2013-05-23 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Savaitraštis miestui

gegužės 23–29 d., 2013 m. Nr. 21 (1522)

išeina ketvirtadieniais

2 Lt

TAIKI KLYJE „MoTE vIrs rYs MELu K

DOVANA

Ino fI LMu oJA gErIA u“

2013 m.

Nr. 21

Knyga – geriausia dovana, todėl dovanojame skaitytojams po knygą

te PR levizij

GeGu oGRAM os žės 2 os 5–31 d.

TV HE ROJĖ

Hiper TV3 n aktyvi aujo kė

Plačiau 3p.

Dvi­mies­čio ne­be­bus

p

Tiraža s 34

reM Papra Jera vir­tu stos egzo ­vės­p a­mo tiškos ­kos

Kai į aikš­telę atei­da­vo Bro­ nius Bab­kaus­kas, Re­gi­man­ tas Ado­mai­tis, Juo­zas Bud­ rai­tis, Eu­ge­ni­ja Pleš­kytė, Ge­ di­mi­nas Kar­ka, Vac­lo­vas Blėdis, man šventė būda­vo.

Jie ir vai­di­no man pir­mam.

530

Ki­no ope­rat­ o­rius Jo­nas To­ma­še­vi­čius

17p.

miestas

2p.

Kank­liai šįkart skam­bės liūd­niau Fes­ti­va­lio „Skam­ba skam­ba kank­liai“ rengė­jai ap­gai­les­tau­ja ne­gavę pra­šy­ tos pa­ra­mos iš mies­to vald­žios. O ši at­ker­ta da­vu­si kiek vi­sa­da ir nei­gia, kad pra­šy­t i pi­n i­gai skir­t i Lie­tu­vos bei Len­ki­jos miestų drau­gys­tei.

5 Tomo Avižinio montažas

Dau­giau nei 10 metų ban­do­ma įgy­ven­din­ti Vil­niaus ir Kau­no dvi­mies­čio su bend­ra trans­por­to sis­te­ma, eko­no­mi­kos kryp­ti­mis, kultū­ros mai­nais idė­ja, at­ro­do, pri­ėjo liep­to galą: nors Vil­nius ir norėtų bend­ra­dar­bia­vimą tęsti, Kau­no po­li­ti­kai sa­ko – Dvi­mies­čio ko­mi­si­ja išar­do­ma. Nes pi­nigų nėra, o ir pa­ti spe­cia­listų dar­bo grupė – be per­spek­tyvų. diena.lt

Lietuva

Teisė­sau­gos skriaud­žiamą Vik­ torą Us­pas­kichą ėmė gin­ti stu­den­ tai – „būsi­mie­ ji tei­si­nin­kai ir po­ li­to­lo­gai“: spau­do­ je jie tvir­ti­na ra­šan­ tys ma­gist­ro ir ba­ ka­lau­ro dar­bus apie ša­lišką sis­temą.

Aiškė­ja, jog tai – būsi­mie­ji par­ti­jos na­riai, o dėsty­to­jai jau per­žiū­ri jų dar­ bus.

11p.

Ekonomika

Net­ru­kus ES na­re tap­sian­čiai Kroa­ti­ jai Lie­tu­va ga­li pa­si­ūly­ti poil­siau­tojų ir pa­si­da­ly­ti pa­tir­ti­mi, ta­čiau nie­ko dau­giau. O Lie­tu­vai nie­ko ne­rei­kia iš Kroa­ti­jos. Tad mūsų vers­li­nin­kai ne­ puo­selė­ja vil­čių dėl šios ša­lies rinkų.

12p.

Savaitgalis

Kom­po­zi­to­rius Gied­rius Kup­re­vi­čius ry­toj pra­de­damą ro­dy­ti ba­letą „Čiur­ lio­nis“ įveikė tik iš ant­ro kar­to. Vie­ nas da­ly­kas, ku­riuo jis sa­ko ne­pa­ tikėjęs, – tai Mi­ka­lo­jaus Kons­tan­ti­ no Čiur­lio­nio nuo­šir­du­mas laiš­kuo­se žmo­nai So­fi­jai.

22p.

Miestas

6p.

So­vie­tų is­to­ri­jas ve­ja iš bun­ke­rių

2

gegužės 23–29, 2013

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Sun­ku­mai: Vil­niaus et­ninės kultū­ros cent­ro dar­buo­tojų tei­gi­mu, šie­met dėl lėšų trūku­mo te­ko at­si­sa­ky­

ti ke­le­to fes­ti­va­lio „Skam­ba skam­ba kank­liai“ ren­gi­nių, ta­čiau fes­ti­va­lis įvyks.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Kank­liai skambės ty­liau Indrė Pep­ce­vi­čiūtė Šian­dien pra­si­de­dan­čio 41-o fes­ti­ va­lio „Skam­ba skam­ba kank­liai“ rengė­jai ap­gai­les­ta­vo, kad iš sos­ tinės ne­ga­vo pa­kan­ka­mai lėšų ren­gi­niams. Vald­žia ti­ki­na da­vu­ si tiek pat pi­nigų kaip vi­suo­met, o opo­zi­ci­jos at­sto­vai net ran­da įro­ dymų, kad fes­ti­va­lio pra­šo­mi pi­ ni­gai mie­liau ski­ria­mi Lie­tu­vos ir Len­ki­jos miestų drau­gys­tei.

Ne­ga­vo, kiek pra­šė

„Te­ko at­si­sa­ky­ti trijų ren­gi­nių, dviejų už­sie­nio gru­pių. Is­pa­nai jau bu­vo nu­si­pirkę vi­sus bi­lie­ tus į Vil­nių. Da­bar jie vyks į Kau­ ną, nes mes ne­galė­jo­me jų priim­ti.

O iš sa­vi­val­dybės dar jo­kių pi­nigų ne­ga­vo­me, tik bu­vo pa­žadė­ta 20 tūkst. litų. Kol kas nėra jo­kių ži­ nių, nėra net kam pa­si­ra­šy­ti su­ tar­ties, vi­si iš­vykę ar­ba biu­le­te­ nius pa­si­ėmę. Tai ir lie­ka neaiš­ku, ar tuos pi­ni­gus gau­si­me, ar te­liks pa­ža­dai“, – pik­ti­no­si Vil­niaus et­ ninės kultū­ros cent­ro di­rek­torė Mil­da Rič­kutė.

Ji pa­tvir­ti­no, kad fes­ti­va­liui lė­ šas ski­ria Kultū­ros mi­nis­te­ri­ja ir mies­to sa­vi­val­dybė. Iš Kultū­ros mi­nis­te­ri­jos šie­met fes­ti­va­liui at­ seikė­ta dau­giau nei anks­tes­niais me­tais – 100 tūkst. litų. Mies­to vald­žios M.Rič­kutė teigė pra­šiu­ si 90 tūkst. litų, ku­rie turė­jo būti skir­ti mai­ti­ni­mui, nak­vy­nei, bui­ ti­niams da­ly­kams, to­kiems kaip elekt­ra ir pan.

Skyrė lėšų kaip vi­sa­da

Vi­sai vie­ni or­ga­ni­za­to­riai ne­li­ko, nes, kaip sakė M.Rič­kutė, jie tu­ri daug draugų, o ir Kultū­ros mi­nis­ te­ri­ja šie­met la­bai par­ėmė. Tie­sa, to­kia su­ma bu­vo išs­kir­tinė, ki­tais

me­tais to­kios do­ta­ci­jos jau ne­be­ bus. „Gau­si­me kaip įpras­tai – 20– 30 tūkst. litų. Jei­gu mies­tas ne­ be­rems, kitą­met fes­ti­va­lio lau­kia juo­da žūtis. Vie­na­reikš­miš­kai. Ži­ no­ma, mies­tui da­bar yra svar­bes­ nių rei­kalų. O tai vi­siš­kai nie­ki­nis da­ly­kas“, – kalbė­jo M.Rič­kutė.

Ki­to­kią šios is­to­ri­jos si­tua­ciją nu­ piešė Vil­niaus kultū­ros ir švie­ti­mo rei­ka­lus tvar­kan­tis vi­ce­me­ras Ja­ ros­la­vas Ka­mins­kis. Pa­sak jo, 90 tūkst. litų – to­kia bu­vo nu­ro­dy­ta vi­ sa fes­ti­va­lio kai­na. Vil­niaus et­ninės kultū­ros cent­ras gau­na sa­vi­val­ dybės do­ta­ciją ir, J.Ka­mins­kio tei­ gi­mu, jau nuo gruod­žio ži­no­jo, kad teks iš­si­vers­ti su tu­ri­mais pi­ni­gais.

Jei šie­met kultū­ros biud­že­tas yra 2 mln. litų ma­žes­nis ir dar tu­ri­me 2 mln. litų sko­ lų, tai iš kur tų pa­pil­ domų pi­nigų paim­ti? „Et­ninės kultū­ros cent­ras pi­ nigų fes­ti­va­liui ga­vo tiek pat, kaip ir per­nai ar užp­raei­tais me­tais, – 20 tūkst. litų ir dar 10 tūkst. litų me­ ro pri­ėmi­mui, – aiš­ki­no vi­ce­me­ras.

– Jie nėra nu­skriaus­ti, jų šių­me­tis biud­že­tas yra be­veik toks pat kaip 2012 m., net di­des­nis nei 2011 m.“ J.Ka­mins­kio aiš­ki­ni­mu, pra­ ėju­siais me­tais iš Kultū­ros mi­ nis­te­ri­jos cent­ras ga­vo apie 50– 60 tūkst., iš sa­vi­val­dybės – apie 60 tūkst. litų. 2011 m. iš mi­nis­te­ ri­jos – apie 50 tūkst., iš sa­vi­val­ dybės – 55 tūkst. litų. „Jei šie­met kultū­ros biud­že­tas yra 2 mln. litų ma­žes­nis ir dar tu­ri­me 2 mln. litų

skolų iš pra­ėju­sių me­tų, tai klau­ si­mas, iš kur tų pa­pil­domų pi­nigų paim­ti? Et­ni­nis kultū­ros cent­ras nuo pat pra­džių ži­no­jo, kad pi­nigų mums už­ten­ka tik mūsų įmonėms, kultū­ros cent­rams ir pan. fi­nan­ suo­ti“, – teigė vi­ce­me­ras.

Ne­pa­si­nau­do­jo pro­ga

Pa­sak J.Ka­mins­kio, Et­ninės kultū­ ros cent­ras priim­da­mas sa­vo metų veik­los planą ne­de­ri­na jo su sa­vi­ val­dybės Kultū­ros sky­riu­mi. Esą ir jo­kių raštų ar pra­šymų dėl fes­ti­va­ lio anks­čiau iš cent­ro ne­bu­vo. „Tik ko­vo pa­bai­go­je ga­vo­me vieną ir ba­land­žio vi­du­ry­je – ki­ tą. Prašė su­reng­ti me­ro pri­ėmimą, jo­kių kalbų apie pi­ni­gus ne­bu­vo, nes nuo pra­džių ži­no­jo, kad tu­ rės reng­ti iš savų. O ta­da pa­kėlė triukšmą“, – dėstė vi­ce­me­ras.

J.Ka­mins­kis stebė­jo­si, kodėl esą cent­ras ne­rašė jo­kių pa­raiškų kultū­ri­nių ren­gi­nių pro­jektų kon­ kur­sui, kur rea­lu gau­ti kiek nors pa­pil­domų lėšų. „Jie į mus kreipė­si tik dėl CD iš­ lei­di­mo, Žo­lynų tur­gaus ir Pa­va­ sa­rio bei Ru­dens ly­gia­die­nių. Šiam ren­gi­niui ne­bu­vo jo­kios pa­raiš­kos, – tvir­ti­no vi­ce­me­ras ir pri­dūrė: – Tai kaž­koks po­li­ti­ka­vi­mas ir ne­ži­ nau, ko­kiu tiks­lu tai da­ro­ma.“ Ne­pa­si­ten­ki­ni­mo audrų, esą sa­vo mies­to ren­gi­niams lėšų neuž­ten­ka, bet štai to­kiam kaip Vil­niaus ir Kelcų (Len­ki­ja) bend­ ra­dar­bia­vi­mo die­nos, mies­to ta­ry­ bos kon­ser­va­to­rių frak­ci­jos narės Ra­sos Baš­kienės tei­gi­mu, jau nu­ ma­ty­ta 80 tūkst. litų. Ir esą tai dar ne pa­bai­ga. „Ne­tie­sa. Dar nie­ko ne­skir­ta, nėra jo­kios ofi­cia­lios su­mos, ne­ bent aš dar to ne­ma­čiau“, – sakė J.Ka­mins­kis.

miestas per savaitę Ketvir­ta­die­nis

Vi­suo­me­nei pri­si­statęs nau­ja­sis Tarp­tau­ ti­nio Vil­niaus oro uos­to va­do­vas Ge­di­mi­ nas Al­man­tas tvir­ti­no, kad tu­ri oro uos­to vi­ziją, ku­riai įgy­ven­din­ti pri­reiks trejų ket­ ve­rių metų. Jis sakė pir­miau­sia siek­sian­ tis vys­ty­ti tran­zitą, kad Vil­niaus oro uostą ke­lei­viai rinktų­si kaip tar­pinę sto­telę.

G.Al­man­tas pri­pa­ži­no, kad kon­ku­ruo­ti su Ry­gos oro uos­tu sun­ku, nes Ry­ga tu­ ri tokį ba­zinį vežėją kaip „Air Bal­tic“. Pak­ laus­tas, ar to­kiu vežė­ju mūsų sos­tinė­ je ne­galėtų tap­ti Vil­niaus sa­vi­val­dybės ku­ria­ma bend­rovė „Air Li­tua­ni­ca“, G.Al­ man­tas bu­vo skep­tiš­kas. „Jei­gu jie tai su­ gebės pa­da­ry­ti, šok­si­me iš džiaugs­mo.

Kol kas jų stra­te­gi­jo­je nėra tran­zi­to vys­ty­ mo, bet gal tai at­si­ras vėliau. Kol kas ne­ puo­selė­ja­me vil­čių, lau­kia­me, kol jie pra­ dės skrai­dy­ti“, – teigė G.Al­man­tas.

Lie­tu­viš­ko avie­ čių, obuo­lių ir aro­nijų, iš už­sie­ nio at­vež­to įvai­ riau­sių vy­nuo­ gių vy­no pa­ra­ gau­ti ir apie jį iš­ girs­ti bus ga­li­ ma jau ryt Vil­niu­ je vyk­sian­čio­je tarp­tau­tinė­je pa­ ro­do­je Lie­tu­vo­ je „Vy­no die­nos 2013“.

De­gus­ta­ci­ja: penk­ta­dienį ir šeš­ta­dienį

pa­ra­gau­ti ne tik iš sve­čių ša­lių at­vež­to

Lie­tu­va – ir vy­no Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Džiu­gi­na au­gan­ti kultū­ra

Va­di­na­me Lie­tuvą alaus ša­li­mi, bet, pa­sak vyn­da­rių, vy­nas čia bu­ vo da­ro­mas vi­sais lai­kais. Tik, kaip sakė žy­maus mūsų ša­lies vyn­da­rio Čes­lo­vo Ra­moš­kos žmo­na Tat­ja­ na, esa­me kuk­li tau­ta ir ne­mo­ka­ me gir­tis. „Prieš šimtą ir dau­giau metų, kai bu­vo ga­mi­na­mas vy­nas, apie tai ži­ no­da­vo tik šei­ma, kai­my­nai. Ne­ mokė­jo­me gir­tis. Ki­ta ver­tus, da­ bar vi­sa­me pa­sau­ly­je išp­li­tu­si vy­no kultū­ra. Kai ta­po­me ne­be So­vietų Sąjun­gos, o ES na­re, iš Eu­ro­pos ta vy­no kultū­ra at­ke­lia­vo ir pas mus.

Pa­vyzd­žiui, Vo­kie­ti­jo­je la­bai po­pu­ lia­rus alus. Bet nė kiek ne ma­žiau ten ga­mi­na­mas ir var­to­ja­mas vy­ nas. La­bai ge­rai, kad pas mus Lie­ tu­vo­je at­si­ra­do daug vy­ni­nių, ne tik alud­žių. Tai tik­rai svei­kin­ti­na“, – apie vis au­gan­čią vy­no kultūrą sa­ kė T.Ra­moš­kienė. Č.Ra­moš­kos gi­minė­je vyną ga­ mi­no dar se­ne­lis, už­siėmė tuo ir ma­ma bei krikš­tatė­vis. T.Ra­moš­

kienė pa­sa­ko­jo, kad jų vyn­da­rystė pra­si­dėjo prie­š de­vy­ne­rius me­tus, kai vieną dieną pa­ska­ti­no vyrą iš li­ ku­sių avie­čių pa­da­ry­ti vy­no. „Li­ko 200 kg avie­čių. Iš­mes­ ti tiek uogų į kon­tei­nerį tik­rai bu­ vo gai­la. Ta­da li­jo, o esant drėgnam orui avietės greit pra­de­da pe­ly­ti.

Apsk­ri­tai tai vie­nos die­nos uo­gos.

Taip ir įkalbė­jau Čes­lovą“, – pri­ si­minė mo­te­ris.

Lai­kui bėgant Ra­moškų po­mėgis ta­po vers­lu. No­rin­čių pa­ra­gau­ti ir įsi­gy­ti jų da­ro­mo vy­no daugė­jo. Iš pra­džių jį darė tik dėl savęs ir sve­ čiams vai­šin­ti, bet pra­ėju­siais me­tais pa­kei­tus po­rą Al­ko­ho­lio įsta­ty­mo punktų šian­dien Ra­moškų ga­mi­na­ mu vy­nu mėgau­ja­si vi­sa ša­lis.

Vy­nas ski­ria nuo­tai­kas

Iš ko ga­mi­na­mas tas lie­tu­viš­kas vy­ nas? „Iš vis­ko, kas ap­link au­ga“, – mėgsta sa­ky­ti T.Ra­moš­kienė. Vy­ nas da­ro­mas ne tik iš obuo­lių, bet ir avie­čių, juodųjų ser­bentų, šer­ mukš­nių, vyš­nių, aro­nijų, pie­nių.

Vy­nui lai­ky­ti rei­kia tin­kamų są­ lygų – kad ne­būtų nei per karš­ta, nei per šal­ta. Tal­pyk­los, pa­sak pa­

2013 05 16 2013 05 22

Šeš­ta­die­nis Ap­si­gink­lavę įvai­riais inst­ ru­men­tais Gatvės mu­zi­ kos dieną dau­giau nei 200 mu­zi­kantų gro­jo roką, kla­ siką, džiazą, avan­gardą, folk­l orą, fla­m enką, mu­ šė Af­ri­kos būgnus mies­to gatvė­se, kie­muo­se, skve­ ruo­se ir aikštė­se. Kaip sa­ kė šios mu­zi­kos šventės ini­c ia­t o­r ius dai­n i­n in­kas And­rius Ma­mon­to­vas, ši die­na yra tie­siog ge­ra, ku­ pi­na mu­zi­kos ir drau­giš­ kos at­mos­fe­ros.

Iš tiesų, Gatvės mu­zi­kos die­nos žiū­rovų neiš­baidė net pra­pliupęs lie­tus. Trum­ pai pa­si­slėpę tiek mu­zi­kan­

tai, tiek klau­sy­to­jai to­liau mėga­vo­si mu­zi­ka.

Ge­ros nuo­tai­kos gatvė­ se ne­trūko, nors, pa­ly­gin­ti su pra­ėju­siais me­tais, klau­ sy­tojų bu­vo ma­žiau. Pi­lies gatvė­je su­tik­ti mu­zi­kan­tai gyrė šią gra­žią ini­cia­tyvą, tik ap­gai­les­ta­vo, kad šio­ je gatvė­je mu­zi­kan­tai gro­ja per ar­ti vie­nas ki­to. Šįmet Gatvės mu­zi­kos die­ na ge­gužės 18-ąją vy­ko ne tik Lie­tu­vos sos­tinė­je, bet ir aš­tuo­nio­li­ko­je kitų ša­lies miestų bei mies­te­lių, o mu­ zi­kan­tus į gat­ves kvietė net ir Ry­ga, Ta­li­nas, Sankt Pe­ter­ bur­gas, Mins­kas, Tbi­li­sis.

3

gegužės 23–29, 2013

miestas

16p.

„Bayern“ ar „Borussia“ – kieno šansai didesni?

Dvi die­nos de­gus­ta­cijų Ge­gužės 24 ir 25 d. Šiuo­lai­ki­nio me­ no cent­re Vil­n iu­je vyks kas­metė did­ž iau­sia vy­no pa­ro­da Lie­tu­vo­je „Vy­no die­nos 2013“. Čia da­ly­vaus ir ki­t i mūsų ša­l ies vyn­da­r iai. Iš vi­so pa­ro­do­je lau­kia­ma apie 40 da­ly­vių iš įvai­rių ša­lių: Ita­li­jos, Is­pa­ni­jos, Vo­ kie­ti­jos, Azer­baid­ža­no, Armė­ni­jos, Ma­ke­do­ni­jos.

Spe­c ialų JAV vy­no pri­s ta­t ymą ren­g ia JAV am­ba­s a­da. Nau­jie­no­ mis da­ly­s is nuo­la­t i­n iai pa­ro­dos da­ly­v iai: „Vy­no klu­bas“, „Mi­ne­ra­l i­ niai van­de­nys“, „Eu­ges­ta“. Netrūks ir gur­ma­n iškų pro­duktų, ka­vos, šo­ko­la­do par­davėjų. Veiks Lie­t u­ vos so­meljė aso­cia­ci­jos ir So­meljė mo­kyk­los sten­dai.

vyk­sian­čio­se Vy­no die­no­se bus ga­li­ma vy­no, bet ir ga­mi­na­mo mūsų ša­ly­je.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

kraš­tas

šne­kovės, tu­ri būti šva­rios ir san­ da­rios. „Ir, ži­no­ma, meilė sa­vo dar­bui – čia svar­biau­sia sąly­ga“, – šyp­so­da­ma­si pri­dūrė mo­te­ris.

Pak­laus­ta, ar vyn­da­riai tu­ri savų prie­tarų, ką ga­li­ma da­ry­ti ir ko ge­ riau ne­da­ry­ti, po­nia Tat­ja­na pri­si­ minė vy­ro Čes­lo­vo ka­dai­se pa­ sa­kytą frazę: „Jei­gu esi pik­tas ir surūgęs, į vy­no rūsį ge­riau neik.“ Esą todėl, kad vy­nas yra gy­vas ir jis tas nuo­tai­kas su­ge­ria. „Ži­no­te, kaip sa­ko­ma, kad mes, mo­te­rys, tu­ri­me kalbė­tis su gėlė­ mis, jei no­ri­me, kad jos augtų. Į vy­ no rūsį tu­ri ei­ti su nuo­tai­ka, ge­rai nu­si­teikęs ir, kaip Čes­lo­vas sa­ko, dar pa­kalbė­ti su sta­ti­ne, pa­glos­ty­ ti ją, pa­si­džiaug­ti tuo, kas jo­je yra“, – teigė T.Ra­moš­kienė.

Be­je, vyną mėgstan­tiems ir daž­ nai jo iš ke­lio­nių par­si­ve­žan­tiems mo­te­ris pa­tarė nie­kad jo nea­ti­da­ ry­ti tik grįžus, nes jo sko­nis būna pa­kitęs, ir dėl to daž­nai ne vie­nam ten­ka nu­si­vil­ti, kad nu­si­pirk­tas pro­duk­tas – ne­be tas. „Ypač jei va­žiuo­ji ma­ši­na po­rą tre­jetą dienų. Dieną – karš­ta, nak­ tį – vėsiau, tem­pe­ratū­ra svy­ruo­ja,

De­gus­ta­to­rių lau­kia pa­žin­ti­nių de­ gus­ta­cijų ir se­mi­narų cik­las „Eu­ro­ pa da­ro vyną“. Per jį bus ga­li­ma su­si­ pa­žin­ti su pa­grin­dinė­mis ES ša­li­mis, ku­rio­se ga­mi­na­mas vy­nas. Dar vie­ nas nau­jas ak­cen­tas – de­ri­ni­mo se­ si­ja „Eu­ro­pos vy­nas ir mu­zi­ka“ su „Mu­zi­kos ma­gi­jos“ steigė­ju dr. Ar­ta­ še­su Ga­za­ria­nu ir „Vy­no klu­bo“ įkū­ rėju dr. Arū­nu Star­ku­mi. Vyn­da­riai iš Ita­li­jos, Is­pa­ni­jos ir Vo­kie­ti­jos ves spe­cia­lias pa­žin­ti­nes de­gus­ta­ci­jas.

Per pa­ro­dos ati­da­r y­mo ce­re­mo­ niją bus ap­do­va­no­t i Lie­t u­vos vy­ no čem­pio­na­to me­da­li­nin­kai, taip pat spe­cia­l iųjų no­m i­na­cijų: „Ge­ riau­sias Pi­not Noir“, „Metų vy­ninė“ ir kitų, laimė­to­jai. Bus pa­gerb­ti ir ge­ riau­si Lie­tu­vos vyn­da­riai. Kaip vi­ sa­da, pir­mos pa­ro­dos die­nos pus­ die­nis bus skir­tas pro­fe­sio­na­lams: res­to­ranų, vy­ni­nių, vieš­bu­čių, spe­ cia­l i­z uotų vy­no par­duo­t u­v ių, vy­ no im­por­to įmo­nių sa­vi­nin­kams ir dar­buo­to­jams, so­meljė.

Ne­pa­m irš­t i li­ko ir me­n i­n in­kai. Šį kartą eks­po­z i­cijų erdvė skir­ta ge­ riau­siems hu­mo­ris­ti­nių pie­ši­nių ir ka­r i­katūrų au­to­r iams, ku­r ie kūrė dar­bus kon­kur­sui „Vy­nas ir ka­va“.

o trans­por­tuo­ja­mas vy­nas su­si­pla­ ka. At­si­da­ro žmonės na­mie tik grį­ žę ir su­pran­ta, kad jo sko­nis ne­be tas – pra­stes­nis. Todėl rei­kia bent de­šim­čiai dienų par­si­vežtą vyną pa­sta­ty­ti vėsio­je vie­to­je, ge­riau­ sia, aiš­ku, pa­gul­dy­ti, kad jis vėl su­ si­gulėtų, at­si­sta­tytų, su­si­gy­ventų su ta ap­lin­ka, nes ke­lionė jam bu­ vo di­de­lis dis­kom­for­tas“, – pa­tarė T.Ra­moš­kienė.

Tre­č ia­d ie­n io po­p ietę Vil­n ius panėšė­j o į pra­b angųjį Be­v er­l i Hilsą – sos­tinės cent­re būria­vo­ si ke­l ias­d e­š imt mi­l i­j o­n us kai­ nuo­j an­č ių au­t o­m o­b i­l ių, iš vie­ no jų iš­l i­p o ir gar­s u­s is Dei­v i­ das Has­sel­hof­fas, ne­trūko ir ki­ tų įžy­my­bių.

Tokį šou su­rengė Vil­nių lan­kan­tis pra­ban­gių su­pe­rau­to­mo­bi­lių ra­lis „Gum­ball 3000“, ly­di­mas dau­ gybės ki­no ir mu­zi­kos pa­sau­lio žvaigžd­žių.

Dar prie­š 12 val. pra­dėję rink­ tis pir­mie­ji lenk­ty­nių da­ly­viai su­ traukė tūkstan­čius smal­suo­lių sos­tinės cent­re. O 12.30 val. su pub­li­ka jau svei­ki­no­si D.Has­sel­ hof­fas, iš­garsėjęs se­ria­luo­se „Ra­ tuo­tas ri­te­ris“ ir „Gelbė­to­jai“.

Au­to­mo­bi­liu „Au­di TT“ at­vykęs ak­to­rius sakė esąs la­bai lai­min­ gas sve­čiuo­da­ma­sis mūsų ša­ly­ je. Už­kandęs vie­no­je se­na­mies­ čio ka­vinė­je, ak­to­rius sėdo į sa­vo au­to­mo­bilį ir iš­vy­ko. Pro langą D.Has­sel­hof­fas kar­to­jo: „Ačiū, ačiū, ačiū vi­siems.“ Iš­vy­kus „gelbė­to­jui“, į Ro­tušę at­riedė­jo nu­trūktgal­viai „Jac­kass“ ak­to­riai. Įsibėgė­jus ren­gi­niui Ro­ tušės aikštę užk­lu­po lie­tus, ta­ čiau iš­sis­kirstė tik ne­di­delė da­lis smal­suo­lių.

Ren­gi­ny­je taip pat da­ly­va­vo re­ pe­ris Xzi­bit, ried­len­ti­nin­kas To­ ny Haw­kas, mu­zi­kan­tas Da­vi­das Guet­ta, lais­vo­jo sti­liaus sli­di­nin­ kas Jo­nas Ols­so­nas, grupė „Cu­ ban Brot­hers“, re­perė Eve, TV lai­dos „Jac­kass“ ko­lek­ty­vas ir ki­ti. At­vykę į Vil­niaus centrą, sve­čiai iš­ri­kia­vo sa­vo su­pe­rau­ to­mo­bi­lius ir ke­lia­vo pie­tau­ti į se­na­mies­čio ka­vi­nes.

De­ja, ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rių pa­ ža­das, kad at­vyks ir gar­su­sis Bet­ me­no pa­sau­lio gelbė­ji­mo mi­si­jo­ se nau­do­tas „Bat­man Tumb­ler“ au­to­mo­bi­lis, li­ko neiš­tesė­tas. Ta­ čiau pra­ban­gių au­to­mo­bi­lių ne­ trūko – čia bu­vo ga­li­ma iš­vys­ti „Lam­borg­hi­ni“, „Fer­ra­ri“, „Koe­ nig­segg“, rankų dar­bo TG1.

Nors „Gum­ball 3000“ ka­ra­va­ nas 2001 m. jau bu­vo už­sukęs į Vil­nių, tre­čia­dienį šio ra­lio da­ly­ viai pirmą kartą už­su­ko ir į sos­ tinės centrą.

Nuo 12 iki 15.30 val. bu­vo ri­bo­ja­ mas au­to­mo­bi­lių eis­mas sos­tinės

Gao­no ir Stik­lių gatvė­se. Mies­tie­ čiai bus nu­krei­pia­mi ap­lin­ki­niais marš­ru­tais. „Gum­ball 3000“ ra­lio idė­ja – su­trauk­ti ryš­kiau­sias as­me­ny­bes ir bran­giau­sius au­to­mo­bi­lius sa­ vaitės pa­si­va­žinė­ji­mui.

Pap­ras­tai „Gum­ball 3000“ da­ ly­viai ra­liui ren­ka­si vi­siš­kai tam

VD inf.

įžy­mybės – ne tik lei­do ap­žiūrė­ti au­to­mo­bi­lius, ta­čiau ir bend­ra­vo su su­si­rin­ku­siais, už­su­ko pa­pie­tau­ti į Vil­niaus se­na­mies­čio ka­vi­nes.

ir gauk dovanų vieną iš šių knygų

lydė­jo mu­zi­ki­niai in­tar­pai. Fes­ti­va­lis tęsis iki bir­že­lio 2 d. ir apims ne tik visą Lie­tuvą, bet kel­sis net į Len­kiją, Ru­siją, Švei­ca­riją bei Ai­riją.

ne­tin­ka­mus au­to­mo­bi­lius. Ne­ pa­to­gius lenk­ty­ni­nius bo­li­dus, gar­siai riau­mo­jan­čius su­per­kab­ rio­le­tus ir ki­tas eks­cent­riš­kas trans­por­to prie­mo­nes. Pap­ras­tai – bran­gias. Ar­ba – dar ge­riau – spe­cia­liai šiai ke­lio­nei pa­ga­min­ tus rankų dar­bo au­to­mo­bi­lius.

Pa­si­rin­ki­mas: ne­tra­di­ci­nio ra­lio da­ly­viai – mu­zi­kos, ki­no pa­sau­lio

Ateik į „Vilniaus dienos“ redakciją

Sek­ma­die­nis

Į Na­cio­na­linę dailės ga­le­riją sek­ma­die­ nio pa­va­karę rin­ko­si poe­tai, žod­žio me­ nui nea­be­jin­gi mies­tie­čiai – čia bu­vo pa­ skelb­ta „Poe­zi­jos pa­va­sa­rio“ pra­džia.

Vie­nas se­niau­sių Eu­ro­po­je poe­zi­jos fes­ ti­va­lių bu­vo pra­dėtas mu­zi­kos gar­sais.

Jiems nu­ti­lus poe­tas An­ta­nas A.Jo­ny­ nas pri­si­minė prie­š po­rą dienų ana­pi­lin išė­jusį poetą Vy­tautą Skripką. Ati­duo­da­ mas pa­garbą ko­le­gai jis per­skaitė vieną jo eilė­raštį. „Tru­putį ne­jau­ku, kai atei­ni į sa­vo 49-ąjį „Poe­zi­jos pa­va­sarį“, – prie­š pra­dėda­mas skai­ty­ti ei­les sakė poe­tas Al­gi­man­tas Bal­ ta­kis, ku­rio dau­giau nei 200 eilė­raš­čių yra tapę ži­nomų gru­pių dai­no­mis.

Be jo, sa­vo kūry­bos su­si­rin­ku­siems pa­ skaitė ir Dai­va Če­paus­kaitė, Ilzė But­kutė, Kor­ne­li­jus Pla­te­lis. Poetų skai­to­mas ei­les

Vil­nius trum­pai su­ži­bo pra­ban­ga

Šį kuponą į knygą iškeisk „Vilniaus dienos“ redakcijoje, Smetonos g. 5, (įėjimas iš dešinės pastato pusės), gegužės 23–29 d.

Redakcija dirba šiokiadienias 8–17 val., pietų pertrauka 12–13 val., tel. (8 5) 261 3653.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės, To­mo Ur­be­lio­nio / BFL nuo­tr.

4

gegužės 23–29, 2013

miestas

Til­to skulptū­ros at­gims iš lėto Ge­gužės 23-iąją nu­ma­to­ma Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybės skelb­to kon­kur­so pa­bai­ga. Bus iš­rink­tas Ža­lio­jo til­to skulptūrų res­tau­ra­torius. Tačiau darbai bus atlikti tik per dvejus metus.

Ru­gilė Ere­mi­naitė r.ereminaite@diena.lt

Re­mon­tuos iš mies­to lėšų

Trūku­mas: 2013 m. ne­sup­la­nuo­ta tiek lėšų, kad vi­sas skulptū­ras bū-

tų ga­li­ma re­mon­tuo­ti iš kar­to.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Sto­vi jau 60 metų Skulptū­ros ant Ža­lio­jo til­to bu­vo už­ ni­mas“, au­to­r iai yra lie­tu­v iai. Šis ne­ kel­tos 1952 m. Visų ke­tu­rių skulptūrų komp­lek­si­n is ne­k il­no­ja­mo­jo kultū­ gru­pių: „Pra­monė ir sta­ty­ba“, „Žemės ros pa­vel­do ob­jek­tas yra pri­pa­ž in­ ūkis“, „Tai­kos sar­gy­ba“ ir „Moks­lo jau­ tas vals­tybės sau­go­mu ob­jek­tu.

Kon­kursą laimė­ju­si įmonė turės ne tik pa­reng­ti tvar­komųjų pa­vel­do­ sau­gos darbų pro­jektą – nu­ma­ty­ti re­mon­to me­to­diką ir at­lik­ti rei­kia­ mus ty­ri­mus, bet ir dar­bus su­de­rin­ti su Kultū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tu.

Mies­to ūkio ir trans­por­to de­par­ ta­men­to Sta­ti­nių sky­riaus Eksp­loa­ ta­ci­jos po­sky­rio vedė­jas Gin­tau­tas Ka­zi­mie­ras Niau­ra sakė, kad Ža­lio­jo til­to skulptū­ras pla­nuo­ja­ma re­mon­ tuo­ti sa­vi­val­dybės lėšo­mis. Val­di­ nin­kas taip pat sakė ži­nan­tis, kad dar 2009 m. at­vykę Ru­si­jos res­tau­ra­to­ riai ap­žiūrė­jo skulptū­ras, – tuo­met bu­vo kal­ba­ma, kad ru­sai siū­lo ir fi­ nan­sinę pa­galbą. Ta­čiau G.K.Niau­ra teigė in­for­ma­ci­jos apie fi­nan­sinį ru­ sų pa­si­ūlymą pri­si­dėti re­mon­tuo­jant so­vie­ti­nius ob­jek­tus ne­tu­rin­tis. Įdo­mu tai, kad re­mon­to dar­bai turės būti at­lie­ka­mi vie­to­je, ne­nu­ ke­liant skulptūrų nuo til­to, ir truks net dve­jus me­tus. Kaip nu­ro­dy­ta sa­vi­val­dybės pro­jek­te, skulptūrų re­mon­tas bus vyk­do­mas nuo­sek­ liai, eta­pais, ir tik pa­bai­gus vie­nos skulptū­ros re­mon­to dar­bus bus

tvar­ko­ma ki­ta skulptū­ra. Va­di­na­ si, til­to skulptūrų re­mon­tas vyks iš vi­so ke­tu­riais eta­pais.

G.K.Niau­ros tei­gi­mu, re­mon­ tuo­ti pa­mink­lus rei­ka­lau­ja Kultū­ ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Res­tau­ ra­vi­mo ta­ry­ba. Pa­sak jo, skulptū­ros bus tvar­ko­mos net ke­le­rius me­tus dėl to, jog 2013 m. ne­sup­la­nuo­ta tiek lėšų, kad vi­sas jas būtų ga­li­ma re­mon­tuo­ti iš kar­to.

Norėtų pa­ša­lin­ti

Dar praei­tais me­tais Vil­niaus me­ ras Artū­ras Zuo­kas sakė, kad Ža­ lio­jo til­to skulptū­ras būti­nai rei­kia res­tau­ruo­ti, ta­čiau re­mon­to darbų ran­govą su­ži­no­si­me tik atei­nan­čio­ mis die­no­mis. Šiuo me­tu skulptū­ ros yra ava­rinės būklės – me­ta­las smar­kiai surū­dijęs.

Vil­niaus sa­vi­val­dybės ta­ry­bos na­rys Rai­mun­das Alek­na sakė, kad skulptū­ras re­mon­tuo­ti iš­ties būti­na, ta­čiau abe­jo­ja, ar ap­skri­ tai šie pa­mink­lai stūkso tin­ka­mo­ je vie­to­je. „Aš, kaip buvęs mies­to va­do­vas, sa­kiau, kad tu­ri būti už­ tik­rin­tas sau­gu­mas. Jų būklė bu­vo ava­rinė, tad bu­vo pa­si­ūly­mas juos iš­mon­tuo­ti ir iš­vež­ti tvar­ky­ti“, – pa­sa­ko­jo R.Alek­na.

Po­li­ti­ko nuo­mo­ne, dėl so­vie­ti­nių skulptūrų eks­po­na­vi­mo sos­tinės cent­re turėtų spręsti spe­cia­lis­tai: kiek tai pri­skir­ti­na sim­bo­li­kai ir ko­ kią me­ninę vertę tai ap­skri­tai tu­ri. „Ma­no as­me­ni­ne nuo­mo­ne, re­liktų, ku­rie dau­ge­liui lie­tu­vių sim­bo­li­ zuo­ja skaus­mingą lai­ko­tarpį, reikė­ tų veng­ti. Kaip ir vi­sos so­vie­tinės ar na­cis­tinės sim­bo­li­kos. O kur jie tu­ ri stovė­ti? Ma­no gal­va, la­bai gra­žus ir įdo­mus mu­zie­jus yra Grūto par­ kas“, – teigė ta­ry­bos na­rys.

Rūpin­tis pri­va­lo­ma

Kultū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Vil­ niaus te­ri­to­ri­nio pa­da­li­nio vir­ši­nin­ kas Vi­tas Kar­čiaus­kas sakė ne­ga­lin­ tis ko­men­tuo­ti to, kas jau įtrauk­ta į kultū­ros ver­ty­bių re­gistrą, nes pa­ da­li­nys pri­va­lo už­tik­rin­ti prie­žiūrą tų ob­jektų, ku­rie ten įra­šy­ti.

Pa­sak jo, Ža­lio­jo til­to skulptūrų klau­si­mu nuo­monę galėtų pa­reikš­ti tik ver­ti­ni­mo ta­rybų na­riai. „Aš, kaip pi­lie­tis, ma­nau, kad kai ku­rie praei­ ties ženk­lai turėtų būti ma­to­mi. O išb­rauk­ti ga­li­ma daug ką. So­viet­me­ čiu bu­vo po­mėgis brauk­ti viską, kas su­si­ję su Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mu, – tai­gi tai yra prie­šin­gas, ne­laisvės, ženk­las“, – teigė V.Kar­čiaus­kas.

Ar miestas mokysis iš kaimo?

Rytis Poderis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. parama sėkmingai pasinaudojusios vietos veiklos grupės (VVG) jau skaičiuoja šio finansavimo laikotarpio rezultatus ir žvalgosi į ateitį. Nors joje laukia nemažai naujovių, sėkminga VVG patirtis įgyvendinant LEADER metodą leidžia neabejoti, kad vietos bendruomenių iniciatyvos ir toliau bus sėkmingai įgyvendinamos.

Pasirinkimo metas

Nors iki liepos vidurio dar kartą bus renkamos teritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo projektų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos LEADER metodą paraiškos, daugelio VVG akys jau krypsta į 2014–2020 m. finansa­ vimo laikotarpį. Kad ši tema šiuo metu itin aktuali, parodė ir Žemės ūkio ministerijos iniciatyva įvykęs renginys, kuriame dalyvavo Euro­ pos Komisijos (EK) atstovai, Žemės ūkio, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų ministerijų atsakingi pareigūnai, VVG ir kaimo bendruomenių nariai.

Svarbiausia renginyje aptarta naujovė yra ta, kad EK, atsižvelg­ dama į gerąją LEADER metodo įgy­ vendinimo patirtį kaimo vietovėse (ES ši iniciatyva įgyvendinama nuo 1991 m., Lietuvoje – nuo 2004 m.), siūlo 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu plėsti metodo taikymą į miestus. EK numato galimybę įgy­ vendinti vadinamąsias daugiafon­ des VVG vietos plėtros strategijas, finansuojamas ne tik iš Europos že­ mės ūkio fondo kaimo plėtrai, bet ir iš Europos regioninės plėtros fon­

do, Europos socialinio fondo ir Eu­ ropos žuvininkystės fondo.

ES institucijos apibrėžė nau­ ją iniciatyvą – bendruomenių ini­ cijuotos vietos plėtros (BIVP) mo­ delį – ir paliko valstybėms narėms teisę pačioms visapusiškai įvertinti naujas galimybes ir apsispręsti, ko­ kias strategijas taikyti 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu.

Tai reiškia, kad Lietuva turi apsi­ spręsti, kokiu keliu eiti 2014–2020 m.: pradėti įgyvendinti vietos plėtros strategijas, paremtas parama iš ke­ lių ES fondų, ar likti prie jau įprasto vieno fondo vietos plėtros strategijų įgyvendinimo.

Kaimas pasiruošęs padėti

Pačios kaimo VVG teigia, kad yra nusiteikusios savo patirtimi pasi­ dalyti ir su miesto bendruomenė­ mis, o principas „iš apačios į vir­ šų“, kai pačios bendruomenės nustato problemas bei kreipiasi dėl jų sprendimo finansavimo, bū­ tų naudingas ir miestuose. „Miestiečiai pavydi kaimo VVG ne įgyvendinant LEADER metodą gaunamų lėšų, o paties principo „iš apačios į viršų“, – aptardamas LEADER metodo įgyvendinimo Lietuvoje patirtį sakė VVG tinklo pirmininkas Egidijus Giedraitis.

Pasak jo, LEADER metodą įgy­ vendinusios kaimo bendruomenės nori bendradarbiauti su miesto ir žuvininkystės VVG. „Suvienijus partnerių pastangas bendram tikslui sudaroma galimy­ bė geriau panaudoti vietos žinias, patirtį ir lėšas. Be to, užtikrinamas gyventojų susitelkimas, nes visus sprendimus priima patys žmonės, o ne valdžia. Kaimo vietovėse, kur

buvo vykdomi vietos projektai ir įgyvendinamas LEADER metodas, matomi konkretūs kaimo plėtros proceso pokyčiai. Ta patirtimi mielai pasidalysime ir su miesto bendruo­ menėmis“, – sakė E.Giedraitis.

Jis sakė, kad VVG patirtis 2004– 2006 m. ir 2007–2013 m. finan­ savimo laikotarpiais parodė, jog, tinkamai pritaikius naujus meto­ dus, jie yra efektyvūs, veiksmingi ir duoda realią bei matomą naudą kaimo vietovių gyventojams. „Sustiprėjo kaimo bendruome­ nių sutelktumas, padidėjo vietos gyventojų ir organizacijų atsako­ mybė siekiant užtikrinti krašto il­ galaikės plėtros perspektyvas“, – Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 m. programos LEADER meto­ do pranašumus vardijo VVG tinklo pirmininkas.

EK tiki Lietuva

Vidaus reikalų ministerijos Regi­ oninės politikos strateginio koor­ dinavimo skyriaus vedėjas Gedi­ minas Česonis sako manantis, kad remti daugiafondes vietos plėtros strategijas kaimo vietovėse galimy­ bių nėra, tačiau pabrėžė, kad tam tikrą miesto ir kaimo VVG bendra­ darbiavimą būtų galima skatinti.

Tačiau Lietuvoje viešėję EK at­ stovai Stephenas Duffy ir Helen Williams teigia, kad EK gerai verti­ na Lietuvos pasiekimus įgyvendi­ nant LEADER metodą 2004–2006 m. ir 2007–2013 m., todėl šią pa­ tirtį vertėtų perduoti ir miestams. „Lietuvos rodikliai įgyvendinant LEADER metodą užima vidurines pozicijas tarp visų ES šalių, tad nau­ juoju finansiniu laikotarpiu reikia drąsiau pasinaudoti sukaupta gerą­

Patirtis: VVG, kurios jau spėjo pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros

2007–2013 m. parama, gali LEADER metodo pranašumais pasidalyti ir su miesto bendruomenėmis.

Birutės Stanevičienės nuotr.

ja patirtimi, pasidalyti LEADER me­ todo pranašumais ir su miesto ben­ druomenėmis“, – sakė H.Williams. „EK mano, kad reikia pasinaudo­ ti bendruomenių inicijuota vietos plėtra, nes VVG geriau išmano vie­ tos problemas, gali skatinti vietos integraciją, kovoti su skurdu, jau­ nimo nedarbu ir kitomis proble­ momis, kurios aktualios ir kaimui, ir miestui“, – pridūrė S.Duffy.

Anot jo, šiais laikais sunku nu­ brėžti aiškias ribas tarp miesto ir kaimo, nes žmonės gyvena kaime, o dirba mieste ar atvirkščiai.

Priimta rezoliucija

Be kita ko, Žemės ūkio ministerijos iniciatyva vykusioje konferencijoje VVG tinklo nariai priėmė rezoliu­ ciją dėl bendruomenių inicijuotos vietos plėtros 2014–2020 m., ku­ rioje, kuriant BIVP modelį, siūlo­ ma įgyvendinti daugiasektorines integruotas vietos plėtros stra­ tegijas, finansuojamas iš visų ar kelių ES fondų, tačiau neužkirs­ ti kelio jaunoms grupėms įgyven­ dinti viensektorines vietos plėtros

strategijas. Rezoliucija skirta ša­ lies Prezidentei, Seimui, Vyriau­ sybei, atsakingoms ministerijoms ir 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos komisijai.

Pasak Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo de­ partamento ES sanglaudos politi­ kos skyriaus vedėjos Julijos Stan­ kevičiūtės, pasirinkti, kurias VVG plėtros strategijas įgyvendinti, lai­ ko Lietuvai liko nedaug, tačiau pla­ čios diskusijos dėl BIVP įgyvendi­ nimo galimybių vyksta jau nuo šių metų sausio. „Birželį partnerystės sutartis ir veiksmų programos projektai jau turi būti apsvarstyti Vyriausybės ir pateikti EK. Formalios derybos su EK vyks rugsėjį–lapkritį, o galuti­ nius sprendimus EK priims lapkri­ tį ir gruodį“, – artimiausius darbus vardijo J.Stankevičiūtė. www.kaimesypsenudaugeja.lt – užeik, pamatyk, pasirodyk... PR

5

gegužės 23–29, 2013

miestas

Kau­nas stab­do dvi­mies­čio pro­jek­tą Dvi­mies­čio ko­mi­si­jos pro­jek­tas, pa­sta­ ruo­ju me­tu dar ky­bo­jęs ant plau­ko, žlun­ ga: ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė pa­reiš­kė stab­ dan­ti idė­ją, nes nė­ra pi­ni­gų. At­si­sa­ky­ ti dvi­mies­čio su­tin­ka ir Kau­no me­ras An­ drius Kup­čins­kas, nors Vil­nius dar puo­se­ lė­ja op­ti­mis­ti­nes vil­tis.

Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Prie­žas­tis – ne­su­si­kal­bė­ji­mas

Su­si­ta­ri­mas dėl dvi­mies­čio pro­ jek­to įgy­ven­di­ni­mo pa­si­ra­šy­tas dar 2002 m. ko­vą mies­tų tuo­me­ čių me­rų Ar­tū­ro Zuo­ko ir Eri­ko Ta­ ma­šaus­ko, ta­čiau šian­dien, at­ro­do, idė­ja su­kur­ti bend­rą inf­rast­ruk­tū­ rą, vyk­dy­ti kul­tū­ri­nius, so­cia­li­nius bei ki­to­kius pro­jek­tus at­si­dū­rė ties be­dug­ne: Kau­nas, anks­čiau at­si­sa­ kęs da­ly­vau­ti bend­ro­se dvi­mies­čio pa­ro­do­se, da­bar jau žen­gė pir­muo­ sius žings­nius siek­da­mas Dvi­mies­ čio ko­mi­si­ją išar­dy­ti.

Dvi­mies­čio stra­te­gi­nio pla­na­vi­ mo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė, Kau­no at­sto­vė Auš­ra Ru­čie­nė pri­pa­ži­no, kad mies­tai bend­ros kal­bos ne­ran­ da, nė­ra ir pi­ni­gų, tad pro­jek­tas bus stab­do­mas. „Dėl did­mies­čio idė­jos si­tua­ci­ ja Kau­ne yra su­dė­tin­ga, nes skirs­ tant biu­dže­tą ne­bu­vo skir­ta lė­ šų šiam mū­sų pro­jek­tui. Mes jau esa­me krei­pę­si į me­rą, kad priim­tų spren­di­mą ir kreip­tų­si į mies­to ta­ ry­bą dėl Dvi­mies­čio ko­mi­si­jos pa­ nai­ki­ni­mo“, – sa­kė A.Ru­čie­nė.

