2013-05-27 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PIRMADIENIS, GEGUŽĖS 27, 2013

www.kl.lt

=6?:.162;6@ 424B Âź@ $

11

RUBRIKA c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# "

120 (19 723)

JĹŞRA

ddd Wb_N ! Ya

PerkÄ—lai uoste taps ank ĹĄta

LRT sprendĹžia galvosĹŤkÄŻ dÄ—l gÄ—jĹł eityniĹł reklamos televizijoje.

Ar bōti kariu Prancōzijoje ir DidŞiojoje Britanijoje – saugu?

Uosto statybos paralyĹžiuos SmiltynÄ—s perkÄ—los eismÄ….

ď Ž Tendencija: 66 @ZVY

af [Ă›` ]R_ XĂ› Y\ WR N[X` Ă˜ VNb N_ cĂ› YVNb XRY ab` V `abZ` QV QR YV WĂ­ _

Dabar, kai KlaipÄ—dos uos tas vystosi ypaÄ? sparÄ?iai, atsisakymas prieĹĄ deĹĄimtmetÄŻ statyti tiltÄ… ÄŻ KurĹĄiĹł ne rijÄ… ÄŻvardijamas kaip strateginÄ— klaida, kuriÄ… bĹŤtina skubiai taisyti. Vidmantas Matutis

v.matutis@kl.lt

Laivyba intensyvÄ—s

Lietuva 9p.

Pasaulis 15p.

Uoste kylant naujiems terminalams, jau kitais metais, o 2015-aisiais – tikrai, jie para lyŞiuos II Smiltynės perkėlos veiklą, jos prieigose miesto gatvė se kaupsis automobilių eilės. Apie tai prabilo Klaipė dos valstybinio jōrų uosto direk cijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Jis įvardijo maŞiausiai tris prieŞastis, kodėl II Smiltynės perkėlos veikla strigs. Jau ťiemet rugsėjį ťalia II Smiltynės perkėlos bus baig tos statyti Klaipėdos keleivių ir kro vinių terminalo krantinės ir pir sas. Prie jų

V [VNV YNV cNV

viau vystysis ne tik \ [b\ a_ „KlaipÄ—dos kus dujo veĹžiui galÄ—s judÄ—ti ÄŻ SmilSmeltė“. 30 proc. BiriĹł kroviniĹł tynÄ™ keliantys terminalo akcijĹł ÄŻsigiju keltai. si BaltaruSmiltynÄ—s perkÄ—los ge sijos kompanija „Belarus neralinis kalij“ taip direktorius Darius Butvydas teigÄ— pat planuoja didesnius kroviniĹł girdÄ—jÄ™s aiĹĄki nimus, kad dÄ—l dujokiekius. MalkĹł ÄŻlankos gilinimas, veĹžio II Smil tynÄ—s perkÄ—la nebus naujĹł krantiniĹł statyba vÄ—lgi pri- uĹždaryta 2–3 valandas. trauks naujĹł kroviniĹł. Tai reiĹĄkia, A.Vaitkus teigÄ— nenorÄŻs kad laivyba tik intensyvÄ—s kalbÄ—ir inten- ti apie tai, kas syvÄ—s, o II SmiltynÄ—s per savivaldybÄ—je buvo ĹĄvartuojami laivai ma kÄ— los kel tĹł ne taip padaryta, svars nevruos II laukimo tant Lietuvai laikas tik ilgÄ—s ir ilgÄ—s. SmiltynÄ—s perkÄ—los keltĹł strateginÄ—s reikĹĄmÄ—s pro marĹĄruto jektÄ…. zonoje. Kol jĹŤriniai lai vai manev- DujĹł termi nalo ÄŻtaka ruos, maĹžieji ÄŻ SmiltynÄ™ Arvydas Vaitkus: Keli tilto variantai keliantys II SmiltynÄ—s perkÄ—los darbÄ… transkeltai privalÄ—s laukti. A.Vaitkus su KlaipÄ—dos formuos ir kitĹł metĹł ir Nerin2014 metais pradÄ—s veik pabaigoje gos savival ti „Klai- planuojamas dybiĹł vadovais pradÄ—jo KaĹžin ar bus patenatidaryti suskystinpÄ—dos SmeltÄ—s“ kontei pokalbius apie tai, kad neriĹł ter- tĹłjĹł gamti ÄŻ SmiltynÄ™ kinti KurĹĄiĹł nerijos niĹł dujĹł terminalas. minalo HUB-as (krovi turi bĹŤti statomas tiltas. niĹł skirs„Kol dujoveĹžis plauks per Jis tikino lankytojai, kai tymo centras). Jo arba va uostÄ…, sulaukiantis eilÄ—je dinamojo laivyba jame savivaldybiĹł vadobus apribota 2–3 valan„transshipment’o“ esmÄ— prie kelto reikÄ—s stovĹł palaikymo. Planus tokia, kad doms. Netgi statyti tiltÄ… praplaukus dujoveĹžiui, konteineriai bus atpluk A.Vaitkus ketina pateik domi dide- SmiltynÄ—s ti svarsty- vÄ—ti 3–4 valandas? perkÄ—los keltai negalÄ—s juliais tarpokeaniniais ti KlaipÄ—dos valstybinio laivais, iĹĄ- dÄ—ti. II Smil jĹŤrĹł uostynÄ—s perkÄ—la patenka ÄŻ kraunami, po to krauna to direkcijos taryboje, mi ÄŻ ma- ypatingÄ… ĹĄio o vÄ—liau – terminalo veiklos zoĹžus ďŹ derinius laivus ir iĹĄ ministerijĹł atstovĹł plukdomi ÄŻ ną“, – paste sudarytoje nedidelio bÄ—jo A.Vaitkus. kitus Baltijos ĹĄaliĹł uos terminalo veiklai. SuKlai tus. LaivypÄ— dos vals tybinio jĹŤrĹł uosto si Galima tik svarstyti, ko ba intensyvÄ—s kelis kartus. sie ki mo mi nis te ri jos dÄ—l de- plÄ—tojimo tary Kaskart rinant termi sek re toboje. nalo statybos planus didesniam ar maĹžesniam riumi anksÄ?iau dirbÄ™s Planai statyti tiltÄ…, o at kontei- kalbos apie 2–3 A.Vaitkus silaisvi- prieĹĄ deĹĄimt nerveĹžiui plaukiant ÄŻ valandas sustab- nu me „KlaipÄ—dos dytÄ… Smil tÄŻ siÄ… ana II SmiltynÄ—s perkÄ—los lizavo tilto tynÄ—s perkÄ—los veikSmeltę“ ar iĹĄ jos, II Smil teri- statybos ÄŻ Smil torijÄ… skirti uosto krovai tynÄ—s per- lÄ… buvo nereikĹĄmingos. tynÄ™ planus. gali sukÄ—los keltai privalÄ—s lauk Diskusija laukti palai Buvo pateikti keli jo ti. variantai kymo. KlaipÄ—dos uoste buvo kilusi, neva reikalÄ… PietinÄ—je uosto dalyje – iĹĄ VarnÄ—nĹł gatvÄ—s, sprÄ™sian- krovai trĹŤks intensy- tis uosto ka KairiĹł gatta teritorijĹł. Ties II pitonas, kada praplauvÄ—s, taip pat tunelio SmiltynÄ—s perkÄ—la atsi vertĹł vieta idÄ—ja.  7Ă­ _\`• N_ PUf c

Ĺ iandien priedas

Kaina 1,30 Lt

12

Vie­toj pir­ki­nio – ĹĄlamť­tas Vie­to­je lauk­to bran­ gaus te­le­fo­no – se­ na skai­Ä?ia­vi­mo ma­ ĹĄi­nÄ—­lÄ— ir ge­ro­kai pa­ trin­tas te­le­fo­no ÄŻkro­ vik­lis, o vie­toj pra­ ban­gios su­kne­lÄ—s – pa­dÄ—­vÄ—­ tos vy­riť­ kos kel­nÄ—s. Su to­kio­mis ne­ma­lo­nio­ mis staig­me­ no­mis ne taip jau re­tai ten­ ka su­si­dur­ti in­ ter­ne­tu pre­kes ÄŻsi­gy­jan­tiems Ĺžmo­nÄ—ms.

Tur­ga­vie­tes no­rÄ—­tĹł pri­va­ti­zuo­ti Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Ar dar il­gai uos­ta­mies­Ä?io tur­ga­vie­ tes val­dys sa­vi­val­dy­bÄ— – ne­Şi­nia, mat jas sa­vo Ĺži­nion pe­rim­ti yra pa­ si­ren­gÄ™ vers­li­nin­kai. Jie krei­pÄ—­si ÄŻ val­dĹžiÄ… su pra­ťy­mu svars­ty­ti ga­ li­my­bÄ™ iť­nuo­mo­ti ar pri­va­ti­zuo­ti bend­ro­vÄ™ „Nau­ja­sis tur­gus“ ir su­ lau­kÄ— at­sa­ky­mo, jog to­kia ga­li­my­ bÄ— jau svars­to­ma. Ta­Ä?iau ofi­cia­lios dis­ku­si­jos ĹĄiuo klau­si­mu sa­vi­val­ dy­bÄ—­je ne­vyks­ta.

d.janauskaite@kl.lt

Sus­tab­dy­ti ne­spÄ—­jo

4

Sei­mo na­rÄŻ Pet­rÄ… Gra­Şu­lÄŻ ima ne­vil­tis ko­vo­jant su ho­mo­sek­sua­lais, sa­vo tei­ses no­rin­Ä?iais de­monst­ruo­ti ei­ty­nÄ—­se.

6p.

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ—

Pa­sau­ly­je vis po­pu­lia­rÄ—­ jan­Ä?iÄ… pre­ky­bÄ… in­ter­ne­tu mō­sĹł ĹĄa­ ly­je stab­do pir­kÄ—­jĹł bai­mÄ— tap­ti su­ kÄ?iĹł au­ko­mis. Po­li­ci­ja ko­ne kas­dien su­lau­kia pi­ni­gus su­mo­kÄ—­ju­siĹł, ta­ Ä?iau pre­kiĹł ne­su­lau­ku­ siĹł Ĺžmo­niĹł skun­dĹł.

„Ši­ta veis­lÄ— ne­si­dau­gi­na, bet jĹł dau­gÄ—­ja.“

„„Vi­lio­nÄ—s: per­kant in­ter­ne­tu masina ga­li­my­bÄ— ge­rÄ… daik­tÄ… ÄŻsi­gy­ti pi­giau nei par­duo­tu­vÄ—­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

SuŞinokite daugiau 7 psl.

Smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo ta­ry­ ba Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rei Ju­di­tai Si­mo­ na­vi­Ä?iō­tei ÄŻtei­kÄ— ĹĄĹŤs­nÄŻ pa­siō­ly­mĹł, kaip pa­ge­rin­ti uos­ta­mies­Ä?io tur­ga­ vie­Ä?iĹł veik­lÄ…. Vie­nas jĹł – siō­ly­mas svars­ty­ti ga­li­my­bÄ™ abi Klai­pÄ—­dos tur­ga­vie­tes iť­nuo­mo­ti pri­va­Ä?iam vers­lui, nes taip esÄ… bō­tĹł uŞ­tik­rin­ tas jĹł veik­los tÄ™s­ti­nu­mas ir sku­bios in­ves­ti­ci­jos.

3

2

PIRMADIENIS, GEGUŽĖS 27, 2013

miestas Nuo­lai­dų me­džiok­lė

Run­gė­si pir­ti­nin­kai

Gargž­dų ju­bi­lie­jui

Į Klai­pė­dos pre­ky­bos cent­rą „Ak­ro­po­lis“ šeš­ta­die­nį plū­do pir­kė­jai, ti­kė­da­mie­si kai ku­rias pre­kes įsi­gy­ti už pu­sę kai­nos ir pi­giau. Ten bu­vo pa­skelb­ta di­ džių­jų nuo­lai­dų die­na „Ja­mam“. Pre­ky­bos cent­ro par­duo­tu­vė­se nuo­lai­dos sie­kia iki 50 pro­c. To­ kios ak­ci­jos vyks­ta du­kart per me­tus.

Pa­lan­go­je vy­ko ša­ly­je ana­lo­ gų ne­tu­rin­tis ren­gi­nys – Pir­tiesSPA fes­ti­va­lis „Gin­ta­ri­nė Bal­ti­ ja 2013“. Try­li­ka da­ly­vių, at­sto­ va­vu­sių net ke­lioms pir­ties mo­ kyk­loms, sa­vait­ga­lį run­gė­si tar­ pu­sa­vy­je dėl ge­riau­sio ša­ly­je va­ no­to­jo ti­tu­lo. Čem­pio­na­to da­ly­ viai nau­do­jo ber­ži­nes ir ąžuo­li­ nes van­tas.

Gargž­duo­se ati­deng­ta bron­zi­ nė ka­ti­no skulp­tū­ra. Tai – do­va­ na 760-ąjį gim­ta­die­nį šven­čian­ čiam mies­tui. Ju­bi­lie­jų mi­nin­ tys Gargž­dai da­bar iš­gy­ve­na sa­ vo at­gi­mi­mo lai­ko­tar­pį, to­dėl ti­ ki­ma­si, kad be­si­rą­žan­čio ka­ti­no skulp­tū­ra taps mies­to nu­bu­di­ mo sim­bo­liu. Iš­rink­ti ka­ti­nui var­ dą pa­ti­kė­ta gargž­diš­kiams.

Dienos telegrafas Sve­č iai. Šian­d ien 9 val. Klai­p ė­dos vals­ty­bi­nio jū­r ų uos­to di­rek­ci­jo­je lan­ ky­sis Vo­kie­ti­jos Bun­des­ta­go Su­si­sie­ki­ mo, sta­ty­bų ir mies­tų plėt­ros ko­mi­te­ to na­riai. Pas­kai­tos. Ry­toj 10 val. į Klai­p ė­dos uni­ver­si­te­to Gam­tos ir ma­te­ma­t i­kos moks­lų fa­k ul­te­t ą at­v yks sve­č iai iš An­ka­ros uni­ver­si­te­to (Tur­k i­ja), ku­r ie aka­de­m i­nei bend­r uo­me­nei skai­t ys pa­skai­tas. Pre­z i­den­tas. Ge­g u­žės 29 d. Klai­p ė­ do­je vie­šės Es­ti­jos Res­pub­li­kos pre­zi­ den­tas ir jo va­do­vau­ja­ma de­le­ga­ci­ja. Sve­čiai lan­ky­sis Va­ka­r ų lai­v ų ga­myk­ los bend­ro­vė­je. Už­mo­kes­tis. Lie­tu­vos sta­t is­t i­kos de­ par­ta­men­to duo­me­ni­mis, per pir­mą­ jį 2013 m. ket­v ir­t į bru­to dar­bo už­mo­ kes­tis vals­ty­bės sek­to­riu­je su­ma­žė­jo 46 li­tais, o pri­va­čia­ja­me – pa­di­dė­jo 30 li­tų. Vi­du­ti­nis mė­ne­si­nis dar­bo už­mo­ kes­t is, neats­kai­čius mo­kes­čių, ša­l ies ūky­je (be in­d i­vi­dua­l ių­jų įmo­n ių) pir­ mą­jį 2013 m. ket­vir­t į su­da­rė 2232 li­to – vals­ty­bės ir pri­va­čia­ja­me sek­to­riuo­se – ati­tin­ka­mai 2340 ir 2169 li­to. Vi­du­ti­ nis mė­ne­si­nis ne­to dar­bo už­mo­kes­tis ša­lies ūky­je su­da­rė 1 731,1 li­to. Vieš­bu­čiai. Pir­mą­jį šių me­tų ket­vir­tį, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu per­ nai, ša­lies vieš­bu­čiuo­se su­lauk­ta 5,6 pro­c. dau­giau sve­čių, tai yra 344,9 tūkst. tu­ris­tų. Rem­da­ma­sis išanks­ti­niais duo­ me­ni­mis, Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­ men­tas pra­ne­ša, kad tu­ris­tų iš ES ša­lių ap­si­sto­jo 78,2 tūkst., ar­ba 6,5 pro­cen­to ma­žiau, iš ne ES ša­lių – 102,4 tūkst., ar­ba 18,8 pro­c. dau­giau, pa­ly­gin­ti su praė­ju­ sių me­tų ati­tin­ka­mu lai­ko­tar­piu. Pa­ro­da. Ge­gu­žės 29 – bir­že­lio 1 d. Klai­ pė­dos are­no­je vyks tarp­tau­ti­nė Va­ka­ rų Lie­tu­vos vers­lo pa­sie­k i­mų pa­ro­da, kon­fe­ren­ci­ja ir kon­tak­tų mu­gė. Fo­ru­mas. Ge­g u­žės 31 d. 10 val. vieš­ bu­t y­je „Old Port Ho­tel“ or­ga­n i­z uo­ja­ mas Klai­p ė­dos uos­to is­to­r i­jos fo­r u­ mas „Lie­tu­viš­ka­jam Klai­pė­dos uos­tui – 90 me­tų“. Mi­rė. Klai­pė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­ jos sky­r iu­je sa­vait­ga­l į už­re­g ist­ruo­tos pen­k ių klai­pė­d ie­čių mir­tys. Mi­rė Izi­ do­rius Šle­pa­vi­čius (gim. 1922 m.), Ig­na­ cas Ru­gi­nis (gim. 1931 m.), Jad­vy­ga Vai­ no­riū­tė (gim. 1939 m.), Kos­tas Dru­nys (gim. 1943 m.) ir Jo­nas Kun­g ys (gim. 1951 m.). Gi­mė. Sa­vait­ga­lį Klai­pė­do­je gim­dė dvi mo­te­rys, gi­mė du ber­niu­kai. Grei­to­j i. Sek­ma­d ie­n į iki pie­t ų Klai­ pė­dos grei­to­sios me­d i­ci­n i­nės pa­gal­ bos me­di­kai į pa­gal­bą bu­vo kvies­ti 25 kar­tus. Klai­pė­die­čius ka­ma­vo krau­jo­ ta­kos, žar­ny­no veik­los su­tri­ki­mai, epi­ lep­si­jos prie­puo­l iai.

Abi­tu­rien­tus įsu­ ka bran­dos eg­za­ mi­nų se­si­ja. Pir­ma­ sis iš­ban­dy­mas bu­ vo vals­ty­bi­nis ang­lų kal­bos eg­za­mi­nas, vy­kęs praė­ju­sį šeš­ ta­die­nį. Klai­pė­do­ je jį lai­kė 1132 uos­ ta­mies­čio abi­tu­ rien­tai. Į eg­za­mi­ną neat­vy­ko pus­šim­tis moks­lei­vių. Sesija: sa­vait­ga­lį dau­giau nei tūks­tan­tis uos­ta­mies­čio abi­tu­rien­tų lai­kė vals­ty­bi­nį ang­lų kal­bos eg­za­mi­ną.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pirmasis eg­za­mi­nas – be in­ci­den­tų As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ug­ dy­mo ko­ky­bės ir kai­tos po­sky­rio ve­dė­jos Vir­gi­ni­jos Ka­za­kaus­kie­nės, šie­met eg­za­mi­ne jo­kių tech­ni­nių trik­džių ne­bu­vo. Kaip ir kas­met, eg­za­mi­no už­duo­tys į Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės Švie­ti­mo sky­rių iš Vil­ niaus at­ga­ben­tos šeš­ta­die­nį pu­sė sep­ty­nių ry­to. „Šiais me­tais Klai­pė­do­je no­rą lai­ky­ti ang­lų kal­bos eg­za­mi­ną pa­ reiš­kė tru­pu­tė­lį ma­žiau abi­tu­rien­tų nei per­nai, tai yra 1184 moks­lei­viai. Tai – ant­ras gau­siau­sias eg­za­mi­ nas po lie­tu­vių kal­bos“, – pa­tvir­ ti­no V.Ka­za­kaus­kie­nė.

Ta­čiau ne vi­si, pa­reiš­ku­sie­ji no­ rą lai­ky­ti ang­lų kal­bos eg­za­mi­ną, į jį at­vy­ko. 52 abi­tu­rien­tai eg­za­mi­nų cent­ruo­se ne­pa­si­ro­dė, nes da­lis jų jau tu­ri iš­si­lai­kę tarp­tau­ti­nį ang­lų kal­bos eg­za­mi­ną, da­lis bu­vo ne­pri­ leis­ta prie eg­za­mi­no, nes neiš­lai­kė įskai­tos. Bu­vo ir to­kių, ku­rie neat­ vy­ko dėl ne­ži­no­mų prie­žas­čių. Pa­ ša­lin­tų­jų iš eg­za­mi­no ne­bu­vo. Į eg­za­mi­ną neat­vy­ku­sie­ji dėl pa­ tei­si­na­mos prie­žas­ties, jį ga­lės per­ lai­ky­ti pa­kar­to­ti­nės se­si­jos me­tu. Dau­giau­sia uos­ta­mies­čio dvy­ lik­to­kų šie­met lai­kys lie­tu­vių kal­ bos, taip pat ma­te­ma­ti­kos ir is­to­ ri­jos vals­ty­bi­nius eg­za­mi­nus. Toks abi­tu­rien­tų pa­si­rin­ki­mas esą ne­si­kei­čia jau ke­le­rius me­tus.

Dau­giau­sia uos­ta­mies­ čio dvy­lik­to­kų šie­met lai­kys lie­tu­vių kal­bos, taip pat ma­te­ma­ti­kos ir is­to­ri­jos vals­ty­bi­ nius eg­za­mi­nus.

Lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­nas yra po­ pu­lia­riau­sias, nes jis vie­nin­te­lis – pri­va­lo­mas. Vals­ty­bi­nių eg­za­mi­nų iš vi­so yra 12, ta­čiau Klai­pė­do­je bus lai­ko­ma vie­nu ma­žiau, nes nė vie­ nas abi­tu­rien­tas ne­pa­si­rin­ko sa­ vo ži­nių pa­si­tik­rin­ti vals­ty­bi­nia­me

pran­cū­zų kal­bos eg­za­mi­ne. Bran­ dos ates­ta­tą no­rin­tys gau­ti abi­ tu­rien­tai pri­va­lės iš­lai­ky­ti bent du eg­za­mi­nus: pri­va­lo­mą lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros pa­si­rink­tu ly­ giu bei vie­ną ku­rį nors ki­tą vals­ty­ bi­nį ar­ba mo­kyk­li­nį eg­za­mi­ną. Vals­ty­bi­niai už­sie­nio kal­bų eg­ za­mi­nai, kaip ir per­nai, bus or­ga­ ni­zuo­ja­mi šeš­ta­die­niais tam, kad neiš­si­tęs­tų se­si­ja. Bran­dos eg­za­ mi­nų se­si­ja baig­sis bir­že­lio 19 d. Šie­met Klai­pė­do­je bran­dos eg­ za­mi­nus lai­kys 2646 kan­di­da­tai – bend­ro­jo la­vi­ni­mo bei pro­fe­si­ nio mo­ky­mo įstai­gų abi­tu­rien­tai, anks­čiau mo­kyk­las bai­gę ir da­bar sa­vo bran­dos ates­ta­tus no­rin­tys pa­ko­re­guo­ti klai­pė­die­čiai.

Mal­dos pus­ry­čiai mieste taps tra­di­ci­ja As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Klai­pė­do­je ant­rą kar­tą su­reng­ti Mal­dos pus­ry­čiai. Juo­se da­ly­va­ vo be­veik vi­sų mies­te vei­kian­čių re­li­gi­nių bend­ruo­me­nių, so­cia­liai at­sa­kin­go vers­lo, tei­sėt­var­kos, po­ li­ti­nių par­ti­jų, vi­suo­me­ni­nių or­ga­ ni­za­ci­jų at­sto­vai.

Na­cio­na­li­niai mal­dos pus­ry­čiai – tai ga­li­my­bė po­li­ti­kams, vers­li­nin­ kams, vi­suo­me­nės vei­kė­jams, jau­ ni­mui pa­si­da­ly­ti sa­vo min­ti­mis ir įžval­go­mis su ki­tais žmo­nė­mis. Šiuo­se su­si­ti­ki­muo­se kal­ba­ma apie Evan­ge­li­jos ver­ty­bes kas­die­ nia­me kiek­vie­no as­mens gy­ve­ni­ me, vi­suo­me­nė­je, tar­pu­sa­vio san­ ty­kiuo­se. „Tai nė­ra baž­ny­ti­nis ren­gi­nys, tai nė­ra ir vers­lo pus­ry­čiai ar­ba ofi­

cia­li kon­fe­ren­ci­ja. Mal­dos pus­ry­ čiai – uni­ka­lus reiš­ki­nys sa­vo su­ ma­ny­mu, idė­ja, po­žiū­riu“, – sa­kė ren­gi­nio glo­bė­jas Klai­pė­dos mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. Mal­dos pus­ry­čių tra­di­ci­ja at­si­ ra­do XX a. vi­du­ry­je, kaip reak­ci­ja į ky­lan­čius nau­jus iš­šū­kius. Jų iš­ta­kos sie­kia 1942 m., kai ke­ le­tas JAV Se­na­to na­rių, siek­da­mi da­ly­tis Kris­taus mo­ky­mu ir juo pa­ grįs­tu bend­ra­vi­mu, pra­dė­jo ne­for­ ma­lius su­si­ti­ki­mus. 1953 m. įvy­ko pir­mie­ji Na­cio­na­ li­niai mal­dos pus­ry­čiai, ku­riuo­se da­ly­va­vo JAV pre­zi­den­tas. Lie­tu­vo­je pir­mie­ji Na­cio­na­li­niai mal­dos pus­ry­čiai bu­vo su­reng­ti 2001 m. Juos glo­bo­jo pre­zi­den­tas Val­das Adam­kus. Klai­pė­da kol kas yra vie­nin­te­ lis mies­tas, puo­se­lė­jan­tis šią tra­ di­ci­ją.

Bend­rys­tė: šeš­ta­die­nį ant­rą kar­tą Klai­pė­do­je į Mal­dos pus­ry­čius su­si­rin­

ko skir­tin­gų re­li­gi­jų, pa­žiū­rų, pa­tir­ties, so­cia­li­nės pa­dė­ties as­me­nys.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

3

PIRMADIENIS, GEGUŽĖS 27, 2013

miestas Krui­zi­nis se­zo­nas

Su­de­gė pir­tis

Pas­kel­bė va­sa­rą

Va­kar Klai­pė­dos krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le jau tre­čią kar­tą šį mė­ ne­sį švar­ta­vo­si vie­nas di­džiau­ sių ke­lei­vi­nių lai­ne­rių „Cos­ta Pa­ ci­fi­ca“. Dau­giau nei 290 m il­ gio, 35 m plo­čio ir 8 m grimz­ lės lai­vas yra di­džiau­sias iš vi­sų krui­zi­nių lai­vų, ku­rie šią va­sa­rą už­suks į Klai­pė­dą. Šie­met pas mus jis vie­šės 7 kar­tus.

Šeš­ta­die­nį Klai­pė­dos ra­jo­no tu­ riz­mo so­dy­bo­je „Rūg­pie­nių kai­ mas“ iki pa­ma­tų su­de­gė pir­tis, ku­ri pri­klau­so fut­bo­lo klu­bo „At­ lan­tas“ di­rek­to­riaus Va­cio Le­ke­ vi­čiaus šei­mai. Į įvy­kio vie­tą iš­ siųs­tos Klai­pė­dos ap­skri­ties prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo pa­jė­gos pa­dė­ti nie­kuo ne­be­ga­lė­jo. Gais­ro me­tu žmo­nės ne­nu­ken­tė­jo.

Sa­vait­ga­lį Ne­rin­ga pa­skel­bė va­sa­ros pra­džią. Čia skam­bė­ jo fes­ti­va­lio „Be­nai, plau­kiam į Ni­dą“ mu­zi­kos gar­sai. Kar­tu su va­sa­ra į Ne­rin­gą lau­kia­ma su­grįž­tant ak­ty­vaus ku­ror­ti­nio gy­ve­ni­mo, ku­ris siū­lys neiš­se­ mia­mas lais­va­lai­kio pra­lei­di­ mo ga­li­my­bes, do­va­nos ne­pa­ mirš­ta­mų ato­sto­gų aki­mir­kų.

