2013 06 18 klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ANTRADIENIS, BIRŽELIO 18, 2013

www.kl.lt

.;A?.162;6@ /6? 296< %

9

RUBRIKA

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

139 (19 742)

sveikata

Po kelionÄ—s ÄŻ Indi jÄ… – kĹŤno pokyÄ?ia i

A.Ku­bi­liaus iť­gir­ta su­tar­tis pa­si­ro­dÄ— esan­ti tik bran­giai kai­na­vu­si klai­da.

ÄŒe­ki­jos prem­je­ras P.Ne­Ä?a­sas neat­lai­kÄ— spau­di­mo.

Lietuva 5p.

Pasaulis 12p.

Ko­dÄ—l prieĹĄ ato­sto­gas rei­kÄ—­tĹł nuei­ti pas gy­dy­to­jÄ…?

TrisdeĹĄimties kilogramĹł atsikraÄ?iusi KlaipÄ—dos SocialinÄ—s paramos centro direktorÄ— Diana StankaitienÄ— dĹžiaugiasi ne tik dailes nÄ—mis kĹŤno formomis, bet ir pagerÄ—jusia fizine sveikata bei dvasios ramybe. KelionÄ— ÄŻ Indijoje esantÄŻ ajurvedos cent rÄ… iĹĄvalÄ— ligĹł kamuojamÄ… organizmÄ… ir suformavo naujus mitybos ÄŻproÄ?ius, kuriais D.Stankai tienÄ— sÄ—kmingai vadovaujasi ir dabar. Evelina ZenkutÄ—

e.zenkute@kl.lt

SusidĹŤrÄ— su mir

timi

NeiĹĄvengiami po kyÄ?iai ÄŻ moters gyvenimÄ… atÄ—jo ta da, vusi sveikata priver kai suĹĄlubatÄ— pakeisti gyvenimo bĹŤdÄ… ir mi tybos D.StankaitienÄ— pri ÄŻproÄ?ius. simena, kad gruodĹžio mÄ—nesÄŻ ji va ragÄ™ pas mamÄ…, ku Ĺžiavo ÄŻ TauriÄ… ketino veĹžti ÄŻ KlaipÄ—dÄ… ir pa guldyti ÄŻ ligoninÄ™. Mama sumany mui nepritarÄ— ir keliauti atsisakÄ—. Moteris pasakojo, kad pakeliui na mo sustojo benzino kolonÄ—lÄ—je, o iĹĄlipusi iĹĄ maĹĄinos netikÄ—tai nual po. ď Ž PokyÄ?iai: aVX c\` [R „Praradusi sÄ…mo nÄ™ netrukus jÄ… ]N af _b `V V[ `bY a\ 1 @aN[ atgavau, taÄ?iau jau XNV aVR [Ă› ]_N QĂ› W\ [Nb Ä?iau WĂ– Tf cR [V ZĂ– V_ [b gai. Vyras ir sĹŤnus si labai blo- jau ÄŻ vegetarinÄ—s mi ZR aĂ› XV Y\T _N tybos reĹžimÄ…. ty ZĂş `c\ mane skubiai Jau _V\ ti, kÄ… gyvenime da nugabeno ÄŻ ligoninÄ™. pirmÄ… savaitÄ™ me Cf aNb a\ 9VNb QN[` ro ne taip. dicinos ÄŻstaiMedikai kons- go XV\ [b\ a_ dienÄ… „PrieĹĄ porÄ… metĹł, tatavo prieĹĄinsulti je numeÄ?iau ketu ris kilogramus. dalyvaudama dens. iĹĄgerdavau apie tris litrus van- savai nÄ™ bĹŤsenÄ…. Marinkimuose DanÄ—s SesutÄ—s nebuvo tes. PaĹĄnekovÄ— no spaudimas tada Pasitraukiau iĹĄ akty apygardoje, viepaten Ĺžino bu vios politi- ajur nÄ—s veiklos, atsisa vedinis centras, esan jo, kad Net suleidus vaistĹł, vo 215 ir 185. valgau labai nedaug, kintos, jog ĹĄÄ—jau sostinÄ—je. Vieno kiau dau je radijo laido- suo tis pietiskaiÄ?iai maŞėtaÄ?iau pasi- je rodÄ™ rezultatai ska meniniĹł pareigĹł. Su gybÄ—s vi- nÄ—je Indijos dalyje, ne tiesioginio eterio jo nenoriai. Savai metu kalbÄ—jau, tino nesustoti“, tÄ™ gulÄ—jau ligonitoli Bangavokia u, kad loro didĹžiausia vertybÄ— turÄ—dama daugiau – sakÄ— D.Stankaitie miesto, ne vienam nÄ—je“, – pasakojo mano gyvenime nei 40 laipsniĹł paĹĄnekovÄ—. nÄ—. padÄ—jo iĹĄsprÄ™sti sveikatos yra ĹĄeima, o save rei temperatĹŤros. Me Pasak jos, dar veĹža problemas. kia saugoti ir mydikai diagnozavo ma automobi- Ali lÄ—ti“, – kalbÄ—jo D.Stan ÄŽstaigÄ… jai rekomen sepsÄŻ gimdoje ir ki liu ÄŻ ligoninÄ™, ji pri no organizmÄ… tÄ… dienÄ… skubiai kaitienÄ—. siminÄ— savo seo 18 dienĹł gydymo davo sesuo, operavo. Net ir ĹĄis Moteris ÄŻsitikinusi, sers, kuri yra jogos fak kursas atsiÄ—kad jos sveikatas neprivertÄ— IĹĄ trenerÄ—, ĹžodĹžius, jo 1000 eurĹł. Beje, m koje“, – sakÄ— pa gelbÄ—jo Indija tai neigiamÄ… ÄŻtakÄ… jog reikia kaĹžkÄ… da dar iki kelionÄ—s ĹĄnekovÄ—. darÄ— ryti, pradĹžios D.Stan Pasak jos, reikĹĄmin Pasak jos, tik per darbingas, o ne ligo jei noriu likti litinÄ— veikla, patiria aktyvi pokaitienei pavyko gu posĹŤkiu jos plau tas Ĺžmogus. mas stresas, gu atsikratyti 15 kilog nuolatinis nuovar si infarkto, o gal net kÄ… iĹĄven- svorio metimo ir geros „BĹŤdama ligoni ra mĹł. gis, miego trĹŤnÄ—je nusprenmirties, mo- grÄŻ savijautos „Gydytojas, pas ku teris ryĹžtingai nu kumas ir netaisyk Ĺžimo istorijoje ta dĹžiau – viskas, to rÄŻ vykau ÄŻ IndijÄ…, sprendÄ— pakeisti po apsisprenlinga mityba. liau taip gyvenpasakÄ—, kad manÄ™s dimas iĹĄvykti ÄŻ ke gyvenimo bĹŤdÄ… bei ti nebegalima. IĹĄ D.StankaitienÄ— pa lionÄ™, skirtÄ… orgyvenime buvo mÄ…s karto sakojo, jog net per daug, todÄ—l ir ganizmo valymui. „GrÄŻĹžusi iĹĄ ligoninÄ—s tymÄ…. mÄ—sos, ĹžuvĹł bei kiau atsisakiau kraujo uĹžkrÄ—timas kĹŤnas buvo didejos nesugebÄ—jo ir toliau tÄ™siau ĹĄiniĹł ir perÄ—- su lis. Pra tai, kÄ… pradÄ—jau. VasarÄŻ su savo se stabdyti ir paska Neval serimi mote- suo dÄ—jus trauktis iĹĄ aktyvaus vitinti susimÄ…ssunormalizavau mais giau mÄ—sos, ris iĹĄskrido ÄŻ Indi meninio gyvenimo, jÄ…, kur vienoďŹ zinis mano to kiekius, per je pavidalas taip pat medicinos ÄŻstaigo maje praleido tris Şėjo“, – sakÄ— mote ris.

Ĺ iandien priedas

Kaina 1,30 Lt

10

UĹž skun­dus – mo­kes­tis Su­ma­nÄ™s pa­skam­ bin­ti ÄŻ vals­ty­bÄ—s ÄŻstai­gÄ… pi­lie­tis vÄ—­liau ga­li nu­stÄ—r­ti ga­vÄ™s te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jĹł bend­ro­viĹł sÄ…­skai­tÄ…, – skam­bu­Ä?iai insti­ tucijoms kai­nuo­ja bran­giau nei kam nors ki­tam.

„La­vo­nÄ—­liĹł tik­rai ne­val­gau.“ Klai­pÄ—­dos so­cia­li­nÄ—s pa­ra­mos cent­ro di­rek­to­rÄ— Dia­na Stan­kai­tie­nÄ— jau ku­ris lai­kas pro­pa­guo­ja ve­ge­ta­riz­mÄ….

9p.

Pak­ran­tÄ—­je – aĹĄt­rus pa­vo­jus

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Kiek­vie­na mi­nu­tÄ— ap­mo­kes­tin­ta

Skun­dĹł, esÄ… biu­dĹže­ti­nÄ—s ÄŻstai­gos tar­nau­ja ry­ťiĹł ope­ra­to­riams, o ne mo­kes­Ä?iĹł mo­kÄ—­to­jams, su­lau­ku­si Sei­mo kont­ro­lie­riaus tar­ny­ba puo­ lÄ— aiť­kin­tis, kiek kai­nuo­ja pa­skam­ bin­ti ÄŻ vals­ty­bi­nÄ™ ÄŻstai­gÄ…. „Sod­ros“ trum­puo­ju te­le­fo­nu tam tik­ro­mis mÄ—­ne­sio die­no­mis yra la­bai sun­ku pri­si­skam­bin­ti. Ki­tÄ… kar­tÄ…, Ĺžiō­rÄ—k, ten­ka il­giau­siai lauk­ti, kol kas nors at­si­lie­pia. O juk kiek­vie­na po­kal­bio mi­nu­tÄ— yra ap­ mo­kes­tin­ta“, – re­dak­ci­jai pik­ti­no­ si klai­pÄ—­die­tis Vy­tau­tas. Vy­ras pa­ste­bÄ—­jo, kad dau­ge­ lis vals­ty­bÄ—s ÄŻstai­gĹł ÄŻkō­rÄ— spe­cia­ liÄ… trum­po­jo nu­me­rio li­ni­jÄ…, ku­ri, jo gal­va, yra ne­tei­sin­gai ap­mo­kes­ tin­ta. „Biu­dĹže­ti­nÄ— ÄŻstai­ga tu­ri tar­nau­ti Ĺžmo­gui. Kaip ga­li­ma ap­mo­kes­tin­ ti pen­si­nin­ko skam­bu­tÄŻ ÄŻ „Sod­rą“?

4

Pir­mo­sios Meln­ra­gÄ—s pa­plō­di­my­je prieĹĄ daug me­tĹł jō­ro­je nu­sken­du­ sio ne­Şi­no­mo daik­to lie­ka­nos vÄ—l ty­ko poil­siau­to­jĹł ko­jĹł. Nors gel­bÄ—­ to­jai ĹĄiÄ… vie­tÄ… pa­Şy­mÄ—­jo kaip pa­vo­ jin­gÄ…, ÄŻspÄ—­ja­mų­jĹł Ĺženk­lĹł pai­so to­li gra­Şu ne vi­si.

„„Pi­ni­gai: gy­ven­to­jo skam­bu­tis ÄŻ ta­me pa­Ä?ia­me mies­te esan­Ä?iÄ… vals­ty­bi­nÄ™ ins­ti­tu­ci­jÄ… ga­li kai­nuo­ti tris kar­tus

bran­giau nei skam­bi­nant įpras­tai.

Gedimino Bartuťkos nuo­tr.

Klai­pÄ—­dos skÄ™s­tan­Ä?ių­jĹł gel­bÄ—­ji­mo tar­ny­bos vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Alek­sand­ras Siak­ki pa­sa­ko­jo, kad jō­ro­je ne­to­li kran­to nu­sken­du­sios ge­le­Şi­nÄ—s lie­ka­nos rō­pes­Ä?iĹł ke­lia kas­met. Poil­siau­to­jai, uŞ­li­pÄ™ ant jĹł, nuo­ lat su­si­Şa­lo­ja. Ĺ ie­met jau taip pat bu­vo toks at­ve­jis. Ant nuo­lau­Şų uŞ­li­po vy­ras, ku­ris mau­dy­niĹł se­ zo­nÄ… pra­dÄ—­jo ge­gu­ŞÄ™, kai gel­bÄ—­to­ jai dar ne­dir­bo. Pra­si­dÄ—­jus va­sa­ros se­zo­nui, gel­ bÄ—­to­jai ĹĄiÄ… vie­tÄ… pa­Şy­mÄ—­ jo „Stop“ juos­ta.

3

Kie­muo­se – ka­ras dÄ—l ma­ťi­nĹł Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— Kie­muo­se dras­tiť­kai trĹŤks­tant vie­ tĹł sta­ty­ti au­to­mo­bi­lius tarp gy­ven­ to­jĹł ky­la vi­suo­ti­nis ka­ras. Vie­ni ki­ tus jie pa­rei­gō­nams skun­dĹžia apie ne vie­to­je pa­sta­ty­tas ma­ťi­nas. Kal­ ti­ni­mĹł su­lau­kÄ— ir val­di­nin­kai, kad esÄ… jie dir­ba sa­vo drau­gams ir bau­ dĹžia ĹĄiĹł prie­ťus. ÄŽtai­sÄ— vaiz­do re­gist­ra­to­riĹł

Klai­pÄ—­die­tis Ti­mu­ras Mu­rav­jo­vas jau tris kar­tus uĹž sa­vo au­to­mo­bi­ lio va­ly­tu­vo ra­do uŞ­kiť­tÄ… la­pe­lÄŻ, ku­

riuo ÄŻspÄ—­ja­ma, kad ma­ťi­nÄ… pa­li­ko ne­leis­ti­no­je vie­to­je. „Keis­Ä?iau­sia tai, kad vi­sus tris kar­ tus tÄ… la­pe­lÄŻ pa­si­ra­ťÄ— Klai­pÄ—­dos sa­vi­ val­dy­bÄ—s Vie­ťo­sios tvar­kos sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Vi­gan­das Jab­lons­kis. AĹĄ jo­kio pa­Şei­di­mo ne­pa­ da­riau, to­dÄ—l ir nu­vy­kÄ™s ÄŻ sa­vi­val­dy­ bÄ™ ne­pa­tei­kiau do­ku­men­tĹł, kad man bō­tĹł su­ra­ťy­tas pro­to­ko­las ir skir­ta bau­da“, – tei­gÄ— T.Mu­rav­jo­vas. Jis ÄŻsi­ti­ki­nÄ™s, kad V.Jab­lons­kis uo­liai jam ra­ťo ÄŻspÄ—­ji­mus tik to­dÄ—l, kad yra ba­ro, virĹĄ ku­rio esan­Ä?ia­me bu­te ir gy­ve­na T.Mu­rav­jo­vas, sa­vi­ nin­ko drau­gas.

„Su to ba­ro sa­vi­nin­ku mes konf­ lik­tuo­ja­me. Jie triukť­mau­ja, to­dÄ—l nuo­lat kvie­Ä?ia­me po­li­ci­jÄ…. Ma­tyt, sa­vi­nin­kas su­gal­vo­jo man at­ker­ ĹĄy­ti, to­dÄ—l ir kvie­Ä?ia sa­vo drau­gÄ… val­di­nin­kÄ…, kad jis ma­ne baus­tĹł uĹž ne­va ne vie­to­je pa­sta­ty­tÄ… au­to­mo­ bi­lÄŻâ€œ, – mano pa­ťne­ko­vas. Jis die­va­go­jo­si, kad jo­kio pa­Şei­ di­mo nÄ—­ra pa­da­rÄ™s – au­to­mo­bi­lÄŻ sta­to ant as­fal­to, o ne ant ĹĄa­li­gat­ vio ar Ĺža­lio­sios ve­jos. „Jie tik­rai yra drau­gai. Kai du kar­tus ra­dau ÄŻspÄ—­ ja­muo­sius rať­te­lius apie gre­sian­Ä?iÄ… bau­dÄ…, ma­ťi­no­je ÄŻtai­siau vaiz­do re­gist­ra­to­riĹł.

7

„„Si­tua­ci­ja: vaiz­do re­gist­ra­to­riu­mi uŞ­fik­suo­tas, kaip pa­spau­dÄ— ran­kÄ… vie­

no ba­ro sa­vi­nin­kui, val­di­nin­kas V.Jab­lons­kis (de­ťi­nÄ—­je) su­lau­kÄ— kal­ti­ni­ mĹł, kad bau­dĹžia sa­vo drau­gĹł prie­ťus. Skai­ty­to­jo nuo­tr.

2

ANTRADIENIS, BIRŽELIO 18, 2013

miestas

Uni­ver­si­te­tai siųs žval­gus

Tiks­las: no­ri­ma, jog nau­jo­se aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se bū­tų ren­gia­mi to­kių spe­cia­ly­bių, ku­rių da­bar nė­ra mo­

ko­ma, stu­den­tai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Net­ru­kus Klai­pė­do­je tu­rė­tų ap­si­lan­ky­ti ke­lių Di­džio­sios Bri­ta­ ni­jos uni­ver­si­te­tų at­sto­vai, ku­rie ver­tins, ar uos­ta­mies­tis yra pa­trauk­lus čia įsteig­ti aukš­tų­jų mo­kyk­lų fi­lia­lus. Op­ti­mis­ti­nė pro­gno­zė – jie ga­li pra­dė­ti veik­ti ki­tų me­tų rug­sė­jį. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Šian­dien tik­rai ne­no­rė­čiau įvar­ dy­ti, su ku­riais uni­ver­si­te­tais vyks­ ta de­ry­bos. Ga­liu pa­sa­ky­ti tik tiek, jog tink­las už­mes­tas ant ko­kių še­ šių ar sep­ty­nių. Ži­no­ma, gal­būt ne vi­sų jų at­sto­vai at­vyks su­si­pa­žin­ ti su Klai­pė­da, ta­čiau ke­lių de­le­ga­ ci­jų lau­kia­me ar­ti­miau­siu me­tu“, – tei­gė Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. Praė­ju­sią sa­vai­tę jis bu­vo su­si­ti­ kęs su Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos am­ba­ sa­do­riu­mi Lie­tu­vo­je Da­vi­du Hun­ tu. Šis esą pa­tvir­ti­no, jog tik­rai

tar­pi­nin­kaus, kad sve­čios ša­lies aukš­tų­jų mo­kyk­lų fi­lia­lų at­si­ras­ tų Klai­pė­do­je. V.Grub­liaus­kas sa­ vo ruož­tu pa­ža­dė­jo, jog sa­vi­val­dy­ bė pa­si­rū­pins vis­kuo, kuo tik ga­lės, pa­vyz­džiui, su­teiks pa­tal­pas. „Ži­no­ma, stu­di­jų li­cen­ci­ja­vi­mas yra Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos ži­nio­je. Kol kas sun­ku spė­lio­ti, kaip ji rea­guo­tų į tai, jog už­sie­nio aukš­ to­sios mo­kyk­los no­rė­tų sa­vo fi­lia­ lus įkur­ti Klai­pė­do­je. Gal­būt tai bus ver­ti­na­ma kaip kon­ku­ren­ci­ja Lie­tu­ vos aukš­to­sioms mo­kyk­loms ir bus ku­ria­mas val­diš­kas šal­tu­mas? Ta­ čiau ti­kiuo­si, jog vis­kas vyks sklan­ džiai“, – dės­tė V.Grub­liaus­kas.

Jis pa­brė­žė, kad tai, jog Klai­pė­do­ je įsi­kur­tų ke­lių Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos uni­ver­si­te­tų fi­lia­lai, bū­tų ge­ras ženk­las, pri­sta­tan­tis uos­ta­mies­tį Eu­ro­pai ir pa­sau­liui. Be to, nau­juo­ se fi­lia­luo­se ga­lė­tų bū­ti ren­gia­mi tų spe­cia­ly­bių, itin ak­tua­lių Klai­pė­dai ir re­gio­nui, stu­den­tai, o da­bar to­ kios pro­gra­mos uos­ta­mies­čio aukš­ to­sio­se mo­kyk­lo­se nė­ra dės­to­mos. „Pats ge­riau­sias pa­vyz­dys in­ves­ ti­ci­jų į pro­tus, jau­nų žmo­nių atei­ tį yra LCC tarp­tau­ti­nio uni­ver­si­te­to at­si­ra­di­mas Klai­pė­do­je. Vi­liuo­si, kad to­kių tarp­tau­ti­nių aukš­tų­jų mo­kyk­lų bus ir dau­giau“, – op­ti­mis­tiš­kai nu­ si­tei­kęs bu­vo V.Grub­liaus­kas.

Žve­jy­bos uos­te laukia po­ky­čiai Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Žve­jy­bos uos­to ra­jo­no lau­kia at­gi­ mi­mas – pla­nuo­ja­mos nau­jos sta­ty­ bos, esa­mų te­ri­to­ri­jų su­tvar­ky­mas ir plėt­ra. Ta­čiau po­li­ti­kai ig­no­ra­vo kai ku­riuos es­mi­nius gy­ven­to­jų pra­šy­mus. Prie dar­že­lio – prie­sta­tas

Žve­jy­bos uos­to kvar­ta­lo de­ta­lio­ jo pla­no kon­cep­ci­ja pa­reng­ta, nes sie­kia­ma prie pa­sta­tų pri­skir­ti te­ri­ to­ri­jas, su­for­muo­ti įvai­rių pa­skir­ čių skly­pus. Kon­cep­ci­jo­je nu­ma­ty­ta ir nau­jų pa­sta­tų sta­ty­bos. Spor­to cent­ras „Vie­su­las“ pa­ reiš­kė pa­gei­da­vi­mą, jog bū­tų su­ for­muo­tas skly­pas, ku­ria­me bū­ tų ga­li­ma pa­sta­ty­ti ran­ki­nio sa­lę ir ne­di­de­lį vieš­bu­tį. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­ mo sky­rius pra­šė ras­ti vie­tą, kur bū­tų ga­li­ma pa­sta­ty­ti nau­ją dar­ že­lį. Ta­čiau nu­spręs­ta, kad jo ne­ rei­kia – kon­cep­ci­jo­je nu­ma­ty­ta prie dar­že­lio „Pu­rie­na“ pa­sta­ty­ ti prie­sta­tą. Do­ku­men­to ren­gė­jai at­si­žvel­ gė ir į Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės dar­ bo bir­žos pra­šy­mą nu­ma­ty­ti ga­li­

my­bę re­konst­ruo­ti pa­sta­tą. Plės­tis pa­gei­da­vo kai ku­rie pre­ky­bos cent­ rai – šie no­rai kon­cep­ci­jo­je taip pat pa­ten­kin­ti. Dau­giau­sia ne­su­ta­ri­mų tarp val­ džios ir gy­ven­to­jų ki­lo dėl Ni­dos gat­vės. Vie­na­me kon­cep­ci­jos va­ rian­te nu­ma­ty­tas jos tę­si­nys, ta­ čiau gy­ven­to­jai ka­te­go­riš­kai pa­si­ sa­ko prieš to­kį spren­di­mą.

Plės­tis pa­gei­da­vo kai ku­rie pre­ky­bos cent­ rai – šie no­rai kon­cep­ ci­jo­je taip pat pa­ten­ kin­ti.

Ak­li­gat­viai ne­rei­ka­lin­gi

„Mums ge­rai taip, kaip yra. Tė­vai at­ve­ža vai­kus į dar­že­lį, ap­si­su­ka ir iš­va­žiuo­ja. Jei gat­vė bus pra­tęs­ta, ji taps ko­ne ma­gist­ra­li­ne ir gy­ven­to­ jai bus pri­vers­ti vi­są pa­rą kvė­puo­ti au­to­mo­bi­lių iš­me­ta­mo­sio­mis du­ jo­mis“, – gy­ven­to­jų po­zi­ci­ją va­kar Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ko­mi­te­te gy­ nė Su­lu­pės se­niū­ni­jos se­niū­nai­tis Sau­lius Lie­kis.

