2013-05-06 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 6, 2013

www.kl.lt

102 (19 705)

=6?:.16 2;6@ 424 B Âź@ #

c ZNabaV`?RQNXa\_Vb`XY Ya CVQZN[aN` : aRY % #%# NabaV` ddd Wb_N ! " Ya

RUBRIK 9 A

JĹŞRA

UostÄ… ÄŻv ertino k aip vari klÄŻ

Socialdemokratai savo vadu perrinko A.ButkeviÄ?iĹł.

Lietuva 5p.

Damasko apĹĄaudymas: Izraelis skelbia karÄ… Sirijai?

Pasaulis 7p.

Klai­pė­dos uos­tÄ… iť­va­da­vo nuo mo­kes­Ä?iĹł prie­spau­dos.

ď Ž Nuosta

ta: 8YNV]ÛQ \` b\`a\ NbTV ZN` cVR[N` `]

Naujoji ĹĄa N_Ă˜VNb`VĂş 2b_\ lies Vyriau ]\WR su KlaipÄ— sybÄ— priÄ— dos uos mÄ— pro to veikla nomika ir Lietuvos tingÄ… BiprarutimÄ…. SulaukÄ—me su ir minist tÄ—s VÄ—sai rekcijos sijusÄŻ sprendimÄ… eko- tĹł priim tÄ—s pa rÄ—s bus ima – iĹĄ Uosto tas palan ramos. Kad bĹŤkus spren daug pa mas procento dida dimas, ras Riman rÄ— susisiekimo pelno mo tik simbolinis mi tas Sinke vieno tÄ— A.Vait kestis. viÄ?ius“, nistkus. – dÄ—s

Per deĹĄimt metÄŻ Uos jos valdo CVQZN[a\ to di :NabĂ˜V\ [ mo b\a_ mln. litĹł, turto vertÄ— iĹĄau rekci- milijardÄ… krova ki tonĹł. lo net 19,4go 535 Ä?iuoti neatlitĹł. ÄŽ ĹĄiÄ… sumÄ… neÄŻskaisipirksian mln. ob Sprendimas „Uosto di jektai – tys socia rekci maŞų liniai imti iĹĄ Uos cijos 1 pro to direk- rikÄ—lis. Jos in ja – ne ĹžvakiĹł fab- kos statyba priejĹł laivĹł prieplauv.matut tas Matutis vesticijos tÄŻ priimtas c. metinÄŻ pelno is@kl.lt susijusios Kur Ĺ ventosios tiesio mo tik viene uostelio ĹĄiĹł mariĹł ir siai buvo TaÄ?iau prem riems me kes- privaÄ?iomissu uoste dirban giai at Iki 2014 paremtas tams. Ä?io jeras pa metĹł in kĹŤrimas.

Lėmė po dimu pa politiniu bą, jog tu direkcijos kompanijomis. mis sudaro teikė pa li gal sprenri 658 mln. vesticijų suma Uosto investuo Ba lan dŞiotika ir tvanas. posakį – po mō nis perio bōti vertinamas stadalis litų. tos lėťos sų nors das, pri- tin – 170 mln. litų DidŞiausia sprendimas pa bai go je priim maŞiausiai nustatyta kon ilges- Arvy Dėl tokio tų teks jų cep iť su gam tas das sprendimo trejiems Klaipėdos ci nio jōrų Vaitkus: rekcijoje lo statybai. tinių dujų ter skysmetams ja vals Uosto di- gal Klaipėdos uos mi pauosto bolinį 1 pro to direkcijos im tybi- tuacija. susidarė nepa miausių nes neaiť Ši suma nėra ga nalan ti simPa metų pla vystymo arti- Uosto direk ku, kiek lutinė, tį paska c. metinį pelno binio jōrų sak Klaipėdos ki sinus. cija – „Uosto laus Kiau pi tins Lietu mo Şvakių lės Nuga nigų pareikavos ekono kes- Arvydo uosto direkcijos valsty- tinti iť veiklą valstybė vystymą fabrikė ne tinimai. ros ťlaitų si.

Vaitkaus, turi mikos vadovo eko lis – tvirduomeni ko Ĺ is spren Uosto di nominio taĹĄko. ver- jos inves Uosto di mis, ĹĄios vo 31 dienos rekcijos ticijos tieJei iĹĄ giasi anos dimas ÄŻrodo, kad nansinis 40 mln. instituci paimama ďŹ citas iki rekcijos investi siogiai cijĹł 30– 2014 me su chaotiĹĄkas VyriausybÄ—s vyk bai- sudarÄ— balansas yra nei jos ďŹ - ka apie litĹł, pati valsty litĹł. Inves tĹł yra 367 degiamas ir minus 79,5 bÄ— ne 158 uoste dir sijusios su subalansa ir karĹĄtligiĹĄkas dytas mln. litĹł. kad nuo mln. litĹł. Apskai tenTam ÄŻta kompani tavus ĹĄiÄ… sumÄ…, mln. ban ďŹ vi KlaipÄ—dos Ä?iuota, pri jĹł mikos du mo, o tiksliau – nansĹł dÄŻ valsty kos turÄ—jo ir per vaÄ?iomis Ä?iomis mai suda investicijos pa uosto nai gruo- vienos tonos Uos uoste krautos eko sini bÄ—s biudĹže ry pil kompato direkci PraÄ—jusiĹł mo laikotarpis. no- mln. litĹł jamos tui perves kaiÄ?iuota, tĹł 763 mln. litĹł. donijomis. suma. jos ta 34 11,23 yra apie 4 li Vyriausy metĹł pabaigoje tai, valsty papildomai kad ĹĄios investici Apslito“, – ti bÄ— bÄ—s – jos papri ki trauk mo dieno paskutinÄ—mis senoji PalaikÄ— no A.Vaitkus.

Jis sakÄ— tonĹł kro tĹł apie gy premjeras mis viniĹł.

12 mln. dimÄ… paim buvo priÄ—musi vavi- „Ďtikinti kios kitos neĹžinantis Lietu Jei bus sta sprenVy voje josrities, kur valstybÄ—s ti iĹĄ Uosto direk imti iĹĄ Uos riausybÄ™, kad papildomai toma Ignalinos investici nereikia atsipirktĹł taip AE, jos apie grei no dalÄŻ. biudĹžetÄ… 50 pro cijos ÄŻ pelno da to direkcijos ji pÄ—dos uos traukia dvi 40 mln. tai, kaip rÄ—s inves Tai 50 c. lies, litĹł tuKlaituoti ir gubai di ekonomi daryta nemÄ…stant pel- rÄ—mÄ— prem buvo neleng proc. vo, kad te. Ekspertai ÄŻ desnes ciniams apskaiÄ?ia- kompanijĹł in kÄ…, o spren va. Mus investici jeras Algir kroviniamsnaujos netradivesticijas“, privaÄ?iĹł „nu jĹł dimas vei apie Ä?ius. Jis ruktĹŤrÄ… das But priimti skir linÄ—s“ kran tu grÄ…Ĺža yra ÄŻ uosto infrast- bÄ—jo A.Vaitkus. kiau– pastetemoje pa ri darbo transpor kevi- skaiÄ?iai 2,5 metĹł.

Anot A.Vait tinÄ—s statybÄ…. tos gauti ÄŻver to tirties ir tos veiklos sis- 10 metĹł tinus pa Tokie Investici lankĹł spren kaus, priÄ—mus uos sta jĹł su- vi paniĹł augi to investicijas ir rĹłjĹł Ĺ iuo metu poreikis Uosto di dimÄ… dÄ—l pelno mo tempus. rekcija pa kro- jĹŤ da KlaipÄ—dos skolintis rĹł uosto pildomai lies, valsty galÄ—s investici direkcijos atsiper binio ji jau paÄ— pinigĹł iĹĄ bankĹł. jĹł porei kis yra perkanÄ?iĹł kuri iĹĄ mÄ— 151 mln. litĹł Neseniai esmÄ—s skir paskolÄ…, vienÄ… ta gamtiniĹł dujĹł termi suskystintĹłjĹł nalui sta tyti.

Ĺ iandien priedas

Mi­li­jo­nai – ir uŞ vaiz­dą

Na­mÄ… Klai­pė­do­ je ne­va ÄŻsi­gi­ju­si Ho­li­vu­do ĹžvaigŞ­ dÄ— George‘as Cloo­ ney ne tik rek­la­mo­ je tu­rė­tĹł ga­li­my­bÄ™ paiť­lai­dau­ti pirk­ damas pra­ban­gĹł bĹŤstÄ… uos­ta­mies­ty­ je. ÄŒia ne­stin­ga na­ mĹł ir butĹł, ku­riĹł kai­nos sie­kia mi­li­jo­ nus li­tĹł. Ar jie ver­ ti to­kiĹł in­ves­ti­ci­jĹł – jau ki­tas klau­si­mas.

Klai­pė­dos uos­to va­do­vas Ar­vy­das Vait­kus ak­cen­ta­vo, jog in­ves­ti­ci­jos uos­te yra ypaÄ? svar­bios.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ĺ ei­mi­nin­kai, ku­rie dau­gia­bu­Ä?iuo­ se na­muo­se lai­ko pa­vo­jin­gĹł veis­ liĹł ĹĄu­nis ir jĹł miť­rō­nus be lei­di­mo, ga­li ne­tek­ti sa­vo au­gin­ti­niĹł. Neį­tei­ sin­ti gy­vō­nai ga­li bō­ti kon­fis­kuo­ti.

Ne­nu­per­ka, ta­Ä?iau pa­bran­go

www.kl.lt

„Uos­to di­rek­ci­ja – ne Ĺžva­kiĹł fab­ri­kė­lis.“

Ag­re­sy­vius ťu­nis kon­fis­kuos

l.bieliauskaite@kl.lt

4

Kaina 1,30 Lt

9p.

Li­na Bie­liaus­kai­tė

Eks­per­tai pri­pa­Şįs­ta, jog pa­ma­ Ĺžu sta­bi­li­zuo­jan­tis ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rin­kai vil­tin­ges­nius lō­kes­Ä?ius puo­se­lė­ja ir pra­ban­giĹł, va­di­na­mų­ jĹł VIP bĹŤs­tĹł par­da­vė­jai. Eko­no­mi­ nÄ—s kri­zÄ—s ÄŻkarť­Ä?iu smu­ku­sios kai­ nos kai ku­riais at­ve­jais vÄ—l ĹĄok­te­lė­jo ÄŻ vir­ťų.

Vidman

„„Ten­den­ci­jos: bran­giau­si ir pra­ban­giau­si bu­tai – ťiuo­se Klai­pė­dos pa­sta­tuo­se se­na­mies­ty­je ir cent­ri­nė­je

mies­to da­ly­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko ir Vy­tau­to Liau­dans­kio fo­to­mon­ta­Şas

    

Gy­vō­nų glo­bos lai­ky­mo ir nau­do­ji­ mo įsta­ty­mo pa­tai­sos įsi­ga­lio­jo nuo me­tų pra­dŞios.

Pa­gal vie­nÄ… jĹł dau­gia­bu­Ä?iuo­se na­muo­se ne­ga­li­ma lai­ky­ti pa­vo­ jin­goms veis­lÄ—ms pri­ski­ria­mĹł ĹĄu­ nĹł ir jĹł miť­rō­nĹł.

Bu­tuo­se ga­li aug­ti tik tie pa­vo­jin­ gi ĹĄu­nys ir jĹł miť­rō­nai, ku­rie uŞ­re­ gist­ruo­ti iki ÄŻsta­ty­mo ÄŻsi­ga­lio­ji­mo – sau­sio 1 die­nos. Ta­Ä?iau ĹĄie gy­vō­ nai tu­rÄ—s bō­ti kast­ruo­ti.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bÄ— yra iť­da­ vu­si ať­tuo­nis lei­di­mus, suteikian­ Ä?ius teisÄ™ lai­ky­ti pa­vo­jin­gĹł veis­liĹł ĹĄu­nis.

Ta­Ä?iau ma­no­ma, kad to­kiĹł gy­vō­ nĹł dau­gia­bu­Ä?iuo­se au­gi­ na­ma kur kas dau­giau.

3

Iťmokite Şaisti golfą; Palepinkite vaikus vasaros golfo mokykla; Nustebinkite artimuosius nauja pramoga; Švęskite savo ir vaikų ťventes; Tiesiog puikiai praleiskite laiką gamtoje!

NATIONAL GOLF RESORT – Tai Jōsų laikas mėgautis!

Daugiau informacijos www.nationalgolf.lt arba tel. 8 655 22 222.

2

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 6, 2013

miestas Bai­ke­riai ati­da­rė se­zo­ną Uos­ta­mies­čio mo­to­cik­li­nin­kai triukš­min­ gai pa­skel­bė šių­me­čio bai­ke­rių se­zo­no pra­džią – cent­ri­nė­mis Klai­pė­dos gat­vė­ mis šeš­ta­die­nį pra­va­žia­vo apie 500 mo­ to­cik­lų. Apie ki­lo­met­ro il­gio po­li­ci­jos pa­ rei­gū­nų eki­pa­žų ly­di­ma riau­mo­jan­ti mo­ to­cik­li­nin­kų ko­lo­na pri­kaus­tė dau­gy­bės smal­suo­lių dė­me­sį. Pa­žiū­rė­ti tik­rai bu­vo į ką, nes ne kas­dien ga­li­ma vie­no­je vie­to­je pa­ma­ty­ti tiek įspū­din­gų, įmant­rių mo­to­ cik­lų, mo­to­ro­le­rių, tri­ra­čių ir ke­tur­ra­čių.

Vytauto Liaudanskio fotoreportažas

Dienos telegrafas Vi­z i­t as. Ge­g u­ž ės 6–7 d. į Šče­c i­n ą (Len­k i­j a) su­s i­t ik­t i su Šče­c i­no ir Svi­ nouis­c io uos­t ų di­rek­c i­j os va­do­v ais bei su­s i­p a­ž in­t i su Svi­nouis­c io uos­ te sta­to­mo su­s kys­t in­t ų­j ų gam­t i­n ių du­j ų ter­m i­n a­lo sta­t y­b os ei­g a vyks Klai­p ė­dos vals­t y­bi­n io jū­r ų uos­to at­ sto­vai.

Va­g ys­tė. Dau­g y­b ė klai­p ė­d ie­č ių sa­ vait­ga­l į lai­ką lei­do prie jū­ros, nes tai bu­vo pir­mos to­k ios šil­tos šio pa­va­sa­ rio die­nos. Tuo pa­si­nau­do­jo il­ga­pirš­ čiai. Pir­mo­sios Meln­ra­gės plia­že šeš­ ta­die­n į apie 16 val. prie 1954 me­tais gi­ mu­sios mo­ters pri­bė­go ne­pa­ž įs­ta­ma apie 15–16 me­t ų mer­g i­na ir iš­plė­šė iš ran­kų ran­ki­nę. Jo­je bu­vo pi­ni­gi­nė, do­ ku­men­tai, du laik­ro­d žiai, kos­me­t i­ka.

Nuos­to­l is – 700 li­t ų.

La­vo­nas. Šeš­ta­d ie­n į prieš vi­dur­d ie­ nį Klai­p ė­dos ra­jo­ne Dir­v u­pių kai­me esan­čio­je pie­vo­je ap­t ik­tas yran­t is la­ vo­nas. Jo ta­pa­t y­bę pa­v y­ko nu­sta­t y­t i.

Tai – 1964 me­tais gi­mu­sio S.G. pa­lai­ kai. Sui­ręs kū­nas per­duo­t as teis­mo me­d i­c i­nos eks­p er­t ams, kad jie nu­ sta­ty­t ų mir­t ies prie­žas­t į, pra­dė­tas iki­ teis­m i­n is ty­r i­mas. Prieš sa­vai­tę Klai­ pė­dos ra­jo­ne taip pat ap­t ik­t i smar­k iai su­ny­kę žmo­gaus pa­lai­kai.

Pa­r aiš­k os. Klai­p ė­d os sa­v i­v al­dy­ bė kvie­č ia sa­vo mies­t ui nea­b e­jin­ gus klai­p ė­d ie­č ius jau teik­t i pa­siū­ly­ mus Vie­tos bend­r uo­me­n ių sa­v i­val­ dos 2013 me­t ų pro­g ra­mos veik­loms, ten­k i­n an­č ioms vie­tos bend­r uo­me­ nių vie­š uo­sius po­rei­k ius. Klai­p ė­dos mies­te bus su­da­r y­tos 4 vie­tos bend­ ruo­me­n ių ta­r y­b os (Bal­t i­jos, Da­nės, Ma­r ių, Pa­jū­r io), ku­r ios svars­t ys gy­ ven­to­jų pa­siū­ly­mus ir priims spren­ di­mus dėl jų įgy­ven­d i­n i­mo. Už­pil­dy­ tas pa­raiš­kas pra­šo­ma teik­t i iki 2013 ge­g u­ž ės 10 d. Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės So­cia­l i­nės pa­ra­mos sky­r iui (Vy­ tau­to g. 13, 103 kab.) ar­ba el.pa­štu pa­ raiska2013@gmail.com.

Mir­tys. Šeš­ta­die­n į Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ ra­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 5 klai­ pė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė Vy­tau­tas Kos­ tas Niū­na­va (g. 1926 m.), Ma­rat Že­reb­ ko (g. 1931 m.), Juo­zas Šly­ž ius (g. 1944 m.), El­v y­ra Ko­va­l io­va (g. 1949 m.), Ole­ gas Su­vo­ro­vas (g. 1952 m.).

Įpu­sė­jus dve­jų me­ tų ka­den­ci­jai, uos­ta­ mies­čio sa­vi­val­dy­ bė su­lau­kė kai ku­rių se­niū­nai­čių pra­šy­ mų iš­lais­vin­ti juos iš uži­ma­mų pa­rei­ gų. Ki­ti vi­suo­me­ni­ nin­kai pra­šo jiems su­teik­ti dau­giau ma­ te­ria­li­nės ge­ro­vės.

Tiks­lai: me­tus dir­ban­čių se­niū­nai­čių nuo­tai­kos skir­tin­gos – vie­ni no­ri pa­si­trauk­ti, o ki­ti dirb­ti dar efek­ty­viau.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Se­niū­nai­čiai ne­be­no­ri dirb­ti Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Pri­vers­ti ne­ga­li

„Ne­ga­li­me pri­vers­ti žmo­nių dirb­ti, jei jie ne­no­ri, nes šios pa­rei­gos yra vi­suo­me­ni­nės. To­dėl kvie­siu se­ niū­nai­čių rin­ki­mų ko­mi­si­jos po­sė­ dį ir sprę­si­me, kaip elg­tis“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ja Ali­ na Ve­ly­kie­nė.

Se­niū­nai­čiai, ku­rie pra­šo­si, kad iš jų bū­tų atim­tas toks sta­tu­sas, nu­ ro­do, jog tie­siog ne­spė­ja su­de­rin­ti vi­suo­me­ni­nių pa­rei­gų su sa­vo tie­ sio­gi­niais dar­bais. Be to, esą jie pa­ tys pa­ma­tė, jog ne­pa­tei­si­na bend­ ruo­me­nės lū­kes­čių. „Mes, bend­ruo­me­nė, dar tu­ ri­me iš­mok­ti dirb­ti su se­niū­nai­ čiais, nes jie mū­sų mies­te iš­rink­ ti pir­mą kar­tą. To­dėl ne tik jie tu­ri su­vok­ti sa­vo pa­rei­gas, bet ir bend­ ruo­me­nės. Kai ku­rie se­niū­nai­čiai vei­kia la­bai ak­ty­viai, o ki­ti la­biau ko nors rei­ka­lau­ja, nei pa­ro­do re­ zul­ta­tą“, – pir­muo­sius se­niū­nai­ čių ka­den­ci­jos me­tus api­bend­ri­no A.Ve­ly­kie­nė.

Ali­na Ve­ly­kie­nė:

Kai ku­rie se­niū­nai­ čiai vei­kia la­bai ak­ ty­viai, o ki­ti la­biau ko nors rei­ka­lau­ja, nei pa­ro­do re­zul­ta­tą.

Keis se­niū­nai­ti­jų ri­bas

Iš tų se­niū­nai­čių, ku­rie yra nu­si­tei­ kę ir to­liau dirb­ti, uos­ta­mies­čio sa­ vi­val­dy­bė ga­vo dau­gy­bę pra­šy­mų ir pa­siū­ly­mų, kaip to­bu­lin­ti veik­lą.Vi­ siems pra­šy­mams nag­ri­nė­ti sa­vi­val­

dy­bė­je yra su­da­ry­ta spe­cia­li dar­bo gru­pė. Se­niū­nai­čiai siū­lo, kad uos­ ta­mies­ty­je bū­tų pa­keis­tas mies­to su­skirs­ty­mo į se­niū­nai­ti­jas pla­nas.

Esą paaiš­kė­jo, jog su­skirs­ty­mas pa­ gal rin­ki­mų apy­lin­kes ne­pa­si­tei­si­no, nes pa­si­tai­ko at­ve­jų, kad to­je pa­čio­ je gat­vė­je esan­tys na­mai pri­klau­so skir­tin­goms se­niū­nai­ti­joms. „Nau­ją pla­ną tik­rai ga­li­me pa­ reng­ti ir jau pa­gal jį or­ga­ni­zuo­ ti ki­tus se­niū­nai­čių rin­ki­mus. Ta­ čiau kol kas ne­ži­no­me kryp­ties, ku­ria dirb­ti – se­niū­nai­ti­jas stam­ bin­ti ar smul­kin­ti. Se­niū­nai­čiai tu­ rė­tų su­konk­re­tin­ti sa­vo pra­šy­mą, ir ta­da jį nag­ri­nė­si­me“, – tei­gė Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ja.

Se­niū­nai­čiai taip pat pra­šo, kad jų ka­den­ci­ja truk­tų ne dve­jus, bet ket­ve­rius me­tus, o rin­ki­mai bū­ tų or­ga­ni­zuo­ja­mi sy­kiu su sa­vi­val­ dos rin­ki­mais. Ta­čiau to­kio pra­šy­ mo dar­bo gru­pė net ne­nag­ri­nės, nes Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­me nu­ ma­ty­ta, jog se­niū­nai­čių ka­den­ci­ja trun­ka dve­jus me­tus, o sy­kiu su sa­ vi­val­dos rin­ki­mais ne­ga­li vyk­ti jo­ kie ki­ti.

No­ri iš­mo­kų

Se­niū­nai­čiai sa­vi­val­dy­bės taip pat pra­šo juos ap­rū­pin­ti ir ma­te­ria­liai – nu­ma­ty­ti lė­šų kan­ce­lia­ri­nėms iš­ lai­doms. „Gal ir lo­giš­kas toks pra­šy­mas, bet keis­tas. Se­niū­nai­čių pa­rei­gos yra vi­suo­me­ni­nės, jie rin­ki­muo­se da­ly­va­vo sa­va­no­riš­kai, tad tik­rai nuo­sta­bą ke­lia tai, jog da­bar at­si­ra­ do rei­ka­la­vi­mas at­ly­gin­ti už veik­ lą. Ta­čiau pra­šy­mą svars­ty­si­me, gal ga­li­ma nau­do­ti lė­šas iš tų, ku­rios skir­tos bend­ruo­me­niš­ku­mui ska­ tin­ti“, – svars­tė A.Ve­ly­kie­nė.