O Vil­nius gi­na­si, kad dvi­mies­čio pro­jek­tui ro­do pa­kan­ka­mai ini­cia­ ty­vos, ta­čiau ne­su­lau­kia to­kio pat at­sa­ko iš Kau­no val­džios. Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės Dvi­mies­čio stra­te­gi­ nio pla­na­vi­mo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ kas Ed­ga­ras Sta­ni­šaus­kas sa­kė, kad prie šio pro­jek­to dir­ba įvai­rios spe­ cia­lis­tų gru­pės eko­no­mi­kos, su­si­ sie­ki­mo ir ki­tais klau­si­mais. Eks­ per­tai jau pa­tei­kė ir pa­siū­ly­mus, ką šiuo me­tu bū­tų ga­li­ma pa­da­ ry­ti, kad bū­tų pa­si­stū­mė­ta į prie­ kį įgy­ven­di­nant idė­ją. „Mes la­bai pra­šo­mės į Kau­ną, jau tu­rė­jo­me ke­lis kar­tus va­žiuo­ti, ta­ čiau kau­nie­čiai su­si­ti­ki­mus pa­sku­ ti­nę die­ną at­šauk­da­vo. Ne­si­no­ ri ko­men­tuo­ti, kas šiuo me­tu pas juos vyks­ta, bet, kiek ži­nau, me­ro A.Kup­čins­ko pri­ta­ri­mą kaip ir tu­ ri­me, kad su dvi­mies­čio idė­ja vis­ kas yra ge­rai ir to­liau dirb­si­me“, – sa­kė E.Sta­ni­šaus­kas.

pa­si­gen­du di­des­nio kau­nie­čių en­ tu­ziaz­mo. Iš­ties abiem mies­tams dvi­mies­čio pro­jek­tas rei­ka­lin­gas, tik la­biau no­rė­tų­si, kad ir kau­nie­čiai dau­giau en­tu­ziaz­mo pa­ro­dy­tų. Mes tik­rai ro­do­me, lau­kia­me ir ne­nu­lei­ džia­me ran­kų. Vil­nius pats sau at­si­ sė­dęs ne­ga­li ko nors su­gal­vo­ti ir da­ ry­ti be Kau­no“, – tei­gė pa­šne­ko­vas.

Dvi­mies­čio idė­ją la­bai pa­lai­ko ir mies­tų ra­jo­nų val­džia, ta­čiau taip pat lau­kia, kol Kau­nas su Vil­niu­ mi ras komp­ro­mi­są. E.Sta­ni­šaus­ko nuo­mo­ne, jei di­die­ji mies­tai pa­ro­ dy­tų dau­giau ini­cia­ty­vos, net ne­ kil­tų klau­si­mas dėl mies­tų ra­jo­nų įsi­trau­ki­mo ir bend­ros veik­los vys­ tant idė­ją.

And­rius Kup­čins­kas:

Jei pa­ti Dvi­mies­čio ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė ne­ma­to to­kios ko­mi­ si­jos pra­smės, ta­ry­ba tu­rė­tų ap­si­spręs­ti ati­ tin­ka­mai.

Atei­ties ne­ma­to

Ta­čiau Kau­no po­li­ti­kės A.Ru­čie­nės ma­ny­mu, mies­tų ko­mi­si­joms nė­ra pra­smės su­si­rink­ti vien dėl bend­ra­ vi­mo. Jos tei­gi­mu, bu­vo daug idė­ jų, bu­vo nu­spręs­ta suor­ga­ni­zuo­ ti ir kon­fe­ren­ci­ją, ta­čiau tam lė­šų iš val­džios taip pat ne­bu­vo gau­ta, kaip ir ke­lio­nei į tarp­tau­ti­nę ne­ kil­no­ja­mo­jo tur­to pa­ro­dą MI­PIM Ka­nuo­se. Ši ke­lio­nė bu­vo pla­nuo­ta dar nuo praei­tų me­tų ba­lan­džio. „Esu in­for­ma­vu­si ir Vil­niaus dvi­ mies­čio ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ką, kad fak­tiš­kai mū­sų ko­mi­si­ja mirš­ta“, – mies­tų ne­su­si­kal­bė­ji­mą tik pa­ tvir­ti­no po­li­ti­kė. Jos ma­ny­mu, kol kas dvi­mies­čio idė­ja atei­ties ne­tu­ ri, nes fi­nan­si­nė pa­dė­tis sun­ki. O Kau­no val­džia ne­sky­rė ir mo­ka­mo koor­di­na­to­riaus, ku­ris bū­tų rei­ka­ lin­gas pro­jek­to vys­ty­mo si­tua­ci­jai kont­ro­liuo­ti.

Ko­mi­si­ja už­sii­ma nie­kais

Vie­ni lau­kia, kol pra­dės ki­ti

Pa­sak Vil­niaus ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ ko, dvi­mies­čio pla­nai įgy­ven­di­na­ mi ir be po­li­ti­kų įsi­ki­ši­mo – tiek su­si­sie­ki­mo, tiek ir pa­čių gy­ven­ to­jų at­žvil­giu: vyks­ta įvai­rūs kul­ tū­ri­niai mai­nai, ren­gi­niai. Kaip vie­ną to­kių pa­vyz­džių pa­šne­ko­ vas pa­mi­nė­jo „Flu­xus mi­nis­te­ri­ jos“ pro­jek­tą. Vis dėl­to E.Sta­ni­ šaus­kas pri­pa­ži­no, kad po­li­ti­kai nie­ka­da ne­nub­rėš aiš­kios bend­ra­ dar­bia­vi­mo li­ni­jos, o vil­nie­čiai ir kau­nie­čiai drau­gau­da­mi tar­pu­sa­ vy­je pa­tys vyk­do daug gra­žių da­ ly­kų, su­si­ju­sių su šia idė­ja. „Po­li­ti­kai, kaip ir aš pa­ts, pir­mi­ nin­kas iš vil­nie­čių pu­sės, šiek tiek

Kau­no mies­to me­ras A.Kup­čins­kas pri­pa­ži­no, kad dvi­mies­čio pro­jek­tas šiuo me­tu ne­vys­to­mas, nes, pa­sak jo, pir­ma rei­kia žiū­rė­ti „į tai, kas ak­ tua­lu ir su­ku­ria ap­čiuo­pia­mos pri­ dė­ti­nės ver­tės“. Dvi­mies­čiui, anot jo, bū­tų nau­din­giau­sias su­si­sie­ki­ mo ir trans­por­to ska­ti­ni­mas. „Ta­ry­ba tvir­tin­da­ma biu­dže­tą nu­spren­dė, kad 30 tūkst. li­tų ne­ ver­ta skir­ti kon­fe­ren­ci­jai or­ga­ni­ zuo­ti, nes iš es­mės ne­bus plė­to­ ja­mas pa­ts dvi­mies­čio pro­jek­tas ir reikš­min­gų dar­bų ne­ma­ty­si­me.

Su­reng­ti kon­fe­ren­ci­ją vien tam, kad bū­tų už­dė­tas pliu­siu­kas imi­ tuo­jant, jog kas nors yra da­ro­ma, ne­tiks­lin­ga“, – sa­kė me­ras.

Ne­su­si­taria: nors Vil­niaus at­sto­vai ti­ki­na, kad dvi­mies­čio idė­ją ru­tu­lio­ti se­ka­si vi­sai ne­blo­gai, trūks­ta tik Kau­

no ini­cia­ty­vos, kau­nie­čiai jau ren­gia­si stab­dy­ti dar­bą.

A.Kup­čins­ko ma­ny­mu, pro­jek­ to per­spek­ty­vos ga­li bū­ti ma­to­mos ne­bent atei­ty­je: „Da­bar iš ki­tų pro­ jek­tų, ku­rie ga­lė­tų bū­ti įgy­ven­di­na­ mi, ne­ma­to­me, kad jie ga­lė­tų gau­ti Eu­ro­pos fi­nan­sa­vi­mą, – sa­vi­val­ dy­bės ta­da jau ga­lė­tų pri­si­dė­ti sa­ vo lė­šo­mis. Min­tis dėl glau­des­nio dvi­mies­čio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir pro­jek­tų rea­li­za­vi­mo rei­kė­tų kreip­ti į 2014–2020 m. per­spek­ty­vą.“ Iš­gir­dęs, kad ko­mi­si­jos pir­mi­ nin­kė jau krei­pė­si į po­li­ti­kus su pra­šy­mu ko­mi­si­ją išar­dy­ti, jis ne­ slė­pė dėl dvi­mies­čio idė­jos tik­rai ne­ko­vo­sian­tis. „Ne­ži­nau, ką siū­lė A.Ru­čie­nė, kur siun­tė tą pra­šy­mą. Ta­čiau jei pa­ ti Dvi­mies­čio ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ kė ne­ma­to to­kios ko­mi­si­jos pra­smės, ta­ry­ba tu­rė­tų ap­si­spręs­ti ati­ tin­ka­mai“, – sa­kė A.Kup­čins­kas.

A.Zuo­kas veiks­mų ne­siims

Vil­niaus me­ras A.Zuo­kas, tie­sa, kol Kau­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba dar ne­siė­mė svars­ty­ti klau­si­mo dėl ko­ mi­si­jos išar­dy­mo, taip pat ne­ža­dė­jo im­tis jo­kių veiks­mų. Pa­sak jo, dar ti­ki­ma­si, kad lai­ki­no­ji sos­ti­nė pa­ ro­dys prie­šin­gą ini­cia­ty­vą. „Keis­ta ir liūd­na, kad kai ku­ rie po­li­ti­kai tar­pu­sa­vio ne­su­ta­ri­ mus iš­ke­lia aukš­čiau sa­vo mies­to ge­ro­vės. Ti­ki­mės, kad tai tik kal­ bos. Mes ma­to­me mies­tų bend­ra­ dar­bia­vi­mo ga­li­my­bes. Šia­me pro­ jek­te taip pat ak­ty­viai da­ly­vau­tų ir ki­tos sa­vi­val­dy­bės, jei Kau­nas pa­ ro­dy­tų pa­vyz­dį. Te­rei­kia dau­giau en­tu­ziaz­mo“, – „Vil­niaus die­nai“ sa­kė A.Zuo­kas.

Jis pa­brė­žė, kad pro­jek­tas ypač nau­din­gas pa­čiam Kau­nui. „Ak­ty­viau bend­ra­dar­biau­da­mi tu­ri­me vi­sas są­ly­gas bei ga­li­my­bes tap­ti re­gio­no ly­de­riais, o sa­vii­zo­lia­ ci­ja ir už­si­da­ry­mas vie­na­me mies­te nie­kur ne­ve­da“, – dės­tė me­ras.

Kam tai rei­ka­lin­ga?

Vis dėl­to da­bar­ti­nė ko­mi­si­jos pir­ mi­nin­kė A.Ru­čie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad nau­dos iš dvi­mies­čio pro­jek­to bū­

tų. Dėl nau­dos tik­ras ir vis dar op­ ti­mis­tiš­kai nu­si­tei­kęs E.Sta­ni­šaus­ kas. Per po­kal­bį po­li­ti­kas at­sklei­dė, jog jam net ne­ky­la abe­jo­nė, kad dvie­jų di­džiau­sių Lie­tu­vos mies­ tų są­jun­ga at­neš­tų ne­ma­žai rea­lios nau­dos: „Rei­kė­tų dvi­mies­tį pri­ sta­ty­ti iš­va­žia­vus į Ka­nus, nes ten in­ves­tuo­to­jai do­mi­si, ir mū­sų po­ ten­cia­las jiems įdo­mus – tiek Eu­ ro­pos, tiek pa­sau­lio in­ves­tuo­to­ jams. Jei jie pa­ma­ty­tų, kad mies­tai glau­džiai bend­ra­dar­biau­ja ir ta­ria­ si vie­nas su ki­tu dėl plėt­ros ga­li­ my­bių, iš to bū­tų ne­ma­žai lai­mė­ta – Vil­niaus ir Kau­no bend­ras su­ku­ ria­mas pro­duk­tas yra mil­ži­niš­kas.

Eko­no­mi­nis po­ten­cia­las di­džiu­lis.

Dvi­mies­čio ko­mi­si­jos nuo­tr.

Ga­li­ma tik įsi­vaiz­duo­ti, ką ga­lė­tu­ me pa­da­ry­ti, jei­gu mies­tai bend­ra­ dar­biau­tų.“ E.Sta­ni­šaus­kas tvir­ti­no, kad dvi­ mies­čio pro­jek­tą yra įgy­ven­di­nęs ne vie­nas Eu­ro­pos mies­tas, vie­nas sėk­min­giau­sių pa­vyz­džių – Mal­ mės ir Ko­pen­ha­gos dvi­mies­tis. Esą, to­kią kon­cep­ci­ją su­ge­ba įgy­ven­din­ ti net dvie­jų skir­tin­gų ša­lių mies­tai.

Mal­mė ir Ko­pen­ha­ga ku­ria bend­ rą inf­rast­ruk­tū­rą ir kon­ku­ruo­ja ne tar­pu­sa­vy­je, bet re­gio­nuo­se. „Jei­gu su­vie­ny­tu­me jė­gas, Vil­ nius su Kau­nu vi­sa­me Ry­tų re­gio­ ne tik­rai įgau­tų stip­res­nį vaid­me­ nį ir tap­tų ne­ma­žu Eu­ro­pos mas­to cent­ru“, – tei­gė E.Sta­ni­šaus­kas.

Kas iki šiol bu­vo pa­da­ry­ta Sie­kiant įgy­ven­din­ti dvi­mies­čio pro­ jek­tą, bu­vo pa­da­ry­ta ir rea­lių veiks­ mų. Tie­sa, kiek tai šios ko­mi­si­jos, o kiek ki­tų ins­ti­tu­ci­jų ir įmo­nių nuo­pel­ nas – dis­ku­si­joms vie­tos į va­lias.

to cent­ro į ki­tą gy­ven­to­jai nu­vyks grei­ čiau nei per va­lan­dą. Per 2012–2013 m. bu­vo suor­ga­ni­zuo­ta per 15 įvai­rių ren­ gi­nių. Šia­me są­ra­še bu­vo ir ofi­cia­lus pa­siū­ly­mas Kau­no bei Vil­niaus rajo­ 2006 m. Vil­niaus me­ro A.Zuo­ko siū­ly­ nų, Kai­šia­do­rių, Tra­kų, Elekt­rė­nų sa­ mu skry­džių bend­ro­vė „Rya­nair“ sa­vo vi­val­dy­bėms kar­tu da­ly­vau­ti ne­kil­ pa­grin­di­nę ba­zę įkū­rė mies­te. Kiek vė­ no­ja­mo­jo tur­to ir in­ves­ti­ci­jų pa­ro­do­ liau su­stab­dy­tos lo­gis­ti­kos cent­ro sta­ty­ je MI­PIM 2013 m. Ka­nuo­se. bos ša­lia Gri­giš­kių, nes jis truk­dy­tų pa­ 2006 m. „fDi ma­ga­zi­ne“ žur­na­las Vil­ na­šiam cent­rui, esan­čiam ša­lia Kau­no. niaus ir Kau­no bend­ra­dar­bia­vi­mo Sie­kiant pa­grei­tin­ti su­si­sie­ki­mą tarp pro­jek­tą pa­va­di­no atei­ties Eu­ro­pos Kau­no ir Vil­niaus, grei­tis au­tost­ra­ re­gio­no kū­ri­mu. do­je bu­vo pa­di­din­tas nuo 100 iki 110 km/h, o spar­čiai vyks­tan­ti ge­le­žin­ke­ lių mo­der­ni­za­ci­ja leis va­žiuo­ti trau­ki­ niais ge­ro­kai di­des­niu nei 100 km/h grei­čiu, tai reiš­kia, kad iš vie­no mies­

Kaip tei­gia Vil­niaus mies­to sa­vi­val­ dy­bė, per gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­ tį kas­met Vil­nius Kau­nui ati­duo­da 80 mln. li­tų. Tai liu­di­ja abie­jų mies­tų dar­ bo rin­kos suar­tė­ji­mą.

6

gegužės 23–29, 2013

miestas

Spek­tak­lio „1984-ie­ji.

Iš­gy­ve­ni­mo dra­ma“, ku­ris į ša­lia Ne­men­ či­nės esan­tį so­vie­tų bun­ke­rį su­trau­kia tūks­tan­čius tu­ris­ tų ir lei­džia su­grįž­ ti į praei­tį, ne­tru­kus ga­li ne­lik­ti – ruo­šia­ ma­si bun­ke­rį pri­va­ ti­zuo­ti.

5–6

tūkst. žmo­nių per me­tus ap­si­lan­ko so­vie­ti­nia­me bun­ke­ry­je.

Ne­rei­ka­lin­gas: gar­siai pa­sau­ly­je nu­skam­bė­ju­sio pro­jek­to „1984-ie­ji. Iš­gy­ve­ni­mo dra­ma“ tuoj ga­li ne­lik­ti.

Ša­rū­no Ma­žei­kos / BFL nuo­tr.

Is­to­ri­nis bun­ke­ris virs ko­te­džais?

Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

bar, šiai veik­lai li­ko maž­daug pus­ me­tis“, – kal­bė­jo R.Va­na­gai­tė.

Iš­po­pu­lia­rė­jo vi­sa­me pa­sau­ly­je

Kai­na dar ne­nus­ta­ty­ta

Gar­sus ne tik ša­ly­je, bet ir už jos ri­bų uni­ka­lus so­vie­ti­nis bun­ke­ris stūk­so Ne­men­či­nės miš­kuo­se, tik 25 km at­ stu­mu nuo Vil­niaus. 1983–1985 m. sta­ty­tas bun­ke­ris uži­ma 5000 kv. m su 2500 kv. m po­že­mi­niu bun­ke­riu 2 ha už­da­ro­je te­ri­to­ri­jo­je.

Pro­diu­se­rė Rū­ta Va­na­gai­tė sa­vo pro­jek­tui „1984-ie­ji. Iš­gy­ve­ni­mo dra­ma“ šį ob­jek­tą dar 2007 m. pa­ si­rin­ko neat­si­tik­ti­nai – tai vie­nin­ te­lis bun­ke­ris Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je, ku­ria­me ga­li­ma vyk­dy­ti tiek teat­ ra­li­zuo­tą pra­mo­gi­nę, tiek edu­ka­ci­ nę veik­lą. O vi­sai ne­se­niai Ja­po­ni­jos na­cio­na­li­nė te­le­vi­zi­ja NHK pa­ren­ gė re­por­ta­žą, ku­ria­me tarp ke­tu­rių pa­čių ori­gi­na­liau­sių pa­sau­ly­je vyk­ do­mų pra­mo­gi­nių pro­jek­tų pri­sky­rė bū­tent Ne­men­či­nės bun­ke­ry­je šeš­ tus me­tus or­ga­ni­zuo­ja­mą spek­tak­lį „1984-ie­ji. Iš­gy­ve­ni­mo dra­ma“.

Per me­tus vi­du­ti­niš­kai šia­ me bun­ke­ry­je ap­si­lan­ky­da­vo 5–6 tūkst. žmo­nių. Bent pu­sė jų – už­ sie­nio tu­ris­tai. Per še­še­rius bun­ke­ rio veik­los me­tus pro­jek­tu su­si­do­ mė­jo dau­giau nei 30-ies skir­tin­gų vals­ty­bių ži­niask­lai­dos at­sto­vai: jų ver­ti­ni­mu, tai – uni­ka­liau­sia at­rak­ ci­ja vi­so­je Eu­ro­po­je.

Bus skel­bia­mas auk­cio­nas

„Dar neaiš­ku dėl tiks­lios už­da­ry­ mo da­tos, ta­čiau Vy­riau­sy­bės nu­ ta­ri­mu ob­jek­tas įtrauk­tas į pri­va­ ti­za­vi­mo pro­gra­mą ir ar­ti­miau­siu me­tu bus skel­bia­mas auk­cio­nas dėl jo pri­va­ti­za­vi­mo. Jei kas nors pirks bun­ke­rį, vi­sa te­ri­to­ri­ja bus įtrauk­ ta į pri­va­ti­za­vi­mo pro­gra­mą“, – nuo­gąs­ta­vo Lie­tu­vą gar­si­nan­čio pro­jek­to or­ga­ni­za­to­rė R.Va­na­gai­tė.

Jos ži­nio­mis, ob­jek­tą be­si­ruo­šian­ tys pirk­ti in­te­re­san­tai do­mi­si gy­ve­ na­mo­jo po­bū­džio sta­ty­ba. „Jei pra­si­dės sta­ty­bos, vi­sa au­ ten­ti­ka bus su­griau­ta. La­bai gai­ la, nes pro­jek­tas pa­gar­sė­jęs vi­sa­ me pa­sau­ly­je, jo lan­ky­ti ma­siš­kai va­žiuo­ja moks­lei­viai – tai pui­ki ga­li­my­bė su­si­pa­žin­ti su so­vie­ti­ne tik­ro­ve ir ją pa­tir­ti sa­vo kai­liu. Jei rei­ka­lai ir to­liau klos­ty­sis kaip da­

Šiuo me­tu bun­ke­rio pri­va­ti­za­vi­mą or­ga­ni­zuo­ja VĮ Tur­to fon­das. Pa­sak fon­do, so­vie­ti­nį bun­ke­rį Vy­riau­sy­ bės nu­ta­ri­mu į pri­va­ti­za­vi­mo ob­ jek­tų są­ra­šą nu­spręs­ta įra­šy­ti dar 2010 m. pa­bai­go­je. Iki tol ob­jek­tą val­dė Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis ra­di­jas ir te­le­vi­zi­ja, ku­ris ir pa­tei­kė pa­siū­ ly­mą bun­ke­rį įtrauk­ti į są­ra­šą, nes ob­jek­tas jų funk­ci­joms vyk­dy­ti ne­ bu­vo rei­ka­lin­gas.

čiais pa­lai­kais ir ki­tu is­to­ri­niu pa­ vel­du. Ne­men­či­nės bun­ke­ris svar­ bus ne tik dėl vi­suo­me­nės švie­ti­mo funk­ci­jos, bet ir dėl reikš­min­go is­ to­ri­nio įvy­kio: bū­tent čia įvy­ko so­ vie­ti­nės ar­mi­jos pa­si­ruo­ši­mas 1991 m. sau­sio 13-ąją, prieš puo­lant te­ le­vi­zi­jos bokš­tą. Pa­sak R.Va­na­gai­ tės, bun­ke­ris yra vie­nas iš tri­jų to­

To­kiu at­ve­ju vi­są šį pro­ce­są ga­li­ma lai­ ky­ti sa­vos is­to­ri­jos par­da­vi­nė­ji­mu. Šiuo me­tu for­muo­ja­mas že­mės skly­pas. Vė­liau bus at­lik­tas vi­ so ob­jek­to ir jam pri­skir­to že­mės skly­po tur­to įver­ti­ni­mas. Spren­di­ mas dėl pri­va­ti­za­vi­mo bū­do, pra­di­ nės par­da­vi­mo kai­nos ir ki­tų są­ly­gų bus priim­tas ren­giant ob­jek­to pri­ va­ti­za­vi­mo pro­gra­mą.

Di­de­lė reikš­mė

R.Va­na­gai­tė iro­ni­zuo­ja, kad pri­va­ ti­zuo­ti da­bar ga­li­ma vis­ką: „To­kiu at­ve­ju vi­są šį pro­ce­są ga­li­ma lai­ ky­ti sa­vos is­to­ri­jos par­da­vi­nė­ji­ mu.“ Kaip pui­kų pa­vyz­dį ji nu­ro­dė ir prieš me­tus Kau­no mies­to ta­ry­ bos priim­tą spren­di­mą pri­va­ti­zuo­ti VII Kau­no for­tą su vi­sais ten esan­

bun­ke­rio va­rian­tas, ko ge­ro, – vie­ nin­te­lis šiuo me­tu esan­tis Šal­to­jo ka­ro mu­zie­jus Lie­tu­vo­je. „Tai – tar­si mū­sų ne­prik­lau­so­ my­bės ko­vų is­to­ri­ja. Čia tu­rė­tų bū­ ti įreng­tas vals­ty­bi­nis ar bent ra­jo­ no reikš­mės mu­zie­jus, o šiuo me­tu vis­kas da­ro­ma prie­šin­gai“, – pik­ ti­no­si R.Va­na­gai­tė.

Pri­va­ti­zuo­ti slap­ta­vie­tes ap­si­mo­ka Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė Vil­niaus mies­to te­ri­to­ri­jo­je bu­vu­ sių slap­ta­vie­čių gau­su. Ne­ma­žai jų jau par­duo­ta pri­va­tiems as­me­ nims ar įmo­nėms, ku­rie bun­ke­rius ir te­ri­to­ri­ją, esan­čią ap­link juos, eksp­loa­tuo­ja sa­viems tiks­lams.

Rū­ta Va­na­gai­tė:

kio ti­po pa­sta­tų, ka­dai­se pa­sta­ty­tų vi­so­je bu­vu­sios So­vie­tų Są­jun­gos te­ri­to­ri­jo­je.

Ki­ti du – ne­to­li Mask­vos ir Mins­ ko ra­jo­ne. Lie­tu­vo­je esan­tis bun­ke­ ris, kaip ir mi­nė­tie­ji ki­ti, yra ga­lin­ gas in­ži­ne­ri­nis sta­ti­nys, uni­ka­lus sa­vo konst­ruk­ci­ja, slap­tu­mo rei­ka­ la­vi­mais ir pa­skir­ti­mi. Lie­tu­viš­kas

Nuo 2001 m. iš vi­so pri­va­ti­zuo­tos jau 45 slėp­tu­vės, o šiuo me­tu par­ duo­ti nu­ma­ty­ta dar 8 slėp­tu­ves. Įt­rauk­ti slėp­tu­ves į pri­va­ti­zuo­ ja­mų ob­jek­tų są­ra­šą yra bend­ras Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ ry­bos ir Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mas.

Pa­sak sa­vi­val­dy­bės, spren­di­mas bu­vo priim­tas dėl to, kad slėp­tu­ vės yra ap­leis­tos, nea­ti­tin­ka hi­gie­ nos nor­mų ir ap­skri­tai ne­tin­ka­mos nau­do­ti pa­gal pa­skir­tį.

To­kių ob­jek­tų kai­ną nu­sta­to ne­ prik­lau­so­mi tur­to ver­tin­to­jai, bet po ke­lių neį­vy­ku­sių auk­cio­nų kai­ na ga­li bū­ti ma­ži­na­ma. Sa­vi­val­dy­ bės tei­gi­mu, kai­na svy­ruo­ja pri­

klau­so­mai nuo te­ri­to­ri­jos, būk­lės ir pa­na­šių niuan­sų.

Vil­niaus mies­to me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas slap­ta­vie­čių pri­va­ti­za­vi­ mą ver­ti­na tei­gia­mai, nes šiems ob­jek­tams iš­lai­ky­ti rei­kia pi­ni­gų.

Sa­vi­val­dy­bė skel­bia daug kon­kur­ sų ir auk­cio­nų, ta­čiau in­te­re­san­tų da­ly­vau­ti juo­se neat­si­ran­da. Kaip pa­grin­di­nę slap­ta­vie­čių pro­ble­mą me­ras įvar­di­ja tai, kad sun­ku jas pri­tai­ky­ti ir ras­ti ge­rą pa­skir­tį. „Ne­ma­žą da­lį slėp­tu­vių esa­me pri­va­ti­za­vę ir dar daug li­ko ne­pri­va­ ti­zuo­ta. Nie­kas ne­da­ly­vau­ja jas per­ kant, jų tie­siog nė­ra kam par­duo­ti.

O dėl is­to­ri­nio pa­vel­do, jas bū­tų ga­ li­ma iš­sau­go­ti tik tu­rint vie­ną ki­tą konk­re­čią idė­ją, kaip tai pa­nau­do­ ti“, – kal­bė­jo Vil­niaus me­ras.

Slap­ta­vie­tės par­da­vi­nė­ja­mos už san­ty­ki­nai ne­di­de­lę kai­ną. „Kai­na nė­ra di­de­lė, nes ob­jek­tas la­bai su­ dė­tin­gas. Ant kai ku­rių slap­ta­vie­ čių vir­šaus gal­būt ga­li­ma ką nors sta­ty­ti, at­lie­kant de­ta­lio­jo pla­no

pro­ce­dū­ras. Bet dau­gu­ma jų ne­ tu­ri funk­ci­jos, jas su­pa gy­ve­na­ mie­ji na­mai, o gy­ven­to­jai var­gu ar su­tik­tų, kad jų kie­muo­se at­si­ras­ tų dar koks nors sta­ti­nys. Bū­tent dėl to jų pri­tai­ky­mas su­dė­tin­gas, va­di­na­si, ir ver­tė ne­di­de­lė“, – to­kį spren­di­mą ar­gu­men­ta­vo me­ras.

A.Zuo­ko ži­nio­mis, pri­va­ti­zuo­ to­se slap­ta­vie­tė­se žmo­nės įsi­ ren­gia san­dė­liu­kus, sau­gyk­las.

Ki­ti dėl sto­rų sie­nų ir daug erd­ vės įsi­ku­ria stu­di­jas mu­zi­kuo­ti ar spor­tuo­ti. Bu­vu­sio­se slap­ta­vie­tė­ se ban­do­ma steig­ti ir klu­bus pa­si­ links­mi­ni­mams, ta­čiau dėl konf­ lik­tų su ap­lin­ki­niais gy­ven­to­jais jie daž­nai už­da­ro­mi.

Taip pat yra ne­ma­ža da­lis slap­ ta­vie­čių sa­vi­nin­kų, ku­rie pri­va­ti­ za­vę ob­jek­tus ir to­liau su jais nie­ko ne­da­ro, tik mo­ka mo­kes­čius sa­vi­ val­dy­bei. Vie­nin­te­lis kri­te­ri­jus įsi­ gy­jan­tiems to­kio ti­po ob­jek­tus yra su­mo­kė­ta nu­sta­ty­ta kai­na, o spe­ cia­lūs rei­ka­la­vi­mai ne­tai­ko­mi.

jus ne­gre­sia. Šian­die­nė ci­vi­li­nė sau­ ga orien­tuo­ta į žmo­nių ap­sau­gą nuo įvai­rių sti­chi­nių ar žmo­gaus veik­los su­kur­tų grės­mių, tad Vil­niu­je iš­li­ku­ sios slap­ta­vie­tės su joms bū­d in­gais tech­ni­niais pa­ra­met­rais ne­rei­ka­l in­ gos. Lie­tu­va se­ka pa­sau­li­ne pra­kti­ka – ne­lai­mės at­ve­ju žmo­nės bū­tų tal­pi­ na­m i di­de­lė­se vi­suo­me­n i­nė­se erd­ vė­se, to­kio­se kaip spor­to sa­lės ar mo­ kyk­los.

Kai ku­rios sa­vi­val­dy­bės slap­ta­vie­tes pa­nau­do­jo kaip sa­vo ekst­re­ma­l ių­jų si­tua­ci­jų ope­ra­ci­jų cent­rų slėp­tu­ves.

Slėp­tu­vės są­vo­ka ir yra iš­li­ku­si šia­me kon­teks­te: ope­ra­ci­jų cent­rai tam tik­

ro­mis ne­pa­lan­kio­mis są­ly­go­mis at­ski­ rais at­ve­jais ga­li to­kiuo­se ob­jek­tuo­se or­ga­n i­z uo­t i ekst­re­ma­l ios si­tua­ci­jos val­dy­mą. Ta­čiau vi­sos slap­ta­v ie­tės pri­klau­so sa­vi­val­dy­bėms, o sa­vi­val­ dy­bės jau pa­čios spren­džia, kaip su jo­m is elg­t is. Ope­ra­ci­jų cent­ro veik­ lai tu­rė­tų bū­ti nu­ma­ty­tos pa­tal­pos ir su kiek griež­tes­niais tech­ni­niais pa­ ra­met­rais, kad ten bū­t ų ga­l i­ma ap­ sau­go­ti žmo­nes ne­ty­či­nės ga­my­bos ava­ri­jos ar che­mi­nės ava­ri­jos at­ve­ju, iš­si­lie­jus nuo­din­goms me­džia­goms.

To­kių slėp­tu­vių po vie­ną nu­ma­ty­ta kiek­vie­no­je sa­vi­val­dy­bė­je, vals­ty­bė nu­ma­čiu­si dvi.

Komentaras Jū­ris Tar­gons­kas Prieš­gais­r i­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­to prie Vi­daus rei­ka­lų mi­n is­te­r i­jos Ci­v i­l i­nės sau­gos val­dy­bos pir­m i­n in­kas

S

e­no­sios slėp­tu­vės, ku­rios li­ ku­sios dar nuo Šal­to­jo ka­ ro lai­kų, bu­vo sta­to­mos, kad žmo­nės ap­s i­s au­go­t ų nuo bran­duo­l i­n io ka­ro. Vis­kas bū­t ų ge­ rai, jei ne pa­si­kei­t u­si slap­ta­v ie­čių kon­cep­ci­ja ir be­si­kei­čian­t is pa­sau­ lis. Šian­dien mes esa­me NA­TO na­riai ir mums su bran­duo­li­nė­mis me­džia­ go­mis su­si­jęs ar ato­mi­nio ka­ro pa­vo­

7

gegužės 23–29, 2013

miestietis

My­lin­tis mies­tą ir mu­zi­ką „Na­mai yra ten, kur gy­ve­ni, – tei­gė dau­giau kaip de­šimt­me­tį sos­ti­nė­je gy­ve­nan­tis mu­zi­kan­tas Ge­di­mi­nas Ma­čiuls­kis. – Su­si­ ta­pa­ti­ni su ta vie­ta ir jau­tie­si to mies­to da­li­mi.“ Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Praė­ju­sį šeš­ta­die­nį Vil­niaus gat­vė­ se, aikš­tė­se, skve­ruo­se ir kie­muo­ se siau­tė­jo mu­zi­kan­tai. Mu­zi­ka skam­bė­jo vi­sur. Pro au­sis ne­pras­ ly­do įvai­rios Gat­vės mu­zi­kos die­ nos me­lo­di­jos, o akys pa­ste­bė­jo ne vie­ną įdo­mų per­so­na­žą. Vie­nas jų, be abe­jo­nės, dau­ge­lio dė­me­sį pa­ trau­kęs af­ri­kie­tiš­kus būg­nus mu­ šan­tis G.Ma­čiuls­kis.

Iš Šiau­lių ki­lęs mu­zi­kan­tas sos­ti­ nė­je gy­ve­na jau dvy­li­ka me­tų.

– Ar va­di­ni Vil­nių sa­vo na­ mais?

– Na­mais va­di­nu kiek­vie­ną vie­tą, ku­rio­je bū­nu trum­pes­nį ar il­ges­nį lai­ ką. Tie­siog ta­da tu su­si­ta­pa­ti­ni su ja ir jau­tie­si to mies­to da­li­mi. Bet Vil­ nius yra ta vie­ta, kur vi­sa­da sma­gu grįž­ti iš did­mies­čio, kai ga­li įver­tin­ti, kaip ge­ra čia, kur vis­kas taip ar­ti.

– Koks bu­vo jaus­mas, kai at­vy­ kai čia gy­ven­ti? Kaip per tiek lai­ko, ta­vo aki­mis, pa­si­kei­tė mies­tas ir tu pa­ts ja­me?

– Pir­mas jaus­mas bu­vo, aiš­ku, – di­de­lis mies­tas, ne­pa­žįs­ta­mas ir ne­pri­si­jau­kin­tas. Bet lai­kui bė­gant at­stu­mai pra­de­da ma­žė­ti ir mies­ tas su­siau­rė­ja. Kin­ta kraš­to­vaiz­

dis, dau­gė­ja gy­ve­na­mų­jų na­mų, gat­vių, ma­žė­ja ža­lu­mos. Ap­leis­tos vie­tos tam­pa me­no in­ku­ba­to­riais – tai tik­rai sma­gu ir pa­gir­ti­na, nes žmo­nės tu­ri dau­giau ga­li­my­bių bū­ ti ar­čiau kū­ry­bos, tam­pa lais­ves­ni ir la­biau iš­si­la­vi­nę. No­rė­tų­si dar dau­giau vie­tų, ku­rio­se ga­lė­tų kon­ cent­ruo­tis įvai­rios veik­los.

Mu­zi­ka ga­li su­stab­ dy­ti mies­to gy­ve­ni­ mą, ga­li jį pail­gin­ti ar­ba jį su­trum­pin­ti.

Su­teik­ti gy­vy­bės, ju­ de­sio ir lais­vės.

Kal­bė­da­mas apie sa­ve, ga­liu pa­ sa­ky­ti, kad da­bar la­biau pa­ste­biu smulk­me­nas. Kas­dien la­biau my­liu mies­tą ir ap­lin­ką, ku­rio­je gy­ve­nu.

Nes­var­bu, koks oras, ko­kia kri­zė ar kaip man šian­dien sun­ku. Tie­siog sten­giuo­si džiaug­tis be­si­kei­čian­čia me­džių la­pų spal­va, ver­tin­ti sa­vo lai­ką ir mies­tą, ku­ris pri­glau­dė.

– Ar Vil­nius – įkve­pian­tis mies­ tas?

– Kiek­vie­nas mies­tas įkve­pia kū­ ry­bai. Su­tei­kia min­čių, idė­jų, nau­

jų po­ty­rių. Vil­nius taip pat. Tie­ siog vi­sa tai rei­kia pa­ma­ty­ti. Tai yra ap­link ta­ve vi­sur. Kiek­vie­no se­ na­mies­čio ar Užu­pio na­mo ply­to­je, skers­gat­vy­je ar va­ka­ro šur­mu­ly­je.

Kū­ry­ba atei­na skir­tin­gu me­tu.

– Ta­vo gy­ve­ni­mas neat­sie­ja­mas nuo mu­zi­kos, mu­zi­kan­tų iš­ties tu­ri­me ne­ma­žai. Ar lie­tu­viai mu­zi­ka­lūs? Kuo pa­ts džiau­gie­ si, kal­bant apie mu­zi­ką Lie­tu­ vo­je, ir dėl ko tau liūd­na?

– Lie­tu­viai yra mu­zi­ka­li tau­ta. Do­ miuo­si af­ri­kie­tiš­ka mu­zi­ka, ga­liu pa­sa­ky­ti, kad daug jų ir mū­sų dai­ nų yra pa­na­šios sa­vo har­mo­ni­ja.

Džiau­giuo­si, kad mu­zi­ka Lie­tu­vo­je tam­pa ko­ky­biš­ka. Kad plak­tu­ko mu­ ši­mo į sie­ną temb­ras skam­ba re­čiau.

Yra tik­rai nuo­sta­bių, pui­kių, ga­bių ir ta­len­tin­gų mu­zi­kan­tų, ku­rie šian­ dien mu­zi­ką ku­ria ko­ky­biš­kai. Liū­ dė­ti nė­ra ko, nes lai­kui bė­gant vis­kas kei­sis tik į ge­ra. Ir tik­rai at­si­ras tų, ku­rie taps ge­rais klau­sy­to­jais, ver­ tins ko­ky­bę bei pro­fe­sio­na­lu­mą.

– Per Gat­vės mu­zi­kos die­ną gro­jan­čių af­ri­kie­tiš­kais būg­ nais Vil­niaus gat­vė­se te­ko ma­ ty­ti ne vie­ną. Iš kur jų tiek at­ si­ra­do? Čia nau­ja ma­da ar sma­gus už­siė­mi­mas, ku­rį žmo­ nės at­ran­da?

Links­ma: per Gat­vės mu­zi­kos die­ną Ro­tu­šės aikš­tė­je G.Mačiulskis su-

sirinkusius džiugino af­ri­kie­tiš­kų būg­nų muzika.

– Esu įkū­ręs Va­ka­rų Af­ri­kos būg­nų mo­kyk­lą Vil­niu­je ir ve­du pa­mo­kas vi­siems, ku­rie no­ri la­biau pa­žin­ti Af­ri­kos būg­nų mu­zi­ką. Na­tū­ra­lu, kad ko nors iš­mo­kę vi­si no­ri pa­si­ro­ dy­ti drau­gams ir ap­lin­ki­niams. Dėl to mes vi­sa­da mie­lai da­ly­vau­ja­me įvai­rio­se mies­to šven­tė­se ar kul­tū­ ri­niuo­se ren­gi­niuo­se, kad pri­sta­ty­ tu­me šią mu­zi­ką ir pa­si­da­ly­tu­me ja su ki­tais. Rit­mas la­bai ža­vi ir klau­ sy­to­jus, ir pa­čius gro­jan­čiuo­sius. O būg­nai nė­ra ma­da, tai tie­siog dar vie­nas lai­ko pra­lei­di­mo bū­das – gro­jant ir po­pu­lia­ri­nant šią mu­zi­ ką Lie­tu­vo­je.

– Džiu­gi­nat klau­sy­to­jus per šven­tes, no­rin­tys ei­na mo­ky­ tis, o mies­tie­čiams, ku­rie tie­

Margaritos Chrisanovos nuotr.

siog no­rė­tų pa­mė­gin­ti pa­gro­ti, ar su­tei­kia­te to­kių ga­li­my­bių?

– Ži­no­ma, ir da­bar vi­są va­sa­rą – nuo bir­že­lio – kiek­vie­ną tre­čia­die­nį Vingio parke reng­si­me ne­mo­ka­mus už­siė­mi­mus po at­vi­ru dan­gu­mi.

Užsukite.

– Mies­tas ir mu­zi­ka – kaip šie da­ly­kai su­si­ję?

– Mies­tas ir mu­zi­ka – tai mies­to mu­zi­ka ar­ba mu­zi­ka mies­te. Mu­zi­ ka ga­li skam­bė­ti ir gam­to­je, ir mies­ te, ir kai­me. Ji yra ak­la, ne­ma­to jū­sų ir nie­ko apie jus ne­ži­no. Jai nė­ra ri­bų.

Ji ga­li su­stab­dy­ti mies­to gy­ve­ni­mą, ga­li jį pail­gin­ti ar­ba jį su­trum­pin­ti.

Su­teik­ti gy­vy­bės, ju­de­sio ir lais­vės.

Vil­nius yra mu­zi­ka­lus mies­tas! Dėl to ver­ta ne­sus­to­ti ir ju­dė­ti į prie­kį!

8

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Kai­rių­jų mun­du­ras iš­tep­lio­tas sa­viš­kės

Justinas Argustas

„V

is­kas su­si­mai­šė Ob­lons­kių na­ muo­se“, – skel­bė vie­nas kla­si­ kas. Iš tie­s ų – mū­s ų kai­r ių­ jų gre­to­se vi­siš­ka su­maiš­t is.

Ypač – ver­ty­bių. Tik­rą­jį mū­siš­kių so­cial­de­ mok­ra­tų vei­dą per sa­vo mi­nist­ra­vi­mo lai­ ką ati­den­gė tur­būt gar­siau­sia Al­g ir­do But­ ke­vi­čiaus ka­bi­ne­to na­rė – Bi­ru­tė Vė­sai­tė.

Dar prieš rin­k i­mus Sei­mo už­k u­l i­siuo­se sklan­dė kal­bos, kad B.Vė­sai­tė la­bai no­r i mi­nist­rau­ti. Šnabž­dė­ta­si, kad dėl mi­nist­ro po­sto ji pa­si­ren­gu­si pa­šan­ta­ž uo­ti pa­t į par­ ti­jos ly­de­r į A.But­ke­v i­čių, – už­siun­dy­t i ant jo vi­są so­cial­de­mok­ra­tų Kau­no sky­rių, ku­ ria­me ji su par­ti­jos ko­le­ge Vio­le­ta Bo­rei­kie­ ne itin įta­k in­gos.

B.Vėsaitės saviškiai taip pat turi įsipareigojimų, tad nėra savarankiški. Ši vei­kė­ja nuo­lat bu­vo pri­ski­ria­ma prie tų va­d i­na­mų­jų tik­r ų­jų so­c ial­de­mok­ra­t ų – kaip nuo­šir­d i, nors ir karš­ta­ko­šė, kai­r ių­jų ver­t y­bių gy­nė­ja. Ta­čiau per tuos be­veik pu­sę me­tų ūkio mi­nist­ro po­ste ji spė­jo pa­ neig­ti be­ne vis­ką.

Paaiš­kė­jo, kas po tų pa­ma­ti­nių kai­rių­jų ver­ ty­bių iš­pa­ž i­nė­jos kau­ke sle­pia­si. Nusp­ren­ du­si at­leis­ti „Vers­l ios Lie­tu­vos“ va­do­vą mi­ nist­rė pa­de­monst­ra­vo, kad no­menk­la­t ū­ ri­nė-bra­zaus­k i­nė kad­r ų po­l i­t i­ka Lie­t u­vo­ je vis dar gy­va.

Ta­čiau, prie­šin­gai nei Al­g ir­do My­ko­lo Bra­ zaus­ko prem­je­ra­vi­mo me­tais, rei­ka­las taip pa­pras­tai ne­si­bai­gė. Į at­leis­to „Vers­lios Lie­ tu­vos“ va­do­vo pu­sę ne­pa­bū­go sto­ti stam­ bi da­l is di­d žių­jų vers­l i­n in­k ų, in­ves­t uo­to­ jų at­sto­v ų, ga­l iau­siai su­sior­ga­ni­za­vo ir pa­ ti vi­suo­me­nė.

Tai­g i – nors į po­stą ir bus pa­so­din­tas sa­viš­ kis, kai­rie­siems pliu­sų vi­suo­me­nės aky­se tai tik­rai ne­pri­dė­jo. O mi­n ist­rės skry­d is į Ka­zachs­ta­ną vie­nos bend­ro­vės už­sa­ky­tu lėk­tu­vu – dar vie­nas įro­dy­mas, ko­k ia B.Vė­ sai­tė iš tie­sų „so­cia­l is­tiš­ka“.

Kur pi­ni­gai, ten aist­ros. Įdo­miau­sia tai, kad B.Vė­sai­tę, ku­ri per pu­sę me­tų jau ta­po in­ter­ ne­to tau­to­sa­kos sim­bo­l iu, iš­t i­k i­mai re­mia pa­tys kai­rių­jų va­do­vai. Tai liu­di­ja tik vie­na: B.Ve­sai­tės sa­viš­kiai taip pat tu­ri įsi­pa­rei­go­ ji­mų, tad nė­ra sa­va­ran­kiš­ki. Juo­zas Ole­kas, Al­g ir­das Sy­sas, ki­ti aukš­ti so­cial­de­mok­ra­ tai plau­na B.Vė­sai­tės mun­du­rą.

Kas to­l iau? Ar­ti­miau­siu me­tu, ma­tyt, įsi­k i­ šus Pre­z i­den­tei, teks rim­tai svars­ty­ti B.Vė­ sai­tės li­k i­mą. Par­ti­jai, nu­spren­du­siai siųs­ti sa­vo kan­di­da­tą pre­zi­den­to rin­ki­muo­se, rei­ kės pa­pud­ruo­ti sa­vo vei­dą – nei­gia­mas šios vei­kė­jos įvaiz­dis kai­rie­siems tik­tai ken­kia.

Kaip sa­kė vie­nas Vaiž­gan­to he­ro­jus – „ant šio svie­to vis­kas per­si­mai­no“.

gegužės 23–29, 2013

Gegužės 24 d. 13 val. portale diena.lt lankysis švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Rūpimus klausimus galite užduoti jau dabar portale diena.lt

Savaitės interviu

Mik­riu­kai tik­rai bus pa­nai­kin­ti

„V

il­niaus die­na“ pra­de­da kas­mė­ne­ si­nę rub­ri­ką, ku­rio­je į įvai­rius vil­ nie­čių klau­si­mus at­sa­ko Vil­niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas. Šį­kart – apie trans­por­tą, gat­ves, am­bi­ci­jas, ato­sto­gas ir net me­ro vai­kus.

– Ger­bia­mas me­re, ar ga­li­te aiš­kiai pa­ sa­ky­ti, kas da­bar bus su Vil­niaus trans­ por­to sis­te­ma? Aš jau nie­ko ne­sup­ran­tu – vie­ni rė­kia vie­na, ki­ti ki­ta. Pats gy­ve­ nu Bal­tu­piuo­se ir į dar­bą daž­niau­siai vyk­da­vau mik­riu­ku, ku­ris nu­vež­da­vo į cent­rą grei­tai ir pa­pras­tai su­ge­bė­da­mas ap­lenk­ti di­de­les spūs­tis Ge­le­ži­nio Vil­ko ir Kal­va­ri­jų gat­vė­se. Kaip aš tu­rė­siu ke­ liau­ti nuo lie­pos 1-osios? (Gvi­das) – Pir­miau­sia, Bal­tu­piai – ne­ma­žas ra­jo­nas, tad sun­ku spė­ti, apie ku­rią vie­tą konk­re­čiai kal­ba skai­ty­to­jas. Tai ga­li bū­ti Je­ru­za­lės, Bal­ tu­pio, Kal­va­ri­jų, Did­lau­kio gat­vės. Ga­liu pa­ ti­kin­ti, kad svars­tant re­for­mą bu­vo at­si­žvelg­ ta į Bal­tu­pių gy­ven­to­jų pa­sta­bas ir siū­ly­mus.

Dau­ge­lis au­to­bu­sų marš­ru­tų va­ži­nės ir po lie­ pos 1 d., ši­taip bus už­tik­rin­tas su­si­sie­ki­mas su mies­to cent­ru ir grei­tai­siais marš­ru­tais.

Mik­riu­kai iš tik­rų­jų bus pa­nai­kin­ti ir ne­ rei­kia ža­vė­tis tuo, kad jie nu­vež­da­vo į cent­rą grei­tai ir ap­lenk­da­mi spūs­tis. Tai bu­vo da­ ro­ma ri­zi­kuo­jant ke­lei­vių sau­gu­mu ir daž­ nai pa­žei­džiant Ke­lių eis­mo tai­syk­les. To­dėl nuo lie­pos 1 d. mik­riu­kus pa­keis grei­tie­ji au­ to­bu­sai. Į cent­rą ga­lė­si­te nu­va­žiuo­ti grei­tai ir, svar­biau­sia, – sau­giai.

– Esa­te am­bi­cin­gas po­li­ti­kas – ne­gi Vil­ niaus me­ro po­stas jau yra jū­sų kar­je­ros vir­šū­nė? Ar ne­sva­jo­ja­te apie prem­je­ro kė­dę, o gal ko­kio ES pa­rei­gū­no? (N. M.) – Me­ro dar­bas yra pa­ts ge­riau­sias pa­sau­ly­ je, ne­ži­nau įdo­mes­nio dar­bo. Tik pa­gal­vo­ki­te, rū­pi­nuo­si vis­kuo: nuo žmo­gaus gi­mi­mo (nes sa­vi­val­dy­bei pri­klau­so li­go­ni­nės) iki mir­ties (sa­vi­val­dy­bė pri­žiū­ri ka­pi­nes). Pa­čios įvai­ riau­sios žmo­nių veik­los, vi­sas jų gy­ve­ni­mas vie­naip ar ki­taip su­si­jęs su kas­die­niu ma­no dar­bu. Nie­ka­da ne­bū­na nuo­bo­du.

Jei­gu bū­tų priim­tas spren­ di­mas, kad trans­por­tas tu­rė­tų bū­ti ne­mo­ka­mas, tu­rė­tu­me at­si­sa­ky­ti fi­nan­ suo­ti švie­ti­mą, svei­ka­tos ap­sau­gą.

