2013-05-04 Klaipeda

GEGUŽĖS 4, 2013

Nr. 101 (19 704)

www.kl.lt

Prieš 30 me­tų nu­ti­ku­si is­to­ri­ja garsiajai Ra­se­lei šian­dien – lyg sap­nas.

Poe­tas, dai­li­nin­kas ir pro­to­je­rė­jus V.Ti­mo­ni­nas: žmo­gus su­tver­tas gy­ven­ti am­ži­nai. Šeš­ta­die­nio in­ter­viu 5p.

Vakarė 12p.

Po lenk­ty­nių – lai­do­tu­vės

Kaina 1,60 Lt

„Ir orus pro­gno­zuo­ja šiuo­ lai­ki­nės tech­no­lo­gi­jos, bet kar­tais vis­kas pa­si­kei­čia.“ Lie­tu­vos at­sto­vas „Eu­ro­vi­zi­jo­je“ And­rius Po­ja­vis at­re­mia pro­gno­zes, kad kon­kur­se tra­di­ciš­kai vėl užim­si­me pa­sku­ti­nę vie­tą.

Ge­gu­žės 3-io­ji dviem klai­pė­die­ čių šei­moms įsi­ mins kaip juo­da­sis penk­ta­die­nis. Nak­ tį pa­čia­me mies­ to cent­re lenk­ty­ nių su ki­tu au­ to­mo­bi­liu me­ tu žu­vo du 22 me­tų vai­ki­nai.

Tre­čias jau­ nuo­lis, ku­ris vai­ ra­vo ma­ši­ną, li­ko gy­vas ir nu­ken­tė­ jo ne­daug.

16p.

Ma­moms – spal­vin­gi gė­lių žie­dai

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Mo­ti­nos die­nos pro­ga klai­pė­die­ čiai su­ka gal­vą, ko­kiais žie­dais nu­ ste­bin­ti ma­mas. Nors per­ka­mos pa­čios įvai­riau­sios gė­lės, pre­kei­ viai pa­brė­žia, kad prieš Mo­ti­nos die­ną su­lau­kia­ma ma­žiau pir­kė­jų nei ko­vo 8-ąją.

Ant pa­sta­to li­ko krau­jo dė­mė

Nak­tį iš ket­vir­ta­die­nio į penk­ta­ die­nį bend­ruo­ju pa­gal­bos te­le­fo­ nu pra­neš­ta apie krau­pią ava­ri­ją Pi­lies gat­vė­je ša­lia Klai­pė­dos dra­ mos teat­ro. Į įvy­kio vie­tą at­sku­bė­jo me­di­kai, po­li­ci­nin­kai, ug­nia­ge­siai.

Vi­siš­kai su­mai­to­ta­me juo­da­me BMW 528 bu­vo trys žmo­nės.

10

Vil­tis: su­mai­to­to­je ma­ši­no­je ti­kė­ta­si ras­ti gy­vų žmo­nių, ta­čiau iš­gy­ve­no tik vai­ruo­to­jas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­ tr.

Vis daž­niau klai­pė­die­čiai sa­vo ma­ moms Mo­ti­nos die­nos pro­ga do­va­ no­ja žy­din­čias gė­les, au­ gan­čias va­zo­nė­liuo­se.

3

2

ŠEŠTADIENIS, GEGUŽĖS 4, 2013

miestas

Klai­pė­die­tei – vals­ty­bės or­di­nas

Gar­bė: Pre­zi­den­tė me­da­liu ap­do­va­no­jo ir klai­pė­die­tę K.Vir­ši­lie­nę.

Džo­jos Gun­dos Ba­ry­sai­tės nuo­tr.

Mo­ti­nos die­nos iš­va­ka­rė­se pre­zi­den­tū­ro­ je pa­gerb­tos bei ap­do­va­no­tos dau­gia­ vai­kės mo­ti­nos. Tarp jų bu­vo ir at­sto­vių iš pa­jū­rio.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Va­kar Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­ kai­tė su ar­tė­jan­čia Mo­ti­nos die­na pa­svei­ki­no ir or­di­no „Už nuo­pel­ nus Lie­tu­vai“ me­da­liais ap­do­va­ no­jo dau­gia­vai­kes mo­ti­nas.

Vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mai įteik­ ti 46 ma­moms iš vi­sos Lie­tu­vos, pa­gim­džiu­sioms, išau­gi­nu­sioms ir ge­rai išauk­lė­ju­sioms sep­ty­nis ir dau­giau vai­kų.

Or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­ vai“ me­da­liu ap­do­va­no­ta ir klai­ pė­die­tė Kleo­pa Vir­ši­lie­nė, užau­ gi­nu­si ir ge­rai išauk­lė­ju­si sep­ty­nis vai­kus. Šis gar­bin­gas ap­do­va­no­ji­mas įteik­tas ir Kos­tan­ci­jai Kaz­ra­gie­nei iš Klai­pė­dos ra­jo­no. Ji užau­gi­no bei

ge­rai išauk­lė­jo de­vy­nis vai­kus. Pa­ sak Pre­zi­den­tės, Mo­ti­nos die­ną vi­ si, ne­pai­sant am­žiaus, vi­sų pir­ma tam­pa­me vai­kais, dė­kin­gais sa­vo ma­moms už gy­ve­ni­mą. Ša­lies va­do­vė pa­svei­ki­no vi­sas Lie­tu­vos ma­mas ir pa­lin­kė­jo svei­ ka­tos, o jų šei­moms – sėk­mės.

46

– tiek daugiavaikių mamų vakar buvo pagerbtos prezidentūroje.

Gegužės 5-oji – diena, kada prisimename vandentvarkos ūkio darbuotojus, kurie savo nelengvu kasdieniu darbu pasiekia, kad gyventojai gali džiaugtis civilizuota buitimi, mėgautis geros kokybės geriamuoju vandeniu, maudytis švarioje jūroje.

Gerbiami kolegos, galite didžiuotis dirbdami prasmingą ir labai reikalingą darbą. Būkite stiprūs ir nuolat siekite profesinio meistriškumo aukštumų.

Visos įmonės vardu dėkoju mūsų klientams už tai, kad esate mūsų sėkmės ir pažangos dalis.

Nuoširdžiai sveikinu Jūs visus profesinės – vandentvarkos ūkio darbuotojų dienos proga. Linkiu sveikatos, ištvermės, klestėjimo ir visokeriopos sėkmės.

AB „Klaipėdos vanduo“ Generalinis direktorius Leonas Makūnas

Šven­tė: klai­pė­die­čiai gė­les ma­moms pra­de­da pirk­ti Mo­ti­nos die­nos iš­va­ka­rė­se.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ma­moms – spal­vin­gi gė­lių žie­dai Pa­sak įmo­nės „Fre­zi­jų 1 puokš­tė“ va­do­vės Ži­ vi­lės Kris­tu­tie­nės, šios gė­lės pa­si­

ren­ka­mos, nes jos il­giau iš­si­lai­ko.

Per­ka­mi ir de­ko­ra­ty­vi­niai au­ga­lai, po­pu­lia­riau­si – ro­do­dend­rai, mag­ no­li­jos krū­me­liai. „Žmo­nės ren­ka­si šias gė­les, kad ma­mos jo­mis ga­lė­tų il­giau pa­si­ džiaug­ti“, – tvir­ti­no va­do­vė.

Pa­sak Ž.Kris­tu­tie­nės, dau­giau­ siai prieš Mo­ti­nos die­ną par­duo­da­ ma skin­tų gė­lių. Šios šven­tės me­tu per­ka­mi įvai­rūs žie­dai: tul­pės, ro­ žės, ger­be­ros. Vis dėlto daž­niau­ siai per­ka­mos ryš­kios pa­va­sa­ri­nės puokš­tės. „Da­ro­me kom­po­zi­ci­jas iš ger­be­ rų, chri­zan­te­mų, eus­to­mų, tul­pių“, – pa­sa­ko­jo va­do­vė.

Mo­ti­nos die­nos pro­ga daug žmo­ nių va­žiuo­ja ap­lan­ky­ti mi­ru­sių sa­ vo ma­my­čių.

Ant ka­pų daž­niau­siai ne­ša­mos chri­zan­te­mos. Jos per­ka­mos ir va­ zo­nė­liais.

Anot Ž.Kris­tu­tie­nės, prieš šven­ tes gė­lių kai­nų ne­di­di­na, nors jas įsi­gy­ja iš tie­kė­jų bran­giau. Ji at­ krei­pė dė­me­sį, kad Mo­ti­nos die­ ną par­duo­da­ma ma­žiau gė­lių nei Tarp­tau­ti­nę mo­ters die­ną.

Prieš Mo­ti­nos die­ną pir­kė­jų pa­ dau­gė­ja ir tur­guo­se. Lai­ki­nai ei­ nan­ti Nau­jojo tur­gaus įmo­nės va­ do­vės pa­rei­gas Zi­nai­da Kar­pa­lo tvir­ti­no, kad dau­giau­sia jų su­lau­ kia­ma šven­tės iš­va­ka­rė­se.

Pa­sak jos, prieš šven­tes yra ne tik dau­giau pir­kė­jų, bet ir par­da­vė­jų.

„Mo­ti­nos die­nai klai­pė­die­čiai per­ka įvai­rias gė­les. Vie­nos rū­šies iš­skir­ti ne­ga­li­ma, kaip ko­vo 8-ąją, kai vi­si ma­siš­kai per­ka tul­pes“, – pa­sa­ko­jo Z.Kar­pa­lo.

Ji taip pat tei­gė, jog ko­vo 8-ąją gė­lių par­duo­da­ma dau­giau nei Mo­ ti­nos die­ną.

Z.Kar­pa­lo ne­slė­pė, kad prieš Mo­ti­nos die­ną gė­lių kai­nos šiek tiek ūg­te­lės. Jos ga­li bū­ti di­des­nės ke­lias­de­šimt cen­tų. „Žmo­nės no­ri už­si­dirb­ti, ta­čiau pir­kė­jų nė­ra tiek daug, kad la­bai pa­bran­gin­tų gė­les. Vis­kas da­ro­ma pro­to ri­bo­se“, – tvir­ti­no Z.Kar­ pa­lo.

Prieš Mo­ti­nos die­ną ger­be­ros žie­das kai­na­vo 4–5 li­tus, tul­pės – 2–3, ro­žės – nuo 2 li­tų.

Ug­nia­ge­siai švęs su vi­suo­me­ne Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio ug­nia­ge­siai gel­bė­ to­jai klai­pė­die­čius kvie­čia kar­tu švęs­ti Šv. Flo­ri­jo­no – ug­nia­ge­sių glo­bė­jo die­ną. Mies­tie­čiai ga­lės ge­ riau su­si­pa­žin­ti su šio dar­bo su­bti­ ly­bė­mis.

Šven­to Flo­ri­jo­no – ug­nia­ge­sių glo­ bė­jo die­na mi­ni­ma šian­dien. Šiai pro­gai skir­ti ren­gi­niai vi­dur­ die­nį pra­si­dės prie pra­mo­gų ir pre­ ky­bos cent­ro „Ak­ro­po­lis“ – vyks Lie­tu­vos jau­ni­mo ug­nia­ge­sy­bos spor­to var­žy­bos.

14.30 val. pra­si­dės ug­nia­ge­sių glo­bė­jo Šv. Flo­ri­jo­no die­nos mi­ nė­ji­mas. Jo me­tu bus ap­do­va­no­ti mo­ki­nių pie­ši­nių ir ko­mik­sų kon­ kur­so „Pers­pė­tas – ap­sau­go­tas“ nu­ga­lė­to­jai.

Nuo 15 val. klai­pė­die­čiai ga­lės su­si­pa­žin­ti su ug­nia­ge­sių tech­ni­ ka, gel­bė­ji­mo įran­ga, vyks įspū­ din­gi ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų pa­si­ro­ dy­mai.

Sa­vo įgū­d žius de­m onst­r uos aukš­ta­li­piai gel­bė­to­jai, bus imi­ tuo­ja­mas įvy­kis, ku­rio me­tu iš au­ to­mo­bi­lio bus gel­bė­ja­mas nu­ken­ tė­ju­sy­sis.

Ug­nia­ge­siams tal­kins po­li­ci­ jos pa­rei­gū­nai ir grei­to­sios pa­gal­ bos me­di­kai. Šven­tė­je taip pat bus

Dar­bas: ug­nia­ge­siai de­monst­ruos ir tai, kaip ge­si­na­mi de­gan­tys au­to­

mo­bi­liai.

de­monst­ruo­ja­ma, kaip ge­si­na­mos trans­por­to prie­mo­nės. Pa­si­ro­dy­mų me­tu spe­cia­lis­tai aiš­kins ir pa­tars, kaip iš­veng­ti gais­ro. Į ren­gi­nį atė­ję klai­pė­die­čiai ne tik ga­lės ap­žiū­rė­ti ug­nia­ge­sių au­ to­mo­bi­lius, įvai­rią įran­gą, su­si­pa­ žin­ti su šia pa­vo­jin­ga pro­fe­si­ja, bet ir pa­bend­rau­ti su ug­nia­ge­siais gel­ bė­to­jais.

Pra­mo­gų ir pre­ky­bos cent­re veiks ir gais­ri­nės at­ri­bu­ti­kos pa­ro­da.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Klai­pė­die­čiai ga­lės su­si­pa­žin­ti su ug­nia­ ge­sių tech­ni­ka, gel­ bė­ji­mo įran­ga, vyks įspū­din­gi ug­nia­ge­ sių gel­bė­to­jų pa­si­ro­ dy­mai.

3

ŠEŠTADIENIS, GEGUŽĖS 4, 2013

miestas Su­tei­kė var­dą

Kvie­čia į šven­tę

Pa­di­dė­jo už­terš­tu­mas

Pie­tų Ko­rė­jo­je esan­čio­je lai­vų sta­tyk­lo­je, ku­rio­je Lie­tu­vai sta­to­ mas su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo lai­vas-sau­gyk­la, ce­re­ mo­ni­jos nu­lei­di­mo ant van­dens me­tu at­skleis­tas lai­vo var­das – „In­de­pen­den­ce“ (liet. – ne­prik­ lau­so­my­bė). Lai­vas-sau­gyk­la į Klai­pė­dos uos­tą tu­rė­tų at­plauk­ti 2014 me­tų ant­ro­je pu­sė­je.

Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nė Pa­lan­ga kvie­čia į tra­di­ci­nę ku­ror­to šven­ tę, ku­ri šiais me­tais bus kaip nie­ ka­da tur­tin­ga ren­gi­nių. Tris die­ nas trun­kan­čia vi­sai šei­mai skir­ ta šven­te ku­ror­ti­nį se­zo­ną pra­de­ dan­ti Pa­lan­ga kas­met į pa­jū­rį pri­ vi­lio­ja tūks­tan­čius smal­suo­lių.

Ku­ror­to šven­tė šie­met vyks ge­ gu­žės 17–19 die­no­mis.

Klai­pė­dos cent­ri­nė­je mies­to da­ ly­je vėl pa­di­dė­jo oro už­terš­tu­ mas kie­to­sio­mis da­le­lė­mis. Jis leis­ti­ną nor­mą vir­ši­ja be­veik du kar­tus. Tei­gia­ma, kad oro už­ terš­tu­mas pa­di­dė­jo dėl trans­ por­to ter­ša­lų emi­si­jos, me­teo­ ro­lo­gi­nių są­ly­gų. Ry­ti­nė­je mies­ to da­ly­je oro tar­ša ri­bi­nių ver­čių ne­vir­ši­ja.

Iš eže­ro pum­puos dumb­lą Ar­ti­miau­sio­mis die­ no­mis prie Mum­ lau­kio eže­ro vėl riau­mos tech­ni­ ka. Iš van­dens tel­ki­ nio dug­no bus pum­ puo­ja­mas dumb­las.

m.skiriute@kl.lt

At­nau­ji­no: prie Mum­lau­kio eže­ro jau at­vež­ta tech­ni­ka – ar­ti­miau­siu me­tu čia vėl pra­si­dės dar­bai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

lau­kus. Jį ža­da­ma pri­sta­ty­ti į vie­tą.

Iš vi­so pla­nuo­ja­ma iš­da­ly­ti 17 tūkst.

600 ku­bi­nių met­rų dumb­lo.

Mum­lau­kio eže­ro va­ly­mas tu­rė­ tų bū­ti baig­tas iki ki­tų me­tų ko­vo 31 die­nos. Pa­sak M.Su­ran­to, il­giau­siai už­truks dumb­lo iš­ve­ži­mas ir te­ri­ to­ri­jos su­tvar­ky­mas.

Nu­ma­to­ma ne tik su­tvar­ky­ ti van­dens tel­ki­nio kran­tus, bet ir ap­lin­ką, pa­so­din­ti žel­di­nių.

Mum­lau­kio eže­ro va­ly­mas ir ap­ lin­kos su­tvar­ky­mas kai­nuos per mi­li­jo­ną li­tų.

Di­džio­ji da­lis lė­šų skir­ta iš ES fon­dų.

Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bė eže­ro dumb­lą siū­lo ūki­nin­kams, kad šie tręš­tų lau­kus.

Me­nas pa­dės pa­žin­ti sve­tim­ša­lį As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Uos­ta­mies­ty­je star­ta­vo pro­jek­tas „Pa­žink sve­tim­ša­lį“. Tai – Ka­li­ning­ ra­do, Gdans­ko ir Klai­pė­dos kū­rė­jų šiuo­lai­ki­nio me­no mai­nai.

Pa­sak Klai­pė­dos dai­lės pa­ro­dų rū­ mų va­do­vo Ig­no Ka­za­ke­vi­čiaus, šiuo me­tu uos­ta­mies­ty­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti pra­ktiš­kai vi­są šiuo­lai­ki­ nio Ka­li­ning­ra­do me­no įvai­ro­vę. „Ka­li­ning­ra­de išau­go kar­ta, ku­ ri nie­ka­da nė­ra bu­vu­si di­džio­jo­ je Ru­si­jo­je. Tai tar­si lei­džia šiuo­ lai­ki­niam me­nui tarp­ti ank­la­ve.

Ma­ny­č iau, kad pa­n a­š i si­t ua­c i­ja eg­zis­tuo­ja ir Klai­pė­do­je, ku­ri ga­ na to­li nuo Vil­niaus. Ir čia yra sa­ vo­tiš­kas me­no ank­la­vas“, – sa­kė I.Ka­za­ke­vi­čius. Šis pro­jek­tas – pir­ma­sis dve­jų me­tų pro­gra­mos žings­nis bend­ra­ dar­biau­jant Klai­pė­dos kul­tū­rų ko­ mu­ni­ka­ci­jų cent­rui, Na­cio­na­li­nio šiuo­lai­ki­nio me­no cent­ro Bal­ti­jos sky­riui ir šiuo­lai­ki­nių me­nų cent­ rui „Laz­nia“ iš Gdans­ko.

Lai­vas. Šian­d ien Klai­p ė­do­je bus ati­ da­r y­t as krui­z i­n is se­zo­nas. Jį pra­dės krui­z i­n is lai­vas „Cos­ta Pa­ci­f i­ca“. Krui­ zi­n ių lai­v ų ter­m i­na­le jis švar­t uo­s is 8 val. Nuo 8.30 iki 10 val. vyks jo ke­lei­ vių priė­m i­mas. Šiuo lai­v u į Klai­p ė­d ą at­v yks­t a apie 2 tūkst. 700 krui­z i­n ių ke­lei­v ių iš 31 pa­s au­l io ša­l ies. Nuo 11 iki 11.45 val. lai­ve lan­k y­s is ofi­c ia­l i de­ le­ga­c i­ja: Vals­t y­bi­n io tu­r iz­mo de­p ar­ ta­men­to di­rek­to­rė Rai­mon­da Bal­n ie­ nė, Klai­p ė­dos me­ras Vy­t au­t as Grub­ liaus­k as, Klai­p ė­dos uos­to ka­pi­to­nas Ado­mas Alek­na.

Mo­t o­c ik­l ai. Šian­d ien Že­m ai­t i­j os kraš­to bai­ke­r iai ati­d a­r ys se­zo­n ą. 12 val. jie pa­ju­dės iš Klai­p ė­dos lais­vo­ sios eko­no­m i­nės zo­nos į Kark­lę. Iš čia jie va­ž iuos į mies­t ą. Klai­p ė­d ie­č iai ga­lės pa­s i­g ro­ž ė­t i P.Li­dei­k io, Man­to gat­vė­m is, Tai­kos pro­s pek­t u rie­d an­ čiais mo­to­c ik­l ais. Iš Klai­p ė­dos jie va­ž iuos į Ra­s ei­n ius, kur vyks ati­d a­ ry­mo šven­tė.

Mil­da Ski­riu­tė

Prie Mum­lau­kio eže­ro jau at­vež­ta tech­ni­ka. Pa­sak dar­bus at­lie­kan­ čios įmo­nės di­rek­to­riaus Min­dau­ go Su­ran­to, eže­ro va­ly­mas bus pra­ dė­tas ar­ti­miau­sio­mis die­no­mis. „Pir­miau­sia iš sės­din­tu­vų iš­ve­ ši­me dumb­lą, ku­rį iš­pum­pa­vo­me per­nai. Ta­da vėl jį pum­puo­si­me iš dug­no. Tą da­ry­si­me spe­cia­lia žem­ siur­be, kaip ir per­nai“, – pa­sa­ko­ jo va­do­vas.

Kiek truks šio eta­po dar­bai, M.Su­ran­to tei­gi­mu, kol kas sun­ku pa­sa­ky­ti. Vien dumb­lo pum­pa­vi­ mas truks apie dvi sa­vai­tes. Prieš at­lie­kant šiuos dar­bus rei­kia iš­vež­ ti jau iš­pum­puo­tą.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė dumb­ lą siū­lo ūki­nin­kams, kad šie tręš­tų

Dienos telegrafas

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­d os sa­v i­v al­ dy­b ės Ci­v i­l i­n ės met­r i­k a­c i­j os ir re­ gist­r a­c i­j os sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­tos 10 klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Ma­r i­jo­ na Ast­raus­k ie­nė (g. 1924 m.), Vy­t au­ tas Gi­n io­t is (g. 1926 m.), Ste­fa Ga­k ie­ nė (g. 1928 m.), Via­čes­la­vas Se­m io­no­ vas (g. 1928 m.), Mar­t a Men­c ie­nė (g.

1932 m.), Aloy­z as Al­g ir­d as Mer­ke­l is (g. 1932 m.), Al­do­na Po­c ie­nė (g. 1950 m.), Ju­r ij Glu­š a­kov (g. 1970 m.), Ei­v y­ das Po­cius (g. 1991 m.), Man­tas Kve­da­ raus­k as (g. 1991 m.).

17

– tiek au­to­rių la­bai skir­tin­gų žan­rų dar­bų atvežta į Klaipėdą.

Tai esą ne­bus tik ap­si­kei­ti­mas pa­ro­do­mis, pro­gra­ma – la­bai įvai­ ri, vyks vie­šo­jo me­no ir edu­ka­ci­ niai ren­gi­niai. Ke­ti­na­ma su­kur­ti apie 140 me­no kū­ri­nių. „Mes tur­būt pir­mą kar­tą tu­ri­me ga­li­my­bę Klai­pė­do­je eks­po­nuo­ ti tiek daug ka­li­ning­ra­die­čių me­ ni­nin­kų dar­bų. Tai – mū­sų pen­ kio­li­kos me­tų dar­bo re­zul­ta­tas, nes 1997-ai­siais to­kių šiuo­lai­ki­nio me­no kū­rė­jų Ka­li­ning­ra­de bu­vo vos pen­ki, o da­bar čia at­vež­ti 17 au­to­ rių la­bai skir­tin­gų žan­rų dar­bai“, – tei­gė ka­li­ning­ra­die­čių at­sto­vė Je­le­ na Cve­ta­je­va.

San­t uo­kos. Šian­d ien Klai­p ė­dos sa­ vi­val­dy­b ės Ci­v i­l i­nės met­r i­k a­c i­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­r iu­je tuok­sis 8 po­ros. Žie­dus su­mai­nys Alek­s and­ra Ry­b a­ ko­va ir Mak­s im Bat­raui (12.20 val.), Vi­t a Puo­d žiū­nai­tė ir Ju­l ius Ka­č iu­ke­ vi­č ius (13.30 val.), Ro­mual­da Dau­gė­ lai­tė ir Va­len­t as Šim­k us (13.50 val.), Ilo­n a Staš­ke­v i­č iū­tė ir Alek­s as Būd­ vy­t is (14 val.), Au­re­l i­ja Ste­p a­na­v i­č iū­ tė ir Sva­jū­n as Jur­k us (14.10 val.), Jū­ ra­tė Jan­k aus­k ai­tė ir And­r ius Nar­ke­ vi­č ius (14.30 val.), Ju­l i­j a Plot­n i­ko­va ir Ro­m as Pus­vaš­k is (14.40 val.), Ok­ sa­n a Ni­ko­no­v a ir And­rey Grits­k iv (14.50 val.).

Lė­b ar­t ų ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­do­j a­ mi Sta­n is­l a­v a Bu­d zins­k ie­n ė, Al­g i­ man­t as Sto­nys, Jo­l an­t a Vait­k u­v ie­nė, Jad­v y­ga Tu­raus­k ie­nė, Ma­r i­jo­na Ast­ raus­k ie­nė, Ju­r ij Glu­š a­kov, Vy­t au­t as Gi­n io­t is, Man­t as Kve­d a­r aus­k as, Ei­ vy­das Po­c ius.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 9 mo­te­r ys. Gi­mė 6 mer­gai­tės ir 3 ber­n iu­k ai.

ros sie­nos su di­džią­ja Ru­si­ja? Kuo ski­ria­si „so­vie­ti­nis“, „ru­siš­kas“, „na­cio­na­li­nis“? Kaip vi­suo­me­ni­ nės lais­vės ga­li lem­ti ša­lies vys­ti­ mą­si?“

Grei­to­j i. Va­k ar iki 16 val. grei­to­s ios pa­gal­b os me­d i­k ai su­l au­kė 43 iš­k vie­ ti­mų. Klai­p ė­d ie­č iai skun­dė­s i pil­vo skaus­m ais, karš­č ia­v i­mu, smul­k io­ mis trau­mo­m is.

Pa­ro­da: Klai­pė­do­je ati­da­ry­ta Ka­li­ning­ra­do kū­rė­jų šiuo­lai­ki­nio me­no

pa­ro­da „Ma­de in Ka­li­ning­rad“.

Me­ni­nin­kų fo­tog­ra­fi­jos, vi­deo­ me­no ir pri­dė­ti­nės rea­ly­bės kū­ri­ niai, per­for­man­sai tar­si klau­sia: „Ko­kias aso­cia­ci­jas jums ke­lia ši keis­ta te­ri­to­ri­ja, ne­tu­rin­ti bend­

4

šeštadienis, gegužės 4, 2013

lietuva

27-eri – toks yra vi­du­ti­nis pir­mą kar­tą gim­džiu­sių mo­te­rų am­žiaus vi­dur­kis Lie­tu­vo­je.

