2013-04-20 Klaipeda

balandžio 20, 2013 Nr. 90 (19 693)

Di­zai­ne­rio S.Ju­sio­nio pla­nas spruk­ti iš SSRS: ve­dy­bos su len­kai­te. Šeš­ta­die­nio in­ter­viu 5p.

www.kl.lt

Kas du lie­tu­vius ap­sau­go­jo nuo Bos­to­no bom­bų.

Pasaulis 6p.

Mies­to praei­ties he­ro­jus To­li­mo­je Klai­pė­dos praei­ty­je yra mo­ men­tų, ku­riuo­se iki šiol sly­pi uni­ka­lios ir net neį­ti­ki­mos žmo­nių gy­ve­ni­mo is­to­ri­jos. Ma­žai kas ži­no, kad Len­ki­jo­je pla­čiai pa­gar­sė­jęs ir net te­le­vi­zi­jos se­ria­ lo he­ro­jaus pro­to­ti­ pu ta­pęs di­di­kas bu­ vo ka­li­na­mas, nu­ kirs­din­tas ir pa­lai­ do­tas bū­tent mū­sų mies­te.

Kaina 1,60 Lt

„Jūs, kaip mo­te­ris, ga­lė­tu­mė­te su­bur­ti ap­link sa­ve vy­rus.“ Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas siū­lė mi­nist­rei A.Pa­be­dins­kie­nei su­da­ry­ti tarp­ži­ny­bi­nę dar­bo gru­pę iš­blai­vi­ni­mo įstai­gai kur­ti.

2p.

Šap­ras ke­ti­no vyk­ti į Klai­pė­dą As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Vy­tau­tą Šap­ra­naus­ką pa­ži­no­ję jo bi­čiu­liai klai­pė­die­čiai ak­to­rių pri­ si­me­na la­bai šil­tai ir svars­to, ar po pub­li­kos nu­my­lė­ti­nio mir­ties pa­si­ kar­tos ta pa­ti is­to­ri­ja, ku­ri nu­ti­ko po Ru­si­jos ar­tis­to And­re­jaus Mi­ro­ no­vo mir­ties.

Pa­si­ro­dy­mo ne­su­lauks

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Len­kams – apie Ani­kės tė­vus

Vie­tos gi­dai at­vi­rai kal­ba, jog da­ bar tu­ris­tus ga­li­ma su­do­min­ti ne­ bent pa­sa­ko­ji­mais apie is­to­ri­nių as­me­ny­bių są­sa­jas su mū­sų uos­ ta­mies­čiu.

Daž­niau­siai len­kų gru­pėms eks­ kur­si­jas ve­dan­ti gi­dė Gra­ži­na Ba­ nie­nė at­vi­ra­vo pa­tei­kian­ti vi­są puokš­tę įdo­mių fak­tų apie Klai­pė­ dos met­raš­ti­nin­ką Jo­ ha­ną Semb­ritz­kį.

10

Le­gen­dos: Klai­pė­dos pi­lies po­že­miuo­se gal­būt te­bep­le­ve­na čia nu­kirs­din­to Prū­si­jos di­si­den­to Ch.L.Kalcks­

tei­no sie­la bei jį ap­rau­do­ju­sios žmo­nos ai­ma­nos.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Abe­jo­ju, ar at­si­ras daug klai­pė­ die­čių, ku­rie pa­no­rės grą­žin­ti bi­ lie­tus į jo kon­cer­tą, ku­ris uos­ta­ mies­ty­je tu­rė­jo įvyk­ti ki­tą sa­vai­tę.

Juk po A.Mi­ro­no­vo mir­ties taip pat bu­vo at­šauk­tas kon­cer­tas Lie­tu­vo­ je. Tą­kart nė vie­nas žmo­gus ne­pa­ si­ro­dė prie ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rių ka­sos“, – ti­ki­no klai­pė­die­tis mu­ zi­kos pro­diu­se­ris Gin­ta­ras Ben­ džius. Tuo­met žmo­nės tie­siog pa­si­li­ko neį­vy­ku­sio ži­no­mo at­li­ kė­jo kon­cer­to Šiau­liuo­se bi­lie­tus kaip šir­džiai bran­gų at­ mi­ni­mą.

3

2

šeštADIENIS, balandžio 20, 2013

miestas

Šil­dy­mą iš­jungs pir­ma­die­nį Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­do­je ap­si­spręs­ta skelb­ti ofi­ cia­lią šil­dy­mo se­zo­ną pa­bai­gą. Šil­ dy­mas gy­ven­to­jams ir mo­kyk­loms bus iš­jung­tas nuo pir­ma­die­nio. Il­giau bus šil­do­mos iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gos – iki ki­to penk­ta­die­nio.

Toks Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus įsa­ky­mas jau pa­reng­tas ir pa­si­ra­šy­tas.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da tvir­ti­no, jog už­ baig­ti šil­dy­mo se­zo­ną nu­spręs­ta dėl ke­lių prie­žas­čių.

Tai lė­mė pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis vy­ra­vę šil­ti orai. Ket­vir­ta­die­nio vi­ du­ti­nė pa­ros tem­pe­ra­tū­ra bu­vo 12, tre­čia­die­nio – 8, ant­ra­die­nio – 10 laips­nių ši­lu­mos.

Pa­gal tei­sės ak­tus ofi­cia­li šil­dy­ mo se­zo­no pa­bai­ga skel­bia­ma, kai tris pa­ras iš ei­lės vi­du­ti­nė pa­ros tem­pe­ra­tū­ra yra ne ma­žes­nė nei 10 laips­nių ši­lu­mos.

L.Dū­dos tei­gi­mu, pa­sta­ruo­ju me­tu iš gy­ven­to­jų vis daž­niau su­ lauk­ta pa­klau­si­mų, ka­da bus už­ baig­tas šil­dy­mo se­zo­nas. „Žmo­nės pra­šė iš­jung­ti šil­dy­ mą. Ypač va­kar. Tai mus pa­ska­ti­no pir­ma­die­nį skelb­ti šil­dy­mo se­zo­no pa­bai­gą. At­siž­vel­gė­me ir į Vil­niaus, Kau­no pa­vyz­džius. Šiuo­se mies­ tuo­se šil­dy­mo se­zo­nas už­baig­tas prieš sa­vai­tę ir nie­ko neat­si­ti­ko“, – pa­brė­žė di­rek­to­rius.

Me­teo­ro­lo­gai pro­gno­zuo­ja, kad ki­tą sa­vai­tę bus vė­siau nei pa­sta­ ro­sio­mis die­no­mis. Ta­čiau ma­ no­ma, kad tai pro­ble­mų ne­tu­rė­tų su­kel­ti. „Nu­ma­to­ma, kad bus 7, 8, 10 laips­nių ši­lu­mos. Koks čia at­

vė­si­mas? Nei­gia­mos oro tem­pe­ ra­tū­ros tik­rai ne­bus“, – tei­gė di­ rek­to­rius.

Pa­gal nu­sta­ty­tą tvar­ką ši­lu­mos ūkio pri­žiū­rė­to­jai šil­dy­mą dau­gia­ bu­čiuo­se na­muo­se tu­ri iš­jung­ti per tris die­nas, ta­čiau pa­pras­tai tai pa­ da­ro­ma per die­ną.

L.Dū­da pa­brė­žė, kad dar šil­dy­tis no­rin­tys gy­ven­to­jai tu­ri tei­sę pra­ tęs­ti šil­dy­mo se­zo­ną. Tam tu­ri pri­ tar­ti dau­gu­ma (50 pro­c. + 1) būs­tų sa­vi­nin­kų.

Klai­pė­do­je va­kar pir­ mą kar­tą vie­šė­ju­si so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­rė Al­ gi­man­ta Pa­be­dins­ kie­nė į Vil­nių par­si­ veš krū­vą įvai­riau­ sių pra­šy­mų.

Su­si­ti­ki­mas: Klai­pė­do­je vie­šė­ju­sią mi­nist­rę A.Pa­be­dins­kie­nę priė­męs

uos­ta­mies­čio me­ras V.Grub­liaus­kas jai iš­sa­kė gau­sy­bę spręs­ti­nų pro­ ble­mų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Liud­vi­kas Dū­da:

Žmo­nės pra­šė iš­ jung­ti šil­dy­mą. Ypač va­kar. Tai mus pa­ ska­ti­no pir­ma­die­nį skelb­ti šil­dy­mo se­ zo­no pa­bai­gą.

„To­kia ga­li­my­bė yra, bet ma­nau, kad vi­si lau­kia šil­dy­mo se­zo­no pa­ bai­gos. Vi­si žmo­nės, ku­rie krei­pė­ si į mus, pra­šė baig­ti šil­dy­mo se­zo­ ną. Ne­bu­vo nė vie­no, ku­ris sa­ky­tų, kad dar no­ri šil­dy­tis“, – sa­kė di­ rek­to­rius.

Mi­nist­rei – rebusas dėl blai­vyk­los Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Ne­ma­žai jų iš­sa­kė ir su mi­nist­ re su­si­ti­kęs Klai­pė­dos me­ras Vy­ tau­tas Grub­liaus­kas. Anot jo, vie­ na opiau­sių pro­ble­mų, ku­rią bū­ti­na spręs­ti, – ras­ti bū­dų, kaip įkur­ti iš­ blai­vi­ni­mo įstai­gą. „Sup­ran­tu, kad tai net ke­lių mi­nis­ te­ri­jų klau­si­mas. Ta­čiau jūs, kaip mo­ te­ris, ga­lė­tu­mė­te su­bur­ti ap­link sa­ve vy­rus, su­da­ry­ti tarp­ži­ny­bi­nę dar­bo gru­pę šiai itin ak­tua­liai pro­ble­mai spręs­ti“, – ra­gi­no V.Grub­liaus­kas.

Jis pa­brė­žė, kad pro­ble­ma ypač paašt­rė­ja to­mis die­no­mis, kai mo­ ka­mos so­cia­li­nės iš­mo­kos. „Tuo­ met jas ga­vu­sie­ji drą­siai pri­si­ge­ria, drą­siai gu­la­si vie­šo­se vie­to­se, nes ži­no, kad kas nors iš­kvies grei­tą­ją

pa­gal­bą, jie bus nu­vež­ti į li­go­ni­nę, kur ne tik nu­praus, bet ir pa­val­gy­ dins. Ta­čiau tai ne gy­dy­mo įstai­ gų funk­ci­ja. Pats bu­vau li­go­ni­nės Priė­mi­mo sky­riu­je ir ma­čiau, kad pa­dė­tis iš­ties tra­giš­ka“, – pa­tir­ti­ mi da­li­jo­si V.Grub­liaus­kas.

A.Pa­be­dins­kie­nė pa­brė­žė, kad jos va­do­vau­ja­ma mi­nis­te­ri­ja jau yra pa­ren­gu­si So­cia­li­nės pa­ra­mos ne­ pa­si­tu­rin­tiems žmo­nėms įsta­ty­mo pa­tai­sas, ku­rio­mis, jei jas pa­tvir­ tins Sei­mas, bus su­griež­tin­tas pa­ šal­pų mo­kė­ji­mas tiems as­me­nims, ku­rie gau­tus pi­ni­gus pra­ge­ria.

Ji dar pa­si­tei­ra­vo V.Grub­liaus­ko nuo­mo­nės, koks tu­rė­tų bū­ti iš­blai­ vi­ni­mo įstai­gos mo­de­lis. „Tie­są sa­kant, ne­ži­nau, to­dėl ir siū­lau vi­siems pa­gal­vo­ti. Ži­nau tik tiek, kad bū­ti taip, kaip da­bar yra, tik­

rai ne­ga­li“, – dės­tė Klai­pė­dos me­ras.

Mi­nist­rei bu­vo pri­min­ta ir se­na pro­ble­ma dėl ma­žų so­cia­li­nių dar­ buo­to­jų at­ly­gi­ni­mų. Skai­čiuo­ja­ma, jog Klai­pė­do­je so­cia­li­nio dar­buo­to­ jo vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas per mė­ne­sį neats­kai­čius mo­kes­čių yra apie 1,6 tūkst. li­tų, o so­cia­li­nio dar­buo­to­jo pa­dė­jė­jo – 1,3 tūkst. li­tų. „Ma­nau, kad so­cia­li­nių dar­buo­ to­jų at­ly­gi­ni­mus rei­kė­tų kel­ti bent 20 pro­c. Ta­čiau tai spren­džia ne tik mū­sų mi­nis­te­ri­ja. Tai rei­kia su­de­ rin­ti ir su Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja, at­ si­žvelg­ti į tai, jog Lie­tu­va po ke­le­rių me­tų no­ri įsi­ves­ti eu­rą“, – pa­ža­ dais ne­si­švais­tė A.Pa­be­dins­kie­nė.

Vie­šė­da­ma Klai­pė­do­je ji taip pat ap­lan­kė val­diš­kas įstai­gas, pa­val­ džias So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jai.

Mies­te taš­ky­sis fon­ta­nai Mil­da Ski­riu­tė Šil­tą­jį me­tų lai­ką grei­tai Klai­pė­do­je skelbs ir fon­ta­nų purs­lai. Fon­ta­nai jau de­ri­na­mi ir ren­gia­mi se­zo­no pra­ džiai. Nu­ma­to­ma, kad jie mies­tą puoš po ge­ros sa­vai­tės – ge­gu­žės 1-ąją.

Nebešildys: nuo pir­ma­die­nio klai­pė­die­čių bu­tuo­se ir mo­kyk­lo­se ne­be­

šils ra­dia­to­riai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Uos­ta­mies­ty­je va­sa­ros se­zo­no me­ tu vei­kia pen­ki fon­ta­nai. Du iš jų – Teat­ro aikš­tė­je Ani­kės ir „Lai­ve­lį“ aikš­tė­je prie kran­ti­nės, kur sto­vė­ jo bur­lai­vis „Me­ri­dia­nas“, pri­žiū­ri Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė.

Kaip ir anks­tes­niais me­tais „Žve­ jo“ skulp­tū­ros, Karlsk­ro­nos aikš­tės, Da­nės skve­re­ly­je prie Mu­zi­ki­nio teat­ro esan­čius fon­ta­nus pri­žiū­rės ke­lios uos­ta­mies­čio įmo­nės.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė tvir­ti­no ne­tu­rin­ti jo­kios in­for­ma­ci­jos, kad fon­ta­nams per žie­mą bū­tų nu­ti­kę kas nors blo­ go. „Da­bar ruo­šia­mi purkš­tu­kai, siurb­liai, kad bū­tų ga­li­ma pa­leis­ti fon­ta­nus“, – pa­sa­ko­jo ve­dė­ja. Pla­ nuo­ja­ma, jog ge­gu­žės 1-ąją jau bus pa­leis­ti vi­si mies­to fon­ta­nai. Ta­čiau

Įjungs: pla­nuo­ja­ma, kad ge­gu­žės 1-ąją mies­te pra­dės veik­ti fon­ta­nai.

mies­te yra trys ne­vei­kian­tys fon­ ta­nai. Aikš­tė­je, kur anks­čiau vei­kė par­duo­tu­vės „Pem­pi­nin­kai“, „Ait­ va­ras“, prie Deb­re­ce­no gat­vės fon­ ta­nai ne­vei­kia jau ei­lę me­tų.

Pa­sak I.Ša­ka­lie­nės, no­rin­čių­jų pri­ žiū­rė­ti šiuos fon­ta­nus neat­si­ran­da, o sa­vi­val­dy­bei jais rū­pin­tis per bran­gu. „Šiuos fon­ta­nus rei­kė­tų re­konst­ ruo­ti. Dar­bai kai­nuo­tų ne­pi­giai. Ta­ čiau gal ka­da nors at­si­ras no­rin­čių­jų

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

pri­žiū­rė­ti ir juos“, – vy­lė­si ve­dė­ ja. I.Ša­ka­lie­nė pa­brė­žė, kad mies­tui rei­kia dau­giau fon­ta­nų: „Jie pa­puo­ šia bet ku­rį mies­tą. Fon­ta­nai gry­ni­na orą, yra trau­kos cent­ras, vie­ta, kur žmo­nės ga­li pa­sė­dė­ti karš­tą die­ną.

Vi­sa­me pa­sau­ly­je fon­ta­nai yra ver­ tin­gi inf­rast­ruk­tū­ros įren­gi­niai“.

Mies­to fon­ta­nų prie­žiū­rai ir van­ de­niui sa­vi­val­dy­bė per me­tus iš­lei­ džia apie 25 tūkst. li­tų.

3

šeštADIENIS, balandžio 20, 2013

miestas Atp­lau­kė „Kru­zensh­tern“

Spręs dėl di­vi­den­dų

Paė­mė kre­di­tų

Pa­va­sa­rio ir bu­rių se­zo­no pra­džią uos­ta­mies­ty­je pa­skel­bė ypa­tin­ gas sve­čias – va­kar at­plau­kęs bur­lai­vis „Kru­zensh­tern“. Jis pri­ si­švar­ta­vo Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­ na­le. Bur­lai­vis šian­dien nuo 11 iki 15 val. ir nuo 17 iki 20 val. bus at­ vi­ras lan­ky­to­jams. „Kru­zensh­ tern“ uos­ta­mies­ty­je sve­čiuo­sis iki sek­ma­die­nio 12 val.

Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja siū­lo „Klai­pė­dos naf­tos“ ak­ci­nin­kams iš­mo­kė­ti 1 pro­c. pa­skirs­ty­ti­no­ jo pel­no di­vi­den­dus. Iki šiol ji siū­ lė ne­mo­kė­ti di­vi­den­dų. Pas­kirs­ ty­ti­nas bend­ro­vės 2012 m. pel­ nas yra 41,006 mln. li­tų, o 1 pro­c. siek­tų 410 tūkst. li­tų, ar­ba 0,1 cen­to ak­ci­jai. Šį klau­si­mą mi­nist­ rai svars­tys ki­tą ant­ra­die­nį.

Nuo te­le­fo­ni­nių su­kčių nu­ken­ tė­jo 50-me­tė klai­pė­die­tė. Ji po­ li­ci­jai pra­ne­šė, kad te­le­fo­nu pa­ skam­bi­nęs ne­pa­žįs­ta­mas vy­riš­ kas iš­vi­lio­jo elekt­ro­ni­nės ban­ki­ nin­kys­tės ko­dus. Mo­te­ris po ke­ lių die­nų su­ži­no­jo, kad jos var­du paim­ta 2 tūkst. 660 li­tų grei­tų­jų kre­di­tų. Po­li­ci­jo­je dėl su­kčia­vi­mo pra­dė­tas ty­ri­mas.

Šap­ras ke­ti­no vyk­ti į Klai­pė­dą 1

Įmo­nės „Bi­lie­tai LT“ at­s to­v ė Ag­n ė Za­ka­ rai­tė ti­ki­no, kad kol kas bi­lie­tai į V.Šap­ra­naus­ko pa­si­ro­dy­mus nė­ra grą­ži­na­mi. „Mes de­ri­na­me vi­sas de­ta­les su tu­ro or­ga­ni­za­to­riu­mi. Ma­nau, ki­ tą sa­vai­tę bus pa­skelb­ta in­for­ma­ ci­ja apie bi­lie­tų grą­ži­ni­mo tvar­ką“, – aiš­ki­no A.Za­ka­rai­tė.

žmo­gus, mo­kė­jęs džiaug­tis gy­ve­ ni­mu. „Mes su juo esa­me ke­lia­vę dvi sa­vai­tes po Jung­ti­nes Ame­ri­ kos Vals­ti­jas. Gy­ve­no­me vie­na­ me kam­ba­ry­je ir pa­si­kal­bė­da­vo­ me. Man įsi­mi­nė jo ta­da pa­sa­ky­ta min­tis, kad per vi­są gy­ve­ni­mą prie jo bu­vo priė­jęs tik vie­nas žmo­gus, ku­ris pa­dė­ko­jo už vaid­me­nį teat­re.

Jis liūd­nai pri­si­pa­ži­no, kad vi­si jį ži­no ki­to­kį, kaip te­le­vi­zi­jos vei­dą“, – pri­si­mi­nė G.Ben­džius.

Pa­jū­ry­je – sa­vi įpro­čiai

Ne pir­mus me­tus vil­nie­tis tu­rų ir pa­si­ro­dy­mu me­tu rink­da­vo­si vieš­ bu­tį „Ara­rat“ Klai­pė­do­je, o sa­vo lais­vą lai­ką daž­nai leis­da­vo su sce­ nos bi­čiu­liais.

Da­bar jau Ana­pi­ lin pa­si­trau­kęs ak­ to­rius V.Šap­ra­naus­ kas ke­ti­no vi­są va­ sa­rą pra­leis­ti prie jū­ros.

Pla­na­vo pa­va­sa­ri­nę žve­jy­bą

Ke­ti­ni­mai: V.Šap­ra­naus­kas šį pa­va­sa­rį bi­čiu­lių Klai­pė­do­je pra­šė or­

ga­ni­zuo­ti žve­jy­bą, ak­to­rius ža­dė­jo vi­sai va­sa­rai per­si­kel­ti į pa­jū­rį.

Vieš­bu­čio, ku­ria­me gy­ven­da­vo V.Šap­ra­naus­kas, va­do­vas Gar­ni­ kas Ka­za­ria­nas pri­si­mi­nė, kad ži­ no­mas ak­to­rius mė­go šio vieš­bu­ čio vir­tu­vę. „Taip, jis daug pa­tie­ka­lų čia yra ra­ga­vęs. Mė­go sū­rius. O štai vy­no, ku­rį vis jam siū­liau pa­ra­gau­ti, taip ir ne­pa­ra­ga­vo. Jis tuo­met bu­vo pa­ reiš­kęs, kad at­si­sa­ko al­ko­ho­lio.

Daž­nai te­ra­so­je ak­to­rius su­si­ti­ki­ nė­da­vo ir su drau­gais“, – pri­si­mi­ nė G.Ka­za­ria­nas.

Vieš­bu­čio va­do­vas ti­ki­no, kad kiek­vie­ną kar­tą, kai tik mė­gin­ da­vo pra­links­min­ti sa­vo ypa­tin­gą sve­čią, jam tek­da­vo pa­tir­ti fias­ko. „Ko­kį anek­do­tą aš be­pra­dė­da­vau pa­sa­ko­ti, Vy­tau­tas jį už­baig­da­

vo vie­to­je ma­nęs. Ta­čiau kar­tą jis pa­sa­kė pa­si­duo­dan­tis, kai pa­klau­ siau, ar ži­no, kas nu­tik­tų su­kryž­ mi­nus ar­mė­ną su gru­zi­nu. Tūks­ tan­čius anek­do­tų ži­no­jęs ak­to­rius nu­si­juo­kė, kai iš­gir­do at­sa­ky­mą, kad gau­tų­si Gior­gio Ar­ma­ni“, – kal­bė­jo G.Ka­za­ria­nas.

V.Šap­ra­naus­kas po vieš­na­gių pa­ jū­ry­je drau­gams yra ne kar­tą mi­nė­ jęs, kad ypač mė­go Klai­pė­do­je pie­ tau­ti ka­vi­nė­je „Ri­di­kai“.

Ka­vi­nės va­do­vas Dai­nius Ga­ ba­lis pri­si­mi­nė, kai pir­mą kar­tą iš­vy­do V.Šap­ra­naus­ką prie sta­ liu­ko, pa­gal­vo­jo, kad te­le­vi­zi­jos žvaigž­dė ant­rą kar­tą į jo įstai­gą ne­beg­rįš.

Min­dau­go Ažu­ši­lio nuo­tr.

„Ta­čiau kai su­grį­žo ant­rą ir net penk­tą kar­tą, su­pra­tau, kad jam čia pa­ti­ko. Jis ne­bu­vo per­dė­tai reik­lus, val­gy­da­vo įpras­tus mū­sų pa­tie­ka­ lus. Ra­ga­vo iš tie­sų vis­ką. Vi­sa­da at­sa­ky­da­vo su ko­kiu nors juo­ke­ liu“, – tei­gė ka­vi­nės va­do­vas. „Žmo­gus, mo­kė­jęs džiaug­tis“

Da­bar jau Ana­pi­lin pa­si­trau­kęs ak­to­ rius V.Šap­ra­naus­kas ke­ti­no vi­są va­ sa­rą pra­leis­ti prie jū­ros. „Man ži­nia apie Vy­tau­to mir­tį bu­vo lyg griaus­ ti­nis iš gied­ro dan­gaus. Iki šiol ne­ si­no­ri jo te­le­fo­no nu­me­rio iš­trin­ti iš są­ra­šo“, – kal­bė­jo G.Ben­džius.

Klai­pė­die­tis ti­ki­no, kad V.Šap­ ra­naus­kas jo at­min­ty­je iš­liks kaip

G.Ben­džius ap­gai­les­ta­vo, kad neį­ vyks su V.Šap­ra­naus­ku pla­nuo­ta žve­jy­ba. „Jis per gy­ve­ni­mą nė­jo pu­se ko­ jos, jei jau dirb­da­vo, tai dirb­da­vo, jei links­mi­no­si, tai iš šir­dies. Mes su juo pla­na­vo­me kar­tu pa­žve­jo­ ti šį pa­va­sa­rį. Vy­tau­tas la­bai no­ rė­jo la­ši­šų pa­gau­dy­ti. Ta­čiau tai ir neį­vy­ko“, – ap­gai­les­ta­vo klai­pė­ die­tis.

V.Šap­ra­naus­kas bu­vo pra­si­ta­ ręs bi­čiu­liui, kad vi­są va­sa­rą ke­ti­ na pra­leis­ti Klai­pė­do­je. „Praė­ju­sią va­sa­rą mes su juo bu­ vo­me žve­jy­bo­je prie Kiau­lės Nu­ga­ ros. Ma­čiau, kad jam nė­ra leng­va, nes tuo me­tu pro mus pra­plau­kė di­de­lis lai­vas su tu­ris­tais. Kaž­kas at­pa­ži­no Vy­tą. Lai­vas dar il­gai su­ ki­nė­jo­si ap­link mus, vi­si ke­lei­viai šau­kė, mo­ja­vo. Bu­vo ma­ty­ti, kad Vy­tas no­ri pail­sė­ti, ta­čiau vis tiek pa­mo­ja­vo, nes tai yra neiš­ven­gia­ ma jo gy­ve­ni­mo da­lis“, – pa­sa­ko­ jo G.Ben­džius.

Jis ste­bė­jo­si, kad V.Šap­ra­naus­kas pla­na­vo gy­ve­ni­mą į prie­kį. „At­sa­ky­mą į klau­si­mą „ko­dėl“ tur­būt vi­si da­bar no­rė­tų iš­girs­ti.

Ta­čiau be­lie­ka tik pa­sku­ti­nį kar­tą nu­lenk­ti gal­vą prieš šį žmo­gų“, – užuo­jau­tą reiš­kė G.Ben­džius.

Dienos telegrafas Kon­cer­tas. Sek­ma­die­nį, ba­lan­džio 21 die­ną, 18 val. vyk­sian­čio pan­so­ri at­li­kė­jos Park In Hye (Pie­tų Ko­rė­ja) kon­cer­to bi­lie­ tus ga­li­ma įsi­gy­ti Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­ lės (Šau­lių g. 36) ka­so­je nuo 11 iki 19 val.

