PIRMAS miesto dienraĹĄtis
TREÄŒIADIENIS, BIRĹ˝ELIO 19, 2013
www.kl.lt
10 A?2š6.162;6@ /6? 296< &
[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă&#x203A; 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ&#x203A;
namai
Ateities jĹŤrĹł laivas â&#x20AC;&#x201C; ne
PasÂkui SeiÂmo vaÂdoÂvÄ&#x2026; V.GedÂviÂlÄ&#x2026; velÂkaÂsi skoÂlĹł uoÂdeÂga.
PreÂziÂdenÂtas B.ObaÂma VoÂkieÂtiÂjoÂje neÂbe toks myÂliÂmas, kaip anksÂÄ?iau.
Lietuva 7p.
Pasaulis 12p.
DiÂzaiÂneÂriĹł akiÂraÂtyÂje â&#x20AC;&#x201C; ne tik bĹŤsÂtai, bet ir laiÂvai.
140 (19 743)
Nors iĹĄ esmÄ&#x2014;s dizainas Ĺžengia koja kojon su gamyba bei taikosi prie rinkos poreikiĹł ir technologijĹł, ne vienam kĹŤrÄ&#x2014;jui knieti perĹžengti dabarties ribas. Kad ir nedrÄ&#x2026;siai, ateities objektĹł koncepcijos gimsta ir Lietuvoje.
tik dizainerio svajose
Lina BieliauskaitÄ&#x2014;
l.bieliauskaite@kl.lt
Kol kas plaukia virtua
liai
GreitaeigÄ&#x2014;s motorinÄ&#x2014;s jĹŤ rinÄ&#x2014;s jachtos â&#x20AC;&#x17E;Yjot01â&#x20AC;&#x153; projektÄ&#x2026; pri staÄ?iusio dizainerio Tautvydo Kal tenio, ko gero, neturÄ&#x2014;tĹł stebinti klausimai, ar jis savo â&#x20AC;&#x17E;kĹŤdikÄŻâ&#x20AC;&#x153; regi realybÄ&#x2014;je. Tokius svarstymus pro vokuoja tiek fantastinius ďŹ lmus primenantis futuristinis objekto dizainas, tiek ÄŻ ateitÄŻ orientuoti techniniai sprendimai.
Padengus visÄ&#x2026; jachtos korpusÄ&#x2026; saulÄ&#x2014;s baterijomis, laivas galÄ&#x2014;tĹł tapti autonominiu energijos ĹĄaltiniu.
â&#x20AC;&#x17E;Jei iĹĄkyla klausimas, ar tai yra laivas ir ar jis plauks, atsakysiu â&#x20AC;&#x201C; taip. TaÄ?iau kadangi kal bame apie futurizmÄ&#x2026;, ĹžvilgsnÄŻ ÄŻ atei tÄŻ, tai nÄ&#x2014;ra pagrindinis dalykas â&#x20AC;&#x201C; sa vaime ku, kad ĹĄi jachta turi plauk aiĹĄti, nes tai laivas. Kol kas, Ĺžino ma, virtualiai plaukiantis laivasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kalbÄ&#x2014;jo kĹŤrÄ&#x2014;jas. IĹĄ KlaipÄ&#x2014;dos kilÄ&#x2122;s, taÄ?iau didĹžiÄ&#x2026;jÄ&#x2026; gyvenimo dalÄŻ sostinÄ&#x2014; je praleidÄ&#x2122;s dizaineris neneigÄ&#x2014;, jog idÄ&#x2014; ja suprojektuoti jachtÄ&#x2026;, viena ver tus, gimÄ&#x2014; iĹĄ ilgesio jĹŤrai, ĹĄiam kraĹĄ tui.
Ĺ iandien priedas
Ĺ˝aiÂdyÂnÄ&#x2014;s keÂlia suÂmaiĹĄÂtÄŻ? 1,2 mln. liÂtĹł â&#x20AC;&#x201C; tiek kai naÂvo KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdoÂje su rengÂti PaÂsauÂlio lie tuÂviĹł sporÂto ĹžaiÂdy nes, kuÂrios praÂsiÂdÄ&#x2014;s jau po saÂvaiÂtÄ&#x2014;s. Ir nors miesÂto valÂdĹžia trykĹĄÂta dĹžiaugsÂmu dÄ&#x2014;l bĹŤÂsiÂmo gran dioÂziÂnio renÂgiÂnio, yra nuoÂgÄ&#x2026;sÂtauÂjan Ä?iĹłÂjĹł, kad prieĹĄ pa sauÂlÄŻ teks apÂsiÂjuokÂti, nes ĹžaiÂdyÂnÄ&#x2014;ms nÄ&#x2014;Âra tinÂkaÂmai paÂsiÂrengÂta.
ď Ž Vizija: ]N `NX XĂ _
Ă&#x203A; W\ `cN_ OVNb ` ]N `VR XVN ZN V\` QVR [\` aRPU VN Â FW\a Â&#x2022; WNPU a\` X\[ PR] PV W\ WR Â&#x201C; `XbY] aĂ _V [Ă&#x203A;` S\_ Z\` VQĂ&#x203A; WN Sb [V [VNZ _RN YV gN cV ZbV ab _\ Y\ TV [
Ă&#x203A; aRPU [\ Y\ TV WĂş ]_\ T[\ gĂ&#x203A; [Ra WRV aNV V_ [R
â&#x20AC;&#x17E;Bet tai simboliniai daly kai. Tie- â&#x20AC;&#x17E;poezijosâ&#x20AC;&#x153;. =_\ WRX a\ cV gbN YV gN PV W\` siog sutapo nemaĹžai fak to etapas, taÄ?iau iman toriĹł, ÄŻvyâ&#x20AC;&#x17E;Poetai kuria eilÄ&#x2014;raĹĄÄ?ius, tis ĹĄio dar- sprendimĹł kiĹł, kad Ä&#x2014;miausi ĹĄio pro o dizai- bo buvo sukaup paieĹĄkos sujungÄ&#x2014; keliĹł jektoâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; neriai gali ta nemaĹžai speci- pro sau susikurti kokÄŻ nors prisipaĹžino paĹĄnekovas. jekto iniciatoriĹł â&#x20AC;&#x201C; profe ďŹ niĹł ĹžiniĹł. sionaobjektÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; automobilÄŻ ar, liĹł dizaineriĹł, laivinin kaip ĹĄiuo Dizaineris konsultavosi kĹł, ÄŻvairiĹł atveju, â&#x20AC;&#x201C; jachtÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; vaiz su laivĹł sriÄ?iĹł specia Tikisi sudominti staty dĹžiai pa- statybos in tojus listĹł â&#x20AC;&#x201C; praktines ĹžiĹžinieriais bei konstruklygino paĹĄnekovas, ne Anot T.Kaltenio, kaip neigÄ&#x2122;s sie- toriais, nag nias. Taip vieno produk ir daugelis kio ĹĄiuo pro to kĹŤrime rinÄ&#x2014;jo vidaus vandenĹł jektu sudominti ir laidizaino atstovĹł, jis tu susibĹŤrÄ&#x2014; virtuali kĹŤrybi ri retÄ&#x2026; pra- vĹł staty laivus, atsiĹžvelgÄ&#x2014; tiek ÄŻ lai nÄ&#x2014; grupÄ&#x2014;, tojus. vininkys- turinti uni bangÄ&#x2026; dirbti ne pagal uĹž kaliĹł gebÄ&#x2014;jimĹł ir komtÄ&#x2014;s mÄ&#x2014;gÄ&#x2014;jĹł entuziastĹł, sakymus. Nors autorius tiek ÄŻ bu- petencijĹł. Tad kartais kasdieniame Tai inovatyvus darbo darbe, kad kol kas labiau pripaŞįsta, jog tai riuotojĹł patarimus. ir koks jis bĹŤtĹł kĹŤrybiĹĄ dizaino nei laivybos metodas pramoninio di kas, norisi problemas â&#x20AC;&#x17E;Pro jek tavi mo pro ce zaino srisas nuo tyje Lietuvos sprendĹžiantis projekmastuâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ÄŻsitikinÄ&#x2122;s plas ti nÄ&#x2014;s idÄ&#x2014; jos iki tech ni niĹł kĹŤrÄ&#x2014;jas.
