PIRMAS miesto dienraĹĄtis
treÄ?iADIENIS, GEGUŽĖS 8, 2013
www.kl.lt
104 (19 707)
12
RUBRIK nam ai A A?2š6.162;6@ 424B Ÿ@ %
namai
[NZNV-X
Y Ya ?RQNXa\_ 9V[N /VRYVNb`XNVaÛÛ
Moderniame bōste – patogu mo ir praban gos dermė
A.KuÂbiÂliui teks tramÂdyÂti parÂtiÂjoÂje praÂsiÂdÄ—ÂjuÂsias peĹĄÂtyÂnes.
Po deÂĹĄimt meÂtĹł truÂkuÂsio koĹĄÂmaÂro trys ameÂriÂkieÂtÄ—s atÂgaÂvo laisÂvÄ™.
Lietuva 7p.
Pasaulis 10p.
Koks tuÂrÄ—ÂtĹł bĹŤÂti bĹŤsÂtas: asÂkeÂtiĹĄÂkas ar moÂderÂnus?
ď Ž Akcentas:
]V_Z\ NbX a\ _f XVNb` Vb NXPR[ab
BĹŤstas turÄ—tĹł bĹŤ taÄ?iau ne per ti modernus, racionalus, dÄ—m asketiĹĄ kas ir sausas. TokÄŻ pageida vimÄ… iĹĄreiĹĄku siems namo Palangoje ĹĄei mininkams pro siĹŤlÄ— kompro fesionalai pamisÄ… – ĹĄiuolai kiĹĄ jerui suteikti italiĹĄko stiliaus kam interelegancijos ir prabangos.
Ĺ iandien priedas ď Ž DÄ—mesys:
c\[V\` XNZ ON_Vb\`R aN YV\` ZRQ VN V] ]Na [NbQ T\` \a\` VYTNNZ
Ă›` [NaĂ_N
PerÂgaÂlÄ—s dieÂnos ĹĄeÂĹĄÄ—Âliai LyÂgiai prieĹĄ 68 me tus, ĹžluÂgus TreÂÄ?ia jam reiÂchui, PerÂga lÄ—s dieÂna prieĹĄ na cisÂtus buÂvo paÂmi nÄ—Âta ir KlaiÂpÄ—ÂdoÂje. Apie poÂkaÂrio plÄ—Â ĹĄiÂkaÂviÂmus, griuÂvÄ—Â sius, girÂtauÂjanÂÄ?ius jĹŤÂriÂninÂkus ir praÂstÄ… miesÂto reÂpuÂtaÂciÂjÄ… dar ir ĹĄianÂdien priÂsi meÂna seÂnieÂji klaiÂpÄ—Â dieÂÄ?iai.
Lina Bieliaus
kaitÄ— l.bieliauskait e@kl.lt
daugeliu atve jĹł Fonas – deta ti, ir saikingai dizaineriĹł sukurlÄ—ms naudojami daik Projektuodami iĹĄryĹĄkinti neapkrauna pa tai in talpĹł, Ä?iai dizaineriai terjerÄ… klaipÄ—die- lima mÄ—gautis dide tad bĹŤste gair Valdas Kont RamĹŤnas Manikas viĹł liĹł, ĹĄviesiĹł erdprabanga. ri minius ĹĄios krypmas pasitelkÄ— es„BĹŤsto ĹĄeimi ties principus. ninkai skyrÄ— NeryĹĄkiĹł spal dÄ—mesio apdai daug vĹł sienĹł, lai, detalÄ—ms, grindĹł kolo balritas tampa lubĹł, dams. Prabanga pa kiu fonu ori kitokia, negu ginaliems bal lan- ÄŻprasta demonst ruo ĹĄviestuvams dams, me interjere. Ĺ iuo ti klasikiniabei negausiems centams iĹĄryĹĄ atveju re ak- masi ki kin tais ti. Interjere ď Ž Tandemas: principais. Mo miaminuoja tau XĂ _Ă› derniarios, natĹŤralios do- me interjere ak C 8\[a _V Z\ ]N WĂş ? :N [V X\ V_ gaam centĹł nÄ—ra ir ilĹžes WĂ› TN` `b cVR [ daug, V W\ [R medis, medĹžiagos, kaip akmuo, o pasirinkus italiĹĄko sti cVR [N` OR[Q _N` ]_\ WRX aN` liaus linimetalo ar stik jÄ…, jie tu ri bĹŤti labai ko lo fragmentai. NeÄŻmantriĹł kybiĹĄki, tad atitin formĹł, taÄ?iau stilingi, bÄ— kamai yra ir brangĹŤs“, – kaljo R.Manikas.
Kaina 1,30 Lt
„NeÂnoÂrinÂtiems moÂkÄ—Âti rinkÂliaÂvos gaÂli ir 20 ĹženkÂlĹł paÂstaÂtyÂti.“
2p.
StriÂmeÂlÄ—s viÂlioÂja ant moÂlo DaiÂva JaÂnausÂkaiÂtÄ— d.janauskaite@kl.lt
Ant nuoÂgo kabÂliuÂko kimÂbanÂÄ?ios striÂmeÂlÄ—s ĹĄioÂmis dieÂnoÂmis ÄŻ Klai pÄ—ÂdÄ… ĹžveÂjus atÂviÂlioÂja ir iĹĄ viÂduÂrio LieÂtuÂvos.
a.dykoviene@kl.lt
MenÂkas paÂsiÂrinÂkiÂmas
4
?N ZĂ [\ :N [V X\ [b\ a_
VieÂĹĄoÂsios ÄŻstaiÂgos „KlaiÂpÄ—Âdos keÂleiÂviÂnis transÂporÂtas“ diÂrekÂtoÂrius GinÂtaÂras NeÂniĹĄÂkis paÂbrÄ—ÂŞė, kad kai kuÂrie vaiÂruoÂtoÂjai pikÂtyÂbiĹĄÂkai neÂmoÂka moÂkesÂÄ?io.
AsÂta DyÂkoÂvieÂnÄ—
KlaiÂpÄ—ÂdieÂÄ?iui JuoÂzui RuÂdĹžiui ĹĄian dien 89-eri. Iki 1939 m. jis su tÄ—Â vais gyÂveÂno KlaiÂpÄ—ÂdoÂje, per kaÂrÄ… – PlunÂgÄ—Âje. J.RuÂdys buÂvo vieÂnas pirÂmĹłÂjĹł su RauÂdoÂnÄ…Âja arÂmiÂja ÄŻĹžen guÂsiĹł ÄŻ KlaiÂpÄ—ÂdÄ… 1945 m. sauÂsÄŻ. „Ď KlaiÂpÄ—ÂdÄ… grÄŻÂĹžau, kai voÂkieÂÄ?iai Ä—jo paÂkelÂtoÂmis ranÂkoÂmis. TaÂda tu rÄ—Âjau paÂsiÂrinkÂti – eiÂti ÄŻ RauÂdoÂnÄ…ÂjÄ… arÂmiÂjÄ… arÂba ÄŻ miĹĄÂkÄ…. Tuo meÂtu ra dau toÂkÄŻ skelÂbiÂmÄ…, kad taÂryÂbĹł val dĹžia renÂka klaiÂpÄ—ÂdieÂÄ?ius grÄŻĹžÂti ÄŻ KlaiÂpÄ—ÂdÄ… dirbÂti ÄŻstaiÂgo se“, – paÂsaÂkoÂjo J.RuÂdys.
aN]\ Ă&#x;`]ĂQV[TN` V[Qf `
„„SimÂboÂlis: po AntÂroÂjo paÂsauÂliÂnio kaÂro KlaiÂpÄ—ÂdoÂje buÂvuÂsioÂje PerÂgaÂlÄ—s aikĹĄÂtÄ—Âje ant poÂstaÂmenÂto iĹĄÂkelÂta paÂtranÂ
ka ne ĹĄiaip sau 45 meÂtus stĹŤkÂsoÂjo atÂsukÂta ÄŻ VaÂkaÂrus.
ReÂdakÂciÂjos arÂchyÂvo nuoÂtr.
Nuo pieÂtiÂnio moÂlo ĹĄioÂmis dieÂno mis sklinda striÂmeÂliauÂtoÂjĹł klege sys. VyÂrai ir moÂteÂrys vos po keÂliĹł vaÂlanÂdĹł ĹžveÂjyÂbos sunÂkiai temÂpÄ— pilÂnus ĹžuÂveÂliĹł kiÂbiÂrus. KlaiÂpÄ—ÂdieÂtis VyÂtauÂtas paÂsaÂkoÂjo, kad net ypaÂtin gai neÂskuÂbÄ—ÂdaÂmas kiÂbiÂrÄ… priÂsiÂpilÂdÄ— per puÂsantÂros vaÂlanÂdos. StriÂmeÂlÄ—s kimÂba ant blizÂganÂÄ?iĹł kabÂliuÂkĹł be menÂkiauÂsio jauÂko. Ĺ˝veÂjai paÂsiÂga miÂna vaÂdiÂnaÂmĹłÂjĹł girÂlianÂdĹł, ĹĄviÂno gaÂbaÂlas ÄŻ dugÂnÄ… temÂpia nuo 6 iki 10 ir dauÂgiau kabÂliuÂkĹł. Vos uĹžÂmeÂtus, paÂmaÂĹžu timpÂÄ?io daÂmi ĹžveÂjai jau vyÂnioÂja vaÂlÄ… ir be veik ant kiekÂvieÂno kabÂliuÂko – po striÂmeÂlÄ™. VieÂna kiÂta nuÂkrenÂta tarp moÂlo akÂmeÂnĹł ar nuÂgaiÂĹĄuÂsi banÂgĹł iĹĄÂmeÂtaÂma ÄŻ kranÂtÄ…, o Ä?ia jĹł jau tyÂko kiÂrai.
2
PliÂto avaÂriÂjos vaizÂdai DaiÂva JaÂnausÂkaiÂtÄ— InÂterÂneÂte iĹĄÂplaÂtinÂtas ĹĄiurÂpios ava riÂjos, nuÂsiÂneÂĹĄuÂsios dvieÂjĹł jauÂnuo liĹł gyÂvyÂbes KlaiÂpÄ—ÂdoÂje, ÄŻraÂĹĄas. NuoÂroÂdos ÄŻ ĹĄiÄ… vaizÂdo meÂdĹžiaÂgÄ… vaÂkar iĹĄÂpliÂto soÂciaÂliÂniuoÂse tinkÂluo se. Kas iĹĄÂplaÂtiÂno ĹĄiuos vaizÂdus, kol kas nÄ—Âra ĹžiÂnoÂma.
„KlaiÂpÄ—Âda“ jau raÂĹĄÄ—, kad geÂgu Şės 2-Ä…jÄ… prieĹĄ viÂdurÂnakÂtÄŻ prie pat DraÂmos teatÂro BMW auÂtoÂmoÂbiÂlis rÄ—ÂŞėÂsi ÄŻ meÂdÄŻ. Du 22 meÂtĹł vaiÂkiÂnai ĹžuÂvo iĹĄ kar to, o maÂĹĄiÂnÄ… vaiÂraÂvÄ™s jauÂnuoÂlis liÂ
ko gyÂvas ir buÂvo nuÂveĹžÂtas ÄŻ liÂgo niÂnÄ™. VaÂkar plaÂtinÂtaÂme ÄŻraÂĹĄe maÂty ti, kad prie NauÂjoÂjo SoÂdo ir Nau joÂsios UosÂto gatÂvÄ—s sanÂkryÂĹžos su stoÂjÄ™ vaiÂruoÂtoÂjai Ä—mÄ— sponÂtaÂniĹĄÂkai lenkÂtyÂniauÂti. VaizÂdas reÂgistÂraÂto riuÂmi fikÂsuoÂtas iĹĄ antÂroÂsios ma ťiÂnos. PrieĹĄ pat PiÂlies tilÂtÄ… pirÂmÄ…Âja eis mo juosÂta vaÂĹžiaÂvÄ™s auÂtoÂmoÂbiÂlis iĹĄÂ siÂverÂŞė ÄŻ prieÂkÄŻ. Vos keÂlios ÄŻraÂĹĄo akiÂmirÂkos lei do paÂreiÂgĹŤÂnams ÄŻtarÂti, kad avaÂri jos kalÂtiÂninÂkas – vai ruoÂtoÂjas.
8
„„ĎroÂdyÂmai: lenkÂtyÂnÄ—Âse daÂlyÂvaÂvuÂsioÂje maÂĹĄiÂnoÂje buÂvo suÂmonÂtuoÂtas vaizÂdo reÂgistÂraÂtoÂrius, kuÂris uĹžÂfikÂsaÂvo dvi
gyÂvyÂbes nuÂsiÂneÂĹĄuÂsios avaÂriÂjos deÂtaÂles.
KadÂrai iĹĄ filÂmuoÂtos meÂdĹžiaÂgos
2
trečiADIENIS, GEGUŽĖS 8, 2013
miestas Spaudos diena – su „Klaipėda“ Minėdama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos die ną, dienraščio „Klaipėda“ redakcija surengė tradici nę akciją, kurios metu nemokamais laikraščiais pra džiugino gausų būrį uostamiesčio gyventojų. Dau gelis pamalonintųjų netikėta staigmena žinojo, ko kia šventė minima tą dieną ir patys perdavė linkėjimų spausdinto žodžio puoselėtojams. Dovanojami nau jausi laikraščio numeriai nuotaiką praskaidrino dau gybei praeivių: mamoms su vaikais, įsimylėjusioms porelėms, senjorams, skubantiems verslininkams ir net žvejams. Evelinos Zenkutės ir Vytauto Petriko fotoreportažas
Paplūdimio kavinės atverti durų neskuba Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Verslininkai paplūdimyje nesku ba pradėti rengti kavinių. Žadama, kad šios viešojo maitinimo įstaigos pradės veikti tik nuo birželio.
Antrojoje Melnragėje ir Giruliuo se kavines turintis Marius Junokas tvirtino, kad kol kas jų rengti neap simoka. „Nėra nei gero oro, nei poil siautoj ų, į kur iuos orient uotos tokios įstaigos. Dėl to neskuba me. Žmonės dar dirba, o ne ato stogauja“, – komentavo versli ninkas. Pasak M.Junoko, jei orai pagerė tų, tada būtų svarstoma galimybė kavines atidaryti anksčiau. „Jei pradėtume veiklą, paplū dimyje būt um e vien i. Bus pa skelbta ofic ial i vasaros sezon o pradžia, pradės dirbti gelbėtojai, dirbsime ir mes“, – teigė versli ninkas. Šiemet Melnragės ir Girulių pa plūdimiuose turėtų veikti toks pat kavinių skaičius – 8, nors vietų joms yra daugiau.
8 – tiek kavinių šiemet turėtų veikti Melnragės ir Girulių paplūdimiuose.
Tendencija: teigiama, kad Pirmojoje Melnragėje poilsiautojams dažniausiai užtenka vietų aikštelėse.
