2013 06 11 klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ANTRADIENIS, BIRŽELIO 11, 2013

www.kl.lt

10

RUBRIKA `cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

.;A?.162;6@ /6? 296<

133 (19 736)

sveikata

Nugaros skausmui – al ternatyvus gydymas

V.Us­pas­ki­chas gra­si­no, grau­di­no ir net dai­na­vo.

Lietuva 7p.

JAV Şvalgybos paslaptis pavieťinęs E.Snowdenas bijo bōti nuŞudytas.

Pasaulis 12p.

Skausmams ÄŻveikti siĹŤlo alternatyvius gydymo bĹŤdus.

Nemalonius, kartais net kankinanÄ?ius nugaros skausmus yra tekÄ™ patirti daugeliui. DaugybÄ— ĹžmoniĹł, nusivylusiĹł tradiciniais gydymo metodais, ieĹĄko naujĹł alternatyvĹł, norÄ—dami numalĹĄinti varginanÄ?ius pojĹŤÄ?ius.

Evelina ZenkutÄ—

e.zenkute@kl.lt

Gydo rankomis

Reabilitacijos centro „Ostemeda“ vadovas gydytojas reabilitologas, osteopatijos dakta ras Andrius Stasiulis tikina, kad daĹž nai ĹžmonÄ—s skausmÄ… vertina kaip ligÄ…, taÄ?iau tai yra simptomas. „MÄ—gstu sakyti, kad yra 101 nu- ď Ž Faktai: [b TN _\` `XNb` ZNV ]N TNY QN garos skausmo prieĹžas tis. Vienas [b ZĂ– b V ZN N[a _Ă– cVR aĂ– ]\ TNY c\` `XNb` ZĂş iĹĄ bĹŤdĹł, padedanÄ?iĹł diag nozuo- tÄ… priteka ÄŻvai ti ir gydyti stuburo pro rĹŤs kĹŤno skysÄ?iai, tÄ…  @Uba aR_` a\PX• [b\ a_ blemas, yra kurie kau vietÄ… ir praplÄ—sti pavir piasi ir uĹžsilaiko. MĹŤĹĄiĹł, kad oďŹ cialiai medicinoje nau maĹžintĹł spaudimÄ… ÄŻ jÄŻ. dojamas sĹł orga niz raumenĹł testavimo me skys Ä?iai su da ro metodas – osteopatija“, procedĹŤros Po avarijĹł ar kitĹł patir – teigÄ— apie 60–70 metu yra stebima raume tĹł suĹžeiproc. visos kĹŤno maA.Stasiulis. nĹł reakdimĹł daĹžnos vadinamo sÄ—s. Pakenkta vieta fiziĹĄ cija ÄŻ elektros impulsus. sios „botaProcedĹŤros metu gydyto kai tam- go kirÄ?io“ jas ÄŻver- pa sunkesnÄ—. traumos. „Tai viena efektyviausiĹł tina Ĺžmogaus organiz nugamo bĹŤk„Stip riai su krÄ— „DÄ—l ĹĄios prieĹžasties rau ros skausmĹł diagnos lÄ™ – rankomis apÄ?iuopia menys mÄ… ÄŻvyksta mik tus orga niztikos priekiekvie- iĹĄ prieĹĄingos roplyĹĄimai, raiĹĄmoniĹł, nes testu galima pusÄ—s ÄŻsitempia, kad nÄ… probleminÄ™ vietÄ…, ÄŻver iĹĄaiĹĄkinti Ä?iĹł traumatizacija. Su tina, kaip bĹŤtĹł iĹĄlaiky net ir giliĹłjĹł raumenĹł si formuoja tas balansas. Jie perjuda raumenys, analizuo bĹŤklÄ™. Taip sÄ…augos ir kraujosruvos, ja judesiĹł vargsta, to galima suĹžinoti, ar rau dÄ—l kuriĹł dÄ—l Ĺžmogus pradeda simetriĹĄkumÄ…. VÄ—liau menys dirprobleminÄ— vieta tam specialiais jausti skaus ba, ar ne. Jeigu ne, tada pa ne mÄ…. Klasikinio masatestais nustatoma, kuri sÄ…nariniai lanki ir patiria spaudimÄ…. paskĹŤno vie- Ĺžo metu rau pa virĹĄiai ar stuburo slanks menĹł ÄŻtampa dingsta Apkrota yra pakenkta. teliai gavimas trunka ilgÄ… laikÄ… tik trumpam, nes nepa li pradÄ—ti veikti vieni kitus, ir dÄ—l ĹĄios Kaip teigia gydytojas, tiek ĹĄalinta jos prieĹžasties o tai tudiag- prieĹžastis“, – kenÄ?ia stuburo dis- Andrius Stasiulis: ri ÄŻtakos skausmĹł atsira nostika, tiek gydymas yra teigÄ— gydytojas osdimui nukai, kurie nuolatos dyla, ĹĄvelnus, teopatas. ga roje“, – teigÄ— A.Stasiulis. sukel neskausmingas. mi skausmÄ… ir uĹždegimus“, daKita skausmĹł prieĹžastis Vienas iĹĄ bĹŤdĹł, pa– teiMinkĹĄtieji audiniai kore – nepa- gÄ— A.Stasiu guojami togi kĹŤno pa lis. SveikĹł nedaug dÄ—tis. Nugaros skausmasaĹžuojant, o sÄ…nariĹł de dan problemos mas daĹžna Ä?iĹł diag noGydytojas reeksoterapeu sÄ—dimÄ… darbÄ… dirbanÄ?iĹł – tempimo technika ir tas Ilja SelTikrina raumenis speciďŹ niais ĹžmoniĹł zuoti ir gydyti studinas, vadovaujantis al problema, kai nuolati ritminiais judesiais. SÄ… ternatyvaus nÄ— MĹŤsĹł stuburas – la nario padÄ—- nepatogi bai paslankus, o skausmo gydymo klinikĹł poza duoda perkrovÄ… kaktis gali bĹŤti koreguojama buro problemas, yra tinklui vistabilumÄ… jam suteikia ir mani- linÄ—je stubu soje Lietuvoje, teigÄ—, kad re raumenys. ro dalyje. puliacijomis. tas Ĺžmogus oficialiai medicinoSpecialistai teigia, kad KaklinÄ— stuburo dalis dir turi visiĹĄkai sveikÄ… ir tiesĹł didĹžiuoba kar- sius nugaros stuburÄ…. raumenis iĹĄmasaĹžuotu su juosmenine – pagal je naudojamas meto„Daug kas turi ÄŻgimtĹł PrieĹžasÄ?iĹł daug Ĺžmogaus ti lengva. stuburo biomechanikos dÄ—snius problemĹł. Raumenys Anot A.Stasiulio, viena das – osteopatija. kaklinÄ— dapadeda iĹĄiĹĄ nugaros lis juda kar PagrindinÄ— problema laikyti vidaus organĹł tu tik ÄŻ prieĹĄingÄ… pusÄ™. kyla su skausmo prieĹžasÄ?iĹł yra pusiausvyaplink stuburo slanks pakenkimo DÄ—l pertempimo kak rÄ…. Kol raumenys stiprĹŤs, telius iĹĄsivietoje uĹžsilaikantys be lo srity- dÄ—sÄ?iusiais problesikaupian- je juosme giliaisiais raumenimis, mĹł nekyla. Bet vÄ—liau ninÄ— dalis gauna dvigubÄ… tys skysÄ?iai. jie silpsta kuriĹł funkcija – laiky apkrovÄ… ir du kartus grei ir neiĹĄlaiko spaudimo. ti stuburÄ…. Visi Ĺžmogaus organai Ä?iau dyla. MasaĹžo me DÄ—l ÄŻtamprie stutu jie nepasiekiami, toTada mĹŤsĹł organizmas pos, traumĹł ar uĹždegi buro tvirtinasi raiĹĄÄ?iais. A.Stasiulis teigia, kad pradeda dÄ—l geriausia mĹł raiĹĄÄ?iai Atsira- gelbÄ—tis, for iĹĄei no rint tis norint juos at- efekty muodamas ataugas, dus negalavimui, ÄŻ pakenk viai gydyti nugaros skaus- ir raumenys pradeda trĹŤkinÄ—ti, vigaivinti – speciali elekt tÄ… vie- kurios padeda duje atsiranda randai, ku rostimu- mus reikia sustiprinti perkrau- lia rie spauÄŻvertinti giliĹłjĹł raumecija. dĹžia nervÄ… ir Ĺžmogus pra nĹł bĹŤklÄ™. ErgoterapeutĹł deda jausti atliekamos skausmą“, – sakÄ— I.Seldinas.

Ĺ iandien priedas

Pa­Şy­mys kir­ťi­na stu­den­tus Ar tei­sin­ga, kad abe­ jo­da­mi ba­ka­lau­ri­ niĹł dar­bĹł ver­ti­ni­ mu Klai­pÄ—­dos uni­ ver­si­te­to stu­den­ tai ne­ga­li uŞ­gin­Ä?y­ ti ko­mi­si­jos pa­ra­ ĹĄy­to pa­Şy­mio? Ar tei­sin­ga, kad jie ne­ Ĺži­no, kas ra­ťys dar­ bo re­cen­zi­jÄ…? Ar tarp ly­giĹł yra ly­ges­ niĹł? To­kie stu­den­ tĹł klau­si­mai ne­re­tai at­re­mia­mi uni­ver­ si­te­to nuo­sta­to­mis, ku­rioms pa­si­prie­ ĹĄin­ti neį­ma­no­ma.

Kaina 1,30 Lt

„Vis­kas var­dan gy­vy­bÄ—s.“ Uos­ta­mies­Ä?io sa­vi­val­dy­bÄ—s at­sto­vÄ— Da­lia Ples­ko­vie­nÄ— aiť­ki­no, kam rei­ka­lin­ga va­sa­ros alÄ—­ja.

3p.

Naujas po­stas teko po­li­ti­kei As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Nau­jai ÄŻsteig­tam Klai­pÄ—­dos sa­vi­ val­dy­bÄ—s In­for­ma­vi­mo ir e. pa­ slau­gĹł sky­riui va­do­vaus bu­vu­sio vi­daus rei­ka­lĹł mi­nist­ro Rai­mun­ do Pa­lai­Ä?io Ĺžmo­na Vi­li­ja Venc­ku­ tÄ—-Pa­lai­tie­nÄ—. Ji, kaip ir da­lis uos­ta­ mies­Ä?io val­dan­Ä?io­sios dau­gu­mos, pri­klau­so Li­be­ra­lĹł ir cent­ro sÄ…­jun­ gai. Po­li­ti­kÄ— ke­ly­je ÄŻ per­ga­lÄ™ nu­run­ gÄ— dar tris pre­ten­den­tus. Su­jungs tris sky­rius

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Ne­pa­si­ti­ki re­cen­zen­tais

Klai­pÄ—­dos uni­ver­si­te­te eko­no­mi­kos stu­di­jas bai­gian­tis stu­den­tas (pa­ var­dÄ— re­dak­ci­jai Ĺži­no­ma) pik­ti­no­si neob­jek­ty­viu ba­ka­lau­ri­ niĹł dar­bĹł ver­ti­ni­mu.

5

„„Nuo­tai­kos: ne kiek­vie­nam stu­den­tui pa­si­se­ka gau­ti pui­kĹł bai­gia­mo­jo dar­bo ÄŻver­ti­ni­mÄ… ir pa­si­dĹžiaug­ti dip­lo­mu. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

„Ď In­for­ma­vi­mo ir e. pa­slau­gĹł sky­ riaus ve­dÄ—­jo vie­tÄ… pre­ten­da­vo ĹĄe­ ĹĄi as­me­nys, tiek bu­vo pra­ťy­mĹł. ÄŽ kon­kur­sÄ… atÄ—­jo ke­tu­ri in­te­re­san­tai. Po pir­mos kon­kur­so da­lies vie­nas pre­ten­den­tas pa­si­trau­kÄ—, nes neį­ vei­kÄ— tes­to“, – sa­kÄ— Klai­pÄ—­dos sa­ vi­val­dy­bÄ—s ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­ to­rÄ— Ju­di­ta Si­mo­na­vi­Ä?iō­tÄ—, ku­ri bu­vo ĹĄio kon­kur­so ko­mi­ si­jos pir­mi­nin­kÄ—.

2

UŞ­mar­ťu­mo mo­kes­tis pasÄ—jo abe­jo­niĹł As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Bau­dÄ… uĹž ne­vie­to­je pa­lik­tÄ… au­to­ mo­bi­lÄŻ ga­vÄ™s klai­pÄ—­die­tis abejoja, ar tei­sin­gai skai­Ä?iuo­ja­mas uŞ­mar­ ĹĄu­mo mo­kes­tis, ir rei­ka­lau­ja, kad sa­vi­val­dy­bÄ— paaiť­kin­tĹł, ko­dÄ—l nu­ sta­tÄ— to­kiÄ… bau­dos su­mÄ…, jei arit­ me­tiť­kai ji yra ki­to­kia. Abe­jo­ja nau­dos su­ma

I.Kan­to gat­vÄ—­je ne­su­mo­kÄ—­jÄ™s rink­ lia­vos uĹž au­to­mo­bi­lio sto­vÄ—­ji­mÄ…

vai­ki­nas ga­vo bau­dÄ…. „Šio­je gat­ vÄ—­je sto­vos skai­tik­liai skel­bia, kad rink­lia­va yra ren­ka­ma nuo 8 val. ry­to iki 18 val. UĹž tai, kad Ä?ia bu­ vau pa­li­kÄ™s ma­ťi­nÄ…, ga­vau 28 li­tĹł bau­dÄ…. Tu­rÄ—­siu su­mo­kÄ—­ti va­di­na­ mÄ…­jÄŻ uŞ­mar­ťu­mo mo­kes­tÄŻâ€œ, – aiť­ ki­no Da­nie­lius. Ta­Ä?iau vai­ki­nas su­si­mÄ…s­tÄ—, ko­dÄ—l jam yra skir­ta ĹĄtai to­kia su­ma. „Skel­bia­ma, kad ĹĄis mo­kes­tis yra nu­sta­to­mas ap­mo­kes­tin­tĹł va­lan­dĹł skai­Ä?iĹł pa­dau­gi­nus iĹĄ vie­nos va­lan­dos ta­ri­fo.

8

„„Nesutinka: uĹž au­to­mo­bi­lio sto­vÄ—­ji­mÄ… nesu­si­mo­kÄ—­jusiam klai­pÄ—­die­Ä?iui ki­lo abe­jo­niĹł, ar tei­sin­gai mies­to val­

dĹžia nu­sta­tÄ— uŞ­mar­ťu­mo mo­kes­tÄŻ.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

2

ANTRADIENIS, BIRŽELIO 11, 2013

miestas

Naujas po­stas teko po­li­ti­kei

Atos­to­gau­ja: V.Venc­ku­tė-Pa­lai­tie­nė su vy­ru Rai­mun­du kol kas il­si­si

Pran­cū­zi­jo­je ir nau­ja­me dar­be Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė­je pa­si­ro­dys lie­ pos pra­džio­je. Kęs­tu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

1

Dien­raš­č io „Klai­p ė­ da“ ži­nio­mis, į fi­ni­ šo tie­sią­ją dar bu­vo išė­ję šiuo me­ tu dės­ty­to­ju dir­ban­tis Val­de­ma­ras Puo­džiū­nas bei vie­šų­jų ry­šių spe­ cia­lis­te ne vie­no­je įmo­nė­je dir­bu­si Vio­le­ta Ule­vi­čie­nė. V.Venc­ku­tė-Pa­lai­tie­nė esą su­rin­ ko di­džiau­sią ver­ti­ni­mo ba­lų skai­ čių. Tei­gia­ma, kad ši­to kon­kur­so pri­rei­kė, nes pa­gal Klai­pė­dos mies­ to ta­ry­bos spren­di­mą yra ren­gia­ma sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos reor­ ga­ni­za­ci­ja – iš tri­jų esa­mų bus for­ muo­ja­mas vie­nas – In­for­ma­vi­mo ir e. pa­slau­gų sky­rius. „Bus su­jung­ti Vie­no lan­ge­lio, Vie­šų­jų ry­šių ir In­for­ma­ci­nių tech­ no­lo­gi­jų sky­riai. Pos­ky­riai liks kaip bu­vę“, – reor­ga­ni­za­ci­jos su­bti­ly­bes aiš­ki­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės pa­va­duo­ to­jas Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas. Vi­du­ti­nis sky­riaus ve­dė­jo at­ly­gi­ ni­mas šių me­tų pir­mą ket­vir­tį bu­vo 3 866 li­tai neats­kai­čius mo­kes­čių. Į dar­bą – lie­pos pra­džio­je

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Per­so­na­ lo sky­riaus ve­dė­ja Jo­li­ta Gri­gai­tie­ nė tei­gė, kad apie kon­kur­so, ty­liai įvy­ku­sio prieš po­rą sa­vai­čių, re­zul­ ta­tus ir nau­ją ve­dė­ją vie­šai dar ne­ pas­kelb­ta. „Kol kas ati­dė­tas priė­mi­mas į dar­bą. Žmo­gus tu­ri tei­sę per dvi sa­vai­tes pa­ra­šy­ti pra­šy­mą ir dėl konk­re­čios priė­mi­mo da­tos tar­tis su tie­sio­gi­niu sa­vo va­do­vu, tai yra ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­re“, – sa­kė J.Gri­gai­tie­nė. „V.Venc­ku­tė-Pa­lai­tie­nė nau­jų pa­rei­gų im­sis nuo lie­pos 8 d.“, – dien­raš­čiui at­vi­res­nis bu­vo Vals­ty­ bės tar­ny­bos de­par­ta­men­to Tar­ny­ bos są­ly­gų sky­riaus ve­dė­jas Ais­tis Rus­tei­ka. Šiuo me­tu V.Venc­ku­tė-Pa­lai­tie­ nė su sa­vo vy­ru il­si­si Pran­cū­zi­jo­ je. Po­ra į Lie­tu­vą ke­ti­na grįž­ti lie­ pos pra­džio­je. Įt­vir­tins tei­gia­mą po­žiū­rį

In­for­ma­vi­mo ir e. pa­slau­gų sky­ riaus ve­dė­jui, ku­ris, be ki­tų funk­ ci­jų, tu­rės įtvir­tin­ti ir tei­gia­mą vi­ suo­me­nės po­žiū­rį į sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ją, bu­vo ke­lia­ma ne­ ma­žai rei­ka­la­vi­mų. Pre­ten­den­tas pri­va­lė­jo tu­rė­ti aukš­tą­jį uni­ver­si­te­ti­nį ar jam pri­ly­ gin­tą so­cia­li­nių moks­lų sri­ties iš­si­

la­vi­ni­mą, ne ma­žes­nę kaip 3 me­tų dar­bo pa­tir­tį ir 1 me­tų dar­bo pa­tir­ tį vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo ar­ba vie­ šų­jų ry­šių sri­ty­je. Pa­gal kom­pe­ten­ci­ją ve­dė­jas tu­ rės or­ga­ni­zuo­ti ir reng­ti va­do­vų vie­šų­jų kal­bų, straips­nių, pra­ne­ši­ mų pro­jek­tus, koor­di­nuo­ti fi­zi­nių ir ju­ri­di­nių as­me­nų pra­šy­mų, skun­dų ir pa­siū­ly­mų nag­ri­nė­ji­mą sky­riaus kom­pe­ten­ci­jos klau­si­mais.

Ju­di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė:

Į kon­kur­są atė­jo ke­ tu­ri in­te­re­san­tai. Po pir­mos kon­kur­ so da­lies vie­nas pre­ ten­den­tas pa­si­trau­ kė, nes neį­vei­kė tes­to.

Šias pa­rei­gas ei­nan­tis vals­ty­bės tar­nau­to­jas yra tie­sio­giai pa­val­dus sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­ rek­to­riui. Spal­vin­ga po­li­ti­nė kar­je­ra

38 me­tų klai­pė­die­tė V.Venc­ku­tėPa­lai­tie­nė 1999 m. bai­gė Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­to So­cia­li­nių moks­lų fa­kul­te­tą. Dir­bo Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­to Va­dy­bos ka­ted­ros dės­ty­to­ja, Sei­mo na­rio Rai­mun­do Pa­lai­čio pa­ dė­jė­ja, vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro pa­ta­ rė­ja vals­ty­bi­nės re­gio­ni­nės po­li­ti­kos, vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo po­li­ti­kos klau­si­mais, bu­vo LR Sei­mo pir­mi­ nin­ko pa­va­duo­to­jo pa­ta­rė­ja. V.Venc­k u­t ė-Pa­l ai­t ie­n ė nuo 2000-ųjų yra Lie­tu­vos li­be­ra­ lų, vė­liau – Li­be­ra­lų ir cent­ro są­ jun­gos Klai­pė­dos mies­to sky­riaus na­rė. 2003–2007 m. yra bu­vu­ si Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­re.

At­nau­jins: Pi­lies til­tas bus re­mon­tuo­ja­mas iš pa­grin­dų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Til­to re­mon­tas – spa­lį

Neil­gai tru­kus bus pra­dė­ta ieš­ko­ti, kas at­ liks Pi­lies til­to ka­pi­ta­li­nį re­mon­tą. Ti­ki­ ma­si, kad dar­bus at­lik­sian­tis ran­go­vas pa­aiškės iki rug­sė­jo. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Sta­ty­ bos ir inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ros sky­ riaus ve­dė­ja Vio­le­ta Stas­ko­nie­nė pa­sa­ko­jo, kad Pi­lies til­to ka­pi­ta­li­ nio re­mon­to do­ku­men­tai per­duo­ti Vie­šų­jų pir­ki­mų sky­riui, kad bū­tų or­ga­ni­zuo­ja­mas kon­kur­sas. „Ti­ki­mės, jog rug­sė­jį jau tu­rė­si­ me ran­go­vą“, – tvir­ti­no ve­dė­ja. Pa­sak V.Stas­ko­nie­nės, to­liau vyks pa­si­ren­gi­mo ka­pi­ta­li­niam til­to re­ mon­tui dar­bai. Bus ruo­šia­mos eis­

mo or­ga­ni­za­vi­mo sche­mos, ren­gia­ ma­si kai ku­rioms pro­jek­to da­lims. „Nu­ma­ty­ta, kad pa­si­ren­gi­mas truks iki rug­sė­jo. Dar­bai pra­si­dės spa­lį“, – pa­sa­ko­jo ve­dė­ja. Pi­lies til­tą ke­ti­na­ma su­re­mon­ tuo­ti iš pa­grin­dų: bus at­nau­jin­tos lai­kan­čio­sios me­ta­li­nės konst­ruk­ ci­jos, su­mon­tuo­tas nau­jas til­to pa­ kė­li­mo me­cha­niz­mas. At­nau­jin­ti bus ir til­to tu­rėk­lai, ap­švie­ti­mas. Re­mon­tuo­ja­mos bus ir prie til­to esan­čios įva­žos: gat­ vių dan­ga, lie­taus ka­na­li­za­ci­ja. Pi­ lies til­to dan­ga bus pa­keis­ta leng­

ves­ne, to­kia, ko­kia yra ant Bir­žos til­to. At­nau­jin­ti nu­ma­ty­ta ir til­ to ap­lin­ką: po­že­mi­nę pe­rė­ją, laip­ tus, kai ku­riuos ta­kus, til­to val­dy­ mo pa­sta­tą. Skai­čiuo­ja­ma, kad Pi­lies til­to ka­ pi­ta­li­nis re­mon­tas at­sieis 11 mln. li­ tų. Ta­čiau tiks­li su­ma paaiš­kės iš­ rin­kus kon­kur­so nu­ga­lė­to­ją. Lė­šas til­to re­mon­tui skirs Lie­tu­vos au­to­ mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­ja. Anot V.Stas­ko­nie­nės, no­ri­ma, kad per ki­tus me­tus bū­tų at­nau­ jin­tas pa­ts til­tas, pri­va­žia­vi­mo ke­ liai ir bū­tų ga­li­ma pa­leis­ti eis­mą. To­liau bū­tų tvar­ko­ma Pi­lies til­to ap­lin­ka. „Vyk­d ant re­m on­t ą, Pi­l ies til­ tas bus pa­kel­tas. Eis­m as sta­t i­ niu ne­b us lei­d žia­m as. Kaip jis bus or­ga­ni­zuo­ja­mas, bus spren­ džia­ma, kai paaiš­kės ran­go­vas“, – tei­gė ve­dė­ja.

