2013 06 17 klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PIRMADIENIS, BIRŽELIO 17, 2013

www.kl.lt

=6?:.162;6@ /6? 296< $

9

RUBRIKA

Seimo entuziazmas naik intĹł

Šiuo metu Seime svarstomos Žuvininkystės įstatymo pataisos, kurios suduotų stiprų smōgį Baltijos jōros priekrantės Şvejams.

Ni­da nu­si­len­kÄ— le­gen­di­niam me­rui S.Mi­ke­liui.

Lietuva 5p.

IranieÄ?iai tarÄ— „ne“ konservatoriams ir pasirinko nuosaikĹłjÄŻ H.Rouhani.

Pasaulis 8p.

Priek­ran­tÄ—s Ĺžve­jus no­ri­ma nu­stum­ti to­lyn ÄŻ jō­rÄ….

138 (19 741)

JĹŞRA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

ĹžvejybÄ…

Vidmantas Matutis

v.matutis@kl.lt

GelbÄ—s mailiĹł ir paukĹĄÄ?ius

Seimo nariai Gediminas Kirkilas, Linas Balsys, Petras GraĹžulis ir Petras AuĹĄtreviÄ?ius pateikÄ— Ĺ˝uvininkystÄ—s ÄŻstatymo pataisÄ…, kuria siekia uĹždrausti ĹžvejybÄ…, iĹĄskyrus stintĹł ir strimeliĹł, visoje Baltijos jĹŤros priekrantÄ—je 300 metrĹł nuo kranto, taip pat trijĹł kilometrĹł spinduliu nuo KlaipÄ—dos uosto pietinio ir ĹĄiaurinio molĹł galĹł. Tokios numatomos draudimo priemonÄ—s siejamos su Baltijos ros priekrantÄ—je nykstanÄ?iomis jĹŤĹžuvimis. Konstatuojama, kad otĹł sugavimai per pastarÄ…jÄŻ deĹĄimtmetÄŻ sumaŞėjo beveik septynis kartus – ď Ž Situacija: ]R_[RYfT [R`VTVYV[QNZN` Ă&#x; ]_VRX_N[aĂ›` nuo 62,1 iki 8,9 tonos per metus.

cRWĂş _RVXNYb` @RVZN` WNb [R ]V_ZĂ– XN_aĂ– ON[Q\ N]_VO\aV WĂş

Neva priekrantÄ—s Ĺžvejai cRWfOĂ– iĹĄgaudo Ĺžuvis, kurios yra maitinimosi pa- PriekrantÄ—s Ĺžvejai grindas vertingĹł ĹžuvĹł ĹžlugtĹł Ĺžalia ĹĄviesa intensyviau kaip otai, Draudimo toliau nuo iniciatoriai mano, kad, plekĹĄnÄ—s, menkÄ—s jaunikliams, kranto Ĺžvejoti turtingiems ÄŻtvirtinus priekrantÄ—s Ĺžvejams Baltijos sykams, perpelÄ—ms. Taip Ĺžvejybos apribojimus, verslinÄ—s mÄ—gÄ—jams, kurie plaukimui ÄŻ pat priekrantÄ—je esanÄ?ios jĹŤrÄ… ď Ž AbejonÄ—s: XN V[ N_ `b XRYV\ZV` joje Ĺžvejo- gali pasisamdyti Ĺžuvys yra janÄ?iĹł ÄŻmoniĹł QĂ› Ă›ZV` YNVZVXVĂş V_ aNV] [NaĂ­_NYVNV [fX`aN laivus. paukĹĄÄ?iĹł – maŞųjĹł kirĹł, sugavimai sumaŞėaf` ]_VRX_N[aĂ›` cRWNV TNYV ]NQN_faV [R]N upiniĹł Ĺžu- tĹł apie 15 A.Bargailai kyla abejonÄ—s, [ procentĹł. Ĺ˝vejams dÄ—l aNV`\ZĂ– NYĂ– ]NWĂ­_V\ TNZaNV, ar vervÄ—drĹł, nuodÄ—guliĹł, alkĹł to ta kiĹĄtis ÄŻ priekrantÄ—s maitini- didelÄ—s Ĺžalos Ĺžvejyboje ir neva nebĹŤtĹł, o ĹžuvĹł mosi vietos. CVQZN[a\ :NabĂ˜V\ [b\a_ taip natĹŤraliai vykstanÄ?ius iĹĄtekliai atsigautĹł. Ĺ˝vejybos draudimo nykimo procesus. SkaiÄ?iai ĹžvejĹł dantiems Ĺžvejams neapsimoka jĹł iniciatoLietuvos ĹžuvininkystÄ—s ĹžvejybÄ…. Bandymas Seime yra aki- parduoti Lietuvoje. riai aiĹĄkina, kad priekrantÄ—je prasiki tĹł gamintojĹł asociacijos produktumti Ĺ˝uvininkystÄ—s 76 proc. sugaunamĹł ĹžuvĹł pirmininĹ˝vejai verslininkai, kurie ÄŻstatymo suda- kas Alfonsas Bargaila gaudo pakeitimus ribojant ÄŽvedus draudimus ro stintos, strimelÄ—s teigÄ— negalinkvotuotas strimeles ir ĹĄprotus ir menkÄ—s. tis sutikti Bal- ĹžvejybÄ… jau tampa priekrantÄ—s su siĹŤlomomis priekrantÄ—s Stintoms ir strimelÄ—ms tijos jĹŤroje, parduoda didĹžioji dalis dabar sisteminiu draudimas Ĺžvejybos jas danams reiĹĄkiniu. draudimo pataisomis. nebĹŤtĹł taikomas, o menkÄ—s sumalti ÄŻ ĹžuvĹł miltus. DidĹžioji Jo ne- nuomone, jei bĹŤtĹł ĹžvejojanÄ?iĹł priedalis Tai bandyta daryti ir 2010 va gaudomos toliau uĹž ÄŻvesta 300 memenkiĹł realizuojama per metais. 300 metrĹł trĹł pajĹŤrio KlaipÄ—dos Tuomet keliÄ… Ĺžvejybos draudimo pakrantÄ—s zonos. krantÄ—s ÄŻmoniĹł uĹžkirto ĹžuvininkystÄ—s ĹžuvĹł aukcionÄ…, kur Ĺžuvys didĹžioji dalis dabar ĹžvejojanÄ?iĹłlinija, vÄ—lgi mokslininkĹł StintĹł ir strimeliĹł Ĺžvejyba iĹĄvaĹžiuoja iĹĄvados, priebankrutuojĹł, dariĹĄ Lietuvos, o daĹžnai jos kad keliasdeĹĄimt nedideliĹł birĹželio 1 iki spalio 31 dienos nuo krantÄ—s ÄŻmoniĹł bankrutuotĹł, darbo nepasiekia. Ĺžvejybos drau- netektĹł apie 200 bo netektĹł apie 200 netUĹždraudus ÄŻmonÄ—liĹł Ĺžalos ĹžuvĹł dĹžiama. TodÄ—l vasarÄ… ĹžvejĹł. JĹł Ĺžvejybos iĹĄtekliams priekrantÄ—s ĹžvejybÄ…, ir rude- zona ir yra iki priekrantÄ—je nedaro. 300 metrĹł linijos. nÄŻ priekrantÄ—s zonoje jokia ĹžvejĹł. bĹŤtĹł ne tik sunaikinti ĹžvejysmulkĹŤs Tai, kad planuojama leisti Per metus priekrantÄ—s ba nevyktĹł. Tai leistĹł netrukdomai Ĺžvejai, bet ir KlaipÄ—dos, ĹžveĹžvejams joti stintas, strimeles ir kitĹł leidĹžiama sugauti migruoti Ĺžiobriams, laĹĄiĹĄoms, pakrantÄ—s miesteliĹł 300 metrĹł 197 tonas menkiĹł gyventojai (5 proc. nuo kiams ir kitoms vertingoms ĹĄla- zonoje, ĹžvejĹł neiĹĄgelbÄ—tĹł, nes ĹĄiĹł visĹł Lietuvos kvotĹł), netektĹł ĹĄvieĹžiĹł ĹžuvĹł. vaizdĹŤs. 2000 metais priekrantÄ—s 263 tonas strimeliĹł (10 vims. ÄŽ smulkiaakius tinklus Ĺžu- ĹžuvĹł Ĺžvejyba – sezoninÄ—, jos laiDabar pagrindiniai ĹžuvĹł proc.), 12 zonoje Ĺžuvis gaudÄ— 94 neÄŻsitiekÄ—jai tonĹł ĹĄprotĹł (0,1 Ĺžvejybos pakrantÄ—s miesteliams painiotĹł paukĹĄÄ?iai – specializuota kas yra labai trumpas. PagrindinÄ—s proc.), 843 laĹĄiĹĄas. ÄŻmonÄ—s. Ĺ iandien jĹł yra kaip tik ir Kitos Ĺžuvys priekrantÄ—s ĹžvejĹł Ĺžuvys likusios yra priekrantÄ—s Ĺžvejyba nedarytĹł Ĺžalos nÄ—ra kvotuojamos. yra men- 44. Bendri Ĺžvejai. nykstan- kÄ—s. Plaukti priekrantÄ—s ĹžvejĹł versJei bĹŤtĹł apribota priekrantÄ—s toliau ÄŻ jĹŤrÄ… gaudyÄ?ioms sparnuoÄ?iĹł rĹŤĹĄims. PrieĹĄ Baltijos jĹŤros priekrantÄ—s liniai sugavimai per deĹĄimtmetÄŻ ti ĹžuvĹł Ĺžvejams bĹŤtĹł rizikinga. Ĺžvejyba, tai taptĹł ir didĹžiuliu Tikrosios prieĹžastys esanÄ?ios Ĺžvejybos ribojimÄ… JĹł gerokai sumenko. isgipasisakÄ— plaukiojimo toriniu priemonÄ—s yra praslesnÄ—s - Aplinkos ministerija ÄŻvykiu. Niekada Lietuvos KlaipÄ—dos miesto savivaldybÄ—s pre- tokos, didÄ—tĹł rizika, istorijoje nebuvo tokio tenduoja ÄŻ pajĹŤrio dalÄŻ, kad Ĺžvejai ga- PajĹŤris JĹŤriniĹł ir vidaus vandenĹł todÄ—l tolyn ÄŻ li nuskÄ™sti. liktĹł be ĹžuvĹł reikalĹł prie jĹŤros gyvenantiems fakto, kad jĹŤrÄ… siekiama nustumti komisija. ĹžmonÄ—ms Yra ir kitas ne maĹžiau svarbus Ĺžvejus, nes Draudimas priekrantÄ—je bĹŤtĹł draudĹžiama Ĺžvejoti. jie priklauso Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio niuSeimo gaudyti ansas. Lietuvos ministeri- Ĺžuvis verslinÄ—s Ĺžvejybos ir ĹžuvĹł praÄ—jusiÄ… Kaimo reikalĹł komitetas Anuomet prie jĹŤros buvo jos reguliavimo ÄŻtakai. Ĺžvejybos ÄŻmonÄ—ms pardavimo savaitÄ™ nepritarÄ— minÄ—tai Ĺžymiai sistema sureguliuota iĹĄ esmÄ—s reikĹĄtĹł, kad daugiau ĹžvejĹł, kĹŤrÄ—si keturiĹł uĹždegama taip, kad Baltijos jĹŤroje Ĺžuvis gau- riboti Seimo nariĹł iniciatyvai kaimai ir pakranÄ?iĹł iĹĄtisi ĹžvejĹł Baltijos jĹŤros priekrantÄ—s gyventojai prasimaitino iĹĄ to, kÄ… teikÄ— jĹŤra.

Ĺ iandien priedas

Po­sÄ—­dĹžiĹł lai­kas au­gi­na li­tus

Kaina 1,30 Lt

„Mes pri­va­lo­me gel­bÄ—­ti Ĺžmo­nes, o ne gy­vō­nus.“ Klai­pÄ—­dos ap­skri­ties prieť­gais­ri­nÄ—s gel­bÄ—­ji­mo val­dy­bos vir­ťi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Kas­ty­tis Ged­mi­nas ma­no, kad me­dĹžiuo­se ÄŻstri­gu­sio­mis ka­tÄ—­mis tu­rÄ—­tĹł rō­pin­tis gy­vō­nĹł glo­bÄ—­jai, o ne gais­ri­nin­kai.

6p.

Nesulaukia Ĺžo­lÄ—s pjo­vÄ—­jĹł As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Smil­te­lÄ—s gat­vÄ—s gy­ven­to­ja, neap­ si­ken­tu­si pro lan­gÄ… ma­to­mos pe­rau­gu­sios Ĺžo­lÄ—s, su­si­ruo­ťÄ— ieť­ko­ti dal­gio. Ĺ a­lia jos na­mo sty­ro mies­ to val­dĹžios uŞ­mirť­ta pie­va. Pie­va – nie­kie­no? „„UĹžsiÄ—mimai: miesto tarybos posÄ—dĹžiuose politikai atranda laiko ir kĹŤrybai, ir paĹĄnekesiams.

Klai­pÄ—­dos mies­to ta­ry­bos na­riĹł dar­bas tam­pa vis pel­nin­ges­nis – ge­ro­kai pa­di­dÄ—­ jo va­lan­dos, pra­leis­tos po­sÄ—­dĹžiuose, ÄŻkai­ nis. Vei­kiau­siai dÄ—l ĹĄios prie­Şas­ties ir po­ sÄ—­dĹžiai Ä—mÄ— truk­ti Ĺžymiai il­giau nei ÄŻpras­ta. Po­li­ti­kai juo­se net pra­dÄ—­jo dek­la­ muo­ti ei­lÄ—­rať­Ä?ius.

SuŞinokite daugiau 2 psl.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Ne­gau­na me­ras ir vi­ce­me­rai

„Aki­vaiz­du, kad po­sÄ—­dĹžiuo­se tie­ siog tem­pia­ma gu­ma ir tuo uŞ­sii­ma tie po­li­ti­kai, ku­rie ima at­ly­gi­ni­mus. Juk kuo il­giau trun­ka po­sÄ—­dis, tuo dau­giau pi­ni­gĹł gau­ni. Ne­beį­ma­no­ ma dirb­ti. Ko­mi­te­tĹł, ko­mi­si­jĹł po­ sÄ—­dĹžiai trun­ka po ke­lias va­lan­das. Ma­nau, jog sten­gia­ma­si iť­temp­ ti, kad ir mies­to ta­ry­bos po­sÄ—­dĹžiai

Vy­tau­to Liaudanskio nuo­tr.

tÄ™s­tų­si ne die­nÄ…, o dvi“, – tie­sÄ… rÄ—­ Şė vie­ťai neį­var­di­ja­mu no­rÄ—­jÄ™s lik­ ti po­li­ti­kas. Pa­gal Vie­tos sa­vi­val­dos ÄŻsta­ty­mÄ… nuo me­tĹł pra­dĹžios sa­vi­val­dy­biĹł ta­ ry­bĹł na­riams pri­va­lo­ma mo­kÄ—­ti at­ ly­gi­ni­mÄ…. Vie­nin­te­lÄ— sÄ…­ly­ga jo ne­ gau­ti – rať­tu at­si­sa­ky­ti. Dar­bo uŞ­mo­kes­tis uĹž po­sÄ—­dĹžiuo­se pra­leis­tÄ… lai­kÄ… ne­mo­ka­mas tik me­rui ir jo pa­va­duo­to­jams, nes tai yra tie­ sio­gi­nis jĹł dar­bas, uĹž ku­rÄŻ mo­ka­mas at­ly­gi­ni­mas.

4

„AĹĄ iĹĄ kai­mo ki­lu­si, man to­kie dar­ bai ne­bai­sĹŤs. Bet kur da­bar mies­ te dal­gÄŻ su­ras­ti? Ap­link na­mÄ… Ĺžo­lÄ™ ne­se­niai nu­ťie­na­vo, o kiek to­lÄ—­ liau ji jau ke­lius sie­kia“, – pa­sa­ ko­jo Smil­te­lÄ—s gat­vÄ—s 12 na­mo gy­ ven­to­ja. Mo­te­ris krei­pÄ—­si ÄŻ na­mo ad­mi­ nist­ra­to­riĹł – ÄŻmo­nÄ™ „Vin­gio val­ dos“. „Na­mĹł val­doms pri­klau­so ĹĄie­nau­ti tik kie­mus. Ir iĹĄ tie­sĹł, ap­ link na­mÄ… vis­kas nu­pjau­ta, o vos uĹž po­ros met­rĹł sty­ro di­dĹžiau­sia Ĺžo­lė“, – ste­bÄ—­jo­si klai­ pÄ—­die­tÄ—.

2

2

PIRMADIENIS, BIRŽELIO 17, 2013

miestas

Sky­lės: kas­met gy­ven­to­jai baks­no­ja mies­to val­džiai, kad žo­lės pjo­vė­jai pa­lie­ka sty­ro­ti nenušienautus plo­tus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Nesulaukia žo­lės pjo­vė­jų Mo­te­ris krei­pė­si į sa­ 1 vi­val­dy­bę ir pa­pra­šė paaiš­kin­ti, ko­dėl Smil­te­lės gat­vė­

je sty­ro ap­leis­tas tri­kam­pis, ku­rio nie­kas ne­šie­nau­ja. „Šio­je vie­to­je iš tie­sų yra di­džiu­ lė pie­va. Ir kiek­vie­nais me­tais ky­ la pro­ble­mos. Čia žo­lė pra­de­da­ma šie­nau­ti ta­da, kai sa­vi­val­dy­bės ran­ go­vas nu­šie­nau­ja pa­grin­di­nius ta­ kus, vie­šą­sias erd­ves“, – aiš­ki­no įmo­nės „Vin­gio val­dos“ di­rek­to­rė Bi­ru­tė Jev­do­ki­men­ko. Akis ba­do juo­do­sios dė­mės

Įmo­nės „Ma­no būs­tas LT“ Klai­ pė­dos re­gio­no va­do­vas Min­dau­gas Ge­nys ti­ki­no, kad kiek­vie­nais me­ tais uos­ta­mies­ty­je su­si­da­ro sa­vo­ tiš­kos juo­do­sios dė­mės, ku­rios lie­ ka be prie­žiū­ros. „Ne tik Smil­te­lės gat­vė­je, bet ir įmo­nės „Jū­ros būs­tas“ ad­mi­nist­ ruo­ja­mų na­mų te­ri­to­ri­jo­je yra to­ kių vie­tų“, – ti­ki­no M.Ge­nys. Prie Bal­ti­jos žie­do esą taip pat

yra te­ri­to­ri­ja, ku­ri il­gai lau­kia žo­ lės šie­nau­to­jų. „Ma­ny­čiau, kad sa­vi­val­dy­bė ne­ su­si­žiū­rė­jo, kiek ir ko­kias vie­tas

Min­dau­gas Ge­nys:

Sa­vi­val­dy­bė ne­su­si­ žiū­rė­jo, kiek ir ko­kias vie­tas rei­kia šie­nau­ ti. Kar­tais gy­ven­to­jai krei­pia­si ir mes nu­ šie­nau­ja­me.

rei­kia šie­nau­ti. Kar­tais gy­ven­to­jai krei­pia­si ir mes nu­šie­nau­ja­me. Ta­ čiau tam, kad ne­bū­tų to­kių juo­dų­jų dė­mių, te­rei­kia pa­skelb­ti kon­kur­są ar ap­klau­są ir iš­si­rink­ti, kas to­kias te­ri­to­ri­jas tvar­kys. Jei nie­kas šio­je vie­to­je ne­šie­nau­ja žo­lės, va­di­na­si,

nie­kas ir šiukš­lių ne­ren­ka“, – pa­ ste­bė­jo M.Ge­nys. Šie­na­vi­mui iš­lei­do 130 tūkst. li­tų

Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­ na Ša­ka­lie­nė aiš­ki­no, kad po gy­ven­to­ jos skam­bu­čio mies­to tvar­ky­to­jai pa­ ža­dė­jo nu­šie­nau­ti už­mirš­tą plo­tą. „To­kių juo­dų sky­lių nė­ra daug, bet kas­met vis iš­len­da. Ma­tyt, šį ga­ba­ liu­ką pra­lei­do, nes mies­tas jau bai­ gia­mas šie­nau­ti. Gal tik vie­nas ki­tas plo­te­lis li­ko ne­šie­nau­tas“, – aiš­ki­no Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja. I.Ša­ka­lie­nės tei­gi­mu, žo­lės šie­ na­vi­mo dar­bams iš­leis­ta apie 130 tūkst. li­tų. „Rep­re­zen­ta­ci­nės vie­tos jau du kar­tus nu­šie­nau­tos. Ta­čiau per me­ tus At­gi­mi­mo ar Karlsk­ro­nos aikš­ tės tu­ri bū­ti šie­nau­ja­mos 12 kar­tų“, – aiš­ki­no I.Ša­ka­lie­nė. Šiais me­tais na­mų kie­mus nu­ ma­ty­ta šie­nau­ti 3 kar­tus, o vi­sas mies­tas tu­rės bū­ti nu­šie­nau­tas 4 sy­kius.