Ta­čiau ne­pai­sant jo ar­gu­men­tų, dau­gu­ma ko­mi­te­to na­rių pa­si­sa­kė už tai, kad Ni­dos gat­vė bū­tų pra­ tęs­ta. Esą taip kvar­ta­le bū­tų su­ for­muo­tas nor­ma­lus gat­vės tink­las be ak­li­gat­vių. Komp­ro­mi­są pa­siū­lė ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė Ra­mu­nė Sta­ še­vi­čiū­tė. Ji pa­ra­gi­no ko­mi­te­to na­ rius ne­si­rink­ti nė vie­no va­rian­to, o pa­lik­ti ap­si­spręs­ti mies­to ta­ry­bai. Esą gal­būt iki to lai­ko gy­ven­to­jai įti­kins po­li­ti­kus, jog Ni­dos gat­vės tę­si­nys yra ne­rei­ka­lin­gas. Krep­ši­nį pa­keis au­to­mo­bi­liai

Gin­čų ki­lo ir dėl Strė­vos gat­vė­ je esan­čios krep­ši­nio aikš­te­lės. Ją esą sa­vo lė­šo­mis įsi­ren­gė gy­ven­ to­jai. Ta­čiau aikš­te­lė rea­liai ta­po vie­ta sta­ty­ti klien­tų, at­vyks­tan­čių į Strė­vos gat­vė­je vei­kian­čią kli­ni­ ką, au­to­mo­bi­lius. Kli­ni­kos va­do­vy­bė no­rė­tų, kad te­ri­to­ri­ja bū­tų ati­duo­ta įstai­gai. Ta­ da ne­va ji ga­lė­tų įsi­reng­ti nor­ma­lią au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lę, o nau­ją krep­ši­nio aikš­te­lę įreng­tų prie vai­kų glo­bos na­mų „Ry­tas“. Te­ri­to­ ri­jų pla­na­vi­mo ko­mi­te­to na­riai ir šį spren­di­mą per­kė­lė ant mies­to ta­ry­ bos pe­čių, konk­re­čios sa­vo nuo­mo­ nės taip ir ne­su­for­mu­la­vę.

3

ANTRADIENIS, BIRŽELIO 18, 2013

miestas Dis­ku­si­ja – apie se­na­mies­tį

Klai­pė­da pir­mau­ja

Smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo (SVV) ta­ry­ba ket­vir­ta­die­nį, bir­ že­lio 20 d. 15 val. or­ga­ni­zuo­ja „Min­čių lie­tų“ – at­vi­rą dis­ku­ si­ją. Jos te­ma „Kaip pa­ska­tin­ ti vers­lą ir tu­riz­mą Klai­pė­dos se­na­mies­ty­je?“ Ti­ki­ma­si ras­ti rea­lių spren­di­mų, kaip ak­ty­vin­ ti tu­riz­mą ir gy­ve­ni­mą Klai­pė­ dos se­na­mies­ty­je.

Dau­giau­sia kro­vi­nių Bal­ti­jos vals­ ty­bė­se šie­met pri­trau­kė Klai­ pė­dos uos­tas. Ja­me per pen­ kis šių me­tų mė­ne­sius per­krau­ta 14,625 mln. t kro­vi­nių – 4,6 pro­c. dau­giau nei per­nai tuo pat lai­ku. Ry­gos uos­to kro­vi­nių apy­var­ta su­men­ko 8,8 pro­c., Vents­pi­lio – 3,4 pro­c., Lie­po­jos – 28,9 pro­c., jung­ti­nia­me Ta­li­no – 8,9 pro­c.

Prie baž­ny­čios – pa­ra­pi­jos na­mai Gre­ta Klai­pė­dos Ma­ ri­jos Tai­kos Ka­ra­lie­ nės baž­ny­čios tu­ rė­tų at­si­ras­ti ne tik dar vie­nas pa­sta­ tas, bet ir po­že­mi­nė au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­ mo aikš­te­lė.

Dienos telegrafas Eg­z a­m i­nai. Va­kar abi­t u­r ien­tai lai­kė fi­z i­kos eg­za­m i­ną. Šiam ži­n ių pa­t ik­r i­ ni­mui bu­vo už­si­re­g ist­ra­vę 204 dvy­ lik­to­kai, iš jų 13 dėl įvai­r ių prie­žas­čių į eg­za­mi­ną neat­vy­ko. Iki se­si­jos pa­bai­ gos li­ko du eg­za­m i­nai: ant­ra­d ie­n į abi­ tu­r ien­tai tu­rės ga­l i­my­bę pa­de­monst­ ruo­t i sa­vo vo­k ie­č ių kal­b os ži­n ias, o ry­toj jų lauks in­for­ma­c i­n ių tech­no­ lo­g i­jų eg­za­m i­nas. Na­cio­na­l i­n io eg­za­ mi­nų cent­ro duo­me­n i­m is, bran­dos eg­za­m i­nų re­z ul­ta­tai paaiš­kės iki lie­ pos 12 d. Sa­vi­val­dy­bė. Šian­dien ro­tu­šė­je vyks mies­to ta­r y­bos So­cia­l i­n ių rei­ka­lų ir Tur­to ko­mi­te­tų po­sė­d žiai.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Pag­rin­di­nis tiks­las, ko­dėl už baž­ ny­čios no­ri­ma sta­ty­ti pa­ra­pi­jos na­mų ir ad­mi­nist­ra­ci­nio pa­sta­ to komp­lek­są – su­tvar­ky­ti te­ri­ to­ri­ją. Be to, jau ku­rį lai­ką jun­ta­mas ir pa­ra­pi­jos na­mų po­rei­kis. Juo­se no­ rė­tų rink­tis bend­ruo­me­nė, įvai­rios or­ga­ni­za­ci­jos. Nu­ma­to­ma, kad pa­ra­pi­jos na­ muo­se ga­lė­tų vyk­ti įvai­rūs ren­ gi­niai. Jie bū­tų or­ga­ni­zuo­ja­mi ir vi­di­ nia­me kie­me­ly­je, ku­ris bū­tų su­ for­muo­tas pa­sta­čius pa­ra­pi­jos na­ mų komp­lek­są. Pla­nuo­ja­ma, kad pa­ra­pi­jos na­mai bus 3–4 aukš­tų pa­sta­tas. „Už baž­ny­čią jie aukš­tes­ni tik­rai ne­bus, o tai juk labiausiai visiems ir rūpi“, – juo­ka­vo Klai­pė­dos sa­vi­

Atei­tis: prie Rumpiškės gatvėje esančios Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ra­lie­nės baž­ny­čios tu­rė­tų at­si­ras­ti ir mo­der­nių

nau­jų pa­sta­tų.

val­dy­bės Ur­ba­nis­ti­nės plėt­ros de­ par­ta­men­to di­rek­to­rius Kas­ty­tis Ma­ci­jaus­kas. Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ko­mi­te­to na­riams, ku­rie pir­ma­die­nį svars­tė de­ta­lio­jo pla­no kon­cep­ci­ją, klau­si­ mų ki­lo, ko­dėl po pa­ra­pi­jos na­mais yra su­pla­nuo­ta po­že­mi­nė au­to­mo­ bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė. Esą žmo­nių į mal­dos na­mus neat­ va­žiuo­ja tiek daug, kad ir neuž­tek­ tų vie­tų au­to­mo­bi­lius pa­lik­ti ap­lin­ ki­nė­se gat­vė­se. Pro­jek­tuo­to­jai paaiš­ki­no, jog baž­ ny­čio­je yra 600 vie­tų. Skai­čiuo­ja­ ma, kad 15 vie­tų yra pri­ski­ria­ma

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

vie­na vie­ta au­to­mo­bi­liui, to­dėl ir nu­ma­to­ma pro­jek­tuo­ti 80 vie­tų po­ že­mi­nę aikš­te­lę. „Te­gul len­da po ta že­me, ne­gi gai­la“, – ste­bė­jo­si ko­mi­te­to na­rys Iva­nas Ro­ma­no­vas. Pa­ra­pi­jos na­mai bū­tų sta­to­mi už pa­ra­pi­jie­čių au­kas ir rė­mė­jų lė­šas. Kol kas ne­prog­no­zuo­ja­ma, ka­da jie ga­lė­tų iš­kil­ti. Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ra­lie­nės baž­ ny­čiai pri­klau­so be­veik hek­ta­ro plo­to dy­džio skly­pas. Pa­vel­do­sau­ gi­nin­kai pro­jek­tui jau pri­ta­rė. Kon­ cep­ci­ją dar tu­ri pa­lai­min­ti mies­to ta­ry­ba.

Tur­ny­ras. Ket­v ir­t a­d ie­n į Ged­m i­nų pa­g rin­d i­nė­je mo­k yk­lo­je ren­g ia­mas krep­š i­n io 3x3 tur­ny­ras „Kai mū­s ų šir­dys pla­ka iš­v ien“. Šie­met da­ly­vau­ ti ja­me kvie­čia­m i jau­n ie­ji klai­pė­d ie­ čiai, ku­r ie ne­lan­ko krep­ši­n io mo­k yk­ lų. Ren­g i­nio pra­d žia 11 val., re­g ist­ra­ci­ jos – 10.30 val.

Kas­ty­tis Ma­ci­jaus­kas:

Už baž­ny­čią aukš­tes­ ni tik­rai ne­bus.

Pak­ran­tė­je – ašt­rus pa­vo­jus „Me­ta­l i­n ės nuo­l au­ 1 žos po van­de­niu iš dug­ no iš­lin­du­sios ne vi­sa­da. Bū­na, kad

jos už­ne­ša­mos smė­liu. Pa­žy­mė­jo­ me šią vie­tą, kad poil­siau­to­jai nei­tų čia mau­dy­tis“, – tei­gė A.Siak­ki. Dau­gu­ma žmo­nių jau se­niai at­ krei­pė dė­me­sį, kad šio­je vie­to­je mau­dy­tis pa­vo­jin­ga. Ta­čiau drą­ suo­lių, ne­pai­san­čių įspė­ja­mo­jo ženk­lo, vis tiek at­si­ran­da. Pa­sak A.Siak­ki, ar čia bū­ta ir nu­ sken­du­sių­jų, ne­ži­nia. „Esu gir­dė­jęs, kad kaž­kas nu­ sken­do prieš 80 me­tų. Pa­tys ne­ nė­rė­me ir ne­žiū­rė­jo­me. Tam rei­kia spe­cia­lios įran­gos. Iš­kas­ti ir iš­kel­ ti tą daik­tą taip pat ne­pa­vyk­tų vien

tik sa­vo jė­go­mis. Tai tu­ri pa­da­ry­ ti spe­cia­lis­tai“, – sa­kė vy­riau­sia­ sis spe­cia­lis­tas. To­kia pa­vo­jin­ga vie­ta uos­ta­mies­ čio pa­plū­di­miuo­se yra ne vie­na. Kaž­ko­kio nu­sken­du­sio daik­to lie­ ka­nos kart­kar­tė­mis iš smė­lio iš­ len­da tarp Pir­mo­sios ir Ant­ro­sios Meln­ra­gės. „Lei­džiant lai­ką pa­plū­di­my­je, poil­siau­to­jai vi­sa­da tu­rė­tų at­kreip­ ti dė­me­sį į įspė­ja­muo­sius ženk­lus ir jų pai­sy­ti. Jei yra pa­žy­mė­ta, kad mau­dy­tis drau­džia­ma, yra pa­vo­jin­ ga ar ty­ko duo­bė, rei­kė­tų va­do­vau­ tis ženk­lais. Prie­šin­gu at­ve­ju poil­ sis ga­li tik­rai ap­kars­ti“, – pa­brė­žė A.Siak­ki.

Fo­ru­mas. Ry­toj 17.30 val. Klai­pė­dos vie­š o­s ios bib­l io­te­kos Gi­r u­l ių fi­l ia­le (Šlai­to g.10A) vyks at­vi­ras fo­ru­mas. Jo me­tu vi­si kvie­čia­mi kar­tu su is­to­ri­kais dis­k u­tuo­t i apie Klai­pė­dos kraš­to pri­ jun­gi­mo prie Lie­tu­vos svar­bą. Prieš fo­ ru­mą nuo 16.30 val. ka­ro is­to­ri­jos teat­ ra­l i­z uo­t ų ren­g i­n ių klu­bas „Gre­na­d ie­ rius“ pa­ro­dys 1923 m. Klai­pė­dos su­k i­ li­mo ins­ce­ni­za­ci­ją, pa­de­monst­ruos to me­to pran­cū­z ų ir lie­tu­vių ka­r iuo­me­ nių amu­ni­ci­ją ir gink­luo­tę.

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­d os sa­v i­v al­ dy­b ės Ci­v i­l i­n ės met­r i­k a­c i­j os ir re­ gist­r a­c i­j os sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­tos 9 klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Ta­m a­r a Gu­len­ko (g. 1919 m.), Vla­d as Trin­k a (g. 1924 m.), Ge­no­v ai­tė Lu­ko­š ie­nė (g. 1930 m.), Iza­b e­l a Al­do­n a Mi­k u­l ie­n ie­ nė (g. 1931 m.), Li­l i­j a Mat­lovs­k a­j a (g. 1938 m.), Al­do­n a Zmit­r ie­n ė (g. 1940 m.), Li­d i­ja Ša­t ie­nė (g. 1948 m.), Vy­t au­ tas Žy­lė (g. 1954 m.), To­m as Sa­v ic­k as (g. 1981 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ma­ri­na Fo­ki­na, Adol­fi­na Gau­die­šie­nė, Iza­be­la Al­do­na Mi­ku­lie­nie­nė, Al­do­na Zmit­rie­nė, Vy­tau­tas Žy­lė, Ta­ma­ra Gu­ len­ko, Li­l i­ja Mat­lovs­ka­ja, Ge­no­vai­tė Lu­ko­šie­nė. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Al­g ir­das Na­vic­kas. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai.

Lie­ka­nos: pa­vo­jin­gą vie­tą Pir­mo­sios Meln­ra­gės pa­plū­di­my­je gel­

bė­to­jai pa­žy­mi kasmet.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Grei­to­j i. Va­kar iki 17 val. grei­to­s ios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 42 iš­k vie­ ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai dau­g iau­sia skun­ dė­s i aukš­t u krau­jos­pū­d žiu, pil­vo ir gal­vos skaus­mais, krau­jo­ta­kos su­t ri­ ki­mais.

4

antradienis, birželio 18, 2013

miestas

Už skun­dus – mo­kes­tis 1

Pa­gal sta­cio­na­raus te­ le­fo­no pla­ną už mi­nu­tę mo­ku 10 cen­tų, o už mi­nu­tę po­ kal­bio su „Sod­ros“ dar­buo­to­ju tu­ riu mo­kė­ti 27 cen­tus ir dar 15 cen­tų su­jun­gi­mo mo­kes­čio,“ – pik­ti­no­ si vy­riš­kis. Klai­pė­die­tį glu­mi­na ir tai, kad trum­pai­siais nu­me­riais vals­ty­bi­nės įstai­gos ra­gi­na gy­ven­to­jus pra­neš­ti apie nu­si­žen­gi­mus. „Kas no­rės jiems skam­bin­ti, jei pa­čiam už tai rei­kia su­si­mo­kė­ti?“ – pa­ste­bė­jo vy­ras. Kam skam­bi­na už dy­ką?

Su­ži­no­ję, kad po­kal­biai su vals­ty­ bi­nės įstai­gos dar­buo­to­jais yra ap­ mo­kes­ti­na­mi bran­giau, gy­ven­to­jai pa­si­skun­dė Sei­mo kont­ro­lie­riaus tar­ny­bai ir pa­pra­šė iš­siaiš­kin­ti, ar vals­ty­bės įstai­gos iš tie­sų tar­nau­ ja žmo­nėms. Ty­ri­mą at­li­kęs ba­lan­dį ka­den­ci­ją jau bai­gęs Sei­mo kont­ro­lie­rius Ro­ mas Va­len­tu­ke­vi­čius kons­ta­ta­vo, kad iš 41 įstai­gos, ku­rių kon­sul­ta­ci­ jų daž­niau ga­li pri­reik­ti pa­pras­tam gy­ven­to­jui, tik ke­tu­rios tu­ri ne­mo­ ka­mą te­le­fo­no li­ni­ją. Ne­mo­ka­mai ga­li­ma pa­skam­bin­ ti Vals­ty­bi­nei mais­to ir ve­te­ri­na­ ri­jos tar­ny­bai, Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai, Vals­ty­bi­nei kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lės ko­mi­si­jai ir Ry­šių re­gu­lia­vi­mo tar­ny­bai. Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba, Na­cio­na­ li­nė že­mės tar­ny­ba, Kraš­to ap­sau­ gos mi­nis­te­ri­ja ža­da įdieg­ti ne­mo­ ka­mą te­le­fo­no li­ni­ją. Ke­tu­rios įstai­gos tu­rė­jo ne­mo­ ka­mą te­le­fo­no li­ni­ją, ta­čiau vė­liau jos at­si­sa­kė. Tai Vals­ty­bi­nė mo­kes­ čių ins­pek­ci­ja, Vals­ty­bi­nė var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­ba, Vals­ty­bi­nė ne mais­to pro­duk­tų ins­pek­ci­ja. Vals­ty­bi­nė li­go­nių ka­sa taip pat tu­rė­jo ne­mo­ka­mą te­le­fo­no li­ni­ ją, ta­čiau į ją ne­bu­vo ga­li­ma pri­si­ skam­bin­ti iš mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­ fo­no bei už­sie­nio ša­lių. Mi­nu­tės kai­na – 30 cen­tų

„Sod­ros“ trum­pa­sis nu­me­ris pra­ dė­jo veik­ti per­nai ru­de­nį. Trum­ puo­j u nu­m e­r iu 1883 ga­l i­m a pa­skam­bin­ti dar­bo die­no­mis. Vi­

du­ti­niš­kai per die­ną įstai­ga su­lau­ kia apie 1250 skam­bu­čių. Re­čiau­ siai skam­bi­na­ma penk­ta­die­niais. Ypač skam­bu­čių pa­dau­gė­ja sau­sį. „Tai­gi per mė­ne­sį su­lau­kia­me apie 25 tūkst. skam­bu­čių. Vi­du­ti­nė vie­no skam­bu­čio truk­mė ne­sie­kia 3 min.“, – aiš­ki­no „Sod­ros“ Ko­mu­ni­ka­ci­jos ir tarp­tau­ti­nių ry­šių sky­riaus spe­ cia­lis­tas Mar­ty­nas Ži­lio­nis.

Mar­ty­nas Ži­lio­nis:

Ko­dėl aš tu­rė­čiau mo­kė­ti už tą žmo­gų, ku­ris tin­gi rei­ka­lin­ gą in­for­ma­ci­ją su­si­ ras­ti in­ter­ne­te? Skam­bi­nant „Sod­ros“ trum­ puo­ju nu­me­riu, tai­ko­mas 15 cen­ tų su­jun­gi­mo mo­kes­tis. Po­kal­bio su „Sod­ros“ kon­sul­tan­tu mi­nu­ tės kai­na gy­ven­to­jui ga­li kai­nuo­ ti nuo 15 iki 30 cen­tų, tai pri­klau­so nuo ope­ra­to­riaus, ku­rio pa­slau­go­ mis nau­do­ja­si skam­bin­to­jas. „Yra du va­rian­tai – ar­ba mo­ka žmo­gus, ar­ba už jo skam­bu­tį mo­ ka ins­ti­tu­ci­ja. Ka­dan­gi mes esa­me iš­lai­ko­mi iš mo­kes­čių mo­kė­to­jų, ne­ga­li­me sa­ky­ti, kad žmo­nės su­ mo­kė­tų už kaž­kie­no skam­bu­čius. Svars­tė­me, kaip ge­riau pa­sielg­ ti. Ta­čiau jei žmo­gui rei­kia pa­pil­ do­mos in­for­ma­ci­jos, jis už tai tu­ri pa­ts su­si­mo­kė­ti. Ko­dėl aš tu­rė­čiau mo­kė­ti už tą žmo­gų, ku­ris tin­gi rei­ ka­lin­gą in­for­ma­ci­ją su­si­ras­ti in­ter­ ne­te?“ – ti­ki­no M.Ži­lio­nis. Už po­kal­bius – 1 mln. li­tų

Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ ja Mo­kes­čių in­for­ma­ci­jos cent­rą (MIC) yra įkū­ru­si 2006 m. Mo­kes­ čių klau­si­mais kon­sul­ta­ci­jos tei­kia­ mos trum­puo­ju 1882 nu­me­riu. Tei­gia­ma, kad per me­tus cent­ras su­lau­kia 800–900 tūkst. skam­ bu­čių. 2007–2009 m. skam­bu­ čiai šiuo nu­me­riu bu­vo ne­mo­ka­ mi. Sąs­kai­tas už vi­sus skam­bu­čius į MIC ap­mo­kė­da­vo Vals­ty­bi­nė mo­

kes­čių ins­pek­ci­ja – per me­tus ši su­ma siek­da­vo 1 mln. li­tų. To­kia naš­ta ins­pek­ci­jai bu­vo per di­de­lė, to­dėl bu­vo nu­spręs­ta at­si­ sa­ky­ti ne­mo­ka­mos li­ni­jos. „Skam­bi­nant VMI trum­puo­ju te­ le­fo­nu mo­ka­ma pa­gal įpras­tus ry­šių ope­ra­to­rių nu­sta­ty­tus ta­ri­fus, ta­ čiau klai­pė­die­čiai ga­li pa­si­nau­do­ti ga­li­my­be šiuo te­le­fo­nu skam­bin­ti ne­mo­ka­mai – to­kiu at­ve­ju rei­kė­tų at­vyk­ti į Klai­pė­dos AV­MI Klai­pė­ dos sky­riaus Gy­ven­to­jų ap­tar­na­vi­ mo po­sky­rį, esan­tį Tai­kos pro­spek­ te ar­ba į Her­kaus Man­to gat­vė­je, kur yra įreng­ti tie­sio­gi­niai te­le­fo­ nai. Jais skam­bin­ti gy­ven­to­jams ar įmo­nių at­sto­vams nie­ko ne­kai­nuo­ ja“, – ti­ki­no Klai­pė­dos ap­skri­ties VMI Mo­kes­ti­nių prie­vo­lių de­par­ ta­men­to di­rek­to­rė Edi­ta Ci­bie­nė. Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja įdie­gė nau­ jo­vę – mo­bi­lią­ją ap­li­ka­ci­ją „Pra­ nešk“, ku­ri su­tei­kia ga­li­my­bę per­ duo­ti in­for­ma­ci­ją apie pa­ste­bė­tus mo­kes­čių ven­gi­mo at­ve­jus mo­kes­ čių ad­mi­nist­ra­to­riui mo­bi­liuo­ju te­ le­fo­nu. Pas­te­bė­jęs ga­li­mai da­ro­mus pa­žei­di­mus, tu­rė­da­mas iš­ma­nų­jį te­le­fo­ną, mo­kes­čių mo­kė­to­jas ga­ li nu­fo­tog­ra­fuo­ti, pa­da­ry­ti au­dio ar vi­deo įra­šą, pa­žy­mė­ti pa­ste­bė­to pa­žei­di­mo vie­tą že­mė­la­py­je ir šią in­for­ma­ci­ją per­duo­ti VMI. „Nau­do­jant iš­ma­nie­siems te­le­ fo­nams skir­tą pro­gra­mė­lę „Pra­ nešk“, nuo 2012 m. bir­že­lio gau­ta 170 pra­ne­ši­mų apie įvai­rius mo­ kes­ti­nius pa­žei­di­mus. Tai pa­pras­ tam žmo­gui pa­pil­do­mai nie­ko ne­ kai­nuo­ja“, – ti­ki­no E.Ci­bie­nė. Be­dar­biai ne­si­skun­džia

Lie­tu­vos dar­bo bir­ža skel­bia, kad ne­ mo­ka­mai in­for­muo­ja ir kon­sul­tuo­ja as­me­nis dar­bo rin­kos klau­si­mais, re­ gist­ruo­ja lais­vas dar­bo vie­tas bend­ rai­siais te­le­fo­nų nu­me­riais ša­ly­je. Ta­čiau skam­bi­nan­tie­ji šios įstai­ gos trum­pai­siais nu­me­riais už ry­ šį mo­ka pa­tys. Po­kal­biai iš fik­suo­ to ry­šio tink­lo kai­nuo­ja 19 cen­tų už mi­nu­tę, su­jun­gi­mo mo­kes­tis – 14 cen­tų. Skam­bi­nan­tie­ji iš ki­tų tink­lų mo­ka pa­gal mo­kė­ji­mo pla­nus. „Šis te­le­fo­nas vei­kia gal jau de­ šimt­me­tį. Mes mo­ka­me 50 li­tų abo­nen­ti­nį mo­kes­tį, o už skam­bu­tį su­si­mo­ka pa­ts žmo­gus. Mi­li­jo­nų už skam­bu­čius ne­mo­ka­me, jau ge­riau ko­kią prie­mo­nę be­dar­biams su­gal­ vo­ti nei to­kius pi­ni­gus už skam­