Mies­tas skęs­ta pū­kuo­se Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Tuo­pų sklei­džia­mi pū­kai vėl nu­ klo­jo mies­to gat­ves ir aikš­tes, taip ne tik er­zin­da­mi klai­pė­die­čius, bet ir ap­sun­kin­da­mi mies­to tvar­ ky­mą.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ap­lin­kos ko­ky­bės sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­ cia­lis­tė Ra­sa Po­vi­lans­kie­nė tvir­ ti­no, jog lei­di­mų tuo­poms kirs­ti kas­met iš­duo­da­ma daug. Ne­ma­žai jų iš­sii­ma bend­ri­jos, na­mų ad­mi­ nist­ra­to­riai. Pa­ša­lin­ti ša­lia au­gan­ čias tuo­pas no­ri ir pri­va­čios įmo­ nės. 20 tuo­pų sa­vi­val­dy­bė šie­met iš­kir­to Reik­ja­vi­ko gat­vė­je. Vie­to­je jų pa­so­din­ti nau­ji me­džiai. Iš vi­so šie­met Klai­pė­do­je iš­duo­ta 140 lei­di­mų me­džiams kirs­ti. Tarp jų yra ir ava­ri­nės būk­lės au­ga­lai, ir tuo­pos, sklei­džian­čios er­zi­nan­čius pū­kus. „Žmo­nės, ku­rie rū­pi­na­si sa­vo ap­lin­ka, iš­ker­ta tuo­pas, o vie­to­je jų pa­so­di­na nau­jus me­džius. No­rint pa­ša­lin­ti vi­sas tuo­pas mies­te rei­ kia ne­ma­žai pi­ni­gų. Lei­di­mą iš­duo­ ti nė­ra su­dė­tin­ga. Ta­čiau jei tuo­pos būk­lė nė­ra ava­ri­nė, vie­to­je jos rei­ kia pa­so­din­ti nau­ją me­dį. Sa­vi­val­

Sklei­džia: tuo­pos pra­dė­jo mes­ti pū­kus.

dy­bė tuo­pų tik dėl pū­kų ne­ker­ta“, – tvir­ti­no R.Po­vi­lans­kie­nė. Įmo­nės „Klai­pė­dos žel­di­niai“ di­ rek­to­rius Ge­di­mi­nas Va­la­ši­nas tei­ gė, kad pū­kai – tai tuo­pų vai­siai. Skir­tin­gai nei šių me­džių žie­dai, jie esą aler­gi­jos žmo­nėms ne­su­ke­lia. „Pū­kai tik šiukš­li­na. Prisk­ren­da per bal­ko­nus į na­mus. Rei­kia va­ly­ ti. Jie ap­sun­ki­na ir mies­to tvar­ky­mo dar­bus. Su­ren­ki, nu­va­lai, o vė­jas pa­ si­su­ka, ir vėl pū­kų pil­na. Dar­bo ne­ si­ma­to“, – tei­gė va­do­vas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ta­čiau tuo­pų pū­kai er­zi­na ne vi­ sus. Vie­na mo­te­ris va­kar juos rin­ko ir dė­jo į mai­še­lį. Pak­laus­ta, ką da­ rys su pū­kais, mo­te­ris tvir­ti­no, jog par­veš pa­ro­dy­ti vai­kui. Pa­sak G.Va­la­ši­no, pū­kus sklei­ džia ne vi­sos tuo­pų rū­šys. Šie me­ džiai ge­rai va­lo orą, bet „ag­re­sy­ viai“ au­ga: užau­ga grei­čiau nei ki­ti, iš­si­ke­ro­ju­sios šak­nys iš­kil­no­ ja ša­li­gat­vių ply­te­les, gat­vių dan­gą. Tuo­pos nė­ra il­gaam­žės. Po 60 me­ tų joms atei­na bran­da.

3

ANTRADIENIS, BIRŽELIO 11, 2013

miestas Iš­si­nuo­mo­jo kel­tą

Pa­si­kei­tė na­riai

Už­ge­so gy­dy­to­jas

Bend­ro­vė DFDS iš­si­nuo­mo­jo kel­ tą „Co­rag­gio“, ku­ris nuo ki­tų me­ tų įsi­jungs į DFDS Bal­ti­jos jū­ros lai­vy­ną ir pa­di­dins marš­ru­to Klai­ pėda–Karlshamnas (Šve­di­ja) pa­ jė­gu­mus. „Co­rag­gio“ ga­li ga­ben­ ti 2 490 li­ni­ji­nių met­rų kro­vi­nio ir 600 ke­lei­vių, tai yra 400 li­ni­ji­nių met­rų ir be­veik 300 ke­lei­vių dau­ giau nei „Li­ver­pool Sea­ways“.

Bend­ro­vės „Klai­pė­dos naf­ta“ val­dy­ba priė­mė ke­le­tą es­mi­nių spren­di­mų. Tarp jų – iš įmo­ nės LIT­GAS val­dy­bos na­rių at­ šau­kė In­gą Čer­niuk ir nau­ju iš­ rin­ko Dai­nių Bra­žiū­ną. Jis taip pat yra lai­ki­nai ei­nan­tis Lie­tu­ vos Res­pub­li­kos ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jos Ener­gi­jos iš­tek­lių sky­riaus ve­dė­jo pa­rei­gas.

Sek­ma­die­nio va­ka­rą ne­ti­kė­tai mi­rė gy­dy­to­jas, moks­li­nin­kas, ha­bi­li­tuo­tas dak­ta­ras, bu­vęs Pa­ lan­gos mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ ry­bos na­rys 63-ejų Vik­to­ras Piv­ ri­kas. Pir­mi­niais duo­me­ni­mis, jį iš­ti­ko in­sul­tas. V.Piv­ri­kas, pa­ties pa­gei­da­vi­mu, bus kre­muo­tas ir am­ži­no poil­sio at­guls ša­lia tė­vų bei bro­lio Lė­bar­tų ka­pi­nė­se.

Va­sa­ros alė­jai – biu­rok­ra­tų kliū­tys Val­di­nin­kų ke­ti­ni­ mai nuo va­sa­ros pra­džios Šiau­rės ra­ ge įreng­ti sa­vo­tiš­ ką pre­ky­bos gat­vę su­bliūš­ko – pla­nai nu­ke­lia­mi ma­žiau­ siai mė­ne­siui.

v.spuryte@kl.lt

Ar­gu­men­tas: va­sa­ros alė­ją no­ri­ma įreng­ti Šiau­rės ra­ge, nes kel­tų ke­lei­viai esą yra po­ten­cia­lūs pir­kė­jai.

Šiau­rės ra­ge no­ri­ma pa­sta­ty­ti aš­tuo­nis pre­ky­bos na­me­lius, tarp jų įreng­ti ta­ke­ lį, gre­ta – vai­kų žai­ di­mų aikš­te­lę. iš ku­rių prie Da­nės kran­ti­nės bū­tų pre­kiau­ja­ma rū­ky­to­mis žu­vi­mis. Šiam pro­jek­tui įgy­ven­din­ti rei­ kės apie 30 tūkst. li­tų. Vers­li­nin­kai jau anks­čiau bu­vo iš­sa­kę ne­pa­si­ten­ki­ni­mą, jog pa­si­ rink­ta vie­ta va­sa­ros alė­jai yra ne­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

tin­ka­ma, nes esą į Šiau­rės ra­gą už­ su­ka ma­žai tu­ris­tų. „Daug dėl to dis­ku­ta­vo­me, ta­čiau ga­liau­siai nu­spren­dė­me vie­tos ne­ keis­ti. Jo­je bent jau yra srau­tai į kel­tą ir iš jo, o tai už­tik­rins pre­ky­bą ne tik sa­vait­ga­liais, bet ir pa­pras­to­mis die­ no­mis“, – aiš­ki­no D.Ples­ko­vie­nė. Ji pa­ti­ki­no, kad jei šie­met pa­si­ rink­ta vie­ta va­sa­ros alė­jai ne­pa­si­ tei­sins, ki­tą­met bus ga­li­ma dai­ry­ tis ki­tos. „Gal šių­me­tė va­sa­ros alė­ja taps pre­ky­bos gat­ve, ku­rios taip pa­gei­ dau­ja tu­ris­tai. Gal ji įkvėps vers­ li­nin­kus pa­tiems da­ry­ti kaž­ką pa­ na­šaus. Ti­ki­mės, kad lie­pos pir­mą sa­vai­tę ji jau ims veik­ti, ir žiū­rė­si­

Duo­bėtos gatvės laukia savo eilės Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­die­čiai ne­su­lau­kia, ka­da bus už­ly­gin­tos Jū­ri­nin­kų pro­spek­te at­ si­vė­ru­sios duo­bės. Uos­ta­mies­čio val­džios at­sto­vai tvir­ti­na, kad re­ mon­tuo­ti šią gat­vę yra nu­ma­ty­ta, tačiau jos eilė dar neatėjo.

Mies­to gat­vė­se at­si­vė­ru­sias duo­bes pra­dė­ta re­mon­tuo­ti ba­lan­dį. Šiems dar­bams skir­ta 1,5 mln. li­tų. As­fal­to dan­gų re­mon­tui jau iš­leis­tas treč­ da­lis vi­sų lė­šų. Šiau­ri­nė­je mies­to da­ly­je dar­bų at­lik­ta už 181 tūkst., pie­ti­nė­je – už 293 tūkst. li­tų. „Mies­te yra daug duo­bių, ta­čiau lė­šų skir­ta ma­žiau nei rei­kė­tų. Pras­ čiau­sia si­tua­ci­ja dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se. Jų duo­bių re­mon­tui lė­šų skir­ta la­bai ma­žai. Kiek ga­lė­si­me,

Po­sė­dis. Šian­dien 13 val. ro­tu­šė­je vyks Jū­ri­nių ir vi­daus van­de­nų rei­ka­lų ko­ mi­si­jos po­sė­dis. Jos na­riai svars­tys du klau­si­mus: dėl Klai­pė­dos mies­to jū­ri­ nės kul­tū­ros ap­do­va­no­ji­mo „Al­bat­ro­ sas“ nuo­sta­tų pa­tvir­ti­ni­mo ir dėl žu­vų pre­ky­vie­tės pa­ruo­ši­mo. Ke­lei­viai. Ge­gu­žę mies­to au­to­bu­sais va­ž ia­vo per 942 tūkst. ke­lei­v ių. Pa­ly­ gin­t i su ba­lan­d žiu, per 50 tūkst. dau­ giau. Po­pu­l ia­r iau­sios sto­te­lės ge­g u­ žę bu­vo „Bib­lio­te­kos“, „At­g i­mi­mo“, va­ žiuo­jant iš šiau­r i­nės į pie­t i­nę mies­to pu­sę, „Smil­te­lės“, va­ž iuo­jant iš pie­t i­ nės į šiau­ri­nę mies­to pu­sę.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Su­ma­ny­mo įreng­ti va­sa­ros alė­ją įgy­ven­di­ni­mui su­truk­dė biu­rok­ra­ ti­nės kliū­tys. „Tie­siog rei­kia, kad mies­to ta­ry­ba vie­no­je ei­lu­tė­je per­ skirs­ty­tų pi­ni­gus. Praė­ju­sį mė­ne­sį ji to ne­pa­da­rė, to­dėl da­bar teks lauk­ ti šio mė­ne­sio pa­bai­gos, o ta­da jau ga­lė­si­me pra­dė­ti dar­bus“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Tarp­tau­ti­ nių ry­šių, vers­lo plėt­ros ir tu­riz­mo sky­riaus ve­dė­ja Da­lia Ples­ko­vie­nė. No­ri­ma Šiau­rės ra­ge pa­sta­ty­ti aš­tuo­nis pre­ky­bos na­me­lius, tarp jų įreng­ti ta­ke­lį, gre­ta – vai­kų žai­ di­mų aikš­te­lę. Na­me­liuo­se įsi­kū­rę pre­ky­bi­nin­ kai esą pre­kiau­tų ne ki­niš­ko­mis pre­kė­mis, o tau­ti­nio pa­vel­do pro­ duk­tais. Nu­ma­to­ma ir tai, jog sa­vait­ga­ liais va­sa­ros alė­jo­je vyk­tų me­ni­ nė pro­gra­ma – bar­dų kon­cer­tai ar liau­diš­kos va­ka­ro­nės. Be to, pla­nuo­ja­ma pri­trauk­ti ir va­di­na­muo­sius vi­kin­gų lai­ve­lius,

Dienos telegrafas

Dan­ga: Jū­ri­nin­kų pro­spek­tą iš­va­go­jo ne tik duo­bės, bet ir vil­ki­kų vė­žių

žy­mės.

tiek pa­re­mon­tuo­si­me. Bent įva­žas į kie­mus“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ky­mo sky­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė. Kie­ mų dan­gų re­mon­tui šie­met skir­ta 150 tūkst. li­tų.

me, kaip sek­sis. Svar­biau­sia, kad mies­to cent­re at­si­ras­tų dau­giau gy­vas­ties. Vis­kas dėl gy­vy­bės“, – su re­zer­vuo­tu op­ti­miz­mu į prie­kį žiū­rė­jo D.Ples­ko­vie­nė.

30 – tiek tūkst. li­tų reikia vasaros alėjai įrengti.

Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 11 klai­ pė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė Ana Po­no­ma­ rio­va (g. 1926 m.), Al­do­na Ma­žo­n ie­nė (g. 1930 m.), Do­na­ta Ona Ka­tars­k ie­nė (g. 1935 m.), Ivan Pozd­n ia­kov (g. 1936 m.), Al­ber­tas Za­bo­lon­ko­vas (g. 1940 m.), Ivan Gvaj (g. 1941 m.), Vi­ta­lij Ver­ba (g. 1947 m.), Ni­jo­lė Dil­n i­k ie­nė (g. 1954 m.), Ser­gej Pet­rov (g. 1956 m.), Ri­man­ tas Ra­d žius (g. 1965 m.), Vy­gan­tas Bar­ daus­kas (g. 1966 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ivan Pozd­nia­kov, Do­na­ta Ona Ka­tars­ kie­nė, Ma­rė Gi­bie­nė, Ivan Gvaj. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 11 mo­te­r ų. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 10 ber­niu­k ų. Grei­to­ji. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 62 iš­kvie­ti­mų. Klai­pė­die­čiai dau­giau­sia skun­dė­si šir­ dies rit­mo su­tri­ki­mais, aukš­tu krau­jos­ pū­džiu. Į me­di­kus krei­pė­si ir sa­vait­ga­ lį sau­lė­je per­si­kai­ti­nę žmo­nės. Jiems skau­dė­jo gal­vą, py­ki­no. Me­di­kai įspė­ja ne­bū­ti sau­lė­je be gal­vos ap­dan­ga­lų.

4

antradienis, birželio 11, 2013

miestas

Skir­tu­mas: iš eg­za­mi­nų sa­lės vie­ni abi­tu­rien­tai išė­jo džiaugs­min­gai

nu­si­tei­kę, o ki­ti – šiek tiek nu­si­mi­nę.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Eg­za­mi­no lape – ir baltos dėmės Abi­tu­rien­tai va­kar lai­kė vie­ną po­pu­lia­ riau­sių – vals­ty­bi­nį is­to­ri­jos eg­za­mi­ną. Po jo klai­pė­die­čių dvy­lik­to­kų nuo­tai­kos bu­ vo la­bai skir­tin­gos – vie­ni džiau­gė­si leng­ vo­mis už­duo­ti­mis, ki­ti iš­gy­ve­no, jog ži­nių pa­tik­ri­ni­mo bus neiš­lai­kę. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Lai­ky­ti vals­ty­bi­nį is­to­ri­jos eg­za­mi­ ną bu­vo už­si­re­gist­ra­vę 814 moks­ lei­vių iš Klai­pė­dos bend­ro­jo la­vi­ni­ mo ir pro­fe­si­nių mo­kyk­lų. Ta­čiau į jį 34 neat­vy­ko. „Neat­vy­ki­mo prie­ žas­tys įvai­rios. Kai ku­rie abi­tu­ rien­tai, ma­tyt, su­si­rgo, ki­tiems eg­za­mi­no ne­bu­vo leis­ta lai­ky­ti dėl nei­gia­mo įver­ti­ni­mo. Tre­ti gal­būt per­si­gal­vo­jo, nes eg­za­mi­nas juk nė­ra pri­va­lo­mas“, – svars­tė Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ko­ky­ bės ir kai­tos po­sky­rio ve­dė­ja Vir­gi­ ni­ja Ka­za­kaus­kie­nė. Klai­pė­do­je is­to­ri­jos eg­za­mi­nas bu­vo ket­vir­tas pa­gal po­pu­lia­ru­mą. Pa­si­tik­rin­ti sa­vo ži­nių abi­tu­rien­tai rin­ko­si sep­ty­niuo­se bran­dos eg­za­ mi­nų cent­ruo­se. Dar vie­na­me cent­ re eg­za­mi­ną lai­kė tik vie­nas vai­ki­ nas, tu­rin­tis spe­cia­lių­jų po­rei­kių. Do­ro­ti už­duo­tis dvy­lik­to­kai ga­ lė­jo tris va­lan­das, ta­čiau dau­ge­lis jų sa­lę pa­li­ko ge­ro­kai anks­čiau. „Ką ži­no­jo­me, pa­ra­šė­me, o ko ne­ži­no­jo­me, pa­li­ko­me tuš­čias vie­ tas la­pe ir išė­jo­me“, – sa­vo spren­ di­mą ne­ko­vo­ti iki ga­lo ko­men­ta­vo uos­ta­mies­čio dvy­lik­to­kai. Kai ku­rie jų tei­gė, jog ži­nių pa­ tik­ri­ni­mas bu­vo leng­vas – ti­kė­jo­si sun­kes­nio. Ki­ti skun­dė­si, kad eg­ za­mi­ne bu­vo ir to­kių už­duo­čių, ku­ rių jie mo­kyk­lo­je ne­si­mo­kė, tad jos pa­si­ro­dė neį­vei­kia­mos. „Svar­biau­sia iš­lai­ky­ti, o pa­skui jau bus kaip bus“, – ga­na op­ti­mis­ tiš­kai nu­si­tei­kę bu­vo kal­bin­ti abi­ tu­rien­tai. Klai­pė­do­je per is­to­ri­jos eg­za­mi­ ną in­ci­den­tų neuž­fik­suo­ta. Dau­ge­liui abi­tu­rien­tų is­to­ri­jos eg­ za­mi­nas ta­po bran­dos se­si­jos pa­bai­ ga, nors ji ofi­cia­liai baig­sis bir­že­lio 19 die­ną. Pa­bai­gos ak­cen­tas – vals­ ty­bi­nis in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų eg­za­mi­nas. Iki tol abi­tu­rien­tų, ku­ rie pa­si­rin­ko įvai­rių dis­cip­li­nų eg­ za­mi­nus, dar lau­kia bio­lo­gi­jos ži­nių pa­tik­ri­ni­mas (bir­že­lio 12 d.), ru­sų kal­bos (bir­že­lio 13 d.), che­mi­jos (bir­ že­lio 14 d.), fi­zi­kos (bir­že­lio 17 d.) ir vo­kie­čių kal­bos (bir­že­lio 18 d.).

Nuomonės

And­rius Ne­pa­sa­ky­čiau, kad eg­za­mi­nas bu­vo ar­ ba la­bai leng­vas, ar­ba la­bai sun­kus. Te­ mų bu­vo įvai­rių – ir lie­tu­vių is­to­ri­jos, ir vi­ du­ram­žių lai­kų. Pats iš eg­za­mi­no išė­jau anks­čiau, ne­pri­rei­kė vi­so lai­ko. Ma­nau, kad tie, ku­rie są­ži­nin­gai mo­kė­si vi­sus me­ tus, grei­čiau ir su­si­tvar­kė su už­duo­ti­mis. At­siž­vel­giant į ma­no ži­nias, ti­kiuo­si už šį eg­za­mi­ną gau­ti bent jau 70 ba­lų.

Ju­li­ja Eg­za­mi­nas iš­si­sky­rė tuo, kad rei­kė­jo la­bai daug ra­šy­ti ir bū­tent apie Ant­rą­ jį pa­sau­lį ka­rą, Hit­le­rio, Sta­li­nio val­dy­ mo niuan­sus. Ta­čiau man tai jau bu­vo pa­sku­ti­nis eg­za­mi­nas, tad da­bar ra­mu. Svar­biau­sia jį iš­lai­ky­ti, o jei dar ir 50 ba­ lų su­rink­čiau, bū­tų la­bai ge­rai. Eg­za­mi­ nui tik­rai ruo­šiau­si. Ke­lias die­nas prieš jį bu­vau įni­ku­si į kny­gas. Ta­čiau tas vie­tas, kur tin­gė­jau pa­skai­ty­ti, eg­za­mi­ne ir pri­ va­lė­jau pra­leis­ti, nes ne­ži­no­jau da­tų.

Eg­lė Is­to­ri­jos eg­za­mi­nas bu­vo sun­kiau­sias, rei­kė­jo daug ži­nių. Dvy­li­kos me­tų iš­ mok­ti neuž­te­ko, dar ir try­lik­tų rei­kė­tų. Ne­sa­kau nie­ko ir ne­prog­no­zuo­ju re­zul­ ta­tų, bet svar­biau­sia iš­lai­ky­ti. Eg­za­mi­ną lai­kiau tik to­dėl, kad man jo rei­kia sto­ jant į tas spe­cia­ly­bes, ku­rias esu nu­si­ žiū­rė­ju­si.

5

antradienis, birželio 11, 2013

miestas

Pa­žymys kir­ši­na stu­den­tus 1

„Keis­ta ir ne­sup­ran­ta­ma, ko­dėl sle­pia­ma, kas re­ cen­zuos mū­sų dar­bus. Ži­no­me, kad Eko­no­mi­kos ka­ted­ro­je dir­ba įvai­ rių sri­čių spe­cia­lis­tai, tad bū­tų ge­ rai ži­no­ti, ar re­cen­zi­ją pa­ra­šęs žmo­ gus tu­ri pa­kan­ka­mai kom­pe­ten­ci­jos kal­bė­ti apie dar­bą tam tik­ra te­ma. Jei iš anks­to ži­no­tu­me, kas yra re­cen­ zi­jos au­to­rius, ga­lė­tu­me ati­tin­ka­mai ruoš­ti sa­vus ar­gu­men­tus. Keis­ta ir tai, kad re­cen­zen­tas pa­ra­šo vie­ną iš dvie­jų įma­no­mų ver­ti­ni­mų – dar­bą įver­ti­na tei­gia­mai ar nei­gia­mai, tai yra re­ko­men­duo­ja leis­ti jį gin­tis ar­ ba ne“, – aiš­ki­no stu­den­tas. Ne vie­nas pra­stes­nį nei ti­kė­jo­si pa­ žy­mį ga­vęs jau­nuo­lis pik­ti­no­si ne­ga­lė­ jęs pa­teik­ti ape­lia­ci­jos dėl bai­gia­mo­ jo dar­bo tu­ri­nio ver­ti­ni­mo. Ka­ted­ro­je jiems paaiš­ki­na­ma, kad trys ko­mi­si­jos na­riai ne­ga­li bū­ti ne­tei­sūs. Ape­lia­ci­ja prii­ma­ma tik to­kiu at­ve­ju, jei­gu bū­ta eti­kos ar pro­ce­dū­ros pa­žei­di­mų. Ka­ dan­gi jų neuž­fik­suo­ta, esą nė­ra pa­ grin­do ir ape­lia­ci­jai. „Jei stu­den­tas ma­no, kad jo dar­bas įver­tin­tas ne­tei­sin­gai, Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­tas ne­si­var­gi­na priim­ti ape­lia­ ci­jos, nes stu­den­to nuo­mo­nė nie­ko ver­ta. Rea­ly­bė to­kia – tas, kas per ket­ ve­rius moks­lo me­tus ne­lan­kė pa­skai­tų, tas, ku­ris kur­si­nius dar­bus at­neš­da­vo pa­sku­ti­nę die­ną ir bū­da­vo ko­ne iš­ve­ja­ mas už tai, kad dar­bą su­da­rė „Vi­ki­pe­ di­jos“ ir „Goog­le“ straips­nių kom­pi­ lia­ci­ja, ba­ka­lau­ro var­dą ga­vo anks­čiau už ki­tus ir bu­vo įver­tin­tas ge­riau, – kal­bė­jo jau­nuo­lis. – Tie, kas pa­tys są­ ži­nin­gai ra­šė dar­bą ir jau ne vie­ne­rius me­tus dir­ba ty­ri­mo ap­ra­šy­to­je sri­ty­je, ga­vo vos tei­gia­mą ver­ti­ni­mą.“ Spor­ti­nin­kui – pri­vi­le­gi­jos?

