2013 06 08 kauno diena

miestas

3p.

Kau­nie­čiai su „Vir­gin Ga­lac­tic“ įkūrėju R.Bran­so­nu ren­gia­si kelionei į kos­mo­są.

Lietuva

7p.

Pasaulis

VSD ata­skai­to­je skel­bia­ma, kad ag­re­sy­viau­siai prieš Lie­tu­vą vei­kia Ru­si­jos žval­gy­bos.

13p.

Pir­mo­sios Ru­si­jos po­ros sky­ry­bos: kas nu­vi­lio­jo V.Pu­ti­ną?

Šeštadienio

Birželio 8, 2013 Nr. 132 (19993) kaunodiena.lt

2014 m. prenumeratos akcija!

2,50 Lt

Kauniečiai, keičiantys valstybių gyvenimus

Potvyniai žlugdo ato­sto­gas Man­tas La­pins­kas

m.lapinskas@kaunodiena.lt

Stip­rios liū­tys ir jų su­kel­ti po­tvy­ niai – to­kio­mis nuo­tai­ko­mis šio­mis die­no­mis gy­ve­na Vo­kie­ti­jos, Če­ki­ jos, Veng­ri­jos, Slo­va­ki­jos žmo­nės.

Ne­val­do­mą gam­tos sti­chi­ją jau­čia Lie­tu­vos tu­riz­mo agen­tū­ros, or­ga­ ni­zuo­jan­čios pa­žin­ti­nes iš­vy­kas po Vi­du­rio Eu­ro­pą.

Ke­lio­nes Eu­ro­po­je siū­lan­čios ke­lio­ nių agen­tū­ros „Gu­li­ve­rio ke­lio­nės“ di­rek­to­rius Al­gis Bra­zio­nis pa­tvir­ti­ no, kad agen­tū­ra dėl liū­čių jau skai­ čiuo­ja ne­tie­sio­gi­nius nuo­sto­lius. Šią va­sa­rą tau­tie­čiams jo bend­ro­vė siū­ lė ap­lan­ky­ti Če­ki­ją, Aust­ ri­ją ir Vo­kie­ti­ją.

6

2014 m. prenumeratos akcija!

Dienos citata „Per lai­ką Kau­ne ta­pau ge­res­nis žmo­gus ir ge­res­ nis tre­ne­ris“, – iš­ta­rė Joa­nas Pla­za ir pa­sku­ti­nį kar­tą už­vė­rė Kau­no „Žal­gi­rio“ ko­man­dos dra­bu­ži­nės du­ris.

Darbas: bendrovės NRD analitikai maždaug šešis mėnesius per metus praleidžia besivystančiose pasaulio šalyse.

Lie­tu­viai be rei­ka­lo skun­džia­si sun­ku­ mais. Gy­ve­na­me la­bai ge­rai. Tuo įsi­ti­ ki­nę at­kam­piau­sio­se pa­sau­lio ša­ly­se ne vienus metus dir­ban­tys kau­nie­čiai, iš pa­grin­dų kei­čian­tys besivystančių vals­ ty­bių gy­ve­ni­mus.

Jur­gi­ta Ša­kie­nė

j.sakiene@kaunodiena.lt

Tu­ri tua­le­tą – gy­ve­ni ge­rai

Kau­ne įsi­kū­ru­si bend­ro­vė NRD, Pa­sau­lio ban­kui ir įvai­riems fon­ dams fi­nan­suo­jant, trečiosiose pasaulio ša­ly­se ku­ria vals­ty­bi­nius elekt­ro­ni­nius ju­ri­di­nių as­me­nų re­ gist­rus. NRD sis­te­mų ana­li­ti­kė Vi­ta

Vitos Barzdaitytės asmeninio archyvo nuotr.

Barz­dai­ty­tė dar­bo rei­ka­lais po Af­ ri­kos, Azi­jos ša­lis ke­liau­ja aš­tuo­ne­ rius me­tus. Jai tė­vy­nai­nių de­jo­nės dėl var­ga­no gy­ve­ni­mo ke­lia juo­ ką. „Lan­gus tu­ri­te? Du­ris tu­ri­te?

Tua­le­tą, net šil­tą van­de­nį tu­ri­te!

Ir dar sa­ko­te, kad blo­gai gy­ve­na­te!

O mi­li­jo­nams žmo­nių tai yra eg­zo­ ti­ka!“ – emo­cin­gai kal­ba 36-erių V.Barz­dai­ty­tė.

4

14p.

2

Šeštadienis, birželio 8, 2013

Miestas

Oro kokybė Kaune 0

35

50mg/m3

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė

0

0,49

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0

48

200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Meningokokas tebesėja mirtį Trys ma­ži vai­kai iš skir­tin­gų re­gio­nų vie­nu me­tu pa­te­ kę į Kau­no kli­ni­kas dėl me­nin­go­ko­ki­ nės in­fek­ci­jos – uni­ ka­lus at­ve­jis. Sun­ ki ir žai­bu pro­gre­ suo­jan­ti li­ga vis daž­niau pa­si­glem­ žia ma­žų­jų gy­vy­bę.

Ant­ras mir­ti­nas at­ve­jis Kau­no vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ ro duo­me­ni­mis, šie­met tai jau ant­ ras mir­ties at­ve­jis nuo me­nin­go­ko­ ki­nės in­fek­ci­jos Kau­no ap­skri­ty­je.

Per pen­k is šių me­tų mė­ne­sius bu­ vo nu­sta­ty­ti dar pen­ki me­nin­go­ko­ ki­nės in­fek­ci­jos at­ve­jai, ku­r ie bai­ gė­si vi­siš­ku pa­svei­k i­mu. „Šiais me­tais iki bir­že­lio Kau­ne jau bu­vo už­re­gist­ruo­ti du me­nin­go­ko­ ki­nės in­fek­ci­jos at­ve­jai, bet nė vie­ no mir­t i­no“, – tei­gė Kau­no vi­suo­ me­nės svei­ka­tos cent­ro Užk­re­čia­ mų­jų li­g ų ir pro­fi ­lak­t i­kos sky­riaus ve­dė­ja Ori­na Iva­naus­k ie­nė.

Vil­tis: medikai vakar kovojo dėl tre­jų me­tų ber­niu­ko gyvybės.

Vi­li­ja Žu­kai­ty­tė, Ma­ri­ja­na Ja­sai­tie­nė Už­ge­so mer­gai­tės gy­vy­bė

Kau­no kli­ni­ko­se va­kar mi­rė vai­kas.

Diag­no­zė – me­nin­go­ko­ki­nė in­fek­ ci­ja. Žai­bi­nė for­ma. Dar du šia li­ga su­si­rgę vai­kai į Kau­no kli­ni­kas pa­ te­ko taip pat va­kar. Vie­no jų būk­ lė sun­ki.

Tre­jų su pu­se me­tų mer­gai­tės iš Gar­lia­vos gy­vy­bė Kau­no kli­ni­ kų Vai­kų in­ten­sy­viosios te­ra­pi­jos sky­riu­je už­ge­so per ke­lias va­lan­ das. Ma­žy­lė bu­vo at­vež­ta nak­tį, pu­sę de­šim­tos ry­to ji mi­rė. „Li­go­nė pas mus bu­vo at­vež­ ta itin sun­kios būk­lės“, – kons­ ta­ta­vo Vai­kų in­ten­sy­vio­sios te­ra­ pi­jos sky­riaus va­do­vas Vai­do­tas Gurs­kis.

Me­nin­go­ko­ki­nė in­fek­ci­ja mer­ gai­tei bu­vo nu­sta­ty­ta Kau­no kli­ ni­ki­nė­je li­go­ni­nė­je, į ku­rią ji pa­te­ ko už­va­kar vi­du­die­nį. „Li­go­nei ten bu­vo pa­skir­tas gy­ dy­mas, bet dau­gi­nis or­ga­nų ne­pa­ kan­ka­mu­mas pro­gre­sa­vo, būk­lė spar­čiai blo­gė­jo, to­dėl rea­ni­mo­ bi­liu ji bu­vo per­vež­ta pas mus“, – pa­sa­ko­jo Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­ lų uni­ver­si­te­to Vai­kų li­gų kli­ni­kos va­do­vas pro­fe­so­rius Ri­man­tas Kė­ va­las.

Pro­fe­so­rius pa­brė­žė, kad Kau­no kli­ni­kų Vai­kų in­ten­sy­vio­sios te­ra­ pi­jos sky­riaus ga­li­my­bės iš­gel­bė­ti sun­kius li­go­nius yra mak­si­ma­lios, de­ja, šį kar­tą ko­va už vai­ko gy­vy­bę bu­vo pra­lai­mė­ta. „Tai bu­vo žai­bi­nė li­gos for­ ma“, – ap­gai­les­ta­vo pro­fe­so­rius R.Kė­va­las.

Mi­ru­sios mer­gai­tės šei­mo­je au­ ga ir de­vy­nių mė­ne­sių kū­di­kis – jis yra svei­kas. Anot me­di­kų, pro­fi­ lak­ti­nis gy­dy­mas an­ti­bio­ti­kais bus pa­skir­tas vi­siems šei­mos na­riams.

Vie­no būk­lė la­bai sun­ki

Ki­tas li­go­nis – tre­jų me­tų ber­niu­ kas – iš Kau­no ra­jo­no Ger­vė­nu­pio kai­mo į Kau­no kli­ni­kų Vai­kų priė­ mi­mo sky­rių bu­vo at­vež­tas už­va­ kar apie pie­tus.

Vai­kas karš­čia­vo, skun­dė­si pil­vo skaus­mu. Me­di­kai, ap­žiū­rė­ję pa­ cien­tą, į li­go­ni­nę jo ne­gul­dė, iš­lei­ do į na­mus.

Praė­jus ke­lioms va­lan­doms tė­ vai ant sū­naus kū­ne­lio pa­ste­bė­jo bė­ri­mų ir vėl at­ve­žė vai­ką į Kau­no kli­ni­kas. Jo būk­lė spar­čiai blo­gė­jo.

Nak­tį ber­niu­kas bu­vo per­kel­tas į rea­ni­ma­ci­jos skyrių, jam pra­dė­tas tai­ky­ti in­ten­sy­vus gy­dy­mas.

Va­kar va­ka­re ber­niu­ko iš Ger­vė­ nu­pio svei­ka­tos būk­lė bu­vo sta­bi­li.

Prašome gyventojų pagalbos Įmonėje „Kauno švara“ nuo birželio 3 d. pradėjo veikti Miesto avarinės tarnybos dispečerinė. Pagrindinė šios struktūros užduotis – skubiai lokalizuoti susidariusias avarines situacijas Kauno mieste ir kartu su miesto savivaldybe organizuoti jų likvidavimą. Šiuo metu vyksta avarinių duobių miesto gatvėse lokalizavimo darbai, pažymint jas specialiais kelio ženklais.

Avarinė tarnyba susidūrė su problema: prasidėjo avarines gatvių duobes žyminčių ženklų vogimas ir niokojimas.

Prašome gyventojų pagalbos – pastebėjus šių kelio ženklų vagystės ar niokojimo atvejus, nelikti abejingiems, būti pilietiškiems ir nedelsiant informuoti visą parą budinčią

dispečerinę nemokamu telefonu 8 800 00111 arba bendruoju pagalbos telefonu 112. Esant galimybei, atsiųskite užfiksuoto įvykio filmuotą ar fotografuotą medžiagą e. paštu miesto.dispecerine@svara.lt.

Kelio ženklus nuo gatvės turi teisę nuimti tik specialiu UAB „Kauno švara“ logotipu paženklintu automobiliu atvykę ir specialią įmonės aprangą vilkintys avarinės tarnybos darbuotojai.

Užs. 1124737

Jis gy­do­mas an­ti­bio­ti­kais, tai­ko­ma ag­re­sy­vi pa­lai­ko­mo­ji te­ra­pi­ja: dirb­ ti­nė plau­čių ven­ti­lia­ci­ja, he­mo­dia­ li­zė, la­ši­na­mi skys­čiai. Taip už­tik­ ri­na­mos gy­vy­bi­nės funk­ci­jos.

Už­va­kar į Kau­no kli­ni­kas bu­vo pa­gul­dy­tas pen­kia­me­tis ber­niu­ kas iš Laz­di­jų. Vai­ko ma­ma, pa­siė­ mu­si jį iš dar­že­lio, pa­ste­bė­jo, kad sū­nus iš­ber­tas ir pa­ki­lu­si jo kū­no tem­pe­ra­tū­ra. Ber­niu­kas pra­dė­tas gy­dy­ti Laz­di­juo­se, vė­liau per­vež­ tas į Aly­tų. Iš ten – į Kau­ną. Šio li­ go­nio būk­lė sta­bi­li, pa­vo­jus gy­vy­ bei ne­gre­sia.

Me­nin­go­ko­ko in­ fek­ci­ją leng­viau­sia diag­no­zuo­ti, kai at­ si­ran­da bė­ri­mas.

Me­di­kai kal­tės neįž­vel­gia

Ar me­di­kai ne­pa­da­rė klai­dos, iš­ leis­da­mi ser­gan­tį vai­ką na­mo, kur po ke­lių va­lan­dų iš­ryš­kė­jo bė­ri­ mai – pa­grin­di­niai sun­kios ir la­bai pa­vo­jin­gos li­gos, me­nin­go­ko­ki­nės in­fek­ci­jos, simp­to­mai. „Ne, klai­dos ne­pa­da­rė. Nuo 20 iki 40 pro­c. ma­žų vai­kų, ku­rių tė­ vai krei­pia­si į me­di­kus dėl jų karš­ čia­vi­mo, ne­ran­da­ma vi­ru­si­nės in­ fek­ci­jos“, – pa­tei­kė ar­gu­men­tą Vai­kų li­gų kli­ni­kos va­do­vas R.Kė­ va­las.

Jis aiš­ki­no, kad va­do­vau­ta­si nu­ sta­ty­ta gy­dy­mo me­to­di­ka. Ber­niu­ kui bu­vo at­lik­ti rei­ka­lin­gi ty­ri­mai.

Jų ro­dik­liai bu­vo nor­ma­lūs. „Vai­kas karš­čia­vo, bet, be bė­ ri­mų, jo bend­ra būk­lė bu­vo ga­ na ge­ra. Pa­gal pa­sau­li­nę pra­kti­ ką, ku­ri tai­ko­ma ir pas mus, vai­ko tė­vams duo­da­ma at­min­ti­nė, pa­ gal ku­rią rei­kia sek­ti li­go­nio būk­ lę ir nu­spręs­ti, ka­da rei­kia grįž­ti į li­go­ni­nę. At­si­ra­dus grės­min­giems simp­to­mams, blo­gė­jant vai­ko būk­ lei, tė­vai jį vėl at­ve­žė į Kli­ni­kas“, – R.Kė­va­las aiš­ki­no, kad vis­kas pa­ da­ry­ta pa­gal tai­syk­les.

Pa­sau­lio sta­tis­ti­kos duo­me­ni­ mis, iš 1 000 karš­čiuo­jan­čių ma­žų vai­kų tik 0,1 karš­čia­vi­mas yra me­ nin­go­ko­ki­nės in­fek­ci­jos po­žy­mis. „Juk neį­ma­no­ma pa­gul­dy­ti vi­ są tūks­tan­tį vai­kų į li­go­ni­nę ir at­ si­rink­ti tą 0,1–0,2“, – pa­vyz­džiais aiš­ki­no pro­fe­so­rius R.Kė­va­las.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Su­sir­gi­mų at­ve­jai – ne­su­si­ję

Me­di­kai tei­gia, kad šie trys li­go­ niai, į Kau­no kli­ni­kas pa­te­kę per vie­ną nak­tį, vi­siš­kai ne­su­si­ję. Jie ne­bend­ra­vo, jo­kio epi­de­mio­lo­gi­ nio tie­sio­gi­nio ry­šio nė­ra. „Nuo 1986 m., kai pra­dė­jau dirb­ ti Kli­ni­ko­se, nė­ra bu­vę at­ve­jo, kad per ke­tu­rias va­lan­das į li­go­ni­nę pa­ kliū­tų trys pa­cien­tai dėl me­nin­go­ ko­ki­nės in­fek­ci­jos. Yra bu­vę, kad pa­tek­tų du, bet trys – ne. Šis at­ ve­jis – tik su­ta­pi­mas“, – ste­bė­jo­ si R.Kė­va­las.

Gy­dy­to­jai ap­gai­les­ta­vo, kad šią in­ fek­ci­ją sun­ku grei­tai nu­sta­ty­ti, nes ne vi­sa­da pa­si­reiš­kia ti­pi­niai jos simp­to­mai.

Me­nin­go­ko­ko in­fek­ci­ją leng­viau­ sia diag­no­zuo­ti, kai at­si­ran­da bė­ri­ mas. Be to, gy­dy­to­jų tei­gi­mu, li­gos at­ve­ju tem­pe­ra­tū­ra ga­li ne kil­ti, o prie­šin­gai – kris­ti. „Mū­sų pa­ta­ri­mas tė­vams – jie iš pra­džių tu­rė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į pa­si­kei­tu­sį vai­ko el­ge­sį, ypač jei jis tam­pa van­gus ir mie­guis­tas“, – pa­brė­žė gy­dy­to­jas V.Gurs­kis.

Per­nai Kau­no mies­te bu­vo še­ši šios li­gos at­ve­jai. Vie­na mer­gai­tė mi­rė.

Kau­no ap­skri­ty­je 2012 m. už­fik­suo­ ta 10 me­nin­go­ko­ki­nės in­fek­ci­jos at­ ve­jų, o 2011 m. – 11, du iš jų bai­gė­si mir­ti­mi: Prie­nų ra­jo­ne neiš­gy­ve­no tri­jų mė­ne­sių kū­di­k is, o Jo­na­vo­je – vie­no mė­ne­sio nau­ja­g i­mis.

Lie­t u­vo­je per­nai už­re­g ist­r uo­t i 83 me­n in­go­ko­k i­nės in­fek­ci­jos at­ve­ jai, o 2011 m. – tri­mis ma­ž iau.

Me­nin­go­ko­ki­nės in­fek­ci­jos simp­to­mai Karš­čia­vi­mas Gal­vos skaus­mas Rau­me­nų skaus­mas Kak­lo rau­me­nų su­stin­gi­mas Vė­mi­mas Odos bė­ri­mas

Kova: Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje įtemptas darbas vyksta

ištisą parą be poilsio dienų.

3

Šeštadienis, birželio 8, 2013

Eis­mo Kau­no gat­vė­se pa­kei­ti­mai dėl sek­ma­die­nį vyk­sian­čio ma­ra­to­no kaunodiena.lt

Į kos­mo­są ver­žia­si lie­tu­vių ko­man­da Kau­no vers­li­nin­kas, tarp­tau­ti­nės vers­lo Tai­kos pre­mi­jos lai­mė­ to­jas Vla­das La­šas jau ki­tais me­tais su lie­tu­vių na­cio­na­li­ne ko­man­da ti­ki­si pa­kil­ti į kos­mo­są. jau­ni­mą, ino­va­ty­vius vers­li­ni­nin­ kus“, – ti­ki­si V.La­šas.

Pa­siek­tų re­kor­dą

Sva­jo­nė: Kau­ne vie­šė­jęs mi­li­jar­die­rius R.Bran­so­nas su­tei­kė vil­čių, kad

jau ki­tais me­tais V.La­šas su dar pen­kiais lie­tu­viais pa­bu­vos kos­mo­se.

Jur­gi­ta Ša­kie­nė

j.sakiene@kaunodiena.lt

Kai­nuos ne­pi­giai

Praė­ju­sį sa­vait­ga­lį apie lie­tu­vių am­ bi­ci­jas pa­kil­ti į kos­mo­są, kaip apie ne­tru­kus įvyk­sian­tį da­ly­ką, vie­ šai pa­skel­bė mi­li­jar­die­rius Ri­char­ das Bran­so­nas. Skry­džių į kos­mo­są kom­pa­ni­jos „Vir­gin Ga­lac­tic“ įkū­ rė­jas Kau­ne vie­šė­jo bū­tent V.La­šo kvie­ti­mu.

Pa­sak kau­nie­čio, apie 200 tūkst.

JAV do­le­rių kai­nuo­sian­čiam skry­ džiui, be jo, už­si­re­gist­ra­vę dar pen­ ki lie­tu­viai. Kas jie to­kie, V.La­šas ne­ga­lė­jo at­skleis­ti. „Ko­man­da su­ for­muo­ta, bet dar iki ga­lo ne­sut­ var­ky­ti for­ma­lu­mai“, – aiš­ki­no tech­ni­kos moks­lų dak­ta­ras.

Bū­si­ma­sis V.La­šo bei dar pen­ kių lie­tu­vių skry­dis į kos­mo­są bū­ tų ypa­tin­gas ir tuo, kad jie skris­tų kaip na­cio­na­li­nė ko­man­da. Iš ki­ tų ša­lių re­gist­ruo­ja­si tik pa­vie­niai kos­mo­so tu­ris­tai.

Svar­biau­sia – pro­gre­sas

Ne vie­nam smal­su, kuo kau­nie­ tį vi­lio­ja kos­mo­sas. Ko­dėl jis sie­kia tap­ti kos­mo­so tu­ris­tu? „Nei aš, nei su ma­ni­mi skri­sian­tys lie­tu­viai ne­ taps pir­mai­siais mū­sų tau­tie­čiais kos­mo­se. Jau tu­ri­me lie­tu­vių kil­ mės astronautus Ka­ro­lį Bob­ko ir Alek­se­jų Ku­rai­tį-Je­li­se­je­vą“, – pa­ ste­bė­jo V.La­šas.

Jo tei­gi­mu, lie­tu­vių pa­si­ry­ži­ mas skris­ti, kar­tu in­ves­tuo­jant į skry­džių kom­pa­ni­ją ne­ma­žus pi­ ni­gus, yra pa­na­šus į tai, ką prieš 80 me­tų da­rė kai ku­rie pa­sau­lio avia­to­riai, tarp jų ir gar­sūs lie­tu­ viai Ste­po­nas Da­rius ir Sta­sys Gi­ rė­nas.

V.La­šas pa­sa­ko­jo apie ke­lio­nę į kos­ mo­są svars­tan­tis jau se­no­kai. „Bet ne­si­no­rė­jo skris­ti vie­nam. Kaip sa­ kė al­pi­nis­tas Vla­das Vit­kaus­kas, kai ei­ni į kal­nus, svar­bu, su kuo ei­ni.

Nuo to pri­klau­so žy­gio sėk­mė. No­ riu, kad skry­džio reikš­mė atei­čiai bū­tų kuo di­des­nė. No­rė­čiau, kad Lie­tu­va tap­tų vals­ty­be, ku­ri tu­rė­tų dau­giau­sia kos­mo­se pa­bu­vo­ju­sių žmo­nių mi­li­jo­nui gy­ven­to­jų. Tam už­ten­ka, kad kos­mo­se pa­bu­vo­tų šeši lie­tu­viai, kiek ir bus mū­sų ko­ man­do­je“, – kal­bė­jo vers­li­nin­kas.

To­kios min­tys jo gal­vo­je kir­ba jau sep­ty­ne­rius me­tus. „Su­si­pa­ži­nęs su Ri­char­du Bran­so­nu, šio­mis idė­jo­mis pa­si­da­li­jau su juo. Jam pa­ti­ko. Vie­ na pa­grin­di­nių mū­sų po­kal­bių te­ mų, pra­dė­jus bend­rau­ti, bu­vo apie kos­mo­są“, – pa­sa­ko­jo V.La­šas.

Pra­kal­bus apie re­kor­dų sie­ki­ mą, pa­si­tei­ra­vo­me apie konk­re­ čius skai­čius. Kiek lie­tu­vių kos­ mo­se pa­bu­vos per 10 me­tų? „Kos­mo­so priei­na­mu­mo tech­ no­lo­gi­jos atei­ty­je vis di­dės, kai­nos ma­žės. Ga­lė­čiau la­žin­tis, kad per 10 me­tų Lie­tu­va tu­rės 100 kos­mo­ nau­tų“, – pro­gno­za­vo V.La­šas. „Vir­gin Ga­lac­tic“ skry­džiai kol kas yra tik pla­nuo­ja­mi. „Tech­no­lo­ gi­jos spar­čiai plė­to­ja­mos. Pro­jek­tas „Vir­gin Ga­lac­tic“ ir­gi ga­na grei­tai ju­da į prie­kį. Bu­vo iš­ki­lę tech­no­ lo­gi­nių pro­ble­mų, bet ma­no­ma, kad pir­mie­ji ban­do­mie­ji skry­džiai įvyks jau šių me­tų gruo­dį“, – vy­ lė­si V.La­šas.

Jei vis­kas vyks pa­gal pla­ną, tu­ ris­tai į kos­mo­są bus pra­dė­ti skrai­ din­ti ki­tais me­tais.

Il­gas są­ra­šas

Ga­lė­čiau la­žin­tis, kad per 10 me­tų Lie­tu­va tu­rės 100 kos­mo­nau­tų. „Jie už sa­vo pi­ni­gus pirk­da­mi lėk­tu­vus ir ban­dy­da­mi juos pri­ tai­k y­t i to­l i­m iems skry­d žiams, pri­si­dė­jo prie ke­lei­vi­nės avia­ci­ jos pro­gre­so. In­ves­tuo­da­mi sa­vo pi­ni­gus, ri­zi­kuo­da­mi gy­vy­be jie pa­sie­kė tai, kas da­bar priei­na­ma vi­siems, – skry­džiai per At­lan­tą.

Tad mū­sų pa­si­ry­ži­mo ir žen­gi­mo į prie­kį rei­kia vi­sam pa­sau­liui“, – dės­tė V.La­šas.

Su skry­džiais į kos­mo­są plė­to­ ja­mos ir ki­tos „Vir­gin Ga­lac­tic“ pro­gra­mos, ku­rių tiks­las – kaip pa­pras­čiau ir pi­giau pa­leis­ti pa­ ly­do­vus. Sėk­mė šio­je sri­ty­je lem­ tų pi­ges­nį ir priei­na­mes­nį te­le­fo­ no, in­ter­ne­to ry­šį pa­sau­liui. „Į šias pro­g ra­m as no­r ė­č iau įtrauk­ti ir Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tus,

Op­ti­miz­mu trykš­tan­tis kau­nie­ tis ne­puo­se­lė­ja iliu­zi­jų, kad lie­tu­ viai bus vie­ni pir­mų­jų „Vir­gin Ga­ lac­tic“ ke­lei­vių – pa­sau­lis di­de­lis ir yra daug no­rin­čių­jų. Bū­si­mų­ jų kos­mo­so tu­ris­tų są­ra­še – be­veik 600 pa­var­džių.

V.La­šas už­si­mi­nė, kad spe­cia­liai bū­si­ma­jam sky­džiui ne­si­ren­gia. „Aš vi­sa­da pa­si­ruo­šęs. Skry­džiai šiais lai­kais nė­ra la­bai su­dė­tin­ gi. Juos tu­rė­tų iš­tver­ti kiek­vie­nas fi­ziš­kai ak­ty­vus žmo­gus. Bū­ti­na no­rė­ti ir ati­tin­ka­mai nu­si­teik­ti“, – įsi­ti­ki­nęs kau­nie­tis.

Pri­mi­nus apie ri­zi­ką, jis sa­kė, kad pa­vo­jin­gas ne tik kiek­vie­nas skry­ dis lėk­tu­vu, ke­lio­nė au­to­mo­bi­liu į Vil­nių, bet ir kai ku­rie kas­die­niai da­ly­kai. „Vir­gin Ga­lac­tic“ ke­lei­viams siū­ lo trum­pą su­bor­bi­ti­nį skry­dį, ku­ris iš vi­so truk­tų apie ke­lias va­lan­das. Įvei­kus kos­mo­so ri­bą, ku­ri yra 100 km aukš­ty­je, už jos tu­ris­tų pra­leis­ tas lai­kas bus ke­lios ar ke­lio­li­ka mi­ nu­čių. Jo­kios rea­bi­li­ta­ci­jos po skry­ džio ne­rei­kės.

Miestas

4

šeštadienis, birželio 8, 2013

tema

Kau­nie­čiai to­bu­li­na pa­sa

Ji pa­ste­bi, kad jau po pir­ 1 mų­jų pro­jek­tų už­sie­ny­ je pra­si­ple­čia su­vo­ki­mas, kas yra

skur­das ir blo­gos gy­ve­ni­mo są­ ly­gos. „Lie­tu­vo­je ga­li bū­ti ne­tur­ tin­gas, kol ne­pa­ma­tai, ką reiš­kia iš tik­rų­jų bū­ti ne­tur­tin­gam. Ga­li tu­ rė­ti nie­kam ti­ku­sius tė­vus, kol pa­ ma­tai, ko­kie iš tik­rų­jų blo­gi ga­li bū­ti tė­vai, ir kaip vai­kai bū­na ne­ pri­žiū­ri­mi“, – įspū­džiais da­li­jo­si V.Barz­dai­ty­tė.

Jai pri­ta­rė ir ko­le­gos. „Dirb­da­ mas skurs­tan­čio­se ša­ly­se iš­moks­ti gy­ve­ni­mo džiaugs­mo. Mes vi­sa­da pla­nuo­ja­me, bė­ga­me tar­si iš­de­ gę akis. O Af­ri­ko­je no­ri ne­no­ri iš­ moks­ti at­si­pūs­ti, pa­gal­vo­ti, su­ma­ žin­ti tem­pą“, – at­krei­pė dė­me­sį NRD ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Al­vy­ das Šid­laus­kas.

Ap­si­per­kant par­da­ vė­jas pa­pi­la komp­ li­men­tų: at­seit, koks gra­žus ma­no kū­nas.

Pa­dė­ko­ju. O jis: „Gal ga­lė­čiau pa­ban­dy­ti?“

Dir­bo bank­ru­ta­vu­sio­je vals­ty­bė­je

NRD va­do­vui la­biau­siai įstri­go po­pu­lia­riau­sias af­ri­kie­čių at­sa­ky­ mas, kai pa­klau­si, ko­dėl ne­pa­da­ry­ tas dar­bas. „Kur tu sku­bi? Gi daug lais­vo lai­ko atei­na!“ – ši 51 me­tų kau­nie­čio pa­ci­tuo­ta ato­mi­nė fra­zė esą taik­liau­siai iliust­ruo­ja af­ri­kie­ čių ir azi­jie­čių po­žiū­rį į gy­ve­ni­mą.

O štai dirb­da­mi Ka­ri­bų sa­lo­se iš ar­ti ga­lė­jo pa­ma­ty­ti, ką reiš­kia lai­ki­nu­mo są­vo­ka. „Mums Ka­ri­ bai aso­ci­juo­ja­si su poil­siu, ra­my­ be, gal­būt su pra­ban­ga. Bet iš tie­ sų to­kios sa­lo­se esan­čios vals­ty­bės fi­nan­siš­kai yra itin silp­nos ir vi­ siš­kai pri­klau­so­mos nuo gam­tos.

Atei­na tor­na­das, ir ne tik drau­di­ mo kom­pa­ni­jos, bet ir vi­sa vals­ty­bė aki­mirks­niu bank­ru­tuo­ja. Sti­chi­ja su­griau­na ke­lius, pa­sta­tus. Tie­siog juos nu­šluo­ja nuo že­mės“, – pa­sa­ ko­jo A.Šid­laus­kas.

NRD dar­buo­to­jai tu­rė­jo pro­jek­tų be­veik 30-yje pa­sau­lio ša­lių.

Rū­pi­na­si be­si­vys­tan­čio­mis ša­li­mis

Kas­met bent po ke­lis mė­ne­sius per me­tus tre­čio­jo pa­sau­lio ša­ ly­se pra­lei­džian­čių A.Šid­laus­ko, V.Barz­dai­ty­tės, 38-erių Kris­ti­nos

Pavyzdys: išgyvenusi genocidą Ruanda atsitiesė – ji tapo viena sparčiausiai besivystančių Afrikos šalių.

Rim­kie­nės ir dar 50 bend­ra­dar­bių ku­ria­mos vals­ty­bi­nės elekt­ro­ni­ nės sis­te­mos – re­gist­rai – vie­nas rei­ka­lin­giau­sių da­ly­kų be­si­vys­ tan­čiai vals­ty­bei su­lauk­ti gy­vy­ biš­kai rei­ka­lin­gų už­sie­nio in­ves­ ti­ci­jų.

Tam, kad at­si­ras­tų in­ves­ti­ci­ jų trau­ka ir steig­tų­si vis dau­giau įmo­nių, bū­tų ku­ria­mos nau­jos dar­ bo vie­tos, kil­tų eko­no­mi­ka, ša­ly­je rei­ka­lin­ga nor­ma­li tei­si­nė ap­lin­ ka ir vi­sų pir­ma – vals­ty­bi­nis ju­ ri­di­nių as­me­nų re­gist­ras, ku­ris ir yra pa­grin­di­nis įmo­nės pa­ty­ri­mas („know-how“). „Re­gist­ras yra ga­

ran­ti­ja ju­ri­di­niams as­me­nims, kad vals­ty­bė pa­gal sa­vo įsta­ty­mus gins jų in­te­re­sus. Tai ga­ran­ti­ja, kad, pa­ vyz­džiui, nie­kas ne­nu­sa­vins jų in­ ves­tuo­tų pi­ni­gų“, – aiš­ki­no NRD va­do­vas A.Šid­laus­kas.

Pri­si­dė­jo prie mil­ži­niš­ko pro­gre­so

Dau­giau­sia lai­ko A.Šid­laus­kas su ko­le­go­mis iš Kau­no yra pra­lei­dęs Ruan­do­je ir Li­be­ri­jo­je. „Jos iš to­ li at­ro­do la­bai bau­gios ša­lys, bet iš tik­rų­jų taip nė­ra. Pa­vyz­džiui, Ruan­da ta­po vie­na spar­čiau­siai be­ si­vys­tan­čių Af­ri­kos ša­lių. Po ge­no­ ci­do Ruan­da at­si­tie­sė. Pa­gal eko­

no­mi­kos au­gi­mą ji že­my­ne uži­ma tre­čią­ją vie­tą. Sma­gu pri­dur­ti, kad ir mes prie to pri­si­dė­jo­me“, – džiau­gė­si A.Šid­laus­kas.

Per dve­jus me­tus pa­gal vie­ną iš Pa­sau­lio ban­ko ver­ti­na­mų ro­dik­ lių – są­ly­gas pra­dė­ti vers­lui – Li­ be­ri­jos pa­sau­li­nis rei­tin­gas, anot A.Šid­laus­ko, iš 168 vie­tos šok­te­ lė­jo į 35-ąją. Ruan­da šia­me rei­tin­ ge per pen­ke­rius me­tus at­si­dū­rė net aš­tun­to­je vie­to­je. Pa­ly­gin­ki­ me: Lie­tu­va pa­gal šį ro­dik­lį tė­ra 101 vie­to­je. „Pa­vyz­džiui, Li­be­ri­jo­je pa­sie­kė­ me, kad te­rei­kia atei­ti į vie­ną įstai­

gą ir įmo­nė bus už­re­gist­ruo­ta per tris va­lan­das. Anks­čiau tam rei­kė­jo su­gaiš­ti tris mė­ne­sius, pa­klo­ti vi­ du­ti­nį dve­jų me­tų li­be­rie­čių už­dar­ bį ir apei­ti 29 ins­ti­tu­ci­jas“, – pa­sa­ ko­jo A.Šid­laus­kas.

Jis pri­si­mi­nė, kaip ty­ri­nė­da­mi si­ tua­ci­ją lan­kė­si Li­be­ri­jos eko­no­mi­ kos mi­nis­te­ri­jo­je. „Klau­sia­me: kiek tu­ri­te kom­piu­te­rių? Sa­ko: ke­tu­ris.

Ar tu­ri­te in­ter­ne­tą? Taip, bet ne vi­ suo­se kom­piu­te­riuo­se. Ar jie tar­ pu­sa­vy­je su­jung­ti? Ne. To­kia bu­vo si­tua­ci­ja mi­nis­te­ri­jo­je, ku­ri tu­rė­tų bū­ti pir­mau­jan­ti vi­so­je ša­ly­je“, – pri­si­mi­nė A.Šid­laus­kas.

pasaulio šalys, kuriose dirba nrd Liberija

Ruanda

Pietų Sudanas

Vals­ty­bė Va­ka­rų Af­ri­ko­je.

Vals­ty­bė Cent­ri­nė­je Af­ri­ko­je, va­di­na­ma­ja­

Nep­rik­lau­so­ma vals­ty­bė Vidurio–Rytų Af­ri­

Vals­ty­bi­nė kal­ba – ang­lų.

me Di­džių­jų Eže­rų re­gio­ne. Daž­nai va­di­na­ma

ko­je.

Sos­ti­nė – Mon­ro­vi­ja.

Tūks­tan­čio kal­vų ša­li­mi.

Vals­ty­bi­nė kal­ba – ang­lų.

Plo­tas – 111 tūkst. kv. km.

Vals­ty­bi­nė kal­ba – kin­ja­ruan­da, pran­cū­zų,

Sos­ti­nė – Džu­ba.

Gy­ven­to­jų skai­čius – 3 mln.

ang­lų.

Plo­tas – 620 tūkst. kv. km.

Sos­ti­nė – Ki­ga­lis.

Gy­ven­to­jų skai­čius – 8,2 mln.

At­ra­dus aukš­tos ko­ky­bės ge­le­žies rū­dos, me­ta­lų eks­por­tas yra vie­nas pa­grin­di­ nių šios ša­lies eko­no­mi­kos va­rik­lių. Ka­ sa­mas auk­sas, dei­man­tai, dis­te­nas. Li­ be­ri­jos val­džia gan di­de­lę da­lį pa­ja­mų gau­na re­gist­ruo­da­ma lai­vus.

Apie 70 pro­c. ša­lies gy­ven­to­jų dir­ba že­ mės ūky­je.

Plo­tas – 26 tūkst. kv. km.

Gy­ven­to­jų skai­čius – 8,6 mln.

Ruan­da – ag­ra­ri­nė ša­lis. Apie 90 pro­c. ša­lies gy­ven­to­jų ver­čia­si že­mės ūkiu. Ša­ly­je nė­ra daug nau­din­gų­jų iš­ka­se­nų, pra­mo­nė ma­žai iš­plė­to­ta. Eks­por­to pre­ kės – ka­va, ar­ba­ta, mi­ne­ra­lai, gė­lės.

Pie­tų Su­da­nas yra vie­na skur­džiau­sių pa­sau­lio ša­lių. Te­ri­to­ri­jo­je gau­su mi­ne­ra­ li­nių iš­ka­se­nų. Di­džio­ji da­lis pa­ja­mų – iš pre­ky­bos naf­ta. Pie­tų Su­da­nas – vie­na et­niš­kai miš­riau­sių pa­sau­lio vals­ty­bių. Čia gy­ve­na per 200 įvai­rių gen­čių, ku­ rios vie­ni­ja­si į di­des­nes et­ni­nes gru­pes.

5

šeštadienis, birželio 8, 2013

tema

9p.

Bendrovė „Transfergo“ sėkmę pačiupo pasiūliusi emigrantams pinigus į tėvynę pervesti pigiau.

au­lio tvar­ką

Įspūdžiai: NRD biuro Kaune sienos nukabintos A.Šidlausko ir jo kole­

gų kelionių nuotraukomis.

ti“, – dar­bo Af­ri­ko­je su­bti­ly­bes at­ sklei­dė kau­nie­tis.

K.Rim­kie­nei la­biau­siai įstri­go jos pir­mo­ji ke­lio­nė į Af­ri­ką, į Pie­tų Su­ da­ną, prieš pen­ke­rius me­tus. Tuo­ met Pie­tų Su­da­no vi­zos Ke­ni­jo­je jai te­ko lauk­ti dvi pa­ras. „Re­zul­ta­tas: vi­zo­je ta­pau 92 cm ūgio, tam­siap­ lau­kiu ru­dų akių vy­ru. Ir su to­kia vi­za bu­vau be jo­kių pro­ble­mų įleis­ ta į ša­lį!“ – kva­to­jo kau­nie­tė.

O Li­be­ri­jo­je dėl nuo­la­ti­nio vė­ la­vi­mo vie­nas NRD vie­ti­nių par­ tne­rių net bu­vo ga­vęs pra­var­dę Aš pa­ke­liui. „Bū­da­vo la­bai sun­ku jį pa­gau­ti. Kad ir ka­da jam pa­skam­ bin­tum, jis vis at­sa­ky­da­vo, kad jau pa­ke­liui, bet pa­si­ro­dy­da­vo tik, pa­ vyz­džiui, po pen­kių va­lan­dų. Jis ne­me­luo­da­vo, ti­kiu, kad bū­da­vo pa­ ke­liui, tik neaiš­ku, kur pa­ke­liui“, – šyp­so­da­ma­si pri­si­mi­nė V.Barz­dai­ ty­tė.

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Li­be­ri­jo­je kau­nie­čių ry­tas dar­be pra­si­dė­ da­vo nuo elekt­ros ga­my­bos.

Pir­ma­me aukš­te – kul­kų pa­vo­jus

Nusiteikimas: darbui Afrikoje reikia daug entuziazmo.

Dėl lie­tu­vių kei­čia įsta­ty­mus

Re­gist­rų sis­te­mos kū­ri­mas lai­ mė­jus kon­kur­są yra vie­nas ga­lu­ ti­nių kau­nie­čių įmo­nės žings­nių.

Iki tol ten­ka pa­reng­ti ir už­tik­rin­ ti vi­sa­pu­siš­ką sis­te­mos vei­ki­mą – at­rink­ti, ap­mo­ky­ti vie­ti­nius dar­ buo­to­jus, iš­rink­ti, įreng­ti pa­tal­pas ir t. t.

O pa­ts pir­ma­sis dar­bas bū­na žval­gy­tu­vės – prieš ren­giant pro­ jek­tą bū­ti­na ša­lį pa­žin­ti ne iš tu­ ris­ti­nės pu­sės. „Prieš da­ly­vau­da­mi kon­kur­se ir teik­da­mi pa­siū­ly­mą vi­ sa­da va­žiuo­ja­me ap­si­žiū­rė­ti. Per­ žiū­ri­me įsta­ty­mus, ar jie ati­tin­

ka tarp­tau­ti­nius stan­dar­tus. Jei­gu ne, ra­šo­me re­ko­men­da­ci­jas, ką ir kaip rei­kė­tų pa­keis­ti“, – pa­sa­ko­jo A.Šid­laus­kas.

Tuo­met, anot jo, ku­ria­mas or­ga­ ni­za­ci­jos, įstai­gos, ku­ri tą re­gist­ rą val­dys, vers­lo mo­de­lis. „Nus­ ta­to­me, kiek ir ko­kių ge­bė­ji­mų dar­buo­to­jų rei­kia, ko­kie tu­ri bū­ ti įkai­niai už pa­slau­gas, kad įstai­ ga iš­si­lai­ky­tų, ir pan.“, – aiš­ki­no kau­nie­tis.

Pra­sip­lė­tė kant­ry­bės ri­bos

Dar­bo ir gy­ve­ni­miš­ko­ji pa­tir­tis, įgy­ta tre­čio­sio­se ša­ly­se, pa­kei­tė ir

kau­nie­čių kant­ry­bės, at­sa­ko­my­ bės, punk­tua­lu­mo ri­bas bei tiks­ lu­mo sam­pra­tą.

A.Šid­laus­kas iš sa­vo pa­tir­ties ži­ no, kad Af­ri­ko­je nie­ko ne­vyks­ta, kol ne­pas­tu­mi, ne­pa­ra­gi­ni. „Pa­vyz­ džiui, ry­te rei­kia kiek­vie­nam pa­ skam­bin­ti ir pa­klaus­ti, kaip se­ka­si dirb­ti, pri­min­ti, ką rei­kia pa­da­ry­ti.

Po pie­tų vėl rei­kia vi­siems pa­skam­ bin­ti. Ki­taip dar­bas sto­vės vie­to­je.

Jie tu­ri ai­bę pa­si­tei­si­ni­mų ir prie­ žas­čių, ko­dėl ne­ga­li dirb­ti. Juos rei­ kia nuo­lat kont­ro­liuo­ti. Ta­da jiems tam­pa ne­pa­to­gu me­luo­ti, jie ima jaus­tis įsi­pa­rei­go­ję ir pra­de­da dirb­

NRD dar­buo­to­jams te­ko pri­si­tai­ ky­ti ir prie vie­ti­nės kri­mi­no­ge­ni­ nės si­tua­ci­jos. „Mo­zam­bi­ke mus taip pri­gąs­di­no, kad bi­jo­jo­me išei­ ti iš vieš­bu­čio kam­ba­rio“, – pri­si­ mi­nė A.Šid­laus­kas.

O prieš vyks­tant į Viet­na­mą kau­ nie­čiams te­ko mo­ky­tis sau­gu­mo ir iš­lai­ky­ti sau­gu­mo tes­tą. Vie­na tai­ syk­lių – ne­gy­ven­ti vieš­bu­čio pir­ ma­ja­me aukš­te, nes lau­ke vyks­tant su­si­šau­dy­mui di­de­lė ti­ki­my­bė nu­ ken­tė­ti nuo at­si­tik­ti­nės kul­kos.

Dar vie­na ap­sau­gos prie­mo­nių – už vieš­bu­čio kam­ba­rį su­si­mo­ kė­ti į prie­kį už vi­są vieš­na­gės lai­ ką, kad va­gys­tės at­ve­ju bent bū­ tų ga­ran­tuo­tas sto­gas virš gal­vos ir pus­ry­čiai. „Bu­vo su­ra­šy­ta ir su­sa­ky­ta daug su­kre­čian­čių da­ly­kų, bet per vi­sas ke­lio­nes Af­ri­ko­je ir Azi­jo­je nie­kas iš ko­le­gų nė­ra nu­ken­tė­jęs. Tie­sa, vie­nas bu­vo su­si­rgęs vi­du­rių šil­ ti­ne, ke­li su­ne­ga­la­vę dėl žar­ny­no in­fek­ci­jų. Dėl to ir man te­ko ap­ si­lan­ky­ti Ruan­dos li­go­ni­nė­je: iš kar­to bu­vo at­lik­ti vi­si ty­ri­mai, o jų re­zul­ta­tus gy­dy­to­jas per­žvel­gė kom­piu­te­rio ek­ra­ne“, – nuo­sta­bą su­kė­lu­siais pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si A.Šid­laus­kas.

Vietnamas

Sent Lusija

Vals­ty­bė Piet­ry­čių Azi­jo­je.

Sala ir valstybė Mažuosiuose Antiluose, skirian­

Vals­ty­bi­nė kal­ba – viet­na­mie­čių.

čiuose Atlanto vandenyną nuo Karibų jūros.

Sos­ti­nė – Ha­no­jus.

Valstybinė kalba – anglų.

Plo­tas – 331 tūkst. kv. km.

Sostinė – Kastris.

Gy­ven­to­jų skai­čius – 90,5 mln.

Plotas – 616 kv. km.

Gyventojų skaičius – 168 tūkst.

Do­mi­nuo­jan­ti eko­no­mi­kos ša­ka be­veik vi­sa­da bu­vo že­mės ūkis, o la­biau­siai pa­ pli­tu­si kul­tū­ra – ry­žiai.

Viet­na­mas – di­džiau­sias ana­kar­džių riešutų ir juo­dų­jų pi­pi­rų eks­por­tuo­to­ jas pa­sau­ly­je.

Eks­por­tuo­ja­ma daug ka­vos, ar­ba­tos, kau­čiu­ko ir žu­vų pro­duk­tų.

Pramonėje dirba apie 25 proc. salos dar­ bo jėgos. Eksportuojami bananai, apran­ ga, kokosai, kakava, citrusiniai vaisiai.

Sent Lusija, nepaisant to, kad yra maža šalis, turi net 2 Nobelio premijų laurea­ tus – ekonomistą Arthurą Lewisą ir po­ etą Dereką Walcottą.

Elekt­ros rei­kė­jo pa­si­ga­min­ti

Li­be­ri­jo­je kau­nie­čių ry­tas dar­be pra­si­dė­da­vo nuo elekt­ros ga­my­ bos. „Iš pra­džių vai­ruo­to­ją nu­siun­ ti nu­pirk­ti dy­ze­li­no. Jį su­pi­li į ge­ ne­ra­to­rių ir už­ku­ri. Ta­da at­si­ran­da elekt­ra, pra­de­da veik­ti kon­di­cio­ nie­rius, in­ter­ne­tas, ser­ve­riai“, – pa­sa­ko­jo A.Šid­laus­kas. „Kar­tą per mo­ky­mus Li­be­ri­jo­je atei­na sar­gas ir sa­ko: Vi­ta, bai­gia­si dy­ze­li­nas, elekt­rą tu­rė­si­me dar pu­ sę va­lan­dos. Grie­bi tak­si ir va­žiuo­ ji su plas­ti­ki­niu bi­do­nė­liu į de­ga­li­ nę, kad ga­lė­tum tęs­ti mo­ky­mus“, – apie eg­zo­tiš­kas dar­bo si­tua­ci­jas pa­sa­ko­jo V.Barz­dai­ty­tė.

Ki­tą die­ną ji pa­ste­bė­jo, kad van­ duo iš čiau­po ne­bė­ga. „Grie­biu sar­gą už at­la­pų: Ma­ho­me­dai, kas yra? Pa­si­ro­do, van­de­nį jie at­ve­ ža ir su­pi­la į aukš­tai iš­kel­tą sta­ti­ nę. Iš­siaiš­ki­no­me, kad tą kar­tą da­lį van­dens ve­žė­jai pa­vo­gė, ne­pri­py­ lė tiek, kiek ža­dė­jo. Ki­tą kar­tą te­ko skir­ti pri­žiū­rė­to­ją, kad bū­tų su­pil­ta tiek van­dens, kiek rei­kia“, – pri­si­ mi­nė V.Barz­dai­ty­tė.

Tam, kad Li­be­ri­jo­je nau­jai įsteig­ tas biu­ras ne­bū­tų aki­mirks­niu iš­ vog­tas, jis bu­vo įkur­tas metalinia­ me jū­rų kon­tei­ne­ry­je su sau­giais už­rak­tais. Šo­ki­ra­vo ties­mu­ku­mas

Af­ri­kie­čiai, anot V.Barz­dai­ty­tės, kur kas ties­mu­kiš­kes­ni nei mes: „Pa­vyz­džiui, ap­si­per­kant par­duo­ tu­vė­je par­da­vė­jas pa­pi­la komp­li­ men­tų: at­seit, koks gra­žus ma­no kū­nas. Pa­dė­ko­ju. O jis: „Gal ga­lė­ čiau pa­ban­dy­ti?“ Tan­za­ni­jo­je esan­čia­me mu­sul­ mo­n iš­ka­m e Zan­z i­ba­re K.Rim­ kie­nė pa­ty­rė kul­tū­ri­nį šo­ką. „Per mo­ky­mus pa­ste­bė­jau, kad mo­te­ rys daug ga­bes­nės už vy­rus, bet vy­rai ten vis tiek la­biau ver­ti­na­mi nei mo­te­rys. Tik aš kaip bal­tao­dė bu­vau ver­ti­na­ma ki­taip“, – pri­si­ mi­nė kau­nie­tė.

Viet­na­me A.Šid­laus­ko pa­val­di­ niai pa­te­ko į ku­rio­ziš­ką si­tua­ci­ją. „Vie­nas ko­le­ga viet­na­mie­čiui va­ lan­dą aiš­ki­no už­duo­tį. Jis vis kar­ to­jo: „Ok, ok.“ Po ke­lių die­nų pa­ tik­ri­no, kaip se­ka­si, o už­duo­tis nė ne­pra­dė­ta. Paaiš­kė­jo, kad tas žmo­gus nė ne­kal­ba ang­liš­kai“, – juo­kė­si A.Šid­laus­kas.

Iš­siaiš­ki­nę šią su­bti­ly­bę lie­tu­viai viet­na­mie­čių ėmė ne tie­siai klaus­ ti, ar su­pra­to už­duo­tį, o pa­pra­šy­ da­vo ją pa­kar­to­ti ir pan.

6

Šeštadienis, birželio 8, 2013

nuomonės

Už kiek nuo lie­pos bus ga­li­ma pa­plau­kio­ti „Girs­tu­čio“ ba­sei­ne? kaunodiena.lt

Potvyniai žlugdo atostogas

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Kam truk­do A.Sa­bo­nis?

Zig­man­tas Ju­re­vi­čius

P

er­mai­nin­go klu­bi­nio krep­ši­nio se­zo­no už­dan­ga jau ku­ris lai­kas nu­si­lei­du­si.

Net­ru­kus krep­ši­nio ger­bė­jų žvilgs­niai kryps į Eu­ro­pos mo­te­rų čem­pio­na­to Pran­cū­zi­jo­je ba­ta­li­jas, vė­liau – į jau­ni­mo rink­ti­ nių tur­ny­rus, o ru­de­niop vi­sa Lie­tu­va jau mel­ sis Jo­nui Va­lan­čiū­nui, Min­dau­gui Kuz­mins­kui ir ki­toms ša­lies žvaigž­dėms, štur­muo­sian­čioms Eu­ro­pos vy­rų čem­pio­na­to Slo­vė­ni­jo­je pje­des­ta­ lą. Ta­čiau tai – tik ma­to­ma ša­lies krep­ši­nio pu­ sė. Ne ma­žiau, jei ne dau­giau, sly­pi še­šė­ly­je. Ko­ va dėl įta­kos ant­ro­sios mū­sų re­li­gi­jos aukš­čiau­ siuo­se sluoks­niuo­se ne­ži­no ato­sto­gų.