Kaina 1,30 Lt
â&#x20AC;&#x17E;NeÂtuÂriu kÄ&#x2026; priÂdurÂti.â&#x20AC;&#x153; ÄŽ sÄ&#x2014;dÂmeÂnis saÂvo ĹžmoÂnai spyÂrÄ&#x2122;s SeiÂmo naÂrys EgiÂdiÂjus VaÂreiÂkis paÂjuÂto ÄŻstaÂtyÂmo, uĹž kuÂrÄŻ paÂts balÂsaÂvo, jÄ&#x2014;ÂgÄ&#x2026;.
7p.
BioÂniÂnei ranÂkai â&#x20AC;&#x201C; auÂkĹł lieÂtus AsÂta AlekÂsÄ&#x2014;ÂjĹŤÂnaiÂtÄ&#x2014; a.aleksejunaite@kl.lt
KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iai neÂliÂko abeÂjinÂgi bio niÂnÄ&#x2014;s ranÂkos lauÂkianÂÄ?io 20-meÂÄ?io MarÂtyÂno GiÂruÂlio isÂtoÂriÂjai. JĹŤÂriÂninÂkĹł paÂraÂma fonÂdui
VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt
Dirbs ir saÂvaitÂgaÂlÄŻ
â&#x20AC;&#x17E;DarÂbai vis dar vyksÂta beÂveik vi soÂse sporÂto baÂzÄ&#x2014;Âse, darÂbiÂninÂkai krapĹĄÂtoÂsi. AtÂsiÂranÂda ÄŻvaiÂriĹł ne nuÂmaÂtyÂtĹł siÂtuaÂciÂjĹł. PaÂvyzÂdĹžiui, atÂveÂria sieÂnÄ&#x2026;, o ten â&#x20AC;&#x201C; suÂrĹŤÂdi jÄ&#x2122;s vamzÂdis, kuÂrÄŻ reiÂkia paÂkeisÂti. DarÂbus priÂvaÂlu atÂlikÂti koÂkyÂbiĹĄÂkai. TaÂÄ?iau 100 proÂc. gaÂranÂtuoÂju, kad prieĹĄ paÂsauÂlÄŻ neapÂsiÂjuokÂsiÂme, vis kas bus suÂtvarÂkyÂta laiÂku. DarÂbi ninÂkai paÂsiÂĹžaÂdÄ&#x2014;Âjo, jei reiÂkÄ&#x2014;s, dirbÂti ir nakÂtiÂmis, ir saÂvait gaÂliais.
4
Â&#x201E;Â&#x201E;TvarÂko: sporÂto baÂzÄ&#x2014;Âse darÂbiÂninÂkai skuÂba kuo greiÂÄ?iau paÂbaigÂti reÂmonÂto darÂbus, kad KlaiÂpÄ&#x2014;Âda neapÂsiÂjuokÂ
tĹł prieĹĄ paÂsauÂlÄŻ.
VyÂtauÂto LiauÂdansÂkio nuoÂtr.
Po dienÂraĹĄÂÄ?io â&#x20AC;&#x17E;KlaiÂpÄ&#x2014;Âdaâ&#x20AC;&#x153; straips nio â&#x20AC;&#x17E;SvaÂjoÂnÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; bioÂniÂnÄ&#x2014; ranÂkaâ&#x20AC;&#x153; (2013 06 01) prie M.GiÂruÂlio ir jo tÄ&#x2014;ÂvĹł paÂstanÂgĹł nuÂsprenÂdÄ&#x2014; priÂsiÂdÄ&#x2014;Âti klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iĹł ÄŻmoÂnÄ&#x2014; JĹŤÂriÂninÂkĹł tre niÂruoÂÄ?iĹł centÂras. â&#x20AC;&#x17E;Mus viÂsus suÂjauÂdiÂno ĹĄio ber niuÂko isÂtoÂriÂja. GyÂvenÂti be ranÂkĹł yra laÂbai sunÂku. ToÂdÄ&#x2014;l suÂskauÂdo ĹĄirÂdÄŻ skaiÂtant straipsÂnÄŻ. ÄŽmoÂnÄ&#x2014;s di rekÂtoÂrius AlekÂsandÂras ChroÂpenÂka taip pat noÂrÄ&#x2014;ÂtĹł priÂsiÂdÄ&#x2014;Âti prie Mar tyÂno svaÂjoÂnÄ&#x2014;s ÄŻgyÂvenÂdiÂniÂmo, toÂdÄ&#x2014;l ir nuÂsprÄ&#x2122;sÂta paauÂkoÂtiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; priÂsiÂpaÂĹži no ÄŻmoÂnÄ&#x2014;s atÂstoÂvÄ&#x2014; JeÂleÂna VoÂrobÂjo va. KaÂpiÂtoÂnams, jĹŤÂriÂninÂkams ir lai vaÂveÂdĹžiams skirÂtus speÂciaÂliÂzuoÂtus moÂkyÂmus renÂgianÂti ÄŻmoÂnÄ&#x2014; M.GiÂru lio paÂraÂmos fonÂdui paau koÂjo 3,5 tĹŤkst. liÂtĹł.
4
2
TREČIADIENIS, BIRŽELIO 19, 2013
miestas
Viena kortelė tiks ir maistui, ir kelionei Naujieji mokslo metai Liudviko Stulpino progimnazijos moksleivius ir darbuoto jus pasitiks naujovėmis – rugsėjį įstaigoje pradės veikti elektroninės priemonės, kurios fiksuos, kada mokiniai ateina į mokyklą.