Bend­ra­moks­liai pik­ti­no­si ir iš­skir­ ti­nė­mis są­ly­go­mis vie­nam ko­le­gai, ku­ris stu­di­juo­da­mas žai­dė krep­ši­nį uni­ver­si­te­to ko­man­do­je. Nors ba­ ka­lau­ro dar­bą jis tu­rė­jo gin­tis tik bir­že­lio pir­mo­sio­mis die­no­mis, jau ge­gu­žės 28 die­ną so­cia­li­nia­me tink­la­la­py­je gy­rė­si bai­gęs stu­di­jas. Stu­den­tai sua­be­jo­jo, ko­kiu bū­ du ko­le­ga ga­lė­jo anks­čiau nei bu­ vo nu­ma­ty­ta ap­si­gin­ti ba­ka­lau­ri­nį dar­bą. Stu­den­tai svars­tė, ko­kių rei­ kia tu­rė­ti nuo­pel­nų, kad dėl ge­bė­ ji­mų vie­no­je spor­to ša­ko­je moks­lo įstai­ga da­ry­tų išim­tis. Pa­si­gy­rė bai­gęs moks­lus

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to So­cia­li­nių moks­lų fa­kul­te­to de­ka­nas An­ta­nas Bu­čins­kas, tei­gė, kad dau­ge­lis įta­ ri­mų bei pa­ska­lų, api­pi­nan­čių eg­ za­mi­nų ar bai­gia­mų­jų dar­bų gy­ny­ mus, bū­na ne­pag­rįs­ti. „Ma­nau, ne­rei­kė­tų ak­lai ti­kė­ ti vis­kuo, ką žmo­nės ra­šo so­cia­li­ niuo­se tink­la­la­piuo­se. Ga­li bū­ti, kad vai­ki­nas ne­tu­ri ki­to bū­do sa­vo šau­ nu­mui pa­ro­dy­ti, tad taip er­zi­na ko­ le­gas. Prieš ke­le­tą me­tų bu­vo pa­na­ šus at­ve­jis, kai į ma­no ka­bi­ne­tą atė­jo pa­si­pik­ti­nę stu­den­tai. Jiems ko­le­ga gy­rė­si jau tu­rįs dip­lo­mą, nors ki­ti dar net ne­si­gy­nė dar­bų. Pa­ro­džiau jiems do­ku­men­tus, ku­rie pa­tvir­ti­no, jog tas as­muo net ne­bu­vo pri­leis­tas prie gy­ni­mo“, – pri­si­mi­nė de­ka­nas. A.Bu­čins­ko duo­me­ni­mis, šie­met tik dviem fa­kul­te­to stu­den­tams, ku­ rie tu­rė­jo iš­vyk­ti į spor­to var­žy­bas, bu­vo pa­keis­tas dar­bų gy­ni­mo lai­kas. De­ka­nas tei­gė, kad išim­tys dėl da­ ly­va­vi­mo spor­to var­žy­bo­se ar sto­ vyk­lo­se su­da­ro­mos tik ta­da, kai stu­ den­tas yra ša­lies rink­ti­nės na­rys.

Ar leis­ti pa­keis­ti dar­bo gy­ni­mo ar eg­za­mi­no lai­ky­mo gra­fik ­ ą, spren­ džia rek­to­rius ar­ba pro­rek­to­rius. „Vi­sus spor­ti­nin­kus la­bai ver­ti­na­ me ir my­li­me, bet dip­lo­mų vien už tai ne­duo­da­me“, – ti­ki­no A.Bu­čins­kas. Pa­si­ti­ki ko­mi­si­jos na­riais

At­rem­da­mas stu­den­tų pre­ten­zi­jas dėl ape­lia­ci­jų A.Bu­čins­kas pri­mi­nė Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te eg­zis­tuo­jan­ čią tvar­ką: dip­lo­mi­nio dar­bo ver­ti­ni­ mą ga­li­ma ban­dy­ti ape­liuo­ti tik to­kiu at­ve­ju, jei­gu bu­vo pro­ce­dū­ri­nių pa­ žei­di­mų. Tai yra, jei­gu stu­den­tui ne­ leis­ta at­sa­ky­ti į pa­teik­tus klau­si­mus ar­ba su juo bend­rau­ta nee­tiš­kai.

An­ta­nas Bu­čins­kas:

Ne re­cen­zi­ja le­mia pa­žy­mį

Moks­lo pa­sau­ly­je yra na­tū­ra­lu, kad nuo­mo­nės ne­su­tam­pa. Pro­fe­so­rius V.Juš­čius tei­gė, jog kar­tais net ver­ti­ nant di­ser­ta­ci­ją vie­nas iš pen­kių ko­ mi­si­jos na­rių tvir­ti­na, kad dar­bo au­ to­rius ne­ver­tas jam su­teik­ti dak­ta­ro laips­nį. Bū­na, kad ir vie­nas opo­nen­tų įsi­ti­ki­nęs vie­naip, o ki­tas – ki­taip. „Kar­tais su­si­kim­ba­me, su­si­gin­ či­ja­me, bet tai yra na­tū­ra­lu moks­lo pa­sau­ly­je. O kad int­ri­gų yra, ne­pa­ neig­si. Juk ant že­mės vaikš­to­me“, – ne­slė­pė pro­fe­so­rius. Stu­den­tų bai­gia­mie­ji dar­bai ano­ ni­miš­kai re­cen­zuo­ja­mi ne tik Klai­ pė­dos uni­ver­si­te­te. Tai pa­tvir­ti­no ir Vil­niaus uni­ver­si­te­to Eko­no­mi­kos fa­kul­te­to ba­ka­lau­ro stu­di­jų pro­de­ ka­nas Lio­nius Gai­žaus­kas. „Ne­ma­nau, kad bū­ti­na ži­no­ti, kas ra­šys re­cen­zi­ją. Jei ži­no­tų, ga­li­ mas at­ve­jis, kad stu­den­tai bėg­tų pas jį, ban­dy­tų da­ry­ti įta­ką. Mes sten­ gia­mės pa­rink­ti tuos žmo­nes, ku­rie ge­riau­siai iš­ma­no dar­bo te­mą. Re­ cen­zen­to bal­sas nė­ra le­mia­mas. Ne re­tas at­ve­jis, kai ko­mi­si­ja ver­ti­na ki­ taip, nei bu­vo siū­ly­ta re­cen­zi­jos au­ to­riaus“, – ti­ki­no L.Gai­žaus­kas. Sau­go fa­kul­te­to pres­ti­žą

So­cia­li­nių moks­lų fa­kul­te­to de­ka­ no ti­ki­ni­mu, tai, kad dar­bą ver­ti­na ko­mi­si­ja, ro­do ob­jek­ty­vu­mą. Ba­ka­ lau­ro dar­bą ver­ti­na tri­jų, o ma­gist­ro – pen­kių žmo­nių ko­mi­si­ja. „O kas ge­riau tai pa­da­rys? Ki­ ti pen­ki ar trys? Kar­tais ko­mi­si­jo­je bū­na ki­tų fa­kul­te­tų ar ki­tų aukš­tų­ jų mo­kyk­lų dės­ty­to­jų, bet šiaip mes sten­gia­mės ap­siei­ti sa­vo­mis jė­go­ mis“, – aiš­ki­no A.Bu­čins­kas.

Neob­jek­ty­vaus bai­gia­mų­jų dar­bų ver­ti­ni­mo ga­li­my­bę at­me­tė ir Klai­ pė­dos uni­ver­si­te­to So­cia­li­nių moks­ lų fa­kul­te­to de­ka­nas A.Bu­čins­kas. Šie­met vie­no eko­no­mi­kos moks­ lus krim­tu­sio ba­ka­lau­ro dar­bas, re­ cen­zen­to ma­ny­mu, bu­vo ver­tas 6 ba­lų. Ta­čiau gy­ni­mo me­tu stu­den­ tas su­ge­bė­jo at­sa­ky­ti į jam pa­teik­tus klau­si­mus, ap­gin­ti sa­vo po­zi­ci­ją, to­ dėl ko­mi­si­ja dar­bą įver­ti­no 7 ba­lais. Ir tai, pa­sak A.Bu­čins­ko, nė­ra nie­ko nuo­sta­baus. „Bet bū­na ir pre­ten­zi­jų. Pa­me­nu vie­ną stu­den­tą, ku­ris ne vie­ne­rius me­tus bu­vo ne­pa­ten­kin­tas ver­ti­ni­ mu. No­rė­jo 10 ba­lų, o ko­mi­si­ja jį vis įver­tin­da­vo sep­ty­ne­tu“, – pa­sa­ko­ jo A.Bu­čins­kas.

Gina nuo stu­den­tų ata­kų

Pla­gia­tą de­mas­kuo­ja pro­gra­ma

Vi­sus spor­ti­nin­kus la­ bai ver­ti­na­me ir my­li­ me, bet dip­lo­mų vien už tai ne­duo­da­me.

Stu­den­tų pre­ten­zi­jas dėl re­cen­zi­jos au­to­rių ano­ni­miš­ku­mo So­cia­li­nių moks­lų fa­kul­te­to de­ka­nas at­me­tė kaip ne­pag­rįs­tas. Esą to­kia tvar­ka nu­sta­ty­ta sie­kiant ap­sau­go­ti re­ cen­zen­tus nuo stu­den­tų ata­kų. Stu­den­tai tu­ri tei­sę su­si­pa­žin­ti su re­cen­zi­jos tu­ri­niu prieš tris dar­bo die­nas iki dar­bo gy­ni­mo. Per šį lai­ką jie ga­li pa­si­ruoš­ti at­rem­ti prie­kaiš­ tus. Pa­sak Eko­no­mi­kos ka­ted­ros ve­ dė­jo pro­fe­so­riaus Vy­tau­to Juš­čiaus, ne­svar­bu, kas ra­šė re­cen­zi­ją, svar­bu, ko­kios pa­sta­bos jo­je pa­ra­šy­tos. „Aš va­do­vau­juo­si to­kiu prin­ci­ pu – pa­grin­di­nis kri­te­ri­jus tu­ri bū­ ti ob­jek­ty­vu­mas. No­rint už­tik­rin­ti ob­jek­ty­vu­mą, ge­riau­sia, kai re­cen­ zen­tas yra ne­ži­no­mas. Ra­šy­da­mas straips­nius į moks­lo žur­na­lus Lie­ tu­vo­je ar tarp­tau­ti­nius lei­di­nius aš pa­ts ne­ži­nau, kas pa­ra­šė re­cen­zi­ ją, daž­nai ne­ži­nau net ku­rio­je ša­ ly­je šis žmo­gus gy­ve­na. Kar­tais iš pra­stos ang­lų kal­bos ga­liu nu­spė­ti, kad re­cen­zi­ją ra­šė lie­tu­vis. Kai rea­ li­zuo­ju pa­sta­bas, vėl dar­bą siun­ čiu re­cen­zen­tui, bet bend­ra­vi­mas vi­sa­da yra ano­ni­miš­kas. Bū­tent tai už­tik­ri­na ob­jek­ty­vu­mą, ypač to­kio­ je ma­žo­je ša­ly­je, kaip Lie­tu­va. To­dėl šiuos stan­dar­tus pra­de­da­me tai­ky­ti nuo stu­di­jų. Vi­sų svar­biau­sia, ar tie­ sa yra tai, kaip įver­tin­tas dar­bas“, – tei­gė V.Juš­čius.

Blo­ges­nius įver­ti­ni­mus pa­pras­tai gau­na tie, kas ne pa­tys ra­šė dar­bą ar­ba di­des­nią­ją jo da­lį pla­gi­ja­vo. Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tai tu­ri spe­cia­ lias pro­gra­mas, lei­džian­čias nu­sta­ty­ ti pla­gia­tą. Į pro­gra­mą įve­da­mas jei ne vi­sas dar­bas, tai bent jo pus­la­pis. Prog­ra­ma su­ge­ba pa­ro­dy­ti, kiek pro­ cen­tų dar­bo yra paim­ta iš ki­tų šal­ti­ nių ir iš kur dar­bas nu­pla­gi­juo­tas. Bai­gia­mą­jį dar­bą stu­den­tas pri­ va­lė­tų ra­šy­ti bent jau me­tus, vi­są tą lai­ką dirb­da­mas su va­do­vu. Esą jei­gu pra­stas stu­den­tas bai­gian­ tis lai­kui at­ne­ša ge­rą dar­bą, ta­čiau ne­su­ge­ba nie­ko apie jį paaiš­kin­ti, au­to­rys­tė yra aki­vaiz­di. Fa­kul­te­to va­do­vas ti­ki­no, kad ver­ ti­nant stu­di­jų pro­gra­mas, vyk­dant tarp­tau­ti­nius au­di­tus ant sta­lo pa­ de­da­mi vi­si per pen­ke­rius me­tus stu­den­tų pa­ra­šy­ti dar­bai. Kiek­vie­ na­me jų tu­ri bū­ti ano­ta­ci­ja ang­lų kal­ba, li­te­ra­tū­ros są­ra­šas, jie tu­ri ati­ tik­ti vi­sus ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus. „Ko­mi­si­ja pu­sę die­nos pa­si­rink­ti­ nai ver­ti­na la­bai ge­rus dar­bus, ge­rus ir pra­stes­nius. Ir kaip mes at­ro­dy­tu­ me, jei­gu nie­ki­nis dar­bas bū­tų įver­ tin­tas 8 ar 10 ba­lų? Ka­ted­ra ri­zi­kuo­tų sa­vo pres­ti­žu. O dėl Eko­no­mi­kos ka­ ted­ros ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ji stip­riau­ sia kva­li­fi­ka­ci­jos po­žiū­riu fa­kul­te­te. Nė vie­nu jos dar­buo­to­ju nea­be­jo­ju“, – ti­ki­no de­ka­nas A.Bu­čins­kas.

6

antradienis, birželio 11, 2013

nuomonės

Redakcijos skiltis

Žmogaus klystkelis – pi­ni­gai

Milijonas ten, milijonas šen

V

Žvilgsnis

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

L

ietuva, atrodo, netrukus taps tikra technologijų šalimi. IBM, „Barclays“, trūksta dar „Microsoft“ ir „Apple“... Iškabų, žinoma. Kilęs skandalėlis dėl ūkio ministerijos šefės Birutės Vėsaitės įdomus tik tuo, kad ministrė prasitarė apie kai kurių buvusių valdžios veikėjų jos vadovaujamoje ministerijoje stumtus milijoninius technologijų projektus. Vienas jų – IBM, dar buvo toks „Barclays“ projektėlis, atrodo, virtęs programuotojų perverbavimo centru, o ne kokią nors naudą duodančia įstaiga. O IBM? Koks šios įmonės, kuriai nepagailėta mokesčių mokėtojų milijonų, adresas? Galbūt Lietuva iš tiesų taps aukštųjų technologijų centru? Juk tai – mūsų ekonomikos pagrindas. Bent taip kažkada sakė šalies vadovė.

Vargu ar net ėmus iš tiesų kurti aukštųjų technologijų parkus Lietuvoje, dar bus kam juose dirbti. „Be jokios abejonės, tai nebus didžiuliai pramonės kompleksai – ateities Lietuvos ūkio pagrindas bus inovatyvios sritys“, – kalbėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tiesa, pramonės kompleksų Lietuvoje seniai nėra, tiksliau, „sėkmingai“ neliko po nepriklausomybės. Tie, kurie liko, buvo taip pat „sėkmingai“ parduoti, dar ir primokėjus sąjungininkų investuotojams. Regis, dabar ateina nauji „investuotojai“ – IBM ir „Barclays“. Jiems, atrodo, vėl primokėjome keletą milijonų, kad tik pakabintų savo iškabas ant kokio žalio dangoraižio Vilniuje. O ką šie centriukai kuria, leiskite paklausti? Kokią naudą duoda šalies ekonomikai? Apskritai, jokio skirtumo, kuris veikėjas iš kurios partijos vadovauja šalies ūkiui. Kasmet valstybė per panašius projektus ir projektėlius patiria milijoninių nuostolių. Vis dėlto visos tos vadinamosios investicijos tėra tik viešųjų ryšių akcija, o jų indėlis į bendrąjį valstybės vidaus produktą – niekinis. O rimtos ekonominės problemos, apie kurias garsiai kalba jau ne tik ekonomistai, bet ir verslo pasaulis, nesprendžiamos. Klausimas, ar jas elito atstovai iš viso įžvelgia? Problemų yra. Ir ilgai ieškoti bėdų Lietuvoje nereikia. Pakanka pažvelgti į emigracijos statistiką. Vargu ar net ėmus iš tiesų kurti aukštųjų technologijų parkus Lietuvoje, dar bus kam juose dirbti...

ers­le su­kda­ma­sis 21-erius me­tus, sam­dęs, at­lei­dęs, dir­bęs dau­giau kaip su 800 žmo­nių, spren­dęs įvai­rias jų pro­ble­mas, da­ly­va­vęs gau­sy­bė­je įvai­rių mo­ky­mų ir se­mi­ na­rų, nie­ka­da ne­su­si­mąs­čiau, kad tiek daug apie žmo­gaus san­ty­kį su dar­bu ra­šo­ma Šven­ta­ja­me Raš­te, teo­lo­gi­nė­se kny­go­se, kad tiek daug dė­me­sio šiai sri­čiai ski­ria po­pie­žiai sa­vo en­cik­li­ko­se. Be­veik prieš 600 me­tų ta­pę krikš­čio­ni­mis įsi­są­mo­ni­no­me pa­ rei­gą lai­ky­tis Die­vo nu­ro­dy­mų, įpa­rei­go­ji­mų bei su­vo­kė­me tei­sę džiaug­tis mums tei­kia­mo­mis gau­ sio­mis do­va­no­mis ir pa­lai­ma. Di­džio­ji da­lis Die­vo įpa­rei­go­ji­mų žmo­gui su­ra­šy­ti Pra­džios kny­go­je. Su­kū­ręs žmo­nes Die­vas pa­lai­mi­no juos, tar­da­mas: „Bū­ki­te vai­sin­gi ir dau­gin­ki­tės, pri­pil­dy­ki­te že­mę ir val­dy­ki­te ją! Vieš­pa­tau­ki­te ir jū­ros žu­vims, ir pa­dan­gių paukš­čiams, ir vi­siems že­mė­je ju­dan­tiems gy­ vū­nams“. Vė­liau už go­du­mą mū­sų pro­tė­ viams, iš­va­ry­tiems iš ro­jaus, bu­ vo įsak­miai nu­ro­dy­ta: „Sa­vo vei­do pra­kai­tu val­gy­si duo­ną“. Koks šian­dien yra dir­ban­tis žmo­ gus, jo san­ty­kis su dar­bu, to san­ty­ kio svar­ba gy­ve­ni­me? Nea­be­jo­ti­nai kiek­vie­nas iš mū­sų esa­me su­si­dū­ rę su sam­do­mu dar­bu. Ži­no­me, jog no­rint kaž­ką nu­veik­ti, bū­ti mo­ty­ vuo­tam rei­kia tu­rė­ti aiš­kiai api­ brėž­tą tiks­lą. Žmo­gaus san­ty­kis su tiks­lu – uni­ka­lus, nes jis vi­sa­da tu­ ri du tiks­lus. Pir­ma­sis tiks­las – pa­ts dar­ bo re­zul­ta­tas. Ant­ra­sis – at­ly­gis už dar­bą, tai yra pi­ni­gai. Dviem kryp­ti­mis žmo­gus ei­ti ne­ga­li, to­ dėl na­tū­ra­lu, jog prio­ri­te­tu jis pa­ si­ren­ka vie­ną iš tiks­lų. Ak­ty­vus, to­bu­lė­jan­tis žmo­gus še­šis mė­ne­sius dir­ba dieg­da­mas ko­ky­bės sis­te­mą įmo­nė­je ir su­lau­ kia pa­siū­ly­mo pe­rei­ti į ki­tą įmo­nę, kur jam bus mo­ka­ma maž­daug 500 Lt di­des­nė al­ga. Jis priė­mė šį pa­siū­ ly­mą, ta­čiau kas at­si­ti­ko – nu­ken­ tė­jo įmo­nė, nu­ken­tė­jo kar­tu pro­ jek­te dir­bę ko­le­gos. Jau­nas pro­jek­ta­vi­mo spe­cia­lis­tas, tu­rin­tis gra­žią šei­mą ir įsi­pa­rei­go­

ji­mą ban­kui už įsi­gy­tą būs­tą, au­to­ mo­bi­lį, jam pa­ti­kė­tą va­do­va­vi­mą in­ži­ne­ri­nei pro­jek­to gru­pei, įmo­nę pa­lie­ka dėl tūks­tan­čiu li­tų di­des­nio at­ly­gi­ni­mo. Nu­ken­tė­jo įmo­nė, nu­ ken­tė­jo kar­tu pro­jek­te dir­bę ko­le­ gos, nu­ken­tė­jo už­sa­ko­vai. Ar tik­rai šian­dien į dar­bą ei­na­me tik dėl pi­ni­gų? Kons­ti­tu­ci­ja, ko­dek­sai, įsta­ty­ mai šias si­tua­ci­jas pa­tei­si­na. O kaip mes, krikš­čio­nys, ar pa­tei­si­ na­me to­kius spren­di­mus ?

Gal jau grei­tai ir ant ant­ka­pių ra­šy­si­ me: „Čia il­si­si toks ir toks, per gy­ve­ni­mą už­dir­bęs tiek ir tiek li­tų“? Pri­pa­ži­nę pi­ni­gus dar­bi­nės veik­ los tiks­lu su­tin­ka­me, jog kiek­vie­no dir­ban­čio­jo priim­tas spren­di­mas dėl pi­ni­gi­nės nau­dos yra tei­sin­gas. O tai reiš­kia, kad mes pra­ran­da­me ga­li­my­bę ti­kė­tis ki­to­kių spren­di­ mų. Ar ne per žiau­ru? Jau­ni, tu­rin­tys am­bi­cin­gų pla­ nų, mo­kan­tys ne­ma­žas pa­lū­ka­ nas ban­kams, kre­di­tus, no­rin­tys kas­met ato­sto­gų už­sie­ny­je, gra­ žių au­to­mo­bi­lių, mo­der­nių bal­dų, vai­kams pa­čių ge­riau­sių moks­lų ir ki­tų nuo­sta­bių da­ly­kų yra ne tik ma­no mi­nė­ti kon­sul­tan­tai, pro­jek­ tuo­to­jai, sta­ty­bi­nin­kai, bu­hal­te­rai, vers­li­nin­kai, bet ir moks­li­nin­kai, po­li­ci­nin­kai, tei­sė­jai, gy­dy­to­jai, po­li­ti­kai. Net ne­si­ver­čia lie­žu­vis ly­gin­ti, kaip po­li­ci­nin­kas, gy­dy­to­jas, tei­ sė­jas ar po­li­ti­kas kei­čia spren­di­ mą, pa­lie­ka sa­vo ne­baig­tą dar­bą ar el­gia­si prieš sa­vo są­ži­nę dėl di­des­ nės pi­ni­gų su­mos.

E

nd­rie­ja­vas gar­sus ne tik Ab­ lin­ga. Čia ir se­no­sios so­ dy­bos, ir Šal­pės kal­nas, ir Žva­gi­nių pi­lia­kal­nis, į ku­ rį ve­da as­fal­tuo­tas ke­lias. Ta­čiau nuo­sta­biau­sia vie­ta – lur­das, kur bu­vo su­šau­dy­ti Ab­lin­gos kai­mo gy­ ven­to­jai. Čia Al­fon­sas Šiau­ly­tis dar­ba­vo­ si tris­de­šimt me­tų, kol iš su­vers­ to šiukš­ly­no ir ap­leis­to lur­do įkū­rė pui­kų gam­tos kam­pe­lį – par­ką.

