PIRMAS miesto dienraĹĄtis
PIRMADIENIS, balandĹžio 22, 2013
www.kl.lt
91 (19 694)
=6?:.162;6@ /.9.;1 6<
9
RUBRIKA
JĹŞRA
c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya
Prabilta apie jĹŤros mo kestÄŻ
SprendĹžiant pagal tai, kiek Lietuvai ES mastu rekomenduoja ma maĹžinti terĹĄalĹł koncentracijas, gali ma daryti prielaidÄ&#x2026;, kad esame didĹžiau si Baltijos jĹŤros terĹĄÄ&#x2014;jai.
V.Ĺ apranauskÄ&#x2026; gerbÄ&#x2014;jai iĹĄlydÄ&#x2014;jo plojimais.
Lietuva 7p.
Ĺ˝emÄ&#x2014;s drebÄ&#x2014;jimas Kinijoje praĹžudÄ&#x2014; ĹĄimtus ĹžmoniĹł.
Pasaulis 8p.
KlaipÄ&#x2014;da patenka tarp perspektyviausiĹł ES uostĹł.
Vidmantas Matu
tis se ji maĹžÄ&#x2014;jo, Baltijos jĹŤro v.matutis@kl.lt je nepakito. Bendra azoto koncent racija tiek KurĹĄiĹł mariose, tiek Bal DidelÄ&#x2014; tarĹĄa tijos jĹŤroje nekinta ir iĹĄlieka didelÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153;, Baltijos jĹŤros ir KurĹĄiĹł â&#x20AC;&#x201C; aiĹĄkino mariĹł ap- A.KubiliĹŤ tÄ&#x2014;. linkos tyrimus Lietuva atlieka nuo 1980 metĹł. Nuolat tiria mas Kur- Mirties zo nos ĹĄiĹł mariĹł ir Baltijos jĹŤ ros terĹĄi- Ĺ iandien mokslininkai Europos mas azotu ir fosforu, van dens Ĺžy- SÄ&#x2026;jungos mas tu disponuoja plaÄ?ia dÄ&#x2014;jimas, sekami krantĹł pokyÄ?iai, informacija apie Baltijos jĹŤros tarKurĹĄiĹł mariĹł druskÄ&#x2014;jimas ir kitos ĹĄÄ&#x2026;. Nors ir skau su vandens apykaita, du, bet tenka konsjos kokybe tatuoti fak tÄ&#x2026;, kad Baltijos jĹŤra yra susijusios problemos. viena labiausiai pasauly KurĹĄiĹł mariose iĹĄdÄ&#x2014;sty je uĹžterĹĄtĹł ta 11, Bal- vandens tel kiniĹł. Lietuva â&#x20AC;&#x201C; vienas tijos jĹŤros Lietuvos van denyse â&#x20AC;&#x201C; didĹžiausiĹł ĹĄios jĹŤros terĹĄÄ&#x2014;jĹł. per 20 vandens ir aplin kos stebÄ&#x2014;Azoto ir fosforo iĹĄmetimas jimo stoÄ?iĹł. ÄŻ vandenis tiesiogiai susijÄ&#x2122;s su vandenĹł skaidrumu. Nuo Lietuvos pakrantÄ&#x2014;s iki SuomiĹł ÄŻlankos yra maĹžiausiai skaidrus vanduo. Tai lemia ne tik tarĹĄa, bet ir jĹŤros pakrantÄ&#x2014;s dugno grunto sudÄ&#x2014;tis. Kita Baltijos jĹŤros pro blema â&#x20AC;&#x201C; vandens zonos be deguo nies, kur negali vystytis gyvybÄ&#x2014;. Tokios zonos sudaro apie 40 pro c. Baltijos jĹŤros dalies. Deguonis smarkiai sumaĹžÄ&#x2014;ja 80 metrĹł ir didesniame gylyje. Tiek Baltijos jĹŤros, tiek KurĹĄiĹł mariĹł baseinams didĹžiau siÄ&#x2026; ÄŻtaAistÄ&#x2014; KubiliĹŤtÄ&#x2014;: kÄ&#x2026; daro tai, kad jie yra pusiau uĹždari. Ĺ vieĹžio vandens ÄŻtekÄ&#x2014;jimas JĹŤros mokestis bĹŤyra neĹžymus. Druskin gas vanduo tĹł skirtas ne tik BaltiiĹĄ Ĺ iaurÄ&#x2014;s jĹŤros ÄŻ BaltijÄ&#x2026; per Danijos sÄ&#x2026;siaurius ÄŻsiskverbia jos jĹŤrai, bet ir jos bapalyginti neĹžymiai. Kiek ĹĄvares nis ir drusseinams ĹĄvarinti, bui- kinges nis Baltijos jĹŤros vanduo yra tik ties Danija. tinÄ&#x2014;ms nuotekoms ir
Jei ir neÂteiÂsus, klienÂtas viÂsaÂda tei sus. Ĺ i taiÂsykÂlÄ&#x2014;, re gis, vis stipÂriau ÄŻsi gaÂli parÂdaÂvÄ&#x2014;ÂjĹł ir pirÂkÄ&#x2014;ÂjĹł sanÂtyÂkiuo se. TaÂÄ?iau net ir varÂtoÂtoÂjĹł teiÂsiĹł prieÂvaizÂdĹł spren diÂmai tamÂpa ne reikĹĄÂminÂgi, kai konfÂlikÂtiÂnÄ&#x2014;Âse si tuaÂciÂjoÂse nu sveÂria ne baiÂmÄ&#x2014; suÂsiÂgaÂdinÂti reÂpu taÂciÂjÄ&#x2026;, o prinÂciÂpai.
10
Kaina 1,30 Lt
ď Ž Situacija: /NY aV W\` WĂ
_\` aR_ Ă&#x203A; WNV Â&#x201C; [R aVX Z\ [Ă&#x203A;` ORa V_ YNV cNV
CVQ ZN[ a\ :N ab Ă&#x2DC;V\ [b\ a_
â&#x20AC;&#x17E;MarÂsieÂÄ?iai tikÂrai Ä?ia neatskÂrenÂda.â&#x20AC;&#x153; Ĺ ios tieÂsos neÂpaÂliauÂja karÂtoÂti KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s MiesÂto ĹŤkio deÂparÂtaÂmenÂto diÂrekÂtoÂrius LiudÂviÂkas DĹŤÂda, iĹĄÂgirÂdÄ&#x2122;s skunÂdus dÄ&#x2014;l priÂĹĄiukĹĄÂlinÂtos apÂlinÂkos.
3p.
IĹĄ bauÂdĹł â&#x20AC;&#x201C; maÂĹžiau liÂtĹł VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt
SuÂmoÂkÄ&#x2014;Âti â&#x20AC;&#x201C; iki viÂdurÂnakÂÄ?io
LiÂna BieÂliausÂkaiÂtÄ&#x2014; l.bieliauskaite@kl.lt
Ne paÂskuÂtiÂnÄ&#x2014; insÂtanÂciÂja
4
Kaupiasi terĹĄalai
Ĺ iandien priedas
PaÂĹžeiÂdÄ&#x2014;Âjams â&#x20AC;&#x201C; juoÂda dÄ&#x2014;ÂmÄ&#x2014;
ValsÂtyÂbiÂnÄ&#x2014; varÂtoÂtoÂjĹł teiÂsiĹł apÂsau gos tarÂnyÂba (VVTAT) jau kuÂrÄŻ laiÂkÄ&#x2026; skelÂbia abÄ&#x2014;ÂcÄ&#x2014;ÂliÂnÄŻ sÄ&#x2026;ÂraÂĹĄÄ&#x2026; paÂslauÂgĹł teiÂkÄ&#x2014;ÂjĹł bei parÂdaÂvÄ&#x2014;ÂjĹł, kuÂrie neÂvyk dÄ&#x2014; ĹĄios ÄŻstaiÂgos nuÂtaÂriÂmĹł dÄ&#x2014;l varÂto toÂjĹł teiÂsiĹł paÂĹžeiÂdiÂmĹł. NuoÂroÂd a ÄŻ toÂk ius paÂĹž eiÂd Ä&#x2014; jus paÂteiÂkiaÂma tiÂtuÂliÂniaÂme tarÂny bos inÂterÂneÂto pusÂlaÂpyÂje ir vieÂĹĄai prieiÂnaÂma bet kuÂriam noÂrinÂÄ?iaÂjam.
ĹĄiukĹĄlÄ&#x2014;ms tvarkyti.
Ĺ iuo metu Europos SÄ&#x2026;jun gos mastu Baltijos jĹŤroje vyk domas aplinkos apsaugos planas. Aplinkos apsaugos agen Pagal jÄŻ tĹŤros JĹŤ- Lietuva iki 2020 metĹł tarĹĄÄ&#x2026; turi riniĹł tyrimĹł departamen to Duo- sumaĹžinti dau menĹł valdymo ir progra giau kaip dvigubai. mĹł sky- Ar tai pada ryti realu? Yra ÄŻvairiĹł riaus vedÄ&#x2014;ja AistÄ&#x2014; Kubi liĹŤtÄ&#x2014; teigÄ&#x2014;, abejoniĹł. Lietuvoje jos daugiaukad bendra tendencija yra ta, jog siai kyla dÄ&#x2014;l tarptautinÄ&#x2014;s tarĹĄos iĹĄ KurĹĄiĹł mariĹł ir Baltijos jĹŤros tarĹĄa Baltarusijos ir Rusijos Kaliningraapie deĹĄimtmetÄŻ nekin ta. Azoto ir do srities. Kol kas visiĹĄkai neaiĹĄfosforo iĹĄmetimas ÄŻ Kur ĹĄiĹł marias ku, kokiÄ&#x2026; tarĹĄÄ&#x2026; Nemuno vandeir Baltijos jĹŤrÄ&#x2026; yra dide lis. nims su teiks Kaliningrado srityje â&#x20AC;&#x17E;Lietuvos vandens basei no Kur- statoma Bal tijos AE. ĹĄiĹł mariose ir Baltijos jĹŤroje tarĹĄa Anot A.KubiliĹŤtÄ&#x2014;s, pa yra tarptautinÄ&#x2014;. Apie 50 gal 2011 proc. fos- metĹł duo menis KurĹĄiĹł mariĹł ir foro ir apie 40 proc. azo to Nemu- Baltijos jĹŤ ros Lietuvos priekrantÄ&#x2014;s nu patenka iĹĄ Baltarusi jos ir Ru- bĹŤklÄ&#x2014; yra bloga, o kai kur netgi lasijos Kaliningrado srities. Fosforo bai bloga. Kai koncentracija yra 0,03 kuriose KurĹĄiĹł magramo lit- riĹł ÄŻlankÄ&#x2014; lÄ&#x2014;se nuolat re. Nuo 1997 metĹł Kur ĹĄiĹł mario- kaupiasi ter ĹĄalai.
Â&#x201E;Â&#x201E;KiÂbirkĹĄÂtys: nors paÂsteÂbiÂma, kad paÂslauÂgĹł teiÂkÄ&#x2014;Âjai ir parÂdaÂvÄ&#x2014;Âjai tamÂpa lanksÂtesÂni, ne viÂsaÂda konfÂlikÂtus paÂ
vyksÂta iĹĄÂsprÄ&#x2122;sÂti taiÂkiai.
â&#x20AC;&#x17E;ShutÂtersÂtockâ&#x20AC;&#x153; nuoÂtr.
Anot KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s Fi nanÂsĹł skyÂriaus veÂdÄ&#x2014;Âjos RĹŤÂtos KamÂbaÂraiÂtÄ&#x2014;s, plaÂnuoÂta, jog per pir muoÂsius tris ĹĄiĹł meÂtĹł mÄ&#x2014;ÂneÂsius ÄŻ miesÂto biuÂdĹžeÂtÄ&#x2026; bus suÂrinkÂta 370 tĹŤkst. liÂtĹł bauÂdĹł, o reaÂlios ÄŻplau kos iĹĄ jĹł buÂvo vos 191 tĹŤkst. liÂtĹł. Per pirÂmÄ&#x2026;ÂjÄŻ praÄ&#x2014;ÂjuÂsiĹł meÂtĹł ket virÂtÄŻ ÄŻ miesÂto biuÂdĹžeÂtÄ&#x2026; suÂrinkÂta 392 tĹŤkst. liÂtĹł bauÂdĹł. KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s VieÂĹĄo sios tvarÂkos skyÂriaus veÂdÄ&#x2014;Âja Kris tiÂna VinÂtiÂlaiÂtÄ&#x2014; aiĹĄÂkiÂno, jog paÂgrin diÂnÄ&#x2014; prieÂĹžasÂtis, koÂdÄ&#x2014;l suÂmaÂĹžÄ&#x2014;Âjo paÂjaÂmos iĹĄ bauÂdĹł, nuo meÂtĹł pra dĹžios KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdoÂje ÄŻsiÂgaÂlioÂjuÂsi vaÂdi naÂmoÂji uĹžÂmarÂĹĄuÂmo rinkÂliaÂva. VaiÂruoÂtoÂjai, kuÂrie apÂmoÂkesÂtin toÂje teÂr iÂtoÂr iÂjoÂje neÂs uÂs iÂm oÂka uĹž auÂtoÂmoÂbiÂliĹł stoÂvÄ&#x2014;ÂjiÂmÄ&#x2026; ir yra pa gauÂnaÂmi kontÂroÂlieÂriĹł, gaÂli iki pa ŞeiÂdiÂmo uĹžÂfikÂsaÂviÂmo dieÂnos 24 vaÂlanÂdos ir suÂsiÂmoÂkÄ&#x2014;Âti vaÂdiÂna mÄ&#x2026;ÂjÄ&#x2026; uĹžÂmarÂĹĄuÂmo rink liaÂvÄ&#x2026;.
3
2
PIRMADIENIS, balandžio 22, 2013
miestas sezonas baigtas
Šovė į koją
Kviečia į koncertą
Šiandien Klaipėdoje skelbiama oficiali šildymo sezono pabaiga. Šildymas bus išjungtas gyven tojams ir mokykloms. Tai šilu mos ūkio prižiūrėtojai turi pada ryti per tris dienas, nors papras tai užtenka ir vienos. Ilgiau bus šildomos ikimokyklinio ugdymo įstaigos – jose radiatoriai šils iki penktadienio.
Nepažįstami vaikinai šovė į klai pėdietį iš orinio pistoleto. Išpuo lis įvyko penktadienį apie 14 val. J.Janonio gatvės 7 namo kie me. 78 vyras pajuto stiprų kojos skausmą. Atsisukęs pamatė nu važiuojantį automobilį. Policijos pareigūnai jame rado orinį pisto letą. Dėl įvykio apklausti du – 18 ir 19 metų – vaikinai.
Šiandien 18 val. Klaipėdos apskri ties viešosios I.Simonaitytės bib liotekos Gerlacho palėpėje vyks folkloro vakaras „Genys margas, pasaulis dar margesnis“, skirtas Tarmių metams. Pasirodys Prie kulės kultūros centro ir Klaipėdos universiteto folkloro ansamblis „Auksodis“, Klaipėdos „Ąžuoly no“ gimnazijos moksleiviai.