Įg­riu­va ne­be­ba­dys akių Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ke­tu­ris mė­ne­sius mies­to cent­re akis ba­džiu­si įgriu­va pa­ga­liau už­ tai­sy­ta. Tei­gia­ma, kad re­mon­to dar­bai už­tru­ko, nes bu­vo aiš­ki­na­ ma­si, kas juos tu­ri at­lik­ti.

Įg­riu­va prie prieš ket­ve­rius me­ tus du­ris at­vė­ru­sio pre­ky­bos cent­ ro „Man­to na­mai“ su­si­for­ma­vo va­ sa­rį. Iš pra­džių ji bu­vo ne­di­de­lė, bet vė­liau plė­tė­si ir pa­si­glem­žė Man­to gat­vės ša­li­gat­vio ply­te­les. Įg­riu­vos ne­sku­bė­ta re­mon­tuo­ti. Iš pra­džių ji bu­vo ap­juos­ta „stop“ juos­ta, kad at­ kreip­tų pės­čių­jų dė­me­sį, vė­liau ant jos bu­vo už­dė­tas fa­ne­ros ga­ba­las. Sa­vo var­do ir pa­var­dės pa­sa­ky­ti ne­no­rė­jęs pre­ky­bos cent­ro va­do­vas tvir­ti­no, jog įgriu­va su­re­mon­tuo­ta pa­čių jė­go­mis. Dar­bai kai­na­vo ke­ lis tūks­tan­čius li­tų. „Sa­vi­val­dy­bė at­si­sa­kė pa­dė­ ti. Ra­do­me lė­šų ir su­tvar­kė­me“, – tvir­ti­no va­do­vas. Ta­čiau prie­žas­tis, ko­dėl prie na­ mo kam­po at­si­ra­do įgriu­va, taip ir li­ko neatsk­leis­ta. „Tie­siog ran­go­vas pri­siė­mė ri­zi­ ką su­re­mon­tuo­ti ir su­tei­kė ga­ran­

Dar­bai: va­kar bu­vo re­mon­tuo­ja­ma įgriu­va prie „Man­to na­mų“.

ti­ją me­tams. Jei įgriu­va vėl at­si­ras, aiš­kin­si­mės“, – pa­sa­ko­jo va­do­vas. Pa­sak jo, ga­lu­ti­nai dar­bai bus už­ baig­ti pir­ma­die­nį. Va­do­vo tei­gi­mu, įgriu­vos re­mon­ tas už­tru­ko, nes bu­vo aiš­ki­na­ma­si, kas tu­ri im­tis dar­bų. „Ma­nė­me, kad tai mies­to da­lis, bet sa­vi­val­dy­bė at­si­sa­kė pa­dė­ti. At­sa­ky­ mo su­lau­kė­me tik po pu­sant­ro mė­ ne­sio. Kol su­ren­gė­me kon­kur­są, iš­ rin­ko­me ran­go­vą, vis­kas už­tru­ko. Jei

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

bū­tu­me ga­vę at­sa­ky­mą iš sa­vi­val­dy­ bės anks­čiau, įgriu­vą bū­tu­me su­re­ mon­ta­vę grei­čiau“, – tei­gė va­do­vas. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai anks­čiau aiš­ki­no, kad šios įgriu­vos re­mon­tas ne jų pa­rei­ga – jei kas at­si­ tin­ka te­ri­to­ri­jos da­ly­je nuo pa­sta­to iki pir­mo šu­li­nio, tai yra pa­sta­to eksp­ loa­tuo­to­jo ar­ba sa­vi­nin­ko pro­ble­ma. Už­tai­sy­ta ir Puo­džių gat­vė­je kart­kar­tė­mis at­si­ve­rian­ti įgriu­va. Tai mies­tas pa­da­rė sa­vo lė­šo­mis.

3

PIRMADIENIS, BIRŽELIO 17, 2013

miestas Iš­me­tė ruo­nių

Kvie­tė fes­ti­va­lis

„At­lan­tas“ pra­lai­mė­jo

Uos­ta­mies­čio gel­bė­to­jai sa­vait­ ga­lį tu­rė­jo neįp­ras­tų rū­pes­čių – ieš­ko­jo bū­dų, kaip iš pa­plū­di­mių iš­ga­ben­ti ne­gy­vus ruo­nius. Jų jū­ ra iš­me­tė net ke­tu­ris. Vie­ną gai­ še­ną Bal­ti­ja iš­pluk­dė prie neį­ga­ lių­jų pa­plū­di­mio, du ne­gy­vus ruo­ nius – Gi­ru­lių pa­plū­di­my­je, o vie­ ną – Pir­mo­jo­je Meln­ra­gė­je. Gai­ še­nos iš­vež­tos į Rie­ta­vą uti­li­zuo­ti.

Sa­vait­ga­lį Klai­pė­do­je vy­ko ket­ vir­ta­sis tarp­tau­ti­nis kul­tū­rų fes­ ti­va­lis „Ru­si­jos ban­ga“. Fes­ti­va­ lio me­tu bu­vo su­reng­tas su­si­ ti­ki­mas su ak­to­riu­mi Re­gi­man­ tu Ado­mai­čiu, žiū­ro­vai klau­sė­si ir di­džio­jo fes­ti­va­lio kon­cer­to, ku­ ria­me pa­si­ro­dė ke­lio­li­ka at­li­kė­jų bei an­samb­lių iš įvai­rių Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos sri­čių.

Klai­pė­dos „At­lan­to“ fut­bo­li­nin­ kai bu­vo pri­vers­ti nu­ry­ti pra­lai­ mė­ji­mo kar­tė­lį. Jie šeš­ta­die­nį iš­ vy­ko­je Pak­ruo­jy­je nu­si­lei­do vie­ tos „Kruo­jos“ ko­man­dai re­zul­ ta­tu 2:0. Įvar­čius pel­nė Ri­čar­das Be­niu­šis (4 min.) ir Ne­ri­jus Ma­ čiu­lis (53 min.). „At­lan­tas“ Lie­tu­ vos fut­bo­lo A ly­gos čem­pio­na­te vis dar uži­ma ant­rą­ją vie­tą.

Į prie­mies­čius – nau­ji marš­ru­tai Klai­pė­do­je ple­čia­ ma vie­šo­jo trans­ por­to sis­te­ma. Į ją įtrauk­ti dar du prie­ mies­ti­niai marš­ru­ tai. Šiuo me­tu vyks­ ta kon­kur­sas, ku­r ir paaiškės, kas juos ap­tar­naus.

Dienos telegrafas Žy­gis. Pa­lan­gos Se­no­sios gim­na­z i­ jos abi­tu­rien­tas Taut­vy­das Lu­bys bei jo ko­man­da pa­si­ry­žo ori­gi­na­liai – mi­ nant dvi­ra­čių pe­da­lus – pa­mi­nė­ti ke­le­ tą reikš­min­gų ir mies­tui svar­bių da­tų: Pa­lan­gos – Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nės me­tus, mies­to 760 me­tų gim­ta­die­nį ir Pa­lan­gos Se­no­sios gim­na­zi­jos 90-me­ čio ju­bi­lie­jų. T.Lu­bys iš Pa­lan­gos iš­vy­ko šeš­ta­die­nį. Jis pla­nuo­ja nu­min­ti 760 ki­ lo­met­rų ir į ku­ror­tą grįž­ti bir­že­lio 22 d. Sken­di­mai. Gel­bė­to­jai sa­vait­ga­l į jau bu­vo pri­vers­ti iš jū­ros trauk­ti pir­muo­ sius sken­du­sius žmo­nes. Trys ne­lai­ mė­l iai iš­gel­bė­t i Ne­r in­go­je. Ni­dos pa­ plū­di­my­je sken­do pran­cū­zas, Per­val­ ko­je – lat­vė, Juodk­ran­tė­je – lie­tu­vė. Vi­ siems iš­gel­bė­tie­siems me­di­k ų pa­gal­ bos ne­pri­rei­kė.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ple­čia trans­por­to sis­te­mą

Į bend­rą­ją Klai­pė­dos vie­šą­ją trans­ por­to sis­te­mą nu­spręs­ta įtrauk­ ti marš­ru­tus „Ak­ro­po­lis“–sodų bend­ri­ja „Ai­sė“ ir Au­to­bu­sų sto­ tis–Šernai. Ieš­ko­ma ir ve­žė­jo, ku­ris no­rė­ tų ap­tar­n au­t i nak­t i­n į marš­r u­t ą „Lie­p o­jos“ stotelė–„Jū­r i­n in­k ų“ sto­te­lė. Pla­nuo­ja­ma, kad marš­ru­tai „Ak­ ro­po­lis“–sodų bend­ri­ja „Ai­sė“ ir Au­to­bu­sų stotis–Šernai bū­tų pra­ dė­ti or­ga­ni­zuo­ti nuo spa­lio. Ta­čiau, anot vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­riaus Gin­ta­ro Ne­niš­kio, vis­ kas pri­klau­sys nuo kon­kur­so, ar jis vyks sklan­džiai. Su­tar­tis su kon­ kur­są lai­mė­ju­siais ve­žė­jais su­da­ ro­ma pen­ke­riems me­tams.

Žings­nis: mies­to vie­šo­jo trans­por­to sis­te­ma to­liau ple­čia­ma – į ją įtrauk­ti dar du prie­mies­ti­niai marš­ru­tai.

„No­ri­me pa­da­ry­ti vie­šo­jo trans­ por­to sis­te­mą pa­trauk­les­nę ke­lei­ viams. Įt­rau­kus dau­giau prie­mies­ ti­nių marš­ru­tų, pa­dau­gės ke­lei­vių,

Gin­ta­ras Ne­niš­kis:

No­rint su­lauk­ti dau­ giau ke­lei­vių rei­kia už­tik­rin­ti ge­res­nį su­ si­sie­ki­mą.

Ti­ki­si dau­giau ke­lei­vių

G.Ne­niš­kis tvir­ti­no, kad įtrau­kiant prie­mies­ti­nius marš­ru­tus ple­čia­ma Klai­pė­dos vie­šo­jo trans­por­to sis­te­ ma. Juos ap­tar­nau­jan­čiuo­se au­to­ bu­suo­se bū­tų ga­li­ma at­si­skai­ty­ti elekt­ro­ni­niais bi­lie­tais.

ku­rie da­bar į mies­tą dirb­ti ir mo­ky­tis at­va­žiuo­ja in­di­vi­dua­liais au­to­mo­bi­ liais“, – pa­sa­ko­jo di­rek­to­rius. Nau­ji į bend­rą sis­te­mą įtrauk­ti prie­mies­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ti­niai marš­ru­tai skir­sis nuo da­bar­ ti­nių. Pa­sak va­do­vo, sie­kia­ma, kad jie kuo ma­žiau dub­liuo­tų jau esa­ mus mies­to marš­ru­tus. Anot G.Ne­niš­kio, au­to­bu­sai į so­ dų bend­ri­ją „Ai­sė“ ir Šer­nus se­zo­ no me­tu nuo ba­lan­džio 1 iki lapk­ ri­čio 1 die­nos va­žiuos daž­niau nei šiuo me­tu. Da­bar au­to­bu­sai į „Ai­ sę“ va­žiuo­ja 2 kar­tus, o pla­nuo­ja­ma juos pa­leis­ti 4–6 kar­tus per die­ną. Į Šer­nus da­bar au­to­bu­sai va­žiuo­ ja kas 2–3, o atei­ty­je tu­rė­tų rie­dė­ti kas 1–2 va­lan­das. „No­rint su­lauk­ti dau­giau ke­lei­ vių rei­kia už­tik­rin­ti ge­res­nį su­si­ sie­ki­mą. Kad ne­bū­tų taip, jog vie­ nas rei­sas iš ry­to, ant­ras – po pie­tų. Į Šer­nus au­to­bu­sas se­zo­no me­ tu va­žiuos vi­so­mis sa­vai­tės die­no­

mis. Ne se­zo­no me­tu – re­čiau“, – tei­gė va­do­vas. Va­žiuos skir­tin­gi au­to­bu­sai

Se­zo­no me­tu į „Ai­sę“ va­žiuos di­ de­lis au­to­bu­sas. Į Šer­nus – vie­nas di­de­lis ir vie­nas ma­žas. Taip yra ir da­bar. Ne se­zo­no me­tu tiek į „Ai­ sę“, tiek į Šer­nus va­žiuos ma­žes­ ni au­to­bu­sai. Ta­čiau, anot G.Ne­niš­kio, jei bus po­rei­kis, di­de­li au­to­bu­sai į so­ dų bend­ri­jas va­žiuos ir ne se­zo­no me­tu. Kiek kai­nuos bi­lie­tas au­to­bu­ suo­se, ku­rie ap­tar­naus marš­ru­tus „Ak­ro­po­lis“–sodų bend­ri­ja „Ai­ sė“ ir Au­to­bu­sų stotis–Šernai, dar neaiš­ku. Tai pri­klau­sys nuo pa­siū­ ly­tų ta­ri­fų.

Kė­dės. Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sia­ja­ me po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te gau­tas pra­ne­ši­ mas, jog nak­tį iš šeš­ta­die­nio į sek­ma­die­ nį kaž­kas iš S.Šim­kaus gat­vė­je esan­čio res­to­ra­no pa­vo­gė pen­kias kė­des. Dėl šio įvy­kio res­to­ra­no ap­sau­gi­nin­kai su­ lai­kė ir po­li­ci­jos pa­tru­liams per­da­vė du paaug­lius – 1995 me­tais gi­mu­sią V.R. bei 1998 me­tais gi­mu­sį G.Ch. Pei­lis. Nak­tį iš šeš­ta­die­nio į sek­ma­die­ nį grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai į Res­ pub­l i­k i­nę Klai­p ė­dos li­go­n i­nę at­ve­ žė 1987 me­tais gi­mu­sį klai­pė­die­t į. Jis bu­vo su­ža­lo­tas pei­l iu. Net­r u­k us po­ li­ci­jos pa­t ru­l iai dėl šio įvy­k io su­lai­kė 1989 me­tais gi­mu­sią jau­ną mo­te­r į, gy­ ve­nan­čią Tai­kos pr. Ji bu­vo ne­blai­v i. Per­dur­tas pil­vas vai­k i­nui gy­do­mas li­ go­ni­nės Chi­rur­g i­jos sky­riu­je. Mir­tys. Šeš­ta­die­nį Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­gist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 2 klai­pė­die­ čių mir­tys. Mi­rė Adol­fi­na Gau­die­šie­nė (g. 1922 m.), An­ta­nas Ko­ja (g. 1937 m.). Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 3 mo­te­r ys. Gi­mė mer­gai­tė ir 2 ber­niu­kai.

Surūdiję ati­tva­rai sulaukė atgimimo Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Jū­ros link ve­dan­čio­je P.Li­dei­kio gat­vė­je dygs­ta nau­ji ati­tva­rai ir stul­pe­liai. Se­nų­jų būk­lė pri­myg­ti­ nai rei­ka­la­vo ne kos­me­ti­nio, bet ka­pi­ta­li­nio re­mon­to.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė in­for­ma­vo, jog P.Li­dei­ kio gat­vės ati­tva­rų re­mon­tas abie­ jo­se gat­vės pu­sė­se pra­si­dė­jo prieš dau­giau nei po­rą sa­vai­čių. Pa­sak jos, su­rū­di­ju­sios me­ta­li­nės konst­ruk­ci­jos ir iš­tru­pė­ję stul­pe­liai pra­dė­ti keis­ti nau­jais, o vi­si dar­

bai bus baig­ti maž­daug po dvie­jų ar tri­jų sa­vai­čių. Re­mon­to dar­bai kai­nuos apie 140 tūkst. Lt. Šias lė­šas sky­rė Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­ja. I.Ša­ka­lie­nė tei­gė, kad ap­sau­ gi­n iai ati­tva­rai ke­l ia pro­b le­m ų pra­ktiš­kai prie vi­sų uos­ta­mies­ čio til­tų. „Konst­ruk­ci­jos Mo­kyk­los gat­ vė­je yra pa­s i­d ė­v ė­j u­s ios, Tai­kos pro­spek­to ga­le til­to ati­tva­rai taip pat su­si­lanks­tę, Tau­ra­lau­kio til­to tu­rėk­lai – pa­rū­di­ję, pro­ble­mų ky­ la ir su Pi­lies til­tu. Nuo­lat at­lie­ ka­me kos­me­ti­nius re­mon­tus to­ se vie­to­se, kur dar ga­li­ma pa­kęs­ti esa­mą si­tua­ci­ją“, – kal­bė­jo ve­dė­

ja. Anot jos, di­des­ni dar­bai yra ne­ pi­gus ma­lo­nu­mas ir jie at­lie­ka­mi tik esant bū­ti­ny­bei. Sut­var­kius P.Li­dei­kio gat­vė­je esan­čius ati­tva­rus ir stul­pe­lius, bus ieš­ko­ma, kur pa­na­šių konst­ruk­ci­jų būk­lė yra pra­sčiau­sia.

140 – tiek tūkst. litų kainuos atitvarų remontas.

Ter­mi­nas: P.Li­dei­kio gat­vė­je ati­tva­rų ir stul­pe­lių kei­ti­mo dar­bai bus

baig­ti po dvie­jų ar tri­jų sa­vai­čių.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

4

pirmadienis, birželio 17, 2013

miestas

Po­sė­džių lai­kas au­gi­na li­tus

Komentarai

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas

R

Klai­pė­dos me­ras

Ta­len­tas: kai ku­rie Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­riai po­sė­džių lai­

ką iš­nau­do­ja itin tu­ri­nin­gai – pie­šia ir ku­ria ei­lė­raš­čius.

1

Dar­bo už­mo­kes­tis už po­ sė­džiuo­se pra­leis­tą lai­ką ne­mo­ka­mas tik me­rui ir jo pa­va­ duo­to­jams, nes tai yra tie­sio­gi­nis jų dar­bas, už ku­rį mo­ka­mas at­ly­ gi­ni­mas. Dar­bo už­mo­kes­tis mies­to ta­ ry­bos na­riams skai­čiuo­ja­mas pa­ gal fak­tiš­kai po­sė­džiuo­se pra­leis­ tą lai­ką. Va­lan­dos ta­ri­fas nu­sta­to­mas at­ si­žvel­giant į tai, koks yra vi­du­ti­nis mė­ne­sio už­mo­kes­tis Lie­tu­vo­je. Pa­vyz­džiui, šie­met sau­sį mies­ to ta­ry­bos na­riams už po­sė­ džiuo­se pra­leis­tą va­lan­dą bu­vo mo­ka­ma 13,38 li­to, o ge­gu­žę – jau 14,31 li­to. Po­li­ti­ka­vi­mas kai­nuo­ja

Sau­sį at­ly­gi­ni­mas bu­vo mo­ka­mas 16 iš 28 mies­to ta­ry­bos na­rių, ku­ riems jis pri­klau­sė. Iki praė­ju­sio mė­ne­sio kai ku­rie po­li­ti­kai dar­ bo už­mo­kes­čio sa­vo no­ru at­si­sa­kė, to­dėl už ge­gu­žę al­ga bus iš­mo­kė­ta 13-ai po­li­ti­kų. Ta­čiau es­mė ta, jog sau­sį po­li­ti­ kams dar­bo už­mo­kes­tis bu­vo iš­ mo­kė­tas už vi­du­ti­niš­kai pen­kias

dar­bo po­sė­džiuo­se va­lan­das – po maž­daug 70 li­tų. Ge­gu­žę at­ly­gi­ni­mus iman­tys po­ li­ti­kai po­sė­džiuo­se už­tru­ko ge­ro­ kai il­giau – vi­du­ti­niš­kai po be­veik 12 va­lan­dų, tad jiems per mė­ne­sį už tai, kad at­sto­vau­ja rin­kė­jams, bus su­mo­kė­ta po maž­daug 170 li­tų. Nuo di­des­nių iš­lai­dų po­li­ti­kams mo­kes­čių mo­kė­to­jus ap­sau­go tai, kad nu­ma­ty­ta, jog mies­to ta­ry­bos na­rys po­sė­džiuo­se per mė­ne­sį ne­ga­li pra­leis­ti dau­giau nei 40 va­lan­dų. „Sau­sį bu­vo trum­pes­ni mies­to ta­ry­bos po­sė­džiai, o nuo jų truk­ mės ir pri­klau­so po­li­ti­kų dar­bo už­ mo­kes­tis. Pas­ta­rai­siais mė­ne­siais mies­to ta­ry­bos po­sė­džiuo­se bu­vo tik­rai ga­na daug su­dė­tin­gų klau­si­ mų, kė­lu­sių daug dis­ku­si­jų, to­dėl jie ir bu­vo il­ges­ni. Aiš­ku, ne­ga­li­ma ne­pas­te­bė­ti, jog yra po­li­ti­kų, ku­rie dek­la­muo­ja ei­lė­raš­čius, bet neaiš­ ku, ar jie tai da­ro spe­cia­liai. Mies­ to ta­ry­bos na­riai tu­rė­tų kal­bė­ti tik iš es­mės, o ne apie bet ką, ir su­ pras­ti, jog po­li­ti­ka­vi­mas kai­nuo­ja. Taip bus tau­po­mi mo­kes­čių mo­kė­ to­jų pi­ni­gai“, – tei­gė mies­to ta­ry­ bos sek­re­to­rė Vai­da Žvi­kie­nė.