San­tuo­kos. Šian­dien Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­gist­ra­ ci­jos sky­riu­je tuok­sis 20 po­rų. Žie­dus su­mai­nys Dai­va Pet­rai­ty­tė ir Min­dau­ gas Ja­sas, Eve­li­na Bu­kaus­kai­tė ir Mar­ty­ nas Duob­lys, Li­na Ra­ma­naus­kai­tė ir Ri­ mas Mil­ke­vi­čius, Lau­ry­na Ra­mo­nai­tė ir Ne­ri­jus Gru­šec­kis, Ai­ri­da Sto­ny­tė ir Dai­ nius Žu­kas, Ol­ga Ni­ko­la­je­va ir Jev­ge­ni­jus Gai­bu, Re­da Gau­liu­vie­nė ir To­mas Šla­ jus, So­na­ta Stul­gai­tė ir Au­ri­mas Tam­ke­ vi­čius, Gi­ta­na Stan­ku­tė ir Gin­tau­tas Vid­ man­tas, Dia­na Triš­ki­na ir And­ria­nas Ku­ ro­vas, Eli­na Na­za­ro­va ir Si­mas Ja­nic­kas, Vir­gi­ni­ja Ston­kie­nė ir Ne­das Dre­vins­kas, Ži­vi­lė Ja­nuš­ke­vi­čiū­tė ir Ge­di­mi­nas Ka­ ziu­ko­nis, Rai­mon­da Ežers­ky­tė ir Liu­tau­ ras Vit­kus, Ing­ri­da Šerš­nio­vie­nė ir Ro­ ber­tas Ra­ma­naus­kas, Lau­ra Kli­mo­vai­tė ir Do­na­tas Be­ne­tis, Vai­da Idze­lie­nė ir Ri­ man­tas Mas­laus­kas, Ole­sia Da­nevs­ka­ja ir Va­len­ti­nas Baš­ly­ko­vas, Ve­ro­ni­ka Kond­ ras­ho­va ir Ja­ros­lav Kov­čan, Li­na Urb­šai­ tė ir Ai­va­ras Kont­ri­mas.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­gist­ra­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 6 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Pet­ras Stan­kus (g. 1923 m.), Ni­ko­laj Ku­če­rov (g. 1939 m.), Piotr Iva­nov (g. 1940 m.), Ni­ko­laj Be­res­nev (g. 1942 m.), Vla­di­mir Lo­pa­ciuk (g. 1957 m.), Zig­mas Alb­rak­tas (g. 1961 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Vik­to­ras Mi­ko­la­ši­nas, Zig­mas Alb­rak­tas, Ni­ko­laj Ku­če­rov, Piotr Iva­nov.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Ry­toj lai­do­ja­mas Ni­ ko­laj Be­res­nev.

Nau­ja­gi­miai. Per pa­rą pa­gim­dė 8 mo­te­ rys. Gi­mė 2 mer­gai­tės ir 6 ber­niu­kai.

Švie­ti­mo at­sto­vams – ka­ra­liš­ki ap­do­va­no­ji­mai Eve­li­na Zen­ku­tė Uos­ta­mies­ty­je pra­dė­ta nau­ja tra­ di­ci­ja – Klai­pė­dos jau­ni­mo cent­ro ini­cia­ty­va ka­ra­lie­nės Lui­zės me­ da­liais įver­tin­ti ryš­kiau­si švie­ti­ mo sri­ties dar­buo­to­jai.

Pir­mą kar­tą spe­cia­liai su­kur­tais me­da­liais, ku­riuo­se pa­vaiz­duo­ ta pa­ti ka­ra­lie­nė Lui­zė, pa­gerb­tas Ser­ge­jus Plot­ni­ko­vas, ku­ris yra ne tik dai­li­nin­kas skulp­to­rius, bet ir pe­da­go­gas, sa­vo dar­bais jau­na­jai kar­tai ro­dan­tis už­kre­čian­tį pa­vyz­ dį, bei mu­zi­kos mo­ky­to­ja eks­per­tė Vai­va Pur­ly­tė, pa­ruo­šu­si dau­gy­bę mo­ki­nių vie­tos ir tarp­tau­ti­niams ren­gi­niams. Svar­biau­sias kri­te­ri­ jus, ren­kant ge­riau­sius pe­da­go­gus,

anot ap­do­va­no­ji­mų or­ga­ni­za­to­rių, ta­po at­si­da­vi­mas dar­bui ne tik kla­ sė­je, bet ir už jos ri­bų.

Kan­di­da­tus siū­lė mo­kyk­lų va­do­ vai, o kas taps nu­ga­lė­to­jais, spren­ dė ko­mi­si­ja.

Be ak­ty­viau­sių uos­ta­mies­čio pe­ da­go­gų, šie­met dar pa­gerb­ti ir ap­ do­va­no­ti as­me­nys, pi­lie­tiš­kai rė­mę svar­bius švie­ti­mo sri­ties pro­jek­tus bei pa­si­žy­mė­ję Klai­pė­dos kul­tū­ri­ nia­me gy­ve­ni­me.

Ren­gi­nio me­tu taip pat pa­skelb­ ta, kad pa­grin­di­nė Klai­pė­dos jau­ ni­mo cent­ro sa­lė nuo šiol bus va­di­ na­ma „Ka­ra­lie­nės Lui­zės Au­la“, ir šia pro­ga sa­lės du­ris pa­puo­šė spe­ cia­li len­te­lė.

Ap­do­va­no­ji­mų idė­jos au­to­rius Klai­pė­dos jau­ni­mo cent­ro di­rek­

to­rius Alek­sas Bag­do­na­vi­čius pri­ pa­ži­no, kad pra­de­da­ma ini­cia­ty­va – jau­di­nan­ti pa­tir­tis. „Min­t is pa­gerb­t i ge­r iau­s ius uos­ta­mies­čio švie­ti­mo sri­ties at­ sto­vus ki­lo no­rint įam­žin­ti ka­ra­ lie­nės Lui­zės at­mi­ni­mą. Juk Klai­ pė­dos jau­ni­mo cent­ras Puo­džių gat­vė­je anks­čiau bu­vo ka­ra­lie­ nės Lui­zės ber­niu­kų gim­na­zi­ja.

O ir ši is­to­ri­nė as­me­ny­bė glo­bo­jo švie­ti­mą ir kul­tū­rą. Pats ka­ra­lie­ nės var­das mus įpa­rei­go­jo to­kiam ren­gi­niui“, – kal­bė­jo A.Bag­do­na­ vi­čius.

Anot jo, šie ap­do­va­no­ji­mai taps tra­di­ci­niai, o ki­tais me­tais šven­ tė bus su­reng­ta ko­vo 10 die­ną, kai mi­ni­mas ka­ra­lie­nės Lui­zės gim­ta­ die­nis.

Pagerbė: pirmuoju karalienės Luizės medaliu apdovanoti pedagogai

V.Purlytė ir S.Plotnikovas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

4

ŠeštADIENIS, balandžio 20, 2013

lietuva

Žmonių ke­lias į nežinią įvai­rus Gar­saus žmo­gaus pa­si­rin­ki­mas išei­ti iš gy­ve­ni­mo ver­čia dar kartą pa­žvelg­ti į šį reiš­kinį. Dien­raš­tis pa­kal­bi­no psi­chiatrą Au­re­lijų Ve­rygą.

Trys sa­vaitės iki Vy­ tau­to Šap­ra­naus­ko mir­ties jis kalbė­jo apie tai, kad akto­ riui būtina pa­gal­ba.

Dia­na Kra­pa­vic­kaitė d.krapavickaite@diena.lt

– Ko­kiems žmonėms būdin­gas sa­va­no­riš­kas pa­si­trau­ki­mas iš gy­ve­ni­mo? Kaip ga­li­ma api­ būdin­ti sa­vi­žud­žio po­rtretą?

– Ne­la­bai ra­si­me to­kią so­cia­linę ka­te­go­riją, ku­riai būtų būdin­ga ši pro­ble­ma. Iš vi­so Lie­tu­vai būdin­ ga ši pro­ble­ma. Pa­gal sa­vi­žu­dy­bių skai­čių pir­mau­ja­me ne tik Eu­ro­po­ je, bet ir pa­sau­ly­je. Daž­niau­siai pa­ si­tai­kan­tis sa­vo no­ru iš gy­ve­ni­mo pa­si­trau­kian­čio žmo­gaus po­rtre­tas – vi­du­ti­nio am­žiaus, kai­me gy­ve­ nan­tis ir stip­riai al­ko­holį var­to­jan­ tis vy­ras. To­kie žmonės daž­niau­siai pa­ke­lia ranką prie­š sa­ve.

Skai­čiuo­ja­ma, kad Lie­tu­vo­je 70 pro­c. sa­vi­žu­dy­bių įvyks­ta ap­svai­ gus nuo al­ko­ho­lio.

– Kodėl?

– Žmo­gui būdin­ga mir­ties baimė.

Aps­vai­gus ta baimė nu­mal­ši­na­ ma, nu­slo­pi­na­ma. Yra skai­čiuo­ja­ ma įvai­ri sta­tis­ti­ka. Pa­ra­dok­sa­lu, bet tarp pa­čių gy­dy­tojų ga­na aukš­ tas sa­vi­žu­dy­bių ro­dik­lis. Tai yra tie žmonės, ku­rie gy­ve­na emo­ciš­kai sunkų gy­ve­nimą, ku­riems ten­ka ma­ty­ti daug skaud­žių da­lykų, ar­ba spe­cia­liųjų tar­nybų dar­buo­to­jai – po­li­ci­nin­kai, gais­ri­nin­kai, ku­riems

dėl žmonės to­kie keis­ti ir ne­pri­sii­ ma at­sa­ko­mybės?

– Vis dėlto al­ko­ho­liz­mas yra da­ lis šlovės kai­nos? Iš tavęs ti­ki­ si, ta­ve dangs­to, liaup­si­na, siū­ lo darbą. Siū­ly­to­jai gal ti­ki, kad tas žmo­gus su pro­ble­ma ne­lie­ka už­ri­by­je ir taip jam pa­de­da?

– Rei­kia žmo­gui ne pa­tai­kau­ti ir su­kur­ti sąly­gas, kad jis žūtų, o mo­ ty­vuo­ti jį ieš­ko­ti išei­ties. Kiek­vie­nu at­ve­ju tai būna la­bai skir­tin­gai.

– Kas at­si­tin­ka ta­me gi­lia­me vi­di­nia­me pa­sau­ly­je, kad ži­no­ mas, gar­sus, šlovės viršūnę pa­ siekęs ta­len­tin­gas žmo­gus pa­ ke­lia ranką prie­š sa­ve ir taip išsp­rend­žia sau ne­pa­ke­lia­mas pro­ble­mas?

Rea­lybė: gy­dy­to­jas A.Ve­ry­ga pa­ste­bi, kad Lie­tu­vo­je gėri­mas yra la­bai pa­lai­ko­mas. Įpras­ta kar­tu ves­tis ger­ti, – Aš ne­sie­čiau to pa­si­rin­ki­mo nei o jei žmogus pra­si­ge­ria, ta­da tam­pa ne­be­rei­ka­lin­gas.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr. su šlo­ve, nei su dar­bu. Daug žmo­ nių tu­ri at­lai­ky­ti tam tik­rus emo­ pa­tiems daž­nai ten­ka su­si­dur­ti su – Ži­no­mi žmonės – ak­to­riai, mu­zi­ ry­to vir­ti sul­tinį, lai­ky­ti jį at­kentė­ ci­nius iš­g y­ve­ni­mus, ar tai būtų mir­ti­mi. To­kiems žmonėms ri­zi­ka kan­tai, dai­ni­nin­kai – daž­nai būna ju­siu ko­kią nors kan­čią, už­jaus­ti, o me­ni­nin­kas, po­li­ti­kas ar žur­na­ yra ypač di­delė. la­bai geid­žia­mi. Ki­ti, norė­da­mi su ne pa­sa­ky­ti tam žmo­gui, kad jis tu­ri lis­tas. Vi­si tam tik­ru sa­vo am­ Su tai, ku­rie svai­gi­na­si, kar­tu ei­ jais pa­būti, pa­si­džiaug­ti jais, stu­ did­žiulę bėdą ir kad jam būti­na ieš­ žiaus lai­ko­tar­piu būna­me kar­je­ros na dep­re­si­jos, ki­ti psi­chi­niai su­tri­ mia juos į si­tua­ci­jas, kai vai­ši­na, ko­ti pa­gal­bos. viršūnė­je. Atei­na nau­ji žmonės, ki­mai, ku­rių tie­sio­gi­nis pa­da­ri­nys gir­do ir daž­niau­siai ne­mo­ka­mai. at­s i­ran­d a ge­res­n ių. Jei­g u taip ne­re­tai būna sa­vi­žu­dybė. Ži­no­mas ne vie­nas at­ve­jis, kai pa­ – Ta­čiau na­miš­kiai, ken­čian­ ma­ny­tu­me, vi­si turėtų pra­si­ger­ti tys mu­zi­kan­tai pa­sa­ko­jo apie ma­ tys dėl ar­ti­mo al­ko­ho­liz­mo ke­ ir pri­si­baig­ti, bet taip nėra, taip – Ar pri­tar­tumė­te nuo­mo­nei, si­nius gerbėjų tem­pi­mus iš­ger­ti, ir liamų pro­blemų, ne­re­tai re­mia ne­turėtų būti. kad sa­vi­žu­dybės la­biau būdin­ da­lis jų tam­pa pri­klau­so­mi nuo al­ prie sie­nos.

Emo­ci­niai iš­gy­ve­ni­mai ir emo­ gos jaut­riems me­niš­kos sie­los ko­ho­lio. Šlovę taip pat vi­si su­vo­kia – Taip. Na­miš­kiai re­mia. Tiek, kiek cinės pro­ble­mos ne­turėtų būti žmonėms? skir­tin­gai. Ki­ti su­ge­ba at­si­ri­bo­ti ir man ten­ka su­si­dur­ti su pa­cien­tais, sprend­žia­mos ge­riant. Yra kitų bū­ – Tik­rai ne­pri­tar­čiau. Ma­to­te, tai sau­go­ti sa­vo pri­va­tumą, ne­puo­la su daž­niau­siai pro­blemą pa­ste­bi jo ap­ dų, kaip at­si­pa­lai­duo­ti ir pa­nai­kin­ iš kar­to už­de­da štampą ir pa­si­da­ro vi­sais svai­gin­tis. lin­kos žmonės, o ne jis pa­ts. Ban­ ti emo­cinę įtampą. Bet tų būdų mes tar­si neiš­ven­gia­mi da­ly­kai. Lie­tu­ do žmogų vi­sais įma­no­mais būdais ne­sa­me mo­ko­mi. O ką pa­sa­ko ap­ vo­je yra daug iš gy­ve­ni­mo pa­si­trau­ – Svai­gi­na­si vie­ni? mo­ty­vuo­ti, ta­čiau bėda, kad mes į lin­ki­niai? Pa­siū­lo iš­ger­ti, nes rei­kia kian­čių ne me­ni­ninkų, ne ra­šy­tojų , – Su­si­da­ro to­kia la­bai įdo­mi si­ ar­timųjų – šei­mos na­rių, daž­niau­ at­si­pa­lai­duo­ti. o pa­prastų dar­bi­ninkų ar net dar­bo tua­ci­ja. Kai iš­ky­la pro­blemų, užuot siai su­tuok­ti­nių – pa­sta­bas rea­guo­ Užuot žmogų pa­si­kvie­tus į šei­ ne­tu­rin­čių pra­si­gėru­sių vyrų. pa­dėjus tiems į svai­ga­lus įklim­pu­ ja­me emo­ciš­kai ir daž­niau­siai prie­ mą, iš­si­ve­žus į gamtą, jam pa­si­ūlo­ Tie­sa, me­niš­ki žmonės jaut­res­ siems žmonėms, jie yra dangs­to­mi. šiš­kai, o ne ra­cio­na­liai. ma iš­ger­ti. Natū­ra­lu, kad vie­ni­šam ni. Jie yra šiek tiek ki­to­kie, jie ki­taip Bet tai nėra me­ni­ninkų fe­no­me­nas, Prie ra­cio­na­laus veiks­mo į al­ko­ žmo­gui, ku­ris tu­ri pri­klau­so­mybės rea­guo­ja į ap­linką. Dėl to jie ir ku­ taip yra vi­sur. Jei pri­si­gėręs žmo­ holį įklim­pusį žmogų pri­ve­da gy­dy­ ar emo­ci­nių pro­blemų, il­gai­niui tai ria. Vi­suo­menė ku­ria vi­siš­kai ne­ gus atei­na į darbą, ge­riau jį iš­leis to­jai, ko­kie nors ki­ti au­to­ri­te­tai, o bai­gia­si tra­giš­kai. Bet aš tik­rai to nor­malų pa­veikslą, kad me­ni­nin­kai na­mo, kaip nors pri­dengs. Ne­pa­ ne šei­mos na­riai. ne­sie­čiau su šlo­ve ir pa­sie­ki­mais. yra be­si­svai­gi­nan­tys, bo­he­miš­kai de­da tam žmo­gui, o su­ku­ria ne­ Pas mus tas gėri­mas ar svai­gi­ gy­ve­nan­tys. Yra daug me­ni­ninkų, nor­ma­lias sąly­gas. Turė­da­mas to- ni­ma­sis la­bai pa­lai­ko­mas. Įpras­ta – Tai lie­ka as­me­ni­niai vi­di­niai ne­si­svai­gi­nan­čių ir sėkmin­gai ku­ ­kias sąly­gas žmo­gus gau­na pa­ kar­tu ves­tis ger­ti, o jei žmogus pra­si­ iš­gy­ve­ni­mai? rian­čių. lai­kymą sa­vo ne­tin­ka­miems poel­ ge­ria, ta­da tam­pa ne­be­rei­ka­lin­gas.

– Taip, bet de­da­si vis­kas. De­da­si ir giams. Daž­niau­siai at­si­tin­ka taip, tai, kaip el­gia­si ap­lin­ka, ką ji da­ – Ta­čiau ne­ga­li­me at­mes­ti, kad kad dėl su­da­rytų ne­nor­ma­lių sąly­ – Tam­pa vie­ni­šas, o pa­skui ima ro iki to, kai žmo­gus pa­ti­ria pro­ yra me­ni­ninkų, ku­rie ir svai­gi­na­ gų žmonės pa­gal­bos ne­beieš­ko. Jie ger­ti dėl vie­natvės? blemų. Kiek­vie­nas esa­me sa­vi­tas ir si, ir sėkmin­gai ku­ria, ir pa­sie­kia ma­no, kad tai ge­rai, taip tu­ri būti, – Na taip, su­si­da­ro to­kia pa­ra­dok­ pa­tys sprend­žia­me, ką da­ry­ti su sa­ šlovės viršūnę. Ko­kią įtaką šlo­ tai neiš­ven­gia­ma. sa­li si­tua­ci­ja. Ver­čia ger­ti, o kai vo gy­ve­ni­mu. Kiek­vie­nas tu­ri sa­vo vė, al­ko­ho­lis da­ro tam jaut­riam Be­sis­vai­gi­nantį žmogų įpras­ta žmo­gui tai tam­pa pro­ble­ma, išs­tu­ pa­saulį, ku­ris ver­da, į kurį su­dėtin­ me­niš­kos pri­gim­ties žmo­gui? lai­ky­ti sa­vo­tiš­ku did­vy­riu, jam iš mia jį ir pa­lie­ka. Man įdo­mu, ko­ ga įlįsti, ir būna vi­saip.

By­la V.Us­pas­ki­chui vėl ga­di­na svei­katą Dar­bo par­ti­jos (DP) pir­mi­nin­kas Vik­to­ras Us­pas­ki­chas va­kar vėl vy­ko ne į teis­mo po­sėdį, o į Kau­ no kli­ni­kas – jam esą vėl su­skau­ do skrandį. V.Us­pas­ki­chas įžen­ gė į salę tik po­sėdžiui pa­si­bai­gus – teis­mas jam už neat­vy­kimą skyrė be­veik 4 tūkst. litų baudą.

Va­kar ry­te turėjęs pra­si­dėti va­di­ na­mo­sios DP juo­do­sios bu­hal­te­ ri­jos by­los po­sėdis bu­vo ati­dėtas, ja­me ne­pa­si­rod­žius vie­nam kal­ti­ namųjų – V.Us­pas­ki­chui. DP pir­ mi­nin­kas te­le­fo­nu in­for­ma­vo teis­ mą esan­tis Kau­no kli­ni­ko­se, kur jam at­lie­ka­mi ty­ri­mai. Ta­čiau net ir iki 13 val. po­li­ti­kas į teismą neat­vy­ko. V.Us­pas­kichą tyrę me­ di­kai ypa­tin­gos grėsmės svei­ka­ tai ne­nus­tatė. „Ga­liu pa­tvir­tin­ti tik tai, kad jis nėra hos­pi­ta­li­zuo­ tas“, – dar va­kar rytą dien­raš­

čiui sakė A.Alek­sand­ra­vi­čiūtėŠvia­žienė.

Nors po­sėdis bu­vo nu­kel­tas į 13 val., iki jo pra­džios V.Us­paski­chas taip pat ne­pa­si­rodė, o jo ad­vo­ka­tai in­for­ma­vo, kad kal­ti­na­ma­sis pa­ke­ liui į Vil­nių. „Teis­mas pa­darė per­ trauką, in­for­ma­vo, kad iki 13 val. tu­ri at­vyk­ti ar­ba kal­ti­na­ma­sis, ar­ ba tu­ri būti pa­teik­ti do­ku­men­tai, pa­tei­si­nan­tys neat­vy­kimą. Nei do­ ku­men­tas bu­vo pa­teik­tas, nei pa­ ts kal­ti­na­ma­sis pa­si­rodė, vi­sos ap­ lin­kybės ro­do, kad jis neat­vy­ko be pa­tei­si­na­mos prie­žas­ties, todėl ir pa­pra­šiau skir­ti bausmę“, – sa­vo siū­lymą pra­šy­ti skir­ti baudą tei­sia­ ma­jam vėliau mo­ty­va­vo pro­ku­ro­ras Sau­lius Ver­sec­kas, įver­tinęs V.Us­ pas­ki­cho el­gesį „kaip ypa­tingą ne­ pa­garbą teis­mui“.

Teisė­ja Dai­va Pra­nytė-Za­liec­ kienė teigė kal­ti­na­mo­jo el­gesį ver­

ti­nan­ti kaip pikt­naud­žia­vimą. „Vi­si pro­ce­so da­ly­viai lau­kia pusę die­nos ir ne­ži­nia ko, yra pa­grin­das ma­ny­ti, kad tai pikt­naud­žia­vi­mas“, – sa­ kė teisė­ja. Už neat­vy­kimą į teis­mo po­sėdį be pa­tei­si­na­mos prie­žas­ ties DP pir­mi­nin­kui skir­ta 3900 litų (30 ba­zi­nių so­cia­li­nių iš­mokų dyd­žio) bau­da.

Teis­mo salė­je po­li­ti­kas pa­si­ rodė pra­ėjus ke­lioms mi­nutėms, kai teis­mas iš­sis­kirstė. Jis pik­ti­no­ si, esą „kaž­kam rei­kia da­ry­ti ažio­ tažą“ ir sku­bin­ti bylą, nors se­na­ tis jai dar ne­gre­sia. „Ką pa­da­ry­si, ga­vau – ga­vau, va­di­na­si, ir nu­mir­ ti ne­ga­li­ma be bau­dos“, – si­tua­ciją ko­men­ta­vo V.Us­pas­ki­chas.

Jis tvir­ti­no į Kau­no kli­ni­kas nu­ vykęs, nes pra­dėjo skaudė­ti skrandį. „Sus­kau­do skran­dis, nu­va­žia­vau, pa­žiūrė­jo, nu­mal­ši­no skausmą“, – kalbė­jo V.Us­pas­ki­chas.

Kelionės: V.Us­pas­ki­cho au­to­mo­bi­lis va­kar visą rytą stovė­jo prie Kau­

no kli­nikų – iš ten po me­dikų ap­žiū­ros jis vy­ko į Vil­nių, bet į po­sėdį taip ir ne­spėjo.

Artū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Klau­sia­mas, kodėl ne­pa­teikė teis­mui do­ku­men­to, ku­ris pa­tei­ sintų jo ne­da­ly­va­vimą po­sėdy­je, DP va­do­vas tvir­ti­no ne­spėjęs to pa­da­ ry­ti. „Lėktu­vo ne­tu­riu, skubė­ jau, kiek galė­jau, net ir pa­žeis­da­ mas tai­syk­les va­žia­vau. Ką aš ga­liu

pa­da­ry­ti, ad­vo­ka­tui pra­ne­šiau, gal bu­vo pen­kios mi­nutės po pir­mos, kad jau įva­žia­vau į Vil­nių“, – tei­ si­no­si DP ly­de­ris.

Ki­tas teis­mo po­sėdis nu­ma­ty­tas ge­gužės 2 d. „Klaipėdos“, BNS inf.

5

šeštADIENIS, balandžio 20, 2013

šeštadienio interviu

S.Ju­sio­nis: lai­ki­nos gy­ve­ni­mo sto­te­lės As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

L

ie­tu­vos dai­lės aka­de­mi­ jos Klai­pė­dos vi­zua­lio­jo di­zai­no ka­ted­ros dės­ty­ to­jas ar­chi­tek­tas-di­zai­ ne­ris Sau­lius Ju­sio­nis prieš 25 me­ tus, dar ta­ry­bi­niais lai­kais, ry­žo­si spruk­ti iš už „ge­le­ži­nės už­dan­gos“ į Va­ka­rus. Be­veik ket­vir­tį am­žiaus sve­tur pra­lei­dęs di­zai­ne­ris ku­rį lai­ ką jau gy­ve­na Klai­pė­do­je. Ta­čiau uos­ta­mies­tis jam ir­gi – tik lai­ki­na sto­te­lė.

Rei­kia jū­ri­nio kli­ma­to

– Jūs – ne klai­pė­die­tis, iš kur esa­te ki­lęs?

– Gi­miau Vil­niu­je, ten pra­gy­ve­nau 30 me­tų. Pas­kui 5 me­tus gy­ve­nau Miun­che­ne, dir­bau di­zai­no kom­ pa­ni­jo­je, kur pro­jek­ta­vau pa­ro­das.

Vė­liau – Ka­na­do­je, To­ron­te, pa­skui – 15 me­tų Los An­dže­le. Da­bar gy­ve­ nu ir dir­bu Klai­pė­do­je.

– Ko­dėl grį­žo­te į Lie­tu­vą ir pa­ si­rin­ko­te Klai­pė­dą?

– Tai nė­ra grį­ži­mas, o tik lai­ki­nas at­va­žia­vi­mas. Klai­pė­dą pa­si­rin­ kau, nes čia ma­no svei­ka­tai tin­ka­ miau­sias oras. Esu pri­pra­tęs prie šil­to jū­ri­nio kli­ma­to, čia kli­ma­tas ne­šil­tas, bet bent jau jū­ri­nis.

– Ka­da ir ko­kio­mis ap­lin­ky­bė­ mis iš­vy­ko­te iš Lie­tu­vos?

– Bu­vau pri­vers­tas iš­vyk­ti. Anais lai­kais pa­da­riau Ge­di­mi­no pi­lies re­konst­ra­vi­mo pro­jek­tą, jau bu­ vo su­pirk­tos me­džia­gos, bet kai aš Vo­kie­ti­jo­je pa­pra­šiau po­li­ti­nio prie­globs­čio, tą pro­jek­tą anu­lia­ vo. Tuo­me­tis sau­gu­mas iš ma­no dirb­tu­vės su­rin­ko vi­sus ma­no pro­ jek­tus ir jie kaž­kur din­go. Tai bu­vo 1988 me­tais.

jun­go­je, jei sti­pen­di­ją duo­da pran­ cū­zai? Lo­gi­kos nė­ra.

– Kuo vis­kas bai­gė­si?

– Kū­riau lo­go­ti­pus. Bu­vo to­kia kom­pa­ni­ja „Li­tin­pex“, su­kū­riau jiems ko­mer­ci­nį ženk­lą. Ta kom­ pa­ni­ja bu­vo pir­mo­ji, ku­rios da­li­ nin­kai bu­vo už­sie­nie­čiai. Tai bu­ vo tar­si pir­mas lan­gas į Va­ka­rus.

Kaž­ko­dėl tuo­kart su­ma­ny­ta pa­ ro­dy­ti tą ma­no dar­bą tuo­me­čiam par­ti­jos sek­re­to­riui Al­gir­dui Bra­ zaus­kui.

Su­si­ti­ko­me su juo ka­bi­ne­te, ženk­ las jam pa­ti­ko. Jis už­si­mi­nė, ar ne aš tas pir­ma­sis Lie­tu­vo­je, ku­ris lai­ mė­jo UNES­CO sti­pen­di­ją. Klau­sia, ka­da va­žiuo­siu, sa­kau, ne­va­žiuo­ siu, nes rei­ka­lau­ja, kad po to 5 me­ tus ati­dirb­čiau kaž­kur Ta­ry­bų Są­ jun­go­je.

