2013 06 08 klaipeda

birželio 8, 2013 Nr. 131 (19 734)

Rusijos pirmosios poros skyrybos: kas nuviliojo V.Putiną? Pasaulis 9p.

www.kl.lt

Ant Pasaulio stogo užkopusi pirmoji lietuvė nesitikėjo, kad bus taip sunku.

Vakarė 11p.

Gyvenimo būdas – tar­nys­tė

Kaina 1,60 Lt

„Esu pa­ty­ręs daug. Ne­te­ko tik priim­ti gim­dy­mo.“ Klai­pė­dos ap­skri­ties prieš­gais­ri­nės gel­bė­ ji­mo val­dy­bos 2-osios ko­man­dos vir­ši­nin­ kas Gin­ta­ras Mar­tin­kė­nas ste­bi­na sa­vo įvai­ria­pu­siš­ku­mu.

5p.

Braš­kių kai­nos šo­ki­ruo­ja

Tikėjimas: klai­pė­die­tis N.Ča­pas (de­ši­nė­je), šian­dien va­do­vau­jan­tis Lie­tu­vos pa­sau­lie­čių pran­ciš­ko­nų or­di­nui, šį dva­si­nį ke­lią pa­si­rin­ko dar so­

viet­me­čiu.

Tarp po­li­ti­kos ir ti­kė­ji­mo. Toks klai­pė­die­čio 39 me­tų Ne­ri­jaus Ča­po – Lie­tu­vos pa­sau­lie­čių pran­ciš­ko­nų or­di­no vy­riau­sio­jo va­ do­vo – gy­ve­ni­mas. Jo va­do­vau­ja­mai bend­ri­jai pri­klau­so ne­ma­ žai ži­no­mų klai­pė­die­čių, ku­rie tar­nys­tę pa­si­rin­ko po il­gų dva­ si­nių kla­jo­nių.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Dva­sios ke­lio paieš­kos

Nors ti­kė­ji­mas pa­ma­žu grįž­ta į žmo­nių gy­ve­ni­mą ir tam­pa nor­ma, ne vi­siems nor­ma­lu at­ro­do re­gė­ti mies­to po­li­ti­ką, baž­ny­čio­je dė­vin­ tį abi­tą, pa­tar­nau­jan­tį mi­šioms ar maz­go­jan­tį pa­ra­pi­jie­ čiams ko­jas.

10

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Braš­kė­mis nu­rau­dę tur­gaus pre­ kys­ta­liai vi­lio­ja šių uo­gų iš­siil­gu­ sius klai­pė­die­čius. Ta­čiau kar­tu ir at­bai­do iš­vy­dus be­pro­ty­bę pri­me­ nan­tį kai­nų skir­tu­mą. Ki­log­ra­mo braš­kių kai­na uos­ta­mies­ty­je svy­ ruo­ja nuo 7 iki 24 li­tų.

„Prie vie­no pre­ky­bos cent­ro iš­vy­ dau pre­kys­ta­lį su braš­kių in­de­liais.

Ant po­pie­riaus skiau­te­lės bu­vo iš­ rai­ty­ta ir kai­na – 12 li­tų. Ma­niau, kad čia ki­log­ra­mo kai­na, ta­čiau lai­ku pa­si­tiks­li­nau. Paaiš­kė­jo, kad tiek kai­nuo­ja pus­ki­log­ra­mis uo­gų.

24 li­tai už ki­log­ra­mą braš­kių. Ar­gi čia ne be­pro­ty­bė?“ – klau­sė par­ da­vė­jų akip­lė­šiš­ku­mu nu­si­ste­ bė­ju­si klai­pė­die­tė. Nors už­ra­šas skel­bė, kad braš­kės iš Ag­luo­nė­ nų, mo­te­ris ne­ma­no, kad tai tu­ rė­tų pa­tei­sin­ti to­kį plė­ ši­ka­vi­mą.

2

2

ŠEŠTADIENIS, BIRŽELIO 8, 2013

miestas

Braš­kių kai­nos šo­ki­ruo­ja Juo la­biau kad čia ne 1 pir­ma­sis šio se­zo­no der­lius. Klai­pė­die­čiai jau ku­rį lai­

ką ga­li mė­gau­tis braš­kė­mis, tie­sa – įvež­ti­nė­mis iš Veng­ri­jos, Is­pa­ni­ jos, Len­ki­jos. Lie­tu­vo­je užau­gin­ to­mis uo­go­mis uos­ta­mies­ty­je pra­ dė­ta pre­kiau­ti tik pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis.

Vie­tos au­gin­to­jai, kaip ir kas­met, nu­ta­rė braš­kes par­duo­ti pi­giau už im­por­ti­nes.

Dau­gu­mo­je tur­ga­vie­čių ki­log­ ra­mas Lie­tu­vo­je užau­gin­tų braš­ kių kai­nuo­ja 12–14 li­tų, o at­vež­ tos iš ki­tų ša­lių 7–8,5 li­to. Ta­čiau ne tik prie pre­ky­bos cent­rų, bet

ir tur­guo­se ga­li­ma su­tik­ti to­kių, ku­rie už ki­log­ra­mą uo­gų pra­šo 24 li­tų.

Pak­lau­sus, ko­dėl taip bran­gu, mo­ty­vai ne­bū­na iš­kal­bin­gi. Daž­ niau­sias at­sa­ky­mas – bran­gu to­ dėl, kad braš­kės lie­tu­viš­kos.

Pra­si­dė­jus vai­sių ir uo­gų se­zo­ nui, vis daž­niau pa­tik­ri­ni­mus ren­ gia Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos dar­buo­to­jai.

Jau bu­vo gau­ta ir skun­dų dėl ne­ko­ ky­biš­kų uo­gų.

Ta­čiau, anot Klai­pė­dos vals­ty­bi­ nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­ko An­ta­no Bau­žos, jie ne­ pa­sit­vir­ti­no.

Spe­cia­lis­tas įspė­jo pir­kė­jus bū­ ti bud­rius ir at­kreip­ti dė­me­sį į uo­ gų ko­ky­bę.

Pa­gal rei­ka­la­vi­mus, par­da­vi­nė­ ja­mos braš­kės ir že­muo­gės ne­ga­li bū­ti pa­žeis­tos, su­ge­du­sios.

Uo­gos tu­ri bū­ti šva­rios, švie­žiai at­ro­dan­čios, bet ne­plau­tos, taip pat ne­pa­žeis­tos ken­kė­jų. Braš­kių ir že­ muo­gių tau­re­lės ir ko­te­liai tu­ri bū­ti švie­ži, ža­li be per­tek­li­nės išo­ri­nės drėg­mės, pa­ša­li­nio kva­po ir sko­ nio. Par­duo­da­mos uo­gos tu­ri bū­ti pa­kan­ka­mai su­bren­du­sios ir pri­no­ ku­sios, bet ne tiek, kad nu­ken­tė­tų ve­žant. Par­da­vė­jai tu­ri nu­ro­dy­ti uo­gų rū­šį, kil­mės ša­lį ir kla­sę.

Ce­re­mo­ni­ja: re­ga­li­jas priė­mė pro­f. V.V.Kle­mas, ku­riam su­teik­tas gar­

bės dak­ta­ro var­das.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Inau­gu­ruo­ti nau­ji gar­bės dak­ta­rai Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te gar­bės dak­ ta­ro var­das su­teik­tas dviem nu­si­ pel­niu­siems as­me­nims.

Se­na­tas šį var­dą su­tei­kė De­la­va­ro (JAV) uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riui eme­ ri­tui, okea­no­lo­gi­jos ir jū­rų pa­kran­ čių zo­nų ty­ri­mo spe­cia­lis­tui pro­f. dr. Vik­to­rui Vy­tau­tui Kle­mui ir bu­ vu­siam Lie­tu­vos vals­ty­bi­nės kon­ ser­va­to­ri­jos Klai­pė­dos fa­kul­te­tų pro­rek­to­riui pro­f. dr. Vy­tau­tui Ja­ ke­lai­čiui.

Ce­re­mo­ni­jo­je da­ly­va­vo tik pro­f.

V.V.Kle­mas ir jo ar­ti­mie­ji, o pro­f.

V.Ja­ke­lai­tis dėl svei­ka­tos pro­ble­ mų at­vyk­ti ne­ga­lė­jo.

Su­teik­t i Klai­p ė­d os uni­ver­s i­ te­to gar­b ės dak­ta­ro var­d ą pro­f.

V.V.Kle­m ui pa­s iū­l ė Gam­tos ir ma­te­m a­t i­kos moks­l ų fa­k ul­te­to ta­ry­ba.

Pro­fe­so­r ius pa­gerb­tas už in­ dė­lį į moks­lą, stu­di­jas ir il­ga­me­tį pro­duk­ty­vų bend­ra­dar­bia­vi­mą.

Prof. V.Ja­ke­l ai­č iui Klai­p ė­d os uni­ver­si­te­to gar­bės dak­ta­ro var­ dą su­teik­t i pa­s iū­l ė Me­n ų fa­k ul­ te­to ta­ry­ba.

Gar­bės dak­ta­ro var­dą pro­fe­so­riui nu­tar­ta su­teik­ti už pla­čią kul­tū­ri­ nę, aka­de­mi­nę veik­lą bei nuo­pel­ nus Lie­tu­vos kul­tū­rai. „Klai­pė­dos“ inf.

AB „Klaipėdos energija“ informacija

Pak­lau­sa: klai­pė­die­čiai pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis ak­ty­viai per­ka braš­kes.

Uos­ta­mies­čio ka­vi­nės su­ge­ba nu­ste­bin­ ti kont­ro­lie­rius sa­vo ap­lai­du­mu. Vie­na to­kių įstai­gų dėl ne­tvar­kos ir šiurkš­čių pa­ žei­di­mų bu­vo lai­ki­nai už­da­ry­ta. m.skiriute@kl.lt

Vartotojai (šilumos ūkio eksploa­ tuotojai) birželio 10 dieną privalo užaklinti pastatų vidaus šildymo sistemas nuo termofikacinio van­ dens pusės.

Pastatų šilumos ūkį eksploa­ tuojančios bendrovės birželio 13 dieną šilumos įvaduose turi nu­ imti akles ir paruošti vandens pa­ šildymo įrenginius.

Po šilumos tinklų hidraulinio bandymo ir remonto darbų šilu­ mos tiekimas karšto vandens ruo­ šimui bus atnaujintas birželio 14– 15 dienomis.

Vartotojus, kurių pastatams dėl defektų šilumos trasose nebus įjungtas šilumos tiekimas, infor­ muosime papildomai.

Hidraulinių bandymų metu var­ totojams nebus tiekiama šilumos energija karštam vandeniui ruoš­ ti, todėl rekomenduojame užsukti buto įvadinį karšto vandens ven­ tilį, kad už šaltą vandenį nereikė­ tų mokėti kaip už karštą.

Papildoma informacija apie hi­ draulinių bandymų eigą bus skel­ biama per radijo stotį „Laluna“ (94,9 MHz).

Informacija teikiama tel.

410 869.

Atsiprašome dėl galimų nepa­ togumų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ne­va­ly­va ka­vi­nė – už­da­ry­ta

Mil­da Ski­riu­tė

Birželio 11–12 dienomis padidintu slėgiu (2 MPa) bus bandomi Klaipė­ dos miesto šilumos tinklai, esan­ tys į pietus nuo Kauno gatvės.

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­ te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos ins­pek­to­riai pa­tik­ri­no ka­vi­nę, esan­čią S.Šim­ kaus gat­vė­je. Pa­sak tar­ny­bos vir­ ši­nin­ko An­ta­no Bau­žos, pa­tik­ri­ni­ mas bu­vo pla­ni­nis.

Ka­vi­nė­je ins­pek­to­riai nu­sta­tė daug šiurkš­čių pa­žei­di­mų, dėl ku­ rių bu­vo su­stab­dy­ta jos veik­la.

A.Bau­ža pa­sa­ko­jo, kad pa­tal­pos, ku­rio­se įsi­kū­ru­si įstai­ga, bu­vo ne­ šva­rios, dar­buo­to­jų pa­tal­po­je ir ko­ ri­do­riu­je grin­dų dan­ga bu­vo iš­dau­ žy­ta.

Anot vir­ši­nin­ko, ža­lios mė­sos ap­do­ro­ji­mo pa­tal­po­je bu­vo san­dė­ liuo­ja­mi sta­ty­bi­nių me­džia­gų li­ ku­čiai, dar­buo­to­jų pa­tal­po­je vy­ko ka­na­li­za­ci­jos re­mon­tas, čia pat lai­ ko­ma ir vien­kar­ti­nė ta­ra.

Nus­ta­ty­ta, kad ne pa­gal pa­skir­tį nau­do­ta ir ga­my­bos zo­na. Ap­tik­tas ir kryž­mi­nės tar­šos at­ve­jis – šal­dy­ mo įren­gi­niuo­se kar­tu lai­ko­mi ža­

li ir pa­ga­min­ti pro­duk­tai bei pa­tie­ ka­lai.

Ne­tin­ka­mai – 14,8 laips­nio ši­ lu­mos tem­pe­ra­tū­ro­je bu­vo lai­ko­ mi ir pus­ga­mi­niai, o jų sau­go­ji­mo tem­pe­ra­tū­ra ne­ga­li vir­šy­ti 6 laips­ nių ši­lu­mos.

A.Bau­žos tei­gi­mu, in­dų plo­vi­mo zo­no­je bu­vo tar­kuo­ja­mos bul­vės, lai­ko­ma smul­kin­ta mė­sa. Dar­bo zo­no­je ne­ras­ta ran­kų ir pa­vir­šiaus de­zin­fek­ci­jos prie­mo­nių.

Dar­buo­to­jai ne­tu­rė­jo dar­bo dra­ bu­žių, me­di­ci­ni­nės ap­žiū­ros pa­žy­ mė­ji­mų. „Si­tua­ci­ja la­bai pra­sta. Blo­giau­ sia, kad ob­jek­tas ati­da­ry­tas tik per­ nai gruo­dį. Ati­da­ry­mo me­tu vis­kas bu­vo tvar­kin­ga, o po pus­me­čio – to­kia ne­tvar­ka. Vir­tu­vę ga­li­ma ap­ leis­ti ir per ke­lias die­nas, jei ne­pri­ žiū­ri. Pa­gal va­do­vės paaiš­ki­ni­mą, įstai­go­je bu­vo su­ge­du­si ka­na­li­za­ ci­ja ir vis­ką tvar­kė, bet ne­sus­tab­ dė įmo­nės veik­los. To­kias at­ve­jais tai pa­da­ry­ti bū­ti­na“, – tvir­ti­no vir­ ši­nin­kas.

Ka­vi­nė vėl du­ris ga­lės at­ver­ti, kai bus pa­ša­lin­ti vi­si trū­ku­mai.

A.Bau­ža pa­brė­žė, kad mais­tą tvar­kan­čios įmo­nės tu­ri jaus­ti di­ de­lę at­sa­ko­my­bę.

Ža­lios mė­sos ap­do­ ro­ji­mo pa­tal­po­je bu­ vo san­dė­liuo­ja­mi sta­ ty­bi­nių me­džia­gų li­ku­čiai, dar­buo­to­jų pa­tal­po­je vy­ko ka­na­ li­za­ci­jos re­mon­tas.

3

ŠEŠTADIENIS, BIRŽELIO 8, 2013

miestas Vėl pūs bur­bu­lus

Kran­tų tvir­tin­ti ne­rei­kia

Sen­jo­rai do­va­ no­jo suo­lus

Pir­ma­die­nį 18.30 val. ma­ži ir di­de­li klai­pė­die­čiai kvie­čia­mi rink­tis At­gi­mi­mo aikš­tė­je ir pa­ puoš­ti ją mui­lo bur­bu­lais. Ant­ rą kar­tą šį se­zo­ną or­ga­ni­zuo­ja­ mas ren­gi­nys „Bur­bu­lia­to­rius“.

To­kia ak­ci­ja Lie­tu­vos mies­tuo­ se vyks­ta kas ant­rą pir­ma­die­nį: bir­že­lio 24, lie­pos 8, 22, rugp­jū­ čio 5, 19, rug­sė­jo 2 die­no­mis.

Bal­ti­jos jū­ros pa­kran­tei pa­vo­ jus ne­gre­sia, to­dėl im­tis sku­ bių prie­mo­nių kran­tams tvir­ tin­ti ne­rei­kia. Taip nu­spręs­ta per va­kar Pa­lan­go­je vy­ku­sį Ap­ lin­kos mi­nis­te­ri­jos ir sa­vi­val­dy­ bės at­sto­vų su­si­ti­ki­mą. Spe­ cia­lis­tai Bal­ti­jos jū­ros kran­ tus ap­žiū­rė­jo ir jų būk­lę įver­ti­ no už­va­kar.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­ kos so­de at­si­ra­do dar du suo­ lai, ku­riuos pa­do­va­no­jo Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to ab­sol­ven­ tai. Sen­jo­rai pra­lei­do po­rą va­lan­ dų nuo­sta­bios gam­tos ap­sup­ty­ je, jiems bu­vo su­reng­ta eks­kur­ si­ja. Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­ tą bai­gę sen­jo­rai ypač do­mė­jo­si gy­do­mai­siais au­ga­lais.

Į jū­rą nė­ręs brie­dis sukėlė nerimo Gel­bė­to­jai Pir­mo­ sios Meln­ra­gės pa­ plū­di­my­je su­lau­kė neįp­ras­to sve­čio – brie­džio. Žvė­ris pa­ trau­kė į jū­rą ir nu­ plau­kė ke­lis šim­tus met­rų nuo kran­to.

Bai­min­ta­si, kad jis ga­li įsi­pai­nio­ti į žve­ jų tink­lus ir žū­ti.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Gel­bė­to­jai į pa­plū­di­mį at­kly­du­sį brie­dį pa­ste­bė­jo už­va­kar apie 20.30 val., bai­gian­tis dar­bo die­nai.

Pa­sak Klai­pė­dos skęs­tan­čių­ jų gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vy­riau­sio­

Ava­ri­ją padarė apsvaigęs Tra­giš­kos dvie­jų vai­ki­nų gy­vy­bes nu­si­ne­šu­sios ava­ri­jos kal­ti­nin­kas bu­vo var­to­jęs ma­ri­hua­nos – tai pa­ ro­dė sos­ti­nė­je at­lik­tos eks­per­ti­zės iš­va­dos.

Ge­gu­žės 2-osios nak­tį, apie 23.30 val. Pi­lies gat­vė­je, ša­lia Dra­mos teat­ro į me­dį tren­kė­si au­to­mo­bi­lis „BMW 528“.

Ava­ri­jos me­tu žu­vo 1991 m. gi­ mę Man­tas Kve­da­raus­kas ir Ei­vy­ das Po­cius.

Jų bend­raam­žis Vi­lius Cem­no­ lons­kis, vai­ra­vęs au­to­mo­bi­lį, be­ veik ne­nu­ken­tė­jo.

Vė­liau jis pri­si­pa­ži­no, kad nelaimės dieną var­to­jo leng­vus al­ko­ ho­li­nius gė­ri­mus, ta­čiau jo krau­jy­ je al­ko­ho­lio ne­ras­ta. Šla­pi­mo ty­ri­mas, at­lik­tas Vals­ ty­bi­nės teis­mo me­di­ci­nos tar­ny­ bos tok­si­ko­lo­gi­jos la­bo­ra­to­ri­jo­je, pa­ro­dė, kad jau­nuo­lio or­ga­niz­me yra ma­ri­hua­nos.

By­lą ku­ruo­jan­tis Klai­pė­dos apy­ lin­kės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ras Juo­zas Sy­kas pa­tvir­ti­no, kad tok­ si­nų-nar­ko­ti­nių me­džia­gų šla­pi­ me ty­ri­mas pa­ro­dė tei­gia­mą ma­ri­ hua­nos ty­ri­mo re­zul­ta­tą. „Klai­pė­dos“ inf.

Alek­sand­ras Siak­ki:

Bruo­žas: spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, brie­džiai yra ge­ri plau­ki­kai ir ga­li nu­

plauk­ti di­de­lį at­stu­mą.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

jo spe­cia­lis­to Alek­sand­ro Siak­ki, suau­gęs žvė­ris į Pir­mo­sios Meln­ ra­gės pa­plū­di­mį atė­jo ta­ku, ve­dan­ čiu į bu­vu­sį mo­te­rų plia­žą.

Brie­dis įbri­do į jū­rą ir nu­plau­kė.

Neįp­ras­tą vaiz­dą išvydę gel­bė­to­jai iš­si­gan­do, kad žvė­ris neį­si­pai­nio­tų į žve­jų tink­lus.

Apie jū­ro­je plau­kio­jan­tį brie­dį bu­vo pra­neš­ta bend­ruo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu, in­for­muo­ta gy­vū­nų glo­ bos tar­ny­ba.

Anot A.Siak­ki, kai žvė­ris pa­si­ro­ dė, pa­plū­di­my­je žmo­nių ne­bu­vo. „Gal brie­džiui miš­ke bu­vo karš­ta ir jis atė­jo iš­si­mau­dy­ti“, – juo­ka­

Gal brie­džiui miš­ke bu­vo karš­ta ir jis atė­ jo iš­si­mau­dy­ti. vo A.Siak­ki. Brie­džiai at­klys­ta ne tik į plia­žus, bet ir mies­tą. Spe­cia­ lis­tų tei­gi­mu, tai la­bai mig­ruo­jan­ tys žvė­rys.

Anot spe­cia­lis­tų, svar­biau­sia, kad žmo­nės ne­lįs­tų ar­ti prie gy­vū­ nų ir taip jų ne­gąs­din­tų.

Cent­re re­mon­tuos kie­mus Mil­da Ski­riu­tė Uos­ta­mies­čio cent­re gy­ve­nan­tys klai­pė­die­čiai su­lau­kė mies­to val­ džios dė­me­sio. Pla­nuo­ja­ma re­ mon­tuo­ti dau­gia­bu­čių na­mų kie­ mus, ku­riuo­se ren­ka­ma rink­lia­va už ma­ši­nų sto­vė­ji­mą.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­ vi­kas Dū­da tvir­ti­no, jog šie dar­bai bus vyk­do­mi iš rink­lia­vos lė­šų. „Žmo­nės daž­nai klau­sia, kur pa­ nau­do­ja­mi šie pi­ni­gai. Da­bar pa­ ma­tys. Bus už­ly­gin­tos duo­bės kie­ muo­se“, – tvir­ti­no va­do­vas.

Taip pat iš tų pa­čių lė­šų bus su­ re­mon­tuo­tos dvi mokamos au­ to­m o­b i­l ių sto­v ė­j i­m o aikš­te­l ės mies­to cent­re. Vie­na jų yra prie M.Maž­vy­do alė­jos, ki­ta – Til­žės gat­vė­je.

d.janauskaite@kl.lt

Uos­ta­mies­čio po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai su­lai­kė še­šia­me­tę mer­gai­tę ša­lia jos na­mų nu­skriau­du­sį vy­rą.

Bir­že­lio pir­mą­ją, Vai­kų gy­ni­mo die­ną Klai­pė­do­je Deb­re­ce­no gat­vė­ je ties 55 na­mu ne­pa­žįs­ta­mas vy­ ras nu­skriau­dė še­šia­me­tę mer­gai­tę.

Kon­cer­tas. Šian­d ien 12 val. Klai­p ė­ dos mies­to vie­šo­sios bib­lio­te­kos Gi­ru­ lių fi­lia­lo-bend­ruo­me­nės na­mų kie­me vyks vai­k ų ir jau­n i­mo et­n i­nės kul­t ū­ ros sto­v yk­los „Vė­lun­g is“ bai­g ia­ma­sis kon­cer­tas „Kaip kal­bi, toks esi“.

San­tuo­kos. Šian­d ien Klai­p ė­dos sa­ vi­val­dy­b ės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­r iu­je tuok­sis 24 po­ ros. Žie­dus su­mai­nys Ka­mi­lė Brič­k u­ tė ir Man­tas Ven­dze­lis (11 val.), Orin­ta Mo­tie­jū­nai­tė ir And­rej Plot­ni­kov (11.10 val.), Vil­ma Bar­ko­mai­t y­tė ir Ar­t ū­ras Sla­vins­kas (11.20 val.), Ind­rė Žem­gu­ly­ tė ir Au­ri­mas Jur­čys (11.30 val.), Ka­ro­ li­na Smil­ge­vi­čiū­tė ir Ri­čar­das Ugin­tas (11.40 val.), Ra­mu­nė Driz­gai­tė ir Ed­ga­ ras Dar­ge­vi­čius (11.50 val.), Sa­rah Za­jac ir Jo­nas Pši­bils­kis (12 val.), Ger­da Jo­ku­ bai­ty­tė ir Vy­tau­tas Mo­ge­nis (12.10 val.), Van­da Pod­li­pa­je­va ir Vi­ta­li­jus Za­bot­ka (12.20 val.), Li­na Ku­čins­kai­tė ir Ar­t ū­ ras Strak­šys (12.30 val.), Ol­ga Gon­čiar ir Alek­sandr Ko­le­sov (12.40 val.), Ol­ga Jan­čen­ko­va ir To­mas Švais­tas (14 val.), Ie­va Nor­bu­tai­tė ir Arū­nas Rač­kaus­ kas (14.20 val.), Si­mo­na Lū­žai­tė ir Re­ gi­man­tas Bas­tys (14.30 val.), Li­na Žič­ kie­nė ir Ri­čar­das Ke­mek­lis (14.40 val.), Lė­ja Li­na Vai­va­dai­tė-Kmi­tė ir Vy­tau­ tas Men­de­lis (15 val.), San­ta Jog­mi­nai­ tė ir Gin­ta­ras Rup­šys (15.10 val.), Na­tal­ ja Za­cha­ro­va ir Geor­g ij Ko­že­lev (15.20 val.), Ie­va Šnio­kai­tė ir Po­vi­las Lu­žai­tis (15.30 val.), Ol­ga Škrut ir Ai­va­ras Stro­ pus (15.40 val.), Ode­ta Vyš­n iaus­k ie­ nė ir Da­r ius Ged­v i­las (16 val.), Kris­t i­ na Pi­l i­ba­v i­čiū­tė ir Min­dau­gas Ka­ž u­ kaus­kas (16.10 val.), Ag­nė Ju­se­vi­čiū­tė ir Min­dau­gas Ged­gau­das (16.20 val.), Lai­ne­da Ja­na­v i­čiū­tė ir Do­na­tas Tik­ nis (16.30 val.).

Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 8 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Bro­nė Ku­bi­lie­nė (g.

1920 m.), Emi­li­ja Jak­niū­nie­nė (g. 1923 m.), Fe­dul Ščer­ba­kov (g. 1929 m.), Ma­ ri­ja Ščer­ba­ko­va (g. 1932 m.), An­fi­sa So­ ko­lo­va (g. 1939 m.), Va­le­r ij Du­den­kov (g. 1939 m.), Ona La­ta­kie­nė (g. 1940 m.), Vir­g i­ni­ja Pa­kul­ti­nie­nė (g. 1952 m.).

Pi­ni­gai: mies­to cent­re esan­čius kie­mus re­mon­tuos iš rink­lia­vos lė­šų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Su­lai­kė mer­gai­tės skriau­di­ką Dai­va Ja­naus­kai­tė

Dienos telegrafas

Vy­ras at­va­žia­vo prie dvie­jų mer­gai­ čių dvi­ra­čiu. Vie­ną jų jis gra­bi­nė­jo prieš jos va­lią ir nu­skriau­dė.

Vai­ką iš­gel­bė­jo at­si­tik­ti­nis praei­ vis, su­grie­bęs pe­do­fi­lą už ran­kos. Šis iš­si­gan­do, sė­do ant dvi­ra­čio ir nu­va­žia­vo.

Net­ru­kus pa­skli­dus ži­niai apie įvy­kį bei ieš­ko­mą įta­ria­mą­jį klai­ pė­die­čiai su­tei­kė Smur­ti­nių nu­si­ kal­ti­mų ty­ri­mo sky­riaus pa­rei­gū­

nams ver­tin­gos in­for­ma­ci­jos.

Nors mer­gai­tę ap­gy­nęs vy­ras vis dar ne­ži­no­mas, nu­si­kal­tė­lį pa­vy­ko su­lai­ky­ti.

Penk­ta­die­nį įta­ria­ma­sis jau bu­vo tar­do­mas ir už­da­ry­tas į areš­ti­nę.

Kol kas jo as­me­ny­bė neatsk­lei­ džia­ma, pa­rei­gū­nai pra­si­ta­rė, kad šis vy­ras anks­čiau jau tu­rė­jo pro­ ble­mų su tei­sė­sau­ga dėl ki­to­kių nu­si­kal­ti­mų.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Emi­l i­ja Jak­n iū­n ie­nė, Al­fon­sas Pa­ce­ vi­čius, Jus­ti­nas Rup­šys, Vik­tor Per­va­ kov, Bro­nė Ku­bi­lie­nė, ry­toj – Ona La­ta­ kie­nė, Vir­g i­ni­ja Pa­kul­ti­nie­nė.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Fe­dul Ščer­ba­kov.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 2 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai.