Dar se­zo­nui ar­tė­jant kul­mi­na­ci­jos link vie­na­ me ša­lies dien­raš­ty­je pra­si­dė­jo spe­ku­lia­ci­jos apie esą įta­ri­mą su­kė­lu­sias LKL čem­pio­na­to rung­ty­nes, ku­rio­se „Žal­gi­ris“ kaž­kaip keis­tai pra­lai­mė­jo Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tui“. Klaus­ta, ko­dėl ty­li Ar­vy­das Sa­bo­nis? O jei ir pra­by­la, ko­dėl LKF pre­z i­den­tas gai­li­si tik vie­nos ko­ man­dos aist­ruo­lių, esą de­monst­ra­ty­viai at­si­ sa­ky­da­mas pa­si­džiaug­ti to­kia re­ta „Lie­tu­vos

Ti­kė­ki­mės, kad A.Sa­bo­nio au­to­ri­te­to pa­kaks il­gam. ry­to“ sėk­me. Tą­syk įgel­ta ir A.Sa­bo­nio pa­gal­bi­ nin­kui. Kau­nie­tis Pau­lius Mo­tie­jū­nas, itin sun­ kiu „Žal­gi­riui“ me­tu su­ti­kęs už­si­krau­ti klu­bo val­dy­mo rū­pes­čius, kal­tin­tas už­prog­ra­muo­ tu in­te­re­sų konf­lik­tu. Tar­si prie Kau­no eki­pos biu­ro du­rų ri­kiuo­tų­si mi­nios gel­bė­to­jų, tik ir sva­jo­jan­čių, kaip kuo grei­čiau su­mes­ti sa­vo mi­li­jo­nus ir pa­deng­ti sko­las žai­dė­jams. Apie tai, kad tas pa­ts P.Mo­t ie­jū­nas dar anks­čiau pel­nė pa­čių žal­gi­rie­čių pa­si­ti­kė­ji­mą ir įro­dė sa­vo ge­bė­ji­mą tvar­ky­tis, ap­dai­riai nu­ty­lė­ta.

Pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis A.Sa­bo­niui smog­ta ki­tu kam­pu. Tam pa­čiam sos­t i­nės dien­raš­ čiui, tar­si reik­liam ant­sto­liui, pa­rū­po tik­ros ar me­na­mos Sa­bo sko­los ban­kui „Sno­ras“. „Žal­gi­ris“ taip pat neat­si­gi­na vil­nie­čių dė­me­ sio. Net ir nė vie­no iš kon­ku­ruo­jan­čių klu­bų ne­pa­lai­kan­tys ša­lies po­rta­lai jau at­vi­rai ste­bi­ si, ko­dėl „Lie­tu­vos ry­tui“ taip rū­pi Kau­no klu­ bo fi­nan­sai, ko­man­dos komp­lek­ta­ci­ja. Apie nau­jie­nas pa­čia­me LKL vi­ce­čem­pio­nų klu­ be skel­bia­ma itin šykš­čiai. Ar to­kios skan­da­ lų ban­gos įsi­siū­buo­ja at­si­tik­ti­nai?

Nors iki LKF pre­zi­den­to rin­ki­mų dar li­ko tre­ ji me­tai, neat­mes­ti­na prie­lai­da, kad rin­ki­mų kam­pa­ni­ja jau pra­si­dė­jo. Tar­pi­niu jos mū­šiu ga­li tap­ti jau ki­tą sa­vai­tę vyk­sian­tys LKL pre­ zi­den­to rin­ki­mai. Ti­kė­ki­mės, kad A.Sa­bo­nio au­to­r i­te­to pa­kaks il­gam. Vis dėl­to ne­ten­ka abe­jo­ti – pil­kų­jų kar­di­no­lų iš­puo­liai prieš ša­ lies krep­ši­nio le­gen­dą ne­si­liaus. informacija:

302 250

„Kol kas mums ne­rei­ 1 kė­jo at­šauk­ti nė vie­nos ke­lio­nės, nes šiuo me­tu ne­tu­rė­

jo­me įpras­tos ke­lio­nės į Pra­hą. Šiuo me­tu kaip tik vie­na mū­sų tu­ris­tų gru­pė yra šios ša­lies kal­ nuo­se, ta­čiau žmo­nės sau­gūs.

Gru­pės va­do­vas pra­ne­šė, kad į liū­tį jie bu­vo pa­te­kę pa­ke­liui, ta­ čiau ji kaž­kaip praė­jo šo­nu ir ke­ liau­to­jų neuž­ka­bi­no“, – pa­sa­ko­ jo di­rek­to­rius.

Ne­pai­sant to­kios sėk­mės, šio­je gru­pė­je ke­liau­jan­tys lie­tu­viai di­ rek­to­riui te­le­fo­nu pa­sa­ko­jo ma­tę lau­ke če­kų džio­vi­na­mus ki­li­mus – dau­ge­lio vie­ti­nių gy­ven­to­jų na­mai bu­vo ap­sem­ti. „Ki­tos sa­vai­tės vi­du­ry­je esa­me su­pla­na­vę ke­lio­nę į Pra­hą, ta­čiau kol kas žmo­nės ne­pa­ni­kuo­ja.

Kiek ži­nau, lie­tus nuo šios kal­nų ša­lies da­bar jau trau­kia­si – pra­ neš­ta, kad sos­ti­nė­je van­duo jau slūgs­ta, ati­da­ry­tas net zoo­lo­gi­jos so­das“, – sa­kė A.Bra­zio­nis.

Ne­ma­to­mi nuo­sto­liai

Di­rek­to­rius ti­kė­jo­si, kad nau­ jų liū­čių ne­bus, ta­čiau jei gam­ tos sti­chi­ja Če­ki­jo­je pa­si­kar­tos, agen­tū­rai teks ko­re­guo­ti ke­lio­ nių marš­ru­tus. „Pra­ha – tik tar­ pi­nis marš­ru­to mies­tas. Jį bū­tų ga­li­ma pa­keis­ti ko­kiu nors ki­tu“, – pa­ste­bė­jo di­rek­to­rius.

Agen­tū­ros siū­lo­mas marš­ru­ tas į Kroa­ti­ją pro­ble­mų ne­ke­lia, nes ten ne­ly­ja, ta­čiau blo­giau­sia pa­dė­tis, pa­sak A.Bra­zio­nio, – Vo­kie­ti­jos mies­te Dres­de­ne. Ši kryp­tis vers­li­nin­kams ke­lia ne­ ri­mo, tad čia marš­ru­tai lai­ki­nai at­šauk­ti.

Agen­tū­ros ne­pri­va­lo at­sa­ky­ti už gam­tos iš­dai­gas – tai va­di­na­ mo­sios for­ce ma­jeu­re, ta­čiau di­ rek­to­rius tvir­ti­no, kad to­kiu at­ve­ ju vi­sa­da ieš­ko­ma abiem pu­sėms priim­ti­no va­rian­to, nes klien­tas ki­tą kar­tą ga­li ir ne­beg­rįž­ti. „Be abe­jo, šie ne­ti­kė­ti lie­tūs mums pri­da­rė nuo­sto­lių. Tai ne­ ma­to­mi, neap­čiuo­pia­mi nuo­sto­ liai, nes tie žmo­nės, ku­rie ke­lio­ nę su­pla­na­vę ir už­si­re­gist­ra­vę, bet dar neiš­si­pir­kę, ma­ty­da­mi to­kią nea­pib­rėž­tą si­tua­ci­ją, da­ bar lau­kia. Sa­vai­me su­pran­ta­ma, kad da­lis jų nu­spręs ke­lio­nės ne­ pirk­ti“, – pa­sa­ko­jo di­rek­to­rius.

Ne­si­bai­mi­na tik į šil­tes­nius kraš­tus pa­žin­ti­nes ke­lio­nes siū­ lan­čių agen­tū­rų at­sto­vai. „Kol kas marš­ru­tų nea­ti­de­da­ me, dir­ba­me nor­ma­liu tem­pu.

Ste­bi­me si­tua­ci­ją, orus ir žiū­rė­si­ me, kaip čia kas bus“, – sa­kė ke­ lio­nių agen­tū­ros „Grū­da“ Klai­ pė­dos fi­lia­lo di­rek­to­rė Na­ta­li­ja Pi­li­ba­vi­čie­nė. Ši agen­tū­ra, nors ir or­ga­ni­zuo­ja ne­ma­žai ke­lio­nių au­to­bu­sais ir lėk­tu­vais Eu­ro­po­je, di­džio­ji kryp­čių da­lis orien­tuo­ta į Pie­tų Eu­ro­pos ša­lis – Grai­ki­ją, Is­ pa­ni­ją, Šiau­rės Ita­li­ją. reklamos skyrius:

302 230

Tva­nas: Pie­tų Vo­kie­ti­jos Di­gen­dor­fo mies­te­lis – vie­na iš dau­gy­bės gy­ven­vie­čių, at­si­dū­ru­sių Eu­ro­pą

siau­bian­čių po­tvy­nių zo­no­je.

Ste­bi orų permainas

Vie­n o di­d žiau­s ių ša­ly­j e ke­ lio­n ių ope­ra­to­r ių „No­va­t u­ro“ ke­l io­n ių au­to­b u­s u marš­r u­tai driekiasi per galingo po­tvy­ nio ir liū­č ių tal­ž o­m as Če­k i­j ą, Aust­ri­ją bei Vo­kie­ti­ją.

Lie­tu­viai te­le­fo­nu pa­sa­ko­jo ma­tę lau­ ke če­kų džio­vi­na­ mus ki­li­mus – dau­ge­lio vie­ti­nių gy­ven­to­jų na­mai bu­vo ap­sem­ti.

„Taip šios liū­tys mū­sų pla­ nus ko­re­guo­ja – si­tua­ci­ja ne­ pla­nuo­ta, ekst­re­ma­li. Ten mes da­bar tu­ris­tų ne­siun­čia­me, nes tai iš tik­rų­jų pa­vo­jin­ga. In­for­ muo­ja­me klien­tus tiek pa­tys, tiek pa­tys tu­ris­tai krei­pia­si į mus klau­s i­n ė­d a­m i, ko­k ia si­ tua­ci­ja dėl jų pa­si­rink­tos ke­lio­ nės“, – sa­kė „No­va­tu­ro“ rin­ ko­da­ros pro­jek­tų va­do­vė Ie­va Do­re­lai­tie­nė.

Jos tei­gi­mu, agen­tū­rai šią sa­ vai­tę te­ko at­šauk­ti au­to­bu­są, va­ žiuo­jan­tį į Če­ki­jos sos­ti­nę Pra­hą.

Ke­lio­nė bu­vo anu­liuo­ta, o į iš­vy­ ką su­si­ruo­šu­siems tu­ris­tams bu­ vo pa­siū­ly­ta ana­lo­giš­ka ke­lio­nė ki­tu lai­ku. „Žmo­nės ren­ka­si ki­tas ke­ lio­nes vie­toj tų, ku­rios neį­vy­ ko. Aiš­ku, ne­pa­lie­ka­me vis­ko pa­sku­ti­nei die­nai. Ste­bi­me oro pro­gno­zes, bet au­to­bu­sai ne­va­ žiuo­ja kiek­vie­ną die­ną į Vi­du­ rio Eu­ro­pos ša­lis, todėl pla­nų itin ne­ko­re­guo­si­me. Daug pa­ de­da ir to­se ša­ly­se esan­tys mū­sų par­tne­riai, ku­rie nuo­lat pra­ne­ ša apie orų pa­si­kei­ti­mus“, – sa­ kė pašnekovė.

Platinimo tarnyba: 302

242

AFP nuo­tr.

Vaiz­dai pri­me­na cu­na­mius Apie gam­tos iš­dai­gas kal­ban­čių

Vo­kie­ti­jos lie­tu­vių bal­se – ma­žiau op­ti­miz­mo. Ne­to­li Kel­no esan­čia­ me Diu­re­ne gy­ve­nan­ti lie­tu­vė Eg­ lė Schöller sa­kė, kad ne­si­bai­gian­ tis lie­tus žmo­nes va­ro į dep­re­si­ ją. „Ly­ja jau dau­giau kaip mė­ne­sį – neį­ma­no­ma nuei­ti net iki par­duo­ tu­vės. Ma­no sū­ne­lis kas­dien sto­vi prie lan­go ir ne­sup­ran­ta, ko­dėl ne­ ga­li­ma nie­kur išei­ti. Net į sa­vo kie­ mą“, – sa­kė lie­tu­vė.

Pot­v y­n ių zo­n o­j e at­s i­d ū­r u­

sios Ba­d en-Viur­t en­b er­g o že­m ė­ je, Tiu­b in­g e­n o mies­t e, ne vie­ nus me­t us gy­v e­n an­t is lie­t u­v is Al­g is pa­s a­k o­j o, kad to­k io liū­č ių se­z o­n o dar ne­t e­k o iš­g y­v en­t i. „Per Tiu­b in­g e­n ą te­k an­t i Ne­k a­r o upė mies­t o cent­r e bu­v o pa­k i­l u­

si tiek, kad vos neiš­si­lie­jo iš kran­ tų“, – tau­t ie­čio tei­gi­mu, vie­tos te­ le­v i­z i­j os ži­n ios ro­d ė re­p or­t a­ž us apie re­gio­ne iš­si­lie­ju­sias ir vis­ką sa­v o ke­l y­j e tar­s i cu­n a­m io ban­ gos šluo­jan­čias upes. „Prie Tiu­b in­g e­n o bu­v o už­d a­

ry­ta už­lie­ta au­to­ma­gist­ra­lė, už­ da­ry­tas ir ap­sau­gi­nis mo­las, sau­ gan­tis ki­tus ke­lius nuo van­dens.

Ne­pai­sant to, upė sek­ma­die­nio nak­tį kiek to­liau nuo mies­to išė­ jo iš kran­tų ir už­lie­jo di­džiu­lius san­dė­lius, kur plo­tą nuo­mo­jau­ si ir aš. At­va­žia­vęs pir­ma­die­nį iš ry­to, pa­ma­čiau dar­bi­nin­kus, va­ lan­č ius nu­s ė­d u­s į san­d ė­l iuo­s e dumb­lą – jo bu­vo per ge­rą sprin­ dį“, – sa­kė smul­kiu vers­lu už­sii­ man­tis Al­gis.

Evakuoti viešbučiai ir zoologijos sodas Če­ki­ja: sos­ti­nė­je Pra­ho­je, Vlta­

vos upė­je, van­dens ly­gis kiek at­ slū­go. Vis dėl­to vi­so­je ša­ly­je te­bė­ ra eva­kuo­ti apie 700 mies­te­lių ir kai­mų, ku­riuo­se gy­ve­na apie 20 tūkst. žmo­nių. Iš vi­so per po­tvy­nį Če­ki­jo­je žu­vo 8 žmo­nės.

van­duo gra­si­no ap­sem­ti da­lį ša­lies sos­ti­nės Bu­da­peš­to. Bu­vo už­da­ry­ ti kai ku­rie til­tai, taip pat ke­liai pa­lei upę. Eva­kuo­ti du vieš­bu­čiai, taip pat iš­kel­din­tas vie­nas pa­vo­jin­go­je vie­to­vė­je esan­tis zoo­lo­gi­jos so­das.

Slo­va­ki­ja: sos­ti­nė­je Bra­tis­la­vo­

Vo­kie­ti­ja: pa­tvi­nu­si El­bės upė

ap­sė­mė Dres­de­no ir Mei­se­no mies­tus Sak­so­ni­jos že­mė­je. Ne­ pap­ras­to­ji pa­dė­tis pa­skelb­ta Ha­lės prie Za­lės mies­te, Sak­so­ni­jos-An­ hal­to že­mė­je, ku­ri yra į šiau­rę nuo Sak­so­ni­jos. Pa­sau mies­te, esan­čia­ me piet­ry­čiuo­se, van­duo pa­sie­kė to­kį ly­gį, ko­kio ne­bū­ta nuo 1501 m.

Sti­chi­ja Vo­kie­ti­jo­je jau nu­si­ne­šė pen­kių žmo­nių gy­vy­bę.

Veng­ri­ja: 1,2 tūkst. pa­rei­gū­nų sta­

tė už­tva­ras, nes ky­lan­tis Du­no­jaus

Prenumeratos skyrius: 302

je Du­no­jus ap­sė­mė ke­lias ka­vi­ nes, par­kus ir kai ku­riuos sos­ti­nės prie­mies­čiuo­se esan­čius mies­te­ lius. Slo­va­ki­jo­je po­tvy­nis nu­si­ne­ šė vie­no žmo­gaus gy­vy­bę.

Aust­ri­ja: ap­sem­ti kai ku­rie re­

gio­nai pa­lei Vo­kie­ti­jos-Aust­ri­jos sie­ną ir ne­to­li pa­sie­nio su Slo­va­ ki­ja. Sos­ti­nė Vie­na nuo po­tvy­nio ne­nu­ken­tė­jo. Tie­sa, kai ku­rie sos­ ti­nės prie­mies­čiai bu­vo eva­kuo­ti.

Aust­ri­jo­je sti­chi­ja pa­si­glem­žė ma­ žiau­siai dvie­jų žmo­nių gy­vy­bę.

244

http://www.kaunodiena.lt

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

2014 m. prenumeratos akcija – 198 Lt (fiziniams asmenims), 216 Lt (juridiniams asmenims). Akcija vyksta iki 2013 m. birželio 29 d.

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“, Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Žilvinė Petrauskaitė

„Kauno dienos“ redakcija, Kęstučio g.

86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404.

Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260 Jūratė Kuzmickaitė – 302 275

MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė –

Vilniaus biuro vadovas Evaldas Labanauskas – (8 5) 219 1372

TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys

302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261 302 243

LIETUVA: Justinas Argustas – Eglė Šepetytė – Ekonomika: Lukas Miknevičius –

(8 5) 219 1381 (8 5) 219 1381 (8 5) 219 1372

PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys – Marius Bagdonas –

302 258 302 259

Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

302 269 302 269 302 269

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1380 NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

302 265

Sveikata: Marijana Jasaitienė –

302 263

Ratai: Arūnas Andriuškevičius –

302 260

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 22 420.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244

7

šeštadienis, birželio 8, 2013

8p.

lietuva

Lie­tu­vo­je at­si­ras nau­ja „so­cia­li­nė ly­tis“?

Pri­tei­sė dos­nią kom­pen­sa­ci­ją

Aps­kun­dė ­ eti­kos sar­gams

Pa­ta­rė­jui – ­ ne­ma­lo­nu­mai

Ne­tei­sė­tai iš Sei­mo kanc­le­rio pa­rei­gų at­leis­tam Gin­tau­tui Vil­ke­liui Sei­mo kan­ce­lia­ri­ja tu­ri su­mo­kė­ti be­veik ket­vir­tį mi­li­jo­no li­tų. Vil­niaus apy­gar­ dos ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas va­kar pa­skel­bė, kad G.Vil­ke­ lis iš Sei­mo kanc­le­rio pa­rei­gų 2009 m. ba­lan­dį at­leis­tas pa­ žei­džiant įsta­ty­mus.

Sei­mo Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ ci­ja eti­kos sar­gų pra­šo įver­ tin­ti, ar fi­nan­sų mi­nist­ras Ri­ man­tas Ša­džius (nuo­tr.) pikt­ nau­džia­vo tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­ mi ir gal­būt su­pai­nio­jo vie­šuo­ sius bei pri­va­čiuo­sius in­te­re­ sus, at­lei­džiant Šiau­lių ap­skri­ ties mo­kes­čių ins­pek­ci­jos vir­ ši­nin­ką Eval­dą Vai­nei­kį.

Tei­sė­sau­gos aki­ra­ty­je at­si­ dū­rė svei­ka­tos ap­sau­gos mi­ nist­ro Vy­te­nio Po­vi­lo And­riu­ kai­čio (nuo­tr.) pa­ta­rė­jas ir bu­vęs rin­ki­mų šta­bo va­do­vas Da­rius Prial­gaus­kas. Jam pa­ teik­ti įta­ri­mai dėl su­kčia­vi­mo, dėl ne­tei­sė­to ver­ti­mo­si ūki­ne, ko­mer­ci­ne, fi­nan­si­ne ar pro­ fe­si­ne veik­la ir t. t.

VSD grės­mes at­sklei­džia ne­drą­siai Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tas (VSD) va­kar pa­tei­kė sa­vo 2012 m. veik­los ata­ skai­tą. Eks­per­tai sa­ko, kad šio­ji – konk­re­ tes­nė nei per­nykš­tė, ta­čiau to­bu­lė­ti VSD pa­rei­gū­nams dar yra kur.

Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Pa­si­mo­kė iš klai­dų

VSD tra­di­ci­ją vi­suo­me­nei kas­met pri­sta­ty­ti sa­vo veik­los ata­skai­tą įve­dė per­nai. Skelb­ta, kad taip ti­ ki­ma­si su­pa­žin­din­ti vi­suo­me­nę su de­par­ta­men­to veik­la ir pa­di­din­ ti pa­si­ti­kė­ji­mą juo. Ta­čiau tuo­met iš­kart pa­si­py­lė kri­ti­ka, kad ata­ skai­to­je kal­ba­ma per­ne­lyg ap­ta­ kiai, neį­var­di­ja­ma konk­re­čių grės­ mių at­ve­jų.

Sei­mo na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to (NSGK) pir­mi­ nin­ko Ar­tū­ro Pau­laus­ko tei­gi­mu, šie­me­tė ata­skai­ta – konk­re­tes­nė. „Per­nai ji bu­vo to­kia ap­ta­kes­nė, ne­pa­mi­nė­ta ne­tgi tų Ru­si­jos tar­ny­ bų ar ap­skri­tai apie Ru­si­jos da­ro­ mą įta­ką mū­sų vals­ty­bės gy­ve­ni­ mui. Šį kar­tą konk­re­čiau, dau­giau ir at­vi­riau apie tai kal­ba­ma. Tai dar tik ant­ra ata­skai­ta, bet ma­ty­ti, kad ji drą­ses­nė“, –- sa­kė A.Pau­ laus­kas. „Pa­ga­liau aiš­kiai įvar­di­jo“

Nau­jau­sio­je ata­skai­to­je skel­bia­ma, kad ak­ty­viau­siai ir ag­re­sy­viau­siai Lie­tu­vo­je bei už­sie­ny­je prieš Lie­ tu­vą vei­kia Ru­si­jos žval­gy­bos ir sau­gu­mo tar­ny­bos, prieš Lie­tu­vos in­te­re­sus nu­kreip­ta ir da­lis Bal­ta­ ru­si­jos tar­ny­bų veik­los. „Vyk­dy­da­mos ope­ra­ci­jas, šios tar­ny­bos sie­kia gau­ti įslap­tin­tą ir ki­tą jaut­rią in­for­ma­ci­ją apie Lie­ tu­vos vi­daus ir už­sie­nio po­li­ti­ką, eko­no­mi­ką, stra­te­gi­nius ener­ge­ ti­kos pro­jek­tus, ka­ri­nes pa­jė­gas, žval­gy­bos bei tei­sė­sau­gos tar­ny­bas ir da­ry­ti įta­ką po­li­ti­niams, eko­no­ mi­niams bei so­cia­li­niams pro­ce­ sams“, – ra­šo­ma do­ku­men­te.

Taip pat skel­bia­ma, kad di­džiau­ sią grės­mę Lie­tu­vos ener­ge­ti­niam sau­gu­mui ke­lia pri­klau­so­my­bė nuo Ru­si­jos du­jų kon­cer­no „Gazp­rom“, o gam­ti­nių du­jų sek­to­rius yra pa­ žei­džia­miau­sia ša­lies ener­ge­ti­kos sri­tis. VSD pa­brė­žia, kad Ru­si­ja ski­ria „ypa­tin­gą dė­me­sį Lie­tu­vo­je vyk­do­miems stra­te­gi­niams ener­ ge­ti­kos pro­jek­tams“. „Tarp di­džiau­sią su­si­do­mė­ji­ mą ke­lian­čių klau­si­mų – ES tre­ čio­jo ener­ge­ti­kos pa­ke­to nuo­sta­ tų įgy­ven­di­ni­mas, su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­ba,

Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­ jek­to per­spek­ty­vos. Tvir­ti­na­ma, kad mi­nė­ti pro­jek­tai ke­lia grės­mę šių vals­ty­bių „ener­ge­ti­niam sau­gu­ mui“, nors, la­biau ti­kė­ti­na, – jų in­ te­re­sams Bal­ti­jos re­gio­ne“, – tei­ gia­ma ata­skai­to­je.

Kad žval­gy­bi­nin­kai šį kar­tą bu­ vo konk­re­tes­ni, pa­ste­bė­jo ir NSGK na­rys, praei­tą ka­den­ci­ją jam va­ do­va­vęs kon­ser­va­to­rius Ar­vy­das Anu­šaus­kas.

Ar­tū­ras Pau­laus­kas:

Tai dar tik ant­ra ata­ skai­ta, bet ma­ty­ti, kad ji drą­ses­nė. „Pa­ga­liau aiš­kiai įvar­dy­ta, ku­ rios tre­čio­sios vals­ty­bės, pir­miau­ sia Ru­si­ja, Bal­ta­ru­si­ja, su sa­vo spe­ cia­lių­jų tar­ny­bų pa­gal­ba vei­kia Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je. Ma­nau, jog ši­tas aiš­ku­mas, ku­rį nuo­lat dek­la­ ruo­da­vo Es­ti­jos sau­gu­mo po­li­ci­ja sa­vo jau pen­kio­lik­tus me­tus skel­ bia­mo­se ap­žval­go­se, yra bū­ti­nas sie­kiant, kad vi­suo­me­nė su­pras­ tų, ko­kio­mis su­dė­tin­go­mis są­ly­go­ mis mū­sų žval­gy­bos bend­ruo­me­nė dir­ba“, – ko­men­tuo­da­mas ata­skai­ tą BNS sa­kė A.Anu­šaus­kas.

No­ri, bet ne­ga­li

A.Pau­laus­kas sa­kė, kad žval­gy­bi­ nin­kams ata­skai­to­je bū­ti drą­ses­ niems re­ko­men­da­vo ir jo va­do­vau­ ja­mas ko­mi­te­tas. Esą bu­vo rem­ta­si pa­na­šios Es­ti­jos tar­ny­bos ata­skai­ to­mis, ku­rio­se pa­rei­gū­nai ne­ven­gia at­vi­riau kal­bė­ti apie grės­mes. „Ma­nau, pa­tys VSD dar­buo­to­ jai dar ne­tu­ri su­si­for­ma­vę sti­liaus, kaip ata­skai­tą ge­riau pa­teik­ti vi­ suo­me­nei. Iš vie­nos pu­sės, gal ne­ bi­jo­ma, bet iš es­mės ne­ga­li­ma la­bai at­vi­rai vis­ko iš­dės­ty­ti. Ir ta­da su­ si­du­ria du po­rei­kiai: vie­nas – už­ tik­rin­ti tą tar­ny­bos slap­tu­mą ir tam tik­ros in­for­ma­ci­jos ne­skelbiamu­ mą, o iš ki­tos pu­sės – rei­ka­lau­ja­ ma vie­šu­mo. Tad, kai su­si­du­ria ši­ tie du ne­su­tai­ko­mi veiks­niai, gal ir išei­na toks nei­dea­lus do­ku­men­tas.

Ma­nau, tos tik­ro­sios for­mos dar bus ieš­ko­ma, gal ki­tą­met pa­ban­ dys, nes kū­ry­biš­kai rei­kė­tų prie tų

Prie­šas: VSD ata­skai­to­je skel­bia­ma, kad ak­ty­viau­siai ir ag­re­sy­viau­siai Lie­tu­vo­je bei už­sie­ny­je prieš Lie­tu­vą

vei­kia Ru­si­jos žval­gy­bos ir sau­gu­mo tar­ny­bos.

da­ly­kų priei­ti“, – svars­tė pa­šne­ ko­vas.

NSGK pir­mi­nin­ko tei­gi­mu, itin at­vi­rai kal­bė­ti apie sa­vo veik­lą VSD ne­ga­li, nes tai pa­leng­vin­tų ga­li­my­ bes iš­slap­tin­ti tar­ny­bos šal­ti­nius.

Tad esą na­tū­ra­lu, kad pa­rei­gū­nai skel­bia api­bend­rin­tą in­for­ma­ci­ją.

Ta­čiau kad ir ko­kia ata­skai­ta bū­ tų, pa­sak A.Pau­laus­ko, ji rei­ka­lin­ ga, nes lei­džia ge­riau su­vok­ti VSD

dar­bo spe­ci­fik ­ ą ir at­kreip­ti vi­suo­ me­nės dė­me­sį į ga­li­mas grės­mes. „Ma­nau, dau­ge­lis žmo­nių net ne­ži­no, kuo už­sii­ma VSD, ypač po sau­sio mė­ne­sio, kai pa­si­kei­tė jos veik­lą reg­la­men­tuo­jan­tis įsta­ty­ mas. Daug kas tur­būt mąs­to, kad ji­nai yra tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­ja, kad at­lie­ka iki­teis­mi­nius ty­ri­mus, ir tur­būt dar ne­dau­ge­lis ži­no, kad ji to­kių funk­ci­jų da­bar ne­beat­lie­ka,

„Scan­pix“ nuo­tr.

kad čia ne­be tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­ja. <...> To­dėl čia toks pa­žin­ti­nis da­ly­ kas, švie­tė­jiš­kas. O ki­tas da­ly­kas – pa­sa­ko, jog Ru­si­ja vei­kia čia, nė­ra taip, kad ji vi­siš­kai neut­ra­li ste­bė­ to­ja. Kad suin­te­re­suo­ta tam tik­rais pro­ce­sais. Ma­nau, žmo­nės tam­ pa at­sar­ges­ni, nes mū­sų vers­las gi nuo­lat bend­rau­ja su Ru­si­ja. Tai ge­ rai, bet rei­kia ži­no­ti ir bū­ti at­sar­ges­ niems“, – kal­bė­jo A.Pau­laus­kas.

Ga­li bū­ti in­ci­den­tų Lie­tu­vos ka­ri­nė žval­gy­ba va­kar taip pat pa­skel­bė grės­mių na­cio­na­li­niam sau­gu­mui ver­ti­ni­mą. Do­ku­men­te tei­ gia­ma, kad per šių me­tų ru­de­nį Lie­tu­ vos pa­sie­ny­je vyk­sian­čias Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos ka­ri­nes pra­ty­bas „Za­pad 2013“ ga­li­mi ty­či­niai ir ne­ty­či­niai sie­ nos bei oro erd­vės pa­žei­di­mai, įvai­rūs in­ci­den­tai.

mo­ky­mus Bal­ta­ru­si­jos te­ri­to­ri­jo­je ir Ka­ra­liau­čiaus sri­ty­je „Za­pad 2013“. Pa­ žy­mė­ti­na, kad „Za­pad“ mo­ky­mų me­tu yra tre­ni­ruo­ja­ma­si vyk­dy­ti ne tik gy­ ny­bos, bet ir puo­li­mo ope­ra­ci­jas“, – tei­ gia­ma Ant­ro­jo ope­ra­ty­vi­nių tar­ny­bų de­par­ta­men­to (AOTD) prie Kraš­to ap­ sau­gos mi­nis­te­ri­jos do­ku­men­te.

tu­vą vyk­do­mų in­for­ma­ci­nių ata­kų in­ ten­sy­vu­mas atei­ty­je ne­ma­žės ir to­liau bus pe­rio­diš­kai ren­gia­mos in­for­ma­ci­ nės pro­vo­ka­ci­jos.

Do­ku­men­te tei­gia­ma, kad Lie­tu­va pa­ sta­rai­siais me­tais nuo­lat pa­ti­ria in­ten­sy­ vias, sis­te­min­gas ir į il­ga­lai­kę per­spek­ty­ vą orien­tuo­tas išo­rės vei­kė­jų in­for­ma­ci­ „Ru­si­jos ka­ri­nis ak­ty­vu­mas Va­ka­rų nes ata­kas. Jų in­ten­sy­vu­mas ypač išau­ „Pa­mi­nė­ti­nas Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos kryp­ty­je ver­tin­ti­nas kaip ka­ri­nės jė­gos ga ta­da, kai Lie­tu­va ima­si ak­ty­vių veiks­ in­teg­ra­ci­jos ka­ri­nė­je sri­ty­je nuo­sek­ de­monst­ra­vi­mas“, – ra­šo­ma AOTD ver­ mų, įgy­ven­din­da­ma sa­vo už­sie­nio po­li­ lus stip­rė­ji­mas. Bal­ta­ru­si­ja Ru­si­jai yra ti­ni­me. 2013 m. Ru­si­jos pa­skelb­ti ke­ti­ni­ ti­kos bei gy­ny­bos prio­ri­te­tus ir ener­ge­ prie­ša­ki­nis gy­ny­bos eše­lo­nas Va­ka­rų mai su­kur­ti sa­vo nai­kin­tu­vų avia­ci­jos ti­kos pro­jek­tus. Es­mi­niai in­for­ma­ci­nių kryp­ty­je. Ša­lys yra su­kū­ru­sios bend­ ba­zę Bal­ta­ru­si­jos te­ri­to­ri­jo­je, anot Lie­ ata­kų už­da­vi­niai – Lie­tu­vos vi­suo­me­ rą Re­gio­ni­nę ka­ri­nę gru­puo­tę, skir­tą tu­vos ka­ri­nės žval­gy­bos, su­stip­rin­tų nės iš­lai­ky­mas sve­ti­ma­me in­for­ma­ci­ abie­jų vals­ty­bių gy­ny­bai už­tik­rin­ti. Šiai ša­lių in­teg­ra­ci­ją ka­ri­nė­je sri­ty­je ir Bal­ta­ nia­me lau­ke, vals­ty­bės bei vi­suo­me­nės gru­puo­tei pri­klau­san­čių Ru­si­jos ir Bal­ ru­si­jos virs­mą Ru­si­jos gy­ny­bi­nės erd­ pa­žei­džia­mu­mo di­di­ni­mas ir po­vei­kis ta­ru­si­jos da­li­nių są­vei­ka yra nuo­lat to­ vės ele­men­tu. Be to, dar la­biau di­dė­tų „vi­suo­me­nės, at­ski­rų jos gru­pių ar in­di­ bu­li­na­ma ka­ri­nių mo­ky­mų me­tu. 2013 Bal­ta­ru­si­jos pri­klau­so­my­bė nuo Ru­si­ vi­dų men­ta­li­te­tui ir pa­sau­lė­jau­tai“. m. pla­nuo­ja­ma vyk­dy­ti pla­taus mas­to jos. Be to, AOTD pa­brė­žia, kad prieš Lie­ BNS inf.

8

ĹĄeĹĄtadienis, birĹželio 8, 2013

lietuva

Lie­tu­vo­je at­si­ras nau­ja â&#x20AC;&#x17E;so­cia­li­nÄ&#x2014; ly­tisâ&#x20AC;&#x153;?

Ne­pai­sy­da­mas pa­si­prie­ťi­ni­mo, uŞ­ sie­nio rei­ka­lĹł mi­nist­ras Li­nas Lin­ ke­vi­Ä?ius pa­si­ra­ťÄ&#x2014; prieť­ta­rin­gai ver­ti­na­mÄ&#x2026; Eu­ro­pos Ta­ry­bos kon­ ven­ci­jÄ&#x2026; dÄ&#x2014;l smur­to prieĹĄ mo­te­ris, ku­rio­je, be ki­ta ko, ÄŻtvir­ti­na­ma so­ cia­li­nÄ&#x2014;s ly­ties sÄ&#x2026;­vo­ka.

â&#x20AC;&#x17E;KÄ&#x2026; tik vals­ty­bÄ&#x2014;s var­du pa­si­ra­ťiau Stam­bu­lo kon­ven­ci­jÄ&#x2026;, ku­ri skir­ ta ko­vai su smur­tu prieĹĄ mo­te­ris.

Ma­nau, jog tai la­bai svar­bus do­ku­ men­tasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; penk­ta­die­nÄŻ spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je sa­kÄ&#x2014; L.Lin­ke­vi­Ä?ius.

Jis pa­brÄ&#x2014;­ŞÄ&#x2014;, kad kon­ven­ci­ja su­kÄ&#x2014;­ lÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;tam tik­rĹł klau­si­mĹł vi­suo­me­neiâ&#x20AC;&#x153; ir bu­vo pa­si­ra­ťy­ta su â&#x20AC;&#x17E;tam tik­ru ko­ men­ta­ruâ&#x20AC;&#x153;, ku­ria­me tei­gia­ma, jog Lie­tu­va, ÄŻgy­ven­din­da­ma kon­ven­ci­ jÄ&#x2026;, va­do­vau­sis Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­ jo­je ÄŻtvir­tin­tais prin­ci­pais ir nor­mo­ mis. Pak­laus­tas, kaip ver­ti­na ĹĄios kon­ven­ci­jos ra­ti­fi­ka­vi­mo per­spek­ ty­vas Sei­me, L.Lin­ke­vi­Ä?ius at­sa­kÄ&#x2014;: â&#x20AC;&#x17E;Ver­tin­Ä?iau po­zi­ty­viai.â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x17E;La­bai de­mok­ra­tiť­ka koa­li­ci­ja.

Ma­to­te, vi­so­kiĹł yra nuo­mo­niĹł, bet spren­di­mas yra toks, koks yra. Ma­ nau, jis tei­sin­gas. At­vi­rai pa­sa­kius, ne­ma­tau prie­Şas­Ä?iĹł, ko­dÄ&#x2014;l to ne­ da­ry­ti. Kai ku­rie klau­si­mai, ku­rie uŞ­duo­da­mi, â&#x20AC;&#x201C; ÄŻ juos vi­sus yra at­ sa­ky­mai ir aĹĄ Ä?ia ma­tau to­kÄŻ dirb­ ti­nu­mÄ&#x2026; tru­pu­tÄ&#x2014;­lÄŻâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; dÄ&#x2014;s­tÄ&#x2014; val­ dan­Ä?ia­jai So­cial­de­mok­ra­tĹł par­ti­jai at­sto­vau­jan­tis mi­nist­ras.

Pa­si­ra­ťy­to­je Kon­ven­ci­jo­je dÄ&#x2014;l smur­to prieĹĄ mo­te­ris ir smur­to ar­ ti­mo­je ap­lin­ko­je pre­ven­ci­jos ir ĹĄa­ li­ni­mo tei­gia­ma, jog ĹĄio do­ku­men­to nuo­sta­tas â&#x20AC;&#x17E;ĹĄa­lys ÄŻgy­ven­di­na ne­ disk­ri­mi­nuo­da­mos as­mens dÄ&#x2014;l bio­ lo­gi­nÄ&#x2014;s ly­ties, so­cia­li­nÄ&#x2014;s ly­ties, ra­ sÄ&#x2014;s, odos spal­vos, kal­bos, re­li­gi­jos, po­li­ti­niĹł ar ki­to­kiĹł pa­Şiō­rĹł, tau­ti­ nÄ&#x2014;s ar so­cia­li­nÄ&#x2014;s kil­mÄ&#x2014;s, pri­klau­ sy­mo tau­ti­nei ma­Şu­mai, tur­ti­nÄ&#x2014;s pa­dÄ&#x2014;­ties, gi­mi­mo, ly­ti­nÄ&#x2014;s orien­ ta­ci­jos, ly­ties ta­pa­ty­bÄ&#x2014;s, am­Şiaus, svei­ka­tos bĹŤk­lÄ&#x2014;s, ne­ga­lios, ĹĄei­mi­ nÄ&#x2014;s pa­dÄ&#x2014;­ties, mig­ran­to ar pa­bÄ&#x2014;­gÄ&#x2014;­ lio sta­tu­so ar­ba ki­to sta­tu­soâ&#x20AC;&#x153;.

Vie­nas val­dan­Ä?io­sios koa­li­ci­ jos at­sto­vĹł Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jai pri­klau­san­tis ap­lin­kos mi­ nist­ras Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis ket­ vir­ta­die­nÄŻ tei­gÄ&#x2014; ne­pri­ta­rian­tis kon­ ven­ci­jos pa­si­ra­ťy­mui. â&#x20AC;&#x17E;Ly­Ä?iĹł klau­si­mas, ka­da kal­ba­ma apie ga­li­mas pen­kias ly­tis, man ne­ priim­ti­nas. AĹĄ kol kas auk­lÄ&#x2014;­tas taip ir Ĺži­nau dvi ly­tis. AĹĄ tu­rÄ&#x2014;­jau ma­ mÄ&#x2026;, tu­rÄ&#x2014;­jau tÄ&#x2014;­vu­kÄ&#x2026;, aĹĄ tu­riu se­se­ rÄŻ, Ĺžmo­nÄ&#x2014;s tu­ri bro­lius â&#x20AC;&#x201C; pen­kiĹł ly­ Ä?iĹł aĹĄ ne­Şi­nau ir ne­ma­nau, kad tai yra tei­sin­gas po­Şiō­ris. KaŞ­ko­kios so­cia­li­nÄ&#x2014;s ly­tys â&#x20AC;&#x201C; man at­ro­do, kad gam­tos su­kur­tĹł da­ly­kĹł per­var­di­ ni­mas, per­for­mi­ni­mas yra ne­rei­ ka­lin­gasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; BNS dÄ&#x2014;s­tÄ&#x2014; mi­nist­ras.

Lie­tu­vos vys­ku­pai anks­Ä?iau pa­ ra­gi­no ĹĄa­lies va­do­vus ne­sku­bÄ&#x2014;­

ti pa­si­ra­ťy­ti ir ra­ti­fi­kuo­ti Eu­ro­ pos Ta­ry­bos kon­ven­ci­jos, ku­rio­je, jų ver­ti­ni­mu, po­Şiō­ris į ly­tį ne­su­ tam­pa su Şmo­gaus bio­lo­gi­ne pri­ gim­ti­mi.

Tai ban­dy­mas sie­ti kil­nĹł smur­to uŞ­kar­ dy­mo tiks­lÄ&#x2026; su nuo­ sta­to­mis, ku­rios sve­ ti­mos tiek Lie­tu­vos ĹĄvie­ti­mo sis­te­mai, tiek dau­ge­lio tÄ&#x2014;­vĹł mo­ra­li­nÄ&#x2014;ms ver­ty­ bÄ&#x2014;ms.

Be to, dva­si­nin­kams su­si­rō­pi­ ni­mÄ&#x2026; ke­lia do­ku­men­to nuo­sta­tos, ku­rios jÄŻ pa­si­ra­ťiu­sias ĹĄa­lis ÄŻpa­rei­ go­ja vi­sĹł for­ma­lio­jo ĹĄvie­ti­mo ly­giĹł ug­dy­mo pro­gra­mas pa­pil­dy­ti mo­ ky­mo me­dĹžia­ga apie ne­ste­reo­ti­pi­ nius ly­Ä?iĹł vaid­me­nis. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ie, be ki­ta ko, ga­li reikť­ti ir ho­ mo­sek­sua­lu­mÄ&#x2026; bei trans­sek­sua­lu­ mÄ&#x2026;. Ban­dy­mas sie­ti kil­nĹł smur­to uŞ­kar­dy­mo tiks­lÄ&#x2026; su nuo­sta­tĹł, ku­ rios sve­ti­mos tiek Lie­tu­vos ĹĄvie­ ti­mo sis­te­mai, tiek dau­ge­lio tÄ&#x2014;­vĹł mo­ra­li­nÄ&#x2014;ms ver­ty­bÄ&#x2014;ms, die­gi­mu su­ku­ria pre­ce­den­tÄ&#x2026;, ke­lian­tÄŻ pa­

Â&#x201E;Â&#x201E;Op­ti­miz­mas: pa­klaus­tas, kaip ver­ti­na kon­ven­ci­jos ra­ti­fi­ka­vi­mo per­

spek­ty­vas Sei­me, L.Lin­ke­vi­Ä?ius at­sa­kÄ&#x2014;: â&#x20AC;&#x17E;Ver­tin­Ä?iau po­zi­ty­viai.â&#x20AC;&#x153;

grÄŻs­tÄ&#x2026; ne­ri­mÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tvir­ti­na­ma krei­ pi­me­si.

Nuo­gÄ&#x2026;s­ta­vi­mĹł dÄ&#x2014;l to yra pa­reiť­ ku­sios ir ÄŻvai­rios vi­suo­me­ni­nÄ&#x2014;s or­ ga­ni­za­ci­jos. â&#x20AC;&#x17E;Kon­ven­ci­jos ra­ti­fi­ka­vi­mas Lie­ tu­vo­je leis­tĹł ĹĄa­lies po­li­ti­kams ak­ ty­viau sprÄ&#x2122;s­ti smur­to prieĹĄ mo­te­ris ir smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je pro­ ble­mas, nes Lie­tu­vo­je ĹĄiuo me­ tu smur­tas ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je dar

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

nÄ&#x2014;­ra su­vo­kia­mas kaip nu­si­kal­ti­ mas, ku­ris ne tik ne­pa­tai­so­mai Ĺža­ lo­ja Ĺžmo­gaus as­me­ny­bÄ&#x2122;, ĹĄei­mÄ&#x2026;, bet ir ke­lia grÄ&#x2014;s­mÄ&#x2122; Ĺžmo­gaus gy­vy­beiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; yra sa­kiu­si Sei­mo na­rÄ&#x2014; Ma­ri­ja Auť­ri­nÄ&#x2014; Pa­vi­lio­nie­nÄ&#x2014;.

Pre­zi­den­tÄ&#x2014; Da­lia Gry­baus­kai­ tÄ&#x2014; taip pat pa­brÄ&#x2014;­ŞÄ&#x2014;, kad ko­vo­je su smur­tu Lie­tu­va tu­ri pri­siim­ti tarp­ tau­ti­nius ÄŻsi­pa­rei­go­ji­mus.

KD, BNS inf.

IĹĄ alaus ĹžinovĹł geriausia â&#x20AC;&#x201C; mergina PirmÄ&#x2026; kartÄ&#x2026; Lietuvoje rengtame Nacionaliniame aludarystÄ&#x2014;s egzamine nugalÄ&#x2014;jo mergina. 27 metĹł klaipÄ&#x2014;dietÄ&#x2014; degustavimo uĹžduotyse aplenkÄ&#x2014; net alaus Ĺžinovus vyrus. Ji jau rudenÄŻ vaĹžiuos ÄŻ Alaus akademijÄ&#x2026; Londone â&#x20AC;&#x201C; toks pagrindinis egzamino prizas.

Nacionalinio aludarystÄ&#x2014;s egzamino ďŹ nalas vyko â&#x20AC;&#x17E;Utenos alausâ&#x20AC;&#x153; darykloje Utenoje, ĹĄeĹĄtadienÄŻ. ÄŽ jÄŻ pakviesti 30 laimingĹłjĹł, kurie geriausiai iĹĄsprendÄ&#x2014; testÄ&#x2026; interneto puslapyje www.alausegzaminas.lt.

Utenoje dalyviĹł laukÄ&#x2014; su praktine alaus ragavimo ir vertinimo sritimi susijusios uĹžduotys, tokios kaip nustatyti, kurios rĹŤĹĄies alus yra penkiose stiklinÄ&#x2014;se, degustuoti alĹł bei nubraiĹžyti jo skonio diagramÄ&#x2026; ir pan.

IĹĄ daugumos finalininkĹł vyrĹł, tarp kuriĹł buvo tik 4 moterys, bĹŤtent ĹĄios lyties atstovÄ&#x2014; pasirodÄ&#x2014; geriausia alaus iĹĄmanytoja. Ja tapo GiedrÄ&#x2014; KarinauskaitÄ&#x2014;, 27 metĹł valstybÄ&#x2014;s tarnautoja iĹĄ KlaipÄ&#x2014;dos. â&#x20AC;&#x17E;NeÄŻtikima. Esu labai laimingaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; emocijĹł neslÄ&#x2014;pÄ&#x2014; ji. AtsiÄ&#x2014;musi prizÄ&#x2026; iĹĄkart paskambino pasidĹžiaugti seseriai, kuri yra vyno ĹžinovÄ&#x2014;, â&#x20AC;&#x201C; seserys savotiĹĄkai konkuruoja skirtingose srityse.

AlĹł virÄ&#x2014; virtuvÄ&#x2014;je

G.KarinauskaitÄ&#x2014; prisipaĹžino, kad ĹĄÄŻ pavasarÄŻ, susipirkusi visÄ&#x2026; reikiamÄ&#x2026; ÄŻrangÄ&#x2026;, pati pabandÄ&#x2014; pradÄ&#x2014;ti aludarÄ&#x2014;s karjerÄ&#x2026;. Ir dar â&#x20AC;&#x201C; plaÄ?iais uĹžmojais, nes pradÄ&#x2014;jo ne nuo paprasto, o nuo gurmaniĹĄko skonio alaus. IĹĄ

pradĹžiĹł iĹĄvirÄ&#x2014; porterÄŻ su slyvomis, po to â&#x20AC;&#x201C; angliĹĄkÄ&#x2026; elio stiliaus alĹł su bananais. Deja, eksperimentas ne visai pavyko â&#x20AC;&#x201C; pirmas alus iĹĄÄ&#x2014;jo su menka puta, antras â&#x20AC;&#x201C; sugedo, nes tÄ&#x2026; savaitÄ&#x2122; pasitaikÄ&#x2014; karĹĄti orai. â&#x20AC;&#x17E;Bet nieko, rudenÄŻ kartosim, â&#x20AC;&#x201C; optimistiĹĄkai ĹĄypsojosi klaipÄ&#x2014;dietÄ&#x2014;. â&#x20AC;&#x201C; Ĺ˝inau, kad man reiktĹł pirma iĹĄmokt paprastÄ&#x2026; alĹł virti, bet man dabar norisi iĹĄlieti savo kĹŤrybiĹĄkumÄ&#x2026;.â&#x20AC;&#x153; Mergina labai dĹžiaugÄ&#x2014;si jai ÄŻteiktu Nacionalinio aludarystÄ&#x2014;s egzamino prizu â&#x20AC;&#x201C; galimybe apsilankyti Alaus akademijoje DidĹžiojoje Britanijoje. â&#x20AC;&#x17E;AlĹł Lietuvoje daug kas mÄ&#x2014;gsta, taÄ?iau maĹžai kas juo iĹĄties domisi.

Man visa informacija apie alĹł be galo ÄŻdomiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; nugalÄ&#x2014;toja.

Konkuravo su savo vyru

G.KarinauskaitÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; ne vienintelÄ&#x2014; moteris, puikiai pasirodĹžiusi egzamine. ÄŽ priekÄŻ iĹĄsiverĹžÄ&#x2014; ir 43 metĹł Sigla RavinskienÄ&#x2014; iĹĄ MarijampolÄ&#x2014;s, ji uĹžÄ&#x2014;mÄ&#x2014; penktÄ&#x2026; vietÄ&#x2026;. Jos kelias ÄŻ alaus egzaminÄ&#x2026; virto tikra ĹĄeimos drama, nes egzamine ji rungÄ&#x2014;si ne tik su kitais dalyviais, bet ir su savo antrÄ&#x2026;ja puse. â&#x20AC;&#x17E;Mes abu su vyru spendÄ&#x2014;me teorinÄ&#x2122; egzamino dalÄŻ internetu. AĹĄ patekau tarp ďŹ nalininkĹł, o jis â&#x20AC;&#x201C; ne.

Susikrimto, kad Ĺžmona jÄŻ aplenkÄ&#x2014;.

Labai norÄ&#x2014;jo ÄŻ UtenÄ&#x2026; vaĹžiuotiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; juokÄ&#x2014;si S.RavinskienÄ&#x2014;. VÄ&#x2014;liau, kai kuriems ďŹ nalininkams dÄ&#x2014;l asmeniniĹł prieĹžasÄ?iĹł negalÄ&#x2014;jus atvykti ÄŻ praktinÄ&#x2122; egzamino dalÄŻ, iki Remigijaus Ravinsko â&#x20AC;&#x17E;nusileidoâ&#x20AC;&#x153; eilÄ&#x2014; ir jis buvo pakviestas, taÄ?iau Ĺžmonos ďŹ nale vis tiek nepasivijo.

â&#x20AC;&#x17E;Tai tik patvirtina, kad moterys â&#x20AC;&#x201C; geriausios aludarÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; juokavo â&#x20AC;&#x17E;Utenos alausâ&#x20AC;&#x153; vadovas Marius Ĺ veistrys. Ĺ˝inoma, tai tik posakis, nes ir vyrai praktinÄ&#x2014;je dalyje pasirodÄ&#x2014; gerai â&#x20AC;&#x201C; antrÄ&#x2026; vietÄ&#x2026; uĹžÄ&#x2014;mÄ&#x2014; 29 metĹł uteniĹĄkis Marius BruĹžas, treÄ?iÄ&#x2026;ja vieta dalijosi 43 metĹł Rolandas Binkis bei 29 metĹł Romualdas Ä&#x152;aplinskis iĹĄ Vilniaus.

SuĹžavÄ&#x2014;jo degustacija

Utenoje egzamino dalyviai ne tik varĹžÄ&#x2014;si dÄ&#x2014;l geriausio alaus Ĺžinovo titulo, bet ir praturtino savo patirtÄŻ Ĺžiniomis. â&#x20AC;&#x17E;Negali bĹŤti praktinÄ&#x2014;s egzamino dalies be praktiniĹł pamokĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; prieĹĄ egzaminÄ&#x2026; visiems ďŹ nalininkams tarÄ&#x2014; daryklos ĹĄeimininkas M.Ĺ veistrys. Jis visus pakvietÄ&#x2014; ÄŻ ekskursijÄ&#x2026; po â&#x20AC;&#x17E;Utenos alausâ&#x20AC;&#x153; daryklÄ&#x2026;, kuri yra moderniausia Baltijos ĹĄalyse ir viena paĹžangiausiĹł â&#x20AC;&#x17E;Carlsbergâ&#x20AC;&#x153; grupÄ&#x2014;je.