Jis pa­prie­kaiš­ta­vo, jog gė­dą Lie­ tu­vai da­rau. Tai jam pa­siū­liau, gal ga­lė­tų kaž­kaip pa­si­rū­pin­ti, kad man ne­rei­kė­tų ati­dir­bi­nė­ti.

Sa­kau, gal ge­riau Lie­tu­vai ati­ dirb­siu tuos me­tus, bet jis su­py­ko ant ma­nęs.

Ta­da dir­bau su vie­nin­te­liu tuo me­tu aka­de­mi­ku ar­chi­tek­tu Vy­ tau­tu Če­ka­naus­ku. Jis ir­gi ban­dė man pa­dė­ti, bet ne­pa­vy­ko. UNES­ CO sti­pen­di­ja taip ir ne­pa­si­nau­do­ jau. Sup­ra­tau, jog Lie­tu­vo­je ne­tu­riu jo­kių per­spek­ty­vų.

– Ir ry­žo­tės už­pil­dy­ti do­ku­me­ tus dėl sti­pen­di­jos?

– Taip, nu­va­žia­vau, ėmiau pil­dy­ti an­ke­tą, o pa­bai­go­je pa­ma­čiau prie­ ra­šą, kad man už tai rei­kės ati­dirb­ ti 5 me­tus kaž­kur Ta­ry­bų Są­jun­go­ je. Aš no­rė­jau gy­ven­ti Lie­tu­vo­je, tad ko­dėl tu­riu ati­dir­bi­nė­ti Ta­ry­bų Są­

Iš Los An­dže­lo – į Klai­pė­dą

– Ta­čiau Ka­na­do­je neuž­si­bu­ vo­te?

– Ten jau už­siė­miau vi­so­kiais me­ nais, pa­si­mo­kiau J.Braun ko­le­dže.

Ka­na­do­je vis­kas tvar­ko­je, ge­rai, šva­ru, bet nuo­bo­du. Ir aš iš­lo­ šiau ža­lią­ją kor­tą, tad su­si­ruo­šiau į JAV. Kai jiems pa­sa­kiau, jog iš­va­žiuo­ ju gy­ven­ti į Ame­ri­ką, jie pa­ma­nė, kad man gal­va ne­tvar­ko­je, nes Ka­ na­do­je tu­rė­jau du bu­tus, dirb­tu­ ves, drau­gų. Džiau­giuo­si, jog iš­va­ žia­vau, man bu­vo la­bai nau­din­gas tas ma­li­ma­sis Ame­ri­ko­je.

– Kaip se­kė­si Ame­ri­ko­je?

– Ten pa­si­mo­kiau San­ta Mo­ni­ cos ko­le­dže. Pats ne­ži­nau ko­dėl, bet bai­giau dvi la­bai rim­tas UC­LA kom­piu­te­ri­nes mo­kyk­las, mo­kiau­si 6 me­tus. Bet to dar­bo ne­dir­bau, tai bu­vo tik ma­no ho­bis.

Sau­lius Ju­sio­nis:

Aš no­rė­jau gy­ven­ ti Lie­tu­vo­je, tad ko­ dėl tu­riu ati­dir­bi­nė­ ti Ta­ry­bų Są­jun­go­je, jei sti­pen­di­ją duo­da pran­cū­zai? Lo­gi­kos nė­ra.

UNES­CO sti­pen­di­ja – vė­jais

– Kai pa­pra­šė­te po­li­ti­nio prie­ globs­čio, jus leng­vai iš­lei­do iš Ta­ry­bų Lie­tu­vos?

– Tai il­ga is­to­ri­ja. Kaž­ka­da Pa­ry­ žiu­je pro­jek­ta­vau UNES­CO pa­ro­ das. Pa­ren­giau pla­ka­tą ir eks­po­zi­ci­ ją „Spa­lio re­vo­liu­ci­jos 70-me­čiui“, pa­ro­da tu­rė­jo vyk­ti Pa­ry­žiu­je.

Jie ne­tu­rė­jo ki­to žmo­gaus, pri­ va­l ė­j au ten va­ž iuo­t i. O ma­ no pa­ly­da vien iš Lie­tu­vos bu­vo 5 sau­gu­mie­čiai, dar ap­sau­ga iš Mask­vos ir Pran­cū­zi­jo­je dir­ban­ tys agen­tai.

Jie nu­jau­tė ma­no maiš­tin­gą sie­ lą ir la­bai bi­jo­jo, kad ne­pap­ra­šy­čiau po­li­ti­nio prie­globs­čio ten. Bu­vau ne­pa­ti­ki­mas, bet pa­siųs­ti ne­bu­ vo ko.

Net laik­raš­ty­je „Prav­da“ ra­ šė apie ma­ne, kaip aš tas pa­ro­das pro­jek­tuo­ju. Pa­ro­da pa­vy­ko ir ga­ vau UNES­CO sti­pen­di­ją trims mė­ ne­siams. Tai bu­vo 1986 me­tais.

Ka­dan­gi Lie­tu­va pri­klau­sė Ta­ry­bų Są­jun­gai, man do­ku­men­tus rei­kė­ jo tvar­ky­ti Mask­vo­je.

iš­vy­kau į Ka­na­dą, To­ron­te vėl įsi­ dar­bi­nau į pa­ro­dų pro­jek­ta­vi­mo fir­mą.

So­vie­tų pa­ro­da Pa­ry­žiu­je

– Pa­pa­sa­ko­ki­te apie tą pa­ro­dą Pran­cū­zi­jo­je?

– Pa­ro­da bu­vo skir­ta Spa­lio re­vo­ liu­ci­jos 70-me­čiui. „Glo­bė­jų“ tu­ rė­jau la­bai daug, nes ma­no se­ne­lis gy­ve­na Ka­li­for­ni­jo­je, bu­vau ne­par­ ti­nis, ne­ve­dęs ir dar ne­pa­ti­ki­mų­jų są­ra­šuo­se.

Ta­čiau, jei ne pa­tys ru­sai, ku­rie bu­vo suin­te­re­suo­ti ta pa­ro­da, aš nie­kur ne­bū­čiau iš­va­žia­vęs.

Jau kai pa­ro­da bu­vo ati­da­ry­ ta, ja do­mė­jo­si to­kia mo­te­ris, la­ bai ele­gan­tiš­ka, kas die­ną atei­ da­vo. Vie­ną va­ka­rą ji priei­na prie ma­nęs ir klau­sia: ar ji jau ga­li ei­ ti, nes jai rei­kia pa­siim­ti vai­ką iš dar­že­lio.

Man ta­po keis­ta, ko­dėl ma­nęs to pra­šo. Ji nu­ste­bo, sa­ko: aš gi jus pri­žiū­riu. Pa­sa­kiau, jog be jos čia dar to­kių pri­žiū­rė­to­jų gal ke­tu­ri ar pen­ki.

Sau­go­jo, kad ne­pa­bėg­čiau. Nors vie­nu me­tu bu­vo toks no­ras spruk­ ti į JAV am­ba­sa­dą. Bet kaž­kaip ap­ link ma­ne nuo­lat su­ko­si keis­ti žmo­ nės, ir vis tie pa­tys. At­va­žiuo­da­vo tak­sis­tas, pa­skui jį stai­ga pa­ma­ čiau dir­ban­tį ba­re.

– Vis dėl­to jums pa­vy­ko kirs­ti „ge­le­ži­nę už­dan­gą“?

– Aš ve­džiau Len­ki­jos pi­lie­tę. Su­

Kla­jū­nas: in­ter­je­ro di­zai­ne­ris ir dės­ty­to­jas S.Ju­sio­nis po ket­vir­tį am­

žiaus tru­ku­sių kla­jo­nių po pa­sau­lį ap­si­sto­jo Klai­pė­do­je.

si­tuok­ti bu­vo la­bai sun­ku. Tai pa­ ty­riau sa­vo kai­liu. Tu­rė­jau ne­pap­ ras­tai ge­rą drau­gą, ku­ris su­si­ta­rė su met­ri­ka­ci­jos biu­ro di­rek­to­re, ji pa­sa­kė, kad ves­tu­vės ga­li­mos tik tre­čia­die­nį 7 va­lan­dą ry­to, kad ga­ li bū­ti tik du liu­di­nin­kai ir aš su ta len­ke.

Iš Len­ki­jos val­džios bū­si­mai su­ tuok­ti­nei bu­vo di­džiau­sias spau­ di­mas, ji tu­rė­jo pri­sta­ty­ti pa­žy­mas, kad yra psi­chiš­kai svei­ka.

Mes su­si­tuo­kė­me. Ka­dan­gi bu­ vau ve­dęs Len­ki­jos pi­lie­tę, ma­ne trims die­noms „su rei­ka­lais“ iš­lei­ do į Vo­kie­ti­ją.

Ne­ga­l iu pa­sa­k o­t i, kaip ma­n e iš­lei­do, ofi­cia­liai iš­va­žia­vau Vil­ niaus dai­l ės kom­b i­n a­t o Kad­r ų sky­riaus vir­ši­nin­kės duk­rai „pirk­ ti ves­tu­vi­nės su­kne­lės“, iki šiol ją dar per­ku. Tie­sa, vė­liau iš­si­sky­ riau su len­ke.

Po­li­ti­nis prie­globs­tis Miun­che­ne

– Ar ar­ti­mie­ji ne­nu­ken­tė­jo, kai iš­va­žia­vo­te į Va­ka­rus?

– Kai bu­vau to­je pa­ro­do­je Pran­ cū­zi­jo­je, to­dėl ir ne­bė­gau, nes man ma­mos gai­la bu­vo. Kai pa­bė­gau vė­ liau, jau bu­vo pra­si­dė­ju­si ne­tvar­ka ir nie­kas ne­nu­ken­tė­jo. Ži­no­ma, ga­ lė­jo iš dar­bo iš­mes­ti, ji bu­vo gy­dy­ to­ja, bet taip ne­nu­ti­ko.

– Kaip įsi­tvir­ti­no­te Vo­kie­ti­ jo­je?

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

– Kai at­si­dū­riau Miun­che­ne, ten jau gy­ve­no ma­no ge­ras bi­čiu­lis Sau­ lius To­mas Kond­ro­tas, ku­ris bu­vo pa­pra­šęs po­li­ti­nio prie­globs­čio. Jis dir­bo Lais­vo­sios Eu­ro­pos ra­di­ju­je.

Aš ku­rį lai­ką pas jį gy­ve­nau.

Daž­nai nuei­da­vo­me į Ang­lų so­dą iš­ger­ti alaus, ten su­ti­kau to­kį ar­ chi­tek­tą, ku­ris iš­si­trau­kė laik­raš­ čio dar­bo skel­bi­mą ir sa­ko: ei­čiau įsi­dar­bin­ti, bet rei­kia ži­no­ti mo­du­ li­nes-pa­ro­di­nes sis­te­mas.

Sa­kau: jei tu ne­ži­nai, tai aš ži­ nau, duok man tą skel­bi­mą. Ki­tą ry­tą nuė­jau į po­kal­bį dėl dar­bo, o va­ka­re sė­dė­jau Ang­lų so­de.

Ten nie­kas ma­nęs tuo klau­si­mu net ne­kal­bi­no, nes bu­vo tik­ri, kad ma­nęs nie­kur ne­priė­mė. Pas­kui lyg tarp ki­to pa­klau­sė: kaip? Sa­kau: ge­rai, priė­mė. Stip­riai nu­ste­bo.

– Ko­kį dar­bą te­ko dirb­ti?

– To­je kom­pa­ni­jo­je bu­vau vie­nin­ te­lis ar­chi­tek­tas, bend­ro­vė už­siė­mė pa­ro­dų pro­jek­ta­vi­mu. Jie man da­vė vi­siš­ką kū­ry­bos lais­vę. Darb­da­viai la­bai no­rė­jo, kad lik­čiau, bet kai su­ pra­to, jog ne­lik­siu, pa­tys pa­grei­ti­no ma­no iš­va­žia­vi­mą į Ka­na­dą.

Kai Lie­tu­va at­ga­vo ne­prik­lau­so­ my­bę, Vo­kie­ti­jos val­džia ėmė ma­ne spaus­ti va­žiuo­ti iš ten lauk, sa­kė: Lie­tu­va lais­va, va­žiuok at­gal.

Nors ten dar vei­kė ir ta­ry­bi­nis sau­gu­mas. Ta­da pa­si­sam­džiau ad­ vo­ka­tą ir pa­da­viau vo­kie­čių val­džią į teis­mą. Ta­čiau Vo­kie­ti­jo­je ne­li­kau,

– Kaip Lie­tu­va jums at­ro­do po tų 25 me­tų?

– Kaip yra, taip ir at­ro­do. Nie­ko ypa­tin­go, bet la­bai ma­lo­nu bu­vo su­si­tik­ti su drau­gais. Mes su Aud­ riu­mi ir Al­vy­du Kli­mais kar­tu mo­ kė­mės. Jų idė­ja bu­vo ma­ne pri­si­vi­ lio­ti į Klai­pė­dą, kad at­neš­čiau ko­kią nors nau­dą Dai­lės aka­de­mi­jai. Taip ir įsi­pai­nio­jau. Ėmiau dės­ty­ti di­ zai­ną.

Pas­kui dar su­bū­riau tris gru­pes stu­den­tų, ku­rie dir­ba prie pro­jek­ tų. Ži­nau, jei jau­ni di­zai­ne­riai lai­ mi ko­kį nors tarp­tau­ti­nį kon­kur­są, at­si­ve­ria vi­si kar­je­ros ke­liai. Klai­ pė­die­čiai jau lai­mė­jo ke­lis kon­kur­ sus, apie ku­riuos čia nie­kas ir ne­ sva­jo­jo.

– Kal­bant apie nuo­bo­du­lį Ka­ na­do­je, juk Klai­pė­do­je tur­būt dar blo­giau?

– Čia ki­taip, ak­ty­viai už­sii­mu vi­so­ kia veik­la. Gal ta­da „su­lo­šė“ ma­ no am­žius. Tu­riu sa­vo teo­ri­ją tuo klau­si­mu.

Ka­na­do­je yra 5 gė­lo van­dens eže­ rai, ten di­džiu­lė drėg­mė, to­dėl la­ bai šal­ta žie­mą ir la­bai karš­ta va­ sa­rą. Tur­būt ta drėg­mė vei­kia, ša­lia sū­raus van­dens to ne­si­jau­čia. Ten gra­žu, o ir la­bai lė­tai vis­kas vyks­ta. Čia ki­taip, man čia pa­tin­ka.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1958 m. rug­sė­jo 14 d. Vil­niu­je.

Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jo­je bai­gė in­ ter­je­ro di­zai­no stu­di­jas.

1988 m. pa­pra­šė po­li­ti­nio prie­globs­ čio Miun­che­ne Va­ka­r ų Vo­k ie­ti­jo­je.

Po pen­ke­rių me­tų iš­vy­ko gy­ven­ti ir dirb­ti į To­ron­tą Ka­na­do­je.

Pas­kui gy­ve­no Los An­d že­le JAV. Prieš ke­le­tą me­tų su žmo­na Ug­ne ir 7 me­tų tak­sų veis­lės šu­ne­liu Co­co at­ vy­ko iš Ame­ri­kos, įsi­k ū­rė Klai­pė­do­ je, kur dės­t y­to­jau­ja Lie­t u­vos dai­lės aka­de­mi­jos Klai­pė­dos vi­zua­lio­jo di­ zai­no ka­ted­ro­je.

6

šeštadienis, balandžio 20, 2013

8p.

Bal­ta­ru­si­jos cen­zū­ros spren­di­mas – su­de­gin­ti kny­gą.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Te­ro­ris­tų paieš­ko­se – ir lie­tu­vės Vie­nas, at­ro­dy­tų, ne­la­bai reikš­min­gas spren­di­mas lė­mė, kad du lie­tu­viai neat­si­ dū­rė prie Bos­to­no ma­ra­to­no fi­ni­šo li­ni­jos tuo me­tu, kai nu­griau­dė­jo spro­gi­mai.

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Vil­nie­tė fo­tog­ra­fė Rū­ta Bu­zie­nė pa­ti mėgs­ta bė­gio­ti ir yra įvei­ku­si pu­sę ma­ra­to­no, bet į Bos­to­ną vy­ ko tik pa­lai­ky­ti drau­go bė­gi­ko Arū­ no Kum­pio. Mo­te­ris su fo­toa­pa­ra­ tu vaikš­ti­nė­jo to­je vie­to­je, kur po va­lan­dos nu­griau­dė­jo du spro­gi­ mai, nu­si­ne­šę tri­jų žmo­nių gy­vy­ bę ir su­ža­lo­ję dar 183.

– Ko­kį įspū­dį pa­li­ko Bos­to­no ma­ra­to­nas iki tra­ge­di­jos? – dien­ raš­tis pa­si­tei­ra­vo R.Bu­zie­nės.

– Tai bu­vo la­bai gra­ži šven­tė. Ame­ ri­kie­čiai la­bai drau­giš­ki, jie su­ren­gė di­de­lę šven­tę, su­si­rin­ko daug žmo­ nių. Vi­sa tra­sa, dau­giau nei 40 km, bu­vo už­pil­dy­ta žmo­nių iš abie­jų pu­sių, ne­bu­vo tuš­čios vie­tos. Vien da­ly­vių bu­vo maž­daug 27 tūkst., o ste­bė­to­jų ir sir­ga­lių – ge­ro­kai dau­ giau, gal net tri­gu­bai.

Jei­gu ne tra­giš­kas šio ren­gi­nio fi­ na­las, man bū­tų li­kę švie­siau­si pri­ si­mi­ni­mai. Kiek te­ko da­ly­vau­ti to­ kio po­bū­džio ren­gi­niuo­se, nie­kur to­kios šven­tės ne­su ma­čiu­si.

Man la­biau­siai pa­ti­ko, kad ame­ ri­kie­čiai la­bai pa­lai­ko bė­gi­kus. Jie ma­to, kad žmo­gui sun­ku, ir šau­ kia: „Pir­myn! Pir­myn! Pir­myn! Tu ga­li!“ Pa­ti esu bė­gu­si pu­sę ma­ra­to­ no ir ži­nau, kad tai la­bai pa­de­da.

Mū­sų pub­li­ka pa­pras­tai ra­mi, tie­ siog sto­vi ir ste­bi.

– Bu­vo­te prie fi­ni­šo li­ni­jos, kur įvy­ko spro­gi­mai?

– Taip, vaikš­ti­nė­jau ir fo­tog­ra­fa­ vau bū­tent to­je vie­to­je, lauk­da­ma sa­vo drau­go. Kai jau skri­do­me at­

gal, oro uos­te tik­rin­da­mas do­ku­ men­tus po­li­ci­nin­kas pa­klau­sė, ar aš fo­tog­ra­fa­vau ma­ra­to­ną. At­sa­ kiau, kad fo­tog­ra­fa­vau žmo­nes, man jie vi­si at­ro­dė to­kie skir­tin­ gi ir įdo­mūs. Po­li­ci­nin­kas pa­pra­ šė, kad at­siųs­čiau jiems nuo­trau­ kas. Žiū­rė­si­me, gal jos kuo nors bus nau­din­gos.

Mums pa­si­se­kė dėl dvie­jų da­ly­kų.

Pir­ma, ma­no drau­gas įvei­kė ma­ra­ to­ną per 3 va­lan­das ir 9 mi­nu­tes, iki spro­gi­mų li­kus maž­daug va­lan­dai.

Ant­ra, nors pa­pras­tai po bė­gi­mo ei­ na­me prie fi­ni­šo ste­bė­ti, kaip at­bė­ ga ki­ti, šį kar­tą nė­jo­me, nes drau­gui bu­vo šal­ta, jis no­rė­jo grei­čiau grįž­ ti į vieš­bu­tį, iš­si­mau­dy­ti ir su­šil­ti.

Jei­gu bū­tu­me ėję prie fi­ni­šo, bū­tent to­je vie­to­je ir bū­tu­me sto­vė­ję…

Kai ki­tą die­ną bu­vo­ me oro uos­te, po­li­ci­ nin­kas at­si­pra­ši­nė­ jo ma­no drau­go dėl šios ne­lai­mės.

– Kaip ame­ri­kie­čiai rea­ga­vo į šią tra­ge­di­ją?

– Ma­ne nu­ste­bi­no tai, kad jie jau­čia­ si la­bai kal­ti dėl šio įvy­kio. Kai ki­tą die­ną bu­vo­me oro uos­te, po­li­ci­nin­ kas at­si­pra­ši­nė­jo ma­no drau­go dėl šios ne­lai­mės, nors, ma­no nuo­mo­ ne, jis nie­kuo dė­tas. Bet jie tik­riau­ siai ma­no, kad jų pa­rei­ga bu­vo ap­ sau­go­ti žmo­nes, bet jie to ne­pa­da­rė.

Drau­gas vaikš­čio­jo su ma­ra­to­ no da­ly­vio dra­bu­žiais, ir vi­si ap­ lin­kui tei­ra­vo­si, kaip jam se­ka­si,

Bostono maratonas Seniausias pasaulyje kas­

met rengiamas marato­ nas. Šių metų marato­ nas buvo 117-as. Pirma­ jame, 1897-aisiais, daly­ vavo tik 18 bėgikų.

Maratonas

Liu­di­nin­kė: R.Bu­zie­nės nuo­trau­kos, da­ry­tos prie ma­ra­to­no fi­ni­šo li­ni­jos maž­daug va­lan­dą prieš spro­gi­mus,

kaip kas bu­vo, iš vi­sur skli­do užuo­ jau­ta. Ame­ri­ko­je ap­skri­tai ste­bi­na bend­ruo­me­niš­ku­mas. Prieš Bos­to­no ma­ra­to­ną vie­šė­jo­me šio­je ša­ly­je dvi sa­vai­tes ir pa­ju­to­me di­de­lį drau­ giš­ku­mą. Jie vi­są lai­ką šyp­so­si, tai jiems na­tū­ra­lu. Vi­sa­da pa­klau­sia, kaip tau se­ka­si, ga­li tie­siog už­kal­ bin­ti au­to­bu­se ar kur ki­tur, par­duo­ tu­vė­je pa­gir­ti ta­vo su­kne­lę. Jei­gu

pa­ma­to, kad žmo­gui rei­kia pa­gal­ bos, vi­suo­met prieis ir pa­dės.

Pa­vyz­džiui, kai at­vy­kom į Bos­to­ną ir ieš­ko­jom sa­vo vieš­bu­čio maž­daug 20 mi­nu­čių ke­lio nuo mies­to, klai­ džio­jom, na­vi­ga­ci­jos sis­te­ma klai­di­ no, mus pa­si­kly­du­sius pa­ma­tė vie­ na vai­ruo­to­ja, su­sto­jo ir pa­klau­sė, ar rei­kia pa­gal­bos. Abe­jo­ju, ar taip bū­tų ga­lė­ję nu­tik­ti mū­sų ša­ly­je.

Kru­vi­niau­si iš­puo­liai JAV 1993–2013 m.

Maratoną organizuoja

1993 m. ga­lin­gas spro­gi­mas nu­

2001 m. rug­sė­jo 11 d. su „Al Qae­da“

Bostono atletikos aso­ ciacija.

griau­dė­jo Pa­sau­lio pre­ky­bos cent­ ro po­že­mi­nė­je aikš­te­lė­je Niu­jor­ ke. Žu­vo še­ši žmo­nės, be­veik tūks­ tan­tis bu­vo su­žeis­ta. Spro­gi­mą įvyk­ dė su „Al Qae­da“ sie­ja­mas Ram­zis You­se­fas.

sie­ja­mi ko­vo­to­jai už­gro­bė ke­tu­ris lėk­ tu­vus ir nu­krei­pė juos į Pa­sau­lio pre­ ky­bos cent­ro dan­go­rai­žius dvy­nius Niu­jor­ke ir Pen­ta­go­ną Va­šing­to­ne.

Per kru­vi­niau­sią Ame­ri­kos is­to­ri­jo­je te­ ro­ro iš­puo­lį žu­vo apie 3 tūkst. žmo­nių.

1995 m. Ok­la­ho­mos mies­te, Ok­la­

2009 m. Fort Hu­do ka­ri­nė­je ba­zė­

Šiemet maratone

dalyvavo 27 tūkst. bė­ gikų iš kiekvienos JAV valstijos ir dar 90 pa­ saulio šalių.

visuo­ met rengiamas Patriotų dieną – per Masačuset­ so valstijos šventę, skirtą ankstyvosioms JAV Nepriklauso­ mybės karo kovoms paminėti.

Prizinis fondas – 806 tūkst. dolerių.

Tai antras pagal dydį sporto rengi­

Per pastaruosius 25 metus marato­

nys JAV, vertinant pagal žiniasklai­ dos skiriamą dėmesį.

ną 23 kartus laimėjo bėgikai iš Keni­ jos ir Etiopijos.

Kasmet renginys su­ traukia per 500 tūkst. žiūrovų.

ho­mos vals­ti­jo­je, spro­gus už­mi­nuo­ je Tek­sa­se Ni­da­las Ma­li­kas Ha­sa­nas, tam sunk­ve­ži­miui žu­vo 168 žmo­nės. JAV ka­riuo­me­nės ma­jo­ras, ėmė šau­ Iš­puo­lis įvyk­dy­tas ša­lia fe­de­ra­li­nės dy­ti į tarnybos draugus. Ka­rys nu­šo­ val­džios būs­ti­nės. Iš­puo­lio or­ga­ni­za­ vė 13 žmo­nių ir su­žei­dė 29. Per susi­ vi­mu bu­vo ap­kal­tin­ti de­ši­nie­ji ekst­ šaudymą užpuolikas buvo sužeistas re­mis­tai Ti­mot­hy McVeig­has ir Ter­ ir liko paralyžiuotas. Jo teismas prasi­ ry Ni­chol­sas. dės kitą mėnesį.

– Vie­nas už­sie­nio ko­men­ta­to­ rius pa­ste­bė­jo, kad, pa­vyz­džiui, Ira­ke spro­gus bom­bai ap­lin­ki­ niai žmo­nės pa­pras­tai bė­ga ša­ lin, o Bos­to­ne jie iš kar­to puo­lė prie nu­ken­tė­ju­sių…

– Bū­tent, jie to­kie ir yra, vi­suo­met sten­gia­si pa­dė­ti.

– Po spro­gi­mo dar ku­rį lai­ką bu­vo­te Bos­to­ne?

– Po ma­ra­to­no vi­suo­met ei­na­me at­švęs­ti, pa­si­vaikš­čio­ti po mies­ tą. Bet ga­li­my­bės nu­vyk­ti į Bos­to­ ną ne­bu­vo, bu­vo pa­skelb­ta ne­pap­ras­to­ji pa­dė­tis, tad net ne­ban­dė­me to da­ry­ti. Kai ki­tą die­ną va­žia­vo­me į oro uos­tą, ma­tė­me ke­lio ženk­lus, kad gat­vės už­da­ry­tos.

– Tur­būt te­ko pa­bend­rau­ti su ame­ri­kie­čiais? Ko­kia jų reak­ ci­ja, nuo­mo­nės, ver­si­jos?

– Jie vi­si la­bai nu­liū­dę. Kal­bė­jo­mės ir su ki­tais ma­ra­to­no da­ly­viais, jie de­ja­vo, kaip žiau­ru ir kaip liūd­na, kad to­kia šven­tė bai­gė­si taip tra­ giš­kai. Ne­su­ti­ko­me nė vie­no abe­jin­ go žmo­gaus, tai bu­vo vi­sų ne­lai­mė.

7

šeštadienis, balandžio 20, 2013

pasaulis Ver­da ­ aist­ros

Pra­dės ­ ty­ri­mą

Gar­bin­gas ­ gim­ta­die­nis

Prancūzų par­la­men­ta­rai va­ kar ko­ne ėmė muš­tis, kai baigė de­ba­tus dėl gėjų san­ tuokų įsta­ty­mo pro­jek­to, ku­ ris ša­ly­je išp­ro­vo­ka­vo kar­tais smur­ti­nius pro­tes­tus ir ho­ mo­fo­biš­kus iš­puo­lius. Ga­lu­ ti­nis, le­mia­mas, bal­sa­vi­mas dėl šio įsta­ty­mo pro­jek­to tu­ rėtų įvyk­ti ant­ra­dienį.