– Tik­riau­siai jus jau už­kni­so klau­si­mai apie duo­bes Vil­niu­je, bet vis dėl­to – gė­ da pri­pa­žin­ti, ta­čiau kiek­vie­nais me­tais pa­dė­tis vis blo­ges­nė ir tuoj pa­si­vy­si­me le­gen­di­nį Kau­ną. Gal ver­tė­tų ne lo­py­ti, o iš nau­jo ties­ti as­fal­tą Vil­niaus gat­vė­ se? Ačiū. (Ro­mas) – Sut­var­ky­ti vi­sas gat­ves mies­te rei­kė­tų apie 300 mln., ta­čiau biu­dže­te šiais me­tais ga­lė­ jo­me nu­ma­ty­ti tik 19 mln. li­tų. Taip, gat­vės mies­te tik­rai efek­ty­viau bū­tų tvar­ko­mos tie­ siant iš­ti­si­nį as­fal­tą, bet vis­kas at­si­re­mia į lė­šas – jei­gu jų tu­rė­tu­me pa­kan­ka­mai, taip gat­ves ir tvar­ky­tu­me. Ta­čiau, ne­pai­sy­da­ mi su­dė­tin­gos fi­nan­si­nės si­tua­ci­jos, ieš­ko­ me spren­di­mų, kad mies­to tvar­ky­mas bū­tų efek­ty­ves­nis. Vie­nas iš jų – pro­vė­žas pra­dė­ta tvar­ky­ti tai­kant gat­vių dan­gos re­mon­to karš­ to­jo re­ge­ne­ra­vi­mo ke­ly­je me­to­dą. Šiuo me­tu dar­bai jau vyks­ta Uk­mer­gės gat­vė­je, vė­liau pla­nuo­ja­ma, kad taip bus su­tvar­ky­ta ir Nar­ bu­to gat­vė, da­lis Ne­men­či­nės plen­to. Sut­var­ ky­ti pro­vė­žas nau­juo­ju bū­du yra per­pus pi­ giau. Ana­lo­giš­ka tech­no­lo­gi­ja ypač pa­pli­tu­si Suo­mi­jo­je, ta­čiau nau­do­ja­ma ir Es­ti­jo­je bei ki­to­se Skan­di­na­vi­jos ša­ly­se, ku­rio­se kli­ma­to są­ly­gos pa­na­šios į Lie­tu­vos.

Ra­my­bė: A.Zuo­kas pri­pa­žįs­ta – ar­ti­miau­siu me­tu tik­rai neat­si­ras pi­ni­gų vi­soms gat­vių

duo­bėms už­lo­py­ti ar ne­mo­ka­mam vie­ša­jam trans­por­tui, ta­čiau jis ra­gi­na vil­nie­čius apie mies­to pro­ble­mas pra­neš­ti sa­vi­val­dy­bei.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

– Ka­da ir kur pla­nuo­ja­te ato­sto­gau­ti?

(Mil­da) – Va­do­vau­juo­si po­sa­kiu – pa­si­rink mėgs­ta­ mą dar­bą ir ne­rei­kės ato­sto­gų. Aš nea­tos­to­ gau­ju, aš dir­bu dar­bą, ku­ris man pa­tin­ka, to­ dėl man ato­sto­gų ne­rei­kia. O bu­vi­mas vie­no­je ar ki­to­je vie­to­je yra tik ap­lin­kos pa­kei­ti­mas.

Su šei­ma pla­nuo­ja­me tra­di­ciš­kai va­sa­ros pa­ bai­go­je ke­le­tą die­nų pa­plau­kio­ti jach­ta.

– Kal­ba­te apie kon­ku­ren­ci­ją Pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei. Ko­dėl jū­sų san­ty­ kiai to­kie ne­drau­giš­ki? Ir ar jau su­ra­do­ te ko­kį ver­tą kon­ku­ren­tą D.Gry­baus­kai­ tei? (Lai­mis U.) – Pre­zi­den­tū­ros ir sa­vi­val­dy­bės mi­si­ja bei už­ da­vi­niai vi­siš­kai skir­tin­gi, aš rū­pi­nuo­si ki­ tais dar­bais nei pre­zi­den­tū­ra, ma­no dar­bas – rink­ti šiukš­les, tvar­ky­ti gat­ves, už­tik­rin­ ti, kad mies­tas veik­tų ge­rai. O Pre­zi­den­tės veiks­mus ver­ti­nu įvai­riai – na­tū­ra­lu, kad ne vi­sa­da mū­sų po­žiū­riai su­tam­pa. Kon­ku­ren­ ci­ja vi­sa­da yra ge­rai ir svei­ka, ji pui­kus va­ rik­lis ju­dė­ti pir­myn.

– No­riu pa­klaus­ti, ar Vil­niaus mies­tas tu­ri va­ly­mo ma­ši­nų, nes at­ši­lus orams dul­kės ir ne­šva­ra la­bai di­de­lė? Kai ku­rios gat­vės, pvz., Mil­dos, ta­po tik­ru žvyr­ke­ liu dėl ne­nu­va­ly­to smė­lio. (Egi­di­jus) – Taip, Vil­niu­je dir­ba net ke­li ran­go­vai, va­ lan­tys gat­ves, ir iš vi­so yra iki 10 au­to­mo­bi­lių. Šį dar­bą tar­ny­bos vyk­do nak­ti­mis ir mies­tas tik­rai va­lo­mas. Dėl si­tua­ci­jos Mil­dos gat­vė­je ga­li­te už­re­gist­ruo­ti už­klau­są www.vil­nius.lt/ problemos, kad spe­cia­lis­tai pa­tik­rin­tų.

– Kaip se­ka­si duk­rai Ang­li­jo­je? Ar daž­ nai ten ap­si­lan­ko­te? Ir ar ki­tus vai­kus ir­gi lei­si­te į moks­lus už­sie­ny­je? Ko­dėl?

(Mar­ga­ri­ta) – Duk­rai už­sie­ny­je se­ka­si pui­kiai, se­mia­si ži­ nių, įgau­na uni­ka­lios pa­tir­ties. Vi­sus ska­ti­nu bent trum­pam pa­gy­ven­ti už­sie­ny­je, ke­liau­ti, ste­bė­ti pa­sau­lį, pa­si­sem­ti ge­ros pa­tir­ties, ge­ rų ži­nių ir grįž­ti.

– „Vil­niaus die­no­je“ skai­čiau straips­nį apie ga­li­my­bę įreng­ti ka­vi­nę ant Ge­di­ mi­no kal­no, bet esą tai neį­ma­no­ma. Ko­ kia jū­sų nuo­mo­nė? Ne­gi jau­ki ka­vi­nu­kė

prie pi­lies su vaiz­du į Vil­nių yra ta­bu?

(Ro­ber­tas) – Pir­miau­sia, nei Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė, nei Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis mu­zie­jus, ku­rio pri­žiū­ ri­mo­je te­ri­to­ri­jo­je yra Ge­di­mi­no kal­nas, nė­ra ga­vę ofi­cia­laus pra­šy­mo ati­da­ry­ti ka­vi­nę. Tad klau­si­mas, kiek su­pran­tu, yra la­biau teo­ri­nis.

Vien šį va­sa­ros se­zo­ną sos­ti­nė­je vei­kia be­veik 200 įvai­rių ka­vi­nių. Viena vertus, ka­vi­nė yra pui­ku, ta­čiau kita vertus – Vil­nius ne­ga­li bū­ti vien ka­vi­nės. Rei­kia vie­tų ir ato­kvė­piui, kul­ tū­ri­nei veik­lai. Juo­lab kad to­kios vie­tos kaip Ge­di­mi­no bokš­tas ir kal­nas – ne tik Vil­niaus, bet ir vi­sos Lie­tu­vos sim­bo­lis. Ne­ga­li­me im­ti ir bea­to­dai­riš­kai įkur­ti ja­me ka­vi­nės.

– Me­re, Ta­li­ne nuo pra­džios vie­ša­sis trans­por­tas – ne­mo­ka­mas, ir kol kas mies­tas ne­bank­ru­ta­vo. Gal įvyk­džius per­tvar­kas bū­tų ga­li­ma pa­gal­vo­ti apie tai ir Vil­niu­je? (Alek­sand­ras R.) – Ta­li­no mies­tui tai taip pat daug kai­nuo­ja – asig­na­vi­mą vie­ša­jam trans­por­tui jie tu­rė­jo pa­di­din­ti dau­giau nei 70 mln. li­tų. Šiuo at­ve­ ju Vil­niu­je dėl su­dė­tin­gos fi­nan­si­nės si­tua­ci­ jos pa­di­din­ti vie­šo­jo trans­por­to fi­nan­sa­vi­mo ne­ga­lė­tu­me – jei­gu bū­tų priim­tas spren­di­ mas, kad trans­por­tas tu­rė­tų bū­ti ne­mo­ka­ mas, vi­siš­kai tu­rė­tu­me at­si­sa­ky­ti fi­nan­suo­ ti ku­rią nors ki­tą sa­vi­val­dy­bės veik­los sri­tį (pvz. švie­ti­mą, svei­ka­tos ar so­cia­li­nių klau­ sy­mų sek­to­rių).

– Ar feis­bu­ke bend­rau­jat pa­ts, ar kas nors iš jū­sų pa­val­di­nių? (L. M.) – Feis­bu­ke bend­rau­ju pa­ts.

– Me­re, kam jums nau­ja vy­ni­nė, ar daug ti­ki­tės iš šio vers­lo už­dirb­ti? O ko­dėl ne alaus ba­rą ati­da­rė­te, Lie­tu­va juk – alaus kraš­tas? (Mar­ga­ri­ta) – Aš pa­ts esu vy­no kul­tū­ros my­lė­to­jas ir ger­ bė­jas. Šio­je vy­ni­nė­je pre­kiau­ja­ma taip pat ir iš­skir­ti­niais vy­nais iš įvai­rių Ita­li­jos re­gio­nų, la­bai mėgs­tu Ita­li­ją, ten daž­nai vyks­ta­me su šei­ma. Vy­nai spe­cia­liai at­rink­ti tik iš ne­di­de­ lių, šei­mų val­do­mų vyn­da­rių ūkių, prie vy­no at­rin­ki­mo daž­nai pri­si­de­du ir pa­ts. Ir, aiš­ku, džiau­giuo­si, kad Vil­niu­je bei Lie­tu­vo­je vy­no kul­tū­ra iš­stu­mia deg­ti­nės ir alaus kul­tū­rą.

VD inf.

9

gegužės 23–29, 2013

lietuva

Ar ry­šis Sei­mas le­ga­li­zuo­ti ka­na­pes? Šian­dien Sei­mas tu­rė­tų ga­lu­ti­nai ap­si­spręs­ti, ar ša­ly­je bus le­ga­li­ zuo­tos pluoš­ti­nės ka­na­pės. Įs­ta­ty­mo ša­li­nin­kai ti­ki­si, kad jam pa­ga­liau bus pri­tar­ta, o opo­nen­tai sa­ko, kad pro­jek­tas ne­to­bu­las.

Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Jau be­veik įti­ki­no

Aist­ros dėl šios pluoš­ti­nės kul­tū­ros Lie­tu­vo­je ver­da jau ne vie­nus me­tus.

Pir­miau­sia pluoš­ti­nių ka­na­pių le­ga­ li­za­vi­mo ša­li­nin­kams te­ko įti­kin­ ti skep­ti­kus, kad šis au­ga­las ne­tu­ri nie­ko bend­ra su nar­ko­ti­nė­mis me­ džia­go­mis, o yra nau­do­ja­mas teks­ ti­lės, sta­ty­bi­nių me­džia­gų, mais­to pra­mo­nė­je, bio­ku­ro ga­my­bai.

Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to na­rys, Dar­bo par­ti­jos (lei­bo­ris­tų) at­sto­ vas Pet­ras Čim­ba­ras sa­kė, jog il­gai­ niui vi­suo­me­nės po­žiū­ris pa­si­kei­ tė, ir ti­ki­si, kad šian­dien įsta­ty­mo pro­jek­tui bus pri­tar­ta. „Te­ko as­me­niš­kai at­lik­ti di­de­ lį dar­bą ir su Sei­mo na­riais, ir su fi­zi­niais as­me­ni­mis, nes rei­kė­jo aiš­kin­ti žmo­nėms, kad pluoš­ti­nė ka­na­pė ski­ria­si nuo psi­chot­ro­pi­ nės. Mū­sų vi­suo­me­nei vos iš­girs­ tas žo­dis „ka­na­pė“ aso­ci­juo­ja­si su psi­chot­ro­pi­nė­mis ka­na­pė­mis. Nors tai yra tik vie­nas au­ga­lų tuo pa­čiu pa­va­di­ni­mu“, – tei­gė P.Čim­ba­ras.

Pet­ras Čim­ba­ras:

Mū­sų vi­suo­me­nei vos iš­girs­tas žo­dis „ka­na­pė“ aso­ci­juo­ja­si su psi­chot­ro­pi­nė­mis ka­na­pė­mis.

Gre­sia bau­dos

Lie­tu­va li­ku­si vie­nin­te­lė ES vals­ty­ bė, kur vis dar ne­sut­var­ky­ti pluoš­ ti­nių ka­na­pių au­gi­ni­mą reg­la­men­ tuo­jan­tys įsta­ty­mai. Ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad mū­sų ša­ly­je to­kių ka­ na­pių neau­ga. Nors ir neį­tei­sin­tos, per­nai ša­ly­je jų dek­la­ruo­ta per 100 ha – ūki­nin­kai ryž­ta­si jas sė­ti nau­ do­da­mie­si ES tei­sės ak­tų vir­še­ny­be prieš na­cio­na­li­nius. Bū­tent dėl to, jei Lie­tu­va ne­priim­tų pluoš­ti­nes ka­ na­pes le­ga­li­zuo­jan­čio įsta­ty­mo, ša­ liai grės­tų mi­li­jo­ni­nės bau­dos. „Jei­gu ne­bus priim­tas įsta­ty­mas, su­mo­kė­sim di­de­lius pi­ni­gus ir už kiek­vie­ną pra­dels­tą die­ną mo­kė­sim dels­pi­ni­gius. O Lie­tu­vos ūki­nin­kai vis tiek jas au­gi­na, da­bar pla­nuo­ ja­ma apie 150 ha pa­sė­ti. Jie au­gins, bet vals­ty­bė ne­ga­lės jo­kių kont­ro­ lės me­cha­niz­mų įsteig­ti, nes nė­ra priim­to įsta­ty­mo, o mes, vals­ty­bė, ne­ga­lė­sim pa­sė­lių nai­kin­ti. Jei nai­ kin­sim, jie skų­sis Eu­ro­pai, Eu­ro­pa lieps Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bei kom­pen­ suo­ti nuo­sto­lius ir au­to­ma­tiš­kai vėl at­si­dur­si­me ak­la­vie­tė­je vien dėl to, kad tas įsta­ty­mas ne­bus priim­tas. O anks­čiau ar vė­liau vis tiek jį tu­rė­sim priim­ti“, – dės­tė P.Čim­ba­ras. „Ka­na­pė – ne pie­nas ar sal­dai­nis“

Ta­čiau vie­na įsta­ty­mo pro­jek­tui ne­pri­ta­rian­čių Sei­mo na­rių, P.Čim­ ba­ro par­ti­jos ko­le­gė bei Nar­ko­ma­ ni­jos ir al­ko­ho­lio pre­ven­ci­jos ko­mi­ si­jos pir­mi­nin­kė La­ri­sa Dmit­ri­je­va to­kius tei­gi­nius ma­la į mil­tus. „Tai pa­sa­kė­lė, ku­ria mums ban­do paaiš­kint, kad tai kai­nuos mū­sų ša­

liai ir t. t. Jūs no­rė­tu­mė­te, kad į jū­sų na­mus kas no­ri įei­tų, ką no­ri ten da­ ry­tų ir išei­tų? Tai va, maž­daug to­kia tvar­ka – eik kur no­ri, da­ryk ką no­ri ir išeik kur no­ri. Aš ne už ko­kią po­li­ ci­nę vals­ty­bę, bet vis dėl to ši­ta me­ džia­ga – ne pie­nas ir ne sal­dai­nis“, – sa­vo po­zi­ci­ją dės­tė L.Dmit­ri­je­va ir kaip pa­vyz­dį pa­tei­kė at­ve­jį, kai ne­ se­niai La­vo­riš­kių ke­lio po­ste bu­vo su­lai­ky­ta re­kor­di­nė 768 kg nar­ko­ ti­nės me­džia­gos ha­ši­šo siun­ta. Ha­ ši­šas iš­gau­na­mas iš ka­na­pių der­vos, tad L.Dmit­ri­je­va šį at­ve­jį sie­ja ir su mi­nė­tu įsta­ty­mo pro­jek­tu. „Kaip tik apie tai ši­tas at­ve­jis – tu­rim ži­no­ti, kas vyks­ta ša­lies vi­

du­je“, – pri­dū­rė po­li­ti­kė. Ji sa­ko, kad įsta­ty­mo pro­jek­tą rei­kė­tų ati­ dė­ti, nes jis esą ne­to­bu­las. Pag­rin­ di­nis L.Dmit­ri­je­vos siū­ly­mas – kad įsta­ty­mu rei­kė­tų nu­ma­ty­ti pluoš­ ti­nių ka­na­pių li­cen­ci­ja­vi­mą. Ta­ čiau to­kiai nuo­mo­nei prie­ši­na­si P.Čim­ba­ras. „Jų pa­grin­di­nis ak­cen­tas – kad per­dir­bi­mą rei­kė­tų li­cen­ci­juo­ti.

Ne tik au­gi­nant, bet ir per­dir­bant.

Kiek­vie­nai pro­ce­dū­rai, pa­vyz­džiui, alie­jui, – vėl rei­kia reg­la­men­tuo­ti, ma­li­mui – vėl, kū­re­ni­mui – vėl.

Na, tai ab­sur­das, pa­pras­čiau­siai neap­si­mo­kė­tų au­gin­ti“, – ti­ki­no Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to na­rys.

Paaiškinimai: specialistai tvirtina, jog pluoštinėse kanapėse praktiš-

kai nėra narkotinės medžiagos, tačiau besipriešinančių jų įteisninimui Seime yra nemažai. Kęstučio Vanago / BFL nuotr.

10

gegužės 23–29, 2013

lietuva

Dviejų kėdžių atsisakyti ne­si­ryž­ta

Jau ne pirmą ka­den­ciją par­la­men­ta­rai svars­to, kad tam pa­čiam as­me­niui reikėtų ne­be­leis­ti vie­nu me­tu ei­ti ir Sei­mo na­rio, ir mi­nist­ro pa­reigų. Ta­čiau siū­ly­ti Kons­ti­ tu­ci­jos pa­tai­sos nie­kas ne­si­ryž­ta.

Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Mi­nist­rai – re­čiau­si sve­čiai

Jau ta­po tra­di­ci­ja, kad be­ne re­ čiau­siai ple­na­ri­niuo­se Sei­mo po­ sėdžiuo­se pa­si­ro­do mi­nistrų. Kai ku­rie Sei­mo na­riai per šią ka­den­ ciją su­gebė­jo da­ly­vau­ti ir 90 pro­c. bal­sa­vimų, ta­čiau mi­nist­rai sta­ tis­ti­ko­je ne­ži­ba – jų lan­ko­mu­mas svy­ruo­ja nuo 14 iki 42 pro­c. Vy­ riau­sybės na­riai ne­sle­pia, kad ne­ re­tai su­de­rin­ti dve­jas pa­rei­gas bū­ na su­dėtin­ga.

Ta­čiau yra vie­nas pa­si­tei­si­ni­mas – nors ir yra Sei­mo na­riai, par­la­men­ ta­ro al­gos mi­nist­rai ne­gau­na, tad dėl pra­sto po­sėdžių lan­ko­mu­mo esą ne­derėtų prie­kaiš­tau­ti.

Lie­tu­vo­je rea­li­zuo­tas vald­žių pa­da­li­ji­mo prin­ci­pas nu­ma­to, kad Sei­mo na­rys ga­li būti ski­ria­mas mi­nist­ru ar­ba mi­nist­ru pir­mi­nin­ ku. Dar praei­tos ka­den­ci­jos pra­ džio­je bu­vo siū­ly­ta svars­ty­ti Kons­

ti­tu­ci­jos pa­taisų pro­jektą, ku­ris ne­be­leistų de­rin­ti Sei­mo na­rio ir mi­nist­ro pa­reigų. Pro­jek­te bu­vo nu­ma­ty­ta ga­li­mybė mi­nist­ru ta­pu­ siam Sei­mo na­riui lai­ki­nai su­stab­ dy­ti par­la­men­ta­ro man­datą.

Idė­jai pri­tartų

Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­das Ged­vi­las sa­ko kol kas ne­girdėjęs, kad kas nors iš da­bar­ti­nių Sei­mo na­rių siū­lytų pa­ na­šias Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sas, ta­čiau pa­ts to­kią ini­cia­tyvą pa­lai­kytų. „La­ bai su­dėtin­ga, kai mi­nist­ras kar­tu yra ir Sei­mo na­rys. Jam rei­kia da­ ly­vau­ti ple­na­ri­niuo­se po­sėdžiuo­se, o kai jo nėra, pa­skui sa­ko, kad Sei­ mo na­riai ne­lan­ko po­sėdžių. O iš ti­ krųjų tie Sei­mo na­riai yra ir mi­nist­ rai“, – sakė V.Ged­vi­las. Šiuo me­tu mi­nist­rais tapę Sei­mo na­riai ga­li ne­bent vi­siš­kai at­si­sa­ky­ti par­la­men­ta­ro man­da­to. Sei­mo pir­ mi­nin­ko tei­gi­mu, to­kių at­vejų yra buvę per 2004–2008 m. Sei­mo ka­ den­ciją, ta­čiau šiaip jie ne­daž­ni.

Nespė­ja: šiuo me­tu ir mi­nist­ro, ir Sei­mo na­rio pa­rei­gas ei­na 7 iš 14 Vy­riau­sybės ka­bi­ne­to na­rių. Jų Sei­mo po­

sėdžių lan­ko­mu­mas ne­ži­ba – nuo 14 iki 42 pro­c.

Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

skui tu­ri vyk­dy­ti“, – dėstė V.Ma­ zu­ro­nis.

kai tai at­ro­dytų priim­ti­na ir būti­ na. Bet būtų tuš­čias lai­ko gai­ši­mas to­kiai idė­jai pa­skir­ti daug Vy­riau­ sybės ir Sei­mo lai­ko, tai būtų ati­ trau­ki­mas nuo rea­lių pro­blemų“, – teigė R.Ši­ma­šius.

Opo­zi­ci­jos at­sto­vas sakė ne­įžvel­ gian­tis ir ga­li­mo in­te­resų konf­lik­to, be to, Lie­tu­vo­je įsit­vir­ti­nu­si sis­te­ ma pa­rem­ta kitų vals­ty­bių pa­vyzd­žiu, ku­ris nu­si­stovėjęs ir pro­ blemų esą ne­ke­lia. Šiuo me­tu ir mi­nist­ro, ir Sei­mo na­rio pa­rei­gas ei­na 7 iš 14 Vy­riau­ sybės ka­bi­ne­to na­rių. Jie gau­na mi­ nist­ro at­ly­gi­ni­mus ir Sei­mo na­rio prie­dus kan­ce­lia­rinėms iš­lai­doms.

Grėsmė pa­si­trauk­ti iš po­li­ti­kos

Kad mi­nist­rais tapę Sei­mo na­riai ne­turėtų sėdėti ant dviejų kėdžių, pri­ta­ria ir da­bar­ti­nis ap­lin­kos mi­ nist­ras Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis. Jo tei­gi­mu, vie­nin­te­lis da­bar­tinės sis­te­mos pra­na­šu­mas – būda­ mi įvai­rių Sei­mo ko­mi­tetų na­riais, mi­nist­rai ga­li ak­ty­viau da­ly­vau­ ti par­la­men­to veik­lo­je. Ta­čiau yra ir trūkumų, o vie­nas pa­grin­di­nių – in­te­resų konf­lik­tas, kai tas pa­ts as­ muo at­sto­vau­ja ir įsta­tymų leid­žia­ ma­jai, ir vyk­do­ma­jai vald­žiai. „Ma­no ma­ny­mu, ne­ge­rai, kad tu lyg ir bal­suo­ji, lyg ir prii­mi teisės ak­tus, ku­riuos kaip mi­nist­ras pa­

Yra di­des­nių pro­blemų

Skep­tiš­kiau į to­kią idėją žvel­gia bu­ vęs tei­sin­gu­mo mi­nist­ras li­be­ra­las Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius. Jis sa­ko ne­ma­ nan­tis, kad dėl vie­nu me­tu uži­mamų ke­lių po­stų nu­ken­čia dar­bo ko­kybė. „Dau­ge­ly­je Va­karų Eu­ro­pos ir pa­ sau­lio vals­ty­bių mi­nist­rais tam­pa­ ma tik būnant par­la­men­to na­riais ir nie­ko blo­ga neat­si­tin­ka. Vi­sa­da ga­ li­ma ką nors to­bu­lin­ti ir keis­ti, bet pra­smės daug ne­ma­ty­čiau. Ne­ga­liu sa­ky­ti, kad tik­rai idė­jos ne­pa­lai­ky­ čiau, jei su­si­klos­tytų kon­sen­su­sas,

Vietos bendruomenių iniciatyvos atgaivino kaimą Rytis Poderis Sėkmingai LEADER metodą įgyvendinusių vietos veiklos grupių (VVG) atstovai sako, kad šio metodo, įgyvendinamo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą, priemonės kaimo vietovėms suteikė neįtikėtinos naudos – pagerino infrastruktūrą, atnešė socialinių pokyčių, sukūrė darbo vietų. Tad naudotis LEADER metodu ketinama ir ateityje.

Dėmesys verslui

Ukmergės rajono VVG pagal LEADER priemonę įgyvendinami projektai viršijo visus lūkesčius. Pasak Ukmergės rajono VVG pirmininkės Klavdijos Stepanovos, dauguma vietos projektų jau įgyvendinti arba baigiami įgyvendinti, o rajonas per pastaruosius metus pasikeitė neatpažįstamai.

Ukmergės rajono VVG didžiausią dėmesį skyrė įvairių verslo iniciatyvų skatinimui, o viso to rezultatai jau matomi. Nors buvo skaičiuojama, kad įgyvendinus finansuojamus verslo projektus bus sukurtos 8 darbo vietos, dabar patys pareiškėjai mano, kad jų bus net daugiau nei 20. Jau šiuo metu darbą gavo apie 10 vietos gyventojų, o baigus įgyvendinti visus projektus jų bus dvigubai daugiau. „Kaimas be verslo yra negyvas kaimas, todėl didžiausią dėmesį ir skyrėme verslui. Kiek tai davė naudos, geriausiai atsakytų pačios bendruomenės, nes jos viską mato, kaip sakoma, iš apačios. Tačiau, manau, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos LEADER metodas davė labai daug, kaimo vietovės pasikeitė labai aki-

vaizdžiai – pažiūrėkite, kaip atrodo mokyklos, kultūros centrai, sporto aikštynai, socialinė infrastruktūra“, – vardijo K. Stepanova.

Projektų įvairovė

Paklausta apie konkrečius Ukmergės rajone įgyvendintus verslo projektus, K. Stepanova pasakojo, kad paramą gavo ir įdomių turizmo projektų sugalvoję verslininkai, ir nagingi baldų bei automobilių meistrai.

Pavyzdžiui, kaimo turizmo sodybos ir žirgyno savininkui Kaziui Trotai šovė į galvą mintis, kad galima sujungti kaimo turizmo sodybos ir žirgyno paslaugas. Tam reikalingą inventorių, taip pat kaimo turizmo aplinkos tvarkymo įrangą jis įsigijo už gautas paramos lėšas. Projekto metu buvo pastatytas medinis namelis turistų reikmėms – persirengimui, trumpam poilsiui. Įsigyti balnai, vežimaičiai, vežimas ir traktorius žolei pjauti. Nemokantys joti sodybos svečiai bus čia pat apmokomi, nes K. Trota turi instruktoriaus licenciją. O gido licenciją turintis jo sūnus vadovaus ekskursijoms žirgais po Ukmergės kraštą.

Tuo metu individuali Ričardo Gervinsko įmonė gavo paramą projektui „Baldų gamybos plėtra Nuotekų kaime, Ukmergės rajone“ įgyvendinti. R. Gervinsko įmonė užsiima baldų gamyba, jų prekyba ir kita panašia veikla. Tai labai maža įmonė, todėl turi gana lanksčią sistemą, greitai orientuojasi pasikeitus rinkos poreikiams. Preikiai parodė, kad bendrovei labai praverstų kompiuterinė įranga, kuri padėtų gaminti baldus pagal individualius užsakymus.

Daugiau turistų į Ukmergės kraštą pritrauks ir projektas „Lietuviškų tradicijų puoselėjimas – kalendorinės vaišės“, kuriam finansavimą gavo Česlovo Lukensko įmonė. Šis projektas skirtas išsaugoti, populiarinti bei moderniai pateikti tradicinių lietuviškų patiekalų ruošimo ir patiekimo būdus.

Projekto įgyvendinimo metu bus sukurta kalendorinėms vaišėms reikalinga infrastruktūra, kurioje bus rengiamos maisto mugės bei atviri maisto ruošimo mokymai; taip pat sukurti autentiški suvenyriniai produktai bei dovanų krepšiai. „Kalendorinių vaišių” veikla remsis bendruomeniškumo principu: išlaikant Ukmergės krašto tradicijas bus siekiama įtraukti kuo daugiau kaimo bendruomenės narių, perimti unikalią patirtį, plėtoti individualius ūkius.

Bendrai veiklai planuojama kviesti Šližių kaimo bendruomenę, kuri yra viena stipriausių kaimo bendruomenių rajone: sutelkta, organizuota ir puoselėjanti senąsias lietuviškas tradicijas.

K. Stepanova, paklausta, ar Ukmergės rajono VVG naudosis LEADER metodu ir 2016–2020 m. finansavimo laikotarpiu, buvo itin konkreti: „Būtinai. Jau dabar galvojame, kaip dar galėtume prisidėti prie savo krašto gerovės“.

Atgimė ežerų pakrantės

Zarasų ir Visagino žuvininkystės regionų VVG pirmininkas Arvydas Veikšra taip pat džiaugėsi, kad sėkmingai pritaikytas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos LEADER metodas leido pasiekti daug gerų pokyčių. „Per visą 2007–2013 m. finansavimo laiko-

Sėkmė: Ukmergės rajone pagal LEADER priemonę įgyvendinami pro-

jektai jau sukūrė 10 darbo vietų, o baigus įgyvendinti visus projektus jų bus dar dvigubai daugiau.

Ryčio Poderio nuotr.

tarpį įgyvendinsime 51 projektą.

Tai daugiau nei planavome“, – sakė A. Veikšra.

Jis taip pat džiaugėsi, kad vietos bendruomenės labai sėkmingai bendradarbiauja su savivaldybe, tad įgyvendinti geras iniciatyvas yra dar lengviau. „Mes labai sėkmingai susiderinome savo strategiją su savivaldybės strategija. Pavyzdžiui, visi mato, kad reikia rekonstruoti bendruomenės namus, kad juose galėtų ne tik vietos gyventojai rinktis, bet ir veiktų medicinos punktas, biblioteka, socialinis centras.

Taigi savivaldybė už savo lėšas sutvarko pastato išorę, suremontuoja stogus, pakeičia langus, o bendruomenė pagal LEADER metodą įrengia patalpas“, – pasakojo Zarasų ir Visagino žuvininkystės regionų VVG pirmininkas. Įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos LE-

ADER metodą ne viename Zarasų ir Visagino krašto ežere buvo įrengtos valčių prieplaukos, sutvarkytos pakrantės, pastatyti lieptai. O kai kurie ežerai net pritaikyti, kad juose pažvejoti galėtų ir neįgalieji. A. Veikšra taip pat tikino, jog LEADER metodu Zarasų ir Visagino žuvininkystės regionų VVG naudosis ir 2016– 2020 m. finansavimo laikotarpiu.

Beje, vasario mėnesį programos LEADER ir Žemdirbių mokymo metodikos centro atliktos apklausos duomenys parodė, kad net 83 proc. vietos veiklos grupių LEADER metodu naudosis ir kitu finansavimo laikotarpiu. www.kaimesypsenudaugeja.lt – užeik, pamatyk, pasirodyk...

Užs. 1114647

11

gegužės 23–29, 2013

lietuva Už­sa­ko­mai­siais straips­niais ži­niask­lai­ do­je Vik­to­rą Us­pas­ki­ chą gi­nan­tys stu­den­ tai pri­si­sta­to esan­tys ne­ša­liš­ki „bū­si­mie­ji tei­si­nin­kai ir po­li­to­ lo­gai“. Ta­čiau fak­tą, kad da­lis jų pri­klau­ so jau­ni­mo or­ga­ni­za­ ci­jai „Dar­bas“, stu­den­ tai skai­ty­to­jams nu­ spren­dė nu­ty­lė­ti.

Permainos: dar prieš ke­lis mė­ne­sius prie Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo pi­ke­tuo­ti dėl esą ne­są­ži­nin­go Dar­bo par­ti­jos teis­mo rin­ko­si dau­giau­sia sen­

jo­rai, o da­bar gar­bę gin­ti ban­do ir jau­ni­mo ar­ti­le­ri­ja.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Kas tie V.Us­pas­ki­cho gy­nė­jai?

Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Kas su­mo­ka už straips­nius?

„Kur jūs pa­si­slė­pė­te, tei­suo­liai?

Ne­jau­gi vien to­dėl, kad V.Us­pas­ki­ chas yra stip­rus opo­nen­tas, ir dar ru­sas, taip ga­li­ma elg­tis? Tai yra di­ džiu­lė vi­sos vals­ty­bės teis­mų sis­te­ mos silp­ny­bė – tai­ky­ti to­kius šlykš­ čius dve­jo­pus stan­dar­tus“, – to­kiais po­sa­kiais iš­mar­gin­ti straips­niai pa­ sta­ruo­ju me­tu pa­si­ro­dė įvai­rio­se ži­ niask­lai­dos prie­mo­nė­se.

Juos pa­si­ra­šo jau­nai­siais tei­si­nin­ kais ir po­li­to­lo­gais sa­ve įvar­di­jan­ ti gru­pė „Už de­mok­ra­ti­nę, tei­si­nę vals­ty­bę“. Stu­den­tai skel­bia šiuo me­tu ren­gian­tys dip­lo­mi­nius ba­ka­ lau­ro ar­ba ma­gist­ro dar­bus, ku­riuo­ se nag­ri­nė­ja Dar­bo par­ti­jos by­lą, o pa­ste­bė­ji­mus pa­tei­kia ži­niask­lai­do­ je. De­šim­ties stu­den­tų gru­pė pa­tei­ kia ir sa­vo bend­rą nuo­trau­ką, ta­čiau su­si­siek­ti su jais ne­leng­va. Ga­lų ga­ le tai pa­da­rius paaiš­kė­ja, kad da­lis šių stu­den­tų pri­klau­so jau­ni­mo or­

ga­ni­za­ci­jai „Dar­bas“, išug­dan­čiai bū­si­muo­sius Dar­bo par­ti­jos na­ rius, o kas su­mo­ka už ten­den­cin­gus straips­nius ži­niask­lai­do­je – taip ir lie­ka pa­slap­tis. Į by­lą žvel­gia „iš ki­tos pu­sės“

Vie­na to­kių stu­den­tų – My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­te stu­di­juo­jan­ ti Ka­ro­li­na Aug­ly­tė. Te­le­fo­nu at­si­ lie­pu­si mer­gi­na pa­tvir­ti­no, kad ra­šo ba­ka­lau­ro dar­bą apie Dar­bo par­ti­jos by­lą. Jos tei­gi­mu, prie ini­cia­ty­vi­nės gru­pės pri­si­de­da įvai­rių uni­ver­si­te­ tų stu­den­tai, kiek­vie­nas jų pa­si­rin­ kęs nag­ri­nė­ti skir­tin­gą te­mos as­ pek­tą. K.Aug­ly­tės tei­gi­mu, idė­ja šia te­ma skelb­ti straips­nius ži­niask­lai­ do­je ki­lo kaip at­sva­ra ne­va ten­den­ cin­gam žur­na­lis­tų dar­bui. „Ži­no­kit, iš tik­rų­jų ra­dom bend­ ra­min­čių ir bu­vo la­bai įdo­mu į tai pa­žvelg­ti iš ki­tos pu­sės. Nes pa­ ste­bė­jom, kad vi­sa ži­niask­lai­da jau kaip ir pa­da­rė sa­vo nuo­spren­ dį, jau, at­ro­do, vie­ną nuo­mo­nę vi­ si tu­ri. Gal­vo­jam, ar iš tik­rų­jų taip

Fak­tai: šiuo­se straips­niuo­se „jau­nie­ji po­li­to­lo­gai ir tei­si­nin­kai“ ti­ki­na

ra­šan­tys ba­ka­lau­ro ir ma­gist­ro dar­bus apie ne­tei­sin­gą tei­si­nę sis­te­mą; uni­ver­si­te­tų at­sto­vai ža­da dar­bais pa­si­do­mė­ti.

yra. Ži­not, kaip sa­ko – vi­suo­ti­nis įsi­ti­ki­ni­mas nė­ra ly­gus vi­suo­ti­nei tie­sai, tie­siog bu­vo la­bai įdo­mu pa­ žvelg­ti iš ki­tos pu­sės ir pa­si­gi­lin­ti į ši­tą rei­ka­lą“, – sa­kė stu­den­tė.

Ta­čiau at­skleis­ti dau­giau de­ta­lių apie šią ini­cia­ty­vą K.Aug­ly­tė ne­pa­ no­ro. Pa­si­tei­si­nu­si, kad yra pa­skai­ to­je, mer­gi­na pa­sku­bė­jo už­baig­ti po­kal­bį, o vė­liau į skam­bu­čius ne­ beat­si­lie­pė.

Vik­to­ras Us­pas­ki­chas:

Beje, jie vyk­do di­džiu­ lę ak­ci­ją, skir­tin­gai nei jūs, žur­na­lis­tai, ku­rie la­bai me­luo­ti mėgs­tat.

Nuo ini­cia­ty­vos at­si­ri­bo­ja

K.Aug­ly­tė yra jau­ni­mo or­ga­ni­za­ ci­jos „Dar­bas“ val­dy­bos na­rė. Pas­kam­bi­nus dar ke­le­tui or­ga­ni­za­ci­ jos at­sto­vų, vi­si bu­vo ne­kal­būs ir įvar­dy­ti ko­le­gų, ra­šan­čių straips­ nius apie gar­sią­ją by­lą, ne­no­rė­jo.

Ti­ki­no tik vie­na – kad ini­cia­ty­va yra sa­va­no­riš­ka ir su Dar­bo par­ti­ja (leiboristai) ne­su­si­ju­si.

Apie tai nie­ko pla­čiau ne­ži­nąs ti­ki­no ir or­ga­ni­za­ci­jos pir­mi­nin­kas Be­nas Ce­cha­na­vi­čius. By­la be­si­do­ min­čius stu­den­tus jis įvar­di­jo kaip sa­va­ran­kiš­ką aso­cia­ci­ją, su ku­ria esą ne­tu­ri nie­ko bend­ra, o kiek iš ra­šan­čių yra or­ga­ni­za­ci­jos na­riai, jis taip pat ne­ži­no. „Aš ne­ži­nau, ar jie bū­tent pri­si­ lie­čia prie straips­nių ra­šy­mo, gal­būt jie da­ly­vau­ja or­ga­ni­za­ci­jos veik­loj.

Nie­ko ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, nes ne­su tos aso­cia­ci­jos na­rys ir ne­ži­nau, ką jo­je vei­kia žmo­nės. Kiek ži­nau, ta ko­man­da ruo­šia­si ir do­mi­si ir ki­ tais da­ly­kais. <...> Žmo­nės ga­li pri­ klau­sy­ti ir pen­kioms, še­šioms ar 25 aso­cia­ci­joms ir jų veik­la neap­ri­bo­ ja­ma“, – ti­ki­no B.Ce­cha­na­vi­čius.

Or­ga­ni­za­ci­jos pir­mi­nin­kas sa­kė ne­ži­nan­tis ir kas mo­ka už už­sa­ko­

mų­jų straips­nių skel­bi­mą. Jo tei­gi­ mu, iš Dar­bo par­ti­jos or­ga­ni­za­ci­ja jo­kio fi­nan­sa­vi­mo ne­gau­na. Esą ji gy­vuo­ja iš Jau­ni­mo rei­ka­lų de­par­ ta­men­to pa­ra­mos, ren­gia­mų pro­ jek­tų ir 2 pro­c. gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio. Be­je, pa­ra­mą or­ga­ni­za­ ci­jai ga­li teik­ti ir fi­zi­niai as­me­nys, tad – ir bet ku­ris par­ti­jos na­rys.

Pir­mi­nin­kas sa­kė ne­ma­tan­tis pro­ble­mos, kad, kam nors su­mo­ kė­jus, V.Us­pas­ki­chą vie­šo­jo­je erd­ vė­je gi­na gal­būt bū­si­mie­ji par­ti­jos na­riai, nors pri­si­sta­to jie pa­pras­ čiau­siais stu­den­tais. „Taip, mes ak­ty­viai bend­ra­dar­ biau­jam (su Dar­bo par­ti­ja (leibo­ ristais)– red. pa­st.), ke­liam kan­ di­da­tus į Sei­mą, jie tam­pa Sei­mo na­riais, įra­šo­mi į Dar­bo par­ti­jos (leiboristų) są­ra­šą. Mes to ne­sle­ piam, kiek­vie­na jau­ni­mo or­ga­ni­ za­ci­ja tai da­ro, ne vie­ni mes čia to­ kie“, – dės­tė B.Ce­cha­na­vi­čius.

Tiek Dar­bo par­ti­jos (lei­bo­ris­tų), tiek jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos „Dar­ bas“ būs­ti­nės re­gist­ruo­tos tuo pa­ čiu ad­re­su. O nu­si­pel­nę or­ga­ni­ za­ci­jos na­riai vė­liau tam­pa Dar­bo par­ti­jos (leiboristų) na­riais. Ke­li iš to­kių – nau­ja­sis par­ti­jos va­do­vas Vy­tau­tas Gap­šys, bu­vu­sios Lei­ bo­ris­tų par­ti­jos va­do­vas Vik­to­ras Fio­do­ro­vas, Vil­niaus mies­to sa­vi­ val­dy­bės ta­ry­bos na­rė Ie­va Ka­čins­ kai­tė. Vi­si jie šiuo me­tu – or­ga­ni­ za­ci­jos gar­bės pir­mi­nin­kai. „Klaus­kit stu­den­tų“

Apie ini­cia­ty­vą dau­giau duo­me­ nų sa­kė ne­tu­rin­tis ir Dar­bo par­ti­jos (lei­bo­ris­tų) ved­lys V.Gap­šys. Jis siū­ lė vis­ko klaus­ti pa­čių stu­den­tų, nes su juo esą nie­kas nie­ko ne­de­ri­no. „Tie­są sa­kant, ne­la­bai su jais ir kon­tak­ta­vau as­me­niš­kai. Pa­sik­ laus­kit jų. <...> Jie ne­prik­lau­so nuo mū­sų, ma­čiau, kad jie ko­men­tuo­ja, kad da­ro, šau­nu, bet pa­ko­men­tuo­ ti de­ta­liau ne­ga­liu. Kai ku­riuos pa­ žįs­tu iš vei­do, su kai ku­riais tu­rė­jęs rei­ka­lų“, – tei­gė V.Gap­šys.

Tą pa­tį tvir­ti­no ir V.Us­pas­ki­ chas, ku­ris stu­den­tų teks­tuo­se

gau­siai ci­tuo­ja­mas. „Jie ten me­ tus lai­ko sė­di tam teis­me, kas ra­šo dip­lo­mi­nį, kas ma­gist­ran­to dar­bą, kas dok­to­ran­to dar­bą. Jūs pa­klaus­ kit jų. <...> Beje, jie vyk­do di­džiu­ lę ak­ci­ją, skir­tin­gai nei jūs, žur­na­ lis­tai, ku­rie la­bai me­luo­ti mėgs­tat.

O jie no­ri ki­tą pu­sę pa­ro­dy­ti vi­suo­ me­nei“, – dės­tė V.Us­pas­ki­chas.

To­kių dar­bų neap­si­gin­tų

Stu­den­tai straips­niuo­se ra­šo, kad Dar­bo par­ti­jos bu­hal­te­ri­jos by­lo­ je esą nė­ra nė vie­no ap­čiuo­pia­mo V.Us­pas­ki­cho kal­tės įro­dy­mo, pro­ ku­ro­ras „są­mo­nin­gai pa­žei­di­nė­jo įsta­ty­mą“, žur­na­lis­tai esą ne­su­ge­ bė­jo są­ži­nin­gai nu­švies­ti by­los ei­ gos, o pa­ts jos pro­ce­sas „vyks­ta ne vi­sai tei­si­niu, de­mok­ra­ti­niu pa­ grin­du“.

M.Ro­me­rio uni­ver­si­te­to Po­li­ti­ kos ir va­dy­bos fa­kul­te­to de­ka­nas dr. Al­gir­das Mon­ke­vi­čius sa­kė šių straips­nių ne­skai­tęs, ta­čiau bū­ti­nai tai pa­da­ry­sian­tis. De­ka­no tei­gi­mu, teo­riš­kai šie stu­den­tai eti­kai ne­nu­ si­žen­gia, nes skel­bia sa­vo as­me­ni­ nį, o ne uni­ver­si­te­to po­žiū­rį. Nie­ kas ne­drau­džia ir da­ly­vau­ti įvai­rių or­ga­ni­za­ci­jų veik­lo­je. Ta­čiau, pa­sak A.Mon­ke­vi­čiaus, to­kių straips­nių ži­niask­lai­do­je ne­ga­li­ma ta­pa­tin­ ti su moks­li­niais dar­bais. Ša­liš­ki bai­gia­mie­ji dar­bai ko­mi­si­jos pa­ pras­čiau­siai bū­tų at­mes­ti, tad ar­ ba stu­den­tai ži­niask­lai­do­je skel­bia ne vi­sai tai, ką ra­šo moks­li­niuo­se dar­buo­se, ar­ba jų neap­si­gins. „Kad ir kaip bū­tų, dar­bas tu­ri bū­ti neut­ra­lus, čia yra ty­rė­jo eti­ ka. Stu­den­tas tu­rė­tų ob­jek­ty­viai api­brėž­ti pro­ble­mą ir nag­ri­nė­ti ją kaip moks­li­nin­kas. Gy­ni­mo ko­mi­ si­jo­se yra to­kia tvar­ka, kad iš ki­tų ins­ti­tu­ci­jų va­do­vai ski­ria­mi, iš ki­tų uni­ver­si­te­tų, kva­li­fi­kuo­ti, kom­pe­ ten­tin­gi. Tad ne­ti­kė­čiau, kad bū­ tų ga­li­ma sėk­min­gai ap­si­gin­ti to­kį dar­bą. Ban­dy­mų gal ir ga­li bū­ti, bet kad ap­si­gin­tų – ne. <...> Ne­si­no­ri ti­kė­ti, gal net rei­kia su­rea­guo­ti, pa­ žiū­rė­ti, kas ten yra, pa­si­do­mė­siu“, – ža­dė­jo A.Mon­ke­vi­čius.

12

gegužės 23–29, 2013

ekonomika

Kroa­ti­ja Lie­tu­vos vers­lui – tar­si to­li Net­ru­kus ES na­re tap­sian­čiai Kroa­ti­jai Lie­tu­va ga­li pa­siū­ly­ ti poil­siau­to­jų ir pa­si­da­ly­ti pa­tir­ti­mi, ta­čiau nie­ko dau­giau. O Lie­tu­vai nie­ko ne­rei­kia iš Kroa­ti­jos. Tad mū­sų vers­li­nin­kai ne­ puo­se­lė­ja vil­čių, kad šiai ša­liai pri­si­jun­gus prie Bend­ri­jos stai­ga at­si­vers nau­jos rin­kos.

44,3 mln. li­tų

per­nai sie­kė Lie­tu­vos eks­por­tas į Kroa­ti­ją.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Nei lau­kia, nei ne­lau­kia

ES na­re Kroa­ti­ja taps šių me­tų lie­ pos 1 d. – tą pa­čią die­ną, kai Lie­tu­ va pra­dės pir­mi­nin­kau­ti ES Ta­ry­ bai. Pa­sak Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos Eko­no­mi­kos ir fi­ nan­sų de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus Si­gi­to Be­sa­girs­ko, iš es­mės tai ir yra pa­grin­di­nis Lie­tu­vą ir Kroa­ti­ ją sie­jan­tis da­ly­kas. „Mes Kroa­ti­jos įsto­ji­mo į ES nei lau­kiam, nei ne­lau­kiam, nes pre­ ky­bos su Bal­ka­nų re­gio­nu mas­tas la­bai ma­žas. Kroa­ti­jo­je nė­ra nie­ ko, ko ne­ga­lė­tu­me at­si­vež­ti iš kur nors ki­tur, ne­pa­tir­da­mi nuo­sto­lių.

Vers­lo at­žvil­giu tai ne­sta­bi­lus re­ gio­nas, ku­ris mums neį­do­mus nei kaip pir­kė­jas, nei kaip par­da­vė­jas“, – žo­džių į va­tą ne­vy­nio­jo S.Be­sa­ girs­kas.

Jo tei­gi­nius pa­tvir­ti­na ir Sta­ tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ nys. 2012 m. gruo­džio 31 d. Kroa­ ti­jo­je tie­sio­giai bu­vo in­ves­ta­vu­si tik vie­na Lie­tu­vos įmo­nė, o mū­ sų ša­ly­je vei­kė trys kroa­tų bend­ ro­vės. Praė­ju­siais me­tais Lie­tu­va į Kroa­ti­ją eks­por­ta­vo be­veik 44,3 mln. li­tų vertės prekių, o im­por­tas iš šios Bal­ka­nų re­gio­no vals­ty­bės sie­kė be­veik 17,4 mln. li­tų.

Strin­ga at­si­skai­ty­mai

Skir­tu­mai: lie­tu­vių tu­ris­tus vi­lio­ja Kroa­ti­jos pa­plū­di­miai, ta­čiau mū­sų

vers­li­nin­kai į šią ša­lį žvel­gia at­sai­niai.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

S.Be­sa­girs­kas sa­ko, kad Lie­tu­vos vers­li­nin­kų Kroa­ti­ja ne­vi­lio­ja ne tik dėl to, kad šios abi ša­lys vie­na ki­tai ne­la­bai tu­ri ką pa­siū­ly­ti. Bal­ka­nų re­gio­ne ne itin pa­lan­kus ir bend­ras vers­lo kli­ma­tas.

„Ten­ka pa­va­ži­nė­ti po šį re­gio­ną, skai­ty­ti pa­skai­tas Ko­so­ve, Bos­ni­ jo­je, Ma­ke­do­ni­jo­je, pa­si­kal­bė­ti su vie­tos vers­li­nin­kais. Vi­sur kal­ba­ ma apie ko­rup­ci­ją, vė­luo­jan­čius at­ si­skai­ty­mus ir t. t. Ži­no­ma, vis­kas kei­čia­si, bet Kroa­ti­jai ta­pus ES na­ re jo­kių vers­lo ni­šų iš­kart neat­si­ras, o Lie­tu­va tik­rai taip ne­pa­keis sa­vo pre­ky­bos kryp­čių, kad Kroa­ti­ja pa­ tek­tų į svar­biau­sių Lie­tu­vos pre­ky­ bos par­te­rių dvi­de­šim­tu­ką“, – sa­kė pra­mo­ni­nin­kų at­sto­vas.