Di­tu­voje – nau­ja val­džia Di­tu­vos so­dų bend­ri­jo­je, vie­ni­jan­čio­je dau­giau nei 6 tūkst. so­di­nin­kų, mū­šis dėl val­džios bai­gė­si per­mai­no­mis. So­di­nin­ kai iš­si­rin­ko nau­ją bend­ri­jos pir­mi­nin­ką. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Šių me­tų ba­lan­dį or­ga­ni­zuo­tas vi­ suo­ti­nis so­di­nin­kų su­si­ti­ki­mas neį­ vy­ko. Tad praė­ju­sį šeš­ta­die­nį Žve­jų rū­muo­se jis vy­ko pa­kar­to­ti­nai. Kad

iš­veng­tų ne­su­sip­ra­ti­mų, bend­ri­jos va­do­vai pa­si­tel­kė ga­na gau­sias ap­ sau­gi­nin­kų pa­jė­gas. Į su­si­rin­ki­mą at­vy­ko 405 bal­so tei­sę tu­rin­tys bend­ri­jos na­riai. Pa­ sak so­di­nin­kų, vis­kas bai­gė­si ci­vi­ li­zuo­tai, bal­sų dau­gu­ma nau­juo­ju

bend­ri­jos va­do­vu iš­rink­tas Ta­das Vait­kus. So­di­nin­kai emo­cin­gai iš­klau­sė anks­tes­nės val­dy­bos bei re­vi­zi­jos ko­mi­si­jos ata­skai­tas. Dau­giau nei dvi ka­den­ci­jas so­dų bend­ri­jai va­ do­va­vęs Vy­tau­tas Gent­vi­la už­lei­do po­zi­ci­jas. Iš­rink­ti ir nau­ji val­dy­bos na­riai. Su­si­rin­ki­me kal­bė­ta ir apie elekt­ros ener­gi­jos tink­lų per­da­vi­ mą pri­žiū­rė­to­jui. So­di­nin­kai įga­ lio­ji­mus šiuo klau­si­mu pa­ti­kė­jo bend­ro­vei „Les­to“. Po su­si­rin­ki­mo Di­tu­vos so­di­nin­ kai vy­lė­si, kad pa­ga­liau bend­ri­jo­je pra­si­dės per­mai­nos.

Po­pu­lia­ru: vie­na la­biau­siai pa­mėg­tų ke­lio­nių kryp­čių žie­mą – Egip­tas.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Ke­liau­to­jai jau pla­nuo­ja žie­mos ato­sto­gas Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Nors įpras­ta sa­ky­ti, jog va­sa­ra – ato­sto­gų me­tas, ke­lio­nių or­ga­ni­za­ to­riai pa­ste­bi, jog Lie­tu­vos gy­ven­ to­jų įpro­čiai pa­ma­žu kei­čia­si.

Per­mai­nos: Klai­pė­dos žve­jų rū­muo­se su­si­rin­ko dau­giau nei 400 so­dų bend­ri­jos „Di­tu­va“ so­di­nin­kų, nu­si­

tei­kusių pa­keis­ti bend­ri­jos pir­mi­nin­ką.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Tur­ga­vie­tes no­rė­tų pri­va­ti­zuo­ti 1

„Sa­vi­val­dy­bė svars­to ga­li­my­bę pri­va­ti­zuo­ti UAB „Nau­ja­sis tur­gus“, – tei­gia­ ma at­sa­ky­me Smul­kio­jo ir vi­du­ti­ nio vers­lo ta­ry­bai. To­kį at­sa­ky­mą pa­si­ra­šė J.Si­mo­na­vi­čiū­tė. „Tas sa­ki­nys yra tar­si toks at­ sar­gi­nis, nes šiuo me­tu tik­rai nie­ kas ne­kal­ba apie „Nau­jo­jo tur­gaus“ pri­va­ti­za­vi­mą, ne­su­da­ry­tos jo­kios dar­bo gru­pės, ku­rios svars­ty­tų šį klau­si­mą. Ta­čiau vi­sos sa­vi­val­dy­ bei pri­klau­san­čios bend­ro­vės yra tos, ku­rias ga­li­ma pri­va­ti­zuo­ti, jei tik po­li­ti­kai pa­reikš to­kią va­lią“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė. Ta­čiau, jos nuo­mo­ne, da­bar pri­ va­ti­zuo­ti „Nau­ją­jį tur­gų“ yra ne­ tiks­lin­ga. „Tai yra la­biau te­ri­to­ri­ja, o ne vers­las. Jei bend­ro­vę „Nau­ja­sis tur­gus“ bū­tu­me pri­va­ti­za­vę prieš še­še­rius ar sep­ty­ne­rius me­tus, sa­ vi­val­dy­bė tik­rai už ak­ci­jas bū­tų ga­ vu­si di­de­lius pi­ni­gus. O da­bar, kol

tur­ga­vie­tė ir ją val­dan­čios bend­ro­ vės iš­si­lai­ko, vis­kas taip ir ga­li lik­ti, kol pa­si­keis si­tua­ci­ja“, – nuo­mo­nę reiš­kė J.Si­mo­na­vi­čiū­tė. Smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo ta­ ry­bos pir­mi­nin­kas Aras Mi­leš­ka tvir­ti­no, jog uos­ta­mies­čio smul­ kie­ji vers­li­nin­kai pa­lai­ky­tų ir abie­ jų tur­ga­vie­tes val­dan­čių bend­ro­vių – ir „Nau­ja­sis tur­gus“, ir „Se­na­sis tur­gus“ pri­va­ti­za­vi­mą. „Prak­ti­ka ro­do, jog Lie­tu­vo­je ge­riau tvar­ko­si pri­va­čios tur­ga­vie­tės. Tie­siog tuo­met vers­las yra la­biau orien­tuo­ tas, dau­giau dė­me­sio ski­ria­ma rin­ ko­da­rai“, – tei­gė A.Mi­leš­ka. Jo duo­me­ni­mis, šiuo me­tu pre­ kei­viai nuo­mo­ja­si tik apie 30 pro­c. nau­jo­jo tur­gaus pre­ky­bos vie­tų. „Va­ do­vai aiš­ki­no, kad pre­kei­viams tur­ ga­vie­tė ne­pat­rauk­li, nes ma­žė­ja pir­ kė­jų. Ta­čiau mies­te stei­gia­si nau­jos pri­va­čios tur­ga­vie­tės ir juo­se pil­na žmo­nių. Va­di­na­si, ma­žė­ja ne pir­kė­jų, o kaž­kas ne­ge­rai da­ro­ma val­diš­ko­se

Vis dau­giau žmo­nių poil­siui ren­ka­ si ne tik šil­tą­jį me­tų lai­ką, bet ir vė­ ly­vą ru­de­nį, žie­mą. Spe­cia­lis­tai lin­kę ma­ny­ti, jog nau­jus įpro­čius dik­tuo­ja tiek po­ pu­lia­rė­jan­tis bū­das „skai­dy­ti“ ato­ sto­gų lai­ką da­li­mis, tiek Lie­tu­vo­ je už­trukęs šal­ta­sis se­zo­nas – dar kiek pra­tęs­ti va­sa­ros ma­lo­nu­mus poil­siau­to­jai gei­džia tuo me­tu, kai mū­sų ša­ly­je žvar­būs orai jau ver­čia įsi­sup­ti į žie­miš­kus dra­bu­žius. Be to, ati­džiau pla­nuo­da­mi fi­ nan­sus bei ne­no­rė­da­mi ri­zi­kuo­ti poil­sio ko­ky­be, ke­liau­to­jai ato­sto­ go­mis už­sie­ny­je lin­kę pa­si­rū­pin­ti ge­ro­kai iš anks­to – va­sa­ros ato­sto­ gos pla­nuo­ja­mos žie­mą, o žie­mos – dar neį­lin­ga­vus va­sa­rai. Rea­guo­da­mi į šias ten­den­ci­ jas ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riai jau da­ bar su­tei­kia ga­li­my­bę pla­nuo­ti sa­ vo poil­sį ir pra­mo­gas šal­tuo­ju me­tų lai­ku. Tu­riz­mo agen­tū­ros „West Exp­ress“ Va­ka­rų re­gio­no par­da­vi­ mų ir rin­ko­da­ros va­do­vas Au­ri­mas Šumb­raus­kis pa­sa­ko­jo, jog ke­lio­ nių or­ga­ni­za­to­riaus „No­va­tu­ras“ žie­mos ke­lio­nių se­zo­no nau­jie­nos star­ta­vo ge­gu­žės 20-ąją.

Aras Mi­leš­ka:

Prak­ti­ka ro­do, jog Lie­tu­vo­je ge­riau tvar­ ko­si pri­va­čios tur­ga­ vie­tės. tur­ga­vie­tė­se. Ti­ki­mės, kad iš mū­sų pra­dė­tos dis­ku­si­jos apie tur­ga­vie­čių veik­los ge­ri­ni­mą kas nors iš­si­ru­tu­ lios“, – vy­lė­si pa­šne­ko­vas.

Įsi­t i­k i­n i­m as: smul­

„Kaip ir už­sie­nio, mū­sų ša­lies ke­ lio­nių or­ga­ni­za­to­riai pla­nuo­jan­čiuo­ sius ato­sto­gas iš anks­to la­bai ver­ti­na ir ska­ti­na įvai­rio­mis pri­vi­le­gi­jo­mis. To­kie klien­tai ga­li ti­kė­tis ne tik pa­ lan­kiau­sių nuo­lai­dų, bet ir kai­nų ga­ ran­ti­jų“, – tei­gė A.Šumb­raus­kis. Pa­sak jo, jau ke­le­tą me­tų per va­ di­na­mą­sias „išanks­ti­nio pir­ki­mo“ ak­ci­jas Lie­tu­vos ke­lio­nių or­ga­ni­za­ to­riai tai­ko sim­bo­li­nį, įpras­tai 100– 200 li­tų, ne­grą­ži­na­mą pra­di­nį įna­šą už ke­lio­nę, tad už­sa­kant ją iš anks­to ne­be­rei­ka­lau­ja­ma pa­deng­ti pu­sės ar net vi­sos ke­lio­nės kai­nos. „Ke­liau­to­jams la­bai pa­trauk­lu ir tai, jog pri­rei­kus be jo­kių pro­ble­ mų ga­li­ma pa­si­keis­ti iš­vy­kos da­tą. O jei į už­sa­ky­tą vieš­bu­tį pa­si­ro­do pi­ges­nis „karš­tas“ pa­siū­ly­mas, pir­kė­jui grą­ži­na­ma kai­nų skir­tu­ mo su­ma“, – aiš­ki­no „West Exp­ ress“ at­sto­vas. Paš­ne­ko­vas pri­pa­ži­no, jog šal­tuo­ ju me­tų lai­ku Lie­tu­vos gy­ven­to­jus daž­niau­siai vi­lio­ja Egip­to, Te­ne­ri­fės ku­ror­tai. Taip pat tau­tie­čių mėgs­ta­ mos ke­lio­nės į Tai­lan­dą, Jung­ti­nius Ara­bų Emy­ra­tus, o šie­met poil­siau­ to­jai ga­lės įver­tin­ti ir siū­lo­mą nau­ jo­vę – Šri Lan­kos kryp­tį. „Pas­ta­ruo­ju me­tu itin iš­po­pu­ lia­rė­jo sli­di­nė­ji­mo ku­ror­tai Ita­li­ jo­je, Aust­ri­jo­je. O į Pran­cū­zi­ją šie­ met pir­mą­kart bus ga­li­ma nu­vyk­ti „or­ga­ni­zuo­tai“ – tie­sio­gi­niais lėk­ tu­vų rei­sais iš Lie­tu­vos, su gru­pe“, – pa­sa­ko­jo A.Šumb­raus­kis.

4

pirmadienis, gegužės 27, 2013

miestas

Vie­toj pir­ki­nio – šlamš­tas 1

Vie­nas jų – 35 me­tų klai­ pė­die­tis Vai­das. Ba­lan­ džio pra­džio­je vy­ras į tink­la­la­pį įdė­jo skel­bi­mą, kad no­rė­tų pirk­ti nau­ją iš­ma­nų­jį te­le­fo­ną ir nu­ro­dė, jog mo­kė­tų už jį ne dau­giau kaip 1600 li­tų. Tą pa­čią die­ną te­le­fo­nu klai­pė­ die­tis su­lau­kė ži­nu­tės, ku­ria bu­vo siū­lo­ma pirk­ti no­ri­mą te­le­fo­ną. Par­da­vė­jas ra­šė, kad jį at­siųs­tų iš­ per­ka­muo­ju pa­štu. Ne­pa­žįs­ta­ma­sis nu­ro­dė siun­tos nu­me­rį. Po po­ros die­nų Vai­das su­ lau­kė dar vie­nos ži­nu­tės, ku­ria jam bu­vo pra­neš­ta, jog siun­ta jau pa­ sie­kė Klai­pė­dą, ją ga­li­ma at­siim­ti cent­ri­nia­me pa­šte. Tą­dien prieš­piet vy­ras nuė­ jo į pa­štą, su­mo­kė­jo su­de­rė­tą su­ mą 1600 li­tų už te­le­fo­ną bei 17 li­ tų siun­ti­mo mo­kes­tį.

Kris­ti­na Baš­kie­nė:

La­bai daž­nai to­kius nu­si­kal­ti­mus įvyk­ do jau­ni žmo­nės. Jie nai­viai gal­vo­ja, kad veik­da­mi in­ter­ne­ tu yra ne­ma­to­mi ir la­bai nu­stem­ba, kai juos su­se­ka. Vė­liau iš­pa­ka­vęs siun­ti­nį vy­ ras vie­to­je iš­sva­jo­to te­le­fo­no vi­ du­je pa­ma­tė tik krū­vą se­nų są­siu­ vi­nių. Sup­ra­tęs, kad bu­vo ap­gau­tas, Vai­das nu­sku­bė­jo į pa­štą, ti­kė­da­ ma­sis, kad ne­pa­žįs­ta­ma­jam pi­ni­ gai dar ne­bus per­ves­ti ir dar bus ga­li­ma šį pro­ce­są su­stab­dy­ti. Ta­ čiau pi­ni­gai jau bu­vo pa­sie­kę ad­ re­sa­tą vil­nie­tį Do­vy­dą. Siun­ti­ny­je – se­nas skai­čiuo­tu­vas

Kre­tin­giš­kis And­rius no­ri­mą te­le­ fo­ną taip pat iš­si­rin­ko žval­gy­da­ ma­sis in­ter­ne­ti­nia­me tink­la­la­py­ je. Už „Sam­sung Ga­la­xy S2“ jis su par­da­vė­ju su­si­ta­rė su­mo­kė­ti 500 li­tų. Kad bū­tų pa­ti­ki­miau, san­do­ ris tu­rė­jo įvyk­ti siun­čiant te­le­fo­ną iš­per­ka­mą­ja siun­ta. Ba­lan­džio ant­ro­je pu­sė­je Kre­ tin­gos pa­šte vai­ki­nas su­mo­kė­jo pu­sę tūks­tan­čio li­tų ir dar 15 li­tų siun­ti­mo iš­lai­dų. Ati­da­ręs siun­ ti­nio dė­žu­tę pir­kė­jas ap­stul­bo – vi­du­je bu­vo ne te­le­fo­nas, o se­na skai­čia­vi­mo ma­ši­nė­lė ir ap­trin­tas te­le­fo­no įkro­vik­lis. Jau­nuo­lis su­ sku­bo į po­li­ci­ją ir pra­ne­šė ne tik apie su­kčia­vi­mo at­ve­jį, bet ir nu­ ro­dė vi­sus jam ži­no­mus par­da­vė­ jo duo­me­nis. Pa­na­šiai at­si­ti­ko ir mer­gi­nai, ku­ri vie­to­je nau­jo dra­bu­žio, už ku­ rį bu­vo su­mo­kė­ju­si pi­ni­gus, siun­ ti­ny­je ra­do se­nas vy­riš­kas kel­nes.

By­los ty­ri­mą ku­ruo­jan­tis pro­ku­ro­ras pra­šo iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­ją lei­di­mo pa­žiū­ rė­ti įta­ria­mo­jo ban­ko są­skai­ tos įplau­kas, o kar­tu pa­ma­ to­ma, kas siun­tė gau­tus pi­ni­gus. Jei­gu su­kčius bū­na la­biau įgu­dęs bei vei­kia pro­fe­sio­ na­liau, jį nu­sta­to pa­gal in­ ter­ne­to var­to­to­jo duo­me­ nis, IP ad­re­sus. „Įta­ria­muo­sius nu­sta­ to­me be­veik vi­sa­da. Ban­kų dar­buo­to­jai yra la­bai ge­ra­no­riš­ ki, bū­tent jų pa­gal­ba yra sva­riau­sia nu­sta­tant nu­si­kal­tu­sius as­me­nis“, – pa­sa­ko­jo ty­rė­ja.

Nei pi­ni­gų, nei daik­to

Vis dėl­to kur kas daž­niau su­kčiau­ ja­ma pri­mi­ty­ves­niu bū­du. Ka­dan­gi ne­ma­ža da­lis pir­kė­ jų tie­siog pa­si­ti­ki, kad per­ve­dę pi­ni­gus į par­da­vė­jo nu­ro­ dy­tą są­skai­tą gaus daik­ tą, par­da­vė­jais ap­si­ me­tę su­kčiai vos ga­vę vi­są no­ ri­mą su­mą ar bent da­lį jos, iš­tri­na sa­vo skel­b i­m ą iš tink­la­la­pio ir dings­ta. Taip ap­gau­t ų žmo­nių yra la­bai daug. Jiems pa­da­ry­ta ža­la sie­kia nuo ke­lių de­šim­čių iki ke­ lių tūks­tan­čių li­tų. Klai­pė­die­tė Ind­rė iš ki­tos mer­gi­nos no­rė­jo nu­ si­pirk­ti dra­bu­žių, o su­mo­kė­ju­si už juos 167 li­tus ne­ga­vo nie­ko. Kris­ti­ na ti­kė­jo­si, kad už pa­siųs­tus par­da­ vė­jai Ais­tei 260 li­tų gaus du nau­jus spor­ti­nius kos­tiu­mus. Klai­pė­dos prie­mies­ty­je gy­ve­nan­ tis Kęs­tu­tis taip pat sva­jo­jo įsi­gy­ ti iš­ma­nų­jį „Ip­ho­ne“ už 1200 li­tų. Tie­sa, jis per­ve­dė į nu­ro­dy­tą par­da­ vė­jo są­skai­tą 700 li­tų, li­ku­sius ke­ti­ no su­mo­kė­ti ga­vęs te­le­fo­ną. Ta­čiau nei daik­to, nei su­mo­kė­tų pi­ni­gų jis ne­beat­ga­vo, nes kon­tak­tas su „par­ da­vė­ju“ nu­trū­ko vos per­ve­dus pir­ mą­ją su­mą. Siekiant nau­dos – nuo­sto­liai

Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mo tei­sė­ja Kris­ti­na Baš­kie­nė, nag­ri­nė­ jan­ti bau­džia­mą­sias by­las, tei­gė, kad by­lų dėl su­kčia­vi­mo to­kiu bū­ du nė­ra la­bai daug, ta­čiau jos nė­ra ir re­tos. Tei­sė­ja pri­si­mi­nė ne­se­ną by­lą, ku­ rio­je kal­ti­na­ma­sis, pa­skel­bęs in­ter­ ne­ti­nia­me tink­la­la­py­je, jog par­duo­ da te­le­fo­ną, ga­vo 180 li­tų, bet daik­to pir­kė­jui taip ir ne­nu­siun­tė. Teis­me jau­nas klai­pė­die­tis tei­si­ no­si in­ter­ne­tu par­da­vęs te­le­fo­ną ki­ tam žmo­gui, bet skel­bi­mo po san­do­ rio nei­šė­mė. O kai su­lau­kė dar vie­no pa­siū­ly­mo jį par­duo­ti, ve­dė de­ry­bas su ga­li­mu pir­kė­ju, nors te­le­fo­no jau ne­be­tu­rė­jo. Va­di­na­si, jis iš anks­to ži­no­jo, kad ap­gaus žmo­gų. Pri­čiup­tas kal­ti­nin­kas ne­nei­gė kal­tės ir pa­pa­sa­ko­jo vi­sas ap­lin­ ky­bes. Ka­dan­gi anks­čiau šis klai­pė­die­tis ne­bu­vo nu­si­žen­gęs įsta­ty­mui, su­ lau­kė ne pa­čios griež­čiau­sios baus­ mės. Jo lais­vė ap­ri­bo­ta pus­me­čiui, per šį lai­ką jis bu­vo įpa­rei­go­tas įsi­ dar­bin­ti, re­gist­ruo­tis dar­bo bir­žo­je ar­ba tęs­ti moks­lus. Per du mė­ne­sius nu­teis­ta­sis įpa­ rei­go­tas at­ly­gin­ti nu­ken­tė­ju­sia­jam ža­lą, tai yra, grą­žin­ti jo su­mo­kė­tus už ne­gau­tą te­le­fo­ną pi­ni­gus. Be to, klai­pė­die­tis tu­rė­jo su­mo­kė­ ti apie 150 li­tų pro­ce­so iš­lai­dų, nes nu­ken­tė­ju­sy­sis gy­ve­no Šiau­liuo­se, o va­ži­nė­da­mas į uos­ta­mies­ty­je vy­ku­ sius teis­mo po­sė­džius ke­lio­nei iš­lei­ do pi­ni­gų. Kal­ti­nin­kas mi­rė prieš nuo­spren­dį

Tei­sė­ja pri­si­mi­nė dar vie­ną by­ lą, ku­rio­je taip pat su­kčiau­ta, par­ duo­dant daik­tą in­ter­ne­tu. Au­to­ mo­bi­lį par­duo­ti su­si­ruo­šęs vy­ras per in­ter­ne­ti­nį tink­la­la­pį ra­do pir­ kė­ją ir su juo su­si­ti­ko. Pir­kė­jas su­ mo­kė­jo už­sta­tą, ga­vo do­ku­men­tus

A p g a u l ė : ne­re­tai vie­to­je ža­dė­to daik­to pir­ kė­jas siun­ti­ny­je ran­da nie­ko ver­tą šlamš­tą.

ir pa­pra­šė leis­ti pa­va­ži­nė­ti ma­ši­na. Ta­čiau sa­vi­nin­kui šio au­to­mo­bi­lio vy­ras ne­grą­ži­no. Ma­ža to, su­si­ruo­ šė jį par­duo­ti dar vie­nam as­me­niui, o pir­kė­ją ra­do in­ter­ne­tu. Klas­ta grei­tai išaiš­kė­jo, o kal­ti­ nin­kas bu­vo pri­čiup­tas ir tei­sia­ mas. Ta­čiau nuo­spren­dis ne­bu­vo pa­skelb­tas, nes kal­ti­nin­kas prieš pa­skel­biant spren­di­mą mi­rė. De­mas­kuo­ti pa­de­da ban­ki­nin­kai

Klai­pė­dos 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­to vy­riau­sio­ji ty­rė­ja Ras­mi­ na Mar­ti­nai­tie­nė pa­sa­ko­jo, kad pa­ na­šūs su­kčia­vi­mo at­ve­jai iš­ti­ria­mi ne­sun­kiai. Pa­gal in­ter­ne­ti­nį ad­re­ są, nu­ro­dy­tą tink­la­la­py­je, ban­ko są­ skai­tą bei te­le­fo­no nu­me­rį ban­do­ma su­ras­ti pir­kė­ją ap­ga­vu­sį as­me­nį.

Komentaras Au­re­li­ja Jo­nu­šai­tė

Bend­ro­vės Lie­tu­vos pa­štas at­sto­vė spau­dai

G

a­vęs iš­pirk­ti­nę siun­tą ga­vė­ jas ga­li pa­pra­šy­ti pa­što dar­ buo­to­jo ją ati­da­r y­t i ir pa­ tik­r in­t i, ko­k ie daik­tai yra vi­du­je, dar ne­pa­si­ra­šęs, kad at­siė­mė šią siun­tą ir ne­su­mo­kė­jęs pi­ni­gų. Be­je, to­kia tvar­ka ga­lio­ja bet ku­riai siun­tai, ne tik iš­pirk­ti­nei. Svar­bu tik pa­žy­mė­ ti, kad siun­tą pa­što dar­buo­to­jai ati­da­ ry­ti ga­li tik ga­vė­jui pa­pra­šius, jam kar­ tu da­ly­vau­jant. Jei pa­t ik­r i­nus siun­tą ga­vė­jas jos no­ri at­si­sa­ky­ti, pa­što dar­ buo­to­jas su­ra­šo ak­tą, kad ga­vė­jui pa­ gei­dau­jant bu­vo pa­t ik­r in­tas siun­tos tu­ri­nys, pa­žy­mi­ma, ko­kie daik­tai bu­ vo ras­t i siun­to­je. Ak­tą pa­si­ra­šius ga­ vė­jui, siun­ta grą­ži­na­ma siun­tė­jui. Prie­ žas­čių, ko­dėl ga­vė­jas at­si­sa­ko siun­tos, nu­ro­dy­ti ne­bū­ti­na.

Su­mo­ka vos pri­čiup­tos

Aiš­kin­da­mi pa­rei­gū­nams, ko­dėl ap­ ga­vo pir­kė­jus, įta­ria­mie­ji tei­si­na­si skir­tin­gai. „Dau­ge­lis jų sa­ko taip pa­siel­ gę to­dėl, kad la­bai rei­kė­jo pi­ni­gų, o ki­to bū­do jų pra­si­ma­ny­ti, ne­su­ gal­vo­ję. La­bai re­tas nu­tver­tas taip su­kčiau­jant ne­pri­pa­žįs­ta kal­tės. Daž­nai to­kius nu­si­kal­ti­mus įvyk­ do jau­ni žmo­nės. Jie nai­viai gal­ vo­ja, kad veik­da­mi in­ter­ne­tu yra ne­ma­to­mi ir la­bai nu­stem­ba, kai juos su­se­ka“, – pri­si­mi­nė tei­sė­ja K.Baš­kie­nė. Už su­kčia­vi­mą įsta­ty­mas nu­ ma­to įvai­rias baus­mes, vie­šuo­sius dar­bus, bau­dą, lais­vės ap­ri­bo­ji­mą, areš­tą iki 90 pa­rų. Griež­čiau­sia nu­ ma­to­ma baus­mė už su­kčia­vi­mą – lais­vės atė­mi­mas iki 3 me­tų. Tie­sa, jei­gu nu­ken­tė­ju­sia­jam pa­ da­ry­ta ža­la ne­sie­kia 390 li­tų, baus­ mė ga­li bū­ti kur kas švel­nes­nė – areš­tas iki 45 pa­rų.

Nuo ap­gau­lės ga­li­ma ap­si­sau­go­ti

Už­sie­ny­je pre­ky­ba in­ter­ne­tu la­ bai po­pu­lia­ri, o to­kiu bū­du dir­ban­ tys pre­kei­viai la­bai sau­go sa­vo ge­rą var­dą. Lie­tu­vo­je taip pat pa­tar­ti­na pa­si­tiks­lin­ti vir­tua­lio­je erd­vė­je, ar ne­sa­ma blo­gų at­si­lie­pi­mų apie pa­ si­rink­tą par­da­vė­ją. Net jei­gu nė­ra ga­li­my­bės ką nors su­ži­no­ti apie žmo­gų, iš ku­rio ke­ti­ na­ma pirk­ti, ap­si­sau­go­ti nuo ap­ ga­vys­tės per­kant in­ter­ne­tu įma­no­ ma ir net la­bai ne­sun­kiai. Pa­rei­gū­nė R.Mar­ti­nai­tie­nė pa­sa­ko­jo ir pa­ti ne­ re­tai per­kan­ti daik­tus in­ter­ne­tu, bet nuo ap­ga­vys­čių ap­si­sau­gan­ti pa­ pras­tai – su­si­ta­ria su par­da­vė­ju, kad pre­kė bū­tų pri­sta­ty­ta per kur­je­rį. „Siun­tą ati­da­rau dar ne­pa­si­ra­ šiu­si, jog ją ga­vau, kur­je­riui da­ly­ vau­jant. Jei vis­kas ge­rai, pa­si­ra­šau ir su­mo­ku. Jei­gu ne, tu­riu tei­sę grą­ žin­ti siun­ti­nį“, – pa­tir­ti­mi da­li­jo­si R.Mar­ti­nai­tie­nė.

