2013-04-25 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Savaitraštis miestui

balandžio 25–gegužės 1 d., 2013 m. Nr. 17 (1518)

išeina ketvirtadieniais Tv­He ­ro­Ju s

kviečia į teatrą!

2 Lt Pa­ga gy­ve­ l­ba­aT­si­d ni­mo ­kryž­ūru­siems ­ kelė­s e

Tel PRo evizijos

Bala GRAMo n Gegu džio 27– s žės 3 d.

Gegužės 7 d.

TRYS MYLINČIOS

ir

2013 m.

Nr. 17

L I E T U V O S R U S Ų D R A M O S T E AT R O S P E K TA K L I A I

Gegužės 12 d.

PRAKEIKTA MEILĖ

2 bilietai už 1 kainą!

Žiūrėk 24p.

Mir­tis gy­vybės lan­ge­liams?

Taikik lyje

TV3 2 jUBIl 0-mečio iškil IEjAUS mė Man cir­ks o ar­tis­to

Tiraža s 34

D

LNK EBIU „Žin TA orų miose“ – S erga nauja itė

620

pro­fe­si­ja gra­žiau­sia pa­sau­ly­je.

Ka­na­dos ­ „Saulės ­ cir­ko“ ­ ak­ro­batė ­ Élo­die

19p.

miestas

2p.

Lau­kiam lau­kiam ES sve­te­lių Eks­k ur­si­jos po se­na­miestį, kon­cer­ tai, iš­vy­kos į Tra­kus – taip su kultū­ri­ niu pa­vel­du ke­ti­na­ma su­pa­ž in­din­ti į Vil­nių at­vyk­sian­čius ES sve­čius. O vieš­bu­čiai ža­da, kad dėl ES at­stovų ant­plūdžio kainų ne­kels.

Meilė

10 „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Per dau­giau nei tre­jus me­tus Lie­tu­vo­je vei­kian­tys gy­vybės lan­ge­liai iš­gelbė­jo net 59 nau­ja­gi­mius, de­šim­ties iš jų mo­ti­nos vėliau ap­si­gal­vo­jo ir pa­reiškė norą at­siim­ti kūdi­ kius. Ta­čiau Jung­ti­nių Tautų Vai­ko tei­sių ko­mi­te­to ra­gi­ni­mai at­si­sa­ky­ti to­kios pra­kti­ kos ke­lia klau­simą, būti ar ne­būti gy­vybės lan­ge­liams Lie­tu­vo­je. diena.lt

pasaulis

16p.

Sunkūs V.Putino metai

24p.

Nau­ja rub­ri­ka jau­na­ved­žiams

2

balandžio 25–gegužės 1, 2013

miestas

Pa­si­tiks su mi­du­mi ir mu­zi­ka Eg­lė Še­pe­ty­tė Eks­kur­si­jos po se­na­mies­tį, kon­ cer­tai prieš va­ka­rie­nę, iš­vy­kos į Tra­kus – taip su kul­tū­ri­niu pa­vel­ du ke­ti­na­ma su­pa­žin­din­ti į Lie­tu­ vą at­vyk­sian­čius sve­čius, kai mū­ sų ša­lis pus­me­tį pir­mi­nin­kaus ES Ta­ry­bai. Tie­sa, spe­cia­liai dėl sve­ čių puoš­ti mies­to ar vai­ky­ti iš cent­ro el­ge­tų ne­si­ruo­šia­ma.

Do­mins Tra­kais, kul­tū­ra, mais­tu

Liepos–gruodžio mė­ne­siais Lie­ tu­vo­je vyks apie 200 aukš­čiau­ sio ir eks­per­tų ly­gio ren­gi­nių. Di­ džio­ji dau­gu­ma jų vyks sos­ti­nė­je, dar šiek tiek or­ga­ni­zuo­ja­ma Kau­ ne, Klai­pė­do­je, Drus­ki­nin­kuo­se.

Nors sve­čių iš ES ins­ti­tu­ci­jų gra­ fi­kas bus įtemp­tas, Už­sie­nio rei­

El­ge­tų ne­va­rys Dirb­ti­nai gra­žin­ti sos­ti­nės vei­do ir iš mies­to cent­ro į nak­vy­nės na­ mus iš­vež­ti el­ge­tau­jan­čių as­me­ nų, kaip bu­vo pla­nuo­ta prieš Eu­ro­ pos krep­ši­nio čem­pio­na­tą, šį kar­tą ne­ke­ti­na­ma. Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­ te­to pir­mi­nin­ko Ge­di­mi­no Kir­ki­lo tei­gi­mu, to­kios idė­jos nie­kas ne­ bes­vars­to. „Ma­nau, tai gry­nai so­ vie­ti­nis po­žiū­ris, kad ką nors kur nors reik­tų slėp­ti. Yra kaip yra, el­ ge­tų yra ir Briu­se­ly­je, ir Ber­ly­ne, Pa­ry­žiu­je, kur tik no­ri. Tai žmo­nės, nu­skur­dę, el­ge­tau­jan­tys, bet jie tu­ ri sa­vo tei­ses. Nė­ra jo­kio pa­grin­do jų kur nors pa­ša­lin­ti ar pa­na­šiai, jei­gu jie ne­da­ro nu­si­kal­ti­mo“, – sa­ kė G.Kir­ki­las.

ka­lų mi­nis­te­ri­ja (URM) or­ga­ni­zuos ir pa­žin­ti­nių ren­gi­nių bei eks­kur­ si­jų, o su­si­pa­žin­ti su ša­lies kul­tū­ ri­niu pa­vel­du at­vy­ku­sie­ji ga­lės sa­ vo nuo­žiū­ra.

Mi­nis­te­ri­ja in­for­muo­ja, kad trum­ pi su­pa­žin­di­ni­mai su Lie­tu­vos kul­ tū­ra, is­to­ri­ja, vers­lu bei ku­li­na­ri­niu pa­vel­du bus de­ri­na­mi su dar­bo se­ si­jo­mis ir ofi­cia­lio­mis va­ka­rie­nė­mis, ku­rio­mis pa­pras­tai pra­si­de­da ne­for­ ma­lūs mi­nist­rų su­si­ti­ki­mai. Dau­gu­ ma to­kių va­ka­rie­nių vyks Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės Val­do­vų rū­muo­se. Sve­čiams pla­nuo­ja­ma su­ reng­ti 15–20 mi­nu­čių truk­mės te­mi­ nių eks­kur­si­jų po rū­mus ir trum­pų kon­cer­tų per va­ka­rie­nę. „Ku­li­na­ri­ nio pa­vel­do val­giais ir gė­ri­mais pa­si­ rū­pins pir­mi­nin­ka­vi­mo rė­mė­jai. Bus siū­lo­ma pa­ra­gau­ti lie­tu­viš­ko alaus, tra­di­ci­nių gė­ri­mų, sal­du­my­nų, vais­ ta­žo­lių ar­ba­tos, pie­no pro­duk­tų“, – tei­gia­ma URM at­sa­ky­me.

Vi­sų ne­for­ma­lių ES mi­nist­rų su­si­ti­ki­mų dar­bo se­si­jos vyks Na­ cio­na­li­nė­je dai­lės ga­le­ri­jo­je, tad jų da­ly­viai ga­lės ap­žiū­rė­ti ga­le­ri­jo­je eks­po­nuo­ja­mus me­no kū­ri­nius.

Nu­ma­ty­ta ir eks­kur­si­jų po Vil­ niaus se­na­mies­tį, pla­nuo­ja­ma pa­ro­dy­ti Tra­kus. Kai ku­rios mi­ nis­te­ri­jos ke­ti­na vie­toj tra­di­ci­nių va­ka­rie­nių su kul­tū­ri­ne pro­gra­ma reng­ti iš­vy­kas į pa­žan­gius ūkius ar vers­lo įmo­nes.

At­va­žiuos dirb­ti, ne il­sė­tis

Vil­niaus tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro ir kon­fe­ren­ci­jų biu­ro di­ rek­to­rės Jo­lan­tos Be­niu­lie­nės tei­ gi­mu, cent­ras spe­cia­lių ren­gi­nių sve­čiams neor­ga­ni­zuos, ta­čiau

jie bet ka­da ga­lės pri­si­jung­ti prie nuo­lat or­ga­ni­zuo­ja­mų eks­kur­si­jų.

Tam, kad sve­čiams bū­tų leng­viau ras­ti in­for­ma­ci­jos apie to­kias eks­ kur­si­jas, ofi­cia­lių su­si­ti­ki­mų vie­ to­se bus įkur­ti va­di­na­mie­ji mo­bi­ lie­ji sten­dai. „At­vy­ku­sie­ji ne­bus tie, ku­rie skirs la­bai daug lai­ko mies­tui pa­ žin­ti, jie ne­tu­rės daug lais­vo lai­ko.

Ta­čiau va­sa­ros se­zo­no lai­ko­tar­piu ir iki ru­dens vi­du­rio jie ga­lės pri­ si­jung­ti prie re­gu­lia­rių eks­kur­si­jų.

Taip pat ren­gi­niuo­se, ku­riuo­se da­ ly­vaus dau­giau sve­čių, bus mo­bi­ lūs sten­dai – kil­no­ja­ma in­for­ma­ci­ jos spe­cia­lis­to vie­ta. Da­ly­vau­jan­tys žmo­nės čia ga­lės gau­ti do­mi­nan­ čios in­for­ma­ci­jos apie mies­tą, už­ si­sa­ky­ti vie­ną ar ki­tą pa­slau­gą.

Ma­no­me, kad žmo­nės at­va­žiuos dar­bo tiks­lais ir iš anks­to ne­pla­ nuos mies­to pa­ži­ni­mo eks­kur­si­jų, ne­bent spon­ta­niš­kai ap­si­spręs“, – sa­kė J.Be­niu­lie­nė.

Apsk­ri­tai, di­rek­to­rės tei­gi­mu, sos­ti­nė priim­ti sve­čius jau pa­si­ren­ gu­si, o jei iš­kils ne­sklan­du­mų, juos esą bus ga­li­ma grei­tai iš­spręs­ti. „Tu­ri­me pa­kan­ka­mai cent­rų, nuo­ ro­dų, vieš­bu­čiai ap­rū­pin­ti že­mė­ la­piais, dėl inf­rast­ruk­tū­ros vis­kas ge­rai tvar­ko­je. Gal silp­nes­nė vie­ta – vie­ša­sis trans­por­tas, bet aš ne­ti­ kiu, kad at­vy­kę sve­čiai juo nau­do­ sis. Kiek ži­nau iš URM, bus spe­cia­ lūs au­to­bu­sai, ku­rie kur­suos iš oro uos­to į pa­grin­di­nes mies­to vie­tas, kad už­tik­rin­tų grei­tą per­ve­ži­mą. Šiaip vis­kas ga­na sklan­du, se­niai esa­me ap­ta­rę rei­ka­lus dėl da­li­ja­mo­ sios me­džia­gos, že­mė­la­pių, sten­ dų“, – pa­sa­ko­jo J.Be­niu­lie­nė.

ES biu­rok­ra­t Ar­tė­jant pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai pus­ me­čiui su už­sie­nie­čių ap­gy­ven­di­ni­mu su­ si­ju­sios įstai­gos ra­mi­na, kad tu­ris­tams vie­ tos tik­rai liks, o vieš­bu­čių kai­nos dėl ES at­ sto­vų ant­plū­džio ne­kils. Ta­čiau džiaug­tis bū­si­mu pel­nu vieš­bu­čiai taip pat ne­sku­ba.

Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Ir bau­gu, ir sma­gu

Įp­ras­tai pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­ bai pus­me­tį ša­lį pa­pil­do­mai ap­ lan­ko 20–30 tūkst. žmo­nių, jie ap­gy­ven­di­na­mi 3–5 žvaigž­du­čių vieš­bu­čiuo­se. Su­si­ti­ki­mus or­ga­ni­ zuo­jan­čios ins­ti­tu­ci­jos daž­niau­siai pa­gei­dau­ja di­des­nių vieš­bu­čių, kad vie­no­je vie­to­je ga­lė­tų ap­si­sto­ti vi­ si su­si­ti­ki­mo da­ly­viai. Daž­niau­siai už­sa­ko­mi Vil­niaus se­na­mies­ty­ je ir cent­re esan­tys vieš­bu­čiai, taip pat tie, ku­rie tu­ri kon­fe­ren­ci­jų sa­ les. Vie­šo­jo pir­ki­mo kon­kur­sai dėl vieš­bu­čių ir ki­tų sve­čių ap­tar­na­ vi­mo pa­slau­gų įvyk­dy­ti dar praei­ tų me­tų pa­bai­go­je, o da­bar vieš­ bu­čiams – pa­ts de­ri­ni­mo dar­bų įkarš­tis. Vie­no sos­ti­nės vieš­bu­čio ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vės Aud­ro­nės Di­džio­kie­nės tei­gi­mu, iš prin­ci­po vieš­bu­čiai džiau­gia­si nuo lie­pos 1-osios šok­te­lė­sian­čiu pel­nu, ta­ čiau vis dar yra daug neaiš­ku­mų. „Mi­nis­te­ri­jos pa­čios tu­ri ieš­ko­ti vie­tų ren­gi­niams. Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja vieš­bu­čiams bu­vo pa­ da­riu­si pri­sta­ty­mą, paaiš­ki­no, kad sve­čių bus la­bai daug, pa­sa­kė da­ tas ir pra­šė pa­žiū­rė­ti, kiek tu­ri­me lais­vų kam­ba­rių to­mis konk­re­čio­ mis die­no­mis. Prieš ke­lias sa­vai­ tes bu­vo at­vy­kę Eu­ro­pos Ko­mi­si­ jos, Eu­ro­pos Par­la­men­to at­sto­vai, jie ap­lan­kė 30 Vil­niaus vieš­bu­čių, iš jų vė­liau iš­si­rinks 10 ir juos siū­ lys sve­čiams. Kol kas vis­kas de­ri­ na­ma. Ga­li­me džiaug­tis, kad gal­būt tu­rė­sim klien­tų, bet vis­kas dar la­ bai ne­konk­re­tu“, – pa­sa­ko­jo A.Di­ džio­kie­nė.

Kai­nų bur­bu­lo ne­bus

Priė­mi­mas: kad Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES ren­gi­niuo­se da­ly­vau­jan­tiems sve­čiams vieš­na­gė ne­prailg­

tų, juos va­ka­rais Val­do­vų rū­muo­se pa­si­tiks mu­zi­kan­tai ir tra­di­ci­niais pa­tie­ka­lais nu­krau­ti sta­lai.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

miestas per savaitę

Vie­nas pa­grin­di­nių vieš­bu­čių už­ da­vi­nių – po sa­vo sto­gu su­tal­pin­ ti ir aukš­to ran­go sve­čius iš ES ins­

ti­tu­ci­jų, ir ne­nusk­riaus­ti tu­ris­tus ve­žan­čių įmo­nių, su ku­rio­mis su­ tar­tys su­da­ro­mos jau ne pir­mus me­tus. A.Di­džio­kie­nės tei­gi­mu, tai tu­rė­tų pa­vyk­ti, nes di­die­ji pir­ mi­nin­ka­vi­mui skir­ti ren­gi­niai nu­ ma­ty­ti ru­de­nį, – tam tik­ro­mis die­ no­mis lais­vų vie­tų jau nė­ra.

Aud­ro­nė Di­džio­kie­nė:

Da­bar kam­ba­rį ga­ lim par­duo­ti už 80 ar 100 eu­rų, tad ne­ ga­liu at­mes­ti, kad tas kam­ba­rys kai­ nuos 200 eu­rų. „Rugp­jū­tis – ato­sto­gų me­tas, gy­ven­sim iš sa­vo tu­ris­tų. O nuo rug­sė­jo jau yra to­kių da­tų, kai esa­ me pil­ni. Bet yra ir re­zer­va­ci­jų be jo­kių ga­ran­ti­jų. Taip už­pil­dy­tas vi­ sas rugsėjis–gruodis“, – sa­kė ad­ mi­nist­ra­ci­jos va­do­vė. Pa­sak jos, vieš­bu­čiams la­biau ap­si­mo­kė­tų priim­ti vien sve­čius iš ES ins­ti­tu­ ci­jų, ta­čiau dėl vien­kar­ti­nio ren­gi­ nio ne­ga­li­ma nu­vil­ti se­nų klien­tų. „Aiš­ku, tu­ris­tai mo­ka ma­žiau. Vi­si ES ren­gi­niai bū­na bran­ges­ni, gal­būt ap­si­mo­kė­tų tik juos ir im­ti, bet tu­ rim įsi­pa­rei­go­ji­mų klien­tams, ku­ rių ne­no­rim pra­ras­ti, – tiek tu­ris­tų, tiek bend­ro­vių. Ne­ga­li­me jų nu­vil­ti vien dėl to, kad vyks­ta pir­mi­nin­ka­ vi­mas“, – pri­dū­rė A.Di­džio­kie­nė.

Vis dėl­to kai­no­mis vieš­bu­čiai klien­tų gąs­din­ti ne­ke­ti­na. Vie­na prie­žas­čių – vie­šo­jo pir­ki­mo kon­ kur­suo­se bu­vo nu­sta­ty­ti kam­ba­rių kai­nų li­mi­tai, ku­rių vieš­bu­čiai ne­ tu­rė­tų vir­šy­ti. „Bu­vo kal­bė­ta Už­sie­nio rei­ka­ lų mi­nis­te­ri­jo­je, drau­giš­kai pa­tar­ta

2013 04 18 2013 04 24

Penk­ta­die­nis

Sek­ma­die­nis

Pirma­die­nis

Ka­me­ri­nė Ver­kių rū­mų ap­lin­ka, pa­si­ puo­šę va­ka­ro sve­čiai, šam­pa­nas, ryš­ kūs atei­nan­čio šal­to­jo se­zo­no ak­cen­tai.

Penk­ta­die­nio va­ka­rą čia bu­vo pri­sta­ty­tos žy­mių Lie­tu­vos di­zai­ne­rių Li­li­jos La­rio­ no­vos ir Egi­di­jaus Rai­nio 2013–2014 m. ru­dens-žie­mos se­zo­no ko­lek­ci­jos. Šį­kart di­zai­ne­rių dar­bai iš­si­sky­rė itin ryš­kio­mis spal­vo­mis. L.La­rio­no­va sa­kė pa­ti nu­ste­ bu­si, kad šį kar­tą ne­bu­vo pil­kos spal­vos, vy­ra­vo juo­da, švie­siai ro­ži­nė ir ryš­kiai ža­ lia. Jau de­šimt­me­tį kar­tu dir­ban­čių di­zai­ ne­rių ko­lek­ci­jo­se – dau­giau­sia su­kne­ lės. Trum­pos, il­gos, leng­vai krin­tan­čios, „tar­si leng­va ran­ka pa­siū­tos“, kaip sa­kė L.La­rio­no­va.

Sek­ma­die­nį po­piet į pa­sku­ti­nę ke­lio­nę ak­to­rių Vy­tau­tą Šap­ra­naus­ką pa­ly­dė­jo ar­ti­mie­ji, drau­gai, bend­ra­žy­giai ir ger­ bė­jai. Ur­na su jo pe­le­nais pa­lai­do­ta An­ ta­kal­nio ka­pi­nė­se, Me­ni­nin­kų kal­ne­ly­je. Šeš­ta­die­nį ur­na su ak­to­riaus pa­lai­kais bu­vo pa­šar­vo­ta žva­kių nu­švies­to­je Vil­ niaus ma­žo­jo teat­ro sce­no­je. Nuo pie­ tų iki vė­ly­vo va­ka­ro ne­pap­ras­tai ta­len­ tin­gam Lie­tu­vos ak­to­riui, hu­mo­ris­tui ir lai­dų ve­dė­jui V.Šap­ra­naus­kui pa­gar­bą ati­da­vė ne tik jo bend­ra­žy­giai teat­re ir ki­ne, bet ir mu­zi­kos, pra­mo­gų pa­sau­lio žmo­nės, dau­gy­bė jo ta­len­to ger­bė­jų. Ak­ to­rius ras­tas ne­gy­vas ket­vir­ta­die­nį sa­vo na­muo­se Vil­niu­je.

Anks­tų ry­tą Vil­niu­je su­si­de­gi­no žmo­ gus. Pa­sak po­li­ci­jos, įvy­kio vie­to­je ras­ tas at­si­svei­ki­ni­mo raš­te­lis. Bend­ra­sis pa­gal­bos cent­ras 6.08 val. ga­vo pra­ne­ ši­mą, kad Su­ba­čiaus gat­vė­je esan­čio­je ap­žval­gos aikš­te­lė­je de­ga žmo­gaus kū­ nas. Apie nelaimę pranešė šunį vedžio­ jęs praeivis. Į įvy­kio vie­tą bu­vo iš­siųs­tos prieš­gais­ ri­nės gel­bė­ji­mo pa­jė­gos, in­for­ma­ci­ja apie įvy­kį per­duo­ta Vil­niaus ap­skri­ties grei­to­sios me­di­ci­ni­nės pa­gal­bos sto­ čiai ir Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­sia­jam po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tui.

Ta­čiau iš­gel­bė­ti žmo­gaus gy­vy­bės ne­ pa­vy­ko.

3

balandžio 25–gegužės 1, 2013

miestas

a­tai tu­riz­mui grės­mės ne­kels Vi­du­ti­nis me­ti­nis vieš­bu­ čių užim­ tu­mas – be­veik 59 pro­c.

Prog­no­zės: vieš­bu­čių kai­nas ES pir­mi­nin­ka­vi­mo ren­gi­nių sve­čiams ri­bo­ja vie­šų­jų pir­ki­mų nuo­sta­tos, ta­čiau kad kai­nos ne­kils tu­ris­tams, vieš­bu­čiai ne­ža­da.

ne­kel­ti kai­nų, bet mes esam pel­no sie­kian­ti or­ga­ni­za­ci­ja. Ne­ma­nau, kad vieš­bu­čiai im­tų spe­ku­liuo­ti ir kel­ti kai­nas, kaip bu­vo per Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­tą, kai pa­si­tai­ kė ir pro­tu ne­su­vo­kia­mų kai­nų. Ži­ no­ma, da­bar vi­du­ti­niš­kai kam­ba­rį ga­lim par­duo­ti už 80 ar 100 eu­rų, bet ne­ga­liu at­mes­ti min­ties, kad tam tik­ru me­tu tas kam­ba­rys kai­ nuos 200 eu­rų“, – sa­kė A.Di­džio­ kie­nė. Ji at­sklei­dė, kad kai­nos vi­sa­ da ke­lia­mos pa­sku­ti­nę mi­nu­tę, – jei li­kę vos ke­li kam­ba­riai, jie kai­nuos bran­giau, jei vie­tų ap­si­sto­ti už­tek­ ti­nai, kai­nos smar­kiai ne­kils.

Skun­džia­si dėl mo­kes­čių

Ta­čiau Lie­tu­vos vieš­bu­čių ir res­to­ ra­nų aso­cia­ci­jos (LVRA) pre­zi­den­tė Eval­da Šiš­kaus­kie­nė nė­ra to­kia op­ ti­mis­tė. Pa­sak jos, Vil­niu­je vieš­bu­ čių ge­ro­kai per ma­žai, be to, tin­ka­ mai pa­si­reng­ti priim­ti aukš­to ran­go sve­čius įta­kos tu­rė­jo PVM vieš­bu­ čiams kai­ta­lio­ji­mas, kai leng­va­ti­ nis 9 pro­c. PVM 2012 m. bu­vo pa­ di­din­tas iki 21 pro­c. „Mes pa­gal vieš­bu­čių skai­čių nuo Eu­ro­pos at­si­lie­ka­me tris kar­ tus. Vi­si dėl to ty­li, bet pro­ble­ma la­bai rim­ta, mes sė­dim ant bom­ bos ir ne­ži­nau, kuo tai baig­sis dar po ku­rio lai­ko. Dėl daž­no PVM kai­ ta­lio­ji­mo (ke­tu­ris kar­tus per tre­jus me­tus) su­sto­ju­sios vi­sos in­ves­ti­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

ci­jos. PVM nuo ki­tų ša­lių ski­ria­si 12 pro­c., dau­ge­lis vieš­bu­čių den­ gia tas iš­lai­das iš sa­vo ki­še­nės. Iš rin­kos ne­ga­li iš­si­šok­ti – ką dik­ tuo­ja lat­viai, len­kai, vo­kie­čiai, to­ kias kai­nas tu­ri siū­ly­ti ir Lie­tu­va“, – dės­tė E.Šiš­kaus­kie­nė.

LVRA pre­zi­den­tė įsi­ti­ki­nu­si, kad dėl PVM pa­di­di­ni­mo nu­ken­ tės ir pa­slau­gų ko­ky­bė. „Kai bu­ vo pa­kel­tas PVM, at­leis­ta 25 pro­c. dar­buo­to­jų, at­si­sa­ky­ta pa­si­ti­ki­ mo per­so­na­lo – du­ri­nin­kų, švei­ co­rių. Vi­sa tai no­rė­tų­si tu­rė­ti, kad pen­kių žvaigž­du­čių vieš­bu­ tis iš tik­rų­jų bū­tų pen­kių, su vi­su

rei­ka­lin­gu ko­lek­ty­vu. Bet nė­ra fi­ nan­si­nės ga­li­my­bės. Tos su­mos vieš­bu­čiui di­de­lės, vi­si jie iš pa­ sko­lų pa­sta­ty­ti, o jos nea­ti­duo­tos, ir kai mi­li­jo­ną iš­trau­kia iš ki­še­nės, tai la­bai skaus­min­ga. Vis­kas su­ riš­ta vie­na gran­di­nė­le“, – aiš­ki­no E.Šiš­kaus­kie­nė.

Vie­tos už­teks vi­siems

Vals­ty­bi­nio tu­riz­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Rai­mon­da Bal­nie­nė įsi­ti­ ki­nu­si, kad di­des­nių pro­ble­mų tu­ riz­mo sri­ty­je nė­ra, – vieš­bu­čių Vil­ niu­je esą už­tek­ti­nai ir vi­si no­rin­tys juo­se ap­si­sto­ti vie­tos ras. De­par­ta­

men­to duo­me­ni­mis, per­nai sos­ti­ nė­je tu­riz­mas au­go 12 pro­c. Pir­mą ket­vir­tį sos­ti­nės vieš­bu­čių užim­ tu­mas sie­kė 44,5 pro­c., ant­rą – 66 pro­c., tre­čią – 71 pro­c., ket­vir­tą – 53,8 pro­c. „Vi­du­ti­nis me­ti­nis vieš­bu­čių užim­tu­mas – be­veik 59 pro­c. Net jei­gu srau­tas pa­di­dė­tų, vieš­bu­ čiuo­se pil­na vie­tos. Be to, dau­gu­ma pir­mi­nin­ka­vi­mo ren­gi­nių pra­si­dės rug­sė­jį ir tę­sis iki gruo­džio – tai kaip tik tie mė­ne­siai, kai užim­tu­ mas ma­žas. O mū­sų tiks­las – iš­ ly­gin­ti se­zo­niš­ku­mą, tad, jei vieš­ bu­čių užim­tu­mas ket­vir­tą ket­vir­tį

pa­di­dės, bus fan­tas­ti­ka. Kol kas re­ zer­vas la­bai di­de­lis, te­gul tik už­ sie­nie­čiai at­va­žiuo­ja“, – tvir­ti­no R.Bal­nie­nė.

De­par­ta­men­to di­rek­to­rės tei­gi­ mu, šie­met sos­ti­nė­je tik­rai su­tilps ir sve­čiai iš ES ins­ti­tu­ci­jų, ir tu­ris­ tai. „Be to, per­nai bu­vo ati­da­ry­ti du nau­ji vieš­bu­čiai – „Com­fort Ho­tel“ ir „Kem­pins­ki“. Va­di­na­si, yra dar di­des­nis po­ten­cia­las priim­ti tu­ris­ tus, tad ne­ma­tom jo­kių pro­ble­mų.

Be to, va­sa­rą ir sto­vyk­la­vie­tės yra, ap­lin­ki­nės vie­to­vės, Tra­kai – vie­tų tu­ris­tams tik­rai daug“, – sa­vo po­ zi­ci­ją dės­tė R.Bal­nie­nė.

Lu­kiš­kių aikš­tė ta­po Haid par­ku Penk­ta­die­nį Vil­niaus Lu­kiš­kių aikš­tė­je vyk­sian­čio kon­cer­to „mES Eu­ro­pa“ or­ga­ni­za­to­riai nuo tre­čia­ die­nio (ba­lan­džio 24 d.) nu­spren­dė čia įgy­ven­din­ti ir Haid par­ko idė­ją – įkur­ti spe­cia­lią tri­bū­ną, iš ku­rios žmo­nės ga­lė­tų šne­kė­ti ką tik no­ri.

Penk­ta­die­nį Vil­niaus Lu­kiš­kių aikš­tė­je vyk­sian­tis ne­mo­ka­mas kon­cer­tas „mES Eu­ro­pa“ su­vie­ nys po­pu­lia­riau­sius at­li­kė­jus ir vi­ sų pa­mėg­tas iš­ki­lias Lie­tu­vos as­ me­ny­bes ko­vai už žo­džio lais­vę.

Ta­čiau pra­ktiš­kai pa­si­nau­do­ti žo­

džio lais­ve ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­ riai kvie­tė vil­nie­čius ir mies­to sve­ čius jau tre­čia­die­nį ir ket­vir­ta­die­nį.

Kaip? Ogi pa­čia­me Lu­kiš­kių aikš­ tės cent­re bu­vo įreng­ta spe­cia­li tri­ bū­na, ku­rio­je kiek­vie­nas no­rin­tis iki penk­ta­die­nio ga­li iš­sa­ky­ti sa­vo min­tis, nuo­mo­nę ir įsi­ti­ki­ni­mus.

Mies­to erd­vės, skir­tos lais­vam žo­džiui, idė­ja pa­sau­ly­je gy­va jau be­veik 150 me­tų. Be­ne pir­mo­ji ir pa­ti gar­siau­sia to­kia vie­ta – Lon­ do­no Haid par­ke įkur­tas Kal­bė­ to­jų kam­pas (angl. – Speakers’ Cor­ner). Tai erd­vė, kur žmo­nės

Antra­die­nis Vil­niaus ar­ki­ka­ted­ro­je ba­zi­li­ ko­je įvy­ko iš­kil­min­gos nau­jo­ jo ar­ki­vys­ku­po Gin­ta­ro Gru­ šo (nuo­tr.) ing­re­so – pa­rei­gų užė­mi­mo – šv. Mi­šios. Nau­ja­ sis Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pas pa­ra­ gi­no ti­kin­čiuo­sius siek­ti dva­si­ nio at­si­nau­ji­ni­mo ir pa­brė­žė, kad vals­ty­bės lais­vė pri­klau­so nuo kiek­vie­no pi­lie­čio su­si­vo­ ki­mo bei ap­si­spren­di­mo. Vys­ ku­pas tei­gė, kad Lie­tu­vai „at­si­ to­li­nant nuo praė­ju­sio am­žiaus oku­pa­ci­nės ver­gi­jos, šis ke­lias ly­di­mas sun­ku­mų ir var­gų“. Ba­ lan­džio 5 d. Šven­ta­sis Sos­tas

ren­ka­si skleis­ti sa­vo idė­jų, dis­ ku­tuo­ti ir pa­si­sa­ky­ti jiems rū­pi­ mo­mis te­mo­mis. Pa­na­šios vie­tos įkur­tos ir ki­tuo­se Jung­ti­nės Ka­ra­ lys­tės mies­tuo­se bei vi­so pa­sau­lio ša­ly­se – Aust­ra­li­jo­je, Ka­na­do­je, Ma­lai­zi­jo­je, Olan­di­jo­je, kt. „Ma­no­me, kad dau­giau nei dvi­ de­šimt ne­prik­lau­so­my­bės ir lais­ vės me­tų mus jau iš­mo­kė džiaug­ tis sa­vo lais­ve, tu­rė­ti įsi­ti­ki­ni­mus, nuo­mo­nę ir vi­sa tai tin­ka­mai iš­sa­ ky­ti ki­tiems. Tie­siog gal­būt trūks­ ta bū­tent tam skir­tos vie­tos, to­dėl ir no­ri­me įgy­ven­din­ti šią pa­sau­ly­je

Tre­čia­die­nis pa­s kel­b ė, kad po­pie­žius Pran­ ciš­k us priė­m ė kar­di­no­lo Aud­ rio Juo­zo Bač­ kio at­s i­sta­ty­ di­n i­m ą, ku­r is bu­vo įteik­t as pa­gal ka­n o­n ų tei­sės nuo­sta­ tus, jam su­lau­ kus 75-erių, ir nau­juo­ju Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pu met­ ro­p o­l i­t u pa­s ky­r ė vys­ku­pą G.Gru­šą.

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė pra­ne­šė kei­čian­ti kai ku­rių pa­sta­tų nu­me­ra­ci­ją An­ta­kal­ ny­je, Nau­ji­nin­kuo­se, Šni­piš­kė­se ir Vilk­ pė­dė­je.

Ar­ti­miau­siu me­tu bus pa­keis­ta An­ta­ kal­nio se­niū­ni­jo­je bu­vu­sio­je Lau­rų gat­ vė­je esan­čių kai ku­rių na­mų nu­me­ra­ci­ ja – šie na­mai bus pri­skir­ti Mi­ka­lo­jaus Hu­so­via­no gat­vei. Nau­ji­nin­kų se­niū­ni­ jo­je bu­vu­siems Pa­ne­vė­žio gat­vės na­ mams bus su­tei­kia­mi nau­ji nu­me­riai ir jie bus pri­skir­ti Pa­ba­rės gat­vei. Šni­piš­ kių se­niū­ni­jo­je bu­vu­sios Šir­vin­tų gat­ vės na­mai bus pri­skir­ti Kin­tų gat­vei, Vilk­pė­dės se­niū­ni­jo­je – Nau­ja­jai Ri­vo­ nių gat­vei.

jau pa­tik­rin­tą idė­ją – bent ke­lioms va­lan­doms su­da­ry­ti ga­li­my­bę pa­ čia­me Vil­niaus cent­re tar­ti lais­vą žo­dį vi­siems tiems, ku­rie tu­ri ką ir kam pa­sa­ky­ti. Tie­siog pa­tik­rin­ si­me, ar mū­sų ša­ly­je žo­džio lais­vė ga­li bū­ti gy­va ir pa­čia pa­pras­čiau­ sia for­ma – gy­vai kal­bant at­vi­ro­je vie­to­je, pa­čia­me sos­ti­nės cent­re.

Lau­kia­me vi­sų no­rin­čių kal­bė­ti ir bū­ti iš­girs­tų ket­vir­ta­die­nį nuo 14 iki 16 val. Vil­niaus Lu­kiš­kių aikš­ tė­je“ – tei­gė ren­gi­nio vyk­do­mo­ji pro­diu­se­rė Jo­li­ta Ta­lai­kė.

VD inf.

4

balandžio 25–gegužės 1, 2013

miestas

Vers­li­nin­kas Lai­mu­ tis Pin­ke­vi­čius jau ki­tą­met ža­da iš pe­ le­nų pri­kel­ti Lent­ va­rio dva­rą. Pa­vel­ do­sau­gi­nin­kai šiais pla­nais ne­ti­ki.

Dva­ro is­to­ri­ja XIX a. Lent­va­rio apy­lin­kės pri­klau­ sė gra­fams Tiš­ke­vi­čiams, jie čia pa­ si­sta­tė ang­lų neo­go­ti­kos sti­liaus rū­ mus, prie jų pa­so­di­no di­de­l į par­ ką, įreng­tą pa­gal Édouard’o André pro­jek­tą. Po­ka­riu dva­ras ir par­kas bu­vo na­cio­na­li­zuo­ti. 1957 m. bu­vu­ siuo­se gra­fų rū­muo­se bu­vo įsi­kū­ ru­si Lent­va­rio ki­li­mų fab­ri­ko ad­mi­ nist­ra­ci­ja.

Abe­jo­nės: pa­vel­do­sau­gi­nin­kai ne­ti­ki L.Pin­ke­vi­čiaus pa­ža­dais su­tvar­ky­ti Lent­va­rio dva­rą.

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

2007 m. dva­ras bu­vo par­duo­tas L.Pin­ke­vi­čiui. Įsi­gy­jant dva­rą bu­ vo su­kur­ta ir gra­ži vi­zi­ja: Lent­va­ rio dva­ro an­samb­lis bū­tų pla­čia­ jai vi­suo­me­nei priei­na­ma poil­sio, pra­mo­gų ir tu­riz­mo vie­ta. Ke­tin­ta at­kur­ti van­dens ma­lū­ną, kal­vę, ka­ vi­nę, su­tvar­ky­ti par­ką, in­ter­je­rams grą­žin­ti gra­fų Tiš­ke­vi­čių lai­kų vaiz­ dą. Iš pra­džių vers­li­nin­kas tu­rė­jo am­bi­cin­gų pla­nų su­re­mon­tuo­ti rū­ mus, ap­žiū­rė­ti ir įsi­gy­ti in­ter­je­ro de­ ta­lių vyk­da­vo net į už­sie­nį.

Apleistą dva­rą gai­vi­na pa­ža­dais And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Skųs pa­vel­do­sau­gi­nin­kų spren­di­mą

Ne­se­niai, rei­ka­lau­jant pa­vel­do­sau­ gi­nin­kams, teis­mo spren­di­mu 500 li­tų bau­dos už dva­ro ne­prie­žiū­ rą su­lau­kęs vers­li­nin­kas Lai­mu­ tis Pin­ke­vi­čius ruo­šia­si šį spren­ di­mą skųs­ti. Dva­ro sa­vi­nin­kas taip pat die­va­go­ja­si, kad jau ki­tą­met jo val­do­mas kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­ tas pri­si­kels nau­jam gy­ve­ni­mui. „Jei Die­vas duos, jau ki­tą­met pa­va­ sa­rį at­si­ras pi­ni­gų ir pra­dė­si­me tvar­ ky­mo dar­bus“, – ti­ki­no vers­li­nin­kas.

Jis taip pat nei­gė, kad slaps­to­si nuo pa­vel­do­sau­gi­nin­kų ir ne­rea­guo­ja į jų laiš­kus ar rei­ka­la­vi­mus ap­ro­dy­ti dva­ ro pa­tal­pas. „Kai atė­jo jų laiš­kas su rei­ka­la­vi­mu atei­ti ir pa­siaiš­kin­ti, bu­ vau Ira­ke. Jie tai pui­kiai ži­no­jo. Sek­ re­to­rė man pra­ne­šė te­le­fo­nu ir kai tik grį­žau, tuoj pat nu­vy­kau pas juos“, – pik­ti­no­si vers­li­nin­kas.

L.Pin­ke­vi­čius ti­ki­no, kad jam pa­ čiam dėl griū­van­čio dva­ro so­pa šir­

dį, to­dėl pa­vel­do­sau­gi­nin­kų kal­ti­ ni­mai jam neat­ro­do tei­sin­gi. „Skų­si­me tą spren­di­mą. Es­mė, aiš­ku, ne tie 500 li­tų, o tai, kad aš tvar­kau pa­gal sa­vo iš­ga­les, pri­žiū­ riu, o jie bau­džia. Vi­siš­kai ne­no­riu, kad ant ma­nęs ka­bė­tų tos bau­dos.

To­kie da­ly­kai žmo­gaus ne­puo­šia, juo­lab kai ski­ria­ma ne­pel­ny­tai“, – dės­tė vers­li­nin­kas.

Prie­žiū­rai – tūks­tan­čiai li­tų

L.Pin­ke­vi­čius ti­ki­no dva­rą pri­žiū­ rin­tis pa­gal sa­vo iš­ga­les. Sta­ti­niui ir te­ri­to­ri­jai tvar­ky­ti, vers­li­nin­ko žo­džiais, kas mė­ne­sį iš­lei­džia­ma 6 tūkst. li­tų. Be to, gi­nan­tis van­da­ lų, lan­gai už­mū­ry­ti, o įė­ji­mą sau­go ma­sy­vios ge­le­ži­nės du­rys. „De­ja, šiuo me­tu neįs­ten­giu sam­dy­ti ap­sau­gos. Tie­siog fi­nan­ siš­kai neiš­ga­liu, nes ap­sau­gai ne­ skai­tant mo­kes­čių kas mė­ne­sį rei­ kė­tų dar 6 tūkst. li­tų“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vas.

Vers­li­nin­kas taip pat skun­dė­ si ne­su­lau­kian­tis Tra­kų ra­jo­no sa­

vi­val­dy­bės ir Lent­va­rio se­niū­ni­jos pa­gal­bos pri­žiū­rint ver­tin­gą pa­ vel­dą. To­dėl par­ko priei­go­se gy­ ve­nan­tys aso­cia­lūs as­me­nys ga­li jį ne­bau­džia­mai nio­ko­ti, jau pra­dė­ ti ar­dy­ti pa­tys dva­ro sta­ti­niai, ban­ do­ma įsi­lauž­ti į vi­dų.

Ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad dva­ras už­sta­ty­ tas ban­kui už ne vie­ ną mi­li­jo­ną li­tų.

„Da­rau vis­ką ką ga­liu, bet no­ rė­čiau, kad ir sa­vi­val­dy­bė, po­li­ci­ ja da­ry­tų tai, kas nuo jų pri­klau­ so. Štai įsta­tėm me­ta­li­nes du­ris, tai kaž­kas, ma­tyt, pri­ri­šęs ran­ke­ną ly­nu prie au­to­mo­bi­lio ban­dė jas iš­ lauž­ti. Pjau­na­mi šim­ta­me­čiai me­ džiai. Ei­nu pas se­niū­ną, sa­kau, ar ma­tai, kad me­džius pjau­na, o jis man ką nors pa­na­šaus at­sa­ko, esą

žmo­nėms nė­ra kuo kū­ren­ti. Pra­šau, kad po­li­ci­ja pa­tru­liuo­da­ma nors kar­tą pra­suk­tų pro dva­rą, bet vėl­ gi – jo­kios reak­ci­jos“, – skės­čio­jo ran­ko­mis dva­ro sa­vi­nin­kas.

