2013-05-14 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ANTRADIENIS, GEGUŽĖS 14, 2013

www.kl.lt

109 (19 712)

.;A?.162;6@ 424 B Âź@ !

11

RUBRIKA

sveikata

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

Mėgstamiausi pacientai – sve iki

Ūkio mi­nist­rės B.Vė­sai­tės spren­di­mai vėl ke­lia ťur­mu­lį.

Lietuva 5p.

Ar skur­dŞiau­sią ES na­rę Bul­ga­ri­ją iť­tiks po­li­ti­nis pa­ra­ly­Şius?

Pasaulis 9p.

Pa­va­sa­rio sau­lei dar rei­kė­tĹł tar­ti „ne“.

Senukams kai kuriose gydymo ÄŻstaigose nÄ—ra vietos.

ValdiĹĄkos uostamiesÄ?io polikli nikos guodĹžiasi, kad privaÄ?ios gydymo ÄŻstaigos kra tosi senjorĹł, o ĹĄios ginasi pacientĹł pagal amĹžiĹł neskirstanÄ?ios.

Sandra LukoĹĄiĹŤ

s.lukosiute@kl.lt

tÄ—

Jaunus keiÄ?ia

senjorai

ValdiĹĄkĹł polik lini ji gydytojai sulau kĹł vyriausiekia Ĺžius pacientĹł skun vyresnio amÄ?ios gydymo ÄŻstai dĹł, kad privagos atsisako juos priraĹĄyti.

Senjorai nesle pia jauÄ?iantys diskriminacijÄ… bĹŤtent dÄ—l sa vo amĹžiaus. Priva Ä?ios gydymo ÄŻstaigos neva kratosi vy tĹł, nes jĹł prieĹžiĹŤ resniĹł pacienra ir gydymas kainuoja gerokai dau giau nei darbingo amĹžiaus ĹžmoniĹł.

Kaip pastebi Klai kĹł sveikatos prie pÄ—dos jĹŤrininĹžiĹŤros centro vyriausiasis gydy tojas Viktoras Grigalauskas, per pa sta pas juos gydomi ruosius metus pacientai tampa vis vyresni.

Per dvejus metus tĹł 8 tĹŤkst. jaunĹł vietoj iĹĄbraukpacientĹł pradÄ— jo plĹŤsti senjorai.

Tad dabar daugiau nei pusÄ™ polikli nikoje prisiraĹĄiu siĹł pacientĹł sudaro bĹŤtent jie.

KlaipÄ—dos svei ka centro vyriausio tos prieĹžiĹŤros ji gydytoja Loreta VenckienÄ— taip pat patvir tino sulaukianti skun nio amĹžiaus pacien dĹł iĹĄ jaunestĹł, kurie negali priraĹĄyti savo tÄ—vĹł tose paÄ?io se privaÄ?iose gydy mo ÄŻstaigose, kur lankosi patys.

Ĺ iandien priedas Atbaido ilgos ei

Kaina 1,30 Lt

lÄ—s

SenamiesÄ?io svei katos prieĹžiĹŤros centro vyriausio ji gy Ĺ˝ilinskienÄ— paste dytoja Loreta bi, kad jaunesni pacientai, norÄ— dami iĹĄvengti il gĹł eiliĹł, perbÄ—ga ÄŻ privaÄ?ias gydymo ÄŻstai gas.

12

ď Ž Diskrimina

cija: ]_V cN Ă˜V\` Tf Qf Z\ Ă&#x;`aNV T\` X_N a\ `V cf _R` [V\ NZ

VNb` ]N PVR[ aĂş

UĹž par­duo­tÄ… bu­tÄ… – sko­los PrieĹĄ de­vy­nio­li­ka me­tĹł bu­tÄ… par­da­vu­ siam klai­pė­die­Ä?iui Pet­rui Nar­mon­tui lyg per­kō­nas iĹĄ gied­ ro dan­gaus tren­kÄ— Ĺži­nia, kad jis yra sko­ lin­gas uĹž ĹĄio bĹŤs­to ĹĄil­dy­mÄ… ir ki­tus ko­ mu­na­li­nius pa­tar­ na­vi­mus. Pa­si­ro­do, vy­ras vis dar yra bu­to sa­vi­nin­kas, nes pir­kė­jas ne­su­ sit­var­kÄ— do­ku­men­ tĹł. Ta­Ä?iau P.Nar­ mon­tas tur­tu dis­ po­nuo­ti ne­ga­li, nes tuo­met bō­tĹł ap­kal­ tin­tas su­kÄ?ia­vi­mu.

Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­tō­ras Ĺ ul­cas paaiť­ki­no, ko­dÄ—l mies­tie­Ä?iai van­giai da­ly­vau­ja vi­suo­ti­nė­je ap­klau­so­je.

Kas atgaus mokesÄ?iĹł permokÄ…?

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— TĹŤks­tan­Ä?iai klai­pė­die­Ä?iĹł yra ÄŻsi­ sko­li­nÄ™ vals­ty­bei, nes ne­su­mo­kė­jo gy­ven­to­jĹł pa­ja­mĹł mo­kes­Ä?io tiek, kiek pri­va­lė­jo. Tai paaiť­kė­jo iĹĄa­ na­li­za­vus uos­ta­mies­Ä?io gy­ven­to­ jĹł pa­teik­tas pa­ja­mĹł dek­la­ra­ci­jas.

v.spuryte@kl.lt

Pri­tei­sė mo­kė­ti teis­mas

4

„Klai­pė­die­Ä?iai tur­bĹŤt la­bai pa­si­ti­ki val­dĹžia.“

3p.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

P.Nar­mon­tas bu­tą par­da­vė ir pir­ kimo–pardavimo su­tar­tį no­ta­ras pa­tvir­ti­no dar 1994 m. bir­Şe­lio 15 d.

 @Uba aR_` a\PX• [b\ a_

„„Prob­le­mos: dėl ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to pirkimo–pardavimo san­do­rių kar­tais ky­la neį­ti­ki­mų ne­su­sip­ra­ti­mų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko mon­ta­Şas

Jas Vals­ty­bi­nei mo­kes­Ä?iĹł ins­pek­ci­ jai pri­va­lo­ma pa­teik­ti iki ge­gu­Şės 2 d. Tam tik­ras pa­rei­gas ei­nan­tiems as­me­nims pa­ja­mĹł dek­la­ra­ci­jas pa­ teik­ti pri­va­lo­ma, o ki­ti gy­ven­to­ jai jas pil­dÄ—, nes sie­kÄ— su­si­grą­Şin­ ti mo­kes­Ä?iĹł per­mo­kas.

Ta­Ä? iau pa­s i­se­k Ä— ne vi­s iems.

Paaiť­kė­jo, jog dau­gy­bÄ— klai­pė­ die­Ä?iĹł ne tik neat­gaus mo­kes­Ä?iĹł per­mo­kos, bet pa­tys yra sko­lin­gi vals­ty­bei.

Pre­l i­m i­n a­r iais duo­m e­n i­m is, apie 6,4 tĹŤkst. uos­ta­mies­Ä?io gy­ ven­to­jĹł dek­la­ra­vo, jog yra sko­lin­gi vals­ty­bei, nes per me­tus ne­su­mo­ kė­jo vi­sos pri­skai­Ä?iuo­tos gy­ven­ to­j Ĺł pa­ja­m Ĺł mo­kes­Ä? io su­mos.

SuŞinokite daugiau 16 psl.

3

2

antrADIENIS, GEGUŽĖS 14, 2013

miestas Mi­nės Klai­pė­dos kraš­to me­tus

Kel­tuo­se – pra­ty­bos

Uos­tas – ly­de­ris

Vy­riau­sy­bė va­kar pri­ta­rė Klai­pė­ dos kraš­to me­tų mi­nė­ji­mo prie­ mo­nių pla­nui. Ja­me nu­ma­ty­ti kul­tū­ri­niai ir pa­žin­ti­niai ren­gi­niai, lei­dy­bos pro­jek­tai, skir­ti Lie­tu­ vos ir Klai­pė­dos kraš­to su­si­jun­ gi­mo 90-ies me­tų su­kak­čiai pa­ mi­nė­ti. Šis įvy­kis tu­rė­jo ypa­tin­ gos reikš­mės Lie­tu­vai, nes su­da­ rė są­ly­gas tap­ti jū­ri­ne vals­ty­be.

Penk­ta­die­nį „Smil­ty­nės per­kė­la“ or­ga­ni­zuo­ja pra­ty­bas „Gel­bė­ji­ mo veiks­mai ekst­re­ma­lių­jų si­ tua­ci­jų me­tu kel­te“. Šių pra­ty­bų tiks­las pa­tik­rin­ti bend­ro­vės kel­tų ka­pi­to­nų ir įgu­los na­rių veiks­mų su­de­ri­na­mu­mą ekst­re­ma­lių­jų si­ tua­ci­jų me­tu ir ge­bė­ji­mą or­ga­ni­ zuo­ti pir­mi­nius gel­bė­ji­mo bei pa­ da­ri­nių ša­li­ni­mo dar­bus.

Dau­giau­sia kro­vi­nių Bal­ti­ jos vals­ty­bė­se šie­met pri­trau­ kė Klai­pė­dos uos­tas, ro­do pa­čių uos­tų skelb­ti kro­vos duo­me­nys.

Klai­pė­dos uos­te per ke­tu­ris mė­ ne­sius per­krau­ta 12,087 mln. t kro­vi­nių – 8,1 pro­c. dau­giau nei per­nai tuo pat lai­ku, o Bū­tin­gės ter­mi­na­le per­pil­ta 3,197 mln. t naf­tos (+ 18,1 pro­c.).

Dienos telegrafas Sa­vi­val­dy­bė. Šian­dien mies­to ro­tu­šė­ je 14 ir 15.30 val. po­sė­džiaus So­cia­li­nių rei­ka­lų bei Sa­vi­val­dy­bės tur­to ko­mi­te­ tų na­riai. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė­je 15.30 val. vyks Jū­ri­nės kul­tū­ros koor­di­na­ci­ nės ta­ry­bos po­sė­dis.

Pa­mink­las. Tre­čia­die­nį 10 val. Klai­pė­ do­je, I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­kos Sau­lės laik­ro­džio kie­me­ly­je, bus ati­deng­tas vie­nin­te­lis pa­sau­ly­je pa­mink­las kal­bai.

Ce­re­mo­ni­jo­je tu­rė­tų da­ly­vau­ti ir Lie­tu­ vos Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė.

Dvi­ra­čiai. Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai Du­by­ sos g. ir Tai­kos pr. san­kry­žo­je, au­to­mo­ bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­je, ket­vir­ta­die­ nį nuo 17 val. iki 19 val. vyk­dys dvi­ra­čių žy­mė­ji­mo ak­ci­ją. Spe­cia­lūs ir pli­ka aki­ mi ne­ma­to­mi už­ra­šai ar­ba iš­gra­vi­ruo­ ti ko­dai yra efek­ty­vi prie­mo­nė, už­ker­ tan­ti ke­lią dvi­ra­čių va­gys­tėms. Be to, to­ kios žy­mos pa­de­da su­ras­ti jau pa­vog­ tus daik­tus. No­rin­tie­ji pa­si­žy­mė­ti dvi­ ra­čius pri­va­lo tu­rė­ti as­mens ta­pa­ty­bę pa­tvir­ti­nan­tį do­ku­men­tą bei dvi­ra­čio do­ku­men­tus.

Sa­va­no­riai. Spor­to sa­va­no­rių są­jun­ ga ieš­ko sa­va­no­rių, no­rin­čių pri­si­dė­ ti prie 2013 m. pa­sau­lio mer­gi­nų jau­ni­ mo (iki 19 me­tų) čem­pio­na­to or­ga­ni­za­ vi­mo. Tur­ny­ras lie­pos 18–28 die­no­mis vyks Klai­pė­do­je ir Pa­ne­vė­žy­je. Iš vi­so bus at­rink­ta 90 sa­va­no­rių, ku­rie dirbs krep­ši­nio are­nų prie­žiū­ros, sa­lės va­ly­ mo, ko­man­dų de­le­ga­ci­jų, ži­niask­lai­dos ap­tar­na­vi­mo ir ki­to­se sri­ty­se. Sa­va­no­ rių at­ran­ka baig­sis bir­že­lio 3 d., o lie­pos 16 d. vyks mo­ky­mai.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­gist­ra­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 15 klai­pė­die­ čių mir­tys. Mi­rė Ele­na Goš­tau­tie­nė (g.

1918 m.), Juo­zas Iva­naus­kas (g. 1928 m.), Al­bi­na Gri­tė­nie­nė (g. 1929 m.), Juo­zas Va­lan­ti­nas (g. 1932 m.), Ro­mual­das Le­ cha­vi­čius (g. 1935 m.), Ni­ko­laj Se­lez­niov (g. 1936 m.), Ka­zi­mie­ras Ana­to­li­jus And­ rie­kus (g. 1936 m.), Ri­čar­das Ša­kė­nas (g.

1942 m.), Sta­sė Ur­nie­žie­nė (g. 1942 m.), Alek­sej Ku­di­nov (g. 1947 m.), Vik­tor Ša­ rov (g. 1949 m.), Ol­ga Iva­no­va (g. 1951 m.), Sta­nis­la­va Ga­la­vac­kie­nė (g. 1955 m.), Al­ gis Bur­nec­kis (g. 1961 m.), Aud­rius Ka­vo­ liū­nas (g. 1975 m.).

Gim­na­zi­jas štur­muo­ja pre­ten­den­tai Vy­tau­to Di­džio­jo ir „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­ jose tiems, ku­rie pa­ gei­dau­ja jo­se mo­ky­ tis, šie­met bus at­lie­ ka­mas ži­nių pa­tik­ri­ ni­mas. Tes­tų pri­rei­ kė, nes pre­ten­den­ tų šie­met – du į vie­ ną vie­tą.

kla­sė­je. Aka­de­mi­nė­se kla­sė­se pa­ gei­dau­ja mo­ky­tis apie 70 moks­ lei­vių. „Aka­de­mi­nių kla­sių bus tik dvi, o te­ri­to­ri­nės nu­ma­ty­tos trys kla­ sės, bet jei moks­lei­vių bus dau­giau, kla­sių su­for­muo­si­me tiek, kiek rei­ kės. Vi­si mū­sų ra­jo­ne gy­ve­nan­tys vai­kai, ku­rie pa­gei­daus, ga­lės mo­ ky­tis mū­sų gim­na­zi­jo­je“, – tvir­ti­ no S.Rui­ba.

Tes­tą lai­ky­ti ir pre­ ten­duo­ti į aka­de­mi­ nes kla­ses ga­lės tik tie, ku­rių vi­dur­kis bus ne ma­žes­nis nei 8 ba­lai.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Išei­tis – žinių patikrinimas

Klai­pė­dos Švie­ti­mo sky­riaus ve­ dė­jos Lai­mos Priž­gin­tie­nės tei­gi­ mu, tai – ne sto­ja­mie­ji eg­za­mi­nai į pres­ti­ži­nes mies­to gim­na­zi­jas, o tes­tas. Esą jei bus daug pre­ten­den­ tų, bus ver­ti­na­mas ir moks­lo bai­gi­ mo vi­dur­kis. „At­ran­kos pri­rei­kė, nes at­si­ra­do dau­giau no­rin­čių­jų, nei yra vie­ tų į Vy­tau­to Di­džio­jo ir „Ąžuo­ly­ no“ gim­na­zi­jas“, – tei­gė L.Priž­ gin­tie­nė.

Jei yra dau­giau no­rin­čių­jų, nei mo­kyk­los ga­li priim­ti, mo­ky­mo įstai­gos ga­li reng­ti at­ran­ką.

To­kia tes­tų pra­kti­ka ar at­ski­ rų da­ly­kų ži­nių pa­tik­ri­ni­mai, prii­ mant moks­lei­vius, kai ku­rio­se Klai­pė­dos mo­kyk­lo­se bu­vo tai­ko­ mi ir anks­čiau.

Gre­ta gy­ve­nan­tie­ji – be tes­to

Klai­pė­dos bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­ kyk­lo­se šiuo me­tu mo­ko­si 19 432 moks­lei­viai. Mies­te yra 10 gim­na­ zi­jų. At­ran­ka į pir­mą­sias kla­ses bus

At­rinks tik ge­riau­sius

At­ran­ka: Vy­tau­to Di­džio­jo ir „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jo­se mo­ky­tis pa­gei­

dau­ja du kar­tus dau­giau moks­lei­vių, nei ga­li priim­ti šios mo­kyk­los.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

tai­ko­ma tik dvie­jo­se – Vy­tau­to Di­ džio­jo ir „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jo­se.

Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­jo­je lei­ džia­ma su­komp­lek­tuo­ti dvi aka­de­ mi­nes kla­ses ir tris iš mik­ro­ra­jo­no vai­kų, ku­rie bus prii­ma­mi pa­gal gy­ve­na­mą­ją vie­tą. Kla­sė­se mo­ky­ sis po 30 vai­kų.

Iš mik­ro­ra­jo­no moks­lei­viai į Vy­ tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­ją bus prii­

Ke­ba­bi­nės vie­to­je – mo­der­nus sta­ti­nys As­ta Dy­ko­vie­nė J.Ja­no­nio ir Her­kaus Man­to gat­ vių kam­pe tu­rė­tų at­si­ras­ti nau­jas pa­sta­tas. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė­je pra­dė­tas ju­din­ti šios te­ri­to­ri­jos de­ ta­lu­sis pla­nas.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ol­ga Iva­no­va, Ako­li­na Jar­ma­ko­va, Juo­ zas Va­lan­ti­nas, Ka­zi­mie­ras Ana­to­li­jus And­rie­kus, Ro­mual­das Le­cha­vi­čius.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­ma Sta­nis­la­va Ga­la­vac­kie­nė.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 5 mo­te­rys. Gi­mė 5 ber­niu­kai.

Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė apie 70 iš­kvie­ ti­mų. Klai­pė­die­čiai skun­dė­si krau­jo­ta­ kos su­tri­ki­mais, gal­vos ir pil­vo skaus­ mais.

ma­mi be tes­tų, ži­nių pa­tik­ri­ni­mas bus tai­ko­mas tik tiems, ku­rie ke­ti­ na mo­ky­tis aka­de­mi­nė­se kla­sė­se. „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jo­je leis­ta komp­lek­tuo­ti 4 pir­mą­sias gim­na­ zi­jos kla­ses. Vi­sos jos – aka­de­mi­ nės. Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­jos di­rek­to­riaus Sta­sio Rui­bos tei­gi­ mu, mo­kyk­la ga­vo per 300 pra­šy­ mų mo­ky­tis gim­na­zi­jos pir­mo­jo­je

Ži­nių pa­tik­ri­ni­mas sto­jan­tiems į Vy­tau­to Di­džio­jo ir „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jų aka­de­mi­nes kla­ses vyks vie­nu me­tu – bir­že­lio 11 d. 9 val. ry­to.

Tes­tą lai­ky­ti ir pre­ten­duo­ti į aka­de­mi­nes kla­ses ga­lės tik tie, ku­rių vi­dur­kis bus ne ma­žes­nis nei 8 ba­lai. „Aka­de­mi­nės kla­sės bus orien­ tuo­tos į aukš­tes­nį lyg­me­nį. Dar­bas su tais moks­lei­viais bus ge­ro­kai in­ ten­sy­ves­nis“, – tei­gė S.Rui­ba.

No­rin­čių­jų mo­ky­tis šio­se dvie­ jo­se mies­to gim­na­zi­jo­se esą vi­sa­ da bu­vo daug. „Yra per 200 pra­šy­mų, o į pir­ mą­sias gim­na­zi­jos kla­ses priim­si­ me tik 120 moks­lei­vių. No­rin­čių­ jų mo­ky­tis mū­sų mo­kyk­lo­je vi­sa­da bu­vo dau­giau, nei ga­li­me priim­ ti. 10 me­tų di­rek­to­riau­ju, 10 me­tų taip ir bu­vo“, – pa­ste­bė­jo“Ąžuo­ ly­no“ gim­na­zi­jos di­rek­to­rė Vi­li­ja Priž­gin­tie­nė.

Užs­ta­tys: J.Ja­no­nio ir Her­kaus Man­to gat­vių kam­pe pla­nuo­ja­ma pa­

sta­ty­ti tri­jų aukš­tų ko­mer­ci­nės pa­skir­ties pa­sta­tą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

De­ta­lia­ja­me pla­ne nu­ma­ty­tas už­ sta­ty­mas, ten tu­rė­tų iš­kil­ti tri­jų aukš­tų ko­mer­ci­nės pa­skir­ties pa­ sta­tas. Esą šis pla­nas pa­reng­tas dar prieš 10 me­tų. Že­mės skly­pas su­ for­muo­tas be­veik iki ša­li­gat­vio.

Vi­s a te­r i­to­r i­ja iš­n uo­m o­ta 99 me­tams pa­s ta­t ų sa­v i­n in­kams, po ko­l o­n o­m is pa­l ik­ta vals­ty­b i­ nė že­mė.

„Ta­čiau ten daug sa­vi­nin­kų, ir kol vie­nas iš jų vis­ko ne­su­pirks, sta­ty­ bos grei­čiau­siai ne­pra­si­dės“, – įsi­ ti­ki­nęs Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ur­ ba­nis­ti­nės plėt­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Kas­ty­tis Ma­ci­jaus­kas. Ša­lia ko­lo­nų, J.Ja­no­nio ir Her­ kaus Man­to gat­vių kam­pe, yra iš­ li­kęs se­nas pa­sta­tas, ku­ris pri­klau­ sė Lie­po­jos var­tų komp­lek­sui. Tai bu­vo šiau­ri­nis įva­žia­vi­mas į Klai­ pė­dą. Ta­čiau sa­vo funk­ci­jų jis ne­ beat­li­ko nuo XIX a. sep­tin­to­jo de­ šimt­me­čio.

Pro pat ko­lo­nas te­kė­jo Žve­jo­nės upė, ku­ri da­bar įleis­ta po že­me, to­ dėl šis plo­tas ir ne­bu­vo už­sta­ty­tas anks­čiau.

3

antrADIENIS, GEGUŽĖS 14, 2013

miestas

Žmonės ig­no­ruo­ja ap­klau­są Pir­mo­ji vi­suo­ti­nė uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jų ap­klau­sa, pra­si­dė­ju­ si ge­gu­žės 2 d., kol kas la­bai van­gi. Per 10 die­nų bal­sa­vo ma­žiau nei 800 klai­pė­die­čių. Apk­lau­sa bus lai­ko­ma įvy­ku­sia, jei jo­je sa­vo nuo­mo­nę pa­reikš bent 20 tūkst. žmo­nių.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Kant­ry­bė: Mo­kes­čių ins­pek­ci­jo­je vis dar lau­kia­mi gy­ven­to­jai, ku­rie pri­

va­lė­jo dek­la­ruo­ti pa­ja­mas, bet iki šiol nė­ra to pa­da­rę. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Kas atgaus mokesčių permoką?

Bend­ra jų sko­la sie­kia 1 per 7,7 mln. li­tų. Vi­ du­ti­niš­kai kiek­vie­nas klai­pė­die­

tis, ku­ris dek­la­ra­vo, jog yra sko­lin­ gas vals­ty­bei, jai tu­ri grą­žin­ti po 1,2 tūkst. li­tų.

Vals­ty­b ei sko­l in­g i gy­ven­to­ jai tu­rė­jo at­si­skai­ty­ti iki ge­gu­žės 2 d. Už kiek­vie­ną pra­dels­tą die­ ną sko­li­nin­kams yra skai­čiuo­ja­ mi dels­pi­ni­giai – 0,03 pro­c. sko­ los su­mos.

Pa­ja­mas iš vi­so dek­la­ra­vo per 45 tūkst. klai­pė­die­čių. 35,5 tūkst. iš jų bus grą­žin­tos gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio per­mo­kos, ku­rių pre­ li­mi­na­ri bend­ra su­ma sie­kia 15,2 mln. li­tų.

Klai­pė­die­čiams, tei­sin­gai elekt­ ro­ni­niu bū­du pa­tei­ku­siems pa­ja­mų mo­kes­čio dek­la­ra­ci­jas, jau grą­žin­ ta apie 7,7 mln. li­tų. Pa­pil­nė­ju­sias są­skai­tas tu­rė­jo pa­ste­bė­ti apie 18,4 tūkst. žmo­nių.

Klai­pė­dos ap­skri­ties vals­ty­bi­ nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos tu­ri­ mais nau­jau­s iais duo­m e­n i­m is, apie 18 pro­c. uos­ta­mies­čio gy­ ven­to­jų, ku­rie vyk­dė in­di­vi­dua­ lią veik­lą įsi­gi­ję vers­lo liu­di­ji­mus ar pa­žy­mas ir pri­va­lė­jo dek­la­ruo­ ti pa­ja­mas, dar nė­ra to pa­da­rę.