5

PIRMADIENIS, GEGUŽĖS 27, 2013, 2013

miestas

I.Ka­za­ke­vi­čius: ne­te­ko­me sim­bo­lio ir sie­los Klai­pė­die­čių me­no pa­sau­ly­je – dar vie­na ne­tek­tis. Sa­vait­ga­lį ap­ skrie­jo liūd­na ži­nia apie dai­li­nin­ko Arū­no Mė­čiaus mir­tį. 48-erių me­ni­nin­kas gar­sė­jo sa­vi­tu kū­ry­bos sti­liu­mi. Links­mas, šmaikš­ tus ir spal­vin­gas jis bu­vo mėgs­ta­mas ki­tų. Iš­gir­dę apie šio žmo­ gaus mir­tį bi­čiu­liai pa­ma­nė, jog tai po­kštas. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Dien­raš­čio ži­nio­mis, me­ni­nin­kas iš gy­ve­ni­mo pa­si­trau­kė sa­vo no­ ru, pa­li­kęs at­si­svei­ki­ni­mo laiš­ką, ku­ria­me iš­reiš­kė pa­gei­da­vi­mą po mir­ties bū­ti kre­muo­tas. Me­no­ty­ri­nin­kui Ig­nui Ka­za­ke­vi­ čiui, kaip ir dau­ge­liui A.Mė­čių pa­ži­ no­ju­sių žmo­nių, dai­li­nin­ko mir­tis bu­ vo tar­si per­kū­nas iš gied­ro dan­gaus. „Krau­pi staig­me­na. Iš pra­džių net pa­gal­vo­jau – gal čia koks ma­ kab­riš­kas po­kštas, nes Arū­nas bu­vo la­bai teat­ra­liš­kas žmo­gus. Jis bu­ vo links­mas, šmaikš­tus, la­bai pa­ pras­tas. Jis pa­ts tu­rė­jo ta­len­tą prie žmo­nių priei­ti ir žmo­nės ap­link jį spie­tė­si. Jis bu­vo to ne­di­de­lio Me­ no kie­me­lio, į ku­rį tel­pa ko­ne vi­sa Klai­pė­da, sie­la. Mi­rus A.Mė­čiui, mes ne­te­ko­me sim­bo­lio ir sie­los“, – ap­gai­les­ta­vo I.Ka­za­ke­vi­čius. Pa­sak jį pa­ži­no­ju­sių­jų, Arū­nas

ne­bi­jo­jo bū­ti links­mas ir spal­vin­gas. Gal tai bu­vo mas­kuo­tė, kas vy­ko jo vi­du­je tur­būt nie­kas ne­ži­no­jo. „Gal jo dva­sio­je vi­rė di­džiu­ lės dra­mos, nors jo pa­veiks­luo­se

Arū­nas Mė­čius:

Kaž­kam esu tik ma­ žas di­de­lio mies­to gy­ ven­to­jas, su­si­lie­jan­tis su se­na­mies­čio grin­ di­nio ak­me­ni­mis, o kaž­kam – my­li­mas, bran­gus ir vie­nin­te­ lis, gal net – di­dis.

tų dra­mų ne­si­ma­tė. Jis ta­pė gra­žų pa­sau­lį, daug gra­žes­nį, nei jis yra iš tik­rų­jų. Jo pa­veiks­luo­se ne­bu­vo

ma­ty­ti jo­kio jo bū­ties še­šė­lio“, – apie A.Mė­čių kal­bė­jo uos­ta­mies­ čio me­no­ty­ri­nin­kas. Per­nai per sa­vo gim­ta­die­nį, ati­ da­ry­da­mas per­so­na­li­nę pa­ro­dą dien­raš­čiui „Klai­pė­da“ A.Mė­čius kal­bė­jo: „Tik­ra vis­kas, kas gims­ta iš mei­lės. Ir klys­ta tie, ku­rie skirs­ to mei­lę į tik­rą ir ne­tik­rą, di­de­lę ir ma­žą, gra­žią ir ne­gra­žią. Ši pa­ro­da, ku­rią vei­kiau pa­va­din­čiau drau­ gų su­si­ti­ki­mu mėgs­ta­ma­me ba­re, prie vy­no tau­rės, skir­ta ka­ti­nui, ku­ ris šiais me­tais ma­no vi­di­niam vai­ kui su­tei­kė daug džiaugs­mo va­lan­ dų. Kaž­kam jis – tik ma­žas di­de­lio mies­to gy­ven­to­jas, o man – kū­ry­ bos vers­mė ir įkvė­pi­mas. Ly­giai taip ir aš, kaž­kam esu tik ma­žas di­de­ lio mies­to gy­ven­to­jas, su­si­lie­jan­tis su se­na­mies­čio grin­di­nio ak­me­ni­ mis, o kaž­kam – my­li­mas, bran­gus ir vie­nin­te­lis, gal net – di­dis. Tai­gi ši pa­ro­da ne apie ka­ti­ną, o apie mei­lę, ku­ri ma­žą pa­ver­čia di­džiu, silp­ną –

Ne­tek­tis: gal­būt dai­li­nin­ko A.Mė­čiaus dva­sio­je vi­rė di­džiu­lės dra­mos,

ta­čiau jo pa­veiks­luo­se ne­bu­vo ma­ty­ti jo­kio jo bū­ties še­šė­lio.

stip­riu, o pa­pras­tą – ste­buk­lin­gu“. A.Mė­čius gi­mė Klai­pė­do­je, mo­kė­ si Lie­tu­vos dai­lės aka­de­mi­jo­je, kur įgi­jo dai­li­nin­ko gra­fik ­ o spe­cia­ly­bę. 2002 m. ta­po Dai­li­nin­kų są­jun­ gos na­riu. Nuo 2002 m. dir­bo Klai­ pė­dos A.Bra­ko dai­lės mo­kyk­los ta­py­bos, pie­ši­mo ir gra­fi­kos mo­ky­ to­ju. Pa­ro­do­se da­ly­va­vo nuo 2000 m. Iki 2011 m. su­ren­gė 14 per­so­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

na­li­nių ta­py­bos bei gra­fik ­ os pa­ro­ dų, da­ly­va­vo dau­ge­ly­je Lie­tu­vos ir tarp­tau­ti­nių pa­ro­dų bei pro­jek­tų. A.Mė­čius ne tik tapė, bet ir iliust­ ra­vo kny­gas – Si­gi­to Poš­kaus „Vie­ ną kar­tą“, Gin­ta­ro Gra­jaus­ko „Nau­ jau­sių lai­kų is­to­ri­ją“, sa­vo gy­ve­ni­mo drau­gės poe­tės Da­lios Biels­ky­tės „Rau­do­ną“. Ši kny­ga bu­vo ap­do­ va­no­ta Zig­mo Gė­lės pre­mi­ja.

Vežkitės televiziją ten, kur važiuojate! Į sodą, kaimą, pas draugus į sodybą ar net į pajūrio kurortą – kur bevažiuotumėte atostogauti ar praleisti vasaros laisvadienių, galite vežtis ir savo televiziją. Apie tai Vakarų Lietuvos verslo pasiekimų parodoje rengiasi priminti telekomunikacijų bendrovė „Balticum TV“, parodoje pristatanti užmiesčiui skirtas interneto ir televizijos paslaugas. Maloniam vasaros poilsiui Vasara ilga, per ją tiek daug norisi nuveikti. Ir jokiu būdu nesinori sėdėti namie. Todėl pasitaikius mažiausiai progai lekiame iš miesto, nesvarbu kur – į kaimą ar į sodą, kaimo turizmo sodybą ar kokį kurortą. Deja, lietuviška vasara kurortiniais orais mus ne visada lepina ir ūkanotą, lietingą dieną entuziazmas aktyviai veiklai ima nykti kaip dūmas. Tada ir iškyla klausimas „Kuo užsiimti?“ „Galima neskubėti, atsipūsti, įsitaisyti patogiai su puodeliu kavos ir tiesiog pasimėgauti televizija. Arba po dienos darbų įsijungti mėgstamą laidą ar filmą. Tokie malonūs gali būti visi vasaros vakarai, kad ir kur būtumėte! Tereikia turėti Balticum skaitmeninę antžeminę TV“, – pasiūlymus vardijo „Balticum TV“ pardavimų ir rinkodaros skyriaus vadovas Giedrius Sudintas. Parodoje – išskirtiniai įrangos pasiūlymai Balticum skaitmeninę antžeminę TV galima matyti prisijungus skaitmeninės antžeminės TV (DVB-T) įrangą su programų iškodavimo kortelei skirtu lizdu. Dažniausiai žiūrovai renkasi skaitmeninės TV priedėlius – jie puikiai tinka senesnių modelių televizoriams, neturintiems integruotų skaitmeninės TV imtuvų. O jei televizorius naujesnis – pakaks skaitmeninės TV prieigos modulio. Pasak G.Sudinto, paroda – puiki vieta susitikti ir išsiaiškinti visus niuansus. „Nesvarbu, kurį įrangos variantą pasirinks, naujieji žiūrovai net 6 mėn. –

išeina, kad visą vasarą ir dar ilgiau, Balticum skaitmeninės antžeminės TV programas galės žiūrėti nemokamai.“ Nepraleiskite „Formulės1“ ir futbolo net per atostogas! „Kas šventa kiekvienam vyrui? Dvi „F“: futbolas ir „Formulė1“. Tokiems vasarą nėra kada ilsėtis nuo aistrų, svarbių įvykių ir laukiamų varžybų – apstu. Visą vasarą džiugina „Formulės1“ savaitgaliai, laukiame Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pasiruošimo Europos čempionatui kovų, pasaulinės reikšmės futbolo turnyrų“, – skaičiuodamas pasakojo „Balticum TV“ atstovas. „O kiek vasarą vyksta koncertų, festivalių, į kuriuos ne visuomet yra galimybė nuvykti pačiam, tačiau praleisti jų neverta – juk daugelį jų galite pažiūrėti per TV“ – pridūrė vadovas. Balticum skaitmeninės antžeminės TV dėka neliksite svarbiausių įvykių nuošalyje. Per 20 populiariausių TV programų lietuvių, rusų ar anglų kalbomis, tarp

kurių „Balticum televizija“, „Discovery Channel“, „RTR Planeta“ ir filmų kanalas „Balticum Auksinis“, visus metus galima žiūrėti gyvenant mieste, o prireikus lengva išsivežti ten, kur važiuojate. Balticum pasirūpino visa šeima Daugiau nei 80 TV programų – tiek gali rodyti televizorius bet kuriame Klaipėdos priemiestyje: Doviluose, Jokūbave, Macuičiuose ar Vaiteliuose. Taigi populiarios programos net ir kaime – ne prabanga. Balticum belaidės skaitmeninės TV dėka pamėgtas programas galima žiūrėti net ir įsikūrus atokiame vienkiemyje. Į užmiestį atkeliavo teminiai – kino, sporto, pažintiniai, laisvalaikio, muzikos paketai bei daugiau nei 30 naujų programų, tarp kurių „Viasat Premium“, „Viasat Motor“, „Ochota i rybalka“, „Zdorovoje TV“, „Oruzhie TV“, mažiesiems žiūrovams skirtas lietuviškai įgar-

sintas „JimJam“ ir pikantiškos programos suaugusiesiems. Turintieji naujus, didelius, raiškųjį (HD TV) formatą perduodančius televizorius, dabar gali išnaudoti šiuos privalumus ir žiūrėti net 8 populiarias aukščiausios vaizdo kokybės programas. Griauna mitus: internetas užmiestyje – ne prabanga „Žmonės vis dar mano, kad normaliu internetu patogiai galima naudotis tik mieste, daugiabučiame name. O kaime prireikus ryšio su pasauliu, tenka pavargti – galvoti, iš kur gauti interneto srautą, įsigyti brangią įrangą jo priėmimui, o tada dar rasti geriausią vietą, kur ryšys su pasauliniu tinklu tikrai veikia“, – apie visuomenėje įsigalėjusius stereotipus pasakoja G.Sudintas ir iškart skuba juos paneigti. „Visa tai – tikrų tikriausias mitas! Tai vakar dienos problemos!“ Pasak pašnekovo, šiandien kokybišku in-

terneto ryšiu galima naudotis ir įsikūrus užmiestyje. Tereikia prisijungti Balticum belaidį internetą. Parodos lankytojai galės laimėti TV vasarai Parodoje „Balticum TV“ stende laukiami visi, kurie domisi televizijos ar interneto galimybėmis užmiestyje. Taip pat tie, kurie norėtų naudotis jomis mieste. Ir, žinoma, visi esami abonentai. „Pasikalbėsime, pasidalysime patirtimi, nuomonėmis“, – parodos planais dalijosi „Balticum TV“ atstovas. „Į parodą ateiname su dovanomis – stendo lankytojų laukia loterija, kurioje – vertingi prizai: net 3 laimingiesiems padovanosime Balticum skaitmeninės antžeminės TV pakuotes su galimybe visą vasarą TV žiūrėti nemokamai.“ Paroda vyks gegužės 30 – birželio 1 dienomis Klaipėdos „Švyturio“ arenoje. Parodos lankymas – nemokamas. Užs. 1115026

6

pirmadienis, gegužės 27, 2013

nuomonės

Gėjus tramdys bau­domis?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ats­to­ki­te nuo Bi­ru­tės

Saulius Pocius

D

a­bar ge­ro to­no ženk­lu ta­po gar­s iai bur­no­t i prieš ūkio mi­n ist­rę B.Vė­s ai­tę. Gar­siai to­dėl, kad taip ga­l i­ma grei­ čiau įti­k in­ti. Opo­zi­ci­jos pa­drą­sin­ti ano­ ni­mi­n iai kiau­l ia­g y­v iai in­ter­ne­to są­var­ ty­nuo­se ėmė kli­juo­t i mi­n ist­rės gal­vą ša­lia Bo­ra­to, taip ties­da­mi pa­ra­le­lę tarp jos ir šio pro­fe­sio­na­laus idio­to. O praė­ju­ sią sa­vai­tę vai­n i­ka­vo lėkš­tas vaiz­de­l is iš kos­mo­so, kur Bi­ru­tė jau ga­lu­ti­nai pa­ vers­ta ufo­nau­te. Iš ko­kio cir­ko tas spuo­ guo­tas no­ras ro­dy­ti pi­gius triu­kus? Vis­ kas pra­si­dė­jo dar ba­lan­džio 4 d., kai vie­ no­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je kaž­kas pa­ klau­sė B.Vė­sai­tės nuo­mo­nės apie de­fek­ tu ta­pu­sį AE pro­jek­tą. Ji ir at­sa­kė, kad, jos nuo­mo­ne, „Hi­ta­chi“ siū­lo­mas reak­to­rius

To­kios pa­ty­čių puo­tos yra ne kas ki­ta, o re­van­ šas už D.Krei­vį, kaž­ka­ da pa­gel­bė­ju­sį sa­vo ma­ mu­tei ir dėl to pra­ra­du­sį tą pa­tį šil­tą fo­te­liu­ką. yra per di­de­lis, o Lie­tu­va pir­miau­sia tu­ rė­t ų per­tvar­k y­t i ši­lu­mos ūkį, o ne plė­ to­ti bran­duo­li­nės jė­gai­nės pro­jek­tą. Ko­ kio čia blo­gio pri­vei­sė B.Vė­sai­tė, kad rei­ kė­tų ją skrai­din­ti į kos­mo­są? Juk tai tei­ sy­bė. Ta­čiau po­li­ti­kos opo­zi­cio­nie­riams at­si­ra­do ge­ra pro­ga pri­kli­juo­ti mi­nist­rei Dau­no sind­ro­mą. Juk to­k ios pa­t y­č ių puo­tos yra ne kas ki­ta, o pa­pras­čiau­sias re­van­šas už kon­ser­va­to­rių D.Krei­vį, kaž­ ka­da pa­gel­bė­ju­sį sa­vo ma­mu­tei ir dėl to pra­ra­du­sį tą pa­t į šil­tą fo­te­liu­ką. Rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį ir į fak­tą, kad daug juo­ ko ir plo­ji­mų su­kė­lu­sį klau­si­mą, kur bus sle­pia­ma B.Vė­sai­tė Lie­t u­vai pir­m i­n in­ kau­jant ES, prem­je­r ui vie­šai pa­mė­tė­jo ne koks nors žur­na­l is­tas, o opo­z i­ci­jos įga­lio­ti­nis P.Sau­dar­gas. Vėl­gi kon­ser­va­ to­rius. Dar vie­nas pro­te­zi­nis skan­da­las – dėl kon­ser­va­to­r ių pri­veis­t ų kad­r ų at­ lei­di­mo. Vi­są tą er­ze­l į ly­dė­jo vie­ši inkš­ ti­mai: „vers­li­nin­kai ne juo­kais už­si­r ūs­ti­ no“, „dir­ba­ma so­v ie­t i­n iais me­to­dais“, o pa­bai­gai dar bu­vo pa­bars­t y­ta po­pie­r i­ nių ba­lan­džių. Kad grau­džiau bū­tų. Tik ką čia nau­jo iš­ra­do B.Vė­sai­tė? Juk sve­t i­mo par­t i­n io rau­go kad­r us at­lei­d i­ nė­jo ir anks­tes­nė val­džia, ku­ri į minkš­ tus fo­te­l iu­k us taip pat so­d i­no­si sa­v iš­ kius. Tai­g i kam taip šleikš­čiai de­juo­t i? Vi­sa tai – daug kar­t ų ma­t y­t i po­l i­t i­n io cir­ko nu­me­r iai. To­dėl ge­r iau opo­z i­cio­ nie­r iai tie­siai švie­siai pa­sa­k y­t ų: po­nai, mes nie­ko neįp­ras­to ne­da­ro­me, tik ka­ la­me vi­nis į dar vie­ną po­li­ti­n į kars­tą.

397 728

telefonas@kl.lt

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Už ką N.Venc­kie­nei al­ga?

S

ei­mas žen­gė pir­mą žings­nį, kad sek­sua­li­nių ma­žu­mų at­sto­vai ga­lė­tų bū­ti bau­džia­mi pi­ni­ gi­nė­mis bau­do­mis už šei­mos ver­ty­bių nie­ki­ni­ mą. Dau­gu­ma Sei­mo na­rių po pa­tei­ki­mo pri­ ta­rė, jog Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­sas bū­tų pa­pil­dy­tas straips­niu „Kons­ti­tu­ci­nių do­ro­vi­nių ver­ty­bių nie­ki­ni­mas“. Ja­me nu­ma­to­ma, kad „vie­šas kons­ti­tu­ci­nių do­ro­vi­nių ver­ty­bių bei Kons­ti­tu­ci­jo­ je įtvir­tin­tų šei­mos pa­grin­dų nie­ki­ni­mas, vi­suo­me­

nės do­ro­vei prieš­ta­rau­jan­čių ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mas, už­trau­kia bau­dą nuo vie­no tūks­tan­čio iki tri­jų tūks­ tan­čių li­tų. To­kie pat veiks­mai, pa­da­ry­ti pa­kar­to­ti­nai, už­trau­kia bau­dą nuo tri­jų tūks­tan­čių iki še­šių tūks­ tan­čių li­tų“. Da­bar šis prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mas ko­ dek­so pa­pil­dy­mo pro­jek­tas bus svars­to­mas kai ku­ riuo­se Sei­mo ko­mi­te­tuo­se, o vė­liau dėl pri­ta­ri­mo jam bus bal­suo­ja­ma par­la­men­te. Ar rei­kia skir­ti pi­ni­gi­nes bau­das už ho­mo­sek­sua­liz­mo pro­pa­ga­vi­mą?

Už

Prieš

Ma­ne ste­bi­na, kad Sei­mo na­rė Ne­ rin­ga Venc­kie­nė yra din­gu­si ku­rį lai­ką, o tik da­bar su­si­zgrib­ta įves­ ti įsta­ty­mo pa­tai­sas, ku­rios leis „nu­kirp­ti“ po­sė­džių ne­lan­kan­ čiam po­li­ti­kui da­lį at­ly­gi­ni­mo. Bet ma­ne ste­bi­na tai, ko­dėl jai iš vi­so mo­ka­ma al­ga? Juk jei dar­be ne­pa­ si­ro­dy­tų pa­pras­tas žmo­gus bent dvi die­nas, jį iš kar­to iš­mes­tų. Ir nie­kas jo­kių kom­pen­sa­ci­jų ne­mo­ kė­tų. O čia iš­rink­tam žmo­nių po­ li­ti­kui, ku­ris tu­ri tar­nau­ti sa­vo pi­ lie­čiams, o ne bas­ty­tis po pa­sau­lį, ža­da­ma „nu­brauk­ti“ vos 5 pro­c. al­gos. Jie trin­tu­kams dau­giau pi­ ni­gų gau­na, nei žmo­gus al­gos per me­tus. Au­gus­ti­nas

Pik­ti­na rū­ka­liai bal­ko­nuo­se

Pet­ras Gra­žu­lis, Sei­mo na­rys: – Aiš­ku, kad bau­dų rei­kia, nes ki­taip ko­vo­ti da­ro­si ne­beį­ma­no­ma. Prieš 15 me­tų nie­kam nė min­tis ne­ki­ lo, jog ga­li at­si­ras­ti toks reiš­ki­nys kaip gė­jų pa­ra­dai. Kons­ti­tu­ci­jos 38-aja­me straips­ny­je aiš­kiai pa­ra­šy­ ta, kad šei­ma yra mū­sų vals­ty­bės pa­grin­das, vals­ty­ bė sau­go­ja ir glo­bo­ja tė­vys­tę, mo­ti­nys­tę ir vai­kys­tę. Ho­mo­sek­sua­liz­mas yra blo­gis, sek­sua­li­nis iš­kry­pi­mas. Ir su tuo blo­giu rei­kia ko­vo­ti, o ne leis­ti jį pro­pa­guo­ti. So­viet­me­čiu, jei lo­vo­je ras­da­vo du vy­rus, jiems bū­da­ vo ski­ria­ma po pen­ke­rius me­tus ka­lė­ti. Da­bar esa­me de­mok­ra­ti­nė, li­be­ra­li ša­lis, to­dėl ne­si­ki­ša­me į pri­va­ tų žmo­nių gy­ve­ni­mą, bet ne­ga­li­me leis­ti, kad ho­mo­ sek­sua­liz­mas bū­tų rek­la­muo­ja­mas. Tai ža­lo­ja jau­ni­mą, to­dėl ir rei­kia draus­ti to­kius pro­pa­gan­di­nius reiš­ki­ nius. Nor­ma­lūs žmo­nės ne­da­ro jo­kių pa­ra­dų, ei­ty­nių. O ši­ta veis­lė ne­si­dau­gi­na, bet jų dau­gė­ja ir tik dėl to, kad nie­kas Lie­tu­vo­je ne­drau­džia pro­pa­guo­ti, rek­la­ muo­ti ho­mo­sek­sua­liz­mo.

Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las, Sei­mo na­rys: – Aš tik­rai pa­si­sa­kiau ir pa­si­sa­ky­siu prieš to­kį siū­ lo­mą Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­so straips­nį. Pir­miau­sia to­dėl, kad ho­mo­sek­sua­lai ir­ gi yra žmo­nės ir už tai jų ne­ga­li­ma baus­ti pi­ni­gi­nė­ mis bau­do­mis. Ant­ra, Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­tas pa­tei­kė iš­va­dą, kad var­to­ja­mos są­ vo­kos „kons­ti­tu­ci­nės do­ro­vi­nės ver­ty­bės“, „šei­mos pa­grin­dai“, „vi­suo­me­nės do­ro­vė“ yra la­bai ne­tiks­ lios. Ky­la klau­si­mas, ar šios są­vo­kos yra pa­kan­ka­mai aiš­kios, taip pat kas spręs, ar ver­ty­bė yra do­ro­vi­nė, ar ren­gi­nys yra prieš­ta­rau­jan­tis vi­suo­me­nės do­ro­ vei. Tai­gi, neaiš­ku, ką to­kiu ko­dek­so straips­niu sie­ kia­ma ap­sau­go­ti ir nuo ko. Tre­čia, to­kio siū­ly­mo ini­ cia­to­riai pa­tys pa­žei­džia tas kons­ti­tu­ci­nes nuo­sta­tas, nes no­ri su­var­žy­ti ki­tų žmo­nių tei­ses ir pa­si­rin­ki­mo lais­vę. Ket­vir­ta, jei pri­tar­tu­me to­kiam siū­ly­mui, iš mū­sų tik­rai šai­py­tų­si tarp­tau­ti­nė­je erd­vė­je, bet ne tai svar­biau­sia.

Atgarsiai

Au­gin­ti sve­ti­mus vai­kus – ne­leng­va A.Dy­ko­vie­nė „Naš­lai­čiams rei­kia na­mų“, „Klai­pė­da“, 2013 05 24. ***

Na ne­ži­nau. Tiek šei­mų ne­su­si­ lau­kia vai­kų, ir neat­si­ran­da kas įsi­vai­kin­tų! Kaž­koks koš­ma­ras. Esu naš­lė, au­gi­nu tris vai­kus. Bū­ tų ki­to­kie įsta­ty­mai, paim­čiau se­ su­tes au­gin­ti! ma­ma

***

Tie, ku­rie no­rė­tų įsi­vai­kin­ti – ant kruo­pų sė­di, o tie, ku­rie ga­lė­tų – jiems paauk­suo­tų rei­kia. Gal čia pa­sta­rie­siems Ša­la­šė vai­kų atė­mi­ mo be teis­mo iš nor­ma­lių šei­mų įsta­ty­mą stu­mia?

Ne­ver­ta au­gin­ti sve­ti­mų, nes tik iš 1000 vie­nas bū­na dė­kin­gas, o ir ge­nai, kil­mė neaiš­ki. Ga­li sau ko­kį „bal­vo­ną“ ant gal­vos už­ siau­gin­ti. Na, kad už­sie­nie­čiai įsi­vai­ki­na to­kius vai­kus – la­bai ge­rai, tik rei­kia jiems su­teik­ti dau­giau šan­sų įsi­vai­kin­ti, tai gal dar kas ir išeis... NE­VER­TA

***

Ka­žin ką tie glo­bė­jai la­biau my­ li, vai­kus ar pi­ni­gus, gau­na­mus už juos? Bjau­rus vers­las.

Cha

Eu­ge­ni­ja

Po­li­ci­ja ne­pai­so grei­čio ri­bo­ji­mų

Ste­bė­jau, kaip va­ži­nė­ja vie­nas ki­ tas po­li­ci­jos eki­pa­žas. Vie­ną die­ ną te­ko ko­ne per vi­są mies­tą va­ žiuo­ti pa­skui mik­roau­tu­bu­siu­ką. Ma­čiau, kad ki­ti vai­ruo­to­jai ne­ drįs­ta lenk­ti pa­rei­gū­nų. Ta­čiau pa­tys po­li­ci­nin­kai per mies­tą va­ žia­vo 60 km/val. grei­čiu. O juos ra­miai sau ap­len­kęs BMW nu­rū­ ko dar di­des­niu grei­čiu. Kaip ne­ si­pik­tin­ti tuo­met, kai gau­ni bau­dą už ne­pas­ta­bu­mą, pa­vyz­džiui, pa­ mir­šai švie­sas įsi­jung­ti ar dar ko­ kį men­ką nu­si­žen­gi­mą pa­da­rai. Jei jau prin­ci­pin­gai po­li­ci­nin­kai el­gia­ si sto­vė­da­mi ke­liuo­se, te­gul ir vai­ ruo­ja taip pat. Si­mas

Ar bent įsi­vaiz­duo­ja­te, kiek šiais lai­kais kai­nuo­ja nor­ma­liai iš­lai­ky­ ti vai­ką? Tie 500 li­tų – zui­kio aša­ ros. Kur čia vers­lą įžiū­ri­te? 23-iam

***

Tai ar jau Lie­tu­va ta­po vai­kų ga­ my­bos fab­ri­ku? Neį­siū­lys pre­kės lie­tu­viams, siū­lys už­sie­nie­čiams? Gal rei­kia su­stab­dy­ti tų pa­šal­pi­ nių „ ma­my­čių“ bu­mą ir bus ma­ žiau nie­kam ne­rei­ka­lin­gų vai­ku­čių? Ma­nau, jei gim­do dėl pi­ni­gų, tai tie vai­kai ir ne­rei­ka­lin­gi.

