2013 06 12 klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

TREÄŒIADIENIS, BIRĹ˝ELIO 12, 2013

www.kl.lt

134 (19 737)

10

A?2š6.162;6@ /6? 296<

namai

[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ›

LandĹĄafto puoĹĄy boje akmuo ÄŻgavo au

PrezidentÄ—s metinÄŻ praneĹĄimÄ… interpretavo skirtingai.

Lietuva 7p.

A.Merkel Ĺžada B.Obamai uĹžsiminti apie ĹĄnipinÄ—jimÄ….

Ap­lin­kos gro­Şiui – ak­me­nĹł ĹĄo­kis.

ď Ž Dolmenas: 2 7\

[b R cV Ă˜Vb` 8YNV ]Ă› Q\` _N W\ [R R`N[ Ă˜VĂ– `N c\ `\ Qf OĂ– V ]b\ Ă› [RĂ&#x; aV XĂ› aV [ \ Qf Q V\ NX ZR [ V ZV`

Keli tĹŤkstanÄ?iai li tĹł uĹž riedulÄŻ, kuris iki savo ĹĄeimininko ga li keliauti ĹĄimtus kilometrĹł ne tik iki ato kiausios vietovÄ—s Lietuvoje. MĹŤsĹł riedu liai ne maĹžiau gei dĹžiami ir kitose Europos ĹĄalyse, ne kartÄ… yra keliavÄ™ ÄŻ DanijÄ… ar iĹĄVokietijÄ….

Atsigabeno iĹĄ Ĺ iau

liĹł

ď Ž PuoĹĄmena:

b TN YV Zf OĂ? `\ Q f ON` ]N ]b\ aV X\ [R QcVR WĂş ZRa _Ăş Qf Q V\ NX ZR [VZV` aRX aĂş ]N XY\ aV [b\ " VXV " a

Ĺžmogaus pasirinki TaÄ?iau ne kiekvie mo ir nuo to, kÄ… nas akmuo gali ÄŻvykdyti. DaĹžnai jis ketina su akme tikti konkreÄ?iam su akmenĹł atvanimis daryti“, – manymui. JapoĹžiuoja ieĹĄkoti me aiĹĄkino E.JonuĹĄevi niĹĄko sodo kĹŤrÄ—jai nininkai, skulpÄ?ius. ieĹĄkojo tik lauko toriai. SkaldytĹł akmenĹł, karjeruo Karjeruose iĹĄkastĹł dideliĹł akmenĹł se iĹĄkasti akmeakmenĹł kaina ieĹĄ siekia 90 litĹł uĹž to nys pasirodÄ— esÄ… ko ir paminkladir nÄ…. TaÄ?iau yra ir per biai“, – pasakojo gargĹždiĹĄkis. ir trapĹŤs. Kelis ÄŻspĹŤ daug ĹĄvarĹŤs vienetiniĹł akmenĹł, kurie kainuoja dingus akme5 tĹŤkst. litĹł. nis Ĺ iauliuose buvo uĹž Pavir langiĹĄkiai. Ĺ˝monÄ—s sisakÄ™ ir pa„Vienoje vietoje ga lima pasirink- Klai ĹĄius – lyg oda mokÄ—jo nemati jau surĹŤĹĄiuotus Ĺžus pinigus, kad tik pÄ—dietis ÄŻmonÄ—s „Ak akmenis, o kitur kie mÄ—ja“ ÄŻkĹŤrÄ—jas Vaclovas Dau tokiu rieduliu, apie mÄ… papuoĹĄtĹł gintis tikino, jog kurÄŻ svajojo. jo nestebina faktas, kÄ… unikalesniu rie „Gabenome akme kad Kar duliu negaili iĹĄnis ir ÄŻ KalolietuviĹĄkĹł je ruo se iĹĄkastĹł akmenĹł galÄ—jo pri tÄ—je ÄŻsikĹŤrusiÄ… so ties nemaŞų pinigĹł. reikti danams ar dybÄ…. Ir nesvarakmenĹł kaina sie kieÄ?iams. bu, kad toli ir tenka IeĹĄko vienetiniĹł „Daug kas ieĹĄko nukeliauti kone kia vo„Jie vie zemplioriĹł – tokiĹł, netiniĹł eg- pusantro ĹĄimto kilo KaĹžkada ĹžmonÄ—s tokiĹł tiesiog netu 90 litĹł uĹž tonÄ…. TametrĹłâ€œ, – tikiiĹĄ akmenĹł statÄ— ri. Lietukuriais bĹŤtĹł no viĹĄki akmenys taip galima papuoĹĄti tvirtoves, gerokai ArĹŤnas. pat yra sodybÄ…. Ĺ˝monÄ—s vÄ—liau, sovietmeÄ?iau yra ir viene kalĹŤs tvenkinius kasa ir PaĹĄnekovo teigi Ä?iu, kai nebuvo ga tiniĹł savo forma ir spalvomis. uni mu, Ĺžvyro ar akmenimis tvirlima gauti statyĹ iaurÄ—s akmenĹł, kurie kaiklimato rieduliai smÄ—lio karjeruose tina bei puoĹĄia jĹł biniĹł medĹžiagĹł, yra iĹĄkasti akmenys daugelis tvoras ir krantus. Akme– aiĹĄkino V.Daugin nugludinti“, daĹžniausiai skaldo nys ĹĄiuo metu la pamatus taip pat nuoja 5 tĹŤkst. litĹł. tis. mi. bai populiarĹŤs“, mĹŤrijo iĹĄ rieduÄŽmonÄ—s vadovas – tikino net iĹĄ Ĺ iau „IĹĄ jĹł mĹŤrijamos liĹł, kurie, surinkti ste tvo kolĹŤkio laukuoliĹł ÄŻ KlaipÄ—dos uĹžsienio ĹĄalyse reng bÄ—josi, kad mas grindinys. Toks ros, klojakraĹĄtÄ… riedulius ga se, bĹŤdavo iĹĄverÄ?ia to se benanÄ?ios ÄŻmomi palaukÄ—je ar ak pa muo rodose ge rai neteko iĹĄvysti nie skyla. Grindiniui nÄ—s vadovas ArĹŤnas. pamiĹĄkÄ—je kaip ko ko panaĹĄaus ÄŻ lieatrenkami 15–30 kie kenkÄ—jai. tuviĹĄkus akmenis. cm dydĹžio akme Vyras prisipaĹžino, AtsipeikÄ—jÄ™ nuo nys, o skaldymui kad iĹĄ Akme- la betono luitĹł, esame sukaupÄ™ tik „Jie net neturi nÄ— nÄ—s ir Ĺ iauliĹł rajo biau tinka 30–50 ĹžmonÄ—s lyg iĹĄpro didelius rieduvieno tokio cm rieduliai“, nĹł surinkti ditÄ—jÄ™ vÄ—l graibsto eksponato, todÄ—l lius. Ĺ eĹĄerius me – aiĹĄkino ArĹŤnas. dĹžiuliai akmenys akmenis. Ĺ ÄŻ kartÄ… uĹžsienieÄ?iams tai tus Ä?ia buvo rĹŤspecialiai buvo ne kaip statybinematyta ir unika ĹĄiuojami tik dideli veĹžami ÄŻ Kretingos nÄ™ medĹžiagÄ…, o kaip lu“, – stebÄ—josi akmenys, taÄ?iau rajone kuriamÄ… unikalĹł sodypaĹĄnekovas. kai Palangoje sta UĹž tonÄ… – 90 litĹł japoniĹĄkÄ… sodÄ…. bos dekorÄ…. Papras tytojams prireikÄ— Ä?iausi lauko rierieduliĹł tilto atra V.Daugintis paste KlaipÄ—dos rajone duliai ÄŻgavo aukso „Jiems reikÄ—jo ÄŻspĹŤ moms tvirtinti, ÄŻsikĹŤru bÄ—jo, kad pavertÄ™ ir bet kur dingĹł formĹł ro staruo akmenĹł. TaÄ?iau re direktoriaus Edvar sio karje- ĹĄi vieta buvo beveik iĹĄ nebesisvaido. Lie tos formos ir gatuviai ne tik mĹŤtuĹĄtÄ—jusi“, – muo ju metu net ES ďŹ nansuojado JonuĹĄevi- pa Ä?iaus nestebina Ĺži sakojo E.JonuĹĄevi na didelis akmuo yra se projektuose nau rija tvoras ir Ĺžidi nia, kad ÄŻ pajĹŤrÄŻ Ä?ius. nius, dÄ—lioja tadojami akbrangus malo- ak menys. E.Jo numas. Tokiam rie menys veĹžami net kus, tvirtina tven duliui atgabenti iĹĄ Ĺ iauliĹł ra- kad nu ĹĄe vi Ä?ius pri si pa Şįs ta, kiniĹł ĹĄlaitus iĹĄ „Akmuo sugrÄŻĹžta jono, nors ir uosta reikia specialios tech Lietuvos laukuose iĹĄ KlaipÄ—dos rajo ÄŻ mĹŤsĹł erdves. miesÄ?io paĹĄonÄ—no akmenis Jis surinktĹł akmenikos. Vienas je yra tekÄ™ gabenti juk ilgaamŞė medĹžia akmuo gali kainuo galima jĹł ÄŻsigyti. nĹł. Norintieji papuoĹĄ net ÄŻ VokietijÄ… ir ti ir iki 2,5 tĹŤkst. ti savo aplin- li kinÄ—s technologijos ga. Ĺ iuolaiDanijÄ…. „Jei reikia, mes ak tĹłâ€œ, – pasakojo ArĹŤ leidĹžia iĹĄgaumenis nuvenas. ti ÄŻvairiausius ak Ĺžime ir ÄŻ KaunÄ…. Tai „NeĹžinau, kam mens pavirĹĄius. jie buvo naupriklauso nuo KlaipÄ—dieÄ?iai Ĺžino doti, taÄ?iau tokÄŻ jo tik TiltĹł gatuĹžsakymÄ… teko vÄ—je matytÄ… grindi nÄŻ. O dabar akAsta AleksÄ—jĹŤnai

a.aleksejunaite@k

l.lt

Ă­X`a YV aĂş

tÄ—

Ĺ iandien priedas

Pasaulis 12p.

kso vertÄ™

Po­li­ti­kai iť­mo­ko sau­go­tis

Kaina 1,30 Lt

„Pre­ky­ba ĹĄvie­Şio­mis Ĺžu­vi­ mis – tar­si uŞ­keik­ta.“ Jō­ri­niĹł ir vi­daus van­de­nĹł rei­ka­lĹł ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Va­le­ri­jo­nas Ber­no­tas ne­vil­ty­je – Ĺžu­vĹł pre­ky­bai prie upÄ—s iť­ky­la vis nau­jĹł kliō­Ä?iĹł.

5p.

Ki­tÄ… se­zo­nÄ… – pi­ges­nÄ— ĹĄi­lu­ma Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Ĺ i­lu­mos kai­nos pro­gno­zÄ—s ki­tam se­zo­nui – op­ti­mis­ti­nÄ—s. Nu­ma­to­ ma, kad Klai­pÄ—­do­je ĹĄi­lu­ma pigs. Ta­Ä?iau ko­kios sÄ…­skai­tos pa­sieks uos­ta­mies­Ä?io gy­ven­to­jus, pri­klau­ sys ir nuo na­mo bĹŤk­lÄ—s bei orĹł.

„„Pio­nie­riai: V.PleÄ?­kai­tis, R.Sta­ťe­vi­Ä?iō­tÄ— ir M.Ĺ˝i­lys – tik trys ĹĄios ka­den­ci­jos Klai­pÄ—­dos po­li­ti­kai, ku­riems te­ko su­si­dur­ti su eti­kos sar­gais.

ÄŽ mies­to ta­ry­bÄ… klai­pÄ—­die­Ä?iĹł iť­rink­ti po­li­ti­kai – lyg ĹĄven­tie­ji, nes kol kas nie­kas ne­su­ge­ba iť­siaiť­kin­ti, ko­kius uŞ­ku­li­si­nius ar po­van­de­ni­nius Ĺžai­di­mus jie Ĺžai­dĹžia. DÄ—l ĹĄios prie­Şas­ties per dau­giau nei dve­jus me­tus Vy­riau­siojo­je tar­ny­bi­nÄ—s eti­kos ko­mi­ si­jo­je iĹĄ 31 uos­ta­mies­Ä?io po­li­ti­ko ĹĄmÄ—­Şa­vo vos trys pa­var­dÄ—s.

Vy­tau­to Pet­ri­ko mon­ta­Şas

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Krei­pÄ—­si me­ras

Ra­mu­nÄ— Sta­ťe­vi­Ä?iō­tÄ—, Min­dau­gas Ĺ˝i­lys ir Vid­man­tas PleÄ?­kai­tis – dÄ—l tri­jĹł ĹĄios ka­den­ci­jos po­li­ti­kĹł bent po kar­tÄ… ÄŻ po­sÄ—­dÄŻ rin­ko­si Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nÄ—s eti­kos ko­mi­ si­ja (VTEK).

4

Vals­ty­bi­nÄ— kai­nĹł ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lÄ—s ko­mi­si­ja pa­tei­kÄ— ĹĄi­lu­ mos kai­nos pro­gno­zes ki­tam ĹĄil­ dy­mo se­zo­nui. Tai pa­da­ry­ta ÄŻver­ti­nus ĹĄi­lu­mos tie­ki­mo bend­ro­viĹł iki ĹĄil­dy­mo se­ zo­no pra­dĹžios pla­nuo­ja­mĹł ÄŻgy­ven­ din­ti in­ves­ti­ci­niĹł pro­jek­tĹł efek­tÄ…, skir­tin­gĹł rō­ťiĹł kai­nos kai­tos ten­ den­ci­jas. Prog­no­zuo­ja­ma, kad vi­du­ti­nÄ— ĹĄi­ lu­mos kai­na Lie­tu­vo­je ki­tÄ… se­zo­nÄ… sieks 24,35 cen­to uĹž ki­lo­vat­va­lan­dÄ™ be pri­dÄ—­ti­nÄ—s ver­tÄ—s mo­ kes­Ä?io.

3

2

TREČIADIENIS, BIRŽELIO 12, 2013

miestas

Moks­lei­viams – karš­tos die­nos Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Uos­ta­mies­ty­je be­si­tę­sian­ti bran­ dos eg­za­mi­nų se­si­ja per­si­py­nė su gim­to­sios kal­bos pa­grin­di­nio ug­ dy­mo pa­sie­ki­mų pa­tik­ri­ni­mu de­ šim­to­kams bei sto­ja­mai­siais eg­za­ mi­nais į gim­na­zi­jas. Kan­di­da­tų daug

Va­kar or­ga­ni­zuo­to lie­tu­vių kal­bos bei ma­te­ma­ti­kos pa­tik­ri­ni­mo me­ tu bu­vo spren­džia­ma, ku­rie mo­ ki­niai pa­teks į Vy­tau­to Di­džio­jo ir „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jų aka­de­mi­ nes kla­ses. Klai­pė­dos Vy­tau­to Di­džio­jo gim­ na­zi­jos di­rek­to­rius Sta­tys Rui­ ba in­for­ma­vo, kad mo­ky­tis dvie­ jo­se aka­de­mi­nė­se kla­sė­se pa­no­ro 112 moks­lei­vių, ku­rie pa­tei­kė pra­ šy­mus. Ži­nių pa­tik­ri­ni­me da­ly­va­ vo maž­daug 100 moks­lei­vių. Pa­sak jo, sto­ja­mo­jo eg­za­mi­no me­tu dė­me­sys bu­vo krei­pia­mas į moks­lei­vių raš­tin­gu­mą ir ge­bė­ji­ mą mąs­ty­ti. Re­zul­ta­tai, ku­rie 60 mo­ki­nių nuo rug­sė­jo 1-osios pra­dės lan­ky­ti dvi pir­mą­sias aka­de­mi­nes gim­na­zi­jos kla­ses, paaiš­kės iki bir­že­lio 15 d. Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­jo­je yra lei­džia­ma su­komp­lek­tuo­ti dvi aka­ de­mi­nes kla­ses ir tris iš mik­ro­ra­jo­ no vai­kų, ku­rie čia prii­ma­mi pa­gal gy­ve­na­mą­ją vie­tą be tes­tų. Kan­di­ da­tuo­jan­čių į šias tris kla­ses bu­ vo 330. Re­zul­ta­tai paaiš­kės bir­že­ lio 19 d. S.Rui­ba tei­gė, kad kan­di­da­tuo­ jan­čių į gim­na­zi­jos kla­ses skai­čius ne­ma­žas ir pa­si­seks ne vi­siems. „Jei ma­ty­si­me, jog daug ne­blo­ gus pa­sie­ki­mus ro­dan­čių vai­kų lie­ ka už bor­to, sa­vi­val­dy­bei teik­si­me pra­šy­mą, jog leis­tų su­for­muo­ti dar vie­ną pa­pil­do­mą pir­mą­ją gim­na­zi­ jos kla­sę mik­ro­ra­jo­no vai­kams“, – tvir­ti­no S.Rui­ba. Ga­vo pa­pil­do­mą kla­sę

Klai­pė­dos „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­ jos di­rek­to­rė Vi­li­ja Priž­gin­tie­nė sa­kė, kad va­kar sto­ja­muo­sius eg­ za­mi­nus lai­kė 180 mo­ki­nių, ku­rie no­ri pa­tek­ti į for­muo­ja­mas 4 pir­ mą­sias aka­de­mi­nes kla­ses. Pa­gal gy­ve­na­mą­ją vie­tą šio­je sa­vo mo­

ki­nių pa­sie­ki­mais iš­si­ski­rian­čio­ je ug­dy­mo įstai­go­je kla­sės ren­ka­ mos ne­bus. Anot jos, jei jau­nuo­lis no­ri pa­ tek­ti į ant­rą, tre­čią ar ket­vir­tą gim­ na­zi­jos kla­sę, tes­to lai­ky­ti ne­rei­kia, o yra at­si­žvel­gia­ma į tai, ar yra lais­ vų vie­tų. „Į ant­rą gim­na­zi­jos kla­sę vyks­ta lais­vas priė­mi­mas ir vi­si no­rin­tie­ji ga­li teik­ti do­ku­men­tus. Praė­ju­siais me­tais bu­vo daug no­rin­čių pe­rei­ti į mū­sų gim­na­zi­ją, ta­čiau ne­tu­rė­jo­ me kla­sės. Šiais me­tais ją ga­vo­me ir dar tu­ri­me lais­vų vie­tų“, – tei­gė V.Priž­gin­tie­nė. Iš­ban­dė ki­ta­tau­čius

Va­kar klai­pė­die­čiai de­šim­to­kai ir dvy­lik­to­kai sa­vo jė­gas iš­mė­gi­no gim­to­sios – ru­sų ir vo­kie­čių – kal­ bos ži­nių pa­tik­ri­ni­muo­se. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­ mo ko­k y­b ės ir kai­tos po­s ky­r io ve­d ė­ja Vir­g i­n i­ja Ka­za­kaus­k ie­n ė in­for­m a­vo, kad gim­to­s ios ru­s ų kal­bos mo­kyk­li­nį bran­dos eg­za­ mi­n ą lai­k ė 81 dvy­l ik­to­kas Klai­ pė­d os „Ait­va­ro“, „Ža­l ia­kal­n io“ ir Nau­ja­kie­mio suau­gu­sių­jų gim­ na­zi­jo­se. Ži­nių pa­tik­ra vy­ko ir de­šim­to­ kams. Va­kar ki­ta­tau­čiai raš­tu lai­kė sa­vo gim­tų­jų kal­bų eg­za­mi­nus. Her­ma­no Zu­der­ma­no gim­na­zi­ jo­je gim­to­sios vo­kie­čių kal­bos eg­ za­mi­ne da­ly­va­vo 42 de­šim­to­kai. Ru­sa­kal­bių mo­kyk­lo­se gim­to­sios kal­bos ži­nių pa­tik­ro­je –102 moks­ lei­viai. „Pa­tik­ri­ni­mas nė­ra pri­va­lo­mas, ta­čiau mo­kyk­los ta­ry­ba spren­džia, leis­ti moks­lei­viams rink­tis ar ne. Pa­vyz­džiui, H.Zu­der­ma­no gim­ na­zi­jo­je pa­tik­ri­ni­mas bu­vo pri­va­ lo­mas“, – kal­bė­jo ve­dė­ja. Pa­sak jos, prieš po­rą die­nų 1 515 de­šim­to­kų lai­kė gim­to­sios lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­ną, o 320 – vals­ty­bi­ nės lie­tu­vių kal­bos. Šių pa­sie­ki­mų pa­tik­ri­ni­mų re­ zul­ta­tai, su­s u­m a­v us da­l ies žo­ džiu ir da­lies raš­tu mo­ki­nio gau­ tus taš­kus, bus pa­skelb­ti bir­že­lio 21 d. Eg­za­mi­nų se­si­ja tę­sia­si ir abi­tu­ rien­tams. Moks­lei­viams dar li­ko iš­lai­ky­ti pen­kis vals­ty­bi­nius eg­za­ mi­nus.

Tra­di­ci­ja: Til­tų gat­vė­je ak­me­nys per­klo­ja­mi jau ne­be­sus­kai­čiuo­ja­mą dau­gy­bę kar­tų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Gatvė neišlaikė autobusų Dar­bi­nin­kai Til­tų gat­vė­je jau ta­po kas­die­ny­be. Jie ir vėl per­klo­ ja iš­si­klai­piu­sį grin­di­nį. Pla­nuo­ja­ma, jog dar­bai, o sy­kiu ir eis­ mo ri­bo­ji­mai, truks vi­są šią sa­vai­tę. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Pas­ta­rą­jį kar­tą Til­tų gat­vė bu­vo re­ mon­tuo­ta prieš me­tus. Prie­žas­tis ta pa­ti – iš­si­klai­pė grin­di­nys. „Ir da­bar tas pa­ts. Ak­me­nys iš­ si­klai­pė, nu­sė­do. Die­vas ži­no, kiek ten to re­mon­tuo­ja­mo plo­to, bet tik­rai ne­ma­žai“, – tei­gė gat­vę pri­ žiū­rin­čios bend­ro­vės „Klai­pė­dos ke­liai“ dar­bų vyk­dy­to­jas Vla­das Lau­čys. Jis sa­kė, jog da­bar tvar­ko­mos tik tos vie­tos, kur grin­di­nys yra gi­liau­ siai nu­sė­dęs. Dar­bai esą at­lie­ka­mi sa­vi­val­ dy­bės pa­lie­pi­mu ir jie mo­kes­čių mo­kė­to­jams nie­ko ne­kai­nuos, nes dar ne­pa­si­bai­gęs gat­vės prie­žiū­ ros ga­ran­ti­nis lai­ko­tar­pis. „Ne­ži­ no­me, kiek dar dirb­si­me to­je gat­

vė­je. Sa­vai­tę tai tik­rai. Sup­ran­tu, kad ner­vi­na­me vai­ruo­to­jus, nes truk­do­me eis­mui, bet ki­taip gat­ vės su­tvar­ky­ti tik­rai ne­pa­vyks“, – tvir­ti­no V.Lau­čys.

Til­tų gat­vė vi­siš­kai re­konst­ruo­ta bu­vo prieš pen­ke­rius me­ tus. Re­konst­ruk­ci­ja kai­na­vo apie 7 mi­li­jo­ nus li­tų.