Anot Klaipėdos savivaldybės Li cencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo spe cialisto Rimanto Armono, pernai vykusio konkurso metu jos nebu vo užimtos. „Vietos liko laisvos. Naujo kon kurso organizuoti neplanuojama. Jei vieną kartą neatsirado norin čių dirbti šiose vietose, tai nebus ir toliau. Matyt, šios vietos nepat rauklios verslui“, – svarstė R.Ar monas. Viena kavinė pernai veikė ir Smiltynės paplūdimiuose. R.Ar monas vylėsi, kad šiemet bus daugiau norinčiųjų čia dirbti.
Vytauto Petriko nuotr.
Rinkliavą moka ne visi Klaipėdos pajūryje jau savaitę renkama rinkliava už automobilių stovėjimą. Dalis klaipėdiečių primiršo, kad vasaros sezo no metu reikia mokėti tokį mokestį. Milda Skiriutė
Pasak viešosios įstaigos „Klaipė dos keleivinis transportas“ direk toriaus Gintaro Neniškio, šį sezoną situacija yra panaši kaip ir kasmet. „Vieni rinkliavą moka, kiti nemo ka. Pradžioje visada taip būna. Kai kurie žmonės pamiršta, kiti tikisi, kad niekas nekontroliuos“, – pasa kojo vadovas. Šiemet pirmas sezonas, kada rinkliavą už mašinų stovėjimą rei kia mokėti ne tik aikštelėse, bet ir visose Pirmosios Melnragės gat vėse.
„Pirmą dieną, kai pasirodė kont rolieriai, gyventojai pradėjo skam binti mums. Jie buvo įpratę savo mašinas laikyti gatvėse. Po patikri nimo automobiliai jau stovėjo kie muose“, – tvirtino G.Neniškis. Klaipėdiečiai svarsto, ar nekils nesusipratimų vasarą, kai atvyks daug poilsiautojų, nes stovos skai tikliai bus pastatyti ne visose gat vėse. Pasak G.Neniškio, Pirmosios Melnragės gatvėse niekada nebū na daug automobilių. Daugiausia jie statomi aikštelėse. „Analizavome situaciją. Papras tai gatvėse mašinas palieka klaipė
diečiai. Žmonės, kurie atvažiuoja iš kitų miestų, dažniausiai nežino, kaip veikia sistema, ir savo auto mobilius palieka aikštelėse. Pirmo joje Melnragėje retai kada trūksta vietos mašinų stovėjimo aikštelė se. Jų mažai Antrojoje Melnragėje ir vadinamuosiuose pirmuosiuo se Giruliuose“, – komentavo di rektorius. Anot G.Neniškio, yra dvi pagrin dinės gatvės Pirmojoje Melnragė je, kur statoma daugiausia mašinų. Jose stovos skaitikliai bus įrengti. G.Neniškis tvirtino, kad už auto mobilių stovėjimą pajūryje šiemet bus galima atsiskaityti ir mobiliuo ju telefonu. Tam reikia iš operato riaus įsigyti specialų lipduką. Klaipėdos savivaldybė prieš va saros sezoną žada pastatyti papil domų ženklų, informuojančių apie mokamą stovėjimą. „Asmenims, kurie nenori mokėti rinkliavos, ga li ir 20 ženklų pastatyti. Tai nepa dės“, – pabrėžė direktorius.
Strimelės 1
Meistriškumas: vienu kartu ištraukti tuntą strimelių šiomis dienomis
nereikia didelių įgūdžių.
Strimeliautojai rikiuo jasi ant molo pietinė je pusėje, kitokių žuvų besitikin tys sugauti meškeres merkia į jūrų vartų pusę. Akivaizdu, kad kai kurie jų sa vo laimikį parduoti susiruošę prie parduotuvių. Kiti dalijasi patirtimi, kaip stri meles greitai ir skaniai paruošti. Skrosti jų nereikia, užtenka tik nu plauti žvynus, pamerkti į sūrymą ir po dienos jau galima rūkyti. Dalį laimikio dažnas žvejys keti na užšaldyti šaldiklyje. Pirmosios savaitės dienos popie tę ant molo meškeres merkė būrelis vyrų iš Šiaulių, keli marijampolie čiai, šilutiškiai ir daugybė klaipė diečių. Galima spėti, kad savaitgalį žve jams čia bus ankšta.
3
trečiADIENIS, GEGUŽĖS 8, 2013
miestas Spaudos diena – su „Klaipėda“
Miestui puošti bijūnai netinka Garbaus amžiaus klaipėdietė nu sprendė prisidė ti prie miesto graži nimo. Savivaldybei ji nori padovano ti dvidešimt bijū nų. Gyventojos ma nymu, šios gėlės ga lėtų papuošti mies to viešąsias erdves, tačiau valdininkai joms ruošia vietą kapinėse.
m.skiriute@kl.lt
75 metų Donata Bajarūnienė pa sakojo, kad bijūnai auga Panevėžio gatvėje esančiame sklype, kuria me sodininkai nelegaliai yra įsi rengę daržus. Pastaruosius savivaldybė nu sprendė panaikinti dėl vyravusios netvarkos. „Šiame sklype yra likę daug bi jūnų, kuriuos pati sodinau. Iš vi so apie 20 krūmų. Greitai čia atva žiuos buldozeriai. Gaila, jei gėlės būtų sunaikintos“, – tvirtino klai pėdietė.
Nuspręsta, kad bi jūnus būtų galima pasodinti Lėbartų kapinių viešosio se erdvėse. Tačiau, anot L.Dūdos, ga li kilti problemų dėl gėlių pristatymo. Moteris gėles nori padovanoti savivaldybei. Jos nuomone, bijū nai galėtų papuošti viešąsias mies to erdves.
vilioja ant molo
Laimikis: kibirą žuvelių be didelių pastangų šiomis dienomis galima
pagauti per pusantros valandos.
Reng in iai. Rytoj Klaip ėdos apskri ties I.Simonait ytės bibl iotekoje pra sidės „Šeimų dienų“ bibl iotekoje ren giniai. 17 val. pirmo aukšto hole vyks šventės atidarymas. Jo metu bus pri stat yt a knyg ų paroda „Šeima – tai dovana“. 17.30 val. Gerlacho palėpė je lauk ia pašnekesiai apie pat irt is ir vert ybes. Šventėje dalyvaus klaipė diečių šeimos, nėščiųjų choras „BIG“. Vyks „Šaun iausios mamos“ apdova nojimas. „Šeimų dienų“ bibl iotekoje reng in iai tęsis ir penktad ien į. 17 val. Gerlacho palėpėje reng iama paskai ta „Apie šeimos džiaugsmus ir rūpes čius“. 19 val. bibliotekos Inkaro kieme lyje vyks šventės uždarymas. Jo me tu bus parodytas choreografinis spek taklis „Apkabinsiu tave“. Mirtys. Vakar Klaip ėdos sav ivaldy bės Civ il inės metr ikacijos ir reg istra cijos skyr iuje užreg istr uotos 3 klai pėd iečių mirt ys. Mirė Dom icelė Ma rija Skripkausk ienė (g. 1934 m.), Alek sej Jefi mov (g. 1936 m.), Viktor Šama rov (g. 1936 m.).
Sprendimas: bijūnus, kurie gali būti sunaikinti, klaipėdietė nori padovanoti miestui.
Milda Skiriutė
Dienos telegrafas
Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Miestiečiai nuolat skundžiasi, kad mieste per mažai gėlių. Bijū nai tikrai jį papuoštų“, – tvirtino pensininkė. D.Bajarūnienė pasakojo, kad dvi dienas bandė prisiskambinti į savi valdybės Miesto priežiūros poskyrį, bet nesėkmingai. „Atsiliepė tik vie na moteris, kuri tvirtino, kad su šiuo klausimu nėra susijusi. Man ji nu rodė kitą telefoną, tačiau juo niekas neatsiliepė“, – pasakojo moteris. Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direk toriaus Liudviko Dūdos, savival dybė klaipėdietės dovaną priim tų, tačiau gėles sodintų toli gražu
Vytauto Petriko nuotr.
ne mieste. Pasitarimo metu nu spręsta, kad bijūnus būtų galima pasodinti Lėbartų kapinių viešo siose erdvėse. Tačiau, anot L.Dū dos, gali kilti problemų dėl gėlių pristatymo. „Bandysime tartis su kokia savi valdybės įmone, kad atvežtų gėles į Lėbartus“, – vylėsi direktorius. Anot L.Dūdos, sodinti bet kokias gėles miesto viešosiose erdvėse negalima. Yra koncepcija, kurioje numatyta, kokios gėlės klombose gali augti. Tai suderinta su krašto vaizdžio architektais. „Bijūnai nėra tinkamos gėlės miesto viešosioms erdvėms“, – tvirtino direktorius.
Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Radomes Alachverdov, Rolandas Mar tink us, Bened iktas Maskel iūnas, Do micelė Mar ija Skripkausk ienė, Alek sej Jefi mov. Joniškės kapinės. Šiand ien laidoja mas Viktor Šamarov. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 6 moterys. Gimė 3 mergaitės ir 3 berniukai. Greitoj i. Vakar iki 17 val. greitosios pagalbos med ikai sulaukė 56 išk vie timų. Klaipėd iečiai daug iausia skun dėsi širdies problemomis, ūmiais pil vo skausmais, dusuliu, kreipėsi dėl ne didelių žaizdų.
4
trečiadienis, gegužės 8, 2013
miestas
Pergalės dienos šešėliai 1
Visi norintys dirbti pa gal tą skelbimą susirinko Vėžaičiuose 1944 m. spalį. Juo zą paskyrė Vykdomojo komiteto Prekybos skyriaus vedėjo pava duotoju. J.Rudžiui tuo metu buvo 20 m. Paskui iš Vėžaičių juos per kėlė į Priekulę. Jų buvo 12 žmonių. Kai į Klaipėdą įžengė Raudono ji armija, paskui ją į miestą atva žiavo ir tie 12 Vykdomojo komite to narių. „Miestas buvo labai sugriautas, nuo turgaus link Biržos tilto nebu vo galima važiuoti. Mes patys upę perėjome ledu, o mūsų mašina va žiavo aplinkui. Gyventojų mies te atradome gal tik 8“, – prisimi nė J.Rudys.
Klaipėdos valstybinei prek ybai rei kal ing i: buh alter is-rev izor ius, vy riausias buhalteris, sąskaitininkai. Klaipėdos Prekybos komercinei už kand inei reikal ing i: direktor ius, bu fetininkė, virėjai, pardavėjas ir muzi kantai. Sąlygos geros. „Raudonojo švyturio“ redakcijai rei kal ing i literatūriniai bendradarbiai, rus ų kalb os vertėjas, korektorė ir mašininkė. „Ryto“ spaustuvei skubiai reikaling i spaudos special istai, normuotojas, sargas ir mok iniai. Komed ijos muz ik in iam teatr ui rei kal ing i stal iai, elektromonter iai ir centrinio šildymo kūrikas.
Pilni namai gėrybių
Klaipėdoje buvo likę daugy bė turto. Anot J.Rudžio, beveik kiekviename bute stovėjo piani nas, siuvamoji mašina, indų, kitų vertingų buities daiktų. Jo mama,
Juozas Rudys:
Pamenu 1945 m. Per galės dieną Klai pėdoje. Susirin ko grupelė žmonių, daugiausia kareivių, partijos sekretorius mitinge tada žadėjo rojaus gėrybes. Patirtis: klaipėdietis J.Rudys buvo vienas pirmųjų iškart po Raudonosios armijos įžengusiųjų į Klaipėdą.
prieš išvykstant į Klaipėdą, tarsi nujausdama, įspėjo sūnų dėl plė šikavimų. „Kai susiruošiau į Klaipėdą iš Plungės, mama man griežtai pri sakė nieko neimti, ką berasčiau. Sakė: vaikeli, nieko neliesk, ten – ne tavo. Negalima. Sugriešijau. Pasiėmiau pačias geriausias teni so raketes buvusiame sporto klu be“, – atviravo Juozas. Pasak J.Rudžio, Klaipėdoje pabė gėlių paliktą turtą išnešiojo ir pa tys lietuviai, ne tik raudonarmie čiai. Jie atvažiuodavo iš Gargždų, Kretingos su vežimais ir kraudavo į juos, ką rasdavo. „Mano viršininkas buvo klaipė dietis Jonas Klingeris, baigęs Pre kybos institutą, puikus žmogus, mes apsigyvenome name Gulbių gatvėje, netoli dabartinės Vitės mokyklos“, – pasakojo J.Rudys. Greta atsikraustė karinių jūrų pajėgų medicinos dalinys. J.Ru dys su jais susipažino. Kariams jis atnešdavo spirito, o šie duodavo maisto, tad jų paprašė prižiūrėti savo namą, kad neapiplėštų. Nors 1945 ir 1946 metais mieste dau giausia plėšikavo kareiviai. „Pamenu 1945 m. Pergalės die ną. Susirinko Klaipėdoje grupelė žmonių, daugiausia kareivių, par tijos sekretorius mitinge tada ža dėjo rojaus gėrybes“, – pasakojo J.Rudys. Prieš karo tribunolą
Iš tų karių, kurie greta gyveno, Juo zas gaudavo vaistų, tvarsliavos. Vi sa tai kas savaitę veždavo į Vėžai čius ir perduodavo žmogui, kurio
Darbo skelbimai 1945–1946 m. Klaipėdos laikraštyje
nei vardo, nei pavardės lig šiol ne žino. Vaistai keliavo į mišką, par tizanams. „Kariškiai suprato, kam man tie vaistai ir tvarsčiai, nors sakiau, kad Plungės ligoninei, jie tik palingavo galvas ir patarė neįkliūti“, – teigė J.Rudys. Vis dėlto 1945 m. rugsėjo 27 d. Juozą suėmė saugumiečiai. Išve dė tiesiai iš darbo, pateikė sunkius kaltinimus. Spardė, mušė, daužė per ausis, badė panages, kankino elektros srove. Bet jį kaltino ne dėl vaistų partizanams. „Mane apkaltino, kad atėjus vokiečiams, jiems parodžiau, kur slepiasi raudonarmiečių ka rinis dalinys. Man grėsė sušau dymas. Neprisipažinau, ko nepa dariau. Išvesdavo kankinti 8 val. vakaro, parvesdavo leisgyvį į ka merą 5–6 val. ryto“, – pasako jo Juozas. Buvo trys „liudytojos“: dvi Juo zo mokslo draugės ir dar viena – jų bičiulė. Kodėl jos jį apkalbėjo, iki šiol neaišku. Tris kartus žmo gų teisė Karo tribunolas. Juozas pasakojo, kad per akistatą jis spjovė vienai liudininkei į veidą. Tardytojas nepasakė nė žodžio. „Be to, jis manęs pirštu ne liesdavo, mušė ir kankino kariš kiai siauromis akimis. Bet man dar laimingai baigėsi, juk liežuvio nenupjovė, akių neišbadė. Jei ma ne būtų tardę dėl partizanų, ku riems teikiau vaistus ir tvarsliavą, gal būčiau ir palūžęs, bet jokių ka reivių vokiečiams aš neišdaviau, todėl neturėjau ko prisipažinti“, – sakė Juozas.