Pokyčiai: Skulptūrų parkas nebepapildys uostamiestyje planuojamų tyliųjų viešųjų zonų sąrašo.
Vytauto Petriko nuotr.
Tyliųjų zonų bus mažiau Klaipėdoje planuojamų nustaty ti viešųjų tyliųjų zonų skaičius su menko. Vietoj keturių vietų, kurio se būtų leidžiamas iki 50 decibelų stiprumo triukšmas, liks tik trys. Atlikus tyrimus, atsisakyta ir tylių jų gamtos bei aglomeracijos zonų.
metu bus siūloma nustatyti tris tyliąsias viešąsias zonas – Kauno gyvenamojo rajono pėsčiųjų tako, tarp Žardininkų ir Vingio gyvena mųjų rajonų esančių pėsčiųjų takų, Klaipėdos miško dalies nuo Vasa ros estrados iki Labrenciškių gyve namojo rajono su pėsčiųjų–dvira čių taku.
Neatitinka standartų
Viena zona jau yra
Evelina Zenkutė
Funkcionalumas: elektroninis pažymėjimas ne tik fiksuos moksleivio
atėjimą į mokyklą, bet ir leis atsiskaityti valgykloje, naudotis transpor tu ir bibliotekos paslaugomis. Vytauto Petriko nuotr.
Evelina Zenkutė e.zenkute@kl.lt
Pilotinis projektas, skirtas elekt roniniam mokinių pažymėjimui įdiegti, kol kas bus bandomas vie nintelėje mokykloje. Žadėta nau jovė turėjo atsirasti ir Hermano Zudermano gimnazijoje, tačiau, su projekto įgyvendinimu nesu tikus šios mokyklos maistą tie kiančiai įmonei, idėjos teko atsi sakyti. Teigiama, kad pažymėjimas veiks kaip „raktas“ į mokyklą. Įrengus specialius vartelius į pastatą pa mokų metu galės patekti tik įstai gos mokiniai ir mokytojai, taip pat aptarnaujantis personalas. Per per traukas durys liks atviros. Pažymėjimas bus susietas su elektroniniu dienynu, todėl tė vams leis operatyviai stebėti mo kinių lankomumą – vaiko atvykimą į mokyklą ir praleistas pamokas. Klaipėdos miesto Liudviko Stul pino progimnazijos direktorė Dia na Čedavičienė teigė, kad mokyk loje diegiama naujovė ne tik suteiks galimybę matyti įvairius mokslei vio veiksmus, bet bus naudinga ir papildomomis paslaugomis. „Tėvams papildžius pažymėji mus, vaikams nebereikės valgyk lose atsiskaityti grynaisiais pini gais. Progimnazijoje pažymėjimas veiks kaip mokyklos skaitytojo bi
8
– tiek litų kainuoja naujasis elektroninis pažymėjimas.
lietas. Kortelę taip pat bus gali ma naudoti kaip elektroninį bilie tą viešajame miesto transporte“, – sakė direktorė. Dar vienas naujovės pranašu mas – pažymėjimas mokykloje pa dės apskaityti, kiek kartų mokiniai, turintys teisę į nemokamą maitini
Mokykloje diegia ma naujovė ne tik su teiks galimybę maty ti įvairius moksleivio veiksmus, bet bus naudinga ir papildo momis paslaugomis.
mą, ja pasinaudojo. Duomenys iš karto pateks į nemokamo maitini mo registravimo žurnalą, o dėl šios priežasties sumažės veiklos ir dar buotojams. Pažymėjimus tėvai gali įsigyti savikaina – už 8,11 lito. „Vasarą bus montuojama įranga. Tikimės, kad dalis vaikų jau rugsė jo 1-ąją turės pažymėjimus ir ga lės pradėti jais naudotis. Kiek tiks liai mokinių turės šias korteles, dar nėra aišku, nes į mokyklą, kaip ir kiekvienais metais, atvyksta nau jų vaikų, kuriems tik vėliau galėsi me pasiūlyti šią paslaugą“, – kal bėjo D.Čedavičienė. Anot jos, tik maža dalis tėve lių mano, kad tokia iniciatyva nėra reikalinga. Direktorė teigė, kad pri mygtinai įsigyti pažymėjimo ne reikalauja, tačiau siūlo tėvams iš bandyti šią naujovę. Pasak jos, dauguma tėvų džiau giasi, kad galės matyti vaikų veiks mus mokykloje, o moksleiviams nereikės nešiotis grynų pinigų.
Skulptūrų parkas netenka galimy bės tapti tyliąja viešąja zona. Siū lymo atsisakoma dėl atsirandančių veiklos apribojimų šalia esantiems viešosios paskirties objektams. Teigiama, kad šalia parko esan tis Tautinių kultūrų centras, at viros teniso aikštelės, Klaipėdos universiteto Menų fakultetas ir ki tos įstaigos vykdo veiklą, kuri ga li neatitikti tyliajai zonai keliamų garso standartų. Klaipėdos savivaldybės Sveika tos apsaugos skyriaus vedėja Ja nina Asadauskienė teigė, kad ar timiausio miesto tarybos posėdžio
Klaipėdoje jau yra nustatyta viena tylioji zona, kuri buvo patvirtinta dar 2005 m. Tai – gyvenamųjų na mų kvartalas tarp Kauno, Paryžiaus Komunos gatvių, Šilutės plento ir Taikos prospekto. Ją siūloma naikinti, nes į naujai parengtą 6 ha bendro ploto Kau no rajono pėsčiųjų tako zoną nebe patenka gyvenamieji pastatai, vai kų ugdymo įstaigos ir komerciniai objektai. Kaip teigė J.Asadauskienė, ne beplanuojama nustatyti ir tyliųjų gamtos bei aglomeracijos zonų. At likus reikiamus triukšmo tyrimus,
paaiškėjo, kad zonų, atitinkančių keliamus reikalavimus, nėra. „Teoriškai tyliąja gamtos zo na būtų galima laikyti paskutinį trečdalį Vilhelmo kanalo, bet ši te ritorija priskirta Klaipėdos miesto 3-iosios vandenvietės griežto reži mo sanitarinei apsaugos zonai, ku rioje lankytojai nepageidaujami. Be to, „Klaipėdos vanduo“ šioje vie toje ketina statyti vėjo jėgaines“, – teigė J.Asadauskienė. Giruliams netinka
Tyliąją aglomeracijos zoną galima nustatyti didžiajai daliai Smiltynės, jei tai būtų gyvenamoji teritorija. Tačiau joje gyvena tik 37 gyvento jai, iš jų – visi padrikai Smiltynės gatvėje, kurioje triukšmo rodiklis didesnis nei reikalaujama. Atsižvelgiant į projektuojamus ir įgyvendinamus miesto plėtros pla nus, negalima siūlyti tyliųjų aglo meracijos zonų nustatymo Giru lių gyvenamajame rajone ir Danės upės slėnyje.