Grei­to­j i. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 50 iš­k vie­ ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai dau­g iau­sia skun­ dė­si aukš­t u krau­jos­pū­d žiu, pil­vo ir gal­vos skaus­mais, krau­jo­ta­kos su­t ri­ ki­mais.

4

šeštadienis, birželio 8, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Pa­vo­jin­gos li­gos pro­trū­kis Į Kau­no kli­ni­kas nak­tį į penk­ta­die­ nį dėl me­nin­go­ko­ki­nės in­fek­ci­jos pa­te­ko trys vai­kai. Vie­na mer­gai­tė bu­vo kri­ti­nės būk­lės ir jos gy­vy­bės iš­gel­bė­ti ne­pa­vy­ko.

„Šią­nakt į Vai­kų in­ten­sy­vio­sios te­ ra­pi­jos sky­rių at­vy­ko trys vai­kai, ku­rie gal­būt ser­ga me­nin­go­ko­ki­ne in­fek­ci­ja. Vie­nas iš li­go­nių – mer­ gai­tė, tre­jų su pu­se me­tų Go­da, ku­ri su­si­rgo va­kar iš ry­to. Nak­tį apie pu­ sę pir­mos ji at­vež­ta į li­go­ni­nę ypač sun­kios būk­lės, pa­skui rea­ni­muo­ti per­vež­ta pas mus. Šios mer­gai­tės, de­ja, iš­gel­bė­ti ne­pa­vy­ko“, – žur­ na­lis­tams va­kar ry­tą pa­sa­ko­jo Vai­ kų in­ten­sy­vio­sios te­ra­pi­jos sky­riaus va­do­vas Vai­do­tas Gurs­kis.

Tai vi­siš­kai ne­su­si­ję at­ve­jai: jie ne­bend­ ra­vo, jo­kio tie­sio­gi­ nio epi­de­mio­lo­gi­nio ry­šio nė­ra.

Mer­gai­tė nuo in­fek­ci­jos mi­rė va­ kar pu­sę de­šim­tos ry­to.

Dėl ki­to li­go­nio – 3 me­tų ber­ niu­ko iš Kau­no ra­jo­no Ger­vė­nu­pio kai­mo – į me­di­kus kreip­ta­si ket­vir­ ta­die­nį apie pie­tus dėl karš­čia­vi­ mo. Vai­kas taip pat skun­dė­si pil­vo skaus­mu. Jis bu­vo iš­leis­tas į na­ mus, bet va­ka­re tė­vai krei­pė­si vėl,

nes ber­niu­kas karš­čia­vo, iš­ryš­kė­jo bė­ri­mai. Jis nak­tį pa­gul­dy­tas į In­ ten­sy­vio­sios te­ra­pi­jos sky­rių. „Ber­niu­ko būk­lė la­bai sun­ki, jis dirb­ti­nai ven­ti­liuo­ja­mas, krau­jo­ta­ka už­tik­ri­na­ma vais­tais“, – va­kar kal­ bė­jo V.Gurs­kis. Pa­sak jo, diag­no­zė paaiš­kė­jo krei­pu­sis pa­kar­to­ti­nai. „Tiek krei­pi­ma­sis, tiek pa­gal­ba šiuo at­ve­ju bu­vo lai­ku, bet pro­ble­ ma ta, kad net ir pa­gal­bą su­tei­kus lai­ku šie at­ve­jai ne vi­sa­da bai­gia­si sėk­min­gai“, – tei­gė gy­dy­to­jas.

Ket­vir­ta­die­nį su­ne­ga­la­vo ir pen­ kia­me­tis laz­di­jiš­kis. Pa­siė­mu­si jį iš dar­že­lio ma­ma pa­ste­bė­jo bė­ri­mą ir pa­ki­lu­sią vai­ko tem­pe­ra­tū­rą. Jis pra­dė­tas gy­dy­ti Laz­di­juo­se, vė­liau per­vež­tas į Aly­taus li­go­ni­nę, ta­da – į Kau­no kli­ni­kas. Ber­niu­ko būk­lė sta­bi­li, pa­vo­jaus gy­vy­bei nė­ra.

Gy­dy­to­jų tei­gi­mu, šie at­ve­jai tar­ pu­sa­vy­je vi­siš­kai ne­su­si­ję. „Tai vi­siš­kai ne­su­si­ję at­ve­jai: jie ne­bend­ra­vo, jo­kio tie­sio­gi­nio epi­ de­mio­lo­gi­nio ry­šio nė­ra“, – tei­ gė Vai­kų li­gų kli­ni­kos va­do­vas Ri­ man­tas Kė­va­las.

Anot jo, trys at­ve­jai per vie­ną nak­tį vis dėl­to neįp­ras­tas ir re­tas da­ly­kas – ki­to to­kio gy­dy­to­jai ne­ pa­me­na. Ta­čiau ar rei­kė­tų su­si­rū­ pin­ti dėl in­fek­ci­jos pro­trū­kio, įver­ tin­ti sun­ku.

Mi­ru­sios mer­gai­tės šei­mo­je au­ga dar vie­nas kū­di­kis – šei­ma pro­fi­ lak­tiš­kai gy­do­ma an­ti­bio­ti­kais. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Pa­ta­rė­jui – ­ ne­ma­lo­nu­mai

Pa­si­ra­šė ­ kon­ven­ci­ją

Tei­sė­sau­gos aki­ra­ty­je at­si­ dū­rė svei­ka­tos ap­sau­gos mi­ nist­ro Vy­te­nio Po­vi­lo And­riu­ kai­čio (nuo­tr.) pa­ta­rė­jas ir bu­vęs rin­ki­mų šta­bo va­do­ vas Da­rius Prial­gaus­kas. Jam pa­teik­ti įta­ri­mai dėl su­kčia­vi­ mo, dėl ne­tei­sė­to ver­ti­mo­si ūki­ne, ko­mer­ci­ne, fi­nan­si­ne ar pro­fe­si­ne veik­la ir t. t.

Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Li­ nas Lin­ke­vi­čius pa­si­ra­šė Lie­ tu­vo­je prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mą Eu­ro­pos Ta­ry­bos kon­ven­ci­ją dėl smur­to prieš mo­te­ris. Lie­ tu­vos vys­ku­pai anks­čiau ra­gi­ no ne­sku­bė­ti pa­si­ra­šy­ti šios kon­ven­ci­jos, ku­rio­je esą po­žiū­ ris į ly­tį ne­su­tam­pa su žmo­ gaus bio­lo­gi­ne pri­gim­ti­mi.

Vals­ty­bės sau­gu­ mo de­par­ta­men­ tas (VSD) va­kar pa­ tei­kė sa­vo 2012 m. veik­los ata­skai­tą.

Eks­per­tai sa­ko, kad šio­ji – konk­re­tes­nė nei per­nykš­tė, ta­ čiau to­bu­lė­ti VSD pa­rei­gū­nams dar yra kur.

Prie­šas: VSD ata­skai­to­je skel­bia­ma, kad ak­ty­viau­siai ir ag­re­sy­viau­

siai Lie­tu­vo­je bei už­sie­ny­je prieš Lie­tu­vą vei­kia Ru­si­jos žval­gy­bos ir sau­gu­mo tar­ny­bos. „Scan­pix“ nuo­tr.

Saugumas grės­mes at­sklei­džia ne­drą­siai Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

VSD tra­di­ci­ją vi­suo­me­nei kas­met pri­sta­ty­ti sa­vo veik­los ata­skai­ tą įve­dė per­nai. Skelb­ta, kad taip ti­ki­ma­si su­pa­žin­din­ti vi­suo­me­ nę su de­par­ta­men­to veik­la ir pa­ di­din­ti pa­si­ti­kė­ji­mą juo. Ta­čiau tuo­met iš­kart pa­si­py­lė kri­ti­ka, kad ata­skai­to­je kal­ba­ma per­ne­lyg ap­ta­kiai, neį­var­di­ja­ma konk­re­čių grės­mių at­ve­jų.

Sei­mo na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to (NSGK) pir­mi­ nin­ko Ar­tū­ro Pau­laus­ko tei­gi­mu, šie­me­tė ata­skai­ta – konk­re­tes­nė. „Per­nai ji bu­vo to­kia ap­ta­kes­ nė, ne­pa­mi­nė­ta ne­tgi tų Ru­si­jos tar­ny­bų ar ap­skri­tai apie Ru­si­ jos da­ro­mą įta­ką mū­sų vals­ty­bės gy­ve­ni­mui. Šį kar­tą konk­re­čiau, dau­giau ir at­vi­riau apie tai kal­ba­ ma. Tai dar tik ant­ra ata­skai­ta, bet ma­ty­ti, kad ji drą­ses­nė“, –- sa­kė A.Pau­laus­kas.

Nau­jau­sio­je ata­skai­to­je skel­ bia­ma, kad ak­ty­viau­siai ir ag­re­ sy­viau­siai Lie­tu­vo­je bei už­sie­ny­je prieš Lie­tu­vą vei­kia Ru­si­jos žval­ gy­bos ir sau­gu­mo tar­ny­bos, prieš Lie­tu­vos in­te­re­sus nu­kreip­ta ir da­lis Bal­ta­ru­si­jos tar­ny­bų veik­ los. „Vyk­dy­da­mos ope­ra­ci­jas, šios tar­ny­bos sie­kia gau­ti įslap­tin­tą ir ki­tą jaut­rią in­for­ma­ci­ją apie Lie­ tu­vos vi­daus ir už­sie­nio po­li­ti­ką, eko­no­mi­ką, stra­te­gi­nius ener­ge­ ti­kos pro­jek­tus, ka­ri­nes pa­jė­gas, žval­gy­bos bei tei­sė­sau­gos tar­ny­bas ir da­ry­ti įta­ką po­li­ti­niams, eko­no­ mi­niams bei so­cia­li­niams pro­ce­ sams“, – ra­šo­ma do­ku­men­te.

Taip pat skel­bia­ma, kad di­ džiau­sią grės­mę Lie­tu­vos ener­ge­ ti­niam sau­gu­mui ke­lia pri­klau­so­ my­bė nuo Ru­si­jos du­jų kon­cer­no „Gazp­rom“, o gam­ti­nių du­jų sek­ to­rius yra pa­žei­džia­miau­sia ša­lies ener­ge­ti­kos sri­tis. VSD pa­brė­žia, kad Ru­si­ja ski­ria „ypa­tin­gą dė­me­ sį Lie­tu­vo­je vyk­do­miems stra­te­gi­ niams ener­ge­ti­kos pro­jek­tams“.

Tai dar tik ant­ra ata­ skai­ta, bet ma­ty­ti, kad ji drą­ses­nė. „Tarp di­džiau­sią su­si­do­mė­ji­ mą ke­lian­čių klau­si­mų – ES tre­ čio­jo ener­ge­ti­kos pa­ke­to nuo­sta­ tų įgy­ven­di­ni­mas, su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­ba, Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­ jek­to per­spek­ty­vos. Tvir­ti­na­ma, kad mi­nė­ti pro­jek­tai ke­lia grės­mę šių vals­ty­bių „ener­ge­ti­niam sau­ gu­mui“, nors, la­biau ti­kė­ti­na, – jų in­te­re­sams Bal­ti­jos re­gio­ne“, – tei­gia­ma ata­skai­to­je.

Kad žval­gy­bi­nin­kai šį kar­tą bu­ vo konk­re­tes­ni, pa­ste­bė­jo ir NS­ GK na­rys, praei­tą ka­den­ci­ją jam va­do­va­vęs kon­ser­va­to­rius Ar­vy­ das Anu­šaus­kas. „Pa­ga­liau aiš­kiai įvar­dy­ta, ku­ rios tre­čio­sios vals­ty­bės, pir­miau­ sia Ru­si­ja, Bal­ta­ru­si­ja, su sa­vo spe­ cia­lių­jų tar­ny­bų pa­gal­ba vei­kia Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je. Ma­nau, jog ši­tas aiš­ku­mas, ku­rį nuo­lat dek­la­ ruo­da­vo Es­ti­jos sau­gu­mo po­li­ci­ja sa­vo jau pen­kio­lik­tus me­tus skel­ bia­mo­se ap­žval­go­se, yra bū­ti­nas

sie­kiant, kad vi­suo­me­nė su­pras­tų, ko­kio­mis su­dė­tin­go­mis są­ly­go­mis mū­sų žval­gy­bos bend­ruo­me­nė dir­ ba“, – ko­men­tuo­da­mas ata­skai­tą BNS sa­kė A.Anu­šaus­kas.

A.Pau­laus­kas sa­kė, kad žval­gy­ bi­nin­kams ata­skai­to­je bū­ti drą­ ses­niems re­ko­men­da­vo ir jo va­ do­vau­ja­mas ko­mi­te­tas. Esą bu­vo rem­ta­si pa­na­šios Es­ti­jos tar­ny­ bos ata­skai­to­mis, ku­rio­se pa­rei­ gū­nai ne­ven­gia at­vi­riau kal­bė­ti apie grės­mes.

NSGK pir­mi­nin­ko tei­gi­mu, itin at­vi­rai kal­bė­ti apie sa­vo veik­lą VSD ne­ga­li, nes tai pa­leng­vin­tų ga­li­my­ bes iš­slap­tin­ti tar­ny­bos šal­ti­nius.

Tad esą na­tū­ra­lu, kad pa­rei­gū­nai skel­bia api­bend­rin­tą in­for­ma­ci­ją.

Ta­čiau kad ir ko­kia ata­skai­ta bū­ tų, pa­sak A.Pau­laus­ko, ji rei­ka­lin­ ga, nes lei­džia ge­riau su­vok­ti VSD dar­bo spe­ci­fi­ką ir at­kreip­ti vi­suo­ me­nės dė­me­sį į ga­li­mas grės­mes. „Ma­nau, dau­ge­lis žmo­nių net ne­ži­no, kuo už­sii­ma VSD, ypač po sau­sio mė­ne­sio, kai pa­si­kei­tė jos veik­lą reg­la­men­tuo­jan­tis įsta­ty­mas.

Daug kas tur­būt mąs­to, kad ji­nai yra tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­ja, kad at­lie­ka iki­teis­mi­nius ty­ri­mus, ir tur­būt dar ne­dau­ge­lis ži­no, kad ji to­kių funk­ ci­jų da­bar ne­beat­lie­ka, kad čia ne­be tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­ja. <...> To­dėl čia toks pa­žin­ti­nis da­ly­kas, švie­tė­ jiš­kas. O ki­tas da­ly­kas – pa­sa­ko, jog Ru­si­ja vei­kia čia, nė­ra taip, kad ji vi­ siš­kai neut­ra­li ste­bė­to­ja. Kad suin­ te­re­suo­ta tam tik­rais pro­ce­sais. Ma­ nau, žmo­nės tam­pa at­sar­ges­ni, nes mū­sų vers­las gi nuo­lat bend­rau­ja su Ru­si­ja. Tai ge­rai, bet rei­kia ži­no­ ti ir bū­ti at­sar­ges­niems“, – kal­bė­jo A.Pau­laus­kas.

5

ŠEŠTADIENIS, BIRŽELIO 8, 2013

šeštadienio interviu

Gais­ri­nin­ką Klai­pė­da iš­mo­kė at­si­pa­lai­duo­ti

U

os­ta­mies­ty­je Gin­ta­ras Mar­tin­kė­nas – dar nau­ jo­kas. Ta­čiau Klai­pė­dos ap­skri­ties prieš­gais­ri­ nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos 2-osios ko­ man­dos vir­ši­nin­kas ti­ki­na jau spė­jęs pe­rim­ti vie­tos gy­ven­to­jų bū­dą ir ra­ my­bę. Vil­niu­je še­šio­li­ka me­tų gais­rų ge­si­ni­mui ati­da­vęs vy­ras tei­gia, kad trys die­nos be veik­los žmo­gui yra ri­ba. Dėl šios prie­žas­ties G.Mar­tin­ kė­no gy­ve­ni­me svar­bią vie­tą užė­mė vai­dy­ba ir kul­tū­riz­mas.

50 me­tų, dar vie­ną kar­tą už­kop­siu į sce­ną kaip spor­ti­nin­kas.

– Kul­tū­riz­mas jums yra spor­ tas?

– Pa­sa­ky­siu pa­pras­tą da­ly­ką – kul­ tū­riz­me ge­riau­siai pa­si­ruo­šęs spor­ti­ nin­kas yra silp­niau­sias žmo­gus. Nu­ me­tęs svo­rio, iš­ryš­ki­nęs rau­me­nis, tam­pi pa­čiu pa­žei­džia­miau­siu. Ak­ ty­vus spor­ta­vi­mas vyks­ta prieš var­ žy­bas, o bū­nant sce­no­je jau ne­rei­kia siek­ti mak­si­ma­lių re­zul­ta­tų ir kel­ti di­de­lių svo­rių. Kul­tū­riz­mo var­žy­bos la­biau pri­me­na gro­žio kon­kur­sus.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkutė@kl.lt

Ne­ma­tė tik gim­dy­mo Uoš­vė – „le­di­nė“

– Klai­pė­do­je esa­te dar tik dve­ jus me­tus. Ko­kie vė­jai jus, vi­są gy­ve­ni­mą pra­lei­du­sį Vil­niu­je, at­pū­tė į uos­ta­mies­tį?

– Ame­ri­kie­čiai, kur­da­mi ko­kį nors fil­mą, už ma­no is­to­ri­ją tur­būt su­mo­ kė­tų ne­men­kus pi­ni­gus. Į uos­ta­mies­ tį ma­ne at­ve­dė mei­lė. Pir­miau­sia, spor­tuo­da­mas ir už­siim­da­mas kul­ tū­riz­mu, aš su­si­pa­ži­nau su da­bar­ti­ne sa­vo uoš­ve. Ji tu­rė­jo dvi duk­ras. Vie­ na iš jų taip pat pro­pa­ga­vo šią spor­to ša­ką ir da­ly­vau­da­vo var­žy­bo­se. Ke­ liau­ti į ren­gi­nius tek­da­vo au­to­bu­su.

Gy­ve­ni­mas su­si­klos­tė taip, kad pa­ žin­tį už­mez­giau su ki­ta jos duk­ra. Aš vil­nie­tis, ji – iš Kau­no. Mes su­si­tuo­ kė­me. Tai­gi, už­gi­mu­si mei­lė mus nu­ bloš­kė į Klai­pė­dą.

– Kaip su­ta­ria­te su žmo­nos ma­ma?

– Pa­sa­ky­siu pa­pras­tą da­ly­ką. Kai ma­nęs pa­klau­sia, ko­kia ma­no nuo­ mo­nė apie uoš­vę ir kaip su ja se­ka­ si bend­rau­ti, at­sa­kau taip: ma­ no uoš­vė – „le­di­nė“. Pir­miau­sia aš su­si­pa­ži­nau su ja ir tik vė­liau su jos duk­ra. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad su žmo­ na ma­ne ir su­ve­dė uoš­vė.

Jū­ros su­vi­lio­tas

– Eg­zo­tiš­kai at­ro­do fak­tas, jog jūs, bū­da­mas vil­nie­tis, o jū­sų žmo­na kau­nie­tė, ne­pa­si­rin­ko­ te sa­vo gim­tų­jų mies­tų, o šak­nis leis­ti pra­dė­jo­te uos­ta­mies­ty­je.

Ko­dėl priė­mė­te to­kį spren­di­mą?

– Prieš po­rą me­tų uos­ta­mies­ ty­je gais­ri­nin­kų bend­ruo­me­nė­je vy­ko kar­tų kai­ta. Daug pro­fe­sio­ na­lų pa­li­ko sa­vo dar­bo vie­tas ir li­ ko lais­vų eta­tų. Sos­ti­nė­je tuo me­ tu jau tu­rė­jau, ko ge­ro, dau­giau nei 16 me­tų sta­žą. Si­tua­ci­ja su­si­klos­ tė taip, jog at­si­ra­do ga­li­my­bė va­ žiuo­ti į Klai­pė­dą. Pa­gal­vo­jau, jog dar­bas iš prin­ci­po lie­ka toks pat, tik kei­čia­si ant­siu­vas. Jė­gas iš­ ban­džiau or­ga­ni­zuo­to­je at­ran­ko­ je ir pa­kliu­vau čia.

– Ko­dėl ne­pa­si­rin­ko­te ku­rio nors ki­to mies­to?

– Jū­ra. Tik dėl jos. Ta­čiau pa­sa­ ky­siu pa­ra­dok­sa­lų da­ly­ką. Ta­da, kai gy­ve­nau sos­ti­nė­je, jū­rą ma­ čiau daž­niau nei nuo­la­tos gy­ven­ da­mas uos­ta­mies­ty­je. Ži­nau prie­ žas­tį, ko­dėl dau­gu­ma klai­pė­die­čių ban­gų oši­mą iš­girs­ta re­tai. Pa­vyz­ džiui, ma­no dar­bas trun­ka iki pu­sės pen­kių, vė­liau ke­liau­ju į tre­ni­ruo­tę spor­to klu­be, na­mo grįž­tu tik vė­lai va­ka­re. Tie­siog ne­be­lie­ka lai­ko dar kaž­kur va­žiuo­ti. O vil­nie­čiai į Klai­ pė­dą at­vyks­ta vi­sam sa­vait­ga­liui ir sa­vo lais­va­lai­kį ga­li ra­miai pra­leis­ ti prie van­dens.

Iš­ban­dy­mai: dir­bant gais­ri­nė­je per il­gus me­tus G.Mar­tin­kė­nas pa­ty­rė dau­gy­bę iš­ban­dy­mų, iš­sky­rus vie­ną

– ne­te­ko priim­ti gim­dy­mo.

Tem­pas lė­tes­nis

– Ko­kia jums, sos­ti­nė­je gi­mu­ siam žmo­gui, at­ro­do Klai­pė­da?

– Jei at­vi­rai, aš ne­sup­ran­tu tų žmo­nių, ku­rie iš uos­ta­mies­čio no­ ri pa­bėg­ti į sos­ti­nę. Vil­niu­je bai­sios spūs­tys, di­de­li at­stu­mai ir iš­pūs­tos kai­nos. Klai­pė­do­je vis­kas at­virkš­ čiai: be­veik jo­kių grūs­čių, nu­vyk­ti iki tam tik­ros vie­tos ne­rei­kia daug lai­ko, o dau­gu­ma da­ly­kų, kar­tu ir ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas, kai­nuo­ja pi­ giau. Gy­ven­ti šio­je Lie­tu­vos pu­sė­je man yra daug priim­ti­niau.

Kau­nas prie šir­dies man nie­ka­da ne­bu­vo. Ten stu­di­ja­vau Kū­no kul­tū­ ros aka­de­mi­jo­je. Man la­bai ne­pa­ti­ ko, jog dau­gu­ma žmo­nių lai­ki­no­jo­ je sos­ti­nė­je dė­vi spor­ti­nę ap­ran­gą, o mer­gi­nos su­si­ri­šu­sios plau­kus, su­ šu­kuo­tus į vir­šų. Vi­si vai­ruo­ja tas pa­čias dvie­jų rū­šių ma­ši­nas. Kau­ ne nė­ra pa­si­rin­ki­mo ir vis­kas la­bai vie­no­da. Klai­pė­do­je – vis­ko daug.

– Ar klai­pė­die­čiai, jū­sų aki­mis, la­bai ski­ria­si nuo sos­ti­nės gy­ ven­to­jų?

– Ma­tyt, jū­ra da­ro sa­vo. Ne­su­py­ ki­te, bet žmo­nės čia lė­tes­ni ir nie­ kur ne­sku­ba. Pas­te­bė­jau, kad ir pa­ ts pra­dė­jau gy­ven­ti lė­čiau, la­biau at­si­pa­lai­da­vęs. Vil­niu­je bū­da­vau nuo­la­ti­nia­me ju­de­sy­je – su­si­ti­ki­mai, pa­sto­vus lė­ki­mas. Pri­si­pa­žin­siu, tik at­si­kraus­čius į Klai­pė­dą, bu­vo sun­ ku per­sio­rien­tuo­ti. O da­bar gy­ve­nu ra­mų ir gra­žų gy­ve­ni­mą.

Aist­ra – vai­dy­ba

– Ko pa­si­gen­da­te čia?

– Klai­pė­do­je nie­kas ne­fil­muo­ja se­ ria­lų. Tai – vie­nin­te­lis da­ly­kas, ku­ rio man trūks­ta. Vi­sa ki­ta li­ko be­ veik taip pat. Kaip ir sos­ti­nė­je, už­sii­mu spor­tu. Vil­niu­je bu­vau pa­ mai­nos vir­ši­nin­kas, čia – va­do­vau­ ju 2-ajai gais­ri­nin­kų ko­man­dai.

– Kaip į jū­sų gy­ve­ni­mą „atė­jo“ te­le­vi­zi­ja?

– Ka­me­ras į ma­no gy­ve­ni­mą at­ne­šė jau­ni­mo kar­tos gran­das Ro­lan­das Kaz­las. Su ak­to­riu­mi su­si­ti­ko­me dar tais lai­kais, kai jis rin­ko ma­ suo­tę lai­dai „Ne­ken­čiu rek­la­mos“.

Mė­gi­nau pa­sa­ky­ti teks­tą, su­kly­dau, o ne­ty­čia iš­sprū­dę ne­tiks­lūs žo­džiai man at­ne­šė sėk­mę. Pa­me­nu, bu­vo

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

fil­muo­ja­ma prieš rin­ki­mus sce­na Spor­to rū­mų tua­le­te. R.Kaz­las išė­jo iš vie­nos bū­de­lės, aš – iš ki­tos. Ta­ da ne­raiš­kiai pa­sa­kiau „bro­liai ir se­se­riai“ ir to už­te­ko. R.Kaz­las pa­ ko­men­ta­vo – juk mes esa­me len­kų kraš­te, o tai yra, ko mums rei­kia.

– Epi­zo­di­nius vaid­me­nis su­ kū­rė­te ne vie­na­me lie­tu­viš­ka­ me se­ria­le. Ko­kius per­so­na­žus te­ko įkū­ny­ti?

– Vie­nas ir tas pa­ts – nu­si­kal­tė­ lis. Ger­bia­mo Rai­mun­do Ba­nio­nio pra­šiau, kad pa­ban­dy­tu­me ką nors nau­jo, vis dėl­to gais­ri­nin­ko pro­fe­si­ ja įpa­rei­go­ja ir tei­gia­miems vaid­me­ nims. Re­ži­sie­rius at­sa­kė – pa­si­žiū­

Klai­pė­do­je nie­kas ne­fil­muo­ja se­ria­lų.

Tai – vie­nin­te­lis da­ly­ kas, ku­rio man trūks­ ta šia­me mies­te. rėk į veid­ro­dį ir vis­ką su­pra­si. Tie­sa, mė­gi­nau su­vai­din­ti sce­ną, ku­rio­je tu­rė­jau bū­ti po­li­ci­nin­kas. R.Ba­nio­ nis pa­sa­kė, kad man tie­siog ne­tin­ ka toks per­so­na­žas, nes įkū­ny­da­mas blo­giu­kus kal­bu na­tū­ra­liai, o vai­ din­da­mas pa­rei­gū­ną teks­tą skai­čiau iš la­pe­lio, pri­kli­juo­to prie lan­go.

– Ar vai­din­da­vo­te tik se­ria­luo­se?

– Bu­vau ir kiek ki­to­kia­me amp­lua.

Vie­nas drau­gas man pa­do­va­no­jo Ka­lė­dų se­ne­lio kos­tiu­mą ir pa­pra­ šė pa­da­ry­ti šven­tę jo vai­kui. Tie­sa, pa­žįs­ta­mas ne­pers­pė­jo, kad jo at­ža­ la neį­ga­lus. Kai atė­jau į spe­cia­li­zuo­ tą mo­kyk­lą, su­pra­tau, kad gy­ve­ni­ me yra dau­gy­bė da­ly­kų, ku­riuos dar no­riu iš­ban­dy­ti ir pa­tir­ti. Pra­džio­ je gal­vo­jau, kas gi čia to­kio sun­kaus, ta­čiau po ži­bu­rė­lio išė­jau šla­pia nu­ ga­ra. Ir da­bar kar­tais šven­čių me­tu per­si­ren­giu šiuo per­so­na­žu.

Dir­bo su žvaigž­dė­mis

– Fil­ma­vo­tės ir dau­gy­bė­je lie­ tu­viš­kų se­ria­lų. Kaip pa­te­ko­ te į juos?