Anot S.Be­sa­girs­ko, Lie­tu­va Kroa­ ti­jai ga­li pa­siū­ly­ti tik sa­vo pa­tir­ tį bei pa­gal­bą sklan­džiai įsi­lie­jant į ES ir sa­vo žmo­nių – tai yra poil­ siau­to­jų – šiai pa­plū­di­miais gar­sė­ jan­čiai ša­liai. „Te­ko bend­rau­ti su Kroa­ti­ jos vers­li­nin­kais, ku­rie sa­kė, kad kaip Ru­si­jos pra­keiks­mas yra naf­ ta, Kroa­ti­jos pra­keiks­mas – tu­riz­ mas. Jie gau­na ne­men­kas pa­ja­mas iš tu­riz­mo sek­to­riaus, to­dėl nė­ra mo­ty­vuo­ti ieš­ko­ti ki­tų ni­šų, dirb­ ti ki­taip. Bet jei tu­riz­mo sek­to­riui kas nors at­si­tik­tų, ES Kroa­ti­ją tu­ rė­tų gel­bė­ti am­ži­nai. Nė­ra nie­ko, kas Kroa­ti­jo­je ga­lė­tų pa­keis­ti tu­ riz­mą. Ga­na ne­blo­gai iš­vys­ty­ta mais­to pra­mo­nė, bet ji tik­rai ne­ ga­lė­tų kom­pen­suo­ti nuo­sto­lių“, – tei­gė pa­šne­ko­vas.

Pa­sak S.Be­sa­girs­ko, Lie­tu­vos vers­las į Kroa­ti­ją žvel­gia kaip į to­ li­mą gi­mi­nai­tę, su ku­ria pa­lai­ko­mi drau­giš­ki, bet ne ar­ti­mi san­ty­kiai, o bend­rų rei­ka­lų be­veik nė­ra.

Per­lų paieš­kos

Lie­tu­vos in­ves­tuo­to­jų aso­cia­ci­jos na­rys Da­rius Sla­vins­kas sa­ko, kad

į Kroa­ti­jos ir ki­tų Bal­ka­nų ša­lių rin­ką be­si­žval­gan­čius in­ves­tuo­to­ jus bū­tų ga­li­ma ly­gin­ti su per­lų ieš­ ko­to­jais. O į Kroa­ti­ją plūs­te­lė­jus ES pa­ra­moms lė­šoms, per­lų šio­je ša­ ly­je ga­li at­si­ras­ti dau­giau. Pa­sak in­ves­tuo­to­jo, įmo­nių, ku­rių ak­ci­ jos ga­lė­tų at­neš­ti ne­men­ką pel­ną, Kroa­ti­jo­je ga­li­ma ras­ti ko­ne vi­suo­ se vers­lo sek­to­riuo­se. Bet yra ir ne­ ma­žai pa­vo­jų. „Da­bar yra toks mo­men­tas, kai in­ves­tuo­to­jai ieš­ko al­ter­na­ty­vių rin­kų, ku­rio­se ga­lė­tų ras­ti pi­gių, ta­ čiau bran­gi­mo po­ten­cia­lą tu­rin­čių ak­ci­jų. Kroa­ti­ja ir Bal­ka­nų re­gio­nas ga­lė­tų tap­ti ta al­ter­na­ty­va. In­ves­ tuo­to­jai skai­to, ana­li­zuo­ja, da­ro iš­ va­das ir ieš­ko tam tik­rų kab­liu­kų, ku­rie pa­dė­tų tarp gau­sy­bės įmo­nių ras­ti per­lą. Tas kab­liu­kas ga­li bū­ti bet kas – įmo­nių su­da­ry­tos su­tar­ tys, pla­nuo­ja­mi su­si­jun­gi­mai, di­de­ lė pel­no mar­ža, au­gan­tis eks­por­tas ir t. t.“, – sa­kė D.Sla­vins­kas.

Pa­sak jo, to­kių per­lų ga­li­ma ras­ti vi­suo­se Kroa­ti­jos vers­lo sek­to­riuo­ se, tad ku­rio nors vie­no pa­trauk­ liau­sio iš­skir­ti nei­šei­na. „Pa­vyz­džiui, Kroa­ti­jo­je, kaip ir daug kur, bu­vo di­de­lis sta­ty­bų bu­mas, ta­čiau vė­liau šis bur­bu­ las spro­go, o daug sta­ty­bų įmo­nių nu­ken­tė­jo. Da­bar šia­me sek­to­riu­je vy­rau­ja stag­na­ci­ja. Bet, žvel­giant į per­spek­ty­vą, ir čia tik­riau­siai ga­ li­ma ras­ti pa­trauk­lių in­ves­ti­ci­joms ob­jek­tų. Kroa­ti­jai ta­pus Bend­ri­ jos na­re, ne­ma­žai ES pa­ra­mos lė­šų ati­teks šios ša­lies ke­liams, vie­šų­jų pa­sta­tų re­no­va­ci­jai ir t. t. Tad vie­ tos sta­ty­bų bend­ro­vės, ku­rios gaus šiuos už­sa­ky­mus, in­ves­tuo­to­jams

Ad­ri­jos pa­kran­tės idi­lę drums Lu­kas Mik­ne­vi­čius Bu­vu­si žur­na­lis­tė Mil­da Ur­bo­nai­tė vers­lą Kroa­ti­jo­je puo­se­lė­ja jau ke­ le­tą me­tų. Nors pra­džia bu­vo sun­ ki, da­bar jos ren­gi­nių ir ke­lio­nių or­ ga­ni­za­vi­mo vers­las įsi­bė­gė­ja. Tie­ sa, dau­gu­ma mer­gi­nos klien­tų ne kroa­tai ir ne lie­tu­viai, o tu­ris­tai iš Va­ka­rų.

Ga­li­my­bių dar yra

Men­ta­li­te­tas: pa­sak Kroa­ti­jo­je vers­lą su­kū­ru­sios M.Ur­bo­nai­tės, daž­

nam va­ka­rie­čiui šios ša­lies tvar­ka vi­siš­kai ne­sup­ran­ta­ma.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Prie Ad­ri­jos jū­ros įsi­kū­ru­sia­me Spli­to mies­te M.Ur­bo­nai­tė at­si­ dū­rė, kai per stu­den­tų or­ga­ni­ za­ci­ją AI­SEC ga­vo sta­žuo­tę šio mies­to laik­raš­ty­je. „Vė­liau taip at­si­ti­ko, kad čia li­kau ir pra­dė­jau žval­gy­tis, ką veik­ti. Ka­dan­gi vi­ suo­met do­mė­jau­si tu­riz­mo sri­ti­ mi, ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mu, ten ir pa­su­kau“, – laik­raš­čiui pa­sa­ko­jo M.Ur­bo­nai­tė.

Kar­tu su drau­gu kroa­tu jos įkur­ ta įmo­nė „Dal­ma­tia Events“ da­bar sa­vo klien­tams ieš­ko apar­ta­men­tų, vieš­bu­čių ar vi­lų, ren­gia ke­lio­nes lai­vu po Kroa­ti­jai pri­klau­san­čias

sa­las ir net or­ga­ni­zuo­ja ves­tu­ves ant Ad­ri­jos jū­ros kran­to.

Pa­sak M.Ur­bo­nai­tės, nors at­ro­ do, kad tu­riz­mo sek­to­rius Kroa­ti­ jo­je jau vi­siš­kai pri­pil­dy­ta ni­ša, iš tie­sų toks po­žiū­ris ne­tei­sin­gas. „Taip, tu­riz­mas Kroa­ti­jai yra vis­ kas, ypač pa­jū­rio re­gio­nuo­se. Ta­ čiau tu­riz­mo sek­to­riaus skai­čiai nuo­lat au­ga, o tu­rint iš­skir­ti­nių, įdo­mių idė­jų įsi­tvir­tin­ti čia tik­ rai ga­li­ma. Tik rei­kia la­bai aiš­kiai ži­no­ti, ko sie­ki, ir nu­si­teik­ti, kad leng­va ne­bus. Be to, tu­riz­mo sek­ to­rių įvar­dy­čiau kaip sau­giau­sią vers­lo Kroa­ti­jo­je at­žvil­giu“, – tvir­ ti­no pa­šne­ko­vė.

Ne­gau­da­vo in­for­ma­ci­jos

M.Ur­bo­nai­tė tei­gė, kad vers­lo pra­ džia ir jai bu­vo la­bai sun­ki, o per­ pras­ti kai ku­riuos kroa­tų gy­ve­ni­mo niuan­sus rei­kė­jo kant­ry­bės. „Pra­de­dan­tiems vers­li­nin­kams vi­sur ne­leng­va, nes trūks­ta ir pra­ di­nio ka­pi­ta­lo, ir ži­nių. Vi­so to trū­ ko ir man, tad ju­dė­jau la­bai pa­ma­ žu. Ta­čiau vis­kas lė­tai vy­ko ne tik

dėl to – Kroa­ti­ja tu­ri sa­vų niuan­sų, ku­riems bū­ti­na pa­si­ruoš­ti, no­rint čia pra­dė­ti vers­lą“, – sa­kė vers­li­ nin­kė.

Pa­sak jos, ypač pai­nus ir su­dė­ tin­gas yra Kroa­ti­jos biu­rok­ra­ti­nis apa­ra­tas, įsta­ty­muo­se gau­su neaiš­ ku­mų, o pa­ban­džius juos aiš­kin­tis sun­ku gau­ti rei­ka­lin­gos in­for­ma­ ci­jos. „Net iš tų ins­ti­tu­ci­jų, ku­rios yra spe­cia­liai įsteig­tos, kad pa­dė­tų pra­ de­dan­tiems vers­li­nin­kams, daž­nai ne­gau­da­vo­me jo­kios in­for­ma­ci­jos.

Kar­tais su­si­da­ry­da­vo įspū­dis, kad kiek­vie­nam mo­kes­čiui išaiš­kin­ ti yra at­ski­ras ka­bi­ne­tas. Tai taip ir ėjo­me per vi­sus ka­bi­ne­tus. Bū­da­vo, vie­nas val­di­nin­kas pa­sa­ko, kad ga­ li­ma tą ir tą da­ry­ti, ta­čiau ki­tas jau aiš­ki­na, kad ne. Ge­rai, kad iki pra­ dė­da­ma vers­lą Kroa­ti­jo­je jau tu­rė­ jau ry­šių, pa­žin­čių. Be to čia bū­tų la­bai sun­ku“, – pa­sa­ko­jo M.Ur­bo­ nai­tė.

Ji svars­tė, kad to­kių bu­vu­sio Ry­tų blo­ko ša­lių kaip Lie­tu­va vers­li­nin­ kams Kroa­ti­jo­je įsi­tvir­tin­ti leng­

13

gegužės 23–29, 2013

ekonomika

i­ma gi­mi­nai­tė tu­rė­tų bū­ti pa­trauk­lios“, – svars­ tė D.Sla­vins­kas.

Tie­sa, pa­klaus­tas, ko­kias ma­to per­spek­ty­vas, kad Kroa­ti­jai ta­pus ES na­re įvai­rius šios ša­lies vals­ty­ bi­nius už­sa­ky­mus ga­lė­tų gau­ti ir Lie­tu­vos bend­ro­vės, pa­šne­ko­vas bu­vo ga­na skep­tiš­kas.

Si­gi­tas Be­sa­girs­kas:

Vers­lo at­žvil­giu tai ne­sta­bi­lus re­gio­nas, ku­ris mums neį­do­ mus nei kaip pir­kė­ jas, nei kaip par­da­ vė­jas. „Vis dėl­to rei­kia pri­pa­žin­ti, kad Bal­ka­nų re­gio­nas yra ga­na su­dė­tin­ gas. Vers­lui į jį ga­na sun­ku pa­tek­ti, čia yra ne­ma­žai ko­rup­ci­jos, še­šė­li­ nės eko­no­mi­kos. Ga­li­me pri­si­min­ ti kad ir „Ali­tos“ pa­vyz­dį Ser­bi­jo­ je. Iš sa­vo pa­tir­ties Kroa­ti­jo­je ga­liu pa­sa­ky­ti, kad bū­na, jog įmo­nė už­ dir­ba di­de­lį pel­ną, bet pa­skui tie pi­ni­gai kaž­kaip dings­ta, o in­ves­ tuo­to­jai bū­na nu­vi­lia­mi“, – pa­sa­ ko­jo D.Sla­vins­kas.

Su­vie­no­dės tai­syk­lės

Vi­sai ki­taip Kroa­ti­ją ver­ti­na Lie­tu­ vos ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riai. Ši ša­ lis iš­ties la­bai pa­mėg­ta mū­sų poil­ siau­to­jų, o įvai­rių pa­siū­ly­mų il­sė­tis Kroa­ti­jo­je ga­li­ma ras­ti ko­ne kiek­ vie­nos ke­lio­nių agen­tū­ros tink­la­

la­piuo­se. Tie­sa, at­virkš­ti­nis tu­ris­ tų srau­tas yra kur kas ma­žes­nis, ir kroa­tų į mū­sų ša­lį at­vyks­ta pa­ly­ gin­ti ne­daug.

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­ me­ni­mis, per­nai per ke­lio­nių agen­ tū­ras ir or­ga­ni­za­to­rius į Kroa­ti­ją poil­siau­ti bu­vo iš­vy­kę 5194 lie­tu­ viai. Be to, da­lis mū­sų tau­tie­čių ato­sto­gas Kroa­ti­jo­je pla­nuo­ja sa­ va­ran­kiš­kai ir ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­ rių pa­slau­go­mis ne­si­nau­do­ja.

O iš Kroa­ti­jos į Lie­tu­vą per ke­ lio­nių agen­tū­ras bu­vo at­vy­kę vos 86 tu­ris­tai.

Lie­tu­vos tu­riz­mo aso­cia­ci­jos, vie­ni­jan­čios ke­lio­nių agen­tū­ras ir or­ga­ni­za­to­rius, pre­zi­den­tė Da­nu­ tė Ma­žei­kai­tė sa­kė, kad Kroa­ti­jos įsto­ji­mas į ES ke­lio­nių į šią ša­lį or­ ga­ni­za­vi­mo pro­ce­sui įta­kos ne­tu­ rės, nes be­ne svar­biau­sias da­ly­ kas – be­vi­zis re­ži­mas – bu­vo ir iki šiol. Vis dėl­to tam tik­rų pra­na­šu­mų įžvelg­ti ga­li­ma. „Vi­so­je ES ga­lio­ja vie­no­di ke­lio­ nių or­ga­ni­za­vi­mą re­gu­liuo­jan­tys tei­sės ak­tai, tad biu­rok­ra­ti­niai da­ ly­kai, ži­no­ma, pa­si­da­rys pa­pras­ tes­ni, nes jie bus to­kie pa­tys, kaip ir vi­sur Eu­ro­po­je“, – kal­bė­jo D.Ma­ žei­kai­tė.

Pak­laus­ta, ar Kroa­ti­jos įsto­ji­mas į ES ga­li pa­ska­tin­ti lie­tu­vius ap­ lan­ky­ti šią Bal­ka­nų ša­lį, pa­šne­ko­ vė juo­kė­si, kad iš­ties yra ke­liau­to­jų, ku­rių tiks­las – ap­lan­ky­ti vi­sas ES ša­lis ir Eu­ro­pos že­mė­la­py­je su­dė­ ti kry­žiu­kus. „Vis dėl­to to­kie žmo­ nės su­da­ro tik 1–2 pro­c. bend­ro ke­ liau­to­jų skai­čiaus. Bet yra ir to­kių“, – tei­gė Lie­tu­vos tu­riz­mo aso­cia­ci­ jos va­do­vė.

Pa­sak jos, Kroa­ti­ja ne­pra­ran­da po­pu­lia­ru­mo tarp Lie­tu­vos tu­ris­ tų, ta­čiau kei­čia­si or­ga­ni­zuo­ja­mų ke­lio­nių po­bū­dis. „Iš pra­džių bu­vo po­pu­lia­rios pa­ žin­ti­nės ke­lio­nės į Kroa­ti­ją, vė­liau pa­žin­ti­nės-poil­si­nės, o da­bar po­ pu­lia­riau­sios gry­nai poil­si­nės. Gal agen­tū­ros to­kių ke­lio­nių siū­lo tie­ siog dau­giau, bet, ki­ta ver­tus, pa­ siū­lą dik­tuo­ja pa­klau­sa“, – sa­kė D.Ma­žei­kai­tė.

s­čia biu­rok­ra­tai viau nei va­ka­rie­čiams, nes jie dar pa­tys pri­si­me­na, kaip vei­kė pa­na­ši biu­rok­ra­ti­nė sis­te­ma. Ta­čiau Va­ka­ rų vals­ty­bių vers­li­nin­kams Kroa­ti­ ja kar­tais bū­na sun­kiai įkan­da­mas rie­šu­tas. „Ži­nau vers­li­nin­kų va­ ka­rie­čių, ku­rie į vis­ką spjo­vė taip vers­lo čia ir ne­pra­dė­ję“, – sa­kė M.Ur­bo­nai­tė.

Net iš tų ins­ti­tu­ci­ jų, ku­rios spe­cia­liai įsteig­tos, kad pa­dė­ tų pra­de­dan­tiems vers­li­nin­kams, daž­ nai ne­gau­da­vo­me jo­ kios in­for­ma­ci­jos.

Ji su­tin­ka, kad Kroa­ti­jai ta­pus ES na­re si­tua­ci­ja kei­sis, ta­čiau tei­gia, kad tai ne­vyks grei­tai: „Ne­bus taip, kad nuo lie­pos 1 d. ims vis­kas ir pa­ si­keis.“

Me­džio­ja va­ka­rie­čius

Nors va­ka­rie­čiams pra­dė­ti vers­ lą Kroa­ti­jo­je ir su­dė­tin­ga, vie­tos vers­li­nin­kų pa­slau­go­mis jie nau­do­ ja­si no­riai ir gau­siai vyks­ta į Kroa­ ti­ją poil­siau­ti. Pa­sak M.Ur­bo­nai­tės, bū­tent at­vy­kė­liai iš Va­ka­rų vals­ty­ bių ir yra pa­grin­di­nis ni­ši­nes, iš­ skir­ti­nes, pa­slau­gas siū­lan­čių vers­ li­nin­kų tai­ki­nys. „Pag­rin­di­niai mū­sų klien­tai yra iš Va­ka­rų. Nors esu lie­tu­vė, spe­ cia­liai į lie­tu­vių tu­ris­tus ne­sio­rien­ tuo­ja­me, jų bū­na vos vie­nas ki­tas.

Iš da­lies tai le­mia ir skry­džių tarp Lie­tu­vos ir Kroa­ti­jos ne­bu­vi­mas“, – sa­kė pa­šne­ko­vė.

Daž­niau­siai va­ka­rie­čiai ren­ka­ si ir „Dal­ma­tios Events“ siū­lo­mą san­tuo­kos ce­re­mo­ni­jos bei ves­ tu­vių šven­tės ant jū­ros kran­to pa­ slau­gą.

Kaip dar vie­ną klien­tų gru­ pę M.Ur­bo­nai­tė iš­sky­rė iš­skir­ti­ nių pra­mo­gų ieš­kan­čius bal­ta­ru­sių tu­ris­tus, ku­rie į Kroa­ti­ją at­vyks­ta or­ga­ni­zuo­to­mis gru­pė­mis ir nuo­ sa­vais au­to­mo­bi­liais.

Fak­tai Kroa­ti­jos Res­pub­li­ka (Kroa­ti­ja) – vals­ty­bė Eu­ro­po­je, Vi­du­rio Eu­ro­ pos ir Bal­ka­nų kryž­ke­lė­ je, be­si­ri­bo­jan­ti su Ad­ri­ jos jū­ra pie­tuo­se, Slo­vė­ ni­ja, Veng­ri­ja, Bos­ni­ja ir Her­ce­go­vi­na, Ser­bi­ja bei Juod­kal­ni­ja. Ša­lies sos­ti­nė – Zag­re­bas.

Va­liu­ta – Kroa­ti­jos ku­na (HRK). 1 li­tas ati­tin­ka maž­daug 2,2 ku­nos.

Prieš ka­rą Kroa­ti­jos ūkis kles­tė­jo. Ka­ras nu­siau­bė vals­ty­bę, bet da­bar eko­no­ mi­ka at­si­gau­na. Sa­vos nau­din­go­sios iš­ ka­se­nos: aliu­mi­nis, ge­le­žis, lei­do plė­to­ ti pra­mo­nę, der­lin­gos že­mės duo­da ge­ rą der­lių, dau­giau­sia vy­nuo­gių ir ku­ku­ rū­zų. Kroa­ti­jos eko­no­mi­kos pa­grin­das − leng­vo­ji pra­mo­nė: kai kur sta­to­mi lai­vai, vys­to­ma me­ta­lur­gi­ja, per­dir­ba­ma naf­ta.

Vis dėl­to pa­grin­di­nis Kroa­ti­jos eko­no­ mi­kos va­rik­lis yra tu­riz­mo sek­to­rius.

14

gegužės 23–29, 2013

pasaulis

Skalūnų re­vo­liu­ci­ja – mi­tas ar tik­rovė?

Skalūnų dujų gerbė­jai Rytų Eu­ro­po­je tvir­ ti­no, kad šios du­jos pa­dės iš­veng­ti Mask­ vos ener­ge­ti­nio dik­ta­to. De­ja, karšt­ligė, at­ro­do, slūgsta. Tie­sa, eks­per­tai ra­gi­na ne­ skubė­ti su iš­va­do­mis.

Spjovė į Len­kiją

Pa­žadė­to­jo skalūnų El­do­ra­do, pa­ si­ro­do, nėra. Bent jau Len­ki­jo­je.

Dujų, be­je, yra, ta­čiau jas iš­gau­ti neap­si­mo­ka.

Len­ki­jo­je pro­jek­tas įstri­go. An­ tai ame­ri­kie­čių ir ka­na­die­čių ener­ ge­ti­kos bend­rovės „Ma­rat­hon Oil“ ir „Ta­lis­man Ener­gy“ ne­se­niai pa­ reiškė, kad to­liau neieš­kos skalūnų dujų šios ša­lies te­ri­to­ri­jo­je. „Ta­lis­ man Ener­gy“ dar pri­dūrė, kad tei­ ses į skalūnų žval­gybą par­duos ai­ rių ener­ge­ti­kos įmo­nei „San Leon Ener­gy“.

Kai kas, ži­no­ma, Len­ki­jo­je šį spren­dimą įver­ti­no kaip su­du­ žu­sią viltį at­si­kra­ty­ti pri­klau­so­ mybės nuo per­kamų iš Ru­si­jos ža­ liavų. Len­ki­ja šiuo me­tu iš Ru­si­jos per­ka 70 pro­c. su­var­to­jamų dujų ir apie 90 pro­c. naf­tos.

Ener­ge­ti­kos bend­rovės iš ki­ta­pus At­lan­to sakė, kad Len­ki­jo­je joms ieš­ko­ti skalūnų dujų – per bran­ gu. Esą abi įmonės su­telkė dėmesį į leng­viau priei­na­mus iš­tek­lius.

Tai­gi, ša­ly­je kai­mynė­je dirb­ti li­ko tik ame­ri­kie­čių „Chev­ron“ ir Ita­ li­jos ENI. O „Ex­xon“ iš­dardė­jo iš Len­ki­jos dar pra­ėju­siais me­tais.

Len­ki­jos skalūnų iš­tek­liai – mo­ lin­gie­ji skalūnų klo­dai – slūgso 4 km gy­ly­je. Klo­dai tęsia­si nuo Bal­ ti­jos jūros ša­lies šiaurė­je per cent­ rinę Len­ki­jos dalį iki Bal­ta­ru­si­jos ir Uk­rai­nos.

Prob­le­ma, kad ši Len­ki­jos te­ri­ to­ri­ja – tan­kiai gy­ve­na­ma, be to, dėl spe­ci­fi­nių geo­lo­gi­nių prie­žas­

čių čia du­jas ge­ro­kai sun­kiau iš­ gau­ti nei JAV. Tai reiš­kia pa­pil­do­mas in­ves­ti­ ci­jas, o mokė­ti nie­kas ne­no­ri, jei nau­dos ma­žai.

Iki šiol Len­ki­jo­je bu­vo išgręž­ ti 43 gręži­niai. Ta­čiau sie­kiant, kad skalūnų du­jos taptų rim­ta at­ sva­ra „Gazp­rom“ du­joms, pa­na­šių gręži­nių reikėtų ge­ro­kai dau­giau – galbūt šimtų.

Ne­turė­tu­me savęs kvai­lin­ti ma­ny­da­mi, kad skalūnų du­jos pa­keis žai­di­mo tai­ syk­les, kaip tai nu­ti­ ko JAV. Du­jas pa­vy­ko iš­gau­ti vos 12-oje gręži­nių iš tų, ku­rie bu­vo pa­da­ry­ ti. Šiuo at­ve­ju eko­no­minė lo­gi­ka – aiš­ki. Ra­cio­na­laus pa­grin­do in­ves­ tuo­ti be­veik nėra.

Nors Len­ki­jos vy­riau­sybė vylė­ si, kad skalūnų dujų ga­vy­ba su­kurs tūkstan­čius dar­bo vietų len­kams, taip pat pa­dės pa­ska­tin­ti eko­no­miką, at­ro­do, išė­jo šnipš­tas. Bent kol kas.

Aša­ras lie­jo geo­po­li­ti­kos ži­no­vai.

Jie teigė, kad Len­ki­jai būti­na at­si­ kra­ty­ti Ru­si­jos ener­ge­ti­nių pan­čių ir ne­va skalūnų du­jos – ge­riau­sias spren­di­mas.

Esą Var­šu­va už ru­siš­kas du­jas mo­ka vieną did­žiau­sių kainų Eu­

ro­po­je, be to, jie ar­gu­men­ta­vo, kad Krem­lius yra pa­de­monst­ravęs, jog ne­dve­jos pa­nau­do­ti dujų tie­ki­mo kor­tos kaip po­li­ti­nio gink­lo.

Mask­va du­kart yra už­su­ku­si du­ jų čiaupus, be­si­gin­čy­da­ma dėl kai­ nų su Uk­rai­na. Tąsyk dėl žie­mos vi­du­ry­je nu­trauk­to dujų tie­ki­mo nu­kentė­jo Vi­du­rio Eu­ro­pos gy­ ven­to­jai.

Po­li­ti­ka ar eko­no­mi­ka?

Skalūnų re­vo­liu­ciją Len­ki­jos vy­ riau­sybės va­do­vas Do­nal­das Tus­ kas pa­laikė. Pa­sak jo, Len­ki­ja ne­ turėtų būti pri­klau­so­ma vien nuo tie­ki­mo iš Rytų.

Ta­čiau čia iš­ki­lo ki­ta pro­ble­ma – po­li­tinė. Jei vy­riau­sybė pa­lai­ko Len­ ki­jos ener­ge­tinės ne­prik­lau­so­mybės idėją, ar ne­bus taip, kad did­žio­sios Len­ki­jos ener­ge­ti­kos bend­rovės, kont­ro­liuo­ja­mos vals­tybės, užims skalūnų dujų rin­kos dalį ir išs­tums už­sie­nie­čius?

Toks klau­si­mas, pa­sak neo­fi­cia­ lių šal­ti­nių, ki­lo ame­ri­kie­čių įmo­ nių va­do­vams.

Ki­tas svar­bus ar­gu­men­tas bu­ vo eks­pertų iš­va­dos, ku­rios ge­ro­ kai skyrė­si.

JAV ener­ge­ti­kos in­for­ma­ci­jos ad­mi­nist­ra­ci­ja pre­li­mi­na­riai skai­ čia­vo, kad Len­ki­jos skalūnų du­ jų at­sar­gos ga­li siek­ti 5,3 trln. ku­ bi­nių metrų, o Len­ki­jos geo­lo­gi­jos eks­per­tai pa­tiks­li­no, kad jos yra ma­žesnės nei 800 mlrd. ku­bi­nių metrų.

Tie­sa, ne­tgi toks kie­kis pa­dėtų ša­liai su­ma­žin­ti pri­klau­so­mybę nuo Ru­si­jos dujų.

Galbūt dėl šios prie­žas­ties vy­ riau­sybė kol kas ne­padė­jo ga­lu­ti­ nio taš­ko skalūnų is­to­ri­jo­je?

Ap­lin­ko­sau­gos pro­ble­mos

Vis­gi opiau­sias klau­si­mas šio­je is­ to­ri­jo­je – ap­lin­ko­sau­gos. Iš mo­ lingųjų skalūnų du­jos iš­gau­na­mos nau­do­jant va­di­namąjį hid­rau­linį skal­dymą ar­ba plėšymą, kai į ho­

pasaulis per savaitę Penk­ta­die­nis Ma­žiau­siai 43 žmonės žu­vo per du spro­ gi­mus po penk­ta­ die­nio pa­maldų prie su­nitų me­četės Ba­ku­ bo­je, maž­daug 50 km į šiaurės ry­tus nuo Bag­da­do.

Iš­puo­lių prie­š su­nitų ir šiitų me­če­tes la­ bai pa­daugė­jo po to, kai maž­daug prie­š mėnesį sau­gu­mo pa­jėgos at­li­ko reidą su­

nitų pro­tes­tuo­tojų sto­vyk­lo­je ne­to­li Kir­ ku­ko. Pra­sidėję nau­ji su­si­rėmi­mai ver­čia ne­ri­mau­ti, kad ne­pra­sidėtų nau­jas ka­ras tarp šių bend­ruo­me­nių.

Pi­lie­ti­nis ka­ras kai­mynė­je Si­ri­jo­je dar la­biau ap­sun­ki­na ir taip su­dėtin­gus su­ nitų bei šiitų san­ty­kius. Da­bar Ira­ke tarp bend­ruo­me­nių tvy­ran­ti įtam­pa yra­ did­žiau­sia nuo 2011-ųjų pa­bai­gos, kai iš ša­lies bu­vo iš­ves­ti JAV ka­riai.

ri­zon­ta­lius gręži­nius di­de­liu slėgiu pum­puo­ja­mas van­duo, su­mai­šy­tas su smėliu ir spe­cia­lio­mis che­minė­ mis med­žia­go­mis. Van­duo su­skal­ do ap­lin­ki­nes uo­lie­nas ir at­pa­lai­ duo­ja jo­se su­si­kau­pu­sias du­jas.

Pa­sak ap­lin­ko­sau­gi­ninkų, ku­ rie kri­ti­kuo­ja tech­no­lo­giją, šia­me pro­ce­se nau­do­ja­mi skys­čiai ga­li pra­si­skverb­ti į po­že­mi­nio van­dens tel­ki­nius ir už­terš­ti ge­ria­mo­jo bei žemės ūky­je nau­do­ja­mo van­dens iš­tek­lius.

Pa­vyzd­žiui, Bul­ga­ri­jo­je, Prancū­ zi­jo­je, Liuk­sem­bur­ge ir Ny­der­lan­ duo­se skalūnų dujų ga­vy­ba bu­vo ap­skri­tai užd­raus­ta, bent jau ku­ riam lai­kui.

Be­je, Prancū­zi­jo­je, kaip skai­čiuo­ ja­ma, ga­li glūdėti did­žiau­sios ska­ lūnų dujų at­sar­gos Eu­ro­po­je. Ta­ čiau čia bu­vo pa­skelb­tas pen­ke­rių metų mo­ra­to­riu­mas.

Be to, net ša­ly­se, ku­rio­se skalū­ nų dujų ga­vy­bai bu­vo už­deg­ta ža­lia švie­sa, su­si­dur­ta su pro­ble­mo­mis.

An­tai šiau­rinė­je Ang­li­jo­je skalū­ nų dujų ga­vy­ba su­kėlė ke­lis ne­di­ de­lius žemės vir­pe­sius. Po jų ga­vy­ ba bu­vo užd­raus­ta, nors šios du­jos galėtų su­ma­žin­ti britų pri­klau­so­ mybę nuo im­por­tuo­jamų ža­liavų.

Ki­tas opus klau­si­mas – skalūnų dujų ga­vy­bos kai­na. Ji Eu­ro­po­je, re­mian­tis skai­čia­vi­mais, būtų net du kar­tus di­desnė jei JAV. Pa­ly­gin­ki­me: net su­skys­tintųjų dujų im­por­tas at­ro­do pi­ges­nis bū­ das ap­si­rūpin­ti iš­tek­liais. Kai ku­rios ša­lys, tarp jų Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja, ne­ sle­pia, jog ver­čiau im­por­tuos du­jas iš JAV, nei jas iš­gaus pas sa­ve.

Tie­sa, pro­ble­mos ne­reiš­kia, kad vi­sos JAV įmonės nu­rašė Senąjį že­ myną.

Ru­mu­ni­jo­je „Chev­ron“ jau ga­ vo lei­dimą žval­gy­tis, nors pra­ėju­ siais me­tais ša­lies vy­riau­sybė bu­vo pa­skel­bu­si mo­ra­to­riumą. Pa­si­bai­ gus mo­ra­to­riu­mo lai­kui Ru­mu­ni­ jos prem­je­ras Vic­to­ras Pon­ta nuo­ monę pa­keitė.

Ne: prie­š skalū­nus pro­tes­ta­vo ne tik

Vo­kie­ti­jo­je dir­ba ame­ri­kie­čių „Ex­xon“, ta­čiau šio­je ša­ly­je skalū­ nų ga­vy­ba draud­žia­ma kai ku­riuo­ se re­gio­nuo­se. „Royal Dutch Shell“ ir „Chev­ron“, at­ro­do, su­si­derė­jo su Uk­rai­nos vy­riau­sy­be.

Eks­pertų ver­ti­ni­mai

Tarp­tau­ti­niai eks­per­tai sa­ko, kad tiek Len­ki­jo­je, tiek ki­to­se ša­ly­se skalūnų re­vo­liu­ci­ja vei­kiau bu­vo ži­ niask­lai­dos nu­kal­tas pa­va­di­ni­mas, nei rea­lus pro­ce­sas. „Len­ki­jos ska­ lūnų du­jos eg­zis­tuo­ja ži­niask­lai­do­

2013 05 16 2013 05 22

Šeš­ta­die­nis

Pir­ma­die­nis

Prancū­zi­ja ta­po 14-a pa­sau­lio vals­ty­be, įtei­ si­nu­sia tos pa­čios ly­ ties as­menų san­tuo­ kas, kai pre­zi­den­tas Fran­çois Hol­lan­de’as pa­si­rašė ati­tin­kamą įsta­tymą po ke­lis mėne­sius vy­ku­sių įnir­ tingų po­li­ti­nių de­batų.

F.Hol­lan­de’as šį teisės aktą pa­si­rašė po to, kai Kons­ti­tu­cinė ta­ry­ba at­metė de­ši­ nio­sios opo­zi­ci­jos pa­teiktą tei­sinį skundą, ku­ris bu­vo pa­sku­tinė kliū­tis pa­tvir­ tin­ti įsta­tymą. Nau­ja­sis do­ku­men­tas taip pat įtei­sin­ta ga­li­mybę įsi­vai­kin­ti tos pa­ čios ly­ties as­menų po­roms.

Nors gėjų tei­sių or­ga­ni­za­ci­jos gyrė šį žingsnį, jo prie­ši­nin­kai žadė­jo ne­nu­leis­ ti rankų. Jie pa­ra­gi­no ge­gužės 26-ąją su­reng­ti di­delį pro­tes­to mi­tingą Pa­ry­ žiu­je. Į anks­tes­nius pro­tes­tus kai ka­da su­si­rink­da­vo šim­tai tūkstan­čių žmo­nių.

JAV Ok­la­ho­mos Si­čio pa­kraš­čiu pra­slinkęs mil­ži­niš­kas vie­su­las kaip deg­tu­kus laužė med­žius, traukė elekt­ ros per­da­vi­mo li­ni­jas, kėlė į orą au­to­mo­ bi­lius ir net sunk­ve­ži­mius, plėšė namų sto­gus, o kai ku­riuos pa­sta­tus tie­siog su­tru­pi­no kaip kortų na­me­lius. Vie­nas jų – Pla­za To­wers pra­dinė mo­kyk­la. Jo­ je bu­vo 75 žmonės, dau­giau­sia pra­di­nu­ kai. Sep­ty­nis jų gelbė­to­jai ra­do ne­gy­ vus. Iš vi­so sti­chi­ja nu­si­nešė ma­žiau­siai 24 žmo­nių gy­vybę.

Mil­ži­niš­ko aud­ros stul­po plo­tis siekė net 3 km, o vėjo grei­tis – 320 km per va­ landą. Tai, pa­sak me­teo­ro­logų, – vie­nas smar­kiau­sių vie­sulų JAV is­to­ri­jo­je.

JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma pa­ skelbė Ok­la­homą di­delės ne­laimės zo­ na. Nu­ma­ty­ta, kad fe­de­ra­linė vald­žia

15

gegužės 23–29, 2013

pasaulis Komentarai Prof. Jur­gis Vi­le­mas Ener­ge­t i­kas

P

rob­le­ma – kad skalūnų dujų ga­ vy­bai rei­kia di­de­lio skai­čiaus gręži­nių ir tai tu­ri po­veikį ap­ lin­kai. Todėl Eu­ro­pos šiuo at­ ve­ju ne­ga­li­me ly­gin­ti su Ame­ri­ka. Pir­ ma, Eu­ro­pa ge­ro­kai tan­kiau ap­gy­ven­ta nei Ame­ri­ka, todėl vi­suo­menės pa­si­ prie­ši­ni­mas – di­de­lis. Vis­gi, ka­dan­gi tai tik pa­ti pra­džia, la­bai sun­ku pa­sa­ky­ ti, kas kaip su­si­klos­tys. Jei­gu stai­ga su­ rastų daug dujų Len­ki­jo­je, ku­rios būtų kaip JAV – ga­na leng­vai iš­gau­na­mos, be abe­jo, į tai būtų žiū­ri­ma vi­sai ki­taip. Ta­ čiau ka­dan­gi du­jos Len­ki­jo­je sun­kiai iš­gau­na­mos, re­zul­ta­tas ma­to­te koks.

Tik­rai sun­ku pro­gno­zuo­ti. Ga­li­ma tik pa­sa­ky­ti, kad jei pa­judės šie pro­jek­tai Len­ki­jo­je, Uk­rai­no­je ir Ru­mu­ni­jo­je, pa­ judės vi­sur. Lie­tu­vos indė­lis šiuo at­ve­ju ma­žas. Ta­čiau reikėtų pa­lauk­ti, kol kas būtų sun­ku ko­men­tuo­ti.

Li­nas Bal­sys Sei­mo na­r ys

D

k Lie­tu­vos, ta­čiau ir dau­ge­lio Eu­ro­pos ša­lių gy­ven­to­jai.

je, ta­čiau rea­lybė­je nie­ko ne­vyks­ ta“, – teigė ener­ge­ti­kos eks­per­tas iš So­bies­kio ins­ti­tu­to Grze­gor­zas Py­te­lis.

Kas­has Bur­chet­tas, Eu­ro­pos ener­ge­ti­kos spe­cia­lis­tas, teigė, kad kalbė­ti apie re­vo­liu­ciją nėra pa­ grin­do. „Len­ki­ja – ne Tek­sa­sas.

Skalūnų du­jos Eu­ro­po­je neat­neš į ener­ge­ti­kos pra­monę jo­kios re­vo­ liu­ci­jos, kaip tai bu­vo JAV“, – sa­ kė eks­per­tas.

JAV skalūnų du­jos šiuo me­tu su­ da­ro apie 20 pro­c. dujų rin­kos, o iki

2030 m. pla­nuo­ja­ma šią dalį pa­di­ din­ti iki 50 pro­c. Be to, dujų kai­na JAV – ke­tu­ris kar­tus ma­žesnė nei Eu­ro­po­je.

Ta­čiau dau­ge­lis eks­pertų pa­ brėžė, kad Eu­ro­po­je pa­na­šiems ener­ge­ti­kos pro­jek­tams daž­nai ky­ la di­de­lių kliū­čių – tiek dėl gy­ven­ tojų tan­kio Se­na­ja­me že­my­ne, tiek dėl įvai­rių tei­si­nių ir ap­lin­ko­sau­gos ri­bo­jimų. „Ga­li­mybė yra, ta­čiau pir­minė dujų žval­gy­ba nu­vylė. Iki šiol daug klaus­tukų“, – tvir­ti­no Step­he­nas

„Scan­pix“ nuo­tr.

O’Rourke’as, dujų tie­ki­mo spe­cia­ lis­tas iš Edin­bur­ge esan­čios „Wood Mac­ken­zie“ ener­ge­ti­kos kon­sul­ta­ ci­jos bend­rovės.

Ap­lin­ko­sau­gos ak­ty­vis­tas Antoine’as Si­mo­nas pa­brėžė, kad eu­ ro­pie­čiams vertėtų aky­liau pa­ žvelg­ti, ko­kių pa­da­ri­nių skalūnų dujų ga­vy­ba su­kėlė JAV. „Ri­zi­ka per di­delė. Būtų tik­ra be­pro­tybė ei­ti to­lyn, ne­įver­ti­nus to, kas nu­ti­ko Jung­tinė­se Vals­ti­jo­ se per pa­sta­ruo­sius du de­šimt­me­ čius“, – kalbė­jo ak­ty­vis­tas.

Ant­ra­die­nis Pa­ry­žiaus Die­vo Mo­ti­ nos ka­ted­ro­je prie­šais al­to­rių nu­si­šovė kraš­ tu­ti­nių de­ši­niųjų ra­šy­ to­jas ir ak­ty­vis­tas Do­-­ mi­ni­que’as Ven­ne­ris, jis pa­li­ko pa­reiš­ki­ mus, smer­kian­čius homoseksualių žmo­ nių san­tuo­kas bei imig­ra­ciją.

78-erių eseis­tas D.Ven­ne­ris bu­vo su­si­ jęs su Prancū­zi­jos kraš­tu­ti­nių de­ši­niųjų ir

skirs lėšų lai­ki­noms pa­stogėms, namų re­mon­tui, neapd­raus­to tur­to nuo­sto­ liams kom­pen­suo­ti ir ki­toms at­sta­ty­mo pa­stan­goms.

Su juo iš da­lies su­ti­ko ES kli­ma­ to kai­tos po­li­ti­kos ko­mi­sarė Con­ nie He­de­gaard. „Ne­turė­tu­me savęs kvai­lin­ti ma­ny­da­mi, kad skalūnų du­jos pa­keis žai­di­mo tai­syk­les, kaip tai nu­ti­ko JAV. Jos ne­bus to­kios pi­ gios kaip Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se. Eu­ ro­pos geo­lo­ginė si­tua­ci­ja ki­to­ kia, todėl čia sun­kiau iš­gau­ti du­jas.

Mes ne­tu­ri­me tiek daug neap­gy­ ventų vietų. Be to, ski­ria­me dau­giau dėme­sio vie­tos gy­ven­tojų nuo­mo­ nei“, – kalbė­jo C.He­de­gaard.

Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

ėl skalūnų ga­l iu pa­sa­k y­t i, kad Lie­tu­va nėra pa­si­ren­ gu­si jo­k iai ga­l i­mai ava­r i­ jai. Vyk­dant skalūnų dujų ga­v ybą, kal­bu apie ag­re­sy­v ias tech­ no­lo­g i­jas, nau­do­ja­ma ne­ma­žai tok­si­ nių che­mi­kalų, su­mai­šytų su van­de­ niu, ir jie purš­kia­mi į žemę bei pa­ky­la į pa­vir­šių. Jei nu­tiktų ava­ri­ja, šiuo me­ tu nėra jo­k ios tei­sinės bazės. Turbūt galėtų rea­guo­ti tik tie pa­tys ug­nia­ge­ siai ar­ba gelbė­to­jai, ku­rie ne­būti­nai ži­ notų, kaip rei­k ia su­si­tvar­k y­t i su tais che­mi­ka­lais. Nes šiuo me­tu pa­gal mū­ sų įsta­ty­mus bend­rovė, ku­ri už­siimtų skalūnų dujų ga­vy­ba, šiuo at­ve­ju, rea­ liau­sias kan­di­da­tas „Chev­ron“, jie net ne­pri­valėtų mums pa­sa­k y­t i, ko­k ius che­mi­ka­lus nau­do­ja nei kas ten vyks­ ta ir t. t. Vie­na ver­tus, skalūnų dujų ga­ vy­ba ga­li pa­da­ry­ti trum­pa­laikę žalą, šiuo at­ve­ju, pa­v yzd­ž iui, iš­si­piltų tas tok­siš­kas van­duo, ku­ris nau­do­ja­mas ga­vy­bo­je; ki­ta ver­tus, il­ga­laikę žalą, ku­ ris da­ro ne­pa­tai­somą žalą žemės gel­ mėms. Taip pat ža­la ga­li­ma po­že­mi­nio ge­ria­mo­jo van­dens iš­tek­liams. Jei per de­šimt­metį gręži­ny­je pa­lai­do­ta lie­ka apie pusė to van­dens, jei­g u per tuos ply­šius, ku­rie at­si­ran­da nau­do­jant hid­ rau­linį plėšymą, vi­sas tas van­duo pra­ si­sunktų į pa­vir­šių, – o moks­lo stu­di­jos ro­do, kad tai vi­sai rea­lu, – mes turė­tu­ me mil­ž i­n išką eko­lo­g inę ka­tast­rofą.

Tre­čia­die­nis na­cio­na­listų gru­pe. Po­li­ci­ja pra­nešė, kad jis nu­si­šovė iš pis­to­le­to ke­lios mi­nutės po 16 val. (17 val. Lie­tu­vos lai­ku) ir kad žmonės iš ka­ted­ros, ku­rių jo­je ta­da bu­ vo maž­daug 1,5 tūkst., bu­vo be jo­kių in­ ci­dentų eva­kuo­ti.

D.Ven­ne­ris pa­li­ko laišką, ku­ria­me pa­rašė: „Ti­kiu, jog būti­na pa­siau­ko­ti, kad nu­trauk­ čiau mus ap­ėmu­sią le­tar­giją. Nu­si­žu­dau, kad pa­ža­din­čiau mie­gan­čias sąži­nes.“

Mo­kes­čių ven­gi­mas ir ener­ge­ti­nis sau­gu­mas – šiuos du klau­si­mus svarstė į viršū­nių su­ si­ti­kimą Briu­se­ly­ je su­si­rinkę ES ly­de­riai. Skai­ čiuo­ja­ma, kad mo­kes­čių ven­gi­mas nau­do­jan­tis įsta­tymų spra­go­mis ir va­di­na­mai­siais mo­kes­čių ro­jais Bend­ri­jai kai­ nuo­ja 1 trln. eu­ rų per me­tus.

Pas­t a­r ai­s iais mėne­siais įsi­ žiebė daug dis­ ku­sijų dėl ban­ kų pa­slap­čių, kai Prancū­zi­jo­je ir Grai­ki­ jo­je į vie­šumą iš­ki­lo slap­

tos po­li­tikų sąskai­tos. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja no­ri pri­vers­ti vals­ty­bes keis­tis in­for­ma­ ci­ja apie gy­ven­tojų pa­ja­mas, bet ne vi­ sos ES narės su­tin­ka tai da­ry­ti. De­ry­bos su Bend­ri­jai ne­prik­lau­san­čio­mis ša­ li­mis, to­kio­mis kaip Švei­ca­ ri­ja, ža­da būti dar su­ dėtin­gesnės.

Ener­ge­ti­kos sri­ ty­je ES ly­de­riai ža­da ska­tin­ti at­ si­nau­ji­nan­čiųjų ener­gi­jos šal­ti­ nių nau­do­jimą, ša­lin­ti kliū­tis kon­k u­r en­c i­j ai ir pri­jung­ti prie Eu­ro­pos inf­rast­ ruktū­ros ener­ge­ti­ kos sa­las, to­kias kaip Lie­tu­va.

16

gegužės 23–29, 2013

sportas

Nuo Čem­pionų iki A ly­gos

Sa­vait­galį lau­kia ne­nuspė­ja­mas Čem­pionų ly­gos fi­na­las, kur įvy­kiai ga­li pa­kryp­ti į bet ku­rią pusę, kaip įsi­ti­kinęs spor­to ko­ men­ta­to­rius Ne­ri­jus Kes­mi­nas. Štai Lie­tu­ vos fut­bo­le vis­kas aiš­kiau – esa­me silp­ni vi­du­ti­nio­kai, o did­žiau­sios vil­tys de­da­mos į 2016-ųjų Eu­ro­pos čem­pio­na­to at­ranką.

Ba­lys Šmi­gels­kas

b.smigelskas@diena.lt

– Šeš­ta­dienį Lon­do­nas kalbės vo­kiš­kai. „Bayern“ pa­sta­rai­ siais me­tais vis šmi­rinė­jo Čem­ pionų ly­gos eli­te, tad jų pa­te­ki­ mas į fi­nalą nie­ko ne­nus­te­bi­no.

Kuo paaiš­kin­tumė­te „Bo­rus­ sios“ sėkmę? – pra­dėjo­me po­ kalbį su N.Kes­mi­nu.

– Pir­miau­sia „Bo­rus­sios“ pa­sie­ ki­mas nėra toks sen­sa­cin­gas, kaip 2004 m. čem­pionų ly­gos fi­na­las tarp „Mo­na­co“ ir „Por­to“. „Bo­rus­sia“ du se­zo­nus iš eilės Vo­kie­ti­jos pir­me­ nybė­se nu­ren­ginė­jo tą pa­tį „Bayern“ klubą ir nė var­do ne­pak­lausė. Galų ga­le tai ko­man­da, ku­ri 1997-ai­siais į viršų kėlė čem­pionų ly­gos taurę.

Kodėl „Bo­rus­sia“ fi­nalą pa­siekė būtent šie­met? Be abe­jo, la­bai sva­ rus tre­ne­rio Jürge­no Klop­po indė­lis.

Taip pat nuo­sek­li va­dy­ba – klu­bas kas­met bu­vo pa­stip­ri­na­mas, nors ypač gar­sių pa­vard­žių žaidėjų sąra­ še tar­si ir ne­bu­vo.

– Jau pa­si­bai­gu­sio­se ša­lies pir­ me­nybė­se ato­trūkis tarp būsi­ mų fi­na­lo da­ly­vių mil­ži­niš­kas – 25 taš­kai. To­kia ta­kos­ky­ra – ge­ras jėgų san­ty­kio at­spin­dys?

– Tai tik teo­ri­ja, ta­čiau galė­jo su­veik­ti „Bo­rus­sios“ tak­ti­nis ma­nev­ras: klu­ bas anks­ti su­si­taikė su min­ti­mi, kad šie­met tap­ti Vo­kie­ti­jos čem­pio­nais jam ne­pa­vyks, todėl pa­grin­dinį ak­ centą skyrė pa­si­ro­dy­mui Eu­ro­po­je.

Kai su­žai­dus treč­dalį čem­pio­na­ to rung­ty­nių pa­ma­tai, kad ta­ve nuo pir­mos vie­tos ski­ria 10 taškų, o ta­vo var­žo­vas yra „Bayern“, ati­džiai ap­ svars­tai to­lesnį jėgų pa­skirs­tymą. Ži­ no­ma, ga­li dras­ky­tis ir žūtbūt ban­ dy­ti su­ma­žin­ti at­si­li­kimą, ta­čiau, ma­nau, su­veikė šal­tas vo­kiš­kas pro­ tas. Ant­ra vie­ta „Bo­rus­siai“ ga­ran­ tuo­ja vietą ki­to se­zo­no čem­pionų ly­ go­je, ir jiems to vi­siš­kai pa­kan­ka. „Bayern“ tik­rai nėra vi­sa gal­va stip­ res­nis, tai ro­do ir jų tar­pu­sa­vio ma­ čai, kur viską lėmė vie­nin­te­lis įvar­tis.