Verslo pulsas Pos ėd is. Baland žio 23 d. 15.30 val. Klaipėdos savivaldybėje (Liepų g. 11), pasitarimų kambaryje II aukšte, vyks Smulk iojo ir vidutinio verslo tarybos posėdis. Tar yb a. Bal and žio 24 dien ą 15 val. Klaip ėdos sav iv aldyb ėj e (Liep ų g. 11) vyks Triš al ės tar yb os pos ėd is dėl automob il ių stovėj imo mieste apmokest in imo įtakos smulk iaj am verslui. Parod a. Bal and žio 23–26 d. Maskvo je vyks 18-oji tarpt aut inė transp or to ir log ist ikos paroda „TransRuss ia“, kur Klaip ėdos uosto direkc ij a pris i stat ys jungt in iu uosto stendu. Joj e Uosto direkc ij os vadovas A.Vaitk us skait ys praneš im ą apie Balt ijos jūr ų uost ų konk urenc ij ą dėl tranz it in ių krov in ių pervež imo. Did žiaus ias vi sos transp orto industr ijos met ų ren ginys Ryt uos e yra puik i gal imyb ė užmegzt i nauj ų kont akt ų su poten cial iais krov in ių sav in inkais bei eks ped icinėm is ir transporto įmonėm is, sus it ikt i su esamais klient ais, ties io giai apt art i ir suž inot i apie šioj e sri tyj e vykst anč ius pok yč ius bei ten denc ijas. Nauj ovės. Ūkio min ister ija praneš a, kad asmenys, siek iant ys įgyt i teis ę teikt i įmon ių bankroto adm in istra vimo paslaugas, dirbt i bankroto ad min istr ator iaus pad ėj ėj ais ar teik ti įmon ių restr ukt ūr iz av imo adm i nistrav imo pas laug as, turės laik yt i egz am inus pag al nauj as pat virt in tas atest av imo prog ram as. Progr a mos perž iūrėtos ir atn auj intos ats i žvelg iant į pas ikeit us į teis in į reg u liav im ą bei bankroto ir restr ukt ūr i zav imo adm in istr ator iams būt inų žin ių poreik į. Prognozė. „Versl i Liet uva“ anal it ikai pagal nauj ąj į model į prog noz uoja, jog lietuviškos kilmės prek ių ekspor tas (išskyrus energetinius produktus) dar šiemet turėtų ūgtelėti 4,1 proc. iki 34,3 mlrd. Lt, 2014 m. – iki 35,9 mlrd. Lt. Kadang i tik imasi, jog pasaul inės kai nos išliks tokios pačios kaip 2012 m. ar ba augs minimaliai, Lietuvai progno zuojamas lėtesnis eksporto aug imas. Prognozuojama, jog bendras prekių ir paslaugų eksportas artimiausius dve jus metus turėtų augti vidutiniškai po 10 proc. kasmet ir 2014 m. pasiekti 115 mlrd. Lt. Skatinimas. Šiais metais daug iau lė šų bus skir iama jaun imo užimt umo skat in imui. LR Vyr iausybės posėdy je pritarus ES struktūrinių fondų lėšų perskirstymui, naujai priemonei „Jau nimo užimtumo ir motyvacijos skati nimas“ bus skirta 8 mln. Lt Europos so cial inio fondo lėšų, taip pat 33,8 mln. Lt pad id intos lėšos „Ieškančių darbo asmenų integracijos į darb o rink ą“ prog ramai.
Teisingai deklara cijas užpildę klai pėdiečiai jau gali džiaugtis grąžina momis mokesčių permokomis. Vals tybinės mokesčių inspekcijos atsto vų teigimu, gyven tojų pajamų ir tur to deklaravimas apskrityje šiemet vyksta gana akty viai ir sklandžiai.
Galimybės: didžioji dalis deklaruojančiųjų savo pajamas renkasi elektronin į būdą.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Klaipėdiečiams grįžo 6 mln. litų Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Renkasi internetą
Savo pajamas jau deklaravo per 34 tūkst. uostamiesčio gyventojų, pa teikta daugiau nei 1,4 tūkst. turto deklaracijų bei gauta 10,5 tūkst. klaipėdiečių prašymų skirti paramą įvairioms organizacijoms ir pasi rinktoms partijoms. Tokia statisti ka užfiksuota paskutinę praėjusios savaitės darbo dieną. Deklaracijos bus priimamos iki gegužės 1 dienos. Kaip pripažino Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamen to direktorė Edita Cibienė, tenden cija laukti paskutinių deklaravimo termino dienų išlieka, tačiau pa stebima, kad vis daugiau klaipė diečių deklaracijas teikia patoges niu – elektroniniu būdu. „Šiemet elektronine sistema pa jamas deklaravo net 98 proc. gy ventojų, o elektroninių prašymų
dėl paramos visuomeninėms or ganizacijoms ir partijoms skaičius išaugo beveik dvigubai“, – įvardi jo specialistė. Terminas – iki rugpjūčio
Klaipėdos gyventojams, teisingai elektroniniu būdu pateikusiems pajamų mokesčio deklaracijas ir pasinaudojusiems gyventojų pa jamų mokesčio (GPM) lengvato mis, jau pervesta apie 5,6 mln. litų pajamų mokesčio permokų. Tad jas jau susigrąžino apie 12,8 tūkst. klaipėdiečių, arba kiek dau giau nei pusė visų klaipėdiečių, kurie iki šio laiko deklaravo, kad nori pa sinaudoti GPM lengvatomis (iš viso preliminariai per 10,7 mln. litų). Permokos gyventojams turi būti grąžintos iki liepos 31 dienos. Mokestinių prievolių departa mento vadovės teigimu, kol kas vangiausiai pajamas deklaruo ja uostamiesčio bei apskrities gy ventojai, kurie užsiima individua
Vangiausiai paja mas deklaruoja uos tamiesčio bei apskri ties gyventojai, kurie užsiima individualia veikla įsigiję verslo liudijimus ar įregist ravę ją pažyma.
lia veikla įsigiję verslo liudijimus ar įregistravę ją pažyma. Iki šios dienos pajamų deklaracijas patei kė vos 37 proc. individualią veiklą vykdančių klaipėdiečių. Parengė naujovių
E.Cibienė priminė, jog gyvento jų patogumui į preliminarias pa jamų deklaracijas ir pažymas VMI šiemet papildomai įkėlė kur kas
daugiau duomenų: pateikiama iš samesnė informacija apie metinį papildomą neapmokestinamąjį pa jamų dydį, dėl kurio anksčiau kil davo daug neaiškumų deklaruojant savarankiškai, paprasčiau pajamas gali deklaruoti ūkininkai, indivi dualią veiklą vykdę gyventojai. Kita naujovė – papildytas są rašas asmenų, privalančių dekla ruoti pajamas ir turtą. Tai valsty bės ar savivaldybių įstaigų vadovai, jų pavaduotojai, padalinių vadovai ir jų pavaduotojai, taip pat strate ginę reikšmę nacionaliniam saugu mui turinčių valstybės įmonių, ak cinių bendrovių bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmo nių vadovų pavaduotojai ir jų šei mos nariai. Kilus abejonėms, ar privalu teik ti deklaraciją, gyventojai gali pasi tikrinti VMI profilio socialiniame tinkle „Facebook“, pasirinkę pa skyrą „Naudinga“ ir pasinaudoję programėle „Ar deklaruoti?“
Buhalterius įkurdins muziejuje .
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Klaipėdos valdininkai jau atsistojo prie starto linijos centralizuoti biu džetinių įstaigų buhalterijas. Tokių veiksmų pasekmė – darbo neteks apie 100 žmonių, tačiau per metus tikimasi sutaupyti 3 mln. mokesčių mokėtojų litų.
Miesto taryboje kitą savaitę tu rėtų būti patvirtintas savivaldy bės biudžetinių įstaigų buhalte
rijų centralizavimo planas. Jame numatyta, kad įstaigų buhalte rijos bus centralizuotos nuo kitų metų pradžios, visą apskaitą vyk dys savivaldybė. Todėl joje bus įkurtas naujas Biu džetinių įstaigų centralizuotos ap skaitos skyrius, kuriame dirbs 46 darbuotojai. Dauguma jų, tikima si, bus tie, kuriuos atleis iš biudže tinių įstaigų. Skyrius turi būti suformuo tas iki spalio 1 dienos, kad iki me tų pabaigos suspėtų iš įstaigų pe rimti visus reikiamus dokumentus
ir juos sukelti į bendrą duomenų bazę. Naują skyrių planuojama įkurti iš Mažosios Lietuvos isto rijos muziejaus perimtame pasta te Liepų g. 7. Klaipėdos savivaldybei priklauso apie 120 biudžetinių įstaigų, kurio se dirba 194 buhalteriai. Numatoma, jog po pertvarkos kurį laiką, atsižvelgiant į porei kį, kai kuriose įstaigose bus palik ta po pusę, kitose ir po visą buhal terių etatą. „Su įstaigų vadovais bendra vome tikrai daug ir matome, kad
jie jau pakankamai ramiai žiūri į pokyčius. Dabar jau net kai kurie vadovai norėtų, jog įstaigoms pa čioms nebereikėtų rūpintis ir vie šaisiais pirkimais“, – teigė Klaipė dos savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė. Klaipėdoje biudžetinių įstaigų buhalterija ir anksčiau buvo cent ralizuota, tačiau prieš dešimt me tų miesto tarybos nariai nuspren dė, kad buhalterijas reikia atskirti – kiekviena įstaiga pati turi tvar kyti apskaitą.
3
PIRMADIENIS, balandžio 22, 2013
miestas Lengvos pergalės
„Neptūnas“ – pusfinalyje
Po žingsnį Lietuvos rankinio ly gos pirmenybių finalo link žengė Klaipėdos „Dragūno“ ir Alytaus „Almeidos-Stronglaso“ ekipos. Pirmosiose pusfinalio rungtynė se „Dragūno“ rankininkai savo arenoje 30:23 (14:12) įveikė Kau no „LSU-Lūšies“ ekipą, o alytiš kiai 29:22 (15:12) nugalėjo Vil niaus „Vilniaus“ atstovus.
Antrosiose Lietuvos krepšinio ly gos čempionato ketvirtfinalio rungtynėse, vykusiose Pasvaly je, Klaipėdos „Neptūno“ ir „Pieno žvaigždžių“ susitikimą teko pra tęsti net tris kartus. Po 55 min. ko vos pergalę 94:92 išplėšę klaipė diečiai pateko į pusfinalį. Ketvirta dienį 19.15 val. „Neptūnas“ Klaipė doje žais su Kauno „Žalgiriu“.
Danėje pravalys kelią laivams Klaipėdiečiai skundžiasi, kad šį pavasa rį Danė užteršta kaip niekad. Upėje pilna šiukšlių, o vanduo purvinas. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Miestiečių manymu, vandens tel kinį būtina geriau prižiūrėti. Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direk toriaus Liudviko Dūdos, Danė pri žiūrima kaip ir kiti mieste esantys vandens telkiniai. Esą nuolat surenkami plastiki niai buteliai, kitos šiukšlės, plau kiojančios upės paviršiuje ar besi mėtančios pakrantėse. „Žmonės yra netvarkingi. Patys primėto į vandens telkinius šiukš lių, o paskui skundžiasi. Marsiečiai tikrai čia neatskrenda. Vandens telkinius prižiūrime – surenkame šiukšles“, – tvirtino direktorius. L.Dūda pasakojo, kad dabar Danė yra mažiau užteršta nei anksčiau.
„Anksčiau jos būklė buvo kur kas prastesnė. Į upę tekėdavo vi sokie teršalai iš fabrikų. Dabar to nebėra. Tačiau teršalai į ją patenka iš kitų miestelių“, – pasakojo di rektorius. Uostamiesčio valdžia ruošia si imtis Danės valymo darbų. Pla nuojama iš upės pašalinti atliekas, medžius ar jų šakas, kitas kliūtis, kurios trukdo laivybai. „Yra žemės ūkio programa, iš ku rios teikiama parama vietos žve jybos grupėms. Buvome pateikę kelias paraiškas. Viena buvo paten kinta – lėšos bus skirtos Danės upės valymui. Pagal šią priemonę bus va lomas ne dumblas, o visos šiukš lės, kurios trukdo laivybai“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Investici jų ir ekonomikos departamento di rektorius Ričardas Zulcas.
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) Klaipėdos ir Neringos miestų vietinės rinkliavos mokėtojams tęsia kompostavimo konteinerių dalijimą žaliųjų bei virtuvės atliekų rūšiavimui. Konteineriai nemokamai suteikiami šiems nekilnojamojo turto savininkams: 1. Vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namo; 2. Žemės ūkio (sodų) žemės sklypo; 3. Buto, esančio (daugiabučiame) gyvenamajame name, kai tuo pačiu adresu nuosavybės ar kita teise valdomas ne mažesnis kaip 2 arų (200 kv. m) ploto žemės sklypas. Kompostines gali gauti fiziniai asmenys, pasirašę panaudos sutartį. Sutarties ir prašymo dokumentų formas galima rasti www.kratc.lt. Prašymą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją bei 3 punkte minimo turto nuosavybės dokumento kopiją reikia pristatyti į KRATC biurą Klaipėdoje, Liepų g. 15. Neringos gyventojų dokumentus priima KRATC vadybininkas Nidoje, Taikos g. 45. Kitų Klaipėdos regiono savivaldybių gyventojams (Palangos miesto, Kretingos, Skuodo, Šilutės, Klaipėdos rajonų) kompostavimo konteinerius dalija šių savivaldybių paskirti administratoriai. Daugiau informacijos apie kompostavimą: www.kratc.lt UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
Savivaldybė. Šiandien 16.30 val. Giru lių bibl iotekoje Klaipėdos meras Vy tautas Grubl iauskas susit iks su Gir u lių bendruomene. Seniūnaičiai. Šiandien 17 val. savival dybės posėd žių salėje vyks seniūnai čių sueiga. Jos met u bus pristat ytas viešųjų tyl iųjų zonų nustatymo pro jektas ir vietos bendr uomen ių tar y bų 2013 metų veiklos prog rama. Paroda. Šiand ien 18 val. Klaip ėdos miesto savivaldybės viešosios biblio tekos Meno skyr iuje (J.Janon io g. 9) bus atidaryta Pietų Korėjos Cioge bu dizmo ord ino Su Dok Sa švent yklos Pang Dziang Sol Cong Kun Sunim ka ligrafijos paroda. Ją pristatys zen vie nuol is Kęstut is Marčiulynas – Bo Ha eng Sun imas. Paroda bus eksponuo jama iki gegužės 3 dienos.