Vytauto Petriko nuotr.
Paskutinis tardytojas įtarė, kad čia kažkas ne taip, paskui atsirado užtarėjų, tad po daugiau nei metų J.Rudį išteisino ir paleido. Jis buvo visiškai reabilituotas. „Lietuvių bandito“ neįdarbino
Po įkalinimo 1946 m. J.Rudys grį žo į Klaipėdos vykdomąjį komitetą su išteisinamuoju raštu, kad jį grą žintų į darbą. „Atėjau, ten jau dirbo nebe J.Klingeris, bet toks Jegorovas. Pa matęs mane, paklausė rusiškai, ko čia reikia lietuvių banditui, sakau, grįžau į darbą. Jis numetė tą ma no raštą ir išrėžė, kad lietuvių ne priims“, – prisiminė J.Rudys. Po to Juozas įsidarbino į muzie jų, bet ten išbuvo gal tik du mėne sius, po saugumiečių apsilankymo jį atleido. Norėjo dirbti gaisrinėje, bet ir ten kadrus griežtai kontrolia vo NKVD. Paskui jam pavyko įsi darbinti Lietuvos jūrų jachtų klu be ūkvedžiu. Nors pirmaisiais metais po karo Klaipėdoje darbuotojų labai trūko, įsidarbinti ne visiems buvo lengva. Prasta miesto reputacija
78 metų Zita Janauskienė su tė vais į Klaipėdą atsikėlė 1949 m., kai jai buvo 14 metų. Moteris pa sakojo, kad jai ir jos seseriai buvo griežtai uždrausta net dieną eiti į senamiestį. Buvo kalbama, kad ten dar vis kas užminuota. O vakare sutemus, net kojos iš namų nekeldavo. Bu vo tam tikri miesto kvartalai, ku rie buvo labai pavojingi, vienas jų – Žvejybos uosto rajonas.
Klaipėdos naujakuriai vengė ir dabartinio Skulptūrų parko, tada ten buvo didžiulės kapinės. Sklido gandai, kad toje vietoje vaikštan čias merginas prievartauja, žudo, apiplėšinėja. Labiausiai bijota jū rininkų ir rusakalbių atvykėlių. „Buvo tokia nuomonė, kad Klai pėdoje gyventi baisu, kad moterys ištvirkusios, o vyrai – galvažudžiai, pasitaikydavo, kad plėšdavo žmo nes, einančius iš darbo po vakari nės pamainos“, – pasakojo Z.Ja nauskienė. Ji mokėsi Pedagoginiame ins titute. Visi studijų renginiai buvo uždrausti, nes sutemus vaikščio ti po Klaipėdą dar ne vienus metus buvo nesaugu. „Jei grįždavome iš teatro, steng davomės po spektaklio eiti namo būreliais, nes taip buvo saugiau. Mano tėvas grįždamas iš darbo po naktinės pamainos vis girdėda vo pagalbos šauksmus tamsoje“, – prisiminė moteris. Klaipėda – ne Odesa
Pasitaikydavo, kad naktį gyvento jai už durų išgirsdavo kniaukian tį katiną. Atidarydavo pasižiūrėti, kas ten priklydo, o juos užpuldavo plėšikai. Dažnai gatvėje nuplėšda vo nuo galvų kailines kepures, tai vakarais einantieji stengdavosi jas pasirišti po kaklu. Pasakojama, kad pokariu jūri ninkai, grįžę iš reisų, labai gerdavo ir dauguma jų siautėdavo po mies tą ginkluoti peiliais. Z.Janauskie nė prisiminė, kaip pro jų buto langą pirmajame aukšte su visais stiklais į vidų įvirto girtas jaunas jūrinin
kas. Po to jis buvo atėjęs atsipra šinėti, bijojo, jei jį nubaus, nebeiš leis į jūrą. „Jie nemokėjo suvaldyti pinigų, labai stipriai girtuokliavo. Iš jū ros grįždavo tarsi iš kalėjimo, kur atsiverdavo visas pasaulis. O ka dangi moralė tokia tebuvo, tai tie plėšimai vyko tik iš pasileidimo“, – įsitikinusi moteris. Buvęs Klaipėdos Smurtinių nusikaltimų skyriaus komisaras Aleksas Siutilas milicijoje dirbo nuo 1969 m., esą tuo metu situa cija mieste buvo gerai nusistovė jusi, suvaldyta, vyko ritmingas gyvenimas. Po karo buvo suirutė, banditizmas nebuvo nuslopintas. Bet Klaipėdoje neprireikė armi jos, kad susitvarkytų su krimina liniais elementais, esą čia juk – ne Odesa. Blogiausiu miesto rajonu tuo metu ir A.Siutilas įvardijo Žve jybos uostą. Ten veikė restoranas „Jūra“, kur rinkdavosi šėliojantys jūrininkai. Jaukumas grįžo pamažu
Jevtichijus Mitrovas Klaipėdoje apsigyveno 1951-aisiais, jam buvo 22 metai. Jo tėviškė Lazdijų rajo ne, rusų sentikių Podiškės kaime. Po tarnybos armijoje J.Mitrovas grįžo į savo kaimą, tačiau ten ne buvo kas veikti. Klaipėdoje gyveno jo sesuo, tad apsistojo pas ją. „Klaipėdoje buvo ne tai kad ne saugu, bet nejauku. Buvo labai ma žai žmonių. Miestas driekėsi tik iki Senojo turgaus, Kūlių Vartų gat vės, o toliau – pelkynai“, – pasa kojo J.Mitrovas. Minijos gatvėje netoli Kartono fab riko stovėjo barakai, kur gyveno vokiečių karo belaisviai. Kai jų ne beliko, pradėjo važiuoti žmonės iš kitų sovietinių respublikų, nes trū ko darbo jėgos. Kai J.Mitrovas atvyko į Klaipė dą, buvo praėję 6 metai po karo. Tačiau miestas nebuvo apšviestas. Naktimis šviestuvai buvo įjungia mi tik nuo geležinkelio iki Senojo turgaus, Bangų gatvė, kur jis gyve no, buvo tamsi. „Kai atvažiavau į Klaipėdą dar buvo labai daug griuvėsių, man, kaip ir daugumai to meto žmonių, buvo privaloma juos valyti. Dabar, kai einu po miestą, širdis džiau giasi, nes ir mano ranka pridėta jį tvarkant“, – pasakojo J.Mitrovas.
5
trečiadienis, gegužės 8, 2013
miestas
www.kl.lt
Lūkesčiai: tikimasi, kad šiais metais „Vilties bėgimas“ bus itin gausus
dalyvių.
Vytauto Petriko nuotr.
„Vilties bėgime“ – ir žymios sportininkės Evelina Zenkutė
evel ina.zenkute@kl.lt
Šeštąjį kartą organizuojamas „Vilties bėgimas“ klaipėdiečius pasitinka naujovėmis – dalyvių gretas papildys būrys dvirati ninkų, o bėgimo finišas bus vai nikuotas įspūdingu gospelo mu zikos koncertu Vasaros koncer tų estradoje. Pirmą kartą – ir dviračiai
Kitą sekmadienį, gegužės 19 d. „Vilties bėgimas“ prasidės 13.45 val. dviratininkų startu prie pre kybos centro BIG. Labdaringo bėgimo iniciatorius ir koordinatorius brolis Benedik tas Jurčys informavo, kad 10 km ilgio distancija, pasibaigsianti Va saros koncertų estradoje, dvirati ninkams skirta ne lenktyniauti, bet palaikyti prasmingą idėją, priside dančią prie onkologijos centro sta tybos. „Minti dviratį gali beveik visi – ypač tie, kurie dėl prastesnės svei katos ar nepakankamo fizinio pa siruošimo negali bėgti. Todėl ir akcentuojame faktą, jog nesvarbu kelintas finišuosi. Važiavimas dvi račiu šios akcijos metu prilygsta so lidarumo aktui“, – sakė B.Jurčys. Neš ikoną
14 val. už jo esančiame Taikos pro spekto tęsinyje 10 km bėgimą pra dės ir profesionalūs sportininkai bei bėgimo mėgėjai. Akcijos organizatoriai informa vo, kad galimybė prisidėti prie ren ginio derinama su geriausiomis ša lies maratonininkėmis – Diana Lobočevske bei Remalda Kergyte. Žymios sportininkės pačios pa reiškė norą prisidėti prie labda ringo bėgimo. 5,6 km distanciją bėgti pasiruo šę maratono dalyviai startuos prie prekybos centro „Akropolis“, 2,9 km – Atgimimo aikštėje, o 600 m – prie „Studlendo“. 13.45 val. prie prekybos centro „Studlendas“ startuos ir simboli nis ikonos „Visų karalienė“ nešimas į Vasaros estradą. Eitynės, kurio se dalyvaus ir onkologiniai ligo niai, pasak organizatorių, taps svar biu emociniu įvykiu, įprasminančiu „Vilties bėgimo“ akcijos esmę.
Brolis Benediktas:
Tikimės, kad pasi džiaugti bėgikais ir pasiklausyti kon certo bei morališkai paremti vėžiu ser gančius žmones su sirinks gausus būrys klaipėdiečių. Dar galima registruotis
Bėgimui šiais metais jau užsiregist ravo daugiau nei 700 pavienių as menų. Tačiau tikslus dalyvausian čiųjų skaičius dar nėra aiškus, nes grupių sąrašai bus pateikti kiek vė liau. Be to, į šį skaičių nėra įtraukti ir dviratininkai. Dalyviai, pasirinkę norimą dis tanciją, gali registruotis iki gegu žės 16 d. 21 val. adresu www.vil tiesbegimas.lt. Akcijos organizatoriai primena, kad į paskirtas starto vietas ge gužės 19 d. gali ateiti ir neužsire gistravusieji tinklalapyje. Starto taškuose budės savanoriai, kurie užregistruos dalyvį ir už auką duos marškinėlius bei bėgiko numerį. Visų nuotolių finišas – Vasaros koncertų estrada, kurioje 14.30 val. prasidės gospelo atlikėjų koncer tas, vadovaujamas Kristinos Žal dokaitės, skirtas pasitikti bėgikus ir palaikyti onkologijos ligonius. „Tikimės, kad pasidžiaugti bė gikais ir pasiklausyti koncerto bei morališkai paremti vėžiu sergan čius žmones susirinks gausus bū rys klaipėdiečių“, – sakė B.Jurčys.
6
trečiadienis, gegužės 8, 2013
nuomonės
Ne visi valdininkai blogi
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Asmenybių krizė
Saulius Tvirbutas
N
esen iai pasibaigę dviejų di džiųjų part ijų pirm in ink ų rink imai dar kartą apnuog i no karčią tiesą – politinio gy venimo olimpe puotauja vis tie patys nu karšę diev ukai. Char izmat išk ų lyder ių, kur ie galėt ų pakeist i senbuv ius ir verž liai vest i part ijas nebėra. Tok ioje sit ua cijoje nenustebino ir Vytauto Landsber gio bandymas sug rįžt i prie Tėvynės są jungos-Lietuvos krikščion ių demokrat ų partijos vairo. Matyt, neatsirado kito bent kiek lygiaverčio politiko, kuris būtų galė jęs mesti pirštinę Andriui Kubiliui. Senas demokratijos tradicijas turinčiose šalyse pralaimėjęs rink imus pol it inės part ijos
Sustabarėjusiame politi niame gyvenime nega li rastis naujų idėjų, per mainų ir drąsių lyderių. vedlys iškart atsistat yd ina, part ijos vi duje užverda aštrios kovos, o po jų išky la nauji lyderiai. Jiems užverčiama sunki našta – sugrąžinti partijai visuomenės pa sitikėjimą. Pas mus atvirkščiai – po pralai mėjimo Seimo rink imuose į partijos pir mininkus lyg niekur nieko vėl pretenda vo popul iar umo reit ing ų žemumas pa siekęs A.Kubil ius. Jam iššūk į metė irg i jau ne kartą patyręs nesėkmę rinkimuo se V.Landsbergis. Tai byloja, kad arba par tijoje per du dešimtmečius taip ir neužau go naujų stiprių politikų, arba jiems buvo pakirpinėjami sparnai. Dar nykiau atrodė kitos gausios ir senos partijos suvaž iavi mas. Čia išvis be jokios kovos išrinktas tas pats pirmininkas Algirdas Butkevičius. Po palyginti sėkmingų rinkimų į Seimą lyg ir nėra dėl ko keisti lyderio. Bet sprendžiant iš to, kad jam pirštinę pabandė mesti, o po to persigalvojo vienintelis ne itin populia rus politikas Zigmas Balčytis, rodo, kad ir šią partiją kamuoja asmenybių deficitas. Juolab kad ir A.Butkevičius jau yra paty ręs pralaimėjimo kartėl į, kai pralaimė jo paskiausius prezidento rinkimus. Ma žesnių partijų stovyklose vaizdas toks pa ts – matome vis tuos pačius vadukus. Dėl to sunku patikėti, kad kitais metais įvyk siantys prezidento rinkimai bus panašūs į intriguojant į kelių politinių titanų mūšį. Vis dėlto blogiausia, kad tokiame sustaba rėjusiame pol it in iame gyven ime negal i rastis naujų idėjų, permainų ir drąsių ly derių. Vietoje to vyksta tik įvairių intere sų kovos ir grumdymasis dėl geresnės vietos prie lovio.
V
Reklamą – į dėžę
Žmonės skundžiasi dėl reklaminių spaudinių, metamų į jų pašto dė žutes. O pas mus, Kauno gatvės 15 name, laiptinėje prie mūsų laiškų dėžučių namo administratoriai pa statė didelę kartoninę dėžę su vir šuje išpjauta skyle. Gyventojai gali įmesti į šią dėžę kiekvieną nereika lingą reklaminę skrajutę ar žurna lą. Ir ji būna pilna tų popierių. O po to administratorius viską surenka ir išveža kaip makulatūrą. Nebeliko nė vieno lapelio ant palangės, po piergaliai nebesimėto ant grindų. Tegu ir kiti namų administratoriai tuo pasirūpina. Tikrai labai patogu, jokių šiukšlių ir jokių problemų. Irena
O jeigu žmogui bloga?
Lina
Andriaus Deltuvos karikatūra
Nutiesė tolerancijos tiltus
K
laip ėd os „Žemyn os“ gimnazijos moksleiviai kartu su mokytojomis V.Dūdiene ir I.Krasaus kiene jau trečius metus vykdo tarptautinį projektą „Toleranci jos tiltas“.