Pran­cū­zi­jos pro­ku­ro­rai pra­dė­jo ty­ri­mą dėl įta­ri­mų, kad bu­vu­sio Li­bi­jos va­do­vo Muam­ma­ro al Gad­da­fi re­ži­mas pri­si­dė­jo prie Ni­co­las Sar­ko­zy 2007 m. rin­ ki­mų kam­pa­ni­jos, po ku­rios jis ta­po pre­zi­den­tu. Ty­rė­jai nag­ri­ nės kal­ti­ni­mus, tarp ku­rių yra kal­ti­ni­mai ak­ty­via ir pa­sy­via ko­rup­ci­ja, nau­do­ji­mu­si įta­ka.

Se­niau­siam pa­sau­lio žmo­gui – ja­po­nui Ji­roe­mo­nui Ki­mu­rai – va­kar su­ka­ko 116 me­tų. 1897 m. gi­męs J.Ki­mu­ra yra vie­nas iš 95 žmo­nių, ku­rie Kio­tan­go mies­te yra su­lau­kę 100 ar dau­ giau me­tų. Vie­tos eks­per­tai net pa­reiš­kė ban­dy­sią iš­siaiš­kin­ti, ko­dėl tiek daug šio mies­to gy­ ven­to­jų yra il­gaam­žiai.

s fo­tog­ra­fės in­dė­lis

27

tūkst. bėgikų

iš 90-ies šalių šiemet dalyvavo Bostono maratone.

su­do­mi­no Bos­to­no po­li­ci­ją.

Apie ją bu­vo šne­ka­ma vi­sur: per vi­ sas te­le­vi­zi­jas, lif­te, au­to­bu­se. Oro uos­te priė­jo žur­na­lis­tas ir pa­si­tei­ ra­vo, ar atei­ty­je at­vyk­tu­me vėl da­ ly­vau­ti Bos­to­no ma­ra­to­ne.

Ne­su­ti­ko­me nė vie­ no abe­jin­go žmo­ gaus, tai bu­vo vi­sų ne­lai­mė. Apie ją bu­ vo šne­ka­ma vi­sur: per vi­sas te­le­vi­zi­jas, lif­te, au­to­bu­se.

– Ir koks bu­vo jū­sų at­sa­ky­mas? Ar ši tra­ge­di­ja jus kaip nors pa­vei­kė?

– Mes at­sa­kė­me, kad ne­pa­vei­kė. Nes tai di­džiu­lė šven­tė, di­džiu­lis ma­lo­ nu­mas da­ly­vau­ti to­kia­me įspū­din­ ga­me ma­ra­to­ne. Jį rei­kia pa­jus­ti ir pa­ma­ty­ti. Nors tai, kas įvy­ko, la­ bai ne­sma­gu, ma­nau, žmo­nės vis tiek no­rės ten grįž­ti. Aš pa­ti la­bai no­rė­čiau su­da­ly­vau­ti Bos­to­no ma­ ra­to­ne.

Rū­tos Bu­zie­nės nuo­tr.

– Tik­riau­siai ame­ri­kie­čiai pa­ si­stengs, kad atei­ties ma­ra­to­ nai bū­tų sau­ges­ni?

– Apie tai ir­gi daug dis­ku­ta­vo­me.

Aiš­ku, ma­ra­to­nas yra la­bai di­de­lio mas­to, tiek daug da­ly­vių ir žiū­ro­ vų, di­de­li at­stu­mai – vis­ką su­žiū­

rė­ti fi­ziš­kai su­dė­tin­ga, bet įma­no­ ma. Ma­nau, ame­ri­kie­čiai dau­giau to­kių klai­dų ne­da­rys ir priims ati­ tin­ka­mus spren­di­mus. Nes jie tik­ rai daug dė­me­sio ski­ria sau­gu­mui, vis­kas kruopš­čiai tik­ri­na­ma, to­dėl keis­ta, kad įvy­ko toks da­ly­kas.

Bos­to­no spro­gi­muo­se – čečėnų pėdsa­kas JAV pa­reigū­nai va­kar už­darė di­ delę Bos­to­no te­ri­to­riją ir nu­rodė prie­mies­čių gy­ven­to­jams lik­ti na­ muo­se, nes per­se­kio­jo du įta­ria­ mus Bos­to­no ma­ra­to­no sprog­din­ to­jus čečė­nus.

Pašė­lu­sios gau­dynės

Iš Čečė­ni­jos kilęs 26-erių Ta­ mer­la­nas Car­na­je­vas bu­vo mir­ti­ nai su­žeis­tas per su­si­šau­dymą su po­li­ci­ja, o jo gink­luo­tas 19-me­tis bro­lis Džo­cha­ras pa­si­slėpė Bos­ to­no prie­mies­ty­je Vo­ter­tau­ne. Jo paieš­kai mes­tos gau­sios teisė­sau­ gos pa­jėgos.

Pa­reigū­nai nu­rodė, kad du vy­rai ket­vir­ta­die­nio va­karą nu­šovė vieną Ma­sa­ču­set­so tech­no­lo­gijų ins­ ti­tu­to (MIT) po­li­ci­jos pa­reigūną, tuo­met gra­sin­da­mi gink­lu pa­grobė au­to­mo­bilį „Mer­ce­des-Benz“, jo vai­ruo­toją vėliau pa­lei­do ne­nu­ kentė­jusį. Įta­ria­mie­ji, po­li­ci­jai juos ve­ jan­tis į Vo­ter­tauną, mėtė iš au­ to­mo­bi­lio sprogs­ta­muo­sius už­ tai­sus. Per su­si­šau­dymą vie­nas įta­riamųjų bu­vo sun­kiai su­žeis­ tas ir vėliau mirė.

MIT, lai­ko­mas vie­nu ge­riau­sių uni­ver­si­tetų pa­sau­ly­je, yra įsikūręs Kemb­rid­žo mies­te­ly­je, esan­ čia­me ki­ta­pus Čarl­so upės nuo Bos­to­no, kur pir­ma­dienį per dvi­ gubą sprog­di­nimą tra­di­ci­nia­me ma­ra­to­ne žu­vo trys žmonės, o dar apie 180 bu­vo su­žeis­ta.

Nau­jau­si dra­ma­tiš­ki įvy­kiai pra­si­dėjo tuoj po to, kai JAV Fe­ de­ra­li­nis ty­rimų biu­ras pa­skelbė nuo­trau­kas ir vaiz­do įrašą, ku­ riuo­se ma­to­mi du vy­rai, kaip įta­ ria­ma, pa­dėję bom­bas ma­ra­to­no tra­so­je. Pa­reigū­nai kreipė­si į vi­ suo­menę ir pra­šė pa­dėti at­pa­žin­ ti įta­ria­muo­sius, ku­rie ne­šėsi di­ de­les kup­ri­nes.

Sus­tabdė trans­portą

Ieš­ko­da­mi ant­ro įta­ria­mo­jo pa­ reigū­nai va­kar pri­myg­ti­nai ra­gi­no

Pa­si­ša­li­no: R.Bu­zie­nė ir A.Kum­pis, prie­šin­gai nei įpras­tai, nu­spren­dė

nei­ti prie fi­ni­šo ste­bė­ti, kaip at­bė­ga ki­ti, ir ši­taip iš­ven­gė pa­vo­jaus.

Bos­to­no prie­mies­čių Vo­ter­tau­ no, Niu­tau­no, Ar­ling­to­no, Vol­ta­ mo, Bel­mon­to, Kemb­rid­žo ir Os­ ti­no bei Brai­to­no gy­ven­to­jus lik­ti na­muo­se.

Tuo­se prie­mies­čiuo­se gy­ve­na ma­žiau­siai ket­vir­tis mi­li­jo­no žmo­ nių. Vi­sa Bos­to­no vie­šo­jo trans­ por­to sis­te­ma bu­vo su­stab­dy­ta, o vers­lo įmo­nių bu­vo pra­šo­ma ne­ dirb­ti visą penk­ta­dienį. Žmonėms, lau­kian­tiems au­to­busų ir met­ro­ po­li­te­no sto­telė­se, bu­vo nu­ro­dy­ ta ei­ti na­mo.

JAV Fe­de­ra­linė avia­ci­jos ad­ mi­nist­ra­ci­ja už­darė 11 ki­lo­metrų plo­čio oro erdvės ruožą virš Bos­ to­no šiaurės va­ka­ri­nių ra­jonų, siek­da­ma už­tik­rin­ti „sau­gią ap­ linką teisė­sau­gos veik­lai“.

JAV gy­ve­no teisė­tai

Ko­vo­to­jai iš Čečė­ni­jos ir kitų ne­ra­ mių re­gionų Ru­si­jos Šiaurės Kau­ ka­ze yra sprog­dinę bom­bas bei grobę įkai­tus Mask­vo­je ir ki­tuo­se ša­lies mies­tuo­se, ta­čiau jei pa­si­tvir­tins įta­ri­mai dėl jų da­ly­va­vi­mo vyk­dant te­ro­ro iš­puolį prie­š Bos­to­no ma­ra­ toną, tai bus pir­mas kar­tas, kai jie bus įvykdę te­ro­ro aktą Va­ka­ruo­se.

Teisė­sau­gos pa­reigū­nai pra­ nešė, kad bro­liai Car­na­je­vai teisė­ tai gy­ve­no Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se ma­žiau­siai me­tus.

Konf­lik­tas Čečė­ni­jo­je pra­si­ dėjo 1994 m. kaip se­pa­ra­tis­ti­nis ka­ras, bet greit vir­to is­la­mo su­ ki­li­mu, ku­rio adep­tai ža­da Kau­ ka­ze įkur­ti ne­prik­lau­somą is­la­ mo vals­tybę.

Ko­vo­to­jai iš Čečė­ni­jos ir ap­lin­ ki­nių pro­vin­cijų Ru­si­jo­je yra su­ rengę daug te­ro­ro aktų, tarp jų – įkaitų pa­ėmimą Mask­vos teat­ re 2002 m., kai žu­vo 129 žmonės, įkaitų pa­ėmimą Bes­la­no mo­kyk­lo­ je 2004 m., kai žu­vo dau­giau kaip 330 žmo­nių, ir dau­gybę bombų sprog­di­nimų Mask­vo­je bei ki­tuo­ se mies­tuo­se.

BNS inf.

Teroristai: per dideles gaudynes policija mirtinai sužeidė 26 metų

T.Carnajevą (nuotr.) ir tęsė jo ginkluoto 19-mečio brolio Džocharo paieškas. „Scan­pix“ nuo­tr.

8

šeštadienis, balandžio 20, 2013

pasaulis

Bal­ta­ru­si­jos cen­zū­ros spren­di­ma Lie­tu­vo­je at­spaus­din­tą fo­to­žur­na­lis­ti­kos kny­gą „Be­la­rus Press Pho­to 2011“, ku­rios eg­zemp­lio­riai per­nai bu­vo kon­fis­kuo­ti pa­ sie­ny­je, Bal­ta­ru­si­jos teis­mas pri­pa­ži­no ekst­re­mis­ti­ne ir lie­pė su­ de­gin­ti.

Teis­mas tru­ko die­ną

To­kį spren­di­mą ket­vir­ta­die­nį pa­ skel­bė Gar­di­no sri­ties Aš­me­nos mies­to teis­mo tei­sė­jas Aliak­sand­ ras Da­vy­do­vas. „Ši me­džia­ga nei­gia­mai at­spin­ di Bal­ta­ru­si­jos tau­tos gy­ve­ni­mą“, – teis­me tei­gė Na­ta­li­ja Sku­rat, tei­si­nė kon­sul­tan­tė iš Gar­di­no sri­ties KGB, ku­ri ir ini­ci­ja­vo pro­ce­są.

Teis­mas bu­vo už­da­ras ir tru­ ko vos vie­ną die­ną. Vi­si Bal­ta­ru­ si­jos fo­to­re­por­te­rių ad­vo­ka­tų pra­ šy­mai, įskai­tant pra­šy­mą at­lik­ti ne­prik­lau­so­mą nuo­trau­kų eks­per­ ti­zę, bu­vo at­mes­ti.

Men­ki­na gar­bę ir oru­mą

N.Sku­rat teis­me paaiš­ki­no, kad eks­per­tų ko­mi­si­ją, ku­ri pri­pa­ži­no nuo­trau­kų al­bu­mą ekst­re­mis­ti­niu, su­da­rė Gar­di­no sri­ties vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to Ideo­lo­gi­nio dar­bo val­dy­ ba, į ku­rią pa­gal­bos krei­pė­si KGB. Ko­mi­si­jos na­riai – val­dy­bos di­ rek­to­rius ir ke­tu­ri Gar­di­no vals­ty­ bi­nio uni­ver­si­te­to dės­ty­to­jai – ra­ do „pra­si­ma­ny­mų apie bal­ta­ru­sių tau­tos gy­ve­ni­mą“ dau­ge­ly­je al­bu­ mo nuo­trau­kų. „Fo­tog­ra­fi­jų al­bu­me „Be­la­rus Press Pho­to 2011“ yra aiš­kiai iš­ krai­py­tų ir tik­ro­vės nea­ti­tin­kan­ čių pra­si­ma­ny­mų apie Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­kos gy­ve­ni­mą po­li­ti­nė­je, eko­no­mi­nė­je, so­cia­li­nė­je ir ki­to­se sri­ty­se, ku­rie men­ki­na Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­čių gar­bę bei oru­mą, – ra­šo­ ma ko­mi­si­jos iš­va­do­se. – Re­mian­ tis Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­kos ko­vos su ekst­re­miz­mu įsta­ty­mo pir­mu straips­niu, veik­la, ku­rios tiks­las yra su­men­kin­ti na­cio­na­li­nę gar­bę ir oru­mą, yra ekst­re­mis­ti­nė.“ Nie­ko ki­ta net ne­si­ti­kė­jo

Al­bu­mo re­dak­to­rė Ju­li­ja Do­roš­ke­ vič, iš­kvies­ta į teis­mą kaip suin­te­ re­suo­tas as­muo, vė­liau pa­pa­sa­ko­jo

ži­niask­lai­dai apie eks­per­tų ko­mi­si­ jos iš­va­das.

Nuot­rau­ka, ku­rio­je du vy­rai tur­ gu­je ma­tuo­ja­si ke­pu­res, bu­vo pri­ pa­žin­ta men­ki­nan­čia gar­bę ir oru­ mą, nes „vaiz­duo­ja Bal­ta­ru­si­jos gy­ven­to­jus, o kar­tu ir vi­są tau­tą, kaip skur­džius nau­jų va­ka­rie­tiš­kų pre­kių fo­ne“.

Pats šios by­los svars­ ty­mo teis­me fak­tas yra ab­sur­diš­kas, ir bū­tent tai, o ne al­bu­ mo tu­ri­nys ga­li pa­ kirs­ti pa­si­ti­kė­ji­mą val­džia.

Rub­ri­ko­je „Port­re­tas“ eks­per­tai pri­si­ka­bi­no prie nuo­trau­kos, ku­rio­ je pre­zi­den­tas Aliak­sand­ras Lu­ka­ šen­ka per te­le­vi­zi­ją sa­ko nau­ja­me­tę kal­bą. Anot eks­per­tų, nuo­trau­kos ra­kur­sas ne­pat­rauk­lus, o tai „men­ ki­na jo au­to­ri­te­tą, pa­ker­ta už­sie­nio ša­lių ir Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­kos gy­ven­to­jų pa­si­ti­kė­ji­mą juo“.

Net­gi rub­ri­ko­je „Gam­ta“ eks­per­ tai ra­do nuo­trau­kų, ku­rios „ale­go­ ri­jos bū­du men­ki­na­mai iliust­ruo­ja bal­ta­ru­sių tau­tą ir jos gam­tą“. „Al­bu­mas bu­vo pri­pa­žin­tas ekst­ re­mis­ti­niu. Aš ir ne­tu­rė­jau vil­čių, kad re­zul­ta­tas bus tei­gia­mas, nes ne­ti­kiu mū­sų teis­mų sis­te­mos tei­ sin­gu­mu, ir šian­die­nis spren­di­mas bu­vo nu­spė­ja­mas“, – ket­vir­ta­die­nį sa­kė J.Do­roš­ke­vič.

Jai ir dar dviem į teis­mą iš­kvies­ tiems fo­tog­ra­fams – Aliak­sand­rui Va­siu­ko­vi­čiui bei Va­di­mui Za­mi­ rovs­kiui – nu­ro­dy­ta su­mo­kė­ti po 217 tūkst. Bal­ta­ru­si­jos rub­lių (66 li­tus) teis­mo iš­lai­dų.

Kon­kur­so nu­ga­lė­to­jai

„Tai ap­verk­ti­nas re­zul­ta­tas. Ti­ kiuo­si, ši si­tua­ci­ja bus de­ra­mai įver­tin­ta Bal­ta­ru­si­jos ir tarp­tau­ti­ nės vi­suo­me­nės, ku­ri ste­bi to­kius žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mus“, – teis­mo spren­di­mą ko­men­ta­vo Bal­ ta­ru­si­jos Hel­sin­kio ko­mi­te­to ju­ri­ di­nės ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Ga­ry Pa­ha­niai­la. Į al­bu­mą su­dė­tos 2010-ai­siais da­ry­tos nuo­trau­kos, ku­rios lai­mė­jo ap­do­va­no­ji­mus 2011 m. Bal­ta­ru­si­ jos spau­dos fo­tog­ra­fi­jos kon­kur­se.

Tarp jų yra fo­tog­ra­fi­jų, ku­rio­se ma­ ty­ti žmo­nės, pro­tes­tuo­jan­tys prieš au­to­ri­ta­ri­nį pre­zi­den­tą A.Lu­ka­ šen­ką, ir jų pro­tes­tą vai­kan­tys po­ li­ci­nin­kai.

Kai ku­rias tų nuo­trau­kų pa­da­ rė fo­tog­ra­fai, dir­ban­tys tarp­tau­ti­ nėms nau­jie­nų agen­tū­roms, tarp jų – AP, „Reu­ters“ ir AFP. Kon­kur­są ver­ti­no tarp­tau­ti­nė ko­mi­si­ja, jo­ je bu­vo ži­no­mų fo­tog­ra­fų ir me­no ži­no­vų.

Ad­vo­ka­tų pra­šy­mą iš­kvies­ti šiuos kaip liu­dy­to­jus teis­mas at­me­tė.

Spren­di­mą ža­da skųs­ti

Bal­ta­ru­si­jos žur­na­lis­tų aso­cia­ci­ja (BŽA) ket­vir­ta­die­nį iš­pla­ti­no pa­ reiš­ki­mą, kad ne­su­tin­ka su Aš­me­ nos teis­mo spren­di­mu ir al­bu­mo „Be­la­rus Press Pho­to 2011“ įver­ ti­ni­mu. „Pats šios by­los svars­ty­mo teis­ me fak­tas yra ab­sur­diš­kas, ir bū­ tent tai, o ne al­bu­mo tu­ri­nys ga­li pa­kirs­ti pa­si­ti­kė­ji­mą val­džia, – ra­ šo­ma pa­reiš­ki­me. – Ti­ki­mės, kad šis teis­mo spren­di­mas neį­si­ga­lios ir Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­ka neat­si­ durs juo­da­ja­me są­ra­še ša­lių, ku­rios drau­džia ir nai­ki­na me­no kny­gas.“ BŽA pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ jas And­re­jus Bas­tu­ne­cas pra­ne­ šė, kad fo­to­re­por­te­riai ke­ti­na teik­ ti skun­dus aukš­tes­nės ins­tan­ci­jos

pasaulis per savaitę Sek­ma­die­nis Ve­ne­sue­los pre­zi­den­to rin­ki­mų lai­mė­to­jo Ni­ colás Ma­du­ro (nuo­tr.) ša­li­nin­kai Ka­ra­ka­ se šven­ tė su fe­jer­ver­kais, o opo­ zi­ci­jos ša­li­nin­kai dau­žė puo­dus ir kep­tu­ves pro­ tes­tuo­da­mi dėl mi­ni­ma­ lia per­sva­ra pa­siek­tos ve­lio­nio Hu­go Cháve­ zo pro­te­žė per­ga­lės.

Ve­ne­sue­la – naf­tos tur­tin­ga, bet smar­kiai su­si­skal­džiu­si Pie­tų Ame­ri­kos vals­ty­bė – at­ si­dū­rė ne­ži­nio­je na­cio­na­li­ nei rin­ki­mų ko­mi­si­jai pa­ skel­bus, kad N.Ma­du­ro ga­vo 50,75 pro­c., o Hen­ ri­que Cap­ri­le­sas – 48,97

Kny­ga: Bal­ta­ru­si­jos vals­ty­bės sau­gu­mo tar­ny­ba, ku­ri vis dar va­di­na­si KG

pa­si­di­džia­vi­mą ir oru­mą.

teis­mams. Vy­ras ti­ki­si, kad kol bus svars­to­mos ape­lia­ci­jos, al­bu­mas ne­bus su­nai­kin­tas. „Ka­dan­gi teis­mas nu­ro­dė su­ nai­kin­ti 41 al­bu­mo eg­zemp­lio­rių, ku­rie bu­vo su­lai­ky­ti per­nai ru­de­ nį pa­sie­ny­je, spren­di­mas ne­tu­rė­ tų lies­ti li­ku­sių. Tie, kas nu­si­pir­ko al­bu­mą ar­ba ga­vo jį do­va­nų, pa­gal įsta­ty­mą ne­tu­rė­tų bai­min­tis. Al­ bu­mo tu­rė­ji­mas neužt­rau­kia ad­ mi­nist­ra­ci­nės at­sa­ko­my­bės, jei­gu nė­ra tiks­lo jį pla­tin­ti“, – aiš­ki­no A.Bas­tu­ne­cas.

Da­lis ti­ra­žo jau par­duo­ta

Dar iki Aš­me­nos teis­mo spren­di­mo „Be­la­rus Press Pho­to 2011“ re­dak­

2013 04 13 2013 04 19

Pir­ma­die­nis pro­c. bal­sų. To­kį skir­tu­mą tarp var­žo­vų su­da­ro maž­daug 265 tūkst. bal­sų.

H.Cap­ri­le­sas at­si­sa­kė pri­pa­žin­ti pra­lai­ mė­ji­mą, pa­ra­gi­no sa­vo ša­li­nin­kus pro­tes­tuo­ti ir pa­rei­ka­la­vo per­ skai­čiuo­ti vi­sus bal­sus. N.Ma­ du­ro at­kir­to, kad tai „bur­žua už­gai­da“.

40-me­tis opo­zi­ci­jos ly­de­ris tvir­ti­no, kad bu­vo ban­ dy­mų leis­ti žmo­ nėms bal­suo­ti ir po to, kai rin­ki­mų apy­ lin­kės bai­gė dar­bą.

Jis taip pat kal­ ti­no vy­riau­sy­bę spau­dus vals­ ty­bi­nio sek­to­ riaus dar­buo­ to­jus bal­suo­ti už N.Ma­du­ro.

„Sup­ras­ti šio teis­mo pro­ce­so lo­ gi­ką la­bai sun­ku, – tę­sė jis. – At­ro­ dy­tų, bū­tent da­bar ban­do­ma tai­sy­ti san­ty­kius su Eu­ro­pa ir tuo pat me­tu ima­ma­si prie­mo­nių, ku­rios smar­ kiai ker­ta­si su eu­ro­pie­tiš­ka tra­di­ci­ ja, taip pat Bal­ta­ru­si­jos kons­ti­tu­ci­ja ir tarp­tau­ti­nė­mis su­tar­ti­mis. To­dėl man la­bai sun­ku pa­sa­ky­ti, ko­dėl šis teis­mo pro­ce­sas bu­vo pra­dė­tas.“

Pran­cū­zi­jos mi­nist­ rai pir­mą­kart pa­vie­ši­ no duo­me­nis apie sa­vo tur­tą, pre­zi­den­tui Fran­ çois Hol­lan­de’ui ti­kin­tis, kad tai pa­dės at­kur­ti pa­si­ti­kė­ji­mą skan­da­ lų kre­čia­ma so­cia­lis­tų vy­riau­sy­be.

37 mi­nist­rų ir prem­je­ro Jea­no Mar­ co Ay­rault tur­to dek­la­ra­ci­jos pa­skelb­tos spe­cia­liai su­kur­ta­me tink­la­la­py­je.

Eko­no­mi­ką apė­mus stag­na­ci­jai, di­dė­jant ne­dar­bui, vy­riau­sy­bei kar­pant biu­dže­to iš­lai­das, aukš­to ran­go pa­rei­gū­nai pri­pa­ži­ no, kad ši ak­ci­ja ri­zi­kin­ga ir ga­li pa­kurs­ty­ti ne­pa­si­ten­ki­ni­mą, pa­vie­ši­nus in­for­ma­ci­ją apie ke­lis mi­nist­rus mi­li­jo­nie­rius.

Ta­čiau vy­riau­sy­bė tai pa­da­rė ti­kė­da­ma­ si, kad ši prie­mo­nė pa­dės už­baig­ti skau­ džiai smo­gu­sį skan­da­lą, ku­ris ki­lo, kai bu­vu­siam biu­dže­to mi­nist­rui Jérôme’ui Ca­hu­za­cui bu­vo pa­teik­ti kal­ti­ni­mai dėl

Ant­ra­die­nis mo­kes­čių ven­gi­mo, kai jis pri­si­pa­ži­ no apie tu­ri­mą slap­tą są­skai­tą vie­na­me Švei­ca­ri­jos ban­ke.

Di­dė­jant įtam­pai su Va­ ka­rų ša­li­mis dėl Ira­no bran­duo­li­nės veik­los, Te­he­ra­nas pra­ne­šė iš­ ban­dęs nau­ją ba­lis­ti­nę ra­ke­tą „žemė–jūra“. „Nau­jo­ji ra­ke­ta po star­to iš­le­kia iš at­ mos­fe­ros, įskrie­ja į ją di­de­liu grei­čiu ir vi­ siš­kai su­nai­ki­na lai­vą tai­ki­nį ar­ba ka­ro lai­vą“, – pra­ne­šė Ira­no gy­ny­bos vi­ce­mi­ nist­ras ge­ne­ro­las Ma­ji­das Bo­kaei.

Iz­rae­lis per­spė­jo ga­lin­tis smog­ti iš oro Ira­no bran­duo­li­niams ob­jek­tams, jei­gu Te­he­ra­nas neišsk­lai­dys Va­ka­rų ša­lių įta­ ri­mų, kad šii­tiš­ka res­pub­li­ka sie­kia pa­si­ ga­min­ti bran­duo­li­nių gink­lų, pri­si­deng­ da­ma tai­kios bran­duo­li­nės ener­ge­ti­kos pro­gra­ma. Ta­čiau Te­he­ra­nas nei­gia jam me­ta­mus kal­ti­ni­mus.

Ira­nas gra­si­no smog­ti Iz­rae­liui ir JAV ka­ ri­nėms ba­zėms ta­me re­gio­ne, jei­gu bū­tų

9

šeštadienis, balandžio 20, 2013

pasaulis

as – su­de­gin­ti kny­gą

41

nuotraukų

albumo egzempliorių pernai rudenį konfiskavo Baltarusijos teisėsauga.

A.Lu­ka­šen­ka įvar­di­jo drau­gys­tės są­ly­gas Me­ti­nė­je kal­bo­je par­la­men­tui ir tau­tai Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­ tas Aliak­sand­ras Lu­ka­šen­ka tei­ gė ne­no­rin­tis pyk­tis su Va­ka­rais, bet spau­di­mo ne­to­le­ruos.

„Ne­no­ri­me su ju­mis pyk­tis ir bar­ tis, no­ri­me tu­rė­ti ge­rus, nor­ma­ lius san­ty­kius. Bet mes nie­kuo­ met ne­si­lei­si­me prieš ką nors klup­do­mi“, – va­kar par­la­men­te pa­reiš­kė ša­lies va­do­vas. „Ne­rei­kia mū­sų smaug­ti, jūs įsi­ti­ki­no­te, kad vi­sos ši­tos san­kci­ jos yra ne­pro­duk­ty­vios. Ne­vers­ ki­te mū­sų rink­tis „arba–arba“.