Vi­lio­ja: yra po­li­ti­kų, po­sė­džiuo­se pri­si­gal­vo­jančių įvai­riau­sių pra­mo­gų

ir ne­si­bo­dinčių už tai im­ti pi­ni­gus.

Py­ko dėl 15 li­tų

Vie­nas ly­de­rių, ku­ris po­sė­džiuo­ se pra­lei­džia dau­giau­sia va­lan­dų ir gau­na di­džiau­sią dar­bo už­mo­kes­ tį, yra Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­sau­ gos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Aud­rius Vaiš­vi­la. Skai­čiuo­ja­ma, kad ge­gu­žę jis po­sė­džia­vo net 12 va­lan­dų. „Ta­be­lių ne­ve­du ir sa­vo lai­ko ne­skai­čiuo­ju. Pats net ne­ži­nau, už ko­kius po­sė­džius yra mo­ka­ma. Be to, tik­rai ne­jau­čiau, kad ma­no va­

Šie­met sau­sį mies­to ta­ry­bos na­riams už po­sė­džiuo­se pra­leis­ tą va­lan­dą bu­vo mo­ ka­ma 13,38 li­to, o ge­ gu­žę – jau 14,31 li­to. do­vau­ja­mi po­sė­džiai tru­ko il­giau nei įpras­ta“, – tei­gė A.Vaiš­vi­la. Jam juo­kin­ga pa­si­ro­dė są­moks­lo teo­ri­ja, jog pa­sta­ruo­ju me­tu po­sė­ džiai trun­ka il­giau, nes po­li­ti­kai no­ ri gau­ti di­des­nį dar­bo už­mo­kes­tį. „Tik­rai ap­mau­du, kad esa­me dėl to kal­ti­na­mi. At­ro­do, sten­gia­mės dirb­ti, o jūs ban­do­te pri­si­ka­bin­ ti dėl 15 li­tų“, – prie­kaiš­ta­vo po­ li­ti­kas. Jis pa­brė­žė, jog Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­mi­te­tas yra pa­ts dar­bin­giau­sias, ja­me nag­ri­nė­ja­ma dau­giau­sia klau­si­mų, ku­rie la­bai ak­tua­lūs dau­ge­liui mies­tie­čių. „Gal­būt kaip pir­mi­nin­kas kar­tais ir tu­rė­čiau pa­pra­šy­ti kai ku­rių na­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

rių kal­bė­ti į te­mą, o ne da­ly­tis pri­ si­mi­ni­mais, ta­čiau juk rei­kia leis­ti žmo­nėms iš­si­kal­bė­ti. Taip jie pa­si­ jus lai­min­ges­ni“, – hu­ma­niš­ku­mą de­monst­ra­vo A.Vaiš­vi­la. Be ka­pei­kų – ra­miau

Jis pa­ti­ki­no, kad dar­bo už­mo­kes­tis už da­ly­va­vi­mą po­sė­džiuo­se jam tik­ rai ne­rei­ka­lin­gas, tik jis vis ne­ran­da lai­ko pa­ra­šy­ti pra­šy­mą ir jo at­si­sa­ ky­ti. „Ma­nau, kad anks­tes­nė tvar­ka, kai at­ly­gi­ni­mas už po­sė­džius bu­vo mo­ka­mas tik ta­da, kai iš pa­grin­di­ nės dar­bo­vie­tės pri­sta­tai pa­žy­mą, jog už tą lai­ką ne­gau­ni al­gos, bu­vo ge­res­nė. Tik­rai pa­ra­šy­siu pra­šy­mą at­si­sa­ky­ti dar­bo už­mo­kes­čio, kad bū­tų ra­miau“, – ti­ki­no A.Vaiš­vi­la. To­kį pra­šy­mą vi­sai ne­se­niai pa­ra­ šė mies­to ta­ry­bos na­rė Zi­ta Šli­čy­tė, ku­ri anks­čiau net teis­muo­se ko­vo­jo, kad jai bū­tų mo­ka­mas at­ly­gi­ni­mas už po­sė­džiuo­se pra­leis­tą lai­ką. „Ne­ver­ta už­siim­ti, kai gau­ni ka­ pei­kas. Bu­vo vi­so­kių ne­su­sip­ra­ ti­mų, bet da­bar jau vis­kas reg­la­ men­tuo­ta ir aiš­ku. Ta­čiau dar­bo už­mo­kes­čio at­si­sa­kiau, nes ir pi­ ni­gai men­ki, o ir gy­ven­ti ra­miau“, – tvir­ti­no Z.Šli­čy­tė. Mies­to ta­ry­bos na­riams kas mė­ ne­sį taip pat pri­klau­so ir po 700 li­ tų kan­ce­lia­ri­nėms iš­lai­ doms, ta­čiau po­li­ti­kai kas ket­vir­tį tu­ri at­si­ skai­ty­ti, kur tuos pi­ni­gus iš­ lei­do.

Atlyginimai Už ge­gu­žę bus iš­mo­kė­ti

Už sau­sį iš­mo­kė­ti

Aud­r iui Vaiš­v i­lai, Min­dau­g ui Ži­l iui, Va­le­ri­jo­nui Ber­no­tui, Ju­li­jai Pliu­tie­nei Ju­l i­jai Pliu­t ie­nei už 12 va­lan­dų – po už 7 va­lan­das – po 96,81 Lt 171,72 Lt Alek­sand­rui Mi­chai­lo­vui, Iva­nui Ro­ Arū­nui Barb­šiui, Alek­sand­rui Mi­chai­ ma­no­vui, Ju­ri­jui Šerš­nio­vui, Min­dau­ gui Ži­liui už 6 va­lan­das – po 82,98 Lt lo­vui už 11 va­lan­dų – po 157,41 Lt Al­gir­dui Grub­liui, Ra­mu­nei Sta­še­vi­čiū­ tei, Va­le­ri­jo­nui Ber­no­tui, Iva­nui Ro­ma­ no­vui, Vy­tau­tui Lu­pei­kai už 10 va­lan­ dų – po 143,1 Lt

Arū­nui Barb­š iui, Al­g ir­dui Grub­l iui, Vy­tau­tui Lu­pei­kai, Jo­nui Mi­lie­riui, Zi­ tai Šli­čy­tei, Via­čes­la­vui Ti­to­vui, Aud­ riui Vaiš­vi­lai, Vla­di­mi­rui Vla­so­vui už 5 va­lan­das – po 69,15 Lt

Jo­nui Mi­lie­riui, Via­čes­la­vui Ti­to­vui už Ri­man­tui Ci­baus­k ui už 4 va­lan­das – 55,32 Lt 9 va­lan­das – po 128,79 Lt Ju­r i­jui Šerš­n io­v ui už 7 va­lan­das – Ra­mu­nei Sta­še­vi­čiū­tei už 3 va­lan­das – 41,49 Lt 100,17 Lt

an­ką prie šir­d ies pri­dė­jęs ga­l iu pa­sa­k y­t i, kad to­k ių pa­ste­bė­ji­mų, jog bū­t ų vil­ ki­na­mas mies­to ta­r y­bos po­sė­d žių lai­kas, tik­rai ne­t u­r iu. Be to, to­k ioms pro­vo­ka­ci­joms aš ir ne­ pa­si­duo­du, sten­giuo­si po­sė­džio va­ džias lai­ky­ti sa­vo ran­ko­se. Tam yra ir ge­ras įran­kis – mies­to ta­ry­bos veik­ los reg­la­men­tas. Jį tin­ka­mai nau­do­ jant ir ga­li­ma už­kirs­ti ke­lią to­kioms už­ma­čioms, jei jų yra, už­tęs­ti po­sė­ džio lai­ką. Tik­rai drįs­čiau abe­jo­ti, ar yra to­k ių mies­to ta­r y­bos na­r ių, ku­ rie tu­rė­tų to­kių ne­vi­siš­kai do­rų ke­ti­ ni­mų. Ki­ta ver­tus, toks įspū­dis ir ga­li su­si­da­ry­ti, kai klau­si­mai už­duo­da­mi ne į te­mą. Mies­to ta­ry­bos na­rio dar­ bo va­lan­da kai­nuo­ja apie 15 li­tų, už­ tat la­bai daž­nai ir pri­me­nu, kad reg­ la­men­te su­dė­l io­tos mi­nu­tės, kiek ga­li­ma kal­bė­ti. Net jei kai ku­rie ko­le­ gos ir tu­rė­tų ke­ti­ni­mų iš il­ges­nių po­ sė­džių gau­ti dau­giau pi­ni­gų, tai iden­ ti­fi­kuo­ti bū­tų la­bai sun­ku. Be to, juk iš dar­bo mies­to ta­r y­bo­je tik­rai ne­ pra­lob­si, ne­bent pri­si­dur­si prie at­ly­ gi­ni­mo. Kar­tais tik­rai keis­tai at­ro­do, kai po­li­ti­kai mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­ je ima dek­la­muo­ti ei­lė­raš­čius ar lei­ džia sau per­skai­ty­ti ko­kią iš­trau­ką iš poe­mos. Ta­čiau ti­kiu, jog tai tik po­lė­ kis, o ne pik­ta­va­l iš­kas kės­las. Ta­ry­ bos na­riai tu­ri jaus­ti at­sa­ko­my­bę už sa­vo dar­bą ir su­vok­ti kiek­vie­nos mi­ nu­tės kai­ną.

Va­len­ti­nas Bu­kaus­kas

Sei­mo Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­v i­val­dy­bių ko­m i­te­to pir­m i­n in­kas

T

ik­rai bū­t ų ne­tei­sin­ga, jei dar­b o už­mo­kes­t is bū­t ų mo­ka­mas tiems sa­vi­val­dy­ bių na­r iams, ku­r ie ne­lan­ ko po­sė­džių. Jei po­sė­džius po­li­ti­kas lan­ko, gaiš­ta lai­ką, sa­vai­me su­pran­ ta­ma, kad už tai tu­ri bū­ti mo­ka­ma. Už bet ko­k į veiks­mą rei­k ia mo­kė­t i. Tik­ rai ne­ma­nau, kad po­li­ti­kai są­mo­nin­ gai po­sė­d žiuo­se tęs­t ų lai­ką, kad tik gau­tų di­des­nį dar­bo už­mo­kes­tį. Pa­si­ tai­ko įvai­riau­sių si­tua­ci­jų. At­ro­do, su­ da­rai vie­ną dar­bot­var­kę, ta­čiau ky­la la­bai daug dis­ku­si­jų, to­dėl po­sė­d žio lai­kas ir už­si­tę­sia. Kal­bant apie tai, jog po­l i­t i­kams už va­lan­dą, pra­leis­tą po­sė­d žiuo­se, dar­bo už­mo­kes­čio ta­ ri­fas yra dvi­gu­bai di­des­nis nei mi­ni­ ma­lus, tai taip pat so­cia­liai tei­sin­ga. Iš­ ties pa­lai­kau idė­ją, jog ta­ri­fas tu­ri bū­ti su­sie­tas su vi­du­t i­n iu dar­bo už­mo­ kes­čiu, o ne su mi­ni­ma­lia al­ga. Po­sė­ džiau­jan­tis po­li­ti­kas ne­ga­li dirb­ti sa­ vo tie­sio­gi­nio dar­bo, ku­ria­me gal­būt jo va­lan­dos įkai­nis yra dar di­des­nis. Pab­rėž­ti­na ir tai, kad at­sa­kin­gos ins­ti­ tu­ci­jos tu­ri tik­rin­ti, ar po­li­ti­kai ne­gau­ na dvi­gu­bų at­ly­gi­ni­mų – jiems ne­mo­ ka­ma už tą pa­tį lai­ką, ku­rį pra­lei­džia po­sė­džiuo­se, ir dar pri­de­da­mas at­ly­ gi­n i­mas dar­bo­v ie­tė­je. Vers­lo ap­l in­ ko­je tai nor­ma­l iai kont­ro­l iuo­ja­ma, o biu­d že­t i­nė­se įstai­go­se bū­t ų ga­l i­ma pa­si­žiū­rė­ti ir ati­džiau.

5

pirmadienis, birželio 17, 2013

lietuva

Už baž­ny­čią Ni­da nu­si­len­kė S.Mi­ke­liui

Do­va­na: Ne­rin­gos me­ras D.Ja­sai­tis Ni­dos pa­ra­pi­jos ku­ni­gui R.Ado­ma­

vi­čiui įse­gė pa­dė­kos ženk­lą.

Vie­ta: Ni­dos Ma­ri­jos Krikš­čio­nių Pa­gal­bos baž­ny­čia jau de­šimt me­tų yra ne tik mal­dos na­mai, bet ir bend­

ruo­me­nės trau­kos cent­ras.

Ni­dos bend­ruo­me­nė va­kar ne tik pa­mi­ nė­jo uni­ka­lios Ma­ri­jos Krikš­čio­nių Pa­ gal­bos baž­ny­čios 10-me­čio ju­bi­lie­jų, bet ir pa­ger­bė bu­vu­sį le­gen­di­nį Ne­rin­gos me­rą Sta­sį Mi­ke­lį, ku­rio ini­cia­ty­va mal­ dos na­mai ir bu­vo pa­sta­ty­ti.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Ieš­ko­jo pen­ke­rius me­tus

„To­kia baž­ny­čia, ko­kią tu­ri Ni­da, yra vie­nin­te­lė Eu­ro­po­je ir ji at­si­ra­ do S.Mi­ke­lio ini­cia­ty­va. Jis su­ge­ bė­jo įti­kin­ti ir ki­tus po­li­ti­kus, kad rei­kia skir­ti pi­ni­gų mal­dos na­mų sta­ty­bai, pa­ts ieš­ko­jo vie­tos, kur bū­tų tin­ka­ma au­ra, rė­mė­jų. Ne­ nuos­ta­bu, kad pa­da­ry­tas toks dar­ bas, nes S.Mi­ke­lis vi­są sa­vo mei­lę ati­da­vė Ni­dai ir Ne­rin­gai“, – kal­ bė­jo da­bar­ti­nis Ne­rin­gos me­ras Da­rius Ja­sai­tis. Jis, vi­ce­me­ras Vi­gan­tas Gied­rai­ tis, Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Al­gi­man­ tas Vyš­niaus­kas, ki­ti sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­riai, S.Mi­ke­lio ar­ti­mie­ji va­kar su­si­rin­ko prie jo ka­po Ni­dos et­nog­ra­fi­nė­se ka­pi­nai­tė­se pa­gerb­ti le­gen­di­nio me­ro at­mi­ni­mo. S.Mi­ke­lis mi­rė 2006-ųjų ko­vą. Šie­met ge­gu­žės 1-ąją jam bū­tų su­ ka­kę 60 me­tų. Gre­ta S.Mi­ke­lio Ni­dos et­nog­ra­ fi­nė­se ka­pi­nai­tė­se yra ar­chi­tek­to Al­gi­man­to Za­vi­šos ka­pas. Jis sy­kiu su S.Mi­ke­liu maž­daug pen­ke­rius me­tus ir ieš­ko­jo vie­tos baž­ny­čiai, ją pro­jek­ta­vo, bet ne­spė­jo baig­ti. Jo dar­bus pe­rė­mė ar­chi­tek­tas Ri­čar­ das Kriš­to­pa­vi­čius. At­mi­ni­mo len­ta – „Sim­fo­ni­ja“

„Kur­šių ne­ri­jo­je ne­bu­vo nė vie­ nos ka­ta­li­kų baž­ny­čios, o ne­si­no­ rė­jo bū­ti kaž­ko­kiais da­li­nin­kais ar kam­pi­nin­kais ir glaus­tis ki­tuo­ se mal­dos na­muo­se. To­dėl S.Mi­ ke­lis ir ėmė rū­pin­tis, kad Ni­do­ je bū­tų pa­sta­ty­ta ka­ta­li­kams skir­ta baž­ny­čia. Da­bar jau šven­čia­me jos

Ko­pų gat­vė­je, prie na­mo, ku­ria­ me S.Mi­ke­lis gy­ve­no ne vie­ne­rius me­tus ir pra­lei­do pa­sku­ti­nią­sias die­nas, bu­vo ati­deng­ta jam skir­ta at­mi­ni­mo len­ta. Ji – iš­skir­ti­nė. Kū­ri­nio au­to­ riai – klai­pė­die­tis me­ni­nin­kas Vy­ tau­tas Kar­čiaus­kas ir Pran­cū­zi­jo­je gy­ve­nan­ti jo duk­ra vit­ra­žis­tė Lau­ ra Po­tet. At­mi­ni­mo len­ta nuo ki­tų ski­ria­ si tuo, kad jo­je nė­ra ba­rel­je­fo. Tai – tar­si pa­veiks­las. „Ši kom­po­zi­ci­ ja va­di­na­si „Sim­fo­ni­ja“. Tai sim­ fo­ni­ja ir S.Mi­ke­liui, ir Ne­rin­gai, ir Lie­tu­vai. Sma­gu, kad pri­si­me­na­me žmo­nes per jų dar­bus. Esu įsi­ti­ki­ nęs, jog S.Mi­ke­lio dar­bai tik­rai tu­ri bū­ti tę­sia­mi“, – ce­re­mo­ni­jo­je kal­ bė­jo V.Kar­čiaus­kas.

Kraš­tie­tis: S.Mi­ke­liui skir­tą at­mi­ni­mo len­tą pa­šven­ti­no iš Ni­dos ki­lęs

Tel­šių vys­ku­pas L.Vo­dop­ja­no­vas.

Sū­nus no­ri tęs­ti dar­bus

Do­vy­das Mi­ke­lis:

Tė­tis vi­sa­da kal­bė­jo tik apie tu­riz­mo plėt­ rą, nes ki­tų pra­gy­ve­ ni­mo šal­ti­nių ne­tu­ ri­me. To­dėl Ne­rin­ga jam ir bu­vo ta­pu­si per ma­ža savoms idėjoms rea­li­zuo­ti. de­šimt­me­tį. Ti­kiu, kad šie mal­dos na­mai gy­vuos dar ne vie­ne­rius me­ tus, nes jie tik­rai yra bend­ruo­me­ nės trau­kos cent­ras“, – tei­gė Ni­dos pa­ra­pi­jos ku­ni­gas Rim­vy­das Ado­ ma­vi­čius. Be­je, S.Mi­ke­lio sū­nus Do­vy­das bu­vo pir­ma­sis ne­rin­giš­kis, ku­ris nau­jo­jo­je baž­ny­čio­je ve­dė sa­vo iš­ rink­tą­ją Auš­rą. Ne­rin­gos bend­ruo­me­nė va­kar ne tik pa­mi­nė­jo Ni­dos Ma­ri­jos Krikš­ čio­nių Pa­gal­bos baž­ny­čios ju­bi­lie­ jų, bet ir iš­kil­min­gai pa­ger­bė S.Mi­ ke­lio at­mi­ni­mą.

Jam ant­ri­no S.Mi­ke­lio sū­nus Do­vy­ das, ku­ris da­bar yra Ne­rin­gos sa­vi­ val­dy­bės ta­ry­bos na­rys. Jo ini­cia­ ty­va ir bu­vo su­kur­ta tė­čiui skir­ta at­mi­ni­mo len­ta. „Ne­rin­ga šian­dien tik­rai tam­pa re­zer­va­tu. Na­mai griau­na­mi, nau­ jos sta­ty­bos ne­vyks­ta, plėt­ra su­ sto­ju­si tiek gy­ven­to­jų, tiek vers­lo po­žiū­riu. Tė­tis vi­sa­da kal­bė­jo tik apie tu­riz­mo plėt­rą, nes ki­tų pra­ gy­ve­ni­mo šal­ti­nių ne­tu­ri­me. To­ dėl Ne­rin­ga jam ir bu­vo ta­pu­si per ma­ža sa­voms idė­joms rea­li­zuo­ ti. To­dėl jis ir išė­jo dirb­ti į Sei­mą, kad ga­lė­tų pa­baig­ti rim­tus dar­bus – at­gai­vin­ti Ni­dos oro uos­tą, pa­si­ rū­pin­ti til­to ar­ba tu­ne­lio tarp Klai­ pė­dos ir Kur­šių ne­ri­jos sta­ty­bo­mis. Esu įsi­ti­ki­nęs, jog vi­sus šiuos dar­ bus tie­siog pri­va­lu tęs­ti“, – tvir­ti­ no D.Mi­ke­lis. Ni­dos bend­ruo­me­nei šven­tiš­ ku­mo jaus­mą su­stip­ri­no tai, jog šv. Mi­šias, skir­tas Ni­dos ka­ta­li­kų baž­ny­čios ju­bi­lie­jui, au­ko­jo Tel­šių vys­ku­pas Li­nas Vo­dop­ja­no­vas. Jis pa­ts yra gi­męs Ni­do­je, čia bai­gė vi­ du­ri­nę mo­kyk­lą. Su­ta­pi­mas – vys­ku­pas pa­ts prieš ke­lias die­nas at­šven­tė ju­bi­lie­jų, jam su­ka­ko 40 me­tų. To­dėl ni­diš­kiai ne­pra­lei­do pro­gos sa­vo kraš­tie­čio pa­svei­kin­ti, api­bė­rė jį lin­kė­ji­mais, o Ne­rin­gos me­ras D.Ja­sai­tis vys­ku­ pui įtei­kė Ne­rin­gos gar­bės ženk­lą. „Bū­ki­te vi­si pa­lai­min­ti“, – dė­ kin­gas bu­vo L.Vo­dop­ja­no­vas.