397 728
telefonas@kl.lt
iena skaitytoja nuomonių puslapyje replikavo, jog pa skambinus į bet kokią, ypač valdišką, Klaipėdos įstai gą, telefonu atsiliepiama labai nemandagiai ir dar suteikiama netiksli informacija. Norėčiau paprieštarauti. Nežinau, į kokias įstaigas skambina Janina prisista čiusi moteris, tačiau man tokių dalykų patirti ne teko. Kiek skambinau ar į namą administruojan čią įmonę, ar vandens tiekėjams, bankams, ar dėl mobiliojo ryšio – visada ir visur būdavau maloniai išklausoma, sulaukdavau pagalbos. O kai neseniai padėjau tvarkyti mamos pen sijos reikalus, išvis buvau apstulbusi nuo ap tarnavimo lygio – įstaigos darbuotojos labai paslaugios, pačios keletą kartų perskambino ir padėjo operatyviai sutvarkyti visus reikalus. Suprantama, kartais pasitaiko ir nemalonių, nepageidautinų situacijų, tačiau kategoriškai teigti, jog neva visi nemandagūs ir nekompe tentingi, nederėtų. Patarčiau poniai Janinai kartais paieškoti priežasčių ir savyje, jei jau taip visi neįtinka.
Ši priemonė įgyvendinama sykiu su Vokietijos Frankfurto prie Mai no Ziehenschule gimnazija ang lų kalba. Ne taip seniai uostamiesčio „Že mynos“ gimnazijoje lankėsi sve čių iš Vokietijos. „Žemynos“ gim
nazistai ne tik supažindino svečius su tolerancijos centro veikla mo kykloje, bet ir vedė ekskursiją sa vo gimtajame mieste. Taip pat kartu su svečiais aplan kė Kuršių neriją bei Palangą. Virginija Dūdienė
Man ne kartą skambino telefoni niai sukčiai, bet vadovaujuosi po žiūriu, kad jeigu pridarei kokių nors bėdų – atsakysi teisme. Kartą ati dariau duris pagyvenusiai, suvar gusiai moteriai, kuri teiravosi apie kaimynystėje gyvenančius žmo nes, paminėjo jų pavardę. Aš ją įsi leidau, nes moteris prašė atsigerti vandens ir norėjo atsikvėpti. Kai ją nusivedžiau į virtuvę, išsigandau. Bet pagalvojau, kad gali būti ir kita medalio pusė – žmogų gali širdies smūgis ištikti, o niekas nekreips dėmesio. Nors artimieji mane barė už tokį elgesį, bet vis tiek sudvejo jau, ar blogai pasielgiau. Negali bū ti visiems abejingas. Onutė
Keista tvarka banke
Atminimas: klaipėdiečiai su atvykusiais vokiečių moksleiviais įsiamžino prie „Arkos“ – paminklo vieningai
Lietuvai.
Ilonos Krasauskienės nuotr.
Mus pavertė nepraustaburniais
P
erskaičiusi Astos Aleksėjū naitės straipsnį „Kastyčiui – nutukusi Jūratė“ („Klai pėda“, 2013 04 30), labai nustebau, kad vadovėliuose yra to kių tekstų. Tiesiog baisu, o dar baisiau tai, kad toks tekstas yra rusakalbiams vaikams skirtame vadovėlyje. Jiems taip pristatomas Maironis, mūsų
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
karštas telefonas
Zigmas
tai gali patekti į vadovėlius. Juk yra šitiek tarnybų, ministerijų, depar tamentų, švietimo skyrių. Kaip jie leidžia, kad tokius nieka lus dėstytų mokiniams ir dar sveti mos tautybės? Tai kokią nuomonę tie vaikai turi susidaryti apie lietu vių literatūrą ir kūrėjus? Kad esame visiški nepraustaburniai, ne kitaip. Birutė G.
Į svečius – su įtampa
Pritariu visiems, kurie kritikuo ja automobilių apmokestinimą se namiesčio kiemuose. Mano pačios sūnus gyvena centre, atvažiuo ji automobiliu į svečius ir blaškaisi – nežinai, už kiek laiko susimokėti, visada jauti įtampą. Ir taip tas se namiestis tuščias, o dar tokį spren dimą sugalvojo. Irena Parengė Lina Bieliauskaitė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
literatūros ir poezijos klasikas, ta lentingas ir garbingas žmogus. Maironio sueiliuotą legendą „Jūratė ir Kastytis“ mokykloje vi si mokėjome mintinai, ir dabar dar ją žodis į žodį pasakyčiau. O kai „Klaipėdoje“ perskaičiau iš vadovėlio perspausdintą šio kūri nio parodiją, už galvos susiėmiau. Man nesuvokiama, kad tokie teks
Ėjau tvarkytis reikalų į vieną banką. Gavau talonėlį, o prieš mane buvo tik viena klientė. Banko darbuotoja maigė maigė kompiuterio klavišus, ir taip kokį pusvalandį. Neapsiken tęs jau paklausiau, kiek dar lai ko reikės laukti. Taip ir vakaras ga li ateiti. Jau po manęs susiformavo kokių 10 žmonių eilė. Galiausiai tą merginą aptarnavo, atėjo mano eilė, bet kažkodėl pakvietė kitą žmogų, kuris atėjo vėliau už mane. Kai pa klausiau, kodėl mane aplenkė, ga liausiai pakvietė prieiti. Atsisėdau, o darbuotoja ir vėl ėmė ilgiausiai spaudinėti tą kompiuterio klavia tūrą. Išbuvau vos ne pusę valan dos, kol man atidavė 30 litų likutį. Nesuprantu, ar žmonės tame banke nemoka dirbti, ar čia tokia tvarka.
reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
711, 397 715
Platinimo tarnyba:
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
397 706 397 725
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 770 397 729
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 750
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 772 397 727
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm
Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
trečiadienis, gegužės 8, 2013
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Nori sankcijų
Atmetė veto
Konservatorių peštynės
Seime pasipylė iniciatyvos, ką daryti su posėdžių nelan kančių parlamentarų atlygi nimais. Valentinas Stundys siūlo mėnesį parlamente ne sirodžiusiems išvis nemokė ti algos. Petras Auštrevičius (nuotr.) ragina nemokėti at lyginimo už kiekvieną pra leistą posėdį.
Seimas atmetė šalies vado vės Dalios Grybauskaitės ve to daug diskusijų sulauku sioms Medžioklės įstaty mo ir pataisoms. Antrą kartą balsuojant pataisos grąžin tos į parlamentinius komi tetus svarstyti iš naujo, jos plenariniame posėdyje bus svarstomos gegužės 9 d.
Nors Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimai jau pasibai gė, aistros partijos viduje nesi ruošia nurimti: Naglis Puteikis prieš Algį Ramanauską-Greitai, Mantas Adomėnas prieš Vytau tą Landsbergį.
Naminės legalizavi mas vėl strigo. Sei mas vakar turėjo svarstyti naminės legalizavimo klau simą, bet ryte jis netikėtai buvo iš brauktas iš darbot varkės. Tiesa, parla mentarai ginklų ne sudeda.
Kaimynai: latviai ir estai jau yra legalizavę naminės degtinės gamybą.
Dariaus Sėlenio nuotr.
Legalios naminukės dar teks palaukti Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt
Bandys po kelių savaičių
Kalbos apie naminės legalizavimą netyla jau daugelį metų, tačiau iki šiol ją gaminti yra nelegalu ir gali ma sulaukti rimtų sankcijų už tai. Vakar Seime planuota pajudinti šį klausimą, tačiau netikėtai jis buvo išbrauktas iš darbotvarkės. Pasak įstatymo iniciatoriaus Seimo Ekonomikos komiteto pir mininko Remigijaus Žemaitaičio, naminės įteisinimą reglamentuo janti įstatymų pataisų grupė buvo išbraukta, nes nepraėjo pusė metų nuo pastarųjų Seimo priimtų pa taisų, – pagal Seimo statutą tokiu atveju arba turi būti daroma pusės metų pertrauka, arba įstatymą tu ri registruoti ne mažiau nei 29 Sei mo nariai. „Įstatymas išbrauktas iš darbot varkės, nes reikia surinkti 29 Sei mo narių parašus jį registruojant. Bandysime jį vėl teikti po kelių sa vaičių“, – žadėjo jis. Įžvelgia daug pranašumų
Parlamentaras tvirtino, kad legali zavus naminę alkoholio suvartoji mas nepadidėtų, nes ją varyti būtų leidžiama tik sertifikuotiems ga mintojams, užsiimantiems ir kai mo turizmo verslu.
„Įstatymu būtų nustatomas lei džiamas gaminti kiekis, taip pat ga minti būtų leidžiama tik sertifikuo tiems gamintojams. Tai būtų viena galimybių pareklamuoti kaimo tu rizmo sodybas, pritraukti daugiau turistų, kaip jau padarė Pasvalys ir Biržai pristatydami alaus kelią. Latviai ir estai jau yra legalizavę na minės degtinės gamybą, tas dalykas paplitęs, matoma nauda – ten išny ko nelegalios prekybos taškai, ypač mažuose miesteliuose. Kitas daly kas – būtų numatyta atsakomybė asmenims, kurie viršytų tą nusta tytą kiekį ar kitaip nesilaikytų įsta tymo“, – dėstė R.Žemaitaitis.
Antanas Matulas:
Jei toks įstatymas bū tų priimtas, Lietuvos ateitis, ypač kaime gy venančių žmonių, bū tų pasmerkta. A.Matulas nepasiduoda
Aktyviai alkoholio gamybą ir par davimą liberalizuojančius įstaty mus kritikuojantis Sveikatos rei kalų komiteto vicepirmininkas konservatorius Antanas Matulas ir šįkart tikino: jei būtų priimtas toks
įstatymas, jis esą prieštarautų ne tik dabartinės Vyriausybės progra mai, ypač Sveikatos apsaugos mi nisterijos numatytam priemonių planui, „bet ir bendrai logikai“. „Jis atneštų didelės žalos Lietu vai, nes siūloma legalizuoti nami nės degtinės gamybą nesukūrus jokio kontrolės mechanizmo. Be to, prisidengus paveldu (apskritai klausimas, kaip gali būti įtrauktas į paveldą produktas, kuris niekada nebuvo legalus) siūloma 50 proc. sumažinti akcizus visiems stip riesiems alkoholiniams gėrimams, taip pat ir samanei, jei pagamina ma ne daugiau kaip 10 hektolitrų (1000 litrų) per metus. Jei toks įstatymas būtų priimtas, Lietuvos ateitis, ypač kaime gyve nančių žmonių, būtų pasmerkta. Būtų pašalinta visa administraci nė atsakomybė už naminės gamy bą, gabenimą, laikymą – sustab džius automobilį, kuriame būtų vežamas naminis alkoholis, išsiaiš kinti jo kilmės, jis legalus ar ne, bus neįmanoma. Be to, dar sumažinus 50 proc. akcizą tokio alkoholio sa vikaina, taip pat galutinė kaina bus labai maža. Kai tvirtinama priešin gai, tai tėra teoriniai pamąstymai žmonių, neturinčių jokios atsako mybės savo valstybei. Lieka tikėtis, kad sveikas protas nugalės“, – dės tė parlamentaras.
Jaunųjų konservatorių lyga su prašymu įvertinti N.Puteikio el gesį kreipėsi į partijos vadovybę. „Jaunųjų konservatorių lyga nega li likti nuošalyje, stebėdama dest ruktyvią ir skaldančią N.Puteikio veiklą“, – rašoma jaunųjų konser vatorių partijos tarybai, prezidiu mui, pirmininkui Andriui Kubiliui bei Priežiūros komitetui. Pats N.Puteikis tvirtina, kad puolimą prieš jį jaunieji konser vatoriai pradėjo dėl jo nepakan tumo patyčioms iš partijos pir mininko rinkimus pralaimėjusio V.Landsbergio. „Jie persiuto pamatę, kad krei piuosi į partijos narius su klausi mu, kiek galima toleruoti partijoje tokius nepraustaburnius keikū nus, pasipiktino, kad pasikėsinau į jų stabuką A.Ramanauską-Grei tai, ir, matyt, išsigandę nori mane pašalinti“, – BNS situaciją aiški no N.Puteikis. Parlamentaras partijos na riams išsiuntinėjo trumpąsias žinutes su nuoroda į šou pasau lio atstovo A.Ramanausko-Grei tai eiliuotą parodiją, kaip atsaką į V.Landsbergio paskelbtą eilėraštį iš gyvenimo pasitraukusiam ak toriui Vytautui Šapranauskui. Į V.Landsbergio eilėraštį „Tu ne gerai padarei, Šapranauskai. <...>“
A.Ramanauskas-Greitai atsakė ironiška parodija. Praėjusią savaitę konservato rius parlamentaras M.Adomė nas kreipėsi į TS-LKD Priežiūros komitetą ir prašė įvertinti euro parlamentaro V.Landsbergio jam mestus kaltinimus. „Tarybos posėdyje profeso rius V.Landsbergis viešai apkal tino mane jam priešiškos rekla mos gamyba ir skleidimu. Su jo pademonstruota vizualine rek lama („Chef Landsberg returns“) neturiu nieko bendra“, – rašoma M.Adomėno pateiktame rašte.
Jaunųjų konserva torių lyga negali lik ti nuošalyje, stebė dama destruktyvią ir skaldančią N.Pu teikio veiklą. Prieš kelias dienas TS-LKD ta ryba patvirtino šešėlinės vyriau sybės sudėtį be vieno jos nario – į šešėlinius kultūros ministrus siū lyto parlamentaro M.Adomėno. Jo kandidatūrą sukritikavo parti jos Politikos komiteto pirminin kas V.Landsbergis, kuriam kliuvo nekorektiškas M.Adomėno orga nizuotos Seimo rinkimų ir parti jos pirmininko rinkimų kampani jos braižas. Vakar Priežiūros komitetas nusprendė atidėti M.Adomėno skundą. „Klaipėdos“, BNS inf.
Iššūkis: perrinktam konservatorių vadovui A.Kubiliui teks tramdyti
aistras partijoje.
Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
Byloje net 20 įtariamųjų Generalinė prokuratūra vakar kreipėsi į Vilniaus miesto apylin kės teismą dėl dvidešimties už sienio šalių piliečių pripažinimo įtariamaisiais 1991-ųjų sausio įvy kių baudžiamojoje byloje.
Generalinė prokuratūra pranešė, kad tyrimas atliekamas dėl nusi kaltimų žmogiškumui ir dėl karo nusikaltimų. Baudžiamojon atsakomybėn siekiama patraukti Komunistų partijos vadovus, Gynybos, Vi daus reikalų ministerijų, KGB at stovus, karininkus, kurie dalyva vo užgrobiant Spaudos rūmus, televizijos bokštą, Lietuvos radi
ją ir televiziją. Tai teigiama pro kuratūros pranešime. Už inkriminuojamus nusikal timus jiems gresia laisvės atė mimas nuo kelerių metų iki gy vos galvos. „Primintina, kad esminį po stūmį šios bylos tyrimui suteikė Baudžiamojo proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso pataisos, palengvinusios baudžiamosios atsakomybės taikymą už nusikal timus žmogiškumui ir karo nusi kaltimus. Šios pataisos numato galimybę užbaigti ikiteisminį ty rimą įtariamajam nedalyvaujant procese“, – teigiama pranešime. „Klaipėdos“, BNS inf.