– Vo­kie­ti­jos rezultatai Eu­ro­pos ir pa­sau­lio čem­pio­na­tuo­se sta­

bi­lūs, ta­čiau šiai fut­bo­li­ninkų kar­tai viršūnės kol kas pa­siek­ti ne­pa­vy­ko. Kiek prie Vo­kie­ti­jos klubų do­mi­na­vi­mo šio se­zo­no Čem­pionų ly­go­je pri­si­dėjo le­ gio­nie­riai?

– Dort­mun­de pa­grin­dinį vaid­menį už­sie­nie­čių gre­to­se at­lie­ka len­ kai Ro­ber­tas Le­wan­dows­kis, Ja­ku­ bas Błaszc­zy­kows­kis ir ser­bas Ne­ ve­nas Su­bo­ti­čius. Ki­ta ver­tus, ten tik­rai ne­trūksta ir vo­kiš­ko krau­jo: Sve­nas Ben­de­ris, Ma­rio Götze, tie­ sa, ką tik pa­bėgęs iš klu­bo, Mar­co Reu­sas. Miun­che­ne si­tua­ci­ja ki­ta – di­des­nis biud­že­tas, di­desnės ga­ li­mybės. To­kie „Bayern“ le­gio­nie­ riai kaip Franc­kas Ribé­ry, Ar­je­nas Rob­be­nas ar Ma­rio Mand­žu­ki­ćius yra aukš­čiau­sio ka­lib­ro žaidė­jai.

Ta­čiau pa­grin­dinė­je su­dėty­je ly­giai taip pat sėkmin­gai žaid­žia pen­ki še­ši Vo­kie­ti­jos rink­tinės na­riai.

Pui­kus pa­vyz­dys – Ja­vi Martí­ne­ zas. „Bayern“ už is­paną su­mokė­ jo 40 mln. eurų iš­pirką, ir tai jiems ne­bu­vo jo­kia pro­ble­ma. Kai prie­š tre­jus me­tus už 11 mln. eurų „Bo­ rus­sia“ įsi­gi­jo da­bar spin­dintį R.Le­ wan­dowskį, dau­ge­liui at­rodė, kad už tuo­met dar jauną ir ne­pa­ty­rusį žai­ dėją bu­vo ge­ro­kai per­mokė­ta.

– Ko­kia si­tua­ci­ja Lie­tu­vo­je?

Aukš­čiau­sio­je ly­go­je žaid­žian­ tys le­gio­nie­riai vi­sa gal­va ge­ res­ni už vie­tos žaidė­jus?

– Ne­pa­sa­ky­čiau. Va­do­vau­jan­tis lo­gi­ka, jei­gu už­sie­nie­tis nėra aki­ vaizd­žiai ge­res­nis, jis ne­tu­ri užim­ ti lie­tu­vio vie­tos. Ta­čiau ne vi­si, kaip Klaipė­dos „At­lan­tas“, su­ge­ ba su­rink­ti dar­niai žaid­žian­čią lie­ tu­višką ko­mandą. Šiau­lių „Šiau­ liai“ re­mia­si kroa­tais, už­sie­nie­čiais pa­si­ti­ki Ma­ri­jam­polės „Sūdu­va“.

Ma­nau, ge­riau­siai su­komp­lek­tuo­ ta ko­man­da šį se­zoną yra Vil­niaus „Žal­gi­ris“, ku­rio­je žaid­žia Len­ki­jos rink­tinės sau­gas Ja­ku­bas Wil­kas.

Taip pat išs­kir­čiau Gargždų „Ban­ gos“ saugą iš Gru­zi­jos Ta­ma­zi Čar­ geiš­vi­lį, „Sūdu­vos“ bra­zilą Ra­faelį Le­desmą. Nors jis jau ne­bėra sa­vo kar­je­ros ze­ni­te, iš­lie­ka pa­ti­ki­mu ko­ man­dos rams­čiu. Api­bend­ri­nant, iš

at­ro­do­me Eu­ro­pos vi­du­ti­niokų kon­teks­te, jei ga­li­me sa­ve to­ kiais va­din­ti?

– Fut­bo­lo mėgėjams siū­lau ne­pa­sik­ liau­ti FI­FA su­da­ro­mu rei­tin­gu. Bent jau man jis neats­pin­di įvy­kių esmės.

Eu­ro­pie­čiai ar af­ri­kie­čiai iš esmės žaid­žia tik su sa­vo že­my­no at­sto­vais, todėl vaiz­das ge­ro­kai iš­sik­rei­pia. Ku­ rio­je vie­to­je esa­me mes? Mums Eu­ ro­pos čem­pio­na­to at­ran­ko­je įpras­ čiau­sia vie­ta yra ket­vir­ta – per pa­tį vi­du­riuką. Esa­me buvę tre­čio­je ar penk­to­je vie­to­je, ta­čiau sa­ve tik­rai ga­li­me va­din­ti fut­bo­lo vi­du­ti­nio­ kais. De­ja, ne­sa­me tie stiprūs vi­du­ ti­nio­kai, ku­rie bent kas ant­rą tre­čią at­ran­kos ciklą rim­tai kon­ku­ruo­ja dėl pa­te­ki­mo į pa­grin­dinį čem­pio­natą.

Klau­si­mas: ar Dort­mun­do klu­bas ir ste­buk­lus rodęs puolė­jas R.Le­

wan­dows­kis pa­teiks staig­meną „Bayern“ klu­bui Čem­pionų ly­gos fi­na­ le? N.Kes­mi­nas įsi­ti­kinęs, kad sta­tis­ti­ka dar nie­ko ne­reiš­kia, tad ga­li­ mybės – apy­lygės. „Scan­pix“ nuo­tr.

50 A ly­go­je se­zoną pra­dėju­sių už­sie­ nie­čių 10–15 tik­rai yra la­bai aukš­to ly­gio at­le­tai. Ži­no­ma, kal­bu Lie­tu­ vos fut­bo­lo mas­tu.

– „Žal­gi­rio“ gynė­jas And­rius Sker­la po pra­ėju­sio se­zo­no tei­ gė, kad iš 12 pir­me­nybė­se da­ly­ va­vu­sių klubų čem­pio­na­to ly­ gį ati­ti­ko 8. Šie­met ko­mandų skai­čius su­ma­žin­tas iki 9. Šis žings­nis pa­si­tei­si­no?

– Fut­bo­lo po­pu­lia­ri­ni­mas ma­žuo­ se re­gio­nuo­se yra svei­kin­ti­nas, ta­ čiau tam tik­rus ko­kybės stan­dar­tus pri­va­lo­me iš­lai­ky­ti. Nors ko­mandų skai­čius su­ma­žin­tas, pa­sku­ti­niai du klu­bai (Tau­ragės „Tau­ras“ ir Aly­taus „Dai­na­va“) kol kas nuo li­ku­sio ka­ra­va­no at­si­lie­ka be­vil­ tiš­kai. Be abe­jo, jei­gu klubų A ly­ go­je būtų dau­giau, šios ko­man­dos galėtų pa­si­ran­kio­ti taškų, ta­čiau tuo­met iš­kiltų grėsmė, kad ne­ma­ žai rung­ty­nių pa­si­baigtų de­gant dvi­ženk­liam re­zul­ta­tui.

J.Kaz­laus­kas at­si­rin­ko ge­riau­sius Lie­tu­vos na­cio­na­linės vyrų krep­ ši­nio rink­tinės tre­ne­ris Jo­nas Kaz­ laus­kas pa­skelbė pen­kio­li­kos kan­ di­datų į ko­mandą, ku­ri rugsėjį da­ ly­vaus Eu­ro­pos vyrų krep­ši­nio čem­pio­na­te („Eu­ro­bas­ket 2013“) Slovė­ni­jo­je, sąrašą.

Į rink­t inę pre­ten­d uo­ja sep­ty­ ni ša­lies ir aš­tuo­ni už­sie­nio klu­ buo­se rung­ty­n iau­jan­tys krep­š i­ nin­kai.

Tai Man­tas Kal­nie­tis (Kras­no­ da­ro „Lo­ko­mo­tiv-Ku­ban“, Ru­si­ ja), To­mas De­li­nin­kai­tis (Čer­kasų „Čer­kas­ki mav­py“, Uk­rai­na), Adas Juš­ke­vi­čius (Kau­no „Žal­gi­ris“), Re­ nal­das Sei­bu­tis (Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“), Mar­ty­nas Ge­ce­vi­čius (Pirė­jo „Olym­pia­kos“, Grai­ki­ja), Mar­ty­nas Po­cius (Mad­ri­do „Real“, Is­pa­ni­ja), Jo­nas Ma­čiu­lis (Atėnų „Pa­nat­hi­ nai­kos“, Grai­ki­ja), Min­dau­gas Kuz­ mins­kas (Kau­no „Žal­gi­ris“), Li­nas

Klei­za (To­ron­to „Rap­tors“, Ka­na­da), Pau­lius Jankū­nas (Kau­no „Žal­gi­ ris“), Kšiš­to­fas Lav­ri­no­vi­čius (Kau­ no „Žal­gi­ris“), Dar­ju­šas Lav­ri­no­ vi­čius (Kau­no „Žal­gi­ris“), Do­na­tas Mo­tiejū­nas (Hjus­to­no „Roc­kets“, JAV), Jo­nas Va­lan­čiū­nas (To­ron­to „Rap­tors“, Ka­na­da), Ro­ber­tas Jav­ to­kas (Kau­no „Žal­gi­ris“).

Tre­ne­rių J.Kaz­laus­ko, Gin­ta­ro Kra­pi­ko ir Da­riaus Mas­ko­liū­no va­ do­vau­ja­ma rink­tinė 24 ekipų Se­no­jo

– Lie­tu­vos na­cio­na­linės rink­ tinės tre­ne­ris Csa­ba László pa­ ste­bi­mai jau­ni­na su­dėtį ir žvel­gia į 2016 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­ to at­ran­kos ciklą. Ar jau ga­li­ma da­ry­ti pir­muo­sius tre­ne­rio dar­ bo su jau­ni­mu api­bend­ri­ni­mus?

– Pradė­ki­me nuo to, kad ta kartų kai­ta tik­rai ne­bus skaus­min­ga. Kas yra skaus­mas? Nuk­ris­ti iš penk­tos at­ran­kos grupės vie­tos į šeštą? Ne­ var­to­ki­me vaistų nuo skaus­mo, jie li­gos ne­pa­ša­lins. Kai pra­lai­mi Lich­ tenš­tei­nui, kris­ti ne­bėra kur. Taip, da­bar­ti­niai ve­te­ra­nai yra ge­res­ni už 18–19 metų jau­nuo­lius, ta­čiau temp­da­mi gumą ga­li­me iš tikrų­ jų skaud­žiai kris­ti. Kiek te­ko bend­ rau­ti su C.László, 2016 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­to at­ran­ko­je jis tu­ri ne­ mažų am­bi­cijų.

– Vie­nas pa­grin­di­nių fut­bo­lo bruožų – re­zul­ta­to ne­nuspė­ja­ mu­mas. Tai ypač tin­ka ir mūsų rink­ti­nei. Kaip šiuo at­žvil­giu

– Su did­žiuo­ju fut­bo­lu šį se­ zoną at­si­svei­ki­na to­kios as­me­ nybės kaip Da­vi­das Beck­ha­mas, Pau­las Scho­le­sas, tašką tre­ne­ rio kar­je­ro­je pa­dėjo „Man­ches­ ter Uni­ted“ stra­te­gas Ale­xas Fer­ gu­so­nas. Ar tai sim­bo­li­zuo­ja tam tik­ros fut­bo­lo epo­chos pa­baigą?

– Iš auk­sinės rau­donųjų vel­nių 1999-ųjų kar­tos ant sce­nos da­bar li­ko tik Rya­nas Gigg­sas, ku­ris dar me­tams pra­tęsė su­tartį su „Man­ ches­ter Uni­ted“. Jis ru­denį minės sa­vo 40-metį. Ste­biuo­si jo for­ma ir no­ru žais­ti. To­kie žaidė­jai kaip P.Scho­le­sas, R.Gigg­sas, D.Beck­ha­ mas yra su­pe­ril­gaam­žiai. Esant to­ kiam da­bar­ti­niam fut­bo­lo var­žybų in­ten­sy­vu­mui, 35-erių fut­bo­li­nin­ kas lai­ko­mas tik­ru ve­te­ra­nu.

A.Fer­gu­so­nas pa­si­rin­ko pro­gą išei­ ti ant ban­gos. Taip, ne­laimė­jo čem­ pionų ly­gos, ta­čiau ta­po „Pre­mier“ ly­gos nu­galė­to­ju. Ži­nant tik didė­ sian­čias „Man­ches­ter Ci­ty“ ga­li­my­ bes, tai tik­rai ne­leng­va. Be to, 27-eri me­tai vy­riau­sio­jo tre­ne­rio kėdėje yra be­pro­tiš­kai il­gas lai­ko tar­pas.

– Rung­ty­nes lai­mi puo­li­mas, čem­pio­na­tus – gy­ny­ba. Ši tie­ sa am­ži­na ir ne­gin­či­ja­ma?

– Nebū­ti­nai. Is­pa­ni­jos „La Li­ gą“ laimė­jo „Bar­ce­lo­na“ ir Lio­ne­lis Mes­si. Šis žmo­gus įvar­čius mušė 20 rung­ty­nių iš eilės. To­kioms ko­man­ doms kaip „Bar­ce­lo­na“,„Real“ ar „Ba­ yern“ ga­lio­ja tai­syklė – muš­ki­te kiek no­ri­te, mes vis vien įmu­ši­me dau­giau.

Nea­be­jo­ti­na, kad fut­bo­las kuo to­liau, tuo la­biau da­ro­si at­le­tiš­ kes­nis. Tai lemia me­di­ci­na, mais­to pa­pil­dai ir bend­ra spor­ti­ninkų pa­ ren­gi­mo ko­kybė.

Su vi­sa pa­gar­ba Fran­zui Bec­ken­ baue­riui, Mi­che­liui Pla­ti­ni, Die­go Ma­ra­do­nai ir vi­siems ki­tiems – pa­ ly­gin­ti su ryš­kiau­sio­mis da­bar­ties žvaigždė­mis, jie at­ro­do kaip la­bai ta­len­tin­gi mėgėjai.

Eu­ro­pos vyrų krep­ši­nio čem­pio­na­to Slovė­ni­jo­je gru­pių su­dėtis A grupė (Liub­lia­na) – Prancū­zi­ja,

B grupė (Je­se­nicė) – Lie­tu­va, Ser­bi­ Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja, Vo­kie­ti­ja, Uk­rai­na, ja, Ma­ke­do­ni­ja, Lat­vi­ja, Juod­kal­ni­ja, Bel­gi­ja, Iz­rae­lis Bos­ni­ja ir Her­ce­go­vi­na

C grupė (Celė) – Is­pa­ni­ja, Slovė­ni­ja,

D grupė (Ko­pe­ris) – Ru­si­ja, Grai­ki­ja,

Kroa­ti­ja, Len­ki­ja, Gru­zi­ja, Če­ki­ja

Ita­li­ja, Suo­mi­ja, Tur­ki­ja, Šve­di­ja

že­my­no pir­me­ny­bes pra­dės rugsė­jo 4 d. su­si­ti­ki­mu su Ser­bi­ja Je­se­nicės mies­te, kur vyks še­šių ekipų B gru­ pės tur­ny­ras. Į ant­rąjį „Eu­ro­bas­ket

2013“ pir­me­ny­bių Slovė­ni­jo­je eta­ pą pa­teks trys ge­riau­sios kiek­vie­ nos grupės ko­man­dos.

VD inf.

17

gegužės 23–29, 2013

Vilniečio savaitės renginių gidas.

savaitgalis

26p.

prasideda su „Vilniaus diena“

J.To­ma­še­vi­čius: „Šią­nakt bu­vau fil­ma­vi­me“

Pasisekė: kino operatorius J.Tomaševičius daugiau kaip keturis dešimtmečius žvelgė pro filmavimo kameros akį į garsiausius ano meto lietuvių aktorius.

„Kai į aikš­telę atei­da­vo Bro­nius Bab­kauskas, Re­gi­man­tas Ado­mai­tis, Juo­zas Bud­ rai­tis, Eu­ge­ni­ja Pleš­kytė, Ge­di­mi­nas Kar­ka, Vac­lo­vas Blėdis, man šventė būda­vo. Jie ir vai­di­no man pir­mam. Tik­rai“, – links­mai šyp­so­jo į ūsą ki­no ope­ra­to­rius Jo­nas To­ ma­še­vi­čius, nu­fil­mavęs pui­kias juos­tas su šiais ak­to­riais.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Jo fil­muo­ti „Jaus­mai“, „Ave Vi­ ta“, „Her­kus Man­tas“, „Smo­kas ir Ma­žy­lis“, „Skry­dis per At­lantą“, „Mo­te­ris ir ke­tu­ri jos vy­rai“ – tai anų laikų lie­tu­vių ki­no auk­so fon­ das. Už vi­so gy­ve­ni­mo nuo­pel­nus ki­nui 75-erių J.To­ma­še­vi­čiui bu­vo įteik­ta „Auk­sinės gervės“ sta­tulėlė per šie­metę Lie­tu­vos ki­no ir te­le­ vi­zi­nio ki­no ap­do­va­no­jimų šventę „Si­dab­rinė gervė 2013“. O kas li­ko už kad­ro – ko­kie jaus­mai ir ko­kios

aist­ros, ne­nu­si­sekę fil­mai, cenzū­ ros žirklės, meilės is­to­ri­jos, prie­ ta­rai, žvaigžd­žių kap­ri­zai? Apie tai – in­ter­viu su ope­ra­to­riu­mi J.To­ma­ še­vi­čiu­mi.

– Ger­bia­mas Jo­nai, turbūt la­bai ap­si­džiaugė­te ta „Auk­si­ne ger­ ve“? – pa­klau­siau pa­šne­ko­vo.

– Ap­žiūrė­jau ją ir pa­sta­čiau ma­ to­miau­sio­je vie­to­je. Juk ji – už vi­ są gy­ve­nimą, už visą kūrybą. O grakš­ti, o gra­ži. Žmo­nai la­bai pa­ ti­ko. Iki tos „Gervės“ bu­vo la­bai il­ gas ke­lias.

Mildos Juknevičiūtės nuotr.

Daž­nai su­sap­nuo­ju sa­vo grupę – vieną ar kitą. Ir mes filmuojam…

Bėgius ne­šio­jam, ka­me­ras sta­tom, vai­di­nam. O kai at­si­bun­du, sa­kau: „Ko­kia bu­vo nuo­sta­bi nak­tis! Aš bu­ vau fil­ma­vi­me.“ – Kaip at­si­dūrėte ki­ne? Ar turė­jo­ te tą sva­jonę nuo paaug­lystės, ar į „ju­dan­čių pa­veiks­liukų“ pa­saulį pa­su­ko­te vi­siš­kai at­si­tik­ti­nai?

– Ma­no gy­ve­ni­mas su­si­de­da iš at­ si­tik­ti­nių da­lykų. Gi­miau Vil­niu­je, gy­ve­no­me Že­muo­ siuo­se Pa­ne­riuo­se.

18

18

gegužės 23–29, 2013

savaitgalis

Įvertinimas: „Iki tos „Gervės“ bu­vo la­bai il­gas ke­lias“, – sakė už vi­so gy­ve­ni­mo nuo­pel­nus ki­nui „Auk­sinės gervės“ sta­tulė­le ap­do­va­no­tas gar­sus ki­no ope­ra­to­rius J.To­ma­še­vi­čius.

J.To­ma­še­vi­čius: „Šią­nakt bu­vau fil­ma­vi­me“ Vai­kystė­je, gal 10– 17 12 metų turė­jau, mu­ du su bro­liu iš palėpės, kur mie­

go­da­vo­me, va­ka­re bėgda­vo­me per miš­kus į ka­rei­vi­nes Aukš­tuo­siuo­ se Pa­ne­riuo­se, kur ro­dy­da­vo kiną.

O ma­ma stebė­da­vo­si: „Ko­kie ge­ri vai­kai, kaip anks­ti ei­na mie­go­ti.“ Ka­rei­vi­nių kie­me būda­vo iš­temp­ta pa­klodė. Ka­rei­viai filmą žiūrė­da­vo iš vie­nos pusės, mu­du su bro­liu – iš ki­tos. Mums vis­kas būda­vo at­virkš­ čiai. Man bu­vo la­bai įdo­mu, kaip tie žmonės, ku­rie da­ro kiną, su­se­ka, su­ dėlio­ja visą jo eigą, visą siu­žetą.

Baigęs sep­ty­nias kla­ses, sto­jau į ge­le­žin­ke­li­ninkų tech­ni­kumą – norė­jau būti sto­ties vir­ši­nin­kas ir ro­dy­ti laz­de­le, kur va­žiuo­ti trau­ ki­niams. Eg­za­mi­nus iš­lai­kiau pen­ ke­tais, ta­čiau iš kons­ti­tu­ci­jos ga­vau tre­jetą. Nep­riėmė. Pa­siūlė mo­ky­tis, kaip sta­ty­ti til­tus, ties­ti ke­lius ir ge­ le­žin­ke­lio bėgius. Man tai bu­vo ne­ įdo­mu. Pas­kui sto­jau į fi­nansų tech­ ni­kumą. Pa­da­viau do­ku­men­tus, bet ne­nuė­jau lai­ky­ti eg­za­minų. Ne­pa­ ti­ko. Ta­da pa­ra­šiau pra­šymą, kad priimtų į ku­li­na­ri­jos kur­sus. Ta­čiau į tuos kur­sus ne­vaikš­čio­jau.

Ir stai­ga atei­na ma­no gi­mi­nai­ čiai bei sa­ko: „Ki­no stu­di­jai rei­ ka­lin­gas dar­buo­to­jas – asis­ten­tas pas ope­ra­to­rių Vik­torą Sta­rošą.“ Bu­vau baigęs jau aš­tuo­nias kla­ses, nu­ėjau. Dir­bau ten visą mėnesį, o V.Sta­ro­šas išė­jo ato­stogų. Grįžo ir ma­ne iš­varė. Bet aš vis tiek vaikš­ čio­jau į Ki­no stu­diją. Pa­sakė, kad ne­ga­li­ma ei­ti pro pra­ėji­mo būdelę.

Ra­dau to­kią skylę tvo­ro­je ir pralįs­ da­vau. Jie man su­mokė­jo ke­lias ka­ pei­kas ir galų ga­le pri­ėmė į darbą.

Ta­pau ope­ra­to­riaus asis­ten­tu.

Man la­bai pa­ti­ko. Sup­ra­tau: va, tai yra tai, ką norė­čiau dirb­ti. Iš kar­to, nuo pir­mos die­nos, kai pa­

ju­tau juos­tos kvapą, fil­ma­vi­mo at­ mos­ferą. Ei­da­vau į pa­vil­jo­nus ir žiūrė­da­vau, kaip fil­muo­ja. Man bu­ vo la­bai įdo­mu.

– Gal daug ką ope­ra­to­riaus dar­ be nu­lem­da­vo gam­ta, at­si­tik­ti­ nu­mai?

– Vie­nu me­tu dir­bau pas Do­natą Pe­ čiūrą ant­ruo­ju ope­ra­to­riu­mi, jis prie Sverd­lovs­ko fil­ma­vo Vy­tau­to Ža­la­ke­ vi­čiaus juostą „Vie­nos die­nos kro­ni­ ka“. Bet V.Ža­la­ke­vi­čius turė­jo rei­kalų Mask­vo­je ir iš­va­žia­vo. Pa­li­ko ma­ne bei sa­vo asis­tentę Re­giną Vo­sy­liūtę ir pri­sakė nu­fil­muo­ti vieną ga­balą.

Ant ožio bu­vo pa­gul­dy­tas su­riš­ tas An­ta­nas Šur­na – vie­nas per­so­ nažų, ir jį kaip rastą turė­jo pjau­ti pjūklu. O aš at­si­gulęs fil­ma­vau iš apa­čios. Ir kai pra­dėjo bėgti krau­ jas, pra­skri­do ba­lan­dis. Kaip dva­ sia. V.Ža­la­ke­vi­čius pa­sakė, kad esu ge­nia­lus – la­bai ge­rai nu­fil­ma­vau jam tą ga­balą. Taip, kar­tais būna at­si­tik­ti­nių da­lykų. Ne­ži­nau, gal kas nors su­plo­jo ran­ko­mis ir tą ba­ landį pa­baidė. Jis galė­jo pra­skris­ti bet kur, bet pa­te­ko į kadrą.

– Dir­bo­te su pui­kiais to me­to ki­no re­ži­sie­riais V.Ža­la­ke­vi­čiu­ mi, Ma­ri­jo­nu Gied­riu, Al­man­ tu Gri­ke­vi­čiu­mi, Rai­mon­du Va­ ba­lu, Jo­nu Vait­ku­mi. Ar grei­tai su jais ras­da­vo­te bendrą kalbą?

Dau­gu­ma ki­no žmo­nių ne­sle­pia, kad, pa­vyzd­žiui, V.Ža­la­ke­vi­čius bu­vo la­bai prie­ka­bus žmo­gus.

– Ne­pa­sa­ky­čiau, kad jis bu­vo prie­ ka­bus, – jis bu­vo reik­lus. Mokė­ jo dirb­ti su gru­pe taip, kad kiek­vie­ nas turė­jo už­duotį. Ir jis kitą dieną klaus­da­vo, kaip se­ka­si, ko­kie rei­ka­ lai. Neo­fi­cia­liai, kaž­kaip leng­vai. Bet priei­da­vo prie kiek­vie­no. Jis mokė­jo taip už­duo­ti tą už­duotį, kad kiek­vie­

na gran­dis dirb­da­vo fil­mo la­bui. Kai Ki­no stu­di­ja su­griu­vo, su V.Ža­la­ke­ vi­čiu­mi dar pa­da­riau filmą „Žvėris, išei­nan­tis iš jūros“. To­je pa­sku­tinė­ je juos­to­je, ku­rią jam fil­ma­vau, Pe­ ter­bur­ge mo­te­ris žiū­ri pro langą ir iš­nyks­ta. „Tai ką mes, Jo­nai, to­liau da­ry­sim? – dar pa­vil­jo­ne klausė ma­ nęs V.Ža­la­ke­vi­čius. – Nu­fil­ma­vo­me, kad ji iš­ny­ko, o kaip ji, nėščia, nu­si­ ga­vo prie durų, kaip kvietė pa­galbą?“ „Na, ne­gi ji pil­vu šliaužė, gal nu­ga­ra kaip nors nu­siyrė prie tų durų“, – sa­ kiau. „Jo­nai, tau sto­gas nu­va­žia­vo – eik na­mo“, – at­sakė jis.

Rytą atei­nu į pa­vil­joną vi­sa va­ lan­da anks­čiau, o jis jau pra­dėjęs re­pe­tuo­ti su ta ak­to­re. Ji šliaužė nu­ ga­ra durų link ir ieš­ko­jo pa­gal­bos.

Tą mo­terį vai­di­no Je­le­na Tre­pe­to­va iš Mask­vos – la­bai ge­ra ak­torė.

– Išs­kir­tinė lie­tu­vių juos­ta – „Her­kus Man­tas“. Nors šio is­ to­ri­nio fil­mo re­ži­sie­rius bu­vo pa­keis­tas, juostą fil­ma­vo­te jūs ir su pir­ma su­dėti­mi, ir su ant­ ra. Apie tai likę įvai­rių pa­sa­ko­ jimų, gandų, ap­kalbų. Kaip vis­ kas bu­vo jūsų aki­mis?

– Tai iš tikrųjų išs­kir­ti­nis fil­mas.

Ta­čiau Sau­liaus Šal­te­nio pa­ra­šy­tas „Her­kaus Man­to“ sce­na­ri­jus bu­vo skir­tas la­biau skai­ty­ti, o ne fil­muo­ ti. Iš pra­džių jį re­ži­sa­vo A.Gri­ke­vi­ čius. Mes nu­va­žia­vo­me į Len­kiją, Mal­borką. Pas­tatė­me ten pilį, fil­ ma­vo­me visą mėnesį, bet A.Gri­ke­ vi­čiui vis ne­pa­tik­da­vo.

Lenkų re­ži­sie­rius Krzysz­to­fas Za­ nus­sis yra sakęs tokį da­lyką: „Jei­gu ži­nai, kaip pa­da­ry­ti sceną, ir ak­to­ riai, ir vi­sa grupė ži­no kaip, tu vi­ suo­met pa­da­ry­si. Jei­gu tu ne­ži­nai, bet grupė ne­ži­no, kad tu ne­ži­nai, vis tiek da­ryk, galbūt ir pa­da­ry­si. Bet jei­gu tu ne­ži­nai ir grupė ži­no, kad tu

Kinas: Neringoje J.Tomaševičius filmavo režisieriaus A.Puipos juostą „Moteris ir keturi jos vyrai“.

Mildos Juknevičiūtės nuotr.

ne­ži­nai, tu sce­nos ne­pa­da­ry­si. Tu­ri ją per­ra­šy­ti, su­tvar­ky­ti, su­rik­tuo­ti ir tik ta­da ei­ti į aikš­telę.“ To­kiam fil­mui, kaip A.Gri­ke­vi­ čius norė­jo jį da­ry­ti, jis ne­bu­vo pa­ si­ruošęs. Mes vi­si – ir di­rek­ci­ja, ir ga­my­bi­nin­kai – ne­bu­vo­me pa­si­ ruošę. Imp­ro­vi­zuo­ti da­rant tokį di­ delį filmą ne­įma­no­ma – to­li ne­nu­ va­žiuo­si, vi­sas fal­šas iš­len­da.

– Ir kaip vis­kas baigė­si?

– Ne­se­niai apie A.Gri­ke­vi­čių pa­si­ rod­žiu­sio­je kny­go­je „Epi­zo­dai pa­sku­ ti­niam fil­mui“ ra­šo­ma vie­naip – esą jam ne­lei­do, o iš tikrųjų bu­vo ki­taip.

Jo ma­ty­mas bu­vo ne­tiks­lus, todėl vis­ kas ir griu­vo. Fil­mas bu­vo už­kon­ser­ vuo­tas, pa­keis­ta fil­ma­vi­mo grupė.

Kai re­ži­sie­riaus darbą per­ėmė M.Gied­rys, vis­kas pa­si­keitė iš esmės.

Mask­vos dar bu­vo pa­pra­šy­ta, at­ro­ do, 700 tūkst. rub­lių. Pa­pil­do­mai.

Kaip vi­suo­met, pa­pra­šai dau­giau, bet, būda­vo, šiek tiek nu­brau­kia ir gau­ni ma­žiau. Bet tų pi­nigų už­te­ko.

Už Trakų bu­vo pa­sta­ty­ta pi­lis – ten ir fil­ma­vo­me. Ir su­si­tvarkė­me.

Kaip A.Šur­na (Her­kus Man­tas) iš­gy­ve­no, ne­ži­nau. Va­sa­ra, karš­ta, o jis bu­vo ap­reng­tas sto­riau­siais ap­rėdais, ant jų – sky­das, šal­mas.

Jis turė­jo gau­ti aler­giją nuo tų dra­ bu­žių, nuo karš­čio. Ma­suotė, kai jai nu­si­bos­da­vo, nuei­da­vo į krū­ mus, nu­si­mes­da­vo dra­bu­žius, ie­tis ir pėsčio­mis trauk­da­vo na­mo. Ne­ reikė­jo jiems nei tų pi­nigų, nei tos vai­dy­bos. La­bai su­dėtin­ga bu­vo, sun­ku. Dirb­da­vo­me nuo anks­taus ry­to, kai tik bu­vo ga­li­ma fil­muo­ti, iki vėly­vo va­ka­ro, kai dar bu­vo ga­li­ ma fil­muo­ti. „Herkų Mantą“ nu­fil­ ma­vo­me per pen­kis mėne­sius.

Ir kai pra­ dėjo bėgti krau­jas, pra­skri­do ba­lan­dis.

Kaip dva­ sia. V.Ža­la­ ke­vi­čius pa­sakė, kad esu ge­nia­lus – jam la­bai ge­rai nu­fil­ ma­vau tą ga­balą.

Drau­giš­ku­mas:

sėkmės re­ceptą

rių būtu­me nu­fil­mavę tik po mėne­ sio, o ta­da jau ru­duo. „Su­rin­kit man grupę“, – pa­pra­ šiau fil­mo di­rek­to­riaus. Suk­vietė vi­sus žmo­nes ir aš jų pa­pra­šiau, kad pra­tęstų darbą dar dviem ar trims va­lan­doms. Ir jie su­ti­ko. Mes nu­fil­ma­vom tą ak­to­rių. A.Gri­ke­vi­ čiui la­bai pa­ti­ko – bu­vo pa­da­ry­ ta taip, kaip jis norė­jo. Aš grupė­je – Per šven­tinį „Si­dab­ri­nių ger­ turė­jau au­to­ri­tetą ir galė­jau su­ vių“ va­karą bu­vo pa­sa­ky­ta, kad tvar­ky­ti, išspręs­ti keb­lias si­tua­ci­ jūs mokė­jo­te bend­rau­ti su kiek­ jas. Kai fil­muo­ji, ne­ski­ri, kur ta­vo vie­nu – ir su re­ži­sie­riais, ir su ak­ dar­bas, kur ne ta­vo. Vi­sur tavęs tu­ to­riais, ir su rek­vi­zi­ti­nin­kais, kad ri būti pil­na – ta­da su vi­sais su­ran­ užg­lais­ty­da­vo­te vi­sus ne­su­sip­ra­ di bendrą kalbą, ir jie tau vi­suo­met ti­mus. O juk anų laikų ki­no žmo­ pa­da­ro tai, ko pra­šai. nės, įsi­vaiz­duo­ju, bu­vo nė kiek ne­ Kai į aikš­telę atei­da­vo B.Bab­kaus­ ma­žiau am­bi­cin­gi nei da­bar. kas, R.Ado­mai­tis, J.Bud­rai­tis, E.Pleš­ – Aš su­ras­da­vau bendrą kalbą su kytė, G.Kar­ka, V.Blėdis, man šven­ re­ži­sie­riais. Su vie­nu ne­su­ra­dau, bet tė būda­vo. Aš sėdėda­vau ant kra­no, jo ne­minė­siu. Vi­si re­ži­sie­riai bu­vo fil­muo­da­vau iš vir­šaus, ir ak­to­riai ne­pap­ras­tai įdomūs žmonės. Kai iš vai­din­da­vo man pir­mam. Tik­rai. pra­džių darė­me „Herkų Mantą“ su A.Gri­ke­vi­čiu­mi, reikė­jo iš­leis­ti Alek­ – Pro sa­vo fil­ma­vi­mo ka­me­ros sandrą Vo­ka­čių į Maskvą – va­ka­re akį jūs pir­mas ma­ty­da­vo­te anų turė­jo spek­taklį, bet ne­bu­vo­me spė­ laikų Lie­tu­vos ki­no pri­ma­do­ ję jo nu­fil­muo­ti. Prieš tai visą rytą, nas. Ko­kios jos bu­vo – gra­žios, dieną ir va­karą fil­ma­vo­me Mus­nin­ pa­trauk­lios, pro­tin­gos, aikš­tin­ kuo­se, pa­skui dar kitą dieną fil­ma­ gos, skan­da­listės? vo­me, ir grupė at­si­sakė to­liau dirb­ti – Man jos vi­sos pa­ti­ko. La­bai – žmonės bu­vo la­bai pa­vargę. At­si­ gra­žios – ir Eu­ge­ni­ja Ba­jo­rytė, ir sakė re­ži­sie­riui, di­rek­ci­jai. Tą ak­to­ E.Pleš­kytė, ir Rūta Sta­li­liū­naitė.

19

gegužės 23–29, 2013

savaitgalis

Kadrai iš filmų „Vai­kai iš „Ame­ri­kos“ vieš­bu­čio“, „Mo­te­ris ir ke­tu­ri jos vy­rai“, „Skry­dis per At­lantą“, „Jausmai“, „Her­kus Man­tas“

Ar­chy­vuo­se – 27 fil­mai J.To­m a­š e­v i­č ius gimė 1937 m. bir­ že­l io 25 d. Vil­n iu­j e. 1965 m. bai­ gė są jun­g inį ki­n e­m a­t og­r a­f i­j os ins­t i­t utą Mask­vo­j e (VGIK). Lie­t u­ vos ki­no stu­d i­j o­j e pra­d ėjo dirb­t i 1955 m. ope­r a­to­r iaus asis­ten­t u.

Fil­m a­vo ki­n o kro­n i­k as, vėliau – vai­dy­bi­n ius fil­mus.

Nu­f il­ma­vo šiuos vai­dy­bi­n ius fil­ mus 1965 m. „Nie­kas ne­norė­jo mir­ti“,

ant­ra­sis ope­ra­to­rius, rež. V.Ža­la­ke­ vi­čius 1966 m. „Šu­li­nys“ („Ato­kia­me vien­

kie­my­je“), trum­pa­met­ra­žis, rež. Il­ja Ru­das-Ger­covs­kis 1966 m. „Jaus­mai“, rež. A.Dau­sa,

A.Gri­ke­vi­čius 1967 m. „Posū­kis“, rež. Bo­ri­sas Jer­

mo­la­je­vas 1969 m. „Ave Vi­ta“, rež. A.Gri­ke­vi­

čius 1970 m. „Tas pra­keik­tas nuo­lan­

ku­mas“, rež. A.Dau­sa 1972 m. „Her­kus Man­tas“, rež.

M.Gied­rys 1973 m. „Kur iš­ke­liau­ja pa­sa­kos“,

rež. A.Dau­sa 1975 m. „Smo­k as ir Ma­ž y­l is“,

rež. R.Va­b a­l as, Al­g ir­d as Še­m eš­ ke­vi­čius 1975 m. „Pers­kel­tas dan­gus“, rež.

M.Gied­rys 1977 m. „Ma­no vai­kystės ru­duo“,

rež. Gy­tis Luk­šas

„Kai fil­muo­ji, ne­ski­ri, kur ta­vo dar­bas, kur ne ta­vo. Vi­sur tavęs tu­ri būti pil­na – ta­da su vi­sais su­ran­di bendrą kalbą, ir jie tau vi­suo­met pa­da­ro tai, ko pra­šai“, – at­skleidė J.To­ma­še­vi­čius.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Įdo­mios. Aš mokė­jau jas nu­fil­muo­ ti. Bet R.Sta­li­liū­naitės iš pra­džių ne­galė­jau per­pras­ti. Nu­fil­muo­da­ vau, bet man ne­pa­tik­da­vo. Ir vie­ ną kartą, kai fil­ma­vo­me Kau­ne, po dar­bo nu­ėjo­me ke­lie­se į ka­vinę Ro­ tušės aikštė­je. Ten bu­vo vit­ra­ži­ nis lan­gas, saulė sėdo, ir Rūta per tuos stik­liu­kus vis keitė­si, keitė­si.

Ir vit­ražų spal­vos vis keitė­si. O aš visą laiką žiūrė­jau, žiūrė­jau į ją. Ir pa­ma­čiau jos vi­dinę būseną – di­ delį po­ten­cialą kaip ak­torės, kaip žmo­gaus. M.Gied­rys sa­ko: „Ko tu vis į ją žiū­ri – įsi­mylė­jai turbūt?“ Pas­kui ją pui­kiau­siai nu­fil­ma­vau M.Gied­rio juos­to­je „Nesėtų ru­gių žydė­ji­mas“. Ji ten skyrė­si su vy­ru (akt. Vy­tau­tu Tom­ku­mi). „Jaus­muo­se“ fil­ma­vau E.Ba­jo­ rytę. Kai ją pa­kvietė­me į ban­dy­mus, su­pa­žin­di­no­me su R.Ado­mai­čiu.

Per ban­dy­mus jie turė­jo sa­ky­ti ne teks­tus iš sce­na­ri­jaus – tie­siog pa­ so­di­no­me juos ant lo­vos ir fil­ma­vo­ me slap­čia. Ką jie ten kalbė­jo, neat­ si­me­nu, tik po kiek lai­ko pa­klausė: „Tai ka­da pra­dėsi­te fil­muo­ti?“ „Kad nu­fil­ma­vo­me“, – sa­ko­me. A.Gri­ke­ vi­čius daž­nai bandė to­kius me­to­ dus. O kai fil­ma­vo­me pa­čią juostą, juo­du jau drau­ga­vo – vy­ko „tar­ny­ bi­nis“ ro­ma­nas. R.Ado­mai­tis per

per­trau­kas vis žiūrė­da­vo, kur E.Ba­ jo­rytė, o ji – kur R.Ado­mai­tis.

Pa­vyzd­žiui, E.Pleš­kytė bu­vo vie­no dub­lio ak­torė. Pa­da­ro iš kar­to, pa­skui sėda. Todėl M.Gied­rys sa­ky­da­vo: „Jo­ nai, tu pa­si­ruošk, aš su ja pa­kalbė­ siu. Nu­fil­muo­sim, pa­skui dar pa­da­ ry­sim ir ant­rą dublį.“ Bet ji būda­vo taip pa­si­ruo­šu­si, kad tas ant­ras dub­lis būda­vo be­veik ne­rei­ka­lin­gas.

Juos­to­je „Pers­kel­tas dan­gus“ sū­ nus (akt. A.Šur­na) par­si­ve­ža į Lie­ tuvą sa­vo uk­rai­nietę žmoną su vai­ku.

Tą žmoną vai­di­no bal­ta­rusė Liu­ bovė Vi­ro­lai­nen iš Le­ning­ra­do. Grįž­ tu iš ato­stogų, o re­ži­sie­rius aiš­ki­na: „Klau­syk, pa­žiūrė­jo Liu­ba med­žiagą.

Ji pa­siu­tu­si. Sa­ko, rei­kia keis­ti ope­ ra­to­rių, kad tas ją blo­gai nu­fil­ma­vo.

Kad ji juos­to­je – to­kia pe­lytė, to­kia ku­rap­ka, o sta­to­si esan­ti žvaigždė.

Tu pa­kalbėk su ja.“ Iš pra­džių aš su ka­me­ra stovė­jau vy­ro tėvų po­zi­ci­jo­je. Jie pirmą kartą pa­ma­to mar­čią – sve­tim­tautę. Ži­ no­ma, jie ne­la­bai norė­jo, kad mar­ ti būtų sve­tim­tautė. Ir ji pa­si­rodė jiems to­kia vargšė su la­ga­mi­nais.

Juk any­tai mar­ti nie­ka­da ne­pa­tiks.

Mo­ti­na sa­vo sūnų tar­si sau au­gi­na, o ne ki­tai, – juk yra toks niuan­sas.

Ir L.Vi­ro­lai­nen visą laiką gelbė­jo­ si pa­ti. Gu­li lo­vo­je su vy­ru ir, kai tik

aš nu­si­su­ku, grie­bia sa­vo kos­me­ tiką ir ma­lia­vo­ja lūpas. Aš pa­leng­ va au­gi­nau jos po­rtretą. Na, juk ki­ ne ne­ga­li būti vie­no­da – la­bai gra­ži, gra­ži, gra­ži, kol nu­si­bos­ti.

Tas fil­mas bu­vo pa­ro­dy­tas sąjun­ gi­nia­me ki­no fes­ti­va­ly­je Ki­ši­nio­ve.

Ir L.Vi­ro­lai­nen ga­vo ant­rąjį pri­zą už mo­ters vaid­menį. Ją ten ant rankų ne­šio­jo. Ji la­bai iš­po­pu­liarė­jo, gau­ da­vo daug kvie­timų fil­muo­tis.

Po kiek lai­ko at­va­žia­vau su ki­to fil­mo med­žia­ga į Pe­ter­burgą ir su­ ti­kau ją „Len­fil­mo“ ko­ri­do­riuo­se. Ji man bai­siau­siai dėko­jo, kad pa­dėjau jos kar­je­rai, kad ji ge­riau­sią vaid­ menį su­vai­di­no. Par­si­vežė na­mo, pa­skui su vy­ru ved­žio­jo po pra­šmat­niau­sius res­to­ra­nus.

– Ar per įspūdingą sa­vo kar­ jerą ki­ne daug pa­tyrė­te idė­ji­nių komp­ro­misų? Ar tek­da­vo juos­ tas iš­kar­py­ti?

– Tie Mask­vos cen­zo­riai la­biau kib­ da­vo prie teks­to, prie ideo­lo­gi­jos.

Prie vaiz­do ne­la­bai. Pa­vyzd­žiui, Al­gir­do Dau­sos ir A.Gri­ke­vi­čiaus „Jaus­mai“ (1966 m.) Mask­vo­je bu­ vo pa­dėti į len­tyną dėl pa­sku­tinės sce­nos. Todėl, kad mūsiš­kiai tą sce­ ną iš­vertė į rusų kalbą ne taip, kaip ak­to­riai kalbė­jo. Spe­cia­liai. O vie­na

re­dak­torė su­pra­to lie­tu­viš­kai ir pa­ klausė, kodėl ne­tei­sin­gai iš­vertė­me.

Nors ta sce­na pa­skui bu­vo tei­sin­ gai iš­vers­ta, fil­mas ti­ra­žuo­tas, ta­ čiau vis tiek – į len­tyną.

O re­ži­sie­rius K.Za­nus­sis kaip tik bu­vo tarp­tau­ti­nio San Re­mo ki­ no fes­ti­va­lio Ita­li­jo­je ver­ti­ni­mo ko­ mi­si­jos na­rys. Jis va­žia­vo į Maskvą pra­šy­ti to fil­mo, bet ten at­sakė, kad fes­ti­va­liui jo nėra. Ta­da iš mūsų ga­ vo jo ko­piją, nu­vežė į San Remą. Ten „Jaus­mai“ pelnė žiu­ri pri­zą.

– Ar jūsų kar­tos ki­no žmonės turė­jo prie­tarų?

– Kaip čia pasakius… Vi­suo­met, kai nu­fil­muo­da­vo­me pirmą kadrą, būda­vo į ši­pu­lius su­dau­žo­ma lėkš­ tė, ir kiek­vie­nas pa­siim­da­vo po šu­ kę. Bu­vo to­kia tra­di­ci­ja. Prieš tai ant jos pa­si­ra­šy­da­vo vi­sa gru­ pė. Na­muo­se tu­riu dau­gybę lėkš­ čių šu­kių – iš dau­giau kaip 30 sa­vo nu­fil­muotų filmų. Kai su A.Gri­ke­ vi­čiu­mi pra­dėjo­me fil­muo­ti „Her­ kų Mantą“, asis­ten­tas daužė lėkš­ tę, ta­čiau jo­je iš­du­žo tik­tai sky­lutė.

Ne­su prie­ta­rin­gas, bet ma­ne nu­ smelkė nuo­jau­ta: „Ar ne­bus čia kas nors blo­go, nes fil­mas ga­lin­gas?“ Ir, kaip ma­tot, tas fil­mas bu­vo du­kart fil­muo­tas.

1978 m. „Nesėtų ru­gių žydė­ji­mas“,

rež. M.Gied­rys 1978 m. „Dulkės saulė­je“, rež.

M.Gied­rys 1979 m. „Žalt­vykslės“, rež. G.Luk­

šas 1981 m. „Me­daus mėnuo Ame­ri­

ko­je“, rež. J.Vait­kus 1983 m. „Skry­dis per At­lantą“, rež.

R.Va­ba­las 1984 m. „Mo­te­ris ir ke­tu­ri jos vy­

rai“, rež. Al­gi­man­tas Pui­pa 1985 m. „Sūnus pa­klydė­lis“, rež.

M.Gied­rys 1987 m. „Še­šio­lik­me­čiai“, rež. Rai­

mun­das Ba­nio­nis 1988 m. „Neat­me­nu ta­vo vei­do“,

rež. R.Ba­nio­nis 1988 m. „Don Žua­nas“, rež. J.Vait­

kus 1989 m. „Pa­bu­di­mas“, rež. J.Vait­

kus 1990 m. „Vai­kai iš „Ame­ri­kos“ vieš­

bu­čio“, rež. R.Ba­nio­nis 1992 m. „Žvėris, ky­lan­tis iš jūros“

(kar­tu su ope­ra­to­riais Re­mi­gi­ju­mi Na­vic­ku, Vy­tau­tu Sur­vi­la), rež. V.Ža­ la­ke­vi­čius, Ja­ni­na So­kol­ni­kaitė 1992 m. „Džia­zas“, rež. R.Ba­nio­nis 1993 m. „Me­di­niai laip­tai“, rež. Vi­

das Ra­šins­kas 2003 m. „Ban­dy­mas iš­siaiš­kin­ti“,

rež. A.Gri­ke­vi­čius

20

gegužės 23–29, 2013

savaitgalis

Mo­te­rims va­sa­ra – ne tik ato

Iš va­sa­ros lie­tu­viai ti­ki­si šil­to oro ir saulės. Ypač jos lau­kia mo­te­rys – juk ga­li­ma dėvėti su­kne­les su di­desnė­mis iš­kirptė­mis, į ba­su­tes įsis­pir­ti nuo­go­mis ko­jo­mis ir pan. „Vil­niaus die­na“ pa­si­domė­jo, kaip pa­si­tin­ka va­sarą ir ką ta­da pla­nuo­ja veik­ti ži­no­mos ša­lies mo­te­rys.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Kai­my­nai ne­kont­ro­liuo­ja

Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos laidų vedė­ja Ri­ta Mi­liūtė va­sarą pra­leis Lie­tu­vo­je. Liepą ji ato­sto­gaus ne Pa­lan­go­je ir ne Ni­do­je, o sa­vo so­ dy­bo­je kai­me. „Prie­žas­tis pa­pras­ ta – ten nėra žmo­nių. La­bai no­ri­si ra­mybės. Per ato­sto­gas ne­be­no­ riu su­si­pa­žin­ti su nau­jais įdo­miais žmonė­mis, o no­riu pailsė­ti ty­lo­je su paukš­čiais ir gyvū­nais“, – sakė vil­nietė R.Mi­liūtė.

Kai­my­nai ne­puo­la kont­ro­liuo­ ti, ką ži­no­ma mo­te­ris so­dy­bo­je vei­ kia. „Kai­my­nams aš vi­siš­kai ne­įdo­ mi kaip žmo­gus iš te­le­vi­zi­jos. Jiems esu kai­mynė, ir vis­kas“, – sakė Ri­ta ir pa­si­džiaugė, kad jos kai­my­nai to­ le­ran­tiš­ki – „svei­ki kai­mo žmonės“.

Kai­me ji ne­spor­tuo­ja, esą pa­ts ge­ riau­sias spor­tas – pjau­ti žolę. „Taip, daug ten tos žolės, bet tai ir va­di­na­si spor­to klu­bas „Kai­mas“, – kaip vi­ sa­da, rim­tu to­nu po­kšta­vo R.Mi­ liūtė. Ta­čiau po žolės „pro­cedūrų“ jėgas ga­li­ma at­gau­ti pir­ty­je. O pirtį Ri­ta la­bai mėgsta.

