2013-04-23 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

ANTRADIENIS, balandĹžio 23, 2013

.;A?.162;6@ /.9. ;1 6<

11

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜ VR[Ă›

RUBRIKA

sveikata

Sveika gyvensena

Puiki savijauta ir dvasinis pasitenki nimas aplinka – visa tai jaunos klaipėdie tės Rōtos Zaksaitės gyve nime atsirado pra dėjus aktyviai domėtis, kaip rasti trōksta mą harmoniją.

atneĹĄÄ— pilnatvÄ™ SiĹŤlyÄ?iau kiekvienam padaryti eksperimen-

Evelina ZenkutÄ—

e.zenkute@kl.lt

P.Gra­Şu­lis iť­ven­gÄ— san­kci­jĹł dÄ—l sa­vo kal­bĹł apie juo­dÄ…­jÄ… bu­hal­te­ri­jÄ….

Lietuva 7p.

Ar T.Car­na­je­vas dir­bo JAV ir Sau­do Ara­bi­jos Şval­gy­boms?

Pasaulis 13p.

Ge­ros sa­vi­jau­tos re­cep­tas – bÄ—­gio­ji­mas ir svei­ka mi­ty­ba.

„SiĹŤlyÄ?iau kiekvie tÄ… – kurÄŻ nam padaryti eksperimentÄ… – kurÄŻ laikÄ… tiemaitinkitÄ—s darĹžo laikÄ… tiesiog Mamos ÄŻtaka vÄ—mis, vaisiais ir pamatysite, koks Mergina, propaguo siog mailengvumas bei janti vegeta- Ĺžva rizmÄ…, besidomin lumas apima. Page ti Ĺža tinkitÄ—s rÄ—ja sveikabÄ—giojanti ilgas dis liavalgyste, ta, ďŹ ziĹĄkai jautiesi stipresnis, iĹĄtancijas, besidarĹžovÄ—tvermingas, o ir psi maudanti jĹŤroje Ĺžie chologinÄ— savimÄ…, tikina, kad jauta puiki. Mane sveikas gyvenimo mis, vainuolat lydi gera bĹŤdas – atgaiva nuotaika, pozityvu kĹŤnui ir sielai. 27 mas ir ramybÄ—s metĹł R.Zaksaisiais ir pajausmas“, – sakÄ— tÄ— prisimena, kad paĹĄnekovÄ—. jos ĹĄeima visamatysite, da buvo sÄ…monin ga, kalbant apie BÄ—gimas – gyveni sveikÄ… gyvensenÄ…. koks lengmo bĹŤdas Sveika „Dar vaikystÄ—je laks tydavau pa- R.Zak mityba – ne vienintelÄ— vumas bei skui mamÄ…, kai saitÄ—s aistra gyve ji bÄ—gdavo krosÄ… nime, mergina aktyviai bÄ—gio arba neĹĄdavau jos Ĺžvalumas ja. batus, kai ĹĄi basa bÄ—gdavo per snie „BÄ—giojimas – man apima. gÄ…. PavasarÄŻ ir ne tik sporto rĹŤĹĄis, bet ir gyve vasarÄ…, kai uĹžderÄ— nimo bĹŤdas. Tadavo vaisiai, aktyviai pro darĹžovÄ—s ir Ä?iau ir ĹĄioje srityje nespaudĹžiu sapaguodavome vÄ™s. vegetarizmÄ…. Aplin Kartais per mÄ—nesÄŻ ka ir suformavo nubÄ—gu apie 200 kilometrĹł, kar kitokÄŻ poĹžiĹŤrÄŻ ÄŻ ďŹ zi tais maĹžiau nei nÄ™ veiklÄ… bei miĹĄimtÄ…. Svarbiausia tybÄ…. O prieĹĄ porÄ… – pasiryĹžimas ir metĹł, suvokusi, startas. Tereikia pri jog kaĹžko mano gyvenime trĹŤkssiversti iĹĄeiti iĹĄ namĹł, o visa kita pa ta, dar labiau pasi vyks daug lengnÄ—riau ÄŻ kĹŤno ir viau nei bĹŤtĹł galima dvasios pilnatvÄ—s paieĹĄkas“, – sapa dÄ—jus bÄ—gioti, vÄ—liau manyti. PrakÄ— paĹĄnekovÄ—. natĹŤraliai kyla noras perĹžiĹŤrÄ—ti Anot jos, mama savo mitybos rabuvo tas ĹžmocionÄ…, pakeisti po gus, kuris domÄ— ĹžiĹŤrÄŻ ÄŻ gyvenimą“, josi, gerai ir Ĺžvaliai, skai kaip jaustis – teigÄ— RĹŤta. tÄ— ÄŻvairiÄ… literatĹŤrÄ…, lankÄ— semi Anot jos, nubÄ—gus narus. bent 10 kilometrĹł, uĹžplĹŤsta Pati R.ZaksaitÄ— ne energija ir apima valgo viso, kas euforija. gyva, ir yra vegeta rÄ—. Mergina tikina, kad „PraktiĹĄkai nebevar mes turÄ—tuproduktĹł. Domiuo toju ir pieno me iĹĄnaudoti nuosta si Ĺža bias galimyidÄ—jomis. TaÄ?iau nie liavalgystÄ—s bes, kurias suteikia KlaipÄ—da. kada savÄ™s nespaudĹžiau ir grieĹž „Turime jĹŤrÄ…, pui tai neliepiau atsikius takus, galime mÄ—gautis ĹĄva sakyti tam tikrĹł pro resniu oru. ReikduktĹł. MaitinitĹł paĹžymÄ—ti, kad masis sveikai ÄŻ mano daugelÄŻ ĹžmoniĹł, gyvenimÄ… atÄ—jo ď Ž PokyÄ?iai: N[\a ? GNX norinÄ?iĹł pradÄ—ti natĹŤraliai. Tiesiog bÄ—gioti, gÄ…sdivienÄ… dienÄ… nu`NV aĂ›` `b S\_ Zb\ na sukurti stereoti aV `cRV Xb` ZV af O V_ ZR QV aN PV WN stojau gerti kavÄ…, po \` Ă&#x;]_\ Ă˜Vb` WNV ]N pai to atsisakiau Ĺžu QĂ› W\ `]\_ aN` W\ T sunku ar net neÄŻma esÄ… bus labai vies. Valgyti mÄ—sÄ… N poreikio nejauÄ?iau no Cf aNb a\ 9VNb QN[` duojama, kad bÄ—gant ma. ÄŽsivaiz- atsirado daugiau ener niekada“, – pasako XV\ [b\ a_ gijos, stiprÄ—ja ga jo mergina. ilgas distan- imu nizmas patiria Ĺžai cijas, vos gaudai nitetas“, – tikina kvapÄ…. VisiĹĄka biĹĄkÄ… ĹĄokÄ…, mus mergina. po kurio atsiveria nesÄ…monÄ— – bÄ—gu ir ieĹĄkoti atsaky NatĹŤralĹŤs pokyÄ?iai akys ir uĹžplĹŤsta lengvu tempu, kant atsakymĹł Ĺžmo mĹł. O ieĹĄteigiamĹł pojĹŤÄ?iĹł GrĹŤdinasi ĹĄalÄ?iu atsipalaidavusi ir Pasak RĹŤtos, for banga“, – kalbÄ—gaus gyvenime neuĹždususi“, – muotis tokiems pradeda keistis ap jo R.ZaksaitÄ—. Jau porÄ… metĹł R.Zak sakÄ— R.ZaksaitÄ—, mitybos ÄŻproÄ?iams linkybÄ—s, kurios ĹĄia veikla uĹžsiisaitÄ— grĹŤdinapadÄ—jo sportas, nukreipia tinkama si ir ĹžiemÄ… maudo Mergina Ĺžino ir manti dvejus metus. joga ir meditacija. linkme“, – sasi jĹŤro apie neigiamÄ… kÄ— R.ZaksaitÄ—. poĹžiĹŤrÄŻ ÄŻ grĹŤdinimÄ… „Šalto duĹĄo tikrai je. KlaipÄ—dietÄ—s tiks „IĹĄ savo patirties si, vegetarizmÄ…, ne las – ÄŻkvÄ—p- ĹĄo galiu paliudyTaip ÄŻ merginos gy ti Ĺžmones aktyviai kimas ÄŻ jĹŤrÄ… nÄ—ra bijau, o ir ĹžaliavalgystÄ™ ar net bÄ— ti, kad gyvenant ve akty veiklai ir pokygiojimÄ…. supratimas, kad svar nimÄ… atÄ—jo kaip kartais atrodo toks baisus, „Manau, kad reikia mant joga, mityba viai ir uĹžsii- Ä?iams. bu iĹĄminties ir ĹžmonÄ—ms. PasstebÄ—ti savo orsu naudingĹł dalykĹł ganizmÄ… ir atrasti tebÄ—jau, kad page savaime. Tiesiog ne sireguliuoja Informacija apie semtis iĹĄ gamtos, dalykus, kurie jam rÄ—jo odos bĹŤknubÄ—gtus kilobesinori valgyypaÄ? kalbant apie tinka labiausiai. Jei lÄ—, turiu daugiau metrus ir marĹĄru ti tam tikro maisto mitybÄ…. kaĹžkam malonu ener tus mergina dair tikrai nereikia „IĹĄ gamtos Ĺžmogus sveikesnÄ— ir stipres gijos, tapau bÄ—gioti, tuo ir uĹžsiimk, lijasi socialiniuo prievartauti savÄ™s. ir papildo sase tinkluose ir nė“, – kalbÄ—jo PavyzdĹžiui, taip jĹŤrÄ… ĹžiemÄ…, pabandyk. jei nori ĹĄokti ÄŻ vo organizmÄ… ener paĹĄnekovÄ—. pastebi, kad ne visiĹĄkai natĹŤraliai gija, gyvybe. O vienÄ… ĹžmogĹł jau Svarbiausia – kai atsisakiau alkogyvenk aktyviai“, kĹŤ sugebÄ—jo paskatin Ĺ alto vandens bai holio. Seniau tau nas leng vas, – sakÄ— ji. siela taip pat mÄ—, anot merti televizoriĹł ir rÄ— vyno su gurjauÄ?iasi geriau. Da ginos, tik psicholo traĹĄkuÄ?iĹł valgymÄ… maniĹĄka uĹžkanda bar galiu sakyginis barjeras. buvo priimtinas iĹĄkeisti ÄŻ sporti, jog jauÄ?iu ďŹ zinÄ™ Harmonijos paieĹĄ tinÄ™ aprangÄ…. „Visi suvarĹžymai dalykas, taÄ?iau jau kos ir psichologinÄ™ kyla mĹŤsĹł galme harmonijÄ… savo PaĹĄnekovÄ— tikina, vose. Atsimenu, la net mintis nuody tus nebeky„Matyt, Ĺžmones gyve kad prieĹĄ atranprieĹĄ porÄ… metĹł vei ti save“, – tikigelis jau nebeÄŻsivaiz nime. Daudant sveikÄ… gyven tuziazmas. Tereikia kia kitĹł en- net neplanavau ĹĄok no R.ZaksaitÄ—. senÄ…, nesijautÄ— duoja gyveniti ÄŻ jĹŤrÄ…. TaÄ?iau pabandyti ir iĹĄ po mo be alkoholio, rĹŤ laiminga. pradĹžiĹł susirasti bÄ—gimo ir mankĹĄtos Mergina dĹžiaugia kymo, naktinio kompanionÄ… ĹĄiai si, kad pradÄ—jus buvau pirgyvenimo ir savÄ™s moji, kuri tam ry „Ma veiklai, nes bÄ—gti gyventi sveikai ir no gy ve ni me kaĹžko trĹŤko, alinimo. Man to Ĺžosi spor vienam – daug nebereikia, o gyve maudantis ĹĄaltame ĹžiemÄ…. PrieĹĄ tik neĹžinojau ko. Tai vijauta pagerÄ—jo ĹĄim tuoti, jos sa- sunkiau. Jau po ke nime vandenyje, bĹŤliĹł ir paskatino gy tu procentĹł. ieĹĄkoti bĹŤdĹł, kaip bÄ— alternatyvĹł, kaip yra daustebÄ—site, jog kĹŤnas mÄ—nesiĹł pa- tina gerai apĹĄilti, o pakeisti buvuir pats buvimo ne tik bĹŤti tapo tvirtesnis, sveikam, bet kartu siÄ… padÄ—tÄŻ. NatĹŤra vandenyje laikas prasmingai leisliai atÄ—jo metas, – trumpas. Orti laikÄ… bei ÄŻkvÄ—pti kai pradÄ—jau sau aplinkinius“, – uĹžduoti klausisakÄ— R.ZaksaitÄ—.

Ĺ iandien priedas

Vi­suo­me­nÄ— – li­go­niĹł ÄŻkai­tÄ— Smō­gis ÄŻ vei­dÄ… au­ to­bu­se, aĹĄa­ri­niĹł du­ jĹł ata­ka ka­vi­nÄ—­je bei gra­si­ni­mai nu­ Ĺžu­dy­ti – to­kiĹł iť­puo­ liĹł ĹĄio­mis die­no­ mis pa­ty­rÄ™ klai­pÄ—­ die­Ä?iai ste­bi­si, kad pa­vo­jin­gi ap­lin­ ki­niams psi­ chi­kos li­go­ niai lais­vai vaikť­ti­nÄ—­ja mies­to gat­vÄ—­mis, o me­di­kai dangs­to­si inst­ruk­ci­jo­mis.

„Siō­lau grei­Ä?iau pa­tvir­tin­ ti, kiek van­dens ge­ria ra­jo­ no viť­tos.“

5p.

Be­dar­bius retina emig­ra­ci­ja Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Uos­ta­mies­ty­je ga­na spar­Ä?iai ma­ŞÄ—­ ja be­dar­biĹł. Ma­no­ma, kad jĹł gre­tas re­ti­na vis dar nemaŞėjantys emig­ ra­ci­jos mastai.

d.janauskaite@kl.lt

ÄŽ ka­vi­nÄ™ – mai­tin­ti ka­ti­no

4

Kaina 1,30 Lt

Po­li­ti­kas Al­gir­das Grub­lys nu­trau­kÄ— Mies­to ĹŤkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­mi­te­to na­riĹł dis­ku­si­jas.

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ—

PrieĹĄ ke­lias die­nas uos­ta­mies­Ä?io se­na­mies­ty­je ÄŻvy­kÄ™s in­ci­den­tas su­ krÄ—­tÄ— ne tik vie­no ba­ro sa­vi­nin­kÄ…, bet ir iť­gÄ…s­di­no lan­ky­to­jus. ÄŽs­tai­ gos dar­bas bu­vo su­trik­dy­tas. Ba­ro sa­vi­nin­kas pri­si­mi­nÄ—, kad riau­ťes su­kÄ—­lÄ™s 64 me­tĹł vy­ras Ä?ia bu­vo uŞ­su­kÄ™s prieĹĄ ke­lias die­ nas. Val­ka­tau­jan­tis Ĺžmo­gus at­ si­ne­ťÄ— ka­ti­nÄ… ir rei­ka­la­vo duo­ ti gy­vō­nui mais­to. Sup­ran­ta­ma, be­na­mis bu­vo iť­va­ry­tas. Ma­tyt, ĹĄis ÄŻvy­k is uŞ­s i­f ik­sa­vo jo at­min­ty­je.

92 (19 695)

„„MÄŻs­lÄ—: kaip gin­tis nuo li­go­niĹł ir kas kal­tas dÄ—l jĹł ke­lia­mos grÄ—s­mÄ—s, svars­to po­li­ci­ja ir me­di­kai, bet ne ÄŻsta­

ty­mĹł lei­dÄ—­jai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio fo­to­mon­ta­Şas

Per pir­mÄ…­jÄŻ ĹĄiĹł me­tĹł pus­me­tÄŻ Klai­ pÄ—­do­je ÄŻre­gist­ruo­ti 4 953 be­dar­biai, o tai yra 699 Ĺžmo­nÄ—­mis, ar­ba 12,4 pro­c., ma­Şiau nei per tÄ… pa­tÄŻ lai­ko­ tar­pÄŻ per­nai. Ĺ iuo me­tu ne­dar­bo ly­gis Klai­pÄ—­ do­je sie­kia 8,9 pro­c. ir kas sa­vai­tÄ™ vis ma­ŞÄ—­ja. Ki­taip ta­riant, ofi­cia­liai dar­bo ne­tu­ri 8,9 pro­c. dar­bin­go am­Şiaus Ĺžmo­niĹł. „Ne­dar­bo ma­ŞÄ—­ji­mÄ… le­mia ÄŻvai­ rios prie­Şas­tys. At­si­ran­da vis dau­ giau lais­vĹł dar­bo vie­tĹł, ÄŻ ku­rias nu­krei­pia­mi be­dar­biai, be to, jie da­ly­vau­ja ÄŻvai­rio­se mo­ ky­mo pro­gra­mo­se.

2

2

ANTRADIENIS, balandžio 23, 2013

miestas

„Klai­pė­dos kar­to­nas“ – nuo­sto­lin­gas Me­džio plau­šo plokš­čių, kar­to­no bei hi­gie­ni­nio po­pie­riaus ga­my­ bos gru­pę val­dan­čių „Gri­giš­kių“ gru­pei pri­klau­san­ti įmo­nė „Klai­pė­ dos kar­to­nas“ per­nai bu­vo nuo­sto­ lin­giau­sia gru­pės bend­ro­vė. Ji pa­ ty­rė 213,2 tūkst. li­tų nuo­sto­lių.

Au­di­tuo­to­je „Gri­giš­kių“ ata­skai­ to­je nu­ro­do­ma, kad per­nai „Klai­ pė­dos kar­to­no“ kont­ro­liuo­ja­ma įmo­nė „Klai­pė­da Re­cyc­ling“, už­ sii­man­ti ma­ku­la­tū­ros su­pir­ki­mu, pa­ty­rė 165,9 tūkst. li­tų nuo­sto­lių, o ki­ta įmo­nė – Uk­rai­nos gof­ruo­to kar­to­no ir pa­kuo­tės ta­ros ga­my­ bos „Me­na Pak“ – už­dir­bo 468,4 tūkst. li­tų pel­no. „Klai­pė­dos kar­to­nas“, val­dan­tis 94,18 pro­c. „Klai­pė­da Re­cyc­ling“ ir 93,79 pro­c. „Me­na Pak“ ak­ci­ jų, kol kas pa­skel­bė kon­so­li­duo­tus 2012 m. veik­los re­zul­ta­tus. Re­g ist­r ų cent­r ui pa­teik­to­j e kon­so­li­duo­to­je ata­skai­to­je įmo­ nė nu­ro­dė, kad 2011 m. už­dir­bo 6,5 mln. li­t ų gry­n o­jo kon­so­l i­ duo­to pel­no – 11,9 pro­c. ma­žiau

nei 2010 m., kai jis sie­k ė 7,4 mln. li­tų. Tarp „Gri­giš­kių“ įmo­nių pel­nin­ giau­sia bu­vo „Klai­pė­dos kar­to­ną“ tie­sio­giai val­dan­ti „AGR pre­ky­ba“, 2012 m. už­dir­bu­si 4,498 mln. li­tų gry­no­jo pel­no. Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­ to plėt­ra už­sii­man­ti ant­ri­nė „Gri­ giš­kių“ įmo­nė „Nau­jie­ji Ver­kiai“, val­dan­tys be­veik 5,5 hek­ta­ro 8–10 mln. li­tų ver­tės skly­pą ša­lia Ver­ kių re­gio­ni­nio par­ko, per­nai už­dir­ bo sim­bo­li­nį 6,3 tūkst. li­tų pel­ną – 6,4 pro­c. di­des­nį nei prieš me­tus, kai jis bu­vo 5,9 tūkst. li­tų. Me­die­nos ap­dir­bi­mo bend­ro­vė „Balt­wood“ per­nai už­dir­bo 1,29 mln. li­tų gry­no­jo pel­no, o veik­ los 2012 m. ne­vyk­džiu­si ši­lu­mos ga­my­bos ir par­da­vi­mo bend­ro­vė „Gri­giš­kių ener­gi­ja“ per­nai pa­ty­rė 8,3 tūkst. li­tų gry­nų­jų nuo­sto­lių. Pel­nin­gai dir­ban­čių ir nau­jų in­ ves­tuo­to­jų pri­trauk­ti ke­ti­nan­čių „Gri­giš­kių“ ak­ci­jos ko­ti­ruo­ja­mos „Nas­daq Omx“ Vil­niaus bir­žos Ofi­cia­lia­ja­me pre­ky­bos są­ra­še.

Tvar­ka: re­gist­ra­tū­ros dar­buo­to­jos tu­ri tei­sę klaus­ti as­mens ko­do.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Dėl as­mens ko­do – pyk­tis As­mens ko­das mai­nais į ta­lo­ną pas gy­dy­ to­ją. Pa­cien­tai pik­ti­na­si, kad at­si­sa­kius pa­sa­ky­ti kai ku­riuos as­me­ni­nius duo­ me­nis dar­buo­to­jos ne­su­tin­ka už­re­gist­ ruo­ti pas gy­dy­to­ją.

BNS inf.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Iš­gąs­din­ti te­le­fo­ni­nių su­kčių vy­ res­nio am­žiaus pa­cien­tai pikt­nau­ džia­vi­mo at­ve­jų įžvel­gia ir gy­dy­mo įstai­go­se. Pas­kam­bi­nus į Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­nės ar jai pri­klau­ san­čios kon­sul­ta­ci­nės po­lik­li­ni­kos re­gist­ra­tū­ras ir pa­no­rus už­si­re­gist­ ruo­ti pas gy­dy­to­ją, pra­šo­ma pa­sa­ ky­ti sa­vo as­mens ko­dą.

Pa­cien­tui at­si­sa­kius, re­gist­ra­to­rė paaiš­ki­no, kad to­kiu at­ve­ju ne­ga­lės duo­ti ta­lo­no. Gar­baus am­žiaus pa­cien­tų nuo­ mo­ne, me­di­kai iš jų pra­šo per­ne­ lyg daug as­me­ni­nių duo­me­nų ir net va­di­na juos „te­le­fo­ni­nių su­ kčių pa­gal­bi­nin­kais“. Mat į na­ mus ne kar­tą pa­skam­bi­nę su­kčiai taip pat pra­šy­da­vo pa­sa­ky­ti as­ mens ko­dą. Ta­čiau re­gist­ruo­jan­tis pas gy­ dy­to­ją as­mens ko­do pra­šo­ma ne

tik šio­je gy­dy­mo įstai­go­je, ypač jei žmo­gus ten lan­ko­si pir­mą kar­tą. Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­ nės Kon­sul­ta­ci­nės po­lik­li­ni­kos ve­ dė­ja Vi­li­ja Pla­ta­kie­nė paaiš­ki­no, jog kom­piu­te­ri­nė sis­te­ma yra taip su­ kur­ta, kad be as­mens ko­do žmo­ gaus tie­siog ne­ga­li­ma už­re­gist­ ruo­ti. Bet jei pa­cien­tas jau yra lan­kę­sis gy­dy­mo įstai­go­je, pa­kan­ka nu­ro­ dy­ti tik vi­są sa­vo gi­mi­mo da­tą. V.Pla­ta­kie­nė mi­nė­jo, kad po­lik­li­ ni­ko­je pa­cien­tai ne kar­tą pik­ti­no­si dėl to­kios tvar­kos bei pra­šo­mo as­ mens ko­do. Jiems paaiš­ki­na­ma, kad pra­šy­ti to­kių duo­me­nų jiems lei­džia įsta­ty­mas. Pa­gal prieš be­veik sep­ty­ne­rius me­tus įsi­ga­lio­ju­sį As­mens duo­ me­nų tei­si­nės ap­sau­gos įsta­ty­mą svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gos tu­ri tei­sę rei­ka­lau­ti as­mens ko­do.

Gi­ru­liš­kiai pa­si­ju­to nu­skriaus­ti Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Skai­čiai: „Klai­pė­dos kar­to­nas“ per­nai pa­ty­rė per 200 tūkst. li­tų nuo­

sto­lių.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Be­dar­bius retina emig­ra­ci­ja Da­bar, kai at­ši­lo orai, 1 ter­m i­n uo­tam dar­b ui be­dar­bių pa­gei­dau­ja ir ke­lius re­

mon­tuo­jan­čios bend­ro­vės, ir dau­ gia­bu­čius na­mus ad­mi­nist­ruo­jan­ čios įmo­nės, įsi­va­žia­vo ir vie­šie­ji dar­bai“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos te­ri­ to­ri­nės dar­bo bir­žos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas And­rius Ado­mai­tis. Ta­čiau jis ne­slė­pė, jog taip pat svar­bi prie­žas­tis, ko­dėl ofi­cia­liai ma­ žė­ja ne­dar­bo ly­gis, yra emig­ra­ci­ja. „Jau­ni­mas juk ke­lia spar­nus į už­ sie­nį. Pats nu­ste­bau, kai pa­ma­čiau in­for­ma­ci­ją, jog Klai­pė­do­je li­ko tik 161 tūkst. gy­ven­to­jų. Tai­gi, ma­žė­ ja gy­ven­to­jų, ma­žė­ja ir be­dar­bių“, – kons­ta­ta­vo pa­šne­ko­vas. Ta­čiau jis ne­si­ry­žo spė­lio­ti, ar ka­da nors Klai­pė­do­je vėl bus pa­ siek­tas ne­dar­bo ly­gio su­ma­žė­ji­mo re­kor­das. Eko­no­mi­nio pa­ki­li­mo lai­kais šis ro­dik­lis Klai­pė­do­je sie­ kė 4–5 pro­c. „Ne­dar­bo ly­gis, ma­tyt, da­bar ga­li toks bū­ti, jei Dar­bo bir­žo­je re­gist­ ruo­tų­si tik tie žmo­nės, ku­rie tik­rai

no­ri ras­ti dar­bą, o ne dėl pa­šal­pų“, – svars­tė Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­jas.

Klien­t ai: uos­ta­mies­čio dar­bo

bir­žo­je žmo­nių ne­trūks­ta, nors ne­dar­bo ly­gis ir ma­žė­ja.

Gi­ru­lių bend­ruo­me­nė rei­ka­lau­ ja di­des­nio mies­to at­sto­vų dė­me­ sio ir ak­ty­ves­nių veiks­mų, spren­ džiant ky­lan­čias pro­ble­mas.

Su­si­ti­ki­mą su Klai­pė­dos me­ru Vy­ tau­tu Grub­liaus­ku ini­ci­ja­vę Gi­ru­lių bend­ruo­me­nės at­sto­vai ti­ki­no, kad jau­čia­si už­mirš­ti, o jų ra­jo­no bė­dos, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis uos­ta­mies­čio vie­to­mis, vie­nos di­džiau­sių. Gi­ru­lių se­niū­nai­tis Vik­to­ras Ka­vo­lis skun­dė­si, jog į da­lį pa­klau­si­mų, ku­rie bu­vo de­le­ guo­ja­mi Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos ko­ mi­te­tams, net ne­bu­vo rea­guo­ta. „Tur­būt ne vel­tui me­ras gy­ven­ti pa­si­rin­ko Meln­ra­gę, o ne Gi­ru­lius. Pas­te­bi­me, kad Meln­ra­gė at­ro­do žy­miai ge­riau. Jau­čia­mės ap­leis­ti, ta­čiau no­ri­me ieš­ko­ti komp­ro­mi­ sų“, – kal­bė­jo se­niū­nai­tis. Su pra­sta Gi­ru­lių pa­dė­ti­mi ir esą ne­spren­džia­mo­mis pro­ble­mo­mis ne­su­ti­ko mies­to me­ras V.Grub­ liaus­kas. „Pa­žiū­rė­ki­te į būs­to kai­nas Gi­ru­ liuo­se – jos tik­rai ne­ma­žos. Klai­pė­ do­je ne­no­riu iš­skir­ti nė vie­no ra­jo­ no, ne­bent se­na­mies­čiui ski­ria­ma šiek tiek di­des­nis dė­me­sys, ta­čiau tai na­tū­ra­lu. Li­ku­sių uos­ta­mies­ čio vie­tų pro­ble­mos spren­džia­mos vie­no­dai, nie­kam ne­tei­kiant di­des­ nių prio­ri­te­tų“, – sa­kė me­ras. Anot jo, pa­tys Gi­ru­lių bend­ruo­ me­nės at­sto­vai ga­lė­tų bū­ti at­vi­

Su­si­ti­ki­mas: iš Gi­ru­lių bend­ruo­me­nės V.Grub­liaus­kas iš­gir­do, kad jų ra­

jo­nui mies­to sa­vi­val­dy­bė ski­ria per ma­žai dė­m e­sio.