Se­niū­nai­čiai no­rė­tų, kad sa­vi­ val­dy­bė mies­te jiems neat­ly­gin­ti­ nai su­teik­tų 42 pa­tal­pas, kur ga­lė­ tų prii­mi­nė­ti gy­ven­to­jus.

Anot A.Ve­ly­kie­nės, toks pra­šy­ mas – mak­si­ma­lus. Pa­tal­pų tik­ rai ieš­ko­ma, tik vei­kiau­siai jų tiek daug ne­bus su­teik­ta. Aiš­ku tai, kad se­niū­nai­čiai ga­lės gy­ven­to­jus prii­ mi­nė­ti sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ ci­jos pa­sta­to pir­ma­ja­me aukš­te kiek­vie­ną penk­ta­die­nį nuo 15 iki 17 va­lan­dos.

Klai­pė­do­je prieš me­tus bu­vo iš­ rink­ti 42 se­niū­nai­čiai.

Me­ni­nin­kai su­ren­gė puo­tą ma­moms Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Nau­ja­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 13 mo­te­r ų. Gi­mė 7 mer­gai­tės ir 6 ber­n iu­kai.

Ma­mos nu­si­pel­nė bent vie­ną die­ ną ne­plu­šė­ti vir­tu­vė­je, o pa­čios bū­ ti vai­ši­na­mos. To­kį tiks­lą iš­si­kė­lę jau­nie­ji Klai­pė­dos me­ni­nin­kai vi­ sas uos­ta­mies­čio ma­mas pa­kvie­tė į Mo­ti­nos die­nai skir­tą ak­ci­ją „Pa­ tie­ka­las ki­to ma­mai“.

Grei­to­j i. Va­kar iki 16 val. grei­to­s ios pa­gal­b os me­d i­k ai su­l au­kė apie 60 iš­k vie­t i­mų. Klai­p ė­d ie­č iai skun­dė­ si krau­jo­t a­kos, šir­d ies rit­mo su­t ri­k i­ mais, gal­vos ir pil­vo skaus­mais. Me­ di­kai taip pat „rin­ko“ vie­šo­se vie­to­se gu­l i­nė­jan­čius ne­blai­v ius as­me­n is.

Sek­m a­d ie­n io pa­va­ka­re Da­n ės skve­re­ly­je vy­ku­si ak­ci­ja su­lau­kė di­de­lio žmo­nių su­si­do­mė­ji­mo.

Prie maž­daug de­šim­ties met­rų il­gio sta­lo, ku­ris bu­vo nu­krau­tas įvai­riais ska­nu­my­nais, su­si­rin­ko apie šim­tas klai­p ė­d ie­č ių – ma­

Lė­b ar­t ų ka­p i­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Aloy­zas Al­g ir­das Mer­ke­l is.

Do­va­na: jau­nie­ji kū­rė­jai pa­si­sten­gė, kad ma­mų lauk­tų apie 10 met­rų

il­gio vai­šė­mis nu­klo­tas sta­las.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

mų su vai­kais. Šven­t ę su­m a­n ęs Klai­p ė­d os jau­n i­m o teat­ro va­ do­vas Va­len­ti­nas Ma­sals­kis tei­ gė, kad ji – pui­ki pro­ga stip­rin­ti uos­ta­mies­čio bend­ruo­me­nę, gi­ lin­ti ry­šį tarp mies­tie­čių ir me­ ni­nin­kų.

Ren­gi­ny­je ne­trū­ko ne tik pe­no skran­džiui, bet ir pra­mo­gų. Nuo­ tai­kin­gą at­mos­fe­rą kū­rė Klai­pė­dos jau­ni­mo teat­ro ak­to­riai, S.Da­cho pro­gim­na­zi­jos moks­lei­viai, E.Bal­ sio gim­na­zi­jos mo­ki­niai, stu­di­ jos „Grock“ jau­nie­ji mu­zi­kan­tai, klou­nų teat­ro stu­di­ja „Du­li­du“, me­ni­nin­kų gru­pė „Žu­vies akis“ ir ki­ti jau­nie­ji kū­rė­jai.

3

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 6, 2013

miestas

Bai­ke­riai ati­da­rė se­zo­ną

Brangiai re­no­va­ci­jai ruo­ťia­ma­si ty­liai Klai­pė­do­je ar­ti­miau­siu me­tu ke­ti­na­ma pra­dė­ti 24 dau­gia­bu­ Ä?iĹł at­nau­ji­ni­mÄ…. Ta­Ä?iau kas tai da­rys, uĹž kie­no pi­ni­gus ir ko­ kiuo­se na­muo­se, in­for­ma­ci­jos trĹŤks­ta.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Kont­ro­liuos sa­vi­val­dy­bė

Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Mies­to ĹŤkio de­par­ta­men­to va­do­ vo Liud­vi­ko Dō­dos, uos­ta­mies­ty­ je yra maŞ­daug 1 600 dau­gia­bu­ Ä?iĹł, be­veik tĹŤks­tan­tÄŻ iĹĄ jĹł rei­kė­tĹł re­no­vuo­ti. „Per sa­vi­val­dy­bÄ™ Klai­ pė­do­je dar ne­re­no­vuo­tas nÄ— vie­nas dau­gia­bu­tis, nes iki ĹĄiol re­no­va­ci­ja bu­vo ne sa­vi­val­dos funk­ci­ja. Ta­Ä?iau da­bar tai­so­mi ÄŻsta­ty­mai, kad re­no­ va­ci­jos pro­ce­sas bō­tĹł suak­ty­vin­tas, nes vien na­mĹł val­dĹł ad­mi­nist­ra­to­ riĹł ar bend­ri­jĹł pir­mi­nin­kĹł pa­stan­gĹł ne­be­pa­kan­ka“, – ti­ki­no L.Dō­da.

Sa­vi­val­dy­bės taps sa­vo­tiť­ku prie­vaiz­du na­mų ad­mi­nist­ra­to­ riams. Esą Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jai trō­ko vie­nos gran­dies, ku­ri bō­ tų at­sa­kin­ga uŞ gy­ve­na­mų­jų na­mų at­nau­ji­ni­mą.

Svar­biau­sia – gy­ven­to­jų pri­ta­ri­mas

Pir­ma­me eta­pe Klai­pė­do­je uĹž 24 mln. li­tĹł pla­nuo­ja­ma re­no­vuo­ti 24 dau­gia­bu­Ä?ius. Jau nu­ma­ty­ta, kad pa­sko­los ĹĄiems dar­bams bus ima­ mos iĹĄ tri­jĹł ban­kĹł. Pa­sak L.Dō­dos,

gy­ven­to­jai ne­tu­rės tie­sio­gi­nio ry­ťio su ban­ku. Pas­ko­las ims ir per cent­ ri­nę pir­ki­mo or­ga­ni­za­ci­ją ran­gos dar­bus pirks re­no­va­ci­jos or­ga­ni­za­ to­riai – na­mų ad­mi­nist­ra­to­riai.

Liud­vi­kas Dō­da:

Di­dŞiau­sia pro­ble­ma – gy­ven­to­jų bai­mė, kad uŞ sko­las ban­kui kas nors ga­li atim­ti bu­tą.

Tei­gia­ma, kad gy­ven­to­jams te­ rei­kÄ—s pri­tar­ti re­no­va­ci­jai – vie­nin­ te­lis jĹł pa­ra­ťas bus ant su­si­rin­ki­mo pro­to­ko­lo, tvir­ti­nan­Ä?io, jog Ĺžmo­nÄ—s pri­ta­ria bĹŤs­to at­nau­ji­ni­mui.

Esą to­kie su­si­rin­ki­mai jau įvy­ko vi­suo­se re­no­vuo­ti pla­nuo­ja­muo­ se na­muo­se. Kai bus pa­reng­ti in­ ves­ti­ci­niai pro­jek­tai, su gy­ven­to­ jais vyks jų ap­ta­ri­mas ir ga­lu­ti­nis bal­sa­vi­mas. „Yra to­kia ti­ki­my­bė, kad kaŞ­ku­ rio na­mo gy­ven­to­jai ga­li iť­si­gąs­ti ir

at­si­sa­ky­ti per­mai­nų. Ap­sisp­ren­dus at­nau­jin­ti na­mą, gy­ven­to­jams pa­ pil­do­mai mo­kė­ti ne­rei­kės, tik ne­ si­keis uŞ ťil­dy­mą mo­ka­ma su­ma.

Nors rea­liai ji bus ma­Şes­nÄ—, ta­Ä?iau ÄŻ jÄ… bus ÄŻskai­Ä?iuo­ta pa­sko­la na­mo at­nau­ji­ni­mui“, – ti­ki­no L.Dō­da.

Skun­dŞia­si in­for­ma­ci­jos sto­ka

Kiek me­tĹł teks mo­kė­ti ÄŻ ĹĄi­lu­mos kai­nÄ… ÄŻskai­Ä?iuo­tÄ… pa­sko­lÄ…, esÄ… neaiť­ku. Kiek­vie­nam na­mui lai­ kas ga­li bō­ti skir­tin­gas – kam 10, kam 20 me­tĹł. Ne­kin­ta­mos pa­lō­ka­ nos sieks 3 pro­c., o re­no­va­ci­jos ga­ ran­ti­jai su­tei­kia­mi 5 me­tai. EsÄ… yra nu­ma­ty­ti ir sau­gik­liai, jei ran­go­ vai bank­ru­tuo­tĹł – bus ap­draus­ti ir kont­rak­tai, ir tech­ni­nÄ— prie­Şiō­ra. „Di­dĹžiau­sia pro­ble­ma – gy­ven­ to­jĹł bai­mÄ—, kad uĹž sko­las ban­kui kas nors ga­li atim­ti bu­tÄ…. Ta­Ä?iau Ĺžmo­nÄ—s nie­ko dau­giau ne­mo­kÄ—s, nei mo­ka da­bar“, – tei­gÄ— sa­vi­val­ dy­bÄ—s at­sto­vas.

Vis dėl­to, gy­ven­to­jų tei­gi­mu, di­ dŞiau­sią ne­ri­mą dėl re­no­va­ci­jos ke­ lia in­for­ma­ci­jos ir skaid­ru­mo sto­ ka. Kol kas esą nė­ra jo­kių ofi­cia­lių pra­ne­ťi­mų, kas tai da­rys, uŞ kie­no pi­ni­gus ir ko­kiuo­se na­muo­se.

„„Ne­vie­ťi­na: Klai­pė­do­je ar­ti­miau­siu me­tu ke­ti­na­ma at­nau­jin­ti 24 dau­

gia­bu­Ä?ius, ta­Ä?iau in­for­ma­ci­ja ĹĄiuo klau­si­mu la­bai ri­bo­ta.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ag­re­sy­vius ťu­nis kon­fis­kuos Klai­p ė­d os sa­v i­val­dy­ 1 bės Vie­ťo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ja Kris­ti­na Vin­ti­lai­

„„Tvar­ka: dau­gia­bu­Ä?iuo­se na­muo­se

be lei­di­mų lai­ko­mi pa­vo­jin­gų veis­ lių ťu­nys ga­li bō­ti kon­fis­kuo­ti.

tÄ— tvir­ti­no, kad iĹĄ klai­pė­die­Ä?iĹł dar ne­bu­vo gau­tas nÄ— vie­nas skun­das dÄ—l be lei­di­mo lai­ko­mĹł pa­vo­jin­gĹł veis­liĹł ĹĄu­nĹł ar jĹł miť­rō­nĹł.„Bō­tent pra­ne­ťi­mĹł iĹĄ gy­ven­to­jĹł pa­grin­du ir aiť­kin­si­mÄ—s to­kius at­ve­jus. Ĺ ie pa­ Ĺžei­di­mai bus fik­suo­ja­mi ir pa­tik­ ri­ni­mĹł me­tu, kai Ĺžiō­rė­si­me, kaip ĹĄei­mi­nin­kai lai­ko­si Gy­vō­nĹł lai­ky­ mo tai­syk­liĹł. Jei kils ÄŻta­ri­mĹł, aiť­ kin­si­mÄ—s“, – sa­kÄ— ve­dė­ja.

Pa­sak K.Vin­ti­lai­tÄ—s, ÄŻsta­ty­me nu­ ma­ty­ta, kad pa­vo­jin­gĹł veis­liĹł ĹĄu­nys, ku­rie lai­ko­mi dau­gia­bu­Ä?iuo­se na­ muo­se be lei­di­mo, tu­ri bō­ti paim­ti iĹĄ ĹĄei­mi­nin­kĹł. Au­gin­ti­niams tu­rė­ tĹł bō­ti pa­skir­ta lai­ki­na glo­ba, ta­Ä?iau kaip tai pa­da­ry­ti, kol kas ne­Şi­nia.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė dar tik ren­gia­si pa­tvir­tin­ti pa­vo­jin­gų ťu­ nų paė­mi­mo ir lai­ki­nos glo­bos tvar­ką. K.Vin­ti­lai­tė tei­gė, jog pro­ ble­mų, nu­sta­tant ko­kios veis­lės yra ťuo, ne­tu­rė­tų kil­ti. Jei pri­reiks, bus kon­sul­tuo­ja­ma­si su ve­te­ri­na­rais. „Šią tvar­ką kont­ro­liuo­si­me ne tik mes, bet ir po­li­ci­ja, Vals­ty­bi­

nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba.

Ma­nau, kad bend­ra­dar­biau­da­mi sÄ—k­min­gai vyk­dy­si­me kont­ro­lę“, – pa­brė­Şė ve­dė­ja.

Vie­ťo­sios tvar­kos sky­riaus spe­ cia­lis­tai jau pa­tvir­ti­no pa­tik­ri­ni­mĹł, kaip klai­pė­die­Ä?iai ve­dĹžio­ja ĹĄu­nis, ar su­ren­ka eksk­re­men­tus, pla­nÄ…. Nuo ki­tos sa­vai­tÄ—s rei­dai bus pra­dė­ti vyk­dy­ti du kar­tus per sa­vai­tÄ™.

Pa­tik­ri­ni­mai vyks ry­tais nuo 6 iki 8 val. ir va­ka­rais nuo 17 iki 20 val. Bō­tent ťiuo lai­ku daŞ­niau­siai ve­dŞio­ja­mi ťu­nys. Pa­tik­ri­ni­muo­se da­ly­vaus ir po­li­ci­jos pa­rei­gō­nai.

Pa­vo­jin­gos ĹĄu­nĹł veis­lÄ—s: „„Ame­ri­kie­Ä?iĹł Sta­ford­ťy­ro ter­je­ras; „„Sta­ford­ťy­ro bul­ter­je­ras; „„Ame­ri­kie­Ä?iĹł bul­do­gas; „„Ar­gen­ti­nos do­gas; „„Fi­la Bra­si­lei­ro (bra­zi­lĹł mas­ti­fas); „„Kan­ga­las (tur­kĹł avi­ga­nis); „„Kau­ka­zo avi­ga­nis; „„Pie­tĹł Ru­si­jos avi­ga­nis.

)&

klasika ir elegancija

*(*8ĂĽÄ•6 0Ä•1(6ÄŤ

dkebW_ZW

ekonomiĹĄkumas ir paprastumas

9,6,(06 *$0,1,$06

Produktai gaminami automatine ĹĄveicariĹĄka ÄŻranga.

Gaminiai iĹĄbandyti ir sertifikuoti Vokietijos VDE instituto laboratorijoje.

IeĹĄkokite partneriĹł parduotuvÄ—se ZZZ YLOPDHOHFWULF OW

iĹĄskirtinis dizainas

4

pirmadienis, gegužės 6, 2013

miestas

Mi­li­jo­nai – ir už vaiz­dą

4 mln.

1

Vie­nas to­kių pa­vyz­džių – skan­da­lin­gai pa­gar­ sė­ju­sio Gin­ta­ro Ei­ni­kio bu­vu­siai žmo­nai po sky­ry­bų te­kęs na­mas, stūk­san­tis ne­to­li Olan­dų ke­pu­rės Kark­lė­je.

In­ter­n e­t i­n ė­je erd­v ė­je vie­š ai priei­na­ma in­for­ma­ci­ja, jog 263 kv. m bend­ro plo­to pra­ban­gi vi­la ant jū­ros kran­to šiuo me­tu par­duo­da­ ma už 4 mln. li­tų, ar­ba maž­daug po 15 tūkst. li­tų už 1 kv. m. Tie­sa, skel­ bia­ma, jog 30 arų skly­pas nuo­mo­ ja­mas iš vals­ty­bės.

Bent jau di­džių­jų uos­ta­mies­čio ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to agen­tū­rų pa­ tei­kia­mais duo­me­ni­mis, tai bū­ tų bran­giau­siai šian­dien Klai­pė­ dos ra­jo­ne siū­lo­mas gy­ve­na­ma­sis na­mas.

Ne vie­ne­rius me­tus par­da­vi­nė­ ja­mo būs­to kai­na ka­dai­se sie­kė 6,5 mln. li­tų, vė­liau ji bu­vo kri­tu­si iki 4,2 mln., ga­liau­siai pa­sta­tą ne­sėk­ min­gai ban­dy­ta par­duo­ti už kiek dau­giau nei 2 mln. li­tų.

Pa­mi­nė­jo ir kal­vio tvo­rą

Už ki­tą Kark­lė­je par­duo­da­mą 500 kv. m plo­to na­mą jau pra­šo­ma „tik“ 2,7 mln. li­tų, o 570 kv. m plo­to būs­ tas Meln­ra­gė­je jo sa­vi­nin­ko įver­ tin­tas 3,8 mln. li­tų su­ma, ar­ba apie 6,6 tūkst. li­tų už 1 kv. m.

Ta­čiau pa­sta­ra­sis na­mas nė­ ra bran­giau­sias Klai­pė­dos mies­te. Į to­kį ti­tu­lą, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to tar­pi­nin­kų duo­me­ni­mis, pre­ten­ duo­ja už 5,2 mln. li­tų uos­ta­mies­ čio cent­re par­da­vi­nė­ja­mas 570 kv. m plo­to gy­ve­na­ma­sis pa­sta­tas. Ne­ sun­ku su­skai­čiuo­ti, jog 1 kv. m po­ ten­cia­liam pir­kė­jui at­siei­tų per 9 tūkst. li­tų.

Tei­gia­ma, jog būs­tas pra­ban­giai įreng­tas, o už­da­ra 12 a plo­to te­ri­to­ ri­ja esą ap­tver­ta kal­vio dar­bo tvo­

– už to­kią su­mą li­tų par­da­vi­nė­ja­mas šiuo me­tu bran­giau­sias na­mas Klai­pė­dos ra­jo­ne.

Rea­ly­bė: iš­skir­ti­nė­je vie­to­je Kark­lė­je stūk­san­tis na­mas il­gus me­tus ne­su­lau­kia sa­vo pir­kė­jo.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ra. Be to, pir­kė­jai vi­lio­ja­mi pa­tal­pų plėt­ros ga­li­my­be.

Už 4 mln. li­tų, ar­ba per 4,4 tūkst. už 1 kv. m, Klai­pė­do­je, Ma­lū­ni­nin­ kų gat­vė­je, par­duo­da­mas 898 kv. m plo­to pa­sta­tas su re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­tu. Anot par­da­vė­jo, ob­jek­ tui pri­klau­so nuo­sa­vas 12 a že­mės skly­pas, o esą re­konst­ruo­tą pa­sta­tą pa­gei­dau­jant bū­tų ga­li­ma pri­tai­ky­ ti ko­mer­ci­nėms reik­mėms.

Vi­lio­ja mies­to pa­no­ra­ma

Par­duo­da­mų VIP bu­tų skel­bi­ mai by­lo­ja, kad dau­giau­siai vis dar pra­šo­ma už va­di­na­muo­sius pent­ hau­zo ti­po būs­tus vir­šu­ti­niuo­ se aukš­tu­mi­nių pa­sta­tų aukš­tuo­ se bei erd­vias, pra­ban­giai įreng­tas gy­ve­na­mą­sias pa­tal­pas Klai­pė­dos se­na­mies­ty­je. Štai nau­jos sta­ty­bos dau­giaaukš­ čio Kau­no gat­vė­je pa­sku­ti­nia­ja­me 18 aukš­te esan­tis 6 kam­ba­rių bu­ tas, jo sa­vi­nin­ko nuo­mo­ne, ver­tas

ne­to­li 2 mln. li­tų. 248 kv. m plo­to būs­tas par­da­vi­nė­ja­mas už 1 mln.

850 tūkst. li­tų (apie 7,4 tūkst. li­tų už 1 kv. m).

Stra­te­giš­kai ge­ra vie­ta ir įspū­ din­ga mies­to pa­no­ra­ma vi­lio­ja ir bu­to „Pil­so­to“ dan­go­rai­žy­je par­ da­vė­jai. 29-aja­me 34-ių aukš­tų pa­sta­te esan­čio 3 kam­ba­rių būs­ to plo­tas sie­kia 119 kv. m, ir už šį ob­jek­tą pra­šo­ma 1,3 mln. li­tų (be­ veik 11 tūkst. li­tų už 1 kv. m). Be ki­tų pri­va­lu­mų, neuž­mirš­ta pa­mi­ nė­ti, jog vie­na­me vo­nios kam­ba­rių įreng­ta ga­ri­nė pir­tis.

Po dau­giau nei 1 mln. (ar­ba nuo 16 iki 16,5 tūkst. li­tų už 1 kv. m) įver­tin­ti ir du 99 bei 96 kv. m plo­to bu­tai se­na­mies­ty­je, Da­nės kran­ti­nė­je. Į bran­giau­siai uos­ta­mies­ty­je par­duo­da­mų bu­tų są­ra­šą pa­te­ko ir Gi­ru­liuo­se esan­tis apie 144 kv. m plo­to apar­ta­men­tas. Už šį būs­tą per du aukš­tus pra­šo­ma 1 mln. 250

tūkst. li­tų, ar­ba be­veik 8,7 tūkst. li­tų už 1 kv. m.

Ak­lai ne­be­siš­vais­to

Bend­ro­vės „Ober-Haus“ Va­ka­ rų Lie­tu­vos re­gio­no va­do­vas Li­nas Juo­zai­tis pri­pa­ži­no, jog po­ten­cia­ lių VIP būs­tų pir­kė­jų gre­tos dau­ giau nei men­kos. Paš­ne­ko­vui bu­ vo sun­ku pri­si­min­ti, ka­da įmo­nės Klai­pė­dos pa­da­li­ny­je bu­vo par­duo­ tas dau­giau nei 1 mln. li­tų kai­na­vęs gy­ve­na­mo­sios pa­skir­ties ob­jek­tas. „Par­da­vi­nė­ti būs­tus už mi­li­jo­nus li­tų – vie­na, o ar pirks – ki­ta. Pir­kė­jai mi­li­jo­nais ne­si­švais­to, – kal­bė­jo spe­ cia­lis­tas. – Žmo­nės, ku­rie pa­gei­dau­ja pra­ban­ges­nio būs­to, rei­ka­lau­ja ir ati­ tin­ka­mo kai­nos bei ko­ky­bės san­ty­ kio. Ne­bė­ra taip, kaip anks­čiau – jei bran­gus, va­di­na­si, ge­ras. Da­bar jei būs­tas kai­nuo­ja mi­li­jo­ną ir dau­giau li­tų, jis iš­ties tu­ri bū­ti to ver­tas.“ Bend­ro­vės „Ober-Haus“ at­sto­ vas ne­nei­gė, jog maž­daug treč­da­lį

ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ob­jek­to kai­nos su­da­ro jo iš­skir­ti­nė vie­ta. Paš­ne­ko­ vas kaip pa­vyz­dį pa­si­tel­kė vėl­gi su bu­vu­sio krep­ši­nin­ko G.Ei­ni­kio var­ du sie­ja­mą na­mą Kark­lė­je. „Pats na­mas iš es­mės nė­ra la­ bai įspū­din­gas, di­džiau­sia ver­ty­bė šiuo at­ve­ju – jo vie­ta“, – kons­ta­ta­ vo eks­per­tas.

Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, tra­di­ciš­kai bran­giau­siai na­mai par­da­vi­nė­ja­mi Gi­ru­liuo­se, bu­tai – se­na­mies­ty­je. „Var­gu ar pra­ban­gus, per mi­li­jo­ną kai­nuo­jan­tis bu­tas bus pie­ti­nia­me mies­to ra­jo­ne“, – vaiz­džiai pa­ly­gi­ no L.Juo­zai­tis.

Pir­kė­jai – sa­vi

Paš­ne­ko­vo pa­ste­bė­ji­mu, net pa­ts iš­tai­gin­giau­sias būs­tas, ti­kė­ti­na, iki ga­lo neį­tiks nau­jie­siems šei­mi­nin­ kams. Esą pir­kė­jai pa­gal sa­vo po­ rei­kius jį pa­keis bent mi­ni­ma­liai. „Kaž­ka­da vie­ni klien­tai įsi­gi­jo na­mą už po­rą mi­li­jo­nų li­tų, ta­čiau vis tiek kaž­ką per­si­sta­tė. Nors na­ mas kai­nuo­ja mi­li­jo­ną, du ar dau­ giau, ne­bū­na taip, kad žmo­gui ja­me vis­kas įtik­tų, no­ri­si pa­nai­kin­ti bu­ vu­sių šei­mi­nin­kų „kva­pą“, – juo­ ka­vo pa­šne­ko­vas.

L.Juo­zai­čio pa­ste­bė­ji­mu, bran­ giai kai­nuo­jan­tį ne­kil­no­ja­mą­jį tur­ tą Klai­pė­do­je ren­ka­si vie­tos gy­ven­ to­jai, daž­niau tai yra žmo­nės, su­si­ję su uos­to veik­la. Pa­si­tu­rin­čių Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos at­sto­vų to­kie pa­siū­ly­mai ne­do­mi­na – pa­pras­tai jie in­ves­tuo­ja į ato­sto­gų būs­tus ku­ror­tuo­se.

Anot pa­šne­ko­vo, ne­rei­kė­tų ka­ te­go­riš­kai teig­ti, jog jau ver­čiau už tuos pa­čius pi­ni­gus įsi­gy­ti ne­kil­no­ ja­mą­jį tur­tą už­sie­ny­je, nei mo­kė­ti mi­li­jo­nus už būs­tą uos­ta­mies­ty­je. „Jei­gu di­džią­ją da­lį gy­ve­ni­mo pra­lei­di Klai­pė­do­je, var­gu ar pirk­ si už to­kius pi­ni­gus būs­tą už­sie­ny­ je, jei ten pra­lei­si 20–30 pro­c. sa­ vo lais­va­lai­kio. Bet ko­kiu at­ve­ju tai jau bus ant­ra­sis, ato­sto­gų būs­tas. O pra­ban­gą no­ri­si tu­rė­ti ten, kur gy­ ve­ni“, – įver­ti­no spe­cia­lis­tas.

Turistai „pra­džiu­gi­no“ va­gis Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­do­je jau pra­si­dė­jo krui­zi­nės lai­vy­bos se­zo­nas. Jį sa­vait­ga­lį ati­ da­rė uos­ta­mies­ty­je pri­si­švar­ta­vęs vie­nas di­džiau­sių pa­sau­ly­je lai­ne­ rių – „Cos­ta Pa­ci­fi­ca“.

290,2 met­ro il­gio, 35,5 m plo­čio ir 8,3 m grimz­lės lai­vas ga­li priim­ti 3 700 ke­lei­vių ir 1 100 įgu­los na­rių.

Sa­vo pa­ra­met­rais „Cos­ta Pa­ci­fi­ ca“ be­veik ne­si­ski­ria nuo Klai­pė­ do­je vie­šė­ju­sio re­kor­di­nio dy­džio lai­ne­rio „Cons­tel­la­tion“ (294,13 m il­gio).

Pir­muo­ju šie­met krui­zi­niu lai­ vu į Klai­pė­dą at­plau­kė be­veik 3 tūkst. tu­ris­tų iš 31 pa­sau­lio ša­ lies. Lai­ve dau­giau­sia poil­siau­ to­jų yra iš Vo­kie­ti­jos, Pran­cū­zi­ jos, Ita­li­jos, Švei­ca­ri­jos. Iš­li­pę į kran­tą krui­zi­nio lai­ne­rio ke­lei­ viai bu­vo iš­kil­min­gai su­tik­ti lie­ tu­vių liau­dies mu­zi­ka, ku­rią gro­ jo ka­pe­la.

Ne­ma­žai tu­ris­tų iš­kart sė­do į au­to­bu­sus ir iš­vy­ko į eks­kur­si­jas po Klai­pė­dą, Kur­šių ne­ri­ją, Pa­ lan­gą, Ven­tės ra­gą. Vie­nam poil­ siau­to­jui vieš­na­gę Klai­pė­do­je ap­ kar­ti­no plė­ši­kas. Uos­ta­mies­čio po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai su­lau­kė pra­

Gi­gan­tas: įspū­din­ga­sis lai­ne­ris „Cos­ta Pa­ci­fi­ca“ šie­met į Klai­pė­dą už­

suks dar še­šis kar­tus.

ne­ši­mo, jog šeš­ta­die­nį po pie­tų bu­vo api­plėš­tas 1988 me­tais gi­ męs viet­na­mie­tis.

Ne­pa­žįs­ta­mas vai­ki­nas pri­bė­ go prie po Klai­pė­dos se­na­mies­tį vaikš­ti­nė­ju­sio viet­na­mie­čio, iš jo atė­mė kom­piu­te­rį, ver­tą 450 do­le­ rių, ir pa­bė­go. Va­gi­šiaus ieš­ko Klai­ pė­dos po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai. „Cos­ta Pa­ci­fi­ca“ šį­kart plau­kia marš­ru­tu Kylis–Gdynė–Klaipė­ da–Ryga– Talinas–Sankt Peter­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

burgas–Helsinkis–Stokholmas. Šis lai­vas šie­met Klai­pė­do­je lan­ ky­sis net 7 kar­tus.

Iš vi­so į mū­sų uos­ta­mies­tį krui­zi­ niai lai­vai tu­rė­tų už­suk­ti 44 kar­tus.

Lie­tu­vos uos­ta­mies­ty­je šiais me­tais švar­tuo­sis 7 di­die­ji lai­ne­riai (il­ges­ni nei 200 m). Ke­tu­ri krui­zi­niai lai­vai – „Ocean Ma­jes­ty“, „Vi­sion of the seas“, „Sil­ver Whis­per“ ir „Thom­ son Spi­rit“ – mū­sų pa­kran­tė­je in­ ka­rą iš­mes pir­mą kar­tą.

5

pirmadienis, gegužės 6, 2013

lietuva

So­cial­de­mok­ra­tų su­va­žia­vi­mas – be ne­ti­kė­tu­mų So­cial­de­mok­ra­tai taip ir neišd­rį­so vie­šai pra­bil­ti apie ki­tų me­tų pre­zi­den­to rin­ki­mus.

Per šeš­ta­die­nį Vil­niu­je vy­ku­sį su­va­žia­vi­mą par­ti­jos pir­mi­nin­ku nau­jai ka­den­ci­jai per­ rink­tas prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius.

Kon­ku­ren­tas pa­si­trau­kė

Eu­ro­par­la­men­ta­ras Zig­man­tas Bal­ čy­tis šeš­ta­die­nį per Lie­tu­vos so­ cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos (LSDP) su­ va­žia­vi­mą pa­skel­bė pa­si­trau­kian­tis iš par­ti­jos pir­mi­nin­ko rin­ki­mų ir at­vė­rė ga­li­my­bę A.But­ke­vi­čiui to­ liau ei­ti šias pa­rei­gas. „Aš sa­vo pa­si­sa­ky­me sa­kiau, kad ati­džiai klau­sy­siu prem­je­ro ata­ skai­tos. Aš jos klau­siau­si, bu­vo pa­ teik­ta pa­siū­ly­mų, ke­lian­čių la­bai daug vil­čių, ir švie­si atei­tis. To­dėl iš­klau­sęs ata­skai­tą ir su­pras­da­mas, kad gy­ve­ni­mas yra rea­ly­bė, na­tū­ra­ lu, kad aš at­sii­mu sa­vo kan­di­da­tū­rą.

No­riu pa­dė­ko­ti vi­siems, ku­rie ma­ne pa­lai­kė­te“, – kal­bė­jo Z.Bal­čy­tis.

Už A.But­ke­vi­čių bal­sa­vo 705 su­ va­žia­vi­mo de­le­ga­tai, prieš bu­vo 40 at­sto­vų.

Pei­kė pirm­ta­kus

Pats Vy­riau­sy­bės va­do­vas A.But­ ke­vi­čius ne­gai­lė­jo kri­ti­kos anks­ tes­nei val­džiai, ta­čiau kar­tu ža­dė­jo „po­zi­ty­vų dar­bų tęs­ti­nu­mą“. „Nors mū­sų Vy­riau­sy­bė yra nu­ si­sta­čiu­si ki­tus veik­los prio­ri­te­ tus nei anks­tes­nė, sie­kia­me ob­jek­ ty­viai pa­žvelg­ti į esa­mą si­tua­ci­ją, konst­ruk­ty­viai įver­tin­ti nu­veik­tus dar­bus ir iš­lai­ky­ti po­zi­ty­vų tęs­ti­ nu­mą tų dar­bų, ku­rie svar­būs Lie­ tu­vos atei­čiai“, – kal­bė­jo so­cial­de­ mok­ra­tų va­do­vas.

Anot jo, tę­siant pra­dė­tus dar­bus bus sie­kia­ma lai­ky­tis ra­cio­na­laus biu­dže­to tau­py­mo po­li­ti­kos, daug dė­me­sio skir­ti stra­te­gi­niams ener­ ge­ti­kos pro­jek­tams.

A.But­ke­vi­čiaus ma­ny­mu, kon­ ser­va­to­riams bū­nant val­džio­je ener­ge­ti­kos sri­tis bu­vo „pa­vers­ta po­li­ti­kos tar­nai­te“. „Ener­ge­ti­kos klau­si­mus spren­dė dip­lo­ma­tai, in­for­ma­ci­nių tech­no­ lo­gi­jų spe­cia­lis­tai, ki­lo­vat­va­lan­des skai­čia­vo par­ti­jų po­li­ti­nės ta­ry­bos ir poe­tai, o apie tie­ki­mo pa­ti­ki­mu­ mo už­tik­ri­ni­mą dis­ku­ta­vo pre­ky­ bi­nin­kai ir pia­nis­tai. Vi­si, kas tik no­ri, – iš­sky­rus ener­ge­ti­kus. To pa­da­ri­nys – per ket­ve­rius me­tus nie­kur ne­pa­sis­tū­mė­ta, su­griau­ta

bu­vu­si ener­ge­ti­kos ba­zė, pra­ras­tas lai­kas ir su­prie­šin­ta vi­suo­me­nė“, – kal­bė­jo A.But­ke­vi­čius. „Net ir struk­tū­riš­kai vi­sa Lie­tu­ vos ener­ge­ti­kos sis­te­ma bu­vo pa­ vers­ta vie­no po­li­ti­nio Vi­sa­gi­no pro­jek­to įkai­te“, – pri­dū­rė So­cial­ de­mok­ra­tų par­ti­jos ved­lys.

Ar­tū­ras Zuo­kas:

Jei­gu tu­rė­si­te kan­ di­da­tų, pra­šo­me pa­ skelb­ti, mes mie­lai juos ap­žiū­rė­si­me.

Po­li­ti­ka: nau­jas se­nas so­cial­de­mok­ra­tų va­do­vas A.But­ke­vi­čius ne­gai­lė­jo kri­ti­kos anks­tes­nei val­džiai, ta­čiau

Iš­var­di­jo pla­nus

Taip pat prem­je­ras pa­mi­nė­jo, kad jo va­do­vau­ja­mas Mi­nist­rų ka­bi­ne­ tas su­stab­dė anks­tes­nės Vy­riau­sy­ bės sau­lės elekt­ri­nių plėt­rą. Pa­sak A.But­ke­vi­čiaus, tai kas­met bū­tų pa­rei­ka­la­vę dau­giau kaip 500 mln. li­tų su­bsi­di­jų, ku­rios elekt­ros ener­ gi­ją bū­tų pa­bran­gi­nu­sios iki 5 cen­ tų už ki­lo­vat­va­lan­dę.

Anot prem­je­ro, dar šie­met vi­so­ se sa­vi­val­dy­bė­se pra­si­dės dau­gia­ bu­čių re­no­va­ci­ja pa­gal nau­ją­jį mo­ de­lį. Per pir­mą­jį eta­pą nu­ma­to­ma re­no­vuo­ti dau­giau kaip 800 dau­ gia­bu­čių na­mų.

A.But­ke­vi­čius dar kar­tą pa­brė­žė, kad jo va­do­vau­ja­ma Vy­riau­sy­bė pir­ miau­sia sieks už­tik­rin­ti eko­no­mi­kos au­gi­mą, di­din­ti užim­tu­mą, ma­žin­ti skur­dą ir so­cia­li­nę at­skir­tį.

Jis taip pat pa­reiš­kė, kad pri­si­ jun­gi­mas prie eu­ro zo­nos Lie­tu­ vai reikš­tų di­des­nį fi­nan­si­nį sta­ bi­lu­mą. „Šie­met pa­si­reng­si­me įsi­ves­ ti eu­rą, nes įsi­jun­gi­mas į bend­ros va­liu­tos zo­ną mums pir­miau­sia reikš­tų di­des­nį fi­nan­si­nį sta­bi­lu­ mą. Nors de fac­to eu­rą jau tu­ri­me, vi­sų eu­ro zo­nos pra­na­šu­mų, de­ja, ne­jau­čia­me“, – kal­bė­jo A.But­ke­vi­ čius ir pri­dū­rė, kad šiuo me­tu pa­ sko­los eu­rais Lie­tu­vo­je su­da­ro 70 pro­c. vi­sų iš­duo­tų pa­sko­lų, to­dėl kei­čiant li­tus į eu­rus kas­met pra­ ran­da­ma 100–120 mln. li­tų.

kar­tu ža­dė­jo „po­zi­ty­vų dar­bų tęs­ti­nu­mą“.

„Įsi­ve­dus eu­rą ir žmo­nės, ir vals­ ty­bė ga­lės sko­lin­tis ma­žes­nė­mis pa­lū­ka­no­mis, suin­ten­sy­vės in­ves­ ti­ci­jos. Mes tie­siog ne­ga­li­me at­ si­lik­ti nuo kai­my­nų ir pra­lai­mė­ti jiems ko­vos dėl in­ves­ti­ci­jų“, – tei­ gė Vy­riau­sy­bės va­do­vas.

Ra­gi­no ne­bi­jo­ti Pre­zi­den­tės

Į So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos su­va­ žia­vi­mą at­vy­ko Tvar­kos ir tei­sin­ gu­mo par­ti­jos pir­mi­nin­kas eu­ro­ par­la­men­ta­ras Ro­lan­das Pak­sas, Dar­bo par­ti­jos (lei­bo­ris­tų) pir­mi­ nin­kas Vy­tau­tas Gap­šys, Vil­niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas. Šis so­cial­de­mok­ra­tus pa­ra­gi­no ne­ bi­jo­ti priim­ti ra­cio­na­lių spren­di­mų ir juos gin­ti, net jei tam prieš­ta­rau­tų Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. „Pa­lin­kė­čiau, kad so­cial­de­mok­ ra­tai ne­sielg­tų ir ne­da­ry­tų taip, kaip el­gė­si kon­ser­va­to­rių Vy­riau­ sy­bė, ku­ri da­rė vis­ką, kad tik bū­ tų Ru­si­jai blo­giau. Siū­ly­čiau da­ry­ti prie­šin­gai – kad Lie­tu­vai bū­tų ge­ riau“, – kal­bė­jo sos­ti­nės me­ras. „No­riu pa­sa­ky­ti, kad jū­sų spren­ di­muo­se bū­tų kuo dau­giau ra­cio­ na­lu­mo. Ne­bi­jo­ki­te to ra­cio­na­lu­ mo gin­ti ir tu­rė­ti di­de­lės drą­sos įgy­ven­din­ti spren­di­mus, ku­rie bū­tų nau­din­gi Lie­tu­vos žmo­nėms, net jei tam prieš­ta­rau­tų Lie­tu­vos Res­pub­ li­kos Pre­zi­den­tė“, – pri­dū­rė jis.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Rin­ki­mai – vis dar ta­bu

Taip pat A.Zuo­kas dar kar­tą pa­ra­ gi­no ieš­ko­ti al­ter­na­ty­vaus kan­di­ da­to pre­zi­den­to rin­ki­muo­se. „Ki­tais me­tais bus pre­zi­den­to rin­ ki­mai. Be­veik prieš me­tus iš­kė­liau to­kią ini­cia­ty­vą – tu­rė­tu­me paieš­ ko­ti al­ter­na­ty­vų ir kon­ku­ren­tų, kad bū­tų kon­ku­ren­ci­ja pre­zi­den­to rin­ ki­muo­se. Jei­gu tu­rė­si­te kan­di­da­tų, pra­šo­me pa­skelb­ti, mes mie­lai juos ap­žiū­rė­si­me“, – sa­kė A.Zuo­kas.

Apie tai už­si­mi­nė ir So­cial­de­ mok­ra­tų par­ti­jos gar­bės pir­mi­nin­ kas Aloy­zas Sa­ka­las. Ta­čiau so­cial­ de­mok­ra­tai šių ra­gi­ni­mų neiš­gir­do ir bent jau vie­šai pre­zi­den­to rin­ ki­mų te­ma ne­bu­vo dis­ku­tuo­ja­ma.

Vie­toj to LSDP pra­dė­jo svars­ty­ti įves­ti tie­sio­gi­nius par­ti­jos pir­mi­ nin­ko rin­ki­mus, kaip tai da­ro opo­ zi­ci­jo­je esan­ti Tė­vy­nės są­jun­gaLie­tu­vos krikš­čio­nys de­mok­ra­tai.

Tie­sio­gi­nių par­ti­jos pir­mi­nin­ko ir jo pa­va­duo­to­jų rin­ki­mų idė­ją šeš­ ta­die­nį par­ti­jos su­va­žia­vi­me iš­kė­lė eu­ro­par­la­men­ta­ras Z.Bal­čy­tis. „Ma­nau, kad atė­jo lai­kas par­ti­ jos pir­mi­nin­ką rink­ti tie­sio­gi­niuo­se rin­ki­muo­se. Gal­būt ir kai ku­riuos par­ti­jos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jus.

Taip vi­si par­ti­jos na­riai bus įtrauk­ti į par­ti­jos va­do­vy­bės for­ma­vi­mą“, – sa­kė Z.Bal­čy­tis. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Seimo narys ir valdininkas įta­ria­mi smur­tu Mo­ti­nos die­nos iš­va­ka­rė­se net du ži­no­mi žmo­nės įta­ria­mi smur­ta­ vę šei­mo­je. Vie­nas jų – Sei­mo na­ rys Egi­di­jus Va­rei­kis (nuotr.), ki­tas – sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bės Eko­no­mi­ kos ir in­ves­ti­ci­jų de­par­ta­men­to di­ rek­to­rius Vy­tau­tas Gri­nius.

Re­mian­tis Po­li­ci­jos de­par­ta­men­ to pra­ne­ši­mu, Tė­vy­nės są­jun­gosLie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­jos na­rys E.Va­rei­kis Vil­niaus ra­jo­no Ben­do­rių kai­me, Ben­do­rė­lių alė­jo­je, esan­čiuo­se na­muo­se šeš­ta­ die­nį va­ka­re du kar­tus ran­ka žmo­ nai su­da­vė per vei­dą. Nu­ken­tė­ju­ sio­ji dėl vei­do su­mu­ši­mo gy­do­ma am­bu­la­to­riš­kai. Pa­sak po­li­ci­jos, at­vy­kę me­di­kai E.Va­rei­kį iš­ga­be­no

į Vil­niaus mies­to psi­chi­kos svei­ka­ tos cent­rą.

Sei­mo na­rio žmo­na Roz­vi­ta Va­ rei­kie­nė po­rta­lui lry­tas.lt sa­kė, kad to­kia si­tua­ci­ja su­si­klos­tė, nes vy­ras al­ko­ho­lio iš­gė­rė po tre­jų me­tų abs­ ti­nen­ci­jos. „Kai žmo­gus gy­do­si nuo al­ko­ ho­liz­mo ir iš­ge­ria, įvyks­ta tai, kas ir įvy­ko“, – tei­gė R.Va­rei­kie­nė ir pri­dū­rė, kad to­kiam žmo­gui rei­ kia pa­dė­ti.

Pats par­la­men­ta­ras 15min.lt pri­ si­pa­ži­no pui­kiai su­pran­tan­tis, kad jam al­ko­ho­lio rei­kia veng­ti vi­sai, ta­čiau tai pa­da­ry­ti nė­ra pa­pras­ta: „Rei­kia ne­ger­ti. Vis­kas la­bai pa­ pras­ta. Bet kar­tu tai la­bai sun­ku.

Taip jau at­si­ti­ko. Jei al­ko­ho­lio var­

to­ji daž­nai, sa­vo or­ga­niz­mo reak­ci­ ją ži­nai. O čia bu­vo la­bai ne­ti­kė­ta.

Pats kal­tas. Pa­ra­ga­vau.“ „Šiek tiek ap­si­mu­šėm. Tai la­bai ne­ma­lo­nu, aš la­bai gai­liuo­si. Esu kal­tas. Pui­kiai tai su­pran­tu. Pa­si­ tai­kė toks kar­tas. Tai bu­vo tik­rai ne­ty­čia, o po­li­ci­jai tai pa­si­ro­dė la­ bai įdo­mu“, – pri­dū­rė E.Va­rei­kis.