8
trečiadienis, gegužės 8, 2013
užribis Areštinėje sutriko sveikata
Sutuoktinį sužalojo peiliu
Agluonėnuose siautėjo vagys
Pirmadienį 12.30 val. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje lankėsi medikai. Jie išvežė į psichiatri jos ligoninę už sunkų žmogaus sužalojimą čia pakliuvusį 36 m. vyrą. Kameros kaimynai paste bėjo keistą šio vyro elgesį, buvo panašu, kad jam prasidėjo ha liucinacijos.
Užvakar apie 14 val. Kretingos g. sutuoktinių konflikto me tu neblaivi 44 m. moteris pei liu sužalojo savo vyrui plaštaką. Žaizda nepavojinga, nukentėju sysis gydomas ambulatoriškai. Kaltininkė į alkoholio matuok lį įpūtė 2,08 promilės. Pareigū nai ją išvežė iš namų ir uždarė į areštinę.
Šios savaitės pradžioje gau ta žinia apie du apvogtus na mus Agluonėnuose. Aukštujų g. iš namuose buvusių šeimininkų rankinių dingo pinigai. Pasiges ta 820 litų. Turgaus g. šeiminin kai neteko auksinių žiedų, kve palų, naujų batų bei automobi lio registracijos liudijimo. Įsilau žimo požymių nepastebėta.
Nuo sunkių kaltinimų išgelbėjo ekspertai Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Tyčine žmogžudyste kaltinta Živi lė Eirošiūtė, išgirdusi išteisinamąjį nuosprendį, ne tiek džiaugėsi, kiek pyko už tai, kad pusantrų metų be reikalo praleido už grotų.
Antradienį Klaipėdos apygardos teismas paskelbė, kad Dovilų seniū nijoje, Grambaviškių kaime gyve nanti 30-metė Ž.Eirošiūtė nėra kal ta dėl septyneriais metais vyresnės Loretos Stanijauskaitės mirties. 2011 m. gegužės 26 d. giminės ir artimieji šventė Ž.Eirošiūtės išleis tuves, jauna moteris buvo susiruo šusi važiuoti uždarbiauti į Angliją. Vaišės vyko namo, kuriame gyve no ši moteris ir dar kelios šeimos, kieme. Pobūvio kaltininkė jau bu vo gerokai įkaušusi, kai pastebėjo, kad jos sugyventinis labai dažnai vaikšto į namą. Ten savo kambary je, kurio durys buvo atlapotos, ant lovos sėdėjo ankstesnė sugyventi nio draugė L.Stanijauskaitė. Įširdusi Ž.Eirošiūtė esą įbėgo į menamos varžovės kambarį, stvė rė ją už plaukų ir kelis kartus smogė į galvą, kaltindama ją viliojus sugy ventinį. Po poros dienų jauna mo teris mirė. Buvo konstatuota, kad mirties priežastis – galvos trauma. Netrukus piktoji kaimynė, užuot išvažiavusi į Angliją, atsidūrė areš tinėje. Po pusantrų metų, paskyrus pakartotinę teismo medicininę eks pertizę paaiškėjo, kad moteris mirė ne nuo mušimo, o dėl griuvimo trau
mos. Iškart po šios išvados Ž.Eiro šiūtė buvo išleista į laisvę ir suprato, kad bus pripažinta nekalta. Tačiau lauktojo išteisinimo ji buvo priversta palaukti. Bylą nag rinėjusi teisėja sirgo, tad teismo sprendimo paskelbimo dieną po sėdis neįvyko. Vakar Ž.Eirošiūtė buvo išteisin ta dėl nužudymo, tačiau pripažin ta kalta sukėlusi nukentėjusiajai skausmą. Už tai jai buvo paskirta 620 parų arešto, tačiau šią bausmę ji jau seniai atliko. Gal todėl paskel bus sprendimą moteris ne džiūgavo, o buvo pikta. Dar nežinia, ar ji ne bandys prisiteisti kompensacijos už be reikalo už grotų praleistą laiką.
Savaitė Rietavo savivaldybės Tve rų seniūnui prasidėjo sukrėtimu – gerokai jaunesnė kaimo gyvento ja ne tik aprėkė, bet ir, kaip įtaria ma, sumušė jį.
Pirmadienį 9 val. pas 52 metų Tve rų seniūną Antaną Zalepūgą atvyko Palūkalnio kaimo gyventoja 32 metų Jurgita Š. Atėjo reikalauti žemės. Panašu, kad dalį jos sugyventi niui priklausančios žemės be šei mos narių žinios žemėtvarkininkai kažkam išnuomojo. Moteris pa manė, kad seniūnas viską turi ži noti ir sureguliuoti visus reikalus. Ėmusi aiškinti reikalo esmę mo teris įsiaudrino ir taip įsikarščia vo, kad pradėjo seniūną įžeidinėti keiksmažodžiais, grasinti susido rojimu, o galiausiai jį sumušė. Mo teris taikė kur kas vyresniam vyrui
Kadrai iš filmuotos medžiagos
Plito avarijos vaizdai 1
Pabaiga: vakar Ž.Eirošiūtė buvo
išteisinta dėl nužudymo.
Sumušė seniūną Daiva Janauskaitė
Paplito: vakar šie filmuoti vaizdai buvo platinami internete.
į veidą. Maža to, išėjusi iš seniūno kabineto Jurgita Š. nudrožė tiesiai pas medikus ir pareiškė, kad A.Za lepūgas ją pastūmė, todėl ji skau džiai užsigavo. „Man neskaudėjo, bet moraliai labai nemalonu, juo labiau kad aš niekuo dėtas. Ta šeima mums se niai žinoma. Visada, kai pamato me pro langą kurį iš jų ateinančius, žinome, kad streso neišvengsime. Ypač kliūva socialiniams darbuo tojams. Anksčiau į pareigūnus ne sikreipdavome, bet šį kartą jau bu vo peržengtos ribos. Tiesa, žiemą nuvežiau jiems dokumentą, tada šios moters sugyventinis kumš čiu apgadino mano automobilį. Už tokį elgesį jis buvo nubaustas ad ministracine tvarka“, – pasakojo Tverų seniūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame įtariamoji – devynių vai kų mama Jurgita Š.
Nepam at uotai did el is greitis neleido suvaldy ti BMW, kuris nusileidęs nuo tilto, staiga metėsi į kairę pusę ir tėškė si į medį. Avarijos metu akimirksniu žuvo 1991 m. gimę draugai Mantas Kve darauskas ir Eivydas Pocius. Skolintą automobilį vairavęs jų bendraamžis Vilius Cemnolonskis nukentėjo nesunkiai. Vaizdo įrašas byloja, kad gatvė įvykio metu buvo visiškai tuščia, tik prieš pat prasidedant lenkty nėms prieš abu automobilius pra važiavo kita mašina. Vos po kelių akimirkų po nelai mės įvykio vietoje jau buvo daug mašinų, žmonės bėgo artyn prie
sumaitoto BMW 528, skambino telefonais, veikiausiai pranešdami medikams apie nelaimę. Kitos, kruvinose lenktynėse da lyvavusios mašinos ekipažas – vai kinas ir mergina netrukus apgręžė automobilį ir grįžo į įvykio vietą. Vaizdo įraše matyti, kokie sutrikę ir priblokšti jie abu buvo. „Vaizdo įrašas dar kartą patvir tino, kad avarija įvyko dėl didelio greičio. Įtarimai sukėlus avariją, kurioje žuvo du žmonės, pareikš ti automobilį vairavusiam asme niui. Ar jis buvo blaivus, dar ne turime oficialaus atsakymo. Be to, sprendžiame, ar patraukti atsako mybėn kito, greta važiavusio BMW vairuotoją“, – vakar teigė Klaipė
Prie Naujojo Sodo ir Naujosios Uosto gat vės sankryžos susto ję vairuotojai ėmė spontaniškai lenk tyniauti. dos kelių policijos biuro viršinin kas Ramūnas Šideikis. Žuvę vaikinai palaidoti šeštadienį. Eismo nelaimės vietoje medžio ne bėra, įvykio vietą žymi tik gėlės ir degančios gedulo žvakės. Po trage dijos ugniagesiams teko plauti krau ją nuo sienos, į kurią rėžėsi mašina.
Darbininkai nenori, kad jų klausytųsi Klaipėdos laisvojoje ekonominė je zonoje įsikūrusios biodegalų ga mintojos „Mestilla“ darbininkų są junga bylinėjasi su Valstybine duo menų inspekcija ir siekia, kad bend rovėje įrengtos vaizdo kameros bū tų pakeistos neįrašančiomis garso.
„Mestilla“ darbininkų sąjunga pra šo panaikinti Valstybinės duomenų inspekcijos 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmes tas jų skundas. „Pernai rugsėjo 5 d. sąjunga krei pėsi į inspekciją ir prašė patrauk ti atsakingus asmenis administra cinėn atsakomybėn už inspekcijos įpareigojimų nevykdymą ir ne teisėtą duomenų naudojimą ki tais tikslais. Be to, prašoma įparei goti „Mestilloje“ esančias vaizdo stebėjimo priemones pakeisti to
kiomis, kurios fiksuotų tik vaizdo duomenis“, – teigė Vilniaus apy gardos administracinio teismo at stovė spaudai Sigita JacinevičienėBaltaduonė. Teismas pirmadienį atnaujino bylos nagrinėjimą. Pasak atstovės spaudai, darbuo tojai teismui teigė, kad įmonėje bu vo sumontuotos vaizdo kameros, kurios fiksavo tik vaizdą, tačiau po kurio laiko jos buvo pakeistos dide lės raiškos skaitmeninėmis kamero mis, galinčiomis įrašinėti ir garsą. „Inspekcija netenkino darbuo tojų sąjungos skundo dėl to, kad bendrovė „Mestilla“ raštu infor mavo, jog patalpose sumontuotos vaizdo stebėjimo priemonės tu ri technines galimybes įrašyti gar są, bet ši funkcija išjungta, todėl bendrovė neįrašinėja ir tokių duo
menų netvarko“, – aiškino teismo atstovė. Pasak sąjungos, bendrovė, turė dama reikiamą įrangą, gali bet ka da ja neteisėtai naudotis ir fiksuo ti pokalbius. Anot S.Jacinevičienės-Balta duonės, „Mestilla“ ir inspekci ja teigia, kad darbininkų sąjunga nepateikė įrodymų, dėl kurių bū tų galima suabejoti bendrovės pa teikta informacija. 2012 m. rugsėjo duomenimis, 43,5 proc. „Mestillos“ akcijų val dė „Linas Agro Group“ akcininkai: Danijos „Akola“ – 30,9 proc., „Li nas Agro Group“ generalinis direk torius Darius Zubas – 12,06 proc., 49 proc. akcijų turėjo Norvegijos kompanija „Statoil“, likusias – fi ziniai asmenys. BNS inf.
9
trečiadienis, gegužės 8, 2013
OMX Vilnius
–0,57 %
15
OMX Riga
+0,07 %
+0,64 %
A.Danys traukiasi Banko „Swedbank“ valdybos pirminin kas ir administracijos vadovas Antanas Da nys (nuotr.) palieka banką. Jis išplatinta me pranešime teigia nusprendęs keisti veik lą – imtis savo verslo. Banke jis dirbo 15 me tų. A.Danys banko vadovo postą palieka ge gužės 31 d. Laikinai šias pareigas eis „Swed bank“ valdybos narys ir finansų tarnybos va dovas Marius Adomavičius. Banko atstovai pranešė ieškosiantys naujo vadovo Lietuvoje.
proc.
– tiek šiemet, palyginti su pernai, išaugo butų pardavimas Lietuvoje.
ekonomika
OMX Tallinn
kl.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,0517 DB svaras sterlingų 1 4,1026 JAV doleris 1 2,6413 Kanados doleris 1 2,6194 Latvijos latas 1 4,9314 Lenkijos zlotas 10 8,3095 Norvegijos krona 10 4,5243 Rusijos rublis 100 8,4962 Šveicarijos frankas 1 2,8172
pokytis
+0,3750 % +0,0366 % +0,2619 % +0,2142 % –0,0203 % –0,2054 % –0,2337 % +0,2312 % +0,2562 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,76
4,49
2,28
„Apoil“
4,71
4,44
2,29
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
95,70 dol. už 1 brl. 105,46 dol. už 1 brl.
Lengvatų sąrašas ilgės Premjeras Algirdas Butkevičius vakar pa žėrė naujienų: PVM lengvatos nebus nai kinamos, ji bus grąžinta viešbučiams, gal būt pritaikyta ir šviežiai mėsai. Nors nekil nojamajam turtui (NT) mokesčiai kol kas negresia, susirūpinti turėtų užsidirbantys iš palūkanų ir investicijų. Pergalė: protesto akcijas vykdę viešbučiai dvejiems metams buvo išsireikalavę 9 proc. lengvatą – ji atšauk
ta 2012-aisiais, o dabar, anot A.Butkevičiaus, greičiausiai vėl bus grąžinama.
Nusileis viešbučiams
Vakar premjeras A.Butkevičius at skleidė nemažą dalį mokesčių dar bo grupės pasiūlymų. Jis patikino, kad planuojama išlaikyti visas da bar galiojančias PVM lengvatas – šilumai, vaistams, knygoms, spau dai, be to, jų gretas greičiausiai papildys grąžinama 9 proc. PVM lengvata viešbučiams, svarsto mos ir mokesčių nuolaidos švie žiai mėsai. Neketinama naikinti ir nuo pernai galiojančios lengvatos keleivių vežimui tarpmiestiniu ir vietos transportu. Premjeras sako tikintis, kad grąžinus PVM leng vatas viešbučiams daugiau lėšų liks valstybei. „Tai negali būti lyginama su ce mentu ar plytomis – tokie pa tys PVM tarifai. Tikrai jie išliks“, – vakar Seime žurnalistams sakė A.Butkevičius. Pasak premjero, PVM tarifą vieš bučiams mažinti galima dėl dviejų priežasčių, pirmiausia dėl to, kad 60–70 proc. pajamų viešbučiai gauna iš užsienio turistų, o antra – mokėdami standartinį 21 proc. tari fą viešbučiai susigrąžina PVM mo kestį, todėl jį sumažinus tikimasi, kad jie šio mokesčio nebeatsiims.