21-ai

Kau­nie­tė Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Su žmo­na la­bai mėgs­ta­me žiū­rė­ti te­le­vi­zi­jos trans­liuo­ja­mą svei­ki­ni­ mų kon­cer­tą. Kai dai­nuo­ja Alek­sas Le­ma­nas, šir­dis dai­nuo­ja. Šis at­li­ kė­jas vi­suo­met pui­kiai at­ro­do, vi­ suo­met pa­si­tem­pęs, vil­ki kos­tiu­ mu, ne­pa­mirš­ta kak­la­raiš­čio. O jo bal­sui tik­rai nė­ra ly­gių. Ta­čiau yra to­kių at­li­kė­jų, ku­rie cha­la­tu ap­si­ ren­gę po sce­ną laks­to. At­ro­do, kad iš kai­mo vy­ru­kas at­vy­ko. Tuo­met ir no­ri­si iš­jung­ti te­le­vi­zo­rių. Dar la­bai ne­pa­tin­ka toks ma­žas jau­ nuo­lis su di­de­le po­nia, ku­rie dai­ nuo­ja apie ug­nį ir le­dą. Bjau­ru žiū­ rė­ti, nes žmo­nės vi­sai bal­sų ne­tu­ri ir pra­stai sce­no­je at­ro­do. Jo­nas

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

***

Man bū­tų kur kas ma­lo­niau, jei net ir de­šimt kai­my­nų kep­tų šaš­ly­kus bal­ko­ne, nei rū­ky­tų. Aš ne­su­pyk­ čiau ir man ne­smir­dė­tų. Šaš­ly­kų kva­pas yra ma­lo­nus, o nuo ta­ba­ko dvo­ko net ir ne­ži­nai, kaip ap­si­gin­ ti. Rū­ka­liai bal­ko­ne – yra di­džiu­ lė pro­ble­ma. Lyg ir ne­be­ga­li­ma rū­ ky­ti bal­ko­nuo­se, nes jie pri­pa­žin­ti at­vi­ra erd­ve. Bet to­kia min­tis nea­ tei­na į pra­rū­ky­tas gal­ve­les.

Sce­na – ne kiek­vie­nam

***

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Pa­ren­gė As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Prenumeratos skyrius: 397

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ŠEŠTADIENIS, SPALIO 16, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

8

pirmadienis, gegužės 27, 2013

lietuva

VTEK bevaldystė baigsis negreit Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja (VTEK) jau aš­tuo­nis mė­ne­sius dir­ba be pir­mi­nin­ko. Jį par­la­men­tui siū­ly­ti tu­rin­tis Sei­mo va­do­vas dar nuo gruo­džio kar­to­ja, kad kan­di­da­tū­rą teiks „ne­tru­kus“, – kal­ ba­ma, jog kan­di­da­tai ne­tin­ka Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos at­sto­vams. Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

De­ri­ni­mas už­tru­ko

VTEK ty­ri­mus dėl vals­ty­bės tar­ ny­bo­je dir­ban­čių as­me­nų el­ge­sio be pir­mi­nin­ko at­lie­ka nuo praei­ tų me­tų rug­sė­jo. Ta­da ofi­cia­liai dėl as­me­ni­nių prie­žas­čių iš pa­rei­gų pa­si­trau­kė bu­vęs ko­mi­si­jos va­do­ vas Re­mi­gi­jus Re­ker­ta. Sei­mo va­ do­vas Vy­das Ged­vi­las dar gruo­džio pa­bai­go­je ža­dė­jo VTEK pir­mi­nin­ ko klau­si­mą spręs­ti nea­ti­dė­lio­da­ mas, ta­čiau Sei­mas kan­di­da­to vis dar neiš­gir­do. V.Ged­vi­las pri­pa­žįs­ta, kad si­tua­ ci­ja, kai VTEK ne­tu­ri va­do­vo, tiek ins­ti­tu­ci­jai, tiek jos spren­di­mams nė­ra ge­ra. „Ta kan­di­da­tū­ra, ti­ki­mės, bus pa­teik­ta per trum­piau­sią įma­no­ mą lai­ką. Bet si­tua­ci­ja yra to­kia, kad kan­di­da­tū­rą rei­kia su­de­rin­ti su vi­sais koa­li­ci­jos par­tne­riais, to­dėl tai už­trun­ka. Dėl ins­ti­tu­ci­jos dar­ bo – tiek VTEK, tiek bet ku­riai ki­ tai or­ga­ni­za­ci­jai dirb­ti be va­do­vo yra su­dė­tin­ga, tad su­tin­ku, kad tai pro­ble­ma“, – tvir­ti­no Sei­mo pir­ mi­nin­kas. Vis dėl­to par­la­men­to va­do­vas lei­do su­pras­ti, kad VTEK va­do­ vo klau­si­mas ga­li bū­ti nu­kel­tas ir į ru­de­nį. Strin­ga, nes reor­ga­ni­zuo­ja­ma?

Tie­sa, Sei­mo už­ku­li­siuo­se kal­ba­ ma, kad vi­sos val­dan­čio­sios frak­ci­ jos Sei­me dėl kan­di­da­tū­rų su­ta­ria, ta­čiau vie­nin­te­lis kliu­vi­nys – Tvar­ kos ir tei­sin­gu­mo partijos at­sto­vai, ku­riems kol kas tin­ka­mų kan­di­da­ tų neat­si­ra­do. Šie nei­gia, kad frak­ci­ja bū­ti­

nai no­ri pa­siū­ly­ti sa­vo kan­di­da­tą. Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo frak­ci­jos at­ sto­vai sa­ko, kad no­ri­ma keis­ti pa­tį VTEK įsta­ty­mą, už­tat del­sia­ma pa­ skir­ti pir­mi­nin­ką.

Di­de­lės pro­ble­mos nė­ra

Vy­das Ged­vi­las:

Tiek VTEK, tiek bet ku­riai ki­tai or­ga­ni­ za­ci­jai dirb­ti be va­ do­vo yra su­dė­tin­ga, tad su­tin­ku, kad tai pro­ble­ma.

„Pag­rin­di­nis da­ly­kas, ko­dėl gal­ būt strin­ga tei­ki­mas, yra tas, kad ban­do­ma keis­ti pa­tį įsta­ty­mą. Jis da­bar svars­to­mas Vals­ty­bės val­ dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­te“, – tei­gė frak­ci­jos se­niū­nas Pet­ras Gra­žu­lis. Jam pri­ta­r ė ir frak­c i­jos na­ rys And­rius Ma­zu­ro­nis. Jis apie VTEK atei­tį sa­kė tei­ra­vę­sis pa­ties V.Ged­vi­lo. „Kiek gir­dė­jau, pla­nuo­ja­ma keis­ ti iš prin­ci­po tiek VTEK su­da­ry­mo struk­tū­rą, tiek vei­ki­mą. Ne su­dė­tį,

Gink­lai prieš ko­rup­ci­ją Sei­mas ke­ti­na įpa­rei­go­ti sa­vi­val­ dy­bes pri­va­lo­mai steig­ti an­ti­ko­ rup­ci­jos ko­mi­si­jas. Tai nu­ma­tan­ čiai Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo pa­tai­sai praė­ju­sią sa­vai­tę pri­tar­ ta po pa­tei­ki­mo.

Jau šią sa­vai­tę pro­jek­tas bus svars­ to­mas Sei­mo ko­mi­te­tuo­se. Par­la­ men­ti­nės gru­pės „Už Lie­tu­vą be ko­rup­ci­jos“ na­riai siū­lo sa­vi­val­dy­ bė­je pri­va­lo­mai stei­gia­mų ko­mi­ si­jų są­ra­šą pa­pil­dy­ti an­ti­ko­rup­ci­ jos ko­mi­si­ja. Taip pat nu­ro­do­mos šios ko­mi­si­jos veik­los kryp­tys, su­ da­ry­mo tvar­ka. Be to, nu­ma­to­ma, kad an­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos pir­ mi­nin­ku ga­lė­tų bū­ti ski­ria­mas tik opo­zi­ci­jos at­sto­vas. Šiuo me­tu tarp pri­va­lo­mų sa­vi­ val­dy­bėms ko­mi­si­jų Vie­tos sa­vi­ val­dos įsta­ty­me įra­šy­tos dvi – ad­ mi­nist­ra­ci­nė ir eti­kos.

bet vei­ki­mo prin­ci­pus. Dar­bo gru­ pė, ro­dos, su­da­ry­ta, Sei­mo pir­mi­ nin­ko klau­siau, sa­kė, kad prie ši­to pro­jek­to da­bar dir­ba žmo­nės. <...> Šiaip man as­me­niš­kai VTEK ne­pa­ tin­ka, tad aš Sei­mo pir­mi­nin­ko pa­ klau­siau, ką ruo­šia­ma­si da­ry­ti“, – sa­kė A.Ma­zu­ro­nis ir pri­dū­rė, kad ko­mi­si­ja „la­biau po­li­ti­kuo­ja, ne­gu prii­ma ob­jek­ty­vius spren­di­mus“, tad po­ky­čių rei­kia. „Aš ma­nau, kad šios su­dė­ties ko­mi­si­ja dir­ba ypač pra­stai, la­bai stip­riai po­li­ti­kuo­ja, o to­kioj ins­ ti­tu­ci­joj to ne­tu­rė­tų bū­ti. Dėl Al­ gi­man­to Za­rem­bos pa­da­rė iš­va­dą, kad jis pa­žei­dė in­te­re­sus ir ne­ga­ li ei­ti pa­rei­gų, o esant ana­lo­giš­kai si­tua­ci­jai Arū­nas Šta­ras bu­vo net ke­lio­se vie­to­se su­pai­nio­jęs pa­rei­ gas ir bu­vo pa­skir­tas vi­ce­mi­nist­ ru. O VTEK da­vė išaiš­ki­ni­mą vi­ siš­kai ki­to­kį, kad nė­ra pa­žei­di­mo“, – dės­tė A.Ma­zu­ro­nis.

„Prob­le­ma ta, kad šiuo me­tu reg­ la­men­ta­vi­mo ne­pa­kan­ka, nes yra ne­ma­žai sa­vi­val­dy­bių, re­gis, pen­ kios, ku­rios šiuo me­tu ne­tu­ri an­ti­ ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jų“, – sa­kė vie­na pro­jek­to ini­cia­to­rių kon­ser­va­to­rė Ag­nė Bi­lo­tai­tė. Ji tei­gė, kad vei­kian­čioms ko­ mi­si­joms trūks­ta efek­ty­vu­mo. Jis daž­niau­siai pri­klau­so nuo pa­čių sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bų na­rių ma­lo­ nės ar po­žiū­rio. Tai ro­do ir ge­gu­žės vi­du­ry­je pa­ skelb­ta Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) in­for­ma­ci­ja. Anot STT, da­lis sa­vi­val­dy­bė­se vei­kian­čių an­ti­ko­ rup­ci­jos ko­mi­si­jų yra neefk­ty­vios. Pa­gal „Ko­rup­ci­jos že­mė­la­ pį 2011“ sa­vi­val­dy­bės pir­mau­ja tarp ins­ti­tu­ci­jų, lai­ko­mų la­biau­ siai ko­rum­puo­to­mis Lie­tu­vo­je, ši ten­den­ci­ja iš­lie­ka nuo 2008 m. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Šiuo me­tu ko­mi­si­jo­je dir­ba pen­ ki na­riai: Vir­gi­ni­jus Ka­na­pins­ kas, Da­lia Pau­laus­kai­tė, Dei­vy­das Rim­ke­vi­čius, Ele­na Vai­tie­kie­nė ir Gra­ži­na Imb­ra­sie­nė. Pas­ta­ro­ji, vy­ riau­sia ko­mi­si­jos na­rė, jai lai­ki­nai va­do­vau­ja. Sei­mo va­do­vas pir­mi­ nin­ko kan­di­da­tū­rą tei­kia iš esa­mų ko­mi­si­jos na­rių. Ko­mi­si­jos na­rė D.Pau­laus­kai­ tė fak­tui, kad dir­ba­ma be va­do­vo, reikš­mės per daug ne­tei­kia, ta­čiau pri­pa­žįs­ta, jog nuo­la­ti­nis pir­mi­ nin­kas ko­mi­si­ją su­stip­ri­na. „Yra kaip yra, ko­mi­si­jai ne pir­mą kar­tą va­do­vau­ja lai­ki­nasis va­do­vas. Bū­da­vo ir anks­čiau to­kių lai­ko­tar­ pių, kai dir­ba ne vi­sos su­dė­ties ko­ mi­si­ja. Kad ir kaip bū­tų, pir­mi­nin­ ko pa­rei­gos at­lie­ka­mos, tai ne­ga­liu sa­ky­ti, kad jo nė­ra. <...> Ši ko­mi­ si­ja – kaip bet ku­ri ki­ta ins­ti­tu­ci­ ja. Jei­gu yra nuo­la­ti­nis žmo­gus, jis for­muo­ja sa­vo po­li­ti­ką, pa­gal sa­ vo prin­ci­pus or­ga­ni­zuo­ja dar­bą. O kai yra lai­ki­nas žmo­gus, jis ne toks ryž­tin­gas, kad im­tų­si per­mai­nų, re­for­mų, stra­te­gi­ją keis­tų. O šiaip ne­ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, jog ko­mi­si­ ja nu­ken­čia dėl to, kad nė­ra pir­mi­ nin­ko, dir­bam la­bai nor­ma­liai“, – kal­bė­jo D.Pau­laus­kai­tė. Kad nu­ta­ri­mas bū­tų priim­tas, rei­kia, jog jam pri­tar­tų bent trys

Pre­teks­tas: VTEK nau­jo va­do­vo at­vė­ru­si du­ris lau­kia jau nuo per­nai

me­tų, ta­čiau po­li­ti­kai ne­sku­ba – ti­ki­na­ma, kad iš pra­džių rei­kia reor­ ga­ni­zuo­ti pa­čios ko­mi­si­jos dar­bą. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ko­mi­si­jos na­riai. Prob­le­mų ga­li kil­ ti per ato­sto­gas ar­ba jei­gu ke­li ko­ mi­si­jos na­riai vie­nu me­tu su­si­rgtų. Ta­čiau taip, pa­sak D.Pau­laus­kai­tės, dar ne­bu­vo nu­ti­kę. Ne­tu­rė­da­ma pir­mi­nin­ko VTEK Sei­mui pa­tei­kė ir sa­vo 2012 m. veik­los ata­skai­tą. Jo­je pa­ti ko­mi­si­ ja kė­lė va­do­vo klau­si­mą. „Teik­da­ma ata­skai­tą ko­mi­si­ja

vis dar ne­tu­ri nuo­la­ti­nio va­do­vo. Tai le­mia vi­są ins­ti­tu­ci­jos veik­lą, prii­ma­mus spren­di­mus ir net at­ mos­fe­rą ins­ti­tu­ci­jos vi­du­je. Ky­la grės­mė il­ga­lai­kių ko­mi­si­jos pla­nų įgy­ven­di­ni­mui, nu­ken­čia per­so­ na­lo ir asig­na­vi­mų va­dy­ba (pla­na­ vi­mas), tar­pins­ti­tu­ci­niai ry­šiai“, – ra­šo­ma va­sa­rį pa­tvir­tin­ta­me do­ ku­men­te.

9

pirmadienis, geguŞės 27, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

LRT svars­to, ar rek­la­muo­ti ei­ty­nes LRT ta­ry­ba bir­Şe­lio pa­bai­go­je tu­ rÄ—­tĹł ap­si­sprÄ™s­ti, ar trans­liuo­ti per LRT te­le­vi­zi­jÄ… ei­ty­niĹł „UĹž ly­gy­bę“ so­cia­li­nÄ™ rek­la­mÄ…, kaip BNS sa­kÄ— te­le­vi­zi­jos di­rek­to­rius Rim­vy­das Pa­lec­kis.

LRT ad­mi­nist­ra­ci­ja ga­vo ofi­cia­lĹł Lie­tu­vos gÄ—­jĹł ly­gos (LGL) pra­ťy­mÄ… ro­dy­ti so­cia­li­nÄ™ rek­la­mÄ… ir pa­tei­kÄ— ĹĄÄŻ klau­si­mÄ… svars­ty­ti ta­ry­bai. „Mes krei­pÄ—­mÄ—s ÄŻ ta­ry­bÄ…, in­for­ ma­vo­me jÄ…, kad ga­vo­me to­kÄŻ pra­ ĹĄy­mÄ…. Ta­ry­ba tÄ… klau­si­mÄ… priÄ—­mÄ— ir pa­sky­rÄ— jo svars­ty­mÄ… ki­tam po­sÄ—­ dĹžiui“, – BNS sa­kÄ— R.Pa­lec­kis. Ta­ry­bos po­sÄ—­dis nu­ma­ty­tas bir­ Ĺže­lio 25 d. LGL va­do­vas Vla­di­mi­ras Si­mon­ ko tei­gia, kad ly­ga ÄŻ LRT dÄ—l rek­la­ mi­niĹł kli­pĹł ofi­cia­liai krei­pÄ—­si dar ge­gu­ŞÄ—s pra­dĹžio­je. „Mes krei­pÄ—­ mÄ—s ge­gu­ŞÄ—s 6 d. ofi­cia­liu rať­tu ÄŻ po­nÄ… Aud­riĹł Siau­ru­se­vi­Ä?iĹł, Rek­ la­mos sky­riaus di­rek­to­rÄ™ ir ko­pi­jÄ… iť­siun­tÄ—­me Ĺ vie­ti­mo ir moks­lo ko­ mi­te­tui Sei­me. PraÄ—­jo trys sa­vai­tÄ—s, ir mes iki ĹĄiol ne­ga­vo­me iĹĄ jĹł at­sa­ ky­mo“, – kal­bÄ—­jo jis. Anot V.Si­mon­ko, LGL ne­pra­ťo rek­la­mos trans­liuo­ti ne­mo­ka­mai. „Iť­siun­tÄ—­me laiť­kÄ…, ku­ria­me pra­ ĹĄo­me pa­teik­ti so­cia­li­nÄ—s rek­la­mos

„„Di­le­ma: kol Sei­mas svars­to, baus­ti ar ne ho­mo­sek­sua­lĹł ei­ty­niĹł or­ga­

ni­za­to­rius, LRT dar neap­sisp­ren­dÄ—, ar rek­la­muo­ti ĹĄÄŻ lie­pos pa­bai­go­je vyk­sian­tÄŻ ren­gi­nÄŻ. In­gos Juo­dy­tÄ—s nuo­tr.

ÄŻkai­nius. Mes ne­pra­ťo­me ne­mo­ka­ mai – pra­ťo­me ÄŻkai­niĹł, kad pa­skui nu­tar­tu­me, bet mums jie ir ĹĄi­to ne­ duo­da“, – tei­gÄ— jis. Anot LGL, du rek­la­mi­nius vaiz­ do kli­pus fil­ma­vo re­Şi­sie­rius Fran­ çois Message’as, jĹł ga­my­bÄ… pa­rÄ—­mÄ— Pran­cō­zi­jos am­ba­sa­da Lie­tu­vo­ je ir Pran­cō­zĹł kul­tō­ros ins­ti­tu­tas. Pra­ťo­ma, kad LRT juos trans­liuo­ tĹł lie­pÄ…. Ant­ro­sios Lie­tu­vo­je sek­sua­li­niĹł ma­Şu­mĹł ei­ty­nÄ—s „UĹž ly­gy­bę“ pla­

nuo­ja­mos lie­pos 27 d. Ĺ iuo me­ tu vyks­ta teis­mi­niai gin­Ä?ai dÄ—l jĹł vie­tos. Lie­tu­vos vy­riau­sia­sis ad­ mi­nist­ra­ci­nis teis­mas spren­di­mÄ… ĹĄiuo klau­si­mu tu­rÄ—­tĹł priim­ti bir­ Ĺže­lio 18 d. Pir­mo­sios sek­sua­li­niĹł ma­Şu­mĹł ei­ty­nÄ—s 2010 m. vy­ko ap­tver­to­je ir grieŞ­tai sau­go­mo­je te­ri­to­ri­jo­je to­ liau nuo mies­to cent­ro, pro­tes­tuo­ ti prieĹĄ ei­ty­nes tuo­met su­si­rin­ko tĹŤks­tan­tis Ĺžmo­niĹł. „Klai­pÄ—­dos“, BNS inf.

Rō­ko vai­kai – baus tÄ—­vus Kon­ser­va­to­rius Ari­man­tas Dum­ Ä?ius siō­lo uĹž ne­pil­na­me­Ä?iĹł rō­ ky­mÄ… baus­ti tÄ—­vus – jiems uĹž tai grÄ—s­tĹł bau­dos iki 200 li­tĹł.

Par­la­men­ta­ras ÄŻre­gist­ra­vo pa­tai­ sas, kad as­me­nĹł iki 16 me­tĹł rō­ ky­mas ar ta­ba­ko ga­mi­niĹł tu­rÄ—­ji­ mas tÄ—­vams uŞ­trau­kia 30–50 li­tĹł bau­dÄ…. UĹž rō­kan­tÄŻ paaug­lÄŻ nuo 16 iki 18 me­tĹł tÄ—­vai bō­tĹł bau­dĹžia­mi 20–50 li­tĹł bau­da, kaip nu­ma­to Ad­mi­ nist­ra­ci­niĹł tei­sÄ—s pa­Şei­di­mĹł ko­ dek­so pa­tai­sĹł pro­jek­tas. UĹž pa­kar­to­ti­nius pa­Şei­di­mus ne­praÄ—­jus me­tams tÄ—­vai bō­tĹł bau­dĹžia­mi 50–200 li­tĹł bau­do­ mis, pri­klau­so­mai nuo rō­kan­Ä?iĹł paaug­liĹł am­Şiaus. ÄŽs­ta­ty­mo pro­jek­to aiť­ki­na­ma­ja­ me rať­te dÄ—s­to­ma, jog dÄ—l rō­ky­mo kas­met mirť­ta mi­li­jo­nai Ĺžmo­niĹł, tad ĹĄiuo ÄŻsta­ty­mu esÄ… bō­tĹł sie­ kia­ma, kad tÄ—­vai ak­ty­viau kont­ ro­liuo­tĹł paaug­lius, pra­de­dan­Ä?ius rō­ky­ti itin anks­ti. „Pa­sau­li­nÄ—s svei­ka­tos or­ga­ni­ za­ci­jos duo­me­ni­mis, kas­met iĹĄ rō­kan­Ä?iĹł mirť­ta 4,9 mln. Ĺžmo­niĹł, vie­nÄ… iĹĄ de­ťim­ties mir­Ä?iĹł su­ke­lia rō­ky­mas. Vie­na iĹĄ ke­tu­riĹł mir­Ä?iĹł ÄŻvyks­ta dÄ—l ko­ro­na­ri­nÄ—s ĹĄir­dies li­ gos, 20–30 pro­c. mir­Ä?iĹł nuo ko­ ro­na­ri­nÄ—s ĹĄir­dies li­gos su­ke­lia rō­

ky­mas. 30 pro­c. rō­kan­Ä?iĹł as­me­nĹł mirť­ta nuo plau­Ä?iĹł ir ki­tĹł for­mĹł vÄ—­Şio, 75 pro­c. ser­ga kvÄ—­pa­vi­mo sis­te­mos li­go­mis, ne­vai­sin­gu­ mu ir kt.“, – aiť­ki­na­ma ÄŻsta­ty­mo pro­jek­te. Ĺ iuo me­tu ÄŻsta­ty­mai ne­nu­ma­to at­sa­ko­my­bÄ—s fi­zi­niam as­me­niui uĹž ne­pil­na­me­Ä?io as­mens rō­ky­ mÄ…, nors rō­ka­lus ne­pil­na­me­Ä?iams par­duo­ti drau­dĹžia­ma. „Klai­pÄ—­dos“, BNS inf.

„„Ďp­ro­tis: ĹĄiuo me­tu ne­pil­na­me­

Ä?iams drau­dĹžia­ma tik par­duo­ ti rō­ka­lus, o jei Sei­mas pri­tars, jiems bus drau­dĹžia­ma ir rō­ky­ti. Tomo LukĹĄio / BFL nuo­tr.

KeiÄ?iantiems asbestinius stogus – palankios naujovÄ—s JustÄ— LabutytÄ— Lietuvos kaimo vietovÄ—se iki ĹĄiol iĹĄlikÄ™ statiniĹł, kuriĹł stogams dengti buvo naudojama sovietmeÄ?iu populiari statybinÄ— medĹžiaga – asbestinÄ—s ĹĄiferio plokĹĄtÄ—s. TaÄ?iau toks ĹĄalies kraĹĄtovaizdis keiÄ?iasi, juolab kad rinkdamiesi modernesnes, saugesnes dangas gyventojai turi galimybÄ™ pretenduoti ÄŻ Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programos lÄ—ĹĄas. Laukia paraiĹĄkĹł

Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio ministerija (ŽŪM) antrus metus ÄŻgyvendina projektÄ… „AsbestiniĹł stogĹł dangos keitimas“ pagal priemonÄ™ „Kaimo atnaujinimas ir plÄ—tra“. Nuo geguŞės 13-osios pradÄ—tos rinkti paraiĹĄkos gauti paramÄ… pagal ĹĄiÄ… veiklÄ…, jos bus priimamos iki birĹželio 28 d. Ĺ iĹł metĹł pradĹžioje buvo kiek pakoreguota paramos teikimo tvarka ir sÄ…lygos. KlaipÄ—dos kraĹĄto atstovus su ĹĄiomis naujovÄ—mis GargĹžduose vykusiame informaciniame seminare „AsbestiniĹł stogĹł dangos keitimo kaimo vietovÄ—se ir kaimo turizmo veiklos skatinimo galimybÄ—s, pasinaudojant Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programos parama 2013 m.“ supaĹžindino ŽŪM Kaimo plÄ—tros departamento Alternatyvios veiklos skyriaus vedÄ—jo pavaduotoja Regina VoverytÄ—. 2012 m. pradÄ—ta teikti parama, skirta gyvenamĹłjĹł namĹł asbestiniĹł stogĹł dangai keisti, kaimo vietovÄ—se sulaukÄ— didelio susidomÄ—jimo. 2012 m. parama patvirtinta daugiau kaip 7200 pateiktĹł paraiĹĄkĹł, kuriĹł vertÄ— – 45,5 mln. Lt, iĹĄ jĹł ĹĄiuo metu iĹĄmokÄ—ta 24 mln. Lt.