Jo tei­gi­mu, dar­bi­nin­kai pa­ke­lia ak­me­nis, su­tvir­ti­na gat­vės grin­ di­nį ir trin­ke­les vėl su­de­da į vie­tą. „Su jo­mis ne­leng­va. Ypač bjau­rios

tos ki­niš­kos“, – žo­džių į va­tą ne­vy­ nio­jo pa­šne­ko­vas. Til­tų gat­vė vi­siš­kai re­konst­ruo­ ta bu­vo prieš pen­ke­rius me­tus. Re­ konst­ruk­ci­ja kai­na­vo apie 7 mi­li­jo­ nus li­tų. Kai vy­ko dar­bai, pa­vel­do­sau­gi­ nin­kai jau ta­da bur­no­jo, kad jie at­ lie­ka­mi ne­ko­ky­biš­kai, to­dėl ne­tru­ kus rei­kės re­mon­to. Ta­čiau sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­kai dar­bi­nin­kus gi­na. Esą grin­di­nys iš­si­klai­po ne dėl pra­stos dar­bų ko­ ky­bės, o to­dėl, kad ja va­žiuo­ja au­ to­bu­sai, nors gat­vė pri­tai­ky­ta tik dvi­ra­ti­nin­kams ir pės­tie­siems. Til­tų gat­ve vei­kiau­siai ne­tru­kus bus leis­ta va­žiuo­ti ne tik vie­ša­jam trans­por­tui, bet ir vi­siems au­to­ mo­bi­liams, nes dėl ka­pi­ta­li­nio re­ mon­to dar­bų lie­pos pa­bai­go­je ke­ti­ na­ma už­da­ry­ti Pi­lies til­tą.

Pajūryje prie mo­lo teks klampoti per smė­ly­nus As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Pa­no­rė­jus pa­si­gro­žė­ti ar sve­čiams pa­ro­dy­ti jū­rą bei ma­rias nuo šiau­ ri­nio mo­lo, da­bar lau­kia il­ga ke­lio­ nė per ko­pas. O tiks­liau – per smė­ ly­nus. Mat prie mo­lo ve­dęs me­di­ nis ta­kas yra išar­dy­tas, o jo at­sta­ty­ ti net ne­si­ruo­šia­ma.

Išar­dė: poil­siau­to­jų pa­mėg­tas me­di­nis ta­kas pa­lei bend­ro­vės „Klai­pė­dos naf­ta“ tvo­rą, ve­dan­tis šiau­ri­nio

mo­lo link, per pus­die­nį bu­vo iš­rink­tas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pa­sak Mies­to ūkio de­par­ta­men­ to va­do­vo Liud­vi­ko Dū­dos, ta­kas bu­vo su­pu­vęs, to­dėl ir iš­mon­ta­ vo. Bet apie nau­jo tie­si­mą ne­gal­ vo­ja­ma. „O ko­dėl mes pri­va­lo­me ne plia­ žų zo­no­je kaž­ko­kius ta­kus ties­ti? Že­mės to­je te­ri­to­ri­jo­je ne sa­vi­val­ dy­bei pri­klau­so. Jų sa­vi­nin­kai te­ gul ir pa­gal­vo­ja apie poil­siau­to­

jų pa­to­gu­mą“, – aiš­ki­no L.Dū­da. Da­lis že­mių prie mo­lo esą pri­klau­ so Uos­to di­rek­ci­jai, da­lis – sa­vi­ val­dy­bei. „Ne­sa­kau, kad neį­reng­si­me nau­ jo ta­ko, bet šie­met asig­na­vi­mų neuž­teks, nes plo­tai la­bai di­džiu­ liai. Mes šį pa­va­sa­rį at­va­žia­vo­me, pa­si­žiū­rė­jo­me, įver­ti­no­me bu­vu­sio ta­ko ko­ky­bę ir tu­rė­jo­me jį nuar­dy­ ti“, – sa­kė L.Dū­da. Esą ta­kas bu­vo la­bai su­trū­ni­jęs, o nau­ją pa­da­ry­ti bū­tų kai­na­vę ne vie­ną de­šim­tį tūks­tan­čių li­tų. „Te­gul žmo­nės pa­jū­riu vaikš­to. Ko jie ten ei­na tuo dul­kė­tu ke­liu? Jie ga­li nu­si­leis­ti nuo ko­pų į pa­jū­ rį ir nuei­ti ant mo­lo. Ko vaikš­čio­ ti pa­tvo­riais?“ – sa­vo lo­gi­ką dės­tė Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­ to­rius.

3

TREČIADIENIS, BIRŽELIO 12, 2013

miestas Vals­ty­bės die­nai – iš­kil­mės

Pri­ta­rė ap­do­va­no­ji­mui

Ant­ra­die­nį va­ka­re Ru­si­jos die­ nos pro­ga Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nis kon­su­las Vla­di­mi­ ras Ma­ly­gi­nas kon­su­la­te su­ ren­gė priė­mi­mą. Iš­kil­mių me­ tu skam­bė­jo ru­siš­kos dai­nos, vai­šin­ta­si na­cio­na­li­niais val­ giais. Šven­tė skir­ta 1990 me­ tų bir­že­lio 12 die­ną priim­tai Ru­si­jos su­ve­re­ni­te­to dek­la­ra­ ci­jai pa­žy­mė­ti.

Jū­ri­nių ir vi­daus van­de­nų rei­ka­lų ko­mi­si­ja ir Jū­ri­nės kul­tū­ros koor­ di­na­ci­nės ta­ry­bos na­riai pri­ta­ rė, kad „Al­bat­ro­so“ ap­do­va­no­ji­ mai už jū­ri­nės kul­tū­ros puo­se­lė­ ji­mą yra rei­ka­lin­gi. Ko­kia bus no­ mi­na­ci­jos sta­tu­lė­lė – į van­de­nį kren­tan­tis ar sklen­džian­tis al­bat­ ro­sas, ža­da­ma dis­ku­tuo­ti vė­liau, kai mies­to ta­ry­bo­je bus pa­tvir­ tin­ti ap­do­va­no­ji­mo nuo­sta­tai.

Ki­tą se­zo­ną – pi­ges­nė ši­lu­ma 1

Ly­gi­nant su praė­ju­siu šil­dy­mo se­zo­nu, ma­žė­ ji­mas sieks apie 6,6 pro­c. Klai­pė­do­je praė­ju­sį šil­dy­mo se­ zo­ną vi­du­ti­nė ši­lu­mos kai­na sie­ kė 25,47 cen­to už ki­lo­vat­va­lan­ dę be pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio. Nu­ma­to­ma, kad ki­tą se­zo­ną už ją uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jai mo­kės 4,4 pro­c. ma­žiau. Jei iš­si­pil­dys pro­ gno­zės, vi­du­ti­nė ši­lu­mos kai­na ki­ tą se­zo­ną bus 24,35 cen­to už ki­lo­ vat­va­lan­dę. Ly­gi­nant su di­džiai­siais mies­tais Vil­niu­mi ir Kau­nu, Klai­pė­do­je ši­lu­ mos kai­na pigs ma­žiau­siai, ta­čiau ir iš­liks ma­žiau­sia. Vals­ty­bi­nė kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lės ko­mi­si­ja nu­ro­do, kad ši­ lu­mos kai­na ma­žė­ja tuo­se mies­tuo­ se ar ra­jo­nuo­se, kur yra kei­čia­ma ku­ro struk­tū­ra – dau­giau ši­lu­mos pla­nuo­ja­ma pa­ga­min­ti iš at­si­nau­ ji­nan­čių ener­gi­jos iš­tek­lių. Taip pat at­lie­ka­mos ga­my­bos ir per­da­vi­mo efek­ty­vu­mą di­di­nan­ čios in­ves­ti­ci­jos – mo­der­ni­zuo­

Prog­no­zuo­ja­ma ši­lu­mos kai­na ki­tą se­zo­ną (be PVM): Pa­ne­vė­žys – 22,72 ct/kWh Šiau­liai – 24,07 ct/kWh Klai­pė­da – 24,35 ct/kWh Vil­nius – 24,61 ct/kWh Kau­nas – 24,73 ct/kWh

4,4

Suei­ga. Ry­toj 17.30 val. Klai­pė­dos vie­ šo­sios I.Si­mo­nai­t y­tės bib­l io­te­kos vi­ di­n ia­me kie­me­ly­je prie Sau­lės laik­ ro­d žio vyks vie­ša aso­cia­ci­jos „Ma­no mies­tas – Klai­pė­da“ suei­ga. Jo­je bus inau­g u­r uo­t as nau­j a­s is aso­c ia­c i­j os „Ma­no mies­tas Klai­p ė­da“ pre­z i­den­ tas, ku­riuo taps Sau­lius Sa­vic­k is. Pa­ro­da. Ry­toj 18 val. Klai­pė­dos vie­šo­ sios bib­l io­te­kos Kal­nu­pės fi­l ia­le (Kal­ nu­pės g. 13) vyks po­kal­bis-dis­k u­si­ja „So­vie­ti­nis pe­rio­das. Nos­tal­gi­ja ar vien tik pra­ra­di­mas?“ Ren­g i­nio me­tu vyks kon­kur­sas, ku­rio lai­mė­to­jas bus ap­do­ va­no­tas Vy­gan­do Ost­raus­k io kny­ga „Trys die­nos po mir­t ies“. Da­ly­v iai ga­ lės su­si­pa­žin­ti su bib­lio­te­ko­je esan­čiu so­vie­ti­nės kny­gos mu­zie­ju­mi.

Atei­tis: nu­ma­to­ma, kad ši­lu­mos kai­na ki­tą se­zo­ną ma­žės, ta­čiau ko­kio

dy­džio są­skai­tos pa­sieks klai­pė­die­čius, neaiš­ku.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Bend­ruo­me­nės skirs­tys pi­ni­gus Klai­pė­die­čiai bu­vo ak­ty­vūs, siū­ly­da­mi, kam pa­nau­do­ti vie­tos bend­ruo­me­nėms skir­tas lė­šas. Ar­ti­miau­siu me­tu bus ap­si­ spręs­ta, ko­kių pro­jek­tų im­tis.

Įsi­gi­jo: per­nai dau­giau­sia bend­ruo­me­nėms skir­tų lė­šų bu­vo pa­nau­

do­ta vai­kų žai­di­mo aikš­te­lėms įreng­ti.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Kul­tū­ra. Šian­dien 13 val. ro­tu­šė­je po­ sė­d žiaus Klai­pė­dos kul­t ū­ros ma­g ist­ ro var­do su­tei­k i­mo ko­mi­si­ja, ku­ri nu­ spręs, kas šie­met nu­si­pel­nė šio gar­bin­ go var­do. Kny­ga. Šian­dien 17 val. Klai­pė­dos ap­ skri­t ies vie­šo­sios I.Si­mo­nai­t y­tės bib­ lio­te­kos kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je vyks ra­ šy­to­jo Al­g io Kuk­l io ro­ma­no „Ke­rė­to­ jas“ pri­sta­ty­mas.

– pro­gno­zuo­ja­ma, kad tiek pro­cen­tų pigs ši­lu­ma ki­tą se­zo­ną. ja­mi ka­ti­lai, re­no­vuo­ja­mi ši­lu­mos per­da­vi­mo vamz­dy­nai, ma­ži­na­ mos veik­los są­nau­dos. Vals­ty­bi­nė kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lės ko­mi­si­ja nu­ma­to, kad gam­ti­nių du­jų kai­na atei­nan­tį se­ zo­ną ma­žės apie 3,4 pro­c., o bio­ ku­ro – ne­si­keis. Ši­lu­mos kai­nos yra per­skai­čiuo­ ja­mos kiek­vie­ną mė­ne­sį, kei­čian­tis ši­lu­mos ga­my­bai nau­do­ja­mo ku­ro kai­noms. Ta­čiau ko­kių są­skai­tų už šil­dy­ mą klai­pė­die­čiai su­lauks ki­tą se­zo­ ną, sun­ku pro­gno­zuo­ti. Anot spe­ cia­lis­tų, jų dy­dis pri­klau­sys ne tik nuo ener­gi­jos kai­nos, bet ir oro są­ ly­gų, na­mo būk­lės. Praė­ju­sio šil­dy­mo se­zo­no me­ tu vie­no kvad­ra­ti­nio met­ro būs­to plo­to ap­šil­dy­mas vi­du­ti­niš­kai at­ siė­jo 4,15 li­to be pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio. Ly­gi­nant su prieš tai bu­vu­siu se­ zo­nu – 8,35 pro­c. bran­giau.

Dienos telegrafas

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos vie­tos bend­ruo­me­nėms šie­met skir­ta 500 tūkst. li­tų. Pa­na­ ši su­ma bu­vo at­sei­kė­ta ir per­nai. Lė­šos bu­vo pa­skirs­ty­tos ke­tu­ rioms vie­tos bend­ruo­me­nėms, at­si­žvel­giant į te­ri­to­ri­jos dy­dį, gy­ven­to­jų skai­čių. Da­nės bend­ruo­ me­nei ati­te­ko 149,8 tūkst., Ma­rių – 138 tūkst., Bal­ti­jos – 131 tūkst., Pa­jū­rio – 81 tūkst. li­tų. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nių rei­ka­lų de­ par­ta­men­to di­rek­to­rė Aud­ra Dau­ jo­tie­nė tvir­ti­no, jog klai­pė­die­čiai šie­met bu­vo ak­ty­vūs, siū­ly­da­mi, kam pa­nau­do­ti lė­šas. Gau­ta 200 įvai­rių pra­šy­mų ir pa­ siū­ly­mų. „Da­bar bend­ruo­me­nių ta­ry­bos at­rinks, ko­kių pro­jek­tų im­tis. Ta­ da mes vyk­dy­si­me kon­kur­sus pa­ slau­goms pirk­ti. „Iki me­tų pa­bai­gos rei­kia įsi­sa­ vin­ti pi­ni­gus. Per­nai vis­kas už­tru­

Aud­ra Dau­jo­tie­nė:

Iki me­tų pa­bai­gos rei­kia įsi­sa­vin­ti pi­ni­ gus. Per­nai vis­kas už­ tru­ko. ko. Vai­kų žai­di­mo aikš­te­lių įren­ gi­niai bu­vo nu­pirk­ti, bet stai­ga stip­riai at­ša­lo ir dar­bai su­sto­jo“, – pri­si­mi­nė A.Dau­jo­tie­nė.

Žūk­lė. Šeš­ta­d ie­n į Klai­p ė­dos ra­jo­ne esan­č ia­me di­d žia­ja­me Slen­g ių kar­ je­re vyks var­ž y­bos „Jau­na­sis žve­jys 2013“. Ren­g i­n į or­ga­n i­z uo­ja Klai­p ė­ dos apy­gar­dos pro­k u­ra­t ū­ra kar­t u su Klai­pė­dos vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­ riu­mi bei žve­jų klu­bu „KIB­K IT.LT“. Šio ren­g i­nio me­tu Klai­pė­dos re­g io­no vai­ kai nuo 6 iki 16 me­tų kar­tu su sa­vo tė­ ve­l iais kvie­č ia­m i mo­k y­t is tu­r i­n in­ gai gam­to­je pra­leis­t i lais­va­lai­k į, kar­ tu pa­ž ve­jo­t i ir drau­g iš­kai pa­r ung­t y­ niau­t i, pa­si­t ik­r i­nant, kam sek­sis pa­ gau­ti dau­g iau­sia žu­v ų ar su­ž ve­jo­ti di­ džiau­sią lai­mi­k į. Iš­sa­mes­nę in­for­ma­ ci­ją apie var­ž y­bų nuo­sta­tus, išanks­ti­ nę re­g ist­ra­ci­ją ra­si­te in­ter­ne­te ad­re­su www.kib­k it.lt ar­ba te­le­fo­nu 8 677 68 650. Iš anks­to už­si­re­g ist­r uo­t i ga­l i­ma nu­ro­dy­tu in­ter­ne­ti­niu ad­re­su. Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­gist­ra­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 5 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Vik­tor Vost­ria­kov (g. 1933 m.), Ka­zi­mie­ras Ri­čar­das Čes­lo­vas Mi­ siū­ra (g. 1943 m.), Va­len­ti­na Sed­lec­ka­ja (g. 1947 m.), Ve­ro­ni­ka Ata­ma­niuk (g. 1951 m.), Re­gi­na Striau­kai­tė (g. 1958 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Va­len­t i­na Sed­lec­ka­ja, Vi­t a­l ij Ver­ba, Ni­jo­lė Dil­n i­k ie­nė, Ana Po­no­ma­r io­va, Vik­tor Vost­ria­kov. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 6 mo­te­rys. Gi­mė 2 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 43 iš­kvie­ti­mų.

4

trečiadienis, birželio 12, 2013

miestas

Po­li­ti­kai iš­mo­ko sau­go­tis

Komentaras

1

Dėl R.Sta­še­vi­čiū­tės į VTEK krei­pė­si Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. Jis pra­šė iš­siaiš­kin­ti, ar mies­to ta­ry­bos na­rė nė­ra įsi­vė­lu­si į vie­šų­ jų ir pri­va­čių in­te­re­sų konf­lik­tą. Ji bu­vo pa­skir­ta Te­ri­to­ri­jų pla­ na­vi­mo ko­mi­te­to pir­mi­nin­ke, ta­ čiau sy­kiu dir­bo ir sa­vo pro­jek­ta­ vi­mo fir­mo­je. VTEK at­sa­ky­mas bu­vo vie­na­reikš­mis – jo­kio pa­ žei­di­mo nė­ra. Į VTEK V.Grub­liaus­kas krei­pė­si ir dėl M.Ži­lio. Tai jį pa­ska­ti­no pa­ da­ry­ti vi­suo­me­nė­je ki­lęs di­de­lis triukš­mas, nes ta­ry­bos na­rys ta­po lai­py­nių par­ko, ku­ris įreng­tas Klai­ pė­dos poil­sio par­ke, di­rek­to­riu­mi. Že­mę šiam par­kui įreng­ti iš­nuo­ mo­jo sa­vi­val­dy­bė. Lie­pė elg­tis ne­prie­kaiš­tin­gai

To­dėl vi­suo­me­ni­nin­kai ir įta­rė, jog M.Ži­lys ga­lė­jo ne tik su­pai­nio­ ti vie­šuo­sius ir pri­va­čius in­te­re­sus, bet ir pikt­nau­džiau­ti tar­ny­bi­ne pa­ dė­ti­mi – iš anks­to gau­ti kon­kur­so iš­si­nuo­mo­ti že­mę są­ly­gas, ki­tą in­ for­ma­ci­ją. Ta­čiau eti­kos sar­gai M.Ži­lį iš lai­ py­nių iš­pai­nio­jo. Ne­ra­du­si pa­kan­ ka­mai įro­dy­mų, kad jis su­pai­nio­jo vie­šuo­sius ir pri­va­čius in­te­re­sus, VTEK nu­trau­kė ty­ri­mą ne­sant pa­ kan­ka­mai duo­me­nų tei­si­niam ver­ ti­ni­mui. Ta­č iau VTEK re­ko­m en­d a­ vo M.Ži­liui tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta tvar­ka ir prie­mo­nė­mis elg­tis taip, kad ne­kil­tų net men­kiau­sių abe­jo­ nių dėl vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­ sų konf­lik­to. Ra­do slie­kų ant as­fal­to

Be­ne skau­džiau­siai nuo eti­kos sar­ gų nu­ken­tė­jo ta­ry­bos na­rys V.Pleč­ kai­tis, ku­rį ap­skun­dė ki­ti po­li­ti­kai. VTEK ver­ti­no, ar Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės ta­ry­bos na­rys V.Pleč­kai­tis,

Ar­tū­ras Šul­cas

Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas

K Prie­vo­lė: kiek­vie­no po­li­ti­ko pa­rei­ga dek­la­ruo­ti sa­vo pri­va­čius in­te­re­sus.

ei­da­mas Klai­pė­dos re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ro (KRATC) ste­bė­ to­jų ta­ry­bos na­rio ir šios bend­ro­ vės duk­te­ri­nės įmo­nės „Ana­ba­zis“ di­rek­to­riaus pa­rei­gas, ne­pa­žei­džia Vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų de­ri­ni­ mo vals­ty­bi­nė­je tar­ny­bo­je įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mų. Ko­mi­si­jos ma­ny­mu, V.Pleč­kai­ tis, pra­dė­jęs ei­ti „Ana­ba­zis“ di­ rek­to­riaus pa­rei­gas, ne­be­ga­lė­jo ei­ti ir šios įstai­gos stei­gė­jo ste­bė­ to­jų ta­ry­bos na­rio pa­rei­gų, nes taip jis kont­ro­liuo­tų sa­vo pa­ties darb­ da­vį. Esant to­kiai si­tua­ci­jai V.Pleč­kai­ tis esą ne­ga­lė­jo bū­ti ob­jek­ty­vus, ne­ša­liš­kas ir neut­ra­lus sa­vo darb­ da­vio, ku­rio veik­los prie­žiū­rą tu­ri vyk­dy­ti, at­žvil­giu. To­dėl V.Pleč­kai­čiui bu­vo re­ko­ men­duo­ta at­si­sa­ky­ti ku­rių nors uži­ma­mų pa­rei­gų – ar­ba ste­bė­to­ jų ta­ry­bos na­rio, ar­ba „Ana­ba­zis“ di­rek­to­riaus. „Di­rek­to­riaus pa­rei­gų at­si­sa­ kiau, da­bar esu šios įstai­gos Ga­ my­bos sky­riaus va­do­vas. Dar­bo aš ne­pa­li­kau, tik pa­rei­gų at­si­sa­

Arū­nas Barb­šys:

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Li­li­ja Pet­rai­tie­nė:

Įta­ri­mų dėl vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų su­pai­nio­ji­mo tik­rai tu­ri­me ir au­džia­me min­tį kreip­tis į VTEK.

Už­tek­tų į tą kar­pių tven­ki­nį įleis­ti ly­de­ ką ir van­duo tik­rai šiek tiek su­ju­dė­tų, spren­di­mai bū­tų ki­ to­kie.

kiau. Ieš­ko­jo slie­kų ant as­fal­to ir ra­do, o aš pa­klu­sau, kad dau­giau nie­kas ne­be­si­ka­bi­nė­tų“, – aiš­ki­ no V.Pleč­kai­tis.

in­te­re­sų konf­lik­tų“, – įsi­ti­ki­nu­ si pa­šne­ko­vė. Ji pa­brė­žė, jog tie trys žmo­nės, dėl ku­rių per šią ka­den­ci­ją bu­vo kreip­ ta­si į VTEK, yra tik la­šas jū­ro­je. „Fak­tas tas, kad mies­to ta­ry­ bos na­riai tik­rai nė­ra šven­tie­ji, tik nie­kam ne­lei­džia­ma ži­no­ti, kas de­da­si po van­de­niu, to­dėl į pa­ vir­šių nie­kas ir neiš­ky­la. Jau vien ką pa­sa­ko fak­tas, kad sa­vi­val­dy­ bė­je 20 me­tų va­do­vau­ja tie pa­tys žmo­nės. Juk taip na­tū­ra­liai bio­ lo­giš­kai in­te­re­sais ga­li­ma apaug­ ti“, – ir rim­tai kal­bė­jo, ir juo­ka­vo L.Pet­rai­tie­nė.