Pėsčiųjų kelyje – šakų spąstai Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Pėstieji kai kuriomis uostamiesčio gatvėmis po kiek laiko turės eiti at sitūpę, mat medžių šakos gali išba dyti akis.
Eidami Liepojos gatvės šaligat viu, žmonės priversti gerokai pa silenkti, kad išvengtų medžių ša kų. Tokių vietų, kur šakos tampa kliūtimi ne tik pėstiesiems, bet ir dviratininkams, uostamiestyje yra ir daugiau. Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direk toriaus Liudviko Dūdos, Liepojos gatvėje medžiai pernai buvo genė ti prie namų, kur yra įvažiavimai į kiemus. Čia viskas buvo apaugę akacijomis. Medžiai, augantys prie Liepojos gatvės šaligatvio, nebuvo genėti. „Patikrinsime tą vietą. Jei bus problemų, genėsime kitais metais. Šiemet medžių jau nebegalima ge nėti“, – pabrėžė direktorius.
Nepatogumai: Liepojos gatvėje medžių šakos trukdo pėstiesiems.
L.Dūdos teigimu, želdiniams tvarkyti trūksta lėšų. Norint nu genėti visus medžius mieste, rei kėtų mažiausiai milijono litų, o per metus tam skiriama nuo 100
Vytauto Liaudanskio nuotr.
tūkst. iki 150 tūkst. litų. „Kadangi tiek pinigų neturime, darbus atlie kame zonomis. Nuolat medžiai ge nimi tik centrinėse miesto gatvė se“, – paaiškino direktorius.
3
TREČIADIENIS, BIRŽELIO 19, 2013
miestas Atidarys centrą
Jaunimui – projektas
Vyks dviračiais
Klaipėdos universitete rytoj bus atidaromas modernus Psicho loginio konsultavimo centras. Bendra naujojo centro moder nios įrangos kaina – beveik 700 tūkst. litų. Už juos įrengta Psi chofiziologijos laboratorija ir Psi chologinio konsultavimo cent ras. Jame bus teikiama psicho loginė ir psichoterapinė pagalba.
Klaipėdos jaunimo organizaci jų asociacija „Apskritasis sta las“ pradėjo projektą „Klaipėdos miesto, rajono, Neringos ir Šilutės rajono savivaldybių jaunimo po litikos stiprinimas“. Juo siekiama paskatinti šių savivaldybių jauni mą užmegzti ryšius su vietos po litikais, kartu ieškoti jaunimo pro blemų sprendimo būdų.
Neformali jaunimo organizacija „Gerumo ir vilties ambasadoriai“ rengia piligriminę kelionę vaikams į Kauną, kur vyks Lietuvos jauni mo dienos. Kelionės dviračiais me tu jaunuoliai pakeliui užsuks pasi grožėti panemunės apylinkėmis. Iš Klaipėdos išvykstama birželio 24 d. 8 val. nuo Kristaus Karaliaus bažnyčios (Bokštų g. 10).
Kapinėse – naujas kolumbariumas Lėbartų kapinėse planuojama statyti naują kolumbariu mą. Jis turėtų atsi rasti aikštelėje prie pagrindinio tako, netoli pirmųjų mies te kolumbariumų, kurie jau kelerius metus yra užpildyti. Milda Skiriutė
Dienos telegrafas Pas ien is. Vakar Kal in ingrado srit y je išk ilm ing ai atid ar yt as tarpt aut i nis upių pasien io kontrolės punktas Ryb ač ij (Ras ytė), atvers iant is van dens kel ius Liet uvos ir Rusijos upei viams ir leis iant is akt yv iau plėto ti vandens tur izmą. Liet uvos ir Ru sijos atstovai pat virt ino sienos kirt i mo tvark ą sport in iams ir pramog i niams laivams, Kuršių mar iose plau kiant iems su abiejų šal ių vėl iavom is. Šiais laivais galės plaukt i ir treč iųjų šal ių pil ieč iai. Tarptaut in is upių pa sien io kontrolės punkt as Nida–Ry bačij bus sezon in is ir veiks kiekv ie ną dieną nuo 9 iki 21 val. Atidar ius šį punktą ir pat virt inus sienos kirt imo tvarką, bus pradėtas įgyvend int i su sitar imas dėl laiv ybos Kuršių mar io se bei Liet uvos ir Rusijos Kal in ingra do srit ies vandenų kel iais.
m.skiriute@kl.lt
Uostamiesčio valdžia seniai svars tė apie naujo kolumbariumo įren gimą. Nuspręsta, kad jis turėtų atsirasti Lėbartų kapinėse neto li pagrindinio tako esančioje aikš telėje. Kas statys kolumbariumą – kol kas neaišku. Anot Klaipėdos sa vivaldybės Turto skyriaus vedėjos Genovaitės Paulikienės, bus skel biamas viešas konkursas statyto jui išrinkti. „Atsiradus naujam kolumbariu mui bus sudaryta konkurencija pri vatininkui“, – prognozavo vedėja.
Paklausa: prieš penkerius metus įrengtame kolumbariume Lėbartų kapinėse vietos greitai buvo išgraibs
tytos.
Nugalėtojas turės ne tik įreng ti kolumbariumą, bet ir sutvarkyti aplinką: dangą, apšvietimą. Kon kursą, kurio metu bus išrinktas ko lumbariumo statytojas, ketinama paskelbti dar šią vasarą. Kiek vietų būtų kolumbariumas, dar nėra aišku. Pasak G.Paulikie nės, šiuo metu rengiamos sąlygos. „Kai bus paskelbtas konkursas, viskas bus aiškiau“, – teigė vedėja. Šiuo metu Klaipėdoje yra du ko
Vytauto Liaudanskio nuotr.
lumbariumai. Vienas jų Lėbartų kapinėse įrengtas prieš penkerius metus. Jame yra 168 vietos. Pastarosios buvo išgraibstytos labai greitai – per pusantrų metų. Už vietą, kurioje saugomi miru siojo palaikai, čia nereikia mokėti. Antras – privatus kolumba riumas yra Joniškės kapinėse. Jis įrengtas prieš beveik dvejus me tus. Privačiame kolumbariume
Konkursą, kurio me tu bus išrinktas ko lumbariumo staty tojas, ketinama pa skelbti dar šią vasarą. vieta dešimčiai metų kainuoja per 4 tūkst. litų. Per mėnesį reikia mo kėti apie 36 litus.
Griuvenų vietoje atsiras nauji sklypai Milda Skiriutė Uostamiesčio valdžia nori atsikra tyti griuvenų. Į planuojamų nu griauti objektų sąrašą įtrauktas ir poilsiautojams akis badantis tua letas, esantis Antrosios Melnragės paplūdimio prieigoje.