Išei­tis: E.Ci­bie­nė klai­pė­die­čius ra­gi­no kreip­tis į Mo­kes­čių ins­pek­ci­ją,

kur įdieg­tas ne­mo­ka­mas gy­ven­to­jų kon­sul­ta­vi­mo te­le­fo­nas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

bu­čius mo­kė­ti“, – kal­bė­jo Dar­ bo bir­žos Ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus spe­cia­lis­tė Mil­da Jan­kaus­kie­nė. Spe­cia­lis­tė pa­ste­bė­jo, kad trum­ po­jo nu­me­rio rei­kė­jo tam, kad žmo­gui bū­tų leng­viau įsi­min­ti. Per die­ną pa­skam­bi­na nuo 30 iki 40 žmo­nių. Be­dar­biai ne­si­skun­dė, kad už ry­šio pa­slau­gas rei­kia mo­kė­ti. Vil­nie­čiai kal­ba bran­giau

Žmo­nėms įta­ri­mų dėl po­kal­bių įkai­nių ke­lia ne tik trum­pie­ji įstai­gų nu­me­riai, bet ir skai­čiais 706 pra­si­ de­dan­tys ins­ti­tu­ci­jų nu­me­riai. „Pas­te­bė­jau, kad pre­zi­den­tū­ra, Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tas, Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba ir Ūkio mi­nis­te­ri­ja nau­do­ja 706 pra­si­de­ dan­čius nu­me­rius. Ar tai pa­pil­do­mai ne­kai­nuo­ja skam­bi­nan­čia­jam?“ – klau­sė klai­pė­die­tis Vy­tau­tas. Vy­riau­sy­bi­nių ry­šių cent­ro di­ rek­to­rius Vy­tau­tas Ja­nu­šis ti­ki­no, kad klai­pė­die­čiai ne­per­mo­kės, jei no­rės pa­skam­bin­ti į pre­zi­den­tū­rą. „Kai­na pri­klau­so nuo žmo­gaus te­le­fo­no ope­ra­to­riaus tei­kia­mo pla­ no. Ta­čiau įmo­nės TEO klien­tams tai pri­klau­sys nuo nau­do­ja­mo po­ kal­bių pla­no, ir skam­bu­tis ga­li kai­ nuo­ti bran­giau. Įkai­nis vei­kiau­siai yra toks, kaip ir skam­bi­nant į ki­tus tink­lus. O štai vil­nie­čiams po­kal­

biai tik­rai yra bran­ges­ni“, – aiš­ki­ no V.Ja­nu­šis. Į sos­ti­nė­je įsi­kū­ru­sias ins­ti­tu­ci­jas skam­bi­nan­tys vil­nie­čiai mo­ka pa­gal tarp­mies­ti­nį ta­ri­fą. „Va­di­na­mą­jį 706 nu­me­rį įsi­gi­jo apie 30 įstai­gų – Vy­riau­sy­bė, mi­ nis­te­ri­jos ir ki­tos įstai­gos“, – kal­ bė­jo V.Ja­nu­šis. Ry­šių re­gu­lia­vi­mo tar­ny­ba dar per­nai cent­rui sky­rė nu­me­rius, pra­si­de­dan­čius skai­čiais 8706. Tai pa­de­da už­tik­rin­ti vals­ty­bės lė­šų tau­py­mą, nes įstai­gos tar­pu­ sa­vy­je kal­ba ne­mo­ka­mai. Ne­mo­ka­mos li­ni­jos ne­ža­vi

Vy­riau­sy­bi­nių ry­šių cent­ro di­ rek­to­rius pa­ste­bė­jo, kad ne­tru­kus vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos tu­rės ne­ mo­ka­mą 800-ąją li­ni­ją. „Po Sei­mo kont­ro­lie­riaus ty­ri­mo nu­spręs­ta pa­si­rū­pin­ti šių li­ni­jų įdie­ gi­mu. Kol kas de­ra­mės su ope­ra­to­ riais dėl įkai­nių. Žmo­nės ga­lės pa­ skam­bin­ti ne­mo­ka­mai. Skam­bu­čiai kai­nuos tai įstai­gai, ku­riai žmo­nės skam­bi­na“, – aiš­ki­no V.Ja­nu­šis. Sei­mo kont­ro­lie­riaus tar­ny­ba kons­ta­ta­vo, kad yra ke­le­tas įstai­ gų, tu­rin­čių kon­sul­ta­ci­nę te­le­fo­no li­ni­ją, į ku­rią skam­bu­čiai ap­mo­kes­ ti­na­mi pa­gal ry­šio ope­ra­to­rių nu­ sta­ty­tus įkai­nius, o ne pa­gal žmo­ gaus pa­si­rink­to ry­šio ope­ra­to­riaus nu­sta­ty­tus ta­ri­fus skam­bi­nant į ki­ tų ry­šio ope­ra­to­rių tink­lus. Ty­ri­ mą at­li­ku­sio Sei­mo kont­ro­lie­riaus R.Va­len­tu­ke­vi­čiaus nuo­mo­ne, šios įstai­gos tu­rė­tų in­for­muo­ti žmo­nes apie konk­re­čią skam­bu­čio kai­ną. Ta­čiau kol kas 800-ąją li­ni­ją pa­ no­ro įdieg­ti tik Vy­riau­sy­bė. „Ne­mo­ka­mų nu­me­rių tik­rai už­ teks, juos ga­lės gau­ti vi­sos ins­ti­ tu­ci­jos, ku­rios nau­do­ja­si Vy­riau­ sy­bi­nių ry­šių cent­ro pa­slau­go­mis. Pro­ce­sas yra pra­si­dė­jęs, ta­čiau kol kas nė­ra aiš­ku, kiek ir ko­kių įstai­gų to pa­no­rės. Ma­ny­čiau, tai pri­klau­so nuo įstai­gos va­do­vų spren­di­mo“, – kal­bė­jo V.Ja­nu­šis. Jis svars­tė, kad at­si­ras ir to­kių biu­dže­ti­nių įstai­gų, ku­rios pies­ tu stos prieš no­rą įves­ti ne­mo­ka­ mą li­ni­ją. „Bus to­kių įstai­gų, ku­rios su­lau­ kia ypač daug in­te­re­san­tų skam­ bu­čių, ir joms tai ne­pa­tiks. Vis­ko ga­li nu­tik­ti, ga­li idė­ja ir įstrig­ti“, – svars­tė V.Ja­nu­šis.

5

antradienis, birželio 18, 2013

lietuva Drau­gau­si­me su Turk­mė­ni­ja

Ne mi­si­ja, ­ o šou?

Re­fe­ren­du­mo ne­rei­kia

Turk­mėn­ba­šio uos­ta­mies­ty­ je vie­šin­tis prem­je­ras Al­gir­ das But­ke­vi­čius pra­ne­šė, kad, šian­dien Lie­tu­vai ir Turk­mė­ ni­jai pa­si­ra­šius eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo su­si­ta­ri­mą, Lie­tu­vos vers­las ga­lės in­ves­ tuo­ti į šios ša­lies pro­jek­tus. Be to, Lie­tu­va esą ga­lė­tų im­por­ tuo­ti du­jas iš Turk­mė­ni­jos.

Trem­ti­nių ka­pus tvar­kan­čios eks­pe­di­ci­jos „Mi­si­ja Si­bi­ras“ or­ga­ni­za­vi­mą kri­ti­kuo­jan­tis ke­ liau­to­jas Gin­tau­tas Alek­na sa­ko svars­tan­tis at­si­sa­ky­ti šie­met jai va­do­vau­ti. Pa­sak jo, gru­pė­ je tu­rė­tų bū­ti ne dau­giau kaip 8 žmo­nės, o ne 16-a. Ki­taip tai esą pa­na­šu į pi­ni­gų švais­ty­mą ir šou ne­tu­ri rea­lios nau­dos.

Lie­tu­vo­je dėl eu­ro ne­bū­ti­ na reng­ti re­fe­ren­du­mo, nes žmo­nės bend­ros ES va­liu­tos įve­di­mui pri­ta­rė re­fe­ren­du­ me dėl sto­ji­mo į ES. Tai tei­gia ša­lies va­do­vė Da­lia Gry­baus­ kai­tė. Ji pri­dū­rė, kad li­tas jau da­bar su­sie­tas su eu­ru, to­dėl vals­ty­bė tu­ri vi­sus įsi­pa­rei­go­ ji­mus, su­si­ju­sius su eu­ru.

Vie­toj pa­sau­lį nu­ste­ bin­ti tu­rė­ju­sių moks­ li­nių ty­ri­mų – be­veik 20 mln. li­tų sky­lė. To­kius pi­ni­gus ga­li tek­ti at­sei­kė­ti iš biu­ dže­to už de­ši­nių­jų pa­da­ry­tas klai­das. Rei­ka­lo ėmė­si net Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba (STT), ta­ čiau prie ko pri­kib­ ti – ne­ra­do. Am­bi­ci­jos: pa­si­ra­šę su­tar­tį de­ši­nių­jų vei­kė­jai G.Ste­po­na­vi­čius (de­ši­nė­je) ir D.Krei­vys (kai­rė­je) skel­bė, kad tai – di­džiu­lė sėk­mė Lie­tu­vai. Po tre­

jų me­tų paaiš­kė­jo, kad yra prie­šin­gai.

Ša­rū­no Ma­žei­kos / BFL nuo­tr.

De­ši­nių­jų klai­da – už de­šim­tis mi­li­jo­nų Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Pra­džia – iš­kil­min­ga

„Ši su­tar­tis yra di­džiu­lė sėk­mė Lie­tu­vai. Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad mū­ sų moks­li­nių ty­ri­mų ko­man­da su šios su­tar­ties pa­si­ra­šy­mu įsi­ver­žė į pa­sau­lio ty­ri­mų ly­gą. Nau­do­da­ mas krep­ši­nio ana­lo­gi­ją ga­liu pa­ sa­ky­ti, kad tai tas pa­ts, kas su sa­ vo ko­man­da pa­tek­ti į NBA“, – 2010 m. rug­sė­jį, kaip jam įpras­ta, iš­kil­ mių to­nu skel­bė tuo­me­tis prem­je­ ras And­rius Ku­bi­lius. Tą­syk Vy­riau­sy­bė ir bend­ro­vė IBM pa­si­ra­šė su­tar­tį dėl moks­li­nių ty­ri­mų cent­ro stei­gi­mo. Tai įtvir­ ti­nan­čią su­tar­tį pa­si­ra­šė ūkio mi­ nist­ras Dai­nius Krei­vys, švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras Gin­ta­ras Ste­ po­na­vi­čius bei IBM vi­cep­re­zi­den­ tas Tho­mas Ree­ve­sas. „Lie­tu­va kiek­vie­nais me­tais pla­ nuo­ja in­ves­tuo­ti 42 mln. li­tų ES lė­šų. Tiek pat in­ves­tuo­ja IBM“, – pa­si­ra­šęs su­tar­tį žur­na­lis­tams pra­ ne­šė D.Krei­vys. A.Ku­bi­lius dar pri­

dū­rė: Lie­tu­va ir IBM per pen­ke­rius me­tus pla­nuo­ja re­gist­ruo­ti ne ma­ žiau kaip 150 bend­rų pa­ten­tų. Per tre­jus me­tus Lie­tu­vos ty­ri­ mų cent­ras ne­nu­vei­kė be­veik nie­ ko. Ūkio mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, bend­ro­vės iž­de žio­ji tik 19 mln. li­ tų sko­la.

Ūkio mi­nis­te­ri­ja in­ for­ma­vo, kad įstai­gos, ku­ri be­veik ne­vei­kia, lai­ki­na­sis di­rek­to­rius lig šiol gau­na veik 13 tūkst. li­tų. Al­ga – 13 tūkst. li­tų

Kai­rie­ji, tik grį­žę į val­džią, skel­ bė, kad bend­ro­vę Lie­tu­vos ty­ri­mų cent­rą rei­kia kuo grei­čiau lik­vi­duo­ ti, ta­čiau pro­ce­dū­ros už­si­tę­sė iki da­bar. Ūkio mi­nis­te­ri­ja in­for­ma­vo, kad įstai­gos, ku­ri be­veik ne­vei­kia, lai­ki­na­sis di­rek­to­rius lig šiol gau­ na be­veik 13 tūkst. li­tų po­pie­riu­je

sie­kian­čią al­gą. Bu­vo pa­keis­ta šios bend­ro­vės val­dy­ba, di­rek­to­rius at­ si­sta­ty­di­no, ta­čiau pro­ce­dū­ros vis dar ne­baig­tos. „Mes ruo­šė­mės lik­vi­duo­ti ši­tą or­ga­ni­za­ci­ją, nes ne­ma­tė­me jos bu­ vi­mo pra­smės. Prak­tiš­kai pro­jek­tas ne­vy­kęs. Vis dėl­to tai tarp­tau­ti­nis pro­jek­tas, ne­no­rė­jo­me da­ry­ti ža­ los tarp­tau­ti­nei Lie­tu­vos re­pu­ta­ci­ jai, – aiš­ki­no bu­vu­si ūkio mi­nist­rė so­cial­de­mok­ra­tė Bi­ru­tė Vė­sai­tė. – IBM ža­da in­ves­tuo­ti ir kur­ti dar­bo vie­tas. Sku­biai rei­kė­jo im­tis veiks­ mų. Lik­vi­da­vus šią įstai­gą ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad mes IBM pre­ten­zi­jų ne­tu­ri­me. Tos su­tar­tys jau nu­trū­ ku­sios na­tū­ra­liai, o Lie­tu­vai li­ko tik įsi­pa­rei­go­ji­mai.“ Ką vei­kia ši bend­ro­vė, su ku­rios va­do­vais net vi­są sa­vai­tę ne­bu­vo įma­no­ma su­si­siek­ti? Kuo už­sii­ma ši įstai­ga, jei nė ne­tu­ri nor­ma­laus sa­vo tink­la­la­pio? Ga­liau­siai, už ką lai­ki­na­sis va­do­vas per mė­ne­sį gau­ na 13 tūkst. li­tų – vie­ną di­džiau­sių at­ly­gi­ni­mų, jei ly­gin­tu­me su ki­to­ mis vals­ty­bės įmo­nė­mis?

„Pri­pa­žįs­tu. Jie nie­ko ne­vei­kė. Kol dir­bo mū­sų dar­bo gru­pė, ku­ri spren­dė, ką rei­kės da­ry­ti, bend­ro­ vės va­do­vy­bė dir­bo. O šiaip tai tie­ sa, be abe­jo, jie nie­ko ne­vei­kė“, – dū­sa­vo B.Vė­sai­tė. Be­je, ge­gu­žės vi­du­ry­je dėl šios bend­ro­vės ir su­tar­čių Ūkio mi­nis­ te­ri­ja krei­pė­si ir į STT. Jos at­sto­vai dien­raš­tį in­for­ma­vo, kad STT Vil­ niaus val­dy­ba iš­nag­ri­nė­jo Ūkio mi­ nis­te­ri­jos krei­pi­mą­si dėl vie­šo­jo in­ te­re­so gy­ni­mo stei­giant bend­ro­vę Lie­tu­vos ty­ri­mų cent­rą, su­tei­kiant jai vals­ty­bės ga­ran­ti­ją, dėl ga­li­mo pikt­nau­džia­vi­mo ar ki­tos nu­si­kals­ ta­mos vei­kos po­žy­mių. Ta­čiau va­kar STT priė­mė spren­ di­mą at­si­sa­ky­ti pra­dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą ne­nus­ta­čius vei­kos, tu­rin­ čios nu­si­kal­ti­mo po­žy­mių. Li­ko tik sko­los

Nors bend­ro­vė Lie­tu­vos ty­ri­mų cent­ras ve­ge­tuo­ja jau dau­giau nei pus­me­tį, ji, kaip liu­di­ja Cent­ri­ nė vie­šų­jų pir­ki­mų sis­te­ma, vis dar per­ka mo­bi­lio­jo in­ter­ne­to, au­di­

to, bu­hal­te­ri­jos, tei­si­nes pa­slau­gas, taip pat – de­ga­lus. Ma­ža to, kai ku­rie pir­ki­mai su­pla­nuo­ti iki me­tų ga­lo. Ta­čiau di­džiau­sias gal­vos skaus­ mas – 18,7 mln. li­tų Lie­tu­vos ty­ri­mų cent­ro sko­la in­ves­ti­ci­jų ir pa­sko­ lų bend­ro­vei „In­ve­ga“. Ši cent­rui bu­vo ga­ran­ta­vu­si 80 pro­c. pa­sko­ lą. Li­ku­si ne­pa­deng­ta pa­sko­la tu­ri bū­ti grą­žin­ta – kaip įsi­pa­rei­go­ta – iki šio mė­ne­sio ga­lo. Kas tu­rės mo­ kė­ti šiuos pi­ni­gus? Grei­čiau­siai tam lė­šų ieš­kos Ūkio mi­nis­te­ri­ja. Ko­kie Lie­tu­vos ty­ri­mų cent­ro nuo­pel­nai? Dien­raš­čio ži­nio­mis, re­gist­ruo­tas vos vie­nas pa­ten­tas. Ga­liau­siai de­ šim­ties žmo­nių gru­pe­lė sa­vai­tei bu­ vo nu­vež­ta į Ciu­ri­chą, kur pri­sta­tė sa­vo ty­ri­mų kryp­tis ir tai­ky­mus. Di­džio­ji klai­da, ma­tyt, bu­vo pa­ da­ry­ta pa­čio­je pra­džio­je, pa­si­ra­ šant su­tar­tį. Dien­raš­tį kon­sul­ta­ vu­sių moks­li­nin­kų ži­nio­mis, pa­gal tą su­tar­tį IBM nie­kuo ne­pri­si­de­ da, bet vi­si in­te­lek­tua­li­niai re­zul­ ta­tai tam­pa jos nuo­sa­vy­be. Išei­tų, kad Lie­tu­vai lie­ka tik iš­ra­di­mų au­ to­rių pa­var­dės ir ba­lai.

G.Ste­po­na­vi­čius: kal­ti ne va­do­vai, o pa­tir­ties sto­ka Vienas iš sutartį dėl Lietuvos tyri­ mų centro su IBM pasirašiusių – bu­ vęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius savo kaltės neįžvelgia. Be kita ko, jis mano, kad atsakomybę dėl žlugusio bei Lietu­ vai milijonus kainavusio projekto turėtų prisiimti ir IBM.

– Kas at­si­ti­ko, kad IBM pro­ jek­tas pa­ty­rė ne­sėk­mę? – dien­ raš­tis pa­si­tei­ra­vo vie­no su­tar­tį su

IBM pa­si­ra­šiu­sio bu­vu­sio švie­ti­ mo ir moks­lo mi­nist­ro G.Ste­po­na­ vi­čiaus. – Lie­tu­vai tai bu­vo vie­nas di­džiau­ sių to­kio mas­to pro­jek­tų, kai vals­ ty­bės mas­tu bu­vo nu­spręs­ta dirb­ti su bend­ro­ve, ly­de­riau­jan­čia moks­lo re­zul­ta­tų ko­mer­cia­li­za­vi­mo sri­ty­ je. Aiš­ku, kad prie­žas­čių, ko­dėl tas bend­ra­dar­bia­vi­mas ne­si­bai­gė taip, kaip ga­lė­jo baig­tis, daug. Tai mū­ sų ad­mi­nist­ra­vi­mo pa­tir­ties sto­ka, klam­pios pro­ce­dū­ros pa­nau­do­jant

Lie­tu­vos ko­fi­nan­sa­vi­mo da­lį iš ES struk­tū­ri­nių fon­dų, taip pat iš IBM ne vi­sa­da bu­vo no­ras pa­ro­dy­ti sa­ vo in­dė­lį. – Gal pa­si­ra­šant su­tar­tis jo­se bu­vo pa­da­ry­ta klai­dų? – Pa­si­ra­šant su­tar­tį bu­vo de­ta­liai su­ra­šy­tos ša­lių pa­rei­gos ir ku­rio­ se sri­ty­se dirbs ko­mer­cia­li­zuo­jant moks­li­nę pro­duk­ci­ją. Tai ir vy­ ko. Ta­čiau kai atė­jo sta­di­ja, kada rei­kė­jo pa­ro­dy­ti aiš­kų IBM in­dė­lį,

tai, sa­ky­ki­me, už kon­sul­ta­ci­jas, už know-how įver­tį, tai ne­bu­vo aiš­ kiai de­ta­li­zuo­ta. – Ko­kią nau­dą Lie­tu­va ga­vo iš šio pro­jek­to ir kas kal­tas, kad jis taip ne­pa­vy­ko? – Di­džiau­sia bė­da – ad­mi­nist­ra­vi­ mo pa­tir­ties ne­bu­vi­mas, klam­pios ES struk­tū­ri­nių lė­šų pa­nau­do­ji­ mo pro­ce­dū­ros ir ma­no pa­mi­nė­tų da­ly­kų su­pra­ti­mas. Tai ne­reiš­kia, kad pro­jek­tas ne­da­vė jo­kios nau­

dos. Bu­vo per­duo­ta IBM su­kaup­ta pa­tir­tis aukš­tų­jų mo­kyk­lų mo­ky­to­ jams, vy­ko mo­ky­mai, moks­li­nin­kai vy­ko į IBM la­bo­ra­to­ri­jas Ciu­ri­che ir ki­tas vie­tas. Už­re­gist­ruo­tas vie­nas pa­ten­tas me­di­ci­ni­nių ty­ri­mų sri­ty­ je, da­lis žmo­nių tę­sia tą veik­lą. Kai­ rių­jų vy­riau­sy­bė mė­gi­no vi­sus vel­ nius su­kar­ti ant anks­tes­nių val­džių. Bet ar yra jų no­ras ieš­ko­ti spren­di­ mų? Ma­no gal­va, bū­tų ge­riau šią įstai­gą ne lik­vi­duo­ti, o skelb­ti jos bank­ro­tą.