2013 m. ir toliau ĹĄi veikla ÄŻgyvendinama – ja siekiama gerinti gyvenimo kokybÄ™ kaime sukuriant gyventojams sveikesnes gyvenimo sÄ…lygas. 2013 m. asbestiniĹł stogĹł dangai keisti ŽŪM yra numaÄ?iusi skirti 19 mln. Lt. Daugiau galimybiĹł

Bene vienas svarbiausiĹł „AsbestiniĹł stogĹł dangos keitimo“ veiklos pakeitimĹł tai, kad ĹĄiemet paramos gali kreiptis tik tie pareiĹĄkÄ—jai, kurie ne maĹžiau kaip dvejus pastaruosius metus, iki paraiĹĄkos pateikimo, kaimo vietovÄ—je vykdo profesinÄ™ ir (ar) ekonominÄ™ veiklÄ… (netaikoma, jei pareiĹĄkÄ—jas yra sulaukÄ™s pensinio amĹžiaus arba jam pripaĹžintas 0–55 proc. darbingumas), taip pat pareiĹĄkÄ—jas iki paramos paraiĹĄkos pateikimo nuolatinÄ™ gyvenamÄ…jÄ… vietÄ… turi bĹŤti deklaravÄ™s kaimo vietovÄ—je, kurios gyventojĹł skaiÄ?ius nevirĹĄija 6000 gyventojĹł. Be kitĹł dokumentĹł, daugiabuÄ?iĹł namĹł gyventojams reikÄ—s jungtinÄ—s veiklos sutarties paramos projektui ÄŻgyvendinti. Be to, remiantis nauja taisykliĹł redakcija, paraiĹĄkas gali teikti ir tie pareiĹĄkÄ—jai, kurie nÄ—ra baigÄ™ ÄŻgyvendinti projektĹł pagal kitas KPP priemones, jeigu teisÄ—s aktuose nenumatyta kitaip. SpecialistÄ— priminÄ—, kad ĹĄiemet, kaip ir pernai, prie tinkamĹł projektui ÄŻgyvendinti iĹĄlaidĹł priskiriamas asbestiniĹł atliekĹł transportavimo iki regioniniĹł atliekĹł tvarkymo vietos ir galutinio atliekĹł ĹĄalinimo paslaugĹł pirkimas. Yra pokyÄ?iĹł, susijusiĹł su skiriamos paramos dydĹžiu. DidĹžiausia paramos suma vienam projektui – 6 tĹŤkst. litĹł (pernai – 10 tĹŤkst. li-

tų). 2013 m. asbestiniams stogams keisti bus skirta beveik 19 mln. Lt, o paramos intensyvumas, kaip ir pernai, – 50 proc. Svarbu ir pirmumas

Ministerijos atstovÄ— ÄŻspÄ—jo, kad labai svarbu pildant paramos paraiĹĄkas nurodyti, kokius pirmumo kriterijus pareiĹĄkÄ—jas atitinka. Tuo atveju, jei pagal Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programÄ… 2013 m. paraiĹĄkĹł gauti paramÄ… bĹŤtĹł pateikta uĹž didesnÄ™ sumÄ…, nei numatyta priemonÄ—s veiklai, paramÄ… gaus tik tie asmenys, kuriĹł projektai atitiks ĹĄiuos svarbos tvarka iĹĄdÄ—stytus projektĹł pirmumo kriterijus: pareiĹĄkÄ—jas nÄ—ra gavÄ™s ES investicinÄ—s paramos ĹžemÄ—s ĹŤkiui ir kaimo plÄ—trai (pagal BPD ir programÄ…); pareiĹĄkÄ—jas, turintis daugiavaikÄ™ ĹĄeimÄ…; pareiĹĄkÄ—jas, turintis ikimokyklinio, prieĹĄmokyklinio amĹžiaus, pradines klases lankantÄŻ (-Ä?iĹł) vaikÄ… (-Ĺł); pareiĹĄkÄ—jas ir (arba) kartu gyvenantis ĹĄeimos narys, turintis negaliÄ… (pripaĹžintas 0–55 proc. darbingumas); pareiĹĄkÄ—jas yra kaimo bendruomenÄ—s narys; pareiĹĄkÄ—jas, kurio gyvenamajame name, numatomame tvarkyti pagal priemonÄ™, gyvena kuo daugiau asmenĹł, deklaravusiĹł gyvenamÄ…jÄ… vietÄ… ne maĹžiau kaip vienus metus iki paramos paraiĹĄkos pateikimo dienos. Ĺ˝inios iĹĄ pirmĹł lĹŤpĹł

ŽŪM inicijuotame seminare dalyvavo ne tik potencialĹŤs paramos gavÄ—jai, bet ir seniĹŤnijĹł darbuotojai. KretingalÄ—s seniĹŤnijoje VytauÄ?iĹł kaime gyvenantis Danielius Jurkus prisipaĹžino, kad planuoja remontuoti sovietmeÄ?iu rekonstruotÄ… namÄ…, kartu – pakeisti ir asbestinÄ™

ď Ž Projektas: ]N_NV X\` TNbaV ]N_NZĂ– ]_VVZNZ\` [b\ TRTb Ă›` VXV OV_

RYV\ % Q

stogo dangÄ…, kuri jau pasenusi, vietomis ĹĄiferio lakĹĄtai netgi ÄŻtrĹŤkÄ™. Pasak paĹĄnekovo, nors nemaĹžai naudingos medĹžiagos galima rasti internete, seminare pateikiama informacija iĹĄ pirmĹł lĹŤpĹł. D.Jurkus sakÄ—, kad pakeisti stogÄ… – nemaĹžai investicijĹł reikalaujantis darbas. Nors tÄ—vui finansiĹĄkai ketina padÄ—ti ir sĹŤnĹŤs, paĹĄnekovas tikino, kad jei tik atitiks visus kriterijus, pasinaudos ir „AsbestiniĹł stogĹł dangos keitimo“ parama. Ĺ iferis, taÄ?iau kitoks

Seminare dalyvavusi VeivirŞėnų seniōnė Edita Sluckienė teigė, kad jai aktualu susipaŞinti su paraiťkų teikimo tvarka, nes tenka konsultuoti vietos gyventojus. Aktualiausi klausimai – kaip teisingai uŞpildyti paraiťkas, kaip surinkti visas reikiamas paŞymas, esą

CfaNba\ 9VNbQN[`XV\ [b\a_

neretai papildomĹł dokumentĹł tenka kreiptis ir ÄŻ savivaldybÄ™. Ne kiekvienas kaimo Ĺžmogus pajÄ—gus savarankiĹĄkai iĹĄsprÄ™sti iĹĄkylanÄ?ias problemas. „PraÄ—jusiais metais mĹŤsĹł seniĹŤnijoje asbestinius stogus deklaravo apie 100 ĹžmoniĹł. Dalis gavo paramÄ…, dalis jos atsisakÄ—. TaÄ?iau tai labai aktuali parama, ĹžmonÄ—s atgauna dalÄŻ pinigĹł, kuriuos investuoja ÄŻ medĹžiagas“, – aiĹĄkino paĹĄnekovÄ—. SeniĹŤnÄ—s pastebÄ—jimu, gyventojai renkasi ÄŻvairias galimybes – pradedant Ä?erpÄ—mis ir baigiant bitumine danga, vis dÄ—lto populiariausia medĹžiaga iĹĄlieka ĹĄiuolaikinis neasbestinis ĹĄiferis. www.kaimesypsenudaugeja.lt – PR uĹžeik, pamatyk, pasirodyk...

10

pirmadienis, gegužės 27, 2013

ekonomika

2

– tiek mė­ne­sių teks lauk­ti Lie­tu­vai Ru­si­jos iš­va­dų, ar ga­li­ma at­nau­jin­ti kiau­lių eks­por­tą.

Kai­nos svy­ra­vo

Dip­lo­ma­tiš­kas po­kal­bis

De­ga­li­nės „Lu­koil“ 95 mar­kės ben­zi­ ną praė­ju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je par­ da­vė po 4,68 li­to – 1 cen­tu bran­giau nei prieš sa­vai­tę. O „Or­len“ ir „Sta­toil“ jis per sa­vai­tę at­pi­go 8 cen­tais – ati­tin­ ka­mai iki 4,59 ir 4,62 li­to už lit­rą. Dy­ ze­li­no kai­na „Lu­koil“ su­ma­žė­jo 3 cen­ tais, iki 4,44 li­to, „Or­len“ – 8 cen­tais, iki 4,39 li­to, o „Sta­toil“ – 5 cen­tais, iki 4,4 li­to už lit­rą.

Ener­ge­ti­kos mi­nist­ras Ja­ros­la­vas Ne­ve­ ro­vi­čius (nuo­tr.), penk­ta­die­nį Ry­go­je su­ si­ti­kęs su Lat­vi­jos eko­no­mi­kos mi­nist­ru Da­nie­liu­mi Pav­lu­tu, su­ta­rė, kad Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­tą tu­ri ver­tin­ ti ener­ge­ti­kos įmo­nės. Mi­nis­te­ri­jos pra­ne­ ši­me tvir­ti­na­ma, kad „pir­miau­sia tu­ri bū­ti svars­to­mas eko­no­mi­nis pro­jek­to pa­trauk­ lu­mas“. Po­li­ti­kai ap­ta­rė ir su­skys­tin­tų­jų du­jų ter­mi­na­lo Klai­pė­do­je pro­jek­tą.

Nau­jo­vė – sau­ges­nė, bet bran­ges­nė Elekt­ro­ni­nės ban­ki­nin­kys­tės pa­slau­go­ mis be­si­nau­do­jan­tys SEB ban­ko klien­tai po mė­ne­sio slap­ta­žo­džių kor­te­les tu­rės keis­ti į elekt­ro­ni­nius slap­ta­žo­džių ge­ne­ra­ to­rius. Ki­taip ga­li­my­bė nau­do­tis są­skai­to­ je esan­čiais pi­ni­gais bus ga­na smar­kiai ap­ ri­bo­ta. Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Nau­ji ope­ra­ci­jų li­mi­tai

Nuo bir­že­lio 26 d. SEB ban­ko klien­tams, su­da­ran­tiems ar kei­ čian­tiems elekt­ro­ni­nių pa­slau­gų tei­ki­mo su­tar­tis ir pri­si­jun­gian­ tiems prie ban­ko pa­slau­gų in­ter­ ne­tu sis­te­mos nau­do­jan­tis ban­ko iš­duo­ta slap­ta­žo­džių kor­te­le, bus tai­ko­mi nau­ji di­džiau­si at­lie­ka­mų ope­ra­ci­jų li­mi­tai. Per vie­ną die­ną bus ga­li­ma at­ lik­ti ope­ra­ci­jų, ku­rių su­ma ne­vir­ šys 1000 li­tų. Mė­ne­siui bus tai­ko­ mas 5000 li­tų ope­ra­ci­jų li­mi­tas. Tai reiš­kia, kad to­kių ap­ri­bo­ji­mų iš­veng­ti no­rin­tys ban­ko klien­tai pri­va­lės įsi­gy­ti elekt­ro­ni­nius slap­ ta­žo­džių ge­ne­ra­to­rius. Ge­ne­ra­to­riai – ne už dy­ką

Pats ban­kas aiš­ki­na, kad nau­ ji ope­ra­ci­jų li­mi­tai bus tai­ko­mi sie­kiant už­tik­rin­ti di­des­nį klien­ tų lė­šų sau­gu­mą ir ap­ri­bo­ti nu­si­ kals­ta­mos veik­los at­ve­jus, kai ant

kor­te­lės su­ra­šy­tus slap­ta­žo­džius iš gy­ven­to­jų iš­gau­na te­le­fo­ni­niai su­kčiai. „Dau­gu­ma klien­tų vis dar nau­do­ ja­si pa­čia pa­pras­čiau­sia pri­si­jun­gi­ mo prie ban­ko pa­slau­gų in­ter­ne­tu sis­te­mos prie­mo­ne – slap­ta­žo­džių

Ap­ri­bo­ji­mų iš­veng­ ti no­rin­tys ban­ko klien­tai pri­va­lės įsi­ gy­ti elekt­ro­ni­nius slap­ta­žo­džių ge­ne­ ra­to­rius.

kor­te­le, nors bū­tent šių kor­te­lių tu­ rė­to­jai sta­tis­tiš­kai daž­niau­siai pa­ kliū­va į te­le­fo­ni­nių su­kčių pink­les. Vis dėl­to ma­to­me, kad vis dau­giau žmo­nių slap­ta­žo­džių kor­te­les kei­čia į elekt­ro­ni­nius slap­ta­žo­džių ge­ne­ ra­to­rius ar pra­de­da nau­do­tis elekt­ ro­ni­niu bei mo­bi­liuo­ju pa­ra­šu ir taip

Ga­las: se­ną­sias elekt­ro­ni­nės ban­ki­nin­kys­tės slap­ta­žo­džių kor­te­les SEB ban­kas stu­mia į už­marš­tį.

už­tik­ri­na di­des­nį sa­vo lė­šų sau­gu­ mą“, – sa­kė SEB ban­ko pre­zi­den­to pa­va­duo­to­jas ir Maž­me­ni­nės ban­ki­ nin­kys­tės tar­ny­bos di­rek­to­rius Vir­ gi­ni­jus Do­vei­ka. Ta­čiau ne­sun­ku ap­skai­čiuo­ ti, kad iš šios nau­jo­vės ne­men­kos nau­dos tu­rės ir pa­ts ban­kas. Slap­ ta­žo­džių kor­te­lės iš­duo­da­mos ne­ mo­ka­mai, o už ge­ne­ra­to­rius ten­ka mo­kė­ti 29 li­tus. Tiek pat teks su­ mo­kė­ti ir slap­ta­žo­džių ge­ne­ra­to­ rių su­ga­di­nus ar pa­me­tus. Pa­keis­ti kor­te­lę kai­nuo­ja 5 li­tus. Tie­sa, slap­ta­žo­džių ge­ne­ra­to­rius SEB ban­kas siū­lo iš­duo­ti ir ne­mo­ ka­mai, ta­čiau tuo­met teks rink­tis vie­ną ban­ko pa­tei­kia­mų pa­slau­ gų pla­nų, įsi­gy­ti kre­di­to kor­te­lę ar pri­siim­ti ki­to­kių įsi­pa­rei­go­ji­mų.

Lu­ko Mik­ne­vi­čiaus nuo­tr.

Nau­do­ja­si ne­dau­ge­lis

Kiek klien­tų šiuo me­tu yra ban­ko iš­duo­tų slap­ta­žo­džių kor­te­lių tu­ rė­to­jai, SEB ban­kas neat­sa­kė. Ta­ čiau tai ne­sun­ku su­skai­čiuo­ti. Pir­ mą šių me­tų ket­vir­tį ban­kas tu­rė­jo 1,08 mln. elekt­ro­ni­nės ban­ki­nin­ kys­tės sis­te­mos var­to­to­jų. Praė­ ju­sią sa­vai­tę iš­pla­tin­ta­me pra­ne­ ši­me spau­dai bu­vo tei­gia­ma, kad 80 pro­c. klien­tų nau­do­ja­si slap­ta­ žo­džių kor­te­lė­mis. Tad nau­jo­vės, ku­rios įsi­ga­lios bir­že­lio pa­bai­go­je, pa­lies apie 800 tūkst. ban­ko klien­ tų, nes elekt­ro­ni­nės ban­ki­nin­kys­ tės pa­slau­gų su­tar­tis vis tiek anks­ čiau ar vė­liau rei­kės at­nau­jin­ti. Tie­sa, SEB ban­ko sta­tis­ti­ka ro­ do, kad pri­va­čių klien­tų, ku­rie prie ban­ko pa­slau­gų in­ter­ne­tu sis­te­mos

jun­gia­si nau­do­da­mie­si ge­ne­ra­to­ riais, per me­tus pa­dau­gė­jo be­veik 15 pro­c. Nau­do­ji­ma­sis elekt­ro­ni­ niu ir mo­bi­liuo­ju pa­ra­šu per me­tus išau­go ke­le­tą kar­tų, ta­čiau šio­mis prie­mo­nė­mis prie ban­ko sis­te­mos jun­gia­ma­si vis dar van­giai. „Kuo dau­giau įvai­rios ša­lies ins­ ti­tu­ci­jos, no­rė­da­mos nu­sta­ty­ti as­ mens ta­pa­ty­bę ar leis­ti pa­tvir­tin­ ti do­ku­men­tus, su­teiks ga­li­my­bę nau­do­ti elekt­ro­ni­nį ir mo­bi­lų­jį pa­ ra­šą, tuo daž­niau šia prie­mo­ne nau­ do­sis ir gy­ven­to­jai tvar­ky­da­mi as­ me­ni­nius fi­nan­sus. Toks pa­vyz­dys ga­lė­tų bū­ti Es­ti­ja. SEB ban­ko Es­ti­ jo­je duo­me­ni­mis, be­veik treč­da­lis pri­va­čių ban­ko klien­tų jau nau­do­ ja­si elekt­ro­ni­niu pa­ra­šu ir skai­čiai nuo­lat au­ga“, – sa­kė V.Do­vei­ka.

Ato­mo grės­mė bus silp­nes­nė? Ru­si­jos vals­ty­bi­nės ener­ge­ti­kos bend­ro­vės „Ro­sa­tom“ va­do­vai neat­me­ta ga­li­my­bių Ka­ra­liau­čiu­ je, ne­to­li nuo Va­ka­rų Lie­tu­vos sie­ nos, sta­to­mo­je ato­mi­nė­je elekt­ri­ nė­je nau­do­ti ma­žes­nio ga­lin­gu­mo reak­to­rius, nei pla­na­vo anks­čiau.

Sig­na­lai: dėl Lie­tu­vos ketinimo pri­si­jung­ti prie eu­ro­pi­nės elekt­ros tie­

ki­mo sis­te­mos ir pla­nų sta­ty­ti elekt­ri­nę Vi­sa­gi­ne ru­sai ga­li at­si­sa­ky­ti ga­lin­gų reak­to­rių Bal­ti­jos elekt­ri­nė­je. To­mo Ur­be­lio­nio / BFL nuo­tr.

Ar yra ga­li­my­bė nau­do­ti ma­žes­nio ga­lin­gu­mo reak­to­rius sta­to­mo­ je Bal­ti­jos ato­mi­nė­je elekt­ri­nė­je, spe­cia­lis­tams pa­ve­dė iš­siaiš­kin­ti „Ro­sa­tom“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ser­ge­jus Ki­ri­jen­ka. Ru­si­jos nau­jie­nų agen­tū­ra „In­ter­ fax“, rem­da­ma­si ke­liais neį­var­dy­tais šal­ti­niais, pra­ne­šė, kad vie­toj dvie­ jų reak­to­rių po 1150 MW ga­lios ga­li bū­ti svars­to­ma dėl 640 MW (VVER – 640 ti­po, su­slėg­to van­dens) ir 40 MW ga­lios (KLT – 40S ti­po, pa­ga­ min­ti po­van­de­ni­nių lai­vų reak­to­rių pa­grin­du) reak­to­rių. Ket­vir­ta­die­nį bend­ro­vė­je „Ro­sa­ tom“ vy­ko pa­si­ta­ri­mas, ku­rio re­zul­

ta­tais rem­da­ma­sis S.Ki­ri­jen­ka pa­ ve­dė Sankt Pe­ter­bur­go bend­ro­vėms „Ato­me­ner­gop­ro­jekt“, „Hid­rop­ ress“, kon­cer­nui „Ro­se­ner­goa­tom“ bei dar ke­lioms per mė­ne­sį įver­tin­ ti ir nu­sta­ty­ti ga­li­my­bes „iš­plės­ ti reak­to­rių, įren­gia­mų Bal­ti­jos ato­ mi­nė­je elekt­ri­nė­je, skai­čių“. Kaip nu­ro­do „In­ter­fax“, šiuo me­ tu kal­ba­ma apie tai, kad pir­miau­sia tu­ri bū­ti iš­nag­ri­nė­ta ga­li­my­bė įdieg­ti ma­žes­nės ga­lios reak­to­rius, o tūks­ tan­ti­nės ga­lios reak­to­riai bū­tų eksp­ loa­tuo­ja­mi tuo at­ve­ju, jei bū­tų su­tar­ tys dėl elekt­ros ener­gi­jos par­da­vi­mo ir bū­tų elekt­ros li­ni­jų sche­ma. Kaip skelb­ta anks­čiau, 2300 MW ga­lin­gu­mo reak­to­rių sta­ty­bos Ka­ ra­liau­čiaus sri­ty­je dau­giau­sia bu­ vo orien­tuo­tos į elekt­ros ener­gi­ jos eks­por­tą, nes pa­čiam re­gio­nui to­kia ga­lia bū­tų per­tek­li­nė. Ta­čiau Bal­ti­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės ga­mi­ na­mos elekt­ros ener­gi­jos eks­por­ tui į Bal­ti­jos ša­lis, Len­ki­ją, Vo­kie­

ti­ją bei ki­tas Eu­ro­pos ša­lis bū­ti­na mo­der­ni­zuo­ti ir sta­ty­ti elekt­ros li­ ni­jų inf­rast­ruk­tū­rą. Be to, kaip ra­šo „In­ter­fax“, esa­ ma ri­zi­kos, kad „Bal­ti­jos vals­ty­bės ga­li pa­si­trauk­ti iš Ru­si­jos sinch­ro­ ni­nės ener­gi­jos sis­te­mos ir sinch­ro­ ni­zuo­tis su eu­ro­pi­ne sis­te­ma“, o tai izo­liuos Ka­ra­liau­čiaus sri­ties ener­ ge­ti­ką (šiuo me­tu Ka­ra­liau­čiaus ener­ge­ti­kos sis­te­ma per Lie­tu­vą su­jung­ta su ki­to­mis Bal­ti­jos vals­ ty­bė­mis ir Ru­si­jos sis­te­ma, li­ni­jų su Len­ki­ja Ka­ra­liau­čius ne­tu­ri). Pra­ne­ša­ma, kad abe­jo­nių dėl ga­lin­gų reak­to­rių po­rei­kio ke­lia ir Lie­tu­vo­je svars­to­mas „kon­ku­ruo­ jan­tis pro­jek­tas“ – Vi­sa­gi­no ato­ mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­ba, dėl ku­rio dar nė­ra ga­lu­ti­nio spren­di­mo. Pir­mo­jo Bal­ti­jos ato­mi­nės elekt­ ri­nės blo­ko pa­lei­di­mas anks­čiau bu­vo pla­nuo­ja­mas 2017 m., ant­ro­ jo – 2018 m. „Klaipėdos“, BNS inf.

11

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 27, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Per­kė­lai uos­te taps ankš­ta

Ten­den­ci­ja: II Smil­ty­nės per­kė­lo­je anks­čiau ar vė­liau kel­tus iš­stums di­de­li jū­ri­niai lai­vai.

Da­bar, kai Klai­pė­dos uos­tas vys­to­si ypač spar­čiai, at­si­sa­ky­mas prieš de­šimt­me­ tį sta­ty­ti til­tą į Kur­šių ne­ri­ją įvar­di­ja­mas kaip stra­te­gi­nė klai­da, ku­rią bū­ti­na sku­ biai tai­sy­ti. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Lai­vy­ba in­ten­sy­vės

Uos­te ky­lant nau­jiems ter­mi­na­ lams, jau ki­tais me­tais, o 2015-ai­ siais – tik­rai, jie pa­ra­ly­žiuos II Smil­ty­nės per­kė­los veik­lą, jos priei­go­se mies­to gat­vė­se kaup­sis au­to­mo­bi­lių ei­lės. Apie tai pra­bi­lo Klai­pė­dos vals­ ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos ge­ne­ ra­li­nis di­rek­to­rius Ar­vy­das Vait­kus. Jis įvar­di­jo ma­žiau­siai tris prie­ žas­tis, ko­dėl II Smil­ty­nės per­kė­los veik­la strigs. Jau šie­met rug­sė­jį ša­lia II Smil­ ty­nės per­kė­los bus baig­tos sta­ty­ti Klai­pė­dos ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­ mi­na­lo kran­ti­nės ir pir­sas. Prie jų

švar­tuo­ja­mi lai­vai ma­nev­ruos II Smil­ty­nės per­kė­los kel­tų marš­ru­to zo­no­je. Kol jū­ri­niai lai­vai ma­nev­ ruos, ma­žie­ji į Smil­ty­nę ke­lian­tys kel­tai pri­va­lės lauk­ti. 2014 me­tais pra­dės veik­ti „Klai­ pė­dos Smel­tės“ kon­tei­ne­rių ter­ mi­na­lo HUB-as (kro­vi­nių skirs­ ty­mo cent­ras). Jo ar­ba va­di­na­mo­jo „transs­hip­ment’o“ es­mė to­kia, kad kon­tei­ne­riai bus at­pluk­do­mi di­de­ liais tar­po­kea­ni­niais lai­vais, iš­ krau­na­mi, po to krau­na­mi į ma­ žus fi­de­ri­nius lai­vus ir pluk­do­mi į ki­tus Bal­ti­jos ša­lių uos­tus. Lai­vy­ ba in­ten­sy­vės ke­lis kar­tus. Kas­kart di­des­niam ar ma­žes­niam kon­tei­ ner­ve­žiui plau­kiant į „Klai­pė­dos Smel­tę“ ar iš jos, II Smil­ty­nės per­ kė­los kel­tai pri­va­lės lauk­ti. Pie­ti­nė­je uos­to da­ly­je in­ten­sy­

„Jū­ros“ ar­chy­vo nuo­tr.

viau vys­ty­sis ne tik „Klai­pė­dos Smel­tė“. 30 pro­c. Bi­rių kro­vi­nių ter­mi­na­lo ak­ci­jų įsi­gi­ju­si Bal­ta­ru­ si­jos kom­pa­ni­ja „Be­la­rus­ka­lij“ taip pat pla­nuo­ja di­des­nius kro­vi­nių kie­kius. Mal­kų įlan­kos gi­li­ni­mas, nau­jų kran­ti­nių sta­ty­ba vėl­gi pri­ trauks nau­jų kro­vi­nių. Tai reiš­kia, kad lai­vy­ba tik in­ten­sy­vės ir in­ten­ sy­vės, o II Smil­ty­nės per­kė­los kel­tų lau­ki­mo lai­kas tik il­gės ir il­gės.

kus du­jo­ve­žiui ga­lės ju­dė­ti į Smil­ ty­nę ke­lian­tys kel­tai. Smil­ty­nės per­kė­los ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Da­rius But­vy­das tei­gė gir­dė­jęs aiš­ki­ni­mus, kad dėl du­jo­ ve­žio II Smil­ty­nės per­kė­la ne­bus už­da­ry­ta 2–3 va­lan­das. A.Vait­kus tei­gė ne­no­rįs kal­bė­ ti apie tai, kas sa­vi­val­dy­bė­je bu­vo ne taip pa­da­ry­ta, svars­tant Lie­tu­vai stra­te­gi­nės reikš­mės pro­jek­tą.

Du­jų ter­mi­na­lo įta­ka

Ke­li til­to va­rian­tai

II Smil­ty­nės per­kė­los dar­bą trans­ for­muos ir ki­tų me­tų pa­bai­go­je pla­nuo­ja­mas ati­da­ry­ti su­skys­tin­ tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­las. „Kol du­jo­ve­žis plauks per uos­tą, lai­vy­ba ja­me bus ap­ri­bo­ta 2–3 va­lan­ doms. Net­gi pra­plau­kus du­jo­ve­žiui, Smil­ty­nės per­kė­los kel­tai ne­ga­lės ju­ dė­ti. II Smil­ty­nės per­kė­la pa­ten­ka į ypa­tin­gą šio ter­mi­na­lo veik­los zo­ ną“, – pa­ste­bė­jo A.Vait­kus. Ga­li­ma tik svars­ty­ti, ko­dėl de­ ri­nant ter­mi­na­lo sta­ty­bos pla­nus kal­bos apie 2–3 va­lan­das su­stab­ dy­tą Smil­ty­nės per­kė­los veik­ lą bu­vo nereikšmingos. Dis­ku­si­ja bu­vo ki­lu­si, ne­va rei­ka­lą sprę­sian­ tis uos­to ka­pi­to­nas, ka­da pra­plau­

A.Vait­kus su Klai­pė­dos ir Ne­rin­ gos sa­vi­val­dy­bių va­do­vais pra­dė­jo po­kal­bius apie tai, kad į Smil­ty­nę tu­ri bū­ti sta­to­mas til­tas. Jis ti­ki­no su­lau­kian­tis sa­vi­val­dy­bių va­do­ vų pa­lai­ky­mo. Pla­nus sta­ty­ti til­tą A.Vaitkus ke­ti­na pa­teik­ti svars­ty­ ti Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­jos ta­ry­bo­je, o vė­liau – iš mi­nis­te­ri­jų at­sto­vų su­da­ry­to­je Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to plė­to­ji­mo ta­ry­bo­je. Pla­nai sta­ty­ti til­tą, o at­si­lais­vi­ nu­sią II Smil­ty­nės per­kė­los te­ri­ to­ri­ją skir­ti uos­to kro­vai ga­li su­ lauk­ti pa­lai­ky­mo. Klai­pė­dos uos­te kro­vai trūks­ta te­ri­to­ri­jų. Ties II Smil­ty­nės per­kė­la at­si­ver­tų vie­ta

Ar­vy­das Vait­kus:

Ka­žin ar bus pa­ten­ kin­ti Kur­šių ne­ri­jos lan­ky­to­jai, kai ei­lė­je prie kel­to rei­kės sto­ vė­ti 3–4 va­lan­das? ne­di­de­lio ter­mi­na­lo veik­lai. Su­ si­s ie­k i­m o mi­n is­te­r i­jos sek­re­to­ riu­mi anks­čiau dir­bęs A.Vait­kus prieš de­šimt­me­tį ana­li­za­vo til­to sta­ty­bos į Smil­ty­nę pla­nus. Bu­vo pa­teik­ti ke­li jo va­rian­tai – iš Var­nė­nų gat­vės, Kai­rių gat­ vės, taip pat tu­ne­lio idė­ja.