Šis statinys jau seniai nebenaudo jamas. Jo sienos išgriuvusios. Tua letas yra pripažintas avarinės būk lės pastatu. Į objektų, kuriuos reikia nugriau ti, sąrašą įtraukti apleisti statiniai Birutės gatvėje, kur anksčiau bu vo šaudykla. Pastaroji jau yra nu griauta. Pasak Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjos Genovai tės Paulikienės, šiuos statinius sa
vivaldybei yra perdavusi valstybė. Nugriauti siūloma ir gyvenamą jį namą Arimų g. 14. Anksčiau sa vivaldybė jį nuomojo kaip sociali nį būstą. Tačiau vėliau jo gyventojams pa siūlytas kitas būstas. Šiame pastate buvo kilęs gaisras. G.Paulikienės teigimu, visi ob jektai, kuriuos siūloma nugriau ti, yra avarinės būklės. Skaičiuo jama, kad darbai atsieitų apie 205 tūkst. litų. Brangiausiai kainuotų statinių Arimų gatvėje nugriovimas. Miesto tarybos Savivaldybės turto komiteto nariai pritarė mi nėtų objektų nugriovimui. Galuti nį žodį tars miesto taryba. Nugriovus pastatus, šiose vieto se būtų suformuoti nauji sklypai.
Egzaminas. Vakar abit ur ientai laikė priešpask ut in į – vok iečių kalbos eg zaminą. Jį laikyti buvo užsireg istravę 43 kandidatai. 3 iš jų nepasirodė. Šian dien įvyks paskut inysis valst ybinės brandos egzam inų sesijos žin ių pa tikr in imas – abit ur ientai laik ys infor macinių technolog ijų egzaminą. Forumas. Šiand ien 17.30 val. Klaipė dos viešosios bibliotekos Girulių filia le (Šlaito g. 10A) for umas. Jo metu vi si kviečiami kartu su istorikais disku tuot i apie Klaipėdos krašto prijung i mo prie Liet uvos svarbą. Prieš for u mą nuo 16.30 val. karo istor ijos teat ral iz uot ų reng in ių klubas „Grenad ie rius“ parodys 1923 m. Klaipėdos suk i limo inscenizaciją, pademonstruos to meto prancūz ų ir lietuvių kar iuome nių amuniciją ir ginkluotę. Menininkų klubas „Gyvas piešimas“ įamž ins ren ginio dalyvius ir svečius piešiniuose. Reng inys nemokamas. Mirtys. Vakar Klaip ėdos sav ivaldy bės Civ il inės metr ikacijos ir reg istra cijos skyriuje užreg istruotos 4 klaipė diečių mirtys. Mirė Bronė Barčienė (g. 1920 m.), Petronėlė Prelgausk ienė (g. 1923 m.), Pranas Smulk is (g. 1927 m.), Pranas Lukoševičius (g. 1931 m.). Lėbart ų kapinės. Šiand ien laidoja mos Lidija Šatienė, Bronė Barčienė. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 8 moterys. Gimė 6 mergaitės ir 2 berniukai.
Pasiūlymas: tualetą, esantį Antrosios Melnragės paplūdimio prieigo
je, siūloma nugriauti, nes jo būklė avarinė.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Greitoj i. Vakar iki 18 val. greitosios pagalbos med ikai sulaukė 51 išk vie timo.
4
trečiadienis, birželio 19, 2013
miestas
Žaidynės kelia sumaištį? 1
Be to, dar turime savai tę“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Sporto ir kūno kultū ros skyriaus vyriausiasis specialis tas Ignas Pocius. Bene didžiausios apimties darbai verda Lengvosios atletikos manieže. Jame tvarkomos drabužinės, dušų patalpos, neįgaliesiems įrenginėja ma speciali pakyla, pritaikoma dra bužinė pirmame aukšte, be to, reikia sutvarkyti ir akreditacijos salę. Lengvosios atletikos manie že vyks daugybė Pasaulio lietuvių sporto žaidynių varžybų.
Ignas Pocius:
100 proc. garantuo ju, kad prieš pasaulį neapsijuoksime, vis kas bus sutvarkyta laiku. Darbininkai pa sižadėjo dirbti ir nak timis, ir savaitgaliais. Nerimo nebejaučia
„Praėjusią savaitę buvo labai nera mu, o dabar turbūt nerimo nebejau čiu. Kalbėjausi ir su rangovų darbų vadovu, ir direktoriumi. Mane pati kino, kad viskas bus padaryta laiku. Pavedimas rangovams bus padarytas tik tuomet, kai bus atlikta bent pu sė visų projekte numatytų darbų“, – aiškino Klaipėdos sporto cent ro, kuris ir valdo Lengvosios atleti kos maniežą, direktorius Rimantas Vitkus. Lengvosios atletikos manie že remontą atlieka bendrovė „Voja va“, nors ji nebuvo ta, kuri konkur se pasiūlė mažiausią kainą. „Darbai puikiai sekasi, nors už darbininkus ir negaliu garantuoti. Kol kas nuo grafiko nei atsilieka ma, nei jis yra lenkiamas“, – teigė Lengvosios atletikos maniežo va dovas Algis Kazlauskas. „Vojavos“ direktorius Sigitas Galentas taip pat patikino, jog vi
si darbai Lengvosios atletikos ma nieže bus baigti iki datos, numaty tos rangos sutartyje.
Dirbtinės dangos aikštyno įrengi
mo kofinansavimas – 500 tūkst. Lt. Centrinio stadiono drabužinėms,
dušinėms sutvarkyti, patalpų kosme tiniam remontui – 50 tūkst. Lt.