Ma­ty­ti pli­ka aki­mi

„Sa­vi­val­dy­bė­je vi­si yra su­sie­ ti vie­šai­siais ir pri­va­čiais in­te­re­ sais, tik nie­kas jų ne­nu­ro­do. Ma­ tyt, dek­la­ruo­ja­mi tik tie pri­va­tūs in­te­re­sai, ku­rie jau yra la­bai aiš­ kūs, o smul­kes­nie­ji sle­pia­mi – apie juos nie­ka­da ne­su­ži­no­si­me. Pa­vyz­džiui, vie­nos sa­vi­val­dy­bės bend­ro­vės ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­ riaus pa­va­duo­to­jas yra aukš­tas pa­rei­gas sa­vi­val­dy­bė­je uži­man­ čios po­nios su­tuok­ti­nis. Ar dar rei­kia ko­kių nors in­te­re­sų? Vis­ kas pa­rem­ta gi­mi­nys­te ir bend­ ra­par­tys­te“, – tėš­kė mies­to ta­ry­ bos na­rė Li­li­ja Pet­rai­tie­nė. Jos tei­gi­mu, sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos val­di­nin­kų pa­reng­tuo­se ir po­li­ti­kų tvir­ti­na­muo­se spren­di­ muo­se yra tiek vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų pa­žei­di­mų, kad pli­ka aki­ mi ma­ty­ti. Neį­si­lei­džia opo­zi­cio­nie­rių

„Blo­giau­sia tai, jog sa­vi­val­dy­bės įmo­nių ste­bė­to­jų ta­ry­bo­se dir­ba tik val­dan­čio­sios dau­gu­mos at­ sto­vai, jie neį­si­lei­džia nė vie­no opo­zi­cio­nie­riaus. O jei nors vie­ nas bū­tų to­kio­je ta­ry­bo­je, už­tek­ tų į tą kar­pių tven­ki­nį įleis­ti ly­ de­ką ir van­duo tik­rai šiek tiek su­ju­dė­tų, spren­di­mai bū­tų ki­to­ kie. O da­bar vi­suo­me­nė ir ne­ga­ li pa­ma­ty­ti tų vie­šų­jų ir pri­va­čių

Ne­no­ri pul­ti žmo­nių

Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos opo­zi­ ci­jos ly­de­ris Arū­nas Barb­šys įsi­ti­ ki­nęs, jog tiek ne­daug klai­pė­die­čių pa­var­džių per pa­sta­ruo­sius dve­ jus me­tus bu­vo links­niuo­ja­ma tarp eti­kos sar­gų tik to­dėl, kad iki šiol neaiš­ku, kas yra vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų pai­nio­ji­mas. „Žiū­rint pre­ci­ziš­kai, tai net mies­to biu­dže­to nei­šei­tų pa­tvir­ tin­ti – vi­si tu­rė­tų nu­si­ša­lin­ti, nes tik­rai vi­si po­li­ti­kai vie­naip ar ki­ taip su­si­ję su mo­kes­čių mo­kė­to­ jų fi­nan­suo­ja­mo­mis sri­ti­mis. Ki­ ta ver­tus, mes, kaip opo­zi­ci­ja, gal tik­rai per daug at­lai­dūs esa­me, bet ne­si­no­ri žmo­nių iš anks­to už­si­pul­ ti“, – tei­gė A.Barb­šys. Abe­jo­nės dėl spor­to

Ta­čiau jis pro­gno­za­vo, jog ne­tru­ kus skun­dai iš Klai­pė­dos į VTEK ga­li pa­si­pil­ti. Ir tai ga­li bū­ti su­si­

lai­pė­dos mies­to ta­r y­bo­je si­tua­ci­ja tik­rai yra nor­ma­ li. Bent jau pa­v ir­ši­n ių di­ de­l ių bė­dų dėl vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų konf­l ik­to ne­si­ma­ to, o kas yra po van­de­niu – sun­ku pa­ sa­ky­ti. Ki­ta ver­tus, na­tū­ra­lu, jog at­si­ ran­da kaž­ko­kie in­te­re­sai, nes į mies­to ta­ry­bą iš­ren­ka­mi la­bai skir­tin­gi po­li­ ti­kai, at­sto­vau­jan­tys įvai­rioms in­te­re­ sų gru­pėms. Vis dėl­to rei­kia džiaug­tis, jog Klai­pė­do­je yra toks ma­žas krei­pi­ mo­si į VTEK ro­dik­lis. Aš, pa­vyz­džiui, dar­be ne­tu­riu jo­kių pri­va­čių in­te­re­sų, iš­sky­rus tai, jog gau­nu at­ly­gi­ni­mą. Ko­ kių pri­va­čių in­te­re­sų ga­li tu­rė­ti pro­fe­ so­r iai? Aiš­k u, ky­la įvai­r ių keb­lu­mų, nes mies­to ta­ry­bo­je yra žmo­nių ir iš vers­lo pa­sau­lio. Ki­ta ver­tus, bū­tų ga­ li­ma dis­ku­tuo­ti ir apie tai, kas yra tie pri­va­tūs in­te­re­sai. Kai svars­tai švie­ti­ mo re­for­mą ir spren­di ku­rios nors mo­ kyk­los li­ki­mą, o jo­je mo­ko­si ta­vo vai­ kas, ar tai jau yra vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų su­pai­nio­ji­mas? Kar­tais tik­rai bū­na to­kių klau­si­mų, kai krapš­tai pa­ kau­šį ir gal­vo­ji, bal­suo­ti ar nu­si­ša­lin­ ti. Ne­ži­nau, kaip ki­ti, bet aš esu pa­ste­ bė­jęs, jog vis daž­niau po­l i­t i­kai prieš ku­rio nors spren­di­mo priė­mi­mą pa­ reiš­k ia, kad nu­si­ša­l i­na ir ne­bal­suos. Tai reiš­k ia, kad jie sten­g ia­si iš­veng­ti in­te­re­sų konf­l ik­to. Kar­tą ir pa­ts taip pa­siel­g iau. Spren­d i­mo pro­jek­tas, at­ ro­do, bu­vo, ar leis­ti Klai­pė­dos poil­sio par­ke steig­ti lai­py­nių par­ką. Ži­no­jau, jog kaž­koks ma­no to­li­mas gi­mi­nai­tis ke­ti­na už­siim­ti to­kiu vers­lu ir ne­bū­ti­ nai Klai­pė­do­je. Ta­čiau nuo bal­sa­vi­mo vis tiek nu­si­ša­li­nau, nors ir bal­suo­da­ mas nie­ko ne­bū­čiau pa­žei­dęs. Aiš­ku, kar­tais žmo­nės iš azar­to ne­pa­gal­vo­ ja, jog ga­l i su­si­pai­n io­t i in­te­re­suo­se, ir bal­suo­ja. Be to, daž­nai la­bai sun­ku ir ap­čiuop­ti tuos in­te­re­sų konf­l ik­tus. Pa­vyz­džiui, tvir­ti­na­me ko­kį nors de­ ta­lų­jį pla­ną ar kon­cep­ci­ją ir ne­ž i­no­ me, ar gre­ta tos te­r i­to­r i­jos gi­m i­nai­ čiai ne­tu­r i že­m ių. Įs­ta­ty­mas lei­d žia bet ku­riam pi­lie­čiui kreip­tis į VTEK, o šis spren­džia, ar pra­dė­ti ty­ri­mą dėl in­te­re­sų konf­lik­to. O ge­riau­sia yra tai, kad jei tu­ri abe­jo­nių, pa­čiam pa­ra­šy­ti VTEK ir pa­klaus­ti, kaip elg­tis – bal­suo­ ti ar nu­si­ša­lin­ti.

ję su uos­ta­mies­ty­je įgy­ven­di­na­ma spor­to bei švie­ti­mo re­for­ma. „Jau ži­no­me, ku­rie po­li­ti­kai tu­ri sa­vo spor­to klu­bus ir ga­li pre­ten­ duo­ti į biu­dže­to pi­ni­gus, tad tu­rė­tų nu­si­ša­lin­ti nuo bal­sa­vi­mo. Pa­na­ši pa­dė­tis ir dėl švie­ti­mo re­for­mos, kai už mo­kyk­lų li­ki­mą bal­suo­ja tie po­li­ti­kai, ku­rie jo­se dir­ba. Įta­ri­mų dėl vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų su­ pai­nio­ji­mo tik­rai tu­ri­me ir au­džia­ me min­tį kreip­tis į VTEK“, – at­ sklei­dė A.Barb­šys. Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos Klai­pė­dos val­dy­bos at­sto­vas Leo­ nas Ba­ri­šaus­kas pa­brė­žė, jog po­li­ ti­kams svar­biau­sia dek­la­ruo­ti sa­ vo pri­va­čius in­te­re­sus, nes tai yra jų pa­rei­ga ir prie­vo­lė. „Ta­da vi­suo­me­nė ga­lės ir pa­ti nu­spręs­ti, ar mies­to ta­ry­bos na­riai su­pai­nio­jo vie­šuo­sius ir pri­va­čius in­te­re­sus“, – kons­ta­ta­vo L.Ba­ri­ šaus­kas.

5

trečiadienis, birželio 12, 2013

miestas

Si­tua­ci­ja: prie kran­ti­nės, ku­ri ne­se­niai pa­va­din­ta Žve­jų var­du, lei­džia­ma tik lai­ki­nai pre­kiau­ti žu­vi­mis iš au­

to­mo­bi­lių, o nuo­la­ti­nis tur­ge­lis čia ne­pa­gei­dau­ja­mas.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Pre­kiau­to­jai žu­vi­mis ge­na­mi iš pi­lia­vie­tės Uos­ta­mies­ty­je nie­kaip ne­pa­vyks­ta pa­ju­ dė­ti iš mir­ties taš­ko prie Da­nės or­ga­ni­ zuo­jant pre­ky­bą švie­žio­mis žu­vi­mis. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Pa­gal te­ri­to­ri­jos nuo­mos su Klai­ pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­be su­tar­tį Klai­pė­dos lai­vų re­mon­to bend­ro­vė pri­va­lo įreng­ti švie­žių žu­vų tur­ge­ lį. Jam jau bu­vo pa­rink­ta vie­ta prie Pi­lies til­to. Tur­ge­lis tu­rė­jo pra­dė­ti veik­ti nuo lie­pos 1 die­nos, ta­čiau jo grei­čiau­siai ne­bus. Bend­ro­vė, neį­ vyk­džiu­si kon­ce­si­jos su­tar­ty­je nu­ ma­ty­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų, pri­va­lė­tų mo­kė­ti dels­pi­ni­gius. Va­kar sa­vi­val­dy­bės Jū­ri­nių ir vi­ daus van­de­nų ko­mi­si­jos po­sė­dy­ je paaiš­kė­jo, kad prie Da­nės upės ga­li bū­ti įren­gia­mi tik ak­me­ni­niai sta­lai švie­žioms žu­vims su­dė­ti. Reng­ti ko­kį nors pa­vil­jo­ną, kaip aiš­ki­no Klai­pė­dos lai­vų re­mon­to bend­ro­vės va­do­vas Ar­vy­das But­ kus, ne­lei­džia kul­tū­ros pa­vel­dą sau­gan­tys spe­cia­lis­tai. Tvar­kant te­ri­to­ri­jos pla­na­vi­mo do­ku­men­tus

bu­vo pa­teik­tos to­kios są­ly­gos. Sta­ cio­na­rus žu­vų tur­ge­lis prie Pi­lies til­to ne­va už­sto­tų vaiz­dą į pi­lia­ vie­tę. Iki tri­jų met­rų aukš­čio tur­ ge­lis tu­rė­jo bū­ti su pa­vil­jo­nu, ku­rį su­da­ry­tų spe­cia­lus kon­tei­ne­ris su pre­kys­ta­liu ir le­do ge­ne­ra­to­riu­mi žu­vims šal­dy­ti.

Sta­cio­na­rus žu­vų tur­ge­lis prie Pi­lies til­to ne­va už­sto­tų vaiz­dą į pi­lia­vie­tę. „Pre­ky­bos vie­tos pi­coms ir su­ muš­ti­niams par­da­vi­nė­ti ne­truk­do, o švie­žių žu­vų tur­ge­lis jau su­da­ry­ tų vi­zua­li­nę tar­šą“, – ste­bė­jo­si Jū­ ri­nės ir vi­daus van­de­nų ko­mi­si­jos na­rys Al­gir­das Grub­lys. „Nė vie­nas žve­jys ne­no­rės par­ da­vi­nė­ti žu­vų ant gra­ni­ti­nių sta­

lų. To­kia pre­ky­ba ga­li­ma gal nuo penk­tos iki aš­tun­tos ry­to, kol dar vė­su. Kas tiek anks­ti eis pirk­ ti žu­vų? Kai oras su­šils iki 20–25 laips­nių, ve­te­ri­na­ri­jos spe­cia­lis­tai ne­be­leis par­da­vi­nė­ti žu­vų“, – pa­ ste­bė­jo pre­ky­bos švie­žio­mis žu­ vi­mis koor­di­na­to­rius Min­dau­gas Re­mei­kis. Jo nuo­mo­ne, ant at­vi­ rų sta­lų ne­ga­lė­tų vyk­ti pre­ky­ba ir ru­de­nį, žie­mą. „Pre­ky­ba švie­žio­mis žu­vi­mis – tar­si už­keik­ta. Kiek ban­do­me ją spręs­ti, tiek vis at­si­mu­ša­me į įvai­ rias kliū­tis. No­ri­me šį klau­si­mą iš­ ju­din­ti, bet vis ne­pa­vyks­ta“, – ti­ ki­no sa­vi­val­dy­bės Jū­ri­nių ir vi­daus van­de­nų rei­ka­lų ko­mi­si­jos pir­mi­ nin­kas Va­le­ri­jo­nas Ber­no­tas. Jis penk­ta­die­nį kvie­sis įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tus, tarp jų ir pa­vel­do­sau­ gi­nin­kus, kad kar­tu nu­ma­ty­tų vie­ tą ne­to­li pi­lia­vie­tės, kur ga­li­ma bū­ tų pre­kiau­ti žu­vi­mis. Vie­na iš to­kių vie­tų ga­lė­tų bū­ti Uos­to di­rek­ci­jai pri­klau­san­ti kran­ ti­nės da­lis tarp Da­nės upės ir se­ no­sios Smil­ty­nės per­kė­los pa­sta­ to. Pre­kei­viai švie­žio­mis žu­vi­mis tą vie­tą iš Uos­to di­rek­ci­jos pri­va­ lė­tų nuo­mo­ti. Kol kas neį­ver­tin­ta, ar ši vie­ta tik­tų tur­ge­liui įreng­ti.

Nuo­sa­vy­bę no­ri grą­žin­ti miš­ku As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Už sa­vi­nin­kams ne­grą­žin­tą že­ mę mies­te siū­lo­ma at­ly­gin­ti miš­ ku. Klai­pė­do­je nuo­sa­vy­bės neat­ ga­vo tik vie­na pa­vel­dė­to­ja, o Pa­ lan­go­je pre­ten­zi­jų dėl ne­grą­žin­ tos nuo­sa­vy­bės tu­ri 1,4 tūkst. žmo­nių.

Ša­ly­je nuo­sa­vy­bė vis dar ne­grą­ žin­ta 12,2 tūkst. gy­ven­to­jų, ku­ rie pre­ten­duo­ja at­gau­ti 8,1 tūkst. hek­ta­rų. Ta­čiau nuo­sa­vy­bės tei­sėms at­ kur­ti trūks­ta apie 7,3 tūkst. hek­ta­ rų že­mės, ku­rios no­mi­na­li ver­tė yra apie 163,1 mln. li­tų, ir tam bū­tų ga­ li­ma pa­nau­do­ti apie 50 tūkst. hek­ ta­rų vals­ty­bi­nių miš­kų.

„Klai­pė­do­je tu­ri­me tik vie­ną pre­ ten­den­tę ir ji no­ri at­gau­ti nuo­sa­vy­ bę na­tū­ra. O mes jai ne­ga­li­me grą­ žin­ti na­tū­ra. Jai pri­klau­sė skly­pas, kur šiuo me­tu sto­vi Re­gist­rų cent­ ro pa­sta­tas, dar­že­lis Mi­ni­jos gat­ vė­je“, – aiš­ki­no Na­cio­na­li­nės že­ mės tar­ny­bos Klai­pė­dos mies­to ir Ne­rin­gos sky­riaus ve­dė­ja Sau­le­nė Nar­ku­vie­nė. Ka­dan­gi mies­te nė­ra lais­vų plo­tų, klai­pė­die­tei siū­lo­ma už že­mę su­mo­kė­ti kom­pen­sa­ci­ją pi­ni­gais. „Mies­te bu­vo tik 260 pre­ten­den­ tų. Su vi­sais at­si­skai­ty­ta, iš­sky­rus vie­ną“, – sa­kė S.Nar­ku­vie­nė. Pa­lan­gos že­mėt­var­ki­nin­kai tu­ri kur kas dau­giau pro­ble­mų. Ku­ror­ te tei­ses į že­mės grą­ži­ni­mą reiš­kia 1,4 tūkst. gy­ven­to­jų.

„Žmo­nės ne­si­ren­ka kom­pen­sa­ ci­jos pi­ni­gais, jie no­ri at­gau­ti že­mę na­tū­ra. Dar 395 pi­lie­čiai lau­kia ei­ lė­je gau­ti skly­pus. Mes jų ne­ga­li­me su­teik­ti, nes sa­vi­val­dy­bė dar nė­ra su­pro­jek­ta­vu­si“, – aiš­ki­no Na­cio­ na­li­nės že­mės tar­ny­bos Pa­lan­gos sky­riaus ve­dė­ja Ni­jo­lė Jo­ni­kie­nė. Su­for­ma­vus iki 20 arų skly­pus, pre­ten­den­tų į grą­žin­ti­ną nuo­sa­ vy­bę su­ma­žė­tų. „Ta­čiau di­džiau­sia bė­da ta, kad žmo­nių ne­ten­ki­na siū­lo­ma kom­ pen­sa­ci­jų ver­tė už tu­rė­tus skly­ pus. Kai at­si­ras ga­li­my­bė nuo­sa­ vy­bę grą­žin­ti miš­ku, žmo­gus tu­rės bent to­kią al­ter­na­ty­vą“, – kal­bė­jo N.Jo­ni­kie­nė. Ta­čiau pa­jū­ry­je iki 7 ki­lo­met­rų plo­čio nuo pa­kran­tės miš­kai ne­ ga­li bū­ti pri­va­ti­zuo­ti.

6

trečiadienis, birželio 12, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Vadovė – ne visagalė

Justinas Argustas

P

rieš ketverius metus įžengusi į S.Daukanto aikštės rūmus Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė: „Imsiuosi veiksmų ir sieksiu realių permainų, kad būtų atkurtas žmonių pasitikėjimas teismais, teisėsaugos struktūromis ir operatyvinėmis tarnybomis“. Tikra ar tariama kova su netikėliais teisėsaugoje lig šiol pateikiama kaip vienas ryškiausių šalies vadovės nuopelnų. Tačiau nereikia stebėtis, kad vakar skaitydama bene optimistiškiausią metinį pranešimą D.Grybauskaitė apie teisėsaugą kalbėjo nedaug. Kaip ir kiekvienais metais, ji tautai pranešė, kad teisėjų mantijas nuvelka vis didesniam skaičiui susikompromitavusių veikėjų, kad vyksta teismų pirmininkų rotacija ir kitokių vadinamųjų užkeikimų. Vis dėlto viena Prezidentės metinio pranešimo tezė verta atidesnio įsiklausymo: „Šalies teisėsauga išdrįso būti nepriklausoma nuo politikų ir tai yra didžiausias pačių pareigūnų pasiekimas.“ Suk kaip nori, bet pi-

Stengtis atkurti pasitikėjimą teisėsauga visai nereikia. Teisėjai, prokurorai, policininkai turi jį užsitarnauti. liečių pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis per ketverius D.Grybauskaitės vadovavimo metus smarkiai smigo žemyn. Kaip skelbia apklausos – tebesminga. Kas kaltas, kad Lietuvos vadovės kuruojamos tarnybos atrodo tokios nepatikimos, nors D.Grybauskaitė – populiarumo viršūnėje? Juolab kad teisėsauga neva nuo politikų įtakos išlaisvinta. Kalti, aišku, klaidingi įsitikinimai. Kur traukia tiesos išsiilgusių, šiaip visuomenininkų suburtos savo gyvenimu nepatenkintųjų tautiečių ordos? Žinoma, prie Prezidentūros. Prašyti teisingumo. Ką tai mums sako? Ogi: politikai ir teisėsauga – vis dar suaugę. Didžioji dalis tautos įsivaizduoja, kad valstybės valdžia – vienintelė valstybės galia. Vis dėlto teisingumo vykdymas – visai ne Prezidentūros, visai ne D.Grybauskaitės ar Seimo reikalas. Ir S.Daukanto aikštės rūmai – visai ne ta vieta, kur reikėtų prašyti, juolab reikalauti teisingumo. Teisingumą vykdo tik teismai. Kol dalis tautos galvos, kad teisybę ir teisingumą įkūnija tik Prezidentė, nepasikeis niekas. Nebent mums jau nebepatinka esama demokratinė santvarka. Šalia yra valstybė, kurioje teisingumą vykdo vien tik prezidentas. Ar patiktų? Stengtis atkurti pasitikėjimą teisėsauga visai nereikia. Teisėjai, prokurorai, policininkai turi jį užsitarnauti.

At­gau­ti pen­si­jų ne­si­se­ka

N

uo 2010-ųjų sau­sio įsi­ ga­lio­jo Lie­tu­vos Res­pub­ li­kos so­cia­li­nių iš­mo­kų per­skai­čia­vi­mo ir mo­ kė­ji­mo lai­ki­na­sis įsta­ty­mas, pa­gal ku­rį bu­vo su­ma­žin­tos vals­ty­bi­nės pen­si­jos, so­cia­li­nio drau­di­mo se­ nat­vės, išanks­ti­nės se­nat­vės, neį­ ga­lu­mo, naš­lių, naš­lai­čių ir ki­tos pen­si­jos bei kom­pen­sa­ci­jos. Tai pa­ lie­tė dau­ge­lį Lie­tu­vos gy­ven­to­jų. Ša­lies Pre­zi­den­tė rei­ka­la­vo, kad Vy­riau­sy­bė, priim­da­ma šį įsta­ty­ mą, pa­tvir­tin­tų su­ma­žin­tų pen­si­jų bei iš­mo­kų at­kū­ri­mo me­cha­niz­mą ir nu­sta­ty­tų at­skai­ty­mų at­sta­ty­mo gra­fi­kus. De­ja, tai ne­bu­vo pa­da­ry­ta. Šio įsta­ty­mo pa­lies­ti žmo­nės nu­džiu­go, kad nuo 2012-ųjų sau­ sio su­ma­žin­tos pen­si­jos at­sta­ty­tos į piešk­ri­zi­nį lai­ko­tar­pį, ta­čiau apie kri­zės me­tu nuo pen­si­jų nu­skai­ čiuo­tų lė­šų grą­ži­ni­mą nu­ty­li­ma ir ne­kal­ba­ma su­da­rant me­ti­nius biu­ dže­to pla­nus. Pen­si­nin­kų aso­cia­ci­ja, pen­si­nin­ kų ta­ry­bos pa­var­go nuo pri­mi­ni­mų ir rei­ka­la­vi­mų, į ku­riuos nie­kas ne­ krei­pia dė­me­sio. Sto­jo ty­la. O ty­la šiuo at­ve­ju – blo­ga by­la. Gru­pės pen­si­nin­kų įkal­bė­tas, pa­ban­džiau iš­siaiš­kin­ti esa­mą si­tua­ci­ją. Tai pa­da­ry­ti pa­ ska­ti­no ir tai, kad dir­ban­tie­siems bu­vo pa­di­din­ti mi­ni­ma­lūs at­ly­gi­ ni­mai, tuo tar­pu skur­džiau­siai gy­ ve­nan­čiai žmo­nių gru­pei – pen­ si­nin­kams – ne­grą­ži­na­mos net nu­sa­vin­tos jų as­me­ni­nės lė­šos. Šiuo klau­si­mu krei­piau­si į ša­lies Pre­zi­den­tę. Ma­no pra­šy­mas bu­ vo nu­kreip­tas į So­cia­li­nės ap­sau­ gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ją. Į pa­klau­ si­mą su­lau­kė­me ir at­sa­ky­mo, ku­rį pa­si­ra­šė vi­ce­mi­nist­ras Aud­rius Bi­ ti­nas. Ja­me pa­ra­šy­ta: „Vy­riau­sy­bė ieš­kos bū­dų, kad pen­si­jų ma­žė­ji­ mas bū­tų kom­pen­suo­tas kaip ga­ li­ma grei­čiau... įver­ti­nant Vy­riau­ sy­bės 2012–2016 m. pro­gra­mos nuo­sta­tas dėl Vy­riau­sy­bės veik­los prio­ri­te­to – pen­si­jų ir ki­tų so­cia­ li­nių iš­mo­kų nuo­sek­laus di­di­ni­mo at­si­ga­vus eko­no­mi­kai“. Ka­dan­gi at­sa­ky­mas į ma­no klau­ si­mą bu­vo ap­ta­kus, krei­piau­si į

N

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ne­ma­lo­nus bend­ra­ke­lei­vis

Va­žia­vau mies­to au­to­bu­su. Į jį įli­ po jau­nas vy­ras, bet vi­sas smir­dan­ tis, ne­si­prau­sęs ir dar gir­tas. Nuo jo tvai­ko au­to­bu­se bū­ti ta­po ne­be­ pa­ke­lia­ma. At­si­sė­do jis prie jau­nos mer­gai­tės, pa­si­lei­do per te­le­fo­ną ra­ di­jo sto­tį ir pra­dė­jo pa­ne­lę mer­gin­ti. Ta varg­šė taip bu­vo už­speis­ta į kam­ pą, kad ne­ga­lė­jo nie­kur pa­si­trauk­ ti. Pri­mi­nė man tai se­nus lai­kus, kai „krū­ti“, gir­ti vy­rai tran­zis­to­rius ne­šio­da­vo­si ir klau­sy­da­vo­si mu­zi­ kos. Vi­sa lai­mė, kad šis ke­lei­vis, pa­ va­žia­vęs ke­lias sto­te­les, iš­li­po. Vai­da And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

prem­je­rą. Prem­je­ro tar­ny­ba man nu­ro­dė, kad apie tai pa­sa­ky­ta 16osios Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je, sky­riu­je „So­cia­li­nio drau­di­mo sis­te­mos tva­ru­mas“. Čia 123 straips­ny­je pa­ra­šy­ta: „Pa­kei­si­me Lie­tu­vos Res­pub­li­ kos vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­

Apie kri­zės me­tu nuo pen­si­jų nu­skai­ čiuo­tų lė­šų grą­ži­ni­ mą nu­ty­li­ma ir ne­ kal­ba­ma su­da­rant me­ti­nius biu­dže­to pla­nus. mo įsta­ty­mą, kad iš­mo­ko­mis bū­tų kom­pen­suo­ja­mos tik drau­džia­mų­jų įvy­kių pra­ras­tos pa­ja­mos, nuo ku­ rių bu­vo pri­skai­čiuo­tos ir mo­kė­tos įmo­kos. So­cia­li­nio drau­di­mo iš­mo­ kų dy­džiai bus sie­ja­mi su mo­kė­tų įmo­kų dy­džiais ir lai­ko­tar­piu“. Kiek su­pra­tau – klau­si­mas lyg ir neuž­mirš­tas, ta­čiau iki šios die­ nos nė­ra konk­re­čiai pa­sa­ky­ta, ka­ da tai bus pa­da­ry­ta. Ma­no laiš­kas bu­vo per­siųs­tas So­cia­li­nės ap­sau­ gos ir dar­bo bei Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ joms, pa­ve­dant joms at­sa­ky­ti pa­ reiš­kė­jui.