6

antradienis, birželio 18, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Si­ri­jos bom­ba

Lais­vės kai­na – vals­ty­bės ir pi­lie­čių li­ki­mai

K Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

I

ra­no pre­z i­den­to rin­k i­mai bai­gė­ si nuo­s ai­kaus kan­d i­da­to Has­s a­ no Rou­ha­n i per­ga­le. Sun­k u pro­ gno­zuo­ti, kaip kei­sis Ira­no po­zi­ci­ ja, pa­vyz­džiui, Si­ri­jos klau­si­mu. Va­ka­rų po­zi­ci­ja die­na po die­nos kin­ta. Iki šiol gan at­sar­g iai ver­ti­nę Si­ri­jos pro­ ble­mos spren­di­mą ka­ri­nė­mis prie­mo­ nė­m is, Va­ka­rai kuo to­l iau, tuo pa­lan­ kiau žiū­r i į Si­r i­jos su­k i­lė­l ių ap­g ink­la­ vi­mą. De­be­sys virš Da­mas­ko, aki­vaiz­du, kau­ pia­si. Su­ki­lė­lių ap­gink­la­vi­mas iš es­mės reiš­k ia, kad dip­lo­ma­t i­nės pa­stan­gos – kaip ga­li­my­bė iš­spręs­ti Si­ri­jos klau­si­mą – ver­ti­na­mos kuo to­liau, tuo pra­sčiau. Ar ki­tas žings­nis bus ka­ri­nė in­ter­ven­ci­ ja, ku­riai vėl­g i, kaip Li­bi­jo­je, va­do­vaus NA­TO? Tai­g i ir Lie­tu­va tu­rės tar­ti sa­vo

Ar virs Si­ri­ja dar vie­nu įvai­rių ko­vo­to­jų prie­ globs­čiu, to­kiu kaip Af­ ga­nis­ta­no ir Pa­kis­ta­no pa­sie­nis? žo­dį. Prob­le­ma tai, kad Si­ri­jos konf­lik­tas per­žen­gė šios ša­lies sie­nas. Ir, de­ja, ka­ ri­nės ak­ci­jos re­gio­ne, ti­kė­ti­na, tik des­ta­ bi­li­zuos re­g io­ną. Ar Eu­ro­pa pa­si­ren­gu­ si ga­li­miems pa­da­ri­niams? Rei­kė­tų pri­min­ti, kad Af­ga­nis­ta­ne mo­ dža­he­dų ko­vai su So­v ie­t ų Są­jun­gos gink­luo­to­s io­m is pa­j ė­go­m is Va­k a­rai taip pat sky­rė ne­ma­žai iš­tek­l ių. 2001 m. bū­tent iš Af­ga­n is­ta­no bu­vo or­ga­n i­ zuo­tos te­ro­ro ata­kos prieš Jung­t i­nes Vals­ti­jas. Ar virs Si­ri­ja dar vie­nu įvai­rių ko­vo­to­ jų prie­globs­čiu, to­k iu kaip Af­ga­nis­ta­ no ir Pa­k is­ta­no pa­sie­nis? Ar pa­si­kar­ tos Ira­ko sce­na­r i­jus? Žlu­g us vals­ty­bei ji ne­ga­l i kont­ro­l iuo­ ti nei ra­di­ka­l ių or­ga­ni­za­ci­jų, nei pre­ ky­bos gink­lais. Ar taps Va­ka­rai su­k i­ lė­l ių prie­šais? Juk Af­ga­nis­ta­ne taip ir nu­t i­ko. Pa­vo­jus eg­z is­t uo­ja ir šį kar­tą, bet ki­ taip nei Af­ga­n is­t a­ne, Pa­k is­t a­ne ar net Ira­ke, grės­m ių ži­d i­nys – ge­ro­kai ar­čiau Eu­ro­pos. Juk ir Li­bi­jo­je dau­ge­l is su­k i­lė­l ių iš šios ša­l ies pa­si­t rau­kė į Ma­l į. Vis dėl­ to Li­bi­ja – ma­ža, ne­gar­sė­ju­si ra­d i­ka­ liais ju­dė­ji­mais ir, be­je, ga­na eu­ro­pie­ tiš­ka. Si­ri­ja – di­de­lė, dau­g ia­tau­tė ir kon­ fe­siš­kai pa­si­da­li­ju­si, ga­lin­ti sprog­ti kaip di­de­lė bom­ba, pa­na­šiai kaip Af­ga­nis­ta­ nas ar Ira­kas. Ver­tė­t ų pa­na­šius klau­si­mus, prieš ap­ gink­luo­jant su­k i­lė­l ius, la­bai rim­tai ap­ svars­ty­ti.

ai šio­mis die­no­mis Lie­tu­va pri­si­me­na dar vie­nas sa­vo tė­vy­nai­nių trem­ties į Si­bi­ rą me­ti­nes, Vo­kie­ti­ja me­na 1953-ių­jų bir­že­lio 17-osios pi­lie­čių maiš­to prieš pro­so­vie­ti­nę vy­riau­ sy­bę tuo­me­tė­je Vo­kie­ti­jos De­mok­ ra­ti­nė­je Res­pub­li­ko­je (DDR) 60-ąsias me­ti­nes. Kaip ir Lie­tu­vo­je, ir Vo­kie­ti­jo­je is­to­ri­kai vėl pri­me­na skau­džią vals­ty­bės is­to­ri­ją. Kuo bai­gė­si tuo­me­tis pi­lie­čių pa­si­prie­ši­ni­mas DDR vy­riau­sy­ bei? Apie 15 tūkst. pi­lie­čių bu­vo areš­tuo­ta, „tik“ 10 pro­c. jų nu­ teis­ta, daž­niau­siai skir­ta iki dve­jų me­tų ka­lė­ti. Griež­čiau­sia baus­me tą­syk nu­baus­ta apie 20 as­me­nų, ku­riems bu­vo at­sei­kė­ta 15 me­tų ne­lais­vės ar­ba ka­lė­ji­mas iki gy­ve­ ni­mo pa­bai­gos. Vien tik Ber­ly­ne tuo­met dun­dė­ jo 600 so­vie­ti­nių tan­kų, ir pi­lie­ čių pa­si­prie­ši­ni­mas bu­vo pa­lauž­ tas. Au­kos ir pa­mo­kos. Man at­ro­do, kad vo­kie­čiai ge­riau iš­mo­ko is­to­ri­ jos pa­mo­kas. Bet tai, ką pa­ty­rė pi­ lie­čiai, yra ne­sus­kai­čiuo­ja­ma: bė­ gi­mas iš sa­vo gim­tų­jų vie­tų, bai­mė, su­lau­žy­ti žmo­nių li­ki­mai. Ir tik su­ si­jun­gus abiem vo­kie­čių vals­ty­ bėms, su­ge­bė­ta žmo­nes ir reiš­ki­ nius įvar­dy­ti sa­vais var­dais. Gal to­dėl šian­dien Vo­kie­ti­ja daž­nai va­ di­na­ma sva­jo­nių ša­li­mi? Be­si­kei­čian­čios vy­riau­sy­bės su­ ge­bė­jo ne tik sa­vo pi­lie­čiams su­kur­ti pa­to­gų ir so­cia­liai sau­gų gy­ve­ni­mą. Vo­kie­čiai – stro­pūs dar­buo­to­jai. Jų mo­kes­ti­nė da­lis Eu­ro­pos Są­jun­go­ je – di­džiau­sia. Pa­vy­duo­lių yra per akis. Pas­ta­rai­siais mė­ne­siais ypač daug len­kų pra­dė­jo at­vyk­ti gy­ven­ti ir dirb­ti Vo­kie­ti­jo­je. O kur dar be­si­ ver­žian­tys ru­mu­nai, ro­mai, bul­ga­ rai, Ry­tų eu­ro­pie­čiai, pa­bė­gė­liai iš Azi­jos, Af­ri­kos vals­ty­bių? Vie­nur – smur­tas, ki­tur, kaip paaiš­kė­jo, lais­ vės naš­ta ta­po per sun­ki. Gal­vo­ju: ko­dėl tiems, ku­rie ko­vo­jo už Lais­ vę vals­ty­bė­je, ši naš­ta ta­da ne­bu­vo sun­kiai pa­ke­lia­ma?

Gal taip at­si­ti­ko to­dėl, kad į ka­ ro nu­nio­ko­tą ir jau mū­ro sie­na pa­ da­ly­tą Vo­kie­ti­ją at­vy­kęs tuo­me­tis Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų pre­zi­ den­tas Joh­nas F.Ken­ne­dis dau­gia­ tūks­tan­ti­nei mi­niai vo­kiš­kai pa­sa­kė vie­ną sa­ki­nį: „Aš esu ber­ly­nie­tis“. Šiuos žo­džius vo­kie­čiai dar ir da­bar pri­si­me­na. Nuo to lai­ko jau praė­jo 50 me­tų. Gal tai ir bu­vo tas po­stū­mis ir vil­tis, pa­leng­va pa­dė­ję vo­kie­čiams at­si­ties­ti? Lai­kas ne­sto­vi vie­to­je. Bir­že­lio 18– 19 die­no­mis Vo­kie­ti­jo­je lau­kia­ma da­ bar­ti­nio Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų pre­zi­den­to Ba­rac­ko Oba­mos dar­ bo vi­zi­to. Jis yra 44-asis pre­zi­den­tas JAV is­to­ri­jo­je. Pir­mą kar­tą B.Oba­ma Vo­kie­ti­jo­je lan­kė­si 2008-ųjų lie­pos 20 d., ta­da jis dar bu­vo Ame­ri­kos de­ mok­ra­tų par­ti­jos kan­di­da­tas į pre­zi­ den­to po­stą. Praė­jus ke­tu­riems mė­ ne­siams jis lai­mė­jo rin­ki­mus. Ko lau­kia­ma iš šie­me­čio vi­zi­to? Daug po­li­ti­kos, sau­gu­mo pa­sau­liui ir eko­no­mi­kos po­ky­čių. Kad bū­ tų įgy­ven­din­tas, kaip ra­šo spau­da, Va­šing­to­no pa­gei­dau­ja­mas pro­jek­ tas – bend­ra lais­va pre­ky­bos zo­na tarp Eu­ro­pos ir Šiau­rės Ame­ri­kos. Ar tam tu­rė­jo įta­kos tai, jog Vo­ kie­ti­ja pa­sta­rai­siais me­tais la­bai su­stip­rė­jo? Nors ame­ri­kie­čiai kri­ti­kuo­ja vo­ kie­čių už­si­spy­ri­mą dėl Ber­ly­no imig­ra­ci­nės po­li­ti­kos, 2011 m. va­ sa­rą B.Oba­ma Va­šing­to­ne įtei­kė Vo­kie­ti­jos Fe­de­ra­ci­nės Res­pub­li­ kos kanc­le­rei An­ge­lai Mer­kel Lais­ vės me­da­lį. To­kia di­džiu­lė gar­bė ten­ka la­bai ma­žai da­liai už­sie­nio po­li­ti­kų. Tai yra pri­pa­ži­ni­mas ir įver­ti­ni­mas.

D

žiu­gu, kad val­džia su Mo­ kes­čių ins­pek­ci­ja ėmė­si gau­dy­ti tuos pa­šal­pų ga­ vė­jus, ku­rie ne­tu­rė­tų jų gau­ti. Da­bar bū­na net taip, kad at­ siim­ti vals­ty­bės ski­ria­mos iš­mo­kos to­kie ti­pai at­va­žiuo­ja nau­jais mer­ se­de­sais ar ki­to­kio­mis bran­gio­mis ma­ši­no­mis. Juk ir ma­ža­me­čiui aiš­ ku, kad tai yra ne kas ki­ta, o ap­ga­ vys­tė vi­du­ry bal­tos die­nos. To­kie žmo­nės iš tie­sų net yra ne su­kčiai, o va­gys, at­vi­rai va­gian­tys iš vals­ty­ bės, nes iš­mo­kų jie ap­skri­tai ne­tu­ rė­tų gau­ti.

Ačiū vai­ruo­to­jui

Šio­mis sa­vai­tė­mis Eu­ro­pos ša­ lis, tarp jų ir Vo­kie­ti­ją, už­klu­po di­ džiu­liai po­tvy­niai. Vi­sai na­tū­ra­lu, kad nu­ken­tė­ju­sie­siems nuo po­tvy­ nio au­ko­ja­mi daik­tai, pi­ni­gai. Vien bir­že­lio 15-ąją tie­sio­giai trans­liuo­ jant vie­ną mu­zi­ki­nę te­le­vi­zi­jos lai­ dą bu­vo paau­ko­ta 1 690 012 eu­rų. Tie pi­ni­gai bus pa­skirs­ty­ti nuo po­ tvy­nio nu­ken­tė­ju­siems Vo­kie­ti­jos, Aust­ri­jos ir Švei­ca­ri­jos gy­ven­to­ jams. Su­rink­tos au­kos per Rau­do­ ną­jį Kry­žių, „Ca­ri­to“ or­ga­ni­za­ci­jas, baž­ny­čias, kaip ir vy­riau­sy­bių ski­ ria­mos lė­šos, taip pat ati­teks nu­ ken­tė­ju­sie­siems nuo po­tvy­nio. Bet čia svar­būs ne tik pi­ni­gai. Ir Vo­kie­ti­jos pre­zi­den­tas Joa­chi­mas Gauc­kas, ir kanc­le­rė A.Mer­kel ne vie­ną kar­tą lan­kė­si po­tvy­nio zo­ no­se. Jie bu­vo kar­tu su tau­ta. Žmo­ nėms la­bai rei­kė­jo pa­drą­si­nan­čių žo­džių, idant jie ne­pra­ras­tų vil­ties. Rei­kė­jo ma­ty­ti, kaip su­si­tel­kę dir­ bo gel­bė­to­jai, ug­nia­ge­siai, ka­riai, sa­va­no­riai. Tiems, ku­rie no­rė­jo žiop­li­nė­ti ar mė­gau­tis vaiz­dais po­ tvy­nio zo­no­se, bu­vo už­draus­ta lan­ ky­tis ir pa­gra­sin­ta bau­do­mis. Mat tuš­ti bu­tai, so­dy­bos ga­lė­jo tap­ti ir šiaip il­ga­pirš­čių tai­ki­niu. Taip su­si­tel­ku­sių pi­lie­čių se­niai ne­bu­vau ma­čiu­si. O gal tai ir yra su­vo­ki­mas, jog lais­vės be ne­prik­lau­so­my­bės ne­bū­ na? Lais­vi pi­lie­čiai ga­li aug­ti ir kur­ ti lais­vą vals­ty­bę. Be chao­so, men­ ka­ver­čių rie­te­nų, pa­že­mi­ni­mo. Su la­bai aiš­kia ver­ty­bių sis­te­ma. Kas, jei­gu ne po­li­ti­kai tu­ri jaus­ ti di­džiu­lę at­sa­ko­my­bę už vi­sa tai? Po­ky­čių naš­tą vals­ty­bė­je pir­miau­ sia ant sa­vo pe­čių iš­ban­do pi­lie­čiai. Ar po­li­ti­kai ka­da nors pa­si­do­mė­jo, kiek vi­siems pi­lie­čiams kai­nuo­ja jų trum­pa­lai­kiai spren­di­mai? Ir ko­dėl dau­ge­lis po­li­ti­kų nai­viai ma­no, kad vie­na­die­niai po­ky­čiai yra sta­bi­lu­mo ga­ran­tas? Pi­lie­čių li­ki­mai lais­vo­je ir ne­prik­ lau­so­mo­je vals­ty­bė­je tu­rė­tų bū­ti svar­biau­sia vals­ty­bės gy­ve­ni­mo ašis.

iš jos pel­ny­tis. Kad ir ne­di­de­lė­mis su­mo­mis, bet vis tiek sunk­ti biu­ dže­tą, ku­rį taip sun­kiai su­ne­ša vi­si dir­ban­tys Lie­tu­vos gy­ven­to­jai. Griež­tų prie­mo­nių prieš vel­tė­džius rei­kė­jo im­tis jau se­niai, ne­sup­ran­ta­ ma, kaip iki šiol tuo bu­vo ne­si­rū­pi­na­ ma. Juk per tą lai­ką bu­vo iš­švais­ty­ti mi­li­jo­nai li­tų, tuo me­tu, kai „Sod­ra“ taip gi­liai klim­po į sko­las, kol jo­se pa­skan­di­no vi­są vals­ty­bę. Pra­sis­ko­ li­no­me ne tik mes, vy­res­nio am­žiaus žmo­nės, bet ir pra­sko­li­no­me mū­sų vai­kų bei anū­kų atei­tį. Jo­nas Ma­čians­kas

No­riu pa­dė­ko­ti 8-ojo marš­ru­to au­ to­bu­so vai­ruo­to­jui už tai, jog tre­čia­ die­nio va­ka­rą jis su­stab­dė dėl ma­ nęs au­to­bu­są drau­džia­mo­je vie­to­je. Esu žiop­la. Pra­va­žia­vau sa­vo sto­te­ lę, kur tu­rė­jau iš­lip­ti, to­dėl, kai tai su­vo­kiau, puo­liau prie du­rų, mo­sa­ vau ran­ko­mis ir šau­kiau, kad ma­ ne iš­leis­tų. Pa­si­ro­džiau ne­man­da­gi, ta­čiau vai­ruo­to­jas tuoj pat su­stab­dė au­to­bu­są vi­du­ry­je gat­vės. La­bai ačiū jam. Jis juk to da­ry­ti ne­pri­va­lė­jo. El­zė

Su­rin­ki­te šiukš­les

Vie­ną va­ka­rą ve­džio­jau šu­nį Jū­ri­ nin­kų pro­spek­tu. Kaž­koks siau­ bas – ša­li­ke­lės nu­sė­tos šiukš­lė­mis. Traš­ku­čių pa­ke­liai, vais­van­de­nių bu­te­liu­kai, mai­še­liai, ci­ga­re­čių nuo­ rū­kos. Vis­kas pur­vi­na, neiš­va­ly­ta. Ne­sup­ran­tu, ko­dėl nie­kas ne­tvar­ko šios gat­vės? Juk ten tiek au­to­mo­ bi­lių ir kro­vi­ni­nių ma­ši­nų va­žiuo­ja, kar­tais ga­be­nan­čių kro­vi­nius ir iš už­sie­nio ša­lių. Ka­žin, kur pra­puo­lė vi­si gat­vių va­ly­to­jai? Ka­je­to­nas

Rei­kia rau­do­no au­to­bu­siu­ko

Gy­ve­nu pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je. Ne­ sup­ran­tu, ko­dėl bu­vo pa­nai­kin­tas ket­vir­tu nu­me­riu pa­žy­mė­tas marš­ ru­ti­nis tak­si. Va­sa­ros me­tu yra su­dė­ tin­ga nu­kak­ti iki Gi­ru­lių pa­plū­di­mio. Val­di­nin­kai ga­lė­jo pa­gal­vo­ti apie šią bė­dą. Juk vie­toj tų marš­ru­ti­nių tak­si ga­lė­jo at­si­ras­ti pa­pil­do­mas ma­ža­sis au­to­bu­siu­kas, ku­ris ga­lė­tų nu­vež­ti iki Gi­ru­lių pa­plū­di­mio Klai­pė­dos pie­ti­ nio ra­jo­no gy­ven­to­jus. Ilo­na

Tuo­pų pū­kai er­zi­na

Kiek­vie­ną die­ną ei­nant pės­čio­mis ar va­žiuo­jant mies­to au­to­bu­su ten­ ka su­sier­zin­ti. Tuo­pų pū­kai len­da vi­ sur: į akis, į bur­ną, į au­sis. Vi­si rū­bai bū­na ap­li­pę jais. At­si­bo­do. Sup­ran­tu, kad šiuo me­tų lai­ku pū­kai yra na­tū­ra­ lus reiš­ki­nys, ta­čiau ar ne­ga­li­ma bū­tų jų su­ma­žin­ti iš­ker­tant tuos me­džius? Juk ne­sun­ku tai pa­da­ry­ti, bran­giai ne­ kai­nuo­tų, o ir rū­bai bū­tų šva­rūs. Ka­zys

Dvi­ra­ti­nin­kai ne­su­tel­pa

Vaikš­čio­ti dvi­ra­ti­nin­kų bei pės­čių­jų ta­ku, nu­si­drie­ku­siu per pu­sę mies­ to, tam­pa pa­vo­jin­ga. Vie­ną va­ka­ rą išė­jau pa­si­vaikš­čio­ti su sa­vo šu­ niu Sar­giu. Pa­si­vaikš­čio­ji­mas mums vos ne­si­bai­gė tra­ge­di­ja. Be­vaikš­čio­ jant Sar­gis me­tė­si į ta­ko ša­li­ke­lę, o tuo me­tu grei­tai va­žia­vęs dvi­ra­ti­ nin­kas vos neuž­mu­šė ma­no au­gin­ ti­nio. Neį­si­vaiz­duo­ju, kaip ga­lė­čiau gy­ven­ti be sa­vo au­gin­ti­nio, o dvi­ra­ ti­nin­kams rei­kė­tų bū­ti ati­des­niems ir įsi­kal­ti į gal­vą, jog į ta­ką rei­kia su­ tilp­ti tiek pės­tie­siems, tiek dvi­ra­ti­ nin­kams, tiek gy­vū­nams. Bū­ki­me drau­giš­ki ir at­sar­ges­ni. Da­nu­tė Pa­ren­gė An­ta­nas Sta­niu­lis

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

To­dėl la­bai tei­sin­ga to­kius vei­kė­ jus de­mas­kuo­ti, nes pa­šal­pos tu­ri bū­ti ski­ria­mos tik tiems, ku­riems jų tik­rai rei­kia. Ne ki­taip. Ma­nau, kad pa­šal­pų ne­rei­kė­tų skir­ti ir gir­tuok­liams, ku­rie vals­ ty­bės pa­ra­mą be jo­kios są­ži­nės grau­ža­ties lei­džia per gerk­lę. To­ kių klai­pė­die­čių vai­kai tu­rė­tų bū­ ti mai­ti­na­mi mais­to da­vi­niais, o jų tė­vams gry­nie­ji pi­ni­gai ne­tu­rė­tų bū­ti iš­mo­ka­mi. Iš­ties šiuo me­tu yra pri­vi­sę la­ bai daug „gud­ra­gal­vių“, ku­rie tik ir žiū­ri, kaip maus­ty­ti vals­ty­bę ir

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

397 728

telefonas@kl.lt

Prieš vel­tė­džius – vi­su griež­tu­mu

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ja­ni­na Ba­či­liū­nai­tė-Os­ter­maier

karštas telefonas

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, birželio 18, 2013

užribis

Kie­muo­se – ka­ras dėl ma­ši­nų 1

Juo ir už­fik­suo­ta, kaip atei­na V.Jab­lons­kis, pa­si­ svei­ki­na su drau­gu ba­ro sa­vi­nin­ku ir pra­de­da fo­tog­ra­fuo­ti ma­no au­to­ mo­bi­lį“, – dės­tė T.Mu­rav­jo­vas. Jis ti­ki­no, kad be ko­vos tik­rai ne­ pa­si­duos – steng­sis įro­dy­ti, kad jo­ kio pa­žei­di­mo ne­pa­da­rė. Kal­ti­ni­mai – fan­tas­ti­ka

Pats V.Jab­lons­kis kal­ti­ni­mus, jog įspė­ji­mus apie gre­sian­čias bau­das T.Mu­rav­jo­vui ra­šo tik to­dėl, kad yra pa­žįs­ta­mas su ba­ro sa­vi­nin­ku, pa­va­di­no iš fan­tas­ti­kos sri­ties. „To žmo­gaus tik­rai ne­pa­žįs­tu. Ži­nau, kad esu už­fik­suo­tas vaiz­ do re­gist­ra­to­riu­mi, kai su juo pa­ si­svei­ki­nau. Bet tai tik ele­men­ta­rus man­da­gu­mas ir nie­ko dau­giau“, – tvir­ti­no V.Jab­lons­kis. Jis tei­gė, jog T.Mu­rav­jo­vo au­to­ mo­bi­lis, sto­vin­tis ant ža­lio­sios ve­ jos, o tiks­liau – ant to, kas li­ko iš jos, iš­ties yra nu­fo­tog­ra­fuo­tas tris kar­tus. „Va­žia­vau pro ša­lį, pa­ma­čiau pa­ da­ry­tą pa­žei­di­mą, su­sto­jau ir nu­ fo­tog­ra­fa­vau. Toks mū­sų dar­ bas. Mes fo­tog­ra­fuo­ja­me įvai­rio­se mies­to vie­to­se au­to­mo­bi­lius, ku­ rie sto­vi ten, kur ne­ga­li­ma. Kar­tais į tą pa­čią vie­tą vyks­ta­me ir pen­kis ar aš­tuo­nis kar­tus. Be­je, šį­kart pa­ žei­di­mas bu­vo už­fik­suo­tas ne pa­gal skun­dą, o to­dėl, kad pa­ts jį pa­ma­ čiau“, – tvir­ti­no V.Jab­lons­kis. Jis pa­brė­žė, jog šio­je vie­to­je ke­ li vai­ruo­to­jai jau bu­vo nu­baus­ti už tai, kad au­to­mo­bi­lius pa­li­ko ant ža­lio­sios ve­jos. Val­di­nin­kas tei­gė, jog T.Mu­rav­ jo­vui dar kar­tą bus iš­siųs­tas kvie­ ti­mas ap­si­lan­ky­ti sa­vi­val­dy­bė­je ir pa­teik­ti duo­me­nis, kad bū­tų ga­li­ ma su­ra­šy­ti ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų pro­to­ko­lą. Jei klai­pė­die­tis neat­vyks ar ne­ pa­teiks do­ku­men­tų, jo by­la bus per­duo­ta nag­ri­nė­ti Ad­mi­nist­ra­ci­ nei ko­mi­si­jai. Už au­to­mo­bi­lio sta­ty­mą ant ža­ lio­sios ve­jos gre­sia bau­da nuo 100 iki 300 li­tų. Jei žmo­gus su­tin­ka su­ si­tar­ti su vals­ty­be ir bau­dą per 10 die­nų su­mo­kė­ti ge­ra­no­riš­kai, jam rei­kia su­mo­kė­ti pu­sę mi­ni­ma­lios bau­dos – 50 li­tų.