12

12

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 27, 2013

rubrika JŪRA Bal­ti­jos žu­vys

Žem­ka­sės stu­di­ja

Di­des­nės pa­ja­mos

Tarp­tau­ti­nė jū­rų ty­ri­mų ta­ry­ba (ICES) pa­siū­lė 2014 m. 10 tūkst. to­nų, iki 75,7 tūkst. to­nų, di­din­ ti men­kių su­ga­vi­mus. Jų Bal­ti­ jos jū­ro­je dau­gė­ja. Dau­giau bus lei­džia­ma su­gau­ti Bal­ti­jos sil­kių ar­ba strimelių. ICES re­ko­men­ duos 2014 m. ma­žin­ti Bal­ti­jos jū­ro­je su­gau­na­mų špro­tų ir la­ši­ šų kie­kius.

Uos­to di­rek­ci­ja pra­dė­jo reng­ ti pla­nuo­ja­mos įsi­gy­ti žem­ka­ sės-žem­siur­bės stu­di­ją. Po kon­ sul­ta­ci­jų su uos­to ran­go­vais ma­ no­ma, kad rei­kė­tų uni­ver­sa­laus lai­vo, ku­rio kau­šą ga­li­ma bū­tų keis­ti į siurb­lius. Uni­ver­sa­lus lai­ vas kai­nuo­tų apie 35 mln. li­tų. Jį ke­ti­na­ma įsi­gy­ti iš 2014–2020 me­tų ES fi­nan­sa­vi­mo.

Šie­met per ke­tu­ris mė­ne­sius Uos­to di­rek­ci­ja ga­vo 2,5 mln. li­ tų pa­ja­mų dau­giau nei pla­nuo­ta. Tai lė­mė pa­di­dė­ju­si kro­va. Šie­ met ba­lan­dį pa­ja­mos bu­vo 12 pro­c. ma­žes­nės nei per­nai ba­ lan­dį. Įta­kos tu­rė­jo „Or­len Lie­tu­ va“ ga­myk­los Ma­žei­kiuo­se re­ mon­tas ir Klai­pė­dos uos­te su­ ma­žė­ju­si naf­tos pro­duk­tų kro­va.

Per­kė­lai uos­te taps ankš­ta Til­to iš Var­nė­nų gat­vės 11 va­rian­tas ne­priim­ti­nas, nes jis tu­rė­tų bū­ti la­bai aukš­tas,

kad neužkliūtų uos­te plau­kian­tys jū­ri­niai lai­vai. Tu­ne­lio va­rian­tas po Kur­šių ma­rio­mis reikš­tų per­ne­lyg di­de­lę in­va­zi­ją į Kur­šių ne­ri­ją. Gi­ liai po uos­to lai­vy­bos ka­na­lu „pa­ kiš­tas“ tu­ne­lis tu­rė­tų pra­si­dė­ti ne nuo Mi­ni­jos gat­vės, o už ke­lių ki­ lo­met­rų nuo ma­rių. Tiek prieš de­šimt­me­tį, tiek da­ bar rea­liau­sias va­rian­tas sta­ty­ti til­ tą į Kur­šių ne­ri­ją bū­tų nuo Kai­rių gat­vės. Srau­tas iš Kai­rių gat­vės til­ tu įsi­lie­tų į Alks­ny­nės gat­vę. Ji to­ je vie­to­je Kur­šių ne­ri­jo­je „priei­na“ ar­čiau­siai ma­rių. 2003 me­tų kai­ no­mis leng­vos konst­ruk­ci­jos til­ to, po ku­riuo „pra­lįs­tų“ į Kur­šių ma­rias plau­kian­čios jū­ri­nės jach­ tos su il­giau­siais stie­bais, bu­vo 44 mln. li­tų.

Pastačius tiltą į Kur­ šių neriją, Senoji per­ kėla kaip atrakcija turėtų išlikti.

„Til­tas iš Kai­rių gat­vės, ku­ri re­ konst­ruo­ta Uos­to di­rek­ci­jos lė­ šo­mis, bū­tų nau­din­gas dėl ke­lių prie­žas­čių. Jis „nuim­tų“ da­bar per Klai­pė­dos mies­tą į Smil­ty­nę per me­tus ju­dan­tį tūks­tan­čių au­to­ mo­bi­lių srau­tą, ku­ris pui­kiai įsi­lie­ tų į pla­nuo­ja­mą sta­ty­ti Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nį ap­link­ke­lį“, – ti­ki­no A.Vait­kus. Šio til­to sta­ty­ba pa­ska­tin­tų ir pie­ti­nio ap­link­ke­lio įren­gi­mą. Apie šį pro­jek­tą jau kal­ba­ma se­niai, bet rea­liai nie­ko ne­pa­da­ry­ta. A.Vait­kaus sek­re­to­ria­vi­mo Su­ si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jo­je lai­kais bu­ vo ana­li­zuo­ja­mas ir II Smil­ty­nės per­kė­los iš­kė­li­mas už Kiau­lės Nu­ ga­ros. Šis va­rian­tas at­mes­tas, nes kel­tų lai­vy­bą žie­mą pa­ra­ly­žiuo­tų le­das. Ga­li­ma nau­do­ti ES pi­ni­gus

Prieš de­šimt­me­tį bu­vo ap­skri­tai at­mes­ta til­to į Smil­ty­nę sta­ty­ba. Ar­gu­men­tuo­ta ne eko­no­mi­niais, o ap­lin­ko­sau­gos mo­ty­vais. Bu­vo aiš­ ki­na­ma, kad til­tas pa­ska­tins di­des­ nį srau­tą į Kur­šių ne­ri­ją ir pri­da­rys ža­los uni­ka­liai jos gam­tai. A.Vait­kus at­me­tė šiuos ar­gu­ men­tus kaip ne­pag­rįs­tus. Jo nuo­ mo­ne, mo­ka­mas til­tas ga­li at­lik­ti to­kią pat funk­ci­ją, kaip ir „Smil­ ty­nės per­kė­los“ kel­tai. O pa­ly­gin­ti su kel­tais, jo nau­da bū­sian­ti ta, kad

til­tu bus ga­li­ma nau­do­tis bet ku­ riuo pa­ros me­tu, juo Kur­šių ne­ri­ją ope­ra­ty­viai ga­lės pa­siek­ti spe­cia­ lio­sios tar­ny­bos. Mo­ka­mas til­tas į Smil­ty­nę jau bū­tų bu­vęs pa­sta­ty­tas. A.Vait­kus pri­si­mi­nė, kad Su­si­sie­ki­mo mi­ nis­te­ri­jo­je lan­kė­si ne vie­nas kon­ ce­si­nin­kas, ku­ris siū­lė sta­ty­ti til­ tą su są­ly­ga, jei už va­žia­vi­mą juos ga­lės im­ti to­kius pat mo­kes­čius, kaip „Smil­ty­nės per­kė­la“ už kė­ li­mą. Iš kė­li­mo kel­tais veik­los „Smil­ ty­n ės per­k ė­l a“ 2012 me­tais ga­ vo apie 14 mln. li­t ų. Į šią su­m ą įskai­čiuo­ti ir maž­daug 5 mln. li­ tų, ku­riuos už ne­mo­ka­mą Kur­šių ne­r i­jos gy­ven­to­j ų kė­l i­m ą mo­ka Lie­t u­vos au­to­m o­b i­l ių ke­l ių di­ rek­ci­ja. Da­bar til­tą A.Vait­kus siū­lo sta­ty­ti iš ES 2014–2020 me­tų pa­ra­mos lė­ šų. Tam, kad ga­li­ma bū­tų pa­si­nau­ do­ti ar­ba reng­tis gau­ti tą pa­ra­mą, jau da­bar rei­kia ap­si­spręs­ti dėl til­ to sta­ty­bos. Kur dė­ti kel­tus?

Šian­dien be­ne svar­biau­sias klau­si­ mas: kas bū­tų su apy­nau­jais „Smil­ ty­nės per­kė­los“ kel­tais, už ku­riuos ban­kams te­be­mo­ka­mi pi­ni­gai. Kel­tų at­nau­ji­ni­mas bu­vo pra­dė­ tas kaip tik po to, kai prieš de­šimt­ me­tį ap­si­spręs­ta, jog til­tas į Kur­šių ne­ri­ją ne­bus sta­to­mas. Šiuo me­tu „Smil­ty­nės per­kė­la“ tu­ri pen­kis kel­tus. Tai 1977 m. sta­ ty­tas „Kin­tai“, 2004 m. – „Ne­rin­ ga“, 2005 m. – „Bal­ti­ja“, 2006 m. – „Ni­da“ ir 2009 m. – „Žal­gi­ris“. Už kel­tus „Ne­rin­ga“, „Bal­ti­ ja“ ir „Žal­gi­ris“ mo­ka­ma li­zin­go kom­pa­ni­jai. Pas­ku­ti­nis mo­kė­ji­ mas už „Ne­rin­gą“ nu­ma­ty­tas 2018 me­tais, už „Bal­ti­ją“ ir „Žal­gi­rį“ – 2019 me­tais. Šių me­tų pra­džio­je ne­su­mo­kė­ta li­zin­go da­lis už „Ne­ rin­gą“ bu­vo 2,7 mln. li­tų, už „Bal­ ti­ją“ – 6,6 mln. li­tų, už „Žal­gi­rį“ – 7,5 mln. li­tų. Teo­riš­kai to­kio ti­po kel­tų nau­ din­go tar­na­vi­mo lai­kas yra 16 me­ tų. Kel­tą „Kin­tai“ jau se­niai ga­li­ma nu­ra­šy­ti. Jis yra tech­niš­kai ir mo­ ra­liai pa­se­nęs. Jo eksp­loa­ta­ci­ja bai­ gia­si 2015 me­tais ir kel­to ne­be­ke­ti­ na­ma do­kuo­ti. Svars­to­ma ga­li­my­bė 2014 me­tais įsi­gy­ti dar vie­ną kel­tą, ku­ris kel­tų žmo­nes Se­no­jo­je Smil­ ty­nės per­kė­lo­je. Ki­ti kel­tai dar ga­lė­tų bū­ti eksp­ loa­tuo­ja­mi ma­žiau­siai de­šimt­me­tį. Ta­čiau už­da­rius II Smil­ty­nės per­ kė­lą, juos tek­tų par­duo­ti. A.Vait­kus ma­no, kad pa­sta­čius til­tą į Kur­šių ne­ri­ją, Se­no­ji per­kė­la kaip at­rak­ci­ja tu­rė­tų iš­lik­ti.

Po­ky­tis: jau po ke­lių mė­ne­sių bus ati­da­ry­tas Klai­pė­dos ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­lo kran­ti­nės ir pir­sas.

Į uos­tą – įspū­din­gos in­ve Šie­met uos­to in­ves­ti­ci­jų pla­nas vyk­do­ mas net 85 pro­cen­tais. Dau­giau pa­siek­ti neį­ma­no­ma, nes sta­ty­bo­se vi­suo­met bū­ na di­des­nių ar ma­žes­nių truk­džių. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Kon­ku­ren­tai ne­lei­džia at­si­pa­lai­duo­ti

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos va­do­vas Ar­vy­das Vait­ kus pa­ste­bė­jo, kad vi­suo­se ap­lin­ ki­niuo­se uos­tuo­se vyks­ta in­ten­sy­ vios sta­ty­bos. Jas ska­ti­na di­dė­jan­ti kon­ku­ren­ci­ja. Kuo vi­sa tai baig­sis, neaiš­ku. Jei bus eko­no­mi­kos nuo­ smu­kis ir kro­vi­nių kiekiokri­ti­mas, uos­tai pa­jus fi­nan­si­nių sun­ku­mų. Fak­tas tas, kad uos­tams vys­ty­ ti kai­my­ni­nė­se vals­ty­bė­se sko­ li­na­mos di­de­lės su­mos. Lie­tu­va Klai­pė­dos uos­tą vys­to mi­ni­ma­liai sko­lin­da­ma­si ir ieš­ko­da­ma ki­tų fi­ nan­sa­vi­mo šal­ti­nių. Per ar­ti­miau­sius dve­jus me­tus Uos­to di­rek­ci­ja ke­ti­na įgy­ven­din­ti jau pra­dė­tus pro­jek­tus. Ne­daug trū­ ko, kad pra­dė­ti įgy­ven­din­ti pro­jek­tai bū­tų su­sto­ję. Grės­mė ki­lo tuo­met, kai Vy­riau­sy­bė pla­na­vo paim­ti da­lį pel­no. Iš Uos­to di­rek­ci­jos eli­mi­nuo­ti 30–40 mln. li­tų bū­tų vir­tę 158 mln. li­tų uos­ to in­ves­ti­ci­jų ne­tek­ti­mi. Da­bar Klai­pė­dos uos­te in­ves­ti­ ci­jų po­rei­kis yra ge­ro­kai di­des­nis nei ga­li­my­bės jas rea­li­zuo­ti. Nau­ jus po­rei­kius at­vė­rė ir baig­tas di­ de­lis uos­to gi­li­ni­mas. Pro­fe­sio­na­lus olan­dų dar­bas

Per ke­tu­ris mė­ne­sius uos­te be pri­ dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio pa­nau­do­ta 75 mln. li­tų in­ves­ti­ci­jų. Šis skai­čius yra įspū­din­gas, nes bu­vo at­ve­jų, kai vi­sų me­tų in­ves­ti­ci­jos sie­kė to­kią su­mą. Ga­li­ma pa­ly­gin­ti – per­nai per ke­tu­ris mė­ne­sius in­ves­ti­ci­jos į uos­tą su­da­rė 22 mln. li­tų. „In­ves­ti­ci­jų au­gi­mas dau­giau

kaip tris kar­tus su­si­da­rė dėl įplau­ kos ka­na­lo gi­li­ni­mo. Ofi­cia­liai šio ka­na­lo gi­li­ni­mas baig­tas ge­gu­ žės 20 die­ną“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos Inf­rast­ruk­tū­ros ir plėt­ros di­rek­to­ rė Ro­ma Mu­šec­kie­nė. Dėl va­di­na­mo­jo di­džio­jo ka­na­lo gi­li­ni­mo Uos­to di­rek­ci­jos Inf­rast­ ruk­tū­ros de­par­ta­men­to va­do­vas Vid­man­tas Paukš­tė ak­cen­ta­vo ran­ go­vo Olan­di­jos kom­pa­ni­jos „Van Oord Dred­ging and Ma­ri­ne Cont­ rac­tors BV“ pro­fe­sio­na­lu­mą. Dar­bai bu­vo baig­ti tiks­liai pa­gal to­kį gra­fi­ką. Ran­go­vas iš vi­so iš­ka­sė 4,432 mln. kub. met­rų grun­to. Tai di­džiau­sias ka­da nors uos­te vie­no pro­jek­to vyk­dy­mo me­tu iš­ kas­tas grun­to kie­kis. Me­tus tru­kę gi­li­ni­mo ir pla­ti­ni­ mo Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to lai­vy­bos ka­na­le dar­bai kai­na­vo 127 mln. li­tų, įskai­čiuo­jant PVM, iš jų 81 mln. li­tų – ES pa­ra­mos lė­šos. Uos­ to lai­vy­bos ka­na­lo gi­li­ni­mo ir pla­ti­ ni­mo pro­jek­tas ypač svar­bus Klai­ pė­dos uos­tui. At­li­kus šiuos gi­li­ni­mo dar­bus, uos­to plo­tis pa­di­dė­jo iki 150 met­rų, o gy­lis – iki 14,5 met­ro. Pagi­li­nus ka­na­lą, pla­nuo­ja­mi gi­li­ ni­mai iki 14 met­rų ir prie kran­ti­nių. Jau pa­reng­tas gi­li­ni­mo pro­jek­tas prie „Klai­pė­dos Smel­tės“. Iš vi­so bus iš­ kas­ta 89 tūkst. ku­bi­nių met­rų grun­ to. Tai leis Klai­pė­dos uos­te pra­dė­ti veik­ti il­gai lauk­tam HUB-ui. Šiais me­tais pla­nuo­ja­ma pa­si­ reng­ti do­ku­men­tus ir dėl gi­li­ni­mų ties „Be­gos“ kran­ti­nė­mis. Bus at­ lie­ka­ma stu­di­ja dėl gi­li­ni­mo prie 5 ir 6 kran­ti­nių, ku­rio­mis nau­do­ja­si Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ni­ ja (KLAS­CO).

Vid­man­tas Paukš­tė:

Ge­rai, kad gi­li­ni­mas baig­tas anks­čiau nei nu­ma­ty­ta. Tai leis be jo­kios sku­bos pa­si­ reng­ti du­jų ter­mi­na­lo pir­so sta­ty­bai. Pra­dės du­jo­ve­žio pir­so sta­ty­bą

Ki­tas uos­to in­ves­ti­ci­jas pa­di­di­nęs ob­jek­tas – Klai­pė­dos ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­lo kran­ti­nių ir pir­ so sta­ty­ba. Į šio ter­mi­na­lo inf­rast­ ruk­tū­rą jau in­ves­tuo­ta per 75 mln. li­tų. Ob­jek­tas vi­siš­kai bus ­baig­tas šie­met rug­sė­jį. Pra­si­dė­jo įva­žos į Klai­pė­dos ke­ lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­lą sta­ ty­bos. Jų ver­tė – per 17 mln. li­tų. Dar­bų at­lik­ta už du mi­li­jo­nus. Be­veik bai­gia­mas gi­li­ni­mas, su­ si­jęs su bū­si­muo­ju su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lu. Iš­kas­ta per 1,4 mln. ku­bi­nių met­rų grun­ to. Pas­ku­ti­nę ge­gu­žės sa­vai­tę ran­ go­vai pla­na­vo iš­kas­ti li­ku­sius apie 100 tūkst. ku­bi­nių met­rų grun­to to­je da­ly­je prie Kiau­lės Nu­ga­ros, kur sto­vės at­plau­kęs du­jo­ve­žis ir du­jų priė­mi­mo lai­vas. Ten nu­ma­ ty­tas 16 met­rų gy­lis. Pa­gal su­tar­tį dar­bai tu­rė­jo bū­ti baig­ti iki bir­že­ lio 15 die­nos, kad bir­že­lio 30 die­ną bū­tų ga­li­ma pra­dė­ti su­skys­tin­tų­jų du­jų ter­mi­na­lo pir­so sta­ty­bą. „Ge­rai, kad gi­li­ni­mas baig­tas anks­čiau nei nu­ma­ty­ta. Tai leis be jo­kios sku­bos pa­si­reng­ti du­jų ter­

13

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 27, 2013

JŪRA Grei­čiau­sias bur­lai­vis

Kon­tei­ne­riai Es­ti­jo­je

Pert­var­ko­mi uos­tai

30 m il­gio ir 32 m plo­čio bu­ri­nė jach­ta „Hyd­rop­te­re“ pri­pa­žin­ta grei­čiau­siu vė­jo lai­vu. Ji bu­rė­mis pasiekė 55,5 maz­gų (102,7 km/ val.) grei­tį. Lai­vas uni­ka­lus tuo, kad jo są­ly­čio su van­de­niu plo­ tas su­da­ro vos du kvad­ra­ti­nius met­rus. „Hyd­rop­te­re“ jau pa­ge­ ri­no trum­pų ir il­gų dis­tan­ci­jų pa­ sau­lio re­kor­dus.

Pra­ras­da­ma Ru­si­jos naf­tos pro­ duk­tus, ku­riuos pe­ri­ma Ust Lu­ ga, Es­ti­ja nu­si­tai­kė į nau­jus kro­ vi­nius, pir­miau­sia kon­tei­ne­rius. Mu­go­je esan­tis „Tran­sii­di­kes­ku­ se AS“ kon­tei­ne­rių ter­mi­na­las vien šie­met pa­jė­gu­mus pla­nuo­ja pa­di­din­ti 150 tūkst. TEU iki 600 tūkst. TEU per me­tus. Jo kro­va kas­met au­ga 10–15 pro­c.

Pa­si­kon­sul­ta­vu­si su Bel­gi­jos eks­per­tais, Uk­rai­na ry­žo­si per­ tvar­ky­ti sa­vo uos­tus. Ji at­si­sa­ kė pri­va­ti­zuo­ti. Pla­nuo­ja­ma su­ kur­ti Jū­rų uos­tų ad­mi­nist­ra­ci­ją, ku­ri val­dys vi­sų 18 Uk­rai­nos jū­ rų uos­tų inf­rast­ruk­tū­rą, rū­pin­ sis jos ge­ri­ni­mu. Kro­vos kom­pa­ ni­jos uos­tuo­se bus at­skir­tos, bet iš­liks vals­ty­bi­nė­s.

Sėkmingai vyksta svarbiausi SGD terminalo statybos darbai

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

es­ti­ci­jos

Energetinės nepriklausomybės siekianti Lietuva įgyvendina svarbius strateginius projektus. Vienas jų – suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektas.

mi­na­lo pir­so sta­ty­bai“, – pa­ste­bė­ jo V.Paukš­tė. Da­lis pro­jek­tų strin­ga

To­liau strin­ga „Klai­pė­dos Smel­ tės“ nau­do­ja­mų 96–100 kran­ti­nių re­konst­ruk­ci­ja. Tai šian­dien be­ ne skau­džiau­sia Uos­to di­rek­ci­jos veik­los vie­ta. Jau ke­le­rius me­tus neį­ma­no­ma pa­baig­ti šio ob­jek­to. Dar­bus vyk­džiu­sios bend­ro­vės bank­ru­tuo­ja. Nut­rau­kus su­tar­tį su vie­nu ran­go­vu, vie­šų­jų pir­ki­mų kon­ kur­se bus ren­ka­mas ki­tas ran­go­vas. Ge­riau­siu at­ve­ju dar­bai bū­tų pa­baig­ ti iki šių me­tų pa­bai­gos. „Pa­ra­dok­sas, kai dėl vie­no pro­ jek­to nuo­lat ten­ka skelb­ti vis nau­ jus ir nau­jus ran­gos kon­kur­sus“, – pa­ste­bė­jo A.Vait­kus. Il­ga is­to­ri­ja yra ir dėl ge­le­žin­ke­lio į 144 kran­ti­nę sta­ty­bos. I eta­po sta­ty­ bos dar­bai bu­vo pra­dė­ti pa­gal vie­ną sta­ty­bos lei­di­mą, ta­čiau paaiš­kė­jo, kad rei­kia ki­to. Jį ga­vus pa­gal nau­ją do­ku­men­tą dar rei­kės at­lik­ti da­lį pa­ pil­do­mų dar­bų. Taip pat bus ati­dė­ti II eta­po ge­le­žin­ke­lio tie­si­mo dar­bai, ku­rių ver­tė per 8 mln. li­tų. Šis ob­jek­ tas yra pa­vyz­dys, kaip uos­te neat­sa­ kin­gai dir­ba pro­jek­tuo­to­jai. Ki­tas ku­rio­ziš­kas at­ve­jis, kai pro­ jek­tuo­to­jai neį­ver­ti­no Kai­rių gat­vė­ je esan­čių šu­li­nių. Re­konst­ruo­jant gat­vę dar­bai su­sto­jo, nes rei­kė­jo per­brai­žy­ti pro­jek­tą. Ne­bu­vo ga­li­ ma nau­jo­je dan­go­je pa­lik­ti iš­dau­žy­ tų šu­li­nių. Pro­jek­tuo­to­jų neap­si­žiū­ rė­ji­mas „iš­lin­do“ ir re­konst­ruo­jant 7 ir da­lį 8 kran­ti­nės. Į kai­my­ni­ nę kran­ti­nę bu­vo įterp­tas pa­pil­do­ mas šlai­tas. Da­bar ten­ka nuim­ti da­ lį šlai­tų, kad kran­ti­nė nuo 168 met­rų prail­gė­tų iki 200 met­rų. Ku­rio­zi­nė si­tua­ci­ja dėl ge­le­žin­ ke­lio su­si­da­rė ir uos­to šiau­ri­nė­je da­ly­je. Sup­ro­jek­tuo­tas ge­le­žin­ke­lis at­si­rė­mė į pa­sta­ty­tą san­dė­lį. Dar­ bai su­sto­jo maž­daug vie­ne­riems me­tams. Jau įreng­to pa­sta­to ne­ pat­rauk­si, to­dėl te­ko iš nau­jo de­ rin­ti ge­le­žin­ke­lio tra­są.

Justė Labutytė

Per neįtikėtinai trumpą laiką jau sugebėta atlikti didelė dalis pagrindinių projekto darbų. Tarp svarbiausiųjų – terminalo laivosaugyklos statyba. SGD terminalui statomas laivas-talpykla, gavusi išskirtinį savo paskirtį ir Lietuvos lūkesčius atitinkantį vardą „Independence“ („Nepriklausomybė“), jau išplaukė iš doko Pietų Korėjos Ulsano laivų statykloje. Pokalbis apie šį įvykį –su bendrovės „Klaipėdos nafta“ generaliniu direktoriumi Roku Masiuliu. – Gegužės pradžia SGD terminalo istorijoje paženklinta ypatingu įvykiu – laivas-saugykla nuleistas ant vandens. Kodėl šis faktas toks svarbus?

– Jis svarbus ir reikšmingas tuo, jog realybėje buvo galima pamatyti, kaip bendrovės „Klaipėdos nafta“ įgyvendinamas SGD terminalo projektas išsivystė ir į ką išaugo. Iki tol viskas vyko tik popieriuose, inžinierių bei specialistų galvose. Buvo rengiamas projekto darbų grafikas bei derinama, kokie darbai turi būti vykdomi pirmiausia, kurie – vėliau. Dabar, kai mūsų rangovai pradėjo fiziškai rinkti laivą, formuoti kilį, korpusą, instaliuoti visus įrenginius, galima jau realiai pamatyti, kaip atrodys mūsų terminalas, kuris Lietuvai tieks suskystintąsias gamtines dujas. – Laivas „pakrikštytas“ iškalbingu vardu. Kas išrinko tokį pavadinimą?

– Laivas yra Norvegijos kompanijos „Höegh LNG“ nuosavybė. Džiaugiamės, kad norvegai suteikė teisę mums patiems išrinkti laivo vardą. Įmonė sulaukė dau-

Sąsaja: išskirtiniam laivui – išskirtinis ir pavadinimas, todėl jis pavadintas visai Lietuvai svarbiu žodžiu –

„Independence“.

gybės pasiūlymų dėl galimo laivo vardo. Po surengto konsiliumo buvo išrinktas būtent „Independence“ vardas, kaip labiausiai reprezentuojantis jo paskirtį. Šį vardą ant laivo borto matys daugelio šalių jūreiviai, turistai, jis simbolizuos mūsų valstybės istoriją. Norėčiau pabrėžti, kad laivai anglų kalba vadinami moteriškosios giminės žodžiu. Tuo tarpu lietuvių kalba tai yra vyriškosios giminės žodis. Išrinktas vardas „Independence“ yra moteriškosios giminės, taigi tradicija išlaikyta. Taip pat, manau, dėl savo apimties, unikalumo bei specialios paskirties laivas privalėjo būti pavadintas išskirtiniu vardu. Tikimės, jog toks tvirtas laivo vardas atspindės lūžį Lietuvos energetikos dujų sektoriuje bei siekiamą nepriklausomumą nuo vieno tiekėjo. – Koks buvo įspūdis stovint šalia laivo-saugyklos „Independence“?