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nis­te­ri­ja ge­gu­žę at­siun­tė at­sa­ky­ mą, kuriame ra­šo­ma: „...pa­gal Lie­ tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2012–2016 me­tų pro­gra­mos įgy­ ven­di­ni­mo prio­ri­te­ti­nes prie­mo­nes yra nu­ma­ty­ta nu­sta­ty­ti dėl eko­no­ mi­nio sunk­me­čio su­ma­žin­tų pen­ si­jų kom­pen­sa­vi­mo tvar­ką ir 2013 m. IV ket­vir­tį pa­teik­ti Vy­riau­sy­ bei įsta­ty­mo pro­jek­tą dėl pen­si­ jų kom­pen­sa­vi­mo. Lie­tu­vos Res­ pub­li­kos Vy­riau­sy­bei ap­si­spren­dus dėl kom­pen­sa­vi­mo pra­džios, bū­do ir priė­mus ati­tin­ka­mą spren­di­mą, įsta­ty­mo pro­jek­tas nu­sta­ty­ta tvar­ ka bus tei­kia­mas Lie­tu­vos Res­pub­ li­kos Sei­mui, ku­ris priims ga­lu­ti­nį spren­di­mą“. To­liau ra­šo­ma, kad 2014–2015 me­tų biu­dže­tai bus de­fi­ci­ti­niai, su­ ba­lan­suo­tas biu­dže­tas bus 2016 m. Šiuo pa­sa­ky­mu lei­džia­ma su­pras­ ti, kad pen­si­jų kom­pen­sa­vi­mas ga­li bū­ti pra­dė­tas iki 2016 m. Pen­si­nin­kų aso­cia­ci­ja, mies­ tų, pen­si­nin­kų ta­ry­bos, mes – vi­si pen­si­nin­kai – pri­va­lo­me su­si­kib­ti ran­ko­mis ir pra­dė­ti rei­ka­lau­ti, kad nu­skai­čiuo­tų pen­si­jų (1 mlrd.li­tų) grą­ži­ni­mas bū­tų pra­dė­tas 2014-ai­ siais ir baig­tas iki 2016-ųjų, iš­mo­ kant lė­šas pa­gal at­ski­ras am­žiaus gru­pes. Bro­nis­lo­vas Gu­zai­tis, in­ži­nie­rius pen­si­nin­kas

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

na žo­lės, ne­ren­ka ne­va­ly­vų praei­vių iš­mė­ty­tų šiukš­lių, ku­rios vė­jo ne­ šio­ja­mos ter­šia ap­lin­ką. Tie­sa, maž­daug prieš mė­ne­sį ma­čiau, kaip kaž­ko­kios tar­ny­bos žmo­nės su­grie­bė ke­le­rių me­tų se­ nu­mo su­džiū­vu­sius la­pus, nu­pjo­ vė žo­lę, bet tuo vis­kas ir bai­gė­si. O juk čia, įsi­kū­ręs Bib­li­jos stu­di­ jų cent­ras, par­duo­tu­vės, odon­to­ lo­gi­jos kli­ni­ka, šio­je vie­to­je lan­ko­ si daug žmo­nių, tarp ku­rių – ne tik klai­pė­die­čiai.

Žvė­re­liams – pa­ža­lia­vęs van­duo

Sa­vait­ga­lį lan­kiau­si Klai­pė­dos pa­ šo­nė­je esan­čia­me zoo­lo­gi­jos so­ de. La­bai pa­gai­lo gy­vū­nų. Van­duo du­be­nė­liuo­se ne­ži­nia ka­da keis­tas. Prie kai ku­rių gy­vū­nų net van­dens ne­bu­vo. Rei­kė­tų la­biau jais rū­pin­ tis. Kai pa­ma­tai tuos du­be­nė­lius su pa­ža­lia­vu­siu van­de­niu, be ga­lo gai­ la pa­si­da­ro. Sup­ran­tu, kad gal pri­ žiū­rė­to­jų nė­ra la­bai daug, bet van­ de­nį bent jau pa­keis­ti ga­lė­tų. Be to, mies­to val­džia ga­lė­tų ko­kį nors marš­ru­ti­nį tak­si sa­vait­ga­liais or­ga­ ni­zuo­ti į zoo­lo­gi­jos so­dą, kad žmo­ nės leng­viau ga­lė­tų jį pa­siek­ti. Da­ bar su­si­sie­ki­mas tik­rai pra­stas. Jei ne­tu­ri ma­ši­nos, tai nė­ra kaip ten nu­si­gau­ti. So­fi­ja

Prie jū­ros – ge­ros šiukš­lia­dė­žės

Pa­ga­liau pa­plū­di­miuo­se įren­gė tin­ka­mas šiukš­lia­dė­žes. Jų daug, jos ge­rai ma­to­mos ir ne taip grei­tai pri­si­pil­do. Ačiū pro­tin­giems žmo­ nėms. Tie­sa, ar šiukš­lia­dė­žės tik­rai tin­ka­mos, pa­si­ma­tys ta­da, kai bus karš­čiai, o pa­plū­di­miuo­se – pil­na žmo­nių. Vy­tau­tas

Žings­nis iki ne­lai­mės

Pas­te­bė­jau, kad Pi­lies til­to laip­te­ liai iš Žve­jų gat­vės pu­sės yra tra­ giš­kos būk­lės. Žen­gus žings­nį ga­li ne­be­pa­kil­ti – be­veik vi­si nu­tru­ pė­ję. Ko­dėl mies­to val­džia jais ne­ pa­si­rū­pi­na? Juk šia gat­ve kas die­ ną ei­na tūks­tan­čiai klai­pė­die­čių ir tu­ris­tų. Mo­ni­ka

Ką tu­ri gal­vo­ti mū­sų mies­to sve­čiai, kai prie pa­grin­di­nės mies­to ar­te­ri­jos – Tai­kos pro­spek­to – ma­to neišb­ren­ da­mą žo­lę, ne­va­lo­mus ta­kus. Ma­tyt, val­džios vy­rai čia neužk­lys­ta ir ne­ži­ no, kad gra­žus mik­ro­ra­jo­nas skęs­ta žo­lė­je. O gal pjau­ti žo­lę jau ne­be­ma­ din­ga? Kai nuei­nu į se­na­mies­tį, ma­ tau, kaip ski­ria­si vaiz­das nuo pie­ti­nės mies­to pu­sės. Ten ir suo­liu­kų pa­kan­ ka, ir gė­lės žy­di – vis­kas sa­vo vie­to­je. Mes ir­gi no­ri­me gy­ven­ti gra­žiai. Joa­na Bri­di­kie­nė

Ką ma­la į far­šą?

Vie­na­me pre­ky­bos cent­rų pir­kau far­šą su nuo­lai­da. Iš pir­mo žvilgs­ nio vis­kas at­ro­dė ge­rai – far­šas kaip far­šas. Iš­ke­pus jis taip pat at­ ro­dė gra­žiai, o ir kva­pas bu­vo ge­ras. Bet ta­da atė­jo me­tas jo pa­ra­gau­ti. Bek­ram­tant bur­no­je pra­dė­jo ras­tis ir tarp dan­tų strig­ti kaž­ko­kie po­ pie­riaus ga­ba­lai. Ką ma­lat į far­šą? Kas ten per diaf­rag­mos? Po­pie­rius? Jei­gu jau ži­no­te, kad far­šas yra ne­ val­go­mas, tai pra­šau ne­nu­kai­no­ki­te jo, o iš­vis išim­ki­te iš pre­ky­bos. Re­gi­na Pa­ren­gė Gy­tis Pet­raus­kas

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 728

telefonas@kl.lt

Par­ke­liui reikia glo­bė­jų o­rė­tų­si su­ras­ti šei­mi­nin­ ką gra­žiam, bet ne­pri­ žiū­ri­mam kam­pe­liui, per ku­rį kas­dien praei­na šim­ tai žmo­nių. Ne kar­tą iš praei­vių gir­ dė­jau, kad šia­me prie Nau­ja­kie­mio gat­vės 26 na­mo esan­čia­me par­ke­ly­ je bū­tų ma­lo­nu pa­sė­dė­ti, at­si­gai­vin­ti me­džių tei­kia­ma vė­sa, pa­si­klau­sy­ti gies­mi­nin­kų paukš­čių čiul­bė­ji­mo. Ta­čiau šio­je vie­to­je ir su ži­bu­riu ne­ra­si ne tik suo­le­lio, bet ir šiukš­lia­ dė­žių, nie­kas ne­šluo­ja ta­kų, ne­pjau­

karštas telefonas

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

trečiadienis, birželio 12, 2013

lietuva

Pre­zi­den­tė pa­li­ko vie­tos in­terp­re­ta­ci­joms Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Ket­vir­ta­sis Pre­zi­den­tės me­ti­nis pra­ne­ši­mas jau ti­tu­luo­ja­mas ir ge­ res­niu už tris anks­tes­nius, ir per­ne­ lyg pa­ky­lė­tu ar abst­rak­čiu. O val­ dan­tie­ji ir opo­zi­ci­ja ša­lies va­do­vės siųs­tą ži­nią Vy­riau­sy­bei in­terp­re­ ta­vo skir­tin­gai.

Dar prieš Pre­zi­den­tei pa­si­ro­dant Sei­mo ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lė­je, Dar­bo par­ti­jos (lei­bo­ris­tų) at­sto­vai su­ma­nė pa­ro­dy­ti, ką ma­no apie ša­ lies tei­sė­sau­gos sis­te­mą. Ant sta­ lų jie iš­dė­lio­jo pla­ka­tus su už­ra­šais „No­riu gy­ven­ti tei­si­nė­je vals­ty­bė­ je“, „Prieš ki­še­ni­nę tei­sė­sau­gą“, „STOP po­li­ti­niam su­si­do­ro­ji­mui“. Da­lis pla­ka­tų bu­vo už­ra­šy­ti ang­lų kal­ba – šie vei­kiau­siai skir­ti Da­lios Gry­baus­kai­tės pra­ne­ši­mo klau­siu­ siems už­sie­nio dip­lo­ma­tams. Toks dėl juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos tei­sia­mos Dar­bo par­ti­jos at­sto­vų el­ge­sys už­kliu­vo opo­zi­ci­jos ly­de­riui And­riui Ku­bi­liui. Jis pa­ban­dė nuim­ ti pla­ka­tus ir pa­pra­šė Sei­mo pir­mi­ nin­ko Dar­bo par­ti­jos (lei­bo­ris­tų) na­rio Vy­do Ged­vi­lo „įves­ti tvar­ką“, ta­čiau šis į pra­šy­mą neat­siž­vel­gė ir sa­kė dėl to­kio Sei­mo na­rių el­ge­sio ne­ma­tan­tis nie­ko blo­ga. Nors pla­ka­tai po­sė­džių sa­lė­je nė­ ra di­de­lė nau­jie­na, vė­liau A.Ku­bi­ lius tei­gė, kad dė­lio­ti to­kius pla­ka­ tus – Sei­mo sta­tu­to pa­žei­di­mas.

Tuo me­tu prie Sei­mo tri­bū­nos atė­ju­si Pre­zi­den­tė iro­niš­kai pa­si­ džiau­gė, kad kai ku­rie Dar­bo par­ ti­jos (lei­bo­ris­tų) na­riai mo­ka ang­ lų kal­bą. Me­ti­nį pra­ne­ši­mą D.Gry­baus­kai­ tė pra­dė­jo ak­cen­tuo­da­ma ge­rė­jan­ tį gy­ve­ni­mą, lie­tu­vių pa­sie­ki­mus ir pa­brė­žė, kad „ma­žu­tė Lie­tu­va virs­ ta neei­li­nių ge­bė­ji­mų ša­li­mi“. Pre­ zi­den­tės tei­gi­mu, mū­sų ša­li­mi vis la­biau pa­si­ti­ki tarp­tau­ti­nės rin­kos, vals­ty­bės eko­no­mi­kai pro­gno­zuo­ja­ mas di­džiau­sias au­gi­mas ES, o „Lie­ tu­vos žmo­nės ga­li daug“, to­dėl vie­ nin­te­lis šan­sas kur­ti ge­res­nį ry­to­jų – „bū­ti įžval­giems ir verž­liems“. Tra­di­ciš­kai sa­vo pra­ne­ši­me Pre­ zi­den­tė ap­žvel­gė ener­ge­ti­kos pa­ dė­tį. „Pri­si­jun­gė­me prie di­džiau­sios Eu­ro­po­je elekt­ros bir­žos „Nord Pool Spot“, pra­dė­jo veik­ti bio­ku­ro bir­ža, jau sta­to­mos „Nord Balt“ ir „Lit­Pol­link“ elekt­ros jung­tys, du­jų tie­ki­mas at­ski­ria­mas nuo per­da­vi­ mo, vyk­do­ma ra­di­ka­li du­jų sek­to­ riaus re­for­ma, už­baig­tas Elekt­rė­nų de­vin­ta­sis blo­kas, pe­rei­na­me prie di­des­nio vie­tos ku­ro nau­do­ji­mo“, – kal­bė­jo ša­lies va­do­vė. Apie re­fe­ren­du­mo dėl ato­mi­ nės elekt­ri­nės sta­ty­bos re­zul­ta­tus D.Gry­baus­kai­tė neuž­si­mi­nė, ta­čiau lei­do su­pras­ti, ką ma­no apie to­kios elekt­ri­nės rei­ka­lin­gu­mą. „Kol mes ne­su­tar­da­mi ir neap­ sisp­ręs­da­mi blaš­ko­mės, kur­da­mi

jau sep­tin­tą na­cio­na­li­nę ener­ge­ ti­kos stra­te­gi­ją, už mus spren­džia slap­ti „Ro­sa­tom“ vi­zi­tai, pa­slap­ tin­gi „Gazp­rom“ me­mo­ran­du­mai ir pseu­do­ža­lių­jų ku­ria­mi fil­mu­kai“, – dės­tė ša­lies va­do­vė.

And­rius Ku­bi­lius:

Ne kri­ti­ka, o už­duo­ti dar­bai? Po­nas But­ke­ vi­čius tur­būt jo­kiuo­se žo­džiuo­se ne­gir­di kri­ ti­kos. Teis­mų sis­te­mo­je Pre­zi­den­tė tei­gė ma­tan­ti „es­mi­nių po­ky­čių“, o teis­ mų re­for­ma esą jau duo­da re­zul­ta­tų. Pre­zi­den­tė ne­ven­gė ir ašt­rių užuo­ mi­nų. „Ša­ly­je vis dar ga­li­ma „nu­si­ pirk­ti in­fark­tą“, bet da­ro­si vis sun­ kiau „nu­si­pirk­ti“ tei­sė­ją. Ir tik to­dėl, kad pa­tys tei­sė­jai ne­no­ri bū­ti per­ka­ mi“, – pa­brė­žė ša­lies va­do­vė. Už­si­min­da­ma apie „in­fark­tą“ D.Gry­baus­kai­tė, kaip ga­li­ma nu­ ma­ny­ti, gal­vo­je tu­rė­jo nag­ri­nė­jant Dar­bo par­ti­jos by­lą daž­nai strei­ ka­vu­sią tei­sia­mo­jo Vik­to­ro Us­pas­ ki­cho svei­ka­tą. Be­je, vė­liau apie tai pa­klaus­tas nau­ja­sis Dar­bo par­ti­jos (lei­bo­ris­tų) ly­de­ris Vy­tau­tas Gap­šys žur­na­lis­tams sa­kė ne­sup­ra­tęs Pre­zi­ den­tės min­ties. „Ne­ži­nau, pa­klaus­ ki­te Pre­zi­den­tės. Ne­siim­čiau at­sa­

ky­ti už jos eks­ce­len­ci­ją, ką ji tu­rė­jo ome­ny­je. Ge­riau­siai yra at­sa­kan­tys tie po­li­ti­kai, ku­rie kal­ba ne užuo­ mi­no­mis, o įvar­di­ja da­ly­kus aiš­kiai. Ta­da ne­rei­kia kel­ti pa­pil­do­mų in­ terp­re­ta­ci­jų“, – tei­gė V.Gap­šys. Kaip ir anks­tes­niais me­tais, Pre­ zi­den­tė pa­žė­rė kri­ti­kos val­dan­tie­ siems, konk­re­čiau – prem­je­ro Al­ gir­do But­ke­vi­čiaus Vy­riau­sy­bės gau­siai ku­ria­moms dar­bo gru­ pėms. Be to, pa­sak Pre­zi­den­tės, po il­go pa­si­ren­gi­mo dirb­ti jau pa­ts lai­kas pra­dė­ti dirb­ti. „Nes tik nuo­ sek­lūs veiks­mai eko­no­mi­kos au­gi­ mo pro­gno­zes ga­li pa­vers­ti rea­lia nau­da kiek­vie­nam Lie­tu­vos žmo­ gui“, – ra­gi­no D.Gry­baus­kai­tė. Šiuos žo­džius A.But­ke­vi­čius ir opo­zi­ci­jos ly­de­ris A.Ku­bi­lius su­ pra­to skir­tin­gai. „Kri­ti­ka bu­vo iš­sa­ky­ta ke­liant esa­mas pro­ble­mas Lie­tu­vo­je, dau­ giau tai gal bu­vo ne kri­ti­ka, o iš­ kel­tos pro­ble­mos, ku­rios tu­ri bū­ti kuo grei­čiau įgy­ven­din­tos“, – tei­ gė A.But­ke­vi­čius. O bu­vęs Vy­riau­sy­bės va­do­vas A.Ku­bi­lius ne­daug­žo­džia­vo. Jis sa­ kė pra­ne­ši­me gir­dė­jęs „la­bai ryš­kią kri­ti­ką Vy­riau­sy­bei, su­bti­liai iš­sa­ ky­tą, ne kar­tą pa­kar­to­tą, ir ra­gi­ni­ mą Vy­riau­sy­bei nuo pa­si­ren­gi­mo dar­bui pe­rei­ti prie dar­bo“. „Ne kri­ti­ka, o už­duo­ti dar­bai? Po­nas But­ke­vi­čius tur­būt jo­kiuo­se žo­džiuo­se ne­gir­di kri­ti­kos“, – įgė­ lė A.Ku­bi­lius.

Svarstyklės: D.Grybauskaitės

metinį pranešimą galima pavadinti optimistiškiausiu, nors kritikos Vyriausybei taip pat netrūko.

Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

Kaimo plėtros programa – ties nauju slenksčiu Justė Labutytė Baigiantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) laikotarpiui, pretenduojantys į ES paramą turėtų suskubti susitvarkyti privalomus formalumus. Pagal Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) patvirtintą grafiką dalies remiamų veiklų paraiškų rinkimo terminai baigiasi jau šį mėnesį. Laikas sparčiai tirpsta Gargžduose vykusiame informaciniame seminare „Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos įgyvendinimo apžvalga, 2013 m. paraiškų priėmimo grafikas, priemonių aktualijos 2013 m. ir perspektyvos po 2014 m.“ ŽŪM atstovai ne tik atkreipė dėmesį į šiuos terminus, bet ir kalbėjo apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos įgyvendinimo aktualijas, apžvelgė 2014–2020 m. perspektyvas. Iki šio mėnesio pabaigos, birželio 28-osios, dar renkamos paraiškos pagal I krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemones „Miškų ekonominės vertės didinimas (kai prašoma paramos suma ne didesnė kaip 150 tūkst. litų projektui)“ bei „Miškų infrastruktūros gerinimas“. Taip pat – pagal II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Birželio 28-oji – paskutinė diena pateikti paraiškas ir norintiems pakeisti asbestinę stogų dangą (priemonė „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“). Kratosi asbesto Pastarosios priemonės naujoves pristačiusi ŽŪM Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vedėja

Kristina Indriošienė teigė, kad ši galimybė sulaukė didelio pareiškėjų dėmesio. Sutartinai pripažįstama, kad antrus metus vykdoma „Asbestinių stogų dangos keitimo“ veikla itin svarbi visuomeniniu aspektu, nes ne vien didina kaimo vietovių gyvenamosios aplinkos patrauklumą, gerina žmonių gyvenimo kokybę, bet ir mažina asbesto riziką sveikatai. Pranešėja atkreipė dėmesį į tai, kad norintiems pasikeisti asbestinio šiferio stogų dangą skirtinos paramos dydis nuo pernykštės 10 tūkst. litų sumos šiemet sumažėjo iki 6 tūkst. litų. 2013 m. asbestiniams stogams keisti bus skirta beveik 19 mln. litų, o paramos intensyvumas, kaip ir pernai, – 50 proc. Kitas svarbus minėtinas pakeitimas: šiemet paramos gali kreiptis tik tie pareiškėjai, kurie ne mažiau kaip dvejus pastaruosius metus iki paraiškos pateikimo kaimo vietovėje vykdo profesinę ir (ar) ekonominę veiklą (netaikoma, jei pareiškėjas yra sulaukęs pensinio amžiaus arba jam pripažintas 0–55 proc. darbingumas). Pareiškėjas ne mažiau kaip penkerius metus iki pateikdamas paraišką nuolatinę gyvenamąją vietą turi būti deklaravęs kaimo vietovėje, kurios gyventojų skaičius siekia ne daugiau kaip 6 tūkst. žmonių. Jei bus daugiau paraiškų Remiantis nauja taisyklių redakcija, paraiškas gali teikti ir tie pareiškėjai, kurie nėra baigę įgyvendinti projektų pagal kitas KPP priemones, jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip. Jei pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą 2013 m. pateiktų paraiškų gauti paramą suma būtų didesnė, nei numatyta priemonės veiklai, paramą gautų tik tie asmenys, kurių projektai atitiktų svarbos tvarka išdėstytus projektų pirmumo kriterijus:

pareiškėjas nėra gavęs ES investicinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai (pagal BPD ir programą); pareiškėjas, turintis daugiavaikę šeimą; pareiškėjas, turintis ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus, pradines klases lankantį (-ių) vaiką (-ų); pareiškėjas ir (ar) kartu gyvenantis šeimos narys, turintis negalią (pripažintas 0–55 proc. darbingumas); pareiškėjas yra kaimo bendruomenės narys; pareiškėjas, kurio gyvenamajame name, numatomame tvarkyti pagal priemonę, gyvena kuo daugiau asmenų, ne mažiau kaip vienus metus iki paramos paraiškos pateikimo dienos deklaravusių gyvenamąją vietą. Svarbu gyventojų skaičius O „Kaimo turizmo veiklos skatinimo“ priemonės pareiškėjai turi atitikti bent vieną šių sąlygų: iki paramos paraiškos pateikimo ne mažiau kaip vienus pastaruosius metus vykdyti kaimo turizmo turistinės stovyklos veiklą ir gauti iš šios veiklos pajamų arba iki paramos paraiškos pateikimo ne trumpiau nei nuo 2007 m. sausio 1 d. būti deklaravę gyvenamąją vietą kaimo vietovėje ir ne mažiau kaip vienus metus per šį laikotarpį vykdyti ekonominę ir (ar) profesinę veiklą kaimo vietovėje bei gauti iš šios veiklos pajamų (pajamos iš tikslinių programų – tiesioginės išmokos, kita nelaikoma ekonominę ir (ar) profesinę veiklą kaime pagrindžiančiomis pajamomis). Ūkininkas arba jo sutuoktinis turi būti įregistravęs žemės ūkio valdą kaimo vietovėje. Kai teikiama paraiška pagal pirmąją veiklos sritį „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, projektai turi būti įgyvendinami vietovėje, kurioje gyvena iki 3 tūkst. žmonių, kai teikiama paraiška pagal antrąją veiklos sritį „Turistinių stovyklų kaimo vietovėse įkūrimas ir plėtra (išskyrus miško vietoves)“, projektai turi

 Naudinga: pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą jau antrus

metus vykdoma „Asbestinių stogų dangos keitimo“ veikla svarbi tiek visuomeniniu aspektu, nes didinamas kaimo vietovių patrauklumas, tiek žmonių gyvenimo kokybės gerinimo atžvilgiu. Tomo Urbelionio / BFL nuotr. būti įgyvendinami vietovėje, kurioje gyvena iki 6 tūkst. žmonių. Naujai kuriamų kaimo turizmo sodybų plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,7 ha, o atstumas iki atitinkamų magistralinių kelių (Vilnius–Kaunas–Klaipėda, Vilnius– Panevėžys, Panevėžys–Pasvalys–Ryga, Kaunas–Marijampolė–Suvalkai) turi būti ne mažesnis kaip 0,5 km. Šiais metais paramos intensyvumas mažėja iki 50 proc. Suteiks daugiau motyvacijos Seminare taip pat buvo apžvelgtos „Profesinio mokymo ir informavimo veiklos“, „Naudojimosi konsultavimo paslaugomis“, „Žemės ūkio valdų modernizavimo“ ir kitos 2013 m. priemonės. Kaip teigė ŽŪM Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vedėja Jolanta Ašmonienė, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programai einant į pabaigą, šiuo metu svarbiausia maksimaliai tikslingai panaudoti turimas programos lėšas ir sklandžiai įgyvendinti numatytus projektus.

Kalbant apie 2014–2020 m. programos lūkesčius ir tikslus, didžiausias dėmesys ES lygiu bus kreipiamas į žemės ūkio konkurencingumo didinimą, tausų gamtos išteklių valdymą, klimato politikos tikslų siekimą ir subalansuotą teritorinę kaimo vietovių plėtrą. Nors šiuose tiksluose išskirti šeši prioritetai, šalis narė turi pasirinkti, ar ji sieks jų visų, o gal kurį nors jau yra įgyvendinusi. Tad, įgyvendinant naujosios programos etapą, daugiau motyvacijos leisti šaknis gimtojoje šalyje ir užsiimti ūkininkavimu turės jaunimas – 2014–2020 m. veiklą pradėsiantiems jauniesiems ūkininkams numatyta vienkartinė parama padidės beveik dvigubai ir sieks apie 70 tūkst. eurų. Užs. 1115440

8

trečiadienis, birželio 12, 2013

užribis Iš­se­gė iš au­sų aus­ka­rus

Bro­vė­si į se­ną ka­pą

Ne­te­ko mo­to­ro­le­rio

Nak­tį iš sek­ma­die­nio į pir­ma­ die­nį, pus­va­lan­dis po vi­dur­nak­ čio, prie mo­kyk­los Lau­ki­nin­ kų gat­vė­je du ne­pa­žįs­ta­mi vai­ ki­nai nu­skriau­dė 14 me­tų mer­ gai­tę. Jie par­ver­tė paaug­lę ant že­mės ir iš­se­gė jai iš au­sų auk­ si­nius aus­ka­rus, įver­tin­tus 200 li­tų. Vie­nas plė­ši­kų aukš­tas, ki­ tas že­mas ir ap­kū­nus.

Pa­vel­do sau­go­to­jai pra­ne­šė Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­to pa­rei­gū­nams, kad Ka­lo­ tės se­no­sio­se ka­pi­nė­se kaž­kas nuo vie­no ka­po nu­kė­lė be­to­no sar­ko­fa­gą. To­je vie­to­je ap­tik­ta iš­kas­ta duo­bė. Kas ir ko čia ieš­ ko­jo, tu­rės iš­siaiš­kin­ti po­li­ci­nin­ kai. Pa­vel­do­sau­gi­nin­kai ma­no, kad taip pa­kenk­ta pa­mink­lui.

Ga­ra­žų bend­ri­jo­je, esan­čio­je Kle­ vų gat­vė­je, 54 me­tų klai­pė­die­ tis lei­do ne­pa­žįs­ta­mam vy­rui pa­ va­žiuo­ti sa­vo mo­to­ro­le­riu. Ne­ pa­žįs­ta­ma­sis ti­ki­no no­rįs jį pirk­ ti. Me­na­mas pir­kė­jas nu­va­žia­ vo ir ne­beg­rį­žo. Pra­ras­tas mė­ly­ nos spal­vos mo­to­ro­le­ris sa­vi­nin­ ko įver­tin­tas 2 tūkst. li­tų. Pra­dė­ tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas.

Pei­liu – per kak­lą Dai­va Ja­naus­kai­tė Pra­ne­ši­mas apie švie­siu pa­ros me­ tu paaug­lį už­puo­lu­sį, jį smau­gu­sį ir pei­liu su­ža­lo­ju­sį vy­rą su­ne­ra­mi­no Klai­pė­dos 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­to pa­rei­gū­nus.

Į ko­mi­sa­ria­tą pir­ma­die­nį iš ry­to krei­pė­si pen­kio­lik­me­čio paaug­lio ma­ma, gy­ve­nan­ti Pa­ry­žiaus Ko­ mu­nos gat­vė­je. Mo­te­ris pra­ne­šė, kad bir­že­lio 8 die­ną 18.40 val. prie klu­bo „Pi­te­ ris“ jos sū­nų už­puo­lė ne­pa­žįs­ta­ mas vy­ras. Jis puo­lė smaug­ti vai­ki­ną, o pa­ skui čirkš­te­lė­jo jam per kak­lą pei­ liu. Paaug­lys su­ža­lo­tas ne­sun­kiai, jis gy­do­mas am­bu­la­to­riš­kai. Už­puo­li­ką nu­ken­tė­ju­sy­sis api­bū­ di­no kaip 185 cm ūgio, apie 40 me­ tų am­žiaus, lie­so kū­no su­dė­ji­mo, rus­vų plau­kų. Vy­ras vil­kė­jo lan­ guo­tais marš­ki­niais, juo­do spor­ti­ nio kos­tiu­mo švar­ke­liu, avė­jo pil­ ko­mis ba­su­tė­mis. Kol kas nu­si­kal­ti­mo mo­ty­vas neaiš­kus, įta­ria­ma­sis ne­su­lai­ky­tas.

Įsibrovė per stogą Dai­va Ja­naus­kai­tė Šios sa­vai­tės pra­džio­je nuo va­gi­ šių nu­ken­tė­jo ke­lios uos­ta­mies­čio par­duo­tu­vės. Apie tai, kad įvyk­dy­ tas nu­si­kal­ti­mas, dar­buo­to­jai su­ži­ no­jo ry­tą atė­ję į dar­bą.

Pir­ma­die­nis pre­ky­bos cent­ro „Vy­ tu­rys“, esan­čio Lau­ki­nin­kų g. 19, dar­buo­to­joms pra­si­dė­jo ne­ti­kė­tu­ mu. Ant­ra­ja­me aukš­te įsi­kū­ru­sios par­duo­tu­vės pa­ka­bi­na­mo­se lu­bo­ se jos pa­ste­bė­jo sky­lę. Sta­las, ant ku­rio bu­vo iš­dės­ty­ti aki­nių pa­vyz­džiai, bu­vo su­jauk­tas. Kaž­kuo pa­na­šiu į kli­jus ar da­žus bu­vo iš­tep­tos par­duo­tu­vės sie­nos, kriauk­lė ir klo­ze­tas. Į vi­dų įsi­brau­ta per sto­gą. Spė­ ja­ma, kad gal­būt vai­ki­ga­liai laks­tė sto­gu ir ga­lė­jo įlūž­ti ne­ty­čia. Į ki­tą Tai­kos pro­spek­te esan­čią par­duo­tu­vę „Gran­dus“ bu­vo įlin­ dę tik­ri va­gys. Jie pa­te­ko į pre­ky­bos sa­lę per pa­gal­bi­nes pa­tal­pas, įvei­ kę per­tva­rą. Nu­si­kal­tė­liai iš­lau­žė ka­sos apa­ ra­tą, pa­gro­bė nau­jų rū­bų bei ran­ ki­nę. Šios par­duo­tu­vės dar­buo­to­jai te­ bes­kai­čiuo­ja, kiek ir ko ne­te­ko. Ar ka­sos apa­ra­te bu­vo pi­ni­gų, ne­pra­ ne­ša­ma.

Pe­do­fi­lo au­kų ga­li bū­ti dau­giau Še­šia­me­tę mer­gai­tę nu­skriau­dęs pe­do­ fi­las po ke­lių die­nų ta­me pa­čia­me kie­ me ieš­ko­jo dau­giau au­kų ir ban­dė sek­ sua­liai iš­nau­do­ ti de­vy­ne­rių me­tų mer­gai­tę. Aiš­kė­ja, kad tai ne vie­nin­te­ lis jo prieš ma­ža­me­ čius vai­kus įvyk­dy­ tas nu­si­kal­ti­mas.

At­sar­gu­mas: pa­rei­gū­nai pa­ta­ria suau­gu­sie­siems ma­žy­lius pri­žiū­rė­ti net ta­da, kai iš­lei­džia juos žais­ti į kie­mą. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Grį­žo į nu­si­kal­ti­mo vie­tą

Bir­že­lio 1-ąją po pie­tų Deb­re­ce­no gat­vė­je ne­to­li dau­gia­bu­čio na­mo įta­ria­ma­sis pa­ste­bė­jo še­šia­me­tę mer­gai­tę. Vy­ras kal­bi­no vai­ką, aiš­ ki­no, kad jai į kel­nai­tes įlin­do va­ ba­las, lie­tė mer­gai­tę ir jai su­tei­kė skaus­mą. Tą­kart mer­gai­tę nuo skau­des­ nių pa­sek­mių iš­gel­bė­jo at­si­tik­ti­ nis praei­vis, su­grie­bęs iš­kry­pė­lį už ran­kos. Įta­ria­ma­sis, sė­dęs ant dvi­ ra­čio, pa­spru­ko. Bir­že­lio 4-ąją jis vėl at­va­žia­vo į tą pa­tį kie­mą ir ke­ti­no pa­kar­to­ti sek­sua­li­nio prie­var­ta­vi­mo veiks­ mus de­vy­ne­rių me­tų mer­gai­tei. Ši pa­si­prie­ši­no, tad nuo pe­do­fi­lo be­ veik ne­nu­ken­tė­jo. Pra­ne­šė apie įtar­ti­ną el­ge­sį

Įta­ria­ma­sis bu­vo su­lai­ky­tas, kai praė­ju­sį ket­vir­ta­die­nį į po­li­ci­ją pa­ skam­bi­no Kun­cų gat­vės gy­ven­to­jas ir pra­ne­šė, kad kie­me nuo­lat su­kio­ ja­si suau­gęs vy­ras ir ka­bi­nė­ja­si prie kie­me žai­džian­čių vai­kų. Pa­rei­gū­nus kvie­tęs klai­pė­die­ tis iš­reiš­kė abe­jo­nes, ar keis­tuo­lis ne­tu­ri sek­sua­li­nio po­bū­džio ke­ti­ ni­mų. 34 me­tų klai­pė­die­tis bu­vo su­lai­ ky­tas tą pa­tį va­ka­rą. Po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­te jis bu­vo ap­klaus­tas, su juo bend­ra­vo smur­ti­nius nu­si­kal­ ti­mus ti­rian­tys pa­rei­gū­nai. Ka­dan­gi bu­vo vė­lus va­ka­ras ir nu­ken­tė­ju­sio­sios jau mie­go­jo, pa­

rei­gū­nai nu­spren­dė at­pa­ži­ni­mo pro­ce­dū­rą at­lik­ti ki­tą die­ną. Įta­ria­ma­jam tą va­ka­rą bu­vo leis­ta grįž­ti na­mo ir liep­ta ki­tą die­ną atei­ ti į ko­mi­sa­ria­tą. Po­li­ci­nin­kai ne­lei­ do pe­do­fi­lui su­pras­ti, kad jo lau­kia rim­ti kal­ti­ni­mai, to­dėl ki­tą ry­tą jis pa­ts pri­si­sta­tė į po­li­ci­ją.

Šis vy­ras sek­sua­li­ nį ne­pa­jė­gu­mą ban­ dė gy­dy­ti plas­ti­ne ope­ra­ci­ja, bet kai ir tai ne­pa­dė­jo, jis ban­ dė reikš­ti pre­ten­zi­ jas dėl im­po­ten­ci­jos me­di­kams.

Mer­gai­tė pa­ži­no skriau­di­ką

Paaiš­kė­jo, kad Kun­cų gat­vė­je gy­ve­ nan­tis žmo­gus, iš­va­ka­rė­se kvie­tęs po­li­ci­ją, neap­si­ri­ko. Tai bu­vo tas pa­ts iš­kry­pė­lis, ku­ ris nu­skriau­dė še­šia­me­tę Deb­re­ce­ no gat­vė­je, ke­ti­no taip pat pa­sielg­ti su vy­res­ne mer­gai­te ir tu­rė­jo ne­ pa­do­rių ke­ti­ni­mų su­ki­nė­da­ma­sis pie­ti­nės mies­to da­lies dau­gia­bu­ čių na­mų kie­muo­se. De­vyn­me­tė pa­ži­no skriau­di­ką ir de­ta­liai pa­pa­sa­ko­jo, ką jis da­rė. Kol kas ne­ži­no­mas bir­že­lio 1-ąją mer­gai­tę ap­gy­nęs vy­ras, ku­rį pa­ rei­gū­nai ra­gi­na at­si­liep­ti. Šio žmo­ gaus liu­di­ji­mas pa­dė­tų ap­kal­tin­ ti iš­kry­pė­lį.

Pa­rei­gū­nai pra­šo ma­žų vai­kų tu­ rin­čius klai­pė­die­čius pa­si­kal­bė­ti su sa­vo at­ža­lo­mis. Ga­li bū­ti, kad įta­ ria­ma­sis ga­lė­jo nu­skriaus­ti dau­ giau vai­kų. Kal­bi­nant vai­kus rei­kė­tų ak­cen­ tuo­ti, kad ne­pa­žįs­ta­mas vy­ras ga­ lė­jo juos lies­ti, kal­bė­ti apie ne­va ant jų ro­pi­nė­jan­čius va­ba­lus. Tirs įta­ria­mo­jo psi­chi­ką

Pa­rei­gū­nai šeš­ta­die­nį krei­pė­si Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­ mą pra­šy­da­mi lei­di­mo il­ges­niam lai­kui suim­ti įta­ria­mą­jį. Teis­mas pa­ten­ki­no šį pra­šy­mą ir da­vė san­ kci­ją suim­ti pe­do­fi­li­ja įta­ria­mą vy­ rą trims mė­ne­siams. Su­lai­ky­ta­sis ne­nei­gia at­li­kęs nu­ si­kals­ta­mus veiks­mus. To­kio el­ge­ sio mo­ty­vai dar tu­rės bū­ti išaiš­ kin­ti. Iki­teis­mi­nį ty­ri­mą at­lie­ka Klai­ pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­ li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Smur­ti­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo sky­riaus pa­ rei­gū­nai. Ty­ri­mui va­do­vau­jan­ti Klai­pė­ dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros 1-ojo bau­džia­mo­jo per­se­kio­ji­mo sky­ riaus pro­ku­ro­rė Edi­ta Mi­ka­lai­nie­ nė tei­gė, kad bus ti­ria­ma įta­ria­mo­ jo psi­chi­ka. Bu­vo pa­gro­bęs du vai­kus

Šis vy­ras anks­čiau bu­vo trau­kia­ mas at­sa­ko­my­bėn įta­rus jį dvie­jų vai­kų pa­gro­bi­mu. 2009 me­tais vie­na­me Klai­pė­dos ra­jo­no kai­me žmo­gus at­si­tik­ti­nai pa­ma­tė, kaip ne­pa­žįs­ta­mas vy­ras

įsi­so­di­no į au­to­mo­bi­lį du ma­žus vai­kus ir juos iš­si­ve­žė. Įta­ręs, kad ma­žy­liai ga­li bū­ti pa­ grob­ti, vy­ras šo­ko į sa­vo ma­ši­ną ir ėmė vy­tis įta­ria­mą­jį. Tą­kart po­li­ci­jos bu­dė­to­jai vie­nu me­tu su­lau­kė abie­jų ma­ši­nų vai­ ruo­to­jų pa­gal­bos kvie­ti­mo. Pe­do­ fi­las skun­dė­si, kad jį per­se­kio­ja ne­ ži­no­mas as­muo. O jį vi­ję­sis žmo­gus kal­bė­jo po­li­ci­nin­kams apie gal­būt pa­grob­tus vai­kus. Pa­rei­gū­nai tą­kart su­stab­dė įta­ ria­mo­jo au­to­mo­bi­lį. Lai­mė, vai­ kams nie­ko neat­si­ti­ko, tad li­ko ne­ ži­no­ma, ką įta­ria­ma­sis ke­ti­no jiems pa­da­ry­ti. Vė­liau Klai­pė­dos ra­jo­no apy­lin­ kės teis­mas jį nu­tei­sė už vai­kų pa­ gro­bi­mą. Ka­dan­gi ma­žy­liai fi­zi­nės ža­los ne­pa­ty­rė, jam bu­vo skir­ta lyg­ti­ nė baus­mė ir įpa­rei­go­ji­mas nuo­ lat re­gist­ruo­tis po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­te. Reiš­kė pre­ten­zi­jas me­di­kams

Šis vy­ras sek­sua­li­nį ne­pa­jė­gu­mą ban­dė gy­dy­ti plas­ti­ne ope­ra­ci­ja, bet kai ir tai ne­pa­dė­jo, jis ban­dė reikš­ti pre­ten­zi­jas dėl im­po­ten­ci­ jos me­di­kams. Ma­ža­me­tės sek­sua­li­nio prie­var­ ta­vi­mo fak­tą ti­rian­tys pa­rei­gū­nai su­ka gal­vas, kaip pa­dė­ko­ti nea­be­ jin­gam Kun­cų gat­vės gy­ven­to­jui už pi­lie­tiš­ką poel­gį. Po­li­ci­nin­kai ma­no, kad ap­do­va­ no­ji­mo ver­ta ir de­vyn­me­tė mer­ gai­tė, pa­dė­ju­si de­mas­kuo­ti pe­ do­fi­lą.

9

trečiadienis, birželio 12, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,15 %

+1,49 %

+0,15 %

Siū­lo nau­do­ti ­ pi­ges­nį dy­ze­li­ną

Nau­jas val­dy­bos ­ na­rys

Po­l i­c i­j os, Vals­ty­b ės sie­n os ap­sau­ gos, Prieš­gais­r i­n ės gel­b ė­j i­m o tar­ ny­b os ir grei­to­s ios pa­gal­b os au­ to­m o­b i­l iuo­se nau­d o­j a­m o dy­ze­l i­ no siū­l o­m a neap­m o­kes­t in­t i ak­c i­ zu. Jei­g u Sei­m as pa­t ai­są priim­ tų, ji įsi­ga­l io­t ų nuo 2014 m. Da­bar ak­c i­z u neap­m o­kes­t in­t ą žy­m ė­ tą dy­ze­l i­n ą ga­l i nau­d o­t i tik žem­ dir­b iai.

Lie­tu­vos ban­ko Prie­žiū­ros tar­ny­ba lei­do Dai­niui Vil­čins­kui tap­ti vie­ no di­džiau­sių Lie­tu­vo­je ko­mer­ci­ nių ban­kų „Swed­bank“ val­dy­bos na­riu. D.Vil­čins­kas ge­gu­žę ta­po „Swed­bank“ Vers­lo ban­ki­nin­kys­ tės tar­ny­bos va­do­vu, iki tol ta­me pa­čia­me ban­ke jis dir­bo Fi­nan­sa­ vi­mo ir lė­šų val­dy­mo de­par­ta­men­ to va­do­vu.

Du­jų im­por­to ir trans­por­ta­vi­mo bend­ro­vės „Lie­tu­vos du­jos“ ak­ci­ nin­kai pri­ta­rė per­da­vi­mo veik­los at­sky­ri­mui. Be to, „Lie­tu­vos du­ jų“ ir nau­jai stei­gia­mos du­jų per­ da­vi­mo bend­ro­vės „Am­ber Grid“ ak­ci­nin­kai pa­tvir­ti­no nau­jus įsta­ tus, iš­rin­ko abie­jų įmo­nių val­dy­ mo or­ga­nus.

