PIRMAS miesto dienraĹĄtis
ketvirtADIENIS, GEGUŽĖS 9, 2013
www.kl.lt
105 (19 708) 12
turtas
82AC6?A.162; 6@ 424B Âź@ &
ab_aN`-QVR[N Ya ?RQNXa\_Vb` 9bXN` :VX[RcVĂ˜Vb`
Darbo prakt
DaiÂniÂninÂkÄ— G.BaÂluÂtyÂtÄ— raÂgiÂna smurÂtÄ… kenÂÄ?ianÂÄ?ias moÂteÂris neÂtyÂlÄ—Âti.
KremÂliaus pilÂkoÂjo karÂdiÂnoÂlo V.SurÂkoÂvo atÂsiÂstaÂtyÂdiÂniÂmas – ĹženkÂlas vyÂriauÂsyÂbei?
Ĺ˝eÂmÄ—s pirÂkÄ—Âjams valÂdĹžia ruoÂĹĄia neÂmaÂloÂniĹł staigÂmeÂnĹł.
lyg apsiuos tymas prie
staĹžuotes pa lygino su gy kartu prieĹĄ venimu susituo „Atliekant sta kiant. ĹžuotÄ™ galima tikrinti savo pasisu institucijomis. derinamumÄ… su ES ryti nuomonÄ™, Tai leidĹžia susidaviÄ?ius l.mikneviciu ar darbas ES s@diena.lt tucijose yra bai maĹžai. tas bĹŤdas, kaip instiTad mĹŤsĹł tau norÄ—tĹł keis Ĺžmogus norÄ—Ä?iau pa tie ti pa linkÄ—ti drÄ…sos“, Ä?iams pat ap mo ka Stabdo baimÄ— ta, kur jis norÄ—tĹłsaulÄŻ, ar tai ta viemos ke lionÄ—s gÄ— D.JakaitÄ—. – tei- dos, dirbti“, – pa Baigiantis moks iĹĄ laisuteikiamas sakoPaĹĄnekovÄ— sveikatos drau- jo A.MartikonienÄ—. di mas, studentas ieĹĄ lo metams daĹžnas svarstÄ—, kad Jos teigimu, vius nuo sta ko galimybÄ—s lietu- jos“, ki tos so cia linÄ—s ga at Ĺžuo lik ti darbo pra ran Ä?iĹł ta atlik- se – teigÄ— paĹĄne ti- bus pa ES instituci ktikÄ…. TaÄ?iau greiÄ?iausiai pildomas pra staĹžuotÄ— nejokovÄ—. kiekvienas su tikrai ne naĹĄumas siekiant ÄŻsidar jai nÄ—ra jokio atbaido baimÄ—, nors si binti ES ins pagrindo. ma padaryti mÄ…sto, kad tai galititu taÄ?iau patir uĹž „ŽmonÄ—s tik tis dar niekam cijose, kas daugiau sienyje ir ÄŻgyti kur riau siai liudÄ—. „Sta mano, kad ten reikia tik patirties, ku ĹžuotÄ— ES ins nesukpo gali atverti ri titu iĹĄties yra vie ne vienos geid vÄ—liau cialistĹł, todÄ—l litologĹł ir IT spenas paprasÄ?iau cijose net ne darbovietÄ—s Ĺžiamos Bet dĹł pajusti eu siĹł bĹŤduris. taip tikrai nÄ—ra. bando siĹŤlytis. ro ÄŽ ÄŻvairias ES ES instituci nÄŻ. Formaliai pinÄ—s karjeros skose rengiami institucijas jopaÄ?iĹł ji nesuteikia Lie je, Briuselyje, konkurenci jokio Liuksembur tuvo- teisÄ—s aktai, tad ÄŻvairiausiĹł sriÄ?iĹł nio tuose mies darbo Ä?ia ga konkursuose, pranaĹĄumo EPSO tuose kasmet ge ir ki- visokie spe li gauti cialis mos staĹžuo kiĹł sĹŤkuryje bet buvimas ÄŻvytojĹł atrankos. skelbia- srities studen tai – ir ĹžemÄ—s ĹŤkio ga tai, ir aplin Jauniems ĹžmonÄ—ms A.MartikonienÄ—.li padÄ—ti“, – sakÄ— kosaugitai galimybÄ— ninkai, ir socialiniĹł mokslĹł susipaĹžinti Pasak jos, per vai, ir apskri su atstotai tucijos veiki konkreÄ?ios instiabipusÄ—s nau staĹžuotÄ™ siekiama Ä?iui sakÄ— D.Ja bet kas“, – laikraĹĄmo dos. „Nesu kaitÄ—. praktiniĹł ÄŻgĹŤdĹžiĹł, principais, ÄŻgyti girdÄ— baisiĹł istorijĹł Anot jos, ki Daiva JakaitÄ—: praplÄ—sti aki apie staĹžuotojÄ…, jusi ď Ž Atsilieka: 9VR Be to, uĹž dalÄŻ ta prieĹžastis, pastatomas ab c\` WNb [b\ kuris kodÄ—l staĹžuoÄ?iĹł yra ratÄŻ. ES institucijose prie kopijavi `aN b\ QN Z YVNV QĂ›Y Ă&#x;cNV _VĂş ]_VR kama – sta nÄ—ra daug be mo- Ĺžuojan mo aparaV b `VR [f WR to. IĹĄ tikrĹłjĹł Ĺžuo sista N` Ă˜VĂş Xb_ XN` Ä?iĹł lietuviĹł, vi ES si 1000 eurĹł per tojai gali gauti apie sten ins ZN VNb b `N giasi – bendra ĹĄa titucijose ruotojui duoti ekonominÄ— c\ OR[Q _NNZ lies konkretĹł pro staĹžuo- vyksta du kar padÄ—tis. sak Europos mÄ—nesÄŻ. TaÄ?iau, pa Vb` V XVaĂş ĹĄiami paÄ?iĹł jektÄ…, kad tus per metus. ĹžmonÄ—s ir at Parlamento „Jei kal ba 2@ N YVĂş [Nb rindiniai rei neĹĄtĹł ÄŻvai PagInformame apie sta cijos biuro va Q\ WN `V TN YV Z ka zacijai, ir gautĹł naudos organibe dovÄ—s Daivos Ĺžuo tes fOĂ› ZV` QN_ siĹł sriÄ?iĹł teisÄ—s riaustaĹžuoti – ÄŻgy lavimai norintiems konk kandidatĹł iĹĄ O\ ]N aV_ aVR` Ă&#x;Tf JakaitÄ—s, bĹŤt sti pen di jos, Lie tuvo re Ä?ios ties“, – pridĹŤrÄ— tas bakalau patir- nis Lietuvos nÄ—ra je turaV nÄ—ra daug ro laipsir dviejĹł oďŹ tad darbo Ä?ia aktai, A.MartikonienÄ—. daug. „Kai gauna  @Uba aR_` a \PX• [b\ a_ Tai patvirti cialiĹłjĹł ES sau leisti vienÄ…ĹĄeimĹł, kurios gali me pareiĹĄkÄ—jĹł ga mokÄ—jimas, na ir Euro kalbĹł Ĺžuotes sÄ…ra narÄŻ iĹĄlaiky ÄŻ sta- jis vie ti visokie spe li gau- misijos atstovybÄ— pos KoĹĄus, ti, kol neatlyginti glĹł, prancĹŤzĹł na jĹł turi bĹŤti anme lietuviĹĄkĹł pirmiausia ieĹĄkonai staĹžuos je Lietuvoje cialistai. ĹžuotÄ™ at arba vokieÄ?iĹł. ny je. stauĹžsiepavardĹžiĹł. Dir liekanti komunikaci bame stipenTa Ä?iau jei staĹžuotÄ— yra „DĹžiaugiuosi, Laura ValauskaitÄ—. Kliu jos srityje, su dija, ku kad darbuoto tad mums svarbu, kad kia mane ÄŻ vi jai ÄŻtrau- Lie do dÄ—stytojai daugiau nei ri kartais siekia ir ĹžmonÄ—s mokÄ—tĹł sas 1000 eurĹł per tuviĹĄkai. Ta kurie vykdomi, veiklas ir projektus, tarptuvoje veikia ir nacio Ä?iau pareiĹĄkÄ—jĹł lie- sÄŻ, manau, gy mÄ—ne- BĹŤti nalinÄ— – pasakojo ji. tautinÄ—s pra ĹĄuose lietu venti galima. ÄŻvy deminis iĹĄsi – Aka- „Pa ktikos progra viĹĄkĹł pavard sÄ…ra- ma, negyven Ĺ˝ino- Euro kiĹł sĹŤkuryje lavi site ma ĹžiĹł la- ins pos persona tus, todÄ—l ga nimas gana abstrak- nan tirties partneriai“, ku lo atrankos titucijĹł dar kaip tikrieji ES nybos ri yra ďŹ limybÄ— Ĺžinias suojama ES buo tojai, bet tar(EP pritaikystruktĹŤrinÄ—s taip ja AgnÄ— SO) direktoriaus patarÄ—- ti praktiĹĄkai yra la mos paralÄ—ĹĄomis. bai vertinga.“ MartikonienÄ— Atrankos ÄŻ juokaudama Ĺ ios programos ďŹ Ĺžuotes ES ins nansuojamas sta- ti tikslas – suda gali titucijose pa prastai riniĹł mybÄ™ socialiniĹł ir huma rynitastudijĹł programĹł studentams
Darbdaviai
EglÄ— Ĺ epetytÄ—
e.sepetyte@
Lietuva 7p.
ika –
ĹĄ vestuves
Jaunuoliai, besiskundĹžian tĹł bĹŤti akty tys, kad negau ves na darbo, pa tutÄ—s. Galimy ni, uĹžuot laukÄ™, kol vis tys turÄ—kas biĹł atlikti ÄŻvai darbÄ… iĹĄties rias praktikas bus paduota ant lÄ—kĹĄnemaĹžai, tik ir sÄ—kmÄ—s at retas jomis veju gauti pasinaudoja. Lukas Mik ne
diena.lt
pasilieka tik
kiomis ÄŻmonÄ— mis kaip „BitÄ— tuva“,
labiausiai mo tyvuotus stu dentus
Lie„Hanner“, Pasak DNB Lietuvoje DNB bankas, ÄŻmonÄ—ms banko atsto „Nestle Bal prisi vo, pasiraĹĄyta bend tics“, „Om norinÄ?iĹł at radarbiavimo nitel“ ir likti praktikÄ… kviesti kitos. numato, kad sutartis studentĹł daĹžnai pa deda bend ISM studen DNB banko radarbiavitams suteikiama ga mas su uni atstovo spau limybÄ— ban versitetais. Andriaus Vil dai ti tyri ke vykdyNauda bĹŤkanco teigi na abipusÄ—: mus, nagrinÄ— mu, banko padaliniai ÄŻmonÄ—s su ti realias vers situacijas ir laukia gabiĹł studentĹł, atviri visĹł lo teik jĹł mokyklĹł o universi ir kolegijĹł stu aukĹĄtĹł- banko specia ti savo siĹŤlymus. O tetai gauna progÄ… pa lis dentams. TaÄ?iau dviĹĄa sireklamuo tyti paskaitĹł tai kvieÄ?iami skaiti savo stulis bendradar dentĹł sÄ—kme. univer biavi su konk
Ĺ iandien priedas
Pasaulis 10p.
mas tams. siteto studenreÄ?ia mokymo „Supran ÄŻstaiga pusÄ—ms esÄ… suteikia pridÄ—tinÄ—sabiem radarbiavimas tama, kad bendSusitarÄ— su ÄŻmonÄ—mis tÄ—s, nes ap vyks ver- Karje sikei PavyzdĹžiui, ros centro bei ta ir tarp ISM patirtimi. „ISM Ä?iama Ĺžiniomis ir ĹĄiuo metu banko perso lo skyriaus, ISM Vadybos ir eko na– mikos univer Vadybos ir ekonono atlikti prakti studentai kvieÄ?iami si tas Vilniuje mikos universitekos kas glaudĹžiai tetas ir DNB banyra iĹĄkabinÄ™s patenkinti ban ir mes esame labai bendra dus, kuriuo sten- 2007 ke atliekanÄ?iais se pabrÄ—Ĺžia m. Esame la darbiauja nuo ktikÄ… ma, kad ISM studen praď Ž Kvietimas: studentais, bai patenkin ĹĄia aukĹĄtÄ…ja tus praktikuo jĹł Ĺži ti su iĹĄnau a\ XVNV` _RX YN mo Ä?ia universi tis kvieZV [VNV` `aR[ doti praktikos niomis, noru aVXĂ– QVQ V\ ` Ä?ia partnerys kykla mus siejanteto partne QNV` `ab QR[ V\ `R N YVR` Ă&#x;Z\[Ă› teikiamas galimybes ir jĹł riai – garte. siĹł ÄŻmoniĹł aNV cV YV\ WN Z `R po V Na YVX aV ]_N X atsto modelis parem Bendradarbiavimo darbą“, – teigÄ— ĹžiĹŤriu ÄŻ studijas bei dÄ—l galimybÄ—s vai. Universitetas :N_ TN _V a\` C\ _\O W\ cNVaĂ›` [b\ niĹł ir prakti tas aktyviais teoriA.Vilkancas. a_ niĹł ĹžiniĹł mai kuotis yra su studentams praktinais, taip priartinant darÄ™s sutar ÄŽdarbina kas mokslÄ… prie tis su toverslo“, – penktÄ… sakÄ— A.Vilkan A.Vilkancas cas. skaiÄ?iuoja, kad pernai praktikÄ… DNB banke atliko per
7 cenÂtĹł skoÂla – uĹž nieÂkÄ… SuÂtarÂtÄŻ su moÂbiÂlio jo ryÂĹĄio bendÂroÂve nuÂtrauÂkÄ™s ir uĹž pa slauÂgas atÂsiÂskai tÄ™s klaiÂpÄ—ÂdieÂtis ap stulÂbo, dauÂgiau nei po mÄ—ÂneÂsio suÂlau kÄ™s nauÂjos sÄ…Âskai tos. Nors skoÂla juo kinÂgai menÂka, vyÂro ÄŻsiÂtiÂkiÂniÂmu, ilÂgaiÂniui ji gaÂlÄ—Âjo laÂbai apÂkar tinÂti jo gyÂveÂniÂmÄ….
Kaina 1,30 Lt
„DauÂguÂma darÂbĹł keÂliauÂja ÄŻ stalÂÄ?ius ir garÂbinÂgai dulÂka, kol paÂpuoÂla ÄŻ maÂkuÂlaÂtĹŤÂrÄ….“ RinÂkoÂdaÂros speÂciaÂlisÂtas RaiÂmunÂdas VaiÂtieÂkĹŤÂnas apÂgaiÂlesÂtauÂja, kad stuÂdenÂtĹł suÂkurÂti versÂlo plaÂnai reÂtai ÄŻgyÂvenÂdiÂnaÂmi.
9p.
UĹž raĹĄtelÄŻ ant durĹł – bauda MilÂda SkiÂriuÂtÄ— m.skiriute@kl.lt
Ant dauÂgiaÂbuÂÄ?iĹł naÂmĹł laipÂtiÂniĹł du rĹł paÂkaÂbinÂti skelÂbiÂmai ne tik erÂziÂna klaiÂpÄ—ÂdieÂÄ?ius, bet ir priÂdaÂro daug Ĺža los. NeÂreÂtai jie uĹžÂkliÂjuoÂjaÂmi toÂkiais kliÂjais, kuÂriĹł neÄŻÂmaÂnoÂma nuvaÂlyÂti. DuÂris tuoÂmet tenÂka perÂdaÂĹžyÂti. LiÂna BieÂliausÂkaiÂtÄ— l.bieliauskaite@kl.lt
NeÂpaÂtiÂkÄ—Âjo saÂvo akiÂmis
BuÂvÄ™s bendÂroÂvÄ—s „OmÂniÂtel“ klien tas JoÂnas M. (paÂvarÂdÄ— reÂdakÂciÂjai Ĺži noÂma) prieĹĄ keÂleÂtÄ… dieÂnĹł elektÂro niÂniu paÂĹĄtu gaÂvo 7 cenÂtĹł sÄ…ÂskaiÂtÄ… uĹž jam suÂteikÂtas paÂslauÂgas. KlaiÂpÄ—ÂdieÂtÄŻ ĹĄis praÂneÂĹĄiÂmas ir nu steÂbiÂno, ir paÂpikÂtiÂno – vyÂras ÄŻtaÂrÄ—, kad ÄŻmoÂnÄ— grieÂbiaÂsi neÂgarÂbinÂgĹł bĹŤÂ dĹł paÂsiÂpelÂnyÂti iĹĄ paÂtikÂliĹł klienÂtĹł. JoÂnas M. dauÂgiau nei meÂtus nau doÂjoÂsi moÂbiÂlioÂjo inÂterÂneÂto paÂslauÂga, su ÄŻmoÂne buÂvo suÂdaÂrÄ™s neÂterÂmiÂnuoÂtÄ… suÂtarÂtÄŻ.
4
„„AkibÂrokĹĄÂtas: viÂsaÂda sÄ…ÂĹžiÂninÂgai uĹž moÂbiÂlĹłÂjÄŻ inÂterÂneÂtÄ… moÂkÄ—ÂjÄ™s klienÂtas suÂlauÂkÄ— neÂmaÂloÂnios staigÂmeÂnos, esÄ…
yra skoÂlinÂgas uĹž paÂslauÂgas, kuÂrioÂmis net neÂsiÂnauÂdoÂjo.
VyÂtauÂto PetÂriÂko foÂtoÂmonÂtaÂĹžas
TaiÂkos proÂspekÂte gyÂveÂnanÂti klaiÂpÄ—Â dieÂtÄ— IreÂna paÂsaÂkoÂjo, kad prieĹĄ ke lias dieÂnas buÂvo nuÂdaÂĹžyÂtos dau giaÂbuÂÄ?io naÂmo laipÂtiÂnÄ—s duÂrys. KiÂtÄ… dieÂnÄ… moÂteÂris paÂsteÂbÄ—Âjo ant jĹł priÂkliÂjuoÂtÄ… skelÂbiÂmÄ…: „PerÂku 2–3 kamÂbaÂriĹł buÂtÄ…. MoÂku gryÂnaiÂsiais“. TeksÂtas buÂvo paÂteikÂtas ir ruÂsĹł kal ba. „JauÂnuoÂliai, kuÂrie pieÂĹĄia gra fiÂÄ?ius ant naÂmĹł sieÂnĹł, yra bau dĹžiaÂmi. TaÂÄ?iau kur kreipÂtis, kad sanÂkciÂjĹł suÂlaukÂtĹł ir saÂvo skelÂbi mais ĹžmoÂniĹł turÂtÄ… gaÂdiÂnanÂtys as meÂnys? NesÂpÄ—Âji nuÂdaÂĹžyÂti duÂrĹł, o jau vÄ—l apÂterÂlioÂtos“, – pikÂtiÂnoÂsi gyÂvenÂtoÂja.