Tiems, ku­rie pri­va­lė­jo dek­la­ruo­ti

Gy­ven­to­jams su­teik­ta ga­li­my­bė sa­ vo nuo­mo­nę pa­reikš­ti še­šiais klau­ si­mais. Val­di­nin­kų įsi­ti­ki­ni­mu, vi­si jie yra ak­tua­lūs.

Apk­lau­sa bus lai­ko­ma įvy­ku­ sia, jei jo­je sa­vo nuo­mo­nę pa­reikš dau­giau nei 15 pro­c. bal­so tei­sę tu­ rin­čių klai­pė­die­čių, tai yra bent 20 tūkst. žmo­nių. Klai­pė­do­je bal­sa­vi­ mo tei­sę tu­ri dau­giau nei 140 tūkst. mies­tie­čių. Ta­čiau ge­gu­žės 13 d. elekt­ro­ni­niu bū­du bu­vo pa­bal­sa­vę tik 287 klai­pė­die­čiai, po­pie­ri­nė­se an­ke­to­se sa­vo nuo­mo­nę pa­reiš­kė 509 žmo­nės.

„Sun­ku su­pras­ti prie­žas­tis, ko­dėl jie nea­tei­na ir ne­bal­suo­ja. Klai­pė­ die­čiai tur­būt la­bai pa­si­ti­ki val­džia.

Juk ašt­rios dis­ku­si­jos vyks­ta dėl Da­

Ini­cia­ty­vą su­reng­ ti ap­klau­są pa­reiš­kė aš­tuo­ni mies­to ta­ry­ bos na­riai. nės upės pa­va­di­ni­mo, ta­čiau žmo­nės ofi­cia­liai ne­pa­reiš­kia sa­vo nuo­mo­ nės“, – tei­gė Klai­pė­dos me­ro pa­va­ duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas. Ini­cia­ty­vą su­reng­ti ap­klau­są pa­reiš­kė aš­tuo­

ni mies­to ta­ry­bos na­riai. Apk­lau­ sa vyks iki ge­gu­žės 24 d. „Bent jau bū­si­me iš­ban­dę tech­no­lo­gi­nes ga­li­ my­bes. Pa­si­ro­do, gy­ven­to­jus ga­li­ma ap­klaus­ti ir be pi­ni­gų“, – nors to­kiu re­zul­ta­tu pa­si­džiau­gė A.Šul­cas.

Klai­pė­die­čiai iš­sa­ky­ti sa­vo nuo­ mo­nę svar­biais mies­to gy­ve­ni­mo klau­si­mais ga­li tie­sio­giai pri­si­jun­ gę prie sa­vo elekt­ro­ni­nės ban­ki­nin­ kys­tės sis­te­mos ir įė­ję į sa­vi­val­dy­bės pus­la­pį www.klai­pe­da.lt/apklausa.

Apk­lau­so­je da­ly­vau­ti klai­pė­die­ čiai ga­li Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­ bės vie­šo­sios bib­lio­te­kos sky­riuo­se, taip pat sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ ci­jo­je (Lie­pų g. 11), In­for­ma­vi­mo ir e.pa­slau­gų sky­riu­je, 116 ka­bi­ne­te.

Skai­čiai ir fak­tai Klai­pė­die­čiai pa­tei­kė dek­la­ra­ci­jų už mo­kes­ti­nius me­tus: 2011 m. – 62 400, iš jų 58 357 elekt­

ro­ni­niu bū­du; 2010 m. – 66 423, iš jų 60 429 elekt­

ro­ni­niu bū­du; 2009 m. – 77 429, iš jų 69 821 elekt­

ro­ni­niu bū­du.

Klai­pė­die­čiams grą­žin­ta gy­ven­to­ jų pa­ja­mų mo­kes­čio per­mo­kų: Ne­do­mi­na: pir­mą­kart su­reng­to­je vi­suo­ti­nė­je ap­klau­so­je, kurioje teiraujamasi ir apie Danės upės pavadini­ 2011 m. – 15 mln. 510 tūkst. Lt; 2010 m. – 15 mln. 544 tūkst. Lt; 2009 m. – 18 mln. 297 tūkst. Lt;

pa­ja­mas, ta­čiau to­kią prie­vo­lę ig­ no­ruo­ja, gre­sia bau­da nuo 200 iki 500 li­tų. Jei nu­si­žen­gu­sy­sis su­tin­ ka tai­ky­tis su vals­ty­be ir nuo­bau­ dą su­mo­kė­ti per 10 die­nų, jam teks pa­klo­ti pu­sę mi­ni­ma­lios bau­dos – 100 li­tų.

mą, kol kas sa­vo nuo­mo­nę pa­reiš­kė 0,25 pro­c. bal­so tei­sę tu­rin­čių klai­pė­die­čių.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

4

antradienis, gegužės 14, 2013

miestas

Už par­duo­tą bu­tą – sko­los 1

Tuo me­tu ga­lio­ju­sia­me Ci­vi­li­nia­me ko­dek­se bu­ vo nu­ma­ty­ta, kad pirkimo–par­ davimo su­tar­tis per tris mė­ne­sius nuo jos su­da­ry­mo die­nos tu­ri bū­ti re­gist­ruo­ta Re­gist­rų cent­re. Prie­ šin­gu at­ve­ju su­tar­tis lai­ko­ma ne­ ga­lio­jan­čia. „Bu­tą par­da­viau, su­tar­tį pa­si­ra­ šiau, pi­ni­gus ga­vau ir gy­ve­nau sau ra­miai. Kol vie­ną die­ną pa­ste­bė­jau, kad iš ma­no ban­ko są­skai­tos ant­ sto­liai iš­skai­čia­vo 419 li­tų. Pra­dė­jau aiš­kin­tis ir su­ži­no­jau, jog pi­ni­gus ant­sto­liai nu­skai­čia­vo, nes esu sko­ lin­gas už kai ku­riuos par­duo­to bu­to ko­mu­na­li­nius mo­kes­čius ir juos su­ mo­kė­ti ra­šy­ti­nio pro­ce­so tvar­ka jau pri­tei­sė teis­mas“, – apie ne­ma­lo­nią pa­tir­tį pa­sa­ko­jo P.Nar­mon­tas.

Ga­liau­siai jis iš­siaiš­ki­no, kad bu­ to pir­kė­jas Re­gist­rų cent­re per tris mė­ne­sius neį­re­gist­ra­vo pirkimo– pardavimo su­tar­ties, to­dėl ji esą yra ne­ga­lio­jan­ti ir for­ma­liai būs­to sa­vi­nin­kas te­bė­ra P.Nar­mon­tas.

Krei­pė­si į pro­ku­ra­tū­rą

Iš­siaiš­ki­nęs, jog vis dar yra bu­ to sa­vi­nin­kas, P.Nar­mon­tas ėmė­ si veiks­mų, kad pir­kė­jas bū­tų iš­kel­ din­tas ir ne­bep­ri­da­ry­tų sko­lų. „Krei­piau­si į sa­vi­val­dy­bę, į po­ li­ci­ją dėl jo iš­kel­di­ni­mo. Atė­jo įga­lio­ti­nis, da­bar­ti­nis rea­lus bu­ to sa­vi­nin­kas pa­mo­ja­vo pirkimo– pardavimo su­tar­ti­mi ir įga­lio­ti­nis išė­jo, nes nie­ko ne­ga­li pa­da­ry­ti. Si­

Ai­das Pet­ro­šius

Re­g ist­r ų cent­ro at­sto­vas spau­dai

L

ie­tu­vo­je gin­čus dėl tur­t i­nių san­ty­kių spren­džia teis­mai, jei žmo­nės ne­ga­l i pa­tys su­ si­tar­ti. Jei tuo me­tu, kai bu­vo pirk­tas bu­tas, ga­lio­jo pri­va­lo­mas pirki­ mo–pardavimo su­tar­ties re­gist­ra­vi­mo ter­mi­nas ir jis bu­vo pra­leis­tas, pir­kė­jas tu­ri kreip­tis į teis­mą, kad tas ter­mi­nas bū­tų at­kur­tas. Jei pirkimo–pardavimo su­tar­ties neį­re­gist­ra­vi­mas ke­lia ne­pa­ to­gu­mų bu­tą par­da­vu­siam as­me­niui, į teis­mą ga­li kreip­tis jis. Šiuo me­tu Ci­vi­ li­nis ko­dek­sas ne­be­nu­ma­to prie­vo­lės per tam tik­rą ter­mi­ną Re­gist­rų cent­re įre­gist­ruo­ti tur­to pirkimo–pardavimo su­tar­ties, o tai taip pat ke­lia daug ne­su­ sip­ra­ti­mų.

Re­gi­na Ba­ra­naus­kie­nė Ad­vo­ka­tė

M

Bi­jo­jo, kad atims?

Anot pa­šne­ko­vo, prie­žas­tis, ko­dėl pir­kė­jas tin­ka­mai neį­re­gist­ra­vo įsi­ gy­to tur­to – ne­no­ras jį pra­ras­ti. „Kiek ži­nau, pir­kė­jas bu­tui pirk­ ti iš dar vie­no žmo­gaus pa­si­sko­li­no 2,5 tūkst. do­le­rių ir pa­sa­kė, kad už­ sta­tys bu­tą, kai jį nu­si­pirks. Ta­čiau jis spe­cia­liai ir neį­re­gist­ra­vo bu­ to pirkimo–pardavimo su­tar­ties, kad ji neį­si­ga­lio­tų, žmo­gus ne­tap­ tų tei­sė­tu būs­to sa­vi­nin­ku ir jis ne­ bū­tų atim­tas už sko­las“, – aiš­ki­no P.Nar­mon­tas.

Ta­čiau, jo žo­džiais, to­kios pe­ri­ pe­ti­jos jam neį­do­mios. Blo­giau­ sia tai, kad dėl to, jog pir­kė­jas iki ga­lo ne­su­sit­var­kė vi­sų do­ku­men­ tų, ken­čia P.Nar­mon­tas, ku­ris yra nie­kuo dė­tas. „Teis­mas man jau yra pri­tei­sęs mo­kė­ti, ir ant­sto­liai nu­skai­čia­vo 419 li­tų. Da­bar vyks­ta teis­mi­niai gin­čai dėl 600 li­tų sko­los, ir ži­nau, kad ma­ne dar pa­sieks ir 3 tūkst. li­tų sko­la už šil­dy­mą. Iš pra­džių bu­vo tik ne­ma­lo­nu, o da­bar jau tra­ge­di­ ja“, – pa­ti­ria­mus nuo­sto­lius skai­ čia­vo pa­šne­ko­vas.

Komentarai

Pa­ta­ri­mas: vi­sus tur­ti­nius ne­su­ta­ri­mus Lie­tu­vo­je spren­džia teis­mai, to­dėl į juos rei­kia kreip­tis ir dėl pirki-

mo–pardavimo san­do­rių re­gist­ra­vi­mo.

tua­ci­ja to­kia, kad esu bu­to sa­vi­nin­ kas, to­dėl tu­riu mo­kė­ti sko­las, bet su tuo tur­tu nie­ko da­ry­ti ne­ga­liu, nes esu jį par­da­vęs. To­dėl jei dar kar­tą mė­gin­čiau par­duo­ti, bū­čiau ap­kal­tin­tas ir su­kčia­vi­mu, ir sve­

Pet­ras Nar­mon­tas:

Si­tua­ci­ja ab­sur­diš­ka iki aša­rų. Esu bu­to sa­ vi­nin­kas, bet nie­ko su juo da­ry­ti ne­ga­liu.

Aš nie­kam ne­su sko­ lin­gas, o tu­riu už kaž­ ką ne­šti kry­žių.

ti­mo tur­to pa­si­sa­vi­ni­mu“, – dės­ tė P.Nar­mon­tas.

Tai žmo­gus iš­gir­do iš ad­vo­ka­to, ku­rį pa­si­sam­dė, kad pa­dė­tų teis­ me įro­dy­ti, jog yra nie­kam ne­sko­ lin­gas.

Tie­sos P.Nar­mon­tas ieš­ko­jo ir pro­ku­ra­tū­ro­je. Klai­pė­die­tis įsi­ti­ ki­nęs, kad bu­to par­da­vė­jas, ku­ ris spe­cia­liai neį­re­gist­ruo­ja įsi­gy­ to tur­to, gud­rau­ja.

Ta­čiau pro­ku­ro­rai at­sa­kė, kad iki­teis­mi­nio ty­ri­mo ne­pra­dės, nes nė­ra nu­si­kals­ta­mos vei­kos po­žy­mių.

Vi­si at­sa­ky­mai – teis­me

Klai­pė­dos apy­lin­kės pro­ku­ro­rė Jur­ gi­ta Rum­bi­nai­tė, ku­ri ty­rė P.Nar­ mon­to skun­dą, tei­gė, jog iki­teis­ mi­nis ty­ri­mas ne­bu­vo pra­dė­tas, nes šią pro­ble­mą rei­kia spręs­ti ci­ vi­li­nė­mis, o ne bau­džia­mo­sio­mis prie­mo­nė­mis. „Ne­bu­vo jo­kio do­ku­men­tų klas­ to­ji­mo, ki­tų nu­si­kals­ta­mų vei­kų, o bu­to pir­kė­jas tie­siog lai­ku neį­re­ gist­ra­vo pirkimo–pardavimo su­ tar­ties, kaip bu­vo nu­ma­ty­ta prieš 14 me­tų ga­lio­ju­sia­me Ci­vi­li­nia­me ko­dek­se. Es­mė ta, jog bu­to par­da­ vė­jas teis­me by­lo­se dėl sko­lų pri­ tei­si­mo da­bar yra at­sa­ko­vas. Jis tu­ri la­bai daug tei­sių – ga­li teik­ti paaiš­ ki­ni­mus, pa­pil­do­mus įro­dy­mus, jog bu­tą yra par­da­vęs ir ja­me ne­gy­ve­ na. Jis ga­li pa­teik­ti net prie­šieš­ki­nį, jog pa­ts pa­ty­rė nuo­sto­lių“, – re­ko­ men­da­vo pro­ku­ro­rė.

Pak­laus­ta, kaip ap­si­sau­go­ti, jog ir atei­ty­je P.Nar­mon­tui ne­rei­kė­tų min­ti teis­mų slenks­čio dėl sve­ti­mų sko­lų, J.Rum­bi­nai­tė tei­gė, jog ir į šį klau­si­mą tu­ri at­sa­ky­ti teis­mas.

Ro­ko Me­do­nio nuo­tr.

„Nei pro­ku­ro­rai, nei po­li­ci­ja ne­ ga­li atei­ti pas žmo­gų ir liep­ti jam tin­ka­mai įre­gist­ruo­ti sa­vo nuo­sa­ vy­bę. Gin­da­mas sa­vo tei­ses, P.Nar­ mon­tas pa­ts šį klau­si­mą tu­rė­tų iš­ kel­ti teis­me“, – tei­gė pro­ku­ro­rė.

Neį­re­gist­ra­vo 19 me­tų

„Si­tua­ci­ja ab­sur­diš­ka iki aša­rų.

Esu bu­to sa­vi­nin­kas, bet nie­ko su juo da­ry­ti ne­ga­liu. Aš nie­kam ne­ su sko­lin­gas, o tu­riu už kaž­ką ne­šti kry­žių“, – guo­dė­si P.Nar­mon­tas.

Jis jau iš­siaiš­ki­no, kad pro­ble­ ma bū­tų iš­spręs­ta, jei bu­to pir­ kė­jas kreip­tų­si į teis­mą ir pra­šy­tų at­kur­ti ter­mi­ną įre­gist­ruo­ti ne­kil­ no­ja­mo­jo tur­to pirkimo–pardavi­ mo su­tar­tį. „Ta­čiau bė­da ta, kad pir­kė­jas to da­ry­ti ne­no­ri. Jis tie­siog ne­ga­li pa­ grįs­ti, ko­dėl 19 me­tų neį­re­gist­ra­vo pirkimo–pardavimo su­tar­ties. Rei­ kia la­bai ge­ro ad­vo­ka­to, kad ter­mi­ nas įre­gist­ruo­ti su­tar­tį bū­tų at­kur­ tas. Ma­no ži­nio­mis, to­kios ad­vo­ka­to pa­slau­gos ga­li kai­nuo­ti apie 2 tūkst. li­tų, o žmo­ge­lis to­kių pi­ni­gų ne­tu­ ri“, – tei­gė pa­šne­ko­vas.

Bu­to pir­kė­jas Il­de­fo­nas Joc­kus, pa­klaus­tas, ko­dėl tiek me­tų neį­re­ gist­ra­vo pirkimo–pardavimo su­ tar­ties, aiš­kaus at­sa­ky­mo ne­su­

a­nau, kad P.Nar­mon­tas tu­rė­tų kreip­tis į teis­mą, jog šis įpa­rei­go­tų pir­kė­ ją tin­ka­mai įre­g ist­ruo­t i įsi­gy­tą tur­tą. Aiš­ku, pir­miau­sia rei­kė­tų įro­dy­ti ju­ri­di­n į fak­tą, kad bu­tas bu­vo par­duo­tas, kad ja­me pir­kė­jas gy­ve­na.

Aki­vaiz­du, kad jei žmo­gus neį­si­re­gist­ ra­vo tur­to ir ne­mo­ka bu­to mo­kes­čių, jis tie­siog pik­ty­biš­kai nau­do­ja­si si­tua­ ci­ja. To­dėl tik­rai rei­k ia im­t is prie­mo­ nių, kad teis­mas su­draus­min­tų pir­kė­ją.

Jei jis bū­tų įpa­rei­go­tas įre­gist­ruo­ti įsi­ gy­tą tur­tą, tuo­met nuo P.Nar­mon­to nu­ kris­tų pa­rei­gos pa­deng­ti įsi­sko­li­ni­mus naš­ta. Aiš­ku, da­bar kal­bu eksp­rom­tu, šiaip rei­kė­tų įsi­gi­lin­ti į teis­mų pra­kti­ką.

Esu teis­me at­sto­va­vu­si žmo­gui, ku­ris bu­vo pra­lei­dęs ter­mi­ną įsi­gy­tam tur­ tui įre­gist­ruo­ti. Žmo­gus bu­vo nu­si­pir­ kęs ga­ra­žą ir pirkimo–pardavimo su­ tar­ties per tris mė­ne­sius neį­re­gist­ra­vo Re­gist­rų cent­re. Po to tą ga­ra­žą no­rė­ta iš jo atim­ti, bet teis­me pa­vy­ko įro­dy­ti, kad žmo­gus są­ži­nin­gai įsi­gi­jo ne­kil­no­ ja­mą­jį tur­tą, tik dėl neiš­ma­ny­mo pra­ lei­do nu­sta­ty­tą ter­mi­ną jį įre­g ist­ruo­ ti Re­g ist­r ų cent­re. To­dėl ma­nau, kad ir šiuo at­ve­ju ki­to ke­lio nė­ra – tik teis­ mas. Į jį P.Nar­mon­tas tu­rė­tų kreip­tis ci­ vi­li­ne tvar­ka, kad teis­mas iš­spręs­tų šį konf­lik­tą. Ki­tos ins­ti­tu­ci­jos pa­dė­ti ne­ ga­li, nes čia nu­si­kal­ti­mo nė­ra, o yra tik tur­ti­niai ci­vi­li­niai san­ty­kiai.

ge­bė­jo pa­teik­ti, tik tvir­ti­no, kad pa­sta­ruo­ju me­tu P.Nar­mon­tas ne­su­tin­ka, kad tai bū­tų pa­da­ry­ta.

Pa­ti­ki­nus, kad bu­to par­da­vė­jo nuo­mo­nė teis­mui tik­rai bū­tų neį­ do­mi, nes yra do­ku­men­tas – pir­ kimo–pardavimo su­tar­tis, I.Joc­kus pa­ža­dė­jo, kad vi­sus do­ku­men­tus, jei tik įma­no­ma, su­si­tvar­kys. „Taip, sko­lų už tą bu­tą tik­rai yra, bet tik­rai ne tūks­tan­čiai li­tų“, – pri­dū­rė I.Joc­kus.

Bir­žos til­tas kve­pia da­žais As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Pra­dė­tas kos­me­ti­nis Bir­žos til­to tu­ rėk­lų re­mon­tas, mat juos ap­ga­di­no jau­na­ve­džiai, pri­ka­bi­nę am­ži­ną mei­lę sim­bo­li­zuo­jan­čių spy­nų.

Vi­sos spy­nos nuo Bir­žos til­to tu­ rėk­lų bu­vo pa­ša­lin­tos dau­giau nei prieš pus­me­tį, kai rei­kė­jo pa­kel­ ti til­tą, iš­pluk­dant į re­mon­to do­ką bur­lai­vį „Me­ri­dia­nas“.

Ta­da til­tą pri­žiū­rin­čios įmo­nės dar­buo­to­jai su­rin­ko pen­kis ki­bi­ rus spy­nų. „Til­tas nė­ra la­bai su­rū­di­jęs, bet jį at­nau­jin­ti rei­kia. Tu­ri­me įsi­pa­ rei­go­ji­mų jį ap­tvar­ky­ti. Ne­ma­žai til­tą ap­ga­di­no ves­tu­vi­nin­kai, ka­ bi­nan­tys spy­nas. Ge­rai bent tai, kad pa­sta­ruo­ju me­tu spy­nų ka­bi­ na­ma vis ma­žiau“, – pa­si­džiau­gė bend­ro­vės „Via­du­kas“ Klai­pė­dos sky­riaus vir­ši­nin­kas Ar­vy­das Bie­ se­vi­čius.

Bir­žos til­tas pa­sku­ti­nį kar­tą da­ žy­tas, kai prieš 6 me­tus bu­vo at­lie­ ka­ma jo re­konst­ruk­ci­ja.

Da­bar til­to tu­rėk­lai taip pat da­ žo­mi tik pa­si­rink­to­se vie­to­se, ku­ rios la­biau­siai pa­žeis­tos ir tik iš vi­di­nės pu­sės. Nuo upės pu­sės tu­rėk­lai grei­čiau­siai ne­bus da­ žo­mi, nes ten jų būk­lė esan­ti ne­ blo­ga.

Ke­tu­rio­li­kos Klai­pė­dos til­tų ir via­du­kų prie­žiū­rai me­tams sa­vi­ val­dy­bė sky­rė 240 tūkst. li­tų.

Tvar­ko: po 6 me­tų per­trau­kos Bir­žos til­tui pri­rei­kė kos­me­ti­nio re­mon­to.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

5

antradienis, gegužės 14, 2013

lietuva Ne­sut­ram­dys per­bė­gė­lių?

Pra­dė­jo ­ kon­sul­ta­ci­jas

V.Us­pas­ki­chas pa­liks Sei­mą?

Siū­ly­mas iš Sei­mo ša­lin­ti per­ bė­gė­lius prieš­ta­rau­ja kons­ti­tu­ ci­niams prin­ci­pams. Kaip tei­gia tei­si­nin­kai, Kons­ti­tu­ci­jos pa­ tai­sos, nu­sta­tan­čios, kad man­ da­to ne­tek­tų dau­gia­man­da­tė­ je apy­gar­do­je iš­rink­ti iš par­ti­jos iš­sto­ję ar pa­ša­lin­ti par­la­men­ta­ rai, prieš­ta­rau­ja lais­vo man­da­to ir as­mens lais­vės prin­ci­pams.

Vy­riau­sy­bei praė­ju­sią sa­vai­tę įpa­rei­go­jus ener­ge­ti­kos mi­ nist­rą Ja­ros­la­vą Ne­ve­ro­vi­čių iki lie­pos 1 d. tar­tis su re­gio­ ni­niais par­tne­riais lat­viais ir es­tais, ar nau­jo­mis są­ly­go­mis jiems yra priim­ti­nas Vi­sa­gi­ no ato­mi­nės elekt­ri­nės (VAE) pro­jek­tas, ša­lys pra­dė­jo kon­ sul­ta­ci­jas.

Bu­vęs Dar­bo par­ti­jos pir­mi­ nin­kas Vik­to­ras Us­pas­ki­chas tei­gia ru­de­nį pa­si­trauk­sian­tis iš Sei­mo, jei­gu teis­mo spren­ di­mas ga­li­mo su­kčia­vi­mo by­ lo­je jo at­žvil­giu bus ob­jek­ty­ vus. „Taip, pla­nuo­ju. Dvy­li­ka me­tų po­li­ti­ko­je, už­ten­ka jau“, – va­kar BNS sa­kė po­li­ti­kas.

Jis tei­gė no­rįs grįž­ti į vers­lą.