Gi­ru­lių gy­ven­to­jai Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės at­sto­vų pra­šė iš­ spręs­ti dvi­ra­čių ta­kų pro­ble­mas.

res­ni dis­ku­si­jai ir ak­ty­viau spręs­ ti klau­si­mus, kaip pa­ge­rin­ti esa­mą pa­dė­tį. Gi­ru­lių gy­ven­to­jai Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės at­sto­vų pra­šė iš­spręs­ ti dvi­ra­čių ta­kų pro­ble­mas: juo­se nė­ra šiukš­lia­dė­žių, o ir pa­tys ta­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

kai tu­rė­tų bū­ti nu­va­ly­ti. Gi­ru­liš­ kius pik­ti­no ir miš­ke ne­su­ren­ka­ mos šiukš­lės, duo­bė­tos gat­vės, ne­to­li plia­žo ne se­zo­no me­tu ne­ vei­kian­tis tua­le­tas, per­pil­dy­ti vie­ šie­ji kon­tei­ne­riai. Šlai­to gat­vės gy­ven­to­jai siū­lė pa­sta­ty­ti au­to­ mo­bi­liams drau­džian­čius sto­vė­ ti ženk­lus. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da ti­ki­no, kad Gi­ru­liuo­ se vyks­ta įvai­rūs tvar­ky­mo dar­bai. „Lo­po­mos gat­vių duo­bės, ap­ ge­nė­tos me­džių ša­kos, bus tvar­ ko­mas ša­li­gat­vis prie bu­vu­sio pa­ što“, – dės­tė L.Dū­da.

3

ANTRADIENIS, balandžio 23, 2013

miestas Re­mon­tuo­ja san­kry­žą

At­ran­ko­je – ant­plū­dis

Vėl kauks si­re­nos

Vi­są šią sa­vai­tę bus re­mon­tuo­ ja­ma Ši­lu­tės plen­to – Bal­ti­jos pro­spek­to san­kry­ža – ly­gi­na­ mos va­žiuo­ja­mo­jo­je ke­lio da­ly­ je esan­čios duo­bės. Dėl gat­vės re­mon­to dar­bų san­kry­žo­je bus ap­sun­kin­tas au­to­mo­bi­lių eis­ mas. Ran­go­vai re­mon­to dar­bus kas­dien sten­gia­si baig­ti iki dar­ bo die­nos pa­bai­gos – 17 val.

Pir­mo­ji pa­plū­di­my­je sau­gu­mą už­ tik­rin­sian­čių gel­bė­to­jų at­ran­ka, ku­ri tra­di­ciš­kai vy­ko „Gin­ta­ro“ ba­ sei­ne, su­lau­kė di­de­lio su­si­do­mė­ji­ mo. Jo­je da­ly­va­vo 70 žmo­nių. Tarp at­ran­kos da­ly­vių bu­vo ir mer­gi­ nų. Iš pre­ten­den­tų bus at­rink­ti 35 žmo­nės. Šią sa­vai­tę jiems bus or­ ga­ni­zuo­ja­mi mo­ky­mai. Ant­ro­ji gel­ bė­to­jų at­ran­ka vyks ge­gu­žę.

Ry­toj bus at­lie­ka­mas gy­ven­to­ jų per­spė­ji­mo ir in­for­ma­vi­mo sis­ te­mos pa­tik­ri­ni­mas, ku­rio me­tu 11.52 val. (3 min.) bus įjun­gia­mos mies­te esan­čios gar­si­nės elekt­ros si­re­nos. Nuo 11.55 val. iki 12 val. per Lie­tu­vos ra­di­ją ir te­le­vi­zi­ją, vie­ ti­nius trans­liuo­to­jus bus per­duo­ ta in­for­ma­ci­ja gy­ven­to­jams apie vyks­tan­tį pa­tik­ri­ni­mą.

Pra­tęs­ti šil­dy­mo se­zo­no ne­no­ri Šil­dy­mo se­zo­no iš­var­gin­ti klai­pė­die­čiai džiau­gia­si jo pa­bai­ga. Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bė ne­su­lau­kė nė vie­no gy­ven­to­jo, ku­ ris bū­tų ne­pa­ten­kin­tas, kad va­kar mies­te iš­jung­tas šil­dy­mas, skam­bu­čio.

m.skiriute@kl.lt

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­gist­ra­ci­jos sky­ riu­je už­re­gist­ruo­tos 10 klai­pė­die­čių mir­ tys. Mi­rė Ma­ri­jo­na Bra­zai­tie­nė (g. 1922 m.), Bro­nė Dau­gin­tie­nė (g. 1923 m.), Sta­sys Poš­ka (g. 1925 m.), Ka­zi­mie­ra Ma­lū­kie­nė (g. 1926 m.), Je­le­na Ka­me­ne­va (g. 1927 m.), Rai­sa Vin­čiu­ra (g. 1927 m.), Li­vi­ja Vik­to­ri­ ja Ši­mu­lio­nie­nė (g. 1927 m.), Vy­tau­tas Vi­ lei­ša (g. 1942 m.), Val­di­ma­ras Kal­ni­nis (g. 1952 m.), Ivan Ma­ke­jev (g. 1964 m.).

Al­gis Gai­žu­tis:

Gel­bė­ja sau­lė. Kai ji švie­čia, ir jaus­mas ki­toks.

nio – 6 laips­nius ši­lu­mos. Šią sa­ vai­tę taip pat nu­ma­to­mi ga­na vė­ sūs orai. „Gel­bė­ja sau­lė. Kai ji švie­čia, ir jaus­mas ki­toks“, – tvir­ti­no ve­ dė­jas. Klai­pė­die­čiai, ku­riems šal­ta, tu­ ri ga­li­my­bę pra­tęs­ti šil­dy­mo se­zo­ ną. Tam rei­kia gau­ti dau­gu­mos (50 pro­c.+1) na­mo būs­to sa­vi­nin­kų su­ ti­ki­mą. Pa­sak A.Gai­žu­čio, duo­me­

Po­sė­d žiai. Šian­d ien 14 val. ro­t u­šė­je vyks mies­to ta­r y­bos So­cia­l i­n ių rei­ ka­lų ko­m i­te­to po­sė­d is. Jo me­t u bus svars­to­m i du klau­s i­mai. 15.30 val. rink­sis sa­v i­val­dy­bės Tur­to ko­m i­te­to na­r iai. Jo dar­bot­var­kė­je taip pat nu­ ma­ty­ta svars­ty­ti du klau­si­mus. Gri­pas. Nors ir lė­tai, ta­čiau per­ša­li­mo li­gos po tru­pu­tį trau­kia­si iš uos­ta­mies­ čio – praė­ju­sią sa­vai­tę ser­ga­mu­mas šiek tiek su­ma­žė­jo. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro duo­me­ni­mis, praė­ju­ sią sa­vai­tę nu­sta­ty­ta 40 nau­jų gri­po at­ ve­jų, iš jų 23 – vai­kams. Prieš po­rą sa­vai­ čių gri­pu su­si­rgo 54 klai­pė­die­čiai, iš jų 28 – vai­kai. Praė­ju­sią sa­vai­tę ūmio­mis vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­jo­ mis su­si­rgo 823 klai­pė­die­čiai, iš jų 628 – vai­kai. Prieš po­rą sa­vai­čių vi­ru­si­nė­ mis in­fek­ci­jo­mis uos­ta­mies­ty­je sir­go 1015 gy­ven­to­jų, iš jų 686 – vai­kai.

Mil­da Ski­riu­tė

„Kaž­kaip keis­ta. Šian­dien ne­su­ lau­kė­me nė vie­no skam­bu­čio iš gy­ven­to­jų dėl šil­dy­mo se­zo­no. Gal žmo­nės dar ne­ži­no, kad jis baig­ tas, ar­ba šil­dy­mą nu­spren­dė­me iš­ jung­ti pa­čiu lai­ku“, – va­kar svars­ tė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Bu­tų ir ener­ge­ti­kos po­sky­rio ve­dė­jas Al­ gis Gai­žu­tis. Pa­sak jo, praė­ju­sią sa­vai­tę iš gy­ ven­to­jų su­lauk­ta daug skam­bu­čių. Bu­vo klau­sia­ma, ka­da mies­te bus baig­tas šil­dy­mo se­zo­nas. Nuo va­kar ra­dia­to­riai ne­be­šy­la klai­pė­die­čių bu­tuo­se ir mo­kyk­lo­se. Iš­jung­ti šil­dy­mą ši­lu­mos ūkio pri­ žiū­rė­to­jai tu­ri per tris die­nas, ta­ čiau pa­pras­tai šiems dar­bams už­ ten­ka ir vie­nos. Iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­ gas pla­nuo­ja­ma šil­dy­ti iki penk­ ta­die­nio. „Jei la­bai at­šil­tų, gal ir vai­kų lop­ še­liuo­se-dar­že­liuo­se šil­dy­mą baig­ tu­me anks­čiau. Ta­čiau pa­gal orų pro­gno­zes ne­pa­na­šu“, – pa­ste­bė­ jo ve­dė­jas. Sa­vait­ga­lis uos­ta­mies­ty­je bu­vo vė­sus. Šeš­ta­die­nio vi­du­ti­nė pa­ros tem­pe­ra­tū­ra sie­kė 5, sek­ma­die­

Dienos telegrafas

Ši­lu­ma: at­ši­lus orams, klai­pė­die­čiai vis daž­niau pra­ve­ria lan­gus ir bal­

ko­nus.

nų, kad kas nors no­rė­tų dar šil­dy­ tis, nė­ra. Bend­ro­vės „Vi­tės val­dos“ di­rek­to­rius Jev­ge­ni­jus Sa­kovs­kis tei­gė, ne­pa­ten­kin­tų, kad baig­tas šil­dy­mo se­zo­nas, as­me­nų taip pat ne­su­lau­kė. „Šian­dien bu­vo atė­jęs tik vie­nas žmo­gus, ku­ris pra­šė, kad bū­tų iš­

Redakcijos archyvo nuotr.

jung­tas šil­dy­mas. Pa­sa­kė­me, kad tai bus pa­da­ry­ta. Sun­ku įsi­vaiz­ duo­ti, kad dar kaž­kas no­rė­tų, jog na­me bū­tų pra­tęs­tas šil­dy­mo se­zo­ nas“, – tvir­ti­no J.Sa­kovs­kis. Anks­ čiau šil­dy­mo se­zo­ną nei pa­skalb­ta ofi­cia­li jo pa­bai­ga uos­ta­mies­ty­je bai­gė ke­li dau­gia­bu­čiai na­mai.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ge­ no­vai­tė Ra­džie­nė, Rai­sa Vin­čiu­ra, Sta­sys Poš­ka, Ka­zys Kent­ra, Je­le­na Ka­me­ne­va, Ka­zi­mie­ra Ma­lū­kie­nė, Ivan Ma­ke­jev. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Bro­nė Dau­g in­tie­nė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to aikš­te­lę už­da­rė iki ru­dens Mil­da Ski­riu­tė Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to dar­buo­to­ jai ir stu­den­tai iki ru­dens sa­vo au­ to­mo­bi­lius tu­rės pa­lik­ti įstai­gos priei­go­se. Mies­te­lio te­ri­to­ri­ja už­ tver­ta, o jo­je esan­ti sto­vė­ji­mo aikš­ te­lė iš pa­grin­dų re­konst­ruo­ja­ma.

Įva­ža į Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ to mies­te­lio te­ri­to­ri­ją nuo Man­to gat­vės pu­sės už­da­ry­ta jau sa­vai­ tę. Eis­mas ap­ri­bo­tas dėl aikš­te­lės, kur stu­den­tai ir dar­buo­to­jai pa­lie­ ka ma­ši­nas, re­konst­ruk­ci­jos. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Inf­rast­ ruk­tū­ros di­rek­ci­jos Plėt­ros sky­ riaus ve­dė­jas Ro­lan­das Ja­tu­lis pa­sa­ko­jo, kad da­bar jo­je yra įren­gi­ nė­ja­mas dre­na­žas. Už­bai­gus šiuos dar­bus, aikš­tė bus klo­ja­ma gra­ni­to trin­ke­lė­mis.

„Ran­go­vai aikš­tės re­konst­ruk­ci­ ją pla­nuo­ja už­baig­ti iki rug­sė­jo, jei tai leis me­teo­ro­lo­gi­nės są­ly­gos“, – tvir­ti­no ve­dė­jas. Kol vyks dar­bai, vai­ruo­to­jų pra­ šo­ma ma­ši­nas sta­ty­ti ša­lia uni­ ver­si­te­to esan­čio pre­ky­bos cent­ro aikš­te­lė­je. Gre­ta jos esan­čio­je te­ri­to­ri­jo­je, kur bus pa­sta­ty­tas Vers­lo tech­no­lo­gi­jų in­ku­ba­to­rius, taip pat ver­da dar­bai. Tie­sia­mi pės­čių­jų, dvi­ra­čių ta­kai, ša­ li­gat­viai, bai­gia­ma re­mon­tuo­ti gat­ vė, so­di­na­mi me­džiai, žo­lė. Šiuo me­tu bai­gia­ma iš­rink­ti ran­ go­vą, ku­ris at­liks Vers­lo tech­no­lo­ gi­jų in­ku­ba­to­riaus pro­jek­ta­vi­mo dar­bus. Jo plo­tas sieks 2 tūkst. 500 kvad­ra­ti­nių met­rų. Pla­nuo­ja­ma, kad pro­jek­tas bus įgy­ven­din­tas iki ki­tų me­tų lie­pos pa­bai­gos. Bend­ra jo ver­tė – per 20 mln. li­tų.

Ap­ri­bo­ji­mai: įva­ža į Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to mies­te­lio te­ri­to­ri­ją už­da­ry­ta nuo sa­vai­tės pra­džios.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

4

antradienis, balandžio 23, 2013

miestas

Re­mon­tas tru­ko de­šimt­me­tį Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Į pa­bai­gą ar­tė­jan­tis ka­pi­ta­li­nis re­ mon­tas pa­ge­rins sun­kių pa­cien­tų, ser­gan­čių tu­ber­ku­lio­ze, gy­dy­mą. Jau ne­tru­kus bus pa­dė­tas taš­kas be­veik de­šimt­me­tį gy­dy­mo įstai­ go­je vy­ku­siems re­mon­tams. Pa­ge­ri­no są­ly­gas

Šio­mis die­no­mis Res­pub­li­ki­nės Klai­ pė­dos li­go­ni­nės Tu­ber­ku­lio­zės fi­lia­le bus baig­ti pa­sku­ti­niai re­mon­to dar­ bai. Tad pa­cien­tai nuo šiol gy­do­ mi at­nau­jin­to­se ir jau­kio­se pa­la­to­se. Ka­pi­ta­li­nis re­mon­tas jau be­veik baig­ tas ket­vir­ta­ja­me li­go­ni­nės aukš­te. Čia pa­keis­ta grin­dų dan­ga, at­nau­jin­tos pa­la­tų ir ko­ri­do­rių sie­nos, lu­bos, sa­ ni­ta­ri­niai maz­gai, li­go­nių vir­tu­vė­lė, me­di­kų kam­ba­rys. Pa­cien­tams įreng­ ta vo­nia ir du­šas. Šia­me suau­gu­siems skir­ta­me sky­riu­je tel­pa 45 pa­cien­tai. Į jį pa­ten­ka tie, ku­riems pa­si­reiš­kia tu­ ber­ku­lio­zės at­kry­čiai ar­ba bu­vo nu­ trauk­tas gy­dy­mas. Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­ nės Tu­ber­ku­lio­zės fi­lia­lo vy­riau­sio­ jo gy­dy­to­jo pa­va­duo­to­jos Vir­gi­ni­jos Dauk­šie­nės tei­gi­mu, di­de­lė da­lis šių pa­cien­tų dėl tu­ber­ku­lio­zės at­kry­čių yra sun­kūs. Tarp jų ne­ma­žai yra to­kių, ku­ riems nu­sta­ty­ta tu­ber­ku­lio­zės bak­ te­ri­ja yra at­spa­ri gy­dy­mui. Daž­nai pa­cien­tams, ku­riems tu­ber­ku­lio­ zė gy­do­ma pa­kar­to­ti­nai, nu­sta­to­ma ne­ma­žai gre­tu­ti­nių su­si­rgi­mų. „To­kie li­go­niai nė­ra leng­vi, tad džiau­gia­mės, kad nuo šiol są­ly­gos jiems gy­dy­ti bus tik­rai ge­ros“, – pri­ dū­rė pa­va­duo­to­ja. Lo­vų ne­su­ma­ži­no

Šia­me sky­riu­je re­mon­tas ne­bu­vo da­ ry­tas be­veik 30 me­tų, tik bė­dai pri­ spy­rus bu­vo at­lie­ka­mi kos­me­ti­ niai dar­bai. V.Dauk­šie­nė ti­ki­si, kad per me­tus dar bus pa­ge­rin­tos są­ly­ gos me­di­kams – įreng­ti at­ski­ri du­šai ket­vir­ta­ja­me aukš­te. Mat ki­tų sky­rių dar­buo­to­jai tu­ri to­kią ga­li­my­bę nu­ si­praus­ti. Fi­lia­lo va­do­vė paaiš­ki­no, kad min­ties pa­cien­tams įreng­ti du­ šus pa­la­to­se at­si­sa­ky­ta, kad ne­rei­kė­ tų su­ma­žin­ti lo­vų skai­čiaus. Nors tu­ ber­ku­lio­zės at­ve­jų kas­met nu­sto­ma pa­na­šiai, ta­čiau li­go­nių ne­trūks­ta. Dau­giau sa­ni­ta­ri­nių maz­gų ne­bū­ tų ga­li­ma įreng­ti ir dėl pa­sta­to am­ žiaus – Tu­ber­ku­lio­zės li­go­ni­nė pa­ sta­ty­ta 1963 m. Pris­tab­dė kri­zė

Pa­si­bai­gus ka­pi­ta­li­niam sky­riaus ket­vir­ta­ja­me aukš­te re­mon­tui, pa­ga­ liau bus pa­dė­tas taš­kas di­des­niems sta­ty­bos dar­bams. Mat nuo 2005 m. kar­tu su ka­pi­ta­li­niu pa­sta­to re­mon­tu bu­vo pra­dė­ti pir­mo­jo ir tre­čio­jo sky­ rių at­nau­ji­ni­mo dar­bai, pa­laips­niui re­mon­tuo­ja­mos ki­tos pa­tal­pos. Juos vė­liau pri­stab­dė pra­si­dė­ju­si eko­no­ mi­nė kri­zė, kai gy­dy­mo įstai­gai la­ biau rū­pė­jo, kaip iš­gy­ven­ti. Nors, pa­sak V.Dauk­šie­nės, są­ly­gų ge­ri­ni­mui nė­ra ri­bų. Ga­na pra­sta si­ tua­ci­ja yra Vai­kų sky­riu­je. Fi­lia­lo va­ do­vė ap­gai­les­ta­vo, kad vai­kai nė­ra iš­ mo­ky­ti sau­go­ti bei tau­so­ti tur­to, tad no­rint su­kur­ti kuo jau­kes­nes ir gra­žes­ nes są­ly­gas jau­nie­siems pa­cien­tams, sky­rių ten­ka kas­met re­mon­tuo­ti.

Vi­suo­me­nė – li­go­nių įkai­tė 1

Po ke­lių die­nų vy­ras grį­žo į tą pa­čią ka­vi­nę ir puo­ lė šei­mi­nin­ką pei­liu. Rė­kė, gra­si­no nu­žu­dy­ti, vai­kė­si po ba­rą, o ga­liau­ siai pri­purš­kė aša­ri­nių du­jų. Tik ta­da, kai pa­ts pra­dė­jo spring­ ti aša­ro­mis ir ne­be­ga­lė­jo kvė­puo­ti, puo­lė lauk. Tai bu­vo ne pir­mas šį pa­va­sa­rį vy­ro iš­puo­lis. Du­jų pa­ra­ga­vę ke­le­tą kar­tų aša­ro­jo jo drau­gai be­na­miai, pa­na­šiai jis gąs­di­no ir ki­tų se­na­ mies­čio ka­vi­nių dar­buo­to­jus. „Pa­ži­no­jau jį dar ta­da, kai jis kar­ tą me­tuo­se pa­gu­lė­da­vo Ban­gų gat­ vės li­go­ni­nė­je. Pa­si­gy­dęs bū­da­vo ra­mus, at­ro­do, su­grįž­da­vo pro­te­ lis. Pa­me­nu, pa­si­svei­kin­da­vo­me. O pa­sta­ruo­ju me­tu jam vi­sai pa­ blo­gė­jo. Kai už­puo­lė ma­ne ba­re, už­vi­rė tik­ra ko­va. Nors ir se­ny­vo am­žiaus, bet, kaip ir vi­si psi­chi­kos li­go­niai, jė­gos tu­ri kaip jau­nas“, – pa­sa­ko­jo vie­nos se­na­mies­ty­je įsi­ kū­ru­sios mai­ti­ni­mo įstai­gos sa­vi­ nin­kas.

rė­tų su­lai­ky­ti to­kį as­me­nį ir nu­ga­ ben­ti į svei­ka­tos įstai­gą, o bu­din­tis psi­chiat­ras nu­spręs, ar poel­gis bu­ vo li­gos ap­raiš­ka. Jei įta­ria­ma, kad žmo­gus ne­tin­ ka­mai pa­siel­gė dėl li­gos, jį bū­ti­na su­lai­ky­ti. Tris­kart ne­li­ko li­go­ni­nė­je

Pa­tir­tis: A.Slat­vic­kis tei­gia, jog ne­re­tai ap­lin­ki­niai ma­to, kad žmo­gus el­gia­

si keis­tai, ki­taip, nei yra įpras­ta, ir svars­to, ar jis me­ni­nin­kas, ar li­go­nis.

Pa­dė­tis ne­pa­si­keis, kol ga­lios įsta­ty­mas, drau­džian­tis gul­dy­ti į li­go­ni­nę psi­chi­kos li­go­nius be jų pa­čių su­ti­ki­mo.

Paaug­lė smo­gė vy­rui

Bran­daus am­žiaus klai­pė­die­tis Piot­ras va­žia­vo mies­to au­to­bu­ su. Pas­ken­dęs sa­vo min­ty­se vy­ras ne­la­bai at­krei­pė dė­me­sį į mer­gi­ ną, sto­vin­čią prie vi­du­ri­nių­jų du­ rų. Pas­te­bė­jo, kad ji mo­juo­ja, ir pa­ ma­nė, kad tai jo pa­žįs­ta­ma taip su juo svei­ki­na­si. Kai au­to­bu­sas ar­tė­jo prie Mo­ kyk­los gat­vės sto­te­lės, vy­ras su­ si­ruo­šė iš­lip­ti ir su­pra­to, kad prie du­rų sto­vė­jo jam vi­sai ne­pa­žįs­ta­ ma paaug­lė. Ši nei iš šio, nei iš to vy­rui kumš­ čiu tren­kė į smil­ki­nį. „Tai bu­vo taip ne­ti­kė­ta, kad aš ap­stul­bau. Ar­čiau­siai sė­dė­ju­si mo­ te­ris man pa­sa­kė, kad ne­kreip­čiau dė­me­sio, nes mer­gi­na yra psi­chi­ kos li­go­nė“, – pa­sa­ko­jo Piot­ras. Jis ir keis­tai pa­siel­gu­si ne­pa­žįs­ ta­mo­ji iš­li­po sto­te­lė­je. Paaug­lė net ne­si­žval­gy­da­ma lei­do­si per gat­vę, nors nei pe­rė­jos, nei švie­so­fo­ro ar­ ti ne­bu­vo. Vai­ruo­to­jai spau­dė gar­ so sig­na­lus ir vi­sais bū­dais sten­ gė­si ne­nut­renk­ti pės­čio­sios, o ši nė neap­si­dai­riu­si nu­skuo­dė į ki­tą gat­vės pu­sę. Keis­tą in­ci­den­tą iš­ gy­ve­nęs vy­ras se­kė mer­gi­ną aki­ mis. Sut­ri­kęs žmo­gus ne­ži­no­jo, kaip pa­sielg­ti. Juk ne­prog­no­zuo­ ja­mo el­ge­sio mer­gi­na iš ag­re­sy­viai nu­si­tei­ku­sio pa­ke­lei­vio ga­lė­jo su­ lauk­ti žai­biš­ko at­sa­ko­mo­jo smū­gio, ga­lė­jo pa­tek­ti po au­to­mo­bi­lio ra­tais ir net žū­ti. At­sa­kin­gi li­go­nio glo­bė­jai

Klai­pė­dos 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­ to Vie­šo­sios po­li­ci­jos sky­riaus vy­ riau­sia­sis ty­rė­jas Arū­nas Pu­žaus­kas pa­ta­rė ne­sku­bė­ti pa­tiems ver­tin­ti, ar žmo­gus yra psi­chi­kos li­go­nis. Ta­čiau jei­gu to­kie įta­ri­mai bū­tų pa­grįs­ti, pa­rei­gū­nas pra­šė ne­lik­ti abe­jin­giems.