4
Ĺ˝veÂjÄŻ praÂĹžuÂdÄ— azarÂtas DaiÂva JaÂnausÂkaiÂtÄ— d.janauskaite@kl.lt
Ant pieÂtiÂnio moÂlo gaÂlo akÂmeÂnĹł uŞ siÂkaÂbaÂroÂjÄ™s paÂgyÂveÂnÄ™s vyÂras ĹžuÂvo nuÂsprĹŤÂdÄ™s ÄŻ jĹŤÂrÄ…. IĹĄÂlikÂti gyÂvam iki gelÂbÄ—ÂtoÂjai paÂsieÂkÄ— ÄŻvyÂkio vieÂtÄ… ĹĄal taÂme jĹŤÂros vanÂdeÂnyÂje neÂbuÂvo jo kios gaÂliÂmyÂbÄ—s. NusÂlyÂdo nuo akÂmens
VaÂkar bendÂruoÂju paÂgalÂbos teÂleÂfo nu apie neÂlaiÂmÄ™ praÂneĹĄÂta 12.36 val. ÄŽkÂriÂtuÂsioÂjo drauÂgas, maÂtÄ™s, kaip at siÂtiÂko neÂlaiÂmÄ—, teiÂgÄ—, kad biÂÄ?iuÂlis ÄŻkriÂto ÄŻ jĹŤÂrÄ… tarp moÂlo akÂmeÂnĹł ir neÂbeiĹĄÂnÄ—ÂrÄ—.
PrieĹĄÂgaisÂriÂnÄ—s gelÂbÄ—ÂjiÂmo tarÂny bos gelÂbÄ—ÂtoÂjai iĹĄÂskuÂbÄ—Âjo ÄŻ SmilÂty nÄ™ ugÂniaÂgeÂsiĹł auÂtoÂmoÂbiÂliu bei gu miÂne valÂtiÂmi prieÂkaÂboÂje. DrauÂge su jais kelÂtu kÄ—ÂlÄ—Âsi ir greiÂtoÂsios paÂgal bos meÂdiÂkai. VyÂriauÂsioÂjo poÂliÂciÂjos koÂmiÂsaÂriaÂto buÂdÄ—ÂtoÂjai paÂpraÂĹĄÄ— ir PakÂranÂÄ?iĹł ap sauÂgos tarÂnyÂbos paÂgalÂbos. TaÂÄ?iau neÂlaiÂmÄ—Âlio neÂpaÂvyÂko ap tikÂti nei prie pat moÂlo, nei atoÂkiau. SpÄ—ÂlioÂta, kad stipÂri tÄ—kÂmÄ— gaÂlÄ—Âjo kĹŤÂnÄ… nuÂneĹĄÂti giÂlyn ÄŻ jĹŤÂrÄ…. NesÂpÄ—Âjo ÄŻmerkÂti meĹĄÂkeÂrÄ—s
Nors po vaÂlanÂdos nuo praÂneÂĹĄiÂmo rasÂti ĹĄÄŻ ĹžmoÂgĹł gyÂvÄ… vilÂÄ?iĹł neÂbeÂ
buÂvo, ÄŻvyÂkio vieÂtoÂje gelÂbÄ—ÂtoÂjai dir bo, o meÂdiÂkai buÂdÄ—Âjo dar keÂlias va lanÂdas. Tik po pieÂtĹł UosÂto diÂrekÂciÂjos na rai iĹĄÂtrauÂkÄ— skenÂduoÂlÄŻ. Iki vaÂkaÂro SmilÂtyÂnÄ—Âje dirÂbo JĹŤÂrĹł uosÂto poÂliÂciÂjos paÂreiÂgĹŤÂnai. AiĹĄÂkin taÂsi ĹžuÂvuÂsioÂjo asÂmeÂnyÂbÄ—. ÄŽvyÂkio liuÂdiÂninÂkai paÂsaÂkoÂjo, kad vyÂras striÂmeÂliĹł gauÂdyÂti atÂvaÂĹžiaÂvo iĹĄ KelÂmÄ—s. Jis nÄ— neÂspÄ—Âjo uĹžÂmesÂti meĹĄÂkeÂrÄ—s. Vos atÂskuÂbÄ—ÂjÄ™s ant moÂlo gaÂlo nuÂslyÂdo nuo akÂmens ir ĹžuÂvo. NeÂtoÂlieÂse buÂvÄ™ vyÂrai neÂsuÂgeÂbÄ—Â jo jam paÂdÄ—Âti, nes akÂmeÂnys – nuo ŞulÂnĹŤs ir sliÂdĹŤs, o jĹŤÂra – banÂguoÂta.
8
„„FiÂnaÂlas: nors ÄŻ SmilÂtyÂnÄ™ atÂskuÂbÄ—Âjo viÂsos ÄŻmaÂnoÂmos paÂjÄ—Âgos, ÄŻ kranÂtÄ…
po keÂliĹł vaÂlanÂdĹł buÂvo iĹĄÂkelÂtas jau miÂrÄ™s ĹžmoÂgus.
RoÂko LauÂkaiÂÄ?io nuoÂtr.
2
ketvirtADIENIS, GEGUŽĖS 9, 2013
miestas
Žaidimų aikštelėse – vis dar pavojinga Milda Skiriutė Uostamiesčio valdžia klaipėdie čius ragina saugoti savo vaikus ir neleisti jiems naudotis nebaigto mis įrengti žaidimų aikštelėmis. Darbus ketinama užbaigti per ki tą savaitę.
Klaipėdos daugiabučių namų kie muose buvo įrengtos 58 vaikų žai dimų aikštelės, kuriose pastaty ti 127 įrenginiai. Atnaujintos ir 33 sporto aikštelės, kuriose bus gali ma naudotis naujai pastatytais 60 įrenginių. Dienraštis „Klaipėda“ jau rašė, kad kai kurios žaidimų aikštelės po žiemos tapo pavojingos vaikams. Buvo ir tokių, kuriose įrenginiai nuvirto. Miesto valdžios atstovai tvirtino, kad ne visos aikštelės yra baigtos sumontuoti. Pernai dėl derinimo procedūrų darbai nusikėlė į žie mą, tad esą dėl to nebuvo galimy bės gerai sumontuoti įrenginių. Pasak miesto valdžios atstovų, šią savaitę atliekami paskutiniai žaidimo aikštelių įrenginių sutvir tinimo darbai. Klaipėdiečių prašoma neleis ti vaikams naudotis dar nesumon tuotais įrenginiais. „Rangovai išvežioja įrangą, su deda ją kieme, o įtvirtinimo dar bus atlieka kitą dieną. Tėvų pra šome kontroliuoti savo vaikus, kad šie neliptų ant neįtvirtintų įrengi nių“, – prašė miesto valdžios at stovai. Planuojama, kad kitą savaitę prasidės aikštelių atidavimas nau doti. Dauguma žaidimų aikštelių
515 – tiek tūkst. litų pernai buvo skirta žaidimų aikštelių įrengimui daugiabučių namų kiemuose. daugiabučių namų kiemuose buvo įrengtos už bendruomenėms skir tas lėšas. Pernai jų buvo skirta 515 tūkst. litų, už kuriuos įgyvendinti 88 pro jektai. Šiemet Klaipėdos bendruome nėms skirta 500 tūkst. litų. Paraiškų, kaip tinkamiausiai klaipėdiečių labui panaudoti šiuos pinigus, iš gyventojų, organizaci jų, įstaigų, seniūnaičių laukiama iki penktadienio. Pasak Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorės Audros Daujotienės, kol kas jų gauta per 30 paraiškų, pernai jų būta per 200. „Žinoma, priimsime paraiškas ir vėliau, tačiau būtų geriau, kad jos būtų atneštos laiku, antraip dar bai vėl gali nusitęsti. Kadangi tai valstybės lėšos, kiekvienam dar bui ar paslaugai reikia organizuo ti konkursą“, – komentavo direk torė. Kokius projektus įgyvendinti, spręs bendruomenių tarybos. Jų Klaipėdoje yra keturios: Baltijos, Danės, Marių, Pajūrio.
Tradicija: šiemet klaipėdiečiai vėl kviečiami tvarkyti Poilsio parką.
Vietoj švaros akcijos vyks pavienės talkos Klaipėdos viešosios erdvės šiemet tvarkomos be tradicinės šva rinimosi akcijos „Darom“. Uostamiestyje nebeliko jos organi zatorių. Miesto valdžios atstovai pabrėžė, kad apsikuopti gali ma be specialių akcijų. rūpinsime šiukšlių išvežimu. Ga lima kreiptis ir dėl maišų“, – tvir tino direktorius. Klaipėdos savivaldybės admi nistracijos darbuotojai tvarkyti miestą žada penktadienį. Tai bus daroma po darbo prie tiesiamo naujo dviračių tako palei Danę.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Situacija dėl akcijos neaiški
Nesaugu: kai kuriose žaidimų aikštelėse sumontuoti įrenginiai nuvirto.
Vytauto Petriko nuotr.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Akcija „Darom“ šiemet Lietuvoje or ganizuojama šeštadienį. Tačiau, anot Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudvi ko Dūdos, Klaipėdoje ji nevyks. „Pas mus neliko akcijos organizatorių. Vienas žmogus paskirtas Klaipėdos rajonui“, – tvirtino L.Dūda. Pasak direktoriaus, miesto meras su akcijos organizatoriais yra pa sirašęs bendradarbiavimo memo randumą. Klaipėdos savivaldybės buvo prašoma prisidėti prie akci jos renginių. „Siuntėme pasiūlymus, kaip ga lime prisidėti. Pasiūlėme kreiptis į Klaipėdos regiono atliekų tvar kymo centrą dėl konteinerių. Ak cijos organizatoriai iki šios dienos to nepadarė. Situacija dėl akcijos „Darom“ Klaipėdoje yra neaiški“, – pasakojo vadovas. Tačiau L.Dūda pabrėžė, kad, nors akcija „Darom“ Klaipėdą ap lenkė, savivaldybė kviečia žmones tvarkytis ir organizuoja švarinimo si darbus. Užsiregistravo 80 tvarkytojų
Dar balandžio 10 d. buvo paskelb ta švaros mėnesio pradžia. Vie šąsias prišiukšlintas erdves no rintiems tvarkyti klaipėdiečiams savivaldybė skiria konteinerius ir pasirūpina atliekų išvežimu. Ta lonai konteineriams išduodami iki gegužės 31 d. Dėl jų galima kreip tis į Klaipėdos savivaldybės Mies
Orientuota į miškų tvarkymą
Liudvikas Dūda:
Mes mielai padėsi me visiems. Suteik sime konteinerius ir pasirūpinsime šiukšlių išvežimu.
to priežiūros poskyrį, 105 kabine tą. Pasak L.Dūdos, dėl konteinerių jau kreipėsi 80 pavienių asmenų ir organizacijų. Šeštadienį, kada šalyje vyks ak cija „Darom“, tvarkytis norą pa reiškė šešios organizacijos. „Klaipėdiečiai, norintys prisidė ti prie tvarkos mieste, dar gali pasi darbuoti. Iš viso sąraše yra 88 vietos, kurias reikėjo tvarkyti. Laisvų dar tikrai yra“, – pasakojo direktorius. Pasak L.Dūdos, organizuoti tal kas gali kas tik pageidauja – ir gy ventojai, ir įstaigos, ir namų admi nistratoriai. „Mes mielai padėsime visiems. Suteiksime konteinerius ir pasi
L.Dūda atkreipė dėmesį, kad mies tas pats sugeba organizuoti talkas. Be to, anot jo, susidomėjimas akci ja „Darom“ mažėja. „Iš pradžių visi būna aktyvūs, o paskui nežinia kodėl nebeateina. Gal nusivilia. Jau pernai dalyvių buvo mažiau. Šiemet, kai Klaipė doje nebeliko akcijos organizatorių, greičiausiai žmonių bus dar ma žiau“, – prognozavo direktorius. L.Dūdos manymu, akcijos „Da rom“ organizatoriai tikėjosi, kad di džiuosiuose miestuose iniciatyvos imsis žmonės, savivaldybė, partijos, judėjimai ir tęs jų pradėtą darbą. Akcijos „Darom“ projekto vado vas Karolis Sargūnas tvirtino, kad šiemet, pirmą kartą per šešerius metus, didesnis dėmesys bus ski riamas miškų tvarkymui. „Skaudu, jei sakoma, kad akci ja „Darom“ nevyks. Atvirkščiai, akcija plečiasi. Jei savivaldybėms neduodame maišų, dar nereiškia, kad akcija nevyksta. Su savival dybe pasirašytas memorandumas dėl bendradarbiavimo, tad ji ir turi imtis iniciatyvos. Mes tik padeda me skleisti informaciją apie akci ją. Nereikėtų sakyti, kad akcija ne vyks“, – sakė K.Sargūnas.
3
ketvirtADIENIS, GEGUŽĖS 9, 2013
miestas Perkrovė mažiau naftos
Į pliažus veš kabinas
Šeimas kviečia į biblioteką
Balandį Klaipėdos uoste spar čiausiai augo žalios naftos bei pirminių ir apdorotų naudin gųjų iškasenų, statybinių me džiagų krova. Klaipėdos uos te ir Būtingės terminale per krauta 3,48 mln. t krovinių. Tačiau tai 1,3 proc., arba 45 tūkst. t, mažiau nei pernai tą patį mėnesį.
Jei išliks šilti orai, kitą savaitę į Smiltynės, Melnragės ir Girulių paplūdimius bus pradėtos vež ti persirengimo kabinos, šiukšlia dėžės, suolai. Šiuo metu inven torių baigiama nudažyti. Gelbė tojai pradeda budėti, kai savival dybės administracijos direkto rius pasirašo įsakymą dėl vasa ros sezono pradžios.
Klaipėdos I.Simonaitytės bib liotekoje šiandien 17 val. prasi dės „Šeimų dienų bibliotekoje“ renginiai. Bus pristatyta knygų paroda, vyks pašnekesiai. Bus apdovanota ir „Šauniausia ma ma“. „Šeimų dienų biblioteko je“ renginiai tęsis ir penktadie nį. 17 val. vyks paskaita, o 19 val. – šokio spektaklis.
„Meridianas“ sugrįš vidurvasarį Klaipėdiečiai ir miesto svečiai visiš kai atnaujintu bur laiviu „Meridianas“ galės pasigrožėti Jūros šventės me tu. Anksčiau darbų greičiausiai nepa vyks užbaigti.
Milda Skiriutė
Siekis: burlaivis „Meridianas“ į savo krantinę grįš liepos pabaigoje.
Iš pradžių planuota, kad barkenti na į savo krantinę prie Biržos tilto sugrįš iki birželio. Tač iau, anot jūr ų krov in ių kompanijos „Bega“ Komunikaci jos ir informacijos grupės vado
vo Gedimino Gudavičiaus, įver tinus burlaivio būklę, paaiškėjo, kad ji pras tesn ė, nei manyta, o darbų reikia atlikti daugiau, nei galvota. „Siek is, kad barkent in a bū tų atn auj inta iki Jūros švent ės.
m.skiriute@kl.lt
Įvert in us darb ų graf ik ą, taip ir turėtų būti“, – teigė Komunika cijos ir inform ac ijos grup ės va dovas. Pas ak G.Gud av ič iaus, dar bai vyksta sėkmingai. Jau atsta tytas laivo korpusas, ruošiamasi
Vytauto Liaudanskio nuotr.
jį apkalti medžiu. Suremontuoti ir stiebai, atnaujinti senieji laivo antstatai. Ruošiamasi juos mon tuoti ant denio.„Po mėnesio jau matysis tikras laivas. Darbai vyks ta intensyviai“, – tvirtino G.Gu davičius.
Kiemų duobėms – per mažai lėšų Milda Skiriutė Uostamiestyje po žiemos atsivėru sios duobės bus lopomos ne tik gat vėse, bet ir daugiabučių namų kie muose. Tačiau pastariesiems lėšų skirta nedaug. Ketinama suremon tuoti tik didžiausias duobes.
Šiemet gatvėse atsivėrusių duo bių remontui skirta 1,5 mln. li tų. Panašiai kaip ir kasmet. Nuo balandžio duobės lopomos tiek šiaurinėje, tiek pietinėje miesto dalyse. Šiaurinėje miesto dalyje duobės užtaisytos Garažų gatvėje, Krui zinių laivų terminale. Artimiau siomis dienomis darbai bus baigti Pamario gatvėje, jie vyksta ir Jū ros gatvėje. Remontuojamos ir paplūdimių prieigose esančiose aikštelėse at sivėrusios duobės. Užbaigus minėtus darbus keli ninkai persikels į P.Lideikio, Lie pojos gatves, Šiaurės prospektą. Pietinėje miesto dalyje duobės užlygintos Naikupės, Rambyno, Darželio, Dubysos gatvėse. Bai
giama remontuoti Baltijos pro spektą. Vėliau darbai vyks Taikos pro spekte, Šilutės plente, Minijos, Smiltelės gatvėse, Statybininkų pro spekte. Bus remontuojama ir Mogi liovo gatvės danga, kuri yra visiškai susidėvėjusi. Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direkto
Dienos telegrafas Krikšt as. Klaip ėdoj e – dvas in io at sin auj in im o sav aitė, švenč iant Že mait ij os krikšto 600 met ų jub il ie jų. Jos met u uost am iesč io bažny čios e vykst a vis uot in ė Švenč iau sioj o Sakr am ento ador ac ij a, po jas kel iauj a Trak ų Švč. Merg el ės Mar i jos paveiksl as. Po vak ar in ių Miš ių paveiksl ą priėmus ioj e bažnyč ioj e vyks įvair ūs reng in iai. Šiand ien vi si lauk iam i Šv.Pranc išk aus Asyž ie čio koplyč ioj e, rytoj – Šv.Kaz im iero bažnyč ioj e, šešt ad ien į ir sekm ad ie nį Mar ij os Taikos Kar al ienės bažny čioj e. Jos e vak ar in iai reng in iai pra sidės 18 val. Miš iom is. Adorac ija baž nyč ios e vyks nuo 20 val. ir tęs is vis ą par ą. Po nakt in ės ador ac ij os 12 val. bus aukoj amos Miš ios. Žem ėl ap is. Šiand ien, Jud ėj im o sveik atos lab ui dien os išv ak arės e, 11 val. Klaip ėdos vis uom en ės svei katos biur as (Taikos pr. 76, Klaip ė da) bus pris tat yt as virt ualus fiz in io akt yv um o žem ėl ap is. Jam e yra vi sos vietos, kur ios e gal im a sport uo ti: park ai, stad ion ai, sporto sal ės ir centr ai, ten is o aikšt yn ai. Virt ual ų fiz in io akt yv um o žem ėl ap į gal im a rast i www.judekpirmyn.lt. Konc ert as. Šiand ien 18 val. Klai pėdos univers iteto Menų fak ulteto Koncert ų sal ėj e vyks Eduardo Bal sio Menų gimn az ij os choro koncer tas. Kryž iaž od žiai. Šešt ad ien į 12 val. Klaip ėd os aps krit ies vieš os ios I.Sim on ait yt ės bibl iot ekos Vok ie čių skait ykl oj e vyks kryž iaž od žių sprend imo turnyr as. Toks reng inys Klaip ėd oj e org an iz uoj am as pirm ą kart ą. Mirt ys. Vak ar Klaip ėdos sav iv aldy bės Civ il in ės metr ik ac ij os ir reg ist rac ij os skyr iuj e užreg istr uotos 10 klaip ėd ieč ių mirt ys. Mirė Kaz im ie ra Čiapienė (g. 1921 m.), Elen a Vitk ie nė (g. 1923 m.), Ant an as Šmaiž ys (g. 1927 m.), Meč isl ov as Kaveck as (g. 1924 m.), Jan in a Elen a Joc ien ė (g. 1938 m.), Gur ij Šab arš ov (g. 1942 m.), Alg is Zakreck as (g. 1942 m.), Jov i ta Rad žiuv ien ė (g. 1944 m.), Mic hail Jakovlev (g. 1947 m.), Vyt aut as Jac y nas (g. 1976 m.).