Re­gi kro­ko­di­lo aša­ras

Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Vil­niaus te­ri­to­ri­nio pa­da­li­nio ve­ dė­jas Vy­tas Kar­čiaus­kas ste­bė­jo­si L.Pin­ke­vi­čiaus tei­gi­niais. „Pi­ni­gai tai vie­na, ta­čiau yra da­ ly­kų, ku­riuos ga­li pa­da­ry­ti ir ne­tu­ rė­da­mas daug pi­ni­gų. Jei­gu jis bū­ tų su­tvir­ti­nęs du­ris ir lan­gus ne da­bar, kai iš­si­gan­do pa­ma­tęs, kad mū­sų ke­ti­ni­mai rim­ti, o prieš ke­ le­rius me­tus, šian­dien ne­bū­tų tų pro­ble­mų, ku­rias da­bar ma­to­me“, – pa­brė­žė V.Kar­čiaus­kas.

Pa­vel­do­sau­gi­nin­kas taip pat ne­ bu­vo lin­kęs ti­kė­ti, kad už­si­dir­bęs pi­ni­gų L.Pin­ke­vi­čius su­skubs juos in­ves­tuo­ti į dva­ro ir rū­mų res­tau­ ra­vi­mą. „Ko­kia rū­mams pa­da­ry­ta ža­la, kol kas ne­ga­li­me pa­sa­ky­ti, nes ne­

ga­li­me pa­tek­ti į vi­dų. Vis­kas už­da­ ry­ta. Ne­ma­nau, kad L.Pin­ke­vi­čius tuoj pat vis­ką tvar­kys, jei tu­rės pi­ ni­gų. Ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad dva­ ras už­sta­ty­tas ban­kui už ne vie­ną mi­li­jo­ną li­tų“, – pa­brė­žė V.Kar­ čiaus­kas.

Lan­kė­si pas mi­nist­rą

Dar vie­nas bū­das at­si­sa­ky­ti nuo­ sto­lin­go pir­ki­nio – jį par­duo­ti vals­ ty­bei. L.Pin­ke­vi­čius ti­ki­na tam ne­ prieš­ta­rau­jąs. Tie­sa, jis ne­ti­ki, kad vals­ty­bė įsteng­tų tai pa­da­ry­ti. „Im­ki­te. Jei­gu vals­ty­bė tu­ri pi­ ni­gų, te­gul ima ir su­tvar­ko. Vi­ si gud­rūs rė­kau­ti. Tai gal ge­riau ne rė­kau­ti, o su­si­rink­ti vi­siems kar­tu ir bend­ro­mis jė­go­mis, kol nė­ra pi­ ni­gų, pa­da­ry­ti nors tą mi­ni­mu­mą, kad dva­ras bū­tų iš­sau­go­tas. Kiek­ vie­nas ga­li pri­si­dė­ti. Ma­not, vals­ ty­bė pi­ni­gų tu­rės, net jei pa­siims tą dva­rą? Už ką jie tvar­kys. Aš bu­vau pas kul­tū­ros mi­nist­rą, sa­kau – pir­ kit, o jis – pi­ni­gų nė­ra“, – rė­žė pa­ šne­ko­vas.

Dau­gia­bu­čių būk­lė ne­džiu­gi­na Alek­sand­ras Ko­rei­ka Trū­ki­nė­jan­tys vamz­džiai, kiau­ ri sto­gai, ne­vei­kian­tys lif­tai, neap­ šil­tin­ti pa­ma­tai. Nau­jo­sios Vil­nios dau­gia­bu­čių būk­lė ne­pa­vy­dė­ti­na, tad su­tvar­ky­ti juos ne taip jau ir pa­ pras­ta.

Na­mų bė­da – am­žius

Dau­gu­mos dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jus ka­muo­ja pa­na­šios pro­ble­mos: nuo ka­na­li­za­ci­jos ava­ri­jų iki var­van­čio sto­go. Sens­tant na­mui pro­ble­mų ne tik ne­ma­žė­ja, ne­tgi prie­šin­gai – prie se­nų­jų pri­si­de­da nau­jos.

Ko ge­ra, ge­riau­siai tai ži­no Nau­jo­ sios Vil­nios, ra­jo­no, kur nau­jau­sias dau­gia­bu­tis skai­čiuo­ja tre­čią de­ šim­tį me­tų, gy­ven­to­jai. O ne pir­mus me­tus Nau­jo­sios Vil­nios dau­gia­ bu­čius ad­mi­nist­ruo­jan­čios įmo­nės „Prie­mies­tis“ di­rek­to­rius Rim­vy­ das Ra­ma­naus­kas, pa­klaus­tas apie sa­vo val­do­mo ūkio pro­ble­mas, jas ga­li var­dy­ti ne­sus­to­da­mas. „Jei­gu vi­sas pro­ble­mas reik­tų įvar­dy­ti vie­nu sa­ki­niu, pa­grin­di­ nė bė­da, sa­ky­čiau, bū­tų įsi­se­nė­ju­

sių pro­ble­mų spren­di­mas. Iš mū­sų ad­mi­nist­ruo­ja­mų dau­gia­bu­čių nau­ jau­siam – 25 me­tai, o dau­gu­ma to­ kių, ku­riems ir po 40, ir po 50 me­tų.

Tie pa­sta­tai mo­ra­liš­kai ir fi­ziš­kai pa­ se­nę“, – pa­sa­ko­jo R.Ra­ma­naus­kas.

At­lie­ka įvai­rius ty­ri­mus

Iš vi­so „Prie­mies­tis“ ad­mi­nist­ruo­ ja 360 Nau­jo­sios Vil­nios dau­gia­ bu­čių. Per­nai įmo­nė sa­vo lė­šo­mis at­li­ko bran­gius na­muo­se esan­ čių vamz­dy­nų ty­ri­mus su spe­cia­ lia įran­ga. Re­zul­ta­tas ne­nu­džiu­gi­ no – kas ket­vir­to pa­tik­rin­to na­mo vamz­dy­ną ar jo da­lį bū­ti­na keis­ti. „Daž­nai bū­na taip, kad apie pro­ ble­mą su­ži­no­me tik tuo­met, kai įvyks­ta ava­ri­ja. Tik at­li­kę spe­cia­ lų ty­ri­mą ma­to­me, ko­kia kri­ti­nė yra vamz­dy­nų būk­lė, – jie ima trū­ki­nė­ti, be to, ka­na­li­za­ci­jos vamz­džiai už­si­ kem­ša, nes per dau­gy­bę me­tų ant jų sie­ne­lių su­si­kau­pia rie­ba­lų sluoks­ nis“, – dės­tė R.Ra­ma­naus­kas.

Dar vie­na am­ži­na pro­ble­ma – sto­gai. Šią pro­ble­mą ašt­ri­na tai, kad ne­ma­žai įmo­nės ad­mi­nist­ruo­ ja­mų dau­gia­bu­čių su­da­ro na­mai su

šlai­ti­niais sto­gais, ku­riuo­se gy­ve­na dau­giau­sia aš­tuo­nios šei­mos. „Stan­dar­ti­nio pen­kiaaukš­čio ar de­vy­naukš­čio sto­go re­mon­to są­ ma­ta ne­vir­ši­ja 12 tūkst. li­tų, o na­mo su šlai­ti­niu sto­gu re­mon­tas kur kas bran­ges­nis – jis ga­li siek­ti ir 40, ir 50 tūkst. li­tų. O da­bar įsi­vaiz­duo­ ki­te, kad šias iš­lai­das tu­ri pa­deng­ti aš­tuo­ni gy­ven­to­jai. Su­si­da­ro mil­ ži­niš­ka su­ma. Ieš­ko­me bend­rų spren­di­mų, ta­ria­mės su gy­ven­to­ jais, gal­vo­ja­me, kaip pa­dė­ti. Iš tie­ sų na­mo ad­mi­nist­ra­to­riaus da­lia ne­leng­va, esi ta­ry­tum tar­pi­nin­kas tarp gy­ven­to­jo ir jo pro­ble­mos“, – dės­tė „Prie­mies­čio“ va­do­vas.

Pa­si­ges­ta gy­ven­to­jų pi­lie­tiš­ku­mo

R.Ra­ma­naus­kas nea­be­jo­jo, kad vi­sas na­mo pro­ble­mas ga­lė­tų iš­ spręs­ti re­no­va­ci­ja. Ta­čiau kol kas tai sun­kiai įgy­ven­di­na­mas pro­ jek­tas. Pir­miau­sia dėl sa­vo bran­ gu­mo, ant­ra – to­dėl, kad nė­ra aiš­ kiai pa­tvir­tin­tos na­mų re­no­va­ci­jos pro­gra­mos. To­dėl na­mo ad­mi­nist­ ra­to­riai siū­lo pi­ges­nes, ta­čiau efek­ ty­vias al­ter­na­ty­vas.

Ini­cia­ty­va: per pa­sta­ruo­sius me­tus į na­mų tvar­ky­mą ir įvai­rių de­fek­

tų nu­sta­ty­mą UAB „Prie­mies­tis“ in­ves­ta­vo ne vie­ną de­šim­tį tūks­tan­ čių li­tų. Alek­sand­ro Ko­rei­kos nuo­tr.

„Ren­gia­me su­si­ti­ki­mus su gy­ ven­to­jais ir siū­l o­m e prie­m o­n ių pa­ke­t ą. Pa­v yz­d žiui, pa­s i­keis­ ti lan­gus, ap­šil­tin­ti pa­ma­tus, su­ tvar­ky­ti sto­gus. Mū­sų at­lik­ti ty­ ri­m ai pa­ro­d ė, kad bū­tent taip iš­švais­to­ma dau­giau­sia ši­lu­mos.

Vien per du pa­s ta­r uo­s ius mė­

ne­sius su­ren­gė­me 25 to­kius su­ si­t i­k i­m us. Taip pat ska­t i­n a­m e gy­ven­to­jus, kad jie bū­tų pi­lie­tiš­ kes­ni. Juk tvar­ka na­me la­biau­siai tu­ri rū­pė­ti gy­ven­to­jams. O jei­gu žmo­nės no­rės, tai ir mes pa­gel­bė­ si­me, kaip ga­lė­si­me“, – api­bend­ PR ri­no R.Ra­ma­naus­kas.

5

balandžio 25–gegužės 1, 2013

miestas

Perkūn­kie­my­je vaikų dar­že­lio ne­bus? „Ran­ga IV in­ves­ti­ci­jos plius“ no­ri pa­si­trauk­ ti iš vaikų dar­že­lio sta­ty­bos Perkūn­kie­my­ je pro­jek­to ir pa­lik­ti jį įgy­ven­din­ti sa­vi­ val­dy­bei. Ta­čiau mies­to svars­to­mo­je vai­ kų dar­že­lių plėtros stra­te­gi­jo­je ga­li ne­lik­ti vie­tos nau­jam dar­že­liui šia­me ra­jo­ne.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

„Ran­ga IV“ ne­ga­vo pa­sko­los

Kon­kursą sta­ty­ti 200 vietų dar­želį Perkūn­kie­my­je laimė­jo sklypą val­ dan­ti bend­rovė „Ran­ga IV in­ves­ti­ ci­jos plius“, bet jai ne­pa­vy­ko gau­ti pa­sko­los pro­jek­tui fi­nan­suo­ti. To­ dėl, pa­sak vers­li­nin­ko Laimutis Pin­ ke­vi­čiaus, su ku­riuo sie­ja­ma įmonė „Ran­ga IV in­ves­ti­ci­jos plius“, bu­vo pra­dėtos nau­jos de­ry­bos dėl skly­po ir jau pa­reng­to pro­jek­to par­da­vi­mo Vil­niaus sa­vi­val­dy­bei. Šiuo me­tu esą jos ei­na į pa­baigą. „Ka­dan­gi sa­vi­val­dybės rei­tin­gai že­mi, gy­ven­to­jai pyks­ta, tad sku­ ba­ma dar­želį pa­sta­ty­ti jau šie­met.

Todėl sa­vi­val­dybė no­ri iš manęs nu­pirk­ti pro­jektą bei sklypą ir sa­ vo jėgo­mis jį sku­biai iki ru­dens pa­ sta­ty­ti“, – pa­brėžė L.Pin­ke­vi­čius.

Anot vers­li­nin­ko, pa­sko­los sta­ ty­boms iš bankų gau­ti ne­pa­vy­ ko, nes sos­tinė yra pra­si­sko­li­nu­si

ir joks ban­kas ne­no­ri pra­si­dėti su mies­tui vyk­domų pro­jektų kre­di­ ta­vi­mu. „Pas­ko­los ne­pa­vy­ko gau­ti, nes mies­tas pra­sko­lin­tas. O kai sta­ tys sa­vi­val­dybės įmonė, tai ga­li­ma pa­da­ry­ti ir be pa­sko­los. Tie­siog ta įmonė pa­sta­tys šie­met, o kitų metų biud­že­te bus nu­ma­ty­tas fi­nan­sa­vi­ mas ir iš­lai­dos kom­pen­suo­sis“, – aiš­ki­no vers­li­nin­kas.

Laimutis Pinkevičius:

Ka­dan­gi sa­vi­val­dybės rei­tin­gai že­mi, gy­ven­ to­jai pyks­ta, tad sku­ ba­ma dar­želį pa­sta­ty­ti jau šie­met.

Di­le­ma: il­gus me­tus dar­že­lio Perkūn­kie­my­je pro­jektą puo­selė­ju­si sa­vi­val­dybė pa­sta­ruo­ju me­tu ėmė dėl jo abe­jo­ti.

kie­my­je, pa­gal su­tartį sa­vi­val­dybė L.Pin­ke­vi­čiaus bend­ro­vei per­vedė 3,3 mln. litų avansą. Bend­ra dar­že­ lio sta­tybų sąma­ta turė­jo siek­ti be­ veik 18 mln. litų, vėliau ji su­ma­žin­ ta iki 11 mln. litų.

L.Pin­ke­vi­čius tei­gia, kad avan­ sas jau iš­nau­do­tas pro­jek­ta­vi­mo ir pra­di­niams sta­ty­bos dar­bams, tad grąžin­ti nėra ką. „Tie pi­ni­gai jau iš­nau­do­ti, pa­da­ry­ti pri­va­žia­vi­mai, at­lik­ti ki­ti pro­jek­ta­vi­mo dar­bai.

Vi­sa tai bus įskai­ty­ta“, – pa­brėžė L.Pin­ke­vi­čius.

Stab­do plėtros pla­nus

Mi­li­jo­nus jau su­nau­do­jo

2008 m., kai pirmą kartą pra­bil­ ta apie dar­že­lio sta­ty­bas Perkūn­

Sos­tinės vi­ce­me­ras Jo­nas Pins­ kus svars­to, kad galbūt dar­že­lio Perkūn­kie­my­je sta­tybų iš­vis rei­

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

kėtų at­si­sa­ky­ti. „Yra užst­rigęs fi­ nan­sa­vi­mas. „Ran­ga IV in­ves­ti­ ci­jos plius“ laimė­jo kon­kursą, bet jiems ne­si­se­ka su­si­tar­ti su ban­kais dėl pa­sko­los. Tad vi­sai tikė­ti­na, kad pro­jek­to ga­li būti at­si­sa­ky­ta“, – sa­ vait­raš­čiui teigė J.Pins­kus.

Vėl ėmus mažė­ti gims­ta­mu­mui, da­bar pa­sta­ty­ti dar­že­liai po ke­le­ rių metų ga­li tap­ti ne­be­rei­ka­lin­gi.

Be to, sos­tinės dar­že­lius lan­ko net 2600 vaikų iš kitų sa­vi­val­dy­bių. Tad po­li­ti­kas svarstė, kad per­žiūrė­jus pri­ėmi­mo į dar­že­lius tvarką naujų dar­že­lių sta­tybų būtų ga­li­ma at­si­ sa­ky­ti. „Vil­nie­čių vai­kams trūksta 1500 vietų, o kitų sa­vi­val­dy­bių vai­ kai uži­ma dau­giau kaip 2 tūkst. vie­ tų. Tad su­tei­kus prio­ri­tetą vil­nie­čių

„Mano būsto“ tyrimas: laiptinės langus pasikeitę vilniečiai sutaupė 820 tūkst. litų Sostinės daugiabučių namų gyventojai, pasikeitę senus laiptinės langus naujais ir taip prisijungę prie 5 žingsnių šilumos taupymo programos, per vieną šildymo sezoną sutaupė daugiau nei 820 tūkst. litų.

Tai atskleidė bendrovės „Mano būstas“ atliktas energinio efektyvumo tyrimas.

Nuo 2011 m. gegužės, kai 5 žingsnių šilumos taupymo programa įgavo pagreitį, iki 2012 m. spalio nauji laiptinių langai papuošė 84 sostinės daugiabučius namus, kuriuos prižiūri bendrovei „Mano būstas“ priklausančios įmonės. Įmonės ekspertai palygino šiuose namuose suvartotos šilumos kiekį prieš pakeičiant langus ir po atliktų darbų. Gauti rezultatai pranoko lūkesčius. Paaiškėjo, kad per vieną šildymo sezoną bendras šių daugiabučių namų šilumos suvartojimo koeficientas sumažėjo 11,7 proc. ir siekė 34,48, o 2010–2011 m. sezoną jis sudarė 38,92 proc..

Kuo šis koeficientas mažesnis, tuo efektyviau šiluma vartojama.

Pavertus pinigine išraiška, šių namų gyventojai per vieną šildymo sezoną bendrai sutaupė daugiau nei 820 tūkst. litų, arba beveik vidutiniškai po 10 tūkst. litų kiekvienas daugiabutis. „Keisti senus ir susidėvėjusius laiptinės langus verta ne tik dėl didesnio komforto ar estetikos, bet ir dėl finansinės naudos. Tai dar kartą įrodė mūsų atliktas tyri-

vai­kams, pro­ble­ma bus išspręs­ta. Be to 2012 m. su­mažė­jo gims­ta­mu­mas, tad po dvejų metų ne­bus kam ei­ti į tuos nau­jus dar­že­lius. Pa­tal­pos bus tuš­čios – pi­ni­gai iš­mes­ti į balą“, – sa­vo po­zi­ci­ją dėstė vi­ce­me­ras.

San­ta­riš­kes plės to­liau

Ki­ti su iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­ gomis su­si­ję pro­jek­tai nu­trauk­ ti ne­bus. J.Pins­kus in­for­ma­vo, kad 14 mln. litų vertės San­ta­riš­kių dar­ že­lis bus pa­sta­ty­tas. „Ten jau vis­kas įsi­sukę. Per to­ li nuei­ta, kad būtų ga­li­ma stab­dy­ ti. Be to, San­ta­riškės per­spek­ty­vus, au­gan­tis ra­jo­nas. Ten daugės gy­ ven­tojų, tad dar­že­lio reikės“, – api­ bend­ri­no pa­šne­ko­vas.

Apie 5 žingsnių šilumos taupymo programą 5 žingsnių šilumos taupymo programa – tai daugiabučius namus administruojančias įmones vienijančios bendrovės „Mano būstas“ iniciatyva, kurią apima gyventojų įsitraukimas, darbai, mažinantys šilumos nuostolius bendrose patalpose, šilumos punktų automatizavimas, šilumos sistemų balansavimo įrangos montavimas, realiu laiku valdomos šilumos sistemos įdiegimas. Įdiegus visas šias priemones daugiabutyje, šilumos suvartojimą galima sumažinti net iki 30 proc.

Kokių žingsnių rekomenduojama imtis, siekiant taupyti šilumą, kaip prisijungti prie iniciatyvos, galima sužinoti interneto svetainėje www. taupykimesiluma.lt bei feisbuko paskyroje http://www.facebook.com/ taupykimesiluma. Apie programos įgyvendinimą savo name gyventojai gali sužinoti kreipdamiesi tiesiai į administruojančią bendrovę.

Naudinga: per vieną šildymo sezoną Vilniaus daugiabučių namų gyventojai, pasikeitę senus laiptinės lan-

gus naujais, bendrai sutaupė daugiau nei 820 tūkst. litų.

mas. Ne kartą esame sakę, kad pro senus, susidėvėjusius ir nesandarius langus švaistoma brangi šiluma, tad gyventojai, kurie įsiklausė į mūsų perspėjimus ir patarimus, tikiu, tikrai išlošė. Nors šis šildymo sezonas baigėsi, raginčiau gyventojus jau dabar ruoštis kitam sezonui ir savo namuose ne tik

keisti senus laiptinės langus, bet ir diegti kitas ekspertų patvirtintas šilumą taupančias priemones“, – sakė bendrovės „Mano būstas“ Vilniaus regiono vadovas Arūnas Kubilius.

Sostinės V.Vaitkaus g. 9 name, kuriame praėjusiais metais buvo sumontuoti nauji laiptinės langai,

gyvenanti Valentina teigė esanti patenkinta rezultatu ir tikino, kad bendrose patalpose tapo ne tik gražiau, bet ir gerokai šilčiau. „Kai užsuku pas kaimynę, kurios laiptinės langai nekeisti nuo namo pastatymo, net šiurpas apima. Vaizdas slogus, o žiemą dar ir vėjai pučia. Esu labai patenkin-

84

sostinės daugiabučius namus papuošė nauji laiptinių langai.

ta, kad mūsų laiptinėje sudėti nauji langai, jie suteikė ne tik jaukumo, bet ir nepalyginamai daugiau šilumos“, – pabrėžė vilnietė.

PR

6

balandžio 25–gegužės 1, 2013

miestas

Ka­vinei Ge­di­mi­no kal­ne – ne vieta Ei­fe­lio bokš­tas Pa­ry­žiu­je ne tik mies­to sim­bo­lis, bet ir tu­ristų trau­ kos cent­ras. Tad ne­nuos­ta­bu, kad ja­me ga­li­ma ne tik grožė­tis mies­tu, bet iš­ger­ti ka­vos ar vy­no. Ar tai įma­no­ma ant Vil­niaus sim­bo­liu lai­ko­mo Ge­di­mi­no pi­lies kal­no? Ne, ne­bent ne­le­ga­liai.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Ka­vi­nei – griež­tas ta­bu

Pa­gurkš­no­ti alaus karštą va­sa­ros dieną lau­ko te­ra­so­je su vaiz­du į po ko­jo­mis ply­tintį miestą – ne vie­no vil­nie­čio ir Lie­tu­vos sos­tinės sve­čio sva­jonė. Na, o jei dar ša­lia vals­ty­ bin­gu­mo sim­bo­liu lai­ko­mo Ge­di­ mi­no bokš­to mūras, pa­gun­dai tik­ rai sun­ku at­si­spir­ti. Galbūt todėl ne vie­nas už­kopęs į kalną ne­bi­jo pa­ žeis­ti vie­šo­sios tvar­kos – at­ši­lus orams su sa­vi­mi už skver­no at­si­ neš­ti al­ko­ho­lio.

Si­tua­ci­ja galėtų pa­si­keis­ti, jei ša­ lia Ge­di­mi­no bokš­to įsi­kurtų ka­ vinė. Mais­tas ir gėri­mai į ją būtų ga­be­na­mi es­ka­la­to­riu­mi, o į vir­ šūnę už­kopę tu­ris­tai rastų ne tik at­gaivą sie­lai, – Ge­di­mi­no bokš­

to pi­lies mu­ziejų, – bet ir kūnui.

Ta­čiau Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio mu­ zie­jaus di­rek­to­rei Bi­ru­tei Kul­ny­tei, ku­riai pa­val­dus vi­sas pi­lių komp­ lek­sas, toks vaiz­di­nys ne­pa­si­rodė priim­ti­nas. „Kodėl jūs no­rit ka­vinės Ge­di­ mi­no kal­ne? Ten vals­tybės vėlia­va, man at­ro­do, kad vals­tybės vėlia­ va ir ko­kia nors ka­vinė ne­la­bai de­ ra tar­pu­sa­vy­je. Vil­niu­je daug gra­ žių vietų, kur ga­li būti ka­vinė. Ir šiaip Vil­niu­je jau ga­na daug ka­vi­ nių, ga­lin­čių pa­ten­kin­ti visų po­rei­ kius. Tad gal pa­li­ki­me pa­ga­liau tą Ge­di­mi­no bokštą ir kalną ra­mybė­ je“, – teigė B.Kul­nytė.

dar ir todėl, kad čia nėra jo­kios ka­ vi­nei rei­ka­lin­gos įran­gos.

Anot pa­šne­kovės, ka­vinė ša­lia bokš­to veikė tuo­met, kai Lie­tu­va bu­ vo ne­te­ku­si ne­prik­lau­so­mybės, ta­čiau da­bar pri­si­min­ti tų laikų ne­derėtų. „Prieš Pirmąjį pa­sau­linį karą Ge­di­ mi­no bokš­te bu­vo cuk­rainė, oku­pa­ ci­jos me­tais bu­vo. Ta­čiau da­bar tik­ rai ne­rei­kia“, – dėstė B.Kul­nytė.

Paš­ne­kovė taip pat pa­ti­ki­no, kad vie­tos ka­vi­nei nėra nė prie vie­no iš Lie­tu­vos na­cio­na­li­niam mu­zie­ jui pri­klau­san­čių pa­statų. „Prie pi­ lių komp­lek­so ka­vinės taip pat ne­ reikėtų“, – pa­brėžė B.Kul­nytė. Įsi­kurs Val­dovų rūmuo­se

Cuk­rainė bu­vo prie­š karą

Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio mu­zie­jaus va­dovė pa­brėžė, kad Ge­di­mi­no pi­ lies bokš­tas ka­vi­nei ne­tin­ka­mas

Vis dėlto, sa­vait­raš­čio duo­me­ni­ mis, vie­na ka­vinė šią va­sarą du­ris at­vers Ge­di­mi­no kal­no pa­pėdėje, prie Va­dovų rūmų.

Po­zi­ci­ja: Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio mu­zie­jaus va­do­vybė ma­no, kad vals­

tybės sim­bo­liai ir ka­vinės tar­pu­sa­vy­je ne­de­ran­tys da­ly­kai.

Kiek anks­čiau apie tai, kad sos­ tinės šir­dy­je, prie svar­bių kultū­ ros pa­minklų, pa­na­šiai kaip dau­ ge­ly­je Va­karų Eu­ro­p os miestų, galėtų veik­ti ka­vinės yra sakęs ir sos­tinės me­ras Artū­ras Zuo­kas.

Andriaus Ufarto/ BFL nuotr.

„Ne­ma­tau nie­ko blo­ga, jei Ka­ted­ ros aikštė­je būtų ke­lios ka­vinės.

Ar­čiau Šven­ta­ra­gio gatvės, Ge­ di­mi­no pa­mink­lo – kodėl gi ne?“ – vie­na­me in­ter­viu sakė mies­to va­do­vas.

Me­ras už­ka­riau­ja PAR Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Pir­ma­dienį į Pietų Af­ri­kos Res­pub­ liką (PAR) iš­vykęs Vil­niaus me­ras Artū­ras Zuo­kas te­le­fo­nu pa­sa­ko­ jo, kad dvi bend­rovės yra pa­reiš­ ku­sios in­te­resą da­ly­vau­ti „Air Li­ tua­ni­cos“ veik­lo­je.

Lietuvos dailės muziejus

SECESIJOS MADA

Iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos

2012 m. lapkričio 7 d.–2013 m. spalio 31 d.

Taikomosios dailės muziejus (Arsenalo g. 3A, Vilnius) Darbo laikas: antradieniais–šeštadieniais 11.00–18.00, sekmadieniais 11.00–16.00 Valstybinių švenčių išvakarėse dirba viena valanda trumpiau Nedirba pirmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis Rėmėjai:

„Va­žia­vo­me tikė­da­mie­si įti­kin­ti vieną in­ves­tuo­toją, ku­ris jau įsi­ gi­jo „Air Li­tua­ni­cos“ ak­cijų, ta­ čiau po va­ka­rykš­čių su­si­ti­kimų tu­r i­m e dar vieną rimtą bend­ rovę, ku­ri taip pat da­ly­vau­ja avia­ ci­jos vers­le. Ji iš­reiškė di­delį su­ si­d omė­j imą, yra pa­s i­r uo­š u­s i at­si­ųsti sa­vo ko­mandą į Lie­tuvą ar­ba su­si­tik­ti su mūsų at­sto­vais bet ku­rio­je ki­to­je priim­ti­no­je ša­ ly­je“, – ba­land­žio 24 d. te­le­fo­nu iš PAR sakė A.Zuo­kas.

Me­ras pa­si­džiaugė, kad pa­vy­ko su­si­tik­ti be­veik su vi­sa ak­ty­viau­ sia vers­l o bend­r uo­m enės da­l i­ mi. Jo tei­gi­mu, ar­ti­miau­siu me­ tu dviem bend­rovėms turės būti pa­teik­ta vi­sa de­ta­l i in­for­m a­c i­ ja apie „Air Li­tua­nicą“, kad bū­ tų ga­li­ma sėsti prie sta­lo ir pra­ dėti de­ry­bas.

Ko­kios tos įmonės, A.Zuo­kas teigė ne­ga­lin­tis at­skleis­ti, kol ne­ bus pa­siek­ti ga­lu­ti­niai su­si­ta­ri­ mai, juo­lab, pa­sak me­ro, kad tai kon­ku­ren­cinės de­ry­bos. Jo tei­gi­ mu, tai dar tik de­rybų pra­džia ir jos užims lai­ko. Ta­čiau, A.Zuo­ko žod­žiais, pui­kiai avia­ci­jos vers­le pa­sau­li­niu ly­giu vei­kian­čios bend­ rovės, jų pa­tir­tis, ži­nios ir ka­pi­ta­ las būtų nea­be­jo­ti­nai nau­din­gas „Air Li­tua­ni­cai“. Į PAR vykęs ap­tar­ti ne tik in­ves­ ti­cijų į stei­giamą oro vežėją „Air Li­tua­nicą“, bet ir žydų kultū­ros

pa­vel­do įam­ži­ni­mo, A.Zuo­kas pa­ si­džiaugė, kad dviejų vi­zi­to die­ nų su­si­ti­ki­mai, nuo­šir­dus žmo­nių bend­ra­vi­mas ir no­ras bend­ra­dar­ biau­ti pra­no­ko vi­sus ga­li­mus lūkes­ čius. „Galbūt ne­daug kas Lie­tu­vo­je ži­no, kad PAR yra apie 80 tūkst. išei­vių iš Lie­tu­vos. Jie la­bai stiprūs pa­s au­l i­n io ly­g io vers­l i­n in­kai. Šian­dien did­žio­ji da­lis PAR eko­ no­mi­kos iš esmės ku­ria­ma būtent ši­tos lit­vakų bend­ruo­menės, ku­ri sa­ve sie­ja su Lie­tu­va ir ma­no did­ žiu­lei nuo­sta­bai la­bai nos­tal­giš­kai pri­si­me­na Lie­tuvą, pa­sa­ko­ji­mus iš tėvų ar se­ne­lių, pro­se­ne­lių. Ir tik­rai ro­do aiškų norą bend­rau­ ti ir bend­ra­dar­biau­ti. Gal tie­siog iki šiol bu­vo per ma­ž ai dėme­ sio ro­do­ma iš Lie­tu­vos“, – sakė me­ras.

Vie­šint Jo­ha­nes­bur­ge, su­si­ti­ki­ muo­se su mies­to va­do­vais, vers­ li­nin­kais, lit­vakų bend­ruo­menė­ mis bu­vo pri­sta­ty­ti žydų kultū­ros pa­vel­do at­kūri­mo Vil­niu­je pro­jek­ tai, vie­nas jų – Did­žio­sios si­na­go­ gos frag­mentų at­kūri­mas, šis, me­ro tvir­ti­ni­mu, su­laukė ne­ma­žo su­si­ domė­ji­mo. „Ti­kiuo­si, kad ne­ma­žai žmo­nių, ku­riuos pa­kvie­čiau at­vyk­ti į Vil­ nių, at­vyks ir jiems bus pri­sta­ty­ tos ga­li­mybės dėl in­ves­ti­cijų mūsų ša­ly­je. Įmonės, su ku­rio­mis bend­ ra­dar­biau­ja­me ir bu­vo­me su­si­tikę, yra tarp tur­tin­giau­sių Af­ri­kos že­ my­ne, jos pa­ten­ka į did­žiau­sių įmo­nių dvi­de­šim­tuką pa­gal žur­ na­lo „For­bes“ ver­ti­ni­mus“, – sa­ kė me­ras.

Jo­ha­nes­bur­go mies­to va­do­vams bu­vo pri­sta­ty­ti Vil­niu­je vyk­do­mi pro­jek­tai. Pa­sak A.Zuo­ko, juos su­ do­mi­no saulės ele­mentų ga­my­ba Vil­niu­je.

7

balandžio 25–gegužės 1, 2013

miestiečiai

Gitaristas, pri­si­jau­kinęs Vil­nių Penk­tus me­tus Vil­niu­je gy­ve­nan­tis mu­zi­kan­tas bel­gas Chri­sas Rue­ben­sas, nors dar ir ne­si­jau­čia vi­siš­kai sa­vas, Lie­tu­vos sos­tinę jau va­di­na na­mais ir teigia čia be­si­jau­čian­tis kur kas lais­ves­nis.

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė

kiek jau­siu, kad no­riu čia gy­ven­ti, – sakė 37-erių Ch.Rue­ben­sas.

Prieš sep­ty­ne­rius me­tus su­si­pa­ žinęs su Bal­ti­jos gi­tarų kvar­te­tu, po trejų metų bu­vo pa­kvies­tas kon­cer­ tuo­ti Vil­niu­je. 2008-ųjų va­sarą čia lankė­si pirmą­kart. „Mies­to cent­ras pa­ti­ko iš­kart, bet mie­ga­mie­ji ra­jo­nai su tais pil­kais ko­mu­nis­ti­niais pa­sta­ tais pa­trauklūs neat­rodė“, – pirmą įspūdį pri­si­minė mu­zi­kan­tas.

Vie­nai na­rių ap­leid­žiant kvar­ tetą likę pri­si­jung­ti pa­kvietė bū­ tent Chrisą. La­bai dve­jojęs po dviejų sa­vai­čių – tiek lai­ko turė­jo ap­si­spręsti – jis vis dėlto per­si­kėlė į Vil­nių. Bal­ti­jos gi­tarų kvar­te­te ir Chri­so Rue­ben­so an­samb­ly­je gro­ jan­tis, Tarp­tau­tinė­je Vil­niaus mo­ kyk­lo­je gi­ta­ros pa­mo­kas dėstan­tis ža­vu­sis bel­gas šyp­so­si klau­sia­mas, ar ke­ti­na čia lik­ti vi­sam lai­kui. „Li­kau čia il­giau, nei iš pra­džių pla­na­vau, bet nu­gy­ven­ti visą gy­ ve­nimą... Ka­žin. Ma­no šak­nys ki­ tur, Vil­niu­je, ma­nau, gy­ven­siu tiek,

– Ar tai reiš­kia, kad čia nesijau­ ti kaip na­mie?

– Ne, ga­liu sa­ky­ti, kad jau­čiuo­si. Ži­no­ma, šis jaus­mas at­ėjo pa­ma­ žu. Pir­mus me­tus, kai grįžda­vau į Bel­giją, jaus­da­vau­si grįžęs na­mo.

Prabė­gus po­rai metų jaus­mas pa­ si­keitė. Da­bar, kai pas tėvus pa­ būnu sa­vaitę, pa­siilgs­tu Vil­niaus ir no­riu čia grįžti.

i.pepceviciute@diena.lt

– Ko­kios vie­tos Vil­niu­je ta­ve trau­kia, tau pa­tin­ka?

– Mėgstu pa­si­vaikš­čio­ti se­na­mies­ ty­je, jis man neat­si­bos­ta. La­bai pa­ tin­ka se­na­mies­čio ar­chi­tektū­ra, pa­ ste­biu, kad vaikš­tinė­da­mas po jį vis dar daug dai­rau­si, tar­si būčiau tu­ ris­tas (šyp­so­si). Nemėgs­tu nak­ti­nių klubų, la­biau pa­tin­ka ka­me­rinė ap­ lin­ka, vy­ninės, sma­gu, kad Vil­niu­ je to­kių vietų at­si­ran­da vis dau­ giau, ir man la­bai pa­tin­ka, kaip jos įtrau­kia­mos į mies­to gy­ve­nimą.

Vie­ta: mies­to cent­re gy­ve­nan­čiam mu­zi­kan­tui Ch.Rue­ben­sui nie­kad

ne­pa­bos­ta gra­žu­sis Vil­niaus se­na­mies­tis.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Gegužės 5 d. –

Mamos diena Pasveikink mamą specialiame sveikinimų puslapyje gegužės 2 d. savaitraštyje 10 x 5 cm sveikinimas su nuotrauka – tik 50 Lt Informacija tel. 261 3653

– Su­sikū­rei čia sa­vo ap­linką, tu­ri draugų, ko­legų, ką ma­nai apie lie­tu­vius?

– Ši­to klau­si­mo anks­čiau su­lauk­da­ vau la­bai daž­nai (juo­kia­si). Iš pra­ džių klišė, kad lie­tu­viai liūd­ni, pik­ti, ne­lai­min­gi, ne­drau­giš­ki man at­rodė nu­sa­kan­ti tiesą. Bet lai­kui bėgant ta nuo­monė tik­rai la­bai pa­si­keitė. Ma­ nau, la­bai di­delę reikšmę tu­ri kal­ba.

Prad­žio­je su vi­sais bend­ra­vau ang­ liš­kai, at­rodė, kad dėl kal­bos žmonės sta­to­si sieną. Man tai bu­vo ne­įpras­ ta, nes Bel­gi­jo­je net ir ne­mokė­da­ mi kal­bos sten­giamės bend­rau­ti su už­sie­nie­čiais, nėra to baimės jaus­ mo. Da­bar jau leng­viau. Pažįs­ta­mi žmonės ne­be­bi­jo kalbė­ti ang­liš­kai ir, aiš­ku, si­tua­ciją leng­vi­na tai, kad aš pra­mo­kau lie­tu­viš­kai.

– Ar sun­ki mūsų kal­ba?

– Kal­boms esu ga­na im­lus – kal­ bu olandų, vo­kie­čių, prancūzų, an­ glų, šiek tiek is­panų kal­bo­mis. Jūsų kal­ba tik­rai ne­leng­va. Būtų grei­tes­ nis pro­gre­sas, jei vaikš­čio­čiau į kur­

sus, bet dėl dar­bo, kon­certų gra­fikų ži­nau, kad tektų pra­leis­ti pa­mo­kas, todėl tie­siog mo­kau­si na­mie, pa­de­ da draugė.

– Kaip ma­nai, ko Vil­niui trūksta?

– Vie­nas gra­žes­nių da­lykų – per miestą te­kan­ti upė. Išei­nu pa­si­ vaikš­čio­ti pa­lei Nerį ir taip norėtų­ si, kad kran­tinė at­ro­dytų ge­riau, būtų su­tvar­ky­ta. Sup­ran­tu, kad no­ rint ją res­tau­ruo­ti, pa­sta­ty­ti suo­ liukų, pa­so­din­ti gėlynų, įreng­ti ap­ švie­timą ir pan. rei­kia daug lėšų.

Drau­gai daž­nai juo­ kia­si, kad būda­mas už­sie­nie­tis esu ap­ lankęs kur kas dau­ giau Vil­niaus baž­ny­ čių nei jie.

– Ar šis mies­tas įkve­pia ta­ve kur­ti?

– Net ne­ži­nau, ar galė­čiau taip sa­ ky­ti apie pa­tį miestą... Bet, ki­ta ver­tus, ne­ga­liu sa­ky­ti ne. Pa­ra­šiau vieną kūrinį kvar­te­tui, tiks­liau, per­ra­šiau tą, kurį kaž­ka­da at­li­kau Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­čio­je. Naująjį kūri­nio va­riantą įkvėpė baž­ny­čia.

Ku­riant mu­ziką ge­riau­sias įkvėpi­ mas man vi­sad bu­vo klau­sy­tis ki­ tų mu­zi­kos, vaikš­čio­ti į kon­cer­tus, tai la­bai daž­nai da­ry­da­vau Bel­gi­ jo­je, bet to kur kas ma­žiau yra Vil­ niu­je. Įkvėpi­mo su­tei­kia ir gro­ji­mas su ta­len­tin­gais Lie­tu­vos mu­zi­kan­ tais. Ne­se­niai su­būriau an­samblį (Chris Rue­bens En­semb­le – red. pa­st.), ku­riam su­kūriau vi­so kon­ cer­to kūri­nių pro­gramą ir, at­ro­do, tai ne pa­bai­ga. Tai­gi, ma­tyt, natū­ ra­lu, kad čia tas įkvėpi­mas atei­na gro­jant su vie­tos mu­zi­kan­tais, bū­ nant skir­tin­go­je ap­lin­ko­je, ir taip, kar­tais įkvėpti ga­li net baž­ny­čia.

– Kas ge­riau­siai pa­de­da at­si­pa­ lai­duo­ti?

– Ge­riau­sias poil­sis – ar­timų žmo­ nių kom­pa­ni­ja ir kon­cer­tai. Ir vie­nu, ir ki­tu at­ve­ju pa­mirš­tu vi­sa ki­ta.

– Čia nuo­lat su­si­pažįs­ti su nau­ jais žmonė­mis, ko­kią žmo­gaus sa­vybę la­biau­siai ver­ti­ni?

– At­vi­rumą. Nemėgs­tu, kai vy­nio­ ja­ma į vatą, pa­tin­ka, kai žmo­gus pa­sa­ko viską tie­siai. Ir dar spon­ ta­niš­kumą.

– Kuo norė­tum būti, jei ne­ būtum sa­vi­mi?

– (Juo­kia­si.) Ne­ži­nau, man la­bai ge­ra būti sa­vi­mi.

8

nuomonės

Žvilgsnis

balandžio 25–gegužės 1, 2013

Jau netrukus – nauja kasmėnesinė rubrika MERO KLAUSK DRĄSIAI

Jums rūpimus klausimus Vilniaus merui Artūrui Zuokui siųskite e. paštu redakcija@vilniausdiena.lt

Savaitės interviu

Redakcijos skiltis

A.Zuo­kas liks meru?