„Pa­tar­čiau paim­ti tą žmo­gų už ran­kos ir iš­kvies­ti po­li­ci­ją. Mes iš­ siaiš­kin­tu­me jo as­me­ny­bę, am­žių, kur gy­ve­na, kas už jį at­sa­kin­gas. Jei­gu mer­gi­na, apie ku­rią kal­ba­te, pri­pa­žin­ta ne­veiks­ni, at­sa­ko­my­bė už jos veiks­mus tu­rė­tų bū­ti tai­ko­ ma jos tė­vams už tai, kad ne­pri­žiū­ ri, – aiš­ki­no pa­rei­gū­nas. – Iš tie­ sų blo­gai, jei to­kie žmo­nės lais­vai vaikš­ti­nė­ja. Ga­li­ma tik įsi­vaiz­duo­ ti, kas bū­tų, jei ją bū­tų nu­tren­ku­ si ma­ši­na.“ Pa­ta­ri­mas kuo grei­čiau su­rink­ ti pa­gal­bos nu­me­rį 112 gal ir pro­ tin­gas, bet var­gu ar ra­cio­na­lus. Ir tai pri­pa­ži­no pa­ts pa­rei­gū­nas. Mat šiuo te­le­fo­nu at­si­lie­pia Bend­ro­jo pa­gal­bos cent­ro ope­ra­to­riai, o ne pa­rei­gū­nai. Kol ži­nia bus su­ra­šy­ta ir per­ duo­ta po­li­ci­jos bu­dė­to­jams, o šie per­siųs ją pa­tru­liams, pa­vo­jin­gai be­siel­gian­čio žmo­gaus ir pė­dos ga­li bū­ti atau­šu­sios. Jė­ga su­lai­ky­ ti bet ko­kį as­me­nį, net li­go­tą, ne­ pa­tar­ti­na. Pa­ta­rė fo­tog­ra­fuo­ti

Vis dėl­to pra­neš­ti apie nea­dek­va­ čiai be­siel­gian­tį li­go­nį po­li­ci­ja pri­ myg­ti­nai pa­ta­ria. Tik var­gu ar daž­ nas sek­tų to­kiam žmo­gui iš pa­skos, kad ga­lė­tų pa­rei­gū­nus in­for­muo­ti, kur jo ieš­ko­ti. A.Pu­žaus­kas pa­ta­rė pa­si­nau­do­ ti mo­bi­lio­jo te­le­fo­no ka­me­ra ir nu­ fo­tog­ra­fuo­ti pa­vo­jin­gai be­siel­gian­tį as­me­nį. Be to, kaip ga­li­ma de­ta­liau įsi­min­ti jo iš­vaiz­dą. Ga­vę nuo­trau­ką bei api­bū­di­ni­ mą po­li­ci­nin­kai ban­dys ras­ti šį as­ me­nį. „Da­bar dau­ge­lis tu­ri iš­ma­niuo­ sius te­le­fo­nus, ge­riau­sia bū­tų nu­ fo­tog­ra­fuo­ti. Tu­rė­da­mi at­vaiz­dą, ra­si­me tuos žmo­nes ir iš­siaiš­kin­ si­me. Jei­gu yra glo­bė­jų, ga­lė­si­me im­tis prie­mo­nių. Kiek­vie­nas apy­ lin­kės ins­pek­to­rius ži­no sa­vo ap­ tar­nau­ja­mo­je te­ri­to­ri­jo­je gy­ve­ nan­čius pa­na­šius as­me­nis. O jei­gu žmo­gus iki šiol bu­vo nor­ma­lus ir ne­ti­kė­tai pra­dė­jo elg­tis nea­dek­ va­čiai, apie tai rei­kė­tų ži­no­ti. Ta­da bū­tų ga­li­ma jam pa­dė­ti. Kuo dau­ giau in­for­ma­ci­jos, tuo grei­čiau ga­ lė­si­me im­tis rea­lių veiks­mų“, – tei­ gė A.Pu­žaus­kas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

At­ši­li­mas paašt­ri­na dep­re­si­ją

Klai­pė­dos psi­chi­kos svei­ka­tos cent­ro vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas Alek­ sand­ras Slat­vic­kis ne­lin­kęs pa­sta­ ruo­ju me­tu pa­daž­nė­ju­sių li­go­nių iš­puo­lių sie­ti su po il­gos žie­mos stai­ga už­plū­du­siu pa­va­sa­riu. Gy­dy­to­jas tei­gė, kad me­tų lai­kų kai­ta ne­da­ro įta­kos psi­chi­kos li­gų paū­mė­ji­mui. Tie­siog at­ši­lus žmo­ nės dau­giau lai­ko pra­lei­džia lau­ke. Spe­cia­lis­to tei­gi­mu, stai­gus at­ši­li­ mas vei­kia tik dep­re­si­ja ser­gan­čius žmo­nes. A.Slat­vic­kis svei­kie­siems pa­ta­ ria kas­kart pa­ma­čius nea­dek­va­ čiai be­siel­gian­tį žmo­gų pir­miau­sia kvies­ti po­li­ci­ją, net jei ky­la pa­grįs­ tas įta­ri­mas, jog as­muo taip el­gia­ si dėl li­gos. „Pa­tar­čiau ne­pro­vo­kuo­ti konf­lik­ to ir ne­si­vel­ti į jį. Po­li­ci­jos pa­ta­ri­mą fo­tog­ra­fuo­ti keis­tai be­siel­gian­čius as­me­nis ver­tin­čiau at­sar­giai. Vi­sais at­ve­jais to­kie veiks­mai yra su­si­ję su tei­sė­mis į at­vaiz­dą. Ti­kiuo­si, kad to­kios nuo­trau­kos bū­tų nau­do­ja­ mos tik po­li­ci­jos tar­ny­bi­niais tiks­ lais“, – kal­bė­jo A.Slat­vic­kis. Ty­liai sir­gu­liuo­ja

Po­li­ci­ja ne­re­tai siun­čia įta­ria­muo­ sius įvai­riais nu­si­kal­ti­mais pa­tik­ rin­ti psi­chiat­rų ko­mi­si­jai. Kar­tais me­di­kams ne­rei­kia net su­si­tik­ti su įta­ria­muo­ju, kad ga­lė­tų pa­sa­ky­ti, jog jis yra li­go­nis. Apie tai by­lo­ja iš­ ra­šai iš me­di­ci­ni­nių do­ku­men­tų. Ta­čiau bū­na ir to­kių at­ve­jų, kai po tei­sės pa­žei­di­mo žmo­gui nu­ sta­to­ma iki tol ne­diag­no­zuo­ta psi­ chi­kos li­ga. „Teo­riš­kai įma­no­ma, kad žmo­ gaus li­ga vi­są gy­ve­ni­mą bū­na ne­ diag­no­zuo­ta. Tie­siog ji neat­si­lie­pia žmo­gaus so­cia­li­niam funk­cio­na­ vi­mui. Dėl el­ge­sio su­tri­ki­mų as­ muo ne­pa­ten­ka į po­li­ci­ją ar gy­dy­ mo įstai­gą ir pa­ts ne­ži­no, kad ser­ga. Tie­siog vi­są gy­ve­ni­mą ty­liai sir­gu­ liuo­ja. Ap­lin­ki­niai ma­to, kad jis el­ gia­si keis­tai, ki­taip, nei yra įpras­ ta, ir svars­to, ar jis me­ni­nin­kas, ar li­go­nis“, – pa­tir­ti­mi da­li­jo­si psi­ chiat­ras. Ko­men­tuo­da­mas dras­tiš­kus iš­ puo­lius prieš nie­kuo dė­tus žmo­nes, gy­dy­to­jas ti­ki­no, kad pir­mie­ji tu­rė­ tų su­rea­guo­ti po­li­ci­nin­kai. Jie tu­

Kar­čiau­sios pa­tir­ties bend­rau­jant su psi­chi­kos li­go­niais tu­ri jų ar­ ti­mie­ji. Klai­pė­die­tė, ku­ri dėl su­pran­ta­mų prie­žas­čių ne­no­rė­jo at­skleis­ti sa­vo ta­pa­ty­bės, pa­sa­ko­jo, kad ar­ti­ma­ sis pra­dė­jo keis­tai elg­tis po pa­tir­ tos gal­vos trau­mos. Ne­val­do­mi pyk­čio ir ag­re­si­jos prie­puo­liai kar­to­da­vo­si. Kai ga­ liau­siai li­ga bu­vo diag­no­zuo­ta, žmo­gus pra­dė­tas gy­dy­ti. Kas­kart ar­tė­jant li­gos paašt­rė­ji­mui vy­rui pra­de­da vai­den­tis prie­šai. Per­se­kio­ji­mo ma­ni­ja tam­pa to­ kia ak­ty­vi, kad li­go­nis ren­ka­si kas­ kart vis ki­tą kerš­to ob­jek­tą. Ta­da nu­ken­tė­ti nuo jo smur­to pro­ver­ žio ga­li ir ar­ti­mie­ji, ir ne­pa­žįs­ta­mi žmo­nės. Tik pir­mą kar­tą vy­ras sa­vo no­ru at­si­gu­lė į li­go­ni­nę. Kiek­vie­nas ki­tas prie­puo­lis bu­vo sun­kes­nis, o įkal­bė­ti gy­dy­tis li­go­nį bū­da­vo vis sun­kiau. „Li­ga yra di­de­lė naš­ta ne tik ar­ ti­mie­siems, bet ir pa­čiam li­go­niui. Ma­no gi­mi­nai­tis kas­kart išė­jęs iš li­ go­ni­nės bi­jo­da­vo su­si­tik­ti pa­žįs­ta­ mus, nes gė­di­jo­si. Su­vo­ki­mas, kad ser­ga psi­chi­kos li­ga, jį la­bai sle­gia. Bet kai ne­ga­la­vi­mas ima ūmė­ti, jis kas­kart pa­si­reiš­kia vis ašt­res­nė­ mis for­mo­mis. Su­lai­ky­tas jis su­ pran­ta, kad ga­li pa­tek­ti į li­go­ni­nę, to­dėl po­li­ci­jo­je mo­bi­li­zuo­ja­si, nu­ si­ra­mi­na ir ti­ki­na, kad dau­giau to­ kie iš­puo­liai ne­pa­si­kar­tos. Vi­sais įma­no­mais bū­dais ven­gia pa­tek­ti į li­go­ni­nę“, – pa­sa­ko­jo li­go­nio gi­ mi­nai­tė. Šį pa­va­sa­rį po­li­ci­ja se­na­mies­čio ba­re siau­tė­ju­sį žmo­gų į gy­dy­mo įstai­gą ve­žė tris kar­tus, ta­čiau jis nė vie­ną kar­tą po ne­val­do­mo siau­ tu­lio ne­li­ko li­go­ni­nė­je. Prie­žas­tis – daug me­tų psi­chiat­rų gy­dy­tas bei į įskai­tą įra­šy­tas žmo­gus ne­su­ti­ko bū­ti gy­do­mas. Kar­čios pa­tir­ties tu­rin­ti li­go­nio gi­mi­nai­tė tvir­ti­no, jog pa­dė­tis ne­ pa­si­keis, o vi­suo­me­nė bus psi­chi­ kos li­go­nių įkai­te, kol ga­lios įsta­ty­ mas, drau­džian­tis gul­dy­ti į li­go­ni­nę psi­chi­kos li­go­nius be jų pa­čių su­ ti­ki­mo. Pa­gal­ba tik dek­la­ruo­ja­ma

Klai­pė­die­tė pa­sa­ko­jo gir­dė­ju­si, jog praė­ju­sios ka­den­ci­jos Sei­mą bu­vo pa­sie­kęs įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­ jek­tas, ku­rio es­mė – ne­rei­ka­lau­ ti li­go­nio su­ti­ki­mo gy­dy­ti, jei­gu jis anks­čiau jau bu­vo gy­dy­tas nuo psi­ chi­kos li­gos. Ta­čiau toks pa­kei­ti­ mas kol kas vis dar ne­priim­tas. „Spė­ju, kad bus pra­lie­ta dar daug nie­kuo dė­tų žmo­nių krau­jo, kol mū­sų po­li­ti­kai su­pras, kad ne­gy­ do­mi psi­chi­kos li­go­niai ke­lia grės­ mę“, – įsi­ti­ki­nu­si mo­te­ris. Kal­bė­da­ma apie spe­cia­lis­tų pa­ gal­bą to­kį li­go­nį sa­vo ap­lin­ko­je tu­ rė­ju­si klai­pė­die­tė pik­ti­no­si ne­ su­lau­ku­si pa­gal­bos iš so­cia­li­nių dar­buo­to­jų. Nors ofi­cia­liai tei­gia­ ma, jog jie vyk­do glo­bo­ja­mų pa­ cien­tų kont­ro­lę, mo­te­ris tvir­ti­no, kad tai tė­ra dek­la­ra­ci­ja.

5

antradienis, balandžio 23, 2013

miestas

Už­da­vi­nys po­li­ti­kams – kar­vių gir­dy­mas Mil­da Ski­riu­tė Mies­to ta­ry­bos na­riams te­ko neįp­ ras­ta už­duo­tis – jie tu­ri nu­sta­ty­ti, kiek van­dens iš­ge­ria Klai­pė­dos ra­ jo­ne au­gi­na­mos viš­tos, kar­vės, ark­ liai ir ki­ti gy­vū­nai.

Ne­pa­to­gu­mai: Jū­ri­nin­kų pro­spek­to gy­ven­to­jai skun­džia­si, kad iki sto­te­lės, kur su­sto­ja daug au­to­bu­sų, jiems

ten­ka ei­ti to­li­mą ke­lią.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

No­ri ge­res­nio su­si­sie­ki­mo Jū­ri­nin­kų pro­spek­to gy­ven­to­jai no­ri pa­to­ giau pa­siek­ti mies­to cent­rą. Da­bar iki sto­ te­lės jiems ten­ka ei­ti dau­giau nei 20 min. ar­ba nau­do­tis spe­cia­laus marš­ru­to au­to­bu­ su, ku­ris va­žiuo­ja re­tai ir ne­tin­ka­mu lai­ku. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Iki sto­te­lės ei­na 22 min.

Ties Tai­kos ir Jū­ri­nin­kų pro­spek­ to san­kry­ža yra du pen­kių aukš­tų dau­gia­bu­čiai na­mai. Juo­se – per 100 bu­tų. „Pro mus va­žiuo­ja tik vie­nas spe­ cia­laus 1A marš­ru­to au­to­bu­sas. Ta­ čiau jis kur­suo­ja la­bai re­tai ir ne­la­ bai tin­ka­mu lai­ku“, – guo­dė­si vie­na iš gy­ven­to­jų Rio­ri­ta Do­vi­dai­tie­nė. Pa­sak mo­ters, daž­niau­siai gy­ven­to­ jams ten­ka ei­ti į sto­te­lę, esan­čią prie pre­ky­bos cent­ro Tai­kos pro­spek­to ir Smil­te­lės gat­vių san­kry­žo­je. „Pa­čiai daž­nai ten­ka ei­ti iki jos. Vi­du­ti­niš­kai už­trun­ki 22 min. Tai – di­de­lis at­stu­mas, ver­ti­nant tai, kad gy­ve­na­me mies­te. Žmo­nės, iš mies­to iš­si­kraus­tę į Di­tu­vą, Šer­nus, tu­ri ge­res­nį su­si­sie­ki­mą nei mes“, – pa­ste­bė­jo klai­pė­die­tė. Krū­muo­se gy­ve­na be­na­miai

Mo­te­ris tvir­ti­no, kad na­muo­se gy­ ve­na daug žmo­nių, ku­rie ne­tu­ri au­to­mo­bi­lių. Trans­por­to prie­mo­ ne ne­ga­li nau­do­tis ir pa­čios R.Do­ vi­dai­tie­nės šei­ma. „Kol tu­rė­jo­me ma­ši­ną, di­de­ lių pro­ble­mų ne­ki­lo. Ta­čiau vy­rui am­pu­ta­vo ko­ją. Aš vai­ruo­to­jo pa­

žy­mė­ji­mo ne­tu­riu. Mes net iki gy­ dy­mo įstai­gos ne­ga­li­me nu­va­žiuo­ ti. Jei pro ša­lį va­žiuo­tų au­to­bu­sas, gal kaip nors nuei­tu­me iki tos sto­ te­lės. Tak­si juk kiek­vie­ną die­ną ne­ va­žiuo­si“, – sa­kė gy­ven­to­ja.

Rio­ri­ta Do­vi­dai­tie­nė:

Žmo­nės, iš mies­to iš­ si­kraus­tę į Di­tu­vą, Šer­nus, tu­ri ge­res­nį su­si­sie­ki­mą su Klai­ pė­da nei mes. Mi­nė­tuo­se na­muo­se gy­ve­na ir vai­kai, ku­rie lan­ko mo­kyk­lą. Jie bi­ jo tam­siu pa­ros me­tu ei­ti iki sto­te­ lės prie pre­ky­bos cent­ro. „Iki sto­te­lės ei­ti ne tik to­li, bet ir ne­jau­ku. Ke­ly­je nuo mū­sų na­ mų iki Tai­kos pro­spek­to ir Smil­te­ lės gat­vės san­kry­žos au­ga krū­mai. Ten gy­ve­na be­na­miai. Kai su­tems­ ta, la­bai ne­jau­ku ei­ti. Ypač bi­jo vai­ kai“, – tvir­ti­no gy­ven­to­ja. Au­to­bu­sai ne­va­žiuo­da­vo tuš­ti

Pa­sak R.Do­vi­dai­tie­nės, kai bu­ vo re­mon­tuo­ja­mas Mi­ni­jos gat­vės ruo­žas, pro jų na­mus pra­va­žiuo­da­

vo 1 ir 12 marš­ru­to au­to­bu­sai. Pa­ si­bai­gus re­mon­tui, jie grį­žo at­gal į sa­vo tra­są. „Mū­sų lan­gai yra prieš sto­te­ lę. Kai va­žiuo­da­vo au­to­bu­sai, jo­ je vi­sa­da bū­da­vo po 1–2 žmo­nes. Gal ne vi­sais rei­sais, bet au­to­bu­sai tik­rai ne­va­žiuo­da­vo tuš­ti“, – pri­si­ mi­nė mo­te­ris. Jū­ri­nin­kų pro­spek­to gy­ven­to­jai su­si­rin­ko 100 pa­ra­šų, kad pro juos pra­va­žiuo­tų au­to­bu­sas, ir krei­pė­si į mies­to sa­vi­val­dy­bę. Ta­čiau ge­rų ži­ nių ne­su­lau­kė. „Mi­ni­jos gat­ve va­žiuo­ja du au­ to­bu­sai. Ga­lė­tų vie­nas su­kti ir pro mus. Ma­nau, kad tai pa­da­ry­ti bū­tų įma­no­ma. Be to, prie Tai­kos pro­ spek­to pa­bai­go­je esan­čio pre­ky­ bos cent­ro yra kai ku­rių marš­ru­tų au­to­bu­sų ga­lu­ti­nė sto­te­lė. Jų marš­ ru­tus ga­lė­tų pra­tęs­ti iki mū­sų“, – svars­tė klai­pė­die­tė.

Taip pat siū­lo­ma pa­tvir­tin­ti au­ga­lų lais­ty­mui rei­ka­lin­go van­dens nor­ mas. „Ko­dėl rei­kia nu­sta­ty­ti, kiek van­dens iš­ge­ria Klai­pė­dos ra­jo­no kar­vė ar viš­ta?“ – ste­bė­jo­si Klai­pė­ dos mies­to ta­ry­bos Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­mi­te­to na­riai. Uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bės So­ cia­li­nės inf­rast­ruk­tū­ros sky­riaus ve­dė­ja Vio­le­ta Gem­bu­tie­nė aiš­ki­no, kad šį spren­di­mą ini­ci­ja­vo bend­ro­vė „Klai­pė­dos van­duo“. Įmo­nė van­de­nį tie­kia ne tik Klai­ pė­dos mies­tui, bet ir ra­jo­nui. „Cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­mas van­duo ga­li bū­ti nau­do­ja­mas ne tik bui­ti­ nėms reik­mėms, bet ir au­ga­lams lais­ty­ti ar gy­vū­nams gir­dy­ti. To­dėl ir siū­lo­me nu­sta­ty­ti nor­mas“, – aiš­ ki­no ve­dė­ja. Nus­ta­čius nor­mas, bus ga­li­ma su­ skai­čiuo­ti, kiek su­var­to­ta van­dens au­ga­lams lais­ty­ti ir gy­vū­nams gir­ dy­ti, kai var­to­to­jas ne­tu­ri skai­tik­lio ar šis su­ge­dęs, yra pa­si­bai­gęs įren­ gi­nio pa­tik­ros lai­ko­tar­pis. V.Gem­bu­tie­nė pa­brė­žė, kad gy­ ven­to­jams su­var­to­ja­mo van­dens nor­mos jau yra nu­sta­ty­tos se­ niai. Var­to­to­jai, ku­rių bu­tuo­se nė­

ra įreng­tas ap­skai­tos prie­tai­sas, per mė­ne­sį tu­ri su­mo­kė­ti už 7 kub. met­ rus van­dens. Kai ku­rie mies­to ta­ry­ bos na­riai pik­ti­no­si, kad nu­sta­ty­tos nor­mos yra per di­de­lės. „Ži­nau pen­kių as­me­nų šei­mą, ku­ri gy­ve­na bu­te ir ja­me nė­ra įreng­ta skai­ tik­lio. Jiems van­dens su­var­to­ji­mas skai­čiuo­ja­mas pa­gal nor­mą. Va­di­na­ si, jie per mė­ne­sį su­var­to­ja 35 kub. met­rus van­dens, nors rea­li si­tua­ci­ja yra ki­to­kia. Sąs­kai­tos – mil­ži­niš­kos. Nor­mos tik­rai yra per di­de­lės“, – pik­ ti­no­si po­li­ti­kas Vy­tau­tas Lu­pei­ka. Jam paaiš­kin­ta, kad šie var­to­to­jai ga­li įsi­reng­ti van­dens skai­tik­lius. Tai ne­mo­ka­mai da­ro įmo­nė „Klai­pė­dos van­duo“. „Bū­tų idea­lus va­rian­tas, jei vi­sur su­var­to­to van­dens ap­skai­čia­vi­mas vyk­tų pa­gal ap­skai­tos prie­tai­sus. Ta­čiau kai kur įren­gi­nių nė­ra. Pa­si­ tai­ko, jog skai­tik­liai su­gen­da ir van­ de­nį ten­ka skai­čiuo­ti pa­gal nor­mą. Pas­ta­ro­sios yra di­des­nės nei rea­lus van­dens su­var­to­ji­mas. Tą ro­do ir tai, kad Klai­pė­dos bu­tuo­se, įren­gus skai­tik­lius, van­dens su­var­to­ji­mas la­bai su­ma­žė­jo“, – aiš­ki­no Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės Bu­tų ir ener­ge­ti­ kos po­sky­rio vy­riau­sia­sis spe­cia­ lis­tas Skir­man­tas Ada­šiū­nas. Dis­ku­si­jas nu­trau­kė mies­to ta­ry­ bos na­rys Al­gir­das Grub­lys: „Siū­lau grei­čiau pa­tvir­tin­ti, kiek ge­ria ra­jo­ no viš­tos“. Ko­mi­te­to na­riai pri­ta­ rė spren­di­mo pro­jek­tui. Jį dar tu­rės tvir­tin­ti mies­to ta­ry­ba.

Po­ky­čių kol kas ne­ža­da

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Trans­por­to sky­riaus ve­dė­jas Ri­man­tas Moc­kus pa­tvir­ti­no, jog klai­pė­die­čių pra­šy­ mą yra ga­vęs. Ta­čiau, anot jo, kol kas jo­kių po­ ky­čių ne­nu­ma­to­ma – gy­ven­to­jams rei­kės vers­tis su 1A marš­ru­to au­to­ bu­su. „Da­bar ne­t u­r i­m e ga­l i­my­b ių siųs­ti au­to­bu­so, ku­ris bū­tų tuš­ čias. Anks­čiau čia bu­vo di­de­lė lai­ vų re­mon­to įmo­nė. Va­žiuo­da­ vo daug dar­bi­nin­kų. Da­bar di­de­lė da­lis įmo­nės bu­vo iš­kel­ta“, – tei­ gė ve­dė­jas. Ta­čiau, anot R.Moc­kaus, gy­ven­to­jų pra­šy­mas ne­bus pa­dė­tas į stal­čių. „Jį dar ana­li­zuo­si­me. Gal atei­ty­ je kaž­ką pa­vyks pa­da­ry­ti“, – tvir­ ti­no ve­dė­jas.

Kai ku­rios siū­lo­mos van­dens nor­mos: Van­dens, skir­to gy­vu­liams gir­dy­ Žą­sis ar an­t is – 1,4

ti, nor­mos (lit­rai per pa­rą) Žir­gas ar­ba ark­lys – 45 Mel­ž ia­ma kar­vė – 60 Bu­lius ar­ba mė­si­nė kar­vė – 45 Ver­še­lis (iki 6 mėn.) – 12 Par­ša­ve­dė su par­šiu­kais – 42 Avis ar­ba ož­ka – 7 Ėriu­kas ar­ba ožiu­kas – 4,2 Šuo ar la­pė 5 Triu­šis – 2,1

Ka­la­ku­tas – 1 Viš­ta – 0,7 Viš­čiu­kas – 0,3 Au­ga­lų lais­ty­mui skir­to van­dens nor­mos (kvad­ra­ti­niam met­rui lit­rai per pa­rą) Vais­me­d žių lais­ty­mas – 10 Gė­ly­nų lais­ty­mas – 5 Žo­ly­nų lais­ty­mas – 4 Lau­ko dar­žo­vių lais­ty­mas – 4

6

antradienis, balandžio 23, 2013

nuomonės

Ar Są­jū­dis mus iš­lais­vi­no?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

M.That­cher už­sie­nio po­li­ti­ka

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

V

e­l io­nė bu­v u­si bri­t ų prem­ je­rė Mar­ga­ret That­cher ga­ lė­t ų tap­t i ge­r u pa­v yz­d žiu aukš­čiau­siems Lie­tu­vos va­ do­vams, pir­miau­sia kal­bant apie už­sie­ nio po­li­ti­ką. M.That­cher bu­vo rea­lis­tė. Vie­nin­te­lis in­ te­re­sas, ku­r iuo ji va­do­va­vo­si, bu­vo jos ša­lies in­te­re­sai. Nes­var­bu, jei dėl jų bū­ tų rei­kė­ję, jog tęs­tų­si Šal­ta­sis ka­ras ar Vo­ kie­ti­ja bū­tų li­ku­si ne­su­vie­ny­ta. M.That­ cher nie­k uo­met ne­puo­se­lė­jo ro­ž i­n ių sva­jo­n ių. Klau­si­mas, ar toks po­l i­t i­kas kaip M.That­cher at­si­ras Lie­tu­vo­je? Kol kas to­k io po­l i­t i­ko, de­ja, ne­ma­t y­ ti. Nors dau­ge­l is Lie­tu­vo­je mėgs­ta gar­ siai šne­kė­t i, kad gi­na Lie­t u­vos in­te­re­ sus, daž­n iau at­ro­do, kad gi­na jie tik sa­ vo įvaiz­d į ki­tų vals­ty­bių aky­se. Juk ką pa­gal­vos tie ir anie, jei mes da­ry­ si­me taip ar anaip... Štai to­kia ir yra Lie­ tu­vos už­sie­nio po­li­ti­ka. O M.That­cher ne­gal­vo­jo, ką apie jos po­li­ ti­ką pa­gal­vos ki­ti tarp­tau­ti­nės sis­te­mos žai­dė­jai. Jei bu­vu­si bri­tų prem­je­rė įžvel­

M.That­cher už­sie­nio po­li­ti­ka – ge­ras pa­vyz­ dys, kaip de­rė­tų for­ muo­ti iš­min­tin­gą už­ sie­nio po­li­ti­ką. gė su­v ie­ny­tos Vo­k ie­t i­jos grės­mę Jung­ ti­nės Ka­ra­lys­tės in­te­re­sams, ji ir el­gė­si taip, kad šios grės­mės ne­bū­tų. M.That­cher už­sie­nio po­li­ti­ka – ge­ras pa­ vyz­dys, kaip de­rė­tų for­muo­ti iš­min­tin­ gą už­sie­nio po­li­ti­ką. Klau­si­mas „ką apie mus pa­gal­vos ki­ti“ – per­ne­lyg daž­nai už­ duo­da­mas Lie­tu­vo­je. Iš kur ky­la šis ne­ pa­si­ti­kė­ji­mas sa­vi­mi? At­ro­do, kad lai­ko­ me sa­ve kaž­ko­k iais „pro­v in­cia­lais“, ku­ riems svar­biau­sia yra tai, ką apie mus pa­gal­vos Va­šing­to­ne, Lon­do­ne ar Ber­ ly­ne. Ne­jau­gi ti­ki­me, kad to­se ką tik įvar­ dy­to­se sos­ti­nė­se kas nors taip jau la­bai nuo­šir­džiai rū­pi­na­si mū­sų in­te­re­sais? Ar eu­ro Lie­tu­vai rei­kia, nes pra­stai at­ro­ dy­si­me prieš lat­v ius ir es­t us, ku­r ie šią va­l iu­tą tu­rės ir tu­r i? O kas su­skai­čiuos nau­dą ir ža­lą? At­šauk­da­mi Vi­sa­gi­no ato­ mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­tą esą „disk­re­di­ tuo­ja­me Lie­tu­vos var­dą pa­sau­ly­je“, – ar tai tik­rai ar­g u­men­tas? Sun­k u bū­t ų įsi­ vaiz­duo­ti M.That­cher sa­kan­čią, kad „jei Di­d žio­ji Bri­ta­ni­ja ne­rems Vo­k ie­t i­jos su­ si­vie­ni­ji­mo, ša­lis pra­stai pa­si­ro­dys prieš są­jun­gi­nin­kus“. To­kių žo­džių bu­vu­si bri­ tų prem­je­rė ne tik ne­bū­tų drį­su­si sa­ky­ ti. Vei­kiau­siai ji apie tai net pa­gal­vo­ju­si ne­bū­tų.

Š

ią va­sa­rą su­kan­ka jau 25 me­ tai, kai bu­vo įkur­tas Lie­tu­vos Per­sit­var­ky­mo Są­jū­dis. Ma­ to­te, kaip lai­kas bė­ga? Jau au­ga jau­ni­mo kar­tos, ku­rios ne­bep­ ri­si­me­na so­viet­me­čio. Da­bar įvai­riai apie tą lai­ko­tar­pį kal­ba­ma, kar­tais, re­gis, ne­tgi idea­li­ zuo­ja­ma. Bu­vo vis­ko. Ta­čiau skaus­ mą, šird­gė­lą gal pa­kė­lė­me leng­viau to­dėl, kad bu­vo­me jau­nes­ni, tu­rė­ jo­me vil­ties, jog gy­ven­si­me ne­prik­ lau­so­mo­je Lie­tu­vos vals­ty­bė­je. Ša­lia mū­sų bu­vo ne tik mo­kyk­li­ niai is­to­ri­jos va­do­vė­liai su sa­vo ver­ ti­ni­mais, bet ir gy­vi praei­ties liu­di­ nin­kai, ži­no­ję ir prieš­ka­rio, ir ka­ro lai­kų, ir po­ka­rio me­tų is­to­ri­jas.