Ro­žė Poš­kie­nė

telefonas@kl.lt

Par­da­vi­nė­ja ža­lias bul­ves

Jau ku­rį lai­ką vie­no pre­ky­bos cent­ro rek­la­mi­niuo­se lei­di­niuo­se skel­bia­ma in­for­ma­ci­ja, kad ga­li­ma įsi­gy­ti švie­ žių bul­vių su nuo­lai­da. Ta­čiau tai – tik­riau­sias pa­si­ty­čio­ji­mas. Tos bul­ vės yra pa­ža­lia­vu­sios, jų neį­ma­no­ma val­gy­ti. Jau­nes­ni žmo­nės dar tai pa­ ste­bi ir to­kių bul­vių ne­per­ka, o vy­ res­nio am­žiaus gy­ven­to­jai juk per­ka vis­ką, kas tik pi­giau. Pas­kui, aiš­ku, tu­ri nu­si­vil­ti. Kur žiū­ri kont­ro­lie­riai, ku­rie pri­va­lo tik­rin­ti, mais­to pro­ duk­tų ko­ky­bę pre­ky­bos cent­ruo­se? Vi­da

Kai­my­nai – per smal­sūs

Ne­ga­liu pa­kęs­ti, kai­my­nai ki­ša­si į ma­ no gy­ve­ni­mą ir dar pik­ty­biš­kai. Ne­se­ niai te­ko per­si­kraus­ty­ti. Daik­tus su­ si­dė­jau į di­de­lius šiukš­lių mai­šus, nes tai pa­to­giau­sia tal­pa. Kai tem­piau juos že­myn laip­tais, kai­my­nas, užuo­t pa­ dė­jęs, tik drėb­te­lė­jo: „Kas kraus­to daik­tus šiukš­lių mai­šuo­se?“. Su­ga­ di­no nuo­tai­ką vi­sai die­nai. Ve­ro­ni­ka

Su­pu­vu­sios braš­kės

Pre­ky­bos cent­rai pir­kė­jus pa­sta­ruo­ju me­tu vi­lio­jo braš­kė­mis. Ta­čiau pre­ky­ bi­nin­kai ir vėl pa­si­ro­dė esą la­bai gud­ rūs. Jie tas braš­kes par­da­vi­nė­jo ne pa­ lai­das, o su­fa­suo­tas. Ir su­fa­suo­da­vo taip, kad tik­rai ne­bu­vo įma­no­ma pa­ ste­bė­ti, ar in­de­ly­je yra ko­kia nors pa­ pu­vu­si uo­ga. Su­si­gun­džiau ir aš to­mis braš­kė­mis, tarp ku­rių bu­vo pa­si­slė­pu­ si pa­pu­vu­si uo­ga. Bu­vau ne­ma­lo­niai nu­ste­bin­tas, kai per nak­tį tas pu­vi­nys įsi­me­tė į vi­sas uo­gas ir jas rei­kė­jo iš­ mes­ti. Nors už tą in­de­lį mo­kė­jau ke­lis li­tus, bet vis tiek la­bai gai­la. Pet­ras

Vai­ruo­to­jai lyg ere­liai

Ne­se­niai skai­čiau, kad mies­to au­to­ bu­se Klai­pė­do­je bu­vo sun­kiai su­ža­lo­ta mo­te­ris. Ne­lai­mė įvy­ko dėl to, jog vai­ ruo­to­jas per stai­giai stab­dė, no­rė­da­ mas iš­veng­ti su­si­dū­ri­mo su ki­ta ma­ ši­na. Ta­čiau es­mė ta, kad jei au­to­bu­sų vai­ruo­to­jai pa­tys taip grei­tai ne­va­ži­ nė­tų, tai ne­rei­kė­tų ir stai­giai stab­dy­ ti, o ir to­kių ne­lai­mių ne­bū­tų. Kar­tais, kai va­žiuo­ji mies­to au­to­bu­su ar marš­ ru­ti­niu tak­si, tik­rai rei­kia mels­tis, kad lai­min­gai pa­siek­tum ke­lio­nės tiks­lą. Aikš­tė­je – par­kas

Trau­ka: ne­to­li End­rie­ja­vo esan­

tis lur­das – ypač lan­ko­ma vie­ta.

Vis ne­ty­la dis­ku­si­jos apie At­gi­mi­mo aikš­tę, kaip ją keis­ti. Vie­na­reikš­miš­ kai pa­si­sa­kau už tai, kad aikš­tės vei­ das tu­ri bū­ti kei­čia­mas. Ta­čiau ne­ su­tin­ku, kad ji bū­tų už­sta­ty­ta nors ir at­kur­tais se­no­vi­niais pa­sta­tais. Man bū­tų kur kas mie­liau, jei aikš­ tė­je bū­tų dau­giau ža­lu­mos, ji tap­tų sa­vo­tiš­ku par­ku. Ir tik­rai bū­čiau nie­ ko prieš, jei po ja bū­tų įreng­ta po­že­ mi­nė au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­ lė, nes vie­tų ma­ši­noms sta­ty­ti tik­rai trūks­ta, ypač mies­to cent­re. Al­ber­tas Pa­ren­gė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Ar­ti­na­si bir­že­lio 22-oji, kai lur­ de vyks šven­tė, mi­nint že­mai­čių krikš­to 600 me­tų ju­bi­lie­jų. Ren­ gi­nio, ku­ris pra­si­dės 13 val., pro­ gra­mo­je nu­ma­to­mos šv. mi­šios ir kon­cer­tas. Ap­mau­du, kad iki šiol čia nė­ra pri­va­žia­vi­mo ke­lio. Bū­ti­na nu­ties­ti ke­lią ir įreng­ ti au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lę. Tai tu­rė­tų bū­ti pir­ma­sis End­rie­ja­ vo se­niū­ni­jos rū­pes­tis.

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 728

Sta­sys

Rei­kia ke­lio ir aikš­te­lės

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ta­das Šat­kaus­kas

Sam­do­te auk­lę vai­ko prie­žiū­rai, o ji atei­na dirb­ti dėl pi­ni­gų. Sam­do­te sta­ty­bi­nin­ką, ku­ris pa­sta­ty­tų jums na­mą, o jam rū­pi tik pi­ni­gai. At­sig­ręž­ki­me į sa­ve. Žmo­gus, ku­ rio tiks­las – pi­ni­gai, ne­be­ten­ka ga­ li­my­bės rei­ka­lau­ti ki­to­kio el­ge­sio iš ki­tų. Tai griau­na pa­si­ti­ke­ji­mą, gy­ ve­ni­mo har­mo­ni­ją. Vis­kas ap­lin­kui tam­pa per­ka­ma ir par­duo­da­ma. Žmo­gus tam­pa pla­taus var­to­ji­mo pre­ke, įver­ti­na­ma už­dir­ba­mų pi­ni­ gų kie­kiu. Ar tik­rai kiek­vie­no iš mū­sų ver­ tė šia­me pa­sau­ly­je yra ly­gi už­dir­ ba­mų pi­ni­gų kie­kiui ir pi­ni­gų su­ tei­kia­moms ga­li­my­bėms? Gal jau grei­tai ir ant ant­ka­pių ra­šy­si­me: „Čia il­si­si toks ir toks, per gy­ve­ni­ mą už­dir­bęs tiek ir tiek li­tų“? Juk Die­vas, su­kū­ręs žmo­gų, jam ne­sa­kė: „pra­kai­tuo­si, kad duo­nos tu­rė­tum“ ar­ba „kuo dau­giau tu­rė­ si duo­nos, tuo lai­min­ges­nis bū­si“, ar­ba „jei su­si­ra­si tur­tin­gą vy­rą, ga­ lė­si nie­ko ne­dirb­ti“. Die­vas aiš­kiai ir ne­dvip­ras­miš­kai jam nu­ro­dė: „Sa­vo vei­do pra­kai­tu val­gy­si duo­ną“. Ma­no as­me­ni­ne in­terp­re­ta­ci­ja šie žo­džiai reiš­kia: „Dirbk tai, kam esi pa­šauk­tas, ir sa­vo dar­bo vai­sių dė­ka būk lai­min­gas“. Vis­ką kei­čia žmo­gaus san­ty­ky­ je su dar­bu lyg ir ne­ju­čia at­si­ran­ dan­čios nuo­sta­tos. Po­sa­kis „dirb­ da­mi esa­me lai­min­gi“ kei­čia­si į „dir­ba­me, kad bū­tu­me lai­min­gi“. Pas­ta­rą­jį kei­čia min­tis „dir­ba­me dėl pi­ni­gų, kad bū­tu­me lai­min­ gi“. O me­na­mas pra­tę­si­mas bū­ tų: „kuo dau­giau pi­ni­gų, tuo dau­ giau lai­mės“. Ne­tie­sa. Gei­du­lys trik­do dar­ną, no­ras tu­rė­ti dau­giau Ado­mui ir Ie­ vai už­tren­kė ro­jaus du­ris. Ir šian­ dien žmo­gus pa­ts sau ati­ma ga­li­ my­bę bū­ti lai­min­gas. Ve­dy­bi­nius kont­rak­tus su­gal­vo­ jo­me tam, kad nu­ver­tin­tu­me pi­ ni­gais neį­kai­no­ja­mą mo­te­rys­tę ir mo­ti­nys­tę. Emig­ruo­ja­me, nes ki­ to­se ša­ly­se mo­ka di­des­nes al­gas, per­ka­me ki­tos ša­lies ga­mi­nį, nes jis pi­ges­nis. Sle­pia­me mo­kes­čius, nes taip dau­giau pi­ni­gų lie­ka. Na­tū­ra­lu, kad iš­si­kė­lę ne­tei­sin­gą tiks­lą ei­na­me ne ta kryp­ti­mi.

karštas telefonas

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, birželio 11, 2013

lietuva Griež­tins ­ bau­das

Pre­zi­den­tės nu­veik­ti dar­bai

D.Kreiviui ­ bėdos nesibaigė

Ap­lin­kos mi­nist­ras Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis sieks, kad už ap­ lin­ką ter­šian­čius šu­nis jų šei­ mi­nin­kai mo­kė­tų po 500 li­ tų bau­dos. Jis pa­ve­dė nu­sta­ ty­ti griež­tes­nę tvar­ką ne­tvar­ kin­giems šu­nų sa­vi­nin­kams, ne­su­ren­kan­tiems sa­vo au­gin­ ti­nių eksk­re­men­tų ir ter­šian­ tiems ap­lin­ką, su­tram­dy­ti.

Skaid­res­nė Sei­mo rin­ki­mų sis­ te­mos, teis­mų re­for­ma, ener­ ge­ti­nis bei fi­nan­si­nis sau­gu­mas ir iš­si­de­rė­ta di­des­nė ES pa­ra­ ma Lie­tu­vai – šiuos bei ki­tus dar­bus Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­ baus­kai­tė pa­tei­kė sa­vo praė­ ju­sių me­tų veik­los ata­skai­to­ je. Šian­dien Pre­zi­den­tė tu­rė­tų skai­ty­ti sa­vo me­ti­nį pra­ne­ši­mą.

Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­ba sa­ vo iš­va­do­je pa­reiš­kė, kad Vil­ niaus sa­vi­val­dy­bė ne­ga­lė­jo pa­si­ra­šy­ti 6 mln. li­tų ver­tės dvie­jų mo­kyk­lų re­no­va­vi­mo su­tar­čių su įmo­nė­mis, ku­ rių vie­na su­si­ju­si su bu­vu­siu ūkio mi­nist­ru, da­bar – Sei­mo na­riu kon­ser­va­to­riu­mi Dai­ niu­mi Krei­viu.

E.Gus­tas pirm­ta­kės klai­dų neįž­vel­gia

Vil­niaus apy­gar­dos teis­me Dar­bo par­ti­ jos by­los nag­ri­nė­ji­ mas va­kar baig­tas gi­na­mo­sio­mis kal­ bo­mis. Pa­lai­ky­ti tei­ sia­mų­jų Vik­to­ro Us­ pas­ki­cho, Vy­tau­to Gap­šio ir Vi­ta­li­jos Von­žu­tai­tės Lu­kiš­ kių aikš­tė­je su­si­rin­ ko apie pu­sę tūks­ tan­čio pi­ke­tuo­to­jų.

Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Vie­nin­te­lė bu­vu­sios mi­nist­rės Bi­ ru­tės Vė­sai­tės klai­da – lem­tin­gas skry­dis, kaip ma­no su Pre­zi­den­ te va­kar apie pus­va­lan­dį kal­bė­ jęs nau­ja­sis ūkio mi­nist­ras Eval­ das Gus­tas. Jo kan­di­da­tū­rai Da­ lia Gry­baus­kai­tė va­kar pri­ta­rė be­ veik ne­dve­jo­ju­si.

Pa­si­ro­dy­mas: V.Us­pas­ki­chas, va­kar per teis­mo po­sė­džio per­trau­ką

pa­si­ro­dęs Lu­kiš­kių aikš­tė­je, su­kė­lė tik­rą aša­rų aud­rą, o jo aist­rin­ga kal­ ba lei­do su­si­rin­ku­siems su­si­ta­pa­tin­ti su tei­sia­muo­ju.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Su­grau­di­no net Lu­kiš­kes Mar­ga­ri­ta Vo­rob­jo­vai­tė m.vorobjovaite@diena.lt

Gąs­di­no ne­ra­mu­mais

V.Us­pas­ki­chas Vil­niaus apy­gar­ dos teis­me bai­gia­mą­ją kal­bą va­kar pra­dė­jo gąs­din­da­mas – jis kri­ti­ka­ vo pro­ku­ro­rą ir tei­gė, kad teis­mas ga­li su­lauk­ti dau­gia­tūks­tan­ti­nės pro­tes­tuo­to­jų mi­nios. „Jūs ga­li­te iš­pro­vo­kuo­ti ne­ra­mu­ mus, ne­pa­si­ti­kė­ji­mą vals­ty­be ir tei­ sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jo­mis, tai atei­čiai. Kaip tei­sė­jai rea­guos į kal­ti­ni­mus de­šim­čiai tūks­tan­čių žmo­nių? Dėl ši­tų bai­sių kal­ti­ni­mų <...> prie teis­ mo rū­mų jūs ga­li­te su­lauk­ti dau­gia­ tūks­tan­ti­nių mi­nių“, – teis­mui sa­ kė kal­ti­na­ma­sis V.Us­pas­ki­chas. „Ga­li­te ma­ne su­šau­dy­ti, įka­lin­ ti iki gy­vos gal­vos, už­da­ry­ti į areš­ ti­nę, bet iki pa­sku­ti­nės gy­ve­ni­mo aki­mir­kos nei­siu į san­do­rį su sa­vo są­ži­ne <...>, ne­pri­pa­žįs­tu pro­ku­ro­ ro su­kurp­tos is­to­ri­jos, kaip nie­ka­ da ne­pri­pa­žin­siu, kad sau­lė ky­la ir lei­džia­si, nes sau­lė vi­sa­da švie­čia“, – mįs­lin­gai teis­me tę­sė vie­nas pa­grin­di­nių kal­ti­na­mų­jų. Vė­liau jis rei­ka­la­vo by­lą grą­žin­ti pro­ku­ro­rams ar­ba nu­trauk­ti, taip pat pa­gei­da­vo, kad pro­ku­ro­rai nu­siųs­tų at­si­pra­šy­mą į Eu­ro­pos Par­la­men­ tą, ku­ris pro­ku­ro­rų pra­šy­mu pa­nai­

ki­no jo pa­ties tei­si­nę ne­lie­čia­my­bę. Bu­vęs Dar­bo par­ti­jos ved­lys ne­ven­ gė už­gau­lio­ti pro­ku­ro­ro, ta­čiau tei­ sė­ja ne­tru­kus jį su­draus­mi­no ir lie­pė kal­bė­ti tai, kas su­si­ję su by­la. Po teis­mo – į ger­bė­jų glė­bį

Tuo me­tu Lu­kiš­kių aikš­tė­je prieš pat tai­kaus pro­tes­to pra­džią su­ si­rin­ku­sius ap­šil­dė per gar­sia­kal­ bius lei­džia­ma mu­zi­ka. Skam­bė­jo ir par­ti­jos va­do su dai­ni­nin­ke Ir­ma Jur­ge­le­vi­čiū­te (ji, be­je, prieš me­tus nu­teis­ta dėl ke­lių va­gys­čių) įra­šy­ti kū­ri­niai, juo­se bu­vo ra­gi­na­ma „su­ si­bur­ti, ko­vo­ti“ bei „ne­pa­si­duo­ti“. Par­ti­jos rė­mė­jai ori­gi­na­lu­mu ne­pa­ si­žy­mė­jo ir į pro­tes­tą at­si­ne­šė jau ma­ty­tus pla­ka­tus bei trans­pa­ran­tus – jie bu­vo už­si­li­kę dar nuo va­sa­rio 27 d. vy­ku­sios V.Us­pas­ki­cho ir Dar­ bo par­ti­jos pa­lai­ky­mo ak­ci­jos. Pi­ ke­tuo­to­jai rei­ka­la­vo „grą­žin­ti tie­są, ne­pa­si­duo­ti tei­si­niam ni­hi­liz­mui ir dve­jo­piems stan­dar­tams“. Tra­di­ciš­kai taip pat ne­trū­ko kri­ ti­kos strė­lių ir tei­sė­sau­gos at­sto­ vams. „No­ri­me pa­si­ti­kė­ti teis­ mais“, „Ša­lin ki­še­ni­nę tei­sė­sau­gą“, – skel­bė pla­ka­tų teks­tai. Lie­jo­si aša­ros

Prieš pat po­sė­džio per­trau­ką ke­ lių šim­tų žmo­nių mi­nia tu­rė­jo ga­

li­my­bę su­si­pa­žin­ti su par­ti­jos ly­ de­rio V.Us­pas­ki­cho gi­na­mą­ja kal­ba – jos įra­šas bu­vo pa­leis­tas per gar­ sia­kal­bius. Pa­lai­ky­ti po­li­ti­nių bi­čiu­lių su­ si­rin­ko ne­ma­žai Dar­bo par­ti­jos at­sto­vų Sei­me. Pas­kel­bus teis­mo po­sė­džio per­trau­ką aikš­tė­je pa­si­ ro­dė ir pa­ts bu­vu­sios Dar­bo par­ ti­jos ly­de­ris, da­bar­ti­nės Dar­bo par­ti­jos (lei­bo­ris­tų) at­sto­vas V.Us­ pas­ki­chas ir tarp su­si­rin­ku­sių su­ kė­lė tik­rą su­maiš­tį. Skam­bant dai­nai „Pa­lai­mink, Die­ve, mus, Lie­tu­vos vai­kus“ po­ li­ti­kas spau­dė ran­kas su­si­rin­ku­ siems rė­mė­jams, svei­ki­no­si su su­jau­din­to­mis, aša­ro­to­mis ger­bė­ jo­mis ir tę­sė sa­vo pa­si­sa­ky­mus jau gy­vai, ant Lu­kiš­kių aikš­tė­je su­ręs­ tos sce­nos. „Jūs vi­si šio­je by­lo­je esa­te kal­ ti­na­mie­ji, vi­si jūs pro­ku­ro­rų ap­ šauk­ti tė­vy­nės iš­da­vi­kais. Pa­žiū­ rė­k i­te, ko­k ius nu­s i­kal­t i­m us jie jums ink­r i­m i­n uo­ja, ar nu­s i­kal­ ti­m as, blyn skai­ty­t i ne­m o­ka­m ą spau­d ą, ar, blyn, klau­sy­t is ne­ mo­ka­mų kon­cer­tų?“ – re­to­riš­ kai su­si­rin­ku­sių tei­ra­vo­si kal­ti­ na­ma­sis. Ga­lu­ti­nis nuo­spren­dis Dar­bo par­ti­jos by­lo­je tu­rė­tų bū­ti pa­skelb­ tas lie­pos 12 d.

Va­kar 10 val. ry­to Pre­zi­den­tė priė­ mė E.Gus­tą net sa­vai­tę lauk­to po­ kal­bio, o jau apie 16 val. pra­neš­ta, kad Pre­zi­den­tė pa­si­ra­šė jo sky­ri­ mo ūkio mi­nist­ru dek­re­tą. „Pag­rin­di­nė mi­nist­rės klai­da bu­vo skry­dis. O šiaip kaip po­li­ti­ kę aš ją ver­ti­nu tik tei­gia­mai“, – „Klaipėdai“ va­kar po po­kal­bio su Pre­zi­den­te sa­kė E.Gus­tas. Ta­čiau pa­klaus­tas, ar ta­pęs mi­ nist­ru tęs sa­vo pirm­ta­kės dar­bus: ko­rup­ci­ne pra­var­džiuo­ja­mą vie­ šų­jų pir­ki­mų re­for­mą, im­sis įmo­ nių „Vers­li Lie­tu­va“ bei „In­ves­ tuok Lie­tu­vo­je“ su­jun­gi­mo ir sieks at­leis­ti pa­sta­ro­sios va­do­vę Mil­dą Dar­gu­žai­tę, jis ti­ki­no iš pra­džių iš­ klau­sy­sian­tis vi­sų nuo­mo­nes. „Jau sa­kiau – pir­miau­sia rei­kia įsi­gi­lin­ti į rei­ka­lo es­mę, iš­klau­sy­ ti vi­sas pu­ses ir tik tuo­met priim­ti spren­di­mus“, – sa­kė E.Gus­tas. Pa­si­tei­ra­vus, ar svars­tys bu­ vu­sio „Vers­lios Lie­tu­vos“ va­do­ vo Pau­liaus Lu­kaus­ko grą­ži­ni­mą į pa­rei­gas, E.Gus­tas gy­nė B.Vė­sai­ tės veiks­mus ir sa­kė, kad šio­je si­ tua­ci­jo­je įžvel­gia P.Lu­kaus­ko in­ te­re­sų konf­lik­tą. „Šiaip fak­tas įvy­kęs, ma­no as­ me­ni­niu po­žiū­riu, žiū­rint iš ša­lies

kol kas, ma­no nuo­mo­ne, in­te­re­ sų konf­lik­tas šiuo at­ve­ju bu­vo“, – sa­kė E.Gus­tas. Po­kal­bio Pre­zi­den­tė E.Gus­tą kvie­tė jau praė­ju­sį ant­ra­die­nį, ta­ čiau kvie­ti­mas jo esą ne­spė­jo pa­ siek­ti.

Pagrindinė ministrės klaida buvo skrydis. O šiaip kaip politikę aš ją vertinu tik teigiamai. „Šiaip šis klau­si­mas ne man, nes apie ga­li­mą vi­zi­tą su­ži­no­jau tik po lai­ko – ant­ra­die­nį“, – sa­ kė E.Gus­tas, per nu­ma­ty­tą vi­zi­tą jis bu­vo iš­vy­kęs trum­pų ato­sto­gų į Nor­ve­gi­ją. Kan­di­da­tas sa­kė lais­ va­lai­kiu mėgs­tan­tis žve­jo­ti, ta­čiau į Nor­ve­gi­ją vy­ko ne dėl la­ši­šų. Kal­bė­da­mas apie rim­tes­nius da­ ly­kus, t. y. bū­si­mus veik­los prio­ri­ te­tus, jis kaip svar­biau­sius dar­bus įvar­di­jo Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mą ES ir vers­lo są­ly­gų ge­ri­ni­mą. Pa­ sak kan­di­da­to, jo ir Pre­zi­den­tės nuo­mo­nė dėl šių prio­ri­te­tų vi­siš­ kai su­ta­po. E.Gus­tas ti­ki­no, kad dėl jo kan­ di­da­ta­vi­mo bu­vo pa­skleis­ta „są­ moks­lo teo­ri­jų“, nes jis išė­jo iš anks­tes­nio dar­bo Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je kaip tik tuo me­tu, kai pri­rei­kė nau­jo ūkio mi­nist­ro. Anot jo, tai bu­vo vi­siš­kas su­ta­pi­ mas, nes ge­gu­žės 8 d., kai įtei­kė pa­reiš­ki­mą pa­lik­ti kanc­le­rio pa­ rei­gas, apie B.Vė­sai­tės ke­lio­nes dar net ne­bu­vo ži­no­ma.

Tes­tas: E.Gus­tui, va­kar su­si­ti­ku­siam su D.Gry­baus­kai­te, už­sie­nio kal­

bos įgū­džių įro­dy­ti ne­pri­rei­kė – Pre­zi­den­tė jo tin­ka­mo­mis ži­nio­mis įsi­ti­ki­no iš ke­lių ang­liš­kų fra­zių. Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

8

antradienis, birželio 11, 2013

užribis Su­ža­lo­jo ke­lei­vę

Va­gių gro­bis – 50 tūkst. li­tų

Žu­vo prie­ka­bo­je

Ne­lai­me bai­gė­si vie­nos klai­pė­ die­tės ke­lio­nė au­to­bu­su. Mo­ te­ris, va­žiuo­da­ma au­to­bu­su Smil­te­lės gat­ve, par­kri­to ir su­ si­ža­lo­jo. Ne­lai­mė nu­ti­ko, kai gat­vė­je at­si­ra­dus kliū­čiai au­to­ bu­so vai­ruo­to­jas stai­ga stab­dė. Sto­vė­ju­si 50-me­tė griu­vo, li­go­ ni­nė­je jai diag­no­zuo­tas 2 šon­ kau­lių lū­žiai ir inks­to kon­tū­zi­ja.

Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ci­ja aiš­ki­ na­si, kas ap­vo­gė Vė­žai­čių se­ niū­ni­jo­je, Jo­ku­lių kai­me esan­čią so­dy­bą. Va­gys į na­mą pa­te­ko pro ga­ra­žą. Jie iš­lau­žė spy­ną ir pa­vo­gė 47 tūkst. li­tų įvai­ria va­ liu­ta. Be din­gu­sių li­tų, eu­rų ir sva­rų ster­lin­gų, žmo­gus dar pa­si­ge­do 3 pis­to­le­tų bei ma­žo ka­lib­ro graižt­vi­nio šau­tu­vo.

Klai­pė­dos ra­jo­ne, Dre­ver­no­je 72 me­tų klai­pė­die­čio vai­ruo­ja­mas „Toyo­ta Ca­ri­na“ iš­va­žia­vo į prie­ šin­gą eis­mo juos­tą ir tren­kė­si į trak­to­rių, ku­rio prie­ka­bo­je ant žvy­ro mai­šų sė­dė­jo žmo­gus. 59erių dar­bi­nin­kas tren­kė­si gal­va į prie­ka­bos rė­mą ir žu­vo iš kar­to. Ava­ri­jos kal­ti­nin­kas mė­gi­no bėg­ ti, bet jį su­čiu­po trak­to­ri­nin­kas.

Už­mar­šu­mo mo­kes­tis pasėjo abe­jo­nių 1

Aš ma­ši­ną pa­li­kau gel­to­ no­jo­je zo­no­je, kur va­lan­ da sto­vė­ji­mo kai­nuo­ja 2 li­tus. Ant sto­vos skai­tik­lio yra in­for­ma­ci­ja, kad rink­lia­va šio­je vie­to­je ren­ka­ma 10 va­lan­dų. Ma­no gal­va, tu­rė­čiau mo­kė­ti 20 li­tų už­mar­šu­mo mo­kes­tį“, – sam­ pro­ta­vo klai­pė­die­tis. Da­nie­lius krei­pė­si į sa­vi­val­dy­ bę ir pa­pra­šė paaiš­kin­ti, ko­dėl jam pa­skir­ta bū­tent to­kia bau­da.

Aud­rius Bras­laus­kas:

Įvai­riau­siais bū­dais mė­gi­na­ma už­gin­čy­ ti bau­das. O kas no­ri jas mo­kė­ti?

ki­no pa­šne­ko­vas. Ta­čiau A.Bras­ laus­kas pa­ste­bė­jo, jog tai tik pa­ties klai­pė­die­čio lo­giš­ka iš­va­da, kad už­ mar­šu­mo mo­kes­tis ga­lė­tų bū­ti nu­ sta­to­mas įkai­nį pa­dau­gi­nus iš ap­ mo­kes­ti­na­mų va­lan­dų skai­čiaus. „Ta­ry­ba nu­ro­dė konk­re­čią mo­ kes­čio su­mą – nuo ge­gu­žės 1-o­ sios iki rug­sė­jo 15 die­nos už­mar­ šu­mo mo­kes­tis rau­do­no­jo­je zo­no­je yra 42 li­tai. O nuo rug­sė­jo 16-osios iki ba­lan­džio 30-osios šis mo­kes­ tis sie­kia 30 li­tų, – aiš­ki­no A.Bras­ laus­kas. – Gel­to­no­jo­je zo­no­je šis mo­kes­tis yra 28 li­tai, o žie­mos me­ tu – 20 li­tų. Ža­lio­jo­je zo­no­je rink­ lia­va ren­ka­ma tik va­sa­ros se­zo­no me­tu, už­mar­šuo­liams ta­da ten­ka su­mo­kė­ti 10 li­tų“. Už­mar­šu­mo mo­kes­tį rei­kia su­ mo­kė­ti pa­žei­di­mo die­ną iki 24 val. Per­lai­das siun­čia net pa­štu

„Aiš­ki­na­ma, kad bau­da pa­di­din­ ta nuo ge­gu­žės 1 die­nos ir ji sie­kia 28 li­tus. Kaž­ko­kia pai­nia­va. Aš ma­nau, kad ma­ne nu­bau­dė ne­tei­sin­gai. Ma­ ne, kaip vai­ruo­to­ją, klai­di­na neaiš­ki in­for­ma­ci­ja – kur ir kiek rei­kia mo­ kė­ti bau­dos, tu­ri bū­ti aiš­kiai iš­dės­ ty­ta“, – pa­sa­ko­jo jau­nuo­lis. Su­mą nu­ro­dė ta­ry­ba

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus spe­cia­lis­tas Aud­ rius Bras­laus­kas ti­ki­no, kad vai­ ruo­to­jo pa­sta­bo­je lo­gi­kos yra. „Taip, arit­me­ti­nį nea­ti­ti­ki­mą ga­ li­me įžvelg­ti. Ir žmo­gus sa­vo­tiš­ kai ga­lė­tų bū­ti tei­sus. Ta­čiau ta­ry­ ba ko­vo mė­ne­sį priė­mė spren­di­mą, ku­riuo konk­re­čiai nu­ro­dė, ko­kia su­ ma su­da­ro va­di­na­mą­jį už­mar­šu­mo mo­kes­tį“, – ti­ki­no pa­rei­gū­nas. Iki ko­vo mė­ne­sio toks gy­ven­to­jo skai­čia­vi­mo bū­das iš tie­sų bū­tų tu­ rė­jęs pa­grin­do. „Rau­do­no­jo­je zo­no­je, kur va­lan­ da kai­nuo­ja 3 li­tus, iš tie­sų už­mar­ šu­mo mo­kes­tis bu­vo 30 li­tų, o gel­ to­no­jo­je, kur va­lan­dos įkai­nis – 2 li­tai, mo­kes­tis bu­vo 20 li­tų“, – ti­

A.Bras­laus­kas pa­ste­bė­jo, kad kol kas nė vie­nas klai­pė­die­tis ne­ban­dė gin­ čy­ti už­mar­šu­mo mo­kes­čio su­mos. Kol kas daž­niau­siai žmo­nės teis­ mų slenks­čius mi­na siek­da­mi už­ gin­čy­ti pa­tį bau­dos fak­tą. „Įvai­riau­siais bū­dais mė­gi­na­ma už­gin­čy­ti bau­das. O kas no­ri jas mo­ kė­ti?“ – si­tua­ci­ją ko­men­ta­vo Vie­šo­ sios tvar­kos sky­riaus spe­cia­lis­tas. Sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jams ten­ ka at­rem­ti ir ki­to­kius gy­ven­to­jų prie­kaiš­tus. „Iki šiol ne­ži­no­ma, jog rei­kia mo­kė­ti už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą kie­muo­se. Žmo­nės pik­ti­na­si, kad ne­ga­li vė­ly­vą va­ka­rą su­mo­kė­ti už­ mar­šu­mo mo­kes­čio. Ta­čiau tai ga­ li­ma pa­da­ry­ti bet ku­ria­me ban­ko sky­riu­je, pa­ve­di­mu iš as­me­ni­nės są­skai­tos. Kai ban­kai ne­be­dir­ba, o žmo­gus ne­si­nau­do­ja in­ter­ne­ti­ne ban­ki­nin­kys­te, ga­li bū­ti su­dė­tin­ga. Ta­čiau esa­me ga­vę net pa­što sky­ riaus per­lai­dą“, – sa­kė pa­rei­gū­nas. Pa­vė­la­vus su­mo­kė­ti už­mar­šu­mo mo­kes­tį, pra­si­žen­gė­liui gre­sia bau­ da nuo 80 iki 140 li­tų. „Nu­si­žen­gus pir­mą kar­tą per me­ tus, gre­sia pu­sė mi­ni­ma­lios bau­dos – 40 li­tų“, – ti­ki­no A.Bras­laus­kas.

Skai­čiai: ta­ry­ba nu­ro­dė konk­re­čią mo­kes­čio su­mą – nuo ge­gu­žės 1-o­

sios iki rug­sė­jo 15 die­nos už­mar­šu­mo mo­kes­tis rau­do­no­jo­je zo­no­je yra 42 li­tai. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

By­la: K.Mit­kui iš­kel­ta bau­džia­mo­ji by­la dėl pikt­nau­džia­vi­mo tar­ny­ba ir do­ku­men­tų klas­to­ji­mo.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Va­dą su­čiu­po su įkal­čiais Uos­ta­mies­čio po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai su­čiu­po ko­le­gą, mė­gi­nu­sį klas­to­ti do­ku­men­tus, kad iš­suk­tų bi­čiu­lį nuo grė­su­sios bau­dos. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­pė­dos po­li­ci­jos Imu­ni­te­to sky­ riaus vir­ši­nin­kas And­rius Bal­sys pa­tvir­ti­no, kad nuo pa­rei­gų nu­ ša­lin­tas Pat­ru­lių rink­ti­nės 1-osios kuo­pos va­das Kęs­tu­tis Mit­kus. „Pa­rei­gū­nui pa­reikš­ti įta­ri­mai pikt­nau­džia­vi­mu tar­ny­ba ir do­ku­ men­tų klas­to­ji­mu. Pra­dė­jo­me iki­ teis­mi­nį ty­ri­mą. Teis­mo spren­di­mu jis nuo pa­rei­gų nu­ša­lin­tas 6 mė­ ne­siams“, – kal­bė­jo uos­ta­mies­čio

po­li­ci­jos Imu­ni­te­to sky­riaus vir­ši­ nin­kas. Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­ jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­ kas Be­no­nas Iva­naus­kas ti­ki­no, jog tu­rė­ta ži­nių, kad šis pa­rei­gū­nas ga­ li nu­si­ženg­ti įsta­ty­mams. „Praė­ju­sią sa­vai­tę pa­si­tvir­ti­ no anks­tes­nė in­for­ma­ci­ja. K.Mit­ kus bu­vo su­lai­ky­tas Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro pa­tal­po­se. Nie­kas į pa­tal­pas ne­si­ver­žė ir pa­rei­gū­nui ran­kų ne­ lau­žė. Užė­jo­me, pa­si­kal­bė­jo­me ir iš­va­žia­vo­me į ko­mi­sa­ria­tą“, – apie

ko­le­gos su­lai­ky­mą pa­sa­ko­jo A.Bal­ sys. Tei­gia­ma, kad Pat­ru­lių rink­ti­ nės 1-osios kuo­pos va­das mė­gi­no pa­gel­bė­ti bi­čiu­liui iš­veng­ti at­sa­ko­ my­bės už ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­ žei­di­mą. „Penk­ta­die­nį jis pa­ra­šė pa­reiš­ ki­mą dėl išė­ji­mo į pen­si­ją. Bet mes jį at­me­tė­me. Kol ne­si­baigs iki­teis­ mi­nis ty­ri­mas, spren­di­mų ne­bus. Jo dar­bo sta­žas sie­kia dau­giau nei 20 me­tų“, – kal­bė­jo B.Iva­naus­kas. K.Mit­kus nė­ra su­lai­ky­tas, jis lai­ ką lei­džia na­muo­se. Uos­ta­mies­čio po­li­ci­jos Imu­ni­te­ to sky­riaus vir­ši­nin­kas A.Bal­sys ti­ ki­no, kad tai ne vie­nin­te­lis ty­ri­mas, ku­rį šiuo me­tu at­lie­ka sky­rius. „Vi­so­kių ty­ri­mų yra, dau­gu­ma jų – ko­rup­ci­nio po­bū­džio. Pas­ku­ti­nė iš by­lų dėl ky­ši­nin­ka­vi­mo jau pa­ sie­kė teis­mą“, – kal­bė­jo A.Bal­sys.

Pa­rei­gū­nų by­la pasiekė teismą Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ra kar­tu su Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ bos (STT) Klai­pė­dos val­dy­bos pa­ rei­gū­nais bai­gė di­de­lės apim­ties iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl pikt­nau­džia­ vi­mo tar­ny­ba, su­kčia­vi­mo, me­la­ gin­go pra­ne­ši­mo apie nu­si­kal­ti­mą ir ki­tų nu­si­kals­ta­mų vei­kų.

Pro­ku­ro­rui su­ra­šius kal­ti­na­mą­ jį ak­tą, 37 to­mų bau­džia­mo­ji by­la per­duo­ta nag­ri­nė­ti Klai­pė­dos apy­ gar­dos teis­mui. Kal­ti­ni­mai pikt­nau­džia­vus tar­ ny­ba bei su­kčia­vus pa­reikš­ti Klai­ pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ ci­jos ko­mi­sa­ria­to Au­tot­rans­por­to prie­mo­nių gro­bi­mų ty­ri­mo sky­ riaus (APGTS) vir­ši­nin­kui 42 m.

Ed­mun­dui Tau­ta­vi­čiui ir šio sky­ riaus ty­rė­jui 32 me­tų Žil­vi­nui Ukoc­kui bei Ši­lu­tės ra­jo­no Kri­ mi­na­li­nės po­li­ci­jos sky­riaus vir­ ši­nin­kui 43 m. Ar­tū­rui Rim­kui. Pas­ta­ra­sis dar tu­rės at­sa­ky­ti ir dėl me­la­gin­go pra­ne­ši­mo apie įvy­kį bei me­la­gin­gų pa­ro­dy­mų da­vi­mo, o ket­vir­ta­sis kal­ti­na­ma­sis 56 m. V.M. – dėl pa­dė­ji­mo pa­rei­gū­nams pikt­nau­džiau­ti, su­kčia­vi­mo ir ne­ tei­sė­to šaud­me­nų lai­ky­mo. Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo duo­me­ni­ mis, au­to­mo­bi­lių va­gys­tes tu­rė­ ję tir­ti pa­rei­gū­nai, užuo­t tai da­rę, 2010–2011 m. ne tik nuo ko­le­gų nu­slė­pė jiems ži­no­mus fak­tus apie tri­jų vog­tų au­to­mo­bi­lių lai­ky­mo vie­tą, bet ir pa­tys, pa­de­da­mi V.M.,

or­ga­ni­za­vo šių au­to­mo­bi­lių išar­dy­ mą, siek­da­mi rea­li­zuo­ti jų de­ta­les. Be to, Ši­lu­tės kri­mi­na­lis­tui A.Rim­ kui me­la­gin­gai pra­ne­šus apie ne­va jo pa­vog­tą au­to­mo­bi­lį BMW X5, kal­ti­na­mie­ji, veik­da­mi kaip bend­ ri­nin­kų gru­pė, ap­ga­vo drau­di­mo bend­ro­vę, ku­ri už fik­ty­vią va­gys­tę iš­mo­kė­jo dau­giau kaip 29 tūkst. li­ tų drau­di­mo iš­mo­ką. Teis­mo spren­di­mu kal­ti­na­mie­ji pa­rei­gū­nai nu­ša­lin­ti nuo pa­rei­gų, jiems skir­tos kar­do­mo­sios prie­ mo­nės – ra­šy­ti­niai pa­si­ža­dė­ji­mai neiš­vyk­ti bei re­gist­ra­ci­ja po­li­ci­jos įstai­go­je. AB „Lie­tu­vos drau­di­mas“ by­lo­je pa­reiš­kė 29 430 li­tų ci­vi­li­nį ieš­ki­nį. „Klai­pė­dos“ inf.

9

antradienis, birželio 11, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,04 %

–0,04 %

+0,15 %

Dau­giau skry­džių ­ į Var­šu­vą

Pa­sis­ko­li­no ­ 40 mln. li­tų

Len­k i­j os skry­d žių bend­ro­v ė „LOT Po­l ish Air­l i­n es“ nuo bir­že­l io vi­ du­r io di­d i­n a skry­d žių iš Vil­n iaus į Var­š u­vą skai­č ių. Va­sa­ros se­zo­ nu įmo­n ės or­l ai­v iai šiuo marš­r u­ tu skrai­d ys ne 14, o 19 kar­t ų per sa­vai­tę. Pa­p il­d o­m ais rei­sais ke­ lei­v iai bus skrai­d i­n a­m i dar­b o die­ no­m is, 70 vie­t ų lėk­t u­v u „Emb­ raer-170“.

Pir­ma­die­nį įvy­ku­sia­me še­še­rių me­tų truk­mės Vy­riau­sy­bės ver­ ty­bi­nių po­pie­rių emi­si­jos auk­cio­ ne iš­pla­tin­ta 40 mln. li­tų no­mi­na­ lios ver­tės ob­li­ga­ci­jų. Vi­du­ti­nė pa­ lū­ka­nų nor­ma bu­vo 2,795 pro­c. Pir­ma­die­nį auk­cio­ne pa­siū­ly­ta ma­žiau­sia pa­lū­ka­nų nor­ma bu­vo 2,74 pro­c., pa­tvir­tin­ta di­džiau­sia – 2,84 pro­c.

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0077 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0625 JAV do­le­ris 1 2,6182 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5653 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9201 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,0965 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5293 Ru­si­jos rub­lis 100 8,0928 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7900

pokytis

+0,5886 % +0,0838 % +0,5299 % +1,1235 % +0,0102 % +0,9665 % –0,1521 % +0,2589 % –0,5064 %

Prog­re­si­nius mo­ kes­čius ža­dė­ju­si Al­ gir­do But­ke­vi­čiaus Vy­riau­sy­bė at­si­sa­ ko šios min­ties. Pa­ sak prem­je­ro, pro­ gre­si­niai mo­kes­ čiai Lie­tu­vo­je ne­ tu­ri pra­smės, nes net 90 pro­c. gy­ven­ to­jų už­dir­ba ma­žiau nei 3,5 tūkst. li­tų, tad bū­tų sun­ku pri­tai­ ky­ti ko­kį nors pro­ gre­sy­vu­mą.

Re­for­ma: prem­je­ras ir fi­nan­sų mi­nist­ras tei­gia, kad Vy­riau­sy­bės siū­lo­mi mo­kes­ti­niai pa­kei­ti­mai pir­miau­sia leng­vi­na mo­kes­čių naš­tą ma­žiau­sias

pa­ja­mas gau­nan­tiems gy­ven­to­jams.

Min­dau­go Vai­čiu­lio / BFL nuo­tr.

Pla­nai at­si­mu­šė į rea­ly­bės sie­ną Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Nusp­ren­dė di­din­ti NPD

Vy­riau­sy­bė va­kar pa­si­ta­ri­me iš es­ mės pri­ta­rė mo­kes­čių įsta­ty­mų pa­ tai­soms. Anot A.But­ke­vi­čiaus, jo­ mis pir­miau­sia sie­kia­ma ma­žin­ti dar­bo pa­ja­mų ap­mo­kes­ti­ni­mo naš­tą ma­žiau­siai už­dir­ban­tiems gy­ven­to­ jams. Dėl to bus di­di­ni­mas neap­mo­ kes­ti­na­mų­jų pa­ja­mų dy­dis (NPD). „Pir­miau­sia ma­ži­na­me mo­kes­ti­ nę naš­tą dar­bo pa­ja­moms. Tiems, ku­rie už­dir­ba iki 3,2 tūkst. li­tų, di­ di­na­me neap­mo­kes­ti­na­mą­ją pa­ja­ mų da­lį iki 570 li­tų, o nuo 2015 m. pla­nuo­ja­me pa­di­din­ti iki 700 li­tų“, – po Vy­riau­sy­bės pa­si­ta­ri­mo žur­ na­lis­tams sa­kė prem­je­ras. Vy­riau­sy­bės va­do­vas tei­gė, kad jį nu­ste­bi­no pir­mo ket­vir­čio Sta­tis­ti­ kos de­par­ta­men­to duo­me­nys. Re­ mian­tis jais, šiuo me­tu už­dir­ban­čių iki 3,2 tūkst. li­tų yra dau­giau kaip 90 pro­c. „Dėl to mes ban­do­me tiems žmo­nėms, ku­rių dar­bo už­mo­kes­ tis yra ma­žes­nis, pa­dė­ti per mo­ kes­čių sis­te­mos ma­ži­ni­mą“, – aiš­ ki­no A.But­ke­vi­čius.

aiš­kiau pa­brė­žiau, kad esant 1,255 mln. dir­ban­čių žmo­nių ir ži­nant, kad at­ly­gi­ni­mas iki 3,5 tūkst. li­tų mo­ka­mas dau­giau nei 1 mln. žmo­ nių, pa­gal jo­kią ma­te­ma­ti­nę lo­ gi­ką šian­dien ne­ga­li­ma pri­tai­ky­ti tos sis­te­mos. Jei­gu ji ir bū­tų pri­ tai­ky­ta di­džia­jai dir­ban­čių da­liai, mums rei­kė­tų ras­ti ki­tų fi­nan­sa­vi­ mo šal­ti­nių, ku­riuos ap­mo­kes­tin­ tu­me ki­tais mo­kes­čiais ir iš es­mės pa­deng­tu­me apie 1 mlrd. li­tų ne­ gau­tų pa­ja­mų iš gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio“, – kal­bė­jo prem­je­ras. Vy­riau­sy­bės va­do­vas tei­gė, jog šiuo me­tu rei­kia kal­bė­ti apie eko­ no­mi­kos ska­ti­ni­mą, kad di­dė­ tų žmo­nių pa­ja­mos, nes ki­taip jo­ kie pro­gre­si­niai mo­kes­čiai ne­tu­rės pra­smės.

Ne­ri­jus Ma­čiu­lis:

Ke­ti­ni­mas di­din­ti ak­ci­zus dau­giau­sia džiaugs­mo tu­rė­tų su­ teik­ti ne svei­ka­tos ap­ sau­gos mi­nist­rui, o kont­ra­ban­di­nin­kams.

Prog­re­si­nių mo­kes­čių ne­bus

Anks­čiau kal­bė­jęs apie ga­li­my­ bę įves­ti pro­gre­si­nius mo­kes­čius A.But­ke­vi­čius va­kar sa­kė, jog da­ bar tai ne­svars­to­ma. „Aš ir­gi no­rė­čiau, kad bū­tų ga­ li­ma įgy­ven­din­ti pro­gre­si­nę mo­ kes­čių sis­te­mą Lie­tu­vo­je, bet aš

PVM leng­va­tos lie­ka

Vy­riau­sy­bė taip pat siū­lo dar 5 me­ tams pra­tęs­ti pel­no mo­kes­čio leng­ va­tą in­ves­tuo­jan­čioms įmo­nėms, ma­žin­ti gy­ven­to­jų gau­na­mų di­vi­ den­dų ap­mo­kes­ti­ni­mą nuo 20 iki 15 pro­c.