Finalininkus domino ir alaus gamybos procesai, ir ÄŻmonÄ&#x2014;s eksportas â&#x20AC;&#x201C; ne visi Ĺžinojo, kad â&#x20AC;&#x17E;Utenos alusâ&#x20AC;&#x153; gamina produkcijÄ&#x2026; PrancĹŤzijos, Skandinavijos bei kitoms rinkoms. Kai kuriems didĹžiausiÄ&#x2026; susiĹžavÄ&#x2014;jimÄ&#x2026; sukÄ&#x2014;lÄ&#x2014; gamybos linija vaĹžiuojanÄ?ios iĹĄrikiuotos alaus skardinÄ&#x2014;s. Taip pat intrigavo alaus mieliĹł bei misos ragavimas, pagaminto gyvo, bet dar neiĹĄďŹ ltruoto alaus palyginimas su ďŹ ltruotu, alaus degustacijos pamoka. â&#x20AC;&#x17E;Man labai patiko. Esu paprastas alaus mÄ&#x2014;gÄ&#x2014;jas laisvalaikiu, apie alĹł daugelio dalykĹł neĹžinojau.

Jau kelintÄ&#x2026; dienÄ&#x2026; draugams ÄŻspĹŤdĹžius pasakojuâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; po egzamino

ď Ž NugalÄ&#x2014;toja: NYbQN_f`aĂ&#x203A;` RTgNZV[\ SV[NYR Obc\ & QNYfcVNV 6 WĂş [Ra " cf

_NV aNĂ&#x2DC;VNb TR_VNb`VN NYNb` V ZN[fa\WN aN]\ XYNV]Ă&#x203A;QVRaĂ&#x203A; 4 8N_V[Nb`XNVaĂ&#x203A;

sakÄ&#x2014; treÄ?iosios vietos laimÄ&#x2014;tojas R.Binkis.

Buvo poreikis

Pasak M.Ĺ veistrio, Nacionalinis alaus egzaminas buvo sumanytas jauÄ?iant poreikÄŻ. â&#x20AC;&#x17E;Apie alĹł lietuviai mÄ&#x2014;gsta padiskutuoti panaĹĄiai, kaip apie krepĹĄinÄŻ. Kiekvienas jauÄ?iasi iĹĄmanantis, turi savo nuomonÄ&#x2122;. Mes nusprendÄ&#x2014;me suteikti progÄ&#x2026; ĹžmonÄ&#x2014;ms pasitikrinti Ĺžiniasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; komentavo jis.

IĹĄ viso laikyti egzamino buvo uĹžsiregistravÄ&#x2122; beveik 1000 dalyviĹł.

Pasirodo, jie ne viskÄ&#x2026; Ĺžinojo apie aludarystÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x201C; teoriniame egzamino teste supainiojo pagrindines alaus sudÄ&#x2014;tines dalis (salyklas, apyniai,

vanduo, mielÄ&#x2014;s), neĹžinojo, kad alumi nelaikomas maĹžiau nei 0,5 proc. alkoholio turintis produktas. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝inoma, ÄŻ egzamino ďŹ nalÄ&#x2026; atvyko tokius dalykus iĹĄmanantys.

Daugelis jĹł patys gamina alĹł. Labai ÄŻdomu buvo padiskutuoti, iĹĄgirsti nuomones. Drauge praleistas laikas buvo vertingas ir mumsâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; M.Ĺ veistrys. Jis teigia, kad padÄ&#x2014;ti ĹžmonÄ&#x2014;ms labiau iĹĄmanyti apie alĹł â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;Utenos alausâ&#x20AC;&#x153; misija. TodÄ&#x2014;l ir dabar visi norintys gali sprÄ&#x2122;sti testÄ&#x2026; internete www.alausegzaminas.lt ir iĹĄkart gauti atsakymus. Apie aludarystÄ&#x2122; suĹžinoti taip pat galima ekskursijose ir alaus degustacijos pamokose Ĺ iuolaikinÄ&#x2014;s aludarystÄ&#x2014;s centre Utenoje. PR

9

šeštadienis, birželio 8, 2013

ekonomika Brangs al­ko­ho­lis ir rū­ka­lai

„Er­mi­ta­žo“ nuo­sto­liai išau­go

Vy­riau­sy­bei svars­tant mo­kes­čių re­for­mą, Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja siū­ lo nuo ki­tų me­tų vėl di­din­ti al­ko­ ho­lio ir ta­ba­ko ak­ci­zus. Skai­čiuo­ja­ ma, kad jei šiems pasiūlymams bū­ tų pritarta, pus­lit­ris alaus ir eti­lo al­ko­ho­lio pro­duk­tų tuo­met brang­ tų vi­du­ti­niš­kai apie 11 cen­tų, vy­no – apie 16 cen­tų, pa­ke­lis ci­ga­re­čių – apie 30 cen­tų.

Stam­biau­sio ak­ci­nin­ko Ne­ri­jaus Nu­ma­vi­čiaus kont­ro­liuo­ja­mai įmo­ nei „Vil­niaus pre­ky­ba“ pri­klau­san­ ti did­me­ni­nės ir maž­me­ni­nės pre­ ky­bos sta­ty­bos me­džia­go­mis, na­ mų apy­vo­kos reik­me­ni­mis, bal­dais ir bui­ti­ne tech­ni­ka įmo­nė „Er­mi­ta­ žas“ per­nai pa­ty­rė 1,003 mln. li­tų gry­nų­jų nuo­sto­lių – 6,6 kar­to dau­ giau nei 2011 m.

Du jau­ni lie­tu­viai, at­krei­pę dė­me­sį į emig­ran­tų Lie­tu­ von per­ve­da­mas mi­li­jar­di­nes su­ mas, su­gal­vo­jo vers­ lą, ku­ris tam­pa tik­ra rakš­ti­mi di­de­lius pa­ slau­gų įkai­nius tai­ kan­tiems ko­mer­ci­ niams ban­kams.

as

Ban k

as

Išradingumas: du jauni lietuviai, sugalvoję, kaip į mūsų šalį siunčiant pinigus iš kitų valstybių išvengti ko­ Vitalijaus Bilevičiaus montažas

Sėk­mę at­ne­šė emig­ran­tų pi­ni­gai Vai­da Ka­lin­kai­tė Pi­giau nei ban­kuo­se

Vie­niems lau­žant gal­vą, kaip su­ ma­žin­ti lie­tu­vių emig­ra­ci­ją, kai ku­rie su­ran­da bū­dų, kaip iš šio reiš­ki­nio pa­si­pel­ny­ti. „Trans­fer­ Go“ – pi­ni­gų per­ve­di­mo įmo­nė, ku­ri pe­ri­ma ban­kų vaid­me­nį per­ ve­dant pi­ni­gus iš vie­nos ša­lies į ki­tą, – vers­lą su­kū­rė bū­tent tai­ ky­da­ma­si į Ang­li­jo­je gy­ve­nan­čius mū­sų tau­tie­čius. „Trans­fer­Go“ – tai įmo­nė, ku­ ri ne­tai­ko di­de­lių mo­kes­čių per­ve­ da­miems pi­ni­gams, o lė­šos ga­vė­ją pa­sie­kia jau ki­tą dar­bo die­ną. Vos prieš me­tus įkur­ta įmo­nė sėk­min­ gai vys­to­si ir pla­nuo­ja iš­plės­ti sa­vo veik­lą vi­sa­me pa­sau­ly­je.

Vei­ki­mo bū­das

„Trans­fer­Go“ su­pap­ras­ti­no pi­ni­ gų per­ve­di­mą į ki­tas ša­lis. Jie siū­ lo ne­si­nau­do­ti daž­nai il­gai trun­ kan­čio­mis ir bran­gio­mis ban­kų pa­slau­go­mis. Įmo­nė tu­ri dvi są­skai­tas: vie­ną Lie­tu­vo­je, ki­tą – Ang­li­jo­je. Žmo­gus at­lie­ka vie­ti­ nį per­ve­di­mą Ang­li­jo­je, tuo­met bend­ro­vė iš sa­vo są­skai­tos Lie­tu­ vo­je pi­ni­gus per­ve­da į ga­vė­jo są­skai­tą.

Už to­kį per­ve­di­mą siun­tė­jas su­ mo­ka 2,5 sva­ro, taip pat tu­ri su­ mo­kė­ti už va­liu­tos kei­ti­mą. Pi­ni­ gai ga­vė­ją pa­sie­kia jau ki­tą dar­bo die­ną. Per­ve­di­mus ga­li­ma at­lik­ti bet ku­riuo sa­vai­tės ar pa­ros me­ tu. Su­mos, ku­rias ga­li­ma per­ves­ ti, ne­ga­li vir­šy­ti 5 tūkst. sva­rų, ar­ ba maž­daug 20 tūkst. li­tų.

„Trans­fer­Go“ at­si­ra­di­mas

„Trans­fer­Go“ veik­lą pra­dė­jo du jau­ni žmo­nės – Jus­ti­nas La­se­vi­ čius ir Ed­vi­nas Šerš­nio­vas. Įmo­ nės va­do­vas Dau­man­tas Dvi­lins­ kas sa­kė, kad tai žmo­nės, ku­rie bai­gė uni­ver­si­te­tą ir nu­spren­dė kur­ti ką nors sa­vo. „Su vie­nu iš įkū­rė­jų, J.La­se­vi­ čiu­mi, mes kū­rėm ki­tą įmo­nę, ku­ ri dir­bo tarp Lie­tu­vos ir Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos, – pa­sa­ko­jo D.Dvi­lins­ kas. – Su­si­dū­rė­me su pro­ble­ ma, kad tarp­tau­ti­niai per­ve­di­mai yra la­bai bran­gūs ir il­gai už­trun­ ka. Tiek per ban­kus, tiek per ki­ tas ins­ti­tu­ci­jas. Jus­ti­nas su­gal­vo­ jo to­kį mo­de­lį: kam rei­kia da­ry­ti fi­zi­nį per­ve­di­mą, jei­gu ga­li­ma tu­ rė­ti pi­ni­gus dvie­jo­se ša­ly­se ir tie­ siog da­ry­ti vie­ti­nius per­ve­di­mus, iš­ven­giant su­dė­tin­gų, pa­se­nu­sių ban­ki­nių sis­te­mų, ku­rio­mis iki šiol žmo­nės siųs­da­vo pi­ni­gus į už­sie­ nį? Tą idė­ją jis pra­dė­jo plė­to­ti.“ „Mes pa­dė­jom jam su­ras­ti ki­tą par­tne­rį, ku­ris bu­vo pro­gra­muo­ to­jas. Jie ga­vo li­cen­ci­ją Di­džio­jo­ je Bri­ta­ni­jo­je, ku­ri lei­džia jiems at­lik­ti per­ve­di­mus. Na, aš ma­čiau vi­są pro­gre­są, kon­sul­ta­vau juos ir praei­tų me­tų lie­pą pri­si­jun­giau prie „Trans­fer­Go“, – sa­kė D.Dvi­ lins­kas.

Paš­ne­ko­vas tei­gė, kad Ang­li­ ja bu­vo pa­si­rink­ta neat­si­tik­ti­nai.

Vi­sų pir­ma, jis ir ko­le­gos, dir­ban­ tys įmo­nė­je, bai­gė stu­di­jas bū­tent ten. Ži­no­ma, ir lie­tu­vių emig­ran­tų šio­je ša­ly­je yra dau­giau­sia. „Aš pa­ts bai­gęs uni­ver­si­te­tą Ang­li­joj. Dar pen­ki mū­sų da­bar­

ti­niai dar­buo­to­jai yra iš Ang­li­jos, vie­nas – iš Ame­ri­kos. Mes ten bai­ gėm sa­vo moks­lus, mes ten ga­vom iš­si­la­vi­ni­mą, ten kū­rėm vis­ką. Tuo me­tu, kai mes Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­ jo­je da­rėm įvai­rius pro­jek­tus, Lie­ tu­vo­je žo­džio „star­tup“ dar net ne­bu­vo (tai nau­ją pa­slau­gą siū­lan­ ti ir grei­tai be­si­ple­čian­ti bend­ro­vė – red. pa­st.). O Di­džio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je tuo me­tu bu­vo įvai­rių vers­ lo vys­ty­mo pro­gra­mų, vals­ty­bi­nių ne­grą­žin­amų pa­sko­lų, iš ku­rių tu ga­li pra­gy­ven­ti ir ban­dy­ti vyk­dy­ti sa­vo idė­jas“, – ko­dėl vers­lui pa­si­ rin­ko Di­džią­ją Bir­ta­ni­ją, pa­sa­ko­jo D.Dvi­lins­kas.

Dau­man­tas Dvi­lins­kas:

Kam rei­kia da­ry­ti fi­ zi­nį per­ve­di­mą, jei­gu ga­li­ma tu­rė­ti pi­ni­gus dvie­jo­se ša­ly­se.

lo ta­len­tas. D.Dvi­lins­kas tvir­ti­no, kad šis ir ki­ti įver­ti­ni­mai tu­ri di­ de­lę reikš­mę. „Mums kiek­vie­nas ap­do­va­no­ji­ mas yra svar­bus, nes vie­nas mū­ sų bend­ro­vės tiks­lų yra au­gin­ti klien­tų pa­si­ti­kė­ji­mą. Kiek­vie­nas toks įver­ti­ni­mas pri­si­de­da prie šio tiks­lo“, – tei­gė pa­šne­ko­vas.

Jis nea­be­jo­ja, kad įver­ti­ni­mas Da­ni­jo­je ge­ro­kai pa­leng­vins ir žings­nius į Skan­di­na­vi­jos rin­ką.

Da­bar ben­dro­vė pir­miau­sia sten­ gia­si įsi­tvir­tin­ti Len­ki­jo­je, ku­rios gy­ven­to­jai taip pat gau­siai pa­skli­dę po įvai­rias už­sie­nio vals­ty­bes. Tuo­ met lau­kia to­li­mes­nis plė­ti­ma­sis. „Pra­d ė­s im ki­t ą in­ves­t i­c i­ nį žings­nį, ku­ris bus ge­ro­kai di­ des­nis. T. y. mū­sų bend­ro­vė tu­ rės aug­ti nuo sep­ty­nių žmo­nių iki daug dau­giau tam, kad ga­lė­tu­me pa­siek­ti, ti­kė­ki­mės, vie­ną iš Lie­ tu­vos vers­lo sėk­mės is­to­ri­jų“, – vy­lė­si D.Dvi­linskas Emig­ra­ci­ja tik augs

Spar­čiai ple­čia­si

Pra­dė­ju­si vers­lą tik tarp Lie­tu­vos ir Ang­li­jos, „Trans­fer­Go“ ple­čia­si ir į ki­tas ša­lis. „Mes da­bar dir­ba­ me iš Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos į Lie­ tu­vą, Len­ki­ją, Vo­kie­ti­ją, Aust­ri­ją.

Iki me­tų ga­lo mes dirb­sim iš Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos į vi­sas eu­ro zo­ nos ša­lis, Skan­di­na­vi­ją ir žiū­rė­sim į to­li­mes­nes rin­kas“, – atei­tį pie­šė D.Dvi­lins­kas.

Nors įmo­nė vei­kia vos me­tus, 2013 m. ji jau bu­vo ap­do­va­no­ta Da­ni­jos vers­lo rū­mų ap­do­va­no­ ji­mu kaip ino­va­ty­viau­sias vers­

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,9901 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0591 JAV do­le­ris 1 2,6044 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5368 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9196 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,0190 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5362 Ru­si­jos rub­lis 100 8,0719 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8042

pokytis

–0,7633 % –0,0837 % –1,0449 % –0,3418 % +0,0773 % –0,4828 % –0,0441 % –1,4961 % +0,2718 %

Al­gos ky­la van­giai

Ban k

mercinių bankų mokesčių, pačiupo sėkmę už uodegos.

€

Pak­laus­tas, ar ne­si­bai­mi­na, kad emig­ra­ci­jos ten­den­ci­jos vie­ną die­ną pa­si­keis, o tai skau­džiai at­ si­lieps vers­lui, pa­šne­ko­vas tvir­ti­ no, kad apie emig­ra­ci­jos pa­bai­gą net ne­ver­ta gal­vo­ti. „Mig­ra­ci­ja kiek­vie­nais me­tais pa­gal skai­čius au­ga 8 pro­c. Mes kiek­vie­nais me­tais tam­pam 8 pro­c. glo­ba­les­ne vi­suo­me­ne, – tei­gė „Trans­fer­Go“ va­do­vas. – Žmo­nės vi­są lai­ką ieš­kos ge­riau­sios vie­tos už­si­dirb­ti pi­ni­gų. Vi­są lai­ką bus ke­liau­ja­ma, vi­są lai­ką bus ieš­ko­ ma ge­res­nio kar­je­ros ke­lio.“

Vi­du­ti­nis mė­ne­si­nis dar­bo už­mo­ kes­tis pir­mą šių me­tų ket­vir­tį šiek tiek ūg­te­lė­jo be­veik vi­so­je Lie­tu­ vo­je, ta­čiau tai la­biau­siai lė­mė nuo me­tų pra­džios pa­di­din­tas mi­ni­ma­ lus at­ly­gi­ni­mas.

Lie­tu­vo­je vi­du­ti­nis mė­ne­si­nis dar­ bo už­mo­kes­tis, iš­sky­rus in­di­vi­ dua­lią­sias įmo­nes, pir­mą šių me­tų ket­vir­tį, pa­ly­gin­ti su 2012 m. spa­ lio–gruodžio mė­ne­siais, ne­daug išau­go še­šių ap­skri­čių įmo­nė­se, įstai­go­se ir or­ga­ni­za­ci­jo­se, o di­ džiau­sius at­ly­gi­ni­mus ir to­liau ga­ vo dir­ban­tys Vil­niaus ap­skri­ty­je.

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­ me­ni­mis, dau­giau­sia vi­du­ti­nis mė­ne­si­nis dar­bo už­mo­kes­tis iki mo­kes­čių (bru­to) pa­di­dė­jo Tel­ šių, Tau­ra­gės ir Ute­nos ap­skri­ty­ se (ati­tin­ka­mai 12 ir po 10 li­tų), bet su­ma­žė­jo Pa­ne­vė­žio, Klai­pė­dos, Kau­no ir Ma­ri­jam­po­lės ap­skri­ty­se (ati­tin­ka­mai 22, 18, 17 ir 2 li­tais).

Pir­mą ket­vir­tį Vil­niaus ap­skri­ties dar­buo­to­jų vi­du­ti­nis bru­to dar­bo už­mo­kes­tis sie­kė 2505,3 li­to. Tau­ra­ gės ap­skri­ty­je dir­ban­tys dar­buo­to­ jai už­dir­bo ma­žiau­siai – jų vi­du­ti­nis bru­to dar­bo už­mo­kes­tis bu­vo 1769,7 li­to, ar­ba 735,6 li­to ma­žiau nei Vil­ niaus ap­skri­ty­je. Dar­bo už­mo­kes­čio pa­si­kei­ti­mus pir­mą šių me­tų ket­vir­ tį lė­mė nuo sau­sio 1 d. iki 1 tūkst. li­tų pa­di­din­ta mi­ni­ma­li mė­ne­si­nė al­ga, ma­žes­nės, pa­ly­gin­ti su anks­tes­niuo­ ju ket­vir­čiu, ne­re­gu­lia­rios pre­mi­jos, prie­dai, prie­mo­kos, vien­kar­ti­nės pi­ ni­gi­nės iš­mo­kos ir ki­tos prie­žas­tys.

Vi­du­ti­nis mė­ne­si­nis iš­mo­kė­tas (ne­to) dar­bo už­mo­kes­tis ap­skri­ ty­se ki­to pa­na­šiai kaip ir bru­to. Iš­ mo­kė­tas dar­bo už­mo­kes­tis la­biau­ siai išau­go Tel­šių (9 li­tais), Ute­nos ir Tau­ra­gės (po 8 li­tus) ap­skri­ty­se, bet su­ma­žė­jo Pa­ne­vė­žio (16 li­tų), Klai­pė­dos (13 li­tų), Kau­no (12 li­tų) ir Ma­ri­jam­po­lės (1 li­tu) ap­skri­ty­se.

Per me­tus (pir­mą ket­vir­tį, pa­ly­ gin­ti su ati­tin­ka­mu 2012-ųjų lai­ko­ tar­piu) vi­du­ti­nis mė­ne­si­nis dar­bo už­mo­kes­tis iki mo­kes­čių pa­di­dė­ jo vi­so­se ap­skri­ty­se, o la­biau­siai – Šiau­lių (5,4 pro­c.), Kau­no (5,1 pro­c.) ir Pa­ne­vė­žio (5 pro­c.).

KD, BNS inf.

5,1 proc.

– tiek per per metus padidėjo vidutinis atlyginimas Kauno apskrityje.

10

Šeštadienis, birželio 8, 2013

12p.

Eurui Latvijoje – žalia šviesa.

pasaulis Hon­kon­ge mi­tin­gas, pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Pe­ki­ne – kapų ty­la Praė­jo dau­giau nei du de­šimt­me­čiai nuo Tia­nan­me­nio aikštės įvy­kių. 1989 m. bir­želį Pe­ki­ne ki­lo pro­testų ban­ga, ta­čiau Ki­ni­jos vald­žia ją numalšino. Ar Ki­ni­ja pa­si­keitė, o gal prie­šin­gai – ta­po dar at­sar­gesnė?

Ki­ni­jos kont­ras­tai

Stu­dentų de­monst­ra­ci­jos iš­vai­ ky­mas bu­vo griež­tai pa­smerk­ tas pa­sau­ly­je. Daž­nai jis va­di­na­ mas tie­siog sker­dynė­mis. Tie­sa, že­my­ninė­je Ki­ni­jo­je apie Tia­nan­ menį daug ne­kal­ba­ma, o štai Hon­ kon­ge šią sa­vaitę įvy­ko di­de­lis at­ mi­ni­mo ren­gi­nys. Ofi­cialųjį Pe­kiną pla­nas su­reng­ti Tia­nan­me­nio įvy­ kių minė­jimą, ži­no­ma, pa­pik­ti­no.

Ne­pai­sy­d a­m i to, Hon­kon­go Vik­to­ri­jos par­ke ant­ra­dienį va­ka­ re būria­vo­si tūkstan­čiai žmo­nių. Į par­ką su­gužė­jo apie 54 tūkst. žmo­ nių, nors or­ga­ni­za­to­riai tikė­jo­si bent 150 tūkst.

Hon­kon­gas – vie­nin­te­lis Ki­ni­jos mies­tas, ku­ria­me pa­minė­tos Tia­ nan­me­nio įvy­kių me­tinės. Piet­ ry­čių Ki­ni­jo­je įsikūręs did­mies­tis 1997 m. pa­gal su­tartį su Did­žią­ ja Bri­ta­ni­ja bu­vo grąžin­tas Ki­ni­ jai, ta­čiau yra pu­siau au­to­no­minė te­ri­to­ri­ja, tu­rin­ti sa­vo kons­ti­tu­ ciją, už­tik­ri­nan­čią es­mi­nes tei­ses ir lais­ves, ku­rios ne­būdin­gos že­ my­ni­nei ša­lies da­liai, – to­kias kaip žod­žio ir su­si­rin­kimų laisvė.

Ta­čiau Ki­ni­jos sos­tinė­je Pe­ki­ne bir­že­lio 4-ąją bu­vo ga­li­ma iš­vys­ti ne­bent po­li­ci­jos pa­reigūnų mi­nias.

Va­na­no ka­pinės va­ka­rinė­je Pe­ ki­no da­ly­je, kur pa­lai­do­tos Tia­ nan­me­nio įvy­kių au­kos, ta­po ne­ įžen­gia­ma tvir­to­ve. Pa­reigū­nai bai­mi­no­si, kad ka­pinė­se ir ne­to­li jų te­ri­to­ri­jos ne­si­rinktų ak­ty­vis­tai.

Par­ti­ja kei­čia žmo­ nes. Kai tik pra­de­di ei­ti šiuo ke­liu, su­vo­ ki, kad gin­da­mas sa­ ve tu­ri gin­ti sis­temą.

Pe­ki­ne ir ki­tuo­se Ki­ni­jos mies­ tuo­se sau­gu­mas su­stip­ri­na­mas kas­met bir­že­lio 4-ąją. Pa­reigū­nai taip pat ėmėsi veiksmų prie­š de­ šimt iš­ki­lių di­si­dentų, ku­rie bu­vo su­lai­ky­ti ar­ba in­ten­sy­viau se­ka­mi.

Be to, po­pu­lia­ria­me so­cia­li­nia­ me tink­le „Si­na Wei­bo“, pa­na­šia­ me į „Twit­ter“, blo­kuo­tos paieš­kos pa­gal kai ku­riuos žod­žius, įskai­tant „Tia­nan­me­nis“.

Is­to­ri­jos ne­rei­kia pa­mirš­ti

Ki­ni­jos ko­mu­nistų par­ti­ja Tia­nan­ me­nio pro­tes­tus ofi­cia­liai įvar­di­ja

kaip „kontr­re­vo­liu­ci­nio su­ki­li­mo“ judė­jimą, o Va­ka­rai pa­brėžia, kad Tia­nan­me­nio įvy­kiai – su­si­do­ro­ ji­mas su de­mok­ra­ti­jos dai­gais Ki­ ni­jo­je.

1989 m. bir­že­lio 4 d. Ki­ni­jos ka­ riuo­menė iš Tia­nan­me­nio aikštės iš­vaikė čia ke­lias sa­vai­tes nak­vo­ ju­sius stu­den­tus. Skai­čiuo­ja­ma, kad žu­vo bent ke­li šim­tai žmo­nių, nors Va­ka­ruo­se ma­no­ma, kad aukų galė­jo būti ge­ro­kai dau­giau.

Ri­char­das Choi, Hon­kon­ge gy­ve­ nan­tis ak­ty­vis­tas, sakė, kad ig­no­ruo­ ti Tia­nan­me­nio aikštės įvy­kių ne­ ga­li­ma. „Ma­nau, kad mes vi­si, ne­tgi nau­jo­ji Hon­kon­go kar­ta, jaus tą pa­tį – kad tai yra tra­ge­di­ja ir vy­riau­sybės nu­si­kal­ti­mas ši­taip šau­dy­ti į žmo­nes, – sakė R.Choi. – Ši pro­ble­ma vis dar neišspręs­ta – štai kodėl Hon­kon­go žmonės jau­čia tą pa­tį ir rei­ka­lau­ja to pa­ties, kaip ir prie­š 24 me­tus.“ Ren­g i­n iai Tia­n an­m e­n io įvy­ kiams at­min­ti vy­ko įvai­rio­se Hon­ kon­go vie­to­se. Jud­ria­me par­duo­ tu­vių ra­jo­ne Mon­ko­ke stovė­jo iš kar­to­no pa­ga­min­tas di­de­lis bal­ tas tan­kas, ant ku­rio bu­vo už­ra­šy­ ta „Nie­ka­da neuž­mirš­kit Bir­že­lio 4-osios“ bei „Vie­nos par­ti­jos val­ dy­mas ir po­li­ti­ka žu­do žmo­nes“.

Ki­ta­me pra­ban­gia­me ko­mer­ci­ nia­me mies­to ra­jo­ne stu­den­tai su­ rengė trijų par­ų ba­do streiką. Ly­ giai tokį pa­tį, kokį prie­š 24 me­tus su­rengė Pe­ki­ne gy­ve­nan­tys stu­ den­tai.

Kai ku­rie į Hon­kon­go Vik­to­ri­jos par­ką su­si­rinkę pro­tes­tuo­to­jai ne­ slėpė sa­vo pa­si­pik­ti­ni­mo ko­mu­ nistų vald­žia.

17 metų stu­den­tas Zhen­gas iš Guang­don­go pro­vin­ci­jos ran­ko­se laikė Ki­ni­jos Res­pub­li­kos, ku­rios ly­de­riai po kovų su ko­mu­nis­tais 1947 m. per­si­kėlė į Tai­va­no salą, vėliavą. Wan Yun, at­vy­ku­si gy­ven­ ti į Hon­kongą iš Hu­bei pro­vin­ci­ jos, net pa­reiškė, kad bu­vo ver­čia­ ma dirb­ti dar­bo sto­vyk­lo­se.

Pa­li­ko pėdsaką?

Ar ga­li­ma tikė­tis, kad Pe­ki­no ofi­ cia­lio­ji po­zi­ci­ja Tia­nan­me­nio klau­ si­mu pa­si­keis?

Ki­ni­jos va­do­vai daug kal­ba apie eko­no­miką, bet dis­ku­si­jos apie po­ ky­čius po­li­tinė­je sfe­ro­je – re­tos.

Ta­čiau Wu Wei, buvęs Zhao Ziyan­ gas, Ki­ni­jos ko­mu­nistų par­ti­jos ge­ne­ra­li­nio sek­re­to­riaus pa­tarė­ jas, pri­pa­ži­no, kad da­bar­ti­niams Ki­ni­jos va­do­vams Tia­nan­me­nio įvy­kiai tebė­ra skau­du­lys. „Tiems, ku­rie šiuo me­tu yra vald­žio­je, Tia­ nan­me­nio įvy­kiai tebė­ra sun­ki po­ li­tinė naš­ta, nors jie apie tai ne­kal­ ba“, – sakė Wu Wei. Dau­ge­lis da­bar­ti­nių Ki­ni­jos va­ dovų kar­tu su šim­tais tūkstan­čių stu­dentų pa­si­bai­gus Mao Ze­don­

Is­t o­r i­j a: prie­š 24 me­tus Ki­ni­jos stu­d

go val­dy­mo me­tams užplū­do ša­ lies uni­ver­si­te­tus.

Būtent čia ki­lo pro­tes­to judė­ ji­mas, ku­rio ato­maz­ga bu­vo Tia­ nan­me­ny­je.

Ki­ni­jos pre­zi­den­tas Xi Jin­pin­gas bu­vo to­lo­kai nuo pro­testų Pe­ki­ne.

Jis dir­bo val­di­nin­ku piet­ry­tinė­je Ki­ni­jos Fu­dzia­no pro­vin­ci­jo­je.

Ta­čiau jo tėvas Xi Zhong­xu­nas, be­je, rėmęs Deng Xiao­pin­go ini­ci­ juo­tas eko­no­mi­kos re­for­mas Ki­ni­ jo­je, bi­čiu­lia­vo­si su Hu Yao­ban­gu,

Sta­tybų bu­mas – ša Ki­ni­jos eko­no­mi­kai ky­la pa­vo­jus sulėtė­ti. Kodėl? At­ro­do, pa­sau­lis ne­beiš­ga­li įsi­gy­ti kinų ga­mi­nių. Ne­ nuos­ta­bu, kad, mažė­jant eks­por­tui, rei­kia mąsty­ti apie vi­daus var­to­ji­ mo ska­ti­nimą. Todėl Ki­ni­ja ta­po did­žiau­sia pa­sau­lio sta­tybų aikš­te­le.

Ska­tins vi­daus var­to­jimą?

Pla­nas: pro­jek­tai Ki­ni­jo­je – mil­ži­niš­ki, ir nors dau­ge­lis at­ro­do kaip pi­nigų švais­ty­mas, ki­nai sa­ko, kad atei­ty­

je jiems vis­kas at­si­pirks.

„Reu­ters“, AFP nuo­tr.

Dau­ge­lis pa­sau­lio ša­lių, su­si­du­rian­ čių su di­delė­mis eko­no­minė­mis ir fi­nan­sinė­mis pro­ble­mo­mis, ma­žiau per­ka kinų pa­ga­mintų prekių. O juk būtent eks­por­tas – Ki­ni­jos eko­no­ mi­kos va­rik­lis. Ir ten­den­ci­jos, švel­ niai ta­riant, ne op­ti­mis­tinės. Nie­ ko ge­ro ne­ma­ty­ti nei Eu­ro­po­je, nei JAV, ku­rios pir­ko dau­giau­sia.

Ką da­ry­ti? Išei­tis – vi­daus rin­ka.

Ją rei­kia Ki­ni­jo­je, pa­pras­tai ta­riant, įsuk­ti. Ši rin­ka – vie­na did­žiau­sių

pa­sau­ly­je, juk Ki­ni­ja –1,3 mlrd. gy­ ven­tojų tu­rin­ti vals­tybė.

Ki­ni­jos inf­rast­ruktū­ros pro­jek­ tai ste­bi­na sa­vo dyd­žiu. Ša­ly­je ne­ se­niai ėmė veik­ti il­giau­sia pa­sau­ ly­je grei­to­jo ge­le­žin­ke­lio sis­te­ma, ko­kios nėra nei Eu­ro­po­je, nei Jung­ tinė­se Vals­ti­jo­se.

Spar­čiai ple­čia­si mies­tai, ple­ čia­mas oro uostų tink­las, tie­sia­mi nau­ji greit­ke­liai. Net­ru­kus pa­gal jų ilgį Ki­ni­ja bus ne­pra­len­kia­ma. An­ tai vien Hu­na­no pro­vin­ci­jo­je iki 2015 m. pla­nuo­ja­ma pa­sta­ty­ti net sep­ty­nis nau­jus oro uos­tus, ku­rie pa­pil­dys jau esan­čius pen­kis. Iš vi­ so Ki­ni­jo­je nuo 2011 iki 2015 m. pla­ nuo­ja­ma pa­sta­ty­ti ir re­no­vuo­ti net 56 oro uos­tus. 16 ke­ti­na­ma per­kel­ ti, dar 91 – išplės­ti. Vi­so to kai­na – įspūdin­gi 69 mlrd. do­le­rių.

11

Šeštadienis, birželio 8, 2013

pasaulis Slap­tas ­ se­ki­mas

Triuš­ki­na ­ su­kilė­lius

Eli­to ­ su­si­ti­ki­mas

Dien­raš­tis „The Was­hing­ton Post“ skel­bia, kad JAV žval­ gy­bos agentū­ros nar­šo de­vy­ nių did­žiųjų in­ter­ne­to bend­ro­ vių ser­ve­riuoe pa­gal itin slaptą duo­menų rin­ki­mo pro­gramą, ku­ri tik­riau­siai pa­kurs­tys nau­ jus de­ba­tus dėl vy­riau­sybės vyk­do­mo se­ki­mo ir ki­ši­mo­si į pri­va­tumą.

Si­ri­jos pa­jėgos va­kar stengė­ si su­nai­kin­ti pa­sku­ti­nius su­ kilė­lių pa­si­prie­ši­ni­mo ži­di­ nius į šiaurę nuo Ku­sai­ro, kai at­ko­vo­jo šį stra­te­giš­kai svar­ bų miestą, ku­ris me­tus bu­ vo ko­vo­tojų tvir­tovė. Pre­zi­den­ to Bas­ha­ro al As­sa­do pa­jėgos taip pat siun­čia pa­gal­bon ka­ rius į šiau­rinę Ale­po pro­vin­ciją.

Įta­kingų pa­sau­lio veikėjų, va­ di­na­mo­ji Bil­der­ber­go, gru­ pė sa­vait­ga­liui su­si­rin­ko ne­ to­li Lon­do­no į kas­metį už­darą su­si­ti­kimą. Ak­ty­vis­tai, ku­rie šiuos sla­ptus su­si­ti­ki­mus lai­ko aki­vaizd­žiu pa­sau­li­nio val­dan­ čio­jo eli­to sąmoks­lu, kon­fe­ ren­ci­jos da­ly­vius pa­si­ti­ko pro­ tes­to šūkiais.

Vald­žiaž­mo­giai gy­ve­na pa­gal feng­šui Ki­ni­jo­je val­di­nin­kai uo­liai do­mi­si feng­šui mo­ky­mu. Kai ku­rių įstai­ gų kie­muo­se net riog­so did­žiu­liai ak­me­nys. Esą jie su­ku­ria ge­resnę aurą. Tie­sa, šiam rei­ka­lui švais­to­ mi mi­li­jo­nai.

An­tai vie­nos vals­ty­binės įstai­ gos, at­sa­kin­gos už žemės iš­tek­ lius, kie­me Hu­na­no pro­vin­ci­jo­je dalį au­to­mo­bi­lių stovė­ji­mo aikš­ telės uži­ma čia riog­san­tis did­žiu­ lis rie­du­lys. Ne­to­li – dar vie­nas.

Tai, pa­sak įstai­gos tar­nau­tojų, – slap­tas gink­las, pa­ge­ri­nan­tis dar­ buo­tojų dar­bo ko­kybę.

Feng­šui di­de­lis dėme­sys ski­ria­ mas mat­me­nims. Ki­nai ti­ki, kad tin­ka­mai su­pro­jek­tuo­tas ir ap­sta­ ty­tas pa­sta­tas pa­ge­ri­na svei­katą, su­tei­kia laimės ir ne­ša sėkmę. „Mūsų įstai­ga ne­dir­bo taip ge­ rai, kol ne­bu­vo pa­sta­ty­tas šis ak­ muo, – įti­kinė­jo Chen pri­si­statęs val­di­nin­kas. – Da­bar vis­kas kur kas ge­riau.“ Anks­čiau pa­na­šios tra­di­ci­jos ko­mu­nis­tinė­je Ki­ni­jo­ je bu­vo draud­žia­mos.

­den­tai ne­pa­bi­jo­jo mes­ti iššū­kio po­li­ti­kams, ta­čiau bu­vo nu­baus­ti.

li­be­ra­lių pa­žiūrų Ko­mu­nistų par­ ti­jos va­do­vu, dėl ku­rio pa­ša­li­ni­mo iš vald­žios 1987 m. ir ki­lo stu­dentų pro­tes­tai. „Po Mao vi­si su­vokė, kad Ki­ni­ja tu­ri re­for­muo­tis, ir kuo sku­ biau. Dis­ku­si­jos tarp stu­dentų ir jų dėsty­tojų, jei taip ga­li­ma pa­sa­ky­ti, ki­lo dėl to, ką pir­miau rei­kia re­for­ muo­ti – eko­no­miką ar po­li­tiką, o gal abi iš kar­to?“ – to me­to įvy­kius pri­ si­minė ra­šy­to­jas Chen Zi­min­gas.

Dau­ge­lis da­bar­ti­nių Ki­ni­jos ly­de­ rių bren­do šio­mis sąly­go­mis. Ra­di­

ka­lios po­zi­ci­jos jie ne­galė­jo reikš­ti, ta­čiau šir­dy­je pa­laikė stu­dentų rei­ ka­la­vi­mus.

Zhao Ziyan­gas, tuo­me­tis par­ti­ jos ly­de­ris, pa­laikė po­li­tinės li­be­ ra­li­za­ci­jos pro­gramą, ta­čiau jam prie­ši­no­si kon­ser­va­tyvūs par­ti­ jos sluoks­niai. Jie laikė­si nuo­sta­ tos, kad eko­no­mi­kos li­be­ra­li­za­vi­ mas ne­turėtų ini­ci­juo­ti po­li­ti­nių per­mainų.

Ga­liau­siai kon­ser­va­ty­vio­jo Ko­ mu­nistų par­ti­jos sluoks­nio at­sto­

AFP nuo­tr.

vai nu­sprendė su­tram­dy­ti Tia­nan­ me­nio pro­tes­tuo­to­jus jėga.

Ta­čiau pa­tarė­jas Wu Wei api­ bend­ri­no, kad lauk­ti Ki­ni­jos vy­ riau­sybės po­zi­ci­jos po­ky­čių dėl Tia­nan­me­nio var­gu ar ga­li­ma. „Par­ti­ja kei­čia žmo­nes. Kai tik pra­de­di ei­ti šiuo ke­liu, su­vo­ki, kad gin­da­mas sa­ve tu­ri gin­ti sis­temą.

Nors abe­jo­ju, kad tas lai­ko­tar­pis ne­pa­li­ko jų šir­dy­se pėdsa­ko“, – sa­ kė Wu Wei. Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Tra­di­ci­jos: Ki­ni­jos val­di­nin­kai

ti­ki, kad feng­šui ir ki­tos se­no­ vinės tra­di­ci­jos jiems pa­de­da ge­riau dirb­ti. „Reu­ters“ nuo­tr.

Šiuo me­tu tra­di­ci­jos pe­rei­na į vals­ty­binį sek­to­rių. An­tai buvęs Ki­ni­jos ge­le­žin­ke­lio va­do­vas Liu Zhi­ju­nas, pa­statęs Ki­ni­jo­je did­žiau­sią grei­taei­gių trau­ki­nių sis­ temą, pa­sak kinų ži­niask­lai­dos, kon­sul­ta­vo­si su feng­šui spe­cia­lis­ tais priim­da­mas svar­bius spren­ di­mus. Tie­sa, vėliau bu­vo ap­kal­ tin­tas ko­rup­ci­ja ir 2011 m. ne­te­ko po­sto. Nes pa­gal tą pa­tį feng­šui ėmė taš­ky­ti vals­tybės pi­ni­gus.

Val­di­nin­kams nerū­ pi, kaip pa­dėti žmo­ nėms, nors jie pra­kti­kuo­ja feng­šui.

Gy­ven­to­jai sa­ko, kad nuo to, ar val­di­nin­kai pra­kti­kuo­ja se­no­vi­nes tra­di­ci­jas, ar ne, jų gy­ve­ni­mas ne­ pa­gerė­jo. „Val­di­nin­kams vi­siš­kai nerū­pi, kaip pa­dėti žmonėms, nors jie pra­kti­kuo­ja feng­šui. Jų vie­nin­te­ lis tiks­las – ge­resnė po­zi­ci­ja dar­ be“, – pik­ti­no­si Hu­na­no pro­vin­ ci­jo­je gy­ve­nan­tis an­ti­ko­rup­ci­jos ak­ty­vis­tas Duan Xiao­we­nas. Jį pik­ti­na tai, kad val­di­nin­kai per­ ka bran­giai kai­nuo­jan­čias spe­cia­ listų pa­slau­gas.

Mak Ling-Ling, 46-erių feng­ šui spe­cia­listė iš Hon­kon­go, už va­landą kon­sul­ta­ci­jos pra­šo net 16 tūkst. do­le­rių. Ją daž­niau­siai sam­do ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to bend­ rovės, ta­čiau daž­nai mo­te­ris su­ lau­kia ir val­di­ninkų dėme­sio. Kai ku­rie pa­mišę val­di­nin­kai ne­gai­li tūkstan­čių „ge­ro­vei“ kur­ti. „The New York Ti­mes“ inf.

alies eko­no­mi­kos klestėjimo ar lėtėji­mo ženk­las?

Nuos­to­lin­gas oro uos­tas

Ne­to­li ant­ro pa­gal dydį Hu­na­ no pro­vin­ci­jos mies­to Heng­jan­go esan­čia­me Jongd­žou mies­te 2001 m. du­ris at­vėrė pir­ma­sis ci­vi­li­ nis oro uos­tas piet­ry­tinė­je Hu­na­ no pro­vin­ci­jos da­ly­je.

Ta­čiau komp­lek­sas stūkso pus­ tuš­tis. Dieną čia už­su­ka vos ke­ li lėktu­vai. Trum­pam oro uos­tas pri­si­pil­do gy­vybės, ta­čiau vėliau vėl iš­tuštė­ja. 2012 m. oro uos­tas ap­tar­na­vo 12 tūkst. ke­lei­vių, tai­gi pa­gal užim­tumą ri­kiuo­ja­si Ki­ni­jos oro uostų len­telės apa­čio­je. Jis yra 174-as iš 183 oro uostų. Pa­ly­gin­ki­ me: Tarp­tau­ti­nis Vil­niaus oro uos­ tas 2012 m. ap­tar­na­vo 2,208 mln. ke­lei­vių.

Iš Jongd­žou oro uos­to ga­li­ma nu­si­gau­ti iki sos­tinės Pe­ki­no, ta­

čiau kitų skryd­žių kryp­čių be­veik ne­vyk­do­ma. Jie at­šauk­ti dėl men­ ko ke­lei­vių skai­čiaus. Kas­met oro uos­tui iš­lai­ky­ti pro­vin­ci­jos vy­riau­ sybė ski­ria 10 mln. jua­nių (1,6 mln. do­le­rių), nes oro uos­to pa­jamų ne­ pa­kan­ka iš­lai­doms pa­deng­ti. Šiuo at­ve­ju keis­ta tai, kad oro uos­tas, re­gis, bus ple­čia­mas.

Op­ti­mis­ti­niai sce­na­ri­jai

Prog­no­zuo­ja­ma, kad tuoj pa­na­ šaus li­ki­mo su­lauks ir Heng­jan­go oro uos­tas, kurį ne­tru­kus pla­nuo­ ja­ma im­ti sta­ty­ti. „Skai­čiuo­ja­ma, kad nuo­sto­lius oro uos­tas skai­ čiuos dar bent tre­jus ar pen­ke­ rius me­tus“, – pro­gno­za­vo vie­nas Heng­jan­go mies­to sa­vi­val­dybės pra­monės ir su­si­sie­ki­mo spe­cia­lis­ tas. Ta­čiau jo vir­ši­nin­kas Zou Xue­

min­gas įsi­ti­kinęs, kad Jongd­žou oro uos­to li­ki­mas Heng­jan­go neiš­tiks. „Jongd­žou oro uos­tas nau­do­ja­mas tiek ka­rinėms, tiek ci­vi­linėms rei­ kmėms. Ten la­bai sun­ku gau­ti lei­di­ mus, o Heng­jan­go oro uos­tas – tik ci­vi­li­nis, tai­gi pro­blemų ne­bus“, – spindė­jo op­ti­miz­mu Zou Xue­min­ gas. Jis pri­dūrė, kad re­gio­nas spar­ čiai vys­to­si, be to, čia ke­ti­na kur­tis stam­bios tarp­tau­tinės bend­rovės, to­kios kaip „Om­ron“ ir „Fox­conn“, todėl oro uos­tas – būti­nas.

Ti­ki­ma­si pri­trauk­ti ir gau­sius tu­ristų būrius. Zou Xue­min­gas džiaugė­si, kad 2011 m. re­gio­nas su­ laukė net 24 mln. už­sie­nio sve­čių.

Be to, val­di­nin­kas ti­ki­no, kad oro uos­tu nau­do­sis vi­so re­gio­no, ku­ ria­me gy­ve­na per 27 mln. žmo­nių, gy­ven­to­jai.

Skai­čiuo­ja­ma, kad in­ves­ti­ci­jos į oro uostą sieks 860 mln. jua­nių (140 mln. do­le­rių). Apie 270 mln. jua­nių (44 mln. do­le­rių) at­seikės cent­rinė vald­žia, o kiek in­ves­tuos vie­tos vald­žia, pa­sak Zou Xue­min­ go, dar ne­nuspręs­ta.

Nuos­to­lių ne­su­reikš­mi­na

Tie­sa, kol kas Hu­na­no pro­vin­ci­jo­ je esan­tys ir pla­nuo­ja­mi sta­ty­ti oro uos­tai to­li gra­žu nėra tarp Ki­ni­jos did­žiau­sių. Vie­nin­te­lis Hu­na­no pro­ vin­ci­jos sos­tinės Čang­šos oro uos­ tas pa­ten­ka į did­žiau­sių ša­lies oro uostų dvi­de­šim­tuką. Jam čia pri­ klau­so dvy­lik­ta vie­ta. Likę ga­li pa­ si­gir­ti 52-a, 102-a, 142-a ir 174-a vie­to­mis. Ta­čiau iki 2015 m. Hu­na­ ne iš­kils dar sep­ty­ni nau­ji oro uos­ tai. Deng Yuan­wu, Hu­na­no oro uos­

tų plėtros pro­jek­to vi­cep­re­zi­den­tas, pa­tiks­li­no, kad oro uostų po­rei­kis šio­je Ki­ni­jos da­ly­je – di­de­lis. „Hu­na­no pro­vin­ci­ja šiuo me­ tu tu­ri pa­ly­gin­ti ma­žai oro uostų, o rin­ka tik ple­čia­si“, – dėstė Deng Yuan­wu. Pa­sak jo, Ki­ni­jo­je oro uos­ tų plėtra ne­vyk­do­ma chao­tiš­kai.

At­siž­vel­gia­ma į iš­tek­lius, gy­ven­ tojų skai­čių, eko­no­mi­kos iš­si­vys­ tymą, taip pat su­si­sie­ki­mo po­reikį.

Vie­tos vald­žios at­sto­vai taip pat pri­ta­ria, kad oro uostų vys­ty­ma­ sis žen­gia ko­ja ko­jon su vals­tybės pra­monės plėto­te. Ir val­di­nin­kai nė kiek ne­su­reikš­mi­na fak­to, kad kas­ met oro uos­tai pro­vin­ci­jo­je ne­ša tik nuo­sto­lius. „Nuos­to­liai da­bar ne­ reiš­kia nuo­sto­lių atei­ty­je“, – la­ko­ niš­kai tarė Deng Yuan­wu.

Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

12

Šeštadienis, birželio 8, 2013

pasaulis

Eurui Latvijoje – žalia šviesa Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja trečiadienį už­degė ža­lią šviesą Lat­vi­jai kitų metų pra­džio­je įsi­ves­ti eurą. Bet ar tam nepakiš kojos lat­vių ne­no­ras iš­keis­ti latą į bendrą va­liutą?

Julijanas Gališanskis j.galisanskis@diena.lt

Įvykdė rei­ka­la­vi­mus

ES aukš­čiau­sio­ji vyk­do­mo­sios vald­žios ins­ti­tu­ci­ja lei­do Lat­vi­jai nuo atei­nan­čių metų įsi­ves­ti bendrą Sąjun­gos va­liutą ir tap­ti 18-ąja eu­ro zo­nos, iš­gy­ve­nan­čios eko­no­ mi­kos krizę, na­re.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pra­ne­ši­me sa­ko­ma: „Ko­mi­si­ja da­ro iš­vadą, kad Lat­vi­ja pa­siekė di­de­lio laips­ nio tva­rią eko­no­mi­kos kon­ver­gen­ ciją su eu­ro zo­na ir siū­lo Ta­ry­bai nu­spręsti dėl eu­ro įve­di­mo Lat­vi­ jo­je nuo 2004 m. sau­sio 1 d.“ ES pa­reigū­nai sakė, kad Lat­vi­jos no­ras tap­ti eu­ro zo­nos na­re yra pa­ si­tikė­ji­mo bend­ra Eu­ro­pos va­liu­ta ženk­las, pa­nei­gian­tis pro­gno­zes, jog šis blo­kas ga­li su­byrė­ti. Ga­ lu­tinį spren­dimą dėl Lat­vi­jos na­ rystės eu­ro zo­no­je priims eu­ro zo­ nos fi­nansų mi­nist­rai lie­pos 9 d.

Kad taptų eu­ro zo­nos na­re, Lat­ vi­ja turė­jo pa­ro­dy­ti su­ge­ban­ti val­ dy­ti inf­lia­ciją, biud­že­to de­fi­citą ir vals­tybės skolą. Ta­čiau dau­ge­ lis lat­vių šį žingsnį ver­ti­na skep­ tiš­kai, o prie­š eu­ro įve­dimą nu­si­ sta­čiu­sios par­ti­jos laimė­jo praeitą sa­vait­galį vy­ku­sius vie­tos vald­žios rin­ki­mus, su­rin­ku­sios dau­giau nei pusę balsų sos­tinė­je Ry­go­je.

Svar­bu tik įtik­ti Briu­se­liui?

Pak­laus­ta, kodėl vi­suo­menė ne­de­ ga no­ru įsi­ves­ti eurą, žur­na­listė iš Lat­vi­jos Ki­ra Sav­čen­ko pa­teikė ilgą prie­žas­čių sąrašą. „Pir­m iau­s ia, tai di­d e­l i įna­ šai į bendrą biud­žetą, o Lat­vi­ ja ir šiaip skęsta sko­lo­se. Ne­no­ras gelbė­ti vi­so­kias grai­ki­jas ir po­rtu­ ga­li­jas, kai pa­čių eko­no­mi­ka vos

kvėpuo­ja. Be to, nie­kas nėra tik­ ras, ar eu­ro zo­na iš­vis iš­gy­vens, ir kam ten lįsti, jei­gu ten to­kia sun­ ki pa­dėtis“, – laik­raš­čiui pa­sa­ko­ jo žur­na­listė.

Anot jos, eu­ro ša­li­nin­kai Lat­vi­jo­ je kaip sėkmingą pa­vyzdį pa­tei­kia 2011 m. eurą įsi­ve­du­sią kai­mynę Es­tiją, o prie­ši­nin­kai ro­do į kai ku­ rias Rytų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos ša­lis, ku­rios nu­sprendė palūkė­ti. „Eu­ro prie­ši­nin­kai sa­ko, kad Lat­ vi­jai svar­bu tik įtik­ti Briu­se­liui ir vyk­dy­ti jo spren­di­mus, net jei­gu jie bus ža­lin­gi. Iš kar­to pa­kils kai­ nos, ku­rių ne­spės vy­tis at­ly­gi­nimų ir pen­sijų au­gi­mas“, – teigė K.Sav­ čen­ko.

Lat­vi­ja vie­na ko­ja jau sto­vi eu­ro zo­no­ je, nes dau­gu­ma pa­ skolų ima­ma ir indė­ lių de­da­ma eu­rais.

Vie­na ko­ja eu­ro zo­no­je

Ry­go­je vei­kian­čio Tarp­tau­ti­nio Bal­ ti­jos eko­no­minės po­li­ti­kos stu­dijų cent­ro (BI­CEPS) eks­per­tui Mor­te­ nui Han­se­nui at­ro­do su­pran­ta­ma, kad lat­vių nuo­monė apie eurą yra prie­šta­rin­ga ar­ba nei­gia­ma: eu­ro zo­na šiuo me­tu iš­gy­ve­na krizę, o pa­stan­gos ją su­val­dy­ti kar­tais neat­ ro­do įspūdin­gos. Ma­ža to, lat­viams metų me­tus bu­vo ka­la­ma į gal­vas, kad jie tu­ri gerą ir sta­bi­lią va­liutą latą, – kam tuo­met jį keis­ti?

Bet, anot eks­per­to, Lat­vi­ja vie­na ko­ja jau sto­vi eu­ro zo­no­je, nes dau­ gu­ma pa­skolų ima­ma ir indė­lių de­ da­ma eu­rais.