E.Va­rei­kis ir anks­čiau tu­rė­jo pro­ble­mų dėl al­ko­ho­lio. 2008 m. jis įkliu­vo vai­ruo­da­mas ne­blai­vus – E.Va­rei­kio krau­jy­je ras­ta 1,37 pro­mi­ lės al­ko­ho­lio. Be­je, Sei­me E.Va­rei­kis va­do­vau­ja par­la­men­ti­nei Mal­dos gru­pei ir nuo smur­to šei­mo­je siū­ lė gel­bė­tis lan­kant baž­ny­čią, gy­ve­ nant su­si­tuo­kus bei tra­di­ciš­kai pa­ si­skirs­tant pa­rei­gas šei­mo­je.

Por­ta­las del­fi .lt pra­ne­šė ir apie dar vie­ną ta­ria­mo smur­ta­vi­mo šei­ mo­je at­ve­jį. Nak­tį į sek­ma­die­nį dėl smur­to šei­mo­je ir pa­si­prie­ši­ni­mo pa­rei­gū­nams Vil­niaus areš­ti­nė­ je at­si­dū­rė sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bės Eko­no­mi­kos ir in­ves­ti­ci­jų de­par­ta­ men­to di­rek­to­rius V.Gri­nius. Tei­ gia­ma, kad bū­da­mas ne­blai­vus jis nak­tį smur­ta­vo prieš sa­vo su­tuok­ ti­nę. Į na­mus Vil­niu­je, Bokš­to gat­ vė­je, at­vy­kus iš­kvies­tiems pa­tru­ liams, de­par­ta­men­to di­rek­to­rius ne­va jė­ga ban­dė paauk­lė­ti ir pa­rei­ gū­nus. Tai­gi, dėl smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je ir pa­si­prie­ši­ni­mo po­li­ci­ jai V.Gri­nius už­da­ry­tas į Vil­niaus areš­ti­nę. „Klai­pė­dos“ inf.

Di­džiau­sia par­ti­ja LSDP pir­mi­nin­kas slap­tu bal­sa­vi­mu su­va­žia­vi­me ren­ka­mas kas dve­jus me­tus. Kaip nu­ro­do­ma LSDP sta­tu­ te, kan­di­da­tams į LSDP par­ti­jos pir­ mi­nin­kus bū­ti­nas tre­jų me­tų ne­ pert­rau­kia­mas par­ti­nis sta­žas.

LSDP pir­mi­nin­ku pir­mą kar­tą A.But­ ke­vi­čius bu­vo iš­rink­tas 2009 m., 2011 m. bu­vo per­rink­tas dar vie­nai dve­jų me­tų ka­den­ci­jai. Prieš dve­jus me­tus A.But­ke­vi­čius par­ti­jos va­ do­vo rin­ki­muo­se ir­gi ne­tu­rė­jo rim­ tų var­žo­vų, tą­kart už jį sa­vo bal­sus LSDP su­va­žia­vi­me ati­da­vė 541 par­ti­ jos na­rys iš 589. 45 su­va­žia­vi­mo da­ ly­viai bu­vo prieš.

Prieš dve­jus me­tus kan­di­da­tais į par­ ti­jos va­do­vus taip pat bu­vo iš­kel­ti eu­ ro­par­la­men­ta­rai Z.Bal­čy­tis bei Vi­li­ja Blin­ke­vi­čiū­tė ir Sei­mo na­rys Juo­zas Ole­kas, ta­čiau jie pra­ne­šė at­si­sa­kan­ tys siek­ti par­ti­jos va­do­vo po­sto.

2012 m. Sei­mo rin­ki­muo­se so­cial­de­ mok­ra­tai iš­ko­vo­jo dau­giau­sia – 40 – man­da­tų ir su­bū­rė val­dan­čią­ją cent­ ro kai­rės koa­li­ci­ją su Dar­bo, Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jo­mis bei Lie­tu­ vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja.

Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­ mis, Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ ti­ja ša­ly­je yra di­džiau­sia, ji tu­ri 17 972 na­rius.

6

pirmadienis, gegužės 6, 2013

nuomonės

Sei­mo na­rei – ap­kal­ta?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ko­dėl nu­si­sku­to A.Ja­ge­la­vi­čiū­tė?

karštas telefonas telefonas@kl.lt

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Pa­dė­ka už su­pra­tin­gu­mą

S

ei­mo na­rei Ne­rin­gai Venc­kie­nei be­veik mė­ne­sį ne­si­ro­dant par­la­men­te, vis gar­siau im­ta kal­bė­ti, kad jai rei­kia pra­dė­ti ap­kal­tos pro­ce­są ir atim­ti man­da­tą. Esą bu­vęs Sei­mo na­rys Li­nas Ka­ra­lius per ap­kal­tą iš par­la­men­to bu­vo pa­ša­lin­tas už tai, kad pra­lei­do aš­tuo­nis po­sė­džius, o N.Venc­kie­nė jau vir­ši­jo šį ne­lan­ ko­mu­mo re­kor­dą. Ta­čiau ap­kal­tos prie­ši­nin­kai įsi­ti­ki­nę, jog nė­ra jo­kio tei­si­nio pa­grin­do pra­dė­ti šį pro­ ce­są. Ar dėl po­sė­džių ne­lan­ky­mo rei­kia su­reng­ti ap­kal­tą N.Venc­kie­nei?

Už

Prieš

Saulius Pocius

Ž

a­ve­sį vis dar tu­rin­ti kel­ti tau­tos da­ma A.Ja­ge­la­vi­čiū­tė nu­si­sku­ to pli­kai. Ko­k ia lai­mė. Tik­ras kul­tū­ri­nis Na­ga­sa­kis, „bubb­le­ gum“ per­for­man­sas, – iš­kart ma­ty­ti, kad esa­me Eu­ro­pos cent­ras. Ir vi­sai ne­svar­ bu, kad čia drie­kia­si įky­riai il­gos šak­nia­ vai­sių lys­vės. Ma­dam juk pa­siau­ko­jo nu­ skriaus­toms ir vargs­tan­čioms šei­moms, – pa­si­ža­dė­jo, kad nu­si­rėš sa­vo skiau­te­rę, jei TV žiū­ro­vai at­gai­vos ieš­kan­tiems tė­ vy­nai­niams su­mes 230 tūkst. li­tų. Su­rin­ ko ir skiau­te­rei – „am­ba“. Va koks šiuo­lai­ki­ nis pa­siau­ko­ji­mo kū­ri­nys, tu­rin­tis įkvėp­ ti tau­tą ge­ru­mo žyg­dar­biams. Šiuo įvy­kiu ypač džiau­gė­si tau­ti­niais tre­ nin­gais pa­si­puo­šęs kai­my­nas, mėgs­tan­

Tai tik­ras kul­tū­ri­nis Na­ga­sa­kis, „bubb­le­ gum“ per­for­man­sas, – iš­kart ma­ty­ti, kad esa­ me Eu­ro­pos cent­ras. tis ro­dy­tis vie­šu­mo­je vi­sai be ko­ji­nių, bet su ci­ga­re­te žan­di­kau­liuo­se. So­viet­me­čiu jis at­gai­vą bur­da­vo iš tri­lit­ri­nio alaus „slo­ vi­ko“, o da­bar ga­luo­ja­si lit­ro „bam­ba­liais“, nes di­des­nes tal­pas ap­dai­riai už­drau­dė A.Ma­tu­las. Tai­g i žmo­g us šiuo me­tu gy­ ve­na pa­gal Ma­tu­lą. To­kios tai­syk­lės Eu­ ro­pos cent­re.

Vis dėl­to tos ap­si­sku­ti­mo TV apei­gos kai­ my­no pus­gal­vy­je su­fer­men­ta­vo vil­tį, kad ir jo ge­ro­vę aukš­tyn kils­te­lės A.Ja­ge­la­vi­ čiū­tės in­ka­suo­ti tau­tos pi­ni­gai.

Tad nuo šiol vy­ras lau­kia, ka­da ba­ra­ku­ di­n ių veis­lės pa­der­mė pa­bels į du­r is ir įteiks auk­so puo­dą. Juk sve­t i­mo skaus­ mo ne­bū­na.

Dar vie­na įsi­me­nan­ti ži­nia – po­nai, su­si­ rin­kę į ap­vy­tu­sios ly­t ies sti­l is­to šam­pa­ ni­nį šou, uos­tė kva­pus. Ne vie­nas ki­to, o nau­jų kve­pa­lų, ku­riais, sku­du­rė­lių Mi­ne­ do su­pra­ti­mu, tu­rė­tų iš to­lo at­si­duo­ti eli­ tas. Šia­me ap­siuos­ty­me kaž­kas pa­no­ro blyks­te­lė­t i aris­tok­ra­t iš­k u­mu, to­dėl ėmė pais­t y­t i, kad pa­na­š aus kva­po bū­ta tik Ver­sa­lio rū­muo­se.

Ta­čiau, mie­li po­nai, čia jus ir ap­mo­vė. Iš tie­sų Ver­sa­lio rū­muo­se net ne­bu­vo iš­vie­ čių, to­dėl šla­pa­lus iš nak­ti­puo­džių lie­da­ vo tie­siai pro lan­g us. Dėl šios su­bti­l ios prie­žas­ties aukš­tuo­me­nei tar­nai įteik­da­ vo spe­cia­lius skė­čius, ku­riais bu­vo sau­ go­ma­si nuo vė­jų blaš­ko­mo bio­lo­gi­nio tu­ ri­nio. Tai­gi kva­pai Ver­sa­lio rū­muo­se tik­ rai bu­vo vi­sai ne tie, ku­riais siū­lė kvė­puo­ ti ma­dos ste­reo­ti­pų iš­pe­rė­tas sti­lis­tas. Na, bet čia, pas mus, vis­kas įgy­ja ki­tą pra­smę.

Nes to­kios tai­syk­lės Eu­ro­pos cent­re.

Ma­no duk­ra stu­den­tė pa­vė­la­vo į Vil­ nių iš­vyks­tan­tį au­to­bu­są. Klai­pė­dos sto­ty­je sto­vė­jo ki­tas į sos­ti­nę va­žiuo­ jan­tis au­to­bu­sas, jo vai­ruo­to­jas su­ si­sie­kė su jau iš­vy­ku­siu ko­le­ga. Tas pa­ža­dė­jo stab­te­lė­ti ir pa­lauk­ti, mes ne­tru­kus au­to­bu­są pri­si­vi­jo­me ma­ši­ na. Ma­no duk­ra dar no­rė­jo su­mo­kė­ti už tuos ne­pa­to­gu­mus, bet vai­ruo­to­ jas pi­ni­gų neė­mė. No­rė­čiau la­bai pa­ dė­ko­ti už su­pra­tin­gu­mą ir rū­pes­tį.

Lai­ma

Li­ko­me kvai­lio vie­to­je

Va­len­ti­nas Stun­dys, Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas: – Jei Sei­me pra­si­dė­tų ini­cia­ty­va N.Venc­kie­nei su­reng­ ti ap­kal­tą, ją tik­rai pa­lai­ky­čiau. Aki­vaiz­du, jog par­la­ men­ta­rė ne­pai­so sa­vo kaip Sei­mo na­rės pa­rei­gų. Žiū­ rint į sei­mų pa­tir­tį, to­kių pre­ce­den­tų, kai Sei­mo na­riui ren­gia­ma ap­kal­ta dėl po­sė­džių ne­lan­ky­mo, jau yra bu­ vę. Pir­miau­sia kal­bu apie L.Ka­ra­lių. Jo at­ve­ju Kons­ ti­tu­ci­nio Teis­mo iš­va­dos pa­grin­di­nis ar­gu­men­tas ir bu­vo, kad Kons­ti­tu­ci­ją par­la­men­ta­ras pa­žei­dė bei prie­sai­ką su­lau­žė dėl to, kad dar­bo me­tu ato­sto­ga­vo ir ne­lan­kė po­sė­džių. N.Venc­kie­nės at­ve­ju tu­ri­me to­ kią pa­čią si­tua­ci­ją – ji Sei­me ne­si­ro­do jau nuo ba­lan­ džio 9 die­nos. Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas la­bai aiš­kiai yra pa­sa­kęs, kad Sei­mo na­rio veik­la yra ne­pert­rau­kia­ma, jis pri­va­lo da­ly­vau­ti ple­na­ri­niuo­se, ko­mi­te­tų, ko­mi­si­ jų, ku­rių na­rys yra, po­sė­džiuo­se. N.Venc­kie­nė jo­kia­ me po­sė­dy­je be­veik vi­są ba­lan­dį ne­da­ly­va­vo. Ana­lo­gi­ja su L.Ka­ra­liu­mi leis­tų teig­ti, kad N.Venc­kie­nė su­lau­ žė duo­tą Sei­mo na­rės prie­sai­ką. Ta­čiau tai pa­tvir­tin­ti tu­rė­tų Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas, be ku­rio iš­va­dų ap­kal­ta neį­ma­no­ma. Tai ir lei­džia iš­veng­ti ma­ni­pu­lia­ci­jų, jog kas nors politikuo­ja.

Au­re­li­ja Stan­ci­kie­nė, Sei­mo na­rė, frak­ci­jos „Drą­ sos ke­lias“ se­niū­no pa­va­duo­to­ja: – Aš ap­skri­tai esu prieš ap­kal­tos pro­ce­są Sei­me, iš­sky­ rus tuos at­ve­jus, kai tai su­si­ję su aiš­kia nu­si­kals­ta­ma vei­ka, jau įro­dy­ta teis­muo­se. Ne Sei­mo na­riai, ku­rie vie­ nas ki­tam yra kon­ku­ren­tai ir pa­si­ry­žę bet ka­da per­kąs­ti gerk­les, tu­ri spręs­ti apie sa­vo ko­le­gas. Yra rin­kė­jai, ir jie tu­ri nu­spręs­ti, ar po­li­ti­kas ver­tas bū­ti Sei­me. Gal tuos žmo­nes, ku­rie bal­sa­vo už N.Venc­kie­nę, ten­ki­na tai, kad ji da­bar gal­būt kaž­kur už­sie­ny­je yra. Praė­ju­sią ka­den­ci­ ją Sei­me bu­vo ini­ci­juo­ta įsta­ty­mo pa­tai­sa, kad vien­man­ da­tė­se apy­gar­do­se iš­rink­tus po­li­ti­kus, jei jų veik­la ne­ ten­ki­na, rin­kė­jai ga­li at­šauk­ti. Ta­čiau ta pa­tai­sa Sei­me ne­praė­jo, nes yra ne­pa­ran­ki. Kal­bant apie N.Venc­kie­ nę, ne­ma­tau jo­kio tei­si­nio pa­grin­do jai pra­dė­ti ap­kal­tos pro­ce­są. Mes juk nie­kas nie­ko ne­ži­no­me. Nė­ra pa­grįs­ tos in­for­ma­ci­jos, o tik gan­dai apie jos bu­vi­mo vie­tą. Tai, kad ji pra­lei­do daug po­sė­džių, jo­kia nau­jie­na Sei­me. Ke­ li par­la­men­ta­rai praė­ju­sią ka­den­ci­ją yra pra­lei­dę žy­miai dau­giau po­sė­džių ir nie­kas jiems jo­kių ap­kal­tų ne­ren­gė.

Esu tik­ra, kad jei N.Venc­kie­nė iš­va­žia­vo į už­sie­nį, tai tik dėl tei­sin­ges­nio tarp­tau­ti­nio teis­mo, nes čia ji jau pra­ ra­do bet ko­kią vil­tį pa­siek­ti tei­sin­gu­mą.

Atgarsiai

Aikš­te­lė­se vai­kams gre­sia pa­vo­jus V.Spu­ry­tė. „Vai­kams – spąs­tai kie­me“, „Klai­pė­da“, 2013 05 02.

O aš džiau­giuo­si na­mo, ku­ria­me gy­ve­na­me, bend­ruo­me­ne. Prieš 6 me­tus tė­vai, ku­rie au­gi­na vai­ku­ čius, su­si­dė­jo­me po su­me­lę ir pa­si­ sta­tė­me su­py­nių, smė­lio dė­žę. Pa­ tys tė­ve­liai ce­men­ta­vo, o da­bar ir pri­žiū­ri. Pjau­na­me žo­lę, so­di­na­me gė­les ir esa­me lai­min­gi. Ne­rei­kia ug­dy­ti bend­ruo­me­niš­ku­mo dirb­ ti­nai, kai jis jau yra.

J.

*** Ar tie val­di­nin­kai už­sie­ny­je nė­ra bu­ vę ir ne­ma­tė, ko­kios aikš­te­lės tu­ri bū­ti. Pats gy­ve­nu Ang­li­joj, tai ten vi­ sų pir­ma aikš­te­lės yra ap­tver­tos tvo­ ra, grin­di­nys yra minkš­to pa­grin­do – iš gu­mos, tai­gi po teš­ly­nus ne­rei­kia brai­dy­ti ir nu­kri­tęs vai­kas ne­su­si­ ža­los ant ko­kio nors ak­mens. Sū­py­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

a.v.

*** Pa­si­bai­sė­jau, kaip vai­kų aikš­te­lės įren­gi­niai bu­vo sta­to­mi prie Tai­kos pr. 45 na­mo. Tie­siog be jo­kio įtvir­ ti­ni­mo su­smaigs­tė juos į že­mę, že­ mės ga­ba­lais iš šo­nų pri­spau­dė, ir su­pki­tės. O kur mi­ni­ma­lus sau­gu­ mas? Iš­leis­ti to­kie pi­ni­gai. Tai pa­ sa­ky­kit, ko­dėl, kai kaž­kas pik­ti­na­si blo­gai at­lik­tais dar­bais, jūs, ko­ men­ta­to­riai, esa­te ne­pa­ten­kin­ti?

O dėl ko džiaug­tis, gal dėl ar­tė­jan­ čių ne­lai­mių? O po­niai iš sa­vi­val­dy­ bės taip ir no­rė­tų­si pa­sa­ky­ti, kad ce­

Si­bi­lė

*** Klai­pė­da, ko ge­ro, vie­nas toks iš­ skir­ti­nis mies­tas, ku­ria­me vai­kams nė­ra ką veik­ti. Jei­gu ir pa­sta­to­mi ko­kie nors įren­gi­niai, tai jie ne­pri­ žiū­ri­mi ir vai­kai var­gu ar ga­li jais nau­do­tis. Nes gi ne­lei­si vai­ko į to­ kią aikš­te­lę, kur gre­sia pa­vo­jus su­ si­žeis­ti. Kiek lais­vo plo­to pie­ti­nė­ je mies­to da­ly­je, bet jis dir­vo­nuo­ja, net žo­lė ne­pjau­na­ma. O mes, ma­ mos, išė­ju­sios pa­si­vaikš­čio­ti su vai­kais ve­ži­mė­liuo­se, ne­tu­ri­me kur pri­sės­ti. Ma­no­me, kad tie spe­cia­lis­ tai, ku­rie yra at­sa­kin­gi už inf­rast­ ruk­tū­rą, neat­lie­ka sa­vo dar­bo.

En­ri­ka Portalo kl.lt skaitytojų komentarai

Rum­piš­kės g. gy­ven­to­jai

Pra­džiu­gi­no ki­nų kon­cer­tas

Vis­ką me­tu­si, su­si­ruo­šiau pa­žiū­rė­ti Ki­ ni­jos neį­ga­lių­jų me­no tru­pės pa­si­ro­dy­ mo. To­kia pa­lai­ma sie­lai. Dai­na­vo, gro­ jo ne­re­giai, šo­ko kur­tie­ji, nuo­sta­bus ren­gi­nys. Gro­jo ir džia­zą, ir liau­diš­ką mu­zi­ką, ma­lo­nu bu­vo, kai iš­gir­do­me lie­tu­viš­kai dai­nuo­jant, ki­nai pa­gro­jo ir „Tris mi­li­jo­nus“. Sa­lė džiū­ga­vo, ge­ra nuo­tai­ka, pa­si­ju­to­me lai­min­gi.

Ire­na

Ap­lei­do tven­ki­nį

Daž­nai ei­na­me pa­si­vaikš­čio­ti į Drau­ gys­tės par­ką, ten tven­ki­niai iš­va­ly­ti, iš­gi­lin­ti, gra­žu pa­žiū­rė­ti. O pas mus treč­da­lis Žar­dės tven­ki­nio ap­žė­lęs mel­dais, suo­liu­kai su­lau­žy­ti, be len­ tų. Pa­me­nu, jį gal prieš tre­jus me­tus bu­vo pra­dė­ję tvar­ky­ti, iš­kir­to krū­ mus, kran­tus pa­ly­gi­no, kai kur iš­klo­ jo trin­ke­lė­mis, bet tven­ki­nio neiš­va­lė, va­sa­rą nei van­dens, nei paukš­čių ne­ ma­ty­ti. To­kį gam­tos kam­pe­lį nu­nio­ ko­jo. Kur din­go tam skir­ti pi­ni­gai?

Al­gir­das

Vai­kų tu­ri bū­ti daug

Esu užau­gu­si dau­gia­vai­kė­je šei­mo­ je, mū­sų bu­vo 7 bro­liai ir 7 se­se­rys.

Tė­vai – la­bai rū­pes­tin­gi, ma­ma bu­vo auk­sa­ran­kė, gra­žiai vai­kus pri­žiū­rė­jo, ska­niai ga­mi­no. Bu­vo pui­ku gy­ven­ti.

Mo­ti­nos die­nos pro­ga no­riu pa­sa­ky­ ti, kad šei­mo­se tu­ri bū­ti daug vai­kų.

Grau­du klau­sy­ti, kai da­bar gir­džiu, kad žmo­nės ne­no­ri jų gim­dy­ti.

Ire­na

Ne­man­da­giai kal­ba

Pas­te­bė­jau, kad Klai­pė­do­je pa­skam­bi­ nus į bet ko­kią įstai­gą, ypač val­diš­ką, te­le­fo­nu at­si­lie­pia­ma la­bai ne­man­ da­giai. Tie žmo­nės, ku­rie sė­di ir at­ sa­ki­nė­ja te­le­fo­nais, pa­tei­kia ne­tiks­lią in­for­ma­ci­ją. Jei ten­ka skam­bin­ti į Vil­ nių, ten kal­ba­si kur kas man­da­giau.

Ja­ni­na Pa­ren­gė As­ta Dy­ko­vie­nė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

nės to­kios tvir­tos, kad ir la­bai no­rė­ da­mas ne­su­lau­žy­si. Vis­kas dėl vai­kų sau­go­mo ir pa­to­gu­mo. Pas mus su­si­ da­ro įspū­dis, kad dar dir­ba­ma se­no­ vi­niais so­vie­ti­niais me­to­dais.

men­tą pirk­ti ne mū­sų, o jū­sų, po­nai, pa­rei­ga – su­gal­vo­tiems pi­ni­gų plo­ vi­mams pri­deng­ti.

Mes, Rum­piš­kės g. 2 ir 2A gy­ven­to­jai, esa­me pa­si­pik­ti­nę. Kai mū­sų na­mus pri­sky­rė mies­to cent­rui, au­to­mo­bi­lių sta­ty­mą kie­muo­se ap­mo­kes­ti­no. Vi­ si gy­ven­to­jai iš­siė­mė lei­di­mus, ta­čiau mū­sų kie­me sta­to kas no­ri, dau­gu­ma ma­ši­nų jo­kių lei­di­mų ne­tu­ri. Va­di­na­ si, tie, ku­rie pir­ko lei­di­mus au­to­mo­ bi­liams, yra kvai­liai, o tie, ku­rie sta­ to­si vel­tui, – gud­ruo­liai.