„Kadangi anksčiau PVM tari fas jiems buvo sumažintas, jie dėl keleto litų to (PVM sugrąžinimo – BNS past.) nereikalaudavo. Pernai juridiniai asmenys iš viešbučių per PVM atskaitą susigrąžino 30 mln. litų. Ką ir kalbėti apie fizinius as menis, nes jų apskaita nevedama“, – sakė premjeras. Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas apgyvendinimo paslaugoms buvo taikomas 2010 m., tačiau nuo 2012 m. jis buvo atšauktas ir vėl yra 21 proc. Dabar 9 proc. PVM tarifai galioja šilumai, keleivių ir bagažo vežimui, taip pat laikraščiams, žurnalams bei kitiems periodiniams leidiniams, o 5 proc. – kompensuojamiems vais tams ir neįgaliųjų techninės pagal bos priemonėms. Įprastas PVM tarifas šiuo metu yra 21 proc., jis galioja nuo 2009 m. rudens. NT mokesčio nebus
Premjeras pažadėjo, kad visuotinis NT mokestis kol kas taip pat nebus įvestas. Premjeras Seime žurnalis tams pabrėžė, kad „pirmiausia rei kia sutvarkyti NT rinką“. „Jeigu statybos leidimas yra iš duotas, savivaldybė turi informuoti
tam tikras institucijas, kad toks ob jektas gavo statybos leidimą, kad jis turi žemės sklypą... Ir turi būti nu statytos rinkos vertės, o ne... Kaip matome, prie Trakų, prie gražaus ežero, kažkodėl trijų aukštų namas su 2 ha žemės įkainotas 400 tūkst. litų. Kiekvienas sutiktų nusipirkti už tokią kainą, jeigu neturi pinigų, pasiskolintų“, – teigė premjeras.
Algirdas Butkevičius:
Tai negali būti lygina ma su cementu ar ply tomis. Lengvatiniai PVM tarifai tikrai iš liks. Taikosi į palūkanas
Premjeras išreiškė vienintelį keti nimą įvesti naujus mokesčius – jis remia darbo grupės pasiūlymą ap mokestinti gyventojų pajamas iš investicijų ir palūkanų, viršijančių 10 tūkst. litų. „Tai, kas viršija 10 tūkst. litų, mano nuomone, turėtų būti ap mokestinama. Kodėl žmonės, gy
venantys iš tų pajamų, turi turėti išskirtines sąlygas?“ – retoriškai klausė A.Butkevičius. Premjero patarėjas finansų klau simais ir mokesčių reformos darbo grupės vadovas Stasys Jakeliūnas BNS yra sakęs, kad siūloma apmo kestinti didesnes nei 10 tūkst. litų palūkanas už indėlius bei paskolas, taip pat vertybinių popierių parda vimo pajamas. Ribos grynuosius
Be mokesčių pakeitimų, Vyriausy bės vadovas paminėjo ir dar vieną valstybės pajamų didinimo prie monę – su bankininkais esą kon sultuojamasi dėl šešėlinę ekono miką padėti sumažinti galinčio atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo. Vakar interviu LRT radijui jis sakė, kad Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui pavesta pateik ti pasiūlymus dėl grynųjų pinigų apyvartos mažinimo priemonių. Esą Lietuva, palyginti su kito mis šalimis, atsiskaito „didžiau sia dalimi grynaisiais pinigais“, tad konsultuojamasi su komerci nių bankų vadovais, ką jie mano apie atsiskaitymo grynaisiais ri
Nerijaus Jankausko nuotr.
bojimą. Jo teigimu, iš 27 ES šalių vienuolikoje apribota suma atsi skaitant grynaisiais pinigais, daž niausiai grynaisiais leidžiama at siskaityti iki 1 tūkst. eurų (3,45 tūkst. litų). „Bet, aišku, reikia apie tai galvo ti, kad nebūtų pakenkta smulkia jam ir vidutiniam verslui“, – teigė A.Butkevičius. Pernai lapkritį A.Butkevičius sa kė, kad fiziniai ir juridiniai asme nys nuo 2013 m. grynaisiais nega lėtų atsiskaityti didesnėmis nei 5 tūkst. litų sumomis. Šešėlio poslinkis
A.Butkevičius taip pat patikino, kad pareigūnai yra nustatę pagrin dinius kontrabandos į šalį globėjus, tačiau konkretesnių detalių sakė negalintis atskleisti. „Dėl šešėlinės ekonomikos tam tikrų poslinkių yra, dar negaliu tam tikros informacijos viešinti, bet yra netgi nustatyti kontrabandos glo botojai, nuo kontrabandos įveži mo į Lietuvą iki galutinio taško“, – vakar žurnalistams po Vyriau sybės veiklos ataskaitos pristaty mo sakė A.Butkevičius. „Klaipėdos“, BNS inf.
D.Janulionis energetikų nebekontroliuos Lukas Miknevičius l.miknevicius@diena.lt
Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje (VKEKK) ne bedirbs jos pirmininkės pavaduo tojas Danas Janulionis. Pamaina jam jau rasta.
Išein a: D.Janulionio penkerių
metų kadencija VKEKK baigėsi dar praėjusių metų rudenį.
Šarūno Mažeikos / BFL nuotr.
Netrukus Seimas turėtų priim ti nutarimus dėl D.Janulionio at leidimo iš VKEKK nario pareigų ir Viktorijos Sankauskaitės skyrimo į šias pareigas. Šie nutarimai šian dien bus svarstomi Seimo Ekono
mikos komitete. Parlamento teisi ninkai jau pareiškė, kad nėra jokių kliūčių jiems įgyvendinti. „VKEKK nariai yra skiriami pen kerių metų kadencijai su galimybe būti paskirtiems dar vienai kaden cijai. D.Janulionio kadencija baigė si dar rudenį, tačiau jis dirbo, kol buvo surasta nauja VKEKK narė“, – dienraščiui teigė VKEKK Bend rųjų reikalų skyriaus vadėja Laura Kimutytė. Ji teigė negalinti pasakyti, ar D.Janulionis galimybe likti VKEKK komisijoje dar vienai kadencijai
nepasinaudojo pats, ar tiesiog ne bėra siūlomas į šias pareigas. Su pačiu D.Janulioniu vakar susisiek ti nepavyko. VKEKK nariu D.Janulionis bu vo pas kirtas 2007 m. rugs ė jo 18 d. Nuo 2008 m. gruodžio 1 d. jis ėjo ir VKEKK pirmininkės Dianos Korsakaitės pavaduotojo pareigas. Kas bus naujasis VKEKK pirmi ninkės pavaduotojas, kol kas neaiš ku. Jį išsirinks pati D.Korsakaitė. Į D.Janulionio vietą siūloma V.Sankauskaitė šiuo metu eina
Energetikos ministerijos Atsinau jinančių energijos išteklių ir ener gijos efektyvumo skyriaus vedėjo pareigas. Energetikos ministeri joje ji dirba jau trejus metus, prieš tai dvejus metus darbavosi Ūkio ministerijos Energetikos departa mente ir metus Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugu mo politikos departamente. VKEKK pirmininką ir jos narius Lietuvos Respublikos prezidento teikimu skiria Seimas. Šios komi sijos pirmininko ir jos narių kaden cija yra penkeri metai.
10
trečiadienis, gegužės 8, 2013
pasaulis Gerina santykius
Aukų jau 700
Smurtas prieš rinkimus
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry vakar atvyko į Maskvą, kur dalyvavo svar biose derybose su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Derybos surengtos siekiant pagerinti pašlijusius dvišalius santykius ir užsitikrinti Mask vos palaikymą dėl pilietinio karo Sirijoje.
Žmonių, žuvusių per devy nių aukštų pramonės pasta to Bangladeše griūtį, skaičius vakar perkopė 700, gelbėto jams ištraukus dar dešim tis kūnų iš po šio drabužių siuvyklų komplekso griuvė sių. Gelbėtojai pranešė, kad iki šiol rasti 705 žuvę, 2437 žmonės išgelbėti.
Pakistane vykstant rinki mų kampanijai, per išpuolius prieš politikus ir politines par tijas nuo balandžio 11-osios žuvo jau 97 žmonės. Vakar šalies šiaurės vakaruose per bombos sprogimą žuvo ma žiausiai penki žmonės ir buvo sužeistas rinkimų kandidatas į provincijos asamblėją.
Košmaras baigėsi po dešimties metų „Padėkite, aš esu Amanda Berry! Buvau pagrobta ir dingusi dešimt metų! Dabar esu čia, dabar esu laisva!“ – tokiu skambu čiu Klivlando policijai baigėsi Jungtines Valstijas apstulbinusi istorija. Suėmė tris įtariamuosius
A.Berry pastarąjį kartą buvo maty ta Klivlando greitojo maisto resto rane „Burger King“ 2003 m., savo septynioliktojo gimtadienio išva karėse. Georgina DeJesus dingo beveik po metų, 2004-ųjų balandį. Jai bu vo keturiolika. 19-metė Michele Knight dingo be žinios 2002 m. Visos trys buvo rastos viename Klivlando name naktį į antradienį. „Padėkite, aš esu A.Berry! – kai mynų namuose surinkusi pagalbos numerį sušuko moteris. – Buvau pagrobta ir dingusi dešimt metų! Dabar esu čia, dabar esu laisva!“ Policija greitai atskubėjo į vietą ir netrukus suėmė 52 metų lotynų amerikietį, buvusį mokyklinio au tobuso vairuotoją. Po kurio laiko buvo suimti du jo broliai – 50-ies ir 54-erių. Trys vyrai nuvežti į Klivlan do kalėjimą, o Federalinio tyrimų biuro (FTB) pareigūnai ėmė rinkti įkalčius name, kur buvo laikomos pagrobtos moterys.
mis į ligoninę atvežtas ketvirtas asmuo, jis neatskleidė, bet vienas liudininkas sakė, kad A.Berry bu vo su vaiku. Neįtikima dovana
Kitos pagrobtos merginos G.De Jesus motina Nancy kitą dieną at vyko į ligoninę susitikti su dukra. Kaip pasakojo kita jų giminaitė, motina niekada neprarado vilties vėl pamatyti dukrą gyvą. „Ji visuomet sakė, kad jaučia ry šį, kokį gali turėti tik motina. Ji vi suomet tikėjo, kad Georgina yra gyva ir jai viskas gerai. Tiesiog neįtikima, kokią dovaną ji gavo šią Motinos dieną“, – pasakojo gimi naitė Sylvia Colon.
Matydavau šį vy ruką kone kasdien. Gyvenu čia jau me tus. Esame kartu ke pę mėsą ant grotelių, valgę, klausęsi mu zikos.
buvo pagrobta Kalifornijoje. Ji bu vo laikoma nematomame galinia me kieme už savo pagrobėjo Phil lipo Garrido namo ir pagimdė du jo vaikus. Elizabeth Smart buvo 14-os, kai 2002-ųjų birželį buvo pagrobta iš savo namų miegamojo. Per devy
nis savo nelaisvės mėnesius ji bu vo nuolat žaginama pranašu pasi skelbusio pagrobėjo. E.Smart buvo išgelbėta 2003 m. kovą mažiau nei už 30 km nuo savo namų. Jos pagrobėjas Brianas Da vidas Mitchellas 2011-aisiais buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
AFP nuotr.
Austrijoje 10-metę Nataschą Kampusch pagrobė Wolfgangas Přiklopilas ir aštuonerius metus ją laikė rūsyje, kol 2006-aisiais mer ginai pavyko pabėgti. Tą vakarą, kai ji ištrūko, pagrobėjas puolė po traukiniu. BNS, CNN inf.
Pagrobtos merginos
Bendruomenė švenčia
Kaimynas Charlesas Ramsey vaka rieniavo, kai išgirdo klyksmą. „Pamačiau merginą, kuri karšt ligiškai bandė ištrūkti iš namo. Išė jau į verandą ir ji sušuko: „Padėk man išeiti. Išbuvau čia ilgą laiką“, – pasakojo vyras. Nusprendęs, kad tai šeimyninis konfliktas, Ch.Ramsey išspyrė du ris, ir moteris išėjo su maža mer gaite. Policijos atstovas Edas Tomba sakė, kad Klivlando bendruomenei ši naujiena tapo tikru stebuklu. „Tai tiesiog nuostabu, kad jos su mumis, – sakė jis. – Tai, kad jos gyvos, yra tikra palaima bendruo menei, policijos departamentui ir jų šeimos nariams. Net negaliu nu pasakoti, kokie esame laimingi.“ Laimingos nuotaikos tvyrojo ir Klivlando ligoninėje, kur buvo nu vežtos pagrobtos moterys ir dar vienas asmuo. „Paprastai tokios istorijos ato mazga būna kitokia, todėl esame labai laimingi, – sakė gydytojas Geraldas Maloney. – Labai džiau giamės dėl jų.“ Pasak gydytojo, moterys yra nor malios būklės. Kas yra kartu su jo
Kalėjimas: šiame name trys pagrobtos merginos buvo laikomos maždaug dešimt metų.
Kaimynai nieko neįtarė
JAV žiniasklaida pranešė, kad įta riamas trijų merginų pagrobėjas yra Arielis Castro ir kad jis buvo suimtas netoli jo namų esančiame greitojo maisto restorane „McDo nald’s“. Vyras anksčiau dirbo mo kyklinio autobuso vairuotoju ir į policijos akiratį nebuvo pakliuvęs. „Matydavau šį vyruką kone kas dien. Gyvenu čia jau metus. Esame kartu kepę mėsą ant grotelių, val gę, klausęsi muzikos“, – pasakojo kaimynas Ch.Ramsey. Nieko įtartina nepastebėjo ir ki ta kaimynė Angela Garcia: „Nieka da nematėme merginų, tik tą vy riškį.“ Klivlando meras Frankas Jack sonas sakė, kad šioje byloje dar yra daug klausimų ir tyrėjams reikės laiko į juos atsakyti. Vaikų pagrobimai
Nors daug ko apie šią bylą dar ne žinoma, ji iš karto priminė kai ku riuos garsius vaikų pagrobimus. Jaycee Lee Dugard atsirado po daugiau kaip 18 metų, kai 11-os
Amanda Berry
Georgina DeJesus
A.Berry dingo 2003 m. balandžio 21 d. baigusi darbą greitojo maisto restora ne „Burger King“ maždaug 19.30 val. Kitą dieną jai sukako septyniolika.
G.DeJesus pas tarąjį kart ą buvo pa steb ėt a prie taks ofono Klivl ande 2004 m. baland žio 2 d. po piet ų, kai su bendramoksle ėjo namo iš mo kyklos.