Nepasitenkinimas: klaipėdiečiai skundžiasi, kad Danė yra užteršta.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Iš baudų – mažiau litų KLAIPĖDOJE IR NERINGOJE DALIJAMI KOMPOSTAVIMO KONTEINERIAI
Dienos telegrafas
Tai mokestis už visą tą 1 dieną nepriklausomai nuo to, kiek laiko mašina stovėjo
apmokestintoje teritorijoje. Kadangi rinkliava apmokestin tose zonose per dieną renkama 10 valandų, tai užmaršumo mokestis raudonojoje zonoje siekia 30, gel tonojoje – 20, žaliojoje – 10, mė lynojoje – 6 litus.
tų darbų, nes politikai šiemet mūsų skyriui pavedė kontroliuoti, kaip lai komasi visų miesto tarybos patvir tintų taisyklių“, – teigė K.Vintilaitė. Nebaudė ir kiemuose
Dar viena priežastis, kodėl baudų į miesto biudžetą surinkta mažiau nei planuota, ta, kad pirmąjį ket virtį nebuvo baudžiami vairuotojai, nesusimokėję rinkliavos už auto
Sumažėjo trečdaliu
„Akivaizdu, jog vairuotojai naudo jasi jiems suteikta teise susimokė ti užmaršumo rinkliavą, kuri, net ir didžiausia, vis tiek yra mažesnė už minimalią baudą. Pastaroji sie kia 40 litų. Užmaršumo rinkliavą susimokėjęs vairuotojas nėra bau džiamas, jam nesurašomas proto kolas. Todėl, matyt, dažnas susi moka užmaršumo rinkliavą ir vėl rizikuoja nesusimokėti už auto mobilio stovėjimą, kol bus pagau ti“, – svarstė K.Vintilaitė. Ji tokius svarstymus iliustravo ir skaičiais. Pavyzdžiui, pernai per savaitę Viešosios tvarkos skyrius iš kontrolierių gaudavo maždaug 300 pranešimų apie rinkliavos už auto mobilių stovėjimą nesusimokėju sius vairuotojus, kuriems reikia surašyti protokolus ir skirti bau das. Dabar tokių pranešimų per sa vaitę gaunama apie 100. „Aišku, tai, jog mums už vienos rū šies pažeidimą nebereikia rašyti tokio didelio kiekio protokolų, kaip anks čiau, atpalaidavo rankas imtis ki
Kristina Vintilaitė:
Matyt, dažnas susi moka užmaršumo rinkliavą ir vėl rizi kuoja nesusimokėti už automobilio stovė jimą, kol bus pagauti.
mobilių stovėjimą apmokestintose teritorijose esančiuose kiemuose. „Kai buvo patvirtinta tvarka, jog reikės mokėti ir už automo bilių stovėjimą kiemuose, tikėjo mės didelio pagausėjimo pažei dimų. Tačiau politikai sutarė, kad pirmąjį ketvirtį vairuotojai nebus baudžiami. Tačiau dabar kontrolė griežtės, be to, rinkliava netrukus bus pradėta rinkti ir žaliojoje zono je, todėl galima tikėtis, kad pažei dimų skaičius išaugs“, – progno zavo K.Vintilaitė.
Biblioteka. Ši savaitė skelbiama Na cional ine bibl iotek ų savaite. Ta pro ga Klaipėdos apskrit ies viešojoje I.Si monaitytės bibl iotekoje vyks įvair ūs reng iniai. Nacionalinės bibliotek ų sa vaitės atidar ymas vyks rytoj. Nuo 12 iki 15 val. visi lauk iam i hole pirmaja me aukšte. Vyks Prano Mašioto kūry bos skaitymai bibliotekos radijo stoty je. 14 val. Abonemento skyriuje bus va landa su rašytoja „Iš pirmų lūpų“. Skai tytojus į pokalbį tarp bibliotekos lenty nų kviečia rašytoja Nijolė Kepenienė. 18 val. Gerlacho palėpėje vyks men i nių filmų festivalis „Drąsus žodis“. Tai pirmasis ir kol kas vienintelis Europo je meninių filmų festivalis, kurio tiks las – įdom iai ir vaizd žiai kalbėt i apie korupcijos problemą. Vakaro filmas – „Žaidimas be taisyklių“. Įvair ūs reng i niai vyks visą savaitę. Nusiaubė. Girtas vyras Kretingos ra jone gyvenančios moters kieme siau tėjo važ inėdamas traktor ium i. Neb laiv us 49 met ų vyras į 70-metės Ka šučių kaimo gyventojos kiemą atė jo šeštadien į apie 11 val. Jis dirba mo ters ūkyje. Vyras sėdo į kieme stovėju sį traktorių „Belarus“ ir pradėjo siautė ti. Transporto priemone važ inėjantis vyras nuvertė krepšinio stovą, apgadi no kieme stovėjusį automobilį „Nissan Almera“, apgriovė namo sieną, laiptus. Išl ipęs iš traktor iaus, jis kirv iu išdau žė mašinos stiklus. Namo šeimininkei neblaivus chuliganas pag rasino susi dorojimu ir pabėgo. Policijos pareig ū nai vyrą sulaikė. Jam nustatytas vidu tinis girtumo laipsnis – 1,59 promilės. Vyras uždarytas į areštinę. Naujagimiai. Per dvi statistines paras pagimdė 14 moterų. Gimė 8 mergaitės ir 6 berniukai. Greitoji. Vakar iki 14.30 val. greitosios pagalbos medikai sulaukė 41 iškvieti mo. Klaipėdiečiai daugiausia skundė si širdies ritmo sutrikimais, skausmais širdies plote, aukštu kraujospūd žiu.
4
pirmadienis, balandžio 22, 2013
miestas
Pažeidėjams – juoda dėmė 1
Viena vertus, to reikalau ja Vartotojų teisių apsau gos įstatymas, kita vertus, tai savo tiška prevencinė priemonė, galinti padėti apsidrausti pirkėjams ir pa slaugų gavėjams. Nemenkame VVTAT pateikia mame sąraše nestinga ir pajūryje veikiančių ar veikusių įmonių pa vadinimų. Tarp lyderių – skan dalingai pagarsėjusi ir galiausiai bankrutavusi kelionių agentūra „Amber Promotions“ bei vėliau atsiradęs jos „klonas“ „Atostogų sandėlis“. VVTAT nemalonės neišvengė ir plačiai šalyje žinomos komunikaci jų paslaugų, elektrotechnikos pre kių, statybų, net savivaldybės įmo nės, taip pat didieji šalies bankai, draudikai, kelionių organizatoriai. Tačiau kalbinti verslo atstovai teigė turintys savų argumentų. Jų įsitikinimu, VVTAT – ne paskuti nė ir ne visada išties kompetentin ga instancija. Paradoksalu, tačiau siekdami ap sisaugoti nuo pretenzingų ir viskuo nepatenkintų asmenų verslininkai patys ima sudarinėti nepageidau jamų klientų sąrašus. Bylinėjimosi išvengė
Tris „įrašus“ apie nevykdytus tar nybos nutarimus turinčio uosta miesčio sporto klubo „Klaipėda GYM“ vadovė Rasa Vilkienė ne neigė, jog jai žinoma apie tai, kad klubo ir jį valdančios bendrovės pavadinimai pateko į juodąjį VV TAT sąrašą. Tačiau sporto klubo įkūrėja tiki no pernelyg į tai nesigilinanti, nes yra įsitikinusi savo teisumu, tad ir principingai gynė savo pozici ją. R.Vilkienė spėjo, jog veikiausiai dėl to nė viena šių istorijų galiau siai nesibaigė teisme. Pasak paš nekov ės, įmon ės darbuotojai sulaukia keisčiau sių pageidavimų – kompensuoti neišnaudotus abonemento apsi lankymo kartus arba grąžinti pi nigus už nepanaudotą abonemen tą. Būtent su tokiais reikalavimais buvo kreiptasi ir į vartotojų teisių gynėjus. „Juk lygiai tas pats ir su kino teatru – nusipirkai bilietą, nenuė jai, tavo problemos“, – vaizdžiai palygino verslininkė. R.Vilkienės teigimu, tiek vienos, tiek kitos pusės pareigos ir teisės labai konkrečiai įvardytos sporto klubo parengtoje anketoje-sutar tyje, kurios sąlygas lankytojai pa tvirtina savo parašu. Užtrenkė duris
„Manau, kad kai kada reikia eiti iki galo, nes yra žmonių, kurie prisi
Išskyrė: VVTAT tituliniame puslapyje nuoroda į vartotojų teisių pažeidėjų sąrašą „pagerbta“ raudona spalva.
dengdami vartotojų teisėmis ima jomis piktnaudžiauti. Jei būčiau tik vadovė, kuri priiminėja sprendi mus, bet pati nesisukčiau šioje vir tuvėje, ko gero, sakyčiau, kad gal mes išties neteisūs, kažko nemato me. Bet aš diena iš dienos pati dir bu klube, bendrauju su klientais ir galiu pasakyti, kad tas, kuris viskuo nepatenkintas, visada atras prie ko prisikabinti“, – patyrė verslininkė. R.Vilkienė prisiminė vieną klien tę, kuri nuolatos ieškodavusi prie kabių ir visada viskuo būdavusi ne patenkinta. Tad esą nebeliko nieko kita, kaip įtraukti ją į nepageidau jamų klientų sąrašą. Pasibaigus šios abonemento ga liojimo laikui, sporto klubas atsi sakė moteriai teikti bet kokias pa slaugas. „Kai mes jai tris mėnesius nepar davėme abonemento, ji pati nusi žeminusi atėjo prašyti, kad jį par duotume. Ir dabar nebekyla jokių problemų“, – patikino pašnekovė. Tapo netikėtumu
Prabangiais aprangos ženklais gar sėjančios įmonės „Du broliai“ va dybininkas ir bendraturtis Andrius Jankauskas taip pat prisipažino, jog egzistuoja sąrašas „pasižymė jusių“ klientų, kuriems šio tinklo salonuose prekių įsigyti nepavyks. Tačiau pašnekovas tikino, jog bet kokiu atveju stengiamasi lanksčiai reaguoti į pirkėjų pretenzijas, nors esą dėl siūlomo asortimento lygio jų pasitaiko gana retai. Tad A.Jankauskui buvo staigme na, jog įmonės „Du broliai“ pava dinimas taip pat įtrauktas į VVTAT pateikiamą vartotojų teisių pažei dėjų sąrašą.
Pašnekovas prisipažino, jog pui kiai prisimena ir daugiau nei prieš trejus metus buvusią istoriją, ir tai, kaip ji baigėsi. Esą klientė reikala vo 400 litų grąžinti už baltas ba sutes, kurias išsitepė vaikščiodama po šviežiai nupjautą veją.
A.Jankausko manymu, klaidin dami vartotojų teisių gynėjus pir kėjai neretai siekia išspręsti sa vo finansinės padėties pagerinimo klausimus. Verslininkas neneigė, jog jam keista, kad įmonė pateko į VVTAT skelbiamą vartotojų teisių pažei dėjų sąrašą, nors galiausiai konf liktinėje situacijoje nuspręsta už kasti karo kirvį: esą klientė batus sėkmingai nešiojo toliau ir dar ga vo papildomą nuolaidą apsipirkti šio tinklo salonuose.
Skaičiai ir faktai VVTAT užsakymu „Vilmorus“ atlikto tyrimo duomenimis, 2012 m. 29 proc. apklaustų gyventojų nurodė, kad bu vo pažeistos jų, kaip vartotojų, teisės. Nuo 2011 m. rez ultatas mažai pasi keitė (32 proc.). Dažniau pažeidimus nurodė 30–39 m. respondentai. Skai čiuojant kartu su šeimos nariais, per 12 mėn. 38 proc. gyventojų įsigijo ne kokybišką prekę (2011 m. tokių buvo 39 proc.), gavo nekokybišką paslaugą – 23 proc. (2011 m. – 26 proc.). Dar 22 proc. nurodė, kad teko susidurti su ne sąžininga komercine veikla, 36 proc. susidūrė su klaid inančia reklama. Per 12 mėn. raštu kreipėsi į pardavė ją 7 proc. gyventojų. Nuo 2008 m. šis skaičius faktiškai nesikeičia. Skaičiuo jant nuo tų respondentų, kurių varto tojų teisės buvo pažeistos, atit inka mas skaičius būtų 25 proc. Į vartotojų teises ginančias organizacijas kreipė si 7 proc. gyventojų. Dažniausiai buvo nurodoma, kad kreipiamasi dėl mais to produktų kokybės – 33 proc., dėl ne maisto produktų kokybės – 33 proc., dėl paslaugų kokybės – 18 proc. Kitos priežastys buvo minimos žymiai re čiau. Tie, kurie nurodė, jog nesikreipė į vartotojų teises ginančias organiza cijas, dažniausiai tvirtino, kad neno rėjo gaišti laiko – 52 proc. Šaltinis: VVTAT.
bės. Didžioji dalis jų pripažįstami pagrįstais. Nors V.J.Ūsas pripažino, jog pa staraisiais metais verslo atstovai vis dažniau konfliktines situaci jas su klientais siekia išspręsti iki kreipimosi į atitinkamas instituci jas, vis dėlto vartotojų nusiskundi mų nemažėja.
Toliaregiški pakliūti vengia
Rasa Vilkienė:
Tas, kuris viskuo ne patenkintas, visada atras prie ko prisika binti.
„Balta spalva – tepli. Tačiau tep lumas nėra gaminio brokas, – sa vus argumentus dėstė pašnekovas. – Tai tikrai nėra suma, kurios ne galėtume „nurašyti“ į nuostolius. Bet turi būti kažkoks padorumas. Kadangi vartotoja buvo žinoma kaip ne kartą besiimanti tokių triu kų, jei būtų prireikę, buvome pasi rengę apginti savo teisybę teisme, bet iki to nepriėjome.“
Kaip teigė VVTAT viešųjų ryšių vy riausiasis specialistas Vitas Jonas Ūsas, tarybos nutarimai dėl varto tojo teisių pažeidimų nėra privalo mojo pobūdžio. Tad jei toks nutarimas nėra vyk domas, pažeidėjas automatiškai patenka į internete skelbiamą są rašą, o jau toliau vartotojas ga li ieškoti teisybės teismo keliu. Ti kėtina, kad nemaža dalis šio kelio atsisako ne dėl to, jog nesitiki lai mėti, o vengdami ilgo ir nepigaus bylinėjimosi proceso. „Manau, kad verslininkai, kurie yra toliaregiški, kuriems svarbus sąžiningas, skaidrus verslas, to kių paskelbimų išvis vengia, – pa stebėjo pašnekovas. – Tačiau mū sų akiratyje pakankamai daug tokių pardavėjų ar paslaugų teikėjų, kurie per metus padaro po keletą pažeidi mų. Yra ir tokių, kurie apskritai dir ba nesąžiningai, ir neretai jų veiklos rezultatu tampa bankrotas.“ Specialisto teigimu, daugiausia vartotojų skundų (apie 50 proc.) VVTAT gauna dėl netinkamos ne maisto prekių ir paslaugų koky
Kaina – ne rodiklis
Valstybinės ne maisto produk tų inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjos Vijoletos Budriuvienės tei gimu, pernai buvo išnagrinėti 203 vartotojų skundai, arba 7,6 proc. daugiau nei 2011-aisiais. Iš jų 144 (70 proc.) buvo pagrįsti. „Dažniausia skundų sulaukiame dėl elektros prekių, mobiliųjų tele fonų, neseniai turėjome atvejį dėl brangios rankinės, kailinių, nuola tos nusiskundimų sulaukiame dėl avalynės“, – vardijo specialistė. Tačiau inspekcijos atstovė pripa žino, jog ir patys vartotojai dažnai nesidomi įsigyta preke, jos naudo jimo ypatumais, neperskaito net naudojimo instrukcijos, o iškilus problemai skuba ieškoti kaltų. Pašnekovės pastebėjimu, žmo nės dažniau teisybės ieško dėl pi gesnių nei labai brangių daiktų. „Žinoma, pardavėjai, paslaugų teikėjai po truputį darosi lanks tesni, daugelis patenkina vartotojų valią. Tačiau mes atmintinai žino me įmones, kurios niekada nevyk do mūsų nutarimų. Net jei skundas pagrįstas, beveik esame įsitikinę, kad jos vis tiek to nedarys“, – kal bėjo specialistė. V.Budriuvienė neneigė, jog ne retai vartotojai kreipiasi su prašy mais patarti, kur geriau užsisakyti ar įsigyti kokį nors produktą. „Mes negalime nurodyti, kurios įmonės paslaugomis jiems geriau naudotis, o kurios – ne. Vartoto jas turi teisę rinktis pats, tačiau jis taip pat turi teisę ir į informaciją. Pažeidėjų puslapis viešas, bet kas gali susipažinti su informacija ir priimti savo sprendimą“, – teigė pašnekovė.