Są­jū­dis at­vė­rė ke­lią į lais­vę. Pa­me­na­te, ta­da sa­kė­me: mes vis­ką pa­da­ry­si­me sa­vai Tė­vy­nei. Ko­dėl da­bar tas oru­mas yra din­gęs? Sup­ran­ta­ma, ieš­ko­jo­me tie­ sos. Juk mes tie­siog bu­vo­me jau­ni. Kam, jei­gu ne jau­niems yra bū­din­ gas tie­sos ieš­ko­ji­mas? Mes ver­žė­mės į lais­vę. Mus tram­dė ir ti­ki­no, jog to ar ano ne­ ga­li­ma. Ko­dėl? Nes tai pa­vo­jin­ga. Lais­vė ga­li gra­sin­ti? Ir tik ge­ro­kai vė­liau, jau ne­prik­ lau­so­mos Lie­tu­vos lai­kais, kai nu­ va­žia­vau į Pa­ry­žių, pa­ma­čiau, kas iš­ties yra lais­vė. Lais­vi žmo­nės, pliau­piant lie­tui, šyp­so­da­mie­si bu­ vo gre­ta, mus sky­rė tik jų įvai­rias­ pal­viai liet­sar­giai, jie ėjo į ka­vi­nes. Ne­var­žo­mi, pa­si­ti­kin­tys sa­vi­mi. Tai ir bu­vo tas pa­ts jaus­mas, ku­rį ta­da, prieš ket­vir­tį am­žiaus, do­va­no­jo Lie­tu­vos Per­sit­var­ky­mo Są­jū­dis. Eu­fo­ri­ja, su­pran­ta­ma, grei­tai praė­jo. Kas­die­ny­bė vi­sa­da var­ gi­na. Bet mū­sų žmo­nės Są­jū­džio idė­jų ne­pa­mir­šo. Tik tuos žmo­

nes, ant sa­vo pe­čių at­lai­kiu­sius is­ to­ri­jos virs­mą, pa­mir­šo nau­jai at­ si­ra­du­si val­di­nin­ki­ja. Kai ka­da at­ro­do, jog mes la­bai blo­gai iš­mo­ko­me is­to­ri­jos pa­mo­ kas. Na­tū­ra­lu, jog žmo­nės ieš­ko tei­sin­gu­mo, pa­ga­liau nor­ma­laus su­pra­ti­mo. Tik ne­sa­ky­ki­te, jog de­mok­ra­ti­jos ir lais­vės troš­ku­lys ne­praus­ta­bur­ niams at­vė­rė ke­lią. Kur tie Pi­lie­ti­ nės vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to išug­dy­ ti pi­lie­čiai? Kaip ga­lė­jo at­si­tik­ti, jog pi­lie­čiai, sto­vė­ję prie vals­ty­bės kū­ri­ mo iš­ta­kų, ta­po ne­be­rei­ka­lin­gi, abe­ jin­gi vis­kam, kas da­ro­si vals­ty­bė­je? Kai ka­da pa­si­klau­sius ži­nių lie­ka įspū­dis, jog Lie­tu­vo­je pa­tys svar­ biau­si įvy­kiai vyks­ta Sei­me, na, dar šiek tiek Vy­riau­sy­bė­je, Pre­zi­den­tū­ ro­je. O kur yra žmo­nės, ant ku­rių pe­čių lai­ko­si vals­ty­bė? Jums neat­ ro­do, kad Lie­tu­vą pa­lie­ka tiek daug žmo­nių to­dėl, kad jie čia ne­si­jau­čia esą rei­ka­lin­gi? Pa­žiū­rė­ki­te, ko­kie yra mo­kes­čiai. O jau šil­dy­mas Lie­ tu­vo­je yra auk­so ver­tės. Ir te­gu be­ si­kei­čian­čios vy­riau­sy­bės neer­zi­na žmo­nių su to­mis re­no­va­ci­jo­mis. Kai va­žiuo­ju Klai­pė­do­je Tai­kos pro­spek­tu, akys už­kliū­va už ne­to­li bu­vu­sio ki­no teat­ro esan­čio il­go blo­ ki­nio pen­kiaaukš­čio. Vie­no jo blo­ko ga­ba­lai iš­kri­tę, ar­ma­tū­ra iš­lin­du­si. Ne, po­nai, to­kio vaiz­de­lio Vo­kie­ ti­jo­je ne­pa­ma­ty­tu­mė­te, nes Ry­tų Vo­kie­ti­jo­je pa­li­ki­mas, ko ge­ro, bu­vo pa­na­šus į mū­siš­kį. Bet kai da­rė per­ tvar­ką, tai pa­da­rė ją taip, kad žmo­ nės ga­lė­tų oriai gy­ven­ti. Klai­pė­do­ je pa­va­žiuo­ji dar pie­čiau ir ma­tai tuos pa­čius dau­giaaukš­čius, ku­rių su­skel­dė­ję blo­kai kaž­kuo už­tep­lio­ ti. Ar tie žmo­nės ga­li sau­giai jaus­tis sa­vo na­muo­se? Tai gal čia tie re­no­

Tal­kų rei­kia ne tik pa­miš­kėms

N

e­kant­rau­da­mas lau­kiu ne tik pa­va­sa­rio, bet ir tra­di­ ci­nės tal­kos. Nuo jau­nys­tės man ba­ lan­dis aso­ci­juo­ja­si su vi­sa­liau­di­ne tvar­ky­mo­si kam­pa­ni­ja. Da­ly­vau­da­ vau tal­ko­se ne­gal­vo­da­mas apie tai, kad ap­lin­ką šva­ri­na­me tik „par­ti­ jai ir tė­vy­nei“ – juk ir so­viet­me­čiu nu­tir­pus snie­gui iš­lįs­da­vo bai­sūs šiukš­ly­nai. Gal tik pa­kuo­čių bū­da­vo ma­ žiau – juk net ir mais­to pro­duk­tus mums įsuk­da­vo į be­maž kar­to­ni­ nį po­pie­rių, ku­ris, kad ir iš­mes­tas į lau­ką, grei­tai iš­tiž­da­vo ir ne­ba­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ja­ni­na Ba­či­liū­nai­tė-Os­ter­maier

va­ci­jų mė­gė­jai atei­tų ir kal­bė­tų su žmo­nė­mis? Ban­dy­tų įti­kin­ti. Kaip tuos žmo­nes įti­kin­ti, kad Są­jū­dis dėl to­kios ne­tvar­kos yra nie­kuo dė­tas? Kad anks­čiau ap­ suk­ruo­liai, lei­dę pri­va­ti­zuo­ti tas ne­ko­ky­biš­kas griu­ve­nas, šian­dien tri­na iš pa­si­ten­ki­ni­mo ran­kas, gir­ di, tams­tų nuo­sa­vy­bė, tvar­ky­ki­tės. Pi­lie­čiai ir vėl pa­lik­ti li­ki­mo va­liai. Ne­ži­nau, kas ku­ria įsta­ty­mus, bet kaip čia at­si­tin­ka, jog juo­se es­ ti tiek lan­dų? Ti­kė­tis, kad šil­dy­mas at­pigs? To nie­kas ne­ga­li už­tik­rin­ ti. Ir kai žmo­gus ne­ga­li jaus­tis sau­ giai ir sta­bi­liai sa­vo­je vals­ty­bė­je, jis trau­kia į už­sie­nį. Čia pa­lie­ka­ma su­ dau­žy­ta ti­kė­ji­mo vil­tis, o ten, Va­ ka­ruo­se, yra ga­li­my­bė nors trum­ pam pa­si­jus­ti vi­sa­ver­čiam. Ne­ma­lo­nus jaus­mas, kai žmo­nės atei­na pra­šy­ti mais­to, o jo, pa­si­ro­ do, dar nė­ra, teks pa­lauk­ti. Ne­ži­ nau, ko­dėl mais­to da­li­ji­mas Lie­ tu­vo­je yra ta­pęs pa­juo­kos ob­jek­tu? Ne­tu­rė­tų bū­ti taip, kad mais­to rin­ ki­mas ir da­li­ji­mas ne pa­čiai tur­ tin­giau­siai pi­lie­čių gru­pei yra or­ ga­ni­zuo­ja­mas tik prieš di­džią­sias šven­tes. Tai že­mi­na žmo­nes. Kiek man yra ži­no­ma, ir Vo­kie­ti­ jo­je, ir Ame­ri­ko­je to­kie žmo­nės ži­no, ka­da ir kur atei­ti kas ke­lios sa­vai­tės ir gau­ti ne­mo­ka­mai ar šiek tiek už­ mo­kant bū­ti­niau­sių mais­to pro­duk­ tų, na­mų apy­vo­kos reik­me­nų. Lais­vas žmo­gus ga­li nu­vers­ti kal­ nus. Są­jū­dis at­vė­rė ke­lią į lais­vę. Pa­me­na­te, ta­da sa­kė­me: mes vis­ ką pa­da­ry­si­me sa­vai Tė­vy­nei. Ko­ dėl da­bar tas oru­mas yra din­gęs? O gal tie­siog žmo­nės, pa­ma­tę ne­ si­bai­gian­tį chao­są vals­ty­bė­je, už­ si­da­rė sa­vy­je? Kiek­vie­ną kar­tą, kai ei­nu apy­tuš­ tė­mis mies­to gat­vė­mis, pri­si­me­nu įvy­kius prieš ket­vir­tį am­žiaus. Kur din­go ta Są­jū­džio dva­sia, pa­kė­lu­si mus vi­sus skry­džiui? Man at­ro­do, kad Są­jū­dis vi­sus pi­lie­čius iš­mo­kė ne­bi­jo­ti. Ar tie sun­ku­mai, te­kę mū­sų da­liai, ga­li bū­ti tuo ak­me­nė­liu, ga­lin­čiu par­ vers­ti Lais­vę?

va­die­nį ir kar­tu su­tvar­ky­tų įmo­nės te­ri­to­ri­ją ar nu­va­ly­tų biu­ro lan­gus. Ir ką – mo­ka pa­pil­do­mai va­ly­to­ joms, nu­rė­žia pi­ni­gų nuo tų pa­čių dar­buo­to­jų. Poil­sis, su­pran­ta­ma, svar­bus, ta­ čiau pri­pa­žin­ki­me – ne vie­nas iš mū­sų tas lais­vas die­nas pra­lei­džia kiurk­so­da­mi prie te­le­vi­zo­riaus ir au­gin­da­mi la­ši­nių rin­kes ant pil­vo. O jei­gu atei­tu­me pa­si­tvar­ky­ ti į dar­bo­vie­tę, ne tik bent mi­ni­ ma­liai pa­ju­dė­tu­me, bet gal ir su bend­ra­dar­biais ar­ti­miau su­si­bi­ čiu­liau­tu­me.

750

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Bran­gin­ki­me me­džius

Ma­ne su­jau­di­no, kad Lie­pų gat­ vė­je daug nu­pjau­tų me­džių – vi­ siš­kai svei­ki. Kam rei­kė­jo ap­nuo­ gin­ti, api­pli­kin­ti tą gat­vę? Ga­lė­jo juos pa­laips­niui iš­pjau­ti. Ta ne vien ma­no nuo­mo­nė. Pa­si­ta­riau su pro­tin­gais žmo­nė­mis. Jie man ant­ri­no, kad ga­lė­jo dar­bai vyk­ ti eta­pais. Vie­nas me­dis 5 tūkst. kub. met­rų oro iš­va­lo. Mes už­du­ si­me. Nor­ma­li vi­suo­me­nė pro­tes­ tuo­tų prieš to­kį pik­ty­bi­nį me­džių nai­ki­ni­mą. Kai bu­vau Ber­ly­ne, vie­na­me par­ke me­džiai – nei iš­ kast­ruo­ti, nei iš­ge­nė­ti. Bel­gi­jo­ je se­ni ąžuo­lai su­tvir­tin­ti me­ta­li­ nė­mis konst­ruk­ci­jo­mis – kad tik sto­vė­tų. Ne­se­niai skai­čiau, kad Pa­ry­žiu­je žmo­nės ver­kė, kai nu­ vir­to Liud­vi­ko XIV ąžuo­las, ku­ riam bu­vo ke­li šim­tai me­tų. Jį žmo­nės lai­kė pa­rams­tę. Tai bent mei­lė me­džiams. Pa­gal klai­pė­die­ tiš­ką po­li­ti­ką, Stel­mu­žės ąžuo­las tu­rė­jo jau se­niai bū­ti su­kū­ren­tas. Me­džių My­lė­to­ja

Nes­ku­bė­jo­me prie Bal­ti­jos

Sa­vait­ga­lį lan­kė­mės prie jū­ros. Keis­ta, kad sek­ma­die­nį, gra­žią ba­ lan­džio die­ną, pa­jū­riu vaikš­ti­nė­jo la­bai ne­daug žmo­nių. Šiaip anks­ čiau gar­sė­jo­me tuo, kad tik sau­lu­ tei pa­švie­tus vi­si prie jū­ros, kaip va­ba­lai, lėk­da­vo­me, o šį­kart ste­bi­ no mū­sų pa­sy­vu­mas. Gal ne­ma­žai klai­pė­die­čių pa­si­rin­ko so­dus, ku­ riuo­se čirš­ki­no šaš­ly­kus, gal ko­ kias nors ki­to­kias pra­mo­gas. Ne­mi­ra

Ni­da – be va­liu­tos kei­tyk­los

Ne­rin­giš­kiai su­ži­no­jo, kad Ne­rin­ ga kol kas lie­ka be ban­ko. Be­veik vi­si gy­ven­to­jai svars­to, kur tu­ris­ tai iš Vo­kie­ti­jos, Ita­li­jos, Šve­di­jos, Por­tu­ga­li­jos ga­lės iš­si­keis­ti va­liu­ tos. Šian­dien tai pa­grin­di­nis vie­tos gy­ven­to­jų rū­pes­tis. Ir kiek gir­dė­ jau, ban­ko ne­bus ar­ti­miau­siu me­ tu. No­rės už­sie­nie­čiai įsi­gy­ti kur­ šių su­ve­ny­rų, ta­čiau ne­ga­lės, nes ne­tu­rės li­tų. Ne taip se­niai va­liu­ tą ga­lė­da­vo iš­si­keis­ti Ūkio ban­ke, „sno­riu­ke“. Ko ge­ro, tu­rės grįž­ ti se­ni lai­kai, kai va­liu­tą keis­da­vo įtar­ti­ni ti­pai gat­vė­se. Bar­bo­ra

Rei­kia at­nau­jin­ti ženk­lus

Se­nas, tra­di­ci­nis pra­šy­mas – at­ nau­jin­ki­te dvi­ra­čių ta­kų ženk­lus, ku­rie yra purš­kia­mi ant dvi­ra­ti­ nin­kų eis­mo juos­tos. Po kiek­vie­ nos žie­mos bal­ti ženk­lai vos ma­ty­ ti. Pės­tie­ji ei­na ta­ku, ne­ži­no­da­mi, kad kul­niuo­ja ne jiems skir­ta juos­ ta. To­dėl, ypač pa­va­sa­rį, dvi­ra­ti­ nin­kai daž­nai vargs­ta, vin­gu­ riuo­da­mi tarp ei­nan­čių­jų. Ryš­kus ženk­las pės­tie­siems pri­me­na, kad tas ta­kas skir­tas dvi­ra­ti­nin­kams.

Ge­ri­man­tas Ra­mo­nas

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

397 728

telefonas@kl.lt

Žyd­rū­nas

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

dy­da­vo akių, kaip kad da­bar pa­ krū­mė­se, ant ža­lio­sios ve­jos, vie­ šo­jo trans­por­to sto­te­lė­se nu­mes­ti spal­vin­gi po­pie­rė­liai nuo le­dų, sal­ dai­nių. Tai­gi, da­bar pa­kuo­čių ir jų spal­ vų kur kas dau­giau, o en­tu­ziaz­mo tvar­ky­tis – ge­ro­kai ma­žiau. Tu­riu ome­ny­je ne vien gra­ žia ma­da ta­pu­sią tra­di­ci­ją tvar­ky­ ti vie­šuo­sius plo­tus – ras­ki­te nors vie­ną ko­lek­ty­vą, ku­ris tvar­ky­tų­si sa­vo dar­bo vie­to­se. Jei ir tvar­ko­si, tai tik vie­nas ki­tas. Darb­da­viai ne­be­ga­li pri­vers­ti dar­buo­to­jų, kad šie paau­ko­tų lais­

karštas telefonas

Pa­ren­gė Čes­lo­vas Ka­var­za Prenumeratos skyrius: 397

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, balandžio 23, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Ty­ri­mą nu­trau­kė

Net­ru­kus Sei­mo kont­ro­lie­rių įstai­gos vai­rą vei­kiau­siai pe­ rim­sian­tis Au­gus­ti­ nas Nor­man­tas ti­ki­ na, kad kont­ro­lie­ rių ko­va su biu­rok­ ra­tais vyk­do­ma sėk­min­gai. Jo tei­gi­ mu, ši įstai­ga žmo­ nėms tam­pa pa­sku­ ti­ne vil­ti­mi, net jei skųs­tis ten­ka dėl gė­ lių sa­vo ves­tu­vėms.

Eg­lė Še­pe­ty­tė Sei­mo na­rys Pet­ras Gra­žu­lis iš­ven­ gė san­kci­jų dėl iš­pa­žin­ties apie ta­ ria­mą juo­dą­ją bu­hal­te­ri­ją Krikš­ čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­jo­je. Fi­nan­ si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­ba (FNTT) ty­ri­mą dėl par­la­men­ta­ro iš­sa­ky­tų min­čių jau nu­trau­kė.

Po­ky­čiai: jei Sei­mas pri­tars, da­bar­ti­nę A.Nor­man­to (nuotr.) vie­tą tu­rė­

tų užim­ti bu­vęs svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras li­be­ra­las R.Šu­kys, o pa­ts A.Nor­man­tas tu­rė­tų tap­ti įstai­gos va­do­vu. Ša­rū­no Ma­žei­kos / BFL nuo­tr.

Ti­tu­las – kont­ro­lie­rius, pa­rei­gos – psi­cho­lo­gas Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Ins­ti­tu­ci­joms trūks­ta skaid­ru­mo

Pasibaigus 14 metų Seimo kontro­ lierių įstaigos vadovo poste dirbu­ sio Romo Valentukevičiaus kaden­ cijai, parlamentas šiandien turėtų patvirtinti naują Seimo kontrolie­ rių – Raimondą Šukį. Seimo už­ kulisiuose jau neabejojama, kad naujuoju įstaigos vadovu taps nuo 2005-ųjų joje dirbantis kontrolie­ rius Augustinas Normantas. Laisvą liekančią A. Normanto vietą turė­ tų užimti buvęs sveikatos apsaugos ministras R.Šukys. Du Sei­mo kont­ro­lie­riai ti­ria pa­ reiš­kė­jų skun­dus dėl pa­rei­gū­nų pikt­nau­džia­vi­mo, biu­rok­ra­tiz­mo ar ki­taip pa­žei­džia­mų žmo­gaus tei­sių ir lais­vių vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo sri­ ty­je. Per me­tus įstai­ga gau­na apie ke­lis tūks­tan­čius to­kių skun­dų. Iš­ ty­rę juos kont­ro­lie­riai pa­tei­kia sa­vo re­ko­men­da­ci­jas, į ku­rias pri­va­lo bū­ti at­si­žvelg­ta. Dau­giau­sia skun­dų at­ ke­liau­ja iš įka­li­ni­mo įstai­go­se esan­ čių as­me­nų, taip pat daug žmo­nių į kont­ro­lie­rius krei­pia­si dėl vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo pa­žei­di­mų. A.Nor­man­to tei­gi­mu, vie­na pa­ ste­bi­miau­sių skun­duo­se at­si­spin­ din­čių pro­ble­mų – skaid­ru­mo ins­ ti­tu­ci­jo­se trū­ku­mas. Žmo­nėms esą su­dė­tin­ga gau­ti no­ri­mą in­for­ma­ci­ ją, į jų laiš­kus pa­pras­čiau­siai neat­ sa­ko­ma. Taip pat daug skun­dų gau­na­ma dėl dau­gia­bu­čių bend­ri­ jų veik­los. „Ga­na daug krei­pia­ma­si dėl dau­ gia­bu­čių na­mų bend­ri­jų ad­mi­nist­ ra­vi­mo prie­žiū­ros. Ne­pa­tei­kia­ma in­for­ma­ci­jos, žmo­nės ne­ži­no, už ką rei­kia mo­kė­ti pi­ni­gus, sa­vi­val­dy­bės ne­pa­kan­ka­mai kont­ro­liuo­ja tuos da­ly­kus. To­kių skun­dų dau­gė­ja ir tai ga­li­ma pro­gno­zuo­ti, nes na­mai sens­ta, pro­ble­mų at­si­ran­da. Žmo­ nės no­ri su­ži­no­ti, dėl ko rei­ka­lau­ja­ ma pi­ni­gų ar su­ma tik­rai to­kia, ko­kia tu­ri bū­ti. Ki­taip ta­riant, su­si­du­ria­ ma su skaid­ru­mo, vie­šu­mo pro­ble­ ma“, – pa­sa­ko­jo A.Nor­man­tas.

Skun­dais ieš­ko pa­guo­dos

Žmo­nės į kont­ro­lie­rius krei­pia­ si ir že­mės nuo­sa­vy­bės grą­ži­ni­mo klau­si­mais, nors nuo Že­mės re­for­ mos įsta­ty­mo priė­mi­mo praė­jo jau dau­giau kaip 20 me­tų. A.Nor­man­tas sa­ko, kad ši įstai­ ga daž­nai tam­pa pa­sku­ti­ne žmo­nių vil­ti­mi, nes į ją krei­pia­ma­si ta­da, kai ne­ten­ki­na ki­tos ins­ti­tu­ci­jos spren­ di­mas. Kont­ro­lie­rius ti­ki­na, kad ten­ka rea­guo­ti į kiek­vie­ną skun­ dą, nes tik taip įma­no­ma už­tik­rin­ti Kons­ti­tu­ci­jo­je nu­ma­ty­tą tei­sę gin­ti sa­vo in­te­re­sus. „Jei­gu žmo­gus krei­ pia­si, va­di­na­si, jam skau­da, jis no­ ri iš­girs­ti at­sa­ky­mą. Vie­nas iš­girs­ta ir jam už­ten­ka, net jei yra ne­tei­sus, ki­tas to­liau skun­džia­si. Pa­si­tai­ko ir va­di­na­mų­jų lie­tu­viš­kų skun­dų dėl kai­my­nų, dėl 20 cen­ti­met­rų že­mės, bet žmo­gui at­ro­do, kad jo tei­sės pa­ žeis­tos ir jis pa­si­nau­do­ja tei­se skųs­ tis“, – sa­kė A.Nor­man­tas. Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, keis­tais ar ku­rio­ziš­kais skun­dais Sei­mo kont­ ro­lie­rių įstai­gos žmo­nės neuž­ver­ čia, nors kar­tais ten­ka nag­ri­nė­ti neįp­ras­tas si­tua­ci­jas. „Pa­vyz­džiui, ka­li­niui bu­vo ne­ leis­ta nu­pirk­ti gė­lių sa­vo ves­tu­vių pro­ga. At­ro­do, pa­pras­tas da­ly­kas, bet ka­dan­gi yra griež­tas tei­sių reg­ la­men­tas, žmo­gus krei­pė­si į mū­sų ins­ti­tu­ci­ją. Ji iš­ty­rė ir pa­sa­kė, kad pa­rei­gū­nai tu­rė­jo bū­ti daug lanks­ tes­ni. Po šio įvy­kio nu­sta­ty­tas re­ gu­lia­vi­mas, kad gė­lių ga­li­ma pirk­ti tik­tai ves­tu­vių pro­ga“, – pri­si­mi­nė kont­ro­lie­rius. Tik treč­da­lis skun­dų – pa­grįs­ti

Vis dėl­to, re­mian­tis per­nai me­ tų įstai­gos veik­los ata­skai­ta, pa­ grįs­tais bu­vo pri­pa­žin­ti ma­žiau nei treč­da­lis gau­tų skun­dų. Net 42 pro­c. skun­dų bu­vo ne­pag­rįs­ti, dar ne­ma­žai ty­ri­mų nu­trauk­ta. Daž­ niau­siai žmo­nės krei­pia­si ne ten, nes pa­pras­čiau­siai ne­ži­no, kur iš tei­sų rei­kė­tų. „Yra tam tik­ri prin­ci­pai: ne­prik­ lau­so­mu­mas, ne­ša­liš­ku­mas. Ki­taip sa­kant, bū­ti­na iš­klau­sy­ti abi pu­ses.

La­bai svar­bu, kad pa­rei­gū­nai, ku­rie dir­ba są­ži­nin­gai, ne­bū­tų ne­pag­rįs­ tai ap­kal­tin­ti. To­kiais at­ve­jais žmo­ nėms pa­sa­ko­ma, kad, de­ja, pa­rei­gū­ nai pa­da­rė vis­ką, kas jiems pri­klau­so pa­gal įsta­ty­mą. Dar kar­tais žmo­nės krei­pia­si tuo at­ve­ju, kai jų skun­dai jau iš­nag­ri­nė­ti teis­me. Pa­gal Kons­ ti­tu­ci­ją tei­sin­gu­mą vyk­do tik teis­ mas, ir mes čia nie­kuo ne­ga­li­me pa­dė­ti. Yra at­ve­jų, kai skun­dą ga­li nag­ri­nė­ti tik teis­mas. <...> Pa­si­tai­ ko, kad pa­gal įsta­ty­mą žmo­gus pir­ miau­sia tu­ri kreip­tis į sa­vi­val­dy­bę, o jis ne­si­krei­pia ir iš kar­to ra­šo mums. Ta­da mes ne­ga­li­me pa­dė­ti, nes ki­ta ins­ti­tu­ci­ja tu­ri priim­ti spren­di­mą“, – dės­tė A.Nor­man­tas.

Au­gus­ti­nas Nor­man­tas:

Pa­si­tai­ko ir va­di­na­ mų­jų lie­tu­viš­kų skun­ dų dėl kai­my­nų, dėl 20 cen­ti­met­rų že­mės. Įga­lio­ji­mų baus­ti ne­pra­šo

Sei­mo kont­ro­lie­rių įstai­ga įkur­ta 1994 m. ir iki 2010-ųjų jo­je dar­ ba­vo­si pen­ki kont­ro­lie­riai. Ta­ da priim­tas įsta­ty­mas jų skai­čių su­ma­žin­ti iki dvie­jų. Pak­laus­tas, ar įstai­ga tu­ri pa­kan­ka­mai ga­lios ir pa­jė­gų ko­vo­ti su biu­rok­ra­ti­ja, A.Nor­man­tas sa­kė di­des­nių pro­ ble­mų ne­ma­tan­tis. „Ši­tos ins­ti­tu­ci­jos po­bū­dis toks, kad ji vei­kia sa­vo au­to­ri­te­to jė­ga. O ar rei­kė­tų dau­giau įga­lio­ji­mų? Tai ne­bū­din­ga om­buds­me­nams, nes ši ins­ti­tu­ci­ja at­si­ra­du­si dau­giau kaip prieš du šim­tus me­tų ir pa­pli­tu­si vi­sa­me pa­sau­ly­je. Rea­ga­vi­mo bū­ das vi­sur dau­giau ma­žiau pa­na­ šus. Žmo­gui svar­bu, kad jo pro­ble­ ma bū­tų iš­spręs­ta, o kaip – tai jau ins­ti­tu­ci­jos da­ly­kas. Kar­tais ten­ka su­so­din­ti prie ap­skri­to­jo sta­lo pa­ rei­gū­ną ir žmo­gų, ir ne­re­tai pro­ble­ ma la­bai grei­tai iš­spren­džia­ma“, – tei­gė kont­ro­lie­rius.

Pro­ku­ro­rų dė­me­sį P.Gra­žu­lis pa­ trau­kė per­nai gruo­dį, kai bu­vo svars­to­mas Dar­bo par­ti­jos na­ rių Vik­to­ro Us­pas­ki­cho, Vy­tau­ to Gap­šio ir Vi­ta­li­jos Von­žu­tai­tės ne­lie­čia­my­bės klau­si­mas. Ta­da, kal­bė­da­mas iš Sei­mo tri­bū­nos, Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo frak­ci­jos se­niū­nas tvir­ti­no, kad prieš maž­ daug de­šimt­me­tį tuo­me­tė Lie­tu­ vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­ja ve­dė juo­dą­ją bu­hal­te­ri­ją. „Aš pri­si­pa­žin­siu, bū­da­mas Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­ tų par­ti­jos val­dy­bos pir­mi­nin­ku, kai dar Vo­kie­ti­jos kanc­le­ris bu­vo Hel­mu­tas Koh­lis, ve­žė­me mar­kių į Lie­tu­vą par­ti­jai, ve­žė­me ir iš Vo­ kie­ti­jos, ve­žė­me ir iš krikš­čio­nių de­mok­ra­tų Šve­di­jo­je. Ir neįt­rau­ kė­me į ap­skai­tą tų pi­ni­gų. Aš as­ me­niš­kai at­vi­rai ir drą­siai tai sa­ kau. Ar ga­liu teis­ti ki­tus, kai tai mū­sų par­ti­joj vy­ko? Gal mes bu­ vo­me gud­res­ni už V.Us­pas­ki­chą? Kal­tė ta, kad jis ve­dė bu­hal­te­ri­ ją, o mes ne­ve­dė­me: pa­si­da­li­jo­ me pi­ni­gus ir nė­ra jo­kių po­pie­riu­ kų. Štai koks skir­tu­mas“, – tą­kart dės­tė P.Gra­žu­lis. Iš­siaiš­kin­ti, ar par­la­men­ta­ro žo­džiai ati­tin­ka tik­ro­vę, pro­ku­ ro­rai pa­ve­dė FNTT. Sau­sio pra­ džio­je FNTT pa­rei­gū­nai ap­klau­sė P.Gra­žu­lį, šis sa­vo žo­džių neiš­si­ ža­dė­jo ir dar kar­tą pa­tvir­ti­no, kad par­ti­jo­je bū­ta ne­le­ga­lių pi­ni­gų. Prie­žas­čių, ko­dėl ty­ri­mas nu­ trauk­tas, FNTT ne­pa­tiks­li­no, nes tar­ny­bos at­sto­vė spau­dai šiuo

me­tu ko­man­di­ruo­tė­je. P.Gra­žu­lio pri­si­pa­ži­ni­mas su­lau­kė nei­gia­ mos kai ku­rių bu­vu­sių bend­ra­žy­ gių reak­ci­jos. Esą jo­kios juo­do­sios ap­skai­tos krikš­čio­nys de­mok­ra­tai ne­vyk­dė, o par­la­men­ta­ras to­kio­ mis kal­bo­mis ar­ba kerš­tau­ja bu­ vu­siai par­ti­jai, ar­ba tie­siog pa­si­ karš­čia­vo. Jau anks­čiau skelb­ta, kad Tvar­ kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos na­ rio tei­gi­niuo­se yra ne­tiks­lu­mų, – Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ ra­tų par­ti­jos val­dy­bos pir­mi­nin­ku P.Gra­žu­lis bu­vo 2001–2004 m., o H.Kho­lis kanc­le­rio pa­rei­gas nu­ sto­jo ei­ti 1998-ai­siais. Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­ tų par­ti­jos ne­li­ko 2008 m., kai ji su­si­jun­gė su Tė­vy­nės są­jun­ga.