Evaldas Labanauskas

T

oks klau­si­mas ky­la nuo pat praė­ ju­sių me­t ų Sei­mo rin­k i­mų, kai Ar­t ū­ro Zuo­ko ko­man­da pa­ty­rė triuš­k i­nan­t į pra­lai­mė­ji­mą net ir Vil­niu­je. Da­bar, jun­gian­tis Tvar­kos ir tei­sin­ gu­mo bei Dar­bo par­ti­joms, taip pat ar­šė­jant me­ro kri­ti­kai, šis klau­si­mas vis dar lie­ka ak­ tua­lus. Ta­čiau at­sa­ky­mas ga­na pa­pras­tas – nie­kas ne­tu­ri jo­kio in­te­re­so da­ry­ti per­vers­ mų sa­v i­val­dy­bė­je iki 2015 m. įvyk­sian­čių sa­vi­val­dos rin­k i­mų.

Pra­dė­ki­me nuo kon­ser­va­to­rių opo­zi­ci­jos.

Kad ir kaip pik­tai bei nuo­žmiai ji puo­la me­ rą, ga­liau­siai ji nė­ra suin­te­re­suo­ta jo nu­vers­ ti. Paž­vel­gę į vil­nie­čių bal­sa­vi­mo ten­den­ci­ jas, kon­ser­va­to­riai ga­li bū­ti ra­mūs – Vil­nius iš lė­to tam­pa jų mies­tu. Be to, ti­kė­ti­na, kad jų rin­ki­mų stra­te­gi­jos aši­mi taps ne kas ki­tas, o jų žo­džiais ta­riant, „blo­gas, blo­gas Zuo­kas“.

Kad ir kaip pa­ra­dok­sa­liai skam­bė­tų, bū­tent Pre­zi­den­tė yra vie­na iš me­ro at­ra­mų.

Dar vie­ni pa­to­lo­giš­kai ne­ken­čian­tys A.Zuo­ ko – Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos at­sto­vai – jau­čia, kad jų sau­lė Vil­niu­je lei­d žia­si. Vie­ nin­te­lė vil­tis – su­si­jun­g i­mas su Dar­bo par­ ti­ja, ku­r is, be ki­ta ko, pa­da­rys juos val­dan­ čiai­siais ir už­tik­rins tam tik­rus po­stus net va­do­vau­jant A.Zuo­kui.

Kai ku­rie Dar­bo par­ti­jos vei­kė­jai gal ir no­rė­ tų pa­si­ma­tuo­ti sos­ti­nės me­ro ka­rū­ną, bet čia iš­len­da so­cial­de­mok­ra­tų au­sys. T. y. tu­ rė­da­mi tik ke­le­tą bal­sų Vil­niaus mies­to ta­ ry­bo­je ir vie­ną tei­sia­mą vi­ce­me­rą, so­cial­ de­mok­ra­tai ne­ga­li ti­kė­tis užim­ti me­ro po­sto, o Vil­niaus rak­tų per­da­vi­mas koa­li­ci­jos par­tne­riams Dar­bo par­ti­jo­je tik dar la­biau ne so­cial­de­mok­ra­tų nau­dai iš­ba­lan­suo­tų ir taip tra­pią jė­gų pu­siaus­vy­rą Vy­riau­sy­bė­je.

Dar vie­nas veiks­nys, ku­ris vė­si­na Dar­bo par­ ti­jos ly­de­rių no­rą nu­vers­ti A.Zuo­ką, – tai Pre­ zi­den­tė. Kad ir kaip pa­ra­dok­sa­liai tai skam­ bė­tų, bū­tent Pre­zi­den­tė yra vie­na me­ro at­ ra­mų. Tuoj po Sei­mo rin­ki­mų, kai A.Zuo­kas bu­vo silp­nas kaip nie­ka­da, bū­tent dėl Pre­zi­ den­tės spau­di­mo be­si­for­muo­jan­čiai Vy­riau­ sy­bei, Vil­niaus rei­ka­lai bu­vo nu­stum­ti į ša­lį.

O da­bar, ži­nant Dalia Gry­baus­kai­tės po­žiū­rį į Dar­bo par­ti­ją, sun­ku ti­kė­tis, kad šios ly­de­ riai nu­vers A.Zuo­ką ir su­teiks to­kį ma­lo­nu­ mą Pre­zi­den­tei.

Tie­sa, dar yra pa­ties A.Zuo­ko kom­pa­ni­ja, ku­rio­je, pa­si­trau­kus Rū­tai Va­na­gai­tei, ga­li­ ma įžvelg­ti maiš­to ap­raiš­kų. Ta­čiau tvar­ką ten tu­rė­tų įves­ti ne­se­niai ta­ry­bos na­riu ta­ pęs iš­ti­ki­mas bend­ra­žy­gis Žil­vi­nas Šil­ga­lis.

Vis dėl­to es­mi­n is klau­si­mas, ku­r į sau tik­ riau­siai už­duo­da tiek Vil­n iaus po­l i­t i­kai, tiek pa­tys vil­nie­čiai, – ar yra ge­res­n is va­ rian­tas, kas ga­lė­t ų pa­keis­t i A.Zuo­ką? Kol kas to­kių ne­ma­ty­ti, o pri­si­mi­nus bu­vu­sius me­rus And­r ių Na­vic­ką ar Juo­zą Imb­ra­są šiurps­ta oda.

Gy­ny­ba: STT va­do­vas S.Ur­ba­na­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, kad kri­ti­ka jo va­do­vau­ja­mai ins­ti­tu­ci­jai daž­nai bū­na be pa­grin­do. Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

STT va­do­vas: kri­ti­ka tar­ny­bai ne­pag­rįs­ta, dir­ba­me efek­ty­viai Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

N

e­se­niai Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ ny­bos (STT) va­do­vo po­stą pe­rė­ męs Sau­lius Ur­ba­na­vi­čius in­ter­ viu „Vil­niaus die­nai“ tvir­ti­no, kad iš es­mės tar­ny­ba dir­ba efek­ty­viai ir di­des­nių veik­los po­ky­čių ne­nu­ma­to­ma, ta­čiau bus di­ di­na­mos pa­jė­gos ko­vo­ti su fi­nan­si­niais nu­si­ kal­ti­mais.

– STT vai­rą pe­rė­mė­te ne pa­čiu leng­ viau­siu lai­ku: tar­ny­bai pa­sta­ruo­ju me­ tu že­ria­ma ne­ma­žai kri­ti­kos, vi­suo­me­ nė ne­su­lau­kia jai rū­pi­mų iki­teis­mi­nių ty­ri­mų pabaigos… Ar esa­te tik­ras, kad su­si­do­ro­si­te su iš­šū­kiais?

– Ko­vo­ti su di­džiu­lę ža­lą vi­suo­me­nei ir vals­ ty­bei da­ran­čia ko­rup­ci­ja nie­ka­da ne­bu­vo ir ne­bus leng­va. Tiek dėl ko­rup­ci­nių nu­si­kal­ti­ mų la­ten­tiš­ku­mo, su­dė­tin­go jų at­sklei­di­mo, kva­li­fi­ka­vi­mo, ty­ri­mo ir įro­di­nė­ji­mo teis­muo­ se, tiek dėl, de­ja, vis dar ga­na to­le­ran­tiš­ko gy­ ven­to­jų, vers­li­nin­kų po­žiū­rio į ko­rup­ci­ją.

Kal­bant apie kri­ti­ką, ji daž­nai bū­na ne­ pag­rįs­ta. Iki bu­vau pa­skir­tas STT di­rek­to­ riu­mi, me­tus dir­bau šio­je ins­ti­tu­ci­jo­je ir tu­ rė­jau lai­ko iša­na­li­zuo­ti jos veik­los stra­te­gi­ją, prie­mo­nes, ke­lia­mus už­da­vi­nius, įver­tin­ti re­ zul­ta­tus. Ga­liu tvir­tai teig­ti, kad su esa­mais žmo­giš­kai­siais ir fi­nan­si­niais pa­jė­gu­mais tar­ny­ba dir­ba ga­na ge­rai. Tai ro­do ir di­dė­ jan­tis at­sklei­džia­mų nu­si­kals­ta­mų ko­rup­ci­ nio po­bū­džio vei­kų, įta­ria­mų­jų, nu­teis­tų­jų skai­čius. Dau­gė­ja ir pra­de­da­mų iki­teis­mi­nių ty­ri­mų, ypač su­dė­tin­gų, di­de­lės apim­ties.

Daug dė­me­sio pa­sta­ruo­ju me­tu ski­ria­me iš­tei­si­na­mų­jų nuo­spren­džių ana­li­zei, kad atei­ty­je jų dar ma­žė­tų. Au­ga ir gy­ven­to­jų pa­ si­ti­kė­ji­mas, jį la­bai ver­ti­na­me – per­nai STT ga­vo net 46 pro­c. dau­giau gy­ven­to­jų pra­ne­ši­ mų, pa­reiš­ki­mų ir skun­dų nei 2011-ai­siais.

Vis dėl­to to­bu­lė­ti yra kur. Konst­ruk­ty­vi kri­ti­ka vi­sa­da ver­čia dar la­biau pa­si­temp­ ti ir kel­ti sau dar di­des­nius rei­ka­la­vi­mus bei tiks­lus. Di­de­lių veik­los po­ky­čių ne­pla­nuo­ja­ me, ta­čiau per­žiū­rė­si­me prio­ri­te­tus, di­des­ nį dė­me­sį skir­si­me by­loms, ku­rio­se už­fik­suo­ti nu­si­kal­ti­mai vals­ty­bei da­ro di­džiau­sią ža­lą, ypač fi­nan­si­nę.

– Bū­tent apie di­des­nį dė­me­sį fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mui kal­ba ir Pre­zi­den­ tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. Ar tu­ri­te pla­ną, kaip šio­je sri­ty­je pa­siek­ti ma­to­mų re­ zul­ta­tų?

– Kaip jau mi­nė­jau, per­žvelg­si­me tar­ny­bos veik­los prio­ri­te­ti­nes sri­tis, pa­gal ga­li­my­bes stip­rin­si­me pa­jė­gu­mus, ypač ana­li­ti­nius, for­mu­luo­si­me nau­jus už­da­vi­nius, dau­giau dė­me­sio skir­si­me fi­nan­si­nei ko­rup­ci­nių nu­ si­kals­ta­mų vei­kų pu­sei – ne­tei­sė­tam pra­ tur­tė­ji­mui, iš­plės­ti­niam nu­si­kals­ta­mai įgy­to tur­to kon­fis­ka­vi­mui. Dar glau­džiau bend­ra­ dar­biau­si­me su Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ ri­mo tar­ny­ba, Vals­ty­bi­ne mo­kes­čių ins­pek­ ci­ja (VMI).

Dau­giau dė­me­sio skir­si­me fi­nan­si­nei ko­rup­ci­nių nu­si­ kals­ta­mų vei­kų pu­sei – ne­ tei­sė­tam pra­tur­tė­ji­mui, iš­ plės­ti­niam nu­si­kals­ta­mai įgy­to tur­to kon­fis­ka­vi­mui.

– Tei­gia­ma, kad ky­ši­nin­ka­vi­mas ypač kles­ti sa­vi­val­dy­bė­se, nes šios yra „ar­ čiau žmo­nių“ nei ki­tos ins­ti­tu­ci­jos. Ko­ kius ma­to­te spren­di­mo bū­dus?

– Yra tie­sos. Tiek STT iki­teis­mi­nių ty­ri­mų, pra­ne­šan­čių apie ga­li­mus ko­rup­ci­jos at­ve­jus sta­tis­ti­niai duo­me­nys, tiek STT už­sa­ky­mu at­ lie­ka­mo so­cio­lo­gi­nio ty­ri­mo „Ko­rup­ci­jos že­ mė­la­pis“, ne­vy­riau­sy­bi­nių ar ki­tų ins­ti­tu­ci­jų vyk­do­mų ap­klau­sų re­zul­ta­tai ro­do, kad sa­vi­ val­dos sri­ty­je vis dar esa­ma pro­ble­mų.

Pas­ta­rą­jį penk­me­tį ko­rup­ci­jai sa­vi­val­ dos ins­ti­tu­ci­jo­se išaiš­kin­ti ir už­kirs­ti ke­lią STT ski­ria itin daug dė­me­sio, ši sri­tis, t. y. sa­vi­val­dy­bių tei­kia­mos pa­slau­gos, funk­ci­ jos, ku­rių kiek­vie­na sa­va­ran­kiš­kai ir vals­ty­ bės per­duo­tų vyk­do po ke­lias de­šim­tis, lai­ ko­ma vie­na prio­ri­te­ti­nių. Itin daug dė­me­sio ski­ria­me ir ar­ti­miau­siais me­tais pla­nuo­ja­me skir­ti ko­rup­ci­jos at­ve­jams at­skleis­ti vie­šų­jų pir­ki­mų, inf­rast­ruk­tū­ros kū­ri­mo ir ge­ri­ni­mo sri­ty­se, at­lie­kų tvar­ky­mo, sta­ty­bų sek­to­riui, nes šio­se sri­ty­se daž­niau­siai cir­ku­liuo­ja di­ de­li pi­ni­gai, ne­ma­žai jų – ES pa­ra­mos lė­šos.

Taip pat la­bai svar­bu stip­rin­ti pre­ven­ci­ jos prie­mo­nes.

– Per­nai VMI pa­skel­bė su­da­riu­si 160 as­me­nų, tarp jų – ir po­li­ti­kų, įta­ria­mų ne­tei­sė­tu pra­tur­tė­ji­mu, są­ra­šą. Iš­ve­ dus vi­dur­kį, kiek­vie­nas šių as­me­nų ne­ tei­sė­tai įgi­jo po 1 mln. li­tų. Ta­čiau nie­ ko konk­re­tes­nio kol kas ne­gir­di­me. Kiek pa­si­stū­mė­jo šis ty­ri­mas?

– VMI bu­vo pa­tei­ku­si to­kius duo­me­nis 2012 m. rug­sė­jį. Iki­teis­mi­nius ty­ri­mus dėl ga­li­mo ne­tei­sė­to pra­tur­tė­ji­mo pa­gal kom­pe­ten­ci­ją at­lie­ka Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ ny­ba. Glau­džiai bend­ra­dar­biau­ja­me, kei­čia­ mės in­for­ma­ci­ja. Įta­ri­mų dėl ne­tei­sė­to pra­ tur­tė­ji­mo ke­lio­se by­lo­se dėl ky­ši­nin­ka­vi­mo ir pikt­nau­džia­vi­mo per­nai bei šie­met yra pa­tei­ ku­si ir STT, jos šiuo me­tu ti­ria­mos.

– Ka­da paaiš­kės Ro­mo Ado­ma­vi­čiaus, Min­dau­go Bal­čiū­no, And­riaus Ro­ma­ novs­kio by­lų ato­maz­gos? Tai at­ve­jai, ku­rie iš pra­džių itin gar­siai nu­skam­bė­ jo, bet nu­ti­lo il­gam...

– Vil­niaus vi­ce­me­ro R.Ado­ma­vi­čiaus bau­ džia­mo­ji by­la ba­lan­džio pra­džio­je per­duo­ta ty­ri­mui va­do­va­vu­siam pro­ku­ro­rui kal­ti­na­ ma­jam ak­tui su­ra­šy­ti, tad ar­ti­miau­siu me­ tu ji tu­rė­tų pa­siek­ti teis­mą. Tiek iki­teis­mi­ nis ty­ri­mas dėl Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nio sek­re­to­riaus M.Bal­čiū­no ga­li­mų nu­si­kals­ta­mų vei­kų, tiek by­la, ku­rio­je įta­ri­ mai pa­reikš­ti lo­bis­tui A.Ro­ma­novs­kiui, yra di­de­lės apim­ties – pir­mo­jo­je šiuo me­tu yra 15 įta­ria­mų­jų, ant­ro­jo­je – 24 fi­zi­niai ir 1 ju­ ri­di­nis as­muo, daug nu­si­kals­ta­mos vei­kos epi­zo­dų, to­dėl kad ir kaip in­ten­sy­viai dir­ba­ ma, sun­ku ti­kė­tis, jog jos bus iš­tir­tos per la­ bai trum­pą lai­ką.

– Ne­ma­žai kri­ti­kos su­lau­kė 2012 m.

STT ata­skai­to­je mi­ni­mi skai­čiai: 63 pro­c. iki­teis­mi­nių ty­ri­mų bu­vo nu­ trauk­ti. Ar tai ro­do ins­ti­tu­ci­jos dar­bo nee­fek­ty­vu­mą?

– Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo nu­trau­ki­mas pa­ts sa­ vai­me ne­ga­li bū­ti ver­ti­na­mas nei tei­gia­mai, nei nei­gia­mai, juo­lab vien šiuo ro­dik­liu ne­ ga­li­ma ma­tuo­ti ins­ti­tu­ci­jos veik­los efek­ty­ vu­mo.

Iki­teis­mi­niai ty­ri­mai, pra­dė­ti pa­tiems STT pa­rei­gū­nams nu­sta­čius nu­si­kals­ta­mos vei­ kos po­žy­mius, nu­trau­kia­mi la­bai re­tai. Kaip ir anks­tes­niais me­tais, per­nai di­džiau­sią STT nu­trauk­tų iki­teis­mi­nių ty­ri­mų da­lį su­ da­rė ty­ri­mai, pra­dė­ti ga­vus as­mens skun­dą, pa­reiš­ki­mą ar pra­ne­ši­mą apie nu­si­kals­ta­mą vei­ką, taip pat iš ki­tų iki­teis­mi­nio ty­ri­mo įstai­gų gau­ti iki­teis­mi­niai ty­ri­mai, kai pa­ tiks­li­nus duo­me­nis nu­sta­ty­ta, kad bu­vo pa­ da­ry­tas ad­mi­nist­ra­ci­nės tei­sės ar draus­mi­ nis pa­žei­di­mas.

Vi­są in­ter­viu skai­ty­ki­te po­rta­le die­na.lt

9

balandžio 25–gegužės 1, 2013

Nuo­mo­nes, ko­men­ta­rus, dis­ku­si­jų te­mų pa­siū­ly­mus siųs­ki­te e. pa­štu nuomones@diena.lt

nuomonės

Ringas

Ką Lie­tu­vai da­vė de­vy­ne­ri me­tai ES? Ge­gu­žės 1-ąją su­kan­ka de­vy­ne­ri me­tai, kai Lie­tu­va bu­vo priim­ta į ES vals­ty­bių drau­gi­ją. Nuo­mo­nė­mis apie tai, ką lai­mė­jo­me, ką pra­ra­do­me ir kas mū­sų lau­kia atei­ty­je, da­li­ja­si eko­no­mis­tas Val­de­ma­ras Kat­kus ir už fi­nan­si­nį pro­gra­ma­vi­mą bei biu­dže­tą at­sa­kin­gas EK ko­mi­sa­ras Al­gir­das Še­me­ta. dėl ku­rio su­si­da­rė ir vi­sa ta ne­ga­ty­vi po­li­ ti­nė Lie­tu­vos ap­lin­ka – Ast­ra­vo, Ka­li­ning­ ra­do elekt­ri­nių pro­jek­tai, įtemp­ti Lie­tu­vos san­ty­kiai su Ru­si­ja, Bal­ta­ru­si­ja. Jei ne­bū­tų at­si­ra­du­si ta ener­ge­ti­nė tuš­tu­ma, kai bu­ vo už­da­ry­ta elekt­ri­nė, ne­bū­tų ir da­bar­ti­ nės įtam­pos.

Al­gir­das Še­me­ta Eu­ro­ko­m i­sa­ras

P

a­gal­vo­ki­te, kaip bū­tų su­si­klos­tęs Lie­tu­vos eko­no­mi­nis ir po­li­ti­nis gy­ve­ni­mas, jei­gu ne­bū­tu­me priė­mę spren­di­mo įsto­ti į ES? Lie­tu­vos pa­grin­di­nis eko­no­mi­kos va­rik­ lis yra eks­por­tas, tad na­rys­tė ES mums už­ tik­ri­no vi­siš­ką da­ly­va­vi­mą lais­vo­jo­je Eu­ ro­pos rin­ko­je. O ir po­li­tiš­kai Lie­tu­va įro­dė ga­lin­ti funk­cio­nuo­ti kaip pa­ti­ki­ma ES na­ rė – ES tik­rai nie­kas ne­ma­no, kad bu­vo pa­ da­ry­ta klai­da, Lie­tu­vą prii­mant į Bend­ri­ją.

Aiš­ku, mes vis dar gau­na­me mil­ži­niš­ką ES pa­ra­mą, ku­ri su­da­ro apie ket­vir­ta­da­lį na­ cio­na­li­nio biu­dže­to, bet iš es­mės nie­kam ne­ke­lia­me di­de­lių rū­pes­čių, kaip kai ku­rios ki­tos na­rės, įsto­ju­sios drau­ge su mu­mis. Sa­ ky­čiau, ne­tgi yra at­virkš­čiai – Lie­tu­va pri­ ski­ria­ma toms ES ša­lims, ku­rių eko­no­mi­nė elg­se­na iš­min­tin­ga, at­sa­kin­ga, ku­rios neiš­ lai­dau­ja, jei­gu sau to ne­ga­li leis­ti.

Iš svar­bes­nių šio lai­ko­tar­pio įvy­kių ga­lė­ čiau pa­mi­nė­ti na­rys­tę Šen­ge­no erd­vė­je. Jai at­si­vė­rus, lie­tu­viams ne­be­li­ko sie­nų Eu­ro­ po­je. Žmo­nės tik­rai ver­ti­na ga­li­my­bę lais­ vai ke­liau­ti po ES.

Spren­di­mas už­da­ry­ti Ig­ na­li­nos ato­mi­nę elekt­ri­nę pa­ro­dė ir tai, kad ES ne­si­ lai­ko su­ta­ri­mo skir­ti tam pa­kan­ka­mai pi­ni­gų.

Eltos nuo­tr.

Val­de­ma­ras Kat­kus Eko­no­m is­tas

V

ie­nas svar­biau­sių, tie­sa – ir skaus­ min­giau­sių, įvy­kių yra Ig­na­li­nos ato­mi­nės elekt­ri­nės už­da­ry­mas. Šis spren­di­mas pa­ro­dė dar ir tai, kad ES ne­si­lai­ko su­ta­ri­mo skir­ti pa­kan­ka­mai pi­ni­gų jai už­da­ry­ti. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja įver­ ti­no, kad eu­ro zo­no­je įvy­ko kri­zė, tad eko­ no­mi­nis au­gi­mas, pi­ni­gų kie­kis su­ma­žė­jęs ir dėl to ES ne­ga­li vyk­dy­ti sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mų.

For­ma­li nu­ro­do­ma prie­žas­tis – ne­su­ta­ri­mai su „Nu­kem“. Bet tai tik for­ma­lu­mas, ko­dėl ne­ga­li­ma įvyk­dy­ti per­ve­di­mo, o tik­ro­ji prie­ žas­tis – pen­ke­rius me­tus be­si­tę­sian­ti kri­zė.

Nes di­die­ji fi­nan­si­niai srau­tai da­bar ski­ria­ mi ne pri­siim­tiems įsi­pa­rei­go­ji­mams, o eu­ ro zo­nai, kad ji ne­su­by­rė­tų, gel­bė­ti.

ES fi­nan­si­nė pa­ra­ma, ku­ri ne­ma­žai pa­ dė­jo Lie­tu­vai, – la­bai tei­gia­mas da­ly­kas, tik klau­si­mas, kiek tai at­svė­rė nei­gia­mą pu­sę, pa­vyz­džiui, ato­mi­nės elekt­ri­nės už­da­ry­mą,

Dėl ki­tų spren­di­mų – ES mui­tų, ak­ci­zų – ki­taip ir ne­ga­li bū­ti: ES yra pa­ti di­džiau­sia ir mo­kiau­sia pa­sau­ly­je rin­ka, ne­tgi įver­ti­nus pre­ky­bą su JAV ar su Ki­ni­ja. Tai­gi Lie­tu­vos bu­vi­mas mui­tų są­jun­go­je, vie­no­dų ak­ci­zų įve­di­mas, ma­nau, yra tei­gia­mi da­ly­kai. O dėl kont­ra­ban­dos – ji vyk­do­ma ir Is­pa­ni­jo­ je, ir Ita­li­jo­je, ten net žmo­nės ve­ža­mi di­de­ liu mas­tu. Tad tai ne mū­sų vie­nų bė­da.

Kal­bant apie eu­ro įve­di­mo per­spek­ty­vas, šiuo me­tu Eu­ro­po­je yra dvi są­jun­gos: vie­ na – ban­ki­nin­kų są­jun­ga, ku­ri va­di­na­si eu­ ro zo­na, ki­ta – Vy­riau­sy­bių, t. y. ES. Lie­tu­va yra ES, ji gau­na vi­sas iš­mo­kas, tik jos ban­kų sis­te­ma nė­ra eu­ro zo­nos da­lis. O ne­bu­vi­mas eu­ro zo­no­je, ma­nau, yra pra­na­šu­mas, o ne trū­ku­mas. No­rint į ją įsto­ti, tek­tų „už­sta­ty­ ti“ apie 30 pro­c. sa­vo biu­dže­to, kaip tai pa­ da­rė es­tai. Be to, mes ne­pa­jė­gūs to pa­da­ry­ti, nes į ES sta­bi­li­za­vi­mo fon­dą tu­rė­tu­me įneš­ti sa­vo da­lį. Es­tai sto­da­mi pri­dė­jo 2 mlrd. eu­ rų vek­se­lį – pi­ni­gų jie sko­li­no­si. Mes sta­ to­me su­skys­tin­tų­jų du­jų ter­mi­na­lą, kol kas dar neaiš­ku ir dėl nau­jos ato­mi­nės elekt­ ri­nės – šiems pro­jek­tams rei­kės di­džiu­lės su­mos. Tai dar už­si­krau­ti pa­pil­do­mą naš­tą, sa­vo­tiš­ką in­dė­lių drau­di­mo fon­dą, ku­rį rei­ kė­tų ati­duo­ti, jei kas nors nu­tik­tų Is­pa­ni­jai ar Por­tu­ga­li­jai, ne­bū­tų pro­tin­ga.

Dėl po­li­ti­nio ir fi­zi­nio pa­si­ren­gi­mo pir­ mi­nin­kau­ti ES Ta­ry­bai, Lie­tu­vos įvaiz­džio – koks čia ga­li bū­ti įvaiz­dis? Ko­kia Lie­tu­va yra, to­kia ji yra. Ne­ma­nau, kad mums rei­kia sta­ty­ti Po­tiom­ki­no kai­mus. Mums svar­bu, kad pir­mi­nin­kau­jant bū­tų da­ly­kiš­kai, ra­cio­ na­liai at­sto­vau­ja­ma vi­sai ES.

Kad ir kaip kont­ro­ver­siš­ kai žiū­ri­ma į emig­ra­ci­ją, ga­li­my­bė lais­vai ju­dė­ti vi­so­je ES dau­ge­liui bu­vo iš­si­gel­bė­ji­mas.

Apsk­ri­tai ga­li­my­bė lais­vai ju­dė­ti, dirb­ti ar mo­ky­tis vi­so­je ES – tai di­džiu­lė ver­ty­ bė, ku­rią mums da­vė na­rys­tė ES. Kad ir kaip kont­ro­ver­siš­kai bū­tų žiū­ri­ma į emig­ra­ci­ją, vis dėl­to pri­pa­žin­ki­me, jog dau­ge­liui žmo­ nių tai bu­vo iš­si­gel­bė­ji­mas iš kar­tais be­vil­ tiš­kos si­tua­ci­jos.

Ar­tė­jant Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mui ES Ta­ry­bai, da­bar svar­biau­sia, kad Lie­tu­va pir­mi­nin­kau­da­ma ge­rai at­lik­tų svar­biau­ sią dar­bą – ne­ša­liš­kai pa­dė­tų vi­soms vals­ ty­bėms na­rėms su­si­tar­ti tar­pu­sa­vy­je bei su Eu­ro­pos Par­la­men­tu dėl Ko­mi­si­jos pa­siū­ly­ tų tei­sės ak­tų. Kuo dau­giau su­si­ta­ri­mų pa­

Dienos klausimas: Kaip vertinate Lietuvos narystę ES? Teigiamai 25 proc. Neigiamai

49 proc.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

vyks pa­siek­ti, tuo Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­ mas bus lai­ko­mas sėk­min­ges­niu. Vis dėl­to, nuo­mo­nę apie ša­lį ga­na stip­riai su­for­muo­ ja pir­mi įspū­džiai. Tad už­tik­rin­ti mū­sų sve­ čiams ga­li­my­bę oriai nu­ke­liau­ti iš oro uos­ to į mies­tą, ma­no ma­ny­mu, la­bai svar­bu. Ir ne tik pir­mi­nin­ka­vi­mo me­tu.

Kal­bant apie eu­ro įve­di­mo per­spek­ty­ vas 2015-ai­siais, Lie­tu­vos pra­ra­di­mai, ne­ bū­nant eu­ro zo­nos na­re, yra tiek po­li­ti­niai, tiek eko­no­mi­niai. Ar Lie­tu­vai pa­vyks įsi­ ves­ti eu­rą 2015 m., pir­miau­sia pri­klau­sys nuo da­bar­ti­nės Vy­riau­sy­bės ryž­to ir po­li­ti­ nės va­lios to­liau tęs­ti tva­rią mak­reoe­ko­no­ mi­nę po­li­ti­ką. Tik taip ga­li­ma su­si­do­ro­ti su šiuo me­tu di­džiau­siais iš­šū­kiais – inf­lia­ci­ ja ir biu­dže­to de­fi­ci­tu. Kon­ver­gen­ci­jos tva­ ru­mu ir il­ga­lai­kiš­ku­mu tu­rės pa­ti­kė­ti ne tik Ko­mi­si­ja, Eu­ro­pos cent­ri­nis ban­kas, bet ir ki­tos eu­ro zo­nos na­rės, ku­rių kiek­vie­na pri­ va­lės su­tik­ti su Lie­tu­vos na­rys­te.

Parengė Ignas Jačauskas

Be nuomonės

26 proc. diena.lt

Skaitytojų žvilgsnis „Vil­niaus die­na“, lau­kia­mas am­žiaus įvy­kis – pir­mi­nin­ka­vi­ mas – ste­buk­lin­gas žo­dis ir be­ga­li­niai lū­kes­ čiai. Ir bai­mė neap­si­juok­ti. Gal ir tei­sin­gai, kad ma­žos ir var­ga­nos ša­lys ne­tu­rė­tų reng­ti to­kių ren­gi­nių, nes kol kas vaiz­das tik­rai liūd­ nas, – li­kus ke­liems mė­ne­siams ne­su­for­muo­ tos ko­man­dos dar­bui vis ieš­ko­ma ry­šio pa­rei­ gū­nų ir sa­va­no­rių, gat­vės bai­sios, na­mai bei kios­kai lau­kia ap­triu­šę. Aiš­ku, praeis, kaip ir vi­si ren­gi­niai praė­jo, „with hu­ge su­ccess“.

Ke­le­tas įdo­mių fak­tų, kad Vil­nius ir Lie­tu­ va vis dar nė­ra mo­der­nūs.

Mik­riu­kai.

Ti­kė­ki­mės, kad šis ata­viz­mas tik­rai iš­ nyks iš mies­to trans­por­to. Nie­ki­nę, ty­čio­ję­ si iš pi­lie­čių ir vals­ty­bės, dėl ne­duo­da­mų bi­ lie­tų, ne­mo­ka­mų mo­kes­čių, spūs­čių, tai­syk­lių pa­žei­di­mo, su­sto­ji­mo, kur no­ri­ma, uži­ma­mų

trans­por­to aikš­te­lių jie tu­ri iš­nyk­ti ne­grįž­ ta­mai. Nes jie dar ir ke­lia pa­juo­ką už­sie­nie­ čiams, Vil­nius – ne Eu­ro­pos ša­lies sos­ti­nė, nemo­der­nus mies­tas, panašus į ko­kį nors Ry­ tų ša­lies pro­vin­ci­jos mies­te­lį. „Ikea“ Vil­niu­je.

Pa­ga­liau bus, švie­čia mė­ly­nas pa­sta­tas ir gel­to­nos rai­dės, pro­vin­cia­lu­mas ver­žia­si per vals­ty­bės at­sto­vų pa­si­sa­ky­mus už­sie­ny­je, gi­ rian­tis, kad „Ikea“ bus ir Vil­niu­je. Sta­to ir­ gi už­sie­nio bend­ro­vė (YIT). Bet dar­bo kul­tū­ ra iš­lie­ka bai­siau nei so­vie­ti­nė. Pra­va­žiuo­ki­te marš­ru­tu nuo oro uos­to link mies­to cent­ro ir už de­ga­li­nės „Lu­koil“ pa­su­ki­te į de­ši­nę link Mins­ko. Nu­si­lei­dus nuo via­du­ko, de­ši­nė­ je ren­gia­mas ke­lias va­žiuo­ti į „Ikeą“. To­kios kiau­liš­kos pur­vy­nės gat­vė­je reik­tų paieš­ko­ ti vi­so­je Eu­ro­po­je, pur­vą au­to­mo­bi­liai nu­ ne­ša net iki Bal­ta­ru­si­jos sie­nos, ką ir kal­bė­

ti apie mies­tą. To­je pa­čio­je Skan­di­na­vi­jo­je ar Švei­ca­ri­jo­je bū­tų di­de­lės bau­dos ir au­to­mo­ bi­liai ten plau­na­mi, iš­va­žiuo­jant iš ob­jek­to.

Lie­tu­vo­je sa­vi­gar­bos ne­ras­ta, mies­tas pur­ vi­nas. To­kios bend­ro­vės tu­ri mo­kė­ti bau­das už mies­to ter­ši­mą. Ar­ba te­gu pra­si­sko­li­nęs mies­tas už­sa­ko va­ly­mą, nes toks pur­vas iš­ si­lai­kys iki lie­pos 1 d. vi­sų nuo­sta­bai.

Pur­vas li­go­ni­nė­se.

Tu­rė­tų bū­ti už­draus­ta lan­ky­tis li­go­ni­nė­se su ba­tais. Net Ru­si­jo­je yra spe­cia­lūs įren­gi­ niai, ku­rie ap­juo­sia ba­tus spe­cia­lia plė­ve­le, kad bū­tų iš­lai­ko­ma šva­ra, ką ir kal­bė­ti apie Eu­ro­pą. Lie­tu­va – pur­vo ir in­fek­ci­jų ša­lis...

Gat­vių ko­ky­bė.

To­kio ap­leis­to mies­to dar nė­ra te­kę ma­ty­ti, net pa­grin­di­nė­se gat­vė­se žio­jė­ja duo­bės...

Vil­nius pur­ve.

Gal tal­kos ir nu­tir­pęs snie­gas kiek pa­ge­rins

ko­ky­bę, bet šva­ru ne ten, kur ne­šiukš­li­na­ma, šva­ru ten, kur tvar­ko­ma.

Ant­ri­nių ža­lia­vų su­rin­ki­mas.

Ne­ver­ta dis­ku­tuo­ti, neaiš­kūs kon­tei­ne­riai, iš­ve­ža­mi kar­tą per mė­ne­sį...

To­dėl iš­kel­ki­me sau klau­si­mą, ar Vil­nius ge­ra vie­ta gy­ven­ti? Ir ko­dėl tas jau­ni­mas ne­ no­ri čia bū­ti, o ke­lia spar­nus? Iš de­ta­lių su­ si­de­da ir vaiz­das.

Su pa­gar­ba Sau­lius Kur­šys

At­sip­ra­šy­mas

„Vil­niaus die­nos“ 16 nu­me­ry­je straips­ny­ je „Ta­ry­bos ka­den­ci­ja įpu­sė­jo: kas nu­veik­ ta Vil­niaus la­bui?“ bu­vo įdė­ta ne Vil­niaus mies­to ta­ry­bos na­rės Ind­rės Ja­kai­ty­tės nuo­trau­ka. Nuo­šir­džiai at­si­pra­šo­me skai­ ty­to­jų ir gerb. I.Ja­kai­ty­tės.

10

balandžio 25–gegužės 1, 2013

tema

Vie­toj gy­vy­bės lan­ge­lio – šiukš­lių kon­te Per dau­giau nei tre­jus me­tus Lie­tu­vo­je vei­kian­tys gy­vy­bės lan­ge­liai iš­gel­bė­jo net 59 nau­ja­gi­mius. Ta­čiau Jung­ti­nių Tau­tų Vai­ko tei­sių ko­mi­te­to ra­gi­ni­mai at­si­sa­ ky­ti to­kios pra­kti­kos ke­lia klau­si­mą, bū­ti ar ne­bū­ti gy­vy­bės lan­ge­liams Lie­tu­vo­je?

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Pa­tir­ties sė­mė­si Len­ki­jo­je

Gū­di nak­tis. Nie­kie­no ne­pas­te­bė­ ta jau­na mo­te­ris per­bė­ga li­go­ni­nės kie­mą. Ta­da ry­šu­lį, ku­ria­me spur­da jos kū­di­kis, pa­de­da į gy­vy­bės lan­ ge­lį. Vi­du­je su­skam­ba skam­bu­tis, pra­ne­šan­tis apie ma­žą­jį „klien­tą“, o mo­ti­na per tą lai­ką ne­pas­te­bė­ta spė­ja pa­si­ša­lin­ti.

Pir­ma­sis Lie­tu­vo­je gy­vy­bės lan­ ge­lis bu­vo ati­da­ry­tas Vil­niaus su­ tri­ku­sio vys­ty­mo­si kū­di­kių na­muo­ se 2009 m. lapk­ri­čio pa­bai­go­je.

Tai bu­vo pa­da­ry­ta tuo­me­tės Sei­ mo na­rės As­tos Bau­ku­tės ini­cia­ty­ va. Lan­ge­lį pa­šven­ti­no ku­ni­gas Ri­ čar­das Do­vei­ka. „Tai pas mus bu­vo nau­jie­na, – sa­kė Vil­niaus su­tri­ku­sio vys­ty­mo­ si kū­di­kių na­mų di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­ja me­di­ci­nos rei­ka­lams Jū­ra­tė Za­char­kie­nė. – Mū­sų dar­buo­to­jos va­žia­vo į Len­ki­ją pa­žiū­rė­ti, kaip ten dir­ba tie lan­ge­liai.“ Neil­gai tru­kus gy­vy­bės lan­ge­liai bu­vo ati­da­ry­ti Kau­ne (du), Klai­pė­ do­je, Šiau­liuo­se, Pa­ne­vė­žy­je, Ma­ ri­jam­po­lė­je, Aly­tu­je. Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je vei­kia aš­tuo­ni gy­vy­bės lan­ge­liai. Įs­pū­din­gi skai­čiai

Per dau­giau kaip tre­jus me­tus vien į Vil­niaus gy­vy­bės lan­ge­lį bu­vo at­ neš­ta de­šimt nau­ja­gi­mių. Vi­si vai­ kai bu­vo tvar­kin­gai ap­reng­ti – tai ne­lei­do da­ry­ti iš­va­dų, kad juos pa­ li­ko aso­cia­lios šei­mos.

Vals­ty­bės vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir įvai­ki­ni­mo tar­ny­bos prie So­cia­ li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­

jos duo­me­ni­mis, vi­so­je Lie­tu­vo­je nuo 2009 m. lapk­ri­čio iki 2013 m. ba­lan­džio gy­vy­bės lan­ge­liuo­se pa­ lik­ti 59 nau­ja­gi­miai.

Vien 2011 m. į gy­vy­bės lan­ge­lius ati­duo­tas net 31 nau­ja­gi­mis.

Pir­ma, gy­vy­bės lan­ ge­lis – tai leng­ves­nis bū­das at­si­sa­ky­ti vai­ ko. Ant­ra, iš da­lies pa­žei­džia­ma vai­ko tei­sė ži­no­ti sa­vo kil­ mę, t. y. kas jo bio­lo­ gi­niai tė­vai. „Per vi­są Lie­tu­vą nau­ja­gi­mių pa­ lik­ta ne tiek ma­žai. Va­di­na­si, pa­si­ tei­si­na tie lan­ge­liai. Ką ga­li ži­no­ti, kur tas vai­kas bū­tų at­si­dū­ręs? Ma­ ma tu­rė­tų tu­rė­ti pa­si­rin­ki­mą, kad ne­tek­tų žu­dy­ti, iš­mes­ti, o ga­lė­ tų pa­lik­ti vai­ką sau­giai, kad jis ne­ žū­tų. Toks ir yra gy­vy­bės lan­ge­lio tiks­las. Bet vi­sa­da yra dvi nuo­mo­ nės: vie­niems at­ro­do vie­naip, ki­ tiems – ki­taip“, – kal­bė­jo J.Za­ char­kie­nė.

Ra­gi­na už­da­ry­ti

Ta­čiau Jung­ti­nių Tau­tų Vai­ko tei­ sių ko­mi­te­to, ku­ris pri­žiū­ri, kaip vy­riau­sy­bės lai­ko­si vai­ko tei­sių, nuo­mo­ne, gy­vy­bės lan­ge­liai yra at­gy­ve­nu­si vi­du­ram­žių pra­kti­ka ir pa­žei­džia vai­kų tei­sę ži­no­ti, kas yra jų tė­vai.

To­dėl Jung­ti­nių Tau­tų Vai­ko tei­ sių ko­mi­te­tas ra­gi­na už­da­ry­ti gy­

Pa­si­tei­si­no: Lie­tu­vo­je šiuo me­tu vei­kia aš­tuo­ni gy­vy­bės lan­ge­liai, juo­se per dau­giau nei tre­jus me­tus bu­vo pa­l

vy­bės lan­ge­lius ir šį klau­si­mą no­ri įtrauk­ti į Eu­ro­pos Par­la­men­to dar­ bot­var­kę. Šiek tiek anks­čiau ko­mi­ te­tas iš­siun­tė Če­ki­jos, kur bu­vo be­ veik pus­šim­tis gy­vy­bės lan­ge­lių, vy­riau­sy­bei ra­gi­ni­mą kuo grei­čiau nu­trauk­ti to­kią pra­kti­ką.

Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­jos ti­ki­na kol kas ne­ga­vu­sios jo­kio pa­na­šaus krei­pi­mo­si iš Jung­ti­nių Tau­tų Vai­ ko tei­sių ko­mi­te­to, ta­čiau apie to­ kias dis­ku­si­jas ži­no. „At­sa­ky­ti vie­nu žo­džiu ne­ga­lė­ čiau. Yra ir pliu­sų, yra ir mi­nu­sų.