So­cial­de­mok­ra­tams – prezidentinė dilema Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

So­cial­de­mok­ra­tai nea­be­jo­ja, kad par­ti­jos ved­liu šian­dien bus per­ rink­tas prem­je­ras Al­gir­das But­ke­ vi­čius, o dau­giau­sia dis­ku­si­jų tu­rė­ tų kil­ti dėl par­ti­jos kan­di­da­to į pre­ zi­den­tus.

Šian­dien so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ jos (LSDP) pir­mi­nin­ko rin­ki­muo­se var­žy­sis du kan­di­da­tai – da­bar­ti­nis par­ti­jos ved­lys prem­je­ras A.But­ke­ vi­čius ir Ši­la­lės par­ti­jos sky­riu­je iš­ kel­tas eu­ro­par­la­men­ta­ras Zig­man­ tas Bal­čy­tis. Ta­čiau par­ti­jos gar­bės pir­mi­nin­kas Aloy­zas Sa­ka­las tei­gia jo­kios int­ri­gos rin­ki­muo­se ne­ma­ tan­tis. Esą aukš­ti prem­je­ro rei­tin­ gai ir sėk­min­gas pa­si­ro­dy­mas Sei­ mo rin­ki­muo­se įro­do, kad kol kas rim­to kon­ku­ren­to so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jo­je A.But­ke­vi­čiui ne­ma­ty­ti.

Ne­ge­rai, jei kan­di­da­ tas bū­tų iš­trauk­tas kaip koks čir­vų tū­ zas po­ke­rio žai­di­me per kul­mi­na­ci­ją.

Per par­ti­jos su­va­žia­vi­mą ža­da­ ma ap­tar­ti ir ki­tus klau­si­mus: bus svars­to­ma re­zo­liu­ci­ja dėl Vy­riau­sy­ bės pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mo, tra­ di­ciš­kai bus ap­tar­ti ak­tua­lūs vi­ suo­me­nei klau­si­mai, pa­vyz­džiui, dėl mo­kes­čių re­for­mos ar ato­mi­ nės ener­ge­ti­kos atei­ties.

Ta­čiau dau­ge­lį do­mi­nan­tis klau­ si­mas dėl LSDP kan­di­da­to į pre­zi­ den­tus į su­va­žia­vi­mo dar­bot­var­kę neįt­rauk­tas. So­cial­de­mok­ra­tai ar­ ti­miau­siu me­tu kan­di­da­to pa­var­ dės pa­skelb­ti dar ne­ža­da.

A.Sa­ka­lo tei­gi­mu, li­kus kiek dau­giau nei me­tams iki Pre­zi­den­ tės Da­lios Gry­baus­kai­tės ka­den­ci­ jos pa­bai­gos šį klau­si­mą kel­ti į vie­ šu­mą bū­tų pa­ts me­tas. „Ma­no pa­siū­ly­mas bu­vo toks, kad ne­rei­kė­tų ati­dė­lio­ti ši­to kan­di­ da­to iš­kė­li­mo ki­tiems me­tams. Rei­ kė­tų jį pa­ro­dy­ti da­bar, kad jis bū­ tų „ap­šau­dy­tas“ ir vi­siems įro­dy­ta Lie­tu­vo­je, jog jis tin­ka bū­ti Lie­tu­ vos vals­ty­bės va­do­vu. O ne taip, kad bū­tų iš­trauk­tas kaip koks čir­ vų tū­zas po­ke­rio žai­di­me per kul­ mi­na­ci­ją. Aš apie tai kal­bė­siu šeš­ ta­die­nį, bet spren­di­mo dar tur­būt ne­bus. Gal­būt bus priim­tas spren­ di­mas, kad par­ti­ja kels sa­vo kan­di­ da­tą, bet konk­re­čios pa­var­dės dar neį­var­dys“, – sa­kė A.Sa­ka­las.

Gar­bės pir­mi­nin­kas pa­grin­di­niu kan­di­da­tu į pre­zi­den­tus sa­ko taip

pat ma­tan­tis A.But­ke­vi­čių, o ki­tas kan­di­da­tas bus ke­lia­mas tik ta­da, jei prem­je­ras ne­pa­no­rės iš­mė­gin­ ti lai­mės ša­lies va­do­vo rin­ki­muo­se.

Ta­čiau bet ko­kiu at­ve­ju so­cial­de­ mok­ra­tai sa­vo kan­di­da­tą esą ras. „Ži­no­ma, yra kan­di­da­tų. Pag­rin­ di­nis kan­di­da­tas yra pa­ts A.But­ke­ vi­čius, jei­gu jis ne­su­tiks ar ne­no­rės ei­ti, ta­da par­ti­jo­je yra pa­kan­ka­mai žmo­nių, ku­rie ga­lė­tų bū­ti kan­di­da­ tais. <...> Bet vis­kas pri­klau­so nuo A.But­ke­vi­čiaus ap­si­spren­di­mo.

Jei­gu A.But­ke­vi­čius ap­si­spręs ei­ti, nie­kas ki­tos kan­di­da­tū­ros ir ne­kels.

Jei­gu A.But­ke­vi­čius ap­si­spręs nei­ ti, ta­da rei­kės no­ri ne­no­ri tą kan­di­ da­tū­rą iš­kel­ti“, – dės­tė A.Sa­ka­las.

So­cial­de­mok­ra­tų gar­bės pir­mi­ nin­kas sa­kė tei­ra­vę­sis prem­je­ro, ar šis no­rė­tų kan­di­da­tuo­ti į pre­zi­den­ to po­stą, ta­čiau at­sa­ky­mo dar ne­ ga­vęs.

Par­ti­jos pir­mi­nin­ko rin­ki­mų re­ zul­ta­tu nea­be­jo­ja ir so­cial­de­mok­ ra­tų pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ras Juo­zas Ole­kas. „Aš ne­ma­tau int­ri­gos, man at­ ro­do, pa­sie­kėm ge­rų re­zul­ta­tų per dve­jus me­tus su pir­mi­nin­ko ko­ man­da, lai­mė­jom rin­ki­mus ir tu­ rim di­de­lę įta­ką Sei­mo dau­gu­mo­je, Vy­riau­sy­bė­je. Ma­nau, rei­kia to­liau įgy­ven­din­ti sa­vo pro­gra­mą. Tai pa­ ro­dė ir vy­kę sky­rių rin­ki­mų ata­ skai­ti­niai su­si­rin­ki­mai, per ku­riuos bu­vo ke­lia­mos kan­di­da­tū­ros, siū­ ly­mai į pir­mi­nin­ko po­stą. Ab­so­liu­ti dau­gu­ma pa­siū­lė prem­je­rą A.But­ ke­vi­čių, ma­nau, mes vie­nin­gai jį per­rink­sim“, – tei­gė J.Ole­kas.

Jam pri­ta­rė ir par­ti­jos ko­le­ga, so­ cial­de­mok­ra­tų pre­zi­diu­mo na­rys Ju­ras Po­že­la. Jo nuo­mo­ne, da­bar par­ti­jai svar­biau­sia – pir­mi­nin­ko va­do­va­vi­mo tęs­ti­nu­mas.

Ne­se­niai vy­kę so­cial­de­mok­ra­tų po­li­ti­nių var­žo­vų – kon­ser­va­to­ rių – pir­mi­nin­ko rin­ki­mai at­sklei­ dė, kad šios par­ti­jos vi­du­je esa­ma ne­su­ta­ri­mų. Nau­jai per­rink­tas jų pir­mi­nin­kas And­rius Ku­bi­lius ne­tgi už­si­mi­nė bi­jąs par­ti­jos ski­li­mo.

Pak­laus­ti, ar pa­na­šios pro­ble­mos ne­gre­sia so­cial­de­mok­ra­tams, pa­ šne­ko­vai sa­kė esan­tys ra­mūs. „Ma­nau, mes, skir­tin­gai nei kon­ ser­va­to­riai, esam daug la­biau su­si­ tel­kę vi­du­je ir tu­rim daug di­des­nį tar­pu­sa­vio su­pra­ti­mą. <...> Ži­not, vi­sa­da yra pro­ble­mų, ne­ga­li ne­bū­ti pro­ble­mų. Bet to­kių, ku­rios truk­ dy­tų bend­ram dar­bui, tik­rai nė­ ra. Jau­čia­mas su­si­tel­ki­mas, pra­si­ dė­jo Vy­riau­sy­bės dar­bai ir žmo­nės de­da di­de­les vil­tis į tai. Jei­gu kas nors ir tu­ri as­me­ni­nių neį­gy­ven­ din­tų am­bi­ci­jų, tai ati­de­da jas į ša­lį dėl bend­ro rei­ka­lo“, – tvir­ti­ no J.Po­že­la.

Ap­do­va­no­jo mo­ti­nas

Nub­rau­kė ­ treč­da­lį al­gos

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė va­kar su ar­tė­jan­čia Mo­ti­nos die­na pa­svei­ ki­no ir or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­ vai“ me­da­liais ap­do­va­no­jo dau­gia­vai­ kes ma­mas. Tra­di­ci­nia­me ren­gi­ny­je vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mai bu­vo įteik­ ti 46 ma­moms iš vi­sos Lie­tu­vos, pa­ gim­džiu­sioms, išau­gi­nu­sioms bei ge­ rai išauk­lė­ju­sioms sep­ty­nis ir dau­ giau vai­kų.

Sei­mo val­dy­ba va­kar priė­mė spren­di­ mą treč­da­liu su­ma­žin­ti ba­lan­dį par­ la­men­te ne­bu­vu­sios „Drą­sos ke­lio“ frak­ci­jos se­niū­nės Ne­rin­gos Venc­kie­ nės at­ly­gi­ni­mą. Taip pat pa­tvir­tin­ta, kad Sei­mas N.Venc­kie­nės paieš­kų ne­ siims, nes tai – tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­ jų kom­pe­ten­ci­ja. Ne­pat­vir­tin­tais duo­ me­ni­mis, N.Venc­kie­nė ga­li bū­ti iš­vy­ ku­si į JAV.

Šie­met jau 21-ą kar­ tą ša­lies moks­lei­ vio ra­ši­nys at­sto­ vaus Lie­tu­vai tarp­ tau­ti­nia­me epis­to­li­ nio ra­ši­nio kon­kur­ se, ku­rį or­ga­ni­zuo­ ja Pa­sau­li­nė pa­što są­jun­ga kar­tu su UNES­CO.

Per­ga­lė: Šven­to­sios pa­grin­di­nės mo­kyk­los auk­lė­ti­nės G.Pet­raus­kai­

tės ra­ši­nys jau pa­teik­tas tarp­tau­ti­nei ko­mi­si­jai.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Pri­si­mi­nė kla­si­ki­nius laiš­kus Ry­tis Po­de­ris Laiš­kas jau iš­vers­tas

Šį­kart kon­kur­sui siun­čia­mas dvy­ li­ka­me­tės Šven­to­sios pa­grin­di­nės mo­kyk­los auk­lė­ti­nės Ga­bi­jos Pet­ raus­kai­tės ra­ši­nys apie van­de­nį ir jo svar­bą gy­ven­to­jams bei vi­sai pla­ne­tai. Šių me­tų epis­to­li­nio ra­ši­nio kon­kur­so te­ma bu­vo „Pa­ra­šyk laiš­ką, kuo bran­gus van­duo“. Na­ cio­na­li­nia­me kon­kur­so eta­pe da­ ly­va­vo per šim­tą ša­lies mo­kyk­lų, ku­rios bend­rai pa­tei­kė 120 dar­bų.

G.Pet­raus­kai­tės (jos mo­ky­to­ ja – Ni­jo­lė Šauk­lie­nė) ra­ši­nys jau iš­vers­tas į pran­cū­zų kal­bą ir iš­ siųs­tas Pa­sau­li­nės pa­što są­jun­ gos Tarp­tau­ti­niam biu­rui, kur bus ver­ti­na­mas tarp­tau­ti­nės ko­mi­si­ jos. Ant­ra­jam šio kon­kur­so eta­pui tei­kia­mi vi­so pa­sau­lio ša­lių mo­ki­ nių ra­ši­niai.

Pa­sau­lis kei­čia­si

„In­for­ma­ci­nės tech­no­lo­gi­jos pa­ kei­tė pa­sau­lį. Vis ma­žiau ra­šo­me ir siun­čia­me laiš­kų, vis dau­giau nau­do­ja­mės elekt­ro­ni­nė­mis prie­ mo­nė­mis. Bet net ir mo­der­niau­ sios tech­no­lo­gi­jos nie­ka­da neats­tos laiš­ko – nuo­šir­džių žo­džių apie sa­ve ir sa­vo pa­sau­lį“, – per ap­do­va­no­ji­mus sa­kė su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Ri­man­tas Sin­ke­vi­čius.

Pa­sak R.Sin­ke­vi­čiaus, šis kon­ kur­sas pa­ro­dė, kad moks­lei­vių, ge­ban­čių at­skleis­ti gim­to­sios kal­bos gro­žį ir vaiz­din­gai dės­ty­ti min­tis, tik­rai ne­trūks­ta.

Lie­tu­vos pa­što ge­ne­ra­li­nė di­ rek­to­rė Li­na Min­de­rie­nė, svei­ kin­da­ma kon­kur­so lau­rea­tus, sa­

kė, kad kiek­vie­nais me­tais vai­kai, da­ly­vau­jan­tys šia­me kon­kur­se, ra­ šo laiš­kus pa­čio­mis įvai­riau­sio­mis te­mo­mis, ku­rios ne­re­tai bū­na vi­ sai ne­vai­kiš­kos.

Li­na Min­de­rie­nė:

Mums la­bai ma­lo­ nu, kad ga­li­me pri­si­ dė­ti prie ša­lies vai­kų švie­ti­mo ir kū­ry­biš­ ku­mo ska­ti­ni­mo. „Mums la­bai ma­lo­nu, kad ga­li­ me pri­si­dė­ti prie ša­lies vai­kų švie­ ti­mo ir kū­ry­biš­ku­mo ska­ti­ni­mo.

Taip pat vi­lia­mės, kad ir užau­gę jie neuž­mirš ra­šy­ti tik­rų laiš­kų“, – kal­bė­jo Lie­tu­vos pa­što ge­ne­ra­ li­nė di­rek­to­rė.

Jai pri­ta­rė ir moks­lei­vių laiš­kus ver­ti­nu­sios ko­mi­si­jos na­rė, ra­šy­ to­ja Gin­ta­rė Ado­mai­ty­tė. Pa­sak jos, nors po­pie­ri­nių laiš­kų šiais lai­kais ra­šo­ma vis ma­žiau, vis tiek „nė­ra gra­žes­nio gar­so už tą, ku­rį su­ke­lia pa­što dė­žu­tėn krin­tan­tis laiš­kas“.

Ap­do­va­no­jo už kal­bą

Šie­met pir­mą kar­tą at­rink­tus ge­ riau­sius dar­bus ver­ti­no ir Vals­ ty­bi­nė lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ja (VLKK). VLKK pir­mi­nin­kė Dai­va Vaiš­nie­nė už tai­syk­lin­gą, sklan­ džią ir sti­lin­gą kal­bą at­mi­ni­mo do­ va­nė­les įtei­kė Ig­na­li­nos r. Nau­jo­jo Dau­gė­liš­kio vi­du­ri­nės mo­kyk­los mo­ki­nei Ag­nei Ro­py­tei, at­siun­ tu­siai ra­ši­nį „Van­dens la­še­li!“, ir

Vil­ka­viš­kio Sa­lo­mė­jos Nė­ries pa­ grin­di­nės mo­kyk­los auk­lė­ti­nei Jus­tei La­žau­nin­kai­tei, pa­ra­šiu­siai laiš­ką „La­bas, se­ne­li“. „Džiu­gu, kad vai­kai ra­šy­da­ mi laiš­kus su­ma­niai de­ri­no kū­ry­ bą ir kal­bi­nę raiš­ką, – ra­ši­nių kal­ ba tur­tin­ga, sklan­di ir vaiz­din­ga.

Juk svar­bu ir tai, ką no­ri­me pa­sa­ ky­ti, ir kaip įtai­giai, tai­syk­lin­gai tai ge­ba­me pa­da­ry­ti“, – pa­brė­žė D.Vaiš­nie­nė.

Epis­to­li­nio ra­ši­nio kon­kur­ sas or­ga­ni­zuo­ja­mas dviem pa­ko­ po­mis. Pir­ma­sis – na­cio­na­li­nis – eta­pas vyks­ta Lie­tu­vos mo­ kyk­lo­se. Iš na­cio­na­li­niam eta­pui at­siųs­tų ra­ši­nių spe­cia­li ko­mi­si­ja iš­ren­ka de­šimt ge­riau­sių. Šių ra­ ši­nių au­to­riams ski­ria­mos pri­zi­ nės vie­tos, jie ap­do­va­no­ja­mi pa­ gy­ri­mo raš­tais.

Tarp­tau­ti­nį jau­ni­mo epis­to­li­ nio ra­ši­nio kon­kur­są nuo 1971-ųjų ren­gia Pa­sau­li­nės pa­što są­jun­gos Tarp­tau­ti­nis biu­ras kar­tu su Jung­ ti­nių Tau­tų švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros or­ga­ni­za­ci­ja UNES­CO. Praė­ju­sių me­tų kon­kur­so te­ ma bu­vo „Pa­ra­šyk ta­ve ža­vin­ čiam spor­ti­nin­kui ar spor­to pa­ sau­lio at­sto­vui laiš­ką apie tai, ką tau reiš­kia olim­pi­nės žai­dy­nės“.

Tarp­tau­ti­nia­me kon­kur­se nu­ga­lė­jo ke­tu­rio­lik­me­tis Ma­rio­sas A.Chat­ zi­di­mou iš Grai­ki­jos, jis sa­vo laiš­ ką sky­rė Švei­ca­ri­jos te­ni­si­nin­kui Ro­ger Fe­de­re­riui.

Lie­tu­vo­je epis­to­li­nio ra­ši­nio kon­kur­są or­ga­ni­zuo­ja AB Lie­tu­ vos pa­štas kar­tu su Lie­tu­vos mo­ ki­nių ne­for­ma­lio­jo švie­ti­mo cent­ ru. Kon­kur­są re­mia Su­si­sie­ki­mo bei Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos.

5

šeštadienis, gegužės 4, 2013

šeštadienio interviu

Šven­ti­ką prie Die­vo ve­dė ast­ro­no­mi­ja jie lau­kia iš­mal­dos, bet ne­tam­ pa ti­kinčiaisiais?

– Jie čia sto­vi kiek­vie­ną die­ną. Ma­ to, kad žmo­nės mel­džia­si, kad jiems duo­da iš­mal­dos. Vie­nas jų, be­je, lie­tu­vis, pra­gė­ręs bu­tą, čia nuo­ lat sė­dė­da­vo. Pa­laips­niui jis pra­ dė­jo mels­tis. Jam bu­vo la­bai sun­ku vi­są die­ną iš­kęs­ti ne­rū­kant, ne­ge­ riant gre­ta ki­tų ap­svai­gu­sių be­na­ mių. Ši­tas žmo­gus ra­do sa­vy­je jė­gų at­si­sa­ky­ti pa­gun­dų vien to­dėl, kad ki­tą die­ną tu­rė­jo ei­ti iš­pa­žin­ties ir priim­ti ko­mu­ni­ją. Žmo­nės jam au­ ko­jo dau­giau nei ki­tiems. Die­nos pa­bai­go­je vis­ką, ką gau­da­vo, jis iš­ da­ly­da­vo li­ki­mo bro­liams. O kai mi­rė, jį lai­do­jo vi­sa baž­ny­čia. Tas be­na­mis nie­ka­da ne­bu­vo toks gra­ žus, kaip gu­lė­da­mas kars­te. Mes vi­ si jo ver­kė­me, nes jis bu­vo mū­siš­kis.

Baž­ny­čios bend­ruo­me­nė vie­ni­ja la­ bai įvai­rius žmo­nes, bet čia jie vi­si ly­gūs, juos vie­ni­ja mei­lė Die­vui. To­ kių, kaip ma­no pa­mi­nė­tas be­na­mis, bu­vo ne vie­nas.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

V

ie­to­je įžan­gos sta­čia­ti­kių šven­ti­kas Vik­to­ras Ti­ mo­ni­nas su ar­tė­jan­čio­ mis Ve­ly­ko­mis no­ri pa­ svei­kin­ti vi­sus: ir ka­ta­li­kus, jau at­šven­tu­sius šią šven­tę, ir sta­čia­ti­ kius. Jau­nys­tė­je ieš­ko­jęs gy­ve­ni­mo pra­smės ne vie­no­je re­li­gi­jo­je, ban­ dęs stu­di­juo­ti ke­lio­se aukš­to­sio­ se mo­kyk­lo­se, klai­pė­die­tis ga­liau­ siai tik­rą­jį pa­šau­ki­mą at­ra­do ta­pęs sta­čia­ti­kių ku­ni­gu.

Gi­mė ateis­tų šei­mo­je

– Kaip į jū­sų gy­ve­ni­mą atė­jo Die­vas?

– Man bu­vo 33-eji, kai ap­si­krikš­ ti­jau. Per­nai man su­ka­ko 60 me­ tų. Gi­miau ir au­gau ateis­ti­nė­ je šei­mo­je, bet rem­da­ma­sis sa­vo pa­ties pa­tir­ti­mi ga­liu pa­sa­ky­ti – jei­gu klau­sai­si sa­vęs, ga­li iš­girs­ti Die­vo bal­są. Šian­dien bu­vo atė­jęs 58 me­tų vy­ras, no­ri ap­si­krikš­ty­ti.

Klau­siau, ko­dėl jis tai da­ro? Sa­ ko: „Jau­čiu, kad man jau rei­kia Die­vo“. Aš tai pa­ju­tau anks­čiau.

Iki Kris­taus nuė­jau il­gą ke­lią. At­ sa­ky­mo į svar­biau­sią gy­ve­ni­mo klau­si­mą ieš­ko­jau ry­tie­tiš­kuo­ se ti­kė­ji­muo­se. To­dėl gal­būt esu ge­riau­sias tarp krikš­čio­nių ku­ ni­gų ry­tie­tiš­kų ti­kė­ji­mų spe­cia­ lis­tas. Šia te­ma net skai­čiau pa­ skai­tas uni­ver­si­te­te. Pa­ra­ga­vęs vis­ko su­pra­tau, kad ma­no vie­ ta čia, nes Die­vas man do­va­no­jo am­ži­no­jo gy­ve­ni­mo pa­ža­dą. Ry­ tų ti­kė­ji­mai ža­da nuo­la­ti­nį grį­ži­ mą į ši­tą nuo­dė­mių pil­ną pa­sau­ lį, į tą pa­tį pur­vą. Ten yra kar­ma ir nie­kas nie­ko neat­lei­džia, o lie­pia ati­dirb­ti. Ką tu ati­dirb­si, jei pa­ ts esi nuo­dė­min­gas? Kaip bū­da­ mas ba­lo­je ga­li pa­ts sa­ve iš­va­ly­ti, jei nie­kas neišt­rauks ir neiš­mau­ dys? Išt­rauk­ti ga­li tik­tai tas, kas pa­ts ten nė­ra. O ta­me pur­ve nė­ra tik­tai Die­vas.

– Ko­kių da­ly­kų žmo­gus iš­ moks­ta baž­ny­čio­je?

– Daž­nai žmo­nės klau­sia, ko­dėl taip blo­gai gy­ve­na­me? To­dėl, kad Die­vas mus my­li. Kad ne­pa­mirš­tu­me Die­ vo, mums kar­tais tu­ri bū­ti blo­gai.

Nes bū­tent ta­da mes jo šau­kia­mės.

O jei­gu mes ne­mo­ka­me jam dė­ko­ti už ge­ra, mums vi­sa­da bus blo­gai.

Baž­ny­čia ne­mo­ko nu­si­dė­ti. Baž­ ny­čia mo­ko at­gai­lau­ti. Kas to ne­ su­ge­ba, pra­de­da ieš­ko­ti kal­tų, ker­ šy­ti. Šven­ti­kų už­duo­tis iš­pa­žin­ties me­tu at­skleis­ti žmo­nių nuo­dė­mes, tai yra ap­kal­tin­ti juos. Jei žmo­gus pa­jus, kad yra kal­tas, pra­dės at­ gai­lau­ti. Svar­bu, kad žmo­gus pri­ si­min­tų nors vie­ną nuo­dė­mę, ta­ da jam ga­li­ma pa­dė­ti. Žmo­nių be nuo­dė­mės ne­bū­na, net šven­tie­ji ne be nuo­dė­mės. Mes ne pro­tą la­vi­na­ me, tam yra uni­ver­si­te­tai. Mes są­ ži­nę, do­ro­vę ug­do­me.

Kū­rė­jo ran­ką ve­džio­ja Die­vas

– Ar jums iš­pa­žin­ties me­tu ten­ ka žmo­nes pa­bar­ti?

– Be abe­jo, kai pra­de­di kal­tin­ti, tai ir ba­ri. Kas gi jam at­skleis, kas jis yra, jei ne ku­ni­gas? Mū­sų si­tua­ci­ ja kiek ki­ta, nei bet ku­rio ki­to gat­ vė­je su­drau­du­sio ne­tei­sin­gai be­siel­ gian­tį.

Pa­šau­ki­mas: aukš­to ran­go šven­ti­kas pro­to­je­rė­jus V.Ti­mo­ni­nas sa­vo­je cerk­vė­je yra pa­pras­tas ku­ni­gas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

– O ar ten­ka ką nors su­bar­ ti gat­vė­je? Ko­kios su­lau­kia­te reak­ci­jos?

– Vis­ko bū­na, pro ša­lį ne­praei­nu.

Sten­giuo­si ne­sa­ky­ti gru­baus žo­džio, bet pa­sa­kau griež­tai. At­gal iš­girs­tu: „Ko tau, se­ni, rei­kia?“ Ki­ta ver­tus, ir gat­vė­je jau­čia­si, kas esu, kaip ir ga­li­ma nu­spė­ti, kuo dir­ba ki­ti gat­ vė­je su­tik­ti žmo­nės.

Vik­to­ras Ti­mo­ni­nas:

El­ge­tos yra mū­sų sie­ los tik­rin­to­jai. Duok ne tam, kad ki­ti pa­ma­ ty­tų.

– Bet juk jūs esa­te dai­li­nin­kas iš pa­šau­ki­mo. Ko ge­ro, iki tap­da­ mas ku­ni­gu gy­ve­no­te bo­he­miš­ ką gy­ve­ni­mą?