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmadienis, gegužės 6, 2013

pasaulis Nei­gia ­ kal­ti­ni­mus

Pa­va­sa­ri­nis puo­li­mas

Smur­to ­ pro­trū­kis

Įta­kin­gas bri­tų Kon­ser­va­to­ rių par­ti­jos po­li­ti­kas Ni­ge­ las Evan­sas tvir­ti­na, kad jam me­ta­mi kal­ti­ni­mai iš­ža­gi­ni­ mu ir sek­sua­li­niu už­puo­li­mu yra vi­siš­kai ne­tei­sin­gi. 55 me­ tų N.Evan­sas šeš­ta­die­nį bu­vo areš­tuo­tas ir ap­klaus­tas dėl ly­ti­nių nu­si­kal­ti­mų, ne­va įvyk­ dy­tų nuo 2009 m. lie­pos.

Af­ga­nis­ta­no pie­tuo­se spro­ gus bom­bai žu­vo pen­ki Jung­ ti­nių Vals­ti­jų ka­riai. Apie tai šeš­ta­die­nį pra­ne­šė JAV gink­ luo­tų­jų pa­jė­gų at­sto­vas.

Praė­ju­sį sek­ma­die­nį ta­li­bai pa­skel­bė pa­va­sa­ri­nių puo­li­ mų pra­džią ir ža­dė­jo ata­kuo­ ti už­sie­nio ka­ri­nes ba­zes bei dip­lo­ma­ti­nius ob­jek­tus.

Ma­žiau­siai 20 žmo­nių penk­ta­ die­nį žu­vo cent­ri­nės Ni­ge­ri­jos Ta­ra­bos vals­ti­jo­je per krikš­čio­ nių ir mu­sul­mo­nų su­si­rė­mi­ mus, po ku­rių bu­vo įves­ta vi­ są pa­rą ga­lio­jan­ti ko­men­dan­ to va­lan­da. Smur­tas pra­si­dė­jo ta­da, kai per mu­sul­mo­nų ra­jo­ ną ėjo krikš­čio­niš­kos lai­do­tu­ vių pro­ce­si­jos da­ly­viai.

Pa­va­sa­rio žy­gis į lais­vę Tūks­tan­čiai mask­vie­čių va­kar da­ly­va­vo pro­tes­to prieš Vla­di­mi­ ro Pu­ti­no su­grį­ži­mą į Krem­lių me­ ti­nių de­monst­ra­ci­jo­je „Pa­va­sa­rio žy­gis už lais­vę“.

Įs­pū­dis: liu­di­nin­kai pa­sa­ko­jo, kad Iz­rae­lio rei­dai prieš Si­ri­jos ka­ri­nį ob­jek­tą juo­dą dan­gų nu­da­žė rau­do­nai.

Iz­rae­lis smo­gė Si­ri­jai

„Reu­ters“ nuo­tr.

Iz­rae­lis praė­ju­sį sa­vait­ga­lį ra­ke­to­mis ap­šau­dė Džam­ra­jos moks­li­nių ty­ri­mų cent­rą Da­mas­ke.

Ant­ra ata­ka

„Iz­rae­lio ata­ka sie­kia­ma at­lais­vin­ ti kil­pą ap­link te­ro­ris­tus ry­ti­nė­ je Gu­to­je (re­gio­ne ne­to­li Da­mas­ko – red. pa­st.)“, – nu­ro­dė Si­ri­jos te­ le­vi­zi­ja.

Jei­gu pra­ne­ši­mai bus pa­tvir­tin­ ti, tai bus ant­ra praė­ju­sios sa­vai­ tės Iz­rae­lio ata­ka Si­ri­jos at­žvil­giu.

JAV ži­niask­lai­da pra­ne­šė, kad vė­lai ket­vir­ta­die­nį ir penk­ta­die­nio nak­ tį Iz­rae­lis bom­bar­da­vo gink­lų siun­ tą ko­vo­to­jų gru­puo­tei „Hez­bol­lah“ gre­ti­ma­i esančiame Li­ba­ne, bet žy­ dų vals­ty­bė at­si­sa­kė pa­tvir­tin­ti ar pa­neig­ti šią in­for­ma­ci­ją.

Dip­lo­ma­ti­nis šal­ti­nis sa­kė, kad per ope­ra­ ci­ją bu­vo su­nai­kin­tos ra­ke­tos „žemė–oras“, ku­rias ne­se­niai pri­ sta­tė Ru­si­ja.

Dip­lo­ma­ti­nis šal­ti­nis Li­ba­ne nau­jie­nų agen­tū­rai AFP sa­kė, kad per tą ope­ra­ci­ją bu­vo su­nai­kin­tos ra­ke­tos „žemė–oras“, ku­rias ne­ se­niai pri­sta­tė Ru­si­ja ir ku­rios bu­ vo sau­go­mos Da­mas­ko oro uos­te.

Iz­rae­lis ne­tie­sio­giai pa­tvir­ti­no, kad sau­sio pa­bai­go­je su­ren­gė ant­ skry­dį prieš Si­ri­ją, o šios ša­lies pre­

zi­den­tas Bas­ha­ras al As­sa­das kal­ ti­no žy­dų vals­ty­bę ban­dy­mu dar la­biau des­ta­bi­li­zuo­ti pi­lie­ti­nio ka­ ro dras­ko­mą jo ša­lį.

Per tą ant­skry­dį bu­vo tai­ko­ma­si į ra­ke­tas „žemė–oras“ ir į gre­ti­mą ka­ri­nį komp­lek­są, ku­ria­me, kaip ma­no­ma, bu­vo lai­ko­mi che­mi­niai agen­tai. Tai tuo me­tu sa­kė vie­nas JAV pa­rei­gū­nas. „Že­mės dre­bė­ji­mas“

Liu­di­nin­kai pa­sa­ko­jo, kad Iz­rae­lio rei­dai prieš Si­ri­jos ka­ri­nį ob­jek­tą nu­trau­kė nak­ties ty­lą, dre­bi­no že­ mę ir juo­dą dan­gų nu­da­žė rau­do­ nai. „Tai bu­vo kaip že­mės dre­bė­ji­ mas, dan­gus bu­vo gel­to­nas ir rau­ do­nas“, – pa­sa­ko­jo 72 me­tų Naj­wa, Da­mas­ko Du­ma­ro ra­jo­no, esan­čio maž­daug už 6 km nuo rei­dų vie­tos, gy­ven­to­ja. „Spro­gi­mai tę­sė­si maž­daug ke­ tu­rias va­lan­das, jie bu­vo ne­pap­ras­ tai ga­lin­gi“, – sa­kė mo­te­ris ir pri­ dū­rė, kad jie bu­vo gir­di­mi to­li nuo ata­kos vie­tos.

Vals­ty­bi­nė ži­niask­lai­da pra­ne­ šė, kad bu­vo smog­ta ka­riš­kių ty­ri­ mų cent­rui Džam­ra­jo­je Ry­tų Gu­tos re­gio­ne, esan­čia­me tarp sos­ti­nės ir Li­ba­no.

Vaiz­do me­džia­go­je, ku­ri bu­vo pa­skelb­ta „You­Tu­be“, ma­ty­ti ra­ ke­tos, nu­švie­čian­čios de­be­sis virš Ka­si­jū­no kal­no.

60 me­tų mo­ky­to­jas Bas­sa­mas, ku­ris taip pat gy­ve­na Du­ma­re, sa­ kė, kad spro­gi­mai pra­si­dė­jo va­ kar maž­daug 3 val. ry­to (ir Lie­tu­ vos lai­ku). „Mus pa­ža­di­no di­džiu­lis spro­gi­ mas. Dre­bė­jo vi­sas pa­sta­tas. Pas­kui bu­vo vir­ti­nė spro­gi­mų, ku­rie tru­ko pus­va­lan­dį ir ne­lei­do mums mie­ go­ti“, – pa­sa­ko­jo jis. „Nie­ka­da ne­bu­vau pa­ty­ru­si to­ kio siau­bo. Gir­dė­jo­me tik­rai gar­ sius spro­gi­mus. Jau­tė­mės taip, tar­ si bom­bar­duo­jant tai­ko­ma­si į mū­sų na­mą“, – sa­kė ki­ta Du­ma­ro gy­ven­ to­ja, 50-me­tė Sal­wa.

Per tą be­veik prieš me­tus įvy­ku­ sį pro­tes­tą de­šim­čių tūks­tan­čių žmo­nių mi­nią vai­kė gu­mi­nė­mis laz­do­mis gink­luo­tos Vi­daus rei­ ka­lų mi­nis­te­ri­jos pa­jė­gos, bu­vo su­lai­ky­ta dau­giau kaip 400 as­ me­nų.

Pro­tes­tas vy­ko V.Pu­ti­no pri­ saik­di­ni­mo ge­gu­žės 7-ąją iš­va­ ka­rė­se; de­šim­tys de­monst­ran­tų ir ke­li po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai po su­ si­rė­mi­mų at­si­dū­rė li­go­ni­nė­se.

Praė­jus me­tams, su­lai­ky­ti te­bė­ ra dau­giau kaip du tu­zi­nai žmo­ nių, jiems gre­sia ne vie­ni me­tai ka­lė­ji­mo už vie­šo­sios tvar­kos pa­ žei­di­mus. Ke­li jau bu­vo nu­teis­ ti ka­lė­ti.

Pro­tes­tų ju­dė­ji­mas da­bar silp­ nes­nis nei 2011–2012 m. žie­mą, kai sa­vo pi­ką bu­vo pa­sie­kęs ne­ pa­si­ten­ki­ni­mas 2011-ųjų gruo­ džio par­la­men­to rin­ki­mais, ku­rie bu­vo lai­ko­mi ša­liš­kais, ir V.Pu­ ti­no spren­di­mu grįž­ti į Krem­lių po dvie­jų anks­tes­nių ka­den­ci­jų 2000–2008 m.

Da­bar ak­ty­vis­tai ne­la­bai ga­li su­tar­ti, kaip reik­tų veik­ti to­liau, taip pat – su­de­rin­ti sa­vo pa­žiū­ rų, ku­rios yra pa­čios įvai­riau­sios, pra­de­dant kraš­tu­ti­nė­mis kai­rio­ sio­mis, kai kam ne­tgi at­vi­rai pri­ ta­riant ve­lio­niui so­vie­tų dik­ta­ to­riui Jo­si­fui Sta­li­nui, ir bai­giant pa­ra­ma va­ka­rie­tiš­ko sti­liaus de­ mok­ra­ti­jai.

Toks su­si­skal­dy­mas ypač ap­ mau­džiai at­si­sklei­dė, kai opo­zi­ ci­jos ly­de­riai ne­su­ge­bė­jo su­si­tar­

ti dėl pro­tes­tų pir­mų­jų me­ti­nių pa­mi­nė­ji­mo da­tos.

Ma­žes­nė gru­pė me­ti­nes mi­nė­ jo va­kar ir sa­kė, kad dau­gu­ma jos ša­li­nin­kų pa­pras­to­mis sa­vai­tės die­no­mis dir­ba.

Ta­čiau daug di­des­nė gru­pė, ku­ riai pri­klau­so to­kios opo­zi­ci­jos fi­ gū­ros kaip ko­vo­to­jas su ko­rup­ci­ ja Alek­se­jus Na­val­nas ir ra­šy­to­jas Bo­ri­sas Aku­ni­nas, mi­tin­gą Mask­ vo­je pla­nuo­ja šian­dien, praė­jus ly­giai me­tams nuo pro­tes­to.

Į abu mi­tin­gus tu­ri su­si­rink­ti daug žmo­ nių, nes ša­ly­je di­dė­ ja pa­si­pik­ti­ni­mas dėl ki­to­kios nuo­mo­ nės slo­pi­ni­mo.

Tie, ku­rie atė­jo va­kar, rin­ko­si prie so­vie­tų re­vo­liu­ci­jos ly­de­rio Vla­di­mi­ro Le­ni­no sta­tu­los Mask­ vos cent­re 16 val. (15 val. Lie­tu­ vos lai­ku). Or­ga­ni­za­to­riai ti­kė­jo­si maž­daug 10 tūkst. da­ly­vių.

Iš ten de­monst­ran­tai žy­gia­vo į Bo­lot­na­jos aikš­tę prie­šais Krem­ lių, kur vyks ir šian­die­nos mi­tin­ gas.

Ste­bė­to­jai sa­ko, kad į abu mi­ tin­gus tu­ri su­si­rink­ti daug žmo­ nių, nes ša­ly­je di­dė­ja pa­si­pik­ ti­ni­mas dėl ki­to­kios nuo­mo­nės slo­pi­ni­mo.

Su 63,4 pro­c. bal­sų pa­siek­ ta V.Pu­ti­no per­ga­lė 2012 m. ko­vo pre­zi­den­to rin­ki­muo­se iš pra­džių at­ro­dė atė­mu­si iš opo­zi­ci­jos vi­są pa­si­ti­kė­ji­mą.

BNS inf.

Pa­si­ren­gęs ap­mo­ky­ti

Ira­nas pra­ne­šė, kad yra pa­si­ren­gęs pa­dė­ti „mo­ky­ti“ Si­ri­jos ar­mi­ją, jei­ gu Da­mas­kui rei­kia to­kios pa­gal­ bos. Taip sa­kė ira­nie­čių sau­su­mos pa­jė­gų va­das ge­ne­ro­las Ah­ma­das Re­za Pour­das­ta­nas. „Kaip mu­sul­mo­niš­ka ša­lis re­ mia­me Si­ri­ją ir jei­gu rei­kia mo­ky­ mo, mes jiems jį su­teik­si­me, bet nie­kaip ak­ty­viai ne­da­ly­vau­si­me ope­ra­ci­jo­se“, – sa­kė A.R.Pour­das­ ta­nas, ku­rį ci­ta­vo ofi­cia­li nau­jie­nų agen­tū­ra IR­NA. „Si­ri­jos ar­mi­ja per konf­lik­to su sio­nis­tų re­ži­mu (Iz­rae­liu – red. pa­st.) me­tus su­kau­pė pa­tir­ties, yra pa­jė­gi ap­si­gin­ti ir jai ne­rei­kia už­sie­nio pa­gal­bos“, – pri­dū­rė jis.

BNS inf.

Pro­tes­tas: daug di­des­nė gru­pė, ku­riai pri­klau­so to­kios opo­zi­ci­jos

fi­gū­ros kaip ko­vo­to­jas su ko­rup­ci­ja A.Na­val­nas, mi­tin­gą Mask­vo­je pla­nuo­ja šian­dien.

AFP nuo­tr.

8

pirmadienis, gegužės 6, 2013

sportas

Su „Sūduva“ – kovingos lygiosios Virginija Spurytė Lietuvos futbolo A lygos čempionato pirmosiose antrojo rato rungtynėse Klaipėdos „Atlantas“, Gargžduose sužaidęs lygiosiomis – 2:2, pasidalijo po tašką su Marijampolės „Sūduvos“ ekipa.

„Gaila, praradome du taškus“, – po varžybų liūdnai konstatavo abu įvarčius į svečių vartus įmušęs klaipėdietis Gediminas Kruša.

Pirmajame kėlinyje atrodė, kad „Atlantas“ gali prarasti ir visus tris taškus, – „Sūduva“ 29-ąją min. pirmavo 2:0.

22 min. įvartį po kampinio įmušė marijampoliečių legionierius Maximilianas Ugge. Po septynių minučių rezultatą padvigubino Valentinas Baranovskis.

42-ąją min. po tolimo smūgio intrigą varžybose grąžino G.Kruša.

Antrajame kėlinyje 57-ąją min. už žaidimą ranka baudos aikštelėje iš aikštės buvo išvarytas M.Ugge, o nuo 11 m žymės baudinį taikliai realizavo G.Kruša – 2:2.

Per likusį laiką „Atlantas“ akivaizdžiai turėjo iniciatyvą, sustiprino puolimą, tačiau perga-

lingo įvarčio nesugebėjo įmušti.

Klaipėdiečių vyriausiasis treneris Konstantinas Sarsanija itin nesisielojo: „Mūsų komandoje šiandien žaidė net keturi 18-19mečiai žaidėjai. Tokio pasitikėjimo jaunais futbolininkais nėra nė vienoje Lietuvos komandoje. Nepaisant to, mes turėjome iniciatyvą, valdėme žaidimą. Jei būtume pirmieji išnaudoję turėtas progas – būtų kitoks rezultatas. Na, nepavyko laimėti. Tai yra futbolas, sportas.“ Rytoj „Atlantas“ Gargžduose 20 val. žais su Vilniaus „Žalgiriu“.

Sirgaliai laukia šios principinės dvikovos, nes klaipėdiečiai dega noru vilniečiams atkeršyti už pralaimėjimą Lietuvos futbolo taurės pusfinalyje.

10-ajame ture užfiksuota ir daugiau netikėtumų. Paskutinėje vietoje buvęs Tauragės „Tauras“ Pakruojyje 3:2 įveikė „Kruoją“, dar didesnė staigmena užfiksuota Šiauliuose. Saulės miesto futbolininkai savų žiūrovų akivaizdoje net 1:4 nusileido vos 4 taškus turėjusiai Gargždų „Bangai“.

Vakar Panevėžyje dar žaidė „Ekranas“ ir Alytaus „Dainava“.

Uolumas: iki pertraukos abiejų ekipų žaidėjams retai pavykdavo rasti spragų varžovų gynyboje.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Žingsnis į ketvirtą aukštumą Triskart šalies čempionai „Dragūno“ rankininkai, pirmosiose finalo varžybose namuose 24:17 įveikę Alytaus „AlmeidosStronglaso“ ekipą, parodė, jog yra nusiteikę apginti Lietuvos čempionų titulą.

Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt

Lygiosios: „Atlanto“ futbolininkai (geltoni marškinėliai) namuose nesu-

gebėjo įveikti daugkartinių čempionato prizininkų – „Sūduvos“ žaidėjų.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Rungtynes aktyviau pradėjo ir pirmieji įvarčius pelnė Klaipėdos rankininkai, tačiau netrukus svečiai iš Alytaus išlygino rezultatą.

Varžybų pradžioje abi komandos akivaizdžiai visą dėmesį skyrė gynybai, todėl įpusėjus pirmajam kėliniui abu septynetai buvo pelnę po keturis įvarčius.

Kibi klaipėdiečių gynyba pasiteisino – jie sugebėjo atitolti nuo varžovų 9:5, o iki pirmojo kėlinio pabaigos „Dragūnas“ skirtumą padidino iki 11:6.

Antrajame kėlinyje Artūro Juškėno auklėtiniai nemažino tempo.

Jie, surengę net keturias rezultatyvias atakas iš eilės, nuo alytiš-

kių atsiplėšė 15:6. Svečiai atsakę tuo pačiu, skirtumą sušvelnino iki 10:15.

Nepaisant tokio „Dragūno“ vartų antplūdžio, klaipėdiečiai nesutriko ir svečiams iniciatyvos neatidavė.

Nuaidėjus finalinei sirenai švieslentėje žibėjo pergalingas rezultatas – 24:17.

Artūras Juškėnas po susitikimo pabrėžė, kad rungtynėse dominavo gynybinis rankinis. „Pirmąjį kėlinį praleidome vos 6 įvarčius. Tai – gerai, – pasidžiaugė strategas. – Galėjome susikrauti didesnę persvarą, kad varžybų pabaiga būtų ramesnė. Ypač po to, kai antrajame kėlinyje spurtavome ir buvome įgiję 9 įvarčių persvarą – 15:6. Matyt, vyrai pagalvo-

jo, kad laimėjo rungtynes. Tačiau kelios klaidelės leido alytiškiams sugrąžinti intrigą ir įtampą. Gerai, kad vėl šiek tiek atitrūkome. Alytuje laukia įdomios rungtynės, lengva tikrai nebus, tačiau mes dar turime rezervų.“ Finale žaidžiama iki trijų pergalių.

Antrosios varžybos gegužės 8 dieną vyks Dzūkijos sostinėje, trečiosios – gegužės 11-ąją Klaipėdoje.

Jei prireiks daugiau rungtynių, jos numatomos gegužės 15 ir 18 dienomis.

Klaipėdos „Dragūnas“ gina Lietuvos rankinio lygos čempionų titulą, kurio niekam neatiduoda jau nuo 2010 metų.

Rungtynių statistika „Dragūnas“ – „Almeda-Stronglasas“ 24:17 (11:6). B.Petreikis 6, K.Stropus 5, G.Juška, D.Jasinskas po 4, M.Dumčius 3, T.Stankevičius, A.Bučius 1/A.Sabonis, L.Paliušis, G.Adamkevičius po 3, Ž.Micevičius, I.Asakavičius, R.Paužuolis po 2, M.Visalga, S.Baltulionis po 1.

„Žalgiris“ sutriuškino vilniečius Trečiosiose Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato finalo rungtynėse Kauno „Žalgiris“ 72:45 namuose į skutelius sutaršė savo pagrindinį konkurentą Vilniaus „Lietuvos rytą“ ir pirmauja 3:0.

Po antrųjų serijos rungtynių vilniečių strategas Dirkas Bauermannas dievagojosi, kad finalo nugalėtojas dar nėra aiškus, tačiau po beviltiškai pralaimėto mačo Kaune Vilniaus padėtis tapo apgailėtina.

Po sėkmingos kauniečių pradžios Vilniaus komanda sugebėjo

atsitiesti (6:6), tačiau į tai „Žalgiris“ atsakė spurtu 8:0, truktelėjo į priekį 14:6.

Prasidėjus priešpaskutinei pirmojo kėlinio minutei kauniečių persvara tapo dviženklė – 18:8.

Po pirmojo ketvirčio „Žalgirio“ persvara tapo solidi – 21:8. Ji kuo toliau, tuo labiau didėjo.

Paskutinės dešimt minučių – absoliuti „Lietuvos ryto“ agonija.

Vilniaus komandos krepšininkai, atsilikdami dideliu skirtumu, kuo toliau, tuo labiau blaškėsi aikštėje ir laukė finalinės rungtynių sirenos.

Paskutinį ketvirtą žingsnį 15-ojo LKL čempionų titulo link žalgiriečiai gali žengti rytoj, kai ketvirtasis mačas vyks Vilniuje. Šiandien Prienuose vyks trečiasis susitikimas tarp „Prienų“ ir Klaipėdos „Neptūno“ komandų, kovojančių dėl bronzos medalių. Pirmąsias rungtynes Prienuose klaipėdiečiai pralaimėjo 67:78, tačiau namie laimėję 84:82 išlygino bendrą rezultatą.

Penketukai kovos iki trijų pergalių. Ketvirtosios rungtynės vyks gegužės 9 d. uostamiestyje. „Klaipėdos“ inf.

9

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 6, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Uos­tą įver­ti­no kaip va­rik­lį

Nuostata: Klaipėdos uosto augimas vienas sparčiausių Europoje.