Pa­gar­ba: le­gen­di­nio Ne­rin­gos me­ro S.Mi­ke­lio at­mi­ni­mą pa­ger­bė ant

jo ka­po gė­lių pa­dė­ję da­bar­ti­nis Ne­rin­gos me­ras D.Ja­sai­tis ir vi­ce­me­ ras V.Gied­rai­tis. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

6

pirmadienis, birželio 17, 2013

nuomonės

Ug­nia­ge­sys – gy­vū­nams gel­bė­ti?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Raudona rinktinė

a.aleksejunaite@kl.lt

Pik­ta par­da­vė­ja

ne­lai­mę pa­te­ku­siems gy­vū­nams gel­bė­ti daž­nai yra kvie­čia­mi Prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos pa­rei­gū­ nai. Kai ku­rio­se ša­ly­se už tai, kad ug­nia­ge­siai da­ly­vau­ja gy­vū­no gel­bė­ji­mo ope­ra­ci­jo­je, yra nu­sta­ty­ti įkai­ niai ir au­gin­ti­nio šei­mi­nin­kas pri­va­lo pa­deng­ti vi­sas iš­lai­das. Ar ug­nia­ge­sių dar­bas yra gel­bė­ti į me­dį įli­ pu­sią ka­tę?

Už

Prieš

Ma­rius Bag­do­nas

L

ietuvos futbolo rinktinės gynėjas Marius Stankevičius, ne kartą įrodęs, kad iš užribio kamuolį galėtų numesti kone iki artimiausios bažnyčios varpinės, savo rankomis pasiuntė mūsų šalies futbolo devyniolikmečius į labai solidžią kompaniją. Lietuvoje vyksiančiose Europos elito grupės pirmenybėse šeimininkai kovos su žemyno grandais – Ispanija, Portugalija ir Nyderlandais. Tai reiškia, kad pusfinalis pasislėpė rūke, o rinktinės treneris Antanas Vingilys gali pradėti galvoti ne apie istorinius žygius, o paprasčiausią tikslą – sukrapštyti bent tašką. Burtus traukęs M.Stankevičius puikiai supranta, kad šį ruletės sukimą lietuviai gali laimėti tik tokiu atveju, jei nušvilptų že-

Dabartinės LFF prekės galiojimo laikas seniai pasibaigęs. tonus nuo stalo. Jis trina delnus, kad teko stiprūs priešininkai, tad ir žiūrovų stadionuose turėtų būti daugiau. Galima džiaugtis ne tik dėl to. Atrodo, kad mūsiškiams neteks išsitraukti raudonų marškinėlių. Ispanai – raudoni, portugalai – vyšniniai, olandai – oranžiniai. Tikėtina, kad visose trijose grupės rungtynėse lietuviai žais įprasta geltonos ir žalios spalvų apranga. Prieš keletą savaičių Lietuvos futbolo napaleonai sugebėjo nustebinti iš naujo. Iki soties prisieksperimentavę su licencijavimų kriterijais, sovietinėmis treniruočių metodikomis ir lažybų lygos protegavimu, funkcionieriai vėl paruošė tiksinčią bombą. Bikfordo virvutė buvo uždegta, kai Futbolo federacija užsigeidė pažaisti su šalies įvaizdžiu ir pristatė trečią nacionalinės rinktinės aprangos komplektą – raudonus marškinėlius ir žalias kelnaites. Neaišku, ar fantazijos pritrūko, ar dairytis toliau patingėta, tačiau spalvos identiškos toms kaimyninės Baltarusijos komandos spalvoms. O galbūt nuo sovietmečio savo postus išlaikantys LFF nomenklatūrininkai taip bandė atkurti LTSR vėliavos spalvas? Kažkada geltona ir žalia mums simbolizavo perėjimą nuo vienos santvarkos prie kitos. Atrodo, kad, praėjus dviem dešimtmečiams, šios vertybės pradėjo dilti. O kai išblunka idėjos, gulusios jų pamatan, sunyksta ir pačios vertybės. Daugelis dalykų – nuo pienės iki prekės gyvavimo ciklo – turi savo užuomazgą, kulminaciją ir pabaigą. Dabartinės LFF prekės galiojimo laikas seniai pasibaigęs, tačiau norisi tikėti, kad kada nors ateis tikroji pabaiga.

Vie­na­me spau­dos kios­ke cent­ri­ nė­je mies­to da­ly­je vi­sai ne­se­niai te­ko pirk­ti au­to­bu­so bi­lie­tė­lius, ta­čiau pa­ti pro­ce­dū­ra ap­kar­to. Ten dir­ban­ti kios­ki­nin­kė ma­ne ap­šau­kė, kai jai pa­da­viau ke­le­tą li­tų ru­dais bei bal­tais cen­tais. Aš tik no­rė­jau nu­si­pirk­ti ke­le­tą au­ to­bu­so bi­lie­tė­lių. Sup­ran­tu, kad skai­čiuo­ti smul­kius pi­ni­gus yra šiek tiek nuo­bo­du bei ga­nė­ti­nai sun­ku, ta­čiau vi­sa tai ga­li­ma at­ lik­ti be šauks­mų ar­ba tie­siog pra­ ne­šant, jog bi­lie­tė­lį ga­li­ma nu­si­ pirk­ti ir ki­to­je vie­to­je. Mi­ni­jus

Sup­ra­tin­gi kont­ro­lie­riai

Jur­gi­ta Gus­tai­tie­nė, gy­vū­nų glo­bos ir kont­ro­lės tar­ny­bos „Nua­ras“ di­rek­to­rė: – Nors tai nė­ra ug­nia­ge­sių rei­ka­las, ta­čiau jų pa­gal­ bos pra­šo­me dėl mū­sų dar­buo­to­jų sau­gu­mo. Pa­vyz­ džiui, gel­bė­jant ant le­do įstri­gu­sią gul­bę, sa­vo gy­vy­be ri­zi­kuo­ja ir mū­sų tar­ny­bos žmo­gus. To­dėl ma­ny­čiau, kad ug­nia­ge­siai to­kio­se ope­ra­ci­jo­se tu­rė­tų da­ly­vau­ ti bent jau dėl žmo­nių gy­vy­bių. Jei rei­kia iš­gel­bė­ti į aukš­tą me­dį įli­pu­sią ka­tę, dar­buo­to­jas taip pat ri­zi­ kuo­ja. Ta­čiau jei gy­vū­ną iš­gel­bė­ja ug­nia­ge­siai, juk jie ne­tu­ri kur jo dė­ti. Gy­vū­no trans­por­ta­vi­mui rei­kia spe­ cia­laus au­to­mo­bi­lio ir net ve­te­ri­na­ro pa­gal­bos. Ta­čiau jei pri­va­čia­me kie­me į me­dį įli­po ka­tė ar į duo­bę įkri­ to šei­mi­nin­ką tu­rin­tis šuo, už jų gel­bė­ji­mą ug­nia­ge­ siams tu­rė­tų bū­ti su­mo­ka­ma. Vi­sa­me pa­sau­ly­je to­kia pa­slau­ga yra mo­ka­ma. Juk bū­na taip, kad žmo­gus pa­ gal­bos ieš­ko įvai­riau­sio­se tar­ny­bo­se ir or­ga­ni­za­ci­jo­ se, kad tik pa­gel­bė­tų į bė­dą pa­te­ku­siam gy­vū­nui. Šiuo me­tu ug­nia­ge­siai da­ly­vau­ja šia­me pro­ce­se tik iš ge­ros va­lios ir mes jiems už tai dė­kin­gi.

Kas­ty­tis Ged­mi­nas, Klai­pė­dos ap­skri­ties prieš­ gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos vir­ši­nin­ko pa­va­ duo­to­jas: – Juk yra ap­stu fir­mų, ku­rios už­sii­ma gy­vū­nų glo­ ba ir tu­ri tam vi­sas prie­mo­nes. Gy­vū­nų gel­bė­ji­mas yra jų dar­bas. Ta­čiau kar­tais nu­tin­ka taip, kad pri­ rei­kia mū­sų pa­gal­bos, ir mes nie­ka­da neat­si­sa­ko­ me pa­dė­ti. Ta­čiau tai nė­ra mū­sų dar­bas, mes pri­va­ lo­me gel­bė­ti žmo­nes, o ne gy­vū­nus. Mes ne kar­tą va­da­vo­me įstri­gu­sius gy­vū­nus, ta­čiau jų prie­žiū­ra juk tu­ri už­siim­ti šei­mi­nin­kai. Mes pel­no ne­sie­kia­ me ir, ma­nau, ne­ga­li­me im­ti pi­ni­gų už to­kius dar­ bus. Mū­sų pa­rei­ga – pa­dė­ti. Ne kar­tą yra bu­vę, kai iš gais­ro te­ko gel­bė­ti ne tik žmo­nes, bet ir jų gy­ vū­nus. Ži­no­ma, jei nu­tin­ka taip, kad gy­vū­no nie­ kas ki­tas ne­ga­li pa­siek­ti, o tik ug­nia­ge­siai, ten­ka į me­džius lip­ti mums. Nors tai tik­rai nė­ra mū­sų dar­ bas. Tai tu­ri da­ry­ti tam ir įkur­tos fir­mos ar gy­vū­ nų glo­bos aso­cia­ci­jos. Mes ne­pri­va­lo­me, bet pa­ de­da­me.

Trūks­ta tvar­kos ir su­si­tel­ki­mo

K

lai­pė­da ir pa­jū­ris vi­sa­da sau­go­jo ir di­džia­vo­si žel­ di­niais. Tad juos ver­ta pri­ žiū­rė­ti ir ne­nai­kin­ti. At­gi­mi­mo aikš­tė te­lie­ka kaip Lie­tu­ vos pri­si­kė­li­mo iš ki­tų jun­go sim­ bo­lis. Ne­ver­ta jos to­liau spaus­ti aukš­ty­bi­niais pa­sta­tais. Jau da­bar už­ten­ka vieš­bu­čių. Te­gul kvė­puo­ ja gy­ven­to­jai erd­ves­niuo­se skve­ ruo­se. Ko­dėl dvi­de­šimt me­tų ne­tvar­ ko­mos Se­no­jo tur­gaus ir Kū­ lių Var­tų gat­vės te­ri­to­ri­jos? Toks lau­žy­nas mies­to cent­re ne­ga­ li bū­ti to­le­ruo­ja­mas. Ten yra pa­ kan­ka­ma aukš­tu­ma po­že­mi­niams ga­ra­žams. Dan(g)ės pa­kran­tė­se, Dra­mos teat­ro te­ri­to­ri­jo­je daž­nai pa­si­tai­ ky­da­vo po­tvy­nių, gat­vių už­sė­mi­ mo. To­dėl raus­ti po­že­mi­nius ga­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Į

karštas telefonas

Ko­dėl ne­su­tel­kia­mi liu­te­ro­nai: pa­pras­ti žmo­nės ir vers­li­nin­kai Šv. Jo­no baž­ny­čios at­sta­ty­mui? Dau­gu­ma vers­li­nin­kų verkš­le­na, kad mies­to cent­ras ne­gy­vas. O ką jie pa­da­rė čia no­va­to­riš­ko? Net poe­mo­se mi­ni­ma, kad vi­ sais lai­kais baž­ny­čios, spor­to, vi­ suo­me­ni­niai pa­sta­tai bu­vo lan­ko­ miau­si ob­jek­tai. Ko­dėl mes, se­nie­ji klai­pė­die­čiai ir atė­jū­nai, esa­me tik var­to­to­jai? Įs­paus­ki­me sa­vo pė­ dą, kad ki­toms kar­toms pri­min­tu­ me, kaip puo­se­lė­jo­me ir my­lė­jo­me Klai­pė­dą. Puo­se­lė­ki­me tuos mu­zie­jus, ku­ riuos tu­ri­me. Bai­ki­me Dra­mos teat­ro re­konst­ruk­ci­ją ir pra­dė­ki­ me Mu­zi­ki­nio teat­ro sta­ty­bas, kad ir Se­no­jo tur­gaus te­ri­to­ri­jo­je, o tur­ gus tilps ir Til­žės gat­vė­je. Ade­lė Sa­jaus­kie­nė

Mal­vi­na

Už­ten­ka gir­tau­ti

Aną­dien ap­si­pre­ki­nu­si pie­ti­nė­ je mies­to da­ly­je esan­čio­je mais­ to pre­kių par­duo­tu­vė­je ėjau na­mo ir iki šiol ne­ga­liu pa­mirš­ti vaiz­do, ku­rį iš­vy­dau prie ten esan­čio nak­ ti­nio klu­bo. Prie klu­bo įė­ji­mo vi­ du­ry bal­tos die­nos ant laip­tų at­ si­sė­dę vy­rai vie­šo­je vie­to­je ne vien ne­kal­tai bend­ra­vo, bet ir plium­pė įvai­riau­sius gė­ri­mus, gar­siai kei­ kė­si bei šiukš­li­no. Bai­su net pa­ gal­vo­ti apie tai, jog tuo me­tu ma­ mos su ma­žais vai­kais praei­da­vo pro juos. Koks tai pa­vyz­dys mū­ sų ma­žie­siems? Įdo­mu, ar nie­kas iš mies­tie­čių ne­ga­li iš­kvies­ti po­li­ ci­jos, kad su­tram­dy­tų tuos stik­liu­ ko mė­gė­jus? Kle­men­ti­na

Rek­la­mos at­si­bo­do

Pa­na­šu, kad rek­la­mi­nių lanks­ti­ nu­kų ne­šio­to­jai ne­mo­ka skai­ty­ti. Ant sa­vo pa­što dė­žu­tės bu­vau pri­ kli­ja­vęs pra­šy­mą, kad rek­la­mi­nių lanks­ti­nu­kų man į pa­što dė­žu­tę ne­mes­tų. De­ja, šios ma­ku­la­tū­ros neį­ma­no­ma at­si­kra­ty­ti. Prie­šin­ gai, šie „pa­šti­nin­kai“ man į pa­što dė­žu­tę jų pri­grū­da tiek, jog lanks­ ti­nu­kai iš­len­da pro pa­što dė­žu­tės vir­šų. Mie­lie­ji, ar taip sun­ku yra bū­ti su­pra­tin­giems ir ne­mes­ti tų šiukš­lių į dė­žu­tes, ant ku­rių pa­ ra­šy­tas pra­šy­mas „Rek­la­mų ne­ mes­ti“? Arie­lius Pa­ren­gė An­ta­nas Sta­niu­lis

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

ra­žus smė­ly­je ir daug kai­nuos, ir pa­vo­jin­ga. Pra­šo­me pa­si­dai­ry­ti po Vi­tės kvar­ta­lą. Kam rei­ka­lin­gas čia toks są­var­ty­nas ir brūz­gy­nas? Čia bu­vu­sia­me dar­že­ly­je ar jo griu­vė­siuo­se ga­li­ma įkur­ti nak­vy­ nės na­mus ar iš­blai­vi­ni­mo įstai­ gą, kad var­ge­tos ma­žiau val­kio­tų­ si gat­vė­se. Me­tas su­tvar­ky­ti ap­lin­ką Du­ by­sos gat­vė­je. Ypač kur bu­vo ki­ no nuo­mos punk­tas. Sa­vi­nin­kai ir nuo­mi­nin­kai neį­pa­rei­go­ja­mi tvar­ ky­tis te­ri­to­ri­jų ir žel­dy­nų. Ten vis dar ma­ty­ti per­nykš­tės žo­lės sta­ ga­rai. Praė­jus 25 me­tams nuo Są­jū­ džio įkū­ri­mo mes vi­siš­kai pa­mir­ šo­me ar­chi­tek­tū­ros ak­cen­tus, ku­ rie tu­ris­tui pa­trauk­les­ni ne­gu alus ar ka­va.

Aną­dien ke­lia­vau mies­to au­to­ bu­su. Nu­si­pir­kau ta­lo­nė­lį ir jį įsi­dė­jau į ran­ki­nę. Lyg ty­čia vie­ no­je sto­te­lė­je įli­po kont­ro­lie­riai ir pra­dė­jo kra­ty­ti kiek­vie­ną ke­ lei­vį rei­ka­lau­da­mi ta­lo­nė­lio ar­ba elekt­ro­ni­nio bi­lie­to. Ga­liau­siai atė­jo ir ma­no ei­lė. De­ja, nie­kaip ne­pa­vy­ko jo ras­ti. Nors kont­ro­ lie­riai ir gra­si­no, jog teks ke­liau­ ti su jais į au­to­bu­siu­ką, ta­čiau jie ma­nęs neiš­ve­dė. Ta­lo­nė­lį ra­dau, tik kont­ro­lie­riams bei ke­lei­viams te­ko il­go­kai pa­lauk­ti. Dė­ko­ju au­ to­bu­so ke­lei­viams bei kont­ro­lie­ riams už kant­ry­bę.

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmadienis, birželio 17, 2013

ekonomika De­ga­lų kai­nos ki­to ne­vie­no­dai

Au­to­mo­bi­liai pa­tys gel­bės gy­vy­bes

€

Bend­ro­vės „Lu­koil“ ir „Or­len“ po­pu­lia­riau­ sios 95 mar­kės ben­zi­ną penk­ta­die­nį par­ da­vė po 4,58 li­to – 4 cen­tais bran­giau nei prieš sa­vai­tę. O „Sta­toil“ ben­zi­nas at­pi­go 3 cen­tais, iki 4,61 li­to. Dy­ze­li­no kai­na „Lu­ koil“ ir „Or­len“ bu­vo 4,4 li­to – cen­tu bran­ giau nei prieš sa­vai­tę. „Lu­koil“ dy­ze­li­nas kai­na­vo 4,43 li­to – 4 cen­tais bran­giau. Au­ to­mo­bi­lių du­jos vi­so­se de­ga­li­nė­se kai­na­ vo 2,25 li­to.