Pašalino iš konkurso
Mažiausią kainą Lengvosios atleti kos manieže numatytiems remon to darbams atlikti pasiūliusi įmo nė „Embritas“ iš konkurso buvo pašalinta, nes nepateikė visų rei kalingų dokumentų. Anot R.Vit kaus, „Embrito“ pasiūlyta kaina buvo maždaug 10 tūkst. litų ma žesnė nei „Vojavos“, kuri darbus Lengvosios atletikos manieže at liks už 122 tūkst. litų. „Nepristatėme dviejų dokumen tų – lokalinės darbų sąmatos ir pa žymos iš Mokesčių inspekcijos, kad nesame jai skolingi. Viešųjų pirkimų komisijai sakiau, kad jei tinka mū sų pasiūlyta darbų kaina, tai tuos du popierius galiu atvežti per 15 minu čių. Bet pasakė, kad nebereikia. Jo kių pretenzijų nereiškėme, nes tie siog patys suklydome, nepadarėme namų darbų. Be to, be darbo ir taip nesėdime“, – teigė „Embrito“ di rektorius Jordanas Vyšniauskas. Jis apgailestavo, jog dėl dviejų dokumentų niekais nuėjo nemažai mokesčių mokėtojų pinigų. Direk torius prasitarė ir tai, jog jautė nei giamą požiūrį į įmonę. „Tikrai jutau nepasitenkinimą mūsų siūlomais projektais. Ma tyt, kažkas turi didesnės įtakos“, – svarstė J.Vyšniauskas. I.Pocius patvirtino, kad viešų jų pirkimų konkursas išrinkti ran govą lengvosios atletikos manieže numatytiems darbams atlikti tikrai buvo skaidrus. Jis pats jame daly vavo kaip ekspertas. „Manau, kad visi viešieji pirki mai buvo skaidrūs, nes per juos pa vyko sutaupyti apie 20 tūkst. litų“, – tikino I.Pocius. Bus 4 tūkst. svečių
Vakar miesto valdžia patikino, jog IX pasaulio lietuvių žaidynėms, kurios vyks birželio 27–30 dienomis, yra
Žaidynėms išleisti pinigai
Centrinio stadiono disko metimo
sektoriui sutvarkyti – 21 tūkst. Lt. Smiltynės sporto bazės kosmeti
niam remontui – 10 tūkst. Lt. Sporto rūmų drabužinėms ir duši
nėms sutvarkyti – 18 tūkst. Lt. Sporto salės Taikos per. 61A kos
metiniam remontui – 33 tūkst. Lt. Lengvosios atletikos maniežo dra
Marškinėliai: uostamiesčio sporto patriarchas Algirdas Plungė de
monstravo, kad jau pasiūta speciali apranga žaidynių dalyviais besi rūpinančiam personalui. Vytauto Liaudanskio nuotr.
pasirengta. „Klaipėdai teko išskirti nė garbė ir nemenkas iššūkis. Tikrai esame po savaitės pasirengę priimti ir sportininkus, ir juos lydinčias de legacijas“, – teigė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Dalyvauti sporto žaidynėse užsi registravo 2 520 atletų iš 20 pasau lio valstybių. Skaičiuojama, jog su jais ly dinčiais asmenimis Klaipėda ki tą savaitgalį sulauks apie 4 tūkst. svečių. Visi jie bus apgyvendin ti viešbučiuose – jų užimtumas sieks 90 proc. Sporto žaidynių da lyviams talkins apie 80 savanorių. „Tik meras skelbia, kad žaidy nėms pasiruošta. O iš tikrųjų ne gauname nė cento, eikvojame sa vo mobiliųjų telefonų sąskaitas, patys užduodame klausimus, ieš kome sporto šakų vadovų, niekas nieko nežino, niekas negali atsa kyti, kaip bus maitinami savano riai, dalyviai, kokiose erdvėse, kada kokios delegacijos atvyksta. Orga nizacija – visiškas nulis“, – teigė anonime norėjusi išlikti viena žai dynių vykdytojų.
Atvyks V.Adamkus
I.Pocius pabrėžė, jog žaidynių da lyviai varžysis 27 sporto šakose, keturios jų – neįgaliųjų. „Žaidynių akcentas – nuoširdus šventiškas bendravimas, todėl žai dynėse dalyvaus tik mėgėjai, o ne profesionalūs sportininkai. Aišku, jie kovos dėl medalių, tačiau to kios įtampos kaip per Europos ar pasaulio čempionatus tikrai ne bus“, – būsimą atmosferą įvardi jo I.Pocius. „Mieste tikrai netrūks nei spor to, nei kultūrinių renginių, todėl tikiuosi, kad svečiai išsiveš tik pa čius geriausius įspūdžius“, – vylė si V.Grubliauskas. Žaidynių atidarymo iškilmės birželio 28 d. vyks „Švyturio“ are noje. Planuojama, jog žaidynių ati darymo iškilmėse dalyvaus ir pre zidentas Valdas Adamkus. „Šventė, žaidynės turi dar daug paslapčių, kurių kol kas nenori me atskleisti“, – intrigavo Klaipė dos savivaldybės Ugdymo ir kultū ros departamento direktorė Nijolė Laužikienė.
bužinių, dušinių sutvarkymas, vie nos drabužinės pirmame aukšte pri taikymas neįgaliesiems, akreditaci jos salės remontas – 130 tūkst. Lt. Tenisitas (gruntas) dviem teniso aikštynams – apie 5 tūkst. Lt. Įsigyti 5 šiuolaikiški badmintono kortai – 57 tūkst. Lt. Įsigyti šaudymo iš lanko taikiniai –
4 tūkst. Lt. Įsigyti 5 komplektai naujų stalo te
niso stalų – 9,5 tūkst. Lt. Įsigytos mobilios tribūnos žiūro
vams (167 sėdimos vietos), palapinės, bokšteliai teisėjams tenise ir pliažo tinklinyje, jo stovai, stalai, kėdės, ma žojo futbolo vartai, kitas smulkus in ventorius – 34 tūkst. Lt. Kultūrinės programos organizavi
mas – 200 tūkst. Lt.
Pasaulio lietuvių žaidynių daly viai pageidavo, jog uždarymo ren ginyje koncertuotų Virgis Stakėnas. Kultūrine programa besirūpinan čios viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys tikino, kad labai stengsis šį pageidavimą išpildyti. Pasaulio lietuvių sporto žaidynių organizavimui 880 tūkst. litų skir ta iš Sporto ir kūno kultūros depar tamento, nors buvo žadėtas mili jonas. Pati savivaldybė pridėjo dar 300 tūkst. litų. Už dalyvių apgyvendinimą ir maitinimą bus mokama atskirai – ne iš šios sumos.
Bioninei rankai – aukų lietus 1
„Būtų džiugu, kad prie vaikino svajonės įgyven dinimo prisidėtų ir kiti jūrininkai“, – viltimi dalijosi J.Vorobjova. Auka net – 17,5 tūkst. litų
Kitos aukos vaikinas sulaukė iš Gargždų. Statybos įmonę turintis Pranas Kempė prieš tris savaites paaukojo itin nemažą sumą M.Gi rulio fondui. „Vieną rytą sulaukiau maža kalbio vyriškio iš Gargždų skam bučio. Tepasakė, kad nori padėti sūnui ir paklausė, kur galėtų per vesti pinigų. Visi buvome labai su jaudinti, kai išvydome, kad gargž diškis paaukojo didžiausią sumą – net 17,5 tūkst. litų. Sunku pasa kyti, kaip esame dėkingi“, – prisi pažino Martyno mama Danguolė. Pats P.Kempė tikino, kad nedve jodamas pasiryžo padėti vaikinui. „Aš pats devintus metus gyvenu su svetimo žmogaus inkstu. Nors turiu tik 20 procentų darbingumo, tačiau turiu dvi įmones ir dirbu kiek tik galiu“, – kalbėjo P.Kempė.