Nau­jo­ji ša­lies Vy­riau­sy­bė priė­mė pro­tin­gą su Klai­pė­dos uos­to veik­la ir Lie­tu­vos eko­ no­mi­ka su­si­ju­sį spren­di­mą – iš Uos­to di­ rek­ci­jos bus ima­mas tik sim­bo­li­nis vie­no pro­cen­to pel­no mo­kes­tis.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Lė­mė po­li­ti­ka

Ba­l an­d žio pa­bai­go­je priim­tas spren­di­mas iš Klai­pė­dos vals­ty­bi­ nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos im­ti sim­ bo­li­nį 1 pro­c. me­ti­nį pel­no mo­kes­ tį pa­ska­tins Lie­tu­vos eko­no­mi­kos vys­ty­mą­si. Šis spren­di­mas įro­do, kad bai­ gia­si anos Vy­riau­sy­bės vyk­dy­tas chao­tiš­kas ir karšt­li­giš­kas fi­nan­sų su­ba­lan­sa­vi­mo, o tiks­liau – eko­no­ mi­kos du­si­ni­mo lai­ko­tar­pis.

Praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je se­no­ji Vy­riau­sy­bė pa­sku­ti­nė­mis gy­va­vi­ mo die­no­mis bu­vo priė­mu­si spren­ di­mą paim­ti iš Uos­to di­rek­ci­jos į vals­ty­bės biu­dže­tą 50 pro­c. pel­ no da­lį. Tai da­ry­ta ne­mąs­tant apie eko­no­mi­ką, o spren­di­mas vei­kiau­

siai bu­vo pa­rem­tas po­li­ti­niu spren­ di­mu pa­gal po­sa­kį – po mū­sų nors ir tva­nas.

Dėl to­kio spren­di­mo Uos­to di­ rek­ci­jo­je su­si­da­rė ne­pa­lan­ki si­ tua­ci­ja. Pa­sak Klai­pė­dos vals­ty­ bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos va­do­vo Ar­vy­do Vait­kaus, ko­vo 31 die­nos duo­me­ni­mis, šios ins­ti­tu­ci­jos fi­ nan­si­nis ba­lan­sas yra nei­gia­mas ir su­da­rė mi­nus 79,5 mln. li­tų.

Tam įta­kos tu­rė­jo ir per­nai gruo­ dį vals­ty­bės biu­dže­tui per­ves­ta 34 mln. li­tų su­ma.

Pa­lai­kė prem­je­ras

„Įti­kin­ti Vy­riau­sy­bę, kad ne­rei­kia im­ti iš Uos­to di­rek­ci­jos 50 pro­c. pel­no da­lies, bu­vo ne­leng­va. Mus rė­mė prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­ čius. Jis tu­ri dar­bo trans­por­to sis­ te­mo­je pa­tir­ties ir tos veik­los su­

Vidmanto Matučio nuotr.

pra­ti­mą. Su­lau­kė­me ir mi­nist­rės Bi­ru­tės Vė­sai­tės pa­ra­mos. Kad bū­ tų priim­tas pa­lan­kus spren­di­mas, daug pa­da­rė su­si­sie­ki­mo mi­nist­ ras Ri­man­tas Sin­ke­vi­čius“, – dės­ tė A.Vait­kus.

Spren­di­mas im­ti iš Uos­to di­rek­ ci­jos 1 pro­c. me­ti­nį pel­no mo­kes­ tį priim­tas tik vie­ne­riems me­tams.

Ta­čiau prem­je­ras pa­tei­kė pa­sta­ bą, jog tu­ri bū­ti ver­ti­na­mas il­ges­ nis pe­rio­das, nu­sta­ty­ta kon­cep­ci­ja ma­žiau­siai tre­jiems me­tams pa­ gal Klai­pė­dos uos­to vys­ty­mo ar­ti­ miau­sių me­tų pla­nus. „Uos­to veik­lą vals­ty­bė tu­ri ver­ tin­ti iš eko­no­mi­nio taš­ko. Jei iš Uos­to di­rek­ci­jos pai­ma­ma 30– 40 mln. li­tų, pa­ti vals­ty­bė ne­ten­ ka apie 158 mln. li­tų. Aps­kai­čiuo­ta, kad nuo Klai­pė­dos uos­te krau­tos vie­nos to­nos Uos­to di­rek­ci­jos pa­ ja­mos yra apie 4 li­tai, vals­ty­bės – 11,23 li­to“, – ti­ki­no A.Vait­kus.

Jis sa­kė ne­ži­nan­tis Lie­tu­vo­je jo­ kios ki­tos sri­ties, kur in­ves­ti­ci­jos at­si­pirk­tų taip grei­tai, kaip Klai­ pė­dos uos­te. Eks­per­tai ap­skai­čia­ vo, kad in­ves­ti­ci­jų į uos­to inf­rast­ ruk­tū­rą grą­ža yra 2,5 me­tų. To­kie skai­čiai gau­ti įver­ti­nus pa­sta­rų­jų 10 me­tų uos­to in­ves­ti­ci­jas ir kro­ vi­nių au­gi­mo tem­pus.

Per de­šimt­me­tį Uos­to di­rek­ci­ jos val­do­mo tur­to ver­tė išau­go 535 mln. li­tų, kro­va ki­lo net 19,4 mln. to­nų. „Uos­to di­rek­ci­ja – ne žva­kių fab­ ri­kė­lis. Jos in­ves­ti­ci­jos tie­sio­giai su­si­ju­sios su uos­te dir­ban­čio­mis pri­va­čio­mis kom­pa­ni­jo­mis. Uos­to di­rek­ci­jos in­ves­tuo­tos lė­šos pri­

Ar­vy­das Vait­kus:

Uos­to di­rek­ci­ja – ne žva­kių fab­ri­kė­lis – jos in­ves­ti­ci­jos tie­ sio­giai su­si­ju­sios su uos­te dir­ban­čio­mis pri­va­čio­mis kom­pa­ ni­jo­mis.

trau­kia dvi­gu­bai di­des­nes pri­va­čių kom­pa­ni­jų in­ves­ti­ci­jas“, – pa­ste­ bė­jo A.Vait­kus.

In­ves­ti­ci­jų po­rei­kis

Šiuo me­tu Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos at­si­per­kan­čių in­ves­ti­ci­jų po­rei­kis yra per vie­ną

mi­li­jar­dą li­tų. Į šią su­mą neįs­kai­ čiuo­ti neat­si­pirk­sian­tys so­cia­li­niai ob­jek­tai – ma­žų­jų lai­vų prie­plau­ kos sta­ty­ba prie Kur­šių ma­rių ir Šven­to­sios uos­te­lio at­kū­ri­mas.

Iki 2014 me­tų in­ves­ti­ci­jų su­ma su­da­ro 658 mln. li­tų. Di­džiau­sia da­lis – 170 mln. li­tų teks su­skys­ tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­ lo sta­ty­bai. Ši su­ma nė­ra ga­lu­ti­nė, nes neaiš­ku, kiek pi­ni­gų pa­rei­ka­ laus Kiau­lės Nu­ga­ros šlai­tų tvir­ ti­ni­mai.

Uos­to di­rek­ci­jos in­ves­ti­ci­jų de­ fi­ci­tas iki 2014 me­tų yra 367 mln. li­tų. In­ves­ta­vus šią su­mą, uos­to kom­pa­ni­jų in­ves­ti­ci­jos pa­pil­do­ mai su­da­ry­tų 763 mln. li­tų. Aps­ kai­čiuo­ta, kad šios in­ves­ti­ci­jos pa­ pil­do­mai pri­trauk­tų apie 12 mln. to­nų kro­vi­nių.

Jei bus sta­to­ma Ig­na­li­nos AE, ji pa­pil­do­mai apie 40 mln. li­tų tu­ rės in­ves­tuo­ti ir į nau­jos ne­tra­di­ ci­niams kro­vi­niams priim­ti skir­tos „nu­li­nės“ kran­ti­nės sta­ty­bą.

Anot A.Vait­kaus, priė­mus pa­ lan­kų spren­di­mą dėl pel­no da­lies, Uos­to di­rek­ci­ja pa­pil­do­mai ga­lės sko­lin­tis pi­ni­gų iš ban­kų. Ne­se­niai ji jau paė­mė 151 mln. li­tų pa­sko­lą, ku­ri iš es­mės skir­ta su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lui sta­ty­ti.

10

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 6, 2013

rubrika JŪRA Už­suks į Klai­pė­dą

„Ata­lan­ta“ ope­ra­ci­jos

Nar­ko­ti­kai po van­de­niu

Nuo šio mė­ne­sio jū­rų kel­tų li­ ni­jo­je Kylis–Sankt Pe­ter­bur­ gas dir­ban­ti Da­ni­jos kom­pa­ni­ja „DFDS Sea­ways“ pa­ke­liui su­ks į Klai­pė­dos uos­tą. Tai leis dar vie­ nu rei­su pa­di­din­ti lai­vų marš­ru­ tą iš Ky­lio į Klai­pė­dą. Iš vi­so tarp Ky­lio ir Klai­pė­dos per sa­vai­tę bus 7 rei­sai į vie­ną ir ki­tą pu­ses.

Iki šiol bu­vo po še­šis rei­sus.

Šių me­tų ant­ro­je pu­sė­je Lie­tu­ vos ka­riš­kiai, tarnaudami Eu­ro­ pos Są­jun­gos ka­ri­niame jun­gi­ nyje „Ata­lan­ta“, da­ly­vaus prieš pi­ra­tus nu­kreip­to­je prie­mo­nė­je prie So­ma­lio kran­tų. 16 Lie­tu­vos ka­riš­kių sau­gos Pa­sau­lio mais­ to ap­rū­pi­ni­mo ban­ko lai­vus. Ap­ sau­gos mi­si­ją Lie­tu­vos ka­riū­nai pe­rė­mė iš suo­mių ka­riš­kių.

Ro­ter­da­mo uos­te su­lai­ky­ti as­ me­nys, ku­rie nuo lai­vo kor­pu­so po van­de­niu ren­gė­si nuim­ti pri­ tvir­tin­tą 100 ki­log­ra­mų ko­kai­ no siun­ti­nį. Jo ver­tė – apie 7 mln. eu­rų. Lai­vas at­plau­kė iš Ve­ne­sue­ los. Lie­tu­vos mui­ti­nin­kai vie­ni pir­ mų­jų Eu­ro­po­je įsi­gi­jo na­rų įran­gą tik­rin­ti, ar ant lai­vų kor­pu­sų van­ de­ny­je nė­ra kont­ra­ban­dos.

Vis la­biau vi Ne vie­ną jau­nuo­lį pa­si­rink­ti jū­ri­nin­ko pro­fe­si­ją su­vi­lio­ jęs kon­kur­sas „Jū­ rų ke­liai“ Lie­tu­vos aukš­to­jo­je jū­rei­vys­ tės mo­kyk­lo­je su­ reng­tas jau penk­tą­ jį kar­tą.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Nelaisvė: unguriai auginami ir tam, kad jais būtų galima žavėtis.

„Aqua.dtu.dk“ nuotr.

Bandoma veis­ti upi­nius un­gu­rius Egidijus Bacevičius Europos vandenyse smar­kiai su­ ma­žė­jo upinių ungurių. Jų ny­ki­ mo prie­žastis moks­li­nin­kai dar aiškinasi.

Alinančios kelionės

Apie un­gu­rių nerš­ta­vie­tes At­lan­ to van­de­ny­ne mažai žinoma. Žu­ vų fer­mo­se jau ke­lis de­šimt­me­čius auginami upi­niai un­gu­riai. Nau­jau­ sius ty­ri­mus apie ungurius paskelbė olan­dų zo­ol­ o­gas Vi­cen­tius van Gin­ ne­ken. Unguriai neršia kartą gyve­ nime. Nuo 6 iki 16 me­tų jie pra­de­da trauk­ti į nerš­ta­vie­tes – juos ge­na vi­ dinis dir­gik­lis.

Poreikis ke­liau­ti toks stip­rus, kad iš eže­rų un­gu­riai šil­to­mis vidurvasa­ rio nak­ti­mis šliaužia drėg­na žo­le.

Keliaudami į nerštavietes At­ lan­to van­de­ny­no prie­dug­niu un­ gu­riai per die­ną vi­du­ti­niš­kai įvei­ kia 15 kilometrų – per me­tus iki 5,5 tūkst. ki­lo­met­rų. Per alinan­ čią ke­lio­nę un­gu­riai ne­at­pa­žįs­ta­ mai persimaino. Jų kū­nas su­trum­ pė­ja, ­di­dė­ja akys.

Neaišku, kaip jie ištveria didelius aplinkos pokyčius. Iš šiltų, gėlų ežerų pa­te­kus į drus­kin­gus vande­ nis aplinkos tem­pe­ra­tū­ra kinta net iki 25 laips­nių, slėgis didėja dau­ giau kaip dvidešimt kartų.

Pagrindinė ungurių nerštavietė yra Sargaso jūroje. Unguriai neršia tik per pilnatį nuo vasario iki bir­ želio. Sargaso jūroje stebint žen­ klintus ungurius ir sugavus lervu­ tes pavyko nustatyti, kuo jos minta, ištirtos ungurių genetinės savybės.

Dirb­ti­nio veisimo rekordai

Eu­ro­pos upi­nių un­gu­rių vei­si­mo pra­di­nin­kas yra pran­cū­zas Mi­še­lis

Fon­te­nas. Jis 1936 m. hor­mo­ni­niais skiepais sukėlė un­gu­rių pa­ti­nų ly­ ti­nę bran­dą ir gavo ly­ti­nių ląstelių.

Tolimos kelionės po­jū­tis ungu­ riams sukurtas įrenginiu su nuola­ tiniu prieš­prie­ši­nio van­dens srau­ tu. Bandomosios žuvys veržėsi prieš sro­vę.

XX a. de­vin­ta­me de­šimt­me­ty­je Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos moks­li­nin­ kai la­bo­ra­to­ri­jose sėk­min­gai iš­ga­vo ik­rus iš ly­tiš­kai su­bren­du­sių abie­ jų ly­čių un­gu­rių. Jos netgi buvo ap­ vaisintos, išsirito lervutės, kurios išgyveno tris su puse paros.

Danijos mokslininkė Be­ne­dic­kte He­de­ga­ard Pe­der­sen išnaršindi­ no ir paaugino lervutes taip pat iki 3,5 parų. 2008 metais jos mokiniai Jona Tomkievič ir Henrichas Jarl­ bekas lervutes augino iki 5 dienų.

Gamtoje tokio dydžio lervutėms pra­de­da veik­ti žar­ny­nas, jos ban­ do mai­tintis smulkiu grobiu.

Ja­po­nų mokslininkams K.Yama­ mo­to ir K.Yamou­chi – pirmą kar­ tą pasaulyje iš dirb­ti­nai ap­vai­sin­ tų ik­re­lių pa­vy­ko iš­au­gin­ti lervutes, jas maitinti ir pa­au­gin­ti iki 20 cm il­gio žuvyčių.

Ambicingiausi tyrimai 2007– 2010 m. atlikti Danijoje, Lyks­vad žu­vų vei­si­mo įmonėje. Un­gu­rių pa­ti­nams po oda buvo įšvirkščia­ ma hor­mo­nų, pa­te­lėms – la­ši­ šų po­sme­ge­ni­nės liau­kos iš­sky­rų.

Daugelio žu­vų me­džia­gų apy­kai­ta su­tri­ko, jos krito. Vie­na pa­te­lė su­ bran­dino ik­re­lius. Jie bu­vo dirbti­ nai ap­vai­sin­ti.

Ištirpusiu deguonimi pri­ sodrintose van­dens tal­po­se iš­si­ri­ to pir­mosios ler­vu­tės. Jos iš­gy­ve­no pen­kias paras. To­kio am­žiaus ler­vų su­gau­na­ma ir Sar­ga­so jū­ro­je. Jos sa­ va­ran­kiš­kai dar ne­si­mai­ti­na, gy­ve­na

nau­do­da­mos try­nio maišelyje esan­ čius lipidus (rie­ba­lus).

Pa­kar­to­ti­nių bandymų me­tu pa­ siekta, kad ler­vu­tės iš­gy­ventų 12a, 18-a, galiausiai,– 21-ą parą. Bet ir jos kris­da­vo, daug kainuojančios mokslininkų pastangos nueida­ vo perniek. Tai kol kas lai­ko­ma di­ džiausia ungurių veisimo eksperi­ mento sėkme. Žinoma, kad Atlanto vandenyne ungurių lervutės gyve­ na apie metus, iki virsta stikliniais unguriukais ir Golfo srovių atpluk­ domos į Europą.

Lietuviška mįslė

Lietuvoje panašūs eksperimentai kaip Danijoje niekada nebuvo vyk­ dyti, tačiau esama ne mažiau įdo­ mių žinių.

Knygoje „Kuršių marios“ api­ bendrinti Lietuvos mokslininkų Kuršių marių bei Nemuno žemupio nėgių ir žuvų tyrimai atlikti 1955– 1958 metais. Šios knygos Žuvų ir žvejybos būklės skyrių parašęs mokslinin­ kas Juozas Maniukas 351 puslapyje mini, kad 1949 m. birželį Smeltės upelyje aptiko 7,5 mm ilgio, 0,3 g svorio trejų metų stiklinį unguriu­ ką. Nurodyta, kad unguriukų taip pat rasta Rąžės upelyje Palangoje. Šiandien tai skamba neįtikėtinai, lieka mokslo istorijos mįsle. Ky­ la klausimas, ar čia nebuvusi kokia nors klaida? Kasmet Baltijos jū­ ros priekrantėje aptinkama pailgų skaidrių strimelių lervų ir 7,5 mm ilgio pusapvalių mailių.

J.Maniukas buvo embriologas, tik ką pradėjęs tirti gėlavandenes ir jūrines žuvis. Jei jo matytos žu­ velės tikrai buvo unguriai, tokia ži­ nia būtų didelė retenybė žuvų tyrė­ jams ir augintojams.

Šių me­tų kon­kur­so nu­ga­lė­to­jais ta­ po Klai­pė­dos „Vėt­run­gės“ gim­na­ zi­jos ko­man­da. Kar­tu su lai­mė­ju­sia ko­man­da į Šve­di­jos Karls­ham­no mies­tą „DFDS Sea­ways“ kel­tu lei­ sis ir ant­ro­sios vie­tos lai­mė­to­ja – Ši­lu­tės pir­mo­sios gim­na­zi­jos ko­ man­da. „Kon­kur­se dau­gė­jo da­ly­vių, plė­ tė­si jo geog­ra­fi­ja. Per pen­ke­rius me­tus kon­kur­se da­ly­va­vo vi­sos Klai­pė­dos gim­na­zi­jos, taip pat ko­ man­dos iš Prie­ku­lės I.Si­mo­nai­ty­

Moks­lei­viams ten­ ka orien­tuo­tis dū­mų pri­pil­dy­to­je pa­tal­po­ je, su­ras­ti nu­ken­tė­ju­ sį­jį ir iš­neš­ti jį į sau­ gią vie­tą.

tės, Šiau­lių Didžd­va­rio, Nau­jo­sios Ak­me­nės Ra­mu­čių, Ši­lu­tės 1-­sios, Kau­no ra­jo­no Bab­tų, Vil­niaus Žvė­ ry­no, Vil­niaus Žir­mū­nų, Kre­tin­gos J.Pab­rė­žos gim­na­zi­jų, Ku­lių vi­d u­ri­nės mo­kyk­los“, – dės­tė Lie­tu­ vos aukš­to­sios jū­rei­vys­tės mo­kyk­ los di­rek­to­rius Vik­to­ras Sen­či­la.

Ga­li­ma teig­ti, jog kon­kur­sas ta­ po ir tarp­tau­ti­nis. 2011 me­tais Lie­ tu­vos aukš­to­ji jū­rei­vys­tės mo­kyk­la su­ren­gė Kau­no ra­jo­no Bab­tų gim­ na­zi­jos ko­man­dos su­si­ti­ki­mą su Lat­vi­jos „En­kurs“ („In­ka­ras“) ko­ man­da. 2012 me­tais kon­kur­so „Jū­ ros ke­liais“ nu­ga­lė­to­jai – Klai­pė­dos „Au­ku­ro“ gim­na­zi­jos ko­man­da vy­ ko į Ry­gą su­si­rung­ti su Lat­vi­jos at­ stovais. Šie­met prie star­to li­ni­jos sto­ jo Klai­pė­dos „Ait­va­ro“, „Au­ku­ro“, „Ąžuo­ly­no“, Bal­ti­jos, H.Zu­der­ma­ no, „Var­po“, „Vėt­run­gės“, „Ža­lia­ kal­nio“ ir „Že­my­nos“ gim­na­zi­ jų komandos bei sve­čiai iš Skuo­do P.Ža­dei­kio, Nau­jo­sios Ak­me­nės

Si­tua­ci­ja: na­vi­ga­ci­nia­me til­te­ly­je, ve

Ra­mu­čių bei Ši­lu­tės 1-o­sios gim­ na­zi­jų.

Kon­kur­se „Jū­rų ke­liais“ da­ly­ vau­ja de­šim­tų ir vie­nuo­lik­tų kla­sių moks­lei­viai. Tarp aš­tuo­nių ko­man­ dos na­rių pa­gal nuo­sta­tus pri­va­lo bū­ti bent vie­na mer­gi­na. Ku­riam da­ly­viui ko­kią už­duo­tį teks at­lik­ ti, iš­siaiš­ki­na­ma vie­to­je, trau­kiant bur­tus, – to­dėl kiek­vie­nas tu­ri bū­ ti pa­si­ren­gęs vis­kam.

Už­duo­tys iš tų pa­čių mo­ky­mo pro­gra­mų, ko­kias vyk­do Lie­tu­ vos aukš­to­jo­je mo­kyk­lo­je stu­di­ juo­jan­tys bū­si­mie­ji jū­ri­nin­kai ir ne­tgi kur­sus lan­kan­tys jau dir­ ban­tys jū­r i­n in­kai. Pir­m o­j i už­ duo­tis – var­žy­bos ba­sei­ne. Ke­tu­ri ko­man­dos na­riai pri­va­lo tei­sin­gai

Čem­pio­nas: 2013 me­tais kon­kur­se

11

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 6, 2013

JŪRA Krui­zai Ta­li­ne

Va­go­nų ka­ras

Re­mon­tuos krei­se­rį

Ba­lan­džio 30-ąją Ta­li­ne ap­si­lan­ kė pir­ma­sis krui­zi­nis lai­vas „As­ tor“. Ofi­cia­liai ati­da­ry­tas krui­zi­ nis se­zo­nas. Kai ku­rio­mis die­no­ mis Ta­li­ne lan­ky­sis 6 lai­vai ir 9 tūkst. tu­ris­tų. Iš vi­so Ta­li­ne per se­zo­ną lan­ky­sis 328 krui­zi­niai lai­vai. Jie at­pluk­dys 485 tūkst. ke­lei­vių. Per­nai bu­vo at­plau­kę 294 lai­vai ir 440 tūkst. ke­lei­vių.

Ru­si­jos ge­le­žin­ke­lių bend­ro­vė už­drau­dė siųs­ti ge­le­žin­ke­lių va­ go­nus į Bal­ta­ru­si­ją. Taip ne­va sie­kia­ma ap­sau­go­ti Ru­si­jos va­ go­nus. Ta­čiau tik­ra­sis tiks­las tai, kad va­go­nai ma­siš­kai „emig­ruo­ ja“ į Bal­ta­ru­si­ją re­mon­tui, nes ten pa­slau­ga pi­ges­nė. Drau­di­ mas tu­ri įta­kos ir į Lie­tu­vą ga­be­ na­miems kro­vi­niams.