Nuo 2015 m. nau­juo­se ke­lei­vi­niuo­se ir leng­vuo­siuo­se au­to­mo­bi­liuo­se tu­rė­tų bū­ ti įdieg­ta au­to­ma­ti­nė pa­gal­bos iš­kvie­ti­ mo sis­te­ma „eCall“. To­kį pa­siū­ly­mą penk­ ta­die­nį pa­tei­kė Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja (EK). Kaip pra­ne­šė EK at­sto­vy­bė Lie­tu­vo­je, sis­ te­ma, ku­ri au­to­ma­tiš­kai skam­bi­na pa­gal­ bos te­le­fo­nu, au­to­mo­bi­liui pa­te­kus į ava­ ri­ją, per me­tus ES tu­rė­tų iš­gel­bė­ti iki 2,5 tūkst. gy­vy­bių.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,9573 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0601 JAV do­le­ris 1 2,5891 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5432 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9203 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1720 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5015 Ru­si­jos rub­lis 100 8,1404 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8052

tis į pa­štą ir ra­šy­ti skun­dą.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Kai siun­ti­nys iš­ke­liau­ja į nie­kur Bė­da daž­niau­siai iš­ky­la, kai siun­ čia­mi pa­pras­tie­ji siun­ti­niai, ku­rie ne­re­gist­ruo­ja­mi, ar laiš­kai. Toks pa­ si­kly­dęs laiš­kas ar siun­ti­nu­kas tur­ būt nie­ka­da ir ne­pa­sieks ga­vė­jo. „Ne­re­gist­ruo­tų siun­tų mes sek­ti ne­ga­li­me, to­dėl at­ras­ti to­kį siun­ti­ nį ar laiš­ką kaip ir nė­ra ga­li­my­bių“, – sa­kė Lie­tu­vos pa­što at­sto­vė Au­ re­li­ja Jo­nu­šai­tė. Pa­sak jos, ne­re­gist­ruo­ti laiš­kai neįt­rau­kia­mi į jo­kią sis­te­mą. Jie ne­tu­ri sa­vo iden­ti­fi­ka­vi­mo ko­do. Kai nė­ra to­kio ko­do, sis­te­ma laiš­ kų ne­ma­to, o kai ne­ma­to­ma, ne­ ži­no­ma, ku­ria­me taš­ke tas laiš­kas pa­si­me­tė. „To­dėl mes kiek­vie­nu at­ve­ju re­ ko­men­duo­ja­me žmo­nėms laiš­ką re­gist­ruo­ti, nes re­gist­ra­ci­jos nu­ me­ris yra įtrau­kia­mas į sis­te­mą ir jis lei­džia ras­ti bent jau ku­rio­je vie­ to­je laiš­kas ar siun­ti­nys ga­lė­jo už­ strig­ti ar pa­si­mes­ti“, – sa­kė A.Jo­ nu­šai­tė. Ji pa­ta­rė iš­ki­lus ne­sklan­du­mams dėl pa­što pa­slau­gų vi­sa­da kreip­tis į pa­štą. Jei ga­vė­ją pa­sie­kė su­ga­din­ta siun­ta ar ji iš vi­so neat­ke­lia­vo, ga­ vė­jas ar­ba siun­tė­jas ga­li kreip­tis į pa­štą ir ra­šy­ti skun­dą. „Reik­tų pa­ra­šy­ti mums laiš­ką, nu­ro­dant siun­tė­jo ir ga­vė­jo var­dą, iš kur ir ka­da bu­vo siųs­tas siun­ti­ nys“, – sa­kė pa­šne­ko­vė. Ta­čiau tai tai­ko­ma tik re­gist­ruo­tiems siun­ti­ niams. Ga­li­ma gau­ti kom­pen­sa­ci­ją

Kar­tais nu­tin­ka taip, kad ga­vė­ ją siun­ti­nys pa­sie­kia pa­žeis­to­

kiekis Santykis

pokytis

+0,2475 % +0,3758 % +0,2478 % +0,5337 % +0,0285 % +0,9911 % +0,5967 % +2,0113 % –0,5460 %

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė pa­si­ra­šė Že­mės gel­mių ir Po­vei­ kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo įsta­ty­mų pa­tai­sas, ku­rios at­ve­ria ke­lią pa­ si­ra­šy­ti su­tar­tį su JAV ener­ge­ti­ kos bend­ro­ve „Chev­ron“ dėl ska­lū­nų du­jų žval­gy­bos.

Spren­di­mas: jei ga­vė­ją pa­sie­kė su­ga­din­ta siun­ta ar ji iš vi­so neat­ke­lia­vo, ga­vė­jas ar­ba siun­tė­jas ga­li kreip­

Pa­ta­ria re­gist­ruo­ti

Šiandien Valiuta

Ga­li ju­dė­ti to­liau

Tur­būt kiek­vie­nas esa­me su­si­dū­ręs su si­tua­ci­ja, kai pa­pras­ čiau­sias svei­ki­ni­mo at­vi­ru­kas taip ir ne­ pa­sie­kia ga­vė­jo. Ta­čiau kar­tais pra­ dings­ta ar yra su­ga­ di­na­mi ne at­vi­ru­kai, o svar­būs siun­ti­niai ar laiš­kai.

Vai­da Ka­lin­kai­tė

Valiutų kursai

je pa­kuo­tė­je. To­kiu at­ve­ju pa­što dar­buo­to­jai tu­rė­tų siun­ti­nį įdė­ ti į plas­ti­ki­nį mai­še­lį ir pa­žy­mė­ti, kad siun­ti­nys bu­vo gau­tas pa­žeis­ tas. Jei vie­na­me siun­ti­ny­je siun­čia­ ma ke­le­tas daik­tų ir ga­vė­jas siun­ ti­nį gau­na pa­žeis­to­je pa­kuo­tė­je, o ke­lių daik­tų iš siun­čia­mų trūks­ta, A.Jo­nu­šai­tė taip pat siū­lo kreip­tis į pa­štą. Jei pra­ras­to siun­ti­nio ne­pa­vyks­ta ras­ti, pa­štas daž­niau­siai tu­ri at­ly­ gin­ti pa­tir­tą ža­lą, bet tai pri­klau­so nuo siun­ti­mo bū­do. Siun­ti­niai yra skirs­to­mi į pa­pras­tuo­sius ir įver­ tin­tuo­sius.

Ne­re­gist­ruo­tų siun­ tų mes sek­ti ne­ga­li­ me, to­dėl at­ras­ti to­kį siun­ti­nį ar laiš­ ką kaip ir nė­ra ga­li­ my­bių.

nį rei­kia at­siim­ti pa­šte. At­siė­mus pre­kę iš spau­do, esan­čio ant pa­ kuo­tės, paaiš­kė­jo, kad siun­ti­nys Lie­tu­vos pa­štą pa­sie­kė dar spa­lio pa­bai­go­je. A.Jo­nu­šai­tė tei­gė, kad tai ne­ga­lė­ jo bū­ti pa­što ap­lai­du­mas. In­for­ma­ ci­nis la­pe­lis ga­vė­ją ga­lė­jo pa­siek­ti taip vė­lai dėl to, kad tai bu­vo jau ne pir­mas pra­ne­ši­mas. „To­kio at­ve­jo ne­te­ko gir­dė­ti, kad in­for­ma­ci­nis la­pe­lis bū­tų pri­sta­ty­ tas po mė­ne­sio ar dau­giau, nes jei­ gu yra re­gist­ruo­ta siun­ta, pir­miau­ sia ji ne­ša­ma į na­mus ga­vė­jui. Jei­gu nie­ko ne­ran­da­ma na­muo­se, ki­tą die­ną at­ne­ša­mas la­pe­lis, kad pra­ šo­me at­siim­ti siun­tą pa­šte, – sa­ kė A.Jo­nu­šai­tė. – Ga­li bū­ti, kad tai bu­vo jau koks tre­čias at­neš­tas pra­ ne­ši­mas. Kar­tais bū­na ne­tvar­kin­ gos pa­što dė­žu­tės ir iš jų iš­kren­ta, kur nors pa­si­me­ta ar­ba pa­kliū­ va tarp rek­la­mų, ir žmo­gus tie­siog ne­pas­te­bi.“ Spren­džia gin­čus

„Siun­ta ga­li bū­ti įver­tin­ta, to­ kiu at­ve­ju grą­ži­na­ma vi­sa su­ma“, – tvir­ti­no A.Jo­nu­šai­tė. Siun­čiant pa­pras­tuo­ju pa­štu ža­la neat­ly­gi­ na­ma. Paš­tas nie­ka­da ne­vė­luo­ja?

Vil­nie­tis My­ko­las pa­sa­ko­jo, kad iš elekt­ro­ni­nės par­duo­tu­vės Ame­ri­ ko­je nu­si­pir­kęs daik­tą jo ne­su­lau­kė ke­lis mė­ne­sius. Jis ban­dė aiš­kin­tis si­tua­ci­ją su par­duo­tu­ve, o ši tvir­ ti­no, kad siun­ti­nys jau Lie­tu­vo­je. Ga­liau­siai gruo­džio vi­du­ry­je My­ ko­las pa­što dė­žu­tė­je ra­do in­for­ma­ ci­nį la­pe­lį, nu­ro­dan­tį, kad siun­ti­

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ry­šių re­gu­ lia­vi­mo tar­ny­ba (RRT) 2012-ai­ siais už­fik­sa­vo 56 skun­dus dėl pa­ što tei­kia­mų pa­slau­gų. 30 – dėl pa­što ir pa­siun­ti­nių dar­bo, 26 – dėl uni­ver­sa­lių pa­što pa­slau­gų tei­ ki­mo. 19 skun­dų bu­vo pri­pa­žin­ ti ne­pag­rįs­tais. Tik aš­tuo­ni gin­čai bu­vo iš­spręs­ti tai­kiai ar­ba spren­di­ mas priim­tas pa­što pa­slau­gų ga­vė­ jo nau­dai. RRT at­krei­pia dė­me­sį, kad skun­ dą tei­kia siun­ti­nio siun­tė­jas, o ne ga­vė­jas. „Siun­tė­jas pre­ten­zi­ją dėl ža­los at­ly­gi­ni­mo už din­gu­sią pa­što siun­ tą, din­gu­sius, trūks­ta­mus ar ap­ga­

din­tus siųs­tus daik­tus ga­li pa­reikš­ ti pa­što pa­slau­gos tei­kė­jui per še­šis mė­ne­sius nuo pa­što siun­tos iš­siun­ ti­mo die­nos“, – aiš­ki­no RRT Paš­to de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­jas Alf­re­das Ba­se­vi­čius. Paš­to pa­slau­gos tei­kė­jas į nau­do­ to­jo skun­dą pri­va­lo at­sa­ky­ti per 30 die­nų nuo skun­do ga­vi­mo die­nos. Jei­gu nau­do­to­jo ne­ten­ki­na pa­što pa­ slau­gos tei­kė­jo pa­teik­ti at­sa­ky­mai ar priim­ti spren­di­mai ar­ba pa­što pa­ slau­gos tei­kė­jas ne­pa­tei­kia at­sa­ky­ mo per nu­sta­ty­tą ter­mi­ną, nau­do­ to­jas tu­ri tei­sę kreip­tis į RRT. Svar­bu ži­no­ti

Reik­tų ži­no­ti, kad at­sa­ko­my­bė už siun­ti­nį pri­klau­so ne tik pa­što pa­ slau­gų tei­kė­jui, bet ir siun­ti­nio ga­vė­ jui. Jei ga­vė­jas priė­mė ir pa­si­ra­šė už siun­ti­nį, ku­ris bu­vo su­ga­din­tas siun­ ti­mo me­tu, ža­la ne­bus at­ly­gi­na­ma. „Paš­to siun­tos ga­vė­jas, priim­da­ mas siun­tą, tu­rė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į tai, ar siun­tos pa­kuo­tė ne­pa­žeis­ ta, ir, tuo neį­si­ti­ki­nęs, ne­pa­si­ra­šy­ ti siun­tos pri­sta­ty­mo do­ku­men­te“, – per­spė­jo A.Ba­se­vi­čius. Ža­la taip pat neat­ly­gi­na­ma, jei bu­vo pra­ras­ti drau­džia­mi pa­što siun­to­se siųs­ti daik­tai, jei siun­ti­nys din­go dėl at­siim­ti siun­ti­nį įga­lio­ to as­mens kal­tės, jei siun­ti­nį pa­ts siun­tė­jas bu­vo su­pa­ka­vęs ne­tin­ka­ mai, jei įtei­kiant siun­ti­nį pa­kuo­tė bu­vo ne­pa­žeis­ta ir jei­gu siun­ti­nys din­go dėl ne­nu­ga­li­mos jė­gos. Be to, A.Ba­se­vi­čius tei­gė, kad jei pra­din­go ar bu­vo su­ga­din­ta re­ gist­ruo­ta pa­što siun­ta, at­ly­gi­na­ ma ža­la ly­gi dvi­gu­boms siun­ti­mo iš­lai­doms. Jei siun­ta yra įver­tin­ta, grą­ži­na­ma nu­ro­dy­ta su­ma.

Įs­ta­ty­mai, ku­rių pa­tai­sas Sei­ mas priė­mė ge­gu­žės pa­bai­go­je, nu­sta­to tvar­ką, kaip Lie­tu­vo­je ga­lės bū­ti ieš­ko­ma ir iš­gau­na­ ma ska­lū­nų du­jų. Že­mės gel­mių įsta­ty­mo pa­ tai­sos nu­ma­to, kad hid­rau­li­nio ar­dy­mo tech­no­lo­gi­jos ne­ga­ li bū­ti nau­do­ja­mos sau­go­mo­ se te­ri­to­ri­jo­se. Pa­kei­ti­mais taip pat su­griež­tin­tas ra­dioak­ty­ vių, tok­siš­kų ir pa­vo­jin­gų at­lie­ kų, ku­rios žval­gant ska­lū­nų du­ jas bū­tų iš­siur­bia­mos iš že­mės gel­mių, lai­ky­mas – jis bū­tų ga­ li­mas tik tam įreng­to­se spe­cia­ lio­se sau­gyk­lo­se. Sei­m as už­d rau­d ė nau­d o­ ti na­tū­ra­lias že­mės gel­mių ert­ mes at­lie­koms, iš­sky­rus ang­lies diok­si­dą, lai­do­ti ir lai­ky­ti. Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­ vi­čius šią sa­vai­tę su­si­tiks su „Chev­ron“ at­sto­vais. Jis BNS ket­vir­ta­die­nį sa­kė no­rin­tis iš­ siaiš­kin­ti, ar JAV bend­ro­vė „at­ li­ko na­mų dar­bus“, – su­si­ta­ rė dėl žval­gy­bos dar­bų su vie­tos bend­ruo­me­ne. Po­li­ti­kai yra su­ta­rę, kad su ska­lū­nų du­jų žval­gy­bos kon­ kur­są Šilutės–Tauragės plo­ te lai­mė­ju­sia JAV ener­ge­ti­kos bend­ro­ve „Chev­ron“ su­tar­tis bus pa­si­ra­šy­ta, kai Sei­mas pri­ ims įsta­ty­mų pa­tai­sas. Ta­čiau ap­lin­kos mi­nist­ras Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis praė­ju­sią sa­vai­tę BNS in­for­ma­vo, kad „Chev­ron“ pa­ pra­šė dau­giau lai­ko su­si­pa­žin­ti su Sei­mo spren­di­mais. „Klaipėdos“, BNS inf.

Pasipriešinimas: bendrovė

„Chevron“ vietos bendruo­ menės sutinkama piketais.

Andriaus Ufarto / BFL nuotr.

8

pirmadienis, birželio 17, 2013

pasaulis

Nau­juo­ju Ira­no pre­ zi­den­tu ta­po dva­ si­nin­kas Has­sa­nas Rou­ha­ni. Rin­ki­mų re­zul­ta­tas dau­ge­lį nu­ste­bi­no. Ta­čiau tai tik įro­do, kad šii­ tiš­ka­sis Ira­nas vi­sai be pa­grin­do kal­ti­na­ mas de­mok­ra­ti­jos sto­ka.

Ver­dik­tas: ira­nie­čiai ta­rė „ne“ kon­ser­va­to­riams ir pa­si­rin­ko nuo­sai­kių pa­žiū­rų H.Rou­ha­ni, ku­ris va­do­vaus ša­liai atei­nan­čius ket­ve­rius me­tus. „Reu­ters“ nuo­tr.

Ira­nas pa­si­rin­ko nuo­sai­kų kur­są Prog­no­zės neiš­si­pil­dė

H.Rou­ha­ni net pen­kis var­žo­vus iš kon­ser­va­ty­vio­sios sto­vyk­los pa­li­ ko to­li už sa­vo nu­ga­ros. Pir­ma­me tu­re jis už­si­tik­ri­no dau­giau nei 50 pro­c. pa­lai­ky­mą. „Šie rin­ki­mai pri­me­na 1997 m., kai lai­mė­jo Mo­ham­ma­das Kha­ta­ mi. Ta­da žmo­nės taip pat bal­sa­vo už po­ky­čius“, – pa­ko­men­ta­vo Sa­ deg­has Zi­ba­ka­la­mas, po­li­ti­kos eks­ per­tas iš Te­he­ra­no. Tie­sa, ana­li­ti­kai prieš rin­ki­mus ne­ža­dė­jo H.Rou­ha­ni per­ga­lės. Fa­vo­ri­tais bu­vo lai­ko­mi da­bar­ti­nis sos­ti­nės me­ras Mo­ham­ma­das Ba­qe­ ras-Qa­li­ba­fas ir da­bar­ti­nis vy­riau­ sia­sis Ira­no de­ry­bi­nin­kas bran­duo­ li­niais klau­si­mais Saee­das Ja­li­li. Ge­ras re­zul­ta­tas bu­vo ža­da­mas ir Ira­no aukš­čiau­sio­jo ly­de­rio aja­to­ los Ali Kha­me­nei pa­ta­rė­jui Ali Ak­ ba­rui Ve­laya­ti. Ta­čiau kon­ser­va­ty­vio­ji sto­vyk­la bu­vo nu­vai­ni­kuo­ta. Kai kas sa­ko, kad kon­ser­va­to­rių ne­no­ras kal­bė­tis tar­pu­sa­vy­je lė­mė silp­ną šios sto­ vyk­los kan­di­da­tų pa­si­ro­dy­mą. Ki­ ti pa­brė­žė, kad H.Rou­ha­ni dau­ge­ liui pa­si­ro­dė pa­ts priim­ti­niau­sias, nes nė­ra nei kon­ser­va­to­rius, nei re­ for­mis­tas, vei­kiau – cent­ris­tas. H.Rou­ha­ni daž­nai kri­ti­ka­vo kon­ ser­va­to­rius iš Mah­mou­do Ah­ma­ di­ne­ja­do ap­lin­kos, ta­čiau kar­tu jis nie­kuo­met ne­bu­vo va­di­na­mo­sios re­for­mis­tų jė­gos at­sto­vas. Ne­pai­ sant to, bū­tent jį pa­sku­ti­nę mi­nu­tę pa­rė­mė bu­vę Ira­no pre­zi­den­tai re­ for­mis­tai – M.Kha­ta­mi ir Ak­ba­ras Has­he­mi Raf­san­ja­ni. Be­je, A.H.Raf­san­ja­ni, vie­nas įta­ kin­giau­sių Ira­no po­li­ti­kų, taip pat sie­kė iš­ban­dy­ti lai­mę rin­ki­muo­se, ta­čiau Ser­gė­to­jų ta­ry­bos spren­di­ mu bu­vo pa­ša­lin­tas iš kan­di­da­tų są­ra­šo kar­tu su da­bar­ti­nio ša­lies va­do­vo M.Ah­ma­di­ne­ja­do fa­vo­ri­tu kon­ser­va­to­riu­mi Es­fan­dia­ru Ra­hi­ mu Mas­haei. Ta­da daug svars­ty­ta, ar spren­ di­mas ne­leis­ti dvie­jų vie­nas prieš

ki­tą nu­si­tei­ku­sių po­li­ti­nių blo­kų kan­di­da­tams siek­ti ša­lies va­do­vo po­sto ne­bu­vo su­si­jęs su aukš­čiau­ sio­jo ly­de­rio spren­di­mu ne­leis­ti, kad po rin­ki­mų ša­ly­je kil­tų pa­na­ šūs ne­ra­mu­mai į tuos, ku­rie ki­lo po 2009 m. pre­zi­den­to rin­ki­mų. Ta­ da ne­pa­ten­kin­ti M.Ah­ma­di­ne­ja­do per­ga­le prieš re­for­mis­tų kan­di­da­ tą Mi­rą Hos­sei­ną Mou­sa­vi tūks­ tan­čiai ira­nie­čių plū­do į gat­ves. Ki­ti svars­tė, kad A.Kha­me­nei sie­kia ša­lies va­do­vo po­ste ma­ty­ti sau pa­lan­kų po­li­ti­ką, ge­riau­sia, iš jo pa­ties ap­lin­kos.

Pats jis nuo­lat ak­cen­ta­vo, kad ne­bal­sa­vi­mas rin­ki­muo­se nau­ din­gas kon­ser­va­to­riams. Ana­li­ti­ kai pa­brė­žia, kad rin­kė­jų kvie­ti­mo į rin­ki­mus stra­te­gi­ja pa­si­tei­si­no.

Ra­gi­no bal­suo­ti

„Rin­kė­jai su­vo­kė, kad rin­ki­mų boi­ko­tas nie­ko ne­pa­keis. Ma­ža to, kai bal­suo­ti už H.Rou­ha­ni pa­ra­gi­ no M.Kha­ta­mi ir A.H.Raf­san­ja­ni, tai tu­rė­jo la­bai di­de­lę reikš­mę“, – ko­men­ta­vo S.Zi­ba­ka­la­mas. Tie­sa, jis pri­dū­rė: „Ne­tu­rė­tu­me va­do­vau­tis iliu­zi­jo­mis. Kad ir kaip bū­tų, pa­grin­di­niai sver­tai ša­ly­je te­ bep­rik­lau­so kon­ser­va­to­riams. Re­

Dau­ge­lis re­for­mis­tų ša­li­nin­kų Ira­ ne po to, kai iš rin­ki­mų ko­vos pa­si­ trau­kė M.Kha­ta­mi, A.H.Raf­san­ja­ni ir pa­sku­ti­nis re­for­mis­tų kan­di­da­tas Mo­ham­ma­das Re­za Are­fas, ma­nė, kad rin­ki­mus rei­kė­tų boi­ko­tuo­ti. Ta­čiau H.Rou­ha­ni pa­vy­ko įti­kin­ ti juos, kad ir jis ga­li pa­kreip­ti Ira­ną tin­ka­ma link­me.

Šie rin­ki­mai pri­me­ na 1997 m., kai lai­ mė­jo M.Kha­ta­mi. Ta­ da žmo­nės taip pat bal­sa­vo už po­ky­čius.