– Net sunku tai apsakyti žodžiais. Įsivaizduokite, jog laivą-saugyklą galima palyginti su kokių penkių šešių aukštų, 46 m pločio ir beveik 300 m ilgio namu. Žinome, kad standartinis futbolo stadionas yra nuo 90 iki 120 m ilgio,

o laivo ilgis – beveik kaip trys futbolo stadionai. Prie laivo jautiesi kaip koks „skruzdėliukas“. Kaip pavyzdys: fotografavau darbininką, kuris buvo nusileidęs į doko apačią prie laivo sraigto. Jo skersmuo tokio dydžio kaip keturių žmonių ūgis. Net sunku apsakyti jausmą, kai pamatai šį laivą iš arti, tai tiesiog įspūdinga.

Vardą ant laivo borto matys daugelio šalių jūreiviai, turistai, jis simbolizuos mūsų valstybės istoriją. – Kokius dar darbus būtina atlikti, kol laivas galės plaukti į Klaipėdą?

– Iš sausojo doko į jūrą nuleistas laivas bus „užinkaruotas“, jame bus atliekami likę smulkieji vidaus darbai. Bus baigiamos įrengti keturios suskystintųjų dujų talpyklos, kurios bus termiškai izoliuojamos ir padengiamos specialiu metalo lydiniu, atlaikančiu žemą temperatūrą. Taip pat reikės

atlikti elektros ir valdymo sistemų instaliacinius, įvairius surinkimo darbus, suderinti sistemas. Vėliau laivas bus išbandomas. Jis atliks manevringumo testus, išplaukęs į jūrą išbandys variklius, visą kitą įrangą. Vėliau, paėmęs bandomąjį SGD krovinį, išmėgins dujinimo įrangą. Po visų šių procedūrų laivas jau bus paruoštas atplaukti į Klaipėdą. – Priminkite skaitytojams, kokia šio laivo-saugyklos paskirtis?

– Laivo-saugyklos paskirtis – priimti SGD dujovežiu atgabentas suskystintąsias gamtines dujas. Laive dujos bus talpinamos į keturias saugyklos talpyklas, kuriose bus palaikoma –160 temperatūra. Daug kas įsivaizduoja, kad suskystintosios dujos yra labai stipriai suspaustos gamtinės dujos, kad jos kažkokiu būdu gali staigiai išsiplėsti ir sprogti. Iš tiesų taip nėra, tose talpyklose nėra jokio slėgio, kadangi suskystintosios dujos viso labo tėra atšaldytos dujos. Jos ramiai teliūškuoja kaip vanduo ir tik atšildant skystį jis virsta dujomis. Atšilusias ir garuojančias dujas reikia surinkti bei patiekti į vamzdyną vartotojams.

14

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 27, 2013

JŪRA

UAB „Vakarų krova“ bendradarbiaus su termofikacine elektrine „Fortum Klaipėda“ AB „Vakarų laivų gamykla“ dukterinė įmonė UAB „Vakarų krova“ pasirašė ilgame­ tę sutartį su termofikacine elektrine UAB „Fortum Klaipėda“. Benjamina Plauškienė

UAB „Fortum Klaipėda“ priklauso Suomijos korporacijai „Fortum“, kuri yra pirmaujanti energetikos kompanija Šiaurės Europoje, Rusijoje ir kitose Baltijos jūros regiono šalyse.

„Vakarų krova“ iš Klaipėdos biokuro ir atliekų jėgainės į uosto teritoriją transportuoja komunalinių atliekų deginimo pelenus.

Naujoji biokuro ir atliekų jėgainė, esanti Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje greta Lypkių pramonės rajono, savo veiklą pradėjo 2013-ųjų metų pradžioje. UAB „Vakarų krova“, remiantis sutartiniais įsipa-

reigojimais, iš Klaipėdos biokuro ir atliekų jėgainės į uosto teritoriją transportuoja susidariusius komunalinių atliekų deginimo pelenus. Specialiu autotransportu atgabenti pelenai termiškai apdorojami ir uždaruoju technologiniu būdu fasuojami į 1 000 kilogramų talpos specialius maišus, o vėliau laivais išgabenami iš Lietuvos tolimesniam jų perdirbimui. Planuojama, kad per metus naujoje jėgainėje susidarys apie 5 000 tonų pelenų. Pelenų fasavimo įrenginys veikia uždaro ciklo būdu, todėl iš pakrovimo ir fasavimo metu susidariusio oro pertekliaus bus išfiltruojamos kietosios dulkių dalelės ir tik tada oras bus išleidžiamas į aplinką. „Norint atitikti šiai veiklai keliamus ypatingus valstybinių institucijų reikalavimus buvo atliekami ilgi ir kruopštūs pasiruošimo darbai, todėl šiandien galime atsakingai patvirtinti, kad ši veikla ir technologinis procesas nedaro neigiamo poveikio nei žmogui, nei aplinkai“, – patikino UAB „Vakarų krova“ direktorius Gediminas Rimkus.

Technologijos: termiškai apdorotų komunalinių atliekų, pelenų kaupimo išvežimui įrenginiai.

„Suomijos rinka yra įdomi ir patraukli mūsų grupės įmonėms, todėl džiaugiamės turėdami galimybę bendradarbiauti ir plėtoti sėkmingus verslo ryšius su šios šalies įmonėmis“, – teigė AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika. UAB „Vakarų krova“ praėję metai buvo rekordiniai – perkrauta dau-

giau nei 1 mln. tonų krovinių, o apyvarta kilo net 38 procentais. „Šiais metais keliame sau maksimalius uždavinius. Siekiame efektyviai išnaudoti visus turimos teritorijos plotus, modernizuoti krovos technologijas ir jų procesus. Vienas iš aktualiausių infrastruktūrinių plėtros objektų – giliavandenės krantinės statyba ir geležinkelio kelių plėtra“, – teigė

G.Rimkus. 2012-ųjų pabaigoje pastatytas ir pradėtas eksploatuoti skystos melasos terminalas praplėtė įmonėje perkraunamų skystų krovinių nomenklatūrą ir dešimtadaliu padidino bendras įmonės krovos apimtis. Šiuo metu įmonėje veikia 4 specializuoti terminalai, dirba 135 kvalifikuoti darbuotojai. Užs. 1116531

Ne­liks Šven­to­sios uos­to di­rek­to­rės Senoviniai fa­rao­nų lai­vai

ste­bi­na ir mūsų dienomis

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Ve­nan­tas But­kus Pa­si­kei­tus Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos va­do­vams, kas­kart vyks­ta šios įstai­gos reor­ ga­ni­za­ci­ja.

Ypač ryš­kių po­ky­čių pa­da­rė anks­ tes­nis uos­to di­rek­ci­jos va­do­vas Eu­ ge­ni­jus Gent­vi­las. Jis re­ti­no Uos­to di­rek­ci­jos dar­buo­to­jų gre­tas. Per ke­lias reor­ga­ni­za­ci­jas bu­vo su­ma­ žin­ta apie 40 Uos­to di­rek­ci­jos dar­ buo­to­jų eta­tų. Iš­kė­lus įvai­rius įta­ri­mus pikt­ nau­džia­vi­mais, ku­rie teis­muo­se tę­si­nio ne­tu­rė­jo, bu­vo at­leis­ti net ke­li va­do­vai. Iš Uos­to di­rek­ci­jos bu­vo at­leis­ti ar­ba sa­vo no­ru išė­jo Al­gir­das Ka­ ma­raus­kas, Vi­das Ka­ro­lis, Bea­ta Ku­le­vi­čiū­tė, Aud­ro­nė Ba­nio­ny­tė, Ar­tū­ras Kaz­laus­kas. Da­bar­ti­nis di­rek­ci­jos va­do­vas Ar­vy­das Vait­kus ne­pla­nuo­ja ko­kių nors dras­tiš­kų po­ky­čių. Be­ne ryš­kiau­sias jų tai, kad nai­ ki­na­ma di­rek­to­rės Šven­to­sios uos­ tui pa­rei­gy­bė. „Ši po­zi­ci­ja bu­vo ge­ro­kai išanks­ ti­nė. Kol vyks­ta Šven­to­sios uos­ to sta­ty­bos pa­ren­gia­mie­ji dar­bai, vis­ką tvar­kys Uos­to di­rek­ci­jos inf­ rast­ruk­tū­ros pa­da­li­niai“, – aiš­ki­no A.Vait­kus. Ko­kias pa­rei­gas užims di­rek­to­rė Šven­to­sios uos­tui Ai­ri­da Čes­nie­ nė, jis neaiš­ki­no, tik pa­tiks­li­no, kad „po­ra at­ve­jų ji iš­mė­čiu­si pa­si­ti­kė­ ji­mą“, to­dėl jos per­so­na­li­jos klau­ si­mas spren­džia­mas.

Is­to­ri­kas ir ra­šy­to­jas Col­li­xe­nus iš Ro­dos, gy­ve­nęs tre­čia­me šimt­me­ ty­je prieš Kris­taus gi­mi­mą, ap­ra­šė Se­no­vės Egip­to fa­rao­nų lai­vus, ku­ rie sa­vo dy­džiu ne­daug te­nu­si­lei­ džia da­bar­ti­niams lai­ne­riams.

Nuos­ta­ta: Šven­to­sios uos­tui va­do­va­vu­si A.Čės­nie­nė, ku­ri vi­są lai­ką bu­

vo įvar­di­ja­ma kaip E.Gent­vi­lo ko­man­dos na­rys, ne­teks di­rek­to­rės pa­ rei­gų. Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Vyk­dy­da­mas di­rek­ci­jos reor­ga­ ni­za­ci­ją A.Vait­kus sie­kia stip­rin­ti uos­to inf­rast­ruk­tū­ros pa­da­li­nius. Vie­to­je da­bar bu­vu­sio Inf­rast­ruk­ tū­ros de­par­ta­men­to įku­ria­mi du de­par­ta­men­tai – Sta­ty­bos ir eksp­ loa­ta­ci­jos bei Plėt­ros ir uos­to ak­va­ to­ri­jos prie­žiū­ros. Taip pat bus stip­ri­na­ma tei­sės tar­ny­ba. Anot A.Vait­kaus, Uos­to di­rek­c i­ja tu­r i be galo daug by­l ų teismuose, o to anks­č iau ne­b ū­ da­vo. Ne­ma­ža da­lis jų yra su­si­ję su kont­ro­ver­s iš­kai pa­gar­s ė­j u­s ia bend­ro­ve „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ ni­ka“.

„Ma­no val­dy­mo sti­lius bus toks, kad siek­siu ma­žin­ti sa­vo tie­sio­gi­ nį pa­val­du­mą, de­le­guo­da­mas dau­ giau funk­ci­jų di­rek­to­riams, ku­rių kom­pe­ten­ci­ja yra tin­ka­ma“, – ti­ ki­no A.Vait­kus. Taip vie­to­je rin­ko­da­ros ir ad­mi­ nist­ra­ci­jos gru­pės, ku­riai va­do­va­ vo Ar­tū­ras Drun­gi­las, ku­ria­ma rin­ ko­da­ros ir bend­rų­jų rei­ka­lų gru­pė. Jos va­do­vas iš­liks tas pa­ts, pri­si­dės nau­jų funk­ci­jų, nes jam pa­val­di bus ir at­sto­vė ry­šiams su vi­suo­me­ne, ir tech­no­lo­gi­jų sky­rius, ku­ris anks­ čiau bu­vo Inf­rast­ruk­tū­ros de­par­ ta­men­te.

Pto­le­mė­jus II (250 me­tų prieš Kris­ taus gi­mi­mą), įtvir­ti­nęs Egip­tą kaip jū­ri­nę vals­ty­bę Vi­dur­že­mio jū­ro­ je, esą tu­rė­jo di­džiu­lį lai­vą „Alek­ sand­ri­ja“. Jei ti­kė­tu­me jį ap­ra­šiu­siu is­to­ri­ ku, tai „Alek­sand­ri­ja“ bu­vo to me­ to lai­vų sta­ty­bos še­dev­ras. Dau­gy­ bę šio lai­vo ka­ju­čių ir sa­lių puo­šė skulp­tū­ros, jų sie­nas ir lu­bas den­ gė rau­don­me­džio len­tos. Lai­ve bu­vo įreng­ta bib­lio­te­ka, ke­ li mau­dy­mo­si ba­sei­nai. Pa­si­vaikš­ čio­ji­mui skir­ta­me de­ny­je akį džiu­ gi­no eg­zo­ti­niai au­ga­lai, po ku­riais sto­vė­jo vy­no sta­ti­nės. Triu­muo­ se bu­vo įreng­ti ne tik di­de­li mais­ to san­dė­liai, bet ir ke­lios vir­tu­vės, grū­dų ma­lū­nas, gė­lo van­dens re­

zer­vua­rai, ba­sei­nai su gy­vo­mis žu­ vi­mis. Pa­sak da­bar­ti­nių jū­rei­vys­tės is­to­ri­kų, se­no­vės raš­tuo­se mi­ni­ma „Alek­sand­ri­ja“ ga­lė­jo bū­ti ka­ta­ma­ ra­no ti­po pra­ban­gus krui­zi­nis lai­ vas Ni­lo upė­je. Pto­le­mė­jus IV įsa­kė pa­sta­ty­ti dar di­des­nį lai­vą. Tai bu­vo 128 met­rų il­ gio ka­ri­nė ga­le­ra, se­no­vės raš­tuo­se va­din­ta „tes­sa­ra­kon­te­res“, t.y. „ke­ tu­rias­de­šim­ties ei­lių“. Pa­va­di­ni­mas „ke­tu­rias­de­šimt“ reiš­kia irk­luo­to­jų skai­čių kiek­vie­no­je ver­ti­ka­lio­je irk­ lų ei­lė­je, skai­čiuo­jant nuo pir­mo iki penk­to aukš­to. Il­giau­si irk­lai vir­šu­ ti­nia­me aukš­te sie­kė 18 met­rų. Lai­ vą irk­luo­da­vo ke­li tūks­tan­čiai ver­gų. 300 jū­ri­nin­kų pri­žiū­rė­da­vo irk­luo­ to­jus ir pa­tį lai­vą. Be to, lai­ve tilp­da­ vo apie 3 tūkst. ka­rių su gink­lais. Tai bu­vo di­džiau­sias lai­vas, su­konst­ ruo­tas se­no­vė­je, ir gal­būt di­džiau­ sias ka­da nors pa­sta­ty­tas žmo­nių irk­luo­ja­mas lai­vas. Ar to­kie Egip­to fa­rao­nų lai­vai eg­ zis­ta­vo iš tie­sų, ar tai tė­ra tik se­no­ vės ra­šy­to­jų fan­ta­zi­jos vai­sius, aiš­ ki­na­ma­si iki šiol.

Praei­tis: Pto­le­mė­jaus IV ka­ro lai­vo mo­de­lis.

„Na­vis­to­ry.com“ nuo­tr.

15

pirmadienis, gegužės 27, 2013

pasaulis Per­rin­ko va­do­vu

Iš­puo­lis Li­ba­ne

„Bu­či­nių pro­tes­tas“

Es­ti­jo­je šeš­ta­die­nį vy­ku­sia­me Re­for­mų par­ti­jos su­va­žia­vi­ me pir­mi­nin­ku iš­rink­tas ša­lies prem­je­ras And­rus An­si­pas, už jį bal­sa­vo 1212 su­va­žia­vi­mo da­ly­vių. Tie­sa, A.An­si­pas bu­ vo vie­nin­te­lis kan­di­da­tas į pir­ mi­nin­ko po­stą. De­le­ga­tai dve­ jiems me­tams iš­rin­ko ir 14 na­ rių par­ti­jos val­dy­bą.

Ke­tu­ri žmo­nės bu­vo su­žeis­ti spro­gus dviem ra­ke­toms Li­ba­ no sos­ti­nės Bei­ru­to pie­tuo­se, šii­tų do­mi­nuo­ja­mos „Hez­bol­ lah“ bas­tio­ne. Vie­na spro­gu­ si „Grad“ ti­po ra­ke­ta pa­tai­kė į au­to­mo­bi­lio sa­lo­ną, kur ir bu­vo su­žeis­ti ke­tu­ri žmo­nės. „Hez­ bol­lah“ pa­reiš­kė re­mian­ti Si­ri­ jos Bas­ha­ro al As­sa­do re­ži­mą.

Tur­ki­jos sos­ti­nė­je An­ka­ro­je is­ la­mis­tai už­puo­lė gru­pę po­rų, ku­rios met­ro­po­li­te­no sto­ty­ je bu­čia­vo­si pro­tes­tuo­da­mos prieš val­džios po­li­ti­ką. Vie­nas žmo­gus bu­vo su­ba­dy­tas. Bu­ či­nių pro­tes­tas su­reng­tas po to, kai An­ka­ros sa­vi­val­dy­bės pa­rei­gū­nai įspė­jo jau­ną po­rą, ku­ri vie­šai bu­čia­vo­si gat­vė­je.

Riau­šės pa­šiur­pi­no šve­dus

Šeš­ta­die­nį pei­liu gink­luo­tas už­puo­li­ kas dū­rė pran­cū­zų ka­riui. Kas tai – nau­ ja te­ro­riz­mo for­ ma? O gal Pran­cū­ zi­jo­je kas nors ban­ dė ne­vy­ku­siai pa­ mėg­džio­ti Lon­do­no sker­di­kus?

Ra­mią Šve­di­ją su­krė­tė riau­šės. Po­li­ci­jai te­ko jė­ga tram­dy­ti įsi­ siau­tė­ju­sius jau­nuo­lius, ku­rie dau­žė ir pa­de­gi­nė­jo au­to­mo­bi­ lius.

Qae­dos“ ko­vo­to­jais Je­me­ne. Ta­čiau M.Ade­bo­la­jo ne­su­ti­ko bū­ti už­ver­ buo­tas ir krei­pė­si į tei­si­nin­kus dėl per­se­kio­ji­mo. „Jis skun­dė­si, kad MI5 no­ri ap­ klaus­ti jį ir jo šei­mą. Pa­sak jo, agen­ tai daž­nai at­vyk­da­vo prie jo na­ mų. Mes jam pa­sa­kė­me, kad duo­tų mums MI5 te­le­fo­no nu­me­rį ir mes agen­tams pa­skam­bin­si­me“, – pa­ sa­ko­jo vie­nas ad­vo­ka­tas, ne­no­rė­jęs skelb­ti sa­vo pa­var­dės. Tei­si­nin­kas pri­dū­rė, kad M.Ade­ bo­la­jo jam bu­vo pa­na­šus į pa­ra­no­ ji­ką. „Vis­gi vė­liau jis į mus dau­giau ne­si­krei­pė“, – pri­dū­rė ad­vo­ka­tas. Pir­ma­sis apie M.Ade­bo­la­jo ry­ šius su bri­tų žval­gy­ba so­cia­li­nia­ me tink­la­la­py­je „Twit­ter“ pa­skel­bė jo drau­gas Abu Nu­say­ba­has, ta­čiau jis tuo­jau bu­vo su­lai­ky­tas. Vė­liau jis da­vė in­ter­viu bri­tų ži­ niask­lai­dai ir pa­tvir­ti­no, kad jo drau­gą MI5 agen­tai ban­dė už­ver­ buo­ti. „Jie no­rė­jo, kad jis šni­pi­nė­tų gru­ pę mu­sul­mo­nų, ku­rie, kaip spė­ja­ma, pa­lai­ko ry­šius su „Al Qae­da“ Ara­bi­ jos pu­sia­sa­ly­je. Jie no­rė­jo gau­ti apie juos in­for­ma­ci­jos, – at­vi­ra­vo A.Nu­ say­ba­has. – MI5 jam pa­siū­lė pi­ni­gų, taip pat da­vė spe­cia­lų te­le­fo­ną, ku­ riuo jis tu­rė­jo su jais su­si­siek­ti. Jie net bu­vo pa­kvie­tę M.Ade­bo­la­jo į ke­lis in­ter­viu, kad įti­kin­tų jį dirb­ti jiems. Ta­čiau jis at­si­sa­kė.“

Riau­šių Šve­di­jo­je jau ku­ris lai­ kas ne­bu­vo. Ta­čiau sa­vait­ga­ lį šve­dų po­li­ci­jai dar­bo ne­trū­ko. Ne­ra­mu­mai ki­lo mies­tuo­se, ku­ riuo­se dau­giau­sia gy­ve­na imig­ ran­tai. Čia jau­nuo­liai ėmė pa­de­gi­nė­ ti au­to­mo­bi­lius, svai­dė į po­li­ci­ jos pa­rei­gū­nus ak­me­nis. Riau­šės ki­lo iš kar­to ke­liuo­se Stok­hol­mo prie­mies­čiuo­se. Var­ ber­ge ak­me­ni­mis gink­luo­ti jau­ nuo­liai už­puo­lė po­li­ci­jos pa­tru­lį, ta­čiau nie­kas ne­bu­vo su­žeis­tas, pa­rei­gū­nai nie­ko nea­reš­ta­vo. Jordb­ro mies­te po­li­ci­nin­kus ak­me­ni­mis ap­mė­tė po­ra žmo­ nių, o pa­rei­gū­nai gin­da­mie­si pa­nau­do­jo aša­ri­nes du­jas. Riau­šės pra­si­dė­jo Hus­biu, kur 80 pro­c. gy­ven­to­jų yra imig­ran­ tai. Ma­no­ma, ne­ra­mu­mus iš­ pro­vo­ka­vo tai, kad po­li­ci­nin­kai praė­ju­sią sa­vai­tę Hus­biu nu­šo­vė 69-erių vie­tos gy­ven­to­ją iš Por­ tu­ga­li­jos, ku­ris ne­tei­sė­tai vie­šu­ mo­je de­monst­ra­vo di­de­lį pei­lį. In­ci­den­tas pa­pik­ti­no jau­nuo­ lius, ku­rie tei­gia pa­ty­rę po­li­ci­ jos bru­ta­lu­mą ir ra­siz­mą. Ki­ tuo­se Šve­di­jos mies­tuo­se bu­vo su­stip­rin­tas sau­gu­mas. Ypač daug pa­rei­gū­nų su­telk­ta Mal­ mė­je, kur ne sy­kį ki­lo riau­šės. Ne­ra­mu­mai iš­pro­vo­ka­vo šve­ dų de­ba­tus dėl imig­ran­tų, ku­rių dau­ge­lis at­vy­ko pa­gal dos­nią ša­lies prie­globs­čio su­tei­ki­mo po­li­ti­ką ir ku­rie da­bar su­da­ ro maž­daug 15 pro­c. gy­ven­to­jų, in­teg­ra­ci­jos. Dau­ge­lis imig­ran­tų ne­su­ge­ ba ras­ti dar­bo, nė­ra iš­si­la­vi­nę ir jau­čia­si at­stum­ti vi­suo­me­nės. Stu­di­jos ro­do, kad net treč­da­lis 16–29 me­tų jau­nuo­lių imig­ran­tų ne­tu­ri dar­bo ir nie­kur ne­si­mo­ko. Ma­ža to, pa­sta­ruo­ju me­tu Šve­di­jo­je re­kor­diš­kai di­dė­ja so­ cia­li­nė at­skir­tis. „Ka­da tai baig­sis?“ – re­to­riš­ kai pa­klau­sė Ma­rya­mas Ra­hi­ mis, dir­ban­tis Hus­biu esan­čio­ je mo­kyk­lo­je, ku­ri taip pat bu­vo nu­siaub­ta per riau­šes. Ne­ra­mu­mus pa­smer­kė ir po­ li­ci­jos nu­šau­to vy­riš­kio svai­nis Ris­to Ka­jan­to. „Vi­siems, ku­rie de­gi­na au­to­ mo­bi­lius, no­riu pa­sa­ky­ti, kad šis ke­lias – klai­din­gas“, – sa­kė vy­ras, duo­da­mas in­ter­viu šve­dų ži­niask­lai­dai.

„Dai­ly Mail“, BBC, BNS inf.

„Reu­ters“, BNS inf.

Iš­puo­lis: šeš­ta­die­nį ne­ži­no­mas už­puo­li­kas Pa­ry­žiaus cent­re pei­liu su­ža­lo­jo Pran­cū­zi­jos ka­rį.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Ar ka­riams rei­kia ap­sau­gos? Pa­na­šus iš­puo­lis

Kol bri­tai ban­dė at­si­gau­ti po tre­ čia­die­nio šo­ko, kai sos­ti­nės Lon­do­ no cent­re du juo­dao­džiai su­ka­po­jo bri­tų ka­rį, pra­neš­ta, kad ne­ži­no­mas už­puo­li­kas Pa­ry­žiu­je smei­gė pei­liu pran­cū­zų ka­riui į kak­lą. Tie­sa, ša­lies pre­zi­den­tas Fran­çois Hol­lan­de’as ne­tru­kus po in­ci­den­to ra­mi­no, kad Pran­cū­zi­jos ka­rio už­ puo­li­mą sie­ti su įvy­kiais Lon­do­ne anks­ti, nes ty­ri­mas tę­sia­mas. „Mes ne­ži­no­me tiks­lių iš­puo­lio ap­lin­ky­bių ir už­puo­li­ko ta­pa­ty­bės, ta­čiau ti­ria­me vi­sas ga­li­my­bes. Ne­ ma­nau, kad šiuo eta­pu ga­li­ma tai sie­ ti su iš­puo­liu Lon­do­ne“, – sa­kė Etio­ pi­jo­je vie­šin­tis Pran­cū­zi­jos va­do­vas. Vis­gi iš­puo­lio brai­žas – iden­tiš­ kas. In­ci­den­tas įvy­ko Pa­ry­žiu­je, De­fan­so vers­lo ra­jo­ne, kur sa­vait­ ga­liais bū­na daug po par­duo­tu­ves vaikš­tan­čių žmo­nių. Pa­sak liu­di­nin­kų, už­puo­li­kas pri­siar­ti­no prie ka­rio ir jam smo­ gė, o ta­da neiš­ta­ręs nė žo­džio pa­ si­ša­li­no. Ka­rys sveiks­ta

Pran­cū­zi­jos ka­rys pa­tru­lia­vo su dviem ki­tais ka­riais. Jis bu­vo gink­ luo­tas, vil­kė­jo uni­for­mą. Pa­ry­žiu­je ka­riuo­me­nė pa­de­ da po­li­ci­jai už­tik­rin­ti sau­gu­mą svar­biuo­se tu­ris­ti­niuo­se, vers­lo ir trans­por­to cent­ruo­se, nes sau­gu­ mo pa­reng­tis su­stip­rin­ta.

Pa­rei­gū­nai pa­brė­žė, kad ty­ri­mo im­sis ko­vos su te­ro­riz­mu pa­da­li­ nio ty­rė­jai. Iš­puo­lis bu­vo už­fik­suo­tas vaiz­do ka­me­ro­mis sto­ty­je. Už­puo­li­ką po­ li­ci­ja api­bū­di­no kaip maž­daug 1,9 m ūgio vy­rą su barz­da, vil­kin­tį juo­ das kel­nes.

Jie no­rė­jo, kad jis šni­pi­nė­tų gru­pę mu­ sul­mo­nų, ku­rie, kaip spė­ja­ma, pa­lai­ko ry­ šius su „Al Qae­da“ Ara­bi­jos pu­sia­sa­ly­je. Ma­no­ma, kad jis ga­li bū­ti ki­lęs iš Af­ri­kos ar­ba ara­ba­kal­bių vals­ ty­bių. Gy­ny­bos mi­nist­ras Jea­nas Yves’as Le Dria­nas, ap­lan­kęs su­žeis­tą ka­rį li­go­ni­nė­je, nu­ra­mi­no, kad su­žeis­ to­jo būk­lė sta­bi­li. Li­go­ni­nės, ku­rio­je ka­rys gy­do­ mas, at­sto­vai taip pat pri­dū­rė, kad nors ka­riš­kis ne­te­ko daug krau­jo, gy­vy­bei pa­vo­jaus nė­ra. Tai ne pir­mas pa­na­šus iš­puo­lis Pran­cū­zi­jo­je. Per­nai ko­vo mė­ne­sį Mo­ha­me­das Me­rah įvai­rio­se Tu­lū­ zos vie­to­se ir jos apy­lin­kė­se nu­šo­ vė sep­ty­nis žmo­nes, trys iš jų bu­vo pran­cū­zų ka­riai.