Bal­ta­ru­si­ja at­lie­ka til­to vaid­me­ nį, jun­gia­mo­sios gran­dies tarp Ry­tų ir Va­ka­rų, ir ši­tas til­tas tu­ri bū­ti ra­mus, – dės­tė pre­zi­den­tas.

– Ne­vers­ki­te mū­sų įtei­sin­ti tos pa­čios ly­ties as­me­nų san­tuo­kų: to Bal­ta­ru­si­jo­je ne­bus, bent jau ar­ti­miau­siu me­tu. Tau­ta su tuo ne­su­tiks. O jūs ro­do­te, kad tols­ ta­te nuo krikš­čio­niš­kų ver­ty­bių.

Mums tai sve­ti­ma, ne­sub­ren­do­ me mes. Na pa­lau­ki­te šiek tiek.“ Ko­men­tuo­da­mas ra­gi­ni­mus li­ be­ra­li­zuo­ti eko­no­mi­ką ir pri­va­ ti­zuo­ti vals­ty­bės tur­tą, A.Lu­ ka­šen­ka taip pat pra­šė ne­da­ry­ti spau­di­mo. „Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das, Va­ka­rai, ES, o da­bar ir Ru­si­ja, pu­ čia vie­ną dū­dą: leisk pri­va­ti­za­ci­

ją, par­da­vi­nėk vals­ty­bės įmo­nes.

Aš at­sa­kiau į ši­tą klau­si­mą: mes ga­li­me par­duo­ti bet ko­kią įmo­nę.

Bet mo­kė­ti rei­kia nor­ma­lią kai­ ną. Ir ne­rei­kia la­bai smar­kiai mū­ sų spaus­ti, ypač mū­sų par­tne­riai, mū­sų bro­liai, to da­ry­ti ne­tu­rė­ tų, – užuo­mi­ną Mask­vai pa­tei­kė A.Lu­ka­šen­ka. – Nes rin­ka da­bar pa­sie­ku­si dug­ną, ir šian­dien įmo­ nės par­duo­da­mos pus­vel­čiui. Mes to ne­da­ry­si­me. Kai pa­dė­tis rin­ko­ je nor­ma­li­zuo­sis, tuo­met svars­ty­ si­me šiuos klau­si­mus.“ „Jei­gu kas nors ban­do pa­si­nau­ do­ti to­kia pa­dė­ti­mi ir iš­dras­ky­ ti mū­sų ša­lį – tai jie ne su ma­ni­ mi“, – pri­dū­rė jis.

Dvi va­lan­das tru­ku­sios kal­bos pa­bai­go­je A.Lu­ka­šen­ka pa­ra­gi­no vi­są pa­sau­lį lai­ky­ti pi­ni­gus Bal­ta­ ru­si­jos ban­kuo­se.

Pri­mi­nęs, kaip Kip­re bu­vo ap­ mo­kes­tin­ti in­dė­liai, pre­zi­den­tas pa­reiš­kė: „Ke­liau­da­mas vi­sur aš sa­kau: da­bar įsi­ti­ki­no­te, kur rei­ kė­jo lai­ky­ti pi­ni­gus? Mes bent jau nie­ka­da gy­ve­ni­me ne­bū­tu­ me ki­šę ran­kų į sve­ti­mą ki­še­nę ir ne­bū­tu­me ėmę sve­ti­mų pi­ni­gų, kaip tai pa­da­rė de­mok­ra­tai ES. Pa­ma­tė­me de­mok­ra­ti­ją iš ki­tos pu­sės. Tai pa­ts an­ti­de­mok­ra­tiš­ kiau­sias poel­gis, kai ati­mi nuo­ sa­vy­bę.“ „Charter97“ inf.

GB, sa­ko, kad fo­toal­bu­mo „Be­la­rus Press Pho­to 2011“ nuo­trau­kos bu­vo at­rink­tos sie­kiant su­men­kin­ti na­cio­na­li­nį AFP nuo­tr.

to­rei J.Do­roš­ke­vič pa­skam­bi­no iš Mins­ko „Kny­gų sa­lo­no“ ir pa­pra­šė at­siim­ti li­ku­sius al­bu­mus. Kny­gy­ no dar­buo­to­jai paaiš­ki­no, kad bai­ mi­na­si par­da­vi­nė­ti al­bu­mus su­si­ klos­čius to­kioms ap­lin­ky­bėms. „Mū­sų par­duo­tu­vė pri­va­ti, ir mes ne­sa­me ap­sau­go­ti nuo val­ džios veiks­mų“, – „Kny­gų sa­lo­ne“ bu­vo paaiš­kin­ta BŽA at­sto­vams.

Lie­tu­vo­je at­spaus­din­tas al­bu­mas „Be­la­rus Press Pho­to 2011“ bu­vo įvež­tas į Bal­ta­ru­si­ją 2012 m. pra­ džio­je lai­kan­tis vi­sų mui­ti­nės tai­

syk­lių. Per­nai lapk­ri­tį Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos pa­sie­ny­je bu­vo su­lai­ ky­tas 41 al­bu­mo eg­zemp­lio­rius, ku­rį fo­to­re­por­te­riai ve­žė­si iš pa­ ro­dos už­sie­ny­je. Šiek tiek eg­zemp­ lio­rių jau bu­vo par­duo­ta Bal­ta­ru­si­ jos kny­gy­nuo­se, da­lis pa­do­va­no­ta bib­lio­te­koms. „Be­la­rus Press Pho­to“ yra pir­ mas at­vi­ras ir ne­prik­lau­so­mas ži­ niask­lai­dos nuo­trau­kų kon­kur­sas Bal­ta­ru­si­jo­je. Šie­met jis ren­gia­ mas jau ket­vir­tą kar­tą.

Atrodytų, būtent dabar bandoma taisyti santykius su Europa ir tuo pat metu imamasi priemonių, kurios smarkiai kertasi su europietiška tradicija.

mų“, – sa­ky­da­mas me­ti­nę kal­bą į ES baks­no­jo A.Lu­ka­šen­ka.

BNS, BBC, „Charter97“, „Deuts­che Wel­le“ inf.

Tre­čia­die­nis už­pul­tas, taip pat blo­kuo­ti Hor­mū­zo są­ siau­rį, per ku­rį iš­pluk­do­ma 40 pro­c. pa­ sau­ly­je jū­ra ga­be­na­mos naf­tos.

Vie­na įta­kin­giau­sių ir la­biau­siai vi­suo­me­nę skal­džiu­sių Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos mi­nist­rų pir­ mi­nin­kų Mar­ga­ret That­ cher bu­vo pa­ly­dė­ta į pa­sku­ti­nę ke­lio­nę. Jos lai­do­tu­vė­se da­ly­va­vo ir su ve­lio­ne at­si­svei­ ki­no ka­ra­lie­nė Elž­bie­ta II, gar­sūs žmo­nės iš vi­so pa­sau­lio ir už­sie­nio ša­lių va­do­vai.

700 sau­su­mos pa­jė­gų ka­rių, jū­rei­vių ir oro pa­jė­gų na­rių pa­ra­di­nė­mis uni­for­mo­mis bu­dė­jo Lon­do­no gat­vė­se, ku­rio­mis M.That­ cher kars­tas ant la­fe­to bu­vo ve­ža­mas į lai­ do­tu­vių pa­mal­das Šv. Pau­liaus ka­ted­ro­je.

Nors for­ma­liai tai ne­bu­vo vals­ty­bi­nės lai­ do­tu­vės, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja la­bai pa­si­sten­gė dėl Ge­le­ži­nės Le­di, ku­ri per 11 sa­vo val­dy­mo me­tų trans­for­ma­vo ša­lį ir pa­dė­jo už­baig­ti Šal­tą­jį ka­rą. Ta­čiau po­mpas­ti­ka ir di­dy­bė, už ku­rią bu­vo su­mo­kė­ta mi­li­jo­nais vals­ty­ bės sva­rų ster­lin­gų, su­lau­kė kri­ti­kos iš tų,

Pa­ly­gi­ni­mas: „Kri­zė Grai­ki­jo­je, Kip­re. O jie iš mū­sų rei­ka­lau­ja re­for­ „Reu­ters“ nuo­tr.

Ket­vir­ta­die­nis ku­rie tei­gia, jog M.That­cher bu­vo per­ne­lyg skal­dan­ti fi­gū­ra, kad nu­si­pel­ny­tų to­kio vals­ ty­bės fi­nan­suo­ja­mo at­si­svei­ki­ni­mo.

JAV Tek­sa­so vals­ti­jo­ je įvy­ko di­džiu­lis spro­ gi­mas trą­šų ga­myk­lo­je, ku­ris nu­si­ne­šė ke­lio­li­kos žmo­nių gy­vy­bę, su­kė­lė 2,1 ba­lo seis­mi­nius smū­gius, nu­nio­ko­jo di­ de­lę da­lį Ves­to mies­te­lio ir pa­sklei­dė nuo­ din­gų ter­ša­lų de­be­sį. Spro­gi­mas bu­vo gir­ di­mas net už 80 ki­lo­met­rų nuo ga­myk­los.

Ti­kė­ti­na, kad spro­gi­mo prie­žas­ti­mi ta­ po gais­ras, įsi­plies­kęs įmo­nė­je „West Fer­ ti­li­zer“, esan­čio­je šio­je piet­va­ka­ri­nė­je JAV vals­ti­jo­je. Dau­gu­ma Ves­to gy­ven­to­jų bu­ vo eva­kuo­ti, kai akis ir plau­čius grau­žian­ čių dū­mų de­be­sis pa­ki­bo virš tos vie­to­ vės. Tek­sa­so gu­ber­na­to­rius Ric­kas Per­ry pa­skel­bė, kad vie­tos mo­kyk­los liks už­da­ ry­tos iki sa­vai­tės pa­bai­gos.

Ket­vir­ta­die­nio po­pie­tę gel­bė­to­jai tę­ sė di­de­lę paieš­kų ir gel­bė­ji­mo ope­ra­ci­ ją, ti­kė­da­mie­si ras­ti gy­vų žmo­nių ne­to­

li esan­čiuo­se se­ne­lių slau­gos na­muo­se, su­griau­ta­me gy­ve­na­ma­ja­me komp­lek­se ir pa­čio­je ga­myk­lo­je.

10

šeštadienis, balandžio 20, 2013

miestas

Mies­to praei­ties he­ro­jus 1

Gar­su­sis vais­ti­nin­kas yra gi­męs Olec­ko mies­te, kur šian­dien jo var­du pa­va­din­ta gat­vė.

Len­kams įdo­mu iš­girs­ti apie žmo­ gų, ke­lis kar­tus kei­tu­sį re­li­gi­ją, anks­ ty­vo­je jau­nys­tė­je ieš­ko­ju­sį sa­vo len­ kiš­kų šak­nų bei už­si­krė­tu­sį tau­ti­nė­mis idė­jo­mis, o vė­liau jo­mis nu­si­vy­lu­sį.

Ap­si­gy­ve­nęs Klai­pė­do­je J.Semb­ritz­ kis ta­po mū­sų mies­to pa­trio­tu.

G.Ba­nie­nė ne­pa­mirš­ta pa­mi­nė­ti, kad Ta­ra­vos Ani­kės tė­vai ki­lę iš Len­ ki­jos piet­va­ka­rių Si­le­zi­jos kraš­to.

Tro­jos at­ra­dė­jo pre­kės ne­su­de­gė

Su tu­ris­tais iš Vo­kie­ti­jos bend­rau­ jan­ti gi­dė Zi­ta Pet­ruš­ke­vi­čiū­tė bū­ ti­nai sve­čiams pa­mi­ni, kad 1854 me­tais di­džio­jo Klai­pė­dos gais­ ro me­tu svei­kas li­ko tik gar­saus vo­kie­čių pre­kei­vio bei ar­cheo­lo­ go mė­gė­jo Hein­ri­cho Schlie­man­no kro­vi­nys, ku­rį par­da­vęs jis or­ga­ni­ za­vo eks­pe­di­ci­ją ir at­ra­do le­gen­di­ nę Tro­ją. „Vis­kas pri­klau­so nuo to, ko­ kių in­te­re­sų tu­ri gru­pė, kiek lai­ ko ga­li­ma skir­ti eks­kur­si­jai. Ta­ da ap­si­spren­džia­me, kiek ir ko­kių fak­tų mi­nė­ti“, – tei­gė Z.Pet­ruš­ ke­vi­čiū­tė.

Dau­ge­lis gi­dų pa­ste­bi, kad la­ biau­siai sve­čius pa­trau­kia ro­ man­tiš­kos, pa­slap­tin­gos is­to­ri­jos.

To­dėl nė vie­nas eks­kur­si­jų va­do­ vas ne­pra­lei­džia pro­gos pa­kal­bė­ti apie ka­ra­liš­ką­ją Prū­si­jos ka­ra­liaus Fried­ri­cho Vil­hel­mo III ir jo žmo­ nos Lui­sės gy­ve­ni­mą Klai­pė­do­je.

Kal­bė­da­mi apie mū­sų Dra­mos teat­rą gi­dai pa­sa­ko­ja apie čia vie­ ną se­zo­ną gro­ju­sį Ri­char­dą Wag­ ne­rį ir teat­ro bal­ko­ne kal­bą rė­žu­sį Adol­fą Hit­le­rį.

Ta­čiau vie­na ku­pi­na ro­man­ti­kos, int­ri­gų, mei­lės ir tra­giz­mo is­to­ri­ja, ku­rios kul­mi­na­ci­ja ir įspū­din­gas fi­ na­las įvy­ko Klai­pė­do­je, ne­pag­rįs­ tai pa­mirš­ta.

Pa­mirš­tas le­gen­di­nis as­muo

Ten, kur šian­dien Tur­gaus gat­vės ga­las įsi­re­mia į Jo­no kal­ne­liu va­di­ na­mus gy­ny­bi­nius py­li­mus, da­bar sto­vi nau­ji sta­ti­niai. Jo­no na­mais pa­va­din­tas komp­lek­sas tik sa­vo var­du pri­me­na čia ka­dai­se sto­vė­ ju­sią vo­kie­čių Jo­no baž­ny­čią.

Jos po­že­miuo­se il­gus me­tus bu­ vo lai­do­ja­mi Klai­pė­dos gy­ven­to­jai – ar­čiau al­to­riaus – kil­min­ges­nie­ji, per vi­du­rį – že­mes­nės kil­mės, ar­ čiau įė­ji­mo – bė­džiai.

Bū­tent čia tu­rė­jo bū­ti pa­lai­do­ti 42 me­tų aukš­tos kil­mės pul­ki­nin­

Per­so­na­žas: 1972 me­tais gar­sus len­kų ak­to­rius Leo­nar­das Piet­ras­

za­kas su­vai­di­no pul­ki­nin­ką Kris­tu­pą Dau­gir­dą, ku­rio pro­to­ti­pu ta­po Ch.L.Kalcks­tei­nas. Nuot­rau­ko­je iš fil­mo – he­ro­jus, įka­lin­tas Klai­pė­dos ka­lė­ji­me.

Film­pols­ki.pl nuo­tr.

ko Chris­tia­no Lud­wi­go Kalcks­tei­no pa­lai­kai. Mir­ties baus­mė nu­kirs­di­ nant Klai­pė­do­je jam įvyk­dy­ta 1672 me­tų lapk­ri­čio 8 die­ną.

Iki šios eg­ze­ku­ci­jos jis bu­vo ka­li­ na­mas bai­siau­siu Prū­si­jo­je lai­ky­ta­ me Klai­pė­dos pi­lies ka­lė­ji­me.

Reiš­kė sim­pa­ti­jas Len­ki­jai

Po 1525 me­tų vo­kie­čių or­di­no su­ pa­sau­lie­ti­ni­mo Prū­si­ja va­sa­li­niais san­ty­kiais bu­vo su­sie­ta su Abie­jų tau­tų res­pub­li­ka, o ypač Len­ki­ja.

Is­to­ri­kas Dai­nius Eler­tas tei­gia, kad žvelg­da­mi į šią vals­ty­bę Prū­ si­jos ba­jo­rai su pa­vy­du ma­tė Len­ ki­jo­je bu­vu­sias šio luo­mo pri­vi­le­ gi­jas tai­ky­ti prie­var­tą pa­val­di­nių at­žvil­giu.

Ga­li­my­bė ve­tuo­ti ku­ni­gaikš­čio spren­di­mus bei skųs­tis val­do­vui taip pat bu­vo pa­trauk­li prū­sų ba­ jo­ri­jai.

XIX am­žiu­je vy­ku­sių ka­rų su­ maiš­ty­je Prū­si­jos val­do­vas sie­kė vie­no tiks­lo – at­si­kra­ty­ti pri­klau­ so­my­bės nuo silps­tan­čios Len­ki­ jos ka­ra­lių.

Prū­si­jos val­do­vas pa­nai­ki­no ga­ li­my­bę žval­gy­tis į Len­ki­ją, ta­čiau mies­tuo­se nuo 1660 me­tų ki­lo mies­tie­čių ju­dė­ji­mas.

Prū­s i­j os ge­n e­ro­l o sū­n us Ch.L.Kalcks­tei­nas bu­vo tar­na­vęs ir Len­ki­jos, ir Prū­si­jos ka­riuo­me­ nė­je, to­dėl ga­lė­jo jas ly­gin­ti.

Vi­sos jo sim­pa­ti­jos bu­vo su­si­ ju­sios su Len­ki­ja. Šis aukš­tos kil­ mės ka­ri­nin­kas sva­jo­jo apie di­des­ nį Prū­si­jos suar­tė­ji­mą su Abie­jų tau­tų res­pub­li­ka, sva­jo­jo apie di­

des­nes lais­ves ir tei­ses sa­vo luo­mo žmo­nėms.

Tai­gi, tuo me­tu, pa­sak D.Eler­to, ši as­me­ny­bė bu­vo opo­zi­ci­jo­je.

1663 me­tais ku­ni­gaikš­čio pa­jė­ gos suė­mė Ch.L.Kalcks­tei­ną, bu­vo nu­spręs­ta jį įka­lin­ti iki gy­vos gal­ vos. Tik įta­kin­gų už­ta­rė­jų dė­ka jis bu­vo pa­leis­tas iš ka­lė­ji­mo.

Ch.L.Kalcks­tei­nui bu­vo liep­ta va­žiuo­ti į sa­vo dva­rus ir pa­mirš­ti apie po­li­ti­ką.

si­vi­lio­ti Ch.L.Kalcks­tei­ną, kad ga­lė­tų jį suim­ti, ta­čiau šis bu­vo gud­res­nis.

Ga­liau­siai di­džiu­lio po­bū­vio me­tu di­di­kas bu­vo kaž­kuo ap­ nuo­dy­tas ar ap­svai­gin­tas. Apal­ pu­sį vy­rą dra­gū­nai su­vy­nio­jo į ki­ li­mą ir pa­slap­čia iš­ga­be­no ne tik iš mies­to, bet ir per­ve­žė per vals­ ty­bės sie­ną.

Kad ne­kil­tų ne­ra­mu­mų, po­li­ti­nį opo­nen­tą val­do­vas lie­pė nu­ga­ben­ ti į ato­kų Prū­si­jos mies­tą – Me­me­ lį, ku­rio pi­lies bokš­te įreng­tas ka­ lė­ji­mas bu­vo lai­ko­mas žiau­riau­siu vi­so­je vals­ty­bė­je. Mat ka­li­niai į ka­ li­ni­mo pa­tal­pą bū­da­vo nu­lei­džia­ mi per an­gą vir­šu­je ir ne­tu­rė­jo nė men­kiau­sios ga­li­my­bės pa­spruk­ti.

Esa­ma duo­me­nų, kad Ch.L.Kalcks­tei­nas bu­vo su­kaus­ty­tas gran­di­nė­ mis ir pa­ty­rė kan­ki­ni­mus. Ta­čiau ka­li­nio bū­ta tvir­tos va­lios, nes sa­ vo idė­jų jis neat­si­sa­kė.

He­ro­jui pri­ski­ria gar­sią fra­zę

Di­di­kas Bo­gus­ła­was Ra­dzi­wił­ła ban­dė pa­veik­ti val­do­vą, pra­šė švel­ nes­nių są­ly­gų ka­li­niui, bet jo mal­ da­vi­mai li­ko neiš­girs­ti. Į mies­tą at­ vy­ko spe­cia­lu­sis ko­mi­sa­ras, įvy­ko

Ch.L.Kalcks­tei­nas:

Nu­kirs­di­ni­mas yra pui­kiau­sia prie­mo­ nė nuo gal­vos skaus­mo.

ky­ti lo­ty­nų ir len­kų kal­bų, nes tik Len­ki­jo­je jie ga­lės jaus­tis lais­vi. „To­dėl ne­nuos­ta­bu, kad len­ kiš­ko­je is­to­riog­ra­fi­jo­je ša­lia vo­ kiš­kos šio as­mens pa­var­dės nau­ do­ja­ma iš­vers­ta į len­kų kal­bą pa­var­dė Sto­lins­ki. Tik­rai ži­no­ ma, kad jo sū­nūs ta­po ka­riš­kiais ir tar­na­vo Len­ki­jos ka­riuo­me­nė­ je. Vie­nas to­li­mų šios gi­mi­nės ai­ nių 1939 me­tais da­ly­va­vo gi­nant Vil­nių nuo so­vie­ti­nės ar­mi­jos“, – pa­sa­ko­jo is­to­ri­kas.

Is­to­ri­kai yra ra­dę tei­gi­nių, kad po eg­ze­ku­ci­jos naš­lei ne­leis­ta vy­ro kū­no iš­vež­ti į tė­viš­kę. To­ dėl da­ro­ma prie­lai­da, kad jis tu­ rė­jo bū­ti pa­lai­do­tas Klai­pė­dos Jo­ no baž­ny­čio­je.

Iki šiol ar­cheo­lo­gų ras­ti pa­lai­ do­ji­mai, ap­tik­ti bu­vu­sios baž­ny­ čios vie­to­je, ne­lei­džia teig­ti, jog Ch.L.Kalcks­tei­no pa­lai­kai bu­ vo ras­ti. Aki­vaiz­du, kad ant kak­lo slanks­te­lių tu­rė­jo bū­ti la­bai ryš­kūs kir­ti­mo pėd­sa­kai.

Po nuo­spren­džio įvyk­dy­mo jos vy­rui naš­lė li­ko Klai­pė­do­je ir pa­ si­rū­pi­no jo pa­lai­do­ji­mu, o vi­sai ne­tru­kus ant­rą kar­tą iš­te­kė­jo. Is­ to­ri­kams ži­no­ma, kas bu­vo jos iš­ rink­ta­sis, ta­čiau apie šį žmo­gų dau­giau ži­nių nė­ra.

Ir ne­dė­kin­ga­sis, ir did­vy­ris

teis­mas, o Ch.L.Kalcks­tei­nas bu­ vo ap­kal­tin­tas val­do­vo iš­da­vys­te.

Pri­min­ta, kad kar­tą jam bu­vo su­ teik­ta ma­lo­nė, bet jis pa­siel­gė ne­ dė­kin­gai.

Po po­ros me­tų žiau­raus ka­li­ni­mo šis ypa­tin­gas ka­li­nys Klai­pė­dos pi­ ly­je bu­vo nu­kirs­din­tas. „Yra ži­no­ma įdo­mi de­ta­lė, ku­ ri ne kar­tą bu­vo iš­nau­do­ta li­te­ra­ tų. Daug die­nų iki nuo­spren­džio įvyk­dy­mo die­nos Ch.L.Kalcks­ tei­ną ka­ma­vo siau­bin­gas gal­vos skaus­mas. Tik pa­sku­ti­nią­ją die­ ną mig­re­na jį ap­lei­do. Ta­da pa­ smerk­tas my­riop vy­ras pa­sa­kęs, kad nu­kirs­di­ni­mas yra pui­kiau­sia prie­mo­nė nuo gal­vos skaus­mo“, – pa­sa­ko­jo D.Eler­tas.

Dar vie­na įdo­mi de­ta­lė – šio kan­ ki­nio laiš­kai žmo­nai ir vai­kams.

Juo­se jis pra­šė tris jų sū­nus iš­mo­

Prū­si­jos li­te­ra­tū­ro­je Ch.L.Kalcks­ tei­nas yra ta­pęs gar­bėt­roš­kos, am­ bi­cin­go iš­si­šo­kė­lio, ne­dė­kin­go as­ mens sim­bo­lis.

Jis vaiz­duo­ja­mas kaip žmo­gus, no­rė­jęs Prū­si­ją pa­vers­ti to­kia pat men­ka ir žlun­gan­čia, kaip Len­ki­ ja, su jo­je tuo me­tu bu­vu­sia ba­jo­ riš­ka anar­chi­ja.

Ta­čiau Len­ki­jos is­to­riog­ra­fi­jo­ je jis pa­tei­kia­mas kaip są­ži­nin­gas, do­ras kan­ki­nys, di­si­den­tas, žu­vęs už sa­vo pa­žiū­ras vy­ras. „Pa­nau­do­da­mi šį per­so­na­žą Len­ki­jos ki­ne­ma­tog­ra­fi­nin­kai yra su­kū­rę ne vie­ną fil­mą ir net se­ ria­lą. Vie­na­me jų, su­kur­ta­me kaip nuo­ty­kių fil­mas, Ch.L.Kalcks­tei­ nas virs­ta abst­rak­taus per­so­na­ žo pul­ki­nin­ko Kris­tu­po Dau­gir­ do pro­to­ti­pu. Mums ši as­me­ny­bė tu­rė­tų bū­ti įdo­mi, nes yra su­si­ju­si su tam tik­rais įvy­kiais mū­sų vals­ ty­bė­je ir mies­te. Ma­nau, jis ga­lė­ tų bū­ti iš­nau­do­ja­mas ir kaip sim­ bo­lis, kal­bant apie san­ty­kius su val­džia, są­ži­nin­gu­mą, sa­vo nuo­ mo­nės tu­rė­ji­mą“, – sa­vo po­žiū­rį dės­tė Klai­pė­dos praei­ties ži­no­vas D.Eler­tas.

Ne­lai­mė: au­to­mo­bi­lis „Opel“ pa­ki­bo ant bor­diū­ro.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Su­vy­nio­jo į ki­li­mą ir iš­si­ve­žė

Už lais­vę šis di­di­kas tu­rė­jo su­mo­ kė­ti ne­ma­žą iš­pir­ką – 13 tūkst. ta­ le­rių. Vė­liau ši su­ma bu­vo ge­ro­kai su­ma­žin­ta, bet ir jos di­di­kas ne­su­ mo­kė­jo ir, užuo­t pa­klu­sęs, pa­li­ko sa­vo dva­rus bei pa­bė­go į Var­šu­vą. Čia jis pa­gar­sė­jo kaip ar­šus Prū­ si­jos val­do­vo kri­ti­kas. Tu­rė­jęs dau­ gy­bę drau­gų ir pa­žįs­ta­mų ne tik Len­ki­jo­je, bet ir Pran­cū­zi­jo­je, jis vie­šai va­di­no jį ti­ro­nu ir su­bū­rė bū­ rį pa­se­kė­jų, taip men­kin­da­mas val­ do­vo tarp­tau­ti­nį au­to­ri­te­tą. „Tuo me­tu Len­ki­ją val­dęs Mi­ cha­łas Ko­ry­bu­tas Wiś­nio­wiec­kis bu­vo men­kas val­do­vas, pa­gar­sė­jęs ne­bent tuo, kad mi­rė už­sprin­gęs ma­ri­nuo­tais agur­kė­liais. Tai, kad Ch.L.Kalcks­tei­nas ta­po jo val­do­ mos vals­ty­bės ša­li­nin­ku, taip pat tu­rė­jo ne­pa­tik­ti Prū­si­jos val­do­ vui. Tad šis iš­siun­tė į Var­šu­vą sa­ vo eli­ti­nio da­li­nio – dra­gū­nų vy­ rus par­vež­ti iš­da­vi­ko“, – pa­sa­ko­jo D.Eler­tas. Šal­ti­niai tei­gia, kad Prū­si­jos pa­siun­ti­nys ne kar­tą ban­dė pri­

Dėl ūmaus šir­dies prie­puo­lio – ava­ri­ja Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Uos­ta­mies­čio cent­re už­fik­suo­tas eis­mo įvy­kis, ku­rį lė­mė neįp­ras­ta prie­žas­tis. Va­kar pa­va­ka­re skaus­ mai šir­dies plo­te pri­ver­tė vai­ruo­to­ ją ne tik su­kel­ti ava­ri­ją, bet ir nu­va­ žiuo­ti nuo gat­vės.