Pir­mą kar­tą siū­lo­ma ap­mo­kes­tin­ ti in­dė­lių pa­lū­ka­nas – 15 pro­c. bū­tų mo­ka­ma nuo di­des­nių nei 10 tūkst. li­tų me­ti­nių in­dė­lių pa­lū­ka­nų, taip pat ver­ty­bi­nių po­pie­rių par­da­vi­ mo pa­ja­mas (skir­tu­mą tarp par­da­ vi­mo ir pir­ki­mo kai­nos), nai­kin­ti leng­va­tą pa­lū­ka­noms už gy­ven­to­ jų su­teik­tas pa­sko­las įmo­nėms ar gy­ven­to­jams. Be to, Mi­nist­rų ka­bi­ ne­tas siū­lo pra­tęs­ti leng­va­ti­nį pri­ dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tį (PVM) ši­lu­ mai ir vais­tams. Grės­mė inf­lia­ci­jos kri­te­ri­jui

Be­ne dau­giau­sia dis­ku­si­jų ke­lia Vy­ riau­sy­bės siū­ly­mas di­din­ti ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio ga­mi­nių ak­ci­zus. Ci­ga­re­čių ak­ci­zo spe­ci­fi­nį ele­ men­tą pa­di­di­nus iki 157 li­tų už 1000 ci­ga­re­čių, pa­ke­lis rū­ka­lų pa­ brang­tų apie 0,3 li­to, ci­ga­rų ir ci­ ga­ri­lių ak­ci­zą pa­kė­lus iki 93 li­tų už ki­log­ra­mą, pa­ke­lis pi­giau­sių ci­ga­ri­ lių pa­brang­tų apie 0,21 li­to. 1 pro­c. fak­ti­nės tū­ri­nės al­ko­ho­lio kon­cent­ra­ci­jos alaus ak­ci­zą siū­lo­ ma di­din­ti nuo 8,5 iki 9,35 li­to už hek­to­lit­rą. Vy­no ir ki­tų fer­men­tuo­tų gė­ri­ mų, ku­rių fak­ti­nė tū­ri­nė eti­lo al­ ko­ho­lio kon­cent­ra­ci­ja ne di­des­nė kaip 8,5 pro­c., – nuo 58 iki 85 li­tų už hek­to­lit­rą; tų, ku­rių fak­ti­nė tū­ ri­nė al­ko­ho­lio kon­cent­ra­ci­ja di­des­ nė nei 8,5 pro­c., – nuo 198 iki 225 li­tų už hek­to­lit­rą; eti­lo al­ko­ho­lio – nuo 4416 iki 4460 li­tų už hek­to­lit­ rą gry­no eti­lo al­ko­ho­lio. Dėl to­kio ak­ci­zų ta­ri­fų pa­di­di­ni­mo alus ga­

lė­tų pa­brang­ti apie 0,03 li­to, vy­nai ir ki­ti fer­men­tuo­ti gė­ri­mai, ku­rių fak­ti­nė tū­ri­nė al­ko­ho­lio kon­cent­ ra­ci­ja yra ne di­des­nė nei 8,5 pro­c., – apie 0,16 li­to. Tiek pat brang­tų ir di­des­nės nei 8,5 pro­c. al­ko­ho­lio kon­cent­ra­ci­jos vy­nai bei fer­men­ tuo­ti gė­ri­mai; tar­pi­niai pro­duk­ tai, ku­rių fak­ti­nė tū­ri­nė al­ko­ho­lio kon­cent­ra­ci­ja ne­vir­ši­ja 15 pro­c., – apie 0,39 li­to, ku­rių vir­ši­ja 15 pro­c. – apie 0,58 li­to, eti­lo al­ko­ho­lis – apie 0,11 li­to. Ban­ko „Swed­bank“ vy­riau­sia­sis eko­no­mis­tas Ne­ri­jus Ma­čiu­lis tei­gia, kad šių ak­ci­zų di­di­ni­mas ga­li su­kel­ ti inf­lia­ci­jos šuo­lį, o tai nei­gia­mai at­si­liep­tų Lie­tu­vos tiks­lui 2015-ai­ siais įsi­ves­ti eu­rą, be to, tai ga­li kirs­ti ir per ša­lies biu­dže­to pa­ja­mas. „Šis spren­di­mas ne tik kils­te­lė­ tų var­to­to­jų kai­nų in­dek­są ke­lio­ mis de­šim­to­sio­mis pro­cen­to, bet ir, kaip ro­do anks­tes­nė ak­ci­zų di­di­ ni­mo pa­tir­tis, tu­rė­tų nei­gia­mą po­ vei­kį biu­dže­to pa­ja­moms“, – tei­gė N.Ma­čiu­lis. Pa­sak jo, at­si­žvel­giant į bend­rą ša­lies kai­nų ly­gį ir gy­ven­to­jų per­ ka­mą­ją ga­lią, al­ko­ho­lio ak­ci­zai Lie­ tu­vo­je jau da­bar yra di­džiau­si ES. „Ke­ti­ni­mas di­din­ti ak­ci­zus dau­ giau­sia džiaugs­mo tu­rė­tų su­teik­ ti ne svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­rui, o kont­ra­ban­di­nin­kams, ku­rie dėl to tu­rė­tų dau­giau ga­li­my­bių pa­si­pil­dy­ti ki­še­nes“, – pro­gno­za­vo eko­no­mis­ tas. Jo tei­gi­mu, aukš­ti ak­ci­zai ir pre­ ky­bos ap­ri­bo­ji­mai ne­pa­kei­čia gy­ven­ to­jų al­ko­ho­lio var­to­ji­mo įpro­čių.

„Leng­viau­sias ke­lias ne­re­tai yra klyst­ke­lis, to­dėl rei­kė­tų ne di­din­ ti mo­kes­čius, o už­siim­ti il­ga­lai­kiu vi­suo­me­nės švie­ti­mu, ug­dant at­ sa­kin­gą al­ko­ho­lio var­to­ji­mą ir ne­ to­le­ran­ci­ją kont­ra­ban­dai“, – aiš­ki­ no N.Ma­čiu­lis. Anot eko­no­mis­to, il­ga­lai­kė­je vals­ty­bės stra­te­gi­jo­je ir eko­no­mi­ nė­je po­li­ti­ko­je ne­ga­li­ma pa­si­kliau­ ti vien sėk­me. Bū­ti­na su­si­lai­ky­ti nuo var­to­ji­mo mo­kes­čių di­di­ni­mo ir rei­kė­tų to­liau ieš­ko­ti ga­li­my­bių su­ma­žin­ti vals­ty­bės re­gu­liuo­ja­ mas kai­nas. Biu­dže­to pla­nui ne­pa­kenks

Fi­nan­sų mi­nist­ras Ri­man­tas Ša­ džius ti­ki­na, kad Vy­riau­sy­bės siū­lo­mi mo­kes­ti­niai pa­kei­ti­mai ne­pa­kenks vals­ty­bės fi­nan­sų sta­ bi­lu­mui. „Svars­ty­da­mi šiuos pa­siū­ly­mus mes įver­ti­no­me, kiek jie at­si­spin­ dės vals­ty­bės biu­dže­to, na­cio­na­li­ nio biu­dže­to pa­ja­mų struk­tū­ro­je. Sten­gia­mės su­komp­lek­tuo­ti tuos siū­ly­mus į vie­ną pa­ke­tą, taip, kad vie­ni tar­si ma­ži­na pa­ja­mas, ma­ži­ na dar­bo pa­ja­mų ap­mo­kes­ti­ni­mą, ta­čiau ki­ti siū­ly­mai tas pa­ja­mas di­di­na ati­tin­ka­ma su­ma. Dėl to šie siū­ly­mai ne­tu­rė­tų pa­kenk­ti vie­šų­ jų fi­nan­sų ba­lan­sui“, – LRT ra­di­jui sa­kė R.Ša­džius. Jis tei­gė, kad Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ jos pa­teik­ti siū­ly­mai di­di­na ša­lies kon­ku­ren­cin­gu­mą, nes jie reiš­kia tam tik­rą dar­bo jė­gos kai­nos ma­ žė­ji­mą.

10

ANTRADIENIS, BIRŽELIO 11, 2013

rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Nu­ga­ros skaus­mui – al­ter­na­ty­vu Ne­ma­lo­nius, kar­tais net kan­ki­nan­čius nu­ga­ros skaus­ mus yra te­kę pa­tir­ ti dau­ge­liui. Dau­gy­ bė žmo­nių, nu­si­vy­ lę tra­di­ci­niais gy­dy­ mo me­to­dais, ieš­ko nau­jų al­ter­na­ty­vų, no­rė­da­mi nu­mal­ šin­ti var­gi­nan­čius po­jū­čius.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Gy­do ran­ko­mis

Rea­bi­li­ta­ci­jos cent­ro „Os­te­me­ da“ va­do­vas gy­dy­to­jas rea­bi­li­to­lo­ gas, os­teo­pa­ti­jos dak­ta­ras And­rius Sta­siu­lis ti­ki­na, kad daž­nai žmo­ nės skaus­mą ver­ti­na kaip li­gą, ta­ čiau tai yra simp­to­mas. „Mėgs­tu sa­ky­ti, kad yra 101 nu­ ga­ros skaus­mo prie­žas­tis. Vie­nas iš bū­dų, pa­de­dan­čių diag­no­zuo­ ti ir gy­dy­ti stu­bu­ro pro­ble­mas, yra ofi­cia­liai me­di­ci­no­je nau­do­ja­mas me­to­das – os­teo­pa­ti­ja“, – tei­gė A.Sta­siu­lis. Pro­ce­dū­ros me­tu gy­dy­to­jas įver­ ti­na žmo­gaus or­ga­niz­mo būk­ lę – ran­ko­mis ap­čiuo­pia kiek­vie­ ną pro­ble­mi­nę vie­tą, įver­ti­na, kaip ju­da rau­me­nys, ana­li­zuo­ja ju­de­sių si­met­riš­ku­mą. Vė­liau spe­cia­liais tes­tais nu­sta­to­ma, ku­ri kū­no vie­ ta yra pa­kenk­ta. Kaip tei­gia gy­dy­to­jas, tiek diag­ nos­ti­ka, tiek gy­dy­mas yra švel­nus, ne­skaus­min­gas. Minkš­tie­ji au­di­niai ko­re­guo­ja­mi ma­sa­žuo­jant, o są­na­rių pro­ble­mos – tem­pi­mo tech­ni­ka ir spe­ci­fi­niais rit­mi­niais ju­de­siais. Są­na­rio pa­dė­ tis ga­li bū­ti ko­re­guo­ja­ma ir ma­ni­ pu­lia­ci­jo­mis. Prie­žas­čių daug

Anot A.Sta­siu­lio, vie­na iš nu­ga­ros skaus­mo prie­žas­čių yra pa­ken­ki­mo vie­to­je už­si­lai­kan­tys be­si­kau­pian­ tys skys­čiai. Vi­si žmo­gaus or­ga­nai prie stu­ bu­ro tvir­ti­na­si raiš­čiais. At­si­ra­ dus ne­ga­la­vi­mui, į pa­kenk­tą vie­

Fak­tai: nu­ga­ros skaus­mai pa­gal daž­nu­mą uži­ma ant­rą vie­tą po gal­vos skaus­mų.

tą pri­te­ka įvai­rūs kū­no skys­čiai, ku­rie kau­pia­si ir už­si­lai­ko. Mū­ sų or­ga­n iz­m e skys­č iai su­d a­ro apie 60–70 pro­c. vi­sos kū­no ma­ sės. Pa­kenk­ta vie­ta fi­ziš­kai tam­ pa sun­kes­nė. „Dėl šios prie­žas­ties rau­me­nys iš prie­šin­gos pu­sės įsi­tem­pia, kad bū­tų iš­lai­ky­tas ba­lan­sas. Jie per­ vargs­ta, to­dėl žmo­gus pra­de­da jaus­ti skaus­mą. Kla­si­ki­nio ma­sa­ žo me­tu rau­me­nų įtam­pa dings­ta tik trum­pam, nes ne­pa­ša­lin­ta jos prie­žas­tis“, – tei­gė gy­dy­to­jas os­ teo­pa­tas. Ki­ta skaus­mų prie­žas­tis – ne­pa­ to­gi kū­no pa­dė­tis. Nu­ga­ros skaus­ mas daž­na sė­di­mą dar­bą dir­ban­čių žmo­nių pro­ble­ma, kai nuo­la­ti­nė ne­pa­to­gi po­za duo­da per­kro­vą kak­ li­nė­je stu­bu­ro da­ly­je. Kak­li­nė stu­bu­ro da­lis dir­ba kar­ tu su juos­me­ni­ne – pa­gal žmo­gaus bio­me­cha­ni­kos dės­nius kak­li­nė da­ lis ju­da kar­tu tik į prie­šin­gą pu­sę. Dėl per­tem­pi­mo kak­lo sri­ty­ je juos­me­ni­nė da­lis gau­na dvi­gu­bą ap­kro­vą ir du kar­tus grei­čiau dy­la. Ta­da mū­sų or­ga­niz­mas pra­de­da gel­bė­tis, for­muo­da­mas atau­gas, ku­rios pa­de­da su­stip­rin­ti per­krau­

tą vie­tą ir pra­plės­ti pa­vir­šių, kad ma­žin­tų spau­di­mą į jį. Po ava­ri­jų ar ki­tų pa­tir­tų su­žei­ di­mų daž­nos va­di­na­mo­sios „bo­ta­ go kir­čio“ trau­mos. „Stip­r iai su­k rė­t us or­ga­n iz­ mą įvyks­ta mik­rop­ly­ši­mai, raiš­ čių trau­ma­ti­za­ci­ja. Su­si­for­muo­ja sąau­gos ir krau­jos­ru­vos, dėl ku­rių pro­ble­mi­nė vie­ta tam­pa ne­pas­ lan­ki ir pa­ti­ria spau­di­mą. Apk­ro­ vi­mas trun­ka il­gą lai­ką ir dėl šios prie­žas­ties ken­čia stu­bu­ro dis­ kai, ku­rie nuo­la­tos dy­la, su­kel­da­ mi skaus­mą ir už­de­gi­mus“, – tei­ gė A.Sta­siu­lis. Tik­ri­na rau­me­nis

Mū­sų stu­bu­ras – la­bai pa­slan­kus, o sta­bi­lu­mą jam su­tei­kia rau­me­nys. Spe­cia­lis­tai tei­gia, kad di­džiuo­ sius nu­ga­ros rau­me­nis iš­ma­sa­žuo­ ti leng­va. Pag­rin­di­nė pro­ble­ma ky­la su ap­link stu­bu­ro slanks­te­lius iš­si­ dės­čiu­siais gi­liai­siais rau­me­ni­mis, ku­rių funk­ci­ja – lai­ky­ti stu­bu­rą. Ma­sa­žo me­tu jie ne­pa­sie­kia­mi, to­ dėl ge­riau­sia išei­tis no­rint juos at­ gai­vin­ti – spe­cia­li elekt­ros­ti­mu­ lia­ci­ja.

And­rius Sta­siu­lis:

Vie­nas iš bū­dų, pa­ de­dan­čių diag­no­ zuo­ti ir gy­dy­ti stu­ bu­ro pro­ble­mas, yra ofi­cia­liai me­di­ci­no­ je nau­do­ja­mas me­to­ das – os­teo­pa­ti­ja.

A.Sta­siu­lis tei­gia, kad no­rint efek­ty­viai gy­dy­ti nu­ga­ros skaus­ mus rei­kia įver­tin­ti gi­lių­jų rau­me­ nų būk­lę. Er­go­te­ra­peu­tų at­lie­ka­mos

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

rau­me­nų tes­ta­vi­mo pro­ce­dū­ros me­tu yra ste­bi­ma rau­me­nų reak­ ci­ja į elekt­ros im­pul­sus. „Tai vie­na efek­ty­viau­sių nu­ga­ ros skaus­mų diag­nos­ti­kos prie­ mo­nių, nes tes­tu ga­li­ma išaiš­kin­ti net ir gi­lių­jų rau­me­nų būk­lę. Taip ga­li­ma su­ži­no­ti, ar rau­me­nys dir­ ba, ar ne. Jei­gu ne, ta­da są­na­ri­niai pa­vir­šiai ar stu­bu­ro slanks­te­liai ga­ li pra­dė­ti veik­ti vie­ni ki­tus, o tai tu­ ri įta­kos skaus­mų at­si­ra­di­mui nu­ ga­ro­je“, – tei­gė A.Sta­siu­lis. Svei­kų ne­daug

Gy­dy­to­jas ref­lek­so­te­ra­peu­tas Il­ja Sel­ di­nas, va­do­vau­jan­tis al­ter­na­ty­vaus skaus­mo gy­dy­mo kli­ni­kų tink­lui vi­ so­je Lie­tu­vo­je, tei­gė, kad re­tas žmo­gus tu­ri vi­siš­kai svei­ką ir tie­sų stu­bu­rą. „Daug kas tu­ri įgim­tų stu­bu­ro pro­ble­mų. Rau­me­nys pa­de­da iš­ lai­ky­ti vi­daus or­ga­nų pu­siaus­vy­ rą. Kol rau­me­nys stip­rūs, pro­ble­ mų ne­ky­la. Bet vė­liau jie silps­ta ir neiš­lai­ko spau­di­mo. Dėl įtam­ pos, trau­mų ar už­de­gi­mų raiš­čiai ir rau­me­nys pra­de­da trū­ki­nė­ti, vi­ du­je at­si­ran­da ran­dai, ku­rie spau­ džia ner­vą ir žmo­gus pra­de­da jaus­ti skaus­mą“, – sa­kė I.Sel­di­nas.

11

ANTRADIENIS, BIRŽELIO 11, 2013

sveikata Iš­ban­dys kan­di­da­tus

Nes­kie­pi­ja vai­kų

La­vins nėščiąsias

Ry­toj vyks uos­ta­mies­čio sa­vi­ val­dy­bės pa­skel­bas kon­kur­sas Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės, Vai­ kų li­go­ni­nės ir Klai­pė­dos svei­ ka­tos prie­žiū­ros cent­ro va­do­ vų vie­toms užim­ti. Į įstai­gų po­ stus pre­ten­duo­ja še­ši as­me­ nys. Po kon­kur­so bus su­tei­kia­ ma ga­li­my­bė teik­ti ape­lia­ci­ją ir ap­skųs­ti kan­di­da­tū­ras.

Vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ ro spe­cia­lis­tai pa­ste­bi, jog ma­ žė­jant pa­skie­py­tų vai­kų nuo už­ kre­čia­mų­jų li­gų skai­čiui di­dė­ja ser­ga­mu­mas. Prieš po­rą sa­vai­ čių Vil­niu­je už­re­gist­ruo­tas pir­ mas per dau­giau nei 10 me­tų ty­ mų at­ve­jis. Po ke­lių die­nų ty­mų diag­no­zė pa­tvir­tin­ta dar dviem ne­pas­kie­py­tiems vai­kams.

Klai­pė­dos mies­to vi­suo­me­ nės svei­ka­tos biu­ro spe­cia­lis­tai kvie­čia į ne­mo­ka­mas pa­skai­tas nėš­čio­sioms. Šian­dien 17 val. 15 min. vyks pa­skai­ta te­ma „Nėš­ čio­sios mi­ty­ba nėš­tu­mo lai­ko­ tar­piu“, o bir­že­lio 18 d. 17 val. 15 min. – „Na­tū­ra­lus mai­ti­ni­mas“. Pas­kai­tos vyks Tai­kos pr. 76, tre­čia­me aukš­te.

us gy­dy­mas Kai at­si­ran­da skaus­mai, rau­me­nų sis­te­ma pra­de­da keis­ti sa­vo dar­bą – vie­ni rau­me­nys spaz­muo­ja, ki­ti – per daug at­si­pa­lai­duo­ja. Nu­ga­ros skaus­mui gy­dy­ti ref­lek­ so­te­ra­peu­tas re­ko­men­duo­ta aku­ punk­tū­rą, ma­ni­pu­lia­ci­jos me­to­dą ir taš­ki­nes in­jek­ci­jas. Pa­sak I.Sel­di­no, ma­ni­pu­lia­ci­jos me­tu ran­ko­mis pa­gal ga­li­my­bes ma­ži­na­mi są­na­rių pa­ni­ri­mai ir su­ tvar­ko­mi raiš­čiai. Gy­dy­mas taš­ki­nė­mis in­jek­ci­jo­ mis yra šiuo­lai­ki­nis me­to­das, kai me­di­ka­men­ti­niai tir­pa­lai įve­da­mi į skaus­min­gus taš­kus po oda ar­ba į rau­me­nis pa­gal spe­cia­lias skaus­ mo li­ni­jas. Tur­būt po­pu­lia­riau­sia ir la­biau­ siai ži­no­ma yra aku­punk­tū­ros pro­ ce­dū­ra. Ref­lek­so­te­ra­peu­tas pa­sa­ko­jo, kad aku­punk­tū­ra yra tra­di­ci­nės Ry­tų me­di­ci­nos da­lis, ku­rią su­da­ ro ada­tų ba­dy­mas ir ki­tos po­vei­kio tech­ni­kos į spe­ci­fi­nes, bio­lo­giš­ kai ak­ty­ves­nes mik­ro­zo­nas – aku­ punk­tū­ros taš­kus odo­je. Vie­nas iš pa­grin­di­nių aku­punk­ tū­ros nau­do­ji­mo sri­čių yra skaus­ mo ma­ži­ni­mas, kai pa­di­di­na­mas tam tik­rų che­mi­nių me­džia­gų, tarp jų ir en­dor­fin ­ ų, iš­si­sky­ri­mas. Sti­mu­liuo­ja elekt­ra

Šian­dien vis la­biau po­pu­lia­rė­ja trans­ku­ta­ni­nio (pro odą) skaus­mo mal­ši­ni­mo bū­das na­mų sa­ly­go­mis, ku­ris ne­tu­ri ša­lu­ti­nio ne­pa­gei­dau­ ti­no po­vei­kio, bū­din­go skaus­mo mal­ši­ni­mui me­di­ka­men­tais. Daž­nai trans­ku­ta­ni­nis skaus­mo mal­ši­ni­mo bū­das nau­do­ja­mas nu­ ga­ros skaus­mų pro­fi­lak­ti­kai. Ty­ri­mai ro­do, kad gy­ve­ni­me pa­ ti­ria­mi ūmaus skaus­mo epi­zo­dai daž­niau­siai bū­na nu­ga­ros sri­ty­je. Jau nuo se­nų lai­kų, ypač praė­ju­ sio šimt­me­čio, moks­li­nin­kai ieš­ ko­jo bū­dų, kaip įveik­ti tra­di­ci­nė­ mis prie­mo­nė­mis ne­nu­mal­ši­na­mą lė­ti­nį bei ūmi­nį skaus­mą, ku­ris ne

tik ap­ri­bo­ja žmo­gaus ju­dė­ji­mą, bet ir la­bai blo­gi­na gy­ve­ni­mo ko­ky­bę. Po dau­gy­bės ban­dy­mų no­ri­ mą nu­skaus­mi­na­mą­jį efek­tą da­vė trans­ku­ta­ni­nis elekt­ri­nis sti­mu­ lia­vi­mas. Šis me­to­das, ku­rio es­mė yra ner­ vi­nių skai­du­lų dir­gi­ni­mas la­bai trum­pais elekt­ros im­pul­sais, mū­ sų ša­lies gy­di­mo įstai­go­se pra­dė­tas nau­do­ti maž­daug aš­tun­to de­šimt­ me­čio vi­du­ry­je. O nuo 2000-ųjų vis daž­niau at­ran­da sa­vo vie­tą ir nau­do­ji­mui na­muo­se. Daž­niau­siai pa­si­tai­kan­ti nu­ga­ ros skaus­mo prie­žas­tis – ver­teb­ ro­ge­ni­nė. Tai yra stu­bu­ro dvie­jų gre­ti­mų slanks­te­lių ir juos ri­šan­ čių jung­čių pa­žei­di­mas. Ne­re­tai šie skaus­mai yra pa­si­kar­to­jan­tys, be konk­re­čios aiš­kios prie­žas­ties, at­ si­ran­dan­tys dėl per­tem­pi­mo, nuo­ var­gio, trau­mų ar ne­tei­sin­go gy­ve­ ni­mo bū­do.