Vyks­tant į kaimą, o ne Egip­to Hur­gadą, yra dar vie­nas pra­na­šu­ mas – ne­rei­kia krau­tis la­ga­mi­no ir visą sa­vaitę gal­vo­ti, ko pri­reiks, ko ne­pri­reiks, ką pa­siim­ti, o ko ne. Į ke­lionės krepšį rei­ka­lin­giau­sius daik­tus mo­te­ris su­si­de­da per ke­ lias mi­nu­tes. Be to, būti­niau­sius ji tu­ri kai­me, tad tie­siog ga­li pa­kil­ti nuo sta­lo ir iš­va­žiuo­ti, o ten ge­rai jaus­tis, nes vis­kas – po ran­ka.

At­si­tiesė: „Tai – pir­mas pa­va­sa­ris po vy­ro mir­ties, kurį ste­biu, ku­riuo

Aš sau lai­ko vi­sa­da ran­du. Sau būti­na lai­ko ras­ti. Sa­ve rei­kia mylė­ti.

gro­žiuo­si ir ža­viuo­si. Aš – jau ra­mi“, – sakė pre­zi­den­to A.Bra­zaus­ko našlė K.Bra­zaus­kienė, ma­nan­ti, kad pa­jus ir atei­nan­čios va­sa­ros grožį.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Nau­do­sis Varė­nos bib­lio­te­ka

Rūpes­čiai: „Man va­sa­ra at­ro­do dar to­li to­li. Kai iš­lai­ky­siu įskai­tas ir

eg­za­mi­nus, ta­da man pra­si­dės va­sa­ra“, – sakė dai­ni­ninkė R.Ščio­go­ le­vaitė – Vy­tau­to Did­žio­jo uni­ver­si­te­to Mu­zi­kos aka­de­mi­jos kla­si­ki­nio dai­na­vi­mo ma­gist­rantė.

To­mo Luk­šio / BFL nuo­tr.

Atos­to­gas so­dy­bo­je R.Mi­liūtė leis su drau­gais. Ar „neužk­nis“ tos pa­ čios ir ži­no­mos jų kal­bos, jei ji taip no­ri ra­mybės ir ty­los? „Ne. To­kių, ku­rie „užk­ni­sa“, ne­kvie­čiu at­va­ žiuo­ti. Tie, kas „užk­ni­sa“, nėra drau­gai“, – sakė Ri­ta.

Jos val­do­se kles­ti de­mok­ra­ti­ja: kas no­ri, dir­ba dar­že ir ra­vi agur­kus, kas bo­di­si daržų, skai­to kny­gas, kas no­ ri spor­tuo­ti, pjau­na žolę, o kas nie­ko ne­no­ri, vaikš­to po mišką.

Mo­te­ris jau ži­no, kad per ato­sto­ gas skai­tys kny­gas, – yra už­si­ra­šiu­ si Varė­nos bib­lio­te­ko­je, kiek­vieną va­sarą iš jos ima knygų. Namų bib­ lio­te­kos ji azar­tiš­kai ne­kau­pia. Per­ ka tik tas kny­gas, ku­rias, ži­no, norės dar kartą skai­ty­ti. Ta­čiau kuo to­liau, tuo ma­žiau to­kių knygų ran­da. „O kai su­ran­du ir nu­si­per­ku, mik­liai per­skai­tau. Man taip nei­šei­ na – nu­si­pirk­ti knygą ir lai­ky­ti, kad „ka­da nors“ per­skai­ty­siu. Jei kny­ ga pa­tin­ka – pra­ry­ju ją iš kar­to“, – dėstė R.Mi­liūtė. Ri­ta ne­ga­li sa­ky­ti,

kad jos ne­trau­kia to­li­mi kraš­tai. „Po juos pa­kan­ka­mai pri­si­ke­liau­ju ir be ato­stogų. Ka­dan­gi va­sa­ra Lie­tu­vo­ je neil­ga, man vi­sai pa­tin­ka ją leis­ ti Lie­tu­vo­je, o į to­li­mes­nius kraš­ tus va­žiuo­ti tuo­met, kai čia šal­ta“, – paaiš­ki­no R.Mi­liūtė.

Tu­ri pa­puo­šalų pa­veldė­toją

Ži­no­ma ak­torė Vai­va Mai­ne­lytė džiau­gia­si ma­žiau­sią­ja anū­ke Ie­va, ku­riai aš­tuo­ni mėne­siai.

Tik Vai­va ją pai­ma ant rankų, iš kar­to bu­čiuo­ja, ap­si­ka­bi­na. Ji la­bai ko­mu­ni­ka­bi­li, no­ri bend­rau­ti. Iš­ mo­ko su mo­čiu­te te­le­fo­nu šnekė­ti – ši kal­ba, o anūkė klau­so­si ir nie­ kam nea­ti­duo­da te­le­fo­no ra­ge­lio.

Ret­kar­čiais ap­si­dai­ro, ar kur nors mo­čiutė ne­pa­si­ro­dys, nes jos bal­ są at­pažįs­ta. „Jai la­bai pa­tin­ka, jei būnu kokį pa­puo­šalą už­si­se­gu­si. Sa­kau: „Čia – ta­vo atei­ty­je. Kol kas aš pa­ne­šio­ siu, bet kai tau ateis lai­kas, tik­rai ati­duo­siu.“ Džiau­giuo­si, kad pa­ga­ liau turė­siu kam per­duo­ti sa­vo pa­ puo­ša­lus. Aiš­ku, dar ne šią va­sarą“, – juok­da­ma­si kalbė­jo ak­torė. Šal­ti­nio van­duo, braš­kių kaukė

Va­sarą V.Mai­ne­lytė bent sa­vai­tei norėtų ištrūk­ti iš Vil­niaus ato­stogų į kaimą, į gam­tos prie­bglobstį. Tur­ būt at­si­gau­ti – pa­si­mau­dy­ti eže­ re, da­ry­ti vei­do kau­kių, pa­stip­rin­ ti plaukų?

Vai­va tik nu­si­kva­to­jo skard­žiu sa­vo he­rojės Jur­gos bal­su: „Va­sa­ ra – tam, kad pailsė­tum. Tiek per gy­ve­nimą da­ry­ta tų šu­kuo­senų fil­ mams, spek­tak­liams, tiek ant vei­do tep­ta gri­mo, kad va­sarą tik džiau­ giuo­si, kai ga­liu nu­si­praus­ti ty­ru šal­ti­nio ar šu­li­nio van­de­niu, kad vei­das – natū­ra­lus, kad oda ga­li kvėpuo­ti, kad plau­kai – be jo­kios šu­kuo­se­nos. Būda­ma gam­to­je, aš iš vi­so nemėgs­tu jo­kio ma­kia­žo.“ Ta­čiau veidą ak­torė pa­le­pi­na kaukė­mis, ku­rios – iš gam­tos. Jei veidą su­trau­kia, išd­žio­vi­na saulė, ji pa­tyrė, kad ge­rai pa­gelbs­ti nuo pie­no nu­grieb­ta grie­tinėlė. Vei­do odą ge­rai iš­va­lo rau­do­nie­ji ser­ben­ tai. Tik ne­rei­kia jų il­gai lai­ky­ti, kad ne­su­keltų aler­gi­jos. Taip pat ge­ros kaukės iš braš­kių ir že­muo­gių. „Žod­žiu, tin­ka vi­sos gėrybės, ku­ rias val­gai. Viską išmė­gi­nau, jau­ nystė­je – ypač, – sakė Vai­va. – Ta­ čiau da­bar tų kau­kių da­rau re­čiau – ne­ski­riu tam daug dėme­sio.“ Pri­si­žiū­ri vi­sais metų lai­kais

„Ši va­sa­ra bus ma­no pir­mo­ji va­sa­ra, kai nuo­sa­va­me vieš­bu­ty­je su­lauk­ siu daug sve­čių. Vi­sos ma­no min­tys – dar­buo­se. Va­sarą pla­nuo­ju in­ten­ sy­viai dirb­ti, nes tai – vie­nin­te­liai trys mėne­siai, kai pa­jūry­je kas nors vyks­ta“, – sakė Pa­lan­go­je gy­ve­nan­ ti vers­li­ninkė Dai­na Bo­sas – vers­li­ nin­ko An­ta­no Bo­so žmo­na.

D.Bo­sas – Karklė­je, ne­to­li jūros, esan­čio trijų žvaigž­du­čių vieš­bu­ čio „Gam­tos per­las“ sa­vi­ninkė ir di­rek­torė. Be vieš­bu­čio, komp­lek­

Klu­bas: „Pats ge­riau­sias spor­tas per

ir te­le­vi­zi­jos laidų vedė­ja R.Mi­liūtė.

se vei­kia žvėrie­nos pa­tie­kalų res­to­ ra­nas, med­žioklės trofėjų mu­zie­jus ir ne­di­de­lis zoo­lo­gi­jos so­das. Tad darbų mo­ters lau­kia per akis.

Ne­pai­sant to, Dai­na – vi­sa­da su­ si­tvar­kiu­si ir pui­kiai at­ro­do. Dra­ bu­žiai, šu­kuo­se­na, ma­ni­kiū­ras, pe­ di­kiū­ras – jai tie­siog ne­rei­kia ko­kio nors ypa­tin­go pa­si­ruo­ši­mo prie­š kurį nors metų laiką. „Aš vi­sa­da pri­si­žiū­riu. Vi­sus me­tus, vi­sais metų lai­kais sa­vi­mi rūpi­nuo­si, vi­sa­da sten­giuo­si gra­ žiai at­ro­dy­ti“, – ne­slėpė D.Bo­sas.

Ir to ne­pa­neig­si. Taip pat ir ta­da, kai ša­lia būna vy­riau­sia­sis sūnus – 21 metų Lu­kas. „Nėra taip, kad, at­ ėjus va­sa­rai, aš lyg meš­ka, pa­ki­lu­si iš guo­lio, pra­dėčiau vaikš­čio­ti į SPA pro­cedū­ras, spor­tuo­ti, keis­ti gar­ de­robą. Vi­sais metų lai­kais sten­ giuo­si gy­ven­ti svei­kai, spor­tuo­ti.

Tu­riu nu­si­stovė­ju­sią die­not­varkę.

Va­sa­rai ne­pla­nuo­ju, išs­ky­rus tai, kad įsi­gy­siu vieną kitą dra­bužį“, – pa­sa­ko­jo D.Bo­sas.

Gim­dy­mai ga­di­na figūrą

Iš visų „pro­cedūrų“, ku­rios mo­ terį da­ro gra­žesnę, pa­šne­ko­vei svar­biau­sios trys: poil­sis (mie­gas), spor­tas ir svei­ka mi­ty­ba. „Jei šiuos da­ly­kus pa­vyks­ta su­ba­lan­suo­ ti ir iš­lai­ky­ti, ta­da tu at­ro­dai pui­ kiai. Ga­li lan­ky­ti SPA po tris kar­tus per dieną, ta­čiau jei­gu būsi neiš­si­

21

gegužės 23–29, 2013

savaitgalis

­stogų, bet ir darbų me­tas

Trium­vi­ra­tas: iš visų „pro­cedūrų“, ku­rios mo­terį da­ro gra­žesnę, vers­

li­nin­kei D.Bo­sas svar­biau­sios trys: mie­gas, spor­tas ir svei­ka mi­ty­ba.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

ato­sto­gas – pjau­ti žolę. Tai va­di­na­si spor­to klu­bas „Kai­mas“, – kaip vi­sa­da, rim­tu to­nu po­kšta­vo Lie­tu­vos ra­di­jo

mie­go­ju­si, ne­spor­tuo­si, ne­de­rin­si mais­to pro­duktų, tai vi­siš­kai ne­ padės“, – įsi­ti­ki­nu­si D.Bo­sas.

Pa­si­tei­ra­vus, ar per par­ą ji mie­ga aš­tuo­nias va­lan­das, „kaip pri­klau­ so“, mo­te­ris šyp­telė­jo. „Ga­li­ma ir dau­giau – de­šimt. Aš mėgstu pa­ mie­go­ti, man rei­kia gro­žio mie­go“, – at­vi­ra­vo Dai­na. Ta­čiau trijų vaikų mo­ti­na pa­reiškė, kad įsi­ti­ki­no, jog gim­dy­mai ga­di­na mo­ters figūrą. Ji už­sii­ma kūno ren­gy­ba ir žaid­žia te­ nisą tris kar­tus per sa­vaitę.

Galbūt gro­žio pro­cedū­roms per dieną ji ski­ria dvi va­lan­das? „Oi, ne.

Jei­gu ei­ni į SPA – taip, tai užt­run­ ka dvi va­lan­das, bet na­mie pa­kan­ka ir pus­va­land­žio. Ta­čiau kau­kes re­tai da­rau­si pa­ti – ma­nau, kad spe­cia­lis­ tai tai pa­da­rys ge­riau už ma­ne. Vi­ so­kius SPA ma­lo­nu­mus re­tai at­lie­ku na­muo­se, nes tai da­ry­ti na­mie nėra ma­lo­nu. Ma­lo­nu ta­da, kai tu ga­li at­ si­pa­lai­duo­ti, ne­tgi už­mig­ti, o ta­vi­ mi pa­si­rūpi­na spe­cia­lis­tai“, – dės­ tė D.Bo­sas. Tai būna maž­daug kartą per mėnesį? „Būna, kad ir kartą per sa­vaitę, – nu­si­juokė D.Bo­sas. – Aš sau lai­ko vi­sa­da ran­du. Sau būti­na lai­ko ras­ti. Sa­ve rei­kia mylė­ti.“ Pre­zi­den­to našlė jau ne­ver­kia

„Aš kiek­vieną dieną at­si­nau­ji­nu, ne­svar­bu, ar va­sa­ra, ar pa­va­sa­ris, ar ru­duo, ar žie­ma. Išt­ve­riu aš tuos puo­li­mus. Rytą po šal­tu du­šu nu­

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

si­prau­siu, pa­si­da­žau, su­si­šu­kuo­ju, pa­si­žiū­riu į veid­rodį ir pa­gal­vo­ju: „Kris­te, kaip tu ne­sens­ti“, – sakė mi­ru­sio pre­zi­den­to Al­gir­do Bra­ zaus­ko žmo­na Kris­ti­na Bra­zaus­ kienė, ku­riai vi­so­kie iš­puo­liai nu­ kren­ta kaip van­duo nuo žąsies.

Vil­nietė tvir­ti­no, kad tie iš­puo­liai jai ne­tu­ri jo­kios įta­kos. Praė­jus be­ veik tre­jiems me­tams po vy­ro mir­ ties, ji jau at­ra­do dva­sinę ra­mybę ir jau­čia­si tvir­tai.

Rytą po šal­tu du­šu nu­si­prau­siu, pa­si­da­ žau, su­si­šu­kuo­ju, pa­ si­žiū­riu į veid­rodį ir pa­gal­vo­ju: „Kris­te, kaip tu ne­sens­ti.“ „Po tų stresų man jau at­lėgsta.

Tai – pir­mas pa­va­sa­ris po vy­ro mir­ties, kurį ste­biu, ku­riuo gro­ žiuo­si ir ža­viuo­si. Pir­mas pa­va­ sa­ris, kai ne­ma­tau di­de­lių kliū­čių, stab­dymų, ir šir­dis at­ro­do lais­ vesnė, ir kvėpuot leng­viau. Pir­mas pa­va­sa­ris, kai ra­miai dai­rau­si, žiū­ riu į tas vie­tas, kur su juo būda­vo­ me, po jas vaikš­tau. Aš – jau ra­mi.

O bu­vo lai­kas, kai nie­ko ne­norė­ jau da­ry­ti, tie­siog ran­kos ne­ki­lo“, – kalbė­jo K.Bra­zaus­kienė.

Ra­mi – tai pa­si­ruo­šu­si ki­tam gy­ ve­ni­mo eta­pui? „Gy­ve­ni­mas ei­na to­liau, ta­čiau be my­li­mo žmo­gaus.

Bet džiau­giuo­si anū­kais“, – pa­ tiks­li­no mo­te­ris.

Sa­vo vyrą ji pa­mi­ni na­muo­se.

Gėlių pa­mer­kia mie­ga­ma­ja­me, ša­ lia jo po­rtre­to, kur su juo at­si­svei­ ki­no am­žiams. „Kaip tik da­bar – tos die­nos, ku­rios man bu­vo pa­ čios sun­kiau­sios, bet turbūt pir­mas kar­tas, kai neap­si­ver­kiu. Reikė­da­vo jį ir į lauką iš­vež­ti, ir ma­ty­ti, kaip jis gęsta. Lau­kiu, ka­da obe­lys pra­ žys, – pri­si­me­nu, kaip mes nu­si­fo­ tog­ra­fa­vo­me prie žy­din­čių obelų“, – pa­sa­ko­jo K.Bra­zaus­kienė.

Va­sa­ros grožį ma­tys ir pa­jus

Pak­laus­ta, ar Vy­tau­tas Šus­taus­kas – ge­ras jos bi­čiu­lis, K.Bra­zaus­ kienė sakė: „Tai – žmo­gus, ku­ris man ne­gai­li šiltų, pa­drąsi­nan­čių žod­žių. Mūsų san­ty­kiai neaštrūs, kad pa­sa­ky­tum – kaip šuo su ka­ te, ta­čiau ir su­si­kibę už ran­ky­čių ne­vaikš­to­me. Bet pa­si­šnekė­ti pa­ si­šne­ka­me.“ Gal į veik­lios ir ener­gin­gos mo­ ters širdį beld­žia­si nau­ja meilė? „Nie­kas ne­si­beld­žia, – nu­si­juokė po­nia Kris­ti­na. – Jei­gu pa­si­bels, tai turbūt ir ne­pa­ju­siu. Kol kas dar ne­ si­beld­žia. Bet gam­tos grožį jau ma­ tau. Ma­nau, kad va­sa­ros grožį taip pat ma­ty­siu ir pa­ju­siu.“

Pra­na­šu­mai: „Tiek per gy­ve­nimą da­ry­ta tų šu­kuo­senų fil­mams, spek­

tak­liams, tiek ant vei­do tep­ta gri­mo, kad va­sarą tik džiau­giuo­si, kai ga­ liu nu­si­praus­ti ty­ru šal­ti­nio van­de­niu“, – sakė ak­torė V.Mai­ne­lytė.

Lau­kia įskai­tos ir eg­za­mi­nai

Dai­ni­ninkė Rūta Ščio­go­le­vaitė pa­ sta­ruo­ju me­tu pa­ni­ru­si į moks­lus – sėdi prie kom­piu­te­rio ir ra­šo pen­ kis re­fe­ra­tus apie skir­tingų epochų kūri­nius. „Da­bar ma­no gal­va užim­ ta moks­lais. Pa­var­gau mo­ky­tis, esu leng­vai su­dir­gu­si“, – ne­slėpė pa­šne­ kovė. R.Ščio­go­le­vaitė stu­di­juo­ja Vy­ tau­to Did­žio­jo uni­ver­si­te­to Mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je kla­si­kinį dai­na­vimą. Ji – pir­mo kur­so ma­gist­rantė. Mo­te­ris pui­kiai ži­no, kad ge­gužę ir bir­želį jai su­rys įskaitų ir eg­za­minų se­si­ja.

Rūta pa­si­džiaugė, kad jos dėsty­ to­ja pro­fe­sorė Sa­bi­na Mar­ti­nai­tytė (Kau­no mu­zi­ki­nio teat­ro so­listė – red. pa­st.) nėra „kir­vis“. Ta­čiau ji ne­pa­no­ro įvar­dy­ti nė vie­no kūri­nio, kurį ruo­šia eg­za­mi­nams. „Ne­no­riu gir­tis, aš ne­su ope­ros dai­ni­ninkė ir

To­mo Luk­šio / BFL nuo­tr.

to­kios ne­vaiz­duo­ju“, – kuk­li­no­si sce­nos žvaigždė.

Pak­laus­ta apie va­sa­ros pla­nus, Rūta sakė, kad pir­miau­sia rei­kia iš­gy­ven­ti eg­za­minų se­siją. „Net ne­įsi­vaiz­duo­ju, ką veik­ siu va­sarą, išs­ky­rus tai, kad dirb­ siu. Man va­sa­ra at­ro­do dar to­li to­li.

Kai iš­lai­ky­siu įskai­tas ir eg­za­mi­nus, ta­da pra­si­dės va­sa­ra. Kur nors ato­ sto­gau­siu, bet tik­rai ne už­sie­ny­je.

Už­sie­ny­je per sa­vo gy­ve­nimą esu ato­sto­ga­vu­si tik­tai du kar­tus. Gal nu­va­žiuo­si­me prie jūros. Ma­no mėgsta­miau­si va­sa­ros mėne­siai – lie­pa ir rugpjū­tis“, – sakė vil­nietė R.Ščio­go­le­vaitė.

Ta­čiau sėdėti su kny­ga ran­ko­je per ato­sto­gas Rūta ne­norėtų – va­ sa­ra, jos nuo­mo­ne, nėra ge­ras lai­ kas skai­ty­ti.

22

gegužės 23–29, 2013

savaitgalis

G.Kup­re­vi­čius: „Abe­jo­ju jo nuo­šir­du­mu So­fi­jai“ At­ro­do, garsų XX a. pra­džio­je mi­rusį dai­li­ ninką ir kom­po­zi­to­rių Mi­ka­lojų Kons­ tan­tiną Čiur­lionį Lie­tu­vo­je ži­no vi­si. Ta­ čiau Gied­rius Kup­re­vi­čius ry­toj Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre pra­de­damą ro­dy­ti ba­letą „Čiur­lio­nis“ įvei­ kė tik iš ant­ro kar­to. Kodėl?

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

M.K.Čiur­lio­nis dar nuo so­vietų laikų apau­gin­tas mi­tais, pa­slėptas po tam tik­ru luo­bu. Tik jį pra­dau­ žus, į me­ni­ninką ga­li­ma žvelg­ti ki­ tu žvilgs­niu – kaip į žmogų.

Apie naują žvilgsnį į M.K.Čiur­ lionį – „Vil­niaus die­nos“ in­ter­viu prieš baleto premjerą su kom­po­zi­ to­riu­mi G.Kup­re­vi­čiu­mi.

– Kodėl su­manė­te kur­ti ba­letą apie M.K.Čiur­lionį? Šiek tiek keis­ta, kai kom­po­zi­to­rius mu­ zi­kos kal­ba sie­kia pra­bil­ti apie kitą kom­po­zi­to­rių.

– Su­lau­kus to­kio am­že­lio kaip ma­ no, no­ri­si tru­putį pa­ri­zi­kuo­ti. Kai 2009 m. pa­ra­šiau pirmą ba­le­to va­ riantą, jis va­di­no­si „An­ge­las iš Pus­ tel­ni­ko“, bet teat­ras jo ne­priėmė.

Dėl įvai­rių prie­žas­čių. Reikė­jo su­ ras­ti kitą gar­sinį spren­dimą.

Po kiek lai­ko pro­fe­so­rius Da­ rius Ku­čins­kas man pa­do­va­no­ jo storą sa­vo ka­ta­logą su pir­mais M.K.Čiur­l io­n io kūri­n ių tak­t ais.

Grįžau na­mo, at­si­ver­čiau, pra­ dėjau gro­t i kiek­v ieną, ir – nu­ švi­ti­mas. Vis­kas ta­po aiš­ku. Vi­ są ba­letą per­ra­šiau iš nau­jo. Jei­gu da­bar grotų aną, tai būtų vi­sai ki­ ta mu­zi­ka. Ir ta­da vėl at­va­žia­vau į Vil­nių su nau­ja ba­le­to par­titū­ra.

Būtų ge­rai, kad ba­ letą sta­tytų žmo­gus, ku­ris nėra ar­ti­mas M.K.Čiur­lio­niui ir yra ne lie­tu­vis.

– Ir kas bu­vo šio kūri­nio „teisė­ jai“?

– Ope­ros ir ba­le­to teat­ro Me­no ta­ ry­ba. Ir ji tą kūrinį pri­ėmė. Maž­ daug tuo me­tu vy­ko ta sui­rutė su Ta­nia Se­du­no­va, ir tai išė­jo į nau­ dą. Ji la­bai norė­jo, kad ba­letą sta­ tytų koks nors cho­reog­ra­fas iš Ru­ si­jos, o aš la­bai ne­norė­jau. Ru­sai iš kar­to ateitų su tuo sa­vo, ži­no­te, so­vie­ti­niu M.K.Čiur­lio­nio ma­ty­mu, ant­spau­du. M.K.Čiur­lio­nis jiems – vienp­la­nis, vi­siš­kai ne­šne­kant apie jį kaip apie žmogų, tik dar­bai, pa­ veiks­lai, mu­zi­kinės for­mos so­na­tos.

Vis­kas la­bai su­pri­mi­ty­vin­ta.

Ta­čiau teat­re ba­le­to trupės me­no va­do­vu pra­dėjo dirb­ti Krzysz­to­fas Pas­to­ras iš Len­ki­jos. Pa­si­domė­jo, ko­kie vei­ka­lai gu­li stal­čiu­je. Su­si­ pa­žinęs su „Čiur­lio­nio“ par­titū­ra, man pa­skam­bi­no, pa­reiškė, kad ba­ letą no­ri sta­ty­ti. K.Pas­to­ro skam­ bu­tis man bu­vo la­bai ne­tikė­tas.

O ma­no pa­gei­da­vi­mas toks ir bu­vo: būtų ge­rai, kad ba­letą sta­ tytų žmo­gus, ku­ris nėra ar­ti­mas M.K.Čiur­lio­niui ir yra ne lie­tu­vis.

Ba­le­to cho­reog­ra­fas ir re­ži­sie­ rius iš Len­ki­jos Ro­ber­tas Bon­da­ra – lais­vas žmo­gus, jis galė­jo pa­žiūrė­ti į M.K.Čiur­lionį vi­siš­kai ne­prik­lau­ so­mai nuo mūsų mąsty­mo ste­reo­ tipų. Taigi, ba­le­tas ant sce­nos at­ si­durs lenkų dėka.

– Jus, kaip su­pran­tu, la­biau do­ mi­no M.K.Čiur­lio­nis ne kaip me­ ni­nin­kas, o kaip žmo­gus. Kodėl?

– Taip, nes tai – įdo­mi, la­bai ryš­ ki as­me­nybė. Ir la­bai prie­šta­rin­ga.

Jo­je yra vis­ko: ir dra­mos, ir ko­miš­ ku­mo, ir ko tik no­ri. Ma­ne do­mi­no gy­vam jam esant ne­pa­siek­tos šlo­ vės dra­ma. Ant­ra dra­ma, ku­ri taip pat ma­ne per­se­kio­jo ne vieną de­ šimt­metį, – kodėl M.K.Čiur­lio­ nis ne­turė­jo draugų, kodėl jis bu­ vo toks vie­ni­šas? Tre­čio­ji – bui­tinė: ar M.K.Čiur­lio­nis galė­jo būti šei­ mos žmo­gus, ar galė­jo turė­ti šeimą?

Daug ko apie jo gy­ve­nimą ne­ži­no­me.

– Kas jums pa­dėjo tai su­ži­no­ ti – ar­chy­vai, se­nos kny­gos, gi­ minės?

– Gi­minės pa­darė viską, kad tik­ tai pa­spe­ku­liuo­tu­me, todėl daug kas nu­tylė­ta, ne­pa­sa­ky­ta. Laiš­kai ne vi­si iš­likę. M.K.Čiur­lio­nio žmo­ nos So­fi­jos Ky­man­taitės san­ty­kiai su jo se­se­ri­mis bu­vo la­bai įtemp­ti, ir aš su tuo su­si­dūriau. Net­gi pa­ li­kuo­nys, ku­rie galė­jo mums, man, kaip ba­le­to au­to­riui, pa­dėti dau­ giau, abe­jo­jo, ar tik ne­pa­da­ry­sim ko nors ne taip.

Bet pa­skui, kai lyg kri­mi­na­lis­ tai pra­dėjo­me gi­lin­tis, dėlio­ti ir de­rin­ti fak­tus, vis­kas po tru­putį aiškė­jo. Yra pui­kių pri­si­mi­nimų, pa­v yzd­ž iui, Juo­zo Tal­l at-Kelp­ šos, į ku­riuos ne­įsis­kai­ty­ta, ku­rie pa­skendę to­je M.K.Čiur­lio­nio mi­ to­lo­gi­jo­je. Kai viską su­dėlio­jo­me į vietą, su­si­darė la­bai aiš­kus jo pa­ veiks­las. Taip aš su­dėlio­jau ir ba­ le­to lib­retą.

– Sua­be­jo­jo­te M.K.Čiur­lio­nio ir S.Ky­man­taitės mei­le? Dėlio­ jant jo pa­veikslą ta meilė ne­pa­ si­rodė to­kia stip­ri, ko­kia yra pie­šia­ma iki šiol?

– La­bai sun­ku pa­sa­ky­ti. Kai skai­ tai M.K.Čiur­lio­nio laiš­kus So­fi­ jai, kai kur man ky­la įta­rimų dėl jo nuo­šir­du­mo. O ji­nai bu­vo la­bai pa­pras­ta mer­gi­na ir turė­jo vieną tikslą – iš­mo­ky­ti jį kalbė­ti bei ra­ šy­ti lie­tu­viš­kai. Be to, ji ki­lu­si iš svei­kos lie­tu­viš­kos šei­mos. Manė, bus vai­kas – bus vis­kas ge­rai. At­ si­ra­do vai­kas, ta­čiau vis­kas bu­vo blo­gai.

Įta­ri­mai: „Net­gi M.K.Čiur­lio­nio pa­li­kuo­nys, ku­rie galė­jo mums pa­dėti dau­giau, abe­jo­jo, ar tik ne­pa­da­ry­

sim ko nors ne taip“, – sakė kom­po­zi­to­rius G.Kup­re­vi­čius.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Pa­ro­dys žmo­gaus is­to­riją ­lionį – la­bai su­bjek­ty­vus, man at­ ro­do, kad la­bai ge­rai į jį įsi­gi­li­nau ir jį pa­ži­nau. Daug su­ži­no­jau apie jo gy­ve­nimą ir kūrybą. Jau­čiu, jis man ta­po la­bai ar­ti­mas. Ne­pa­sa­ ky­čiau, kad drau­gas, nes nėra pro­ gų pa­si­kalbė­ti.

Lai­ma Že­mu­lienė „Ma­no sie­kia­mybė – pa­ro­dy­ti ne su­die­vin­to me­ni­nin­ko, o gy­vo žmo­gaus is­to­riją“, – prie­š ba­le­to „Čiur­lio­nis“ prem­jerą sakė jo cho­ reog­ra­fas ir re­ži­sie­rius Ro­ber­tas Bon­da­ra.

R.Bon­da­ra – ne tik cho­reog­ra­fas, jis yra ir Len­ki­jos na­cio­na­li­nės ba­ le­to trupės šokė­jas.

– Su ko­kiais sun­ku­mais su­ si­dūrėte, sta­ty­da­mas šį ba­ letą Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to teat­re? – „Vil­ niaus die­na“ pa­si­tei­ra­vo R.Bon­ da­ros. – Dir­ba­te ki­to­je ša­ly­je, ki­ta­me mies­te, teat­re, su ki­ ta tru­pe.

– Ne­pa­va­din­čiau to sun­ku­mais.

Tai – ne kliū­tys, tai da­ly­kai, su ku­riais vi­sa­da su­si­du­ri, sta­ty­ da­mas spek­taklį, ir tai vi­siš­kai ne­prik­lau­so nuo vie­tos. Mies­tas tik­rai ne­bu­vo kliū­tis – Vil­niu­je la­bai ge­rai jau­čiuo­si.

– Ži­nau, kad prie­š ruoš­da­ma­ sis sta­ty­ti šį ba­letą ne­ma­žai skaitė­te apie Mi­ka­lojų Kons­ tan­tiną Čiur­lionį, klausėtės jo mu­zi­kos. Koks prie­š jūsų akis

– Gal šiam ba­le­tui su­ra­do­te naują cho­reog­ra­fi­jos raktą? Gal ba­le­tas bus itin mo­der­nus?

– Kiek­vieną kartą, kur­da­mas spek­taklį, ne­gal­vo­ju apie jo sti­lių – mąstau apie pa­čią temą. Ir kaip man at­ro­do, ko­kios prie­monės rei­ ka­lin­gos tai te­mai at­skleis­ti, tas ir Rei­ka­la­vi­mai: „Man svar­biau­sia, pa­ren­ku. Sti­lius čia – ša­lu­ti­nis kad šio teat­ro šokė­jai su­šoktų da­ly­kas. Su kiek­vie­nu spek­tak­liu spek­taklį taip, kaip aš no­riu“, – tas sti­lius natū­ra­liai for­muo­ja­si, tvir­ti­no ba­le­to „Čiur­lio­nis“ cho­ spe­cia­liai apie jį nemąs­tau. reog­ra­fas ir re­ži­sie­rius R.Bon­da­ra.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

iš­ki­lo jo pa­veiks­las? Ar jis ki­to sta­tant spek­taklį?

– M.K.Čiur­lio­nio me­ni­nio pa­li­ki­ mo reikšmė – ne­gin­či­ja­ma, stul­ bi­na­ma ir išs­kir­tinė. La­biau­siai ma­ne do­mi­no M.K.Čiur­lio­nis kaip gy­vas žmo­gus. Apie ką jis gal­vo­jo, ką jautė? Apie ką sva­jo­jo ir ko sie­ kė? Ko bai­mi­no­si ir vengė? Kodėl ne­įveikė tų slo­gių sa­vo min­čių?

Da­bar ma­no po­žiū­ris į M.K.Čiur-

– Jei­gu M.K.Čiur­lio­nis jums ta­po toks ar­ti­mas, gal pa­ts pla­ nuo­ja­te jį su­šok­ti?

– Tai ne­įma­no­ma. Ku­riant spek­ taklį, tiek da­lykų rei­kia ap­rėpti, kad, dar ir šok­da­mas, turė­čiau su­ si­dve­jin­ti, su­si­tre­jin­ti. Sa­ko­te, gal kitą se­zoną? Ne­ži­nau. Man svar­ biau­sia, kad šio teat­ro šokė­jai su­ šoktų tą spek­taklį taip, kaip aš no­riu. Nors pa­ts esu ba­le­to šokė­ jas, mėgstu šok­ti, bet ne­tu­riu to­kių am­bi­cijų pa­ts išei­ti į pirmą planą.

23

gegužės 23–29, 2013

savaitgalis

Fo­tog­ra­fas,

ku­rio drau­gai – ne­pažįs­ta­mie­ji Ne vieną gar­bingą ap­do­ va­no­jimą pelnęs ame­ ri­kie­tis, ka­ro žur­na­lis­ ti­kos le­gen­da Stan­ley Greene’as yra buvęs be­ veik visų svar­biau­sių pa­ sau­lio konf­liktų zo­no­ se. Tai žmo­gus, ku­ris aki­ mirks­niu su­ge­ba su­si­ras­ ti draugų, ži­no, kaip iš­lik­ ti gy­vam, ne vi­sa­da ge­rai jau­čia­si dėl sa­vo dar­bo, ta­ čiau mėgau­ja­si lai­ku, pra­ leis­tu su mo­te­ri­mis.

Ru­gilė Ere­mi­naitė r.ereminaite@diena.lt

Mūsų ša­ly­je fo­tog­ra­fas lankė­si švie­ti­mo tiks­lais. Lie­tu­vos fo­to­me­ ni­ninkų sąjun­gos būstinė­je skai­ tė pa­skaitą Bal­ta­ru­si­jos žur­na­lis­ tams – į šią šalį S.Greene’as vi­zos ne­ga­vo. Tie­sa, lie­tu­viams skir­tos pa­skai­tos, ku­rio­je sve­čias pri­statė sa­vo fo­tog­ra­fijų al­bu­mus (vie­nas jų dar tik pa­si­ro­dys), su­si­rin­ko pa­si­ klau­sy­ti ir ge­rai ži­no­mi mūsų spau­ dos fo­tog­ra­fai.

Pa­vojų le­gen­di­nio fo­tog­ra­fo gy­ ve­ni­me pui­kiai iliust­ruo­ja pirš­ti­ne ap­mau­ta su­ža­lo­ta ran­ka – pa­sku­ tinės ke­lionės į Si­riją pa­da­ri­nys.

Apie ku­piną ne­tikė­tumų fo­tog­ra­fo gy­ve­nimą S.Greene’as pa­pa­sa­ko­jo ir „Vil­niaus die­nai“.

Kai į ta­ve šau­do, draugų su­si­ran­di net la­bai grei­tai.

pui­kių draugų. Taip sa­ky­da­mas min­ty tu­riu žmo­nes, ku­riuos nuo­ lat su­tin­ku sa­vo ke­ly­je. Žmo­nes, su ku­riais suartė­ju, nes ma­no dar­be būti­na su­si­drau­gau­ti grei­tai. Taip aš sten­giuo­si iš­gy­ven­ti ar ne­būti nu­žu­dy­tas.

– Turėtų būti sun­ku su žmonė­ mis su­si­drau­gau­ti taip grei­tai.

Kaip tai pa­vyks­ta?

– Ga­liu pa­sa­ky­ti, kaip man tai pa­ vyks­ta. Kai į ta­ve šau­do, draugų su­ si­ran­di net la­bai grei­tai. Ga­liu tai ga­ran­tuo­ti. Kartą to­kio­je si­tua­ci­jo­ je pra­lei­dau tris va­lan­das ko­ri­do­ riu­je su ko­vo­to­ju, tarp mūsų at­si­ra­ do ry­šys. Jis galė­jo būti nu­šau­tas, aš galė­jau būti nu­šau­tas, snai­pe­riui nė­ ra jo­kio skir­tu­mo. Jam ne­bent galėtų iš­kil­ti klau­si­mas: nu­šau­ti jį, nu­šau­ti ma­ne ar nu­šau­ti mus abu. Tai­gi mes vie­nas ki­tam bu­vo­me už­nu­ga­ris.

– Kas jaut­riau­sia šia­me dar­be?

– Ban­dy­mas būti sąmo­nin­gam, jaut­riam tiems, ku­rie ap­link. Ži­no­ ji­mas, kad tie žmonės vis dar ten, kai prii­mi tau skir­tus ap­do­va­no­ji­ mus. Rei­kia ži­no­ti, kad kal­bi jų var­ du, kad tu per­duo­di jų ži­nią, nes jie pa­tys to ne­ga­li pa­da­ry­ti.

– Dir­bo­te dau­ge­ly­je karštų taš­ kų ir matė­te, kaip žmonės mirš­ ta, yra žu­do­mi. Kaip įma­no­ma po to su­grįžti į nor­malų gy­ve­nimą?

– Aš mo­kau­si, kaip rei­kia gy­ven­ ti nor­ma­liai. Da­bar klau­sau­si la­ bai daug mu­zi­kos. Anks­čiau ir­ gi daug klau­sy­da­vau­si, bet da­bar dar dau­giau. Ne­žiū­riu filmų apie smurtą. Ban­dau ne­pra­ras­ti hu­ mo­ro jaus­mo. Ban­dau ko­ky­biš­kai pra­leis­ti laiką su įvai­rio­mis mo­te­ ri­mis sa­vo gy­ve­ni­me: asis­tentė­mis, spaus­tu­vi­ninkė­mis ar dar ki­to­kio­ mis mer­gi­no­mis – ne­svar­bu. Ži­no­ te, aš ban­dau. Gal­vo­ju, kad su­ti­kau kai ką, kas ga­li išb­laš­ky­ti ma­no be­ pras­mybę. Bėda tai, kad kai gal­vo­ji, jog jau vis­kas ge­rai ei­na­si, su­lau­ki skam­bu­čio ir sa­kai: „Man jau me­ tas.“ Ta­da su­lau­ki reak­ci­jos: „Bet tu ką tik grįžai.“ Ta­čiau nie­ko ne­ ga­li pa­da­ry­ti – tie­siog tu­ri ei­ti. Ir net rea­liai ne­ga­li at­sa­ky­ti į klau­ simą „kodėl?“. Aš ma­nau, tai ne­tei­sin­ga.

– Sakė­te, kad jūsų drau­gai yra ne­pažįs­ta­mie­ji. Ar tai reiš­kia, kad ne­tu­ri­te tikrų draugų?

– Taip. Bet aš tu­riu tikrų draugų,

– Tad dir­bant tokį darbą ne­ įma­no­ma turė­ti šei­mos?

– Ke­le­tas ma­no draugų bu­vo su­kūrę šei­mas. Ir iš­sis­kyrė. Aš

– Ka­da ta­po­te tik­ru fo­tog­ra­fu?

– Ne­ži­nau, vis dar ban­dau. Fo­tog­ ra­fuo­ju jau 40 metų. Ti­kiuo­si, kad vieną dieną tai nu­tiks. Galbūt.

– Nemėgs­ta­te ter­mi­no „fo­to­ žur­na­lis­tas“. Kodėl?

– Ter­mi­nas yra išk­reip­tas. Jis tar­si bu­vo iš kur nors išt­rauk­tas... Iš tie­ sų, mes ne­ži­no­me, kas iš tikrųjų yra ta fo­to­žur­na­lis­ti­ka. Aš la­biau mėgs­ tu žodį „fo­tog­ra­fas“, nes jis sąži­nin­ ges­nis, aiš­kes­nis ir uni­ver­sa­les­nis.

ne­ži­nau, ma­tyt, reikėtų klaus­ti jų.

Nie­ka­da ne­turė­jau šei­mos ir ne­su tas žmo­gus, ku­rio reikėtų klaus­ti.

Vi­sa­da bu­vau vie­ni­šius ir net ne­ įsi­vaiz­duo­ju, kaip vi­sa tai vyks­ta, aš ne­su­kur­tas tam. Galbūt ki­ta­me gy­ve­ni­me, kai būsiu ban­ki­nin­kas ar kas nors pa­na­šaus.

– Ka­dai­se Ke­vi­nas Car­te­ris pa­ darė nuo­trauką, ku­ri jam at­ nešė Pu­lit­ze­rio pre­miją. Net­ ru­kus, kai nu­spaudė šį kadrą, tą su mirš­tan­čiu vai­ku, pa­si­ traukė iš gy­ve­ni­mo. Ki­lo daug dis­ku­sijų...

– Ma­no kny­go­je ir­gi yra nuo­trau­ ka su gu­lin­čiu vy­ru, ku­rio jau ty­ko gro­buo­nys. Ši nuo­trau­ka pa­da­ry­ta to­je pa­čio­je vie­to­je, kur fo­tog­ra­fa­ vo ir Ke­vi­nas. Kai jis at­ėjo, aš bu­ vau ten. Jis tik nu­fo­tog­ra­fa­vo ir išė­ jo. Aš ma­nau, kad jis bu­vo per daug jaut­rus. Per daug pa­žeid­žia­mas ir jam ne­reikė­j o daug po­stūmio, kad priim­ tų tokį spren­ dimą. Ma­nau, fil­m e „Bung bung club“ (fil­ mas apie gar­sius

ka­ro fo­tog­ra­fus, tarp ku­rių bu­vo ir K.Car­te­ris, – red. pa­st.) vis­kas yra per daug ro­man­ti­zuo­ta ir ne­tei­sin­ga Ke­vi­no šei­mos bei draugų at­žvil­giu.

Jis bu­vo šiek tiek pa­žeid­žia­mas.

– Ką galė­tumė­te pa­sa­ky­ti apie žmo­niš­kumą žur­na­lis­ti­ko­je?

– Ma­nau, kad daug žur­na­listų jo ne­tu­ri. Bet svar­bu turė­ti. Ma­nau, kad fo­tog­ra­fai įstu­mia žmo­nes į tam tik­ras si­tua­ci­jas... Kad nu­fo­ tog­ra­fuotų kad­rus, už ku­riuos gau­ na ap­do­va­no­ji­mus, – tarp to­kių esu ir aš. Vi­sa­da dėl to jau­čiuo­si blo­ gai, ta­čiau tai kar­tais su­tei­kia ga­ li­mybę sa­vo nuo­trau­ko­mis pa­pa­sa­ ko­ti žmonėms apie tai, kas vyks­ta.

Ga­liu in­for­muo­ti žmo­nes. Ti­kiuo­ si, kad jie at­krei­pia dėmesį. Kai fo­ tog­ra­fuo­ju, la­bai sten­giuo­si, kad tai būtų in­for­ma­ty­vu. Ga­liu būti tų žmo­nių bal­sas ir viską pa­ro­dy­ti, ti­ kiuo­si, jie bus iš­girs­ti.

– Po in­ci­den­to 1993 m.

Mask­vo­je, kai vy­ko per­vers­ mas prie­š Bo­risą Jel­ciną, tik per plauką iš­vengė­te mir­ties. Norė­tumė­te grįž­ ti at­gal?

– Jie man ne­duos vi­zos. Ta­čiau aš grįžčiau, man pa­tin­ka Mask­va – tai links­mas mies­tas. Da­bar ne­bėra taip links­ma...

Su­vo­ki­mas: S.Greene’as džiau­gia­si gy­ve­nan­tis ga­na il­gai, kad su­prastų,

koks šis pa­sau­lis yra iš tikrųjų.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Jie nu­žudė Aną Po­lit­kovs­kają... Ne­ su įsi­ti­kinęs, kad jie duotų man vi­ zą. Bet taip, norė­čiau grįžti į Mas­ kvą, tu­riu ten dau­gybę draugų.

– Po vis­ko, ką te­ko ma­ty­ti, kaip žvel­gia­te į Va­karų pa­saulį, žmo­nes?

– Va­ka­rie­čius, tu­ri­te gal­vo­je, ma­ no ša­lies vy­riau­sybę? Mūsų vald­žia už­siė­mu­si vien domė­ji­mu­si, kaip už­si­dirb­ti pi­nigų. Jie nau­ do­ja la­bai daug skam­bių žod­žių, į ku­riuos įvel­ka norą už­si­dirb­ ti. Mes ne­si­rūpi­na­me žmonė­mis, rūpi­namės, kaip pra­turtė­ti. Jei­gu mums rūpėtų žmo­nių pro­ble­mos, daug dau­giau pa­da­ry­tu­me dėl jų.

Mes turė­jo­me pui­kią ga­li­mybę, to­bulą ga­li­mybę ką nors pa­da­ry­ ti dėl šau­namųjų ginklų kont­rolės, bet nie­ko ne­pa­darė­me. Ma­nau, kad NRA (Na­cio­na­linė ginklų aso­cia­ci­ ja – red. pa­st.) yra šuns­nu­kių gau­ ja, – jie ne­lei­do nie­ko pa­da­ry­ti. Tai žeid­žia man širdį.

– Dar ti­ki­te žmo­nių teisė­mis?

– Vi­sa­da savęs klau­siu: ar gi­miau blo­gas ir ban­dau būti ge­ras, ar gi­ miau ge­ras ir ban­dau ne­būti blo­ gas. Aš ži­nau, kad ne­su ge­riau­sias šia­me pa­sau­ly­je, bet ir ne­be­ma­nau, kad esu blo­giau­sias. Esu aukš­čiau kai ku­rių vi­so­je mi­ty­bos gran­dinė­je.

Aš ma­čiau blo­giau­sia. Ma­ny­da­vau, kad iš manęs nie­ko do­ra, bet pa­ma­ čiau tikrų monstrų. Ma­no su­vo­ki­ mas ki­toks. Būda­mas ma­žas nie­ko ne­sup­ra­tau, bet esu lai­min­gas, jog gy­ve­nu ga­na il­gai, kad su­pras­čiau, koks šis pa­sau­lis. Jei bent pusę sa­ vo šansų su­vok­tu­me, pa­sau­lis būtų tik­rai gra­ži vie­ta.

– Kur norė­tumė­te su­grįžti?

– Ne­ži­nau. Kiek­vie­na vie­ta yra nau­ja ir skir­tin­ga. Kiek­vie­na vie­ta yra nuo­ty­kis. Aš ma­nau, esu pa­si­ ruošęs pa­tir­ti dar dau­giau nuo­ty­ kių. Pa­ma­ty­ti dau­giau, galbūt, ne tiek vieš­bu­čių fojė. Būtų sma­gu ma­ ty­ti ma­žiau vieš­bu­čių ko­ri­do­rių, o pa­ma­ty­ti pa­čius mies­tus, juo­se pa­ si­vaikš­čio­ti.

24

gegužės 23–29, 2013

meilė diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Su­si­žadė­jo­te? O da­bar kas?

Ro­man­tiš­kos pirš­ly­bos jau įvy­ko, o prie­ša­ky – sun­kus dar­bas pla­nuo­ jant ves­tu­ves. Ves­tu­vių pla­nuo­to­ jai pa­ta­ria: pra­dėti rei­kia nuo seg­ tu­vo ar sąsiu­vi­nio darbų sąra­šui.

Rei­kia su­ras­ti vietą, ją už­sa­ky­ ti, su­ruoš­ti šventę, iš­si­rink­ti su­knelę... ir dar yra be­galė mažų dar­ bų, ku­rių kul­mi­na­ci­ja taps jūsų san­tuo­kos die­na. Vi­sos smulk­me­ nos ir de­talės vien gal­vo­je su­tilp­ ti ne­ga­li, tad tam, kad būtumė­te tik­ra, jog nie­ko ne­pa­mir­šo­te, įsi­ gy­ki­te spe­cialų ves­tu­vių pla­nams skirtą seg­tuvą ar die­no­raštį ir su­ da­ry­ki­te darbų sąra­šus.

O mes šian­dien pa­tei­kia­me ke­lis bend­ro po­būdžio pa­ta­ri­mus, nuo ko pra­dėti ruoš­tis did­žia­jai die­nai.

žmonė­mis, ar gran­dio­zi­nis ba­lius, ar kas nors per vi­durį.

2. Pa­si­rin­ki­te ves­tu­vių vietą

Aki­vaiz­du, kad ne­galė­si­te ap­si­ spręsti dėl iš­kil­mių ir vai­šių vie­tos, kol tiks­liai ne­ži­no­si­te, kiek žmo­nių no­ri­te pa­kvies­ti į sa­vo šventę. Taip pat, kai rink­sitės, pa­gal­vo­ki­te apie vietą, iš ku­rios ki­lo­te, – tiek jau­ no­ji, tiek jau­ni­kis. Tad ar jūs no­ri­te ves­tu­vių mies­te, cent­rinė­se vie­to­ se, ar sva­jo­ja­te apie idi­lišką gam­tos kam­pelį, skirtą tik jums?

3. Pradė­ki­te su­knelės paiešką

Sa­ko­ma, kad ge­riau ne­si­rink­ti su­knelės prie­š nu­sprend­žiant dėl ves­tu­vių vie­tos. Anot S.Pea­se, la­ bai svar­bu su­de­rin­ti jau­no­sios su­ knelę su vie­ta, ku­rio­je ves­tuvės 1. Su­da­ry­ki­te sve­čių sąrašą bus šven­čia­mos. Suk­nelė ir vie­ Anot ves­tu­vių pla­na­vi­mo spe­cia­ ta yra svar­biau­si ves­tu­vių es­te­ listės Sarah’os Pea­se, po­ra pir­ tiką ku­rian­tys ele­men­tai. Tad jei­gu miau­sia turėtų nu­spręsti, ką jie jie ne­si­de­rins, šventė at­ro­dys ne­ norės pa­kvies­ti į ves­tu­ves. Svar­ vien­ti­sa, chao­tiš­ka. Ves­tu­vių pro­ biau­sia yra tvir­tai ap­si­spręsti, ar fe­sio­na­lai pa­ta­ria su­knelę už­si­sa­ jūsų jung­tuvės bus in­ty­mi šven­ ky­ti prie­š aš­tuo­nis mėne­sius iki tė su ar­ti­miau­siais ir bran­giau­siais ves­tu­vių. Taip pat rei­kia nu­ma­ty­ ti tris su­knelės ma­ta­vi­mus: še­šios sa­vaitės iki svar­bio­sios die­nos, mė­ nuo iki ves­tu­vių ir pa­sku­tinį kartą li­kus sa­vai­tei, dau­giau­sia dviem. Čia iš­var­dy­ti tik trys iš ga­lybės ves­tu­vi­nių darbų. Juk dar li­ko nu­ spręsti, kas bus pa­bro­liais ir pa­ mergė­mis, su­ras­ti ku­nigą, su­gal­ vo­ti, ko­kie kvie­ti­mai taik­liau­siai at­spindės jūsų ves­tu­ves, ir t. t.