Pir­ma, gy­vy­bės lan­ge­lis – tai leng­

ves­nis bū­das at­si­sa­ky­ti vai­ko. Ant­ ra, iš da­lies pa­žei­džia­ma vai­ko tei­sė ži­no­ti sa­vo kil­mę, t. y. kas jo bio­ lo­gi­niai tė­vai“, – sa­kė Vals­ty­bės vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir įvai­ki­ni­mo tar­ny­bos prie So­cia­li­nės ap­sau­ gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos di­rek­to­ rė Ode­ta Tar­vy­die­nė.

Ga­ran­ti­jos, kad at­neš, nė­ra

Jung­ti­nių Tau­tų Vai­ko tei­sių ko­ mi­si­ja, ku­rią su­da­ro įvai­rių vals­ty­ bių at­sto­vai, pa­brė­žia, kad at­lik­tas ne vie­nas moks­li­nis ty­ri­mas. Iš jų paaiš­kė­jo, kad net ir įstei­gus gy­vy­ bės lan­ge­lį bai­sių at­ve­jų, kai nau­ja­ gi­mis nu­žu­do­mas, iš­me­ta­mas, vis tiek pa­si­tai­ko. „Tai su­si­ję ir su ki­tais veiks­niais.

Tar­ki­me, pa­ts nėš­tu­mas to­kiai mo­ te­riai daž­nai bū­na ne­pa­gei­dau­ja­ mas. Vi­są nėš­tu­mo lai­ko­tar­pį ji net pa­ti sau ne­pri­pa­žįs­ta, kad lau­kia­ si, sle­pia tai nuo ar­ti­mų­jų. Gim­do kur nors pa­si­slė­pu­si, daž­nai bū­na afek­to bū­se­nos, o at­si­pei­kė­ju­si sa­ vo kū­di­kį iš­me­ta. No­riu pa­sa­ky­ti: ga­ran­ti­ja, kad to­kios bū­se­nos mo­ te­ris vai­ką at­neš iki lan­ge­lio, yra la­bai mi­ni­ma­li“, – ma­no O.Tar­vy­ die­nė.

10 mo­ti­nų per­si­gal­vo­jo

Po­žiū­ris: anot vie­nos gy­vy­bės lan­ge­lių ini­cia­to­rių Lie­tu­vo­je A.Bau­ku­tės, vis tiek ko­kia nors mo­te­rų ka­te­go­

ri­ja dėl vie­no­kios ar ki­to­kios prie­žas­ties pa­liks sa­vo vai­kus, jei­gu mes jų ne­švie­si­me.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

„Gy­vy­bės lan­ge­lis – tai al­ter­na­ty­va žu­dy­nėms. Juk ras­da­vo nau­ja­gi­mių są­var­ty­nuo­se, šiukš­lių kon­tei­ne­ riuo­se – tai fak­tas kaip bly­nas“, – rė­žė šių lan­ge­lių Lie­tu­vo­je ini­cia­to­rė ke­tu­rių vai­kų mo­ti­na A.Bau­ku­tė.

Anot jos, vis tiek da­lis mo­te­rų dėl vie­no­kios ar ki­to­kios prie­žas­ ties pa­liks sa­vo vai­kus, jei­gu jų ne­ švie­si­me. Gy­vy­bės lan­ge­lis – tai ir švie­čia­ma­sis da­ly­kas jau­ni­mui.

Pir­ma, kad ne­ga­li­ma žu­dy­ti. Ant­ra, kū­di­kis – ne žais­liu­kas ir ne daik­

tas, to­dėl pra­dė­da­mas ly­ti­nius san­ ty­kius apie pa­da­ri­nius vi­sa­da tu­rė­ tų pa­gal­vo­ti ir jau­nas, ir su­bren­dęs žmo­gus.

Ke­lios ma­mos, ku­rios gy­vy­bės lan­ge­ly­je pa­li­ko sa­vo vai­kus, vė­ liau juos at­siė­mė. Iš vi­so, Vals­ty­bės vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir įvai­ki­ni­mo tar­ny­bos duo­me­ni­mis, apie de­šimt vai­kų grą­žin­ta ar­ba ke­ti­na­ma grą­ žin­ti bio­lo­gi­nėms mo­ti­noms. Ne­ ma­žai mo­te­rų po gim­dy­mo iš­gy­ ve­na dep­re­si­ją ir tas jų spren­di­mas ati­duo­ti vai­ką, ga­li bū­ti mo­men­ ti­nis. Vė­liau jos ga­li pa­keis­ti sa­vo nuo­mo­nę ir im­ti vai­ko ieš­ko­ti.

Gy­vy­bės lan­ge­lis – tai al­ter­na­ty­va žu­dy­ nėms. Juk ras­da­vo nau­ja­gi­mių są­var­ty­ nuo­se, šiukš­lių kon­ tei­ne­riuo­se – tai fak­ tas kaip bly­nas.

Vil­niu­je bu­vo su­si­grą­žin­tas tik vie­nas vai­kas, ar­gi tai, anot A.Bau­ ku­tės, – ne tur­tas? „Po­li­ti­ko­je aš iš­mo­kau klaus­ti konk­re­čiai: ką jie siū­lo, jei no­ri už­ draus­ti tuos gy­vy­bės lan­ge­lius? Ką jie siū­lo Lie­tu­vai, kur glo­bos na­ muo­se vai­kų be­veik ne­ma­žė­ja, nors jų tė­vai gy­vi? – re­to­riš­kai klau­sė A.Bau­ku­tė. – Jei Jung­ti­nės Tau­tos į tai, kad vai­kas pa­lie­ka­mas gy­vy­bės lan­ge­ly­je, žiū­ri nei­gia­mai, va­di­na­ si, no­ri pa­sa­ky­ti, jog ge­riau, kad jį nu­žu­dy­tų? Kaip jie siū­lo stip­rin­ti šei­mą, kad vai­kai ne­bū­tų pa­lie­ka­ mi lan­ge­liuo­se?“

11

balandžio 25–gegužės 1, 2013

tema

ei­ne­ris?

Ko­va už gy­vy­bę – be pa­bai­gos Kas­met pa­sku­t i­n į ba­lan­d žio sek­ma­d ie­n į mi­n i­ma Gy­v y­bės die­na. Šią die­ną pa­siū­lė švęs­ti Kar­di­no­lų Kon­sis­to­ri­ja Vys­ku­ pų Kon­fe­ren­ci­jo­se dar 1991 m.

Ta­čiau šven­tė iš­po­pu­lia­rė­jo ją švęs­t i ak­ty­v iau pa­ra­g i­nus po­ pie­ž iui Jo­nui Pau­liui II 1995 m. Šios die­nos tiks­las – pa­ska­tin­ti vi­ suo­me­nę dau­giau dė­me­sio skir­ ti žmo­gaus gy­vy­bės pra­smei ir

­lik­ta be­veik 60 kū­di­kių.

Lai­mu­čio Brun­dzos / BFL nuo­tr.

Juos įvai­ki­no Lie­tu­vos pi­lie­čiai

Kaip klos­to­si kū­di­kio, pa­lik­to lan­ ge­ly­je, to­les­nis gy­ve­ni­mas?

Kaip mi­nė­ta, kar­tais ma­ma per­ si­gal­vo­ja ir pra­de­da sa­vo vai­ko su­ si­grą­ži­ni­mo pro­ce­dū­rą.

Ki­tu at­ve­ju šiems vai­kams ieš­ ko­ma glo­bė­jų, įtė­vių šei­mų. Aiš­ ku, šei­mos per­spė­ja­mos, kad per tris mė­ne­sius ne­ga­lės jų įsi­vai­kin­ ti, – mo­ti­na tu­ri tiek lai­ko per­si­gal­ vo­ti ir pra­dė­ti vai­ko su­si­grą­ži­ni­mo pro­ce­dū­rą.

Tei­sės ak­tai nu­ma­to, kad jau­nes­ nis ne­gu tri­jų mė­ne­sių kū­di­kis ne­ ga­li bū­ti įvai­kin­tas.

Pir­miau­sia, kol vai­kui su­kaks trys mė­ne­siai, šei­ma įfor­mi­na­ ma kaip vai­ko glo­bė­ja. Pas­kui, jei neat­si­šau­kia tik­ro­ji vai­ko mo­ti­na, o šiam su­kan­ka trys mė­ne­siai, šei­ ma ga­li kreip­tis į teis­mą dėl jo įvai­ ki­ni­mo. „Mū­sų tar­ny­ba tar­pi­nin­kau­ja ap­gy­ven­di­nant šiuos vai­kus įtė­vių šei­mo­se. Ap­gy­ven­di­na­me juos tik to­kio­se šei­mo­se, ku­rios pri­pa­žin­tos tin­ka­mos bū­ti įtė­viais. Vi­sus vai­ kus įvai­ki­no tik Lie­tu­vos Res­pub­ li­kos pi­lie­čiai. Už­sie­nie­čiai to­kių ma­žų vai­kų iš vi­so ne­ga­li įvai­kin­ ti“, – sa­kė O.Tar­vy­die­nė.

31

nau­ja­gi­mis

į gy­vy­bės lan­ge­lius bu­vo ati­duo­tas vien 2011 m.

ver­tei, at­kreip­ti dė­me­sį į abor­tų ir eu­ta­na­zi­jos pro­ble­mas.

1998 m. Lie­tu­vos Vys­ku­pų Kon­ fe­ren­ci­ja, at­si­liep­da­ma į Šven­to­ jo Tė­vo ra­gi­ni­mą, nu­ta­rė šią die­ ną kas­met mi­nė­ti Lie­tu­vos baž­ ny­čio­se. Šią die­ną apie svar­bias gy­vy­bės iš­sau­go­ji­mo pro­ble­ mas kal­ba­ma ne tik baž­ny­čio­ se, bet ir ren­gia­mos pa­skai­tos, kon­fe­ren­ci­jos.

Po­pu­lia­ru Ry­tų Eu­ro­po­je Gy­v y­b ės lan­ge­l iai vei­k ia dau­giau kaip de­šim­ty­je Eu­ ro­pos vals­ty­bių. Pa­si­girs­ta nuo­mo­nių esą tei­siš­kai jie ne­le­ga­lūs. Vo­kie­ti­jo­je vei­kia be­veik 100 gy­vy­bės lan­ge­ lių. Len­ki­ja ir Če­ki­ja jų tu­ri per 40, Ita­li­ja, Slo­va­ki­ja ir Ru­ si­ja – maž­daug po 10.

12

balandžio 25–gegužės 1, 2013

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Kas matė N.Venc­kienę?

Ne­lie­čia­mybės ne­te­ku­si Sei­mo na­ rė, „Drąsos ke­lio“ par­ti­jos frak­ci­jos se­niūnė Ne­rin­ga Venc­kienė sla­pu­ kau­ja. Pa­reigū­nai ban­dys nu­sta­ty­ti kur, bet ofi­cia­li paieš­ka kol kas ne­ skel­bia­ma.

„N.Venc­kienė bu­vo kvie­čia­ma į pro­ ku­ratūrą šian­dien, bet neat­vy­ko, pa­ reigū­nai jos ne­ra­do, šau­ki­mo įteik­ti ne­pa­vy­ko, da­bar ban­dy­si­me nu­sta­ ty­ti jos bu­vi­mo vietą“, – va­kar sakė Šiau­lių apy­gar­dos pro­ku­ratū­ros at­ sto­vas spau­dai Mar­ty­nas Po­vi­lai­tis.

Pa­sak jo, Sei­mo narės paieš­ka kol kas neskel­bia­ma.

N.Venc­kienės jau ke­lias sa­vai­tes ne­ma­ty­ti Sei­me. Kur jų se­niūnė, tvir­ti­na ne­ži­nan­tys ir „Drąsos ke­lio“ par­ti­jos frak­ci­jos at­sto­vai. Šios frak­ ci­jos na­rys Vy­tau­tas Ma­tu­le­vi­čius neat­metė ga­li­mybės, kad par­la­men­ tarė ga­li pra­šy­ti po­li­ti­nio prie­globs­ čio už­sie­ny­je. Ži­niask­lai­da rem­da­ma­si ne­įvar­dy­tais šal­ti­niais yra pra­ne­šu­si, kad N.Venc­kienė ga­li bū­ ti iš­vy­ku­si sve­tur.

N.Venc­kienės par­la­men­te nė­ ra nuo ba­land­žio 9-osios, kai Sei­ mas pa­ten­ki­no ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ ro­ro Da­riaus Va­lio pra­šymą leis­ti Pravaikštos: N.Venckienės parla­ pa­trauk­ti ją baud­žia­mo­jon at­sa­ mente nėra nuo balandžio 9-osios. ko­mybės, suim­ti ar ki­taip su­var­

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr. žy­ti jos laisvę.

N.Venc­kie­nei pro­ku­ro­rai no­ri pa­ teik­ti įta­ri­mus pa­gal še­šis Baud­žia­ mo­jo ko­dek­so straips­nius. Įta­ria­ma, kad ji prie­š dve­jus me­tus Pa­nevė­žio mies­to apy­linkės teis­mo pa­tal­po­se vie­šai už­gau­liai pa­že­mi­no teismą, ne­vykdė 2011 m. gruodį priim­to Kėdai­nių teis­mo spren­di­mo sku­ biai per­duo­ti mer­gaitę mo­ti­nai Lai­ mu­tei Stankū­nai­tei, pra­ėju­sių me­ tų ge­gužę trukdė ant­sto­lei vyk­dy­ti teis­mo spren­dimą, pikt­naud­žia­ vo vai­ko at­sto­vo teisė­mis psi­chiš­ kai gniuž­dy­da­ma vaiką ir pa­nau­ do­da­ma fi­zinį smurtą pa­si­prie­ši­no po­li­ci­jos pa­reigū­nui, o per­duo­dant vaiką jo mo­ti­nai su­kėlė ne­žymų svei­ka­tos su­trik­dymą.

Nuo 2009 m. spa­lio iki 2012 m. ge­gužės N.Venc­kienė bu­vo mi­ru­ sio bro­lio Drąsiaus Ked­žio ir bu­ vu­sios jo su­gy­ven­tinės L.Stankū­ naitės ma­ž a­m etės duk­t ers globė­ja. Mer­gaitė iš jos paim­ta ir per­duo­ta mo­ti­nai per­nai ge­gužės 17 d. pa­si­tel­kus di­de­les po­li­ci­jos pa­jėgas.

D.Ke­dys kal­ti­no L.Stankū­naitę par­da­vinė­jus jų dukrą pe­do­fi­lams.

Ta­čiau L.Stankū­nai­tei ne­bu­vo pa­ teik­ti įta­ri­mai dėl nu­si­kals­ta­mos vei­kos, o vie­nin­telį įta­riamąjį And­ rių Ūsą teis­mas iš­tei­si­no.

VD, BNS inf.

Vilniuje – pažintis su europietiškais vynais ABBI (Baltijos gėrimų pramonės aljansas), vykdydamas ilgalaikį kokybiško Europos vyno populiarinimo projektą Baltijos šalyse, organizuoja „Vyno akademijos“ renginius vartotojams. Šių renginių tikslas – supažindinti vartotojus su ES vynų sistema, didinti ES vynų, pagamintų konkrečiuose regionuose ar iš konkrečių vynuogių veislių, žinomumą, skatinti atsakingą vartojimą Baltijos šalyse.

Vilniuje balandžio 10 d. į MV gėrimų parduotuvės degustacijų salę buvo susirinkę vyno vartotojai, jie dalyvavo „Vyno akademijos“ renginyje. Svečiai turėjo galimybę paragauti net 36 vynus, kurie gaminami 20 vyno regionų, esančių ES šalyse. Su vakaro dalyviais tiesio-

giai bendravo trys vyno ekspertai: Gintautas Jašinskas, Petras Jarašūnas, Mindaugas Paliukas.

Per degustaciją jie pasakojo apie populiariausias Italijos, Prancūzijos, Ispanijos, Vokietijos vynuogių rūšis, regionų ypatybes, degustuojamų vynų kilmę, auginimo bei gamybos specifiką, derinimą su maistu, vyninių išskirtinumą. Susirinkusieji ne tik sužinojo vertingos informacijos apie europietiško vyno pasaulį tiesiogiai iš ekspertų lūpų, bet ir diskutavo, dalijosi įspūdžiais bei įžvalgomis apie ES šalių vynus.

Renginių ciklas „Vyno akademija“ sumanytas tam, kad smalsūs žmonės galėtų žinių apie vyną gauti ne tik iš knygų, interneto ar rimtų mokymų, bet ir lengva, pra-

Gausa: renginyje svečiai degustavo net 36 europietiškus vynus.

mogine, forma. Taip teigia „Vyno akademijos“ organizatoriai: „Vyno pasirinkimas yra itin platus, visko neišragausi, todėl, norint atsirinkti, reikia ir šiek tiek žinių apie regionus, vynuogių rūšis, klimato sąlygas, kurios turi įtakos derliaus skoniui. Kita vertus, vyno šalyse ragavimą visada lydi bendravimas, muzika, priderinti užkandžiai – tai PR yra vyno kultūros dalis.“

Nu­galė­to­jai: pla­nuo­ja­mas ant­ras tu­ras, į kurį išė­jo V.Lands­ber­gis

(kairė­je) ir A.Ku­bi­lius, yra nau­din­gas kon­ser­va­to­riams viešųjų ry­ šių po­žiū­riu.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Kon­ser­va­to­riš­ki rin­kimų žaidimai Ne­regė­to dėme­sio su­lau­ku­si Vy­tau­to Lands­ber­gio ir And­riaus Ku­bi­liaus ko­ va dėl kon­ser­va­to­rių ved­lio po­sto tėra viešųjų ry­šių triu­kas? Po­li­to­lo­gas Lau­ ras Bie­li­nis sa­ko, kad būtent taip ir yra, ir par­ti­jai tai išeis į naudą.

Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Pro­fe­so­riaus V.Lands­ber­gio no­ras tap­ti Tėvynės sąjun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ratų (TS-LKD) par­ti­jos pir­mi­nin­ku, pla­čiai nu­ skambėję pa­svars­ty­m ai apie būti­nas per­mai­nas, į tar­pu­sa­vio rie­te­nas pa­na­šios par­ti­jos ly­de­ rių kal­bos. Vi­sa tai – ne kas ki­ta kaip ruo­ši­ma­sis pe­rim­ti vald­žią 2016 m. rin­ki­muo­se, kaip ma­no po­li­to­lo­gas L.Bie­li­nis. „Ži­no­te, iš tikrųjų čia ga­li­ma ma­ty­ti viešųjų ry­šių ak­ciją kaip ga­na stiprų veiksnį, už­go­žiantį vi­sus ki­tus įvy­kius. Bend­rai po­ li­ti­kai kiek­vie­na­me veiks­me ieš­ ko ga­li­my­bių ir sa­ve pa­vie­šin­ti, ir pa­vie­šin­ti sa­vo po­li­tinės par­ti­jos vie­nokį ar ki­tokį as­pektą. Tai mes tu­ri­me ne tik priim­ti kaip realų da­lyką, bet ir ma­ty­ti kaip natū­ ralų dėsnį“, – sakė L.Bie­li­nis.

Po­li­to­lo­go tei­gi­mu, pa­na­šiai rek­la­muo­ja­si vi­sos po­li­tinės par­ ti­jos, tik ieš­ko tam skir­tingų bū­ dų. Nors iš pa­žiū­ros šie kon­ ser­va­to­rių par­ti­jos pir­mi­nin­ko rin­ki­mai, L.Bie­li­nio nuo­mo­ne, at­skleidė ne­su­ta­rimų TS-LKD vi­ du­je, did­žiau­siai opo­zi­ci­nei par­ ti­jai jie išeis į naudą. „Ver­tin­čiau la­bai po­zi­ty­viai pa­tį rin­kimų faktą, tai lei­do su­si­telk­ ti par­ti­jai, ne­prik­lau­so­mai nuo to, už ką bal­sa­vo, žmonės pa­si­ ju­to par­ti­jos žmonė­mis. Ant­ra, dis­ku­si­ja su­ža­di­no dėmesį tiek par­ti­jos vi­du­je, tiek išorė­je. Ga­ liau­siai ne­tgi ne­svar­bu, kas lai­ mės, bet į tuos dis­ku­si­nius ar­gu­ men­tus bus at­si­žvelg­ta. Ma­nau, par­ti­jai šie rin­ki­mai – į naudą ir ji su­stiprės“, – teigė po­li­to­lo­gas.

Pak­laus­tas, kaip ver­ti­na ga­ na ašt­rias V.Lands­ber­gio rep­li­kas da­bar­ti­nio par­ti­jos ly­de­rio A.Ku­ bi­liaus at­žvil­giu, po­li­to­lo­gas lin­ kęs ma­ny­ti, kad vis­kas da­ro­ma sie­kiant konk­re­taus tiks­lo, o gal ir ne vie­no. „Išė­jo sa­vo­tiš­kas šiukš­lių ne­ ši­mas iš vi­daus, bet, ki­ta ver­tus, toks kalbė­ji­mas lei­do su­telk­ti ap­ link sa­ve ga­na di­delį skai­čių, 37 pro­c., žmo­nių, ir tai davė re­zul­ tatą. Iš tikrųjų rin­ki­muo­se ver­ tin­ga tai, kas duo­da re­zul­tatą“, – nuo­monę dėstė L.Bie­li­nis.

Kai ku­rie kon­ser­va­to­rių par­ti­ jos na­riai taip pat pri­pa­ži­no, kad V.Lands­ber­gio ir A.Ku­bi­liaus ko­ va mo­bi­li­za­vo par­ti­jos ša­li­nin­kus ir na­rius. Bal­suo­ti at­ėjo tie, ku­rie jau se­niai nu­tolę nuo po­li­ti­kos ar net ke­le­rius me­tus nėra pra­tęsę na­rystės par­ti­jo­je.

Pir­ma­ja­me TS-LKD pir­mi­nin­ ko rin­kimų tu­re dau­giau­sia bal­ sų – 4383 (46 pro­c.) – su­rin­ko da­bar­ti­nis par­ti­jos ved­lys, buvęs prem­je­ras A.Ku­bi­lius. Už eu­ro­ par­la­men­tarą V.Lands­bergį bal­sa­ vo 3557 (37 pro­c.) par­ti­jos na­riai, Sei­mo na­rys Va­len­ti­nas Stun­dys gavo 1588 (17 pro­c.) bal­sus.

V.Lands­ber­gis dau­giau­sia par­ ti­jos bend­ra­žy­gių pa­ra­mos su­ laukė did­žiuo­siuo­se mies­tuo­ se – Vil­niu­je, Kau­ne, Klaipė­do­je, Pa­nevė­žy­je, A.Ku­bi­lius dau­giau­ sia balsų ga­vo ma­žes­nių miestų ir ra­jonų sky­riuo­se. V.Stun­dys ryš­ kia per­sva­ra laimė­jo Rad­vi­liš­kio sky­riu­je.

Ant­ras rin­kimų tu­ras bus su­ reng­tas sek­ma­dienį ir pir­ma­dienį, o rin­kimų re­zul­ta­tai bus pa­tvir­ tin­ti ge­gužės 12 d. pla­nuo­ja­mame par­ti­jos su­va­žia­vi­me.

13

balandžio 25–gegužės 1, 2013

lietuva Tęsia kovą su gėjais

Derė­sis su „Gazp­rom“

Spren­di­mas – jau grei­tai?

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybė ba­land­žio 24 d. ap­skundė teis­mo spren­dimą, ku­riuo ji bu­vo įpa­rei­go­ta per­žiūrė­ti sek­ sua­li­nių ma­žumų ei­ty­nių vietą.

Skundą Lie­tu­vos vy­riau­sia­jam ad­mi­nist­ra­ci­niam teis­mui pa­ tei­ku­si sos­tinės vald­žia tei­gia tu­rin­ti teisę pa­ti pa­si­ūly­ti ren­ gi­nio vietą.

Šian­dien, ba­land­žio 25 d., Vil­niu­je pla­nuo­ja­mos ener­ ge­ti­kos mi­nist­ro Ja­ros­la­ vo Ne­ve­ro­vi­čiaus va­do­vau­ jamų de­ry­bi­ninkų ir Ru­si­ jos dujų kon­cer­no „Gazp­ rom“ eks­pertų kon­sul­ta­ci­ jos – bus ap­tar­ti or­ga­ni­za­ ci­niai nu­ma­tomų de­rybų klau­si­mai.

Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­ čius sa­ko, kad Sei­mas jau per dvi ar­ti­miau­sias sa­vai­tes ga­ li priim­ti spren­dimą dėl nau­ jos ato­minės elekt­rinės Lie­tu­ vo­je atei­ties. Sei­mas yra įpa­ rei­gojęs Vy­riau­sybę iki ge­ gužės 15 d. pa­reng­ti iš­va­das dėl ener­ge­ti­nio sau­gu­mo ir jas pa­teik­ti par­la­men­tui.

J.Pins­kus – me­ras, žmo­na – į Briuselį?

Dar­bo par­ti­jos na­riams Ži­vi­lei ir Jo­nui Pins­kams – ge­ros ži­nios: jų skundą dėl Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo (KT) spren­di­mo, ku­riuo bu­vo atim­ti Sei­mo na­rio man­da­tai, pri­ėmė Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas (EŽTT). Nors po­li­ti­kus ko­le­gos sie­kia rea­bi­li­tuo­ti ir Sei­ me, jie tu­ri dar di­des­nių am­bi­cijų.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

EŽTT vos prie­š ke­lias die­nas at­ siuntė at­sa­kymą, kad į Seimą ne­ pa­te­ku­sių Dar­bo par­ti­jos at­stovų skun­das dėl KT spren­di­mo pri­pa­ žin­ti juos pa­žei­dus rin­kimų įsta­ tymą priim­tas. KT sa­vo iš­vadą pa­ teikė pa­skli­dus in­for­ma­ci­jai, kad galė­jo būti per­ka­mi ka­li­nių bal­sai minėtų po­li­tikų nau­dai.

Su EŽTT pra­kti­ka su­si­dūru­ sių tei­si­ninkų nuo­mo­ne, by­la nė­ ra prio­ri­te­tinė, tad jos teis­mas ga­ li im­tis tik po ke­le­rių metų. Be­je, pra­kti­ka ro­do, jog EŽTT, net jei ir pri­pa­žintų vals­tybės ins­ti­tu­cijų nu­si­žen­gimą žmo­gaus teisėms, pi­ ni­ginės kom­pen­sa­ci­jos ga­li ir ne­ pri­teis­ti mo­ty­vuo­da­mas, kad pa­ kan­ka­ma prie­monė jau yra pa­ties pa­žei­di­mo kons­ta­ta­vi­mas.

Dar vie­na ži­nia – par­ti­jos ko­le­ ga Sei­mo pir­mi­nin­ko pir­ma­sis pa­ va­duo­to­jas Vy­tau­tas Gap­šys jau įre­ gist­ra­vo siū­lymą pa­keis­ti per­nykštį Sei­mo nu­ta­rimą, pri­pa­žin­ti Sei­mo rin­kimų re­zul­ta­tus ir taip grąžin­ ti su­si­komp­ro­mi­ta­vu­siems po­li­ti­ kams aukš­tas vie­tas par­ti­jos sąra­še.

To­kiu at­ve­ju Ž.Pins­ku­vienė užimtų 23-ią vietą – tad ji galėtų pre­ten­duo­ ti į Seimą, jei tik ku­ris nors iš Sei­me esan­čių par­ti­jos ko­legų at­si­sa­kytų man­da­to. J.Pins­kus į Seimą ne­galėtų pre­ten­duo­ti, nes pa­ts at­si­sakė man­ da­to dėl Vil­niaus vi­ce­me­ro po­sto.

Ta­čiau Sei­mo teisės ir teisėt­var­ kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Ju­lius Sa­ba­taus­kas siū­lo ne­skubė­ti ir pa­ lauk­ti, kol baig­sis teis­mas dėl balsų pir­ki­mo. Be­je, Pins­kai džiau­gia­si ir dėl dar vie­no ne­se­niai gau­to raš­to – šio­je by­lo­je jie pri­pa­žin­ti ne įta­ria­ mai­siais, o tik liu­dy­to­jais.

Dar ba­land­žio 23 d. „Vil­niaus die­nos“ žur­na­lis­tei su­si­ti­kus su vi­ce­me­ru J.Pins­ku­mi ir jo žmo­ na Ži­vi­le, su­tuok­ti­niai de­monst­ ra­vo pa­ki­lią nuo­taiką. Gin­da­mie­si, kad yra ap­kal­tin­ti vi­siš­kai ne­teisė­ tai, Pins­kai tvir­ti­no, jog po šios is­ to­ri­jos vai­kai mo­kyk­lo­je ne kartą turė­jo klau­sy­tis rep­likų „Ką, ta­ vo mamą tik­rai pa­so­dins?“ Bet net ir po šių įvy­kių po­ra po­li­ti­kos tik­ rai ne­ža­da at­si­sa­ky­ti. Dar dau­giau – J.Pins­kus ne­sle­pia am­bi­cijų su­ si­klos­čius ap­lin­kybėms tap­ti sos­ tinės me­ru, o Ž.Pins­ku­vienė – eu­ ro­par­la­men­ta­re.

– Ar po visų šių įvy­kių ne­ke­ti­ na­te spjau­ti į po­li­tiką? Ar kan­ di­da­tuo­si­te į Seimą per ki­tus rin­ki­mus? – „Vil­niaus die­na“ tei­ ra­vo­si po­li­tikų.

J.P.: – Aiš­ku, kan­di­da­tuo­si­me. Po­ li­ti­kas nuo­lat tu­ri da­ly­vau­ti rin­ki­ muo­se, kad pa­si­tik­rintų, ar jis tei­ sin­gai dir­ba. Rinkė­jai – pa­grin­di­nis jo eg­za­mi­na­to­rius, pa­grin­di­nis dar­ bų ver­tin­to­jas. Jei­gu ta­ve ren­ka, už ta­ve bal­suo­ja, va­di­na­si, ta­vo dar­bai ma­to­mi, ge­ri. Jei­gu kur nors kan­di­ da­tuo­da­mas tu ne­pa­ten­ki ar­ba su­ mažė­ja ta­vo gerbėjų, va­di­na­si, rei­ kia da­ry­ti iš­va­das dėl sa­vo darbų.

Todėl aš ne­bi­jau jo­kių rin­kimų ir su ma­lo­nu­mu pa­si­tik­ri­nu, kaip ma­ ne ver­ti­na ma­no rinkė­jai. Tris kar­ tus kan­di­da­ta­vau ir vi­sus pa­te­kau

į Seimą. Bet, ma­tot, pas mus da­bar atei­na toks me­tas, kad ne rinkė­jai ren­ka į Seimą, bet KT nu­sprend­žia, kas ja­me ga­li būti. Ž.P.: – Norė­da­ma vie­na kitą su­ žlug­dy­ti bet ku­ri par­ti­ja pa­sta­tys mo­te­riškę, su­kurs fil­muką, pa­leis jį į kurį nors po­rtalą, ir KT su­dėlios są­ rašą, kas tu­ri būti Sei­me. KT pa­si­ šnekė­jo su dva­sio­mis ir rem­da­ma­sis „Del­fi“ in­for­ma­ci­ja at­ėmė iš mūsų Sei­mo na­rio man­da­tus.

Mes ge­rai pa­si­ruo­ši­me ki­tiems Sei­mo rin­ki­mams, mūsų ne­la­bai kam pa­vyks su­žlug­dy­ti, su­gniuž­dy­ti.

– Ką ga­li­te laimė­ti iš Strasbū­ro teis­mo spren­di­mo?

J.P.: – Strasbū­ro teis­mas neat­su­ ka laik­rod­žio at­gal. Jis baud­žia tik

eko­no­miš­kai. Jis ga­li pri­teis­ti su­ mokė­ti mums kom­pen­sa­ciją – Sei­ mo na­rio at­ly­gi­nimą už tą lai­ko­ tarpį.

– Vi­ce­me­re, o gal tu­ri­te sva­jonę kan­di­da­tuo­ti į Eu­ro­pos Par­la­ mentą?

J.P.: – Da­bar aš la­bai už­si­vedęs – pa­si­nėręs į Vil­niaus mies­to sa­ vi­val­dybės darbą. Man tas dar­bas pa­tin­ka, ma­tau re­zul­ta­tus. Dirb­ti Eu­ro­pos Par­la­men­te – tai ne ma­ no sva­jonė. Ž.P.: – O kodėl manęs to ne­klau­ sia­te? Aš ruo­šiuo­si kan­di­da­tuo­ti į Eu­ro­pos Par­la­mentą. In­ten­sy­viai to­bu­li­nu anglų kal­bos ži­nias – tris kar­tus per sa­vaitę lan­kau už­siė­mi­ mus.

– Jei pla­nuo­ja­te lik­ti dirb­ti sa­vi­ val­dybė­je, gal norė­tumė­te tap­ti Vil­niaus me­ru?

J.P.: – Bet ku­ris ka­rei­vis sva­jo­ ja būti ge­ne­ro­lu, ar ne? Bet aš ne­ su tas int­ri­gan­tas ar perversminin­ kas… Turėtų būti to­kia re­vo­liu­cinė si­tua­ci­ja, kai apa­čios ne­ga­li gy­ven­ ti kaip se­niau, o viršūnės – val­dy­ ti kaip se­niau. Ir jei to­kios ap­lin­

kybės by­lotų: „Va, tu ga­li kuo nors pa­gelbė­ti, pa­dėti...“ Rei­kia daug ap­lin­ky­bių, ku­rios su­taptų.

– Ir jei­gu jos su­taptų, taip sa­ kant, jei­gu vi­si šliu­zai at­si­ vertų, ar taptumėte me­ru?

J.P.: – To­kioms ap­lin­kybėms su­si­ klos­čius su­tik­čiau būti me­ru. Esu pa­si­ruošęs tai pa­rei­gy­bei.

– Gal tu­r i­te po­l i­t i­ko lošė­jo idealą?

J.P.: – Kaip po­li­ti­kas man, sa­ ky­čiau, ar­ti idea­lo yra Jung­ti­ nių Ame­ri­kos Vals­tijų pre­zi­den­tas Ba­ra­ckas Oba­ma. Kaip lošė­jas, kaip pre­zi­den­tas, kaip pui­kiau­ sias ora­to­rius. Antrą kartą šiais lai­kais – o šie lai­kai su­dėtin­ges­ ni nei anks­tes­ni – būti iš­rink­ tam į pre­zi­den­tus Ame­ri­ko­je yra daug. Ban­dy­ti su­lau­žy­ti svei­ka­ tos drau­di­mo sis­temą Ame­ri­ko­je, kur oli­gar­chai užėmę vi­sas po­zi­ci­ jas ir pa­si­ėmę did­žiu­lius pi­ni­gus, – oho! Bet, man at­ro­do, jam pa­ vyks tai pa­da­ry­ti.

Tai tik­ro lošė­jo ėji­mas. Bet kiek­ vie­nu mo­men­tu sa­vo žingsnį tu­ri pa­sver­ti. Kaip šiuo at­ve­ju: B.Oba­ ma ei­na už žmo­nes, bet prie­š oli­ gar­chus. Jam kaip po­li­ti­kui ma­žiau pa­vo­jin­gi žmonės ne­gu oli­gar­chai. Žmonėms, gavęs iš oli­garchų pi­ nigų, jis lais­vai ga­li pa­si­tei­sin­ti, paaiš­kin­ti. O oli­gar­chai daug gud­ res­ni, jie ga­li jį pa­kiš­ti, ap­šmeiž­ti, nu­šau­ti. Ž.P.: – O man po­li­ti­ko idea­las yra ma­no vy­ras. Aš iš jo mo­kau­si dip­lo­ ma­ti­jos, kant­rybės, išt­vermės.

Komentaras

Sta­sys Šed­ba­ras

Sei­mo na­r ys, Teisės ir teisėt­var­kos ko­m i­te­to pir­m i­n in­kas

P Išt­vermė: po ki­lu­sio skan­da­lo Pins­kai ne­ke­ti­na trauk­tis iš po­li­ti­kos – at­virkš­čiai, ki­tiems Sei­mo rin­ki­mams

jie ti­ki­na pla­nuo­jan­tys pa­si­ruoš­ti „dar ge­riau“.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

ra­šy­mo įre­gist­ra­vi­mas EŽTT ne­reiš­k ia, kad jis priim­t as.

Tai reiš­k ia, kad pra­š y­m as ati­t in­k a for­m a­l ius krei­p i­ mo­si for­mos ir tu­r i­n io rei­ka­la­v i­mus, – tai yra tas pa­t s kaip įre­g ist­ra­v i­mas raš­t inė­je. Ta­da vyks­ta pa­t ik­ros pro­ cedū­ra, ar by­la ga­l i būti priim­ta nag­ rinė­t i EŽTT, ar ne. Jei­g u teis­mas prii­ ma spren­dimą bylą priim­ti, pra­si­de­da ren­g i­ma­sis po­sėdžiui. Jei­g u ji ir bus priim­t i­na, dar neaiš­k u, koks bus ga­ lu­t i­n is spren­d i­mas. Tai ne­reiš­k ia, kad EŽTT priims spren­d imą, ku­r is skir­sis nuo na­cio­na­l i­n io, lie­t u­v iš­ko, teis­mo spren­d i­mo. Abe­jo­č iau, ar EŽTT ga­ li kves­t io­nuo­t i ir mūsų par­la­men­to spren­d imą.

14

balandžio 25–Gegužės 1, 2013

ekonomika

Jaunuolių išskės­to­mis ran­ko­mis ne­lau­kia Da­liai moks­lei­vių, ku­rie per šių­me­tes va­sa­ros ato­sto­gas ke­ti­na pa­dirbė­ti, ga­li tek­ti nu­si­vil­ti. Darb­da­viai sa­ko, kad ša­ly­je van­giai mažė­jant ne­dar­bui dėl se­zo­ni­nių darbų kon­ku­ruo­ja ir dar­bo pa­tir­ties jau tu­rin­tys vy­res­ni gy­ven­to­jai.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Rei­kia pri­žiūrė­ti

Bend­rovė „Ma­xi­ma LT“ va­sa­ros se­zo­nu tra­di­ciš­kai lai­ki­nai įdar­bi­ na ke­lis šim­tus dar­buo­tojų. Pir­me­ nybė pa­pras­tai tei­kia­ma jau esamų bend­rovės dar­buo­tojų vai­kams, bet „Ma­xi­mos LT“ at­sto­vai ne­sle­ pia, kad ne­pil­na­me­čiai tu­ri kur kas ma­žiau ga­li­my­bių įsi­dar­bin­ti. Ta­ čiau ir pil­na­me­tystės su­lau­ku­siems jau­nuo­liams teks at­lai­ky­ti pa­tir­ ties dar­bo rin­ko­je jau tu­rin­čių ir pa­dirbė­ti bent va­sarą no­rin­čių gy­ ven­tojų kon­ku­ren­ciją. „Įdar­bi­nant ne­pil­na­me­čius tai­ko­ mi la­bai griež­ti rei­ka­la­vi­mai. Jie ne­ ga­li dirb­ti tam tik­ruo­se par­duo­tu­vių sky­riuo­se, ne­ga­li dirb­ti su fi­nan­sais.

Be to, įdar­bi­nus ne­pil­na­metį, rei­kia turė­ti ir suau­gusį dar­buo­toją, ku­ris jį nuo­lat pri­žiūrėtų“, – teigė „Ma­ xi­mos LT“ ko­mu­ni­ka­ci­jos va­dovė Re­na­ta Sau­lytė.

Pa­sak jos, dėl šių prie­žas­čių „Ma­xi­ma LT“ pir­me­nybę tei­kia bent 18 metų su­lau­ku­siems se­zo­ ni­niams dar­buo­to­jams. „Yra dar vie­nas as­pek­tas. Pas­te­ bi­me ten­den­ciją, kad vis daž­niau į lai­ki­nus dar­bus pre­ten­duo­ja pa­ tir­ties jau tu­rin­tys dar­buo­to­jai. Ir tu­rin­tys pa­tir­ties būtent pre­ky­bos sri­ty­je. Iki krizės to­kie žmonės se­ zo­ni­nių darbų neieš­ko­da­vo, o da­ bar ieš­ko bet ko­kių ga­li­my­bių už­ si­dirb­ti, nes ne­tu­ri jo­kio dar­bo“, – kalbė­jo R.Sau­lytė.

Jos tei­gi­mu, moks­lei­viams daž­ niau­siai siū­lo­mas salės dar­buo­to­jo

dar­bas, ku­ris ne­rei­ka­lau­ja ypa­tin­ gos pa­tir­ties. Pag­rin­dinė to­kio dar­ buo­to­jo už­duo­tis – pri­žiūrė­ti jam pa­tikė­tos par­duo­tuvės dalį, kad ši būtų lai­ku pa­pil­dy­ta rei­kia­mo­mis prekė­mis, taip pat su­teik­ti in­for­ ma­ci­jos pirkė­jams.

Dau­giau­sia pa­pil­domų dar­buo­ tojų va­sa­ros se­zoną įdar­bi­na­ma to­ se ša­lies vie­to­se, kur per ato­sto­gas la­biau­siai išau­ga lan­ky­tojų srau­ tas, – pa­jūry­je, ežerų ap­sup­tuo­se Aukš­tai­ti­jos re­gio­no mies­tuo­se. „Se­zo­ni­nių dar­buo­tojų paiešką kas­met pra­de­da­me jau maž­daug ba­landį. Iš esmės yra du pa­grin­di­ niai taš­kai, kur jų rei­kia la­biau­siai.

Tai Pa­lan­ga ir Ni­da. Pap­ras­tai ieš­ ko­me ka­si­ninkų-par­davėjų, ta­čiau jais moks­lei­viai dirb­ti ne­ga­li, tad jiems lie­ka salės dar­buo­tojų vie­ tos“, – sakė R.Sau­lytė.