– O kas yra pa­šau­ki­mas? Jei­gu aš tu­riu gys­le­lę, ki­birkš­tį pie­ši­mui, klau­si­mas, iš kur ji at­si­ra­do? Jei­ gu Die­vas kū­rė­jas da­vė man tru­ pu­tį dau­giau nei ki­tiems, va­di­na­si, tai tu­riu da­ry­ti. Bet aš – ne tik dai­ li­nin­kas. Esu iš­lei­dęs dvi poe­zi­jos kny­gas. Šį pa­va­sa­rį išė­jo dar vie­na poe­zi­jos rink­ti­nė, kur iš­spaus­din­ti ir ma­no ei­lė­raš­čiai. Pats žo­dis „įkvė­ pi­mas“ sa­ko, kad kur­ti pa­stū­mė­ja kaž­ko­kia dva­si­nė bū­ty­bė. Jei pa­si­ ruo­šei gau­ti įkvė­pi­mą iš dan­gaus, gau­si iš dan­gaus, o jei­gu iš po­že­ mio, gau­si iš ten. Me­nuo­se tai ypač ge­rai ma­ty­ti. To­dėl kū­ry­ba yra la­ bai pa­vo­jin­gas žmo­gaus sie­lai da­ly­ kas. Pap­ras­tas žmo­gus to­kių pa­vo­jų ne­tu­ri. Jis gy­ve­na ma­te­ria­lų gy­ve­ ni­mą. O kū­rė­jas bend­rau­ja su dva­ sio­mis. Jei jis bend­raus su Die­vu, jo kū­ry­ba bus dva­sin­ga, ta­da jis pa­ ts sa­vo sie­la augs ir stip­rės, ir at­ virkš­čiai. Net gra­žus kū­ri­nys ga­li tu­rė­ti nei­gia­mą už­tai­są, o pa­ts au­ to­rius ar­do sa­ve ir ga­liau­siai su­si­ nai­ki­na. Bet blo­giau­sia, kad pa­ts

deg­ra­duo­da­mas sa­vo kū­ri­niais jis už­kre­čia ir žiū­ro­vus.

– Ko ge­ro, šven­ti­kui su me­ni­ nin­kais sun­kiau bend­rau­ti?

– Jei­gu šven­ti­kas pa­ts nė­ra me­ni­ nin­kas, ga­li bū­ti, kad net bi­jo me­ ni­nin­ko. Nes ku­ni­gas daž­nai bū­na pa­pras­tas žmo­gus. Va­kar bu­vo jū­ rei­vis, o šian­dien jau ku­ni­gas. Man pa­pras­čiau, nes aš tuos vi­sus me­ ni­nin­kus, mu­zi­kan­tus, poe­tus pa­ žįs­tu iš vai­kys­tės.

Ne­no­rė­jo ti­kė­ti am­ži­ną­ja mir­ti­mi

– Iš kur esa­te ki­lęs?

– Aš – vie­ti­nis, gi­miau ir au­gau čia pat Klai­pė­do­je, ša­lia da­bar­ti­ nės Mu­zi­kos kon­cer­tų sa­lės, ta­da tai bu­vo ka­ri­nin­kų na­mai. Ga­li­ma sa­ky­ti, esu iš gre­ti­mo kie­mo.

– Gal esa­te bai­gęs Dai­lės aka­ de­mi­ją?

– Išs­ky­rus vi­du­ri­nę, ne­su bai­gęs jo­kios ki­tos mo­kyk­los. Aš, ko ge­ ro, pa­ts ne­raš­tin­giau­sias šven­ti­kas Lie­tu­vos epar­chi­jo­je. Po mo­kyk­los įsto­jau į Ry­gos avia­ci­jos ins­ti­tu­tą, pa­skui Vil­niaus uni­ver­si­te­te stu­ di­ja­vau fi­zi­ką ir psi­cho­lo­gi­ją ir nė vie­no šių da­ly­kų ne­bai­giau. Vis­ko bu­vo. Iš pui­ky­bės konf­lik­ta­vau su dės­ty­to­jais.

– Ka­da ir kaip pir­mą kar­tą pa­ gal­vo­jo­te apie Die­vą?

– Gal šeš­to­je kla­sė­je su­si­do­mė­ jau ast­ro­no­mi­ja ir pra­dė­jau žiū­rė­ ti į dan­gų. Sup­ra­tau keis­tą da­ly­ką – men­kas fi­zi­niu bū­viu žmo­gus ge­ ba su­vok­ti di­džiu­lę, neap­rė­pia­mą vi­sa­tą, o vi­sa­ta jo su­vok­ti ne­ga­li.

Svars­čiau, kas yra di­des­nis: vi­sa­ta ar žmo­gus. Jei žmo­gus su­vo­kia vi­ sa­tą, bet gy­ve­na trum­pą gy­ve­ni­mą, o vi­sa­ta, jo ne­sup­ras­da­ma, yra be­ ga­li­nė, ko­dėl taip yra? Ta­da su­pra­ tau, kad žmo­gaus gy­ve­ni­mo tiks­las yra ne tas trum­pas bu­vi­mas že­mė­ je, ki­taip vi­sa tai bū­tų be­pras­miš­

ka. Ga­liau­siai su­vo­kiau – žmo­gus su­tver­tas gy­ven­ti am­ži­nai, nes ki­ taip ne­bū­tų pra­smės.

– Ar jums yra te­kę įro­di­nė­ti sa­ vo pa­žiū­ras ne­ti­kin­tiems?

– Kai ap­si­krikš­ti­jau, sau­gu­mie­tis atė­jo su ma­ni­mi pa­si­kal­bė­ti. Gal no­rė­jo ma­ne už­ver­buo­ti. Pa­me­nu, jis pra­dė­jo klau­si­nė­ti apie ma­no ti­ kė­ji­mą. Ta­da jam paaiš­ki­nau pa­ pras­tai: jei jis tar­nau­ja KGB, va­di­ na­si, yra ko­mu­nis­ti­nių pa­žiū­rų, o tai reiš­kia, lai­ko­si ateis­ti­nių pa­žiū­ rų. Va­di­na­si, ti­ki, kad gi­męs, nu­ gy­ve­nęs sa­vo am­žių žmo­gus mirs ir tuo vis­kas baig­sis, to­liau nie­ko ne­ be­bus. O aš ti­kiu, kad žmo­gus mirs, bet jo są­mo­nė, jo „aš“ yra am­ži­nas.

Pa­sa­kiau jam: „Jūs ti­ki­te am­ži­ną­ja mir­ti­mi, o aš – am­ži­nuo­ju gy­ve­ni­ mu. Man jū­sų ti­kė­ji­mas vi­sai ne­pa­ tin­ka“. Man pa­tin­ka, kad vis­kas, ką aš da­rau, tu­ri pra­smę ir at­si­de­da į ma­no am­ži­ny­bę.

Baž­ny­čio­je vi­si ly­gūs

– Bet ko­dėl vis dėl­to ta­po­te šven­ti­ku?

– O va čia jau yra pa­šau­ki­mas. Ku­ ni­gu ta­pau ne­leng­vai. Vi­sos ap­ lin­ky­bės ma­ne į tai stū­mė, o aš il­ gai prie­ši­nau­si. Ta ži­nia atei­da­vo ir sap­nuo­se, ir rea­lia­me gy­ve­ni­me.

Ga­liau­siai su­pra­tau, kad be rei­ka­ lo prie­ši­nuo­si. Jei bū­čiau ne­pa­da­ręs to, kam bu­vau pa­šauk­tas, vi­sa ma­ no gy­ve­ni­mo pra­smė ding­tų. Tu­rė­jo bū­ti taip, kaip yra. Aš at­ra­dau ku­ ni­gys­tę ir nie­ko ne­pra­ra­dau. Te­be­su ta­py­to­jas, su­ren­giau še­šias per­so­ na­li­nes pa­ro­das. Va­sa­ros pa­bai­go­je pla­nuo­ju dar vie­ną, ku­rio­je bus se­ no­sios Klai­pė­dos vaiz­dai. Pas­nin­ ko me­tu ta­pau iko­nas, to rei­ka­lau­ja re­gu­la. Iko­nų ta­py­to­jas ne­pa­si­ra­šo, nes jas ta­po ne as­me­ny­bė, o Die­vas ve­džio­ja jo ran­ką.

– Ša­lia cerk­vės nuo­lat su­ki­nė­ ja­si ap­svai­gu­sių as­me­nų. Ko­dėl

– Ma­tant tuos al­ko­ho­lio su­dar­ ky­tus vei­dus la­bai sun­ku jiems duo­ti iš­mal­dos, nes ži­nai, kad pi­ni­gų jiems rei­kia ne mais­tui, o svai­ga­lams.

– Kai žmo­gus duo­da, jo sie­la minkš­tė­ja. Ši­tie el­ge­tos yra mū­ sų sie­los tik­rin­to­jai. Vals­ty­bė jiems ga­li vis­ką duo­ti ir taip at­pra­tin­ ti žmo­gų as­me­niš­kai pa­dė­ti. Vi­sai ne­bū­ti­na el­ge­toms duo­ti pi­ni­gų. At­ nešk marš­ki­nius, duo­nos, kon­ser­vų, ši­tų da­ly­kų ne­pra­gers. Duok ne tam, kad ki­ti pa­ma­ty­tų.

Na­mie – pen­kios mo­te­rys

– Ko­kia yra jū­sų pa­ties šei­ma?

– Tu­riu ke­tu­rias duk­ras ir du anū­ kus. Be vai­kų yra var­go die­nos, o su vai­kais yra daug var­go. O mer­gai­ tes ne tik pa­mai­tin­ti, bet ir ap­reng­ti rei­kia. Čia man į gal­vą atei­na anek­ do­tas. Ką ap­si­vel­ka vy­ras? Kas pir­ miau­siai iš­kren­ta iš spin­tos. O mo­ te­riai – vi­sai ki­tas rei­ka­las – spin­ta pil­na, bet ap­si­reng­ti nė­ra kuo.

– Kas jū­sų, šven­ti­ko, po­žiū­riu šei­mo­je yra ma­ma?

– Ma­ma yra šei­mos sie­la. Bū­tent ji su­da­ro do­ro­vi­nį, emo­ci­nį, dva­si­ nį šei­mos mik­rok­li­ma­tą. Vy­ras yra pro­tas, gal­va, tai tas stul­pas, tvir­ to­vė, ku­riuo ma­ma ga­li pa­gąs­din­ti vai­kus. Jei kas, vy­ras tu­ri duo­ti dir­ žo, nes jis bau­džia be emo­ci­jų.

– O jums te­ko paim­ti dir­žą sa­vo mer­gai­tėms?

– Dar ir kiek, bet tik iki 12 me­tų. Iki sep­ty­ne­rių vai­kas ne­jau­čia nuo­dė­ mės, vi­si jo ne­ge­ri poel­giai yra tė­ vų klai­dos. Iki 12 me­tų vai­ką rei­kia auk­lė­ti. Ry­tų ša­ly­se nuo 12 me­ tų vai­kas jau ga­li pra­šy­ti tė­vų sa­vo da­lies ir gy­ven­ti sa­va­ran­kiš­kai.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė 1952 m. gi­mė Klai­pė­do­je.

1969 m. bai­gė Klai­pė­dos 2-ąją vi­du­ri­ nę mo­kyk­lą.

1995 m. įšven­tin­tas į šven­ti­kus.

Da­bar yra pro­to­je­rė­jus, Vi­sų Ru­si­jos Šven­tų­jų cerk­vės šven­ti­kas.

6

šeštadienis, gegužės 4, 2013

8p.

Mo­nar­chi­ja, ne­ta­pu­si at­gy­ve­na.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Pa­dai svy­la, bet pa­juo­kau­ti juk Ita­li­ja tu­ri ir pre­zi­den­tą, ir vy­riau­sy­bę. Tai, ži­no­ma, ge­ros nau­jie­ nos tiek pa­čiai Ita­li­jai, tiek eu­ro zo­nai. Vis dėl­to po­li­ti­nis cir­kas, at­ro­do, to­li gra­žu ne­si­baigs. Klau­si­mas, kuo tai at­si­rūgs?

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

Juo­kas pro aša­ras?

Ita­lų po­li­ti­kai, at­ro­do, ne tik karš­ti.

Jie juok­da­riai. Nors ant kor­tos pa­ sta­ty­ta daug, par­la­men­te ren­kant ša­lies va­do­vą skam­bė­jo juo­kai.

An­tai kai ku­rie po­kšti­nin­kai par­ la­men­ta­rai į bal­sa­vi­mo dė­žes me­tė biu­le­te­nius, ku­riuo­se įra­šė ne kan­ di­da­tų, o įvai­raus plau­ko vi­suo­me­ nės vei­kė­jų pa­var­des.

Pa­vyz­džiui, vie­nas par­la­men­ to na­rių, pa­si­ro­do, ša­lies va­do­vo po­ste no­rė­jo ma­ty­ti po­rnog­ra­fi­jos žvaigž­dę Roc­co Siff­re­di. Ki­tas – le­ gen­di­nę ak­to­rę Sop­hią Lo­ren. Tarp „kan­di­da­tų“ bu­vo įvar­dy­ta ir Sil­vio Ber­lus­co­ni žmo­na Ve­ro­ni­ca La­rio, fi­gū­rin­ga žvaigž­du­tė Va­le­ria Ma­ri­ ni, net bu­vęs Ita­li­jos na­cio­na­li­nės fut­bo­lo rink­ti­nės tre­ne­ris Gio­van­ ni Tra­pat­to­ni.

Ačiū Die­vui, kad ša­lies va­do­vas bent jau bu­vo iš­rink­tas.

Geor­gio Na­po­li­ta­no iš kar­to ėmė­ si dar­bo. Jau po dvie­jų die­nų pa­siū­ lė vy­riau­sy­bės vai­rą jau­nam, nors tu­rin­čiam pa­tir­ties po­li­ti­kui iš kai­ rių­jų sto­vyk­los En­ri­co Let­tai.

E.Let­ta, re­gis, va­do­vaus koa­li­ ci­jai, ku­rią su­da­rys S.Ber­lus­co­ ni cent­ro de­ši­nio­ji Lais­vės liau­dies par­ti­ja (PDL), bu­vu­sio prem­je­ ro Ma­rio Mon­ti cent­ro koa­li­ci­ ja ir cent­ro kai­rės De­mok­ra­tų par­ ti­ja (PD). Sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, kaip jis su­ge­bės su­si­tar­ti su šiais vie­nas ki­tam prie­šiš­ku­mo ne­sle­pian­čiais po­li­ti­kos mo­hi­ka­nais.

E.Let­ta anks­čiau dir­bo ba­lan­džio 19 d. at­si­sta­ty­di­nu­sio PD par­ti­jos sek­re­to­riaus Pie­ro Lui­gi Ber­sa­ni pa­va­duo­to­ju. P.L.Ber­sa­ni pa­si­trau­ kė po to, kai par­la­men­tas ne­pa­rė­mė jo siū­lo­mo kan­di­da­to į ša­lies va­do­ vus Ro­ma­no Pro­di kan­di­da­tū­ros.

Nau­ja­sis prem­je­ras ža­da re­for­mas Sa­vai­tės pra­džio­je pir­mą kar­tą kreip­ da­ma­sis į par­la­men­tą nau­ja­sis Ita­li­jos prem­je­ras E.Let­ta sa­kė, kad rei­kia sku­ biai im­tis eko­no­mi­kos au­gi­mo ska­ti­ni­ mo po­li­ti­kos, nes vien tau­py­mo prie­ mo­nės „žu­do vals­ty­bę“. Vy­riau­sy­bės va­do­vas taip pat pa­ža­dė­jo po 18 mė­ ne­sių pa­lik­ti po­stą, jei­gu jo pa­siū­ly­ tos re­for­mos iki to lai­ko ne­duo­tų re­ zul­ta­tų.

E.Let­ta ža­da re­for­muo­ti rin­ki­mų įsta­ ty­mą ir so­cia­li­nių iš­mo­kų sis­te­mą, su­ ma­žin­ti par­la­men­ta­rų at­ly­gi­ni­mą ir per­žiū­rė­ti ne­po­pu­lia­rų nuo­sa­vy­bės mo­kes­tį, ku­ris tu­ri įsi­ga­lio­ti bir­že­lį.

E.Let­tos su­for­muo­ta koa­li­ci­ja sa­vai­tės pra­džio­je lai­mė­jo pa­si­ti­kė­ji­mo bal­sa­ vi­mą par­la­men­te. De­pu­ta­tų rū­mai pir­ma­die­nį pa­tvir­ti­ no nau­ją vy­riau­ sy­b ę 453

bal­sais prieš 153, o ki­tą die­ną jai pri­ta­ rė ir Se­na­tas.

Inau­gu­ra­ci­jos kal­bo­je E.Let­ta ža­dė­jo įti­kin­ti Eu­ro­pos par­tne­rius im­tis au­gi­ mą ska­ti­nan­čios po­li­ti­kos. „Ita­li­ja mirš­ta vien nuo tau­py­mo. Au­ gi­mo prie­mo­nės ne­ga­li lauk­ti“, – sa­kė prem­je­ras. Jis taip pat pri­dū­rė, kad ES iš­gy­ve­na le­gi­ti­mu­mo kri­zę to­kiu me­ tu, kai vi­suo­me­nei jo ypač rei­kia.

Vie­nas pir­mų­jų nau­jo­sios vy­riau­sy­ bės žings­nių bus mi­nist­rų, ku­rie gau­ na ant­ras pa­ja­mas bū­da­mi par­la­men­ to na­riais, at­ly­gi­ni­mų su­ma­ži­ni­mas.

Ket­vir­ta­die­nį lan­ky­da­ma­sis Briu­se­ ly­je ir su­si­ti­kęs su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ jos pir­mi­nin­ku José Ma­nue­liu Bar­ro­ so, E.Let­ta tei­gė, kad bir­že­lį įvyk­sian­ čio ES vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo prio­ri­te­ti­ nis klau­si­mas tu­rė­tų bū­ti ko­va su jau­ ni­mo ne­dar­bu.

36 pro­c. Ita­li­jos jau­nuo­lių nuo 15 iki 24 me­tų ne­tu­ ri dar­bo, o bend­ras ne­ dar­bo ly­gis ša­ly­je sie­ kia be­veik 12 pro­c. Ko­vą vy­riau­sy­bė su­ma­ži­no eko­no­ mi­kos au­gi­mo pro­gno­zes: šie­met Ita­li­jos BVP su­si­trauks 1,3 pro­c., o biu­ dže­to de­fi­ci­tas sieks 2,9 pro­c. – vos per sprin­dį nuo ES nu­sta­ty­tų ri­bų. Vals­ty­ bei teks dar dau­giau sko­lin­tis, nors jos sko­la jau sie­kia 126 pro­c. BVP. BBC, „Eu­ro­news“ inf.

M.Ren­zi prieš E.Let­tą

Tie­sa, G.Na­po­li­ta­no prieš pa­si­rink­ da­mas E.Let­tą svars­tė net Flo­ren­ ci­jos mies­to me­ro 38-erių Mat­teo Ren­zi kan­di­da­tū­rą į prem­je­rus.

Tie­sa, dau­ge­lio toks spren­di­ mas bu­vo įver­tin­tas kaip re­vo­liu­ ci­nis. Mat jau­no­ji Ita­li­jos po­li­ti­kos žvaigž­dė M.Ren­zi – tik­ras akip­lė­ša.

Jis ne­ven­gia kri­ti­kuo­ti ne tik prie­ ši­nin­kų, to­kių kaip S.Ber­lus­co­ni, ta­čiau ir sa­vo par­ti­jos ko­le­gų, ypač vy­res­nių.

Ramūnas Vilpišauskas:

Net ir su­for­ma­vus vy­riau­sy­bę, ji su­si­ dur­tų su re­for­mų įgy­ven­di­ni­mo sun­ ku­mais.

„Žmo­nės, ku­rie sė­di par­la­men­ te 25–30 me­tų, ne­ga­li lem­ti mū­ sų atei­ties. Jie tu­ri ke­liau­ti į ar­chy­ vus“, – yra sa­kęs M.Ren­zi.

Taip kal­bė­da­mas šis de­mok­ra­tas, ži­no­ma, ta­po la­bai mėgs­ta­mas Ita­ li­jo­je, bet to­li gra­žu ne par­ti­jos ko­ le­gų. Be to, G.Na­po­li­ta­no te­ko at­ si­žvelg­ti ir į tai, ar M.Ren­zi pa­kaks pa­ra­ko de­rė­tis su ki­to­mis ES vals­ ty­bė­mis ir jų ly­de­riais.

Taip pat, ar S.Ber­lus­co­ni, ku­ rį jau­na­sis po­li­ti­kas iš Flo­ren­ci­jos nuo­lat tar­šo, ne­pa­ro­dys pirš­tu že­ myn. S.Ber­lus­co­ni lei­do su­pras­ ti, kad dėl E.Let­tos jis nuo­skau­dų ne­tu­rįs, o štai M.Ren­zi – jį tie­siog už­kni­sa. „Už jį (M.Ren­zi – red. pa­st.) net jo pa­ties par­ti­jo­je nie­kas ne­sku­ ba bal­suo­ti“, – iro­ni­za­vo S.Ber­ lus­co­ni. Žais­ti to­liau G.Na­po­li­ta­no ne­tu­ rė­jo lai­ko. To­dėl jis pa­si­rin­ko san­ tū­res­nį­jį E.Let­tą. Pa­si­rin­ki­mas ne­ blo­gas, ta­čiau E.Let­ta, nors jau­nas,

130 proc.

bendro vidaus produkto šiemet gali pasiekti Italijos skola.

Pokš­tai: Ita­li­jos pa­dė­tis sun­ki, ta­čiau par­la­men­ta­rams, re­gis, tai nė mo­ta

sa­vo ma­nie­ro­mis ir iš­vaiz­da – ti­ piš­kas Ita­li­jos po­li­ti­kas.

Tad, pa­sak ste­bė­to­jų, ita­lams nei šil­ta, nei šal­ta. Jų nuo­mo­nė po­li­ti­ kų at­žvil­giu ne­si­keis.

Eks­per­tų ver­ti­ni­mai

Da­bar eks­per­tai svars­to, kiek lai­ ko E.Let­ta iš­si­lai­kys ir ką jis pa­da­ rys, kad Ita­li­jo­je si­tua­ci­ja sta­bi­li­ zuo­tų­si.

Ga­liau­siai, kaip įvy­kiai Ita­li­jo­je at­si­lieps eu­ro zo­nai?

Pir­ma, po­li­ti­kui teks to­liau vyk­ dy­ti tau­py­mo po­li­ti­ką. Biu­dže­to de­fi­ci­tas, ne­pai­sant M.Mon­ti re­for­ mų, to­liau grės­min­gai au­ga. Ant­ra, jam rei­kia įlie­ti į eko­no­mi­ką pi­ni­gų, kad ši iš­bris­tų iš re­ce­si­jos. Tre­čia, rei­kia fun­da­men­ta­lių po­li­ti­nių ir eko­no­mi­nių per­tvar­kų, pa­vyz­džiui, rin­ki­mų sis­te­mos re­for­mos...

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­

ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to pro­fe­so­rius Ra­mū­nas Vil­ pi­šaus­kas pa­brė­žė, kad nea­pib­rėž­ tu­mas Ita­li­jo­je iš­lie­ka. „Kol kas ga­li­ma teig­ti tik tiek, kad ženg­tas pir­mas žings­nis, – sa­ kė pro­fe­so­rius. – Tai ge­ra ži­nia ir į ją jau su­rea­ga­vo rin­kos, ta­čiau kol kas lie­ka ir di­de­lis nea­pib­rėž­tu­mas dėl to, ko­kia bus vy­riau­sy­bės pro­ gra­ma. Ka­dan­gi vy­riau­sy­bei su­for­ muo­ti rei­ka­lin­ga ir kai­rės, ir de­ši­ nės pa­ra­ma, komp­ro­mi­sai bus la­bai su­dė­tin­gi.“ O iš­šū­kių, pa­sak R.Vil­pi­šaus­ko, yra daug. „Net jei pa­vyks grei­tai su­for­ muo­ti mi­nist­rų ka­bi­ne­tą, rei­kės su­ si­tar­ti dėl tęs­ti­nų re­for­mų pro­gra­ mos, dėl biu­dže­to de­fi­ci­to, sko­los ma­ži­ni­mo ir struk­tū­ri­nių re­for­mų, ku­rios prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mos vi­ suo­me­nė­je. Juk bū­tent dėl jų taip

7

šeštadienis, gegužės 4, 2013

pasaulis Nužudyta 90 žurnalistų

Daugėja savižudybių

Pasaulinę spaudos laisvės dieną, kuri buvo minima vakar, organizacija „Reporteriai be sienų“ skambino pavojaus varpais: 2012 m. pasaulyje buvo nužudyta 90 žurnalistų, ir tai yra rekordinis rodiklis per pastaruosius keletą metų. Pavojingiausia šalimi pripažinta pilietinio karo draskoma Sirija, kur pernai žuvo 39 žurnalistai. Be to, 170 žiniasklaidos atstovų įvairiose šalyse laikomi už grotų, daugiausia – Irane.

Jungtinėse Valstijose gausėja suaugusiųjų savižudybių: dabar Amerikoje savo noru iš gyvenimo pasitraukia daugiau 35– 64 metų žmonių, negu jų žūva per eismo įvykius. Ketvirtadienį paskelbti statistiniai duomenys rodo, kad per motorinių transporto priemonių avarijas 2010-aisiais JAV žuvo 33 687 žmonės – gerokai mažiau, negu tais metais nusižudė (38 364). Dauguma savižudybių įvykdoma nusišaunant.

k nedraudžiama?

Kas jis toks? E.Let­ta to­li gra­žu ne­lai­ko­mas Ita­li­jos po­li­ti­kos mo­ hi­ka­nu, kaip koks S.Ber­lus­co­ni.

Ma­ža to, jis jau­nas. Tai tar­si ro­do, kad Ita­li­jos po­li­ti­nis eli­tas kei­čia­si. Vis dėl­to, nors ir jau­nas, E.Let­ta ga­li pa­si­gir­ti, kad dir­bo net ke­tu­rio­se vy­riau­sy­bė­se nuo praei­to am­žiaus de­šim­to­jo de­ šimt­me­čio, įskai­tant dar­bą Eu­ ro­pos rei­ka­lų mi­nist­ro, taip pat pre­ky­bos ir pra­mo­nės mi­nist­ro po­stuo­se.

Be­je, E.Let­tos dė­dė Gian­ni Let­ ta va­din­tas vie­nu ar­ti­miau­sių bu­ vu­sio Ita­li­jos prem­je­ro S.Ber­ lus­co­ni tal­ki­nin­kų. O sū­nė­nas E.Let­ta daž­nai kri­ti­kuo­ja S.Ber­ lus­co­ni.

E.Let­ta gi­mė 1966 m. rugp­jū­ čio 20 d. Pi­zos mies­te. Jis stu­ di­ja­vo po­li­to­lo­gi­ją ir tarp­tau­ti­ nę tei­sę. Po­li­ti­kas bu­vo ak­ty­vus Krikš­čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­jos na­rys, nors ši par­ti­ja žlu­go neat­ lai­kiu­si ko­rup­ci­jos skan­da­lų.