Faktai Nu­ga­ros skaus­mus ga­li su­kel­ti: stu­bu­ro pa­to­lo­gi­ja pil­vo or­ga­nų li­gos

Abe­jin­gu­mas: ga­li­my­be ne­mo­ka­mai pa­si­tik­rin­ti dėl on­ko­lo­gi­nių li­gų pa­si­nau­do­ja tik penk­ta­da­lis vi­sų tai ga­

lin­čių pa­da­ry­ti mo­te­rų.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Užim­tos mo­te­rys už­lei­džia li­gas Klai­pė­die­tės ne­si­sten­gia rū­pin­tis sa­vo svei­ka­ta – jos van­giai da­ly­vau­ja gim­dos kak­le­lio ir krū­ties vė­žio pre­ven­ci­nė­se pro­ gra­mo­se.

on­ko­lo­gi­nės li­gos in­fek­ci­ja nu­ga­ros rau­me­nų pa­tem­pi­mas psi­cho­lo­gi­nės prie­žas­tys

Ri­z i­ką nu­ga­ros skaus­mams at­si­ras­ti di­di­na: vy­res­nis am­žius ant­svo­ris blo­ga lai­ky­se­na sė­di­mas ar sun­kus fi­zi­nis dar­bas stu­bu­ro trau­mos, iš­kry­pi­mai gre­tu­ti­nės li­gos (ypač jun­gia­mo­jo

au­di­nio, on­ko­lo­gi­nės)

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Tik­ri­na­si ma­žiau

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­ tos biu­ras tei­gia, kad nors vals­ty­bė kas­met ski­ria mi­li­jo­nus li­tų pro­fi­ lak­ti­nėms svei­ka­tos pa­tik­ri­ni­mo pro­gra­moms, jo­mis lie­tu­vės nau­ do­ja­si pa­sy­viai. Pa­vyz­džiui, 2012 m. Klai­pė­do­je ga­li­my­be ne­mo­ka­mai pa­si­tik­rin­ti dėl šių on­ko­lo­gi­nių li­gų pa­si­nau­ do­jo tik apie 20 pro­c. vi­sų pro­gra­ mo­se ga­lin­čių da­ly­vau­ti mo­te­rų. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­ tos biu­ro vi­suo­me­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tė Dai­no­ra Biels­ky­tė pa­ brė­žė, kad vals­ty­bi­nių pro­fi­lak­ti­ kos pro­gra­mų įgy­ven­di­ni­mas pri­ klau­so ne tik nuo as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų dar­bo, bet ir nuo as­mens no­ro ir ini­cia­ty­vos rū­pin­tis sa­vo svei­ka­ta. „Štai 2012 m. gim­dos kak­le­lio vė­ žio pre­ven­ci­nė­je pro­gra­mo­je da­ly­ va­vo 20 pro­c. klai­pė­die­čių, ku­rios pri­klau­sė 25–60 me­tų am­žiaus gru­ pei. Pa­ly­gin­ti su 2011 m., da­ly­va­vu­ sių­jų šio­je pro­gra­mo­je su­ma­žė­jo 18 pro­c.“, – in­for­ma­vo D.Biels­ky­tė. Pa­sak jos, krū­ties vė­žio pre­ven­ ci­jos pro­gra­mo­je, ku­ri skir­ta 50– 69 me­tų mo­te­rims, 2012 m., kaip ir 2011-ai­siais, da­ly­va­vo 21 pro­c. ja pa­si­nau­do­ti ga­lė­ju­sių klai­pė­die­čių.

Nes­pė­ja rū­pin­tis

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro di­rek­to­rė Ine­ta Pa­čiaus­kai­tė tei­gė, kad pa­teik­ta sta­tis­ti­ka nė­ra vi­siš­kai tiks­li – į ją neįt­rau­kia­mas pri­va­čio­se me­di­ci­nos įstai­go­se dėl krū­ties ir gim­dos kak­le­lio vė­žio be­ si­tik­ri­nan­čių mo­te­rų skai­čius. „Įdo­miau­sia, jog sa­vo svei­ka­ta ma­žiau­siai rū­pi­na­si dar­bin­go vi­du­ ti­nio am­žiaus mo­te­rys, ku­rios yra iš­si­la­vi­nu­sios, tu­ri dar­bus, šei­mas. Pas­te­bi­me, kad šioms mo­te­rims la­ bai trūks­ta in­for­ma­ci­jos. Dau­gu­ma ne­ži­no, kad tu­ri ga­li­my­bę pa­si­tik­ rin­ti ne­mo­ka­mai“, – kal­bė­jo I.Pa­ čiaus­kai­tė. Pa­sak jos, vi­du­ti­nio am­žiaus dai­ lio­sios ly­ties at­sto­vės la­bai užim­tos – mo­te­rims rei­kia rū­pin­tis kar­je­ra, vai­kais, o dėl šios prie­žas­ties nu­ ken­čia jų pa­čių svei­ka­ta. „Be to, šei­mos gy­dy­to­jai mo­te­ rims ne­spė­ja pa­teik­ti vi­sos in­for­ ma­ci­jos apie ga­li­my­bę dėl krū­ties ir gim­dos kak­le­lio vė­žio pa­si­tik­ rin­ti ne­mo­ka­mai. Įta­kos tu­ri ir il­ gos ei­lės pas gy­dy­to­jus. Mo­te­rims trūks­ta su­pra­ti­mo, ko­kios skau­ džios pa­sek­mės ga­li lauk­ti, jei vė­ žys bus nu­sta­ty­tas vė­ly­vos sta­di­ jos“, – sa­kė di­rek­to­rė. Pa­vo­jin­giau­sios mo­te­rims

Anot jos, krū­ties vė­žys Lie­tu­vo­je – daž­niau­sia mo­te­rų on­ko­lo­gi­nė li­ga.

Kas­met ja su­ser­ga apie 1200 mo­ te­rų. „95 pro­c. krū­ties vė­žio at­ve­jų ga­li bū­ti iš­gy­dy­ti, jei li­ga nu­sta­to­ ma lai­ku. Daž­niau­siai krū­ties vė­ žiu su­ser­ga 50–69 me­tų mo­te­rys, to­dėl ši pre­ven­ci­jos pro­gra­ma, pa­ de­dan­ti nu­sta­ty­ti anks­ty­vo­sios sta­di­jos vė­žį, pir­miau­sia ski­ria­ma joms“, – kal­bė­jo I.Pa­čiaus­kai­tė. Pa­sak Klai­pė­dos mies­to vi­suo­ me­nės svei­ka­tos biu­ro spe­cia­lis­ tų, pa­gal krū­ties vė­žio pre­ven­ci­ nę pro­gra­mą ty­ri­mas ne­mo­ka­mai at­lie­ka­mas vie­ną kar­tą per dve­jus me­tus. Pa­tik­ros me­tu at­lie­ka­mas krū­tų rent­ge­no­lo­gi­nis ty­ri­mas – ma­mog­ra­ma. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­ tos biu­ro di­rek­to­rė ak­cen­ta­vo, kad gim­dos kak­le­lio vė­žiu pa­pras­tai su­ser­ga jau­nos mo­te­rys – tai ant­ ras pa­gal pa­pli­ti­mą jau­nes­nių nei 45 me­tų mo­te­rų vė­žys. Pa­gal gim­dos kak­le­lio vė­žio pre­ ven­ci­nę pro­gra­mą pri­va­lo­muo­ju svei­ka­tos drau­di­mu ap­draus­toms 25– 60 me­tų mo­te­rims ne­mo­ ka­mai vie­ną kar­tą per tre­jus me­ tus at­lie­ka­mas ci­to­lo­gi­nis gim­dos kak­le­lio ty­ri­mas, ki­taip va­di­na­mas PAP tes­tu.

95

– tiek proc. krū­ties vė­žio at­ve­jų ga­li bū­ti iš­gy­dy­ti, jei li­ga nu­sta­to­ma lai­ku.

12

antradienis, birželio 11, 2013

pasaulis Ra­gi­na­ at­si­bus­ti

Poil­sis ­ Eu­ro­po­je

Pa­dau­gė­jo ­ au­kų

Kip­ro me­ni­nin­kas And­reas Efst­ra­tiou prie Kip­ro cent­ri­ nio ban­ko var­tų iš­ri­kia­vo 20 iš gip­so ir per­li­to pa­ga­min­tų fi­ gū­rų, pri­me­nan­čių klo­ze­tus. A.Efst­ra­tiou sa­kė no­rin­tis, kad Kip­ro žmo­nės at­si­kel­tų nuo so­fų ir iš­reikš­tų sa­vo pa­nie­ką dėl ap­verk­ti­nos ša­lies eko­no­ mi­kos bei fi­nan­sų būk­lės.

Ru­si­jos pa­rei­gū­nai, ku­riems už­draus­ta at­vyk­ti į Jung­ti­ nes Vals­ti­jas dėl kal­ti­ni­mų ko­ rup­ci­ja ir są­moks­lo nu­žu­dy­ ti tei­si­nin­ką Ser­ge­jų Mag­nic­kį, daž­nai lan­ko­si ES ša­ly­se. Eu­ ro­pos Par­la­men­tas tris kar­tus ra­gi­no ES vals­ty­bes prieš Ru­ si­jos pa­rei­gū­nus im­tis san­kci­ jų, pa­na­šių į pa­tvir­tin­tas JAV.

Ka­li­for­ni­jo­je įvy­ku­sių ma­si­nių šau­dy­nių au­kų pa­dau­gė­jo iki pen­kių, kai vie­na 26 me­tų mo­ te­ris, sun­kiai su­žeis­ta per tą in­ci­den­tą, mi­rė li­go­ni­nė­je. Už­ puo­li­ką Joh­ną Za­wah­ri nu­šo­vė po­li­ci­ja, kai jis bu­vo už­speis­tas San­ta Mo­ni­kos ko­le­džo bib­lio­ te­ko­je. Po­li­ci­ja dar ne­nus­ta­tė šio iš­puo­lio mo­ty­vų.

Di­dy­sis Bro­lis ste­bi jus „Ne­no­riu gy­ven­ti pa­sau­ly­je, ku­ria­me vis­ kas įra­ši­nė­ja­ma“, – pa­reiš­kė Ed­war­das Snow­de­nas. Tie­sa, stai­giai ta­pęs įžy­mus, nes nu­te­ki­no la­bai slap­tą JAV žval­gy­bos in­for­ma­ci­ją, vy­ras bi­jo bū­ti nu­žu­dy­tas. Pa­vo­jus de­mok­ra­ti­jai

„Tai, ką jie da­ro, ke­lia grės­mę de­ mok­ra­ti­jai“, – duo­da­mas in­ter­ viu bri­tų dien­raš­čiui „Guar­dian“ pra­si­ta­rė 29 me­tų vy­ras. Da­bar jis slaps­to­si Ki­ni­jos Hon­kon­go mies­ te, ta­čiau šio mies­to val­džia, at­ ro­do, no­rė­tų, kad tė­vy­nė­je ieš­ko­ miau­sias ame­ri­kie­tis kuo grei­čiau ding­tų. E.Snow­de­nas sa­ko, kad vi­suo­ me­nė tu­ri tei­sę ži­no­ti, ką vei­kia žval­gy­ba. O ji, pa­sak vy­ro, lyg nie­ kur nie­ko šni­pi­nė­ja mi­li­jo­nus ame­ ri­kie­čių. E.Snow­de­nas pa­sta­ruo­sius ket­ ve­rius me­tus dir­bo JAV na­cio­na­ li­nio sau­gu­mo agen­tū­rai (NSA) – vie­nai slap­čiau­sių pa­sau­lio or­ ga­ni­za­ci­jų. Tie­sa, jis bu­vo ne NSA dar­buo­to­jas, o sam­di­nys. NSA tech­ni­kas bu­vo ge­rai įver­ tin­tas, to­dėl jam bu­vo pa­ti­ki­ma kas kar­tą vis slap­tes­nė in­for­ma­ci­ ja. Ta­čiau E.Snow­de­nas nu­spren­ dė ne­ty­lė­ti ir vis­ką, ką ma­tė, pa­ vie­šin­ti. Ga­liau­siai jis pa­pra­šė „The Guar­ dian“, kad laik­raš­tis pa­skelb­tų jo ta­pa­ty­bę. „Ne­ma­čiau rei­ka­lo slėp­ti, kas esu, nes ne­pa­da­riau nie­ko blo­ga, – aiš­ki­no vy­ras. – Ma­no tiks­las – in­for­muo­ti vi­suo­me­nę, kas da­ro­ ma jos var­du ir kas da­ro­ma prieš ją.“ Jis pri­dū­rė, kad „ne­no­rė­jo leis­ ti JAV vy­riau­sy­bei griau­ti pri­va­tu­ mo, in­ter­ne­to lais­vės ir es­mi­nių

žmo­gaus lais­vių vi­sa­me pa­sau­ly­je šia di­džiu­le se­ki­mo ma­ši­na, ku­rią jie slap­ta ku­ria“. Pa­bė­go į Ki­ni­ją

Ži­no­da­mas, kad ki­ša gal­vą į kil­ pą, E.Snow­de­nas ge­gu­žės 20 d. iš­ skri­do į Hon­kon­gą. Prieš tai jis su drau­ge ap­si­sto­jo Ha­va­juo­se, kur nu­ko­pi­ja­vo nau­jau­sius do­ku­men­ tus. At­vy­kęs į Ki­ni­ją vy­ras nie­kur ne­ki­šo no­sies. Iš vieš­bu­čio kam­ba­ rio bu­vo išė­jęs vos tris kar­tus. Duo­da­mas in­ter­viu „Guar­dian“ E.Snow­de­nas pri­pa­ži­no, kad bi­ jo blo­giau­sia, – ar­ba jam ga­li tek­ti sės­ti už gro­tų, vei­kiau­siai iki gy­ve­ ni­mo ga­lo, ar­ba jis ga­li bū­ti nu­žu­ dy­tas. „Ne­be­si­ti­kiu pa­ma­ty­ti na­mų“, – ap­gai­les­ta­vo E.Snow­de­nas ir pri­ dū­rė, kad ke­ti­na ku­rio­je nors vals­ ty­bė­je pra­šy­ti prie­globs­čio. Vy­riau­sy­bė įsiu­tu­si

JAV po pub­li­ka­ci­jų „Guar­dian“ ir „Was­hing­ton Post“ ki­lo pa­si­pik­ti­ ni­mo ban­ga. Po­li­ti­kai pa­reiš­kė, kad bėg­lys tu­rė­tų bū­ti kuo sku­biau su­ gau­tas. JAV na­cio­na­li­nės žval­gy­bos di­ rek­to­riaus Ja­me­so Clap­pe­rio at­sto­ vai pa­reiš­kė, kad per­duos by­lą tir­ ti JAV tei­sin­gu­mo de­par­ta­men­tui. Pa­sak jo, in­for­ma­ci­jos nu­te­ki­ni­mas „tie­sio­gi­ne pra­sme ke­lia šiur­pą“. JAV Ats­to­vų Rū­mų ko­vos su te­ ro­riz­mu ir žval­gy­bos rei­ka­lų pa­

Smū­gis: E.Snow­de­nas ket­ve­rius me­tus dir­bo vie­nai slap­čiau­sių pa­sau­lio žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jų – JAV na­cio­

na­li­nio sau­gu­mo agen­tū­rai.

ko­mi­te­čio pir­mi­nin­kas res­pub­li­ ko­nas Pete’as Kin­gas pa­rei­ka­la­vo E.Snow­de­no ekst­ra­di­ci­jos į JAV ir sa­kė, kad šis as­muo tu­ri bū­ti per­ se­kio­ja­mas „vi­so­mis įsta­ty­mų nu­ ma­ty­to­mis prie­mo­nė­mis“. Ša­lies va­do­vas Ba­rac­kas Oba­ ma tei­si­no­si, jog kai ku­rios slap­tos žmo­nių se­ki­mo pro­gra­mos bū­ti­ nos, kad bū­tų už­kirs­tas ke­lias iš­ puo­liams prieš ame­ri­kie­čius. J.Clap­pe­ris taip pat sa­kė su­pran­ tan­tis vi­suo­me­nės su­si­rū­pi­ni­mą dėl ki­ši­mo­si į pri­va­tu­mą, ta­čiau pri­dū­rė, kad „daug to, ką žmo­nės ma­to ir skai­to ži­niask­lai­do­je, yra smar­kiai hi­per­bo­li­zuo­ta“. Slap­ta pro­gra­ma?

Vis­gi J.Clap­pe­ris pri­pa­ži­no, kad jo va­do­vau­ja­ma NSA nau­do­ja pro­gra­ mą PRISM. O ži­niask­lai­da tvir­ti­na, kad vy­ riau­sy­bė yra už­si­tik­ri­nu­si slap­ tą tie­sio­gi­nę priei­gą prie in­ter­ne­ to mil­ži­nių, to­kių kaip „Goog­le“,

„Fa­ce­book“ ir „Ya­hoo!“, ser­ve­rių. Ta­čiau in­ter­ne­to pa­slau­gų tei­kė­jai tvir­ti­no ne­su­tei­kian­tys tie­sio­gi­ nės priei­gos prie var­to­to­jų duo­me­ nų. Jie ka­te­go­riš­kai at­me­tė mes­tus kal­ti­ni­mus.

Ne­no­riu gy­ven­ti pa­ sau­ly­je, ku­ria­me vis­ kas įra­ši­nė­ja­ma. J.Clap­pe­ris ir­gi tei­si­no­si, kad duo­me­nų rin­ki­mas vyk­do­mas lai­ kan­tis vi­sų įsta­ty­mų. „PRISM nė­ra ne­vie­ši­na­ma duo­ me­nų rin­ki­mo pro­gra­ma. Tai vi­di­ nė vy­riau­sy­bės kom­piu­te­ri­nė sis­ te­ma, tu­rin­ti pa­leng­vin­ti pa­gal vy­riau­sy­bės sta­tu­tą pa­tvir­tin­tą už­ sie­nio žval­gy­bos duo­me­nų rin­ki­mą iš elekt­ro­ni­nių ko­mu­ni­ka­ci­jos pa­ slau­gų tei­kė­jų, pri­žiū­rint teis­mui“, – tvir­ti­no NSA še­fas.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Vyk­dy­da­ma PRISM pro­gra­mą, ku­ri gy­vuo­ja jau še­še­rius me­tus, NSA ga­li rei­ka­lau­ti iš in­ter­ne­to pa­ slau­gų tei­kė­jų su­teik­ti priei­gą prie duo­me­nų apie už­sie­nie­čių var­to­to­jų elekt­ro­ni­nius laiš­kus, in­ter­ne­ti­nius pa­šne­ke­sius, įkel­tas nuo­trau­kas, vaiz­do įra­šus ir ki­to­kią in­for­ma­ci­ ją. Vis­gi, pa­sak „The Guar­dian“, at­ ski­ra PRISM pro­gra­ma nau­do­ja­ma ir in­for­ma­ci­jai apie mi­li­jo­nų ame­ri­ kie­čių po­kal­bius te­le­fo­nu rink­ti. Pa­sak dien­raš­č io žur­n a­l is­to Glen­no Green­wal­do, ku­ris pir­ma­ sis nu­švie­tė PRISM ir at­ski­rą in­for­ ma­ci­jos apie te­le­fo­ni­nius po­kal­bius rin­ki­mo pro­gra­mą, vi­suo­me­nė tu­ ri at­vi­rai dis­ku­tuo­ti apie vy­riau­sy­ bės veiks­mus. „Kiek­vie­ną kar­tą, ka­da pa­si­girs­ ta per­spė­jan­tis švil­pu­kas, kai koks nors žmo­gus at­sklei­džia vy­riau­sy­ bės nu­si­žen­gi­mus, tak­ti­ka yra de­ mo­ni­zuo­ti jį kaip iš­da­vi­ką“, – sa­kė žur­na­lis­tas. „Dai­ly Mail“, BBC, BNS inf.

Slap­tas pri­va­čių duo­me­nų rin­ki­mas JAV 1978 m. JAV Kong­re­se pa­tvir­tin­ta

Už­sie­nio žval­gy­bos prie­žiū­ros pa­tai­sa (angl. – Fo­reign In­tel­li­gen­ce Sur­veil­lan­ ce Act). Pa­gal ją įsteig­tas va­di­na­ma­sis slap­ta­sis teis­mas, ku­rio dar­bas – ste­bė­ ti šni­pi­nė­ji­mą JAV ir iš­duo­ti or­de­rius san­kci­joms prieš įta­ria­muo­sius. 2001 m. rug­sė­jis. Po Rug­sė­jo 11-osios

ata­kų Niu­jor­ke ir Va­šing­to­ne George’o W.Bus­ho ad­mi­nist­ra­ci­ja ge­ro­kai pa­di­ di­no žval­gy­bos įga­lio­ji­mus. 2001 m. spa­lis. G.W.Bus­ho ad­mi­nist­

ra­ci­ja Kong­re­se ban­dė pra­stum­ti va­di­ na­mą­ją Pat­rio­to pa­tai­są (angl. – Pat­riot Act). Pa­tai­sa nu­ma­tė, kad pa­rei­gū­nai,

as­me­nims pa­reiš­kus įta­ri­mus te­ro­riz­ mu, ga­li apieš­ko­ti, suim­ti ir ka­lin­ti įta­ ria­muo­sius, taip pat slap­ta klau­sy­tis jų po­kal­bių. Tie­sa, vė­liau šio ak­to priė­ mi­mas dėl kai ku­rių prieš­ta­rin­gai įver­ tin­tų nuo­sta­tų Kong­re­se už­stri­go iki 2006 m.

2006 m. ko­vas. Kong­re­sas pa­tvir­ti­

stab­dy­ta, nes iki šiol svars­to­ma ape­ no Pat­rio­to pa­tai­są, nors kai ku­rie įsta­ lia­ci­ja. ty­mų lei­dė­jai reiš­kė su­si­rū­pi­ni­mą dėl 2007 m. sau­sis. G.W.Bus­ho ad­mi­ vy­riau­sy­bės įga­lio­ji­mų vyk­dy­ti žval­ nist­ra­ci­ja pa­kei­tė po­zi­ci­ją – pa­reiš­kė, gy­bą ir rink­ti in­for­ma­ci­ją. kad dėl kiek­vie­no at­ski­ro te­le­fo­ni­nių 2006 m. ko­vo 11 d. „USA To­day“ pa­ po­kal­bių klau­sy­mo­si NSA vis­gi tu­rės skel­bė, kad NSA slap­ta įra­ši­nė­ja mi­li­ gau­ti slap­to­jo teis­mo or­de­rį. 2005 m. gruo­dis. Dien­raš­tis „The jo­nų ame­ri­kie­čių te­le­fo­ni­nius po­kal­ New York Ti­mes“ pa­skel­bė, kad ne­ga­ bius ir jų įra­šus sau­go di­džiu­lė­je duo­ 2007 m. rugp­jū­tis. Kong­re­sas priė­mė pa­tai­są, ku­ria NSA leis­ta be slap­to­jo teis­ vu­si or­de­rio NSA klau­so­si ame­ri­kie­ me­nų ba­zė­je. čių, ku­rie skam­bi­na į ki­tas vals­ty­bes, 2006 m. rugp­jū­tis. Fe­de­ra­li­nis teis­ mo or­de­rio vyk­dy­ti ame­ri­kie­čių ir įta­ria­ po­kal­bių. Kri­ti­kai NSA veiks­mus pa­ mas Det­roi­to mies­te nu­spren­dė, kad mų te­ro­ris­tų ar­ba su jais su­si­ju­sių as­me­ va­di­no prieš­ta­rau­jan­čiais Kons­ti­tu­ NSA žval­gy­bos pro­gra­ma, vyk­do­ma nų te­le­fo­ni­nių po­kal­bių klau­sy­mą­si. ci­jai, ta­čiau G.W.Bus­ho ad­mi­nist­ra­ci­ ne­ga­vus or­de­rių, prieš­ta­rau­ja Kons­ 2011 m. ge­gu­žė. Kong­re­sas priė­mė, ja gy­nė NSA. ti­tu­ci­jai. Tie­sa, pro­gra­ma ne­bu­vo su­ o B.Oba­ma pa­si­ra­šė Pat­rio­to pa­tai­sos

pra­tę­si­mą dar ket­ve­riems me­tams. 2013 m. bir­že­lio 5 d. Bri­tų dien­raš­

tis „Guar­dian“ pa­skel­bė, kad NSA ren­ ka mi­li­jo­nų ame­ri­kie­čių te­le­fo­ni­nių po­kal­bių duo­me­nis. 2013 m. bir­že­lio 6 d. „Guar­dian“ ir

„Was­hing­ton Post“ pra­ne­šė, kad NSA tu­ri slap­tą priė­ji­mą prie JAV bend­ro­ vių, to­kių kaip „Goog­le“ ir „Fa­ce­book“, ser­ve­rių. 2013 m. bir­že­lio 9 d. 29 me­tų

E.Snow­de­nas pri­si­pa­ži­no nu­te­ki­nęs ži­ niask­lai­dai in­for­ma­ci­ją apie NSA vyk­ do­mą vi­suo­me­nės šni­pi­nė­ji­mą.

13

antradienis, birželio 11, 2013

sportas Latvės stipresnės

Filipiniečiai nugalėti

Rekordinis greitis

Europos merginų jaunimo (iki 20 m.) čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė Rygoje pralaimėjo Latvijos bendraamžėms 52:81 (16:23, 15:16, 14:18, 7:24). Mūsų komandai Ieva Prėskienytė pelnė 17 taškų (10 kartų atkovojo kamuolį), Laura Želnytė – 8, Greta Tamašauskaitė – 6, Agnė Černeckytė – 5.

Klaipėdoje kontrolines rungtynes žaidė Lietuvos sporto universiteto krepšinio komanda ir Filipinų nacionalinė rinktinė. Kauniečiai buvo pajėgesni 89:86. Nugalėtojams 23 taškus pelnė Vidmantas Sragauskis, 17 – Arūnas Vasiliauskas. Rezultatyviausias tarp filipiniečių buvo De Ocampo Belga, surinkęs 21 tašką.