Ap­suk­ruo­lis: jau ne pir­mą kar­

tą P.Gra­žu­liui pa­vyks­ta iš­si­suk­ ti nuo tei­sė­sau­gos įta­ri­mų.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

7 mln. litų by­la stri­go per pir­mą po­sė­dį Vil­niaus apy­gar­dos teis­mui va­ kar ne­pa­vy­ko pra­dė­ti nag­ri­nė­ti iš­švais­ty­tų po­li­ci­jos mi­li­jo­nų by­ los. Paaiš­kė­jo, kad kai ku­rie kal­ ti­na­mie­ji neat­sii­ma teis­mo šau­ ki­mų.

Bu­vęs Lie­tu­vos po­li­ci­jos lo­gis­ ti­kos cent­ro va­do­vas Lai­mu­ tis Džer­vus, jo bu­vę pa­val­di­niai ir pri­va­čios įmo­nės dar­buo­to­jai va­kar tu­rė­jo sto­ti prieš Vil­niaus apy­gar­dos teis­mą – jie kal­ti­na­ mi dėl pikt­nau­džia­vi­mo, su­kčia­ vi­mo, tur­to iš­švais­ty­mo ir do­ku­ men­tų su­klas­to­ji­mo. Kal­ti­ni­mai pa­teik­ti aš­tuo­niems fi­zi­niams as­me­nims bei vie­nai di­džiau­sių ša­lies sta­ty­bos ir re­ konst­ruk­ci­jos įmo­nių „Ga­ran­tas“ kaip ju­ri­di­niam as­me­niui. Ta­čiau į po­sė­dį su­si­rin­kus pro­ ce­so da­ly­viams paaiš­kė­jo, kad at­vy­ko tik pen­ki ad­vo­ka­tai ir še­ ši kal­ti­na­mie­ji. Neat­vy­ko kal­ti­na­ mie­ji Sau­lius Lau­kai­tis ir Kęs­tu­ tis Mi­ke­lė­nas. Jie neat­sii­ma teis­mo šau­ki­mų, o ad­vo­ka­tai pra­ne­šė, kad yra užim­ ti ki­to­se by­lo­se, ir teis­mui at­siun­ tė sa­vo užim­tu­mo gra­fik ­ us. Be to,

pro­ku­ro­ras pri­mi­nė, kad by­lo­je ne­da­ly­vau­ja ci­vi­li­nio ieš­ko­vo at­ sto­vas. Kaip skel­bė po­li­ci­ja ir Ge­ne­ra­ li­nė pro­ku­ra­tū­ra, bu­vę Lie­tu­vos po­li­ci­jos lo­gis­ti­kos cent­ro pa­rei­ gū­nai kal­ti­na­mi ne­pag­rįs­tai ir ne­ tei­sė­tai ran­gos su­tar­ty­se nu­sta­tę sta­ty­bos dar­bų kai­nos per­skai­čia­ vi­mo ga­li­my­bę ir su ran­go­vu su­ da­rę ne­pag­rįs­tus san­do­rius, ku­ riais ty­čia pa­di­din­ta sta­ty­bos kai­na bei vals­ty­bės in­ves­ti­ci­jos. Be to, šie as­me­nys kal­ti­na­mi su­ klas­to­ję do­ku­men­tus, ku­rių pa­ grin­du Po­li­ci­jos de­par­ta­men­tas ne­pag­rįs­tai su­mo­kė­jo ran­go­vui di­de­les su­mas už rea­liai ne­pa­ nau­do­tas sta­ty­bi­nes me­džia­gas ar už neat­lik­tus dar­bus. Ga­li­mos nu­si­kals­ta­mos vei­kos pa­da­ry­tos 2004–2008 m. Dėl ne­tei­sė­tais veiks­mais pa­ da­ry­tos di­de­lės ža­los Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to tur­ti­niams in­te­ re­sams teis­mui per­duo­to­je by­ lo­je pa­reikš­tas be­veik 7,3 mln. li­ tų ci­vi­li­nis ieš­ki­nys. Pa­tir­tą ža­lą ke­ti­na­ma išieš­ko­ti tiek iš po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų, tiek iš įmo­nės. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

8

antradienis, balandžio 23, 2013

užribis Su­lai­kė nar­ko­ti­kų pre­kei­vį

Va­gys nu­si­tai­kė į dvi­ra­čius

Ke­liuo­se – po­li­ci­jos rei­dai

Po­li­ci­jos pa­tru­liai Tai­kos pr. su­ lai­kė 33 m. klai­pė­die­tį. Vy­ras mė­gi­no slėp­tis už gre­ti­mo na­ mo ir iš­me­tė ke­lis mai­še­lius. Ap­žiū­ros me­tu mai­še­ly­je ras­ta daug pi­ni­gų, 184 tab­le­tės „Di­ med­rol“, mo­bi­laus ry­šio te­le­fo­ nas. Įtar­ta, kad tai nar­ko­ti­nės me­džia­gos, to­dėl D.J. bu­vo su­ lai­ky­tas.

Klai­pė­do­je pra­si­dė­jo se­zo­ni­nės va­gys­tės – dings­ta dvi­ra­čiai. Sa­ vait­ga­lį prie Tai­kos pr. 81 na­mo paaug­lys ne­be­ra­do sa­vo 800 li­tų kai­na­vu­sio kal­nų dvi­ra­čio. Pir­ma­ die­nį iš Klai­pė­dos raj. at­va­žia­vu­ si 46 m. mo­te­ris pa­si­ge­do Bal­ti­ jos pr. 4 na­mo laip­ti­nės tre­čia­ja­ me aukš­te pa­lik­to rau­do­no dvi­ra­ čio, įver­tin­to 300 li­tų.

Klai­pė­dos Ke­lių po­li­ci­jos biu­ ro pa­rei­gū­nai or­ga­ni­za­vo rei­ dus uos­ta­mies­ty­je ir ra­jo­ne. Jų me­tu jie pa­tik­ri­no 721 trans­por­ to prie­mo­nę, ir nu­sta­tė 182 Ke­ lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mus. Nus­ta­ty­ta 86 grei­čio vir­ši­ji­mo at­ve­jai, išaiš­kin­ti 36 tai­syk­lių ne­si­lai­kę pės­tie­ji, įkliu­vo 14 gir­ tų vai­ruo­to­jų.

Paaug­lių pra­mo­ga – šū­vis į se­no­lį As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Uos­ta­mies­ty­je vi­du­ry die­nos iš au­to­mo­bi­lio ap­šau­dy­tas se­no­lis. Į gar­baus am­žiaus pen­si­nin­ką šo­vė ma­ši­no­je sė­dė­ję du jau­nuo­liai. Pa­šo­vė gat­vė­je

In­ci­den­tas nu­ti­ko J.Ja­no­nio gat­vė­ je. Ei­da­mas ša­li­gat­viu 78-erių pen­ si­nin­kas stai­ga pa­ju­to skaus­mą ko­ jo­je. Paaiš­kė­jo, kad žmo­gui ori­niu šau­tu­vu bu­vo per­šau­ta ko­ja. Po­li­ci­jos pa­tru­liams pa­vy­ko su­ lai­ky­ti du jau­nuo­lius, sė­dė­ju­sius au­to­mo­bi­ly­je ir pro pra­vi­rą lan­gą šo­vu­sius į se­no­lį. Pir­mi­nių ap­klau­sų me­tu jau­nuo­ liai aiš­ki­no, kad ne­pas­te­bė­jo se­no­ lio, į jį ne­si­tai­kė, o tik mė­gi­no šau­ tu­vą. Po­li­ci­ja pra­dė­jo iki­teis­mi­nį ty­ri­ mą. Jo baig­tis paaiš­kės po iš­sa­mes­ nės šau­na­mų­jų gink­lų mė­gė­jų ap­ klau­sos. Se­no­lis po me­di­kų su­teik­tos pa­ gal­bos iš­leis­tas gy­dy­tis su­žei­di­mų na­muo­se. „Tai ne pir­mas toks at­ve­jis. Mies­te yra to­kių, ku­rie ne­sup­ran­ ta, kad šau­tu­vas nė­ra skir­tas šau­ dy­ti į praei­vius. Ir ne­svar­bu, ar jis yra du­ji­nis, ar ori­nis, ar net ko­vi­nis. Rei­kia tu­rė­ti pro­to ir ži­no­ti, kur ir ka­da jį nau­do­ti“, – pik­ti­no­si Klai­ pė­dos 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­kas Min­dau­gas Bu­si­las. Šau­dė į krep­ši­nin­kus

Gat­vė­je pa­šau­tas se­no­lis ty­rė­jams sa­kė, kad jį iš­ti­ko šo­kas, kai jis su­ pra­to, kas nu­ti­ko. Pen­si­nin­kas aiš­ ki­no, kad su nie­kuo ne­konf­lik­ta­vo. Už šau­dy­mą į praei­vį gre­sia vie­ šie­ji dar­bai ar­ba bau­da, areš­tas, lais­vės ap­ri­bo­ji­mas ar­ba lais­vės atė­mi­mas iki dve­jų me­tų. Pa­rei­gū­nai pri­si­me­na, kad tai ne pir­mas at­ve­jis, kai nuo šau­na­mo­jo gink­lo nu­ken­čia praei­viai. Per­nai kaž­kas ap­šau­dė „Vėt­run­ gės“ gim­na­zi­jos lan­gus.

Prieš dve­jus me­tus pneu­ma­ti­niu šau­tu­vu bu­vo ap­šau­dy­ti krep­ši­nį aikš­te­lė­je žai­dę klai­pė­die­čiai. Kū­no kul­tū­ros ir rek­rea­ci­jos cent­ro lau­ ko krep­ši­nio aikš­te­lė­je iš pra­džių vie­nas vai­ki­nas pa­ju­to ne­smar­kų smū­gį į nu­ga­rą, vė­liau – į gal­vą. Vai­ki­nas pa­ma­nė, kad vai­kai mė­ to ak­me­nu­kus. Ta­čiau ne­tru­kus ant suo­liu­ko sė­dė­ju­siam vai­ki­nui bu­vo šau­ta į smil­ki­nį. Jau­nuo­liams te­ko kreip­tis į gy­ dy­to­jus. Po įvy­kio krep­ši­nin­kai kė­ lė ver­si­ją, kad kaž­kam iš ap­lin­ki­nių na­mų ne­pa­ti­ko ka­muo­lio ke­lia­mas triukš­mas. 2009 m. rug­sė­jį į Klai­pė­dos li­ go­ni­nę dėl šau­ti­nių žaiz­dų ko­jo­je ir pil­ve krei­pė­si tė­vas su sū­nu­mi, ku­rie paaiš­ki­no, kad šeš­ta­die­nio va­ka­rą Her­kaus Man­to gat­vė­je iš pra­va­žiuo­jan­čio ne­nus­ta­ty­to au­ to­mo­bi­lio bu­vo ap­šau­dy­ti ne­ži­no­ mų as­me­nų. Šau­tu­vo lai­ky­mui – rei­ka­la­vi­mai

Klai­pė­dos po­li­ci­jos Vie­šo­sios tvar­ kos biu­ro Li­cen­ci­ja­vi­mo sky­riaus vir­ši­nin­kas Ži­gin­tas Nar­mon­tas ti­ki­no, kad pneu­ma­ti­niai šau­tu­ vai tu­ri di­des­nę nei 7,5 džau­lio su­ spau­di­mo jė­gą, to­kiam šau­tu­vui jau rei­kia lei­di­mo. „Ta­čiau ori­nių ar pneu­ma­ti­nių šau­tu­vų ne­šio­tis ne­ga­li­ma, jie ga­ li bū­ti ga­be­na­mi tik su­dė­jus į dėk­ lą ar dė­žu­tę. Ir šau­tu­vas tu­ri bū­ti neuž­tai­sy­tas. O šau­dy­ti į žmo­nes ir iš „ra­gat­kės“ ne­ga­li­ma“, – tvir­ti­no spe­cia­lis­tas. Gink­lų ir šaud­me­nų įsta­ty­me nu­ sta­ty­ta, kad pneu­ma­ti­niai gink­lai, ku­rių svie­di­nio ki­ne­ti­nė ener­gi­ja yra nuo 2,5 J iki 7,5 J, pri­ski­ria­mi D ka­te­ go­ri­jos gink­lams, ku­riuos ga­li­ma įsi­ gy­ti nuo 18 me­tų am­žiaus be lei­di­ mų, šių gink­lų re­gist­ruo­ti po­li­ci­jo­je ne­rei­kia. Pneu­ma­ti­niai gink­lai, ku­ rių svie­di­nio ki­ne­ti­nė ener­gi­ja vir­ ši­ja 7,5 J, pri­ski­ria­mi C ka­te­go­ri­jos gink­lams, ku­riems rei­kia gau­ti po­ li­ci­jos lei­di­mą.

At­sa­ko­my­bė: šū­vis į praei­vį dviem jau­nuo­liams at­si­rūgs bau­džia­mą­

ja at­sa­ko­my­be.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Smū­gis: 70-me­tė ūki­nin­kė ne­pa­bū­go pa­sto­ti ke­lio ne­blai­vaus sam­di­nio vai­ruo­ja­mai sun­kias­vo­rei tech­ni­kai.

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Prieš mo­te­rį – trak­to­riu­mi Kre­tin­gos ra­jo­no Ka­šu­čių kai­mo gy­ven­ to­jai su bai­me ap­ta­ri­nė­ja vie­no vien­kie­ mio įvy­kius, kai ūki­nin­kės kie­me sam­di­ nys švais­tė­si kir­viu, gra­sin­da­mas darb­da­ vę su­ka­po­ti ir pa­deg­ti.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

duo­nos neuž­dirb­siu, eik ir už­si­dirbk. Dar­bo ūky­je vi­sa­da yra, bet jam ne tai rū­pė­jo“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Ėmė siau­tė­ti kie­me

Įbau­gin­tai mo­te­riai te­ko kvies­ ti po­li­ci­ją, kad pa­rei­gū­nai su­tram­ dy­tų siau­tė­jan­tį vy­rą. Ke­le­rius me­tus 70-me­tės Sta­ nis­la­vos Van­dos Žu­kaus­kie­nės ūky­je dir­bęs 49-erių Vik­to­ras No­ vi­ke­vi­čius šeš­ta­die­nį į so­dy­bos kie­ mą įlė­kė lyg gal­vą pa­me­tęs. Apie 11 val. ūkio dar­bus fer­mo­je dir­ban­tis vy­ras bu­vo iš­gė­ręs. Vik­ to­ras sė­do į ūki­nin­kės trak­to­rių „Be­la­rus“ ir pa­spau­dė ak­ce­le­ra­to­ rių. Aps­vai­gęs dar­bi­nin­kas trak­to­ riu­mi pa­su­ko per kie­mą, nu­ver­tė krep­ši­nio sto­vą ir nu­rū­ko gy­ve­na­ mo­jo na­mo link. „Lyg iš va­ka­ro jis ir bu­vo gė­ręs, ta­čiau ry­te aš jo ne­ma­čiau, ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, ar gė­rė. Ta­čiau ma­nau, kad jam pri­trū­ko svai­ga­lų, va, ir pa­si­mai­šė pro­tas“, – įta­rė S.V.Žu­ kaus­kie­nė. Mo­te­ris ti­ki­no, kad pa­va­sa­ri­nių dar­bų me­tu iš šio sam­di­nio bu­vo ma­žai nau­dos. „Jam dar­bo ne­rei­kė­jo. Nors mes jam ir sto­gą virš gal­vos su­tei­kė­me. Jam esu sa­kiu­si: aš – se­na „ba­ba“, tau

Dar­bi­nin­kas, iš­si­ ropš­tęs iš trak­to­ riaus, čiu­po kir­vį ir juo iš­dau­žė trak­to­ riaus lan­gus.

Kū­nu už­sto­jo ma­ši­ną

Šeš­ta­die­nį iš­vy­du­si per kie­mą at­ riau­mo­jan­tį trak­to­rių ūki­nin­kė ti­ ki­no ne­sut­ri­ku­si. „Pa­ma­čiau, kad jis va­žiuo­ja tie­ siai ant duk­ros au­to­mo­bi­lio. Ji ma­ ši­ną vos prieš die­ną bu­vo nu­si­pir­ ku­si. Čiu­pau duk­rai už ran­kos ir at­si­sto­jau prieš trak­to­rių“, – pa­ sa­ko­jo mo­te­ris. Įtū­žęs sam­di­nys su­kte­lė­jo vai­rą, ta­čiau vis tiek api­brai­žė au­to­mo­bi­ lį „Nis­san Al­me­ra“ ir pa­su­ko tie­siai į na­mo du­ris. Sun­kias­vo­rė ma­ši­na prie­ky­je bu­vo su kau­šu. „Jis rė­žė­si vie­ną kar­tą į ve­ran­ dos sie­ną, ta­da pa­va­žia­vo at­gal ir

py­lė ant­rą kar­tą. Jis no­rė­jo ir tre­ čią kar­tą trenk­tis, ta­čiau už­stri­go trak­to­riaus pa­va­rų dė­žė“, – pri­si­ mi­nė S.V.Žu­kaus­kie­nė. Dar­bi­nin­kas, iš­si­ropš­tęs iš trak­ to­riaus, čiu­po kir­vį ir juo iš­dau­žė trak­to­riaus lan­gus. „Iš­ma­lęs lan­gus, jis pa­su­ko link ma­nęs. Ta­čiau tu­rė­jau vi­di­nės stip­ry­bės, neiš­si­gan­dau. Pa­gal­vo­ jau, kad ne­drįs ma­nęs pul­ti. Me­tęs kir­vį, jis ap­si­su­ko ir nuė­jo“, – pa­ sa­ko­jo ūki­nin­kė. Bau­gi­na gra­si­ni­mai

Mo­te­ris sku­biai iš­kvie­tė po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus. „Vy­ras gra­si­no na­mo šei­mi­nin­kę su­ka­po­ti ir pa­deg­ti. Jis yra su­lai­ky­ tas ir už­da­ry­tas į areš­ti­nę“, – tvir­ ti­no Kre­tin­gos po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­ to Kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­kas Ne­ri­jus Ja­per­tas. Išk­vies­ti po­li­ci­jos pa­tru­liai vy­ rui nu­sta­tė vi­du­ti­nį gir­tu­mą – 1,59 pro­mi­lės. Kol kas ūki­nin­kė ne­si­krei­pė dėl pa­da­ry­tos ža­los at­ly­gi­ni­mo. „Ta­čiau man bai­su dėl ki­tų da­ ly­kų. Jį po­li­ci­ja pa­leis ir kur­gi jis eis? Sug­rįš ir vėl te­ro­ri­zuos. Gal ir ne­drįs žu­dy­ti, bet pa­deg­ti jis ga­li. Mie­gu ne­ra­miai ir ne­be­ži­nau, ką da­ry­ti. Gal šau­tu­vą pirk­ti?“ – nuo­ gąs­ta­vo mo­te­ris. Prieš pus­me­tį Kre­tin­gos ra­jo­no gy­ven­to­ja pa­lai­do­jo vy­rą. Mo­te­ris, pa­de­da­ma duk­rų, sten­gia­si neap­ leis­ti ūkio. „Be rei­ka­lo aš pa­gai­lė­jau šio žmo­gaus. Ne­pa­tar­čiau kam nors to­kį dar­bi­nin­ką sam­dy­ti. Tai vie­nas gal­vos skaus­mas, kiek bė­dų jis čia pri­da­ręs“, – pri­si­pa­ži­no mo­te­ris.

9

ANTRADIENIS, BALANDŽIO 23, 2013

rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Sveika gyvensena atnešė pilnatvę Pui­ki sa­vi­jau­ta ir dva­si­nis pa­si­ten­ki­ni­mas ap­lin­ka – vi­sa tai jau­nos klai­pė­die­tės Rū­ tos Zak­sai­tės gy­ve­ni­me at­si­ra­do pra­dė­jus ak­ty­viai do­mė­tis, kaip ras­ti trūks­ta­mą har­mo­ni­ją. Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Ma­mos įta­ka

Mer­gi­na, pro­pa­guo­jan­ti ve­ge­ta­ riz­mą, be­si­do­min­ti ža­lia­val­gys­te, bė­gio­jan­ti il­gas dis­tan­ci­jas, be­si­ mau­dan­ti jū­ro­je žie­mą, ti­ki­na, kad svei­kas gy­ve­ni­mo bū­das – at­gai­va kū­nui ir sie­lai. 27 me­tų R.Zak­sai­ tė pri­si­me­na, kad jos šei­ma vi­sa­ da bu­vo są­mo­nin­ga, kal­bant apie svei­ką gy­ven­se­ną. „Dar vai­kys­tė­je laks­ty­da­vau pa­ skui ma­mą, kai ji bėg­da­vo kro­są ar­ba ne­šda­vau jos ba­tus, kai ši ba­ sa bėg­da­vo per snie­gą. Pa­va­sa­rį ir va­sa­rą, kai už­de­rė­da­vo dar­žo­vės ir vai­siai, ak­ty­viai pro­pa­guo­da­vo­me ve­ge­ta­riz­mą. Ap­lin­ka ir su­for­ma­vo ki­to­kį po­žiū­rį į fi­zi­nę veik­lą bei mi­ ty­bą. O prieš po­rą me­tų, su­vo­ku­si, jog kaž­ko ma­no gy­ve­ni­me trūks­ ta, dar la­biau pa­si­nė­riau į kū­no ir dva­sios pil­nat­vės paieš­kas“, – sa­ kė pa­šne­ko­vė. Anot jos, ma­ma bu­vo tas žmo­ gus, ku­ris do­mė­jo­si, kaip jaus­tis ge­rai ir žva­liai, skai­tė įvai­rią li­te­ ra­tū­rą, lan­kė se­mi­na­rus. Pa­ti R.Zak­sai­tė ne­val­go vi­so, kas gy­va, ir yra ve­ge­ta­rė. „Prak­tiš­kai ne­be­var­to­ju ir pie­no pro­duk­tų. Do­miuo­si ža­lia­val­gys­tės idė­jo­mis. Ta­čiau nie­ka­da sa­vęs ne­ spau­džiau ir griež­tai ne­lie­piau at­si­ sa­ky­ti tam tik­rų pro­duk­tų. Mai­ti­ni­ ma­sis svei­kai į ma­no gy­ve­ni­mą atė­jo na­tū­ra­liai. Tie­siog vie­ną die­ną nu­ sto­jau ger­ti ka­vą, po to at­si­sa­kiau žu­ vies. Val­gy­ti mė­są po­rei­kio ne­jau­čiau nie­ka­da“, – pa­sa­ko­jo mer­gi­na. Na­tū­ra­lūs po­ky­čiai

Pa­sak Rū­tos, for­muo­tis to­kiems mi­ty­bos įpro­čiams pa­dė­jo spor­tas, jo­ga ir me­di­ta­ci­ja. „Iš sa­vo pa­tir­ties ga­liu pa­liu­dy­ ti, kad gy­ve­nant ak­ty­viai ir už­sii­ mant jo­ga, mi­ty­ba su­si­re­gu­liuo­ja sa­vai­me. Tie­siog ne­be­si­no­ri val­gy­ ti tam tik­ro mais­to ir tik­rai ne­rei­kia prie­var­tau­ti sa­vęs. Pa­vyz­džiui, taip vi­siš­kai na­tū­ra­liai at­si­sa­kiau al­ko­ ho­lio. Se­niau tau­rė vy­no su gur­ ma­niš­ka už­kan­da bu­vo priim­ti­nas da­ly­kas, ta­čiau jau me­tus ne­be­ky­ la net min­tis nuo­dy­ti sa­ve“, – ti­ki­ no R.Zak­sai­tė. Mer­gi­na džiau­gia­si, kad pra­dė­jus gy­ven­ti svei­kai ir spor­tuo­ti, jos sa­ vi­jau­ta pa­ge­rė­jo šim­tu pro­cen­tų.

Siū­ly­čiau kiek­vie­ nam pa­da­ ry­ti eks­ pe­ri­men­ tą – ku­rį lai­ką tie­ siog mai­ tin­ki­tės dar­žo­vė­ mis, vai­ siais ir pa­ ma­ty­si­te, koks leng­ vu­mas bei žva­lu­mas api­ma.