1991–1995 m. E.Let­ta va­do­va­ vo cent­ro de­ši­nių­jų de­mok­ra­tų Eu­ro­pos jau­ni­mo spar­nui, vė­liau dir­bo Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jo­je, Ita­ li­jai sie­kiant įsi­ves­ti eu­rą.

smar­kiai smu­ko anks­tes­nio prem­ je­ro M.Mon­ti po­pu­lia­ru­mas. To­ dėl, net ir su­for­ma­vus vy­riau­sy­bę, ji su­si­durs su re­for­mų įgy­ven­di­ni­ mo sun­ku­mais, o nuo re­for­mų di­ de­le da­li­mi pri­klau­sys ir Ita­li­jos na­ rys­tės eu­ro zo­no­je per­spek­ty­vos“, – sa­kė R.Vil­pi­šaus­kas.

Ga­liau­siai jis pri­dū­rė, kad šį komp­ro­mi­są dar sy­kį iš­nau­dos po­ li­ti­kos nau­jo­kai, kri­ti­kuo­jan­tys tra­ di­ci­nes par­ti­jas. „Kaip pa­ste­bi kai ku­rie ap­žval­ gi­nin­kai, toks kai­rių­jų ir de­ši­nių­ jų komp­ro­mi­sas, ku­rio, be­je, pri­ myg­ti­nai sie­kė ir vėl į pre­zi­den­tus su­ti­kęs kan­di­da­tuo­ti G.Na­po­li­ ta­no, ga­li bū­ti iš­nau­do­tas Pen­kių žvaigž­du­čių ju­dė­ji­mo ir jo ly­de­rio Bep­pe Gril­lo, ku­ris ir ėjo į par­la­ men­to rin­ki­mus su šū­kiu, kad Ita­ li­jos po­li­ti­nis eli­tas su­sta­ba­rė­jęs, ne­kon­ku­ruo­ja idė­jo­mis ir jam bū­

proc.

– tiek, anot Europos Komisijos prognozės, šiemet susitrauks euro zonos ekonomika.

Vun­der­kin­das, ku­ris iš­gel­bės Ita­li­ją?

Ne Sil­vio Ber­lus­co­ni, ne Ma­rio Mon­ti ir net ne Pie­ras Lui­gi Ber­ sa­ni. Ita­li­jos prem­je­ro po­stas pa­ siū­ly­tas En­ri­co Let­tai – 46 me­tų proeu­ro­pie­tiš­kų pa­žiū­rų po­li­ti­ kui.

ais, jie ran­da lai­ko ir pa­juo­kau­ti.

0,4 1998 m. jis ta­po prem­je­ro Mas­ si­mo D’Ale­mos kai­rio­sios vy­riau­ sy­bės na­riu, vė­liau dir­bo prem­ je­rų Giu­lia­no Ama­to ir Ro­ma­no Pro­di vy­riau­sy­bė­se. Tie­sa, kai­ rio­sios koa­li­ci­nės vy­riau­sy­bės bu­vo tra­pios.

E.Let­ta yra sa­kęs, kad sa­vo did­ vy­riais lai­ko ko­vo­to­ją su bu­vu­siu Len­ki­jos ko­mu­nis­ti­niu re­ži­mu Le­chą Wa­łę­są ir ko­vos su apart­ hei­du Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­ko­je iko­ną Nel­so­ną Man­de­lą.

E.Let­ta to­li gra­žu ne­lai­ko­mas Ita­li­jos po­li­ti­kos mo­hi­ka­ nu, kaip koks S.Ber­ lus­co­ni.

E.Let­ta taip pat yra di­de­lis Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos ro­ko gru­pės „Di­re Straits“ ir Ita­li­jos po­pro­ko gru­pės „No­ma­di“ ger­bė­jas.

Nuo 2007 m. po­li­ti­kas va­do­va­ vo De­mok­ra­tų par­ti­jai, ku­ri su­si­ kū­rė su­si­jun­gus Ita­li­jos ko­mu­nis­ tų par­ti­jos li­ku­čiams ir ke­lioms smul­kioms cent­ris­tų par­ti­joms. Šiuo me­tu jis yra par­ti­jos va­ do­vo pa­va­duo­to­jas, ta­čiau rea­liai val­do šią po­li­ti­nę jė­gą, nes ne­se­ niai ki­lus maiš­tui par­ti­jos gre­to­se at­si­sta­ty­di­no par­ti­jos va­do­vai.

BNS inf.

„Reu­ters“ nuo­tr.

ti­nos per­mai­nos. Kai­rių­jų ir de­ši­ nių­jų koa­li­ci­ja ke­lia klau­si­mų jo­je da­ly­vau­jan­čių par­ti­jų rin­kė­jams, to­dėl ji ri­zi­kuos bet ka­da išir­ti“, – pro­gno­za­vo eks­per­tas. „Swed­bank“ vy­riau­sia­sis eko­no­ mis­tas Ne­ri­jus Ma­čiu­lis taip pat su­ ti­ko, kad anks­to­ka bū­tų ma­ny­ti, jog ita­lai su po­li­ti­ne kri­ze su­si­tvar­kė. „Ma­nau, taip sa­ky­ti bū­tų anks­ to­ka. Vis dėl­to pa­grin­di­nės Ita­li­ jos par­ti­jos, lai­mė­ju­sios dau­giau­ sia vie­tų par­la­men­te, ne­su­ta­ria dėl to, kas yra ša­lies prio­ri­te­tai. Net ne­su­ta­ria­ma dėl bend­rų stra­te­gi­ nių tiks­lų, pa­vyz­džiui, svar­bu Ita­ li­jai eu­ras ar ne. Dėl to, ma­nau, po­ li­ti­nis kli­ma­tas Ita­li­jo­je ne­bus ge­ras ir ne­bus leng­va įgy­ven­din­ti svar­ bias re­for­mas. Tai, ką da­rė per­ nai M.Mon­ti, to­kių re­for­mų da­bar sun­ku ti­kė­tis. Val­džio­je yra po­li­ti­ kai, ku­rie gal­vos apie sa­vo rei­tin­

gus, o ne eko­no­mi­kos pa­dė­tį“, – ko­men­ta­vo N.Ma­čiu­lis.

Tie­sa, po­li­to­lo­gas Lau­ry­nas Kas­ čiū­nas, pa­klaus­tas apie ga­li­mą Ita­ li­jos po­li­ti­nės kri­zės po­vei­kį eu­ro zo­nai, pa­brė­žė, kad vie­nos ar ki­tos vals­ty­bės vi­di­nė si­tua­ci­ja šiuo at­ ve­ju nė­ra svar­biau­sias as­pek­tas. „Pa­čios eu­ro zo­nos pro­ble­ma yra daug gi­les­nė nei at­ski­rų vals­ty­bių pro­ble­mos. Sa­ky­čiau, dar ku­riant eu­ro zo­ną bu­vo pa­da­ry­ta sis­te­mi­nė klai­da, ku­rios es­mė pa­pras­ta. Jei no­ ri kur­ti pi­ni­gų są­jun­gą, ES tu­ri bū­ti smar­kiai in­teg­ruo­ta tiek eko­no­mi­ niu, tiek fis­ka­li­niu po­žiū­riu. Bu­vo pa­sielg­ta ki­taip. Bu­vo tar­si už­dė­ta fi­nan­si­nė ke­pu­rė ir ti­kė­ta­si, kad tas pi­ni­gas, kal­bu apie eu­rą, ska­tins kur­ tis eko­no­mi­nę są­jun­gą. Tai­gi vals­ty­ bė­se ma­to­me da­bar to­kius šios kri­ zės simp­to­mus, ne­svar­bu, tai Ita­li­ja ar Is­pa­ni­ja“, – sa­kė eks­per­tas.

Vil­tys: 46-erių E.Let­ta – jau­nas ir am­bi­cin­gas, ta­čiau ar to pa­kaks

si­tua­ci­jai Ita­li­jo­je su­val­dy­ti?

„Reu­ters“ nuo­tr.

8

šeštadienis, gegužės 4, 2013

pasaulis

Mo­nar­chi­ja, ne­ta­pu­si at­gy­ve­na

Iš­si­puo­šęs oran­ži­ne spal­va ir nu­brau­kęs aša­rą Ams­ter­da­mas šią sa­vai­tę dė­ko­jo sos­tą pa­lie­kan­čiai ka­ra­lie­nei Beat­ri­čei ir svei­ki­ no jos įpė­di­nį. Ko­dėl olan­dai taip my­li ir ger­bia mo­nar­chi­ją?

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Mei­lė, aša­ros ir links­my­bės

Ams­ter­da­me gy­ve­nan­ti ir stu­di­ juo­jan­ti lie­tu­vė Teo­do­ra Gai­dy­tė dien­raš­čiui pa­sa­ko­jo, kad Dam­bos aikš­tė­je, kur vy­ko pa­grin­di­niai ka­ ra­liaus Vil­ja­mo Alek­sand­ro inau­ gu­ra­ci­jos ren­gi­niai, žmo­nės su pa­la­pi­nė­mis pra­dė­jo rink­tis dar iš­ va­ka­rė­se. „Olan­dai la­bai my­li sa­vo ka­ra­lie­ nę, di­džiuo­ja­si ja. Kai kas net ver­ kė, kai ji per­da­vė sos­tą sū­nui. Bet ir Vil­ja­mas su Máxi­ma jiems pa­tin­ ka, žmo­nės di­džiuo­ja­si tuo, kad jie yra dau­gia­vai­kė šei­ma“, – pa­sa­ko­ jo T.Gai­dy­tė.

Ant­ra­die­nį išė­ju­si pa­si­vaikš­čio­ ti po Ams­ter­da­mą, mo­te­ris at­si­ dū­rė di­de­lia­me šven­ti­nia­me šur­ mu­ly­je. „At­vi­ro­se erd­vė­se, par­kuo­se vy­ ko kon­cer­tai. Di­de­liuo­se ek­ra­nuo­se bu­vo trans­liuo­ja­ma sos­to per­da­vi­ mo ce­re­mo­ni­ja. Prie kiek­vie­no ba­ro – links­my­bės, gro­ja mu­zi­ka, žmo­ nės ge­ria alų ir vy­ną, šo­ka gat­vė­ se“, – pa­sa­ko­jo T.Gai­dy­tė.

Su­ve­re­nu­mo ir vie­ny­bės sim­bo­lis

Ny­der­lan­dų ka­ra­liš­kie­ji rū­mai to­ kie my­li­mi ir ger­bia­mi dėl to, kad jie sie­ja­mi su ne­prik­lau­so­my­be nuo už­sie­nio vieš­pa­ta­vi­mo: nuo Na­po­ leo­no Pran­cū­zi­jos XIX a. ir, pa­ly­ gin­ti ne­se­niai, – nuo na­cis­ti­nės Vo­kie­ti­jos. Ka­ra­lie­nė Vil­hel­mi­na lai­ko­ma tau­tos did­vy­re už tai, kad pa­bė­go nuo vo­kie­čių oku­pan­tų ir gy­ven­da­ma už­sie­ny­je ska­ti­no pa­ si­prie­ši­ni­mą.

Be to, Ny­der­lan­dų mo­nar­chai nie­ka­da ne­tu­rė­jo ab­so­liu­čios val­ džios. Iki tol, kai sos­tą užė­mė Oran­ žo di­nas­ti­ja, Ny­der­lan­dai il­gą lai­ką bu­vo res­pub­li­ka. Val­do­vų ga­lios bu­ vo griež­tai api­brėž­tos kons­ti­tu­ci­jo­ je, o pa­ti mo­nar­chi­ja skir­ta tar­nau­ti žmo­nėms, o ne at­virkš­čiai.

Tai­gi olan­dai ver­ti­na ka­ra­liš­ kuo­sius rū­mus kaip vie­ny­bės sim­ bo­lį, ypač ne­ra­mu­mų ir po­li­ti­nio su­si­skal­dy­mo lai­kais. Tvir­tų mo­ nar­chi­jos pa­ma­tų ne­su­ge­bė­jo pa­ kirs­ti nei triukš­min­gas po­pu­lis­tas Geer­tas Wil­der­sas, nei eko­no­mi­kos kri­zės lai­kais ne­ma­lo­niai skam­ ban­tis fak­tas, kad iš­lai­ky­ti Ny­der­ lan­dų ka­ra­liš­kuo­sius rū­mus kai­

nuo­ja bran­giau nei bet ku­rios ki­tos Eu­ro­pos mo­nar­chi­jos. Per­nai Ny­ der­lan­dų ka­ra­liš­kų­jų rū­mų iš­lai­dos sie­kė 39,4 mln. eu­rų.

Vi­suo­me­nės užuo­jau­ta

Vi­suo­me­nės mei­lę bei pa­gar­bą ka­ ra­lie­nei Beat­ri­čei pa­dė­jo pel­ny­ti ir žmo­nių užuo­jau­ta dėl jos as­me­ni­ nių tra­ge­di­jų.

Ka­ra­lie­nės vy­ras, prin­cas Clau­ sas, sir­go dep­re­si­ja ir mi­rė 2002ai­siais, su­lau­kęs 74-erių. Sos­to at­si­ža­dė­ji­mo iš­va­ka­rė­se Beat­ri­čė pri­si­pa­ži­no, kad ve­dy­bos su ties­ mu­ko bū­do vo­kie­čiu di­di­ku, ku­ ris jau­nys­tė­je bu­vo hit­ler­ju­gen­do ir ver­mach­to na­rys, bu­vo ge­riau­ sias jos spren­di­mas gy­ve­ni­me. Vi­ suo­me­nė su­pra­to, kad ka­ra­lie­nė yra mo­te­ris iš kū­no ir krau­jo.

Dar vie­n a tra­ge­d i­ja nu­t i­ko 2012 m. va­sa­rį, kai Beat­ri­čės ant­ ra­sis sū­nus prin­cas Jo­ha­nas Fri­so sun­kiai su­si­ža­lo­jo sli­di­nė­da­mas ir jį iš­ti­ko ko­ma, iš ku­rios jis iki šiol neat­si­ga­vo. Šį kar­tą ka­ra­lie­nė ne­slė­pė sa­ vo emo­ci­jų ir su­lau­kė vi­sos ša­lies užuo­jau­tos bei pa­lai­ky­mo.

At­ri­bu­tas: Ny­der­lan­dų ka­ra­lius ne­ne­šio­ja ka­rū­nos, bet jomis per šven­tę puo­šė­si olan­dai.

pasaulis per savaitę Sek­ma­die­nis Dar­bo ne­te­kęs 49 me­tų mū­ri­nin­kas iš ne­tur­tin­go pie­ti­nio Ita­li­jos re­gio­no ėmė šau­dy­ti Ro­mos aikš­ tė­je prie­šais prem­je­ro biu­rą ir su­žei­dė du po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus. Vė­liau vy­ras pri­si­pa­ži­no ty­rė­jams, kad pla­na­vo už­ pul­ti po­li­ti­kus, ta­čiau nė vie­no jų ne­ra­ dęs aikš­tė­je pra­dė­jo šau­dy­ti į Ko­lo­nos aikš­tė­je bu­din­čius ka­ra­bi­nie­rius tuo me­

„Reu­ters“ nuo­tr.

Olan­dai la­ bai my­li sa­vo ka­ra­lie­nę, di­ džiuo­ja­si ja.

Kai kas net ver­kė, kai ji per­da­vė sos­ tą sū­nui.

Įpė­di­nis: Prin­cu La­ge­ru jau­nys­tė­je pra­var­džiuo­tas

Prin­cas La­ge­ras – jau praei­tis

Ka­ra­lie­nės Beat­ri­čės sū­nus Vil­ja­ mas Alek­sand­ras iš pra­džių ne­kė­lė vi­suo­me­nei di­de­lio su­si­ža­vė­ji­mo.

Lei­de­no uni­ver­si­te­te jis gar­sė­jo la­ biau kaip va­ka­rė­lių mė­gė­jas nei pa­ žan­gus stu­den­tas. Už alaus po­mė­gį jis bu­vo pra­var­džiuo­ja­mas Prin­cu La­ge­ru, o kar­tą įvai­ra­vo au­to­mo­ bi­lį į grio­vį.

Bet vi­sos jau­nys­tės iš­dai­gos bu­ vo už­mirš­tos 2002-ai­siais, kai jis ve­dė ar­gen­ti­nie­tę M.Zor­re­guie­tą.

Nors jos biog­ra­fi­ją ap­tem­dė tė­vas Jor­ge, kru­vi­nos Ar­gen­ti­nos dik­ta­ tū­ros me­tais dir­bęs kul­tū­ros mi­ nist­ru ir kar­tu su žmo­na ne­pak­ vies­tas į ves­tu­ves, švy­tin­čios ir ža­vin­gos Máxi­mos po­pu­lia­ru­ mas grei­tai pa­sie­kė aukš­tu­mas ir ne­daug teat­si­li­ko nuo pa­čios ka­ ra­lie­nės. Ša­lia tu­rė­da­mas žmo­ ną bei tris duk­ras Vil­ja­mas Alek­ sand­ras leng­vai įti­ki­no vi­suo­me­nę,

2013 04 27 2013 05 03

Pir­ma­die­nis tu, kai maž­daug už ki­lo­met­ro esan­čio­je pre­zi­den­tū­ro­je bu­vo bai­gia­ma pri­saik­ din­ti nau­jo­ji Ita­li­jos koa­li­ci­nė vy­riau­sy­ bė. Vie­nam po­li­ci­nin­kui kul­ka pa­tai­kė į kak­lą ir kliu­dė stu­bu­rą, gy­dy­to­jai sa­kė dar ne­ži­nan­tys, ar 50-me­tis pa­rei­gū­nas bus pa­ra­ly­žiuo­tas. Ki­tas bu­vo pa­šau­tas į ko­ją ir pa­ty­rė kau­lų lū­žį. Šios šau­dy­ nės at­spin­di so­cia­li­nę įtam­pą Ita­li­jo­je, kur di­dė­ja ne­dar­bas, vis dau­giau įmo­ nių vi­sam lai­kui už­ve­ria du­ris.

kad yra pa­si­ruo­šęs pe­rim­ti sos­tą ir tap­ti ka­ra­liu­mi.

Vil­ja­mas Alek­sand­ras taip pat įro­dė, kad yra rea­lis­tas. Pas­ta­rai­ siais me­tais Ny­der­lan­dų par­la­ men­tas ap­ri­bo­jo mo­nar­cho po­li­ ti­nes ga­lias ir atė­mė jo vie­nin­te­lį vaid­me­nį for­muo­jant vy­riau­sy­ bę. Nau­ja­sis ka­ra­lius ko­men­tuo­ da­mas tai pa­reiš­kė, kad jam vi­siš­ kai tin­ka vaid­muo mo­juo­ti ran­ka ir da­ly­vau­ti ati­da­ry­mo ce­re­mo­ ni­jo­se.

Net­gi Ny­der­lan­dų ka­ra­liaus ka­ rū­na lai­ko­ma at­gy­ve­nu­siu val­džios sim­bo­liu. Ji sau­go­ma ka­ra­liš­kuo­ siuo­se rū­muo­se ir sim­bo­li­zuo­ja ša­lies su­ve­re­nu­mą bei val­do­vo kil­ nu­mą, bet Ny­der­lan­dų mo­nar­chai ne­si­de­da jos jau nuo XIX a. Plas­ ti­ki­nė­mis oran­ži­nės spal­vos ka­rū­ no­mis ant­ra­die­nį puo­šė­si tik ei­li­ niai olan­dai, links­min­da­mie­si iki gi­lios nak­ties.

Ga­lin­gas du­jų spro­gi­ mas su­žei­dė ma­žiau­ siai 35 žmo­nes vie­ na­me ke­tu­raukš­ty­je Pra­hos se­na­mies­ty­je.

Te­bet­vy­rant du­jų kva­pui, gel­bė­to­jai ieš­ ko­jo nuo­lau­žo­mis už­vers­tų žmo­nių.

Po­li­ci­ja ap­tvė­rė įvy­kio vie­tą, esan­čią daug tu­ris­tų pri­trau­kian­čia­me ra­jo­ne, ir eva­ka­vo maž­daug 200 žmo­nių iš ke­lių ap­lin­ki­nių na­mų.

Tre­čia­die­nis „Du­jų spro­gi­mas at­ro­do la­biau­siai ti­kė­ ti­na prie­žas­tis. Spro­gi­mo bū­ta ga­na ga­lin­ go – jis ap­ga­di­no lan­gus ke­lio­se gat­vė­se“, – aiš­ki­no Pra­hos po­li­ci­jos at­sto­vas To­mas Hu­la­nas.

Gais­ri­nin­kai svars­tė, kad spro­gi­mą su­ kė­lė ne bui­ti­nės du­jos, o ka­na­li­za­ci­jo­je su­ si­kau­pęs me­ta­nas. Šią ver­si­ją pa­tvir­ti­na fak­tas, kad spro­gi­mo epi­cent­ras bu­vo ne pir­ma­me aukš­te, kaip skelb­ta iš pra­džių, o pa­sta­to rū­sy­je.

Trims 19-me­čiams vie­ no iš nu­ma­no­mų Bos­ to­no ma­ra­to­no sprog­ din­to­jų drau­gams bu­vo pa­teik­ti kal­ti­ni­mai mė­ gi­nus nu­slėp­ti jo nu­si­kal­ti­mo pėd­sa­kus – iš­me­tus pi­ro­tech­ni­kos už­tai­sus ir ne­šio­ ja­mą­jį kom­piu­te­rį, o vė­liau me­la­vus JAV po­li­ci­jai.

Trys jau­nuo­liai – du ka­za­chai ir vie­nas ame­ri­kie­tis – mo­kė­si uni­ver­si­te­te kar­tu

9

šeštadienis, gegužės 4, 2013

pasaulis kl.lt/naujienos/uzsienis

123

metus

Nyderlandus valdė karalienės moterys, kol sostą vėl užėmė vyras.

Vil­ja­mas Alek­sand­ras įro­dė, kad yra ver­tas pe­rim­ti sos­tą iš mo­ti­nos.

Res­pub­li­ka su ka­rū­na

Olan­di­jos sa­vait­raš­čio „Vrij Ne­der­ land“ ap­žval­gi­nin­kas Ma­xas van Wee­ze­lis pri­pa­žįs­ta, jog pa­ti idė­ja, kad ka­ra­lie­nė per­duo­da sos­tą sū­ nui, at­ro­do pa­se­nu­si. „Jei­gu šian­dien bū­tu­me kū­rę nau­jus Ny­der­lan­dus, bū­tu­me su­ kū­rę res­pub­li­ką. Bet Oran­žo di­ nas­ti­ja iš tie­sų po­pu­lia­ri. Tai su­si­ję su nar­sa, ku­rią jie pa­ro­dė praė­ju­ sio am­žiaus penk­ta­ja­me de­šimt­ me­ty­je, kai ko­vo­jo už lais­vę na­cių oku­pa­ci­jos lai­ko­tar­piu. Ir ka­dan­ gi jiems pa­vyks­ta pri­si­tai­ky­ti prie šiuo­lai­ki­nių rea­li­jų bei at­vi­ros de­ mok­ra­ti­nės vi­suo­me­nės, ma­nau, mo­nar­chi­ja to­liau gy­vuos“, – te­ le­vi­zi­jai „Eu­ro­news“ sa­kė ap­žval­ gi­nin­kas. „Iš tie­sų mes esa­me res­pub­li­ka, tik vie­nas as­muo tu­ri ka­rū­ną, – tę­sė jis. – Kai Vil­ja­mas Alek­sand­ ras su žmo­na Máxi­ma no­rė­jo įsi­

gy­ti pra­ban­gų na­mą Mo­zam­bi­ke, ša­lia ži­no­mų mi­li­jo­nie­rių dva­rų, vy­riau­sy­bė bei par­la­men­tas pa­ prieš­ta­ra­vo ir pa­reiš­kė, kad jiems ne­de­rė­tų jo pirk­ti. Taip pat vyks­ ta de­ba­tai dėl ka­ra­liš­ko­sios šei­mos of­šo­ri­nių są­skai­tų, jų at­ly­gi­ni­mų ir įvai­riau­sių iš­lai­dų, lėk­tu­vų, ku­ riais jie nau­do­ja­si. Po­li­ti­kai no­ri, kad ka­ra­liš­ko­ji šei­ma gy­ven­tų pa­ pras­čiau, nei gy­ve­no pa­sta­ruo­sius du šimt­me­čius.“ Duk­ra jau ma­tuo­ja­si ka­rū­ną

At­ro­do, Vil­ja­mas Alek­sand­ras su­ pran­ta po­li­ti­kų ir vi­suo­me­nės lū­ kes­čius. Nau­ja­sis ka­ra­lius pa­reiš­ kė ne­prieš­ta­rau­sian­tis, jei­gu į jį ne­bus krei­pia­ma­si „Jū­sų Di­de­ny­ be“, ir ne­bū­sian­tis „pro­to­ko­lo fe­ ti­šis­tas“.

Vil­ja­mas Alek­sand­ras lei­do su­ pras­ti, kad bus at­vi­res­nis nei jo mo­ti­na Beat­ri­čė, ku­ri iš­lai­ky­da­

AFP nuo­tr.

vo at­stu­mą nuo vi­suo­me­nės ir ži­ niask­lai­dos, re­tai duo­da­vo in­ter­ viu.

Gal­būt olan­dams, pa­sta­ruo­sius 120 me­tų tu­rė­ju­siems tik ka­ra­lie­ nes ir įpra­tu­siems prie mo­te­riš­ko, rū­pes­tin­go ir auk­lė­to­jiš­ko sti­liaus mo­nar­chi­jos, rei­kės kiek lai­ko pri­ pras­ti prie ka­ra­liaus vy­ro. Bet Ny­ der­lan­dų ap­žval­gi­nin­kai ti­ki, kad jam pa­vyks su­teik­ti vi­suo­me­nei ši­lu­mos, juo­lab tu­rint to­kią žmo­ ną, pa­ver­gian­čią už­kre­čia­mu juo­ ku ir ma­lo­niu bend­ra­vi­mu.

Be to, olan­dai jau da­bar ži­no, kad atei­ty­je vėl tu­rės ka­ra­lie­nę. Pir­ ma vie­ta į sos­tą pri­klau­so Vil­ja­mo Alek­sand­ro ir Máxi­mos de­vyn­me­ tei duk­rai Cat­ha­ri­nai Ama­liai. „Ji jau klau­sė ma­nęs, kiek lai­ ko ke­ti­nu val­dy­ti, – pu­siau juo­ kais kar­tą pri­si­pa­ži­no nau­ja­sis ka­ ra­lius. – Ma­nau, die­no­raš­ty­je jau ga­liu pa­si­žy­mė­ti da­tą.“

Tre­čia­die­nis su įta­ria­muo­ju Džo­cha­ru Car­na­je­vu ir vei­ kiau­siai mė­gi­no pa­sku­bo­mis ap­sau­go­ti jį nuo rū­pes­čių, ta­čiau or­ga­ni­zuo­ta­me są­ moks­le ne­da­ly­va­vo.