Mū­šis dėl „Vers­lios Lie­tu­vos“ tęsiasi Iš pa­rei­gų pa­si­trau­kus vie­šo­sios įstai­gos „Vers­li Lie­tu­va“ va­do­vui Pau­liui Lu­kaus­kui, ša­lies vers­li­ nin­kai su­ne­ri­mo – jie svars­to, ar tie­sio­gi­nės už­sie­nio in­ves­ti­ci­jos ir eks­por­tas ne­bė­ra Ūkio mi­nis­te­ri­ jos prio­ri­te­tas. Val­džia tai nei­gia.

Pla­nas: da­lis nu­ma­ty­tų grą­žin­ti 128 mln. li­tų jau skir­ta ho­lo­kaus­tą iš­gy­ve­nu­siems Lie­tu­vos žy­dams, li­ku­sius

pla­nuo­ja­ma skir­ti re­li­gi­nėms bend­ruo­me­nėms, kul­tū­ros ren­gi­niams.

Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

Žy­dų tur­to grą­ži­ni­mo ne­be­kont­ro­liuos?

Vals­ty­bės au­di­to­riai Vy­riau­sy­bei pa­reiš­kė ne­be­no­rin­tys pri­ žiū­rė­ti, kaip vyk­do­mas ka­ro me­tais nu­sa­vin­to žy­dų tur­ to grą­ži­ni­mas, ir siū­lo, kad tai da­ry­tų bend­ruo­me­nių at­sto­ vų sam­dy­ti pri­va­tūs au­di­to­riai. Pa­čios žy­dų bend­ruo­me­nės spren­di­mui ne­prieš­ta­rau­ja.

Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Sei­mas šian­dien tu­rė­tų ap­si­spręs­ti, ar po pa­tei­ki­mo pri­tar­ti Vy­riau­sy­bės siū­lo­mam įsta­ty­mo pro­jek­tui, ku­ riuo sie­kia­ma at­si­sa­ky­ti Ge­ros va­ lios kom­pen­sa­ci­jos už žy­dų re­li­gi­nių bend­ruo­me­nių ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą dis­po­na­vi­mo fon­do vals­ty­bi­nio au­ di­to. Fon­dui kas­met da­li­mis per­ ve­da­mus 128 mln. li­tų, ku­riuos dar praė­ju­sios ka­den­ci­jos Sei­mas ap­ si­spren­dė skir­ti kaip kom­pen­sa­ci­ją žy­dų re­li­gi­nėms bend­ruo­me­nėms už Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais nu­ sa­vin­tą tur­tą, siū­lo­ma pa­ves­ti tik­ rin­ti pri­va­tiems au­di­to­riams. Juos sam­dy­ti tu­rė­tų pa­ts fon­das.

Kaip dien­raš­čiui sa­kė įsta­ty­mą pa­ren­gu­sios Mi­nist­ro pir­mi­nin­ko tar­ny­bos Tei­sės sky­riaus ve­dė­jas Rim­vy­das Pi­li­bai­tis, dar stei­giant fon­dą įsta­ty­mu nu­ma­ty­ta, kad tu­ ri bū­ti at­lie­ka­mas vals­ty­bi­nis au­ di­tas. „Joks ki­tas au­di­tas, iš­sky­rus vyk­do­mą Vals­ty­bės kont­ro­lės, pa­ gal šią nuo­sta­tą bū­ti ne­ga­li. Bet jie ma­to, kad Vie­šų­jų įstai­gų įsta­ty­me už bu­hal­te­ri­nių ir fi­nan­si­nių duo­ me­nų tei­sin­gu­mą tu­ri at­sa­ky­ti pa­ ti įstai­ga, tai­gi jos veik­lą pri­va­lo tik­ rin­ti sam­do­mas pri­va­tus au­di­to­rius.

Tad sie­kia­ma pa­nai­kin­ti to­kį prieš­ ta­ra­vi­mą“, – tvir­ti­no R.Pi­li­bai­tis.

Anot jo, iš nu­ma­ty­tų 128 mln. li­ tų lė­šos per­ves­tos jau du kar­tus – 2012 m. (3 mln.) ir 2013 m. (12,5 mln.). Per­nai me­tų per­ve­di­mus Vals­ty­bės kont­ro­lė jau tik­ri­no ir esą pa­ma­tė, kad pa­tik­rin­ti vi­sas de­ta­ les – ne jos jė­goms.

Ger­cas Ža­kas:

Jei jau nu­spręs­ta duo­ ti pi­ni­gų, tai kam tuo­ met kont­ro­liuo­ti? Tai ne­so­li­du.

„Vals­ty­bės kont­ro­lė ir pa­siū­ lė ini­ci­juo­ti įsta­ty­mo pa­tai­sas. Pa­ žei­di­mų, kiek pa­me­nu, nu­sta­ty­ ta ne­bu­vo. Bet Vals­ty­bės kont­ro­lė ir ne­tik­ri­no de­ta­lių, kaip tie pi­ni­ gai ju­dė­jo, žiū­rė­jo tik fak­tą, kad pi­ ni­gai bu­vo per­ves­ti. Juk vals­ty­bės kont­ro­lie­riai ne­ga­li va­ži­nė­ti po vi­ są pa­sau­lį pa­skui są­skai­tas, ieš­ko­ti ga­lų. Tad tai tu­rė­tų bū­ti pa­čios vie­ šo­sios įstai­gos at­sa­ko­my­bės klau­ si­mas“, – sa­kė jis. Mi­nist­ro pir­mi­

nin­ko tar­ny­bos at­sto­vas pri­pa­ži­no, kad dėl to­kio spren­di­mo ga­li kil­ti ne­pa­si­ten­ki­ni­mas, nes ir anks­čiau žy­dų bend­ruo­me­nės ne vi­sa­da su­ ta­rė dėl res­ti­tu­ci­jos mo­de­lio. „Yra prie­šiš­kos jų pa­čių sto­vyk­ los, kar­tais jie vie­ni ki­tų veiks­muo­se įžvel­gia pik­tų kės­lų, ta­čiau tie sam­ pro­ta­vi­mai, jei ne­pag­rįs­ti fak­tais, ne­ga­li bū­ti avan­su ver­ti­na­mi kaip ne­tei­sė­ta veik­la“, – pa­reiš­kė R.Pi­ li­bai­tis ir pri­dū­rė, kad, pri­va­tiems au­di­to­riams nu­sta­čius pa­žei­di­mų, Vy­riau­sy­bė pa­si­lie­ka tei­sę stab­dy­ti kom­pen­sa­ci­jos mo­kė­ji­mą.

Kau­no žy­dų bend­ruo­me­nės pir­ mi­nin­kas, mi­nė­to fon­do val­dy­bos na­rys Ger­cas Ža­kas tvir­ti­no nie­ ka­da ne­pri­ta­ręs nuo­sta­tai, kad au­ di­tą tu­ri vyk­dy­ti vals­ty­bė. „Jei jau nu­spręs­ta duo­ti, tai kam tuo­met kont­ro­liuo­ti? Tai ne­so­li­du.

Fon­de yra net dvi val­dy­bos, aš vie­ nai jų pri­klau­sau. Kau­ne kas tre­čias pa­sta­tas žy­dų sta­ty­tas, tai lo­giš­ka, jei jau už tuos pa­sta­tus ski­ria­ma kom­pen­sa­ci­ja, ne­ga­li bū­ti ir kont­ ro­liuo­ja­ma, kaip tie pi­ni­gai skirs­to­ mi. To­dėl siū­lo­mas spren­di­mas lo­ giš­kas. Ne­sa­kau, kad mes ko nors bi­jo­me, – au­di­tas, nors ir pri­va­tus, aiš­ku, vis tiek yra bū­ti­nas“, – sa­ kė G.Ža­kas.

„Kal­bant apie Lie­tu­vos įvaiz­dį, ma­nau, kar­di­na­lus to­kių įstai­ gų kaip „Vers­li Lie­tu­va“, „In­ves­ tuok Lie­tu­vo­je“ va­do­vų kei­ti­mas be pa­grin­do yra ne­sup­ran­ta­mas da­ly­kas“, – sa­kė bu­vęs „Vers­lios Lie­tu­vos“ val­dy­bos na­rys ir bend­ ro­vės „In­ter­sur­gi­cal“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Si­gi­tas Žvirb­lis.

Pa­sak del­fi .lt, iš Ūkio mi­nis­ te­ri­jos pa­siū­ly­mo pa­si­trauk­ti jau yra su­lau­ku­si ir vie­šo­sios įstai­ gos „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ va­do­ vė Mil­da Dar­gu­žai­tė, ta­čiau ji tai pa­da­ry­ti at­si­sa­kė. „In­ves­tuo­to­jų fo­ru­mo“ vyk­ do­mo­ji di­rek­to­rė Rū­ta Sky­rie­nė tei­gė ne­pri­ta­rian­ti pla­nams vėl su­jung­ti „Vers­lią Lie­tu­vą“ ir „In­ ves­tuok Lie­tu­vo­je“ į vie­ną or­ga­ ni­za­ci­ją. „Ats­ky­rus or­ga­ni­za­ci­jas, veik­ los la­bai iš­si­gry­ni­no, nes jų klien­ tai yra vi­sai skir­tin­gų po­lin­kių. „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ dir­ba su in­ves­tuo­to­jais už­sie­ny­je ir ban­do pa­dė­ti dėl plėt­ros, o „Vers­li Lie­ tu­va“ dir­ba su įmo­nė­mis, ku­rios no­ri in­ves­tuo­ti, au­gi­na atei­ties Lie­tu­vos eks­por­to po­ten­cia­lą“, – del­fi .lt ci­ta­vo R.Sky­rie­nę.

Pa­ti ūkio mi­nist­rė Bi­ru­tė Vė­ sai­tė del­fi .lt sa­kė, jog P.Lu­kaus­ko pa­grįs­tai pa­pra­šy­ta pa­lik­ti „Vers­ lią Lie­tu­vą“, ir nei­gė, kad jo vie­ tą ruo­šia­ma­si ati­duo­ti so­cial­de­

mok­ra­tei Vio­le­tai Bo­rei­kie­nei, ku­ri yra bu­vu­sio Fi­nan­si­nių nu­ si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos va­do­ vo žmo­na.

Tą pa­tį pa­kar­to­jo ir prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius. „Gal no­rin­čių yra daug, bet tu­ riu at­sa­ky­ti at­vi­rai, ji­nai tik­rai ne­bus tos ins­ti­tu­ci­jos va­do­ve“, – va­kar spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je tei­gė A.But­ke­vi­čius, pa­klaus­tas, ar V.Bo­rei­kie­nė bus pa­skir­ta va­ do­vau­ti „Vers­liai Lie­tu­vai“.

Jis taip pat pri­dū­rė, kad bu­vu­ sio „Vers­lios Lie­tu­vos“ va­do­vo P.Lu­kaus­ko pa­slau­gų at­si­sa­ky­ ta, nes jis sky­rė dau­giau lai­ko ki­ tiems dar­bams. „Šian­dien bu­vau su­si­ti­kęs su ūkio mi­nist­re ir ji ma­ne in­for­ma­ vo, kad va­do­vas ėjo ke­lerias pa­ rei­gas ir daug lai­ko skir­da­vo ki­ toms pa­rei­goms. Aš tik­rai apie ši­tą di­rek­to­rių, po­ną Lu­kaus­ką, esu tei­gia­mos nuo­mo­nės. Ir pir­ miau­sia tu­rė­tų bū­ti spren­džia­ mas klau­si­mas, ar jis at­si­sa­ky­tų tų pa­slau­gų, ku­rias teik­da­vo, be pa­grin­di­nių. Ma­nau, toks tu­rė­ tų bū­ti su­si­ta­ri­mas, o jei ne­su­si­ ta­ria­ma, – ta­da at­si­svei­ki­na­ma“, – tei­gė prem­je­ras.

Kar­tu A.But­ke­vi­čius pa­nei­gė, kad svars­to­ma iš pa­rei­gų at­leis­ti ir „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ va­do­vę M.Dar­gu­žai­tę. „Dėl ki­tos ins­ti­tu­ci­jos va­do­vės tik­rai nė­ra jo­kių po­kal­bių. Te­ko su­si­tik­ti, kal­bė­tis, tu­ri daug am­ bi­cin­gų pla­nų ir tik­rai ne­si­ruo­ šia­ma keis­ti, ti­ki­mės, kad ji ši­ tuos pla­nus įgy­ven­dins“, – sa­kė A.But­ke­vi­čius. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Kri­to: „Vers­lios Lie­tu­vos“ va­do­vo P.Lu­kaus­ko pa­si­trau­ki­mas iš po­s-

to su­kė­lė aud­rin­gą vers­lo reak­ci­ją.

To­mo Luk­šio / BFL nuo­tr.

6

antradienis, gegužės 14, 2013

nuomonės

Aikš­tė lau­kia tvark­da­rių

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Lie­tu­va no­ri eu­ro, ir taš­kas

397 728

telefonas@kl.lt

Pa­gal­vos, kad mes – kiau­lės

Pa­vo­jus: aikš­tė­je esan­tis Net­var­ka: suoleliai stūkso be detalių, o kai kurie bor­tai Lie­tu­vi­nin­kų aikš­tė­je –

Pa­ke­liui į nau­ją mo­te­rų plia­žą akis ba­do šiukš­lės. Jų pil­nos šiukš­lia­dė­ žės, tad mies­to tvar­ky­to­jams siū­ ly­čiau daž­niau ten ap­si­dai­ry­ti. Juk jei­gu da­bar ten ap­si­lan­ky­tų tu­ris­tai, bū­tų di­džiu­lė gė­da. Jie tik­rai pa­gal­ vo­tų, kad lie­tu­viai yra la­bai ne­va­ly­vi.

Man pa­čiai yra jau 70 me­tų, bet nė kar­to ant že­mės ne­su nu­me­tu­si net ta­lo­nė­lio. Ne­šio­juo­si ki­še­nė­je, kad ga­lė­čiau iš­mes­ti į šiukš­lia­dė­žę.

Skai­ty­to­jo nuo­tr.

Gy­ven­to­ja

švies­tu­vas bai­gia nu­kris­ti.

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

K

o­dėl Lie­tu­va ver­ž ia­si 2015 m. sau­sio 1 d. įsto­t i į eu­ro zo­ną, nors pa­sta­rą­ją kre­čia kri­zė?

Nes tai ne eu­ro zo­nos, o pa­ vie­nių ša­lių sko­lų kri­zė.

Ar Lie­tu­va bent svars­tė ga­l i­my­bę ne­sto­ ti į eu­ro zo­ną? Ne, jau esa­me su­sie­ti su eu­ ru, o vers­las no­ri at­si­kra­ty­ti tran­sak­ci­jos iš­lai­dų. Bet ar Lie­tu­vos žmo­nės no­ri gel­bė­ ti pra­si­sko­li­nu­sias vals­ty­bes? Mū­sų ša­lis nė­ra gi­gan­tiš­ka, to­dėl ir įmo­kos ne­bus la­ bai di­de­lės. Gal­būt rei­kė­tų bent pa­lauk­ti, kol paaiš­kės eu­ro atei­tis? Nuo at­sa­ky­mo į šį klau­si­mą Lie­t u­vos Pre­z i­den­tė Da­l ia Gry­baus­kai­tė, duo­da­ma in­ter­viu Vo­kie­ti­ jos žur­na­lui „Der Spie­gel“, iš­si­su­ko.

Dis­ku­si­joms nė­ra nei lai­ko, nei no­ro iš aukš­ čiau. Iš pra­džių nu­sprę­ si­me, o po to jau pa­dis­ ku­tuo­si­me.

Paaiš­k i­n i­mai, švel­n iai ta­r iant, nė­ra la­bai įti­ki­na­mi, ta­čiau la­biau­siai šia­me in­ter­viu nu­ste­bi­no du da­ly­kai: ša­lies va­do­vės ne­ no­ras net kal­bė­ti apie al­ter­na­ty­vas ir lyg po­stu­la­tas per­ša­mas tei­gi­nys, kad Lie­tu­ va no­ri kuo grei­čiau įsi­ves­ti eu­rą.

O kas yra ta Lie­tu­va, ku­ri taip de­ga no­ru?

Ap­l in­k i­n iai, pa­k laus­t i, ar no­r i eu­ro, šau­ kia „ne“ ar­ba gūž­čio­ja pe­čiais ne­ga­lė­da­ mi pa­si­r ink­t i, kas bai­siau: va­l iu­tos kei­t i­ mas ar di­des­nės kai­nos. Ana­l i­t i­k ų nuo­ mo­nės ir­gi svy­ruo­ja nuo „rei­kia kuo grei­ čiau“ iki „pa­ž iū­rė­ki­me, kas bus“. Vie­šo­sios nuo­mo­nių ap­klau­sos ro­do, kad eu­ro prie­ ši­nin­kų Lie­tu­vo­je vis dar ge­ro­kai dau­giau nei ša­li­nin­kų. Tad ar ne­tu­rė­tų ša­lies va­do­ vai bent su­švel­nin­ti re­to­ri­ką, tau­tos var­du kal­bė­da­mi ši­tuo klau­si­mu?

Dis­ku­si­joms, kaip vi­suo­met, nė­ra nei lai­ko, nei no­ro iš aukš­čiau. Iš pra­džių nu­sprę­si­ me, o po to jau pa­dis­ku­tuo­si­me. Bet juk ne­ spjau­si į tau­tos nuo­mo­nę? Apie tai ir­gi pa­ gal­vo­ta. Tam yra su­kur­ta Lie­tu­vos vi­suo­ me­nės in­for­ma­vi­mo apie eu­ro įve­di­mą ir ko­mu­ni­ka­ci­jos stra­te­gi­ja, ku­rios pa­grin­di­ nis už­da­vi­nys, ci­tuo­jant pa­žo­džiui, – pa­dė­ ti vi­suo­me­nei pa­si­reng­ti eu­ro įve­di­mui.

Ar čia tik­rai kal­ba apie vi­suo­me­nę, o ne apie ko­kius nors dar­že­li­nu­kus?

Ga­li­me bū­ti ra­mūs, ger­bia­mie­ji. Kas neiš­ ma­no – bus pa­mo­ky­tas. Kas abe­jo­ja – bus įti­kin­tas. Kas ne­ti­ki – bus pa­pirk­tas. Na, o no­rin­tie­siems iš­gel­bė­ti Lie­tu­vą nuo eu­ro be­l ie­ka tik Mast­r ich­to kri­te­r i­jų sa­bo­ta­v i­ mas: pra­ver­ti sky­les biu­dže­te, pra­sko­lin­ti vals­ty­bę ar­ba įsuk­ti inf­l ia­ci­jos ka­ru­se­lę.

išar­dy­ti.

K

lai­pė­dos tvark­da­riai dar ne­su­lau­kė pa­va­sa­rio. Tai aki­vaiz­du, kai pa­si­žval­ gai po vie­ną mies­to rep­ re­zen­ta­ci­nių vie­tų – Lie­tu­vi­nin­kų aikš­tę.

Nors čia ap­si­lan­ko daug tu­ris­ tų, suo­liu­kai pa­pu­vę, se­niai ne­da­

žy­ti, ve­ja – iš­ka­si­nė­ta, bor­te­liai – iš­var­ty­ti.

Nu­len­kė gal­ve­lę ir vie­nas švies­ tu­vas. Bai­su, kad jis kam nors ne­ nuk­ris­tų ant gal­vos.

Pa­si­vaikš­čio­jus po Lie­tu­vi­nin­kų aikš­tę ir pa­ma­čius to­kius vaiz­dus, ky­la klau­si­mas, ar čia ka­da bu­vo

už­su­kę val­di­nin­kai, ku­rie at­sa­kin­ gi už tvar­ką mies­te?

Tik­riau­siai ne. Nie­ka­da!

Prie­šin­gu at­ve­ju Lie­tu­vi­nin­kų aikš­tė­je, ku­rio­je ap­si­lan­ko daug tu­ris­tų, gal ne­bū­tų to­kios ne­ tvar­kos.

Mies­tie­tis

Gil­jo­ti­na Lie­pų gat­vė­je

L

ie­pų gat­vė­je aist­rų ne­trū­ ko nie­ka­da. Šį­kart ir vėl dė­me­sio cent­re – nu­kirs­ tos ne vie­ną de­šim­tį me­tų skai­čia­vu­sios lie­pos, ku­rias pa­kei­ tė nau­jo­sios že­maū­gės.

Re­gis, įpras­ta pro­ce­dū­ra, kai pa­ se­nę me­džiai pa­kei­čia­mi nau­jais.

Vis dėl­to vi­sa ši pro­ce­dū­ra spė­ jo apaug­ti ne tik mies­tie­čių skun­ dais, bet ir są­moks­lo teo­ri­jo­mis.

Ne­va dar svei­koms bu­vu­sioms lie­ poms gy­vy­bė nu­trauk­ta per anks­ti.

Mat kai ku­riems vei­kė­jams taip esą pa­si­se­kę pra­lob­ti iš pa­so­din­tų nau­ jų­jų lie­pai­čių. To­kie kal­ti­ni­mai Lie­ tu­vo­je ta­po įpras­ti ir per­ne­lyg nie­ko ne­ste­bi­na. Ne­bent ku­ri nors ak­ty­ ves­nė žur­na­lis­tė at­lik­tų spe­cia­ lų žur­na­lis­ti­nį ty­ri­mą, ku­rio me­tu iš­siaiš­kin­tų ta­ria­mai pra­lo­bu­siuo­ sius, ku­rių pa­var­dės it gė­dos len­ to­je bū­tų pa­vie­šin­tos vi­suo­me­nei.

Sup­ran­ta­ma, mies­tie­čiai lik­tų pa­ ten­kin­ti to­kiu nar­sios žur­na­lis­tės žyg­dar­biu. Vi­si plo­tų ka­tu­tė­mis.

Te­le­vi­zi­ja, pa­ro­džiu­si to­kį re­por­ ta­žą, taip pat trin­tų ran­ko­mis dėl aukš­tų lai­dos rei­tin­gų, ku­rie reiš­ kia ne ką ki­ta, o tas pa­čias ne­ma­ žas pa­ja­mas.

Grįž­ki­me į gat­vę. Ger­bia­mie­ji, pa­žvel­ki­me ir į ki­tą šios ne­gai­les­ tin­gos ža­lu­mai gil­jo­ti­nos me­da­lio pu­sę. Ne­pa­mirš­ki­me, kad gy­ve­na­ me Eu­ro­pos vi­du­ry­je. Esa­me mies­ tas, tu­rin­tis krui­zi­nių lai­vų ter­mi­ na­lą, mies­tas, su­lau­kian­tis tu­ris­tų iš to­li­mo­sios ir gra­žio­sios Va­ka­rų Eu­ro­pos. Tad pa­si­žval­gy­ki­me pla­ čiau po sa­vo eu­ro­pie­čių kai­my­nų kie­mus.

Pė­din­da­mi Lie­pų gat­ve pa­si­sten­ ki­me kils­te­lė­ti akis šiek tiek aukš­ čiau. Tik at­sar­giai, neužk­liū­ki­te už ku­rios nors at­si­kno­ju­sios ply­te­lės.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

karštas telefonas

Šio­mis sa­vo min­ti­ mis tik­rai ne­no­riu su­kir­šin­ti ar įkąs­ti tiems, ku­rie tu­ri ki­ to­kią nuo­mo­nę.

Nu­kirs­ki­te man ran­kas, jei ra­ šau ne­tie­są, ta­čiau šie tu­ris­tai var­gu ar at­vyks­ta į mū­sų mies­tą gro­žė­tis se­nais mies­to cent­re au­ gan­čiais me­džiais, vei­kiau – mū­ sų mies­tu, jo ar­chi­tek­tū­ra, is­to­ri­ ja, ku­ri pa­lie­ka žy­mes kiek­vie­no pa­sta­to ply­to­je.

Sua­be­jo­si­te, ar at­vy­kė­lius tik­ rai su­ža­vė­si­me ar­chi­tek­tū­ra. Ne­ pai­sant to, ne­slėp­ki­me to, ką dar tu­ri­me, sau­go­ki­me ir puo­se­lė­ki­ me. Ge­ras pa­vyz­dys – M.Maž­ vy­do alė­jos per­mai­nos. Pa­kei­tus alė­jos dan­gą nau­ją­ja ir ati­den­gus se­nus nu­tru­pė­ju­sių sta­ti­nių fa­ sa­dus, ke­le­tas jų bu­vo at­nau­jin­ ti. Gal­būt tai bus to­ji ge­ra pa­ska­ta

Dien­raš­ty­je „Klai­pė­da“ skai­čiau straips­nį, kad Klai­pė­do­je nu­vil­nys Ru­si­jos mu­zi­kos ban­ga. Ta­čiau or­ga­ ni­za­to­riai skun­džia­si, kad ne­tu­ri pi­ni­ gų. Te­gu jie pa­skel­bia ban­ko są­skai­tos nu­me­rį, ir klai­pė­die­čiai jiems suau­kos.