Bus remontuojamos ne tik gatvėse, bet ir kiemuose atsivėru sios duobės.
Lėb art ų kap in ės. Šiand ien laidoj a mi Meč islovas Kaveck as, Mic hail Ja kovlev.
rius Liudvikas Dūda tvirtino, jog bus remontuojamos ne tik gatvėse, bet ir kiemuose atsivėrusios duobės. Ta čiau šiems darbams lėšų skirta de šimt kartų mažiau – 150 tūkst. litų. Pasak L.Dūdos, už šiuos pinigus bus suremontuotos tik didžiausios duobės. Direktoriaus teigimu, atsi vėrusias ertmes gatvėse lygina dvi įmonės – viena šiaurinėje, o kita pietinėje miesto dalyje.
Darbai: vakar duobės buvo remontuojamos ir Jūros gatvėje.
Kol kas dirba po vieną brigadą, kurią sudaro 5–8 žmonės. Tačiau bendrovės ketina didin ti pajėgas – suburti po antrą bri gadą. L.Dūda tvirtino, kad daugiau žmonių reikia, nes ketinama pare montuoti ir Tilžės bei Šiaulių gat
Vytauto Liaudanskio nuotr.
vėse esančias automobilių stovėji mo aikšteles. Pernai Klaipėdoje buvo sure montuota duobių, kurių plotas sudarė beveik 23 tūkst. kv. metrų. Šiemet planuojama lopus pakloti 22 tūkst. kv. metrų plote.
Nauj ag im iai. Per stat ist inę par ą pa gimd ė 4 moter ys. Gimė 4 merg aitės ir bern iuk as (dvyn ių por a). Greitoj i. Vak ar iki 16 val. greitos ios pag alb os med ik ai sul auk ė 55 iš kviet imų. Klaip ėd ieč iai daug iaus ia skund ės i krauj ot akos sut rik im ais, pilvo skausm ais, aukšt u krauj osp ū džiu.
4
ketvirtadienis, gegužės 9, 2013
miestas
Už raštelį ant durų – bauda
Regos negalią tu rintys vaikai nuo šiol džiaugsis uosta miesčio moksleivių specialiai jiems pa gamintomis kny gelėmis, padėsian čiomis geriau pažin ti aplinką.
1
Parama: Vydūno mokyklos auklėtinių sukurtos specialios reljefinės
knygelės regos negalią turintiems vaikams taps puikia edukacine prie mone. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Pristatė unikalias knygas Evelina Zenkutė
evel ina.zenkute@kl.lt
Pirmieji knygutes galėjo išbandy ti Klaipėdos regos ugdymo cent ro vaikai. Lietuvos aklųjų bibliotekos Klai pėdos filiale, minint Spaudos atga vimo, kalbos ir knygos dieną, buvo pristatytas projektas „Jausti – va dinasi, matyti“. Vydūno mokyklos auklėtiniai supažindino su savo darbo rezul tatais – iš reljefinių piešinių pa gamintomis liečiamosiomis kny gelėmis regos negalią turintiems vaikams.
Lietuvos aklųjų bibliotekos Klai pėdos filialo vedėja Daiva Žieme lienė pasakojo šio projekto idėją parsivežusi ir Švedijos, kur pana šios akcijos populiarios tarp meni ninkų, studentų ar moterų, atlie kančių bausmę kalėjime. Akcijos organizatorė tikino, kad toks projektas – abipusė nauda. Regintieji turi progą įsigilinti į ki taip pasaulį jaučiančius vaikus, o silpnaregiams tokios knygutės – puiki edukacinė priemonė, pade danti susipažinti su išoriniu pasau liu. Be to, akcija skatina sveikųjų ir neįgaliųjų tarpusavio bendradar biavimą.
„Leidiniai Brailio raštu pertei kia tik raides, o ne paveikslėlius, todėl regėjimo negalią turintiems vaikams pagamintos knygelės taps tikru džiaugsmu. Ypač silp naregiams, kuriems taip reikia ryškių spalvų. Laikydamas ran kose tokias knygas, vaikas susi pažįsta su naujomis formomis ir faktūromis“, – tvirtino D.Žieme lienė. Šis projektas, anot jos, tęstinis. Kol kas įvyko pirmasis etapas. Ki tas laukia rudenį – Baltosios laz delės dieną. Dabar uostamiesčio moksleivių sukurtos knygelės, kaip paroda, keliaus po Lietuvą.
Daugiabučius namus ad ministruojančios įmonės „Vitės valdos“ direktorius Jevgeni jus Sakovskis pasakojo, kad tokie atvejai tikrai yra dažni. „Dažniau siai skelbimai ant pastato sie nų, durų užklijuojami klijais. Lip nia juosta tai daryti – daug vargo. Klijai būna tokie stiprūs, kad juos sunku nuvalyti. Neįveikia net dažų skiediklis. Vienintelė išeitis – per dažyti duris“, – tikino vadovas. Pasak J.Sakovskio, keisčiausia, kad ant durų, liftuose, sienų skel bimai kabinami net tada, kai yra įrengtos skelbimų lentos. „Dėl
taip besielgiančių asmenų nuken čia gyventojai“, – teigė vadovas. Klaipėdos savivaldybės Kontro lės ir prevencijos poskyrio vedė jas Vilius Valys tvirtino, kad tokių skelbimų kabinimas ant pasta tų, durų, ženklų, gatvės apšvie timo stulpų yra Miesto tvarky mo ir švaros taisyklių pažeidimas. Už tokį elgesį gresia įspėjimas ar ba bauda iki 2 tūkst. litų. „Fiksuo jame tokius pažeidimus, ieškome, kas iškabino skelbimus. Skambi name nurodytais telefono nume riais. Pažeidėjams skiriamos bau dos“, – aiškino V.Valys.
Žala: neretai skelbimai ant laiptinės durų užklijuojami tokiais stipriais
klijais, kad jų neįmanoma nuvalyti.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
7 centų skola – už nieką 1
„Galėjau naudotis 3 gi gabaitais per mėnesį, nors iš tiesų mobiliojo interneto prireikdavo tik retkarčiais, išva žiavus. Kai apsižiūrėjau, kad kito se bendrovėse galiu gauti naudin gesnių sąlygų, kurių „Omnitel“ man nepasiūlė, nusprendžiau nutraukti sutartį. Pasitikslinau, kiek dar reikės sumokėti, nes už paslaugas nuolat permokėdavau, – istorijos pradžią dėstė pašne kovas. – Dėl visa pikta net per vedžiau keliasdešimt centų dau giau. Viskas ramu, nuo balandžio 1-osios sutartis nutraukta. Tik rinuosi savaitgalį paštą ir nega liu patikėti savo akimis – laiškas iš „Omnitel“. Kai klaipėdietis ėmė gilintis į šį reikalą ir kreipėsi į mobiliojo ry šio bendrovę, jam buvo paaiškin ta, esą kadangi sutartis nutraukta nuo balandžio 1-osios, vadina si, dar priklauso sumokėti už tos dienos paslaugas – su nuolaida 0,97 lito. O nuo šios sumos at skaičiavus permoką, ir liko 7 cen tų suma.
da galiu nutraukti sutartį, pasakė, kad tik nuo balandžio 1-osios“, – prisiminė vyras, visus šiuos for malumus ėmęsis tvarkyti dar ko vo pradžioje. Klaipėdietis taip pat atkreipė dė mesį į tipinėje „Omnitel“ sutartyje numatytą „Mokėjimo ir atsiskaity mo tvarkos“ pirmąjį punktą, ku riame teigiama, kad „ataskaitinis laikotarpis, už kurio metu suteik tas ryšio ar kitas paslaugas skai čiuojamas mokestis, yra kalendo rinis mėnuo“.
Dėl mokesčio neįspėjo
„Realiai su jais nepakariausi, jie vis tiek laikysis savo. Eilinis klien tas jiems – smulkmena, – apmau do neslėpė buvęs įmonės klientas. – Tačiau noriu įspėti, kad kiti ne susidurtų su tokiomis pat proble momis.“ Pašnekovas karčiai juokavo, kad ne tik turėjo susimokėti už paslau
„Pirmiausia niekas manęs neįs pėjo, kad nutraukus sutartį nuo pirmosios mėnesio dienos, už ją dar bus imamas mokestis. Kodėl kitur taip nėra? Jei nuo tos die nos nutrauki sutartį, vadinasi, nuo tos dienos ir nesinaudoji pa slaugomis. Be to, kai klausiau, ka
Jonas M.:
Viena vertus, situa cija anekdotinė, ki ta vertus – labai rim ta. Dėl tų 7 centų pats nežinodamas gali at sidurti skolininkų sąraše.
Vertinimas: pervesdamas 10 centų, klaipėdietis mokėjimo paskirties eilutėje įrašė nedviprasmišką bend
rovei „Omnitel“ skirtą žinutę.
gas, kuriomis nesinaudojo, bet dar ir galėjo tapti skolininku, nors ma nėsi apsidraudęs permoka. „Pas mane tuo metu jau net kor telės nebebuvo, juk jie fiksuoja, kad aš nebuvau prisijungęs prie inter neto“, – konstatavo klaipėdietis. Vėl pervedė daugiau
Vyras samprotavo, o kiek dar yra tokių panašių situacijų, į kurias klientai tiesiog pažiūri pro pirštus. „Matyt, tada lyg nujausdamas pervedžiau daugiau. Bet štai pri trūko tų 7 centų – antraip niekas nebūtų išlindę į dienos šviesą. Aiš ku, kad masė žmonių dėl tų kelių ar keliasdešimt centų nekreips dė mesio. Tačiau manau, kad tai gry nas pasipinigavimas, – įsitikinęs Jonas M. – Viena vertus, situaci ja anekdotinė, kita vertus – labai rimta. Dėl tų 7 centų pats nežino damas gali atsidurti skolininkų są
raše. Nes buvau šventai įsitikinęs, kad viskas gerai.“ Pašnekovas prisiminė, jog kai aiškindamasis dėl šios sąskaitos paskambino į „Omnitel“, esą iš girdo netvirtą pažadą, jog galbūt bendrovė klientui šį likutį kom pensuos. Tačiau klaipėdietis prisipaži no nebelaukęs šios malonės ir dėl šventos ramybės pervedęs pini gus. Šiuokart – ir vėl daugiau: ne 7, o 10 centų. Vis dėlto pavedimo „Mokėji mo paskirties“ eilutės įrašu vy ras „Omnitel“ bendrovei pasiuntė nedviprasmišką žinutę: „Už in ternetą, galutinis apgauto klien to mokestis“. „Dėl pačių paslaugų kokybės tikrai neturiu priekaištų, – neneigė klai pėdietis. – Kita vertus, jiems buvau auksinis klientas – vietoje tų 3 giga baitų išnaudodavau kelis megabaitus
ir dar pervesdavau pinigus avansu už tris keturis mėnesius į priekį.“ „Sugeneravo automatiškai“
Paprašyta pakomentuoti šią situa ciją vakar „Omnitel“ ryšių su vi suomene vadovė Daiva Selickaitė žadėjo pasistengti atsakymą pa teikti tą pačią dieną. Pavakare bendrovės atstovė elektroniniu paštu atsiuntė tokio turinio laišką: „Šiuo metu esu renginyje, tad paaiškinsiu telefonu: „Nutrau kiant sutartį, kliento pasirinkto mokėjimo plano minimalus mėne sio mokestis yra paskaičiuojamas proporcingai dienų skaičiui nuo ataskaitinio laikotarpio pradžios iki sutarties nutraukimo dienos. Šiuo atveju, sutarčiai pasibaigus pirmą mėnesio dieną, apskaitos sistema automatiškai sugeneravo mokestį už šią vieną paskutinę dieną.“
5
ketvirtadienis, gegužės 9, 2013
miestas
Akcijoje – patikra dėl odos vėžio www.kl.lt
Dermoskopija: specialiu aparatu apžiūrimi apgamai ar dariniai leidžia
nustatyti tikslesnę diagnozę.
„Shutterstock“ nuotr.
Beveik šimtas klaipėdiečių nemokamai galės pasitikrinti, ar neserga odos vėžiu. Specialistai pastebi, kad kasmet panašio se akcijose sulaukia daugiau žmonių, nei gali patikrinti. Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Užsiregistruoti sudėtinga
Šeštą kartą Lietuvoje minimos Eu romelanomos dienos šūkis kviečia atpažinti ir sustabdyti odos vė žį. Ta proga 40-yje šalies gydymo įstaigų organizuojama akcija, ku rioje dalyvauti kviečiami žmonės, turintys apgamų ar kitų neaiškių odos darinių.
Specialistai nėra pa jėgūs patikrinti visų norinčiųjų, o tuomet kyla sumaištis ir ne pasitenkinimas.
Šiemet akcijoje dalyvauja ir dvi uostamiesčio gydymo įstaigos – Klaipėdos universitetinė ligoninė ir Respublikinės Klaipėdos ligoni nės Konsultacinė poliklinika. Jose kitą pirmadienį tikimasi pa tikrinti beveik 100 klaipėdiečių. Tačiau dalyvauti akcijoje gali tik iš anksto užsiregistravusieji Svei katos apsaugos ministerijos tink lalapyje nurodytais dviem nemo kamais telefonais. Bandžiusieji užsiregistruoti klai pėdiečiai skundėsi, kad telefonas arba nuolat užimtas, arba niekas juo neatsiliepia. Vienam iš dešimties
Šeštus metus akcijoje dalyvaujan čios Respublikinės Klaipėdos ligo ninės Konsultacinės poliklinikos vedėja, gydytoja dermatovenero logė Rūta Šidlauskienė paaiškino, kad išankstinė registracija būtina dėl didelio norinčiųjų srauto. Specialistai nėra pajėgūs patik rinti visų norinčiųjų, o tuomet kyla sumaištis ir nepasitenkinimas.
Kaip pastebi R.Šidlauskienė, kasmet per kiekvieną akciją vie nam iš dešimties patikrintų pa cientų įtariamas odos vėžys. Tokie pacientai registruojami pas gydy toją ir siunčiami nuodugnesniam ištyrimui. Kasmet šalyje per šią akciją ap tinkami keli vėžio atvejai. Gydytoja atkreipė dėmesį, kad žmonės dėl odos vėžio pasitikrinti gali bet kada, ne tik per akciją. Te reikia kreiptis į gydytojus derma tovenerologus – tam nereikia siun timo. R.Šidlauskienė prieš einant pas gydytoją patarė pasidomėti, ar ten atliekamos dermoskopijos – ap gamų ištyrimas specialiu aparatu. Mat specialistui iš akies sudėtinga teisingai įvertinti apgamus ar odos darinius. Apsaugo reguliari patikra
Specialistai pabrėžė, kad odos vėžį įmanoma pastebėti reguliariai ap žiūrint savo odą. Pastebėtas anks tyvos stadijos odos vėžys gali būti sėkmingai gydomas. Melanoma yra agresyviausia odos vėžio forma, tačiau anksti ją nustačius išgydyti galima apie 97 proc. pacientų. Melanoma sudaro apie 15 proc. visų odos vėžio atvejų. Ši liga iš sivysto arba iš jau esančių, arba iš naujai atsiradusių apgamų. Kiekvienas apgamo dydžio, for mos ar spalvos pasikeitimas, bet koks naujas požymis, pavyzdžiui, kraujavimas, niežulys ar apsitrau kimas apnašu įspėja apie galimą grėsmingą ligą. Nemelanominį odos vėžį gali iš duoti odos dariniai, kurie pakeitė dydį, spalvą ir formą, skiriasi nuo kitų odos darinių, paraudo ar yra blizgūs, grublėto, nelygaus pavir šiaus, tarsi padengti žvyneliais, at rodo kaip negyjanti žaizdelė, krau juoja, nieži ar šlapiuoja.