Dia­sas Ka­dyr­ba­je­vas ir Aza­ma­tas Ta­ ža­ja­ko­vas kal­ti­na­mi su­si­mo­kę su­nai­kin­ ti Dž.Car­na­je­vui pri­klau­siu­sį ne­šio­ja­mą­ jį kom­piu­te­rį ir kup­ri­nę su pi­ro­tech­ni­kos už­tai­sais, o ame­ri­kie­tis Ro­be­lis Phil­li­po­ sas kal­ti­na­mas da­vęs klai­din­gus pa­ro­dy­ mus po­li­ci­jai.

Tarp­tau­ti­nės dar­bo die­ nos de­ monst­ ra­c i­j ų ban­ga nu­si­ri­to per griež­to tau­py­mo prie­ mo­nių iš­var­gin­tą Eu­ro­ pą ir ki­tus že­my­nus.

Grai­ki­jo­je dėl strei­ ko bu­vo su­stab­dy­ ti kel­tų rei­sai į sa­las ir su­tri­ko vie­ša­sis su­si­sie­ki­mas sos­ ti­nė­je Atė­nuo­se. Ša­ly­je vy­ko pro­ tes­to ak­ci­jos dėl už­si­tę­su­ sios griež­to tau­py­mo po­ li­ti­kos eko­

La­žy­bos dėl kū­di­kio įsi­bė­gė­ja Pir­ma­die­nį at­šven­tę ant­rą­sias ves­tu­vių me­ti­nes Di­džio­sios Bri­ ta­ni­jos ku­ni­gaikš­čiai Wil­lia­mas ir Cat­he­ri­ne ruo­šia­si ki­tai svar­biai da­tai lie­pos vi­du­ry­je. Ne­ką ma­ žiau ne­kant­rau­ja ir la­žy­bi­nin­kai.

La­žy­bos dėl ka­ra­liš­ko­sios šei­ mos yra se­na bri­tų tra­di­ci­ja. Vie­ šų­jų ry­šių va­dy­bi­nin­kas Ru­per­ tas Adam­sas sa­kė, kad jo la­žy­bų bend­ro­vė „Wil­liam Hill“ iš to­kių la­žy­bų jau su­rin­ko 70 tūkst. sva­ rų ster­lin­gų, 15 tūkst. iš jų – nuo pra­ne­ši­mo apie ku­ni­gaikš­tie­nės Cat­he­ri­ne nėš­tu­mą. Sta­to­mos su­mos daž­niau­siai nė­ra di­de­lės – nuo ke­lias­de­šim­ties pen­sų iki ke­ lių sva­rų. Tai tie­siog se­nas pa­trio­ tiš­kas pa­si­links­mi­ni­mo bū­das.

La­žy­bos dėl bū­si­mo kū­di­kio pa­ čios įvai­riau­sios: nuo plau­kų spal­ vos iki to, ku­ris žur­na­las pir­mas gaus jo nuo­trau­kų. Bet di­džiau­sią su­si­do­mė­ji­mą ke­lia var­das.

Pa­sak R.Adam­so, 1982-ai­ siais „Wil­liam Hill“ iš­mo­kė­jo 30 tūkst. sva­rų ster­lin­gų lai­mė­ji­mų, kai prin­ce­sė Dia­na pa­va­di­no sa­ vo pir­ma­gi­mį Wil­lia­mu. Nors sta­to­mos su­mos kol kas ne­di­de­ lės, R.Adam­sas pro­gno­zuo­ja, kad pa­sku­ti­nė­mis Cat­he­ri­ne nėš­tu­ mo die­no­mis jos ga­li išaug­ti iki mi­li­jo­nų.

Nors Wil­lia­mas ir Cat­he­ri­ ne yra šiuo­lai­kiš­ka po­ra, dau­ge­ lis bri­tų ma­no, kad jie pa­si­rinks tra­di­ci­nį var­dą iš ka­ra­liš­ko­sios šei­mos is­to­ri­jos – to­kį kaip Ma­ ry, Vic­to­ria ar­ba Eli­za­beth. Ba­ lan­džio vi­du­ry­je tarp la­žy­bi­nin­ kų la­bai iš­po­pu­lia­rė­jo Ale­xand­ra – ka­ra­lie­nės Elž­bie­tos II vi­du­ri­ nis var­das. Jo la­žy­bų koe­fi­cien­ tas stai­giai pa­si­kei­tė nuo 33/1 iki 2/1. „Wil­lia­mas ir Ka­te no­ri bū­ ti šiuo­lai­kiš­ki ir pa­da­ry­ti ką nors ki­taip“, – sa­kė 27 me­tus apie Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos ka­ra­liš­ką­ ją šei­mą ra­šan­tis Phi­las Dam­pie­ ras. Bet, anot au­to­riaus, yra daug duok­lių, ku­rias po­ra tu­ri ati­duo­ ti, ir daug šei­mos na­rių, ku­riuos rei­kia pa­ten­kin­ti. „To­dėl jie ne­no­rės da­ry­ti nie­ ko, kas ga­lė­tų nu­vil­ti ka­ra­lie­nę“, – sa­kė Ph.Dam­pie­ras.

Nors Wil­lia­mo ir Cat­he­ri­ne pir­ma­gi­mį su­pa di­de­lis ažio­ta­ žas, la­žy­bų bend­ro­vės „Wil­liam Hill“ va­dy­bi­nin­kas R.Adam­sas tei­gia, kad pa­ts sta­ty­tų už įpras­ tą var­dą. „Jo­kių App­le ar Blan­ket. Jei­ gu tu­rė­si­me vai­siaus ar dar­žo­ vės var­dą, nu­šok­siu nuo uo­los“, – juo­kė­si bri­tas. „News­week“ inf.

Mi­si­ja: nėš­tu­mas ne­kliu­do ku­ni­gaikš­tie­nei Cat­he­ri­ne to­liau da­ly­

vau­ti lab­da­rin­go­je veik­lo­je ir dirb­ti su vai­kais.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Ket­vir­ta­die­nis no­mi­ko­je. Tur­ki­jos riau­šių po­li­ci­ja pa­ nau­do­jo van­dens pa­tran­ką ir aša­ri­nes du­jas, vai­ky­da­ma šim­tus pro­tes­tuo­to­ jų, ku­rie ne­pai­sė drau­di­mo ir Tarp­tau­ ti­nę dar­bo die­ną su­ren­gė de­monst­ra­ci­ją Stam­ bu­lo cent­re.

Bang­la­de­še pro­tes­tuo­ to­jų pyk­tį la­biau­siai kurs­ tė di­džiau­sia ka­da nors šios ša­lies pra­mo­nė­ je įvy­ku­si ne­lai­ mė, kai praei­tą sa­vai­tę su­griu­ vus dra­bu­žių siu­vyk­lų pa­sta­ tui žu­vo dau­giau nei 400 dar­bi­nin­kų. Įtū­žę pro­tes­tuo­to­jai rei­ka­la­vo eg­ze­ku­ci­jos tų fab­ri­kų va­do­vams.

Vi­du­rio Ki­ni­jo­je 55-erių vy­ rui mi­r us nuo nau­ jos at­mai­ nos paukš­čių gri­po vi­ru­so H7N9 in­fek­ci­jos, šios mįs­ lin­gos li­gos pro­trū­kio au­ kų pa­dau­gė­jo iki 27.

Moks­l i­n in­kai per­ spė­jo, kad vi­ru­sas H7N9, ku­r iuo Ki­ni­jo­je už­ si­krė­tė jau 127 žmo­ nės, ke­lia g r ė s ­m ę g y ­v e n ­t o ­ jų svei­ka­tai vi­sa­me pa­ sau­ly­je ir tu­

rė­tų bū­ti ver­ti­na­mas rim­tai. Že­ ne­vo­je įsi­kū­ru­si Pa­sau­li­nė svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja nu­ ro­dė, kad H7N9 yra „vie­nas iš la­biau­siai mir­ti­nų“ gri­po vi­ru­sų, ta­čiau pa­brė­žė, jog kol kas nė­ra įro­dy­mų, kad juo ka­da nors bu­vo už­si­ krės­ta nuo ki­to žmo­gaus.

Visgi mokslininkai nerimau­ ja, jog virusas mutuos ir pra­ dės plisti tarp žmonių.

Nau­jau­sia šios li­gos au­ka – vy­ras pa­var­de Jiao, gy­ve­ nęs piet­ry­ti­nė­je Dziang­ si pro­v in­c i­j o­je. Vy­r ui, ku­ris par­da­vi­nė­jo troš­ kin­tą kiau­lie­ną, H7N9 vi­ru­so in­fek­ci­ja bu­vo diag­no­zuo­ta ba­lan­džio 26 d.

10

šeštadienis, gegužės 4, 2013

miestas

Po lenk­ty­nių – lai­do­tu­vės

Pa­sek­mės: su­mai­to­ti žu­vu­sių vai­ki­nų kū­nai gat­vė­je gu­lė­jo ke­lias va­

Smal­su­mas: vi­dur­nak­tį į ava­ri­jos vie­tą su­plū­do dau­gy­bė žmo­nių, ne vie­nas jų

Dai­vos Ja­naus­kai­tės nuo­tr.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

lan­das.

1

Aki­vaiz­du, kad di­de­liu grei­čiu iš šiau­ri­nės mies­ to pu­sės per Pi­lies til­tą lė­ku­sio au­ to­mo­bi­lio vai­ruo­to­jas ne­su­ge­bė­jo su­val­dy­ti. Ma­ši­na iš­va­žia­vo į prie­ šin­gą eis­mo juos­tą, rė­žė­si į me­dį, ap­link jį ap­si­su­ko, sly­do pa­sta­to sie­na ir su­sto­jo ant ša­li­gat­vio.

Nuo smū­gio nu­lū­žo di­de­lis me­ dis. Ant pa­sta­to sie­nos li­ko kru­ vi­na dė­mė. Di­džiu­liu spin­du­liu ap­lin­kui iš­si­bars­tė ma­ši­nos nuo­ lau­žos. Tarp jų mė­tė­si ir kru­vi­nos kū­nų da­lys.

Kū­nai su­mai­to­ti neat­pa­žįs­ta­mai

Tik vie­nas iš tri­jų BMW va­žia­vu­sių vai­ki­nų li­ko gy­vas.

1991 me­tais gi­męs Vi­lius Cem­ no­lons­kis sku­biai iš­ga­ben­tas į Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nę li­go­ni­nę ir pa­gul­dy­tas Rea­ni­ma­ci­jos sky­rių.

Vė­liau paaiš­kė­jo, kad tai jis vai­ra­ vo au­to­mo­bi­lį.

Abe­jo­nių, jog ki­ti du vai­ki­nai ga­ li dar bū­ti gy­vi, ne­li­ko vos juos pa­ ma­čius.

Ma­ši­na va­žia­vo taip grei­tai, o smū­gis į me­dį bei pa­sta­to sie­ną bu­vo toks stip­rus, kad abu ke­lei­ viai žu­vo aki­mirks­niu. Pa­žin­ti juos iš vei­do ne­bu­vo jo­kių vil­čių, abie­ jų vai­ki­nų gal­vos bu­vo su­mai­to­tos neat­pa­žįs­ta­mai.

Vie­ną žu­vu­sį­jį gel­bė­to­jai iš­trau­ kė per au­to­mo­bi­lio prie­kį, ki­tą – per ga­lą. Žu­vu­sių­jų kū­nai dar il­gai gu­lė­ jo ant gat­vės, nuo jų į ka­na­li­za­ci­jos an­gas sru­vo krau­jo upe­liai.

Tarp ma­ši­nos nuo­lau­žų bu­vo ap­ tik­tas bu­te­lis su da­žų tir­pik­liu. Šis ra­di­nys su­kė­lė pa­rei­gū­nams įvai­rių klau­si­mų.

fil­ma­vo ir fo­tog­ra­fa­vo šiur­pius vaiz­dus.

Ži­nia apie krau­pią ava­ri­ją pa­skli­ do tarp jau­nų klai­pė­die­čių. Net­ru­ kus mie­gan­čios Klai­pė­dos cent­re sto­vi­nia­vo bū­rys vai­ki­nų ir mer­gi­ nų. Suak­me­nė­ję jie ste­bė­jo šiur­pų vaiz­dą. Ne vie­nas jų kal­bė­jo apie žu­vu­sių­jų ma­mas, ku­rios nie­ka­da ne­be­pa­mirš Mo­ti­nos die­nos iš­va­ ka­rė­se jas iš­ti­ku­sios ne­lai­mės.

Pi­lies gat­vė­je po­li­ci­nin­kai už­da­ rė eis­mą.

Lenk­ty­nių da­ly­vę su­py­ki­no

Net­ru­kus po įvy­kio pa­si­gir­do kal­ bų, kad su­du­žu­sios ma­ši­nos eki­pa­ žas lenk­ty­nia­vo su ki­tu tos pa­čios mar­kės au­to­mo­bi­liu, ku­riuo va­žia­vo vai­ki­nas ir mer­gi­na. Pir­mi­niais duo­ me­ni­mis, lenk­ty­nės pra­si­dė­jo prie vieš­bu­čio Nau­jo­jo So­do gat­vė­je.

Ant­ro­ji ma­ši­na ki­to­je san­kry­ žo­je ap­si­su­ko ir grį­žo. Pa­ma­čius

siau­bin­gą vaiz­dą mer­gi­nai pa­si­da­ rė blo­ga. Jos drau­gas nu­si­ve­dė ją į au­to­mo­bi­lį ir nu­va­žia­vo.

Vir­tua­lio­ji erd­vė tą pa­čią nak­tį pri­si­pil­dė at­si­lie­pi­mų, ko­men­ta­rų bei klau­si­mų, ko­kios žu­vu­sių­jų pa­ var­dės. Ry­tą jas jau skel­bė Lie­tu­vos in­ter­ne­to po­rta­lai.

Tai 1991 me­tais gi­mę Man­tas Kve­da­raus­kas ir Ei­vy­das Po­cius.

Abu vai­ki­nai šian­dien bus lai­do­ja­ mi Lė­bar­tų ka­pi­nė­se.

Vie­nas jų pa­sta­ruo­ju me­tu už­ dar­bia­vo už­sie­ny­je, po trum­pos vieš­na­gės tė­viš­kė­je jis tu­rė­jo ne­ tru­kus iš­vyk­ti at­gal.

Gy­vy­bei pa­vo­jus ne­gre­sia

Ry­tą ša­lies kri­mi­na­li­nių įvy­kių su­ves­ ti­nė­je pa­si­ro­dė trum­pas pra­ne­ši­mas apie šią ava­ri­ją. Ja­me tei­gia­ma – pir­ mi­niais duo­me­ni­mis, įta­ria­mas ava­ri­ jos kal­ti­nin­kas vai­ra­vo ne­blai­vus.

Ten pat pra­neš­ta, kad jam me­di­ kai diag­no­za­vo su­mu­ši­mus ir nu­ broz­di­ni­mus.

Me­di­kų tei­gi­mu, li­go­ni­nė­je gy­ do­mo V.Cem­no­lons­kio gy­vy­bei pa­vo­jus va­kar ne­grė­sė. Li­go­ni­nė­je jį pla­nuo­ta gy­dy­ti iki ki­tos sa­vai­tės pra­džios.

Neo­fi­cia­liais duo­me­ni­mis, vai­ki­ nas ti­ki­no ne­pri­si­me­nąs ne­lai­mės ap­lin­ky­bių.

Tuo me­tu prie teis­mo me­di­kų pa­sta­to sto­vi­nia­vo žu­vu­sių­jų ar­ ti­mie­ji. Vie­no jų tė­vas ke­ti­no su­ lauk­ti iš li­go­ni­nės išei­nan­čio įta­ ria­mo­jo ir su juo pa­si­kal­bė­ti.

Va­žia­vo sko­lin­ta ma­ši­na

Dar nak­tį pa­rei­gū­nai pa­skam­bi­ no žu­vu­sių­jų bend­raam­žio Ed­ga­ro Ž. ma­mai, ku­ri yra Klai­pė­dos apy­ gar­dos pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­rė, ir pra­ne­šė, kad jo au­to­mo­bi­lis su­mai­ to­tas ava­ri­jo­je.

Apim­ta siau­bo mo­te­ris nu­sku­bė­ jo į sū­naus kam­ba­rį, bet pa­ma­čiu­ si, kad jis ra­miai mie­ga sa­vo lo­vo­ je, ap­si­ra­mi­no.

Paaiš­kė­jo, kad tra­ge­di­jos iš­va­ ka­rė­se Ed­ga­ras Ž. drau­gui V.Cem­ no­lons­kiui pa­sko­li­no sa­vo ne­nau­ ją BMW. Drau­gai jį par­ve­žė na­mo, o pa­tys nu­va­žia­vo sko­lin­tu au­to­ mo­bi­liu.

Su­ži­no­jęs, kad lenk­ty­niau­da­mi jo ma­ši­na drau­gai žu­vo, vai­ki­nas bu­ vo iš­tik­tas šo­ko.

Ket­vir­ta­die­nio va­ka­re mies­to gat­vė­se bū­na dau­giau žmo­nių nei ki­to­mis dar­bo die­no­mis. Ko ge­ro, tik at­si­tik­ti­nu­mo dė­ka vie­šo­je vie­ to­je di­de­liu grei­čiu lė­kęs BMW pa­ ke­liui ne­kliu­dė dau­giau žmo­nių.

Ra­gi­na ne­nu­ty­lė­ti apie gir­tus

Va­kar ko­men­tuo­da­mas šią eis­mo ne­lai­mę uos­ta­mies­čio Ke­lių po­li­ ci­jos biu­ro vir­ši­nin­kas Ra­mū­nas Ši­dei­kis tei­gė, kad jo­kie rei­dai ar bau­dos ne­ga­li ap­sau­go­ti nuo pa­ na­šių ava­ri­jų. „Suk­re­čian­tis vaiz­das. Rei­kia da­ry­ti iš­va­das. Prie kiek­vie­no, ku­ ris ne­sau­go nei sa­vo, nei drau­gų gy­vy­bių, po­li­ci­nin­ko ne­pas­ta­ty­si­ me. Bū­tent to­dėl pra­šo­me vi­suo­ me­nės pa­gal­bos. Pra­neš­ki­te ne tik apie ant žo­ly­no sto­vin­čius au­to­ mo­bi­lius. Kur kas svar­bes­nė ir ak­ tua­les­nė ži­nia apie pa­vo­jin­gai vai­ ruo­jan­čius, apie sė­dan­čius prie vai­ro ne­blai­vius as­me­nis“, – ra­gi­ no R.Ši­dei­kis.

Apie ne­tin­ka­mai pa­sta­ty­tus au­to­mo­bi­lius pra­ne­ša­ma kur kas daž­niau nei apie pa­vo­jin­gai vai­ ruo­jan­čius.

Sta­tis­ti­ka tei­gia, kad pa­grin­di­ nė dau­gu­mos skau­džių eis­mo ne­ lai­mių prie­žas­tis yra sau­gaus grei­ čio ne­si­lai­ky­mas.

Vei­kia tik šiur­pi­nan­ti rek­la­ma

Penk­ta­die­nį iki po­pie­tės me­di­ kai ne­re­ko­men­da­vo po­li­ci­nin­kams truk­dy­ti įta­ria­mo ava­ri­jos kal­ti­nin­ ko, to­dėl jo ap­klau­sa bu­vo ati­dė­ta vė­les­niam lai­kui.

Ra­mū­nas Ši­dei­kis:

Rei­kia da­ry­ti iš­va­ das. Prie kiek­vie­no, ku­ris ne­sau­go nei sa­vo, nei drau­gų gy­ vy­bių, po­li­ci­nin­ko ne­pas­ta­ty­si­me.

Jei­gu teis­mas nu­spręs, kad au­to­mo­bi­lio vai­ruo­to­jas kal­ tas dėl dvie­jų žmo­nių žū­ties, jo lau­kia ne­ma­ža lais­vės atė­mi­mo baus­mė. „Kol kas vi­suo­me­nės po­žiū­ris į vai­ra­vi­mą esant ne­blai­viam yra nu­si­kals­ta­mai abe­jin­gas. Mū­ sų pa­rei­gū­nų ren­gia­mi rei­dai at­ sklei­dė šiur­pius da­ly­kus. Siau­bin­ ga, kad iš tarp­tau­ti­nės per­kė­los per ke­lias va­lan­das į gat­ves iš­ va­žiuo­ja pen­ki ne­blai­vūs vil­ki­kų vai­ruo­to­jai ir tiek pat gir­tų vy­rų iš ry­to va­žia­vo į dar­bą. Sta­tis­ti­ka ro­do, kad per sa­vai­tę mies­te po­li­ ci­nin­kai su­lai­ko apie 30 ne­blai­vių vai­ruo­to­jų. O juk grės­mę su­ke­lia ne tik gir­ti, bet ir ki­taip ap­svai­gę vai­ruo­to­jai, grei­čio mė­gė­jai. Nak­ ties ava­ri­jos me­tu leis­ti­nas grei­tis bu­vo vir­šy­tas net ke­lis kar­tus“, – pa­sa­ko­jo Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ ši­nin­kas.

Pa­rei­gū­nai įsi­ti­ki­nę, kad sau­ gaus vai­ra­vi­mo neį­ma­no­ma pa­ siek­ti vien bau­džiant pra­si­žen­gu­ siuo­sius.

Po­li­ci­nin­kai yra pa­ste­bė­ję, kad trum­pam į Lie­tu­vą grį­žę emig­ran­ tai ypač lin­kę nu­si­ženg­ti ke­lių eis­ mo tai­syk­lėms. „Aš esu už šiur­pi­nan­čią so­cia­li­ nę rek­la­mą, nes tik siau­bin­gi vaiz­ dai dar vei­kia jau­nų žmo­nių są­ mo­nę. Pats ga­liu pa­ti­kin­ti, jog mes dar la­biau imp­ro­vi­zuo­si­me reng­ da­mi po­li­ci­nes prie­mo­nes, jas or­ ga­ni­zuo­si­me dar daž­niau. Te­gu žmo­nės ne­nus­tem­ba, kad dėl pa­ rei­gū­nų pa­tik­ri­ni­mų bus pri­vers­ti su­gaiš­ti dau­giau lai­ko“, – pa­ti­ki­no pa­rei­gū­nas.

11

šeštADIENIS, gegužės 4, 2013

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

vakarė

Į pa­vo­jus – su ma­mos pa­lai­mi­ni­mu

Pa­vel­dė­jo: ne tik klai­pė­die­čio R.Rez­ge­vi­čiaus ma­ma, bet ir tė­tis – sklan­dy­mo fa­na­ti­kai, tad bū­tų keis­ta, jei sū­nus ne­tu­rė­tų to­kių po­lin­kių.

Ekst­re­ma­lūs suau­gu­sių at­ža­lų po­mė­giai, pa­vo­jin­gi dar­bai ar spor­to var­žy­bos ne­re­tai ver­čia krūp­čio­ti ma­mas, apie jų vai­kus pa­skli­dus bet ko­kiai ne­ri­mą ke­lian­čiai ži­niai. Vie­nos ban­do at­ kal­bė­ti juos nuo ri­zi­kos, ki­tos su­si­tai­ko ir mel­džia ma­lo­nės, kad jiems nie­ko ne­nu­tik­tų.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Gy­ve­ni­mą pa­kei­tė sū­nus

Klai­pė­die­tis Ro­ber­tas Rez­ge­vi­čius jau ne vie­ne­rius me­tus už­sii­ma pa­ ra­šiu­tiz­mu – šo­ki­nė­ja ne tik iš lėk­ tu­vo, bet ir nuo kal­nų. Ro­ber­to ma­ ma Ire­na ma­no, kad sū­nus po­lin­kį ekst­re­ma­liems po­lin­kiams pa­vel­ dė­jo iš sa­vo tė­vų. „Kai ren­giau­si pir­ma­jam šuo­liui pa­ ra­šiu­tu, man bu­vo 27 me­tai, ma­ma ban­dė at­kal­bė­ti, kad ne­šok­čiau. Ta­

čiau ji pa­ti šo­ki­nė­jo pa­ra­šiu­tu ir skrai­dė sklan­dy­tu­vais“, – pa­sa­ko­jo Ro­ber­tas.

I.Rez­ge­vi­čie­nė pri­si­mi­nė, kad jos pa­ čios ma­ma la­bai pra­šė, kad ji ne­skrai­ dy­tų. Bet mo­te­ris tei­gė ne­ga­lė­ju­si jai to pa­ža­dė­ti. At­kal­bė­ti sa­vo vai­ką nuo pa­ vo­jin­gų už­siė­mi­mų – be­pras­miš­ka, ti­ ki­no pa­ti tai iš­gy­ve­nu­si Ire­na. „Kai sū­nus pa­ty­rė stu­bu­ro trau­ mą, sa­kė, kad su­si­ža­lo­jo šok­da­ mas nuo til­te­lio į upę“, – pri­si­mi­ nė I.Rez­ge­vi­čie­nė.

Mo­te­ris tei­gė, jog iki šiol dar ne vis­ką pa­sa­ko­ja sa­vo sū­nui, ko­kius

ekst­re­ma­lius po­jū­čius iš­ban­dė jau­ nys­tė­je, nes ži­no, kad jis su­ma­ny­ tų juos pa­kar­to­ti. Ire­na pri­si­pa­ži­no, kad ta­da bu­vo per daug drą­si ir apie sa­vo ma­mos bai­mes ne­gal­vo­jo. „Ma­no drau­gės man prie­kaiš­ tau­ja, kaip aš ga­lė­jau iš­leis­ti sū­nų į Nor­ve­gi­ją šo­ki­nė­ti nuo kal­nų, o jis man pa­sa­kė, kad va­žiuo­ja tar­tis dėl dar­bo. Siau­bas apė­mė, kai pa­ma­ čiau nuo­trau­kas, kaip jis nuo kal­no ne­ria že­myn“, – pri­si­mi­nė Ire­na.

Mo­te­ris tei­gė, kad jos gy­ve­ni­ mas ap­si­ver­tė, kai gi­mė Ro­ber­tas

– vai­kas ir su­stab­dė nuo pa­vo­jin­ gų po­mė­gių. „Juk jo tė­vas skrai­dū­nas, aš – to­ kia pat. Ir ta­da ėmiau gal­vo­ti, o jei man kas at­si­tiks, kas užau­gins ma­no vai­ką“, – pa­sa­ko­jo I.Rez­ge­vi­čie­nė.