Parama – 30 dėžių
„Ne pirma ir ne paskutinė auka. Po kelis tūkstančius dažnai paau koju mūsų krašte gyvenančioms šeimoms, kurios kovoja su rim tomis bėdomis“, – prisipažino gargždiškis. Vyras per Kalėdas pats suruošia 30 dėžių su maisto produktais ir po porą šimtų litų skurstančioms šei moms. „Kai žmogus pats kabinasi į gy venimą ir stengiasi, kaip jam ne padėsi? Kitas skundžiasi gyve nimu, o sugeba tik ranką prie taurelės ištiesti. O šiai šeimai, ku ri taip stengiasi, man negaila au koti“, – tikino gargždiškis. Medikų išvada – lemtinga
M.Girulio mama Danguolė tiki no, kad birželio pradžioje vyku si austrų gydytojų apžiūra suteikė vilties, kad sūnus tikrai turės bio ninę ranką. „Medikai tikrai gerai įverti no situaciją, raumenų persodini mo operacija yra pavykusi. Mar
tynui dabar reikia treniruotis, jam teks išmokti smegenimis valdyti rankos nervus ir raumenis. Viskas priklauso nuo jo pastangų, bet ste buklai vyksta. Po operacijos viskas puikiai sugijo“, – kalbėjo Martyno mama Danguolė. Austrijos klinikoje šį rudenį pla nuojama atlikti Martyno rankos amputaciją. „Reikės užsakyti bioninę ranką ir įnešti rankpinigius už protezą. Laukiame operacijos, kurios metu virš alkūnės sūnui bus įmontuotas svetimkūnis kaulas. Prie jo ir bus tvirtinama bioninė ranka“, – pa sakojo mama. Ar Lietuva prisidės prie vaikino kovos už galimybę turėti bioninę ranką, paaiškės liepą, kai įvyks me dikų konsiliumas. Jo išvadas turės svarstyti Sveikatos apsaugos mi nisterija. Min ister ijos Farm akoekon o mikos ir vaistų kainodaros sky riaus specialistas Vidmantas Ei gelis aiškino, kad savo jėgomis iki austrų gydytojų prisibrovusį M.Gi
Viltis: M.Girulio mama Danguolė skaičiuoja sūnaus randus, likusius po
dviejų Austrijos chirurgų atliktų operacijų.
rulį apžiūrės neurochirurgai ir ki ti gydytojai. „Tuomet mėginsime suruošti do kumentus. Medikų išvadoje turėtų būti parašyta, kad Lietuvoje nėra ga limybės vaikinui padėti, todėl jis tu ri būti siunčiamas gydytis į užsienį. Šį siuntimą išduoda speciali komi sija“, – aiškino V.Eigelis. Ministeri
Artūro Morozovo nuotr.
jos atstovas tvirtino, kad Martynas yra vienas iš daugelio, kuris laukia bioninės rankos protezo. „Tačiau jis yra vienintelis, kuris pats tiek daug prisidėjo ir investa vo į rankos įgijimo procedūrą. To dėl manau, kad reikėtų individua laus teisės akto šiam konkrečiam pacientui“, – kalbėjo V.Eigelis.
5
TREČIADIENIS, BIRŽELIO 19, 2013
miestas
Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija pavasarį.
Gimnazijai – 30! Paroda ir madų šou Menininkų kiemelyje.
Mokykla, kurią globoja mūzos Mokykla, kurioje karaliauja mūzos, pasitiko ypatingą pavasarį. Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija švenčia trisdešimtąjį savo gimtadienį. Jubiliejinės datos įpareigoja trumpam stabtelėti, prisiminti, kas esame, ką nuveikėme, kur link einame...
Ilona Vaitulionytė
Šilta galinga banga nuvilnijo gimnazijos trisdešimtmečio renginiai: poezijos pavasaris, mokyklinis gimtadienis, kur savo išradingas dovanas pristatė gimnazijos moksleiviai, solistų, orkestro, choro koncertai, madų šou ir paroda Menininkų kiemelyje, mišios šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje. Pirmą kartą gimnazijos istorijoje vyko Šeimų kūrybinis vakaras koncertas ir „Vieno darbo“ paroda, kur apsigyveno maži ir dideli mūsų mokyklos moksleivių tėvų, senelių kūrybiniai džiaugsmai, pomėgiai, mintys. Tarsi naujo etapo pradžia – gimnazijoje vėl suskambo vargonai. Gimnazijos bendruomenės dėka vienas iš Mažvydo alėjos suolų pasipuoš skulptoriaus G.Jonkaus skulptūra „Raktas“. Grožis, menas, muzika yra neatsiejama mūsų kasdienybės dalis, kurią su džiaugsmu dalijame kitiems... Prieš 32 metus gimė iniciatyva Klaipėdoje įkurti savarankišką meno mokyklą (idėjos autorystė priskiriama tuometiniam Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininkui, šviesaus atminimo Alfonsui Žaliui). O gražus Gedminų dvaras su priestatu ir įrengtomis klasėmis duris atvėrė 1983 m. sausį. Pirmieji mokiniai – 25 berniukai. Pirmieji mokytojai – Marija Katilienė, Nina Katkova, Donata Ūsaitė. Mokyklai vadovavo direktorius Albertas Rožė. Pirmoji ir kol kas vienintelė Vakarų Lietuvoje menų gimnazija 1985 m. buvo pavadinta kompozitoriaus Eduardo Balsio vardu. Tais pačiais metais gimnazijoje įsikūrė ir dailės skyrius. Mokykloje, pasak pirmųjų pedagogų, buvo ypatinga atmosfera: nedidelė mokykla gyveno kaip viena šeima, švelniai vadinama „rožynu“...
Dabar mergaičių gimnazijoje dauguma. Gausėjant mokinių ir mokytojų skaičiui formavosi naujos tradicijos, daugėjo pasiekimų. Šiuo metu gimnazijoje 526 „balsiukai“ iš Klaipėdos miesto, apskrities, kitų Lietuvos vietų. Neklaipėdiečiai gyvena gimnazijos bendrabutyje. Čia auklėtojos rūpinasi jų namų ruoša, maitinimu, laisvalaikiu. Mokslus mažieji menininkai pradeda 6 – 10 metų – meninio ugdymo studijoje. Muzikos skyriuje mokiniai mokosi nuo pirmos klasės, o nuo penktos – mokosi jaunieji dailininkai. Mokykloje yra ir „Mažųjų talentų mokyklėlė“, kur muzikos pamokėles vaikai lanko nuo dvejų metukų kartu su tėveliais.