6
ketvirtadienis, gegužės 9, 2013
nuomonės
Sūpynės tikrai ne vietoje
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
V
Niekas nenorėjo rizikuoti Evaldas Labanauskas
N
ors Barackas Obama antrai ka dencijai JAV prezidento poste prisiekė tik prieš kelis mėne sius, jau net yla kalbos apie galimą jo pamainą po ketverių metų – Jebą Bushą, Hillary Clinton ir kitus. Lietuvoje iki prez idento rink imų liko me tai, tačiau ned rįstama net viešai prabilt i apie gal imus kand idat us. Pat i Prez identė Dalia Grybauskaitė irg i tyli apie savo pasi rinkimą siekti antros kadencijos. Taip ir no risi surikti politikams: „Drąsiau, drambliai, drąsiau!“ Tačiau sakoma, kad drambliai – labai protin gi gyvūnai ir be reikalo į spąstus nelenda. Regis, panašiai elgiasi ir Lietuvos politikai. Paskelbimas apie dalyvavimą lenktynėse dėl prezidento kėdės apribotų veiksmų lais
isiškai pritariu Monikos nuomonei „Vaikams tik rai nesaugu“ („Klaipėda“, „Karštas telefonas“, 2013 05 03) dėl nesaugių sūpynių vai kams Alksnynės gatvėje. Jos įbe tonuotos ne tik per aukštai ir labai negiliai, bet ir ne vietoje. V.Spurytės straipsnio „Vaikams – spąstai kieme“ („Klaipėda“, 2013 05 02) nuotraukose matyti, kad ki tuose rajonuose sūpynės įrengtos bent jau toliau nuo namų, o Alks nynės gatvėje vienos sūpuoklės (su spyruokle) yra įrengtos vos už po ros metrų nuo namo, kitos – tru putį toliau, bet vis tiek per arti. Kiek žinau, jos turėtų būti bent jau 20 m atstumu nuo pastatų. Reikėjo pirmiausia įrengti pačią aikštelę sūpynėms, gerai apgalvoti vietą, o ne įrenginėti sūpuokles bet kur ir kaip pakliuvo. Jas statę dar bininkai net nežinojo, kur jas įkas ti, nešiojo iš vietos į vietą. Iš savivaldybės, regis, buvo duotas nurodymas jas statyti prie Alksny nės gatvės 7 namo, buvusios vaikų žaidimų aikštelės vietoje, nors mūsų rajone laisvo ploto nemažai, bet se noji aikštelė (smėlio dėžė ir karuse lė) buvo įrengta prieš 30 metų. Tuomet aplink dar nebuvo ki tų namų, todėl dabar ši vieta ne betinka. „Žardės būsto“ direktorė
vę vien jau tuo, kad visi tolesni žingsniai bu vo įvardyti kaip rinkimų kampanija. Skirtin gai nei JAV, Lietuvoje žodžių junginys „rin kimų kampanija“ reiškia populizmą, melą – visa tai, kas politikoje blogiausia. Be to, ar partijos turi rimtų kandidatų, ku rie norėtų užsimesti kandidato naštą ir tu rėtų šansą laimėti prieš dabartinę favoritę D.Grybauskaitę? Gal iausiai juk niekas nenor i pykt is su vis dar labai stipria Prezidente ir suardyti tra pios pusiausvyros valdžios viršūnėse. Tad apie prezidento rinkimus viešai kalba tik tie, kurie nebeturi ko prarasti. Ar verta ri zikuoti ir tikėtis stebuklo? Kampanija turėtų prasidėti dar negreitai – kai D.Grybauskaitė praneš apie savo spren dimą. Žinant jos gebėjimą išlaukti, anksčiau negu kitų metų pradžioje to tikėtis neverta. Tuomet tik iš noro parodyti, jog dar turi sa vigarbos, partijos iškels ir savo kandidatus, kurie bus susitaikę su mintimi, kad jų CV pa puoš užrašas „sut riušk int i per prez idento rinkimus“. Išvysime ir politikos klounų, ku rių diskusijos ir bandymai įkąsti D.Grybaus kaitei suteiks šiek tiek pramogos. Žinoma, visada išlieka tikimybė, jog D.Gry bauskaitė sulauks geresnio pasiūlymo nei siekti dar vienos kadencijos. Tuomet prezi dento rinkimų intriga bus didesnė. Bet ar išvysime kokių nors naujų veidų šio se lenktynėse? Abejotina, nes į rinką įves ti naują kandidatą reikėjo jau vakar. Tačiau protingieji Lietuvos politikos drambliai ne mėgsta rizikuoti.
Duobėta Kuncų gatvė
Ar kas nors iš miesto valdininkų turėjo reikalų važiuoti Kuncų gat ve? Vienos duobės – didelės ir ma žos. Gatvė – plati, tačiau iš abiejų pusių palikti stovėti automobiliai apsunkina eismą. Kai reikia pra silenkti su iš priekio atvažiuojan čiu automobiliu, vargo vakarienė. Į duobių kraštus, manau, ne vienam automobiliui jau prakirstos pa dangos. Nejaugi milijoną kainuo ja duobių užlyginimas? Būtų gerai, kad bent didesniąsias sutvarkytų. Janina Neslepia: gyventojai teigia, kad kai kurie įrenginiai vaikams nėra saugūs. Vytauto Petriko nuotr.
Reikėjo pirmiausia įrengti pačią aikšte lę sūpynėms, gerai ap galvoti vietą, o ne įren ginėti sūpuokles bet kur ir kaip pakliuvo. siūlė savo paslaugas žaidimų aikš telės vietai parinkti, tačiau seniū naitis net nesileido į kalbas, matyt, viskas buvo nuspręsta iš aukščiau. Bet gyventi tenka mums...
Jei suptųsi tik vaikučiai, sūpynės atlaikytų ilgai, bet kai susirenka vi so rajono paaugliai ir bando ant jų išlieti visą susikaupusią energiją, situacija tampa nebevaldoma, nes jokių sudrausminimų jie negirdi. Padėtis tikrai yra pasibaisėtina, nes ant namo sienų šlapinamasi, želdiniai aplink namą niokojami, o sudrausminti taip darančiųjų neį manoma. O vasarą bus dar blogiau, kai jau nimas turės kur kas daugiau lais valaikio. Namo gyventoja, išsakiusi kaimynų nuomonę
Kursantai: policininkai irgi stengiasi tobulėti.
L
ietuvos policijos mokykla – vienintelė Lietuvoje profe sinio mokymo įstaiga, ren gianti policijos pareigūnus. Išklausę teorinio mokymo kursą, at likę praktinio mokymo programoje numatytas užduotis ir išlaikę baigia mąjį egzaminą, mokyklos kursantai įgyja policininko kvalifikaciją. Ji rei
K
Informacija: 397
Šilti orai vilioja į Nidą žmones iš įvairių Lietuvos kampelių. Kol dar vanduo mariose ir jūroje šal tas, jie atsivežtais dviračiais laks to po miestelį ir miškus lyg išpro tėję. Mes, vietos gyventojai, bijome vaikščioti dėl tų skrajūnų ir stebi mės, kaip atvykėliai nebijo susiža loti, nes beveik visi takai nuo me džių šaknų yra iškilnoti. O turėtų, – jau ne vienam lūžo rankos, ištiko kitokios traumos. Vietinis
Meilė labai jau savotiška
Sklando gandas, kad miesto vaikus greitai mažai kas vadins tokiais se niau populiariais vardais kaip Ar tūras, Gintaras, Vytautas. Sako, kad tai susiję su neapgalvotais kai kurių politikų, valdininkų veiksmais. Tų vardų savininkai kartais tokį jova lą mieste surengia, kad nusipel nė kai kurių gyventojų neapykan tos. Pinigų rijimo aparatus gatvėse žmonės praminė savivaldybės kop lytstulpiais, o jau eismo ženklų se namiestyje pristatė tiek, kad be na vigacijos aparato neišvažiuosi. Visa tai daroma su šūkiu „Mes mylime Klaipėdą“. O gal tai pasaulyje plin tančios iškreiptos meilės forma?
kalinga norint dirbti vidaus tarnybos įstaigose pirminės grandies policijos pareigūnu ir užimti C lygio pareigybę. Mokykloje vyksta ir 6 savaičių truk mės pirminės ir vidurinės grandies policijos pareigūno įvadinio moky mo kursai. Baigę šiuos kursus, absol ventai geba užtikrinti viešąją tvarką. Kasmet čia kvalifikaciją tobulina apie
40 proc. visų policijos sistemoje dir bančių policijos pareigūnų. Kursantai noriai dalyvauja mainų programose, vyksta į kitas šalis susipažinti su pa našiomis mokymo įstaigomis, domisi policijos pareigūnų rengimu. Dainius Smatavičius Lietuvos policijos mokyklos viršininko pavaduotojas
noji armija ir jos šauni vadovybė ne būtų sutraiškiusi hitlerinio monst ro? Baisu net pagalvoti, kas šiandien būtų Lietuva, kartu ir kitos Europos tautos, jei jas po kareivišku padu lai kytų fašistinių erodų palikuonys? Jau 68 kartą visi minėsime Per galės dieną. Ir nors kasmet gegu žės 9-ąją veteranų prie Amžinosios
Cigarečių dūmai pykdo
Patinka futbolas, patinka Klaipėdos „Atlantas“, tačiau negaliu pakęs ti per rungtynes šalia sėdinčių ir rū kančių žiūrovų. Jei tabako dūmai kil tų tiesiai – velniai nematė, tačiau taip nėra, todėl juos uostyti turime mes, greta sėdintys. Nežinau, ar yra įsta tymai, draudžiantys rūkyti stadione, tačiau rūkaliai galėtų gerbti kitus. Darius
Stebina kainų skirtumas
ugnies stovi vis mažiau, jų žygdar bis niekada nebus pamirštas, nes tokios visam pasauliui svarbios Pergalės negali paskandinti už marštis. Vardan žuvusiųjų ir var dan gyvųjų. Džiugu, kad ir jauno ji karta kasmet nuoširdžiai pamini šią svarbią datą. V.Michejevas
Esu senas žmogus, per 80 metų, to dėl turiu nuolaidų važiuojant auto busais. Pavyzdžiui, į Vilnių 300 km nuvažiuoju už 10 litų, o štai į Liepo ją kelionė man kainuoja 18 litų. Ne suprantu, kodėl toks skirtumas, nes iki to Latvijos miesto nėra net 100 km? Skambino giminaičiai, kvietė aplankyti kapines. Negalėsiu nuva žiuoti, nes man tai labai brangu. Feliksas Parengė Česlovas Kavarza
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Po Nidą laksto atvykėliai
Stasys
Visai Europai svarbi data
iekvieną kartą, kai artėja gegužės 9-oji, širdį api ma didingas jausmas. Tai Didžiosios Pergalės die na. Pergalės prieš vokiškąjį fašizmą, kuris buvo pavergęs visą Europą. Kas šiandien gali pasakyti, kaip būtų susiklostęs tos pačios Europos, o ir viso pasaulio likimas, jei Raudo
397 728
telefonas@kl.lt
Pareigūnai taip pat mokosi
Apie prezidento rin kimus viešai kalba tik tie, kurie nebeturi ko prarasti.
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
karštas telefonas
reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
711, 397 715
Platinimo tarnyba:
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
397 706 397 725
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 770 397 729
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 750
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 772 397 727
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm
Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
ketvirtadienis, geguŞės 9, 2013
lietuva
„Ir baiÂsu buÂvo, ir skauÂdu, bet iĹĄÂgyÂveÂnau“ SmurÂto ĹĄeiÂmoÂje grieÂbiaÂsi ne tik asoÂciaÂlĹŤs asÂmeÂnys. KumĹĄÂÄ?ius ÄŻ darÂbÄ… paÂleiÂdĹžia ir ÄŻĹžyÂmyÂbÄ—s, ir versÂlo ar poÂliÂtiÂkos atÂstoÂvai. KÄ… tik tai priÂmiÂnÄ— ĹžmoÂnÄ… RozÂviÂtÄ… „paaukÂlÄ—ÂjÄ™s“ SeiÂmo naÂrys EgiÂdiÂjus VaÂreiÂkis. SmurÂto, kaip ir alÂkoÂhoÂlio, proÂbleÂma LieÂtuÂvoÂje buÂvo ir lieÂka akÂtuaÂli. DrÄ…Âsiai paÂkiÂlo ÄŻ koÂvÄ…
LaiÂma Ĺ˝eÂmuÂlieÂnÄ— l.zemuliene@diena.lt
Tai – ne reaÂlyÂbÄ—s ĹĄou
PraÄ—ÂjuÂsÄŻ ĹĄeĹĄÂtaÂdieÂnÄŻ, MoÂtiÂnos die nos iĹĄÂvaÂkaÂrÄ—Âse, iĹĄÂvyÂduÂsi, kad tÄ—Â vas muÂĹĄa maÂmÄ…, paÂreiÂgĹŤÂnus ÄŻ na mus BenÂdoÂrÄ—ÂliĹł gyÂvenÂvieÂtÄ—Âje ĹĄaÂlia VilÂniaus iĹĄÂkvieÂtÄ— poÂliÂtiÂko dukÂtÄ— AisÂtÄ—. SeiÂmo naÂrys buÂvo iĹĄÂveĹžÂtas ÄŻ VilÂniaus psiÂchiÂkos sveiÂkaÂtos cent rÄ…. ProbÂleÂmĹł dÄ—l alÂkoÂhoÂlio poÂliÂti kas tuÂrÄ—Âjo ir anksÂÄ?iau – prieĹĄ keÂle rius meÂtus jis buÂvo suÂlaiÂkyÂtas prie vaiÂro neÂblaiÂvus RadÂviÂliĹĄÂkyÂje. DÄ—l ĹĄeĹĄÂtaÂdieÂniÂnio proÂtrĹŤÂkio Sei mo naÂrys vieÂĹĄai apÂkalÂtiÂno alÂkoÂho lÄŻ. PasÂkamÂbiÂnus keÂlios dieÂnos po skanÂdaÂlinÂgo ÄŻvyÂkio, poÂliÂtiÂkas tei gÄ—, kad jo ĹĄeiÂmoÂje jau visÂkas geÂrai ir ĹĄia teÂma jis neÂkalÂbÄ—s. Apie smurÂtÄ… ĹĄeiÂmoÂje neÂpaÂno ro praÂbilÂti ir poÂliÂtiÂko ĹžmoÂna R.Va reiÂkieÂnÄ—. „Čia – ne reaÂlyÂbÄ—s ĹĄou, ĹžmoÂgui paÂdÄ—Âti reiÂkia ne per laikÂraĹĄÂÄ?ius“, – rÄ—ÂŞė ji, tikÂriauÂsiai tuÂrÄ—ÂdaÂma ome nyÂje vyÂro proÂbleÂmas dÄ—l alÂkoÂhoÂlio varÂtoÂjiÂmo.
Ne viÂsos smurÂtÄ… paÂtyÂruÂsios moÂte rys uĹžÂsiÂsklenÂdĹžia saÂvyÂje ir verÂkia vieÂnuÂmoÂje. JudÄ—jimo prieĹĄ smurtÄ… prieĹĄ moteris ÄŻkĹŤrÄ—ja GiedÂrÄ— BaÂlu tyÂtÄ— neÂsleÂpia kaĹžÂkaÂda paÂtyÂruÂsi su tuokÂtiÂnio smurÂtÄ…. NaÂmus ji paÂliÂko viÂduÂry ĹžieÂmos su dviem dukÂteÂri mis, maÂĹžoÂji buÂvo tik dvieÂjĹł saÂvai Ä?iĹł. RyĹžÂtinÂga moÂteÂris nuÂsprenÂdÄ— neÂtyÂlÄ—Âti – apie tai ji praÂbiÂlo vieÂĹĄai ir puoÂlÄ— ÄŻ paÂgalÂbÄ… paÂnaÂĹĄaus liÂkiÂmo moÂteÂrims. VilÂniuÂje, MoÂkyÂtoÂjĹł naÂmĹł kie meÂlyÂje, G.BaÂluÂtyÂtÄ— suÂrenÂgÄ— akÂciÂjÄ…konÂcerÂtÄ… „Mes gaÂlim!“, raÂgiÂnanÂÄ?iÄ… moÂteÂris koÂvoÂti su smurÂtauÂtoÂjais. Ne karÂtÄ… su saÂvo moÂtiÂna – SeiÂmo naÂre, praeiÂtyÂje poÂpuÂliaÂria estÂraÂdos daiÂni ninÂke Ona VaÂliuÂkeÂviÂÄ?iĹŤÂte – vaÂĹžiÂnÄ—Â jo po LietuvÄ… ir SuÂvalÂkiÂjoje esanÄ?iÄ… ĹĄios gimtinÄ™, kalÂbÄ—ÂjoÂsi su moÂteÂriÂmis, jas drÄ…sino. SaÂvo grieĹžÂtu chaÂrakÂte riu ne vieÂnÄ… paÂstaÂtÄ— ant koÂjĹł. Iki ĹĄiol GiedÂrÄ— sulaukia telefono skambu Ä?iĹł, ÄŻ feisÂbuÂko paÂskyÂrÄ… gauÂna moÂte rĹł laiĹĄÂkĹł su paÂgalÂbos ĹĄauksÂmu. Taip pat G.BaÂluÂtyÂtÄ— bendÂraÂdar biauÂja su moÂteÂrĹł kriÂziĹł centÂrais.
„BuÂvo paÂdaÂryÂta praÂdĹžia ir maÂnau, kad ji buÂvo laÂbai sÄ—kÂminÂga, atÂvÄ—Â rÄ— ne vieÂnai moÂteÂriai akis. Toks ir buÂvo maÂno tiksÂlas“, – saÂkÄ— G.Ba luÂtyÂtÄ—.
SmurÂto prieĹĄ moÂteÂrÄŻ raÂtas gaÂli uĹžÂsiÂdaÂryÂti tikÂtai auÂkai suÂsiÂgriÂebus. SmurÂtauÂtoÂjas nieÂkaÂda neÂsusÂtos. GÄ—Âda paÂsaÂkyÂti, kad muÂĹĄa
KaiÂmuoÂse, miesÂteÂliuoÂse ÄŻ GiedÂrÄ™ kreiÂpiaÂsi ypaÄ? daug moÂteÂrĹł. „Kiek gaÂliu, tiek gelÂbÄ—Âju, paÂlaiÂkau moÂra liĹĄÂkai. NuÂveÂĹžaÂme vaiÂkĹł draÂbuÂŞėÂliĹł, reikalingĹł daiktĹł. KarÂtais moÂteÂriai ir dÄ—l praÂstos fiÂnanÂsiÂnÄ—s paÂdÄ—Âties sunÂku iĹĄeiÂti. Ĺ˝iÂnoÂma, kad man, tu rinÂÄ?iai tÄ—vus ĹĄalia, buÂvo lengÂviau“, – neÂslÄ—ÂpÄ— paÂĹĄneÂkoÂvÄ—. Ir VilÂniuÂje, ir maÂĹžuoÂse miesÂte liuoÂse ji iĹĄÂgirÂdo dauÂgyÂbÄ™ moÂteÂrĹł is toÂriÂjĹł. Jos viÂsos paÂnaÂĹĄiai vieÂnoÂdos ir karÂtu – laÂbai skirÂtinÂgos.