„Tai­gi pa­tys lat­viai el­gia­si taip, kad na­rystė eu­ro zo­no­je tam­pa vi­ siš­kai lo­giš­ka“, – laik­raš­čiui sakė M.Han­se­nas.

Eks­per­tas pri­dūrė, kad lat­vių nuo­monė apie eurą ne­nuo­sek­ li: „Kai ku­rios ap­klau­sos ro­do, jog lat­viai ne­la­bai no­ri eu­ro. Bet ki­tos ap­klau­sos ro­do ab­so­liu­čią pa­ramą fik­suo­tam va­liu­tos kur­sui. Tik eu­ ras ga­li su­teik­ti tokį sta­bi­lumą, ir at­ro­do, kad dau­ge­lis pa­mir­šo 2009 m. bir­želį, kai la­tas pa­tyrė di­delį spau­dimą.“ Bar­je­ro ne­be­li­ko

M.Han­se­no ko­le­ga iš BI­CEPS And­ re­jus Ja­kob­so­nas ti­ki­no, kad for­ma­ liai Lat­vi­ja ati­tin­ka mak­roe­ko­no­ mi­nius ir fi­nan­si­nius eu­ro įve­di­mo kri­te­ri­jus, todėl eko­no­mi­nio bar­je­ ro jau ne­bėra. Ir nors vi­suo­menės nuo­monė ga­na skep­tiš­ka, eu­ro ša­ li­ninkų po tru­putį daugė­ja.

Ba­landį bend­rovės „TNS Lat­via“ at­lik­tas nuo­mo­nių ty­ri­mas pa­rodė, kad 62 pro­c. lat­vių ne­no­ri eu­ro.

Tie­sa, dar prie­š pusę metų bend­ros va­liu­tos prie­ši­ninkų bu­vo 9 pro­c. dau­giau. Ba­landį 36 pro­c. res­pon­ dentų at­sakė, kad eurą ver­ti­na la­ biau tei­gia­mai ar­ba tei­gia­mai. „Vi­suo­menės nuo­monę reikėtų ver­tin­ti at­si­žvel­giant į bendrą skep­ti­cizmą dėl vy­riau­sybės veiksmų su­val­dant krizę“, – laik­raš­čiui aiš­ki­no A.Ja­kob­so­nas.

Anot ana­li­ti­ko, ki­tas svar­bus as­ pek­tas yra tas, kad kai­mynė Es­ti­ja jau tu­ri eurą. „Jei­gu pa­klaus­tu­me lat­vių, ku­rie gy­ve­na Val­ko­je, Lat­ vi­jos ir Es­ti­jos pa­sie­ny­je, jie tik­ riau­siai ap­si­džiaugtų, jei­gu ne­ be­reikėtų ne­šio­tis ki­šenė­se dviejų va­liutų, – sakė A.Ja­kob­so­nas. – Vers­las taip pat tei­gia­mai ver­ti­na

pasaulis per savaitę

Dis­ku­si­jos: eu­ro ša­li­nin­kai Lat­vi­jo­je kaip sėkmingą pa­vyzdį pa­tei­kia kai­m

sprendė palūkė­ti.

eurą, iš esmės dėl ma­žes­nių fi­nan­ si­nių ope­ra­cijų iš­laidų at­lie­kant san­do­rius su už­sie­niu.“

Nes­kubėk ir Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Pro­pa­gan­dos kam­pa­ni­ja

Lat­vi­jos vy­riau­sybė eu­ro įve­dimą va­di­na sa­vo pa­grin­di­niu prio­ri­te­ tu, ku­ris vai­ni­kuos vi­sas pa­starųjų de­šimt­me­čių eko­no­mi­nes re­for­ mas. Nors for­ma­liai gy­ven­tojų nuo­ monė ne­įtrauk­ta į eu­ro įve­di­mo kri­ te­ri­jus, Eu­ro­pos eko­no­mi­kos rei­kalų ko­mi­sa­ras Ol­li Reh­nas sakė, kad į šį veiksnį ir­gi bus at­si­žvelg­ta. Lat­vi­jos prem­je­ras Val­dis Domb­rovs­kis ža­da sklai­dy­ti mi­tus ir ti­ki, jog iki 2014 m. sau­sio 1 d. dau­giau nei pusė ša­ lies gy­ven­tojų pa­lai­kys eurą.

Bend­ros va­liu­tos pro­pa­gan­dai Lat­vi­jo­je mes­tos gau­sios pa­jėgos. Į pro­vin­ciją, kur eu­ro bi­jo­ma be­ne la­ biau­siai, Lat­vi­jos ban­kas ir Fi­nansų mi­nis­te­ri­ja pa­siuntė de­santą eks­ pertų, ku­rie at­sa­ko į gy­ven­tojų klau­ si­mus ir ban­do įro­dy­ti, kad įve­dus bendrą va­liutą gy­ve­ni­mas gerės.

Vy­tau­to Did­žio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Min­dau­gas Jur­ky­ nas (nuotr.) tei­gia, kad, įsi­ves­ da­m a eurą pa­s ku­t inė iš tri­ jų Bal­t i­j os ša­l ių, Lie­t u­v a nie­ ko ne­pra­ran­da, o galbūt ne­tgi laimės.

– At­ro­do, kad iš trijų Bal­ti­jos vals­ty­bių Lie­tu­va eurą įsi­ves pa­sku­tinė. Ar tai reiš­kia, kad mūsų ša­lis, sva­jo­ju­si tap­ti re­ gio­no ly­de­re, ga­liau­siai ta­po aut­sai­de­re?

– Lie­tu­va nėra nei ly­derė, nei aut­sai­derė. Eu­ro ne­tu­rin­čios Skan­di­na­vi­jos ša­lys, pri­klau­ san­čios ES, nėra blo­gesnės nei viešųjų fi­nansų, nei įvaizd­žio po­žiū­riu. Eu­ras, iš vie­nos pu­ sės, tu­ri už­tik­rin­ti sta­bi­lius vie­

2013 06 01 2013 06 07

Sek­ma­die­nis

Pir­ma­die­nis

Ant­ra­die­nis

Če­ki­jo­je pa­skelb­ta ne­ pap­ras­to­ji pa­dėtis dėl po­tvy­nių, ku­rie ap­ėmė dau­gelį ša­lies ra­jonų ir pa­siekė sos­tinę Prahą – už­lie­jo is­to­rinį se­na­miestį, pri­vertė už­ da­ry­ti vers­lo įmo­nes ir chao­tiš­ko­mis sąly­ go­mis eva­kuo­ti zoo­lo­gi­jos sodą. Ko­vai su sti­chi­ja mo­bi­li­zuo­ta 30 tūkst. ug­nia­ge­sių, gelbė­tojų ir ka­rei­vių.

Pot­vy­niai, ku­rie ap­ėmė ne tik Če­kiją, bet ir ša­lis kai­my­nes, nu­si­nešė ma­žiau­siai 12 žmo­nių gy­vybę. Aust­ri­jo­je ir Vo­kie­ti­jo­ je de­šim­tys tūkstan­čių gy­ven­tojų li­ko be elekt­ros, miestų gatvės vir­to upė­mis, te­ ko už­da­ry­ti kai ku­riuos greit­ke­lius.

Smar­kių liū­čių su­kel­ti po­tvy­niai pri­ vertė pri­si­min­ti koš­ma­rišką pa­tirtį per sti­chi­jos siautė­jimą 2002 m., kai Vi­du­ rio Eu­ro­po­je žu­vo de­šim­tys žmo­nių, iš jų 17 – Če­ki­jo­je.

Ka­rinė­je bazė­je Me­ri­ lan­de prie­š tri­bu­nolą sto­jo JAV ar­mi­jos ei­li­ nis Brad­ley Man­nin­gas, kal­ti­na­mas nu­te­kinęs dau­gybę slaptų do­ku­mentų tink­la­la­piui „Wi­ki­Leaks“ ir taip su­teikęs pa­galbą tarp­ tau­ti­niam te­ro­ristų tink­lui „Al Qae­da“.

25 metų ka­riui gre­sia 154 me­tai laisvės at­ėmi­mo dėl jo vaid­mens per did­žiau­sią Ame­ri­kos is­to­ri­jo­je įslap­tin­tos in­for­ma­ci­ jos nu­te­ki­nimą, kai ta med­žia­ga bu­vo per­ duo­ta vy­riau­sy­bių pa­slap­tis vie­ši­nan­čiam po­rta­lui. Pro­ku­ro­rai sa­ko, kad nuo 2009ųjų lapk­ri­čio iki areš­to 2010-ųjų ge­gužę B.Man­nin­gas „Wi­ki­Leaks“ per­davė apie 700 tūkst. įslap­tintų ka­ri­nių pra­ne­šimų iš Ira­ko ir Af­ga­nis­ta­no, taip pat dip­lo­ma­ ti­nių de­pešų iš vi­so pa­sau­lio.

B.Man­nin­gas taip pat per­davė „Wi­ki­ Leaks“ in­for­ma­ciją apie dau­giau nei 74

Prancū­z i­j os po­l i­c i­j a su­ė mė dau­g iau nei 40 žmo­n ių per rei­ dus vi­so­je ša­ly­je prie­š gru­z inų nu­s i­k als­t a­ mas gru­puo­tes. Per ope­ra­ci­jas pie­ti­ niuo­se Mar­se­lio ir Ni­cos mies­tuo­se, uos­ta­mies­ty­je Bor­do ir Pa­ry­žiaus apy­ linkė­se bu­vo kon­fis­kuo­ta grynųjų pi­ nigų, auk­so, ginklų, su­klas­totų do­ku­ mentų ir ci­ga­re­čių.

Ma­no­ma, kad tie įta­ria­mie­ji da­ly­va­vo su­kčia­vi­mo sche­mo­se nau­do­jant kre­di­ to kor­te­les, gink­luo­tuo­se api­plėši­muo­se, va­gystė­se, smur­to iš­puo­liuo­se, taip pat par­da­vinė­jo su­klas­to­tas pre­kes.

Po­li­ci­ja nu­rodė, kas gru­zinų „ma­fi­jos gau­jos“, vei­kian­čios Va­karų Eu­ro­po­je ir ypač Prancū­zi­jo­je nuo So­vietų Sąjun­gos su­byrė­ji­mo, yra la­bai „struktū­ri­zuo­tos“ ir „hie­rar­chinės“.

tūkst. Ira­ke tar­na­vu­sių JAV ka­rių, įskai­ tant jų var­dus, laips­nius, pa­rei­gas ir elekt­ ro­ni­nio pa­što ad­re­sus.

B.Man­nin­go ad­vo­ka­tas ti­ki­no, jog šis jau­ nas ka­rei­vis bu­vo hu­ma­nis­tas, ku­ris pra­ dėjo per­da­vinė­ti in­for­ma­ciją trokš­da­mas, kad pa­sau­lis taptų ge­res­ne vie­ta gy­ven­ti.

13

Šeštadienis, birželio 8, 2013

pasaulis kaunodiena.lt/naujienos/uzsienis

Kas nu­vi­lio­jo pre­zi­dentą?

Ru­si­jos va­do­vo Vla­di­mi­ro Pu­ti­ no pra­ne­ši­mas, kad jie su žmo­na po 30 san­tuo­kos metų ski­ria­si, ne­ bu­vo per­kūnas iš gied­ro dan­gaus, bet ša­ly­je su­kėlė tikrą šoką. Įta­ri­mai sklandė se­niai

­mynę Es­tiją, o prie­ši­nin­kai ro­do į Rytų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos ša­lis, ku­rios nu­ „Reu­ters“ nuo­tr.

būsi pir­mas šuo­sius fi­nan­sus ir ga­ran­tuo­ti ma­ žiau iš­laidų, iš ki­tos pusės, tai yra įvaizd­žio klau­si­mas. Kaip bu­vu­ siai ­ko­mu­nis­ti­nei ša­liai eu­ro įve­ di­mas ro­do, kad ga­li­ma spar­čiai re­for­muo­tis ir pa­ža­bo­ti inf­lia­ciją, biud­že­to de­fi­citą bei vals­tybės sko­ lą. Ta­čiau eu­ro zo­nos pro­ble­mos ir ne­tur­tingųjų eu­ro zo­nos ša­lių, kaip Es­ti­ja, indė­lis gelbė­jant neat­sa­ kingą po­li­tiką turė­ju­sią Grai­kiją ro­ do, kad ne­da­ly­va­vi­mas eu­ro zo­no­je leid­žia iš­veng­ti tam tikrų iš­laidų ir tikė­tis, kad eu­ro zo­nos na­riais tap­ si­me, kai jos vals­tybės išspręs sa­vo struktū­ri­nes pro­ble­mas.

– Ką pra­ra­si­me at­si­likę nuo kai­ mynų?

– Pra­ras­ti nie­ko ne­pra­ra­si­me, nes viešųjų fi­nansų su­val­dy­mas ati­ tin­kant Mast­rich­to kri­te­ri­jus įma­ no­mas ir be eu­ro.

– Kaip tai at­si­lieps Lie­tu­vos įvaizd­žiui?

– Įvaizd­žio po­žiū­riu eu­ras yra kaip sim­bo­lis, kad bu­vu­si SSRS vals­tybė mo­ka ge­rai tvar­ky­tis eko­no­mi­ko­je.

Eu­ro siek­ti rei­kia, ta­čiau Vy­riau­sy­ bei bus iššū­kis su­val­dy­ti inf­lia­ciją, nes eu­ro įve­di­mas ga­li leis­ti ga­min­ to­jams bei par­davė­jams pa­kel­ti kai­ nas kainų ap­va­li­ni­mo ir galbūt ki­ to­mis prie­monė­mis.

Tai, kad jo san­tuo­ka su Liud­mi­la, ty­lia bu­vu­sia stiuar­de­se, ku­ri la­bai nemėgs­ta vie­šu­mos, ga­li būti se­ niai žlu­gu­si, jau daug metų duo­ da­vo pe­no gan­dams – ir tarp eli­to at­stovų, ir tarp pa­prastų rusų.

Pas­ta­rai­siais me­tais V.Pu­ti­nas ofi­cia­liuo­se ren­gi­niuo­se, tarp jų – per už­sie­nio vi­zi­tus, pa­pras­ tai pa­si­ro­dy­da­vo vie­nas, net jei­gu ir būda­vo ti­ki­ma­si pir­mo­sios po­ nios da­ly­va­vi­mo. V.Pu­tiną į už­ sie­nio ke­lio­nes lydė­davę lo­jalūs rusų re­por­te­riai šio klau­si­mo ne­ kel­da­vo.

Ta­čiau ket­vir­ta­dienį, li­kus ma­ žiau nei dviem mėne­siams iki per­ li­nių ves­tu­vių su­kak­ties, pir­mo­ji po­ra po ba­le­to Krem­liaus rūmuo­ se kalbė­da­ma Ru­si­jos te­le­vi­zi­jai ap­stul­bi­no visą šalį pra­neš­da­ma, kad ski­ria­si. „Vi­sa ma­no veik­la, vi­sas dar­ bas su­sie­tas su vie­šu­mu, su ab­so­liu­čiu vie­šu­mu. Vie­ niems tai pa­tin­ka, ki­tiems – ne. Bet yra žmo­nių, ku­rie vi­sai su tuo ne­su­ de­ri­na­mi. Štai Liud­mi­la Alek­sand­rov­na at­stovė­ jo sar­gy­bo­je aš­tuo­ne­ rius me­tus, jau net de­vy­ ne­rius me­tus. Tad ap­skri­tai tai bend­ras spren­di­mas“, – sakė V.Pu­ti­nas ir taip pa­darė ga­ lą jau se­niai skland­žiu­sioms spė­ lionėms, kad jų san­tuo­ka kli­ba. „Tai bu­vo mūsų bend­ras spren­ di­mas, mūsų san­tuo­ka baig­ta, – pri­dūrė 60 metų Ru­si­jos va­do­vas.

– Mes iš esmės ne­si­ma­to­me. Kiek­ vie­nas tu­ri­me sa­vo gy­ve­nimą.“

spren­di­mas. Ir mūsų san­tuo­ka iš tiesų ­baig­ta dėl to, kad mes be­veik ne­si­ma­to­me.“ „Vla­di­mi­ras Vla­di­mi­ro­vi­čius vi­ siš­kai pa­niręs į darbą, mūsų vai­kai išau­go, jie kiek­vie­nas gy­ve­na sa­ vo gy­ve­nimą. Apsk­ri­tai taip su­si­ klostė, kad kiek­vie­nas tu­ri­me sa­vo gy­ve­nimą, o aš iš tiesų nemėgs­tu vie­šu­mo, ir skryd­žiai man sunkūs, ir mes ne­si­ma­to­me“, – pri­dūrė ji. „Liud­mi­la Alek­sand­rov­na pa­ sakė apie vai­kus. Mes juos la­bai my­li­me, mes jais did­žiuo­jamės, jie iš tiesų išau­go, jų gy­ve­ni­mas klos­to­si sa­vo va­ga, jie, be­je, ir iš­ si­la­vi­nimą ga­vo Ru­si­jo­je, ir nuo­lat gy­ve­na Ru­si­jo­je. Ir mes vi­sa­da su Liud­mi­la Alek­sand­rov­na lik­si­me la­bai ar­ti­mi žmonės. Esu tik­ras, vi­sa­da“, – sakė Ru­si­jos va­do­vas.

L.Pu­ti­na pa­brėžė: „Mūsų vi­ sų la­bai ge­ri san­ty­kiai. Ir aš la­bai dėkin­ga Vla­di­mi­rui Vla­di­mi­ro­vi­ čiui, kad jis ma­ne iki šiol pa­lai­ko ir vai­kus, jis la­bai rūpi­na­si vai­kais, ir vai­kai vi­sa­da tai jau­čia.“ At­sa­ky­da­ma į klau­simą, ar tai ga­li­ma pa­va­din­ti sky­ry­bo­mis,

L.Pu­ti­na tvir­ti­no: „Ga­li­ma sa­ky­ ti, ci­vi­li­zuo­to­mis sky­ry­bo­mis.“ Kaip rea­guos rinkė­jai?

Po at­vi­ro po­kal­bio su te­le­vi­zi­ja vis­gi li­ko daug neat­sa­kytų klau­ simų. Ru­sai spėlio­ja, ar dėl sky­ rybų kal­ta ki­ta mo­te­ris, ar pre­zi­ den­tas ves dar kartą.

Kaip­mat at­gimė se­ni gan­dai, kad V.Pu­ti­nas ga­li pa­lai­ky­ti ro­ man­tiš­kus san­ty­kius su olim­pi­ ne gim­nas­ti­kos čem­pio­ne Ali­na Ka­ba­je­va. Kai kas net kalbė­jo, kad juo­du tu­ri vaiką.

O so­cio­lo­gai svars­to, kaip sky­ ry­bos at­si­lieps pre­zi­den­to rei­tin­ gams. Ru­si­jos vi­suo­menė ga­na kon­ser­va­ty­vi, jai di­delę įtaką da­ro Sta­čia­ti­kių baž­ny­čia, o iš­tekė­ju­ sios mo­te­rys su­da­ro ne­menką dalį V.Pu­ti­no rėmėjų ir jos ne­liks abe­ jin­gos ša­lies va­do­vo sky­ry­boms.

Kad ir kaip būtų, po­li­to­lo­gas Alek­se­jus Mu­chi­nas tei­gia, kad lai­kas sky­ry­boms pa­rink­tas pa­ lan­kus: ar­ti­miau­siu me­tu V.Pu­ ti­nui reikš­mingų rin­kimų ne­nu­ ma­to­ma.

BNS, BBC, ne­wsru.com inf.

At­si­bo­do skrai­dy­ti

Pu­ti­nai su­si­tuokė 1983 m. lie­pos 28 d. Per bend­ro gy­ve­ni­mo me­tus jie su­si­laukė dviejų duk­terų – Ma­ ri­jos, ku­riai da­bar 28-eri, ir me­tais už ją jau­nesnės Je­ka­te­ri­nos. „Taip, aš pri­si­dedu prie Vla­di­ mi­ro Vla­di­mi­ro­vi­čiaus žod­žių, – sakė 55 metų fi­lo­logė L.Pu­ti­na. – Tai iš tiesų bu­vo mūsų bend­ras

Versija: atgimė seni gandai, kad V.Putino santuoką išardė olimpinė

gimnastikos čempionė A.Kabajeva (nuotr. viršuje). „Reu­ters“ nuo­tr.

Tre­čia­die­nis

Ketvirta­die­nis

Tur­ki­jos po­li­ci­jos pa­ jėgos aša­rinė­mis du­jo­ mis ir van­dens pa­tran­ ko­mis vaikė šim­tus pro­tes­tuo­tojų Stam­bu­ le ir sos­tinė­je An­ka­ro­je, vi­so­je ša­ly­je šeš­ tą dieną iš eilės tęsian­tis ne­ra­mu­mams ir de­monst­ra­ci­joms prie­š vy­riau­sybę.

Tūkstan­čiai žmo­nių su­si­rin­ko Stam­bu­ lo Tak­si­mo aikštė­je, ta­pu­sio­je sim­bo­li­ne šir­di­mi pro­testų, ku­rie pe­rau­go į smur­ti­ nius su­si­rėmi­mus praeitą penk­ta­dienį ir išp­li­to dau­ge­ly­je kitų ša­lies miestų.

Pro­tes­tai, ku­rie pa­rei­ka­la­vo jau bent dviejų žmo­nių gy­vybės, pra­si­dėjo, kai po­li­ ci­ja ėmėsi griežtų veiksmų prie­š de­monst­ ran­tus per taikų pro­testą Stam­bu­le, ku­rio me­tu bu­vo reiš­kia­mas ne­pa­si­ten­ki­ni­mas dėl planų užs­ta­ty­ti Ge­zio par­ką – vieną iš ne­dau­ge­lio šio mies­to ža­liųjų erd­vių, esan­ čią ša­lia cent­rinės Tak­si­mo aikštės.

Mask­vos teis­mas pra­ dėjo nag­rinė­ti bylą, ku­ rio­je 12 as­menų kal­ ti­na­mi smur­tu per mi­tingą, su­rengtą opo­ zi­ci­jos Ru­si­jos sos­tinė­je praei­tais me­tais, pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no inau­gu­ra­ci­ jos iš­va­karė­se. Kri­ti­kai šį pro­cesą va­di­ na pa­ro­domą­ja by­la, ku­ria sie­kia­ma užg­ niauž­ti ne­pa­ten­kintų bal­sus.

De­šimt kal­ti­namųjų bu­vo su­so­din­ti nar­ve stik­linė­mis sie­no­mis, va­di­na­ma­me ak­va­riu­ mu, o dar du, ku­rie ne­bu­vo suim­ti, sėdėjo ant suo­lo. „Tai is­to­rinė by­la. Ji mus grąži­na į sis­te­mingų rep­re­sijų prie­š tai­kius re­ži­mo opo­nen­tus lai­kus, – sakė ži­no­mas žmo­ gaus tei­sių ak­ty­vis­tas Alek­sand­ras Pod­ra­ bi­ne­kas. – Vald­žia sten­gia­si už­kirs­ti ke­lią ma­sinėms de­monst­ra­ci­joms ir įbau­gin­ti jų ei­li­nius da­ly­vius, o ne vien or­ga­ni­za­to­rius.“

14

šeštADIENIS, birželio 8, 2013

16p.

M.Kalnietis įvertintas VTB Vieningojoje lygoje.

sportas@diena.lt Redaktorius Marius Bagdonas

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas Sa­vo le­gen­dą J.Pla­za Kau­n

„Per lai­ką Kau­ne ta­pau ge­res­nis žmo­gus ir ge­res­nis tre­ne­ris“, – šios sa­vai­tės pra­džio­je ta­rė Joa­nas Pla­za ir pa­sku­ti­nį kar­tą už­vė­rė Kau­no „Žal­gi­rio“ ko­man­dos dra­bu­ži­nės du­ris. Per de­ šimt lai­ki­no­jo­je sos­ti­nė­je pra­leis­tų mė­ne­sių jaus­min­gas ka­ta­lo­ nas ne tik pa­si­sė­mė idė­jų sa­vo tre­čiai kny­gai, bet ir pa­li­ko iš­skir­ ti­nį rė­žį „Žal­gi­rio“ ger­bė­jų ir žai­dė­jų šir­dy­se.

Ma­rius Bag­do­nas

m.bagdonas@kaunodiena.lt

Žo­džio meist­ras

Aukš­tai iš­kel­ti nykš­čiai į vir­šų, liu­ di­jan­tys gra­žias per­ga­les prieš Pi­rė­jo „Olym­pia­cos“, Vi­to­ri­jos „Ca­ja La­ bo­ral“, Stam­bu­lo „Ana­do­lu Efes“, Mask­vos CSKA, Ma­la­gos „Uni­ca­ją“.

Tiek Se­no­jo že­my­no gran­dų per vi­ są se­zo­ną žal­gi­rie­čiai bu­vo nu­ga­lė­ję tik 1999-ai­siais, kai už­ko­pė į Eu­ro­ pos krep­ši­nio olim­pą.

Vis dėl­to net šio is­to­ri­nio trium­fo pa­grin­di­nis kal­vis Jo­nas Kaz­laus­ kas, su­si­kū­ręs var­dą pre­ci­zi­niais ma­te­ma­ti­niais ir tak­ti­niais spren­ di­mais, sa­vo cha­riz­ma, psi­cho­lo­gi­ niu ir emo­ci­niu po­vei­kiu ir už­tai­su ge­ro­kai nu­si­lei­džia neaukš­tam Ka­ ta­lo­ni­jos ma­ta­do­rui.

J.Pla­za, kaip nė vie­nas ki­tas jo pirm­ta­kas Kau­ne, bu­vo pui­kiai vie­ šuo­sius ry­šius iš­ma­nan­tis spe­cia­ lis­tas. Be per­ga­lių spe­cia­lis­tas bū­ tų nie­kas. Per­ga­lės taip pat ne­bū­tų to­kios sal­džios, jei tre­ne­ris kas­kart ne­bū­tų skam­biai pri­mi­nęs apie sa­ ve ir pre­ten­zi­jas į „Žal­gi­rio“ is­to­ri­ jos per­ra­šy­mą.

Po per­ga­lės Mask­vo­je tre­ne­ris pa­brė­žė, kad kau­nie­čiai nie­ka­da ne­bu­vo įvei­kę CSKA jų te­ri­to­ri­jo­ je nei VTB Vie­nin­go­jo­je ly­go­je, nei Eu­ro­ly­go­je. Tre­ne­ris tar­si krep­ši­ nio is­to­ri­kas spau­dos kon­fe­ren­ci­ jo­se ber­da­vo fak­tus, kad nuo 1999 m. „Žal­gi­ris“ ne­bu­vo bai­gęs Eu­ro­ ly­gos su tei­gia­mu per­ga­lių ir pra­ lai­mė­ji­mų ba­lan­su, nuo 2004-ųjų ne­bu­vo lai­mė­jęs „Top 16“ eta­pe iš­vy­ko­je, ta­pęs Eu­ro­ly­gos ir VTB Vie­nin­go­sios ly­gos re­gu­lia­rių se­ zo­nų nu­ga­lė­to­ju. „Anks­čiau „Žal­gi­ris“ į Mad­ri­ dą ar Tel Avi­vą va­žiuo­da­vo nu­

si­tei­kęs pra­lai­mė­ti, to­dėl džiau­ giuo­si, kad pa­vy­ko krep­ši­nin­kams įskie­py­ti, kad ga­li­me lai­mė­ti. Sup­ ran­tu, koks svar­bus krep­ši­nis šiai ša­liai, ta­čiau „Žal­gi­rį“ ga­li­ma my­ lė­ti dar la­biau“, – sa­vo įgy­ven­din­ tą mi­si­ją Kau­ne iš­vyk­da­mas pa­žy­ mė­jo tre­ne­ris.

Jau­tė­si sa­vas

Iki šiol nė vie­nas ki­tas tre­ne­ris „Žal­gi­rio“ klu­bo va­do­vams ne­ bu­vo iš­kė­lęs rei­ka­la­vi­mų dėl sa­ vo ap­ran­gos. J.Pla­za bu­vo ki­toks.

Vos at­vy­kęs į Kau­ną stra­te­gas pa­ pra­šė sti­lin­go kos­tiu­mo, o sa­vo su­ si­kur­to ap­ran­gos ko­do lai­kė­si fak­ tiš­kai vi­są se­zo­ną. LKL pir­me­ny­bių rung­ty­nė­se J.Pla­za leis­da­vo sau po švar­ku ap­si­vilk­ti juo­dus spor­ti­nius marš­ki­nė­lius, ta­čiau Eu­ro­ly­go­je ir VTB Vie­nin­go­jo­je ly­go­je vi­suo­met at­ro­dė ne­prie­kaiš­tin­gai.

Jei ne Ūkio ban­ko griu­vi­mas ir trau­mų la­vi­na, is­pa­no per­ga­ lių krai­tis su „Žal­gi­riu“ ga­lė­jo bū­ ti dar so­li­des­nis, ta­čiau net ir to, ką šie­met lai­mė­jo, pa­ka­ko, kad J.Pla­ za su­kur­tų ke­lis ar­ti­miau­sius me­ tus gy­vuo­sian­čią le­gen­dą.

Em­pa­tiš­ka­sis spe­cia­lis­tas la­bai grei­tai per­pra­to skir­tin­gos ša­lies kul­tū­rą ir daž­nai kal­bė­da­vo tai, ką lie­tu­viai no­rė­da­vo gir­dė­ti. J.Pla­za nie­kuo­met neat­si­sa­ky­da­vo duo­ti in­ter­viu, o per spau­dos kon­fe­ren­ ci­jas de­monst­ruo­da­vo pui­kias ora­ to­rys­tės ir neu­ro­ling­vis­ti­nio pro­ gra­ma­vi­mo ži­nias. „Ma­nau, kad po šių sep­ty­nių mė­ne­sių, ku­riuos esu čia, su­pra­ tau, ką reiš­kia bū­ti lie­tu­viu ir žal­ gi­rie­čiu“, – spar­nuo­tą is­pa­no fra­zę pa­si­čiu­po vi­sos ži­niask­lai­dos prie­ mo­nės. Dar nė vie­nam iš­vyks­tan­ čiam tre­ne­riui „Žal­gi­rio“ aist­ruo­

liai ne­kū­rė jaus­min­gų vaiz­do kli­pų ir ne­mel­dė, kad lik­tų Kau­ne.

Tau­re­lės ne­kė­lė

J.Pla­za la­bai kruopš­čiai for­ma­vo sa­vo įvaiz­dį ir sten­gė­si bū­ti nea­be­ jin­gas jį su­pan­čiai ap­lin­kai. Krep­ ši­nio spe­cia­lis­tas taip ir neiš­te­sė­jo pa­ža­do pra­mok­ti lie­tu­viš­kai, ta­čiau nuo­lat gi­li­no­si į lie­tu­vių kul­tū­rą ir jos ypa­tu­mus. Ne­li­ko abe­jin­gas ir „Žal­gi­rio“ is­to­ri­jai bei klu­bo svar­ bai Lie­tu­vai. Ir vi­sai ne­svar­bu, kad ap­link nuo­lat kri­to bom­bos ir griu­ vo pi­lys.

Is­pa­n as nie­k uo­m et ne­ven­ gė skam­bių ir spar­nuo­tų pa­ža­dų.

Po ke­lių Kau­ne pra­leis­tų mė­ne­sių J.Pla­za pa­ža­dė­jo, kad vie­ną die­ną iš­lenks tau­re­lę stip­res­nio gė­ri­mo. „Vie­ną kar­tą, kai man teks pa­lik­ ti Kau­ną, tik­rai iš­ger­siu deg­ti­nės.

Nes­var­bu, kad griū­siu po dvie­jų tau­re­lių. Pa­ža­du, kad tai pa­da­ry­ siu“, – juo­ka­vo J.Pla­za.

Po LKL fi­na­lo žur­na­lis­tai pri­ mi­nė tre­ne­riui šį pa­ža­dą, ta­čiau J.Pla­za iš­li­ko san­tū­rus ir tak­tiš­kas. „Ne­ger­siu daug. Ne­ga­liu kaip lie­ tu­viai iš­ger­ti tris bu­te­lius deg­ti­nės ir jaus­tis ge­rai. Man už­ten­ka šiek tiek, ir vis­kas“, – to­liau sa­vo le­ gen­dą kū­rė tre­ne­ris.

Ge­riau­sias am­ba­sa­do­rius

Sa­vo mi­s i­j ą sve­t i­m a­m e kraš­te J.Pla­za su­pra­to la­bai pla­čiai. Jis vi­suo­met pa­brėž­da­vo, kad gy­ ve­ni­mas ties įvy­kiais krep­ši­nio aikš­te­lė­je ne­si­bai­gia. Kai Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­tas (VDU) pa­ kvie­tė spe­cia­lis­tą da­ly­vau­ti spe­ cia­lia­me Ka­ta­lo­ni­jai skir­ta­me ren­ gi­ny­je, jis nė aki­mir­kos ne­dve­jo­jo, o va­ka­re net su­ti­ko pa­mo­ky­ti su­si­ rin­ku­siuo­sius Ka­ta­lo­ni­jos šven­čių

Adiós: šios sa­vai­tės pra­džio­je generolas J.Pla­za jaus­min­gai at­si­svei­ki­no

die­no­mis mies­to aikš­tė­se šo­ka­mo tra­di­ci­nio sar­da­nos šo­kio pa­grin­ di­nių žings­ne­lių. „Ži­nau, ži­niask­lai­da ma­no, kad esu per­ne­lyg rim­tas tre­ne­ris. Gal­ būt šis ma­no šo­kis pa­dės pa­keis­ti nuo­mo­nę“, – de­monst­ruo­da­mas žings­ne­lius ge­ros nuo­tai­kos ne­ sto­ko­jo J.Pla­za.

Kau­ne tre­ne­riui te­ko pri­slo­pin­ti vie­ną sa­vo aist­rų. Tė­vy­nė­je J.Pla­za la­bai daž­nai gal­vą pra­vė­din­ti mėg­ da­vo ap­si­žer­gęs mo­to­cik­lą. To­kių są­ly­gų Lie­tu­vo­je spe­cia­lis­tas ne­tu­ rė­jo, ta­čiau bu­vo pa­ža­dė­jęs su­grįž­

ti į Ka­ta­lo­ni­ją ant plie­ni­nio žir­go, jei kau­nie­čiams bū­tų pa­vy­kę pra­si­ brau­ti į Eu­ro­ly­gos fi­na­lo ket­ver­tą.

Ki­ta vei­do pu­sė

Kū­ry­ba – dar vie­na sri­tis, kur J.Pla­zos ta­len­tas tryš­ko ryš­kiau­ sio­mis spal­vo­mis. „Pui­kiai su­pran­ tu, kad ma­no kny­gas žmo­nės per­ ka to­dėl, kad esu ži­no­mas tre­ne­ris, o ne to­dėl, kad ge­ras ra­šy­to­jas“, – nie­ka­da sau ir ki­tiems ne­me­la­ vo 49-erių vy­ras, ta­čiau tai ne­sut­ ruk­dė jam Lie­tu­vo­je tap­ti be­stse­le­ rio au­to­riu­mi.

ka­ta­lo­niš­kas cha­rak­te­ris su­spin­do ryš­kiau­sio­mis spal­vo­mis k

15

šeštADIENIS, birželio 8, 2013

sportas Nuomonės

Kšiš­to­fas Lav­ri­no­vi­čius „Žal­gi­rio“ klu­bo puo­lė­jas

J.Pla­za man la­bai pri­mi­nė Si­mo­ne Pia­ ni­gia­ni, su ku­riuo il­gai te­ko dirb­ti Sie­ nos „Mon­te­pas­chi“ klu­be. Iš kar­to ga­li­ ma pa­ste­bė­ti, kad tai – aukš­čiau­sio ly­ gio spe­cia­lis­tas, ku­ris iki smulk­me­nų išaiš­ki­na, ko ir kaip no­ri. Sa­vo dar­bus jis pa­skirs­to ir­gi pre­ci­ziš­kai tiks­liai. Vis­kas per tre­ni­ruo­tes vei­kia tar­si laik­ro­dis.

Mo­des­tas Pau­laus­kas Olim­pi­nis čem­pio­nas

To­kio ly­gio krep­ši­nio spe­cia­lis­to „Žal­ gi­ris“ ne­tu­rė­jo jau se­niai. Atė­jus J.Pla­ zai, dau­gu­ma žal­gie­čių pra­dė­jo de­ monst­ruo­ti daug ko­ky­biš­kes­nį žai­ di­mą. Tre­ne­ris var­žo­vus iš­nars­ty­da­ vo iki smulk­me­nų. Vi­si su­pra­to, kad šis se­zo­nas – neei­li­nė ga­li­my­bė pa­de­ monst­ruo­ti re­zul­ta­tus, ku­rie įei­tų į is­to­

ri­ją. Gai­la, kad trau­mų vir­ti­nė ir fi­nan­ si­niai rū­pes­čiai ne­lei­do at­skleis­ti vi­so sa­vo po­ten­cia­lo tiek tre­ne­riui, tiek vi­ sai ko­man­dai.

Min­dau­gas Kuz­mins­kas „Žal­gi­rio“ klu­bo puo­lė­jas

Esu dė­kin­gas tre­ne­riui už man su­teik­ tą pro­gą. Tik J.Pla­zos dė­ka šie­met pa­ da­riau to­kį pro­gre­są. Spe­cia­lis­tas pui­

kiai mo­ka dirb­ti su jau­ni­mu ir tą pui­ kiai įro­dė šis se­zo­nas.

Mar­ko Po­po­vi­čius

Bu­vęs „Žal­gi­rio“ klu­bo gy­nė­jas

Šį se­zo­ną bu­vo­me dau­giau nei ko­ man­da, o J.Pla­za – dau­giau nei tre­ne­ ris. Joa­nas – neei­li­nė as­me­ny­bė. Jis bu­ vo ir mū­sų tre­ne­ris, drau­gas, ir tė­vas bei guo­dė­jas.

Sau­lius Štom­ber­gas

Bu­vęs J.Pla­zos asis­ten­tas

J.Pla­za – la­bai aukš­to ly­gio spe­cia­lis­ tas. Rei­kė­jo lai­ko pri­pras­ti vie­niems prie ki­tų, ta­čiau, kai pa­jau­tė­me vie­ nas ki­t ą, dirb­t i su J.Pla­z a ta­p o vie­ nas ma­lo­nu­mas. Šis tre­ne­ris pui­kiai iš­ma­no sa­vo sri­tį, o tre­ni­ruo­tės su­ pla­n uo­j a­m os ma­ž iau­s ių smulk­m e­ nų tiks­lu­mu.

­ne kū­rė ne tik per­ga­lė­mis Iki šiol nė vie­nas ki­ tas tre­ne­ris „Žal­gi­rio“ klu­bo va­do­ vams ne­bu­ vo iš­kė­lęs rei­ka­la­vi­ mų dėl sa­vo ap­ran­gos.

Įdo­miau­sios J.Pla­zos ci­ta­tos Gy­ven­da­mas Lie­tu­vo­je pa­ste­bė­jau

Kai žai­dė­jai sė­di at­si­pa­lai­da­vę, aš

Pra­ra­do­me be­veik vi­sus aukš­taū­

Ne­su dar ma­tęs tiek daug pro­ble­

mų per vie­ną se­zo­ną, bet mes iš­gy­ ve­na­me ir to­liau tę­sia­me dar­bą. Vi­sa Eu­ro­pa ste­bi­si mū­sų ryž­tu.

Esa­me lyg bok­si­nin­kas, ku­riam ne­

Gal­būt aš kal­tas. Aš is­pa­nas, bet

tru­kus gre­sia no­kau­tas, ta­čiau at­si­lai­ ko­me, pa­ky­la­me ir to­liau ko­vo­ja­me, ko­vo­ja­me ir ko­vo­ja­me. mė­tu­me Kau­ne, nes bū­tų gra­ži šven­tė, bet ne tam ke­lia­vau dau­giau nei 3 000 ki­lo­met­rų ir pa­si­kvie­čiau čia sa­vo mo­ ti­ną, jog ty­čia pra­lai­mė­tu­me Vil­niu­je.

Sten­giuo­si nu­si­pel­ny­ti to, ką tu­riu

gy­ve­ni­me. Dir­bau Bar­se­lo­no­je, Mad­ ri­de, Se­vi­li­jo­je. Iš vi­sų vie­tų man li­ ko ge­rų pri­si­mi­ni­mų. Tu­riu ge­rų pri­ si­mi­ni­mų ir iš Kau­no. Tur­būt gau­siu nuo­trau­ką, ku­rią šian­dien pa­da­rė sir­ ga­liai. No­riu pa­žy­mė­ti, kad ne­ban­dau bū­ti ge­riau­siu tre­ne­riu pa­sau­ly­je, bet ban­dau bū­ti vie­nu iš ge­riau­sių.

Su­sik­los­tė juo­kin­ga si­tua­ci­ja ne to­

De­b iu­t i­n is J.Pla­z os ro­m a­ nas „An­dže­li­nos pa­klo­dės“ bu­ vo šluo­ja­mas iš kny­gy­nų len­ty­nų, o pri­sta­ty­mai vy­ko net ke­lis kar­ tus. Steng­da­ma­sis pa­ro­dy­ti, kad yra šil­tas ir be­tar­piš­kai bend­rau­ jan­tis, į sa­vo kny­gos pri­sta­ty­mus is­pa­nas at­si­ves­da­vo net ke­tur­ko­ jį au­gin­ti­nį. „Kaip krep­ši­nio tre­ne­ris, tu­ riu iš­ma­ny­ti žai­dė­jų psi­cho­lo­gi­ją ir įkvėp­ti juos žai­di­mui, bet, pa­si­ ro­do, tu­riu ga­lią įkvėp­ti žmo­nes ir ki­to­kiems da­ly­kams“, – šyp­so­jo­ si J.Pla­za. Sa­vo de­biu­ti­nė­je kny­

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo, And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

go­je tre­ne­ris ne­sto­ko­jo pre­ten­zi­jų ras­ti at­sa­ky­mus į Sig­mun­do Freu­ do neat­sa­ky­tus klau­si­mus. Aust­rų neu­ro­pa­to­lo­gas yra pa­reiš­kęs, kad per sa­vo gy­ve­ni­mą ne­su­ge­bė­jo at­ sa­ky­ti tik į vie­ną klau­si­mą, ku­ris dar nie­ka­da ir ne­bu­vo at­sa­ky­tas: ko no­ri mo­te­ris? „An­dže­li­nos pa­klo­dės“ bu­vo ra­ šo­mos žvel­giant iš mo­ters po­zi­ci­jų, o kny­gos pri­sta­ty­muo­se spe­cia­lis­ tas bu­vo pri­sta­to­mas kaip žmo­gus, ži­nan­tis, kaip iš­plėš­ti per­ga­lę vy­ rams, ir ra­dęs at­sa­ky­mus, ko no­ri mo­te­rys.

Is­pa­nų Na­po­leo­no ne­sus­tab­ dė net ir tai, kad žmo­na Mar­ga­ ri­ta į šį jo po­mė­gį vi­sa­da žiū­rė­jo la­bai skep­tiš­kai. Se­zo­no pra­džio­ je tre­ne­ris mįs­lin­gai kal­bė­jo apie sa­vo gy­ve­ni­mo mo­te­rį ir svars­tė, kad gal­būt lie­tu­viš­kas kli­ma­tas jai bus per at­šiau­rus. Vis­kas ap­si­ver­ tė aukš­tyn ko­jo­mis: įpu­sė­jus se­ zo­nui Mar­ga­ri­ta mie­lai po­za­vo su gy­vū­nų prie­glau­dos „Penk­ta ko­ ja“ au­gin­ti­niais, ren­gė so­cia­li­nes ak­ci­jas ir bu­vo vie­na pa­grin­di­nių prie­žas­čių, ga­lin­čių su­lai­ky­ti tre­ ne­rį Kau­ne.

juos no­rė­čiau už­muš­ti. Krep­ši­nin­kai tu­ri bū­ti to­kie pat am­bi­cin­gi kaip ir aš.

gius. Kau­tis to­kio­mis są­ly­go­mis yra tas pa­ts, kas ko­vo­ti pei­liais prieš la­ ze­rius.

Gal kaž­kam ir pa­tik­tų, kad fi­na­lą lai­

su Kau­nu, ku­ris ta­po ant­rai­siais jo na­mais.

tai nau­ja. Per sa­vo kar­je­rą ko­man­do­je nie­ka­da ne­tu­rė­jau žai­dė­jų po­li­ti­kų.

ke­le­tą keis­tų da­ly­kų. Nie­kaip ne­sup­ ran­tu, ko­dėl klu­bo va­do­vai ant au­ to­mo­bi­lio už­ra­šė ma­no var­dą ir pa­ var­dę.

dėl, kad ver­kiau ar fo­tog­ra­fa­vau sa­vo pė­das to­je vie­to­je, ku­rio­je ga­vau pa­ siū­ly­mą iš Mad­ri­do „Real“ . Su žmo­na no­rė­jo­me at­švęs­ti, ta­čiau mies­te­ly­je ne­to­li Dub­li­no, ku­ria­me ap­si­sto­jo­me, bu­vo tik vie­nas ba­ras. Ne­ge­riu alaus ar vis­kio. Kad ir kaip bū­tų, ta­me ba­ re tai bu­vo vie­nin­te­liai gė­ri­mai. Ma­ no žmo­na už­si­sa­kė tam­saus alaus, o aš pa­sa­kiau: ge­rai, ger­siu vis­kį pir­ mą kar­tą sa­vo gy­ve­ni­me. Gė­riau vis­ kį, šven­tė­me ir, ma­nau, kad nuo tos die­nos ma­no žmo­na pra­dė­jo dar la­ biau ti­kė­ti ma­ni­mi.

Jei kaž­kas ma­no, kad di­de­lį skir­

tu­mą su­da­ro bau­dų me­ti­mai ir apie tai daug kal­ba, tur­būt ne­la­bai iš­ma­ no krep­ši­nį ir tik ban­do pro­vo­kuo­ti. „Niž­nij Nov­go­rod“ vi­siš­kai ne­žai­džia bau­dos aikš­te­lė­je, jie tik at­lie­ka per­ da­vi­mus vie­nas ki­tam ap­link bau­dos aikš­te­lę, o „Žal­gi­ris“ vi­sa­da ban­do per­ duo­ti ka­muo­lį aukš­taū­giams ir na­tū­ ra­lu, kad, kai tu žai­di bau­dos aikš­te­lė­ je, prieš ta­ve pra­si­žen­gia. Jei nie­ka­da ne­si­ver­ži ir žai­di kaip ran­ki­nin­kų ko­ man­da – iš kur bus tos pra­žan­gos.

Aš su­pran­tu, kad ne­ga­liu kont­ro­

liuo­ti to­kių spren­di­mų, ži­no­ma, man

kvai­las is­pa­nas. Kaž­kas sa­kė, kad tu­ rė­jau gim­ti ki­to­je ša­ly­je, nes ne­su toks emo­cin­gas.

Aš šven­čiu, kai esu sa­vo na­muo­se

su šei­ma, o prie­šais ma­ne tu­pi ma­no šuo. Jūs tu­ri­te su­pras­ti, kad dau­ge­lis sa­kė, jog esu kvai­las, nes at­vy­kau čia.

Kai ku­rie žai­dė­jai gal­būt ne­ger­bė ma­ nęs, gal­vo­jo, kad keis­tas is­pa­nų tre­ne­ ris at­vy­ko, bet aš įskie­pi­jau sa­vo fi­lo­ so­fi­ją ir mes kar­tu šį tą nu­vei­kė­me.

Nie­kas ne­sa­kė man, kad rei­kia leis­

ti pen­kis jau­nus žai­dė­jus žais­ti star­ti­ nia­me pen­ke­tu­ke, bet aš priė­miau to­ kį spren­di­mą. Ta­len­tai iš nie­kur nei­ šau­ga, rei­kia duo­ti jiems rung­ty­niau­ ti. Ba­da­lo­no­je užau­go Ric­ky Ru­bio ir Ru­dy Fer­nan­de­zas, „Rea­le“ – Ni­ko­la Mi­ro­ti­čius, Ser­gio Llul­las. Jais bu­vo pa­si­ti­ki­ma ir bu­vo lei­džia­ma žais­ti svar­bio­se rung­ty­nė­se.

Kau­no „Žal­gi­ris“ – ne tik mies­to, bet

ir vi­sos Lie­tu­vos vė­lia­va. Jei iš­nyks „Žal­gi­ris“, iš­nyks Lie­tu­vos vė­lia­va.

Ban­dau su­kur­ti sie­ną ap­link ko­man­

dą. Tik ne­ži­nau, ko­kio aukš­čio ją ga­liu su­ręs­ti. Tai sun­kus už­da­vi­nys, nes ne­ su stip­riau­sias žmo­gus pa­sau­ly­je. Vie­ nas da­ly­kas, ku­rį ga­li­me sau leis­ti – pa­ svars­ty­ti apie sa­vo pa­jė­gu­mą.

Pau­lius Mo­tie­jū­nas tik­rai sten­gia­

si, žmo­nės juo pa­si­ti­ki, ta­čiau juk jis ne­ga­li su­kur­ti Dis­nei­len­do per vie­ ną die­ną.

Leng­va bū­ti eki­pos ly­de­riu, kai lai­

mi vi­sus ma­čus. Ly­de­rio sa­vy­bes rei­ kia de­monst­ruo­ti sun­kiais mo­men­ tais. Ma­no šir­dis, kū­nas sa­ko man, kad tu­riu vi­sam tam prie­šin­tis ir ati­ duo­ti vi­sas li­ku­sias jė­gas iki se­zo­no pa­bai­gos.

Ma­no ko­man­da vi­suo­met ko­vo­ja.

Ke­liu de­ši­nę ran­ką ir at­sa­kau už sa­ vo žai­dė­jus.

Nes­var­bu, kiek bu­vo pro­ble­mų, vis­ką pa­kar­to­čiau iš nau­jo.

s ka­ta­lo­niš­kas cha­rak­te­ris su­spin­do ryš­kiau­sio­mis spal­vo­mis

16

šeštADIENIS, birželio 8, 2013

sportas

Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt

Bėgs ma­ra­to­ną

Rinks pre­zi­den­tą

Var­go su San Ma­ri­nu

Bė­gi­mo en­tu­zias­tai iš Mek­si­ kos, Jung­ti­nių Vals­ti­jų, Švei­ ca­ri­jos, Aust­ri­jos, Vo­kie­ti­jos, Pran­cū­zi­jos, Šve­di­jos, Ško­ ti­jos ir kai­my­ni­nių vals­ty­bių kar­tu su gau­siu bū­riu Lie­tu­ vos spor­ti­nin­kų sek­ma­die­ nį star­tuos pir­ma­ja­me tarp­ tau­ti­nia­me „Kau­no ma­ra­to­ ne 2013“.

Atei­nan­tį penk­ta­die­nį Vil­niu­je bus or­ga­ni­zuo­ja­mas vi­suo­ti­nis Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos (LKL) na­rių su­si­rin­ki­mas, per ku­rį iš uži­ma­mų pa­rei­gų ofi­cia­liai pa­ si­trauks da­bar­ti­nis ly­gos va­ do­vas Ša­rū­nas Klio­kys, o jo vie­tą užims nau­jas pre­zi­den­ tas. Bus svars­to­mas ir „Ma­žei­ kių“ klu­bo priė­mi­mas į LKL.

Lie­tu­vos jau­ni­mo fut­bo­lo rink­ ti­nė 2015 m. Eu­ro­pos čem­pio­ na­to at­ran­kos var­žy­bas pra­dė­ jo per­ga­le na­muo­se 2:1 prieš San Ma­ri­ną. Ar­mi­no Nar­be­ko­ vo va­do­vau­ja­miems lie­tu­viams anks­ty­vą įvar­tį pel­nė Ovi­di­jus Ver­bic­kas, o re­zul­ta­tą bai­gian­ tis rung­ty­nėms per­svė­rė tiks­ lus Lu­ko Spal­vio smū­gis gal­va.

M.Kal­nie­čiui – asmeninis įver­ti­ni­mas VTB Vie­nin­go­sios ly­gos fi­na­lo se­ ri­jo­je „lie­tu­viš­ka­sis“ Kras­no­da­ro „Lo­ko­mo­tiv-Ku­ban“ ka­bi­na­si iš pa­sku­ti­nių­jų. Du pir­muo­sius ma­ čus ga­lin­ga­jam Mask­vos CSKA nu­ si­lei­dę „ge­le­žin­ke­li­nin­kai“ lai­mė­jo tre­čią dvi­ko­vą.

Re­zul­ta­tas „Lo­ko­mo­tiv-Ku­ban“ – CSKA 69:58 (21:19, 17:8, 11:11, 20:20). D.Brow­nas 19, N.Ca­lat­he­sas 15, M.Kal­nie­tis 9/V.Mi­ co­vas 16, Z.Er­ce­gas 8, A.Jack­so­nas ir A.Vo­ron­ce­vi­čius 7. Se­ri­ja – 1:2.

Ket­vir­tas ma­čas vy­ko va­kar vė­lai va­ka­re vėl Kras­no­da­re.

Tre­čia­ja­me fi­na­lo se­ri­jos ma­ če Jev­ge­ni­jaus Pa­šu­ti­no auk­lė­ti­ niai sa­vo ti­tu­luo­tiems opo­nen­tams šan­sų ne­su­tei­kė – 69:58. Kras­no­ da­ro eki­pą į prie­kį ve­dė Der­ric­kas Brow­nas ir Nic­kas Ca­lat­he­sas.