Lai­ky­sis konst­ruk­ty­vaus po­žiū­rio H.Rou­ha­ni gi­mė kaip Has­sa­nas Fe­

ri­do­nas 1948 m. Sor­chės mies­te Sem­ na­no pro­vin­ci­jo­je, į piet­ry­čius nuo Te­he­ra­no. Jis yra ve­dęs, tu­ri ke­tu­ris vai­kus. H.Rou­ha­ni Glaz­go Ka­le­do­ni­jos uni­ ver­si­te­te Ško­ti­jo­je įgi­jo tei­sės dak­ta­ ro laips­nį. Šne­ka ang­lų, pran­cū­zų, ru­ sų ir ara­bų kal­bo­mis. H.Rou­ha­ni bu­vo vie­nin­te­lis dva­ si­nin­kas, ku­ris kan­di­da­ta­vo į ša­lies va­do­vo po­stą. Yra nuo­sai­kių pa­žiū­ rų vei­kė­jas, ža­dan­tis glau­des­nius ry­ šius su pa­sau­lio ga­lio­mis. H.Rou­ha­ni daž­nai kri­ti­kuo­da­vo ka­ den­ci­ją bai­gian­tį ša­lies va­do­vą M.Ah­ ma­di­ne­ja­dą ir kal­ti­no jį be rei­ka­lo su­ si­prie­ši­nus su tarp­tau­ti­ne bend­ruo­ me­ne. 64-erių H.Rou­ha­ni sa­kė, kad jo ša­

lis „ne­pa­si­duos“ Va­ka­rų ša­lių rei­ka­

for­mis­tams ne­bus leng­va pa­siek­ ti to, ką jie pla­nuo­ja, nors ne­sa­kau, kad tai neį­ma­no­ma.“ Švel­nins to­ną?

Per rin­ki­mų kam­pa­ni­ją H.Rou­ha­ni ža­dė­jo, kad dau­giau dė­me­sio skirs dip­lo­ma­ti­jai. Svar­biau­siu už­sie­nio po­li­ti­kos už­da­vi­niu jis lai­ko san­ty­ kių su Va­ka­rais ge­ri­ni­mą sie­kiant su­švel­nin­ti tarp­tau­ti­nes san­kci­jas. To rei­kia, kad bū­tų ga­li­ma pa­ ge­rin­ti si­tua­ci­ją vals­ty­bės vi­du­je, nes pa­sta­ruo­ju me­tu vis griež­tė­ jan­čios san­kci­jos smar­kiai smo­gė Ira­no eko­no­mi­kai. De­rė­tis H.Rou­ha­ni mo­ka. Jis dir­ bo vy­riau­siuo­ju Ira­no de­ry­bi­nin­ku bran­duo­li­niais klau­si­mais bu­vu­ sio ša­lies va­do­vo M.Kha­ta­mi ad­ mi­nist­ra­ci­jo­je. Tie­sa, jis yra pa­reiš­kęs, kad Ira­nas kal­bė­sis su Va­ka­rais tik tuo at­ve­ju, jei šie gerbs jo ša­lies in­te­re­sus. „Šis di­dis epas su­kū­rė nau­ją ga­ li­my­bę ir ša­lys, ku­rios gar­siai kal­ba

apie de­mok­ra­ti­ją bei at­vi­rą dia­lo­ gą, tu­rė­tų kal­bė­tis su Ira­no liau­ di­mi pa­gar­biai, pri­pa­žin­ti Is­la­mo Res­pub­li­kos tei­ses ir ta­da jos iš­girs de­ra­mą at­sa­ką“, – tei­gė iš­rink­tas ša­lies va­do­vas. Jung­ti­nės Vals­ti­jos ir ES po rin­ ki­mų pa­reiš­kė, kad yra pa­si­ren­gu­ sios bend­rau­ti su Ira­nu dėl jo prieš­ ta­rin­gai ver­ti­na­mos bran­duo­li­nės pro­gra­mos. O Si­ri­jos opo­zi­ci­nės jė­gos iš­reiš­ kė vil­tį, kad Ira­nas pa­ga­liau liau­sis rė­męs Bas­ha­ro al As­sa­do re­ži­mą. „Rem­da­mas Si­ri­jos re­ži­mą Ira­ nas nau­do­jo vi­sas įma­no­mas po­li­ ti­nes, ka­ri­nes ir eko­no­mi­nes prie­ mo­nes siek­da­mas su­truk­dy­ti Si­ri­jai siek­ti de­mok­ra­ti­jos ir lais­vės, – pa­ reiš­kė Stam­bu­le įsi­kū­ru­sios Si­ri­jos opo­zi­ci­jos at­sto­vai. – Si­ri­jos koa­ li­ci­ja ti­ki­si, kad Ira­nas pri­pa­žins Si­ri­jos žmo­nių tei­sę į lais­vus rin­ ki­mus ir nu­stos rem­ti B.al As­sa­do re­ži­mą.“ „Deuts­che Wel­le“, CNN, BBC, BNS inf.

So­li­di H.Rou­ha­ni per­sva­ra Iš vi­so: 36 704 156 bal­sai.

Moh­se­nas Re­zai: 3 884 412 bal­sų.

H.Rou­ha­ni: 18 613 329 bal­sai.

A.A.Ve­laya­ti: 2 268 753 bal­sai.

M.Ba­qe­ras-Qa­li­ba­fas: 6 077 292 bal­sai.

Mo­ham­ma­das Gha­ra­zi: 446 015

S.Ja­li­li: 4 168 946 bal­sai.

bal­sų.

Ira­no pre­zi­den­to ga­lios la­vi­mams de­ry­bo­se dėl prieš­ta­rin­ gai ver­ti­na­mos bran­duo­li­nės pro­gra­ mos, ta­čiau ža­dė­jo lai­ky­tis konst­ruk­ ty­vaus po­žiū­rio. H.Rou­ha­ni ža­dė­jo at­kur­ti dip­lo­ma­

ti­nius ry­šius su pa­grin­di­niu Te­he­ra­ no prie­ši­nin­ku Va­šing­to­nu. Jie nu­ trū­ko 1979 m., kai is­la­mis­tai stu­den­ tai už­gro­bė JAV am­ba­sa­dą. Taip pat jis pa­ža­dė­jo, kad jo ad­mi­nist­ra­ci­ja ne­ to­le­ruos mo­te­rų disk­ri­mi­na­ci­jos.

Ira­no pre­zi­den­tas po aukš­čiau­sio­jo ly­de­rio yra ant­ras pa­gal svar­bą vals­ ty­bės pa­rei­gū­nas. Pre­zi­den­tas ren­ ka­mas ket­ve­r ių me­t ų ka­den­ci­jai. Prieš kan­di­da­tuo­jant vi­sus kan­di­da­ tus įver­ti­na Ser­gė­to­jų ta­ry­ba. Ta­ry­ba spren­džia, kas ga­li siek­ti ša­lies va­do­vo po­sto, o kas ne. Iš­rink­tas ša­lies va­do­ vas pri­va­lo gau­ti aukš­čiau­sio­jo ly­de­ rio pri­ta­ri­mą. Pre­zi­den­tas Ira­ne yra svar­biau­sias pa­rei­gū­nas, at­sa­kin­gas už vyk­do­mą­ją val­džią. Tie­sa, kai ku­ riuos vyk­do­mo­sios val­džios sver­tus

tu­ri ir aukš­čiau­sia­sis ly­de­ris. Ša­lies va­ do­vas ski­ria mi­nist­rų ta­ry­bą, koor­di­ nuo­ja vy­riau­sy­bės dar­bą, nu­sta­to vy­ riau­sy­bės veik­los gai­res. Ira­no pre­zi­ den­tas tu­ri de­šimt pa­va­duo­to­jų, o mi­ nist­rų ka­bi­ne­tą su­da­ro 21 mi­nist­ras, ku­riuos tvir­ti­na ša­lies par­la­men­tas. Skir­tin­gai nei ki­to­se ša­ly­se, Ira­no gink­ luo­to­sios pa­jė­gos nė­ra pa­val­džios vyk­ do­ma­jai val­džiai. Nors ša­lies va­do­vas ski­ria žval­gy­bos ir gy­ny­bos mi­nist­rus, dėl šių kan­di­da­tū­rų jis tu­ri gau­ti aukš­ čiau­sio­jo ly­de­rio pri­ta­ri­mą.

9

pirmADIENIS, BIRŽELIO 17, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Seimo entuziazmas naikintų žvejybą Šiuo metu Seime svarstomos Žuvininkystės įstatymo pataisos, kurios suduotų stiprų smūgį Baltijos jūros priekrantės žvejams.

Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Gelbės mailių ir paukščius

Seimo nariai Gediminas Kirkilas, Linas Balsys, Petras Gražulis ir Petras Auštrevičius pateikė Žuvininkystės įstatymo pataisą, kuria siekia uždrausti žvejybą, išskyrus stintų ir strimelių, visoje Baltijos jūros priekrantėje 300 metrų nuo kranto, taip pat trijų kilometrų spinduliu nuo Klaipėdos uosto pietinio ir šiaurinio molų galų. Tokios numatomos draudimo priemonės siejamos su Baltijos jūros priekrantėje nykstančiomis žuvimis. Konstatuojama, kad otų sugavimai per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo beveik septynis kartus – nuo 62,1 iki 8,9 tonos per metus. Neva priekrantės žvejai išgaudo žuvis, kurios yra maitinimosi pagrindas vertingų žuvų kaip otai, plekšnės, menkės jaunikliams, Baltijos sykams, perpelėms. Taip pat priekrantėje esančios žuvys yra paukščių – mažųjų kirų, upinių žuvėdrų, nuodėgulių, alkų maitinimosi vietos. Žvejybos draudimo iniciatoriai aiškina, kad priekrantėje iki 76 proc. sugaunamų žuvų sudaro stintos, strimelės ir menkės. Stintoms ir strimelėms draudimas nebūtų taikomas, o menkės neva gaudomos toliau už 300 metrų pakrantės zonos. Stintų ir strimelių žvejyba nuo birželio 1 iki spalio 31 dienos draudžiama. Todėl vasarą ir rudenį priekrantės zonoje jokia žvejyba nevyktų. Tai leistų netrukdomai migruoti žiobriams, lašišoms, šlakiams ir kitoms vertingoms žuvims. Į smulkiaakius tinklus neįsipainiotų paukščiai – specializuota žvejyba nedarytų žalos nykstančioms sparnuočių rūšims. Tikrosios priežastys esančios gilesnės - Aplinkos ministerija pretenduoja į pajūrio dalį, todėl tolyn į jūrą siekiama nustumti žvejus, nes jie priklauso Žemės ūkio ministerijos reguliavimo įtakai.

Situacija: pernelyg nesigilindamas į priekrantės žvejų reikalus Seimas

jau ne pirmą kartą bando apriboti jų žvejybą.

Priekrantės žvejai žlugtų

Draudimo iniciatoriai mano, kad, įtvirtinus priekrantės verslinės žvejybos apribojimus, joje žvejojančių įmonių sugavimai sumažėtų apie 15 procentų. Žvejams dėl to didelės žalos neva nebūtų, o žuvų ištekliai atsigautų. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila teigė negalintis sutikti su siūlomomis priekrantės žvejybos draudimo pataisomis. Jo nuomone, jei būtų įvesta 300 metrų pajūrio žvejybos draudimo linija, didžioji dalis dabar žvejojančių priekrantės įmonių bankrutuotų, darbo netektų apie 200 žvejų. Jų žvejybos zona ir yra iki 300 metrų linijos. Tai, kad planuojama leisti žvejoti stintas, strimeles ir 300 metrų zonoje, žvejų neišgelbėtų, nes šių žuvų žvejyba – sezoninė, jos laikas yra labai trumpas. Pagrindinės priekrantės žvejų žuvys yra menkės. Plaukti toliau į jūrą gaudyti žuvų žvejams būtų rizikinga. Jų plaukiojimo priemonės yra prastokos, didėtų rizika, kad žvejai gali nuskęsti. Draudimas priekrantėje gaudyti žuvis verslinės žvejybos įmonėms iš esmės reikštų, kad uždegama

žalia šviesa intensyviau toliau nuo kranto žvejoti turtingiems žvejams mėgėjams, kurie plaukimui į jūrą gali pasisamdyti laivus. A.Bargailai kyla abejonės, ar verta kištis į priekrantės žvejyboje ir taip natūraliai vykstančius žvejų nykimo procesus. Skaičiai yra aki-

Įvedus draudimus didžioji dalis dabar žvejojančių priekrantės įmonių bankrutuojų, darbo netektų apie 200 žvejų. vaizdūs. 2000 metais priekrantės zonoje žuvis gaudė 94 žvejybos įmonės. Šiandien jų yra likusios 44. Bendri priekrantės žvejų versliniai sugavimai per dešimtmetį gerokai sumenko. Pajūris liktų be žuvų

Yra ir kitas ne mažiau svarbus niuansas. Lietuvos žvejybos ir žuvų pardavimo sistema sureguliuota taip, kad Baltijos jūroje žuvis gau-

Abejonės: kažin ar su keliomis dėžėmis laimikių ir taip natūraliai nykstan-

tys priekrantės žvejai gali padaryti nepataisomą žalą pajūrio gamtai?

dantiems žvejams neapsimoka jų parduoti Lietuvoje. Žvejai verslininkai, kurie gaudo kvotuotas strimeles ir šprotus Baltijos jūroje, parduoda jas danams sumalti į žuvų miltus. Didžioji dalis menkių realizuojama per Klaipėdos žuvų aukcioną, kur žuvys vėlgi išvažiuoja iš Lietuvos, o dažnai jos net nepasiekia. Uždraudus priekrantės žvejybą, būtų ne tik sunaikinti smulkūs žvejai, bet ir Klaipėdos, kitų pakrantės miestelių gyventojai netektų šviežių žuvų. Dabar pagrindiniai žuvų tiekėjai pakrantės miesteliams kaip tik ir yra priekrantės žvejai. Prieš Baltijos jūros priekrantės žvejybos ribojimą pasisakė Klaipėdos miesto savivaldybės Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisija. Seimo Kaimo reikalų komitetas praėjusią savaitę nepritarė minėtai keturių Seimo narių iniciatyvai riboti Baltijos jūros priekrantės

Vidmanto Matučio nuotr.

žvejybą. Bandymas Seime prastumti Žuvininkystės įstatymo pakeitimus ribojant priekrantės žvejybą jau tampa sisteminiu reiškiniu. Tai bandyta daryti ir 2010 metais. Tuomet kelią užkirto žuvininkystės mokslininkų išvados, kad keliasdešimt nedidelių žvejybos įmonėlių žalos žuvų ištekliams priekrantėje nedaro. Per metus priekrantės žvejams leidžiama sugauti 197 tonas menkių (5 proc. nuo visų Lietuvos kvotų), 263 tonas strimelių (10 proc.), 12 tonų šprotų (0,1 proc.), 843 lašišas. Kitos žuvys nėra kvotuojamos. Jei būtų apribota priekrantės žvejyba, tai taptų ir didžiuliu istoriniu įvykiu. Niekada Lietuvos istorijoje nebuvo tokio fakto, kad prie jūros gyvenantiems žmonėms būtų draudžiama žvejoti. Anuomet prie jūros buvo žymiai daugiau žvejų, kūrėsi ištisi žvejų kaimai ir pakrančių gyventojai prasimaitino iš to, ką teikė jūra.

10

pirmADIENIS, BIRŽELIO 17, 2013

rubrika JŪRA Išlieka lyderis

Stintos Nemune

Ekspertai įvertino

Iš rytinės Baltijos šalių uostų vienintelis Klaipėdos uostas išlaikė teigiamos krovos tendencijas. Per 5 mėnesius jo krova 9,1 proc. didesnė nei pernai. Talino uoste krova sumažėjo 8,9 proc., Rygos – 8,8 proc., Ventspilio 3,3 proc. Rusijos Baltijos regiono uostuose šiemet krova didesnė 8 proc., o Ust Lugoje – 1,6 karto.

Aplinkos ministerija tirs stintų migracijos intensyvumą, šių žuvų žvejybos efektyvumą Nemuno žemupyje. Bus kuriamas specialus žemėlapis su pagrindinėmis Nemuno žemupio stintų žvejybos vietų koordinatėmis. Tokie specialūs atskirų žuvų tyrimai Nemuno žemupyje privalomi vykdyti kas penkerius metus.

Rusijos logistikos ekspertų vertininimu Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostai yra patikimesni ir efektyvesni nei Rusijos. Manoma, kad per artimiausius penkerius metus situacija gali keistis Rusijos uostų naudai. Kroviniams gabenti ypač efektyvūs laikomi jūrų keltai, kurie efektyviausi Klaipėdoje ir Taline.

Galimybės: uoste atsirado dar vienas modernus specializuotas gylio matavimo laivas

„Lotas“.

Vidmanto Matučio nuotr.

Simbolis: priimant suskystintųjų gamtinių dujų terminalo akvatorijos gilinimo projektą

simbolinis lotas iš karinio laivo nuleistas į 16 metrų gylį.

Uoste atvertas naujas vystymo lygis Po ilgesnės pertraukos uoste vėl vyksta įsigytų naujų daiktų krikštijimo, užbaigtų didelių projektų priėmimo ceremonijos. Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Triguba ceremonija

Savaitgalį uoste vyko triguba ceremonija, ko niekas neprisimena, kad vieną dieną kada nors taip būtų buvę. Vienu metu krikštytas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įsigytas gylio matavimo laivas „Lotas“, užbaigtas didžiuoju vadintas uosto pietinės dalies kanalo nuo Danės upės iki Jūrų perkėlos gilinimas. Tuo pat metu užbaigta gilinti ir būsimojo suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos akvatorija. Čia, netoli Kiaulės nugaros, dalis uosto išgilinta net iki 16 metrų. Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis akcentavo, kad uosto išgilinimas atvers žymiai didesnes uosto galimybes tolesnei jo konkurencinei kovai regione. Jis perdavė uosto, transporto vystymo reikalus puikiai suprantančio ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus sveikinimą. Vyriausybės atstovai ypač akcentuoja tai, kad nuo pradžios iki galo užbaigta pirmoji suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos dalis. SGD terminalas yra prioritetinis šalies Vyriausybės vykdomas projektas. „Džiugu, kad suskystintųjų gamtinių dujų terminalui statyti reika-

Padėka: už puikiai atliktą gilinimą Klaipėdos uoste A.Vaitkus negailė-

Likimas: laivas „Lotas“ patikimose krikštamotės I.Grubliauskienės ir

lingas gilinimas užbaigtas pirma laiko. Labai norisi tikėti, kad kiti su SGD terminalo statyba susiję darbai vyks pagal numatytą grafiką“, – kalbėjo A.Mačiulis. Gilinimas atvėrė kelius pradėti SGD terminalo pirso statybą. Ji turėtų prasidėti liepą.

kuri darbus atliko ne tik kokybiškai, bet ir greitai, netgi anksčiau numatyto grafiko. Olandų darbas Klaipėdos uoste atvėrė naują požiūrį į gilinimą. Klaipėdoje dirbo šiuo metu pasaulyje pažangiausia, didelės apimties gilinimo darbų technika – universali žemsiur-

Dirbo pažangiausia technika

Arvydas Vaitkus:

minalo gilinimų, ji taip pat gilino ir Malkų įlanką. Iš Klaipėdos uosto iškasta ir į sąvartyną Baltijos jūroje išgabenta beveik penki milijonai kubinių metrų grunto. Vykdant uosto gilinimo projektus prie jų prisidėjo bendrovės „Kelvista“, Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras, „Sweco hidroprojektas“, „Hidrosfera“, Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas, kurių vadovams Valdui Keziui, Artūrui Sebeckiui, Irmantui Gudonavičiui, Arvydui Bieliniui, Zitai Gasiūnaitei, taip pat profesoriui Brunonui Gailiušiui, Uosto direkcijos darbuotojams Romai Mušeckienei, Vidmantui Paukštei, Gedeminui Sakučiui, Ivetai Paulauskienei, Virginijui Šačkui, Žydrūnui Pakalniškiui, Mindaugui Simonavičiui, Ignui Vaičiuliui dėkojo A.Vaitkus.

jo gerų žodžių „Van Oord“ atstovui P.P. Hordijk.