Pran­cū­zi­ja ekst­re­mis­tų tai­kik­ ly­je at­si­dū­rė pra­si­dė­jus Pa­ry­žiaus va­do­vau­ja­mai ope­ra­ci­jai Ma­ly­je. Ry­šiai su žval­gy­ba

O Lon­do­no po­li­ci­ja su­lai­kė dar tris as­me­nis, ku­rie, kaip ma­no ty­rė­jai, yra su­si­ję su 25-erių ka­riš­kio Lee Rig­by nu­žu­dy­mu. Pa­sak po­li­ci­jos, su­lai­ky­ti 24 ir 28 me­tų vy­rai. Jie bu­vo areš­tuo­ti vie­ nuo­se na­muo­se piet­ry­čių Lon­do­ne. Ki­ti du už­puo­li­kai, 28-erių Mi­ chae­las Ade­bo­la­jo ir 22-ejų Mi­ chae­las Adebowale’as, su­lai­ky­ti iš kar­to po už­puo­li­mo tre­čia­die­nį. Aiš­kė­ja, kad M.Ade­bo­la­jo bu­ vo ži­no­mas bri­tų sau­gu­mo tar­ny­ boms. Esą, jis net bu­vo ver­buo­ ja­mas MI5 agen­tų, kad šni­pi­nė­tų ki­tus mu­sul­mo­nus, sie­ja­mus su „Al Qae­da“. 2010 m. M.Ade­bo­la­jo bu­vo su­ lai­ky­tas Ke­ni­jo­je ir ap­kal­tin­tas ry­ šiais su So­ma­ly­je vei­kian­čia te­ro­ ris­tų or­ga­ni­za­ci­ja „Al Sha­baab“. Bū­tent ta­da, pa­sak bri­tų ži­niask­ lai­dos, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pi­lie­ čiu su­si­do­mė­jo MI5. Ke­ni­jos tei­sė­sau­ga nu­ta­rė de­por­ tuo­ti M.Ade­bo­la­jo į Di­džią­ją Bri­ta­ ni­ją. Kai jis grį­žo į Lon­do­ną, pa­sak M.Ade­bo­la­jo drau­gų, su juo su­si­ sie­kė MI5 agen­tai, jie da­vė jam pi­ ni­gų ir mo­bi­lų­jį te­le­fo­ną. Vy­rui bu­vo nu­ro­dy­ta šni­pi­nė­ti mu­sul­mo­nus, ku­rie sie­ja­mi su „Al

16

pirmadienis, gegužės 27, 2013

sportas

Greičiausia – „Bolids“ komanda

Trasa: kova dėl trofėjų vyko bu-

vusiame žvyro karjere.

Gargžduose buvo surengtos regioninės automobilių kroso varžybos, kuriose dėl prizų varžėsi 25 ekipažai.

Tarp komandų nugalėjo Telšių „Bolids“ sportininkai. Antri buvo varžybų organizatoriai – Gargždų „Žaibo“ lenktynininkai, treti – „Ekstempo“ atstovai iš Naujosios Akmenės. Plačiau apie varžybas – artimiausiuose numeriuose. „Klaipėdos“ inf.

Taurę laimėjo Kiūpeliai

Atkaklumas: šeimos dėl K.Budrio

taurės varžėsi 37-ąjį kartą.

Kazimiero Budrio šeimų turnyro taurė liko Klaipėdoje.

Ją, finale 41:32 įveikus Žukauskus iš Šiaulių, laimėjo uostamiestyje gyvenantys Kiūpeliai. Bronzos medalius iškovojo pirmą kartą, kaip ir Žukauskai, dalyvavusi Jucikų šeima iš Vainuto (Šilutės r.). Ji varžybose dėl 3-iosios vietos nugalėjo gargždiškius Bručkus. „Klaipėdos“ inf.

Jubiliejus: dešimtus metus paeiliui paskutinį gegužės sekmadienį Klaipėdos centre varžėsi jaunieji dviratininkai.

Vytauto Petriko nuotr.

„Auksinėse kopose“ – esto sėkmė Vakarų Lietuvoje pasibaigusiose jubiliejinėse – dešimtosiose daugiadienėse jaunių dviratininkų lenktynėse „Auksinės kopos“ pastaruosius dvejus metus dominavusius lenkus nuo prizininkų pakylos nustūmė kitų šalių atstovai. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Didžiausią taurę iškovojo estas Naoma Silveris, antras galutinėje įskaitoje buvo ukmergiškis Matas Mickevičius, trečiąją vietą užėmė ukrainietis Timuras Malijevas. Atrodė, kad trečias bus lenkas Mariuzsas Gasiorowskis, tačiau paskutiniajame etape – žiedinėse lenktynėse Klaipėdos gatvėmis, ukrainiečiui pavyko laimėti ir patekti tarp prizininkų. Į geriausiųjų dešimtuką nepavyko įsisprausti nė vienam klaipėdiečiui. Geriausio uostamiesčio dviratininko prizą gavęs Emilis Kareiva galutinėje įskaitoje buvo 11-as. Realus pretendentas laimėti absoliutaus nugalėtojo vardą buvo Lietuvos rinktinėje rungtyniavęs Vladislavas Popovas. Tačiau po pergalingo finišo klaipėdietis susidūrė su kitu Klaipėdos atstovu Modestu Paulausku. V.Popovas krito, patyrė smegenų sukrėtimą, susižalojo ranką, o lenktynių organizatoriams teko traukti jo dviratį, įriedėjusį Nidos uostelio akvatoriją. Apie tolesnį sportininko dalyvavimą nebuvo net minčių. Tarp komandų nugalėjo Estijos ekipa. „Kalnų karaliaus“ ir aktyviausio dviratininko titulus pelnė baltarusis Aleksandras Riabušenka. Keturias dienas varžėsi 16 komandų. Neatvykusius suomius pakeitė nelauktai atvažiavusi trečioji latvių ekipa. Taip pat atvyko moldavai. Jie sukę galvas, kur gauti lėšų kelionei, vėliau jų rado. Tiesa, į

įžanginę rungtį – prologą – Moldovos atstovai nespėjo. Lenktynėse dalyvavo 96 dviratininkai. Jų nebaigė 11. Varžėsi keturios Lietuvos, trys Latvijos, po Lenkijos ir Baltarusijos komandas. Po vieną atstovavo Ukrainai, Rusijai ir Moldovai. Anot vieno iš organizatorių Vaclovo Šiugždinio, šįmet sportininkai itin dažnai pateko į nemalonias situacijas. Ligoninėse pabuvo kone visų komandų atstovai. Klaipėdos dviračių sporto federacijos viceprezidentas patikino, kad kitąmet „Auksinės kopos“ tikrai sulauks permainų. „Galbūt keisime varžybų formatą, – sakė V.Šiugždinis. – Yra minčių lenktynes rengti vieną dieną. Tuomet mums reikėtų akivaizdžiai mažiau lėšų.“

Paskatinimas: geriausiai tarp klaipėdiečių rungtyniavęs E.Kareiva ir

jo treneris A.Šiugždinis (viduryje) iš Lietuvos dviračių sporto federacijos viceprezidento K.Stakėno sulaukė dovanų čekių.

Etapų prizininkai 3 km prologas: N.Silveris (Estija),

P.Pokrojus (Lenkija), E.Kareiva (Klaipėda). 1-as etapas: V.Popovas (Klaipė-

da), A.Riabušenka (Baltarusija), K.Borkertas (Šiauliai). 2-as

et apas: M.Mickevičius (Ukmergė), N.Silveris (Estija), M.Gasiorowskis (Lenkija)

3-ias etapas: V.Strokovas (Bal-

tarusija), J.Koroliokas (Baltarusija), E.Sarkanas (Latvija). 4-as etapas: T.Malijevas (Ukrai-

na), N.Zubenka (Ukraina), N.Silveris (Estija).

Nugalėtojai: ant prizininkų pakylos – trijų šalių atstovai: M.Mickevičius,

N.Silveris ir T.Malijevas.

23

pirmadienis, gegužės 27, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Baltos lankos“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Frederick Forsyth knygą „Kobra“.

Frederick Forsyth. „Kobra“. Polas Devero, buvęs CŽV darbuotojas, senamadiškas, sumanus ir negailestingas, visų vadinamas Kobra, iš JAV valstybės vadovo gauna, atrodytų, neįmanomą užduotį – bet kokia kaina sunaikinti kokaino industriją, nusikaltėliams duodančią milijardus dolerių pelno per metus. Jam suteikiami resursai: žmonės, ginklai, pinigai – neriboti, o operaciją nutraukti jis gali tik pasiekęs galutinį tikslą. Prasideda nuožmi kova, kurioje Kobra nusiteikęs būti toks pat žiaurus kaip ir narkotikų kartelio baronai...

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

www.kl.lt

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 4 d.

RŪPESTINGIAUSIOS

PRISTATO:

ĮMONĖS RINKIMAI

KANDIDATĖS Į RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS“ TITULĄ: ”      

UAB „Baltijos parkai“ UAB „Edrija“ UAB „Enercon Services Lietuva“ UAB „Eurotela“ UAB „Frezijų puokštė“ UAB „Grand Partners“

  

Avinas (03 21–04 20). Patyrinėkite savo vertybes, apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos, bet tai nesuteikia teisės kištis į kitų žmonių gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių. Jautis (04 21–05 20). Mėgausitės gyvenimu, palankiai vertinsite savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs gerą jūsų skonį. Dvyniai (05 21–06 21). Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis intelektinės veiklos. Nepasiduokite apatijai ir tinguliui, nepraleiskite progos daug nuveikti ar bent jau susidėlioti prioritetus ateičiai. Vėžys (06 22–07 22). Būsite susikaupęs ir greitas, o žodžiai – vienintelis ginklas, kurio gali prireikti. Kitaip vertinsite savo veiksmus. Galbūt tie įvertinimai nepakankamai teisingi, todėl nesiimkite jokių pokyčių. Liūtas (07 23–08 23). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Griebkitės išbandytų atsipalaidavimo ir nusiraminimo būdų. Visi nemalonumai greitai praeis ir galėsite ramiai užsiimti įprastais reikalais. Mergelė (08 24–09 23). Jūsų idėjos gali prieštarauti kitų žmonių vertybėms. Galbūt teks iš naujo apsvarstyti jau priimtus sprendimus. Net jei apniks tingulys, atminkite, kad pradėtus darbus vis tiek reikės užbaigti. Svarstyklės (09 24–10 23). Galimi konfliktai su senamadiškais žmonėmis. Pokalbiai bus labai emocionalūs, nepraraskite savitvardos. Pasistenkite neįgyti naujo priešo, bet ir neišduokite savo pažiūrų. Skorpionas (10 24–11 22). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, taip pat galėsite juos patikrinti, nes jūsų protas bus ypač aktyvus. Netyčia neįskaudinkite artimiausių draugų, kuriems ši diena galbūt ne tokia puiki. Šaulys (11 23–12 21). Dėl skirtingo vertybių suvokimo įsivelsite į konfliktą, kuris vers ieškoti kompromiso. Neverta pernelyg pabrėžti savo nepasitenkinimo. Susitvardymas – pagrindinis šios dienos žodis. Ožiaragis (12 22–01 20). Būsite linkęs svajoti. Tačiau nepamirškite, kad dėl to gali nukentėti racionalus mąstymas ir supratingumas. Jūsų idėjos bus miglotos, nesiseks logiškai ir nuosekliai mąstyti. Vandenis (01 21–02 19). Pirmenybę teiksite įprastiems reikalams, nesigriebsite nerealių būdų atitrūkti nuo tikrovės. Realūs darbai ne tik atneš naudos, bet ir nuramins. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs. Tikėtinas meilės romanas. Esate truputėlį išvargintas darbo ir iškilusių sunkumų, tad stabtelėkite ir atsipūskite.

UAB „Gridin’s Group LT“ IĮ S. Jokužio spaustuvė Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO)

  

 

AB „Klaipėdos nafta“ Kuncų ambulatorinė klinika AB Lietuvos dujos Klaipėdos filialas UAB „Mars Lietuva“ UAB „Nomiteksas“

     

UAB „Pirma Pavara“ UAB „Philip Morris Lietuva“ UAB „Ribena“ AB Smiltynės perkėla UAB „Splius“ AB „Teo LT“

BALSAVIMAS JAU PRASIDĖJO! Balsuoti galite portale www.KL.lt iki gegužės 29 d. 12 val.

Orai

Savaitės pradžia prognozuojama šilta, bet su nedideliu lietumi bei kai kur griaudėsiančia perkūnija. Šiandien numatomi šilti, su trumpais lietumis orai, griaudės perkūnija. Termometrai rodys 19–24 laipsnius šilumos. Antradienį taip pat daug kur palis, vietomis su perkūnija, bus vėsiau. Naktį bus 11–13, dieną 17–20 laipsnių šilumos.

Šiandien, gegužės 27 d.

+19

+16

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+23

Šiauliai

Klaipėda

+24

Panevėžys

+22

Utena

+19

5.05 22.01 17.06

147-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 218 dienų. Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+23

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +26 Berlynas +17 Brazilija +27 Briuselis +18 Dublinas +13 Kairas +33 Keiptaunas +18 Kopenhaga +19

kokteilis Vi­sais at­ve­jais – 112 Šeš­ta­die­n į Smil­te­lės ir Mo­g i­lio­vo gat­ vių san­k ry­žo­je leng­va­sis au­to­mo­bi­ lis pės­čių­jų pe­rė­jo­je par­bloš­kė mo­te­ rį. Lai­mė, ma­ši­na ne­va­žia­vo grei­tai, to­ dėl nu­ken­tė­ju­sio­ji gal jau yra pa­leis­ta iš li­go­ni­nės. Įvy­kio me­tu vai­ruo­to­jas bu­vo pa­ste­bi­ mai su­t ri­kęs – ne­ž i­no­jo, kur ir ko­k iais nu­me­r iais skam­bin­t i, kad iš­k vies­t ų po­l i­ci­jos pa­rei­g ū­nus. Ko­ne ste­buk­las, jog au­to­mo­bi­lis par­tren­kė mo­te­rį grei­ to­sios pa­gal­bos eki­pa­žo, vy­ku­sio į ki­tą vie­tą, aki­vaiz­do­je. Bū­tent gy­dy­to­ja ir pa­ta­rė vai­r uo­to­jui kvies­t i pa­rei­g ū­nus bend­r uo­ju pa­gal­ bos te­le­fo­nu 112. Šiuo nu­me­r iu ga­l i­te skam­bin­t i, pa­si­ ro­do, vi­sais at­ve­jais: jei at­vi­ra lieps­na de­ga pa­sta­tas, au­to­mo­bi­l is, miš­kas, ob­jek­tai, iš pa­sta­tų rūks­ta dū­mai, kai rei­k ia iš­lais­v in­t i pri­spaus­t us ar įstri­ gu­sius žmo­nes iš su­lam­dy­tų au­to­mo­ bi­l ių, sta­ti­nių griu­vė­sių, iš po už­vir­tu­ sių me­d žių ar įren­g i­nių, kai gat­vė­je ar skve­re iš jū­sų ran­k ų plė­šia ran­k i­nę, ati­ma pi­n i­g i­nę ar ki­tus daik­tus, kė­si­ na­ma­si pa­g rob­t i jū­sų au­to­mo­bi­l į, su­ ga­din­t i ar su­nai­k in­ti tur­tą. Taip pat 112 rin­k i­te, kai pa­ma­to­te eis­ mo įvy­k į, ku­r io me­tu nu­ken­čia žmo­ nės, pa­ste­bė­jo­te po­l i­ci­jos ieš­ko­mą as­ me­n į, ma­to­te muš­t y­nes, su­s i­du­r ia­ te su smur­t u, ap­t in­ka­te į sprog­me­n į pa­na­š ų daik­tą, įta­r ia­te, kad žmo­g us ban­do nu­si­ž u­dy­t i, ma­to­te su­k niu­bu­ sį ar gu­lin­tį žmo­gų ir įta­ria­te, kad jis ga­ li bū­ti be są­mo­nės, krau­juo­ja­te ir ne­ga­ li­te su­stab­dy­ti krau­ja­vi­mo, at­krei­pia­te dė­me­sį, kad žmo­gus dūs­ta, ne­ga­li kvė­ puo­t i, pa­ty­rė elekt­ros trau­mą dėl žai­ bo ar elekt­ros sro­vės.

Londonas +18 Madridas +22 Maskva +23 Minskas +23 Niujorkas +22 Oslas +15 Paryžius +18 Pekinas +27

Šiandien

la chu­li­ga­nai, ras­ki­te pro­gą pa­ skam­bin­ti te­le­fo­nu 112.

Naktis

Vėjas (m/s)

+13

+16

+15

+14

6

+13

+14

+13

+11

2

rytoj

trečiadienį

+15

+20

Alytus

+15

+13

5

1564 m. mi­rė kal­v i­n iz­ mo pra­di­nin­kas Joh­nas Cal­vi­nas. Gi­mė 1509 m. 1840 m. Ni­co­je mi­rė žy­ miau­sias to me­to ita­lų smui­ki­nin­kas vir­tuo­zas ir kom­po­zi­to­rius Nic­co­ lo Pa­ga­n i­n i. Gi­mė 1782 m. Ge­nu­jo­je. 1905 m. ja­po­nai su­nai­ ki­no 35 lai­vų ru­sų lai­vy­ ną są­siau­ry­je ne­to­li Ko­ rė­jos. 1910 m. mi­rė žy­mus vo­ kie­čių bak­te­rio­lo­gas, at­ ra­dęs tu­ber­ku­lio­zę, cho­

Vardai Augustinas, Brunonas, Genadijus, Leonora, Virgaudas, Žymantė

le­rą ir juod­li­gę su­ke­lian­ čias bak­te­r i­jas, No­b e­ lio fi­zio­lo­gi­jos ir me­di­ci­ nos pre­m i­jos lau­rea­tas Ro­ber­tas Ko­chas. Gi­mė 1843 m. 1936 m. bri­tų lai­vas „Qu­ een Ma­r y“ pra­dė­jo pir­ mą ke­l io­nę per At­lan­to van­de­ny­ną. 1941 m. Ant­ro­jo pa­sau­ li­n io ka­ro me­tais bri­tai ne­to­li Pran­cū­zi­jos kran­ tų pa­skan­di­no vo­kie­čių ka­ro lai­vą „Bis­marck“: žu­vo 2300 žmo­nių.

Jė­gos ait­va­rai pažabojo vėją

1975 m. gi­mė Ed­ga­ras Mont­v i­das-Prud­kaus­ kas, Lie­tu­vos dai­ni­nin­ kas (te­no­ras).

teleloto

Nr. 894

2013 05 26 §§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 50 736 (1 x 50 736) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 10 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt §§ §§ 49 70 29 34 64 15 37 22 04 03 27 62 16 28 20 59 35 12 75 41 45 58 66 68 54 36 44 56 40 05 63 61 57 25 21 §§§ 51 50 32 55 67 §§ §§§ 06 02 07 10 65 §§§ §§§ §§§ 30 73 46

Spal­vos: Kur­šių ma­rio­se vi­są sa­vait­ga­lį lai­gė vė­jo gau­dy­to­jai.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Sven­ce­lė­je tris die­nas run­gė­si bur­len­ čių ir jė­gos ait­va­rų asai. Į tarp­tau­ti­nes var­žy­bas su­si­rin­ko apie 60 da­ly­vių ne tik iš Lie­tu­vos, bet ir Lat­vi­jos, Es­ti­ jos, Len­ki­jos, Ru­si­jos, Pran­cū­zi­jos.

Edi­tos Dem­bins­kie­nės nuo­tr.

star­to me­tu pū­tęs 5–6 m/s šiau­ rės, šiau­rės va­ka­rų vė­jas vė­liau su­ stip­rė­jo iki 7 m/s ir lai­kė­si vie­no­das. To­kio stip­ru­mo vė­jas esą yra tin­ka­ miau­sias spor­ti­nin­kams, nes lei­džia mak­si­ma­liai at­skleis­ti sa­vo meist­ riš­ku­mą. Tarp pa­jė­giau­sių spor­ti­ nin­kų pa­kliu­vo ir 37-erių klai­pė­die­ tis Vik­to­ras Še­pu­ta. Jis jė­gos ait­va­rų kla­sė­je užė­mė ant­rą­ją vie­tą. „Neilp­ry­de Bal­tic Cup“ var­žy­ bos šie­met įga­vo ypa­tin­gą svar­bą,

nes pir­mą kar­tą Lie­tu­vos bur­len­ čių spor­to is­to­ri­jo­je bu­vo pri­pa­ žin­tos Eu­ro­pos bur­len­čių For­mu­lės kla­sės eta­pu („For­mu­la Wind­sur­ fing Eu­ro­pean Cup“). Tris die­ nas vy­ku­sių var­žy­bų taš­kai įtrauk­ ti skai­čiuo­jant pa­sau­li­nį „For­mu­la Wind­sur­fing“ bu­riuo­to­jų rei­tin­gą. Jė­gos ait­va­rų spor­ti­nin­kų iš­ko­vo­ti ba­lai taip pat įskai­to­mi rei­tin­guo­ jant ge­riau­sius pa­sau­lio jė­gos ait­ va­rų spor­ti­nin­kus.

 Jei sap­ne su­si­pa­ži­no­te su sen­ber­niu – lau­kia at­si­nau­ji­ni­mas be di­des­nių pa­ stan­gų bei iš­lai­dų. Iš­te­kė­ti už sen­ber­nio: mer­gi­nai – pa­ra­gi­ni­mas gy­ven­ti be sko­ lų ir ati­dė­lio­ja­mų pa­ža­dų, naš­lei – pa­lan­ ki pro­ga pra­tur­tin­ti pa­tir­tį, ne­bū­ti­nai ve­ dy­bo­mis. Šis sap­nas ga­l i reikš­t i ir lem­ tin­gą su­grį­ži­mą. Jei vy­ras sap­nuo­ja, kad kaž­kam pa­da­rė sen­ber­nio įspū­dį, su­ge­ bės gau­ti dvi­gu­bą nau­dą ten, kur ki­ti neįž­ vel­gė nė aguo­nos grū­de­lio. Sap­nuo­ti, kad te­pa­tės kre­mu vie­šo­je vie­to­je, – pa­tai­ka­vi­mas bus grei­tai pa­ste­ bė­tas ir iš­juok­tas. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir su­ma­žė­ju­sį bud­ru­mą, neat­sar­gu­mą. Tep­ti kre­mu ki­tą – su­si­tai­ky­mas, ypač me­tų pa­bai­go­je. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir sėk­min­gą bend­rą dar­bą po il­gų ir ali­ nan­čių dve­jo­nių.

Jei sap­nuo­ja­te, jog klau­so­tės or­kest­ ro, tai pa­tvir­ti­ni­mas, kad nau­jie­ji pa­žįs­ ta­mi – jums pa­lan­kūs žmo­nės, nuo­šir­ džiai lin­k i tik sėk­mės. Šis sap­nas ga­l i reikš­ti ir nau­ją bend­ro gy­ve­ni­mo eta­ pą. Jei sap­nuo­ja­te, kad pra­dė­jo­te gro­ti or­kest­re, ar­tė­ja lai­kas, kai ga­lė­si­te įgy­ ven­din­ti tai, apie ką sva­jo­jo­te vi­są gy­ ve­n i­mą. Šis sap­nas ga­l i reikš­t i ir pro­ gą įsi­ti­kin­ti, kad my­li­mas žmo­gus yra iš­ti­ki­mas. Jei sap­nuo­ja­te, kad di­ri­guo­ ja­te or­kest­rui, ap­lin­ky­bės pa­rei­ka­laus įro­dy­ti sa­vo pa­si­rin­ki­mo tiks­lin­gu­mą, ver­tę, pra­smę. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir sėk­min­gą var­žo­vų įvei­ki­mą dar tą pa­tį pus­me­tį. Sap­ne gir­dė­ti or­kest­ro gar­sus reiš­kia, kad jū­sų hu­ma­niš­ku­mas da­ro jus pa­trauk­lia as­me­ny­be, o li­ki­mas dar il­gai bus pa­lan­kus.

Papildomi prizai: „Nissan Note“ – 0221500 „Toyota Aygo“ – 0021852 „Ford Fiesta“ – 0207861 5 000 Lt (tel. 1634, gegužės 20 d.) – Jolanta Abromavičienė iš Vilniaus 5 000 Lt (tel. 1634, gegužės 20 d.) – Vanda Ivanauskienė iš Panevėžio rajono 5 000 Lt (tel. 1634, gegužės 20 d.) – Ksavera Kazlauskienė iš Kauno 5 000 Lt (tel. 1634, gegužės 20 d.) – Romualdas Gabalis iš Klaipėdos Kvietimai į TV: 011*826, 035*461, 010*181. Prognozė: Aukso puode bus – 400 000 Lt

Sap­ni­nin­kas

Nu­girs­tas po­kal­bis – Kaip tau ame­r i­k ie­tiš­k ie­ji kal­niu­kai? – Ai, nie­kai. Marš­r u­t i­n iai au­to­bu­sai, štai čia tai at­rak­cio­nai!

Čes­ka (397 719; mo­ku džu­džit­su, sam­bo, dziu­do, ai­ki­do ir dar dau­gy­bę ki­tų grės­min­gų žo­džių, ta­čiau su­si­rė­męs su blo­giu­kais vis vien gau­nu į kai­lį)

Marijampolė

Vilnius

gegužės 27-ąją Vakaras

Pas­k u­t i­n is juo­k ia­si tas, kas iš­š au­na pir­mas.

Kai žmo­gui įkan­da vam­py­ras, jis virs­ta vam­py­ru. Pas­ta­ruo­ju me­tu su­si­da­ro įspū­dis, kad vi­sus ap­lin­ kui ap­kan­džio­jo ožiai.

1–5 m/s

Diena

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja

Links­mie­ji tirš­čiai

Vėjas

Rytas

+11

+24

+19

orai klaipėdoje

Pir­mą­ją var­žy­bų die­ną or­ga­ni­za­ to­riai ir da­ly­viai džiau­gė­si idea­lio­ mis var­žy­bų są­ly­go­mis – pir­mo­jo Lanks­t u­m as: kai jus už­puo­

Praha +12 Ryga +24 Roma +19 Sidnėjus +17 Talinas +19 Tel Avivas +25 Tokijas +22 Varšuva +15

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei ry­te ne­ga­li­te pa­sa­ky­ti, ką sap­na­vo­ te, nes sap­nas bu­vo ne­riš­lus, – jūs esa­te la­ bai ner­vin­gi bei sle­gia­mi dėl nuo­lat kin­ tan­čių ap­lin­ky­bių. Jei­gu jūs daž­nai sap­ nuo­ja­te to­kius sap­nus, tai reiš­kia, jog tu­ ri­te pa­si­rū­pin­ti sa­vo svei­ka­ta, kad jus su­ ptų har­mo­ni­ja, ra­my­bė, kad san­ty­kiai su gi­mi­nė­mis ir ar­ti­mai­siais bū­tų ge­ri.

EUROJACKPOTAS Nr. 1234 EUROJACKPOTAS Nr. 17

2013 00 00 2013 05 24 EUROJACKPOTAS - 00 000 000 Lt EUROJACKPOT – 45726314 Lt 0200 0400 09 20 + 03 004100 000500 Atspėta: skaičiaiLaimėjimas: Papildomi 00 5 + 2 45 726 314 Lt 5 Prognozė: + 1 1 276 894 Lt - 00497 mln. 5 Eurojackpote 213Lt Lt 4 + 2 11 350 Lt 4 + 1 888 Lt 4 431 Lt 3 + 2 164 Lt 3 + 1 75 Lt 2 + 2 48 Lt 3 48 Lt 1 + 2 27 Lt 2 + 1 27 Lt Prognozė: Eurojackpot – 51 mln. Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.