– 2000 m. bu­vau vi­siš­kai pli­ka gal­ va, nes Ame­ri­ko­je at­sto­vau­da­mas gais­ri­nin­kams da­ly­va­vau kul­tū­riz­mo var­žy­bo­se. Ne pa­slap­tis, jog kuo ant

gal­vos dau­giau plau­kų, tuo pe­čiai vi­ zua­liai at­ro­do siau­res­ni. Po ren­gi­nio ana­pus At­lan­to, pli­kas, kaip bi­liar­ do ka­muo­liu­kas, ėjau Ge­di­mi­no pro­ spek­tu, kai ma­ne už­kal­bi­no mo­te­ris ir pa­siū­lė fil­muo­tis. Nu­si­fo­tog­ra­fa­vau, už­pil­džiau an­ke­tą ir po ke­lių sa­vai­čių jau su­lau­kiau kvie­ti­mo pa­ban­dy­ti.

Pa­siū­ly­mo neat­si­sa­kiau. Su­vai­di­nęs epi­zo­di­nį vaid­me­nį, pa­si­ro­džiau tur­ būt gar­siau­sia­me lie­tu­viš­ka­me se­ria­le „Pro­ku­ro­rai“. Pa­čio­je pir­mo­je se­ri­jo­ je, ke­pi­nant sau­lei, su juo­du kos­tiu­mu sto­vė­jau prie ka­po. Po to te­le­vi­zo­riaus ek­ra­nuo­se pa­si­ro­džiau dar ne kar­tą.

– Ko­kie su­si­ti­ki­mai su žy­miais ak­to­riais ar re­ži­sie­riais jums įsi­mi­nė la­biau­siai?

– Neį­kai­no­ja­ma pa­tir­tis bu­vo dar­ bas su am­ži­na­til­sį Vy­tau­tu Šap­ra­ naus­ku. „Šap­ro šou“ lai­dų me­tu kiek­vie­ną pa­va­sa­rį Flo­ri­jo­no die­nos pro­ga fil­muo­da­vau­si su juo. Vė­liau se­ria­le „Mo­te­rys me­luo­ja ge­riau“ drau­ge įsiam­ži­no­me vie­no­je sce­no­ je. Ma­nau, kad vie­nas įspū­din­giau­ sių ma­no vaid­me­nų bu­vo su­kur­tas kar­tu su teat­ro ir te­le­vi­zi­jos met­ru Adol­fu Ve­čers­kiu. Po to ak­to­rius, su­ti­kęs ma­ne gat­vė­je, vi­sa­da ma­ lo­niai bend­rau­ja ir pri­si­me­na, jog esu gais­ri­nin­kas. Di­de­lį įspū­dį pa­ li­ko ir R.Ba­nio­nis su žmo­na.

Ko­men­ta­to­riaus gys­le­lė

– Kul­tū­riz­mas dar se­nes­nė jū­ sų aist­ra nei vai­dy­ba. Ka­da su­ si­do­mė­jo­te šiuo spor­tu?

– Nie­kaip ne­ga­liu pri­si­min­ti ap­lin­ ky­bių, ko­dėl pra­dė­jau kil­no­ti svo­ rius, ta­čiau pa­ti pra­džia bu­vo maž­ daug 1998 m. Kar­je­ros star­tas bu­vo vė­ly­vas, ta­čiau sėk­min­gas. Pa­sau­ lio ug­nia­ge­sių ir po­li­ci­jos čem­pio­ na­te In­dia­na­po­ly­je lai­mė­jau tre­čią vie­tą sa­vo svo­rio ka­te­go­ri­jo­je, esu ta­pęs Lie­tu­vos fit­ne­so čem­pio­nu, bu­vau tre­čias ir Eu­ro­po­je.

– Ar da­bar dar da­ly­vau­ja­te kon­ kur­suo­se?

– Ne, spor­tuo­ju tik sau. Ta­čiau kul­ tū­riz­mo sri­ty­je sa­ve at­ra­dau kaip ko­men­ta­to­rių. Va­žiuo­ju į fe­de­ra­ci­ jų var­žy­bas ir ve­du ren­gi­nius – ko­ men­tuo­ju, už­pil­dau pau­zes kon­ kur­sų me­tu. Su ne­kant­ru­mu lau­kiu kiek­vie­no nau­jo se­zo­no. Tie­sa, sau esu pa­ža­dė­jęs, jog ta­da, kai sueis

– Esa­te la­bai įvai­ria­pu­sis žmo­ gus ir tai ro­do jū­sų po­mė­giai.

O kaip pa­si­rin­ko­te gais­ri­nin­ko pro­fe­si­ją?

– Pa­si­rink­ti šį dar­bą ma­ne pa­ska­ti­no dė­dė. Kar­tą jis pa­sa­kė, kad šiai tar­ ny­bai rei­kia to­kių žmo­nių kaip aš, – bai­gu­sių tech­ni­ku­mą, tar­na­vu­sių ka­riuo­me­nė­je ir vis­kuo be­si­do­min­ čių. Bū­da­mas 25 me­tų pe­rė­jau at­ran­ kas ir pra­dė­jau dirb­ti Vil­niaus prieš­ gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos ei­li­niu.

Vė­liau ta­pau gran­di­niu, pa­mai­nos va­du, dir­bau Ope­ra­ty­vaus val­dy­mo sky­riu­je, bu­vau Klai­pė­dos ap­skri­ties prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos 3-io­sios ko­man­dos vir­ši­nin­ko pa­va­ duo­to­ju, o da­bar esu 2-osios ko­man­ dos vir­ši­nin­kas. Pa­ra­ga­vau vis­ko ir nie­ka­da ne­pa­ty­riau stai­gių kar­je­ros šuo­lių. O prieš gais­ri­nin­ko kar­je­ros pra­džią, bai­gęs sta­ty­bos tech­ni­ku­ mą, dir­bau sta­ty­bo­se, ta­čiau ši veik­ la vi­siš­kai ne­ti­ko ma­no bū­dui.

– Per il­gą gais­ri­nin­ko kar­je­rą tur­būt esa­te ma­tęs vis­ko. Kas įsi­mi­nė la­biau­siai?

– Esu pa­ty­ręs daug. Ne­te­ko tik priim­ ti gim­dy­mo. Pak­lau­si­te, kas yra vis­ kas? Esu su­si­dū­ręs su dau­gy­be eis­mo įvy­kių, ge­si­nau gais­rus tiek pra­mo­ ni­niuo­se, tiek gy­ve­na­muo­siuo­se pa­ sta­tuo­se, Klai­pė­do­je jau su­si­dū­riau su de­gan­čiu lai­vu, gau­džiau bi­tes ir net pa­pū­gą, įvai­rio­mis ap­lin­ky­bė­mis gel­bė­jau šu­nis ir ka­tes. Kar­tą pa­dė­ jau net pe­lė­dai. Nie­ka­da ne­pa­mir­šiu šios is­to­ri­jos. Mo­čiu­tė su anū­ke ka­ na­li­za­ci­jos šu­li­ny­je pa­ste­bė­jo pe­lė­dą ir iš­kvie­tė gais­ri­nin­kus. Paukš­tį te­ ko va­duo­ti. Pak­laus­ta, ko­dėl iš­kvie­tė pa­gal­bą, mo­te­ris at­sa­kė, kad jai tie­ siog bu­vo smal­su. Ar esa­te ma­tę ta­ ra­ko­nų avi­lius bu­te? Man te­ko. Keis­ tos ir ekst­re­ma­lios si­tua­ci­jos – ma­no gy­ve­ni­mo kas­die­ny­bė, to­dėl sun­ku iš­ skir­ti vie­ną is­to­ri­ją.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1968 m. ge­gu­žės 20 d. Vil­niaus raj. Kal­ve­lių kai­me.

1983 m. bai­gė tuo­me­tę Vil­n iaus 24ąją vi­du­ri­nę mo­kyk­lą Nau­jo­jo­je Vil­ nio­je.

1987 m. bai­gė Vil­niaus sta­ty­bos tech­ ni­ku­mą.

Dve­jus me­tus tar­na­vo ka­riuo­me­nė­je.

2008 m. Lie­tu­vos kū­no kul­tū­ros aka­ de­mi­jo­je bai­gė Tu­riz­mo ir spor­to va­ dy­bą.

2003 m. pra­dė­jo dirb­ti Vil­niaus prieš­ gais­ri­nė­je gel­bė­ji­mo tar­ny­bo­je.

Ve­dęs. Tu­r i žmo­ną Dia­ną ir sū­nų Alek­sand­rą.

6

Šeštadienis, birželio 8, 2013

8p.

Eurui Latvijoje – žalia šviesa.

pasaulis Hon­kon­ge mi­tin­gas, pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Pe­ki­ne – kapų ty­la Praė­jo dau­giau nei du de­šimt­me­čiai nuo Tia­nan­me­nio aikštės įvy­kių. 1989 m. bir­želį Pe­ki­ne ki­lo pro­testų ban­ga, ta­čiau Ki­ni­jos vald­žia ją numalšino. Ar Ki­ni­ja pa­si­keitė, o gal prie­šin­gai – ta­po dar at­sar­gesnė?

Ki­ni­jos kont­ras­tai

Stu­dentų de­monst­ra­ci­jos iš­vai­ ky­mas bu­vo griež­tai pa­smerk­ tas pa­sau­ly­je. Daž­nai jis va­di­na­ mas tie­siog sker­dynė­mis. Tie­sa, že­my­ninė­je Ki­ni­jo­je apie Tia­nan­ menį daug ne­kal­ba­ma, o štai Hon­ kon­ge šią sa­vaitę įvy­ko di­de­lis at­ mi­ni­mo ren­gi­nys. Ofi­cialųjį Pe­kiną pla­nas su­reng­ti Tia­nan­me­nio įvy­ kių minė­jimą, ži­no­ma, pa­pik­ti­no.

Ne­pai­sy­d a­m i to, Hon­kon­go Vik­to­ri­jos par­ke ant­ra­dienį va­ka­ re būria­vo­si tūkstan­čiai žmo­nių. Į par­ką su­gužė­jo apie 54 tūkst. žmo­ nių, nors or­ga­ni­za­to­riai tikė­jo­si bent 150 tūkst.

Hon­kon­gas – vie­nin­te­lis Ki­ni­jos mies­tas, ku­ria­me pa­minė­tos Tia­ nan­me­nio įvy­kių me­tinės. Piet­ ry­čių Ki­ni­jo­je įsikūręs did­mies­tis 1997 m. pa­gal su­tartį su Did­žią­ ja Bri­ta­ni­ja bu­vo grąžin­tas Ki­ni­ jai, ta­čiau yra pu­siau au­to­no­minė te­ri­to­ri­ja, tu­rin­ti sa­vo kons­ti­tu­ ciją, už­tik­ri­nan­čią es­mi­nes tei­ses ir lais­ves, ku­rios ne­būdin­gos že­ my­ni­nei ša­lies da­liai, – to­kias kaip žod­žio ir su­si­rin­kimų laisvė.

Ta­čiau Ki­ni­jos sos­tinė­je Pe­ki­ne bir­že­lio 4-ąją bu­vo ga­li­ma iš­vys­ti ne­bent po­li­ci­jos pa­reigūnų mi­nias.

Va­na­no ka­pinės va­ka­rinė­je Pe­ ki­no da­ly­je, kur pa­lai­do­tos Tia­ nan­me­nio įvy­kių au­kos, ta­po ne­ įžen­gia­ma tvir­to­ve. Pa­reigū­nai bai­mi­no­si, kad ka­pinė­se ir ne­to­li jų te­ri­to­ri­jos ne­si­rinktų ak­ty­vis­tai.

Par­ti­ja kei­čia žmo­ nes. Kai tik pra­de­di ei­ti šiuo ke­liu, su­vo­ ki, kad gin­da­mas sa­ ve tu­ri gin­ti sis­temą.

Pe­ki­ne ir ki­tuo­se Ki­ni­jos mies­ tuo­se sau­gu­mas su­stip­ri­na­mas kas­met bir­že­lio 4-ąją. Pa­reigū­nai taip pat ėmėsi veiksmų prie­š de­ šimt iš­ki­lių di­si­dentų, ku­rie bu­vo su­lai­ky­ti ar­ba in­ten­sy­viau se­ka­mi.

Be to, po­pu­lia­ria­me so­cia­li­nia­ me tink­le „Si­na Wei­bo“, pa­na­šia­ me į „Twit­ter“, blo­kuo­tos paieš­kos pa­gal kai ku­riuos žod­žius, įskai­tant „Tia­nan­me­nis“.

Is­to­ri­jos ne­rei­kia pa­mirš­ti

Ki­ni­jos ko­mu­nistų par­ti­ja Tia­nan­ me­nio pro­tes­tus ofi­cia­liai įvar­di­ja

kaip „kontr­re­vo­liu­ci­nio su­ki­li­mo“ judė­jimą, o Va­ka­rai pa­brėžia, kad Tia­nan­me­nio įvy­kiai – su­si­do­ro­ ji­mas su de­mok­ra­ti­jos dai­gais Ki­ ni­jo­je.

1989 m. bir­že­lio 4 d. Ki­ni­jos ka­ riuo­menė iš Tia­nan­me­nio aikštės iš­vaikė čia ke­lias sa­vai­tes nak­vo­ ju­sius stu­den­tus. Skai­čiuo­ja­ma, kad žu­vo bent ke­li šim­tai žmo­nių, nors Va­ka­ruo­se ma­no­ma, kad aukų galė­jo būti ge­ro­kai dau­giau.

Ri­char­das Choi, Hon­kon­ge gy­ve­ nan­tis ak­ty­vis­tas, sakė, kad ig­no­ruo­ ti Tia­nan­me­nio aikštės įvy­kių ne­ ga­li­ma. „Ma­nau, kad mes vi­si, ne­tgi nau­jo­ji Hon­kon­go kar­ta, jaus tą pa­tį – kad tai yra tra­ge­di­ja ir vy­riau­sybės nu­si­kal­ti­mas ši­taip šau­dy­ti į žmo­nes, – sakė R.Choi. – Ši pro­ble­ma vis dar neišspręs­ta – štai kodėl Hon­kon­go žmonės jau­čia tą pa­tį ir rei­ka­lau­ja to pa­ties, kaip ir prie­š 24 me­tus.“ Ren­g i­n iai Tia­n an­m e­n io įvy­ kiams at­min­ti vy­ko įvai­rio­se Hon­ kon­go vie­to­se. Jud­ria­me par­duo­ tu­vių ra­jo­ne Mon­ko­ke stovė­jo iš kar­to­no pa­ga­min­tas di­de­lis bal­ tas tan­kas, ant ku­rio bu­vo už­ra­šy­ ta „Nie­ka­da neuž­mirš­kit Bir­že­lio 4-osios“ bei „Vie­nos par­ti­jos val­ dy­mas ir po­li­ti­ka žu­do žmo­nes“.

Ki­ta­me pra­ban­gia­me ko­mer­ci­ nia­me mies­to ra­jo­ne stu­den­tai su­ rengė trijų par­ų ba­do streiką. Ly­ giai tokį pa­tį, kokį prie­š 24 me­tus su­rengė Pe­ki­ne gy­ve­nan­tys stu­ den­tai.

Kai ku­rie į Hon­kon­go Vik­to­ri­jos par­ką su­si­rinkę pro­tes­tuo­to­jai ne­ slėpė sa­vo pa­si­pik­ti­ni­mo ko­mu­ nistų vald­žia.

17 metų stu­den­tas Zhen­gas iš Guang­don­go pro­vin­ci­jos ran­ko­se laikė Ki­ni­jos Res­pub­li­kos, ku­rios ly­de­riai po kovų su ko­mu­nis­tais 1947 m. per­si­kėlė į Tai­va­no salą, vėliavą. Wan Yun, at­vy­ku­si gy­ven­ ti į Hon­kongą iš Hu­bei pro­vin­ci­ jos, net pa­reiškė, kad bu­vo ver­čia­ ma dirb­ti dar­bo sto­vyk­lo­se.

Pa­li­ko pėdsaką?

Ar ga­li­ma tikė­tis, kad Pe­ki­no ofi­ cia­lio­ji po­zi­ci­ja Tia­nan­me­nio klau­ si­mu pa­si­keis?

Ki­ni­jos va­do­vai daug kal­ba apie eko­no­miką, bet dis­ku­si­jos apie po­ ky­čius po­li­tinė­je sfe­ro­je – re­tos.

Ta­čiau Wu Wei, buvęs Zhao Ziyan­ gas, Ki­ni­jos ko­mu­nistų par­ti­jos ge­ne­ra­li­nio sek­re­to­riaus pa­tarė­ jas, pri­pa­ži­no, kad da­bar­ti­niams Ki­ni­jos va­do­vams Tia­nan­me­nio įvy­kiai tebė­ra skau­du­lys. „Tiems, ku­rie šiuo me­tu yra vald­žio­je, Tia­ nan­me­nio įvy­kiai tebė­ra sun­ki po­ li­tinė naš­ta, nors jie apie tai ne­kal­ ba“, – sakė Wu Wei. Dau­ge­lis da­bar­ti­nių Ki­ni­jos va­ dovų kar­tu su šim­tais tūkstan­čių stu­dentų pa­si­bai­gus Mao Ze­don­

Is­t o­r i­j a: prie­š 24 me­tus Ki­ni­jos stu­d

go val­dy­mo me­tams užplū­do ša­ lies uni­ver­si­te­tus.

Būtent čia ki­lo pro­tes­to judė­ ji­mas, ku­rio ato­maz­ga bu­vo Tia­ nan­me­ny­je.

Ki­ni­jos pre­zi­den­tas Xi Jin­pin­gas bu­vo to­lo­kai nuo pro­testų Pe­ki­ne.

Jis dir­bo val­di­nin­ku piet­ry­tinė­je Ki­ni­jos Fu­dzia­no pro­vin­ci­jo­je.

Ta­čiau jo tėvas Xi Zhong­xu­nas, be­je, rėmęs Deng Xiao­pin­go ini­ci­ juo­tas eko­no­mi­kos re­for­mas Ki­ni­ jo­je, bi­čiu­lia­vo­si su Hu Yao­ban­gu,

Sta­tybų bu­mas – ša Ki­ni­jos eko­no­mi­kai ky­la pa­vo­jus sulėtė­ti. Kodėl? At­ro­do, pa­sau­lis ne­beiš­ga­li įsi­gy­ti kinų ga­mi­nių. Ne­ nuos­ta­bu, kad, mažė­jant eks­por­tui, rei­kia mąsty­ti apie vi­daus var­to­ji­ mo ska­ti­nimą. Todėl Ki­ni­ja ta­po did­žiau­sia pa­sau­lio sta­tybų aikš­te­le.

Ska­tins vi­daus var­to­jimą?

Pla­nas: pro­jek­tai Ki­ni­jo­je – mil­ži­niš­ki, ir nors dau­ge­lis at­ro­do kaip pi­nigų švais­ty­mas, ki­nai sa­ko, kad atei­ty­

je jiems vis­kas at­si­pirks.

„Reu­ters“, AFP nuo­tr.

Dau­ge­lis pa­sau­lio ša­lių, su­si­du­rian­ čių su di­delė­mis eko­no­minė­mis ir fi­nan­sinė­mis pro­ble­mo­mis, ma­žiau per­ka kinų pa­ga­mintų prekių. O juk būtent eks­por­tas – Ki­ni­jos eko­no­ mi­kos va­rik­lis. Ir ten­den­ci­jos, švel­ niai ta­riant, ne op­ti­mis­tinės. Nie­ ko ge­ro ne­ma­ty­ti nei Eu­ro­po­je, nei JAV, ku­rios pir­ko dau­giau­sia.

Ką da­ry­ti? Išei­tis – vi­daus rin­ka.

Ją rei­kia Ki­ni­jo­je, pa­pras­tai ta­riant, įsuk­ti. Ši rin­ka – vie­na did­žiau­sių

pa­sau­ly­je, juk Ki­ni­ja –1,3 mlrd. gy­ ven­tojų tu­rin­ti vals­tybė.

Ki­ni­jos inf­rast­ruktū­ros pro­jek­ tai ste­bi­na sa­vo dyd­žiu. Ša­ly­je ne­ se­niai ėmė veik­ti il­giau­sia pa­sau­ ly­je grei­to­jo ge­le­žin­ke­lio sis­te­ma, ko­kios nėra nei Eu­ro­po­je, nei Jung­ tinė­se Vals­ti­jo­se.

Spar­čiai ple­čia­si mies­tai, ple­ čia­mas oro uostų tink­las, tie­sia­mi nau­ji greit­ke­liai. Net­ru­kus pa­gal jų ilgį Ki­ni­ja bus ne­pra­len­kia­ma. An­ tai vien Hu­na­no pro­vin­ci­jo­je iki 2015 m. pla­nuo­ja­ma pa­sta­ty­ti net sep­ty­nis nau­jus oro uos­tus, ku­rie pa­pil­dys jau esan­čius pen­kis. Iš vi­ so Ki­ni­jo­je nuo 2011 iki 2015 m. pla­ nuo­ja­ma pa­sta­ty­ti ir re­no­vuo­ti net 56 oro uos­tus. 16 ke­ti­na­ma per­kel­ ti, dar 91 – išplės­ti. Vi­so to kai­na – įspūdin­gi 69 mlrd. do­le­rių.

7

Šeštadienis, birželio 8, 2013

pasaulis Slap­tas ­ se­ki­mas

Triuš­ki­na ­ su­kilė­lius

Eli­to ­ su­si­ti­ki­mas

Dien­raš­tis „The Was­hing­ton Post“ skel­bia, kad JAV žval­ gy­bos agentū­ros nar­šo de­vy­ nių did­žiųjų in­ter­ne­to bend­ro­ vių ser­ve­riuoe pa­gal itin slaptą duo­menų rin­ki­mo pro­gramą, ku­ri tik­riau­siai pa­kurs­tys nau­ jus de­ba­tus dėl vy­riau­sybės vyk­do­mo se­ki­mo ir ki­ši­mo­si į pri­va­tumą.

Si­ri­jos pa­jėgos va­kar stengė­ si su­nai­kin­ti pa­sku­ti­nius su­ kilė­lių pa­si­prie­ši­ni­mo ži­di­ nius į šiaurę nuo Ku­sai­ro, kai at­ko­vo­jo šį stra­te­giš­kai svar­ bų miestą, ku­ris me­tus bu­ vo ko­vo­tojų tvir­tovė. Pre­zi­den­ to Bas­ha­ro al As­sa­do pa­jėgos taip pat siun­čia pa­gal­bon ka­ rius į šiau­rinę Ale­po pro­vin­ciją.

Įta­kingų pa­sau­lio veikėjų, va­ di­na­mo­ji Bil­der­ber­go, gru­ pė sa­vait­ga­liui su­si­rin­ko ne­ to­li Lon­do­no į kas­metį už­darą su­si­ti­kimą. Ak­ty­vis­tai, ku­rie šiuos sla­ptus su­si­ti­ki­mus lai­ko aki­vaizd­žiu pa­sau­li­nio val­dan­ čio­jo eli­to sąmoks­lu, kon­fe­ ren­ci­jos da­ly­vius pa­si­ti­ko pro­ tes­to šūkiais.

Vald­žiaž­mo­giai gy­ve­na pa­gal feng­šui Ki­ni­jo­je val­di­nin­kai uo­liai do­mi­si feng­šui mo­ky­mu. Kai ku­rių įstai­ gų kie­muo­se net riog­so did­žiu­liai ak­me­nys. Esą jie su­ku­ria ge­resnę aurą. Tie­sa, šiam rei­ka­lui švais­to­ mi mi­li­jo­nai.

An­tai vie­nos vals­ty­binės įstai­ gos, at­sa­kin­gos už žemės iš­tek­ lius, kie­me Hu­na­no pro­vin­ci­jo­je dalį au­to­mo­bi­lių stovė­ji­mo aikš­ telės uži­ma čia riog­san­tis did­žiu­ lis rie­du­lys. Ne­to­li – dar vie­nas.

Tai, pa­sak įstai­gos tar­nau­tojų, – slap­tas gink­las, pa­ge­ri­nan­tis dar­ buo­tojų dar­bo ko­kybę.

Feng­šui di­de­lis dėme­sys ski­ria­ mas mat­me­nims. Ki­nai ti­ki, kad tin­ka­mai su­pro­jek­tuo­tas ir ap­sta­ ty­tas pa­sta­tas pa­ge­ri­na svei­katą, su­tei­kia laimės ir ne­ša sėkmę. „Mūsų įstai­ga ne­dir­bo taip ge­ rai, kol ne­bu­vo pa­sta­ty­tas šis ak­ muo, – įti­kinė­jo Chen pri­si­statęs val­di­nin­kas. – Da­bar vis­kas kur kas ge­riau.“ Anks­čiau pa­na­šios tra­di­ci­jos ko­mu­nis­tinė­je Ki­ni­jo­ je bu­vo draud­žia­mos.

­den­tai ne­pa­bi­jo­jo mes­ti iššū­kio po­li­ti­kams, ta­čiau bu­vo nu­baus­ti.

li­be­ra­lių pa­žiūrų Ko­mu­nistų par­ ti­jos va­do­vu, dėl ku­rio pa­ša­li­ni­mo iš vald­žios 1987 m. ir ki­lo stu­dentų pro­tes­tai. „Po Mao vi­si su­vokė, kad Ki­ni­ja tu­ri re­for­muo­tis, ir kuo sku­ biau. Dis­ku­si­jos tarp stu­dentų ir jų dėsty­tojų, jei taip ga­li­ma pa­sa­ky­ti, ki­lo dėl to, ką pir­miau rei­kia re­for­ muo­ti – eko­no­miką ar po­li­tiką, o gal abi iš kar­to?“ – to me­to įvy­kius pri­ si­minė ra­šy­to­jas Chen Zi­min­gas.

Dau­ge­lis da­bar­ti­nių Ki­ni­jos ly­de­ rių bren­do šio­mis sąly­go­mis. Ra­di­

ka­lios po­zi­ci­jos jie ne­galė­jo reikš­ti, ta­čiau šir­dy­je pa­laikė stu­dentų rei­ ka­la­vi­mus.

Zhao Ziyan­gas, tuo­me­tis par­ti­ jos ly­de­ris, pa­laikė po­li­tinės li­be­ ra­li­za­ci­jos pro­gramą, ta­čiau jam prie­ši­no­si kon­ser­va­tyvūs par­ti­ jos sluoks­niai. Jie laikė­si nuo­sta­ tos, kad eko­no­mi­kos li­be­ra­li­za­vi­ mas ne­turėtų ini­ci­juo­ti po­li­ti­nių per­mainų.

Ga­liau­siai kon­ser­va­ty­vio­jo Ko­ mu­nistų par­ti­jos sluoks­nio at­sto­

AFP nuo­tr.

vai nu­sprendė su­tram­dy­ti Tia­nan­ me­nio pro­tes­tuo­to­jus jėga.

Ta­čiau pa­tarė­jas Wu Wei api­ bend­ri­no, kad lauk­ti Ki­ni­jos vy­ riau­sybės po­zi­ci­jos po­ky­čių dėl Tia­nan­me­nio var­gu ar ga­li­ma. „Par­ti­ja kei­čia žmo­nes. Kai tik pra­de­di ei­ti šiuo ke­liu, su­vo­ki, kad gin­da­mas sa­ve tu­ri gin­ti sis­temą.

Nors abe­jo­ju, kad tas lai­ko­tar­pis ne­pa­li­ko jų šir­dy­se pėdsa­ko“, – sa­ kė Wu Wei. Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Tra­di­ci­jos: Ki­ni­jos val­di­nin­kai

ti­ki, kad feng­šui ir ki­tos se­no­ vinės tra­di­ci­jos jiems pa­de­da ge­riau dirb­ti. „Reu­ters“ nuo­tr.

Šiuo me­tu tra­di­ci­jos pe­rei­na į vals­ty­binį sek­to­rių. An­tai buvęs Ki­ni­jos ge­le­žin­ke­lio va­do­vas Liu Zhi­ju­nas, pa­statęs Ki­ni­jo­je did­žiau­sią grei­taei­gių trau­ki­nių sis­ temą, pa­sak kinų ži­niask­lai­dos, kon­sul­ta­vo­si su feng­šui spe­cia­lis­ tais priim­da­mas svar­bius spren­ di­mus. Tie­sa, vėliau bu­vo ap­kal­ tin­tas ko­rup­ci­ja ir 2011 m. ne­te­ko po­sto. Nes pa­gal tą pa­tį feng­šui ėmė taš­ky­ti vals­tybės pi­ni­gus.

Val­di­nin­kams nerū­ pi, kaip pa­dėti žmo­ nėms, nors jie pra­kti­kuo­ja feng­šui.

Gy­ven­to­jai sa­ko, kad nuo to, ar val­di­nin­kai pra­kti­kuo­ja se­no­vi­nes tra­di­ci­jas, ar ne, jų gy­ve­ni­mas ne­ pa­gerė­jo. „Val­di­nin­kams vi­siš­kai nerū­pi, kaip pa­dėti žmonėms, nors jie pra­kti­kuo­ja feng­šui. Jų vie­nin­te­ lis tiks­las – ge­resnė po­zi­ci­ja dar­ be“, – pik­ti­no­si Hu­na­no pro­vin­ ci­jo­je gy­ve­nan­tis an­ti­ko­rup­ci­jos ak­ty­vis­tas Duan Xiao­we­nas. Jį pik­ti­na tai, kad val­di­nin­kai per­ ka bran­giai kai­nuo­jan­čias spe­cia­ listų pa­slau­gas.