Ru­si­ja ren­gia­si iš pa­grin­dų su­re­ mon­tuo­ti Sankt Pe­ter­bur­ge sto­ vin­tį lai­vą „Au­ro­ra“. Jį ne­se­niai pe­rė­mė ka­riš­kiai. Re­mon­tui ke­ ti­na­ma iš­leis­ti vie­ną mi­li­jar­dą rub­lių (apie 85 mln. li­tų). Lai­ve bus įreng­ta mo­ko­mo­ji kla­sė ka­ de­tams. Jį pla­nuo­ja­ma pra­dė­ti per­tvar­ky­ti šie­met rugp­jū­tį. Dar­ bai vyks dve­jus me­tus.

i­lio­ja „Jū­rų ke­liai“

Auk­cio­ne „išlindo“ ne­tei­sė­tas at­lei­di­mas Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Po teis­mų pro­ce­sų aiš­kė­ja, kad pri­ va­ti­za­vi­mui reng­to­je bend­ro­vė­je Klai­pė­dos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­ tų auk­cio­ne 2011 me­tais ne­tei­sė­tai bu­vo at­leis­tas vie­nas va­do­vų.

e­dant lai­vus, rei­kia bū­ti ypač ati­diems.

ap­s i­v ilk­t i hid­ro­kos­t iu­m ą, per­ plauk­ti ba­sei­ną ir įsi­ropš­ti į gel­ bė­ji­mo plaus­tą. Ki­tas iš­ban­dy­mas – dū­mų la­bi­rin­tas. Čia rei­kia tei­ sin­gai ap­si­vilk­ti ug­nia­ge­sio kos­ tiu­mą su įran­ga, orien­tuo­tis dū­ mų pri­pil­dy­to­je pa­tal­po­je, su­ras­ti nu­ken­tė­ju­sį­jį ir iš­neš­ti jį į sau­gią vie­tą.

Už­duo­tis na­vi­ga­ci­nia­me tre­ni­ ruok­ly­je rei­ka­lau­ja itin di­de­lio su­ si­kau­pi­mo. Trys ko­man­dos na­riai – ka­pi­to­nas, štur­ma­nas ir vai­ri­nin­kas loc­ma­nų ka­te­riu tu­ri at­lik­ti už­duo­ tį uos­to ak­va­to­ri­jo­je: sau­giai val­dy­ ti ka­te­rį, pa­gal kur­są nu­plauk­ti iki nu­ro­dy­tos vie­tos ir iš­mes­ti in­ka­rą.

Pir­mos pa­gal­bos už­duo­tis. Bur­ tų būdu ko­man­dos na­riai iš­si­trau­

Rea­ly­bė: ropš­ti­ma­sis į gel­bė­ji­mo­plaus­tą – vie­na sun­kiau­sių rung­čių.

kia, kas vyk­dys už­duo­tis: darys dirb­ti­nį kvė­pa­vi­mą ir šir­dies ma­ sa­žą, stabdys krau­ja­vi­mą ir tvars­ tys žaiz­das. Už­duo­tį at­lie­ka 4 na­ riai – jie nau­do­ja ma­ne­ke­ną, skir­tą žmo­gaus gai­vi­ni­mo įgū­džiams įgy­ ti, tu­ri at­lik­ti dirb­ti­nį kvė­pa­vi­mą, išo­ri­nį šir­dies ma­sa­žą. Ki­ti du ko­ man­dos na­riai tu­ri su­teik­ti pa­gal­bą krau­juo­jan­čiam su­žeis­ta­jam.

Spor­to sa­lė­je kon­kur­so da­ly­viai at­lie­ka dar vie­ną itin jū­ri­nę rung­ tį – lai­vo švar­ta­vi­mo ly­no (met­ly­ nio) me­ti­mą. Nu­mes­ti jį rei­kia itin tiks­liai. Met­ly­nio me­ti­mo rung­ty­je bū­ti­na tin­ka­mai su­dė­ti vir­vę ir pa­ tai­ky­ti į rei­kia­mą taš­ką.

Teo­ri­nę už­duo­tį at­lie­ka vi­sų ko­ man­dų na­riai. Tam, kad sėk­min­

nu­ga­lė­jo Klai­pė­dos „Vėt­run­gės“ gim­na­zi­jos ko­man­da.

gai ją įveik­tų, jau­nuo­liai tu­ri iš­ma­ ny­ti apie tarp­tau­ti­nes sig­na­li­nes vė­lia­vas, ku­rio­mis ga­li bū­ti siun­ čia­mi pra­ne­ši­mai ki­tam lai­vui. O lai­ko pa­gal­vo­ti be­veik nė­ra – vie­ nai už­duo­čiai at­lik­ti ski­ria­ma vos mi­nu­tė.

Vir­vės tem­pi­mas – se­na jū­ri­nin­ kų pra­mo­ga. Ban­do­ma iš­siaiš­kin­ ti, ku­ri ko­man­da yra fi­ziš­kai stip­ riau­sia. Į kon­kur­są „Jū­ros ke­liais“ moks­ lei­vius trau­kia ne tik įdo­mios rung­tys, bet ir ga­li­my­bė per Bal­ ti­ją plauk­ti jū­rų kel­tu. Kom­pa­ni­ja „DFDS Sea­ways“ kiek­vie­nais me­ tais nu­ga­lė­to­jams do­va­no­ja ke­lio­ nę kel­tu į Šve­di­jos uos­tą Karls­ ham­ną.

Lie­tu­vos aukš­to­sios jū­rei­vys­tės mo­kyk­los nuo­tr.

Vie­nas po ki­to iš dar­bo bu­vo at­ leis­ti Klai­pė­dos žu­vi­nin­kys­tės pro­ duk­tų auk­cio­no di­rek­to­rius Vai­du­ tis Mar­cin­kė­nas ir jo pa­va­duo­to­jas, vė­liau – vy­riau­sia­sis va­dy­bi­nin­kas Min­dau­gas Ri­mei­kis. Pas­ta­ra­sis at­leis­tas Žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų auk­cio­ne vyk­dant reor­ga­ni­za­ci­ją.

V.Mar­cin­kė­nas ko­men­ta­vo ma­ nąs, kad iš dar­bo bu­vęs at­leis­tas už tai, jog iš­drį­sęs teis­muo­se by­li­nė­tis su tuo­me­čiu že­mės ūkio mi­nist­ru Ka­ziu Star­ke­vi­čiu­mi. Jis teis­muo­ se lai­mė­jo gin­čus dėl auk­cio­no sta­ ty­bos tei­sė­tu­mo.

Vie­to­je V.Mar­cin­kė­no Žu­vi­nin­ kys­tės pro­duk­tų auk­cio­nui pra­dė­ jo va­do­vau­ti iki tol žu­vi­nin­kys­tė­ je ne­ži­no­mas Min­dau­gas Ko­koš­ka, at­vy­kęs iš Kau­no. V.Mar­cin­kė­nas by­li­nė­jo­si, ta­čiau teis­mas jo pra­ šy­mo ne­ten­ki­no.

M.Ri­mei­kio vaikš­čio­ji­mas po teis­mus tę­sė­si il­giau nei me­tus.

Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­ mas jo ieš­ki­nį per­nai ge­gu­žės 7 d. at­me­tė. Ne­va jis jau prieš ke­tu­ ris mė­ne­sius, kaip nu­ma­to ter­mi­ nas, bu­vęs įspė­tas apie at­lei­di­mą, o rim­ta prie­žas­tis bu­vu­si bend­ro­ vės reor­ga­ni­za­ci­ja.

To­kį spren­di­mą rug­sė­jo 26 d. pa­li­ko ga­lio­ti ir Klai­pė­dos apy­gar­ dos teis­mas. Jis kons­ta­ta­vo, kad vie­to­je pa­nai­kin­tos bu­vu­sios vy­ riau­sio­jo va­dy­bi­nin­ko M.Ri­mei­kio pa­rei­gy­bės nau­ja pa­na­ši ne­bu­vu­ si įsteig­ta.

Ta­čiau bu­vo ir dar vie­nas ar­gu­ men­tas – su­tar­tis su juo ga­lė­jo bū­ti nu­trauk­ta tik ypa­tin­gu at­ve­ju, nes jis au­gi­no vai­ką iki 14 me­tų. Ir įspė­ ji­mas apie at­lei­di­mą tu­rė­jo bū­ti pa­ teik­tas prieš ke­tu­ris mė­ne­sius.

Nors darb­da­viai aiš­ki­no, kad ke­tu­rių mė­ne­sių ter­mi­no bu­vo lai­ky­ta­si, ta­čiau ga­lu­ti­niu ir ne­ skun­džia­mu spren­di­mu Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas ba­lan­dį pri­pa­ži­no, kad M.Ri­mei­kis iš dar­ bo Klai­pė­dos žu­vi­nin­kys­tės pro­ duk­tų auk­cio­no bend­ro­vė­je 2011 me­tų pa­bai­go­je bu­vo at­leis­tas ne­ tei­sė­tai. Nus­ta­ty­ta, kad įtei­kus at­ lei­di­mą M.Ri­mei­kis per tą lai­ką 123 die­nas sir­go, ato­sto­ga­vo ir tas lai­ kas ne­tu­rė­jo bū­ti įskai­ty­tas į at­lei­ di­mo nu­sta­ty­tą lai­ką.

Teis­mas kons­ta­ta­vo, kad M.Ri­ mei­kis bu­vo at­leis­tas ne­tei­sė­tai, ne­tin­ka­mai įspė­jus jį apie at­lei­ di­mą.

Spren­di­mas: po teis­mų ma­ra­to­

no pri­pa­žin­ta, kad da­bar švie­žių žu­vų par­da­vi­mo koor­di­na­to­riu­mi Klai­pė­do­je dir­ban­tis M.Ri­mei­kis iš dar­bo Žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų auk­cio­ne at­leis­tas ne­tei­sė­tai.

Vals­ty­bi­nis auk­cio­nas jam tu­ rės su­mo­kė­ti už tą lai­ką, kai jis ne­dir­bo.

Ta­čiau pre­ky­bos švie­žio­mis žu­ vi­mis koor­di­na­to­riu­mi dir­ban­tis M.Ri­mei­kis į dar­bą Klai­pė­dos žu­ vi­nin­kys­tės pro­duk­tų auk­cio­ne ne­ bus su­grą­žin­tas.

M.Ri­mei­kis pa­ste­bė­jo, kad, kai jis dir­bo auk­cio­ne, tiek per 2010, tiek per 2011 me­tus auk­cio­nas dar gau­ da­vo pel­no. 2011-ai­siais Klai­pė­dos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų auk­cio­no pa­ja­mos sie­kė 719 tūkst. li­tų, veik­ los są­nau­dos – 615 tūkst. li­tų, pel­ nas su­da­rė 88 tūkst. li­tų.

2012 me­tais Klai­pė­dos žu­vi­nin­ kys­tės pro­duk­tų auk­cio­no pa­ja­mos ge­ro­kai smuk­te­lė­jo. Jos su­da­rė 544 tūkst. li­tų, kai veik­los są­nau­dos au­go. Per me­tus pa­tir­ta 24 tūkst. li­tų nuo­sto­lių.

Auk­cio­ne dir­ba 8 dar­buo­to­jai, ku­rių at­ly­gi­ni­mai su­da­ro dau­giau kaip pu­sę iš­lai­dų.

2011 me­tų gruo­dį at­lei­dęs M.Ri­ mei­kį Klai­pė­dos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų auk­cio­nas 2012 me­tais, pa­ly­gin­ti su 2011-ai­siais, su­tau­pė tik apie 45 tūkst. li­tų mo­kos fon­do, skai­čiuo­jant ir vi­sus mo­kes­čius.

24

– tiek tūkst. li­tų nuostolių pernai patyrė Klai­pė­dos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų auk­cio­nas.

12

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 6, 2013

JŪRA

Ang­lų ad­mi­ro­las ir jo vė­jo ska­lė Prieš 175 me­tus Ang­li­jos ad­mi­ra­li­te­tas ofi­ cia­liai įtei­si­no se­ro Fran­cio Beau­for­to (1774–1857) su­kur­tos vė­jo stip­ru­mo ma­ta­ vi­mo ska­lės nau­do­ji­mą bri­tų ka­ri­nia­me jū­rų lai­vy­ne.

Ve­nan­tas But­kus Kaip įver­tin­ti grės­mę?

Vė­jo jė­ga žmo­nės do­mė­jo­si nuo neat­me­na­mų lai­kų. Ži­no­ma, kad ki­nai dar prieš ke­lis tūks­tant­me­čius kū­rė vė­ja­ro­džius, ga­lin­čius pa­dė­ti ste­bė­ti vė­jo po­ ky­čius. Iš Ry­tų į Eu­ro­pą vė­ja­ro­džiai at­ke­lia­vo anks­ty­vai­siais vi­du­ram­ žiais. Jau ta­da moks­li­nin­kai pra­dė­jo kur­ti vė­jo grei­čio nu­sta­ty­mo me­to­ dus. Vie­nas pir­mų­jų nu­sta­ty­ti vė­jo grei­tį ban­dė re­ne­san­so ma­te­ma­ti­ kas, fi­lo­so­fas, ast­ro­lo­gas ita­las Gi­ ro­la­mo Car­da­no (1501–1576). Jis tvir­ti­no, kad siau­čiant stip­riai vėt­ rai vė­jas per vie­ną žmo­gaus pul­so tvinks­nį nu­le­kia 50 žings­nių.

Bu­ri­nių lai­vų jū­rei­viai la­biau už ki­tus bu­vo suin­te­re­suo­ti įver­tin­ti sa­vo są­jun­gi­nin­ką ir prie­šą – vė­ ją. To­kiam su­dė­tin­gam įren­gi­niui, kaip bu­ri­nis lai­vas, rei­kė­jo tiks­lios vė­jo cha­rak­te­ris­ti­kos. Bri­ta­ni­jos ka­ra­liš­ko­ji drau­gi­ja XVII a. pa­siū­ lė jū­rų lai­vy­ne tai­ky­ti ke­tu­rių ba­ lų sis­te­mą vė­jui įver­tin­ti. Ją su­kū­rė ang­lų fi­lo­so­fas, pe­da­go­gas, po­li­ti­ kos vei­kė­jas John Loc­ke (1632– 1704). Sa­vo laiš­ke Ad­mi­ra­li­te­tui jis ra­šė: „Vė­jo stip­ru­mas žy­mi­ mas 0, 1, 2, 3, 4. Nu­lis reiš­kia ne­ di­de­lį vė­ją, ku­ris dar ne­ga­li ju­din­ti me­džio la­pų. Vie­nas reiš­kia silp­ną vė­ją, ku­ris jau­čia­mas tik iš la­pų ju­ dė­ji­mo. Ke­tu­ri reiš­kia la­bai stip­rią aud­rą. Du ir trys – tai tar­pi­niai ba­ lai tarp vie­no ir ke­tu­rių, kiek aš ga­ lė­jau apie juos su­pras­ti. Tie ba­lai, nors ir neiš­ma­tuo­ja­mi taip tiks­liai, kaip no­rė­čiau, bet, ma­nau, vis tiek ge­riau ne­gu nie­ko“. Ši ke­tu­rių ba­lų ska­lė bu­vo pri­mi­ ty­vi ir ga­lė­jo bū­ti ver­ti­na­ma la­bai

su­bjek­ty­viai. Ang­lų ad­mi­ro­lui se­rui F.Beau­for­tui pa­vy­ko tiks­liau stan­ dar­ti­zuo­ti vė­jo jė­gos cha­rak­te­ris­ti­ kas. Bū­tent ta­da ir at­si­ra­do vė­liau pla­čiai pri­pa­žin­ta spe­cia­lio­ji Bo­ for­to ska­lė (Beau­fort Sca­le).

Vė­jas, „su­tal­pin­tas“ į 13 ba­lų

F.Beau­for­tas gi­mė Ai­ri­jo­je. Jo tė­ vas bu­vo ge­rai ži­no­mas geog­ra­fas ir to­pog­ra­fij­ os spe­cia­lis­tas. Jis vie­ nas pir­mų­jų pa­skel­bė de­ta­lius Ai­ ri­jos že­mė­la­pius. Šį po­lin­kį pa­vel­ dė­jo ir jo sū­nus.

Pir­mą kar­tą F.Beau­ forto su­kur­ta vė­jo stip­ru­mo ska­lė ofi­ cia­liai pa­nau­do­ta bur­lai­vy­je „Beag­le“.

F.Beau­for­tas 1794 me­tų bir­že­ lį da­ly­va­vo ang­lų ir pran­cū­zų jū­ rų mū­šy­je, ku­ria­me bu­vo su­žeis­ tas. 1805 m. jis bu­vo pa­skir­tas lai­vo „Wool­wich“ va­du ir pa­siųs­tas at­lik­ ti hid­rog­ra­fi­nius ty­ri­mus La Pla­tos įlan­ko­je, įsi­ter­pu­sio­je tarp Ar­gen­ ti­nos ir Urug­va­jaus. Vė­liau F.Beau­ for­tas va­do­va­vo eks­pe­di­ci­jai, ty­ri­ nė­ju­siai Ma­žo­sios Azi­jos pa­kran­tes.

Jo at­lik­ti iš­sa­mūs hid­rog­ra­fi­niai dar­ bai ta­da dar ma­žai iš­tir­to­se vie­to­se ne­pra­ra­do sa­vo reikš­mės iki šių die­ nų. Ta­čiau svar­biau­sias F.Beau­for­ to pa­sie­ki­mas – vė­jo in­ten­sy­vu­mo ska­lės, ku­ri nau­do­ja­ma vi­sa­me pa­ sau­ly­je, su­da­ry­mas.

Po pa­sku­ti­nio sun­kaus su­žei­di­ mo, ku­rį pa­ty­rė per vie­ti­nį konf­lik­tą su tur­kų pa­šo­mis, F.Beau­for­tui te­ko

Ban­gos: vė­jas jū­ro­je ga­li bū­ti ir są­jun­gi­nin­kas, ir prie­ši­nin­kas.

at­si­sa­ky­ti tar­ny­bos ka­ri­nia­me lai­vy­ ne. Ta­da jis vi­są sa­vo lais­va­lai­kį sky­rė kar­tog­ra­fi­jai ir orų ste­bė­ji­mui. Rem­ da­ma­sis sa­vo me­teo­ro­lo­gi­niais žur­ na­lais, F.Beau­for­tas su­kū­rė 13 ba­lų (nuo 0 iki 12) ska­lę, ku­ria pa­gal van­ dens pa­vir­šiaus bū­se­ną ir vė­jo po­vei­ kį bu­ri­niam lai­vui bu­vo ga­li­ma nu­ sta­ty­ti vė­jo stip­ru­mą. Pir­mą kar­tą jo su­kur­ta vė­jo stip­ru­mo ska­lė ofi­cia­liai pa­nau­do­ta bur­lai­vy­je „Beag­le“.

Nuo 1838 me­tų ja pra­dė­jo nau­ do­tis bri­tų, o vė­liau ir vi­so pa­sau­ lio jū­rei­viai.

1846 m. F.Beau­for­tas ta­p o kont­rad­mi­ro­lu, o 1829 me­tais jis bu­vo pa­skir­tas Ka­ra­liš­ko­jo jū­rų lai­vy­no vy­riau­siuo­ju hid­rog­ra­fu ir šias pa­rei­gas ėjo 28 me­tus.

Nuo 1838 me­tų Ad­mi­ra­li­te­tas ang­lų ka­ri­nia­ me jū­rų lai­vy­ne įve­dė to­kią Beau­forto ska­lę:

Vė­jo jė­gos ri­bos

1874 me­tais dvy­li­kos ba­lų Beau­forto sis­te­ma bu­vo pa­tvir­tin­ta pir­ma­ja­ me tarp­tau­ti­nia­me me­teo­ro­lo­gi­jos kong­re­se. Tuo me­tu bu­ri­nius lai­vus pra­dė­jo keis­ti gar­lai­viai. Be­bu­rių lai­vų jū­rei­viams rei­kė­jo nau­jų vė­jo

0 – šti­lis; 1 – oras ju­da leng­vai. To pa­kan­ka, kad

lai­vas ga­lė­tų pa­ju­dė­ti iš vie­tos vi­so­mis pa­kel­to­mis bu­rė­mis; 2 – leng­vas bri­zas, ku­riam pu­čiant lai­

vas vi­so­mis bu­rė­mis plau­kia 1–2 maz­ gų grei­čiu; 3 – ne­di­de­lis bri­zas, ku­riam pu­čiant

pa­ts lai­vas ga­li plauk­ti iš­kė­lęs mar­se­lį su vie­nu ri­fu ir stak­se­lį; 7– vi­du­ti­nis vė­jas, ku­riam pu­čiant lai­

vas ga­li plauk­ti mar­se­liu, dviem ri­fais ir kli­ve­riu; 8 – švie­žias vė­jas, ku­riam pu­čiant lai­

vas ga­li ne­šti už­ri­fuo­tus mar­se­lius ir apa­ti­nes bu­res;

lai­vas vi­so­mis pa­kel­to­mis bu­rė­mis plau­kia 3–4 maz­gų grei­čiu;

9 – stip­rus vė­jas;

4 – vi­du­ti­nis bri­zas, ku­riam pu­čiant

li plauk­ti už­ri­fuo­tu grot­mar­se­liu ir už­ri­ fuo­tu fo­ku;

lai­vas vi­so­mis bu­rė­mis plau­kia 5–6 maz­gų grei­čiu;

10 – škva­las, ku­riam pu­čiant lai­vas ga­

11 – aud­ra, ku­riai siau­čiant lai­vas tu­ri

5 – švie­žias bri­zas, ku­riam pu­čiant tas

ap­si­ri­bo­ti tik štor­mi­niais stak­se­liais;

pa­ts lai­vas ga­li plauk­ti bromb­ram­se­liu;

12 – ura­ga­nas, ku­riam siau­čiant lai­vas

6 – stip­rus bri­zas, ku­riam pu­čiant tas

ne­ga­li pa­kel­ti jo­kių bu­rių.

jė­gos nu­sta­ty­mo bū­dų. Beau­forto ska­lei bu­vo nu­brėž­tos tiks­les­nės vė­jo grei­čio, ma­tuo­ja­mo met­rais per se­kun­dę, ki­lo­met­rais per va­ lan­dą bei maz­gais, ri­bos. Ta­čiau at­

ski­ros ša­lys ne­tu­rė­jo vie­nin­gos vė­jo grei­čio pa­ver­ti­mo ba­lais sis­te­mos.

Ji bu­vo įves­ta tik 1913 m. Šiuo me­tu ga­lio­jan­ti vė­jo grei­čio ba­lų sis­te­ma priim­ta 1926 ir 1939 me­tais.