Lenk­ty­ni­nin­ką ap­len­kė žur­na­lis­tai

Iš pa­sku­ti­nio­jo Pie­tų Ame­ri­ko­ je vy­ku­sio Da­ka­ro ra­lio mo­to­cik­li­ nin­kas iš Kar­te­nos Gin­tau­tas Iga­ris grį­žo anks­čiau, nei ti­kė­jo­si. Te­ ko gy­dy­tis žaiz­das. Per ava­ri­ją, po ku­rios maž­daug 20 mi­nu­čių bu­vo pra­ra­dęs są­mo­nę, lenk­ty­ni­nin­kas pa­ty­rė sme­ge­nų su­krė­ti­mą, su­si­ lau­žė del­ni­kau­lį ir sraig­tas­par­niu bu­vo iš­ga­ben­tas į li­go­ni­nę. „Kai grį­žau po Da­ka­ro ra­lio, šei­ mą to­liau per­se­kio­jo ne­sėk­mės, tė­tis nu­kri­to nuo sto­go, uoš­vį pri­ spau­dė trak­to­rius, pa­skui kar­vė su­lau­žė jam šon­kau­lius, tad ma­no kri­ti­mas nuo mo­to­cik­lo – nie­ko ypa­tin­ga“, – pa­sa­ko­jo G.Iga­ris.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr

Ire­na Rez­ge­vi­čie­nė:

Ma­no drau­gės man prie­kaiš­tau­ja, kaip aš ga­lė­jau iš­leis­ti sū­ nų į Nor­ve­gi­ją šo­ki­nė­ ti nuo kal­nų, o jis man pa­sa­kė, kad va­žiuo­ja tar­tis dėl dar­bo.

Ta­čiau lenk­ty­ni­nin­kas pri­pa­ži­no, kad tra­sa bu­vo sun­ki, ak­me­nuo­ta, pa­vo­jin­ga, ir jam la­bai pa­si­se­kė.

Tar­si kaž­kas jį bū­tų sau­go­jęs. „Šei­mą esu pri­pra­ti­nęs prie sa­vo po­mė­gių. Nes sa­vait­ga­liais daž­nai va­ žiuo­ju į var­žy­bas, mū­sų spor­te trau­ mos – ne re­te­ny­bė. Ne­lai­mės nu­tin­ka ne tik Pie­tų Ame­ri­ko­je, bet ir Lat­vi­jo­ je, Es­ti­jo­je ar Lie­tu­vo­ je“, – tei­gė G.Iga­ris.

16

12

šeštADIENIS, gegužės 4, 2013

vakarė

Vai­kys­tė­je nu­pjau­tas ko­jas Tų įvy­kių aš neat­si­me­ nu, bet ne­ lai­mė man su­tei­kė ga­li­ my­bę pa­ma­ ty­ti pa­sau­ lio ir kaž­ką pa­kei­tė.

Praei­tis: Ra­se­lė kaip per rū­ką pa­me­na dau­ge­lio jai pa­dė­ju­sių žmo­nių vei­dus.

„Kai įvyko ta nelaimė, buvau beveik trejų, lygiai kaip Iliana“, – į kieme žaidžiančią dukrą žvelgė 33 metų Rasa Sept. Buvusi Prascevičiūtė. Pastarąją pavardę prieš 30 metų žinojo visi, bet mergaitę vadino vardu – Rasele. Ir tarė jos vardą su gailesčiu: juk jai tėvas žoliapjove nupjovė kojas. O medikai jas prisiuvo. Pirmajai pasaulyje.

Darius Sėlenis

d.selenis@diena.lt

Nelaimė suteikė galimybę?

Dešimt metų Vokietijoje gyvenanti, kelioms dienoms į Lietuvą su dukrele Iliana grįžusi Rasa vis dar šlubuoja. Po nelaimės viena jos koja taip ir liko šiek tiek trumpesnė.

Randai po operacijos liko ne tik ant kojų, kurias ji visada slepia nešiodama kelnes. Jų liko ir sieloje: Rasos spintoje nėra nė vienos suknelės, moteris nesimaudo baseine, prie jūros į vandenį žengia kelius prisidengusi skraiste ar rankšluosčiu.

Kalbantis Rasa dėvėjo jai įprastais drabužiais – džinsais, odine striuke, avėjo ilgaauliais. „Niekada nė nepagalvojau, kad dukrai gali atsitikti tai, kas atsitiko man. Tik pastaruoju metu šmėste-

lėjo mintis – juk buvau tokio paties amžiaus“, – pasakė Rasa ir pribėgusiai žaviai šviesiaplaukei dukrelei padavė obuolį.

Vokietijoje gimusi mergaitė kalba rusiškai, kaip ir Kazachijoje, vokiečių šeimoje, gimęs šviesiaplaukis jos tėvas, bei vokiškai. Lietuviškai moka tik keliolika žodžių ir dainelę „Du gaideliai“.

Prieš 30 metų nutikusi ir plačiai ne tik tuometėje SSRS, bet ir pasaulyje nuskambėjusi istorija Rasai – tarsi sapnas. „Bėgant metams viskas išgaruoja, bet kartais tai primena žmonės ir, žinoma, randai. Tų įvykių aš neatsimenu, bet nelaimė man suteikė galimybę pamatyti pasaulio ir kažką pakeitė. Juk gal, kaip mano sesuo dvynė Aušra, būčiau likusi Radviliškio rajone, Vadaktuose. Sesuo turi vyrą, keturis vaikus. Bet žino-

te, koks kaimas? Tuščia ten dabar, žmonės geria daug alkoholio“, – Rasos balse skambėjo nerimas.

Kojos tarp šaldytų žuvų

1983 m. birželio 17-ąją, atrodo, tą dieną, mąsto Rasa, neblaivus jos tėtis, nepastebėjęs tuomet trejų metukų ir aštuonių mėnesių pievoje žaidusios dukrelės, traktorine žoliapjove nupjovė jai kojas.

Per kelius.

Iš atokaus kaimo, kuriame tais laikais nebuvo nė telefono, mažąją Raselę pavyko laiku nugabenti į Maskvos ligoninę.

Ten jau laukė mikrochirurgo gruzino Ramazio Datiašvilio vadovaujama gydytojų brigada, kuri atliko operaciją, vėliau aprašytą pirmuose laikraščių, žurnalų puslapiuose, pasakotą knygose ir dokumentiniuose filmuose. Vieną jų, „Dvyli-

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

ka vilties valandų“, sukūrė lietuvis Rimtautas Šilinis.

Iškart po nelaimės, šoko apimti, susijaudinę tėvai griebė mergaitę, kojas ir išskubėjo pas kaimynus kviestis pagalbos. „Sakė, kad aš nereagavau, neverkiau“, – pamena Rasa, nors kai kurie vietiniai iki šiol negali pamiršti skausmo iškreipto mergaitės veido ir dviejų kojelių.

Tuometėje SSRS ir bene visame pasaulyje iki tol dar nebuvo atlikta nė viena galūnių prisiuvimo operacija. Vis dėlto vietos felčerė žinojo, kad kojeles reikia atšaldyti.

Pasakojama, kad, neradusi ledukų, moteris į medžiagos skiautę įvyniojo šaldytų žuvų, nors apie šį faktą, kuriant filmą, buvo liepta nutylėti.

Lyg tyčia tuo metu buvo užsiėmę visi lietuvių mikrochirurgai, todėl mergaitė skubiai išgabenta lėktuvu (kitur minimas karinis sraigtasparnis) į Maskvą.

Operavo devynias valandas

„Paskambino labai susijaudinęs gydytojas Vitkus ir pasakė, kad lėktuvu pas mus skraidinama mergaitė nupjautomis kojomis“, – po keliolikos metų Lietuvos žurnalistams pasakojo dabar JAV gyvenantis ir dirbantis gruzinas R.Datiašvilis.

Jaunas, gabus į ketvirtąją dešimtį įkopęs mikrochirurgas tą-

dien buvo atlikęs dvylika įvairių operacijų (kitais duomenimis, apie 12 valandų darbo beveik be pertraukų). Vos atsigulęs pailsėti jis buvo prižadintas telefono skambučio.

Klinikoje, kur dirbo, niekas neapsiėmė operuoti viduryje nakties, tačiau gruzinas rado vaikų ligoninę, anesteziologą, kolegas, padėjusius atlikti operaciją. „Atvyksime su savo instrumentais“, – sakė Ramazis, įkalbėjęs kolegas padėti ir išvykęs rengtis operacijai, o tuo metu Raselė skrido lėktuvu.

Paryčiui, apie 5 valandą, atskraidinta į Rusijos sostinę, mergaitė buvo balta kaip popierius. Po keturių valandų operacijos kolegos paprašė pertraukos, o gruzinas dar operavo 5 valandas.

Ir tik po to galėjo atsidusti. Kolegos pasiūlė konjako, jis atsisakė ir išvažiavo namo, o tarpduryje pasitikusi žmona iškart paklausė: „Prisiuvai?“ „Prisiuvau“, – žvėriškai išvargęs, bet laimingas atsakė medikas.

Mažosios Raselės laukė trijų mėnesių reabilitacija, Lietuvoje ją pasitiko kaip žvaigždę, o alkoholiu piktnaudžiavusiems jos tėvams buvo atimtos tėvystės teisės.

Beje, R.Datiašvilis netrukus išvyko dirbti į JAV, Niu Džersio medicinos ir stomatologijos universitetą.

13

šeštADIENIS, gegužės 4, 2013

vakarė

Ra­se­lei pri­me­na tik ran­dai Gelbėtoją išvydo po 23 metų

Maskvoje Raselė lankėsi antrą kartą, kai buvo devynerių. Tuomet jai atliko dar vieną, kojos tempimo, operaciją, nes dešinioji buvo beveik 3 cm trumpesnė.

Laužė kaulus, koja buvo sutvirtinta metaliniais strypais, vielomis, kuriuos energinga ir vietoje nenustygstanti Raselė dažnai aplaužydavo. „Nuo jų ir liko dideli randai, nes susižalodavau, žaizdos pūliavo“, – prisiminė moteris.

Ką dar ji prisimena? „Ramazį pamačiau Lietuvoje, televizijoje po 23 metų pertraukos.

Jam dabar, atrodo, 63 ar 64 metai.

Jo kontaktinių duomenų neturiu.

Kaip per miglą atsimenu kai kurių man padėjusių žmonių veidus. Labiausiai – babą Katią ir tetą Anią“, – po pauzės atsakė Rasa, nepaleisdama iš akių dukrelės.

Baba Katia (Jekaterina Volčeva – red. past.) dirbo vaikų ligoninės drabužinėje ir prisiėmė globoti Raselę. Dar atmintyje išlikę geraširdžio greitosios medicinos pagalbos vairuotojo ruso, slaugių Lietuvoje veidai.

Kai mergaitės sveikata pagerėjo, ji grįžo į Lietuvą, kur gyveno Nemenčinės vaikų sanatorijoje. Išaugus iš jos pacientų amžiaus, 1990aisiais valdžia ėmė ieškoti Rasai globėjų. Ją priglaudė radviliškiečių šeima – mokytojai Sofija ir Pijus Adomaičiai.

Paaugusi mergina mokėsi Žemės ūkio mokykloje, bet, pakviesta draugės, išvažiavo legaliai dirbti į Vokietiją. Ir ten gyvena jau dešimt metų.

Nuo mylimojo slėpė

Mainco mieste Raselė prižiūrėjo dvynukus, po to šeima sutartį pratęsė, vėliau, vaikams paaugus, Rasą rekomendavo kitai rusų šeimai.

Septyneriais metais vyresnį vyrą, dirbantį ekskavatorininku, ji sutiko diskotekoje Bonoje. Kelerius metus draugavo. Kai Rasa buvo šeštą mėnesį nėščia, pora susituokė: nuo šio įvykio prieš kelias dienas sukako lygiai treji metai. „Iš pradžių jis norėjo sūnaus, bet dabar negali atsidžiaugti nuostabia dukra“, – kalbantis su Rasa, švietė saulė, o greta krykštavo Iliana.

R.Sept vyras, su kuriuo ji bendrauja rusiškai, iš pirmosios santuokos turi du sūnus – 15-os Janą ir 9-erių Leoną.

Penkiese jie gyvena Troisdorfe, mažame miestelyje netoli Kelno ir Bonos, trijų kambarių bute. Praėjusią vasarą visa šeima lankėsi Lietuvoje.

Raselės kasdienybė: pagamina ir įdeda vyrui maisto, kad papietautų darbe, išleidžia į mokyklą berniukus, prižiūri dukrą, sulaukia vaikų, grįžtančių iš mokyklos, vyro.

Ir stengiasi kuo dažniau būti gryname ore, gamtoje. „Negaliu sėdėti prie televizoriaus ar kompiuterio, kai nuostabus oras“, – pabrėžė Rasa.

Kaip vyras reagavo į ją vaikystėje ištikusią nelaimę ir ar greitai po pažinties jam papasakojo savo istoriją?

Raselė purtė galvą ir šypsojosi. Moteris vis dėlto buvo priversta vyrui papasakoti apie savo nelai-

Naktis: Raselės operacija truko 9 valandas, pagrindiniu jos herojumi buvo gruzinas R.Da­tiaš­vi­lis.

mę, nes reikėjo vykti į Lietuvą, susitikti su jos kojas išgelbėjusiu Ramaziu Maskvos televizijoje.

Bet vaikystės istoriją ji pasakojo labai sunkiai, pamažu, dalimis.

Rasos vyras ilgai nematė mylimosios randų.

Iki šios dienos istorijos nežino ir jo sūnūs.

Dėl randų kompleksuoja

„O tu – gera aktorė, – vėliau juokavo vyras, išgirdęs pasakojimą ir išvydęs gudriai slepiamus randus.

Ir ramino: – Tu kitiems sakyk, kad tave užpuolė krokodilas.“ Iki šiol ji nemoka plaukti ir juokauja, kad skęsta kaip kirvis. Vis dėlto labai mėgsta vandenį.

Sep­ty­ne­riais me­ tais vy­res­nį vy­rą, ku­ris dir­ba eks­ka­ va­to­ri­nin­ku, ji su­ ti­ko dis­ko­te­ko­je Bo­no­je. Ke­le­rius me­tus drau­ga­vo.

Būdama maža, kai nekreipė dėmesio į randus ir nejuto kitų žvilgsnių, mielai maudėsi jūroje, baseine. Dabar į baseiną eina tik tada, kai lydi Ilianą. „Prie jūros einu apsijuosusi rankšluosčiu ar skraiste, – atviravo R.Sept. Įprastai ją pridengia vyras, o kai žmona įbrenda į vandenį, paima skraistę. „Kai ilsėjomės Bulgarijoje, mūsų viešbučio kaimynai buvo rusai. Pirmas dienas slėpiau randus, tačiau pamatė, o per dvi savaites poilsio jau nekreipiau dėmesio“, – juokėsi Rasa.

158 cm ūgio moteris nesvajoja apie gražias, ilgas kojas. Vis dėlto net ir dabar, žiūrėdama trilerius, siaubo ar dokumentinius filmus, kur pasakojama ar yra sąsajų su kojų traumomis, Rasa nusuka akis.

„Pereina šiurpas per kojas. Tarsi jausčiau skausmą“, – pakomentavo.

Tėvas jaučia kaltę

Rasos istoriją žino artimos draugės, nuomojamo buto šeimininkė, nors apie tai Rasa nekalba. Lietuvoje, kur su dukrele aplankė Gedimino pilį, Aušros vartus, pabuvojo TV bokšte, jos niekas nepažįsta.

Tačiau vis dar vadina Rasele. „Vokietijoje viena mūsų bendra draugė yra Rasa, tad mane vadina mažybiniu vardu“, – juokėsi.

Gyvenusi sovietmečiu, tapusi to laikotarpio medicinos pasiekimų objektu, dabar apsistojusi Vokietijoje, Rasa labai myli Lietuvą. „Nesvarbu, kad aš išvažiavau iš Lietuvos. Čia mano tėvynė ir labai gera čia grįžti“, – tvirtino moteris ir pacitavo savo vyro žodžius: – Kai būsime seneliai, gyvensime Lietuvoje.“ Buvę Rasos globėjai jos dukrelę laikė ant rankų užpraėjusią vasarą, kai ji atvyko į Lietuvą. Vokietijoje kartą lankėsi ir sesuo Aušra su jauniausiu iš trijų savo sūnų.

Tėvai? Rasa neslepia, kad jos mama mirė, nes pernelyg dažnai vartojo alkoholį. Tėvas? „Kartą vyras kalbėjo su juo. Man prasitarė, kad tėvas jaučia didelį skausmą ir kaltę, – atsiduso Raselė. – Jis lankė mane ligoninėje Maskvoje, Nemenčinėje, buvo atvykęs į Vokietiją, matė savo anūkę.“

mybes, įveiktų sunkumus ir kažką pasiektų?“ Sekmadienį Motinos dienos proga ją sveikins vyras. Dukra – kai paaugs. Ilianai Rasa yra griežta mama, nelepina, nors labai saugo ir, kaip visos mamos, labai myli.

Moteris laiminga. Turi vyrą, vaiką – tai, apie ką svajojo. Sesele, nors svajojo būti gulėdama dar ligoninėje Vilniuje, deja, netapo. Įgyvendino kitą svarbią svajonę – neseniai gavo vairuotojo pažymėjimą.

Neturi nė vieno sijono, perka tik kelnes, džinsus.

LNK archyvo nuotr.

„Turėjau vieną sijoną, dengiantį kelius. Jausdavausi labai blogai – tarsi nuoga, net nemokėjau vaikščioti, todėl jo atsisakiau“, – nusišypsojo Tiesa, turi dar vieną svajonę.

Raselė pažvelgė į pro šalį einančią moterį, seginčią sijonu. „Labai norėjau vilkėti vestuvinę suknelę. Baltą, ilgą – iki žemės, slepiančią randus, – Rasa šypsojosi it maža mergaitė. – Bet dar turiu laiko. Galbūt tokią suknelę vilkėsiu mūsų sutuoktuvių jubiliejaus proga?“

Dar neišsipildžiusi svajonė

Pykčio ten pat, Vadaktuose, gyvenančiam tėvui Rasa nejaučia. Ir svarsto, kad šis likimo smūgis galbūt jai suteikė galimybę kažką pakeisti šiame gyvenime.

Moteris džiaugiasi, kad gyvenime sutiko daug gerų žmonių. Jų neskirsto pagal tautybes: vokietis, lietuvis ar rusas. „Yra geri ir blogi žmonės. Ir gerų yra daug daugiau nei blogų“, – įsitikinusi Rasa.

Kam duotas gyvenimas? „Oi, įdomiai jūs čia paklausėte, – susimąstė. – Turbūt tam, kad žmogus išbandytų save, savo gali-

Da­bar­tis: R.Sept lai­min­ga ištekėjusi, tu­rė­da­ma duk­rą.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

14

šeštADIENIS, gegužės 4, 2013

vakarė

Pro kam­ba­rio už tris do­le­rius

Vir­šū­nė: Kot­ry­na su my­li­muo­ju ant Poon kal­no.

Ne­pa­le su vy­ru ji bū­ti­nai ap­si­lan­kys dar kar­tą. Ir pa­gy­ vens tarp vie­ti­nių ko­kia­me nors ma­ ža­me kai­me­ly­je. Po vieš­na­gės ją su­ ža­vė­ju­sio­je ša­ly­ je Azi­ją įsi­my­lė­ju­si Kot­ry­na Stan­ku­tėJaš­čems­kie­nė ne­ pa­liau­ja švy­tė­ti.

Kas­die­ny­bė: kal­nuo­se daž­nai su­tik­si ne­šu­li­nių ark­lių.

Egzotika: prie Pokharos miestelio tyvuliuojančio Fevos ežero grožį sustip

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Ne­rū­ky­ti ir ne­var­to­ti al­ko­ho­lio

Ne­pa­lie­tis: vie­tos pre­kiau­to­jai nė­ra įky­rūs.

Ke­lio­nę į Ne­pa­lą Kot­ry­na, jos vy­ ras ir se­suo su my­li­muo­ju su­sior­ ga­ni­za­vo pa­tys.

Sos­ti­nė­je Kat­man­du ket­ver­tu­ kas su­si­tvar­kė ir vi­sus ofi­cia­lius lei­di­mus. „Įsi­gy­jant lei­di­mą kop­ti į kal­ nus, per­kant bi­lie­tą į na­cio­na­li­nį par­ką rei­kia pa­teik­ti po dvi nuo­ trau­kas, – Kot­ry­na pa­ta­rė į Ne­pa­ lą at­si­vež­ti dau­giau sa­vo nuo­trau­ kų, nes už dvi vie­to­je te­ko mo­kė­ti po 7 do­le­rius. – Pa­si­rin­ko­me 3 200 met­rų aukš­čio kal­ną, nes į jį ga­lė­ jo­me kop­ti be gi­dų. Į aukš­tes­nius, pa­vo­jin­ges­nius – jų pa­slau­gos pri­ va­lo­mos.“ Vis dėl­to net ir spor­tiš­kiems, dvi­ra­čiais va­ži­nė­jan­tiems mies­ to vai­kams nė­ra leng­va įpras­ti prie aukš­tu­mi­nių są­ly­gų ir re­to oro. „Kal­nuo­se pa­tar­ti­na ne tik ne­ var­to­ti al­ko­ho­lio, bet ir ne­rū­ky­ti, – per­spė­jo Kot­ry­na, nors jų kom­pa­ ni­ja ne­rū­kė ir stip­raus al­ko­ho­lio ne­var­to­jo. – Pa­kil­ti į kal­nus pri­va­ lo­ma, Hi­ma­la­juo­se ma­tant te­kan­čią sau­lę api­ma neap­sa­ko­mas jaus­mas.

O dar nuo­sta­bio­sios ry­žių te­ra­sos, ža­lu­ma, ma­ži kai­me­liai, asi­liu­kai, šlai­tai ir kal­nų upe­liai...“ Mi­ru­sie­ji de­gi­na­mi

Staigmena: lietuviams buvo netikėta pamatyti tokį užrašą.

Ne­pa­las Kot­ry­nai pa­ti­ko la­biau nei In­di­ja. Ši ša­lis mo­te­rį su­ža­vė­jo sa­ vo gam­ta ir itin drau­giš­kais žmo­ nė­mis.

„Ne­pa­le ma­žiau šiukš­lių, nors ir čia ma­tė­me šiukš­ly­nuo­se sken­din­ čią upę. Gam­tą ter­šia net ir Va­ka­rų tu­ris­tai. La­biau­siai pri­žiū­ri­mas Ta­ mel ra­jo­nas, ku­ria­me gy­ve­na dau­ giau­sia sve­tim­ša­lių, – pa­ste­bė­jo Kot­ry­na. – Ne­pa­le di­des­nė bu­diz­ mo įta­ka, tur­būt to­dėl ir žmo­nės ki­to­kie. Tie­sa, čia taip pat daug in­duis­tų, jų šven­tyk­lų ir in­diš­kais dra­bu­žiais vil­kin­čių žmo­nių.“ Lie­tu­vė džiau­gė­si, kad Ne­pa­le nie­kas ne­graibs­to už ran­kų, pre­ ky­bi­nin­kai neį­ky­rūs, vy­rai, kaip In­di­jo­je, sek­sua­liai ne­prie­ka­biau­ja ir ne­fo­tog­ra­fuo­ja pri­ki­šę mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­no prie vei­do. „In­di­jo­je jun­ta­ma de­mog­ra­fi­nio spro­gi­mo ir edu­ka­ci­nio auk­lė­ji­mo pro­ble­ma“, – pa­da­rė iš­va­dą Kot­ ry­na.

Kat­man­du, kaip ir gar­sia­ja­me In­di­jos Va­ra­na­sy­je, prie in­duis­ tų šven­tyk­lų komp­lek­so Pas­hu­ pa­ti­nath taip pat vyks­ta tra­di­ci­nės ce­re­mo­ni­jos, de­gi­na­mi žmo­nės, o kau­lų li­ku­čiai ir pe­le­nai iš­bars­to­mi į van­de­nį. „Kai ku­riuos šo­ki­ruo­ja de­gi­na­mi ir apang­lė­ję žmo­nių kū­nai“, – Kot­ ry­na su kom­pa­ni­ja in­duis­tų tra­di­ ci­ją prie še­šių au­ku­rų ste­bė­jo iš ki­ to upės kran­to. Į mo­kyk­lą – dvi va­lan­das

Tau­py­da­mi lie­tu­viai rin­ko­si ne 100 do­le­rių kai­nuo­jan­čius skry­džius ma­žais lėk­tu­vais, o ke­lio­nes pa­ ly­gin­ti lė­tai va­žiuo­jan­čiais ir daž­ nai sto­jan­čiais tu­ris­ti­niais ir net ne vie­ti­nių kom­pa­ni­jų au­to­bu­sais.

„Va­žia­vo­me pi­giau­siu bū­du, kur į sep­ty­nių vie­tų mik­roau­to­bu­są su­ lip­da­vo 10–12 žmo­nių, – šyp­te­lė­ jo Kotryna.

Ji džiau­gė­si, kad au­to­bu­se skam­ bė­da­vo vie­ti­nė mu­zi­ka. 200 ki­lo­ met­rų at­stu­mą kal­nų ke­liais, kur ra­tai daž­nai vos ne ky­bo­da­vo ties pra­ra­ja, nu­va­žiuo­da­vo per 5–6 va­ lan­das. „Šis bū­das pa­ts pa­vo­jin­giau­sias ir apie tai mus iš anks­to per­spė­jo. Iš pra­džių kū­nas šiurp­da­vo nuo įtam­ pos, vė­liau at­si­pa­lai­da­vo­me. Bet iš­ vy­dę di­de­lę ava­ri­ją su­pra­to­me, kad šiais mik­roau­to­bu­sais va­žiuo­ti iš­ ties pa­vo­jin­ga“, – pa­ty­rė tu­ris­tė.

Dar ne­bran­gu Nak­v y­nė dviem žmo­nėms kuk­l ia­ me kam­ba­rė­ly­je, kur pa­ta­ly­nė ga­l i bū­t i jau nau­do­ta, kai­nuo­ja 5 do­le­ rius. Tau­pant ir mie­gant mieg­mai­ šy­je, tai nė­ra la­bai svar­bu. Ke­l iau­ to­jai ra­do mi­n i­ma­lų, ta­č iau šva­r ų dvi­v ie­t į kam­ba­r į už 7 do­le­rius per pa­rą.

Kal­nuo­se ga­li­ma ap­si­sto­ti ir už 3 do­ le­rius per pa­rą, ta­čiau daž­n iau­siai šei­mi­nin­kai pa­gei­dau­ja, kad pas juos tu­ris­tai mai­tin­tų­si. Tuo­met nak­vy­nė su pus­ry­čiais ir va­ka­rie­ne kai­nuo­ja apie 10–12 do­le­rių.

Apie 100–200 km ke­l io­nė mik­roau­ to­bu­su ar au­to­bu­su kai­nuo­ja apie 7–10, tak­si – 20 do­le­rių.

15

šeštADIENIS, gegužės 4, 2013

vakarė

lan­gą – Hi­ma­la­jų vaiz­dai

rina ir įvairiaspalvės valtys.

Kal­n uo­se lie­t u­v iai kel­d a­vo­ si penk­tą va­lan­dą ry­to, gul­da­vo­si sep­tin­tą va­ka­re. Vie­ti­niai gy­ven­ to­jai nuo­šir­džiai pa­tar­da­vo ir pa­ dė­da­vo.