5
pirmadienis, balandžio 22, 2013
miestas
Apšiurusį pastatą pagražino nuotraukos Klaipėdoje pama žu įsigali tradici ja rekonstruoja mų ar apleistų pa statų prieigas „už maskuoti“ temi niais plakatais. Ne seniai keli tokie atsi rado ant tvorų, juo siančių buvusio ki no teatro „Baltija“ pastatą.
Romena Savickienė:
Negalėjome progno zuoti, ar tų plakatų niekas nesudraskys, nesudarkys. Ačiū kol kas visiems, kad jie dar gyvi. Vaizdai: didžiulės burlaivių nuotraukos traukia praeivių akį.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Tikimasi, kad įspūdingi burlaivių vaizdai bent kiek estetizuos aplinką ir nukreips dėmesį nuo apšiurusio, ilgus metus merdėjančio statinio. Klaipėdos turizmo ir kultūros in formacijos centro direktorė Rome
na Savickienė pasakojo, jog tai yra tie patys plakatai, kurie dar nese niai kabojo Žvejų gatvėje šalia re konstruojamo Dramos teatro. „Jie buvo pagaminti seniai, pa kabinome gal 2010-aisiais. O kai tvora šalia Dramos teatro bu vo nugriauta, vienas tarybos na rys inicijavo, kad plakatai atsiras
Kyšius pareigūnams siūlo ir pėstieji Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Savaitgalį įvairius Kelių eismo tai syklių pažeidimus padarę asmenys bandė papirkti policijos pareigūnus. Išvengti atsakomybės, siūlydamas kyšį, norėjo ir neblaivus pėsčiasis.
Šeštadienio vidurdienį Taikos pro spekte policijos pareigūnai paste bėjo nevietoje per gatvę ėjusį 53 metų vyrą. Už pažeidimą jam bu vo rašomas protokolas. Vyras, siekdamas išvengti atsako mybės, policijos pareigūnams pa siūlė 50 litų kyšį. Pažeidėjas buvo neblaivus. Jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,56 promilės. Policijos pareigūnus bandė pa pirkti ir 45 metų vairuotojas, kuris
viršijo leistiną greitį. Policijos pa reigūnai jį sustabdė šeštadienį apie 13 val. Šilutės plente. Siekdamas išvengti atsakomy bės, pažeidėjas policijos pareigū nams siūlė 50 eurų kyšį. Išsisukti nuo bausmės pinigais bandė ir 22 metų vaikinas, kurį po licijos pareigūnai sustabdė Klaipė dos rajone, kelio Vilnius–Kaunas– Klaipėda 304 kilometre. Vairuotojas viršijo leistiną greitį, jo automobilio priekiniai šoniniai langų stiklai buvo tam sinti. Siekdamas išvengti atsa komybės už šiuos pažeidimus, vaikinas pareigūnams siūlė 100 litų kyšį. Dėl šių įvykių vykdomas tyrimas. Asmenys, bandę papirkti policijos pareigūnus, apklausti.
Pinigai: savaitgalį trys asmenys bandė papirkti uostamiesčio policijos
pareigūnus.
Vytauto Petriko nuotr.
tų šalia buvusio „Baltijos“ kino teatro ir taip papuoštų šią mies to vietą. Galiausiai tos nuotrau kos žmonėms primena labai gra žias buvusias šventes“, – aiškino pašnekovė. R.Savickienė pasidžiaugė, kad kitoje Dramos teatro pusėje, Teat ro aikštėje, esantys plakatai su se
Vytauto Liaudanskio nuotr.
naisiais Klaipėdos vaizdais ne tik paslėpė nykias apsaugines sienas bei pagražino aplinką, bet ir pa traukia miesto svečių dėmesį, ta po pamėgtu fotosesijų fonu. „Kai ėmėmės šio projekto, neži nojome, ar jis bus tęstinis – nega lėjome prognozuoti, ar tų plakatų niekas nesudraskys, nesudarkys.
Ačiū kol kas visiems, kad jie dar gyvi. Labai viliuosi, kad pasibai gus Dramos teatro rekonstrukcijai tos senosios Klaipėdos nuotrau kos bus sveikos ir jomis galėsime papuošti kitus remontuojamus miesto objektus“, – vylėsi Turiz mo ir kultūros informacijos cent ro vadovė.
6
pirmadienis, balandžio 22, 2013
nuomonės
Dėl pėsčiųjų – didesnės baudos
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
m.skiriute@kl.lt
Kaip gyvename, taip ir skraido
V
yriausybėje vykusiame Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdyje buvo pasiūlyta griežtinti san kcijas automobilių vairuotojams, kurie nesustoja ties perėja ir nepraleidžia pėsčiųjų. Tokiems asme nims siūlyta atimti vairuotojo pažymėjimą mėnesiui. Dabar už tokį pažeidimą gresia 100–200 litų bauda arba teisės vairuoti atėmimas 1–6 mėnesiams. Ar reikia griežtinti atsakomybę vairuotojams, kurie nepraleidžia pėsčiųjų, einančių per pėrėją?
Už
Prieš
Saulius Pocius
K
ad ir kok ias mint is šiand ien mėgintum maigyti, vis tiek vi si ieškos žodžių apie Vytautą Šapranauską. Visa kita šią die ną atsiduria tarsi už ribos. Pasiž iūrėję gedul ing ų išk ilm ių, tapusių paskut in iu Šapro šou, daugel is kėsinasi paaiškinti sau ir kitiems, kodėl taip įvyko. Iš tiesų, kodėl patys talentingiausieji spjau na į viską ir išnyksta? Net ir komerciškai papudruotas gyvenimas nebetenka to ža vesio, apie kurį kiti, regis, galėtų tik pavy džiai sapnuoti. Kodėl ir šiuo atveju išskir tinių gebėjimų aktorius darė ne tai, ką tu rėjo daryti, o pavirto žydrojo ekrano „digi talu“? Priežastys čia aiškiai kur kas subti lesnės nei linksminantis skystimų povei kis ar į nuošalę pasiųsta barakudų genties ešeržuvė. Ši netektis verčia galvoti pirmiausiai apie tai, kok ia iš tiesų yra mūsų kult ūros po litika, jei ji gabiausius teatro žmones ver čia tapt i TV pultel iu, tur inčiu mygt uką „pajacai“.
Dėl to, kad galėtų oriau gyventi, aktoriai tam pa ne kilnios dramos herojais, o priedėliais prie transliuojamos reklamos, komerciniu brukalu. Aišk u, kad viskas čia dėl pin ig ų ir jų pa skirstymo. Kuo žmogus šiais laikais tampa būdamas teatro aktorius? Dar vienu skan dinaviškų bankų skolininku iki gyvos gal vos. Ekonominiu pastumdėliu, ieškančiu išeities iš padėties. Asmeniu, kuriam nuo lat reikia šalpos arba papildomo uždarbio. Tai kas, kad jis vakarais vaidina lordą Glos terį, dieną jam vis tiek tenka būti realybė je, kur vyraujantys poreikiai – toli gražu ne kūrybiniai. Tik ko tada verta visuomenė, kuri tokio ly gio žmones verčia būt i niekalu, nors tuo pat metu kultūros sostinių plovykloms iš barsto dešimtis milijonų? Jei atidžiau pažvelgtume į žvaigždėtus mū sų TV ekranų langus, pastebėtume ne vie ną dešimtį talentingiausių Lietuvos aktorių, kurie, užuot vaidinę karalių Lyrą, apsimeti nėja televizijos pusgalviais. Dėl to, kad ga lėtų oriau gyventi, jie tampa ne kilnios dra mos herojais, o priedėliais prie transliuoja mos reklamos, komerciniu brukalu. Žmo nėms, svajojantiems apie W.Shakespeare’ą ir „Vyšnių sodą“, tai yra mentalinė žūtis. Ko dėl tada reikia taip stebėtis, kad jie tą žūtį at vaizduoja ir realiame gyvenime? Viskas čia logiška. Bet nepateisinama.
Noriu pasidalyti mintimis apie mūsų Prezidentės skrydį į Didžią ją Britaniją pigių oro linijų bendro vės lėktuvu. Kokioje valstybėje gy vename, taip ir skraido. Nereikia „ubagui“ kažką vaizduoti. Be to, anądien išgirdau, kad mūsų valsty bės vadovė nori kandidatuoti į Eu ropos Parlamento pirmininko po stą. Jau kokie drąsūs pasvajojimai, o gal net pasvaičiojimai. Petras
Galima pavalgyti ir pigiau
Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedė jas Rimantas Mockus:
– Esu tik už tai, kad būtų sugriežtinta vairuotojų, ku rie nepraleidžia pėsčiųjų per perėją, atsakomybė. Da bar situacija yra pavojinga. Prieš einant per perėją vi sada reikia gerai apsižiūrėti, kad nepkliūtum į nelaimę. Dalis vairuotojų važinėja pavojingai, net nepristabdo prieš pėsčiųjų perėją. Manau, kad griežtesnė atsako mybė sudrausmintų vairuotojus, priverstų susimąs tyti apie savo elgesį. Saugumą bandome užtikrinti ki tomis priemonėmis: paryškiname perėjas, įrengiame kalnelius. Tai iš dalies sumažina grėsmę, bet žymių re zultatų nėra. Griežtesnės nuobaudos vairuotojus pri verstų susimąstyti, kad reikia sustoti prieš pėsčiųjų perėją, elgtis taip, kaip numatyta taisyklėse.
Advokatas Mindaugas Kepenis:
– Atsakomybės griežtinti nereikėtų. Tvarka ir taip yra griežta. Jei visi jos laikytųsi, nelaimių nebūtų. Bausmės nėra esmė. Svarbiausia, jog žmogus žino tų, kad, pažeidus taisykles, bus neišvengiamai nu baustas. Tada gali būti ir 10 litų dydžio bauda, bet niekas nenorės jų mokėti kasdien ir taisyklių nepa žeis. Jei žmogus žino, kad gali būti nubaustas kar tą per dešimt metų, tai jis ir pažeidinėja tvarką. Ta da bauda gali būti ir milijonas litų. Pažeidimus prie pėsčiųjų perėjų galėtų fiksuoti įrengtos kameros. Be to, pėstieji patys per jas eina ne pagal taisykles. Iš puola į gatvę net neapsižvalgę. Yra aiškiai nurody ta, kaip reikia eiti per gatvę. Atsakomybės griežti nimas situacijos nepakeis.
Atgarsiai
Pensijas kunigams turi mokėti Vatikanas Bažnyčia – turtinga institucija. Pa sirūpinti saviškiais privalo.
pensiniam amžiui vos išgyvena iš var ganų kelių litų. O kodėl turime mokėti pensijas asmenims, kurie niekada ne mokėjo mokesčių? Tegul ir jie kaupia oriai senatvei ir nelaukia išmaldos...
Bažnyčia
Vytautas
A.Aleksėjūnaitė. „Kunigai iš bado nemirs“, „Klaipėda“, 2013 04 19. Nemosuokit kumščiais prieš dva siškius. Kiekvienam prisireikia jų paslaugų laidojant, krikštijant, tuo kiantis. Jie yra Lietuvos piliečiai ir kiekvienam priklauso minimali pensija. O kaip jas moka visokiems valkatoms, kurie visą gyvenimą ne dirbo, tik gėrė ir valkatavo? kaunietė
***
Nei pensija, nei socialinės garatijos jiems nepriklauso. Mokėkit mo kesčius – gausit paslaugas. Realiai, tegu Vatikanas jiems pensjas moka. Kodėl ateistas, musulmonas ar liu teronas turi mokėti pensiją katali kų kunigui?
***
***
Nuo visuomenės priklauso, kad kuni gai ima bet kokį mokestį už bet kokias paslaugas. O už juos turėtų sumokėti mokesčius valstybei, ir baigta, ir ne diskutuotina. Tai vadinsis jų veikla pagal verslo liudijimą arba kitaip. O kitiems, čia užstojantiems tuos nu vargėlius, galiu pasakyti, kad ir be jų paslaugų žmonės gims, mirs ir bus palaidoti, o jei norite išlaikyti tokius veltėdžius, tai ir mokėkite jiems. nuo
nujo
***
***
Mielieji, niekas netrukdo kaup ti pensijos senatvei arba mokėti įnašus „Sodrai“, kaip tai daro visi Lietuvos gyventojai. Ale norim ki tų sąskaita gerai gyvent.
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
397 728
telefonas@kl.lt
Milda Skiriutė
Paskutinis Šapro šou
karštas telefonas
hm
ironija
***
Mūsų pensininkai, nors visą gyveni mą dirbo ir mokesčius mokėjo, atėjus
Kunigas turėtų būti krikštolinės sąži nės ir padorumo žmogus. Dabar taip nėra, todėl ir krinta Bažnyčios reitin gai, girdimi skandalai apie Dievo tar nų įvairius nusikaltimus. P.
***
Na taip, mielieji, džiaukitės, jog jums nėra bažnyčios mokesčio, kaip kad jis yra kitur Europoje. Jei esi katalikas, moki po 40 eurų per mėnesį, o kartais atsiunčia nuolaidų 50 proc. Tai ar gi čia tikėjimas? Džiaukimės, kad LT galime tikėti į Dievą už dyką, nes kitur Europoje – jei nemoki, nei krikšto, nei Pirmosios komunijos negausi. Neva rykit Dievo į medį, nebijokit bent po kelis litus sumesti per pamaldas nieko naujo Portalo kl.lt skaitytojų komentarai
Birutė
Į darbą – atsainus požiūris
Man labai keista, kad rytą kai ku rios parduotuvės yra nepasiruo šusios darbui. Neseniai susidūriau su tokia problema. Odontologi jos poliklinikoje reikėjo sumokėti 50 litų, o aš teturėjau 200 litų ku piūrą. Poliklinikos darbuotoja pa prašė išsikeisti pinigus artimiau sioje parduotuvėje. Suprantama, juk čia ne kokia nors prekyvietė, žmonių srautai nedideli. Parduo tuvėje teko pirkti smulkmeną, ta čiau kai norėjau susimokėti, kasi ninkė pradėjo dejuoti, kad neturės grąžos. Manau, kad tokiais daly kais turi būti pasirūpinta iš anks to, nesvarbu, kad tai dienos pra džia. Maža kas, gal iš eilės užsuks keli pirkėjai, kurie turės stambes nes kupiūras. Tai negi tada bus lai kas lakstyti ir smulkintis pinigus? Klientams neturėtų būti aktualios tokios problemos. Jurgita
Aikštėje reikia fontano
Gyventojai sprendžia, kas turė tų būti Atgimimo aikštėje. Ma no galva, pats gražiausias dalykas ten būtų per vidurį įrengti fonta ną. Jis galėtų būti apšviečiamas naktį, kaip dabar ypač populiaru užsienyje. Juk čia pagrindinė uos tamiesčio gatvė, pravažiuoja tu ristai, pravažiuoja valdžia, o ir pa tiems miestiečiams būtų malonu akis paganyti. Iš fontano prie Da nės jau menkai kas likę, viskas ten išdraskyta, nušiurę. O čia gal ne drįstų vandalai niokoti. Pirma, šalia viešbučio langai, antra – ir miesto valdžia šalia. Valentinas Parengė Lina Bieliauskaitė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Jei visi būtų tokie „vargšai“ kaip ku nigai, tai vargšų nebūtų...