17.13 val. Pi­lies gat­vė­je ne­to­li Dra­ mos teat­ro au­to­mo­bi­lį „Opel“ vai­

ra­vęs vy­ras stai­ga pa­ju­to, kad su­ ne­ga­la­vo šir­dis.

Klai­pė­die­čio ma­ši­na už­ka­bi­no ki­tus du au­to­mo­bi­lius, iš­va­žia­vo į prie­šin­gą eis­mo juos­tą ir pa­ki­bo ant aukš­to bor­diū­ro. Po­li­ci­jai bu­vo pra­ neš­ta, kad ava­ri­jos kal­ti­nin­kas ne­te­ ko są­mo­nės. To­dėl į įvy­kio vie­tą at­ sku­bė­jo grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai.

Jie sku­biai iš­ve­žė vy­riš­kį į li­go­ni­nę. Įvy­kio me­tu ma­ši­nos ap­ga­din­tos ne­stip­riai.

11

šeštADIENIS, balandžio 20, 2013

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

vakarė

Ki­no aikš­te­lė – Lie­tu­vos pa­jū­ris

Fil­ma­vi­mas: sta­tant is­to­ri­nį fil­mą, Šven­to­jo­je ne­to­li jū­ros bu­vo at­kur­tas ir su­de­gin­tas XIV a. gy­ve­nu­sio le­gen­di­nio jū­rų pi­ra­to K.Štior­te­be­ke­rio gim­ta­sis kai­mas.

Lie­tu­vos pa­jū­ris įam­žin­tas de­šim­ty­se lie­tu­vių ir už­sie­nio ki­no kū­rė­jų juos­tų. Ko­ne kiek­vie­no fil­mo kū­ri­mas ver­tas at­ski­ro fil­ mo apie nuo­ty­kius bei int­ri­gas fil­ma­vi­mo aikš­te­lė­se ar net teis­mus už jos ri­bų.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Skan­da­las dėl pla­gia­to

„Mo­te­ris ir ke­tu­ri jos vy­rai“ – vie­ nas įsta­biau­sių 1983 m. Lie­tu­vos ki­no stu­di­jo­je su­kur­tų me­ni­nių fil­mų. Fil­mas pa­sta­ty­tas da­nų ra­ šy­to­jo Hol­ge­rio Drach­ma­no no­ve­

lės „Ro­ma­nas ko­po­se“ mo­ty­vais.

Pu­sant­ros va­lan­dos dra­mą, ku­ rio­je vai­di­no vi­sas lie­tu­vių ak­to­rių žvaigž­dy­nas – An­ta­nas Šur­na, Vi­ das Pet­ke­vi­čius, Sau­lius Ba­lan­dis, Vy­tau­tas Paukš­tė, Jū­ra­tė Onai­ty­ tė ir dau­ge­lis ki­tų – ki­no teat­ruo­ se pa­žiū­rė­jo apie 1,8 mln. žiū­ro­ vų. Ta­čiau dra­ma vy­ko ne tik fil­mo

sce­na­ri­ju­je. Dar iki jo fil­ma­vi­mo ne­men­kos aist­ros vi­rė ir tarp kū­ rė­jų sos­ti­nė­je.

Tur­būt ma­žai kas ži­no, jog pa­ grin­di­nį vaid­me­nį ta­me fil­me iš pat pra­džių bu­vo nu­ma­ty­ta skir­ti Ni­jo­ lei Ože­ly­tei. Ta­čiau įvy­ko in­ci­den­tas, po ku­rio gar­si ak­to­rė dau­giau nė kar­ to ne­be­si­fil­ma­vo lie­tu­viš­ka­me ki­ne.

„Nu­si­fil­ma­vau vie­na­me Vy­tau­ to Ža­la­ke­vi­čiaus fil­me, jam pa­ti­ko ma­no vai­dy­ba, jis bu­vo su­ža­vė­tas.

V.Ža­la­ke­vi­čius ta­da bu­vo Lie­tu­vos ki­no stu­di­jos va­do­vas. Tuo me­ tu kaip tik sce­na­ri­jų fil­mui „Mo­ te­ris ir ke­tu­ri jos vy­rai“ ra­šė Gri­ go­ri­jus Ka­no­vi­čius. Jis de­ri­no su ma­ni­mi dia­lo­gus, aš tu­rė­jau vai­ din­ti pa­grin­di­nį vaid­me­nį“, – ti­ ki­no N.Ože­ly­tė.

Ji pa­sa­ko­jo, kad Lie­tu­vos ki­no stu­di­jo­je priė­mė tą sce­na­ri­jų. „Po tri­jų die­nų iš­gir­do­me, kad Al­gi­man­tas Pui­pa pa­tei­kė to­ kį pa­tį sce­na­ri­jų pa­gal tą pa­čią H. Drach­ma­no no­ve­lę „Ro­ma­nas ko­ po­se“. Jis bu­vo pri­pa­žin­tas ge­res­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

niu, nors pra­ktiš­kai vis­kas su­ta­po, nes abu sce­na­ri­jai bu­vo pa­ra­šy­ ti pa­gal tą pa­čią no­ve­lę. O mes jau ruo­šė­mės fil­ma­vi­mui“, – pri­si­mi­ nė N.Ože­ly­tė.

Nu­ga­lė­jo są­ži­nės bal­sas

Ak­to­rė pa­sa­ko­jo, kad pas ją at­va­ žia­vę V.Ža­la­ke­vi­čius su A.Pui­pa pra­ne­šė, kad G.Ka­no­vi­čius pa­sta­ rą­jį pa­da­vė į teis­mą dėl pla­gia­to.

Esą tai Ta­ry­bų Lie­tu­vo­je bu­vęs pir­ma­sis teis­mas dėl pla­gia­to. „V.Ža­la­ke­vi­čius man ta­da sa­ ko, kad tu­rė­siu pa­tvir­tin­ti fak­tą, jog ne G.Ka­no­vi­čius, o A.Pui­pa de­ri­no dia­lo­gus su ma­ni­mi.

12

12

šeštADIENIS, balandžio 20, 2013

vakarė

Lem­tis: 2003 me­tų va­sa­rą Ni­do­s smėlynuose išdygo nebūdingas šio krašto architektūrai statinys. Čia fil­muo­tas tra­giš­kai pa­gar­sė­jęs pran­cū­zų se­ria­las „Ko­le­tė“, ku­ria­me

vai­di­no vė­liau sa­vo my­li­mo­jo Bert­ran­do Can­tat nu­žu­dy­ta ak­to­rė Ma­rie Trin­tig­nant.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ki­no aikš­te­l 11

Ge­ne­ro­las: klai­pė­die­čiui E.Kaz­laus­kiui (de­ši­nė­je) te­ko ame­ri­kie­čių ka­ro va­do N.Co­ta vaid­muo, ku­ris, pa­sak

liu­di­nin­kų, net mū­šio lau­ke ne­si­sky­rė su ci­ga­ru.

G.Ka­no­vi­čius ra­šė ru­ siš­kai, o ma­no uoš­vis Fe­lik­sas Vai­tie­kū­nas bu­vo vie­nin­ te­lis jo ver­tė­jas. Bū­tų bu­vę ne­ žmo­niš­ka taip me­luo­ti“, – tei­gė ak­to­rė.

N.Ože­ly­tė ka­te­go­riš­kai pa­reiš­kė V.Ža­la­ke­vi­čiui, jog prieš G.Ka­no­ vi­čių ne­liu­dys. „O man jis sa­ko: ta­da ne­si­fil­ muo­si. Pa­reiš­kiau, jog man ne­ svar­bu. V.Ža­la­ke­vi­čius bu­vo ki­no stu­di­jos va­do­vas ir aš nuo to lai­ko Lie­tu­vo­je ne­be­si­fil­ma­vau nie­ka­da.

O fil­mą „Mo­te­ris ir ke­tu­ri jos vy­ rai“ pa­sta­tė A.Pui­pa“, – 30 me­tų se­nu­mo is­to­ri­ją pri­si­mi­nė ak­to­rė.

N.Ože­ly­tė liūd­nai pa­juo­ka­vo, kad Ta­ry­bų Lie­tu­vo­je ke­lią ga­li­my­bei fil­muo­tis jai už­kir­to ne KGB, bet V.Ža­la­ke­vi­čius. Ak­to­rė pri­si­mi­nė vė­les­nį su­si­dū­ri­mą su gar­siuo­ju re­ ži­sie­riu­mi vie­nos sa­na­to­ri­jos res­to­ ra­ne. Mo­te­ris tei­gė, kad V.Ža­la­ke­ vi­čius, ku­ris prie gre­ti­mo sta­liu­ko sė­dė­jo su sa­vo žmo­na, ją pa­ma­tęs net ne­pa­sis­vei­ki­no. „Po kiek lai­ko į ma­no kam­ba­rį pa­si­bel­dė V.Ža­la­ke­vi­čiaus žmo­ na su šam­pa­no bu­te­liu. Ji sa­kė, kad šam­pa­ną man siun­čia jos vy­ ras, ku­ris lie­pė per­duo­ti, kad to­ kio žmo­gaus, kaip aš, gy­ve­ni­me ne­bu­vo su­ti­kęs. Tai bu­vo komp­li­ men­tas. Ne­pai­sant to, jis su ma­ ni­mi ne­si­svei­ki­no. Taip bai­gė­si ma­no kar­je­ra lie­tu­viš­ka­me ki­ne“, – sa­kė ak­to­rė.

Pi­ra­to nuo­ty­kiai Lie­tu­vo­je

A­ras: pa­jū­ry­je Gi­ru­liuo­se prieš tre­jus me­tus fil­muo­jant „Iš­gy­ven­ti D-die­ną“ rei­kė­jo daug krau­jo, jį, ži­no­ma,

pa­kei­tė vyš­nių si­ru­pas, ku­ris į fil­ma­vi­mo aikš­te­lę pri­vi­lio­jo la­bai daug vaps­v ų.

Klai­pė­dos ka­ry­bos klu­bo ar­chy­vas

Lie­tu­vos pa­jū­ris trau­kia ne tik mū­sų ša­lies me­ni­nin­kus. 2005 me­tų va­sa­rą vo­kie­čių ki­no kom­ pa­ni­ja „Ba­va­ria Film“, bend­ra­ dar­biau­da­ma su „Bal­ti­jos fil­mų gru­pe“ Lie­tu­vo­je per 66 die­ nas nu­fil­ma­vo dvie­jų da­lių fil­ mą „Štior­te­be­ke­ris“. Fil­ma­vi­mo dar­bai vy­ko Tra­kuo­se, Klai­pė­do­ je, Šven­to­jo­je, Juodk­ran­tė­je, bai­ gia­mo­sios sce­nos – Kau­ne, Pa­ žais­lio vie­nuo­ly­ne.

Tai vie­nas bran­giau­sių Lie­tu­vo­je sta­ty­tų fil­mų – jo biu­dže­tas sie­kė 7 mln. eu­rų (apie 24 mln. li­tų).

Tei­g ia­m a, kad fil­m uo­jant „Štior­te­be­ke­rį“ bu­vo pa­siek­ti net du Lie­tu­vos re­kor­dai: per 5 sa­vai­ tes pa­sta­ty­tas 40 to­nų sve­rian­tis XIV a. lai­vas, o Rus­nė­je su­konst­ ruo­tas aukš­čiau­sias Lie­tu­vo­je de­ ko­ra­ci­jų komp­lek­sas, sie­kęs net 16 met­rų.

Tai is­to­ri­ja apie dau­giau nei prieš 600 me­tų Šiau­rės ir Bal­ti­ jos jū­ro­se siau­tė­ju­sį pi­ra­tą Klau­ są Štior­te­be­ke­rį, ku­rio gy­ve­ni­mas iki šiol api­pin­tas le­gen­do­mis. At­ min­ty­je jis iš­li­ko kaip ko­vo­to­jas prieš ne­tei­sy­bę ir ga­lin­gų­jų prie­ spau­dą.

Ka­dan­gi fil­mą ke­ti­no dub­liuo­ti, ak­to­riams bu­vo lei­džia­ma kal­bė­ ti sa­vo gim­tą­ja kal­ba. Pa­sa­ko­ja­ma, kad fil­ma­vi­mo aikš­te­lė­je šur­mu­lia­ vo kal­bų mai­ša­ly­nė tar­si prie bib­li­ nio Ba­be­lio bokš­to.

Fil­mą re­ži­sa­vo po­rtu­ga­lų kil­ mės vo­kie­čių re­ži­sie­rius Mi­gue­lis Alexandre’as, pa­grin­di­nį vei­kė­ją Klau­są Štior­te­be­ke­rį įkū­ni­jo vo­kie­ čių ki­no ak­to­rius Ke­nas Du­ke­nas.

Pi­ra­to my­li­mą­ją Eli­za­be­tę vai­di­no pran­cū­zų ak­to­rė Clai­re Keim, ka­ ra­lie­nę Mar­ga­re­tę – žy­mi vo­kie­čių ki­no ak­to­rė Gud­run Landg­re­be.

Epi­zo­di­nius vaid­me­nis „Štior­te­ be­ke­ry­je“ at­li­ko ir 15 lie­tu­vių ak­to­ rių, tarp jų – Ge­di­mi­nas Stor­pirš­ tis, Bro­nius Gra­žys ir ki­ti.

Klai­pė­die­tis Jo­nas Ka­va­liaus­kas su ta­da de­šimt­me­čiu sū­nu­mi An­ ta­nu vai­di­no vie­ti­nius kai­mo gy­ ven­to­jus. „Man iš pro­fe­si­nės pu­sės bu­vo įdo­mu su­si­pa­žin­ti su ki­no kū­ri­mo vir­tu­ve, sū­nui tai bu­vo pir­mas už­dar­bis“, – pri­si­mi­nė J.Ka­va­ liaus­kas.

Su ko­le­go­mis už­sie­nio ak­to­riais, pa­grin­di­nių vaid­me­nų at­li­kė­jais, esą ypa­tin­go kon­tak­to ne­bu­vę, bet ka­dan­gi vi­si lai­kė­si ne­to­lie­se, tai vis­kas bu­vo la­bai pa­pras­ta ir nuo­ šir­du, pa­sa­ko­jo J.Ka­va­liaus­kas, ku­rio dar­bas su­si­jęs su ren­gi­nių ir teat­ro re­ži­sū­ra. „Pui­ki pa­tir­tis, gra­žūs pri­si­mi­ni­ mai“, – apie fil­ma­vi­mus sa­kė klai­ pė­die­tis.

13

šeštADIENIS, balandžio 20, 2013

vakarė

Lau­ki­mas: 2005 m. lie­pą prie Lie­tu­vos ki­no stu­di­jos Klai­pė­do­je ak­to­riai jau pa­si­ren­gę ir lau­kia pra­si­dė­sian­čių fil­ma­vi­mų apie legendinį XIV a. Baltijos jū­ros pi­ra­tą K.Štiortebekerį.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

lė – Lie­tu­vos pa­jū­ris „Iš­gy­ven­ti D-die­ną“ Gi­ru­lių pa­jū­ry­je

2010-ųjų lie­pą Di­džio­sios Bri­ ta­ni­jos ki­no stu­di­ja „Dan­ge­rous films“ ir Lie­tu­vos kom­pa­ni­ja „Bal­ti­jos fil­mų pa­slau­gos“ Gi­ru­ lių pa­plū­di­my­je ša­lia Klai­pė­dos fil­ma­vo ka­ri­nės is­to­ri­nės juos­ tos „Iš­gy­ven­ti D-die­ną“ („Sur­ vi­ving D-day“ – ang.) kau­ty­nių sce­nas. Ša­lia juo­do­sios Gi­ru­lių tvir­to­ vės bu­vo at­ku­ria­mi II pa­sau­li­ nio ka­ro di­džiau­sios de­san­ti­nės ope­ra­ci­jos „Over­lord“ (1944 m. bir­že­lio 6 d. – aut. past.) pra­

Egi­di­jus Kaz­laus­kis:

Jie man skam­bi­na ir siū­lo su­vai­din­ti vo­ kie­čių ar­mi­jos mar­ša­ lą Er­wi­ną Rom­me­lį. Aš jiems sa­kau, ką jūs sau gal­vo­ja­te, ger­bia­mie­ ji? Aš mo­ra­liš­kai ne­ga­ liu jo vai­din­ti, tai bu­vo ge­nia­lus kar­ve­dys. džios epi­zo­dai, kai są­jun­gi­nin­ kai iš jū­ros ata­ka­vo Nor­man­ di­jos pa­kran­tė­je įsi­tvir­ti­nu­sias vo­kie­čių pa­jė­gas.

Ka­ry­bos klu­bo įkū­rė­jas Egi­di­jus Kaz­laus­kis kar­tu su ki­tais klai­pė­ die­čiais taip pat fil­ma­vo­si juos­to­ je „Iš­gy­ven­ti D-die­ną“. „Mus pa­kvie­tė pa­vai­din­ti. Bu­ vo la­bai karš­ta 2011-ųjų va­sa­ra, rei­kė­jo daug iš­tver­mės. Aš fil­ma­ vau­si pir­mą kar­tą. Tai bu­vo vie­na

iš ma­no sva­jo­nių“, – apie fil­ma­ vi­mus pa­sa­ko­jo E.Kaz­laus­kis Jam esą bu­vo be ga­lo smal­ su pa­ma­ty­ti, kaip ku­ria­mi fil­mai, nes pa­na­šius ka­ry­bos klu­bus Lat­ vi­jo­je, Len­ki­jo­je ar ki­tur daž­nai kvie­čia į to­kius fil­ma­vi­mus. Lie­ tu­vo­je tai bu­vo pir­mas kar­tas, kai fil­muo­ti ko­vi­niai vaiz­dai iš II pa­ sau­li­nio ka­ro.

At­si­sa­kė mar­ša­lo vaid­mens

Ta­čiau sva­jo­nei iš­si­pil­dy­ti bu­vo lem­ta ne iš kar­to. „Fil­mo kū­rė­jams rei­kė­jo jau­nes­ nių vy­rų, tad mū­sų vai­ki­nai ti­ko, o aš bu­vau per se­nas. Po ko­kių dvie­jų sa­vai­čių jie man skam­bi­na ir siū­lo su­vai­din­ti vo­kie­čių ar­mi­ jos mar­ša­lą Er­wi­ną Rom­me­lį. Aš jiems sa­kau, ką jūs sau gal­vo­ja­te, ger­bia­mie­ji? Aš mo­ra­liš­kai ne­ ga­liu jo vai­din­ti, tai bu­vo ge­nia­ lus kar­ve­dys“, – pa­sa­ko­jo E.Kaz­ laus­kis.

Jis ka­te­go­riš­kai at­si­sa­kė vai­din­ti gar­sų­jį mar­ša­lą. Ta­čiau fil­ma­vi­mo or­ga­ni­za­to­riai po sa­vai­tės jam pa­ skam­bi­no vėl. „Ta­da pa­siū­lė ame­ri­kie­čių ge­ ne­ro­lo Nor­ma­no Co­ta vaid­me­nį.

Su­ti­kau. Man la­bai pa­ti­ko fil­ma­ vi­mai. Ta­čiau bu­vo vis­ko, gink­li­ nin­kas py­ko, kad aš šliauž­da­mas smė­liu su­tep­da­vau gink­lą, ta­čiau kaip vai­din­ti tik­rą ka­rą ir dar sau­ go­ti gink­lą nuo smė­lio?“ – klau­sė Egi­di­jus.

Da­lis gink­lų bu­vo tik­ri, da­ lis – bu­ta­fo­ri­niai, ta­čiau da­bar kom­piu­te­rių ga­li­my­bės to­kios stul­bi­nan­čios, kad ga­lu­ti­nia­ me fil­mo va­rian­te esą to at­skir­ti neį­ma­no­ma.

Rei­kė­jo, kad ak­to­riai vi­są lai­ką bū­tų šla­pi, nors kai­ti­no ait­ri sau­lė, bu­vo la­bai tvan­kus oras, bet van­ duo jū­ro­je – šal­tas. Ne­la­bai kas no­ rė­jo lįs­ti į jū­rą su dra­bu­žiais. „Aš, kaip „pa­vyz­di­nis“ ge­ne­ ro­las, lip­da­vau į jū­rą, o vai­ki­nams nu­si­bo­do, tai fil­ma­vi­mo gru­pė ak­ to­rius lais­ty­da­vo van­de­niu su ug­ nia­ge­sių žar­na“, – juo­kė­si E.Kaz­ laus­kis.

Fil­muo­jant „Iš­gy­ven­ti D-die­ną“ rei­kė­jo daug krau­jo, jį, ži­no­ma, pa­ kei­tė vyš­nių si­ru­pas, ku­ris į fil­ma­ vi­mo aikš­te­lę pri­vi­lio­jo la­bai daug vaps­vų. Įdo­mu tai, kad E.Kaz­laus­kis, ku­riam te­ko ame­ri­kie­čių ka­ro va­ do N.Co­ta vaid­muo ir ku­ris, pa­ sak liu­di­nin­kų, net mū­šio lau­ke ne­si­sky­rė su ci­ga­ru, bu­vo stul­bi­ na­mai pa­na­šus į sa­vo su­vai­din­ tą he­ro­jų.

Klai­pė­die­čių ka­ry­bos klu­bas at­mi­ni­mui apie fil­ma­vi­mus „Iš­ gy­ven­ti D-die­ną“ lig šiol sau­ go bu­ta­fo­ri­nį tan­ką, da­ly­va­vu­sį „ko­vo­je prieš na­cis­tus Nor­man­ di­jos ope­ra­ci­jo­je“ Gi­ru­lių pa­plū­ di­my­je.

Klai­pė­dos kū­rė­jai neiš­nau­do­jo

Be­ne gar­siau­sias dau­giau nei prieš ke­tu­ris de­šimt­me­čius re­ži­sie­riaus Al­gir­do Ara­mi­no Klai­pė­do­je su­ kūr­tas fil­mas „Ma­ža iš­pa­žin­tis“.

Be­je, pa­grin­di­nio he­ro­jaus vaid­ mens at­li­kė­jas pa­ne­vė­žie­tis ak­ to­rius And­rius Kar­ka, pra­bė­gus tre­jiems me­tams po to, įsi­kū­rė Kre­ tin­go­je, kur gy­ve­na iki šiol ir mo­ko vai­kus gro­ti for­te­pi­jo­nu.

Klai­pė­dos dra­mos teat­ro di­ rek­to­rius Ge­di­mi­nas Pranc­kū­nas ste­bi­si, kad so­viet­me­čiu Klai­pė­da fil­mų kū­ri­mui ne­bu­vo de­ra­mai iš­ nau­do­ta. Čia su­suk­ti tik pa­vie­niai epi­zo­dai. „Klai­pė­do­je fil­ma­vau­si fil­me „Ka­pi­to­nas Dže­kas“. Vai­di­nau jū­ rei­vį, te­ko kal­bė­ti lat­viš­kai, vai­kai lat­viu­kai lei­po juo­kais iš ma­no lat­ vių kal­bos. O pa­grin­di­nį vaid­me­nį, re­gis, at­li­ko Do­na­tas Ba­nio­nis“, – pri­si­mi­nė G.Pranc­kū­nas.

At­ga­vus ne­prik­lau­so­my­bę, Klai­ pė­dos uos­te bri­tai su­ko fil­mą „Kal­ nie­tis: iš­ta­kos“, pa­skui Jo­no Me­ko duk­ra Oo­na – „Lo­šė­ją“. „Da­bar iš­leis­ti klai­pė­die­čių Juo­ zo Šikš­ne­lio ir Vy­tau­to Če­po ro­ma­ nai, ga­li­ma bū­tų pui­kiau­siai juos fil­muo­ti pas mus, nes juo­se veiks­ mas vyks­ta Klai­pė­do­je“, – vil­tį, kad Klai­pė­do­je dar ga­lė­tų bū­ti sta­to­mi fil­mai, iš­reiš­kė G.Pranc­kū­nas.

Lie­tu­vos pa­jū­ry­je fil­muo­ti fil­mai: „Ma­ža iš­pa­žin­tis“ – 1971 m. Lie­tu­vos ki­ no stu­di­jo­je su­kur­tas me­ni­nis fil­mas Vy­tau­to Bub­n io apy­sa­kos „Ar­be­ro­ nas“ mo­ty­vais. „Mo­te­ris ir ke­tu­ri jos vy­rai“ – 1983 m.

Lie­tu­vos ki­no stu­di­jo­je da­nų ra­šy­to­ jo H.Drach­ma­no no­ve­lės „Ro­ma­nas ko­po­se“ mo­ty­vais su­kur­tas me­ni­nis fil­mas. „El­zė iš Gi­l i­jos“ (angl. „El­ze’s Li­fe“) – 2000 m. Lie­tu­vos ki­no stu­di­jo­je kar­tu su Vo­kie­ti­jos fir­mo­mis „Q&Q Me­dien GmbH“ bei „Film­bu­ro NW“ Rytp­rū­sių ra­šy­to­jo Erns­to Vi­cher­to (1831–1902) apy­sa­kos „Šak­tar­pis“ mo­ty­vais su­kur­ tas me­ni­nis fil­mas.

2003 m. va­sa­rą Ni­do­je fil­muo­tas tra­giš­ kai pa­gar­sė­jęs pran­cū­zų se­ria­las „Ko­ le­tė“, ku­ria­me XX a. pra­džios Pran­cū­ zi­ja bu­vo at­ku­ria­ma Lie­tu­vos pa­jū­ry­ je – Ni­do­je, par­ke prie Pa­lan­gos gin­ta­ro mu­zie­jaus rū­mų, ant til­to į jū­rą. Fil­me vai­di­no vė­liau sa­vo my­li­mo­jo B.Can­ tat nu­žu­dy­ta ak­to­rė M.Trin­tig­nant.

2005 m. vo­k ie­čių ki­no kom­pa­n i­ja „Ba­va­r ia Film“, bend­ra­dar­biau­da­ ma su „Bal­t i­jos fil­mų gru­pe“, Lie­tu­ vo­je nu­fi l­ma­vo dvie­jų da­l ių fil­mą „Štior­te­be­ke­r is“. Fil­ma­v i­mo dar­bai vy­ko Tra­k uo­se, Klai­pė­do­je, Šven­ to­jo­je, Juodk­ran­tė­je, bai­g ia­mo­sios sce­nos bu­vo fil­muo­ja­mos Kau­ne, Pa­žais­lio vie­nuo­ly­ne.

2005 m. spa­lį Klai­pė­do­je bri­tų kom­pa­ ni­ja fil­ma­vo fil­mą „Kal­nie­tis: iš­ta­kos“.

2010 m. lie­pos mė­ne­sį Di­džio­sios Bri­ ta­ni­jos ki­no stu­di­ja „Dan­ge­rous films“ ir Lie­tu­vos kom­pa­ni­ja „Bal­ti­jos fil­mų pa­slau­gos“ (BFS) Gi­ru­lių pa­plū­di­my­je ša­lia Klai­pė­dos fil­ma­vo ka­ri­nės is­to­ri­ nės juos­tos „Iš­gy­ven­ti D-die­ną“ („Sur­ vi­ving D-day“) kau­ty­nių sce­nas.

2012 m. „Lo­šė­jas“ – pir­ma­sis bend­ras Lie­tu­vos kom­pa­n i­jos „Uli­ja­nos Kim stu­di­ja“ ir lat­vių „Lo­co­mo­ti­ve pro­duc­ tions“ fil­mas. Jam su­kur­ti lė­šų sky­rė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja ir Lat­vi­jos na­cio­ na­li­nis ki­no cent­ras. Fil­mo re­ži­sie­rius – Ig­nas Jo­ny­nas. Ja­me pa­grin­di­nius vaid­me­n is at­l i­ko ak­to­r iai Vy­tau­tas Ka­niu­šo­nis, Jo­no Me­ko duk­ra Oo­na Me­kas, ku­ri pir­mą kar­tą fil­muo­ja­si lie­ tu­viš­ka­me ki­ne, Jo­nas Vait­kus.