Olimpinė čempionė Rūta Meilutytė Monake vykstančių „Mare Nostrum 2013“ varžybų pirmajame etape dar sykį pagerino Lietuvos rekordą 50 m nuotolyje krūtine ir pateko į šios rungties finalą. Pusfinalyje lietuvė, distanciją nuplaukusi per 30,11 sek., net 0,52 sek. pagerino pačiai vos dieną priklausiusį rekordą.

Rygoje – lygiosios Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Latvijos sostinėje buvo surengtos tarptautinės futbolo rungtynės tarp dviejų šiuo metu savo čempionatuose antrąsias vietas užimančių komandų – Rygos „Skonto“ ir Klaipėdos „Atlanto“.

Išvyka: klaipėdiečiai futbolininkai Latvijoje nenusileido savo varžovams.

„Atlanto“ futbolo klubo nuotr.

Apylygių ekipų kova baigėsi lygiosiomis – 1:1. Prasidėjus antrajam kėliniui – 54-ąją min. – latvių vartininką lietuvį Paulių Grybauską nuginklavo Tadas Eliošius. Baigiantis susitikimui – 77ąją min. – šeimininkams pavy-

ko išlyginti rezultatą. Rungtynėse nestokota dvikovų. Dėl dviejų geltonų kortelių pirmąjį kėlinį iš aikštės buvo pašalintas Valdas Trakys. Komandų atstovams susitarus, vietoje jo buvo leista žaisti T.Eliošiui, vėliau pasiekusiam įvartį. Jėgas su Latvijos komanda išbandė ir trečiąją vietą Lietuvos futbolo A lygos čempionate užimantis šalies čempionas Panevėžio „Ekranas“. Aukštaičiai kontrolines rungtynes namie žaidė su Virginijaus Liubšio bei Tomo Ražanausko treniruojama Rygos „Daugava“. Latvijos čempionato lyderiai buvo pajėgesni 1:0.

Futbolininkams įteikti sidabro medaliai Česlovas Kavarza Kaune surengtame tarptautiniame 13-mečių jaunučių futbolo festivalyje „Sport Fan-2013“ antri buvo uostamiesčio futbolininkai.

Į laikinąją sostinę susirinko 14 komandų iš Baltarusijos, Latvijos, Estijos ir Lietuvos. Klaipėdai atstovavo dvi ekipos, treniruojamos Anatolijaus Timofejevo (FM) ir Rimanto Skersio („FM-Baltai“). Pirmajame etape komandos buvo suskirstytos į dvi grupes. Ypač sėkmingai sekėsi A.Timofejevo auklėtiniams. Jie pasiekė šešias pergales. Iš pradžių klaipėdiečiai 3:0 įveikė Vilniaus „Baltijos“ futbolo akademiją. Taiklūs

buvo Vitalijus Paulauskas, Gintas Rakauskas ir Justas Ežerskis. Po to krito Tauragės „Tauras“ – 5:0. Pasižymėjo Benas Pocius (dukart), G.Rakauskas, Rolandas Pocys ir Matas Gudeliūnas. Vėliau atėjo eilė Kauno „FM-Taurui“, kuris buvo nugalėtas 3:1. Visus tris įvarčius įmušė G.Rakauskas. Jonavos KKSC pavyko nugalėti 2:0. Abu kartus taikliai spyrė M.Gudeliūnas. Kukliausiai grupėje – 1:0 – buvo nugalėti estai – Talino „Infonet“ žaidėjai. Pergalingą įvartį pasiekė G.Rakauskas. Tačiau klaipėdiečiai neišvengė ir antausio, 1:4 pralaimėję Rygos FM. Įvartį įmušė G.Rakauskas. Pogrupyje užėmusi antrąją vietą uostamiesčio vienuolikė pateko į pusfinalį, kuriame susitiko su

Kauno „Garliava“. Po Mato Kubiliaus pasiekto įvarčio, klaipėdiečiai išplėšė sunkią pergalę 1:0. Finale jie susigrūmė su jau kartą klaipėdiečius įveikusiais rygiečiais. Latviai ir antrą sykį pranoko mūsų žaidėjus. Antrasis susitikimas baigėsi kuklia latvių pergale 1:0. Turnyre užėmę antrąją vietą, A.Timofejevo ugdomi berniukai pasidabino sidabro medaliais. „FM-Baltų“ komanda rungtyniavo ne taip sėkmingai. Pogrupyje užėmusi trečiąją vietą, ji nepateko į pusfinalį. Galutinėje rikiuotėje klaipėdiečiai buvo penkti. Rezultatyviausiu turnyro žaidėju tapo klaipėdietis G.Rakauskas – 7 įvarčiai). Geriausiu turnyro gynėju pripažintas Karolis Bu-

Sidabro medalininkai Eimantas Graželis, Paulius Galginas, Mindaugas Jusis, Arnas Vismantas, Tomas Gvazdinskas, Vitalijus Paulauskas, Matas Kubilius, Gintas Rakauskas, Matas Gudeliūnas, Rolandas Pocys, Vadimas Karavajevas, Vladislavas Kučerovas, Justas Ežerskis, Dominykas Čiesna, Karolis Budrys, Jordanas Šveikauskas, Benas Pocius.

Antrosios: D.Novikovaitė

ir V.Piešinaitė į priekį praleido tik vienas varžoves.

Klaipėdietės – prizininkės Palangoje surengtose paplūdimio tinklinio varžybose antrąją vietą užėmė klaipėdietės Valdonė Piešinaitė ir Danielė Novikovaitė.

Moterų grupėje varžėsi net 31 komanda. Nenugalimos buvo kaunietės Iveta Sutkutė ir Gerda Berštautaitė. Trečiąją vietą užėmė taip pat laikinosios sostinės žaidėjos Simona Kimbirauskaitė ir Karolina Pakarklytė. „Klaipėdos“ inf.

drys (FM). Savo komandose geriausiais žaidėjais išrinkti Matas Kubilius (FM) ir Neilas Urba („FM-Baltai“).

Lyderis: klaipėdietis iškovojo vi-

sų spalvų medalius.

E.Pudžmys – čempionas Kaune vykusiose Lietuvos vaikų plaukimo pirmenybėse, kuriose dalyvavo per 200 plaukikų, puikiai rungtyniavo uostamiesčio sportininkas Edgaras Pudžmys.

Sėkmė: jaunieji klaipėdiečiai iš Kauno grįžo su antrosios vietos žetonais ir taure.

Natalijos Gurkovos auklėtinis tapo čempionu nuplaukęs 50 m laisvu stiliumi – 25,48 sek. Tokią pat distanciją peteliške plaukęs klaipėdietis iškovojo vicečempiono vardą. Trečiąjį – bronzos – medalį E.Pudžmys laimėjo įveikęs 100 m laisvu stiliumi per 57,84 sek. „Klaipėdos“ inf.

19

antradienis, birželio 11, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Versus aureus“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažo­ dį dovanojame Eknatho Easwarano knygą „Proto pergalė“.

Eknatho Easwarano „Proto pergalė“. Nėra nieko svarbiau nei gebėti suvok­ ti, ką mes galvojame – kokie mūsų jaus­ mai, troškimai, norai; kaip mes mato­ me pasaulį ir save. Mokėjimas valdy­ ti mintis atveria vilčių hori­zontus. Tai reiškia, kad mes galime imti keisti sa­ vo gyvenimą ir charakterį, tarpusa­ vio santykius, išmokti įveikti kasdie­ nio gyvenimo sunkumus ir tapti tuo, kuo norime būti. Knygoje „Proto pergalė“ pateikiama praktinių patarimų, kaip pakeisti savo mąstymą ir išsiugdyti įgūdžius, padė­ siančius tapti kūrybingesniems ir gy­ venimo kliūtis paversti galimy­bėmis augti ir tobulėti. Autorius rašo lengvu stiliumi, giliai įžvelgia žmogaus psi­ chologiją. Jis geba patraukliai susieti Rytus ir Vakarus, senovės ir šiandie­ nos pasaulius, susieda­mas viską į gy­ venimo sistemą, kur vertinamas pa­ prastumas, praktiškumas, užuojauta kitam ir dogmų nepaisymas. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Raštas antradienis – Šalmas trečiadienis – Morkos ketvirtadienis – Įsimylėjęs darbą penktadienis – Vandens augalas Praėjusios savaitės laimėtojas – Jonas Grigonis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, tei­ singai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės pri­ zą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateik­ ti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKY­ MAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 18 d.

Avinas (03 21–04 20). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyks sklandžiai. Bendraujant su vyresniais ar įtakingais žmonėmis gali kilti puikių idėjų. Pats laikas pagalvoti apie tobulinimosi ar karjeros galimybes. Viskas, ką numatysite, ateityje gali tapti realybe. Jautis (04 21–05 20). Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Pasinerkite į ramybę, neleiskite negatyvioms mintims ir miglotoms nuojautoms valdyti jūsų. Viskas yra taip, kaip turi būti. Dvyniai (05 21–06 21). Norėsite bendrauti ir dalytis mintimis. Tačiau pokalbio partnerį rinkitės atsargiai, kad vėliau netektų gailėtis dėl to, ką pasakėte. Atminkite, kad geras pašnekovas gali tapti ištikimu draugu. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena apmąstyti idėjas ir kurti naujus planus. Daug kalbėsite ir aptarinėsite savo mintis. Tikėtina trumpa kelionė ar svarbus pokalbis telefonu. Liūtas (07 23–08 23). Sugebėsite įvertinti vienišiaus gyvenimo grožį. Pasistenkite neišlaidauti ir nešvaistyti laiko poilsiui. Laikas veikti savarankiškai ir apgalvotai. Venkite ir skubotumo, ir gaišaties. Mergelė (08 24–09 23). Klaidingai įvertinsite savo jėgas ir užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų įsitikinimams. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokia nors malonia veikla. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti diskusijos arba kivirčo priežastimi. Tai ne jūsų diena, o kantrybė tegul tampa jūsų sąjungininke. Skorpionas (10 24–11 22). Galbūt kils kūrybingų idėjų ir minčių. Pabūkite vienas, pasivaikščiokite gamtoje. Gerai pailsėjęs su naujom jėgom kibsite į darbus. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų ketinimams kas nors trukdys, o nuomonė liks nesuprasta. Gali kilti nesutarimų. Todėl elkitės išmintingai, kad neatrodytumėte kaip užsispyrėlis. Ožiaragis (12 22–01 20). Laukia svarbus susitikimas. Galimi emocionalūs pokalbiai, bet pasistenkite būti supratingas. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu, todėl pravers jūsų gebėjimas susitarti. Vandenis (01 21–02 19). Stenkitės neišlaidauti, netinkamas laikas įsigyti naujų daiktų, pirkite tik tai, be ko visiškai negalėsite išsiversti. Šis sudėtingas laikotarpis baigsis, o kol kas reikėtų pabūti vienumoje, pailsėti. Žuvys (02 20–03 20). Esate svajingas, norite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Naudinga pabendrauti su vyresniais žmonėmis.

Orai

Lietaus Lietuvoje turėtų būti mažiau, temperatūra po truputį kils. Sinoptikų duomenimis, šiandien kai kur gali trumpai palyti, o trečiadienis jau turėtų būti sausas. Šiandien temperatūra bus 17–21 laipsnis šilumos. Trečiadienio naktį numatoma 8–11, dieną 19–22 laipsnių šiluma.

Šiandien, birželio 11 d.

+17

+16

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+20

Šiauliai

Klaipėda

+20

Panevėžys

+20

Utena

+18

4.52 22.19 17.17

162-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 203 dienos. Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+21

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +29 Berlynas +21 Brazilija +24 Briuselis +21 Dublinas +17 Kairas +34 Keiptaunas +20 Kopenhaga +21

kokteilis Val­di­nin­kai ty­čio­ja­si? „Kok­tei­l is“ va­kar ste­bė­jo­si Do­vi­lų gy­ ven­v ie­tės pa­k raš­t y­je esan­čiu žvyr­ ke­liu, ku­ris, Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­ dy­bės val­di­nin­kų su­pra­ti­mu, yra gat­ vė, ir lei­do jam su­teik­ti žy­maus žmo­ gaus var­dą. Ka­žin ar pir­ma­sis Klai­pė­dos kraš­to la­ kū­nas Eri­kas Mač­kus, gi­męs 1903-ių­ jų sau­sio 26 d., ap­si­džiaug­tų to­kiu įam­ ži­ni­mu. Ži­nu­tės pro akis ne­pra­lei­do Vai­ruo­to­ jas. Jis rė­žė: „Kar­tais at­ro­do, kad Klai­ pė­dos ra­jo­no sa­v i­val­dy­b ė ar Do­v i­ lų se­n iū­n i­ja su tais gat­v ių pa­va­d i­n i­ mais kerš­tau­ja. Tik ne­ži­nau kam ir už ką. Eri­ko Mač­kaus, Ma­žo­sios Lie­tu­vos gat­vės. Pa­ž iū­rė­ki­te į šių gat­vių būk­lę. O pa­va­di­ni­mai joms su­teik­ti ne per se­ niau­siai. Čia kaž­koks kerš­tas ar šiaip pa­ty­čios?“

Londonas +21 Madridas +28 Maskva +25 Minskas +21 Niujorkas +28 Oslas +21 Paryžius +21 Pekinas +27

Praha +20 Ryga +20 Roma +23 Sidnėjus +20 Talinas +18 Tel Avivas +26 Tokijas +23 Varšuva +21

Vėjas

6–11 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+20

+19

Marijampolė

Vilnius

+19

Alytus

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+14

+16

+15

+13

5

+15

+17

+15

+13

4

+16

+19

+18

+17

5

rytoj

ketvirtadienį

1864 m. Miun­che­ne gi­ mė gar­s us vo­k ie­č ių kom­po­z i­to­r ius Ri­chard Strauss. Mi­rė 1949 m. 1898 m. Ki­ni­jos im­pe­ra­ to­rius Kuang-Hsu ša­ly­je pra­dė­jo „100 die­nų“ re­ for­mas. 1910 m. gi­mė pran­cū­zų moks­l i­n in­kas bei van­ de­ny­no ty­ri­nė­to­jas Jac­ ques-Yves Cous­teau. 1969 m. SSRS ir Ki­ni­jos pa­s ie­ny­je įvy­ko gink­ luo­ti su­si­rė­mi­mai.

1982 m. gi­mė klai­pė­ die­tis krep­ši­nin­kas To­ mas De­li­nin­kai­tis.

Poil­siau­to­jus ata­kuo­ja kark­va­ba­liai

Ka­pi­nė­se – itin ne­sau­gu

Skan­da­lo ini­cia­ty­va – vy­ro nuo­pel­nas, o įgar­si­ni­mas – mo­ters.

Mo­te­rų juo­ke­liai – Ką pa­sa­kė Die­vas, su­kū­ręs vy­rą? – Ga­liu ir ge­riau.

Links­mie­ji tirš­čiai Kir­pyk­lo­je meist­ras duo­da mo­k i­niui už­duo­tį: – Pa­da­ly­k i­te klien­to plau­kus į dvi ly­ gias sruo­gas. Po ku­rio lai­ko su­si­ner­vi­nęs mo­ki­nys klau­sia meist­ro: – O ką da­ry­ti, jei plau­kų skai­čius ne­ly­ gi­nis? Čes­ka (397 719; tik­ra tie­sa: du sep­tin­ta­da­liai mū­sų gy­ve­ni­mo – ant­ra­die­niai)

1994 m. mi­rė teat­ro ir ki­ no ak­to­rius Au­ri­mas Bab­ kaus­kas. Gi­mė 1946 m. 2008 m. Pla­ne­tos sta­tu­ so 2006-ai­siais ne­te­kęs Plu­to­nas ga­vo „pa­g uo­ dos pri­zą“ – jis ir ki­tos į jį pa­na­šios nykš­tu­ki­nės pla­ne­tos nuo šiol bus va­ di­na­mos plu­toi­dais. 2008 m. le­gen­di­nio pran­ cū­zų di­zai­ne­rio Yves Saint Lau­rent, ku­ris mi­rė prieš 10 die­nų, ar­t i­miau­si drau­gai iš­bars­tė jo pe­le­nus jo vi­los Ma­ra­ke­še so­de (Ma­ro­ke).

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

kraš­to la­kū­no gat­vė, ku­ri la­biau pa­na­ši į šun­ke­lį, ve­dan­tį į kar­vių ga­nyk­las.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja

Aluona, Barnabas, Flora, Raminta, Tvirmantas.

birželio 11-ąją

Žvy­ras: čia gar­saus Klai­pė­dos

O štai Li­na, sa­vait­ga­lį Lė­bar­tų ka­pi­nė­ se lan­kiu­si mi­ru­sių­jų ka­pus, bu­vo ir­gi pri­blokš­ta. Mo­te­r į šo­k i­ra­vo, kad į ka­pi­nes bu­vo įlei­džia­mos vi­sos ma­ši­nos, ku­rios lė­ kė lyg au­tost­ra­do­je. „Jau ne­kal­bant apie pa­gar­bą mi­ru­sie­ siems, pės­tie­ji ka­pi­nė­se taip pat jau­čia­ si ne­sau­giai, – sa­kė mo­te­ris. – Ne­jau­gi neį­ma­no­ma iki ar­ti­mų­jų ka­pų nuei­ti pės­čio­mis. Čia jau lan­ky­to­jų są­ž i­nės rei­ka­las. O ad­m i­n ist­ra­ci­ja tu­rė­t ų pa­ skirs­ty­ti ma­ši­nų srau­tus. Pa­vyz­džiui, no­rin­tie­siems at­lik­ti svar­bius dar­bus nau­ja­ja­me kvar­ta­le tu­rė­tų vie­to­je bū­ti įreng­ta įva­ža. Tuo­met jiems ne­rei­kė­tų lėk­ti per vi­są ka­pi­nių te­ri­to­ri­ją.“

Vardai

Trau­ka: Pir­mo­sios Meln­ra­gės pa­plū­di­my­je pil­na gram­buo­lių.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Į pa­plū­di­mius už­su­kę poil­siau­to­jai nuo sa­vęs tu­ri vai­ky­ti vabz­džius – kol kas ne šir­šes ar uo­dus, o ge­ro­ kai įspū­din­ges­nio dy­džio gram­ buo­lius. Spe­cia­lis­tai ra­mi­na, kad iki lie­pos šie mais­tui pui­kiau­siai tin­kan­tys va­ba­lai jau bus žu­vę.

„Ei­ni ir į ta­ve at­si­tren­kia di­džiau­ sias va­ba­las. Ne­ži­nai net kur pa­ si­dė­ti. Drau­gei bu­vo į plau­kus įsi­ vė­lęs. Tik­rai ne­ma­lo­nus jaus­mas. Jau ne­kal­bu, kad iki jū­ros neį­ma­ no­ma nuei­ti. Jų pil­na pa­kran­tė. Iš kur šie­met čia jų tiek at­si­ra­do?“ – klau­sė poil­siau­to­ja. Pap­ras­tų­jų gram­buo­lių, ki­taip va­di­na­mų kark­va­ba­liais, pil­na vi­ suo­se pa­plū­di­miuo­se. Jų daug ir mies­te. Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus vy­riau­ sia­s is ich­t io­l o­gas-mu­z ie­j i­n in­ kas Sau­lius Ka­ra­lius pa­sa­ko­jo, kad gram­buo­lių bū­na kas­met, ta­čiau ne taip ma­siš­kai.

„Ši rū­šis tu­ri sa­vy­bę gau­siai iš­ si­ris­ti kas ket­ve­ri me­tai. Tai pri­ klau­so nuo tin­ka­mų są­ly­gų: žie­ mos, pa­ra­zi­tų kie­kio, mi­ty­bos, re­gio­no ir dau­ge­lio ki­tų fak­to­rių. Šie me­tai yra sa­vo­tiš­kai neei­li­niai.

Sau­lius Ka­ra­lius:

Ir žmo­gus juos ga­lė­tų val­gy­ti, jei neat­ro­dy­tų taip bjau­ru. Šie­met gram­buo­lių pa­jū­ry­je la­bai daug. Ži­no­ma, jų pa­ste­bi­ma ir ki­ tur“, – tvir­ti­no ich­tio­lo­gas-mu­ zie­ji­nin­kas. Pa­sak S.Ka­ra­liaus, gram­buo­liai sun­kūs, gre­mėz­diš­kai at­ro­dan­tys va­ba­lai. Vė­jas juos nu­ne­ša į jū­rą, o ban­gos iš­ska­lau­ja į kran­tą. Dėl to prie van­dens jų la­bai gau­su. Ich­tio­lo­gas-mu­zie­ji­nin­kas tvir­ ti­no, kad šie va­ba­lai žmo­nėms ža­ los pa­da­ry­ti ne­ga­li. Ne­bent ko­ jy­tė­mis šiek tiek įdrėks­ti odą.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Gram­buo­lių ler­vos min­ta au­ga­lų šak­ni­mis, o pa­tys va­ba­lai – me­ džių la­pais. Šie va­ba­lai iš ler­vų iš­si­ri­to ir pa­ si­ro­dė ge­gu­žės vi­du­ry­je, jų su­ ma­žės tik bir­že­lio ant­ro­je pu­sė­ je. Lie­pą bus li­kęs tik vie­nas ki­tas kark­va­ba­lis. „Gram­buo­liams rei­ka­lin­gi me­ džių la­pai. Bū­na, kad šiuos au­ga­ lus va­ba­lai už­puo­la ma­siš­kai ir nu­ grau­žia vi­sus la­pus. Bir­že­lio ant­ro­je pu­sė­je va­ba­lai pra­de­da žū­ti. Iki to lai­ko jie jau bū­na at­li­kę sa­vo dar­bą: su­si­po­ra­vę, o že­mė­je ri­ta­si jų ler­ vu­tės“, – pa­sa­ko­jo S.Ka­ra­lius. Anot spe­cia­lis­to, to­kia gram­buo­ lių gau­sa – ro­jus paukš­čiams. Ta­čiau šiuos va­ba­lus ėda ir ki­ti gy­vū­nai, to­ kie kaip la­pės, kiau­nės. Ūki­nin­kai jų duo­da les­ti net viš­toms. „Gram­buo­lių mi­ty­bi­nė ver­tė la­ bai ge­ra. Juo­se daug ir bal­ty­mų, ir rie­ba­lų, ir vi­ta­mi­nų, ir ki­tų me­ džia­gų. Ir žmo­gus juos ga­lė­tų val­ gy­ti, jei neat­ro­dy­tų taip bjau­ru“, – tvir­ti­no ich­tio­lo­gas-mu­zie­ji­ nin­kas.

Ra­mu­nės sap­nuo­se reiš­kia ar­tė­jan­ tį liū­de­sį, nuo­bo­du­l į, nors su­si­tuo­ku­ siems žmo­nėms ga­l i reikš­t i tie­siog ra­mų šei­my­n i­n į gy­ve­n i­m ą, iš­t i­k i­ my­bę. Sap­nas, ku­ria­me gro­ži­tės uo­lo­mis, at­sklei­džia, jog ne­su­ge­ba­te pa­sek­ti ki­ tų pa­vyz­d žiu. Kop­t i į uo­lą – ri­z i­ka su­ stip­rins pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vo jė­go­mis. Jei sap­nuo­ja­te vie­n i­š ą uo­lą, reiš­k ia, kad jū­sų atei­t is tik jū­sų ran­ko­se. Pa­sik­lys­ ti tarp uo­lų – per­spė­ji­mas, kad lai­kas ne­pa­lan­kus ly­g in­t i sa­ve su ki­tais. Šis sap­nas ga­l i reikš­t i ir abe­jin­g u­mą, ku­ ris skau­dins ir alins. Sap­ne ma­ty­ti ašt­ rias uo­las reiš­k ia, kad jū­sų lau­k ia ne­ sėk­mės ir ne­su­ta­r i­mai. Sap­ne ma­ty­t i aukš­tą uo­lą reiš­k ia di­de­l ius su­ma­ny­ mus ar­ba ty­rą mei­lę. Už­kop­t i ant uo­ los – troš­k i­mų iš­si­pil­dy­mas. Jei­g u nu­ kri­to­te nuo uo­los – ne­tek­si­te drau­g ų ar­ba gi­mi­nai­čių.  Sap­nuo­ti le­te­nas – ge­ra svei­ka­ta, bet jei­g u jos su­žeis­tos – nuo­sto­l iai ar liū­de­sys.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.