***
„Karštame telefone“ skaičiau, kaip viena moteriškė verkšleno, kad ne beužtenka pinigų maistui. Bet ga lima ir pigiau pavalgyti. Nebūti na tą mėsą kasdien žiaumoti. Tik reikia truputį išradingumo. Labai skanus patiekalas – stambia tar ka susmulkinta bulvė, pagardinta druska ir prieskoniais bei smulkiai pjaustytais svogūnais. Visa tai pa skrudinus keptuvėje, bus labai gar du ir nebrangu. Yra ir daugiau to kių receptų, tik nereikia verkti be reikalo.
reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
711, 397 715
Platinimo tarnyba:
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
397 706 397 725
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 770 397 729
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 750
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 772 397 727
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm
Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
PIRMADIENIS, balandžio 22, 2013
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Nebenori burtų Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) siūlo keisti jos sudarymo principus – suteikti galimybę atstovus į ją de leguoti daugiau institucijų, skiriant narius atsisakyti burtų.
Palydėjo: Antakalnio kapinėse V.Šapranauskas atgulė greta kitų didžiųjų Lietuvos talentų, jo pagerbti su
sirinko tūkstantinė minia.
„Siūlome svarstyti sudaryti galimybę ir kitoms institucijoms, pavyzdžiui, teismams, policijai, pasiūlyti kan didatų į VRK narius. Be to, siūlytu me atsisakyti VRK narių parinkimo burtais, sudaryti galimybę Seimui parinkti kandidatus iš didesnio kan didatų skaičiaus, kartu apsvarstant kandidatus iš tuo metu veikiančios rinkimų komisijos“, – rašoma VRK praėjusių metų veiklos ataskaitoje. Šiuo metu VRK yra sudaroma iš Seimo rinkimuose daugiamandatė je apygardoje mandatų gavusių par tijų pasiūlytų atstovų, taip pat burtų būdu renkami atstovai iš teisingu mo ministro ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatų.
„Dabartinė tvarka nebeužtikri na sėkmingo kandidato į komisijos narius paskyrimo, neleidžia pra tęsti vaisingai dirbančių komisijos narių, paskirtų į komisiją burtais, įgaliojimų ir į komisiją patenka tie kandidatai, kurie neatitinka Sei mo vykdomos atrankos kriterijų“, – teigiama ataskaitoje. Taip pat VRK siūlo, kad komisi jos nariai, išskyrus politinių partijų pasiūlytus, ir komisijos pirminin kas būtų skiriami slaptu balsavimu. Siūloma keisti ir komisijos sudary mo laiką – ne keli mėnesiai prieš rinkimus kaip dabar, o prieš metus arba po eilinių Seimo rinkimų. Ataskaitoje teigiama, jog skiriant asmenį VRK nariu būtina, kad jis galėtų visą darbo dieną dirbti VRK rinkimų laikotarpiu ir nebūtų su varžytas darbo kitose darbovietė se bent rinkimų laikotarpiu. „Klaipėdos“, BNS inf.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
V.Šapranauskas išlydėtas su ašaromis ir plojimais Vienas talentingiausių Lietuvos aktorių Vytautas Šapranaus kas vakar palydėtas amžinojo poilsio Antakalnio kapinėse – at sisveikinti su juo atėjo minios jį pažinojusių žmonių, gerbėjų, teatralų, apgailestaujančių, kad į teatrą Vytautas grįžti nespėjo.
Pareiškimas: VRK ataskaitoje pageidaujama, kad jos nariai būtų ren
kami iš daugiau kandidatų.
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Atsisveikinti – mylimiausia vieta
Vilniaus mažajam teatrui dešimt savo karjeros metų atidavęs, čia nuostabius vaidmenis režisie riaus Rimo Tumino spektakliuose „Nusišypsok mums, Viešpatie“, „Maskaradas“, „Vyšnių sodas“ ir kt. sukūręs Vytautas Šapranaus kas į jo sceną šeštadienį grįžo pa skutinį kartą. Vakar garsus ak torius, televizijos laidų vedėjas, humoristas V.Šapranauskas pa lydėtas anapilin Vilniaus Anta kalnio kapinėse, Menininkų kal nelyje. Vilniaus mažojo teatro scena, kur buvo pašarvota urna su ak toriaus palaikais, skendėjo žva kių šviesoje – atvykstančių pa gerbti buvo prašoma atnešti tik baltą žiedą ir žvakelę. Nuo pietų iki vėlyvo vakaro V.Šapranauskui pagarbą atidavė ne tik jo bendra žygiai teatre ir kine, garsūs meni ninkai, rašytojai, bet ir muzikos, pramogų pasaulio žmonės, dau gybė jo talento gerbėjų. Ant scenos buvo dedami dau giausia balti žiedai – rožių, kali jų, chrizantemų, lelijų. Ant sienos buvo rodomos aktoriaus nuotrau kos. Koridoriuje kabėjo nuotrau kų galerija iš spektaklių, kuriuose vaidino V.Šapranauskas. Žmonių buvo prašoma salėje užtrukti ne ilgiau kaip dvidešimt minučių. Vieni pirmųjų šeštadienio vi durdienį į Mažąjį teatrą atvyko V.Šapranausko sūnus Gytis ir ak toriaus mylimoji Ieva Stasiulevi čiūtė. Apie 13.30 val. pasirodė ir V.Šapranausko dukra Judrė bei buvusi žmona Daiva Šapranaus
kienė, su kuria aktorius nebegy veno jau dešimtmetį, bet išsisky rė tik pernai. Į Vilniaus mažąjį teatrą, kuria me V.Šapranauskas sukūrė ne vie ną vaidmenį, atiduoti pagarbos kolegai atvyko ir aktorius Vytau tas Rumšas jaunesnysis su žmona Eva, aktorius Arūnas Sakalaus kas, choreografas Jurijus Smori ginas bei daugelis kitų. „Dramos aktorių yra daug, bet tokių laisvų, plastiškų nėra. Ma nau, dabar plastmasinė kultūra kaip lavina užpuls. Nes jis gal dar buvo tas vienas slenkstis. Tie siog žmonės susigėsdavo: stovi šalia jo ir mato, kaip turėtų būti. Šlykščiausia, kad visi visais bū dais naikino jį, pylė purvus“, – kalbėjo J. Smoriginas. Gedėjo savo žvaigždės
šeštadienį nuo 15 val. į Vilniaus mažąjį teatrą, nešini baltomis gė lėmis, dar gausiau ėmė rinktis žmonės. Pasirodė ir muzikologė Zita Kelmickaitė, aktorius Dai nius Kazlauskas, dainininkė Na talija Bunkė. Iš Maskvos atsisvei kinti su aktoriumi, savo žvaigžde, kaip pats sakė, atvyko teatro reži sierius Rimas Tuminas. „Negaliu nusiraminti... Bet gal mes visi šiek tiek turime tą kaltės jausmą... Jis norėjo grįžti į teat rą, gal aš užtęsiau susitikimą su juo. Susitinkam štai taip... – liū desio neslėpė R.Tuminas. – No riu ir bartis, ir linksmai galvoti apie jį. Jis šioje gyvenimo šventėje padovanojo daug gražių akimir kų. Aš, kai tik apie jį pagalvoju, vis šypsausi. Jo nuostabi plasti ka, rankos, aktorius virtuozas su aštriu humoru. Jis sunkiai išgy
vendavo, jei kam nors nesisekda vo ar kas vėluodavo. Jis buvo ma no žvaigždė.“ Sekmadienį jau nuo ankstyvo ryto prie Mažojo teatro pradėjo rinktis žmonės. Teatro prieigo se nusidriekė minia paprastų pi liečių.
Rimas Tuminas:
Jis norėjo grįžti į teat rą, gal aš užtęsiau su sitikimą su juo. Dabar susitinkam štai taip.
12 val. Vilniaus šv. Kryžiaus bažnyčioje už anapilin iškeliavusį aktorių buvo laikomos šv. Mišios. Prašė Dievo gailestingumo
„Vytautas padarė didelę klaidą ir didžiulę nuodėmę, tačiau mes, būdami krikščionys, prašome jam Dievo gailestingumo“, – taip au kodamas Mišias į susirinkusiuo sius kreipėsi kunigas Ričardas Doveika. Dvasininkas taip pat kėlė klau simą, ar taip elgiasi genijai, neran dantys vietos po saule, nesuprasti ir neišgirsti. „Dėl šito šiandien tik bręsta mintys“, – svarstė R.Doveika. Išnešus urną su aktoriaus palai kais ir katafalkui pajudėjus Gedi mino prospektu, minia atsisvei kino su V.Šapranausku plojimais. Antakalnio kapinėse susirinko tūkstančiai žmonių, baltų gėlių jūra nuklojo jo kapavietę Meni ninkų kalnelyje.
Šarūno Mažeikos / BFL nuotr.
N.Venckienė – ieškoma Kaune šeštadienį vykusiame „Drą sos kelio“ partijos suvažiavime ap silankę policijos pareigūnai norė jo Seimo narei Neringai Venckie nei įteikti šaukimą į teismą, tačiau jos nerado.
„Buvo atvažiavę pareigūnai įteik ti šaukimo. Iš Šiaulių prokuratū ros gavome pavedimą įteikti šau kimą į teismą“, – BNS sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos ko misariato atstovas Kęstutis Kas ciukevičius. „Neįteikė, bet bus kita proga, – jeigu yra pavedimas, tai ir ieškos tos progos“, – pridūrė jis. Už užd ar ų dur ų vykusiam e „Drąsos kelio“ suvažiavime, į ku rį susirinko apie 70 dalyvių, bu vo išrinkti pagrindinio partijos organo – Koordinacinės tarybos – nariai. „Patvirtinome tarybos narius, išrinkome. Tiesiog einamieji klau simai buvo“, – sakė partijos Koor dinacinės tarybos narys Tadas Skučas. Vienu jos narių tapo N.Venckie nės vyras advokatas Aidas Venc kus. Tačiau nei jis, nei jo žmona suvažiavime nepasirodė. Suvažiavimo dalyviai teigė neži nantys, dėl kokių priežasčių rengi nyje nepasirodė partijos lyderė. Balandžio 6 d. vykęs partijos su važiavimas žlugo, nes į jį atvyko 31 delegatas, o kvorumui reikėjo ne mažiau nei 600 balsų. „Drąsos kelio“ nuostatai numato, kad ren kantis į pakartotinį suvažiavimą kvorumas nebėra būtinas, – spren
dimus šeštadienį galėjo priimti tiek narių, kiek atvyko. Seimas balandžio pradžioje pa tenkino prokuroro prašymą ir pa naikino parlamentarės N.Venc kienės teisinę neliečiamybę. Jai prokurorai nori pateikti įtarimus pagal šešis Baudžiamojo kodekso straipsnius. „Klaipėdos“, BNS inf.
70
dalyvių atvyko į „Drąsos kelio“ partijos suvažiavimą šeštadienį.
8
pirmadienis, balandžio 22, 2013
pasaulis Pagerbė aukas
Rezultatų nepakeis
Eksportuos naftą?
Londono maratono dalyviai sekmadienį prieš bėgimo pra džią 30-ia tylos sekundžių pa gerbė išpuolio prieš Bostono maratoną aukas. Daugiau kaip 35 tūkst. bėgikų sustabdė pa skutinės minutės apšilimą ir ra miai pastovėjo saulės nutvieks tame Grinvičo parke, daugelis jų buvo užsidengę akis.
Venesuelos prezidento rinki mų rezultatų auditas nega li panaikinti prezidento Nico lo Maduro pergalės. Taip pa reiškė rinkimų komisijos pir mininkės pavaduotoja Sandra Oblitas. Opozicijos kandidatas Henrique Caprilesas pralaimė jo vos 1,8 proc., jis pareikalavo perskaičiuoti visus balsus.
Iranas nurodė, kad svarsto galimybę eksportuoti naftą į Šiaurės Korėją, siekdama su stiprinti pašlijusią komunisti nės šalies ekonomiką. Sutartis dėl naftos dar labiau suartin tų abi šalis. Pernai rugsėjį Ira nas ir Šiaurės Korėja pasirašė sutartį dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje.
Kyšo D.Umarovo ausys? Ar prie sprogimų Bostone galėjo prisidėti Rusijos Osama bin La denu vadinamas Doku Umaro vas (nuotr.)?
Drama Bostone ne juokais gąsdina Rusijos pareigūnus. Jiems teks už tikrinti ne tik Sočio olimpinių žai dynių, tačiau ir kitų didelių spor to renginių saugumą. O Bostone siautėjo ne kas kitas, o čečėnų tautybės teroristai. Ar broliai Car najevai galėjo būti susiję su Čečė nijos separatistų vadu laikomu D.Umarovu? Rusijos pareigūnai su šiuo čečėnu sieja ne vieną tero ro aktą Rusijoje, tarp jų – išpuolius Maskvos metro ir greitojo trauki nio, kursuojančio tarp Maskvos ir Sankt Peterburgo, sprogdinimą. Vienas brolių, 26-erių Tamerla nas Carnajevas, pasak žiniasklai dos, buvo stebimas penkerius me tus, nes apie jo ryšius su Čečėnijos teroristais kolegas amerikiečius buvo įspėjęs Rusijos saugumas. Tai, kad jos sūnus buvo se kamas Federalinio tyrimo biuro agentų, patvirtino ir T.Carnaje vo motina Zubeidat. Tačiau seki mas buvo sustabdytas agentams neradus įrodymų, kad T.Carnaje vas buvo susijęs su čečėnų ekst remistais.
Rusijos saugumas amerikiečius įspėjo, kad T.Carnajevas palaikė tiesioginį ryšį su islamistais ko votojais Dagestano respublikoje, čia dvejus metus jis gyveno prieš išvykdamas į JAV. Praėjusiais me tais T.Carnajevas šešis mėnesius praleido Rusijoje. Jis buvo nuvy kęs ir į Dagestaną. Manoma, kad D.Umarovas nėra tik regioninio masto žaidėjas, jis esą palaiko ryšius su kituose pa saulio kraštuose veikiančiais te roristais. Visgi čečėnų kovotojai niekuomet už Rusijos ribų išpuo lių nėra rengę. Likęs gyvas T.Carnajevo brolis Džocharas yra sužeistas ir su pa reigūnai negalėjo bendrauti. 19metis Dž.Carnajevas buvo aptik tas besislepiantis kateryje vieno namo galiniame kieme Bostono priemiestyje Votertaune. „Daily Mail“ inf.
Italijos politikai nerado kandida to užimti šalies vadovo postą. Net šešis kartus balsavę jie preziden to taip ir neišrinko, todėl G.Na politano neliko nieko kita, kaip pasiūlyti savo kandidatūrą, nors anksčiau politikos veteranas buvo pareiškęs, kad daugiau šaliai va dovauti nenori. Tiesa, ekspertai svarsto, kad G.Napolitano dėl garbaus am žiaus veikiausiai, kai bus išspręs ta politinė krizė, pasitrauks, nors pagal konstituciją prezidento ka dencija negali būti tokia trumpa. Prezidentu perrinktas G.Napo litano pareiškė, kad situacija Ita lijoje sudėtinga. „Visi privalome turėti galvoje – kaip aš bandžiau daryti – sunkią šalies situaciją“, – sakė G.Napolitano, buvęs ko munistas. Dramatiškus rinkimus jis laimėjo surinkęs 738 balsus iš 1007 galimų. G.Napolitano anksčiau buvo Deputatų rūmų pirmininkas, vė liau buvo paskirtas senatoriumi iki gyvos galvos ir dirbo Europos Parlamente.