„Siū­ly­čiau kiek­vie­nam pa­da­ry­ti eks­pe­ri­men­tą – ku­rį lai­ką tie­siog mai­tin­ki­tės dar­žo­vė­mis, vai­siais ir pa­ma­ty­si­te, koks leng­vu­mas bei žva­lu­mas api­ma. Pa­ge­rė­ja svei­ka­ ta, fi­ziš­kai jau­tie­si stip­res­nis, iš­ tver­min­gas, o ir psi­cho­lo­gi­nė sa­vi­ jau­ta pui­ki. Ma­ne nuo­lat ly­di ge­ra nuo­tai­ka, po­zi­ty­vu­mas ir ra­my­bės jaus­mas“, – sa­kė pa­šne­ko­vė. Bė­gi­mas – gy­ve­ni­mo bū­das

Svei­ka mi­ty­ba – ne vie­nin­te­lė R.Zak­sai­tės aist­ra gy­ve­ni­me, mer­ gi­na ak­ty­viai bė­gio­ja. „Bė­gio­ji­mas – man ne tik spor­ to rū­šis, bet ir gy­ve­ni­mo bū­das. Ta­ čiau ir šio­je sri­ty­je ne­spau­džiu sa­ vęs. Kar­tais per mė­ne­sį nu­bė­gu apie 200 ki­lo­met­rų, kar­tais ma­žiau nei šim­tą. Svar­biau­sia – pa­si­ry­ži­mas ir star­tas. Te­rei­kia pri­si­vers­ti išei­ti iš na­mų, o vi­sa ki­ta pa­vyks daug leng­ viau nei bū­tų ga­li­ma pa­ma­ny­ti. Pra­ dė­jus bė­gio­ti, vė­liau na­tū­ra­liai ky­la no­ras per­žiū­rė­ti sa­vo mi­ty­bos ra­ cio­ną, pa­keis­ti po­žiū­rį į gy­ve­ni­mą“, – tei­gė Rū­ta. Anot jos, nu­bė­gus bent 10 ki­lo­ met­rų, už­plūs­ta ener­gi­ja ir api­ma eu­fo­ri­ja. Mer­gi­na ti­ki­na, kad mes tu­rė­tu­ me iš­nau­do­ti nuo­sta­bias ga­li­my­ bes, ku­rias su­tei­kia Klai­pė­da. „Tu­ri­me jū­rą, pui­kius ta­kus, ga­ li­me mė­gau­tis šva­res­niu oru. Reik­ tų pa­žy­mė­ti, kad dau­ge­lį žmo­nių, no­rin­čių pra­dė­ti bė­gio­ti, gąs­di­ na su­kur­ti ste­reo­ti­pai esą bus la­bai sun­ku ar net neį­ma­no­ma. Įsi­vaiz­ duo­ja­ma, kad bė­gant il­gas dis­tan­ ci­jas, vos gau­dai kva­pą. Vi­siš­ka ne­są­mo­nė – bė­gu leng­vu tem­pu, at­si­pa­lai­da­vu­si ir neuž­du­su­si“, – sa­kė R.Zak­sai­tė, šia veik­la už­sii­ man­ti dve­jus me­tus. Klai­pė­die­tės tiks­las – įkvėp­ ti žmo­nes ak­ty­viai veik­lai ir po­ky­ čiams. In­for­ma­ci­ja apie nu­bėg­tus ki­lo­ met­rus ir marš­ru­tus mer­gi­na da­ li­ja­si so­cia­li­niuo­se tink­luo­se ir pa­ste­bi, kad ne vie­ną žmo­gų jau su­ge­bė­jo pa­ska­tin­ti te­le­vi­zo­rių ir traš­ku­čių val­gy­mą iš­keis­ti į spor­ ti­nę ap­ran­gą. „Ma­tyt, žmo­nes vei­kia ki­tų en­ tu­ziaz­mas. Te­rei­kia pa­ban­dy­ti ir iš pra­džių su­si­ras­ti kom­pa­nio­ną šiai veik­lai, nes bėg­ti vie­nam – daug sun­kiau. Jau po ke­lių mė­ne­sių pa­ ste­bė­si­te, jog kū­nas ta­po tvir­tes­nis,

Po­ky­čiai: anot R.Zak­sai­tės, su­for­muo­ti svei­kus mi­ty­bos įpro­čius jai pa­dė­jo spor­tas, jo­ga

ir me­di­ta­ci­ja.

at­si­ra­do dau­giau ener­gi­jos, stip­rė­ja imu­ni­te­tas“, – ti­ki­na mer­gi­na. Grū­di­na­si šal­čiu

Jau po­rą me­tų R.Zak­sai­tė grū­di­na­ si ir žie­mą mau­do­si jū­ro­je. „Šal­to du­šo tik­rai ne­bi­jau, o ir šo­ki­mas į jū­rą nė­ra toks bai­sus, kaip kar­tais at­ro­do žmo­nėms. Pas­ te­bė­jau, kad pa­ge­rė­jo odos būk­ lė, tu­riu dau­giau ener­gi­jos, ta­pau svei­kes­nė ir stip­res­nė“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vė. Šal­to van­dens bai­mė, anot mer­ gi­nos, tik psi­cho­lo­gi­nis bar­je­ras. „Vi­si su­var­žy­mai ky­la mū­sų gal­ vo­se. At­si­me­nu, prieš po­rą me­tų net ne­pla­na­vau šok­ti į jū­rą. Ta­čiau po bė­gi­mo ir mankš­tos bu­vau pir­ mo­ji, ku­ri tam ry­žo­si žie­mą. Prieš mau­dan­tis šal­ta­me van­de­ny­je, bū­ ti­na ge­rai ap­šil­ti, o ir pa­ts bu­vi­mo van­de­ny­je lai­kas – trum­pas. Or­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ga­niz­mas pa­ti­ria žai­biš­ką šo­ką, po ku­rio at­si­ve­ria akys ir už­plūs­ta tei­gia­mų po­jū­čių ban­ga“, – kal­bė­ jo R.Zak­sai­tė. Mer­gi­na ži­no ir apie nei­gia­mą po­žiū­rį į grū­di­ni­mą­si, ve­ge­ta­riz­mą, ža­lia­val­gys­tę ar net bė­gio­ji­mą. „Ma­nau, kad rei­kia ste­bė­ti sa­vo or­ ga­niz­mą ir at­ras­ti da­ly­kus, ku­rie jam tin­ka la­biau­siai. Jei kaž­kam ma­lo­nu bė­gio­ti, tuo ir už­siimk, jei no­ri šok­ti į jū­rą žie­mą, pa­ban­dyk. Svar­biau­sia – gy­venk ak­ty­viai“, – sa­kė ji. Har­mo­ni­jos paieš­kos

Paš­ne­ko­vė ti­ki­na, kad prieš at­ran­ dant svei­ką gy­ven­se­ną, ne­si­jau­tė lai­min­ga. „Ma­no gy­ve­ni­me kaž­ko trū­ko, tik ne­ži­no­jau ko. Tai ir pa­ska­ti­no ieš­ko­ti bū­dų, kaip pa­keis­ti bu­vu­ sią pa­dė­tį. Na­tū­ra­liai atė­jo me­tas, kai pra­dė­jau sau už­duo­ti klau­si­

mus ir ieš­ko­ti at­sa­ky­mų. O ieš­ kant at­sa­ky­mų žmo­gaus gy­ve­ni­me pra­de­da keis­tis ap­lin­ky­bės, ku­rios nu­krei­pia tin­ka­ma link­me“, – sa­ kė R.Zak­sai­tė. Taip į mer­gi­nos gy­ve­ni­mą atė­jo su­pra­ti­mas, kad svar­bu iš­min­ties ir nau­din­gų da­ly­kų sem­tis iš gam­tos, ypač kal­bant apie mi­ty­bą. „Iš gam­tos žmo­gus ir pa­pil­do sa­ vo or­ga­niz­mą ener­gi­ja, gy­vy­be. O kai kū­nas leng­vas, sie­la taip pat jau­čia­si ge­riau. Da­bar ga­liu sa­ky­ ti, jog jau­čiu fi­zi­nę ir psi­cho­lo­gi­nę har­mo­ni­ją sa­vo gy­ve­ni­me. Dau­ ge­lis jau ne­beį­si­vaiz­duo­ja gy­ve­ni­ mo be al­ko­ho­lio, rū­ky­mo, nak­ti­nio gy­ve­ni­mo ir sa­vęs ali­ni­mo. Man to ne­be­rei­kia, o gy­ve­ni­me yra dau­ gy­bė al­ter­na­ty­vų, kaip ne tik bū­ti svei­kam, bet kar­tu pra­smin­gai leis­ ti lai­ką bei įkvėp­ti ap­lin­ki­nius“, – sa­kė R.Zak­sai­tė.

10

ANTRADIENIS, BALANDŽIO 23, 2013

rubrika sveikata

Šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­goms įvei

Au­ga: šir­dies ir krau­ja­gys­lių ra­dio­lo­gi­jos sky­riu­je kas­met at­lie­ka­ma vis dau­giau diag­nos­ti­nių ir gy­do­mų­jų pro­ce­dū­rų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nė­je jau be­veik 20 me­tų tai­ko­mos in­ ter­ven­ci­nės ra­dio­lo­gi­jos pro­ce­dū­ros. Jos pa­de­da prail­gin­ti ne vie­no pa­cien­to gy­ve­ni­mą ar iš­spren­džia svei­ka­tos pro­ble­mą be ope­ra­ci­jos. Lai­ma Lau­kai­ty­tė Diag­no­zės pra­džia – po­kal­bis

„Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nė – vie­nin­te­lis kar­dio­lo­gi­jos cent­ras Šiau­rės – Va­ka­rų Lie­tu­vo­je, kur pa­cien­tams tei­kia­ma pa­gal­ba nuo gy­dy­to­jo kon­sul­ta­ci­jų, me­di­ka­ men­ti­nio gy­dy­mo iki aukš­čiau­sio ly­gio gy­dy­mo ir diag­nos­ti­kos pa­ slau­gų su­tei­ki­mo, in­ter­ven­ci­nės kar­dio­lo­gi­jos pro­ce­dū­rų, – tei­gia li­go­ni­nės vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas Jo­nas Są­ly­ga. Kaip pa­ste­bi Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nės I kar­dio­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­ja Da­lia Ja­ra­šū­nie­nė, kar­dio­lo­ gi­ja ne­bė­ra pa­pras­ta te­ra­pi­nė sri­tis, kur gy­dy­to­jui pa­kan­ka ele­men­ta­rių dar­bo prie­mo­nių. Šiuo me­tu kar­ dio­lo­gi­ja yra ge­ro­kai su­dė­tin­ges­nė – tarp chi­rur­gi­jos ir te­ra­pi­jos. „Nors ir kaip spar­čiai be­si­vys­ ty­tų tech­no­lo­gi­jos, pir­mo­je vie­to­ je iš­lie­ka po­kal­bis su pa­cien­tu. Nuo to pra­si­de­da diag­no­zė ir tik po to at­lie­ka­mi įvai­rūs ty­ri­mai“, – pri­ dū­rė gy­dy­to­ja. D.Ja­ra­šū­nie­nė pa­si­džiau­gė, kad pa­sta­ruo­ju me­tu ne­ma­žai žmo­ nių sa­vo svei­ka­ta su­si­rū­pi­na anks­ čiau, dar ne­spė­ję su­si­rgti. Jie krei­ pia­si į gy­dy­to­ją, no­rė­da­mi su­ži­no­ti sa­vo ri­zi­ką su­si­rgti šir­dies li­go­mis, ypač jei­gu tarp ar­ti­mų­jų pa­si­tai­kė mir­čių dėl šios prie­žas­ties. „Iš tam tik­rų duo­me­nų, gy­ve­ ni­mo bū­do ga­li­me pa­sa­ky­ti, ko­kia žmo­gaus ri­zi­ka sirg­ti šir­dies li­go­

mis“, – paaiš­ki­no kar­dio­lo­gė. Ta­ čiau net, kai žmo­gus rū­pi­na­si sa­ vi­mi, spor­tuo­ja ir nė­ra nu­tu­kęs, gy­dy­to­jai ne­ga­li ga­ran­tuo­ti, kad jis ne­ri­zi­kuo­ja sirg­ti šir­dies ir krau­ja­ gys­lių li­go­mis. Mat to­kia ti­ki­my­bė vi­sa­da iš­lie­ka ir ne­ga­li­ma nu­ma­ty­ ti dau­ge­lio prie­žas­čių, ga­lin­čių iš­ pro­vo­kuo­ti li­gą.

Šir­dies ir krau­ja­ gys­lių ra­dio­lo­gi­jos sky­riu­je per praė­ ju­sius me­tus at­lik­ta 4 800 diag­nos­ti­nių ir 1 750 gy­do­mų­jų pro­ce­dū­rų.

Pa­sak D.Ja­ra­šū­nie­nės, kuo anks­ čiau žmo­gus pra­de­da rū­pin­tis sa­vo svei­ka­ta, tuo anks­čiau su­lau­kia­ma nau­dos. Ta­čiau pir­miau­sia rei­kė­tų gal­vo­ti apie svei­ką gy­ven­se­ną, o ne var­to­ja­mus vais­tus. „Svei­ka­ta pra­si­de­da nuo ži­no­ji­ mo“, – įsi­ti­ki­nu­si gy­dy­to­ja. Truk­do psi­cho­lo­gi­nis bar­je­ras

D.Ja­ra­šū­nie­nė ap­gai­les­tau­ja, kad in­fark­to iš­tik­ti žmo­nės ne­re­tai krei­pia­si pa­vė­luo­tai. Jie pra­si­kan­ ki­na vi­są nak­tį, ma­ny­da­mi, kad strei­kuo­ja skran­dis, o kai ry­te krei­ pia­si į me­di­kus, jau bū­na vė­lu.

Tuo­met gy­dy­to­jams ten­ka tik kons­ta­tuo­ti fak­tą, kad šir­dies rau­ muo yra mi­ręs. To­kiais at­ve­jais li­ go­ni­nė­je tei­kia­mos aukš­čiau­sio ly­gio pro­ce­dū­ros ne­pa­de­da ar­ba neat­ne­ša to­kios nau­dos, ko­kia ji ga­lė­tų bū­ti per pir­mą­sias dvi, va­ di­na­mą­sias auk­si­nes va­lan­das. Kar­d io­l o­g ės ma­ny­m u, lai­k u kreip­tis pa­gal­bos kar­tais su­truk­ do ir psi­cho­lo­gi­nis bar­je­ras. Žmo­ gui sun­ku su­vok­ti, kad li­ga už­klu­ po bū­tent jį. Nors pir­mie­ji li­gos simp­to­mai pa­si­reiš­kia dar iki iš­tin­kant in­fark­ tui, ta­čiau ne­re­tai jie ig­no­ruo­ja­mi, ma­nant, kad už­klu­pęs skaus­mas dau­giau ne­pa­si­kar­tos. „Taip leng­viau gy­ven­ti, – gy­dy­ to­ja paaiš­ki­na, ko­dėl žmo­nės tuo­ met ne­pa­si­rū­pi­na sa­vo svei­ka­ta. – To­kiais at­ve­jais bū­na sun­ku su­ vok­ti, kad atei­na sun­ki li­ga, nors iki tol žmo­gus bu­vo svei­kas.“ In­fark­tas iš­tin­ka ir jau­nus

Skau­džiau­sia, kai in­fark­tas už­ klum­pa jau­ną žmo­gų, šiam net ne­spė­jus pa­siek­ti li­go­ni­nės. To­ kie at­ve­jai ne­re­tai bai­gia­si pa­cien­ to mir­ti­mi ar neį­ga­lu­mu. Mat jau­ nam žmo­gui in­fark­to pa­sek­mės bū­na daug skau­des­nės ir sun­kes­ nės nei su­lau­ku­siems vy­res­nio am­ žiaus. Eu­ro­po­je api­bend­ri­nus ke­lių re­ gist­rų duo­me­nis, pa­ste­bė­ta, kad mio­kar­do in­fark­tą pa­ti­ria ne­ma­žai jau­nų žmo­nių, ypač mo­te­rų.

Pra­džia: D.Ja­ra­šū­nie­nė: „Nors ir kaip spar­čiai be­si­vys­ty­tų tech­no­lo­gi­

jos, pir­mo­je vie­to­je iš­lie­ka po­kal­bis su pa­cien­tu“.

Nors Lie­tu­vo­je mio­kar­do in­fark­to re­gist­ro nė­ra, bet iš li­go­ni­nė­je gy­ do­mų pa­cien­tų ne­pas­te­bi­ma to­kios ten­den­ci­jos. D.Ja­ra­šū­nie­nė pa­da­rė prie­lai­dą, kad mio­kar­do in­fark­tą pa­ti­rian­čių mo­te­rų dau­gė­ja dėl pa­daž­nė­ju­sio rū­ky­mo. Be to, ne­ma­žai jau­nų mo­te­rų bū­na nu­tu­ku­sios, o štai nu­tu­ku­sių vy­rų pa­dau­gė­ja ge­ro­kai vy­res­nia­ me am­žiu­je. Šios prie­žas­tys, pa­sy­ vus gy­ve­ni­mo bū­das nei­gia­mai at­ si­lie­pia svei­ka­tai. Ne­pai­sant ši­to, mio­kar­do in­fark­ tas iš­lie­ka vy­rų li­ga, bū­tent juos pa­ker­tan­ti daž­niau­siai. Mo­te­ris ji

už­klum­pa de­šim­čia me­tų vė­liau nei vy­rus. D.Ja­ra­šū­nie­nė at­krei­pia dė­me­ sį, kad Ry­tų Eu­ro­pos ša­ly­se jau­ ni žmo­nės daž­niau ser­ga mio­kar­do in­fark­tu. Tam įta­kos tu­ri be­sai­kis al­ko­ho­lio var­to­ji­mas. „Mes ne­ga­li­me pa­keis­ti ge­nų ar ly­ties, bet ga­li­me pa­keis­ti gy­ ve­ni­mo bū­dą bei in­ves­tuo­ti į sa­vo svei­ka­tą atei­ty­je“, – pri­dū­rė kar­ dio­lo­gė. Už­tik­ri­na ko­ky­biš­ką iš­ty­ri­mą

Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nės Šir­ dies ir krau­ja­gys­lių ra­dio­lo­gi­jos sky­rius yra vie­nin­te­lis toks Va­ka­

11

ANTRADIENIS, BALANDŽIO 23, 2013

sveikata

ik­ti – šiuo­lai­ki­niai gy­dy­mo bū­dai nos­ti­nių pro­ce­dū­rų pa­dau­gė­jo 20 pro­c., bet pa­cien­tų ei­lės vis tiek iš­lie­ka. Nors li­go­ni­nė pa­gal sa­vo pa­jė­ gu­mus ga­lė­tų pa­di­din­ti pro­ce­dū­rų skai­čių, ta­čiau ne­lei­džia ri­bo­tas li­ go­nių ka­sų fi­nan­sa­vi­mas. Kaip sa­kė ve­dė­jas, nors in­ter­ ven­ci­nė ra­dio­lo­gi­ja yra jau­na ir la­ bai spar­čiai be­si­vys­tan­ti me­di­ci­nos sri­tis, bet jau įro­dy­tas jos efek­ty­ vu­mas gy­ve­ni­mo ko­ky­bės pa­ge­ri­ ni­mo ir mir­tin­gu­mo su­ma­ži­ni­mo at­žvil­giu. Kai šios diag­nos­ti­nės ir gy­ do­mo­sios pro­ce­dū­ros tai­ko­mos ūmaus mio­kar­do in­fark­to at­ve­ju, mir­tin­gu­mas su­ma­žė­ja iki 5 pro­c. Sta­tis­ti­ka ro­do, kad kai šie me­to­ dai ne­tai­ko­mi, mir­tin­gu­mas bū­na kur kas di­des­nis ir sie­kia apie 20– 30 pro­c. Šir­dies ir krau­ja­gys­lių ra­dio­lo­gi­ jos sky­riu­je per praė­ju­sius me­tus iš vi­so at­lik­ta 4 800 gy­do­mų­jų ir 1 750 diag­nos­ti­nių pro­ce­dū­rų. Pa­si­li­ko po pra­kti­kos

Pa­si­rin­ki­mas: krau­ja­gys­lių chi­rur­gai L.Ja­ra­šū­nas, R.Pet­ru­tis ir re­zi­den­tas Ro­kas Vai­čiū­nas pa­ste­bi, kad pa­

cien­tai vis daž­niau pa­gei­dau­ja in­ter­ven­ci­nės ra­dio­lo­gi­jos pro­ce­dū­rų.

Krau­ja­gys­lių chi­rur­ gai pra­ktiš­kai už­sii­ ma vi­so­mis sri­ti­mis, pra­de­dant nuo aor­ tos aneu­riz­mų ir jų ope­ra­ci­nio gy­dy­mo bei sten­ta­vi­mo, iš­ sky­rus gal­vos chi­ rur­gi­ją.

Nau­da: kaip sa­kė V.Jok­šas, nors in­ter­ven­ci­nė ra­dio­lo­gi­ja yra jau­na ir la­bai

spar­čiai be­si­vys­tan­ti me­di­ci­nos sri­tis, bet jau įro­dy­tas jos efek­ty­vu­mas.

rų Lie­tu­vo­je. Čia at­lie­ka­mos in­ter­ ven­ci­nės ra­dio­lo­gi­jos pro­ce­dū­ros šir­džiai ir vi­soms krau­ja­gys­lėms. Vie­na­me pa­da­li­ny­je at­lie­ka­mi šir­dies bei šir­dies krau­ja­gys­lių ty­ ri­mai, o ki­ta­me – ki­tų krau­ja­gys­lių ty­ri­mai. Jiems rei­ka­lin­gi spe­cia­lūs apa­ra­tai – an­giog­ra­fai. „Li­go­ni­nė­je ty­ri­mai at­lie­ka­ mi tri­mis šiuo­lai­ki­niais an­giog­ra­ fais, ku­riais už­tik­ri­na­mas ko­ky­biš­ kas pa­cien­to iš­ty­ri­mas, lei­džian­tis tin­ka­mai pa­rink­ti to­les­nio gy­dy­mo tak­ti­ką. An­giog­ra­fais taip pat at­lie­ ka­mos ir gy­do­mo­sios pro­ce­dū­ros. Šir­dies ir krau­ja­gys­lių ra­dio­lo­gi­ jos sky­riu­je per praė­ju­sius me­tus

at­lik­ta 4 800 diag­nos­ti­nių ir 1 750 gy­do­mų­jų pro­ce­dū­rų“, – tei­gė vy­ riau­sia­sis gy­dy­to­jas. Švie­čiant rent­ge­no spin­du­liais ir lei­džiant spe­cia­lų kont­ras­tą, ga­ li­ma įver­tin­ti krau­ja­gys­lių pa­ki­ti­ mus ir pa­rink­ti tin­ka­miau­sią gy­ dy­mo me­to­dą. Vie­nas jų ga­li bū­ti pra­plė­ti­mas spe­cia­liais ba­lio­nais ir sten­tais, va­di­na­ma­sis sten­ta­vi­ mas. Kaip paaiš­ki­no Klai­pė­dos jū­ri­ nin­kų li­go­ni­nės Šir­dies ir krau­ja­ gys­lių ra­dio­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas Va­len­ti­nas Jok­šas, jei­gu ap­tin­ka­ma la­bai daug krau­ja­gys­lių pa­ki­ti­mų, pa­cien­tui siū­lo­mas ope­ra­ci­nis gy­

dy­mas, šun­ta­vi­mo ope­ra­ci­ja, o jei pa­ki­ti­mai bū­na mi­ni­ma­lūs, siū­lo­ mas kon­ser­va­ty­vus gy­dy­mo bū­das – vais­tais. Šir­dies ir krau­ja­gys­lių ra­dio­lo­gi­ jos sky­riu­je dir­ban­tys pen­ki gy­dy­ to­jai kar­dio­lo­gai bend­ra­dar­biau­ja su ko­le­go­mis iš Kar­dio­chi­rur­gi­ jos sky­riaus, nes vie­nas iš gy­dy­mo bū­dų yra ope­ra­ci­ja. Tai vie­nas iš tri­jų me­di­ci­nos cent­rų Lie­tu­vo­je, kur tei­kia­mos įvai­ria­pu­sės kar­dio­chi­rur­gi­jos ir in­ter­ven­ci­nės kar­dio­lo­gi­jos pa­ slau­gos vi­są pa­rą. Li­go­ni­nė­je at­lie­ka­mų pro­ce­dū­rų ly­gis nie­kuo ne­nu­si­lei­džia Va­ka­rų Eu­ro­pos kli­ni­koms. Su­ma­ži­na mir­tin­gu­mą

Nors uos­ta­mies­ty­je gy­ven­to­jų skai­čius ma­žė­ja, bet ser­gan­čių šir­ dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis dau­gė­ja dėl sens­tan­čios vi­suo­me­nės. Ve­dė­jas pa­ste­bi, kad pa­cien­tų am­žius iš­lie­ka pa­na­šus – vy­rų vi­ dur­kis yra 63 me­tai, o mo­te­rų – 68 me­tai. Pa­sak V.Jok­šo, in­ter­ven­ci­nių ra­ dio­lo­gi­jos pro­ce­dū­rų kas­met at­lie­ ka­ma dau­giau. Pa­ly­gin­ti su 2011 me­tais, per­nai gy­do­mų­jų ir diag­

Iš pen­kių šia­me sky­riu­je dir­ban­ čių gy­dy­to­jų Au­ri­mas Knok­ne­ris yra jau­niau­sias. Stu­di­jų me­tais čia at­li­kęs pra­kti­ką jau­nas spe­cia­lis­ tas to­les­niam dar­bui pa­si­rin­ko Jū­ ri­nin­kų li­go­ni­nę. Ant­rus me­tus sa­va­ran­kiš­ku gy­ dy­to­ju dir­ban­tis A.Knok­ne­ris pa­ sa­ko­jo, kad per pra­kti­ką ge­rus įspū­džius pa­li­ko ko­lek­ty­vas, dar­ bo pla­na­vi­mas ir apim­tis, me­to­di­ ka, va­do­vy­bės po­žiū­ris. In­ter­ven­ci­nė kar­dio­lo­gi­ja jau­nam spe­cia­lis­tui pa­trauk­li pa­si­ro­dė sa­ vo konk­re­tu­mu – ap­ti­kus pa­ki­ti­ mų, pri­tai­ko­mas gy­dy­mo me­to­das, ku­rio efek­tą pa­cien­tas ga­na grei­tai pa­jau­čia. Be to, ši sri­tis da­bar la­bai spar­ čiai ple­čia­si ir api­ma vis dau­giau sri­čių, ne tik kar­dio­lo­gi­ją ir struk­ tū­ri­nes šir­dies li­gas. Grei­čiau pa­sveiks­ta

Pa­te­kęs į An­gio­chi­rur­gi­jos sky­rių pa­cien­tas iš to pa­ties gy­dy­to­jo ga­li ti­kė­tis vi­so­ke­rio­pos pa­gal­bos: kon­ sul­ta­ci­jos, at­vi­ros chi­rur­gi­jos ar in­ ter­ven­ci­nės ra­dio­lo­gi­jos. Vi­si ke­tu­ri krau­ja­gys­lių chi­rur­gai dir­ba komp­lek­siš­kai, tad pa­cien­to ne­rei­kia siun­ti­nė­ti iš vie­nos vie­tos į ki­tą. Žmo­gus su sa­vo gy­dy­to­ju ga­ li ap­tar­ti gy­dy­mo tak­ti­ką. Kaip pa­ste­bi spe­cia­lis­tai, šiais lai­kais vis dau­giau pa­cien­tų pa­ gei­dau­ja in­ter­ven­ci­nės ra­dio­lo­gi­ jos pro­ce­dū­rų, nes jos ma­žiau trau­ muo­ja, grei­čiau pa­sveiks­ta­ma. Ant­rą die­ną po to­kios pro­ce­dū­ ros pa­cien­tas ga­li vaikš­čio­ti, o tre­ čią die­ną iš­lei­džia­mas na­mo. Jo ne­ ka­muo­ja il­ga­lai­kiai skaus­mai, ku­rie bū­na po at­vi­ros ope­ra­ci­jos. Krau­ja­gys­lių chi­rur­gai pra­ktiš­ kai už­sii­ma vi­so­mis sri­ti­mis, pra­ de­dant nuo aor­tos aneu­riz­mų ir jų ope­ra­ci­nio gy­dy­mo bei sten­ta­vi­mo, iš­sky­rus gal­vos chi­rur­gi­ją. Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nė yra tre­čia gy­dy­mo įstai­ga Lie­tu­vo­je, ku­ri at­lie­ka vi­sas šias pro­ce­dū­ras. Tad pa­cien­tų ne­rei­kia siųs­ti gy­dy­ tis į Vil­nių ar Kau­ną. Iš tri­jų di­džių­jų ša­lies li­go­ni­nių ji taip pat tu­ri bu­din­čius chi­rur­ gus, ku­rie tei­kia pa­gal­bą, taip pat ir sku­bią, vi­są pa­rą. Ki­tos li­go­ni­

nės ar­ba ne­tu­ri bu­din­čių krau­ja­ gys­lių chi­rur­gų, ar­ba tei­kia ne vi­ sas pa­slau­gas. Su­ma­žė­jo už­leis­tų at­ve­jų

Įvai­rių sri­čių diag­nos­ti­nės pro­ce­ dū­ros at­lie­ka­mos, no­rint iš­siaiš­ kin­ti krau­ja­gys­lių pa­ki­ti­mus ir to­ les­nę gy­dy­mo tak­ti­ką. Per­nai An­gio­chi­rur­gi­jos sky­riu­je at­lik­ta apie 1 500 at­vi­rų ope­ra­ci­jų, 1262 diag­nos­ti­nės ir 245 gy­do­mo­ sios pro­ce­dū­ros. Per pa­sta­ruo­sius tre­jus me­tus jų skai­čius ge­ro­kai išau­go. Pa­sak krau­ja­gys­lių chi­rur­go Li­no Ja­ra­šū­no, kol kas at­vi­rų ope­ra­ci­jų skai­čius vir­ši­ja in­ter­ven­ci­nių ra­ dio­lo­gi­nių pro­ce­dū­rų skai­čių, nors ir ar­tė­ja prie pa­sau­li­nio stan­dar­to, kai šie skai­čiai bū­na apy­ly­giai. Chi­rur­gas pa­ste­bi, kad pa­sta­ruo­ ju me­tu ne­be­su­lau­kia­ma sun­kių ar su už­leis­to­mis li­gos for­mo­mis pa­ cien­tų, nors prieš 20 me­tų to­kių bū­da­vo dau­gu­ma. Pa­ge­rė­jus kar­dio­lo­gi­nei pa­gal­bai, su­ma­žė­jo ir em­bo­li­jų skai­čius. Tai stai­ga su­tri­kęs krau­jo pri­te­kė­ji­mas į or­ga­ną ar­ba kū­no da­lį, ku­rį daž­ niau­siai su­ke­lia krau­jo kre­šu­lys. Anks­čiau to­kios pro­ce­dū­ros bu­vo at­lie­ka­mos vos ne kas­dien. L.Ja­ra­ šū­nas paaiš­ki­no, kad šių pro­ce­dū­ rų su­ma­žė­jo, nes pa­cien­tai var­to­ja krau­ją skys­ti­nan­čius vais­tus. Pa­ge­ri­no gy­dy­mo ko­ky­bę

Vi­du­ti­nis An­gio­chi­rur­gi­jos sky­ riaus pa­cien­tų am­žius yra 70–80 me­tų. Nors ate­rosk­le­ro­zė pa­lie­ čia ir kur kas jau­nes­nius. Šios li­gos pro­gre­sa­vi­mą ne vie­nam pa­sku­bi­ na ir rū­ky­mas. Tad dėl ge­nų ir ne­tin­ka­mo gy­ve­ ni­mo bū­do li­ga pro­gre­suo­ja grei­ čiau, tad į krau­ja­gys­lių chi­rur­gus ga­li tek­ti kreip­tis ir anks­čiau. Ate­rosk­le­ro­zės prie­žas­tys nė­ ra ži­no­mos, tad krau­ja­gys­lių chi­ rur­gams ten­ka gy­dy­ti tik šios li­gos pa­sek­mes. Tad kar­tą į jų ran­kas dėl šios prie­žas­ties pa­te­kęs pa­cien­tas tam­pa nuo­la­ti­niu, nes li­ga vis at­ si­nau­ji­na. Ta­čiau kar­tais pa­cien­tui pa­dė­ti ne­beį­ma­no­ma ir ga­lū­nę ten­ka am­ pu­tuo­ti. Per me­tus at­lie­ka­ma apie 50 ko­jų am­pu­ta­ci­jų. Prieš pen­ke­ rius me­tus šis skai­čius bu­vo dvi­gu­ bai di­des­nis. Bū­tent in­ter­ven­ci­nė ra­dio­lo­gi­ ja pa­dė­jo su­ma­žin­ti am­pu­ta­ci­jų skai­čių. Pa­sak krau­ja­gys­lių chi­rur­ go Ro­ko Pet­ru­čio, šios pro­ce­dū­ros taip pat lei­džia pa­da­ry­ti tai, ko ne­ ga­li iš­spręs­ti ope­ra­ci­ja. Tad da­bar ne­be­rei­kia ope­ruo­ti klu­bi­nės ar­te­ ri­jos seg­men­to, la­bai re­tos pa­si­da­rė blauz­dos ar­te­ri­jos ope­ra­ci­jos. Tad li­go­ni­nė­je tai­ko­mi nau­ji, kas­ met to­bu­lė­jan­tys gy­dy­mo me­to­dai ir prie­mo­nės da­bar ga­li pa­dė­ti net tiems pa­cien­tams, ku­rie anks­čiau bu­vo pri­skir­ti be­vil­tiš­kiems.