Su­dė­si­me po tiek, kiek tu­ri­me. No­riu, kad čia vyk­tų toks fes­ti­va­lis. Vi­si esa­ me pa­siil­gę nuo­sta­bios ru­siš­kos mu­ zi­kos. Va­ka­rie­tiš­ka vi­siš­kai nu­si­bo­do, nors kai ku­rie ją va­di­na ko­ky­biš­ka.

Ge­nė

Lie­pų gat­vės gy­ven­to­jams pa­sek­ti M.Maž­vy­do alė­jos gy­ven­to­jų nu­ veik­tais dar­bais.

Daž­niau ke­liau­jan­tie­ji tu­rė­jo at­ kreip­ti dė­me­sį į se­nes­nių Va­ka­rų Eu­ro­pos mies­tų se­na­mies­čius. Bū­ nant sve­tur, ža­lu­mos, ypač se­nų­jų mies­to da­lių gat­vė­se, iš­vy­si­me ne­ daug. Ne­pai­sant to, vaikš­ti­nė­da­ mi au­ten­tiš­ko­mis Eu­ro­pos mies­tų gat­ve­lė­mis, ža­vi­mės iš­li­ku­sia ar­ chi­tek­tū­ra ir mies­tų sta­ti­niais.

Grįž­tant į Klai­pė­dos Lie­pų gat­ vę, ver­tė­tų pa­ste­bė­ti fak­tą, ku­ris yra už­fik­suo­tas dau­ge­ly­je se­nų­ jų mies­to nuo­trau­kų. Jo­se aiš­kiai ma­ty­ti gra­žiai su­so­din­tų lie­pų ei­lė gat­vės vi­du­ry­je, bet ne ar­ ti pa­sta­tų.

Tą pa­čią ten­den­ci­ją ga­li­me pa­ ste­bė­ti ir ki­tuo­se Eu­ro­pos mies­ tuo­se, kai me­džiai yra su­so­din­ti ato­kiau nuo pa­sta­tų, bet tvar­kin­ gai gat­vės vi­du­ry­je. To­kia tvar­ ka su­so­din­ti me­džiai iš­ryš­ki­na pa­ trauk­lią me­džių alė­ją neuž­go­žiant mies­to ar­chi­tek­tū­ros. Žel­di­niams čia pa­lie­ka­ma ki­ta erd­vė, ku­ri vėl­ gi vi­lio­ja tiek vie­ti­nius gy­ven­to­jus, tiek ir tu­ris­tus – tai iš­puo­se­lė­ti ir skru­pu­lin­gai pri­žiū­ri­mi mies­ tų par­kai. Šiais tar­si sten­gia­ma­si kom­pen­suo­ti nuo­gas, be me­džių, gat­ves bei gat­ve­les. Pak­laus­ki­me sa­vęs at­vi­rai: ar tu­ri­me mes to­kių par­kų? De­ja, tik kol kas užuo­maz­ gas to, kas Eu­ro­po­je va­di­na­ma tik­ ru mies­to par­ku. Šio­mis sa­vo min­ti­mis tik­rai ne­ no­riu su­kir­šin­ti ar įkąs­ti tiems, ku­rie tu­ri ki­to­kią nuo­mo­nę. Sa­vo sam­pro­ta­vi­mais no­riu pri­vers­ti jus, ger­bia­mie­ji, pa­žvelg­ti į šį reiš­ki­nį pla­čiau, ne vien tik ste­bint apy­lin­ kes iš sa­vo lan­go.

I.Kis­laus­kas

Teat­rui – ne­tin­ka­ma vie­ta

Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja Klai­pė­dos mu­ zi­ki­nį teat­rą siū­lo pa­sta­ty­ti prie Va­ sa­ros est­ra­dos. Ši vie­ta nė­ra tam tin­ ka­ma, nes blo­gas su­si­sie­ki­mas su mies­to cent­ru. Pas­ku­ti­nis au­to­bu­sas va­žiuo­ja apie 22 val. Kuo žmo­nėms rei­kė­tų grįž­ti po ren­gi­nio? Jei­gu ten vis dėl­to bū­tų pa­sta­ty­tas teat­ras, tai jis tik­rai bū­tų skir­tas ne žmo­nėms.

Ir­ma

Kur per­si­ren­gi­mo bū­de­lės?

Klai­pė­die­čiai taip il­gai lau­kė pa­va­sa­rio ir kai jis pa­ga­liau atė­jo, vi­si su­sku­bo pa­si­le­pin­ti sau­lės spin­du­liais plia­že.

Bet nuė­jus į plia­žą pa­si­ge­dau per­si­ ren­gi­mo bū­de­lių, tad pil­ni krū­mai per­si­ren­gi­nė­jan­čių mo­te­rų. Drą­ses­nės per­si­ren­gi­nė­ja tie­siog plia­že, už­si­den­ gu­sios rankš­luos­čiu. Ne­jau­gi ne­ga­li­ma pa­si­rū­pin­ti bū­de­lė­mis, at­si­žvel­giant į oro tem­pe­ra­tū­rą, o ne į kaž­ko­kias ka­ len­do­riu­je pa­si­žy­mė­tas da­tas.

Ka­ro­li­na

Pra­de­da ne nuo to ga­lo?

Spor­ti­nin­kų gat­vė­je 16 na­me vie­ no gy­ven­to­jo ini­cia­ty­va kvie­čia­mas gy­ven­to­jų su­si­rin­ki­mas dėl pri­si­ jun­gi­mo prie jau vei­kian­čios bend­ ri­jos. Įdo­miau­sia, kad da­ly­vių pra­šo­ ma rink­tis pus­va­lan­džiu anks­čiau nei su­si­rin­ki­mo pra­džia ir pra­šo­ma at­si­ neš­ti as­mens ta­pa­ty­bės do­ku­men­ tą. Taip jie ga­lės iš­kart ei­ti į Re­gist­ rų cent­rą ir ne­bė­ra pra­smės kal­bė­ti apie gy­ven­to­jų nuo­mo­nę ar reng­ ti su­si­rin­ki­mo. Pir­ma tu­rė­tų įvyk­ti su­si­rin­ki­mas, tik ta­da rei­kė­tų rink­ ti gy­ven­to­jų duo­me­nis. Kai bu­vo su­ si­rin­ki­mas dėl na­mo re­no­va­ci­jos, to­ kių da­ly­kų nie­kas ne­pra­šė. Man čia kaž­kuo ne­šva­riu kve­pia. Vi­sai ge­rai ir na­mų val­do­se, bet kai gy­ven­to­jai pa­sy­vūs, ga­li vis­ko nu­tik­ti.

Gy­ven­to­ja Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Ir ką gi ma­to­te? Tie­sa, pil­kus na­ mų mū­rus.

Luk­te­lė­ki­te. Gal­būt nė­ra taip jau be­vil­tiš­kai ny­ku. Štai, pa­žvel­ki­te į ke­le­to na­mų fa­sa­dus, ku­rie tik­rai tu­ri iš­skir­ti­nių bruo­žų, sa­vo­tiš­kų ak­cen­tų, su­tei­kian­čių mies­to ar­ chi­tek­tū­rai ža­ve­sio. Tar­ki­me, Lie­ pų gat­vės 22–25 nu­me­riais pa­žy­ mė­ti na­mų fa­sa­dai abie­jo­se gat­vės pu­sė­se, jau ne­be­mi­nint to pa­ties cent­ri­nio pa­što ar ki­tų ša­lia esan­ čių se­no­vi­nių sta­ti­nių. Ža­liuo­ju me­tų lai­ku vaikš­čio­jant tu­ris­tui, akis gal­būt už­klius už šių de­ta­lių, ir žmo­gus iš­si­trauks sa­vo fo­toa­pa­ra­tą.

Pa­siil­gau ru­siš­kos mu­zi­kos

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, gegužės 14, 2013

užribis Vai­kai pa­ty­rė trau­mas

Pag­ro­bė aku­mu­lia­to­rius

Ban­dė pa­pirk­ti pa­rei­gū­nus

Sa­vait­ga­lį Klai­pė­do­je bu­vo sun­ kiai su­ža­lo­ti du vai­kai. Vė­lų šeš­ ta­die­nio va­ka­rą Lau­ki­nin­kų g. iš šeš­to­jo aukš­to nu­kri­to še­šia­ me­tė mer­gai­tė. Pa­ty­ru­si krū­ti­ nės ląs­tos ir pil­vo su­mu­ši­mus ji li­ko gy­va. Dar vie­nam vai­kui su­ skal­dy­tas kak­ti­kau­lis. In­for­ma­ ci­ja apie šiuos įvy­kius ne­skel­ bia­ma, po­li­ci­ja ti­ria ap­lin­ky­bes.

Sek­ma­die­nį pa­ste­bė­ta, kad iš tri­jų kro­vi­ni­nių au­to­mo­bi­lių, lai­ ky­tų ne­sau­go­mo­je au­to­mo­bi­lių aikš­te­lė­je pa­žy­mė­to­je Mi­ni­jos g.

172 nu­me­riu, din­go še­ši aku­mu­ lia­to­riai. Ma­ši­nos pri­klau­so uos­ ta­mies­ty­je re­gist­ruo­tai bend­ro­ vei. Jai pa­da­ry­ta ža­la įver­tin­ta 2,4 tūkst. li­tų. Apie va­gys­tę pra­ ne­šė bend­ro­vės va­do­vas.

Pir­ma­die­nio nak­tį po­li­ci­nin­kai nu­tvė­rė 19 m. mer­gi­ną, ku­ri vai­ra­vo ne­tu­rė­da­ma vai­ruo­to­ jo pa­žy­mė­ji­mo. Ma­ši­na va­žia­ vęs jos 34 m. gi­mi­nai­tis į po­li­ ci­jos au­to­mo­bi­lį pa­dė­jo 200 li­ tų. Skuo­do raj. nu­tver­tas 29 m. klai­pė­die­tis vai­ra­vo ge­ro­kai ap­gir­tęs ir taip pat pa­siū­lė pa­ rei­gū­nams 200 li­tų.

Vals­ty­bės ap­gau­ti ne­pa­vy­ko Mi­li­jo­ni­nius ho­no­ra­rus už Ru­si­jos įmo­nės kon­sul­ta­ci­jas ga­vęs ma­žei­ kiš­kis ne­sėk­min­gai ban­dė ap­gau­ti Lie­tu­vos mo­kes­čių ins­pek­ci­ją.

Nuo­tai­kos: su­si­rin­kę iš­klau­sy­ti nuo­spren­džio vy­rai šyp­se­nų ne­ro­dė.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Šo­ko­la­do va­gims – ver­dik­tas Iš mui­ti­nės san­dė­lio pa­vo­gę vil­ki­ką su dau­giau nei mi­li­jo­no li­tų ver­tės kont­ra­ ban­di­nė­mis ci­ga­re­tė­mis bei le­ga­liu šo­ ko­la­do kro­vi­niu sep­ty­ni vy­rai iš Tau­ra­gės bei Ma­žei­kių su­lau­kė teis­mo spren­di­mo.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Iš san­dė­lio pa­vo­gė vil­ki­ką

2010 m. ru­de­nį Pa­ne­mu­nės ke­ lio po­ste vie­na­me mui­ti­nės an­ga­rų sto­vė­jo su­lai­ky­tas vil­ki­kas, ku­ria­me po ofi­cia­liai ga­ben­tu kro­vi­niu – 20 to­nų šo­ko­la­do gla­zū­ros – bu­vo 571 dė­žė su ru­siš­ko­mis ban­de­ro­lė­mis.

Paaiš­kė­jo, kad vaiz­do ka­me­ros nu­si­kal­ti­mo me­tu kaž­ko­dėl bu­vo nu­suk­tos į ki­tą pu­sę, o iš­va­žiuo­ jan­čio iš san­dė­lio vil­ki­ko nie­kas ne­pas­te­bė­jo.

Tą pa­čią die­ną vil­ki­kas ras­tas Ši­ lu­tė­je, Ge­le­žin­ke­lio gat­vė­je, pusp­ rie­ka­bė­je bu­vo tik šo­ko­la­das.

Jau ty­ri­mo pra­džio­je bu­vo įtar­ta, kad be mui­ti­nės ar pa­sie­nio tar­ny­ bos pa­rei­gū­nų pa­gal­bos toks nu­si­ kal­ti­mas ne­bū­tų įma­no­mas.

Kon­sul­tan­tas – mui­ti­nin­kas

Vė­liau paaiš­kė­jo, kad cent­ri­nė šios va­gys­tės fi­gū­ra bu­vo toks 1971 m. gi­ męs tau­ra­giš­kis Min­dau­gas Hirs­has.

Jis ga­vo in­for­ma­ci­ją apie kro­vi­ nį iš Pa­ne­mu­nės ke­lio po­sto Pa­žei­ di­mų pre­ven­ci­jos sky­riaus ins­pek­ to­riaus 1965 m. gi­mu­sio Gin­tau­to Zda­nio. Šie ne tik pa­pa­sa­ko­jo apie „gar­dų kąs­ne­lį“ san­dė­ly­je, bet ir kon­sul­ta­vo, kaip pa­sielg­ti.

Nu­si­kal­ti­mą ty­rę pa­rei­gū­nai kal­ ti­no jį su­kurs­čius vog­ti.

M.Hirs­has su­pla­na­vo nu­si­kal­ti­ mą, su­bū­rė pen­kių vy­rų gru­pę ir koor­di­na­vo jų veiks­mus. Vy­rai iš pa­grob­tos ma­ši­nos iš­kro­vė bran­gų kro­vi­nį Tau­ra­gė­je.

Tie­sa, kas iš­vai­ra­vo vil­ki­ką iš san­dė­lio, li­ko ne­ži­no­ma.

At­sei­kė­jo po ly­giai

Vai­do­tas Stir­bys (gi­męs 1966 m.), Aud­rius Kau­pys (gi­męs 1967 m.), Gin­ta­ras Staig­vi­las (gi­męs 1968 m.), Vir­gi­li­jus Ma­žei­ka (gi­męs 1961 m.) ir Ro­lan­das Vi­li­mas (gi­ męs 1969 m.) bu­vo tie, ku­rie la­ bai grei­tai kont­ra­ban­di­nius rū­ka­ lus per­kro­vė į du mik­roau­to­bu­sus ir iš­ga­be­no rea­li­zuo­ti.

Pa­rei­gū­nams vė­liau pa­vy­ko ras­ ti tik ma­žą­ją da­lį pa­vog­tų ci­ga­re­ čių. To­dėl vals­ty­bės ieš­ki­nys kal­ tais pri­pa­žin­tiems vy­rams, ku­rį jie tu­rės at­ly­gin­ti so­li­da­riai, su­ da­ro dau­giau nei mi­li­jo­ną ir 631 tūkst. li­tų.

Iš be­veik 300 tūkst. pa­grob­tų ci­ga­re­ čių pa­ke­lių pa­rei­gū­ nams pa­vy­ko ap­tik­ti tik apie 10 tūkst.

Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas, va­ kar pa­skel­bęs spren­di­mą šio­je by­lo­ je, kons­ta­ta­vo, kad M.Hirs­has, nors ir pri­pa­ži­no kal­tę, bet ban­dė men­ kin­ti sa­vo vaid­me­nį vyk­dant nu­si­ kal­ti­mą, ta­čiau be jo pa­ro­dy­mų ši afe­ra bū­tų sun­kiai išaiš­ki­na­ma.

Jam, kaip ir A.Kau­piui, G.Staig­ vi­lui, V.Ma­žei­kai bei R.Vi­li­mui skir­ta ka­lė­ti ket­ve­rius me­tus bei 19 500 li­tų bau­da.

Bu­vęs mui­ti­nin­kas G.Zda­nys nu­ teis­tas ka­lė­ti dve­jus, V.Stir­bys – tre­jus me­tus.

Teis­mo spren­di­mu mik­roau­ to­bu­sai „Mer­ce­des Sprin­ter“ bei

Pa­bai­ga: su­si­te­pęs ne­leis­ti­nais

ry­šiais kar­je­rą su­si­ga­di­no ir mui­ ti­nin­kas G.Zda­nys.

„Volks­wa­gen“, ku­riais ga­ben­tos vog­tos ci­ga­re­tės, bus kon­fis­kuo­ti.

Iš be­veik 300 tūkst. pa­grob­tų ci­ ga­re­čių pa­ke­lių pa­rei­gū­nams pa­vy­ ko ap­tik­ti tik apie 10 tūkst. Vi­si ki­ti rū­ka­lai pa­skli­do Lie­tu­vos juo­do­jo­ je rin­ko­je.

Ke­ti­na įro­di­nė­ti ne­kal­tu­mą

Afe­ro­je da­ly­va­vo dau­giau as­me­nų.

Dar sep­ty­ni vy­rai praė­ju­sių me­tų spa­lio mė­ne­sį bu­vo nu­baus­ti teis­mo bau­do­mis nuo 17 550 iki 35 100 li­tų.

Išk­lau­sę nuo­spren­dį vy­rai bu­vo ne­kal­būs. Tik vie­nas jų pra­si­ta­rė, kad su teis­mo spren­di­mu ne­su­tin­ ka ir ke­ti­na ko­vo­ti to­liau.

Bu­vu­sio mui­ti­nin­ko lau­kia dau­ giau ne­ma­lo­nu­mų. Nors jis bu­ vo iš­tei­sin­tas dėl ky­šio, teis­mas įžvel­gė pikt­nau­džia­vi­mą tar­ny­ba ir apie tai in­for­ma­vo pro­ku­ro­rus.

Tad šiam vy­rui ga­li bū­ti iš­kel­ta dar vie­na bau­džia­mo­ji by­la.

Paaiš­kė­jus, kad G.Zda­nys su­si­jęs su nu­si­kal­ti­mu, jis pus­me­čiui bu­ vo nu­ša­lin­tas nuo pa­rei­gų. O vė­liau at­leis­tas iš tar­ny­bos.

As­me­nys, ga­be­nę iš Ka­li­ning­ra­do sri­ties po šo­ko­la­do gla­zū­ra pa­slėp­ tus rū­ka­lus, nu­teis­ti anks­čiau.

Klai­pė­dos ap­skri­ties vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja (Klai­pė­dos AV­MI) išaiš­ki­no at­ve­jį, kai Ru­si­jos bend­ro­vę kon­sul­ta­vęs Lie­tu­vos gy­ ven­to­jas, ga­vęs be­veik 3,5 mln. li­tų ho­no­ra­rą, ban­dė iš­veng­ti da­lies gy­ ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio (GPM).

Jis ban­dė pri­si­deng­ti Ru­si­jos įmo­ nės iš­duo­ta pa­žy­ma apie ne­va to­je ša­ly­je su­mo­kė­tą mo­kes­tį.

Ver­si­jai su­bliūš­kus, lie­tu­vai­čiui pa­pil­do­mai pri­skai­čiuo­ta su­mo­kė­ ti apie 430 tūkst. li­tų GPM, dels­pi­ ni­gių ir bau­dų.

Ru­si­jos įmo­nę lie­tu­vis ke­le­rius me­tus kon­sul­ta­vo pra­mo­ni­nių ce­ men­to įren­gi­nių iš­lei­di­mo į rin­ką klau­si­mais. Gau­tą pus­ket­vir­to mi­ li­jo­no li­tų at­ly­gį jis dek­la­ra­vo, ta­ čiau į Lie­tu­vos biu­dže­tą su­mo­kė­jo tik 5 pro­c. pa­ja­mų mo­kes­čio.

Mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­to­riui vy­ras pa­tei­kė in­for­ma­ci­nių pa­slau­gų tei­ ki­mo su­tar­tį su įmo­ne, ku­rio­je nu­ ro­dy­ta, jog ki­tą pri­klau­san­čią su­ mo­kė­ti mo­kes­čio da­lį – 10 pro­c.

– iš­skai­čiuos ir sa­vo ša­liai su­mo­ kės ho­no­ra­rus iš­mo­kė­ju­si įmo­nė.

Kad toks mo­kes­tis esą bu­ vo su­mo­kė­tas į Ru­si­jos Fe­de­ra­ ci­jos biu­dže­tą, Lie­tu­vos mo­kes­ čių ad­mi­nist­ra­to­rių tu­rė­jo įti­kin­ti ma­žei­kiš­kio pa­teik­ta Ru­si­jos įmo­

nės iš­duo­ta pa­žy­ma. Mo­kes­čių ins­ pek­to­riams sua­be­jo­jus pa­žy­mos rea­lu­mu, su­si­siek­ta su Ru­si­jos Fe­ de­ra­li­ne mo­kes­čių tar­ny­ba, ku­rios duo­me­ni­mis, Ru­si­jos įmo­nė nu­ro­ dy­to pa­ja­mų mo­kes­čio ne­mo­kė­jo ir jo ne­dek­la­ra­vo.

Ma­ža to, do­ku­men­tą apie iš­ skai­ty­tą pa­ja­mų mo­kes­tį ne­va pa­ si­ra­šęs Ru­si­jos pi­lie­tis, do­ku­men­te įvar­din­tas kaip įmo­nės ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius, pri­si­pa­ži­no įmo­nę sa­ vo var­du įstei­gęs už pi­ni­gus, ta­čiau jai ne­va­do­va­vo ir apie jos veik­lą, in­for­ma­ci­nių pa­slau­gų su­tar­tį su lie­tu­vai­čiu bei jam iš­mo­kė­tus ho­ no­ra­rus nie­ko ne­ži­nan­tis. „Už­sie­nio vals­ty­bė­je, su ku­ria yra su­da­ry­ta ir tai­ko­ma dvi­gu­bo ap­mo­ kes­ti­ni­mo iš­ven­gi­mo su­tar­tis (to­ kia su­tar­tis su Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ ja yra su­da­ry­ta), su­mo­kė­tą pa­ja­mų mo­kes­čio su­mą nuo to­je vals­ty­bė­je gau­tų ho­no­ra­rų Lie­tu­vos gy­ven­to­jas ga­li at­skai­ty­ti ir jo ne­mo­kė­ti įsta­ ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka tuo at­ve­ju, jei yra įro­do­ma, kad toks mo­kes­tis tik­rai bu­vo su­mo­kė­tas to­je ša­ly­je. Šiuo at­ve­ju to­kių pa­grįs­tų įro­dy­ mų ne­pa­teik­ta, to­dėl kons­ta­ta­vus, kad mo­kė­ti­nas mo­kes­tis su­ma­žin­ tas ne­pag­rįs­tai, pa­pil­do­mai ap­skai­ čiuo­ta su­mo­kė­ti apie 350 tūkst. li­tų GPM ir per 80 tūkst. li­tų dels­pi­ni­gių bei bau­dų“, – tei­gė Klai­pė­dos AV­MI Kont­ro­lės de­par­ta­men­to di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ja Vi­da Oku­li­čie­nė. „Klai­pė­dos“ inf.

Dvi­ra­čių tre­ke – bom­ba Dai­va Ja­naus­kai­tė Dvi­ra­čių tre­ke be­si­dar­buo­jan­tys dar­bi­nin­kai va­kar po pie­tų raus­ da­mi že­mę po ve­lė­na ap­ti­ko avia­ ci­nę bom­bą.

Dvi­ra­čių tre­ke ke­ti­na­ma įreng­ti te­ ni­so aikš­ty­nus. Čia plu­šan­tys dar­ bi­nin­kai rau­sė že­mę, kol vie­nas jų vi­sai vos sprin­džio gy­ly­je už­ka­bi­no įtar­ti­ną daik­tą. Vy­ras ne­tru­ko su­ pras­ti, kad tai – pa­vo­jin­gas ra­di­nys.

Dar­bai bu­vo su­stab­dy­ti 14.40 val. Į įvy­kio vie­tą iš­kvies­ti iš­mi­nuo­to­ jai, ug­nia­ge­siai, grei­to­sios pa­gal­ bos me­di­kai.

Po be­veik tri­jų va­lan­dų iš­mi­nuo­ to­jai iš­ga­be­no Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro lai­kų so­vie­tų ga­my­bos fu­ga­ si­nę avia­ci­nę bom­bą. 100 ki­log­ra­ mų sprog­muo te­be­bu­vo su sprog­ dik­liu, ta­čiau ka­riai įsi­ti­ki­no, kad ją ga­li­ma vež­ti.

Va­ka­re bom­ba bu­vo su­nai­kin­ta Kai­rių ka­ri­nia­me po­li­go­ne.