Pa­sak „Ma­xi­mos LT“ at­stovės, kiek­vieną va­sa­ros mėnesį vi­so­je ša­ ly­je pa­pil­do­mai įdar­bi­na­ma 1000– 1200 dar­buo­tojų, o pa­ts pi­kas būna bir­želį. Ji teigė ne­ga­lin­ti at­skleis­ti, kiek pi­nigų per va­sarą galėtų gau­ ti sąži­nin­gai pa­dirbėjęs jau­nuo­lis: „Su­mos la­bai įvai­rios. Tai pri­klau­so nuo gau­na­mos at­sa­ko­mybės, dar­ bo va­landų, ku­rios moks­lei­viams ri­bo­ja­mos, ir kitų da­lykų.“ Pra­šo ne­rea­lių pi­nigų

Dar­buo­tojų paieš­kos agentū­ros „Dar­bin­ta“ va­dovė Dai­va Virp­ šienė sa­ko, kad darb­da­viai jau da­ bar siū­lo ne­ma­žai se­zo­ni­nių dar­bo vietų, tie­sa, į jas pre­ten­duo­ti ga­ lin­tys jau­nuo­liai kol kas darbų ak­ ty­viai neieš­ko, nes dar ne­si­baigė

moks­lo me­tai. Ji taip pat pa­brėžė, kad 18 metų ne­tu­rin­tys jau­nuo­liai tu­ri ne­la­bai daug ga­li­my­bių įsi­ dar­bin­ti. „Dar­bo ieš­kan­čių ne­pil­ na­me­čių mes net ne­re­gist­ruo­ja­me, nes darb­da­viams to­kie dar­buo­to­ jai ne­pat­rauklūs dėl įvai­rių ri­bo­ jimų. Tai­gi dau­giau ga­li­my­bių tu­ri 18 metų jau su­laukę vy­res­nių kla­ sių moks­lei­viai ir stu­den­tai“, – tei­ gė D.Virp­šienė.

Pa­sak pa­šne­kovės, jau­niems žmonėms pa­pras­tai siū­lo­mi se­zo­ ni­niai dar­bai res­to­ra­nuo­se, ka­vinė­ se, vieš­bu­čiuo­se, au­to­mo­bi­lių plo­ vyk­lo­se, ki­to­se pa­slaugų sek­to­riaus įmonė­se.

Pak­laus­ta, ko­kio at­ly­gi­ni­mo pa­ pras­tai ti­ki­si įsi­dar­bin­ti no­rin­tys jau­ni žmonės, D.Virp­šienė nu­si­ juokė, kad lūkes­čiai kar­tais būna ge­ro­kai di­des­ni nei rea­lios ga­li­ mybės. „Daž­niau­siai to­kiems žmo­ nėms, ži­no­ma, siū­lo­mas mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas, ta­čiau vis­kas pri­klau­ so ir nuo dar­bo po­būdžio. Be to, pa­ slaugų sfe­ro­je žmonės daž­nai gau­na ar­bat­pi­ni­gių, o ge­res­nia­me vieš­bu­ ty­je jie ga­li su­da­ry­ti ir ant­rą at­ly­gi­ nimą“, – pa­brėžė D.Virp­šienė.

Daž­niau­siai to­kiems žmonėms, ži­no­ma, siū­lo­mas mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas, ta­čiau vis­kas pri­klau­so ir nuo dar­bo po­būdžio.

Gąsdi­na at­sa­ko­mybė

Lie­tu­vos dar­bo bir­žos spe­cia­lis­tai taip pat pa­ste­bi, kad dėl pa­sta­ro­ jo lai­ko­tar­pio eko­no­mi­kos si­tua­ci­ jos darb­da­viai į darbą mie­liau prii­ ma pil­na­me­čius as­me­nis, tu­rin­čius dar­bo pa­tir­ties.

Tie­sa, pa­ma­žu at­si­gau­nant eko­ no­mi­kai ir dar­bo rin­kai, va­sarą įsi­ dar­bin­ti 18 metų tu­rin­tiems moks­ lei­viams jau yra dau­giau ga­li­my­bių, ta­čiau įdar­bi­nant ne­pil­na­me­čius

as­me­nis vis dar pa­si­gen­da­ma di­ des­nio darb­da­vių ak­ty­vu­mo.

Po­ten­cia­lius darb­da­vius la­ biau­siai gąsdi­na ap­ri­bo­ti ir la­biau for­ma­li­zuo­ti dar­bo san­ty­kiai – di­desnės at­sa­ko­mybės naš­ta už­tik­ ri­nant dar­bo saugą, teisės ak­tuo­se nu­ma­ty­ti ap­ri­bo­ji­mai ir leng­va­tos ne­pil­na­me­čių as­menų dar­bui.

Ki­tos pro­ble­mos, ku­rias daž­niau­ siai mi­ni darb­da­viai, – moks­lei­vių at­sa­ko­mybės trūku­mas. Pa­si­tai­ko at­vejų, kai moks­lei­viai dar­bo die­ nos pa­bai­go­je įspėja darb­davį, kad kitą dieną ne­bea­teis į darbą, kad ne­tikė­tai iš­vyks­ta į už­sienį. Da­lis moks­lei­vių norėtų dirb­ti tik vieną mėnesį, o li­kusį laiką skir­ti ato­sto­ goms. Darb­da­viai nu­ro­do, kad kar­ tais prie­š pra­dėda­mi dirb­ti moks­ lei­viai būsimą darbą įsi­vaiz­duo­ja daug leng­vesnį. Į dar­bo bir­žos sky­rius be­si­krei­ pian­tys moks­lei­viai pa­pras­tai neiš­ reiš­kia konk­re­čių dar­bo ar siū­lo­mo dar­bo už­mo­kes­čio rei­ka­la­vimų, ta­ čiau jau­ni­mo dar­bo centrų spe­ cia­lis­tai pa­ste­bi, kad yra jau­nuo­ lių, su­si­ku­rian­čių ne­pa­ma­tuo­tus lūkes­čius, no­rin­čių dirb­ti tik jiems pa­trauk­lius „sva­jo­nių“ dar­bus.

To­kiems moks­lei­viams spe­cia­lis­ tai pa­ta­ria: svar­bu turė­ti ga­li­mybę dirb­ti, nes kiek­vie­na­me dar­be ga­ li­ma ko nors iš­mok­ti, anks­ti pra­ dėjus dirb­ti įgau­na­ma ver­tin­gos pa­tir­ties, įgy­ja­mas pra­na­šu­mas, atei­ty­je pa­de­dan­tis leng­viau kon­ ku­ruo­ti dar­bo rin­ko­je.

Lie­tu­vos dar­bo bir­žo­je ba­land­žio 1 d. bu­vo re­gist­ruo­ta 341 as­muo, jau­nes­nis kaip 18 metų. Iš jų 304 be­dar­biai, 33 be­si­mo­kan­tys ir dar­ bo ieš­kan­tys as­me­nys, 4 dir­ban­tys ir dar­bo ieš­kan­tys as­me­nys.

Lie­tu­vos dar­bo bir­žos sve­tainė­ je stu­den­tams ir moks­lei­viams šiuo me­tu skel­bia­ma apie 20 dar­bo pa­ si­ūlymų – langų va­ly­to­jo, pa­gal­ bi­nio dar­bi­nin­ko, skra­ju­čių pla­ tin­to­jo, dvi­ra­čių nuo­mos punk­to dar­buo­to­jo, pa­talpų va­ly­mo dar­bi­ nin­ko ir kt. Did­žio­ji da­lis šių skel­ bimų gau­ta iš Klaipė­dos mies­to darb­da­vių.

Po­ky­čiai: dirb­ti se­zo­ni­nių darbų anks

dar­bo vietų stu­mia moks­lei­vius.

Kas daž­niau­siai siū­lo­m Daž­n iau­s iai darb­d a­v iai moks­l ei­ vius įdar­bi­n a va­s arą per ato­s to­gas.

Jie tei­g ia, kad moks­lei­v iai pa­si­ž y­m i sąži­n in­g u­mu, darbš­t u­mu, ener­g in­ gu­mu. Įdar­bin­t i moks­lei­v ius se­zo­ ni­n iam dar­bui no­r i pre­k y­b os cent­ rai, ka­v inės, res­to­r a­n ai, žur­n alų re­d ak­c i­j os. Daž­n iau­s iai ieš­ko­m a spau­dos ir lanks­t i­nukų pla­t in­tojų, kur­j e­r ių, spau­dos rūšiuo­tojų, pre­

Sto­vyk­las ren­ka­si pa­gal po­rei­kius ir ki­š Vai­da Ka­lin­kaitė Re­gist­ra­ci­ja į dau­gelį va­sa­ros sto­ vyklų jau pra­si­dėjo. Tėve­liams, no­ rin­tiems, kad jų vai­kai va­sarą pra­ leistų sto­vyk­lo­je, reiktų pa­skubė­ti ir iš­si­rink­ti iš gau­sybės. O pa­si­rin­ kimą lems ir pi­ni­ginės sto­ris.

Vietų kai kur ne­bėra

Al­ter­na­ty­vos: iš­leis­da­mi vai­kus

į sto­vyk­las tėvai su jais ga­li at­si­ svei­kin­ti sa­vai­tei ar de­šim­čiai die­ nų, ta­čiau ren­gia­mos ir die­nos sto­ vyk­los, iš ku­rių at­ža­la kas va­karą grįžta na­mo. And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Į kai ku­rias sto­vyk­las re­gist­ra­ci­ ja pra­si­dėjo dar kovą. Da­ly­je sto­ vyklų vietų jau ne­li­ko. Ir vis dėlto dar yra gau­sybė va­riantų.

Sto­vyklų kai­nos ga­li svy­ruo­ ti nuo apy­tiks­liai 200 iki dau­giau kaip 2000 litų. Tai pri­klau­so nuo sto­vyk­los trukmės, vie­tos ar ne­tgi mais­to, ku­ris bus ga­mi­na­mas vai­ kams. Re­gist­ruo­jan­tis į die­ni­nes sto­vyk­las daž­nai ga­li­ma pa­si­rink­ ti, kiek dienų vai­kas lan­kys sto­ vyklą, ir mokė­ti tik už tas die­nas.

Į šei­mos sto­vyk­las ga­li vyk­ti vai­kai ir abu ar­ba vie­nas iš tėvų.

Dau­ge­lis sto­vyklų vyks­ta sep­ty­ nias ar­ba de­šimt dienų. Per jas vai­ kai daž­niau­siai gy­ve­na sto­vyk­la­ vietė­je esan­čiuo­se na­me­liuo­se.

Vyks­ta kar­tu su vai­kais

Dviejų vaikų ma­ma Ane­ta Vainė kar­tu su vai­kais į sto­vyk­las va­žiuo­ja jau aš­tuo­ne­rius me­tus. Pir­mus sep­ ty­ne­rius jie va­žiuo­da­vo į „Ya­ma­hos“ mu­zi­kos mo­kyk­los mo­ky­to­jos Li­nos Moc­ku­vienės or­ga­ni­zuo­ja­mas sto­ vyk­las. Pas­ta­ruo­sius me­tus pra­lei­do dailės sa­vi­raiš­kos sto­vyk­lo­je. „Sep­ty­ne­rius me­tus va­žia­vom su vai­kais į „Ya­ma­hos“ mu­zi­kos mo­ kyk­los sto­vyk­las. Jų spe­ci­fi­ka bu­vo ta, kad jos skir­tos vi­sai šei­mai, o ne vien vai­kams“, – sakė A.Vainė. Į to­kias sto­vyk­las tėvai ga­li at­ vyk­ti su įvai­raus am­žiaus vai­kais.

Už­siė­mi­mai pri­tai­ky­ti tiek kūdi­ kiams, tiek paaug­liams, tiek pa­ tiems tėve­liams. „Ka­dan­gi vis­kas suor­ga­ni­zuo­ta, vi­sos veik­los, vi­si už­siė­mi­mai, tie­siog būni su vai­ku ir la­bai tu­ri­nin­gai bei pra­smin­gai lei­di laiką“, – teigė pa­šne­kovė.

A.Vainė tvir­ti­no, kad iki šiol ne­ te­ko pa­tir­ti ko­kių no­rių nei­giamų įspūdžių. Anot jos, šias sto­vyk­ las or­ga­ni­zuo­ja žmonės, ku­rie no­ ri dirb­ti su vai­kais, ku­ria mu­zi­kos ar menų te­ra­piją. Vie­nin­telė prie­ žas­tis, dėl ku­rios A.Vainės šei­ma nu­sprendė vyk­ti į kitą sto­vyk­lą, yra ta, kad sūnus įsto­jo į mu­zi­kos mo­kyklą. „Tos mu­zi­kos bu­vo tiek daug jo gy­ve­ni­me. Nusp­rend­žiau, kad rei­kia jam duo­ti ki­to­kių įspū­ džių. Ži­no­me, kad nors ir kiek pa­ tiktų, tam tik­ri da­ly­kai kar­tais tam­ pa prie­vo­le bei pa­rei­ga“, – kalbė­jo mo­te­ris.

Be to, A.Vainė pa­stebė­jo duk­relės po­linkį į meną, tad nu­sprendė, kad tai taip pat bus nau­din­ga ir jai.

Mo­te­ris sakė, kad į sto­vyk­las va­ žiuo­ti pla­nuo­ja ir to­liau, tik dar nėra nu­spren­du­si, ar iš­leis­ti vai­kus vie­nus, ar to­liau vyk­ti į šei­mos sto­vyk­las.

Ar­ti­mas san­ty­kis

Jau dvi­de­šimt metų ren­gia­ma vai­ kų ir jau­ni­mo va­sa­ros sto­vyk­la „At­ ga­ja“ vai­kams siū­lo de­šimt dienų pra­leis­ti gam­tos ap­sup­ty­je. Ta­čiau lau­žo kūri­mo pa­mo­ko­mis sto­vyk­ la­vi­mas čia ne­si­bai­gia.

Pa­sak „At­ga­jos“ di­rek­torės Auš­ros La­saus­kaitės, svar­biau­sia sto­vyk­lo­ je – nuo­šir­dus vaikų ir va­dovų san­ ty­kis, pa­tir­ties jau­nie­siems per­da­vi­ mas. „Sie­kia­me per ar­timą va­dovų ir vaikų san­tykį, ne­for­ma­laus ug­dy­mo me­to­dus bei kūrybą, meną per­teik­ ti svar­bias gy­ve­ni­mo ver­ty­bes, pa­

15

balandžio 25–Gegužės 1, 2013

ekonomika diena.lt/naujienos/ekonomika

Komentarai

Pa­žadė­jo pa­dėti Lietuvai Lie­t u­v os Vy­r iau­s ybę Briu­s e­ ly­j e tre­č ia­d ienį pri­ė męs Eu­r o­ pos Ko­m i­s i­j os pir­m i­n in­k as José Ma­n ue­l is Bar­r o­s o pa­ž adė­j o pa­ dėti Lie­t u­v ai siek­t i eu­r o įve­d i­ mo 2015 m.

Gab­rie­lius Liau­dans­kas

Grupės „G&G sin­d i­ka­tas“ ly­de­r is

K

iek­v ie­n ais me­t ais pa­ tys vai­kai iš­si­ren­ka, į ko­ kias sto­vyk­las jie norėtų.

My­ko­las, ma­no ma­ža­sis, į sto­vyk­las vie­nas dar ne­va­ž iuo­ja, bet vy­resnė duk­ra ke­l iau­ja kiek­ vie­nais me­tais. Jau ke­le­r i me­tai ji va­žiuo­ja į sto­vyklą Karklė­je. O šie­ met ir­gi va­žiuos į kūry­bai ir me­nui skirtą sto­vyklą.

Vie­n in­telės sto­v yk­los, į ku­r ias va­ sa­ro­m is vai­k ystė­je va­ž iuo­da­vau aš pa­t s, bu­vo spor­to sto­v yk­los, o šiaip kokį mėnesį va­sarą tek­da­vo dar­buo­t is ko­k ia­me nors kolū­k y­ je. Ypač paaug­lystė­je, kai pra­dėjau grot, tai bu­vo vie­nas būdų su­si­tau­ py­t i pi­n igų. Kad galė­čiau įsi­ra­šy­t i dai­nas, bu­vo būti­na va­sarą dirb­ti.

Dar gelbė­to­ju esu dirbęs, val­č ių nuo­mo­to­ju, pa­kai­t i­n iu dar­bi­n in­ ku, tvorų da­ž y­to­ju, dar vi­so­k iau­ sių to­k ių darbų, ku­riuos ga­li dirb­ti paaug­lys, kad už­si­dirbtų pi­nigų.

„Pas­vei­ki­nau prem­jerą su Lie­tu­ vos sie­kiu pri­si­dėti prie eu­ro zo­nos 2015 m. ir pa­žadė­jau mūsų glau­ dų bend­ra­dar­bia­vimą sie­kiant šio tiks­lo“, – sakė J.M.Bar­ro­so po su­ si­ti­ki­mo su Lie­tu­vos prem­je­ru Al­ gir­du But­ke­vi­čiu­mi.

Bend­ro­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­ je Ko­mi­si­jos va­do­vas taip pat pa­ brėžė, kad fis­ka­linė kon­so­li­da­ci­ja yra būti­na sąly­ga, sie­kiant eko­no­ mi­kos au­gi­mo. „Su­tarė­me, kad fis­ka­linė kon­ so­li­da­ci­ja ir struktū­rinės re­for­mos yra būti­na sąly­ga tva­riam au­gi­mui ir dar­bo vietų kūri­mui“, – teigė J.M.Bar­ro­so.

Prem­je­ras A.But­ke­vi­čius po su­si­ ti­ki­mo sakė iš­girdęs Briu­se­lio pa­lai­ kymą dėl Lie­tu­vos sie­kio įsi­ves­ti eu­ rą. „Iš­gir­do­me pa­lai­kymą Lie­tu­vai, kad galė­tu­me 2015 m. įsto­ti į eu­ro zoną. Aiš­ku, bu­vo pa­lies­ti ir ke­lia­

Pa­ra­ma: A.But­ke­vi­čius Briu­se­ly­je iš­gir­do J.M.Bar­ro­so pa­lai­kymą dėl

Lie­tu­vos sie­kio įsi­ves­ti eurą 2015-ai­siais.

mi rei­ka­la­vi­mai vyk­dy­ti Mast­rich­to kri­te­ri­jus. Tam tu­ri būti ski­ria­mas did­žiu­lis dėme­sys“, – BNS te­le­fo­nu iš Briu­se­lio sakė prem­je­ras. „Mes pui­kiai su­pran­ta­me, ko­kia yra si­tua­ci­ja eu­ro zo­nos ša­ly­se, bet linkė­ji­mai ir pa­lai­ky­mas bu­vo ga­na stip­rus“, – teigė A.But­ke­vi­čius.

Kad galėtų įsto­ti į eu­ro zoną, vals­tybė narė tu­ri ati­tik­ti va­di­na­

Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ar­chy­vo nuo­tr.

muo­sius Mast­rich­to kri­te­ri­jus dėl viešųjų fi­nansų de­fi­ci­to, inf­lia­ci­ jos ir sko­los. Lie­tu­vai dėl per di­ delės inf­lia­ci­jos ne­pa­vy­ko įsi­ves­ti eu­ro 2007 m. Ana­li­ti­kai tei­gia, kad šis ro­dik­lis ke­lia did­žiau­sią grėsmę no­rint šį tikslą pa­siek­ti ir 2015 m.

Kai­mynė Lat­vi­ja eurą ke­ti­na įsi­ ves­ti kitą­met.

BNS inf.

Moksleivių ugdymas – tarsi spalvinga dėlionė Dalia Giriūnaitė

Li­vi­ja Gra­daus­kienė TV ir ra­d i­jo laidų vedė­ja

s­čiau ne­si­veržę suau­gu­sie­ji da­bar iš šių Ka­ro­lio Ka­volė­lio / BFL nuo­tr.

m ­ a? ky­b os cent­r uo­s e – dar­bi­n inkų eti­ ketėms kli­j uo­t i, pa­g al­b i­n ių dar­b i­ ninkų ve­ž imė­l iams su­r ink­t i, dar­ buo­tojų prekėms pri­s ta­t y­t i (rek­l a­ muo­t i) res­to­ra­nuo­se, ka­v inė­se – pa­ davėjų, indų plovėjų, vir­t uvės pa­ gal­bi­n ių dar­bi­n inkų. Moks­lei­v iams siū­lo­m a dirb­t i ap­l in­kos tvar­k y­mo dar­b i­n in­k ais, uogų rinkė­j ais, pre­ kiau­t i le­d ais.

šenę sa­ko­ti apie Lie­tu­vos is­to­riją, su­do­ min­ti nau­jo­mis kūry­bos for­mo­mis ir at­skleis­ti, kad kur­ti ga­li kiek­vie­nas“, – kalbė­jo A.La­saus­kaitė.

T

e­ko po­rą kartų būti sto­ vyk­lo­se, kai bu­vau vai­ kas. Vie­na pa­tir­tis bu­vo siau­bin­ga. Pri­si­me­nu, mes su drau­gu vi­sai ma­žiu­kai bu­vom, gal ko­kie pir­mo­kai, prie tvo­ros stovė­da­ vom ir verk­da­mi tėvų lauk­da­vom.

Kitą kartą bu­vau sto­vyk­lo­je to­liau nuo Vil­niaus, ten tar­si ir iš­bu­vau, nes bu­vau vy­resnė, bet gerų at­si­mi­nimų tik­rai ne­li­ko ir iš tos sto­vyk­los.

Da­bar vai­kai pa­t ys sprend­ž ia, ir nie­kas ten jų per prie­vartą ne­k i­ša, tad nėra ko ly­g in­t i mūsų sto­vyklų bei mo­k yklų ir to, kas yra da­bar.

Kuo žmo­g us dau­g iau gy­ve­n i­me sten­g ia­si ir pa­jun­ta, kad ne vis­kas at­ne­š a­ma ant lėkštutės, tuo tam žmo­gui leng­viau gy­ven­ti bei įveik­ ti dau­gelį sun­kumų. Pa­ra­gau­ti dar­ bo la­bai la­bai svei­ka. Ma­no duk­ra ir šie­met per Kalė­das dir­bo. Bu­vo la­ bai už­si­ma­niu­si bran­gaus daik­to.

Kas va­karą – na­mo

No­rin­čius, kad jų vai­kai kiek­vieną va­karą grįžtų na­mo, turėtų su­do­ min­ti die­nos sto­vyk­los. Į jas vai­kai atei­na ar­ba yra tėve­lių at­ve­da­mi ry­te, o išei­na ar­ba yra pa­sii­ma­mi va­ka­re. Dau­ge­ly­je to­kių sto­vyklų vai­kai ga­li ne tik sma­giai pra­leis­ti laiką, bet ir ko nors iš­mok­ti.

Lie­tu­vos vaikų ir jau­ni­mo cent­ ro rin­ko­da­ros ir ry­šių su vi­suo­me­ne spe­cia­listė Jūratė Ja­na­vi­čienė taip pat tvir­ti­no, kad jų or­ga­ni­zuo­ja­ mo­se įvai­raus po­būdžio die­ninė­se sto­vyk­lo­se per vai­kams ir jau­ni­mui sma­gias veik­las sten­gia­ma­si at­ skleis­ti jų gerą­sias sa­vy­bes, ta­len­ tus, iš­lais­vin­ti kūry­bi­nes ga­lias.

Kris­ti­na Sa­vic­kytė Ak­torė

N

a, ma­no mer­gaitės yra skautės, tad va­ž iuo­ja į skautų sto­vyklą. Da­bar bus ju­bi­lie­jinė. Duk­ros šie­met va­žiuos ir į „At­gają“, tad šiais me­tais jos vyks į dvi sto­vyk­las. Ne­ la­bai se­niai mes pra­dėjom dai­ry­tis sto­vyklų, dar tik po­rą metų duk­ros į jas va­žiuo­ja.

Aš pa­ti sto­vyk­lo­je ne­su bu­vu­si kaip lan­ky­to­ja, ta­čiau vie­no­je dir­bau.

Šiuolaikinė mokykla turėtų daug dėmesio skirti ne tik pedagoginiam vaikų lavinimui, bet ir popamokinei veiklai, įvairioms socialinės atsakomybės bei sveikatingumo akcijoms, kurios padėtų formuoti atsakingą, smalsų, ryžtingą žmogų.

Mokyklose, pasak specialistų, turėtų atsirasti vietos ir tarpkultūriškumo, tarptautiškumo skatinimui. „Šiandienis pasaulis provokuoja mus priimti globalizacijos iššūkį: kalbinę įvairovę, tarpkultūrinį ugdymą, – teigė pedagogas, buvęs švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys. – Lietuvoje tampa ypač aktualu kurti įvairias mokyklas, nes daugėja mišrių šeimų tautiniu atžvilgiu.“ Padeda pasiruošti olimpiadoms

Atsižvelgdama į pokyčius visuomenėje Vilniuje esanti tarptautinė privati mokykla VšĮ „VIMS – International Meridian School“ 5–8 klasių moksleiviams pradėjo taikyti prestižinę Kembridžo universiteto mokymo sistemą, kurios esmė – sustiprintas dvikalbis mokymas.

Pamokos lietuvių ir anglų kalbomis, šiuolaikiška mokyklos techninė bazė (interaktyviosios lentos, moderni laboratorija, ergonomiški suolai ir t. t.) sudaro sąlygas vaikų talentams atsiskleisti.

Remiantis kokybiškomis mokymo programomis, VIMS moksleiviai ruošiami dalyvauti įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose, olimpiadose.

Televizijos žaidime „Tūkstantmečio vaikai“ dalyvaujančio informacinių technologijų olimpiados „INFOMATRIX 2012“ ir aplinkosaugos olimpiados INEPO laureato VIMS mokyklos septinto-

Kryptingumas: VIMS mokykloje orientuojamasi į vaikų pedagoginį ir

socialinį ugdymą, jų talentų bei pomėgių skatinimą.

ko Rapolo mama Alė Rankauskienė pasakojo, kad jos sūnui patinka iššūkiai: „Labiausiai jį domina kalbų ir tiksliųjų mokslų konkursai, olimpiados. Rapolas nuolat veržiasi išbandyti savo jėgas įvairiose srityse, todėl tokie renginiai jam pats tas – jie tenkina jo įvairiapusį smalsumą.“ Pati VIMS mokykla iniciavo tris populiarius renginius: ikimokyklinių įstaigų priešmokyklinių grupių teatralizuoto šokio festivalį „Saulės zuikučiai“, Vilniaus mokyklų pradinukų piešinių konkursą ir VMO – Varniuko matematikos olimpiadą. Žmogiškumo pamokos

Popamokinis ir socialinis ugdymas padeda ugdyti vaikų asmenybę ir leidžia atsiskleisti jų talentams bei pomėgiams. VIMS mokykloje veikia MENAR mintinio skaičiavimo, LEGO robotų konstravimo, grindų riedulio, keramikos ir kiti būreliai, iš viso – daugiau kaip 20. „Moksleiviai ypač noriai dalyvauja jaunų-

VIMS archyvo nuotr.

jų gamtininkų veikloje, lanko aksesuarų kūrimo, sporto ir muzikos būrelius“, – kalbėjo VIMS direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jolanta Riaukienė.

Vaikams žmogiškąsias vertybes puoselėti padeda nuolatinis dalyvavimas įvairaus pobūdžio socialinėse akcijose. „Mūsų vaikai jautrūs ir dėmesingi, jie noriai pagelbėjo vienišiems pagyvenusiems žmonėms, rūpinasi benamiais gyvūnais. VIMS Kaziuko mugėje surinktus pinigus skyrėme UNICEF fondui, – pasakojo J.Riaukienė. – Tėvai sako pastebintys, kad per įvairias sveikatingumo ar socialines akcijas išmoktus dalykus vaikai pritaiko ir namuose. Tai, manau, jau ne tik mokyklos, bet ir visos bendruoPR menės laimėjimas.“

16

balandžio 25–gegužės 1, 2013

pAsaulis

V.Pu­ti­no

lai­vą siū­buo­ja audringi vė­jai Be­veik suė­jus pir­miems tre­čios ka­den­ci­ jos me­tams Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas šian­dien vėl bend­raus su tau­ta „tie­sio­gi­ne li­ni­ja“.

Ar ša­lies va­do­vas tu­rės kuo pa­si­gir­ti?

By­la be nu­ken­tė­ju­sio­jo

Tarp dau­giau nei mi­li­jo­no klau­si­ mų, ku­riuos gy­ven­to­jai prieš „tie­ sio­gi­nę li­ni­ją“ pa­tei­kė ša­lies va­do­ vui, be so­cia­li­nių pro­ble­mų, daž­nai skam­ba ir Alek­se­jaus Na­val­no pa­ var­dė. „Ka­da baig­sis gė­din­gas A.Na­val­ no teis­mas? Nuo ka­da sa­vo nuo­ mo­nės iš­reiš­ki­mas ta­po nu­si­kal­ti­ mu?“ – klau­sia vie­ni. „Ko­dėl ne­svars­to­ma ga­li­my­ bė įdar­bin­ti opo­zi­ci­jos ly­de­rius (A.Na­val­ną ir ki­tus)? Nors ko­kia nors nau­da bū­tų iš jų, ir tau­ta ga­ lė­tų įver­tin­ti, ar jie ko nors ver­ti!“ – siū­lo ki­ti.

Ru­si­jos Ki­ro­vo mies­te vyks­tan­tis teis­mas su­lau­kė di­de­lio at­gar­sio ir pa­čio­je Ru­si­jo­je, ir už jos ri­bų. Čia A.Na­val­nas tei­sia­mas už nu­si­kals­

ta­mą ūki­nę veik­lą, esą bū­da­mas Ki­ro­vo sri­ties gu­ber­na­to­riaus pa­ ta­rė­ju pa­si­sa­vi­no pi­ni­gų iš vals­ty­ bi­nės me­die­nos bend­ro­vės. Ir tai ne­vie­nin­te­lė opo­zi­ci­jos ly­de­riui iš­ kel­ta by­la, o tik pir­mo­ji, pa­sie­ku­ si teis­mą.

Vie­no­je iš ki­tų by­lų jis kal­ti­na­ mas tuo, kad prieš 2007 m. par­la­ men­to rin­ki­mus pa­si­sa­vi­no pi­ni­gų iš De­ši­nių­jų jė­gų są­jun­gos ka­sos, nors ši par­ti­ja jau ne­beeg­zis­tuo­ ja ir jo­kių ma­te­ria­li­nių pre­ten­zi­ jų A.Na­val­nui nie­ka­da ne­bu­vo pa­ reiš­ku­si.

Dau­ge­liui ana­li­ti­kų by­los be nu­ ken­tė­ju­sio­jo ke­lia nuo­sta­bą ir min­ čių, kad Krem­lius įžvel­gia grės­ mę iš A.Na­val­no ir to­dėl sie­kia bet ko­kia kai­na jį nu­teis­ti. Net lyg­ti­nė baus­mė už­trenk­tų jam du­ris į po­

Prie­ši­nin­kai: V.Pu­ti­no (nuo­tr. kai­rė­je) pir­mus tre­čios ka­den­ci­jos me­tus vai­ni­kuo­ja įsi­bė­gė­jęs teis­mo pro­ce­sas

li­ti­ką. To­kiu at­ve­ju jis ne­ga­lė­tų ne tik ba­lo­ti­ruo­tis rin­ki­muo­se, bet ir or­ga­ni­zuo­ti ma­si­nių ak­ci­jų.

Drą­suo­lis, pa­tin­kan­tis mi­niai

Tei­si­nin­kas, ko­vo­to­jas su ko­rup­ci­ ja ir tink­la­raš­ti­nin­kas A.Na­val­nas ly­gi­na­mas su įvai­riais po­li­ti­niais maiš­tau­to­jais, pra­de­dant „Wi­ki­ Leaks“ įkū­rė­ju Ju­lia­nu Assange’u ir bai­giant gar­siu ko­vo­to­ju su apart­

hei­dą Nel­so­nu Man­de­la. Kaip po­ ten­cia­lus po­li­ti­nis ly­de­ris, jis jau pra­no­ko J.Aassange’ą, bet dar ne­ pri­lygs­ta N.Man­de­lai. A.Na­val­nas yra jau­nas, tik 36-erių, nuo­vo­kus ir įžval­gus, jis pa­tin­ka mi­niai ir yra drą­sus. Jis pui­kiai iš­nau­do­ja in­ ter­ne­to ga­li­my­bes ir tu­ri ti­ria­mo­ sios žur­na­lis­ti­kos ga­bu­mų. Jis per­ ka vals­ty­bi­nių naf­tos bend­ro­vių ir ban­kų ak­ci­jas, o pa­skui, nau­do­da­

ma­sis mi­no­ri­ta­ri­nio ak­ci­nin­ko tei­ sė­mis, iš­trau­kia į vie­šu­mą jų ne­ šva­rius skal­bi­nius. A.Na­val­nas yra ru­sų tau­ty­bės ir sa­vo pa­si­ro­dy­mus jis kar­tais „pa­gar­di­na“ na­cio­na­lis­ti­ ne re­to­ri­ka. Jo li­be­ra­liems drau­gams tai ne­pa­tin­ka, bet tai su­bti­lus ir pra­ ktiš­kas žings­nis. Ši­taip A.Na­val­nas ap­si­sau­go nuo V.Pu­ti­no puo­li­mo – šis mėgs­ta kal­tin­ti sa­vo kri­ti­kus esant Va­ka­rų ma­rio­ne­tė­mis.

Aud­rin­gi pir­mie­ji ka­den­ci­jos me­tai 2012 m. ge­gu­žė. Tūks­tan­ti­nis pro­tes­tas prieš rin­ki­mų fal­si­fi­ka­vi­mą Mask­vos Bo­lot­na­jos aikš­tė­je bai­gė­si de­monst­ ran­tų su­si­rė­mi­mais su po­li­ci­ja, areš­ tais ir bau­džia­mo­sio­mis by­lo­mis opo­ zi­ci­jos ly­de­riams.

2012 m. lie­pa. Per po­tvy­nį Kryms­ke Ru­si­jos pie­tuo­se žu­vo 171 žmo­gus. Ru­ sai kal­ti­no val­džią, kad ši lai­ku nein­for­ ma­vo gy­ven­to­jų apie ar­tė­jan­čią ne­lai­ mę ir gal­būt pa­ti ją su­kė­lė, at­vė­ru­si už­ tvan­kos šliu­zus.

2012 m. rugp­jū­tis. Ka­lė­ji­mo baus­mė, skir­ta trims pank­ro­ko gru­pės „Pus­ sy Riot“ na­rėms už „pan­kiš­ką mal­dą“ Mask­vos pa­grin­di­nė­je šven­tyk­lo­je, su­ kė­lė žmo­gaus tei­sių gy­nė­jų pa­si­pik­ti­ ni­mą.

pasaulis per savaitę

2012 m. lapk­ri­tis. Ko­rup­ci­ja ir pi­ni­gų grobs­ty­mu iš ka­riuo­me­nės biu­dže­to įtar­tas gy­ny­bos mi­nist­ras Ana­to­li­jus Ser­diu­ko­vas bu­vo at­sta­ty­din­tas, bet jo­ kių kal­ti­ni­mų ne­su­lau­kė ir by­lo­je li­ko tik kaip liu­di­nin­kas.

2013 m. ko­vas. Įsi­ga­lio­jus įsta­ty­mui, ku­riuo fi­nan­sa­vi­mą iš Va­ka­rų gau­nan­ čios Ru­si­jos po­li­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos api­ brė­žia­mos kaip „už­sie­nio agen­tai“, pra­ dė­tas ma­si­nis ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­ za­ci­jų tik­ri­ni­mas.

2013 04 18 2013 04 24

Šeš­ta­die­nis

Sek­ma­die­nis

Pir­ma­die­nis

Stip­riam že­mės dre­ bė­ji­mui smo­gus Si­ čua­no pro­vin­ci­jai Ki­ ni­jos piet­va­ka­riuo­se, žu­vo dau­giau nei 200 ir su­žeis­ta tūks­tan­čiai žmo­nių. Ne­di­de­ lia­me gy­ly­je ki­lęs dre­bė­ji­mas su­kė­lė že­ mės nuo­šliau­žas ir su­grio­vė daug pa­ sta­tų. Maž­daug 100 tūkst. žmo­nių li­ko be pa­sto­gės. Že­mės dre­bė­ji­mas su­kė­ lė pa­ni­ką net už ke­lių šim­tų ki­lo­met­rų esan­čiuo­se mies­tuo­se: žmo­nės bė­go į gat­ves, kai ku­rie li­ko vien su pi­ža­mo­mis ir šle­pe­tė­mis. Ki­ni­jos seis­mo­lo­gai už­re­ gist­ra­vo 7 ba­lų po­že­mi­nius smū­gius, o JAV geo­lo­gi­jos tar­ny­ba – 6,6 ba­lo. Ne­ lai­mė įvy­ko praė­jus pen­ke­riems me­ tams nuo dar di­des­nės Si­čua­no pro­vin­ ci­ją su­krė­tu­sios tra­ge­di­jos. 2008 m. per že­mės dre­bė­ji­mą čia žu­vo ar­ba din­go be ži­nios 87 tūkst. žmo­nių.

Per su­si­šau­dy­mą į pie­tus nuo Siet­lo esan­čia­me Fe­de­ral Way mies­to dau­gia­ bu­čių komp­lek­se bu­ vo nu­šau­ti pen­ki žmo­nės, vie­nas jų – įta­ria­ma­sis, ku­rį nu­ko­vė at­vy­kę po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai. Po sek­ma­die­nio va­ka­re re­ gist­ruo­to sku­baus iš­kvie­ti­mo į dau­gia­bu­ čių komp­lek­są iš­kvies­ti pa­rei­gū­nai pa­te­ ko tarp skrie­jan­čių kul­kų. „Įver­ti­nę pa­dė­tį pa­rei­gū­nai pa­ma­tė sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­je du su­žeis­tus vy­riš­kius, – pa­sa­ko­jo po­li­ ci­jos at­sto­vė Cat­hy Schrock. – Pa­rei­gū­ nas pa­mė­gi­no gel­bė­ti šiuos vy­rus ir kai jis priar­tė­jo, vie­nas ant že­mės gu­lė­ju­ sių vy­riš­kių ėmė siek­ti gink­lo.“ Po­li­ci­nin­ kai pra­dė­jo šau­dy­ti į įta­ria­mą­jį. Net­ru­kus bu­vo pa­tvir­tin­ta, kad sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­je yra trys ne­gy­vi vy­rai. Dar vie­na mo­te­ris ir vy­ras ras­ti ne­gy­vi gre­ti­ma­me bu­te.

Ni­ka­rag­vo­je su­lai­ky­ tas ieš­ko­m iau­s ias Ame­ri­kos nu­si­kal­tė­ lis – bu­vęs Va­šing­to­no mo­kyk­los mo­ky­to­jas, kal­ti­na­mas vai­kų po­rnog­ra­fi­jos ga­my­ba ir lai­ky­mu. Nuo praė­ju­sių me­tų ba­lan­džio 31-ų Eri­cas Jus­ti­nas Tot­has užė­mė pir­mą vie­tą JAV Fe­de­ra­li­nio ty­ri­mų biu­ro (FTB) skel­bia­ma­me ieš­ko­miau­sių nu­si­kal­tė­lių są­ra­še. Už jo suė­mi­mą bu­vo siū­lo­mas 100 tūkst. do­le­rių at­ly­gis. E.J.Tot­has pra­dė­jo slaps­ty­tis 2008 m., kai jo fo­toa­ pa­ra­to at­min­ties kor­te­lė­je bu­vo ap­tik­ta po­rnog­ra­fi­nės me­džia­gos. Tei­sė­sau­ga iš­ siaiš­ki­no, kad vy­ras, be­veik tre­jus me­tus dės­tęs pres­ti­ži­nė­je Va­šing­to­no mo­kyk­lo­ je, bu­vo įren­gęs slap­tą ka­me­rą ber­niu­kų tua­le­te. Ni­ka­rag­vos tei­sė­sau­ga pra­ne­šė, kad E.J.Tot­has bu­vo suim­tas ša­lies šiau­ rė­je, prie Hon­dū­ro sie­nos.

17

balandžio 25–gegužės 1, 2013

pasaulis diena.lt/naujienos/uzsienis

Va­gia vi­si, vis­ką ir vi­ sur. V.Pu­ ti­nas bi­jo, kad ir pa­ sau­lio fut­ bo­lo čem­ pio­na­to lau­kia tas pa­ts.

s prieš opo­zi­ci­jos ly­de­rį A.Na­val­ną.

A.Na­val­no po­li­ti­nę pro­gra­mą su­da­ro lais­vo­sios rin­kos idė­jos, ku­ rios ža­vi au­gan­čią Ru­si­jos pa­si­tu­ rin­čių­jų kla­sę, ir ne­gai­les­tin­ga ko­va su ko­rup­ci­ja, nė vie­no ne­pa­lie­kan­ti abe­jin­go ša­ly­je, kur, at­ro­dy­tų, re­tas san­do­ris ap­siei­na be ky­šio.

Ko­rup­ci­ja ker­ta per įvaiz­dį

Pir­muo­sius V.Pu­ti­no pre­zi­den­ta­ vi­mo me­tus ap­tem­dė ko­rup­ci­jos

„Scan­pix“ nuo­tr.

skan­da­lai, ku­rie ver­tė iš po­stų mi­ nist­rus ir jų pa­dė­jė­jus, o de­pu­ta­tus bei se­na­to­rius ver­tė su­dė­ti man­ da­tus. Pre­zi­den­tas gar­siau pra­bi­ lo apie ko­vą su ko­rup­ci­ja, ini­ci­ja­vo drau­di­mą vals­ty­bės pa­rei­gū­nams lai­ky­ti pi­ni­gus už­sie­ny­je.

Ru­si­jos Po­li­ti­nių tech­no­lo­gi­jų cent­ro di­rek­to­rius Igo­ris Bu­ni­ nas įžvel­gia tris prie­žas­tis, ko­dėl V.Pu­ti­nas taip ak­ty­viai ėmė­si ko­

Ru­sai no­ri nau­jo vei­do Le­va­dos nuo­mo­nių ty­ri­mų cent­ro duo­me­ni­mis, ku­rie bu­vo pa­skelb­ti šį mė­ne­sį, V.Pu­ti­no rei­tin­gai lie­ka sta­bi­lūs, bet ko­ne pu­sė ru­sų 2018ai­siais no­rė­tų nau­jo pre­zi­den­to.