Aš la­bai di­džiuo­juo­ si ga­vęs šį ap­do­va­ no­ji­mą. Itin ma­lo­ nu pri­zą gau­ti sa­vo­je are­no­je, Kras­no­da­re. Įver­ti­ni­mas: VTB Vie­nin­go­sios ly­gos fi­na­le ko­vo­jęs M.Kal­nie­tis (vi­du­ry­je) su­lau­kė as­me­ni­nio įver­ti­ni­mo.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Pir­mą­ir ant­rą­dvi­ko­vą ana­lo­giš­ kai 72:65 ir 64:54 lai­mė­jo Et­to­re’s Mes­si­nos auk­lė­ti­niai.

Si­mas Ja­sai­tis nu­ga­lė­to­jams per 16 mi­nu­čių pel­nė 2 taš­kus (1/3 dvi­ taš­kių, 0/1 tri­taš­kio), pe­rė­mė 1 ka­ muo­lį, 2 kar­tus pra­si­žen­gė bei su­ rin­ko –2 nau­din­gu­mo ba­lus.

Jo ko­man­dos drau­gas Man­tas Kal­ nie­tis aikš­te­lė­je pra­lei­do 18 mi­nu­čių, pa­si­žy­mė­jo 9 taš­kais (3/5 dvi­taš­kių, 3/6 bau­dų), at­ko­vo­jo 3 ka­muo­lius, at­li­ko 3 re­zul­ta­ty­vius per­da­vi­mus, blo­ka­vo 1 me­ti­mą, 1 sy­kį pra­si­žen­gė ir su­rin­ko 10 nau­din­gu­mo ba­lų.

„Žai­dė­me kur kas ge­riau nei pir­ muo­­se dvie­juo­se ma­čuo­se ir pel­ ny­tai lai­mė­jo­me. Svar­biau­sia, kad la­bai ki­biai gy­nė­mės, o pa­ti­ki­mas žai­di­mas prie sa­vo krep­šio su­tei­kė mums dau­giau šan­sų puo­li­me“, – kal­bė­jo J.Pa­šu­ti­nas.

Be­je, sėk­min­gai šie­met rung­ ty­niau­jan­tis M.Kal­nie­tis šio­mis die­no­mis su­lau­kė ir as­me­ni­nio įver­ti­ni­mo. Gy­nė­jas bu­vo iš­rink­ tas ge­riau­siu 2012–2013 m. se­zo­ no VTB Vie­nin­go­sios ly­gos Lie­tu­ vos krep­ši­nin­ku. Ap­do­va­no­ji­mą

prieš tre­čias fi­na­lo se­ri­jos rung­ ty­nes jam įtei­kė ly­gos tei­sė­jų de­ par­ta­men­to va­do­vas Al­gi­man­tas Pa­vi­lo­nis. „Aš la­bai di­džiuo­juo­si ga­vęs šį ap­do­va­no­ji­mą. Itin ma­lo­nu pri­ zą gau­ti sa­vo­je are­no­je, Kras­no­da­ re. Ta­čiau da­bar mes kau­na­mės dėl čem­pio­nų ti­tu­lo, o ši ma­ža per­ga­ lė tu­ri tap­ti sti­mu­lu dar ge­res­niam žai­di­mui“, – kal­bė­jo krep­ši­nin­kas.

Anks­čiau to­kie pat ap­do­va­no­ ji­mai įteik­ti če­kui Pet­rui Ben­dai (Nim­bur­ko ČEZ), es­tui Ta­ne­liui Sok­kui (Ta­li­no „Kalev/Cramo“), len­kui Aa­ro­nui Ce­lui (Žgo­le­co „PGE Tu­row“), ka­za­chui An­to­nui Po­no­ma­rio­vui („As­ta­na“), bal­ta­ ru­siui Vla­di­mi­rui Ve­re­me­jen­kai (Ka­za­nės „Uniks“), lat­viui Kris­ ta­pui Ja­ni­če­no­kui (Ry­gos VEF), uk­rai­nie­čiui Alek­se­jui Pe­če­ro­vui (Ma­riu­po­lio „Azov­maš“) ir ru­sui Vik­to­rui Chria­pai (CSKA).

KD inf.

Lie­tu­vė – tre­čia

Pergalingas T.Par­ke­rio šūvis NBA finale

Ita­li­jos sos­ti­nė­je vy­ko penk­to­s Tarp­tau­ti­nės leng­vo­sios at­le­ti­kos fe­de­ra­ci­jos (IAFF) „Dei­man­ti­nės ly­ gos“ var­žy­bos – „Gol­den Ga­la-Piet­ ro Men­nea“ tur­ny­ras.

Pir­mą­sias Šiau­rės Ame­ri­kos Na­ cio­na­li­nės krep­ši­nio aso­cia­ci­jos (NBA) ly­gos fi­na­lo se­ri­jos iki ke­ tu­rių per­ga­lių rung­ty­nes re­gu­lia­ raus se­zo­no nu­ga­lė­to­jas ir čem­ pio­no ti­tu­lą gi­nan­tis Ma­ja­mio „Heat“ klu­bas ket­vir­ta­die­nį na­ muo­se 88:92 (24:23, 28:26, 20:20, 16:23) pra­lai­mė­jo San An­to­ni­jaus „Spurs“ krep­ši­nin­kams.

Mo­te­rų dis­ko me­ti­mo rung­ty­je pir­ma­s tre­je­tas ne­si­kei­tė nuo pir­ mo iki pa­sku­ti­nio me­ti­mo. Tre­čią kar­tą šia­me se­zo­ne nu­ga­lė­jo kroa­ tė Sand­ra Per­ko­vič – 68,25 m, ant­ ro­je vie­to­je – ku­bie­tė Ya­re­lys Bar­ rios (64,41 m).

Ant­rą kar­tą šiais me­tais į pri­ zi­n in­k ių tre­je­t ą, pel­n an­t į taš­ kus „Dei­man­ti­nės ly­gos“ įskai­ to­je, pa­te­ko Zi­nai­da Send­riū­tė – 62,85 m (62,85-62,64-x-61,44x-59,52).

Po tri­jų tur­ny­rų „Dei­man­ti­ nės ly­gos“ dis­ko me­ti­kių ly­de­rė – S.Per­ko­vič (12 tšk.), o Z.Send­riū­tė – ant­ra (3 tšk.). Y.Bar­rios ir Gia Le­ wis-Small­wood (JAV) tu­ri po 2 taš­ kus, M. Ro­bert-Mi­chon ir A.Rüh – po 1.

Dis­ki­nin­kėms „Dei­man­ti­nės ly­ gos“ var­žy­bo­se dar li­ko ke­tu­ri tur­ ny­rai.

BNS inf.

Did­vy­ris: T.Par­ke­rio paskutinis me­ti­mas atė­mė iš fa­vo­ri­te lai­ko­mo

Ma­ja­mio klu­bo na­mų aikš­tės pra­na­šu­mą.

AFP nuo­tr.

Ma­čo did­vy­riu ta­po pran­cū­zas To­ ny Par­ke­ris. Pa­čio­je jo pa­bai­go­je sve­čiams pir­mau­jant dviem taš­ kais, įžai­dė­jas klup­te­lė­jo ant par­ ke­to ir vos ne­suk­ly­do. Vis dėl­to, iš­sau­go­jęs ka­muo­lį, jis me­tė bai­ gian­tis 24 se­kun­džių ata­kos lai­ kui per LeB­ro­no Ja­me­so ran­kas ir ka­muo­lys, at­si­mu­šęs į len­tą, per­ skro­dė tink­le­lį. „Heat“ ata­kai po šio me­ti­mo li­ ko vos 5,2 sek. „Gal­vo­jau, kad rei­kia tie­siog iš­ mes­ti ka­muo­lį krep­šio link. Kri­tau, rei­kė­jo iš­sau­go­ti ka­muo­lį, ir ta­da bent iš­mes­ti“, – le­mia­mą epi­zo­ dą ko­men­ta­vo pran­cū­zas.

Ry­tų kon­fe­ren­ci­jo­je trium­fa­vu­ sių are­nos šei­mi­nin­kų gre­to­se tri­

gu­bu dub­liu pa­si­žy­mė­jo L.Ja­me­sas – 18 taš­kų, 18 at­ko­vo­tų ka­muo­ lių ir 10 re­zul­ta­ty­vių per­da­vi­mų.

Tai bu­vo de­šim­tas „Heat“ ly­de­ rio tri­gu­bas dub­lis per vi­są kar­je­ rą at­krin­ta­mo­sio­se NBA ly­gos var­ žy­bo­se ir tre­čia­sis fi­na­lo se­ri­jo­se.

17 taš­kų į nu­ga­lė­to­jų krep­šį įme­ tė Dwya­ne’as Wa­de’as, po 13 – Chri­sas Bos­has ir Ray’us Al­le­nas, 8 – Ma­rio Chal­mer­sas, 7 – Chri­ sas An­der­se­nas.

21 taš­ku prie Va­ka­rų kon­fe­ren­ ci­jos čem­pio­nų per­ga­lės pri­si­dė­jo To­ny Par­ke­ris, 20 – Ti­mas Dun­ ca­nas (14 su­grieb­tų ka­muo­lių), 13 – Ema­nue­lis Gi­no­bi­li, 12 – Dan­ ny Gree­nas, 10 – Kaw­hi Leo­nar­das (10 atk. kam.), 7 – Tia­go Split­te­ris ir Ga­ry Nea­las.

Ant­ro­sios NBA ly­gos fi­na­lo se­ ri­jos rung­ty­nės Ma­ja­my­je bus žai­ džia­mos sek­ma­die­nį.

San An­to­ni­jaus „Spurs“ eki­pa NBA čem­pio­nų auk­so žie­dus per klu­bo is­to­ri­ją iš­ko­vo­jo ke­tu­ris kar­ tus – 1999, 2003, 2005 ir 2007 m., Ma­ja­mio „Heat“ ko­man­da du­syk – 2006 ir 2012 m.

KD, BNS inf.

17

šeštadienis, birželio 8, 2013

20p.

aukštyn žemyn

Kelionės į Libaną tikslas – ieškoti pilietinio karo pėdsakų.

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė

Džo­mo­lung­mą įvei­ku­si lie­tu­vė ne­si­ti­kė­jo, kad bus taip bai­su

Ko­dėl, net ir se­niai gy­ven­ da­ma už­sie­ ny­je, iš­ke­liu ant kal­no vir­ šū­nių Lie­tu­ vos vė­lia­vą?

Ji: Edi­ta Uk­sai­tė-Ni­chols – pir­mo­ji ant Pa­sau­lio sto­go už­ko­pu­si lie­tu­vė.

Edi­tos Uk­sai­tės-Ni­chols as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Ta­kas siau­ru­tė­lis, ant jo gu­li ne­gy­vė­lis. Gre­ta – gi­li be­dug­nė. Spi­gi­na 60 laips­nių šal­tis.

Tai pa­ty­rė Edi­ta Uk­sai­tė-Ni­chols, pir­mo­ji lie­tu­vė, kop­da­ma į di­džiau­sią pa­sau­lio kal­ ną – Džo­mo­lung­mą. Įko­pė. Mo­ters pa­sa­ko­ji­mas apie tai – tar­si die­no­raš­čio skai­ty­mas.

Tam­sa ir ne­gy­vė­liai

Iš vie­nuo­li­kos mū­sų gru­pės na­rių į Džo­mo­lung­mos vir­šū­nę už­ko­pė tik va­do­vas Phi­las Cram­so­nas – sep­ tin­tą kar­tą, bu­vu­si pro­fe­sio­na­li dvi­ ra­ti­nin­kė, 63 me­tų Mar­ga­ret – ant­rą kar­tą, Ole ir aš. Tie, ku­rie jau bu­ vo įko­pę ar ne­pa­sie­kė vir­šū­nės šiuo šiau­ri­niu marš­ru­tu iš Ti­be­to pu­sės, pri­pa­ži­no, kad pie­ti­nis marš­ru­tas iš Ne­pa­lo ir Ki­ni­jos sie­nos per­pus leng­ ves­nis ir ne toks pa­vo­jin­gas.

Kai pra­dė­jau kop­ti į aukš­tu­mi­nes sto­vyk­las, pa­si­da­rė dar sun­kiau, dar pa­vo­jin­giau. Bai­gė­si snie­gas, ke­lią pa­sto­da­vo di­de­li ak­me­nys, ma­ži sly­do iš po ko­jų. Kai kur ne­ bu­vo sau­gos vir­vių, su­si­kon­cent­ ruo­ti bu­vo la­bai sun­ku, trū­ko oro.

Jau­čiau­si la­bai pa­žei­džia­ma, ta­

čiau iš­sau­go­jau vi­di­nį už­tai­są, ku­ ris stū­mė ma­ne pir­myn: dar vie­nas žings­ne­lis šią aki­mir­ką.

Man bai­siau­sia kop­ti tam­so­ je. Bu­vo ypač bai­su, kai rei­kė­jo ei­ ti siau­ru ta­ke­liu šlai­to briau­na. Čia pat – be­ne po­ros ki­lo­met­rų be­dug­ nė. Ir dar rei­kia ei­ti vei­du į ją.

Nors ir bu­vau su­si­ri­šu­si su sa­vo šer­pu Tar­kiu, jis bu­vo prie­ky­je, ma­ čiau tik vir­vę ir sa­vo pirš­ti­nes. Ant siau­ro ta­ke­lio gu­lė­jo ne­gy­vė­lis, ku­rį te­ko per­ženg­ti. Sten­giau­si ne­žiū­rė­ ti, bet ma­čiau bo­luo­jan­čias ran­kas, pirš­tų na­gus.

Iš vi­so ma­čiau bent de­šimt žu­vu­ sių al­pi­nis­tų. Ži­no­jau, kad taip bus, bet kai ko­pi tam­so­je, švil­pia vė­jas, po ko­jo­mis – be­dug­nė ir ne­gy­vė­liai, tik­ rai la­bai bai­su. Jau­čiau­si kaip tarp

Jau­čiau­si kaip tarp mir­ties ir gy­vy­bės.

Gir­dė­jau bal­sus, dai­ na­vi­mą, kal­bas. At­si­ suk­da­vau – nie­ko. mir­ties ir gy­vy­bės, tar­si ki­ta­me pa­ sau­ly­je. Gir­dė­jau bal­sus, dai­na­vi­mą, kal­bas. At­si­suk­da­vau – nie­ko. Tik tam­sa, ma­no pirš­ti­nės ir ne­gy­vė­liai.

At­ro­dė, kad jie kaž­ką šnabž­dė­tų.

Dvie­se ant Pa­sau­lio sto­go

Taip įvy­ko, kad vir­šū­nę su šer­pu Tar­kiu pa­sie­kė­me dvie­se. Ke­li bu­vo už­ko­pę prieš 45 mi­nu­tes. Dar ki­ti,

ku­rie ėjo už ma­nęs, nu­ša­lo ga­lū­nes ir grį­žo at­gal. Net ir šer­pas Tar­kis ne­jau­tė dvie­jų pirš­tų.

Gū­siai bu­vo stip­res­ni, nei pro­ gno­zuo­ta, – apie 65–75 km /val.

Oro tem­pe­ra­tū­ra sie­kė 60 laips­nių šal­čio. Negana to, pūtė stiprus vė­ jas. Tu­rė­jau pa­tir­ties, kai ko­piau į ki­tus kal­nus ašuon­tūks­tan­ti­nin­ kus, to­dėl bu­vau la­bai su­si­kon­ cent­ra­vu­si iki pat vir­šū­nės.

Skai­čia­vau žings­nius iki ke­tu­ rių ir tuo­met ju­di­nau ran­kų ir ko­ jų pirš­tus. Jei bū­čiau grį­žu­si at­gal į sto­vyk­lą, ku­ri bu­vo 8 ki­lo­met­ rų aukš­ty­je, bū­čiau tu­rė­ju­si grįž­ti na­mo, nes bu­vom iš­nau­do­ję daug de­guo­nies.

Džo­mo­lung­mos vir­šū­nę pa­sie­ kė­me ge­gu­žės 22-osios 9 val. ry­to.

Tai neap­sa­ko­mas jaus­mas – mes net ma­tė­me že­mės iš­lin­kį. Ne­bu­vo jo­kio kva­po, jau­čiau­si tarsi ki­ta­me pa­sau­ly­je. Ne­ga­lė­jau pa­ti­kė­ti, kad sto­viu ant Pa­sau­lio sto­go. Tuo me­ tu žmo­gus tar­si pe­rei­na į ki­tą pa­ sau­lį.

Eks­pe­di­ci­ja tru­ko be­veik du mė­ ne­sius. Ant vir­šū­nės pra­lei­do­me 20 mi­nu­čių. Be­veik ne­bu­vo de­be­ sų. Tie­sa, pū­tė la­bai stip­rus vė­ jas, ban­džiau iš­skleis­ti Lie­tu­vos vė­lia­vą, ku­ri nuo­trau­ko­se bū­tent dėl vė­jo gū­sių at­ro­do ap­si­ver­tu­si.

Tai už­fik­sa­vo ir ma­no vaiz­do ka­ me­ra.

Kad ir kaip bū­tų, jau­čiau­si pui­ kiai, no­rė­jau iš­nau­do­ti ir mė­gau­ tis kiek­vie­na aki­mir­ka. Kar­tu bu­ vo bai­su: už­kop­ti – tik pu­sė dar­bo.

Dar rei­kia nu­si­leis­ti. Aša­rų ne­bu­vo.

Ver­kiau tik sa­vo pa­la­pi­nė­je.

Ne­val­gė devyniolika va­lan­dų

Mo­ti­na Dei­vė Džo­mo­lung­ma bu­vo man ma­lo­nin­ga. Ji ma­ne ap­sau­go­jo.

Su sa­vi­mi tu­rė­jau ta­lis­ma­ną – Zee ak­me­nį. Ti­be­tie­čiai ti­ki, kad jis tu­ ri ste­buk­lin­gų ga­lių, gy­do žaiz­das.

18

18

šeštadienis, birželio 8, 2013

aukštyn žemyn

Pa­si­ma­ty­mas po sep­ty­ne­ri au­toa­va­ri­ja, mir­tis, ko­ma ir mei­lė „Ma­ma, tuoj bū­siu na­mie“, – te­le­fo­nu pra­ne­šė Mar­ty­nas Vris­tiu­ kas, kai mik­roau­to­bu­sas iš Lon­do­no ar­tė­jo prie Gar­lia­vos. Vy­ras džiau­gė­si ir bū­si­mu su­si­ti­ki­mu su my­li­ma mer­gi­na, ku­rios ne­ ma­tė sep­ty­ne­rius me­tus. Tik stai­ga su­si­mė­tė prie­ky­je va­žiuo­ jan­tis vil­ki­kas ir vis­kas pa­sken­do tam­so­je.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Pa­ty­rė dau­gy­bę su­ža­lo­ji­mų

Pir­mie­ji eis­mo įvy­kio vie­ton at­ sku­bė­ję Ma­ri­jam­po­lės ra­jo­no ug­ nia­ge­siai gel­bė­to­jai iš smar­kiai su­ nio­ko­to mik­roau­to­bu­so iš­trauk­tą 24-erių Mar­ty­ną, neap­čiuo­pę pul­ so, už­den­gė ir puo­lė trauk­ti ki­tus žmo­nes.

Kai tri­ju­lę gy­vų­jų sku­biai iš­ve­žę me­di­kai ren­gė­si ofi­cia­liai kons­ta­ tuo­ti M.Vris­tiu­ko mir­tį, vie­nas nu­ ste­bęs su­šu­ko: „Jis dar gy­vas!“ Ma­r i­j am­p o­l ės li­g o­n i­n ė­j e M.Vris­tiu­kas bu­vo la­bai trum­pai: su­tei­kus pir­mą­ją pa­gal­bą, jau­ną vy­rą be są­mo­nės iš­ve­žė į Kau­no kli­ni­kas. „Krau­jo iš­si­lie­ji­mas į sme­ge­nis, trū­kęs au­sies būg­ne­lis, lū­žęs rak­ ti­kau­lis, du­bens kau­lai, abi blauz­ dos, al­kū­nė, pirš­tai, su­pjaus­ty­tas vei­das... – gre­ta pa­si­dė­jęs ra­men­ tus su­žei­di­mus var­di­ja Mar­ty­nas.

– Vien ko­jo­se sep­ty­ni, iš vi­so – ke­lias­de­šimt lū­žių. Ne vie­nas gy­ dy­to­jas pri­pa­ži­no per sa­vo pra­kti­ ką ne­ma­tęs, kad po to­kių trau­mų žmo­gus lik­tų gy­vas. Tai, kad kal­bu ir ga­lė­siu vaikš­čio­ti, – ste­buk­las.“ Ste­buk­lu ga­li­ma pa­va­din­ti ir tai, kad Mar­ty­nas jau po dvie­jų die­ nų pa­bu­do iš ko­mos. Są­mo­nei dar sken­dint rū­ke, su­šu­ko: „Vai­dai, rei­ kia pa­skam­bin­ti Vai­dai!“ Da­bar, kai kal­bė­jo­mės, Vai­da sė­ dė­jo gre­ta. Ši 24-erių iš­vaiz­di tam­ siap­lau­kė mer­gi­na, Vai­da Kas­pe­ ra­vi­čiū­tė – bu­vu­si Mar­ty­no kla­sės drau­gė. Jie abu mo­kė­si Gar­lia­vos Jo­nu­čių vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je.

Gim­ta­die­nis ir mir­tis

„Tuo­met, kai sap­ne ta­ve pa­ma­ čiau, net ne­sup­ra­tau, ar tu tik­ ra. Juk mū­sų is­to­ri­ja fil­mo ver­ta.

Tu – ma­no pra­džia, o aš – pa­bai­ ga...“ – Mar­ty­no Bei­no­rio dai­ na „Ned­ve­jok“ ta­po M.Vris­tiu­ko ir V.Kas­p e­ra­v i­č iū­t ės gy­ve­n i­m o dai­na.

Jų is­to­ri­ja taip pat ver­ta fil­mo.

Prieš me­tus, dar bū­da­mas Ang­ li­jo­je, pir­mą­kart iš­gir­dęs tą dai­ ną Mar­ty­nas sė­do prie kom­piu­te­ rio, kad nu­siųs­tų ją my­li­ma­jai. Vos pri­si­jun­gęs prie feis­bu­ko jis tą dai­ ną ga­vo iš Vai­dos.

Kai me­di­kai ren­gė­si ofi­cia­liai kons­ta­tuo­ ti M.Vris­tiu­ko mir­ tį, vie­nas nu­ste­bęs su­šu­ko: „Jis dar gy­ vas!“ Pa­sa­ko­da­mi šį su­ta­pi­mą abu link­si gal­vo­mis ir pla­čiai šyp­so­si. O tuo­met net klai­kiau­sia­me koš­ma­ re ne­bū­tų įsi­vaiz­da­vę, koks krau­ pus kad­ras bus fil­me apie jų gy­ve­ ni­mą. „Mar­ty­nas bu­vo tas, ku­ris mo­ kyk­lo­je ma­nęs lauk­da­vo pa­si­slė­ pęs už kam­po ir ap­mė­ty­da­vo snie­ gu, ap­ra­ši­nė­da­vo są­siu­vi­nius ir tam­py­da­vo už plau­kų“, – juo­kia­ si Vai­da. „Pas­lėp­ta paaug­liš­ka mei­lė“, – kal­bė­da­mas apie iš­dai­gas šyp­so­ si vy­ras.

Jo šyp­se­na dings­ta, kai pa­klau­ siu, ko­dėl iš­vy­ko į Ang­li­ją. „Per ma­no še­šio­lik­tą­jį gim­ta­ die­nį, bir­že­lio 26 d., nuo šir­dies smū­gio mi­rė tė­tis, – Mar­ty­nas už­ gniau­žia emo­ci­jas. – Jis iš­lai­kė šei­ mą. Vy­res­nis bro­lis, jam da­bar 30 me­tų, dir­bo Ang­li­jo­je. Į šią ša­lį, nors ma­ma ir prieš­ta­ra­vo, iš­vy­kau ir aš, ne­no­rė­da­mas sė­dė­ti ma­mai ant spran­do.“ Nak­vo­jo ir au­to­bu­suo­se

De­šimt kla­sių bai­gu­sį Mar­ty­ ną bro­lis ru­de­nį ver­tė grįž­ti na­mo tęs­ti moks­lų. Jie­du su­si­py­ko. Už­ sis­py­ręs ir va­lin­gas Mar­ty­nas li­ko Anglijoje. „Nak­vo­da­vau nak­ti­niuo­se au­to­ bu­suose, – apie sun­kią pra­džią, kai su­si­py­ko su bro­liu, at­vi­rai pa­sa­ko­ja M.Vris­tiu­kas. – Sun­kiai ra­dau dar­ bo. Pir­ma­sis pa­gal­bi­nio dar­bi­nin­ ko at­ly­gi­ni­mas te­bu­vo tik 50 sva­ rų per die­ną.“ Vie­ną die­ną sta­ty­bo­se iš­vy­dęs kos­tiu­mu vil­kin­tį va­dy­bi­nin­ką su šal­mu Mar­ty­nas pa­no­ro dirbti to­ kį darbą. Per me­tus pa­kei­tė apie 50 sta­ty­bos kom­pa­ni­jų. „Drau­gai juo­ka­vo, kad sie­kiu re­ kor­do. Ta­čiau no­rė­jau įgy­ti kuo dau­giau pa­tir­ties. Dir­bau su sta­ liais, be­to­nuo­to­jais ir plė­čiau aki­ ra­tį“, – pa­sa­ko­ja M.Vris­tiu­kas.

Jau­ną darbš­tų vy­rą, ku­ris po dar­ bo pa­si­lik­da­vo 2–3 va­lan­do­mis il­ giau, brai­žė brė­ži­nius, ne­tru­kus įver­ti­no bo­sas. Lie­tu­vis grei­tai ki­ lo kar­je­ros laip­tais ir ne­tru­kus ta­po va­dy­bi­nin­ku, bo­so de­ši­nią­ja ran­ka.

At­ly­gi­ni­mas, be pre­mi­jų, išau­go iki 800–900 sva­rų per sa­vai­tę.

„Pa­me­nu tą die­ną, kai pir­mą kar­tą nu­si­pir­kau kos­tiu­mą. Švar­ kas bu­vo per di­de­lis, bet ne­tu­rė­jau lai­ko nei ma­tuo­tis, nei jo pa­si­keis­ ti, nes sku­bė­jau į dar­bus“, – juo­ kia­si Mar­ty­nas.

Lem­tin­gas ru­duo

Ir kai būdavo sun­ku, ir kai ge­rai, vy­ru­kas vis pri­si­min­da­vo Vai­dą.

Kar­tais jai pa­ra­šy­da­vo feis­bu­ke, bet su­lauk­da­vo tik trum­po man­da­gaus at­sa­ky­mo. „Tuo me­tu bu­vau ne vie­na“, – pri­si­pa­žįs­ta V.Kas­pe­ra­vi­čiū­tė. „O aš nu­trau­kiau ket­ve­rius me­ tus tru­ku­sią drau­gys­tę su lie­tu­ ve, ku­ri ma­ne iš­da­vė su ki­ta­tau­čiu iš Ry­tų“, – nuo­šir­džiai pa­sa­ko­jo M.Vris­tiu­kas.

Vis­kas ap­si­ver­tė, kai bo­so pa­ve­ di­mu 2012 m. ru­de­nį Mar­ty­nas iš­ vy­ko dirb­ti į ne­di­de­lę sa­lą. „Bu­vo rug­sė­jis. Tuo me­tu gy­ve­ nau ir dir­bau Pa­lan­go­je, – už­si­sva­ jo­ja Vai­da. – Bu­vau vie­ni­ša, ir stai­ ga pa­ra­šė jis.“ Net­ru­kus trum­pas su­si­ra­ši­nė­ ji­mas feis­bu­ke išau­go į ro­ma­nus pri­me­nan­čius laiš­kus, o ga­liau­ siai Mar­ty­nas pa­pra­šė lei­di­mo pa­ skam­bin­ti per skai­pą. „Čia tu?! Tik­rai tu?!“ – ne­ga­lė­jo pa­ti­kė­ti po sep­ty­ne­rių me­tų bend­ rak­la­sės bal­są iš­gir­dęs Mar­ty­nas. „Su­mo­te­riš­kė­jau“, – jau­din­da­ ma­si dėl at­si­nau­ji­nu­sios pa­žin­ties nu­si­juo­kė Vai­da.

Ir jų laiš­kai dar la­biau il­gė­jo, po­ kal­biai truk­da­vo va­lan­das. „At­ro­do, kad esam vie­nas ki­tam skir­ti. Mums la­bai ge­ra bend­rau­ti, po­kal­biai ir bend­ros te­mos neiš­se­ ko, nuo­mo­nės su­ta­po“, – švy­tė­jo Mar­ty­nas.

Jie nu­spren­dė pa­si­ma­ty­ti prieš Ka­lė­das ir kar­tu pra­leis­ti ato­sto­gas.

Grį­žęs po dar­bo sa­lo­je, prieš pat ke­lio­nę na­mo, Mar­ty­nas nu­si­kir­ po ir Vai­dai nu­siun­tė daug komp­ li­men­tų su­lau­ku­sią nuo­trau­ką. Žadėjo tuoj grįžti

Praė­ju­sių me­tų gruo­dį daug sni­go ne tik Lie­tu­vo­je. Sė­dė­da­mas oro uos­te Lon­do­ne Mar­ty­nas sva­jo­jo

apie su­si­ti­ki­mą su Vai­da. Rū­pi­no­ si, ar jis mer­gi­nai pa­tiks, ir nu­si­mi­ nė, kai vie­ną po ki­to ati­dė­jo skry­ džius.

Ne­te­kęs kant­ry­bės ir pa­gal­vo­ jęs, kad ga­li tek­ti lauk­ti oro uos­te dar 2–3 pa­ras, vy­ru­kas pa­skam­bi­ no vai­ruo­to­jui, ku­ris mik­roau­to­bu­ su ve­žio­da­vo žmo­nes į Lie­tu­vą. „Mes jau ne­to­li kel­to“, – pa­si­gir­ do bal­sas.

Mar­ty­nas pa­ža­dė­jo su­mo­kė­ ti dau­giau, to­dėl mik­roau­to­bu­sas „Mer­ce­des Benz Sprin­ter“ grį­žo 120 my­lių jo paim­ti. „Len­ki­jo­je bu­vo daug snie­go, ke­ liai sli­dūs, to­dėl va­žia­vo­me lė­čiau“, – pa­me­na lem­tin­gą die­ną M.Vris­ tiu­kas.

2012 m. gruo­džio 19-osios ry­tą, apie 5 val., jie įva­žia­vo į Lie­tu­vą.

Mar­ty­nas sė­dė­jo gre­ta vai­ruo­to­jo. „Ma­ma, tuoj bū­siu. Li­ko apie 20 ki­lo­met­rų“, – ar­tė­jant prie Gar­lia­ vos te­le­fo­nu pa­sa­kė Mar­ty­nas, o jo min­ty­se vis su­ko­si Vai­da.

Praė­jus vos po­rai mi­nu­čių po po­ kal­bio, pra­dė­jo čiuož­ti prie­ky­je va­ žiuo­jan­tis vil­ki­kas. Stai­ga Mar­ty­no aky­se vis­kas din­go.

Jau­čia­si bu­vęs ne­gy­vas

Mik­roau­to­bu­sas, tren­kę­sis į vil­ki­ ką, po smū­gio ap­si­su­ko ke­lis kar­ tus. Jo prie­kis bu­vo su­traiš­ky­tas, o vil­ki­kas nu­sly­do į kelk­raš­tį. „Žu­vęs“, – neuž­čiuo­pę Mar­ty­ no pul­so kons­ta­ta­vo pir­mie­ji įvy­ kio vie­ton at­sku­bė­ję Ma­ri­jam­po­lės ra­jo­no ug­nia­ge­siai gel­bė­to­jai.

Apie krau­pią ava­ri­ją ra­šė pa­grin­ di­niai Lie­tu­vos dien­raš­čiai, o in­ter­ ne­to sve­tai­nės pa­sku­bė­jo pa­skelb­ti, kad žu­vo ma­žiau­siai vie­nas žmo­ gus. Jo ini­cia­lai – M.V. „Kai me­di­kai iš­ve­žio­jo su­žeis­ tuo­sius ir atė­jo kons­ta­tuo­ti ma­no mir­ties, – M.Vris­tiu­kas pa­sa­ko­ ja tai, ką pa­sa­ko­jo jam, – jie nu­ ste­bo, kad stai­ga at­si­ra­do pul­sas.

Ma­ne sku­biai nu­ve­žė į Ma­ri­jam­ po­lės li­go­ni­nę, o iš ten – į Kau­no kli­ni­kas.“ Nuo 2004 m. gy­ve­na­mą­ją vie­tą D.Bri­ta­ni­jo­je dek­la­ra­vu­sio Mar­ty­ no ma­ma tik vė­liau su­ži­no­jo apie

Džo­mo­lung­mą įve ko­pi­mą da­ly­va­vo­ 17 Prieš me re­li­gi­nė­je ce­re­mo­ni­

Šer­pas: ant Džo­mo­lung­mos vir­šū­nės Edi­ta su šer­pu iš­bu­vo 20 mi­nu­čių.

Edi­tos Uk­sai­tės-Ni­chols as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

jo­je – pu­džo­je, kur be­veik vi­są die­ ną trys la­mos at­li­ko ri­tua­lus.

Be šios pro­ce­dū­ros šer­pai nie­ka­da ne­ko­pia į kal­nus. Ri­tua­le da­ly­vau­ ja ir al­pi­nis­tai.

Per pa­sku­ti­nes 19 va­lan­dų va­di­ na­mo­jo­je mir­ties zo­no­je ne­su­val­ giau nė kąs­nio. Bi­jo­jau nu­siim­ti pirš­ti­nes, nes bu­vo la­bai šal­ta. Už­ ša­lęs bu­vo ir van­duo.

Pag­rin­di­nė­se sto­vyk­lo­se mai­ ti­no­mės la­bai ska­niai. Du kar­tus per die­ną val­gė­me mė­są, 16 va­lan­ dą bu­vo lai­mės va­lan­dos, kai vi­rė­ jas pa­ga­min­da­vo net su­šių, iš­ger­ da­vo­me po stik­li­nę vy­no.

Tik lip­da­mi į aukš­tu­mi­nę sto­vyk­ lą ne­šė­mės mais­to. Bu­vau at­si­ve­

žu­si pen­kis di­de­lius pa­ke­lius džio­ vin­tų rū­ky­tų deš­re­lių. Jas val­giau dar kop­da­ma į Ma­nas­lu. Į sau­są la­za­ni­ją, spa­ge­čius, ku­riuos rei­ kia už­pil­ti van­de­niu, net ne­ga­lė­jau pa­žiū­rė­ti. Dar tu­rė­jau ener­gi­nių šo­ ko­la­dų, sau­sai­nių, bet jų taip ir ne­ pa­ra­ga­vau.

Val­gy­da­vau su šer­pais jų pa­la­ pi­nė­je, da­li­jo­mės mais­tu. Jie tu­rė­jo sau­sai­nių, ki­niš­kų ma­ka­ro­nų.

Per skan­da­lą pa­lai­ko šer­pus

Su šer­pais su­ta­rė­me pui­kiai. Mū­ sų va­do­vui Phi­lui jie – kaip šei­mos na­riai. Jų bu­vo 14, tik trys nau­jo­ kai. Ki­ti da­ly­va­vo ne vie­na­me žy­ gy­je. Tarp mū­sų bu­vo ir vy­riau­ sio­jo šer­po ti­tu­lą Sir­dar (Sar­dar) tu­rin­tis Dor­je Sher­pa – jis ne­šė

19

šeštadienis, birželio 8, 2013

aukštyn žemyn

ių me­tų: Avarija: taip gruo­džio 19 d. at­ro­dė mik­roau­to­bu­sas „Mer­ce­des

Benz“.

ne­lai­mę, nors nuo­jau­ta, kai sū­naus mo­bi­lu­sis te­le­fo­nas bu­vo iš­jung­ tas, nie­ko ge­ro ne­ža­dė­jo. Po ke­lių va­lan­dų apie ne­lai­mę per­skai­čiu­si in­ter­ne­te puo­lė ieš­ko­ti sū­naus. Ra­ do li­go­ni­nė­je.

Prašė į jį ne­žiū­rėti

„Mar­ty­nas tiks­laus at­vy­ki­mo lai­ko ne­sa­kė. Gir­dė­jau, kad ati­dė­jo skry­ džius, – Vai­da pa­me­na, apie bai­sią ava­ri­ją prie Kaz­lų Rū­dos iš­gir­du­ si puoš­da­ma eg­lu­tę. – Nė min­ties ne­bu­vo apie Mar­ty­ną, jo­kios nuo­ jau­tos, tik bu­vo la­bai gai­la tų žmo­ nių, sku­bė­ju­sių į Lie­tu­vą.“ Pa­bu­dęs iš ko­mos iš pra­džių ang­ liš­kai, po to, nu­ra­min­tas, lie­tu­viš­ kai Mar­ty­nas sa­kė, kad rei­kia pa­ skam­bin­ti Vai­dai.

Tuo me­tu ji va­žia­vo į ko­le­gi­ ją, kur mo­kė­si, ir ne­gir­dė­jo, kad skam­ba te­le­fo­nas. Tik jį iš­siė­mu­ si iš ran­ki­nės iš­vy­do, kad pra­leis­ti pen­ki skam­bu­čiai iš to pa­ties nu­ me­rio. Į jį pa­skam­bi­nu­si iš­gir­do: „Čia Mar­ty­no ma­ma. Jis pa­te­ko į ava­ri­ją, pa­bu­do iš ko­mos...“ Vai­dai li­pant Kli­ni­kų laip­tais, ar­ tė­jant prie pa­la­tos, kur gu­lė­jo Mar­ ty­nas, jos šir­dis pla­kė vis smar­ kiau. „Aš iš tų, ku­rie bi­jo krau­jo, su­ ža­lo­ji­mų, žaiz­dų, – da­bar šyp­so­si Vai­da. – At­si­da­rė du­rys ir...“ Vai­da net pa­ti ne­pa­ju­to, kaip pri­ puo­lė, ap­ka­bi­no ir iš­bu­čia­vo žaiz­ do­tą Mar­ty­no vei­dą, ku­rio, ži­no­ ma, pa­žin­ti bu­vo neį­ma­no­ma. „Ne­žiū­rėk į ma­ne, tik ne­žiū­rėk“, – iki akių už­si­den­gęs ant­klo­de vei­ dą mal­da­vo Mar­ty­nas, bi­jo­da­mas, kad dau­giau Vai­dos ne­ma­tys. „Ne toks tu­rė­jo bū­ti mū­sų pir­

Ma­ri­jam­po­lės po­li­ci­jos nuo­tr.

ma­sis pa­si­ma­ty­mas“, – šyp­so­da­ ma­si ra­mi­no jį Vai­da.

Nus­te­bi­no ir me­di­kus

Po šios ne­lai­mės Vai­da ir Mar­ty­ nas at­si­rin­ko drau­gus: jau­na mo­ te­ris ne­sle­pia, kad dau­ge­lis jos jau bu­vu­sių drau­gių ir pa­žįs­ta­mų siū­lė kuo grei­čiau pa­lik­ti su­ža­lo­tą vy­rą.

Vai­da mo­kė­si, dir­bo ir lais­vu lai­ ku slau­gė Mar­ty­ną. Jis ne­de­juo­da­ mas ken­tė skaus­mus. Ne­te­ko są­ mo­nės, kai lū­žo ko­ją su­tvir­ti­nęs me­ta­li­nis stry­pas. Žaiz­dos krau­ja­ vo. Už vis­ką la­biau Mar­ty­ną kan­ ki­no min­tis, ar il­gai Vai­da su juo bend­raus, ir ger­te gė­rė kiek­vie­ną jų su­si­ti­ki­mo mi­nu­tę.

Bet my­li­mo­ji jį lan­kė, po­kal­biai il­gė­jo, ir Vai­dos so­cia­li­nia­me tink­ la­la­py­je at­si­ra­do už­ra­šas: „Vai­da Kas­pe­ra­vi­čiū­tė už­mez­gė ar­ti­mus drau­gys­tės san­ty­kius su Mar­ty­nu Vris­tiu­ku.“ „Net nea­be­jo­ju, kad man taip grei­ tai sveik­ti pa­dė­jo Vai­da. O gal ir iš ko­ mos taip grei­tai pra­bu­dau dėl jos“, – žvel­gia į my­li­mą­ją Mar­ty­nas.

Jau­nas, ran­duo­tas vy­ras su ra­ men­tais – va­lin­gas op­ti­mis­tas. Jis net nea­be­jo­ja, kad bus lai­min­gas, vaikš­čios be ra­men­tų, nors pir­mie­ji žings­niai bu­vo la­bai sun­kūs.

Sep­ty­nias nar­ko­zes ir ope­ra­ci­jas iš­tvė­ręs M.Vris­tiu­kas nu­ste­bi­no ir gy­dy­to­jus. Vie­na jų, per­žvel­gu­si Mar­ty­no me­di­ci­ni­nius do­ku­men­ tus, jo ma­mos pa­klau­sė: „Jū­sų sū­ nus tur­būt ne­kal­ba ir sė­di neį­ga­lio­ jo ve­ži­mė­ly­je?“ Kai ne­lie­ka tuš­tu­mos

Už ką? Mar­ty­nas, kaip ir vi­si žmo­ nės, už­klup­ti ne­lai­mės, per­mąs­tė

My­li­mie­ji: Vai­da ir Mar­ty­nas pa­si­ma­tė po sep­ty­ne­rių me­tų.

sa­vo gy­ve­ni­mą. Tie­sa, jau­nas vy­ ras ne­ra­do at­sa­ky­mo.

Kar­tais jį nu­ve­ria min­tis, kad gal­būt tik dėl šio įvy­kio jie kar­tu su Vai­da? Gal tai pa­dė­jo jiems abiem per­kai­no­ti ver­ty­bes, įver­tin­ti, ką tu­ri ir ką ga­li pra­ras­ti?

Mar­ty­no bo­sas jį ap­lan­kė Kli­ni­ko­ se, pa­pra­šy­tas da­vė ne­di­de­lio dar­bo, lau­kia jo pa­sveiks­tant. Kai pasveiks,

jau mė­nuo kar­tu gy­ve­nan­tys my­li­ mie­ji ke­ti­na vyk­ti į Lon­do­ną. „Jei Vai­dai ne­pa­tiks, ieš­ko­si­ me komp­ro­mi­sų, kur­siu ko­kį nors vers­lą Lie­tu­vo­je“, – sva­jo­ja Mar­ ty­nas.

Vai­da ne­prieš­ta­rau­ja my­li­mo­ jo pla­nams, sa­ko, kad bū­tų įdo­mu pa­ban­dy­ti jė­gas ir ten. Ji džiau­gia­si at­ra­du­si Mar­ty­ną, su­vo­ku­si šei­mos

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

stip­ry­bę, tik­rą­sias ver­ty­bes ir sa­ve.

Ar jai bu­vo nors trum­pų abe­jo­ nių, kad su tiek daug su­ža­lo­ji­mų pa­ty­ru­siu vy­ru ge­riau ne­bend­ rau­ti?

Vai­da pur­to gal­vą ir šyp­so­si: „Tik vis dar ne­ga­liu pa­ti­kė­ti, kad čia tas pa­ts Mar­ty­nas, ku­ris mė­tė­si snie­ go gniūž­tė­mis ir pai­šė į ma­no są­ siu­vi­nį.“

vei­ku­si lie­tu­vė ne­si­ti­kė­jo, kad bus taip bai­su vaiz­do ka­me­rą, kai 1996 m. IMAX su­kū­rė gar­sų fil­mą apie Džomo­ lungmą. Ži­nau apie pir­mą Džo­mo­lung­mos is­to­ri­jo­je ki­lu­sį skan­da­lą, kai šer­ pai ap­mė­tė ak­me­ni­mis gar­sius al­ pi­nis­tus Si­mo­ne Mon­ro, Ue­li Stec­ ką ir kar­tu su jais ko­pu­sį Jo­nat­haną Grif ­fi thą. Šim­tu pro­cen­tų esu šer­pų pu­sė­je.

Yra griež­ta ne­ra­šy­ta tai­syk­lė, kad šer­pai, tvir­ti­nan­tys vir­ves, už­ko­ pia pir­mie­ji. Jie ne­bu­vo bai­gę dar­ bų, kai Si­mo­ne su ko­le­go­mis per­li­po jas, ap­len­kė šer­pus. Ita­las ir se­niau yra iš­gar­sė­jęs iš­si­šo­ki­mais. Al­pi­nis­ tų pa­sau­ly­je ne­tgi skli­do kal­bos, kad jis bu­vo pa­vo­gęs de­guo­nies ba­lio­ną, už ku­rį už­si­sa­kė sraig­tas­par­nį grįž­ ti iš kal­nų. O tai mū­sų bend­ruo­me­

Per pa­sku­ti­nes 19 va­lan­dų va­di­na­mo­ jo­je mir­ties zo­no­je ne­su­val­giau nė kąs­ nio. Bi­jo­jau nu­siim­ ti pirš­ti­nes, nes bu­vo la­bai šal­ta. nė­je be­veik pri­lygs­ta žmog­žu­dys­tei.

Nep­ri­ta­riu ag­re­si­jai, bet esu šer­pų pu­sė­je.

Da­le­lė Lie­tu­vos

Snie­gi­nio leo­par­do, ku­rį pa­ma­ty­ti yra di­de­lė lai­mė ir ku­rio sa­vy­bes – iš­tver­mę, grakš­tu­mą, ne­prik­lau­

so­my­bę, pa­slap­tin­gu­mą, ven­gi­mą vie­šu­mos ir neiš­si­šo­ki­mą, kuk­lu­mą la­bai ver­ti­nu gy­ve­ni­me, ne­ma­čiau.

Tie­sa, prie pa­grin­di­nės sto­vyk­los ma­čiau mė­ly­nas avis, o kur jos, ten ir snie­gi­nis leo­par­das. Gal iš­vy­siu jį ant ki­to kal­no?

Ko­dėl, net ir se­niai gy­ven­da­ma už­sie­ny­je, iš­ke­liu ant kal­no vir­šū­ nių Lie­tu­vos vė­lia­vą? Man tai la­ bai svar­bu. Tai ma­no iden­ti­te­tas.

Vi­si ma­no ko­le­gos ži­no, kad aš lie­ tu­vė. Nie­ka­da ne­no­rė­jau ir ne­bū­siu ne­lie­tu­vė.

No­riu nors ma­ža da­le­ly­te pri­si­ dė­ti prie sa­vo ša­lies var­do pro­pa­ ga­vi­mo. Ir vi­sa­da jau­čiuo­si lie­tu­vė.

Ypač kal­nuo­se, iš­kel­da­ma Lie­tu­vos vė­lia­vą, siū­tą sa­vo ran­ko­mis.

Kalbėjosi Da­rius Sė­le­nis

Įvei­kė tris, li­ko vie­nuo­li­ka E.Uk­s ai­tei-Ni­c hols Džo­mo­lung­m a (8 848 m aukš­čio) – jau tre­čias kal­nas aš­tuon­tūks­tan­ti­nin­kas.

Gim­tuo­sius Tel­šius pa­li­ko 1996 m.

2011 m. spa­lio 1 d. ji įko­pė į 8 201 m, šeš­tą pa­gal dy­d į, Čo Oju.

JT Pa­sau­l io mais­to pro­g ra­mo­je dir­ busi ir hu­ma­ni­ta­ri­nė­se mi­si­jo­se Hai­ ty­je ir Ni­ge­r y­je da­ly­va­v u­si lie­t u­vė sa­ko, kad po Džo­mo­lung­mos rei­k ia kaž­ką keis­ti, to­dėl da­bar ieš­kos nau­ jo pro­jek­to.

Ly­g iai po me­t ų, vėl spa­l io 1-ąją, jau sto­vė­jo ant vie­nos iš ke­t u­r ių pa­vo­ jin­g iau­sių kal­nų vir­šū­n ių – 8 163 m aukš­čio Ma­nas­lu.

Al­pi­n is­tė juo­ka­vo, kad nuo Pa­sau­ lio sto­g u va­d i­na­mo kal­no vir­šū­nės min­ty­se dar ne­g rį­žo.

Keliavo po Pran­cū­zi­ją, JAV, Ka­na­dą.

O kai bus dar­bo, kai už­dirbs, gal­vos ir apie nau­ją vir­šū­nę.

Dar li­ko 11 aš­tuon­tūks­tan­ti­nin­k ų.

20

šeštadienis, birželio 8, 2013

aukštyn žemyn

Libanas: vaiz­dai pa­bė­gė­lių

Li­ba­ne jau ga­li­ma ska­nau­ti švie­žių apel­si­ nų ir treš­nių, mau­dy­tis Vi­dur­že­mio jū­ro­ je. Lie­tu­vos ra­di­jo lai­dų ve­dė­ją Ag­nę Ska­ ma­ra­kai­tę į šią Ar­ti­mų­jų Ry­tų ša­lį nu­vi­lio­ jo jo­je vy­kęs pi­lie­ti­nis ka­ras.

Mokykla: „Libanas – tai lyg istorijos vadovėlis“, – palygino žinių vedėja A.Skamarakaitė, neseniai keliavusi po šią Artimųjų Rytų šalį, nestotokojančią įstabių vaizdų. Kedras – jos simbo

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Teks iš­mok­ti ara­biš­kai

Vil­niaus uni­ver­si­te­te, Orien­ta­lis­ ti­kos cent­re, A.Ska­ma­ra­kai­tė ap­ gy­nė ma­gist­ro dar­bą apie tai, kaip 1975–1990 m. Li­ba­ne vy­kęs pi­lie­ ti­nis ka­ras vaiz­duo­ja­mas ki­no fil­ muo­se. Šią ša­lį ji bu­vo su­si­kū­ru­ si sa­vo vaiz­duo­tė­je, bet vis di­dė­jo no­ras ten nu­va­žiuo­ti ir pa­ma­ty­ti, kaip vis­kas at­ro­do iš tik­rų­jų. „No­rė­jau su vie­tos žmo­nė­mis pa­bend­rau­ti, pa­si­kal­bė­ti apie tai, kaip jie at­si­me­na tą ka­rą, kaip jis trak­tuo­ja­mas da­bar. No­rė­jo­si sa­vo moks­li­nį dar­bą vai­ni­kuo­ti ta ke­lio­ ne ir, ži­no­ma, pa­tu­ris­tau­ti“, – kal­ bė­jo A.Ska­ma­ra­kai­tė. Į ke­lio­nę ji lei­do­si su drau­gu – žur­na­lis­tu Ma­riu­mi Ei­du­ko­niu.

Ke­lias die­nas juo­du ke­lia­vo iš­si­ nuo­mo­tu au­to­mo­bi­liu, pa­skui – vie­šuo­ju trans­por­tu.

A.Ska­ma­ra­kai­tė pa­ty­rė, kad vie­ tos gy­ven­to­jai ne­la­bai no­ri pri­si­ min­ti ša­lį nu­nio­ko­ju­sį ka­rą. Esą gy­ve­ni­mas ne­sto­vi vie­to­je – žiū­ rė­ki­me į prie­kį. Ka­ras – tai praei­ tis, o da­bar mes gal­vo­ja­me apie Li­ ba­no atei­tį. Gi­liau, iš šir­dies kal­bė­ti apie to­kius da­ly­kus truk­dė ir kal­ bos bar­je­ras, nes ang­liš­kai su li­ba­ nie­čiais ga­li­ma pa­lai­ky­ti tik bend­ ro po­bū­džio po­kal­bį. „Jei­gu no­ri su­ži­no­ti iš­sa­miau apie tą ka­rą, rei­kė­tų kal­bė­ti ara­ biš­kai. La­biau nei ang­lų bū­tų pa­dė­

ju­sios pran­cū­zų kal­bos ži­nios, nes Li­ba­nas – bu­vu­si pran­cū­zų ko­lo­ni­ ja, mo­kyk­lo­se dar mo­ko­ma pran­ cū­zų kal­bos“, – pa­ty­rė A.Ska­ma­ ra­kai­tė.

Kaip sa­ko pa­tys li­ba­ nie­čiai, jų ša­ly­je gy­ ve­na 18 re­li­gi­jų iš­pa­ žįs­tan­tys žmo­nės, ir tai la­bai jun­ta­ma.

Iš­pa­žįs­ta net 18 re­li­gi­jų

Li­ba­nas už Lie­tu­vą ma­žes­nis be­ne še­šis kar­tus, to­dėl per be­veik dvi sa­vai­tes tu­ris­tai pa­ma­tė vos ne vi­ są ša­lį. „La­bai įvai­ri ta ša­lis. At­si­me­ nu, Iz­rae­ly­je, taip pat la­bai ma­žo­je ša­ly­je, man pa­da­rė įspū­dį dau­gy­ bė kont­ras­tų. Tas pa­ts – ir Li­ba­ne.

Kaip sa­ko pa­tys li­ba­nie­čiai, jų ša­ ly­je gy­ve­na 18 re­li­gi­jų iš­pa­žįs­tan­ tys žmo­nės, ir tai la­bai jun­ta­ma“, – pa­ste­bė­jo A.Ska­ma­ra­kai­tė.

Ji ma­tė, kad žmo­nės Li­ba­ne gy­ ve­na su­si­bū­rę pa­gal re­li­gi­nę pri­ klau­so­my­bę. Pa­vyz­džiui, vie­na­me Li­ba­no mies­te, kur gy­ve­na mu­sul­ mo­nai šii­tai, at­mos­fe­ra kon­ser­va­ ty­vi. Ki­ta­me įsi­kū­rę nuo ge­no­ci­do pa­bė­gę ar­mė­nai – ten at­mos­fe­ra vi­sai ki­to­kia. Ka­di­šos slė­ny­je gy­ ve­na be­veik vien krikš­čio­nys – ten la­bai jun­ta­ma pran­cū­zų kul­tū­ra.