Mak Ling-Ling, 46-erių feng­ šui spe­cia­listė iš Hon­kon­go, už va­landą kon­sul­ta­ci­jos pra­šo net 16 tūkst. do­le­rių. Ją daž­niau­siai sam­do ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to bend­ rovės, ta­čiau daž­nai mo­te­ris su­ lau­kia ir val­di­ninkų dėme­sio. Kai ku­rie pa­mišę val­di­nin­kai ne­gai­li tūkstan­čių „ge­ro­vei“ kur­ti. „The New York Ti­mes“ inf.

alies eko­no­mi­kos klestėjimo ar lėtėji­mo ženk­las?

Nuos­to­lin­gas oro uos­tas

Ne­to­li ant­ro pa­gal dydį Hu­na­ no pro­vin­ci­jos mies­to Heng­jan­go esan­čia­me Jongd­žou mies­te 2001 m. du­ris at­vėrė pir­ma­sis ci­vi­li­ nis oro uos­tas piet­ry­tinė­je Hu­na­ no pro­vin­ci­jos da­ly­je.

Ta­čiau komp­lek­sas stūkso pus­ tuš­tis. Dieną čia už­su­ka vos ke­ li lėktu­vai. Trum­pam oro uos­tas pri­si­pil­do gy­vybės, ta­čiau vėliau vėl iš­tuštė­ja. 2012 m. oro uos­tas ap­tar­na­vo 12 tūkst. ke­lei­vių, tai­gi pa­gal užim­tumą ri­kiuo­ja­si Ki­ni­jos oro uostų len­telės apa­čio­je. Jis yra 174-as iš 183 oro uostų. Pa­ly­gin­ki­ me: Tarp­tau­ti­nis Vil­niaus oro uos­ tas 2012 m. ap­tar­na­vo 2,208 mln. ke­lei­vių.

Iš Jongd­žou oro uos­to ga­li­ma nu­si­gau­ti iki sos­tinės Pe­ki­no, ta­

čiau kitų skryd­žių kryp­čių be­veik ne­vyk­do­ma. Jie at­šauk­ti dėl men­ ko ke­lei­vių skai­čiaus. Kas­met oro uos­tui iš­lai­ky­ti pro­vin­ci­jos vy­riau­ sybė ski­ria 10 mln. jua­nių (1,6 mln. do­le­rių), nes oro uos­to pa­jamų ne­ pa­kan­ka iš­lai­doms pa­deng­ti. Šiuo at­ve­ju keis­ta tai, kad oro uos­tas, re­gis, bus ple­čia­mas.

Op­ti­mis­ti­niai sce­na­ri­jai

Prog­no­zuo­ja­ma, kad tuoj pa­na­ šaus li­ki­mo su­lauks ir Heng­jan­go oro uos­tas, kurį ne­tru­kus pla­nuo­ ja­ma im­ti sta­ty­ti. „Skai­čiuo­ja­ma, kad nuo­sto­lius oro uos­tas skai­ čiuos dar bent tre­jus ar pen­ke­ rius me­tus“, – pro­gno­za­vo vie­nas Heng­jan­go mies­to sa­vi­val­dybės pra­monės ir su­si­sie­ki­mo spe­cia­lis­ tas. Ta­čiau jo vir­ši­nin­kas Zou Xue­

min­gas įsi­ti­kinęs, kad Jongd­žou oro uos­to li­ki­mas Heng­jan­go neiš­tiks. „Jongd­žou oro uos­tas nau­do­ja­mas tiek ka­rinėms, tiek ci­vi­linėms rei­ kmėms. Ten la­bai sun­ku gau­ti lei­di­ mus, o Heng­jan­go oro uos­tas – tik ci­vi­li­nis, tai­gi pro­blemų ne­bus“, – spindė­jo op­ti­miz­mu Zou Xue­min­ gas. Jis pri­dūrė, kad re­gio­nas spar­ čiai vys­to­si, be to, čia ke­ti­na kur­tis stam­bios tarp­tau­tinės bend­rovės, to­kios kaip „Om­ron“ ir „Fox­conn“, todėl oro uos­tas – būti­nas.

Ti­ki­ma­si pri­trauk­ti ir gau­sius tu­ristų būrius. Zou Xue­min­gas džiaugė­si, kad 2011 m. re­gio­nas su­ laukė net 24 mln. už­sie­nio sve­čių.

Be to, val­di­nin­kas ti­ki­no, kad oro uos­tu nau­do­sis vi­so re­gio­no, ku­ ria­me gy­ve­na per 27 mln. žmo­nių, gy­ven­to­jai.

Skai­čiuo­ja­ma, kad in­ves­ti­ci­jos į oro uostą sieks 860 mln. jua­nių (140 mln. do­le­rių). Apie 270 mln. jua­nių (44 mln. do­le­rių) at­seikės cent­rinė vald­žia, o kiek in­ves­tuos vie­tos vald­žia, pa­sak Zou Xue­min­ go, dar ne­nuspręs­ta.

Nuos­to­lių ne­su­reikš­mi­na

Tie­sa, kol kas Hu­na­no pro­vin­ci­jo­ je esan­tys ir pla­nuo­ja­mi sta­ty­ti oro uos­tai to­li gra­žu nėra tarp Ki­ni­jos did­žiau­sių. Vie­nin­te­lis Hu­na­no pro­ vin­ci­jos sos­tinės Čang­šos oro uos­ tas pa­ten­ka į did­žiau­sių ša­lies oro uostų dvi­de­šim­tuką. Jam čia pri­ klau­so dvy­lik­ta vie­ta. Likę ga­li pa­ si­gir­ti 52-a, 102-a, 142-a ir 174-a vie­to­mis. Ta­čiau iki 2015 m. Hu­na­ ne iš­kils dar sep­ty­ni nau­ji oro uos­ tai. Deng Yuan­wu, Hu­na­no oro uos­

tų plėtros pro­jek­to vi­cep­re­zi­den­tas, pa­tiks­li­no, kad oro uostų po­rei­kis šio­je Ki­ni­jos da­ly­je – di­de­lis. „Hu­na­no pro­vin­ci­ja šiuo me­ tu tu­ri pa­ly­gin­ti ma­žai oro uostų, o rin­ka tik ple­čia­si“, – dėstė Deng Yuan­wu. Pa­sak jo, Ki­ni­jo­je oro uos­ tų plėtra ne­vyk­do­ma chao­tiš­kai.

At­siž­vel­gia­ma į iš­tek­lius, gy­ven­ tojų skai­čių, eko­no­mi­kos iš­si­vys­ tymą, taip pat su­si­sie­ki­mo po­reikį.

Vie­tos vald­žios at­sto­vai taip pat pri­ta­ria, kad oro uostų vys­ty­ma­ sis žen­gia ko­ja ko­jon su vals­tybės pra­monės plėto­te. Ir val­di­nin­kai nė kiek ne­su­reikš­mi­na fak­to, kad kas­ met oro uos­tai pro­vin­ci­jo­je ne­ša tik nuo­sto­lius. „Nuos­to­liai da­bar ne­ reiš­kia nuo­sto­lių atei­ty­je“, – la­ko­ niš­kai tarė Deng Yuan­wu.

Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

8

Šeštadienis, birželio 8, 2013

pasaulis

Eurui Latvijoje – žalia šviesa Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja trečiadienį už­degė ža­lią šviesą Lat­vi­jai kitų metų pra­džio­je įsi­ves­ti eurą. Bet ar tam nepakiš kojos lat­vių ne­no­ras iš­keis­ti latą į bendrą va­liutą?

Julijanas Gališanskis j.galisanskis@diena.lt

Įvykdė rei­ka­la­vi­mus

ES aukš­čiau­sio­ji vyk­do­mo­sios vald­žios ins­ti­tu­ci­ja lei­do Lat­vi­jai nuo atei­nan­čių metų įsi­ves­ti bendrą Sąjun­gos va­liutą ir tap­ti 18-ąja eu­ro zo­nos, iš­gy­ve­nan­čios eko­no­ mi­kos krizę, na­re.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pra­ne­ši­me sa­ko­ma: „Ko­mi­si­ja da­ro iš­vadą, kad Lat­vi­ja pa­siekė di­de­lio laips­ nio tva­rią eko­no­mi­kos kon­ver­gen­ ciją su eu­ro zo­na ir siū­lo Ta­ry­bai nu­spręsti dėl eu­ro įve­di­mo Lat­vi­ jo­je nuo 2004 m. sau­sio 1 d.“ ES pa­reigū­nai sakė, kad Lat­vi­jos no­ras tap­ti eu­ro zo­nos na­re yra pa­ si­tikė­ji­mo bend­ra Eu­ro­pos va­liu­ta ženk­las, pa­nei­gian­tis pro­gno­zes, jog šis blo­kas ga­li su­byrė­ti. Ga­ lu­tinį spren­dimą dėl Lat­vi­jos na­ rystės eu­ro zo­no­je priims eu­ro zo­ nos fi­nansų mi­nist­rai lie­pos 9 d.

Kad taptų eu­ro zo­nos na­re, Lat­ vi­ja turė­jo pa­ro­dy­ti su­ge­ban­ti val­ dy­ti inf­lia­ciją, biud­že­to de­fi­citą ir vals­tybės skolą. Ta­čiau dau­ge­ lis lat­vių šį žingsnį ver­ti­na skep­ tiš­kai, o prie­š eu­ro įve­dimą nu­si­ sta­čiu­sios par­ti­jos laimė­jo praeitą sa­vait­galį vy­ku­sius vie­tos vald­žios rin­ki­mus, su­rin­ku­sios dau­giau nei pusę balsų sos­tinė­je Ry­go­je.

Svar­bu tik įtik­ti Briu­se­liui?

Pak­laus­ta, kodėl vi­suo­menė ne­de­ ga no­ru įsi­ves­ti eurą, žur­na­listė iš Lat­vi­jos Ki­ra Sav­čen­ko pa­teikė ilgą prie­žas­čių sąrašą. „Pir­m iau­s ia, tai di­d e­l i įna­ šai į bendrą biud­žetą, o Lat­vi­ ja ir šiaip skęsta sko­lo­se. Ne­no­ras gelbė­ti vi­so­kias grai­ki­jas ir po­rtu­ ga­li­jas, kai pa­čių eko­no­mi­ka vos

kvėpuo­ja. Be to, nie­kas nėra tik­ ras, ar eu­ro zo­na iš­vis iš­gy­vens, ir kam ten lįsti, jei­gu ten to­kia sun­ ki pa­dėtis“, – laik­raš­čiui pa­sa­ko­ jo žur­na­listė.

Anot jos, eu­ro ša­li­nin­kai Lat­vi­jo­ je kaip sėkmingą pa­vyzdį pa­tei­kia 2011 m. eurą įsi­ve­du­sią kai­mynę Es­tiją, o prie­ši­nin­kai ro­do į kai ku­ rias Rytų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos ša­lis, ku­rios nu­sprendė palūkė­ti. „Eu­ro prie­ši­nin­kai sa­ko, kad Lat­ vi­jai svar­bu tik įtik­ti Briu­se­liui ir vyk­dy­ti jo spren­di­mus, net jei­gu jie bus ža­lin­gi. Iš kar­to pa­kils kai­ nos, ku­rių ne­spės vy­tis at­ly­gi­nimų ir pen­sijų au­gi­mas“, – teigė K.Sav­ čen­ko.

Lat­vi­ja vie­na ko­ja jau sto­vi eu­ro zo­no­ je, nes dau­gu­ma pa­ skolų ima­ma ir indė­ lių de­da­ma eu­rais.

Vie­na ko­ja eu­ro zo­no­je

Ry­go­je vei­kian­čio Tarp­tau­ti­nio Bal­ ti­jos eko­no­minės po­li­ti­kos stu­dijų cent­ro (BI­CEPS) eks­per­tui Mor­te­ nui Han­se­nui at­ro­do su­pran­ta­ma, kad lat­vių nuo­monė apie eurą yra prie­šta­rin­ga ar­ba nei­gia­ma: eu­ro zo­na šiuo me­tu iš­gy­ve­na krizę, o pa­stan­gos ją su­val­dy­ti kar­tais neat­ ro­do įspūdin­gos. Ma­ža to, lat­viams metų me­tus bu­vo ka­la­ma į gal­vas, kad jie tu­ri gerą ir sta­bi­lią va­liutą latą, – kam tuo­met jį keis­ti?

Bet, anot eks­per­to, Lat­vi­ja vie­na ko­ja jau sto­vi eu­ro zo­no­je, nes dau­ gu­ma pa­skolų ima­ma ir indė­lių de­ da­ma eu­rais.

„Tai­gi pa­tys lat­viai el­gia­si taip, kad na­rystė eu­ro zo­no­je tam­pa vi­ siš­kai lo­giš­ka“, – laik­raš­čiui sakė M.Han­se­nas.

Eks­per­tas pri­dūrė, kad lat­vių nuo­monė apie eurą ne­nuo­sek­ li: „Kai ku­rios ap­klau­sos ro­do, jog lat­viai ne­la­bai no­ri eu­ro. Bet ki­tos ap­klau­sos ro­do ab­so­liu­čią pa­ramą fik­suo­tam va­liu­tos kur­sui. Tik eu­ ras ga­li su­teik­ti tokį sta­bi­lumą, ir at­ro­do, kad dau­ge­lis pa­mir­šo 2009 m. bir­želį, kai la­tas pa­tyrė di­delį spau­dimą.“ Bar­je­ro ne­be­li­ko

M.Han­se­no ko­le­ga iš BI­CEPS And­ re­jus Ja­kob­so­nas ti­ki­no, kad for­ma­ liai Lat­vi­ja ati­tin­ka mak­roe­ko­no­ mi­nius ir fi­nan­si­nius eu­ro įve­di­mo kri­te­ri­jus, todėl eko­no­mi­nio bar­je­ ro jau ne­bėra. Ir nors vi­suo­menės nuo­monė ga­na skep­tiš­ka, eu­ro ša­ li­ninkų po tru­putį daugė­ja.

Ba­landį bend­rovės „TNS Lat­via“ at­lik­tas nuo­mo­nių ty­ri­mas pa­rodė, kad 62 pro­c. lat­vių ne­no­ri eu­ro.

Tie­sa, dar prie­š pusę metų bend­ros va­liu­tos prie­ši­ninkų bu­vo 9 pro­c. dau­giau. Ba­landį 36 pro­c. res­pon­ dentų at­sakė, kad eurą ver­ti­na la­ biau tei­gia­mai ar­ba tei­gia­mai. „Vi­suo­menės nuo­monę reikėtų ver­tin­ti at­si­žvel­giant į bendrą skep­ti­cizmą dėl vy­riau­sybės veiksmų su­val­dant krizę“, – laik­raš­čiui aiš­ki­no A.Ja­kob­so­nas.

Anot ana­li­ti­ko, ki­tas svar­bus as­ pek­tas yra tas, kad kai­mynė Es­ti­ja jau tu­ri eurą. „Jei­gu pa­klaus­tu­me lat­vių, ku­rie gy­ve­na Val­ko­je, Lat­ vi­jos ir Es­ti­jos pa­sie­ny­je, jie tik­ riau­siai ap­si­džiaugtų, jei­gu ne­ be­reikėtų ne­šio­tis ki­šenė­se dviejų va­liutų, – sakė A.Ja­kob­so­nas. – Vers­las taip pat tei­gia­mai ver­ti­na

pasaulis per savaitę

Dis­ku­si­jos: eu­ro ša­li­nin­kai Lat­vi­jo­je kaip sėkmingą pa­vyzdį pa­tei­kia kai­m

sprendė palūkė­ti.

eurą, iš esmės dėl ma­žes­nių fi­nan­ si­nių ope­ra­cijų iš­laidų at­lie­kant san­do­rius su už­sie­niu.“

Nes­kubėk ir Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Pro­pa­gan­dos kam­pa­ni­ja

Lat­vi­jos vy­riau­sybė eu­ro įve­dimą va­di­na sa­vo pa­grin­di­niu prio­ri­te­ tu, ku­ris vai­ni­kuos vi­sas pa­starųjų de­šimt­me­čių eko­no­mi­nes re­for­ mas. Nors for­ma­liai gy­ven­tojų nuo­ monė ne­įtrauk­ta į eu­ro įve­di­mo kri­ te­ri­jus, Eu­ro­pos eko­no­mi­kos rei­kalų ko­mi­sa­ras Ol­li Reh­nas sakė, kad į šį veiksnį ir­gi bus at­si­žvelg­ta. Lat­vi­jos prem­je­ras Val­dis Domb­rovs­kis ža­da sklai­dy­ti mi­tus ir ti­ki, jog iki 2014 m. sau­sio 1 d. dau­giau nei pusė ša­ lies gy­ven­tojų pa­lai­kys eurą.

Bend­ros va­liu­tos pro­pa­gan­dai Lat­vi­jo­je mes­tos gau­sios pa­jėgos. Į pro­vin­ciją, kur eu­ro bi­jo­ma be­ne la­ biau­siai, Lat­vi­jos ban­kas ir Fi­nansų mi­nis­te­ri­ja pa­siuntė de­santą eks­ pertų, ku­rie at­sa­ko į gy­ven­tojų klau­ si­mus ir ban­do įro­dy­ti, kad įve­dus bendrą va­liutą gy­ve­ni­mas gerės.

Vy­tau­to Did­žio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Min­dau­gas Jur­ky­ nas (nuotr.) tei­gia, kad, įsi­ves­ da­m a eurą pa­s ku­t inė iš tri­ jų Bal­t i­j os ša­l ių, Lie­t u­v a nie­ ko ne­pra­ran­da, o galbūt ne­tgi laimės.

– At­ro­do, kad iš trijų Bal­ti­jos vals­ty­bių Lie­tu­va eurą įsi­ves pa­sku­tinė. Ar tai reiš­kia, kad mūsų ša­lis, sva­jo­ju­si tap­ti re­ gio­no ly­de­re, ga­liau­siai ta­po aut­sai­de­re?

– Lie­tu­va nėra nei ly­derė, nei aut­sai­derė. Eu­ro ne­tu­rin­čios Skan­di­na­vi­jos ša­lys, pri­klau­ san­čios ES, nėra blo­gesnės nei viešųjų fi­nansų, nei įvaizd­žio po­žiū­riu. Eu­ras, iš vie­nos pu­ sės, tu­ri už­tik­rin­ti sta­bi­lius vie­

2013 06 01 2013 06 07

Sek­ma­die­nis

Pir­ma­die­nis

Ant­ra­die­nis

Če­ki­jo­je pa­skelb­ta ne­ pap­ras­to­ji pa­dėtis dėl po­tvy­nių, ku­rie ap­ėmė dau­gelį ša­lies ra­jonų ir pa­siekė sos­tinę Prahą – už­lie­jo is­to­rinį se­na­miestį, pri­vertė už­ da­ry­ti vers­lo įmo­nes ir chao­tiš­ko­mis sąly­ go­mis eva­kuo­ti zoo­lo­gi­jos sodą. Ko­vai su sti­chi­ja mo­bi­li­zuo­ta 30 tūkst. ug­nia­ge­sių, gelbė­tojų ir ka­rei­vių.

Pot­vy­niai, ku­rie ap­ėmė ne tik Če­kiją, bet ir ša­lis kai­my­nes, nu­si­nešė ma­žiau­siai 12 žmo­nių gy­vybę. Aust­ri­jo­je ir Vo­kie­ti­jo­ je de­šim­tys tūkstan­čių gy­ven­tojų li­ko be elekt­ros, miestų gatvės vir­to upė­mis, te­ ko už­da­ry­ti kai ku­riuos greit­ke­lius.

Smar­kių liū­čių su­kel­ti po­tvy­niai pri­ vertė pri­si­min­ti koš­ma­rišką pa­tirtį per sti­chi­jos siautė­jimą 2002 m., kai Vi­du­ rio Eu­ro­po­je žu­vo de­šim­tys žmo­nių, iš jų 17 – Če­ki­jo­je.

Ka­rinė­je bazė­je Me­ri­ lan­de prie­š tri­bu­nolą sto­jo JAV ar­mi­jos ei­li­ nis Brad­ley Man­nin­gas, kal­ti­na­mas nu­te­kinęs dau­gybę slaptų do­ku­mentų tink­la­la­piui „Wi­ki­Leaks“ ir taip su­teikęs pa­galbą tarp­ tau­ti­niam te­ro­ristų tink­lui „Al Qae­da“.

25 metų ka­riui gre­sia 154 me­tai laisvės at­ėmi­mo dėl jo vaid­mens per did­žiau­sią Ame­ri­kos is­to­ri­jo­je įslap­tin­tos in­for­ma­ci­ jos nu­te­ki­nimą, kai ta med­žia­ga bu­vo per­ duo­ta vy­riau­sy­bių pa­slap­tis vie­ši­nan­čiam po­rta­lui. Pro­ku­ro­rai sa­ko, kad nuo 2009ųjų lapk­ri­čio iki areš­to 2010-ųjų ge­gužę B.Man­nin­gas „Wi­ki­Leaks“ per­davė apie 700 tūkst. įslap­tintų ka­ri­nių pra­ne­šimų iš Ira­ko ir Af­ga­nis­ta­no, taip pat dip­lo­ma­ ti­nių de­pešų iš vi­so pa­sau­lio.

B.Man­nin­gas taip pat per­davė „Wi­ki­ Leaks“ in­for­ma­ciją apie dau­giau nei 74

Prancū­z i­j os po­l i­c i­j a su­ė mė dau­g iau nei 40 žmo­n ių per rei­ dus vi­so­je ša­ly­je prie­š gru­z inų nu­s i­k als­t a­ mas gru­puo­tes. Per ope­ra­ci­jas pie­ti­ niuo­se Mar­se­lio ir Ni­cos mies­tuo­se, uos­ta­mies­ty­je Bor­do ir Pa­ry­žiaus apy­ linkė­se bu­vo kon­fis­kuo­ta grynųjų pi­ nigų, auk­so, ginklų, su­klas­totų do­ku­ mentų ir ci­ga­re­čių.

Ma­no­ma, kad tie įta­ria­mie­ji da­ly­va­vo su­kčia­vi­mo sche­mo­se nau­do­jant kre­di­ to kor­te­les, gink­luo­tuo­se api­plėši­muo­se, va­gystė­se, smur­to iš­puo­liuo­se, taip pat par­da­vinė­jo su­klas­to­tas pre­kes.

Po­li­ci­ja nu­rodė, kas gru­zinų „ma­fi­jos gau­jos“, vei­kian­čios Va­karų Eu­ro­po­je ir ypač Prancū­zi­jo­je nuo So­vietų Sąjun­gos su­byrė­ji­mo, yra la­bai „struktū­ri­zuo­tos“ ir „hie­rar­chinės“.

tūkst. Ira­ke tar­na­vu­sių JAV ka­rių, įskai­ tant jų var­dus, laips­nius, pa­rei­gas ir elekt­ ro­ni­nio pa­što ad­re­sus.

B.Man­nin­go ad­vo­ka­tas ti­ki­no, jog šis jau­ nas ka­rei­vis bu­vo hu­ma­nis­tas, ku­ris pra­ dėjo per­da­vinė­ti in­for­ma­ciją trokš­da­mas, kad pa­sau­lis taptų ge­res­ne vie­ta gy­ven­ti.

9

Šeštadienis, birželio 8, 2013

pasaulis kl.lt/naujienos/uzsienis

Kas nu­vi­lio­jo pre­zi­dentą?

Ru­si­jos va­do­vo Vla­di­mi­ro Pu­ti­ no pra­ne­ši­mas, kad jie su žmo­na po 30 san­tuo­kos metų ski­ria­si, ne­ bu­vo per­kūnas iš gied­ro dan­gaus, bet ša­ly­je su­kėlė tikrą šoką. Įta­ri­mai sklandė se­niai

­mynę Es­tiją, o prie­ši­nin­kai ro­do į Rytų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos ša­lis, ku­rios nu­ „Reu­ters“ nuo­tr.

būsi pir­mas šuo­sius fi­nan­sus ir ga­ran­tuo­ti ma­ žiau iš­laidų, iš ki­tos pusės, tai yra įvaizd­žio klau­si­mas. Kaip bu­vu­ siai ­ko­mu­nis­ti­nei ša­liai eu­ro įve­ di­mas ro­do, kad ga­li­ma spar­čiai re­for­muo­tis ir pa­ža­bo­ti inf­lia­ciją, biud­že­to de­fi­citą bei vals­tybės sko­ lą. Ta­čiau eu­ro zo­nos pro­ble­mos ir ne­tur­tingųjų eu­ro zo­nos ša­lių, kaip Es­ti­ja, indė­lis gelbė­jant neat­sa­ kingą po­li­tiką turė­ju­sią Grai­kiją ro­ do, kad ne­da­ly­va­vi­mas eu­ro zo­no­je leid­žia iš­veng­ti tam tikrų iš­laidų ir tikė­tis, kad eu­ro zo­nos na­riais tap­ si­me, kai jos vals­tybės išspręs sa­vo struktū­ri­nes pro­ble­mas.

– Ką pra­ra­si­me at­si­likę nuo kai­ mynų?

– Pra­ras­ti nie­ko ne­pra­ra­si­me, nes viešųjų fi­nansų su­val­dy­mas ati­ tin­kant Mast­rich­to kri­te­ri­jus įma­ no­mas ir be eu­ro.

– Kaip tai at­si­lieps Lie­tu­vos įvaizd­žiui?

– Įvaizd­žio po­žiū­riu eu­ras yra kaip sim­bo­lis, kad bu­vu­si SSRS vals­tybė mo­ka ge­rai tvar­ky­tis eko­no­mi­ko­je.

Eu­ro siek­ti rei­kia, ta­čiau Vy­riau­sy­ bei bus iššū­kis su­val­dy­ti inf­lia­ciją, nes eu­ro įve­di­mas ga­li leis­ti ga­min­ to­jams bei par­davė­jams pa­kel­ti kai­ nas kainų ap­va­li­ni­mo ir galbūt ki­ to­mis prie­monė­mis.

Tai, kad jo san­tuo­ka su Liud­mi­la, ty­lia bu­vu­sia stiuar­de­se, ku­ri la­bai nemėgs­ta vie­šu­mos, ga­li būti se­ niai žlu­gu­si, jau daug metų duo­ da­vo pe­no gan­dams – ir tarp eli­to at­stovų, ir tarp pa­prastų rusų.

Pas­ta­rai­siais me­tais V.Pu­ti­nas ofi­cia­liuo­se ren­gi­niuo­se, tarp jų – per už­sie­nio vi­zi­tus, pa­pras­ tai pa­si­ro­dy­da­vo vie­nas, net jei­gu ir būda­vo ti­ki­ma­si pir­mo­sios po­ nios da­ly­va­vi­mo. V.Pu­tiną į už­ sie­nio ke­lio­nes lydė­davę lo­jalūs rusų re­por­te­riai šio klau­si­mo ne­ kel­da­vo.

Ta­čiau ket­vir­ta­dienį, li­kus ma­ žiau nei dviem mėne­siams iki per­ li­nių ves­tu­vių su­kak­ties, pir­mo­ji po­ra po ba­le­to Krem­liaus rūmuo­ se kalbė­da­ma Ru­si­jos te­le­vi­zi­jai ap­stul­bi­no visą šalį pra­neš­da­ma, kad ski­ria­si. „Vi­sa ma­no veik­la, vi­sas dar­ bas su­sie­tas su vie­šu­mu, su ab­so­liu­čiu vie­šu­mu. Vie­ niems tai pa­tin­ka, ki­tiems – ne. Bet yra žmo­nių, ku­rie vi­sai su tuo ne­su­ de­ri­na­mi. Štai Liud­mi­la Alek­sand­rov­na at­stovė­ jo sar­gy­bo­je aš­tuo­ne­ rius me­tus, jau net de­vy­ ne­rius me­tus. Tad ap­skri­tai tai bend­ras spren­di­mas“, – sakė V.Pu­ti­nas ir taip pa­darė ga­ lą jau se­niai skland­žiu­sioms spė­ lionėms, kad jų san­tuo­ka kli­ba. „Tai bu­vo mūsų bend­ras spren­ di­mas, mūsų san­tuo­ka baig­ta, – pri­dūrė 60 metų Ru­si­jos va­do­vas.