Re­m ian­t is ap­k lau­s os duo­ me­n i­m is, 22 pro­c. ru­ sų 2018 m. bal­suo­tų už V.Pu­t i­no per­r in­k i­mą ket­v ir­t ai ka­den­c i­jai.

47 pro­c. res­pon­den­ tų at­sa­kė, kad pre­z i­ den­to po­s te no­rė­t ų ma­ty­ti ko­k į nors nau­ ją as­me­nį. Prem­je­ro pa­

rei­gas ei­nan­tį Dmit­ri­jų Med­ve­de­vą pa­lai­ky­tų 8 pro­c. res­pon­den­tų.

Už tink­la­raš­ti­nin­ką ir ko­vo­to­ją su ko­rup­ci­ja A.Na­val­ną bal­suo­tų 14 pro­c. Le­va­dos ty­ri­mų cent­ro ap­ klaus­tų žmo­nių. Pa­ly­gin­ti su praė­ju­siais me­tais, opo­ zi­ci­jos vei­kė­jo rei­tin­gas smu­ko 5 pro­c., bet ge­ro­ kai pa­di­dė­jo jo ži­no­mu­ mas. Per­nai pa­va­sa­rį jo var­dą at­pa­ži­no tik kas ket­vir­tas Ru­si­jos gy­ven­ to­jas, o da­bar – dau­giau nei treč­da­lis (37 pro­c.).

Ant­ra­die­nis Pran­cū­zi­jos Na­cio­na­ li­nė asamb­lė­ja, par­la­ men­to že­mie­ji rū­mai, pa­tvir­ti­no įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­riuo le­ga­ li­zuo­ja­mos gė­jų san­tuo­kos ir jiems lei­ džia­ma įsi­vai­kin­ti, nors ke­lis mė­ne­sius ne­si­lio­vė pro­tes­tai. Tei­sin­gu­mo mi­nist­ rė Chris­tia­ne Tau­bi­ra pa­svei­ki­no to­kį spren­di­mą ir pa­va­di­no tai is­to­ri­ne aki­ mir­ka Pran­cū­zi­jos is­to­ri­jo­je. Įs­ta­ty­mas, ku­riuo gė­jų ir les­bie­čių po­ roms taip pat bus leis­ta įsi­vai­kin­ti, įsi­ ga­lios tik tuo­met, kai bus pa­si­ra­šy­tas pre­zi­den­to Fran­çois Hol­lan­de’o. Be to, jį dar ga­li­ma ap­skųs­ti Kons­ti­tu­ci­nei ta­ ry­bai. Pri­reiks bent mė­ne­sio, kad ta­ry­ ba priim­tų ko­kį nors spren­di­mą, tad šio įsta­ty­mo prie­ši­nin­kai ti­ki­si dar pa­spaus­ ti F.Hol­lan­de’ą, ku­ris li­gi šiol pri­ta­rė įsta­ ty­mui, kad jis at­si­sa­ky­tų jį pa­si­ra­šy­ti.

rup­ci­jos. „Svar­biau­sia prie­žas­tis – V.Pu­ti­nas pra­dė­jo bi­jo­ti eli­to dvi­gu­bo lo­ja­lu­mo, – Ru­si­jos laik­ raš­čiui „Mos­kovs­kij Kom­so­mo­ lec“ sa­kė po­li­to­lo­gas. – Da­bar, jo ma­ny­mu, eli­tas ne­ga­li bū­ti lo­ja­ lus vie­nu me­tu ir Ru­si­jai, ir už­ sie­nio vals­ty­bei. Jis pri­va­lo tar­ nau­ti tik sa­vo ša­liai, as­me­niš­kai V.Pu­ti­nui, ir ne­tu­rė­ti jo­kių in­ te­re­sų už­sie­ny­je. Ki­taip ta­riant, da­bar vyks­ta eli­to na­cio­na­li­za­ ci­ja.

Ant­ra prie­žas­tis – ne tie­siog val­džios nee­fek­ty­vu­mas, o nee­ fek­ty­vu­mas, ku­ris lie­čia jo mėgs­ ta­mus pro­jek­tus. Plėt­ros pro­jek­tai Vla­di­vos­to­ke, pa­si­ren­gi­mas So­čio olim­pi­nėms žai­dy­nėms pa­ro­dė dis­ba­lan­są tarp iš­lai­dų ir re­zul­ta­ tų. Va­gia vi­si, vis­ką ir vi­sur. V.Pu­ ti­nas bi­jo, kad ir pa­sau­lio fut­bo­lo čem­pio­na­to lau­kia tas pa­ts. To­dėl jis ban­do bent su­ma­žin­ti ko­rup­ ci­ją, ku­ri ker­ta per jo sa­vi­mei­lę ir įvaiz­dį.

Tre­čia prie­žas­tis yra ta, kad ko­rup­ci­ja pri­klau­so tai ne­di­de­ lei pro­ble­mų gru­pei, do­mi­nan­čiai rin­kė­jus, su me­di­ci­na ir ko­mu­na­ li­niu ūkiu. V.Pu­ti­nas tu­rė­jo la­bai di­de­lę vil­tį, kad ko­va su ko­rup­ci­ja pa­di­dins jo rei­tin­gą.“ Au­gi­mas lė­tė­ja

Ru­si­jos so­cio­lo­gai pa­ste­bi, kad V.Pu­ti­no rei­tin­gus iš­ti­ko są­stin­ gis. Kaip vie­ną prie­žas­čių jie nu­ ro­do tai, jog gy­ven­to­jų ge­ro­vė taip ir ne­pa­sie­kė prieš­kri­zi­nio ly­gio.

Pre­zi­den­tui su­spau­dus šir­dį ten­ ka pri­pa­žin­ti, kad šiuo me­tu eko­ no­mi­nė pa­dė­tis ša­ly­je blo­gė­ja: ma­žė­ja in­ves­ti­ci­nis ak­ty­vu­mas ir eks­por­to apim­tis, au­ga ne­dar­bas, iš ša­lies trau­kia­si ka­pi­ta­las, o šių me­tų eko­no­mi­kos au­gi­mo pro­gno­ zė bu­vo su­ma­žin­ta iki 2,4 pro­c. „No­riu at­kreip­ti jū­sų dė­me­sį: 2,4 pro­c. – tai ma­žiau už bend­rą pa­sau­lio eko­no­mi­kos au­gi­mą. To­ kio pas mus se­niai ne­bu­vo“, – šią sa­vai­tę per So­čy­je vy­ku­sį pa­si­ta­ ri­mą eko­no­mi­kos klau­si­mais tei­ gė V.Pu­ti­nas.

Pa­si­ta­ri­me da­ly­va­vęs Alek­se­ jus Kud­ri­nas, ku­ris 11 me­tų ėjo fi­ nan­sų mi­nist­ro pa­rei­gas, o da­bar pa­si­ro­do opo­zi­ci­jos mi­tin­guo­se, dėl su­si­klos­čiu­sios pa­dė­ties kal­ ti­no vė­luo­jan­čias eko­no­mi­kos re­ for­mas.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Su „Laisvalaikio“ kortele

15 %

nuolaida 2 bilietams

18

balandžio 25–gegužės 1, 2013

sportas diena.lt/naujienos/sportas

SPO­RO AIST­RUO­LIO SA­VAI­TĖ

KUR? „Sie­mens“ are­no­je ir „Žal­gi­rio“ are­no­je ar­ba per „Sport1“ ir „Lie­tu­vos ry­to“ te­le­vi­zi­jas. KA­DA? Ba­lan­džio 25 d. 19 val. ir ba­lan­džio 26 d. 19 val.

LKL pus­fi­na­liai ir fi­na­lų pra­džia LKL čem­pio­na­to ly­de­riams Kau­no „Žal­gi­riui“ ir Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tui“ iki fi­na­lo trūks­ta vos vie­no žings­nio. Kau­nie­čiai į pus­fi­na­lį ga­li ženg­ti jau ket­ vir­ta­die­nį, jei sve­čiuo­se su­ge­bės įveik­ti Klai­pė­dos „Nep­tū­no“ pa­si­prie­ši­ni­ mą. „Lie­tu­vos ry­tas“ penk­ta­die­nį Prie­nuo­se taip pat ban­dys į fi­na­lą ženg­ti tie­siau­siu ke­liu. Po šių rung­ty­nių išaiš­kės, kas su­si­tiks per pir­mą­sias fi­na­lo rung­ty­nes jau kitą ant­ra­die­nį.

KUR? Vin­gio par­ko reg­bio sta­dio­ne.

KA­DA? Ba­lan­džio 27 d. 14 val., ta­čiau žiū­ro­vai ra­gi­na­mi rink­tis anks­čiau.

Reg­bis – kie­tas žai­di­mas Šeš­ta­die­nį bus pui­ki pro­ga iš­vys­ti Lie­tu­vos reg­bio rink­ti­nę. Vin­gio par­ke iš įvai­rių pa­sau­lio kam­pe­lių su­grį­žę lie­tu­viai mes iš­šū­kį Kroa­ti­jos reg­bi­nin­ kams. Nors mū­sų ša­lies rink­ti­nę su­da­ro mė­gė­jai, Lie­tu­vos vy­rai pa­si­ruo­šę siek­ti tik per­ga­lės. Bal­ka­nų at­sto­vus lie­tu­viai jau įvei­kė praė­ju­siais me­tais (28:26). Lie­tu­viams to­bu­lė­ti pa­de­da ir vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Li­nas Nau­ja­lis, ku­ris ar­tė­jan­čiai dvi­ko­vai su kroa­tais pa­si­tel­kė ir nau­ją­sias tech­no­lo­gi­jas.

Už­duo­tis: Vil­niaus „Žal­gi­riui“ me­tas trium­fuo­ti ir Lie­tu­vos fut­bo­lo A ly­go­je?

Lie­tu­vos fut­bo­las atsigauna?

Sa­vait­ga­lį Lie­tu­vos fut­bo­lo A ly­go­je fi­ni­šuos pir­mas čem­pio­na­ to ra­tas. Pir­mų sep­ty­nių sa­vai­čių iš­si­šo­kė­liai ir nu­si­vy­li­mai.

Kuo šio se­zo­no pir­me­ny­bės ski­ria­si nuo anks­tes­nių?

Ba­lys Šmig­les­kas

b.smigelskas@diena.lt

„At­lan­to“ re­ne­san­sas

KUR? „Sie­mens“ are­no­je.

KA­DA? Ba­lan­džio 27 d. 19 val.

Bu­ši­do meist­rų ko­vos „Sie­mens“ are­ną jau šį šeš­ta­die­nį su­dre­bins bu­ši­do ren­gi­nys „K-1 World GP 2013 in Vil­nius“. Tur­ny­ro reikš­mė itin di­džiu­lė. Še­šių su­per­ko­vų nu­ga­lė­to­jai dvie­jo­se skir­tin­go­se svo­rio ka­te­go­ri­jo­se ke­liaus į „K -1 World GP Fi­nal 16“ pa­ grin­di­nius še­šio­lik­tu­kus. Dėl tei­sės kau­tis dėl di­džio­jo pri­zo sun­kaus svo­rio ka­te­go­ri­jo­je Lie­tu­vai at­sto­vaus lapk­ri­tį „Bu­ši­do Hero’s“ tur­ny­ro auk­su pra­džiu­ gi­nęs Min­dau­gas Sa­ka­laus­kas.

KUR? Mad­ri­de ir Bar­se­lo­no­je ar­ba per „Via­sat Sport Bal­tic“ ir „TV6“ te­le­vi­zi­jas.

KA­DA? Ba­lan­džio 30 d. ir ge­gu­žės 1 d. 21.45 val.

Čem­pio­nų ly­gos žvaigž­džių ka­rai Le­mia­mos ko­vos už­virs ir fut­bo­le aikš­tė­se. Mad­ri­do „Real“ at­sa­ko­ma­ja­me pus­fi­na­lio ma­če ant­ra­die­nį ban­dys pa­lauž­ti be­si­kan­džio­jan­čią Dort­mun­do „Bo­rus­sios“ vie­nuo­li­kę. Die­na vė­liau paaiš­kės ir ant­ra­sis Čem­pio­nų ly­gos fi­na­ lo da­ly­vis. Na­muo­se „Bar­ce­lo­na“ priims šį se­zo­ną nuo­sta­bų fut­bo­lą žai­džian­tį Miun­che­no „Bayern“. Rea­lių šan­sų ženg­ti į fi­na­lą tu­ri vi­si ke­tu­ri klu­bai. Iš­vy­si­ me vo­kiš­ką, is­pa­niš­ką, o gal­būt miš­rų fi­na­lą? Vi­si at­sa­ky­mai jau grei­tai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pas­ta­ruo­sius du se­zo­nus klu­bas murk­dė­si tur­ny­ri­nės len­te­lės dug­ ne (užim­tos 8 ir 11 vie­tos). Uos­ ta­mies­čio per­ga­lė prieš „Žal­gi­rį“ čem­pio­na­to star­te nu­ste­bi­no dau­ ge­lį. Ta­čiau vė­liau pa­bi­ru­sios per­ ga­lės pri­ver­tė „At­lan­to“ pa­jė­gu­mą įver­tin­ti iš nau­jo. Šie­met klai­pė­ die­čiai per sep­ty­nis tu­rus su­klu­po vos kar­tą ir su 18 taš­kų uži­ma sau neįp­ras­tą ly­de­rio po­zi­ci­ją. „At­lan­ tas“ ka­muo­lį į var­žo­vų var­tų tink­lą kol kas yra pa­siun­tęs 15 kar­tų. Vien klai­pė­die­čių puo­lė­jas Eval­das Ra­ ziu­lis tai pa­da­rė de­vy­nis kar­tus. Šie fak­tai ro­do, kad fut­bo­li­nin­kai tin­ka­mai pri­si­tai­kė prie griež­tos vy­ riau­sio­jo tre­ne­rio Kons­tan­ti­no Sar­ sa­ni­jos žai­di­mo fi­lo­so­fi­jos. Stra­te­ gas prieš pat A ly­gos star­tą at­si­sa­kė ke­lių ži­no­mų Lie­tu­vos fut­bo­li­nin­kų pa­slau­gų ir nu­spren­dė rem­tis jau­ nai­siais mies­to ta­len­tais. Prieš se­ zo­ną klu­bo va­do­vy­bė šiuos me­tus api­bū­di­no kaip eks­pe­ri­men­ti­nius.

Me­da­lius „At­lan­tui“ ka­bin­ti dar tik­rai anks­ti, ta­čiau to­kia sėk­min­ ga pra­džia pa­ža­di­no ir E.Ra­ziu­lio am­bi­ci­jas. „Tai tik se­zo­no pra­džia, ta­čiau jau da­bar su­si­mąs­tau apie auk­są“, – ti­ki­no puo­lė­jas. „Žal­gi­rio“ vil­tys

Prieš se­zo­ną Vil­niaus „Žal­gi­rio“ sau­gas Ry­tis Le­liū­ga žo­džių į va­tą ne­vy­nio­jo: „Pla­no B nė­ra – tu­ri­me tap­ti čem­pio­nais.“ To­kiais pa­reiš­ki­mais ste­bė­tis ne­reik­tų. Dar prieš penk­me­tį le­

gen­di­nis klu­bas ba­lan­sa­vo ties iš­ ny­ki­mo ri­ba ir bu­vo pri­pa­žin­tas ne­veiks­niu, o jau 2010-ai­siais grį­ žęs į aukš­čiau­sią­ją ša­lies ly­gą pa­ si­da­bi­no bron­zos me­da­liais. Po to bu­vo du si­dab­ro se­zo­nai.

Ko­vo pra­džio­je žal­gi­rie­čiai prin­ ci­pi­nia­me mū­šy­je su Pa­ne­vė­žio „Ek­ra­nu“ iš­ko­vo­jo Lie­tu­vos fut­ bo­lo fe­de­ra­ci­jos (LFF) su­per­tau­rę.

Me­tas trium­fuo­ti ir A ly­go­je?

Ry­tis Le­liū­ga:

Pla­no B nė­ra – tu­ri­ me tap­ti čem­pio­nais.

„Ek­ra­nas“ pri­ge­so?

Eta­ti­niam Lie­tu­vos čem­pio­nui se­ zo­no star­tas kaip nie­kad su­dė­tin­ gas. Du pra­lai­mė­ji­mai, ly­gio­sios ir ke­tu­rios per­ga­lės kol kas pa­ne­vė­ žie­čiams tur­ny­ri­nė­je len­te­lė­je lei­ džia bū­ti vos tre­tiems. Šia­me se­ zo­ne aukš­tai­čiams dėl pa­tir­tos trau­mos jau ne­be­pa­dės ko­man­dos ka­pi­to­nas Au­ri­mas Ku­čys.

Ta­čiau il­ga­me­tis „Ek­ra­no“ vy­ riau­sia­sis tre­ne­ris Val­das Ur­bo­ nas tu­r i dar daug neiš­n au­d o­t ų re­zer­v ų. Praė­j u­s io se­zo­n o įvar­ čių ma­ši­na Ar­tū­ras Rim­ke­vi­čius, at­ro­d o, jau pa­j u­to krau­jo kva­ pą. Re­zul­ta­ty­viau­sias vi­sų lai­kų A ly­gos žai­d ė­jas į bu­v u­s ios ko­ man­d os „Šiau­l ių“ var­t us įmu­š ė tris įvar­čius ir la­biau­siai pri­si­dė­ jo prie „Ek­ra­nui“ psi­cho­lo­giš­kai svar­bios per­ga­lės. Ti­kė­ti­na, kad ant­ra­m e ra­te var­ž o­vams atim­

ti taš­k us iš „Ek­ra­n o“ bus daug sun­kiau. „Kruo­ja“ su­bren­do per­ga­lėms?

Penk­tą se­zo­ną aukš­čiau­sio­je ša­ lies ly­go­je da­ly­vau­jan­ti Pak­ruo­jo „Kruo­ja“ re­zul­ta­tus ge­ri­na kas­met.

2009-ai­siais klu­bas pir­me­ny­bes bai­gė vos aš­tun­tas, o per­nai nu­si­ lei­do tik pri­zi­nin­kų tre­je­tui.

Pir­mas ra­tas klu­bui klos­tė­si per­mai­nin­gai. Į su­dė­tin­gą fi­nan­ si­nę pa­dė­tį pa­te­kęs klu­bas li­ko be le­gio­nie­rių, ta­čiau tai ne­sut­ruk­ dė „Kruo­jai“ ir šie­met bū­ti rim­tai pre­ten­den­tei į me­da­lius.

Tie­sa, ypač skau­dus bu­vo pra­ lai­mė­ji­mas „Ek­ra­nui“ (6:2). Nu­li­ nės ly­gio­sios su „Žal­gi­riu“ ko­man­ dai įpū­tė op­ti­miz­mo, bet ne­sėk­mė prieš čem­pio­na­to ly­de­rio „At­lan­to“ fut­bo­li­nin­kus „Kruo­ją“ vėl grą­ži­no ant že­mės.

Jei­gu žai­dė­jai neiš­si­vaikš­čios, ko­man­da ga­li virs­ti tam­siuo­ju pir­ me­ny­bių ark­liu­ku.

Nau­ji vė­jai

Tei­gia­mi po­slin­kiai pa­ste­bi­mi ir ly­gos vie­šų­jų ry­šių sek­to­riu­je. Pa­ reng­ti spal­vin­gą tu­ro anon­są, ap­ žval­gas po rung­ty­nių, tre­ne­rių ir žai­dė­jų ko­men­ta­rus daug fi­nan­si­ nių iš­tek­lių ne­rei­ka­lau­ja, o to­kio­ mis ma­žo­mis są­nau­do­mis ku­ria­ mas pa­trauk­lus pro­duk­tas.

Lie­tu­vių fut­bo­las sa­vo tech­ni­ ka, įspū­din­gais sta­dio­nais ar ypa­ tin­ga žai­dė­jų cha­riz­ma žiū­ro­vų ne­pri­si­vi­lios. Ta­čiau dir­bant tin­ ka­ma link­me ir at­si­ri­bo­jant nuo fi­ nan­si­nių ne­pri­tek­lių bei ko­rup­ci­jos skan­da­lų šlei­fo ga­li­ma at­ras­ti ža­vių kam­pų.

19

balandžio 25–gegužės 1, 2013

26p.

Vilniečio savaitgalio renginių gidas.

savaitgalis

prasideda su „Vilniaus diena“

„Cir­ko ar­tis­to pro­fe­si­ja gra­žiau­sia pa­sau­ly­je“ Sep­ty­nis spek­tak­lio „Alegr­ía“ pa­si­ro­dy­mus Lie­tu­vai pa­do­va­no­jęs pa­ sau­li­nio gar­so Ka­na­dos „Sau­lės cir­kas“ juo­kais va­di­na­mas ke­liau­ jan­čiu skruz­dė­ly­nu, ku­rio gy­ven­to­jai gy­ve­na pa­gal tai­syk­les, at­lie­ ka nu­ma­ty­tas pa­rei­gas ir kar­tu ku­ria nuo­sta­bų sa­vo pa­sau­lį. 20 Ag­nė Klim­čiaus­kai­tė a.klimciauskaite@diena.lt

Po­žiū­ris: ak­ro­ba­tė Élo­die cir­ką va­di­na ne dar­bu, o aist­ra, ku­ri su­tei­kia lai­mės.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

20

balandžio 25–gegužės 1, 2013

savaitgalis

Ko­man­da: žiū­ro­vus pa­ke­rin­tį spek­tak­lio „Alegr­ía“ pa­sau­lį ku­ria 55 ar­tis­tai, 45 pa­gal­bi­nin­kai ir tech­ni­niai dar­buo­to­jai, 100 vie­to­je sam­do­mų tal­ki­nin­kų.

„Cir­ko ar­tis­to pro­fe­si­ja gra­žia Žiū­ro­v us pa­ke­r in­t į 19 spek­tak­lio „Alegr­ía“ pa­sau­lį ku­ria 55 ar­tis­tai, 45 pa­gal­

bi­nin­kai ir tech­ni­niai dar­buo­to­jai, 100 vie­to­je sam­do­mų tal­ki­nin­kų. O pa­ma­tus – 45 t įran­gos bei įvai­rių reik­me­nų, tarp jų – 4 tūkst. sce­ nos kos­tiu­mų ir jų de­ta­lių, įspū­ din­go dy­džio kon­tei­ne­rį su gri­mo reik­me­ni­mis, – at­ga­be­na 22 vil­ki­ kai. Spek­tak­lio už­ku­li­siuo­se įku­ria­ mas „mies­tas“: čia yra res­to­ra­nas, ku­ria­me be­si­dar­buo­jan­tys ke­tu­ ri vi­rė­jai pa­tie­ka­lus tru­pei ruo­šia pa­gal re­cep­tus, pa­tvir­tin­tus cent­ ri­nė­je cir­ko būs­ti­nė­je Mon­rea­ly­je, dra­bu­ži­nė ir siu­vyk­la, kur tai­so­mi bei tvar­ko­mi spek­tak­lio dra­bu­žiai, ba­tai, kau­kės, taip pat tre­ni­ruo­čių aikš­te­lė, poil­sio zo­na su te­le­vi­zo­ riu­mi. Lei­di­mą pa­žvelg­ti į „Sau­lės cir­ko“ už­ku­li­sius ly­di drau­di­mas fo­tog­ra­fuo­ti be­siil­sin­čius ar­tis­tus.

Cir­ko at­sto­vė paaiš­ki­no, kad jie būgš­tau­ja dėl kri­ti­kos ir nei­gia­mų ko­men­ta­rų, jei to­kios nuo­trau­kos pa­si­ro­dy­tų vie­šu­mo­je ir, ne­duok die, ku­ris nors triu­kas ne­pa­vyk­tų. „Alegr­íos“ ar­tis­tų gy­ve­ni­mas su­dė­lio­tas pa­gal gra­fi­ką: gast­ro­ lės trun­ka de­šimt sa­vai­čių, ta­da – dvi sa­vai­tės poil­sio ir vėl gast­ro­lės.

Kiek­vie­no ar­tis­to gy­ve­ni­mas tu­ri tilp­ti į du la­ga­mi­nus, sve­rian­čius

64 kg. O apie tai, ko­kio­mis spal­vo­ mis nu­si­da­žo cir­ko ar­tis­to gy­ve­ni­ mas nu­si­lei­dus už­dan­gai, pa­sa­ko­jo pran­cū­zė ak­ro­ba­tė Élo­die.

– Ko­kia yra ti­piš­ka „Sau­lės cir­ ko“ ar­tis­to die­na?

– Kiek­vie­ną sa­vai­tę bū­na­me vis ki­ta­me mies­te ar ki­to­je ša­ly­je. Pir­ ma­die­nis ir ant­ra­die­nis mums lais­ va­die­niai, tai­gi ga­li­me veik­ti, ką no­ri­me: lan­ko­mės mies­te, skai­to­ me, pra­mo­gau­ja­me. Nuo tre­čia­ die­nio pra­si­de­da tre­ni­ruo­tės. Tre­ ni­ruo­ja­mės pa­gal gra­fi­ką, nes vi­si sce­no­je bū­ti vie­nu me­tu ne­ga­li­me, val­go­me, spor­tuo­ja­me, taip pat tu­ri­me dvi lais­vas va­lan­das iki pa­ si­ruo­ši­mo spek­tak­liui. Tiek lai­ko pa­pras­tai neuž­ten­ka kur nors pa­ si­vaikš­čio­ti, tad daž­niau­siai lie­ka­ me sa­va­me „mies­te“ – are­no­je, kur iš­si­tie­sia­me ant čiu­ži­nių, žiū­ri­ me įvai­riau­sius fil­mus, kal­ba­me su šei­mo­mis in­ter­ne­tu, kar­tais pa­pil­ do­mai tre­ni­ruo­ja­mės. Li­kus dviem va­lan­doms iki spek­tak­lio, pra­de­da­ me ruoš­tis: da­ro­mės ma­kia­žą, ren­ gia­mės kos­tiu­mus, rū­pi­na­mės pa­ sku­ti­nė­mis de­ta­lė­mis. Po spek­tak­lio tvar­ko­mės, ne­ma­žai lai­ko uži­ma nu­si­va­ly­ti ma­kia­žą, kai ku­riems ar­tis­tams rei­kia at­lik­ti pra­ti­mus, o ta­da jau vyks­ta­me į vieš­bu­tį.

– Ar po spek­tak­lių iš­trūks­ta­te į mies­tą – ap­žiū­rė­ti jo, pa­sė­dė­ ti ka­vi­nė­je ar tie­siog pa­si­links­ min­ti?

– Pap­ras­to­mis dar­bo die­no­mis kur nors ei­na­ma la­bai re­tai. Aš as­me­ niš­kai nie­kur nei­nu, bet kai ku­rie lei­džia­si į mies­tą. Mums sa­vait­ga­ lis yra pir­ma­die­nis ir ant­ra­die­nis.

Jei no­ri­si pa­si­sė­dė­ti, daž­niau­siai tai da­ro­ma pir­ma­die­nį. Tie­sa, po spek­ tak­lio ne­pa­vyks­ta anks­ti at­si­gul­ti ir il­sė­tis dėl pa­pras­tos prie­žas­ties – po jo vis dar esa­me ku­pi­ni ad­re­na­ li­no, to­dėl rei­kia nu­rim­ti, tai­gi daž­ niau­siai bend­rau­ja­me su šei­mo­mis skai­pu, jei lai­ko skir­tu­mas ne­la­bai di­de­lis. Ma­niš­kiai gy­ve­na Pran­cū­ zi­jo­je, to­dėl bū­nant Eu­ro­po­je tai ne pro­ble­ma.

– Al­ko­ho­lis, ci­ga­re­tė, va­ka­rė­ liai – ta­bu cir­ko ar­tis­tui?

– Sten­giuo­si kuo ge­riau rū­pin­tis sa­vo kū­nu ir gy­ve­ni­mo ko­ky­be, to­ dėl tai ne­la­bai de­ra. Ma­no kū­nas – ma­no dar­bas. Ne­la­bai įsi­vaiz­duo­ju, kaip ga­lė­čiau at­lik­ti ak­ro­ba­ti­nius triu­kus su­rū­kiu­si pa­ke­lį ci­ga­re­čių – net jei pa­ti ne­jaus­čiau ža­los, šir­dies ty­ri­mas iš­kart pa­ro­dy­tų. Nuo­la­ti­nis al­ko­ho­lio var­to­ji­mas ir­gi at­si­liep­tų svei­ka­tai. Kar­tais sa­vait­ga­lį iš­ge­riu tau­rę, bet pa­pras­tai to ne­bū­na. Vi­si

ži­no, kad rū­ky­mas ir al­ko­ho­lis ken­ kia, ir ne tik cir­ko ar­tis­tui, bet esa­ me lais­vi rink­tis.

Iš tie­sų, cir­ke ne­ga­li bū­ti ru­ti­nos – vis­kas nuo­lat kei­čia­si.

je įmo­nė­je ir kiek­vie­no­je šei­mo­je.

Bet esa­me suau­gę žmo­nės ir pro­ fe­sio­na­lai, ge­ba­me at­skir­ti dar­bą ir as­me­ni­nius san­ty­kius. Jei jau ki­ lo pyk­čių, ga­li­ma pra­leis­ti sa­vait­ ga­lį to­liau vie­nam nuo ki­to ir nu­ rim­ti, ta­čiau sce­no­je da­ro­me tai, ką tu­ri­me da­ry­ti, – čia ne­ga­li bū­ti jo­ kių pa­ša­li­nių jaus­mų ir įta­kos pa­ si­ro­dy­mui.

– Ar šei­mos il­ge­sį lai­kas ap­mal­ ši­na?

– Ži­no­ma, pa­čio­je pra­džio­je sun­ku pri­pras­ti, kad šei­mos ne­be­ma­ty­ si daž­nai. Bet il­gai­niui su tuo su­si­ gy­ve­ni. Be to, cir­ke mes esa­me to­kie už­siė­mę, kad lai­kas bė­ga la­bai grei­ tai, ne­spė­ja­me pa­jus­ti nei nuo­bo­ du­lio, nei il­ge­sio. „Alegr­íos“ tru­pė juk taip pat yra kaip šei­ma, nors ir ne krau­jo. Vi­si esa­me la­bai ar­ti­mi, ži­no­me, kad jei iš­ky­la pro­ble­ma, vi­ sa­da at­si­ras, kas pa­dės ją iš­spręs­ti, ga­li­me vie­ni ki­tais pa­si­ti­kė­ti.

– O mei­lei yra vie­tos gy­ve­nant cir­ko rit­mu?

– Ar­tis­tai yra ir­gi žmo­nės, ku­rie my­li, o jei my­li, tai ir de­ri­na mei­ lę su dar­bu cir­ke. Kai ku­rie jų su­si­ tuo­kę, tu­ri vai­kų, ki­ti pa­lai­ko san­ ty­kius su my­li­mai­siais per at­stu­mą, kai ka­da ar­tis­tų mo­te­rys ke­liau­ja pa­skui tru­pę, nors jie ne­ga­li skir­ ti joms daug lai­ko. To­kie san­ty­kiai rei­ka­lau­ja daug pa­stan­gų, kant­ry­ bės, iš­ban­dy­mų. Aš pa­ti ne­ga­lė­čiau pa­lai­ky­ti san­ty­kių per at­stu­mą. Bet vi­si ren­ka­si sau priim­ti­niau­sią bū­ dą my­lė­ti, kur­ti šei­mą.

– Šei­mo­se pa­pras­tai ky­la di­ des­nių ar ma­žes­nių bar­nių. Ar tru­pė­je ne­su­ta­ri­mai nė­ra kliū­ tis sie­kiant ne­prie­kaiš­tin­gai at­ lik­ti nu­me­rius?

– Di­de­lių bar­nių tru­pė­je ne­bū­na, o konf­lik­tų ky­la – kaip kiek­vie­no­

– Ko­dėl san­ty­kiai per at­stu­mą jums ne­priim­ti­ni?

– Nep­riim­ti­ni ne to­dėl, kad bū­tų blo­gi, bet man bū­tų per sun­ku iš­ tver­ti. Net jei ar­tis­tų ant­ros pu­sės ke­liau­ja kar­tu, bet ne­dir­ba cir­ke, san­ty­kiai bū­na su­dė­tin­gi. Toks gy­

21

balandžio 25–gegužės 1, 2013

savaitgalis

45 tonas

įran­gos ir įvai­rių reik­me­nų su sa­vi­mi nuo­lat ve­ža­si Ka­na­dos „Sau­lės cir­kas“.

Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

au­sia pa­sau­ly­je“ ve­ni­mo bū­das ga­li pui­kiai klos­ty­tis, bet tik tol, kol vai­kai vi­sai ma­ži. O kai atei­na lai­kas ei­ti į mo­kyk­lą, ten­ ka ap­si­spręs­ti. Aš ne­ga­lė­čiau gy­ ven­ti to­li nuo sa­vo šei­mos.

Kal­bant apie ant­rą pu­sę, ga­liu pa­ si­džiaug­ti, kad man pa­si­se­kė, – ma­no drau­gas taip pat yra tru­pės ar­tis­tas, tai­gi ke­liau­ja­me kar­tu, ne­rei­kia nuo­ lat skir­tis ir gy­ven­ti lau­ki­mu. Ta­čiau, ži­no­ma, su­tik­ti sa­vo žmo­gų tru­pė­je yra išim­tis. Nuos­ta­bi išim­tis.

– Jū­sų san­ty­kių šian­dien ne­ tem­do bui­tis, ru­ti­na. Ne­pa­gal­ vo­ja­te, kad sės­les­nis gy­ve­ni­ mas juos su­jauk­tų?

– Iš tie­sų, cir­ke ne­ga­li bū­ti ru­ti­nos – vis­kas nuo­lat kei­čia­si. Kas sa­vai­ tę nau­ji mies­tai, ša­lys, nau­jas tre­ ni­ruo­čių gra­fi­kas, nau­ja die­not­ var­kė, net pub­li­ka kas­kart ki­to­kia.

Spek­tak­lio pa­va­di­ni­mas „Alegr­ía“ reiš­kia džiaugs­mą, to­kia ir mū­sų kas­die­ny­bė. Ne­gal­vo­ja­me, kas bū­ tų, jei bū­tų, bet, ma­nau, gy­ven­da­ mi taip kaip da­bar, iš­moks­ta­me ir to, kaip ru­ti­ną iš­sklai­dy­ti.

– Ar cir­ke bū­na pa­vy­do sce­nų, mei­lės tri­kam­pių?

– Ne­ma­nau, kad cir­ke jaus­mai yra ki­to­kie nei ku­rio­je nors dar­bo­vie­ tė­je, o ar yra pa­vy­do ir mei­lės tri­

kam­pių, pri­klau­so nuo pa­čių žmo­ nių as­me­ni­nių sa­vy­bių. Vis­gi tu­rint ant­rą pu­sę, dir­ban­čią cir­ke ir nuo­ lat ke­liau­jan­čią, pa­si­ti­kė­ji­mas tie­ siog gy­vy­biš­kai bū­ti­nas. Ta­čiau jis bū­ti­nas ir ta­da, jei ta­vo ant­ra pu­sė – jū­ri­nin­kas ar tie­siog ke­liau­to­jas.

– Ar dirb­da­ma cir­ke tu­ri­te ga­ li­my­bę bent trum­pam su­si­kur­ ti kam­pe­lį, ku­ris pri­min­tų na­ mus?

– Taip. Na­mus iš nau­jo ku­riu kiek­ vie­ną sa­vai­tę. Kaip ir kiek­vie­nas ar­tis­tas, tu­riu sa­vo kam­pe­lį, ku­rį sten­giuo­si jau­kiai įreng­ti kad ir tai vie­nai sa­vai­tei. Ga­liu sa­ky­ti, kad tai ma­no na­mai: čia ma­no kom­piu­te­ris, kur ma­no gy­ve­ni­mas su­ka­si, ma­no de­ko­ra­ci­jos, ma­no nuo­trau­kos.

– Nie­ka­da ne­gir­dė­jo­te tė­vų prie­kaiš­tų, kad cir­kas – ne­rim­ tas dar­bas, ver­čiau rink­tis pra­ktiš­kes­nes stu­di­jas?

– Ne, nie­ka­da. „Sau­lės cir­kas“ gar­ sus vi­sa­me pa­sau­ly­je, žmo­nės pui­ kiai ži­no, kad tai nė­ra tra­di­ci­nis cir­kas, o la­biau mu­zi­ki­nis teat­ras su cir­ko ele­men­tais. Kas čia ga­lė­tų bū­ti ne­rim­ta? Cir­ką net la­biau va­ din­čiau ne dar­bu, o aist­ra, tai man su­tei­kia lai­mės. O ma­no tė­vai di­ džiuo­ja­si tu­rė­da­mi duk­rą, da­ly­vau­

jan­čią „Sau­lės cir­ko“ veik­lo­je, kaip ir ma­no ar­ti­mie­ji, drau­gai.

Čia iš­moks­ta­me su­ gy­ven­ti su įvai­riau­ sių kul­tū­rų žmo­nė­ mis, iš­moks­ta­me nau­jų kal­bų.

– Jū­sų šei­mo­je bu­vo ar yra cir­ ko ar­tis­tų?

– Ne, ap­skri­tai me­ni­nin­kų nė­ ra. Ma­no tė­vas bu­vo pro­fe­sio­na­lus spor­ti­nin­kas, žai­dė na­cio­na­li­nė­je reg­bio ko­man­do­je. Ne­la­bai ar­tis­ tiš­ka, bet iš jo pa­vel­dė­jau fi­zi­nius duo­me­nis. Ma­ma to­li ir nuo spor­ to, ir nuo me­no. Ne­tu­riu ar­tis­tų ge­ nų, tai­gi ga­lė­čiau sa­ky­ti, kad nuė­ jau sa­vo pa­si­rink­tu ke­liu.

– Atos­to­gau­ti vyks­ta­te pas šei­ mą ar ke­liau­ja­te?

– Daž­niau­siai vi­si grįž­ta­me pas sa­vo šei­mas. Prieš ke­le­rius me­tus dar kur nors ke­liau­da­vau paa­tos­ to­gau­ti, pa­žin­ti vie­ną ar ki­tą kraš­ tą, mies­tą, bet po sep­ty­ne­rius me­tus trun­kan­čio ke­lia­vi­mo su cir­ku no­ri­ si tie­siog su­grįž­ti į na­mus.

– Ar nėš­tu­mas cir­ko ar­tis­tei reiš­kia kar­je­ros pa­bai­gą?

– Ne­bū­ti­nai. Yra ke­le­tas mo­te­rų, ku­ rios grį­žo į cir­ką po nėš­tu­mo ir ke­lia­ vo su vai­kais. Šiuo me­tu tru­pė­je to­kių at­ve­jų nė­ra, bet ne­se­niai bu­vo vie­na ma­ma, ku­ri į cir­ką grį­žo ne­tru­kus po to, kai gi­mė sū­nus. Per gast­ro­les tai tik­rai ne­leng­va. Ma­mai tre­ni­ruo­jan­ tis, re­pe­tuo­jant, vai­ką tu­ri kas nors pri­žiū­rė­ti, ji ga­li jaus­tis va­gian­ti lai­ ką iš vai­ko. Aš pa­ti ka­žin ar to no­ rė­čiau. Ma­no nuo­sta­ta to­kia, kad jei kur­siu šei­mą, tai au­gin­siu sa­vo vai­ kus pa­ti ir vi­są lai­ką. Ži­nau, kad kai bū­siu pa­si­ren­gu­si tu­rė­ti vai­kų, ar­tis­ tės kar­je­rą nu­trauk­siu.

– Įsi­vaiz­duo­ja­te sa­ve gy­ve­nan­ čią ra­miai na­me su vy­ru, vai­ kais, be­si­rū­pi­nan­čią bui­ti­mi, nu­to­lu­sią nuo spek­tak­lių spin­ de­sio?

– Aš ne tik „Sau­lės cir­ko“ ar­tis­tė.

Aš – ir mo­te­ris, ku­ri sva­jo­ja tu­rė­ ti šei­mą, sa­vo na­mus, jau­kiai juos su­tvar­ky­ti, ieš­ko­ti jiems in­ter­je­ ro de­ta­lių, rink­tis kad ir skal­bik­lį, šei­mi­nin­kau­ti vir­tu­vė­je. Ži­no­ma, vi­so to da­bar trūks­ta, bet toks jau ma­no gy­ve­ni­mo pa­si­rin­ki­mas. Da­ bar esu pa­si­rin­ku­si cir­ką, esu ja­me lai­min­ga, ir tai tę­sia­si jau sep­ty­ne­ rius me­tus. Ma­no kar­je­ra truks dar

dve­jus tre­jus me­tus, pa­skui tu­rė­ siu ga­li­my­bę pra­dė­ti ki­to­kį, ra­mes­ nį, gy­ve­ni­mą, ti­kiu, kad ne ma­žiau lai­min­gą nei da­bar­ti­nis.

– Ko­kia veik­la ga­lė­tu­mė­te už­ siim­ti bai­gu­si kar­je­rą „Sau­lės cir­ke“?

– Tie­są sa­kant, dar ne­la­bai apie tai mąs­tau. Tu­riu ke­le­tą min­čių, ką no­rė­čiau veik­ti: gal­vo­ju ir apie vai­di­ni­mą ko­me­di­jo­se, vi­sai įdo­mu bū­tų dirb­ti oro li­ni­jų bend­ro­vė­je, tik ne nuo­lat ke­liau­ti, bet dirb­ti ad­mi­ nist­ra­ci­jo­je.

– No­rė­tu­mė­te, kad jū­sų vai­kai bū­tų „Sau­lės cir­ko“ ar­tis­tai?