Pa­žei­di­mas: val­di­nin­ko už­fik­suo­to­je fo­tog­ra­fi­jo­je aiš­kiai ma­ty­ti, jog

Kas­die­ny­bė: Jū­ros gat­vė­je daž­nas au­to­mo­bi­lis sto­vi ar­ba ant ša­li­gat­

V.Jab­lons­kio nuo­tr.

vio, ar­ba ant ve­jos.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

mau­do. Vi­sa­da sten­giuo­si, jog ša­ li­gat­viu ei­nan­tiems ma­no au­ to­mo­bi­lis ne­truk­dy­tų, bet tu­riu pa­gal­vo­ti ir apie gat­ve va­žiuo­jan­

Mer­gi­na nuė­jo į Ke­lių po­li­ci­jos biu­rą (KPB) ir iš ty­rė­jos iš­gir­do, jog kaž­koks pen­si­nin­kas vaikš­to mies­to gat­vė­mis ir ieš­ko pa­žei­ dė­jų. Vy­ras fo­tog­ra­fuo­ja kiek­vie­ną bent pu­se ra­to ant ša­li­gat­vio už­ va­žia­vu­sią ma­ši­ną ir siun­čia nuo­ trau­kas į KPB. Pa­rei­gū­nė ti­ki­no, kad pro­to­ko­ le įsi­vė­lė klai­da, au­to­mo­bi­lio duo­ me­nys bu­vo su­pai­nio­ti su ki­tos pa­žei­dė­jos ma­ši­nos duo­me­ni­mis. Ka­dan­gi ir Si­mo­na bu­vo pa­žei­du­si tai­syk­les, jai skir­ta 50 li­tų bau­da. „Jūs neį­si­vaiz­duo­ja­te, kaip ap­ mau­du. Kie­mas, ku­ria­me tu­riu tei­sę lai­ky­ti ma­ši­ną, am­ži­nai pri­ grūs­tas po­li­ci­nin­kų ma­ši­nų. Kaž­ koks žmo­gus, ku­ris vei­kiau­siai pa­ts ne­tu­ri au­to­mo­bi­lio, vaikš­to ir kaip koks pik­ta­va­lis ieš­ko, kam pa­ken­ kus. Juk lei­di­mas ga­lio­ja ne­di­de­liu at­stu­mu nuo gy­ve­na­mo­sios vie­ tos. Užuot su­pra­tęs, kad nie­kam ne­truk­dau, kad vi­si kaž­kaip tu­ri­ me tilp­ti, žmo­gus tie­siog ken­kia“, – pik­ti­no­si mer­gi­na. Ji ti­ki­no, kad iš­šū­kį priims ir pa­ti pra­dės me­džio­ti jos kie­me be lei­di­

mo sto­vin­čius au­to­mo­bi­lius, be to, skųs tuos, ku­rie ma­ši­no­mis už­blo­ kuo­ja įė­ji­mus į laip­ti­nes.

T.Mu­rav­jo­vo au­to­mo­bi­lis pa­lik­tas ant ža­lio­sios ve­jos.

Pa­lie­ka gat­vė­je

Bea­to­dai­riš­kas bau­di­mas už kiek­ vie­ną menk­nie­kį kurs­to aist­ras ir ke­lia žmo­nes į vi­sų prieš vi­sus ka­ rą. To­kia min­tis atė­jo į gal­vą jau­nai klai­pė­die­tei Si­mo­nai, gy­ve­nan­čiai Jū­ros gat­vės pra­džio­je. Ankš­tuo­se šios gat­vės kie­muo­se bei pa­kraš­čiuo­se grū­da­si ne tik čia gy­ve­nan­čių žmo­nių au­to­mo­bi­liai, bet ir į dar­bą sa­vo­mis ma­ši­no­mis at­va­žiuo­jan­čių Klai­pė­dos vy­riau­ sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to dar­buo­ to­jų trans­por­to prie­mo­nės. Po dar­bo nak­ti­nė­je pa­mai­no­je grį­žu­si Si­mo­na kie­me vie­tos daž­ niau­siai ne­ran­da, to­dėl yra pri­vers­ ta au­to­mo­bi­lį pa­lik­ti Jū­ros gat­vė­je. Ka­dan­gi gat­vė siau­ra, o va­žiuo­ti ja lei­džia­ma į abi pu­ses, vai­ruo­to­jai sten­gia­si, kad ma­ši­nos kaip ga­li­ ma ma­žiau iš­si­kiš­tų. To­dėl ten­ka už­va­žiuo­ti ant ša­li­gat­vio. Įs­kun­dė kaž­koks pen­si­nin­kas

„Kai ga­vau ži­nią, jog esu bau­džia­ ma už tai, kad vie­nas ma­no ma­ ši­nos ra­tas bu­vo už­va­žia­vęs ant ša­li­gat­vio, ne­ga­lė­jau tver­tis iš ap­

Vi­gan­das Jab­lons­kis:

To žmo­gaus tik­rai ne­ pa­žįs­tu. Ži­nau, kad esu už­fik­suo­tas vaiz­ do re­gist­ra­to­riu­mi, kaip su juo pa­si­svei­ ki­nau. Bet tai tik ele­ men­ta­rus man­da­gu­ mas ir nie­ko dau­giau. čius, nes gat­vė la­bai siau­ra, – pa­sa­ ko­jo Si­mo­na. – Skai­čiau pro­to­ko­lą ir ne­ga­lė­jau su­pras­ti: ja­me pa­ra­šy­ta ma­no pa­var­dė ir var­das, ta­čiau au­ to­mo­bi­lio mar­kė ir vals­ty­bi­niai nu­ me­riai ne ma­no. Pra­džio­je ke­ti­nau ne­kreip­ti dė­me­sio, nes pa­ma­niau, kad tai klai­da, bet pa­skui nu­spren­ džiau iš­siaiš­kin­ti.“

Ra­gi­no ieš­ko­ti išei­ties

Uos­ta­mies­čio KPB vir­ši­nin­kas Ra­mū­nas Ši­dei­kis tei­gė, kad tai­ syk­lės vi­siems vie­no­dos, tad ir lai­ky­tis jų rei­kė­tų be išim­čių, ne­ pai­sant ar tai pa­rei­gū­nas, ar ki­ toks klai­pė­die­tis. Pen­si­nin­ką, fo­tog­ra­fuo­jan­tį pa­žei­dė­jus, R.Ši­ dei­kis pa­gy­rė ir ra­gi­no klai­pė­die­tę pa­si­rink­ti ki­tą vie­tą sa­vo ma­ši­nai, jei ne­ga­li sau­giai ir ne­pa­žeis­da­ma tai­syk­lių pa­lik­ti ne­to­li na­mų. „Rei­kė­tų ne pik­tin­tis ir ne ka­ riau­ti, o na­mo gy­ven­to­jams ban­dy­ ti spręs­ti pro­ble­mą. Ma­nau, ga­li­ma pa­di­din­ti vie­tų ma­ši­noms skai­čių, tik rei­kia to im­tis. O dėl klai­dos pro­to­ko­le ga­liu pa­sa­ky­ti tik tiek – kas ne­dir­ba, tas ne­klys­ta“, – tei­gė pa­rei­gū­nas. R.Ši­dei­kis ra­gi­no vi­sus klai­pė­ die­čius fo­tog­ra­fuo­ti ir fil­muo­ ti Eis­mo tai­syk­lių pa­žei­dė­jus, nuo to esą lai­mės kiek­vie­nas mies­to gy­ven­to­jas.

Kre­tin­go­je – gir­tų vai­ruo­to­jų nuo­ty­kiai Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Kre­tin­gos ra­jo­no po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nams sek­ma­die­nį bu­vo var­go dėl gir­tų vai­ruo­to­jų. Vie­nas net ki­bo po­li­ci­nin­kams į at­la­pus, ki­tas mė­ gi­no bėg­ti, o su­čiup­tas dar ban­dė pa­rei­gū­nus pa­pirk­ti.

Kont­ro­lė: sa­vait­ga­lį pa­di­din­tos po­li­ci­jos pa­jė­gos ne tik žiū­rė­jo vie­šo­

sios tvar­kos, bet ir tik­ri­no vai­ruo­to­jus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Sa­vait­ga­lį Kre­tin­go­je vy­ko šv. An­ ta­no at­lai­dai ir mies­to šven­tė, tad gat­vė­se bei ke­liuo­se dir­bo su­stip­ rin­tos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nų pa­ jė­gos. Bir­že­lio 16-ąją po pie­tų žmo­ nės pa­ste­bė­jo Kre­tin­gos gat­vė­ mis keis­tai va­žiuo­jan­tį au­to­mo­bi­ lį „Re­nault“. Kai ši ma­ši­na su­sto­jo prie ge­le­žin­ke­lio per­va­žos prie­šais trau­ki­nį, vie­nas kre­tin­giš­kis už­blo­ ka­vo jai ke­lią ir iš­kvie­tė po­li­ci­ją.

Pa­rei­gū­nai nu­sta­tė, kad įta­ri­ mų su­kė­lęs vai­ruo­to­jas yra ne­blai­ vus. Jis į al­ko­ho­lio ma­tuok­lį įpū­ tė 1,7 pro­mi­lės. Po­li­ci­nin­kai su­ra­šė ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų pro­to­ko­lą. Kol bu­vo at­lie­ka­mi for­ma­lu­ mai, „Re­nault“ vai­ruo­to­jas 48 me­tų anykš­tė­nas Rai­mon­das el­ gė­si ra­miai. Ta­čiau ne­tru­kus jis su­vo­kė, kas jam gre­sia ir ėmė neig­ti vai­ra­vęs au­ to­mo­bi­lį. Vy­ras ėmė gin­čy­tis su po­ li­ci­nin­kais, juos ko­ne­veik­ti, o ga­ liau­siai vie­nam jų smo­gė į krū­ti­nę. Dėl šio įvy­kio pra­dė­tas iki­teis­mi­ nis ty­ri­mas, iš ki­to Lie­tu­vos kraš­to at­va­žia­vęs žmo­gus už­si­trau­kė iš­ kart ke­lis ne­ma­lo­nu­mus. Tos pa­čios die­nos vė­lų va­ka­rą Kre­ting­so­džio kai­me po­li­ci­nin­kų stab­do­mas „Hon­da Pre­lu­de“ ne­

sto­jo, vai­ruo­to­jas pa­di­di­no grei­tį ir ban­dė pa­spruk­ti. Jis iš­su­ko iš ke­lio ir po­rą ki­lo­ met­rų va­žia­vo san­ka­sa ša­lia ge­le­ žin­ke­lio bė­gių. Po­li­ci­nin­kai jį vi­jo­ si vi­su­rei­giu, tad neat­si­li­ko. Kai pa­žei­dė­jo au­to­mo­bi­lis su­ sto­jo, vai­ruo­to­jas šo­ko iš ma­ši­nos ir lei­do­si bėg­ti. Ta­čiau pa­rei­gū­nai jį pa­vi­jo. Paaiš­kė­jo, kad 26 me­tų Min­dau­ gas iš Kve­cių kai­mo bu­vo ne­blai­ vus. Ma­tuok­lis pa­ro­dė 1,84 pro­mi­ lės. Sup­ra­tęs, kad gre­sia ne­men­ka bau­da ir tei­sės vai­ruo­ti atė­mi­mas, jis pa­ban­dė su­gun­dy­ti pa­rei­gū­nus pi­ni­gais ir pa­siū­lė jiems tūks­tan­ tį li­tų. Abie­jų is­to­ri­jų he­ro­jai bu­vo už­ da­ry­ti į areš­ti­nę, kur pra­blai­vė­jo ir po die­nos ga­lė­jo ki­to­mis aki­mis pa­ žvelg­ti į sa­vo nuo­ty­kius.

8

antradienis, birželio 18, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,56 %

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,9738 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0678 JAV do­le­ris 1 2,5917 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5524 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9206 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1505 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5308 Ru­si­jos rub­lis 100 8,1855 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8029

pokytis

+0,5579 % +0,1897 % +0,1004 % +0,3617 % +0,0061 % –0,2631 % +0,6509 % +0,5540 % –0,0820 %

+1,67 %

+0,37 %

Įmo­nių pel­nas ­ iš­lie­ka sta­bi­lus

„Au­re­la“ ga­lu­ti­nai li­ko be li­cen­ci­jos

Lie­tu­vos įmo­nės sausį–kovą už­dir­bo 1,931 mlrd. li­tų pel­no – be­veik tiek pat, kiek per­nai tuo pat me­tu (2 mlrd. li­tų) ir ket­vir­tą 2012 m. ket­vir­tį (1,9 mlrd. li­tų). Kaip pra­ne­šė Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­ tas, pir­mą ket­vir­tį pel­nin­gai dir­bu­sių Lie­ tu­vos įmo­nių da­lis bu­vo 58,6 pro­c. – 0,9 pro­cen­ti­nio punk­to dau­giau ne­gu per­nai tuo pa­čiu lai­ku ir 0,8 pro­cen­ti­nio punk­to dau­giau nei pa­sku­ti­nį 2012 m. ket­vir­tį.

Kip­re re­gist­ruo­tos įmo­nės „Ser­vo­lian In­ vest­ments“ val­do­ma Lie­tu­vos už­sa­ko­mų­ jų skry­džių bend­ro­vė „Au­re­la“ ga­lu­ti­nai ne­ te­ko oro su­si­sie­ki­mo li­cen­ci­jos. Nuo­la­ti­ nė skry­džių li­cen­ci­ja „Au­re­lai“ jau bu­vo su­ stab­dy­ta 2011 m. sau­sio pra­džio­je – tuo­met ji ga­vo lai­ki­ną li­cen­ci­ją. Tų pa­čių me­tų lie­pą „Au­re­lą“ įsi­gi­jus nau­jai ak­ci­nin­kei – Kip­ro įmo­nei „Ser­vo­lian In­vest­ments“ – Ci­vi­li­nės avia­ci­jos ad­mi­nist­ra­ci­ja at­nau­ji­no li­cen­ci­ją.

Biu­dže­to sky­lė gąs­di­na ne juo­kais Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jo­je su­da­ry­ta nau­ja ko­ mi­si­ja, ku­ri prem­je­ro pa­ve­di­mu aiš­kin­sis, ko­dėl pra­stai su­ren­ka­mi kai ku­rie mo­ kes­čiai. Re­gis, šiai ko­mi­si­jai teks aiš­kin­tis aki­vaiz­džius da­ly­kus.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Su­da­rė ko­mi­si­ją

Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius va­ kar įpa­rei­go­jo Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ją iš­siaiš­kin­ti, ko­dėl ša­ly­je su­ren­ka­ ma ma­žiau mo­kes­čių, nei pla­nuo­ta. Mi­nis­te­ri­ja iki lie­pos 15 d. tu­rės at­ lik­ti Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ ci­jos (VMI) mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­ vi­mo veik­los efek­ty­vu­mo ana­li­zę ir pa­teik­ti pa­siū­ly­mus dėl mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo ge­ri­ni­mo. „Kai ku­rių mo­kes­čių su­rin­ki­mas ke­lia ne­ri­mą, to­dėl no­riu ži­no­ti aiš­ kias to­kio mo­kes­čių ne­su­rin­ki­mo prie­žas­tis. Ga­vus spe­cia­lis­tų ana­ li­zę, bus ga­li­ma da­ry­ti konk­re­čias iš­va­das ir to­les­nius veiks­mus“, – tei­gė A.But­ke­vi­čius. Fi­nan­sų mi­nist­ro Ri­man­to Ša­ džiaus pa­ta­rė­jas Ros­val­das Gor­ ba­čio­vas BNS va­kar tei­gė, kad šiam Vy­riau­sy­bės va­do­vo nu­ro­dy­ mui vyk­dy­ti mi­nis­te­ri­jo­je bus su­ for­muo­ta spe­cia­li ko­mi­si­ja, ku­ri ir aiš­kin­sis mo­kes­čių ne­su­rin­ki­mo prie­žas­tis. Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos duo­me­ ni­mis, į na­cio­na­li­nį biu­dže­tą šie­ met per pen­kis mė­ne­sius neįp­ lau­kė 77,4 mln. li­tų, o į vals­ty­bės biu­dže­tą – 169,4 mln. li­tų pla­nuo­ tų pa­ja­mų. Ma­žiau, nei pro­gno­zuo­ta, su­ rink­ta pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) ir ak­ci­zų. PVM šie­met su­ rink­ta 3,688 mlrd. li­tų – 350,4 mln. li­tų (8,7 pro­c.) ma­žiau, nei pla­nuo­ ta, ak­ci­zų su­rink­ta 1,266 mlrd. li­ tų – 100,8 mln. li­tų (7,4 pro­c.) ma­ žiau, nei pro­gno­zuo­ta. Ta­čiau bū­tent PVM ir ak­ci­zų mo­ kes­čių ne­su­rin­ki­mą ir yra leng­viau­ sia paaiš­kin­ti. Ir tam vi­sai ne­rei­kia lauk­ti lie­pos 15-osios, kai sa­vo iš­ va­das pa­teiks Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos ko­mi­si­ja. Prie­žas­tis paaiš­ki­no

PVM įplau­kų at­si­li­ki­mui nuo pla­ no di­džiau­sią įta­ką pa­da­rė šie­met pa­si­kei­tu­si im­por­to PVM tvar­ka: anks­čiau im­por­tuo­to­jai PVM pri­ va­lė­da­vo su­mo­kė­ti iš­kart, da­bar – tik po tam tik­ro lai­ko. Tai pa­čiai Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jai pa­val­džios VMI tei­gi­mu, dėl to biu­ dže­to pa­ja­mos „pa­si­slin­ko“ į prie­

kį. Ma­žiau PVM į biu­dže­tą pa­te­ko ir dėl to, kad dėl au­gan­čio eks­por­to me­tų pra­džio­je spar­čiai di­dė­jo grą­ žin­ti­nas PVM, ku­rio fak­tiš­kai vien per 2013 m. sausį–balandį grą­žin­ ta 279 mln. li­tų dau­giau nei per­nai tuo pa­čiu me­tu. Ak­ci­zo mo­kė­ji­mui di­džiau­sią įta­ką tu­ri ma­žė­jan­tis ak­ci­zo pre­kių par­da­vi­mas: dy­ze­li­nių de­ga­lų šie­ met par­duo­ta 2 pro­c., ben­zi­no – 17 pro­c., ci­ga­re­čių – 2,5 pro­c. ma­žiau nei praė­ju­siais me­tais.

Sty­gius: di­džiau­sią gal­vos skaus­mą val­džiai ke­lia net 350 mln. li­tų nuo pla­no at­si­lie­kan­tis PVM su­rin­ki­mas

ir su­ma­žė­ju­sios pa­ja­mos iš rū­ka­lų, al­ko­ho­lio ir de­ga­lų ak­ci­zų.

Al­gir­das But­ke­vi­čius:

Kai ku­rių mo­kes­čių su­rin­ki­mas ke­lia ne­ ri­mą, to­dėl no­riu ži­ no­ti aiš­kias to­kio mo­kes­čių ne­su­rin­ki­ mo prie­žas­tis.

Tie­sa, tai tik­rai ne­reiš­kia, kad lie­tu­viai pra­dė­jo ma­žiau va­ži­nė­ ti au­to­mo­bi­liais, var­to­ti al­ko­ho­li­ nių gė­ri­mų ir rū­ky­ti. VMI nuo­mo­ ne, di­džiau­sia ak­ci­zo su­rin­ki­mo pro­ble­ma – iš tre­čių­jų ša­lių įve­ža­ mi de­ga­lai ir al­ko­ho­lio bei ci­ga­re­ čių kont­ra­ban­da. Be to, už­drau­dus par­da­vi­nė­ti alų di­des­nė­je nei vie­no lit­ro tal­pos ta­ ro­je, šiais me­tais dau­giau par­duo­ da­ma stip­rių­jų al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų ir vy­no, ypač spi­ri­tuo­to. O alaus par­da­vi­mas kri­to apie 13 pro­c. Tie­sa, VMI tei­gi­mu, tiek PVM, tiek ak­ci­zo su­rin­ki­mo ato­trū­kis nuo pla­no pa­laips­niui ma­žė­ja, ge­ gu­žę biu­dže­to pa­ja­mos iš mo­kes­ čių šiek tiek vir­ši­jo pla­ną – gau­ta 100,4 pro­c. pla­nuo­tų pa­ja­mų.

VMI skel­bia, kad PVM mo­kė­ji­mo ten­den­ci­joms ne­ma­žą įta­ką da­ro vis dar stag­nuo­jan­ti vi­daus rin­ka: di­džių­jų mo­kes­čių mo­kė­to­jų duo­ me­nys ro­do, kad par­da­vi­mas Lie­ tu­vo­je, ap­mo­kes­ti­na­mas PVM, per ke­tu­ris pir­mus šių me­tų mė­ne­sius di­dė­jo tik 0,9 pro­c. Grės­mė eu­rui

SEB ban­ko vy­riau­sio­ji ana­li­ti­kė Vi­ li­ja Tau­rai­tė šiek tiek nu­ste­bo su­ ži­no­ju­si apie prem­je­ro ini­cia­ty­vą aiš­kin­tis mo­kes­čių ne­su­rin­ki­mo prie­žas­tis. „Kiek pa­me­nu, pa­na­šų nu­ro­dy­ mą dar ba­lan­džio mė­ne­sį bu­vo da­ vęs ir fi­nan­sų mi­nist­ras R.Ša­džius. Ma­nau, kad per tą lai­ką prie­žas­ tis jau bu­vo ga­li­ma iš­siaiš­kin­ti“, – dien­raš­čiui tei­gė V.Tau­rai­tė. Pa­sak jos, ste­bi­na ir Vy­riau­sy­bės už­mo­jai di­din­ti ak­ci­zą – tai ga­li už­ kirs­ti ke­lią įsi­ves­ti eu­rą, nes toks žings­nis ga­ran­tuo­tai di­dins inf­lia­ ci­ją. Be to, di­des­ni mo­kes­čiai ne­ bū­ti­nai reiš­kia di­des­nes biu­dže­to pa­ja­mas, nes pa­di­di­nus mo­kes­ čius gy­ven­to­jams at­si­ran­da dau­ giau no­ro jų iš­veng­ti. Sei­mo opo­zi­ci­jos ly­de­ris And­ rius Ku­bi­lius va­kar taip pat tei­gė, kad at­si­lik­da­ma nuo pa­ja­mų su­rin­ ki­mo pla­no Lie­tu­va ri­zi­kuo­ja ne­ pa­siek­ti iš­si­kel­tų tiks­lų dėl ro­dik­ lių įsi­ve­dant eu­rą. „Ga­na stam­bus pa­ja­mų at­si­li­ki­mas nuo pla­no gre­

sia ir tuo, kad me­tų pa­bai­go­je ga­li­ me pa­ma­ty­ti, jog Vy­riau­sy­bės pla­ nai pa­siek­ti per šiuos me­tus, kad mū­sų vals­ty­bės fi­nan­si­nė pa­dė­ tis ati­tik­tų Mast­rich­to kri­te­ri­jus, ga­li bū­ti sun­kiai pa­sie­kia­mi“, – spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je Sei­me sa­ kė A.Ku­bi­lius. Opo­zi­ci­jos ly­de­ris spau­dos kon­ fe­ren­ci­jo­je tei­gė, kad su­ma­žė­jęs mo­kes­čių su­rin­ki­mas ga­li bū­ti su­ si­jęs ir su mi­ni­ma­lios al­gos pa­di­di­ ni­mu iki 1000 li­tų me­tų pra­džio­ je. „To prie­žas­čių rei­kia ieš­kot šios

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

val­džios veiks­muo­se, ku­rie bu­vo at­lik­ti, tas pa­ts mi­ni­ma­lios al­gos pa­di­di­ni­mas, ma­no ma­ny­mu, įne­ šė ga­na daug su­maiš­ties į Lie­tu­vos vers­lo veik­lą, į tai, kaip jie pro­gno­ zuo­ja sa­vo per­spek­ty­vą, ma­to­me ge­ro­kai su­lė­tė­ju­sį ne­dar­bo ma­ žė­ji­mą, ir aš ma­nau, kad tai vie­ na prie­žas­čių, ko­dėl mo­kes­čių su­ rin­ki­mas at­si­lie­ka nuo pla­nų, ku­rie bu­vo pa­tvir­tin­ti praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je“, – apie ga­li­mas mo­kes­ čių ne­su­rin­ki­mo prie­žas­tis kal­bė­jo A.Ku­bi­lius.

Vyk­do pre­ven­ci­ją VMI skel­bia, kad rea­guo­da­ma į įtemp­ tą PVM mo­kė­ji­mą šie­met dau­giau­sia dė­me­sio ski­ria šio mo­kes­čio prie­vo­ lių vyk­dy­mui.

giau nei 2 mln. li­tų, o ki­tos įmo­nės ne­ ma­ži­na sa­vo PVM sko­lų. Taip pat aiš­ ki­na­ma­si, ar įmo­nės tei­sin­gai ap­skai­ čiuo­ja ir dek­la­ruo­ja im­por­to PVM.