Būtent jis nemažai prisidėjo prie Mario Monti vadovaujamos technokratų vyriausybės, pakei tusios Silvio Berlusconi, sufor mavimo. Taip pat jis ne sykį bandė sutaikyti besivaidijančius Italijos politikus po šių metų parlamento rinkimų, kuriuose nė viena politi nė jėga negavo daugumos. Nors Italijos prezidento postas labiau reprezentacinis, jis tampa gyvybiškai svarbus per politines krizes, kai šalies vadovas gali pa dėti prireikus formuoti naują vy riausybę. Tik prezidentas turi ga lią paleisti parlamentą ir paskelbti pirmalaikius rinkimus, nors toks žingsnis neleidžiamas paskuti nius šešis mėnesius iki jo kaden cijos pabaigos, kaip nutiko G.Na politano atveju. BNS inf.
„Reuters“ nuotr.
Kinus pažadino virpanti žemė Kinijos pietvakariuose esančią Sičuano provinciją šeštadienį sukrėtė galingas žemės drebėjimas. Aukos skaičiuojamos šim tais, o sužeistų gali būti tūkstančiai. Galingas drebėjimas
Amžius – ne kliūtis 87-erių Giorg io Nap ol it an o (nuotr.) toliau vadovaus Italijai.
Netektis: kai kurie namai per drebėjimą sugriuvo kaip kortų nameliai.
Praėjo penkeri metai po provinciją nuniokojusio galingo žemės drebė jimo, nusinešusio beveik 90 tūkst. gyvybių, ir tragedija pasikartojo. Pasak seismologų, žemės dre bėjimas įvyko 12 km gylyje Lušano apskrityje, netoli Jaano miesto Ti beto plynaukštės pakraštyje. Kinijos seismologai užregistravo 7 balų požeminius smūgius, o JAV geologijos tarnyba – 6,6 balo. Vė liau užfiksuota apie 260 silpnesnių pakartotinų smūgių. Drebėjimas sukėlė nuošliaužas, iš viso sugriuvo apie 10 tūkst. pa statų. Žemės drebėjimas pasėjo paniką net už kelių šimtų kilomet rų esančiuose miestuose. Žmonės bėgo į gatves, kai kurie liko vien su pižama ir šlepetėmis. Nušlavė kaimus
Į regioną buvo pasiųsta tūkstan čiai gelbėtojų ir karių. Tačiau jų darbą apsunkino tai, kad daugelis nuo stichijos nukentėjusių vietovių
buvo sunkiai prieinamos. Keliuose susidarė automobilių spūstys. Ugniagesiai su dresuotais šuni mis iš griuvėsių ištraukė 91 gyvą žmogų. Tarp jų buvo trijų mėne sių kūdikis, kurio motina žuvo per drebėjimą.
Man prieš akis su griuvo kaimynystė je stovintys pastatai. Išlėkiau laukan.
Šalys kaimynės pasiūlė Kini jai pagalbą. Japonija pareiškė, kad padės kuo galėdama, tačiau Peki nas tvirtino susitvarkysiąs. Labiausiai nukentėjo kalnuotose vietovėse esantys kaimai. Kai ku rie jų buvo sulyginti su žeme. Kad nusigautų į nelaimės zoną, gelbė tojams net teko panaudoti dinami tą ir išsprogdinti kelią.
Ankstesni žemės drebėjimai 1976 m. liepą 8,2 balo žemės dre
1996 m. vasarį Junnano provinci
bėjimas sukrėtė Tangšano miestą. Žuvo 270 tūkst. žmonių. Po to mies tas buvo atstatytas ir tapo turizmo centru.
joje 7 balų žemės drebėjimas pražu dė 304 žmones.
1985 m. rugpjūtį žemės drebėji
2008 m. per žemės drebėjimą Si
čuane žuvo arba dingo be žinios 87 tūkst. žmonių.
mas Sindziango provincijoje nusine 2010 m. balandį per 6,9 balo drebė šė 67 žmonių gyvybę. jimą atokiame Činghai provincijos ra 1988 m. lapkritį 7,6 balo drebėji jone, kuris ribojasi su Sičuano šiaurės mas supurtė Junnano provinciją. Žu vakarų dalimi, žuvo maždaug 2,7 tūkst. vo 730 žmonių. žmonių, dar 12 tūkst. buvo sužeista.
Tiesa, ir patys gelbėtojai pakliu vo į nelaimę. Karinis sunkvežimis nusirito nuo stataus šlaito į upę. Žuvo vienas karys, dar keli buvo sužeisti. Žaibiška reakcija
Pastarąjį kartą regioną nusiaubus žemės drebėjimui vietos valdžia sulaukė kritikos, kad daugelis pa statų seismiškai aktyvioje zonoje buvo pastatyti nesilaikant saugos reikalavimų. Tačiau dabar vietos valdžia ti kino, kad situacija iš esmės page rėjusi, nes vyriausybė skyrė daug lėšų mokyklų ir ligoninių rekonst rukcijai. Pasak pareigūnų, po šio drebėjimo nesugriuvo nė viena li goninė ar mokykla. Be to, Kinijos vyriausybė šį kartą pasistengė išvengti kaltinimų, kad reagavo į nelaimę pavėluotai. Gel bėjimo operacija buvo pradėta ne trukus po žemės drebėjimo. Liudininkai pasakojo, kad drebė jimas juos išvertė iš lovos. „Mano namiškiai pabudo. Jie miegojo, kai prasidėjo drebėjimas, labai smarkiai ėmė drebėti spintos, – pasakojo 43-ejų Čongčingo gy ventojas Wangas. – Mes čiupome drabužius ir puolėme laukan.“ „Mes buvome ką tik atsikėlę. Pastatas ėmė smarkiai siūbuoti. Pažvelgiau per langą ir man prieš akis sugriuvo kaimynystėje sto vintys pastatai. Išlėkiau laukan, dar niekuomet nebuvau bėgęs laip tais taip greitai“, – pasakojo žemės ūkio studentas Xu Yanas. „Daily Mail“, BBC, CNN, BNS inf.
9
pirmADIENIS, balandžio 22, 2013
rubrika
JŪRA
v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt
Prabilta apie jūros mokestį Sprendžiant pagal tai, kiek Lietuvai ES mastu rekomenduojama mažinti terša lų koncentracijas, galima daryti prielai dą, kad esame didžiausi Baltijos jūros ter šėjai. Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt
Didelė tarša
Baltijos jūros ir Kuršių marių ap linkos tyrimus Lietuva atlieka nuo 1980 metų. Nuolat tiriamas Kur šių marių ir Baltijos jūros terši mas azotu ir fosforu, vandens žy dėjimas, sekami krantų pokyčiai, Kuršių marių druskėjimas ir kitos su vandens apykaita, jos kokybe susijusios problemos. Kuršių mariose išdėstyta 11, Bal tijos jūros Lietuvos vandenyse – per 20 vandens ir aplinkos stebė jimo stočių.
Aistė Kubiliūtė:
Jūros mokestis bū tų skirtas ne tik Balti jos jūrai, bet ir jos ba seinams švarinti, bui tinėms nuotekoms ir šiukšlėms tvarkyti. Aplinkos apsaugos agentūros Jū rinių tyrimų departamento Duo menų valdymo ir programų sky riaus vedėja Aistė Kubiliūtė teigė, kad bendra tendencija yra ta, jog Kuršių marių ir Baltijos jūros tarša apie dešimtmetį nekinta. Azoto ir fosforo išmetimas į Kuršių marias ir Baltijos jūrą yra didelis. „Lietuvos vandens baseino Kur šių mariose ir Baltijos jūroje tarša yra tarptautinė. Apie 50 proc. fos foro ir apie 40 proc. azoto Nemu nu patenka iš Baltarusijos ir Ru sijos Kaliningrado srities. Fosforo koncentracija yra 0,03 gramo lit re. Nuo 1997 metų Kuršių mario
se ji mažėjo, Baltijos jūroje nepaki to. Bendra azoto koncentracija tiek Kuršių mariose, tiek Baltijos jūroje nekinta ir išlieka didelė“, – aiškino A.Kubiliūtė. Mirties zonos
Šiandien mokslininkai Europos Sąjungos mastu disponuoja plačia informacija apie Baltijos jūros tar šą. Nors ir skaudu, bet tenka kons tatuoti faktą, kad Baltijos jūra yra viena labiausiai pasaulyje užterštų vandens telkinių. Lietuva – vienas didžiausių šios jūros teršėjų. Azoto ir fosforo išmetimas į van denis tiesiogiai susijęs su vandenų skaidrumu. Nuo Lietuvos pakran tės iki Suomių įlankos yra mažiau siai skaidrus vanduo. Tai lemia ne tik tarša, bet ir jūros pakrantės dugno grunto sudėtis. Kita Baltijos jūros problema – vandens zonos be deguonies, kur negali vystytis gyvybė. Tokios zo nos sudaro apie 40 proc. Balti jos jūros dalies. Deguonis smarkiai sumažėja 80 metrų ir didesniame gylyje. Tiek Baltijos jūros, tiek Kuršių marių baseinams didžiausią įta ką daro tai, kad jie yra pusiau už dari. Šviežio vandens įtekėjimas yra nežymus. Druskingas vanduo iš Šiaurės jūros į Baltiją per Dani jos sąsiaurius įsiskverbia palygin ti nežymiai. Kiek švaresnis ir drus kingesnis Baltijos jūros vanduo yra tik ties Danija. Kaupiasi teršalai
Šiuo metu Europos Sąjungos mas tu Baltijos jūroje vykdomas ap linkos apsaugos planas. Pagal jį Lietuva iki 2020 metų taršą turi sumažinti daugiau kaip dvigubai. Ar tai padaryti realu? Yra įvairių abejonių. Lietuvoje jos daugiau siai kyla dėl tarptautinės taršos iš Baltarusijos ir Rusijos Kaliningra do srities. Kol kas visiškai neaiš ku, kokią taršą Nemuno vande nims suteiks Kaliningrado srityje statoma Baltijos AE. Anot A.Kubiliūtės, pagal 2011 metų duomenis Kuršių marių ir Baltijos jūros Lietuvos priekrantės būklė yra bloga, o kai kur netgi la bai bloga. Kai kuriose Kuršių ma rių įlankėlėse nuolat kaupiasi teršalai.
10
Situacija: Baltijos jūros teršėjai – ne tik žmonės, bet ir laivai.
Vidmanto Matučio nuotr.
10
pirmADIENIS, balandžio 22, 2013
rubrika JŪRA Baltarusiai atsisakė
Piratavimo išlaidos
Regiono uostai
Baltarusijos energetikos minis terija oficialiai paskelbė, kad dėl ekonominio nereikšmingumo atsisako planų Klaipėdos uos te statyti bendrą suskystintųjų gamtinių dujų terminalą. Tokius ketinimus dar 2010 metais buvo iškėlusi Baltarusijos vyriausybė. Planuota iš Klaipėdos tiesti 285 km ilgio dujotiekį.
JAV nekomercinė organizaci ja „One Earth Future Founda tion“ paskelbė, kad kovos su pi ratavimu išlaidos nuo 7 mlrd. JAV dolerių per metus 2011-ai siais sumažėjo iki 6 mlrd. JAV dolerių 2012-aisiais. Ji ir to liau rekomenduoja skirti pana šias sumas kovai su plėšikavi mu jūrose.
Pagal krovos tempus šių me tų I ketvirtį Klaipėdos uostas ta po rytinės Baltijos šalių lyderiu. Iš viso krauta 9,81 mln. tonų kro vinių. Ventspilio uosto krova su darė 9,1 mln. tonų. Pernai regio ne pirmavęs Rygos uostas krovė 14,1 proc. mažiau – 8,15 mln. to nų. Talino uosto krova siekė 7,7 mln. tonų.
Klaipėda – tarp perspekty Europos Komisijos paskelbtais „Euros tat“ uostų vystymo duomenimis, Klai pėdos uostas nuro domas kaip vienas sparčiausiai augan čių – pagal augimo tempus jis rikiuoja si po Latvijos uostų.
Planai: fosforo (P) ir azoto (N) koncentracijos ir procentai, kiek Balti
jos šalys jų turi sumažinti iki 2020 metų.
Prabilta apie jūros mokestį Remiantis ES progra 9 momis, Lietuvai yra nurodyta labiausiai mažinti fos
foro koncentraciją – iki 2020 me tų net 66 proc. Lenkija ties sa vo krantais fosforo koncentraciją turės mažinti 64 proc., Vokieti ja – 45 proc. Fosforo koncentracija ties Lietuvos krantais yra viena di džiausių. Didesnė ji tik ties Lenki ja ir Rusija Suomių įlankoje. Pagal pateiktus duomenis fosforo kon centracija ties Latvijos krantais yra tris kartus mažesnė, o ties Es tija net keturis kartus mažesnė nei ties Lietuva. Azoto koncentracija panašiai vienodai nuo 25 iki 30 proc. turės būti mažinama ties Danijos, Len kijos, Švedijos, Lietuvos, Latvijos ir Vokietijos krantais. Didžiausia azoto koncentracija yra ties Len kijos krantais, toliau seka Švedija, Danija ir Lietuva. A.Kubiliūtės teigimu, tie maži nimo procentai dar nėra galutiniai. Gali būti, kad Lietuvai jie mažės, nes nėra realūs. Lietuvos ūkininkai tikina, kad jie minimaliai sumažino dirvų tręšimą ir dėl to mažinti che minės taršos nebeįmanoma. Per metus – 22 litai
Šiandien kyla ir toks klausimas, kieno lėšomis bus stengiamasi ma žinti taršą Baltijos jūroje. Jau netgi keliamas toks klausimas, kad prie jūros švarinimo savo lėšomis turė tų prisidėti ir pajūrio valstybių gy ventojai. Atlikus Baltijos pajūrio gyven tojų apklausas įvairiose šalyse, 42
proc. apklaustųjų pareiškė esantys susirūpinę blogėjančia jūros aplin ka dėl šiukšlių, taršos naftos pro duktais ir sunkiaisiais metalais. Ar sutiktų žmonės savomis lėšo mis prisidėti prie jūros aplinkos ge rinimo? Vakarų Europos šalyse di desnė dalis žmonių sutiktų skirti lėšas Baltijos jūros aplinkai saugoti. Lietuvoje toks klausimas nesu laukė entuziastingo pritarimo. Di džioji dalis pripažino, kad jų veikla daro įtaką vandenims, tačiau nesu tiktų kiekvieną mėnesį mokėti po 1,8 lito arba 22 litus per metus. Tai parodo ir menką lietuvių ryšį su jūra. Įvedus tokius jūros mokes čius, per metus jai saugoti papildo mai būtų surinkta apie 55 mln. litų. Ar bus įvestas Baltijos jūros mo kestis, kol kas neaišku? A.Kubiliūtės vertinimu, toks mokestis būtų skirtas ne tik Bal tijos jūrai, bet ir jos baseinams švarinti, buitinėms nuotekoms ir šiukšlėms tvarkyti. Kol kas Baltijos jūros apsau gos projektus planuojama vykdy ti valstybių skiriamomis lėšomis per įvairaus lygio mokslines pajė gas. Numatyta iki 2015 metų pa rengti bendrą Baltijos jūros ap linkos apsaugos strategiją. Bus analizuojama ne tik tarša fosforo, azoto junginiais, kitais chemika lais, šiukšlėmis, bet ir vertinama platesnė pagrindinių jūrinio vers lo sektorių įtaka vandenų taršai, žmogaus įtaka aplinkai. Numatyti ir nauji analizės aspektai – pramo ninio triukšmo įtaka vandenims ar svetimų rūšių žuvų invazija.
Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt
Lyderiaujame kartu su latviais
Klaipėdos uostas prisimena iki šiol rekordinius buvusius 2011-uosius. Pagal šiuos metus ir sudaryti nau jausi „Eurostat“ uostų vystymo duomenys. ES šalių uostai 2011 metais kro vė 3,7 mln. tonų krovinių. Bend rijos krovos augimas, palyginti su 2010 metais, sudarė 1,7 proc. ES uostuose krova augo dėl didesnio vidinio prekių judėjimo ir tranzi to iš trečiųjų šalių. Didžiausią kiekį – 519,5 mln. tonų krovė Jungtinės Karalystės, 499,9 mln. t – Italijos, 491,7 mln. t – Olandijos, 398,3 mln. t – Ispa nijos, 322,3 – Prancūzijos, 296,4 mln. t – Vokietijos uostai. Visų Lietuvos uostų krova 2011 metais sudarė 42,7 mln. tonų. Tarp 22 ES jūros valstybių pagal krovą Lietuva buvo 17 vietoje. Mažiau už ją krovė Malta (5,6 mln. t), Kipras (6,6 mln. t), Slovėnija (16,2 mln. t),
Lygis: Hamburgas – didžiausias Vokietijos uostas.
Bulgarija (25,5 mln. t) ir Rumuni ja (38,9 mln. t). Panašiai arba šiek tiek daugiau nei Lietuva krovė Ai rija (45,1 mln. t), Estija (48,5 mln. t), Lenkija (57,7 mln. t), Latvija (67 mln. t), Portugalija (67,5 mln. t). Tačiau pagal krovos augimo tem pus Lietuva 2011 metais buvo antroje vietoje. Latvijos uostuose krovos au gimas sudarė 14,2 proc., Lietuvos – 12,7 proc. 11 proc. krova augo Slovė nijos, 9,8 proc. – Bulgarijos, 7,3 proc. – Vokietijos uostuose. Lietuvai re
Rinka: artimiausias Klaipėdos uosto konkurentas ir Gdanskas.
kordiniais 2011 metais krovos kritimą patyrė Olandijos (-8,7 proc.), Mal tos (-7,1 proc.), Kipro (-5,6 proc.) ir Lenkijos (-3 proc.) uostai. Žemiau Europos vidurkio
Svarbiausias ES uostų krovinys yra skysti produktai. Jie sudarė 39 proc. visos ES uostų krovos. Išsiskiria Estija, kur skysti kro viniai, daugiausiai Rusijos naftos produktai, sudaro net 69 proc. jos krovos. Kroviniai konteineriuose ES uostuose sudarė 20 proc. jų kro vos. Aukščiausias konteinerizaci jos lygis yra Vokietijos (44 proc.), Belgijos (41 proc.), Ispanijos (32 proc.) uostuose. Lietuvoje kon teinerinių krovinių dalis sudarė 8 proc. Ji buvo didesnė nei Estijoje (3 proc.), Latvijoje (5 proc.), Dani joje (6 proc.), Bulgarijoje (7 proc.). Toks pats lygis kaip Lietuvoje, o iš esmės Klaipėdos uoste, nes Būtin gėje konteineriai nekraunami, buvo ir Švedijos, Suomijos uostuose. Klaipėda nuo seno garsėja kaip jū rų keltais gabenamų krovinių uos tas. Jų dalis nuo bendros krovos 2011 metais sudarė 7 proc. krovos. Šioje srityje pirmauja Danija, Airi ja ir Švedija. Jų jūrų keltais gabena mų krovinių dalis sudaro po 27 proc. nuo bendros krovos. Po 19 proc. kel
11
pirmADIENIS, balandžio 22, 2013
JŪRA Naftos karai
Plaukiojantis viešbutis
Laivų degalai
Kaspijos jūroje dėl naftos telki nių kaista atmosfera tarp Azer baidžano ir Turkmėnijos. Gin čijamasi dėl telkinių jūroje, kur yra apie 100 mln. tonų naftos ir 30 mlrd. kub. metrų dujų. Dabar naftą ir dujas išgauna Azerbai džanas. Nepatenkinti Turkmėni jos karo jūrininkai apšaudė azer baidžaniečių naftos platformas.
Monrealio mieste upinis 52 met rų ilgio keltas, pastatytas prieš 62 metus, virto aukščiausio ly gio viešbučiu, restoranu ir meno centru. Tai yra vienintelis tokio lygio viešbutis ir SPA centras lai ve. Jį aptarnauja 50 žmonių, lai vas gali priimti 250 svečių. Sut varkyti laivą kainavo 10 mln. Ka nados dolerių.
Dėl ketinimų nuo 2015 m. Baltijos ir Šiaurės jūrose atsisakyti įpras to taršaus laivų mazuto, svarsto mi įvairiausi degalų variantai. Net gi siūloma laivuose montuoti ato minius variklius. Jie aplinkos ne teršia, bet sudėtingas panaudo tų degalų laikymas. Kaip alterna tyvūs degalai laivams siūlomas ir metanolis.
yviausių ES uostų
Susisiekimo ministerija pa teikė Seimui svarstyti vals tybės apdovanojimų įsta tymą, kuris būtų papildytas nauja nuostata.
Atsiras kapitono vardo medalis Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt
Siūloma įsteigti naują jūrų kapito no Liudviko Stulpino medalį. Idė ją įsteigti jį pasiūlė Jūrų kapito nų asociacija kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Susisiekimo ministerijos vandens transporto skyriaus vedėju Juozu Daruliu. Šiemet sukako 90 metų,
Išskirtinis: taip atrodys jūrų kapitono
L.Stulpino medalis.
kai Klaipėdos uostas tapo Lietuvos dalimi. Pirmasis uosto viršininkas buvo garsus to meto jūrų kapitonas L.Stulpinas. Tai būtų 42-asis Lietuvos Res publikos apdovanojimas. Tarp jų jau yra 10 apdovanojimų, kurie ne beteikiami. Jūrų kapitono L.Stulpino meda lis būtų teikiamas jūrų transporto sistemos darbuotojams už ypatin
gus nuopelnus. Šiuo medaliu pre tendentus apdovanotų susisiekimo ministras. Daugumą apdovanojimų teikia šalies Prezidentas. Išskirti niai yra Lietuvos kariuomenės kūrė jų savanorių medalis, Šaulių žvaigždė ir Šaulių žvaigždės medalis, kuriuos teikia krašto apsaugos ministras. Su sisiekimo ir krašto apsaugos minist rai kartu teikia S.Dariaus ir S.Girėno medalį.
Posakis „Švaru kaip laive“ tebeveikia Venantas Butkus Vidmanto Matučio nuotr.
tais gabenamų krovinių nuo bendros krovos siekia Jungtinės Karalystės ir Italijos uostuose, 17 proc. – Ispani jos, 16 proc. – Suomijos, po 11 proc. – Lenkijos, Maltos, Vokietijos uos tuose, 10 proc. – Belgijos uostuose. Nors Estija garsėja populiariomis keltų linijomis tarp Talino ir Helsin kio, jos ro ro krova sudaro tik 8 proc. nuo bendros krovinių dalies. Latvi jos uostuose jūrų keltais gabenamų krovinių dalis yra 4 proc. Klaipėdai – 22 vieta
Pagal bendrą krovą didžiausiu 2011 metų ES uostu, įskaitant ir Norve giją, Kroatiją bei Turkiją, buvo Ro terdamas. Jis krovė 370 mln. to nų, arba 6,4 proc. mažiau nei 2010 metais. Po jo – Antverpenas (Belgija) – 168 mln. t, Hamburgas (Vokieti ja) – 114 mln. t. Toliau Prancūzijos Marselis (84 mln. t), Ispanijos Al gesiras (69 mln. t), Turkijos Botas (65 mln. t), Prancūzijos Le Havras (63 mln. t), Olandijos Amsterda mas (60 mln. t), Jungtinės Kara lystės Irmingemas (57 mln. t), Vo kietijos Bremerhavenas (56 mln. t), Turkijos Izmitas (55 mln. t), Ispani jos Valensija (54 mln. t), Norvegi jos Bergenas (52 mln. t), Jungtinės Karalystės Londonas ir Milford Ha venas (po 49 mln.t), Italijos Genu
22
– tokią preliminarią vie tą pagal 2011 metų kro vos rezultatus ES užėmė Klaipėdos uostas. ja, Triestas (po 42 mln. t), Švedijos Geteborgas, Italijos Tarantas, Pran cūzijos Dunkeris (po 41 mln. t). Klaipėdos uostas pagal 2011 me tų krovą „Eurostat“ statistiko je nenurodytas, nors mažiau krovę uostai nurodyti. 36 mln. tonų krova pasižymėjęs Klaipėdos uostas pre liminariai turėtų būti 22 vietoje. Be jau išvardyto dvidešimtuko, jį dar aplenkė Jungtinės Karalystės Southemtonas (39 mln. t). Klaipėdos uostas krovė kiek daugiau nei Talinas ir Ryga – po 36 mln. tonų, Ispanijos Barselona (35 mln. tonų), Belgijos Zebriugė (32 mln. t), Rumunijos Konstanta (31 mln. t), Prancūzijos Nantes (30 mln. t). Iš ES uostų pagrindiniai krovinių srautai yra į Rusiją, Bra ziliją, JAV, Kiniją, Egiptą ir įvairias arabų šalis.
Sena jūreiviška tradicija: laivui atp lauk iant į uost ą, den is tur i blizgėti.
Daugelio šiuolaikinių laivų deniai – geležiniai, tad norint palaikyti švarą, pakanka juos nulieti vande niu arba perdažyti. Prieš kelis šimtmečius denio valymas buvo laikomas kiekvieno tvarkingo laivo šventu ir privalo mu ritualu. O kad tas darbas būtų atliktas kruopščiai, jūreiviai denį šveisdavo klūpėdami. Pradžioje drėgną denį pabarsty davo smėliu. Po to jūreiviai atsineš davo specialų sunkų akmenį ir tol tampydavo po denį, kol nuo šio at siskirdavo visas purvas, susikaupęs
Jei laive pastebėda vo nors mažiausią dėmelę, priversdavo jūreivius visą darbą atlikti iš naujo. pasikraunant uoste. Nuplovus pur vą, jūreiviams į rankas buvo įduoda ma po plytą ir jie klūpėdami gremž davo denį, kol šis pabaldavo. Jūreivių darbą paprastai stebė davo priekabus vyresnysis kapito no padėjėjas, atsakingas už tvarką
Realybė: denio brūžinimas senovės laivuose buvo svarbus ritualas.
ir švarą laive. Jei jis pastebėdavo nors mažiausią dėmelę, privers davo jūreivius visą darbą atlikti iš naujo. Dar kartą nuplovus denį, ateidavo eilė darbuotis šluotra žiais. Britų kariniame laivyne, kur buvo ypač didelis dėmesys skiria mas laivo išvaizdai, denis turėjo taip švytėti, kad ant jo būtų gali ma net tešlą duonai minkyti.
Žurnalo „Tygodnik Morski“ piešinys
Seniai jau jūreiviai nebegram do denio akmeniu, plyta ir smėliu, bet tvarkingame laive senoji tradi cija gyva. Ne kartą teko būti liu dininku, kai rytas plaukiančiame laive prasidėdavo nuo to, kad de nio komanda skrebučiais valydavo ir dažydavo visa tai, kas yra denyje ir virš jo. Ne veltui sakoma: „Šva ru kaip laive“.
12
pirmADIENIS, balandžio 22, 2013
JŪRA
Nauji sezono kruiziniai laivai Bent kelios kruizi nės laivybos kom panijos šiemet pla nuoja pradėti nau doti naujus, išskir tinius kruizinius laivus.
Įžymybė: „Norwegian-Breakaway“ – didžiausias laivas, kuris šiemet apsilankys Niujorke.
Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt
Pirmoji jūrų turistus naujais lai vais rengiasi nudžiuginti Norve gijos kompanija „NCL Norwegian Cruise Line“. Balandžio 30 dieną į pirmąjį rei są išplauks jos naujas laivas „Nor wegian Breakaway“. Jis dalį sezono plaukios Karibų jūros Bermudų zonoje, po to – tarp Bahamų ir Floridos. „Norwegian Breakaway“ išskirtinis ir tuo, kad tai bus pats didžiausias laivas, ku ris apsilankys JAV Niujorko Man heteno uoste. Jo ilgis 324 metrai, plotis – 40 metrų. Laivas gali priimti per 4 tūkst. keleivių. Jo įgulą, įskaitant ir aptarnaujan tį personalą, sudaro 1 595 žmonės.
Išskirtinė šių metų naujovė – kruizinia me laive 8,5 metro išsikišusi apžval gos aikštelė stikli nėmis grindimis 39 metrų aukštyje virš vandens.
Laive įrengti 1 024 įprastiniai kam bariai ir 238 karališkieji aparta mentai. Laivas išvysto iki 22 maz gų greitį. „Norwegian Breakaway“ nuo 2011 iki 2013 metų balandžio sta tytas Vokietijos Papenburgo laivų
statykloje „Meyer Werft“. Tas faktas, kad laivas statytas Europoje, o ne kur nors Pietry čių Azijoje, liudija apie jo išskirti nę kokybę. „Norwegian Breakaway“ laive turistų pramogoms įrengti pen ki vandens kalneliai, sienelės al pinistams, krepšinio aikštelė, at skira dalis numatyta ir triukšmo vengiantiems pagyvenusiems lai vo keleiviams. Liukso klasės kajučių gyvento jams numatyti netgi atskiri resto ranai ir plaukiojimo baseinai. Kita 2013 metų kruizinio sezo no naujovė kompanijos „Princess Cruises“ laivas „Royal Princess“. Šis laivas į pirmąjį reisą išplauks birželio 10 dieną ir plaukios tarp Barselonos ir Venecijos. Jis galės priimti 3,6 tūkst. keleivių.
Tąsa: ir naujame laive „Aidastella“ kompanija išlaikė šypsenėlės ir akies mirksnio stilių. „Buildingbreakaway.ncl.com“
Išskirtinė šio laivo įžymybė tai, kad jame įrengta už laivo borto 8,5 metro išsikišusi apžvalgos aikštelė su stiklinėmis grindimis 39 metrų aukštyje virš vandens. To dar neturi nė vienas kitas kruizinis laivas. Laive įrengti 306 karališki apar tamentai ir 1 438 įprasti kambariai. Iš jų 1 100 su balkonais. Naujus tik mažiau įspūdingus laivus į kruizinius maršrutus šie met kovo 23 dieną jau išleido MSC kompanija. Jos laivas „Preziosa“, kuris ga li priimti 3,5 tūkst. keleivių, plau kios Viduržemio ir Karibų jūros re gionuose. Šis laivas išskirtinis tuo, kad turi ilgiausią akvaparko vandens nusi leidimo taką. Jo aukštis – 12,8 met ro, ilgis net 144 metrai.
„Cruisecurrents.com“
Kompanija „Aida Cruise“ pra dėjo naudoti naują laivą „Aidas tella“, kuris priima 2 tūkst. ke leivių. Vis labiau populiarėja jūrinės ke lionės į Arktiką. Kompanija „Ponan Cruises“ pra dėjo naudoti naują liukso klasės 260 keleivių priimantį ledo kla sės kruizinį laivą „Le Soaleal“. Jis į atšiaurias zonas plauks iš Gren landijos. Šių metų sezoną daugybė kruizi nių laivų pradės plaukioti upėmis. Europoje pagrindinės kruizi nės upės yra Reinas, Mainas ir Dunojus. Kompanija „Viking Ri ver Cruises“ pradės naudoti net 10 naujų upinių laivų, tarp jų – „AmaVida“, „Ama Prima“, „Ava lan Artistry 2“, „Avalon Expres sion“, „Scenic Jewel“.