Įta­ka: ūki­nin­kai tei­gia, kad Eu­ro­pą skal­bian­čios stip­rios liū­tys ga­li pa­

veik­ti grū­dų kai­ną Lie­tu­vo­je.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Pot­vy­nį Eu­ro­po­je ste­bi ir Lie­tu­vos ūki­nin­kai Bė­da vie­na ne­vaikš­to

Šiais me­tais vė­lai atė­jęs pa­va­sa­ris – ne vie­nin­te­lė Eu­ro­pos ūki­nin­kų pro­ble­ma. Ge­gu­žės pa­bai­go­je pra­ si­dė­ję lie­tūs su­kė­lė po­tvy­nius, ku­ rie už­tvin­dė da­lį Vidurio Eu­ro­pos. La­biau­siai po­tvy­niai pa­vei­kė Vo­ kie­ti­ją, Če­ki­ją ir Aust­ri­ją. Šiek tiek ma­žiau kliu­dė Švei­ca­ri­ją, Veng­ri­ją, Slo­va­ki­ją ir mū­sų kai­my­nes Bal­ta­ ru­si­ją bei Len­ki­ją. Pot­vy­niai nio­ko­ja ne tik žmo­nių na­mus, bet ir že­mės ūkio plo­tus. Nors tai at­ro­do ga­na to­li, to­kios ne­lai­mės ga­li tu­rė­ti įta­kos mais­to kai­noms Lie­tu­vo­je. Lie­tu­vos že­mės ūkio rū­mų pir­mi­ nin­kas And­rie­jus Stan­či­kas tvir­ti­ no, kad jei po­tvy­niai vidurinėje Eu­ ro­pos da­ly­je ir pa­da­rys ko­kią nors įta­ką Lie­tu­vos že­mės ūkiui, tai la­ biau­siai bus pa­veik­ti au­ga­li­nės kil­ mės pro­duk­tai, ypač grū­dai. „Jei po­tvy­niai smar­kiai pa­kenks Če­ki­jos, Vo­kie­ti­jos bei ki­tų ša­lių der­liui ir Eu­ro­pos rin­ko­je šių pro­ duk­tų kie­kis su­ma­žės, kai­nos ga­li pa­kil­ti“, – sa­kė A.Stan­či­kas. Kai­nos, ku­rio­mis Lie­tu­vos ūki­ nin­kai par­duo­da sa­vo pro­duk­ci­ją, pri­klau­so ir nuo pa­sau­li­nės rin­kos. To­dėl pa­ki­lus kai­noms vi­so­je Eu­ro­ po­je, jos pa­kils ir Lie­tu­vo­je. Vė­ly­vas pa­va­sa­ris daž­nai ga­ li tu­rė­ti di­des­nę įta­ką. Vė­luo­jant pa­va­sa­riui au­ga­lai vė­liau pa­sė­ja­ mi, to­dėl tu­ri ma­žiau lai­ko aug­ti ir der­lius bū­na ma­žes­nis. Ta­čiau ko nors pro­gno­zuo­ti A.Stan­či­kas ne­

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,9901 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0554 JAV do­le­ris 1 2,6028 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5528 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9203 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,0760 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5211 Ru­si­jos rub­lis 100 8,0297 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7899

pokytis

–0,5852 % –0,1748 % –0,5882 % –0,4873 % +0,0041 % –0,2532 % –0,1810 % –0,7797 % –0,0036 %

„Lie­tu­vos du­jų“ per­tvar­ka įsi­bė­gė­ja

Vė­ly­vas pa­va­sa­ris, Vidurio Eu­ro­po­je siau­čian­tys po­tvy­ niai ir ki­tos sti­chi­ nės ne­lai­mės ga­li tu­rė­ti įta­kos že­mės ūkio pro­duk­tų kai­ noms Lie­tu­vo­je.

Vai­da Ka­lin­kai­tė

€

si­ryž­ta. „Šiuo me­tu, kol au­ga­lai dar ne­sub­ren­dę, sun­ku pa­sa­ky­ti, koks bus der­lius. Nuo der­liaus pri­klau­ sys ir kai­nos“, – sa­kė A.Stan­či­kas. Di­de­lio ki­li­mo ne­ža­da

Šiau­lių kraš­to ūki­nin­kų są­jun­ gos pir­mi­nin­kas Rai­mun­das Juk­ ne­vi­čius sa­kė, kad leng­vai trans­ por­tuo­ja­mų že­mės ūkio pro­duk­tų, pa­vyz­džiui, grū­dų, kai­nos la­bai vei­kia­mos vi­so pa­sau­lio įvy­kių. Ta­ čiau jis tei­gė, kad lie­tu­viai už šiuos že­mės ūkio pro­duk­tus šie­met ne­ tu­rė­tų mo­kė­ti bran­giau. „Kol kas reak­ci­jos į tai, kas vyks­ ta Eu­ro­po­je, ne­ma­ty­ti. Man at­ro­do, tai ne­tu­rė­tų la­bai at­si­liep­ti bend­ ram pa­sau­li­niam grū­dų der­liui“, – sa­kė jis. Di­des­nę įta­ką po­tvy­niai ga­li tu­rė­ti braš­kių kai­noms, nes iš pie­ti­nių vals­ty­bių braš­kės į Lie­tu­ vą at­ve­ža­mos tuo me­tu, kai čia jos dar ne­pri­no­ku­sios. „Pot­vy­niai tik­rai ga­li pa­ko­re­ guo­ti braš­kių kai­nas. Bet aš ne­tu­ riu in­for­ma­ci­jos, ar tos liū­tys pa­lie­ tė braš­ky­nus, – sa­kė R.Juk­ne­vi­čius. – Ga­lė­čiau teig­ti, kad pa­sau­lis vis dėl­to glo­ba­lus ir lo­ka­lūs ka­tak­liz­ mai la­bai neiš­ba­lan­suo­ja pa­sau­li­nės rin­kos, ne­bent tai yra pro­duk­ci­ja, ku­ri ne­to­li trans­por­tuo­ja­ma.“ Der­lius ga­li ir ne­nu­ken­tė­ti

Kal­bant apie vė­luo­jan­tį pa­va­sa­ rį, R.Juk­n e­v i­č ius sa­ko, kad taip jau yra, jog „vė­ly­vas pa­va­sa­r is nie­ka­d a ne­b ū­n a la­bai ge­ro der­ liaus pra­na­šas“. Ta­čiau jis tvir­ ti­na, kad yra ti­ki­my­bė, jog šiais

me­tais der­l ius ga­l i ne­n u­ken­t ė­t i ir kai­nos ga­li bū­ti ne­tgi šiek tiek ma­žes­nės. „Yra ga­li­my­bė, kad kai­nos iš­liks to­kios aukš­tos, kaip ir bu­vo, bet dau­giau yra šan­sų, kad ža­lia­vos tu­ rė­tų pig­ti. Tai da­bar ro­do išanks­ ti­nių san­do­rių pa­dė­tis“, – tei­gė R.Juk­ne­vi­čius. Nors R.Juk­ne­vi­čius ne­ga­li už­ tik­rin­ti, kad kai­nos ne­di­dės, jis sa­kė, kad di­de­lių pro­ble­mų dėl brangs­tan­čios duo­nos ne­tu­rė­tų kil­ti. Stai­gių kai­nų ki­li­mą ga­li su­kel­ti ne­bent to­kios ne­ti­kė­tos sti­chi­nės ne­lai­mės kaip saus­ra ir tik tuo at­ ve­ju, jei saus­ra iš­tik­tų di­de­lius re­ gio­nus.

Va­kar įvy­ko neei­li­nis „Lie­tu­ vos du­jų“ ir stei­gia­ma­sis „Am­ ber Grid“ ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­ mas, ku­ria­me bu­vo pa­tvir­tin­tos „Lie­tu­vos du­jų“ veik­los at­sky­ri­ mo są­ly­gos. Jos nu­ma­to, kad nuo įmo­nės at­ski­ria­ma du­jų per­da­vi­ mo veik­la už­siims nau­jai su­kur­ta bend­ro­vė „Am­ber Grid“, ku­rios ak­ci­jos bus ko­ti­ruo­ja­mos „Nas­ daq Omx“ Vil­niaus bir­žo­je. „Am­ber Grid“ lie­pos 31 d. bus per­duo­tas tur­tas, tei­sės ir pa­rei­gos, su­si­ju­sios su veik­los da­li­mi, at­ski­ ria­ma nuo „Lie­tu­vos du­jų“. Nau­ jos įmo­nės ak­ci­jos bus skirs­to­mos pro­por­cin­gai jų da­lims „Lie­tu­vos du­jų“ įsta­ti­nia­me ka­pi­ta­le. Nu­ma­to­ma, kad „Am­ber Grid“ bus per­duo­ta 1,598 mlrd. li­tų tur­to, jos įsta­ti­nis ka­pi­ta­las bus 178,383 mln. li­tų. „Lie­tu­vos du­jų“ įsta­ti­nis ka­pi­ ta­las, ku­ris da­bar sie­kia 469,068 mln. li­tų, su­ma­žės iki 290,686 mln. li­tų, o įmo­nei ten­kan­ti tur­ to da­lis su­da­rys 1,1823 mlrd. li­tų. Tai nu­ro­do­ma „Lie­tu­vos du­jų“ pa­skelb­to­se gam­ti­nių du­jų per­ da­vi­mo veik­los at­sky­ri­mo są­ly­go­ se, ku­rios pa­reng­tos pa­gal 2012 m. spa­lio 31 d. įmo­nės ba­lan­są.

Kai­nų ko­mi­si­jos per­nai pa­tvir­ tin­ta­me „Lie­tu­vos du­jų“ veik­lų at­sky­ri­mo pla­ne nu­ma­ty­ta, kad bend­ro­vė iki 2013 m. lie­pos 31 d. pri­va­lo at­skir­ti du­jų per­da­vi­mo veik­lą įkur­da­ma nau­ją bend­ro­ vę, o iki 2014 m. spa­lio 31 d. – at­ skir­ti ir skirs­ty­mo veik­lą įsteig­da­ ma ant­ri­nę įmo­nę. „Lie­tu­vos du­jų“ val­dy­ba du­ jų per­da­vi­mo ir skirs­ty­mo veik­ lų at­sky­ri­mo są­ly­gas pa­tvir­ti­no 2012 m. sau­sio 30 d., ta­čiau abu „Gazp­rom“ at­sto­vau­jan­tys val­dy­ bos na­riai – Va­le­ri­jus Go­lu­be­vas ir Ki­ri­las Se­lez­nio­vas – bal­sa­vo su iš­ly­ga. Anot „Gazp­rom“ at­sto­vų, dėl Lie­tu­vos vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų da­ro­mo spau­di­mo kon­cer­nas pri­ vers­tas pri­tar­ti jo iš da­lies val­do­ mos bend­ro­vės per­tvar­kai. Iki 2014 m. spa­lio pa­gal ES tre­čią­jį ener­ge­ti­kos pa­ke­tą per­ tvar­kius „Lie­tu­vos du­jas“, ma­ gist­ra­li­niai du­jo­tie­kiai ati­teks nuo „Lie­tu­vos du­jų“ at­ski­ria­mai nau­jai įmo­nei. Pa­čioms „Lie­tu­ vos du­joms“ liks tie­ki­mo veik­ la, o skirs­ty­mo veik­lą bei skirs­ ty­mo vamz­dy­nus pe­rims nau­jai stei­gia­ma „Lie­tu­vos du­jų“ ant­ri­ nė įmo­nė. „Gazp­rom“ da­bar val­do 37,06 pro­c., Vo­kie­ti­jos „E.ON Ruhr­ gas In­ter­na­tio­nal“ – 38,9 pro­c., Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja – 17,7 pro­c. „Lie­tu­vos du­jų“ įsta­ti­nio ka­pi­ta­lo. „Lie­tu­vos du­jų“ ak­ci­jos ko­ti­ ruo­ja­mos bir­žos Ofi­cia­lia­ja­me pre­ky­bos są­ra­še. BNS inf.

1,598 mlrd. li­tų

Ge­gu­žę kai­nos kri­to

tur­to bus per­duo­ta nau­jai stei­gia­mai įmo­nei „Am­ber Grid“.

Lie­tu­vo­je grū­dų su­pir­ki­mo kai­nos ge­gu­žės pa­bai­go­je ma­žė­jo. Mais­ti­nių kvie­čių vi­du­ti­nė su­pir­ki­ mo kai­na penk­tą­ją ge­gu­žės sa­vai­ tę, pa­ly­gin­ti su pir­mą­ja, su­ma­žė­jo 9,3 pro­c., iki 754,5 li­to už to­ną. To­ kius duo­me­nis pa­tei­kia že­mės ūkio in­for­ma­ci­jos ir kai­mo vers­lo cent­ro lei­di­nys „Ag­ro­rin­ka“. Ant­ros kla­sės kvie­čių su­pir­ki­mo kai­na smu­ko 5,4 pro­c., iki 714,3 li­ to, pa­ša­ri­nių mie­žių – 6,4 pro­c., iki 652,7 li­to, ru­gių – 9,5 pro­c., iki 590,5 li­to už to­ną. Vi­du­ti­nė rap­sų su­pir­ki­mo kai­na per mė­ne­sį su­ma­žė­jo 3,2 pro­c., iki 1481,9 li­to už to­ną.

Ter­mi­nas: du­jų per­da­vi­mo veik­lą „Lie­tu­vos du­jos“ tu­ri at­skir­ti iki šių

me­tų lie­pos pa­bai­gos, o skirs­ty­mo veik­lą – iki 2014-ųjų ru­dens.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

10

trečiadienis, BIRŽELIO 12, 2013

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Land­šaf­to puo­šy­bo­je ak­muo įg

Dol­me­nas: E.Jo­nu­še­vi­čius Klai­pė­dos ra­jo­ne esan­čią sa­vo so­dy­bą iš­puo­šė neį­ti­kė­ti­no dy­džio ak­me­ni­mis.

Ke­li tūks­tan­čiai li­tų už rie­du­lį, ku­ris iki sa­ vo šei­mi­nin­ko ga­li ke­liau­ti šim­tus ki­lo­ met­rų ne tik iki ato­kiau­sios vie­to­vės Lie­ tu­vo­je. Mū­sų rie­du­liai ne ma­žiau gei­džia­ mi ir ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se, ne kar­tą yra iš­ ke­lia­vę į Da­ni­ją ar Vo­kie­ti­ją. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ieš­ko vie­ne­ti­nių

Kaž­ka­da žmo­nės iš ak­me­nų sta­tė tvir­to­ves, ge­ro­kai vė­liau, so­viet­me­ čiu, kai ne­bu­vo ga­li­ma gau­ti sta­ty­ bi­nių me­džia­gų, dau­ge­lis tvo­ras ir pa­ma­tus taip pat mū­ri­jo iš rie­du­ lių, ku­rie, su­rink­ti ko­lū­kio lau­kuo­ se, bū­da­vo iš­ver­čia­mi pa­lau­kė­je ar pa­miš­kė­je kaip ko­kie ken­kė­jai. At­si­pei­kė­ję nuo be­to­no lui­tų, žmo­nės lyg iš­pro­tė­ję vėl graibs­to ak­me­nis. Šį kar­tą ne kaip sta­ty­bi­ nę me­džia­gą, o kaip uni­ka­lų so­dy­ bos de­ko­rą. Pap­ras­čiau­si lau­ko rie­ du­liai įga­vo auk­so ver­tę ir bet kur ne­be­sis­vai­do. Lie­tu­viai ne tik mū­ ri­ja tvo­ras ir ži­di­nius, dė­lio­ja ta­ kus, tvir­ti­na tven­ki­nių šlai­tus iš Lie­tu­vos lau­kuo­se su­rink­tų ak­me­ nų. No­rin­tie­ji pa­puoš­ti sa­vo ap­lin­

ką uni­ka­les­niu rie­du­liu ne­gai­li iš­ ties ne­ma­žų pi­ni­gų. „Daug kas ieš­ko vie­ne­ti­nių eg­ zemp­lio­rių – to­kių, ku­riais bū­tų ga­li­ma pa­puoš­ti so­dy­bą. Žmo­nės tven­ki­nius ka­sa ir ak­me­ni­mis tvir­ ti­na bei puo­šia jų kran­tus. Ak­me­ nys šiuo me­tu la­bai po­pu­lia­rūs“, – ti­ki­no net iš Šiau­lių į Klai­pė­dos kraš­tą rie­du­lius ga­be­nan­čios įmo­ nės va­do­vas Arū­nas. Vy­ras pri­si­pa­ži­no, kad iš Ak­me­ nės ir Šiau­lių ra­jo­nų su­rink­ti di­ džiu­liai ak­me­nys spe­cia­liai bu­vo ve­ža­mi į Kre­tin­gos ra­jo­ne ku­ria­mą ja­po­niš­ką so­dą. „Jiems rei­kė­jo įspū­din­gų for­mų ak­me­nų. Ta­čiau re­tos for­mos ir ga­ na di­de­lis ak­muo yra bran­gus ma­lo­ nu­mas. To­kiam rie­du­liui at­ga­ben­ti rei­kia spe­cia­lios tech­ni­kos. Vie­nas ak­muo ga­li kai­nuo­ti ir iki 2,5 tūkst. li­tų“, – pa­sa­ko­jo Arū­nas.

At­si­ga­be­no iš Šiau­lių

Ta­čiau ne kiek­vie­nas ak­muo ga­li tik­ti konk­re­čiam su­ma­ny­mui. Ja­po­ niš­ko so­do kū­rė­jai ieš­ko­jo tik lau­ko ak­me­nų, kar­je­ruo­se iš­kas­ti ak­me­ nys pa­si­ro­dė esą per daug šva­rūs ir tra­pūs. Ke­lis įspū­din­gus ak­me­ nis Šiau­liuo­se bu­vo už­si­sa­kę ir pa­ lan­giš­kiai. Žmo­nės mo­kė­jo ne­ma­ žus pi­ni­gus, kad tik kie­mą pa­puoš­tų to­kiu rie­du­liu, apie ku­rį sva­jo­jo. „Ga­be­no­me ak­me­nis ir į Ka­lo­ tė­je įsi­kū­ru­sią so­dy­bą. Ir ne­svar­ bu, kad to­li ir ten­ka nu­ke­liau­ti ko­ne pu­sant­ro šim­to ki­lo­met­rų“, – ti­ki­ no Arū­nas. Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, žvy­ro ar smė­lio kar­je­ruo­se iš­kas­ti ak­me­nys daž­niau­siai skal­do­mi. „Iš jų mū­ri­ja­mos tvo­ros, klo­ja­ mas grin­di­nys. Toks ak­muo ge­rai sky­la. Grin­di­niui at­ren­ka­mi 15–30 cm dy­džio ak­me­nys, o skal­dy­mui la­biau tin­ka 30–50 cm rie­du­liai“, – aiš­ki­no Arū­nas. Už to­ną – 90 li­tų

Klai­pė­dos ra­jo­ne įsi­kū­ru­sio kar­je­ ro di­rek­to­riaus Ed­var­do Jo­nu­še­vi­ čiaus ne­ste­bi­na ži­nia, kad į pa­jū­rį ak­me­nys ve­ža­mi net iš Šiau­lių ra­ jo­no, nors ir uos­ta­mies­čio pa­šo­nė­ je ga­li­ma jų įsi­gy­ti. „Jei rei­kia, mes ak­me­nis nu­ve­ ži­me ir į Kau­ną. Tai pri­klau­so nuo

Puoš­me­na: už ga­li­my­bę so­dy­bas pa

žmo­gaus pa­si­rin­ki­mo ir nuo to, ką jis ke­ti­na su ak­me­ni­mis da­ry­ti“, – aiš­ki­no E.Jo­nu­še­vi­čius. Kar­je­ruo­se iš­kas­tų ak­me­nų kai­na sie­kia 90 li­tų už to­ną. Ta­čiau yra ir vie­ne­ti­nių ak­me­nų, ku­rie kai­nuo­ja 5 tūkst. li­tų. „Vie­no­je vie­to­je ga­li­ma pa­si­rink­ ti jau su­rū­šiuo­tus ak­me­nis, o ki­tur

Kar­je­ruo­se iš­kas­tų ak­me­nų kai­na sie­kia 90 li­tų už to­ną. Ta­ čiau yra ir vie­ne­ti­nių ak­me­nų, ku­rie kai­ nuo­ja 5 tūkst. li­tų.

esa­me su­kau­pę tik di­de­lius rie­du­ lius. Še­še­rius me­tus čia bu­vo rū­ šiuo­ja­mi tik di­de­li ak­me­nys, ta­čiau kai Pa­lan­go­je sta­ty­to­jams pri­rei­kė rie­du­lių til­to at­ra­moms tvir­tin­ti, ši vie­ta bu­vo be­veik iš­tuš­tė­ju­si“, – pa­sa­ko­jo E.Jo­nu­še­vi­čius. E.Jo­n u­š e­v i­č ius pri­s i­p a­ž įs­ta, kad iš Klai­pė­dos ra­jo­no ak­me­nis yra te­kę ga­ben­ti net į Vo­kie­ti­ją ir Da­ni­ją. „Ne­ži­nau, kam jie bu­vo nau­ do­ti, ta­čiau to­kį už­sa­ky­mą te­ko

įvyk­dy­ti. Daž­nai ak­me­nų at­va­ žiuo­ja ieš­ko­ti me­ni­nin­kai, skulp­ to­riai. Skal­dy­tų di­de­lių ak­me­nų ieš­ko ir pa­mink­la­dir­biai“, – pa­ sa­ko­jo gargž­diš­kis. Pa­vir­šius – lyg oda

Klai­pė­die­tis įmo­nės „Ak­mė­ja“ įkū­ rė­jas Vac­lo­vas Dau­gin­tis ti­ki­no, jog jo ne­ste­bi­na fak­tas, kad lie­tu­viš­kų ak­me­nų ga­lė­jo pri­reik­ti da­nams ar vo­kie­čiams. „Jie to­kių tie­siog ne­tu­ri. Lie­tu­ viš­ki ak­me­nys taip pat yra uni­ka­lūs sa­vo for­ma ir spal­vo­mis. Šiau­rės kli­ma­to rie­du­liai yra nu­glu­din­ti“, – aiš­ki­no V.Dau­gin­tis. Įmo­nės va­do­vas ste­bė­jo­si, kad už­sie­nio ša­ly­se reng­to­se pa­ro­do­se ne­te­ko iš­vys­ti nie­ko pa­na­šaus į lie­ tu­viš­kus ak­me­nis. „Jie net ne­tu­ri nė vie­no to­kio eks­po­na­to, to­dėl už­sie­nie­čiams tai ne­ma­ty­ta ir uni­ka­lu“, – ste­bė­jo­si pa­šne­ko­vas. V.Dau­gin­tis pa­ste­bė­jo, kad pa­ sta­ruo­ju me­tu net ES fi­nan­suo­ja­ muo­se pro­jek­tuo­se nau­do­ja­mi ak­ me­nys. „Ak­muo su­grįž­ta į mū­sų erd­ves. Jis juk il­gaam­žė me­džia­ga. Šiuo­lai­ ki­nės tech­no­lo­gi­jos lei­džia iš­gau­ ti įvai­riau­sius ak­mens pa­vir­šius. Klai­pė­die­čiai ži­no­jo tik Til­tų gat­ vė­je ma­ty­tą grin­di­nį. O da­bar ak­

11

trečiadienis, BIRŽELIO 12, 2013

namai

„Emig­ra­vu­sią“ sko­lą su­si­grą­žin­ti su­dė­tin­ga

ga­vo auk­so ver­tę Kaip iš­rei­ka­l au­t i sko­l ą už ko­m u­n a­l i­n ius mo­k es­č ius iš sko­l i­n in­k o, iš­v y­k u­s io dirb­ti į Nor­ve­gi­ją? Ni­jo­lė

Ra­s a Ston­k u­v ie­n ė

Klai­p ė­dos sa­v i­v al­dy­b ės Tei­s ės sky­r iaus vy­r iau­s io­j i spe­c ia­l is­tė