„Kiek­vie­na­me mies­te, kad ir į ku­rį nu­ke­liau­tum, pa­ma­tai skir­tin­gą žmo­ nių gy­ve­ni­mo bū­dą, skir­tin­gą kul­tū­rą ir po­žiū­rį į tuos pa­čius da­ly­kus, ir tai la­bai įdo­mu“, – ste­bė­jo­si lie­tu­vė.

A.Ska­ma­ra­kai­tei la­bai pa­ti­ko di­ džiu­lis li­ba­nie­čių sve­tin­gu­mas. Pa­ bend­ra­vęs su jais tie­siog jau­ti, kad at­va­žia­vai ne šiaip į ša­lį – tu at­va­ žia­vai pas juos, ir jie pri­sii­ma at­sa­ ko­my­bę už ta­ve kaip sve­čią. „Apie Si­ri­ją ir Li­ba­ną ga­liu pa­ sa­ky­ti vie­na: esi ten sve­čias, ku­rio lau­kia iš­skės­to­mis ran­ko­mis. Bū­si ir pa­val­gy­din­tas, ir pa­gir­dy­tas, ir ap­reng­tas, ir nu­vež­tas ten, kur tau rei­kia“, – de­ta­li­za­vo pa­šne­ko­vė.

Pa­bė­gė­lių sto­vyk­los šo­ki­ra­vo

Di­džiu­lį įspū­dį A.Ska­ma­ra­kai­tei pa­da­rė dvi pa­les­ti­nie­čių pa­bė­gė­lių sto­vyk­los Bei­ru­te. Per pi­lie­ti­nį ka­rą ten vy­ko di­džiu­lės žu­dy­nės. „Vie­na – ką ma­tei fil­muo­se, ką apie tai skai­tei. O kai su­si­du­ri akis į akį su tais žmo­nė­mis, kai ban­dai juos kal­bin­ti, kai pa­ma­tai jų rea­ lų bū­vį – kas ki­ta. Tai šo­ki­ruo­ja. Ir pa­jun­ti be­jė­giš­ku­mą, nes su­pran­ti, kad ne­la­bai kuo jiems ga­li pa­dė­ti“, – pa­sa­ko­jo mer­gi­na.

Jos nuo­mo­ne, Li­ba­ne la­biau­siai skurs­ta bū­tent pa­les­ti­nie­čių pa­ bė­gė­liai. Sto­vyk­lo­se Bei­ru­te la­bai ankš­ta, trūks­ta šva­raus van­dens.

Jų atei­tis – neuž­tik­rin­ta. Kai ku­ rių pa­les­ti­nie­čių Li­ba­ne gy­ve­na jau tre­čia kar­ta, bet yra ap­ri­bo­ta, ką jie ga­li veik­ti, dirb­ti.

Grie­ti­nė­lė, ku­ri dir­ba fi­nan­sų, pa­slau­gų sri­ty­se, pa­sii­ma vis­ką ir gy­ve­na la­bai ge­rai. Ypač tai ma­ty­ ti Bei­ru­te, kur ne­trūks­ta pra­ban­gių au­to­mo­bi­lių, res­to­ra­nų. Pa­tys li­ba­ nie­čiai pri­pa­žįs­ta, kad ša­ly­je esa­ma di­džiu­lių so­cia­li­nių skir­tu­mų – ir pra­ban­gos, ir skur­do.

Van­de­nį pa­ver­tė vy­nu

Ag­nei bu­vo įdo­mu pa­ma­ty­ti tas vie­tas, apie ku­rias skai­tė mo­kyk­ li­niuo­se va­do­vė­liuo­se. Pa­vyz­džiui, da­bar­ti­nė­je Li­ba­no te­ri­to­ri­jo­je, Vi­ dur­že­mio jū­ros pa­kran­tė­je, dau­giau kaip prieš 3 tūkst. me­tų se­no­vės fi­ ni­kie­čiai bu­vo įkū­rę mies­tų. „Li­ba­nas – tik­ras is­to­ri­jos va­do­ vė­lis, ten tiek daug is­to­ri­jos ir kul­ tū­ros pa­mink­lų iš fi­ni­kie­čių lai­kų.

Pa­vyz­džiui, Bib­lo mies­te iš­li­kęs se­nas tur­gus. Pa­ju­tęs jo at­mos­fe­ rą, net ga­lė­tum įsi­vaiz­duo­ti, koks ga­lė­jo bū­ti tas fi­ni­kie­čių mies­tas“, – spė­lio­jo tu­ris­tė.

Ka­di­šos slė­ny­je, kur gy­ve­na krikš­čio­nys ma­ro­ni­tai, ka­ta­li­kų at­ša­ka, dau­gy­bė vie­nuo­ly­nų iš­kal­ ti uo­lo­se. Ypač pui­kus vaiz­das at­si­ ve­ria, žvel­giant į juos iš slė­nio. „Daug ce­lių, iš­skap­tuo­tų uo­lo­ se. Jo­se krikš­čio­nys ras­da­vo prie­ globs­tį nuo re­li­gi­nių per­se­kio­to­ jų. Kai ku­rie vie­nuo­ly­nai vei­kia, kai ku­rie – ne. Slė­ny­je ga­li su­tik­ti vie­nuo­lių“, – pa­sa­ko­jo A.Ska­ma­ ra­kai­tė.

Tu­ris­tai lan­kė­si Ka­nos kai­me­ly­ je Pie­tų Li­ba­ne. Vis ver­da gin­čai: ar

čia – ta pa­ti Ka­na, kur Jė­zus Kris­ tus van­de­nį pa­ver­tė vy­nu ir ku­ ri pa­mi­nė­ta Bib­li­jo­je? Ten yra ola, ku­rio­je esą Jė­zus Kris­tus slė­pė­si su sa­vo mo­ki­niais, dau­gy­bė di­džiu­lių iš­skap­tuo­tų ak­me­nų. Ant vie­no jų iš­skap­tuo­ta pa­sku­ti­nė Kris­taus ir jo mo­ki­nių va­ka­rie­nė. „Aiš­ku, vi­si li­ba­nie­čiai sa­kys, kad tai – tik­rai ta vie­ta, tik­rai ta bib­li­ nė Ka­na“, – įsi­ti­ki­nu­si A.Ska­ma­ ra­kai­tė.

Tik­ra mįs­lė – mik­roau­to­bu­sai

Bei­ru­tas lie­tu­vę šiek tiek nu­vy­lė.

Gal dėl to, kad iš jo la­bai daug ti­ kė­jo­si? Pa­si­ro­do, Li­ba­no sos­ti­nė la­biau pri­tai­ky­ta au­to­mo­bi­lių vai­ ruo­to­jams, o ne pės­tie­siems, nes ten ma­žai ša­li­gat­vių, di­de­lis už­ terš­tu­mas. „Bei­ru­tas įvai­rus. Ja­me ga­li ir pi­ giai, ir bran­giai gy­ven­ti, ja­me tie­ siog jau­čia­mas švie­žio mais­to kul­ tas – res­to­ra­nas prie res­to­ra­no“, – pa­sa­ko­jo Ag­nė.

Sos­ti­nė­je ver­da ir nak­ti­nis gy­ve­ ni­mas – dau­gy­bė ara­bų iš ki­tų ša­ lių čia su­va­žiuo­ja pa­si­links­min­ti.

Tam tik­ruo­se ra­jo­nuo­se ir gat­vė­se nak­ti­niai klu­bai įsi­kū­rę vie­nas ša­ lia ki­to.

Po Bei­ru­tą zu­jan­tys mik­roau­to­ bu­sai – tik­ra mįs­lė, nes jie ne­tu­ri nu­sta­ty­to marš­ru­to. Tu­ri kel­ti ran­ ką ir juos stab­dy­ti, klaus­ti, ar va­ žiuo­ja ten, kur tau rei­kia. Kar­tais ga­li daug lai­ko su­gaiš­ti, ban­dy­da­ mas su­gau­ti tą, ku­rio rei­kia.

21

šeštadienis, birželio 8, 2013

aukštyn žemyn

ių sto­vyk­lo­se šo­ki­ravo

Pre­ky­ba: ne­ma­žai ka­vos par­da­vė­jų gat­vė­je siū­lo iš­ger­ti li­ba­nie­tiš­kos ar ara­biš­kos ka­vos už 25–50 cen­tų.

olis.

Po til­tais iš­ri­kiuo­ti tan­kai

Ar sau­gu bu­vo ke­liau­ti po Li­ba­ną? Į šį klau­si­mą Ag­nė vie­na­reikš­miš­ kai at­sa­ky­ti ne­ga­li.

Ji pa­s te­b ė­jo, kad vi­s ur la­bai daug ka­r iuo­m e­n ės. Bei­r u­to se­ na­m ies­t is, cent­ras – ap­tver­ ti, nu­ro­dy­ta, pro ku­riuos var­tus ga­li­ma įei­ti, o pro ku­riuos išei­ ti. Vi­sur bu­di ka­rei­viai. Po vi­sais til­tais iš­ri­kiuo­ti tan­kai. Greit­ke­ liuo­se kas ke­lias­de­šimt ki­lo­met­ rų įreng­ti pa­tik­ros punk­tai.

Dėl re­li­gi­nės įtam­ pos tiek daug tos ka­ riuo­me­nės. Dar dėl to, kad kai ku­riuo­se mies­tuo­se kla­nai tar­ pu­sa­vio san­ty­kius aiš­ki­na­si šū­viais.

Ga­li pa­ma­ny­ti: jei yra daug ka­ riuo­me­nės, gal ša­ly­je sau­giau? Bet pa­skui gal­vo­ji, ko­dėl tos ka­riuo­me­ nės tiek daug? „Vie­ni gy­ven­to­jai sa­ko, kad tai su­ si­ję su nar­ko­ti­kų pre­ky­ba, nes ne­to­li Si­ri­jos pa­sie­nio au­gi­na­mos ka­na­pės.

Be to, Si­ri­jo­je vyks­ta pi­lie­ti­nis ka­ras, ir tai esą ne­ga­li ne­pa­veik­ti Li­ba­no, kur įsi­kū­rę net apie 400 tūkst. pa­ bė­gė­lių si­rų. Taip pat dėl re­li­gi­ nės įtam­pos tiek daug tos ka­riuo­ me­nės. Dar dėl to, kad kai ku­riuo­se

Ma­riaus Ei­du­ko­nio nuo­tr.

mies­tuo­se kla­nai tar­pu­sa­vio san­ty­ kius aiš­ki­na­si šū­viais. Tai­gi daug tų prie­žas­čių, ko­dėl vi­sur pil­na ka­riš­ kių“, – var­di­jo A.Ska­ma­ra­kai­tė.

Ne­pa­gei­dau­ja­mo vy­rų dė­me­ sio lie­tu­vė iš­ven­gė. Prie­žas­tis pa­ pras­ta: ji se­gė­jo il­gą si­jo­ną, vil­kė­ jo marš­ki­nius il­go­mis ran­ko­vė­mis, o ei­da­ma į me­če­tes ant gal­vos už­ si­riš­da­vo ska­rą. „Kai ger­bi jų tra­di­ci­jas, ne­de­ monst­ruo­ji sa­vo kū­no, iš kar­to pa­jun­ti, kad ki­taip į ta­ve ir žiū­ri, – pa­juo­ka­vo Ag­nė. – Be to, ke­lia­ vau su vy­ru. Jei bū­čiau ke­lia­vu­ si vie­na, gal pa­sa­ko­čiau apie ki­ to­kią pa­tir­tį.“

Pabėgėliai: Sab­ros pa­les­ti­nie­čių stovykloje – skurdas.

Mal­da: tu­ris­tai mėgs­ta lan­ky­ti Bei­ru­to me­če­tes.

Kai­nos Vie­ša­sis trans­por­tas Li­bane ne­

bran­gus – ke­lio­nė mik­roau­to­bu­su po mies­tą at­siei­na 1,5 li­to. Ke­liau­ti iš mies­to į mies­tą taip pat pi­gu.

Stip­ri li­ba­nie­tiš­ka ir ara­biš­ka ka­va

plas­ti­ki­niuo­se in­de­liuo­se par­duo­ da­ma gat­vė­se už 25–50 cen­tų.

So­čius pie­tus gat­vė­je ga­li pa­val­

gy­ti už 5 li­tus, ta­čiau res­to­ra­ne už viš­tie­nos pa­tie­ka­lą su dar­žo­vė­mis tek­tų pa­klo­ti 30 li­tų.

Vieš­bu­čiai bran­gūs. Už juos, au­to­

mo­bi­lio nuo­mą ga­li­ma at­si­skai­ty­ti JAV do­le­riais.

Sau­gu­mas: Li­ba­ne la­bai daug ka­riuo­me­nės, po til­tais iš­ri­kiuo­ti tan­kai, greit­ke­liuo­se kas ke­lias­de­šimt ki­lo­

met­rų įreng­ti pa­tik­ros punk­tai.

22

šeštadienis, birželio 8, 2013

aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos

I.Nar­ku­tė: vi­sas ma­no lai­ka

Dia­pa­zo­nas: nuo W.A.Mo­zar­to, G.Puc­ci­ni iki sa­vos kū­ry­bos šo­kių

Ie­va Nar­ku­tė – at­li­ kė­ja ir dai­nų au­to­rė, ku­rią dau­ge­lis pa­ ži­no vi­sai ne­se­niai.

Dai­nuo­ja­mo­sios poe­zi­jos ger­bė­jai jos var­dą ir dai­nas ži­no dau­giau nei 10 me­ tų. Tiems, ku­rie ži­ no per ma­žai – šis in­ter­viu.

mu­zi­kos – toks pla­tus M.Mar­cos re­per­tua­ras.

„Beau­ti­ful Things“ skambės Kaune Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

„Beau­ti­ful Things“. Tur­būt su ži­ bu­riu ran­ko­se ne­ras­tum klu­bi­ nė­to­jo, ku­ris ne­ži­no­tų šio gru­pės „An­dain“ su­per­hi­to. Pa­ry­žiaus ir Sin­ga­pū­ro, Lon­do­no ir Du­ba­jaus nak­ti­nių klu­bų lan­ky­to­jams eu­fo­ ri­ją su­ke­lian­ti dai­na pir­mą kar­tą nu­skam­bės ir Lie­tu­vo­je.

– Jūs pir­mą kar­tą at­vyks­ta­te į mū­sų ša­lį. Pa­sa­ky­ki­te bent tris da­ly­kus apie Lie­tu­vą, Kau­ną?

– klau­sia­me elekt­ro­ni­nę, hau­ so, akus­ti­nę ir ly­ri­nę mu­zi­ką jun­gian­čios gar­sios gru­pės iš San Fran­sis­ko vo­ka­lis­tės – 35 me­tų Ma­vie Mar­cos.

– Kau­nas – di­de­lis Lie­tu­vos mies­ tas, Lie­tu­va tu­ri stip­rią krep­ši­nio rink­ti­nę, o Jo­nas Va­lan­čiū­nas yra ge­ras, pro­fe­sio­na­lus žai­dė­jas iš NBA, – ži­nias apie krep­ši­nį pa­de­ monst­ra­vo bu­vu­si ope­ros dai­ni­ nin­kė ir dai­nų au­to­rė iš JAV. – Stu­di­ja­vo­te kla­si­ki­nį vo­ka­lą, ope­ros teat­re dai­na­vo­te ari­jas ir iš Wolf­gan­go Ama­deus Mo­ zar­to, ir iš Gia­co­mo Puc­ci­ni kū­ri­nių. Kaip jū­sų ke­lias pa­ kry­po šo­kių mu­zi­kos link­me?

– Tai bu­vo praė­ju­sį de­šimt­me­tį.

Jau­čiau trau­ką nuo­sta­bioms me­ lo­di­joms ir ly­ri­kai, to­dėl nu­spren­ džiau su­jung­ti sa­vo mei­lę mu­zi­ kai, dai­na­vi­mui ir ra­šy­mui.

Jei­gu rei­kė­tų vėl rink­tis tarp ope­ros ir šo­kių mu­zi­kos, pa­si­rink­

čiau pa­sta­rą­ją. Jau­čiuo­si la­bai lai­min­ga ir ra­šy­da­ma, ir dai­nuo­ da­ma šokių muziką. Ji lanks­tes­ nė, yra dau­giau ga­li­my­bių eks­pe­ ri­men­tuo­ti, ne­tu­ri to­kių griež­tų ir ri­bo­tų rei­ka­la­vi­mų.

– Ma­vie, pra­šom pa­sa­ky­ti sep­ ty­nias sa­vo sa­vy­bes.

– Im­pul­sy­vi, gi­li, sva­jin­ga, smal­ si, kū­ry­bin­ga, tu­rin­ti sa­vy­je tra­ giz­mo, už­jau­čian­ti.

La­bai no­rė­čiau pa­ ma­ty­ti jū­sų na­cio­ na­li­nės krep­ši­nio rink­ti­nės rung­ty­nes.

– Keis­čiau­sia ir nuo­sta­biau­ sia vie­ta, kur dai­na­vo­te hi­tą „Beau­ti­ful Things“?

– Drau­gų na­muo­se, ma­no gim­ ta­ja­me Ma­ja­my­je. Tai iš­ties bu­vo keis­ta ir mie­la.

– Kas yra nuo­sta­biau­si da­ly­kai gy­ve­ni­me?

– Jau­čiuo­si la­bai lai­min­ga ga­lė­ da­ma ra­šy­ti ir kur­ti mu­zi­ką. Gy­ ve­na­me la­bai nuo­sta­bio­je ir jau­ di­nan­čio­je epo­cho­je.

– Tu­ri­te ko­kių nors ypa­tin­ gų rei­ka­la­vi­mų, kai at­vyk­si­te į Lie­tu­vą?

– (Juo­kia­si.) La­bai no­rė­čiau pa­ ma­ty­ti jū­sų na­cio­na­li­nės krep­ši­ nio rink­ti­nės rung­ty­nes.

Iš­gar­sė­jo ir ne­pa­liau­ja ste­bin­ti Gru­pė „An­dain“ mu­z i­kos pa­sau­ ly­je aki­mirks­niu iš­gar­sė­jo kū­ri­niu „Sum­mer Cal­ling“. Gru­pės įkū­rė­jai – Ka­li­for­ni­jos me­no ins­ti­tu­te moks­ li­nį laips­nį už mu­zi­kos kū­ry­bą ga­ vęs pro­d iu­se­r is Jos­has Gab­r ie­l is ir kla­si­k i­n į vo­ka­lą stu­di­ja­vu­si Ma­ vie Mar­cos. Jos­has bu­vo ži­no­mas bend­ra­dar­bia­vi­mu su gar­siais pro­ diu­se­r iais, di­d žė­jais ir kaip due­to „Gabriel&Dresden“ na­r ys. Tre­čia­ sis, jau bu­vęs gru­pės na­rys, gro­jęs gi­ta­ra, for­te­pi­jo­nu, sak­so­fo­nu, – Da­ vi­das Pe­ne­ris.

Di­džiau­sią sėk­mę gru­pei at­ne­šė hi­ tas „Beau­ti­ful Things“.

Di­de­lio po­pu­lia­ru­mo su­lau­kė per­ nai pa­si­ro­d žiu­sio al­bu­mo dai­nos – „Turn Up the Sound“, „Much Too Much“, „What It’s Li­ke“, ypač – „Pro­ mi­ses“, o „An­dain“ su­lau­kė dar ke­ lių „In­ter­n a­t io­n al Dan­ce Mu­s ic Awards“ ap­do­va­no­ji­mų.

Gru­pės „An­dain“ kon­cer­tas bir­ že­lio 14 d. – Kau­no klu­be „Ma­cao Open Air“.

Mak­si­ma­lis­tė: dai­nuo­da­ma klau­sy­to­jams Ie­va la­biau­siai bi­jo ap­vil­ti sa­ve

Jus­tė Ki­bu­ry­tė

– Ko­kia tu bū­ni po kon­cer­tų?

Pa­var­gu­si ar at­virkš­čiai: pub­ li­ka įkrau­na ge­ra ener­gi­ja?

– Po kon­cer­tų jau­čiuo­si iš­si­sė­mu­ si, nu­var­gu­si ir daž­niau­siai ne­no­riu su nie­kuo bend­rau­ti. Tai ne­reiš­kia, kad pub­li­ka neįk­rau­na ma­nęs ge­ ra ener­gi­ja. Tie­siog lai­kas ant sce­ nos bū­na la­bai in­ten­sy­vus. Užt­run­ ka, kol at­si­kve­piu ir at­si­trau­kiu nuo to, kas bu­vo ant sce­nos.

La­bai mėgs­tu po kon­cer­to iš­ kart per­s i­reng­t i – su­k ne­l ę pa­

keis­ti džin­sais ir marš­ki­nė­liais, ba­te­lius – se­nu­tė­liais con­ver­sais.

Taip pa­ma­žu išei­nu iš sa­vo sce­ni­ nio įvaizdžio – tam­pu to­kia, ko­ kia bū­nu kiek­vie­ną die­ną. Ta­da jau ga­liu ir pa­bend­rau­ti. Pa­gei­ dau­ti­na – su tau­re bal­to­jo sau­so vy­no tau­re ran­ko­je.

– Ko la­biau­siai bi­jai?

– Ne­sa­ky­siu, nes ne­sup­ra­si­te ir juok­si­tės, ir man tai ne­pa­tiks.

– Ka­da pa­si­ro­dys nau­jas ta­vo al­bu­mas?

Tai iš­skir­ti­nai vien žmo­nės. Nie­ko dau­ giau man taip ne­gai­la.

– Pir­mą­jį bran­di­nau 10 me­tų. Ti­ kiuo­si, ant­ra­jam to­kio il­go lai­ko ne­ pri­reiks...

– Ar yra ta­vo gy­ve­ni­me da­ly­kų, apie ku­riuos pa­gal­vo­tum: gai­la, bet praė­jo pro ša­lį...

Ka­ra­liš­ko­jo Tai­lan­do šei­mos po­rce­li Da­rius Sė­le­nis Tik­ra­sis ar­ba­tos ir ka­vos sko­nis at­si­sklei­džia ge­riant iš po­rce­lia­ ni­nių puo­de­lių. Taip tei­gia gur­ ma­nai.

Ko­ky­bė iš kau­lų pe­le­nų

Aukš­čiau­sios ko­ky­bės po­rce­lia­ ną ga­mi­nan­čios ka­ra­liš­ko­sios šei­ mos „Royal Por­ce­lain“ kom­pa­ni­ jai at­sto­vau­jan­čios par­duo­tu­vės „Ca­sa Mio in­dai“ di­rek­to­rė Ind­ rė Le­ka­vi­čiū­tė šyp­te­li: skonis itin atsiskleidžia, kai šis po­rce­lia­nas – kau­li­nis. „Pa­žiū­rė­ki­te prieš švie­są, – Ind­ rė į orą pa­ke­lia po­rce­lia­ni­nę lėkš­tu­ tę ir už jos pa­mo­juo­ja ran­ka. Sun­ku pa­ti­kė­ti, bet ki­to­je lėkš­tu­tės pu­ sė­je šmėkš­te­lė­ja ran­kos še­šė­lis. – Por­ce­lia­no skaid­ru­mas – vie­nas pa­grin­di­nių bū­dų nu­sta­ty­ti, ar jis ko­ky­biš­kas ir iš­ties pa­ga­min­tas iš kau­lų pe­le­nų kom­po­nen­to.“ Ant po­rce­lia­no in­do dug­no daž­ niau­siai bū­na ga­min­to­jo pa­va­di­ni­ mas ir už­ra­šas ang­lų kal­ba „Fi­ne Bo­ne Chi­na“ ar­ba „Bo­ne Chi­na“.

Iš­ver­tus į lie­tu­vių kal­bą tai reiš­kia „Plo­na­sis kau­li­nis po­rce­lia­nas“ ar­ ba „Kau­li­nis po­rce­lia­nas“. Už­ra­šo „Ki­ni­ja“ žmo­nės ne­tu­rė­tų bi­jo­ti: tai po­rce­lia­no tė­vy­nė, jį dar I–II a., Ry­tų Han di­nas­ti­jos lai­kais, iš­ ra­do ki­nai.

Daž­niau­siai po­rce­lia­no ga­my­ bo­je nau­do­ja­mas mol­že­mis. Pra­ ban­giau­sia­me ir ko­ky­biš­kiau­sios rū­šies po­rce­lia­ne tu­ri bū­ti bent 25 pro­c. kau­lų pe­le­nų kom­po­nen­to: „Royal Por­ce­lain“ dir­bi­niuo­se jo yra net 45 pro­c.

Dėl to po­rce­lia­nas tam­pa per­ma­ to­mas. Ne­vi­siš­kai skaid­rus, ta­čiau pa­kan­ka­mai, kad švie­sa ne­truk­ do­mai pra­si­skverb­tų pro jį. Ir šis kau­lų pe­le­nų kom­po­nen­tas di­di­na su­ke­pu­sios po­rce­lia­no šu­kės stip­ ru­mą ir bal­tos spal­vos ryš­ku­mą, to­dėl tra­piai at­ro­dan­tiems 1983 m. įkur­tos Tai­lan­do ka­ra­liš­ko­sios šei­

Por­ce­lia­no skaid­ru­ mas – vie­nas pa­grin­ di­nių bū­dų nu­sta­ty­ ti, ar jis ko­ky­biš­kas ir iš­ties pa­ga­min­ tas iš kau­lų pe­le­nų kom­po­nen­to.

mi­nys, pa­s i­ž y­m in­t is ypa­t in­g u tvir­tu­mu.

Vie­nas iš dvi­de­šim­ties

„Ca­sa Mio in­dai“ par­duo­tu­vė­je – apie 30 įvai­riau­sių spal­vų po­rce­lia­ no rin­ki­nių.

Vie­ną įspū­din­giau­sių – mo­der­ nios kla­si­kos 95 vie­ne­tų rin­ki­ nį, pa­puoš­tą eg­zo­tiš­kais Tai­lan­ do raš­tais, pa­va­din­tą „Ag­ra“, tu­ri ir olim­pi­nė plau­ki­mo čem­pio­nė – Rū­ta Mei­lu­ty­tė. Tai bu­vo pa­grin­di­ nis pri­zas gar­siai plau­ki­kei, ta­pu­ siai 2012-ųjų „Me­tų kau­nie­te“. „Tie­sa, kau­nie­čiai la­biau mėgs­ta kla­si­ki­nį, bal­tos spal­vos, po­rce­lia­ ną, – ži­no I.Le­ka­vi­čiū­tė ir pri­si­pa­ žįs­ta, kad jos na­muo­se yra kla­si­ ki­nis kau­li­nio po­rce­lia­no pie­tų ir ar­ba­tos ser­vi­zas, de­ko­ruo­tas pla­ti­

mos kom­pa­ni­jos „Royal Por­ce­ lain“ meist­rų su­kur­tiems še­dev­rams ne­ga­li­ma tai­ ky­ti žmo­nių ne­re­tai nau­ do­ja­mos fra­zės „Tra­pus it po­ rce­lia­ni­nė lė­lė“.

Kau­l i­n is po­rce­l ia­n as – aukš­čiau­sios ko­ ky­bės ga­

Kokybė: permatomas porcelianas? Būna ir tokio.

23

šeštadienis, birželio 8, 2013

aukštyn žemyn horoskopai.diena.lt

as yra lais­va­lai­kis

e.

kus, juo­das, pri­va­lo­mas ir kan­ki­ nan­tis.

– Ką, be kū­ry­bos, vei­ki lais­va­ lai­kiu?

– Vi­sas ma­no lai­kas da­bar yra lais­ va­lai­kis, tai­gi, ke­liau­ju, skai­tau, žiū­ riu fil­mus, bend­rau­ju su my­li­mais žmo­nė­mis, ga­mi­nu mais­tą, mez­gu...

– Ko la­biau­siai bi­jai, kai bū­ni sce­no­je?

– Kad nu­lip­siu nuo jos nu­vy­lu­ si sa­ve.

Andriaus Ufarto / BFL nuotr.

– Yra, ir tai iš­skir­ti­nai vien žmo­ nės: bi­čiu­liai, su ku­riais ne­su­sid­ rau­gau­ta, vy­rai, ku­rių neį­si­my­lė­ta, mo­ky­to­jai, ku­rių ne­su­tik­ta, ko­le­gos, iš ku­rių ne­pa­si­mo­ky­ta, žmo­nės, ku­ riems ne­pa­dė­ta... Nie­ko dau­giau man taip ne­gai­la.

– Ar pa­si­tai­ko kū­ry­bi­nių kri­ zių? Kaip įvei­ki jas?

– Vis­kas su­ka­si ra­tu, tad ir kri­zės (o jos ir ma­ne už­klum­pa) ka­da nors tu­ri praei­ti. Daž­niau­siai ra­to su­ ki­mą­si pa­grei­ti­na dar­bas. Ne toks, kur bū­na atė­jus įkvė­pi­mui, o sun­

– Šian­dien kon­cer­tuo­ji Kau­ne, dai­nuo­ja­mo­sios poe­zi­jos fes­ti­ va­ly­je „Se­na­mies­čio žio­gas“.

Ko ga­li ti­kė­tis klau­sy­to­jai?

– Ma­nau, kad pro si­dab­ri­nius de­ be­sis ims švies­ti sau­lė ir su­smeigs spin­du­lius mums vi­siems į akis. Ir žiū­rė­si­me vie­ni į ki­tus pri­si­mer­ kę, ir skam­bės mu­zi­ka. Ir kaž­kas gers vy­ną, o kaž­kas – van­de­nį, ir laks­tys ap­link vai­kai, ir gal net kas nors šyp­te­lės tam, ku­rio ne­pa­žįs­ ta. Ir mes pa­gal­vo­si­me, kad to­kios va­sa­ros die­nos ir tu­ri bū­ti. Ir ty­liai ti­kė­si­mės, kad ši­tas leng­vu­mas ne­ si­baigs praė­jus kon­cer­tui.

– Fes­ti­va­ly­je kon­cer­tuo­ji jau daug me­tų. Kaip jį ver­ti­ni?

– Tai la­bai darbš­tus fes­ti­va­lis – kas­m et su­jau­k i­n a gra­ž iau­s ius mies­to kie­me­lius, iš na­mų iš­trau­ kia dė­me­sin­giau­sius ir mie­liau­sius klau­sy­to­jus, o kon­cer­tų pro­gra­mą su­da­ro taip, kad nu­ste­bi­na net ir ant sce­nos li­pan­čiuo­sius.

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė bir­že­lio 8–14 die­noms AVI­NAS (03 21–04 20)

Šį sa­vait­ga­lį bū­si­te nu­si­tei­ kę ap­lan­ky­ti drau­gus, gi­ mi­nes. Ap­lin­ki­nius ste­bin­si­te sa­vo ori­gi­na­liu po­žiū­riu, neieš­ko­si­te žo­ džio ki­še­nė­je. Pa­si­tai­kys ir ne­nuo­ šir­du­mo, ma­ni­pu­lia­vi­mo. Jei kur nors vyk­si­te, bū­ki­te bud­rūs ke­ly­ je. Ki­tą sa­vai­tę pra­dė­si­te jausdami keis­tą ne­ri­mą. Bus di­de­lė trau­mų ir ne­su­sip­ra­ti­mų, konf­lik­tų ti­ki­ my­bė. Bū­ki­te pa­kan­tes­ni ar­ti­mų­ jų nuo­mo­nei ir jų in­te­re­sams. Nuo tre­čia­die­nio itin no­rė­sis ro­man­ti­ kos, to­dėl ne­veng­si­te flir­tų, siek­si­ te prie­šin­gos ly­ties dė­me­sio.

JAU­TIS (04 21–05 20)

Sa­vait­ga­lį jus do­mins kom­ for­tas, ma­te­ria­li­niai da­ly­kai ar­ba dar­bai kai­me, so­de. Gal­būt ką nors kei­si­te na­mų ūky­je. Ma­žiau sva­jo­ki­te vai­ruo­da­mi ir dirb­da­ mi su tech­ni­ka, nes gre­sia ava­ri­jos.

Ki­tą sa­vai­tę ga­li­mas keis­tas in­ci­ den­tas, pa­ska­los apie jū­sų šei­mos na­rį. Dėl bu­hal­te­ri­nių, trans­por­to klai­dų, de­zin­for­ma­ci­jos ži­niask­lai­ do­je ga­li­te pa­tir­ti įtam­pą. Ti­kė­ti­ni po­kal­biai, su­si­ję su įsi­dar­bi­ni­mu, vers­lu. Žmo­gus, ku­riuo do­mi­tės, ga­li pa­kvies­ti į pa­si­ma­ty­mą.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Sa­vait­ga­lį ga­li­te su­si­ras­ ti nau­ją ger­bė­ją ar bend­ ra­min­tį. Daug bend­rau­si­te, dis­ ku­tuo­si­te, ta­čiau ti­kė­ti­na, kad nuo­mo­nės su­si­kirs, ir tai ga­li pa­ kenk­ti drau­gys­tei. Rei­kė­tų dau­giau to­le­ran­ci­jos. Sau­go­ki­tės trau­mų, ava­ri­jų. Ki­tą sa­vai­tę su­si­ti­ki­mai, pa­si­ta­ri­mai ne­bus to­kie sklan­dūs, kaip ti­ki­tės. Pra­var­tu pa­si­kon­ sul­tuo­ti su do­mi­nan­čios sri­ties spe­cia­lis­tu, jei­gu no­ri­te ką nors ini­ci­juo­ti. Re­gis, keis­tai at­si­pa­lai­ duo­si­te ar­ba nea­dek­va­čiai ver­tin­ si­te si­tua­ci­ją.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Sa­vait­ga­lį bū­si­te nu­si­tei­kę iš pe­ties pa­dir­bė­ti. Gal­būt tal­kin­si­te pa­žįs­ta­miems. Jei jums rei­kės dirb­ti dar­be ar pa­sė­dė­ti prie na­mo par­si­neš­to dar­bo, bu­hal­te­ri­ jos skai­čių, ven­ki­te ap­lai­du­mo, nes dėl to ga­li kil­ti pro­ble­mų. Tau­so­ ki­te svei­ka­tą, ner­vų sis­te­mą. Ki­ tą sa­vai­tę ner­si­tės iš kai­lio, jei­gu mė­gi­na­te įsi­tvir­tin­ti ko­lek­ty­ve ar rea­li­zuo­ti sa­ve nau­jo­je sri­ty­je. Bus ne­leng­va, tad ga­li­te pa­jus­ti di­de­ lį nuo­var­gį ir pe­si­miz­mo de­be­sį.

Gre­sia nuo­sto­lis.

Triu­kas su lėkš­te

Pra­ban­gus kau­li­nis po­rce­lia­nas tu­ri ne tik pa­grin­di­nę pa­skir­tį – tai tar­ si ir na­mų in­ter­je­ro da­lis. „Ne­re­tai „Royal Por­ce­lain“ kū­ ri­nius žmo­nės ren­ka­si pa­gal sa­vo na­mus, ki­li­mų, veid­ro­džių, laip­tų tu­rėk­lų raš­tus ir į par­duo­tu­vę ne­

Sa­vait­ga­lį jus ga­li slėg­ ti rū­pes­tis dėl įsi­pa­rei­go­ ji­mų, su­si­ju­sių su pa­žįs­ta­mais žmo­nė­mis, par­tne­riu. Ga­li­te su­ lauk­ti svar­bių ži­nių, o gal ir ne­ti­ kė­tu­mų, iš­mu­šan­čių iš pu­siaus­ vy­ros. Jei lais­va­lai­kį lei­si­te su įdo­mia kom­pa­ni­ja ar prie in­ter­ ne­to, įsi­vel­si­te į dis­ku­si­jas. Re­ gis, su­bliz­gė­si­te. Tik neaiš­ku, ar ge­rą­ja pra­sme. Ki­tą sa­vai­tę bū­si­ te nu­si­tei­kę ri­zi­kuo­ti ir dėl to ga­ li­te pa­tir­ti nuo­sto­lių. At­sar­giai el­ki­tės su ašt­riais įran­kiais, ug­ ni­mi, tech­ni­ka. Paašt­rė­ju­si jū­sų ko­mer­ci­nė uos­lė tur­būt pa­si­tar­ naus vers­le, de­ry­bo­se.

si­dro­vė­da­mi at­si­ne­ša bal­dų go­be­ le­no skiau­čių“, – pa­sa­ko­ja Ind­rė.

Ji pri­du­ria, kad in­dų spal­vos da­ro po­vei­kį val­gan­čia­jam. Pa­vyz­džiui, mels­va spal­va ma­ži­ną ape­ti­tą, tad pu­siau rim­tai, pu­siau juo­kais žmo­ nės sa­ko, kad šios spal­vos po­rce­lia­ nas pa­dės su­liek­nė­ti, o gel­to­nos, prie­šin­gai, pa­di­dins ape­ti­tą.“ Gal kaž­kas no­rės pa­jus­ti apel­ si­nų, žadinančio mei­lę ir nuo ne­ lai­mių ga­lin­čio ap­sau­go­ti tur­kio, o gal ko­ra­lų, per­si­kų, la­ši­šų spal­vos ar pal­mių raš­tais iš­mar­gin­to po­rce­ lia­no po­vei­kį? „Tai­lan­do meist­rai daug dė­me­ sio ski­ria ir di­zai­nui, raš­tams, ir mes gau­na­me nau­jau­sias ko­lek­ci­ ja“, – ti­ki­na „Ca­sa Mio in­dų“ di­ rek­to­rė I.Le­ka­vi­čiū­tė.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Sa­vait­ga­lį ga­li­mi įdo­mūs su­s i­t i­k i­m ai, ren­g i­n iai.

Gal­būt teks bend­rau­ti su gar­bin­ gais vei­kė­jais ar­ba kur nors vyk­ ti moks­lo, kul­tū­ros tiks­lais. Bet ku­riuo at­ve­ju ver­ši­tės iš na­mų kuo to­liau nuo ru­ti­nos ir bui­ti­nių smulk­me­nų. Ieš­ko­si­te nuo­ty­kių.

Ga­li­mos pa­žin­tys, ak­li pa­si­ma­ty­ mai. Sa­vo nuo­mo­nę reikš­ki­te itin tak­tiš­kai. Ki­tą sa­vai­tę pra­dė­si­te dar­bin­gai nu­si­tei­kę, ta­čiau ko­kia nors avan­tiū­ra ga­li su­kel­ti ne­ti­kė­ tų rū­pes­čių. Jei ne­no­ri­te su­si­ga­ din­ti re­pu­ta­ci­jos, bū­ki­te są­ži­nin­ gi sa­vo ir ki­tų at­žvil­giu.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Tomo Raginos nuotr.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Sa­vait­ga­lio die­no­mis no­ riai spor­tuo­si­te, rū­pin­si­tės svei­ka­ta. Svar­bu at­si­spir­ti iš­lai­da­ vi­mo ma­ni­jai ir ne­pra­ras­ti sa­vit­ var­dos as­me­ni­niuo­se san­ty­kiuo­se, ki­taip tek­tų pa­si­gai­lė­ti. Ki­tos sa­ vai­tės pra­džia pa­ro­dys, kiek jūs rū­ pi­te par­tne­riui ir ki­tiems žmo­nėms bei kaip pa­tys mo­ka­te pri­si­tai­ky­ ti, bend­ra­dar­biau­ti, tar­pi­nin­kau­ti.

Pa­si­rū­pin­ki­te sa­vo au­to­mo­bi­liu, ki­ta tech­ni­ka. Ti­kė­ti­nos ne­ma­žos iš­lai­dos ar­ba kaip tik tu­rė­si­te sa­ve var­žy­ti, ko nors at­si­sa­ky­ti.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

ia­no tu­ri ir R.Mei­lu­ty­tė na. – Pra­ban­gus ir ko­ky­biš­kas po­ rce­lia­nas ati­ten­ka iš kar­tos į kar­ tą. Tė­vai per­ka vai­kams, po to jie per­duo­da sa­vo at­ža­loms. To­dėl tai pui­ki do­va­na ves­tu­vių, ju­bi­lie­jaus pro­ga.“ Ind­rė mos­te­lė­ja ran­ka į dar vie­ ną įspū­din­gą rin­ki­nį: šio di­zai­no po­rce­lia­no ser­vi­zų „Royal Por­ce­ lain“ pa­ga­mi­no tik 20 komp­lek­ tų – vie­nas jų ne­se­niai at­ke­lia­vo į Kau­ną.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Sa­vait­ga­lį jums bū­ti­nai rei­kės par­tne­rio pa­lai­ky­ mo, su­pra­ti­mo. Jei ne­tu­ri­te pe­ties at­si­rem­ti, ar­ti­mos sie­los, siek­si­te su­si­ras­ti sa­vo ant­rą­ją pu­sę. Ga­li­ te spon­ta­niš­kai įsi­vel­ti į neaiš­ kius nuo­ty­kius. Ki­ta ver­tus, įma­ no­ma ir per­spek­ty­vi par­tne­rys­tė.

Nuo pir­ma­die­nio emo­ci­nių iš­ gy­ve­ni­mų ga­li su­kel­ti fi­nan­si­nė, psi­cho­lo­gi­nė pro­ble­ma. Re­gis, teks spręs­ti klau­si­mus, ku­rie su­ si­ję su vers­lu, bend­rais fi­nan­sais, pa­sko­lo­mis. Į gau­na­mus per­spė­ ji­mus ne­žiū­rė­ki­te at­sai­niai.

Sa­vait­ga­lį jū­sų svei­ka­ta bus la­biau pa­žei­džia­ma, tad ne­per­si­temp­ki­te ir pa­si­sau­go­ki­te.

Nes­ku­bė­ki­te at­skleis­ti sa­vo pa­ slap­čių, pa­žiū­rų ir da­ly­ki­nių pla­ nų, nes pa­šne­ko­vai ga­li klas­tin­gai tuo pa­si­nau­do­ti. Ki­tą sa­vai­tę bū­ si­te įdo­mūs, pa­ste­bi­mi, bet kar­tu ner­vin­gi, lin­kę gin­čy­tis, kri­ti­kuo­ ti. Ar­ba pa­tys su­si­dur­si­te su pik­ tais kri­ti­kais ir kon­ku­ren­tais. Jū­sų mei­lės ar už­dar­bio lū­kes­čiai ga­li pa­si­ro­dy­ti kiek per di­de­li, ta­čiau į pe­rio­do pa­bai­gą sek­sis vis ge­riau.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Sa­vait­ga­lį nuo­tai­ką kiek ga­dins au­gan­čios iš­lai­dos ar­ba ne­grą­žin­tos sko­los. Vi­di­nę įtam­pą mal­šin­ti pa­dės spor­tas, gry­nas oras. Ga­li bū­ti, kad iš da­ lies su­si­jauks ke­lio­nių pla­nai. Ar­ ba paaiš­kės, kad neaps­kai­čia­vo­te sa­vo ga­li­my­bių, nu­si­pir­ko­te bro­ kuo­tą daik­tą. Ki­tą sa­vai­tę no­rė­ sis gy­ven­ti links­miau, pa­tir­ti ne­ kas­die­niš­kų įspū­džių, pa­ke­liau­ti ar pan. Ga­li tek­ti at­si­sa­ky­ti kaž­ ko­kių su­ma­ny­mų, su­si­dū­rus su kliū­ti­mis.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Sa­vait­ga­lį su už­si­de­gi­mu siek­si­te mei­lės, ro­man­ti­ kos, pra­mo­gų. Jei mo­kė­si­te tin­ka­ mai iš­nau­do­ti ga­li­my­bes, pa­tir­si­te džiaugs­mo ir lai­mė­ji­mų. Pa­si­do­ mė­ki­te vai­kų rei­ka­lais ir po­rei­ kiais. Ne­si­py­ki­te su gi­mi­nai­čiais, kai­my­nais dėl smulk­me­nų ir skir­ tin­gų nuo­mo­nių. At­sar­giai ke­ly­je.

Ki­tą sa­vai­tę bū­si­te lin­kę kri­tiš­kai ver­tin­ti ko­le­gų dar­bą, ar­ti­mų­jų gy­ve­ni­mą, bui­tį, ana­li­zuo­ti fi­nan­ si­nes ir ūki­nes ga­li­my­bes. Ne­bus leng­va rea­liai įgy­ven­din­ti pla­nus, ypač jei­gu jie su­si­ję su pla­tes­ne sfe­ra, nei esa­te įpra­tę. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Sa­v ait­g a­l į tvar­k y­k i­ te, puoš­ki­te sa­vo na­mus, dar­buo­ki­tės so­de, dar­že. Ga­li­te įsi­gy­ti no­ri­mą pir­ki­nį ar­ba kaž­ ką par­duo­ti, iš­nuo­mo­ti. Ga­li­mi ir to­kie įvy­kiai, ku­rie iš­muš iš pu­ siaus­vy­ros, vers sku­bant priim­ ti spren­di­mus, smar­kiai gin­čy­tis su jaunesniąja kar­ta. Ki­tą sa­vai­ tę jums no­rė­sis bend­rau­ti, bur­tis į kom­pa­ni­jas, links­min­tis. Daug dė­me­sio rei­ka­laus my­li­mas žmo­ gus, vai­kai, ypač paaug­liai.

Sidonija

24 2

šeštadIENIS, birželio 8, 2013

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231.

Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Darbo skelbimai ������������������������������� 24 Paslaugos � �������������������������������������� 24, 25 Parduoda ��������������������������������������� 25, 26 Perka ��������������������������������������������������������� 26 Įvairūs ���������������������������������������������� 26, 27 Karščiausi kelionių pasiūlymai ���������������������� 28 Pramogos, šventės, laisvalaikis � �������������������������������������������� 28 Kviečia �������������������������������������������� 27, 28 Kviečia mokytis � ����������������������������� 28 Informuoja ������������������������������������������� 28

skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) PASTATŲ INŽINERINIŲ SISTEMŲ PROJEKTŲ VADOVUI. Darbo pobūdis: šiluminių punktų, katilinių, šildymo, vandentiekio – nuotekų projektų valdymas. Tikimės, kad Jūs: esate diplomuotas inžinierius ir turite galiojančius atestatus; turite projektų valdymo patirties; žinote, kaip vykdoma objektų paieška ir dalyvavimas viešųjų pirkimų konkursuose; mokate bendrauti ir deleguoti užduotis; dirbate kompiuteriu ir vairuojate automobilį; greitai pritapsite prie šaunaus ir darnaus kolektyvo. Įmonė siūlo: viską, kas gali būti reikalinga siekiant kokybės ir rezultatų. Gyvenimo aprašymą (CV) su nuoroda „Projektų vadovas” siųskite: e. paštu arnoldas@lakmalit.lt arba faksu (8 37) 323 420.

Išsamesnė informacija tel. 8 699 90 126.

Kontaktinis asmuo – padalinio vadovas Arnoldas Tamulevičius.

DARBo skelbimai

1123819

Pervežimų kompanijai UAB „Hoptransa“ reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kat. Tel. 8 687 70 945.

1118175

Reikalingi patyrę vandentiekio ir nuotekų vamzdynų klojėjai. Tel. 8 687 17 337, e. paštas info@poli.lt.

Siūlo darbą

Valymo kompanijai reikalingos valytojos, darbas PC „Akropolis“. Tel. 8 656 20 016.

1124083

VĖDINIMO-KONDICIONAVIMO SISTEMŲ ELEKTRIKO-AUTOMATIKO. Darbo pobūdis: vėdinimo-kondicionavimo sistemų jungimo darbai, valdymo skydų paruošimas. Reikalavimai: patirtis būtina. Nurodyti įmones, kuriose atlikti panašaus pobūdžio darbai.

Kontaktai: gyvenimo aprašymą (CV) siųskite arnoldas@lakmalit.lt. Tel. 8 699 90 126.

Kontaktinis asmuo – padalinio vadovas Arnoldas Tamulevičius.

1123795

Viešbutis Kauno miesto centre dirbti restorano virtuvėje ieško virėjo. Darbo pobūdis – viešbučio svečių aptarnavimas, maisto gamyba, pasiruošimas banketams. Pageidautina ne mažesnė kaip 4 metų darbo patirtis. Kreiptis tel. 8 685 26 546, 306 101.

1116265

1124858

Besiplečianti įmonė, gaminanti baldus eksportui, ieško baldų apmušėjų. Atlyginimas nuo 2000 Lt. CV siųsti greta@agbaltic.lt. Tel. 8 614 02 417.

1121891

Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirbti su autotraukiniais ir vilkikais su puspriekabėmis. Maršrutai Europa–Rusija, Kazachstanas. Tel. 8 687 52 240. Kaunas.

1122550

Reikalingi vairuotojai, geras atlyginimas, darbas ratais LT–Olandija, B–LT (E kat.). Tel. 8 620 77 579.

1122589

DĖMESIO! Besiplečianti žemės ūkio bendrovė „Agrowill Lankesa” išsinuomotų žemę, tinkamą ūkininkauti, Panoterių, Liepių, Bukonių kad. vietovėse, Jonavos r. Siūlome palankias nuomos sąlygas. Nemokamas tel. 8 800 11 050, mob. tel. 8 686 38 484. ŽŪB „Agrowill Lankesa”, tel. (8 349) 49 794.

1113409

Dirbti dėvėtų rūbų parduotuvėje reikalinga komunikabili ir neturinti žalingų įpročių PARDAVĖJA (-as). Tel. 8 698 55 241.

1124295

Įmonei reikalingi tarptautinių gabenimų vairuotojai (vairuoti šaldytuvus po vieną ir po du). Reikalavimai: darbo patirtis, E kat.

Tel. 8 685 83 888.

1094288

Kepyklėlei Kaune reikalinga (-as) kepėja (-as)-konditerė (-is). Siūlome geras darbo sąlygas ir patrauklų darbo grafiką. Tel. 8 657 85 090.

1123034

Klinikai „Bendrosios medicinos praktika“ reikalinga chirurginio profilio bendrosios praktikos slaugytoja, mokanti anglų kalbą, turinti 3 m. darbo patirtį (bus budėjimų). Tel. (8 37) 313 900.

1124736

Lengvųjų automobilių ir mikroautobusų servisui Kauno centre reikalingas automobilių šaltkalvis (važiuoklės, stabdžių sist. remontas, smulkus variklio remontas). Patirtis būtina. Tel. 8 699 81 405.

1124118

Reikalingas patyręs automobilių paruošėjas-dažytojas. Tel. 8 676 22 258.

Reikalingi vairuotojai, turintys EC arba C kategorijas. Reisai nuolatiniai. Maršrutas LT–Europa–LT. Tel. 210 777, e. paštas atranka@erdves.lt.

1122561

Restoranui „Bajorų smuklė“ reikalinga indų plovėja. Tel. 8 611 29 129.

1118192

Restoranui reikalingas virėjas. Mes siūlome geras darbo sąlygas, lankstų darbo grafiką, apmokymus. Gyvenimo aprašymą siųsti e. paštu henrikas@ganbeicity.lt. Tel. 8 678 80 880.

1123190

Saugos tarnybai „Sankcija“ reikalingas apsaugos darbuotojas. Darbas prekybos centre. Tel. (8 37) 386 980.

1123506

Saugos tarnybai reikalingi apsaugos darbuotojai dirbti reagavimo ekipažuose.

Darbas pamainomis. Visos socialinės garantijos. Atlyginimas iki 1900 Lt, atskaičius mokesčius. Kontaktinė informacija: e. paštas apsauga@jungtis.lt; tel. (8 37) 361 354.

Paslaugos Medikų

1120522

Statybos įmonei UAB „Agentus” reikalingi: dažytojai, tinkuotojai, mūrininkai, betonuotojai, staliai bendrastatybiniams darbams, fasado sienų šiltintojai, plytelių klojėjai. Skambinti darbo valandomis tel.

(8 37) 375 331.

1119518

Transporto įmonei reikalingi: automobilių šaltkalvis, pagalbiniai darbininkai. CV siųsti atranka@erdves.lt. Tel. 210 777.

1117334

1122535

Metalo apdirbimo įmonė ieško darbuototjų pagalbiniams darbams ir pakuotojų. Tel. 8 614 02 573, e. paštas info@kagneta.lt.

UAB „Agrokoncernas“ įmonė dirbti Prienų r., Mauručiuose (10 km nuo Garliavos), ieško ELEKTRIKO (elevatoriaus įrenginių priežiūra ir remontas). CV siųsti e. paštu remigijus@agrokoncernas.lt arba skambinti tel. 8 687 92 591.

1123087

Naujai atidaromam restoranui Raudondvaryje reikalingi: restorano vadovas (-ė); gamybos vadovas (-ė); virėjai; barmenai padavėjai. Patirtis būtina. CV siųsti e. paštu audrone.ci@gmail.com.

Tel. 8 656 39 311.

1124337

AKCIJA – iki birželio 30 d. 10 % nuolaidos. Gydytojas Ilja Seldinas, turintis 30-ies metų patirtį Lietuvos, Lenkijos, JAV klinikose, gydo stuburo, sąnarių ir galvos skausmus. Kaunas, Baltijos pr. 7 (Šilainių poliklinika), 351 kabinetas. Registracija tel. 8 662 25 881.

1110474

Ar žinote, kad dėl kaklo kraujagyslių aterosklerotinių pokyčių sutrinka galvos smegenų kraujotaka ir padidėja insulto tikimybė?

KAKLO KRAUJAGYSLIŲ ECHOSKOPIJA padės užbėgti nelaimei už akių! Šį tyrimą rekomenduojama atlikti, esant neaiškios kilmės galvos svaigimui ir skausmui, ūžesiui, nepatikslintam insultui.

BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

1124801

1123326

ORGANIZMO VALYMO PROCEDŪROS – žarnyno, kepenų valymas. Individualios mitybos programos sudarymas sergantiesiems, norintiesiems sulieknėti.

Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

1123340

Prekiaujame kraujospūdžio matuokliais.

Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“, V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511, 8 684 45 751.

1119917

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.