Kaip ir pla­nuo­ta, VMI vyk­do pro­jek­tus „Ar mo­ki PVM?“, „Ar pa­grįs­ta PVM per­ mo­ka?“, be to, įver­ti­nu­si įtemp­tą si­tua­ci­ ją dėl PVM įplau­kų, at­li­ko iš­sa­mią ana­ li­zę dėl PVM prie­vo­lių vyk­dy­mo ir, at­si­ rin­ku­si apie 1000 di­džių­jų įmo­nių, vyk­ do tiks­li­nius jų vi­zi­ta­vi­mus.

Per ke­le­tą sa­vai­čių VMI ins­pek­to­riai dėl PVM ne­mo­kė­ji­mo ri­zi­kos jau ap­ lan­kė apie 800 mo­kes­čių mo­kė­to­jų. Su­rink­ta in­for­ma­ci­ja ro­do, kad di­džio­ ji da­lis mo­kė­to­jų tin­ka­mai vyk­do sa­ vo mo­kes­ti­nes PVM prie­vo­les, ta­čiau da­ro klai­dų pil­dy­da­mi dek­la­ra­ci­jas. Mo­kes­čių mo­kė­to­jų, ku­rie pa­tiks­li­no PVM dek­la­ra­ci­jas, bu­vo 304.

Per ap­si­lan­ky­mus ins­pek­to­riai aiš­ki­ na­si, ko­dėl pa­si­rink­to­se įmo­nė­se ma­ žė­ja par­da­vi­mas ša­lies vi­du­je ir tai­ kant 0 pro­c. PVM ta­ri­fą, bet kar­tu di­dė­ ja at­skai­ta, ko­dėl ki­to­se įmo­nė­se au­ga PVM at­skai­ta; ar pa­grįs­tai įmo­nės tai­ ko 0 pro­c. PVM ta­ri­fą; ko­dėl kai ku­rio­se įmo­nė­se PVM prie­vo­lė su­ma­žė­jo dau­

Daž­niau­siai bu­vo nu­sta­to­ma ne­pag­ rįs­ta PVM at­skai­ta – 85 at­ve­jai, 45 at­ ve­jais nu­sta­ty­ti ne­dek­la­ruo­ti PVM ap­mo­kes­ti­na­mi tie­ki­mai, taip pat bu­ vo 42 „pri­va­čių po­rei­kių“ at­ve­jai. VMI inf.

9

ANTRADIENIS, BIRŽELIO 18, 2013

rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Po ke­lio­nės į In­di­ją – kū­no po­ky­čiai Tris­de­šim­ties ki­log­ ra­mų at­si­kra­čiu­si Klai­pė­dos So­cia­li­ nės pa­ra­mos cent­ ro di­rek­to­rė Dia­na Stan­kai­tie­nė džiau­ gia­si ne tik dai­les­nė­ mis kū­no for­mo­mis, bet ir pa­ge­rė­ju­sia fi­ zi­ne svei­ka­ta bei dva­sios ra­my­be. Ke­ lio­nė į In­di­jo­je esan­ tį ajur­ve­dos cent­rą iš­va­lė li­gų ka­muo­ ja­mą or­ga­niz­mą ir su­for­ma­vo nau­jus mi­ty­bos įpro­čius, ku­riais D.Stan­kai­tie­ nė sėk­min­gai va­do­ vau­ja­si ir da­bar. Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Su­si­dū­rė su mir­ti­mi

Neiš­ven­gia­mi po­ky­čiai į mo­ters gy­ve­ni­mą atė­jo ta­da, kai su­šlu­ba­ vu­si svei­ka­ta pri­ver­tė pa­keis­ti gy­ ve­ni­mo bū­dą ir mi­ty­bos įpro­čius. D.Stan­kai­tie­nė pri­si­me­na, kad gruo­džio mė­ne­sį ji va­žia­vo į Tau­ ra­gę pas ma­mą, ku­rią ke­ti­no vež­ ti į Klai­pė­dą ir pa­gul­dy­ti į li­go­ni­ nę. Ma­ma su­ma­ny­mui ne­pri­ta­rė ir ke­liau­ti at­si­sa­kė. Mo­te­ris pa­sa­ko­ jo, kad pa­ke­liui na­mo su­sto­jo ben­ zi­no ko­lo­nė­lė­je, o iš­li­pu­si iš ma­ši­ nos ne­ti­kė­tai nual­po. „Pra­ra­du­si są­mo­nę ne­tru­kus ją at­ga­vau, ta­čiau jau­čiau­si la­bai blo­ gai. Vy­ras ir sū­nus ma­ne sku­biai nu­ga­be­no į li­go­ni­nę. Me­di­kai kons­ ta­ta­vo prie­šin­sul­ti­nę bū­se­ną. Ma­ no spau­di­mas ta­da bu­vo 215 ir 185. Net su­lei­dus vais­tų, skai­čiai ma­žė­ jo ne­no­riai. Sa­vai­tę gu­lė­jau li­go­ni­ nė­je“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė. Pa­sak jos, dar ve­ža­ma au­to­mo­bi­ liu į li­go­ni­nę, ji pri­si­mi­nė sa­vo se­ sers, ku­ri yra jo­gos tre­ne­rė, žo­džius, jog rei­kia kaž­ką da­ry­ti, jei no­riu lik­ti dar­bin­gas, o ne li­go­tas žmo­gus. „Bū­da­ma li­go­ni­nė­je nu­spren­ džiau – vis­kas, to­liau taip gy­ven­ ti ne­be­ga­li­ma. Iš kar­to at­si­sa­kiau mė­sos, žu­vų bei kiau­ši­nių ir pe­rė­

Permainos: tik vos ne­pa­ty­ru­si in­sul­to D.Stan­kai­tie­nė pra­dė­jo nau­ją gy­ve­ni­mą ir nu­me­tė 30 ki­log­ra­mų svo­ rio.

jau į ve­ge­ta­ri­nės mi­ty­bos re­ži­mą. Jau pir­mą sa­vai­tę me­di­ci­nos įstai­ go­je nu­me­čiau ke­tu­ris ki­log­ra­mus. Se­su­tės ne­bu­vo pa­ten­kin­tos, jog val­gau la­bai ne­daug, ta­čiau pa­si­ ro­dę re­zul­ta­tai ska­ti­no ne­sus­to­ti“, – sa­kė D.Stan­kai­tie­nė. Ali­no or­ga­niz­mą

Mo­te­ris įsi­ti­ki­nu­si, kad jos svei­ka­ tai nei­gia­mą įta­ką da­rė ak­ty­vi po­ li­ti­nė veik­la, pa­ti­ria­mas stre­sas, nuo­la­ti­nis nuo­var­gis, mie­go trū­ ku­mas ir ne­tai­syk­lin­ga mi­ty­ba. D.Stan­kai­tie­nė pa­sa­ko­jo, jog net krau­jo už­krė­ti­mas jos ne­su­ge­bė­jo su­stab­dy­ti ir pa­ska­tin­ti su­si­mąs­

ty­ti, ką gy­ve­ni­me da­ro ne taip. „Prieš po­rą me­tų, da­ly­vau­da­ma rin­ki­muo­se Da­nės apy­gar­do­je, vie­ šė­jau sos­ti­nė­je. Vie­no­je ra­di­jo lai­do­ je tie­sio­gi­nio ete­rio me­tu kal­bė­jau, tu­rė­da­ma dau­giau nei 40 laips­nių tem­pe­ra­tū­ros. Me­di­kai diag­no­za­vo sep­sį gim­do­je ir ki­tą die­ną sku­biai ope­ra­vo. Net ir šis fak­tas ne­pri­ver­tė m ko­je“, – sa­kė pa­šne­ko­vė. Pa­sak jos, tik per plau­ką iš­ven­ gu­si in­fark­to, o gal net mir­ties, mo­ te­ris ryž­tin­gai nu­spren­dė pa­keis­ti gy­ve­ni­mo bū­dą bei mąs­ty­mą. „Grį­žu­si iš li­go­ni­nės ir to­liau tę­siau tai, ką pra­dė­jau. Ne­val­giau mė­sos, su­nor­ma­li­za­vau mais­to kie­kius, per

die­ną iš­ger­da­vau apie tris lit­rus van­ dens. Pa­sit­rau­kiau iš ak­ty­vios po­li­ti­ nės veik­los, at­si­sa­kiau dau­gy­bės vi­ suo­me­ni­nių pa­rei­gų. Su­vo­kia u, kad di­džiau­sia ver­ty­bė ma­no gy­ve­ni­me yra šei­ma, o sa­ve rei­kia sau­go­ti ir my­ lė­ti“, – kal­bė­jo D.Stan­kai­tie­nė. Iš­gel­bė­jo In­di­ja

Pa­sak jos, reikš­min­gu po­sū­kiu jos svo­rio me­ti­mo ir ge­ros sa­vi­jau­tos grį­ži­mo is­to­ri­jo­je ta­po ap­si­spren­ di­mas iš­vyk­ti į ke­lio­nę, skir­tą or­ ga­niz­mo va­ly­mui. Va­sa­rį su sa­vo se­se­ri­mi mo­te­ ris iš­skri­do į In­di­ją, kur vie­no­ je me­di­ci­nos įstai­go­je pra­lei­do tris

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

sa­vai­tes. Paš­ne­ko­vė ži­no­jo, kad ajur­ve­di­nis cent­ras, esan­tis pie­ti­ nė­je In­di­jos da­ly­je, ne­to­li Ban­ga­ lo­ro mies­to, ne vie­nam pa­dė­jo iš­ spręs­ti svei­ka­tos pro­ble­mas. Įs­tai­gą jai re­ko­men­da­vo se­suo, o 18 die­nų gy­dy­mo kur­sas at­siė­ jo 1000 eu­rų. Be­je, dar iki ke­lio­nės pra­džios D.Stan­kai­tie­nei pa­vy­ko at­si­kra­ty­ti 15 ki­log­ra­mų. „Gy­dy­to­jas, pas ku­rį vy­kau į In­di­ją, pa­sa­kė, kad ma­nęs gy­ve­ni­me bu­vo per daug, to­dėl ir kū­nas bu­vo di­de­ lis. Pra­dė­jus trauk­tis iš ak­ty­vaus vi­ suo­me­ni­nio gy­ve­ni­mo, fi­zi­nis ma­no pa­vi­da­las taip pat ma­ žė­jo“, – sa­kė mo­te­ris.

10

10

ANTRADIENIS, BIRŽELIO 18, 2013

rubrika sveikata

Prieš išsvajotąsias atostoga Vasara, atostogos! Kas gali būti geriau? Vis dėlto užkrečiamųjų ligų specialistai perspėja: poilsiaujant užsienio šalyse galima susirgti ten paplitusiomis ligomis. Justė Kiburytė Naujas paukščių gripas

Užsikrėsti galima keliaujant ir po Europą, ir po tolimesnes šalis. Ligų rizika susijusi su daugybe veiksnių: kokia šalis lankoma, kokiu transportu keliaujama, kokiomis sąlygomis gyvenama, kiek laiko praleidžiama svetur. Visa tai reikia žinoti ir būti pasirengus apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC) kovo mėnesį pranešė, kad Kinijoje žmonėms diagnozuotas naujo paukščių gripo virusas. Iki šiol žmonės virusu A(H7N9) niekada nebuvo užsikrėtę ir nesirgo, sirgo tik paukščiai. Nuo praėjusių metų birželio iki šių metų gegužės pasaulyje patvirtintas 31-as naujojo koronaviruso sukeltas infekcijos atvejis (18 iš jų – mirties). Beveik visi asmenys, kuriems buvo patvirtinta naujojo koronaviruso sukelta ūmi kvėpavimo takų infekcija, lankėsi ar gyveno Artimųjų Rytų šalyse. Parsivežė hepatitą A

Šiuo metu Velse plinta tymų protrūkis, kurio suvaldyti nepavyksta dėl nepalankaus tėvų požiūrio į skiepijimą. Velse jau užregistruota daugiau kaip 500 šios ligos atvejų. Tymų protrūkis šiemet užregistruotas ir Švedijoje. ELPKC duomenimis, nuo praėjusių metų lapkričio iki šių metų balandžio apie 100 Europos šalių piliečių, atostogaudami Egipte,

100

– tiek europiečių nuo praėjusių metų lapkričio iki šių metų balandžio, atostogaudami Egipte, užsikrėtė hepatito A virusu.

užsikrėtė hepatito A virusu. Vien Vilniaus mieste 2012 m. užregistruoti 89 virusinio hepatito A atvejai, keturi iš jų įvežtiniai iš Egipto, Turkijos, Filipinų, Belgijos. Grėsmingoji maliarija

ELPKC 2012 m. rugpjūtį pranešė apie vietinės maliarijos protrūkį Graikijoje, kur užregistruoti šeši maliarijos atvejai. Užsikrėtimo židinys buvo Evrotas teritorijoje. Kasmet po keletą Lietuvos gyventojų suserga maliarija, kuria užsikrečia ne Lietuvoje. Dažniausiai į Lietuvą įvežama tropinė maliarija. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2003–2012 m. įvežtine maliarija Lietuvoje sirgo 36 asmenys, iš kurių du žmonės mirė (2003 m. ir 2007 m.). Vienas lietuvis maliarija susirgo šiemet, užsikrėtęs Pusiaujo Gvinėjoje. Keliaujant į maliarijos rizikos šalis reikėtų žinoti, kad viena svar-

Pavojai: rengiantis atostogoms egzotiškose šalyse būtina pasirūpinti ne tik savo, bet ir vaikų sveikata.

biausių profilaktikos priemonių, apsaugančių žmogų nuo šios pavojingos ligos, – reguliarus vaistų vartojimas. Vaistus paskiria gydytojas, turintis keliautojų medicinos specializaciją, ar gydytojas infektologas. Susergama, kai chemoprofilaktiniai vaistai vartojami nereguliariai, nepakankamai saugomasi nuo uodų.

Rekomenduoja pasitarti

Visuomenės sveikatos specialistai pataria į savo šeimos gydytoją ar kelionių medicinos specialistą kreiptis iki kelionės likus 4–6 savaitėms, kad imunitetas spėtų susiformuoti. Prieš keliones, priklausomai nuo šalies, į kurią vykstama, rekomenduojama skiepytis nuo šių li-

gų: hepatito A ir B, meningokokinės infekcijos, pasiutligės, erkinio encefalito, choleros, gripo, vidurių šiltinės, geltonojo drugio ir kt. Kai kurie iš šių skiepų yra privalomi, pavyzdžiui, vykstantiesiems į Meką (Saudo Arabija) privaloma pasiskiepyti nuo meningokokinės infekcijos keliautojams skirta meningoko A ir C serogrupių vakcina.

Atostogų poreikio ženklai Irzlumas ir nepakantumas, sapnai apie darbą – rodikliai, kad reikia atostogų. Sveikiausia atostogauti du kartus per metus. Išjunk mobilųjį telefoną

Kiekvienam dirbančiajam bent kartą ar du kartus per metus būtina atitrūkti nuo darbų ir pailsėti, kad toliau vyktų produktyvus ir rezultatyvus darbo procesas. Ne visi darbuotojai, išėję atostogauti, sugeba atsiriboti nuo darbo, ne visiems pavyksta negalvoti apie reikalus ar išvis nebendrauti darbo klausimais. Pasak darbo paieškos portalo CVbankas.lt respondentų, vos 30 proc. darbuotojų, išėję atostogauti, visuomet atitrūksta nuo darbo ir apie jį visiškai negalvoja. Daugumai, apie 50 proc. respondentų, nuo darbo reikalų pavyksta atsiriboti tik tuo atveju, jei atostogauja ne namie, jei kur nors išvyksta. Netgi penktadaliui dirbančiųjų atsipalaiduoti ir atitrūkti išvis nepavyksta – jie nuolat galvoja apie darbą, tikrina elektroninį paštą, sprendžia kitus reikalus ir pan.

Nuovargis prišaukia klaidų

Paklausti, ar yra kokių nors rodiklių, kurie parodo, kad jau laikas atostogauti, dauguma dirbančiųjų pripažįsta: yra keli dalykai, iš kurių galima suprasti, kad žmogus jau pervargo ir vertėtų pailsėti. CVbankas.lt apklausoje dalyvavusieji dažniausiai pastebi, kad pasidaro irzlūs ir nepakantūs kitiems. Kai jau ima erzinti bet koks

Jei jau pasąmonė neleidžia atitrūkti nuo darbų net miegant, tuomet dalis darbuotojų būtinai stengiasi išeiti pailsėti, pakeisti aplinką.

bendravimas, kolegų komentarai ar pastabos, duodamos darbo užduotys, o iš ryto į darbą nebesinori eiti, tai jau ženklai, kad reikėtų paprašyti atostogų.

Dar vienas iš rodiklių – negalėjimas susikaupti. Apklausos respondentai teigia, kad laikas, kai stengiesi atlikti kuo daugiau, bet matai, kad stovi vietoje, rodo: metas pailsėti. Tokiais atvejais neišvengiama ir klaidų galimybė – dirbantieji teigia, kad pervargę ir neatsipalaidavę klysta daug dažniau. Blogai, kai reikia derinti

Kita dalis respondentų sako, kad geriausias rodiklis, jog jau laikas atostogauti, yra situacija, kai darbą imama kasnakt sapnuoti. Jei jau pasąmonė neleidžia atitrūkti nuo darbų net miegant, tuomet dalis darbuotojų būtinai stengiasi išeiti pailsėti, pakeisti aplinką. Likusieji darbuotojai teigia, kad savo atostogas planuoja ne pagal tai, kai jaučiasi pervargę ar nebejaučiantys darbo džiaugsmo. Šie apklausos dalyviai derinasi su šeimos nariais, su įmonės vadovybe, kokiu laiku jiems geriausia išeiti atostogauti, arba su įvairiomis pramogomis, kuriomis užsiimti kitu laiku nebūtų įmanoma.

Inercija: tik trečdalis išėjusiųjų atostogauti sugeba atitrūkti nuo min-

„Klaipėdos“ inf.

„Shutterstock“ nuotr.

čių apie darbą.

11

ANTRADIENIS, BIRŽELIO 18, 2013

sveikata

as – pas gydytoją Kiti specialistų patarimai sveikatai saugoti Gerkite tik virintą arba chloruotą

vandenį, geriausiai – parduodamą buteliuose; valgykite tik pakankamai gerai ter­

miškai paruoštą maistą; nevartokite termiškai neapdorotų

jūrų gėrybių ir žuvų; prieš valgydami daržoves ir vai­

sius, kruopščiai nuplaukite juos pa­ rūgštintame vandenyje, nulupkite ar nuskuskite žievelę; nerekomenduojama pirkti maisto

gatvėse arba pirkti tik įsitikinus, kad jis yra pakankamai termiškai apdorotas; vykdami į šalis, kuriose paplitu­

si maliarija, nepamirškite vaistų; kelionių krepšyje turėtų būti ir re­

pelentų – priemonių, atbaidančių kraujasiurbius vabzdžius; nepatartina paplūdimiuose vaikš­

čioti basomis, gulėti tiesiog ant pa­ plūdimio žemės; kuo dažniau plaukite rankas – „Shutterstock“ nuotr.

Skiepijama vieną kartą, imunitetas susidaro trejiems metams. Apie visus atliktus skiepus tu­ ri būti pažymėta Tarptautiniame skiepijimo ar profilaktikos prie­ monių pažymėjime. Skiepijimo pažymėjimai reikalingi tiems as­ menims, kurie keliauja į infekcijos endeminę teritoriją ir privalo turė­ ti šį dokumentą kaip įrodymą, kad

yra pasiskiepiję nuo konkrečios li­ gos, kitaip į tą valstybę gali būti ne­ įleisti. Apie galimus pavojus kelionių metu turi informuoti ir kelionių organizatoriai. Pasiskiepyti galima asmens sveikatos priežiūros įstai­ gose, valstybiniuose ir privačiuose skiepų kabinetuose, kurie turi li­ cenciją šiai veiklai.

prieš valgio gaminimą ir prieš val­ gymą, pasinaudoję tualetu, turėkite su savimi muilą, vienkartinį rankš­ luostį ar drėgnu spiritu suvilgytų servetėlių.

e.zenkute@kl.lt

Po dve­jų me­tų per­trau­kos uos­ta­ mies­ty­je ži­nia apie pa­vo­jin­gą eg­ zo­tiš­ką li­gą. Klai­pė­die­tis, už­si­krė­ tęs ma­lia­ri­ja, grį­žo iš Cent­ri­nės Af­ ri­kos.

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Užk­re­čia­mų­jų li­gų pro­fi­lak­ ti­kos ir kont­ro­lės sky­riaus ve­dė­jo pa­ va­duo­to­ja Ina Kuz­ne­co­va in­for­ma­vo, kad praė­ju­siais me­tais uos­ta­mies­ty­je ne­bu­vo už­fik­suo­ta nė vie­no ma­lia­ri­ jos at­ve­jo, o 2011 m. šia pa­vo­jin­ga li­ ga už­sie­ny­je už­si­krė­tė du Klai­pė­dos ap­skri­ties gy­ven­to­jai. „As­me­nys, ke­liau­jan­tys į eg­zo­ tiš­kus kraš­tus, tu­ri do­mė­tis, ko­ kie pa­vo­jai ty­ko sve­čio­je ša­ly­je. Jei žmo­gus pla­nuo­ja dirb­ti en­de­mi­nė­ je ma­lia­ri­jos zo­no­je, bū­ti­na kreip­tis į spe­cia­lis­tus ir nau­do­ti pro­fi­lak­ti­ nius vais­tus. Ma­lia­ri­ja – rim­ta li­ ga, ku­rios pa­sek­mės ga­li bū­ti skau­ džios“, – kal­bė­jo I.Kuz­ne­co­va. Pa­sak jos, as­me­nys, esan­tys pa­ vo­jin­go­je zo­no­je, tu­ri sau­go­tis uo­ dų ir nuo­lat ste­bė­ti sa­vo svei­ka­tos būk­lę.

„Ma­lia­ri­jos simp­to­mai nė­ra la­bai iš­skir­ti­niai. Li­ga pa­pras­tai pra­si­de­ da bū­din­gu karš­čia­vi­mo prie­puo­ liu. Ka­dan­gi li­gos pra­džio­je simp­ to­mai ga­li bū­ti pa­na­šūs į gri­po ar ki­tas per­ša­li­mo li­gas, žmo­gus ne vi­sa­da su­vo­kia ma­lia­ri­jos grės­mę. Pra­dė­jus karš­čiuo­ti bū­ti­na ne­del­ siant kreip­tis į gy­dy­to­ją, kad bū­tų nu­sta­ty­ta li­gos diag­no­zė“, – pa­ta­ rė spe­cia­lis­tė. Ma­lia­ri­ja yra gy­vy­bei grės­min­ ga li­ga, ku­rią su­ke­lia krau­jo pir­ muo­nys. Pap­ras­tai ma­lia­ri­jos su­ kė­lė­jus per­ne­ša Anoh­pe­les gen­ties uo­dai, ku­rie už­si­kre­čia įkan­dę ser­ gan­čiam ma­lia­ri­ja žmo­gui. Ple­čian­tis tu­riz­mui, ma­lia­ri­ja tam­pa vis di­des­ne pro­ble­ma į eg­ zo­tiš­kus kraš­tus ke­liau­jan­tiems ar už­sie­ny­je dir­ban­tiems žmo­ nėms. Sun­ku­mų ke­lia ir vis di­dė­ jan­tis ma­lia­ri­jos su­kė­lė­jų at­spa­ ru­mas vais­tams, to­dėl ke­lio­nės į kai ku­rias su­btro­pi­nes ša­lis da­ro­ si vis pa­vo­jin­ges­nės. Kas­met apie 125 mln. ke­liau­to­jų iš vi­so pa­sau­ lio ap­lan­ko en­de­mi­nes ma­lia­ri­jos at­žvil­giu vie­to­ves, dau­giau nei 10 tūkst. tu­ris­tų grį­žę na­mo su­ser­ga ma­lia­ri­ja.

ne tik svoris, bet ir kraujospūdis.

Dau­gė­jant žmo­nių, vyks­tan­čių į tro­pi­nius kraš­tus, di­dė­ja ga­li­my­ bė įvež­ti ma­lia­ri­ją. Jei anks­čiau į Lie­tu­vą ma­lia­ri­ja bu­vo įve­ža­ma tik jū­rei­vių, tai pa­sta­rai­siais me­tais dau­gė­ja tu­ris­tų įvež­ti­nės ma­lia­ri­ jos at­ve­jų.