20

– tiek procentų per­nai pa­ dau­gė­jo in­ter­ven­ci­nių ra­ dio­lo­gi­jos pro­ce­dū­rų.

12

antradienis, balandžio 23, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0645 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0202 JAV do­le­ris 1 2,6416 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5756 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9311 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4198 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5439 Ru­si­jos rub­lis 100 8,3762 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8338

pokytis

+0,4161 % –0,6549 % +0,0076 % –0,1976 % –0,0101 % +0,2441 % –0,0770 % –0,2430 % –0,1656 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,90

4,64

2,41

„Apoil“

4,86

4,59

2,34

„Brent“ naf­ta

+1,43 %

6,3

Pa­sau­lio ban­kas pro­gno­zuo­ja, kad Lie­tu­vos bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas šie­met augs 2,8 pro­c. Sau­sį Pa­sau­lio ban­kas pro­gno­za­vo 2,5 pro­c. au­gi­mą. Lie­tu­vos ūkio au­gi­mas tu­rė­tų kiek nu­si­leis­ti Es­ti­jai (3 pro­c.) ir Lat­vi­jai (3,6 pro­c.), kaip tei­gia­ma praė­ju­sį penk­ta­die­ nį pa­skelb­to­se nau­jau­sio­se Pa­sau­lio ban­ko pro­gno­zė­se. Pa­sau­lio ban­ko eks­per­tai pa­ ste­bė­jo, kad kre­di­ta­vi­mas pri­va­čia­jam sek­ to­riui Bal­ti­jos ša­ly­se per­nai iš­li­ko ma­žas.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

–3,51 %

Pa­ge­ri­no au­gi­mo ­ pro­gno­zę

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

+0,06 %

88,00 dol. už 1 brl. 99,65 dol. už 1 brl.

proc.

per me­tus išau­go pra­mo­nės pro­duk­ci­ja ir par­da­vi­mas.

Vy­riau­sy­bė ato­mi­nei sa­ko „taip“ Kiek pa­si­mai­viu­si, Al­gir­do But­ke­vi­čiaus Vy­ riau­sy­bė neat­si­sa­kys nei Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės (AE) sta­ty­bų, nei ska­lū­nų žval­gy­ bos. Va­kar prem­je­ras pa­skel­bė, kad Lie­tu­va tu­ri plė­to­ti bran­duo­li­nę ener­ge­ti­ką.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Nusp­ren­dė tęs­ti pro­jek­tą

Dar va­kar ry­te bu­vo pa­vie­šin­tos Na­cio­na­li­nę ener­ge­ti­kos stra­te­gi­ ją ren­gian­čios dar­bo gru­pės iš­va­ dos, iš ku­rių ma­ty­ti, kad Vy­riau­sy­ bei siū­lo­ma tęs­ti nau­jos AE sta­ty­bų pro­jek­tą, tie­sa, įve­dus tam tik­rų ko­rek­ci­jų. Nuo ko­men­ta­rų vi­są die­ną su­ si­lai­kęs ir ap­ta­kio­mis fra­zė­mis dangs­tę­sis prem­je­ras A.But­ke­vi­ čius po­piet nu­ta­rė ne­bes­la­pu­kau­ ti: „Priim­tas spren­di­mas, kad mes pa­si­sa­ko­me už tai, jog Lie­tu­va tu­ri bū­ti bran­duo­li­nės ener­ge­ti­kos ša­ lis, tęs­ti Vi­sa­gi­no AE pro­jek­tą.“ „Įver­ti­nę eks­per­tų ir spe­cia­lis­tų pa­teik­tas iš­va­das, rem­da­mie­si to­ mis iš­va­do­mis, tu­ri­me in­for­muo­ti sa­vo re­gio­ni­nius par­tne­rius, kad jie ar­ti­miau­siu me­tu su­si­tik­tų ir iša­ na­li­zuo­tų pa­teik­tus pa­siū­ly­mus, ieš­ko­tų komp­ro­mi­sų bei su­ta­ri­ mo“, – po Vy­riau­sy­bės Stra­te­gi­ nio ko­mi­te­to po­sė­džio žur­na­lis­ tams pa­reiš­kė A.But­ke­vi­čius. Anot jo, tai reiš­kia, kad bend­ro­ vei Vi­sa­gi­no AE at­ve­ria­mas ke­lias de­rė­tis su re­gio­ni­niais par­tne­riais, ieš­kant komp­ro­mi­sų. Prem­je­ro tei­gi­mu, de­ry­bos to­liau bus tę­sia­ mos ir su po­ten­cia­lia in­ves­tuo­to­ja į nau­ją AE – Ja­po­ni­jos kor­po­ra­ci­ ja „Hi­ta­chi“. Vy­r iau­sy­b ės va­d o­vo tei­g i­ mu, spe­cia­lis­tų iš­va­dos ro­do, kad anks­čiau pro­gno­zuo­ta Vi­sa­gi­no AE elekt­ros ga­my­bos sa­vi­kai­na yra per di­de­lė, to­dėl ji tu­rė­tų bū­ti ma­ žes­nė. „Moks­li­nin­kų ana­li­zė pa­ro­dė, jog bu­vu­sios pro­jek­to są­ly­gos nė­ ra pa­kan­ka­mai ge­ros, kad Vi­sa­gi­ no AE elekt­ros ga­my­bos sa­vi­kai­na ga­lė­tų kon­ku­ruo­ti rin­ko­je. Są­ly­gos tu­rė­tų bū­ti ge­ri­na­mos smar­kiai“, – po ko­mi­te­to po­sė­džio kal­bė­jo ener­ ge­ti­kos mi­nist­ras Ja­ros­la­vas Ne­ve­ ro­vi­čius. Prem­je­ras sa­kė kol kas ne­ga­lin­tis pa­sa­ky­ti, kaip bū­tų ga­li­ma su­ma­ žin­ti elekt­ros ga­my­bos sa­vi­kai­ną. Rei­kia ge­res­nių są­ly­gų

Por­ta­las vz.lt va­kar pa­skel­bė, kad ener­ge­ti­kos mi­nist­ro J.Ne­ve­ro­vi­ čiaus va­do­vau­ja­ma Na­cio­na­li­nės

ener­ge­ti­kos stra­te­gi­jos ren­gi­mo dar­bo gru­pė pa­siū­lė sta­ty­ti Vi­sa­ gi­no AE, nors tam pa­ta­ria­ma­ja­me re­fe­ren­du­me ne­pri­ta­rė ša­lies gy­ ven­to­jai. Skel­bia­ma, kad, dar­bo gru­ pės po­žiū­riu, Vi­sa­gi­no AE pro­jek­ tą bū­tų ga­li­ma plė­to­ti, jei Lie­tu­vos po­li­ti­nės par­ti­jos pa­siek­tų su­si­ta­ ri­mą dėl ener­ge­ti­kos stra­te­gi­jos, re­gio­ni­niai par­tne­riai pa­tvir­tin­ tų da­ly­vau­ją pro­jek­te ir in­ves­tuo­ tų į jo vys­ty­mo bend­ro­vę iki ga­lu­ti­ nio ap­si­spren­di­mo dėl in­ves­ti­ci­jų ir jei bū­tų pa­siek­tos ge­res­nės Vi­sa­gi­ no AE fi­nan­sa­vi­mo są­ly­gos iš tarp­ tau­ti­nių kre­di­to ins­ti­tu­ci­jų.

Priim­tas spren­di­ mas, kad mes pa­si­ sa­ko­me už tai, jog Lie­tu­va tu­ri bū­ti bran­duo­li­nės ener­ ge­ti­kos ša­lis. „Vi­sa­gi­no AE pro­jek­to tęs­ti­ nu­mas ga­li­mas įgy­ven­di­nus pa­ pil­do­mas są­ly­gas: su­tar­ti­ne for­ ma įtei­si­nus re­gio­ni­nių par­tne­rių da­ly­va­vi­mą Vi­sa­gi­no AE pro­jek­te už­tik­rin­ti pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo iš­lai­dų ir at­sa­ko­my­bės pa­si­da­li­ ji­mą; kar­tu su stra­te­gi­niu in­ves­ tuo­to­ju ir re­gio­ni­niais par­tne­riais už­tik­rin­ti mak­si­ma­lų pro­jek­to fi­ nan­sa­vi­mą že­miau­sio­mis są­nau­ do­mis iš tarp­tau­ti­nių fi­nan­si­nių ins­ti­tu­ci­jų bei eks­por­to kre­di­ to agen­tū­rų; už­tik­rin­ti tęs­ti­nį ir iš­sa­mų vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­ mą apie pro­jek­tą, at­si­žvel­giant į tai, kad pro­jek­tas ga­li bū­ti įgy­ ven­din­tas tik esant na­cio­na­li­niam su­si­ta­ri­mui dėl ra­cio­na­laus, kon­ ku­ren­cin­go, dar­naus ir per­spek­ ty­vaus elekt­ros ener­gi­jos tie­ki­mo už­tik­ri­ni­mo“, – dės­to­ma dar­bo gru­pės iš­va­do­se. Dar­bo gru­pė Vy­riau­sy­bei re­ ko­men­duo­ja siū­ly­ti par­la­men­ti­ nėms po­li­ti­nėms par­ti­joms pa­si­ ra­šy­ti pla­tų na­cio­na­li­nį su­si­ta­ri­mą dėl ener­ge­ti­kos ir taip mak­si­ma­liai de­po­li­ti­zuo­ti ener­ge­ti­kos sek­to­ rių bei už­tik­rin­ti il­ga­lai­kių stra­te­ gi­nių tiks­lų ener­ge­ti­ko­je įgy­ven­

Su­ta­rė: A.But­ke­vi­čiaus (dešinėje) Vy­riau­sy­bės Stra­te­gi­nis ko­mi­te­tas pri­ta­rė ener­ge­ti­kos mi­nist­ro J.Ne­ve­

ro­vi­čiaus va­do­vau­ja­mos dar­bo gru­pės siū­ly­mui neat­si­sa­ky­ti AE sta­ty­bų.

di­ni­mą, taip pat Vy­riau­sy­bė tu­rė­tų ap­si­spręs­ti, ar rei­kia tiks­lin­ti Na­ cio­na­li­nę ener­ge­ti­nės ne­prik­lau­so­ my­bės stra­te­gi­ją. Stra­te­gi­ja pla­tes­nė

Mi­nist­ras pir­mi­nin­kas A.But­ke­ vi­čius va­kar tei­gė, kad Na­cio­na­ li­nė ener­ge­ti­kos stra­te­gi­ja api­ma kur kas dau­giau nei vien AE sta­ty­ bų klau­si­mą. „Pir­miau­sia klau­si­mas bu­vo iš­ kel­tas Sei­mo, prii­mant at­ski­rą tei­ sės ak­tą, ku­ria­me aiš­kiai pa­ra­šy­ta, kad įpa­rei­go­ja iš­tir­ti to­les­nį Lie­tu­ vos ap­si­rū­pi­ni­mą elekt­ros ener­gi­ja, – ar su Vi­sa­gi­no AE, ar be jos. Da­ bar moks­li­nin­kai yra pa­tei­kę iš­va­ das“, – po Vy­riau­sy­bės pa­si­ta­ri­mo žur­na­lis­tams sa­kė prem­je­ras. Pa­sak jo, pa­vie­šin­tos dar­bo gru­ pės iš­va­dos nė­ra vi­sa ener­ge­ti­kos stra­te­gi­ja. „Vi­sa stra­te­gi­ja ren­gia­ma ly­giag­ re­čiai, kur bus kal­ba­ma apie bio­ku­ ro da­lį, apie ter­mo­fi­ka­ci­nių elekt­ ri­nių per­tvar­ką tiek Kau­ne, tiek Vil­niu­je, taip pat iš­kel­tas klau­si­ mas, ka­da pra­si­dės ki­tų pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mas“, – tę­sė A.But­ke­ vi­čius. Prem­je­ro tei­gi­mu, šiuo me­tu Lie­tu­va tu­ri ga­li­my­bių ir pa­jė­gu­ mų ap­si­rū­pin­ti elekt­ros ener­gi­ja, ta­čiau bū­ti­na įver­tin­ti, ar tai eko­ no­miš­kai nau­din­ga.

„Šian­dien mes tu­ri­me tiek pa­ grin­di­nių prie­mo­nių, ar­ba to­kių tech­ni­nių pa­jė­gu­mų, kad ga­li­me ap­si­rū­pin­ti elekt­ros ener­gi­ja 180 pro­c. Bet yra kai­nos klau­si­mas – ar tai ap­si­mo­ka. Tam ir pa­da­ry­ ta vi­sa ana­li­zė. Įvai­riau­si mo­de­ liai pri­tai­ky­ti, sie­kiant kuo la­biau pa­tiems ga­my­bos pro­ce­se ap­si­rū­ pin­ti elekt­ros ener­gi­ja. Ta­čiau rei­ kia įver­tin­ti, kiek ta elekt­ros ener­ gi­ja kai­nuos. Pui­kiai su­pran­ta­me, kad kon­ku­ren­cin­gu­mas, mo­ku­mas ir vi­si ki­ti veiks­niai vei­kia. Rei­kia įver­tin­ti, kad 2015 m. mes jau bū­ si­me „Nord Pool“ ir elekt­ros ener­ gi­ją pirk­si­me „Nord Pool“ bir­žo­je“, – kal­bė­jo A.But­ke­vi­čius. Be­je, kar­tu su dar­bo gru­pės iš­va­ do­mis Vy­riau­sy­bei bu­vo per­duo­ tos ir Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos ins­ti­tu­ to pa­reng­tos iš­va­dos, ku­rio­se la­bai skep­tiš­kai at­si­lie­pia­ma apie fi­nan­ si­nį bran­duo­li­nės ener­ge­ti­kos vys­ ty­mo nau­din­gu­mą. Va­kar su pir­mi­nė­mis dar­bo gru­ pės, ren­gian­čios at­nau­jin­tą Na­ cio­na­li­nę ener­ge­ti­kos stra­te­gi­ją, iš­va­do­mis prem­je­ras su­pa­žin­di­ no Pre­zi­den­tę Da­lią Gry­baus­kai­ tę. Ta­čiau po­kal­bio tu­ri­nys kol kas neatsk­lei­džia­mas. Sei­mo ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­ je Na­cio­na­li­nės ener­ge­ti­kos stra­ te­gi­jos pro­jek­tas bus pri­sta­ty­tas ket­vir­ta­die­nį.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Ska­lū­nų klau­si­mas – vė­liau

Nau­jos AE sta­ty­bų pro­jek­tas va­kar bu­vo ne vie­nin­te­lis Vy­riau­sy­bė­ je spręs­tas ener­ge­ti­kos klau­si­mas. Nors spren­di­mo dėl ska­lū­nų du­ jų žval­gy­bos kon­kur­so svars­ty­mą Mi­nist­rų ka­bi­ne­tas nu­ta­rė ati­dė­ti, Vy­riau­sy­bės va­do­vas ne­slė­pė, kad aiš­kiai links­ta­ma šį pro­jek­tą tęs­ti, tik prieš tai tu­ri bū­ti su­griež­tin­ti kai ku­rie tei­sės ak­tai. „Klau­si­mas dėl ska­lū­nų bu­vo išim­tas iš dar­bot­var­kės, nes koa­ li­ci­jo­je bu­vo su­tar­ta, kad pir­miau­ sia tu­ri bū­ti pa­keis­ti įsta­ty­mai ar­ ba įre­gist­ruo­ti ir ypa­tin­gos sku­bos tvar­ka priim­ti nau­ji. Ap­lin­kos mi­ nist­ras tu­ri pa­reng­ti kai ku­riuos įsa­ky­mus, ku­rie reg­la­men­tuo­tų aiš­kes­nę tvar­ką, at­lie­kant žval­gy­ bos dar­bus, dėl ap­sau­gos gam­tai ir žmo­nėms“, – žur­na­lis­tams tei­gė A.But­ke­vi­čius. Jis pa­kar­to­jo, kad Vy­riau­sy­ bė links­ta tęs­ti kon­kur­są. „Taip, ne kar­tą jau bu­vo sa­ky­ta, kad po­ li­ti­nė­je koa­li­ci­jo­je bu­vo priim­tas spren­di­mas, jog pir­miau­sia tu­ri bū­ti įre­gist­ruo­ti kai ku­rie įsta­ty­ mo pro­jek­tai, ku­rie griež­čiau reg­ la­men­tuo­tų tvar­ką, at­lie­kant žval­ gy­bos dar­bus“ – sa­kė prem­je­ras. A.But­ke­vi­čiaus ži­nio­mis, rei­ka­ lin­gi įsta­ty­mo pro­jek­tai dėl ska­lū­ nų žval­gy­bos jau yra įre­gist­ruo­ti ir juos ne­tru­kus svars­tys Sei­mas.

13

antradienis, balandžio 23, 2013

pasaulis Krau­pus ­ su­si­šau­dy­mas

Pa­mirš ­ Le­ni­ną?

Teis ­ mi­nist­rą

Ru­si­jo­je Bel­go­ro­do mies­te per šau­dy­mą prie me­džiok­ lės reik­me­nų par­duo­tu­ves žu­ vo pen­ki žmo­nės. Žu­vo trys par­duo­tu­vės par­da­vė­jai ir du praei­viai, vie­nas as­muo su­ žeis­tas. Ma­no­ma, kad vy­riš­kis į žmo­nes šau­dė iš me­džiok­ li­nio šau­tu­vo. Įta­ria­ma­sis pa­ spru­ko au­to­mo­bi­liu BMW-X5.

Ru­sai, re­mian­tis ap­klau­so­ mis, ėmė san­tū­riau ver­tin­ti Vla­di­mi­rą Le­ni­ną ir ne­pa­lai­ko idė­jos grą­žin­ti Sankt Pe­ter­ bur­gui jo anks­tes­nį pa­va­di­ni­ mą. Le­va­dos ana­li­ti­nio cent­ ro so­cio­lo­gai pa­brė­žė, jog 31 pro­c. ru­sų ma­no, kad V.Le­ni­ no po 50 me­tų nie­kas, iš­sky­ rus is­to­ri­kus, ne­pri­si­mins.

Atė­nuo­se pra­si­dė­jo bu­vu­ sio Grai­ki­jos gy­ny­bos mi­nist­ ro Akio Co­cha­co­pu­lo teis­mas dėl pi­ni­gų plo­vi­mo, sie­ja­mo su prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mais gink­lų san­do­riais. 73-ejų po­li­ ti­kui, jei bus pri­pa­žin­tas kal­tu, gre­sia ka­lė­ji­mas iki 20 me­tų. A.Co­cha­co­pu­las yra vie­nas par­ti­jos „Pa­sok“ stei­gė­jų.

Dvi­gu­bi agen­tai ar są­moks­lo au­kos? Ga­lė­jo bro­liai Car­na­je­vai bū­ti dvi­gu­bi agen­tai, pa­sam­dy­ti JAV ir Sau­do Ara­ bi­jos dirb­ti Kau­ka­ze? Re­gis, kuo gi­liau į miš­ką, tuo dau­giau mal­kų. At­sai­nus ty­ri­mas?

Įdo­mu šio­je is­to­ri­jo­je tai, kad nie­ kas nie­ko skan­da­lin­ga apie bro­lius Ta­mer­la­ną ir Džo­cha­rą iki spro­gi­ mų Bos­to­ne ne­ži­no­jo. Jie iš­dy­go tar­si iš nie­kur. Jie ne­ bu­vo su­si­ję su „Al Qae­da“ ar­ba su ko­kio­mis nors ekst­re­mis­ti­nė­mis gru­puo­tė­mis JAV vi­du­je. Tie­sa, JAV Fe­de­ra­li­nis ty­ri­mų biu­ras (FTB) do­mė­jo­si Ta­mer­la­nu. Ta­čiau ši is­to­ri­ja yra to­kia pai­ni, kad sun­ku pa­sa­ky­ti, kas ką ir ka­da pra­žiop­so­jo. Pa­sak FTB, 2011 m. iš ko­le­gų Ru­ si­jos Fe­de­ra­li­nė­je sau­gu­mo tar­ny­ bo­je biu­ras ga­vo įspė­ji­mą, kad JAV te­ri­to­ri­jo­je gy­ve­nan­tis T.Car­na­je­vas pa­lai­ko ry­šius su Šiau­rės Kau­ka­ze vei­kian­čio­mis is­la­mis­tų gru­pė­mis, gal­būt net su Ru­si­jos Osa­ma bin La­ de­nu va­di­na­mu Do­ku Uma­ro­vu. FTB ėmė­si ty­ri­mo. Jie ap­klau­sė Ta­mer­la­ną ir jo ar­ti­muo­sius, bet ne­nus­ta­tė jo­kių vi­daus ar­ba už­sie­ nio te­ro­ris­ti­nės veik­los po­žy­mių. FTB at­nau­ji­no ty­ri­mą dėl T.Car­ na­je­vo ta­da, kai šis praė­jus ke­lioms die­noms po to, kai bu­vo pa­tvir­tin­tas jo bro­lio Džo­cha­ro pa­teik­tas pi­lie­ty­ bės pra­šy­mas, taip pat pa­da­vė do­ ku­men­tus gau­ti pi­lie­ty­bę. Tai nu­ti­ko maž­daug prieš še­šis mė­ne­sius. Bet FTB agen­tams neužk­liu­vo tai, kad 2012 m. Ta­mer­la­nas še­šis mė­ne­sius vie­šė­jo Ru­si­jo­je ir lan­ kė­si Da­ges­ta­ne, ku­ris pa­sta­ruo­ju me­tu va­di­na­mas ge­ro­kai dau­giau pro­ble­mų ke­lian­čiu Ru­si­jos re­gio­ nu nei pa­ti Če­čė­ni­ja. Pi­lie­ty­bės su­tei­ki­mo klau­si­mas dėl FTB ty­ri­mo bu­vo pri­stab­dy­tas, ta­čiau biu­ras vėl, nors nu­ro­dė pa­ tik­ri­nęs įvai­rius šal­ti­nius, to­kius kaip įta­ria­mo­jo kon­tak­tai te­le­fo­ nu bei in­ter­ne­tu, jo ke­lio­nės ir ry­ šiai su ki­tais žmo­nė­mis, nie­ko įtar­ ti­na ne­ra­do. Dvi­gu­bi agen­tai

Nors Ru­si­jos pa­rei­gū­nai su­sie­ jo bro­lius su če­čė­nų se­pa­ra­tis­tais, pa­tys ko­vo­to­jai griež­tai pa­nei­gė kal­bas, kad ko­vo­ja su Jung­ti­nė­mis Vals­ti­jo­mis. Gru­puo­tė „Kau­ka­zo emy­ra­tas“, ku­rią Ru­si­ja ir JAV lai­ko te­ro­ris­tų or­ga­ni­za­ci­ja, pa­nei­gė esan­ti kaip nors su­si­ju­si su ata­ka Bos­to­ne. „Mes ka­riau­ja­me su Ru­si­ja, ku­ri at­sa­kin­ga ne tik už Kau­ka­zo oku­ pa­ci­ją, bet ir už bai­sius nu­si­kal­ti­ mus mu­sul­mo­nams“, – bu­vo sa­ ko­ma gru­puo­tės tink­la­la­py­je.

Gru­puo­tė net iš­kė­lė prie­lai­dą, kad Ru­si­jos slap­to­sios tar­ny­bos bū­tų bu­vu­sios la­bai suin­te­re­suo­ tos įvyk­dy­ti ata­ką Bos­to­ne. Ga­liau­siai pa­skli­do kal­bos, kad bro­liai Car­na­je­vai ga­lė­jo bū­ti dvi­gu­ bi agen­tai, už­ver­buo­ti JAV ir Sau­do Ara­bi­jos slap­tų­jų tar­ny­bų ir in­filt­ ruo­ti į is­la­mis­tų gre­tas Kau­ka­ze. Esą vė­liau če­čė­nai iš­da­vė sa­vo „šei­mi­nin­kus“ ir pe­rė­jo is­la­mis­tų pu­sėn. Ko­dėl tuo­met Džo­cha­ras – klau­sia šios teo­ri­jos kū­rė­jai – mo­ kė­si pres­ti­ži­nia­me Kemb­ri­džo ko­ le­dže? Ko­dėl FTB pa­lai­do­jo ty­ri­mą dėl ga­li­mų Ta­mer­la­no ry­šių su is­ la­mis­tais Kau­ka­ze, nors šis vy­riš­ kis lan­kė­si Šiau­rės Kau­ka­ze?

Tai są­moks­las, po­ li­ti­nis už­sa­ky­mas, Ho­li­vu­do šou. Ma­no vai­kus įtrau­kė į Ho­li­ vu­do vai­di­ni­mą.

Klau­si­mas: gal au­kų Bos­to­ne bū­tų pa­vy­kę iš­veng­ti, jei FTB agen­tai bū­tų nuo­dug­niau pa­si­do­mė­ję bro­lių Car­

na­je­vų gy­ve­ni­mu?

Vakaruose savų teroristų pakanka Šiaurės Kaukazo ekspertas iš Gru­ zijos Maratas Iljasovas (nuotr.) nesutinka su prielaida, kad Bos­ tone įvykdyto teroro akto šaknų reikia ieškoti Čečėnijoje.

„FTB są­moks­lo au­kos“?

Bro­lių Car­na­je­vų tė­vas An­zo­ras dar sy­kį pa­reiš­kė, kad jo sū­nūs – ne­kal­ ti ir ta­po FTB są­moks­lo au­ko­mis. „Tai vi­siš­ka ap­gau­lė, – tei­gė An­ zo­ras. – Ma­no Ta­mer­la­ną jie nuo­lat ste­bė­jo. Tai pra­si­dė­jo prieš dve­jus me­tus. Atė­jo iš FTB, sa­kė, jog at­lie­ka pro­fi­lak­ti­ką, kad pas mus ne­sprog­ din­tų gat­vė­se. Va­di­na­si, jie jau prieš pu­sant­rų me­tų ži­no­jo, kad pas juos sprog­dins?.. Tas šou vi­sam pa­sau­liui bu­vo iš anks­to su­pla­nuo­tas. Ta­mer­ la­nas jį (Džo­cha­rą – red. past.) ve­žė į mo­kyk­lą, kai į juos pra­dė­jo šau­dy­ ti. Dar kal­ba apie kaž­ko­kį nu­vairuo­ tą au­to­mo­bi­lį – iš pra­džių „Mer­ce­ des“, pa­skui – „Hon­da“. Vi­so ši­to ne­bu­vo. Vis­kas me­las. Tai są­moks­ las, po­li­ti­nis už­sa­ky­mas, Ho­li­vu­do šou. Ma­no vai­kus įtrau­kė į Ho­li­vu­ do vai­di­ni­mą!“ – kal­bė­jo tė­vas. Pak­laus­tas apie mįs­lin­gą sū­naus ke­lio­nę į Ru­si­ją praė­ju­siais me­tais An­zo­ras pa­reiš­kė, kad jis lan­kė­ si pas gi­mi­nes Ma­chač­ka­lo­je, Da­ ges­ta­no sos­ti­nė­je. „Jis bu­vo su ma­ni­mi čia, Ma­ chač­ka­lo­je. Jis mie­go­da­vo iki tre­ čios va­lan­dos die­nos. Pak­lau­siau jo: „Ar at­va­žia­vai čia mie­go­ti?“ Jis vaikš­čio­jo į sve­čius – vie­nur ir ki­ tur. Nuei­da­vo kur nors pa­val­gy­ti. Tuo­met grįž­da­vo ir ei­da­vo mie­go­ ti“, – pa­sa­ko­jo A.Car­na­je­vas. Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

AFP nuo­tr.