Michelle Knight
M.Knight dingo Klivlande 2002-ai siais būdama dev yn iol ikos. Apie jos ding imo aplinkybes žinoma nedaug, žin iasklaida šiam įvyk iui daug dė mesio neskyrė. Merg ina net nebuvo Merg ina paskambino seser iai ir pra nešė, kad ją paveš iki namų, bet taip 14-metė G.DeJesus norėjo pasik vies įtraukta į dingusių asmenų sąrašą. ir negrįžo. Po trejų metų, 2006-aisiais, ti draugę į svečius nakvynės, bet šios Taip įvyko todėl, kad M.Knight šei mirė jos sielvartaujant i mot ina Lou mot ina neleido, todėl mergaitės išsi mos nar iai pat ys įtarė, jog ji pat i pa wana Miller. skyrė. bėgo, kai iš jos buvo atimtos mot inys 2012 m. vienas vyras pranešė teisėsau 2006 m. pol icija buvo sulaik iusi du tės teisės. gai žinantis, kur yra A.Berry palaikai. Pa įtariamuosius, bet neradusi jokių įkal Dingusios merg inos motina Barbara reigūnai iškasinėjo jo nurodytą vietą, čių juos paleido. Tais pačiais metais Knight sakė keletą kartų mačiusi duk bet nieko nerado. Už melagingus paro gav usi dar vieną pranešimą pol icija rą prekybos centre kartu su vyresniu dymus ir trukdymą teisėsaugai vyriškis išlaužė vieno garažo grindis, bet irg i vyr u. Mot ina bandė ją pašaukt i, bet buvo nuteistas kalėti puspenktų metų. nerado jok ių palaik ų. merg ina neatsigręžė.
?
11
trečiadienis, gegužės 8, 2013
sportas Geras startas
Pirmasis pralaimėjimas
Klaipėdoje – su belgais
Sėkmingai Lietuvos futbolo 1-osios lygos čempionatą pradėjo Klaipėdos „Granito“ žaidėjai, per trejas rungtynes iškovoję dvi pergales, o vienerias varžybas sužaidę lygiosiomis. Trečiosiose rungtynėse Kaune jie įveikė be pralaimėjimų žengusią „Spyrio“ vienuolikę 1:0. Įvartį 55 min. įmušė Sandro Khabadzė.
Suklupo sėkmingai Lietuvos futbolo A lygos komandų dublerių pirmenybėse rungtyniavę Klaipėdos „Atlanto-2“ žaidėjai. Po septynių paeiliui pergalių klaipėdiečiai 0:1 Marijampolėje pralaimėjo „Sūduvos-2“ ekipai. Nepaisant nesėkmės, antroji „Atlanto“ komanda su 21 tašku yra vienvaldė lyderė.
Europos krepšinio čempionatui pradėsianti rengtis Lietuvos nacionalinė rinktinė žais 12 kontrolinių rungtynių. Varžovais bus belgai, švedai (po dukart), makedonai, suomiai, rusai, čekai, italai, graikai, bosniai ir gruzinai. Rugpjūčio 5 (be žiūrovų) ir 6 d. lietuviai Klaipėdoje varžysis su Belgijos nacionaline rinktine.
Gegužės 9-oji taps triumfo diena? „Neptūno“ krepšininkai, kaip niekada anksčiau, yra arti istorinės aukštumos – šalies čempionato medalių. Po pergalės Prienuose prieš šio miesto penketuką 85:83, uostamiesčio klubas Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pirmenybių mažajame finale iki trijų pergalių pirmauja 2:1.
dingumo balus.
c.kavarza@kl.lt
Medaliai – didelė svajonė
Nuo 1964-ųjų metraštį rašantis „Neptūnas“ nė karto savo aistruolių nenudžiugino prizine vieta. Tuščiais šoviniais klaipėdiečiai šaudė iki 1993-iųjų, kol buvo įkurta LKL. Nepagerėjo pajūrio komandos rezultatai ir per lygos gyvavimo 20-metį. Tiesa, du kartus Klaipėdos penketukas buvo arti bronzos medalių, tačiau abu sykius – 2007-aisiais ir 2009-aisiais – nepavyko įveikti „Šiaulių“ ekipos. 2007 metais „Neptūnas“ pralaimėjo sausu rezultatu 0:3. Po dviejų metų uostamiesčio vyrai, atsilikdami 0:2, sugebėjo išlyginti rezultatą 2:2, tačiau lemiamą penktą mačą, vykusį Šiauliuose, laimėjo varžovai. Po antrosios pergalės prieš „Prienus“ Kazio Maksvyčio auklėtiniai ne tik pirmą kartą pirmauja kovoje dėl 3-iosios vietos, bet ir kitas rungtynes žais savo arenoje. Didelė tikimybė, kad rytoj į Klaipėdos areną susirinkę aistruoliai taps „Neptūno“ triumfo liudytojais.
stangomis „Prienai“ ne tik priartėjo iki dviejų taškų – 14:16, bet ir persvėrė rezultatą – 26:25. Antrajame ketvirtyje nė vienam penketukui nepavyko įgyti didesnio pranašumo, o žaidėjai išėjo ilsėtis švieslentėje šviečiant prieniškius džiuginantiems skaičiams – 49:46. Po pertraukos toliau vyko nuožmi kova. Įpusėjus kėliniui vis dar pirmavo „Prienų“, tačiau po Vytauto Šarakausko, pelniusio 8 taškus, ir Mariaus Runkausko, pelniusio 5 taškus, metimų „Neptūnas“ laimėjo kėlinį 68:62. Paskutiniajam ketvirčiui prasidėjus uostamiesčio krepšininkai į priekį pabėgo 10 taškų – 76:66, o įpusėjus – net 12 – 81:69. Atrodė, kad rungtynių laimėtojas aiškus, tačiau šeimininkai tirpdė skirtumą, o 40-ąją min. sugrąžino intrigą. Likus 12 sek. ir klaipėdiečiams pirmaujant 85:83, kamuolį turėjo prieniškiai. Patekęs į Klaipėdos žaidėjų gniaužtus, kamuolį prarado varžovų atakų dispečeris Gintaras Kadžiulis.
Kvitrina.com nuotr..
Nekelia baltos vėliavos
„Neptūno“ vyriausiasis treneris K.Maksvytis atviravo, kad ruošiantis mačui buvo padarytos kai kurios išvados. Anot stratego, pergalė pasiekta labai sunkiai ir buvo momentas, kai džiaugtis sėkme galėjo šeimininkai. Specialistas pyko, kad jo auklėtiniai iššvaistė 12 taškų pranašumą. „Stengėmės išnaudoti tai, kad turime daugiau žaidėjų, – sakė treneris. Bandysime mažąjį finalą laimėti Klaipėdoje, kad nereikėtų grįžti į Prienus.“ „Prienų“ strategas Virginijus Šeškus apgailestavo, jog rungtynės pralaimėtos dėl klaidų ir banguoto lyderių žaidimo. „Nuovargis atlieka savo juodą darbą, bet vėl pavyko susikaupti ir, likus dviem minutėms iki rungtynių pabaigos, atsivėrė antrasis kvėpavimas. Pralaimėjimu esu nusivylęs, tačiau tai ne pabaiga. Vyksime į Klaipėdą laimėti rungtynių“, – pažadėjo V.Šeškus.
Rungtynių statistika
Dramatiška kovos pabaiga
Trečiąjį susitikimą geriau pradėjo klaipėdiečiai, įgiję net 10 taškų persvarą – 16:6. Tačiau šeimininkai rado būdų sustabdyti svečius. Daugiausia Gintaro Kadžiulio pa-
Futbolas. Sekmadienio lygos čempionate sužaistos antrojo turo kovos. Antrąsias pergales iškovojo „Jambo“ ir „Klarksono-Plikių“ komandos. Daugkartiniai nugalėtojai „Jambo“ žaidėjai nepasigailėjo debiutantų. Plungės „Žiogus“ jie įveikė 9:2, o plikiškiai po nuožmios kovos palaužė „Baltus“ 2:1. Pirmą pergalę iškovojo čempionai – „Gargždų pramogų-Taško“ futbolininkai, namie 6:2 nugalėję antrą nesėkmę patyrusį Mažeikių „Olimpą“. Dar du susitikimai baigėsi akivaizdžiomis persvaromis: „Sarema“ 5:2 įveikė Plungės „Versmę-Babrungą-2“, o „Kuršiai“ 4:1 palaužė „Herkaus galeriją-Sendvarį“. Tenisas. Pergalių seriją teniso turnyre Kinijoje, kurio prizų fondą sudaro 125 tūkst. JAV dolerių, pratęsė 21-erių Laurynas Grigelis. Tik po kvalifikacinio turnyro į varžybas patekęs klaipėdietis, ATP reitinge užimantis 434-ąją vietą, pirmajame rate po 1 val. 15 min. kovos 6:4, 6:4 įveikė 166-ąją planetos raketę 28-erių Jimmy Wangą iš Taivano. Antruoju L.Grigelio varžovu bus 25-erių australas Samuelis Grothas (ATP-208).
Lyderis: rezultatyviausiai tarp klaipėdiečių žaidęs D.Gailius buvo ir vertingiausias žaidėjas, surinkęs 34 nau-
Česlovas Kavarza
Sporto telegrafas
„Prienai“ – „Neptūnas“ 83:85 (29:28, 20:18, 13:22, 21:17). G.Orelikas 26, A.Valeika 14, G.Kadžiulis, A.Milaknis po 12, S.S.Vene 10, A.Labuckas 6/D.Gailius 31, V.Šarakauskas 19, V.Vasylius, M.Runkauskas po 8, G.Gustas 6, A.Butkevičius, L.Mikalauskas po 4, M.Mažeika 3, R.Broadusas 2.
Šaškės. Baltarusijoje pasibaigusiose Europos šaškių pirmenybėse čempionų vardus tarp 16-mečių iškovojo Milda Jocaitė ir Domantas Norkus.
12
TREČIADIENIS, gegužės 8, 2013
rubrika namai
namai
namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
Moderniame būste – patogumo ir pra
Akcentas: pirmo aukšto ryškiausiu akcentu tapo įspūdingas židinys.
Būstas turėtų būti modernus, racionalus, tačiau ne perdėm asketiškas ir sausas. Tokį pageidavimą išreiškusiems namo Palangoje šeimininkams profesionalai pa siūlė kompromisą – šiuolaikiškam inter jerui suteikti itališko stiliaus elegancijos ir prabangos.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Fonas – detalėms išryškinti
Dėmesys: vonios kambariuose taip pat naudotos ilgaamžės, natūra-
lios medžiagos.
Tandemas: kūrėjų R.Maniko ir
V.Kontrimo pajėgas suvienijo ne vienas bendras projektas.
Projektuodami interjerą klaipėdie čiai dizaineriai Ramūnas Manikas ir Valdas Kontrimas pasitelkė es minius šios krypties principus. Neryškių spalvų sienų, lubų, grindų koloritas tampa palankiu fonu originaliems baldams, švies tuvams bei negausiems akcentams išryškinti. Interjere dominuoja taurios, na tūralios ir ilgaamžės medžiagos, kaip akmuo, medis, metalo ar stik lo fragmentai.
Neįmantrių formų, tačiau stilin gi, daugeliu atvejų dizainerių su kurti, ir saikingai naudojami daik tai neapkrauna patalpų, tad būste galima mėgautis didelių, šviesių erdvių prabanga. „Būsto šeimininkai skyrė daug dėmesio apdailai, detalėms, bal dams. Prabanga kitokia, negu įprasta demonstruoti klasikinia me interjere. Šiuo atveju remia masi kitais principais. Modernia me interjere akcentų nėra daug, o pasirinkus itališko stiliaus lini ją, jie turi būti labai kokybiški, tad atitinkamai yra ir brangūs“, – kal bėjo R.Manikas.
13
TREČIADIENIS, gegužės 8, 2013
namai Pirko daugiau ir būstų, ir sklypų Registrų centro išankstiniais duomenimis, per keturis šių metų mė nesius Lietuvoje parduoti 7 tūkst. 863 butai ir 2 tūkst. 271 indivi dualus namas, atitinkamai 15 ir 3 proc. daugiau nei 2012-aisiais tuo pačiu metu. Balandį šalyje parduoti 2 tūkst. 343 butai ir 688 indi vidualūs namai, atitinkamai 35,3 ir 3,6 proc. daugiau nei pernai ba landį bei 14,9 ir 7,8 proc. daugiau nei šių metų kovo mėnesį. Per ke turis šių metų mėnesius parduotas 18 tūkst. 981 žemės sklypas (neskaičiuojant iš valstybės įsigytos žemės), tai yra 14,6 proc. dau giau nei pernai tuo pat metu. Balandį parduoti 5 tūkst. 489 žemės sklypai – 12,4 proc. daugiau nei kovą ir 12,2 proc. daugiau nei per nai balandį.
abangos dermė „Be abejo, toks įrenginys – pra bangos dalykas. Tačiau tai idealus variantas tiems žmonėms, kurie yra užimti, nenori vargintis mal kų kūrenimu. Jis tolygiai, gražiai rusena, be to, dujiniai židiniai su teikia plačias dydžių pasirinkimo galimybes. Vargu ar būtų įmano ma įrengti tokį ilgą malkomis kū renamą židinį“, – aiškino R.Ma nikas. Suteikė retro prieskonių
Ramūno Maniko nuotr.
Paaukojo žiemos sodą
Namo pirmojo aukšto erdvė jun gia svetainės, valgomojo ir virtuvės zonas. Pastaroji šiek tiek atskirta konstrukcija, kurioje įrengtas ži dinys. Pašnekovas prisiminė, jog pirminis projektas, įvertinus tam tikrus šeimininkų poreikius, šiek tiek pakito. „Interjero kūrimo proceso pra džioje vieta, kurioje dabar stovi valgomojo stalas, buvo numaty tas žiemos sodui. Tačiau kai pra dėjome planuoti, kur galėtų at sirasti baldai, kokių pageidavo šeimininkai, pamatėme, kad ne belabai ir „sutelpame“ į visą plo tą. Tad žiemos sodui numatytoje vietoje pasiūlėme įrengti valgo mąjį. Taip erdvė tapo tinkama pa togiam šeimininkų naudojimui, jų poreikiams patenkinti“, – pasako jo kūrėjas. Pagrindinis pirmojo aukšto ak centas – įspūdingas ruduoju tra vertinu dekoruotas židinys. „Jį išskyrėme masteliu, apdaila ir ak mens tekstūra. Išties tik įžengęs į namus bemat pamatai židinį“, – kalbėjo Ramūnas. Būsto šeimininkų patogumui pa sirinktas dujinis židinys, valdomas nuotoliniu pulteliu.
Pirmojo aukšto spalvų paletėje do minuoja ramūs – balkšvi ir rusvi tonai, tačiau į bendrą spalvinį žai dimą įsipina ir gelsva valgomojo kėdžių bei tamsūs užuolaidų, vir tuvinių baldų potėpiai. Antraj am e aukšt e, kur ia me įrengt i miegam iej i, siek iant bendros stil ist ikos, naudojam os tų pač ių spalv ų komb in ac ij os, tik kiek maž iau dom in uoja bal ti tonai. Bendrame kontekste labiau iš siskiria ir miegamojo aplinka, nes būsto šeimininkės pageidavimu sienoms parinkti tapetai. Nėrinių imitacijos apmušalai erdvei suteikia daugiau jaukumo, minkštumo. Pašnekovas pripažino, jog inter jere apgyvendinta nemažai žinomų dizainerių darbų, tarp kurių – iš skirtiniai baldai, šviestuvai. Jų kū rėjai neretai pasitelkia plastiką, ku ris suteikia plačių galimybių žaisti formomis, tūriais. Modernų būsto interjerą paį vairino ir retro stiliaus baldai, ku rie erdvei suteikė pikantiškų prie skonių. „Dabar retro tema labai popu liari, tik seniai dizainerių sukurti daiktai šiek tiek sušiuolaikinami“, – aiškino kūrėjas.