– Mes iš esmės ne­si­ma­to­me. Kiek­ vie­nas tu­ri­me sa­vo gy­ve­nimą.“

spren­di­mas. Ir mūsų san­tuo­ka iš tiesų ­baig­ta dėl to, kad mes be­veik ne­si­ma­to­me.“ „Vla­di­mi­ras Vla­di­mi­ro­vi­čius vi­ siš­kai pa­niręs į darbą, mūsų vai­kai išau­go, jie kiek­vie­nas gy­ve­na sa­ vo gy­ve­nimą. Apsk­ri­tai taip su­si­ klostė, kad kiek­vie­nas tu­ri­me sa­vo gy­ve­nimą, o aš iš tiesų nemėgs­tu vie­šu­mo, ir skryd­žiai man sunkūs, ir mes ne­si­ma­to­me“, – pri­dūrė ji. „Liud­mi­la Alek­sand­rov­na pa­ sakė apie vai­kus. Mes juos la­bai my­li­me, mes jais did­žiuo­jamės, jie iš tiesų išau­go, jų gy­ve­ni­mas klos­to­si sa­vo va­ga, jie, be­je, ir iš­ si­la­vi­nimą ga­vo Ru­si­jo­je, ir nuo­lat gy­ve­na Ru­si­jo­je. Ir mes vi­sa­da su Liud­mi­la Alek­sand­rov­na lik­si­me la­bai ar­ti­mi žmonės. Esu tik­ras, vi­sa­da“, – sakė Ru­si­jos va­do­vas.

L.Pu­ti­na pa­brėžė: „Mūsų vi­ sų la­bai ge­ri san­ty­kiai. Ir aš la­bai dėkin­ga Vla­di­mi­rui Vla­di­mi­ro­vi­ čiui, kad jis ma­ne iki šiol pa­lai­ko ir vai­kus, jis la­bai rūpi­na­si vai­kais, ir vai­kai vi­sa­da tai jau­čia.“ At­sa­ky­da­ma į klau­simą, ar tai ga­li­ma pa­va­din­ti sky­ry­bo­mis,

L.Pu­ti­na tvir­ti­no: „Ga­li­ma sa­ky­ ti, ci­vi­li­zuo­to­mis sky­ry­bo­mis.“ Kaip rea­guos rinkė­jai?

Po at­vi­ro po­kal­bio su te­le­vi­zi­ja vis­gi li­ko daug neat­sa­kytų klau­ simų. Ru­sai spėlio­ja, ar dėl sky­ rybų kal­ta ki­ta mo­te­ris, ar pre­zi­ den­tas ves dar kartą.

Kaip­mat at­gimė se­ni gan­dai, kad V.Pu­ti­nas ga­li pa­lai­ky­ti ro­ man­tiš­kus san­ty­kius su olim­pi­ ne gim­nas­ti­kos čem­pio­ne Ali­na Ka­ba­je­va. Kai kas net kalbė­jo, kad juo­du tu­ri vaiką.

O so­cio­lo­gai svars­to, kaip sky­ ry­bos at­si­lieps pre­zi­den­to rei­tin­ gams. Ru­si­jos vi­suo­menė ga­na kon­ser­va­ty­vi, jai di­delę įtaką da­ro Sta­čia­ti­kių baž­ny­čia, o iš­tekė­ju­ sios mo­te­rys su­da­ro ne­menką dalį V.Pu­ti­no rėmėjų ir jos ne­liks abe­ jin­gos ša­lies va­do­vo sky­ry­boms.

Kad ir kaip būtų, po­li­to­lo­gas Alek­se­jus Mu­chi­nas tei­gia, kad lai­kas sky­ry­boms pa­rink­tas pa­ lan­kus: ar­ti­miau­siu me­tu V.Pu­ ti­nui reikš­mingų rin­kimų ne­nu­ ma­to­ma.

BNS, BBC, ne­wsru.com inf.

At­si­bo­do skrai­dy­ti

Pu­ti­nai su­si­tuokė 1983 m. lie­pos 28 d. Per bend­ro gy­ve­ni­mo me­tus jie su­si­laukė dviejų duk­terų – Ma­ ri­jos, ku­riai da­bar 28-eri, ir me­tais už ją jau­nesnės Je­ka­te­ri­nos. „Taip, aš pri­si­dedu prie Vla­di­ mi­ro Vla­di­mi­ro­vi­čiaus žod­žių, – sakė 55 metų fi­lo­logė L.Pu­ti­na. – Tai iš tiesų bu­vo mūsų bend­ras

Versija: atgimė seni gandai, kad V.Putino santuoką išardė olimpinė

gimnastikos čempionė A.Kabajeva (nuotr. viršuje). „Reu­ters“ nuo­tr.

Tre­čia­die­nis

Ketvirta­die­nis

Tur­ki­jos po­li­ci­jos pa­ jėgos aša­rinė­mis du­jo­ mis ir van­dens pa­tran­ ko­mis vaikė šim­tus pro­tes­tuo­tojų Stam­bu­ le ir sos­tinė­je An­ka­ro­je, vi­so­je ša­ly­je šeš­ tą dieną iš eilės tęsian­tis ne­ra­mu­mams ir de­monst­ra­ci­joms prie­š vy­riau­sybę.

Tūkstan­čiai žmo­nių su­si­rin­ko Stam­bu­ lo Tak­si­mo aikštė­je, ta­pu­sio­je sim­bo­li­ne šir­di­mi pro­testų, ku­rie pe­rau­go į smur­ti­ nius su­si­rėmi­mus praeitą penk­ta­dienį ir išp­li­to dau­ge­ly­je kitų ša­lies miestų.

Pro­tes­tai, ku­rie pa­rei­ka­la­vo jau bent dviejų žmo­nių gy­vybės, pra­si­dėjo, kai po­li­ ci­ja ėmėsi griežtų veiksmų prie­š de­monst­ ran­tus per taikų pro­testą Stam­bu­le, ku­rio me­tu bu­vo reiš­kia­mas ne­pa­si­ten­ki­ni­mas dėl planų užs­ta­ty­ti Ge­zio par­ką – vieną iš ne­dau­ge­lio šio mies­to ža­liųjų erd­vių, esan­ čią ša­lia cent­rinės Tak­si­mo aikštės.

Mask­vos teis­mas pra­ dėjo nag­rinė­ti bylą, ku­ rio­je 12 as­menų kal­ ti­na­mi smur­tu per mi­tingą, su­rengtą opo­ zi­ci­jos Ru­si­jos sos­tinė­je praei­tais me­tais, pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no inau­gu­ra­ci­ jos iš­va­karė­se. Kri­ti­kai šį pro­cesą va­di­ na pa­ro­domą­ja by­la, ku­ria sie­kia­ma užg­ niauž­ti ne­pa­ten­kintų bal­sus.

De­šimt kal­ti­namųjų bu­vo su­so­din­ti nar­ve stik­linė­mis sie­no­mis, va­di­na­ma­me ak­va­riu­ mu, o dar du, ku­rie ne­bu­vo suim­ti, sėdėjo ant suo­lo. „Tai is­to­rinė by­la. Ji mus grąži­na į sis­te­mingų rep­re­sijų prie­š tai­kius re­ži­mo opo­nen­tus lai­kus, – sakė ži­no­mas žmo­ gaus tei­sių ak­ty­vis­tas Alek­sand­ras Pod­ra­ bi­ne­kas. – Vald­žia sten­gia­si už­kirs­ti ke­lią ma­sinėms de­monst­ra­ci­joms ir įbau­gin­ti jų ei­li­nius da­ly­vius, o ne vien or­ga­ni­za­to­rius.“

10

šeštadienis, birželio 8, 2013

miestas

Gyvenimo būdas – tar­nys­tė 1

„Kas tai? Da­vat­kiš­ku­ mas?“ – ne­re­tai ap­lin­ki­ niams ky­la šis klau­si­mas. „Ne. Tai – pa­šau­ki­mas“, – taip į šiuos klau­si­mus ga­lė­tų at­sa­ky­ ti klai­pė­die­tis po­li­ti­kas N.Ča­pas.

Jis ne­slė­pė sa­vo vie­tos ban­dęs ieš­ ko­ti ir vie­nuo­li­jo­je, ir ku­ni­gys­tė­ je. Pa­tar­tas dva­sios tė­vo, Ne­ri­jus pa­si­rin­ko pa­sau­lie­čių pran­ciš­ko­ nų bro­li­ją.

Ne­ri­jus Ča­pas:

Min­čių pa­si­trauk­ti iš pa­sau­lie­čių pran­ ciš­ko­nų or­di­no ne­ ki­lo. Daž­niau ky­la min­tys pa­si­trauk­ti iš po­li­ti­kos.

„Aš prie ši­tos bend­ruo­me­nės pri­si­jun­giau la­bai se­niai, dar iki Nep­rik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo, pu­ siau po­grin­džio są­ly­go­mis. O vi­ sa­tei­siu or­di­no na­riu ta­pau 1991ai­siais. Bu­vo pa­kan­ka­mai il­gas ug­dy­mo lai­ko­tar­pis, ku­rį tu­rė­ jau pe­rei­ti, – pa­sa­ko­jo N.Ča­pas.

– Į pa­sau­lie­čių or­di­ną įsto­jau dar ne­ve­dęs. Mes ne­sa­me vie­nuo­liai, bet – bro­liai. Mū­sų or­ga­ni­za­ci­ja – dva­si­nė šei­ma. Esa­me ne tik bro­ liai, bet ir drau­gai. Vi­sa­da bū­nant gru­pė­je naš­tą leng­viau ne­šti nei vie­nam.“ Pran­ciš­ko­niš­ką­ją šei­mą, apie ku­ rią kal­bė­jo Ne­ri­jus, su­da­ro ma­žų­ jų bro­lių or­di­nas, se­se­rys kla­ri­sės taip pat vie­nuo­lės, gy­ve­nan­čios vie­nuo­ly­nuo­se, ir Tre­čia­sis or­di­ nas, ku­ris vie­ni­ja pa­sau­lie­čius.

Už sky­ry­bas – pa­ša­li­ni­mas

Žmo­nių ke­lias į or­di­ną bū­na įvai­ rus. Esą, kai žmo­nės prie or­di­no pri­si­jun­gia spau­džia­mi as­me­ni­nių bė­dų ar iš­gy­ve­ni­mų, jie daž­niau­siai čia il­gai neiš­si­lai­ko. Pa­sak N.Ča­po, į or­di­ną žmo­nės tu­ri atei­ti su sie­kiu ne tik gau­ti, bet duo­ti.

Per dau­giau nei 20 me­tų iš or­di­ no bu­vo pa­ša­lin­tas ne vie­nas bro­ lis. Pap­ras­tai žmo­nės ša­li­na­mi, jei jie ne­si­lai­ko or­di­no gy­ve­ni­mo tai­ syk­lių. „Stodamas į or­di­ną, žmo­gus duo­da įža­dus, o tai yra vie­šas baž­ ny­ti­nis ak­tas, ku­ris įpa­rei­go­ja ne tik atei­nan­tį žmo­gų, bet ir bro­li­ją pa­ dė­ti jam tą gy­ve­ni­mo bū­dą gy­ven­ti ir jo lai­ky­tis“, – sa­kė N.Ča­pas.

Esą yra bu­vę at­ve­jų, kai or­di­no na­riai at­si­sa­kė priim­ti nau­ją­ją po­ pie­žiaus re­gu­lą (nau­jas or­di­no tai­ syk­les), nes tvir­ti­no, kad jiems yra neaiš­ku­mų. To­kie bro­liai, ku­rie ne­ priė­mė pa­grin­di­nio or­di­no do­ku­ men­to, pa­lio­vė bū­ti jo na­riais.

Vie­nas ke­lia­mų rei­ka­la­vi­mų – bū­ ti vie­ny­bė­je su Ka­ta­li­kų baž­ny­čia.

Jei baž­ny­ti­nė bend­rys­tė pa­žei­džia­ ma, žmo­gus ne­be­ga­li bū­ti pa­sau­lie­ čių pran­ciš­ko­nų or­di­no na­riu.

Iš or­di­no ga­li bū­ti pa­ša­lin­tas ir tas as­muo, ku­ris, gy­ven­da­mas baž­ ny­ti­nė­je san­tuo­ko­je, iš­si­ski­ria su žmo­na ar vy­ru ir su­si­tuo­kia su ki­ tu par­tne­riu. Taip esą au­to­ma­tiš­kai pa­žei­džia­ma baž­ny­ti­nė bend­rys­tė.

Ta­čiau at­ski­rais at­ve­jais jo na­rys­tė bū­na tik su­stab­do­ma.

Pa­sau­lie­čių pran­ciš­ko­nų or­di­nas Lie­tu­vo­je: Pir­mą­jį Pa­s au­l ie­č ių or­d i­ną įstei­gė Pran­ciš­kus Asy­ž ie­tis XIII a.

Lie­tu­vo­je – Vil­niu­je – pir­mie­ji pa­sau­ lie­čiai pran­ciš­ko­nai (tuo me­t u va­ din­t i at­gai­los bro­l iais ir se­se­r i­m is) pra­dė­jo ras­t is iš kar­to po Lie­t u­vos krikš­to 1387 m.

Pa­sau­lie­čių pran­ciš­ko­nų or­di­nui pri­ klau­sė dau­ge­lis di­di­k ų ir me­no me­ ce­na­tų. XIX a. vys­ku­pas Mo­tie­jus Va­ lan­čius or­ga­ni­za­vo ir vi­są knyg­ne­šių pa­sau­lie­čių pran­ciš­ko­nų tink­lą.

Or­di­nas da­vė Lie­tu­vai ne vie­ną gar­sų ir aukš­tą dva­si­nin­ką, tarp jų bu­vo ir ku­ni­ gas Jur­gis Amb­ro­zi­jus Pab­rė­ža, ir pre­la­ tas Jo­nas Ma­čiu­lis-Mai­ro­nis, ir ka­nau­ nin­kas Juo­zas Tu­mas-Vaiž­gan­tas.

Po­li­ti­ka bro­lys­tei ne­truk­do

Vie­nas iš re­gu­los straips­nių by­lo­ja, kad or­di­no na­riai tu­ri bū­ti ak­ty­vūs baž­ny­čio­je ir pa­sau­ly­je, bro­liš­kai pa­tar­nau­ti ne­tei­sin­gu­mo au­koms.

Bū­tent to­dėl, N.Ča­po tei­gi­mu, dau­ge­lis or­di­no na­rių ak­ty­viai įsi­ lie­ja į po­li­ti­ką. Ne­se­niai mi­ręs, bu­ vęs Ita­li­jos pre­zi­den­tas Os­ca­ras Lui­gi Scal­fa­ro taip pat bu­vo Pa­sau­ lie­čių pran­ciš­ko­nų or­di­no na­rys. „Min­čių pa­si­trauk­ti iš Pa­sau­lie­ čių pran­ciš­ko­nų or­di­no man ne­ ki­lo. Kur kas daž­niau ky­la min­tys pa­si­trauk­ti iš po­li­ti­kos“, – tei­gė N.Ča­pas.

Lie­tu­vo­je XX a. I pu­sė­je pran­ciš­ko­nų tre­ti­nin­kai bu­vo vie­na gau­siau­sių re­ li­g i­n ių or­ga­n i­za­ci­jų (tu­rė­jo apie 40 tūkst. na­rių).

Ven­gia vie­šu­mos

Nuo 1978 m. ofi­cia­lus pa­va­di­ni­mas – Pa­sau­l ie­čių pran­ciš­ko­nų or­d i­nas, o bro­l iai ir se­se­rys – pran­ciš­ko­nai pa­ sau­lie­čiai.

Ne vi­si Pa­sau­lie­čių pran­ciš­ko­nų or­di­no na­riai pa­gei­dau­ja vie­šu­ mos. Šiai bro­li­jai pri­klau­san­tis gar­ sus klai­pė­die­tis me­no kū­rė­jas pa­ no­ro lik­ti ano­ni­mu: „Aš la­bai ne­no­riu vie­šu­mos tuo klau­si­mu. Į tai jaut­riai žiū­riu ir vie­ šu­mui ne­su pa­si­ren­gęs. Čia la­bai pri­va­tu. Yra da­ly­kų, ku­rių ne­no­riu pa­sa­ko­ti, o me­luo­ti ir­gi ne­no­riu.“ Ži­no­ma klai­pė­die­tė re­ži­sie­rė Da­ lia Kanc­le­ry­tė ir­gi bu­vo įšven­tin­ ta į Pa­sau­lie­čių pran­ciš­ko­nų or­di­ ną. Ta­čiau šiuo me­tu mo­te­ris sa­vo veik­lą bro­li­jo­je su­spen­da­vo. Ji tei­ gia ne­spė­jan­ti at­lik­ti vi­sų ki­tų sa­vo vi­suo­me­ni­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų.

Pap­ra­šė įšven­tin­ti

Ži­no­mos dai­ni­nin­kės Jur­gos Še­ dui­ky­tės ma­ma pa­lan­giš­kė Al­do­na Ele­na Še­dui­kie­nė taip pat pri­klau­ so Pran­ciš­ko­nų pa­sau­lie­čių bro­li­jai.

Mo­te­ris pa­sa­ko­jo, su bro­liais su­si­ dū­ru­si pa­čio­je At­gi­mi­mo pra­džio­ je, kai jie pa­ma­žu grį­žo į Kre­tin­gos vie­nuo­ly­ną, ku­ris jiems vė­liau bu­ vo tei­sė­tai su­grą­žin­tas.

Dovana skaitytojams

Or­di­nas vėl išė­jo į vie­šu­mą Lie­tu­vai at­ga­vus Nep­r ik­lau­so­my­bę. 2001 m. įvy­ko pir­mo­ji ka­pi­tu­la ir bu­vo iš­rink­ ta Na­cio­na­l i­nė ta­r y­ba. Ją pri­pa­ž i­no Šv. Sos­tas ir pa­sau­lio bend­ri­jos.

Tre­čio­jo or­d i­no na­r iai ne­duo­da vie­ nuo­lys­tės įža­dų, ga­li gy­ven­ti kaip pa­ sau­lie­čiai, tu­rė­ti šei­mas, dirb­ti, bet lai­ ko­si Baž­ny­čios pa­tvir­tin­tos re­gu­los.

Sus­tab­dė: prie bro­li­jos pri­si­jun­gė ir klai­pė­die­tė re­ži­sie­rė D.Kanc­le­ry­

tė, ku­ri kol kas lai­ki­nai su­spen­da­vo sa­vo na­rys­tę Pa­sau­lie­čių pran­ciš­ ko­nų or­di­ne.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Mes su vy­ru bu­vo­me Ši­lu­vo­je, ten su­si­pa­ži­no­me su bro­liu Be­ne­ dik­tu – Si­gi­tu Jur­čiu. Jis bu­vo pa­ skir­tas or­di­no vy­res­niuo­ju at­kur­ti tą vie­nuo­ly­ną. Kol jie dar ne­bu­vo at­ga­ vę pa­sta­tų Kre­tin­go­je, su­si­rin­ki­mai vyk­da­vo mū­sų na­muo­se Pa­lan­go­je.

Pas mus jie ra­šė raš­tus val­džiai, kad at­gau­tų tai, kas jiems pri­klau­so“, – pri­si­mi­nė A.Še­dui­kie­nė.

Ji tei­gė, kad bro­liai pran­ciš­ko­nai pa­trau­kė sa­vo at­vi­ru, nuo­šir­džiu, šil­tu san­ty­kiu su žmo­nė­mis. „Jie pa­trau­kė ir ma­ne. Bu­vau gir­ dė­ju­si apie Tre­ti­nin­kų or­di­ną. Tuo me­tu jau bu­vau naš­lė ir spon­ta­niš­ kai pa­sa­kiau ku­ni­gui, pran­ciš­ko­ nų vie­nuo­liui Adol­fui Pu­dže­miui, kad ir aš no­riu bū­ti pran­ciš­ko­ne.

Jis sa­ko, ge­rai, klaup­kis, aš ta­ve pa­lai­min­siu. Man su­tei­kė Ber­na­ de­tos var­dą“, – svar­bų sa­vo gy­ve­ ni­mo mo­men­tą pri­si­mi­nė A.Še­ dui­kie­nė.

Šiandien dienraštyje ieškokite dovanos – kupono nemokamam buteliukui orchidėjų trąšų ir aksesuarui sodo centre „Frezija“.

Or­di­nas jau­nė­ja

Pa­sau­lie­čiai pran­ciš­ko­nai su­sais­to­ mi tvir­tes­niais įsi­pa­rei­go­ji­mais su Baž­ny­čia nei ki­ti ti­kin­tie­ji. Jie įsi­ pa­rei­go­ja di­des­nei tar­nys­tei. „Mes įsi­pa­rei­go­ja­me stu­di­juo­ ti ir pran­ciš­ko­niš­ką­ją teo­lo­gi­ją. Tai – gi­li dva­si­nė li­te­ra­tū­ra, ji la­bai šil­ ta, bet, bū­na, pa­skai­tau pa­strai­pą ir vi­są die­ną vaikš­tau, ban­dy­da­ma su­pras­ti es­mę ir ras­ti sa­vo įžval­gas.

Tas ke­lias la­bai įdo­mus“, – įsi­ti­ki­ nu­si A.Še­dui­kie­nė.

Kre­tin­giš­kė 33 me­tų Vir­gi­ni­ja Mic­ku­tė, bu­vu­si il­ga­me­tė Pran­ciš­ ko­niš­ko­jo jau­ni­mo bro­li­jos pre­zi­ den­tė, da­bar pri­klau­so Pa­sau­lie­čių pran­ciš­ko­nų or­di­nui. Mo­te­ris tei­ gė, kad sun­ku per­teik­ti, kuo trau­kia or­di­nas, esą tai as­me­ni­niai kiek­ vie­no žmo­gaus da­ly­kai. Be­je, pa­ sta­ruo­ju me­tu or­di­no na­riais tam­ pa vis jau­nes­ni bro­liai ir se­se­rys.

A.Še­dui­kie­nės įsi­ti­ki­ni­mu, kiek­

vie­nas tu­ri sa­vo ke­lią, o kai žmo­gus sa­vy­je pa­jau­čia pa­šau­ki­mą, atei­na la­bai skir­tin­gais ke­liais. Esą, svar­ bu, kad mo­ty­va­ci­ja bū­tų šva­ri – kad žmo­nės ieš­ko­tų ne įsi­tvir­ti­ni­ mo ar kar­je­ros, bet tie­sos.

Kuk­lūs ir neiš­sis­ki­rian­tys

Pran­ciš­ko­nų vie­nuo­lis ku­ni­gas bro­lis Eval­das Da­ru­lis tei­gė, jog šv.Pran­ciš­kaus idė­ja ir bu­vo, kad evan­ge­li­ja ga­lė­tų gy­ven­ti ne tik iš­ skir­ti­niai, pa­si­ren­kan­tys skais­ty­ bę ir ne­tu­rin­tys šei­mos vy­rai, bet ir šei­mas tu­rin­tys žmo­nės.

Baž­ny­čia Pa­sau­lie­čių pran­ciš­ ko­nų or­di­ną pri­pa­žįs­ta ofi­cia­liai.

Anks­čiau pa­sau­lie­čiams pran­ciš­ ko­nams bu­vo leis­ta ne­šio­ti abi­ tus. Jie la­bai pa­na­šūs į vie­nuo­lių, bet be gob­tu­vo. Šiuo me­tu or­di­no na­riai ren­gia­si pa­sau­lie­tiš­kai, kuk­ liai. Jų ski­ria­ma­sis ženk­las T for­ mos kry­že­lis.

11

šeštADIENIS, birželio 8, 2013

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

vakarė

Į Džo­mo­lung­mą – pragaro keliu

Pergalė: Edi­ta Uk­sai­tė-Ni­chols – pir­mo­ji ant Pa­sau­lio sto­go už­ko­pu­si lie­tu­vė.

Edi­tos Uk­sai­tės-Ni­chols as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Ta­kas siau­ru­tė­lis, ant jo gu­li ne­gy­vė­lis. Gre­ta – gi­li be­dug­nė. Spi­ gi­na 60 laips­nių šal­tis. Tai pa­ty­rė Edi­ta Uk­sai­tė-Ni­chols, pir­mo­ ji lie­tu­vė, kop­da­ma į di­džiau­sią pa­sau­lio kal­ną – Džo­mo­lung­mą. Įko­pė. Mo­ters pa­sa­ko­ji­mas apie tai – tar­si die­no­raš­čio skai­ty­mas.

Tam­sa ir ne­gy­vė­liai

Iš vie­nuo­li­kos mū­sų gru­pės na­rių į Džo­mo­lung­mos vir­šū­nę už­ko­pė tik va­do­vas Phi­las Cram­so­nas – sep­ tin­tą kar­tą, bu­vu­si pro­fe­sio­na­li dvi­ ra­ti­nin­kė, 63 me­tų Mar­ga­ret – ant­rą kar­tą, Ole ir aš. Tie, ku­rie jau bu­ vo įko­pę ar ne­pa­sie­kė vir­šū­nės šiuo šiau­ri­niu marš­ru­tu iš Ti­be­to pu­sės, pri­pa­ži­no, kad pie­ti­nis marš­ru­tas iš Ne­pa­lo ir Ki­ni­jos sie­nos per­pus leng­ ves­nis ir ne toks pa­vo­jin­gas.

Kai pra­dė­jau kop­ti į aukš­tu­mi­nes sto­vyk­las, pa­si­da­rė dar sun­kiau, dar pa­vo­jin­giau. Bai­gė­si snie­gas, ke­lią pa­sto­da­vo di­de­li ak­me­nys, ma­ži sly­do iš po ko­jų. Kai kur ne­

bu­vo sau­gos vir­vių, su­si­kon­cent­ ruo­ti bu­vo la­bai sun­ku, trū­ko oro.

Jau­čiau­si la­bai pa­žei­džia­ma, ta­ čiau iš­sau­go­jau vi­di­nį už­tai­są, ku­ ris stū­mė ma­ne pir­myn: dar vie­nas žings­ne­lis šią aki­mir­ką. Man bai­ siau­sia kop­ti tam­so­je. Bu­vo ypač bai­su, kai rei­kė­jo ei­ti siau­ru ta­ke­liu šlai­to briau­na. Čia pat – be­ne po­ ros ki­lo­met­rų be­dug­nė. Ir dar rei­kia ei­ti vei­du į ją.

Nors ir bu­vau su­si­ri­šu­si su sa­ vo šer­pu Tar­kiu, jis bu­vo prie­ky­je, ma­čiau tik vir­vę ir sa­vo pirš­ti­nes.

Ant siau­ro ta­ke­lio gu­lė­jo ne­gy­vė­ lis, ku­rį te­ko per­ženg­ti. Sten­giau­ si ne­žiū­rė­ti, bet ma­čiau bo­luo­jan­

Ko­dėl, net ir se­niai gy­ven­da­ma už­sie­ ny­je, iš­ke­liu ant kal­ no vir­šū­nių Lie­tu­vos vė­lia­vą? čias ran­kas, pirš­tų na­gus. Iš vi­so ma­čiau bent de­šimt žu­vu­sių al­pi­ nis­tų. Ži­no­jau, kad taip bus, bet kai ko­pi tam­so­je, švil­pia vė­jas, po ko­ jo­mis – be­dug­nė ir ne­gy­vė­liai, tik­ rai la­bai bai­su. Jau­čiau­si kaip tarp mir­ties ir gy­vy­bės, tar­ si ki­ta­me pa­sau­ly­je.

14

Atšiauru: kopiant į viršukalnę vėjo gūsiai buvo stipresni, negu progno-

zuota, ir siekė apie 65–75 km/val.

12

šeštADIENIS, birželio 8, 2013

vakarė

Lie­tu­vės iš­ra­di­mai pri­bloš­kė Daiktų di­zai­ne­rei Eg­lei Ugin­tai­tei mū­sų ša­lies va­do­vai jau se­niai dė­ko­ja už Lie­tu­vos gar­si­ni­mą, o ji pa­ti že­ria­si ap­do­va­no­ji­mus – nuo Mi­la­no iki To­ki­jo. Ja­po­nai jos kū­ri­niu – laz­da su GPS na­vi­ga­to­riu­mi bei diag­ nos­ti­ne įran­ga – jau džiau­gia­si kas­die­nia­me gy­ve­ni­me. Mer­gi­na ti­ki­si, kad jos dar­bai ka­da nors pa­sieks ir mus.

Mar­ga­ri­ta Vo­rob­jo­vai­tė m.vorobjovaite@diena.lt

Kad ir koks ba­na­lus po­sa­kis „sa­ va­me kraš­te pra­na­šu ne­bū­si“, 25erių E.Ugin­tai­tė jį pui­kiai iliust­ ruo­ja – lai­mė­ju­si pres­ti­ži­nį in­for­ ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų bend­ro­vės „Fu­jit­su“ bei elekt­ro­ni­nio di­zai­ no žur­na­lo „De­sign­boom“ įsteig­tą ap­do­va­no­ji­mą ji ne­tru­kus su­lau­kė ir „Fu­jit­su“ pa­siū­ly­mo ga­min­ti sa­ vo iš­ra­di­mą „The Aid“, pa­dė­sian­tį tiek li­go­tiems žmo­nėms, tiek me­ di­kams. Kas tai – ak­se­sua­ras neį­ ga­lie­siems, mo­der­ni laz­da, ke­lio­ nės ved­lys, as­me­ni­nis gy­dy­to­jas ar vis­kas kar­tu, klau­sia­me pa­čios di­zai­ne­rės, su­ti­ku­sios pa­pa­sa­ko­ti apie sa­vo ke­lią į sėk­mę.