1107948

Automobilininkams Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Kėbulo paruošimas, dažymas, suvirinimas. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

1122845

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome elektrinius gedimus, starterius, generatorius, variklius, automatines, mechanines dėžes, važiuoklę. Ratų suvedimas. Tel. 8 676 20 355.

1121717

Atliekami visi echoskopiniai tyrimai (sąnarių, kraujagyslių, krūtų, skydliaukės, kasos, inkstų, gimdos ir t.t.). Taikoma 20 % nuolaida. „NATURA MUNDA“ biologinės medicinos ir diagnostikos centras, J.Naugardo g. 13, Kauno senamiestis, tel. 8 678 39 202, (8 37) 200 620; www.naturamunda.lt.

Virinu automobilių dugnus, keičiu ir lyginu skardas. Ruošiu dažyti, dažau. Smaluoju automobilių dugnus, pripučiu ertmes. Remontuoju važiuoklę. Tel. 8 674 75 020.

1123350

Buitinės technikos remonto

DĖMESIO! Birželio mėn. atlikus MAISTO NETOLERAVIMO TESTĄ, dietologės konsultacija NEMOKAMA! Vokietijos mokslininkai, pasinaudoję Rytų medicinos išmintimi, sukūrė unikalų, vienintelį Baltijos šalyse DERMATRON CLS 3D aparatą. Šiandien jo galimybėmis galite pasinaudoti ir Jūs!

Ištyrus net 200 maisto produktų ir gėrimų, nustatysime, kuriuos Jūsų organizmas toleruoja, o kurių derėtų atsisakyti.

BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

1124802

Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologė chirurgė L.Šarakauskienė ištiria apgamus siaskopu ir juos pašalina chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 10 proc. nuolaida.

1119860

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

1107122

1119865

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

TELEVIZORIŲ remontas – kliento namuose, tel. 8 634 69 625. Taisykla – P.Lukšio g. 66, tel. 8 676 92 322.

1123769

Kompiuterininkų Taisome nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius. Atnaujiname NAVIGACIJAS. Suteikiame garantiją. Galime atvykti.

Tel. 8 617 77 731.

1120554

Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Adresas Savanorių pr. 192, Kaunas, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt.

1098158

Statybos, remonto Granuliniai katilai. Kietojo kuro katilai.

Prekyba ir montavimas. www.kamenkatilai.lt. Tel. 8 670 87 055.

1116509

Akcija! Gaminame stogelius su permatoma danga virš durų, stogines, verandas. Greitai ir kokybiškai. Tel. 8 686 81 398, 533 223.

1109431

Akcija! Plastikiniai langai, šarvuotos durys, aliuminio balkonai. Gamintojo kainomis. 5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746.

1109735

Atliekamas visas sienų paruošimas, dažome. Kokybė, garantija. Pensininkams – nuolaidos. Idv Nr. 433900. Tel. 8 638 40 305.

1122556

Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas.

Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

1111161

Atliekame įvairius griovimo darbus. Statybinį laužą IŠSIVEŽAME PATYS. Tel. 8 655 66 061.

1118203

Atliekame įvairius vidaus ir lauko apdailos statybos darbus. Tel. 8 645 35 127, 8 608 75 145.

1122255

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

1112038

1117361

Klinikos BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA naujiena – kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių magnetinio rezonanso tyrimai.

Gali būti atliekami skubiai. Tel. 313 665. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 12 proc. nuolaida.

1124401

Odontologijos paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel.

202 094. www.masdenta.lt.

1118226

1121729

Siūlome darbą automobilių šaltkalviui dirbti Aleksote (prižiūrėti įmonės mikroautobusus). Tel. 8 671 07 501.

1104714

SPECIALUS PASIŪLYMAS! Visą birželio mėnesį gydomasis atpalaiduojantis sprando-nugaros-juosmens masažas medicinos centre „Neuromeda“ kainuos tik 49 Lt. Registracija tel. 8 613 42 780, 331 511. www.neuromeda.lt.

1121994

Automobilių servisui reikalingi: važiuoklės meistrai, automobilių mechanikai. Tel. 8 698 02 939.

IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.

Nebrangiai prijungiame skaitmeninę televiziją. Taisome televizorius, garso aparatūrą ir kitus el. prietaisus – su garantija. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 751.

1120530

Remontuoju visas automatines skalbykles Kaune ir Kauno r. Garantija iki 2 metų. Dirbu be poilsio dienų ir švenčių dienomis.

Tel. 8 606 76 900.

1119885

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.

1119631

SKUBIAI IR NEMOKAMAI išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000; www.kaunakiemis.lt.

1120067

Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176.

1123785

TELEVIZORIŲ taisymas Jūsų namuose. Atliktam darbui suteikiame garantiją. Tel. 8 603 38 889, 438 626.

1123220

Atliekame pigiai visus griovimo darbus (namus, kaminus). Pjauname angas, montuojame sąramas. Išvežame statybinį laužą.

Tel. 8 673 85 192.

1124691

Atliekame šlaitinių stogų dengimo darbus, karkasinė statyba. Pavėsinių, terasų įrengimas. Įvairios tvoros. Aplinkos darbai. Tel. 8 615 57 070.

1119979

Atliekame stogo dengimo darbus. Dažome, keičiame seną dangą, atliekame pakalimo darbus. Mūrijame apdailinėmis plytomis, kt. mūro darbai. Tel. 8 647 09 868.

1115159

Atliekame visus grunto kasimo, stumdymo ir lyginimo darbus su ekskavatoriumi-krautuvu. Vežame žvyrą, smėlį, juodžemį, skaldą. Tel. 8 614 05 241.

1113509

Atliekame visus vidaus apdailos darbus: dedame gipskartonį, glaistome, dažome, klojame plyteles. Elektra ir santechnika. Suteikiame garantiją. Tel. 8 678 24 990.

1122052

Atvežame smėlio, žvyro, skaldos, atsijų, statybinio laužo nuo 1–5 kub. m, BOBCAT ir mini ekskavatoriaus nuoma, išrašome sąskaitas. Tel. 8 657 68 660.

1123029

25 3

šešTaDIENIS, birželio 8, 2013

klasifikuoti skelbimai Baldžių

Paslaugos Statybos, remonto

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.

1123862

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną – dirbtuvėse ir pas klientą. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459.

1119897

Atvykstame, konsultuojame ir išmatuojame nemokamai! NESTANDARTINIAI BALDAI PER SAVAITĘ! Spintos, virtuvės ir kiti. Tel. 8 683 90 946. www.rusnesbaldai.lt.

1121833

1119754

Kvalifikuotas teisininkas konsultuoja civilinės, administracinės ir baudžiamosios teisės klausimais. Rašo ieškinius, prašymus teismui, parengia dokumentus Strasbūro teismui. Rašo sąskaitas. Tel. 8 620 68 448.

1117152

Kitos

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

1109591

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

1121408

Be dulkių šlifuojame, lakuojame parketą.

Tel. 8 679 13 494, 8 656 97 447.

1124465

Darome pamatus, atliekame mūro, stogų dengimo ir įvairius statybos darbus. Tel. 8 656 27 767.

1116640

Dažome medinius ir tinkuotus namus, stogus. Patirtis. Garantija. Tel. 8 691 42 513.

1114568

Greitai dengiame stogus įvairia danga. Nestandartiniai skardos lankstymo ir montavimo darbai. Pigiau sukomplektuojame medžiagas.

Garantija. Nuolaidos! Tel. 8 682 47 001.

1092294

Grindų betonavimas – smėlbetonio grindys (FIBRA). Dirbame kokybiškai ir greitai. Tel. 8 605 71 199.

1113710

GRINDŲ BETONAVIMAS (nuo 1 kv. m iki Jūsų pageidaujamo ploto) – butams, namams, biurams ir t.t. LIEJAME pamatus. Patirtis.

Kokybė. Tel. 8 618 20 971.

1123887

GRINDŲ BETONAVIMAS. Naudojame pažangiausias technologijas, organizuojame medžiagų tiekimą, paruošiame pagrindus, suteikiame garantiją. Tel. 8 678 19 899.

1116699

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas.

Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

1114455

Kaminų įdėklai, dūmtraukiai, nestandartiniai skardos gaminiai. Tel. 8 611 53 224, www.resikona.lt.

1120356

Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.

1117981

KLOJAME TRINKELES. Patirtis. Kokybė. Garantija. Tel. 8 685 00 577.

1123916

Meistro pagalba: santechnika, elektra, apdailos darbai, tvirtinimai ir t.t. Išsikvieskite meistrą tel. 8 618 00 700.

1118627

Mini krautuvo BOBCAT (su vikšrais) nuoma.

Grunto kasimo, lyginimo, stumdymo, krovimo darbai. Tel. 8 600 72 223.

1122007

Montuojame gipskartonį. Glaistome, dažome, tapetuojame. Remontuojame ir butus. Galime pristatyti medžiagas. Tel. 8 615 95 044.

1123755

1117310

Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683.

1124210

Mūrininkų brigada atlieka įvairius mūro darbus. Mūrija klinkerį. Tel. 8 676 22 632, 8 600 44 502, 8 600 23 064.

SANTECHNIKAS. Tel. 8 669 70 577. Bakelių, maišytuvų, kriauklių, boilerių, vamzdyno keitimas ir remontas, skalbimo mašinų prijungimas. Dirbu ir poilsio dienomis.

Nebrangiai specialistai mūrija, tinkuoja, betonuoja, griauna, rekonstruoja, dažo, dengia stogus. Pamatų, tvorų įrengimas. Konsultuoja. Tel. 8 683 86 976.

Santechnikos darbai. Medžiagas perkame su didele nuolaida. Darbams suteikiama garantija. UAB „Ekstra projektai“, Savanorių pr. 287–316, tel. 8 607 84 480, 332 247.

Nuomojame ekskavatorius, buldozerius ir traktorius su hidrauliniu plaktuku (su vairuotoju). Vežame savivarčiu žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas. Tel. 8 699 77 162.

Spec. rekonstrukcijos. Griauna, rekonstruoja, įrengia sąramas. Atstato perdengimus, pamatus. Galinga technika. Nebrangu ir kokybiška. Tel. 8 683 86 976.

1121620

1123678

1111188

Nuomojame fasadinius statybinius pastolius. Universalūs, tinka mūro ir kitiems darbams. Kaina 4 Lt. Lengvai surenkami. Tel. 8 686 79 386. www.stogudengimasjums.lt.

1122231

PLASTIKINIAI LANGAI, ŠARVUOTOS DURYS (KBE, „Decco“ vokiški profiliai, ritininės užuolaidos, tinkleliai). Stiklina laiptinių langus mažiausiomis kainomis. Taiko nuolaidas. Tel. 8 654 34 270.

1121910

Plokščiųjų stogų dengimas, šiltinimas ir renovacija. Ilgametė patirtis. UAB „Verslo gama“. Tel./faks. (8 37) 390 089, mob. 8 616 17 706. www.stogudengimasjums.lt.

1124413

1120647

1123675

Tinkuoju angokraščius, klijuoju plyteles.

Lyginu sienas, lubas, grindis. Tel. 8 684 19 383.

1124871

Vonių restauravimo patirtis 17 m. Sustiprinta GREEN-EKO2 danga su marmuru, akmeniu, keramika. www.restauruok.lt.

Tel. 440 201, 8 671 88 575.

1112198

Vidaus įrangos

1112627

Profesionali, visapusiška apdaila: grindys, gipsas, dažymas, tapetavimas, plytelės. Tel. 8 676 79 214.

1122248

PROJEKTUOJU (gyvenamieji namai), derinu instancijose, gaunu statybos leidimus, įteisinu Nekilnojamojo turto registre. Tel. 8 675 09 351.

1121856

Reguliuoju plastikinius, aliumininius ir medinius langus bei duris; keičiu tarpines, stiklo paketus. Taip pat atlieku kt. remonto darbus. Tel. 8 699 45 913.

1116967

Aplinkos projektavimas. Alpinariumų, gėlynų, vejos įrengimas. Aplinkos priežiūros darbai. Pavėsinės, terasos, tvoros. Augalų sodinukai. Tel. 8 685 18 588.

1119973

Medžių ir krūmų šalinimo darbai, gyvatvorių karpymas, vejų įrengimas, žolės ir vejos pjovimas. Tel. 8 611 45 542.

1121457

NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt.

Pjauname medžius. Tel. 8 607 38 000, 799 681.

1122468

UAB „Santermita“ atlieka šilumos punktų, sistemų priežiūros ir paruošimo šildymo sezonui darbus. Taip pat įmonė teikia daugiabučių namų administravimo, eksploatavimo, konsultavimo jungtinės veiklos ir bendrijos steigimo klausimais paslaugas. Tel. (8 37) 222 999, 8 655 95 253; www.santermita.lt.

1109543

Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone Pigiai parduodami 2 po 8 a žemės ūkio paskirties sklypai Rokeliuose (Kauno riba). Pigi investicija ateičiai. 1 a kaina 3 000 Lt. Tel. 545 168, 8 606 57 246.

1122669

Parduodamas dviejų kambarių suremontuotas butas (34 kv. m) Panemunėje, Mažojoje g. (4/4 a., plytinis namas, plastikiniai langai, šarvuotos durys). Kaina 78 000 Lt. Kreiptis tel. 8 682 17 319.

1124215

KOKYBIŠKAI montuojame patalpų apsaugos, gaisro signalizaciją, vaizdo stebėjimo, pasikalbėjimo įrangą. Remontas, garantinis aptarnavimas. Tel. 8 683 66 026.

1 a. med. namą Ž. Šančiuose, Darbėnų g.

(40 kv. m, 2,5 a, naujai suremontuotas, puiki vieta gyventi senjorams). Be tarpininkų. Kaina 110 000 Lt. Tel. 8 685 38 317.

Langai, TINKLELIAI NUO VABZDŽIŲ, RITININĖS UŽUOLAIDOS, žaliuzės, markizės, garažo vartai. Balkonų stiklinimas. Matavimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688.

1 k. butą Verkių g. (5/1 a., b. pl. 30 kv. m, plytinis namas, vidinis, tvarkingas, ekonomiškas). Kaina 62 000 Lt. Tel. 8 601 31 775.

PLISUOTOS ŽALIUZĖS, RITININĖS UŽUOLAIDOS, ROMANETĖS – UAB „Eurivila“. K.Donelaičio g. 33, tel. 423 333. www.eurivila.lt.

13 a namų valdos žemės sklypą Liucijanavos g., Romainiuose. Prie kelio, yra dujos, kitos komunikacijos greta. 1 a kaina 7 500 Lt. Tel. 8 643 70 885.

1108127

1120221

1118002

1124056

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt.

Gražią sodybą (rami vieta) vienkiemyje, 35 km už Kauno, Klaipėdos link, kaina sutartinė, ir 4 kambarių butą Taikos pr. (79 kv. m, mūrinis, II a.). Tel. 8 615 42 622.

1122687

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti. Tel. 8 646 46 366, 8 618 84 422, (8 37) 333 555. www.simokusilas.lt.

Namą miesto centre, bet tylioje, ramioje vietoje (b. pl. 160 kv. m, 6,7 a sklypas). Kaina 680 000 Lt. Tel. 8 677 29 903.

1121276

Namą Ramučiuose, pritaikytą gyventi dviem šeimoms (2 a. mūr., 160 kv. m, 15 a, šildomas trim būdais: kietojo kuro kat., dujos, židinys). 370 000 Lt. Tel. 8 614 20 429.

1123752

Namą Žaliakalnyje, Kalniečių g. (šildymas kietuoju kuru ir dujomis, 6 a sklypas, 1997 m. statyba, b. pl. 386 kv. m). Kaina 950 000 Lt. Tel. 8 687 17 531.

1121269

Naujos statybos dviejų, trijų kambarių butus Kaune (autonominis šildymas, patogus išplanavimas, židinys, vieta automobiliui, lodžija, san. mazge grindinis šildymas, šalia PC, mokykla). Parduodama su daline arba visa apdaila.

Dirbame ir šeštadienį. Tel. 8 698 09 808.

1122577

Nuostabioje vietoje Žaliakalnyje, Minties Rato g., netradicinės architektūros 2 aukštų tvarkingą namą (275 kv. m, 6 a žemės).

WWW.FORTOSIENA.LT. Tel. 8 687 03 511.

1124240

parduoda

Skubiai 2 k. butą T.Masiulio g., prie šviesoforo (b. pl. 36 kv. m, II a., kambariai 12, vonia ir virtuvė 6 kv. m, suremontuotas). Kaina 60 000 Lt. Tel. 8 671 94 893.

Prekyba stogo danga. Atsinaujino asbestinių stogų keitimo programa. Padedame paruošti dokumentus, konsultuojame. www.stogodangos.lt. Tel. 8 614 79 458.

1124648

9–12 a gyvenamosios paskirties sklypus Kauno r., 2-uose Jonučiuose, Elnio g. (visos miesto komunikacijos). 1 aro kaina 6700 Lt. GEPARD, tel. 8 641 89 509.

1122087

1124216

1122219

1122690

1115870

Teisinės paslaugos

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, šildymas, kanalizacija. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258.

1122785

Pigiai gamina spintas su stumdomomis durimis, virtuvės, miegamojo, kt. baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295.

Muzikantas – švenčių vedėjas Jūsų jubiliejui, vestuvėms, firmos šventei. Programa – pagal Jūsų pageidavimus. Tel. 8 686 97 021, Kaunas.

1121986

1124089

2 kambarių butą Babtuose, Kauno g. (3 a. mūrinio namo II a., b. pl. 48 kv. m, kambariai 11 ir 15 kv. m, virtuvė 9,5 kv. m). Tel. 8 698 32 848.

2 kambarių butą Ž. Šančiuose (3/2 a. mūriniame name, bendr. pl. 36 kv. m, po remonto, yra signalizacija, autonominis šildymas, internetas). Tel. 8 674 64 821.

Šventėms

1124477

1124120

2 k. butą Dainavos r. (b. pl. 44 kv. m, 5/3 a., yra balkonas, vidinis, bendrija, šiltas, maži mokesčiai). Kaina 95 000 Lt. Tel. 8 601 31 775.

2 kambarių butą Šilainiuose, Rietavo g.

(5/5 a., b. pl. 37). Skubiai, be tarpininkų.

Kaina sutartinė. Tel. 8 600 02 967.

1124047

Remontuoju butus ir namus. Remontas-rekonstrukcija. Tel. 8 650 55 412.

1124659

2 a. ekonomišką namą 1–2 šeimoms ramioje vietoje (168 kv. m, šildymas kietuoju kuru ir dujomis, sklypas 6 a, garažas 2 automobiliams). Kaina sutartinė. Tel. 8 614 00 604.

Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų.

Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

1121870

Klojame visų rūšių trinkeles, statome bortelius, atliekame kitus su tuo susijusius darbus. Naudojame savo arba užsakovo medžiagas. Tel. 8 678 89 926.

180 kv. m namą miške, prie ežero, 3 km nuo Kauno ribos (6 a žemės, yra sodas, galima gyventi žiemą, sutvarkyta aplinka). Gera investicija. Tel. 8 684 02 811.

1117728

1124082

1123640

Parduodamas 1 kambario 30 kv. m butas Žaliakalnyje, J.Basanavičiaus al., Kaune.

Butas ekonomiškas, labai šviesus. Parduodamas su visais baldais ir buitine technika. Netoli Ąžuolynas, miesto centras, KTU, LKKA, KMU fakultetai. Kaina 100 000 Lt. Tel. 8 616 02 299.

1124560

Parduodamas 40 arų namų valdos sklypas Kauno r., Rokų sen. Taip pat medžio apdirbimo staklės, įvadinė elektros dėžė. Tel. 8 688 16 285.

1123799

Parduodu 3,96 ha (galima dalimis) žemės sklypą prie Kauno marių, Viršužiglyje. Yra techninės sąlygos ūkininko sodybai. 1 a kaina 250 Lt. Be tarpininkų. Tel. 8 682 43 719.

1124635

Parduodu sodą su mūriniu nameliu Gervėnupyje. Tel. 8 680 32 157.

1116283

Senjorams – 2 kambarių 48 kv. m butą Vandžiogalos pl., Sargėnuose (4 butų name, autonominis šildymas dujomis ir krosnimi).

Kaina 80 000 Lt. Tel. 8 650 92 969.

1123132

Skubiai parduodamas 10 arba 15 arų sklypas namų valdai Vaišvydavoje, netoli karjero, yra elektra. 1 aro kaina 6000 Lt. Tel. 8 612 33 579, 8 613 31 807.

1124229

Sodybą Raudondvaryje (medinis namas, b. pl. 110 kv. m, 40 a namų valda). Kaina 280 000 Lt. Greta esantį 15 a sklypą, detalusis planas, leidimas statyti. 1 a kaina 7000 Lt. Tel. 8 645 03 039.

1124461

Nukelta į 26 p.

26 2

šeštadIENIS, birželio 8, 2013

klasifikuoti skelbimai Gabenimai

parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone

„MAN“ savivarčiais atvežame iki 13 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 8–9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374.

Tvarkingą, šiltą namą Romainiuose (puiki vieta, visos komunikacijos, 250 kv. m, 8,7 a). Skubiai, be tarpininkų. Kaina sutartinė.

Tel. 8 687 53 936, 8 614 73 257.

1122215

Atvežu (20 t – 12 kub. 6X6) juodžemio pievelei ir daržui. Savikroviu išvežu (atvežu) molį, statybinį laužą. Tel. 8 638 33 222.

1116202

1118387

Skubiai 2 kambarių butą (priklauso 4,3 a sklypo) Akacijų al., Kulautuvoje. Reikalingas remontas. Be tarpininkų. Kaina sutartinė.

Tel. 8 614 80 927.

Pigiai atvežame nuo 1 iki 25 kub. m žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio. Savikroviais – trinkelių, blokelių, perdengimo plokščių. Tel. 8 688 12 000.

1121289

1110036

Nekilnojamasis turtas kitose vietose

Pigiai pervežame buitinę techniką, baldus ir kitus krovinius. Vežame visoje Lietuvoje. Tel. 8 614 43 798.

1119830

295 kv. m namą Vilniuje, Baltupiuose (12 a, 4 miegamieji, darbo kambarys, sportui patalpa, židinys, 2 automobiliams garažas, pirtelė, šildomas dujomis, elektra ar kietuoju kuru, iki Centro 4 km, sklype yra ir senos statybos med. namas). Yra leidimas sklypui padalyti į 2 dalis, kurias galima pirkti atskirai.

Kaina apie 1190000 Lt. Tel. 8 650 84 402.

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399.

1124992

VEŽAME žvyrą, skaldą (nuo 1 iki 10 kub. m).

Tel. 8 618 20 971.

1123902

Kelionės

1116990

Sodybą Jankų k., Kazlų Rūdos sav. (gyvenamasis namas 62 kv. m, ūkiniai pastatai, garažai, 0,5 ha žemės). Kaina sutartinė. Tel. 8 671 05 785.

1123986

Žemės ūkio paskirties sklypus: 9,6 ha Stončių k. ir 2,3 ha Rimkų k. Geras privažiavimo kelias, šalia Klaipėdos. Tel. 8 687 26 494.

1122036

Buitinė technika Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas.

Tel. 8 698 31 328.

1110790

Naudotą vokišką buitinę techniką (1 m. garantija): šaldytuvus, šaldiklius, skalbimo mašinas, indaploves, džiovykles. Pristatome nemokamai visoje Lietuvoje. Tel. 8 683 88 020.

1122677

Nauja, nukainota buitinė technika (skalbyklės, orkaitės ir kt). AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

BUAB Ąžuolyno sporto ir sveikatingumo centras parduoda nekilnojamojo turto kompleksą, esantį Sporto g. 3 ir Vydūno al. 2A, Kaune, kartu su jame esančiu ilgalaikiu kilnojamuoju turtu (baldai, treniruokliai ir kitas inventorius, iš viso 604 pozicijos) ir nuomos teise į 1,2101 ha žemės sklypą (unikalus Nr. 1901-01560071), esantį Sporto g. 3, Kaune. Turto komplekso kaina 7 500 000 Lt. Turto apžiūra vykdoma iš anksto susitarus. Išsamesnė informacija teikiama tel. 8 682 28 783, e. paštas laima@assc.lt.

1124409

Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

1118242

Parduodu malkas (trinkelėmis, skaldytas) ir atraižas iš lentpjūvės. Tel. 8 614 95 487.

1101034

Brangiai perkame. Stambi įmonė – įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.

1059347

1123056

Skaldytas malkas (7 kub. m): eglė – 550 Lt, juodalksnis – 700 Lt, beržas – 800 Lt. Tel. 8 686 30 214.

1123348

SUTAUPYKITE! PIGIAU NERASITE! Beržiniai, uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663.

Deguonies, angliarūgštės balionus. Tel. 8 653 26 800, 8 678 68 657.

Perka arba išsinuomoja žemę visoje Lietuvoje. Gali būti: apleista, su mišku, su bendraturčiais, išnuomota. Sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.

Perka katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes bei seną, nebenaudojamą buitinę techniką. Tel. 8 660 99 000; www.kaunakiemis.lt.

1120080

Perkame elektros variklius, generatorius, starterius. Didesnį kiekį pasiimame patys.

Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

1120947

PERKAME MIŠKĄ. Tel. 8 602 31 516.

1065631

Perkame žemės ūkio paskirites žemę visoje Lietuvoje. Tel. 8 673 19 696.

1122291

1119387

Perkame žemės ūkio paskirties žemę Jurbarko r. Tel. 8 643 75 526.

AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali būti seni, po avarijos, nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus.

Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.

Perku būstą. Remontą galėtume pasidaryti patys. Sudomintų ir sodas ar sodyba. Siūlyti įvairius variantus. Galima ir SMS, paskambinsiu. Tel. 8 678 00 678.

1122358

1119300

1119399

AKCIJA! Prekiaujame kokybiškomis akmens anglimis sezoninėmis kainomis.

UAB „Dameta“ Kaune – tel. 8 656 30 814; Mauručiuose – tel. 8 656 30 816.

1103677

Malkas: uosis, ąžuolas (erdvinis metras – 115 Lt), beržas (105 Lt), drebulė, juodalksnis (90 Lt). Kauno mieste ir Kauno r. atvežame nemokamai. Tel. 8 602 37 845.

1106767

Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje.

Tel. 8 675 55 671.

1111214

Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.

1124445

1096697

Paskolos

Perku žemės grąžinimo dokumentus, taip pat nesutvarkytus paveldėjimo teisės liudijimus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670.

1117957

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

1121045

1122710

AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I–V nuo 9 iki 17.30 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001.

Kitos prekės

Vizos

DĖMESIO! Brangiai superkame naujus ir naudotus akinius, įvairių modelių. Tikrai brangiai. Visa informacija www.perkuakinius.lt.

Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.

Perka

1122471

1124971

1124660

1120034

Kauno ponioms ir panelėms! Laisvės al. 45, šalia „Omnitel“, atidaryta nauja prancūzų ir italų dizainerių apatinio trikotažo ir maudymosi kostiumėlių parduotuvė. Aukštos kokybės Linga Dore, Milessia, Assia, Vacanze Italiane, David, Seafolly firmų modeliai – tik JUMS! Laukiame Jūsų darbo dienomis 10–18 val., šeštadieniais 11–15 val. Daugiau informacijos tel. 8 683 08 037.

1123516

Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399

1118261

1108831

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Tel. (8 37) 746 419, 8 612 63 246.

Drabužiai

1118913

G.Babensko įmonė kasdien veža poilsiautojus į (iš) Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paima iš sutartos vietos. Tel. (8 37) 365 573, 8 610 64 270.

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

111958s3

Statybinės medžiagos

„Vikra“ kasdien veža poilsiautojus į Palangą ir Šventąją. Keleivių draudimas. Keleivius paimame prie namų. Tel. 352 368, 8 613 97 061; www.vikra.lt.

Automobilių įmonė perka nevažiuojančius, važiuojančius, su ar be TA, daužtus automobilius iki 3000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome vietoje. Tel. 8 615 87 008.

1120469

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752.

1109442

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius.

Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

1120996

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

1058659

Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje.

Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017.

1106107

1118533

Nuomoja

Kiti

Klinikoje „Bendrosios medicinos praktika“, Savanorių pr. 423, Kaune, išnuomojamos 44,5 kv. m medicininės paskirties patalpos. Papildoma informacija tel. 8 685 49 372.

1124521

LAMMC filialas Agrocheminių tyrimų laboratorija skelbia nuomos konkursą išnuomoti negyvenamąsias patalpas Savanorių pr. 287, Kaune, administracinei ir kitai veiklai vykdyti, turint reikiamus leidimus ir licencijas. Nuomos terminas – 2 metai. Paraiškas pateikti iki 2013 m. birželio 17 d. 10 val. Savanorių pr. 287, Kaune, 201 kab. Konkurso sąlygos tel. (8 37) 312 412; www.agrolab.lt.

1124400

1122374

BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

Įvairūs

Parduotuvėje „Kaimynų turgelis“, Taikos pr., prie TEO, išnuomojama vieta prekiauti vaisiais, daržovėmis. Tel. 8 606 66 017.

1122956

UAB EUROFOREST 2 Nuolat visoje Lietuvoje

PERKAME MIŠKĄ

ĩ Brangiai mokame ĩ Atsiskaitome iš karto ĩ Perkame ir nebrandžius bei kirstus miškus ĩ Domina įvairaus dydžio valdos Tel. 8 656 65 074, e. paštas euroforest2@gmail.com.

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34.

Vasarai ir rudeniui siūlau vienišam vyresniam žmogui kambarį sodyboje ir sklypą darže Lapėse. Sąlyga – pagalba namų ūkyje, darbo nedaug. Tel. 8 603 83 822.

1122928

Išsinuomoja Išsinuomočiau nebrangiai namo dalį arba namą. Tel. 8 687 53 187.

1123774

Tvarkinga pora išsinuomotų vieno kambarių butą Kaune. Mokėsime iki 400 Lt plius mokesčius. Tel. 8 684 55 498.

1124212

Parengtas bendrąja tvarka žemės sklypo Veiverių g. 150A, Kaune, detalusis planas.

Tikslas – žemės sklypo naudojimo pobūdžio, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamentų nustatymas, vadovaujantis Kauno m. sav. bendrojo plano sprendiniais, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties. Planavimo organizatorė (pagal 2013 04 04 organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. 70-1853) – Dalia Makauskienė, įgaliotas asmuo Žilvinas Radvilavičius, tel. 8 687 58 996.

Plano rengėja – UAB „Planuotojai“, Vasario 16-osios g. 8–6, Kaunas, tel. 209 260, info@planuotojai.lt. Projekto ekspozicija nuo 2013 06 25 iki 2013 07 09, viešo svarstymo susirinkimas vyks 2013 07 09 14 val.

Aleksoto seniūnijoje, Veiverių g. 132, Kaune. Susipažinti su sprendiniais (jei pageidaujate) ir teikti pasiūlymus raštu organizatorei ar rengėjai galima visą susipažinimo su sprendiniais laikotarpį nuo 2013 06 10 iki 2013 07 09 (iki susirinkimo pabaigos).

1124425

2013 m. gegužės 9 d. draudžiamąjį įvykį patyrusios kredito unijos „Laikinosios sostinės kredito“ indėlininkai dėl jiems priklausančių draudimo išmokų gali kreiptis į banką „Danske Bank“, kuriam valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ pervedė draudimo išmokas. Indėlininko teisė į draudimo išmoką galioja 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos.

1124619

Nukelta į 27 p.

27 3

šešTaDIENIS, birželio 8, 2013

klasifikuoti skelbimai Įvairūs

Kviečia

Kiti Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Ričardas Pudževelis kovo 25 d. pasirašė įsakymus: Nr. ĮS-438 – „Dėl Kauno r. sav. Domeikavos sen. Varluvos k. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5217/0007:431, detaliojo plano patvirtinimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“; Nr. ĮS-439 – „Dėl Kauno r. sav. Užliedžių sen. Vijūkų k. žemės sklypų, kadastriniai Nr. 5283/0007:265 ir 5283/0007:549, detaliojo plano patvirtinimo, sujungimo ir padalijimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“; Nr. ĮS-443 – „Dėl Kauno r. sav. Babtų sen. Sitkūnų k. Radistų g. 4 žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5203/0006:621, detaliojo plano patvirtinimo, padalijimo, naudojimo būdo ir pobūdžio keitimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“; Nr. ĮS-444 – „Dėl Kauno r. sav. Linksmakalnio sen. Linksmakalnio k. žemės sklypų, kadastriniai Nr. 5273/0007:182–5273/0007:188 ir 5273/0007:191, detaliojo plano patvirtinimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“; Nr. ĮS-445 – „Dėl Kauno r. sav. Užliedžių sen. Užliedžių k. žemės sklypų, kadastriniai Nr. 5283/0005:109, 5283/0005:111 ir 5283/0005:422, detaliojo plano patvirtinimo, sujungimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“.

PASTABA. Visus įsakymų tekstus ir įsakymų priedus galite rasti Kauno rajono savivaldybės svetainėje adresu http://www.krs.lt -> Teritorijų planavimas -> Viešinami teritorijų planavimo dokumentai.

Sodininkų bendrijos „Vija“ nariams! 2013 m. liepos 13 d. 10 val. šaukiamas visuotinis ataskaitinis rinkiminis sodininkų bendrijos „Vija“ narių susirinkimas, kuris vyks SB „Vija“ teritorijoje, Gaižuvėlės k., Babtų sen., Kauno r. Dienotvarkė: 1. Pirmininko ataskaita. 2. Revizijos akto tvirtinimas. 3. Pirmininko ir valdybos rinkimai. Sodininkų bendrijos „Vija“ narių dalyvavimas būtinas.

SB „Vija“ pirmininkas Jonas Balsys 1124257

„Kauno dienos“ skelbimų skyrius: tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202, e. paštas

skelbimai@kaunodiena.lt

1124618

kviečia

Birželio 8 d., šeštadienį, 16 val.

Birželio 9 d., sekmadienį, 19 val.

Ištikimybė

Johanno Strausso muzika ant vandens

Trio CLAVIOLA Jurgis Juozapaitis (altas) Vytautas Giedraitis (klarnetas) Ugnė Antanavičiūtė (fortepijonas)

LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Juozas Domarkas

Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje

Eiles skaito aktorius VYTAUTAS RUMŠAS Robert Schumann, Jean Françaix, Vytauto Germanavičiaus, Jurgio Juozapaičio, Max Bruch kūriniai ir Vinco Mykolaičio-Putino, Maironio, Justino Marcinkevičiaus eilės

Jachtklube

Solistai: KRISTINA ZMAILAITĖ (sopranas) EDMUNDAS SEILIUS (tenoras) Dirigentas JUOZAS DOMARKAS

Birželio 13 d., ketvirtadienį, 18 val.

Kauno valstybinėje filharmonijoje

Fortepijono magas ANDRIUS ŽLABYS (fortepijonas) Johann Sebastian Bach, Edvard Grieg, Johannes Brahms, Robert Schumann,

Koncertą veda muzikologas VIKTORAS GERULAITIS

Sofia Gubaidulina

Bilieto kaina 20 Lt. Bilietų skaičius ribotas.

Bilieto kaina 20 Lt

Bilietų kaina: 15, 20 Lt

„Claviola“

K.Zmailaitė ir E.Seilius

A.Žlabys

Bilietus galima įsigyti visose bilietų platinimo bendrovės „Tiketa“ kasose, internetu www.tiketa.lt ar užsakyti telefonu 1588 (2 Lt/min.), paslaugos mokestis 3 Lt/bilietui imtinai; užsakymo mokestis 5 Lt/bilietui, užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose, Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val. (paslaugos mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas), birželio 8 d. 1 val. prieš koncertą renginio vietoje, birželio 9 d. – 2 val. Troleibusai iki stotelės „Kauno marios“ vyks iki 22 val. Į koncertą, vyksiantį Zapyškyje, nuo Filharmonijos klausytojus nuveš ir parveš autobusas, išvykimas 15 val., autobuso bilieto kaina 5 Lt, vietų skaičius ribotas. Filharmonijoje veikia Zenono Varnausko dailės darbų paroda. Festivalio rengėjai turi teisę keisti programą.

Baltosios naktys! Autobusu į Sankt Peterburgą birželio 20–24 d., 499 Lt (ekskursijos, nakvynė, pusryčiai, muziejų bilietai). Tel. 8 686 82 818, 222 936, 8 652 81 888.

1122608

Kūrybinė dienos stovyklėlė „7 nykštukai“ kviečia 4–10 metukų vaikučius (I–V 7.30–17.30 val.). Daugiau informacijos www.7nykstukai.lt.

1117002

Privatūs globos namai SENJORŲ VILA (Žalioji g. 19B, Garliava) tęsia senjorų priėmimą į naują korpusą globai, slaugai, gyventi nuolat – medikų priežiūroje. Geros gyvenimo sąlygos: vienviečiai, dviviečiai kambariai, didelė lauko terasa, sodas. Pasirūpinkite kokybiška savo artimųjų senatve. Tel. 552 258, 8 652 93 000.

1118364

28 2

šeštadIENIS, birželio 8, 2013

klasifikuoti skelbimai informuoja

Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“ tės kelionių, nes galioja mažiausios kainos garantija.

– Turėsite didžiausią pasirinkimą.

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt Vasara dar tik prasideda, bet mes jau skelbiame žiemos sezono kelionių IŠPARDAVIMĄ!

KODĖL VERTA PIRKTI IŠ ANKSTO: – Jums bus suteikta maksimali nuolaida kelionei.

– Nereikės „gaudyti“ paskutinės minu-

Egiptas – nuo 1139 Lt. Slidinėjimas Italijoje – nuo 1399 Lt. Slidinėjimas Austrijoje – nuo 1721 Lt. Tenerifė – nuo 1792 Lt. Slidinėjimas Prancūzijoje – nuo 1859 Lt. Goa, Indija – nuo 3359 Lt. Dubajus, JAE – nuo 3369 Lt. Tailandas – nuo 3535 Lt. Kolombas, Šri Lanka – nuo 4499 Lt.

UAB „MŪSŲ ODISĖJA“

Tel. 207 879, 8 698 03 091 M.Valančiaus g. 19 (darbo laikas nuo 8 iki 21 val.)

E. p. info@turinfo.lt, www.musuodiseja.lt 06 15 – „Indėnai, Palendrių vienuolynas, verdantys šaltiniai“, 82 Lt. Kelmė, Palendriai.

Kelionių organizatorius „AŠ KELIAUJU“

Žiemos katalogai jau mūsų biuruose!

Daugiau informacijos www.krantas.lt

Kelionių AgentūrA „RM travel“

Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas.

Tel. (8 37) 222 260; e. paštas info@rmtravel.lt.

Poilsinės kelionės.

7 nakvynių trukmės kelionės: Kosas – 878 Lt (asm.), Malta – 946 Lt (asm.),

Maljorka – 1054 Lt (asm.).

Aviabilietai mažiausia kaina: Stokholmas – 106 Lt (asm.), Oslas – 120 Lt (asm.), Londonas – 167 Lt (asm.), Paryžius – 187 Lt (asm.), Frankfurtas – 187 Lt (asm.), Roma – 218 Lt (asm.).

Pažintinės kelionės: Tailandas – 3757 Lt (asm.), Indija – 3957 Lt (asm.).

Kelionių ir bilietų skaičius ribotas.

Kelionių AgentūrA „Delta-Interservis“ Goa (Indija), Dubajus – nuo 3399 Lt, Tailandas – nuo 3699 Lt. Kelionės užsakymo metu mokėti reikia tik 199 Lt (asm.)!

Laisvės al. 89, Kaunas, tel. (8 37) 424 211, e. paštas kaunas@delta-interservis.lt PPC „Akropolis“, tel. (8 37) 214 701, e. paštas akropolis@delta-interservis.lt www.deltakeliones.lt Iki 50% nuolaida „Novaturo“ 2013– 2014 m. žiemos sezono kelionėms: Egiptas – nuo 1099 Lt, Italija (slidinėjimas) – nuo 1399 Lt, Prancūzija (slidinėjimas) – nuo 1669 Lt, Tenerifė – nuo 1899 Lt,

WE TRAVEL pažintinės kelionės su grupe: Islandija (7 d., išvykimas 2013 07 24, 08 07) – 7399 Lt, Iranas (7 d., išvykimas 2013 10 22) – 7399 Lt, Kinija (11 d., išvykimas 2013 10 19) – 5499 Lt, Vietnamas (13 d., 2013 10 19) – 6399 Lt. Akcija! Šri Lanka (13 d., išvykimas 2013 10 19) – tik 5999 Lt*. *Kaina galioja perkant šią kelionę iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. Vėliau kaina 6299 Lt.

06 22 – „Žvaigždėta kelionė“, 67 Lt. Etnokosmologijos muziejus, senovinė dangaus šviesulių stebykla, Mindūnai, žuvienė.

06 29 – „Panemuniais į Lietuvos Veneciją“, 102 Lt. Raudonė, Vytėnai, Veliuona, Mingės kaimas, pasiplaukiojimas laivu, žuvienė.

GIDŲ kursai PALANGOJE: I pamaina – liepos 5 d.; II pamaina – rugpjūčio 12 d.

Tel. (8 37) 214 010, 8 656 37 114, Savanorių pr. 363A–202, askeliauju@askeliauju.lt.

Darbo laikas I–V 8–18 val.

Ilgasis Joninių savaitgalis Europos miestuose: 4 d., Roma, 3* viešbutis, 1 asm. – 850 Lt; 4 d., Milanas, 3* viešbutis, 1 asm. – 890 Lt. Apsilankykite su šeima Heidės ir Serengečio pramogų parkuose: 4 d., Brėmenas, 3* viešbutis, 1 asm. – 595 Lt. Į kainą įskaičiuotas skrydis, apgyvendinimas, detali kelionės informacija.

Daugiau informacijos www.askeliauju.lt.

poilsiavietė „VIKTORIJA“

Čižikų k., Vištyčio sen., Vilkaviškio r.

Tel. 8 698 70 328, (8 342) 47 521, 20 126.

Poilsis su šeima nuo pirmadienio iki penktadienio prie VIŠTYČIO EŽERO, poilsiavietėje VIKTORIJA.

Pasiūlymo kaina: kambariuose su WC ir dušu suaugusiajam – 240 Lt; vaikams: iki 3 m. – nemokamai, nuo 4 iki 10 m. – 120 Lt; nuo 11 iki 16 m. – 168 Lt. Daugiau informacijos: kempingas/poilsiavietė „Viktorija“, Čižikų k., Vištyčio sen., Vilkaviškio r. Tel. 8 698 70 328, (8 342) 47 521, 20 126. E. paštas stovyklavieteviktorija@gmail.com.

KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakš­to g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt Birželio 8 d. 15 val. – paskaita „Vystymosi dėsningumai. Darnos ir anomalinės civilizacijos”. Lektorius – Aleksandras Žarskus.

Birželio 10 d. 18 val. KTKC etninės veiklos studijoje (Kalniečių g. 180) – mokymai jaunimui ir suaugusiesiems „Kūrybos džiaugsmai”: koliažo technika. Veda dailininkė Dalia Žiurkelienė.

Birželio 11 d. 18 val. – mokymai jaunimui ir suaugusiesiems „Vakarojimai seklyčioje”: tekstilės gaminiai. Veda Daiva Vainauskienė.

Birželio 13 d. 18 val. – tapybos mokymai jaunimui ir suaugusiesiems „Prie molberto”: portretas. Veda dailininkas Gvidas Latakas.

Birželio 15 d. 15 val. – paskaita „Vasarvidžio virsmas: Rasa, Kupolė, Krešės, Joninės”.

Lektorius – Aleksandras Žarskus.

KAUNO KRAŠTO NEĮGALIŲJŲ SĄJUNGA

Kelionių organizatorius „kelionių centras“

06 15 – Estijos salos: Hiuma–Saarema, 2 d./1 n., 235 Lt, 06 21 – Krokuva–Zakopanė–Čenstakava, 4 d./3 n., 465 Lt, 06 22 – Ryga–Stokholmas–Kolmarden Safaris–Sigulda, 4 d./3 n., 599 Lt, 06 22 – Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Krimulda, 3 d./2 n., 350 Lt, 06 19 – Sankt Peterburgas, 5 d./3 n., 650 Lt + 250 Lt viza su draudimu, 06 25 – Pskovas–Sankt Peterburgas –Valaamo sala, 6 d./5 n., 765 Lt + 250

BENDRUOMENIŲ SVEIKATINIMO DIENA Birželio 8 d. kviečiame visus į Bendruomenių sveikatinimo dieną.

Renginys vyks Santakos parko stadione.

Pradžia 12 val.

Renginio metu siūlome dalyvauti įvairiose fizinio aktyvumo veiklose nemokamai.

Renginio programa: 12–12.20 val. – atidarymas.

12.30–14 val. – „Žaidimų ratas” (judrieji žaidimai, estafetės vaikams ir suaugusiesiems, Taiči treniruotė ir t.t.).

13–13.45 val. – pilateso mankšta gamtoje.

14–14.30 val. – kinologų pasirodymas.

15.30–16 val. – lietuvių liaudies šokių mokymai.

16 val. – uždarymas, apdovanojimai.

Vyks ir varžybinė programa. Apie tai daugiau informacijos galite rasti http://www.lkka.lt/apie-universiteta/naujienos/lsu-su-partneriais-kviecia-i-bendruomeniu-sveikatinimo-diena.

Renginio organizatoriai: Kauno jungtinis sveikatos klubas, Lietuvos sporto universitetas, Kauno visuomenės sveikatos biuras, Kauno bendruomenių centrų asociacija.

Lt viza su draudimu, 06 22 – Malborkas–Sopotas–Gdanskas–Šv.Lipka, 2 d./1 n., 280 Lt, 06 22 – Talinas–Saaremos sala, 2 d./1 n., 200 Lt, 06 22 – Lenkijos trimiestis: Sopotas– Gdanskas–Gdynia–Malborkas, 3 d./2 n., 340 Lt, 06 22 – Kroatija poilsiui ir pažinimui, 12 d./11 n., 7 vakarienės, 2050 Lt. Liko 5 vietos.

Daugiau apie liepos mėn. keliones www.travelcentre.lt; tel. (8 41) 399 544, 525 059, 8 698 07 197, 8 642 19 000.

Pramogos, šventės, laisvalaikis Pramogos Šventėms ir laisvalaikio kelionėms nuomojame „Mercedes Benz“ 16 vietų mikroautobusus. Patyrę ir mandagūs vairuotojai užtikrins Jums gerą, šventinę nuotaiką bei malonų aptarnavimą. Vežame žmonių grupes užsakomaisiais reisais Lietuvoje ir užsienyje. Kainos sutartinės. Tel. 8 612 19 930; nuoma.litaksa@gmail.com.

1109301

kvie­čia sa­vo or­ga­ni­za­ci­jos na­rius į pa­kar­ to­ti­nį vi­suo­ti­nį na­rių su­si­rin­ki­mą, ku­ris vyks bir­že­lio 12 d. Lapių kultūros centre, A.Merkio g. 1. Pra­džia 13 val. Nu­vy­ki­mas: 12.10 val. iš sto­te­lės „Kau­no pi­lis” prie­mies­ čio au­to­bu­su „Di­džio­sios La­pės–Kau­no AS” Nr. 48 (tie­sio­gi­nis) ar­ba 12.10 val. mies­to au­to­bu­su Nr. 23 „Ro­kai–Do­mei­ka­va” (iš­lip­ ti ga­lu­ti­nė­je sto­te­lė­je „Do­mei­ka­va” ir per­ sės­ti į or­ga­ni­za­ci­jos trans­por­tą, ku­ris at­veš į vie­tą). Pa­sta­ba: abu marš­ru­tai yra pri­tai­ky­ ti žmo­nėms su ve­ži­mė­liais. Dėl in­for­ma­ci­jos tei­rau­tis tel. 8 652 42 620.

DĖMESYS SENJORAMS Bai­giant šių moks­lo me­tų ren­gi­nių cik­lą, skir­tą sen­jo­rams, Kau­no pe­da­go­gų kva­li­fi­ ka­ci­jos cen­tras kvie­čia ir lau­kia vi­sų sen­jo­ rų, o ypač sen­jo­rų mo­ky­to­jų.

Bir­že­lio 21 d. 13 val. – ren­gi­nys „Se­nie­ji Jo­ni­nių pa­pro­čiai”.

Lek­to­rė – Žo­lin­čių aka­de­mi­jos pre­zi­den­tė D.Kun­čie­nė.

Ren­ka­mės Pa­žais­lio vie­nuo­ly­ne (T.Ma­siu­lio g. 31), vi­di­nia­me kie­me, prie tven­ki­nio.

Vyks eks­kur­si­ja po vie­nuo­lyną, žo­liau­si­me, pin­si­me vai­ni­kus, bur­si­me.

Bū­ti­na iš­anks­ti­nė re­gist­ra­ci­ja tel. 200 127, V.Se­ga­lo­vi­čie­nė; tel. 324 158, Z.Ver­bic­kie­ nė.

Ren­gi­nys ne­mo­ka­mas.

Kviečia mokytis Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235.

1061403

Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio parengimo – 2013 06 17, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2013 06 19. Informacija tel. 8 686 08 017 9-16 val., e. paštas vytautasatk@one.lt.

1114762

Nemokami anglų kalbos kursai Draugystės g. 1, Kaune, antradieniais ir ketvirtadieniais 18–19 val. Pradžia birželio 11 d. 3 mokymosi lygiai: pradedantiesiems, vidutinio lygio, pažengusiesiems. Gera galimybė kalbėti su angliškai ir lietuviškai kalbančiais amerikiečiais bendromis bei religinėmis temomis. Ateikite ir gerai praleiskite laiką! Tel. 8 645 56 358.

1124129

29

šeštadienis, birželio 8, 2013

kas, kur, kada teatras

Alvydas Andrėnas

nacionalinis KAuno dramos TEATRAS

(1945–2013)

Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Tu niekados, o rytuose vėl saulė kelsis, Tu niekados, o tūkstančiai žiedų žydės, Tu niekados... Ir šitas liūdnas balsas Pravirkdo žemę, žiedus ir žvaigždes.

(B.Brazdžionis) Skaudi netektis ištiko Aleksoto bendruomenę. Netekome bendruomenės bičiulio Alvydo Andrėno.

Nuoširdžiai užjaučiame žmoną Silviją, dukros Živilės, sūnaus Vytenio ir sesės Vėjūnos šeimas, artimuosius.

A.Andrėnas gimė 1945 m. vasario 16 d. mamos muzikės ir tėvelio teisininko ir vertėjo šeimoje. Alvydo vaikystė prabėgo lietuviškos dvasios ir muzikos aplinkoje. Po Kauno politechnikos instituto Statybos fakulteto baigimo 1967 m. dirbo įrengiant skaičiavimo centrus Kauno miesto projektavimo institutuose, dirbo Prienų aviacijos gamykloje, dalyvavo mokslinėje veikloje.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aušroje įsijungė į bendruomenės aktyvinimo veiklą, dirbo Kauno miesto savivaldybėje, buvo Lietuvos kompiuterininkų sąjungos narys.

2001 m. buvo vienas iš Aleksoto bendruomenės centro steigėjų, valdybos narys, neužmirštamų žygių ir kelionių organizatorius ir Aleksoto plėtros vizijų rengėjas.

Atsisveikinimas birželio 8 d. nuo 10 val. laidojimo namuose „Rimtis”, A.Juozapavičiaus pr. 1. Laidojamas birželio 9 d. 13 val. Seniavos kapinėse.

Aleksoto bendruomenės centro, Aleksoto seniūnijos ir liaudiškos muzikos ansamblio „Svirbė” bičiuliai

Amžinąjį atilsį

Birželio 8 d. 18.30 val. – PREMJERA! Johnas Patrickas. MŪSŲ BRANGIOJI PAMELA. Dviejų dalių komedija. Rež. Algirdas Latėnas. Didžioji scena.

Birželio 9 d. 18 val. – Juozas Tumas-Vaižgantas. ŽEMĖS AR MOTERS. Komedija. Rež.

Tomas Erbrėderis. Mažoji scena.

Birželio 11 d. 18 val. – LMTA Teatro ir kino fakulteto I kurso vaidybos specialybės magistrantai. Antonas Čechovas. IVANOVAS. Drama. Rež. Silva Krivickienė. Rūtos salė.

Birželio 12 d. 18.30 val. – Aušra Marija Sluckaitė. BALTA DROBULĖ. Drama pagal Antaną Škėmą. Rež. Jonas Jurašas. Didžioji scena.

Birželio 13 d. 18 val. – ATSISVEIKINIMAS SU SPEKTAKLIU. Aušra Marija Sluckaitė. ANTIGONĖ SIBIRE. Vienos dalies drama pagal Jeano Anouilh’o „Antigonę”. Rež. Jonas Jurašas. Ilgoji salė.

KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS

Su giliu skausmu priimame žinią apie TS-LKD nario, mielo bičiulio Alvydo ANDRĖNO mirtį.

Nuoširdžiai užjaučiame velionio šeimą, gimines, artimuosius ir dalijamės netekties skausmu. Tegul mūsų žodžiai sušvelnina skausmą ir suteikia stiprybės.

TS-LKD Kauno Centro skyrius Dėl mylimos mamos mirties sunkią netekties valandą nuoširdžiai užjaučiame Romaldą Bagdanavičienę, Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vyr. specialistę.

Kauno rajono savivaldybės kolektyvo vardu meras Valerijus Makūnas

Negrįžtamai išeina artimieji, Ir niekad nesutiksi jų gyvenimo kely.

Nors taip norėtųsi tą laiką sustabdyti, Pabūt su tais, kurių susigrąžinti negali...

Mirus tėčiui, Arnoldą GLASĄ, jo šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi UAB „Kauno liftai” kolektyvas.

„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukausko g. 3B, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas.

1104416

PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes granito plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pamatus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt.

Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; Ramybės g. 7, Garliava. Laidojimo reikmenys, paslaugos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729.