Lau­ki­mas: ne­ti­kė­tas ra­di­nys su­stab­dė dar­bus dvi­ra­čių tre­ke, ke­lias

va­lan­das čia plu­šė­jo iš­mi­nuo­to­jai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

8

antradienis, gegužės 14, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0597 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0888 JAV do­le­ris 1 2,6589 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6292 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9348 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3243 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5844 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4772 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7828

+0,16 %

pokytis

+0,3872 % +0,0147 % +0,3851 % +0,1447 % +0,0507 % –0,3090 % +0,3832 % +0,1370 % –0,2008 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,74

4,48

2,35

„Apoil“

4,69

4,43

2,29

Es­ti­jos sos­ti­nė Ta­li­nas pa­gal būs­to kai­nas po še­še­rių me­tų per­trau­kos ap­len­kė iki šiol ka­ra­lia­vu­sį Vil­nių. Ta­li­ne ba­lan­dį, kaip ir ko­vą, to­liau iš­li­ko aukš­čiau­sia vi­du­ti­nė bu­to 1 kv. met­ro kai­na tarp tri­jų Bal­ti­jos ša­lių sos­ti­nių – be­veik 4,2 tūkst. li­tų. Vil­ niu­je ji sie­kė 4,13 tūkst. li­tų, kaip nu­ro­do ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to pa­slau­gų bend­ro­vė „Ober-Haus“. Ry­go­je bu­to 1 kv. met­ras vi­ du­ti­niš­kai kai­na­vo 3,4 tūkst. li­tų.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

–0,21 %

Bu­tų kai­nos ­ di­džiau­sios Ta­li­ne

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

–0,04 %

96,04 dol. už 1 brl.

103,73 dol. už 1 brl.

50

mln. li­tų vi­daus rin­ko­je pa­si­sko­li­no Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja.

Vo­ke­lius ima kas penk­tas Penk­ta­da­lis ša­lies gy­ven­to­jų per­nai ga­vo ne­le­ga­lių pa­ja­mų. Pa­sta­rai­siais me­tais še­šė­li­nė dar­bo rin­ka ma­žė­ja, tačiau vis dar iš­lie­ka la­bai di­de­lė, nors darb­da­viams už tai ir gre­sia ne­men­kos bau­dos.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

No­ri gau­ti dau­giau

Kas­met Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to (LLRI) at­lie­ka­mo ty­ri­mo duo­me­ni­mis, praė­ju­siais me­tais 22 pro­c. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ga­vo ne­ le­ga­lių dar­bo pa­ja­mų. Per pa­sta­ ruo­sius ket­ve­rius me­tus še­šė­li­nė dar­bo rin­ka smu­ko du kar­tus, ta­ čiau, pa­ly­gin­ti su 2007-ai­siais, ji du­kart išau­go. „Mū­sų skai­čia­vi­mais, ga­na spar­ čiai ta da­lis ki­lo kri­zės lai­ko­tar­piu ir pa­skui ma­žė­jo. Da­bar yra su­ma­žė­ jęs še­šė­lis nuo kri­zės įkarš­čio, bet vis dar aukš­tes­nis nei prieš kri­zę“, – va­kar vy­ku­sia­me ty­ri­mo pri­sta­ty­ me sa­kė LLRI ty­ri­mų va­do­vas Vy­ tau­tas Žu­kaus­kas. Jo tei­gi­mu, 2007 m. še­šė­li­nė dar­bo rin­ka Lie­tu­vo­je, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos duo­me­ni­mis, sie­kė apie 11 pro­c. LRRI duo­me­ni­ mis, 2009-ai­siais ne­le­ga­lių pa­ja­mų ga­vo jau 44 pro­c. ša­lies gy­ven­to­jų, 2011-ai­siais – apie 25 pro­c.

Per ty­ri­mą 5 pro­c. ap­klaus­tų­ jų tei­gė, kad dir­bo sam­do­mą dar­bą neo­fi­cia­liai, 8 pro­c. ga­vo da­lį pa­ja­mų vo­ke­ly­je, o 9 pro­c. nau­do­jo­si abiem ne­le­ga­liais pa­ja­mų šal­ti­niais.

62 pro­c. ap­klaus­tų­jų tei­gė, kad į še­šė­li­nę dar­bo rin­ką įsi­trau­kia, nes ne­le­ga­liai gau­na­mos pa­ja­mos yra di­des­nės nei le­ga­lios, 52 pro­c. ti­ki­ no, kad le­ga­lų dar­bą sun­kiau ras­ti.

Iki vo­kie­čių – to­li

Anot V.Žu­kaus­ko, še­šė­li­nę dar­bo rin­ką ska­ti­na įvai­rūs veiks­niai, pa­

vyz­džiui, di­de­lis dar­bo už­mo­kes­čio ap­mo­kes­ti­ni­mas ir ne­di­de­lės pa­ja­ mos, to­dėl ne­pa­kan­ka vien di­din­ ti bau­das. „Yra la­bai daug ki­tų veiks­nių, ku­ rie da­ro įta­ką še­šė­li­nei eko­no­mi­kai.

Mes ga­li­me daug in­ves­tuo­ti į gau­dy­ mą, į bau­di­mą, bet jei bus ki­ti veiks­ niai ne­pa­lan­kūs, še­šė­li­nė eko­no­mi­ka ne­ma­žės. Rei­kia tu­rė­ti ome­ny­je, kad nors Lie­tu­vo­je dar­bo ap­mo­kes­ti­ni­ mas yra ma­žes­nis nei Vo­kie­ti­jo­je, jis sle­gia var­to­to­jus la­biau, nes pa­ja­mų ly­gis ma­žes­nis. Lie­tu­vo­je dar­bo rin­ kos še­šė­lį su­ku­ria ne tik tai, kad yra aukš­tas ap­mo­kes­ti­ni­mas, bet ir to­ dėl, kad yra ma­žes­nės pa­ja­mos“, – sa­kė V.Žu­kaus­kas.

Anot jo, įta­ką še­šė­liui da­ro ir tai, kad žmo­nės ne­no­ri pra­ras­ti so­cia­li­ nių pa­šal­pų. Ty­ri­mo duo­me­ni­mis, 43 pro­c. gy­ven­to­jų ma­no, kad ne­ le­ga­lias pa­ja­mas dar­buo­to­jai ren­ ka­si, nes ne­no­ri pra­ras­ti so­cia­li­nės pa­ra­mos, ku­rios tek­tų at­si­sa­ky­ti gau­nant le­ga­lų už­mo­kes­tį.

Mo­ty­vai: ne­le­ga­lio­mis pa­ja­mo­mis su­si­gun­dan­tys gy­ven­to­jai tei­gia, kad taip el­gia­si, nes ne­le­ga­liai gau­na­

mos pa­ja­mos di­des­nės nei le­ga­lios, o gau­ti le­ga­lų dar­bą sun­kiau.

Pa­sak jo, pa­di­di­nus MMA da­ lis įmo­nių trum­pi­na ofi­cia­lų dar­bo lai­ką ir da­lį at­ly­gi­ni­mo mo­ka vo­ke­ ly­je. Ž.Ši­lė­nas tvir­ti­no, kad MMA įta­ką še­šė­li­nės dar­bo rin­kos au­gi­ mui ga­lė­tų su­ma­žin­ti tik spar­tus eko­no­mi­kos au­gi­mas.

Žil­vi­nas Ši­lė­nas:

Še­šė­li­nė eko­no­mi­ ka augs vie­na­reikš­ miš­kai. Ne­bent tu­ rė­tu­me da­bar la­bai spar­tų eko­no­mi­kos au­gi­mą.

Augs ir to­liau

LLRI pre­zi­den­tas Žil­vi­nas Ši­lė­nas tei­gė, kad atei­ty­je dar­bo rin­kos še­ šė­lis kils dėl pa­di­din­to mi­ni­ma­laus mėnesinio at­ly­gi­ni­mo (MMA). „Tu­ri­me tam tik­rų ne­tie­sio­gi­ nių sig­na­lų, kad tai vyks­ta ir kad tai tu­rė­tų at­si­spin­dė­ti sta­tis­ti­ko­ je, kai pe­rei­na­ma iš vi­sos dar­bo die­nos į ne­ vi­są dar­bo die­ną. Bet dar nė­ra pa­ti­ki­mos sta­tis­ti­kos, nė­ ra pa­kan­ka­mai duo­me­nų“, – va­ kar spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je tei­gė Ž.Ši­lė­nas.

„Še­šė­li­nė eko­no­mi­ka augs vie­na­ reikš­miš­kai. Ne­bent tu­rė­tu­me da­bar la­bai spar­tų eko­no­mi­kos au­gi­mą, tai su­ma­žin­tų mi­ni­ma­lios al­gos di­di­ni­ mo pa­da­ri­nius. Jei­gu pa­žiū­rė­tu­me į si­tua­ci­ją, kai anks­čiau bu­vo ke­lia­ ma mi­ni­ma­li al­ga, tai bu­vo spar­taus au­gi­mo lai­ko­tar­pis“, – tvir­ti­no LLRI va­do­vas. Ty­ri­mą LLRI at­li­ko 2013 m. pra­džio­je, ja­me da­ly­va­vo per 1 tūkst.

Lie­tu­vos gy­ven­to­jų.

Gry­nų­jų pi­ni­gų nemažėja

Tai, kad še­šė­li­nių pa­ja­mų da­lis ma­ žė­ja van­giai, ro­do ir apy­var­to­je cir­ku­ liuo­jan­čių gry­nų­jų pi­ni­gų sta­tis­ti­ka.

Lie­tu­vos ban­ko duo­me­ni­mis, ša­ lies apy­var­to­je gry­nų­jų pi­ni­gų per ko­vą pa­dau­gė­jo 155,6 mln. li­tų ir mė­ne­sio pa­bai­go­je jų bu­vo 11,508 mlrd. li­tų.

Ten­den­ci­ja, kai apy­var­to­je dau­ gė­ja gry­nų­jų pi­ni­gų, iš es­mės pa­ ste­bi­ma vi­sus pa­sta­ruo­sius me­ tus. Di­džiau­sias gry­nų­jų pi­ni­gų apy­var­to­je šuo­lis bu­vo už­fik­suo­ tas praė­ju­sių me­tų gruo­dį, tuo­met apy­var­to­je cir­ku­liuo­jan­čių gry­nų­ jų pi­ni­gų su­ma pa­di­dė­jo net 309,4 mln. li­tų ir sie­kė 11,4 mlrd. li­tų. „Nors gry­nų­jų pi­ni­gų apy­var­to­ je pa­sta­ruo­ju me­tu nuo­lat dau­gė­ja, tik­rai ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad tai ro­ do, jog lie­tu­viai pra­de­da ge­riau gy­ ven­ti. Tai toks lie­tu­viš­kas pa­ra­dok­ sas. Juk ofi­cia­li sta­tis­ti­ka ro­do, kad pu­sė dir­ban­čių žmo­nių gau­na ma­ žes­nį nei vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mą. Tad sta­tis­ti­ka ryš­kaus pa­ge­rė­ji­mo tik­rai ne­ro­do. Va­di­na­si, da­lis į apy­var­tą pa­ten­kan­čių pi­ni­gų yra neo­fi­cia­lios žmo­nių pa­ja­mos“, – dien­raš­čiui yra sa­kiu­si DNB ban­ko vy­riau­sio­ji eko­ no­mis­tė Je­ka­te­ri­na Ro­ja­ka.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Še­šė­lis ne­si­trau­kia

Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos (VMI) duo­me­ni­mis, še­šė­li­nės eko­ no­mi­kos da­lis ga­na ryš­kiai su­ma­ žė­jo po 2010 m., ta­čiau da­bar iš­lie­ ka maž­daug pa­sto­vi.

Per 2010 m. VMI at­li­ko dau­giau kaip 29 tūkst. kont­ro­lės pro­ce­dū­rų, per ku­rias nu­sta­ty­ta dau­giau kaip 311 mln. li­tų pa­pil­do­mai mo­kė­ti­ nų su­mų.

2011-ai­siais bu­vo at­lik­ta dau­giau kaip 24 tūkst. kont­ro­lės pro­ce­dū­rų, per ku­rias nu­sta­ty­ta dau­giau kaip 203 mln. li­tų pa­pil­do­mai mo­kė­ti­ nų su­mų.

Per­nai VMI at­li­ko dau­giau kaip 50 tūkst. kont­ro­l ės pro­c e­d ū­ rų ir nu­s ta­t ė dau­g iau kaip 260 mln. li­t ų pa­p il­d o­m ai mo­k ė­t i­n ų su­mų.

Anot VMI, sie­kiant už­tik­rin­ti mo­kes­ti­nių prie­vo­lių vyk­dy­mą, di­ džiau­sias dė­me­sys ski­ria­mas mo­ kes­ti­nių prie­vo­lių vyk­dy­mo ste­ bė­se­nai, o kont­ro­lės prie­mo­nės – mo­kes­ti­niai ty­ri­mai ir pa­tik­ri­ni­ mai – tai­ko­mos tik mo­kes­čių ven­ gi­mo po­žiū­riu ri­zi­kin­giau­sių mo­ kes­čių mo­kė­to­jų at­žvil­giu, to­dėl yra šių veiks­mų ma­žė­ji­mo ten­ den­ci­ja.

Pi­ges­nė ši­lu­ma gali atsieiti net 1–1,5 mlrd. li­tų Lie­tu­vos ši­lu­mos ūkio per­tvar­ka, ku­ria sie­kia­ma at­pi­gin­ti ši­lu­mą gy­ven­to­jams, ga­li kai­nuo­ti iki pu­ sant­ro mi­li­jar­do li­tų.

„Mes pa­gal da­bar tu­ri­mus duo­me­ nis pre­li­mi­na­riai ver­ti­na­me, kad tie tiks­lai ga­li kai­nuo­ti apie 1–1,5 mlrd. li­tų“, – va­kar spau­dos kon­fe­ren­ci­ jo­je po Vy­riau­sy­bės stra­te­gi­nio ko­ mi­te­to po­sė­džio sa­kė ener­ge­ti­kos mi­nist­ras Ja­ros­la­vas Ne­ve­ro­vi­čius.

Pa­sak prem­je­ro Al­gir­do But­ke­

vi­čiaus, sie­kiant su­rink­ti rei­kia­ mą su­mą, ke­ti­na­ma at­si­sa­ky­ti per vie­šuo­sius in­te­re­sus ati­tin­kan­čias pa­slau­gas (VIAP) rem­ti tas ko­ge­ ne­ra­ci­nes elekt­ri­nes, ku­rių sta­ty­ bai bu­vo pa­nau­do­ta ES pa­ra­ma. „Ko­ge­ne­ra­ci­jos įren­gi­niuo­se, ku­ riems bu­vo skir­ta ES pa­ra­ma, pa­ ga­min­ta elekt­ros ener­gi­ja bus rea­ li­zuo­ja­ma rin­kos są­ly­go­mis. Bus at­si­sa­ko­ma rė­mi­mo per VIAP ir taip bus su­tau­po­ma iki 300 mln. li­tų per me­tus“, – tei­gė A.But­ke­

vi­čius. Prem­je­ras sa­kė, kad sa­vi­ val­dy­bės ko­ge­ne­ra­ci­nių elekt­ri­nių plėt­rai gaus 50 pro­c. ES pa­ra­mos, o li­ku­sią da­lį ga­lės fi­nan­suo­ti sa­ vais pi­ni­gais ar­ba pri­trauk­ti pri­va­ čių in­ves­tuo­to­jų. „Pa­čios ga­lės ko­fi­nan­suo­ti li­ ku­sią da­lį, skelb­ti kon­kur­są ir pri­ trauk­ti pri­va­tų ka­pi­ta­lą ar­ba jos gaus vals­ty­bės pa­skir­tą vys­ty­to­ją, jei pa­čios ne­ga­lės už­tik­rin­ti ko­fi­ nan­sa­vi­mo ir neį­vyks kon­kur­sas“, – sa­kė A.But­ke­vi­čius. Anot jo, sa­vi­

val­dy­bės pa­rengs pla­nus, kaip per­ tvar­ky­ti ši­lu­mos ūkį. „Vi­so­se sa­vi­val­dy­bė­se bus nu­ ma­ty­tos aiš­kios plėt­ros kryp­tys, tai yra įver­tin­tas ko­ge­ne­ra­ci­jos ir bio­ ku­ro vys­ty­mo po­ten­cia­las, pa­sta­ tų re­no­va­ci­jos apim­tis ir nu­sta­ty­ ti konk­re­tūs tiks­lai bei spren­di­niai.

Prog­ra­mų spren­di­niai taps sa­vi­ val­dy­bių ši­lu­mos ūkio per­tvar­kos pla­nais, ku­riems įgy­ven­din­ti bus pa­nau­do­ta 2014–2020 m. ES pa­ ra­ma“, – ti­ki­no prem­je­ras.

Vy­riau­sy­bės va­do­vas ža­dė­jo, kad ši­lu­mos kai­na, at­li­kus per­tvar­ką, tu­rė­tų su­ma­žė­ti ket­vir­ta­da­liu. „Vie­na iš Vy­riau­sy­bės prio­ri­te­ti­ nių kryp­čių – kad ar­ti­miau­siu me­ tu bū­tų ga­li­ma per­tvar­ky­ti ši­lu­mos ūkį, ma­ži­nant kai­ną iki 25 pro­c., o gal ir tru­pu­tį dau­giau“, – sa­kė mi­ nist­ras pir­mi­nin­kas. Jis ti­ki­no, kad ši­lu­mos ūkio per­tvar­kos tei­si­nė ba­ zė bus pa­ruoš­ta šie­met, o ši­lu­ma tu­rė­tų pra­dė­ti pig­ti 2015 m.

BNS inf.

9

AntrADIENIS, gegužės 14, 2013

pasaulis „Pa­vyz­di­nis“ sūnus

Sek­so ­ skan­da­las

Siūlo­ Du eta­pus

Ki­ni­jo­je suim­tas vie­nas moks­ lei­vis, ku­rio pa­sam­dy­ti žu­di­ kai nu­žudė jo tėvą Ga­go Tian­ fengą, aukštą vie­tos vald­žios pa­reigūną, ir vy­resnę se­serį už tai, kad vertė jį mo­ky­tis. Paaug­ lys suim­tas cent­rinė­je He­na­no pro­vin­ci­jo­je esan­čia­me Džou­ kou mies­te. Ki­ni­ja garsė­ja griež­ tu tėvų po­žiū­riu į mokslą.

Gru­zi­jos vi­daus rei­kalų mi­nist­ ro pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas Ge­la Chve­de­lidzė bu­vo suim­tas dėl gėjų sek­so vaiz­do įra­šo, ku­ria­ me ma­ty­ti vald­žią kri­ti­kuo­jan­tis žur­na­lis­tas Geor­gi­jus Pa­re­saš­ vi­lis, nu­te­ki­ni­mo. G.Pa­re­saš­vi­lis sa­vo straips­niuo­se daž­nai kal­ ti­no vald­žios pa­reigū­nus užg­ro­ biant vers­lo įmo­nes.

Vo­kie­ti­jos fi­nansų mi­nist­ras Wolf­gan­gas Schäub­le pa­si­sakė už „dviejų etapų spren­dinį“, ku­riant bendrą Eu­ro­pos ban­ kų per­tvar­ky­mo me­cha­nizmą.

Per­nai bir­želį Bend­ri­jos ly­de­riai su­si­tarė įkur­ti bankų sąjungą, ta­čiau nuo to lai­ko iš­ryškė­jo di­ de­li ne­su­ta­ri­mai, kaip to­kia sis­ te­ma turėtų at­ro­dy­ti.

Peš­tynės dėl mi­nistrų ka­bi­ne­to

Žmonės Bul­ga­ri­jo­je įsiutę. Ir ne be rei­ka­lo.

Ky­šiai, že­mas ­gy­ve­ni­mo ly­gis, inf­lia­ci­ja, ne­dar­bas – pro­blemų ap­stu. Ma­ža to, po­li­ti­nis eli­tas čia daž­niau sprend­žia ne ša­lies, o sa­vo pro­ble­mas.

Ko­rup­ci­jos šlei­fas

Prieš kurį laiką Bul­ga­ri­jo­je ki­lo pro­ tes­to judė­ji­mas. Tie­sa, pa­ženk­lin­ tas sep­ty­nių ak­ty­vistų mir­ti­mi.

Praė­jus še­še­riems me­tams nuo įsto­ji­mo į ES, dau­ge­lis bul­garų, ku­ rių yra 7,3 mln., nu­si­vylę pa­dėti­ mi sa­vo ša­ly­je. Būtent pa­sta­ro­sios su­si­de­gi­ni­mo ak­ci­jos pri­vertė iš vald­žios prie­š kurį laiką pa­si­trauk­ti de­ši­niuo­sius.

Ta­čiau jie grįžo. Da­bar ža­da re­ for­mas ir kovą su ko­rup­ci­ja. Bet var­gu ar kas tuo ti­ki. Ko­rup­ci­ja – kaip pra­keiks­mas. Ne­pai­sant to, kad net Briu­se­lis grūmo­ja kumš­ čiu, si­tua­ci­ja ne­si­kei­čia.

An­tai ne­to­li sos­tinės So­fij­ os po­li­ ci­jos pa­reigū­nai rin­kimų iš­va­karė­ se kon­fis­ka­vo 350 tūkst. pa­dirbtų bal­sa­la­pių. Kaž­kas, at­ro­do, ruošė­si klas­to­ti bal­sus. Bet tai jau nie­ko ne­ ste­bi­na. Mūšį de­ši­nio­ji GERB par­ ti­ja laimė­jo. Ta­čiau ne karą. So­cia­ lis­tai ža­da, kad jei GERB su­si­maus for­muo­jant koa­li­ciją, jie im­sis šio dar­bo. So­cia­listų BSP ga­vo 24,7 pro­c. rinkėjų balsų, o GERB – 31,4 pro­c. Tai­gi, per­sva­ra ne­di­delė.

GERB va­das Boi­ko Bo­ri­so­vas iš prem­je­ro po­sto at­si­sta­ty­di­no va­ sarį, vyks­tant pro­tes­tams dėl že­ mo gy­ve­ni­mo lygio ir ko­rup­ci­jos, kai ša­ly­je su­si­de­gi­no sep­ty­ni žmo­ nės.

GERB – „ma­fi­ja“

Ta­čiau su­for­muo­ti koa­li­ciją – iššū­ kis. Jau kal­ba­ma, kad ša­ly­je teks šauk­ti nau­jus rin­ki­mus, nes nie­kas su GERB ne­no­ri kalbė­tis.

Rinkėjų ak­ty­vu­mas siekė 50 pro­c. Vis­gi dau­ge­lis jų reiškė sa­vo nu­si­vy­limą po­li­ti­niu eli­tu. Ne­dar­ bas Bul­ga­ri­jo­je sie­kia 12 pro­c., ta­ čiau tai – ofi­cia­li sta­tis­ti­ka. Neo­ fi­cia­liai kal­ba­ma, kad dar­bo ne­tu­ri apie 18 pro­c. bul­garų.

Po rin­kimų sos­tinė­je So­fi­jo­je vy­ ko pro­tes­to ak­ci­ja prie­š GERB. Kai ku­rie pro­tes­tuo­to­jai laikė pla­ ka­tus su už­ra­šais „Ma­fi­ja“. „Šis bal­ sa­vi­mas ža­da anks­tes­nio oli­garchų ir ma­fi­jos par­la­men­to, kurį mes nu­ vertė­me, at­si­kar­to­jimą. Šįkart bus ba­ri­ka­dos, ne vien pro­tes­tai“, – žadė­jo An­ge­las Slav­če­vas, vie­nas de­monst­ra­ci­jos or­ga­ni­za­to­rių.

Ta­čiau ne vi­si bul­ga­rai nu­si­teikę prie­š de­ši­niuo­sius. „Ma­nau, GERB rei­kia dar ket­ve­rių metų, kad jie už­ baigtų ką pra­dėję, – po bal­sa­vi­mo sakė mo­ky­to­ja Sne­ža­na Geor­gi­je­va.

– Aiš­kiai ma­ty­ti, ką ši par­ti­ja nu­ veikė anks­tes­niais me­tais, – pa­ statė daug vaikų dar­že­lių, žai­dimų aikš­te­lių vai­kams ir, aiš­ku, nu­tiesė pui­kių ke­lių.“ Pa­lai­kan­tys kai­riuo­sius tvir­ti­no, kad tik BSP su­gebės išt­rauk­ti šalį iš krizės. „Da­bar Bul­ga­ri­jai žūtbūt rei­ kia per­mainų, – pa­brėžė vers­li­nin­kas Ma­ri­nas Bo­ja­no­vas. – Kaip ir dau­ge­ liui žmo­nių, man įgri­so tie, ku­rie bu­ vo vald­žio­je pa­sta­ruo­sius tre­jus su pu­se metų. Bal­sa­vau už BSP, nes ji tu­ri tikrą pro­gramą, ku­ria sie­kia­ma pa­ge­rin­ti žmo­nių gy­ve­nimą.“ Po­li­ti­nis nea­pibrėž­tu­mas

Va­do­vau­jant GERB, Bul­ga­ri­ja iš­li­ ko vie­na ma­žiau­siai įsis­ko­li­nu­sių

Nu­si­vy­li­mas: kai­rie­ji pra­laimė­jo rin­ki­mus, o de­ši­nie­ji, at­ro­do, ga­li ne­turė­ti pa­ra­mos par­la­men­te, kad for­muotų­

koa­li­ciją.