In­for­ma­ci­ja Ma­l ia­r i­ja – pla­čiai pa­pli­t u­si tro­pi­ niuo­se ir su­btro­pi­niuo­se re­g io­nuo­ se: Af­r i­kos, Azi­jos, Lo­t y­nų Ame­r i­ kos te­ri­to­ri­jo­se. Kas­met šia li­ga su­ser­ga 400–500 mln. žmo­n ių, iš ku­r ių 1,5–2 mln. mirš­ta. Per 10 me­t ų uos­ta­m ies­t y­je re­g ist­ ruo­t i du mir­t ies nuo ma­l ia­r i­jos at­ ve­jai: 2007-ai­siais mi­rė 20 m. jū­ rei­v is iš Pa­lan­gos, o 2001-ai­siais – An­go­lo­je dir­bęs pen­si­nio am­ž iaus klai­pė­die­tis.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Po ke­lio­nės į In­di­ją – kū­no po­ky­čiai 9

Svei­ka­ti­ni­mo­si pro­gra­ mos me­tu mo­te­ris mai­ ti­no­si ve­ge­ta­riš­ku mais­tu la­bai ne­di­ de­liais kie­kiais, jai bū­da­vo da­ro­mos įvai­rios pro­ce­dū­ros – ma­sa­žai, ga­ri­ nės pir­tys, api­prau­si­mai su na­tū­ra­ lio­mis žo­lė­mis. Kiek­vie­ną die­ną spe­ cia­lis­tai at­lik­da­vo or­ga­niz­mo va­ly­mą per no­sį, au­sis ir akis. „Pir­mą sa­vai­tę pra­ktiš­kai verk­ da­vau, kai da­ry­da­vo ma­sa­žus, ku­rie bu­vo itin skaus­min­gi, nes ska­ti­no tok­si­nų pa­si­ša­li­ni­mą.Tik at­vy­kus ma­no spau­di­mas bu­vo 165 su 118, po tri­jų sa­vai­čių jis su­ma­žė­jo iki 135 ir 85“, – sa­kė pa­šne­ko­vė. Svo­ris dar kris

Ma­lia­ri­ją įveža ne tik jūreiviai Eve­li­na Zen­ku­tė

Nauda: D.Stankaitienei pakeitus mitybą ir gyvenimo būdą sumažėjo

D.Stan­kai­tie­nė pa­sa­ko­jo, kad me­ di­ci­nos cent­re ypa­tin­gas dė­me­sys bu­vo ski­ria­mas nau­jiems mi­ty­bos įpro­čiams for­muo­ti. Mo­te­ris ne­di­ de­lė­mis po­rci­jo­mis pa­si­stip­rin­da­vo tris kar­tus per die­ną. „Ve­ge­ta­riz­mas man ne­bu­vo nau­ jie­na, nes dar prieš at­vyk­da­ma į In­di­ją gy­vu­li­nės kil­mės pro­duk­ tų ne­be­var­to­jau. Nau­ja­me mais­to ra­cio­ne vy­ra­vo ga­rin­tos dar­žo­vės, vai­siai, kruo­pos. Val­gy­da­vau daug švie­žių agur­kų, ku­rie va­lo or­ga­niz­ mą. Trin­da­vo­me vai­sius ir ger­da­ vo­me kok­tei­lius. Cent­re vi­si pa­tie­ ka­lai bū­da­vo ruo­šia­mi nau­do­jant la­bai ne­daug prie­sko­nių“, – kal­ bė­jo mo­te­ris. Kei­čiant ra­cio­ną, D.Stan­kai­tie­nei te­ko at­si­sa­ky­ti drus­kos, cuk­raus ir mil­tų, nes šie pro­duk­tai lai­ko­mi bal­tą­ja mir­ti­mi. Ne­ma­žas dė­me­ sys bū­da­vo ski­ria­mas ir kvė­pa­vi­ mo pra­ti­mams bei jo­gai. Spa­lio mė­ne­sį svė­ru­si 108 ki­log­ ra­mus, da­bar mo­te­ris sve­ria 78 ki­ log­ra­mus, ir ti­ki, kad šis skai­čius – dar ne ri­ba. D.Stan­kai­tie­nė pla­ nuo­ja, jog ne­to­li­mo­je atei­ty­je tu­rė­ tų nu­kris­ti dar 10 ar 15 ki­log­ra­mų. Mo­te­ris ti­ki­na, jog są­mo­nin­gai ne­sie­kia nu­mes­ti kuo dau­giau svo­ rio – pro­ce­sas vyks­ta na­tū­ra­liai. Ta­po įpro­čiu

D.Stan­kai­tie­nė ir grį­žu­si į Lie­tu­vą to­liau va­do­vau­ja­si In­di­jo­je su­for­ muo­tais mi­ty­bos prin­ci­pais. Po­ rei­kio grįž­ti prie se­nų mai­ti­ni­mo­ si įpro­čių ne­be­li­ko. „La­vo­nė­lių tik­rai ne­val­gau. Net praei­da­ma pro mė­sos ar žu­vies

sky­rių, jau­čiu ne­ma­lo­nų kva­pą. Ge­riu daug van­dens, žo­le­lių ar­ba­ tų. Kar­tais pa­si­le­pi­nu rie­ku­te juo­ dos duo­nos. Mai­ti­nuo­si ža­lio­mis ir troš­kin­to­mis dar­žo­vė­mis, var­ to­ju įvai­rias kruo­pas. Por­ci­jos la­ bai ne­di­de­lės, ta­čiau žmo­gui daug ir ne­rei­kia“, – sa­kė pa­šne­ko­vė. Svo­ris nė­ra vie­nin­te­lis da­ly­kas, ku­ris pa­si­kei­tė jos gy­ve­ni­me. „Su­ma­žė­jo krau­jos­pū­dis. Tie­ sa, jis dar nė­ra toks, ko­kio no­rė­ čiau. Lai­kui bė­gant jis tu­rė­tų keis­ tis. Che­mi­nių vais­tų ne­var­to­ju, o jei pra­de­du jaus­ti, kad krau­jos­pū­ dis šok­te­li į vir­šų – į van­de­nį įbe­riu ci­na­mo­no“, – ti­ki­no pa­šne­ko­vė. Gy­dy­to­jas In­di­jo­je pa­cien­tams ak­cen­ta­vo, kad ge­rą žmo­gaus svei­ ka­tą le­mia trys da­ly­kai – mais­tas, kvė­pa­vi­mas ir ju­dė­ji­mas.

Diana Stan­kai­tie­nė:

Gy­dy­to­jas, pas ku­rį vy­kau į In­di­ją, pa­sa­ kė, kad ma­nęs gy­ve­ni­ me bu­vo per daug, to­ dėl ir kū­nas bu­vo di­ de­lis. Pra­dė­jus trauk­ tis iš ak­ty­vaus vi­suo­ me­ni­nio gy­ve­ni­mo, fi­ zi­nis ma­no pa­vi­da­las taip pat ma­žė­jo. Mo­te­ris įsi­ti­ki­nu­si, kad su­jun­gus šiuos ele­men­tus į vi­su­mą, įma­no­ ma jaus­tis ge­rai ir mė­gau­tis ko­ky­ biš­ku gy­ve­ni­mu. „Svar­biau­sia – pa­keis­ti mąs­ ty­mą. Kai pra­de­di gal­vo­ti ki­taip, kei­čia­si ir kū­nas. Ži­no­ma, iš nau­ jo mo­ky­tis val­gy­ti ar ju­dė­ti nė­ra leng­va. Pir­mai­siais mė­ne­siais, kol or­ga­niz­mas pri­pran­ta prie nau­ jo re­ži­mo, ten­ka įdė­ti ne­ma­žai pa­ stan­gų. Ta­čiau pa­ste­bi­mi re­zul­ta­tai ver­ti vi­sų pa­tir­tų sun­ku­mų“, – tei­ gė mo­te­ris. Pa­sak jos, svar­biau­sia sa­vo gy­ ve­ni­mą pra­dė­ti keis­ti lai­ku ir ne­ su­l auk­t i mo­m en­to, kai ten­ka su­si­dur­ti su la­bai rim­to­mis svei­ ka­tos pro­ble­mo­mis ar net mir­ties grės­me.

12

antradienis, birželio 18, 2013

pasaulis Ki­nams ­ ne­šni­pi­nė­jo

Pa­si­telks ­ ka­riuo­me­nę?

Iš po­sto ­ ne­si­trauks

Ki­ni­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­ te­ri­jos at­sto­vė Hua Chu­nying at­me­tė įta­ri­mus, kad JAV žval­gy­bos su­tar­ti­nin­kas Ed­ war­das Snow­de­nas šni­pi­nė­ jo Pe­ki­no nau­dai, ir pa­va­di­no juos ne­pag­rįs­tais. E.Snow­de­ nas nu­te­ki­no slap­tą in­for­ma­ ci­ją apie žval­gy­bos vyk­do­mus slap­tą žmo­nių klau­sy­mą­si.

Tur­ki­jos vy­riau­sy­bė per­spė­jo, kad ga­li pa­siųs­ti ka­riuo­me­nę pa­dė­ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams nu­mal­šin­ti be­veik tris sa­vai­tes ne­si­liau­jan­čius ma­si­nius pro­ tes­tus prieš da­bar­ti­nę ša­lies vy­riau­sy­bę. O Vo­kie­ti­jos kanc­ le­rė An­ge­la Mer­kel pa­reiš­kė, kad el­ge­sys su pro­tes­tuo­to­jais bu­vo „per šiurkš­tus“.

Bul­ga­ri­jos prem­je­ras Pla­me­ nas Ore­šars­kis ne­pak­lu­so ra­ gi­ni­mams at­si­sta­ty­din­ti, te­bet­vy­rant pyk­čiui dėl jo spren­di­ mo pa­skir­ti prieš­ta­rin­gai ver­ti­ na­mą sau­gu­mo va­do­vą. Prem­ je­ras per­spė­jo, kad at­si­nau­ji­ nu­si po­li­ti­nė kri­zė ga­li pa­kenk­ ti Bul­ga­ri­jos de­ry­boms dėl ES pa­ra­mos 2014–2020 m.

Ly­de­rių akis­ta­ta

Če­ki­ją su­krė­tė po­ li­ti­nė kri­zė. Va­kar pa­si­trau­kė ša­lies vy­riau­sy­bė. Ar iš tie­sų prem­je­ras Pet­ ras Ne­čas įsi­vė­lė į ne­san­tuo­ki­nį ro­ma­ ną, ku­rio cent­re – jo pa­ties ad­mi­nist­ra­ci­ jos va­do­vė?

Va­kar Šiau­rės Ai­ri­jo­je pra­si­dė­ jo Di­džio­jo aš­tuo­ne­to (G8) su­si­ti­ ki­mas. Pag­rin­di­nės dis­ku­si­jų te­ mos – Si­ri­ja, JAV, ES lais­vo­sios pre­ ky­bos su­tar­tis ir va­di­na­mie­ji mo­ kes­čių ro­jai.

sy­kį bu­vo įsi­vė­lu­si į įvai­rius ko­ rup­ci­jos skan­da­lus. Ko­rup­ci­ja Če­ki­jo­je – di­džiau­sias gal­vos skaus­mas. Pa­sak „Trans­pa­ ren­cy In­ter­na­tio­nal“, pa­gal 2012 m. ko­rup­ci­jos in­dek­są ko­rup­ci­ jos ly­gis Če­ki­jo­je net di­des­nis nei Kos­ta Ri­ko­je ar­ba Ruan­do­je. Pra­dė­jęs dar­bą vy­riau­sy­bė­je P.Ne­čas ėmė­si ne vie­nos svar­bios re­for­mos Če­ki­jo­je. 2006–2009 m. dirb­da­mas dar­ bo ir so­cia­li­nių rei­ka­lų mi­nist­ru jis pra­dė­jo pen­si­jų re­for­mą, ku­ ri tuo me­tu pa­dė­jo už­tik­rin­ti vie­ šų­jų fi­nan­sų tva­ru­mą. Va­do­vau­ da­mas vy­riau­sy­bei P.Ne­čas to­liau tę­sė re­for­mas ir ak­cen­ta­vo tau­py­ mo kur­są. Bū­tent griež­tos, ta­čiau bū­ti­nos re­for­mos lei­do jam lai­mė­ ti 2010 m. rin­ki­mus. Tie­sa, po ku­rio lai­ko P.Ne­čas pa­kei­tė po­zi­ci­ją dėl tau­py­mo pro­ gra­mos. Jis su­tel­kė dė­me­sį į eko­ no­mi­kos ska­ti­ni­mą ir ban­dė iš­ trauk­ti ša­lį iš še­šis ket­vir­čius iš ei­lės tru­ku­sios eko­no­mi­kos re­ce­ si­jos – il­giau­sios, ko­kią yra pa­ty­ ru­si ši ša­lis. Pri­va­tų sa­vo gy­ve­ni­mą Če­ki­jos vy­riau­sy­bės va­do­vas sau­go­jo nuo vie­šu­mos. Če­ki­jo­je jis bu­vo va­di­ na­mas ga­na pil­ku po­li­ti­ku, ku­riam trūks­ta cha­riz­mos. P.Ne­čas bai­gė fi­zi­kos stu­di­jas Ja­no Evan­ge­lis­to Purkyně’s uni­ ver­si­te­te Brno mies­te. Prieš pra­ dė­da­mas po­li­ti­nę kar­je­rą dir­bo ty­ri­mų ir plėt­ros eks­per­tu elekt­ ro­ni­nės įran­gos bend­ro­vė­je „Tes­ la Roz­nov“ ša­lies ry­tuo­se.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prem­je­ras Da­ vi­das Ca­me­ro­nas sve­čius iš sep­ty­ nių la­biau­siai iš­si­vys­čiu­sių pa­sau­ lio vals­ty­bių priė­mė pra­ban­gia­me gol­fo ku­ror­te prie Er­no eže­ro, ne­ to­li Enis­ki­le­no mies­te­lio. Da­ly­vių ap­sau­gą už­tik­ri­no apie 8 tūkst. pa­rei­gū­nų. Po­li­ci­ja bai­mi­ no­si, kad ai­rių res­pub­li­ko­nų ekst­ re­mis­tų gru­puo­tės, nu­si­sta­čiu­sios prieš tai­kos pro­ce­są Šiau­rės Ai­ri­jo­ je, ne­su­reng­tų ata­kos Šiau­rės Ai­ri­ jos sos­ti­nė­je Bel­fas­te. 1998 m. pa­si­ra­šy­ta tai­kos su­ tar­tis už­bai­gė tris de­šimt­me­čius tru­k u­s į smur­t ą tarp pro­tes­tan­ tų ir ka­ta­l i­k ų. Ta­č iau res­p ub­l i­ ko­nų ren­gia­mi pa­vie­niai sprog­ di­ni­mai ir žu­dy­nės tę­sia­si, nors pro­vin­ci­jos eko­no­mi­kos pa­dė­tis pa­ge­rė­jo. Va­ka­rų ša­lys to­liau ban­do spaus­ti Krem­lių, kad šis pa­keis­tų nuo­mo­nę dėl Si­ri­jos. Ta­čiau Ru­si­jos va­do­vas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas pa­kar­to­jo, kad tiek­da­ma gink­lus Bas­ha­ro al As­sa­ do re­ži­mui Ru­si­ja ne­pa­žei­džia jo­ kių nor­mų. „Mes ne­pa­žei­džia­me jo­kių tai­ syk­lių bei nor­mų ir ra­gi­na­me vi­sus sa­vo par­tne­rius elg­tis taip pat“, – pa­brė­žė V.Pu­ti­nas. Anks­čiau jis kri­tiš­kai įver­ti­no Va­ka­rų spren­di­mą leis­ti gink­luo­ti Si­ri­jos su­ki­lė­lius. Prieš G8 su­s i­t i­k i­m ą Lon­d o­ ne su D.Ca­me­ro­nu ap­ta­ręs Si­ri­ jos klau­si­mą V.Pu­ti­nas pa­reiš­kė, kad Va­ka­r ų ša­lys, svars­tan­č ios ga­li­my­bę ap­gink­luo­ti su­ki­lė­lius, tu­rė­tų pa­gal­vo­ti apie ga­li­mus pa­ da­ri­nius. Su­si­ti­ki­mo šei­mi­nin­kas D.Ca­ me­ro­nas pa­brė­žė, kad jo ša­lis šiuo me­tu rems dip­lo­ma­ti­nes pa­stan­gas ir kad su­ta­rė su V.Pu­ti­nu kai ku­riais klau­si­mais. Ki­tas klau­si­mas – lais­vo­sios pre­ ky­bos su­tar­tis tarp ES ir JAV. ES ša­ lys su­ti­ko pra­dė­ti šias de­ry­bas po penk­ta­die­nį vė­lai va­ka­re vy­ku­sių dis­ku­si­jų Liuk­sem­bur­ge, per ku­rias bu­vo sten­gia­ma­si įti­kin­ti Pran­cū­ zi­ją, kad jos itin bran­gi­na­ma tra­di­ ci­nė pra­mo­nė ne­nu­ken­tės dėl to­kio su­si­ta­ri­mo. Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja taip pat no­ ri, kad bū­tų pa­siek­tas bend­ras su­ ta­ri­mas dėl bū­ti­ny­bės ko­vo­ti su mo­kes­čių ven­gi­mu ir už­tik­rin­ ti di­des­nį tarp­tau­ti­nių bend­ro­vių skaid­ru­mą.

BBC, „Deuts­che Wel­le“, BNS inf.

BNS, BBC inf.

Ne­sėk­mė: ka­dai­se va­din­tas Po­nu Šva­riuo­ju už ko­vą su ko­rup­ci­ja Če­ki­jos prem­je­ras P.Ne­čas pa­ts įklim­po

į skan­da­lą.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Meilė ir kyšiai su­grio­vė kar­je­rą Kar­je­ros pa­bai­ga

P.Ne­čas 2010 m. lie­pą pe­rė­mė ša­lies vy­riau­sy­bės vai­rą. Daž­nai pil­ku bei ne­cha­riz­ma­tiš­ku, nors ir konk­re­čiu va­di­na­mas nau­ja­sis mi­nist­ras pir­mi­nin­kas vi­sų pir­ ma ėmė­si tau­py­mo pro­gra­mos ir so­cia­li­nių rei­ka­lų, o už ryž­tą su­ si­do­ro­ti su Če­ki­ją smau­gian­čia val­di­nin­kų ko­rup­ci­ja net bu­vo pra­min­tas Po­nu Šva­riuo­ju. Tie­sa, va­do­vau­ti ša­lies mi­nist­rų ka­bi­ne­tui ne­bu­vo leng­va. P.Ne­čui te­ko iš­kęs­ti net aš­tuo­nias jam ir jo vy­riau­sy­bei pa­reikš­tas par­la­men­ to in­ter­pe­lia­ci­jas. Sek­ma­die­nį ša­lies prem­je­ras pa­ lū­žo. Opo­zi­ci­jai gra­si­nant dar vie­nu ne­pa­si­ti­kė­ji­mo bal­sa­vi­mu jis pa­si­ trau­kė – pir­ma iš De­mok­ra­ti­nės pi­ lie­čių par­ti­jos (ODS) va­do­vo pa­rei­ gų, o va­kar – iš prem­je­ro po­sto. Ne­san­tuo­ki­nis ro­ma­nas?

Pas­ku­ti­nis la­šas, re­gis, per­pil­dęs par­la­men­to kant­ry­bės tau­rę, bu­ vo prem­je­ro nu­ma­no­mas ro­ma­ nas su ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­ve Ja­ na Na­gyo­va. Šiai penk­ta­die­nį bu­vo pa­teik­ti kal­ti­ni­mai ky­ši­nin­ka­vi­mu ir įga­lio­ji­mų vir­ši­ji­mu. Če­ki­jos ži­niask­lai­da ėmė spė­lio­ ti, ar tik J.Na­gyo­va ne­bu­vo slap­ta prem­je­ro mei­lu­žė. Praė­ju­sią sa­vai­tę P.Ne­čas pa­ reiš­kė, kad po 25 bend­ro gy­ve­ni­ mo me­tų ski­ria­si su žmo­na Rad­ka. Su ja P.Ne­čas au­gi­no ke­tu­ris vai­ kus – du sū­nus ir dvi duk­ras. O J.Na­gyo­va, kaip paaiš­kė­jo, bu­ vo nu­ro­džiu­si ša­lies ka­ri­nei žval­ gy­bai šni­pi­nė­ti prem­je­ro žmo­ną.

Po­li­ci­ja at­li­ko kra­tas mo­ters biu­re, Gy­ny­bos mi­nis­te­ri­jo­je, vi­ lo­se ir vie­na­me ban­ke. Tei­sė­sau­ ga pa­skel­bė, kad J.Na­gyo­va bu­vo su­lai­ky­ta ir iki teis­mo liks tar­dy­ mo izo­lia­to­riu­je. Dar sep­ty­ni žmo­nės, tarp jų – ka­ri­nės žval­gy­bos va­do­vai ir bu­vę par­la­men­ta­rai, taip pat bu­vo ap­ kal­tin­ti ko­rup­ci­ja. Če­kų ži­niask­lai­da tvir­ti­no, kad 48-erių J.Na­gyo­va esą pa­ža­dė­jo trims bu­vu­siems par­la­men­ta­rams iš P.Ne­čo par­ti­jos pel­nin­gus po­stus vals­ty­bės bend­ro­vė­se su są­ly­ga, kad jie pa­si­trauks iš par­la­men­to. Po­li­ci­ ja taip pat išaiš­ki­no, kad J.Na­gyo­va pra­šė Če­ki­jos ka­ri­nės žval­gy­bos va­ do­vo sek­ti prem­je­ro 47-erių žmo­ną Rad­ką ir dar du žmo­nes. Ka­ri­nės žval­gy­bos va­do­vas Mi­ la­nas Ko­van­da yra vie­nin­te­lis iš aš­tuo­nių kal­ti­na­mų­jų, šeš­ta­die­nį iš­ven­gęs kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo, nes pri­si­pa­ži­no dėl sa­vo veiks­mų. Po­li­ti­kai įtū­žo

Paaiš­kė­jus šiems fak­tams Če­ki­jos par­la­men­te už­vi­rė aist­ros. Cent­ ro de­ši­nių­jų par­ti­jų koa­li­ci­jos, ku­ ri 2010 m. tu­rė­jo stip­rią dau­gu­mą par­la­men­te, pa­ma­tas ir taip pa­sta­ ruo­ju me­tu braš­kė­jo, o šis skan­da­ las, at­ro­do, įka­lė pa­sku­ti­nę vi­nį į kars­tą. Po­pu­lia­ru­mą koa­li­ci­ja iš­švais­ tė per ky­ši­nin­ka­vi­mo skan­da­lus ir vi­daus rie­te­nas. Iro­niš­ka, ta­čiau P.Ne­čas, ėmęs va­do­vau­ti Če­ki­jos vy­riau­sy­bei, ža­ dė­jo, kad ne­to­le­ruos ko­rup­ci­jos ir ko­va su su­kčia­vi­mu bus jo pa­grin­

di­nis prio­ri­te­tas. Tie­sa, P.Ne­čas tei­gė esąs įsi­ti­ki­nęs, kad J.Na­gyo­va ne­kal­ta, nors vie­šai at­si­pra­šė tau­ tos ir pa­sa­kė, kad ji bus at­leis­ta. Vis­gi to­liau ko­vo­ti dėl po­sto prem­je­ras ne­si­ry­žo.

Ko­rup­ci­jos ly­gis Če­ ki­jo­je net di­des­nis nei Kos­ta Ri­ko­je ar­ ba Ruan­do­je.