14

šeštADIENIS, balandžio 20, 2013

vakarė

Ekst­re­ma­las: mirš­ta vi­si, bet Mus­tang Wan­ted.

To­kia pra­var­de pa­ si­va­di­nęs 26 me­tų vai­ki­nas iš Ki­je­vo (Uk­rai­na) iš­gar­sė­jo pa­sau­ly­je be jo­kių ap­sau­gų kars­ty­ da­ma­sis įvai­riau­ sių pa­sta­tų sto­gais.

Už­si­ka­bi­nęs už sto­ go kraš­to tri­mis pirš­tais jis ga­li ka­bo­ ti ke­lių šim­tų met­rų aukš­ty­je.

Nuos­ta­ta: ki­je­vie­tis tei­gia, kad aukš­ty­je, nuo ku­rio dau­ge­liui svaig­tų gal­va, jis jau­čia­si pui­kiai.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Sle­pia ta­pa­ty­bę

Ne­kart Uk­rai­nos mi­li­ci­jos pa­rei­ gū­nų už ne­le­ga­lius sa­vo žy­gius ant dan­go­rai­žių ir ki­tų aukš­tų ob­jek­ tų sto­gų su­lai­ky­tas, uk­rai­nie­čių, ame­ri­kie­čių, bri­tų, ser­bų ir ki­tų ša­ lių spau­dos bei in­ter­ne­to sve­tai­nių ap­ra­šy­tas Mus­tang Wan­ted sle­pia sa­vo ta­pa­ty­bę. „Va­di­nuo­si vi­saip. Kar­tais Pa­ve­ lu, da­bar – Gri­go­ri­ju­mi, – šyp­so­ si Mus­tang Wan­ted, ta­čiau kal­ban­ tis pa­ste­bė­jus, kad skai­pe už­ra­šy­tas var­das Max ga­li bū­ti jo tik­ro var­do Mak­si­mas trum­pi­nys, nu­si­juo­kia: – Štai ir išaiš­ki­no­te.“ Šo­ki­ruo­jan­čių žy­gių fo­tog­ra­fi­ jo­mis ir vaiz­do kli­pais, įkel­tais į „You­Tu­be“ sve­tai­nę, pa­gar­sė­jęs, kai ku­rių be­pro­čiu va­di­na­mas uk­ rai­nie­tis tei­gia, kad jis nė­ra tik „ru­ fe­ris“ (pa­gal ang­liš­ką žo­dį „sto­gas“ – red. pa­st.).

Ne­se­niai šiur­pi­no Mask­vą

Jis sa­ve įvar­di­ja kaip par­kū­ro, lais­ vo­jo bė­gi­mo ir ki­tų ekst­re­ma­lių spor­to ša­kų at­sto­vą.

Ki­je­vie­tis lai­pio­ja be ap­sau­ gų ant 100 m dy­džio kra­no, at­lie­ ka pri­si­trau­ki­mus 150 m aukš­ty­

je ant su­rū­di­ju­sio vamz­džio, ka­bo že­myn gal­va, už­si­ka­bi­nęs ko­jo­mis už be­veik 100 m aukš­ty­je stūk­san­ čio til­to kraš­to, vaikš­to de­šim­čių ir net šim­tų met­rų aukš­čio pa­sta­ tų kraš­tais.

Jis ka­bo tri­mis pirš­tais už­si­ka­bi­ nęs už 260 m aukš­čio dan­go­rai­žio kraš­to. Taip ne­se­niai nu­ti­ko Mask­ vo­je, kur vėl be ap­sau­gų jis lai­pio­jo di­džiau­siais Ru­si­jos sos­ti­nės dan­ go­rai­žiais, pa­sta­tais ir til­tais. „Kar­tais jau­čiuo­si tar­si ro­bo­tas, lyg nie­ko ne­jaus­čiau“, – pri­si­pa­ žįs­ta Mus­tang Wan­ted.

ba ir ne­si­mo­ko, ir pa­si­tei­ra­vus, ką iš tik­rų­jų jis vei­kia, nu­si­juo­kia uk­ rai­nie­tis.

Mo­kė­si fi­lo­so­fi­jos

Vis dėl­to jis pri­si­pa­ži­no uni­ver­si­te­ te mo­kę­sis fi­lo­so­fi­jos. Nors tai, pa­

In­ter­ne­to ir TV įžy­my­bė

Pa­si­tei­ra­vus, ar jis slaps­to­si, nes nie­kur ne­sa­ko tik­ro var­do ir pa­ var­dės, Mus­tang Wan­ted nu­si­juo­ kia: „Tik­riau­siai ne.“ Ko­dėl jis pa­si­va­di­no Mus­tang Wan­ted? Pa­ve­las-Gri­go­ri­jus tik gūž­te­lė­ja pe­čiais: „Se­no­kai bu­vo.

Pa­tin­ka ark­liai.“ Vis dėl­to aki­vaiz­du, kad žmo­gus, ku­rio nuo­trau­kos ir vaiz­do kli­pai sprog­di­na in­ter­ne­tą, o fil­mu­kai šo­ ki­ra­vo JAV te­le­vi­zi­jos lai­dos „This Right Mi­nu­tes“ žiū­ro­vus, aki­vaiz­ džiai ven­gia as­me­niš­ku­mų ir sle­ pia­si po juo­ko kau­ke. „Va­giu, žu­dau žmo­nes“, – iš­ gir­dus, kad da­bar nie­kur ne­dir­

brė­žia, at­si­tik­ti­nu­mas, kaip dau­ge­ lis da­ly­kų gy­ve­ni­me.

Ki­je­vie­čio są­skai­to­je – jau šim­ tai įvai­riau­sių ob­jek­tų, ku­rių aukš­ čiau­si – iki 260, 300 m. Pir­mą kar­tą svai­gi­nan­čia­me aukš­ty­je jis lai­pio­ti pra­dė­jo prieš ket­ve­rius me­tus.

Ar jam trūks­ta ad­re­na­li­no, o gal pi­ni­gų? Gal kas nors mo­ka už jo lai­pio­ji­mus? „Nė­ra čia jo­kio ad­re­na­li­no ir pi­ ni­gų nie­kas man ne­mo­ka. O gal pa­kvie­si­te pa­lai­pio­ti į Lie­tu­vą?“ – ne­daug­žo­džiau­ja jau ke­lio­li­ ka tūks­tan­čių ger­bė­jų so­cia­li­nia­ me tink­le „Fa­ce­book“ tu­rin­tis Pa­ vel Wan­ted.

Griež­tai per­spė­ja ne­mėg­džio­ti

Kas yra bai­mė – ne­ ži­nau. Kai da­rau tai, ką da­rau, – ne­bi­jau.

Bai­su tik prieš pat li­pant.

Ko­dėl įvai­rius triu­kus at­lie­kan­tis ir pa­dan­gė­se vaikš­čio­jan­tis Pa­vel Mus­tang ne­nau­do­ja jo­kių ap­sau­ gų? Juk ašt­rių po­ty­rių už­tek­tų ir nau­do­jant ap­sau­gus. „Kar­tą, se­niai, ban­džiau lai­pio­ti su ap­sau­gais, – pri­si­pa­žįs­ta. – Bet da­bar jų ne­tu­riu. Su jais kai kur ne­ pa­to­gu, ne­tgi la­bai truk­dy­tų.“ Pa­vel Wan­ted žy­gius fik­suo­ja jo bi­čiu­lis fo­tog­ra­fas, ta­čiau jis taip ri­zi­kin­gai di­de­lia­me aukš­ty­je ne­ siel­gia.

Ar be­bai­mis lai­pio­to­jas ne­ma­no, kad at­ro­do kaip be­pro­tis ir ga­li bū­

ti blo­gu pa­vyz­džiu jau­niems žmo­ nėms, ku­rie jį ak­lai mėg­džios ir ga­ li žū­ti? „Už­si­muš­ti ga­li. Aš vi­są lai­ką griež­tai per­spė­ju to ne­da­ry­ti, tai už­ra­šo­ma vi­suo­se vaiz­do kli­puo­se, man kas­dien ra­šo de­šim­tys žmo­nių, ku­riems ir­gi tą pa­tį sa­kau ir nuo to­ kių min­čių sten­giuo­si at­gra­sin­ti, – ti­ki­na uk­rai­nie­tis. – Ta­čiau in­ter­ ne­te pil­na blo­gų da­ly­kų. Jie ga­li ko­pi­juo­ti. Tai ne ma­no kal­tė.“ O jo ma­ma? Pri­me­nu skai­ty­tus žo­džius, kad ji la­bai pyks­ta ir ne­ pa­ten­kin­ta sū­naus už­siė­mi­mu. „Ži­no­te tai? Bet aš apie tai ne­ kal­bu. Ma­ža ko pri­ra­šo, – iš­si­su­ ka ne vi­sa­da na­mie, bet daž­nai pas drau­gus, gi­mi­nes gy­ve­nan­tis ir šiuo me­tu mer­gi­nos ne­tu­rin­tis ekst­re­ma­las. – Mer­gi­nos man da­ bar ne­rei­kia. Bro­lis? Taip, jis vi­siš­ kai ki­toks nei aš. Ra­mus. Žai­džia kom­piu­te­riu žai­di­mą „Warc­raft“.

Prieš mir­tį žu­dy­tų

Koks įspū­din­giau­sias vaiz­das prieš akis jam iš­ky­la nuo ob­jek­to vir­šū­nės? Ekst­re­ma­las vėl gūž­te­ lė­ja pe­čiais. „Ne­pa­me­nu. Pas­ku­ti­nius ob­jek­ tus ap­lan­kiau šian­dien. Bu­vau ant sto­go ir ant pės­čių­jų til­to. Fil­ma­vo vie­na te­le­vi­zi­ja. O prieš akis iš­ky­la

15

šeštADIENIS, balandžio 20, 2013

vakarė

ne vi­si gy­ve­na taip, kaip no­ri

www.mus­tang-wan­ted.com nuo­tr.

ma­no ka­ti­nas Sla­vi­kas“, – vėl juo­ kau­ja Mus­tang Wan­ted. Jis taip pat mėgs­ta nar­dy­ti, sli­di­nė­ti, va­ži­nė­ tis au­to­mo­bi­liais, trau­ki­niais, ne­ bi­jo tam­sos ir už­da­rų pa­tal­pų.

Ir la­bai mėgs­ta kny­gas: šiuo me­ tu skai­to jam pa­tin­kan­čio Eri­cho Ma­rios Re­mar­que „Lai­kas gy­ven­ ti ir lai­kas mir­ti“. Pas­te­bė­jus, ar tai sim­bo­liš­ka, šyp­te­lė­jo: „Jums tik taip at­ro­do.“ Jei ki­je­vie­čiui gy­ven­ti lik­tų sa­ vai­tė, jis gy­ven­tų ly­giai taip pat.

Tik bū­ti­nai ką nors nu­žu­dy­tų: „Ko­kį blo­gą žmo­gų. Ar daug blo­ gų žmo­nių.“ Pra­kal­bus, kad tur­būt ti­ki ki­tu gy­ve­ni­mu, tei­rau­ja­si, ar skai­čiau gar­saus ru­sų ra­šy­to­jo Vik­to­ro Pe­ le­vi­no kny­gas: „Kuo bū­siu ki­ta­me gy­ve­ni­me? Mus­tan­gu ar ka­ti­nu?

Ne­ži­nau, kuo Die­vas pa­no­rės. O gy­ve­ni­mas – nie­kis. Ne, ne nie­kis.

Tai – nuo­sta­bus da­ly­kas, bet kam man jis duo­tas, ne­sa­ky­siu. Ne­bent no­ri­te, kad vėl pa­juo­kau­čiau.“ Pa­dan­gė­se – lais­ves­nis

„Bai­mė neeg­zis­tuo­ja“, – kar­to­ju per­skai­ty­tus jo žo­džius. Ar taip jis iš­ties ma­no? „Ne, čia prie­šai pri­ra­šė. Kai ku­ riuos žur­na­lis­tus rei­kia nu­žu­dy­ti, – kva­to­ja­si kas­ka­di­nin­ku sva­jo­jan­tis

bū­ti Mus­tang Wan­ted, ku­rį kal­bi­no tur­būt vi­si gar­siau­si Uk­rai­nos laik­ raš­čiai ir in­ter­ne­to sve­tai­nės. – Vis dėl­to kas yra bai­mė – ne­ži­nau. Kai da­rau tai, ką da­rau, – ne­bi­jau. Bai­ su tik prieš pat li­pant.“ Kas tuo­met jam bai­su gy­ve­ni­me?

Daug kas: „Kad ir mū­sų pre­zi­den­ tas Vik­to­ras (V.Ja­nu­ko­vi­čius – red. pa­st.). Bi­jau ir kvai­lų klau­si­mų.“ Iš­gir­dęs ži­no­mą fra­zę, kad nė­ra kvai­lų klau­si­mų, yra tik kvai­li at­ sa­ky­mai, Pa­ve­las-Gri­go­ri­jus nu­si­ juo­kė: „Aaaa, Kon­fu­ci­jus rū­kė žo­lę, ku­rios da­bar nė­ra. O jei rim­tai, tuos žo­džius ga­li­ma ver­tin­ti dve­jo­pai.“ Uk­rai­nie­tis ne­sle­pia, kad žū­ti ga­ lė­jo ne vie­ną, o šim­tus kar­tų. „Mir­tis nė­ra pa­ts bai­siau­sias da­ ly­kas. Mirš­ta vi­si, bet ne vi­si gy­ve­ na taip, kaip no­ri ir sva­jo­ja. O žū­ti ga­li­ma vi­sur, bet ku­rią aki­mir­ką. Jei vis­ko bi­jai, gy­venk ste­ri­lio­je la­bo­ ra­to­ri­jo­je, – tei­gia Mus­tang Wan­ ted. – Mirs vi­si. Ir aš, ir jūs. Daug svar­biau, kaip tu gy­ve­ni, bet ne kiek.“ Jis su­lau­kė pa­siū­ly­mo ke­liau­ti į Ma­lai­zi­ją ir už­si­kar­ti ant gar­sių­ jų Kva­la Lum­pū­ro bokš­tų dvy­nių.

Ar lai­pio­da­mas aukš­ty­bė­se jis no­ri pa­si­jus­ti kaip Die­vas?

Mus­tang Wan­ted pur­to gal­vą: „Ne. Tie­siog ten jau­čiuo­si lais­ves­nis.“

Emo­ci­jos: dau­ge­lis to­kių ki­je­vie­čio nuo­trau­kų šo­ki­ra­vo tūks­tan­čius žmo­nių.

16

šeštADIENIS, balandžio 20, 2013

vakarė

Lie­tu­vos sos­ti­nė – Klaipėda?

Su to­kiu klau­si­mu į Lie­tu­vos te­le­ vi­zi­jos ete­rį maž­daug po me­tų grįž­ ta pa­jū­rie­tiš­kas te­le­vi­zi­jos pro­jek­ tas „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ty­bė“.

Pro­fe­sio­na­lu: prieš dau­giau nei du de­šimt­me­čius vie­nas ki­tą at­ra­dę

V.La­bu­tis ir Ne­da iš­gy­ve­na bran­dų kū­ry­bi­nį lai­ko­tar­pį, kai įgy­ta pa­tir­tis ir tar­pu­sa­vio pa­ži­ni­mas su­tei­kia mak­si­ma­lią lais­vę an­samb­ly­je.

Inst­ru­men­to ir bal­so san­tuo­ka Mad­ri­das, Bar­se­lo­na, Bu­da­peš­tas, Stok­hol­ mas, Var­šu­va. Toks kon­cer­ti­nis marš­ru­ tas už ke­le­to mė­ne­sių lau­kia Ne­dos Ma­ lū­na­vi­čiū­tės ir Vy­tau­to La­bu­čio džia­zo kvar­te­to.

Ta­čiau prieš di­dį­jį tu­rą pir­mie­ ji sce­no­je pa­svei­kin­ti šiuos džia­zo vir­tuo­zus iš­skir­ti­nę ga­li­my­bę tu­ rės kai ku­rių ša­lies mies­tų pub­li­ ka. Pir­miau­sia – pa­jū­ris ir Pa­lan­ga, kur šian­dien „Ra­my­bės“ kul­tū­ros cent­re 19 val. rink­sis šių me­ni­nin­ kų ger­bė­jai.

Tai, ką gro­ja Ne­da ir V.La­bu­čio džia­zo kvar­te­to mu­zi­kan­tai, kar­ tais at­ro­do ap­gau­lin­gai leng­va ir

Ju­di­ta Bar­to­še­vi­čie­nė:

Ko ga­li­ma ti­kė­tis iš šio pa­si­ro­dy­mo, ge­ riau ne­spė­lio­ti.

pa­pras­ta, nors iš tie­sų šios kom­ po­zi­ci­jos – ra­fi­nuo­tos, ku­pi­nos ne­ti­kė­tu­mų ir to, kas api­bū­di­na­ma neiš­ver­čia­mu žo­džiu „drai­vas“. „Ko ga­li­ma ti­kė­tis iš šio pa­si­ro­ dy­mo, ge­riau ne­spė­lio­ti – V.La­bu­ čio ar­se­na­le yra tiek kū­ri­nių, kad nie­ka­da ne­ga­li ži­no­ti, ku­rią nos­tal­ gi­ją ke­lian­čią me­lo­di­ją ar ne­gir­dė­ tą staig­me­ną jis lyg tū­zą iš­trauks iš ran­ko­vės, – sa­kė Ju­di­ta Bar­to­še­vi­ čie­nė, ge­riau ži­no­ma kaip Vil­niaus džia­zo fes­ti­va­lių sie­la Ma­ma Jazz.

– Int­ri­guo­jan­tys mu­zi­kan­tų su­ma­ ny­mai iki pa­sku­ti­nės aki­mir­kos lie­ ka staig­me­na – to tik­rai pa­kan­ka, kad Lie­tu­vos džia­zo mė­gė­jams ne­ kil­tų abe­jo­nių dėl bū­ti­ny­bės iš­girs­ ti jų kon­cer­tą.“ Prog­ra­mo­je skam­bės ori­gi­na­ lios an­samb­lio na­rių kom­po­zi­ci­ jos ir aran­žuo­ti džia­zo stan­dar­tai.

Mu­zi­kos sti­liaus ska­lė la­bai pla­ti

– nuo pa­pras­čiau­sio džia­zo stan­ dar­to iki iš­plė­to­tos siui­tos, nuo sa­ vo­tiš­kos ra­gos iki funk ar free jazz.

Vi­sa tai su­si­jun­gia į bend­rą kon­ cer­to vi­su­mą, mu­zi­ki­nį veiks­mą, ku­pi­ną mu­zi­kan­tų imp­ro­vi­za­ci­jos ir ar­tis­tiz­mo.

Išs­kir­ti­nei an­samb­lio spal­vai le­ mia­mą reikš­mę tu­ri Ne­dos par­ti­ja, su­si­de­dan­ti iš dvie­jų vie­no­do ryš­ kio li­ni­jų: vo­ka­lo ir flei­tos – tai lyg mu­zi­ki­nė inst­ru­men­to ir bal­so san­ tuo­ka. Bal­sas šiuo at­ve­ju ne­re­tai virs­ta įmant­riu, pla­čių ga­li­my­bių inst­ru­men­tu, o flei­ta ne­ju­čio­mis pe­ri­ma vo­ka­lo, dai­nos vaid­me­nį.

N.Ma­lū­na­vi­čiū­tė ir V.La­bu­tis – reikš­min­gos Vi­du­rio Eu­ro­pos džia­zo as­me­ny­bės, Vil­niaus džia­ zo mo­kyk­los at­sto­vai, Vla­di­mi­ro Če­ka­si­no mo­ki­niai, ku­rių bend­ ra­dar­bia­vi­mas už­si­mez­gė 1990 m. ir ne­nut­rūks­ta­mai tę­sia­si iki šiol.

Juo­du vie­ni­ja drą­sa eks­pe­ri­men­ tuo­ti, sim­pa­ti­ja ne­ti­kė­tiems de­ri­ niams, po­lis­ti­lis­ti­ka ir au­ten­tiš­kas, ne­su­vai­din­tas mė­ga­vi­ma­sis kom­ po­na­vi­mu čia ir da­bar.

Per dau­giau nei du de­šimt­me­čius jų tan­de­mas pa­ty­rė tam tik­rą evo­ liu­ci­ją, įvai­rius ieš­ko­ji­mų pe­rio­dus: nuo ra­di­ka­lių, ant mu­zi­kos są­vo­kos ri­bų ba­lan­suo­jan­čių eks­pe­ri­men­ tų iki gro­žė­ji­mo­si iš­puo­se­lė­to­mis kom­po­zi­ci­jo­mis, duok­lių dar­nioms for­moms ir tra­di­ci­niam džia­zo re­ per­tua­rui. Šiuo me­tu Ne­da ir V.La­bu­tis iš­ gy­ve­na bran­dų kū­ry­bi­nį lai­ko­tar­pį, kai įgy­ta pa­tir­tis lei­džia įgy­ven­din­ ti bet ko­kius su­ma­ny­mus, o tar­pu­ sa­vio pa­ži­ni­mas su­tei­kia mak­si­ma­ lią lais­vę an­samb­ly­je. „Klai­pė­dos“ inf.

Prie lai­dos štur­va­lo ir šie­met sto­jo pa­ty­ręs žur­na­lis­tas Hen­ri­kas Vai­ tie­kū­nas, žiū­ro­vus šį se­zo­ną kvie­ sian­tis pa­žin­ti ne tik jū­ri­nę Klai­ pė­dos pu­sę, bet ir pa­si­žval­gy­ti pa­kran­tė­je, kuo tur­tin­gas ir gar­sus šis kraš­tas.

Pir­mo­jo­je se­zo­no lai­do­je H.Vai­ tie­kū­nas ners į eko­no­mi­nius van­ de­nis – pri­sta­tys Klai­pė­dos vals­ ty­bi­nį jū­rų uos­tą kaip reikš­min­gą, kon­ku­ren­cin­gą, sau­gų, mo­der­ nų ir nuo­lat di­di­nan­tį kro­vos po­ ten­cia­lą.

Lai­da ne­pa­liks abe­jo­nių, kad Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ty­bė, juk jū­ ra kiek­vie­no lie­tu­vio šir­dy­je. Net 180 tūkst. ša­lies žmo­nių yra tie­ sio­giai su­si­ję su jū­ra ir Klai­pė­dos uos­tu, o ne­tie­sio­giai – kiek­vie­ nas mū­sų, nes čia su­ku­ria­mi be­ veik 5 pro­c. vi­so Lie­tu­vos BVP. Be to, pa­ty­ręs ete­rio vil­kas H.Vai­tie­

Pa­tir­tis: kaip

ir pernai prie lai­dos štur­va­lo sto­jo pa­ty­ręs žur­na­lis­tas Ro­ber­to Raz­mos nuo­tr.

H.Vai­tie­kū­nas (dešinėje).

kū­nas kiek­vie­ną­kart sau į pa­gal­bą pa­si­telks ir jau­ną sim­pa­tiš­ką da­mą, ku­rią steng­sis už­bur­ti jū­ri­niais pa­ sa­ko­ji­mais.

Pir­mo­sios lai­dos vieš­nia – Klai­ pė­do­je stu­di­juo­jan­ti Da­na iš Ka­ zachs­ta­no, ku­ri jū­rą pir­mą kar­

tą gy­ve­ni­me pa­ma­tė tik at­vy­ku­si į Lie­tu­vą.

Nau­ji lai­dos „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ty­bė“ at­ra­di­mai – jau šį sek­ ma­die­nį, ba­lan­džio 21-ąją, 16.45 val. per Lie­tu­vos te­le­vi­zi­ją. „Klai­pė­dos“ inf.

17

šeštADIENIS, balandžio 20, 2013

vakarė

Meilei truk­do kar­je­ra Ho­li­vu­do ak­to­riui Leo­nar­do Di­ Cap­rio sun­kiai se­ka­si su­si­ras­ ti tą vie­nin­te­lę, nes jis nie­ka­da per daug il­gai neuž­si­bū­na vie­ no­je vie­to­je už­tek­ti­nai il­gai, kad ga­lė­tų už­megz­ti il­ga­lai­kius san­ ty­kius.

Ki­no fil­mo „Ti­ta­ni­kas“ žvaigž­ dė, ku­ris kaž­ka­da su­si­ti­ki­nė­jo su sek­sua­lią­ja bra­zi­lų gra­žuo­le Gi­ se­le Bund­chen, 2011 me­tais iš­si­ sky­rė su sa­vo il­ga­me­te mei­le Bar Ra­fae­li.

Nors nuo to lai­ko jis bu­vo po­ruo­ ja­mas su dau­ge­liu mo­te­rų, įskai­ tant ak­to­rę Bla­ke Li­ve­ly ir ma­ne­ke­ nę Erin Heat­her­to, mei­lės rei­ka­lai ak­to­riui ne­si­se­ka ir dėl to jis kal­ti­ na sa­vo kar­je­rą.

„Še­ši mė­ne­siai fil­ma­vi­mų na­tū­ ro­je ar­ba iš­vy­ki­mas į Ma­ro­ką ar į ki­tą pa­na­šią vie­tą san­ty­kiams nė­ ra ge­rai“, – sa­kė vien­gun­gis ak­to­ rius žur­na­lui „Es­qui­re“.

Ta­čiau 38-erių vy­ras ne­si­skun­ džia dėl užim­to gy­ve­ni­mo bū­do, nes džiau­gia­si tu­rė­da­mas dar­bo kaip ak­to­rius šių die­nų prie­šiš­ko­ je vi­suo­me­nė­je. „Pa­tek­ti į Ho­li­vu­dą yra tas pa­ts kaip lai­mė­ti lo­te­ri­ją... Ir man vi­sa­da bu­vo ge­rai: „Ge­rai, da­bar ga­vau ši­tą šou ir man pa­si­se­kė, kad jį ga­vau, o jei­gu ne­pa­da­ry­siu to ge­riau­siai kaip ga­liu, jei­gu ne­pa­sis­teng­siu iš vi­sų jė­gų, pra­ra­siu šią ne­pap­ras­tą auk­si­ nę ga­li­my­bę“. Tai ma­ne vi­sa­da ve­dė į prie­kį“, – pa­sa­ko­jo ak­to­rius.

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė ba­lan­džio 20–26 die­noms JAU­TIS (04 21–05 20)

Savaitgalį stengsitės tobulai atlikti buitines ir tėviškas pareigas. Gali būti nelengva, ypač jei dar reikia pasirūpinti žemės ūkiu, sodyba, individualiu verslu ar pan. Pasitelkite į pagalbą artimus žmones. Ir liaukitės manyti, kad aplink jus vien slapti priešai bei kliūtys, nes negatyvios mintys tik sunkins savijautą ir situaciją. Kita savaitė panardins jus į profesinius rūpesčius. Galbūt susvyruos pasitikėjimas partneriu ar kolegomis, jeigu jie buvo pažadėję kuo nors pasirūpinti už jus ir to neįvykdė. Regis, ieškosite sąjungininkų, rėmėjų arba kam nors kelsite bylą, aiškinsitės santykius. Venkite konfliktuoti.

BNS inf.

AVI­NAS (03 21–04 20)

Savaitgalį jūsų mintys suksis apie romantiką, pramogas, vaikus. Pavasario dvelksmas ir suaktyvėję meilės arba nuosavybės reikalai suteiks stimulo labiau stengtis. Suvaldykite pagundą per daug išlaidauti ir pasisaugokite sukčių. Kitą savaitę gali pasireikšti didelis aplinkinių reiklumas darbo kokybei, įvaizdžiui, mokymosi ar kitokiems rezultatams. Nelengva bus susivokti jausmuose, padaryti lemiamas išvadas, nes sąžinė sakys viena, o ambicijos kurstys kita.