– Ži­no­ma, be jo­kių abe­jo­nių. Man cir­ko ar­tis­to pro­fe­si­ja gra­žiau­ sia pa­sau­ly­je. Lin­kė­čiau tu­rė­ti to­ kią ga­li­my­bę ne tik sa­vo vai­kams, bet ir vi­siems, ku­rie tu­ri ge­bė­ji­mų cir­kui. „Sau­lės cir­kas“ – ne­pa­kar­ to­ja­ma, įspū­din­ga pa­tir­tis ne tik pro­fe­si­jos, bet ir žmo­niš­ku­mo po­ žiū­riu. Čia iš­moks­ta­me su­gy­ven­ ti su įvai­riau­sių kul­tū­rų žmo­nė­ mis, iš­moks­ta­me nau­jų kal­bų. Dėl cir­ko lais­vai kal­bu ang­liš­kai, is­pa­ niš­kai, mo­kau­si ru­sų kal­bos. Ak­ ro­ba­tui „Sau­lės cir­kas“ yra kar­je­ ros vir­šū­nė, ku­rią pa­siek­ti sva­jo­ja tūks­tan­čiai ar­tis­tų.

22

balandžio 25–gegužės 1, 2013

savaitgalis

Ka­va iš iš­matų, ta­ra­ko­nai ir Me­tus In­do­ne­zi­jo­je gy­ve­nu­sios vertė­jos, po­lig­lotės Ju­li­jos Va­si­ len­ko at­min­ty­je ne­blanks­ta šios ša­lies vaiz­dai. Mo­te­ris la­bai norėtų ten su­grįžti, ne­pai­sydama bjau­ras­ties, ku­rios ten ap­stu.

Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

Pa­tek­ti ant žur­na­lo vir­še­lio

Žmonės: drau­giš­ki ir bend­ra­vimą

ver­ti­nan­tys in­do­ne­zie­čiai mie­lai po­za­vo su Ju­li­ja.

30

JAV do­le­rių In­do­ne­zi­jo­je kai­nuo­ja puo­de­lis musan­go iš­matose randamų pupelių ka­vos.

Še­šio­li­ka už­sie­nio kalbų mo­kan­ti 31 metų moteris In­do­ne­zi­jos Su­ra­ba­jos mies­te stu­di­ja­vo sep­ty­nio­liktąją – in­do­ne­zie­čių.

Mies­te, ku­rio sim­bo­lis – ryk­lys ir kro­ko­di­las, ji taip pat dir­bo vertė­ ja, da­ly­va­vo įvai­riuo­se pro­jek­tuo­se.

Lais­va­lai­kiu su ko­le­go­mis iš Len­ki­ jos, Slo­va­ki­jos, Vo­kie­ti­jos, ret­kar­ čiais vie­na ke­lia­vo po šalį. „Dau­ge­ ly­je vals­ty­bių sve­tim­ša­liams, juo­lab ki­tos spal­vos žmonėms, sun­ku in­ teg­ruo­tis, ta­čiau In­do­ne­zi­jo­je gy­ve­ na la­bai drau­giš­ki, nuo­širdūs žmo­ nės“, – žarstė komp­li­men­tus Ju­li­ja, su­si­žavė­ju­si net ir pa­pras­to­mis se­ nutė­mis, gy­ve­nan­čio­mis kai­me, sėdin­čio­mis ant suo­liu­ko ir bend­rau­ jan­čio­mis tar­pu­sa­vy­je.

Dau­gu­mai in­do­ne­zie­čių nėra svar­bu pra­bangūs dra­bu­žiai, ava­ lynė, au­to­mo­bi­liai. Jiems did­žiau­sia ver­tybė – drau­giš­ku­mas ir bend­ra­ vi­mas. „Jie būti­nai pa­si­tei­rau­ja apie tėvą, mamą, ar­ti­muo­sius, ar su­si­ tuokęs, jei ne – kodėl, jei taip – ar tu­ri vaikų, jei ne – kodėl?“ – po mėne­sio iš­tekė­sian­ti Ju­li­ja nuo­lat turė­da­vo at­lai­ky­ti klau­simų ata­ kas, įpras­ti, kad in­do­ne­zie­čiai no­ ri pa­lies­ti jos baltą odą.

170 cm ūgio lie­tuvę per­se­kio­da­ vo ir fo­tog­ra­fai. Dau­gu­ma vie­ti­nių žur­nalų re­dak­to­rių no­ri, kad bal­ taod­žiai su­tiktų nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti jų lei­di­nių, ypač ra­šan­čių apie ves­tu­ ves, vir­še­liui.

Mels­tis – vil­kint pi­ža­ma

Tie­sa, jau­nai mo­te­riai vie­nai ke­ liau­ti šio­je ša­ly­je, kur apie 87 pro­c. ti­kin­čiųjų – mu­sul­mo­nai, ne­pa­tar­ ti­na. Ypač pa­vo­jin­ga būti ne­kuk­liai ap­si­ren­gus: vai­kai ro­dys pirš­tais, suau­gu­sie­ji smerks. „Jie la­bai ver­ ti­na šeimą, kuk­lumą, pa­do­rumą,

todėl sker­sa­kiuo­ja į pro­vo­kuo­ja­ mai ar plo­nais dra­bu­žiais ap­si­ren­ gu­sias mo­te­ris“, – aiš­ki­no šių pa­ pro­čių pai­siu­si lie­tuvė.

Pui­kiai mo­kan­tys su­de­rin­ti ap­ rangą, ma­kiažą, šu­kuo­seną, per šven­tes spal­vin­gus na­cio­na­li­nius kos­tiu­mus ke­ba­jas vil­kin­tys vie­ti­niai, at­si­kėlę 4 va­l. ry­to, mels­tis vyk­da­vo, kaip ir mie­go­da­vo, – su pi­ža­mo­mis. „Vi­si, nuo ma­žo iki suau­gu­sio­jo, čia va­žinė­ja mo­to­ro­le­riais. Ska­ro­tos, pi­ ža­mo­mis vil­kin­čios mo­te­rys anks­ti ry­te vyks­ta ap­si­pirk­ti“, – Ju­li­ja pa­ stebė­jo, kad in­do­ne­zie­čiai dra­bu­ žiams ne­teikia ­per daug reikš­mės.

O kai ji sėsda­vo ant dvi­ra­čio, gatvė­se kil­da­vo chao­sas: at­vi­rais, per­pil­dy­tais mik­roau­to­bu­sais va­ žiuo­jan­tys žmonės Ju­liją steng­da­ vo­si pa­lies­ti, o kar­tais net įžūlo­kai ap­gra­ba­lio­ti. „Vis dėlto ša­ly­je baud­žia­ma už vie­šus bu­či­nius, už rankų su­si­kibę vaikš­to tik itin šiuo­lai­kiš­ki, daž­ niau­siai kinų tau­tybės jau­ni žmo­ nės“, – pa­stebė­jo Ju­li­ja, In­do­ne­zi­ jo­je ne­re­tai su­lauk­da­vu­si klau­simų, kodėl ji at­vy­ko vie­na.

Val­go laum­žir­gius ir ta­ra­ko­nus

„Net res­to­ra­nuo­se jie val­go ran­ ko­mis, maistą su­sukę į pal­mių la­ pus“, – pa­sa­ko­jo keliautoja.

Pa­ga­mi­nu­si lie­tu­višką tin­ginį, ku­ ris vie­ti­nius su­žavė­jo, bu­vo pri­vers­ ta jį taip pat įsuk­ti į pal­mių lapą.

Ry­žiai, vai­siai ir šil­tas oras leid­žia iš­gy­ven­ti net ir did­žiau­siems varg­ šams. Jie su­ge­ba džiaug­tis tuo, ką tu­ ri, ir ne­pa­vy­di tur­tin­gie­siems – prie­š ke­lis šim­tus metų čia at­si­kėlusiems ir verslą su­kūrusiems ki­nams.

In­do­ne­zie­čiai nėra la­bai pa­ti­ki­mi dar­buo­to­jai, nes vėluo­ja, nie­ka­da ne­sku­ba, ne­su­reikš­mi­na pi­nigų.

Per lie­taus se­zoną orą už­ter­šia mi­li­jo­nai di­de­lius laum­žir­gius pri­ me­nan­čių vabzd­žių. Žmonės ma­ siš­kai juos gau­do, nu­trau­kia spar­

Po­lig­lotė: Ju­li­ja vie­ti­nius mokė anglų kal­bos.

nus ir val­go. „Pro­tei­nas“, – juokė­si ve­ge­tarė Ju­li­ja, bet In­do­ne­zi­jo­je ne­ra­ga­vo nei šių vabzd­žių, nei vo­ ve­rių, nei skrai­dan­čių ta­ra­konų. Šie ke­lia siaubą at­vykė­liams ir drėgnuo­ju se­zo­nu pra­si­skver­bia tiek į vargšų, tiek į rūmus pri­me­ nan­čius tur­tuo­lių na­mus. „Vos šir­ dies smūgio ne­ga­vau“, – kva­to­jo­

moteris, pri­si­mi­nu­si, kai grįžu­si į vos ke­lių kvad­ra­ti­nių metrų kam­ barėlį, ku­ria­me gy­ve­no, pa­matė skrai­dantį be­veik del­no dyd­žio ta­ra­koną.

Vėliau prie jų ir kitų vabzd­žių lie­tuvė įpra­to, nors kam­ba­ry­je be kon­di­cio­nie­riaus ne­tgi trum­ pai pa­li­ku­si praviras du­ris ras­da­

Ves­tuvės: keliautoja da­ly­va­vo ir

vie­no­je svar­biau­sių ce­re­mo­nijų žmo­gaus gy­ve­ni­me.

Durėjus: taip va­di­na­si šis eg­zo­tiš­kas vai­sius.

Ug­ni­kal­nis: In­do­ne­zi­ja at­vykė­lius už­bu­ria gam­tos gro­žiu.

23

balandžio 25–gegužės 1, 2013

savaitgalis

ver­ty­bių ne­pra­radę žmonės

Pa­ram­ba­na­nas: ša­lis garsė­ja šven­tyklų gau­sa.

Bu­vo gai­la 20–30 cen­ti­metrų dyd­žio nar­ve su in­du iš­ma­ toms pa­ tup­dy­to žvėre­lio.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

vo pri­skri­du­sių ta­ra­konų ir ki­to­kių gy­vių.

Ka­vos iš iš­matų ne­ra­ga­vo

Ša­ly­je ir da­bar įpras­ta, kad dau­gu­ ma net vi­du­ti­nio so­cia­li­nio sluoks­ nio žmo­nių tu­ri tar­nus. Vai­ruo­toją, tar­naitę turė­jo ir Ju­li­ja. „Gai­la, kad iš kar­tos į kartą kai ku­rių šeimų

vai­kai tam­pa tar­nais. Su­si­tuo­kia še­šio­lik­metė ir aš­tuo­nio­lik­me­tis, ir vi­sas jų gy­ve­ni­mas – pa­tar­nau­ ti“, – kalbėjo keliautoja.

Ten yra kaimų, kur žmonės gy­ ve­na ne tik be in­ter­ne­to, bet ir be elekt­ros. Ju­li­ja nu­steb­da­vo, kai to­kioje vietoje pa­ma­ty­da­vo žmo­ gų su „Black­ber­ry“, o, iš­se­kus

mo­bi­lio­jo te­le­fo­no ele­men­tui, jo įkrau­ti ei­da­vo į kitą kaimą už 5–7 ki­lo­metrų. „Lankėmės ir at­si­sky­ ru­sio­se bend­ruo­menė­se, kur žmo­ nės aud­žia, ga­mi­na cukrų, ne­tu­ri pi­nigų, todėl at­si­ly­gi­na mai­nais, lai­ko­si se­no­vi­nių pa­pro­čių. Ten be ofi­cia­laus lei­di­mo pa­tek­ti ne­ga­li­ ma, o ir ga­vus jį ga­li­ma pa­ma­ty­ti ne­daug, tik mažą dalį“, – ap­gai­ les­ta­vo Ju­li­ja.

Vie­ti­niai stebė­jo­si, kad at­vykė­ lei pa­tin­ka dėl šleikš­taus kva­po ki­ tų že­mynų gy­ven­tojų daž­niau­siai ne­ken­čia­mas vai­sių ka­ra­liu­mi va­ di­na­mas du­rijus. „Ma­ži vai­kai ne­ ša šiuos di­de­lius vai­sius, 10 žmo­ nių skrod­žia 300 ki­log­ramų svo­rio ryklį, ku­rio ge­riau­sios da­lys bus skir­tos eks­por­tui, varg­šas pal­mi­nis mus­an­gas...“ – pri­si­minė Ju­li­ja.

Musangą po­lig­lotė matė ka­vos fab­ri­ke, kur ga­mi­na­ma gur­manų mėgsta­ma ka­va „Ko­pi Lu­wak“. Žvėre­lis tu­ri pui­kią uoslę, iš­si­ ren­ka ge­riau­sias ka­va­med­žio uo­gas.

Minkš­ti­mas skran­dy­je su­virš­ki­na­ mas, o li­ku­sios pu­pelės po leng­vos fer­men­ta­ci­jos pa­si­ša­li­na su iš­ma­ to­mis. Iš šių pu­pe­lių ir ga­mi­na­ma bran­giau­sia ka­va pa­sau­ly­je. „De­ ja, ap­sukrūs vers­li­nin­kai įsisk­verbė ir į In­do­ne­ziją. Fab­ri­ke ne­lei­do fo­ tog­ra­fuo­ti. Ne, šios ka­vos ne­ra­ga­ vau. Puo­de­lis kai­na­vo 30 do­le­rių, o ir bu­vo gai­la 20–30 cen­ti­metrų dyd­žio nar­ve su in­du iš­ma­toms pa­ tup­dy­to žvėre­lio“, – sakė Ju­li­ja.

Žvilgs­nis: iš dan­gaus daug kas at­ro­do dar gra­žiau.

Vai­kai: ma­žie­ji ypač trykš­ta nuo­šir­du­mu.

Aki­mir­ka: J.Va­si­len­ko įsiam­ži­no ir su vie­tos mo­te­ri­mis.

24

balandžio 25–gegužės 1, 2013

meilė diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Ar svar­bi san­tuo­kos da­ta?

kviečia į teatrą!

Apsilankyk Lietuvos rusų dramos teatre gegužę. Su „Vilniaus diena“ – 2 bilietai už 1 kainą!

Gegužės 7 d.

TRYS MYLINČIOS

Vil­niu­je per pa­sta­ruo­sius ke­le­tą me­tų tuok­tu­vių skai­čius išau­ go. Tam įta­kos tu­rė­jo ir jau­na­ve­džių ant­plū­džio su­lau­ku­sios ma­giš­kų skai­čių die­nos. Ta­čiau ne vi­si ma­gi­ją sie­ja su lai­min­ gu gy­ve­ni­mu.

Vai­da Ka­lin­kai­tė, Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė Sos­ti­nė­je dau­gė­ja ve­dy­bų

Ar­tė­ja va­sa­ra, įsi­bė­gė­ja va­di­na­ma­ sis tuok­tu­vių se­zo­nas, ta­čiau pa­ts pi­kas, kaip jau se­niai įpras­ta, nuo bir­že­lio iki rug­sė­jo. Mies­to sa­vi­ val­dy­bė pa­tvir­ti­no, kad Vil­niu­je san­tuo­kų skai­čius kas­met vis di­ dė­ja. Prieš tre­jus me­tus jų bu­vo re­gist­ruo­ta be­veik šim­tu ma­žiau nei praė­ju­siais. Be abe­jo­nės, 2011 ir 2012 m. iš­si­sky­rė ypa­tin­go­mis die­no­mis, kai su­ta­po me­tų, mė­ ne­sio ir die­nos skai­čius.

Kai ku­rie ku­ni­gai bū­si­miems jau­na­ve­ džiams pa­ro­do du­ ris, kai šie su­gal­vo­ ja, kad no­ri tuok­tis pa­gal ko­kios nors bū­rė­jos iš­pra­na­šau­ tą da­tą ar Mė­nu­lio pro­gno­zes.

To­kios die­nos prie­ta­rais ti­kin­čių yra vie­nos lau­kia­miau­sių. Tuo­met san­tuo­kų rū­mus už­plūs­ta re­kor­ di­nis skai­čius no­rin­čių su­mai­ny­ ti auk­so žie­dus.

Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vės Sand­ros Trin­kū­nai­tės-Rim­kie­nės tei­gi­ mu, da­tos, kai su­tap­da­vo me­tų, mė­ne­sio ir die­nos skai­čiai, vi­sad su­lauk­da­vo daug dė­me­sio. Esą jau­na­ve­džiai ti­ki, kad šie ma­giš­ ki skai­čiai lems lai­min­gą san­tuo­ ką. De­ja, ar­ti­miau­siu me­tu su­si­ tuok­ti to­kią die­ną bus ga­li­ma tik po 88 me­tų. Nes­pė­ju­siems to pa­ da­ry­ti ne­ver­ta nu­ka­bin­ti no­sies, dau­ge­lis ti­ki, kad ir Šv. Va­len­ti­ no die­na tu­ri to­kią pat ma­giš­ką ga­lią.

Ma­giš­ki skai­čiai ke­lia juo­ką

No­rin­tys tuok­tis šil­tuo­ju me­tų lai­ku re­zer­vuo­ti lai­ką ir vie­tą tu­ri ge­ro­kai iš anks­to. Čia, ma­tyt, la­ biau se­ka­si tiems, ku­rie skai­čiams per di­de­lės reikš­mės ne­tei­kia. „Ne­si­rin­ko­me jo­kios ypa­tin­gos da­tos, tuok­tis ge­gu­žę nu­spren­dė­ me tie­siog eksp­rom­tu, – šyp­so­ da­ma­sis pa­sa­ko­jo po dvie­jų sa­vai­ čių sa­vo il­ga­me­tę drau­gę ve­sian­tis vil­nie­tis Ma­tas. – Ne­no­rė­jo­me ir jo­kių ma­giš­kų skai­čių ar su­ta­pi­ mų. Ži­nau, kad net ir ku­ni­gams tai at­ro­do juo­kin­ga. Kai ku­rie jų bū­si­miems jau­na­ve­džiams pa­ro­ do du­ris, kai šie su­gal­vo­ja, kad no­ ri tuok­tis pa­gal ko­kios nors bū­rė­ jos iš­pra­na­šau­tą da­tą ar Mė­nu­lio pro­gno­zes.“ Vai­ki­no tei­gi­mu, no­rin­tiems tuoj pat su­si­tuok­ti ku­ni­gai pa­ta­

ria pa­lauk­ti apie tris mė­ne­sius.

Užt­run­ka ir jau­na­ve­džių kur­sai, ir ki­ti pa­si­ruo­ši­mai. O no­rint tuok­ tis vie­no­je po­pu­lia­riau­sių Vil­niaus baž­ny­čių šil­tuo­ju me­tų lai­ku ten­ ka lauk­ti ei­lė­je. „To­dėl ge­riau­siai už­si­ra­šy­ti iš anks­to. Mes tai pa­da­rė­me prieš ge­rą pus­me­tį“, – pa­sa­ko­jo vie­ no­je se­na­mies­čio baž­ny­čių žie­ dus su my­li­mą­ja su­mai­ny­sian­tis Ma­tas.

Neįp­ras­tos vie­tos

Sos­ti­nė­je jau ku­rį lai­ką jau­na­ve­ džiai ga­li pa­tys rink­tis vie­tą, ku­ rio­je no­rė­tų įam­žin­ti sa­vo san­ tuo­ką. Ši nau­jo­vė pir­mais me­tais su­lau­kė vos sep­ty­nių po­rų dė­me­ sio, ta­čiau pa­slau­ga po­pu­lia­rė­ja – praė­ju­siais me­tais ja pa­si­nau­do­jo be­veik pu­sant­ro šim­to jau­na­ve­ džių.

Kaip la­biau­siai mėgs­ta­mas vie­ tas tuok­tu­vėms ga­li­ma iš­skir­ ti Vil­niaus Ro­tu­šę, Ver­kių rū­mus, Bo­ta­ni­kos so­dą ir įvai­rius vieš­bu­ čius.

Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vė pa­tvir­ ti­no, kad, be įpras­tų – San­tuo­kų rū­mų, baž­ny­čių – ir iš­var­dy­tų vie­ tų, ce­re­mo­ni­jos yra vy­ku­sios se­ na­mies­ty­je esan­čia­me ki­no teat­re „Pa­sa­ka“, Ener­ge­ti­kos mu­zie­ju­ je, te­le­vi­zi­jos bokš­te ir ne­tgi lai­ ve, pluk­dan­čia­me tu­ris­tus Ne­ ries upe.

Gegužės 12 d.

PRAKEIKTA MEILĖ

Ceremonija: vieni ypatingai dienai renkasi išskirtinę datą, kiti, per daug nepaisydami prietarų, tiesiog

metų laiką ar vietą. Jau kuris laikas sostinėje galima tuoktis įvairiose vietose: Rotušėje, Verkių rūmuose, Botanikos sode, Televizijos bokšte, Nerimi plaukiančiame laive ir kitur. „Shutterstock“ nuotr.

Bilietai parduodami tik Lietuvos rusų dramos teatro kasoje.

Pasiūlymas galioja pateikus šį reklaminį kuponą.

!

Nau­ja „Vil­niaus die­nos“ rub­ri­ka „Mei­lė“. Jo­je kvie­čia­me jau­na­ve­džius pa­pa­sa­ko­ti apie sa­ve, sa­vo mei­lę, pa­si­da­ly­ti įspū­džiais iš ves­tu­vių. Ga­li kreip­tis ir jau­nų­jų ar­ti­mie­ji ar drau­gai ir pa­svei­kin­ti jau­ na­ve­džius „Vil­niaus die­no­je“.

Dau­giau in­for­ma­ci­jos tei­rau­tis e. pa­štu redakcija@diena.lt ar­ba tel. 219 1372.

25

balandžio 25–gegužės 1, 2013

kinas Visos savaitės TV programos – priede

kino premjeros

N-13

KUR? Ki­no teat­ruo­se „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gis“, „Forum Ci­ne­mas Ak­ro­po­lis“, „Pa­sa­ka“. KA­DA? Nuo ba­lan­džio 26 d.

Tik­ra is­to­ri­ja apie lo­šė­jus Kai nai­vuo­lė Bet fil­me „Sta­tyk už mėgs­ta­miau­sią“ at­vyks­ta į nuo­dė­min­gą­jį Las Ve­ga­są, ge­ro ti­kė­tis ne­rei­kia. Ji įsi­dar­bi­na pas pro­fe­sio­na­lų spor­to lo­šė­ ją Din­ką, ku­riam ne­va tu­ri at­neš­ti sėk­mę. Din­kas – tik­ras afe­rų, iš­nau­do­ji­mo ir be­pro­tiš­kų kvai­lys­čių asas, to­dėl kai ne­tru­kus mer­gi­na pri­si­ver­da ko­šės, tik jis ir be­ga­li pa­dė­ti. Bet ar šį­kart sėk­mė nuo jų ne­nu­si­suks?

Kadrai iš filmo

Neprognozuojama hip­no­zė ir nu­si­kal­ti­mų pre­ven­ci­ja Bri­tų re­ži­sie­rius Dan­ny Boy­le’as mėgs­ta iš­šū­kius ir ne kar­tą įro­dė, kad vir­tuo­ziš­kai su jais su­si­do­ro­ja. Da­bar pa­sau­lio ek­ra­ nuo­se pa­si­ro­do jo „Tran­so bū­se­na“.

Ge­di­mi­nas Jan­kaus­kas Re­to ta­len­to vi­zi­jo­nie­rius

Net jei­gu ne­ži­no­tu­me šio kū­rė­jo fil­mų, o apie jo su­ge­bė­ji­mus spręs­ tu­me vien iš per­nai Lon­do­ne vy­ku­ sių olim­pi­nių žai­dy­nių ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­jos, tu­rė­tu­me pri­pa­žin­ti, kad tai re­to ta­len­to vi­zi­jo­nie­rius, su­ge­ban­tis tra­di­ci­jas ir mo­der­ niau­sius tech­no­lo­gi­nius iš­ra­di­mus drą­siai jung­ti į kva­pą gniau­žian­čius re­gi­nius.

Pa­na­šios skir­tin­gų ele­men­tų der­mės pa­vyz­džių ne­sun­ku ap­tik­ ti ir D.Boy­le’o fil­muo­se. Kas bent kar­tą ma­tė jo še­dev­rą „Trau­ki­nių žy­mė­ji­mas“ (1996 m.) vi­sam li­ku­ siam gy­ve­ni­mui įsi­dė­mė­jo siur­rea­ lis­ti­nę sce­ną tua­le­te ir jau­no nar­ ko­ma­no pa­si­nė­ri­mą į gai­vi­nan­čią jū­ros gel­mę pro... ap­derg­tą uni­ta­zą.

Po šio vir­tuo­ziš­kai at­lik­to epi­zo­do ta­po aiš­ku, kad su­gal­vo­ti ekst­ra­va­ gan­tiš­kes­nę nar­ko­ti­nę vi­zi­ją da­bar bus la­bai ne­leng­va už­duo­tis.

Nep­rog­no­zuo­ja­mi po­sū­kiai

Ga­li­my­bę pa­ge­rin­ti šį sa­vo re­kor­dą D.Boy­le’as pa­li­ko ki­tiems fil­mų kū­ rė­jams, o pa­ts azar­tiš­kai pa­si­nė­rė į ki­tas sti­chi­jas – eg­zo­tiš­ką že­miš­ ką ro­jų nuo­sta­baus gro­žio sa­lo­je („Pap­lū­di­mys“, 2000 m.), zom­bių ir ka­ni­ba­lų zo­na pa­vir­tu­sį atei­ties Lon­do­ną („28 die­nos po...“, 2002 m.), į am­ži­nas su­te­mas grimz­tan­ čio pa­sau­lio per­spek­ty­vą („Gęs­ tan­ti sau­lė“, 2007 m.), pa­ga­liau į vi­są pa­sau­lį pa­ke­rė­ju­sį TV vik­to­ ri­nų azar­tą („Lūš­ny­nų mi­li­jo­nie­ rius“, 2008 m.).

Spė­lio­ti, kur pa­si­suks D.Boy­ le’o fan­ta­zi­ja, – keb­lus dar­bas. Li­ gi šiol nu­ma­ty­ti kiek­vie­ną nau­ją jo kū­ry­bos vin­gį bu­vo neį­ma­no­ma. Jei

pa­ti­kė­si­me at­sar­gio­mis užuo­mi­no­ mis, nau­jas re­ži­sie­riaus dar­bas tu­ rė­tų va­din­tis daug sa­kan­čiu žo­ džiu „po­rno“. Bū­si­mas fil­mas jau pri­sta­to­mas kaip „Trau­ki­nių žy­ mė­ji­mo“ tę­si­nys ir bus dar vie­no Ir­vi­ne’o Wels­ho ro­ma­no ek­ra­ni­za­ ci­ja. O tar­pi­ne sto­te­le į šį ki­tų me­tų skan­da­lą ta­po „Tran­so bū­se­na“.

„Tran­so bū­se­na“ – tai dar vie­nas psi­cho­ de­li­nis eks­pe­ri­men­ tas, ku­ria­me siu­že­ tas pri­me­na pai­nią ša­ra­dą.

Psi­cho­de­li­nis eks­pe­ri­men­tas

„Tran­so bū­se­na“ – tai dar vie­nas psi­cho­de­li­nis eks­pe­ri­men­tas, ku­ rio siu­že­tas pri­me­na pai­nią ša­ra­dą, o veiks­mas su­si­jęs su me­no še­dev­rų va­gys­tė­mis. Šis vers­las kles­ti nuo tų lai­kų, kai at­si­ra­do pir­mie­ji mu­zie­jai ir su jais kon­ku­ruo­ti pa­no­rę pri­va­ tūs ko­lek­ci­nin­kai. Prak­ti­ka pa­ro­do, kad ir da­bar nuo ci­niš­kai su­pla­nuo­ to ir įžū­liai įvyk­dy­to me­no še­dev­rų pa­gro­bi­mo ne­ga­li ap­sau­go­ti jo­kios se­ki­mo sis­te­mos ir sig­na­li­za­ci­jos.

To­dėl na­cio­na­li­nių ga­le­ri­jų dar­buo­ to­jai va­do­vau­ja­si la­bai svar­bia tai­ syk­le: „Joks me­no kū­ri­nys ne­ver­tas žmo­gaus gy­vy­bės.“ Ži­no šią tai­syk­lę ir me­no dir­bi­nių auk­cio­ne dir­ban­tis Sai­mo­nas (akt.

Ja­me­sas McA­voy). Pers­pek­ty­vus jau­na­sis me­no ži­no­vas ge­rai įsi­dė­ mė­jo ir dar vie­ną da­ly­ką – aki­vaiz­ daus pa­vo­jaus aki­vaiz­do­je ne­rei­ kia vai­din­ti did­vy­rio ir pro­vo­kuo­ti nu­si­kal­tė­lius im­tis dras­tiš­kų veiks­

N-13

KUR? Ki­no teat­ruo­se „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gis“, „For­um Ci­ne­mas Ak­ro­po­lis“, „Mul­ti­ki­no“. KA­DA? Nuo ba­lan­džio 26 d.

Links­ma bai­sy­bių pa­bai­ga Penk­to­ji ir pa­sku­ti­nė ke­tu­rių da­lių „Pa­ties bai­siau­sio fil­mo“ tri­lo­gi­jos da­lis ne­ nu­si­lei­džia ki­toms, bu­vu­sioms iki šiol. Pa­tys sa­ve fil­me vai­di­nan­tys ak­to­riai pa­de­da spręs­ti pro­ble­mą lai­min­giems įsi­my­lė­jė­liams De­nui ir Džo­di, ku­rių na­mus aukš­tyn ko­jo­mis ver­čia šmaikš­tus ir iš­tvir­kęs . Šu­ny­bes kre­čian­ti bū­ ty­bė gau­sy­bės gar­sių fil­mų sce­nas pa­ver­čia pa­ro­di­ja.

mų. Vai­ki­nas ge­rai ži­no ir svar­biau­ sią sa­vo pa­rei­gy­bi­nės inst­ruk­ci­jos punk­tą – pa­vo­jaus at­ve­ju ver­tin­ giau­sius pa­veiks­lus rei­kia sku­biai pa­slėp­ti spe­cia­lio­se sau­gyk­lo­se.

Idea­lių nu­si­kal­ti­mų ne­bū­na

De­ja, kaip tik su šia už­duo­ti­mi Sai­mo­nas kar­tą ne­su­si­do­ro­jo taip, kaip to rei­ka­la­vo griež­tos tai­syk­ lės. Tai at­si­ti­ko tą die­ną, kai auk­ cio­ne Fran­cis­co Goya pa­veiks­las „Skrai­dan­čios ra­ga­nos“ vos ne­ bu­vo par­duo­tas už be­veik 30 mln. sva­rų ster­lin­gų. Kaip tik tuo me­ tu pra­si­dė­jo šio še­dev­ro pa­gro­ bi­mo ope­ra­ci­ja, ku­rią su­gal­vo­jo nu­si­kal­tė­lių gau­jai va­do­vau­jan­ tis Fren­kas (pran­cū­zų ak­to­rius Vincent’as Cas­se­lis pa­pil­dė sa­vo cha­riz­ma­tiš­kų pik­ta­da­rių ga­le­ri­ ją dar vie­nu šiur­pą ke­lian­čiu eks­ po­na­tu).

Ta­čiau, kaip ži­no­me, idea­lių nu­ si­kal­ti­mų ne­bū­na. Daž­niau­siai to­ bu­lą pla­ną su­griau­na vi­sai ne­ti­kė­ ti maž­mo­žiai. Ži­no­ma, bū­na ir taip, kad tuos maž­mo­žius kas nors iš­ra­ din­gai su­re­ži­suo­ja. „Tran­so bū­se­na“ („Tran­ce“) Kri­mi­na­li­nis tri­le­ris.

D.Bri­ta­ni­ja, 2013 m.

Rež. Dan­ny Boyle‘as.

Vai­di­na J.McA­voy, V.Cas­ se­lis, Ro­sa­rio Daw­son, Lee Ni­cho­las Har­ri­sas.

KUR? Ki­no teat­ruo­se „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gis“, „Forum Ci­ne­mas Ak­ro­po­lis“, „Mul­ti­ki­no“, „Pa­sa­ka“. KA­DA? Nuo ba­lan­džio 26 d.

Lau­ki­nis siau­tu­lys Fil­me „Lau­ki­nės ato­sto­gos“ ke­tu­rios karš­tos ko­le­džo pa­ne­lės su­pla­nuo­ja ato­sto­gas Ma­ja­my­je, ku­rių ne­pa­mirš vi­są li­ku­sį gy­ve­ni­mą. Pa­ne­lės ryž­ta­ si api­plėš­ti grei­to­jo mais­to už­kan­di­nę, kad tu­rė­tų pi­ni­gų siau­tu­lin­goms lau­ki­nėms ato­sto­goms. Va­ka­rė­liui įsi­smar­ka­vus, pus­nuo­gės ap­svai­gu­sios mer­gi­nos areš­tuo­ja­mos ir pri­sta­to­mos į teis­mo sa­lę.

veiksmas

••• humoras

••• įtampa

••• erotika

••• siaubas

•••

4 N-16 „Tran­so bū­se­na“ Nuo 2013 04 19 Truk­mė 100 min.

N-16

KUR? Ki­no teat­re „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gis“.

KA­DA? Ba­lan­džio 27 d. 19 val.

„Ope­ra’12: Ju­li­jus Ce­za­ris“ „Met­ro­po­li­te­no“ trans­lia­ci­jų žiū­ro­vai tu­rės ga­li­my­bę ste­bė­ti 2005 m. de­biu­ ta­vu­sią Da­vi­do McVi­ka­ro re­ži­suo­tą G.F.Hände­lio ope­ros in­terp­re­ta­ci­ją, ku­ rio­je de­ra ir ba­ro­ki­nio teat­ro ele­men­tai, ir XIX a. bri­tų im­pe­ria­liz­mo ap­raiš­ kos, nau­jai nu­švie­čian­čios G.F.Hände­lio ope­ro­je nag­ri­nė­ja­mas mei­lės, ka­ro ir im­pe­ri­jos iš­ki­li­mo te­mas.

26

balandžio 25–gegužės 1, 2013

idėjos laisvalaikiui diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Ar­chi­tek­tū­riš­kai mu­zi­ka­lus A. Al­gir­das Kauš­pė­das Vil­nių pri­si­jau­ki­no dar vai­kys­tė­je. Jam šis mies­tas, nors ir tu­ri sa­vo trū­ku­mų, gy­vy­bę at­sklei­džia per dvi jam ar­ti­mas sti­chi­jas – ar­chi­tek­tū­rą ir mu­zi­ką.

Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt

Jei tik tu­ri bent ke­lias mi­nu­tes lais­vo lai­ko, ar­chi­tek­tas, le­gen­ di­nės gru­pės „An­tis“ ly­de­ris Al­ gir­das Kauš­pė­das jį bū­ti­nai pra­ lei­džia Vil­niaus se­na­mies­ty­je. Jis – ge­riau­sias ty­ri­nė­ji­mų ob­jek­ tas, kur kas­kart ga­li­ma ras­ti tai, ko ne­pas­te­bė­jai iki šiol. Bū­tent dėl to A.Kauš­pė­do ar­chi­tek­tų biu­ras „Jung­ti­nės pa­jė­gos“ prieš pus­me­tį įsi­kū­rė gra­žia­me pa­sta­te, prie pat Ha­lės tur­gaus. „Vaikš­ti­nė­jan­čio po se­na­mies­ tį ma­nęs pro­fe­si­ja ne­sle­gia – jei nu­si­ma­nai apie tą da­ly­ką, ku­riuo gro­žie­si, tai tik ge­riau. Tie­sa, kal­ bant apie mu­zi­ką, yra kiek ki­taip: jos kar­tais ne­ga­liu klau­sy­tis kaip fo­no, pra­de­du klau­sy­tis įdė­miai“, – pri­pa­ži­no A.Kauš­pė­das.

Vil­nius, ar­chi­tek­to nuo­mo­ne, tu­ri nuo­sta­bų iš­skir­ti­nį bruo­žą – ža­lu­mą. Ta­čiau tas ža­lias te­ri­to­ri­ jas esą bū­ti­na tvar­ky­ti. „Vil­nius – la­bai ža­lias mies­tas, čia tiek miš­kin­gų te­ri­to­ri­jų. Bet daug kur ply­ti dyk­ros, pil­na šiukš­ lių. Tai Vil­niu­je kren­ta į akis: už ke­lių de­šim­čių met­rų – gy­ve­na­ ma­sis na­mas, ta­čiau jo kie­me vi­ sur ne­perb­ren­da­mi krū­mai, šiukš­ lės. Man tai keis­ta“, – sa­kė jis.

Mėgs­ta­miau­sios A.Kauš­pė­do Vil­niaus vie­tos – Ge­di­mi­no pro­ spek­tas, Ro­tun­do, gim­to­ji Pa­ mėn­kal­nio gat­vės. Čia jis pa­žįs­ta ko­ne vi­sus kie­mus ir na­mų fa­sa­ dus. Mėgs­ta­miau­sios mu­zi­ki­nės erd­vės – klu­bai „Tams­ta“, „Lof­ tas“, „Fo­rum Pa­la­ce Ga­la­xy“. „Ma­no mu­zi­ki­nis gy­ve­ni­mas čia ir su­ka­si. Ne­se­niai bu­vau al­ ter­na­ty­vio­jo ro­ko ap­do­va­no­ji­

muo­se T.Ė.T.Ė. – la­bai pa­ti­ko. La­ bai džiu­gu, kad yra to­kių ren­gi­nių, ku­rie lei­džia dar ne vi­sai pri­pa­žin­ tiems mu­zi­kan­tams reikš­tis. Apsk­ ri­tai atė­jo nau­ja gy­vo mu­zi­ka­vi­mo ban­ga – žmo­nės vėl mo­ko­si gro­ti gi­ta­ro­mis. Tai la­bai ge­rai“, – op­ti­ mis­tiš­kai sos­ti­nės mu­zi­ki­nį gy­ve­ ni­mą ver­ti­no „An­ties“ ly­de­ris.

A.Kauš­pė­do nuo­mo­ne, Vil­nius ar­chi­tek­tū­ri­nei kū­ry­bai yra ne­ri­bo­ tų ga­li­my­bių vie­ta. O įspū­din­gas ir la­bai įvai­rus pa­vel­do kar­ka­sas, pa­ sak jo, lei­džia Vil­nių va­din­ti vie­nu įspū­din­giau­sių Eu­ro­pos mies­tų. „Aiš­ku, yra ir to­kių vie­tų, ku­ rios se­na­mies­ty­je kliū­va, ku­rias bū­tų ga­li­ma va­din­ti la­biau sta­ ty­bi­niais o ne ar­chi­tek­tū­ri­niais spren­di­mais, – stog­lan­gių ir ki­tų ne­leis­ti­nų sta­ty­bi­nių de­ta­lių mė­ gė­jams įgė­lė me­ni­nin­kas. – Ki­ tą ver­tus, lin­kė­čiau į se­na­mies­tį

Teatro mėgėjams

KUR? Jaunimo teatre, Arklių g. 5.

KA­DA? Balandžio 26 d. 18 val. KIEK? 15 litų.

KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6.

KA­DA? Balandžio 28 d. 19 val. KIEK? 20–45 litai.

Motinos ir dukters dialogas

Satyra apie lietuvių būdą

Marshos Norman pjesė „Labankt, mama“ stebina savo paprastumu ir situacijos absurdiškumu. Keturiasdešimtmetė Džesė Keits ir jos motina Telma – dvi moterys, pasinėrusios į savo gyvenimus.

Monotoniją netikėtai nutraukia Džesės žodžiai: „Mama, aš nusprendžiau nusižudyti.“ Tolesni dukters ir motinos monologai atskleidžia tokio sprendimo priežastis.

Teatro laboratorija „Atviras ratas“ kviečia visus, pasiilgusius kandaus ir užkrečiančio lietuviško humoro, į siautulingai „rimtą“ spektaklį, pagal Kazio Binkio satyrinę poemą „Sparnuotasis Matas“. Poetizuota lietuviško kaimo istorija su netikėtais siužeto vingiais kiekvieną privers iki ašarų pasijuokti ir susimąstyti apie kartais keistą ir tokį nenuspėjamą lietuvių būdą.

KUR? Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre, Gedimino pr. 22.

KA­DA? Balandžio 26 d. 18.30 val. KIEK? 27–62 litai.

KUR? Nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje, įėjimas iš Odminių g. KA­DA? Balandžio 28 d. 19 val. KIEK? 20, 25 litai.

Muzika ir meilės trikampis

Amžini klausimai apie santykius

Vengrų režisieriaus Peterio Galamboso spektaklis „Trio (Johaneso Brahmso, Roberto Schumanno ir Claros Schumann meilės istorija)“ pasakoja apie trijų garsių muzikų – R.Schumanno, C.Schumann bei J.Brahmso – santykius ir kūrybinius konfliktus. Neįprastas meilės trikampis, kurio aistras kursto ir palaiko pats svarbiausias kiekvieno jų gyvenime elementas – muzika.

Pjesė „Šitas vaikas“ yra apie tai, kaip sunku tėvams ir vaikams suprasti vieniems kitus. Dešimtyje atskirų scenų galima rasti daug istorijų, vaizduojančių sudėtingus tėvų ir vaikų santykius iš skirtingų perspektyvų. Kiekviena iš šių scenų yra skausminga bei tikroviška tėvo ar motinos ir vaiko akistata, kurioje persipina gėda, baimė, švelnumo ir meilės ilgesys.

27

balandžio 25–gegužės 1, 2013

idėjos laisvalaikiui

.Kauš­pė­do mies­tas drą­siau įsi­leis­ti ir nau­jos, mo­der­ nios ar­chi­tek­tū­ros, ku­ri bū­tų tar­si išau­gu­si iš tos vie­tos, pri­si­de­ri­nu­ si, kad bū­tų ma­ty­ti, jog vis­kas pa­ da­ry­ta nei­mi­tuo­jant se­no­vę.“ Jis sa­kė lau­kian­tis, kol pa­ ju­dės Py­li­mo gat­vės re­ konst­ruk­ci­ja, o vie­nas iš ne­dau­ge­lio Vil­niu­je kliū­nan­čių da­ly­kų yra ap­leis­ti „Lie­tu­vos“ ki­no teat­ro griau­čiai. „Tik­rai skau­du, kad bu­vo ir in­ves­tuo­to­jai,

ir ger­bia­mo Al­gi­man­to Nas­vy­čio pro­jek­tas, bet „vi­suo­me­nės in­te­re­ sas“, pro­tes­tuo­to­jai pro­jek­tą su­ga­ di­no, o mies­tui tai ne­da­vė nie­ko ge­ ra. Juk ten bu­vo nu­ma­ty­ta ir dvie­jų sa­lių ki­no teat­rą įreng­ti. Aš nuo pat pra­džių sa­kiau, kad tai – ta­ry­bi­nės ti­pi­nės ar­chi­tek­tū­ros sve­tim­kū­ nis, nu­leis­tas į se­na­mies­čio kū­ ną. Tad, kai ma­tau neat­sa­kin­go kul­tū­ros po­li­ti­ka­vi­mo re­zul­ta­ tus, tai skau­di­na“, – sa­kė jis.