Bend­ri­jos na­rių. Ta­čiau šiais me­ tais pro­gno­zuo­ja­mas tik apie 1 pro­c. eko­no­mi­kos au­gi­mas, o vi­du­ti­nis mėne­sio at­ly­gi­ni­mas yra apie 400 eurų (1381 li­tas).

Vis­gi de­ši­niųjų mun­du­ras bu­ vo ge­ro­kai su­tep­tas ki­lus ne­teisė­ to klau­sy­mo­si skan­da­lui. Šį į die­ nos šviesą iš­vil­ko so­cia­lis­tai.

Šis bal­sa­vi­mas ža­ da anks­tes­nio oli­ garchų ir ma­fi­jos par­la­men­to, kurį mes nu­vertė­me, at­si­kar­to­jimą.

Ta­čiau ir BSP tu­ri juodų dėmių. Šiems val­dant Bul­ga­ri­ja iš­gy­ve­ no pa­skolų bur­bulą, jo spro­gimą ir di­delę re­ce­siją.

Norė­da­mas su­for­muo­ti koa­li­ciją GERB ly­de­ris B.Bo­ri­so­vas nea­be­jo­ti­ nai turės kreip­tis pa­gal­bos į ki­tas po­

„Reu­ters“ nuo­tr.

li­ti­nes jėgas, o dau­ge­lis jų pa­reiškė, kad su jo va­do­vau­ja­ma ad­mi­nist­ra­ ci­ja ne­no­ri turė­ti nie­ko bend­ro.

Turkų par­ti­ja „Tei­sių ir laisvės judė­ji­mas“ (MRF), ku­ris ga­vo 9,2 pro­c. balsų, bei ult­ra­na­cio­na­listų „Ata­ka“, su­si­žėru­si 7,6 pro­c. balsų, ne­ke­ti­na pa­dėti GERB. „Ata­ka“ se­ niau rėmė B.Bo­ri­sovą, ta­čiau prie­š rin­ki­mus pa­sakė „ne“.

O MRF pa­lai­ko so­cia­lis­tus. Tai­gi, de­ši­nie­ji lie­ka izo­liuo­ti.

Iš esmės GERB lie­ka vie­nin­telė ga­li­mybė – koa­li­ci­ja su vers­lui pa­ lan­kiu judė­ji­mu „Bul­ga­ri­ja pi­lie­ čiams“, va­do­vau­ja­mu bu­vu­sios ES ko­mi­sarės Meg­le­nos Ku­ne­vos. Bet ir so­cia­lis­tai pa­reiškė, kad sieks po­ li­tikę pri­si­vi­lio­ti į sa­vo pusę.

Pa­sak BSP, par­ti­ja tu­ri planą su­da­ ry­ti kri­zinį mi­nistrų ka­bi­netą. Ja­me do­mi­nuotų tech­nok­ra­tai, ku­riems galbūt va­do­vautų buvęs fi­nansų mi­ nist­ras Pla­me­nas Ore­šars­kis.

Eks­pertų ver­ti­ni­mai

„Tai GERB at­si­svei­ki­ni­mas. Jie ne­ va­do­vaus ša­liai“, – pro­gno­za­vo

„Gal­lup“ ana­li­ti­kas Kan­čo Sto­ji­ če­vas. Jis pri­dūrė, kad GERB nu­ ke­lia­vo į „vi­sišką izo­lia­ciją“.

Ki­ti ana­li­ti­kai ak­cen­ta­vo, kad le­miamą vaid­menį ga­li su­vai­din­ti ma­žo­sios par­ti­jos, nuo ku­rių pa­ si­rin­ki­mo pri­klau­sys vy­riau­sybės su­dėtis.

Eks­per­tas Og­nia­nas Min­če­vas pa­brėžė, jog tikė­ti­nas ir „ky­ban­ čio“ par­la­men­to sce­na­ri­jus, kai nie­kas ne­turės rei­kia­mos dau­gu­ mos, – su­da­ry­ti koa­li­ciją su­dėtin­ ga tiek de­ši­nie­siems, tiek kai­rie­ siems.

Kon­sul­ta­cijų cent­ro „Eu­ra­sia“ ana­li­tikė Oti­lia Sim­ko­va teigė, kad iki šiol dau­ge­lis rinkėjų rei­ka­la­vimų ne­bu­vo įgy­ven­din­ti. „Gi­lu­mi­nis ne­pa­si­ten­ki­ni­mas iš­ lie­ka. Pag­rin­di­niai pro­tes­tuo­tojų rei­ka­la­vi­mai – dėl ma­žes­nių ener­ gi­jos kainų – kol kas ne­bu­vo vi­siš­kai pa­ten­kin­ti, o ne­dar­bas, ma­žos pa­ja­ mos ir po­li­tikų ko­rup­ci­ja taip pat bu­ vo pa­brėžia­mi“, – kalbė­jo eks­pertė.

BBC, „Deuts­che Wel­le“, „The In­de­pen­dent“ inf.

Kodėl bul­ga­rai pro­tes­tuo­ja su ben­zi­nu ir deg­tu­ku?

Pro­tes­tuo­da­mi prie­š vald­žią su­si­ de­gi­no ke­li bul­ga­rai. Kodėl žmonės pa­si­rin­ko to­kią pro­tes­to formą?

Pro­tes­t as: D.Di­mit­ro­vas sakė,

kad su­si­de­gin­ti siekė pro­tes­tuo­ da­mas, o ne ban­dy­da­mas nu­si­ žu­dy­ti.

AFP nuo­tr.

Be­dar­bis Di­mi­ta­ras Di­mit­ro­vas bandė su­si­de­gin­ti prie­š pre­zi­ dentū­ros pa­statą sos­tinės cent­re.

Vy­ras iš­gy­ve­no, ta­čiau pa­tyrė sun­ kių nu­de­gimų. „Tai bu­vo ne­pa­ke­ lia­ma. Žmonės, ka­da nors nu­degę, ži­no, ką tai reiš­kia“, – apie iš­gy­ve­ nimą pa­sa­ko­jo 53 metų vy­ras. Jis kar­tu su tūkstan­čiais bul­garų pik­ ti­no­si bu­vu­sio prem­je­ro Boi­ko Bo­ ri­so­vo po­li­ti­ka ir, at­ro­do, pa­dėjo šio

po­li­ti­ko at­si­kra­ty­ti. „Aš ti­kiu, jog pa­sie­kiau tai, ko norė­jau. Galbūt esu kvai­lys, ta­čiau ti­kiu, kad ga­ liu kai ką pa­keis­ti į ge­ra“, – sakė D.Di­mit­ro­vas.

Už pu­sant­ros va­lan­dos ke­lio nuo So­fi­jos stūkso Rad­ne­vo kai­mas. At­ ro­do, kad šia­me mies­te nie­kas nuo pat ta­ry­bi­nių laikų ne­pa­si­keitė.

Tie­sa, dar­bo vietą da­bar čia tu­ri ne kiek­vie­nas.

Mies­te su­si­de­gi­no Ve­čias­la­vas Ar­se­no­vas, ku­riam bu­vo 53 me­tai.

Prieš ak­ciją vy­ras bandė su­si­tik­ti su mies­te­lio me­ru, kad šis pa­dėtų

dėl dar­bo. Ta­čiau me­ras su juo ne­ su­si­ti­ko, todėl vy­ras ry­žo­si mir­čiai.

Da­bar apie jį ga­li pa­pa­sa­ko­ti tik jo sūnus. „Mūsų padėtis bu­vo­ des­pe­ra­ tiš­ka. Ma­no tėvas ne­te­ko dar­bo.

Ne­galė­jo­me ap­mokė­ti sąskaitų, pa­deng­ti skolų, net mais­to nu­si­ pirk­ti“, – sakė Ve­čias­la­vo sūnus Ticho­mi­ras.

Jis taip pat ne­tu­ri dar­bo, ban­ do su­dur­ti galą su ga­lu dirb­da­mas dar­bi­nin­ku žemės ūky­je. Anks­čiau jau­nuo­lis py­ko ant tėvo dėl jo poel­ gio, ta­čiau da­bar lai­ko jį did­vy­riu.

Ar po­li­ti­kams tai rūpi? Buvęs mi­nistrų ka­bi­ne­to va­do­vas B.Bo­ ri­so­vas BBC žur­na­lis­tams pri­pa­ži­ no, jog did­žiuo­ja­si tuo, ką nu­veikė būda­mas vy­riau­sybės va­do­vu. Ir, pa­sak jo, po­ky­čiai, ku­rių pra­šo žmonės, iš dan­gaus ne­nuk­ris. „Mes už­jau­čia­me au­kas, ta­čiau po­ky­čiams ne­pa­kan­ka ke­lių sa­vai­ čių. Mes sėkmin­gai baigė­me ke­lis svar­bius inf­rast­ruktū­ros pro­jek­ tus. Ma­nau, kad su­gebė­jo­me sta­bi­ li­zuo­ti eko­no­miką“, – var­di­jo dar­ bus B.Bo­ri­so­vas.

BBC inf.

10

antradienis, gegužės 14, 2013

sportas

Sporto telegrafas Futbolas. Lietuvos futbolo A lygos čempionate sužaistos paskutinės dvejos 12-ojo turo rungtynės. Šiauliuose „Šiauliai“ pasidalijo po tašką su Vilniaus „Žalgiriu“ – 1:1. Šeimininkai pirmavo po Niko Tokičiaus (2 min.) įvarčio, o rezultatą išlygino Kamilas Bilinskis (68 min.). Daugkartiniai čempionai Panevėžio „Ekrano“ futbolininkai Pakruojyje 1:0 (0:0) įveikė „Kruojos“ vienuolikę.

Pergalingą įvartį nuo 11 m žymės įmušė Arsenijus Buinickis (88 min.). Su 23 taškais „Žalgiris“ tapo vienvaldžiu lyderiu, po 22 turi „Atlantas“ ir „Ekranas“.

Ketvirtoje vietoje esanti „Sūduva“ surinko 16 taškų.

Krepšinis. Anglijoje pasibaigusio Eurolygos krepšinio finalo ketverto turnyro nugalėtoju – antrą kartą iš eilės ir trečią klubo istorijoje – tapo Graikijos pirmenybių čempionė Pirėjo „Olympiakos“ komanda su Martynu Gecevičiumi.

Graikai finale 100:88 (10:27, 27:14, 24:10, 39:27) nugalėjo Ispanijos vicečempioną Madrido „Real“ klubą, kurio gretose dėl traumos nerungtyniauja Martynas Pocius. Jis finaliniam mačui buvo registruotas, tačiau nerungtyniavo. 22 taškais prie pergalės prisidėjo naudingiausias šio sezono Eurolygos krepšininkas Vassilis Spanoulis, 20 – Acie Lawas, 12 – Kyle Ginesas. Madrido ekipos gretose sėkmingiausiai rungtyniavo Rudy Fernandezas (21 taškas), Sergio Rodriguezas (17) ir Sergio Llullas (14). Trečiosios vietos Eurolygos turnyre užimti nepavyko Ispanijos čempionei „FC Barcelona Regal“ ekipai su Šarūnu Jasikevičiumi, kuri mažajame finale 73:74 (12:15, 23:20, 19:24, 19:15) pralaimėjo Maskvos CSKA (Rusija) krepšininkams.

Prienuose nukalta bronza Po alinančio penkerių rungtynių karo tapo žinomas Lietuvos krepšinio lygos čempionato trečiasis prizininkas. Pirmą kartą klubo istorijoje bronzos medaliais pasidabino Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkai, vakar Prienuose 86:72 nugalėję „Prienų“ penketuką. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Geriau susitikimą pradėjo šeimininkai, išsiveržę į priekį 14:8. Po minutės pertraukėlės uostamiesčio ekipa, pelniusi 9 sausus taškus, paliko prieniškius užnugaryje

Tenisas. Vakar paskelbtoje naujoje geriausių pasaulio tenisininkų ATP klasifikacijoje jau yra penki lietuviai. Pirmąjį kartą pajėgiausių planetos tenisininkų reitinge atsidūręs aštuoniolikmetis Julius Tverijonas su 2 taškais užima 1418 vietą. Aukščiausiai iš lietuvių esantis 22 metų Ričardas Berankis su 698 taškais smuktelėjo į 68-ąją poziciją iš 67-osios. Per savaitę pajėgiausio Lietuvos tenisininko įskaitinių taškų suma nepakito. Penkias vietas reitinge prarado 21-erių Laurynas Grigelis. Klaipėdietis su 80 taškų nukrito į 439-ąją poziciją iš 434-osios. ATP reitinge klasifikuoti dar du Lietuvos tenisininkai – 29-erių Gvidas Sabeckis (2 taškai) iš 1455-osios vietos smuktelėjo į 1467-ąją, o dvidešimtmetis Dovydas Šakinis (1 taškas) iš 1575-osios pozicijos nukrito į 1581-ąją.

17:14. Tačiau po pirmojo ketvirčio švieslentėje žibėjo taikus rezultatas 23:23.

Antrasis kėlinys prasidėjo taikliomis klaipėdiečių atakomis. Laimėję tarpsnį 8:0, Kazio Maksvyčio auklėtiniai įgijo solidžią persvarą – 31:23. „Prienų“ žaidėjai keletą kartų pavojingai priartėjo, tačiau uosta-

miesčio krepšininkai, atsakę rezultatyviomis atakomis, ne tik susigrąžindavo turėtą pranašumą, bet ir aidint sirenai, kviečiančiai pailsėti, Marius Runkauskas padidino skirtumą iki 52:42.

Po pertraukos „Neptūno“ persvara šoktelėjo iki 58:42, 62:45. Tačiau „Prienų“ penketukas niekuo gyvu nenorėjo kelti baltos vėlia-

Kvitrina.com nuotr.

vos, jiems paskutinę trečiojo kėlinio akimirką pavyko sumažinti rezultatą iki 61:71.

Ketvirtąjį kėlinį tęsėsi nervų karas – šeimininkai bandė priartėti prie svečių, klaipėdiečiai taikliais metimais atstatydavo skirtumą.

Priešpaskutinę susitikimo minutę skirtumas vėl tapo įtikinamu – 86:70.

S.Drozdovui atiteko dešimtoji karūna Česlovas Kavarza

Ledo ritulys. Suomijos bei Švedijos sostinėse vykstančiose šešiolikos rinktinių planetos ledo ritulio pirmenybėse vietas ketvirtfinalyje užsitikrino Šveicarijos, Kanados, JAV, Suomijos bei Rusijos ekipos. Šeštą pergalę iš eilės iškovojo S grupės Stokholme lyderė Šveicarijos (17 taškų) rinktinė, 3:1 privertusi pasiduoti ketvirtojoje pozicijoje esančius Norvegijos ledo ritulininkus. Antrąją vietą užimanti olimpinė čempionė Kanados (16 taškų) komanda 2:1 įveikė penktojoje pozicijoje esančią praėjusio pasaulio čempionato bronzos medalininkę Čekijos (8 taškai) ekipą. H grupėje Suomijos sostinėje lydere tapo olimpinė vicečempionė JAV (15 taškų) rinktinė, 3:0 nugalėjusi penktojoje pozicijoje esančius Vokietijos (7 taškai) ledo ritulininkus. Trečiąją vietą užimanti bei čempionės titulą ginanti Rusijos (12 taškų) komanda 3:1 įveikė ketvirtojoje pozicijoje esančią vicečempionę Slovakijos (7 taškai) ekipą.

Stiprybė: penktosiose rungtynėse klaipėdiečiai turėjo daugiau jėgų kovai dėl medalių.

Sergejus Drozdovas, Klaipėdos šachmatų čempionate nepralaimėjęs nė karto, nugalėtojo karūną iškovojo dešimtąjį kartą.

12 dalyvių varžybose daugkartinis čempionas 9 partijas laimėjo ir dvejas sužaidė lygiosiomis. Po puse taško nugalėtojas pasidalijo su ketvirtąją vietą užėmusiu Konstantinu Dubinsku ir devintoje pozicijoje likusiu Vytautu Vaitoniu. Aukso medalį S.Drozdovui lėmė laimėta svarbiausia kova, kai buvo įveiktas pirmenybių favoritas, vien pergales skynęs Mindaugas Beinoras.

Pastarasis šachmatininkas taip pat surinko 10 taškų, tačiau turėjo tenkintis antrąja vieta. Lietuvos čempionatuose medalius laimin-

čiam M.Beinorui miesto pirmenybėse vicečempiono titulą pavyko pelnyti pirmą sykį.

Bronzos medalį iškovojęs Dmitrijus Beliajevas (7,5 taško) tapo prizininku net po dešimties metų pertraukos.

Dalyvių rikiuotė Vieta Šachmatininkas

1. Sergejus Drozdovas 2. Mindaugas Beinoras 3. Dmitrijus Beliajevas 4. Konstantinas Dubinskas 5. Dalius Jocys 6. Andrejus Katalovas 7. Audrius Jonuševičius 8. Vidmantas Stasius 9. Vytautas Vaitonis 10. Gintautas Barščiauskas 11. Olga Beliajeva 12. Romas Pakalniškis

Taškai

10 10 7,5 6 6 5,5 5,5 5 3 3 3 1,5

Prizininkai: geriausiai miesto pirmenybėse žaidė M.Beinoras,

S.Drozodovas ir D.Beliajevas.

Klaipėdos studentės – geriausios Lietuvoje Česlovas Kavarza Netoli Prienų, Meškapievio miške, vykusiame Lietuvos studentų orientavimosi sporto čempionate aukso medalius tarp komandų iškovojo Klaipėdos universiteto merginos.

Meistriškumas: M.Gotcaitytė, B.Balnaitė ir M.Černeckytė apgynė nu-

galėtojų titulą.

Įdomiose ir emocingose estafečių varžybose uostamiesčio studentės Monika Gotcaitytė, Milda Černeckytė ir Banga Balnaitė į priekį išsiveržė po pirmojo etapo ir toliau nepaliko varžovėms vilčių.

Klaipėdos merginų trijulė čempionėmis tapo antrus me-

tus paeiliui. Asmeninėse varžybose studentėms reikėjo 5,9 km distancijoje rasti 12 kontrolinių punktų trasą. Greičiausiai užduotį įvykdė Kauno technologijos universiteto atstovė Ona Daugėlaitė. Ji finišą pasiekė per 48 min. 5 sek.

Bronzos medalį iškovojusi klaipėdietė M.Gotcaitytė (51 min. 10 sek.) vos 13 sek. atsiliko nuo trasos šeimininkės Indrės Maciulevičiūtės, atstovavusios Mykolo Romerio universitetui.

Kita Klaipėdos komandos atstovė Milda Černeckytė užėmė 14-ąją vietą – 1 val. 10 min. 1 sek.

11

antrADIENIS, GEGUŽĖS 14, 2013

rubrika

sveikata

sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Mėgs­ta­miau­si pa­cien­tai – svei­ki Se­nu­kams kai ku­ rio­se gy­dy­mo įstai­ go­se nė­ra vie­tos.

Val­diš­kos uos­ta­ mies­čio po­lik­li­ni­ kos guo­džia­si, kad pri­va­čios gy­dy­ mo įstai­gos kra­to­ si sen­jo­rų, o šios gi­na­si pa­cien­tų pa­ gal am­žių ne­skirs­ tan­čios.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Jau­nus kei­čia sen­jo­rai

Val­diš­kų po­lik­li­ni­kų vy­riau­sie­ ji gy­dy­to­jai su­lau­kia vy­res­nio am­ žius pa­cien­tų skun­dų, kad pri­va­ čios gy­dy­mo įstai­gos at­si­sa­ko juos pri­ra­šy­ti.

Sen­jo­rai ne­sle­pia jau­čian­tys disk­ri­mi­na­ci­ją bū­tent dėl sa­vo am­žiaus. Pri­va­čios gy­dy­mo įstai­ gos ne­va kra­to­si vy­res­nių pa­cien­ tų, nes jų prie­žiū­ra ir gy­dy­mas kai­ nuo­ja ge­ro­kai dau­giau nei dar­bin­go am­žiaus žmo­nių.

Kaip pa­ste­bi Klai­pė­dos jū­ri­nin­ kų svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ro vy­ riau­sia­sis gy­dy­to­jas Vik­to­ras Gri­ ga­laus­kas, per pa­sta­ruo­sius me­tus pas juos gy­do­mi pa­cien­tai tam­pa vis vy­res­ni.

Per dve­jus me­tus vie­toj iš­brauk­ tų 8 tūkst. jau­nų pa­cien­tų pra­dė­jo plūs­ti sen­jo­rai. Tad da­bar dau­giau nei pu­sę po­lik­li­ni­ko­je pri­si­ra­šiu­sių pa­cien­tų su­da­ro bū­tent jie.

Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ro vy­riau­sio­ji gy­dy­to­ja Lo­ re­ta Venc­kie­nė taip pat pa­tvir­ti­ no su­lau­kian­ti skun­dų iš jau­nes­ nio am­žiaus pa­cien­tų, ku­rie ne­ga­li pri­ra­šy­ti sa­vo tė­vų to­se pa­čio­se pri­va­čio­se gy­dy­mo įstai­go­se, kur lan­ko­si pa­tys.

At­bai­do il­gos ei­lės

Se­na­mies­čio svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ro vy­riau­sio­ji gy­dy­to­ja Lo­re­ta Ži­lins­kie­nė pa­ste­bi, kad jau­nes­ni pa­cien­tai, no­rė­da­mi iš­veng­ti il­gų ei­lių, per­bė­ga į pri­va­ čias gy­dy­mo įstai­gas.

12

Disk­ri­mi­na­ci­ja: pri­va­čios gy­dy­mo įstai­gos kra­to­si vy­res­nio am­žiaus pa­cien­tų.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

12

antrADIENIS, GEGUŽĖS 14, 2013

sveikata sveikata.diena.lt

50-mečiai – laimingiausi Ame­ri­kie­čių moks­li­nin­kai tei­gia, kad pa­ts lai­min­giau­sias lai­ko­tar­ pis žmo­gaus gy­ve­ni­me pra­si­de­da su­lau­kus 50-ies.

Prie to­kios iš­va­dos priei­ta at­li­kus ty­ri­mą, į ku­rio klau­si­mus, su­si­ju­ sius su nuo­tai­ko­mis, gy­ve­ni­mo ko­ky­be, at­sa­kė 50 tūkst. res­pon­ den­tų. Žmo­n ės, ku­r iems yra 50 ir dau­giau me­tų, jau­čia­si daug lai­ min­ges­ni nei tie, ku­riems yra 20 me­tų.

Paaiš­kė­jo, kad nuo 20-ies iki 50-ies me­tų žmo­gus jau­čia­si vis ne­lai­min­ges­nis, o su­lau­kęs 50ies pa­ti­ria lai­mę ir gy­ve­ni­mo pil­ nat­vę.

Moks­li­nin­kai ma­no, kad šiam reiš­ki­niui įta­ką da­ro mo­kė­ji­mas kont­ro­liuo­ti emo­ci­jas.

Ty­ri­mas taip pat at­sklei­dė, kad mo­te­rys re­čiau sa­ve lai­ko lai­min­ go­mis nei vy­rai.

Idealus pus­ry­čių gė­ri­mas Pus­ry­čiau­jant idea­liau­sia ger­ti švie­žiai spaus­tas apel­si­nų sul­tis, skel­bia se­god­nya.ua.

Tai nu­sta­ty­ta, iša­na­li­za­vus 20– 40 me­tų žmo­nių pus­ry­čių me­ niu: bul­vės ir sal­din­tas van­duo, om­le­tas ir pa­pras­tas van­duo bei su­muš­ti­nis su kum­piu ir švie­žios apel­si­nų sul­tys.

At­li­kus ty­ri­mus paaiš­kė­jo, kad pa­sta­ra­sis gė­ri­mas yra svei­kiau­ sias. Jį var­to­ju­sių pus­ry­čiau­to­ jų krau­jy­je bu­vo ap­tik­tas pa­ts že­ miau­sias gliu­ko­zės kie­kis, taip pat ir dau­giau mais­tin­gų­jų me­ džia­gų.

Me­di­kai apel­si­nų sul­tis pa­ta­ria ger­ti pro šiau­de­lį, nes jos ga­li pa­ žeis­ti dan­tų ema­lį.