Didysis uosto gilinimas taip pat atvers naujas Klaipėdos uosto galimybes, apie ką kalbėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. „Apėmė jausmas, kurį galiu vadinti pasididžiavimu Klaipėdos uostu. Įgyvendindamas ilgalaikę strategiją, uostas tampa vienu stipriausių Baltijos jūros rytiniame regione. Uosto pietinės dalies laivybos kanalo išgilinimas iki 14,5 metro ir praplatinimas iki 150 metrų atvers naujas galimybes. Uostas privalo pasinaudoti sukurtu nauju kokybišku turtu. Dideliems laivams priimti reikalingi gyliai turi būti pasiekti ne tik uosto laivybos kanale, bet ir prie krantinių“, – akcentavo A.Vaitkus. Jis ypač dėkojo uostą gilinusiai olandų kompanijai „Van Oord“,

Uostas po gilinimo privalo pasinaudoti sukurtu nauju kokybišku turtu.

bė „Utrecht“, žemkasė „Geopotes 15“, galinga ekskavatorinė žemkasė „Goliath“ . „Mums labai smagu buvo dirbti Klaipėdos uoste, visada rasdavome supratimą, gerą veiksmų koordinavimą Uosto direkcijoje“, – pastebėjo kompanijos „Van Oord“ regiono vadovas Peter Paul Hordijk. Ši kompanija Klaipėdos uoste vykdė net tris gilinimo projektus. Be jau minėtų didžiojo ir SGD ter-

kapitono G.Genčo rankose.

Modernus laivas

Klaipėdos uoste baigta didelė dalis gilinimo darbų. Jie sulygino pietinės ir šiaurinės uosto dalies veiklos galimybes. Tačiau uosto vystymas tuo nebaigtas. Gilinimų bus ateityje. Pla-

nuose yra gilinti uostą iki 16 ir daugiau metrų. Uosto direkcijos už 6,5 mln. litų įsigytas naujas hidrografinis laivas „Lotas“ darbo tikrai turės. Plieninio korpuso ir aliuminio antstato laivas pastatytas Estijos Saremo salose esančioje kompanijoje „Baltic Workboats“. 23,2 metro ilgio, 6 metrų pločio, 109 tonų svorio „Lotas“ skirtas gyliui matuoti. Tai jis darys uosto akvatorijoje atliekant vienus ar kitus uosto vystymo darbus. Taip pat jis pritaikytas uosto navigaciniams ženklams – bujoms aptarnauti. Jis galės iškelti iš vandens apie 1,5 tonos sveriančias bujas. Iki šiol Uosto direkcijos naudotas 1981 metais statytas hidrografinis laivas „Rusnė“ jau yra gerokai nusidėvėjęs, jo varikliai ir korpusas pasenę. Iš jo į „Lotą“ perkelta dalis modernios, prieš kelis metus pirktos naujausios kartos gylio matavimo įrangos. Naujojo laivo „Lotas“ įgula suformuota iš Uosto direkcijoje jau dirbusių jūrininkų. Laivo kapitonu tapo Gintautas Genčas. Įgulą sudaro aštuoni žmonės. Jie laive dirbs dviem pamainomis.

11

pirmADIENIS, BIRŽELIO 17, 2013

JŪRA Gaisrai laivuose

Kroviniai Aistmarėse

Graikija parsiduoda

Degantys laivai – ne toks jau retas reiškinys. Per 2012 metus Rusijoje sudegė 7 jūrų ir upiniai laivai, dar 64 apgadinti. 2011 metais Rusijos laivuose kilo per 80 gaisrų. Laivų gaisrų nuostoliai Rusijoje per metus siekia maždaug milijardą rublių. Dažniausiai gaisrai laivuose pradeda plisti iš mašinų skyriaus.

Aistmarėse, arba Kaliningrado įlankoje, intensyvėja krovinių gabenimas tarp Rusijos Kaliningrado srities ir Lenkijos Elblongo uosto. Iki šiol iš Lenkijos daugiausia gabentos statybinės medžiagos. Dabar iš Rusijos intensyviai pradėti gabenti sojos grūdai, įvairūs pašarai, netgi biomasė ir tepalai.

Dėl krizės turto išpardavimo pokyčiai vyksta Graikijoje. Į šios šalies transporto sistemą nusitaikė Rusijos milžinė kompanija RŽD („Rosijskije železnije dorogi“). Rusijos geležinkelininkai skolinasi pinigų, kad įsigytų Salonikų uostą, geležinkelių vežėją „Trainose“’, remonto kompaniją „Rosco“.

Uoste – naujas veiklos etapas Įgy­ven­di­nus bend­rą Klai­pė­dos jū­ rų kro­vi­nių kom­pa­ni­jos „Be­ga“ ir Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­jos in­ves­ti­ci­nę pro­gra­ mą sta­tant uni­ver­sa­lų bi­rių že­mės ūkio pro­duk­tų kro­vos ter­mi­na­lą bei nau­jas kran­ti­nes – pir­są, Klai­ pė­dos uos­tas ir kom­pa­ni­ja „Be­ga“ pra­dė­jo funk­cio­nuo­ti kaip vi­sa­ ver­tis bi­rios že­mės ūkio pro­duk­ci­ jos pa­skirs­ty­mo cent­ras. Nau­ja kro­vos sche­ma

Su šiuo pro­jek­tu Klai­pė­dos uos­tas sto­ja į vie­ną gre­tą su di­džiai­siais Skan­di­na­vi­jos, Vo­kie­ti­jos, Olan­di­ jos, Bel­gi­jos uos­tais, ku­rie orien­ tuo­ja­si į kro­vi­nio pa­skirs­ty­mo ir va­di­na­mo­jo trans­šip­men­to (kro­ vi­nio per­kro­vi­mas iš lai­vo į lai­vą) pa­slau­gas. Ket­vir­ta­die­nį, bir­že­lio 13 d., prie nau­jai pa­sta­ty­tų Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ni­jos „Be­ga“ nuo­ mo­ja­mų kran­ti­nių – pir­so sėk­min­ gai pri­si­švar­ta­vo pir­ma­sis „Pa­ na­max“ ti­po lai­vas – 225 m il­gio sau­sak­rū­vis „Me­di Ko­be“, at­ga­ be­nęs per 50 000 to­nų bi­rios že­ mės ūkio pro­duk­ci­jos. Iš ki­tos pir­ so pu­sės ne­tru­kus bu­vo pa­sta­ty­tas ne­di­de­lis 7 tūkst. t tal­pos lai­vas, į ku­rį mi­nė­ta že­mės ūkio pro­duk­ci­ ja tie­sio­giai per­krau­na­ma iš „Me­ di Ko­be“. Iš vi­so to­kių ma­žes­nių lai­vų (3 000–7 000 t tal­pos), į ku­riuos kro­ vi­nys bus per­krau­na­mas iš „Pa­na­ max“ ti­po lai­vo, bus še­ši. Jais po Ry­tų Bal­ti­jos uos­tus bus iš­skirs­ ty­ta apie pu­sė iš Pie­tų Ame­ri­kos at­ga­ben­tos že­mės ūkio pro­duk­ci­ jos. Li­ku­si da­lis bus su­kaup­ta nau­ jai pa­sta­ty­ta­me san­dė­ly­je, o vė­liau iš­ga­ben­ta ge­le­žin­ke­lio va­go­nais. Be­je, kro­va iš lai­vo į lai­vą ir iš lai­vo į san­dė­lį vyks­ta vie­nu me­tu. Tam ant pir­so pa­sta­ty­ti 2 mo­bi­lie­ji uos­ti­niai kra­nai. To­kiu bū­du pa­sie­ kia­mi mak­si­ma­lūs kro­vos na­šu­mai,

Ly­gis: pa­sta­čius uni­ver­sa­lų bi­rių že­mės ūkio pro­duk­tų kro­vos ter­mi­na­lą bei nau­jas kran­ti­nes Klai­pė­dos uos­tas sto­ja į vie­ną gre­tą su di­džiai­siais

Skan­di­na­vi­jos, Vo­kie­ti­jos, Olan­di­jos, Bel­gi­jos uos­tais.

lei­džian­tys kon­ku­ruo­ti su mi­nė­tais Va­ka­rų Eu­ro­pos uos­tais, ku­rie tu­ri di­de­lę pa­tir­tį dir­bant pa­gal to­kias sche­mas. Di­de­lė eko­no­mi­nė nau­da

Pa­sak Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ni­jos „Be­ga“ ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus Aloy­zo Kuz­mars­kio, ga­li­my­bės pra­dė­ti pa­nau­do­ti vi­sus nau­jo­sios uos­ti­nės inf­rast­ruk­tū­ros ir kom­pa­ni­jos ter­mi­na­lo pa­jė­gu­mus bei funk­ci­nius pra­na­šu­mus jau ku­rį lai­ką lau­kė ne tik uos­ti­nin­kai, bet ir kro­vi­nių siun­tė­jai bei ga­vė­jai. Tie­ sa, atei­ty­je dar lau­kia inf­rast­ruk­tū­ ros ge­ri­ni­mo dar­bai re­konst­ruo­jant

ša­lia pir­so esan­čias kran­ti­nes ir iš­ gi­li­nant prie jų ak­va­to­ri­ją. Šiuo me­tu dėl gy­lio ap­ri­bo­ji­mų lai­vas „Me­di Ko­be“, ku­rio ded­ vei­tas – be­veik 76 tūkst. t, ap­lau­ kė pa­krau­tas apie 70 pro­c. Pa­sie­kus rei­kia­mus gy­lius, „Pa­na­max“ ti­po lai­vai at­plauk­tų pil­nai pa­krau­ti ir tai leis­tų efek­ty­viau iš­nau­do­ti tu­ ri­mus kro­vos pa­jė­gu­mus. Įgy­ven­di­nant šį pro­jek­tą, in­ves­ ti­ci­jų į uos­to inf­rast­ruk­tū­ros ge­ri­ ni­mą at­si­pir­ki­mas – la­bai rea­lus ir grei­tas, nes at­plau­kian­tis vie­nas di­de­lio to­na­žo lai­vas pri­trau­kia po 6–10 ma­žes­nių lai­vų, ku­riais iš­ skirs­to­mas at­pluk­dy­tas kro­vi­nys.

Klaipėdos uosto ištakos (1) Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Birželio 27-ąją pažymimas Klaipėdos uosto prijungimo prie Lietuvos 90-metis. Šis faktas užfiksuotas ir geros kokybės iš tų laikų išlikusioje nuotraukoje. Politinės aplinkybės

Visi metai prieš 90-metį ir dar ku­ ris laikotarpis prieš ir po to iki 1924 metų pabaigos vienaip ar kitaip susieti su Klaipėdos uosto perda­ vimu Lietuvai. Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriuje

dirbantis Romualdas Adomavičius jaunesnysis nuosekliai gilinosi į Klaipėdos uosto perdavimo Lietuvai aplinkybes, dokumentus ir veikėjus. Jo dėka atskleista, kad Kopgalio kapinaitėse kasmet, be Klaipėdos uosto istorijai ypač nu­ sipelniusio pirmojo uosto kapi­ tono Liudviko Stulpino, turėtume pagerbti ir kunigą, visuomenės veikėją Joną Žilių-Jonilą, kuris daug prisidėjo, kad Lietuva atgau­ tų Klaipėdos uostą. JAV lietuvis J.Žilius-Jonila kaip Lietuvos atstovas dalyvavo 1919 metais vykusioje Paryžiaus taikos

konferencijoje, kuri sprendė, kaip po I pasaulinio karo atrodys Euro­ pa. Jos metu ir buvo sudaryta Ver­ salio sutartis. Tuomet ir atsirado sąvoka Klaipėdos kraštas, nes bu­ vo nuspręsta teritorijas nuo Ne­ muno šiauriau atskirti nuo Vokie­ tijos. Jį buvo pavesta valdyti Tautų sąjungai. Po Paryžiaus taikos konferen­ cijos J.Žilius-Jonila apsigyveno Klaipėdoje, bandė įsigyti nuosa­ vybės ir pamatė, kad kraštą admi­ nistravę prancūzai paiso tik savo ir savo draugų lenkų interesų. Tuo­ met Europoje manyta, kad Lenkija

And­riaus Vra­šins­ko nuo­tr.

Tai ge­ro­kai di­di­na vals­ty­bės įmo­ nės Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos pa­ja­mas iš uos­to rink­lia­vų. Nau­dą pa­jus ir bend­ro­ vė „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“, ku­rios pa­slau­gų pri­reiks į NVS ša­lis iš­ga­ be­nant li­ku­sią kro­vi­nio da­lį. Pra­ver­tė kom­pe­ten­ci­ja

Pir­mo­jo „Pa­na­max“ ti­po lai­vo at­ ve­di­mui ir švar­ta­vi­mui prie nau­ jo­jo pir­so va­do­va­vo uos­to vyr. loc­ ma­nas Rim­vy­das Ei­tu­tis, šį pro­ce­są ku­ra­vo Klai­pė­dos uos­to ka­pi­to­nas Ado­mas Alek­na. A.Kuz­m ars­k io tei­g i­m u, Klai­ pė­dos uos­to ka­pi­to­no tar­ny­bos ir bus atsvara prieš besiformuojančią bolševikinę Rusiją. 1922 metais J.Žilius-Jonila tapo Lietuvos Vyriausybės atstovu Klai­ pėdos krašte ir iškėlė mintį, kad at­ gauti Klaipėdos kraštą Lietuva ga­ li tik karinės intervencijos būdu. 1922 metų lapkritį Lietuvos Vy­ riausybė, kuriai vadovavo Ernes­ tas Gilvonauskas, atmetė iki tol naudotas neefektyvias diploma­ tines priemones. Nuspręsta reng­ ti Klaipėdos krašte sukilimą. Tai ir įvyko 1923 metų sausį. Iki tol Euro­ poje formavosi nuomonė, kad Klai­ pėda išliks laisvuoju miestu, kokiu buvo Gdanskas. Po ginkluoto sukilimo Tautų sąjungos vardu kraštą adminis­ travę prancūzai nenorėjo priešin­

loc­ma­nų pro­fe­sio­na­lu­mas, kom­ pe­ten­ci­ja bei Klai­pė­dos uos­to di­ rek­c i­jos at­l ik­t i uos­to gi­l i­n i­m o dar­bai su­da­ro ga­li­my­bes Klai­pė­ dos uos­te priim­ti vis di­des­nius ir įvai­res­nius lai­vus bei kar­tu di­di­ na Lie­tu­vos uos­to kon­ku­ren­cin­ gu­mą. Bend­ros in­ves­ti­ci­jos į bi­rių kro­ vi­nių pa­skirs­ty­mo cent­rą sie­kia per 130 mln. Lt, iš jų 52 mln. Lt – Uos­to di­rek­ci­jos in­ves­ti­ci­jos į pir­so sta­ty­ bą, per 80 mln. į Že­mės ūkio pro­ duk­tų ter­mi­na­lo sta­ty­bą, kro­vos tech­ni­ką ir tech­no­lo­gi­jas in­ves­ta­ vo kom­pa­ni­ja „Be­ga“. „Klai­pė­dos“ inf.

tis. Prieš tai jau buvo užsiminta, kad Klaipėdos kraštas esantis lie­ tuviškas, tik Klaipėda labiau vo­ kiška. Nebeliko nieko kito, kaip su­ tartimi įteisinti Klaipėdos krašto perdavimą Lietuvai. Manyta, kad savarankiška Lietuva ilgai neišsi­ laikys – ją anksčiau ar vėliau už­ ims Lenkija. Atgavus Klaipėdos kraštą J.Žilius-Jonila porą metų – 1925–1926-aisiais buvo jo guber­ natorius. Uostas minėtas daug anksčiau

Istorikas R.Adomavičius jaunes­ nysis mano, kad Klaipėdos uos­ to perdavimo Lietuvai 1923 metais ideologinės šaknys siekia net XIX amžių.

12

12

pirmADIENIS, BIRŽELIO 17, 2013

JŪRA

Klaipėdos uosto ištakos (1) 1885 metais JAV išei11 vijos leidinyje „Lietuvizskasis balsas“ Jonas Šliūpas

Klaipėdą vertino kaip uostą, kuris turėtų priklausyti „lietuwininkams“. Nepriklausomybės akto signataras Mykolas Biržiška 1917 metais išleistame Lietuvos geografijos vadovėlyje mokykloms aiškiai sudėliojo požiūrį į Klaipėdos uostą. „Nuo jūros mūsų kraštas ir šiandien nėra atsirišęs. Juk per 100 su viršum varstų pakraščiu Lietuva prieina prie jūros (...). Nebe pamato tad lietuviai, kaip jų giminiečiai latviai (šiaurėje) bei prūsai (vakaruose) Baltijos jūrą „savo“ jūrėmis-marelėmis yra skaitę (...). Ji brangi yra mums, kad ir smiltimis užtraukiamais, bet vis dėlto naudingais uostais. Toki yra antai: Lietuvos – Klaipėdos, seniau ir Palangos uostai...“, – rašė M.Biržiška.

Klaipėdos konvencija 1924 m. gegužės 8 d. paskelbė Klaipėdos uostą tarptautinio intereso uostu.

Nors iš šios ištraukos galima suprasti, kad uostą nuolat reikės gilinti, bet kartu suformuota mintis, jog Lietuvai ekonomiškai naudinga turėti uostą. Leidėjas Kęstutis Demereckas prisiminė, kad dar 1902 metais vokiečių rašytojas Johanas Zebrickis rašė, jog Klaipėdai vienintelė galimybė vystytis yra jos susijungimas su Lietuva. Tarptautinio intereso uostas

Klaipėdos krašto ir uosto valdymas Lietuvai pasirašius sutartį Tautų sąjungos ypatingos komisijos buvo perduotas 1923 m. vasario 17 d. Anot R.Adomavičiaus, ta data, o taip pat sukilimo data remiamasi kalbant apie Klaipėdos uosto perėmimą. Jau 1923 m. vasario 28 d. pirmuoju Klaipėdos uosto viršininku paskiriamas Palangos ir Šventosios uosto statybas vykdęs inžinierius Ričardas Visockis. Jis turėjo organizuoti Klaipėdos uosto perėmimą Lietuvos žinion. Klaipėdos uosto viršininko knygoje įrašas nr. 1 liudija, kad 1923 m.

birželio 23 d. Vyriausybės atstovas Viktoras Gailius perduoda Klaipėdos uostą Klaipėdos krašto įgaliotiniam Jonui Budriui. Šio 1923 m. birželio 27 d. pavedimu Klaipėdos uostas pereina Susisiekimo ministerijos, kuri perduoda uostą jos viršininkui R.Visockiui, valdymui. Tuo raštu buvo perimti tik tarnautojai. Krantinių, kranų, laivų ir kito turto perėmimo procesas vyko vėliau. 1923 m. birželio 23 d. nuotraukoje užfiksuotas mitingas dėl Klaipėdos uosto perėmimo, kur keliama lietuviška vėliava. 1923 metų vasarą Klaipėdos uosto viršininko pareigas iš R.Visockio perėmė jūrų kapitonas Liudvikas Stulpinas ir ėjo jas iki 1924 metų vasaros, iki perdavė suformuotai Klaipėdos uosto tarybai. L.Stulpinas nuo 1923 metų iki pat mirties 1934-aisiais ėjo ir Klaipėdos uosto kapitono pareigas. Buvo derinamos sąlygos, kaip Lietuva valdys Klaipėdos kraštą ir uostą. Į Klaipėdos uosto valdybą veržėsi lenkai. Dėl Vilniaus krašto aneksijos tuometė Lietuva nepalaikė su Lenkija diplomatinių santykių. „Gesinti gaisro“ dėl atvirų lenkų interesų Klaipėdos uoste Tautų sąjunga atsiuntė JAV diplomatą Normaną Davisą. Jis vadovavo komisijai, kuri susipažino su Lietuvos, Lenkijos, Tautų sąjungos interesais Klaipėdos uoste. Jo siūlymu buvo nuspręsta, kad Klaipėdos uosto valdybos pirmininkas bus Lietuvos atstovas. 1924 metų gegužės 8 d. pasirašyta Klaipėdos konvencija. Vienas iš jos priedų buvo Klaipėdos uosto valdymo taisyklės. Klaipėdos uostas paskelbtas tarptautinio intereso uostu. Lietuvos vyriausybė laidavo tranzito laisvę jūra, vandens keliais ir geležinkeliais. Kiek vėliau pirmuoju Klaipėdos uosto tarybos pirmininku paskirtas Tomas Naruševičius. Jis šias pareigas ėjo iki 1927 metų. Uosto tarybos nariais taip pat paskirti po vieną Tautų sąjungos ir Klaipėdos krašto atstovą. Tuo Lenkijos pretenzijos į Klaipėdos uostą pripažintos nepagrįstomis. Taip iš esmės užbaigtas Klaipėdos uosto perėjimas Lietuvos žinion. Parengta pagal istoriko Romualdo Adomavičiaus pranešimą istoriniame forume „Lietuviškam Klaipėdos uostui – 90”

Istorija: 1923 m. birželio 23 d. nuotraukoje užfiksuotas mitingas dėl

Klaipėdos uosto perėmimo, kur keliama lietuviška vėliava.

Praėjusią savaitę Klaipėdoje lankėsi pasaulyje bene labiausiai žinomos prabangių kruizų kompanijos „Silversea“ laivas „Silver Whisper“. Misija: atlikęs keturių mėnesių pasaulinį kruizinį turą „Silver Whisper“

užsuko ir į Klaipėdą. Vidmanto Matučio ir „Skyauction.com“ nuotr.