Lais­vė: A.Kauš­pė­das sa­ko, kad Vil­nius dar ga­li pa­ro­dy­ti dau­giau pa­

stan­gų siek­da­mas at­si­kra­ty­ti ar­chi­tek­tū­ri­nių, kul­tū­ri­nių ir po­li­ti­nių su­ var­žy­mų.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

PRivalai dalyvauti!

Su­žibs džia­zo ta­len­tas Vie­na ta­len­tin­giau­sių pla­ne­tos džia­zo pia­nis­čių Hi­ro­mi Ue­ha­ra eks­cent­riš­ku­mu ga­lė­tų kon­ku­ ruo­ti su bet ku­ria ro­ko žvaigž­de.

Ar ji pa­tei­sins sa­vo var­dą, bus ga­ li­ma įsi­ti­kin­ti jau atei­nan­tį pir­ma­ die­nį.

Kai gar­su­sis džia­zo pia­nis­tas Chic­kas Co­rea 1996-ai­siais lan­ kė­si Ja­po­ni­jos sos­ti­nė­je, jo au­ sis pa­sie­kė ži­nia apie ta­len­tin­ gą mu­zi­kan­tę, ku­rios tech­ni­ka ir mu­zi­kos po­jū­tis pub­li­kai gniau­ žia kva­pą. Suint­ri­guo­ta džia­zo žvaigž­dė pa­no­ro tai iš­girs­ti sa­vo au­si­mis. Įs­pū­dis bu­vo toks stip­ rus, kad ki­tą die­ną H.Ue­ha­ra jau pa­si­ro­dė Chic­ko kon­cer­te – kaip ypa­tin­ga vieš­nia. Mer­gi­nai tuo me­tu te­bu­vo sep­ty­nio­li­ka. Da­bar „Kau­no Jazz“ vieš­niai – 32-eji.

Nuo še­še­rių gro­jan­ti vun­der­kin­ dė džia­zu su­si­do­mė­jo bū­da­ma aš­ tuo­ne­rių. Užau­gu­si įsto­jo į pres­ti­ ži­nį JAV Berk­lio mu­zi­kos ko­le­džą.

Dar jo ne­bai­gu­si, ki­še­nė­je jau tu­

muzikos mėgėjams

KUR? Pramogų arenoje, Ąžuolyno g. 9.

KA­DA? Balandžio 26 d. 20 val. KIEK? 140–240 litų.

KUR? Koncertų salėje „Piano Lt“, Kėdainių g. 1.

KA­DA? Balandžio 30 d. 19 val. KIEK? 44 litai.

rė­jo su­tar­tį su stam­bia įra­šų lei­ dyk­la „Te­larc“.

Per de­vy­ne­rius me­tus Hi­ro­mi iš­lei­do aš­tuo­nis al­bu­mus, su­ren­ gė dau­gy­bę pa­sau­li­nių gast­ro­lių – su so­li­ne pro­gra­ma ir kaip gar­ sio­jo džia­zo bo­sis­to Stan­ley Clar­ ke’o gru­pės na­rė. „Mu­zi­ka – bū­ das trans­liuo­ti jaus­mus, vis­kas, ką ku­riu, ei­na tie­siai iš šir­dies“, – sa­ ko mu­zi­kan­tė ir kom­po­zi­to­rė, ku­ rios me­lo­di­jo­se su­si­pi­na džia­zas, kla­si­kos ir net pro­gre­sy­vio­jo ro­ko at­spin­džiai. Hi­ro­mi, jau tre­čią se­ zo­ną mu­zi­kuo­jan­ti su sa­vo su­bur­ ta gru­pe „The Trio Pro­ject“, kar­ tu su bo­sis­tu Ant­ho­ny Jack­so­nu ir būg­ni­nin­ku Si­mo­nu Phil­lip­su pa­ si­ro­dys ir Vil­niaus kong­re­sų rū­ muo­se, vie­nin­te­lia­me šio „Kau­no Jazz“ pa­va­sa­rio kon­cer­te Vil­niu­je.

VD inf.

Ta­len­tas: vos 17-os su žy­miau­

Kur? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6 / 16.

Ka­da? Kovo 29 d. 19 val.

Kiek? 78–120 litų.

siais pla­ne­tos džia­zo mu­zi­kan­ tais kar­je­rą pra­dė­ju­si H.Ue­ha­ra – vie­na ge­riau­sių pia­nis­čių.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

Aktyviems

ne tik vaikams

KUR? Neries krante, Vilniaus g. 3, Dūkštos. KA­ DA? Balandžio 28 d. 10 val. KIEK? Nemokamai.

KUR? Knygyne „Sofoklis“, Gedimino pr. 43. KA­ DA? Balandžio 27 d. 12 val. KIEK? Nemokamai.

P.Kaas dainuoja Édith Piaf

Vengrų talentas

Plukių žydėjimo šventė

Muzika ir staigmenos

Patricia Kaas sugrįžta į Vilnių su įspūdingu šou „Kaas Chante Piaf“. Ši programa skirta Prancūzijos estrados ikonai Édithai Piaf. P.Kaas atliks daugiau nei 20 dainų, kurias išgarsino legendinė dainininkė.

Specialiai šiam šou sukurtos įspūdingos dekoracijos ir išskirtinė scenografija. Žiūrovai pamatys iki šiol nepublikuotas Édithos Piaf nuotraukas ir vaizdo medžiagą.

Jaunas vengrų talentas Kissas Péteris skina prizines vietas tarptautiniuose konkursuose Vengrijoje ir visoje Europoje. Pianistas atlieka plačią klasikos kompozitorių programą ir pasineria į šiuolaikinės muzikos improvizacijas įtraukdamas net kūno judesio spektaklius.

Neries regioniniame parke šurmuliuos tradicinė Plukių žydėjimo šventė. Šiemet ji skirta Dūkštų ąžuolyno atkūrimo darbų pradžiai paminėti, tad, be kitų įdomių veiklų, renginio dalyviai bus pakviesti prisidėti prie šios sengirės išsaugojimo – pasodinti 100 ąžuoliukų giraitę.

Gabrielė Malinauskaitė puikiai pažįstama iš kolektyvo „Tele Bim Bam“, kuriame ilgai dainavo. Šeštadienio popietę skambės G.Malinauskaitės dainuojamos Juozo Erlicko eilės, laukia daug kitų staigmenų – specialūs knygų pasiūlymai, ledainės „Yogis“ prizai, nemokama kava.

KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30.

KA­DA? Balandžio 29 d. 19 val. KIEK? 34–49 litai.

KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30.

KA­DA? Balandžio 30 d. 19 val. KIEK? 20, 30 litų.

KUR? Belmontas, Belmonto g. KA­DA? Balandžio 30 d. 16 val. KIEK? 4–10 litų.

KUR? Savęs pažinimo ir saviraiškos studijoje, Vytenio g. 10. KA­DA? Balandžio 28 d. 11 val. KIEK? 30 litų.

G.Kilčiauskienės solo programa

gražiausios dainos – Mamoms

Orientavimosi varžybos

Pagamink atviruką mamai

Praėjo daugiau nei penkiolika metų nuo dienos, kai į Lietuvos sceną įsiveržė Giedrė Kilčiauskienė. Šiandien ji pristato solinį albumą „Optinė apgaulė“. „Aš labai tikiu tuo, ką darau. Tai pirmas kartas, kai pati esu projekto lyderė ir pagrindinė sumanytoja, pati kuriu visas melodijas ir tekstus. Tai man visiškai naujas iššūkis“, – sakė dainininkė.

Koncerto, skirto Motinos dienai, dalyviai su dainininke Judita Leitaite (nuotr.) paruošė pačius nuoširdžiausius, širdį virpinančius kūrinius. Mamas sveikins pianistė Rūta Mikelaitytė-Kašubienė, Dainos mylėtojų klubo choras, jaunoji smuikininkė Paulina Daukšytė.

„Mano antradieniai“ – masinės orientavimosi sporto varžybos, vykstančios jau trečius metus Vilniaus miesto apylinkėse. Vidutiniškai kiekviename šių varžybų etape startuoja per 180 orientavimosi entuziastų, kurie per sezoną įveikia daugiau nei 10 000 km.

Kūrybinės dirbtuvės – tai kūrybinė erdvė vaikams. Tai ypatinga galimybė pažinti pasaulį per naujus pojūčius, išbandant įvairias kūrybos formas ir priemones. Šį kartą vaikučiai nuo 3 metų kviečiami į dirbtuves, kuriose mokysis gaminti ne paprastus, o 3D atvirukus.

28

balandžio 25–gegužės 1, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt.

Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija viešo konkurso būdu nuomoja negyvenamąsias patalpas Adresas

Plotas (kv. m)

L.Asanavičiūtės g. 27A

49,38

Antakalnio g. 97 Aikštelė prie Sausupio g. 19 namo

Pradinė 1 kv. m Trumpa patalpų nuomos kaina per charakteristika mėnesį (Lt) 15 1 aukštas

125,06 12 372,35

10 1

1445

1

J.Basanavičiaus g. 22 Geležinio Vilko g. 5 A.Goštauto g. 2

30,75 128,75 30

5 1 17

A.Juozapavičiaus g. 10A Švitrigailos g. 7

30,43 222,90

1,4 19

Statybininkų g. 18, Molėtai

1390,27

1

Vilniaus g. 22

288,84

40

T.Vrublevskio g. 4 Žalioji a. 3 Žalioji a. 3

83,69 20,48 43,71

19 2,45 2,45

Žirmūnų g. 143

91,20

1,4

Aikštelė Šeimyniškių g. 23

Patalpų paskirtis pagal veiklos pobūdį Medicininei, komercinei veiklai

Pusrūsis Aikštelė

Komercinei ir prekybinei veiklai Automobilių stovėjimo aikštelių veiklai Aikštelė Automobilių stovėjimo aikštelių veiklai 1 aukštas Administracinei, paslaugų veiklai Rūsys Sandėliavimo veiklai 1 aukštas Administracinei, komercinei veiklai Rūsys Sandėliavimo veiklai 1 aukštas Administracinei, komercinei veiklai Sandėlis – 1368,27 kv. m, Sandėliavimo veiklai siurblinė – 22,0 kv. m, kiemo statiniai 1 aukštas ir rūsys Komercinei, maitinimo ir paslaugų veiklai 1 aukštas Administracinei veiklai 2 aukštas Administracinei veiklai 2 aukštas Administracinei veiklai Rūsys

Komercinei ir sandėliavimo veiklai

Pradinis įnašas (Lt) 2222

Patalpų apžiūros laikas

Registracija dėl apžiūros telefonu

2013 05 03 10–10.30 val.

3752 37 118

2013 05 03 9–9.30 val.

2013 05 02 10.30–11 val.

205 5039 8 618 01 612 211 2251 211 2251

4335

2013 04 02 10.30–11 val.

211 2251

462 387 1530

2013 04 30 11–11.30 val.

2013 04 30 10–10.30 val.

2013 05 02 11–11.30 val.

211 2251 211 2441 211 2206

128 12 706

2013 05 02 10–10.30 val.

2013 04 30 10–10.30 val.

211 2251 211 2206

4171

2013 05 03 9.30–10 val.

211 2251

11 554

2013 05 03 12–12.30 val.

211 2206

4771 151 322

2013 05 03 10.30–11 val.

2013 04 30 11–11.30 val.

2013 04 30 10–10.30 val.

211 2441 211 2441 211 2441

384

2013 05 03 9–9.30 val.

211 2251

Konkurso dalyviai registruojami darbo dienomis Konstitucijos pr. 3 (2 a. 214 kab.) nuo 2013 04 29 iki 2013 05 07 9–11 val. Atsakinga – konkurso komisijos sekretorė Roma Baguckienė. Telefonai pasiteirauti 211 2441, 211 2251, 211 2257, 211 2206. Konkurso dalyviai pateikia užklijuotą voką, ant kurio turi būti užrašytas turto (patalpų) adresas ir nuoroda „Turto nuomos konkursui“.

Voke turi būti nurodyta: a) siūloma konkreti 1 kv. m patalpų nuomos kaina; b) konkurso dalyvis (asmens vardas, pavardė ir asmens kodas (fiziniams asmenims), įmonės pavadinimas ir kodas (juridiniams asmenims), adresas, telefono numeris, banko pavadinimas, adresas, sąskaitos numeris ir kodas); c) veiklos, atitinkančios nuomos sąlygas, aprašymas; d) juridinio asmens registravimo pažymėjimo ir juridinio asmens įstatų kopija, patvirtinta antspaudu ir įgalioto atstovo parašu; e) dalyvio įsipareigojimas pasirašyti Vilniaus miesto tarybos 2004 07 14 sprendimu Nr. 1-467 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos bei panaudos“ patvirtintą pavyzdinę patalpų nuomos sutartį; f) dalyvio sutikimas su skelbiamomis nuomos konkurso sąlygomis.

Patalpos išnuomojamos 5 metams, bet ne ilgiau kaip iki patalpų įtraukimo į privatizavimo programą.

Konkursas vyks 2013 m. gegužės 8 d. 10 val. Konstitucijos pr. 3 (2 a. 215 kab.). Konkurso dalyviai pateikia banko išduotą kvitą, kuriame pažymėta, kad konkurso dalyvis į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT27 4010 0424 0397 3788 AB DNB banke (kodas 40100) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamentui (įmonės kodas 188708377) sumokėjo pradinį įnašą, lygų paskelbtos pradinės patalpų nuomos 3 mėnesių kainai.

Konkurso dalyviai (išskyrus įmonių, įstaigų, organizacijų vadovus) privalo su savimi turėti įgaliojimą atstovauti konkurse. Konkurso dalyviams, pralaimėjusiems konkursą, pradinis įnašas grąžinamas.

Karjera Siūlo darbą UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys praktinės darbo patirties tinkuotojai, mūrininkai, grindų plytelių klojėjai, apdailininkai (glaistymas, dažymas) statybose. Reikalavimai: kvalifikacijos pažymėjimas, anglų kalbos pagrindai. Skambinti darbo dienomis 8–17 val. tel. 8 620 77 510.

1100096

Reikalinga kvalifikuota kepėja Lentvaryje, kepyklėlėje. Turinčioms patirties mokame gerą atlyginimą. Slankusis darbo grafikas.

Kreiptis tel. 8 655 25 628 (Eglė), 8 656 20 775 (Aušra).

1099287 Reikalinga valytoja dirbti slankiuoju grafiku Pilaitės mikrorajone. Ne visai darbo dienai.

Tel. (8 45) 510 021, 8 659 37 460.

1102247 UAB „Sėkmingas reisas“ priims į darbą vairuotojus, turinčius E kategoriją. Darbas maršrutais EU–Rusija (120 kub. m vilkikai).

Tel. 8 601 01 400.

1091106

Paslaugos Statybos ir remonto Meistras nebrangiai keičia vamzdyną, montuoja santechniką, kloja plyteles, glaisto, dažo, WC kambariai nuo A iki Z. Yra pavyzdžių. Tel. 8 602 40 808.

1096233 VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, aptarnavimas. www.Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265.

1093195

Viešoji įstaiga Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikos

skelbia konkursą šioms pareigoms užimti: 1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

Akušerijos skyriaus vedėjo-gydytojo akušerio-ginekologo 1,0 etato darbo krūviu; Nėštumo patologijos skyriaus vedėjo-gydytojo akušerio-ginekologo 0,75 etato darbo krūviu; Naujagimių skyriaus vedėjo-gydytojo neonatologo 1,0 etato darbo krūviu; Naujagimių skyriuje gydytojo neonatologo – 0,5 etato darbo krūviu; Akušerijos skyriuje vyresniojo ordinatoriaus – gydytojo akušerio-ginekologo 0,5 etato darbo krūviu; Ginekologijos skyriuje vyresniojo ordinatoriaus-gydytojo akušerio-ginekologo 0,5 etato darbo krūviu; Nėštumo patologijos skyriuje vyresniojo ordinatoriaus-gydytojo akušerio-ginekologo 0,5 etato krūviu; Perinatologijos koordinavimo centre vyresniojo ordinatoriaus-gydytojo akušerio ginekologo 0,25 etato krūviu; Perinatologijos koordinavimo centre gydytojo akušerio ginekologo 0,75 etato krūviu; Akušerijos ir ginekologijos centre: – Vyresniojo specialisto neonatologijai-gydytojo neonatologo 0,25 etato darbo krūviu; – Gydytojo akušerio ginekologo 0,75 etato darbo krūviu; – Vyresniojo specialisto akušerijai – gydytojo akušerio ginekologo 0,75 etato darbo krūviu; – Vyresniojo specialisto perinatologijai – gydytojo akušerio ginekologo 0,25 etato darbo krūviu.

Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus.

Ekovata, termoputa, poliuretanu, granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Garantuojame. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528; www.juodasisgarnys.lt.

1092647 Meistras dengia stogus įvairia danga. Atlieka: skardinimo, lietaus sistemos, pakalimo darbus ir t.t. Tel. 8 647 33 060.

1096237

Technikos remonto Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją.

Tel. 8 647 07 741.

1076326

Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

1098169

Nemokamai iðveþa Senà buitinæ, kompiuterinæ technikà ir kitus elektronikos prietaisus Registracija tel.

Parduoda Nekilnojamąjį turtą Plungės centre, Šlaito g., parduodu 17 a sklypą. Vietą galite pamatyti internete www. maps.lt, o jo nuotraukas – surinkę http:// my.mail.ru/mail/plunges/photo?album_ id=slaitogatve. Tel. 8 674 62 186.

1102208

Parduodame ungurių perdirbimo ir auginimo cechą (plotas 1760 kv. m, žemės plotas 1,0523 ha) Vidmantuose, šalia Palangos.

Kaina 250 000 Lt. Tel. 8 605 66 996.

1103560

Baldus Pigiai gamina spintas su stumdomosiomis durimis, virtuvės, miegamojo, kitus baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295.

1102521

Perka

8 641 99 000

www.kaunakiemis.lt

Kelionių Iš/į Londoną vežame siuntinius ir smulkius krovinius. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449.

Informacija – www.lietuvalondonas.com.

1095300

Paskolos

NUO 300 IKI 20 000 Lt

REIKALAVIMAI:: 1. Gydytojo specialisto licencija.

2. Mokslinis laipsnis.

3. Darbo patirtis (privalumas).

4. Darbas kompiuteriu, užsienio kalbų mokėjimas (privalumas).

Pretendentai turi pristatyti jų specialybę, kvalifikaciją įrodančius dokumentus iki 2013-04-30 į Personalo skyriaus 203 kabinetą (Konsultacijų poliklinikoje).

Informacija telefonu 236 5009.

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 607 97 663.

Kitos

1089286

Reikia PARDUOTI, IŠNUOMOTI, IŠKEISTI nekilnojamąjį turtą? Jokių išankstinių mokesčių – skambinkite! NT brokeris Evaldas Rinkevičius, tel. 8 657 60 377; www.turimus.lt.

1089107

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

1058704

Perkame žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Tel. 8 643 75 526.

1090005

29

balandžio 25–gegužės 1, 2013

skelbimai Perku žemės ūkio paskirties žemę Anykščių, Utenos rajonuose. Tel. 8 673 19 696.

1090000

Pirksiu 2 arba 3 kambarių butą Kaune (vidurinis – vidinis, pageidautina autonominis šildymas). Tel. 8 647 13 040.

1099600

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.

1068517

Kviečia mokytis VĮ Vilniaus miškų urėdija 2013 m. gegužės 15 d. 9 val. Smolensko g. 15, Vilnius, organizuoja mokymus dirbti su AMEPS galimiems vartotojams-pirkėjams. Į mokymus prašom atsivežti nešiojamąjį kompiuterį, kuris atitiktų šiuos reikalavimus: Windows XP/Vista/7 operacinė sistema, galimybė prisijungti prie interneto, naršyklė Internet Explorer 7,0 ir naujesnė arba Mozila Firefox 3,5 ir naujesnė.

1100838

Įvairūs 2012 05 22 tarp Sigito Kaladžinsko, Kalvarijų g. 269-6, Vilnius (Kreditorius) ir UAB “REALM JURIDICAL”, įm. k. 302046565, adresas Laisvės pr. 123, Vilnius (Reikalavimo įgijėjas), sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 300, kurios pagrindu Kreditorius perleido Reikalavimo įgijėjui 8680 Lt skolos ir kitų su skola susijusių mokėjimų reikalavimo teisę išieškoti iš Vaidoto Gailiaus.

1101677

2013 05 06 nuo 10 val. Maišiagalos mstl.

Vilniaus r. bus atliekami sklypo Kad. Nr. 4147/400:756 kadastriniai matavimai. Gretimo sklypo, kad. Nr. 4147/400:832 savininkus kviečiame dalyvauti. 2013 05 06 nuo 14 val. Pelkyno g. Baronų k., Bezdonių sen., Vilniaus r. bus atliekami sklypų kad.

Nr. 4107/1403:11 ir 4107/1403:2 matavimai, gretimo sklypo, kad. Nr. 4107/1403:33 sąvininkus kviečiame dalyvauti. SB „Šilas“ (prie sklypo kad Nr. 4107/1405:70) Baronų k., Bezdonių sen., Vilniaus r. rengiamas įsiterpusio valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkimo projektas, gretimo sklypo kad. Nr. 4107/400:13 savininkai su projektų gali susipažinti nuo 2013 05 06 iki 2013 05 20 dienomis adresu Laisvės pr.60-807, Vilnius. Darbus atliks IĮ „Matavimų TRasa“; tel. 8 655 94 414, e.p. tk@geodeziniaimatavimai.lt.

1102594

2013 m. gegužės 3 d. 10 val. UAB „Verslo valdymo centras“ patalpose, Vytauto g. 17 (IV aukštas, 11 kab.), Klaipėda, vyks BUAB „IKAS projekt“ kreditorių susirinkimas. Informacija tel. (8 46) 311 422. Administratorius.

1103398

Dėl vykdomų žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0032:0337, kadastrinių matavimų prašom atsiliepti gretimo žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0032:705 ir 0101/0032:0233) savininkę UAB „Upės centras“ ir susisiekti su UAB „Neranta“ matininku A.Kiškiu, tel. 8 699 42 411, e. paštas info@neranta.lt, iki 2013 05 06.

1102622

Įmonė Širvintų mieste, turinti 3000 kv. m ploto patalpas po stogu (693 kv. m administracinis pastatas; 1053 kv. m sandėliavimo pastatas; 1494 kv. m mechaninės dirbtuvės), ieško partnerių gamybinei veiklai vystyti. Tel. 8 699 35 578.

1097796

Informacija apie Automobilių stovėjimo ir pardavimo aikštelės, administracinio pastato ir automobilių priežiūros pastato statybos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas – Laimutis Bujauskas, J.Tiškevičiaus g. 11-15, Vilnius, kontaktinis asmuo Regina Savičienė mob. tel. 8 686 25 447. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – automobilių stovėjimo ir pardavimo aikštelės, administracinio pastato ir automobilių priežiūros pastato statyba. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta – Trakų Vokės k., Panerių sen., Vilniaus m. sav. 4. Atsakingos institucijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) priimta atrankos išvada – planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (2013 04 19 rašto Nr. (38-4)-VR-1.7-1963). 5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima susipažinti: UAB „archiDELTA“ Tilto g. 15, IIIa, LT -01101, Vilnius, tel. 8 686 25 447. 6. Motyvuotus pasiūlymus dėl atrankos išvados persvarstymo galima teikti raštu: Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, adresu A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius iki 2013 m. gegužės 24 d. 7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima: Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, adresu A.Juozapavičiaus g.

9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536 ir UAB „AF-Consult“ Lvovo g. 25, Vilnius tel. (8 5) 210 7210 iki 2013 m. gegužės 24 d.

navimo, formavimo ir pertvarkymo projektai, dėl: Aldonai Kilbauskienei priklausančio žemės sklypo (0101/0009:0443) Mokslininkų g. 29, Vilnius, 2013-04-02 įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-464; Mykolui Nechajui priklausančio žemės sklypo (0101/0009:0162) Bajorų Sodų 2-oji g. 2 , Vilnius, 2013-04-02 įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-465; Juzef Jankelaic priklausančio žemės sklypo (0101/0009:0200) Mokslininkų g. 21, Vilniaus, 2013-04-02 įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-462 .Visą informaciją apie patvirtintą projektą galima rasti Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje. Tel. 8 678 16 911.

INFORMACINIS PRANEŠIMAS. Informuojame, kad parengtas žemės sklypo kad. Nr. 4137/0200:1052 (unikalus Nr. 4400-0143-0408) Reisleravos g. 16, Juodšilių k., Juodšilių sen., Vilniaus r. sav. detalusis planas. Informaciją teikia ir pasiūlymus priima detaliojo planavimo organizatorius ir plano rengėjas. Planavimo pagrindas detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. AD-1148-(3.31), pasirašyta 2011 09 27. Vieša detaliojo plano ekspozicija bus pateikta Juodšilių seniūnijoje esančioje skelbimų lentoje nuo nuo 2013 05 02 iki 2013 05 30. Viešas sprendinių svarstymas vyks 2013 06 03 nuo 10 iki 11 val. (A.Goštauto g. 8-116 Vilnius). Planavimo tikslas: nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, padalinti sklypą į sklypus, nustatyti jų ribas ir plotus (≥0,1000 ha). Nustatyti statybos reglamentus naujai statomiems/rekonstruojamiems statiniams, gyvenamųjų teritorijų – iki dviejų aukštų, vieno buto gyvenamojo namo statybos. Planuojant dviejų butų gyvenamuosius namus projektuoti ne mažesnius kaip 0,2000 ha ploto žemės sklypus. Pateikti privalomąjį teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą. Planavimo organizatoriai: R.Kubickas, T.Apdulajeva, N.Kubickaja. Rengėjas: UAB „Ostlit“ (A. Goštauto g. 8-116 Vilnius, tel. 865922122). Apie parengtą žemės sklypo detalųjį planą ir viešą svarstymą visuomenė bus informuota įstatymų nustatyta tvarka. Pasiūlymai priimami iki viešo sprendinių svarstymo, taip pat susirinkimo metu. Atmestų ar nepriimtų pasiūlymų pareiškėjai projekto sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybai per vieną mėnesį nuo viešo aptarimo.

1102243

1102654

1102601

Informuojame, kad Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymais patvirtinti vietovės lygmens specialiojo teritorijų pla-

1102708

Karščiausi kelionių pasiūlymai KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

1102258

Pranešimas apie parengtą visuomenei svarbaus statinio projektą 2013 m. balandžio 19 d., Vilnius. Informuojame, kad parengtas prekybos paskirties pastato adresu Justiniškių g.

119D, Vilniuje, projektas. Su parengtu projektu galima susipažinti projektuotojo patalpose, Tilto g. 15, III a., Vilniuje, nuo 2013 04 26 iki 2013 05 10, darbo dienomis 9-12 val., tel.

8 686 25 447. Viešas susirinkimas vyks 2013 05 10 17-18 val. Tilto g. 15, III a., Vilniuje.

PRANEŠIMAS. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2013 04 03 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-665 patvirtintas žemės sklypo Nr. 4103/0100:1281, esančio Pikutiškių k., Avižienių sen., Vilniaus r., kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti. Planavimo organizatorius – Nerijus Jauneika; rengėjas – UAB „BMO Projektai“.

1101678

Rengiamas žemės sklypo (kad. Nr. 4142/0400:0199), esančio Vilniaus r., Šatrininkų sen., Šatrininkų k., kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti. Kadangi žemės sklypas ribojasi su sklypu kad. Nr. 4142/0400:0197, kurio savininkas Česlavas Stankevičius miręs, todėl kviečiame būsimus paveldėtojus susipažinti su rengiamu projektu. Planavimo organizatorius – Andrejus Pašuk. Projekto rengėjas - UAB Geodezijos centras, Pašilaičių g. 17-38, Vilnius, tel. 8 678 24 053. Susipažinti su projektu galima iki 2013 05 10 UAB Geodezijos centras patalpose.

1102167

Sklypo, esančio Vilniaus r. sav., Nemėžio k., Nemėžio sen., Draugystės g. 7, savininkui Liutaurui Olbutui. Sklypo kad. Nr. 4162/0100:0072 savininkai privatizuos papildomą sklypo dalį ir prijungs prie nuosavybės teise valdomo sklypo. Prašom atvykti į UAB „Baltijos Matavimų Organizacija“ aptarti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius. Linkmenų g. 13, Vilnius, tel. 8 685 77 566.

1103128 Sklypo, esančio Vilniaus r., Dūkštų sen., Brinkiškių k., SB „Žaluma“, skl. Nr. 35, savininkui G.NORKUI! Gegužės 7 d. 9 val. vyks skl. Nr. 36 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija“, Vilnius, Linkmenų g. 13. Tel. 8 600 30 784.

1102461

skelbia viešąjį aukcioną

parduoti pripažintą nereikalingą turtą.

Lengvasis automobilis Hyundai Getz valstybinis Nr. CGH 846, 2006 m.

Kondicionavimo sistema, 3 išoriniai blokai, 8 vidiniai blokai

dienė, Vytautas Kregždė, adresas Klevų g.

17, Kiemelių k., Vilniaus r. Projekto rengėjas – UAB „GeoSieksnis“, Justiniškių g. 66, Vilnius, tel. 8 699 87 171, e. paštas arnas@ geosieksnis.lt. Pasiūlymus teikti planavimo organizatoriams ir projekto rengėjui iki 2013 m. gegužės 14 d. Susipažinti su projektu galima 2013 m. balandžio 26–gegužės 14 dienomis UAB „GeoSieksnis“ patalpose, Justiniškių g. 66, Vilnius.

1103383

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-581 yra patvirtintas žemės sklypo, esančio Kryžiokų g. 98, Verkių sen., Vilniaus m. (kad. Nr. 0101/0133:128), formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto iniciatorius – Jonas Rukas.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Turto pavadinimas

Vadovaujantis LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004 10 04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo” rengiamas žemės sklypo, esančio Vilniaus r., Maišiagalos mstl., kad. Nr. 4132/0300:756, formavimo ir pertvarkymo projektas. Planavimo tikslas – žemės sklypo padalijimas į du sklypus. Planavimo organizatoriai – Jūratė Lankauskaitė Kregž-

Inventorinis Kiekis Pradinė pardavimo Nr. vnt. kaina, lt MA01537

1

11 000

MA01511

1

17 577

Aukcionas vyks 2013 m. gegužės 22 d. 10.00 val. adresu: Žalgirio g. 92, LT-09303 Vilnius, 1 įėjimas, 4 aukšto posėdžių salėje. Antrasis aukcionas (neįvykus pirmajam) vyks 2013 m. gegužės 29 d. 10.00 val. tuo pačiu adresu.

Parduodamą turtą galima apžiūrėti 2013 m. gegužės 6 –10 dienomis nuo 9 iki 15 val., Žalgirio g. 92, LT-09303 Vilnius.

Apžiūra vyks iš anksto susitarus šiais nurodytais telefonais (8 5) 261 5177, 8 614 69035.

Atsakingas asmuo – Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus Bendrųjų reikalų poskyrio vedėjas Saulius Dapkus.

Aukciono dalyvio bilieto kaina – 10 Lt, žiūrovo – 5 Lt. Pinigai pervedami pavedimu iki aukciono dienos į Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT657300010002455605 (banko kodas 73000, AB Swedbank bankas) ir pateikiamas tai įrodantis dokumentas.

Už aukcione nupirktą turtą atsiskaitoma per 3 darbo dienas banko pavedimu į tą pačią Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą. Pirkėjas sumoka visas pirkimo – pardavimo įforminimo išlaidas bei pasiima ir išsiveža įsigytą turtą, per 3 darbo dienas po apmokėjimo. Aukciono laimėtojas, laiku neatsiskaitęs už įsigytą turtą, neturi teisės dalyvauti kitame aukcione, be to jis privalo atlyginti aukciono rengėjui naujo aukciono rengimo išlaidas, taip pat sumokėti kainų skirtumą, jeigu naujame aukcione turtas parduotas už kainą, mažesnę negu ta, kurios nesumokėjo nesąžiningas pirkėjas.

Komisijos pirmininkas Saulius Dapkus

8 DIENŲ POILSIO KELIONĖS IŠ VILNIAUS : BULGARIJA, Varna, Burgas – nuo 1124 Lt EGIPTAS, Hurgada – nuo 1295 Lt GRAIKIJA, Rodas – nuo 1259 Lt TURKIJA, Bodrumas – nuo 1299 Lt KROATIJA, Rijeka – nuo 1479 Lt ITALIJA, Riminis – nuo 1579 Lt 1 5 DIENŲ POILSIO KELIONĖS IŠ VARŠUVOS: GRAIKIJA, Rodas – nuo 1589 Lt

A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

KROATIJA, Rijeka – nuo 1719 Lt EGIPTAS, Taba – nuo 2068 Lt MAROKAS, Agadyras – nuo 2736 Lt ITALIJA, Sardinija – nuo 2746 Lt PORTUGALIJA, Madeira – nuo 2806 Lt Paskutinės minutės pasiūlymų vietų skaičius ribotas.

Daugiau kelionių pasiūlymų www.krantas.lt.

30

skelbimai

balandžio 25–gegužės 1, 2013

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

Orai

Vėjas 7–12 m/s

penktadienį +12

Šiandien bus debesuota su pragiedruliais, oras sušils iki 9–15 laipsnių. Penktadienio naktį palis pajūryje, atvės iki 1–4 laipsnių šilumos. Dieną visoje šalyje palis, temperatūra kils iki 13–16 laipsnių. Šeštadienį prognozuojama net 20 laipsnių šilumos, tačiau Vilniuje numatomas ir lietus su perkūnija.

17-oji metų savaitė.

Saulė Jaučio ženkle.

Savaitgalio orai

+9

+14

Telšiai

Naktis

Šiauliai

+14

Klaipėda

+1

Panevėžys

+12

6

Šeštadienį Naktis

Kaunas

Pasaulyje +27 +19 +25 +22 +11 +28 +30 +11

+16

+14

+14

Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga

Vėjas (m/s)

Utena Tauragė

Diena

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+20 +23 +13 +15 +16 +11 +21 +22

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+8

+14

Vėjas (m/s)

+20

7

Vilnius

+15

+22 +11 +23 +23 +10 +25 +22 +16

Diena

Marijampolė

+14

SEkmadienį

Alytus

Naktis

Diena

+3

Vėjas (m/s)

+11

6

Kalendorius Ketvirtadienis, balandžio 25 d.

penktadienis, balandžio 26 d.

šeštadienis, balandžio 27 d.

pirmadienis, balandžio 29 d.

antradienis, balandžio 30 d.

trečiadienis, gegužės 1 d.

Teka 5.53 Leidžiasi 20.42

Teka 5.51 Leidžiasi 20.44

Teka 5.49 Leidžiasi 20.46

Teka 5.46 Leidžiasi 20.47

Teka 5.44 Leidžiasi 20.49

Teka 5.428 Leidžiasi 20.51

Teka 5.40 Leidžiasi 20.53

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

VARDAI: Morkus, Žadmantas, Žadmantė

VARDAI: Gailenis, Klaudija, Klaudijus, Selma, Selmas

VARDAI: Aušra, Aušrinė, Aušrys, Zita, Žydrė

Šv. Morkus Daržų diena Pasaulinė pingvinų diena 1744 m. mirė švedų astronomas, termometro išradėjas Andersas Celsius.

1913 m. gimė teatro ir kino aktorė Monika Mironaitė.

1917 m. gimė JAV dainininkė Ella Fitzgerald.

1940 m. gimė amerikiečių aktorius Al Pacino.

1945 m. gimė švedų grupės ABBA dainininkas Björnas Ulvaeusas.

1946 m. gimė Rusijos politikas Vladimiras Žirinovskis.

1969 m. gimė amerikiečių aktorė Renée Zellweger.

1981 m. gimė brazilų „Formulės-1“ lenktynininkas Felipe Massa.

Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena 121 m. gimė Romos imperatorius Markas Aurelijus.

1798 m. gimė Prancūzijos dailininkas romantikas Eugène’as Delacroix.

1900 m. gimė Charlesas Richteris, amerikiečių fizikas ir seismologas.

1955 m. gimė dainininkas Edmundas Kučinskas.

1957 m. gimė lėlių teatro režisierius, dailininkas juvelyras Algirdas Mikutis.

1961 m. gimė aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Gediminas Storpirštis.

1980 m. gimė amerikiečių aktorius Channingas Tatumas.

1986 m. įvyko Černobylio atominės elektrinės avarija.

Medicinos darbuotojų diena Pasaulinė grafinio dizaino diena 1521 m. filipiniečiai nužudė portugalų keliautoją Ferdinandą Magellaną.

1791 m. gimė amerikietis Samuelis Morse, Morzės abėcėlės sudarytojas.

1942 m. mirė poetas Kazys Binkis.

1971 m. gimė buvęs krepšininkas Artūras Karnišovas.

1998 m. mirė amerikiečių antropologas, rašytojas Carlosas Castaneda.

1999 m. mirė Lietuvos žydų dailininkas Arbit Blatas.

2007 m. mirė vienas garsiausių pasaulio dirigentų ir violončelininkų Mstislavas Rostropovičius.

6

3

8

7

2 9

3 3

4

5

1

4 5

9

6

8

3

2

8 7

7

1

VARDAI: Pijus, Skaudvilas, Sofija, Vaišmantė, Venta

VARDAI: Zigmantas, Zigmas, Žilvinas

Tarptautinė šokio diena 1899 m. gimė amerikiečių kompozitorius, pianistas Duke’as Ellingtonas.

1933 m. mirė rašytojas kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas.

1957 m. gimė britų aktorius Danielis Day-Lewisas.

1958 m. gimė amerikiečių aktorė Michelle Pfeiffer.

1970 m. gimė amerikiečių aktorė Uma Thurman.

1970 m. gimė buvęs profesionalus JAV tenisininkas, buvusi pirmoji pasaulio raketė Andre Agassi.

1980 m. mirė anglų kino režisierius ir prodiuseris Alfredas Hitchcockas.

1984 m. gimė krepšininkas Paulius Jankūnas.

Tarptautinė veterinarijos diena Valpurgijos naktis (pagoniška senovės germanų pavasario šventė) 1870 m. gimė austrų kompozitorius Franzas Leháras.

1883 m. mirė prancūzų dailininkas, vienas impresionizmo pradininkų Édouard’as Manet.

1883 m. gimė čekų rašytojas Jaroslavas Hašekas.

1945 m. Vokietijos diktatorius Adolfas Hitleris ir jo žmona Eva Braun nusižudė Berlyno bunkeryje.

1956 m. gimė danų kino režisierius Larsas von Trieras.

1982 m. gimė amerikiečių aktorė Kirsten Dunst.

Tarptautinė darbo diena Lietuvos įstojimo į ES diena Gegutės diena 1904 m. mirė čekų kompozitorius Antonínas Dvořákas.

1959 m. gimė prancūzų rašytoja, dramaturgė Yasmina Reza.

1994 m. per lenktynes žuvo vienas žymiausių lenktynininkų, triskart „Formulės-1“ pasaulio čempionas Ayrtonas Senna.

2004 m. Lietuva įstojo į ES. Tą pačią dieną į ES buvo priimtos ir šios šalys: Kipras, Čekija, Estija, Latvija, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija.

5

9 8

7

1

VARDAI: Augustinas, Gerdvilas, Indrė, Kotryna

4

1 5

9

2

9 4

1

5 5

2 2022

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1372 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

9

8 4

reklamos skyrius: 261

2 3654

MIESTAS: Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Jonas Varnas – 219 1385 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 Eglė Šepetytė – 219 1381 EKONOMIKA: Lukas Miknevičius (redaktorius) – 219 1372

6

7

7

1

3

3

9

2

9

9

karštOJI linija: 212

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Pasaulinė gyvybės diena Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena 1924 m. gimė aktorius, režisierius Donatas Banionis.

1962 m. gimė Tomas Šernas, vienintelis likęs gyvas Medininkų tragedijos liudininkas, Vilniaus evangelikų reformatų parapijos klebonas.

1974 m. gimė ispanų aktorė Penélope Cruz.

1981 m. gimė amerikiečių aktorė Jessica Alba.

1985 m. gimė ledo šokių šokėjas Deividas Stagniūnas.

1986 m. gimė krepšininkas Martynas Pocius.

1

3

8

8

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

VARDAI: Rimgailas, Valė, Valerija, Vygandas, Vygandė, Vygantas

5

sunkus sudoku

2

lengvas sudoku

sekmadienis, balandžio 28 d.

6

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai 8

6

1

4

5

7

2

9

3

1

5

8

7

2

4

3

9

5

4

9

6

3

2

8

1

7

7

4

9

3

8

6

5

1

2

2

7

3

1

8

9

6

5

4

3

6

2

1

9

5

7

4

8

6

9

8

7

1

5

4

3

2

2

9

6

4

7

8

1

3

5

3

1

7

8

2

4

5

6

9

5

8

7

2

3

1

4

6

9 7

4

5

2

3

9

6

7

8

1

4

1

3

5

6

9

2

8

9

2

6

5

7

1

3

4

8

6

7

4

9

5

3

8

2

1

7

3

5

9

4

8

1

2

6

8

3

5

6

1

2

9

7

4

1

8

4

2

6

3

9

7

5

9

2

1

8

4

7

6

5

3

Užsuk į diena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

3

Platinimo tarnyba: 261

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Balys Šmigelskas – 219 1383 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

PR

1688

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

6

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3656, 279 1370, 261 3659,

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 3653 PLATINIMO TARNYBA: 261 3653