Dizainas: ne antraeilis vaidmuo interjere skiriamas ir originaliems šviestuvams.
Faktūra: ramiam poilsiui nuteikiantis šeimininkų miegamasis dekoruotas tapetais, siekiant suteikti erdvei
jaukumo ir šilumos.
Neryškių spal vų sienų, lu bų, grindų ko loritas tampa palankiu fonu originaliems baldams, švies tuvams bei ne gausiems ak centams išryš kinti.
Pasirinkimas: namo šeimininkai gali mėgautis itin erdvių patalpų prabanga.
19
trečiadienis, gegužės 8, 2013
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Versus aureus“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame K.Almeno knygą „Lietingos dienos“.
K.Almenas. „Lietingos dienos“. Žinomo rašytojo knyga apie sovietmečio Lietuvą aštuntojo dešimtmečio pradžioje: šalia istorinių ir politinių įvykių, sąlygojusių sovietinių piliečių gyvenimą, vyksta detektyvinės įtampos kupinas veiksmas vienoje Palangos viloje, kurioje atsidūręs milicijos leitenantas Donatas Vėbra žmogžudystės byloje tampa ir kaltinamuoju, ir kaltintoju. Veiksmas trunka nuo sekmadienio popietės iki ketvirtadienio. Be paliovos lyja, išskyrus trečiadienį. Lietus – kaip fonas jau primirštai sovietinei tikrovei, kuri knygoje atkurta itin vaizdingai ir tiksliai, gyvais nepakartojamų charakterio tipų paveikslais, buities detalėmis ir leksika, paryškinta žemaitiškos šnektos, tarnybinio žargono, nevengiant ir šiurkščių rusiškų keiksmažodžių.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 14 d.
Avinas (03 21–04 20). Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Tikėtina, kad vyresnis žmogus duos jums gerą patarimą. Nešvaistykite šios dienos smulkmenoms, atsipalaiduoti ir pailsėti suspėsite vėliau. Jautis (04 21–05 20). Mėgausitės gyvenimu, būsite patenkintas savo padėtimi. Neverta susižavėti ar pernelyg patikėti meilikavimu, neapsiribokite esamais pasiekimais. Dvyniai (05 21–06 21). Norėsite bendrauti ir dalytis mintimis. Tačiau pokalbio partnerį rinkitės atsargiai, kad vėliau netektų gailėtis dėl to, ką pasakėte. Atminkite, kad geras pašnekovas gali tapti ištikimu draugu. Vėžys (06 22–07 22). Jūsų komunikabilumas ir nuoširdumas padės susitarti su aplinkiniais ir išspręsti iškilusius nesklandumus. Svarbu, kokias problemas spręsite, juk ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klausys. Liūtas (07 23–08 23). Esate nusivylęs karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai dienai. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite neprarasti savitvardos. Mergelė (08 24–09 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus, ypač visuomeninėje veikloje. Palanki diena skaityti, žiūrėti intelektualias televizijos laidas. Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų žodžiai gali turėti neigiamų pasekmių. Tikėtinas konfliktas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Nesijaudinkite – didelės šie ginčai neatneš. Skorpionas (10 24–11 22). Prisiminsite savo jaunystę ar tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis, kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas. Šaulys (11 23–12 21). Dėl skirtingų vertybių ir skonio nesuprasite kito žmogaus ir galite įsivelti į konfliktą. Neskubėkite ginčytis, geriau dar kartą išklausykite savo pašnekovą ir pasistenkite jį suprasti. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų perdėtas optimizmas turės neigiamos įtakos karjerai. Siekdamas pagerinti padėtį darbe norėsite imtis apgaulės. Būkite atsargus, nes visko reikia siekti sąžiningai dirbant. Vandenis (01 21–02 19). Abejojate savo padėties visuomenėje tvirtumu. O gyvenimas lyg tyčia siūlo naujų galimybių situacijai pakeisti. Tik ar šie pokyčiai verti jūsų pastangų? Priimtas sprendimas gali nepateisinti jūsų lūkesčių. Žuvys (02 20–03 20). Jums atrodys, kad kažkas tyčiojasi iš jūsų ir bando suerzinti. Galbūt kas nors iš tikrųjų ieško būdų, kaip jus supykdyti. Bus tikrai sunku valdytis. Nė minutėlei neužsimirškite ir kontroliuokite save.
Orai
Artimiausiomis dienomis šils iki 26 laipsnių šilumos, tačiau numatomi lietūs su perkūnija. Šiandien oro temperatūra svyruos tarp 20–23 laipsnių šilumos. Palis beveik visoje šalyje. Ketvirtadienio naktį numatoma 12 laipsnių šilumos, palis. Dieną oro temperatūra svyruos tarp 20–26 laipsnių šilumos, numatomas lietus su perkūnija.
Šiandien, gegužės 8 d.
+22
+20
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)
+23
Šiauliai
Klaipėda
+20
Panevėžys
+20
Utena
+23
5.38 21.27 15.49
128-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 237 dienos. Saulė Jaučio ženkle.
Tauragė
+23
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +23 Berlynas +24 Brazilija +27 Briuselis +18 Dublinas +14 Kairas +31 Keiptaunas +20 Kopenhaga +16
kokteilis Skandinavija – pavojinga? Bemaž pusė lietuvių yra išvykę į Ang liją, Airiją. Akivaizdžiai mažiau mūsiš kių pinigus kala Norveg ijoje, Švedijo je, Suomijoje. „Kokteil iui“ itin keista, kad beveik pu sė draudimo išmok ų už traumas, pa tirtas užsienyje, buvo mokama Skan dinav ijos šalyse atostogav usiems ar ba dirbusiems lietuviams. Remiantis statistika, dažniausiai mū sų taut iečiai susižalodavo Norveg ijo je, rečiau – Švedijoje ir Danijoje. „Kokteiliui“ kirba noras detaliau nusta tyt i, kodėl Skandinavijoje, o ne Angli joje, lietuviai patir ia daug iau traumų. Gal anapus Baltijos jūros slidesnės gat vės, nedrausmingesni vairuotojai, di desn is chul igan izmas, o gal darbų sauga prastesnė?
Londonas +20 Madridas +21 Maskva +22 Minskas +23 Niujorkas +17 Oslas +19 Paryžius +20 Pekinas +25
Šiandien
Neįtikimas parazitas Blusa gali nušokti atstumą, 350 kartų viršijant į jos kūno ilg į. Tai tas pats, jei žmog us peršoktų futbolo stadioną.
Linksmieji tirščiai Vyras kioskelyje klausia: – Ar turite atviruk ų, kur užrašyta „ma no vienintelei“? – Taip. – Tada duok ite kok ius penk is. Česka (397 719; negaliu patikėti: baltieji lokiai viską daro kairėmis letenomis)
Marijampolė
Vilnius
+23
Alytus
Vardai Audrė, Džiugas, Mykolas, Stanislovas, Stasys, Viktoras, Vitalis
gegužės 8-ąją Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+15
+20
+19
+16
6
+16
+16
+14
+12
5
+11
+13
+12
+11
2
rytoj
penktadienį
1668 m. gimė prancūzų rašytojas Alain-Rene Le sage’as. Mirė 1747 m. 1737 m. gimė žymus anglų istorikas ir moks lininkas Edwardas Gib bonas. 1828 m. gimė šveicaras Henr i Dunant’as – tarp tautinės Raudonojo Kry žiaus organizacijos įkūrė jas bei Nobelio taikos pre mijos (1901 m.) laureatas. 1847 m. Robertas Thomp sonas užpatentavo gumi nę padangą.
1886 m. Atlantoje (JAV) pradėta prekiauti dakta ro Johno S.Pembertono išradimu – gaivinamuo ju gėrimu „Coca Cola“ . 1903 m. Tait yje mirė pranc ūz ų dail in ink as Paulis Gauguinas. Gimė 1848 m. 1921 m. Švedijoje panai kinta mirties bausmė. 1945 m. Ant ih itler inės koal icijos pergalės die na. Europ oje oficial iai baigėsi Antrasis pasau linis karas.
Grąžino tiranozauro griaučius
Pavojus: daug žmonių susižaloja
Viktor ijos eroje atėjus pavasariui mo terys prie savo suknelių prikabindavo migdolo žiedą – tai buvo vilties simbo lis. Kinijoje iki šių dienų migdolai yra grož io ženklas, o kosmet ikoje – gra žios odos garantas. Iš visų riešut ų migdolai tur i daug iau sia maisting ųjų med žiag ų. Jie sumaž i na šird ies smūg io riz iką, sureg ul iuoja cholesterol io kiek į kraujyje, saugo ar terijų sieneles nuo pažeidimų, stiprina kaulus ir dantis, padeda sumažinti svo rį, subalansuoja cukraus kiekį kraujyje, skatina smegenų veiklą, puoselėja ner vų sistemą. Migdoluose gausu medžia gų, teig iamai veik iančių sveikatą.
5–10 m/s
Diena
Milžiniška mėsėdžio Tyrannosau rus bataar, dar žinomo kaip Tar bosaurus bataar, kaukolė buvo demonstruojama per griaučių grą žinimo ceremoniją netoli Jungtinių Tautų būstinės Niujorke, kai JAV apygardos prokuratūros Manhatane bei Imigracijos ir muitinės policijos pareigūnai perdavė gerai išsilaikiusį skeletą Mongolijos pareigūnams. Mongolija pareikalavo grąžin ti 2,4 m ūgio ir 7,3 m ilgio dino zauro, kuris yra Šiaurės Amerikoje gyvenusio garsiojo Tyrannosau rus rex giminaitis, kaulus, kai pre kiautojas fosilijomis Ericas Proko pi praėjusį pavasarį pardavė tuos griaučius Manhatane vykusiame aukcione už 1,05 mln. dolerių. E.Prokopi, dirbantis Floridos mieste Geinsvilyje, pirkdavo ir parduodavo suakmenėjusius di nozaurų griaučius arba jų dalis.
Kone stebuklingi migdolai
Vėjas
Rytas
Sklinda kalb os, kad Skand inav ijoje traumą patirti yra „pelning iau“ nei Di džiojoje Britanijoje. Reikės įsitik inti.
eidami slidžiais šaligatviais.
+23
+23
orai klaipėdoje
Gobio dykumoje rastus 70 mln. me tų senumo dinozauro griaučius, ku rie buvo neteisėtai dalimis išgabenti į Jungtines Valstijas ir parduoti aukcione už daugiau nei milijoną dolerių, pirmadienį JAV vyriausy bė grąžino Mongolijai.
„Kokteilio“ pozicija
Praha +21 Ryga +22 Roma +21 Sidnėjus +21 Talinas +16 Tel Avivas +26 Tokijas +22 Varšuva +26
1975 m. Madride gimė isp anų dain in ink as Enrique Iglesias.
Sapnininkas Ką šiąnakt sapnavote?
Teisingumas: 70 mln. metų senumo dinozauro griaučius amerikie
čiai grąžino Mongolijai.
JAV pareigūnai pernai spalį patei kė kaltinimus E.Prokopi ir konfis kavo tiranozauro skeletą, kurį su daro suakmenėję kaulai, pritvirtinti prie metalinio karkaso. Tyranno saurus (Tarbosaurus) bataar gyveno prieš maždaug 70 mln. metų dabar
tinės Mongolijos teritorijoje. Minė ti griaučiai buvo surasti 1946 metais per bendrą Sovietų Sąjungos ir Mon golijos mokslininkų ekspediciją Go bio dykumoje, nurodoma JAV teismo ir federaliniuose dokumentuose. „Klaipėdos“, BNS inf.
Ugnikalnio sprogimas sutraiškė turistus Trys turistai iš Vokietijos ir jų vedlys fi lipinietis buvo mirtinai sutraiškyti, kai vienas iš aktyviausių Filipinų ugnikal nių antrad ien į išspjovė did žiul į pele nų debesį ir paskleidė akmenų krušą. Iki 20 užsieniečių ir jų vedlių buvo ant vaizdingo Majono ugnikalnio šlaitų, kai ugnikalnis netikėtai išsiveržė. Gelbėto jų sraigtasparniai buvo pasiųsti ieškoti gyv ų lik usių žmonių. „Lijo akmenimis tarsi pragare. Viskas įvyko labai staiga, be jokio perspėjimo“, – sakė vietos turiz mo agentūros darbuotojas Marti Calle ja. Mokslininkai nurodė, kad šis išsiver žimas buvo 73 sek. trukęs „nedidelis ga ro sprogimas“, kuris veikiausiai nepasi kartos artimiausiu laiku. BNS inf., AFP nuotr.
Jei sapnavote avariją, kurį laiką reikė tų vengti kelionių, nes gali grėsti pavojus gyvybei. Tačiau dažniausiai avarija reiš kia liūdesį bei netikėtą atsitikimą. Nelai mingas atsitikimas, įvykęs jums patiems, gali reikšti sąž inės priekaištą dėl to, kad vengiate sunkumų bei rimtų sprendimų. Jei sapne į avariją pateko kitas žmogus, tai gali reikšti sapnuojančio žmogaus ag resyvų nusiteikimą patekusiojo į avariją atžvilgiu, atsakomybės vengimą. Tačiau sapnuoti avariją kartais į gera. Jei ligonis sapnuoja, kad pakliuvo į avariją, tai daž niausiai reiškia sveikimą. Sapnuoti butą ar kambarius reiškia, kad jūsų reikalai seksis gerai. Jei apž iū rite butą – lauk ia gyvenimo permainos. Jei butas erdvus ir gražus – bus nerūpes tingas gyvenimas. Jei ankštas – skurdas, sunkus gyvenimas. Nuomotis butą sap ne reiškia gyvenimo pasunkėjimą. Sap nuoti, kad keičiate butą, yra ženklas, kad ateityje pagerės ekonominė padėtis. Sapnuose matyti čigonę yra ženk las, kad reik ia būt i budr iems ir saugo tis vagių. Jei moteris sapnuoja, jog buria čigonė, tai ženklas, kad susitvardytų ir įveiktų savo pavydą, ypač sutuoktinio atž vilg iu. Merg iną toks sapnas perspė ja, kad neskubėt ų ištekėt i. Jeig u sap ne vyras kalbasi su čigone, vad inasi, jis praras nemažą turtą. Jei čigonė sap ne juok iasi – lauk ia net ikėtas šird ies skausmas. Bartis su čigone reišk ia ligą. Glamonėt is su čigone reišk ia didel ius nuostolius ir gėdą.