Individualių svajonių „Silversea“ kruizai

Galimybės: į teatro salę laive „Silver Whisper“ sutelpa visi 260 kruizo turistų.

Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Jis Baltijos jūroje plaukia 10 parų maršrutu Kopenhaga–Gdanskas– Klaipėda–Ryga–Saremo salos– Talinas–Sant Peterburgas–Helsinkis–Stokholmas. Lietuvoje šią kompaniją aptarnauja turizmo agentūra „West Express“ kartu su partneriais „Baltic GSA“. Turistus Klaipėdos uoste pasitinka ir ekskursijas rengia „Krantas Trawel“. Tai, kad „Silversea“ laivai pirmą kartą užsuko į Klaipėdos uostą, yra šios kompanijos administracijoje Londone dirbančios klaipėdietės Anželos Paznokaitės nuopelnas. Ji įtikino kompanijos vadovus, kad į maršrutą įtraukti Klaipėdą naudinga. Šiemet „Silver Whisper“ Klaipėdoje lankysis du kartus, kitais metais atplauks tris kartus. „Silversea“ kruizai Baltijos jūroje yra populiarūs, visada pavyksta išparduoti beveik visus bilietus. Bilietas kainuoja nuo 11 tūkst. litų, arba paros kaina apie 300 eurų. Iš kitų kruizinių laivų jie išsiskiria didesne prabanga, o svarbiausia – laivuose yra palyginti nedaug keleivių. Su 186 metrų ilgio kruziniu laivu „Silver Whisper“ atplaukė apie 360 turistų. Juos aptarnavo 250 narių 24 tautybių įgula. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad kainos „Silversea“ laivuose yra didokos. Anot A.Paznokaitės, kitų kompanijų laivuose, kur kainos atrodo mažesnės, vien už gaiviuosius gėrimus per kelionę gali būti pateikta sąskaita, viršijanti bilieto kainą. Tuo tarpu „Silversea“ klientams jau beveik niekas nebekainuoja, gal tik apsilankymas vyno bare ar

grožio salone ir ekskursijos uostuose. Laive yra kazino, daugybė barų ir restoranų, aukšto lygio koncertų salė, kur kiekvieną vakarą vyksta pasirodymai. „Silversea“ laivai išsiskiria aukščiausiu kruizų standartu. Jais plaukę žmonės aiškino, kad laukia daugybė netikėtumų – nuo mažų neįprastų dovanėlių iki individualaus priėjimo prie kiekvieno keleivio. Aptarnaujantis personalas pasirūpina klientu netgi jei jie užmiršo akinius ar neatsargiai kur nors paliko asmeninius daiktus. Neatsitiktinai apie 40 proc. svečių vėl ir vėl sugrįžta į „Silversea“ laivus. Klaipėdoje pirmą kartą apsilankius „Silver Whisper“ laivui kompanijos „Silversea“ pardavimų direktorius Tomas Harisonas pristatė požiūrį į jūrinius turistus. Kompanija valdo kruizinius laivus – „Silver Cloud“, „Silver Wind“, „Silver Shadow“, „Silver Spirit“ ir jau minėtą „Silver Whisper“. Jie plaukioja įvairiais maršrutais viso pasaulio regionuose – Viduržemio jūroje, Azijos, Afrikos žemynuose, Karibuose ir Meksikos įlankoje, Pietų Amerikoje ir Amazonės baseine, pagal Aliaskos, Antarktidos ir Arkties krantus. „Silver Whisper“ maršrutai driekiasi Baltijos, Šiaurės jūrose. Taip pat yra ekskursiniai laivai. „Silver Galapagos“ plukdo turistus po Galapagų salas. Ledo klasės „Silver Explorer“ supažindina turistus su šiaurinių platumų gamta. 7 dienų ekskursija į Galapagų salas kainuoja nuo 4 350 eurų. Panašios kalionės kaina į šiaurines platumas per 500 eurų parai. Tas pats laivas „Silver Whisper“ šiemet nuo sausio 4 iki gegužės

Savi: „Silversea“ laivuose, o da-

bar administracijoje Londone dirba klaipėdietė A.Paznokaitė.

1-osios jau atliko 115 dienų pasaulinį kruizinį turą. Jo maršrutas driekėsi iš Los Andželo per Ramųjį vandenyną į Naująją Zelandiją, Australijos pietinę pakrantę, Filipinus, Tailandą, Kiniją, Vietnamą, Šri Lanką, Indiją, Madagaskarą, Afrikos pakrantę, Atlanto vandenyną, Karibų jūros baseino šalis iki JAV Floridos Lauderdale uosto. Kelionės metu aplankytos 28 šalys 52 uostai. Toks kruizas kainuoja per 40 tūkst. eurų. 2014 metais numatytas panašus 113 dienų turas iš Los Andželo į Barseloną per Adeno įlanką. Apie 40 proc. turistų „Silversea“ laivuose yra amerikiečiai, likę – iš kitų pasaulio šalių. Anot A.Paznokaitės, plaukioja ir turistų iš Lietuvos, dažniausiai ekskursinėse kelionėse. „Silversea“ laivuose kasdien leidžiamų „Silversea Chronicles“ redaktore penkerius metus dirbusi A.Paznokaitė buvo sutikusi ir nemažai lietuvių išeivių iš JAV.

19

pirmadienis, birželio 17, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Claudijos Frieser knygą „Oskaras ir vaikų gaujos paslaptis“.

C.Frieser. „Oskaras ir vaikų gaujos paslaptis“. Smalsusis nuotykių mėgėjas Oskaras ryžtasi keliauti laiko mašina į praeitį, kad tik nereikėtų šeštadienį mokytis lotynų kalbos. Atsidūręs viduramžių Niurnberge, jis pakliūva į miestą, pilną raupsuotųjų. Su savo senuoju bičiuliu Albrechtu (su juo susipažino per pirmąją kelionę praeitin) Oskaras patiria šiurpių nuotykių. Berniukai vos išneša sveiką kailį, stengdamiesi į dienos šviesą ištraukti mieste siaučiančių plėšikų gaują ir jų vadeivą.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 25 d.

Avinas (03 21–04 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Tik nepraraskite pasitikėjimo savimi. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo. Gali kilti nenumatytų sunkumų, bet neišsigąskite ir nesiblaškykite – viskas nesunkiai išsprendžiama. Susikaupkite ir pagalvokite, kas jums svarbiausia, suplanuokite būtiniausius darbus. Dvyniai (05 21–06 21). Susiklosčiusi padėtis paskatins susimąstyti. Žmonės kreipsis į jus tikėdamiesi pagalbos ir patarimo. Tinkamas laikas pakeisti įprastą aplinką. Nepasikliaukite kitų patarimais: jie jums nereikalingi, pasitikėkite savo jėgomis. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena kurti planus, nes užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tačiau vakarop gali apnikti apatija. Liūtas (07 23–08 23). Šis laikas nėra sėkmingas. Kils pavojus būti suklaidintam. Patirsite psichologinį spaudimą. Todėl kruopščiai atlikite savo tiesiogines pareigas ir neapsikraukite naujomis idėjomis. Mergelė (08 24–09 23). Norėsite daug kalbėti, nes esate kupinas naujų idėjų. Pasinaudokite šia savo būsena įgyvendindamas neatidėliotinus reikalus. Svarstyklės (09 24–10 23). Galite sulaukti aplinkinių paramos. Tik nereikia piktnaudžiauti svetima pagalba, pirmiausia pasikliaukite savo jėgomis. Skorpionas (10 24–11 22). Palanki diena bendrauti su jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Viskas jūsų rankose. Šaulys (11 23–12 21). Stenkitės vengti konfliktų ir kivirčų. Kolegos ir draugai nepritars jūsų mintims, dėl to patirsite nuoskaudų. Tik nepulkite demonstruoti savo nepasitenkinimo. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas. Ožiaragis (12 22–01 20). Gali kilti nesutarimų su mylimu žmogumi, nes jūsų idėjos prieštaraus to žmogaus vertybėms. Nepirškite savo nuomonės ir apmąstykite tai, ką siūlote. Vandenis (01 21–02 19). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, galėsite juos patikrinti, nes jūsų protas bus ypač aktyvus. Netyčia neįskaudinkite pačių artimiausių draugų, kuriems ši diena ne tokia puiki. Žuvys (02 20–03 20). Ieškosite ko nors neįprasto, kad galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Svajosite apie nerealią meilę. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis.

Orai

Savaitės pradžioje Lietuvoje bus debesuota, vietomis palis, bet bus gana šilta. Šiandien gali vietomis palyti, temperatūra pakils iki 17–22 laipsnių šilumos. Antradienio naktis bus beveik be lietaus, oro temperatūra sieks 8–12 laipsnių šilumos. Dieną vietomis prognozuojamas trumpalaikis lietus, oras sušils iki 23 laipsnių.

Šiandien, birželio 17 d.

+18

+16

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+20

Šiauliai

Klaipėda

+20

Panevėžys

+19

Utena

+18

4.51 22.22 17.31

168-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 197 dienos. Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+21

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +26 Brazilija +26 Briuselis +25 Dublinas +17 Kairas +32 Keiptaunas +23 Kopenhaga +20

kokteilis Iš­me­tė pa­dan­gas, ir pa­sius­ki­te... Gin­ta­ras iš I.Si­mo­nai­ty­tės gat­vės penk­ ta­d ie­n į pik­t i­no­si vie­nu „žą­si­nu“, prie šiukš­l ių kon­tei­ne­r io su­me­tu­siu leng­ vo­jo au­to­mo­bi­lio pa­dan­gas. „Aš to­kių žmo­nių, nors už­mušk, ne­sup­ ran­tu, – nir­šo ana­pus lai­do „Kok­tei­lio“ skai­ty­to­jas. – Iš­me­tė pa­dan­gas gal iš­ne­ šęs iš san­dė­lio, gal išė­męs iš au­to­mo­bi­ lio ba­ga­ži­nės, ir te­gul jo­mis rū­pi­na­si ki­ ti. Jam – dzin.“

Londonas +18 Madridas +25 Maskva +25 Minskas +23 Niujorkas +29 Oslas +20 Paryžius +18 Pekinas +26

Praha +28 Ryga +20 Roma +30 Sidnėjus +17 Talinas +17 Tel Avivas +27 Tokijas +28 Varšuva +24

Vėjas

5–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+21

+19

Marijampolė

Vilnius

+20

Alytus

Vardai Adolfas, Daugantas, Grigalius, Laura, Vilmantė

birželio 17-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+15

+16

+15

+14

7

+15

+17

+16

+14

3

+16

+19

+18

+16

3

rytoj

trečiadienį

1239 m. gi­mė Ang­l i­jos ka­ra­lius Ed­var­das I. 1397 m. Da­ni­jos ka­ra­lie­ nė Marg­ret­he I ta­po Šve­ di­jos ir Nor­ve­g i­jos val­ do­ve. 1818 m. gi­mė pran­cū­z ų kom­po­z i­to­r ius Char­les Gou­nod. Mi­rė 1893 m. 1882 m. gi­mė ru­sų kom­ po­z i­to­r ius Igo­r is Stra­ vins­kis. 1885 m. Lais­vės sta­t u­ la, svė­ru­si 225 to­nas, bu­ vo at­pluk­dy­ta į Niu­jor­ko uos­tą.

1925 m. dvi­de­šimt de­ vy­n ios vals­t y­bės pa­si­ ra­šė Že­ne­vos pro­to­ko­ lą, drau­d žian­t į nuo­d in­ gų du­jų nau­do­ji­mą ka­ro tiks­lais. 1944 m. Is­lan­d i­ja ta­po ne­prik­lau­so­ma vals­t y­ be. 1953 m. so­vie­tai tan­kais nu­slo­pi­no ne­ra­mu­mus Ry­tų Ber­ly­ne. 1967 m. Ki­ni­ja ofi­cia­liai pa­skel­b ė apie pir­mo­ sios van­de­ni­li­nės bom­ bos ban­dy­mą.

Alė­jo­je – tūks­tan­tis šo­kė­jų

1971 m. JAV ir Ja­po­n i­ja pa­si­ra­š ė su­tar­t į, ku­r ia nuo 1972 me­t ų Oki­na­ vos sa­la bu­vo su­grą­ž in­ ta Ja­po­ni­jai. 1994 m. areš­t uo­t as O.J.Simp­so­nas – Ame­ ri­kos fut­bo­lo žvaigž­dė, įta­r ia­mas žmo­nos bei jos drau­go nu­žu­dy­mu. 1999 m. pir­mą kar­tą per Lat­vi­jos is­to­ri­ją par­la­men­ tas po be­veik 14 va­lan­dų tru­ku­sio po­sė­džio ša­lies pre­zi­den­te iš­rin­ko mo­te­ rį – Vai­rą Vīķe-Frei­ber­gą.

teleloto

Nr. 897

2013 06 16

Ver­si­ja: o gal tos pa­dan­gos pa­lik­

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 67 184 (2 x 33 592) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 10 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja

§§ §§ 09 12 40 66 23 75 64 49 17 58 26 51 54 70 34 52 68 31 27 08 50 62 11 35 60 16 56 19 71 33 73 43 04 30 28 §§§ 18 67 07 45 02 §§ §§§ 06 01 42 44 22 §§§ §§§ §§§ 53 48 03 29 15 61

tos gė­li­nin­kams, ku­rie jas pa­ver­čia ap­lin­ką puo­šian­čiais ele­men­tais.

Ma­tyt, nau­do­tos pa­dan­gos nie­ko ver­ tos, jei net mies­to „sa­ni­ta­rai“ jų nei­ma.

Sut­var­kė be­re­gint Praė­ju­sią sa­vai­tę „Kok­tei­lis“ po mie­los po­nios Ire­nos skam­bu­čio grybš­te­lė­jo mies­to val­di­nin­kams, nu­fo­tog­ra­fa­vęs sta­ga­rus me­di­nia­me tri­kam­py­je se­na­ mies­čio skve­re prie ne­se­niai pa­sta­ty­ tos skulp­tū­ros „For­te­pi­jo­nas-ban­ga“. „Siau­bas! Jei ne­t u­r i­me pi­n i­g ų ap­l in­ kai pri­žiū­rė­ti – iš­vež­ki­me tą skulp­tū­rą lauk. Tai ne puoš­me­na – o gė­da“, – tri­ mi­ta­vo 51-erius me­tus Klai­pė­do­je gy­ ve­nan­ti mo­te­ris. Ire­nai ant­ri­no ir Gi­lė: „Pro šį skve­rą ei­ na pa­g rin­di­nis už­sie­nio tu­ris­tų ta­kas. Čia jie pri­sė­da pail­sė­ti. Sto­vi skulp­tū­ra. Tuos pa­čius sta­ga­rus bu­vau nu­fo­tog­ra­ fa­vu­si dar praė­ju­siais me­tais. Jei ne­klys­ tu, tie sta­ga­rai riog­so gal 3–4 me­tus.“

Žai­bo grei­čiu Pa­ka­ko „Kok­tei­liui“ pa­ra­šy­ti apie gė­dą da­ran­čius sta­ga­rus ir iki pie­tų jų ne­ be­li­ko.

Gal­būt taik­lus pa­ste­bė­ji­mas Skai­ty­to­jas Pas­ta­bė­tas „Kok­tei­l iui“ pa­ šnibž­dė­jo, kad sta­ga­rai – ne Ire­nos Ša­ka­ lie­nės, o Dai­vos Be­ran­kie­nės rei­ka­las. „Kas kuo rū­pi­na­si, pri­k lau­so ne nuo pa­var­dės pra­smės, o nuo pa­rei­g ų“, – šyp­te­lė­jo Pas­ta­bė­tas.

Links­mie­ji tirš­čiai Per dy­k u­mą ke­l iau­ja ka­ra­va­nas. Vy­ rai jo­ja ant kup­ra­nu­ga­r ių, o mo­te­rys bė­ga ša­lia. Vie­nas iš ma­ro­k ie­čių tei­rau­ja­si lie­tu­ vių tu­ris­tų, ko­dėl taip el­gia­ma­si? – Ne­jau­g i jūs, vy­rai, ne­my­l i­te silp­no­ sios ly­ties? – klau­sė af­ri­kie­tis. – Vi­siš­kai prie­šin­gai, – at­si­lie­pė vie­na iš tu­ris­čių, – mums va­ka­rais ne­rei­kia pa­ var­gu­sių vy­rų. Čes­ka (397 719; tik bend­ro­mis jė­go­mis mes pa­da­ry­si­me Klai­pė­dą gra­žią)

Re­gi­nys: mi­nia šo­kė­jų ta­po tik­ra at­rak­ci­ja kurorto poil­siau­to­jams.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Už Bal­ti­jos jū­rą sa­vait­ga­lį smar­ kiau ban­ga­vo Pa­lan­gos J.Ba­sa­na­ vi­čiaus alė­ja, ku­rio­je dau­giau nei tūks­tan­tis šo­kė­jų su­kė­lė tik­rą šo­ kių štor­mą.

Tarp­tau­ti­nis šo­kių fes­ti­va­lis „Pa­ lan­gos rit­mu“ ku­ror­te vy­ko jau aš­ tun­tą kar­tą. Ir šie­met į jį su­va­žia­ vo apie tūks­tan­tis šo­kė­jų iš įvai­rių Lie­tu­vos mies­tų. Fes­ti­va­lis kul­mi­na­ci­ją pa­sie­kė šeš­ta­die­nį, kai vi­dur­die­nį mi­nia šo­kė­jų J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė­je iš­ si­ri­kia­vo šok­ti li­ni­ji­nių šo­kių. Šo­kė­jai už­tvin­dė J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vę nuo Bi­ru­tės alė­jos iki pat jū­ ros til­to. Dau­ge­lis šo­kė­jų bu­vo pa­gy­ve­nu­ sio am­žiaus mo­te­rys. Tarp jų ma­ tė­si ir ke­li vy­rai. „Žiū­rėk ir pa­vy­ dėk“, – skel­bė už­ra­šas ant vie­nos ko­man­dos marš­ki­nė­lių. Taip mo­ te­rys vi­sus tar­si no­rė­jo už­krės­ti šo­ kio vi­ru­su ir įro­dy­ti, kad šok­ti ga­ li bet kas. Mi­nia šo­kė­jų šo­ko net 11 šo­kių, ku­rių mo­kė­si ne vie­ną mė­ne­sį, to­ dėl jų sinch­ro­nu li­ko su­ža­vė­tas kiek­vie­nas. Ir nors kar­tais ku­ri nors šo­kė­jų ne­pa­tai­ky­da­vo į rit­mą ar ne­tiks­liai at­lik­da­vo žings­ne­lį, nuo jų vei­dų ne­din­go šyp­se­na.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Papildomi prizai: „Ford Mondeo“ (TV) – Laura Petrošienė „Ford Mondeo“ – 0005832 „VW Polo“ – 0436113 Kelialapis į Maljorką – 0255689 Kelialapis į Kretą – 0043519 Kelialapis į Turkiją – 0537984 Poriniai kelialapiai į Palangą – 0282437, 0432579, 0439845, 0403479,0461913 Motoroleriai „Mosca Fava“ – 0333577, 0100426, 0319822 Dviračiai „Panther“ – 012*449 LED televizoriai „Orion“ – 005*070 Muzikos centrai su DVD „Philips“ – 046*538 Fotokameros „Fujifilm“ – 034*480 Cikloninės krosnelės „LR“ – 043*588 Keptuvių rinkiniai „Tefal“ – 047*374 Kavos aparatai „Delonghi“ – 010*497 GPS navigatoriai „Lark Freebird“ – 048*833 Planšetiniai kompiuteriai „eSTAR“ – 011*444 10 000 Lt (tel. 1634, birželio 10 d.) – Vaida Plančiūnaitė iš Kėdainių 10 000 Lt (tel. 1634, birželio 10 d.) – Valė Skipkiūnienė iš Druskininkų 10 000 Lt (tel. 1634, birželio 10 d.) – Skaidrutis Švederskis iš Mažeikių raj. Kvietimai į TV: 053*359, 001*586, 021*874 Prognozė: Aukso puode bus – 800 000 Lt

EUROJACKPOTAS Nr. 1234 EUROJACKPOTAS Nr. 20

2013 00 002013 06 14 EUROJACKPOTAS 00Lt000 000 Lt EUROJACKPOTAS – 65 725-679 01 25 46 47 48 + 03 08 00 00 00 00 Laimėjimas: 00 00 Atspėta: 5 Papildomi +2 65 7250679 skaičiai 0 Lt 5+1 698 956 Lt 5 Prognozė: 363 457 Lt 4 Eurojackpote +2 20 968 Lt Lt - 00 mln. 4+1 958 Lt 4 502 Lt 3+2 232 Lt 3+1 88 Lt 2+2 61 Lt 3 61 Lt 1+2 33 Lt 2+1 31 Lt Prognozė: „Eurojackpotas“ – 75 mln. Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.