Nau­din­gu ir svei­ku pus­ry­čių gė­ ri­mu taip pat yra lai­ko­ma ža­lio­ji ar­ba­ta, ka­va ir na­tū­ra­lus van­duo.

Švei­ca­ri­jos neo­na­to­lo­gi­jos aso­ cia­ci­jos pre­zi­den­to, Že­ne­vos uni­ ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės pro­fe­so­ riaus Ric­car­do Pfis­te­rio vi­zi­tu Kau­no kli­ni­ko­se, ku­rios at­sa­kin­ gos už šio pro­jek­to įgy­ven­di­ni­

mą, pra­dė­ti mo­ky­mai aku­še­ri­nės ir neo­na­to­lo­gi­nės pa­gal­bos spe­ cia­lis­tams.

Už nu­ma­ty­tas lė­šas taip pat pla­ nuo­ja­ma įsi­gy­ti įran­gos, da­ly­tis pa­tir­ti­mi su Švei­ca­ri­jos uni­ver­si­ te­ti­nių li­go­ni­nių spe­cia­lis­tais, pa­ reng­ti 70 moks­lo įro­dy­mais pa­ grįs­tų diag­nos­ti­kos ir gy­dy­mo me­to­di­nių re­ko­men­da­ci­jų. Pro­jek­ tas bus baig­tas 2016 m. rugp­jū­tį. „Klaipėdos“ inf.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Mėgs­ta­miau­si pa­cien­tai – svei­ki

Dau­ge­lis ne­tu­ri kant­ 11 ry­bės ar lai­ko ke­lias va­lan­das lauk­ti ei­lė­je pas šei­mos

Tad, kaip sa­kė ne­no­rė­ju­si pri­ si­sta­ty­ti vie­nos pri­va­čios gy­dy­mo įstai­gos va­do­vė, kuo dau­giau at­lie­ ka­ma ty­ri­mų, tuo dau­giau pa­ti­ria­ ma nuo­sto­lių.

Grei­čiau­siai dėl šios prie­žas­ties kai ku­rie pa­cien­tai skun­džia­si, jog šei­mos gy­dy­to­jai ven­gia da­ry­ti ty­ ri­mus.

Nors už sen­jo­rus po­lik­li­ni­koms mo­ka­ma dvi­gu­bai dau­giau nei už dar­bin­go am­žiaus pa­cien­tus, bet jų prie­žiū­ra bei gy­dy­mas taip pat at­ siei­na ge­ro­kai bran­giau. Jie taip pat daž­niau lan­ko­si po­lik­li­ni­ko­je.

Tarp nuo­sto­lin­gų pa­cien­tų at­ si­du­ria ir nėš­čios mo­te­rys, už ku­ rias mo­ka­mi tie pa­tys 5,49 Lt, ta­ čiau joms bū­ti­na at­lik­ti ir ge­ro­kai dau­giau ty­ri­mų.

Pel­nin­giau­si pa­cien­tai – ne­tu­ rin­tys nė me­tų, ta­čiau ne vi­sos gy­ dy­mo įstai­gos jais džiau­gia­si. Mat jų prie­žiū­ra rei­ka­lau­ja itin daug dė­ me­sio ir lai­ko.

Tad neat­si­tik­ti­nai iro­ni­zuo­ja­ ma, kad pa­ts ge­riau­sias pa­cien­tas yra tas, ku­ris ne­pa­žįs­ta sa­vo šei­mos gy­dy­to­jo. Tarp to­kių ne­re­tai mi­ni­ mi vy­rai, ku­rie po­lik­li­ni­kos du­ris pra­ve­ria tik pri­spir­ti rim­tos bė­dos ar­ba žmo­nos.

Mat pi­ni­gai už juos su­mo­ka­mi kas mė­ne­sį, bet pa­cien­tui ne­rei­kia jo­kių pa­slau­gų.

šiu­sius pa­cien­tus pa­gal at­ski­ras am­žiaus gru­pes, aki­vaiz­du, kad pa­sta­rų­jų įstai­gų va­do­vų ne­pa­si­ ten­ki­ni­mas dėl jiems ati­ten­kan­ čių vy­res­nių žmo­nių yra pa­grįs­ tas. Nuo 50 iki 65 me­tų ir vy­res­nių nei 65 me­tų pa­cien­tų gru­pė­se be­ veik dvi­gu­bai dau­giau žmo­nių gy­ do­si bū­tent val­diš­ko­se po­lik­li­ni­ko­ se, o ne pri­va­čio­se.

gy­dy­to­ją. Tad ge­riau pa­si­ren­ka gy­dy­tis ten, kur nė­ra ei­lių ir bū­na leng­viau pa­tek­ti. Šei­mos gy­dy­to­jai taip pat pa­ste­ bi, kad kai ku­riems vy­res­nio am­ žiaus žmo­nėms po­lik­li­ni­ka tam­pa sa­vo­tiš­ka ga­li­my­be pa­bend­rau­ti ar paį­vai­rin­ti nuo­bo­džią kas­die­ny­bę.

Tad jie čia mėgs­ta lan­ky­tis ir be svar­bių prie­žas­čių.

Ne­re­tai sen­jo­rai pas gy­dy­to­ją atei­na be išanks­ti­nės re­gist­ra­ci­jos.

Tad neat­si­tik­ti­nai iro­ni­zuo­ja­ma, kad pa­ts ge­riau­sias pa­ cien­tas yra tas, ku­ris ne­pa­žįs­ta sa­vo šei­ mos gy­dy­to­jo.

Ei­na ten, kur ge­rai

Mi­li­jo­ni­nio pro­jek­to star­tas Pra­de­da­mas vyk­dy­ti Nėš­čių­jų, gim­dy­vių ir nau­ja­gi­mių svei­ka­ tos prie­žiū­ros ge­ri­ni­mo Lie­tu­vo­ je pro­jek­tas, ku­riam skir­ta 84,5 mln. li­tų.

Pa­dė­tis: dau­giau nei pu­sė klai­pė­die­čių yra pa­si­rin­kę val­diš­kas gy­dy­mo įstai­gas.

Ne­se­niai uos­ta­mies­ty­je du­ris at­vė­ ru­sio pri­va­taus me­di­ci­nos cent­ro „Me­di­ca kli­ni­ka“ di­rek­to­rė Ra­mu­ nė Na­vic­kie­nė ti­ki­no, kad vy­res­nių pa­cien­tų nie­kas neig­no­ruo­ja ir ne­ siun­ti­nė­ja.

At­virkš­čiai, atė­ję jie skun­džia­ si no­rin­tys pa­keis­ti gy­dy­mo įstai­ gą dėl il­gų ei­lių. „Jei­gu val­diš­ko­je įstai­go­je vis­kas ten­ki­na, pa­cien­to nie­kur ki­tur neiš­temp­si“, – įsi­ti­ ki­nu­si di­rek­to­rė.

Pa­sak „Ma­no šei­mos gy­dy­to­jas“ va­do­vės Rū­tos Ra­dze­vi­čie­nės-Jur­ gu­tės, jų gy­dy­mo įstai­gos pa­cien­tų skai­čius iš­lie­ka sta­bi­lus – dėl di­de­ lio dar­bo krū­vio ši įstai­ga nė­ra pa­ jė­gi ap­tar­nau­ti dau­giau pa­cien­tų bei priim­ti nau­jų.

Ge­riau­si pa­cien­tai – svei­ki

Aist­ras dėl pri­si­ra­šiu­sių pa­cien­ tų am­žiaus kai­ti­na Li­go­nių ka­sų mo­ka­mas įkai­nis. Ma­žiau­siai gy­ dy­mo įstai­gos gau­na už pa­cien­tus nuo 18 iki 49 me­tų. Per mė­ne­sį už vie­ną to­kį as­me­nį su­mo­ka­ma vos 5,49 Lt. Už šią su­mą šei­mos gy­dy­to­jas at­lie­ka krau­jo, šla­pi­mo ar ki­tus ty­ ri­mus.

Pa­cien­tai pa­gal am­žiaus gru­pes

Ren­ka­si val­diš­kas įstai­gas

Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės li­go­nių ka­ sos duo­me­ni­mis, tri­jo­se val­diš­ko­se uos­ta­mies­čio gy­dy­mo įstai­go­se yra pri­si­ra­šę per 96 tūkst. pa­cien­tų.

Be­veik 82 tūkst. klai­pė­die­čių yra pa­si­rin­kę ku­rią nors iš 17 pri­va­čių gy­dy­mo įstai­gų.

Di­džiau­sią vy­res­nių nei 65 me­tų pa­cien­tų da­lį, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis am­žiaus gru­pė­mis, tu­ri S.Stans­lo­ vai­tie­nės in­di­vi­dua­li įmo­nė. Tie­sa, šio­je gy­dy­mo įstai­go­je pri­si­ra­šiu­sių pa­cien­tų skai­čius nė­ra di­de­lis – jis sie­kia per 200 žmo­nių.

Ta­čiau pa­ly­gi­nus pri­va­čio­se ir val­diš­ko­se po­lik­li­ni­ko­se pri­si­ra­

iki 1 me­tų

„Ma­no šei­mos gy­dy­to­jas“ – 7 159

Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ros

„Krau­ja­žo­lė“ – 2 893

cent­ras – 547

„Vi­lo­ja“ – 2 563

„Nef­ri­dos“ kli­ni­ka – 332

vy­res­ni nei 65 me­tų

„Ma­no šei­mos gy­dy­to­jas“ – 210

Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ros

A.Na­vic­ko kon­sul­ta­ci­nė po­lik­li­ni­

cent­ras – 10 619

ka – 155

Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų svei­ka­tos prie­

nuo 18 iki 49 me­tų

žiū­ros cent­ras – 7 282

Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ros

„Nef­ri­dos“ kli­ni­ka – 1 857

cent­ras – 21 357

„Ma­no šei­mos gy­dy­to­jas“ – 1 640

Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų svei­ka­tos prie­

„Vi­lo­ja“ – 1 487

žiū­ros cent­ras – 14 172

Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės li­go­nių ka­sos duo­me­nys

„Nef­ri­dos“ kli­ni­ka – 9 450

Pa­cien­tų pasiskirstymas pa­gal am­žiaus gru­pes

iki 1 m.

7–17 m.

18–49 m.

50–65 m.

val­diš­kos gy­dy­mo įstai­gos 765 pri­va­čios

1 170

8 139

39 405

22 901

10 816

36 731

14 620

vy­res­nių kaip 65 m.

19 980

10 755

13

antrADIENIS, GEGUŽĖS 14, 2013

sveikata

Slaugytojos jau­čia­si nu­ver­tin­tos

Me­di­kai įspė­ja, jog vis daž­niau pa­si­ro­ dan­ti sau­lė žmo­nes tu­rė­tų pri­vers­ti su­ si­mąs­ty­ti apie sa­ vo svei­ka­tą – ypač apie po­vei­kį odai ir akims.

Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

„Nek­va­li­fi­kuo­tas dar­bi­nin­kas gau­ na 1 000, o uni­ver­si­te­tą bai­gęs slau­ gy­to­jas – 1 050 li­tų. Į ką tai pa­na­šu?“ – Slau­gos spe­cia­lis­tų or­ga­ni­za­ci­jos pre­zi­den­tė Da­nu­tė Mar­ge­lie­nė iš­ gy­ve­na ne tik dėl ma­žų slau­gy­to­ jų at­ly­gi­ni­mų, bet ir di­džiu­lio dar­ bo krū­vio, emig­ra­ci­jos.

Pa­vo­jus: pa­va­sa­rį sau­lės vo­nio­mis rei­kia le­pin­tis pa­laips­niui ir ne­su­

kel­ti odai šo­ko.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Sau­lė ir gydo, ir kenkia Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Oda ne­pa­si­ruo­šu­si

Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­nės Odos ir ve­ne­ri­nių li­gų po­lik­li­ni­ kos ve­dė­ja gy­dy­to­ja der­ma­to­ve­ne­ ro­lo­gė Al­do­na Ka­ju­ty­tė tei­gė, kad kol kas li­go­nių, be­si­skun­džian­čių sau­lės pa­da­ry­ta ža­la, krei­pia­si ne­ daug, ta­čiau tam įta­kos tu­rė­jo už­ si­tę­su­si žie­ma.

Anot spe­cia­lis­tės, sau­lė pa­va­ sa­rį ypač kenks­min­ga ir skau­džiai vei­kia žmo­gų, nes ult­ra­vio­le­ti­niai spin­du­liai yra ge­ro­kai ak­ty­ves­ni.

Dėl už­si­tę­su­sios žie­mos esa­me pa­siil­gę sau­lės ir vos tik jai pa­si­ro­ džius no­ri­me ja be sai­ko mė­gau­tis. „Di­džiau­sios pro­ble­mos ir ky­la ta­da, kai ne­pa­si­ruo­šu­si oda gau­na di­de­lę do­zę sau­lės spin­du­lių. Po šal­to­jo se­zo­no mū­sų oda itin blyš­ ki. Me­la­ni­no, ap­sau­gan­čio odą, pri­si­ga­mi­nę dar ne­daug, to­dėl mė­ gau­jan­tis sau­le rei­kia bū­ti itin at­ sar­giems“, – sa­kė A.Ka­ju­ty­tė.

Anot jos, jei pa­va­sa­rį odos ne­pa­ ruo­ši­me po tru­pu­tį, ir ji gaus itin di­de­lę do­zę sau­lės spin­du­lių, ga­li­ mi skau­dūs pa­da­ri­niai.

Per il­gai už­si­bu­vus sau­lė­je at­si­ ran­da nu­de­gi­mų, įvai­rių bė­ri­mų, fo­to­der­ma­ti­tas. Be to, oda sau­sė­ ja ir pra­ran­da stang­ru­mą.

11 iki 15 val. As­me­nims, ser­gan­ tiems tam tik­ro­mis li­go­mis ar ge­ rian­tiems vais­tus, sau­lės po­vei­kis taip pat ga­li bū­ti pa­vo­jin­ges­nis. Net al­ko­ho­lio var­to­ji­mas ir sau­lės spin­ du­liai yra ne­su­de­ri­na­mas da­ly­kas, nes oda rea­guo­ja jaut­riau.

Rim­tų li­gų pa­vo­jus

Bū­ti­na ap­sau­ga

A.Ka­ju­ty­tė tei­gė, kad sai­kin­gas bu­ vi­mas sau­lė­je tu­ri ir tei­gia­mą po­ vei­kį. „Jei sau­le džiau­gia­mės at­sa­kin­ gai, pa­ju­si­me ge­rus re­zul­ta­tus. Ši­ lu­ma ir sau­lės spin­du­liai su­tei­kia tei­gia­mų emo­ci­jų, nes tuo me­tu,

Al­do­na Ka­ju­ty­tė:

Mė­gau­jan­tis sau­ le svar­biau­sia jaus­ti sai­ką.

Gelbs­ti sai­kas

Daž­nas žmo­gus ma­no, kad tik kait­ rūs ir tie­sio­gi­niai sau­lės spin­du­liai vei­kia mus. Ta­čiau me­di­kai įspė­ja neap­si­gau­ti, nes net ly­jant odą vei­ kia ult­ra­vio­le­ti­niai spin­du­liai.

A.Ka­ju­ty­tė pa­brė­žė, kad me­tai iš me­tų be­si­kar­to­jan­čios ne­sau­ gios sau­lės vo­nios pa­di­di­na ti­ki­ my­bę su­si­rgti odos vė­žiu ir me­la­ no­ma. Ši pro­ble­ma ypač ak­tua­li pa­jū­rio mo­te­rims. „Dai­lio­sios ly­ ties at­sto­vės, de­šimt­me­čius be­si­ de­gi­nan­čios prie jū­ros, ga­li ma­ty­ ti, ko­kia su­ga­din­ta jų oda ir kaip ją pa­vei­kė sau­lė“, – sa­kė A.Ka­ju­ty­tė. Žmo­gui, no­rin­čiam bū­ti svei­kam, per die­ną pa­bū­ti lau­ke pa­kan­ka 15– 20 min. Svar­bu veng­ti sau­lės ta­da, kai jos po­vei­kis stip­riau­sias – nuo

Pa­si­tai­ko, jog spe­cia­lis­tų pa­gal­bos pri­rei­kia tie­siog už­snū­du­siems bal­ ko­ne“, – tei­gė me­di­kė.

Net ir il­gi pa­si­vaikš­čio­ji­mai ga­li bū­ti pa­vo­jin­gi, to­dėl reik­tų nau­do­ti spe­cia­lius ap­sau­gi­nius kre­mus.

kai mė­gau­ja­mės sau­le, kvė­puo­ja­ me gry­nu oru, ju­da­me“, – kal­bė­ jo spe­cia­lis­tė. Žmo­nėms, tu­rin­tiems itin bal­ tą odą ar daug ap­ga­mų, reik­tų mi­ ni­ma­liai ap­ri­bo­ti bu­vi­mą sau­lė­ je, mė­gau­tis ja tik anks­ti ry­te ar­ba po pie­tų. Ap­ga­mus rei­kia slėp­ti, jei įma­no­ma – už­kli­juo­ti pleist­ru, nes ne­sai­kin­gas jų svi­li­ni­mas sau­lė­je ga­li su­kel­ti skau­džias pa­sek­mes – me­la­no­mą. „Jei ap­ga­mų ne­ga­li­ma pa­slėp­ti, juos bū­ti­na tep­ti ap­sau­gi­niu kre­mu su stip­riu filt­ru. Net ne­si­de­gi­nan­tys žmo­nės ga­li pa­kenk­ti odai. Į me­di­ kus dėl vei­do, kak­lo odos nu­de­gi­mų pa­va­sa­rį krei­pia­si daug so­di­nin­kų.

Gy­dy­to­ja of­tal­mo­lo­gė Vir­gi­ni­ja Pet­kie­nė in­for­ma­vo, kad ult­ra­vio­ le­ti­niai sau­lės spin­du­liai la­biau­siai vei­kia akies lę­šiu­ką, o žmo­nėms, tu­rin­tiems re­gos su­tri­ki­mų ar ki­tų li­gų, pa­va­sa­ri­nių sau­lės spin­du­lių reik­tų ypač sau­go­tis.

Pa­va­sa­rį pa­di­dė­jęs akių jaut­ru­ mas sau­lei pa­si­reiš­kia per­štė­ji­mu, aša­ro­ji­mu, jaut­ru­mu švie­sai.

Me­di­kė įspė­ja, jog be stip­rios ap­ sau­gos griež­tai drau­džia­ma į sau­lę žiū­rė­ti tie­sio­giai.

Ne­si­rū­pin­da­mi sa­vo aki­mis ga­ li­me su­lauk­ti skau­džių pa­sek­mių.

Vie­nos to­kių – klas­tin­go­ji ka­ta­rak­ ta ir glau­ko­ma. „Ka­ta­rak­ta ir glau­ko­ma – lė­ti­nės li­gos. Svar­bu ži­no­ti, kad ult­ra­vio­ le­ti­nių spin­du­lių po­vei­kis pa­grei­ ti­na jų vys­ty­mą­si. Blo­giau­sia tai, jog ūmiai pa­si­reiš­kian­čių simp­to­ mų nė­ra, o akių būk­lė blo­gė­ja ne vie­nus me­tus“, – sa­kė of­tal­mo­lo­ gė V.Pet­kie­nė.

Pa­ju­tus ne­ma­lo­nius po­jū­čius aky­ se jo­kiu bū­du ne­ga­li­ma gy­dy­tis stip­ riais me­di­ka­men­tais, ne­bent prieš tai bū­tų nu­sta­ty­ta rim­ta li­ga. Jei akis per­ši, jos pa­var­gu­sios, pa­rau­du­sios, ga­li­ma nau­do­ti la­šiu­kus ne­ma­lo­ niems simp­to­mams ap­mal­šin­ti.

Me­di­kė pa­ta­ria veng­ti tie­sio­gi­ nio sau­lės kon­tak­to ir ne­pa­mirš­ ti įsi­g y­t i ko­k y­b iš­k ų aki­n ių nuo sau­lės.

Anot jos, ap­sau­gi­nes prie­mo­ nes nuo sau­lės rei­kia pirk­ti op­ti­ ko­se, o ne iš pa­ke­lės pre­kei­vių, nes ne­ko­ky­biš­ki aki­niai nuo sau­lės ne tik kad ne­pa­de­da ap­si­sau­go­ti, bet ken­kia akims. „Jei pa­va­sa­rį at­si­ra­dę ne­ma­lo­nūs po­jū­čiai aky­se ne­praei­na ar kar­to­ ja­si daž­nai, reik­tų kreip­tis į me­di­ kus, nes tai ga­li bū­ti rim­tų lė­ti­nių li­gų po­žy­miai“, – tei­gė of­tal­mo­ lo­gė.

– Jau se­no­kai vie­na pa­grin­di­nių slau­gy­to­jų pro­ble­mų įvar­di­ja­mi di­džiu­liai dar­bo krū­viai. Ar ju­da į prie­kį pro­ble­mos spren­di­mas?

– Di­de­li dar­bo krū­viai pir­miau­ sia ken­kia slau­gy­to­jų svei­ka­tai ir pa­cien­tų sau­gu­mui. Mes ne­ga­li­ me sau leis­ti su­klys­ti, nes dir­ba­me su žmo­nė­mis ir pa­cien­tų svei­ka­ ta yra svar­biau­sia. Mū­sų or­ga­ni­ za­ci­ja ke­lia rei­ka­la­vi­mus, kad bū­ tų reg­la­men­tuo­tas dar­bo krū­vis.

Tei­si­niai do­ku­men­tai yra priim­ ti (prieš me­tus priim­tas re­ko­men­ da­ci­nio po­bū­džio Slau­gy­to­jų dar­bo krū­vio nu­sta­ty­mo tvar­kos ap­ra­šas – red. pa­st.), bet ar įstai­gos sten­ gia­si tai įgy­ven­din­ti pra­ktiš­kai?

Jei­gu ma­žin­si­me krū­vį, rei­kės di­ din­ti slau­gy­to­jų skai­čių, va­di­na­si, rei­kės pa­pil­do­mų pi­ni­gų. Jei no­ri­ me, kad bū­tų kuo ma­žiau skun­dų, slau­gy­to­jai ga­lė­tų at­lik­ti sa­vo tik­ rą­jį dar­bą, o ne tik vyk­dy­ti gy­dy­to­ jų nu­ro­dy­mus, rei­kia ieš­ko­ti pro­ble­ mos spren­di­mo bū­dų.

– Kiek pa­cien­tų ten­ka vie­nam slau­gy­to­jui?

– Bū­na, kad die­ną slau­gy­to­jui ten­ ka 15–20 pa­cien­tų, o nak­tį, ra­jo­nų li­go­ni­nė­se – ir 30–40. Ar ga­li­ma tai pa­va­din­ti prie­žiū­ra, slau­ga? Tai tik sku­bio­sios pa­gal­bos tei­ki­mas. Kaip jau­čia­si žmo­gus, dirb­da­mas to­kį dar­bą? Jis tie­siog stre­suo­ja. Juk nak­ ti­nis bu­dė­ji­mas ne­reiš­kia, kad vi­si pa­cien­tai mie­ga. Li­go­ni­nė tu­ri sa­ vo spe­ci­fi­ką, kiek­vie­nas pa­cien­tas – la­bai svar­bių po­rei­kių. Juos ten­kin­ti rei­kia la­bai di­de­lės at­sa­ko­my­bės.

– Juo­lab di­so­nuo­ja di­de­li krū­ viai ir ma­ži at­ly­gi­ni­mai?

– Vi­sa­me pa­sau­ly­je slau­gy­to­jai yra ko­man­dos na­riai, o pas mus jiems nu­ro­di­nė­ja­ma: eik, at­nešk, pa­duok.

Mes no­ri­me, kad į slau­gy­to­ją ne­bū­ tų žiū­ri­ma kaip į gy­dy­to­jo pa­dė­jė­ ją. Jie yra sa­va­ran­kiš­ki spe­cia­lis­tai.

Tu­ri­me ir slau­gos moks­li­nin­kų – ma­gist­ran­tų, dok­to­ran­tų, bet jiems net nė­ra dar­bo vie­tų. Nie­kas ne­no­ ri pri­pa­žin­ti, kad slau­gy­to­jas pa­ki­

lęs iki gy­dy­to­jo ly­gio, bet jį no­ri­ma pa­vers­ti dar ma­žes­niu. To­kį leng­ viau nu­stum­ti, o ta­da jam ir duo­ ti ma­žiau rei­kės. Ra­jo­no li­go­ni­nė­se ne­kva­li­fi­kuo­tas dar­bi­nin­kas gau­na mi­ni­mu­mą – tūks­tan­tį li­tų, o slau­ gy­to­jas – 1 050 li­tų. Į ką tai pa­na­ šu? Gy­dy­to­jas gau­na 7 tūkst. li­tų.

Pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ rų fi­nan­sa­vi­mas vie­no­das, o slau­ gy­to­jų at­ly­gi­ni­mai skir­tin­gi. Taip yra to­dėl, kad vie­nos įstai­gos tu­ ri su­kau­pu­sios pel­ną ir ža­da di­din­ ti už­mo­kes­čius, o ki­tos vos te­su­ge­ ba skir­ti dar­buo­to­jams 1 050–1 200 li­tų po­pie­riu­je. Tai kur tos ki­tos lė­ šos pa­nau­do­ja­mos, kur jos plau­kia?

Mū­sų pro­fsą­jun­ga ke­lia tuos klau­ si­mus, bet la­bai svar­bu ir po­li­ti­ kų įsi­ki­ši­mas. Da­bar­ti­nio svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro Vy­te­nio And­ riu­kai­čio po­zi­ci­ja tei­sin­ga, jis ima spręs­ti slau­gos pro­ble­mas. Ge­rai, kad su­kur­ta dar­bo gru­pė pa­žan­gios slau­gos plėt­ros kon­cep­ci­jai su­kur­ti.

– Ko­kių po­ky­čių no­rė­tu­mė­te konk­re­čiai sa­vo sri­ty­je?

– Rei­kia per­žiū­rė­ti pa­tį fi­nan­sa­vi­ mą, lė­šų pa­skirs­ty­mą, va­dy­bą, ad­ mi­nist­ra­vi­mą, kom­pe­ten­ci­jų ri­bas.

La­biau­siai no­rė­tu­me, kad slau­gy­ to­jų dar­bo ap­lin­ka tap­tų sau­ges­nė, kad pro­fe­si­ja bū­tų ver­ti­na­ma ir ga­ lų ga­le ap­mo­ka­ma. Kad dirb­da­mas slau­gy­to­ju gau­tum ne pa­šal­pą iš įstai­gos, o dar­bo už­mo­kes­tį. Jis yra mū­sų so­cia­li­nio gy­ve­ni­mo pa­grin­ das: vi­si no­ri­me val­gy­ti – ir slau­gy­ to­jai taip pat, ir jų šei­mos na­riai.

– Gal Lie­tu­vo­je pa­ren­gia­ma per daug slau­gos spe­cia­lis­tų?

– Ne, Lie­tu­vo­je slau­gy­to­jų trūks­ta, tik tos pro­ble­mos ne­no­ri­ma pri­pa­ žin­ti. O kai ją pri­pa­žins, bus per vė­lu, nes slau­gy­to­jų am­žiaus vi­ dur­kis yra maž­daug 55 me­tai. Jau­ ni žmo­nės, bai­gę uni­ver­si­te­tus ar ko­le­gi­jas, pa­ma­to, ko­kios sun­kios pas mus dar­bo są­ly­gos, ma­ži at­ ly­gi­ni­mai, pra­vargs­ta ko­kius me­ te­lius ar­ba iš­moks­ta už­sie­nio kal­ bą ir sėk­min­gai emig­ruo­ja į ES ar Skan­di­na­vi­jos ša­lis.

– Emig­ra­ci­ja vis dar tę­sia­si?

– Ji nė­ra ma­si­nė, bet te­be­si­tę­sia.

Pa­vyz­džiui, iš vie­no ra­jo­no per pir­ mą ket­vir­tį iš­vy­ko po sep­ty­nis, aš­ tuo­nis, de­vy­nis įvai­raus am­žiaus slau­gos spe­cia­lis­tus. Jie ne­de­ri­na sa­vo iš­vy­ki­mo su Svei­ka­tos ap­sau­ gos mi­nis­te­ri­ja, nie­ko ne­dek­la­ruo­ja, bet ima ir iš­va­žiuo­ja slau­gy­ti li­go­ nių na­muo­se, pri­va­čia­me sek­to­riu­ je. Ir ne­grįž­ta.

Pa­rei­gos: slau­gy­to­jai yra sa­va­ran­kiš­ki spe­cia­lis­tai – jie ga­li at­lik­ti dau­

gy­bę diag­nos­ti­kos, gy­dy­mo, o ne tik slau­gos funk­ci­jų. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

19

antradienis, gegužės 14, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Manto Dubausko knyga „Snoras žaliems: „Kaip pradanginti milijardą“.

Mantas Dubauskas. „Snoras žaliems: „Kaip pradanginti milijardą“. Daugelis „Snoro“ istorijos epizodų verti atskiros knygos. Galima būtų rašyti apie ilgametį banko vadovą Raimondą Baranauską ir statytą valdžios piramidę arba apie pagrindinį akcininką Vladimirą Antonovą ir jo puoselėtą viziją Europoje sukurti finansinę ir automobilių verslo imperiją. Detektyvo plunksnos verta istorija, kaip Lietuvos bankas rengėsi perimti „Snorą“, kaip paskleista žinia apie Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko komandiruotę ir atostogas, nors jis nė neplanavo keliauti... Ši knyga nepretenduoja pateikti absoliučios tiesos. „Snoro“ istorijoje slypi tiek paslėptų galų, kad būtų neįmanoma per porą mėnesių visų jų išraizgyti ir sudėti į vieną knygą, bet pateikiami faktai ir nuomonės padės atskleisti, kas per 19 metų nutiko „Snore“, kokie žmonės vadovavo bankui ir kada įvyko didysis lūžis, po kurio Lietuvos bankas nusprendė nacionalizuoti ketvirtą pagal dydį šalies komercinį banką.

Užpraėjusios savaitės laimėtoja – Nijolė Jankauskienė.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Solovkai antradienis – Pabroliai trečiadienis – Aferistai ketvirtadienis – Viktorija penktadienis – Kaitintuvas Praėjusios savaitės laimėtojas – Algimantas Šideikis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

www.kl.lt

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 21 d.

Avinas (03 21–04.20). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant su vyresniais arba įtakingais žmonėmis, gali išsirutulioti naujų idėjų.

Jautis (04 21–05 21). Sėkminga diena. Seksis bendrauti su vaikais, šeima ir aplinkiniais. Jausite jų supratimą. Beje, jiems taip pat reikalinga jūsų nuoširdi parama, ypač jei norite iš tiesų pagerinti supantį pasaulį.

Dvyniai (05 22–06.21). Nepiktnaudžiaukite artimųjų pasitikėjimu – atsakomybė bendraujant svarbi ne mažiau negu darbe, ir šiandien prisiimtus įsipareigojimus teks įvykdyti.

Vėžys (06 22–07 22). Ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Pats laikas pagalvoti apie savęs tobulinimo ar karjeros galimybes.

Liūtas (07 23–08 23). Esate nusivylęs savo karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai darbo dienai. Dėl provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus ir pasiruoškite emocijų protrūkiui.

Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Vyresnis už jus arba autoritetingas žmogus nepritars jūsų veiksmams ir sprendimams.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Stenkitės vengti konfliktų ir kivirčų. Jūsų mintys neatitiks jausmų, dėl to patirsite nuoskaudų ir pajusite nesutarimų kartėlį. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas.

Skorpionas (10 24–11.22). Didelę reikšmę turės jūsų santykiai su aplinkiniais, galimas konfliktas su jaunu arba autoritetingu žmogumi. Tikėtina įtempta situacija, todėl teks ieškoti kompromiso. Atsiras galimybių tobulėti. Šaulys (11 23–12.21). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesiderins su jūsų mintimis ir idėjomis. Stengsitės kovoti su jo elgesiu ir veiksmais.

Stabtelkite ir apgalvokite savo elgesį, nes spaudimas šiandien nepadės.

Ožiaragis (12 22–01 20). Bus sunku atsidėkoti kitiems žmonėms. Netinkamas laikas įsigyti naujų daiktų. Nesijaudinkite, nieko baisaus neatsitiko: šis sudėtingas laikotarpis baigsis, bet reikia palaukti.

Vandenis (01 21–02 19). Stiprės jūsų meninis skonis. Keisis požiūris į vertybes. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu, bet nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus. Žuvys (02 20–03 20). Nepatiks kieno nors nerealus požiūris į situaciją, todėl gali kilti konfliktas. Jo galite išvengti, jei pasistengsite išgirsti aplinkinius, įsiklausyti į jų nuomonę.

Orai

Hidrometeorologijos tarnybos duomeni­ mis, ťiandien ťils iki 21 laipsnio ťilumos.

Bus debesuota su pragiedruliais, vieto­ mis palis. TreÄ?iadienio naktÄŻ bus apie 5 laipsnius ĹĄilumos, nelis. DienÄ… oro tempe­ ratĹŤra svyruos nuo 17 iki 21 laipsnio ĹĄilu­ mos. KrituliĹł nenumatoma.

Šiandien, geguŞės 14 d.

+16

+13

SaulÄ— teka SaulÄ— leidĹžiasi Dienos ilgumas MÄ—nulis (jaunatis)

+18

TelĹĄiai

Ĺ iauliai

KlaipÄ—da

+19

PanevÄ—Ĺžys

+18

Utena

+18

5.26 21.39 16.13

135-oji metĹł diena.

Iki NaujĹłjĹł metĹł lieka 231 diena.

SaulÄ— JauÄ?io Ĺženkle.

TauragÄ—

+20

Kaunas

Pasaulyje AtÄ—nai +20 Berlynas +15 Brazilija +25 Briuselis +11 Dublinas +11 Kairas +36 Keiptaunas +18 Kopenhaga +11

ne­sto­ko­ja ka­lo­ri­jų.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja YpaÄ? ĹĄko­tai ha­gius val­go per Nau­jų­jĹł me­tĹł su­tik­tu­ves. Ta­da ir mums rei­kė­ tĹł ten ap­si­lan­ky­ti.

Ge­gu­Şės Ĺženk­lai Ge­gu­Şę ĹĄal­Ä?iai bō­na du­kart – ie­voms Ĺžy­dint ir Ä…Ĺžuo­lams sprogs­tant.

Jei ťer­mukť­niai vė­lai su­Şy­di, o ie­vos gau­ siai ap­si­pi­la Şie­dais – va­sa­ra bus ťal­ta.

Jei­gu Ä?iur­liai va­ka­re skrai­do grei­tai ir Ä?irkť­da­mi, tai ar­ti­miau­sias dvi pa­ras lie­taus ne­nu­ma­to­ma, o jei­gu jie skrai­ do ra­miai ir bō­na ty­lĹŤs, tai ar­ti­miau­siÄ… pa­rÄ… ga­li­ma ti­kė­tis lie­taus.

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

VÄ—jas (m/s)

+12

+13

+12

+10

3

+12

+15

+13

+13

3

rytoj

1952 m. gi­mÄ— lie­t u­v iĹł kil­mÄ—s ki­no re­Ş i­sie­rius Ro­ber­tas Ze­mec­kis, lai­ mė­jÄ™s „Os­ka­rą“ uĹž fil­mÄ… „Fo­res­tas Gam­pas“.

ketvirtadienÄŻ

+15

+20

+18

+15

2

Ĺ˝ve­jams ge­ra nau­jie­na – ga­li bō­ti, kad lai­ mi­kÄŻ su­gau­ti sek­sis leng­viau, nes ma­rio­ se ir eĹže­ruo­se bus gau­siau Ĺžu­vĹł. UĹž pa­Ä?iĹł Ĺžve­jĹł pi­ni­gus uŞ­si­mo­ta jĹł ÄŻ van­dens tel­ki­ nius pri­leis­ti dau­giau.

Kau­no ma­rio­se Şu­vų įvei­si­mo dar­ bai pra­si­dė­jo va­kar. Per dvi die­nas į ťį van­dens tel­ki­nį bus pa­leis­ta apie 500 kg Şu­vų, pra­ne­ťė Ap­lin­kos mi­ nis­te­ri­ja.

Pir­ma­jam Şu­vų įvei­si­mo eta­pui skir­ta apie 350 tōkst. li­tų, o iť vi­so ťie­met ťiems dar­bams nu­ma­ty­ta 1 mln. 150 tōkst. li­tų. Šie pi­ni­gai su­ rink­ti uŞ par­duo­tus mė­gė­jų Şve­jy­ bos lei­di­mus.

Pir­ma­die­nÄŻ ÄŻ Kau­no ma­rias pa­ leis­ta apie 200 kg dvi­me­Ä?iĹł pla­ Ä?ia­kak­Ä?iĹł, ant­ra­die­nÄŻ – maŞ­daug 300 kg dvi­me­Ä?iĹł ly­nĹł.

Mi­nis­te­ri­jos spe­cia­lis­tų tei­gi­ mu, at­si­Şvel­gus į moks­li­nin­kų at­ lik­tus ty­ri­mus ir re­ko­men­da­ci­jas, į

eĹže­rus paleidĹžiamos ne ler­vu­tÄ—s ar paau­gin­tos ler­vu­tÄ—s, o vy­res­ni kaip pu­sÄ—s me­tĹł Ĺžu­vĹł jau­nik­liai. Nes jĹł esÄ… iť­gy­ve­na kur kas dau­giau ne­ gu ler­vu­Ä?iĹł.

Anot pra­ne­ťi­mo, plėť­rių­jų ir ki­ tų ver­tin­gų Şu­vų jau­nik­liais ťie­met bus pa­pil­dy­tos ne tik Kau­no ma­rios.

Pla­nuo­ja­ma, kad ly­de­kų, ster­kų, ťa­ mų, ly­nų, bal­tų­jų amō­rų ir ki­tų Şu­ vų bus pa­leis­ta į vals­ty­bi­nius van­ dens tel­ki­nius įvai­riuo­se Lie­tu­vos ra­jo­nuo­se: Elekt­rė­nų ma­rio­se, Dys­ nų, Pla­te­lių, Sar­tų, Ga­luo­nio, Vie­ vio, Rie­ťės, Žel­vos, Obe­li­jos, As­ve­ jos, Gal­vės, Amal­vo, Jiez­no, Grō­dos ir ki­tuo­se eŞe­ruo­se.

GEGUŽĖS 16 d.

SU LAIKRAĹ ÄŒIAIS

gelÄŻ valstybiniĹł vandens telkiniĹł.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

ANYK AS KAUN S VILNIU KININK

AI

BIRĹ TO

NAS

TRAK AI DA

PALA

NGA

NERING A

DRUS

KLAIPÄ–

ÄŒes­ka (397 719; man ÄŻdo­miau Ĺ ko­ti­jo­je pa­ma­ ty­ti Loch Ne­so eĹže­ro pa­bai­sÄ… ir pa­tam­py­ti jÄ… uĹž uo­de­gos nei pa­ra­gau­ti ha­gio)

„„Gausa: Şuvų bus prileista į dau­

„Klai­pė­dos“, BNS inf.

1977 m. so­vie­tĹł dien­rať­ tis „Prav­da“ ÄŻspė­jo Va­ka­ rus, jog bet ko­kia pa­gal­ ba Ki­ni­jai ga­li su­kel­ti pa­ sau­li­nÄŻ konf­lik­tÄ….

1998 m. nuo ťir­dies smō­ gio mi­rė 82 me­t ų Fran­ kas Si­nat­ra.

1999 m. dau­giau nei 200 km Rei­no upės at­kar­pa nuo Vo­kie­ti­jos-Švei­ca­ri­ jos sie­nos iki Man­hei­mo bu­vo uŞ­da­ry­ta lai­vy­bai dėl re­kor­di­nio po­tvy­nio Vo­kie­ti­jos pie­tuo­se.

Sap­ni­nin­kas

Ką ťią­nakt sap­na­vo­te?

Links­mie­ji tirť­Ä?iai Atė­jo ra­bi­nas su ku­ni­gu ÄŻ ka­vi­nÄ™ ir pa­ pra­ťė dvie­jĹł Ĺžu­vĹł. At­ne­ťė – vie­na ma­ Ĺža, ki­ta – di­de­lÄ—. Ra­bi­nas, pa­dve­jo­jÄ™s, paė­mÄ— di­des­nÄ™. Ku­ni­gas: – AĹĄ tams­tos vie­to­je tai bō­Ä?iau Ä—mÄ™s ma­Şes­nÄ™. – Tai ko lau­ki?

Bonifacas, Gintaras, GintarÄ—, Motiejus, Teisutis, Vilda.

1955 m. SSRS, Al­ba­n i­ja, Bul­ga­r i­ja, ÄŒe­kos­lo­va­k i­ja, Ry­t Ĺł Vo­k ie­t i­ja, Veng­r i­ja, Len­ki­ja ir Ru­mu­ni­ja su­for­ ma­vo Var­ťu­vos pa­ktÄ….

1964 m. so­vie­tĹł prem­je­ ras Ni­k i­ta Chruť­Ä?io­vas iť­kil­min­gai ati­da­rÄ— Asua­ no uŞ­tvan­kÄ… Egip­te.

1972 m. pro­tes­t uo­da­mas prieĹĄ so­vie­ti­nÄ™ oku­pa­ci­jÄ…, Kau­ne su­si­de­gi­no Ro­mas Ka­lan­ta. Kau­no mu­zi­ki­nio teat­ro so­de­ly­je jis ap­si­py­lÄ— ben­zi­nu ir, su­ťu­kÄ™s „Lais­vÄ™ Lie­tu­vai!“, su­si­de­gi­no.

Ď eŞe­rus ir ma­rias pri­leis Şu­vų

Ĺ AKIAI

„„Die­ti­nin­kams: ťko­tiť­ka­sis val­gis

+18

Vardai

geguŞės 14-ąją

SAI

mi­na­mas ir par­duo­da­mas iť­ti­ sus me­tus.

Vilnius Alytus

1–6 m/s

ZARA

„„Ska­nės­tas: ha­gis Ško­ti­jo­je ga­

VÄ—jas

LINA

Mes vi­siems at­vy­kė­liams per­ťa­me sa­vo – lie­tu­viť­kÄ… – na­cio­na­li­nÄŻ pa­tie­ka­lÄ… – ce­pe­li­ nus. Vie­ni uŞ­sie­nie­Ä?iai juos ĹĄlamť­Ä?ia net Ä?ep­sė­da­mi, ki­ti ÄŻ bur­nÄ… ki­ťa vos ne Ĺžiauk­ Ä?io­da­mi. Pak­lau­sus, ar la­bai ska­nĹŤs lie­tu­ viť­ki ce­pe­li­nai, sve­tim­ťa­liai daŞ­niau­siai bō­na dip­lo­ma­tiť­ki. Jei ir ne­pa­tin­ka, jie su­ ge­ba at­sa­ky­mÄ… ÄŻvy­nio­ti ÄŻ gra­Şų po­pie­riu­ kÄ…, ku­ris pa­tik­tĹł klau­su­siems. ÄŽ ana­lo­giť­kÄ… uŞ­sie­nie­Ä?io pa­dė­tÄŻ pa­ten­ ka ir ÄŻ ki­tÄ… ĹĄa­l ÄŻ nu­vy­kÄ™ lie­tu­viai. Tuo­ met jiems rei­kia ra­gau­ti ir pa­sa­ky­ti sa­ vo nuo­mo­nÄ™ apie vie­nos ar ki­tos vals­ ty­bÄ—s na­cio­na­li­nius ska­nÄ—s­tus.

Jei nu­vyk­si­te ÄŻ Ĺ ko­ti­jÄ…, to­k ÄŻ krať­tÄ…, kur vy­rai vil­k i si­jo­nus (kil­t us), Ma­k in­ro­ jus iĹĄ Aber­di­no prie­mies­Ä?io ar Mak­vy­ nas, ÄŻsi­kō­rÄ™s uĹž 30 km nuo Glaz­go, bō­ ti­nai lieps pa­raug­ti ha­gio. Nors ha­gis tė­ ra mal­to­mis ke­pe­nė­lė­mis, plau­Ä?iais ir ĹĄir­di­mi pri­kimť­tas avies skran­dis, ĹĄko­ tai, kol ban­dy­si­te val­gy­ti, jums pa­sa­kos, kad val­go­te ne sa­vo­tiť­kÄ… deť­rÄ…, o miť­ke gy­ve­nan­Ä?iÄ… mi­ti­nÄ™ bō­ty­bÄ™, ku­riÄ… dÄ—l jos iť­ma­nu­mo la­bai sun­ku su­me­dĹžio­ti.

MarijampolÄ—

orai klaipÄ—doje Ĺ iandien

+21

+18

IGNA

Ško­ti­jo­je pa­siō­lo ha­gio

Praha +18 Ryga +17 Roma +20 SidnÄ—jus +20 Talinas +13 Tel Avivas +24 Tokijas +26 VarĹĄuva +17

Ĺ ÄŒIAI

kokteilis

Londonas +11 Madridas +21 Maskva +29 Minskas +23 Niujorkas +17 Oslas +10 ParyĹžius +15 Pekinas +31

ď‚ŞSap­ne re­gė­ti pe­lÄ™ – ne­ma­lo­nu­mai, ne­ nuo­ťir­di drau­gys­tÄ—, ap­lin­ki­niĹł prie­ťiť­ ku­mas. Jei sap­nuo­ja­te, kad na­mus uŞ­ puo­lÄ— pe­lÄ—s, jus ga­li ap­vog­ti, gal net nau­ jie­ji kai­my­nai. Sap­ne gau­dy­ti pe­les reiť­ kia, kad ta­vo su­ma­ny­mai ge­ri. Sap­ne re­ gė­ti po kam­ba­rÄŻ bė­gio­jan­Ä?ias pe­les – ma­ Ĺži nuo­sto­liai, ta­Ä?iau jei nuo pe­liĹł ne­bė­ ga­te – ga­li uŞ­griō­ti di­de­lÄ—s bė­dos, nuo­ sto­liai. Jei­gu sap­ne uŞ­mu­ťė­te pe­lÄ™ – per­ ga­lÄ—, nu­ga­lė­si­te sa­vo prie­ťus. Sap­ne re­ gė­ti ka­ti­no pa­gau­tas pe­les – ne­ma­lo­nu­ mai dÄ—l prie­ťin­gos ly­ties at­sto­vĹł. ď‚ŞSap­nuo­ti an­tis reiť­kia su­si­tai­ky­ti su ne­drau­gu. Jei an­tys plau­kia – da­ly­vau­ si­te svar­bia­me pa­si­ta­ri­me. Gau­dy­ti an­ tis reiť­kia, jog lau­kia svar­bi sÄ—k­mÄ—. Sap­ nuo­ti, jog su­Ä?iu­po­te an­t ÄŻ, reiť­k ia, kad jus su­pa ne­pag­r ÄŻs­t i pik­t i kÄ—s­lai. Peť­t i an­tÄŻ – ne­san­tai­ka, val­gy­ti – pa­gar­ba ir lai­mÄ—. Sap­ne ĹĄau­dy­ti lau­ki­nes an­tis – nau­da ir per­ga­lÄ—. ď‚ŞSap­nuo­ti biu­rÄ… ir pa­Ä?iam ja­me dirb­ti – grei­tai tu­rė­si­te ne­ti­kė­tĹł iť­lai­dĹł. Var­ ty­ti kon­to­ros kny­gas – gal­bĹŤt su­sek­si­ te kÄ… nors su­kÄ?iau­jant, o ra­ťy­t i ÄŻ kon­ to­ros kny­gas – tur­t Ĺł pa­gau­sė­ji­mÄ… ir dĹžiaugs­mÄ…. ď‚ŞJei sap­nuo­ja­te, jog mo­ko­tÄ—s bu­riuo­ti, kaŞ­kas dar tÄ… pa­tÄŻ mė­ne­sÄŻ pri­stigs kant­ ry­bÄ—s, su­kaups vi­sÄ… drą­sÄ… ir ryŞ­tin­gai pa­sa­kys, kad pa­si­trauk­tu­mė­te iĹĄ ke­lio.

Da­ly­vau­ti bu­ria­vi­mo var­Şy­bo­se reiť­ kia, kad to­li­mo­je ke­lio­nė­je ga­lė­si­te ÄŻsi­ ti­kin­ti, jog ne­rei­kia slÄ—p­ti sa­vo su­ge­bė­ ji­mĹł, no­ro pir­mau­ti, drą­siai gin­ti sa­vo tie­sÄ… ir gy­ve­ni­mo bō­dÄ…. ď‚ŞJei­gu jĹŤs su­sap­na­vo­te ug­ni­kal­nÄŻ, toks sap­nas reiť­k ia karť­tus gin­Ä?us, ku­r ie atei­ty­je pa­kenks jō­sĹł re­pu­ta­ci­jai. Jau­ nai mo­te­riai toks sap­nas reiť­kia ne­ma­ lo­nu­mus ir la­bai pai­niÄ… pa­dė­tÄŻ, ÄŻ ku­riÄ… ji pa­klius dÄ—l sa­vo egoiz­mo.