Išskirtinumas: „Royal Princess“ turi aštuonių metrų virš vandens apžvalgos aikš
telę stiklinėmis grindimis.
„Woldmaritimenews.com“ nuotr.
19
pirmadienis, balandžio 22, 2013
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Vicki Lewis Thompson knygą „Žaidimas prasideda“.
Vicki Lewis Thompson. „Žaidimas prasideda“. Būdama devyniolikos Kelė Branskom miestelio gyventojus pašiurpino nuoga nusifotografavusi vyrų žurnalui. Tiesą sakant, sukelti sensacijos ji netroško, tik norėjo atkreipti seksualiojo Nojaus Garfildo dėmesį. Bet negi jis, padorumo normų paisantis vyras, leisis į nuotykį su naivia mergiote? Praėjo pora metų, tačiau susižavėjimas Nojumi nedingo. Kelė netyčia susitinka su juo Las Vegase ir apsimeta esanti rafinuota gundytoja, kad Nojus vėl galėtų pasijusti jos angelu sargu. Aistringas žaidimas prasideda!
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
teatras Klaipėdos dramos teatras Balandžio 27 d. 18 val. – premjera. Režisieriaus Povilo Gaidžio kūrybinės veiklos 50-mečiui. P.Marks, W.Marks. „Viskuo kaltas teatras“. 2 dalių tragikomedija. Rež. P.Gaidys. Žvejų rūmai, Taikos pr. 70. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19) Balandžio 27 d. 18.30 val. – G.Kuprevičius. „Veronika“. 2 v. miuziklas. Balandžio 28, gegužės 19 d. 12 val. teatro kolonų salėje – „Verpalų pasakos“. 1 v. muzikinė pasaka vaikams iki 4 metų. Balandžio 28 d. 17 val. – „Žvaigždėta pilnatis“. 2 dalių šokio ir muzikos šou.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Balandžio 27 d. 12 val. teatro salėje – pantomimos teatras „A“. „Pasakos telefonu“. Improvizacijų vaidinimas 4–12 m. vaikams. Rež. A.Mažonas. Bilieto kaina 8 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Balandžio 28 d. 12 ir 15 val. didžiojoje salėje – tarptautinis šokio kolektyvų festivalis „Šokio vizija“. Bilieto kaina 10 Lt (moksleiviams, studentams, senjorams – 5 Lt). Bilietų platintojas Žvejų rūmų kasa (prieš renginį). Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36) Veikia šios parodos: 2 a. fojė – architekto Zigmo Bernardo Rutkausko akvarelių paroda „Aqua retro“, 1 a. fojė – Žanetos Jasaitytės tapybos paroda „Mirksnis“.
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 30 d.
XXXVIII festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“ Balandžio 26 d. 18 val. – „Barokinis operos pastišas“. Idėjos autorius J.Sakalauskas, rež.-choreografė M.S.Šimulynaitė, scenografė S.Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė J.Rimkutė. Atlikėjai: D.Tiškovaitė (sopranas), V.Gerasimovas (sopraninas), A.Bagdonavičius (kontratenoras), J.Sakalauskas (baritonas), senosios muzikos ansamblis „Arcadia consort“: I.Sipaitytė (smuikas), V.Paukštienė (smuikas), V.Jasulevičius (viola da gamba), R.Bliškevičius (viola da gamba), V.Šiugždinienė (violončelė), V.Neugasimovas (klavesinas). Bilietai – 20, 30 Lt. Nuolaidos galioja. KITI RENGINIAI Balandžio 25 d. 18 val. – komedija „Mano Aš“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.
Balandžio 27 d. 19 val. – interaktyvus šou-komedija „Sex guru“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Etnokultūros centras Klaipėdos etnokultūros centro „Etnotekstilės studijoje“ (Bažnyčių g. 4) – užsakomieji edukaciniai renginiai „Linelis rengia, avelė dengia“ moksleivių grupėms (ne mažiau kaip 15 žmonių). Registruotis tel. 410 108. Kiekvieną ketvirtadienį 18 val. jaunimui skirtas projektas „Etnoreidas“ – šokių vakarai „Vožiniai“. Nemokamai. Iki balandžio 29 d. 2013 m. Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkurso „Sidabro vainikėlis“ regioninė paroda. KONSULTACIJOS Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė). Tel. 410 108.
Avinas (03 21–04 20). Šiandien pasistenkite neapsikrauti buitiniais rūpesčiais. Antroje dienos pusėje gali atsirasti įtampos bendraujant su artimaisiais. Būtų gerai dieną praleisti kur nors toliau nuo namų. Jautis (04 21–05 20). Šeimynines problemas derėtų spręsti savarankiškai, be tarpininkų. Neimkite giliai į širdį skaudžių žodžių, rytoj emocijos turėtų atlėgti. Dvyniai (05 21–06 21). Pasistenkite atsiriboti nuo sunkių minčių, atsipalaiduokite, pagulėkite aromatinėje vonioje. Šiandien labai tiktų ir kelionės – pasisemtumėte naujų įspūdžių. Tikėtina, kad kelionėje užmegztumėte romaną. Vėžys (06 22–07 22). Protingais žodžiais ir nuoširdžiu dėmesiu šiandien bene kiekvieną priešininką patrauksite į savo pusę. Atminkite, jus gali pražudyti skubotumas. Liūtas (07 23–08 23). Susilaikykite nuo eksperimentų! Šiandien jie neatneš nieko gero, išskyrus nemalonią netvarką ir sumaištį. Mergelė (08 24–09 23). Gerai pasvarstykite, ar verta dalyvauti artėjančiame renginyje. Bėdos dėl to neturėsite, bet naudos – taip pat nenusimato. Svarstyklės (09 24–10 23). Pasitikėkite savo sveiku protu ir intuicija. Visiškai tiksliai tikrosios padėties nežinote nė jūs, bet vis dėlto esate arčiau tiesos nei bet kas kitas. Skorpionas (10 24–11 22). Nesukite sau galvos dėl smulkmenų joms vis vien veikiausiai neliks laiko. Svarbiausia – nesugadinti iš pat ryto sau ir kitiems nuotaikos dėl niekų. Šaulys (11 23–12 21). Saugokitės pasitikėjimą keliančio nepažįstamojo, nepasiduokite viliojančioms, bet iš tiesų labai rizikingoms pagundoms. Pats laikas pasirūpinti savo sveikata. Ožiaragis (12 22–01 20). Šiandien dėkite visas pastangas, kad vėl pagerėtų ryšiai su artimais jums žmonėmis. Net ir ne visai nuoširdų komplimentą tikrai verta pasakyti garsiai. Vandenis (01 21–02 19). Neribotų galimybių diena. Jūsų šansai laimėti neišmatuojamai padidės, jei rodysite iniciatyvą ir nebijosite rizikuoti. Žuvys (02 20–03 20). Šiandien neskubėkite, ir būsite pirmas. Jei kiltų konfliktas su artimu žmogumi ar draugu, įveikite išdidumą, būkite supratingas, pirmas parodykite iniciatyvą ieškoti kompromiso.
kinas Forum cinemas „Krudžiai“ (V, 3D, lietuvių k.) – 10.15 (3D), 13.15, 15.15 (3D), 18.15 val. „Ozas: didingas ir galingas“ (N7) – 11.15, 14 val. „Transo būsena“ (N16) – 12.15, 14.30, 17, 19.15, 21.45 val. „Džekas milžinų nugalėtojas“ (N7, 3D) – 10.30, 20.15 val. „Užmirštieji“ (N13) – 11.45, 14.45, 18, 21 val. „Pabėgimas iš planetos Žemė“ (N, 3D, lietuvių k.) – 12.45, 17.45 (3D) val. „Eilinis Džo. Kerštas“ (N13, 3D) – 13 val. „Sielonešė“ (N13) – 15.30 val. „Milijardierius ir blondinė“ (N13) – 16.45, 19, 21.30 val. „Valentinas vienas. 1 versija“ (N16, lietuvių k.) – 20.30 val. „Pikti numirėliai“ (N18) – 15.45, 18.30, 21.15 val.
Orai
Lietuvoje kitos savaitės pradžioje vyraus permainingi orai, naktį vietomis prognozuojama neigiama temperatūra. Šiandien bus mažai debesuota, termometrai rodys iki 14 laipsnių šilumos. Pūs nestiprus pietų, pietryčių vėjas. Antradienio naktį bus debesuota, kai kur gali palyti. Oro temperatūra sieks 4–6 laipsnius šilumos. Dieną visoje Lietuvoje prognozuojamas nedidelis lietus. Temperatūra sieks 12–13 laipsnių šilumos, vėsiausia pajūryje – 9 laipsniai šilumos.
Šiandien, balandžio 22 d.
+10
+9
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
kokteilis Nepatinka zyziančios bobos Kai praėjusią savaitę Marytė nusistebėjo, kad jaunuolis bare pietavo ant stalo pasidė jęs nešiojamąjį kompiuterį, tuo tarsi iššaukė ugnį į save. „Maryte, kai ateinate į kavinę, rū pinkitės savo reikalais ir savo patiekalais, – rėžė jaunesnio amžiaus skaitytoja. – Kuo ma žiau lysite į kitų reikalus, tuo mažiau skau dės jūsų galva. Žmogus netrukdė – sėdėjo ty liai, ramiai ir valgė. Oi, kaip aš nemėgstu to kių zyziančių bobų, kurios nori, kad visi gy ventų pagal jų taisykles. Nuo šiol kiekvieną kartą eidama į kavinę nešiuosi kompiuterį.“
+11
Priklausomybė – liga O Arūnas iš Melnragės įsitikinęs, kad nega lėjimas būti be kompiuterio – liga. „Tai yra visiška priklausomybė nuo inter neto, panašiai kaip nuo alkoholio ar narko tikų“, – sakė jis. Tegul žiūri, kas po nosimi Vaikiną kompiuterininką gynęs skaityto jas sakė: „Laikas – pinigai. O nešiojamieji kompiuteriai anokia čia naujiena, nei pra banga, nei „pižoniškumas“. O Jonis irgi panoro įgnybti: „Geriau ta Ma rytė po kavines nevaikščiotų. O jei jau atė jo, tai valgytų, kas panosėje padėta, o ne į kitus dairytųsi ir viešai paskalas skleistų“.
Rekomendacija: moters buvo pa
prašyta žiūrėti, ką turi ant savo stalo, o ne ką kiti veikia.
Linksmieji tirščiai Dažnai internetas panašus į moterį. Kuo ilgiau palaikomas ryšys, tuo daugiau tai jums kainuos. Galima bendrauti keletą valandų iš eilės ir nesužinoti nieko naujo. Vyrai naudojasi dažniausiai naktį. Šiaip tai apmokėjimas už valandas, bet kai kurie čia dar sugeba ir užsidirbti. Viešai erotika smerkiama, bet be jos eg zistuoti negali. Svajoja apie turtingą rėmėją. Galima netyčia ir virusą pasigauti. Česka (397 719; būkite geri, nesineškite į barus senų gremėzdiškų kompiuterių, kurių „smegenys“ atskiroje dėžėje)
Praha +19 Ryga +10 Roma +14 Sidnėjus +22 Talinas +9 Tel Avivas +18 Tokijas +12 Varšuva +14
Marijampolė
Vėjas
Vilnius
+11
Alytus
2–5 m/s
Vardai Danutė, Kajus, Leonidas (Leonas), Norvaidė, Soteras, Visgailas.
balandžio 22-ąją
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+5
+9
+9
+8
5
+6
+8
+6
+5
9
rytoj
trečiadienį
+6
+10
+11
Rytas
+5
112-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 253 dienos. Saulė Jaučio ženkle.
+11
Kaunas Londonas +13 Madridas +17 Maskva +11 Minskas +11 Niujorkas +11 Oslas +8 Paryžius +14 Pekinas +15
+10
Utena
6.14 20.56 14.42
Tauragė
orai klaipėdoje Šiandien
+11
Panevėžys
Pasaulyje Atėnai +21 Berlynas +17 Brazilija +25 Briuselis +13 Dublinas +13 Kairas +24 Keiptaunas +22 Kopenhaga +9
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)
+10
+6
+7
9
1724 m. gimė Imanuelis Kantas, lietuv ių kilmės moksl in inkas, filosofas, Kar al iauč iaus univer siteto profesor ius. Mirė 1804 m. 1870 m. gimė Rus ijos komp art ij os įkūrėj as Vladimiras Leninas. 1921 m. Čikagos mies to vald žia nus prendė bausti nuo 10 iki 100 do lerių baudomis moteris, kurios pasirodys gatvė je su trumpais sijonais ir nuogomis rankomis.
1953 m. gimė teatro ir kino aktor ius, rež i sier ius, bardas Kostas Smoriginas.
1969 m. 30-met is britas Robin’as Knox-Johnston’as per 312 dienų vienas jachta apiplaukė aplink pasaulį. 2008 m. eidamas 73-iuo sius metus net ikėtai mi rė kino ir teatro aktorius Audris Mečislovas Chada ravičius. Aktorius sukūrė apie septyniasdešimt ko miškų ir dramatiškų vaid menų teatre ir kine. 2011 m. kanad ieč ių ro ko atl ikėj as Bryan’as Adams’as, sulaukęs 51 me tų, pirmą kartą tapo tėvu.
teleloto
Nr. 889 2013 04 21
§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 64 869 (3 x 21 623) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 9 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt §§ §§ 70 34 05 36 50 51 31 37 08 32 42 46 59 66 74 52 27 01 10 14 19 49 20 69 24 75 57 04 03 12 60 38 44 15 71 §§§ 22 28 07 56 09 §§ §§§ 23 29 02 18 61 §§§ §§§ §§§ 45 17 65 26 54
Papildomi prizai: „Renault Thalia“ (TV) – Stasys Vincas Banaitis „Nissan Note“ – 0389808 Antivirusinės programos „Kaspersky“ – 030*486 5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 15 d.) – Asta Masiulytė iš Rokiškio 5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 15 d.) – Vitalija Mikniūtė iš Klaipėdos 5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 15 d.) – Adelė Virbalienė iš Šilutės raj.
5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 15 d.) – Valdas Žemaitis iš Klaipėdos raj. 5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 15 d.) – Ingrida Albavičienė iš Vilniaus 5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 15 d.) – Edmundas Čeičys iš Zarasų 5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 15 d.) – Danutė Šimkienė iš Kelmės raj. 5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 15 d.) – Vincė Miniotienė iš Raseinių raj.
Kvietimai į TV: 030*574, 042*859, 012*163 Prognozė: Aukso puode bus – 600 000 Lt
EUROJACKPOTAS Nr. 1234 EUROJACKPOTAS Nr. 12
2013 00 002013 04 19 EUROJACKPOTAS 00 000 EUROJACKPOTAS – 34 528-000 Lt 000 Lt 1700 18 22 25 00 00 00 002400 Papildomi skaičiai 1 6 Papildomi skaičiai 0 0 5 + 2 skaičiai 34 528 000 Lt 5 Prognozė: + 1 skaičius 1 435 377 Lt 5 Eurojackpote skaičiai 93 299 Lt- 00 mln. Lt 4 + 2 skaičiai 10 765 Lt 4 + 1 skaičius 738 Lt 4 skaičiai 310 Lt 3 + 2 skaičiai 209 Lt 3 + 1 skaičius 74 Lt 2 + 2 skaičiai 57 Lt 3 skaičiai 44 Lt 1 + 2 skaičiai 38 Lt 2 + 1 skaičius 27 Lt Prognozė: Eurojackpotas – 41 mln. Lt