„SmurÂto prieĹĄ moÂteÂrÄŻ raÂtas gaÂli uĹžÂsiÂdaÂryÂti tikÂtai auÂkai suÂsiÂgriÂebus. SmurÂtauÂtoÂjas nieÂkaÂda neÂsusÂtos. Ne velÂtui juos vaÂdiÂnu liÂgoÂniais. VieÂnas – agÂreÂsyÂvus, kiÂtas – tuÂrinÂtis psi chiÂkos suÂtriÂkiÂmĹł, bet jis neÂsus tos. TikÂtai auÂka gaÂli paÂdÄ—Âti taĹĄÂkÄ…, – ÄŻsiÂtiÂkiÂnuÂsi G.BaÂluÂtyÂtÄ—. – Ir svar biauÂsia, kÄ… viÂsoms kaÂlu ÄŻ galÂvÄ…, – tu neÂpriÂvaÂlai jausÂtis kalÂta. KalÂtas tas, kuÂris muÂĹĄa, o ne tu. TaÂÄ?iau moÂteÂrys, daĹžÂnu atÂve ju biÂjoÂdaÂmos paÂdÄ—Âti tÄ… taĹĄÂkÄ…, jau Ä?iaÂsi kalÂtos, jauÂÄ?ia gÄ—ÂdÄ… prieĹĄ saÂvo kaiÂmÄ…. YpaÄ? proÂvinÂciÂjoÂje moÂte rims gÄ—Âda paÂsaÂkyÂti, kad jas muÂĹĄa. Ne joms tuÂri bĹŤÂti gÄ—Âda – baiÂsi gÄ—Âda tam vaiÂkiÂnui ar vyÂrui, kuÂris drÄŻsÂta prieĹĄ saÂvo ĹžmoÂnÄ…, vaiÂkus ar maÂmÄ… paÂkelÂti ranÂkÄ….“ IĹĄeiÂti reiÂkia ir dÄ—l vaiÂkĹł
GiedÂrÄ— dĹžiauÂgÄ—Âsi, kad daÂbar jos gyÂveÂniÂme visÂkas geÂrai. ToÂdÄ—l pri siÂminÂti praeiÂties koĹĄÂmaÂrÄ… neÂma loÂnu. „Ko geÂro, maÂno bĹŤÂdas toks, kad su kroÂkoÂdiÂlo oda esu giÂmuÂsi, esu stipÂri, ÄŻ maÂmÄ…. MaÂno diÂdĹžiauÂsias
atÂspirÂties taĹĄÂkas – vaiÂkai, dÄ—l ku riĹł neÂgaÂliÂma paÂsiÂduoÂti. Man gai la ir neÂtgi keisÂta, kad moÂteÂrys, tu rinÂÄ?ios vaiÂkĹł, leiÂdĹžia saÂve muĹĄÂti ir tam vaiÂkeÂliui leiÂdĹžia viÂsa tai ma tyÂti. Kad muÂĹĄa – baiÂsu, ĹžiauÂru, bet man baiÂsiau, kad proÂtinÂga moÂte ris nuÂleiÂdĹžia ranÂkas – neÂtuÂri jÄ—ÂgĹł iĹĄeiÂti. JeiÂgu jai neÂgaiÂla, kai jos sep tyÂneÂriĹł meÂtĹł vaiÂkas maÂto, kaip jÄ… liÂgoÂnis tranÂko kiekÂvieÂnÄ… vaÂkaÂrÄ…, o ji neÂtuÂri jÄ—ÂgĹł iĹĄeiÂti, – atÂsiÂpraÂĹĄau. TaÂda ji neÂgerÂbia saÂvÄ™s ir neÂmyÂli to vaiÂko. Taip, aĹĄ esu kaÂteÂgoÂriĹĄÂka, bet neÂpikÂtai“, – saÂkÄ— G.BaÂluÂtyÂtÄ—. „SuÂsigÂriÂebau, kai maÂno kĹŤÂdiÂkiui – antÂraÂjai dukÂteÂriai – buÂvo dvi sa vaiÂtÄ—s. Ir baiÂsu buÂvo, ir skauÂdu, bet iĹĄÂgyÂveÂnau. AĹĄ tuÂriu puiÂkiĹł drauÂgiĹł, kuÂrios man paÂdÄ—ÂdaÂvo, tuÂriu maÂmÄ… suÂpeÂriÂnÄ™, tuÂriu vyÂresÂniÄ…ÂjÄ… dukÂteÂrÄŻ – taÂda jai buÂvo aĹĄÂtuoÂneÂri, daÂbar – 13-a, tai maÂno drauÂgÄ— ir paÂlaiÂkyÂto ja. Kai baiÂgÄ—Âsi skyÂryÂbĹł proÂceÂsas ir to liÂgoÂnio dauÂgiau neÂbeÂmaÂÄ?iau, la bai atÂsiÂtieÂsiau, tapau tuo, kuo esu dabar, – tiesiog laiminga“, – paÂsa koÂjo G.BaÂluÂtyÂtÄ—.
Klaipėdoje – paŞintis su europietiťkais vynais
ABBI (Baltijos gÄ—rimĹł pramonÄ—s aljansas), vykdydamas ilgalaikÄŻ kokybiĹĄko Europos vyno populiarinimo projektÄ… Baltijos ĹĄalyse, organizuoja „Vyno akademijos“ renginius vartotojams. Ĺ iĹł renginiĹł tikslas – supaĹžindinti vartotojus su ES vynĹł sistema, didinti ES vynĹł, pagamintĹł konkreÄ?iuose regionuose ar iĹĄ konkreÄ?iĹł veisliĹł vynuogiĹł, ĹžinomumÄ…, skatinti atsakingÄ… vartojimÄ… Baltijos ĹĄalyse.
KlaipÄ—doje geguŞės 3 d. ÄŻ vieĹĄbutÄŻ „Amberton KlaipÄ—da“ susirinko vyno gerbÄ—jai, pakviesti ÄŻ „Vyno akademijos“ renginÄŻ. Besidomintys vynu turÄ—jo galimybÄ™ paragauti net 32 vynĹł, kurie gaminami deĹĄimtyje vyno regionĹł, esanÄ?iĹł ES ĹĄalyse. Su vakaro sveÄ?iais tiesiogiai
bendravo trys vyno ekspertai: Gintautas JaĹĄinskas, Petras JaraĹĄĹŤnas, Mindaugas Paliukas. Per degustacijÄ… jie pasakojo apie populiariausias Italijos, PrancĹŤzijos, Ispanijos, Vokietijos vynuogiĹł rĹŤĹĄis, regionĹł ypatybes, degustuojamĹł vynĹł kilmÄ™, auginimo bei gamybos speciďŹ kÄ…, derinimÄ… su maistu, vyniniĹł iĹĄskirtinumÄ…. Renginyje susirinkusieji ne tik suĹžinojo vertingos informacijos apie europietiĹĄko vyno pasaulÄŻ tiesiogiai iĹĄ ekspertĹł lĹŤpĹł, bet ir diskutavo, dalijosi ÄŻspĹŤdĹžiais bei ÄŻĹžvalgomis apie ES ĹĄaliĹł vynus. RenginiĹł ciklas „Vyno akademija“ sumanytas tam, kad smalsĹŤs ĹžmonÄ—s galÄ—tĹł ĹžiniĹł apie vynÄ… gauti ne tik iĹĄ knygĹł, interneto ar rimtĹł mokymĹł, bet ir lengva pra-
„„PaÂvyzÂdys: daiÂniÂninÂkÄ— G.BaÂluÂtyÂtÄ— neÂsleÂpia kaĹžÂkaÂda paÂtyÂruÂsi suÂtuokÂ
tiÂnio smurÂtÄ…, bet ji suÂgeÂbÄ—Âjo paÂlikÂti jÄŻ, praÂbiÂlo vieÂĹĄai ir puoÂlÄ— ÄŻ paÂgal bÄ… paÂnaÂĹĄaus liÂkiÂmo moÂteÂrims. Andriaus Ufarto / BFL nuoÂtr.
Smurto aukĹł – tĹŤkstanÄ?iai Nuo 2011 12 15 iki 2013 05 08 reÂgistÂruoÂti smurÂto arÂtiÂmoÂje apÂlinÂkoÂje at veÂjai (iĹĄ viÂso 24 383) ir praÂdÄ—Âti ikiÂteisÂmiÂniai tyÂriÂmai (iĹĄ viÂso 11 962). PrisÂtaÂtyÂti teiÂsÄ—ÂsauÂgai MoÂteÂrys (pilÂnaÂmeÂtÄ—s) VyÂrai (pilÂnaÂmeÂÄ?iai) NeÂpilÂnaÂmeÂÄ?iai
PraÂdÄ—Âtas ikiÂteisÂmiÂnis tyÂriÂmas
NuÂkenÂtÄ—Âjo
756
548
10 144
11 383
10 681
1222
44
26
924 Policijos departamento inf.
ď Ž Gausa: _R[TV[fWR `cRĂ˜VNV QRTb`aNc\ [Ra Rb_\]VRaV Xb` cf[b`
mogine forma. Taip teigia „Vyno akademijos“ organizatoriai: „Vyno pasirinkimas yra itin platus, visko neiĹĄragausi, todÄ—l norint atsirinkti reikia ir ĹĄiek tiek ĹžiniĹł apie regionus, vynuogiĹł rĹŤĹĄis, klimato sÄ…lygas, kurios turi ÄŻtakos derliaus skoniui. Kita vertus, vyno ĹĄalyse ragavimÄ… visada lydi bendravimas, muzika, priderinti uĹžkandĹžiai – tai PR yra vyno kultĹŤros dalis.“
8
ketvirtADIENIS, GEGUŽĖS 9, 2013
užribis
Klaipėdietei – dar vienas nuosprendis Vilniaus miesto apylinkės teismas klaipėdietę Eglę Kusaitę pripažino kalta byloje, kurioje ji buvo įtariama melagingu pranešimu apie nusikal timą ir melagingu įskundimu.
E.Kusaitė teigė, kad tiriant bau džiamąją bylą, kurioje jai pareikš ti įtarimai dėl terorizmo, ketinus sus is progd int i Rus ijos kar in ė je bazėje, esančioje Čečėnijoje, areštinėje Vilniuje ji buvo sumuš ta rusakalbių asmenų, Rusijos FSB atstovų. Teismas nusprendė, kad ji pra nešė apie nebūtus nusikaltimus, tačiau pripažino lengvinančią ap linkybę, kad nusikalto dėl sunkiai susiklosčiusių asmeninių aplin kybių. Subendrinęs bausmę su kitais dviem nuosprendžiais, teismas merginai skyrė 9 tūkst. 750 litų baudą. Nuosprendis nėra galutinis – per 20 dienų gali būti apskųstas Vil niaus apygardos teismui. Kaltinamajame akte rašoma, kad 2010 m. spalio 12 d. Generali nėje prokuratūroje E.Kusaitė pro kurorui Gintarui Jasaičiui nurodė, kad 2009 m. areštinėje pareigū nai prieš ją naudojo fizinį smurtą ir tyčiojosi, VSD pareigūnai esą ją vertė prisipažinti. Prokuroras Jus
tas Laucius esą atsisakė grąžinti jai daiktus ir darė spaudimą. Vėliau per apklausas mergi na neva patyrė ir fizinį smurtą, ir seksualinį pareigūnų priekabiavi mą, jai buvę leidžiami psichotro piniai vaistai. Nusprendę, kad klaipėdietės tei giniai nepatvirtinti, prokuratūra pradėjo tyrimą dėl melagingo pra nešimo apie nusikaltimus. Prokuratūra šiuos aiškinimus įvertino kaip melagingų parody mų davimą. Tai jau ketvirta teismuose esan ti byla, kurioje šiai 24 metų klaipė dietei pateikti kaltinimai. Vilniaus apygardos teismas pir madienį baigė nagrinėti bylą dėl E.Kusaitės grasinimo įvykdyti te roro aktą Rusijoje, nuosprendis šioje byloje bus skelbiamas gegu žės 30 d. Teismai yra pripažinę klaipėdietę kalta dėl Generalinės prokuratūros prokuroro J.Lauciaus įžeidimo. Už tai jai skirta 1,3 tūkst. litų bauda. Kitoje byloje teismas E.Kusai tei yra paskelbęs apkaltinamą jį nuosprendį ir pripažinęs ją kalta dėl J.Lauciaus įžeidimo ir grasini mo. Merginai skirta 7,8 tūkst. litų bauda. Šie nuosprendžiai yra įsi teisėję. BNS inf.
Gelbėjimas: į įvykio vietą atskubėjo ir medikai, tikėtasi, kad pavyks išgelbėti žmogaus gyvybę.
Žvejį pražudė azartas Vanduo jūroje dar yra 1 pernelyg šaltas, kad įkritęs žmogus ilgiau kaip minutę
išliktų gyvas. Be to, nemenkas bangavimas ša lia molo kūną gali nunešti tolyn ar ba blokšti į akmenis ir mirtinai su žaloti, todėl gelbėjimo darbai čia užtrunka.
Kilogramas strime lių turguje kainuoja vos kelis litus, tačiau azartas taip užvaldo žvejus, kad jie rizi kuoja net savo gyvy bėmis. Žvalgyba: gelbėtojai žvalgėsi jūroje, manyta, kad tėkmė kūną galėjo
nunešti tolyn.
Žinia klaidžiojo po Nidą
Verdiktas: E.Kusaitė vakar pripažinta kalta dar vienu nusikaltimu.
Visvaldo Morkevičiaus nuotr.
Žvejoti strimelių susirenka žmonės ne tik iš Klaipėdos, tad nenuosta bu, kad pagalbos centrui paskam binusieji nesugebėjo paaiškinti, kur jie yra. Vyrai tvirtino, kad yra Nidoje, ant molo prie muziejaus. Todėl bendrojo pagalbos cent ro darbuotojai pasiuntė žinią me dikams į Nidą. Šie ilgokai svarstė, apie kokį muziejų ir molą kalbama.
Spėliota, kad galbūt nelaimė atsiti ko pačioje Nidoje. Nesaugo savo gyvybių
Tik vėliau paaiškėjo, kad veiks mas vyksta Smiltynėje, ant pieti nio molo. Šiomis dienomis čia susiren ka daugybė žmonių, juos atvilioja gausiai kimbančios strimelės. Nors žuvys gerai kimba ir neto li kranto, vyrai kabarojasi ant molo
Roko Laukaičio nuotr.
galo. Žmonių saugumui dalis molo yra atitverta tvora. Tačiau akivaizdu, kad žvejams tai nėra neįveikiama kliūtis. Nuo kai kurių akmenų nutįsusios storos virvės byloja, kad vyrai kaip įma nydami stengiasi patekti ten, kur jų tyko pavojus. Kilogramas strimelių turgu je kainuoja vos kelis litus, tačiau azartas taip užvaldo žvejus, kad jie rizikuoja net savo gyvybėmis.
Vagys nugvelbė tvorą Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Metalo laužą į supirktuves gabe nantys asocialai įžūliai vagia net iš veikiančio darželio Žvejybos uos to rajone.
Strėvos gatvėje esantį darželį „Aušrinė“ ne pirmus metus siau bia metalo vagys. Pirmadienį atė ję į darbą šio darželio darbuoto jai pastebėjo, kad per savaitgalį teritoriją juosiančios tvoros dar labiau sumažėjo. Keturiose vietose buvo išpjautas metalinės tvoros tinklas. Tris gabalus nusikaltėliai spėjo išsinešti, dar vienas gulėjo netoliese. Darželio administra cija apskaičiavo, kad patirta žala sudaro
450 litų. Panašiai vagys čia elgėsi ir pernai vasarą. Ir tada dėl vagystės bu vo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau nusikaltėlių policija taip ir nerado. Pareigūnai teigia, kad darželis yra uosto rezervinėje teritorijoje ir tik laiko klausimas, kada jis bus užda rytas. Tačiau kol kas čia dienas lei džia aplinkinių namų gyventojų vai kai. Kadangi teritorija neatitverta, mažyliai gali nesunkiai nuklysti. Darželio ūkvedė pasakojo, jog benamiai taip suįžūlėjo, kad net darbo dieną ardo tvorą. Kartą su bendradarbe moteris pati atėmė iš kelių tokių metalo vagių kastuvus. Saugos tarnyba atsakinga tik už pastatą bei jo viduje esančio turto apsaugą. Teritorija po darbo valan dų ir savaitgaliais nesaugoma.
Faktas: darželio „Aušrinė“ Strėvos gatvėje teritoriją juosianti tvora tapo metalo vagių grobiu.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
9
ketvirtADIENIS, GEGUŽĖS 9, 2013
klaipėdos verslas Išbandė naujovę
Suteikė paskolą
Paminėjo kazilines
Seminare „Kuo įmonei gali bū ti naudingas studentas“ kalbė ta apie gerosios praktikos pa vyzdžius ir išbandytas e-projek tas „Praktikų birža“. Įmonių at stovai susipažino su galimybė mis ieškant reikalingų studentų. Šiuo projektu naudotis bus iš mokyti ir aukštųjų mokyklų pra ktikų vadovai.
Klaipėdos uosto keleivių ir kro vinių terminalui bankas statybai skyrė 41 mln. Lt paskolą. Lėšos bus panaudotos modernaus terminalo pastatams ir reikia miems įrenginiams statyti bei įrengti. Planuojama, kad kas met per šį terminalą bus perve žama apie 0,5 mln. automobilių ir iki 1 mln. keleivių.
Kultūros fabriko statytojai pa minėjo kazilines. Pastatas ky la buvusio Tabako fabriko te ritorijoje, jis skirtas kūrėjams. Pramoninė erdvė bus pritaiky ta teatrui, šokiams, kinui, ki tiems menams. Projekto vertė – daugiau nei 15 mln. Lt. Rėmė jai – ES ir Klaipėdos miesto sa vivaldybė.
Nepilnamečiams įsidarbinti nelengva
Verslo planų kūri mas taip pat jau se niai tapo verslu. Po puliariausi tie suma nymai, kuriuos pa teikus, galima gau ti ES paramą. Dau gybę verslo planų kasmet sukuria ir aukštųjų mokyklų studentai, tačiau jų darbai retai įgyven dinami praktikoje.
Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Uostamiestyje šią vasarą tik 14 darbd av ių dav ė sut ik im ą įdar bint i 37 nep iln am eč ius klaip ė dieč ius. Versl in ink ams jaun iej i darbuotojai sukelia per daug rū pesčių.
Niša: Klaipėdoje yra bent 5 įmonės, kurios pradedantiems verslinin
kams už tam tikrą mokestį sukuria verslo planus.
„Shutterstock“ nuotr.
Kam reikalingas verslo planas? Asta Dykovienė Įgyvendina mokslo darbus
Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Rimantas Taraškevičius įteikė kasmetę 1 tūkst. litų vertės premiją LCC tarptautinio univer siteto absolventei Elizai Orlovai už verslo planą „Mažmeninės preky bos centras, pritaikytas senjorams“ („Senior Friendly Retail Store“). Tai vienas iš daugybės pana šių darbų, kuriuos kasmet sukuria aukštųjų mokyklų studentai. Pasak LCC tarptautinio universi teto Komunikacijos skyriaus vado vo Arnoldo Remeikos, maždaug 5 proc. universiteto absolventų, ku rie mokėsi Tarptautinio verslo ad ministravimo programos, yra įkū rę savo verslus. Dalis jų išsivystė iš verslo planų, kurie buvo rašyti kaip baigiamieji bakalauro darbai. Šios mokslo įstaigos universitetų absolventai mokslo darbus pritaikė praktikoje ir įkūrė ne vieną stambią įmonę. „Iš ryškiausių pavyzdžių – tarptautinė konsultavimo kompani ja „Grand Partners“, viena didžiau sių Baltijos šalyse jūrinių specialistų įdarbinimo agentūra „Ismira“, vers lo sprendimų internete bendrovė „Emotion“, – absolventų pasieki mus vardijo A.Remeika. Teigiama, jog studentų verslo planai nėra mokslo įstaigos nuosa vybė, tačiau nepasitaikė, kad vers lininkai kreiptųsi ir norėtų juos nu sipirkti ar užsakytų sukurti verslo planą, teigė A.Remeika. Pasak LCC tarptautinio universi teto atstovo, verslo planai nebūtinai kuriami tam, kad būtų įgyvendin ti. Esą tai yra ir tam tikra verslo si muliacija, kai pademonstruojamos teorinės žinios įsivaizduojamam projektui tinkamai suplanuoti.