Fo­tog­rafą reiktų už­si­sa­ky­ti prie­š gerą pus­metį, iš­siųs­ti kvie­ti­mus – prie­š tris mėne­sius iki ves­tu­ vių, o su­si­tar­ti dėl gėlių de­ko­ra­ cijų – prie­š dvi sa­vai­tes.

Ta­čiau vi­suo­met rei­kia turė­ ti ome­ny vieną da­lyką: ne­svar­ At­ran­ka: nors pla­nuo­jant ves­tu­ bu, ka­da pra­dėjo­te pla­nuo­ti sa­ ves yra be­galė svar­bių smul­kių dar­ vo ves­tu­ves – prie­š mėne­sius ar bų, svar­biau­si jų – pa­si­rink­ti ves­ pa­sku­tinę mi­nutę – po ves­tu­vių tu­vių vietą ir nuo­ta­kos su­knelę, jūsų darbų sąra­še bus tik vie­nas ku­rią pa­ta­ria­ma už­si­sa­ky­ti prie­š aš­ punk­tas – lai­min­gai gy­ven­ti! tuonis mėne­sius. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

VD inf.

Tiks­las: Ed­var­dui te­ko iš pe­ties pa­si­steng­ti, kad įro­dytų sa­vo iš­rink­ta­jai, jog no­ri pra­leis­ti su ja visą li­kusį

gy­ve­nimą.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Pa­sakė „Ne“?

Pamė­gin­siu dar­kart Kiek stip­rio­sios ly­ties at­stovų išdrįstų my­ li­ma­jai pa­si­pirš­ti ke­lis kar­tus? Juk jau kar­ tą at­sa­ky­mas bu­vo nei­gia­mas. Meilė ir at­ kak­lu­mas kar­tais įvei­kia vi­sas kliū­tis.

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Ne­rei­kia ma­ny­ti, kad tik mo­te­rims die­na, kai vy­ras pri­klau­pia ant ke­ lio, yra vie­na svar­biau­sių gy­ve­ni­ me. Ypa­tin­ga ji ir jiems, o kur dar jau­du­lys ir baimė, kad ta­vo iš­rink­ to­ji ga­li pa­sa­ky­ti „Ne“.

Kalnų viršūnės, eg­zo­tiš­ki pa­ plūdi­miai, Ei­fe­lio bokš­tas, net kos­ mo­sas – vie­ni pirš­ly­boms ren­ka­ si pra­šmat­nias vie­tas ir žie­dus su dei­man­tais, nes tik tai, jų ma­ny­ mu, pa­da­rys šią dieną ne­pa­mirš­ tamą. Ki­ti tie­siog įtei­kia kuklų žie­delį, kar­tais net po­pie­rinį ar nu­ pintą iš gėlių, esą juk pa­ts veiks­mas čia svar­biau­sias.

Pas­ta­ruo­sius tei­gi­nius ge­riau­ siai įro­do girdė­tos ap­lin­ki­nių is­ to­ri­jos. Lyg tarp ki­ta ko gim­ta­die­ nio pro­ga įteik­ti bi­lie­tai į meilės mies­tu va­di­namą Pa­ry­žių, va­ka­ rienė prie Ei­fe­lio bokš­to ir ne­ tikė­tai iš­girs­tas: „Tekėk už ma­

nęs.“ Sa­ky­sit, jau kiek ba­na­lu?

Galbūt. Dis­ku­tuo­ti­nas ro­man­ti­ kos klau­si­mas, kai vy­ras pa­si­per­ ša mo­te­riai... prie ka­pi­nių. Bet, ma­tyt, gra­žiau­sia, kad ji pa­ti pri­ si­me­na skais­čiai švie­čian­čią pil­ natį tą naktį, o prie­š iš­tar­da­mas ypa­tin­guo­sius žod­žius jis ją link tos švie­sos ir iškėlė.

Vei­kiau­siai ro­man­tiš­ka ir nuo­ sta­bu tą aki­mirką ga­li at­ro­dy­ti vis­ kas, jei ži­nai, kad su tuo žmo­gu­ mi no­ri pra­leis­ti li­kusį gy­ve­nimą. Šiais lai­kais ne­bes­te­bi­na su­žadė­ tu­vių būdai, aik­čio­ti dar pri­ver­čia su­žadė­tu­vių žie­dai. Bet iš tiesų ža­ vi is­to­ri­jos, kai vy­ras at­kak­liai sie­ kia mo­ters net tris kar­tus.

Kiek stip­rio­sios ly­ties at­stovų iš­ drįstų my­li­ma­jai pa­si­pirš­ti ant­rą ar tre­čią kartą, kai su­kaupę visą drą­ są pirmą­kart iš­gir­do „Ne“? Ed­var­ dui tiek drąsos už­te­ko.

Prie Šv. Onos baž­ny­čios su­tik­ ta jaunųjų po­ra – Ok­sa­na ir Ed­ var­das, kaip ir ga­li­ma tikė­tis, to­

kią dieną bu­vo be ga­lo su­si­jau­dinę.

Ir lai­ko pa­šne­ke­siui turė­jo vos ke­ letą mi­nu­čių. Ta­čiau pa­vy­ko su­ ži­no­ti svar­biau­sia – jis jai pir­šo­si net tris kar­tus, kol ga­liau­siai iš­gir­ do „Taip“. „Pirmą kartą pa­si­ūlymą tekė­ti iš­gir­dau ato­sto­gau­jant už­sie­ny­je.

Di­de­lia­me pliu­ši­nia­me žais­le bu­ vo pa­slėptas žie­das. Ant­ras kar­ tas bu­vo Ka­ted­ros aikštė­je. Tai bu­vo staig­me­na – puokštė baltų ro­žių, ku­rio­je ra­dau žiedą. O tre­ čias ir lem­tin­gas – ant Ge­di­mi­ no kal­no. Tąkart jau bu­vo tie­siog žie­das, be jo­kių pa­pil­domų at­ri­ butų“, – ne­s lėpda­m a šyp­se­n os pa­sa­ko­jo jau­no­ji.

Tiek kartų pri­reikė ne todėl, kad Ok­sa­na siekė iš­ban­dy­ti jau­ni­kio kant­rybę, tie­siog, kaip pa­ti sakė, dar reikė­jo lai­ko. „Ži­no­ma, su­žadė­ tuvės la­bai svar­bu. Ir man jos la­bai svar­bios. Na, tre­čias kar­tas ne­me­ la­vo, jau bu­vau pa­ga­liau ap­si­spren­ du­si ir pa­sa­kiau „Taip“, – teigė baltą su­knelę vil­kin­ti nuo­ta­ka.

Pak­laus­tas, kaip jautė­si tiek kar­ tų pra­šy­da­mas my­li­mo­sios ran­kos, jau­ni­kis, ku­pi­nas jau­du­lio ir tuok­ tu­vių dieną, teiš­tarė: „Bai­siai jau­ di­nau­si.“ Svar­biau­sia, kad nei jau­du­lys, nei vy­riš­kos am­bi­ci­jos ne­sut­rukdė jau­ nam vy­rui pa­siek­ti tikslą.

25

gegužės 23–29, 2013

kinas Visos savaitės TV programos – priede

Prieš dve­jus me­tus ame­ri­kie­čių ak­to­rę Kirs­ten Dunst ma­tė­ me Ka­nų ki­no fes­ti­ va­ly­je skan­da­lin­gai su­tik­ta­me da­nų re­ ži­sie­riaus Lar­so von Trie­ro apo­ka­lip­ti­ nia­me tri­le­ry­je „Me­ lan­cho­li­ja“. Da­bar ją įver­tin­ti ga­li­me fan­ tas­ti­nė­je dra­mo­ je „Tarp dvie­jų pa­ sau­lių“.

kinomanams

N-13

KUR? Ki­no teat­ruo­se „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gis“, „Fo­rum Ci­ne­mas Ak­ro­po­lis“, „Mul­ti­ki­no“. KA­DA? Nuo ge­gu­žės 22 d.

Grei­ti ir įsiu­tę grįž­ta Kai Rio de Ža­nei­re Do­mi­ny­kas (akt. Vi­nas Die­se­lis) ir Bra­je­nas (akt. Pau­las Wal­ke­ris) su trenks­mu su­grio­vė vi­są nu­si­kal­tė­lių im­pe­ri­ją, ne­ši­nus šim­tais mi­li­jo­nų do­le­rių fil­mo he­ro­jus li­ki­mas iš­mė­tė po vi­są pa­sau­lį. Nors ir gy­ve­ na pra­ban­giai, pa­grin­di­niai fil­mo „Grei­ti ir įsiu­tę 6“ vei­kė­jai li­ko gniuž­do­mi nuo­la­ti­nio gy­ve­ni­mo bė­gant ir ne­ga­lė­ji­mo grįž­ti na­mo.

Kadrai iš filmo

Mei­lė, nu­ga­lin­ti gra­vi­ta­ci­ją Ge­di­mi­nas Jan­kaus­kas Pa­sa­kų po­vei­kis

Šio­je ka­na­die­čių ir pran­cū­zų su­ kur­to­je juos­to­je K.Dunst vėl at­si­ du­ria žmo­gaus va­liai ne­pa­val­džių kos­mi­nių grės­mių lau­ke. Skir­tu­ mas tik tas, kad po „Me­lan­cho­li­ jos“ esi su­krės­tas iki sie­los gel­mių ir il­gai ne­ga­li at­si­to­kė­ti, o žiū­rė­da­ mas „Tarp dvie­jų pa­sau­lių“ ne­ga­li at­si­kra­ty­ti min­ties, kad ga­vai la­bai gra­žiai įpa­kuo­tą sal­dai­nį. Žiū­rė­da­ mi „Me­lan­cho­li­ją“ žmo­nės pa­ti­ria kaž­ką pa­na­šaus į ka­tar­sį, o „Tarp dvie­jų pa­sau­lių“ gim­do nuo­tai­ką, bū­din­gą pa­sa­kų po­vei­kiui.

Taip tik­riau­siai yra to­dėl, kad šio fil­mo au­to­riai aki­vaiz­džiai orien­ tuo­ja­si į jau­nas pa­ne­les, ku­rioms ki­ne svar­biau­sias da­ly­kas – mei­lė.

Ne­se­niai vi­so pa­sau­lio ek­ra­nuo­ se praū­žu­si vam­py­ri­nė „Sau­lė­ly­ džio“ sa­ga fil­mų kū­rė­jus pri­ver­tė su­vok­ti, kad ši au­di­to­ri­ja mil­ži­niš­ ka ir ją nuo­lat rei­kia ap­rū­pin­ti dva­ si­niu pe­nu.

Ste­buk­lų pil­na vi­sa­ta

Jau pir­muo­se fil­mo „Tarp dvie­ jų pa­sau­lių“ kad­ruo­se gra­žaus žvaigž­dė­to dan­gaus skliau­to fo­ne pa­si­girs­ta pa­ža­das at­skleis­ti di­de­ lę pa­slap­tį: „Vi­sa­ta pil­na vi­so­kių ste­buk­lų.“ Vie­nas tų žmo­ni­jai li­gi šiol ne­ ži­no­mų ste­buk­lų – iš chao­so gi­ męs fe­no­me­nas – yra tas, kad mū­ sų Sau­lės sis­te­mo­je vei­kia dvi­gu­ba gra­vi­ta­ci­ja: pla­ne­tos dvy­nės su­ ka­si apie tą pa­čią Sau­lę, bet kiek­ vie­na jų tu­ri sa­va­ran­kiš­ką trau­

kos jė­gą. To­dėl „mū­sų pa­sau­ly­je ga­li­ma kris­ti į vir­šų ir pa­kil­ti že­ myn“. To­liau for­mu­luo­ja­mi trys dvi­gu­bos gra­vi­ta­ci­jos dės­niai: vi­ sa ma­te­ri­ja pa­val­di tik sa­vo pa­sau­ lio trau­kai, bet ko­kį ob­jek­tą ga­li­ma at­sver­ti prie­šin­go pa­sau­lio ma­te­ ri­ja, bet po to­kios dvie­jų pa­sau­lių san­dū­ros at­sver­tas ob­jek­tas grei­ tai su­de­ga.

Šio fil­mo au­to­riai aki­vaiz­džiai orien­ tuo­ja­si į jau­nas pa­ ne­les, ku­rioms ki­ne svar­biau­sias da­ly­ kas – mei­lė.

Fi­zi­kos dės­niai pa­ne­lėms

Šie dės­niai, kaip tei­gia pa­sa­ko­to­ jas, yra se­ni kaip pa­ts pa­sau­lis. To­ kia pat se­na ir tarp žmo­nių (ypač tarp gra­žiau­sios jų da­lies) po­pu­lia­ ri teo­ri­ja apie tai, kad įsi­my­lė­jė­liai – tai dvi tos pa­čios sie­los da­le­lės, ku­rios gim­da­mos bū­na at­ski­ria­mos ir pa­skui vi­są gy­ve­ni­mą ieš­ko vie­ na ki­tos.

Po to­kių „fi­zi­kos dės­nių“, įtai­ giu bal­su pa­pa­sa­ko­tų ro­man­ti­kos iš­siil­gu­sioms pa­ne­lėms su­pran­ta­ ma kal­ba, pra­si­de­da gra­ži is­to­ri­ja apie mei­lę, ku­ri, pa­neig­da­ma bet ko­kią fi­zi­ką, nu­ga­li Že­mės trau­ką.

Gra­žu? Be jo­kios abe­jo­nės! Juo­lab kad fan­tas­ti­nė rea­ly­bė nu­fil­muo­ta taip, kad net kva­pą gniau­žia.

N-16

Išs­kir­ti įsi­my­lė­jė­liai

Tai­gi pra­si­de­da ši is­to­ri­ja dar tais tam­siais lai­kais, kai bet ko­kie ry­šiai tarp dvie­jų prie­šin­gų pa­sau­lių bu­ vo griež­tai už­draus­ti. Vir­šu­ti­nis pa­ sau­lis kles­tė­jo ir tur­tė­jo, o Že­mu­ti­ nia­me pa­sau­ly­je bai­sia­me skur­de gy­ve­no pa­pras­ti žmo­nės, ku­riuos ne­gai­les­tin­gai iš­nau­do­jo mil­ži­niš­ ka Vir­šu­ti­nio pa­sau­lio kor­po­ra­ci­ja.

Ją la­bai įspū­din­gai įkū­ni­ja kom­piu­ te­ri­nės gra­fi­kos prie­mo­nė­mis nu­ pieš­ta į abu pa­sau­lius įsi­rė­mu­si gi­ gan­tiš­ka ko­lo­na.

Kar­tą Že­mu­ti­nia­me pa­sau­ly­je gy­ ve­nan­tis jau­nuo­lis Ada­mas (ak­to­rius Ji­mas Stur­ges­sas) „nu­kri­to aukš­tyn“ ir at­si­dū­rė virš de­be­sų. Tą die­ną vai­ ki­no gy­ve­ni­mas pa­kry­po nau­ja va­ga.

Nes jis su­ti­ko čia gy­ve­nan­čią mer­ gi­ną Eden (ją ir vai­di­na K.Dunst).

Net­ru­kus įsi­my­lė­jė­liai bus iš­skir­ti de­šim­čiai me­tų. Bet ar­gi toks lai­ko tar­pas ga­li nu­slo­pin­ti mei­lę, ku­riai jo­kie švies­me­čiai ne­bai­sūs? „Tarp dvie­jų pa­sau­lių“ („Up­si­de Down“) Fan­tas­ti­nė ro­man­ti­nė dra­ma.

Ka­na­da, Pran­cū­zi­ja, 2012 m. Rež. Jua­nas So­la­nas. Vai­di­na K.Dunst, J.Stur­ges­sas, Ti­mot­hy Spal­las, Jay­ne Heit­meyer.

veiksmas

••• humoras

••• įtampa

•••

KUR? Ki­no teat­re „Pa­sa­ka“.

KA­DA? Ge­gu­žės 24 d. 22.15 val., 27 d. 18.45 val., 29 d. 21 val.

Šir­džių ėdi­ko iš­ban­dy­mas Filme „Širdžių ėdikas“ Alek­sas ir jo se­suo su­ka vers­liu­ką: pa­gal už­sa­ky­mą iš­ ski­ria po­ras. Links­mam gra­žuo­liui už­ten­ka ke­lių die­nų, kad bet ku­riam vai­ki­ nui pri­lip­dy­tų eti­ke­tę „bu­vęs“. Vie­nin­te­lė Alek­so sau ke­lia­ma tai­syk­lė – griau­ ti tik tuos san­ty­kius, dėl ku­rių mo­te­ris yra ne­lai­min­ga. Šią tai­syk­lę iš­ban­dys gra­ži pa­vel­dė­to­ja Džiul­je­ta, ke­ti­nan­ti iš­te­kė­ti už sa­vo sva­jo­nių vy­ro.

T

KUR? Ki­no teat­re „Skal­vi­ja“.

KA­DA? Ge­gu­žės 24 d. 16.50 val., 26 d. 20.50, 29 d. 19.10 val.

Sug­rį­ži­mas į ro­jų Filme „Adomo obuoliai“ vie­ni­šu ke­liu­ku gel­to­nais lau­kais va­žiuo­ja au­to­ bu­sas. Jo lau­kian­tis ku­ni­gas Iva­nas pa­si­tin­ka dar vie­ną iš­ban­dy­mą – iš įka­ li­ni­mo įstai­gos anks­čiau pa­leis­tą neo­na­cį Ado­mą. Ku­ni­gas nau­jo­ką ap­gy­ ven­di­na su bu­vu­siu te­ni­si­nin­ku al­ko­ho­li­ku Gu­na­ru, degalinių va­gi­mi ara­ bu Ka­li­du ir nėš­čia mo­te­ri­mi Sa­ra, bi­jan­čia neį­ga­laus kū­di­kio gi­mi­mo.

erotika

••• siaubas

•••

4 N-13 „Tarp dvie­jų pa­sau­lių“ Nuo 2013 05 24 Truk­mė 100 min.

N-13

KUR? Ki­no teat­re „Pa­sa­ka“. KA­DA? Gegužės 23 d. 21.30 val., 24 d. 20.15 val., 26 d. 21.30 val., 28 d. 21.15 val.

Kas ta meilė?

Aštuonios susijusios istorijos vaizduoja visus romantiškų santykių etapus.

Filmo „8 pasimatymai“ kūrėjų akimis, meilė išdygsta prie tavo durų be per­ spėjimo, sugadina tau nervus, gyvenimą padalija į „prieš“ ir „po. Po kurio laiko ji pasidaro monotoniška, galų gale – pasibaigia ir be galo įskaudina, o kartais vėl atveda prie to žmogaus, kurį manei pamiršęs prieš daugelį metų.

26

geguĹžÄ&#x2014;s 23â&#x20AC;&#x201C;29, 2013

idÄ&#x2014;jos laisvalaikiui diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Gy­ven­ti truk­do kli­ma­tas Nuo ta­da, kai Ĺži­no­mas Lie­tu­vos pro­zi­nin­kas Her­kus Kun­ Ä?ius gi­mÄ&#x2014;, Vil­niu­je daug kas pa­si­kei­tÄ&#x2014;. Ra­ťy­to­jas ro­man­ti­kos mies­te jau neieť­ko ir jos jam ne­rei­kia. La­biau­siai jis pa­si­gen­da ge­ro kli­ma­to bei pa­to­gaus su­si­sie­ki­mo.

Ru­gi­lÄ&#x2014; Ere­mi­nai­tÄ&#x2014; r.ereminaite@diena.lt

â&#x20AC;&#x17E;Vil­nius ra­di­ka­liai pa­si­kei­tÄ&#x2014;. Pir­ miau­sia, kal­bi­niu po­Şiō­riu â&#x20AC;&#x201C; ĹĄiais lai­kais Vil­niu­je yra dau­giau lie­tu­ viĹł kal­bos. Pa­tin­ka man, kad yra dau­giau lie­tu­viť­ku­mo, nÄ&#x2014;­ra sve­ti­ mos ka­riuo­me­nÄ&#x2014;s, ku­ri kÄ&#x2014;­lÄ&#x2014; di­de­ lÄŻ dva­si­nÄŻ dis­kom­for­tÄ&#x2026;. Su ne­prik­ lau­so­my­be ir de­mok­ra­ti­ja at­si­ra­do po­zi­ty­viĹł da­ly­kĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tei­gia­mus da­ly­kus ver­ti­na ra­ťy­to­jas.

H.Kun­Ä?ius dĹžiau­gia­si, kad Vil­ nius yra ba­ro­ki­nis mies­tas, tu­ rin­tis la­bai daug ĹĄio sti­liaus baŞ­ ny­Ä?iĹł, ku­rios neuŞ­mirť­ta­mos ir res­tau­ruo­ja­mos. â&#x20AC;&#x17E;Pa­ly­gin­ti su tuo, kas bu­vo prieĹĄ 30 me­tĹł, kal­ bant apie se­na­mies­tÄŻ, ÄŻvy­ko di­de­

liĹł po­ky­Ä?iĹł. O ma­no An­ta­kal­nis, ku­ria­me gi­miau ir gy­ve­nu, yra ĹĄiek tiek nu­skriaus­tas. IĹĄ anks­Ä?iau pu­ siau pres­ti­Şi­niu lai­ky­to ra­jo­no ta­ po mar­gi­na­lia gat­veâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; nuo­gÄ&#x2026;s­ ta­vo pa­ťne­ko­vas.

Ra­ťy­to­jui ne­pa­tin­ka ir tai, kad ĹĄian­dien ne taip pa­pras­ta nak­ti­ mis grįŞ­ti na­mo. Pa­sak jo, anks­ Ä?iau vie­ťa­sis trans­por­tas veik­da­ vo iki pu­sÄ&#x2014;s pir­mos ar net pir­mos nak­ties ir bu­vo ga­li­ma grįŞ­ti na­mo pa­si­ga­vus pa­sku­ti­nÄŻ tro­lei­bu­sÄ&#x2026;.

Da­bar ten­ka ko­re­guo­ti sa­vo lai­kÄ&#x2026;. ÄŽvai­riais me­tĹł lai­kais H.Kun­Ä?ius ras­tĹł vis prie ko pri­kib­ti: â&#x20AC;&#x17E;Va­sa­rÄ&#x2026; man ne­pa­tin­ka to­kios de­ta­lÄ&#x2014;s kaip dvi­ra­ti­nin­kai, ku­riĹł rei­kia sau­go­ tis, kad ne­nu­muť­tĹł.â&#x20AC;&#x153; Ta­Ä?iau la­ biau­siai H.Kun­Ä?iĹł Vil­niu­je er­zi­na

Ĺžie­ma ir ru­duo. â&#x20AC;&#x17E;Tuo­met mies­tas tam­pa klam­pus ir pÄ&#x2014;s­Ä?ia­jam la­bai ne­ge­ra­no­riť­kasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pa­sa­ko­jo pro­ zi­nin­kas.

Me­ni­ni­kas daŞ­nai lan­ko­si se­na­ mies­ty­je, ta­Ä?iau sa­ko, kad Vil­nius jam dau­giau ro­man­ti­kos teik­da­vo jau­nys­tÄ&#x2014;­je, ka­i lip­da­vo ant Tri­jĹł Kry­ŞiĹł ar Be­ke­ťo kal­no, o va­sa­rÄ&#x2026; vaikť­Ä?io­da­vo Bel­mon­te. â&#x20AC;&#x17E;Mies­ te nie­ko ypa­tin­go neieť­kau, nes ne­la­bai esu kÄ&#x2026; pa­me­tÄ&#x2122;s. Ra­ťy­to­jo dar­bas yra la­biau ka­bi­ne­ti­nis. O mies­tas man â&#x20AC;&#x201C; so­cia­li­nÄ&#x2014; vie­ta su­ si­ti­ki­mams su drau­gais pa­si­bō­ti, ir tiek. Kai iť­trĹŤks­tu ÄŻ mies­tÄ&#x2026;, to­kia for­ma ir bend­rau­ju su juoâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pri­ si­pa­Şi­no H.Kun­Ä?ius.

Pak­laus­tas, apie ko­kiÄ&#x2026; Vil­niaus vie­tÄ&#x2026; ra­ťy­tĹł, jei rei­kÄ&#x2014;­tĹł, H.Kun­

Teatro mÄ&#x2014;gÄ&#x2014;jams

UXVXGUDPD OW Teatro Teatro Teatro radijas radijas radijas Teatro radijas

Teatro Teatro Teatro radijas radijas radijas Teatro radijas

- %DVDQDYLĂžLDXV J /7 9LOQLXV (O SDĹ&#x17D;WDV OUGW#UXVXGUDPD OW ,QIRUPDFLMD WHO IDNVDV .DVRV GDUER ODLNDV LU VHNPDGLHQÄ&#x; ² SLUPDGLHQLV ² SRLOVLR GLHQD 7HO ZZZ UXVXGUDPD OW ZZZ IDFHERRN FRP UXVXGUDPD Teatro Teatro Teatro radijas radijas radijas Teatro radijas

Teatro Teatro Teatro radijas radijas radijas Teatro radijas

KUR? LNOBT, A.Vienuolio g. 1.

KA­DA? GeguĹžÄ&#x2014;s 24 d. 18.30 val. KIEK? 15â&#x20AC;&#x201C;200 litĹł.

KUR? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4.

KA­DA? GeguĹžÄ&#x2014;s 26 d. 18.30 val. KIEK? 30â&#x20AC;&#x201C;100 litĹł.

Balete atgimstantis lietuviĹł genijus

Žmogaus ir dievo akistata

Nacionalinis operos ir baleto teatras pavasariui baigiantis savo ĹžiĹŤrovams dovanoja premjerÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; Giedriaus KupreviÄ?iaus baletÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Ä&#x152;iurlionisâ&#x20AC;&#x153; apie garsĹłjÄŻ mĹŤsĹł kompozitoriĹł ir dailininkÄ&#x2026; MikalojĹł KonstantinÄ&#x2026; Ä&#x152;iurlionÄŻ. Spektaklio muzikinis vadovas ir dirigentas Robertas Ĺ ervenikas, vaidmenis jam kuria beveik visi Lietuvos baleto solistai.

Euripido â&#x20AC;&#x17E;BakchantÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; ne aistrĹł, o filosofinÄ&#x2014; drama. Ar dievui tinka rĹŤstauti ir kerĹĄyti nusidÄ&#x2014;jusiems ĹžmonÄ&#x2014;ms, ar jis turi bĹŤti be galo geras ir atlaidus? â&#x20AC;&#x17E;BakchantÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; tai pjesÄ&#x2014; apie dievo Dionizo paĹžadintas Ĺžmogaus kĹŤno aistras ir dvasios stichijas, kuriĹł jis pats nepaŞįsta arba nepripaŞįsta. Jos parklupdo pasaulio valdovus.

KUR? Ĺ okio teatre, T.KosciuĹĄkos g. 11.

KA­DA? GeguĹžÄ&#x2014;s 24, 25 d. 19 val. KIEK? 28â&#x20AC;&#x201C;53 litai.

KUR? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4.

KA­DA? GeguĹžÄ&#x2014;s 28 d. 18.30 val. KIEK? 25â&#x20AC;&#x201C;45 litai.

Kas ji â&#x20AC;&#x201C; ta fotografija?

KĹŤrybos laisvÄ&#x2014;

Ĺ okio spektaklyje â&#x20AC;&#x17E;Fotografas, arba Apverstos taburetÄ&#x2014;s istorijaâ&#x20AC;&#x153; nagrinÄ&#x2014;jama daugybÄ&#x2014; su ĹĄia meno ĹĄaka susijusiĹł idÄ&#x2014;jĹł. Fotografas â&#x20AC;&#x201C; kĹŤrÄ&#x2014;jas, filosofas, poetas, aistringas groĹžio anatomijos ideologas, nuolankus darbininkas ar kultĹŤros puoselÄ&#x2014;tojas? Spektaklis vyksta lietuviĹł, rusĹł, prancĹŤzĹł, ispanĹł, vokieÄ?iĹł ir anglĹł kalbomis.

â&#x20AC;&#x17E;Meistras ir Margaritaâ&#x20AC;&#x153; septintajame praÄ&#x2014;jusio amĹžiaus deĹĄimtmetyje buvo skaitomas tarsi Biblija. Imtis ĹĄios sudÄ&#x2014;tingos daugiaplanÄ&#x2014;s romano medĹžiagos OskarÄ&#x2026; KorĹĄunovÄ&#x2026; paskatino atsivÄ&#x2014;rusi kĹŤrybos laisvÄ&#x2014; ir prestiĹžinio tarptautinio Avinjono teatro festivalio rengÄ&#x2014;jĹł pasiĹŤlymas pastatyti spektaklÄŻ bĹŤtent ĹĄiam festivaliui.

27

gegužės 23–29, 2013

idėjos laisvalaikiui

28p.

Vilniaus mokytojų namų kiemelio terasoje beveik kas vakarą – įvairūs nemokami koncertai.

PRivalai dalyvauti!

Skam­ba skam­ba kank­liai Folk­lo­ras pa­rem­tas tra­di­ci­jo­mis, o mu­zi­kos fes­ti­va­lio „Skam­ba skam­ba kank­liai“ tra­di­ci­ja už­lie­ti Vil­niaus gat­ves, sa­les bei skve­rus nie­kur ne­din­go ir šie­met.

Pas­te­bė­ji­mas: H.Kun­čius džiau­gia­si, kad mies­tas puo­se­lė­ja sa­vo ryš­

kiau­sią ar­chi­tek­tū­ri­nį pa­vel­dą – ba­ro­ki­nes baž­ny­čias.

Tomo Urbelionio / BFL nuo­tr.

čius pir­miau­sia pa­mi­nė­jo va­di­na­ mą­jį Šan­cha­jaus ra­jo­ną. Ta­čiau, jo gal­va, mies­tas tu­ri ne­ma­žai svar­bių vie­tų, ku­rios daug ką reiš­kia mū­sų ša­lies is­to­ri­jo­je. „Ma­no dar­bas ir lais­va­lai­kis tiek susipynę… Lais­va­lai­kiu ei­nu pa­si­

vaikš­čio­ti pa­ne­riais, nes man upė, van­duo la­bai pa­tin­ka. Ge­rai bū­tų, jei mies­tas bū­tų prie jū­ros. Jei Vil­ nius bū­tų kur nors tarp Mar­se­lio ir Bar­se­lo­nos – tai bū­tų iš­vis idea­lu“, – šmaikš­ta­vo pa­šne­ko­vas. H.Kun­ čiui kli­ma­tas tam­pa vis svar­bes­nis.

Nuo 1973 m. kiek­vie­ną pa­sku­ti­ nę ge­gu­žės sa­vai­tę Vil­niu­je vyks­ ta folk­lo­ro at­lai­dai – tarp­tau­ti­nis fes­ti­va­lis „Skam­ba skam­ba kank­ liai“. Šie­met jis įvyks 41-ą kar­tą.

Vyks­tant fes­ti­va­liui se­na­mies­ čio kie­mai tam­pa sa­vo­tiš­kais liau­ dies me­no ger­bė­jų vien­kie­miais.

Vi­si atė­ju­sie­ji ga­li dai­nuo­ti, šok­ ti, šėl­ti bend­ra­me be­si­links­mi­ nan­čių sū­ku­ry­je. Fes­ti­va­lio kon­ cer­tai vyks­ta ir se­na­mies­čio kie­muo­se, ir kon­cer­tų sa­lė­se. Per vi­są ren­gi­nį veiks tau­to­dai­li­nin­ kų bei ku­li­na­ri­nio pa­vel­do mu­gė.

Ket­vir­ta­die­nį, ge­gu­žės 23 d., Teat­ro, mu­zi­kos ir ki­no mu­zie­jaus kie­me (Vil­niaus g. 41) vyks už­sie­nio folk­lo­ro gru­pių kon­cer­tas, bus šo­ ka­mi ra­te­liai, su­tar­ti­nės, nuo 19 val. veiks­mas kel­sis į Tra­kų Vo­kės dva­

muzikos mėgėjams

KUR? VU Botanikos sode Kairėnuose.

KA­DA? Gegužės 26 d. 19 val. KIEK? 30–60 litų.

ro rū­mų oran­že­ri­jos te­ra­są (Ža­lio­ji a. 2A), o 23 val. klu­be „New York“ pra­si­dės nak­ti­šo­kiai, ku­rie vyks ir penk­ta­die­nį bei šeštadienį.

Ge­gu­žės 24 d. nuo ry­to iki va­ka­ro Ge­di­mi­no pro­spek­te bei ki­to­se se­ na­mies­čio gat­vė­se vyks tau­to­dai­lės mu­gė, kon­cer­tuos tau­ti­nių ma­žu­ mų an­samb­liai, fes­ti­va­lio sve­čiai, žy­mūs lie­tu­vių folk­lo­ro at­li­kė­jai. 21 val. VU Teat­ro sa­lė­je (Uni­ver­si­te­to g. 3) – su­tar­ti­nių kon­cer­tas.

Ge­gu­žės 25 d. ren­gi­niais mė­gau­ tis ga­lės ne tik vil­nie­čiai – nuo 13 val. kon­cer­tai lau­kia ir Tra­kuo­se, ap­žval­gos aikš­te­lė­je prie­šais sa­los pi­lį. V.Ku­dir­kos aikš­tė­je nuo vi­du­ die­nio pri­si­sta­tys Vil­niaus folk­lo­ro an­samb­liai, nuo 15 val. į sce­ną lips tra­di­ci­nės ka­pe­los. 18 val. kon­cer­ tuos šiuo­lai­ki­nio folk­lo­ro gru­pės, o 20 val. vi­si šėls ge­gu­ži­nė­je „Šo­ kim, tryp­kim, links­mi bū­kim“. Šv.

Kot­ry­nos baž­ny­čio­je 18 val. vyks Di­dy­sis fes­ti­va­lio sve­čių ir lie­tu­ vių an­samb­lių kon­cer­tas.

aktyviems

KUR? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6 / 16.

KA­DA? Gegužės 28 d. 19 val. KIEK? 104–204 litai.

KUR? Neries krantinėje prie Baltojo tilto.

KA­DA? Gegužės 25 d. 11 val. KIEK? Nemokamai.

VD inf.

Pa­ža­das: or­ga­ni­za­to­riai ti­ki­na –

se­na­mies­ty­je ne­liks lais­vo skve­ ro ar gat­ve­lės, kur bent trum­ pam ne­skam­bė­tų folk­lo­ro mu­ zi­ka.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ne tik vaikams

KUR? Jaunimo teatre, Arklių g. 5.

KA­DA? Gegužės 26 d. 12 val. KIEK? 10 litų.

Baltas paukštis.

V.Kernagiui atminti

Džiazo žvaigždė

Smagiai ir aktyviai

„Bilietas iš dangaus“

Auksinio balso savininkas Liudas Mikalauskas kartu su styginių kvartetu „Bass Arco“ kviečia į jaukų vakarą su Vytauto Kernagio dainomis, įvilktomis į joms nebūdingą skambesį. Pats solistas apie programą sako: „Norėjome parengti ką nors išskirtinio, skatinančio išgirsti muziką savyje ir dalytis ja su kitais.“

Iš JAV atvyksta džiazo muzikos žvaigždė Dee Dee Bridgewater. „Jos balsas – lyg medus. Bet Dee Dee – tikra chameleonė, keičianti spalvas tiesiog prieš žiūrovų akis. Vieną sekundę jos balsas primena nevaldomą juoką, kitą – kūdikio verksmą“, – rašė dienraščio „The New York Times“ kritikas.

Sveikatingumo šventėje „Judėjimas kaip pasaka!“ jūsų lauks futbolo, beisbolo, paplūdimio tinklinio varžybos, šeimyninės estafetės, šokių pamokos, aitvarų dirbtuvės, vandens mūšis, įvairios pramogos mažyliams. Visus besidominčius sveika gyvensena konsultuos specialistai.

Vaikystės kiemas turi magišką galią – sugrąžinti ir kūnu, ir dvasia į tuos laikus, kai žaisdavome indėnus ir vaduodavome damas, kai pykdavome nuoširdžiai ir atvirai, o bučiuodavomės nedrąsiai ir baikščiai... Apie tai – spektaklyje vaikams ir jaunimui pagal Juozo Erlicko eiles.

KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30.

KA­DA? Gegužės 27 d. 19 val. KIEK? 22–52 litai.

KUR? Menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29.

KA­DA? Gegužės 26 d. 19 val. KIEK? 30 litų.

KUR? Lukiškių aikštėje. KA­DA? Gegužės 27 d.

18.30 val. KIEK? Nemokamai.

KUR? Teatro arenoje, Olimpiečių g. 3.

KA­DA? Gegužės 26 d. 15 val. KIEK? 23 litai.

Smuiko magija

Dvigubas muzikos sprogimas

Burbuliuojantis Vilnius

Vaikai šoka „Don Kichotą“

„Esu laiminga darydama tai, ką dabar darau“, – sako smuikininkė Rūta Lipinaitytė, todėl nenuostabu, kad kiekvienas jos pasirodymas pulsuoja nesuvaidintu atsidavimu muzikai, scenai, klausytojams. Tarptautinių konkursų laureatė, ilgametė „Kremeratos Balticos“ narė atlieka neįtikimai platų ir įvairiapusį repertuarą, visuomet nudžiugina tikrais perliukais.

Kartu į gastroles iškeliavę norvegai „The Samuel Jackson Five“ (nuotr.) ir italai „Lento“ pirmąkart pasirodys Lietuvos publikai. „The Samuel Jackson Five“ kuriama muzika – originali ir netikėta įvairių stilių kombinacija. Grupė „Lento“ groja gilų ir sodrų atmosferinį sludge metalą.

„Burbuliatorius“ – tai reguliarus miesto žaidimas, kuris vyksta visą vasarą ir rugsėjį, kas antrą pirmadienį, 18.30 val. Lietuvos ir užsienio miestuose. Tai atviras įvykis ir dalyvauti jame gali kiekvienas norintis. Tereikia atsinešti muilo burbulų indelį į paskelbtą vietą ir užburbuliuoti ją.

Nerijaus Juškos baleto ir šokių mokykla pristato vaikų baleto spektaklį.

Kartu su keistuoliu Don Kichotu ir jo draugu Sanča Pansa leisimės į įdomią ir kupiną nuotykių kelionę, ieškant išsvajotos mylimosios Dulsinėjos. Nuotaikingi mažųjų balerinų pasirodymai nepaliks abejingo nė vieno žiūrovo.

28

gegužės 23–29, 2013

idėjos laisvalaikiui

Įsi­bė­gė­jo va­sa­ros ren­gi­nių se­zo­nas Va­sa­ros kon­cer­tų se­zo­ną ge­gu­žės 9-ąją sėk­min­gai pra­dė­jęs Vil­niaus mo­ky­to­jų na­mų kie­me­lis te­ra­so­je be­veik kas va­ka­ rą iki pat rug­sė­jo vi­du­rio rengs įvai­rius ne­ mo­ka­mus kon­cer­tus – nors čia tel­pa net 1000 žmo­nių, vil­nie­čių čia daž­nai bū­na ir dau­giau.

Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Vil­niaus mo­ky­to­jų na­mų kul­tū­ri­nės veik­los va­do­vė Ka­ro­li­na Me­gi­ny­tė pa­sa­ko­jo, kad vi­si šią va­sa­rą vyk­ sian­tys kon­cer­tai bus ne­mo­ka­mi: pir­ma­die­niais vyks gy­vos elekt­ro­ni­ nės mu­zi­kos va­ka­rai, ant­ra­die­niais skam­bės džia­zas, tre­čia­die­niais ir penk­ta­die­niais – taip pat elekt­ro­ ni­nė mu­zi­ka ar įvai­riau­si kon­cer­tai, o ket­vir­ta­die­niais sa­vo tra­di­ci­ją tęs po­pu­lia­rūs „Tu­borg“ kon­cer­tai. „Pers­pek­ty­vo­je lau­kia la­bai daug pa­čių žy­miau­sių Lie­tu­vos at­li­kė­jų.

O sek­ma­die­niais nuo 12 iki 14 val. jau vei­kia tra­di­ci­nis blu­sų tur­gus. Šie­met vyks ir tra­di­ci­nė Lie­tu­vos sen­jo­rų dai­nų šven­tė, ku­ri nuo­lat su­trau­kia 700–800 da­ly­vių. Į šią šven­tę su­va­žiuo­ja sen­jo­rų ko­lek­ty­ vai iš vi­sos ša­lies – tai la­bai mėgs­ ta­ma vy­res­nio am­žiaus žmo­nių šven­tė“, – pa­sa­ko­jo K.Me­gi­ny­tė.

Iš ar­ti­miau­sių ren­gi­nių, ku­rie bus Vil­niaus mo­ky­to­jų na­mų te­ra­ so­je, rei­kė­tų pa­mi­nė­ti jau ge­gu­žės 23 d. vyk­sian­tį gru­pės „Key­Mo­no“ kon­cer­tą ir atei­nan­tį tre­čia­die­nį vyk­sian­tį lie­tu­viš­kos mu­zi­kos am­ ba­sa­do­rių „Mar­ga mu­zi­ka“ al­bu­mo pri­sta­ty­mą.

Pers­pek­ty­vo­je lau­ kia la­bai daug pa­čių žy­miau­sių Lie­tu­vos at­li­kė­jų.

Ge­gu­žės 29-ąją 19 val. Mo­ky­to­ jų na­mų kie­me­ly­je skam­bės gal ne to­kie įpras­ti, ta­čiau ko­ky­biš­ki neo­ folk­lo­ro gar­sai. Prieš ket­ve­rius me­ tus su­si­bū­ru­si gru­pė „Mar­ga mu­zi­ ka“ pri­sta­tys sa­vo pir­mą­jį al­bu­mą to­kiu pat pa­va­di­ni­mu. Šia­me al­

Se­zo­nas: vie­na iš pra­si­de­dan­čio Mo­ky­to­jų na­mų te­ra­sos va­sa­ros se­zo­no staig­me­nų – lie­tu­vių ir ki­tų tau­tų

kul­tū­ros am­ba­sa­do­rių, gru­pės „Mar­ga mu­zi­ka“, al­bu­mo pri­sta­ty­mo kon­cer­tas.

bu­me skam­bės ne tik lie­tu­viš­kas folk­lo­ras – aš­tuo­nios dai­nos, be lie­tu­vių, su­dai­nuo­tos lat­vių, len­ kų, tu­vių, ar­mė­nų, bal­ta­ru­sių kal­ bo­mis.

Ypač daž­nai už­sie­ny­je kon­cer­ tuo­jan­čią gru­pę su­da­ro net aš­tuo­ ni ge­rai ži­no­mi al­ter­na­ty­vio­sios lie­tu­viš­kos mu­zi­kos at­sto­vai, tarp ku­rių – gru­pių „Ob­test“, „Žal­va­ ri­nis“, „Ug­nia­vi­jas“ na­riai. Įvai­rių tau­tų folk­lo­ri­nę mu­zi­ką gro­jan­tis ko­lek­ty­vas nau­do­ja ne­tra­di­ci­nius inst­ru­men­tus – vio­lon­če­lę, man­ do­li­ną, elekt­ri­nę gi­ta­rą ar se­no­vi­ nį būg­ną.

Gru­pės ly­de­rė ir va­dy­bi­nin­kė Lau­ri­ta Pe­le­niū­tė sa­ko, kad jų mu­ zi­ka iš­ties yra mar­ga, nes gru­pę su­

da­ro la­bai skir­tin­gų pa­tir­čių mu­zi­ kan­tai. „Kon­cer­te iš­gir­si­te tie­siog mar­gą mu­zi­ką, o tai paaiš­ki­na gru­ pės pa­va­di­ni­mą ir tai, ką mes da­ro­ me. Esa­me daug va­ži­nė­ję, tu­rė­jo­me tu­rą po Ru­si­ją, daug kon­cer­ta­vo­ me Len­ki­jo­je, ne­tru­kus ke­liau­si­me į Vo­kie­ti­ją. Mask­vo­je tu­ri­me net sa­vo va­dy­bi­nin­ką – su jais pui­kiai bend­ra­dar­biau­ja­me. Ru­de­nį vyk­ si­me į Bul­ga­ri­ją, Pa­sau­lio mu­zi­kos fo­ru­mą“, – var­di­jo mu­zi­kan­tė. „Va­žiuo­ja­me at­sto­vau­ti Lie­tu­ vai. Už­sie­nio ša­lims tu­ri­me pa­ ruo­šę pla­tes­nę lie­tu­viš­ką pro­gra­ mą – lie­tu­viš­kos liau­dies mu­zi­kos aran­žuo­tes. Taip pat pri­sta­to­me už­sie­nie­čiams mū­sų ša­lies re­gio­ nus, rep­re­zen­tuo­ja­me Lie­tu­vą kaip

Gru­pės nuo­tr.

folk­lo­ris­tai. Žmo­nėms įdo­mu iš­ girs­ti, ko­kia yra lie­tu­viš­ka mu­zi­ka, ta­čiau džiau­gia­si iš­gir­dę sa­vo tau­ tos kū­ri­nius. Pa­vyz­džiui, Lie­tu­vo­je mėgs­ta­miau­sias kū­ri­nys yra bū­tent lie­tu­viš­kas – žmo­nėms pa­tin­ka su­ pras­ti, apie ką dai­nuo­ja­ma“, – pa­ sa­ko­jo „Mar­gos mu­zi­kos“ at­sto­vė.

Ko­l ek­ty­vas al­b u­m ą įra­š i­n ė­ jo be­veik me­tus, nes įpu­sė­jus vi­ sam pro­ce­sui gru­pę su­krė­tė ne­ti­ kė­ta vie­nos iš vo­ka­lis­čių ne­tek­tis. Šiuo me­tu „Mar­ga mu­zi­ka“ to­liau kon­cer­tuo­ja su at­si­nau­ji­nu­siu ko­ lek­ty­vu.

Iš­sa­miau apie ren­gi­nius ir at­li­ kė­jus ga­li­ma skai­ty­ti Vil­niaus mo­ ky­to­jų na­mų sve­tai­nė­je: www.kul­ tu­ra.lt.

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt.

Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

Vilniaus meras pasiūlė, kaip sumažinti šilumos kainas Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEKK) su prašymu išplėsti reguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų sąrašą, įtraukiant į jį visus nepriklausomus šilumos gamintojus.

To prašoma tam, kad iki tol, kol ga­ mintojų Vilniuje atsiras tiek, kad būtų įmanoma reali konkurenci­ ja rinkos sąlygomis, pakeitus ne­ priklausomų šilumos gamintojų statusą, gamintojų šilumos kai­ na būtų nustatoma pagal patiria­ mas faktines išlaidas. Tai reiškia, jog, VKEKK priėmus šį sprendimą keisti dabar galiojančią tvarką, Vil­ niaus gyventojams kaina sumažėtų jau šį šildymo sezoną. „Neteisinga, kai privatūs in­ vestuotojai, gaudami ES paramą ar kitas subsidijas, nori išlikti ne­ reguliuojami ir naudojasi susida­ riusia situacija: ES paramos gau­ nama nauda nepasidalijama su šilumos vartotojais, o turėtų bū­ ti atvirkščiai. Pavyzdžiui, Kau­ ne pernai veiklą pradėjo keli ne­ priklausomi šilumos gamintojai, kurie gamina šilumą naudoda­ mi biokurą, tačiau šilumos kaina vartotojams dėl to nemažėja, nes

jų niekas nereguliuoja“, – sakė A.Zuokas. Vilniaus meras taip pat pritaria VKEKK iniciatyvai pa­ keisti nepriklausomų šilumos ga­ mintojų pripažinimo nereguliuo­ jamais tvarkos aprašą.

Meras priimti tokį sprendimą ra­ gino dar praėjusiais metais, susiti­ kime su VKEKK atstovais Vilniaus savivaldybėje metu.

Nereguliuojami šilumos tiekėjai šilumą gamina iš trigubai mažiau kainuojančio biokuro ir, kadan­ gi nėra realios konkurencijos tarp nepriklausomų šilumos gamintojų, jie nesuinteresuoti parduoti šilumą žemesne kaina, nei šilumą gamina centralizuotos šilumos tiekėjai.

Vilniaus miesto savivaldybė remia nepriklausomus šilumos gaminto­ jus. Šiuo metu jau yra išdavusi są­ lygas devyniems nepriklausomiems šilumos gamintojams („Grigiškės“, „Reenergy“, „Aliejaus investicijos“, „Vilniaus baldai“, „Bionovus“, „Ge­ co Vilnius“, „Invento“, „Eurovis­ tos servisas“, „Pramonės energija“) ir ragina šilumos tiekėją – bendrovę „Vilniaus energija“ – aktyviai ben­ dradarbiauti su nepriklausomais šilumos tiekėjais, siekiant, kad ši­ lumos gamintojai savo veiklą pra­ dėtų kuo greičiau, dar prieš šį šil­ dymo sezoną.

skelbimai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 30-1073 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 3,1 ha teritorijos prie Burbiškių gatvės detaliojo plano rengimą.

Planavimo tikslas – nustatyti sklypų ribas ir plotus, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą (naudojimo būdą – visuomeninės paskirties teritorijos, naudojimo pobūdį – mokslo, kultūros, sporto ir gydymo paskirties pastatų bei statinių statybos, statybos reglamentus ir kitus pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus), vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais.

Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigojamas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti.

Informacija tel. (8 5) 211 2754.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 30-1079 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 2,7 ha teritorijos tarp Konstitucijos prospekto ir Šnipiškių gatvės detaliojo plano rengimą.

Planavimo tikslas – nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendinių, esamos žemės

sklypų, patenkančių į planuojamą teritoriją, pagrindinės žemės naudojimo paskirties (esama paskirtis – kita), priimti tinkamą sprendimą dėl kvartalo susisiekimo sistemos, užtikrinant visuomenės poreikius ir trečiųjų asmenų interesus, suformuoti kompleksišką Konstitucijos prospekto išklotinę, pakeisti žemės sklypų ribas ir plotą, numatant valstybinės žemės prijungimą, nustatyti leistinus žemės sklypų tvarkymo ir naudojimo reikalavimus bei statybos reglamentus.

Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigojamas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti.

Informacija tel. (8 5) 211 2750.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 30-1080 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti sklypo Kalvarijų g. 1 ir gretimos teritorijos (apie 0,6 ha ploto) detaliojo plano rengimą.

Planavimo tikslas – nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendinių, esamos žemės sklypo Kalvarijų g. 1 (kadastro Nr. 0101/0032:340) pagrindinės žemės naudojimo paskirties (esama paskirtis – kita), nustatyti visuomeninės paskirties teritorijos ir komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdus, administracinių pastatų

statybos ir prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos naudojimo pobūdžius, pakeisti žemės sklypo ribas ir plotą, numatant valstybinės žemės prijungimą, nustatyti leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo reikalavimus bei statybos reglamentus.

Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigojamas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti.