1120842

VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skaldele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapaviečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: gaminame įvairius paminklus iš kokybiško suomiško akmens. Liejame pamatus.

Tel. 8 648 55 567, (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt. Visą birželio mėn. – 15 % nuolaida senų kapaviečių restauravimo darbams.

1115242

Birželio 8 d. Kauno miesto muziejuje – LINKSMADIENIS. Kviečiame visus (šeimas, draugus, grupes ir pavienius asmenis) dalyvauti edukacinėje programoje „Miesto herbas” ir sužinoti apie Kauno miesto heraldiką, pamatyti Valentino Seliugino medžio darbų parodą „Istorija medyje” (apie LDK antspaudus ir herbus), nulipdyti miesto herbą iš molio!

KAUNO PILIS Pi­lies g. 17

Birželio 8 d. nuo 12 iki 16 val. vyks VIDURAMŽIŲ ŽAIDIMAI prie Kauno pilies. Kauno miesto muziejus kviečia žaisti linksmus ir įdomius žaidimus: „Vilkelį”, „Kvirkatą”, „Kroketą”, „Raketmūšį” bei „Krepšiasvydį”.

Dalyvavimas nemokamas su Kauno pilies lankymo bilietu.

KAUNO ŠVČ. TREJYBĖS (KUNIGŲ SEMINARIJOS) BAŽNYČIA A.Jakšto g. 1

Bir­že­lio 9 d. 11 val. – kon­cer­tas, skir­tas Kau­no ar­ki­ka­ted­ros ba­zi­li­kos 600 me­tų ju­bi­lie­jui pa­žy­mė­ti. Kon­cer­tuos var­go­ni­nin­ kas Le­o­pol­das Di­grys. Pro­gra­mo­je skam­bės J.S.Ba­cho, T.Al­bi­no­ni, M.Re­ge­rio, C.Fran­ko kū­ri­niai.

Laisvės al. 87A, www.kaunoleles.lt

Bir­že­lio 8 d. 12 val. Va­le­ri­jos ir Sta­sio Rat­ ke­vi­čių lė­lių mu­zie­ju­je – KIŠKIS DRĄSUOLIS, rež. A.Žiu­raus­kas (te­at­ra­li­zuo­tas ren­gi­nys), nuo 3 m.

Bir­že­lio 9 d. 12 val. Va­le­ri­jos ir Sta­sio Rat­ke­vi­čių lė­lių mu­zie­ju­je – SVEČIUOSE PAS SKUDURINĘ ONUTĘ, ve­dė­ja E.Že­kie­nė (te­at­ra­li­zuo­tas ren­gi­nys), nuo 3 m.

Birželio 11 d. 18 val. skelbtas Egidijaus Bavikino koncertas TARP KLASIKOS IR DŽIAZO neįvyks.

KAUNO KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A

Birželio 13 d. 18 val. – M.Walczak. PIRMASIS KARTAS. Dviejų dalių spektaklis.

Režisierius S.Rubinovas.

Birželio 20 d. 18 val. – Moljeras. ŠYKŠTUOLIS arba MELO MOKYKLA. Komedija su pertrauka. Režisierius A.Pociūnas.

KAUNO MAŽASIS TEATRAS M. Dauk­šos g. 34

Bir­že­lio 12 d. 19 val. – Alek­se­jus Sla­pov­ skis. NUO RAUDONOS ŽIURKĖS IKI ŽALIOS ŽVAIGŽDĖS. Rež. D.Ra­ba­šaus­kas. N-16 Bir­že­lio 13 d. 19 val. – PREMJERA! Gin­ta­ras Gra­jaus­kas. REZERVATAS. Rež. Alius Ve­vers­ kis. N-16 Bir­že­lio 19 d. 19 val. – PREMJERA! Gin­ta­ras Gra­jaus­kas. REZERVATAS. Rež. Alius Ve­vers­ kis. N-16

„GIRSTUČIO“ RŪMAI Ko­vo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girs­tu­tis.lt

Bir­že­lio 8 d. 18 val. – Šiuo­lai­ki­nio cir­ko spek­tak­lis MAJA. Re­ži­sie­rius G.Alek­sa.

DOMINO TEATRAS Bir­že­lio 12 d. 18 val. – SEX GURU. Ko­me­di­ ja. Re­ži­sie­rius Sa­ka­las Už­da­vi­nys, ak­to­rius Al­gis Ra­ma­naus­kas.

„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje

Birželio 9 d. 12 val. – BATUOTAS KATINAS. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.

KAUNO ŠOKIO TEATRAS „AURA“

Veikia parodos: „Sukilėlių pašauktieji: pogrindžio leidiniai iš Domo Akstino rinkinių”; „Nuo „Donelaičio „Metų” iki...” (iš Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senų ir retų spaudinių skyriaus); „Pašto ženklai, skirti lietuviškai knygai ir jos kūrėjams”, iš Leono Veržbolausko rinkinių.

Parodos veiks iki liepos 1 d.

kinas „CINAMON“ PLC „Me­ga“ tel. 8 700 70 111

Birželio 9 d. 12 val. – Nerijaus Juškos baleto mokykla. N.Juškos baleto mokyklos ir Lietuvos baleto žvaigždžių koncertas DIVERTISMENTAI.

1119033

lgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laidojimo paslaugų biuras ANAPILIS teikia visas laidojimo, kremavimo paslaugas. Platus karstų, rūbų, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salių nuoma. Kapų priežiūros paslaugos. Pensininkus ir neįgaliuosius laidojame valstybės lėšomis.

PIGUS KREMAVIMAS. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“).

Dirbame visą parą. www.anapilis.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. TAIKOMOS DIDELĖS NUOLAIDOS.

KAUNO MIESTO MUZIEJUS M.Valančiaus g. 6

Lais­vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS

Nuoširdžiai užjaučiame Alvydo ANDRĖNO šeimą ir artimuosius. Tegul mūsų paguodos žodžiai sustiprina ir nuramina Jus šią sunkią valandą.

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas ir Kauno miesto tarybos nariai

renginiai

KAUNO PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA Kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je

Bir­že­lio 9 d. 12 val. – pro­jek­to DIALOGAS – ŽODIS IR SPALVA ren­gi­nys. Žo­džio va­lan­do­je – ak­to­riai In­ga Mi­ku­ta­vi­ čiū­tė ir Sau­lius Čiu­če­lis.

Jū­ra­tės Pe­če­lin­gy­tės ta­py­bos pa­ro­da. Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas.

KAUNO ŠV. ARKANGELO MYKOLO (ĮGULOS) BAŽNYČIA Bir­že­lio 9 d. 16 val. – IV tarp­tau­ti­nio Kau­no var­go­nų mu­zi­kos fes­ti­va­lio JUBILATE DEO kon­cer­tas. Da­ly­vau­ja: Da­riusz Haj­du­kie­wicz (Len­ki­ja).

Pro­gra­mo­je – J.P.Swe­e­linc­ko, K.Pod­biels­ kio, D.Bux­te­hu­de, J.G.Wal­te­rio kū­ri­niai. Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas.

KAUNO KULTŪROS CENTRAS „TAUTOS NAMAI“ Vy­tau­to pr. 79/Kęstu­čio g. 1, 201 kab.

Bir­že­lio 12, 19, 26 d. 10–11.30 val. vyks ne­mo­ka­mi už­si­ė­mi­mai ŠEIMOS ETNORYTMETYS. „Šei­mos et­no­ryt­me­tys” – tai ke­tu­ris kar­tus per mė­ne­sį (tre­čia­die­niais) vyks­tan­tys už­si­ė­mi­mai, skir­ti tė­ve­liams ir ma­my­tėms, tu­rin­tiems ma­žų vai­kų ar­ba jų dar tik be­si­ lau­kian­tiems. Už­si­ėm ­ i­mų me­tu se­ka­mos pa­sa­kos, dai­nuo­ja­mos lop­ši­nės, vai­kų, šei­mos, ka­len­do­ri­nės lie­tu­vių liau­dies dai­ nos, žai­džia­mi įvai­rūs žai­di­mai, ska­ti­na­ma ma­žy­lių ir jų tė­ve­lių fan­ta­zi­ja bei sa­vi­raiš­ka.

Už­si­ė­mi­mus ve­da fol­klo­ro an­sam­blio „Vie­ šia” va­do­vė, pe­da­go­gė Jo­lan­ta Bal­ny­tė.

Pa­si­tei­rau­ti tel. (8 37) 204 417.

Už­si­ė­mi­mai ne­mo­ka­mi.

KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt

Iki rugpjūčio 30 d. Parodų salėje – Mildos Kiaušaitės fotografijų paroda ODĖ ŽMOGIŠKUMUI. Įėjimas nemokamas.

Iki rugsėjo 9 d. Mūzų svetainėje veikia Aido Klimantavičiaus TAPYBOS DARBŲ PARODA. Įėjimas nemokamas. Kviečiame apsilankyti pirmadienį–ketvirtadienį 10–18 val., penktadienį 10–16.30 val.

V.KUDIRKOS VIEŠOJI BIBLIOTEKA

„Girs­tu­čio” rūmai, Ko­vo 11-osios g. 26

Laisvės al. 57

Bir­že­lio 11 d. 19 val. – dvie­jų da­lių kon­cer­ tas, skir­tas Igo­rio Stra­vins­kio kū­ri­nio „Šven­ ta­sis pa­va­sa­ris” 100-osioms me­ti­nėms.

Da­ly­vau­ja: Kau­no šo­kio te­at­ras „Au­ra”, Kau­no cho­re­og­ra­fi­jos mo­kyk­la, Na­cio­na­li­ nė M.K.Čiur­lio­nio me­nų mo­kyk­la.

Bi­lie­tus pla­ti­na bi­lie­tai.lt ir „Girs­tu­čio” rūmų ka­sa.

Atidaryta Henriko Kebeikio filokartijos ir filatelijos paroda „Lietuviai žiūri į dangų”, skirta legendinės „Lituanicos”, S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečiui ir lopšelių-darželių „Naminukas” ir „Spindulys” bei „Vyturio” katalikiškos vidurinės mokyklos vaikų parengta aviamodelių paroda, skirta šiai iškiliai datai paminėti.

„Že­mė – nau­ja pra­džia“ – iki 13 d. 12, 14.15, 16.30, 18.45, 21 val. „Nuo­dė­min­ga aist­ra“ – 8, 10, 12 d. 20.30 val. „Ko­lib­rio efek­tas“ – iki 13 d. 20.30* val. (*išsk. 8, 10, 12 d.). „Pa­gi­rios 3: vel­niai ži­no kur“ – iki 13 d.

12.30, 14.45, 17, 19.30, 21.45 val. „Pa­slap­tin­ga ka­ra­lys­tė“ 3D (lie­t. k.) – iki 13 d. 11.30, 13.45, 16, 18.15 val. „Pa­slap­tin­ga ka­ra­lys­tė“ (lie­t. k.) – iki 13 d.

10.30, 12.45, 15, 17.15, 19.20 val. „Grei­ti ir įsi­utę 6“ – iki 13 d. 13, 15.45, 18.30, 21.35 val. „Di­dy­sis Get­sbis“ – iki 13 d. 21.15 val. „Ri­fo pa­sa­ka 2“ (lie­t. k.) – iki 13 d. 11 val.

„FORUM CINEMAS“ Ka­ra­liaus Min­dau­go pr. 49, „Ak­ro­po­lis“, III a.

„Nuodėminga aistra“ (premjera, N-16) – iki 13 d. 14.15, 16.30, 19, 21.30 val.; 8 d.

23.35 val. „Žemė – nauja pradžia“ (premjera, N-13) – iki 13 d. 11, 13.15, 15.45, 17.45, 20.15 val.; 8 d. 23.55 val. „Kolibrio efektas“ (premjera, N-16) – iki 13 d. 13.30, 15.30, 18, 20 val.; 8 d. 22.30 val. „Pagirios 3: velniai žino kur“ (N-16) – iki 13 d. 11.45, 14, 16.15, 18.45, 19.40, 21, 21.50 val.; 8 d. 23.10 val. „Greiti ir įsiutę 6“ (N-13) – iki 13 d. 12.15, 15.15, 18.30, 21.15 val.; 8 d. 23.45 val. „Paslaptinga karalystė“ 3D (liet. k., V) – iki 13 d. 10.15, 12.30, 15, 17.20 val. „Paslaptinga karalystė“ (liet. k., V) – iki 13 d. 11.30, 13.45, 16, 18.15 (seansas nevyks 11 d.) val. „Didysis Getsbis“ (N-13) – iki 13 d. 20.30 val.; 8 d. 23.20 val. „Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias“ 3D (N-7) – iki 13 d. 10.30 val.; 8 d. 22.15 val. „Krudžiai“ (liet. k., V) – iki 13 d. 12 val.

VASAROS AKCIJA VAIKAMS. „Mikė Pūkuotukas“ (V, liet. k.) – iki 13 d.

10.40 (seansas nevyks 9 d.) val. Bilieto kaina 6 Lt. SEKMADIENIO VAIKŲ RYTMETYS. „Madagaskaras 3“ (V, liet. k.) – 9 d. 10.25 val. Bilieto kaina 11 Lt. KITOKIO KINO KLUBAS. „Bilis Eliotas“ (T) – 11 d. 18.15 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas. Bilietai jau parduodami.

Bilieto kaina 7 Lt.

KINO TEATRAS „ROMUVA“ Lais­vės al. 54

Birželio 8–9 d. – patriotinių filmų festivalis MES TURIME KUO DIDŽIUOTIS. Filmus pristatys kino kritikas Gediminas Jankauskas.

Birželio 8 d. 14 val. – „Kai apkabinsiu tave” (drama, Lietuva, Lenkija, Vokietija, 2010 m. 90 min., režisierius Kristijonas Vildžiūnas, vaidina Andrius Bialobžeskis, Elžbieta Latėnaitė, Margarita Broich).

16 val. – „Jausmai” (drama, Lietuva. 1966 m., 85 min., režisieriai Algirdas Dausa, Almantas Grikevičius, vaidina Regimantas Adomaitis, Juozas Budraitis, Regina Paliukaitytė ir kiti). 18 val. – „Herkus Mantas” (istorinis meninis filmas, Lietuva, 1972 m., 137 min., režisierius Marijonas Giedrys, vaidina Antanas Šurna, Eugenija Pleškytė, Algimantas Masiulis, Stasys Petronaitis, Pranas Piaulokas, Algimantas Voščikas ir kiti).

Birželio 9 d. 14 val. – „Sapnuoju, kad einu” (dokumentinis, Lietuva, 2012 m., 87 min., režisierius Jokūbas Vilius Tūras). 16 val. – „Jausmai” (drama, Lietuva. 1966 m., 85 min., režisieriai Algirdas Dausa, Almantas Grikevičius, vaidina Regimantas Adomaitis, Juozas Budraitis, Regina Paliukaitytė ir kiti). 18 val. – „Lituanikos sparnai” ir „Skrydis per Atlantą” (1983 m., režisierius Robertas Verba sukūrė dokumentinį filmą „Lituanikos sparnai”, 20 min., o Raimondas Vabalas – meninį filmą „Skrydis per Atlantą”, 95 min.).

30

Šeštadienis, birželio 8, 2013

menas ir pramogos

Proa­nū­kio vei­de at­gi­męs M.K.Čiur­lio­nis:

Di­džiau­sia šie­me­ čių Lie­tu­vos ki­no ir te­le­vi­zi­nio ki­no ap­ do­va­no­ji­mų „Si­dab­ ri­nė ger­vė“ staig­ me­na pel­ny­tai va­ di­na­mas pia­nis­ tas Ro­kas Zu­bo­vas.

Už sa­vo de­biu­tą ki­ ne – vaid­me­nį fil­me „Laiš­kai So­fi­jai“ – jis bu­vo no­mi­nuo­tas ge­riau­sio ak­to­riaus ap­do­va­no­ji­mui.

Po to­kios as­me­ni­nės pa­tir­ties sa­ vo jau­nie­ siems pia­ nis­tams sa­kau taip: jei no­ri pa­ tik­rin­ti, ar bū­si pia­nis­ tu, už­si­da­ ryk sa­vai­tei ir grok kas­ dien po 10 va­lan­dų.

Ag­nė Klim­čiaus­kai­tė a.klimciauskaite@diena.lt

Bri­tų re­ži­sie­riaus Ro­ber­to Mul­la­ no pa­siū­ly­mą fil­me su­vai­din­ti sa­ vo pro­se­ne­lį, lie­tu­vių kom­po­zi­to­rių ir dai­li­nin­ką Mi­ka­lo­jų Kons­tan­ti­ną Čiur­lio­nį, R.Zu­bo­vas pa­lai­kė po­ kštu. Pokš­tas šį­kart pa­vy­ko, ta­čiau pa­ts pia­nis­tas sa­ko, kad tai – pir­ mas ir pa­sku­ti­nis jo blyks­te­lė­ji­mas ki­ne. Apie tai, apie mu­zi­ką, ki­ną ir me­ni­nin­ko gy­ve­ni­mą – po­kal­bis su R.Zu­bo­vu.

– Koks jaus­mas fil­me įkū­ny­ti ne kaž­ko­kį per­so­na­žą, o sa­vo pa­ ties pro­se­ne­lį? Ką M.K.Čiur­ lio­nio vaid­muo jums as­me­niš­ kai da­vė?

– Kai man re­ži­sie­rius pa­siū­lė vai­ din­ti M.K.Čiur­lio­nį, su­pra­tau, kad tur­būt pa­ts di­džiau­sias iš­šū­kis ir bus įkū­ny­ti sa­vo pro­se­ne­lį. Iš pra­ džių at­ro­dė, kad bus la­bai sun­ku at­si­ri­bo­ti nuo as­me­ni­nio iš­gy­ve­ni­ mo, pa­skui su­si­gy­ve­nau – nuo ži­ nios, kad teks vai­din­ti, iki fil­ma­ vi­mų praė­jo pu­sė me­tų. At­si­ri­bo­ti – ga­na il­gai ta min­tis ma­ny­je tū­ no­jo. O va­ka­rą po pa­sku­ti­nio fil­ma­ vi­mo ma­ne stai­ga la­bai stip­riai su­ krė­tė ki­ta min­tis – jog vi­sa ši gra­ži di­de­lė žmo­nių kom­pa­ni­ja su vi­su at­si­da­vi­mu sten­gia­si pa­sau­liui pa­ pa­sa­ko­ti ma­no pro­se­ne­lio is­to­ri­ją, jog ki­ti žmo­nės čia yra bū­tent dėl to, kad pri­sta­ty­tų M.K.Čiur­lio­nį. Tai la­bai jau­di­na ir šil­do vi­du­je.

– Prieš „Laiš­kų So­fi­jai“ fil­ma­ vi­mą esa­te sa­kęs, kad tai bus vie­nin­te­lis jū­sų fil­ma­vi­ma­sis.

Nuo­mo­nė ne­pa­si­kei­tė?

– Ma­nau, tik­rai vie­nin­te­lis. Tu­ riu daug įvai­riau­sių idė­jų, kū­ry­ bi­nių pla­nų, su­si­ju­sių ir su Kau­no Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Mu­ zi­kos aka­de­mi­ja, ir su ma­no pa­ties gro­ji­mu, to­dėl vi­siš­kai ne­ma­tau po­ rei­kio ei­ti į ak­to­rys­tę. Prieš de­šimt­ me­tį te­le­vi­zi­jo­je ve­džiau lai­dą „Me­ lo­ma­ni­ja“, kvies­da­vau į su­si­ti­ki­mus žmo­nes, su­si­ju­sius su mu­zi­ka. Po tų me­tų pa­ts sau pa­sa­kiau, kad vie­nus me­tus avan­tiū­ris­tiš­kai ga­liu pe­rei­ ti – nie­kam ne­kri­to į akis, kad bū­ čiau ne­ti­kęs, bet jei no­rė­čiau to­kią

Po­ra: M.K.Čiur­lio­nis ir So­fi­ja Čiur­lio­nie­nė-Ky­man­tai­tė 1909-ai­siais.

veik­lą tęs­ti, rei­kė­tų gi­lin­tis į pro­fe­ si­nius as­pek­tus.

Apie ak­to­rys­tę gal­vo­ju taip pat.

Jei nu­tar­čiau tai tęs­ti, pir­miau­ sia ei­čiau mo­ky­tis. „Laiš­kų So­fi­ jai“ fil­ma­vi­mo pro­ce­se iš­li­kau or­ga­ niš­kas vien dėl to, kad ne­žiū­rė­jau, kaip at­ro­dau kad­re, – da­viau sau to­kį įža­dą. Ne­su pro­fe­sio­na­las ir iš vi­sų gir­dė­jau vie­nin­te­lį pa­ta­ri­mą – tik ne­vai­dink. Juk vi­si ge­rai ži­no­jo, kad vai­din­ti aš ne­mo­ku, o jei pa­ ban­dy­čiau, iš­kart tai bū­tų ma­ty­ti.

Jei ant­rą kar­tą pa­kliū­čiau į fil­mą ir ne­vai­din­čiau, tai jau bū­tų to pa­ties per­so­na­žo štam­pa­vi­mas.

– Fil­mas ga­vo ne tik no­mi­na­ci­ jų, bet ir kri­ti­kos kir­čių. Kaip ją prii­ma­te?

– Sa­kau, kad ma­nęs kri­ti­ka ne­vei­ kia, bet, man ro­dos, kiek­vie­ną žmo­ gų vei­kia. Tai­gi rea­guo­ju kaip nor­ ma­lus gy­vas žmo­gus – su­si­jau­di­nu,

su­si­ner­vi­nu, vaikš­tau ir pa­ts sau ban­dau pa­tei­sin­ti, kas to­je kri­ti­ko­je gal yra ne­pel­ny­ta, ban­dau iš­girs­ti, ko­dėl ta kri­ti­ka yra to­kia. Rea­guo­ ju dirb­da­mas pa­ts su sa­vi­mi – ne­ šo­ku muš­tis.

– Už de­biu­tą ki­ne bū­ti no­mi­ nuo­tam Me­tų ak­to­riaus ap­ do­va­no­ji­mui – iš­ties svar­bus įver­ti­ni­mas. Pa­gal­vo­jo­te, kad ga­lė­tu­mė­te bū­ti taip pa­gerb­ tas?

– No­mi­na­ci­ja man bu­vo ir ne­ti­kė­ tu­mas, ku­ris, be jo­kios abe­jo­nės, la­ bai pa­glos­tė šir­dį. Juo­lab kad ji bu­ vo pa­skelb­ta po kri­ti­kos. Tai lyg iš­girs­ti ant­rą dak­ta­ro nuo­mo­nę ir su­pras­ti, kad tos li­gos gal ir nė­ra.

O dėl to, kad ger­vės ne­ga­vau, la­bai džiau­giuo­si. Juk bu­vau no­mi­nuo­ tas kar­tu su And­riu­mi Bia­lob­žes­kiu ir Ma­riu­mi Jam­pols­kiu, ir man ap­ do­va­no­ji­mas bū­tų ne­ti­kė­ta do­va­na,

ciur­lio­nis.eu nuo­tr.

o bet ku­riam iš jų tai yra meist­rys­ tės ir gy­ve­ni­mo tiks­lą for­muo­jan­tis įvy­kis. Pa­gal­vo­jau apie pa­ra­le­lę: įsi­ vaiz­duo­ki­me pia­nis­tų kon­kur­są, ku­ ria­me gro­ja Pet­ras Ge­niu­šas, Ro­kas Zu­bo­vas ir Ai­das Gi­nio­tis. Mes su Pet­ru gro­tu­me su­dė­tin­giau­sius kū­ ri­nius, o A.Gi­nio­tis pa­gro­tų Vy­tau­to Ker­na­gio „Kai sirps­ta vyš­nios Su­ val­ki­joj“ ir vi­si lai­min­gi ap­si­verk­tų bei skir­tų jam pir­mą vie­tą. Ži­n o­m a, svei­k in­t u­m e, pa­s i­ džiaug­tu­me, kad jis įlin­do į to­kią „afe­rą“ ir lai­mė­jo, bet gi­liai šir­ dy su­pras­tu­me, jog toks re­zul­ta­ tas ne­tei­sin­gas. Nes bū­tų įver­tin­ ta ne meist­rys­tė, pro­fe­sio­na­lu­mas, o mo­men­to sėk­mė. Tad dėl „Si­dab­ ri­nių ger­vių“ apdovanojimų la­bai tei­sin­gai nu­spręs­ta. Ne­ma­čiau nei And­riaus, nei Ma­riaus vaid­me­nų, bet abu la­bai ger­biu kaip ak­to­rius ir ži­nau, kad jie nu­si­pel­nę bū­ti ap­ do­va­no­ti.

– Ko­kius fil­mus ren­ka­tės žiū­rė­ ti jūs pa­ts?

– Prieš ke­lias die­nas pa­si­žiū­rė­jau „De­be­sų že­mė­la­pį“. Nors jis la­ bai iš­gir­tas, va­di­na­mas ne­prik­ lau­so­mu, iš­skir­ti­niu, su­dė­tin­gu, man jis vis dėl­to per daug ho­li­vu­ diš­kas. Ne­pa­ma­čiau aš to su­dė­tin­ gu­mo. Koks nors Ped­ro Al­modó­va­ro ar se­nas Ing­ma­ro Berg­ma­no fil­mas man daug ar­ti­mes­nis.

Ren­kuo­si fil­mus apie gy­ve­ni­mą, to­kius, ku­riuo­se su­ku­ria­ma šiek tiek dirb­ti­nė rea­ly­bė, ne­bū­ti­nai gra­žes­nė. Man P.Al­modó­va­ro fil­ mai pa­tin­ka tuo, kad juo­se san­ty­ kis su rea­ly­be ar­ti­mas, bet sim­bo­ liš­kas, jie be ga­lo gra­žūs vi­zua­liai, re­ži­sie­riaus spal­vos, jo kad­rų po­jū­ tis man at­ro­do ma­giš­kas, hip­no­ti­ zuo­jan­tis.

– Mu­zi­ka ki­ne – gir­di­te ją? Ku­ ri yra pa­li­ku­si įspū­dį?

31

Šeštadienis, birželio 8, 2013

menas ir pramogos

tobulas vaid­muo ne­vai­di­nant – Mu­zi­ką ki­ne iš­girs­tu. Net tu­riu ke­le­tą fil­mų, ku­riuo­se bū­tent mu­ zi­ka pa­da­rė di­dį ste­buk­lą, pa­vyz­ džiui, Giu­sep­pe’s Tor­na­to­re’s re­ži­ suo­ta juos­ta „1900-ųjų le­gen­da“, su­kur­ta pa­gal Ales­sand­ro Ba­ric­ co ro­ma­ną „No­ve­čen­tas“. Ma­nau, En­nio Mor­ri­co­ne mu­zi­ka yra šio fil­mo stu­bu­ras, fil­mą ga­li­ma my­ lė­ti net ne­žiū­rint, tik klau­sant ja­ me skam­ban­čios mu­zi­kos. Ži­no­ma, ta mu­zi­ka tiks­liai pa­tai­ko į emo­ci­nį lau­ką, pa­ra­le­liai pa­sa­ko­ja siu­že­tą, ku­ria sa­vo na­ra­ty­vus ir dis­kur­sus.

Mu­zi­ka iš tie­sų ga­li la­bai pra­tur­ tin­ti fil­mą, tai – vie­nas jo sėk­mės ele­men­tų.

– Nie­ka­da ne­svars­tė­te ga­li­my­ bių kur­ti mu­zi­ką ki­nui?

– Ne. Bu­vau „Laiš­kų So­fi­jai“ mu­ zi­kos kon­sul­tan­tas, no­rė­jau la­biau pri­si­dė­ti ku­riant fil­mo mu­zi­ką, bet kai pra­si­dė­jo po­stpro­duk­ci­ja, re­ži­ sie­rius nu­spren­dė, kad vis­ką pa­ da­rys pa­ts. Šis fil­mas yra bū­tent R.Mul­la­no vi­zi­jos įgy­ven­di­ni­mas.

Ban­džiau su juo dis­ku­tuo­ti, šiek tiek la­biau da­ry­ti įta­ką mu­zi­kai, bet jis sa­kė, kad la­bai ge­rai jau­ čia ją ir ge­rai ži­no, ką da­ry­ti. Dėl to esu šiek tiek nu­liū­din­tas, nes įdė­ jau daug dar­bo. Mu­du su kom­po­ zi­to­riu­mi Ar­vy­du Mal­ciu su­kū­rė­ me tri­jų M.K.Čiur­lio­nio pre­liu­dų or­kest­ruo­tę, su mer­gi­nų cho­ru į ją įter­pė­me un­di­nių bal­sus, įra­šė­me su Lie­tu­vos na­cio­na­li­niu sim­fo­ ni­niu or­kest­ru (LNSO), di­ri­guo­ja­ mu Ro­ber­to Šer­ve­ni­ko. Man at­ro­ do, la­bai gra­žiai vis­kas pa­vy­ko. O re­ži­sie­rius nu­ta­rė, kad fil­me to ne­ pa­nau­dos.

Vis­gi su­pran­tu, kad ki­ne tai – nor­ma­lu. Pa­vyz­džiui, ne­di­de­lį, bet įdo­mų vaid­me­nį fil­me at­li­ko Ge­di­ mi­nas Stor­pirš­tis, o pa­sku­ti­nia­me fil­mo va­rian­te te­li­ko vie­nas kad­ras, kur jis ma­to­mas gal tris se­kun­des.

Nie­ka­da ne­ga­li ži­no­ti, kaip bus vis­ ką ga­lu­ti­nai su­mon­ta­vus. Aš, kaip ne­pa­ty­ręs to, dar šiek tiek jau­čiu šird­gė­lą, o ak­to­riai ge­rai ži­no, kad ga­li fil­muo­tis ir pen­kias die­nas, o fil­me vi­sai ne­pa­si­ro­dy­ti.

– Ne­gi į „Laiš­kus So­fij­ ai“ ne­ pa­te­ku­siai mu­zi­kai ne­lem­ta skam­bė­ti?

– Tie trys pre­liu­dai jau skam­bė­ jo kon­cer­tuo­se ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir Pie­tų Ame­ri­ko­je. Kai ten gast­ ro­liuo­ti vy­ko LNSO, vie­nas or­ga­ ni­za­to­rių pra­šy­mų bu­vo bū­tent ši mu­zi­ka kaip lie­tu­viš­kas pro­gra­ mos ak­cen­tas. Tai­gi į fil­mą ne­pa­ te­kęs kū­ri­nys yra ak­ty­via­me LNSO re­per­tua­re, gro­ja­mas ir mėgs­ta­mas pub­li­kos. Ge­ri dar­bai, pa­stan­gos pa­pras­tai ne­nuei­na vel­tui.

– Apie gy­ve­ni­mą su me­ni­nin­ku sklan­do įvai­riau­sių mi­tų – apie sa­vo­tiš­ką po­žiū­rį į šei­mą, dra­ mas, dva­si­nes kan­čias, ku­rias ten­ka at­lai­ky­ti ant­ra­jai pu­sei, lais­vės po­jū­tį ir t. t. Ko­kių ypa­ tu­mų pa­ste­bi­te jūs pa­ts? O gal gir­di­te prie­kaiš­tų iš žmo­nos?

– Mes su So­na­ta jau 24-erius me­tus kar­tu. Ma­nau, 10 me­tų Ame­ri­ko­ je iš­gy­ve­no­me dėl to, kad vi­są lai­ką vie­nas ki­tą pa­lai­kė­me, daug pro­jek­ tų, su­ma­ny­mų įgy­ven­di­no­me kar­ tu. Pas­ta­rai­siais me­tais mū­sų kū­ ry­bos ke­liai ta­po in­di­vi­dua­les­ni, bet po tru­pu­tį vėl grįž­ta­me prie gro­ji­mo kar­tu. Šią va­sa­rą va­žiuo­si­me į fes­

DATOS (birželio 8 d.)

1815 m. gimė Jonas Juška, kalbininkas, tautosakininkas. Mirė 1886 m.

1921 m. gimė skulptorius Antanas Mončys. Mirė 1993 m.

1936 m. Balčių kaime (Raseinių rajone) gimė prozininkas, vertėjas, Vyriausybės meno ir Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatas Juozas Aputis. Mirė 2010 m.

2005 m. Londono aukcione už 546 tūkst. svarų parduotas prieš 500 metų sudarytas žemėlapis, kuriame pirmą kartą buvo pavartotas žodis ,,Amerika“.

2012 m. iš Baltijos jūros dugno iškelto 200 metų senumo šampano „Veuve Clicquot Ponsardin“ butelis aukcione Suomijoje parduotas už 15 tūkst. eurų.

horoskopai

Su­ge­bė­jo: su­vai­din­ti sa­vo pro­se­ne­lį M.K.Čiur­lio­nį R.Zu­bo­vui bu­vo pa­ts di­džiau­sias gy­ve­ni­mo iš­šū­kis.

Kad­ras iš fil­mo

ti­va­lį Suo­mi­jo­je, ru­de­nį esa­me nu­ ma­tę ke­le­tą bend­rų kon­cer­tų.

Ne­su­reikš­min­čiau spe­ci­fi­nių gy­ ve­ni­mo su me­ni­nin­ku ypa­ty­bių.

Man at­ro­do, kad tas keis­tas jaus­ mas – mei­lė – pa­de­da ne­pas­te­bė­ti smulk­me­nų, ku­rios bend­rą gy­ve­ni­ mą pa­ver­čia pra­ga­ru.

to­dėl, kad jau­tė­me pra­smę. Ten – tik dar­bas, ge­ri pi­ni­gai, žmo­nių pa­gar­ bos po­jū­tis, bet Lie­tu­va man su­tei­ kia upės po­jū­tį – kiek­vie­nas la­še­lis yra upės da­lis, ir upė yra to­kia tik dėl tų la­še­lių. Man svar­bu per­duo­ti la­še­lio es­ta­fe­tę ki­tam. Tai – na­tū­ ra­lu, pa­pras­ta, o ne he­ro­jiš­ka.

– Ko­kia veik­la, be gro­ji­mo kar­ tu, vie­ni­ja jū­sų šei­mą? Tu­ri­te tra­di­ci­jų?

– Vie­nos tra­di­ci­jos gims­ta, ki­tos nu­nyks­ta. Ne­ži­nau, pa­va­din­ti tra­ di­ci­ja ar tie­siog gy­ve­ni­mo bū­du, bet ato­sto­gas vi­sa­da lei­džia­me kar­tu.

Blo­go­ji tra­di­ci­jos pu­sė ar įpro­tis – ke­le­tas pa­si­kar­to­jan­čių va­ka­rie­nės pa­tie­ka­lų, lyg dau­giau nie­ko pa­ sau­ly­je ne­bū­tų. Apsk­ri­tai mėgs­ta­ me ke­liau­ti, leis­ti lai­ką ak­ty­viai.

Per­nai įdo­mus pa­ty­ri­mas bu­vo pi­lig­ri­mi­nė ke­lio­nė Šv. Jo­kū­bo ke­liu Is­pa­ni­jo­je. Abu esa­me vaikš­čio­to­jai. Į dar­bą Kau­ne nuo sto­ties iki Alek­ so­to ei­nu 45 mi­nu­tes į vie­ną pu­sę ir bū­ti­nai už­li­pu tuos 285 laip­te­lius ša­lia fu­ni­ku­lie­riaus. Ke­liau­da­mi Nor­ve­gi­jo­je daug vaikš­čio­jo­me, šią va­sa­rą po fes­ti­va­lio Suo­mi­jo­je pla­ nuo­ja­me pa­si­lik­ti 10 die­nų ir pa­ke­ liau­ti pa­siė­mę kup­ri­nes ir pa­la­pi­ nę. Toks no­ras ar­čiau pri­si­lies­ti prie gam­tos, pa­jus­ti ne vir­tua­lų, o fi­zi­ nį lai­ką, pa­jus­ti pa­sau­lį kaip fi­zi­nę ter­pę mums jau tam­pa tra­di­ci­ja.

Jei ant­rą kar­tą pa­ kliū­čiau į fil­mą ir ne­ vai­din­čiau, tai jau bū­tų to pa­ties per­so­ na­žo štam­pa­vi­mas.

– Per „Si­dab­ri­nių ger­vių“ ap­ dovanojimus trium­fa­vu­si re­ži­ sie­rė Kris­ti­na Buo­žy­tė pra­si­ta­rė jau­čian­ti, kad Lie­tu­vai ne­rei­kia jos kū­ry­bos. O jūs jau­čia­tės čia rei­ka­lin­gas?

– Kar­tais pri­si­me­nu JAV pre­zi­den­ to Joh­no Fitz­ge­ral­do Ken­ne­dy žo­ džius: „Nek­lausk tė­vy­nės, ką ji ga­li tau duo­ti. Klausk sa­vęs, ką tu ga­ li duo­ti tė­vy­nei.“ Ma­tau juo­se šio­kį to­kį sa­vęs ir tė­vy­nės su­prie­ši­ni­mą.

Aš pa­ts sa­kau: „Aš – tai Lie­tu­va.“ Sa­ky­ti, kad kū­ry­bos ne­rei­kia Lie­tu­ vai... Kam ne­rei­kia? Daug žmo­nių pa­ma­tė fil­mą, tai ar jie – ne Lie­ tu­va? Jei tu­riu vie­ną mo­ki­nį, ku­ris sten­gia­si kuo ge­riau pa­gro­ti, o aš jam ga­liu duo­ti ge­rą pa­ta­ri­mą, tai – Lie­tu­va. Ne­ži­nau, ko­kia ma­no veik­ la bū­tų pra­smin­ges­nė ki­tur.

Iš Ame­ri­kos mes grį­žo­me bū­tent

– M.K.Čiur­lio­nio gy­ve­ni­mas api­pin­tas klaus­imais, spė­lio­ nė­mis, hi­po­te­zė­mis, ypač dėl jo pa­sku­ti­nių­jų me­tų. Svars­to­ ma, jog iš M.K.Čiur­lio­nio laiš­ kų ma­ty­ti, kad jis my­lė­jo, o ka­ žin, ar pa­ts jau­tė­si my­li­mas?

– Kont­ro­ver­si­ja, ku­rią ir fi­lo­so­fas Ar­vy­das Juo­zai­tis stip­riai iš­ryš­ki­ no sa­vo pje­sė­je „Čiur­lio­nis. Juo­do­ ji sau­lė“, – kad gal So­fi­ja ne­my­lė­ jo M.K.Čiur­lio­nio, gal ta mei­lė bu­vo la­biau vien­pu­siš­ka, – ma­nau, yra vi­siš­kai iš­lauž­ta iš pirš­to. Ko­dėl taip kai ku­rie ma­no, ne­ži­nau, bet tai su ma­ni­mi as­me­niš­kai su­si­ję, nes pa­ts esu tos mei­lės pa­li­ki­mas.

Jei žiū­rė­tu­me į gy­ve­ni­mo fak­tus, po M.K.Čiur­lio­nio mir­ties So­fi­ja 50 me­tų gy­ve­no vie­na, nie­ka­da ne­ beį­si­my­lė­jo, tai­gi su­pran­tu, kad jos šir­dis bu­vo vi­siš­kai su­de­gin­ta. Įta­ ri­nė­ti, kad ji ki­taip bu­vo nu­si­tei­ku­si M.K.Čiur­lio­niui esant gy­vam, man bū­tų sun­ku.

Ki­tas da­ly­kas – So­fi­jai tuo me­tu bu­vo 22 me­tai, M.K.Čiur­lio­niui – 34-eri, juo­du tik­rai ne­gal­vo­jo apie mir­tį ir ma­nė, kad li­ga – kaž­koks bjau­rus įvy­kis, ku­ris praeis, ir vėl vis­kas bus ge­rai. So­fi­ja ra­šė drau­ gėms, kad vis­kas ge­rai, kad ra­do ge­rus glo­bos na­mus ir fi­nan­sa­vi­ mą, kad jam rei­kia tik poil­sio, kad da­bar rei­kia lauk­ti, mels­tis ir nie­ko ne­sa­ky­ti. Vi­sais įma­no­mais bū­dais ji sten­gė­si slėp­ti vy­ro bė­dą, pa­ti at­ sa­ki­nė­da­vo į ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rių laiš­kus, sten­gė­si su­da­ry­ti įspū­dį, kad vis­kas ge­rai. O pa­si­ro­do, ge­rai

ne­bu­vo. Ši­tos So­fi­jos pa­stan­gos lie­ ka neį­ver­tin­tos, tad at­si­ran­da kal­ bų, kad ji ne­bu­vo ša­lia vy­ro, ne­lan­ kė, ne­rau­do­jo. O ko jai rau­do­ti? Jos vy­ras jau­nas, jo su­grįž­tant lau­kia ir ji, ir dau­gy­bė pra­dė­tų dar­bų. Vėl­gi tai – ma­no in­terp­re­ta­ci­ja. Bet ne­ ma­tau jo­kios užuo­mi­nos, kad kas nors bū­tų bu­vę ne taip. Gal dėl pa­ vy­do to­kios kal­bos – kai ma­tai my­ lin­čius žmo­nes, o pa­čiam gy­ve­ni­me ne­si­se­ka, ban­dai su­ras­ti ko­kį kris­ lą ir ki­tuo­se.

– 2011-ie­ji UNES­CO bu­vo įvar­ dy­ti M.K.Čiur­lio­nio me­tais, bet juos už­go­žė ki­ti įvy­kiai – nuo Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­ to iki Czes­ła­wo Mi­łos­zo gi­mi­ mo šimt­me­čio mi­nė­ji­mo. Nes­ kau­du?

– Man guos­tis dėl M.K.Čiur­lio­nio nė­ra kaip. Da­rau vis­ką, ką ga­liu, kad jį pri­sta­ty­čiau tiek Lie­tu­vo­je, tiek už­sie­ny­je. Jei koks nors tuo­ me­tis val­džios žmo­gus nu­ta­rė, kad tu­ri bū­ti kitaip… Ne­su­men­kin­čiau M.K.Čiur­lio­niui skir­tų ren­gi­nių, ku­rie vy­ko mo­kyk­lo­se, bet ko­kia­ me ma­ža­me mies­te­ly­je – kul­tū­ ros na­muo­se, baž­ny­čio­se. Jie nė­ra ma­žes­ni, blo­ges­ni už mi­nis­te­ri­jos pro­gra­mas. Žmo­nių šir­dys daž­ niau­siai pa­ver­gia­mos ne mi­nis­te­ ri­jos pro­gra­mų, o žmo­giš­kų su­si­ ti­ki­mų. Pa­vyz­džiui, man su­si­tik­ti su de­šim­to­kais ar vie­nuo­lik­to­kais M.K.Čiur­lio­nio mu­zie­ju­je, su jais pa­kal­bė­ti, jiems pa­gro­ti, iš­klau­ sy­ti jų min­čių yra, ko ge­ro, svar­ biau nei Ope­ros ir ba­le­to teat­re pa­ gro­ti tūks­tan­čiui žmo­nių. Fa­sa­di­nė kul­tū­ra gal ir ne­la­bai no­ri pro­pa­ guo­ti M.K.Čiur­lio­nį, bet ša­lies vi­ du­je, ma­žuo­se mies­te­liuo­se, jis yra bran­gus.

– Kuo M.K.Čiur­lio­nis ga­lė­tų pa­trauk­ti Lie­tu­vos jau­ni­mą?

– Iš mo­ki­nių pir­miau­sia iš­girs­tu su­si­ža­vė­ji­mo gai­de­les. Ir ban­dau M.K.Čiur­lio­nį pa­teik­ti kaip jiems ar­ti­mą žmo­gų – kaip jau­ną kū­rė­ ją, jau­ną žmo­gų, ku­ris ieš­ko­jo sa­ vęs ir vi­są gy­ve­ni­mą pra­lei­do ati­ duo­da­mas sa­ve ki­tiems. Sten­giuo­si, kad tai jiems bū­tų gy­ve­ni­mo pa­mo­ ka, ne tik mu­zi­kos ar ta­py­bos pri­ sta­ty­mas.

Avinas (03 21–04 20). Jūs labai energingi ir aktyvūs, jaučiate nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Vis dėlto laikykitės numatyto plano, kad nepristigtumėte jėgų.

Jautis (04 21–05 20). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant su vyresniais arba įtakingais žmonėmis, gali išsirutulioti naujų idėjų.

Dvyniai (05 21–06 21). Pajusite stiprų poreikį bendrauti. Būkite atsargūs, nes teks rinktis – draugiška kompanija ar nepritarimas tam tikroms aplinkinių idėjoms.

Vėžys (06 22–07 22). Gali kilti gerų idėjų ir aiškių minčių. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Nepasiduokite apatijai ir tinguliui, nepraleiskite geros progos numatyti profesinės veiklos perspektyvas ir parengti naujus planus.

Liūtas (07 23–08 23). Galimi emocijų protrūkiai, ypač bendraujant su jaunesniais žmonėmis ar artimais draugais. Jūsų perdėtas psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais.

Mergelė (08 24–09 23). Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai ir konfliktai su jaunais žmonėmis. Nebandykite kakta pramušti sienos.

Svarstyklės (09 24–10 23). Nepatartina įsigyti naujų daiktų, nes gali nukentėti tai, kas jums labai svarbu.

Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį už jus žmogų arba kitą įtakingą asmenį.

Skorpionas (10 24–11 22). Neigiamai vertinsite kito žmogaus nuomonę. Jūsų nejaudins kitų žmonių asmeninės problemos. Ką padarysi, bet negražu visa tai garsiai skelbti ir tokiu būdu skaudinti aplinkinius – tiesiog tegul jūsų mintys lieka kitiems nežinomos. Šaulys (11 23–12 21). Sprendimai darbe gali prieštarauti jūsų pačių jausmams bei norui tobulėti ir kažką keisti. Teks paprakaituoti, norint teisingai pasirinkti – kelią į sėkmę ar asmeninį tobulėjimą.

Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs, norėsite mėgautis savimi. Tikėtinas meilės romanas. Kils poreikis branginti gyvenimą, nes esate truputėlį išvarginti darbo ir iškilusių sunkumų.

Vandenis (01 21–02 19). Bus sunku atsidėkoti kitiems žmonėms.

Netinkamas laikas įsigyti naujų daiktų, rinktis spalvas, nes daugelis nesupras jūsų skonio ir vertybių. Žuvys (02 20–03 20). Šiandien įžvelgsite savo vidinių resursų ir emocijų raidą. Galite tikėtis aplinkinių paramos.

Orai

Savaitgalis bus permainingas – karštus orus keis vėsesni, galimas škvalas. Šiandien įdienojus termometrai daug kur rodys 21–25 laipsnius šilumos, tik prie jūros bus šiek tiek vėsiau. Kai kur numatomi trumpi lietūs su perkūnija, galima kruša ir škvalas.

Sekmadienį bus truputį vėsiau – dieną vyraus 21–23 laipsnių šiluma. Dar daug kur trumpai palis su perkūnija.

Šiandien, birželio 8 d.

+22

+19

Telšiai

+24

Šiauliai

Klaipėda

+25

Panevėžys

+21

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi

159-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 206 dienos.

Saulė Dvynių ženkle.

Utena

+21

Tauragė

+24

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +24 Brazilija +25 Briuselis +22 Dublinas +18 Kairas +41 Keiptaunas +15 Kopenhaga +19

Londonas +25 Madridas +19 Maskva +24 Minskas +23 Niujorkas +26 Oslas +21 Paryžius +25 Pekinas +26

orai kaune šiandien

Praha +22 Ryga +22 Roma +26 Sidnėjus +19 Talinas +20 Tel Avivas +33 Tokijas +25 Varšuva +24

+24

+23

Vėjas

1–6 m/s

Vilnius

Marijampolė

+23

Alytus

4.44 21.52 17.08 4.51 21.38

Vardai Eigintė, Medardas, Merūnas, Vilius.

Lau­kia sun­kus aud­rų se­zo­nas

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+19

+24

+20

+15

2

+18

+22

+20

+14

1

+19

+23

+20

+16

3

rytoj

poryt

Atog­rą­ž ų aud­ra And­rea, su­nio­ko­ju­si pa­sė­lius Ku­bo­je ir pri­ver­tu­si iš na­mų bėg­ti maž­daug 2 600 žmo­nių, ne­šda­ ma liū­t is ir tor­na­dus, va­kar prar­tė­jo prie JAV Flo­ri­dos vals­ti­jos. Pir­mo­sios šį se­zo­ną var­dą ga­vu­sios aud­ros zo­no­ je vė­jo grei­tis sie­kė iki 95 km per va­lan­ dą. Na­cio­na­li­nis ura­ga­nų cent­ras Ma­ ja­my­je įspė­jo, kad And­rea ga­li su­kel­ti tor­na­dus Cent­ri­nė­je ir Pie­tų Flo­ri­do­je.

Na­cio­na­li­nė van­de­ny­nų ir at­mos­fe­ros ty­ri­mų val­dy­ba (NOAA) pro­gno­zuo­ja, kad šis ura­ga­nų se­zo­nas, ku­ris tę­sis iki lapk­ri­čio 30 d., bus ypač sun­kus – kils apie 20 ato­grą­žų aud­rų ir 11 ura­ga­nų.

BNS inf., AFP nuo­tr.

įvairenybės

Ko­kia die­na Ar­gen­ti­no­je il­giau­sia?

Ka­ro­li­na Mar­cin­ke­vi­čiū­tė

k.marcinkeviciute@kaunodiena.lt

Geog­ra­fij­ os eg­za­mi­ną va­kar lai­ kę Kau­no abi­tu­rien­tai ti­ki­no, kad kad jiems te­kęs iš­ban­dy­mas ne­bu­ vo itin sun­kus.

Kau­ne eg­za­mi­nas bu­vo lai­ko­ mas tri­juo­se cent­ruo­se: K.Gri­niaus pro­gim­na­zi­jo­je bei „At­ža­ly­no“ ir S.Dau­kan­to vi­du­ri­nė­se mo­kyk­lo­ se. Lai­ky­ti pa­si­ren­ka­mą­jį eg­za­mi­ ną už­si­re­gist­ra­vo 321 moks­lei­vis. „Geog­ra­fi­jos eg­za­mi­ną daž­niau­ siai ren­ka­si no­rin­tie­ji stu­di­juo­ti fi­ zi­nių moks­lų sri­ty­je, pa­si­rin­ku­sie­ji geog­ra­fi­jos, kraš­to­ty­ros, me­teo­ro­ lo­gi­jos, hid­ro­lo­gi­jos, okeo­nog­ra­fi­ jos, kar­tog­ra­fij­ os ir pa­na­šios sri­ties stu­di­jas“, – sa­kė Kau­no mies­to sa­ vi­val­dy­bės Švie­ti­mo ir ug­dy­mo sky­ riaus at­sto­vė Vi­li­ja Adaš­ke­vi­čie­nė.

Po eg­za­mi­no Kau­no „Ąžuo­lo“ ka­ta­li­kiš­kos vi­du­ri­nės mo­kyk­los abi­tu­rien­tai Do­na­tas Kriau­čiū­nas ir Žil­vi­nas Sa­ba­liaus­kas bu­vo ge­ rai nu­si­tei­kę. „Eg­za­mi­ną pa­si­rin­ko­me, nes geog­ra­fi­ja – įdo­mus moks­las. Be abe­jo­n ės, sun­k iau­s ias klau­s i­ mas bu­vo, ko­kia die­na Ar­gen­ti­no­ je il­giau­sia. Į šį klau­si­mą at­sa­kė­ me spė­da­mi“, – įspū­džiais da­li­jo­si vai­ki­nai.

D.Kriau­čiū­nas at­sklei­dė, kad ga­ vęs vi­du­ri­nės mo­kyk­los bai­gi­mo ates­ta­tą pa­suks į ka­riuo­me­nę, o Ž.Sa­ba­liaus­kas sa­vo atei­tį vis dėl­ to nu­spren­dė su­sie­ti su geog­ra­fi­ja. „Kau­no ko­le­gi­jo­je ke­ti­nu stu­di­ juo­ti geog­ra­fi­nes in­for­ma­ci­nes sis­ te­mas, to­dėl šios die­nos eg­za­mi­nas man svar­bus. Be to, tai yra pa­sku­ ti­nis ma­no abi­tū­ros eg­za­mi­nas“, – šyp­so­da­ma­sis kal­bė­jo kau­nie­tis.

Abi­tu­rien­tės Ag­nė Alek­na­vi­čiū­ tė ir Au­ra Bal­čy­tė pa­ste­bė­jo, kad spren­džiant praė­ju­sių me­tų geog­ ra­fi­jos eg­za­mi­no už­duo­tis vis­kas at­ro­dė pa­pras­čiau. „Vis dėl­to neį­vei­kia­mų už­duo­čių šį­kart tik­rai ne­bu­vo. Leng­viau­sias pa­si­ro­dė tes­tas su at­sa­ky­mų va­rian­ tais ir že­mė­la­pio už­duo­tis“, – sa­kė Mai­ro­nio uni­ver­si­te­ti­nę gim­na­zi­ją bai­gian­ti A.Alek­na­vi­čiū­tė, pa­si­rin­ ku­si tu­riz­mo sri­ties stu­di­jas.

Per­nai geog­ra­fi­jos eg­za­mi­ną Kau­ne pa­si­rin­ko lai­ky­ti šiek tiek dau­giau mo­ki­nių – 325. Net 95,3 pro­c. vi­sų lai­kiu­sių­jų eg­za­mi­ną įvei­kė, o trys Kau­no moks­lei­viai ga­vo šim­tu­kus.

Bran­dos ates­ta­tui gau­ti pri­va­ lo­ma iš­lai­ky­ti du vals­ty­bi­nius eg­ za­mi­nus: vie­nas jų – pri­va­lo­ma­sis lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros, ki­tas pa­si­ren­ka­masis.

Įvei­kė: geog­ra­fi­jos eg­za­mi­nas abi­tu­rien­tų neiš­gąs­di­no.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.