„At­sis­ta­ty­din­siu iš prem­je­ro po­sto ry­toj. Ži­nau sa­vo po­li­ti­nę at­sa­ ko­my­bę. Kai at­si­sta­ty­din­siu, at­ si­sta­ty­dins vi­sa vy­riau­sy­bė, kaip nu­ma­to­ma kons­ti­tu­ci­jo­je“, – sa­ kė jis po de­ry­bų par­ti­jos vi­du­je. Tie­sa, jis pri­dū­rė siek­siąs, kad nau­ja­jai koa­li­ci­jai va­do­vau­tų as­ muo iš ODS. Ta­čiau de­ši­nių­jų var­žo­vai kai­rie­ji pa­reiš­kė, kad no­ ri pir­ma­lai­kių rin­ki­mų. Juos, re­ mian­tis ap­klau­so­mis, so­cial­de­ mok­ra­tai ga­li ti­kė­tis lai­mė­ti. Ei­li­niai par­la­men­to rin­ki­mai Če­ki­jo­je tu­rė­tų vyk­ti 2014 m. ge­ gu­žę. Če­ki­jos ži­niask­lai­da sek­ma­die­nį nu­ro­dė, kad P.Ne­čo de­ši­nio­ji ODS dar ga­li paieš­ko­ti nau­jo prem­je­ro tarp sa­vo na­rių. Kaip vie­nas kan­ di­da­tų mi­ni­mas par­ti­jos pir­mi­nin­ kas Mar­ti­nas Ku­ba. Po­nas Šva­ru­sis

Po­li­ti­ko kar­je­ros laip­tais P.Ne­čas ki­lo nuo 1992 m. Tie­sa, ODS ne

13

antradienis, birželio 18, 2013

sportas

Sėkmė nusišypsojo varžovams

Ambicijos: finalo metu aikštėje vyko atkakli kova.

Nelinksma: mušant baudinius klaipėdiečių stovykloje nuotaika buvo niūri.

Braukdami ašaras ir panarinę galvas jaunieji klaipėdiečiai laukė medalių, kuriuos jie laimėjo po Lietuvos 13-mečių jaunučių futbolo (9 prieš 9) čempionato finalinių varžybų, vykusių uostamiestyje. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Vicečempionais tapę Anatolijaus Timofejevo auklėtiniai buvo rūškani dėl to, kad jie buvo arti aukso žetonų, kurių nelaimėjo tik po baudinių serijos. Šalies pirmenybėse varžėsi beveik 60 komandų. Pirmasis etapas vyko keturiose zonose. Į finalinio aštuntuko varžybas pateko po dvi geriau-

sias ekipas. Tarp jų buvo ir Klaipėdos futbolo mokyklos komanda. Labai gerai uostamiesčio jaunieji futbolininkai rungtyniavo ir gimtajame „Moksleivio“ stadione. Jie pralaimėję pirmąsias rungtynes 0:1 Šiaulių futbolo akademijai, vėliau parodė tvirtą charakterį ir pasiekė dvi labai svarbias pergales. Vienodu rezultatu 2:1 klaipėdiečiai nugalėjo sostinės Futbolo mokyklos ir Kauno „Fenikso“ ekipas.

Įvarčius į vilniečių vartus įmušė Vitalijus Paulauskas ir Matas Gudeliūnas, o kauniečius į neviltį varė Ginto Rakausko ir V.Paulausko įvarčiai. Surinkę 6 taškus, mūsų futbolininkai savo pogrupyje užėmė pirmą vietą ir finale susitiko su kito pogrupio nugalėtojais – Kauno futbolo mokyklos žaidėjais. Lemiamos varžybos tapo viso čempionato puošmena. Iš pra-

Irkluotojų kova Talkšos ežere

Prizininkai: geriausiai „Salduvės“ regatoje ir jaunučių varžybose pasirodę klaipėdiečiai.

Česlovas Kavarza Šiauliuose buvo surengtos dvejos varžybos – „Salduvės“ regata ir šalies jaunučių pirmenybės.

Tarptautinėje regatoje, kurioje kovojo Rusijos, Latvijos ir Lietuvos sportininkai, lengvo svorio porinių dviviečių valčių klasėje antrąją vie-

tą užėmė klaipėdietės Aušra Dobelinskaitė ir Gabrielė Griškonytė. Jaunučių čempionate uostamiesčio irkluotojai, treniruojami Tado Katlioriaus, Liudviko Mileškos ir Valdo Varašinsko, iškovojo po du aukso ir sidabro medalius. Dviviečių be vairininko valčių klasėje čempionais tapo Gediminas Eglinskas ir Martinas Juzaitis.

Antri buvo Sigitas Petrutis ir Julius Šapalas. Šie vaikinai, sėdę į keturvietę valtį, dar kartą iškovojo teisę lipti ant aukščiausiojo prizininkų pakylos laiptelio. Greta jų, ant antrojo laiptelio, įsitaisė treniruočių draugai Tadas Abromas, Kornelijus Tautkus, Vilius Valaitis ir Rokas Ragauskas.

džių sėkmingiau rungtyniavę kauniečiai įmušė du įvarčius. Vėliau M.Gudeliūnas dviem įvarčiais išlygino rezultatą. Pagrindinis rungtynių laikas baigėsi lygiosiomis 2:2, po kurių nugalėtoją turėjo išaiškinti 9 m baudiniai. Savotiškoje loterijoje 4:2 sėkmė lydėjo kauniečius, kurie ir tapo čempionais. Klaipėdiečiai pasidabino sidabro medaliais. Gerų žodžių verti Gargždų „Bangos“ jaunieji futbolininkai, kurie rungtynėse dėl bronzos medalių po 9 m baudinių 4:3 įveikė Vilniaus FM. Tai ne pirmas kartas, kai mažo Lietuvos miestelio komanda, vadovaujama trenerio Aurimo Šlušnio, užėmė prizinę vietą šalies čempionate.

Vytauto Petriko nuotr.

Šalies vicečempionai Eimantas Graželis, Jordanas Šveikauskas, Matas Gudeliūnas, Mindaugas Jusis, Vadimas Karavajevas, Matas Kubilius, Gintas Rakauskas, Martynas Bačko, Justas Ežerskis, Vitalijus Paulauskas, Mantas Bertašius, Karolis Budrys, Paulius Galginas, Rolandas Pocys, Arnas Vismantas, Vladislavas Kučerovas, Tomas Gvazdinskas.

Puikiu žaidimu išsiskyrę iš kitų bendraamžių, du klaipėdiečiai pateko į simbolinę čempionato rinktinę. Geriausiu atakuojančiu saugu pripažintas V.Paulauskas, o rezultatyviausio finalinio etapo žaidėjo prizą gavo M.Gudeliūnas.

Sporto telegrafas Premija. Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblių Europos čempionatą laimėjusiai Klaipėdos „Žuvėdros“ komandai siūloma skirti 50 tūkst. litų premiją. Tokį pasiūlymą Vyriausybei pateikė Kūno kultūros ir sporto departamentas bei Lietuvos sportinių šokių federacija. „Žuvėdros“ komanda gegužę užėmė pirmą vietą Senojo žemyno čempionate Vilniuje. Lietuvoje varžėsi 16 komandų iš aštuonių valstybių. Kadangi sportiniai šokiai – ne-

olimpinė sporto šaka, pagal galiojantį Vyriausybės nutarimą komandai už iškovotą laimėjimą skirti premiją galima, jeigu čempionate dalyvavo ne mažiau kaip 32 varžovai iš ne mažiau kaip 16 valstybių. Tačiau Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Klemensas Rimšelis siūlo įvertinti, kad „Žuvėdra“ yra septynis kartus pasaulio ir tiek pat sykių Europos čempionė, labai prisideda prie sportinių šokių populiarinimo.

19

antradienis, birželio 18, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Claudijos Frieser knygą „Oskaras ir vaikų gaujos paslaptis“.

C.Frieser. „Oskaras ir vaikų gau­ jos paslaptis“. Smalsusis nuotykių mėgėjas Oskaras ryžtasi keliauti laiko mašina į praeitį, kad tik nereikėtų šeštadienį mokytis lotynų kalbos. Atsidūręs viduramžių Niurnberge, jis pakliūva į miestą, pilną raupsuotųjų. Su savo senuoju bičiuliu Albrechtu (su juo susipažino per pirmąją kelionę praeitin) Oskaras patiria šiurpių nuotykių. Berniukai vos išneša sveiką kailį, stengdamiesi į dienos šviesą ištraukti mieste siaučiančių plėšikų gaują ir jų vadeivą.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Balti žiedlapiai antradienis – Rezultatyvumas trečiadienis – Konstitucija ketvirtadienis – Fejerverkas penktadienis – Kaulavaisiai Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės laimėtoja – Liuda Ruseckienė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA

(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsi­ me antradienį, birželio 25 d.

Poe­to bom­ba: ro­ma­nas apie neį­ti­kė­ti­ną žiau­ru­mą Alek­sas Bag­do­na­vi­čius

Klai­pė­dos jau­n i­mo cent­ro di­rek­to­r ius

Iki šiol bu­vęs poe­tu Jo­nas End­rie­ jai­tis nu­me­tė pro­zos bom­bą: iš­lei­ do ro­ma­ną „Ne­mu­nas kal­tės ne­ nup­lau­na“. At­vi­rai ir skaus­min­gai pra­bi­lo apie sun­kią paaug­lių gy­ ve­ni­miš­ką pa­tir­tį va­di­na­mo­sio­se spec. mo­kyk­lo­se, o iš tik­rų­jų vai­ kų ka­lė­ji­muo­se.

Nors veiks­mas vyks­ta dar so­vie­ti­ niu lai­ko­tar­piu, bet daug pa­ra­le­lių ga­li­ma su­ves­ti į šias die­nas. Mū­sų laik­me­tis atė­jo iš ano laik­me­čio. Ta­da ir­gi kles­tė­jo al­ko­ho­liz­mas, tė­vų ir mo­ti­nų abe­jin­gu­mas vai­ kams, al­ka­nos ma­žų­jų die­nos. Ir vi­sa tai at­ver­da­vo „pra­ga­ro“ var­ tus į kan­čią, pa­že­mi­ni­mą, ne­vil­tį, kai te­ma­ty­da­vai lan­gą su gro­to­mis ir spyg­liuo­tos vie­los tvo­rą.

Ro­ma­ne gau­su bjau­ras­ties, sun­ kiai pro­tu su­vo­kia­mo paaug­lių žiau­ru­mo. Ne­no­ro­mis ky­la klau­ si­mas – kas su­kū­rė šį ne­žmo­niš­ką žiau­ru­mą? Prieš 20 me­tų bū­tu­me sa­kę – kal­ta bol­še­vi­ki­nė san­tvar­ka. Bet ir vai­kų, ir suau­gu­sių žmo­nių žiau­ ru­mas neiš­ny­ko ir šian­dien. Tik ta­da gud­riai bu­vo sle­pia­ma. Ta­ čiau au­to­rius – poe­tas, jis ti­ki gė­

rio dai­gais, to­dėl ro­ma­ne at­si­ran­ da tei­gia­mų he­ro­jų, žmo­nių, ku­rie su­tei­kia vil­čių jau­ni­mui at­si­ties­ti. Ge­riau vie­ną kar­tą per­skai­ty­ti, ne­ gu šim­tą kar­tą iš­girs­ti. Su­si­ti­ki­mas su ra­šy­to­ju Jo­nu End­rie­jai­čiu bei kny­gos „Ne­mu­ nas kal­tės ne­nup­lau­na“ pri­sta­ ty­mas vyks Šven­to­jo­je, svei­ka­tos cent­re „Ener­ge­ti­kas“ (Kur­šių ta­ kas 1), bir­že­lio 18 d. 18.30 val.

Avinas (03 21–04 20). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyks sklandžiai. Tinkamas laikas pagalvoti apie tobulinimosi ar karjeros galimybes. Viskas, ką numatysite ir suplanuosite, ateityje gali tapti realybe. Jautis (04 21–05 20). Jūsų iškalbingumas padės susitarti net su sunkiai sukalbamais žmonėmis. Galite spręsti pačius sudėtingiausius klausimus, nes ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klausosi ir jumis tiki. Dvyniai (05 21–06 21). Būsite kalbus, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Sekite savo mintis – šiandien tai labai svarbu. Vėžys (06 22–07 22). Niekuo neišsiskirianti diena. Atrodys, kad pasiekti ką nors reikšminga tiesiog neįmanoma. Diena gali atrodyti beprasmė ir nuobodi. Bet atminkite, kad ateis laikai, kai norėsite nuversti kalnus. Liūtas (07 23–08 23). Iškils problemų, susijusių su asmeniniu gyvenimu. Tikėtina daug sunkumų, klaidų, konfliktų ir visa tai teks įveikti bei ištaisyti. Bendraudamas su aplinkiniais būkite malonus, venkite kivirčų. Mergelė (08 24–09 23). Esate nusivylę karjera. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus. Pagalvokite, ar yra kokia nors priežastis, leidžianti nesivaldyti ir elgtis beprotiškai. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę. Jokia katastrofa neištiko, tiesiog tau ne jūsų diena. Skorpionas (10 24–11 22). Galbūt kils kūrybingų idėjų. Pamąstykite ne tik apie kasdieninius, bet ir apie amžinus dalykus. Pabūkite vienas, pasivaikščiokite po parką ar mišką. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų santykiams su aplinkiniais gali pakenkti nereikšmingas konfliktas, todėl teks ieškoti kompromiso. Nieko pavojingo nėra, viskas jūsų rankose, reikia tik šiek tiek pastangų. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų mintys nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Vandenis (01 21–02 19).Būsite labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite ir realių pareigų. Naudinga pabendrauti su vyresniais žmonėmis. Žuvys (02 20–03 20). Iš pirmo žvilgsnio atrodęs teisingas pasirinkimas prieštaraus jūsų vertybėms. Užuot ėjęs lengvesniu keliu, pasuksite sudėtingesniu, ir tai nėra teisinga. Nespręskite svarbių klausimų, palikite juos palankesniems laikams.

Orai

Artimiausiomis dienomis orai Lietuvoje dar šils, kai kur numatomas trumpalaikis lietus. Šiandien daug kur trumpai palis bus 19–23 laipsniai šilumos. Trečiadienio naktį bus 11–14 laipsnių šilumos, o dieną šils iki 22–25 laipsnių, bus mažai debesuota. Savaitės viduryje oro temperatūra kils iki 25–27 laipsnių, o artėjant savaitgaliui ir iki 28–29 laipsnių šilumos.

Šiandien, birželio 18 d.

+19

+18

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+22

Šiauliai

Klaipėda

+22

Panevėžys

+21

Utena

+19

4.41 22.23 17.32

169-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 196 dienos. Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+21

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +21 Brazilija +26 Briuselis +30 Dublinas +19 Kairas +34 Keiptaunas +22 Kopenhaga +21

kokteilis Vai­ruo­to­jas tei­sin­gai pa­siel­gė Va­kar Gin­ta­ras iš I.Si­mo­nai­t y­tės gat­ vės pik­ti­no­si vie­nu pi­lie­čiu, prie šiukš­ lių kon­tei­ne­r io su­me­t u­siu leng­vo­jo au­to­mo­bi­l io pa­dan­gas. „Aš to­k ių žmo­nių ne­sup­ran­tu, – nir­šo ana­pus lai­do „Kok­tei­l io“ skai­ty­to­jas. – Iš­me­tė pa­dan­gas, ir te­g ul jo­m is rū­pi­ na­si ki­t i.“ Pa­si­ro­do, kad ap­rėk­ta­sis žmo­g us bu­ vo tei­sus. Anot Arū­no, vai­ruo­to­jai, pa­de­dan­tys prie šiukš­lių kon­tei­ne­rių pa­dan­gas, el­ gia­si tei­sin­gai. „Žmo­nės ge­rai pa­siel­g ia, kad pa­dan­ gas de­da prie kon­tei­ne­r ių, o ne­su­me­ ta į juos, – sa­kė vy­riš­k is. – Kar­tą per sa­ vai­tę ati­tin­ka­mų ins­ti­tu­ci­jų au­to­mo­bi­ liai su­ren­ka ne­rei­ka­l in­gas gu­mas.“ Tie­sa, Arū­nas pa­ste­bė­jo, kad vie­nas pi­l ie­t is ne­ga­l i pa­l ik­t i dau­g iau nei ke­ tu­r ias pa­dan­gas.

Londonas +23 Madridas +19 Maskva +22 Minskas +20 Niujorkas +28 Oslas +21 Paryžius +29 Pekinas +31

Šiandien

bės pri­klau­so mū­sų gy­vy­bė.

Vėjas

3–8 m/s

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+14

+18

+15

+13

1

+15

+17

+17

+14

2

rytoj

ketvirtadienį

+21

Sap­ni­nin­kas

Jei sap­nuo­ja­te, kad ga­vo­te ky­šį, – pa­ vy­das ly­dės ne vie­ne­rius me­tus. Duo­ti ky­šį reiš­k ia, kad ver­tin­gas pa­ta­ri­mas pa­dės ras­ti išei­t į iš pai­nios si­tua­ci­jos.

Vilnius

Marijampolė

+20

Alytus

Vardai Amandas, Arminta, Elžbieta, Ginbutas, Marcelinas, Marina, Morkus, Vaiva

birželio 18-ąją

Rytas

+17

+21

+20

orai klaipėdoje

Ką šią­nakt sap­na­vo­te? Sau­gu­mas: nuo pa­dan­gų ko­ky­

Praha +31 Ryga +22 Roma +31 Sidnėjus +17 Talinas +19 Tel Avivas +29 Tokijas +29 Varšuva +23

+20

+17

1

Jei sap­ne at­si­sa­ko­te duo­da­mų pi­ni­gų, tai ga­li reikš­ti, kad ne­vy­ku­siu po­kštu, užuo­mi­na įžei­si­te drau­gą ar gi­mi­nai­tį. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir tai, kad jus pra­ dės smerk­ti už iš­pui­k i­mą. Sap­nuo­ti kau­bo­jų reiš­kia, jog lau­kia ma­lo­n i staig­me­na, ypač su­si­pa­ž i­nus su įdo­miu žmo­gu­mi neįp­ras­to­mis ap­ lin­ky­bė­mis. Jei sap­ne pa­ts ta­po­te kau­ bo­ju­mi, reiš­kia, kad va­do­vo pa­si­ti­kė­ji­ mas pa­ska­tins kel­ti kva­li­fi ­ka­ci­ją, dau­ giau dė­me­sio skir­ti nau­jo­vėms, ver­tin­ gai pa­tir­čiai.  Sap­ne bū­ti pa­že­min­tam – liūd­nos nau­jie­nos, ku­rios truk­dys pa­siek­ti ge­ ro­vės aukš­tu­mas. Sap­nuo­ti, kad pa­že­ mi­no­te ki­tus, – bar­nių ir ne­ti­kė­tos me­ la­gys­tės ženk­las.

1815 m. jung­ti­nė bri­tų ir prū­sų ka­r iuo­me­nė Va­ ter­lo mū­š y­j e su­mu­š ė Na­po­leo­no Bo­na­par­te’o ar­mi­ją. 1826 m. gi­mė Gio­van­ni Bat­tis­ta Do­na­ti, ita­lų ast­ ro­no­mas, at­ra­dęs 6 ko­ me­tas. Vie­na jų pa­va­din­ ta Do­na­čio ko­me­ta. 1936 m. su­lau­kęs 68-e­ rių mi­rė ru­sų ra­šy­to­jas Mak­si­mas Gor­k is. Tik­ ro­ji pa­var­dė – Alek­se­jus Peš­ko­vas.

1942 m. gi­mė le­gen­ di­n ės gru­p ės „The Beat­les“ na­r ys Pau­las McCart­ney.

1999 m. po JAV ir Ru­si­ jos de­r y­bų nu­s pręs­t a, jog Ru­si­jos ka­ri­nį tai­kos pa­lai­ky­mo kon­tin­gen­tą Ko­so­vo pro­vin­ci­jo­je su­ da­rys 3 600 ka­rių. 2011 m. le­gen­d i­nė bal­ ta su­kne­lė, ku­ria pa­si­da­ bi­nu­sios Ma­r i­lyn Mon­ roe at­vaiz­das ta­po šeš­ to­jo de­š imt­me­č io Ho­l i­ vu­do sim­bo­liu, auk­cio­ne par­duo­ta už 4,6 mln. JAV do­le­rių – ge­ro­kai di­des­nę nei bu­vo ti­kė­ta­si su­mą.

Links­mo­se fo­to – kark­va­ba­lių armija

Ne­paė­mė aš­tuo­nių pa­dan­gų O skai­ty­to­jas Pik­tas pa­ste­bė­jo, kad su pa­dan­go­mis – tik­ra li­ga: „Kaž­koks idio­ tas prie Tai­kos gat­vės 118 na­mo su­kro­ vė aš­tuo­nias pa­dan­gas. Bu­vo at­va­ž ia­ vu­si „šiukš­li­nė“ ir... ne­paė­mė tų pa­dan­ gų. Tai da­bar gu­lės mė­ne­siais, kol vai­ kai iš­tam­pys.“ Kli­pas pa­brė­žė, kad į pa­dan­g ų kai­ną įskai­čiuo­tas ir uti­l i­za­vi­mo mo­kes­tis. „De­du pa­dan­gas į kon­tei­ne­r į, nes už tai jau esu su­mo­kė­jęs“, – sa­kė jis. Įs­ta­t y­mus ge­rai iš­ma­nan­t is skai­ty­to­ jas pa­reiš­kė: „O jūs ži­no­te, kad yra įsta­ ty­mas, jog par­duo­t u­vės, ku­r ios pre­ kiau­ja pa­dan­go­m is, pri­va­lo priim­t i se­nas pa­dan­gas? Aiš­ku, pi­ni­g ų už tai ne­gau­si­te“.

Ne­ti­kė­ta: kark­va­ba­lių pi­lis ir ka­riau­na trau­kė ne tik poil­siau­to­jų, bet ir so­cia­li­nių tink­lų var­to­to­jų dė­me­sį. Ie­vos ir Rū­tos Rai­šu­ty­čių nuo­tr.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Kvai­l io­t i rei­k ia pra­dė­t i kiek ga­l i­ma anks­čiau, kad bū­t ų lai­ko iš­tai­sy­t i iš­ krės­tas šu­ny­bes.

Nu­girs­tas po­kal­bis – Koks tig­r ų me­d žiok­lės tiks­las? – Ne­su­t ik­ti nė vie­no tig­ro.

Links­mie­ji tirš­čiai Ke­l ia­si dvi drau­gės siau­ra­me lif­te ir ple­pa. Už jų sto­v i vai­k i­nu­kas. Vie­na drau­gė, sto­v in­t i nu­ga­ra į vai­k i­nu­ką, klau­sia ki­tos: – Klau­syk, ar gra­ž us tas vai­k i­nu­kas? – La­bai jau­nas. – Jau­čiu, bet ar gra­ž us? Čes­ka (397 719; nuo ži­nių dar nie­kas ne­mi­rė, bet ge­riau ne­ri­zi­kuo­ki­te)

Kris­ti­na Len­kai­ty­tė k.lenkaityte@kl.lt

Vie­ni poil­siau­to­jai šlykš­tė­da­mie­ si juos apei­na, ki­ti – kei­kia už no­sį rie­čian­tį kva­pą. Da­lis ap­skri­tai at­ si­sa­ko pa­plū­di­mio ma­lo­nu­mų, kol ki­log­ra­mai šių ne­gy­vų pa­da­rų bus su­rink­ta. Tai kal­ba apie pa­jū­rį, tie­ sio­gi­ne šio žo­džio pra­sme, ata­ka­ vu­sius kark­va­ba­lius.

„O man šie pa­da­rė­liai la­bai gra­žūs“ – ste­bi­na Rū­ta Rai­šu­ty­tė, kar­tu su se­se­ri­mi Ie­va at­vy­ku­si pail­sė­ti prie jū­ros. Mer­gi­nos pa­sta­tė smė­lio pi­lį ir gre­ ta iš­ri­kia­vo kark­va­ba­lių ka­riau­ną.

Pak­laus­ta, ar ne­bu­vo šlykš­tu juos lies­ti, Rū­ta nu­si­juo­kė: „Ka­dan­ gi mes rei­ka­lų tu­rė­jo­me su ne­be­ gy­vais kark­va­ba­liais – ne­bu­vo jo­ kio stre­so“. Neįp­ras­tą mer­gi­nų už­siė­mi­mą ste­bė­ję poil­siau­to­jai tik juo­kė­si ir ko­men­ta­vo, ta­čiau pri­si­jung­ti ne­ pa­no­ro. Mer­gi­nų kū­ri­nys Gi­ru­lių pa­plū­ di­my­je pui­ka­vo­si iki pat va­ka­ro. Sa­vo dar­bą nu­fo­tog­ra­fa­vu­sios ir į so­cia­li­nį tink­la­la­pį įkė­lu­sios se­ se­rys kaip­mat su­lau­kė šmaikš­ čių ko­men­ta­rų. „Bręs­ta dar vie­ nas pa­sau­li­nis ka­ras“, – juo­ka­vo šmaikš­čias nuo­trau­kas pa­ma­tę so­ cia­li­nių tink­lų var­to­to­jai.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.