Informacija tel. (8 5) 211 2750.

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ viešo konkurso būdu išnuomos šias patalpas: 1. 92,09 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas Žirmūnų g. 137A trejiems metams, pradinė 1 kv. m kaina 7,00 Lt (be PVM); 2. 132,57 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas Saulėtekio al. 32, pirmame aukšte, penkeriems metams, pradinė 1 kv. m kaina 17,64 Lt (be PVM).

Pradinis įnašas – 3 mėnesių nuomos kaina ir PVM. Įnašas turi būti sumokėtas į UAB „Vilniaus viešasis transportas“ sąskaitą Nr. LT25 7044 0600 0774 2285 AB SEB banke.

Vertinimo kriterijus – didžiausia kaina. Paraiškos pateikiamos 10 dienų po skelbimo Žolyno g. 15, 220 kab. Dėl konkurso nuostatų kreiptis tel. 239 4723. Vokai su pasiūlymais atplėšiami 2013 m. birželio 3 d. 10 val.

Verkių g. 52, 216 kab., Vilniuje.

29

gegužės 23–29, 2013

skelbimai Baldus

Karjera Siūlo darbą Reikalinga kvalifikuota kepėja Lentvaryje, kepyklėlėje. Turinčioms patirties mokame gerą atlyginimą. Slankusis darbo grafikas.

Kreiptis tel. 8 655 25 628 (Eglė), 8 656 20 775 (Aušra).

1099291

Vilniuje. Reikalingi valytojai ir kiemsargiai dirbti slankiuoju grafiku Pilaitės mikrorajone. Ne visai darbo dienai. Tel. (8 45) 510 021, 8 659 37 460.

1114892

Pigiai gamina spintas su stumdomosiomis durimis, virtuvės, miegamojo, kitus baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295.

1115050

Perka Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 607 97 663.

1108333

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

1058708

Perka 1–2 kambarių butą Vilniaus centre, mokės iki 130 000 Lt. Tel. 8 628 11 700.

1115345

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.

1068521

Įvairūs Kita

Paslaugos Statybos ir remonto Dažome namus (medinius, tinkuotus) ir stogus. Visi skardinimo darbai. Tel. 8 691 42 513.

1111616

Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus.

Ekovata, termoputa, poliuretanu, granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Garantuojame. Konsultuojame. Tel. 8 689 68 528; www.juodasisgarnys.lt.

1107666

VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, aptarnavimas. www.

Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265.

1093199

Technikos remonto Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją.

Tel. 8 647 07 741.

1076330

Nemokamai iðveþa Senà buitinæ, kompiuterinæ technikà ir kitus elektronikos prietaisus Registracija tel.

8 641 99 000

Rengiamas žemės sklypo Elektrinės g. 3 planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Rengimo pagrindas – Vilniaus miesto savivaldybės 2013-05-09 įsakymas Nr. A30-900. Rengimo tikslaspertvarkyti sujungimo būdu Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus. Dėl išsamesnės informacijos prašome kreiptis adresu Vilnius Konstitucijos pr. 3 SĮ „VILNIAUS PLANAS“ 527 kab. tel.8 698 81 851 matininkas A.Kunigėlis.

Informuojame, kad 2013 06 03 15 val. bus vykdomas Janušo Gulbinovičiaus, Vitoldo Gulbinovičiaus, Tomiros Neverienės žemės sklypo, esančio Teklionių vs., Buivydžių sen., Vilniaus r., ribų ženklinimas. Kviečiame gretimo sklypo, kad. Nr. 4112/0100:73, savininkus ar paveldėtojus dalyvauti ženklinant Janušo Gulbinovičiaus, Vitoldo Gulbinovičiaus, Tomiros Neverienės žemės sklypo ribas. Kadastrinius matavimus atliekančios įmonės adresas Žalgirio g. 90-423, Vilnius, tel. 275 2523, 8 698 40 821.

1115061

Informuojame, kad yra parengtas žemės sklypo formavimo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, adresu D.Poškos g. 4, Vilniaus m. Planavimo organizatorius – Vladimiras Vainbergas, gyvenamoji vieta D.Poškos g. 4-2, Vilniaus m. Projekto rengėjas – UAB „Ginteka“, Saltoniškių g. 29/3, 408 kab., Vilnius; tel. (8 5) 279 0908; info@ ginteka.lt. Planavimo tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Paskirtis – kitos paskirties žemė; naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos; naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos; daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių statybos. Su parengtu žemės sklypo planu, prilyginamu detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pakartotinai galima susipažinti nuo 2013 05 23 iki 2013 06 06 rengiančioje įmonėje UAB „Ginteka“, Saltoniškių g. 29/3, 408 kab., Vilniuje.

1114281

www.kaunakiemis.lt Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

1098173

Kelionių Iš/į Londoną vežame siuntinius ir smulkius krovinius. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas. com.

1106428

Paskolos

Parduoda Nekilnojamąjį turtą Plungės centre, Šlaito g., parduodu 17 a sklypą. Vietą galite pamatyti internete www. maps.lt, o jo nuotraukas – surinkę http:// my.mail.ru/mail/plunges/photo?album_ id=slaitogatve. Tel. 8 674 62 186.

1102212

Informuojame, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1122 yra patvirtintas žemės sklypo, esančio Sirokomlės g. 30A, Nemėžio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (žemėtvarkos) projektas. Projekto organiza-

torius: ŽŪB „NEMĖŽIS“. Projekto rengėjas: individuali S.Bumblausko įmonė „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, Vilnius, tel. (8 5) 247 03 82 , 8 698 79 719, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.

Karščiausi kelionių pasiūlymai KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

1115693

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-710 yra patvirtintas žemės sklypo, esančio Birelių Sodų 15-oji g. 60, Verkių sen., Vilniaus m. (kad. Nr. 0101/0108:16), formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto iniciatorė – Genė Vaitkevičienė.

1115058

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2013 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-673 patvirtintas žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0075:1360, esančio SB „Švietimas“, skl. Nr. 156, Pavilnio Sodų 20-oji g. 32, Vilniaus mieste, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas.

1113805

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2013 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-674 patvirtintas žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0075:1338, esančio SB „Švietimas“, skl. Nr. 161, Pavilnio Sodų 20-oji g. 22, Vilniaus mieste, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas.

1113799

NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 09 05 patvirtinti formavimo ir pertvarkymo projektai (iniciatorius SB „Agregatas“): 1. Eglinės Sodų 2-oji g. 4 (0101/0050:685). Įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-683. 2. Eglinės Sodų 2-oji g. 3 (0101/0050:686). Įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-672. 3. Eglinės Sodų 2-oji g. 8 (0101/0050:991). Įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-684. Tel. 8 612 13 816, e. paštas geodezija@geogroup.lt.

1114017

Rengiamas sklypo (kad. Nr.0101/0032:1048), Konstitucijos pr. 6A, Vilniuje, plotas 0,1176 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas – Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-185, 2013-01-18; planavimo organizatorius – UAB „SCANDIA“, Konstitucijos pr. 15/5, Vilnius, tel. 8 600 88 068; planavimo tikslas – nekeičiant žemės tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių pakeisti naudojimo būdą į gyvenamosios teritorijos (G), naudojimo pobūdį į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (G2) bei nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus; projekto rengėjas – UAB „Unitectus”, Lukiškių g. 3, Vilnius. Informaciją dėl teritorijos planavimo sprendinių teikia projekto vadovas architektas Tumas Mazūras, tel. (8 5) 261 0147, e. paštas tumas@unitectus.lt. Su parengtu projektu bus galima susipažinti pas rengėjus nuo gegužės 24 d. iki birželio 20 d. Lukiškių g. 3, Vilniuje, tel. (8 5) 261 0147, darbo dienomis nuo 14 iki 17 val. Parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 m. birželio 7 d. iki birželio 20 d. Šnipiškių seniūnijoje, A.Juozapavičiaus g. 10A. Viešas projekto svarstymas (susirinkimas) – 2013 m. birželio 20 d. UAB „Unitectus”, buveinėje, Lukiškių g. 3, Vilniuje, 5 aukšte. Pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų teikiami raštu iki viešojo susirinkimo ir jo metu projekto organizatoriui ir rengėjams. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Vilniaus skyriui (A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius) per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.

1115428

PRANEŠIMAS. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2011 03 24 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1028 patvirtintas žemės sklypo, Nr. 4110/0700:4871, esančio Antežerių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti. Planavimo organizatorė – Klavdija Kozlova; rengėja – UAB „Baltijos matavimų organizacija“.

1115373

„KRANTAS TRAVEL“ biuruose galite įsigyti šiuos keltų bilietus: Klaipėda–Kylis – nuo 81 Lt Klaipėda–Karlshamnas – nuo 81 Lt Klaipėda–Zasnicas – nuo 81 Lt Ryga–Stokholmas – nuo 82 Lt Talinas–Stokholmas – nuo 113 Lt Talinas–Helsinkis – nuo 117 Lt Talinas–Marienhamnas (Alandų salos) – nuo 113 Lt Stokholmas–Helsinkis – nuo 96 Lt Stokholmas–Turku – nuo 52 Lt

A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

Ventspilis–Nyneshamnas – nuo 122 Lt Ventspilis–Travemunde – nuo 174 Lt Liepoja–Travemunde – nuo 226 Lt Gdynia–Karlskrona – nuo 201 Lt Esbjergas–Harvičas – nuo 201 Lt Amsterdamas–Niukastlas – nuo 115 Lt Hook of Holland–Harvičas – nuo 205 Lt Naujiena! Doveris–Dunkirkas – nuo 109 Lt Naujiena! Belfastas–Liverpulis nuo 176 Lt PIRKITE KELTŲ BILIETUS INTERNETU www.krantas.lt

30

gegužės 23–29, 2013

skelbimai

Parengtas apie 17 ha teritorijos šalia Geležių gatvės, Vilniaus m., Pilaitės sen., detalusis planas. Planavimo tikslas: žemės sklypų paskirties, ribų ir plotų keitimas, žemės sklypų formavimas naujiems statiniams statyti, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reglamentų nustatymas, numatant gyvenamųjų teritorijų (G) bei komercinės paskirties objektų teritorijų (K) būdą, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (G1) bei prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1) pobūdį. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius.

Informacija teikiama tel. 211 2519. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Regroup projektavimas“, Lukiškių g. 5-306, Vilnius. Informacija teikiama tel. (8 5) 262 0353, e. paštas algirdas@regroup.lt. Parengto detaliojo plano ekspozicija: nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2013 m. birželio 26 d. Pilaitės seniūnijos patalpose, Vydūno g. 20, LT-06205 Vilnius.

Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui ir organizatoriui raštu iki viešo aptarimo pabaigos. Viešas svarstymas: detaliojo plano sprendinių viešas aptarimas vyks 2013 m. birželio 26 d. 11 val. Lukiškių g.

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt 5, 306 kab. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.

1115372

Pranešame, kad 2013 m. gegužės 28 d. 10 val. SB „Lelija“ (skl. Nr. 47), Kelmijos Sodų 33-ioji g. Nr. 45, Naujininkų sen., Vilniaus mieste, bus atliekami žemės sklypui, kad.

Nr.0101/0084:0880, priklausančiam Anai Žuravskajai, kadastriniai matavimai. Prašom gretimo žemės (sodo) sklypo savininką atvykti į savo žemės (sodo) sklypą dėl bendros žemės sklypų ribos suderinimo arba kreiptis į individualią S.Bumblausko įmonę „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.

1114163

Pranešame, kad MB „Grundalas“, kodas 168644013, adresas Vaišvilčiai II, Panevėžio r., pagal 2013 05 13 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 177 uždarajai ak-

cinei bendrovei REIKALAVIMAS.LT, kodas 302642184, adresas Vytenio g. 42A, Vilnius, perleido reikalavimo teisę į skolininko UAB „Tom market“, kodas 302549680, adresas Vilniaus g. 17A, Mickūnai, Vilniaus r., 2884,99 Lt skolą + netesybos, nuostoliai (žala), palūkanos ir kiti skolininkui privalomi mokėjimai. Skolininkas reikalavimo perleidimo sutarties originalą gali atsiimti Vytenio g. 42A, Vilnius.

1115365

Sodininkų bendrijos „Šilelis“ nariams! 2013 m. birželio 8 d. (šeštadienį) 12 val. šaukiamas sodininkų bendrijos „Šilelis“ narių susirinkimas. Susirinkimo vieta – Pušų kalnelyje.

Susirinkimo darbotvarkė: 1. SB „Šilelis“ valdybos pirmininko ataskaita apie 2012–2013 m. finansinę-ūkinę SB „Šilelis“ veiklą. 2. SB „Šilelis“ revizijos komisijos ataskaita apie 2012–2013 m. finansinės-ūkinės SB „Šilelis“ veiklos reviziją. 3. Trijų naujų (vietoje atsistatydinusių) SB „Šilelis“ valdybos narių rinkimas. 4. SB „Šilelis“ valdybos darbo reglamento ir jos įgaliojimų tvirtinimas. 5.

Naujų SB „Šilelis“ vidaus tvarkos taisyklių tvirtinimas. 6. 2013–2014 m. SB „Šilelis“ pajamų-išlaidų sąmatos tvirtinimas. 7. Kiti klausimai. Susirinkus mažiau nei pusei sodi-

Informuojame,

kad dėl planinio elektros įrenginių remonto elektros energija bus išjungta šiems vartotojams: Adresas

Vilniaus rajonas

Vilnius: Bališkių k., skl. Nr., (kad. Nr. 0101/0165:765), (kad. Nr. 0101/0165:787), šalia Lentvario gatv., (Kad. Nr. 0101/0165:852), E. Andriolio 2, S.Krasausko 5-11, 15.

Vilnius: Laisvės pr., /Rygos g. sank.

Vilnius: Taikos g. 55 Vilnius: Laisvės pr. 76, Taikos g. 29 Vilnius: Žaliųjų Ežerų g. 14-18, 15-29, 13A, 11A Bališkių k.: E. Andriolio g. 26, Vilnius: Bališkių, (kad. Nr. 101/0165:799, Bališkių k., (kad. Nr. 0101/0165:750), (kad. Nr. 0101/0165:779), (kad. Nr. 0101/0165:778), (kad. Nr. 0101/0165:752), (kad. Nr. 0101/0165:751), E. Andriolio g. 20, 25, 34, 36.

Vilnius: Bališkių k., (kad. Nr. 0101/0165:813), D. Tarabildienės 4-6, 6B, 4D, 4A, 4B, 6C, 6A, 4C, 6D, D.Tarabildienės g., 2A, S.Krasausko g. 22, 22A, 22C. Vilnius: A.Gudaičio g. 11, 16-20, 9, 9D, Bališkių, kad.0101/0165:835, kad.0101/0165:818, Bališkių k., šalia Lentvario g., (kad. Nr. 0101/0165:788), (kad. Nr. 0101/0165:789), (kad. Nr. 0101/0165:791), šalia Lentvario gatv., Bališkių kv. kad.Nr.0101/0165:796, S.Krasausko g. 4, 16, 4A, 2A, 4B. Vilnius: Bališkių g., kad.Nr.0101/0165:754, Bališkių k., (kad. Nr. 0101/0165:760), kad.0101/0165:762, kad.Nr.0101/0165:761, kad.

Nr. 0101/0165:766, E. Andriolio g. 10, 15, 23, Ožiakalnio 28.

Vilnius: A.Gudaičio g. 8-10, Bališkių k., šalia Lentvario g., kad.0101/0165:829, (kad. Nr.0101/0165:830), Bališkių kv., kad.

Nr.0101/0165:826, S.Krasausko g. 3.

Vilnius: Bališkių 102, Bališkių k. 103, (kad. Nr. 0101/0165:849), (kad. Nr. 0101/0165:846), (kad. Nr. 0101/0165:802), (kad. Nr. 0101/0165:847), D. Tarabildienės g. 4, 7-9, 8, 8A, 11A, Lentvario g. 111.

Vilnius: A.Gudaičio g. 17-23, 22, 26-28, 32-36, 21A, 19B, 17B, 17C, 19C, 19A, 17A, 30, 34, Bališkių k., (kad. Nr. 0101/0165:841), (kad. Nr. 0101/0165:839), (kad. Nr. 0101/0165:840), (kad. Nr. 0101/0165:795), (kad. Nr. 0101/0165:793), S.Krasausko g. 12.

Vilnius: Lakštingalos Sodų g. 4-6, Lakštingalos sodų 1-oji g. 3-7, Lakštingalos Sodų 2-oji g. 2-4, 20, 3-7, Lakštingalos Sodų 3-oji g. 2-6, 14, 20-22, 28, 3-7, 23, 29-31, Lakštingalos Sodų 4-oji g. 1-3, 2-8, Lakštingalos Sodų 5-oji g.1-9, 2-4, 8, Lakštingalos Sodų 6-oji g. 1, 5, 11, 15, 2, 8, Nemenčinės pl. 206, Pečiukų g. 11, S/B LAKŠTINGALA. Krakiškių k., Naujanerių k., Vilnius: Avietyno g. 10, 26-32, Birelių g. 35, Juodupio g. 58-60, Krakiškių km.,Krakiškių g. 34, 38, 50, 54, 248, 45, 49-55, 59, 65, 51A, Krakiškių Sodų 10-oji g. 12-14, 18, 26, 34-36, 44, 56, 13-17, 33, 37, Krakiškių Sodų 12-oji g. 2, 18, 3, 13, 19, 25, 33-35, 39, Krakiškių Sodų 14-oji g. 8, 24, 11, Krakiškių Sodų 16-oji g. 2-8, 20-22, 38-40, 48, 52, 60, 66, 7, 21, 25-31, 35, 43, 73, Krakiškių Sodų 17-oji g. 1, 5-7, 11, 2, 10, 18-oji g., 19-oji g., 20-oji, 21-oji g., Krakiškių Sodų 18-oji g. 2-4, 10, 3, 11, Krakiškių Sodų 19-oji g. 4, Krakiškių Sodų 2-oji g. 35, Krakiškių Sodų 20-oji g. 8-10, 18-20, 28, 38, 44, 19, 31, 37-39, Krakiškių Sodų 21-oji g. 1, 5, 9, 13, 2-4, 8-12,18, Kryžiokų km. 1, Kryžiokų Sodų 12- oji g. 7,Kryžiokų Sodų 20-oji g. 14, Padvarės 30, Pagubės Sodų 1-oji g. 1-9, 13, 17-19, 23-33, 2-4, 8-12, 16- 24, 28-38, Pagubės Sodų 2-oji g. 1, 7-25, 29-35, 8-18, 22-38, Pagubės Sodų 3-oji g. 1-5, 9-33, 37, 2-8, 16-18, 22, 26-36, Sakališkių g. 1, 59, 46-52, 56-78, 50A, S/B MONTUOTOJAS 70, sk.

Naujanerių k., Vilnius: Avietyno g. 1, 6-8, 12, 20, 16C, Krakiškių km., SB”Paežerys-1” skl. Nr.213, Krakiškių k., S/B Paežerys-1, Kad. nr. 0101/0118:286, Krakiškių Sodų 1-oji g. 1-5, 2-6, 10, 14, Krakiškių Sodų 11-oji g. 1-5, 13, 2-4, Krakiškių Sodų 12-oji g. 17, 20, Krakiškių Sodų 13- oji g. 2, 6, 12, 16, 3-5, 9, 13, 17, Krakiškių Sodų 15-oji g. 2, 8-10, 16-20, 24-34, 38-52, 56, 60-62, 68-72, 80-84, 88-92, 96-108, 112, 120, 3-13, 19-27, 31-47, 51-53, 57-59, 67-69, 73, 77-81, 87-91, 95-99, 103-113, 117, Krakiškių Sodų 15-oji g.

5, 15, 49, 63-65, 83, 89, 28, 52, 58, 66, 76-78, 114, 118, g., Krakiškių Sodų 2-oji g. 3, 17-19, 33-37, 53, 59, 63, 8, 12, 22, 26, 30-32, Krakiškių Sodų 3-oji g. 4-6, 10, 9-11, Krakiškių Sodų 4-oji g. 6-8, 12, 148, 9-13, 21-25, 31, Krakiškių Sodų 5-oji g. 1-3, 27, 33, 8, Krakiškių Sodų 6-oji g. 8, 13, Krakiškių Sodų 7-oji g. 1-5, 9-11, 2-4, 8-12, Krakiškių Sodų 8-oji g. 2, 3-7, Krakiškių Sodų 9-oji g. 6, 14, 7-9, Sakališkių g. 27, 31, 35, 39, 45, 55-57, 61-63, 67, 71, 38, 110, S/B PAEŽERYS 7-9, 15-17 Vilnius: Džiaugsmo g. 50, 93-95, 93F, 91A, 50B, 37/11, 46A, 50C (kad. Nr.0101/0157:1505), 93A, Paeglinės Sodų 1-oji g. 1, 29, 39, 43, 51, 6-8, 12-16, Paeglinės Sodų 2-oji 8, 12, 26, 13, Pavilnio, S/B PAVILNYS 3, 11-13, 17, 21-23, 27, 39, 47-49, 127, 6-8, 18, 22, 28-30, 46-52, 62, 36-37, 64 (Paeglinės sodų 1-oji g.), (kad.Nr. 0101/0074:149).

Molėtų pl., Riešės sen.: Molėtų pl. 35-37, 49, 62-66, 60-1, Vilnius: Magistralinio kelio A14, Vilnius-Utena 10,3km, Molėtų g., pl. “Žėrutis” SB, skl. Nr. 37, Molėtų pl. 18-20, 48, 52-54, 72, 23-27, 35, 43-45, /Skersinės g., 47F, 47B, 27A, S/B ATŽALYNAS 3, 23, 57, 69, 16, 28, 18A, 44K, 32K, S/B ATŽALYNAS-D 52, skl. Nr., skl. Nr.16, skl. Nr. 25 Skersinės g./Verkiai, S/B SKERSINĖS 51, 57, 77, 58, Skersinės g. 14, 18, 22, 26-38, 44, 15-23, 29, 10/44, 18A kad. Nr. 0101/0004:1395, 38A, Skersinės Sodų 1-oji g. 1, 7-9, 17-21, 25, 29-33, 37-39, 43-47, 53, Skersinės Sodų 2-oji g. 1, 5-9, 15, 6-14, 13A, 11A, Skersinės Sodų 3-oji g. 1, 11-13, 17-19, 8-10, 14, 18, 6B, 6A, 18A, Skersinės Sodų 6-oji g. 81, Skersinės Sodų 7-oji g. 1, 7-15, 29, 4, 8-10, 20-26, 30, Skersinės Sodų 8-oji g. 3-7, 13-17, 6, 12-18, Skersinės Sodų 9-oji g. 2, 6, 12, 16, 24-28,3, 13, 17-21, Vanaginės Sodų 2-oji g. 1-23, 27-93, 97-103, 107, 2-32, 40-42, 64, Vanaginės Sodų 3 -ioji g. 8-18, 24-32, 42, 46-52, b/n, 22A, Vanaginės Sodų 3-oji g. 1.

Vilnius: Molėtų pl. 10, S/B ATŽALYNAS 10, 35, S/B ATŽALYNAS-D, skl. 55, skl. 43, S/B SKERSINĖS 12, S/B VANAGINĖ 1, 11, 17, 43-45, 61, 71, 79-81, 14, 44-46, skl. Nr. 6 Skersinės g. (kad. Nr. 0101/0004:437), skl. Nr. 2, S/B ŽĖRUTIS 25, 49, 30, 52, 68, 74, 78, 146, 150-152, 205/3, 209/4, 209/2, S/B ŽĖRUTIS SKERSINĖS g.16, 131, Skersinės g. 5, Skersinės Sodų 2-oji g. 24, 36, Skersinės Sodų 2-oji g. 5, 19-23, 33, 41-43, 47, 10, 20-22, 26, 30-32, 40-46, 50-54, 33A, Skersinės Sodų 3-oji g. 23, 29, 33-35, 39-43, 47, 30-34, 38, 42, 26A, 24A, 31A, Skersinės Sodų 4-oji g. 3, 7-11, 17-21, 27-35, 4-36, 65A, Skersinės Sodų 5-oji g. 1, 11-15, 21, 25-29, 33, 47, 2-4, 10-20, 24, 28-34, 42, 4A, Skersinės Sodų 6-oji g. 1-7, 11-13, 17, 21-25, 29-31, 35, 39, 49, 53-63, 69-75, 83- 91, 97-99, 105111, 115, 123-127, 8, 24-26, 50, 1A, Skersinės Sodų 7-oji g. 3-5, 17-23, 6, 14, 32, 36, Skersinės Sodų 8-oji g. 2, 8-10, 20-26, 19-23, Skersinės Sodų 9-oji g. 9, 25, 29, 18, 22, 32, Skersinės 2-oji g. 31, Skersinės 5-oji 115.

Vilnius: Kalvarijų g. 73-75, 81, 71/1, Rinktinės g. 54, 54/9, Trimitų g. 3, 7, 8, 18, Žalgirio g. 60-66, 72.

Vilnius: Pasakų g. 3D. Vilnius: Pasakų g. 3A. Vilnius: Nugalėtojų g. 3D. Vilnius: Žygio g. 44, 52.

Vilnius: Žirmūnų g. 54d, 54C. Vilnius: Žirmūnų g. 101.

Vilnius: Bajorų Sodų 19-oji g. 14, Bajorų Sodų 9-oji g. 1, 7-9, 13-15, 4-12, 16.

Grigiškės: Kauno Vokės g. 31-35.

Vilnius: Bajorų Sodų 18-oji g. 18-20, 24-26, 30-32, 25, 29, 33-39, S/B BAJORAI 2, 18, 17, 47, S/B SVEIKATOS APSAUGA 85.

Vilnius: S/B SOSTINĖ 45, 49, 53, 61, 48, 54-56, 60, 68, 57; Uosių Sodų 21-oji g. 10, Uosių g. 33-37, 31/25, Uosių Sodų 21-oji g. 6-8, 12, 11.

Vilnius: Rukainių g. 140-144.

Vilnius: Žygio g. 50.

Vilnius: Žygio g. 48, 36C. Vilnius: Aistmarių g. 4, 5-9, 15-17, 13/12, Darkiemio g. 12-14, 18-22, 21-29, Karvaičių g. 21, 27-29, 28-34, Stalupėnų g. 34, 40-48, 52-54, 36/1, 56/2.

Bališkių k.: E. Andriolio g. 26, Vilnius: A.Gudaičio g. 8-10, 9D, 16-22, 26-28, 32-36, 11, 17-23, 21A, 19B, 17B, 17C, 19C, 19A, 17A, 30, 34, Bališkių 102, kad.Nr.0101/0165:754, (kad. Nr. 0101/0165:799, kad.0101/0165:835, kad.0101/0165:818, Bališkių k. 103, skl. Nr., (kad. Nr. 0101/0165:840), (kad. Nr. 0101/0165:750), (kad. Nr. 0101/0165:765), kad.0101/0165:762, (kad. Nr. 0101/0165:760), (kad. Nr. 0101/0165:779), šalia Lentvario g., (kad. Nr. 0101/0165:849), (kad. Nr. 0101/0165:847), (kad. Nr. 0101/0165:788), (kad. Nr. 0101/0165:751), (kad. Nr. 0101/0165:841), (kad. Nr. 0101/0165:813), (kad. Nr. 0101/0165:839), šalia Lentvario gatv., (kad. Nr. 0101/0165:791), (kad. Nr. 0101/0165:802), (kad. Nr. 0101/0165:789), (kad. Nr. 0101/0165:787), kad. Nr. 0101/0165:766, (kad. Nr. 0101/0165:793), (kad. Nr. 0101/0165:752), (kad. Nr.0101/0165:830), kad.0101/0165:829, (kad. Nr. 0101/0165:846), kad.

Nr.0101/0165:761, (kad. Nr. 0101/0165:778), (kad. Nr. 0101/0165:795).

Vilnius: Eigulių g. 7, Elektrinės 2, 8.

Vilnius: B. K. Balučio g. 3, 7, 13, 3C, 3A, 3D, 3B. Vilnius: Vaikų g. 15A. Vilnius: Šaltinių g. 22.

Vilnius: A. Goštauto g. 1, Vilniaus-Kalvarijų g. sank.

Vilnius: Čimbariškių g. 2, Tarandės k., (kad. Nr. 0101/0171:1857), (kad. Nr. 0101/0171:1858).

Data

Laikas

gegužės 29 d.

08:30-18 val.

gegužės 30 d. gegužės 29 d. gegužės 28 d. gegužės 28 d. gegužės 28 d.

09-16 val.

09-16 val.

09-16 val.

13-17 val.

08:30-18 val.

gegužės 30 d.

08:30-18 val.

gegužės 28 d.

08:30-18 val.

gegužės 30 d.

08:30-18 val.

gegužės 29 d.

08:30-18 val.

gegužės 30 d.

08:30-18 val.

gegužės 28 d.

08:30-18 val.

gegužės 30 d.

09-15 val.

gegužės 28 d.

09-15 val.

ninkų bendrijos „Šilelis“ narių, susirinkimas pagal LR sodininkų bendrijų įstatymo 16 str.

10 p. bus laikomas neįvykusiu. Pakartotinis sodininkų bendrijos „Šilelis“ narių susirinkimas vyks 2013 m. birželio 29 d. (šeštadienį) 12 val. toje pačioje vietoje su ta pačia darbotvarke. Maloniai kviečiame visus sodininkų bendrijos „Šilelis“ narius dalyvauti susirinkime. Registracijos pradžia 11 val. Susirinkimas šaukiamas sodininkų bendrijos „Šilelis“ narių grupės iniciatyva.

1114896

Vadovaujantis 2012 08 16 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 606-12, reg. Nr. AD-690-(3.31), rengiamas žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kad. Nr. 4103/0200:282, plotas – 1,3752 ha, esančio Gilužių k., Avižienių sen., Vilniaus r., detalusis planas. Planavimo organizatorė: Jadvyga Zacharevič. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, įmonės kodas 300655884, buveinės adresas Vytenio g. 50, 208 kab., Vilniuje, kontaktinis tel. 8 600 86 222, e. p. info@vildomus.lt. Planavimo tikslas: keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę: gyvenamosios paskirties teritorijas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1), bendro naudojimo teritoriją (B3) ir inžinerinės infrastruktūros teritoriją (I2). Padalyti sklypą. Nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimus. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 06 18 iki 2013 07 18 Avižienių seniūnijos patalpose (Sudervės g. 9, Avižienių k., Vilniaus r.).

Detaliojo plano viešas aptarimas vyks 2013 07 18 10 val. Avižienių seniūnijos patalpose.

1114563

Informuojame, kad sklypų, kad. Nr. 4162/0200:1138 ir 4162/0200:1167, esančių Vilniaus r.sav., Nemėžio sen., Pakalniškių k., ženklinimas atlikus formavimo-pertvarkymo projektą vyks 2013 06 04 11.00 val. Kviečiame gretimų sklypų, kad. Nr. 4162/0200:1175 ir 4162/0200:1174, bendrasavininką Andrej Žebelovič, dalyvauti ženklinime. Papildoma informacija: UAB „PROJEKTITA“, Laisvės pr.60, Vilnius. Tel. 8 600 66 692, e. paštas projektita@gmail.com.

1116076

Pranešimas sodininkų bendrijos AVIATORIUS nariams. 2013 m. birželio 15 d. 11 val. šaukiamas sodininkų bendrijos narių susirinkimas,

gegužės 30 d.

08-18 val.

gegužės 29 d.

09-17 val.

gegužės 29 d.

09-17 val.

gegužės 28 d. birželio 03 d. birželio 03 d. birželio 03 d. birželio 03 d. birželio 03 d. birželio 03 d. gegužės 29 d. gegužės 31 d. gegužės 29 d. gegužės 29 d. gegužės 28 d. birželio 03 d. birželio 03 d. birželio 03 d.

09-17 val.

08:30-12 val.

11-15 val.

13-17 val.

08:30-12 val.

09-11 val.

11-16 val.

09-17 val.

09-17 val.

09-17 val.

08-18 val.

08-17 val.

12-15 val.

13-17 val.

09-15 val.

birželio 03 d.

13-17 val.

gegužės 28 d. gegužės 31 d. gegužės 28 d. gegužės 28 d. gegužės 28 d. birželio 03 d.

08-16 val.

08-17 val.

09-13 val.

09-14 val.

09-18 val.

09-17 val.

Glitiškių k.: Lauko g. 4, Liepų alėja 24-30, 36-38. gegužės 29-30 d.

Glitiškių k. gegužės 31 d.

Beržininkų k., Lavoriškių k.: Chotkevičiaus g. 1, Kranto g. 3, 7-15, gegužės 28 d.

19-21, 10, Miško g. 3-5, P. Skorinos g. 2-4, Pilkapių g. 1-5, Užupio g. 0-2, 6-14, 18-32, 50, 3-49, 53, Nevieriškių k.

Geležių k.: Smėlio g. 53. gegužės 30 d.

Platiniškių k.: Viktoriškių g. 23, 258. gegužės 29 d.

Gudelių k. gegužės 31 d.

Kiemelių k.: Kiemelių g. 2-6, 10-22, 26-28, 32-38, 182, 3-23, 183, gegužės 29 d.

Maišiagalos mstl.: Miško g. 19, 77, 24, Pievų g. 2, Studentų g. 19.

Egliškių k.: Mokyklos g. 36, 40, Galgių k.: Galgių g. 10-14, gegužės 28 d.

Mokyklos g. 22, 41, 49, Mickūnų sen.

Katkų k., Pakalnių k. gegužės 28 d.

Grigaičių k. gegužės 31 d.

Skaidiškių k.: ŠV.FAUSTINOS g. 3-9, 14, 22-24, Žydinčioji g. 338. gegužės 29 d.

Rudaminos k.: Gamyklos g. gegužės 30 d.

Barvoniškių k.: Barvoniškių 14, Geibulių k., Kalvelių k.: Naujoji g.10, gegužės 29 d.

Kiemėnų k., Laukininkų k., Medininkų k., Miežniūnų k.: Dominikonų g. 18, Miežniūnų 2, Pagojo k., Sirutiškių k., Sūdninkų k., Šumsko mstl.: Dominikonų g. 1, 5-11,15-17, 21, 25, 2-16, 20, Gegužės g. 1-3, 7, 2, 6-14, Jaunimo g. 1, Mėnulio g. 1-3, 9-13, 2-12, Miežniūnų g. 4-6, Minsko pl.

1-9, 6, M. Šumskio g. 1, Naujoji g. 2-8, 12-18, 3-9, 13-19, Sirokomlės g.

2, Šumsko g. 1, 2, 12-14, Taikos g. 19, Vasaros g. 0, Vilniaus g. 5-19, 25, 29-33, 6, 12-34, 40 A, Vindžiūnų k.

Bitinų k., Paraisčių k., Troškūnų k. gegužės 28 d.

Avižienių k.: Saulės g. 4, Bajorų k.: Algirdo Juliaus Greimo g. 10-14, gegužės 29 d.

22-24, 23, Draustinio g. 3, 4, 21A, Jono Karolio Chodkevičiaus g. 28, Lietaus g. 1, 5, 2, 8, 1A, Mėtų 27-29, 34, 54, 78, Skl. Nr. 22, Skl.kad. adr.4103 0300 850, Žemuogių g. 4, 4C, Bukiškio k.: Mėtų g. 22, 20A, Saulės g. 6-8, Sodų g. 5, Lindiniškių k.: Bajorų g. 14, 22, 46, Skl.kad. adr.4174 0200 1089, Skl.kad.adr. 4174 0100 1533, Vilnius: Bajorų g., Eglinės k., Grąžtelių k., Naujasėdžio vs., Naujasodžių k., Novosadų k., gegužės 29 d.

Vainiškių k.

Skaidiškių k.: S/B Skaistė 1-7, 11-15, 19-21, 25-43, 47-53, 59-63, 69-77, gegužės 29 d.

81-85, 89-91, 2-6, 10-22, 26-52, 60-68, 72-80, 84-86, 90-92, 98, 52a, Skaistės 2-oji g. 7, Skaistės 4-oji g. 9, Skaistės 5-oji g. 5, Skaistės 6-oji g. 15, Skaistės 7-oji g. 7, 16.

Mickūnų mstl.: Kranto g. 1-5, 9, 1/2, Mickūnų g.1, Mokyklos g.1, gegužės 30 d.

Vilniaus g. 2-4, 8-12, 3, 9, 8A Daubarų k., Dūkštų k.: Mokyklos g. 18-22, Genių k., Kačergiškių k., gegužės 29 d.

Moliūnų k., Pietuškių k., Šiauliškių k., Trečiokiškių k., Vėlybniškių k.: Genių g. 38, Vydautiškių k.

Izabelinės k., Pikutiškių k., Švedų k. gegužės 28 d.

Akmenos k. (Glitiškių), Juodonių k., Ličiūnų k., Maseliškių k., gegužės 29 d.

Momakalnio k., Nevardų k. (Glitiškės), Paberžės k., Petriškių k., Pociūnų k., Pustiltos k., Rudokų k., Santakos k., Smilgynės k., Stališkių k., Vilniškių k.: Vilniškių k., Unik. Nr. 4400-1090, Žilviškių k.

Baboniškių k., Glitiškių k., Lygialaukio k., Paberžės k.: Darbininkų 0-6, gegužės 28 d.

24-30, 38, 1-5, 9, 23-31, 39, 23A, Skliausčių k., Užuežerės k.

Baronėlių k., Baronėlių vs., Gudoniškių k. (Glitiškių), Lygialaukio k., gegužės 29 d.

Linkainių k., Lovių k., Maseliškių k., Naktiškių k., Paberžės k., Versminės k., Žėkiškių k.

Akmentilčio vs., Arturiškių vs., Balinių k., Brižiškių k., Karužiškių vs., birželio 03 d.

Klonių vs., Leoniškių vs., Lozoriškių vs., Maikūnų k., Pričiūnų vs., Rinkų k., Šimonių k., Šukiškių k., Šventininkų k., Teklionių vs., Žvynėnų k.

Bajorų k.: Mėtų g. 27-29, 54. gegužės 30 d.

Antežerių k.: Sūduvių 36, Buivydiškių k.: Sūduvių 40, Gineitiškių k.: gegužės 29 d.

Sūduvių g. 42-44, 48-56, Zujūnų k.: Sudūvių 28, 58.

Skrudėnų k. gegužės 31 d.

Informacija elektros tiekimo ir vartojimo klausimais

tel.

tel.

arba internete

www.lesto.lt

1116192

Data

Informacija elektros tiekimo ir vartojimo klausimais

1802

1116151

Lietuvos metrologijos inspekcija (LMI) skelbia viešą naudotų materialinių vertybių ( kompiuterinės ir biuro technikos, mobiliųjų telefonų, ūkinio inventoriaus) aukcioną. Su minėtomis materialinėmis vertybėmis, jų pradinėmis pardavimo kainomis bei aukciono sąlygomis prašome susipažinti LMI interneto svetainėje (http://www.metrinsp.lt). Aukcionas vyks 2013 m. birželio 11 d. 10.00 val. LMI patalpose, Tilto g. 17/Radvilų g. 4, Vilniuje. Neįvykus šiam aukcionui, pakartotinis vyks nurodytu adresu 2013 m. birželio 17 d. 10 val. Parduodamas prekes galima apžiūrėti nuo š. m. birželio 3 d. iki birželio 7 d. adresu: Tilto g. 17/Radvilų g. 4, Vilnius, nuo 13.00 iki 15.00 val. Dėl apžiūros kreiptis į Informacinių technologijų (IT) sk. viršininką Andrių Sankauską, tel.: 8 687 59 284.

Už aukciono rengimą atsakingas asmuo – IT sk. viršininkas Andrius Sankauskas. Už aukcione nupirktą turtą atsiskaitoma banko pavedimu per 3 darbo dienas. Aukcionas dalyviams ir žiūrovams nemokamas.

kad dėl planinio elektros įrenginių remonto elektros energija bus išjungta šiems vartotojams: Adresas

09-15 val.

1114052

Pranešame, kad 2013 m. gegužės 31 d. 10 val. SB „Versmės“ Miško g. Nr.7, Žemųjų Semeniukų kaime, Lentvario seniūnijoje, Trakų rajone bus atliekami žemės sklypui kad.

Nr.7940/0007:7 kadastriniai matavimai, savininkė Evelina Davidovich. Prašome gretimo žemės (sodo) kad. Nr.7940/0007:8 savininkės Vandos Treigienės paveldėtojus, nurodytu laiku atvykti į savo žemės sklypą, dėl bendros žemės sklypų ribos suderinimo, arba kreiptis individualią S.Bumblausko įmonė „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, el. paštas matininkas@konsolidacija.lt.

Informuojame,

Vilniaus rajonas gegužės 28 d.

kuris vyks sodininkų bendrijoje, susirinkimų vedimo vietoje, pagal darbotvarkę. DARBOTVARKĖ: 1. Bendrijos pirmininko ataskaita. 2. Revizijos komisijos išvadų apie bendrijos finansinę veiklą tvirtinimas. 3. Bendrijos valdybos, valdybos pirmininko rinkimai. 4.

Bendrijos revizijos komisijos, komisijos pirmininko rinkimai. 5. Pajamų, išlaidų sąmatos 2013 m. tvirtinimas. 6. Kiti klausimai. Susirinkus mažiau nei pusei sodininkų bendrijos narių, susirinkimas laikomas neįvykusiu. Kitą pakartotinį susirinkimą šaukti po 14 kalendorinių dienų, š. m. birželio 29 d., tą pačią valandą, ta pačia darbotvarke, toje pačioje vietoje. Susirinkimą šaukia bendrijos valdyba.

1802

arba internete

www.lesto.lt

Laikas 08:30-16 val.

08:30-15 val.

09-21 val.

09-18 val.

08-17 val.

08-16 val.

08-16 val.

09-17 val.

08:30-16:30 val.

09-14 val.

09-15 val.

09-18 val.

09-18 val.

08:30-14 val.

09-17 val.

09-13 val.

09-17 val.

09-15 val.

10-14 val.

10-14 val.

09-14 val.

09-16 val.

13-18 val.

08:30-12 val.

09-16 val.

09-13 val.

09-13 val.

Orai

Vėjas 6–11 m/s

penktadienį +16

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje palis, griaudės perkūnija. Šiandien daug kur numatomi trumpi lietūs, galima perkūnija. Dieną šils iki 16–21 laipsnio. Penktadienio naktį pietiniuose, dieną daugelyje rajonų palis, vietomis griaudės perkūnija. Temperatūra naktį bus 8–11, dieną 14–20 laipsnių šilumos.

21-oji metų savaitė.

Saulė Dvynių ženkle.

Savaitgalio orai

+16

+19

Telšiai

Naktis

Šiauliai

+20

Klaipėda

+11

Panevėžys

+16

7

Šeštadienį Naktis

Kaunas

Pasaulyje +27 +14 +28 +9 +10 +36 +19 +13

+20

+18

+19

Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga

Vėjas (m/s)

Utena Tauragė

Diena

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+11 +23 +20 +18 +22 +14 +11 +32

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+13

+20

Vėjas (m/s)

+18

8

Vilnius

+17

+14 +19 +18 +17 +14 +31 +24 +14

Diena

Marijampolė

+17

SEkmadienį

Alytus

Naktis

Diena

+7

Vėjas (m/s)

+22

4

Kalendorius Ketvirtadienis, gegužės 23 d.

penktadienis, gegužės 24 d.

sekmadienis, gegužės 26 d.

pirmadienis, gegužės 27 d.

antradienis, gegužės 28 d.

trečiadienis, gegužės 29 d.

Teka 5.00 Leidžiasi 21.32

Teka 4.59 Leidžiasi 21.33

Teka 4.58 Leidžiasi 21.35

Teka 4.56 Leidžiasi 21.36

Teka 4.55 Leidžiasi 21.38

Teka 4.54 Leidžiasi 21.39

Teka 4.53 Leidžiasi 21.41

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

VARDAI: Gerardas, Ventūra, Vilimantė, Vilmantas, Vincentas

VARDAI: Almantas, Grigalius, Grigas, Urbonas

VARDAI: Algimantas, Algimantė, Evelina, Milvydas

VARDAI: Augustinas, Virgaudas, Virgaudė, Žymantė

VARDAI: Jogirda, Jogys, Jogmina, Rima

VARDAI: Algedė, Magdalena, Teodosija, Teodotas

Tarptautinė dingusių vaikų diena Tarptautinė Afrikos diena 1924 m. įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.

1962 m. gimė režisierius, rašytojas Vytautas V.Landsbergis.

1963 m. gimė kanadiečių aktorius Mike’as Myersas.

1969 m. gimė amerikiečių aktorė Anne Heche.

1970 m. gimė amerikiečių aktorė Octavia Spencer.

1975 m. gimė amerikiečių dainininkė Lauryn Hill.

2001 m. Erikas Weihenmeyeris, 32 metų alpinistas, tapo pirmuoju aklu žmogumi, įkopusiu į Everesto viršūnę.

1926 m. gimė džiazo legenda, trimitininkas, kompozitorius Milesas Davisas.

1940 m. Bolivijoje mirė lietuvių keliautojas, žurnalistas, rašytojas, visuomenės veikėjas Matas Šalčius.

1960 m. gimė Romas Ubartas, disko metikas, 1992 m.

Barselonos vasaros olimpinių žaidynių aukso medalio laimėtojas.

1964 m. gimė amerikiečių roko muzikantas Lenny Kravitzas.

1966 m. gimė anglų aktorė Helena Bonham Carter.

1968 m. gimė Danijos princas Frederikas.

2008 m. mirė Sydney Pollackas, „Oskaro“ laureatas, aktorius, filmų „Mano Afrika“, „Tutsi“ režisierius.

1564 m. mirė prancūzų teologas, kalvinizmo pradininkas Johnas Calvinas.

1840 m. mirė italų smuikininkas virtuozas ir kompozitorius Niccolò Paganini.

1877 m. gimė amerikiečių šokėja, moderniojo šokio pradininkė Isadora Duncan.

1910 m. mirė vokiečių bakteriologas, atradęs tuberkuliozę, cholerą ir juodligę sukeliančias bakterijas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas Robertas Kochas.

1970 m. gimė anglų aktorius Josephas Fiennesas.

1975 m. gimė operos dainininkas (tenoras) Edgaras Montvidas.

1975 m. gimė anglų kulinaras Jamie Oliveris.

1877 m. gimė Oskaras Milašius, prancūzų kalba rašęs lietuvių kilmės poetas.

1908 m. gimė britų rašytojas Ianas Flemingas, sukūręs vieną žymiausių pasaulyje grožinės literatūros veikėjų Džeimsą Bondą.

1930 m. gimė rašytojas Vytautas Petkevičius.

1934 m. Ontaryje (Kanada) gimė pirmasis pasaulyje įregistruotas išgyvenęs kūdikių penketukas.

1968 m. gimė australų dainininkė ir aktorė Kylie Minogue.

1974 m. gimė prancūzų aktorius Romanas Duris.

1976 m. gimė dviratininkė Diana Žiliūtė.

1985 m. gimė britų aktorė Carey Mulligan.

Tarptautinė Jungtinių Tautų taikos saugotojų diena Pasaulinė išsėtinės sklerozės diena 1917 m. gimė 35-asis JAV prezidentas Johnas F. Kennedy.

1959 m. gimė anglų aktorius Rupertas Everettas.

1967 m. gimė britų grupės „Oasis“ vokalistas ir gitaristas Noelis Gallagheris.

1975 m. gimė Melanie Brown, buvusios popgrupės „Spice Girls“ narė.

1978 m. gimė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primabalerina Miki Hamanaka-Paulauskas.

1984 m. gimė amerikiečių krepšininkas Carmelo Anthony.

1891 m. gimė švedų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Päras Lagerkvistas.

1906 m. mirė norvegų dramaturgas Henrikas Ibsenas.

1915 m. gimė filosofas egzistencialistas Juozas Grinius.

1933 m. gimė anglų aktorė Joan Collins.

1937 m. mirė JAV verslininkas, pramonininkas, filantropas, mecenatas Johnas Rockefelleris.

1949 m. paskelbta Vokietijos Federacinė Respublika su sostine Bona.

1951 m. gimė Rusijos šachmatininkas, buvęs pasaulio čempionas Anatolijus Karpovas.

1543 m. mirė moderniosios astrologijos pradininkas, lenkų astrologas Mikalojus Kopernikas.

1819 m. gimė Didžiosios Britanijos ir Airijos karalienė Viktorija.

1937 m. gimė režisierius, aktorius Povilas Gaidys.

1940 m. gimė rusų poetas Josifas Brodskis.

1941 m. gimė amerikiečių dainininkas Bobas Dylanas.

1950 m. gimė aktorius Remigijus Vilkaitis.

1960 m. gimė anglų aktorė, „Oskaro“ nominantė Kristin Scott-Thomas.

1973 m. gimė balerina Živilė Baikštytė.

1983 m. gimė futbolininkas Žydrūnas Karčemarskas.

3

4 8 8

1

3

2

7

1

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

3

4

9

7 6

2

4 2022

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1372 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

1

7

7 8

7

2

karštOJI linija: 212

5

3

8 3

1

1

6 5

3 8

5 6

2

3

6

9

2

5

7

2

6

5

4

3

5

2 4

sunkus sudoku

VARDAI: Gertas, Ivona, Žydrūnas, Žydrūnė

lengvas sudoku

šeštadienis, gegužės 25 d.

2 4

6

1

8

5

reklamos skyrius: 261

2 5

8 3654

MIESTAS: Rugilė Ereminaitė – 219 1391 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Jonas Varnas – 219 1385 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 Eglė Šepetytė – 219 1381 EKONOMIKA: Lukas Miknevičius (redaktorius) – 219 1372

4

9

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai 5

2

8

1

7

3

6

9

4

3

2

1

8

7

9

5

4

6

9

7

4

5

6

8

3

1

2

6

5

9

1

2

4

7

3

8

3

6

1

4

9

2

5

7

8

8

7

4

5

6

3

9

1

2

1

4

2

7

5

6

9

8

3

5

8

6

7

9

1

3

2

4 5

6

3

5

9

8

4

7

2

1

2

4

7

6

3

8

1

9

8

9

7

2

3

1

4

6

5

9

1

3

2

4

5

8

6

7

4

1

3

6

2

9

8

5

7

1

6

2

9

5

7

4

8

3

7

8

6

3

1

5

2

4

9

7

3

8

4

1

6

2

5

9

2

5

9

8

4

7

1

3

6

4

9

5

3

8

2

6

7

1

Užsuk į diena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

3

Platinimo tarnyba: 261

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Balys Šmigelskas – 219 1383 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

PR

1688

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3656, 279 1370, 261 3659,

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 3653 PLATINIMO TARNYBA: 261 3653

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Savaitraštis miestui

Prenum e

ratos

akcija

2014 m .

t L 0 12

t L 4 8 tik Dovanos prenumeratoriams!

Receptų žurnalas Saldainių „Pergalė“ dėžutės

Akcija vyksta iki birželio 26 d.

Prenumeruoti galima redakcijoje A.Smetonos g. 5, Vilnius, (įėjimas iš dešinės pastato pusės, darbo laikas: darbo dienomis 8–17 val.), internetu www.diena.lt/savaitrastis arba www.prenumerata.lt Informacija tel. (8 5) 261 3653, 8 640 34 726, e. paštu prenumerata@vilniausdiena.lt.

AB Lietuvos pašto skyriuose prenumeruoti akcijos kaina nebus galima.