– Di­zai­ne­ris – tai iš­ra­dė­jas ar gra­žių daik­tų kū­rė­jas?

– Ma­nau, di­zai­nas tu­rė­tų šiuos abu da­ly­kus su­jung­ti. Bet iš tie­sų vis­kas pri­klau­so nuo konk­re­čios si­tua­ci­jos, nuo sau iš­si­kel­tos už­duo­ties, na ir, ži­no­ma, nuo am­bi­ci­jų. Vie­nas iš da­ly­kų, ko­dėl di­zai­nas yra to­kia įdo­mi pro­fe­si­ja, – tai, kad jis api­ ma di­džiu­lį kū­ry­bi­nį spekt­rą.

Vie­nas pa­vyz­džių: ne­se­niai te­ko itin sėk­min­gai dar­buo­tis su vie­na di­džiu­ le pran­cū­zų bend­ro­ve. Kaip su­ži­no­jau vė­liau, dėl dar­bo var­žė­si ke­le­tas ga­ na ge­rai ži­no­mų ir ne­men­ką pa­tir­tį, dar­bų ba­ga­žą su­kau­pu­sių pran­cū­zų bei bri­tų di­zai­ne­rių. Aš įmo­nės dė­me­ sį pa­trau­kiau pir­miau­sia kū­ry­bos es­ te­ti­ka, ta­čiau le­mia­mą taš­ką pa­dė­jo ma­no vi­zi­ja ir fi­lo­so­fij­ a.

Es­te­ti­nė pu­sė yra di­zai­no da­lis.

Ta­čiau man – tik vie­na da­lių. Daug įdo­miau, kai tų da­lių ne vie­na. Taip pat di­zai­ne eg­zis­tuo­ja tam tik­ra at­ sa­ko­my­bė, ku­ri ne­tu­rė­tų bū­ti „pra­ žiū­rė­ta“.

Kal­bant apie „The Aid“ at­ve­jį – tai įvai­ria­ly­pis da­ly­kas. Pro­duk­ te nau­do­ja­mos tech­no­lo­gi­jos, kaip

GPS na­vi­ga­to­rius ar ter­mo­met­ ras, yra ne ma­no iš­ra­di­mas, ta­čiau jos yra da­lis nau­jo, nie­kad prieš tai neeg­zis­ta­vu­sio pro­duk­to, ku­rio au­ to­rė esu aš. „The Aid“ taip pat re­mia­si ir tam tik­rais per am­žius eg­zis­ta­vu­ siais spren­di­mais, bet iš es­mės tai daik­tas, ku­ris dar ne­tu­ri bend­ri­ nio pa­va­di­ni­mo. Nes per­kur­ti laz­dą nie­ka­da ne­bu­vo ma­no tiks­las – pro­ duk­tas gi­mė iš tie­sio­gi­nių po­kal­bių su ga­li­mais var­to­to­jais ir si­tua­ci­jos ana­li­zės. Tai – per­so­na­li­nio mo­bi­ lu­mo prie­mo­nė, kaip kad au­to­mo­ bi­lis ar dvi­ra­tis. Ži­no­ma, ji vi­sai ki­ to­kia, nes šia­me sku­bė­ji­mo am­žiu­je ji skir­ta ju­dė­ti kaip tik lė­tai, žings­ nis po žings­nio, sa­vo ko­jo­mis, at­ ras­ti ir pa­žin­ti sa­vo ap­lin­kai, už­tik­ ri­nant sau­gią bei ra­mią ke­lio­nę.

Ma­no iš­ra­di­mas – ir tai, kaip pro­duk­tas nau­do­ja­mas, tai yra kar­ tu su juo vei­kian­tis „pa­slau­gos di­ zai­nas“, ku­ris yra la­bai svar­bi pro­ duk­to da­lis.

– Ar ti­ki, kad ka­da pa­ma­ty­si sa­ vo iš­ra­di­mą rea­liai vei­kian­tį ir pri­gi­ju­sį Lie­tu­vo­je?

– Ži­no­ma, ko­dėl gi ne? Juk 1990ai­siais min­tis, kad po ge­ro de­šimt­ me­čio Lie­tu­vo­je nuo pir­mo­ko iki pen­si­nin­ko ki­še­nė­je ne­šio­sis mo­ bi­lų­jį te­le­fo­ną (o ne­re­tas – dar ir ga­lin­tį fo­tog­ra­fuo­ti), at­ro­dė ma­ žų ma­žiau­siai fu­tu­ris­ti­nė, ne­rea­li.

Da­bar tai kas­die­ny­bė. Vis­kas pri­ klau­so nuo po­rei­kio ir po­žiū­rio. Jei jie bus pa­lan­kūs – taip ir bus.

– Kaip į ta­ve žiū­ri ta­vo da­bar­ ti­niai kur­so drau­gai, dės­ty­to­ jai, ar pa­ti jau­tie­si esan­ti au­to­ ri­te­tas?

– Įver­ti­ni­mas, pa­sie­ki­mai – la­bai ma­lo­nūs, ta­čiau sten­giuo­si vi­sa tai pa­lik­ti už mo­kyk­los ri­bų. Mo­kyk­ la, ma­no nuo­mo­ne, yra ta vie­ta, kur rei­kia „baks­no­ti ten, kur skau­da“, ir

to­bu­lin­ti silp­nes­nes vie­tas, o ne lauk­ ti ap­lo­dis­men­tų. Iš da­bar­ti­nių kur­so draugų jau­čiu pa­gar­bą ir drau­giš­ku­ mą, ta­čiau, ko ge­ro, tai la­biau su­si­ ję su mo­kyk­los ak­tua­li­jo­mis. Ma­no prio­ri­te­tas – ge­rai pa­da­ry­tas, aukš­ to ly­gio dar­bas, ku­rio šak­nis ban­dau kruopš­čiai lais­ty­ti, kad to­liau ma­no kar­je­ro­je ne­prit­rūk­tų vai­sių.

Per­kur­ti laz­dą ne­ bu­vo ma­no tiks­las – tai prie­mo­nė, šia­me sku­bė­ji­mo am­žiu­je skir­ta ju­dė­ti lė­tai, sa­ vo ap­lin­kai at­ras­ti ir pa­žin­ti.

– Ba­ka­lau­ro stu­di­jas bai­gei Lie­ tu­vo­je, ta­čiau ma­gist­ran­tū­rai pa­si­rin­kai Ny­der­lan­dus. Ko­dėl bū­tent ši ša­lis ir ko­kie skir­tu­ mai tarp stu­di­jų čia ir ten?

– Eind­ho­ve­no di­zai­no aka­de­mi­ ja iš ki­tų mo­kyk­lų iš­si­ski­ria sa­vi­ta struk­tū­ra, po­žiū­riu. Taip pat Ny­ der­lan­dai yra ša­lis, ku­rio­je vyks­ta in­ten­sy­vus veiks­mas di­zai­no sri­ty­ je, su­si­tin­ka įvai­rios di­zai­no kryp­ tys, kul­tū­ros, žmo­nės. Ma­no kur­se mo­ko­si 70 stu­den­tų iš įvai­rių pa­ sau­lio kam­pe­lių: nuo Pran­cū­zi­jos, Ita­li­jos, Vo­kie­ti­jos iki Li­ba­no, Iz­ rae­lio, Pie­tų Ko­rė­jos, Aust­ra­li­jos. Šiuo me­tu mo­kyk­la iš­gy­ve­na tam tik­ras re­for­mas ir po­ky­čius, ku­riuos ge­riau ap­žvelg­ti bū­tų ga­li­ma praė­ jus šiek tiek lai­ko.

– Ta­vo tė­vai nė­ra me­ni­nin­kai – kaip jie rea­ga­vo, kai pa­si­rin­kai me­ni­nę stu­di­jų kryp­tį?

– Ne­ži­nau, kar­tais at­si­grę­žiant at­ gal at­ro­do, kad aš ne­si­rin­kau vi­sai, – tai ma­ne pa­si­rin­ko pro­fe­si­ja, vi­du­je

bu­vo kaž­kas, kas la­bai stip­riai stū­ mė šios sri­ties link. Tė­vams iš pra­ džių gal­būt bu­vo tru­pu­tį keis­ta, ta­ čiau, ma­nau, il­gai­niui jie bu­vo jau šiek tiek ap­si­pra­tę, nes tu­rė­jau šio­kią to­kią įvai­rių ap­do­va­no­ji­mų iš vai­kų pie­ši­nių kon­kur­sų ir t. t. ko­lek­ci­ją, taip pat stip­rų, nors ir ne­paaiš­ki­na­ mą po­trau­kį sri­čiai, ku­ri, kaip vė­liau paaiš­kė­jo, va­di­no­si di­zai­nas. To­ dėl tie­siog su­sė­do­me, pa­si­kal­bė­jo­me ir pro­tin­gai su­si­ta­rė­me, kad tai bus ma­no pro­ga pa­ban­dy­ti, bet jei ne­pa­ vyks – ne­tu­rė­siu jo­kių prie­kaiš­tų to­ les­nei klo­čiai. Iki šiol esu la­bai dė­ kin­ga tė­vams už su­teik­tas ga­li­my­bes, pa­lai­ky­mą ir pa­gal­bą.

– Prieš ku­rį lai­ką kal­bin­ta ta­vo kur­so drau­gė Jev­ge­ni­ja Sidore­ vič, taip pat sėk­min­gai pri­sta­ tan­ti sa­vo kū­ry­bą už­sie­ny­je, pri­si­pa­ži­no, kad im­tis me­di­ci­ nos di­zai­no ją pa­ska­ti­no as­me­ ni­nė ser­gan­čio se­ne­lio pa­tir­tis.

Ko­kios pa­tir­tys ins­pi­ra­vo ta­ve im­tis bū­tent to­kio pro­jek­to?

– Na, jei la­bai at­vi­rai, pa­ti pir­mo­ ji prie­žas­tis bu­vo iš da­lies as­me­ni­ nė. Šios kryp­ties pa­si­rin­ki­mas bu­ vo tar­si ty­li de­di­ka­ci­ja dviem la­bai svar­biems žmo­nėms – ma­mai, ku­ ri yra gy­dy­to­ja, ir mo­čiu­tei. Kal­ bant apie ins­pi­ra­ci­jas ap­skri­tai – tai iš tie­sų ga­li bū­ti bet kas: gy­ ve­ni­mas, po­kal­bis, min­tis, teo­ri­ja, sap­nas, spek­tak­lis, pa­veiks­las, fil­ mas, ob­jek­tas, pro­ble­ma. Di­zai­ne­ ris ap­skri­tai yra žmo­gus, ku­ris ieš­ ko pro­ble­mų (šyp­so­si). Bet tam, kad iš­spręs­tų. Ar bent pa­ban­dy­tų, iš­ kel­tų ak­tua­lų klau­si­mą.

– Ar pri­si­me­ni pir­mas pen­kias mi­nu­tes po ži­nios, kad pres­ti­ži­ nia­me di­zai­no kon­kur­se lai­mė­ jai pir­mą vie­tą?

– Leng­vas šo­kas. Min­ty­se ty­ri­nė­jau sce­na­ri­jus, kaip jie ga­lė­jo su­pai­nio­ ti pa­var­dę ar pro­jek­tą.

Sti­lius: mo­der­naus di­zai­no laz­da – ne tik vaikš­čio­ji­mo prie­mo­nė. Jo­je su­mon­tuo­tas GPS na­vi­ga­to­rius, šir­dies rit­mo ma­tuok­lis, tem­pe­ra­tū­ros ju­

tik­liai – tai lei­džia me­di­kams gau­ti in­for­ma­ci­ją apie pa­cien­tą ir su­da­ry­ti jam tin­ka­mus ke­lio­nės marš­ru­tus.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

– Ar tu­ri sva­jo­nę?

– Taip. Tie­są sa­kant, vi­są bū­re­ lį sva­jo­nių. Vie­na di­des­nių – dirb­ti mėgsta­mą dar­bą ir bū­ti nau­din­gai.

Idea­liau­sia – Vil­niu­je, ku­ris (čia ki­ta sva­jo­nė) bū­tų vie­nas di­zai­no ir kul­tū­ros cent­rų – nors ir ne dy­džiu, bet ko­ky­be ir nau­jais, švie­žiais, įdo­ miais da­ly­kais.

– Jei ne­bū­tum ta­pu­si di­zai­ne­ re, ko­kį ke­lią dar bū­tu­mei rin­ ku­sis?

– Et, sun­ku bū­tų iš­keis­ti to­kią įdo­ mią spe­cia­ly­bę, ku­rio­je tel­pa tiek daug... Ko ge­ro, tuo­met bū­čiau re­ ži­sie­re. Ar­ba fi­lo­so­fe.

– Mi­nė­jai, kas ta­ve įkve­pia, o dėl ko svy­ra ran­kos?

– Ran­kos nu­si­lei­džia su­si­dū­rus su įsi­šak­ni­ju­siu įsi­ti­ki­ni­mu, kad „na, nie­ko mes vis vien ne­pa­da­ ry­sim, ir net ban­dyt ne­ver­ta“ ir „kam kur­ti, ge­riau nu­ko­pi­juo­ti“.

Taip pat nuo sa­vęs ir ki­tų ne­ver­ ti­ni­mo, ne­pa­gar­bos, vi­sa už­go­ žian­čio pa­vy­do, įvai­rių, kar­tais tie­siog stul­bi­nan­čios kvai­ly­bės for­mų.

– Kaip tap­ti ge­ru di­zai­ne­riu?

– My­lė­ti tai, ką da­rai. Jaus­ti at­sa­ ko­my­bę už tai, ką da­rai. Ti­kė­ti tuo, ką da­rai.

– Ar esi per­fek­cio­nis­tė?

– Rei­kia pri­si­pa­žin­ti – taip. Tai di­ džiu­lis va­rik­lis ir di­džiu­lis stab­dis tuo pa­čiu me­tu.

– Esi pa­trio­tė ir ke­ti­ni at­sto­ vau­ti sa­vo ša­liai ar grei­čiau kos­mo­po­li­tė, ku­riai svar­biau kū­ry­bai pa­lan­ki vie­ta?

– Esu kos­mo­po­li­tiš­ka pa­trio­tė.

Vi­sur vi­suo­met pri­si­sta­tau ir esu pri­sta­to­ma kaip lie­tu­vių di­zai­ne­ rė, ta­čiau neuž­si­da­rau, neap­si­ri­ bo­ju te­ri­to­ri­jo­mis. Man svar­bu, ką aš ga­liu duo­ti, kaip tai pa­da­ ry­ti ge­riau­siai ir ar yra kas nors, kas to lau­kia. Esu lie­tu­vė, man ma­no tau­ty­bė yra svar­bi ir bran­ gi, ta­čiau pa­žiū­ros iš se­ri­jos „Lie­ tu­va – lie­tu­viams“ man la­bai to­ li­mos ir ne­su­vo­kia­mos. Dėl pa­ties pa­trio­tiš­ku­mo: man ar­ti­mes­nė di­ džio­jo ku­ni­gaikš­čio Ge­di­mi­no laiš­ kuo­se iš­sa­ky­ta po­zi­ci­ja, kad Lie­ tu­vos že­mė­je lau­kia­mi vi­si, ku­rie yra pa­si­ry­žę gerb­ti jos įsta­ty­mus ir kur­ti, steng­tis dėl jos ge­ro­vės.

Esu aukš­tai­tės ir že­mai­čio duk­ra, ta­čiau ma­nau, kad tik­ras lie­tu­vis vi­sų pir­ma api­brė­žia­mas ne ko­kiu „krau­jo gry­nu­mu“ ir net ne už­ra­šu pa­se ar te­ri­to­ri­ja. Pa­gal krau­ją aš – žmo­gus. Žmo­gus, ku­ris gy­ve­na pa­sau­ly­je, o Lie­tu­va yra ne pa­ra­le­ li vi­sa­ta, bet pa­sau­lio da­lis. Tai­gi, ir ku­riu žmo­nėms. Žmo­nėms, gy­ ve­nan­tiems Lie­tu­vo­je, Ja­po­ni­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je, Ny­der­lan­duo­se, Pran­ cū­zi­jo­je ir t. t. Žo­džiu, pa­sau­ly­je. Šiuo me­tu stu­di­juo­ju Ny­der­lan­ duo­se, ta­čiau ne­si­jau­čiu kaip nors ypač ati­trū­ku­si nuo Lie­tu­vos. Juo

13

šeštADIENIS, birželio 8, 2013

vakarė

net visko mačiusius ja­po­nus Esu kos­ mo­po­li­tiš­ ka pa­trio­ tė. Vi­sur vi­ suo­met pri­ si­sta­tau ir esu pri­sta­ to­ma kaip lie­tu­vių di­ zai­ne­rė, ta­ čiau neap­si­ ri­bo­ju te­ri­ to­ri­jo­mis.

Idea­liz­mas: jau­no­ji di­zai­ne­rė tvir­ti­na, kad kū­ry­ba jai – ne tik at­si­ran­dan­tys daik­tai, bet ir pa­ži­ni­mo pro­ce­sas.

la­biau da­bar, kai Eu­ro­pa – lyg vie­ nas kie­mas. Su sa­vo­tiš­kais, uni­ka­ liais, įdo­miais sa­vo kam­pe­liais, bet iš es­mės – kaip vie­nas kie­mas. Ir nuo Vil­niaus ma­ne ski­ria dvi va­ lan­dos lėk­tu­vu.

– Ką da­rei su lai­mė­tais pi­ni­ gais?

– Sky­riau ki­tiems pro­jek­tams vys­ ty­ti ir jiems rei­ka­lin­giems eks­pe­ri­ men­tams, pro­to­ti­pams, taip pat stu­di­joms Eind­ho­ve­ne.

– Esi kuk­li ir darbš­ti, kaip rea­ ga­vai į ta­ve už­griu­vu­sį dė­me­ sį lai­mė­jus, Lie­tu­vos prem­ je­ro ap­do­va­no­ji­mus, sva­rią vie­tą di­zai­no pa­sie­ki­mų pa­ ro­do­je?

– Tei­gia­mai (šyp­so­si). La­bai ma­lo­ nu, kai nuo­šir­dus dar­bas įver­ti­na­ mas. Džiu­gu jaus­tis rei­ka­lin­gam, pa­ste­bė­tam. Be to, už­griu­vu­sį dė­ me­sį ga­li­ma iš­nau­do­ti kaip pro­gą pa­kal­bė­ti apie svar­bius, įdo­mius da­ly­kus, na, pa­vyz­džiui, apie di­ zai­ną, ku­ris ne­re­tai ir vi­sai ne­pel­ ny­tai pri­mirš­ta­mas, ir kt.

– Sa­vo gy­ve­ni­mą šiuo me­tu sie­ji tik su di­zai­nu ar esi iš tų žmo­nių, ku­rie sten­gia­si at­skir­ti pro­fe­si­nę sfe­rą nuo as­me­ni­nio gy­ve­ni­mo?

Kuo dar už­sii­mi, be kū­ry­bos?

– Bū­na, kad ri­bos tarp gy­ve­ni­mo ir pro­fe­si­jos ap­si­tri­na, bet ne taip pa­ pras­ta tie­siog už­da­ry­ti du­ris ir pa­

mirš­ti. Sa­ko­ma, kad di­zai­nas – ne tik pro­fe­si­ja, bet ir gy­ve­ni­mo bū­ das. Ta­čiau gy­ve­ni­mas vien di­zai­ nu neap­si­ri­bo­ja, nes, sa­vo lai­mei ar ne­lai­mei, esu smal­sus žmo­gus, to­ dėl do­mi­nan­čių sri­čių – ne vie­na.

Gai­la tik, kad lai­kas, de­ja, ne­gai­ les­tin­gai ri­bo­tas.

– Ko pa­lin­kė­tum bū­si­miems stu­den­tams?

– Nuo­šir­džiai gi­lin­tis į sa­vo spe­ cia­ly­bę, at­kak­liai dirb­ti ir pa­si­ ti­kė­ti sa­vo ins­tink­tais. Taip pat tik­r u­m o. Mo­k y­t is iš ge­r iau­s ių, bet ei­t i sa­vo ke­l iu. Nes nei vie­ na­die­niai „re­cep­t ai“, nei po­pu­

lia­rios ten­den­ci­jos, nei pa­žin­tys nė­ra to­k ie efek­t y­v ūs kaip žmo­ gus, tvir­t ai ei­n an­t is sa­vo ke­l iu, ži­nan­tis ir my­lin­tis tai, ką da­ro.

Jei tai, ką da­rai, – tik­ra, sėk­mė anks­čiau ar vė­liau ap­lan­kys, gal­ būt net la­bai ne­ti­kė­tais ir neį­ti­ki­ mais bū­dais.

Pasiekimai 2011 m. lai­mė­ta 1-oji vie­ta „Fu­jit­su“

ir „De­sign­boom“ skelb­ta­me kon­kur­ se, To­ki­ju­je įteik­tas Tarp­tau­ti­nės di­ zai­no įžy­my­bių ko­mi­si­jos bei Ja­po­ ni­jos di­zai­no aso­cia­ci­jos „Fu­jit­su De­ sign Award 2011“ pa­grin­di­nis pri­zas.

Pro­jek­tas at­rink­tas iš 3354 di­zai­ne­rių iš 99 pa­sau­lio ša­lių.

2011 m. Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bės rū­

muo­se pa­gerb­ta už di­zai­no pa­sie­ki­ mus ir Lie­tu­vos var­do gar­si­ni­mą.

2012 m. Ita­li­jo­je, Mi­la­ne, no­mi­nuo­

ta „Well-Tech Award“ ap­do­va­no­ji­ muo­se.

Pa­sie­ki­mai: vos 25-erių di­zai­ne­rė jau lai­mė­jo pres­ti­ži­nį Ja­po­ni­jos vers­

li­nin­kų įsteig­tą ap­do­va­no­ji­mą – 30 tūkst. eu­rų, o jos iš­ra­di­mas pra­dė­ tas ga­min­ti.

2012 m. gavo „Ge­ro di­zai­no“ ap­do­

va­no­ji­mą.

2012 m. da­ly­va­vo Ber­ly­no di­zai­no

sa­vai­tė­je.

Dar­bai eks­po­nuo­ti įvai­rio­se pa­

ro­do­se To­ki­ju­je, Mi­la­ne, Bar­se­lo­no­ je, To­ron­te, Hel­sin­ky­je, Ta­li­ne, Ki­je­ ve, Ry­go­je, apie juos pub­li­ka­ci­jų pa­ si­ro­dė įvai­rių ša­lių lei­di­niuo­se, tarp jų – „The For­bes“, „The Aid“, kū­ri­niai įtrauk­ti į po­rą ne­tru­kus pa­si­ro­dy­sian­ čių kny­gų.

Šiuo me­tu stu­d i­juo­ja ma­g ist­ran­tū­rą ti­nė­je ko­lek­ci­jo­je Mi­la­no di­zai­no sa­ Olan­d i­jos Eind­ho­ve­no di­zai­no aka­ de­mi­jo­je. vai­tė­je.

2012 m. „The Aid“ eks­po­nuo­tas rink­

14

šeštADIENIS, birželio 8, 2013

vakarė

I.Nar­ku­tė bijo nuvilti save

Šer­pas: ant Džo­mo­lung­mos vir­šū­nės Edi­ta su šer­pu iš­bu­vo 20 mi­nu­čių.

Edi­tos Uk­sai­tės-Ni­chols as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Į Džo­mo­lung­mą 11

Gir­dė­jau bal­sus, dai­ na­vi­mą, kal­bas. At­si­ suk­da­vau – nie­ko. Tik tam­sa, ma­no pirš­ti­nės ir ne­gy­vė­liai. At­ro­dė, kad jie kaž­ką šnabž­da.

Dvie­se ant Pa­sau­lio sto­go

Taip įvy­ko, kad vir­šū­nę su šer­pu Tar­kiu pa­sie­kė­me dvie­se. Ke­li bu­vo už­ko­pę prieš 45 mi­nu­tes. Dar ki­ti, ku­rie ėjo už ma­nęs, nu­ša­lo ga­lū­nes ir grį­žo at­gal. Net ir šer­pas Tar­kis ne­jau­tė dvie­jų pirš­tų.

Gū­siai bu­vo stip­res­ni, nei pro­ gno­zuo­ta, – apie 65–75 km /val.

Oro tem­pe­ra­tū­ra sie­kė 60 laips­nių šal­čio. Negana to, pūtė stiprus vė­ jas. Tu­rė­jau pa­tir­ties, kai ko­piau į ki­tus kal­nus aštuon­tūks­tan­ti­nin­ kus, to­dėl bu­vau la­bai su­si­kon­ cent­ra­vu­si iki pat vir­šū­nės.

Skai­čia­vau žings­nius iki ke­tu­ rių ir tuo­met ju­di­nau ran­kų ir ko­ jų pirš­tus. Jei bū­čiau grį­žu­si at­gal į sto­vyk­lą, ku­ri bu­vo 8 ki­lo­met­ rų aukš­ty­je, bū­čiau tu­rė­ju­si grįž­ti na­mo, nes bu­vom iš­nau­do­ję daug de­guo­nies.

Džo­mo­lung­mos vir­šū­nę pa­sie­ kė­me ge­gu­žės 22-osios 9 val. ry­to.

Tai neap­sa­ko­mas jaus­mas – mes net ma­tė­me že­mės iš­lin­kį. Ne­bu­ vo jo­kio kva­po, jau­čiau­si tarsi ki­ ta­me pa­sau­ly­je. Ne­ga­lė­jau pa­ti­kė­ ti, kad sto­viu ant Pa­sau­lio sto­go.

Tuo me­tu žmo­gus tar­si pe­rei­na į ki­tą pa­sau­lį.

Eks­pe­di­ci­ja tru­ko be­veik du mė­ ne­sius. Ant vir­šū­nės pra­lei­do­me

Mak­si­ma­lis­tė: dai­nuo­da­ma klau­sy­to­jams Ie­va la­biau­siai bi­jo ap­vil­ti sa­ve.

Andriaus Ufarto / BFL nuotr.

Ie­va Nar­ku­tė – at­li­kė­ja ir dai­nų au­to­rė, ku­ rią dau­ge­lis pa­ži­no vi­sai ne­se­niai. Dai­nuo­ ja­mo­sios poe­zi­jos ger­bė­jai jos var­dą ir dai­ nas ži­no dau­giau nei 10 me­tų. Tiems, ku­ rie ži­no per ma­žai – šis in­ter­viu.

Jus­tė Ki­bu­ry­tė

– Ko­kia tu bū­ni po kon­cer­tų?

Pa­var­gu­si ar at­virkš­čiai: pub­ li­ka įkrau­na ge­ra ener­gi­ja?

– Po kon­cer­tų jau­čiuo­si iš­si­sė­mu­ si, nu­var­gu­si ir daž­niau­siai ne­no­ riu su nie­kuo bend­rau­ti. Tai ne­ reiš­kia, kad pub­li­ka neįk­rau­na ma­nęs ge­ra ener­gi­ja. Tie­siog lai­

Tai iš­skir­ti­nai vien žmo­nės. Nie­ko dau­ giau man taip ne­gai­la. kas ant sce­nos bū­na la­bai in­ten­ sy­vus. Užt­run­ka, kol at­si­kve­piu ir at­si­trau­kiu nuo to, kas bu­vo ant sce­nos.

La­bai mėgs­tu po kon­cer­to iš­ kart per­s i­reng­t i – su­k ne­l ę pa­ keis­ti džin­sais ir marš­ki­nė­liais, ba­te­lius – se­nu­tė­liais con­ver­sais.

Taip pa­ma­žu išei­nu iš sa­vo sce­ni­ nio įvaizdžio – tam­pu to­kia, ko­ kia bū­nu kiek­vie­ną die­ną. Ta­da jau ga­liu ir pa­bend­rau­ti. Pa­gei­ dau­ti­na – su tau­re bal­to­jo sau­so vy­no ran­ko­je.

– Ko la­biau­siai bi­jai?

– Ne­sa­ky­siu, nes ne­sup­ra­si­te ir juok­si­tės, ir man tai ne­pa­tiks.

– Ka­da pa­si­ro­dys nau­jas ta­vo al­bu­mas?

– Pir­mą­jį bran­di­nau 10 me­tų. Ti­ kiuo­si, ant­ra­jam to­kio il­go lai­ko ne­ pri­reiks...

– Ar yra ta­vo gy­ve­ni­me da­ly­kų, apie ku­riuos pa­gal­vo­tum: gai­la, bet praė­jo pro ša­lį...

– Yra, ir tai iš­skir­ti­nai vien žmo­ nės: bi­čiu­liai, su ku­riais ne­su­sid­ rau­gau­ta, vy­rai, ku­rių neį­si­my­lė­ta, mo­ky­to­jai, ku­rių ne­su­tik­ta, ko­le­gos, iš ku­rių ne­pa­si­mo­ky­ta, žmo­nės, ku­ riems ne­pa­dė­ta... Nie­ko dau­giau man taip ne­gai­la.