Būtent todėl esą nereikia tikė tis, jog visi studentų darbai rašomi tam, kad vėliau taptų kūnu. „Mūsų tikslas nėra, kad tarp tautinio verslo administravimo studentai pultų kurti savo verslus. Mes ugdome lyderius, kurie nebū tinai pasireiškia kaip lyderiai savo iniciatyvose, bet tampa ir samdomi darbuotojai“, – teigė A.Remeika. Ne visi pasikliauna popieriumi
Pasak verslo konsultavimo bendro vės vadovo Aro Mileškos, verslo pla nas – dokumentas, kuriame žmogus pasižymi ne tik pelną, bet pajamas, išlaidas, vertina rizikas, grėsmes, konkurentus ir rinką. Toks vertini mas, išklotas popieriuje, esą būna labiau suvokiamas ir sumažina įmo nėms riziką. „Ar verslo planas yra reikalingas? Dažniausiai reikalin gi elementarūs skaičiavimai. Nes pradedantieji verslą neretai pa mąsto, kad nupirks-parduos, už dirbs pinigų, ir verslas klestės. La bai dažnai jie neįvertina daugybės faktorių“, – tvirtino A.Mileška. Esą jei pradedantysis verslinin kas aukštojoje mokykloje yra bai gęs ekonomiką ar vadybą, tokį pla ną sugebės parašyti pats. „Mano praktikoje pasitaikė tokių atvejų, kai verslininkai pasirašė vers lo planą ir pradėjo biznį. Bet iš man žinomų, ypač stambesnių bendro vių, niekas savo verslo popieriuje neplanavo, jiems užteko tam tikrų nuojautų, suvokimo, jų planai buvo mintyse“, – pasakojo A.Mileška. A.Mileška pateikė paradoksa lų pavyzdį, kai aukštosios mokyk los dėstytojas teoretikas nuverti no studento parašytą verslo planą, tačiau šis vėliau jį įgyvendino. Iki šiol ta įmonė egzistuoja, joje dirba 12 žmonių.
„Dėstytojas nuvertino darbą, nes tai esą nesąmoningas planas, nes šios idėjos neįmanoma įgyvendinti, kitaip tariant, verslo planas – nie kam tikęs. Sumanymas nebuvo la bai įspūdingas, bet absolventas juo užpildė nišą, iš kurios lig šiol gauna pajamų“, – teigė A.Mileška. Verslo konsultavimo bendrovės vadovo teigimu, dažnai žmonės užsispiria, turi išankstinių nuo statų, kad būtinai viskas turi bū ti apskaičiuota ir užrašyta. Dažnai sėkmė esą priklauso ne tik nuo to. Atkaklus noras pasiekti užsibrėžtą tikslą, dažnai priveda prie teigiamų rezultatų, mano A.Mileška. Teorija toli nuo realybės?
Rinkodaros specialistas Raimun das Vaitiekūnas skeptiškai vertina masinį studentų verslo planų rašy mą. Esą jų temos dažniausiai būna visai neaktualios verslui ir visiškai nesutampa su praktika. „Daugybę metų dirbau kolegijoje, ir mačiau, kad skiriamos temos nieko bendra neturi su realybe, jos nei ana litinės, nei tiriamosios, o tik – teori nės. Pas mus daugelis dalykų nepa remti tiriamąja veikla, nes daugelis įmonių nenori įsileisti studentų, kad jie atliktų tyrimus, todėl dauguma jų darbų keliauja į stalčius ir garbingai dulka, kol pakliūva į makulatūrą“, – įsitikinęs R.Vaitiekūnas. Tokių temų yra daug, tai esą yra rašymas dėl rašymo. Todėl tų darbų turinys labai mažai atitinka realybę. Kur kas arčiau realybės yra versli ninkai, pagal užsakymus sugeban tys kurti verslo planus, kuriuos pa teikus, galima gauti ES paramą. Klaipėdoje yra bent penkios tokios įmonės. Pasak rinkodaros specialis to, jos gyvena vien tik iš ES pinigų ir apmaudžiausia – kuria nežinia ką.
Klaipėdos teritorinė darbo birža apskrities darbdaviams išsiunti nėjo anketas, ar jie ketina šią va sarą įdarbinti nepilnamečius. Atsakymus atsiuntė 150 darb dav ių, iš kur ių tik 18 proc. pa reišk ė, kad sezon in iam darb ui ket in a įdarb int i nep iln am eč ius jaunuolius. „Tokios apklausos vyko ir anks čiau. Tikslių skaičių nepasakysiu, bet darbdaviai ankstesniais me tais sezoniniam darbui įdarbindavo daugiau nepilnamečių. O dabar vi si vienu balsu tvirtina: kam mums tas vargas, tie rūpesčiai“, – teigė Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Andrius Adomaitis. Darbdaviai tikina, kad nepilna mečius įdarbins tik tuo atveju, jei pritrūks savo darbuotojų. Klaipėdoje – tik 14 darbdavių, kurie davė sutikimą įdarbinti 37 nepilnamečius klaipėdiečius. „Labai maži skaičiai, bet tur būt reikia suprasti ir darbdavius, juk atsakomybė didžiulė, jie mie liau ieško darbuotojų iš savo rezer vų nei priima į darbą jaunuolius“, – mano A.Adomaitis. Nepilnamečius šią vasarą vers lininkai sutiko įdarbinti pagalbi niais darbininkais, sandėlio, virtu vės darbininkais, padavėjais lauko prekyboje, pilstomos giros ar le dų pardavėjais, lankstinukų išne šiotojais. „Patys jaunuoliai vasarą šim tais ateina į Jaunimo darbo cent
rą ir ieško galimybių įsidarbin ti. Ateina ir 14–15 metų paaugliai, bet darbdaviai į tokius net nežiū ri. Mes pastebime, kad darbdaviai nepilnamečių šiais metais neno ri įdarbinti“, – teigė Darbo biržos atstovas. Moksleivių uždarbis – minima lus atlyginimas, jie dirba mažiau valandų. Įdarbinant neretai klau siama, kokie tie vaikai, ką jie su geba, ar jie nori dirbti, ar neišle pinti, ar neišsigąs menkiausios problemos. Atsargūs ir darbdaviai – esą, kas nori dirbti savo darbuo tojų aukle?
Petras Rupšys:
Tai – potencialas, kuris tikrai galėtų dirbti.
„Mes tokių prašymų, įdarbin ti nepilnamečius beveik negauna me. Tačiau perspektyva įsidarbin ti vaikams yra. Įsivaizduoju, kad tai – potencialas, kuris tikrai ga lėtų dirbti, kai kurie, manau, su gebėtų tai padaryti. Tačiau viskas priklauso nuo pačių vaikų ir darb davių požiūrio“, – svarstė įdarbi nimo agentūros „Stanlika“ direk torius Petras Rupšys.
Nepageidaujami: Klaipėdos verslininkai sezoniniam darbui neskuba
įdarbinti nepilnamečių.
„Shutterstock“ nuotr.
10
ketvirtadienis, gegužės 9, 2013
pasaulis Sulaikyti įtariamieji
Pavojingas virusas
Griežtins migraciją
Belgijos, Prancūzijos ir Švei carijos policija suėmė 31 as menį, siejamą su vasarį vie name Belgijos oro uoste įvyk dytu įžūliu apiplėšimu, per kurį nusikaltėliai, persirengę policininkais ir apsiginklavę automatais, pagrobė 120 dei mantų paketų siuntą, vertą 50 mln. JAV dolerių.
Prancūzija vakar pranešė apie pirmąjį šalyje patvirtin tą užsikrėtimo nauju į SARS panašiu virusu atvejį. Pacien tas gydomas ligoninės inten syviosios terapijos skyriuje ir yra izoliuotas. Užsikrėtę šiuo virusu pasaulyje mirė jau 18 žmonių, daugiausia Saudo Arabijoje.
Didžiosios Britanijos parla mento atidarymo ceremoni joje karalienė Elžbieta II vakar pristatė ministrų kabineto programą kitiems metams. Joje numatyta mažinti socia lines išmokas, griežtinti mig racijos tvarką, palengvinti nu sikaltėlių ir nelegalių migran tų deportacijos procedūrą.
Laivas rėžėsi ir nuvertė bokštą Mažiausiai septyni žmonės žu vo, o dar trys dingo Genujos uos to vandenyse, kai naktį į trečia dienį konteinerinis laivas įsirėžė į laivybos valdymo bokštą. Atgaivino sunkius prisiminimus
Ši nelaimė Italijoje atgaivi no skaudžius prisiminimus apie praėjusiais metais įvykusią krui zinio laivo katastrofą. Gelbėtojai naktį per karštligiš ką paiešką nardė į tamsius Genu jos uosto – vieno judriausių Ita lijoje – vandenis. Šeši žmonės, kaip pranešama, buvo sunkiai sužeisti. Nelaimė, kuri įvyko maždaug pusvalandis po vidurnakčio (1.30 val. Lietuvos laiku), išgąsdino ita lus, dar neatsigavusius po „Costa Concordios“ tragedijos, kai vieną 2012-ųjų sausio naktį šiam krui ziniam laivui apvirtus prie Džiljo salos žuvo 32 žmonės. Italai gedi
Gelbėtojai pasitelkė šunis, išdre suotus ieškoti žmonių žemės dre bėjimų zonose, kad patikrintų, ar yra gyvų žmonių nuolaužose ap link bokštą. Maždaug 3.30 val. (4.30 val. Lietuvos laiku) laivas „Jolly Nero“ buvo patrauktas iš avarijos vietos, gelbėtojai karštligiškai tikrino tą rajoną. Genujos meras Marco Doria sakė, kad italai gedi po šio „labai rimto nelaimingo atsitikimo, ku ris sukrėtė visą miestą“. Į Neapolį turėjęs plaukti italų konteinerinis
laivas „Jolly Nero“ yra beveik 200 m ilgio ir 30 m pločio, jo bendra sis tonažas yra daugiau kaip 40 500 tonų. Laivo savininkas Stefano Mes sina, kuris netrukus po nelaimės atvyko į uostą, kalbėdamas su žurnalistais vos tramdė ašaras: „Mes absoliučiai sukrėsti. Anks čiau nieko panašaus nėra atsitikę, mes apimti nevilties.“ Šio Italijos šiaurės vakaruose esančio miesto prokurorai pradė jo tyrimą, o policija izoliavo „Jol ly Nero“ ir sulaikė jo kapitoną no rėdami apklausti. Nesuvokiamas manevras
„Išgirdau baisų trenksmą ir puo liau iš savo būdelės, – laikraščiui „La Repubblica“ pasakojo uos to naktinis sargas Roberto. – Tai buvo neįtikimas vaizdas: valdymo bokštas grėsmingai sviro.“ Smūgis įvyko bokšte keičiantis pamainoms, todėl jame tikriausiai buvo daugiau žmonių, nei įprasta. Didžiulė metalo konstrukcija pa sviro 45 laipsnių kampu, o dalis jos nugriuvo į jūrą. „Remiantis iki šiol paaiškėju siomis negausiomis detalėmis, tas manevras buvo nesuvokiamas ir gali būti paaiškinamas tik me chaniniu gedimu“, – rašo Genu joje leidžiamas laikraštis „Il Se colo XIX“. Laikraštis taip pat citavo laivo kapitono žodžius: „Du varikliai, regis, sugedo, ir mes praradome laivo kontrolę.“ BNS inf.
Vaidmuo: V.Surkovas (kairėje) laikomas V.Putino vidaus politikos strategijos ideologu.
Išėjo pilkasis kardinolas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vakar iš vicepremjero pareigų atleido Vladislavą Surkovą, kuris laikomas pagrindiniu „valdomos demokratijos“ ideologu. Nuomonės išsiskyrė
Sprendžiant iš prezidento įsako, V.Surkovas pats pateikė atsistaty dinimo prašymą. Buvęs viceprem jeras savo sprendimo kol kas ne komentuoja, o V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad tai susiję su prezidento įsakų vykdymu. Gegužės 7 d. šalies vadovas su kritikavo vyriausybę dėl lėtėjan čio ekonomikos augimo ir pasiūlė įvesti asmeninę ministrų atsako mybę už įsakų vykdymą. O V.Sur kovas prezidentui raportavo apie „beveik nepriekaištingą“ vyriau sybės darbą. Kandžios replikos
Galvosūkis: avarijos priežastis kol kas neaiški – oras buvo geras,
vėjo nebuvo, neplaukė jokie kiti laivai.
„Scanpix“ nuotr.
„Reuters“ nuotr.
Be to, V.Surkovo atsistatydinimas sutapo su jo viešu ginču su Tyri mų komiteto oficialiuoju atstovu Vladimiru Markinu. Gegužės 1-ąją kalbėdamas Londono ekonomi kos mokykloje V.Surkovas pareiš kė, kad Rusijos Skolkovo inova cijų centras yra vienas švariausių projektų galimo piktnaudžiavi mo atžvilgiu, ir neigiamai įvertino Tyrimų komiteto vykdomus tyri mus dėl korupcijos šiame inovaci jų centre. Vicepremjeras pridūrė, kad gar sūs pareiškimai, kuriuos Tyrimų komitetas daro net nebaigęs tyri mo, kenkia Skolkovo įvaizdžiui ir atbaido investuotojus.
Prasideda epocha, kai tiesiog duodama kirvio pentimi per galvą, griežto ranki nio valdymo epocha. V.Markinas atsakė kandaus tono publikacija laikraštyje „Izvestija“. „Reikėtų pastebėti, kad „efekty vūs vadybininkai“ šiais laikais turi naują madą. Kai tik įvykdoma krata neturtingos srities gubernatoriaus daugiaaukščiuose rūmuose, jo ko legos iš karto ima šaukti apie poli tinį užsakymą, apie satrapus iš Ty rimų komiteto ir Audito rūmų. O „efektyvių vadybininkų“ kurato riai mėgsta atlikti svečio iš Mask vos arijas iškart Londone“, – rašė V.Markinas. Publikaciją jis baigė tokiu pa mokslu: „Jokie aimanavimai apie politinius motyvus čia nepadės. Padės tik viena: jeigu norite, kad didelio masto projektai, inovacijos ir investicijos būtų vykdomos, tie siog nesudarykite sąlygų jų grobs tyti ir kontroliuokite savo vadybi ninkus. Ir jums viskas pavyks.“ Kliba premjero kėdė?
Politologas Dmitrijus Oreškinas Rusijos radijui „Komersant FM“
sakė, kad V.Surkovo atsistatydi nimas reiškia epochų kaitą ir kad atstatydinimas anksčiau ar vėliau gali grėsti ir ministrui pirmininkui Dmitrijui Medvedevui. „Aišku, tai smūgis D.Medve devui, – sakė politikos eksper tas. – Tai tiesioginis prezidento įsiverž im as į vyr iausyb ės no menklatūrą. <...> Žmonėms rei kia parodyti kaltininką. Praside da epocha, kai tiesiog duodama kirvio pentimi per galvą, griežto rankinio valdymo epocha. V.Sur kovo vietą greičiausiai užims kas nors pilkesnis.“ BNS, BBC, newsru.com inf.
Vizitinė kortelė 48-erių V.Surkovas laikomas V.Pu
tino vidaus politikos strategijos ideo logu, prižiūrėjusiu partijas parlamen te, rinkimų kampanijas ir griežtai kontroliuojamą žiniasklaidą. Jis dirbo Kremliaus administraci
joje nuo 1999 m., kol netikėtai užė mė postą vyriausybėje tuo metu, kai Kremlius ėmėsi veiksmų dėl 2012 m. įsiplieskusių precedento neturinčių masinių protestų prieš V.Putino do minavimą Rusijos politikoje. Vyriausybėje V.Surkovas kura
vo modernizacijos klausimus. Nuo 2010 m. yra Skolkovo fondo globėjų tarybos narys.
11
ketvirtadienis, gegužės 9, 2013
sportas
Tempas: „Žalgirio“ krepšininkams, kad taptų čempionais, finale užteko ketverių rungtynių. Vyginto Skaraičio (BFL) nuotr.
Trofėjus: A.Juškevičius nukirpo sostinės arenos
tinklelį ir pasiliko atminčiai.
Čempionų karūną – vėl Kauno „Žalgiriui“ „Žalgirio“ krepšininkai į Lietuvos krepšinio lygos (LKL) istoriją įrašė naują rekordą – 15-ąjį kartą iškovojo čempionų žiedus. Zigmas Jurevičius, Romas Poderys
Šį sezoną kauniečiai buvo akivaizdžiai stipresni nei Vilniaus „Lietuvos rytas“ ar kitos Lietuvos komandos. Kauniečiai sostinėje 83:65 patiesę vilniečius, LKL čempionato finalą laimėjo sausu rezultatu 4:0. Pastarąjį kartą „Lietuvos rytas“ taip skaudžiai finalą buvo pralaimėjęs prieš aštuonerius metus.
Ketvirtųjų rungtynių baigtį lėmė „Žalgirio“ spurtas per paskutiniąsias dešimt minučių – 17:2. Dar prieš nuaidint finalo sirenai, „Siemens“ arena pratrūko šūkiais: „Žalia–balta“, o atsarginiai „Žalgirio“ žaidėjai pasidabino marškinėliais su užrašu „Čempionas“. Pasibaigus mačui Kauno ekipos treneris Joanas Plaza atsidūrė ant žaidėjų rankų, o žalgirietis Adas Juškevičius, palypėjęs ant Rober-
to Javtoko pečių, nukirpo laimingu tapusį tinklelį. Iš Vilniaus pergalės siautulys persikėlė į Kauną, kur miesto Rotušės aikštėje čempionų laukė sirgalių minia. J.Plaza, kiek nurimus džiaugsmui, sakė, kad nori paspausti rankas ir nuoširdžiai padėkoti visiems krepšininkams, visai klubo vadovybei. „Nepaisant sunkių aplinkybių viso sezono metu žaidėjai nepasidavė, – sakė ispanas. – Šiandien jaudinomės labiau nei varžovai. Neįmetėme daug baudų. Kšištofo Lavrinovičiaus tritaškis su varžovo pražanga buvo labai svarbus momentas psichologiškai. Tačiau sudėtingų metimų pataikė ir ki-
Apmaudi nesėkmė Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Dviejų Lietuvos futbolo A lygos čempionato lyderių – Klaipėdos „Atlanto“ ir Vilniaus „Žalgirio“ – kovoje Gargžduose sėkmė lydėjo sostinės futbolininkus 1:0.