– Paaiškėjo, kad teroro aktą Bostone įvykdė du broliai čečėnai. Ar įžvelgiate šio išpuolio sąsajų su Čečėnija? – Nemanau, kad reikėtų akcentuoti čečėnišką Bostono sprogdintojų kilmę. Jeigu kalbėtume hipotetiškai, jog vis dėlto jie įvykdė šį teroro aktą, reikia turėti galvoje, kad jie ilgai gyveno Jungtinėse Valstijose ir, man atrodo, turėjo mažai ką bendra su tėvyne. Šį teroro aktą reikėtų analizuoti panašių įvykių, kurie vis nutinka Jungtinėse Valstijose, kontekste: šaudynių, sprogdinimų ir kitų. Dabar yra daug spekuliacijų, vieni kaltina vienus, kiti kitus. Visi bando gauti iš to politinių dividendų, tiek Rusijoje, tiek Amerikoje. Bet kol nėra atliktas nuodugnus tyrimas, galėčiau vertinti šį išpuolį tik Amerikos vidaus problemų kontekste. – Iš Čečėnijos ir kitų Šiaurės Kaukazo respublikų žmonės emigruoja į Jungtines Valstijas bei Europą. Ar pagrįsti būgštavimai, kad tarp tokių emigrantų gali pasitaikyti ekstremistų? – Be abejo, yra ir radikalesnių pažiūrų žmonių, kurie išvyksta iš Če-

čėnijos, galbūt tai buvę kovotojai ar tiesiog šalininkai. Tačiau vargu ar tokia migracija reiškia, kad grėsmė Europos saugumui smarkiai didėja. Tokie žmonės, kaip paprastai, yra ilgai stebimi, ir jie tai žino. Todėl tikimybė, kad jie padarys kokią nors kvailystę, maža. Antras dalykas, kokia prasmė daryti ką nors bloga šaliai, kuri, galima sakyti, išgelbėjo tau gyvybę? Aišku, pasitaiko visko, bet čia jau kitas veiksnys. Radikalizmo pakanka pačioje Europoje. Prisiminkime vienarankį Londono musulmonų dvasininką Abu Hamzą al Masri, kuris kvietė prievarta ir krauju siekti islamo viešpatavimo visame pasaulyje. Jis atliko kalėjimo bausmę Didžiojoje Britanijoje, o dabar laukia teismo Jungtinėse Valstijose, ir tai ne vienetinis atvejis. Yra net mečečių, kurios vos nepažymimos kaip radikalios. Todėl nenuostabu, jei ekstremizmas išugdomas pačioje Europoje ar Amerikoje. – Čečėnų išpuolis Vakaruose – apie tokį dalyką ir jūs tikriausiai iki šiol nebuvote girdėjęs? – Be dviejų trijų abejotinų faktų, kurių net tokiais nepavadinsi, kad buvo sulaikyta įtariama čečėnų teroristų kuopelė, čečėnai niekur Europoje nefigūruoja kaip teroristai. Europoje savų teroristų pakanka. – Kokia dabar padėtis Čečėnijoje, ar tapo ramiau?

– Nėra visiškai ramu, bet apie tai stengiamasi nekalbėti, nes yra požiūris, kad Čečėnija turi būti vos ne stabiliausia respublika Rusijos Federacijoje. Taigi dabar daugiau informacijos ateina iš Dagestano, Ingušijos. – Jeigu pažiūrėtume į bendrą Šiaurės Kaukazo regiono statistiką, kiek žmonių ten žūsta, tampa aišku, kad karas tebevyksta. Bet didžiausias intensyvumas yra būtent Dagestane, ten vos ne kasdien vyksta vadinamosios kontrteroristinės operacijos. Skirtumas tas, kad Dagestane ir kitose Šiaurės Kaukazo respublikose dažniausiai tokie veiksmai vyksta miestuose. Blokuojami du trys žmonės ir namas sunaikinamas kartu su jais. Kalbant apie Čečėniją, ten vyksta didesni mūšiai, dažniausiai kalnuose ir miškuose, bet, kaip ir sakiau, oficialiai apie tai dažniausiai nepranešama. Kalbino Julijanas Gališanskis

14

antradienis, balandžio 23, 2013

sportas

„Fortūnos“ krepšininkėms – bronza Klaipėdos „Fortūnos“ žaidėjos pasidabino Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionato bronzos medaliais.

Legionierė: baltarusė T.Lichtarovič po trenerio D.Ubarto nurodymų

žaidė rezultatyviai.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Vakar po dramatiškos kovos 60:59 įveikusios Kauno „AistesLSU “, Daliaus Ubarto auklėtinės varžybas dėl medalių laimėjo sausu rezultatu 3:0. Pirmąjį susitikimą uostamiestyje klaipėdietės buvo laimėjusios 71:63, antrąjį Kaune – 68:58. Kai 16-ąją min. „Fortūna“ atitrūko 12 taškų – 36:24, gausiai susirinkę žiūrovai nesitikėjo, kad paskutiniosios minutės bus itin

Komitete – spektaklis

karštos. Sunku paaiškinti, kas nutiko tuo metu klaipėdietėms, kad jos tarsi prarado gabumus. Kaunietės, pelniusios 11 taškų, sumažino skirtumą iki taško – 35:36. O 28ąją min. laikinosios sostinės krepšininkės buvo priekyje 48:42, 30ąją – 50:45. Paskutinįjį kėlinį vyko permaininga kova. „Fortūnos“ merginoms pavyko sustabdyti varžoves, tačiau pačioms nesisekė palikti varžovių užnugaryje. Po to, kai likus 11 sek. kaunietės persvėrė rezultatą 59:58, šei-

Narsa: pergalingus taškus pelnė G.Gutkauskaitė (su kamuoliu).

mininkių ekipa paprašė minutės pertraukėlės. Paskutinė ataka buvo patikėta Gabrielei Gutkauskaitei. „Fortūnos“ gynėja iš po krepšio buvo taikli. Per likusias 2,7 sek. viešnios bandė surengti analogišką ataką, tačiau po krepšiu laukė dviguba klaipėdiečių gynyba. „Matyt, merginos norėjo intrigos“, – kodėl buvo išbarstytas didelis skirtumas, ironizavo D.Ubartas. Anot stratego, varžovės nieku gyvu nenorėjo pralai-

mėti – kabinosi „nagais ir ragais“. Treneris pasidžiaugė, kad bronzos medalius pavyko laimėti per trejas rungtynes. „Nesinorėjo dar kartą vykti į Kauną“, – šypsojosi specialistas, pabrėžęs, kad per tarpsezonį jo

Vytauto Petriko nuotr.

laukia kitas tikslas – išsaugoti komandą. „Fortūna“ (anksčiau – „Lemminkainen“) medalius iškovojo po metų pertraukos. 2010-aisiais ir 2011aisiais klaipėdietės buvo pelniusios šalies vicečempionių titulą.

Rungtynių statistika „Fortūna“ – „Aistės-LSU“ 60:59 (22:13, 14:17, 9:20, 15:9). E.Šikšniūtė – 18, T.Lichtarovič 14, G.Gutkauskaitė 13, M.Grigalauskytė 8, G.Council 5, L.Puplauskaitė 2/N.Skadaitė 13, D.Saurazaitė 12, L.Želnytė 10.

„Atlantas“ pergalingai šuoliuoja toliau Česlovas Kavarza

Česlovas Kavarza Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjas Mantas Bagočius vakar miesto sporto reformos variantą pristatė Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto nariams – pirmininkui Sauliui Budinui, Vytautui Čepui, Ilmai Šiaškienei ir Viačeslavui Titovui.

Vieša paslaptis, kad pirmieji du asmenys kartu su Ugdymo ir kultūros departamento direktore Nijole Laužikiene, kuri taip pat buvo tarp M.Bagočių atlydėjusiųjų, ir sumąstė, kad mieste reikia reformuoti sportą. Tad pristatymas priminė spektaklį, kuriame S.Budinas ir V.Čepas vaidino, jog klausosi, koks numatomas tolesnis sporto šakų likimas. Tačiau teatro rimtį sudrumstė apie komiteto posėdį sužinoję sambo imtynių atstovai – Jurijus Petrovas, Arsenijus Jefišovas ir Dmitrijus Čelpanovas. Sumaišties įnešė ir V.Titovas, prisiminęs, kad pats kažkada buvo imtynininkas. Jam reikalaujant, kad daug medalių Klaipėdai iškovojusios sambo imtynės turi likti tarp iš miesto biudžeto finansuojamų sporto šakų, vicemeras V.Čepas replikavo, kad tuomet reikia į „laimingųjų“ sąrašą pirmiau grąžinti badmintoną. Mat plunksnuotojo kamuoliuko žaidėjai pagal žaidynėse uostamiesčiui pelnomus taškus yra šešetuke. Nieko nenusprendę komiteto nariai žadėjo rinktis po savaitės. Tame posėdyje reikėtų laukti plaukimo su plaukmenimis trenerių, nes jie dar nežino, kad yra išbraukti iš 14-tuko.

Po dviejų taiklių Evaldo Razulio šūvių „Atlanto“ komanda patiesė Pakruojo „Kruojos“ vienuolikę 2:0. Tai šeštoji klaipėdiečių pergalė po septynerių Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynių.

E.Razulis, iš viso pasiekęs 9 įvarčius, tapo rezultatyviausiu pirmenybių futbolininku, o „Atlantas“ su 18 taškų – išlaikė vienvaldžio lyderio titulą. Uostamiesčio ekipos strategai prieš susitikimą nerimavo, nes praėjusiame ture aukštaičiai atėmė taškus iš Vilniaus „Žalgirio“, sužaidę lygiosiomis 0:0. Kad klaipėdiečiams pavyks iškovoti tris taškus, pirmosios minutės nuteikė viltingai. Prie „Kruojos“ vartų vienas po kito kilo pavojingi momentai. Tačiau 14-ąją min. svečiams nepavyko išsisukti sausiems. E.Razulis, laimėjęs dvikovą su svečių gynėju, taikliai spyrė. Kamuolys, atsitrenkęs į virpstą, suspurdėjo tinkle. Po įvarčio „Atlanto“ futbolininkai nenurimo, vėl Pakruojo vienuolikės gynėjai blaškėsi stabdydami „Atlanto“ futbolininkų atakas. Geras progas pasižymėti turėjo E.Razulis, Andrius Urbšys. Galėjo rezultatas šoktelėti iki 5:0 ir net daugiau. Kai atrodė, kad iki pertraukos nepavyks įmušti įvarčių, vėl apie save priminė E.Razulis. 44-ąją min. gavęs iš Andriaus Bartkaus kamuolį, klaipėdiečių puolėjas iššoko vienas prieš varžovų varti-

Įvartis: po šios E.Razulio (geltoni marškinėliai) atakos kamuolys suspurdėjo „Kruojos“ vartuose.

ninką ir taikliai spyręs padvigubino rezultatą 2:0. Po pertraukos klaipėdiečiai akivaizdžiai sumažino žaidimo tempą – prie aukštaičių vartų buvo sukurta vos viena kita proga. Įpusėjus kėliniui galėjo pasižymėti ir „Kruojos“ futbolininkai, kai Nerijus Mačiulis iššoko vienui vienas prieš „Atlanto“ vartų sargą Michailą Komarovą. Patyręs klaipėdietis sugebėjo atremti N.Mačiulio smūgį. Per likusį laiką atakos ritosi svečių vartų link, tačiau „Kruojos“ vartininkui latviui Mariui Eltermaniui neteko traukti kamuolio iš tinklo. „Prieš šias rungtynes stebėjau „Kruojos“ susitikimą su „Žalgiriu“. „Kruoja“ – gana patyrusių žaidėjų, gerai rungtyniaujanti komanda, – sakė „Atlanto“ vyriausiasis treneris Konstantinas Sarsanija. – Prieš varžybas futbolininkams liepiau žaisti atsargiai,

Vytauto Petriko nuotr..

neleisti varžovams kurti atakų, nes aikštės viduryje „Kruoja“ turi gerų saugų. Manau, kad mums pavyko juos neutralizuoti. Pasiekėme tik du įvarčius. Tai mūsų bėda, kad neįmušame daugiau. Kai trys mūsų žaidėjai išbėga prieš tris varžovus, arba keturiese prieš tris, reikia tai išnaudoti.“ Kitas rungtynes „Atlantas“ žais balandžio 27 d. 18.30 val. Gargžduose su „Banga“.

Komandų rikiuotė Vieta Komanda

1.„Atlantas“ 2.„Žalgiris“ 3.„Ekranas“ 4.„Kruoja“ 5.„Sūduva“ 6.„Šiauliai“ 7.„Dainava“ 8.„Banga“ 9.„Tauras“

Rungt.

Įvarčiai

Taškai

7 7 7 7 7 7 8 7 7

15:6 12:4 18:10 11:9 14:6 11:10 6:20 6:16 4:16

18 16 13 13 11 11 4 4 1

Rungtynių statistika „Atlantas“ – „Kruoja“ 2:0 (2:0). „Žalgiris“ – „Banga“ 4:2 (1:1). M.Kuklys (7), R.Leliūga (65), K.Bilinskis (79), E.Razulis (14, 44 min.). V.Gercas (90+1)/A.Staponka (34), „Atlantas“: M.Komarovas, A.Jokšas, A.Aleksejevas (75). M.Kazlauskas, K.Gnedojus, M.Beneta, „Šiauliai“ – „Ekranas“ 1:4 (0:0). M.Papšys, D.Navikas, A.Bartkus, M.Rašo (68)/A.Rimkevičius (58, 62, 73 A.Urbšys (nuo 88 min. K.Laukžemis), – iš 11 m), R.Pilotas (89). „Tauras“ – „Dainava“ 0:0. D.Kazlauskas, E.Razulis.

19

antradienis, balandžio 23, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Vicki Lewis Thompson knygą „Žaidimas prasideda“.

Vicki Lewis Thompson. „Žaidimas prasideda“. Būdama devyniolikos Kelė Branskom miestelio gyventojus pašiurpino nuoga nusifotografavusi vyrų žurnalui. Tiesą sakant, sukelti sensacijos ji netroško, tik norėjo atkreipti seksualiojo Nojaus Garfildo dėmesį. Bet negi jis, padorumo normų paisantis vyras, leisis į nuotykį su naivia mergiote? Praėjo pora metų, tačiau susižavėjimas Nojumi nedingo. Kelė netyčia susitinka su juo Las Vegase ir apsimeta esanti rafinuota gundytoja, kad Nojus vėl galėtų pasijusti jos angelu sargu. Aistringas žaidimas prasideda!

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 30 d.

Avinas (03 21–04 20). Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Nešvaistykite šio puikaus laiko smulkmenoms, pailsėti suspėsite ir vėliau. Jautis (04 21–05 20). Išsiskirs jūsų ir jums svarbių žmonių požiūriai. Tačiau nepulkite ginčytis, konfliktuoti, keisti aplinką, tegul verčiau viskas lieka taip, kaip yra. Dvyniai (05 21–06 21). Jūsų komunikabilumas ir diplomatiškumas padės sėkmingai susitarti sprendžiant itin komplikuotas problemas. Pasinaudokite proga išsikalbėti, nes ne kasdien jūsų taip įdėmiai klausys. Vėžys (06 22–07 22). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Jums trūks artimųjų pritarimo ir meilės. Galite susipykti su mylimuoju. Bet jei sugebėsite greitai susitaikyti, pyktis jūsų santykių nesugadins. Liūtas (07 23–08 23). Jausite šeimos supratimą. Bet jiems taip pat reikalingas jūsų nuoširdus palaikymas, ypač jei kartu norite ką nors reikšminga nuveikti. Prisiimtus įsipareigojimus teks vėliau vykdyti. Mergelė (08 24–09 23). Jūsų mintys bei idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai ir konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Svarstyklės (09 24–10 23). Daug ginčysitės. Tačiau nebūtina suprasti visko paraidžiui – paburbuliuokite ir nusiraminkite. Jei sugebėsite susitvardyti, vadinasi, suprantate konfliktų pražūtingumą ir ne laiku ištartų žodžių padarinius. Skorpionas (10 24–11 22). Nepatiks kitų žmonių idėjos, jeigu jos nors kiek prieštaraus jūsų norams. Jei jūsų vertinimai teisingi, tikrai galite ginčytis su aplinkiniais – puikiai seksis įrodinėti savo tiesas. Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesiderins su jūsiškiais. Stengsitės kovoti su jo veiksmais. Stabtelkite ir apgalvokite savo elgesį, nes spaudimas nepadės. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų protas dabar yra ypač aktyvus, todėl galite mokytis, rašyti įvairius darbus, dalyvauti viktorinose. Netyčia neįskaudinkite artimiausių draugų, kuriems ši diena galbūt ne tokia puiki. Vandenis (01 21–02 19). Puikiai seksis dalytis patirtimis, remiantis asmenine patirtimi. Jūsų populiarumas vis augs. Tinkamai susidorosite su sudėtingomis užduotimis ir pasieksite norimų rezultatų. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje numatomi lietingi orai. Šiandien lis didžiojoje šalies dalyje, oras sušils iki 10–16 laipsnių šilumos. Palyti turėtų ir trečiadienio naktį, tačiau dieną bus mažai debesuota, laikysis 7–12 laipsniai šilumos. Panaši temperatūra išliks visą savaitę: prognozuojamas lietus, 8–13 laipsnių šilumos.

Šiandien, balandžio 23 d.

+14

+10

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+14

Šiauliai

Klaipėda

+15

Panevėžys

+10

Utena

+12

6.11 20.58 14.47

113-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 252 dienos. Saulė Jaučio ženkle.

Tauragė

+16

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +23 Berlynas +15 Brazilija +24 Briuselis +16 Dublinas +15 Kairas +26 Keiptaunas +24 Kopenhaga +12

kokteilis Nuo­ty­kis tua­le­te Da­l ia, „Kok­tei­ly­je“ per­skai­č iu­si apie žmo­nes, ne­ga­l in­čius gy­ven­ti be kom­ piu­te­r io, pri­si­m i­nė pi­kan­t iš­ką nuo­ty­ kį, su­si­ju­sį su tais, ku­rie ne­ga­li ženg­ti be mo­bi­l io­jo te­le­fo­no. „Vie­ną kar­tą pri­spy­rė rei­ka­las į tua­le­ tą. Ja­me bu­vo dvi ka­bi­nos, – pa­sa­ko­ jo skai­t y­to­ja. – Be­t ie­siant ran­ką prie ran­ke­nos, iš­g ir­dau, kad ten kal­ba­ma­ si. Sup­ra­tau, jog ka­bi­no­se yra mo­te­ rys, ku­r ios tarp sa­vęs šne­ka­si. Sto­vė­ jau, lau­kiau. Po 15 min. akys ant kak­tos ėmė lip­ti. Ga­liau­siai iš vie­nos ka­bi­nos išė­jo vis dar te­le­fo­nu kal­ban­t i mo­te­ ris. Vos ne­su­si­kei­k iau, su­ž i­no­ju­si, kad ant­ro­ji ka­bi­na bu­vo tuš­čia.“

Ne­bū­ki­te kom­piu­te­ri­niai žmo­nės Gy­dy­to­jų rei­k ia klau­sy­ti. Štai „Kok­tei­ lio“ ger­bė­ja me­d i­kė sa­ko: „Per pie­t us rei­k ia gal­vo­ti apie mais­tą ir mė­gau­tis juo. Kol val­go­te, leis­k i­te akims pail­sė­ ti. Pa­kel­ki­te akis ir pa­žiū­rė­ki­te pro lan­ gą. Gy­ve­n i­mas – pui­k us, jau pum­pu­ rai sprogs­ta. Ne­bū­k i­te kom­piu­te­ri­niai žmo­nės, pa­jus­k i­te sa­vo šir­d į. Ma­ty­k i­ me ap­l ink su­pan­čius žmo­nes.“

Links­mie­ji tirš­čiai Į mies­te­l io val­g yk­lą užei­na at­vy­kė­l is iš ki­to mies­to, ap­si­dai­ro, pa­ma­to lais­ vą vie­tą, at­si­sė­da. O ten sė­di vie­ti­nis ir barš­čius sre­bia – šliurpt, šliurpt... – At­sip­ra­šau, ger­bia­ma­sis, o jūs vi­sus mies­te­l io gy­ven­to­jus pa­ž įs­ta­te? – Uhu (šliurpt, šliurpt), uhu... – Sa­k y­k i­te, gal pa­ž įs­t a­te laik­ro­d i­ nin­ką? – Nu­mi­rė (šliurpt, šliurpt). – Nu­mi­rė?! O jo žmo­na? Kur ji? – Ir­g i nu­mi­rė (šliurpt, šliurpt). – O tai jų sū­nus naš­lai­tis li­ko? – Ir sū­nus nu­mi­rė (šliurpt, šliurpt). – Tai ką, vi­sa šei­ma iš­mi­rė? Gal ko­k ia epi­de­mi­ja bu­vo? – Pak­lau­syk (šliurpt, šliurpt), kai aš val­ gau barš­čius, tai man vi­si mi­rę. Čes­ka (397 719; sa­ko, kad pa­ts ne­lai­min­giau­ sias gy­vū­nas pa­sau­ly­je – aš­tuon­ko­jis: jam ir ko­jos au­ga iš au­sų, ir ran­kos iš už­pa­ka­lio, ir pa­ts už­pa­ka­lis – su au­si­mis)

Londonas +18 Madridas +21 Maskva +14 Minskas +16 Niujorkas +11 Oslas +13 Paryžius +16 Pekinas +21

Praha +18 Ryga +13 Roma +18 Sidnėjus +23 Talinas +10 Tel Avivas +20 Tokijas +17 Varšuva +19

Vėjas

7–12 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+7

+10

+6

+5

5

+6

+8

+5

+4

17

rytoj

ketvirtadienį

+8

Marijampolė

Vilnius

+15

Alytus

Vardai Adalbertas, Daugaidas, Jurgita, Jurgis, Vygailė

balandžio 23-ioji

Rytas

+7

+16

+15

+4

+5

10

1564 m. gi­mė ang­lų poe­ tas, dra­ma­tur­gas Wil­lia­ mas Shakespeare‘as (mi­ rė 1616 m., taip pat ba­lan­ džio 23-ią­ją). 1616 m. mi­rė is­pa­nų ra­ šy­to­jas Mi­gue­lia de Cer­ van­te­sas Saa­ved­ra (gi­ mė 1547 m.). 1910 m. gi­mė poe­t as, ver­tė­jas Hen­r i­k as Ra­ daus­kas (mi­rė 1970 m.). 1936 m. gi­mė dai­ni­nin­ kas ir dai­nų au­to­rius, ro­ ken­ro­lo kū­rė­jas Roy Or­ bi­so­nas (mi­rė 1988 m.).

1976 m. gi­mė Egi­d i­ jus Dra­g ū­nas, gru­pės „SEL“ įkū­rė­jas, vo­ka­lis­ tas ir ly­de­ris.

1977 m. gi­mė Lie­t u­vos krep­š i­n in­k as Do­n a­t as Sla­ni­na. 1980 m. gi­mė lie­t u­v ių fut­bo­l i­n in­kas Ri­čar­das Be­niu­šis. 1985 m. gi­mė 2007 m. kon­k ur­so Mis Lie­t u­va nu­g a­lė­to­j a, te­le­v i­z i­j os lai­dų ve­dė­ja, mo­de­l is Jur­gi­ta Jur­ku­tė. 2007 m. nuo šir­d ies smū­g io ne­t i­kė­t ai mi­ rė Ru­si­jos pre­z i­den­tas Bo­r i­sas Jel­ci­nas (gi­mė 1931 m.).

Le­ni­ną pri­si­mins tik is­to­ri­kai? Ru­sai ėmė san­tū­riau ver­tin­ti Vla­ di­mi­rą Le­ni­ną ir ne­pa­lai­ko idė­jos grą­žin­ti Sankt Pe­ter­bur­gui jo anks­ tes­nį pa­va­di­ni­mą.

Tai ro­do ap­klau­sa, at­lik­ta prieš pa­ sau­lio pro­le­ta­ria­to va­do ir bol­še­vi­ kų re­vo­liu­ci­jos ly­de­rio gi­mi­mo me­ ti­nes, mi­ni­mas ba­lan­džio 22-ąją. Kaip „In­ter­fax“ sa­kė Le­va­dos ana­li­ti­nio cent­ro so­cio­lo­gai, fak­ tiš­kai kas tre­čias ru­sas (31 pro­c.) ma­no, kad V.Le­ni­no po 40–50 me­tų nie­kas, iš­sky­rus is­to­ri­kus, ne­pri­si­mins. Ta­čiau per po­rą pa­ sta­rų­jų me­tų taip ma­nan­čių­jų su­ ma­žė­jo. 2007-ai­siais to­kių bu­vo 45 pro­c. 28 pro­c. da­bar ap­klaus­tų ru­ sų yra įsi­ti­ki­nę, kad po pu­sės am­ žiaus V.Le­ni­nas bus at­si­me­na­mas kaip so­vie­ti­nės vals­ty­bės įkū­rė­ jas, 17-ai pro­c. šis žmo­gus liks va­ das, ku­riam bu­vo svar­biau­si dar­bo žmo­nių in­te­re­sai, o 13 pro­c. ma­no, kad jis bus lai­ko­mas di­džiu mąs­ty­ to­ju, tiks­liai nu­ma­čiu­siu atei­tį. Pas­te­bi­mai su­ma­žė­jo ru­sų (nuo 19 iki 9 pro­c.), ma­nan­čių, kad atei­ty­je apie Le­ni­ną kal­bės kaip apie ap­dai­rų po­li­ti­ką, su­ ge­bė­ju­sį pri­mes­ti sa­vo va­lią di­ džiu­lei ša­liai.

La­biau­siai ne­ken­čia­ma Ga­li­ma tik spė­ti, kuo ap­lin­ki­nius už­rūs­ti­no gar­si ak­to­rė Gwy­neth Palt­row. Žur­na­las „Star“ žvaigž­dę pa­skel­bė la­biau­siai ne­ken­čia­ma Ho­li­vu­do įžy­my­be.

ma­žiau nei treč­da­lis (30 pro­cen­ tų). Sa­vo nuo­mo­nės šiuo klau­si­mu ne­tu­rė­jo 17 pro­c. ap­klaus­tų­jų.

Šį ne­gar­bin­gą ti­tu­lą G.Palt­row pel­ nė „įvei­ku­si“ Kris­ten Ste­wart ir Jen­ni­fer Lo­pez, ku­rios li­ko ant­ro­ je ir tre­čio­je vie­to­je. Pir­mą­jį pen­ke­tu­ką už­bai­gia Joh­ nas Maye­ris ir Kat­he­ri­ne Heigl. Ne­ken­čia­miau­sių­jų są­ra­še dar yra Ma­don­na, Jus­ti­nas Bie­be­ris, An­ne Hat­ha­way bei Kim Kar­das­hian.

„Klai­pė­dos“, BNS inf.

„Klai­pė­dos“, BNS inf.

Šlo­vė: bol­še­vi­kų par­ti­jos ideo­lo­gas V.Le­ni­nas, va­do­va­vęs 1917 m. re­vo­

liu­ci­jai, Ru­si­jo­je te­bė­ra ge­rai ži­no­mas, o vi­so­je ša­ly­je te­bes­to­vi be­veik 17 tūkst. jo sta­tu­lų. „Scan­pix“ nuo­tr.

Idė­ją grą­žin­ti Sankt Pe­ter­bur­gui Le­ning­ra­do var­dą nei­gia­mai įver­ ti­no dau­giau kaip pu­sė (53 pro­c.) res­pon­den­tų, o tei­gia­mai – kiek

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.