– Ar pa­si­tai­ko kū­ry­bi­nių kri­ zių? Kaip įvei­ki jas?

– Vis­kas su­ka­si ra­tu, tad ir kri­zės (o jos ir ma­ne už­klum­pa) ka­da nors tu­ ri praei­ti. Daž­niau­siai ra­to su­ki­mą­si pa­grei­ti­na dar­bas. Ne toks, kur bū­na atė­jus įkvė­pi­mui, o sun­kus, juo­das, pri­va­lo­mas ir kan­ki­nan­tis.

– Ką, be kū­ry­bos, vei­ki lais­va­ lai­kiu?

– Vi­sas ma­no lai­kas da­bar yra lais­ va­lai­kis, tai­gi, ke­liau­ju, skai­tau, žiū­ riu fil­mus, bend­rau­ju su my­li­mais žmo­nė­mis, ga­mi­nu mais­tą, mez­gu...

– Ko la­biau­siai bi­jai, kai bū­ni sce­no­je?

– Kad nu­lip­siu nuo jos nu­vy­lu­ si sa­ve.

Aukštis: Džomolungma, taip pat vadinama Everestu arba Sagarmatha,

yra aukščiausias Žemės kalnas, virš jūros lygio iškylantis 8848 metrus.

Pudža: be tradicinio religinio ritualo

15

šeštADIENIS, birželio 8, 2013

vakarė

Komanda: su Editos komanda keliavo patyrę šerpai.

– pragaro keliu 20 mi­nu­čių. Be­veik ne­bu­vo de­be­ sų. Tie­sa, pū­tė la­bai stip­rus vė­jas, ban­džiau iš­skleis­ti Lie­tu­vos vė­lia­ vą, ku­ri nuo­trau­ko­se bū­tent dėl vė­ jo gū­sių at­ro­do ap­si­ver­tu­si. Tai už­ fik­sa­vo ir ma­no vaiz­do ka­me­ra.

Jau­čiau­si kaip tarp mir­ties ir gy­vy­bės.

Gir­dė­jau bal­sus, dai­na­vi­mą, kal­bas.

At­si­suk­da­vau – nie­ko.

Kad ir kaip bū­tų, jau­čiau­si pui­ kiai, no­rė­jau iš­nau­do­ti ir mė­gau­ tis kiek­vie­na aki­mir­ka. Kar­tu bu­ vo bai­su: už­kop­ti – tik pu­sė dar­bo.

Dar rei­kia nu­si­leis­ti. Aša­rų ne­bu­vo.

Ver­kiau tik sa­vo pa­la­pi­nė­je.

Ne­val­gė devyniolika va­lan­dų

Mo­ti­na Dei­vė Džo­mo­lung­ma bu­vo man ma­lo­nin­ga. Ji ma­ne ap­sau­go­jo.

Su sa­vi­mi tu­rė­jau ta­lis­ma­ną – Zee ak­me­nį. Ti­be­tie­čiai ti­ki, kad jis tu­ri ste­buk­lin­gų ga­lių, gy­do žaiz­das.

Prieš ko­pi­mą da­ly­va­vo­me re­li­gi­nė­je ce­re­mo­ni­jo­je – pu­džo­je, kur be­veik vi­są die­ną trys la­mos at­li­ko ri­tua­ lus. Be šios pro­ce­dū­ros šer­pai nie­ ka­da ne­ko­pia į kal­nus. Ri­tua­le da­ ly­vau­ja ir al­pi­nis­tai.

o šerpai į kalnus nekopia.

Per pa­sku­ti­nes 19 va­lan­dų va­di­ na­mo­jo­je mir­ties zo­no­je ne­su­val­ giau nė kąs­nio. Bi­jo­jau nu­simauti pirš­ti­nes, nes bu­vo la­bai šal­ta. Už­ ša­lęs bu­vo ir van­duo.

Pag­rin­di­nė­se sto­vyk­lo­se mai­ ti­no­mės la­bai ska­niai. Du kar­tus per die­ną val­gė­me mė­są, 16 va­lan­ dą bu­vo lai­mės va­lan­dos, kai vi­rė­ jas pa­ga­min­da­vo net su­šių, iš­ger­ da­vo­me po stik­li­nę vy­no.

Tik lip­da­mi į aukš­tu­mi­nę sto­vyk­ lą ne­šė­mės mais­to. Bu­vau at­si­ve­ žu­si pen­kis di­de­lius pa­ke­lius džio­ vin­tų rū­ky­tų deš­re­lių. Jas val­giau dar kop­da­ma į Ma­nas­lu. Į sau­są la­za­ni­ją, spa­ge­čius, ku­riuos rei­ kia už­pil­ti van­de­niu, net ne­ga­lė­jau pa­žiū­rė­ti. Dar tu­rė­jau ener­gi­nių šo­ ko­la­dų, sau­sai­nių, bet jų taip ir ne­ pa­ra­ga­vau.

Val­gy­da­vau su šer­pais jų pa­la­ pi­nė­je, da­li­jo­mės mais­tu. Jie tu­rė­jo sau­sai­nių, ki­niš­kų ma­ka­ro­nų.

Per skan­da­lą pa­lai­ko šer­pus

Su šer­pais su­ta­rė­me pui­kiai. Mū­ sų va­do­vui Phi­lui jie – kaip šei­mos na­riai. Jų bu­vo 14, tik trys nau­jo­ kai. Ki­ti da­ly­va­vo ne vie­na­me žy­ gy­je. Tarp mū­sų bu­vo ir vy­riau­sio­jo šer­po ti­tu­lą Sir­dar (Sar­dar) tu­rin­ tis Dor­je Sher­pa – jis ne­šė vaiz­do ka­me­rą, kai 1996 m. IMAX su­kū­rė gar­sų fil­mą apie Džomolungmą. Ži­nau apie pir­mą Džo­mo­lung­mos is­to­ri­jo­je ki­lu­sį skan­da­lą, kai šer­ pai ap­mė­tė ak­me­ni­mis gar­sius al­ pi­nis­tus Si­mo­ne Mon­ro, Ue­li Stec­

ką ir kar­tu su jais ko­pu­sį Jo­nat­haną Grif ­fi thą. Šim­tu pro­cen­tų esu šer­pų pu­sė­ je. Yra griež­ta ne­ra­šy­ta tai­syk­lė, kad šer­pai, tvir­ti­nan­tys vir­ves, už­ko­pia pir­mie­ji. Jie ne­bu­vo bai­gę dar­bų, kai Si­mo­ne su ko­le­go­mis per­li­po jas, ap­ len­kė šer­pus. Ita­las ir se­niau yra iš­ gar­sė­jęs iš­si­šo­ki­mais. Al­pi­nis­tų pa­ sau­ly­je ne­tgi skli­do kal­bos, kad jis bu­vo pa­vo­gęs de­guo­nies ba­lio­ną, už ku­rį už­si­sa­kė sraig­tas­par­nį grįž­ti iš kal­nų. O tai mū­sų bend­ruo­me­nė­je be­ veik pri­lygs­ta žmog­žu­dys­tei. Nep­ri­ ta­riu ag­re­si­jai, bet esu šer­pų pu­sė­je.

Da­le­lė Lie­tu­vos

Snie­gi­nio leo­par­do, ku­rį pa­ma­ty­ti yra di­de­lė lai­mė ir ku­rio sa­vy­bes – iš­tver­mę, grakš­tu­mą, ne­prik­lau­ so­my­bę, pa­slap­tin­gu­mą, ven­gi­mą vie­šu­mos ir neiš­si­šo­ki­mą, kuk­lu­mą la­bai ver­ti­nu gy­ve­ni­me, ne­ma­čiau.

Tie­sa, prie pa­grin­di­nės sto­vyk­los ma­čiau mė­ly­nas avis, o kur jos, ten ir snie­gi­nis leo­par­das. Gal iš­vy­siu jį ant ki­to kal­no?

Ko­dėl, net ir se­niai gy­ven­da­ma už­sie­ny­je, iš­ke­liu ant kal­no vir­šū­ nių Lie­tu­vos vė­lia­vą? Man tai la­bai svar­bu. Tai ma­no iden­ti­te­tas. Vi­si ma­no ko­le­gos ži­no, kad aš lie­tu­vė.

Nie­ka­da ne­no­rė­jau ir ne­bū­siu ne­lie­ tu­vė. No­riu nors ma­ža da­le­ly­te pri­ si­dė­ti prie sa­vo ša­lies var­do pro­pa­ ga­vi­mo. Ir vi­sa­da jau­čiuo­si lie­tu­vė.

Ypač kal­nuo­se, iš­kel­da­ma Lie­tu­vos vė­lia­vą, siū­tą sa­vo ran­ko­mis.

Kalbėjosi Da­rius Sė­le­nis

Laikas: eks­pe­di­ci­ja į viršukalnę tru­ko be­veik du mė­ne­sius.

Valia: kai būdavo labai sunku, verkti sau Edita leisdavo tik palapinėje.

16

šeštADIENIS, birželio 8, 2013

vakarė

V.Ma­sal­skis: kar­tais at­ro­do, kad esu kie­no nors sap­nas Vie­nas gar­siau­sių Lie­tu­vos teat­ro ir ki­no ak­to­rių, re­ži­sie­rius Va­len­ti­nas Ma­sals­kis tvir­ti­na vis dar tu­rin­tis au­to­ri­tetų, tu­ri ir nuo­monę apie šiuo­lai­ki­nius se­ria­lus, ta­čiau apie sa­vo as­me­ninį gy­ve­nimą kalbė­ti ne­linkęs.

Re­te­nybė, kai žmo­gus sa­vo ko­legų bei pub­li­kos pri­pažįs­ta­mas ir kaip ta­len­tin­gas ak­to­rius, ir kaip vie­ nas įdo­miau­sių Lie­tu­vos re­ži­sie­ rių. Pats V.Ma­sals­kis sa­ko nos­tal­ gi­jos praei­čiai ne­jau­čian­tis, o jei kas duotų ga­li­mybę gy­ven­ti iš nau­jo, da­rytų tas pa­čias klai­das. Maest­ ro at­sakė į po­rta­lo kl.lt skai­ty­tojų klau­si­mus apie sa­vo kas­die­nybę, kūrybą, darbą su jau­nai­siais ak­to­ riais, at­skleidė atei­ties pla­nus.

– Ar ne­var­gi­na dėme­sys gatvė­ je? Ar nuo to bėga­te? Be­je, so­ viet­me­čiu bu­vo­te la­bai po­pu­lia­ rus bu­vu­sio­je SSRS. Ar ten jus vis dar at­pažįs­ta? (Dėme­sys) – Ne, ne­var­gi­na, nes manęs dau­ge­lis jau ne­beat­pažįs­ta, bėgti tik­rai ne­tu­ riu nuo ko. Ta­rybų Sąjun­go­je bu­vau la­bai se­niai. Pa­starąjį kartą prie­š tre­jus ar ket­ve­rius me­tus fil­ma­vau­si Mask­vo­je, tai tik­rai nie­kas ne­pa­ži­no.

– Kaip ma­no­te, kodėl da­bar­ti­niai lie­tu­vių fil­mai to­kie pra­sti? Juk taip pui­kiai su­vai­di­no­te „Rau­ don­med­žio ro­ju­je“. Žiūrė­jau gal de­šimt kartų, gal ir dau­giau, o šių dienų se­ria­lai... tik pra­sta už­sie­nio filmų ko­pi­ja. (Rūta) – Šių dienų se­ria­lai yra dau­giau ne vai­dy­bi­niai fil­mai, o daug­žod­žia­vi­ mai, kaž­kas yra gra­žiai pa­sakęs – vi­du­ria­vi­mas žod­žiais. Jie tiek yra natū­ralūs, kad net ne­įdomūs. Tai „vir­tu­vi­niai po­kal­biai“, jie sto­ko­ja veiks­mo, ki­no kultū­ros (kom­po­zi­ci­jos, mon­ta­žo, vaiz­do), veiks­min­gu­mo. Ki­ nas nėra plepė­ji­mas, tai nėra žod­žiai.

Ki­nas – tai vaiz­do kal­ba. Is­to­ri­ja pa­ sa­ko­ja­ma vaiz­du. Tai yra „ju­dan­tis pa­veiks­las“. Ir jei ki­ne nėra vaizdų, tai ne ki­nas. Šian­die­nia­me lie­tu­ vių ki­ne la­bai pra­sta vai­dy­ba. O ki­ no me­nas yra kva­zi­rea­lybė, per­dirb­tas gy­ve­ni­mas, kai kas la­bai išs­kir­ti­nio.

– Te­ko girdė­ti, kad la­bai daug skai­to­te. Ar mėgsta­te lie­tu­vių li­te­ratūrą? Kas iš lie­tu­vių poe­ zi­jos la­biau­siai pa­tin­ka? Iš pro­ zos? (Ra­munė) – Skai­tau tik­rai ne­pa­kan­ka­mai.

Mėgstu gerą li­te­ratūrą. Ge­rai pa­ sakė Juo­zas Mil­ti­nis, kad rei­kia skai­ty­ti tik viršūnė­les, vi­sam ki­ tam nėra lai­ko. Pri­ta­riu jam.

Iš lie­tu­vių poe­zi­jos la­biau­siai pa­ tin­ka Vy­tau­tas Ma­čer­nis, Vy­tau­tas Bložė, Si­gi­tas Ge­da, jau­na­sis Rim­ vy­das Stan­ke­vi­čius, Gy­tis Nor­vi­las, Min­dau­gas Nas­ta­ra­vi­čius.

– Iš­var­dy­ki­te ke­letą filmų, spek­tak­lių, re­ži­sie­rių, ak­to­rių, ku­rie jums pa­li­ko did­žiau­sią įspaudą gy­ve­ni­me. Ką lai­ko­te au­to­ri­te­tais sa­vo pro­fe­si­jo­je?

(Si­mo­nas)

– Ki­no re­ži­sie­riai, ku­rie da­bar ma­ ne ža­vi, grąži­no tikė­jimą me­nu. Tai korė­jie­tis Kim Ki-du­kas. Ga­li­ma žiūrė­ti vi­sus jo fil­mus. La­bai džiu­ gu, kad tre­jus me­tus gėręs jis vėl grįžo į me­no kūrimą. Taip pat vi­si Mi­chae­lio Haneke’s fil­mai man yra išs­kir­ti­niai, aš iš jų visų mo­kau­si.

Daug su­pra­ti­mo apie šią pro­fe­ siją gy­ve­ni­me man davė Jo­nas Vait­ kus, J.Mil­ti­nis, Ju­ri­jus Liu­bi­mo­vas, Ana­to­li­jus Ef­ro­sas.

Ma­no au­to­ri­te­tai – Kons­tan­ti­ nas Sta­nis­lavs­kis, Jer­zy Gro­tows­ kis, Pe­te­ris Broo­kas, Da­vi­das Ma­ me­tas, Lee Stras­ber­gas.

Šių dienų se­ria­lai yra daug­žod­žia­vi­ mai, vi­du­ria­vi­mas žod­žiais. Jie tiek yra natū­ralūs, kad net ne­įdomūs.

go­je ir lapk­ri­čio pra­džio­je – M.Nas­ ta­ra­vi­čiaus pjesė „Ki­ta mo­kyk­la“, gruod­žio pa­bai­go­je – mo­nos­pek­tak­ lis pa­gal Le­vo Tols­to­jaus „Krei­se­rio so­natą“. Ši­tuo­se dar­buo­se dirb­siu kaip re­ži­sie­rius ir kaip ak­to­rius.

– Ko­kią ver­tin­giau­sią gy­ve­ni­ mo pa­moką iš­mo­ko­te? Koks įvy­kis bu­vo dra­ma­tiš­kiau­sias jūsų gy­ve­ni­me – gal ta žiau­ri ava­ri­ja? (Lo­re­ta) – Pa­mo­kos neiš­mo­kau dar. Dar vis lan­kau gy­ve­ni­mo mo­kyklą. Ma­nau, kad kiek­vie­na pa­mo­ka yra ver­tin­ga, nėra vie­nos ver­tin­giau­sios. Dra­ma­ tiškų ava­rijų ma­no gy­ve­ni­me bu­vo la­bai daug. Ir dva­si­nių, ir fi­zi­nių ava­ rijų turė­jau la­bai daug. Ko­kio nors ypa­tin­go įvy­kio išs­kir­ti ne­norė­čiau.

– Ar jūs vedęs? Turbūt ne­sa­te pa­ts leng­viau­sias žmo­gus bui­ ty­je. O gal klys­tu? (Mar­ta) – Esu iš­sis­kyręs. Tik­riau­siai ne­ klys­ta­te, Mar­ta, kad esu ne pa­ts leng­viau­sias žmo­gus bui­ty­je.

– Jei vi­sa­ga­lis li­ki­mas leistų gy­ ven­ti iš nau­jo, ką norė­tumė­te pa­keis­ti? (Agnė) – Gy­ven­čiau taip pat su vi­so­mis klai­ do­mis, nuo­puo­liais ir džiaugs­mais.

– Nie­ko ne­pa­sa­ko­ja­te apie sa­vo šeimą. Ar tu­ri­te ar­timų žmo­ nių? (Klaipėdietė) – Ar­timų žmo­nių yra be­galės. Sten­ giuo­si būti fi­lant­ro­pas, mylė­ti žmo­ nes. Apie šeimą pa­pa­sa­ko­ti, kaip ir apie su­tik­tus žmo­nes ar­ba drau­gus, vis­ko ne­ga­li, o jei­gu ne­ga­li vis­ko, tai ge­riau lik­ti...

– Kvai­las klau­si­mas, bet... gal su­ tik­si­te pa­pa­sa­kot. Do­miuo­si teat­ ru, me­nais. Girdė­jau ne vieną linksmą, įdomų nu­ti­kimą, su­si­ jusį su ju­mis, ypač kai gy­ve­no­te, kaip čia pa­sa­kius, bo­he­miš­kiau.

Ar tei­sybė, jog sykį ke­ly­je su­vai­ di­no­te vaid­menį, kad iš­veng­ tumė­te po­li­ci­jos bau­dos? Sa­ko, pa­darė­te tai taip įti­ki­na­mai, kad pa­reigū­nai ne tik ne­nu­baudė, bet dar ir na­mo par­lydė­jo... (Ri­mas) – Gal tos is­to­ri­jos ir nu­ti­ko, gal kas nors ir su­gal­vo­jo jas. Ne­ži­nau. Kar­ tais man kas nors pri­me­na ko­kią is­ to­riją ir aš nu­stem­bu, kad tai at­ si­ti­ko su ma­ni­mi. Ir man at­ro­do kar­tais, kad ma­no gy­ve­ni­mas yra sap­nas. Ar­ba aš esu kie­no nors sap­ nas. Turbūt tik­ras aš būnu tik ta­da, kai mie­gu. „Klaipėdos” inf.

Vi­zi­tinė kor­telė Va­len­ti­nas Ma­sals­kis Re­ž i­sie­rius, ak­to­rius Gimė 1954 m. ba­land­žio 11 d. Kau­ne.

1972–1976 m. stu­d i­j a­vo Lie­t u­vos mu­z i­kos aka­d e­m i­j o­j e, Ak­to­r i­n io meist­r iš­k u­mo ka­ted­ro­j e; įgi­j o ak­ to­r iaus spe­c ia­lybę. 1976–1992 m.

– Kau­n o vals­t y­b i­n io aka­d e­m i­ nio dra­mos teat­ro ak­to­r ius. Nuo 1992 m. – lais­vas me­n i­n in­k as: sta­ to spek­t ak­l ius, vai­d i­n a spek­t ak­ liuo­s e, fil­muo­j a­s i. 1993-iai­s iais su bend­ra­m in­č iais įkūrė stu­d iją „Me­ nas į šoną“ (gy­va­vo iki 1995-ųjų).

1995 m. įkūrė „Menų sam­būrį“ (gy­ va­vo iki 2000 m.). Lie­t u­vos na­c io­ na­l i­n ia­me dra­mos teat­re re­ž i­s a­ vo Wil­l iamą Shakespeare’ą, Fio­ dorą Dos­to­j evskį. Šia­me teat­re at­ li­ko ne vieną vaid­menį, o per be­ veik 30 kūry­b inės veik­los metų su­k ūrė apie 100 vaid­menų teat­re ir ki­ne, nu­s i­f il­ma­vo ša­l ies ir už­s ie­ nio (Prancū­z i­jos, Len­k i­jos, Ru­s i­jos ir kt.) vai­dy­binė­s e juos­to­s e. Ak­to­ rius yra dirbęs ko­ne su vi­s ais žy­ miau­s iais Lie­t u­vos ki­n o re­ž i­s ie­ riais: Arū­nu Žeb­r iū­nu, Gy­č iu Luk­ šu, Al­g i­m an­t u Pui­p a, Šarū­nu Bar­ tu ir ki­t ais. V.Ma­s als­k is yra pelnęs dau­g ybę ap­do­va­no­jimų, tarp jų – „Šv. Kris­to­forą“ ir Lie­t u­vos na­c io­ na­l inę pre­m iją; Ru­s i­j o­j e vy­k u­s ia­ me Smo­lens­ko tarp­t au­t i­n ia­me ki­ no fes­t i­va­ly­j e „Nau­ja­s is ki­n as. XXI a.“ pelnė ap­do­va­no­jimą už ge­r iau­ siai su­k urtą vy­ro vaid­menį fil­me „Dievų miš­k as“.

Ypač pro­fe­si­jo­je man da­bar at­ vėrė akis Pau­las Ek­ma­nas. Jo kny­ ga „Emo­ci­jos ir jaus­mai“ davė po­ stūmį į pe­da­go­giką.

– Ger­bia­mas ir my­li­mas Ak­to­ riau, jūsų kaip me­ni­nin­ko ke­lias pra­si­dėjo Kau­ne. Ar ne­jau­čia­te nos­tal­gi­jos Kau­nui, Kau­no dra­ mos teat­rui, ko­le­goms? (Vio­le­ta) – Ne, nos­tal­gi­jos ne­jau­čiu. Dėl to, kad gy­ve­ni­mas iškėlė kitų už­da­vi­ nių ir aš pa­pras­čiau­siai juos vyk­ dau. Turbūt ne­ga­li­ma liūdė­ti bu­ vu­sio lai­ko ar­ba jo gedė­ti. Jei­gu ky­la nos­tal­gi­ja, iš­ky­la sen­ti­men­ tai, atei­na liū­de­sys, rie­da aša­ros dėl pra­ėju­sių laikų, tai man at­ro­do, kad da­bar tu ką nors da­rai ne­tei­sin­gai.

Man ši die­na ei­na kar­tu su praei­ti­ mi. Ir man praei­tis, atei­tis bei da­ bar­tis yra da­bar. To­kios fi­lo­so­fi­jos aš lai­kau­si. O da­bar man yra ge­rai.

Ir pa­ža­du, kad Kau­ne ma­ne bei ki­ tus ak­to­rius ma­ty­si­te daž­niau.

– Ko­kie jūsų ar­ti­miau­si kūry­bi­ niai pla­nai? Ar ir to­liau dar­buo­ sitės Klaipė­do­je? Gal yra planų pa­dirbė­ti Ru­si­jos ar ki­to­se sce­ no­se, kaip tai da­ro ki­ti mūsų iš­ kilūs teat­ro re­ži­sie­riai? (Sau­lius) – Taip, to­liau dirb­siu Klaipė­do­je ir ne­pla­nuo­ju dirb­ti kur nors ki­tur, nes tam nėra lai­ko. Vi­sos ma­no die­nos ir nak­tys ati­duo­tos Klaipė­dai – Jau­ni­ mo teat­rui ir uni­ver­si­te­tui. Kar­tais nu­va­žiuo­ju į Vil­nių su­vai­din­ti Na­ cio­na­li­nia­me dra­mos teat­re.

Ar­ti­miau­si pla­nai – Jus­to Ter­te­lio pjesės „Su­die, idio­tai“ prem­je­ra spa­ lio mėnesį Klaipė­do­je, spa­lio pa­bai­

Pla­nai: šiuo me­tu Klaipė­do­je ku­rian­tis V.Ma­sals­kis ti­ki­na ne­ke­ti­nan­tis kel­tis į ki­tus teat­rus, nes tam, kaip ir

pra­stoms kny­goms, nėra lai­ko.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

17

šeštADIENIS, birželio 8, 2013

vakarė horoskopai.diena.lt

Astrologinė prognozė birželio 8–14 dienoms AVI­NAS (03 21–04 20)

Šį savaitgalį būsite nusitei­ kę aplankyti draugus, gimi­ nes. Pasitaikys ir nenuoširdumo, manipuliavimo. Jei kur nors vyk­ site, būkite budrūs kelyje. Saugo­ kitės ir žaibo, elektros. Kitą savaitę pradėsite su keistu nerimu. Bus ga­ na didelė traumų ir nesusipratimų, konfliktų tikimybė. Būkite pakan­ tesni artimųjų nuomonei ir jų in­ teresams. Nuo trečiadienio itin no­ rėsis romantikos, todėl nevengsite flirtų, sieksite priešingos lyties dė­ mesio. Jums nestigs žavesio, bet vis dėlto jis gali likti nelabai įvertintas.

Pa­li­ki­mas: vi­sa Lie­tu­va tu­rės pro­gą su­si­pa­žin­ti su uos­ta­mies­ty­je iš­li­

ku­siu uni­ka­liu ša­lies tech­ni­kos pa­vel­du – dau­giau nei prieš aš­tuo­nias de­šim­tis me­tų pra­dė­ju­sia veik­ti ang­li­mis kū­ren­ta ši­lu­mi­ne ka­ti­li­ne.

Ro­ber­to Raz­mos nuo­tr.

Nuo ka­ti­li­nės iki džia­zo Bir­že­lio 9-osios sek­ma­die­nį, prie te­le­vi­zi­jos ek­ra­nų žiū­ro­ vus vėl kvie­čia lai­da „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ty­bė“. Šį­kart žiū­ro­ vų lau­kia ne­pa­mirš­ta­ma ke­lio­ nė be­ne se­niau­sios Lie­tu­vo­je ener­ge­ti­kos įmo­nės po­že­miais ir ka­mi­nais.

Lai­dos ka­pi­to­nas Hen­ri­kas ir smal­sio­ji Gied­rė su­pa­žin­dins su ant Da­nės kran­to iš­li­ku­siu uni­ka­liu ša­lies tech­ni­kos pa­vel­du – dau­giau nei prieš aš­tuo­nias de­šim­tis me­tų pra­dė­ju­sia veik­ti ši­lu­mi­ne ka­ti­li­ ne, kū­re­na­ma ang­li­mis. Gied­rė ir vėl at­ras myg­tu­kų, ku­riuos knie­ tės pa­spaus­ti, tik ar ji ne­nut­rauks vi­sam mies­tui elekt­ros ener­gi­jos tie­ki­mo?

Taip pat lai­do­je dar kar­tą su­si­pa­ žin­si­me su LCC tarp­tau­ti­niu uni­ ver­si­te­tu, ku­ris pri­sta­tys uni­ka­lius kur­sus – tai ang­lų kal­bos in­ten­sy­ vi va­sa­ros sto­vyk­la, su­kvie­čian­ ti žmo­nes iš įvai­rių pa­sau­lio ša­lių, no­rin­čius grei­tai ir ko­ky­biš­kai iš­ mok­ti ang­lų kal­bos.

Lai­dos pa­bai­go­je – džia­zuo­jan­ ti Klai­pė­da. Praė­ju­sį sa­vait­ga­lį nu­ vil­ni­ju­si džia­zo ban­ga uos­ta­mies­ty­ je tar­si pri­šau­kė va­sa­rą – tris die­nas tru­kęs fes­ti­va­lis, pa­sak or­ga­ni­za­to­ rių, pri­ver­tė mies­tą ir mies­to sve­čius kvė­puo­ti bei lin­guo­ti vie­nu rit­mu.

Ste­bi­nan­ti lai­da „Lie­tu­va – jū­ri­ nė vals­ty­bė“ – jau šį sek­ma­die­nį, bir­že­lio 9-ąją 16.45 val. per Lie­tu­ vos te­le­vi­zi­ją. „Klai­pė­dos“ inf.

Stangrinti krūtų lie­me­nė­lės nepadeda Vie­nas pran­cū­zų moks­li­nin­kas, ku­ ris 16 me­tų stu­di­ja­vo šim­tų mo­te­rų krū­tis, priė­jo prie iš­va­dos, kad lie­ me­nė­lės ne­duo­da jo­kios nau­dos.

Jea­nas De­nis Rouil­lo­nas ne­ti­kė­ tus sa­vo ty­ri­mo re­zul­ta­tus pa­skel­ bė per vie­no pran­cū­zų uni­ver­si­te­to ra­di­jo sto­tį, nuo 1997-ųjų ati­džiai iša­na­li­za­vęs dau­giau kaip 300 mo­ te­rų nuo 18 iki 35 me­tų am­žiaus krū­tis.