Smūgis: D.Navikas (geltoni marškinėliai) per paskutiniąsias minutes
galėjo išgelbėti komandą.
Vytauto Petriko nuotr.
Pergalingą įvartį 70-ąją min. pasiekė vilniečių legionierius Kamilis Bilinskis. Pirmąjį kėlinį pranašiau žaidę svečiai keletą kartų galėjo taikliai pasiųsti kamuolį į „Atlanto“ vartus, tačiau jų smūgius atremdavo vartininkas Mantas Galdikas arba patys vilniečiai smūgiuodavo netaikliai. Po praleisto įvarčio klaipėdiečiai užgulė „Žalgirio“ vartus, o per pridėtą laiką rezultatą galėjo išlyginti Donatas Navikas. „Atlanto“ saugo galva smūgiuotas kamuolys praskriejo virš skersinio. Iškovoję pergalę, vilniečiai pavijo pirmoje vietoje buvusius uostamiesčio žaidėjus. Abi ekipos turi po 22 taškus. Anot „Atlanto“ vyriausiojo trenerio Konstantino Sarsanijos, klaipėdiečiams buvo sunkios varžybos. „Pavargome žaisti su „Žalgiriu“, – ironizavo strategas. – Susitikome keturis kartus per du mėnesius. Manau, kad svečiai laimėjo pelnytai.“
ti žaidėjai. Labai džiaugiuosi, kad Rimantas Kaukėnas ir kiti vyresni krepšininkai pagaliau laimėjo savo šalies čempionatą.“ Strategas žadėjo žaidėjams suteikti tris dienas poilsio. „Per tą laiką jie turi atsigauti ir nusiteikti kovoms Vieningoje lygoje, – šypsojosi J.Plaza. – „Žalgiris“ dar niekada nežaidė šios lygos finale. Noriu tai pakeisti. Badalonoje, Sevilijoje ar Madride nemačiau tokių atsidavusių žaidėjų ir klubo sirgalių, kurie taip nuodugniai domėtųsi komandos reikalais viso sezono metu. Jūs negalite įsivaizduoti, kaip Ispanijoje gerbiame Lietuvos krepšinį. Man geriausias šventimas yra būti ramiai namuo-
se su žmona ir šuniu. Tai yra mano pirmasis titulas, iškovotas už tėvynės ribų. Tai yra ypatinga. Su žmona Margarita simboliškai pakelsime taures.“
Rungtynių statistika „Žalgiris“ – „Lietuvos rytas“ 83:65 (21:19, 8:13, 26:19, 28:14). O.Lafayette 18, M.Kuzminskas 16, R.Kaukėnas 15, M.Delašas 10, D.Lavrinovičius, K.Lavrinovičius po 7, R.Javtokas 5, M.Popovičius 3, A.Juškevičius 2/E.Bendžius 15, M.Katelynas 10, T.Lydeka 9, R.Seibutis, A.Jomantas 8, N.Nedovičius 7, J.Blūmas, S.Babrauskas 3, M.Palacio 2.
12
turtas@diena.lt Redaktorius Lukas Miknevičius
KetvirtADIENIS, gegužės 9, 2013
turtas
Darbo praktika –
lyg apsiuostymas prieš vestuves Jaunuoliai, besiskundžiantys, kad negauna darbo, patys turė tų būti aktyvesni, užuot laukę, kol viskas bus paduota ant lėkštutės. Galimybių atlikti įvairias praktikas ir sėkmės atveju gauti darbą išties nemažai, tik retas jomis pasinaudoja. Lukas Miknevičius l.miknevicius@diena.lt
Stabdo baimė
Baigiantis mokslo metams dažnas studentas ieško galimybės atlik ti darbo praktiką. Tačiau tikrai ne kiekvienas susimąsto, kad tai gali ma padaryti užsienyje ir įgyti kur kas daugiau patirties, kuri vėliau gali atverti ne vienos geidžiamos darbovietės duris. Į įvairias ES institucijas Lietuvo je, Briuselyje, Liuksemburge ir ki tuose miestuose kasmet skelbia mos stažuotojų atrankos. Jauniems žmonėms tai galimybė susipažinti su konkrečios insti tucijos veikimo principais, įgyti praktinių įgūdžių, praplėsti akiratį. Be to, už dalį stažuočių yra mo kama – stažuotojai gali gauti apie 1000 eurų per mėnesį. Tačiau, pa sak Europos Parlamento Informa cijos biuro vadovės Daivos Jakaitės, kandidatų iš Lietuvos nėra daug. „Kai gauname pareiškėjų į sta žuotes sąrašus, pirmiausia ieško me lietuviškų pavardžių. Dirbame komunikacijos srityje, tad mums svarbu, kad žmonės mokėtų lie tuviškai. Tačiau pareiškėjų sąra šuose lietuviškų pavardžių la
bai mažai. Tad mūsų tautiečiams norėčiau palinkėti drąsos“, – tei gė D.Jakaitė. Pašnekovė svarstė, kad lietu vius nuo stažuočių ES institucijo se greičiausiai atbaido baimė, nors jai nėra jokio pagrindo. „Žmonės tikriausiai mano, kad ten reikia tik politologų ir IT spe cialistų, todėl net nebando siūlytis. Bet taip tikrai nėra. ES institucijo se rengiami pačių įvairiausių sričių teisės aktai, tad darbo čia gali gauti visokie specialistai – ir žemės ūkio srities studentai, ir aplinkosaugi ninkai, ir socialinių mokslų atsto vai, ir apskritai bet kas“, – laikraš čiui sakė D.Jakaitė. Anot jos, kita priežastis, kodėl ES institucijose nėra daug besista žuojančių lietuvių, – bendra šalies ekonominė padėtis. „Jei kalb am e apie staž uotes be stip end ij os, Liet uvoj e tur būt nėra daug šeimų, kurios gali sau leisti vieną narį išlaikyti, kol jis neatlygintinai stažuos užsie nyje. Tač iau jei staž uotė yra su stip end ija, kur i kartais siek ia ir daugiau nei 1000 eurų per mėne sį, manau, gyventi galima. Žino ma, negyvensite kaip tikrieji ES institucijų darbuotojai, bet taip
pat apm okam os kel ionės išl ai dos, suteikiamas sveikatos drau dimas, kitos socialinės garanti jos“, – teigė pašnekovė.
Daiva Jakaitė:
ES institucijose ruo šiami pačių įvairiau sių sričių teisės aktai, tad darbo čia gali gau ti visokie specialistai.
Būti įvykių sūkuryje
Europos personalo atrankos tar nybos (EPSO) direktoriaus patarė ja Agnė Martikonienė juokaudama
stažuotes palygino su gyvenimu kartu prieš susituokiant. „Atliekant stažuotę galima pasi tikrinti savo suderinamumą su ES institucijomis. Tai leidžia susida ryti nuomonę, ar darbas ES insti tucijose yra tas būdas, kaip žmogus norėtų keisti pasaulį, ar tai ta vie ta, kur jis norėtų dirbti“, – pasako jo A.Martikonienė. Jos teigimu, atlikta stažuotė ne bus papildomas pranašumas sie kiant įsidarbinti ES institucijose, tačiau patirtis dar niekam nesuk liudė. „Stažuotė ES institucijose išties yra vienas paprasčiausių bū dų pajusti europinės karjeros sko nį. Formaliai ji nesuteikia jokio konkurencinio pranašumo EPSO konkursuose, bet buvimas įvy kių sūkuryje gali padėti“, – sakė A.Martikonienė. Pasak jos, per stažuotę siekiama abipusės naudos. „Nesu girdėjusi baisių istorijų apie stažuotoją, kuris pastatomas prie kopijavimo apara to. Iš tikrųjų visi stengiasi stažuo tojui duoti konkretų projektą, kad žmonės ir atneštų naudos organi zacijai, ir gautų konkrečios patir ties“, – pridūrė A.Martikonienė. Tai patvirtina ir Europos Ko misijos atstovybėje Lietuvoje sta žuotę atliekanti Laura Valauskaitė. „Džiaugiuosi, kad darbuotojai įtrau kia mane į visas veiklas ir projektus, kurie vykdomi, – pasakojo ji. – Aka deminis išsilavinimas gana abstrak tus, todėl galimybė žinias pritaiky ti praktiškai yra labai vertinga.“ Atrankos į finansuojamas sta žuotes ES institucijose paprastai
Atsilieka: Lietuvos jaunuoliai dėl įva
stažuodami užsienyje.
vyksta du kartus per metus. Pag rindiniai reikalavimai norintiems stažuoti – įgytas bakalauro laips nis ir dviejų oficialiųjų ES kalbų mokėjimas, viena jų turi būti an glų, prancūzų arba vokiečių. Kliudo dėstytojai
Lietuvoje veikia ir nacionalinė tarptautinės praktikos programa „Patirties partneriai“, kuri yra fi nansuojama ES struktūrinės para mos lėšomis. Šios programos tikslas – sudary ti galimybę socialinių ir humanita rinių studijų programų studentams
Darbdaviai pasilieka tik labiaus Eglė Šepetytė
e.sepetyte@diena.lt
Lietuvoje įmonėms prisikviesti norinčių atlikti praktiką studentų dažnai padeda bendradarbiavi mas su universitetais. Nauda bū na abipusė: įmonės sulaukia ga bių studentų, o universitetai gau na progą pasireklamuoti savo stu dentų sėkme. Susitarė su įmonėmis
Pavyzdžiui, šiuo metu ISM Va dybos ir ekonomikos universite tas Vilniuje yra iškabinęs sten dus, kuriuose pabrėžiama, kad ISM studentus praktikuotis kvie čia universiteto partneriai – gar sių įmonių atstovai. Universitetas Kvietimas: tokiais reklaminiais stendais studentai viliojami atlikti prak- dėl galimybės studentams prakti tiką didžiosiose šalies įmonėse. Margaritos Vorobjovaitės nuotr. kuotis yra sudaręs sutartis su to
kiomis įmonėmis kaip „Bitė Lie tuva“, „Hanner“, DNB bankas, „Nestle Baltics“, „Omnitel“ ir kitos. DNB banko atstovo spaudai Andriaus Vilkanco teigimu, ban ko padaliniai atviri visų aukštų jų mokyklų ir kolegijų studentams. Tačiau dvišalis bendradarbiavimas su konkrečia mokymo įstaiga abiem pusėms esą suteikia pridėtinės ver tės, nes apsikeičiama žiniomis ir patirtimi. „ISM Vadybos ir ekono mikos universitetas ir DNB ban kas glaudžiai bendradarbiauja nuo 2007 m. Esame labai patenkinti su šia aukštąja mokykla mus siejan čia partneryste. Bendradarbiavimo modelis paremtas aktyviais teori nių ir praktinių žinių mainais, taip priartinant mokslą prie verslo“, – sakė A.Vilkancas.
Pasak DNB banko atstovo, pasi rašyta bendradarbiavimo sutartis numato, kad ISM studentams su teikiama galimybė banke vykdy ti tyrimus, nagrinėti realias verslo situacijas ir teikti savo siūlymus. O banko specialistai kviečiami skai tyti paskaitų universiteto studen tams. „Suprantama, kad bend radarbiavimas vyksta ir tarp ISM Karjeros centro bei banko persona lo skyriaus, – studentai kviečiami atlikti praktikos ir mes esame labai patenkinti banke atliekančiais pra ktiką studentais, jų žiniomis, noru išnaudoti praktikos teikiamas ga limybes ir jų požiūriu į studijas bei darbą“, – teigė A.Vilkancas. Įdarbina kas penktą
A.Vilkancas skaičiuoja, kad per nai praktiką DNB banke atliko per
13
KetvirtADIENIS, gegužės 9, 2013
turtas pradeda skolinti daugiau
Lošimų verslas auga
Didėjant konkurencijai ir gerėjant rizikos vertinimui, Lietuvoje veikiantys komerci niai bankai antrą pusmetį iš eilės švelnina kreditavimo sąlygas smulkiajam ir viduti niam verslui, o ateityje žada jas dar švel ninti. Tai rodo Lietuvos banko apklausa. Šiemet bankai tikisi nuo 1 iki 5 proc. siek siančio paskolų portfelio augimo – iš esmės tiek pat, kiek buvo tikimasi prieš pus metį per atliktą analogišką apklausą.
Lietuvos azartinių lošimų įstaigose pirmą šių metų ketvirtį pralošta 57,126 mln. litų – 12,4 proc. daugiau nei 2012-ųjų sausio– kovo mėnesiais, kai buvo pralošta 50,828 mln. litų. Valstybinės lošimų priežiūros ko misijos duomenimis, lošimų organizatorių žetonų, bilietų, kortelių pardavimo paja mos pirmą šių metų ketvirtį padidėjo 19,6 proc. iki 374,145 mln. litų, o išmokėjimai išaugo 21 proc. iki 317,02 mln. litų.
30,5 mln. litų
balandį padidėjo gyventojų pradelstos skolos.
Ribos žemės įsigijimą Vyriausybė pritarė įstatymo pa keitimams, kurie turėtų užkirsti galimybes verslininkams įsigyti ir valdyti didesnį žemės ūkio pa skirties žemės plotą, nei leidžia įstatymai.
airių priežasčių kur kas mažiau už savo bendraamžius iš kitų ES šalių naudojasi galimybėmis darbo patirties įgyti „Shutterstock“ nuotr.
įgyti tarptautinės patirties tarpvy riausybinėse ir tarptautinėse nevy riausybinėse organizacijose, pra monės ir verslo įmonėse užsienyje. Šia programa pasinaudoję stu dentai ne tik įgyja patirties tarp tautinėse bendrovėse, bet ir gau na stip end iją. Ji, prik lausom ai nuo šalies, kurioje atliekama pra ktika, siekia 400–600 eurų per mėnesį. Tačiau šia programa pasinau dojusių lietuvių taip pat nedaug. Pasak Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP) projektų koor din atorės Rūtos Svar inskaitės,
dėl to iš dalies kaltos ir aukštosios mokyklos. Šiuo metu prie pro gramos „Patirties partneriai“ yra prisijungę Vilniaus, Vilniaus Ge dimino technikos, Mykolo Rome rio universitetai ir Kauno bei Vil niaus kolegijos. „Kadangi tarptautinė praktika beveik visose aukštosiose mokyk lose, kurios dalyvauja projekte, nė ra integruota į studijų procesą arba praktikos trukmė yra tik 4–6 sa vaitės, kai kurių projekto partnerių aukštųjų mokyklų studentai ga li išvykti į 3 mėnesių tarptautinę praktiką tik labai ribotais laiko
tarpiais. Tai mažina išvykimų in tensyvumą, galimybę patenkin ti tarptautinių partnerių poreikį ir panaudoti parterių siūlomas vie tas konkrečiu laikotarpiu“, – tei gė R.Svarinskaitė. Pasak jos, JTVP neišsiuntus praktikanto į tarptautinio partne rio siūlomą vietą konkrečiu laiko tarpiu, tos vietos siūlomos kitų ša lių studentams, o sutarta praktikos vieta neretai prarandama. „Tais atvejais, kai tarptautinė praktika yra integruota į studijų procesą ir studentams yra gali mybė
Žemės ūkio paskirties žemės įsi gijimo laikinojo įstatymo pataisos bus teikiamos Seimui. Žemės ūkio ministras Vigili jus Jukna per Vyriausybės posėdį sakė, jog dabar žemei įsigyti gali būti naudojamas užsienio kapi talas ir realiai žemės įsigyja už sieniečiai. „Pagal šiandien galiojantį tei sinį reglamentavimą vienas as muo gali įsigyti iki 500 ha ūkio paskirties žemės, tačiau niekas nedraudžia tam pačiam asmeniui steigti įmonių ir per kiekvieną iš jų įsigyti po 500 ha. Taip vieno se rankose sukaupiamas dides nis žemės plotas, nei leidžiama. Problema yra ir ta, kad tokiems pirkimams gali būti panaudoja mas ir užsienio kapitalas, todėl būtų galima teigti, jog šiuo atve ju galimybė įsigyti žemės atsiran da ir užsieniečiams“, – sakė že mės ūkio ministras. Pataisos numato, kad daugiau, nei leidžiama, žemės negalės įsi gyti tarpusavyje susiję asmenys, taip pat jos nebus galima konsoli duoti pasitelkiant trečiuosius as
menis. Be kita ko, siekdamas įsi gyti žemės ūkio paskirties žemės, potencialus pirkėjas privalės už pildyti specialią deklaraciją ir pa tvirtinti, kad jo turimos žemės ūkio paskirties žemės plotas ne viršys maksimalaus. Taip pat jis privalės atskleisti, už kokius pi nigus žemė bus perkama. Siūloma nustatyti, kad asmuo yra susijęs su įmone, kai jis tie siogiai arba netiesiogiai turi bal sų daugumą įmonėje, gali turė ti įtakos jos valdymui. Tikimasi, jog, deklaruojant sandoriui rei kalingų lėšų kilmę, bus išvengta piktnaudžiavimo ir apsimestinių sandorių, kai jau valdantis 500 ha žemės asmuo skolina lėšas ne va nesusijusiam pirkėjui, o vėliau tokios įmonės reorganizuojamos jas sujungiant. Pasak žemės ūkio ministro, su sijusiais asmenimis bus laikomi tėvai, įtėviai, nepilnamečiai vai kai bei įvaikiai, tiesiogiai ar ne tiesiogiai turintys balsų daugumą įmonėje, darantys lemiamą įtaką įmonei, to paties asmens ar as menų įsteigti juridiniai asmenys. Ministerijos duomenimis, ša lyje yra daugiau nei 30 įmonių grupių, kurios valdo vidutiniškai daugiau kaip po 1,5 tūkst. ha že mės, o viena iš grupių yra priva tizavusi 13 tūkst. ha žemės. „Klaipėdos“, BNS inf.
siai motyvuotus studentus 100 studentų iš daugiau kaip dvi dešimties Lietuvos aukštųjų mo kyklų ir kolegijų. Paprastai maž daug penktadaliui jų po praktikos pasiseka įsidarbinti. „Apie 20–30 proc. studentų, kurie savo dar bu ir iniciatyva puikiai užsire komenduoja per praktikos laiko tarpį, paprastai lieka dirbti mūsų banke. Tai puiki galimybė abiem pusėms geriau pažinti vienai kitą, studentui – suprasti, ar toks dar bas jam patrauklus, o darbdaviui – rasti ir išsiugdyti gerus darbuo tojus“, – banko poziciją dėstė at stovas spaudai. Mokymo įstaigų ir verslo įmo nių pajėgų sutelkimas tampa daž nu reiškiniu – tarpusavio bendra darbiavimo sutartis su įmonėmis pasirašo tiek universitetai, tiek ir kolegijos.