P

i r ­m i a u ­s i a , no­r int iš­rei­ ka­lau­t i sko­lą už ko­mu­n a­ li­n ius pa­t ar­n a­v i­mus (ar bet ko­k ią ki­to­k ią sko­l ą), bū­t i­n a kreip­ tis į teis­m ą su ieš­ ki­n iu ar­b a pa­reiš­ ki­mu dėl teis­mo įsa­k y­mo iš­d a­v i­ mo dėl sko­l os pri­t ei­s i­m o. Ka­ dan­g i šiuo at­ve­ ju nu­ro­dy­t a, kad sko­l i­n in­k as dir­b a Nor­v e­g i­j o­j e, va­d i­ na­s i, sko­los išieš­ko­ ji­mo pro­ce­dū­r a bus žy­m iai su­dė­ tin­ges­nė. Nor­ve­g i­j a nė­r a ES na­rė, to­d ėl išieš­k ant sko­l ą iš sko­l i­n in­ko, ku­ ris gy­ve­n a Nor­ve­g i­j o­j e, rei­k ia va­ do­vau­t is 2007 m. spa­l io 30 die­nos Lu­g a­no Kon­ven­c i­j a dėl ju­r is­d ik­c i­ jos ir teis­mo spren­d i­mų ci­v i­l i­nė­s e bei ko­mer­c i­nė­s e by­lo­s e pri­p a­ž i­n i­ mo ir vyk­dy­mo. Šiuo at­ve­j u pir­m iau­s ia tu­r i bū­ ti krei­pia­m a­s i į teis­m ą su ieš­k i­n iu dėl sko­los už ko­mu­n a­l i­nes pa­slau­ gas pri­tei­s i­mo. By­l a yra teis­m in­g a sko­l i­n in­ko nuo­l a­t i­n ės gy­ve­n a­m o­s ios vie­tos teis­mui, tai yra jei sko­l i­n in­k as gy­ ve­n a Lie­t u­vo­j e, bus krei­pia­m a­s i į Lie­t u­vos apy­l in­kės teis­m ą pa­g al jo gy­ve­n a­m ą­j ą vie­t ą, o jei­g u Nor­ ve­g i­j o­j e – į Nor­ve­g i­j os. Jei teis­mo spren­d i­mas dėl sko­los išieš­ko­ji­mo jau yra priim­t as Lie­t u­ vos teis­me, rei­k ia kreip­t is su vyk­ do­muo­ju raš­t u į ant­s to­l į. Šis, nu­s ta­t ęs, kad sko­l i­n in­k as mū­s ų ša­ly­j e ne­d ir­b a, ne­t u­r i jo­k io tur­to ar ki­t ų pa­j a­mų ir kad ne­g a­l i­

a­puoš­ti ko­ne dvie­jų met­rų dy­džio ak­me­nimis tek­tų pa­klo­ti nuo 2,5 iki 5 tūkst. li­tų.

me­nų pa­vir­šius ga­li bū­ti lyg apel­ si­no žie­ve­lė ar net pri­min­ti odą. Ką ga­li­ma pa­da­ry­ti iš me­džio, tą pa­ tį ga­li­ma pa­da­ry­ti ir iš ak­mens“, – pa­sa­ko­jo spe­cia­lis­tas. Sve­čius pa­si­tin­ka ak­me­nys

Kar­je­re 40 me­tų dir­ban­tis ir Gargž­ duo­se gy­ve­nan­tis E.Jo­nu­še­vi­čius pri­si­pa­ži­no ir pa­ts ak­me­nims jau­ čian­tis di­džiu­lę aist­rą. Poš­kuo­se esan­čią šei­mos poil­ sia­vie­tę vy­ras pa­ver­tė tik­ru ak­me­ nų par­ku. „Daug me­tų rin­kau tuos ak­me­ nis, net ne­pa­me­nu, ka­da ku­rį esa­ me par­si­ve­žę. Man pa­tin­ka, o ir šei­ma džiau­gia­si. Juk šio­je vie­to­je ply­nė bu­vo, jo­kio gro­žio. O da­bar at­si­ra­do ak­me­nys, pa­so­di­nau me­ džių, ir šir­dis džiau­gia­si“, – pa­sa­ ko­jo E.Jo­nu­še­vi­čius. Skly­po cent­re E.Jo­nu­še­vi­čius įkur­di­no pa­čius di­džiau­sius rie­ du­lius, juos su­dė­jęs dol­me­ną pri­ me­nan­čia for­ma. Vi­sa ei­lė įspū­din­ go dy­džio ak­me­nų sve­čią pa­si­tin­ka ir įva­žiuo­jant į poil­sia­vie­tę.

ma iš jo Lie­t u­vo­ je išieš­ko­t i sko­l os, grą­ž i­n a vyk­do­m ą­j į raš­ tą kre­d i­to­r iui. To­k iu at­ve­ ju pa­s ta­ra­s is tu­r i kreip­t is į Nor­ve­g i­jos kom­p e­ten­t in­ gą ins­t i­t u­c i­j ą, kad bū­t ų pri­ pa­ž in­t as Lie­t u­vos teis­mo spren­d i­m as ir jį bū­t ų ga­l i­m a vyk­dy­t i Nor­ ve­g i­j o­j e. Atk­rei­p ia­me dė­ me­s į, kad mū­s ų ša­l ies ins­t i­t u­c i­j ų tar­ pi­n in­k a­v i­m as pa­tei­ kiant pra­š y­mus į už­ sie­n io vals­t y­b es dėl spren­d i­mo pri­p a­ž i­n i­mo ir vyk­dy­mo nė­r a nu­m a­t y­t as (iš­s ky­ rus pa­g al dvi­š a­l es su­t ar­t is, o su Nor­ve­g i­j a to­k ia su­t ar­t is dėl bend­ ra­d ar­b ia­v i­mo nė­r a su­d a­r y­t a), to­ dėl spren­d i­m o vyk­dy­mu suin­te­ re­s uo­t i as­m e­nys pra­š y­m ą kar­t u su rei­k ia­mais do­k u­men­tais tu­r i pa­ teik­t i tie­sio­g iai kom­p e­ten­t in­gai už­ sie­n io vals­t y­b ės ins­t i­t u­c i­j ai. Pag­r in­d i­n iai do­k u­men­t ai, ku­r ie tu­r i bū­t i pa­teik­t i dėl spren­d i­m o pri­p a­ž i­n i­mo, yra šie: ieš­ko­vo pra­ šy­m as kom­p e­ten­t in­g am už­s ie­n io vals­t y­b ės teis­mui; spren­d i­mo nuo­ ra­š as; pa­ž y­m a apie spren­d i­mo įsi­ tei­s ė­j i­m ą; pa­ž y­m a apie spren­d i­ mo vyk­dy­m ą Lie­t u­vos te­r i­to­r i­j o­j e; pa­ž y­m a apie at­s a­ko­vo in­for­m a­v i­ mą apie teis­mo po­s ė­d žio vie­t ą ir lai­k ą. Vi­s i do­k u­men­t ai tu­r i bū­t i iš­vers­ ti į už­s ie­n io kal­b ą ir pa­t vir­t in­t i her­ bi­n iu teis­mo ant­s pau­du (taip pat ir ieš­ko­vo pra­š y­m as). Dau­giau in­for­ma­ci­jos apie spren­ di­mų vyk­dy­mą už­s ie­nio vals­t y­bė­ se ga­li­ma ras­t i Tei­s in­g u­mo mi­nis­ te­r i­jos tink­la­la­py­je www.tm.lt.

Kaina

Tinka: akmenys ne mažiau už augalus puošia ir išpuoselėtus alpina-

riumus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

nuo

3 400LT/kv.m

Mob. 8 657 92 020 8 657 99 000 www.tauralaukioslenis.lt

12

trečiadienis, birželio 12, 2013

pasaulis Bom­bų ­ sau­gyk­la

Is­to­ri­nė ­ mi­si­ja

Ra­gi­ni­mas ­ bal­suo­ti

Ny­der­lan­duo­se, ša­lies pie­tuo­ se esan­čio­je Vol­ke­lio oro pa­jė­ gų ba­zė­je ne­to­li Eind­ho­ve­no, sau­go­mos maž­daug 22 JAV tak­ti­nės bran­duo­li­nės bom­ bos, ku­rios čia at­ga­ben­tos per Šal­to­jo ka­ro pi­ką. Tai pa­ skel­bė Ruu­das Lub­ber­sas, ku­ ris Olan­di­jos vy­riau­sy­bei va­ do­va­vo nuo 1982 iki 1994 m.

Ki­ni­ja pra­dė­jo iki šiol il­giau­sią sa­vo pi­lo­tuo­ja­mą kos­mi­nę mi­ si­ją. Kos­mi­nis lai­vas „Shenz­ hou 10“ star­ta­vo iš Dziu­kua­no kos­mi­nio cent­ro Go­bio dy­ku­ mo­je. Trys kos­mi­nio lai­vo įgu­ los na­riai, tarp jų ant­ro­ji į kos­ mo­są pa­ki­lu­si Ki­ni­jos ast­ro­ nau­tė Wang Ya­ping, or­bi­to­je tu­rė­tų pra­leis­ti 15 die­nų.

Bu­vęs Ira­no pre­zi­den­tas Mo­ ham­ma­das Kha­ta­mi (nuotr.) pa­ra­gi­no ša­lies rin­kė­jus bal­ suo­ti už nuo­sai­kių pa­žiū­rų dva­si­nin­ką Has­sa­ną Row­ha­ ni. Iš penk­ta­die­nį vyksiančios pre­zi­den­to rin­ki­mų kovos va­ kar ofi­cia­liai pa­si­trau­kė re­for­ moms pa­lan­kus kan­di­da­tas Mo­ham­ma­das Re­za Are­fas.

Ame­ri­kie­čiai šni­pi­nė­jo ir eu­ro­pie­čius Ne­jau Eu­ro­pos pa­ rei­gū­nai ži­no­jo apie slap­tą ame­ ri­kie­čių te­le­fo­ni­ nių po­kal­bių klau­ sy­mo­si pro­gra­mą ir nie­ko ne­da­rė? Vo­ kie­čių spau­da sa­ko, kad taip.

J.Assange’as ra­gi­na vyk­ti į Lo­ty­nų Ame­ri­ką „Wi­k i­L eaks“ įkū­rė­j as Ju­l ia­n as Assange’as (nuotr.) JAV žval­g y­ bos slap­tus duo­me­nis at­sklei­du­ sį E.Snow­de­ną pa­va­di­no did­vy­riu. Jis tei­gia su E.Snow­de­nu pa­lai­kąs ry­šius. Aust­ra­las J.Assange’as, ku­ris pa­pra­šė po­li­ti­nio prie­globs­čio Ek­va­ do­re ir jau be­veik me­tus sle­pia­si Ek­ va­do­ro am­ba­sa­do­je Lon­do­ne, pa­ra­ gi­no pa­sau­lio vals­ty­bes su­teik­ti pa­ na­šų prie­globs­tį 29 me­tų E.Snow­ de­nui. Jis re­ko­men­da­vo bu­vu­siam JAV žval­gy­bos dar­buo­to­jui slėp­tis Lo­ty­nų Ame­ri­ko­je.

Ži­no­jo, bet slė­pė?

Nuo 2011 m. Eu­ro­pos pa­rei­gū­ nai tu­rė­jo duo­me­nų, kad JAV ga­ li slap­ta vyk­dy­ti žval­gy­bą tarp ES pi­lie­čių. Ta­čiau, pa­sak eks­per­tų, pyk­tis su Va­šing­to­nu nė vie­na ES ša­lis ne­no­ rė­jo, to­dėl vis­kas li­ko gan­dai. Tie­sa, po to, kai apie slap­tą JAV na­cio­na­li­nio sau­gu­mo agen­tū­ros (NSA) vyk­do­mą PRISM žval­gy­bos pro­gra­mą pra­kal­bo NSA dir­bęs Ed­ war­das Snow­de­nas, Se­no­jo že­my­ no ly­de­riai su­kru­to. „Tai, ką E.Snow­de­nas at­sklei­dė apie PRISM, bu­vo se­niai ži­no­ma“, – pa­brė­žė Ben­ja­mi­nas Ber­ge­man­ nas, ne­tzpo­li­tik.org tink­la­raš­čio au­to­rius. Po­li­tiš­kai ko­rek­tiš­ki

Pa­sak sau­gu­mo eks­per­tės Ju­lien Jean­des­boz, Eu­ro­pos pa­sy­vu­mas šni­pi­nė­ji­mo at­žvil­giu nea­be­jo­ti­nai bu­vo po­li­tiš­kai mo­ty­vuo­tas. „Dau­ge­liui Eu­ro­pos vy­riau­sy­ bių JAV – svar­bios są­jun­gi­nin­ kės ir pre­ky­bos par­tne­rės, taip pat svar­biau­sios in­ter­ne­ti­nių pa­slau­gų tei­kė­jos, to­dėl pyk­tis nie­kas ne­no­

O Ru­si­jos ži­niask­lai­da pra­ne­šė, kad ša­lies vy­riau­sy­bė svars­tys E.Snow­ de­no pra­šy­mą, jei to­kį gaus. Kol kas pa­ts E.Snow­de­nas, ku­ris iš­si­re­gist­ ra­vo iš vieš­bu­čio Hon­kon­ge, pa­reiš­ kė, kad ke­ti­na kreip­tis pa­gal­bos į Is­ lan­di­ją. Po­kal­bis: A.Mer­kel pa­ža­dė­jo, kad šni­pi­nė­ji­mo at­ve­jį ap­tars su JAV va­do­vu B.Oba­ma, kai šis at­vyks į Ber­ly­ną.

rė­jo“, – ak­cen­ta­vo eks­per­tė. B.Ber­ ge­man­nas pri­mi­nė, jog „kiek­vie­nas eu­ro­pie­tis, jei nau­do­ja­si „Goog­ le“ ar „Fa­ce­book“, tu­rė­tų ži­no­ti, kad jo duo­me­nys ga­li bū­ti se­ka­mi PRISM“. Pa­sak tei­si­nin­ko Ni­co­lo Her­ nan­zo, JAV žval­gy­bi­niai veiks­mai Eu­ro­po­je „tar­si į šiukš­lių dė­žę iš­ me­tė“ Eu­ro­po­je ga­lio­jan­čius elekt­ ro­ni­nių duo­me­nų ap­sau­gos įsta­ty­ mus. B.Ber­ge­man­nas pri­dū­rė: „Te­ro­ riz­mo bai­mė ir pre­ven­ci­niai sau­ gu­mo veiks­mai jau per­žen­gė vi­ sas ri­bas.“ Nors bu­vo pa­siū­ly­ta ne vie­na ini­ cia­ty­va, ku­ri pa­dė­tų ap­sau­go­ti eu­ ro­pie­čius nuo JAV žval­gy­bos, 27

„Reu­ters“ nuo­tr.

vals­ty­bių blo­ke bend­ro su­ta­ri­mo dėl šio klau­si­mo nė­ra.

Dau­ge­liui Eu­ro­pos vy­riau­sy­bių JAV – svar­bios są­jun­gi­nin­ kės ir pre­ky­bos par­tne­rės. Vis­kas tei­sė­ta?

Ne­pai­sant po­li­ti­kų abe­jin­gu­mo, Eu­ro­pos ša­ly­se ki­lo ne­men­kas vi­ suo­me­nės pa­si­pik­ti­ni­mas. Vo­kie­ ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel pa­ reiš­kė, kad ap­tars šni­pi­nė­ji­mo

klau­si­mą su JAV pre­zi­den­tu Ba­rac­ ku Oba­ma. Šis ke­ti­na ki­tą sa­vai­tę ap­si­lan­ky­ti Ber­ly­ne. Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pa­rei­gū­nai nei­gė kal­ti­ni­mus, kad ša­lies sau­gu­ mo agen­tū­ros apei­da­vo ša­lies įsta­ ty­mus nau­do­da­mo­si in­for­ma­ci­ja, su­rink­ta pa­gal slap­tą JAV klau­sy­ mo­si pro­gra­mą PRISM. „Šis kal­ti­ni­mas ne­tu­ri pa­grin­ do, – tei­gė už­sie­nio rei­ka­lų sek­re­ to­rius Wil­lia­mas Hague’as. – Bet ko­kie duo­me­nys dėl Jung­ti­nės Ka­ ra­lys­tės pi­lie­čių, ku­riuos ga­vo­me iš Jung­ti­nių Vals­ti­jų, pa­klūs­ta rei­kia­ mai Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės įsta­ty­mi­ nei kont­ro­lei ir ap­sau­gos prie­mo­ nėms.“

J.Assange’as iš­gar­sė­jo „Wi­ki­Leaks“ pa­skel­bus tūks­tan­čius ka­riš­kių įra­ šų iš Ira­ko ir Af­ga­nis­ta­no, taip pat – slap­tų JAV vals­ty­bės de­par­ta­men­to su­si­ra­ši­nė­ji­mo pra­ne­ši­mų.

„Deuts­che Wel­le“, BNS inf.

Turkų aktyvistai gink­lų ne­su­de­da Pro­tes­tai Tur­ki­jo­je ne­si­liau­ja. Po­ li­ci­ja šią sa­vai­tę vėl čiu­po į ran­kas aša­ri­nes du­jas ir van­dens pa­tran­ kas. O pro­tes­tuo­to­jai – ak­me­nis, fe­ jer­ver­kus ir Mo­lo­to­vo kok­tei­lius.

Ko­va: po­li­ci­jai vėl te­ko grum­tis

su pro­tes­tuo­jan­čiais prieš vy­ riau­sy­bę ak­ty­vis­tais. „Reu­ters“ nuo­tr.

Dvi sa­vai­tes vyks­tan­tys pro­tes­ tai prieš Tur­ki­jos vy­riau­sy­bę ne­ si­liau­ja. Ne­pa­dė­jo nei vy­riau­sy­bės ra­gi­ni­mai skirs­ty­tis, nei pa­vo­jus, kad nuo pa­rei­gū­nų de­monst­ra­ci­ jo­se ga­li kaip rei­kiant gau­ti į kau­ lus ar­ba net žū­ti. Va­kar Tur­ki­jos did­mies­čio Stam­ bu­lo riau­šių po­li­ci­ja Tak­si­mo aikš­ tė­je vėl vai­kė su­si­rin­ku­sius pro­tes­ tuo­to­jus. Ak­ci­jo­je, pra­si­dė­ju­sio­je va­kar ry­te, da­ly­va­vo šim­tai pa­rei­ gū­nų.

Po­li­ci­ja ata­ka­vo pro­tes­tuo­to­jų pa­sta­ty­tas ba­ri­ka­das gat­vė­se, ve­ dan­čio­se į Tak­si­mo aikš­tę.

Mes ko­vo­si­me. Mes no­ri­me lais­vės. Esa­me lais­vės ko­vo­to­jai.

Stam­bu­lo me­ras aiš­ki­no, kad po­li­ci­jai bu­vo nu­ro­dy­ta tik išar­dy­ ti ba­ri­ka­das. „Ke­ti­na­me pa­ša­lin­ti iš aikš­ tės pla­ka­tus ir trans­pa­ran­tus. Ne­ tu­ri­me jo­kio ki­to tiks­lo“, – tvir­ti­

no Hüseyi­nas Av­ni Mut­lu. 24 me­tų Bu­ra­kas Ara­tas sa­kė mie­go­jęs Ga­zio par­ke, kai po­li­ci­ja įžen­gė į aikš­tę. „Mes ko­vo­si­me. Mes no­ri­me lais­vės. Esa­me lais­vės ko­vo­to­jai“, – tvir­ti­no tu­riz­mo vers­lą stu­di­ juo­jan­tis stu­den­tas. Nors Tur­ki­jos prem­je­ras Re­ce­ pas Tayyi­pas Er­do­g˘a­nas nu­si­lei­ do ir ėmė kal­bė­tis su pro­tes­tų ly­ de­riais, jo pa­va­duo­to­jas per­spė­jo, kad „ne­tei­sė­tos de­monst­ra­ci­jos Tur­ki­jo­je ne­be­bus lei­džia­mos.“ De­monst­ra­ci­jos vy­ko ir sos­ti­nės An­ka­ros cent­ri­nė­je da­ly­je. Čia į pro­tes­to ak­ci­ją su­si­rin­ko šim­tai pro­tes­tuo­to­jų. Vi­są ša­lį apė­mę pro­tes­tai pra­ si­ver­žė, kai po­li­ci­ja ge­gu­žės 31 d.

ėmė­si griež­tų veiks­mų prieš ne­ di­de­lę ak­ci­ją, ku­rios tiks­las – ap­ sau­go­ti nuo už­sta­ty­mo ne­to­li Tak­ si­mo aikš­tės esan­tį Ga­zio par­ką Stam­bu­le. Tie ne­ra­mu­mai pe­rau­go į ma­siš­ kai de­monst­ruo­ja­mą pyk­tį R.T.Er­ do­g˘a­nui bei jo val­dan­čia­jai Tei­sin­ gu­mo ir plėt­ros par­ti­jai, lai­ko­mai vis la­biau au­to­ri­ta­ri­ne. Tai kol kas di­džiau­sias iš­šū­kis is­la­miš­kas šak­ nis tu­rin­čiai R.T.Er­do­g˘a­no vy­riau­ sy­bei, ku­ri jau il­giau nei de­šimt­me­ tį va­do­vau­ja Tur­ki­jai. Be­veik 5 tūkst. de­monst­ran­ tų, ku­rių dau­ge­lis bu­vo jau­nuo­liai ir vi­du­ri­nės kla­sės at­sto­vai, bu­vo su­žeis­ti. BNS, BBC inf.

13

trečiadienis, birželio 12, 2013

sportas

Auksinė aistruolių sėkmė Klaipėdos „Atlanto“ sirgaliai iškovojo istorinę pergalę – pirmą kartą tapo Lietuvos futbolo komandų aistruolių čempionais. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Gargžduose vykusiose varžybose klaipėdiečiai nė karto nepralaimėję, finale net 7:1 sutriuškino šio miesto „Bangos“ gerbėjus. Į Vakarų Lietuvą susirinko 16 komandų – 13 iš Lietuvos ir 3 – iš Latvijos. Vietoje neatvykusių Kuršėnų „Ventos“ aistruolių skubiai buvo suburta antroji šeimininkų ekipa. Įdomu tai, jog komandą subūrė buvusios Vilniaus „Vėtros“ sirgaliai. Tiesa, jiems ne itin sekėsi – liko paskutiniai. Pirmajame etape futbolo mėgėjai buvo suskirstyti į keturis pogrupius. Klaipėdiečiai nesunkiai įveikė visus varžovus: „Kauną“ – 12:0, Rygos „Mettą“ – 7:1 ir „Mažeikius“ – 5:1. Ketvirtfinalyje uostamiesčio septynetukas paguldė ant menčių Alytaus „Dainavos“ aistruolius 8:2. Pusfinalyje „Atlanto“ gerbėjai susirėmė su tituluočiausia aistruolių čempionatų komanda – Vilniaus „Žalgiriu“. Sostinės vyrai aukso medalius iki šiol buvo laimėję 15 kartų, o klaipėdiečiai – ne sykio. Klaipėdos žaidėjai, nepaisydami autoritetų, kovojo kiekviename aikštelės kampelyje. Antrojo kėlinio, kuris truko 15 min., pradžioje vilniečiams pavyko įmušti kuriozinį įvartį, tačiau jie neilgai tesidžiaugė. Po keleto minučių „Atlanto“ aistruolis Romas Stonys išlygino rezultatą. Lygus rezultatas

Sulaukė: klaipėdiečiams aistruolių čempionate fortūna nusišypsojo pirmą kartą.