Eg­zo­tiš­kai at­ro­dė su di­de­lė­mis kup­ri­nė­mis ant pe­čių 2 va­lan­das kal­nų ke­liais į mo­kyk­lą ei­nan­tys 5-7 me­tų pyp­liai: pra­di­nis iš­si­la­ vi­ni­mas Ne­pa­le pri­va­lo­mas.

Lie­tu­vius su­ža­vė­jo vie­tos mais­ tas, ypač tra­di­ci­nis pa­tie­ka­las mo­ mo – ne­di­de­li kol­dū­nai su avie­na, ver­šie­na, dar­žo­vė­mis, ti­be­tie­tiš­ka duo­na iš ku­ku­rū­zų – pun. „Ska­nus, – gy­rė ir vie­ti­nį, apie do­le­rį kai­nuo­jan­tį, alų Kot­ry­na, o

ypač jai pa­ti­ko ar­ba­ta. – Iš­ban­dė­ me įvai­riau­sių. Ir gy­do­mų­jų žo­ le­lių, ir ti­be­tie­tiš­ką, svies­ti­nę ar­ ba­tą.“

Kai ku­riuos šo­ki­ ruo­ja de­gi­na­mi ir apang­lė­ję žmo­ nių kū­nai.

Mais­tas bran­ges­nis aukš­tai kal­ nuo­se, kur ga­li pa­val­gy­ti jau ne už tris, o ma­žiau­siai už sep­ty­nis do­le­ rius. Už viš­tie­nos pa­tie­ka­lą – di­de­

Ry­tas: sau­lė­te­kis Hi­ma­la­juo­se ver­tas nuo­var­gio ko­piant į kal­nus.

„Shutterstock“ nuotr.

lę pra­ban­gą aukš­ty­bė­se, ten­ka mo­ kė­ti ir 20 do­le­rių.

Iš­gąs­di­no be­ždžio­nės

Ke­liau­to­jai ad­re­na­li­no pa­ty­rė ne tik va­žiuo­da­mi, bet ir ei­da­mi pės­ čio­mis. Kat­man­du, po ste­bė­tos mi­ru­sių­jų lai­do­ji­mo ce­re­mo­ni­jos ei­da­mi kal­nų ke­liu, pa­te­ko į se­nas ka­pi­nes. „Daug ant­ka­pių ir be­ždžio­ nių. Ne tik pa­te­lių su vai­kais, bet ir di­de­lių, grės­min­gai at­ro­dan­ čių be­ždžio­nių pa­ti­nų, – įtam­ pos mi­nu­tes pa­me­na Kot­ry­na. – Su kiek­vie­nu žings­niu beždžionių dau­gė­jo, jos ar­tė­jo, jų bu­vo koks

šim­tas. Leng­viau at­si­kvė­pė­me tik išė­ję pro ka­pi­nių var­tus.“ Krau­ją sting­dė ir „be­ždžio­nių“ til­tai, kai po ko­jo­mis tarp įlū­žu­ sių len­tų žio­jė­jo sky­lės ir šniokš­ tė srau­nių kal­nų upių van­duo. Vis dėl­to įtam­pą at­pirk­da­vo fan­tas­tiš­ ki gam­tos vaiz­dai.

Kot­ry­ną liū­di­no kai ku­rie iš­pai­ kin­ti jau­ni va­ka­rie­čiai. Jie vaikš­ čio­jo ne­ši­ni ne­di­de­lė­mis kup­ri­nė­ mis, o už ke­lis do­le­rius per die­ną pa­sam­dy­ti ne­ši­kai tam­pė jų mil­ži­ niš­kas kup­ri­nes. „Kai ke­liau­ji į kal­nus ke­liems mė­ne­siams, pa­gal­bos rei­kia, bet ne­re­tai tu­ris­tai pri­si­krau­na daug

ne­rei­ka­lin­gų daik­tų“, – pa­sa­ko­jo tu­ris­tė iš Lie­tu­vos.

Ji ir jos ar­ti­mie­ji ap­si­ri­bo­jo svar­ biau­siais reik­me­ni­mis. Kat­man­ du nu­si­pir­ko po šil­tą, 15 do­le­rių kai­nuojantį megz­ti­nį iš ja­kų vil­ nos. Lie­tu­viai ži­no­jo, kad sos­ti­nė­je kles­ti pa­dirb­tų gar­sių pre­kės ženk­ lų pre­ky­ba. „Į kal­nus ne­pa­lie­čiai ne­ša ne tik mais­tą, bet ir vi­sus rei­ka­lin­gus daik­tus, du­jų ba­lio­nus ir net se­nus žmo­nes“, – pa­ste­bė­jo Kot­ry­na.

Vis dėl­to net ir ap­si­pra­tę su to­ kiais vaiz­dais lie­tu­viai ap­stul­bo, kai tri­jų ki­lo­met­rų aukš­ty­je iš­vy­do pu­ lo sta­lą.

Vaiz­das: ry­žių te­ra­sos Ne­pa­lo kal­nuo­se. Kot­ry­nos Stan­ku­tės-Jaš­čems­kie­nės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

16

šeštADIENIS, gegužės 4, 2013

vakarė

Į pa­vo­jus – su ma­mos pa­lai­mi­ni­mu 11

Ta­čiau vy­ras pri­pa­ži­ no, kad jo ma­mai su tuo su­si­tai­ky­ti ne­leng­va. Pats Gin­ tau­tas nuo­jau­to­mis ir prie­ta­rais ne­ ti­ki. Jis tvir­ti­na, jog vi­sa­da sten­gia­si bū­ti ne­prik­lau­so­mas nuo amu­le­tų ir spė­ji­mų, esą vi­sos ne­lai­mės nu­tin­ka dėl pa­ties klai­dų. „Kai pa­ty­riau trau­mą Da­ka­ro ra­ ly­je, sku­bė­jau pa­skam­bin­ti žmo­ nai. Ma­mai ir bro­liui ne­bes­pė­jau pra­neš­ti pa­ts, jie šią ži­nią su­ži­no­ jo iš žur­na­lis­tų. Skam­bus ant­raš­tės pa­va­di­ni­mas „Išsk­rai­din­tas sraig­ tas­par­niu iš tra­sos“ su­krė­tė ma­mą, bro­lis vė­liau pa­sa­ko­jo, ką ji iš­gy­ve­ no. Nie­kam to ne­lin­kė­čiau“, – pa­ sa­ko­jo G.Iga­ris.

– La­biau­siai er­zi­nan­ti mo­te­rų sa­vy­bė?

– Ooo, – juo­kia­si. – Tai ne­pa­gar­ ba ki­tam žmo­gui. Ši sa­vy­bė er­zi­na, kai ji bū­din­ga ne tik mo­te­riai, bet ir vy­rui.

Klai­pė­dos vai­kų glo­bos na­mų „Ry­ tas“ va­do­vė Re­gi­na Mi­la­šie­nė lig šiol skau­džiai pri­si­me­na, kaip 31-e­ rių sū­nus Ša­rū­nas tre­jiems me­tams iš­vy­ko į Af­ga­nis­ta­ną. Vy­ras bu­vo

– Bai­siau­sia gy­ve­ni­mo aki­mir­ka?

– Dvi. Kai prieš ket­ve­rius me­tus per pa­sau­lio šo­kių tau­rės var­žy­bas pa­ ty­riau sun­kią ko­jos trau­mą ir pa­rą ne­ga­lė­jau net pa­ju­dė­ti. Ir kai „Rya­ nair“ ati­dė­lio­jo skry­dį.

– Nu­vy­lęs fil­mas?

– Fil­mus ki­no teat­ruo­se žiū­riu la­ bai re­tai. Ir ei­nu žiū­rė­ti tik per­skai­ tęs re­cen­zi­ją ar drau­gams re­ko­men­ da­vus, to­dėl to­kių ne­bu­vo.

– Ne­mėgs­ta­miau­sias pa­tie­ka­las?

– Na­tū­ra­li sil­kė. La­bai ne­ska­nu.

Pa­ra­ga­vau ir dau­giau nie­kad ne­ val­giau.

– Bjau­riau­sias G.Svis­tu­na­vi­ čiaus cha­rak­te­rio bruo­žas?

– Abe­jo­nės ir ne­pa­si­ti­kė­ji­mas sa­ vi­mi.

– Pa­pik­ti­nęs ir nu­liū­di­nęs pa­ sta­ro­jo lai­ko Lie­tu­vos įvy­kis?

– Nu­liū­di­nęs įvy­kis, kaip ir dau­ge­ liui, – Vy­tau­to Šap­ra­naus­ko mir­tis.

Pa­pik­ti­nu­sių įvy­kių la­bai daug.

Re­gi­na Mi­la­šie­nė:

Žu­dan­tis pa­sau­lio taš­kas

d.selenis@diena.lt

– Vie­ta, kur ne­no­rė­tu­mė­te su­ grįž­ti?

– Tur­būt to­kių nė­ra. Ne­bent oro uos­tas Ang­li­jo­je, kur dėl „Rya­ nair“ skry­džių vė­la­vi­mo su dviem ma­žais vai­kais lėk­tu­vo te­ko lauk­ti 36 va­lan­das.

Bu­riuo­to­ja klai­pė­die­tė Ai­da Mil­ vy­dai­tė po bu­rė­mis – nuo še­še­ rių. Vos bai­gu­si mo­kyk­lą ji iš­plau­ kė į di­džių­jų bur­lai­vių re­ga­tą („The Tall Ships Ra­ces“) le­gen­di­ne jach­ta „Lie­tu­va“. Ai­da – pir­mo­ji mo­te­ris Lie­tu­vo­je at­ga­vus Nep­rik­lau­so­my­ bę įgi­ju­si bu­riuo­to­jo mė­gė­jo jach­ tos ka­pi­to­no li­cen­ci­ją.

Jos tė­tis An­ta­nas – bu­ria­vi­mo tre­ne­ris, ta­čiau ma­ma Da­lia plau­ kio­ti ne­mėgs­ta, nes bi­jo ban­ga­vi­ mo, jū­ros li­gos. Tė­tis Ai­dą dar ma­ žą ėmė ve­džio­tis į tre­ni­ruo­tes. „Ma­mai tik­rai bu­vo ne­ra­mu. Kai iš­plau­kiau jach­ta į lenk­ty­nes, vos tik ma­ma iš­girs­da­vo per te­le­vi­zo­rių apie aud­ras, lėk­da­vo žiū­rė­ti į že­mė­ la­pį, kur tai vyks­ta, ar ne­pak­liu­vau į ją“, – pa­sa­ko­jo A.Mil­vy­dai­tė.

Ai­da tei­gė, kad ma­ma jos neat­ kal­bi­nė­jo nuo bu­ria­vi­mo, ta­čiau kiek­vie­nas duk­ros žy­gis jai yra stre­sas. „Net kai iki Ni­dos plau­kiu, ji ne­ ri­mau­ja, kol pa­skam­bi­nu, kad vis­ kas ge­rai. Ma­mai sten­giuo­si ne­pa­ sa­ko­ti, ko­kius nuo­ty­kius pa­ty­riau, sau­gau ją, pa­si­kal­bu apie tai su tė­ čiu, jis su­pran­ta, rea­guo­ja šal­čiau“, – tei­gė Ai­da. „Kai ji jau suau­gu­si, da­bar dėl jos esu ra­mi. Bu­riuo­ti ji mo­kė­si iš sa­ vo tė­čio, ta­čiau kol dar Ai­da bu­ vo ma­ža, va­žiuo­da­vau kar­tu, at­ro­ dė, kad vien bu­vi­mu ją ap­sau­go­siu nuo pa­vo­jų. Bet ne­ri­mas sle­gia vi­ sa­da, kai ji iš­plau­kia, ypač kai da­ ly­va­vo „The Tall Ships Ra­ces“. Kai ne­ga­lė­da­vau su­si­siek­ti, be ga­lo iš­ gy­ven­da­vau, bet da­bar jau ap­si­ pra­tau ir dėl vy­ro, ir dėl duk­ros“, – ne­slė­pė D.Mil­vy­die­nė.

Da­rius Sė­le­nis

Gy­ve­ni­me ne vis­kas sal­du, ne vis­kas pa­tin­ka ir ne vis­kas ro­žė­mis klo­ta. Šį kar­tą apie tai, kas ne­pa­tin­ka, ne­ma­ lo­nu ar bai­su gar­siam šo­kių meist­ rui Gin­ta­rui Svis­tu­na­vi­čiui.

Šiur­pi­na kiek­vie­na aud­ra

Neiš­leis­ki­te, ma­mos, sa­vo sū­nų, sa­vo vai­ kų ten, kur la­bai pa­ vo­jin­ga, ban­dy­ki­te juos at­kal­bė­ti.

G.Svis­tu­na­vi­čius: „pu­py­tėms“ – ne

Lau­kia: nuo še­še­rių bu­riuo­jan­ti klai­pė­die­tė A.Mil­vy­dai­tė, ne kar­tą pa­

kliu­vu­si į aud­rą, ver­tė ne­ri­mau­ti sa­vo ma­mą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

– Ži­no­mas pa­sau­ly­je ir Lie­tu­ vo­je žmo­gus, ku­riam ne­pas­ paus­tu­mė­te ran­kos?

– Te­ro­ris­tams. Esu po­zi­ty­vus, lai­ mė, Lie­tu­vo­je to­kių žmo­nių tur­būt nė­ra.

– Dar­bas, ku­rį bū­tų gė­da dirb­ti?

– To­kio dar­bo nė­ra. Dar­bas yra dar­bas. Ir nė­ra gė­din­gų dar­bų. Gė­ da tin­gi­niau­ti, o ne dirb­ti.

– At­li­kė­jas ar gru­pė, ku­rios kon­cer­te nie­ka­da ne­no­rė­tu­mėt bū­ti?

– Oi, vi­sos tos „pu­py­tės“. Net pa­ va­di­ni­mų to­kių gru­pių ne­ži­nau.

Pri­si­pa­ži­ni­mas: G.Svis­tu­na­vi­čius

il­gai svars­to, kol prii­ma spren­di­mą.

„Eu­ro­vi­zi­jos“ dai­na – be Pra­len­kė: apie lenk­ty­ni­nin­ko G.Iga­rio trau­mą Da­ka­ro ra­ly­je jo ma­ma

pir­mą­ją ži­nią ga­vo ne iš sū­naus, bet iš žur­na­lis­tų.

Kan­da­ha­ro­je, pa­gal kont­rak­tą dir­ bo ame­ri­kie­čių ka­ri­nė­je ba­zė­je. „Jis bu­vo la­bai pa­vo­jin­go­je vie­ to­je. Ką te­ko iš­gy­ven­ti, žo­džiais ne­nu­sa­ky­si. Su­si­siek­da­vo­me ne kas­dien, tik kar­tą per sa­vai­tę ar dar re­čiau. Daž­niau ne­bū­da­vo ga­ li­my­bių. Blo­ga nuo­jau­ta ma­nęs neap­leis­da­vo kiek­vie­ną die­ną“, – skau­džius iš­gy­ve­ni­mus pri­si­mi­nė R.Mi­la­šie­nė.

Pa­sak Re­gi­nos, kol ne­gau­da­vo ži­ nu­tės iš sū­naus ar ne­su­si­siek­da­vo su juo in­ter­ne­tu, ypač kai per ži­nias pra­neš­da­vo apie iš­puo­lius, ji vaikš­ čio­da­vo iš kam­po į kam­pą, grą­žy­ da­ma ran­kas, kol ne­su­ži­no­da­vo, kad vis­kas ge­rai. „Tai yra kraš­tas, ku­ria­me pa­vo­jus ty­ko kiek­vie­ną aki­mir­ką, tad įtam­ pą jaus­da­vo ne tik pa­ts sū­nus, bet ir vi­sa mū­sų šei­ma. Vis gal­vo­da­ vau, ar grįš svei­kas gy­vas, ar ne­su­

„Skry­dis lėk­tu­vu yra tai, ko bi­jau la­biau­siai“, – prieš ke­lio­nę į „Eu­ro­ vi­zi­ją“ pra­si­ta­rė Lie­tu­vos at­sto­vas And­rius Po­ja­vis, anks­čiau jau tu­rė­ jęs ne vie­ną in­ci­den­tą, su­si­ju­sį su oro trans­por­tu.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

luo­šin­tas. Mums pa­dė­jo iš­gy­ven­ ti šei­mos su­si­tel­ki­mas, ap­lin­ki­nių pa­lai­ky­mas ir pa­ts sū­nus siun­tė ra­mi­nan­čias ži­nu­tes, nors aš tik­rai ži­nau, kad ten bu­vo be ga­lo sun­ku“, – sa­kė R.Mi­la­šie­nė.

Mo­te­ris džiau­gia­si, jog ar­ti­miau­ siu me­tu sū­nus bus Lie­tu­vo­je, nors pa­siū­ly­mų dirb­ti sve­čio­je ša­ly­je ne­stin­ga. Jis Af­ga­nis­ta­ne pra­lei­do tre­jus me­tus – tai esą pa­kan­ka­mai lai­ko pra­žil­ti ma­mai. „Neiš­leis­ki­te, ma­mos, sa­vo sū­ nų, sa­vo vai­kų ten, kur la­bai pa­ vo­jin­ga, ban­dy­ki­te juos at­kal­bė­ti. Ži­nau, kad sun­ku da­ry­ti įta­ką sa­ vo vai­kų spren­di­mams, bet rei­kia siek­ti, kad jie bū­tų ten, kur gra­žu ir sau­gu. Nors, aiš­ku, ne­ži­nai, kur ga­li nu­tik­ti bė­da. Bet kai vai­kai iš­ va­žiuo­ja į pa­vo­jin­gus kraš­tus, iš­gy­ ve­ni­mai – šim­te­rio­pai bai­ses­ni“, – ti­ki­no R.Mi­la­šie­nė.

Ryt ke­lio­nė­je į Šve­di­ją, Mal­mę, kur vyks tarp­tau­ti­nis dai­nų kon­kur­sas, And­rių ly­dės du pri­ta­rian­tie­ji vo­ ka­lis­tai ir de­le­ga­ci­jos va­do­vas Aud­ rius Gir­ža­das.

Lie­tu­vos de­le­ga­ci­ja šie­met yra be­ne ma­žiau­sia, ko­kią į „Eu­ro­vi­zi­ ją“ yra siun­tu­si mū­sų ša­lis. Ta­čiau tau­po ne tik Lie­tu­va, bet ir ki­tos vals­ty­bės. „Lai­kai, kai de­le­ga­ci­ją su­da­rė 100 žmo­nių, pa­vyz­džiui, Grai­ki­ jos, bai­gė­si, – sa­kė A.Gir­ža­das. – Ir po­mpas­ti­kos ar pra­ban­gių va­ka­ rė­lių „Eu­ro­vi­zi­jo­je“ jau ne­be­li­ko.“ To­dėl lie­tu­viai šie­met vyks­ta ir be spe­cia­lios rek­la­mi­nės me­džia­ gos – ji vis tiek at­si­du­ria šiukš­ly­ ne, o in­for­ma­ci­ją apie at­li­kė­ją ir ša­lį vi­suo­met ga­li­ma su­si­ras­ti in­ ter­ne­te.

LRT lai­dos „La­ba die­na, Lie­tu­ va“ pa­klaus­tas, koks bus jo pa­si­ ro­dy­mo ko­zi­ris, And­rius Po­ja­vis

kiek su­tri­ko: „Esa­me ma­ži, to­dėl bū­ki­me to­kie, ko­kie esa­me. Pap­ ras­ti.“ Pak­laus­tas, ką ma­no apie tai, kad bri­tų „Eu­ro­vi­zi­jos“ ko­men­ta­to­riai at­li­kė­jui pro­gno­zuo­ja pa­sku­ti­nę vie­tą, And­rius bu­vo tvir­tas: „Prog­

And­rius Po­ja­vis:

Prog­no­zių neieš­ kau, ne­skai­tau, aš dai­nuo­ju. Ir orus pro­gno­zuo­ja šiuo­ lai­ki­nės tech­no­lo­ gi­jos, bet kar­tais vis­kas pa­si­kei­čia. no­zių neieš­kau, ne­skai­tau, aš dai­ nuo­ju. Ir orus pro­gno­zuo­ja šiuo­ lai­ki­nės tech­no­lo­gi­jos, bet kar­tais vis­kas pa­si­kei­čia. La­bai vis­kas pri­ klau­sys, kaip at­ro­dy­si­me tą va­ka­ rą, koks bus kon­teks­tas, ko­kią ži­nią su­ge­bė­si­me per­duo­ti vi­sai Eu­ro­pai.

Ne­rei­kia jaus­tis pra­stes­niems, jei bri­tai kaž­ką pa­sa­kė.“

17

šeštADIENIS, gegužės 4, 2013

vakarė horoskopai.diena.lt

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė gegužės 4–10 die­noms JAU­TIS (04 21–05 20)

Savaitgalį galite tikėtis vi­ liojamų pasiūlymų, drau­ gų dėmesio arba paguodos ir nuoširdžių patarimų iš pažįstamų moterų. Galbūt užsimegs daug žadantis ryšys arba bus atkurtas pasitikėjimas asmeniniuose san­ tykiuose. Kitą savaitę porą dienų nejausite po kojomis tvirto pa­ grindo, atrodys, kad labai sun­ ku konkrečiai susitarti, pritapti, kad esate skandinami intrigų ir melo jūroje. Gali varginti ir svei­ katos problemos. Kartu jumyse kunkuliuos energija, nusiteiki­ mas kovoti ar gintis, grumtis žo­ džiais ar jėga. Saugokite save, nes gresia traumos, agresija.

AVI­NAS (03 21–04 20)

Dia­lo­gas: sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­lai – H.Vai­tie­kū­nas ir V.Ma­sals­kis –

tu­rė­jo apie ką pa­si­kal­bė­ti.

Ro­ber­to Raz­mos nuo­tr.

Ką sle­pia H.Vai­tie­kū­nas?

Prie te­le­vi­zi­jos ek­ra­nų žiū­ro­vus vėl pa­kvie­sian­ti lai­da „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ty­bė“ ža­da do­zę nau­jų ne­ti­kė­tu­mų ir įdo­my­bių.

Lai­dos ka­pi­to­nas Hen­ri­kas Vai­tie­ kū­nas bei jo ža­vio­ji par­tne­rė Gied­ rė pri­sta­tys Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tą, skai­čiuo­jan­tį jau tre­čią­jį sa­vo gy­va­ vi­mo de­šimt­me­tį.

Tik­rais stu­den­tais Hen­ri­kui ir Gied­rei leis pa­si­jus­ti iš­klau­sy­tos lai­va­ve­dy­bos pa­skai­tos, pra­kti­nis pir­mo­sios pa­gal­bos pra­džia­moks­ lis, o teat­ri­nę dva­sią at­skleis pa­jū­ ry­je dir­ban­tis re­ži­sie­rius Va­len­ti­ nas Ma­sals­kis.

Taip pat ka­pi­to­no pa­dė­jė­ja Gied­rė jau­nuo­sius lai­dos žiū­ro­vus nu­ste­ bins pri­sta­ty­da­ma uni­ka­lų Lie­tu­

vos aukš­to­sios jū­rei­vys­tės mo­kyk­ los or­ga­ni­zuo­ja­mą kon­kur­są „Jū­rų ke­liais 2013“.

Jis į pa­jū­rį jau penk­tus me­tus su­trau­kia vi­sus Lie­tu­vos moks­lei­ vius, no­rin­čius su­si­pa­žin­ti su jū­ ri­nin­ko pro­fe­si­ja ir be­si­var­žan­čius dėl įspū­din­go pri­zo – H.Vai­tie­kū­ną ypač su­do­mi­nu­sios ke­lio­nės kel­tu į Karls­ham­ną.

O mo­te­riš­kas Gied­rės smal­su­ mas lai­dos žiū­ro­vus int­ri­guos. Ką vieš­bu­čio kam­ba­ry­je, ku­ria­me gy­ ve­na mū­sų kū­ry­bi­nė gru­pė, sle­pia H.Vai­tie­kū­nas?

Ste­bi­nan­ti ir ma­lo­niai šo­ki­ruo­ jan­ti lai­da „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ty­ bė“ – jau ry­toj, sek­ma­die­nį, 16.45 val. per Lie­tu­vos te­le­vi­zi­ją. „Klai­pė­dos“ inf.

fe­jer­ver­kų ir bliz­gu­čių „Va­žiuo­ju dai­nuo­ti. Jo­kių bliz­ gu­čių, fe­jer­ver­kų ne­bus“, – sa­kė A.Po­ja­vis, ne­slėp­da­mas, kad sėk­ mei pri­si­šauk­ti tu­ri ne vie­ną ta­ lis­ma­ną.

Vi­sa­da at­si­pa­lai­da­vęs ir ra­miai at­ro­dan­tis And­rius ti­ki­no kaip tik jau­čiąs jau­du­lį prieš kon­kur­ są, nes ja­me ten­ka at­sto­vau­ti ne sau, o Lie­tu­vai. Pak­laus­tas apie jam pa­ti­ku­sias kon­ku­ren­tų dai­ nas, at­li­kė­jas mi­nė­jo Ita­li­ jos, Veng­ri­jos, Grai­ki­ jos kū­ri­nius. „ E u ­r o­v i ­z i ­j os “ dai­n ų kon­k ur­ sas vyks ge­gu­žės 14–18 die­no­mis.

Lie­tu­vos at­sto­ vas pa­si­ro­dys pirm ­ a j­ a m ­ e pus­f i­n a­l y­j e ge­gu­žės 14ąją, ant­ra­ die­nį. Vi­sus „Eu­r o­v i­z i­ jos“ kon­cer­ tus tie­s io­g iai trans­l iuos LRT Amp­lua: A.Po­ja­vis įsi­ti­ki­nęs, kad jo ko­zi­ris kon­ te­le­vi­zi­ja. „Klai­pė­dos“, LRT inf.

kur­se bus pa­pras­tu­mas.

LRT nuotr.

Savaitgalį seksis geriau, jei­ gu vengsite intensyviai ben­ drauti, šurmulio, svaigalų. Pravartu teikti labdarą, pasirūpinti ligoniu ar vienišu pažįstamu. Jei kažkuo nepa­ sitikite, turite abejonių, mėginkite taktiškai išsiaiškinti santykius. Kitą savaitę galite turėti problemų dėl ne­ teisingai suprastų arba tyčia iškrai­ pytų taisyklių, kitų žmonių minčių arba dėl to, kad specialiai klaidinote savo pašnekovus, buvote nesąžinin­ gi. Pasižymėsite itin gera komercine uosle, apsukrumu, gebėjimu parduo­ ti, reklamuoti. Saugokite sveikatą.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Šį savaitgalį kils vilčių, su­ sijusių su partneryste, mei­ le. Pavyks nesunkiai susitaikyti, jei tarp jūsų buvo perbėgusi juoda ka­ tė. Galbūt sulauksite seno draugo ar gerbėjo vizito. Kartu galite tikėtis ir emocinės įtampos, papildomų rū­ pesčių. Nuo pirmadienio vėl plūk­ sitės su nesibaigiančiais darbais, di­ dės būtinosios išlaidos. Tikriausiai teks tvarkyti finansinius reikalus, dokumentus. Sunkiai atsispirsi­ te norui išlaidauti savo ar antrosios pusės malonumui. Galbūt leisitės į kelionę, komandiruotę.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Per išeigines daugiau dė­ mesio skirkite šeimos reika­ lams. Net jei negalite išsisukti nuo viešųjų ar dalykinių pareigų, raski­ te laiko vienišam artimam žmogui.