Saugokitės traumų, ugnies.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Savaitgalį gerai jausitės, jei niekur nereikės skubėti ir galėsite atsipalaiduoti, nieko praktiško neveikti. Saugokitės apsinuodijimų, infekcijų. Jauskite saiką vaišindamiesi svaigalais ir būkite apdairūs, kad jūsų neapgautų, neapvogtų. Kitą savaitę tikriausiai pajėgsite veikti tiksliai pagal taisykles, laikytis grafikų ir instrukcijų.

Teigiamų emocijų suteiks pavykę darbai, įtakingų asmenų ir priešingos lyties dėmesys. Galite įsitraukti į naują verslą arba jį planuoti su būsimais partneriais.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

Viengungis: moterų dėmesiu negalintis skųstis aktorius L.Di­Cap­rio

vis dar vienišas, nors jau sulaukė 38-erių.

Tuok­tis ne­sku­ba mo­te­rys Be­veik pu­sė jau­nų ame­ri­kie­čių mo­te­rų sa­ko, kad kai pir­mą kar­tą gy­ve­no su ko­ kiu nors vy­ru, ne­bu­vo su­si­tuo­ku­sios.

To­kios vy­riau­sy­bės ty­ri­mo iš­va­dos bu­vo pa­skelb­tos šią sa­vai­tę.

Jos ro­do įvy­kus ne­men­ką po­ky­tį nuo 1995-ųjų, kai tik 34 pro­c. mo­ te­rų sa­kė, kad be san­tuo­kos bu­vo ap­si­gy­ve­nu­sios kar­tu su vy­ru. Da­ bar to­kių mo­te­rų yra 48 pro­c.

1995 me­tais 39 pro­c. ap­klaus­tų­ jų tei­gė, kad iš pra­džių iš­te­kė­jo, o

da­bar to­kių mo­te­rų yra 23 pro­cen­ tai. Eks­per­tai sa­ko, jog šie skai­čiai ro­do, kad gy­ve­ni­mas kar­tu vis la­ biau tam­pa pa­tik­ri­ni­mu, ar ver­ta tuok­tis. Maž­daug 40 pro­c. mo­ te­rų, ku­rios iš pra­džių ap­si­gy­ve­ no su vy­ru, per tre­jus me­tus už jo iš­te­kė­jo.

Fe­de­ra­li­niai li­gų kont­ro­lės ir pre­ ven­ci­jos cent­rai 2006–2010 me­ tais ap­klau­sė dau­giau kaip 12 tūkst. jau­nes­nių nei 45 me­tai mo­te­rų.

BNS inf.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Praktika: Amerikoje moterys pirmiau pabando su vyru kartu pagy-

venti, ir tik tada tuokiasi.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Savaitgalį bus daugiau susitikimų su giminaičiais, kaimynais. Galbūt vyksite į svečius arba į netolimą kelionę, norėdami pigiau apsipirkti ar pasireklamuoti. Vis dėlto jus erzins artimo žmogaus nesavarankiškumas arba jo priekaištai dėl jūsų nepraktiškumo. Kita savaitė bus aktyvi, kupina įspūdžių, tačiau dėl neaiškios priežasties galite pasijusti nekaip.

Galbūt gausite pranešimą, kurio nesitikėjote. Derėtų labiau saugoti sveikatą ir piniginę. Pradėsite lankyti sporto klubą.

Savaitgalį pravartu pagal galimybes gerinti materialines gyvenimo sąlygas, atnaujinti draugiškus ryšius. Regis, aktualūs bus reikalai, susiję su mokslu, spauda ar transportu. Galite sulaukti svečių – giminaičių ar draugų. Kitą savaitę stokosite emocinės pusiausvyros, todėl galite išprovokuoti barnius. Ypač sunku bus susikalbėti su kitos kartos ir aukštesnio profesinio statuso žmonėmis. Geriausiai jausitės įprastoje aplinkoje. Galite nemažai nuveikti buityje. Augs noras mylėti, sportuoti, kurti.

Savaitgalį pravartu tvarkyti su individualiu verslu, nekilnojamuoju turtu, remontu susijusius reikalus. Tik būkite išrankesni, jei vyksite apsipirkti.

Ir neleiskite, kad jus už nosies vedžiotų žmonės, kurių draugijos pasiilgote. Kitą savaitę jums nestigs komunikabilumo, išmonės. Viską darysite estetiškai ir su fantazija.

Neblogai seksis tvarkyti reikalus, susijusius su mokslu, pirkimu ar pardavimu. Tiesa, teks labai taupyti, o tai sunku. Be to, bus nelengva suvokti, kas naudinga, o kas ne.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Savaitgalį mąstysite apie studijas, kelionę arba gausite žinių iš užsienio. Dėmesį gali patraukti naujas gerbėjas. Jeigu norite padaryti gerą įspūdį, nekalbėkite apie tai, ko neišmanote. Tikriausiai kažką gražaus įsigysite sau ar savo namams. Kitą savaitę neblogai seksis kolektyvinė veikla. Tik nesigundykite naujais pasiūlymais, neapsvarstę, ar jūsų galimybės leis juos praktiškai realizuoti. Nors atrodys, kad naujos perspektyvos ranka pasiekiamos, bet gali tekti apsiriboti sulėtintu startu.

Savaitgalį galite daug nuveikti, jeigu jums padės, pritars antroji pusė arba verslo partneriai. Galbūt atgausite skolą arba pavyks naudingai pasiskolinti.

Pagunda išlaidauti bus itin didelė.

Jei norite pataupyti, verčiau neikite į prekybos centrus. Galima žinia ar svečias iš toli. Kitą savaitę gana ryžtingai imsitės dalykinių reikalų.

Tačiau painiosite savo ir kitų pareigas, atsakomybę. Gali susvyruoti sutartis arba planas, susijęs su kelione. Atkreipkite dėmesį į finansinius dokumentus.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Periodo pradžioje galimi masiniai renginiai, susibūrimai. Nesunkiai rasite bendraminčių. Visus svarbesnius reikalus lengviau išspręsite, jeigu pasitarsite su partneriais, patikimais draugais.

Regis, svajosite apie nuodėmingas meilės pagundas. Pasisaugokite traumų, vagysčių. Kitą savaitę jausite nerimą, kad aplinkui tiek neteisybės, o jūs negalite nieko padaryti. Dar sunkiau bus, jei jūsų pačių sąžinė suteršta, ir priešai tuo manipuliuoja, grasina. Apskritai būsite kritiški aplinkiniams.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Savaitgalį jausite įtampą, bet kartu ir energijos antplūdį. Galbūt teks bendrauti su įtakingu asmeniu, demonstruoti, ką sugebate. Labiau saugokite piniginę, sveikatą. Ir nedarykite tokių klaidų, kurios gali lemti rimtą partnerystės ar meilės santykių atšalimą. Kitą savaitę nebūkite pernelyg patiklūs ir atviri, jei nenorite įsigyti konkurentų, užkibti ant sukčių kabliuko ir pan. Gali nemaloniai nustebinti tie, kuriems esate neabejingi. Išgirsite žeidžiančių pastabų ir labai jautriai į jas reaguosite.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Savaitgalį galite tikėtis sėkmės, jeigu mėginsite gauti pageidaujamą informaciją, užmegzti draugystės ar meilės ryšį.

Vis dėlto teks įrodyti gerus ketinimus. Atsispirkite pagundai be reikalo švaistyti pinigus. Kitą savaitę turėtų susidaryti galimybės deryboms su įtakingais asmenimis.

Galbūt tam tikru atžvilgiu būsite egzaminuojami, vertinami. Galite sulaukti priekaištų dėl nuostolio, savo ar kitų žmonių aplaidumo, nekompetentingumo, informacijos iškraipymo. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Savaitgalį tempsite nemažą susikaupusių pareigų krūvį.

Vis dėlto net ir labai užsiėmę rasite mažesnių ar didesnių džiaugsmų.

Galbūt nueisite į sporto klubą ar grožio saloną. Svarbu vengti ginčų ir intrigų. Kitą savaitę įmanomi finansiniai netikėtumai. Galbūt jums primins užmirštą skolą arba teks atsilyginti už suteiktą paslaugą. Nelabai suprasdami savo norus, galite imtis ką nors keisti. Galima provokacija, tad būkite apdairūs.

Labiau rūpinkitės sveikata.

Si­do­ni­ja

18

šeštADIENIS, balandžio 20, 2013

vaikų alėja 4–7 m.

Skai­ty­ki­te drau­ge su sa­vo ma­žai­siais!

Nuo šiol šeš­ta­die­niais dien­raš­ty­je „Klai­pė­da“ ieš­ko­ki­te vai­kams skir­ to pus­la­pio „Vai­kų alė­ja“, ku­rį ren­gia lei­dyk­la „Jū­sų Flin­tas“. Kas ant­rą sa­vait­ga­lį pus­la­pis ski­ria­mas 4–7 ir 7–12 me­tų vai­kams. Šį kar­tą pus­la­ pis džiu­gins ma­žuo­sius.

Nau­jas kon­kur­sė­lis. Ar­tė­ja vie­na nuo­sta­biau­sių me­tų šven­čių – Mo­ti­ nos die­na. Štai ir ga­li­my­bė nu­ste­bin­ti bran­giau­sią pa­sau­ly­je žmo­gų. Nu­pieš­ ki­te sa­vo ma­my­tės po­rtre­tą. Gra­žiau­sius po­rtre­tus iš­spaus­din­si­me. Te­bū­nie tai ma­my­tėms staig­me­na!

Dar­be­lius siųs­ki­te konkursas@kl.lt, taip pat ga­li­te at­neš­ti ar­ba at­siųs­ti ad­re­su: „Vai­kų alė­jai“, „Klai­pė­dos“ re­dak­ci­ja, Nau­jo­jo So­do g. 1A, „K cent­ras“, Klai­pė­da.

Nu­ro­dy­ki­te var­dą, pa­var­dę, vai­ko am­žių ir te­le­fo­no, ku­riuo ga­li­ma su­si­siek­ti, nu­me­rį.

Pri­me­na­me, kad prieš dvi sa­vai­tes 4–7 me­tų vai­kams skir­to­je „Vai­kų alė­jo­je“ bu­vo skelb­tas spal­vin­giau­sio pavasario pie­ši­nio kon­kur­sas.

Jį lai­mė­jo Vi­ta­li­ja Sa­cha­ro­va (5 m.).

Pri­zą – 2 kvie­ti­mus į Klai­pė­dos mu­zi­ki­nio teat­ro spek­tak­lį „Ver­ pa­lų pa­sa­kos“, ku­ris vyks ba­lan­džio 28 d., kvie­čia­me at­siim­ti re­ dak­ci­jos skel­bi­mų sky­riu­je Nau­jo­jo So­do g. 1A, Klai­pė­da.

19

šeštadienis, balandžio 20, 2013

sportas

„Dragūnas“ stos į pusfinalio kovą Lietuvos rankinio lygos čempionate prasideda pusfinalio varžybos, kuriose dalyvaus keturios ekipos: Klaipėdos „Dragūnas“, Kauno „LSU-Lūšis“, Alytaus „Almeida-Stronglasas“ ir Vilniaus „Vilnius“. Svarbus etapas, kuriame ekipos kovos iki dviejų pergalių, prasidės rungtynėmis Klaipėdoje ir Alytuje.

Reguliariojo čempionato nugalėtojai „Dragūno“ rankininkai (15 pergalių, 1 lygiosios, 2 nesėkmės) šiandien savo arenoje (Taikos pr. 61A) 14 val. susitiks su ketvirtoje pozicijoje likusia „LSU-Lūšies“ (10/2/6) ekipa. Šias komandas likimas dažnai suveda svarbiuose etapuose, tačiau pastaruoju metu klaipėdiečiai palauždavo „LSU-Lūšies“ rankininkus. Klaipėdos žaidėjai kauniečiams nėra pralaimėję net trejus pastaruosius metus. Nenuostabu, kad „LSU-Lūšis“ dega noru įgelti čempionams ir bent kiek atkeršyti už ankstesnių metų skriaudas. „Tai vienais metais mes patekome į avariją, tai per rungtynes kilo muštynės, tai kiti įvairūs niuansai ne-

leisdavo laimėti. Dabar mes – sveiki, gyvi ir pasiryžę laimėti. Neaimanuosime, kaip tai daro varžovai, o žengsime į aikštę kovingai nusiteikę. Ginsime miesto garbę ir stengsimės įrodyti, kad Kaunas – rankinio miestas“, – iššūkį metė kauniečių treneris Antanas Katkevičius. „Dragūno“ rankininkus pastaruoju metu persekiojo traumos, tačiau iki pusfinalio dvikovų žaidėjai daugmaž pasveiko ir yra pasiryžę išbėgti į aikštę.

Klaipėdos ekipai turbūt nepadės tik Tadas Stankevičius ir vartininkas Aistis Pažemeckas. T.Stankevičius skundėsi kelio skausmais, o vartininkas dar neišsigydė Achilo sausgyslės traumos. Manoma, kad

A.Pažemeckas šį sezoną nežais.

Kęsdamas peties skausmus į aikštę žengs Jonas Truchanovičius. Jam balandžio 19 d. buvo paskirta peties sąnario operacija, tačiau ji nukelta vienai savaitei. „Dėl pergalės atiduosime visas jėgas, nors ir kiti žaidėjai į aikštę žengs ne iki galo išsigydę traumas.

Mūsų uždavinys – patekti į finalą ir siekti apginti čempionų titulus“, – dievagojosi „Dragūno“ treneris Artūras Juškėnas.

Pajūrio atstovai šiemet čempionate „LSU-Lūšies“ rankininkus nugalėjo abu kartus: Klaipėdoje 28:20 ir Kaune 32:30.

Klaipėdiečiai kelialapį į pusfinalį iškovojo dukart (namuose 35:14

Turnyro nugalėtojas – D.Gricius

Trofėjai: pirmąją vietą užėmusiai komandai atiteks 45 cm, antrąją –

40 cm, trečiąją – 35 cm aukščio taurė.

ir išvykoje 28:21) nugalėję Varėnos „Ūlos“ rankininkus.

Pirmenybių prizininkams jau paruoštos išskirtinio dizaino taurės. Jas pirmąsias tris vietas užimsiančioms komandoms pagamino nerūdijančio plieno gaminių bendrovė iš Klaipėdos.

Taurės išskirtinės: iš priekio matyti stilizuota rankininko ranka,

Lietuvos rankinio lygos nuotr.

pavaizduotas vartų tinklas, ant kurio puikuojasi Lietuvos rankinio lygos logotipas. Iš kitos pusės matyti vaizdas, kurį įžvelgia varžybas stebintis žiūrovas: vartai ir juose stovintis vartininkas. Figūrinės taurės metalo detalės įpjautos lazeriu.

Jas kūrė skulptorius Arūnas Sakalauskas. „Klaipėdos“ inf.

Sporto telegrafas Krepšinis. Šiandien Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) lemiamos kovos dėl Mero ir „Šalnos“ taurių. 11 val. dėl 3-iosios vietos „Šalnos“ turnyre varžysis „Egimeta“ ir Klaipėdos valstybinė kolegija, 12.30 val. dėl 3-iosios vietos Mero pirmenybėse kovos „Baltijos bretlingis“ ir „Danvitė“. 14 val. – „Šalnos“ taurės finalas: Kretingalės „Urbovita“ – WHT, 15.30 val. – Mero varžybų finalas: „Gobana-Lemminkainen“ – „LCC-V. Knašiaus KM“.

LKL. Lietuvos krepšinio lygos ketvirtfinalio rungtynėse Kauno „Žalgiris“

svečiuose 91:71 įveikė Kėdainių „Nevėžį“ ir, laimėjęs varžybas iki dviejų pergalių 2:0, pateko į pusfinalį. Vakar antrąsias ketvirtfinalio rungtynes Pasvalyje žaidė „Pieno žvaigždžės“ ir Klaipėdos „Neptūnas“ . Pirmąjį susitikimą klaipėdiečiai buvo laimėję 85:71.

Lygiosios. Eurolygos krepšinio turnyro ketvirtfinalio rungtynėse „Barcelona Regal“ (Ispanija) komanda su Šarūnu Jasikevičiumi svečiuose 70:60 nugalėjo Jono Mačiulio Atėnų „Panathinaikos“ (Graikija) klubą ir išlygino varžybų iki trijų pergalių rezultatą – 2:2.

Prizininkai: geriausiai žaidę senjorai.

Česlovas Kavarza Klaipėdoje kovojo Lietuvos senjorų (30 metų ir vyresnių) teniso turnyro dalyviai.

„Carlsberg“ teniso arenoje buvo nustatyti trijų amžiaus grupių nugalėtojai. Geriausiai uostamiesčio žaidėjams sekėsi varžytis tarp vy-

riausių – 40 metų ir vyresnių – tenisininkų. Šios grupės finale susitiko du klaipėdiečiai – Darius Gricius ir Stanislavas Šišorkinas. Po įtemtos kovos – 6:1, 6:7, 10:6 nugalėjo D.Gricius. Trečiąją vietą užėmė Kęstutis Cimbalas iš Panevėžio.

30-mečių sportininkų grupėje iki finalo nužingsniavo klaipėdietis Gediminas Činskis. Tačiau per-

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

galingo žingsnio žengti jam neleido Romas Paura iš Mažeikių, užėmęs pirmąją vietą. Trečias liko Andrius Stašinskas iš Vilniaus.

35 metų grupėje nugalėtoju tapo Robertas Blagušauskas iš Marijampolės, finale įveikęs Joną Butenį iš Palangos. Ant trečiojo prizininkų pakylos laiptelio kopė Andrius Žilinskas iš Kauno.

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

Orai

Savaitgalį Lietuvoje orai atvės, sekmadienio naktį pašals. Šiandien vietomis numatomas lietus, temperatūra bus 7–12 laipsnių šilumos. Sekmadienio naktį numatomos šalnos iki 3 laipsnių šalčio, dieną bus mažai debesuota, temperatūra bus 7–10 laipsnių šilumos.

Šiandien, balandžio 20 d.

+8

+7

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+9

Šiauliai

Klaipėda

+10

Panevėžys

+10

Utena

+10

6.18 20.52 14.34

110-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 255 dienos.

Saulė Avino ženkle.

Tauragė

+11

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +20 Berlynas +13 Brazilija +26 Briuselis +11 Dublinas +12 Kairas +23 Keiptaunas +22 Kopenhaga +11

kokteilis Jei žiū­ri­te Ho­li­vu­do fil­mus Žmo­gus su ru­siš­ku ak­cen­tu – blo­gie­tis, su vo­kiš­ku – taip pat. Žmo­gus su pran­ cū­ziš­ku ak­cen­tu – sno­bas.

Jei­gu jūs esa­te iš­vaiz­di blon­di­nė, tai bū­ da­ma 22 me­tų vei­kiau­siai tap­si­te ge­riau­ sia pa­sau­ly­je bran­duo­li­nio gink­lo eks­per­ te su tra­piais aki­nių rė­me­liais ant no­sies.

Ne­pak­lus­nus ar­mi­jos nau­jo­kas maiš­ti­ nin­kas fil­mo pa­bai­go­je vi­sa­da taps ge­ riau­siu ka­riu.

Kuo la­biau mo­te­ris ir vy­ras vie­nas ki­ to ne­ken­čia, tuo di­des­nė ti­ki­my­bė, kad jie­du įsi­my­lės.

Jei ne­ž i­no­te, kaip pa­bėg­t i bū­da­mas ant sto­go, pa­žvel­ki­te že­myn. Ten bus šiukš­l ių kon­tei­ne­r is, pil­nas šiukš­l ių.

Kris­da­mi tik­rai ne­su­si­ža­lo­si­te.

Ko­su­lys pa­pras­tai yra neiš­gy­do­mos li­ gos po­žy­mis.

Nu­si­kal­tė­lis užei­na į au­kos na­mus tik tuo­met, kai mo­te­ris mau­do­si du­še už­ si­trau­ku­si per­švie­čia­mą užuo­lai­dė­lę.

Ba­re už­si­sa­kant alų te­rei­kia pa­sa­ky­ti: „Duok man alaus“, ir bar­me­nas duos.

Jis yra aiš­kia­re­gys, tad pa­ts su­pras, ko­ kio dy­džio ar ga­min­to­jo alaus jūs no­ri­ te. Be­je, už alų mo­kė­ti ne­rei­kia – tie­siog pa­sii­ma­te bo­ka­lą ir nuei­na­te nuo ba­ro.

Kai už­sie­nio vals­ty­bių ka­riš­kiai lie­ka vie­ni, jie vie­nas su ki­tu mie­liau kal­ba­ si ang­liš­kai.

Ei­fe­lio bokš­tas ma­to­mas pro kiek­vie­ ną Pa­ry­žiaus lan­gą.

Jei rei­kia nu­kenks­min­ti bom­bą, ne­si­ rū­pin­ki­te, ku­rį lai­dą kirp­ti: vis tiek nu­ kirp­si­te rei­kia­mą.

Pag­rin­di­niam he­ro­jui ant­gam­tiš­kų jė­ gų at­si­ran­da tik tuo­met, kai le­mia­mo­ je ko­vo­je jį be­veik iki mir­ties pri­dau­žo blo­gie­tis.

Čes­ka (net ne­si­gin­čy­ki­te: Ho­li­vu­do vei­das – Ča­kas No­ri­sas. Jis – ge­riau­sias)

Londonas +13 Madridas +20 Maskva +19 Minskas +15 Niujorkas +13 Oslas +12 Paryžius +13 Pekinas +15

Praha +9 Ryga +9 Roma +17 Sidnėjus +19 Talinas +8 Tel Avivas +19 Tokijas +12 Varšuva +14

Vėjas

3–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+12

+10

Marijampolė

Vilnius

+11

Alytus

Vardai Adeliaras, Agnė, Eisvydė, Gostautas, Marcelinas, Marcijonas, Traidenis.

balandžio 20-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+6

+7

+5

+3

7

+4

+7

+6

+5

4

+6

+10

+9

+6

1

rytoj

pirmadienį

1808 m. gi­mė Pran­cū­zi­ jos im­pe­ra­to­r ius (1852– 1870) Na­po­leo­nas III. 1854 m. Aust­ri­ja ir Prū­si­ ja su­da­rė są­jun­gą prieš Ru­si­ją.

1887 m. Pa­r y­ž iu­je su­ reng­tos pir­mo­sios au­to­ mo­bi­lių lenk­ty­nės.

1889 m. Aust­ri­jo­je gi­mė bū­si­ma­sis Vo­kie­ti­jos dik­ ta­to­rius Adol­fas Hit­le­ris.

1970 m. JAV pre­zi­den­tas Ri­chard’as Ni­xon’as pa­ skel­bė apie 150 tūks­tan­čių ka­rių kon­tin­gen­to iš­ve­di­ mą iš Pie­tų Viet­na­mo.

1970 m. Kau­ne gi­mė krep­ši­nio tre­ne­ris Kęs­ tu­tis Kem­zū­ra.

Žve­jus tramdo draudimai As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

1984 m. Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja ofi­cia­liai pa­skel­bė, jog jos ad­mi­nist­ra­vi­mas Hon­kon­ ge baig­sis 1997 me­tais.

1993 m. per pen­kias ko­vų die­nas Bos­ni­jo­je tarp kroa­ tų ir mu­sul­mo­nų žu­vo dau­ giau nei 200 žmo­nių.

2010 m. JAV erd­vė­lai­vis „Dis­co­ve­ry“ su sep­ty­niais ast­ro­nau­tais sau­giai su­grį­ žo į Že­mę, per­skri­dęs vi­są Ame­ri­ką iš va­ka­rų į ry­tus, už­baig­da­mas 15 pa­r ų, 6 mln. my­lių ke­lio­nę į Tarp­ tau­ti­nę kos­mi­nę sto­tį.

Po ši­lu­mos – vė­sos ban­ga Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Šį sa­vait­ga­lį žve­jai mė­gė­jai tu­rės pa­sku­ti­nę ga­li­my­bę pa­si­žve­jo­ti kar­šių, nes vė­liau įsi­ga­lios drau­di­ mas tai da­ry­ti.

„Ofi­cia­liai kar­šių žve­jy­bos drau­ di­mai pra­si­de­da nuo ba­lan­džio 20 d. Ta­čiau drau­di­mas įsi­ga­lios nuo pir­mos dar­bo die­nos – pir­ma­die­ nio, ba­lan­džio 22-osios. Ma­nau, kad sa­vait­ga­lį vy­ri­ja mė­gins žve­ jo­ti. O nuo sa­vai­tės pra­džios įsi­ ga­lio­jus drau­di­mui, dau­gės rei­dų.

To­kiu lai­ko­tar­piu vie­nas eki­pa­žas bu­di net vi­są pa­rą“, – aiš­ki­no Ši­ lu­tės gy­vo­sios gam­tos ap­sau­gos ins­pek­ci­jos vir­ši­nin­kas Sta­nis­lo­ vas Su­dei­kis. Šiuo me­tu į Ne­mu­no del­tos te­ ri­to­ri­ją žve­jai mė­gė­jai plūs­ta iš vi­ sos Lie­tu­vos.

Ka­dan­gi pa­va­sa­ris šie­met ge­ro­kai vė­luo­ja, ap­lin­kos mi­nist­ras Va­len­ ti­nas Ma­zu­ro­nis dar de­šim­čia die­ nų – iki ba­lan­džio 30 d. – pra­tę­sė drau­di­mą žve­jo­ti ly­de­kas.

Šil­tes­nė­mis die­no­mis pa­le­pi­nę orai vėl brė­žia ban­guo­tos krei­vės li­ni­ją. Si­nop­ti­kų tei­gi­mu, ar­ti­miau­ siu me­tu kiek at­vės, ta­čiau jau ki­tą sa­vai­tę ter­mo­met­ro stul­pe­lis stieb­ sis aukš­tyn.

Po­mė­gis: žve­jų mė­gė­jų nuo pir­ma­die­nio lau­kia kar­šių žve­jy­bos drau­

di­mas.

Už kiek­vie­ną drau­džia­mu lai­ku su­gau­tą ly­de­ką bra­ko­nie­riui tek­tų su­mo­kė­ti 543 li­tus. Nuo ki­tos sa­ vai­tės pa­no­ru­siam su­si­žve­jo­ti kar­šį tek­tų už žu­vį pa­klo­ti 200 li­tų.

Drau­di­mas žve­jo­ti kar­šius tę­sis mė­ne­sį. Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai pri­ me­na ir prie­vo­lę įsi­gy­ti lei­di­mus

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

žve­jy­bai. „Jei to­kio lei­di­mo ne­tu­ ri­ma, pir­mą kar­tą gre­sia 112 li­tų, ant­rą kar­tą – 200 li­tų bau­da“, – aiš­ki­no S.Su­dei­kis.

Ne­mu­no del­tos re­gio­ni­nia­me par­ke ga­li­ma su­gau­ti iki 7 kg žu­vų.

Lei­di­mas žve­jo­ti šia­me par­ke die­ nai kai­nuo­ja 10 li­tų, sa­vai­tei – 30 Lt, mė­ne­siui – 50 Lt. Me­ti­nė žve­jo li­cen­ci­ja kai­nuo­ ja 50 Lt.

Klai­pė­die­čių lau­kia bent jau to­kia džiu­gi ži­nia, kad sa­vait­ga­lį bei ar­tė­ jan­tį pir­ma­die­nį ir ant­ra­die­nį kri­tu­ lių ne­lau­kia­ma. Šio­mis die­no­mis ter­ mo­met­ro stul­pe­lis te­pa­kils iki 8–11 laips­nių ši­lu­mos, o nak­ti­mis kris ir iki nei­gia­mos pa­da­los – nuo 0 iki –2. „Nuo ant­ros sa­vai­tės pu­sės orus lems drėg­nes­nės At­lan­to oro ma­ sės. Ne­di­de­lė ti­ki­my­bė lie­taus. Įsi­ bė­gė­jant atei­nan­čiai sa­vai­tei orai pa­laips­niui ge­rės, tem­pe­ra­tū­ra pa­ ma­žu kils“, – pro­gno­za­vo Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­tys.

Ant­ra­die­nį ir tre­čia­die­nį die­no­ mis oras tu­rė­tų įšil­ti iki 10–13, ket­ vir­ta­die­nį, penk­ta­die­nį – iki 14–17 laips­nių ši­lu­mos. Nak­ti­mis lai­ky­sis 4–8 laips­niai ši­lu­mos.