Jū­ri­nin­kų do­va­nos – stu­den­tams Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Įkū­ri­mo 90-me­tį ne­tra­di­ciš­kai pa­ žy­mė­jo Lie­tu­vos jū­ri­nin­kų są­jun­ ga. Vie­to­je iš­kil­mių nu­spręs­ta skir­ ti do­va­ną Lie­tu­vos aukš­to­sios jū­ rei­vys­tės mo­kyk­los stu­den­tams.

„Mi­nė­da­mi 90-ies me­tų ju­bi­lie­ jų, do­va­no­jo­me Lie­tu­vos aukš­ta­ jai jū­rei­vys­tės mo­kyk­lai 15 vie­ne­tų „Vic­to­ria“ įran­gos ir „Vi­sion Fit­ ness“ tre­ni­ruok­lių maž­daug už 60 tūkst. li­tų. Taip nu­spren­dė Lie­tu­ vos jū­ri­nin­kų są­jun­gos ta­ry­ba“, – tei­gė Lie­tu­vos jū­ri­nin­kų są­jun­gos pir­mi­nin­kas Pet­ras Be­kė­ža.

Spor­to in­ven­to­rius Lie­tu­vos aukš­ta­jai jū­rei­vys­tės mo­kyk­lai jau pri­sta­ty­tas. Pa­si­ra­šy­tas ir iš­kil­min­ gai įteik­tas spor­to įran­gos do­va­no­ ji­mo ak­tas. Ja­me ir pa­žy­mė­ta, kad tai yra su Lie­tu­vos jū­ri­nin­kų są­jun­ gos ju­bi­lie­ju­mi su­si­jęs ak­tas.

90 me­tų ju­bi­lie­jų Lie­tu­vos jū­ ri­nin­kų są­jun­ga pa­mi­nė­jo kuk­liai,

siau­ra­me ra­te. Ak­ty­viau­siems są­ jun­gos na­riams įteik­tos kny­gos.

Di­des­nės iš­kil­mės pla­nuo­ja­mos ki­ tais me­tais, kai su­kaks 25 me­tai nuo Lie­tu­vos jū­ri­nin­kų są­jun­gos at­kū­ ri­mo. „Iki šiol ne­bu­vo tiks­lios Lie­tu­ vos jū­ri­nin­kų są­jun­gos įkū­ri­mo da­tos. Tiek jū­ri­nin­kų kal­bo­se, tiek ži­niask­lai­do­je bu­vo įvar­di­ja­mos ke­lios da­tos. Mi­ni­mos ko­vo 11-oji, ko­vo 25-oji, ko­vo 29-oji ir ba­lan­ džio 8-oji“, – pa­ste­bė­jo P.Be­kė­ža.

1923 me­tų ko­vo 11-ąją bend­ro­ vės „Lie­tu­vos gar­lai­viai“ būs­ti­ nė­je Kau­ne su­si­rin­ko 28 jū­ri­nin­kai ir pri­jau­čian­tys, ku­rie nu­spren­dė steig­ti Lie­tu­vos jū­ri­nin­kų są­jun­ gą ir pa­tvir­ti­no ko­mi­si­ją jos sta­tu­ to pro­jek­tui pa­reng­ti.

1923 me­tų ko­vo 25-ąją ant­ra­ja­me su­si­rin­ki­me, kur da­ly­va­vo 23 jū­ri­ nin­kai, pri­sta­ty­tas sta­tu­to pro­jek­ tas ir nu­spręs­ta jį dar pa­pil­dy­ti.

To pa­ties mė­ne­sio 29 die­ną tre­ čia­ja­me su­si­rin­ki­me Kau­no mu­ zie­jaus raš­ti­nė­je iš­rink­tas Lie­tu­vos

jū­ri­nin­kų są­jun­gos pir­mi­nin­kas, val­dy­ba ir re­vi­zi­jos ko­mi­si­ja. LJS pir­mi­nin­ku iš­rink­tas ge­ne­ro­las Vla­das Na­ge­vi­čius, val­dy­bos pir­ mi­nin­ku – pul­ki­nin­kas Teo­do­ras Dau­kan­tas.

At­siž­vel­gu­si į is­to­ri­nius fak­tus, da­bar­ti­nės Lie­tu­vos jū­ri­nin­kų są­ jun­gos val­dy­ba priė­mė spren­di­mą są­jun­gos įkū­ri­mo da­ta lai­ky­ti 1923 me­tų ba­lan­džio 8 die­ną, kai Lie­ tu­vos jū­ri­nin­kų są­jun­ga ka­ro mu­ zie­jaus kie­me­ly­je Kau­ne ofi­cia­liai pri­si­sta­tė vi­suo­me­nei ir pa­šven­ti­ no sa­vo vė­lia­vą.

Ak­cen­tuo­da­mi lai­vy­no svar­bą Lie­tu­vai pra­ne­ši­mus tuo­met skai­ tė Teo­do­ras Dau­kan­tas, spe­cia­liai į pri­sta­ty­mo iš­kil­mes iš Lie­po­jos pa­ kvies­tas jū­rų ka­pi­to­nas Liud­vi­kas Stul­pi­nas, vė­liau ta­pęs pir­muo­ju Klai­pė­dos uos­to ka­pi­to­nu.

Tuo­met iš Kau­no ra­di­jo sto­ties vi­sam pa­sau­liui bu­vo pa­siųs­ta ra­ diog­ra­ma, ku­rio­je teig­ta, kad „at­ ka­ria­vus Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­ my­bę ir ga­vus per Klai­pė­dos uos­tą

Dėmesys: P.Be­kė­ža įtei­kė spor­to in­ven­to­riaus do­va­no­ji­mo ak­tą Lie­tu­

vos aukš­to­sios jū­rei­vys­tės mo­kyk­los va­do­vui Vik­to­rui Sen­či­lai. LJS nuo­tr.

išė­ji­mą į jū­rą, Lie­tu­vos jū­ri­nin­kai, iki šiol tar­na­vę įvai­rių kraš­tų lai­ vuo­se, da­bar įgi­jo ga­li­my­bę ak­ty­ viai pri­si­dė­ti prie Lie­tu­vos lai­vy­no stei­gi­mo“.

Klai­pė­do­je LJS sky­rius bu­vo įsteig­tas 1923 m. bir­že­lio 15 d. Pir­ mi­nin­kais iš­rink­ti lo­cų ko­man­do­

ras Mak­sas Radt­ke ir Žve­jų drau­gi­ jos pir­mi­nin­kas Fried­ri­chas Suh­ras.

Klai­pė­dos sky­rius tu­rė­jo 19 na­rių.

Anot P.Be­kė­žos, da­bar­ti­nė Lie­tu­ vos jū­ri­nin­kų są­jun­ga tę­sia pra­dė­ tus dar­bus, rū­pi­na­si da­bar­ti­niais ir bū­si­mai­siais jū­ri­nin­kais, lin­ki jiems pa­lan­kaus plau­kio­ji­mo.

19

pirmadienis, gegužės 6, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Versus aureus“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame K.Almeno knygą „Lietingos dienos“.

K.Almenas. „Lietingos dienos“. Žinomo rašytojo knyga apie sovietmečio Lietuvą aštuntojo dešimtmečio pradžioje: šalia istorinių ir politinių įvykių, sąlygojusių sovietinių piliečių gyvenimą, vyksta detektyvinės įtampos kupinas veiksmas vienoje Palangos viloje, kurioje atsidūręs milicijos leitenantas Donatas Vėbra žmogžudystės byloje tampa ir kaltinamuoju, ir kaltintoju.

Veiksmas trunka nuo sekmadienio popietės iki ketvirtadienio. Be paliovos lyja, išskyrus trečiadienį. Lietus – kaip fonas jau primirštai sovietinei tikrovei, kuri knygoje atkurta itin vaizdingai ir tiksliai, gyvais nepakartojamų charakterio tipų paveikslais, buities detalėmis ir leksika, paryškinta žemaitiškos šnektos, tarnybinio žargono, nevengiant ir grubių rusiškų keiksmažodžių.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 14 d.

Avinas (03 21–04 20). Avinų nuotaika keisis kas keliolika minučių, kankins nuovargis, apatija. Išanalizuokite susiklosčiusią situaciją – sprendimą turėtumėte rasti. Vakarą praleiskite artimų draugų rate.

Jautis (04 21–05 20). Atėjo laikas tesėti duotus pažadus. Greičiausiai pažadėjote nepagalvojęs, tačiau ką padarysi Jei priėmėte nelabai vykusį sprendimą, nesigraužkite, ieškokite kitos išeities. Vakare nuotaika turėtų pasitaisyti, įtampa atlėgs.

Dvyniai (05 21–06 21). Teks sukaupti energijos likučius ir dirbti lavina užgriuvusius darbus. Susikaupti greičiausiai trukdys artimųjų rūpesčiai.

Vėžys (06 22–07 22). Neskubėkite, gerai apmąstykite kiekvieną savo žodį, kad paskui netektų gailėtis dėl duoto pažado. Kita vertus įsipareigojimai lieka įsipareigojimais – jei pastaruoju metu jų nevykdėte, susimąstykite.

Liūtas (07 23–08 23). Šiandien nestokosite humoro jausmo ir optimizmo, tad įtemptą dieną nebus sunku ištverti. Jei būsite prašomas to, ko negalite padaryti, nesidrovėkite pasakyti „ne“. Vakare pasistenkite atitrūkti nuo nemalonių minčių, ilsėkitės.

Mergelė (08 24–09 23). Keisis jūsų požiūris į vertybes. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu, bet nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Kodėl jūsų norai atsidūrė antroje vietoje? Pataikavimas partneriui jūsų santykių nepataisys ir juo labiau neišgelbės. Pamėginkite atvirai pasišnekėti apie judviejų norus ir lūkesčius.

Skorpionas (10 24–11 22). Nebijokite iššūkių – ir greit jums bus plojama už drąsą. Pavyduolių strėlių nebijokite – pasitelkę diplomatiją atremsite visus jų antpuolius. Mylimam žmogui atskleiskite savo svajones. Šaulys (11 23–12 21). Artimas draugas įprato matyti jumyse psichologą ir guodėją? Gal pats esate kiek dėl to kaltas? Pasiūlykite jam pačiam apsispręsti dėl svarbiausių klausimų gyvenime.

Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų šaltumas ne baido, o dar labiau traukia įkyrų gerbėją. Pasiduoti vilionėms neverta – šiam žmogui įdomiau siekti nei gauti.

Vandenis (01 21–02 19). Jei nebemokate gyventi be darbotvarkės, o jūsų darbotvarkėje vien susitikimai darbo reikalais, laikas kažką keisti.

Kada paskutinį kartą buvote pasilinksminti su draugais? Kada kvietėte mylimą žmogų vakarienės?.. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų gyvenime gali atsirasti naujas žmogus. Kaip toliau klostysis jūsų santykiai, labai priklausys nuo jūsų sugebėjimo priimti kito žmogaus nuomonę.

Jei būsite tolerantiškas – didelė tikimybė sukurti šeimą.

Orai

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, jog šiandien šalyje lyti neturėtų. Dieną temperatūra pakils iki 16–21 laipsnio šilumos. Rytoj taip pat nenumatomas žymesnis lietus. Temperatūra naktį sieks 3–8 laipsnių šilumos, dieną – 17–22, pajūryje – 13–15 šilumos.

Šiandien, gegužės 6d.

+17

+10

Telšiai

+18

Šiauliai

Klaipėda

+19

Panevėžys

+17

Utena

+18

Saulė teka 5.42 Saulė leidžiasi 21.24 Dienos ilgumas 15.42 Mėnulis (delčia) 126-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 239 dienos.

Saulė Jaučio ženkle.

Tauragė

+17

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +22 Brazilija +27 Briuselis +20 Dublinas +14 Kairas +33 Keiptaunas +20 Kopenhaga +14

kokteilis Kal­ba­si su sa­vi­mi Au­gus­ti­nas klau­sia „Kok­tei­lio“ ir jo skai­ ty­to­jų, ar nie­ko to­kio, jei jis kal­ba­si su sa­ vi­mi. „Ne kar­tą at­krei­piau dė­me­sį, kad min­ti­mis bend­rau­ju su sa­vi­mi – kal­buo­ si, dis­ku­tuo­ju, gin­či­juo­si, pla­nuo­ju, – pa­ sa­ko­jo vy­riš­kis. – Gal tai ko­kios nors li­ gos po­žy­mis, o gal tai – nor­ma­lu.“ Skai­t y­to­jui įdo­mu, ar ir ki­t i žmo­nės taip šne­ka­si su sa­vi­mi.

Londonas +20 Madridas +25 Maskva +14 Minskas +16 Niujorkas +17 Oslas +17 Paryžius +17 Pekinas +26

Praha +20 Ryga +14 Roma +22 Sidnėjus +20 Talinas +11 Tel Avivas +28 Tokijas +18 Varšuva +20

Vėjas

1–3 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+8

+10

+9

+8

2

+10

+13

+12

+11

2

+13

+15

+15

+13

6

rytoj

trečiadienį

Sap­ni­nin­kas

Marijampolė

Vilnius

+17

Alytus

1387 m. Vil­niui su­teik­tos Mag­de­bur­go tei­sės.

1856 m. gi­mė aust­rų psi­ cho­lo­g as Sig­mund’as Freud’as. Mi­rė 1939 m.

1953 m. gi­mė jau­n iau­ sias (nuo 1812 m.) Di­džio­ sios Bri­ta­n i­jos mi­n ist­ru pir­mi­nin­ku ta­pęs po­li­ti­ kas To­ny Blair’as.

1954 m. ang­las Ro­ger’is Ban­n is­ter’is ta­p o pir­ muo­ju spor­t i­n in­k u pa­ sau­ly­je, ku­r iam vie­ną my­l ią pa­v y­ko nu­b ėg­t i ma­žiau nei per ke­tu­rias mi­nu­tes – 3 min. 59,4 s.

Ug­nia­ge­siai su­ren­gė šou

Nau­jau­sia in­for­ma­ci­ja Prieš ke­le­tą die­nų moks­li­nin­kai pra­ne­ šė, kad de­ši­nia­ran­kiai gy­ve­na de­vy­ne­ rius me­tus il­giau nei kai­ria­ran­kiai.

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Iš ka­vos sta­tis­ti­kos

Jei sap­nuo­ja­te, kad ka­sa­te duo­bę, lau­

Ita­lai daž­nai ne­pag­rįs­tai ka­rū­nuo­ja­mi di­džiau­siais ka­vos ger­bė­jais pa­sau­ly­ je. Ta­čiau duo­me­nys ro­do, kad dau­ giau­siai ka­vos iš­ge­ria suo­miai, nor­ve­ gai ir da­nai. Skai­čiuo­jant, kiek lit­rų ka­ vos per me­tus iš­ge­ria vie­nas gy­ven­to­ jas, ita­lus len­kia ir lie­tu­viai.

kia pa­pil­do­mi dar­bai, ne­ti­kė­ti įpa­rei­go­ ji­mai, už ku­riuos ne­bus at­ly­g in­ta.  Jei sap­nuo­ja­te, kad kaž­kas pra­dė­ jo do­mė­tis jū­sų tur­tu, ga­li gim­ti ne­san­ tuo­k i­nis vai­kas. Sap­nuo­ti, kad ta­po­te bai­ke­riu – per­spė­ ji­mas, jog per­ne­lyg daug dė­me­sio ski­ria­ te ne­reikš­min­giems įvy­kiams ir už­mirš­ ta­te as­me­ni­nius bei šei­mos rei­ka­lus, ku­ riuos bū­ti­na ne­del­siant su­tvar­ky­ti.  Jei­gu sap­ne da­ro­te su­muš­ti­nius, tai reiš­kia, kad grei­tu lai­ku su­lauk­si­te vers­ lo pa­siū­ly­mo, ku­r iuo rei­kė­t ų pa­si­nau­ do­ti. Jei­gu sap­ne val­go­te su­muš­ti­n į, tai reiš­kia sėk­mę dar­buo­se ir ge­rus par­tne­ rius. Jei­gu sap­ne ma­to­te, kaip iš­kren­ta iš ran­k ų su­muš­ti­nis, tai reiš­kia, kad grei­tu me­tu įsi­gy­si­te nau­din­gą daik­tą.

Lo­vo­je gu­li Još­kė su žmo­na ir nie­kaip ne­ga­li už­mig­ti. Žmo­na klau­sia: – Kas tau ra­my­bės ne­duo­da, kad ne­ mie­gi?

– Pa­sis­ko­li­nau li­tą iš Hai­mo, tad ry­toj rei­kia jį grą­žin­ti. Žmo­na pai­ma te­le­fo­ną ir skam­bi­na Hai­mui: – Tu pa­sko­li­nai ma­no vy­rui li­tą. Tai ži­ nok, jis jo tau ry­toj nea­ti­duos.

Ir pa­dė­ju­si te­le­fo­ną sa­ko: – Još­ke, mie­gok ra­miai, da­bar Hai­mas ne­ga­lės už­mig­ti. Čes­ka (397 719; kar­tais no­rė­čiau pa­si­gin­čy­ti su te­le­vi­zo­riu­mi, kaip tai da­ro Ser­ge­jus Be­lia­ko­vas)

teleloto

Nr. 891

2013 05 05

§§ §§ 01 29 49 07 52 65 21 06 72 33 53 56 20 23 50 63 41 18 08 17 45 64 67 48 51 60 43 19 10 68 31 38 35 14 62 §§§ 02 46 04 15 32 §§ §§§ 22 09 39 12 75 §§§ §§§ §§§ 25 73 55 58 16 30

Sap­nuo­ti ža­din­tu­vą reiš­kia, kad da­ ro­mi spren­di­mai klai­din­g i, ne­tei­sin­g i.

Links­mie­ji tirš­čiai

1992 m. su­lau­ku­si 90-ies me­tų Pa­ry­žiu­je mi­rė ak­ to­rė Mar­le­ne Diet­rich.

1994 m. Ang­li­jos ka­ra­lie­ nė Eli­za­beth II ir Pran­cū­ zi­jos pre­z i­den­tas Fran­ cois Mit­ter­rand’as iš­k il­ min­gai ati­da­rė La­man­ šo tu­ne­lį.

1995 m. 54 vals­ty­bių va­ do­vai da­ly­va­vo mi­šio­se Šv. Pau­lo ka­ted­ro­je Lon­ do­ne, pa­žy­mint II pa­sau­ li­nio ka­ro pa­bai­gos Eu­ro­ po­je 50-ąsias me­ti­nes.

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 58 172 (2 x 29 086) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 9 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt

sa­vi­mi muš­tis, tuo­met jau – bė­da.

Kai sau­lė yra ne­to­li ho­ri­zon­to li­ni­jos, sky­ de­lių nuo sau­lės ga­li ne­pa­kak­ti ap­si­sau­ go­t i nuo aki­nan­čios švie­sos, ka­dan­g i spin­du­liai kren­ta že­miau jų. Dėl šios prie­ žas­ties pra­var­tu vi­sa­da po ran­ka tu­rė­ti aki­nius nuo sau­lės, pa­gei­dau­ti­na, su po­ lia­ri­zuo­tais lę­šiais, ku­rie pa­de­da su­ma­ žin­ti aki­nan­tį sau­lės švie­sos efek­tą. Be to, rei­kė­tų pa­si­rū­pin­ti, kad prie­ki­nis stik­las vi­sa­da bū­tų šva­rus, nes pur­vas iš­skai­do švie­są ir pa­di­di­na aki­nan­tį spin­de­sį. Prie­ ki­nį au­to­mo­bi­lio stik­lą rei­kė­tų nu­plau­ti iš abie­jų pu­sių, o po to sau­sai nu­šluos­ty­ti, kad ne­lik­tų dė­mių ar dry­žių.

Benedikta (Benė), Eidmantė, Evodijus, Judita, Liucijus, Minvydas.

1961 m. gi­mė ak­to­r ius, pro­diu­se­ris ir ra­šy­to­jas Geor­ge’as Cloo­ney.

Pa­vo­jus: jei Au­gus­ti­nas pra­dė­tų su

Ge­riems vai­ruo­to­jams

Vardai

gegužės 6-ąją

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Anot nuo­gir­dų, kal­bė­ji­mas su sa­vi­mi pa­da­ro mus pro­tin­ges­nius.

+18

+18

Klai­pė­do­je jau ta­po tra­di­ci­ja, kad ug­ nia­ge­siai gel­bė­to­jai sa­vo pro­fe­si­nę šven­tę – Šv. Flo­ri­jo­no die­ną šven­čia kar­tu su mies­tie­čiais. Prie di­džiau­sio uos­ta­m ies­čio pre­k y­bos cent­ro ir šį šeš­ta­die­nį ne­trū­ko veiks­mo bei įspū­ džių. Dau­gy­bė su­si­rin­ku­sių smal­suo­ lių ga­lė­jo ste­bė­ti ne tik tai, kaip iš su­ mai­to­to au­to­mo­bi­l io va­duo­ja­mas Klai­p ė­dos me­ras, bet ir pa­si­ž iū­rė­

ti, kaip ug­nia­ge­siai gel­bė­to­jai ge­si­na lieps­no­jan­čią ma­ši­ną. Šven­tė­je sa­vo įgū­džius de­monst­ra­vo ir aukš­ta­li­piai gel­bė­to­jai. Į ren­g i­n į atė­ję klai­pė­d ie­ čiai ga­lė­jo ap­ž iū­rė­t i ug­n ia­ge­sių au­ to­mo­bi­lius, įvai­rią įran­gą, su­si­pa­žin­ ti su šia pa­vo­jin­ga pro­fe­si­ja bei tie­sio­ giai pa­bend­rau­ti su ug­nia­ge­siais gel­ bė­to­jais. „Klai­pė­dos“ inf., Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Papildomi prizai: „Hyundai i20“ – (TV) Vladimiras Čumakovas „Kia Rio“ – 0410381 „Toyota Aygo“ – 0509242 Antivirusinės programos „Kaspersky“ – 029*240 5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 29 d.) – Julė Valaitienė iš Panevėžio 5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 29 d.) – Algirdas Kaunietis iš Panevėžio 5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 29 d.) – Vilma Turčinskienė iš Mažeikių 5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 29 d.) – Irutė Randakevičienė iš Kauno 5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 29 d.) – Leonas Overlingas iš Šilutės raj.

Kvietimai į TV: 034*207, 026*197, 029*266 Prognozė: Aukso puode bus – 1 000 000 Lt

EUROJACKPOTAS Nr. 1234 EUROJACKPOTAS Nr. 14

2013 00 00 2013 05 03 EUROJACKPOTAS - 00 000 000 Lt EUROJACKPOTAS – 46 566 398 Lt 1400 16 28 48 00 00 00 004400 Papildomi skaičiai 37 0 0 Papildomi skaičiai 5 + 2 skaičiai 46 566 398 Lt 5 Prognozė: + 1 skaičius 295 764 Lt 5 Eurojackpote skaičiai 295 764 Lt- 00 mln. Lt 4 + 2 skaičiai 7 765 Lt 4 + 1 skaičius 744 Lt 4 skaičiai 357 Lt 3 + 2 skaičiai 127 Lt 3 + 1 skaičius 68 Lt 2 + 2 skaičiai 42 Lt 3 skaičiai 42 Lt 1 + 2 skaičiai 25 Lt 2 + 1 skaičius 25 Lt Prognozė: Eurojackpotas – 34 mln. Lt