Jis tei­gia, kad lie­me­nė­lės se­gė­ ji­mas silp­ni­na krū­tis pa­lai­kan­čius rau­me­nis, ir spė­ja, kad mo­te­rys ga­ li pa­si­jus­ti lais­ves­nės at­si­sa­kiu­sios lie­me­nė­lių.

J.D.Rouil­lo­no iš­va­dos iš­pro­ vo­ka­vo įnir­tin­gus de­ba­tus ki­ to­je La­man­šo są­siau­rio pu­sė­ je, ša­ly­je, ku­ri gar­sė­ja mei­le apa­ti­niam tri­ko­ta­žui. „Ge­riau kvė­puo­ji, tie­siau sto­vi, ta­ve ma­žiau ka­muo­ja nu­ga­ros skaus­ mai“, – sa­kė vie­ na na­cio­na­li­nės nau­jie­nų sto­ ties 28 me­tų da­ly­vė.

J . D. Ro u i l ­ lo­nas tvir­ti­na, kad lie­me­nė­lės se­ gė­ji­mas nuo jau­no am­žiaus daug nau­dos ne­duo­da ir kad at­si­sa­kius

lie­me­nė­lės ga­li­ma įgy­ti dau­giau tvir­tu­mo. „De­ge­ne­ruo­ja krū­tų pa­lai­ky­ mo sis­te­ma“, – per­spė­jo šis spor­ to me­di­ci­nos spe­cia­lis­tas.

Nors jo ty­ri­mai tru­ko dau­giau kaip 16 me­tų, jis sa­ko, kad iš­va­dos yra tik pre­li­mi­na­rios ir kad ga­li rei­ kė­ti to­les­nių stu­di­jų.

Ta­čiau jis pri­pa­žįs­ta, kad lie­me­ nė­lės ga­li bū­ti nau­din­gos vy­res­ nėms mo­te­rims. „Vi­du­ti­nio am­žiaus mo­te­ris, tu­ rin­ti ant­svo­rio ir 2,4 (sta­tis­ti­nio) vai­ko? Vi­sai ne­su tik­ras, kad jai bū­ tų nau­din­ga at­si­sa­ky­ti lie­me­nė­ lės“, – sa­kė jis. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

JAU­TIS (04 21–05 20)

Savaitgalį jus domins kom­ fortas, materialiniai daly­ kai arba darbai kaime, sode. Gal­ būt ką nors keisite namų ūkyje arba triūsite virtuvėje. Mažiau svajokite vairuodami ir dirbdami su techni­ ka, elektra, nes gresia avarijos. Ki­ tą savaitę galimas keistas inciden­ tas, paskalos apie jūsų šeimos narį ar kt. Dėl buhalterinių, transporto klaidų, dezinformacijos žiniasklai­ doje galite patirti įtampą. Tikėtini pokalbiai, susiję su įsidarbinimu, verslu. Žmogus, kuriuo domitės, gali pakviesti į pasimatymą.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Savaitgalį būsite nusiteikę iš peties padirbėti. Jei jums rei­ kės dirbti darbe ar pasėdėti prie namo parsinešto darbo, buhalterijos skaičių, venkite aplaidumo, nes dėl to gali kilti problemų. Tausokite sveikatą, nervų sistemą. Kitą savaitę nersitės iš kai­ lio, jeigu mėginate įsitvirtinti kolek­ tyve ar realizuoti save naujoje srityje.

Bus nelengva, tad galite pajusti didelį nuovargį ir pesimizmo debesį. Gresia nuostolis. Jei ketinate pirkti ką nors iš technikos, pasitarkite su artimu žmo­ gumi ir būkite apdairesni, kad prekė nenuviltų.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Savaitgalį galimi įdomūs susitikimai, renginiai.

Galbūt teks bendrauti su garbin­ gais veikėjais arba kur nors vyk­ ti mokslo, kultūros tikslais. Gali­ mos pažintys, akli pasimatymai.

Savo nuomonę reikškite itin tak­ tiškai. Kitą savaitę pradėsite dar­ bingai nusiteikę, tačiau kokia nors avantiūra gali sukelti neti­ kėtų rūpesčių. Jei nenorite susi­ gadinti reputacijos, būkite sąži­ ningi savo ir kitų atžvilgiu. Jums derėtų labiau atskleisti savo ga­ bumus, žinias.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Savaitgalį jums būtinai reikės partnerio palaiky­ mo, supratimo. Galite spontaniš­ kai įsivelti į neaiškius nuotykius.

Kita vertus, įmanoma ir pers­ pektyvi partnerystė. Nuo pirma­ dienio emocinių išgyvenimų ga­ li sukelti finansinė, psichologinė arba seksualinė problema. Regis, teks spręsti klausimus, kurie su­ siję su verslu, bendrais finansais, paskolomis. Nuo trečiadienio ak­ tualiausi bus klausimai, susiję su politika, užsieniu, tarptautiniais ryšiais ir renginiais.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Savaitgalio dienomis no­ riai sportuosite, rūpinsi­ tės kūno higiena, sveikata. Svar­ bu atsispirti išlaidavimo manijai ir neprarasti savitvardos asmeni­ niuose santykiuose, kitaip tektų pasigailėti. Kitos savaitės pradžia parodys, kiek jūs rūpite partneriui ir kitiems žmonėms bei kaip pa­ tys mokate prisitaikyti, bendra­ darbiauti, tarpininkauti. Tikėti­ nos nemažos išlaidos, arba kaip tik turėsite save varžyti, ko nors atsisakyti. Nesielkite kategoriškai, griežtai, jeigu norite būti mylimi.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

Savaitgalį jus gali slėg­ ti rūpestis dėl įsipareigoji­ mų, susijusių su pažįstamais žmo­ nėmis, partneriu. Galite sulaukti svarbių žinių, o gal ir netikėtumų, išmušančių iš pusiausvyros. Jei lais­ valaikį leisite su įdomia kompanija ar prie interneto, įsivelsite į disku­ sijas. Regis, sublizgėsite. Tik ne­ aišku, ar gerąja prasme. Kitą savai­ tę būsite nusiteikę rizikuoti ir dėl to galite patirti nuostolį. Atsargiai el­ kitės su aštriais įrankiais, ugnimi, technika. Paaštrėjusi jūsų komer­ cinė uoslė turbūt pasitarnaus vers­ le, derybose.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Savaitgalį jūsų sveikata bus labiau pažeidžiama, tad nepersitempkite ir pasisaugoki­ te nervingų situacijų. Neskubėkite atskleisti savo paslapčių, pažiūrų ir dalykinių planų, nes pašneko­ vai gali klastingai tuo pasinaudo­ ti dabar arba kai dėl ko nors su­ pyks. Kitą savaitę būsite įdomūs, pastebimi, bet kartu nervingi, lin­ kę ginčytis, kritikuoti. Arba pa­ tys susidursite su piktais kritikais ir konkurentais, oponentais. Jūsų meilės ar uždarbio lūkesčiai gali pasirodyti kiek per dideli.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Savaitgalį galite susirasti naują gerbėją ar bendramin­ tį. Daug bendrausite, diskutuosite, tačiau tikėtina, kad nuomonės su­ sikirs, ir tai gali pakenkti draugystei.

Kitą savaitę susitikimai, pasitarimai nebus tokie sklandūs, kaip tikitės.

Pravartu pasikonsultuoti su domi­ nančios srities specialistu, jeigu no­ rite ką nors inicijuoti. Regis, keistai atsipalaiduosite arba neadekvačiai vertinsite situaciją. Iki ketvirtadie­ nio nekoks metas egzaminams, ke­ lionėms ir joms planuoti, o kitos dienos žada gerų įspūdžių.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Savaitgalį nuotaiką kiek ga­ dins augančios išlaidos arba negrąžintos skolos. Vidinę įtam­ pą malšinti padės sportas, grynas oras, meilė ir seksas. Kitą savaitę norėsis gyventi linksmiau, patir­ ti nekasdieniškų įspūdžių, pake­ liauti ar pan. Gali tekti atsisaky­ ti kažkokių sumanymų, susidūrus su kliūtimis. Regis, nusimato vie­ ši pasirodymai, arba bus progų pasireikšti intelektualiuose po­ kalbiuose, diskusijose. Komandi­ ruotėje, renginyje galimas meilės nuotykis.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Savaitgalį su užsidegimu sieksite meilės, roman­ tikos, draugystės, pramogų. Jei mokėsite tinkamai išnaudoti gali­ mybes, patirsite džiaugsmo ir lai­ mėjimų. Kitą savaitę būsite linkę kritiškai vertinti kolegų darbą, ar­ timųjų gyvenimą, buitį, analizuo­ ti finansines ir ūkines galimybes.

Nebus lengva realiai įgyvendinti dalykinius planus, ypač jeigu jie susiję su platesne sfera, nei esa­ te įpratę. Gali nustebinti partne­ rio pareiškimas arba jo pasikei­ tę planai. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Savaitgalį tvarkykite, puoš­ kite savo namus, darbuoki­ tės sode, darže. Galite įsigyti no­ rimą pirkinį arba kažką parduoti, išnuomoti. Kitą savaitę jums no­ rėsis bendrauti, rizikuoti, burtis į kompanijas, linksmintis. Daug dė­ mesio reikalaus mylimas žmogus, vaikai, ypač paaugliai. Vertėtų pa­ sirūpinti ne vien išorinėmis, fizi­ nėmis pastarųjų reikmėmis, bet ir jų ateitimi, emocine būkle, sveika­ ta. Regis, nuveiksite daug ūkinių ir kitokių susikaupusių darbų.

Si­do­ni­ja

18

ŠEŠTADIENIS, BIRŽELIO 8, 2013

vaikų alėja 7–12 m.

Saulytės portretas Gausi šūsnis mūsų skaitytojų Saulutės piešinukų sušildė visą redakciją. Ačiū Jums už tai. Vienu prizu apsiriboti mums ir vėl buvo per sunku, tad skelbiame tris laiminguosius. Žadėtą 1 mėnesio dienraščio „Klaipėda“ prenumeratą laimėjo septynerių metų Emilija Degutytė iš „Boružėlės“ lopšelio-darželio.

Vaikų draugas žurnalas „Musė Pusė“ už gražius piešinius šįkart atiteko Gabijai Buivydaitei ir Evelinai Juškaitei.

šeštadieninė „Klaipėda“

Atsiimti prizą galima dienraščio „Klaipėda“ redakcijos skelbimų skyriuje (I a.) adresu Naujojo Sodo g. 1A., Klaipėda.

Emilija Degutytė 7 m.

Evelina Juškaitė 7 m .

„Klaipėdos“ spalvos

Siunčiame linkėjimus Majai Dulaitei ir jos šeimynai, kuri teisingai surašė ir sužymėjo visus mūsų dienraščio priedų pavadinimus ir jų fono spalvas.

Majai atitenka įdomių galvosūkių žurnalas „Musė Pusė“.

Detektyvas Kapitono ir jungos užmintą detektyvą pasiryžusiam išspręsti devynerių metų Adomui Jablonskui iki visiškai teisingo atsakymo kiek pritrūko, tačiau už pastangas jam vis vien norime įteikti žurnaliuką „Musė Pusė“.

Atsiimti prizą galima dienraščio „Klaipėda“ redakcijos skelbimų skyriuje (I a.) adresu Naujojo Sodo g. 1A., Klaipėda.

konkursas@kl.lt

Gabija Buivydaitė 9 m.

19

šeštadienis, birželio 8, 2013

sportas „Granitas“ žais namie

Lenkės – stipresnės

Puolėjas neapsisprendžia

Po aštuonerių Lietuvos 1-osios lygos futbolo čempionato rungtynių išvykose, sekmadienį 17 val. pirmąsias varžybas namie žais uostamiesčio „Granitas“. Šešias pergales iškovojusios ir dvejas rungtynes lygiosiomis sužaidusios uostamiesčio vienuolikės varžovais Klaipėdos centriniame stadione bus „Palangos“ žaidėjai.

Nesėkmę pasaulio jaunimo (iki 23 m.) paplūdimio tinklinio čempionate Lenkijoje patyrė klaipėdietė Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė iš Tytuvėnų.

Lietuvės antrosiose rungtynėse 0:2 (19:21, 12:21) nusileido Lenkijos žaidėjoms Dariai Paszek ir Katarzynai Kociolek. Nepaisant nesėkmės, pateko į kitą etapą.

Marcas Gasolis vis dar nežino, ar šią vasarą užsivilks Ispanijos krepšinio rinktinės marškinėlius. 28-erių puolėjas šį sezoną NBA čempionate gynė Memfio „Grizzlies“ ekipos garbę. Po ilgo sezono vienas klubo lyderių negali rasti atsakymo, ar jam verta dalyvauti šių metų Europos čempionate, ar pasirinkti poilsį.

Kviečia dviračių sporto šventė Giliomis dviračių sporto tradicijomis garsėjanti Klaipėda ir ją šlovinę tituluoti sportininkai – broliai Gintautas ir Mindaugas Umarai kviečia visus į sekmadienį uostamiestyje vyksiančią dviračių šventę.

Tądien centrinės miesto dalies gatvės – Liepų, Herkaus Manto, S.Daukanto, Trilapio – nuo ryto iki popietės bus atiduotas ekologiškiausioms ir sveikiausioms transporto priemonėms – dviračiams. Šventės pradžia – 11 val. Nuo Klaipėdos savivaldybės pastato (Liepų g. 11) į vasaros pasveikinimo ratą pajudės dviratininkų kolona. Ją per miestą ves ir vasarą sveikins Klaipėdos lėlių teatro personažai – ponas Klaipėdikis ir ponia Klaipėdikienė.

11.30 val. prasidės varžybos. Prie starto linijos stos 31 km lenktynėse išmėginti jėgas norėsiantys dviratininkai.

Po valandos į kovą stos šventės vinies – 51 km žiedinių lenktynių (kriteriumo) dalyviai. Nugalėtojas bus apdovanotas Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, žadėjusio atminti į šventę, įsteigta taure. Organizatoriai sakė, kad prizų

sulauks visi dviratininkai. Visiems jiems suvenyrinius atšvaitus, užtikrinančius dviratininkų saugumą tamsiuoju paros laiku, dovanos šventės rėmėjai. Taip pat bus apdovanoti įdomiausiais, originaliausiais dviračiais ar apranga išsiskirsiantys dalyviai. „Klaipėdos“ inf.

Dviračių šventės programa

Pradžia: vakar aikštyne buvo pakloti pirmieji dirbtinės vejos kilimai.

Vytauto Petriko nuotr.

Jau klojama dirbtinė veja

9–10.30 val. – lenktynių dalyvių re-

gistracija.

Darbai Klaipėdos centrinio stadiono antroje aikštėje – finišo tiesėje. Vakar pradėta kloti iš Olandijos atvežta naujausio modelio dirbtinė veja.

10.45 val. – šventės dalyvių pasvei-

kinimas.

11 val. – šventės dalyvių važiavimas

per miestą (Liepų g., Herkaus Manto g., S. Daukanto g., Trilapio g.).

11.30 val. – 31 km maratono startas.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

12.30 val. 51 km žiedinių lenktynių

startas.

Klaipėdos futbolo federacijos prezidentas Romualdas Jonaitis apie darbų pabaigą ir atidarymo iškilmes nebuvo linkęs kalbėti. „Kai bus atlikti visi darbai, įsuktas paskutinis varžtas, tik tuomet galėsiu numatyti atidarymo šventės datą“, – sakė miesto futbolo vadovas.

14–14.30 val. – rezultatų paskelbi-

mas, dalyvių apdovanojimas.

R.Jonaitis tapo atsargesnis kalbėdamas apie terminus po to, kai pavasarį dievagojosi, kad kamuoliai ant dirbtinės žolės tikrai bumbsės per Tarptautinę vaikų gynimo dieną – birželio 1-ąją.

Tačiau dėl užsitęsusių šalčių numatyto grafiko nepasisekė pavyti.

Jam antrino ir darbus kuruojantis miesto Kūno kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Ignas Pocius.

„Iki vasaros bus baigti visi darbai, nuo birželio 1-osios abiejose – tarptautinių matmenų ir mažesnėje – aikštėse galės žaisti komandos, – tvirtino valdininkas, irgi žadėjęs, kad atšilus orams grafikas bus pasivytas.

Prie didžiosios aikštės, kaip ir planuota, sukonstruota 1 tūkst. vietų tribūna, pusė vietų yra po stogu.

Aikštėse bus šviesu – jau sutvarkyti apšvietimo stulpai, – todėl futbolininkai galės sportuoti ne tik visus metus, bet ir iki vėlaus vakaro.

Pažiūrėti, kaip vyksta darbai, į Klaipėdą buvo atvykę ekspertai iš Olandijos. Jie teigiamai įvertino uostamiesčio bendrovių veiksmus rengiant pagrindus aikštėms.

Irkluotojai mes iššūkį marioms Klaipėdos irklavimo meistrų klubo „Dangės yriai“ nariai šiandien rengs pirmąjį žygį iki Drevernos.

Tradicija: į dviračių maratono varžybas atvyksta entuziastų iš įvairių

„Gigo“ tipo valtimis jie pasiryžę Danės upe ir Kuršių mariomis įveikti 30 km distanciją iki šios žvejų gyvenvietės.

Rytoj tokį pat atstumą sukars grįždami atgal.

Pasiryžusieji irkluoti valtis į vandenį nuleis 11.30 val. Entuziastai į kelionę iš Irklavimo bazės (prie Jono kalnelio) bus išlydėti 12 val.

Klaipėdoje jie sekmadienį laukiami apie 15-16 val.

Vytauto Petriko nuotr.

„Klaipėdos“ inf.

Lietuvos kampelių.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

Ryžtas. prieš žygį klaipėdiečiai rengė treniruotes „gigo“ tipo valtimis.

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

Orai

Savaitgalis bus permainingas – karš­ tus orus keis vėsesni, galimas škva­ las. Šiandien įdienojus termometrai daug kur rodys 23–26 laipsnius šilu­ mos, tik prie jūros bus šiek tiek vė­ siau. Kai kur numatomi trumpi lietūs su perkūnija, galima kruša ir škvalas.

Sekmadienį bus truputį vėsiau – die­ ną vyraus 21–23 laipsnių šiluma. Dar daug kur trumpai palis su perkūnija.

Šiandien, birželio 8 d.

+22

+14

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+24

Šiauliai

Klaipėda

+25

Panevėžys

+21

Utena

+21

4.54 22.16 17.20

159-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 206 dienos.

Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+24

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +24 Brazilija +25 Briuselis +22 Dublinas +18 Kairas +41 Keiptaunas +15 Kopenhaga +19

kokteilis Anks­tų šeš­ta­die­nio ry­tą Pet­ras, ne­se­n iai grį­žęs iš po penk­ta­ die­nio, ban­do už­mig­ti. Troš­ku­lys kan­ ki­na, ne­ga­na to, tė­vas, įgriu­vęs į kam­ ba­r į, pa­ra­g i­no: – Kel­k is, ei­si­me žo­lės šie­nau­ti.

– Nie­ko ne­bus, – at­sa­kė Pet­ras, – ne­šie­ nau­siu, mie­go no­r iu.

Tė­vas pa­ga­l iu tvo­jo per kup­rą: – Kel­k is, pa­ra­z i­te, ir ga­na.

At­si­kė­lė Pet­ras, nuė­jo su tė­vu į pie­vą.

Dar ne­pra­dė­jus šie­nau­ti, sa­ko tė­vui: – Ži­nai, die­na bus karš­ta – ei­nu na­mo, at­ne­šiu at­si­ger­ti.

Pa­gal­vo­jęs tė­vas su­ti­ko.

Pa­rė­jęs na­mo Pet­ras sa­ko mo­ti­nai: – Tė­vas pra­š ė pa­r uoš­t i mais­to, nes išal­ko.

Kol mo­t i­na den­gė sta­lą, Pet­ras, atė­jęs į lau­ką, tė­vui sa­ko: – Ei­nam na­mo, mo­t i­na val­g y­t i pa­ da­rė.

Grį­ž us abiem na­mo, sū­nus sa­ko: – Tė­vai, prie kol­dū­nų bū­t ų ge­rai bu­ te­l iu­ką ko­k į. Gal ta­da ir dar­bas ge­ riau eis.

Tė­vas link­te­lė­jo gal­va: – Eik pas kai­my­ną, paim­si sko­lon vie­ ną pus­l it­r į.

Nu­lė­kęs pas kai­my­ną Pet­ras jam sa­ko: – Duok du bu­te­l ius, ki­taip pa­sa­k y­siu, kad su ma­no mo­ti­na mie­g i. O tai ateis tė­vas – pa­pjaus.

Kai­my­nas iš­si­gan­do ir da­vė du bu­te­ lius. Sū­nus grį­žo na­mo ir sa­ko tė­vui: – Eik, kai­my­nas pra­šė, kad kiau­lę pa­ pjau­tum.

Tė­vas, pa­siė­męs pei­l į, pa­t rau­kė pas kai­my­ną. O šis, jį pa­ma­tęs, pa­gal­vo­jo: „Pa­sa­kė vai­k is. Vis­kas man“.

Ir pro ki­tas du­r is – te­k i­nas miš­kan.

Atė­jo tė­vas pas kai­my­ną, – kie­me nie­ ko nė­ra. Žiū­ri – kiau­lė po kie­mą laks­to. Šmaukšt, ir nė­ra kiau­lės. Ei­na na­mo su kru­vi­nu pei­liu, o sū­nus sa­ko ma­mai: – Pa­sa­kiau tė­vui, kad su kai­my­nu mie­ gi, tai jis nuė­jo pas jį. Žiū­rėk, pa­rei­na su pei­l iu.

Mo­t i­na iš­si­gan­do, ir­g i pro du­ris – miš­ kan. Grį­žo tė­vas ir klau­sia Pet­ro: – Tai kur mo­ti­na?

Tas, il­gai ne­gal­vo­jęs: – Kol tu kiau­lę jam pjo­vei, ji su kai­my­ nu į miš­ką pa­bė­go.

Pa­siu­to tė­vas, už to pa­t ies pei­l io – ir į miš­ką. Sė­d i Pet­ras, kol­dū­ną įsi­me­ta bur­non, 50 g iš­ge­ria ir sa­ko sau: – Sa­k iau, kad žo­lės ne­pjau­siu, va­di­na­ si, ne­pjau­siu.

Čes­ka (nie­ka­da nie­ko pir­mą kar­tą ne­da­ry­ki­ te ge­rai, ki­taip nie­kas nie­ka­da neį­ver­tins, kaip tai bu­vo su­dė­tin­ga)

Londonas +25 Madridas +19 Maskva +24 Minskas +23 Niujorkas +26 Oslas +21 Paryžius +25 Pekinas +26

Praha +22 Ryga +22 Roma +26 Sidnėjus +19 Talinas +20 Tel Avivas +33 Tokijas +25 Varšuva +24

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

+23

Alytus

1–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+24

+23

Eigintė, Medardas, Merūnas, Vilius

birželio 8-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+11

+14

+10

+9

4

+10

+12

+10

+8

2

+9

+11

+11

+8

2

rytoj

pirmadienį

1810 m. gi­mė vo­k ie­čių kom­p o­z i­to­r ius Ro­b er­ tas Ale­xan­de­r is Schu­ man­nas.

1869 m. ame­ri­kie­tis Ive­ sas W.McGaf­fey už­pa­ten­ ta­vo siurb­lio iš­ra­di­mą.

1876 m. mi­rė pran­cū­z ų ra­šy­to­ja Geor­ge Sand – Ar­man­d i­ne-Au­ro­re-Lu­ ci­le Du­pin.

1953 m. JAV Aukš­čiau­ sia­sis teis­mas įpa­rei­go­ jo Ko­lum­bi­jos apy­gar­ dos res­to­ra­nus ap­t ar­ nau­ti juo­dao­džius.

1953 m. gi­mė dai­ni­nin­ kė Bon­nie Ty­ler.

Sa­vait­ga­lis ste­bins žvar­ba Sa­vait­ga­lis pa­jū­ry­ je bus žvar­bus, ypač šal­ta bus pa­plū­di­ miuo­se, tik ato­kiau nuo jū­ros ga­li­ma bus mė­gau­tis sau­lės tei­ kia­mais ma­lo­nu­mais.

1990 m. įvy­ko pir­m ie­ji per 44 me­tus lais­vi rin­ ki­m ai Če­kos­l o­v a­k i­j o­ je: pre­z i­den­tu iš­r ink­tas Vac­la­vas Ha­ve­las.

1990 m. Ru­si­ja pa­skel­bė apie sa­vo įsta­ty­mų vir­ še­ny­bę prieš SSRS tei­si­ nius ak­tus.

2012 m. iš Bal­ti­jos jū­ros dug­no iš­kel­to 200 me­tų se­nu­mo šam­pa­no „Veu­ ve Clic­quot Pon­sar­d in“ bu­te­l is auk­c io­ne Suo­ mi­jo­je par­duo­tas už 15 tūkst. eu­rų.

Sap­ni­nin­kas

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sap­nas apie dan­tis pra­na­šau­ja ne­

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Šio­mis die­no­mis iš šiau­rės bei šiau­rės va­ka­rų pa­si­su­kęs vė­jas lems žvar­bą pa­jū­ry­je. To­dėl Ne­ rin­go­je, Klai­pė­do­je ir Pa­lan­go­je pa­si­kai­tin­ti ant smė­liu­ko su­ma­nę poil­siau­to­jai nu­si­vils – oro tem­pe­ ra­tū­ra čia kils ne dau­giau kaip iki 16 laips­nių, nors ir ne­stip­rus, bet šal­ tas vė­jas gins žmo­nes į ko­pas.

Pa­jū­ry­je nu­ma­to­mos šal­tos nak­ tys, oro tem­pe­ra­tū­ra nu­kris iki 7–10 laips­nių, o sa­vai­tės pra­džio­ je nak­tys ga­li bū­ti dar po­ra laips­ nių šal­tes­nės.

Sek­ma­die­nį ir pir­ma­die­nį ga­ li bū­ti dau­giau de­be­sų, o ki­to­mis die­no­mis ža­da­ma gied­ra.

Poil­sio die­no­mis bei ki­tą sa­vai­tę lau­kia­ma an­ti­cik­lo­no, at­plūs aukš­ tes­nio slė­gio ma­sės, to­dėl nu­ma­to­ mi kont­ras­tin­gi orai. Pa­jū­ry­je bus tik apie 15–16 laips­nių ši­lu­mos, o mies­te oras įšils iki 18–20 laips­nių.

Si­nop­ti­kė El­vy­ra Lat­vė­nai­tė tei­gė, kad vos už 20 ki­lo­met­rų nuo Klai­ pė­dos bus ge­ro­kai šil­čiau, oras šils iki 20 ir dau­giau laips­nių.

Jū­ro­je van­duo kol kas la­bai šal­ tas. Ties Ni­da jis su­ši­lo vos iki 7 laips­nių, Klai­pė­dos pa­plū­di­miuo­ se van­duo su­ši­lo iki 14 laips­nių, ta­ čiau ar­ti­miau­siu me­tu ir čia van­ duo at­šals. Šil­tes­nių orų mū­sų kraš­te ga­li­ma ti­kė­tis tik atei­nan­tį sa­vait­ga­lį.

Vardai

Prog­no­zė: sa­vait­ga­lį prie jū­ros šil­ta ne­bus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ma­lo­nu­mus, li­gas, ne­ra­m ius, irz­l ius žmo­nes, išim­t i­n iais at­ve­jais – ne­t gi mir­t į. Sap­nuo­t i dan­t is pa­pras­tai reiš­ kia gi­mi­nai­čius ar­ba ge­riau­sius drau­ gus. Jei sap­nuo­ja­te dirb­t i­n ius dan­t is, lau­k ia ap­si­r i­k i­mas, me­las, pik­t i žo­ džiai, ap­gau­lin­ga mei­lė. Auk­si­nius ar si­dab­ri­nius dan­tis sap­nuo­jan­tis varg­ šas ga­l i ti­kė­t is tur­to, o tur­t in­ga­sis – nuo­sto­lių. Jei dan­tys kli­ba, kaž­kas tu­ ri blo­gų ke­ti­ni­mų jū­sų at­žvil­giu, lau­kia įvai­r ūs truk­d žiai. Jei dan­tys dygs­ta – lau­k ia gy­ve­ni­mo per­mai­nos. Jei dan­ tis iš­rau­na­mas, ga­l i reikš­t i ar­t i­mo­jo mir­t į. Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad va­lo­te ar ska­lau­ja­te dan­tis – va­di­na­si, teks il­gai ko­vo­ti dėl sa­vo lai­mės. Jei­gu jū­sų dan­ tys su­ge­dę – lau­k ia sun­kus dar­bas ar­ ba dėl per­var­g i­mo pa­blo­gės svei­ka­