Galutinė komandų rikiuotė:

Įvertinimas: geriausiu vartininku pripažintas uostamiesčio ekipos var-

tų sargas M.Šumskis.

nepasikeitė iki susitikimo pabaigos. Įvarčių nebuvo ir pratęsus susitikimą. O 9 m baudinius taikliau smūgiavo klaipėdiečiai – 5:3. Šios rungtynės buvo įvardytos turnyro finalu, nes „Atlantas“ finale, o „Žalgiris“ varžybose dėl 3-iosios vietos iškovojo nesunkias pergales.b Anot turnyrų organizatoriaus In-

gvaro Bytauto, tradicija sukviesti aistruolius į aikštę gimė 1995-aisiais. Nuo tada su nedidelėmis išimtimis per metus surengiama po dvejas pirmenybes – vasarą stadione, žiemą – salėje. Asmeninių nominacijų nugalėtojai buvo apdovanoti statulėlėmis. Geriausio turnyro žaidėjo

1.Klaipėdos „Atlantas” 2.Gargždų „Banga” 3.Vilniaus „Žalgiris” 4.Panevėžio „Ekranas” 5.Tauragės „Tauras” 6.Kaišiadorių „Baltai” 7.Mažeikių „Mažeikiai” 8.Alytaus „Dainava” 9.Gargždų „Banga-2” 10.Liepojos „Metalurgs” 11.Kauno „Kaunas” 12.Šiaulių „Šiauliai” 13.Rygos „Metta” 14.Marijampolės „Sūduva” 15.Rygos „Skonto” 16.Vilniaus „Vėtra”

prizą – futbolininko statulėlę gavo „Žalgirio“ aistruolis Germantas Gaurilčikas, futbolo batelį, skirtą rezultatyviausiam čempionato puolėjui, – klaipėdietis R.Stonys, įmušęs 16 įvarčių. Ir geriausio vartininko dovana – kamuolio statulėlė – atiteko klaipėdiečių vartų sargui Mantui Šumskiui.

Sporto telegrafas Paviliojo. Vitorijos „Laboral Kutxa“ komanda nušluostė nosį Lietuvos krepšinio klubams ir sudarė ilgalaikę sutartį su 15 metų 200 cm klaipėdiečiu Tadu Sedekerskiu. Talentingasis vaikinas dalyvavo „Adidas Next Generation“ stovykloje, kurioje varžėsi su perspektyviausiais Europos talentais. „Yra itin lieknas, tačiau, nepaisant jauno amžiaus ir ūgio, T.Sedekerskis puikiai valdo kamuolį, moka kontroliuoti komandos veiksmus, geba rinkti taškus po derinio „du prieš du“, – rašoma apie lietuvį. Praėjusį sezoną atletas praleido Nacionalinėje krepšinio lygoje rungtyniaujančioje Klaipėdos „Naftos-Universiteto“ komandoje, tačiau sužaidė tik trejas rungtynes, per kurias pelnydavo po 1,3 taško. Didžiąją dalį sezono krepšininkas praleido Regionų krepšinio lygoje. Vilkėdamas Neringos „Kuršių“ marškinėlius gynėjas pelnydavo 10,6 taško. Permainos. „Prienų“ krepšinio komanda naujajame sezone vadinsis „TonyBet“, o verslininkas Antanas Guoga taps vienu iš pagrindinių komandos rėmėjų ir valdybos nariu. Naglis Jaruševičius liks klubo prezidentu. Įsteigtos antrojo viceprezidento pareigos, kurias užėmė Prienų sporto ir pramogų arenos direktorius Arūnas Vaidogas. Komandos trenerių štabui vadovaus Virginijus Šeškus, klubo administracijai – Aurimas Bartuška. Komandai bus iškelti aukšti tikslai – kovoti dėl šalies pirmenybių medalių ir dalyvauti viename iš tarptautinių turnyrų. Treneris. Nuo kito sezono Marijampolės „Sūduvos-Mantingos“ moterų komandą ves į priekį Rimvydas Samulėnas, pakeitęs Stasį Žaliabarštį. Pastarasis liks stratego asistentu. Praėjusį sezoną 49-erių R..Samulėnas treniravo Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) žaidusią „Palangos“ komandą, su kuria išsiskyrė kovo mėnesį. „Sūduva-Mantinga“ praėjusį sezoną buvo vadinama viena čempionato favoričių, tačiau netikėtai suklupo ketvirtfinalyje, pralaimėjusi Kauno „Aistėms-LSU“.

Saldaus mieste vykusiame tarptautiniame dziudo turnyre trys klaipėdiečiai kopė ant aukščiausiojo prizininkų pakylos laiptelio.

Atsisveikino. Rimo Kurtinaičio treniruojamas Maskvos srities „Chimki“ klubas toliau praranda brangiausius žaidėjus. Priminsime, kad rusų komanda ateinantį sezoną žada akivaizdžiai sumažinti biudžetą. Anksčiau komandą jau paliko Vitalijus Fridzonas ir Matthew Nielsenas. Z.Planiničius į „Chimki“ ekipą perėjo 2010 metais iš CSKA klubo. Kroatas su Pamaskvės komanda tapo Europos taurės laimėtoju, VTB Vieningos lygos nugalėtoju bei triskart iškovojo Rusijos pirmenybių sidabro medalius.

Puikiai kovojusi Akvilė Titorenko (svorio per 57 kg), aukštais – teisėjų įvertinamais „ipon“ – metimais įveikusi varžoves iš Liepojos ir Jelgavos, pateko į finalą. Čia klaipėdietės laukė vyresnė ir tituluotesnė sportininkė iš Kauno. Pagrindinis kovos laikas nenustatė nugalėtojos. Pratęsus susitikimą, ryžtingiau kovojusi A.Titorenko greičiau nei varžovė pelnė taškus ir užėmė pirmąją vietą. Taip pat svariausią medalį iškovojo Aleksandras Kravčenka, rungtyniavęs svorio iki 55 kg grupėje. Jis skausmingais veiksmais visus varžovus įveikė pirma laiko.

Pralaimėjo. Lietuvos merginų jaunimo (iki 20 metų) rinktinė viešnagę Rygoje užbaigė skaudžiu pralaimėjimu kaimynių rinktinei – 54:82 (12:24, 16:17, 12:21, 14:20). Šį kartą mūsų komandoje rezultatyviausiai žaidė Greta Tamašauskaitė – 14 taškų. Ieva Prėskienytė pridėjo 11 taškų (9 atkovoti kamuoliai), Laura Želnytė – 7, Akvilė Baronėnaitė – 6, Goda Ziutelytė ir Agnė Černeckytė – po 5, Ieva Kazlauskaitė – 4, Viktorija Juodeikytė – 2. Grįžusios iš Latvijos mūsų krepšininkės susirinks į treniruočių stovyklą Druskininkuose ir šiame kurorte treniruosis iki birželio 16-osios.

Klaipėdiečių pergalės Latvijoje Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Nugalėtoja: A.Titorenko buvo

Trofėjai: klaipėdiečiai An.Kravčenka, A.Mačerauskas ir Al.Kravčenka

Tarp nukentėjusių buvo ir nugalėtojo brolis Andrejus, užėmęs antrąją vietą Tarp iki 60 kg sveriančių atletų nenugalimas buvo trečiasis trenerių Mindaugo Railos ir Jono Tilvi-

ko auklėtinis Aistis Mačerauskas. Klaipėdos sporto centro sportininkas, pademonstravęs gerą techniką, iškovojo visas pergales ir pasidabino nugalėtojo medaliu. Kaimyninėje valstybėje kovojo 29

pajėgiausia tarp merginų.

namo grįžo su medaliais ir taurėmis.

komandos iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos ir Lietuvos miestų. Beveik 500 dalyvių jėgas mėgino ant 6 tatamių. Anot J.Tilviko, tiek kilimų mūsų šalyje nėra buvę jokio lygio varžybose.

19

trečiadienis, birželio 12, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Versus aureus“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažo­ dį dovanojame Eknatho Easwarano knygą „Proto pergalė“.

Eknatho Easwarano „Proto pergalė“. Nėra nieko svarbiau nei gebėti suvok­ ti, ką mes galvojame – kokie mūsų jaus­ mai, troškimai, norai; kaip mes mato­ me pasaulį ir save. Mokėjimas valdy­ ti mintis atveria vilčių hori­zontus. Tai reiškia, kad mes galime imti keisti sa­ vo gyvenimą ir charakterį, tarpusa­ vio santykius, išmokti įveikti kasdie­ nio gyvenimo sunkumus ir tapti tuo, kuo norime būti. Knygoje „Proto pergalė“ pateikiama praktinių patarimų, kaip pakeisti savo mąstymą ir išsiugdyti įgūdžius, padė­ siančius tapti kūrybingesniems ir gy­ venimo kliūtis paversti galimy­bėmis augti ir tobulėti. Autorius rašo lengvu stiliumi, giliai įžvelgia žmogaus psi­ chologiją. Jis geba patraukliai susieti Rytus ir Vakarus, senovės ir šiandie­ nos pasaulius, susieda­mas viską į gy­ venimo sistemą, kur vertinamas pa­ prastumas, praktiškumas, užuojauta kitam ir dogmų nepaisymas.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, tei­ singai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės pri­ zą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateik­ ti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKY­ MAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 18 d.

Avinas (03 21–04 20). Neskubėkite, jeigu jums kas nors trukdo dirbti. Patirsite sunkumų bendraudamas arba liksite nesuprastas. Galite susikivirčyti su vyresniu ar autoritetingu žmogumi, todėl verčiau patylėkite. Jautis (04 21–05 20). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Neabejokite savo sėkme. Dvyniai (05 21–06 21). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Trūks jėgų ir kantrybės bendraujant. Bus sunku objektyviai vertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti net pačiose paprasčiausiose situacijose. Vėžys (06 22–07 22). Susidarys įspūdis, kad pasiekti ką nors reikšminga neįmanoma. Diena gali atrodyti beprasmė ir nuobodi. Bet ateis ir geresni laikai, o kol kas užsiimkite reikalais, kurie gali būti naudingi ateityje. Liūtas (07 23–08 23). Labai sėkmingas laikas. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tik apie tai niekam nesakykite, slėpkite savo nuomones ir spėliones, kad neįžeistumėte artimo žmogaus. Mergelė (08 24–09 23). Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus ir pasiruoškite emocijų protrūkiui. Geriau pagalvokite, ar yra priežastis, leidžianti nesivaldyti ir elgtis beprotiškai. Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai bei konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Skorpionas (10 24–11 22). Palanki diena daugiau laiko praleisti su draugais ar jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Ir nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Šaulys (11 23–12 21). Galimas konfliktas su kolega ar vadovu, o tai gali smarkiai pakenkti jūsų santykiams. Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso. Viskas jūsų rankose, reikia tik šiek tiek pastangų. Ožiaragis (12 22–01 20). Gali atrodyti, kad kas nors tyčia jus bando suerzinti. Bus sunku valdytis. Nė minutėlei neužsimirškite ir kontroliuokite save. Vandenis (01 21–02 19). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Norėsite pasivaikščioti arba pasportuoti. Neignoruokite savo norų. Žuvys (02 20–03 20). Pasikeis jūsų požiūris į vertybes. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu, bet nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus.

Orai

Lietuvoje artimiausiomis dieno­ mis lietaus nenumatoma, bus šil­ ta. Šiandien bus 20–22 laipsniai ši­ lumos, ketvirtadienį 21–24 laipsniai šilumos, naktys bus vėsokos – 7–10 laipsnių šilumos. Artėjant savaitga­ liui dar šils, penktadienio naktį bus 11–15 laipsnių šilumos, dieną 22–25 laipsniai šilumos.

Šiandien, birželio 12 d.

+20

+16

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+22

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+22

Panevėžys

+20

Utena

+20

4.52 22.19 17.17

163-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 202 dienos. Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+21

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +25 Brazilija +25 Briuselis +22 Dublinas +18 Kairas +35 Keiptaunas +18 Kopenhaga +20

kokteilis O kas tas „vai­fa­jus“? Aną­dien Ni­do­je į au­to­bu­są, va­žiuo­jan­tį iki Smil­ty­nės, įšo­ko šiuo­lai­ki­nė jau­nik­ lė su dar šiuo­lai­kiš­kes­niu te­le­fo­nu. Pa­ma­čiu­si, kad kai ku­rie anks­čiau įli­ pę ke­lei­viai su­ki­šę no­sis į sa­vo mo­bi­ liuo­sius te­le­fo­nus, drėb­te­lė­jo klau­si­mą vai­ruo­to­jui: „Ar čia yra vai­fa­jus?“ Ži­la­gal­vis, gal 70-ies ar net dau­giau su­ lau­kęs vai­ruo­to­jas, tar­si nuo šal­čio gal­ vą pa­pur­tęs, akis iš­spro­gi­no į mer­gi­ną: „Ko, ko?“ – Na, „vai­fa­jaus“... Ką, ne­ži­nai? – ir­gi aky­ tes pa­sta­tė, ma­tyt, kul­tū­ros ir eti­kos pa­ mo­kas kaž­ka­da pra­lei­du­si gra­žuo­lė. – Na, vis­ko yra čia bu­vę, bet to dar nee­ ee, – nu­my­kė, ko ge­ro, dar Sme­to­nos lai­ kus ne­blo­gai at­si­me­nan­tis vai­ruo­to­jas.

Londonas +22 Madridas +32 Maskva +21 Minskas +22 Niujorkas +28 Oslas +19 Paryžius +22 Pekinas +26

Praha +22 Ryga +20 Roma +26 Sidnėjus +19 Talinas +18 Tel Avivas +30 Tokijas +23 Varšuva +21

Vėjas

2–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+22

+20

Marijampolė

Vilnius

+20

Alytus

Vardai Anupras, Dovė, Kristijonas, Kristis, Kristė, Ramūnas, Vilma.

birželio 12-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+14

+16

+15

+12

4

+16

+18

+18

+17

5

+17

+13

+14

+14

7

rytoj

penktadienį

1667 m. Pran­cū­zi­jo­je at­ lik­ta pir­mo­ji pa­sau­ly­je krau­jo per­py­l i­mo ope­ ra­ci­ja: as­me­n i­n is ka­ra­ liaus Louis XIV gy­dy­to­ jas Jean Bap­t is­te De­ny ėriu­ko krau­ją per­py­lė paaug­liui. 1798 m. pran­cū­zai oku­ pa­vo Mal­tą. 1878 m. gi­mė ka­na­die­čių ra­šy­to­jas, kny­gų gam­tos te­mo­mis kū­rė­jas Ja­mes Oli­ver Cur­wood. 1898 m. Fi­li­pi­nai pa­skel­bė sa­vo ne­prik­lau­so­my­bę.

1924 m. gi­mė 41-asis JAV pre­zi­den­tas (1989– 1993) Geor­ge Bush.

1937 m. Ru­si­jo­je pra­si­dė­ jo ka­riuo­me­nės va­do­vy­ bės va­ly­mas. 1964 m. an­t ia­par­tei­do ša­li­nin­kas Nel­son Man­ de­la įka­l in­tas iki gy­vos gal­vos. 1975 m. In­di­jos prem­je­rė In­di­ra Gand­hi, nors teis­ mo ir bu­vo pri­pa­ž in­ta kal­ta dėl ko­rup­ci­jos 1971 me­tų rin­ki­muo­se, at­si­sa­ kė at­si­sta­ty­din­ti. 1991 m. Ru­si­jos pre­z i­ den­tu iš­r ink­tas Bo­r i­sas Jel­ci­nas.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

 Jei­gu sap­ne re­gi­te aiš­kia­re­gius, tai

Po­ky­čiai: lai­kai kei­čia­si – anks­

čiau žmo­nės vos po vie­ną te­le­ vi­zo­rių įsteng­da­vo tu­rė­ti.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Ar tie­sa, kad žmo­nes ga­li­ma su­skirs­ ty­t i į dvi da­l is: į mo­te­riš­ką­ją, ku­ri ne­ ga­l i mąs­ty­ti, ir vy­riš­ką­ją, ku­ri ne­no­ri mąs­ty­ti.

Šiuo­lai­ki­nia­me gy­ve­ni­me Ge­ro­ji fė­ja gau­na iš Pe­le­nės SMS ži­nu­ tę: „Pa­vė­la­vau grįž­ti iki 12 val. Sė­džiu mo­liū­ge, ką da­ry­ti?“

No­ri as­fal­tuo­tos gat­vės Po to, kai „Kok­tei­l is“ ste­bė­jo­si Do­vi­lų gy­ven­vie­tės pa­kraš­ty­je esan­čiu žvyr­ ke­liu-gat­ve, ku­riai su­teik­tas Klai­pė­dos kraš­to la­kū­no Eri­ko Mač­kaus var­das, at­si­lie­pė Rū­ta. Anot mo­ters, ge­rai bū­tų, jei tą žvyr­ke­ lį išas­fal­tuo­tų. „Bū­t ų pui­k i do­va­na žmo­nėms, va­ žiuo­jan­tiems iš Do­vi­lų į Lė­bar­tų ka­pi­ nes ar­ba iš ka­pi­nių į Gargž­dus“, – sa­kė skai­ty­to­ja.

Prieš sė­dant prie sta­lo Ne vie­nas žmo­gus ken­čia nuo įvai­rių aler­g i­jų, ne­to­le­r uo­ja tam tik­r ų mais­ to pro­duk­tų. Dėl šios prie­žas­ties kiek­ vie­nas, su­si­du­rian­tis su šia pro­ble­ma ir at­sa­kin­gai ver­ti­nan­tis sa­vo svei­ka­tą, pri­va­lo bū­ti ati­dus rink­da­ma­sis nau­jus pro­duk­tus ir ypač at­sar­g us ra­gau­da­ mas jau pa­ruoš­tų pa­tie­ka­lų.

Mo­te­rų pais­ta­lai – Ko­dėl su­k ne­l ių už­t rauk­t u­kai daž­ niau­siai bū­na nu­ga­ros pu­sė­je? – Tai vy­rai taip su­gal­vo­jo. Jie no­ri daž­ niau pa­dė­ti mo­te­rims nu­si­reng­ti ir ap­ si­reng­ti. Čes­ka (397 719; jei vi­suo­met gy­ven­si­me taip, kad ne­grauž­tų są­ži­nė, ji mirs iš ba­do)

Me­dus: S.Pet­kie­nės tei­gi­mu, vė­ly­vas pie­vų žy­dė­ji­mas su­da­rė ne­pa­lan­kias są­ly­gas pa­va­sa­ri­niam me­du­ne­šiui. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Bitėms trūko žiedų nektaro Pu­sė lit­ro šių­me­ti­ nio me­daus – 15 li­tų. Pa­sak bi­ti­nin­kų, pa­ va­sa­rį me­dus vi­sa­ da bran­ges­nis, nes jo yra ma­žai.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Ši­lu­tės ra­jo­ne jau 25 me­tus bi­tes kar­tu su vy­ru au­gi­nan­ti Svet­la­na Pet­kie­nė sa­ko, jog šių me­tų pa­va­ sa­ri­nio me­du­ne­šio net ly­gin­ti ne­ no­rin­ti su per­nykš­čiu. Mo­te­ris tei­

gė, kad šiuo me­tu jų ūky­je yra 170 bi­čių šei­mų, o me­daus šį pa­va­sa­rį tep­ri­su­ko apie de­vy­nias­de­šimt ki­ log­ra­mų. S.Pet­kie­nė nea­be­jo­ja, jog vis­ką lė­mė šal­tas ir trum­pas pa­va­sa­ris. Mo­te­ris vy­lė­si, kad va­sa­ros der­lius bus ge­res­nis. Esą sėk­min­gais me­ tais per se­zo­ną pri­suk­da­vo 5 to­nas me­daus. „Pa­va­sa­ri­nis me­dus vi­sa­da bū­na bran­ges­nis. Jei bi­ti­nin­kai per va­ sa­rą su­rinks dau­giau me­daus, jo kai­na ru­de­niop, ži­no­ma, nu­kris. Ta­čiau me­daus kai­na daug­maž lai­ ko­si pa­na­ši, ne­svar­bu, ar tai lie­pų, ar vir­žių me­dus. Tik gri­kių vi­sa­da bū­na bran­ges­nis“, – sa­kė me­du­mi pre­kiau­jan­ti mo­te­ris. S.Pet­kie­nės tei­gi­mu, Lie­tu­vo­je gri­kių ūki­nin­kai au­gi­na la­bai ma­ žai, to­dėl ir iš jų su­neš­tas me­dus

yra bran­ges­nis. Gri­kių me­dus yra kur kas tam­ses­nis, nei iš ki­tų au­ ga­lų su­rink­tas ne­kta­ras. Mo­ters tei­gi­mu, jų bi­ty­ne per žie­mą pra­žu­vo 10 bi­čių šei­mų. Šį pa­va­sa­rį bi­tės esą bu­vo la­bai silp­nos ir tik da­bar pra­de­da at­ si­gau­ti. „Da­bar pre­kiau­ju iš pa­va­sa­ri­nių pie­vų gė­lių su­neš­tu me­du­mi, ta­ čiau tiks­liai ko­kių, nu­sta­ty­ti sun­ ku. Bi­tės sku­bė­jo rink­ti ne­kta­ rą so­duo­se, pa­skui žy­dė­jo pie­nės, kle­vai, da­bar žy­di do­bi­liu­kai. Tai – įvai­rių gė­lių me­dus“, – pa­sa­ko­ jo S.Pet­kie­nė. Da­bar jau žy­di avie­tės, ne­tru­kus pra­žys lie­pos, jų me­dus, pa­sak ži­ no­vų, skys­tes­nis, aro­ma­tin­gas ir la­bai mais­tin­gas. Bi­ti­nin­kai ti­ki­si, kad bi­tės dar at­si­griebs už vė­ly­vą pa­va­sa­rį.

daž­niau­siai reiš­kia links­my­bes, ku­rios vė­liau su­teiks daug skaus­mo. Taip pat tai ga­li reikš­ti, kad kaž­kas no­ri jus ap­ gau­ti. Jei­gu sap­ne kal­ba­tės su aiš­kia­re­ ge – jū­sų lau­k ia ro­man­t iš­kas su­si­t i­k i­ mas, gal net su­ža­dė­tu­vės. Jei­gu sap­ne aiš­kia­re­gė pra­na­šau­ja svei­ka­tą – jums rei­kia su­si­r ū­pin­ti sa­vo svei­ka­ta. Jei­gu sap­ne kor­to­mis iš­pra­na­šau­ja­ma blo­ga atei­tis, rea­lia­me gy­ve­ni­me lau­k ia ne­ su­sip­ra­ti­mai ir bar­niai. Jei sap­nuo­ja­te va­do­vė­lį, šis sap­nas pri­me­na, kad ver­ta su­grįž­ti į pa­čią pra­ džią, nes ta­da pa­da­ry­tos klai­dos tu­rė­ tų bū­ti pa­mo­ka. Jei sap­nuo­ja­te va­do­ vė­l į su tuš­čiais pus­la­piais, bū­si­te ne­ pak­v ies­tas į ren­g i­n į, iš ku­r io daug ti­ ki­tės. Šis sap­nas ga­l i reikš­t i ir tai, kad ne­pa­v yks įmin­t i gi­m i­nai­č ių mįs­lės. Jei sap­nuo­ja­te, kad plė­šo­te va­do­vė­l į, iš­si­sky­ri­mas už­tem­dys atei­t į. Šis sap­ nas ga­li bū­ti ir pa­ra­g i­ni­mas veik­ti ryž­ tin­g iau.  Pa­nie­kin­ti ką nors sap­ne reiš­kia, kad tam žmo­g ui tu­r i­te ro­dy­t i pa­gar­ bą, nes jis to nu­si­pel­nė. Jei­g u mer­g i­ na sap­nuo­ja, kad su pa­nie­ka žvel­g ia į my­li­mą­jį – nu­si­vils jo mei­le. Jei­gu sap­ nuo­ja­te, kad vai­kai ne­ger­bia sa­vo tė­vų – lau­k i­te blo­g ų nau­jie­nų ar­ba pra­ne­ši­ mo iš val­diš­k ų na­mų.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.