Viskas praktikanto rankose
Darbdaviai teigia, kad praktikanto galimybės likti dirbti įmonėje priklauso tik nuo jo paties. Studen tams, kurie darbovietėje tik krapš to nosį ir nerodo jokios iniciatyvos, pasibaigus praktikai įmonės durys užsiveria. „Bene labiausiai įmonių vadovai vertina praktiką atliekan čio studento motyvaciją. Motyva cija – kertinis reikalavimas, ku rio pasigenda didžioji dalis įmonių vadovų. Žmogus, ateinantis dirb ti į įmonę, turi žinoti, kokių naujų idėjų ir pasiūlymų gali pateikti. Tik aiški studento motyvacija ir atsa komybė gali sudominti darbdavį,“ – sakė ISM Vadybos ir ekonomi kos universiteto Karjeros centro vadovė Gintarė Aldonytė. Tel ekom un ikac ij ų bendrovės „Bitė Lietuva“ generalinis direk
torius Chrisas Robbinsas teigia, kad studentų techninis pasirengi mas taip pat svarbus, tačiau nele mia sprendimo priimti juos į pra ktiką – reikiamų žinių jaunuoliai gali įgyti ir ją atlikdami. „Nesitikime, kad praktikan tai jau nuo pirmosios dienos ga lės dirbti lyg patyrę profesionalai. Daug svarbiau, kad jie mėgautųsi savo darbu ir supančia komanda, juk būtent tai per praktiką jie ir turi galimybę atrasti“, – sakė Ch.Rob binsas. „Swedbank“ personalo vadybi ninkė Monika Vaitiekutė sakė, kad vertindami kandidatus atlikti pra ktiką „Swedbank“ darbuotojai at kreipia dėmesį į jų rodomą motyva ciją, iniciatyvumą, atsakingumą ir asmenines savybes, kurios turi ati tikti vidinę organizacijos kultūrą.
Užtvara: pataisos numato, kad daugiau žemės, nei leidžiama, ne-
galės įsigyti tarpusavyje susiję asmenys.
Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
19
ketvirtadienis, gegužės 9, 2013
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Versus aureus“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame K.Almeno knygą „Lietingos dienos“.
K.Almenas. „Lietingos dienos“. Žinomo rašytojo knyga apie sovietmečio Lietuvą aštuntojo dešimtmečio pradžioje: šalia istorinių ir politinių įvykių, sąlygojusių sovietinių piliečių gyvenimą, vyksta detektyvinės įtampos kupinas veiksmas vienoje Palangos viloje, kurioje atsidūręs milicijos leitenantas Donatas Vėbra žmogžudystės byloje tampa ir kaltinamuoju, ir kaltintoju. Veiksmas trunka nuo sekmadienio popietės iki ketvirtadienio. Be paliovos lyja, išskyrus trečiadienį. Lietus – kaip fonas jau primirštai sovietinei tikrovei, kuri knygoje atkurta itin vaizdingai ir tiksliai, gyvais nepakartojamų charakterio tipų paveikslais, buities detalėmis ir leksika, paryškinta žemaitiškos šnektos, tarnybinio žargono, nevengiant ir šiurkščių rusiškų keiksmažodžių.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 14 d.
Avinas (03 21–04 20). Pats laikas susirūpinti sveikata, net jei jums atrodo, kad jaučiatės gerai. Šiandien nevarginkite savo kūno pernelyg aktyviu poilsiu. Jautis (04 21–05 20). Pasiryžkite šiandien pagaliau išspręsti uždavinį, kurį iki šiol vilkinote – ir kuo greičiau, tuo geriau. Neprikrėskite kvailysčių bandydamas atkreipti į save jums rūpimo asmens dėmesį. Dvyniai (05 21–06 21). Jei norite susigrąžinti vidinę ir išorinę harmoniją, šiandien tam tinkama diena. Palepinkite savo kūną ir dvasią – pats žinote, kaip. Nesijauskite privaląs šiandien nuveikti kažką konkretaus. Vėžys (06 22–07 22). Nesiblaškykite, būdamas toks nekantrus, kuriate aplink save įtemptą ir nervingą atmosferą. Šiandien nesivelkite į konfliktus, ginčus. Liūtas (07 23–08 23). Jūsų finansai leidžia jums jaustis laisvam. Nuotykius juk mėgstate, o šiandien neteks jų toli ieškoti. Mergelė (08 24–09 23). Išsakykite garsiai savo seną troškimą. Šiandien labai palankus momentas jį pagaliau įgyvendinti ar bent jau imtis žygių ta linkme. Draugas, atėjęs paverkti jums ant peties, ieško paguodos, o ne atsakymų. Svarstyklės (09 24–10 23). Puikiai seksis tiek verslo, tiek širdies reikalai. Vakare galite leisti sau gerai pasilinksminti. Skorpionas (10 24–11 22). Dienos planus šiek tiek sujauks nelaukti svečiai. Pasistenkite likti kantrus ir taktiškas – laiko turėtų užtekti ir namų ruošai, ir planuotiems reikalams. Šaulys (11 23–12 21). Nemalonius reikalus atidėkite, kita vertus, nesitikėkite, kad visą dieną galėsite netrukdomas užsiimti tik sau malonia veikla. Bet kuris kraštutinumas kainuos nervų arba jums, arba jūsų namiškiams. Ožiaragis (12 22–01 20). Nėra nieko bloga, jei siekiate sau tinkamo atlygio už įdėtą triūsą, tik gerai apsvarstykite visus galimus tokio elgesio padarinius. Santykiai su artimu draugu gali pasidaryti kiek įtempti. Vandenis (01 21–02 19). Nebesvarstykite, „kas būtų, jeigu...“. Kas padaryta, padaryta. Pamėginkite mąstyti konkrečiau, gyventi čia ir dabar. Nesivelkite į svetimus reikalus. Žuvys (02 20–03 20). Pasistenkite neįsipainioti į šimtą svetimų reikalų – kaip tik tai jums šiandien gresia. Būkite santūresnis, rimtai žiūrėkite tik į žinias iš pirmų lūpų, savo ruožtu neskleiskite paskalų pats.
Dizaino savaitę – atviros kaligrafijos pamokos Šiandien 17–20 val. uostamiesčio Meno kiemo dirbtuvėse Vilniaus dailės akademijos (VDA) Klaipėdos fakultetas su savo partneriu Klaipėdos kultūrų komunikacijų centru pristatys kūrybinę kaligrafijos laboratoriją, į kurią kviečiami vaikai ir suaugusieji, norintys susipažinti su kaligrafijos estetika ir rašto meno galimybėmis.
Klaipėda dažnai vadinama Lietuvos kaligrafijos sostine. Prie šio vardo įtvirtinimo itin prisidėjo garsus kaligrafijos meistras prof. Algis Kli-
ševičius (1950–2008). Jo dėka per pastaruosius du dešimtmečius uostamiestyje susibūrė stipri menininkų kaligrafų grupė, tęsianti Antano
Kučo, Alberto Gursko ir kitų Lietuvos kaligrafijos meistrų suformuotas tradicijas. Pastarosios jungia rytietiškos kaligrafijos kontempliatyvumą, minties koncentraciją ir vakarietiškos kaligrafijos racionalumą, pagarbą turinio ir formos jungčiai. Klaipėdoje inicijuotos ir vyko keturios Lietuvos šrifto ir kaligrafijos parodos „Rašto menas“, (1992, 1999, 2004, 2009), nuolat rengiami įvairūs kaligrafijos projektai. Nuo 2006 m. uostamiestyje leidžiamas vienintelis Lietuvoje tęstinis leidinys „Kaligrafijos sąsiuviniai“, kuris
populiarina ir propaguoja kaligrafijos meną tarp profesionalų ir mėgėjų. O 2012 m. Klaipėdos Danės upėje suplevėsavo ir 12 kaligrafijos burių. Atviro užsiėmimo metu, kurį Meno kiemo dirbtuvėse (Bažnyčių g. 4) ves žinomi Lietuvos kaligrafai Lidija Skačkauskaitė-Kuklienė ir Mindaugas Petrulis, bus galima išbandyti įvairias kaligrafijos technikas ir priemones, susipažinti su komponavimo principais, skirtingomis rašto meno išraiškomis. Užsiėmimas bus skirtas Kristijono Donelaičio kūrybos motyvų meninėms interpretaci-
joms. Visų užsiėmimo dalyvių kūrinai bus susegti į vieną didelę „Metų laikų“ knygą. Ši originali vienetinė knyga-ekspozicija taps jubiliejinių K.Donelaičio metų anonsu. Užsiėmimas nemokamas. Kūrybines priemones suteiks organizatoriai. Vietų skaičius ribotas, todėl norintieji dalyvauti kviečiami registruotis tel. 8 645 44 321. VDA Klaipėdos fakulteto rengiamos atviros kaligrafijos dirbtuvės – vienas iš Lietuvoje vykstančios 8-osios Dizaino savaitės renginių. „Klaipėdos“ inf.
Orai
Šiandien vakarinėje šalies dalyje numatomi trumpi lietūs, kai kur su perkūnija. Naktį atvės iki 10–15 laipsnių, dieną karšta – 23–28 laipsniai. Rytoj su trumpais lietumis, kai kur griaudės perkūnija. Vakariniuose rajonuose atvės, rytuose išliks labai šilti orai.
Šiandien, gegužės 9 d.
+27
+21
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)
+25
Šiauliai
Klaipėda
+26
Panevėžys
+26
Utena
+28
5.36 21.29 15.53
129-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 236 dienos. Saulė Jaučio ženkle.
Tauragė
+26
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +24 Berlynas +23 Brazilija +28 Briuselis +16 Dublinas +13 Kairas +33 Keiptaunas +18 Kopenhaga +18
kokteilis Kaip kasė, taip paliko Atšilus orui, tūkstančiai klaipėdiečių, užuot tūnoję namuose, mieliau šliau žioja aplink juos arba sėdi ant suoliu kų. Ypač tai pastebima „Draug ystės“ parke, kur iame yra ne tik daug me džių, bet ir vandens telkinių. O prie jų netol iese gyvenant ys žmonės ypač mėgsta pasėdėti. Praėjusiais metais atitinkamų institu cijų darbin inkai sutvarkė did žiausią tvenkinį – iškirto jį supusius šabakšty nus, sutvarkė krantą, įrengė suolus. Vėliau darbuotojai ėmė tvarkyti kitus du ar tris „prūdus“. Kai šalčiai sustab dė darbus, darbininkai išsivaikščiojo, traktoriai išvažiavo. O šiandien prie vandens laiką leisti su sirenkantys gyventojai mato tokią si tuaciją, kok ia buvo pal ikta prieš žie mos speigus. O ji nežavi akių.
Londonas +16 Madridas +24 Maskva +23 Minskas +26 Niujorkas +16 Oslas +16 Paryžius +18 Pekinas +25
Praha +23 Ryga +24 Roma +22 Sidnėjus +22 Talinas +18 Tel Avivas +26 Tokijas +25 Varšuva +26
Vėjas
6–12 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+20
+21
+18
+16
5
+15
+15
+15
+14
2
rytoj
šeštadienį
+15
Vilnius
Marijampolė
+27
Alytus
+13
+13
4
1502 m. Christoperis Co lumbus išplaukė į ketvir tą – paskutinę – kelionę po pasaulį, tikėdamasis rasti kelią į Aziją. 1554 m. mirė Liet uvos did žioj i kun ig aikšt ie nė ir Lenkijos karalienė Barbora Radv ilaitė. Gi mė apie 1520 m. 1873 m. gimė brit ų ar cheol og as How ard as Carter is. Jis pris idėj o prie Egipto karaliaus Tu tanchamono kapo atra dimo 1922 m.
Aštuonmetė nustebino paroda
Patikėkite, darbininkai su kastuvais ir traktoriai tikrai sugrįš.
Vanduo – šventas skystis?
Česka (397 719; iki pietų neskambinkite – bū siu Gegužės 9-osios parade)
Sapnininkas Citrina, regėta sapne, gali turėti ke
„Kokteilio“ pozicija
Sėdi žmogus ant suoliuko ir keikiasi. Prieina praeivis: – Ko, tamsta, taip keikiesi? – Sėsk, pasakysiu. Praeivis prisėda. – Nejaugi tie rupūžės negalėjo parašy ti, kad suolą nudažė!
1975 m. geg užės 9 d. Alytuje gimė džiazo ir folkloro atl ikėja Rasa Serra.
Ką šiąnakt sapnavote?
žaidžiantys vaikai laukia nesu laukia sugrįžtančių darbininkų.
Linksmieji tirščiai
Austėja, Beata, Edita, Grigalius, Mingailas.
1901 m. Melburne įvyko pirmasis Australijos par lamento posėdis. 1914 m. Amer ikos prez i dentas Wilsonas paskelbė šią dieną Motinos diena. 1945 m. Vokietija Berly ne pasirašė kapitul iaci jos aktą. 1960 m. JAV maisto ir vaistų administracija lei do prekiauti pirmosiomis kontracept inėm is pil iu lėmis, kurias 1955 metais sukūrė amerikietis gydy tojas Gregory Pincusas.
Šauksmas: „Draugystės“ parke
Pasak specialistų, per naktį mes iškvė puojame apie litrą vandens, tad rytą reik ia pradėti nuo stiklinės vandens, kad ger iau jį pasisavintume į vande nį reikėtų išspausti truputi citrinų sul čių ar įdėti mažą žiupsnelį natūralios druskos. Vandenį rekomenduojama gerti likus pusvaland žiui iki pusr yčių, taip dar bui paruošiamas viršk inimo traktas. Neretai pats mūsų kūnas siunčia sig nalą, kad metas atsigaivinti, tai trošku lys, gerkite visada, kai tik jį pajuntate. Prieš pradedant intensyviai sportuo ti irgi reikėtų išgerti vandens, kad bū tų iš ko susidaryti prakaitui. Taip pat pakankamas vandens vartojimas gali pagelbėti žmonėms, kurie skundžiasi vidurių užkietėjimu.
Vardai
gegužės 9-ąją
Rytas
+14
+26
+27
Gabumai: mažoji dailininkė P.Daugėlaitė santūriai priėmė parodos lankytojų pagyras.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Trečiadienį vakare Klaipėdos miesto savivaldybės viešo sios bibliotekos Meno skyriu je miestiečiams pristatyta aš tuonmetės klaipėdietės Patri cijos Daugėlaitės piešinių pa roda. Neabejotinai talentinga mergaitė yra jauniausia iš čia kada nors eksponuotų meno kūrinių autorių.
Pati S.Dacho pagrindinės mokyk los antrokė nesureikšmino pa rodos atidarymo. Ramaus būdo mergaitei kur kas maloniau pieš ti, nei rodyti savo darbus. Patr ic ijos mam a Margar i ta Šniutytė-Daugėlienė pasako jo, kad nuo pat mažens mergaitei nereikėjo lėlių. Mieliausias žaislas buvo pieštukai, o mėgstamiausias žaidimas – piešimas.
Nuo penkerių metų mergaitė lanko Klaipėdos jaunimo cent ro dailės studiją „Varsa“. Mo kytoja Loreta Laurinavičienė prieš metus pranešė, kad Pat ricija jau pasiekė tokį lygį, jog jos darbus galima eksponuoti parodoje. Praėjusių metų sausį moky toja nusiuntė mergaitės darbus į ES valstybių rengiamą konkursą, kurios tema „Galaktika“. Vėliau mergaitės mama sulaukė skam bučio iš Europos Komisijos infor macinio centro, jog dukros pieši nys pripažintas nugalėtoju. Tačiau konkurso organizatorei, tikslinusiai mergaitės anketinius duomenis, teliko tik apgailestau ti, kad Patricija buvo pernelyg jauna jame dalyvauti. „Dukra nė nesuprato, kad bu vo laimėjusi tokį rimtą konkur są, bet tik dėl griežtų reikalavi mų jos vietą užėmė kitas vaikas.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Jai nėra svarbu pasipuikuoti sa vo darbais. Kartais stebiuosi jos fantazija. O kai paklausiau, kaip jai į galvą ateina tokie vaizdiniai, ji pažiūrėjo į mane tokiu žvilgs niu, iš kurio supratau, kad jai šis klausimas visiškai nesuvo kiamas“, – pasakojo Patricijos mama. P.Daugėlaitė, nepaisant itin jauno amžiaus, lanko ne tik dai lės studiją, bet ir muzikos mokyk lą, kur mokosi groti smuiku. „Nežinau, ar tai bus jos pa šaukimas, bet dabar nebūna, kad Patricija nenorėtų piešti. Tai pats mėgstamiausias jos už siėmimas“, – atviravo mergai tės mama. J.Janonio gatvėje esančioje bibliotekoje eksponuojama ma žosios dailininkės 22 darbų paro da vadinasi „Apie viską“. Ją čia bus galima pamatyti iki gegužės pabaigos.
letą reikšm ių. Jei citr iną tik mat ysi – net rukus gausi malonią žinią. Sapne lupti citriną reiškia išvengti pavojaus. Išspaust i sult is reišk ia, jog gausi liūd ną žinią. Jei sapne valgai citr iną – esi išnaudojamas, o jei ją pjaustai – laukia didel i nuostol iai. Sapnuoti žiurkes reiškia netikėtus priešus, kur ie nor i padar yt i ką nors pikta. Jei sapne pagaunate žiurkę, va dinasi, nugalėsite priešus. Jei žiurkės užpuola, reik ia saugok is nepador ių moter ų. Ugnis sapne – didelės permainos šeimoje, net gim inėje, po kur ių teks daug ką pakeist i. Ugn is gal i reikšt i ir sunkiai įgyvendinamas svajones. Ug nis, prie kurios šildotės rankas, reiškia meilę be atsako. Jei sapnuojate, kad kurstote ugn į, nuolaid žiav imas jū sų nepažemins. Šis sapnas gal i būt i ir ženklas, kad pradėjo kenkt i besaik is išd idumas. Besilauk iančiai moter iai sapnuot i ugn į – bloga ateit is. Jei sap ne nudegėte – saugok itės keršto. Jei sapnuojate ugn į po kojom – didelė netekt is. Jeig u sapne kovojate su ug nimi ir neleidžiate jai įsiliepsnoti – ne ramus darbas. Sapnuot i didel į gaisrą jūreiviams – sėkmingas ir ramus plau kiojimas.