Kita vertus, neatsisakykite ypatingo priėmimo, jeigu gausite pasiūlymą dalyvauti. Nuo pirmadienio būsi­ te nusiteikę domėtis svetimais rei­ kalais, kišti į juos nosį, šniukštinėti paslaptis. Galite įsivelti į rizikingus nuotykius, užkulisines intrigas, iš­ girsti nerimo keliančių naujienų.

Nepiktnaudžiaukite svaigalais, nes per juos galite smarkiai nukentėti.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Savaitgalį pasižymėsite filo­ sofinėmis ir romantinėmis nuotaikomis. Galite sulaukti svečio ar žinios iš toli. Arba patys viešė­ site toli nuo namų, atsidursite tarp nepažįstamų žmonių ar neeilinia­ me renginyje. Kitą savaitę pravartu stengtis išsaugoti švarią reputaciją.

Neprotinga būtų rizikuoti savais ir svetimais pinigais, žaisti azartinius žaidimus, ieškoti abejotinų nuoty­ kių. Atsargiau bendraukite, nes per didelis atviravimas ir įkyrus bandy­ mas įtikinti kitus gali jums pakenk­ ti. Galite įgyti slaptų priešų.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Savaitgalį gali kilti noras iš­ laidauti, nes bus sunku atsi­ spirti pagundai radikaliai atsinaujin­ ti, pakeisti įvaizdį. Tikriausiai būtų naudingiau kai ką pasigaminti, reno­ vuoti savo išmone ir rankomis. Ras­ kite laiko nuoširdžiai pabendrauti su partneriu, šeimos nariais. Kitą savai­ tę nešvaistysite laiko veltui – sieksite profesinių laimėjimų, plėtokite vers­ lą ar pan. Jūsų aštrūs pastebėjimai, kritika gali sukelti nemalonią kole­ gų, aplinkinių reakciją. Jums atro­ dys, kad tik jūs viską darote gerai, o kiti – vien gadina ir trukdo.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Savaitgalį demonstruosi­ te uolumą buities sferoje, puoselėjant namų, sodybos aplin­ ką. Praleiskite daugiau laiko su ar­ timiausiais žmonėmis, iš širdies pabendraukite. Galite surengti šei­ mos iškylą gamtoje. Nuo pirmadie­ nio kils noras flirtuoti ir visaip de­ monstruoti savo privalumus. Net pokalbyje dėl darbo galite elgtis lyg pasimatyme. Gali pakvipti aistrin­ gu nuotykiu. Skirkite dėmesio savo ir artimųjų sveikatai, gyvūnų prie­ žiūrai. Labai atsakingų ir naujų dar­ bų kol kas nesiimkite.

Periodo pradžioje susitiksite su draugais, giminaičiais ar­ ba su jais aktyviai susirašinėsite. Iš jų išgirsta informacija gali padėti išnar­ plioti painų klausimą. Nuo pirma­ dienio artimi žmonės, pažįstami gali skatinti jus rizikuoti. Arba ir be ska­ tinimų būsite labai azartiški, trokšite pergalių ir nuotykių. Rizika turi bū­ ti protinga – viską statyti ant kortos tikrai nederėtų. Seksis demonstruoti kūrybinius ir atletinius sugebėjimus, tačiau nuo traumų nesate apsaugo­ ti. Netikėtumų galite sulaukti iš vai­ kų arba mylimo žmogaus.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Savaitgalio dienos neleis tinginiauti, nes susikau­ pė krūva ūkinių ir kitokių darbų.

Raskite laiko kokybiškam poilsiui, sveikatos ir grožio profilaktikai.

Beje, to reikia ne tik jums, o ir ša­ lia esantiems artimiesiems, nami­ niams gyvūnams. Tik neskubėkite išleisti visų santaupų pavasariniam atsinaujinimui. Kita savaitė pažers pagundų, kurios sukels ne tokius padarinius ir duos ne tokius rezul­ tatus, kokių tikitės. Venkite veiks­ mų, dėl kurių galite pažeisti įstaty­ mą, patirti nuostolį.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Savaitgalį puikiai seksis kū­ rybinė veikla, šauniai suksi­ tės pramogų sferoje. Tikėtini kaž­ kokie įvykiai, įspūdžiai, susiję su gerbėjais, vaikais, meile. Savo pa­ kilumu, sąmoju užkrėsite ir aplin­ kinius. Kitą savaitę lengva padary­ ti klaidų sudarant sutartis, tvarkant dokumentus, tad pasistenkite vis­ ką daryti atsakingai, nepasiduoti įtartinam spaudimui. Netinkamas laikas piktuoju aiškintis santykius, kelti ultimatumus. Jeigu kažkas turi galimybę ir pretekstą jus šantažuo­ ti, įmanoma tokia ataka.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Savaitgalį pravartu užsiimti individualiu ar šeimos vers­ lu, rankdarbiais, žemės ūkiu, puo­ selėti namus, prekiauti ar apsipirkti.

Svarbiausia nesipykti su šeimos na­ riais, tad venkite temų, kurios pro­ vokuoja piktus ginčus. Kitą savaitę galite imtis nedidelio remonto, pirk­ ti buitinę techniką. Su artimaisiais santykiai bus gana įtempti. Galbūt dėl to, kad netoleruosite vienas ki­ to nuomonės. Būtų neprotinga už­ sispirti ir demonstratyviai atsiriboti arba kelti triukšmingas scenas. Sau­ gokitės traumų, agresijos, gaisro. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Savaitgalį būsite sentimen­ talūs, kupini gilaus ilgesio, nusiteikę meile apgaubti artimuo­ sius. Galite padaryti gerą įspūdį.

Gali nustebinti svečias, pakvietimas.

Nuo pirmadienio rodysite pastangas susirasti geresnį darbą arba įtakingą rėmėją. Regis, intensyviai bendrau­ site su artimaisiais. Galite išties ne­ mažai nuveikti gerindami savo ma­ terialinę padėtį. Kita vertus, galite pakliūti į avariją dėl greičio viršiji­ mo. O savo komentarais galite su­ kelti priešiškumą, išprovokuoti kri­ Si­do­ni­ja tikos audrą.

18

vaikų alėja 4–7 m.

„Vaikų alėja“ primena, kad sekmadienį – Mamytės diena.

Nepamirškite pasveikinti, šiltai apkabinti savo mamų. Kai kurie mūsų mažieji skaitytojai jau pasirūpino staigmenomis savo mamytėms – nupiešė jų portretus ir atsiuntė „Vaikų alėjos“ konkursui. Darbelių autoriams skirti „Nykštuko“ prizai. Juos dovanoja „Vaikų alėjos“ puslapį rengianti leidykla „Jūsų Flintas“. Dėl prizų skambinti tel. 39 77 66.

Šio šeštadienio „Vaikų alėja“ skirta 4–7 metų vaikams. Ne visi jie moka skaityti, tad, mieli tėveliai, seneliai, broliukai ir sesutės, padėkite mažiesiems perskaityti ir atlikti užduotis.

„Mano mamytė“

Ieva Bukniutė, tė, 3 m.

Jorūnė Srėbaliū

Armandas Norvila

s, 6 m.

Ieva Bukniutė, 6 m.

6 m.

Armantė Ramanauskaitė, 6 m.

Milena Balčiukytė, 6 m.

Liepa Rašytinytė, 3 m.

Rytis Stulginskas,

6 m.

19

šeštadienis, gegužės 4, 2013

sportas Sporto telegrafas Ledo ritulys. Šiandien ir rytoj „Akropolio“ ledo arenoje vyks tarptautinis vaikų, gimusių 2005-2006 m., ledo ritulio turnyras dėl „Transkelos“ taurės. Jame jėgas išbandys Lietuvos, Latvijos, Rusijos ir Baltarusijos komandos: Klaipėdos „Transkela-Skatas“, Rygos „Riga“ ir „Perkons“, Liepojos „Metalurgs“, Ventspilio „Venta“ (Latvija), Sankt Peterburgo „Silver Lions“, Svetlogorsko „Baltijskyje starty“ (Rusija) ir Minsko „Piraniji“ (Baltarusija). Pernai surengtą pirmąjį turnyrą laimėjo organizatoriai – uostamiesčio „Skato“ jaunieji ledo ritulininkai.

Krepšinis. Šiandien V.Knašiaus krepšinio mokykloje (Dubysos g. 10/2) vyks Lietuvos merginų, gimusių 1995-1996 m., 1-ojo diviziono krepšinio čempionato lemiamos rungtynės. 10.30 val. dėl 3-iosios vietos žais Klaipėdos V.Knašiaus KM 1-oji komanda ir Kauno „KM-Aisčių“ penketukas, 12.30 val. dėl aukso medalių varžysis V.Knašiaus KM 2-oji ekipa ir Vilniaus „KM I-Jaunųjų talentų“ komanda.

Lenkijoje. Trečiosiose Lenkijos krepšinio pirmenybių ketvirtfinalio rungtynėse Arvydo Eitutavičiaus Vloclaveko „Anwil“ klubas namuose 71:56 (26:8, 14:14, 13:26, 18:8) nugalėjo čempionės titulą ginančią Gdynės „Asseco Prokom“ ekipą ir varžybose iki trijų pergalių išsiveržė į priekį 2:1. Trečiosiose rungtynėse klaipėdietis pelnė 4 taškus. Ketvirtosios serijos rungtynės šiandien vėl bus žaidžiamos Vloclaveke.

Licencijos. Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) reikalavimus atitinkančios licencijos po apeliacijų išduotos dar trims klubams – Panevėžio „Ekranui“, Pakruojo „Kruojai“ ir Gargždų „Bangai“. Pirmajame etape licencijas buvo gavę Vilniaus „Žalgiris“, Marijampolės „Sūduva“, „Šiauliai“ ir Klaipėdos „Atlantas“.

Finalo pradžia Šiandien Klaipėdoje prasideda Lietuvos rankinio lygos čempionato kova dėl aukso medalių.

Finale iki trijų pergalių čempionų titulą ginantis Klaipėdos „Dragūnas“ varžysis su pirmą kartą dėl pirmosios vietos rungtyniausiančiais Alytaus „Almeidos-Stronglaso“ rankininkais.

Specialistai favoritu laiko uostamiesčio žaidėjus, kuriems skambūs titulai – ne naujiena, o čempionų laurų neatiduoda pastaruosius trejus metus. Alytiškiai, savo gretose turintys patyrusius žaidėjus, gynybos specialistus Robertą Paužuolį ir Aurelijų Sabonį bei puikius vartininkus: Rytį Cipkų, Egidijų Petkevičių ir Rimą Vaznį, yra itin galinga jėga, sugebėjusi čempionate žygiuoti dažniau pergalių, nei pralaimėjimų keliu.

Tačiau šį sezoną „Dragūnas“ abu kartus nugalėjo dzūkus – Klaipėdoje 24:16, o Alytuje 26:20.

Klaipėdos ekipos treneris Artūras Juškėnas svaidytis pažadais nesiryžo, tačiau būsimosios taktikos neslėpė. „Mes sieksime nuvarginti varžovus greitomis atakomis. Esame greitesni ir privalome tai išnaudoti. Svarbu ne kiek rungtynių teks žaisti finale, o tai, kad galutinis rezultatas būtų palankus mums, – sakė strategas. – Nesinorėtų atsisveikinti su čempionų titulais. Giliai širdyje tikiu, kad vyrai įvertins varžovus ir nuo pat susitikimo pradžios kovos iš visų jėgų. Jokiu būdu negalime nė sekundei atsipalaiduoti, nes kitu atveju greitai galime būti nubausti“. Šiandien sporto arenoje (Taikos pr. 61A) susitikimas prasidės 14 val. Antroji dvikova vyks trečiadienį Alytaus sporto rūmuose, o trečiosios rungtynės – gegužės 11 d. (šeštadienį) vėl bus žaidžiamos Klaipėdoje.

Jei finale prireiks daugiau rungtynių, jos vyks gegužės 15 ir 18 d. „Klaipėdos“ inf.

tuščiomis.

„Žalgirio“ sėkmė Kauno „Žalgiris“ antrosiose Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato finalo rungtynėse 77:71 pranoko Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipą.

Nuo trofėjaus kauniečius skiria vos dvi pergalės.

Emocingose rungtynėse netrūko šiurkščių pražangų, susistumdymų ir abejotinų arbitrų sprendimų.

Jas sėkmingiau pradėjo žalgiriečiai, tačiau „Lietuvos rytas“ neleido varžovams pabėgti, o antrajame kėlinyje buvo susikrovęs net 14 taškų persvarą.

Tuomet kauniečių strategas Joanas Plaza pakeitė gynybos sistemą ir skirtumas ištirpo kaip pavasa-

Dovanos: A.Mamedovas, M.Jakovlevas ir I.Puškorius namo grįžo ne

Trys prizininkai

rinis sniegas. Antroje mačo pusėje pirmaujanti komanda keitėsi itin dažnai. Lemiamomis akimirkomis vilniečiai neįmetė 4 baudų paeiliui ir nepasinaudojo galimybe išlyginti serijos rezultatą.

Trečiosios finalo rungtynės Kaune bus žaidžiamos šiandien.

Česlovas Kavarza Iš Kėdainiuose vykusio dziudo imtynių turnyro, kuriame kovojo beveik 300 jaunųjų atletų, su prizais grįžo trys klaipėdiečiai – Maksimas Jakovlevas, Aichanas Mamedovas ir Ignas Puškorius.

„Klaipėdos“ inf.

Rungtynių statistika „Lietuvos rytas“ – „Žalgiris“ 71:77 (15:17, 23:18, 15:20, 18:22). K. Lavrinovičius 22, M.Kuzminskas 12, D.Lavrinovičius 10/R.Seibutis 22, N.Nedovičius 19, J.Blūmas 11.

Svorio iki 24 kg grupėje rungtyniavęs M.Jakovlevas nugalėjo keturis varžovus. Tačiau pusfinalyje Jono Tilviko ir Mindaugo Railos auklėtinis suklupo – pralaimėjo varžovui iš Kauno. Varžybose dėl 3-iosios vietos M.Jakovlevas, pademonstravęs valią, pasiekė pergalę ir pasidabino bronzos medaliu.

Anot trenerių, gerai kovojo ir A.Mamedovas (iki 42 kg). Jis, įveikęs tris varžovus, pusfinalyje turėjo pripažinti Šakių komandos atstovo, kuris tapo varžybų nugalėtoju, pranašumą. Kovoje dėl trečios vietos A.Mamedovas vėl buvo nenugalimas.

Svorio per 55 kg grupėje rungtyniavęs I.Puškorius iki pusfinalio visus varžovus įveikė aiškia persvara.

Tačiau pusfinalio susitikime klaipėdietis suklydo. Visą laiką pirmavęs uostamiesčio sportininkas, kovai baigiantis pražiopsojo kauniečio, kuris vėliau laimėjo turnyrą, ataką. Varžybose dėl 3-iosios vietos I.Puškorius kovojo be klaidų ir šventė pergalę.

Iš miško grįžo visi moksleiviai Česlovas Kavarza Miške prie Vasaros estrados vyko miesto moksleivių Mero taurės žaidynių orientavimosi sporto varžybos.

Tvirtybė: dėl trofėjų rungtynia-

vo 80 dalyvių, visi sėkmingai pasiekė finišą.

Varžytis panoro 10 vaikinų ir 8 merginų komandos.

Vaikinams buvo paruošta 2,9 km su 8 kontroliniais punktais (KP) trasa. Geriausiai pasirodė Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviai Matas Kreišmonas, Rokas Markauskas, Mantas Liekis, Benas Masiokas ir Arnas Varkalis. Tik jiems nusileido „Ąžuolyno“ gimnazistai Vytautas Stakeliūnas, Vakaris Baškirovas, Gytis Kumpikevičius, Benediktas Paulikas ir Jonas Čeikauskas.

Trečios vietos prizai atiteko Vydūno vidurinės mokyklos

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

moksleiviams Jonui Petrikui, Viliui Varkaliui, Povilui Ambraziūnui, Karoliui Kvasui ir Ignui Pakaukai.

Merginos turėjo surasti 6 KP išdėstytus 2,2 km trasoje.

Antrus metus iš eilės Mero taurę laimėjo „Ąžuolyno“ gimnazijos atstovės Milda Dautartaitė, Erika Maikalauskytė, Kamilė Andriejauskaitė, Aurinta Garbašauskaitė ir Greta Vasiliauskaitė.

Antrąją vietą užėmė „Aukuro“ gimnazistės Akvilė Gedminaitė, Gintarė Mikalauskytė, Viktorija Kokštytė, Goda Tubutytė ir Vakarė Šiukštaitė.

Trečiosios – „Verdenės“ progimnazijos moksleivės Šarūnė Motiekaitė, Liveta Ivaškevičiūtė, Veronika Merkelytė, Kristina Žiliūtė ir Augustė Jonikaitė.

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

Orai

Artimiausiomis dienomis šils iki 17 laipsnių, nelis. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiandien šils iki 17 laipsnių, bus debesuota su pragiedruliais. Sekmadienio naktį bus apie 4 laipsnius šilumos, dieną aukščiausia temperatūra sieks nuo 11 iki 16 laipsnių.

Šiandien, gegužės 4 d.

+18

+12

Telšiai

+16

Šiauliai

Klaipėda

+17

Panevėžys

+17

Utena

+18

Saulė teka 5.46 Saulė leidžiasi 21.20 Dienos ilgumas 15.34 Mėnulis (delčia) 124-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 241 diena.

Saulė Jaučio ženkle.

Tauragė

+17

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +19 Brazilija +27 Briuselis +16 Dublinas +14 Kairas +33 Keiptaunas +20 Kopenhaga +15

Londonas +17 Madridas +22 Maskva +13 Minskas +15 Niujorkas +19 Oslas +8 Paryžius +17 Pekinas +26

Praha +16 Ryga +16 Roma +24 Sidnėjus +18 Talinas +14 Tel Avivas +29 Tokijas +18 Varšuva +16

Vėjas

1–4 m/s

orai klaipėdoje

kokteilis

Šiandien

Pa­gerb­ki­me ma­mas Mie­li skai­ty­to­jai, bū­ki­te ge­ri, ne­pa­mirš­ ki­te ry­toj pa­svei­kin­ti sa­vo my­li­mų ma­ mų. Gra­žūs jū­sų žo­džiai – ge­riau­sia do­ va­na joms.

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+10

+12

+6

+4

3

+9

+11

+6

+5

7

pirmadienį

Mo­ti­nos mei­lė – pa­ti tik­riau­sia.

Mo­ti­nos šyp­se­na – pa­ts gra­žiau­sias žie­das.

Vai­kai – tai mo­ti­nos sie­kių ir pa­stan­gų at­spin­dys.

Mo­ti­nos mei­lės dė­ka vai­kas pa­da­ro ir tai, kas neį­ma­no­ma.

Mo­ti­nos ran­kos – švel­nios lyg pū­kas, vai­ kas sal­džiau­siai mie­ga ma­mos glė­by­je.

My­li­mą­ją vy­ras my­li karš­čiau­siai, žmo­ ną – la­biau­siai, o mo­ti­ną – il­giau­siai. Čes­ka (neuž­mirš­ki­te, kad ma­mos mums do­va­no­ ja gy­ve­ni­mus, bet gy­ven­ti rei­kia mums pa­tiems)

    

+8

+13

Sap­ni­nin­kas

Marijampolė

Vilnius

+17

Alytus

Vardai Antanina, Dargailas, Florijonas, Mintautė, Monika, Vitalija.

gegužės 4-ąją

rytoj

Liau­dis šne­ka, kad mo­ti­nos mei­lė vis­ ką at­lai­ko.

Už vis­ką, kuo esa­me ir kuo dar ti­ki­mės tap­ti, dė­ko­ki­me sa­vo mo­ti­noms.

Il­giau­siai pri­si­me­na­me tai, ką iš­gir­do­ me sė­dė­da­mi ant mo­ti­nos ke­lių.

Mo­ti­nos glė­bys švel­nes­nis už pū­ką.

Ma­ma – tai Die­vo an­ge­las že­mė­je.

Ma­mos šir­dis – tar­si gi­li be­dug­nė, bet jo­je vi­suo­met ra­si at­lei­di­mą.

Jei ne ge­ros mo­ti­nos – ci­vi­li­za­ci­jai ga­las.

Ma­mos var­das – tai gra­žiau­sias vai­ko žo­dis vi­so­mis kal­bo­mis.

Mo­ti­na vi­suo­met my­li vai­ką, ypač kai jis to ne­nu­si­pel­no.

Pa­sau­l io aki­mis mo­ti­na – tik­tai žmo­ gus, bet sa­vo vai­kui ji – vi­sas pa­sau­lis.

Ma­ma su­pran­ta net tai, ko vai­kas ne­ pa­sa­ko.

Ma­mos bu­či­nys – tai vais­tas nuo vi­sų li­gų.

Mo­t i­nos sa­v i­gar­ba ne­prik­lau­so nuo pa­sau­l io pri­pa­ž i­n i­mo, o jos di­d žiau­ sias džiaugs­mas – ar­ti­mų­jų lai­mė.

+16

+18

+6

+3

3

1715 m. Pran­cū­zi­jo­je pa­ ga­min­tas pir­ma­sis su­de­ da­mas skė­tis.

1918 m. Vo­k ie­t i­ja Lie­tu­ vos Ta­r y­bai įtei­kė Lie­ tu­vos ne­prik­l au­s o­my­ bės pri­pa­ž i­n i­mo do­k u­ men­tą.

1929 m. Briu­se­ly­je gi­ mė bel­gų kil­mės ak­to­rė Aud­rey Hep­burn (mi­rė 1993 m.).

1959 m. gi­mė Lie­tu­vos krep­ši­nin­kas, olim­pi­nis čem­pio­nas, tre­ne­ris Val­ de­ma­ras Cho­mi­čius.

1967 m. gi­mė Lie­tu­vos ir Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos teat­ro re­ž i­sie­rė Da­l ia Ibel­haup­tai­tė.

1968 m. Mem­f y­je (JAV) nu­ž u­dy­tas pi­l ie­t i­n ių tei­ sių gy­nė­jas Mar­ti­nas Lut­ he­ris Kin­gas.

2006 m. Ne­rin­gos na­cio­ na­l i­nia­me par­ke, Kur­šių ne­r i­jo­je, įsi­plies­kė gais­ ras, nio­ko­jęs gam­tą pen­ kias die­nas ir iš­de­g i­nęs apie 200 ha plo­to.

2010 m. is­pa­nų dai­li­nin­ko Pab­lo Pi­cas­so 1932 m. nu­ta­ py­tas pa­veiks­las par­duo­tas Niu­jor­ko auk­cio­nų na­muo­ se „Chris­tie’s“ už 106,4 mln.

JAV do­le­r ių ir ta­po bran­ giau­siu ka­da nors auk­cio­ne par­duo­tu me­no kū­ri­niu.

Šil­tes­ni orai – tik ki­tą sa­vai­tę Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ar­tė­jan­tis sa­vait­ga­lis ir ant­ra ge­ gu­žės sa­vai­tė ža­da per­mai­nin­gus orus. Ši­lu­mą keis vė­ses­nė ban­ga, o po sau­lė­tų die­nų si­nop­ti­kai pro­ gno­zuo­ja lie­tų.

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

 Sapnuoti vasarą kitu metų laiku reiškia, kad darbo ar gyvenamosios vietos pakeitimas nesukels daug rū­ pesčių. Merginai šis sapnas reiškia aistringą vyresnio žmogaus meilę, o vaikinui – moterį, dėl kurios jis paliks mylimąją, jei paklus tėvams. Jeigu su­ sapnavote vasaros sausrą, laukia pra­ radimai ir liūdesys. Birželis reiškia sė­ kmę darbuose ir pelną. Susapnuota liepa – kad nemalonumai sugadins nuotaiką, tačiau negalės palaužti jū­ sų dvasios. Jeigu susapnavote rug­ pjūtį, toks sapnas reiškia, kad jums nesiseks nei meilėje, nei darbuose.  Jei sapnuose regėjote minkštą ir gražų patalą, vadinasi, laukia pasise­ kimas meilėje. O jei nešvarų – sun­ kios ligos. Merginos patale gulėti reiš­ kia ištikimą meilę, vyro patale mergi­ nai gulėti – didelę laimę santuokoje.

Matyti sapne lovą raudonu užtiesalu reiškia laimingą ir naudingą ateitį.

Išmokite žaisti golfą; Palepinkite vaikus vasaros golfo mokykla; Nustebinkite artimuosius nauja pramoga; Švęskite savo ir vaikų šventes; Tiesiog puikiai praleiskite laiką gamtoje!

NATIONAL GOLF RESORT – Tai Jūsų laikas mėgautis!

Daugiau informacijos www.nationalgolf.lt arba tel. 8 655 22 222.

Kaip tei­gė Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­ lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­ tys, ar­ti­miau­siu me­tu dar iš­liks vė­ so­ka, ta­čiau be kri­tu­lių.

Sa­vait­ga­lio die­no­mis, pir­ma­die­ nį ter­mo­met­ro stul­pe­lis kils maž­ daug iki 9–12, nak­ti­mis – iki 4–7 laips­nių ši­lu­mos. Pūs va­ka­rų, šiau­ rės va­ka­rų 4–9 m/s vė­jas. „Ki­tą ant­ra­die­nį, tre­čia­die­ nį, ket­vir­ta­die­nį lau­kia­me šio­ kio to­kio at­ši­li­mo. Oro tem­pe­ ra­tū­ra die­no­mis kils iki 15–18, vie­to­mis – iki 20, nak­ti­mis – iki 8–11 laips­nių ši­lu­mos“, – tei­gė L.Pakš­tys. Šio­mis die­no­mis kri­tu­lių ne­lau­ kia­ma, vy­raus ry­tų, piet­ry­čių 4–9 m/s vė­jas.

Ryš­ku: gam­ta pa­si­da­bi­no pir­mai­siais žie­dais.

Spe­cia­lis­to tei­gi­mu, į ki­tos sa­ vai­tės pa­bai­gą – penk­ta­die­nį, šeš­ta­die­nį – orus veiks At­lan­to cik­lo­nas, tad pa­jū­rio dan­gų už­ trauks de­be­sys, pa­lis, va­ka­rų vė­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

jas su­stip­rės iki 8–13 m/s. Prog­ no­zuo­ja­ma, jog vėl at­vės. Oro tem­pe­ra­tū­ra die­no­mis kris iki 10–13, o nak­ti­mis bus 5–8 laips­ niai ši­lu­mos.