E.Balsio oratorijos „Nelieskite mėlyno gaublio“ atlikimas Klaipėdos koncertų salėje.
kiniai, ir mokytojai. Kūrybinga ir iniciatyvi gimnazijos mokinių savivalda: kasmet parlamento organizuojami ir visų mėgstami Talentų šou, Balsio apdovanojimai, Kino naktys, Mokytojų diena; muziejaus organizuojamos Trys meno dienos, Šokio diena; dailininkų Madų šou, nuolatos vykstančios mokinių ir svečių parodos. Gražų ir prasmingą mokyklos „balsiukų“ gyvenimą atspindi ir Čia dirba mokytojai pasiekimai. Esame nuolatiniai resne tik atsidavę kaspublikinių, tarptautinių konkursų laureatai, festivalių „Jaunieji tadieniam darbui, bet lentai“, „Muzika be sienų“, Plunir nuolatos kuriangės Oginskio festivalių dalyviai. tys patys. Šiais jubiliejiniais metais 103 gimnazijos mokiniai tapo respublikinių ir tarptautinių konkursų Gimnazijos vidinis gyvenimas laureatais, diplomantais bendrojo virte verda. Pamokos užima di- lavinimo ir meno srityse. Muzikos ir dailės srityje jau sedžiąją dienos dalį: bendrojo lavinimo, muzikos, dailės užsiėmimų niai esame tapę Klaipėdos miesto tvarkaraštis išsidėlioja nuo ryto iki kultūros dalimi: „Skambanti banvakaro, dailininkų darbų peržiū- ga“, „Žaismingos muzikos orkesros, muzikantų atsiskaitymai, pri- tras“, „Dainuojanti siena“, „Turvalomi koncertų ir parodų lanky- gaus naktis“, „Motinos diena“ mai, meistriškumo pamokos... Bet – tik maža dalis tęstinių projektų, mūsų gimnazija tai ne tik akademi- kurių aktyvūs dalyviai esame pastaraisiais metais. Kūrybiniai monių žinių tvirtovė. Esame ypatingi, nes garsai ir kinių darbai keliauja ne tik į Klaispalvos , nuolatinė kūryba – mūsų pėdos menines erdves, bet ir po mokinių kasdienybė, kurioje rei- Lietuvą, pasaulį. Poreikis savo darklus ir mylintis mokytojo žvilgsnis bus pristatyti visuomenei rodo čia rodo kryptį ir padeda siekti tikslo. dirbančių ir besimokančių iniciaČia dirba mokytojai ne tik atsida- tyvumą ir brandą. Mūsų absolventai šiuo metu stuvę kasdieniam darbui, bet ir nuodijuoja 13 užsienio šalių, 10 Lietulatos kuriantys patys. Išradingos ir įspūdingos mū- vos aukštųjų mokyklų. Įspūdinsų mokyklinės šventės, koncertai, ga mūsų mokyklos Šlovės galerija renginiai, kuriuos rengia ir mo- (buvusių mokinių), kurioje pui-
kuojasi žymūs Lietuvoje ir užsienyje kuriantys menininkai, koncertuojantys atlikėjai, menotyrininkai, profesoriai. Džiaugiamės ir dėkojame mūsų ilgalaikiams draugams, rėmėjams, partneriams: Klaipėdos Rotary klubui „Maris“, „Aditė“, Klaipėdos koncertų salei, Muzikiniam teatrui, KU Me-
nų fakultetui, Lietuvos jūrų muziejui, A. Brako dailės mokyklai, S. Daukanto(Vilnius), Kekavos (Latvija) Saue (Estija) gimnazijoms. Dėkojame mūsų mokinių tėveliams ir visiems tiems, kas myli mūsų gimnaziją. Kartu visada galime daugiau!...
6
trečiadienis, birželio 19, 2013
nuomonės
Kelionė dviračiu – sudėtinga
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Valstybė jau suklestėjo?
Greičiau remontuokite butą
Gyvenu viename Rumpiškės gat vėje esančių daugiabučių namų. Jau daugiau nei mėnesį kiekvie ną mielą dieną tenka kęsti kaimy nų terorą. Nuo pat ankstyvo ry to jie pradeda gręžti sienas, kažką daužyti, griauti. Kiek galima? Ka da gi pasibaigs visa tai? Suprantu, jei žmonės remontą atlieka darbo dienomis, bet savaitgaliais irgi tas pats vyksta. Greičiau remontuoki tės butą, nes kitu atveju kreipsiuo si į policiją.
Saulius Tvirbutas
M
ūsų valstybėje visi gyven tojai patenk int i, gerai už dirba, be baimės sulaukia žiemos, nes už šildymą nereikia mokėti kosminių kainų. Esame stipr i valst ybė, iš kur ios niekas nenor i emigr uot i, o tik imigr uot i. Taig i gal ime sau leisti prabangą skirti daug laiko įsta tymų projektams ir diskusijoms apie gė jų paradus, abortų draudimą, vaikų auk lėjimą, prostitucijos legalizavimą. Krizės laikotarpiu Seime pol it ikai ilgai gaišo laiką aišk indam iesi, kas yra tik roji šeima. Ginčai dėl šeimos koncepci jos iš parlamento ir žiniasklaidos po ke
Gausu dėmesio proble moms, be kurių gvil denimo ir sprendimų paieškų tikrai įmano ma išgyventi. lerių metų persikėlė į Konstitucin į Teis mą. Šis galiausiai paaiškino, kad ši kon cepcija yra niekinė. Taigi laikas rengiant šį dokumentą buvo sugaištas veltui. Šiuo met u vėl gausu dėmesio proble moms, be kurių gvildenimo ir sprendimų paieškų tikrai įmanoma išgyventi. Antai kai kur iems pol it ikams niekaip neatsi bosta kovoti su gėjais. Ir kaip gali pabosti, jei tai tiesiog tobulai paprastas ir užtikrin tas būdas atkreipti į save dėmesį ir užsi dirbti papildomų balų iš rinkėjų. Tai daug lengviau nei, pavyzdžiui, suprasti, kodėl nebuvo surinkta planuotų 400 mln. litų PVM ir akcizo mokesčių į biudžetą ir kaip šią skylę teks užkamšyti. O ką kalbėti apie sprend imų paieškas, kaip išt raukt i mil i jardus litų iš šešėlinės ekonomikos, bent kiek sumaž inti kontrabandos mastus. Jau sen iai iš pol it ik ų lauk iame real ių darbų ieškant būdų tapt i kuo maž iau energet iškai prik lausom iems nuo kit ų šalių, stabilizuoti beprotiškas ir skurdi nančias šildymo kainas. Niekaip neap sisprendžiama, koks turi būti ilgametis šalies mokesčių politikos modelis. Dar antikinės Romos imperijos vadai su prato, kad, norint nukreipti visuomenės dėmesį nuo sudėtingų problemų, reikia pasiūlyt i daug žaid imų. Suklestėjusios pirčių org ijos, upėm is liejamas glad ia tor ių kraujas užgoždavo vald žios ap laidumą. Tačiau atėjo barbarai, pasibel dė kuokomis į Romos vartus ir išsklaidė iliuzijas apie įsivaizduojamą galybę. Ar tuo keliu einame ir mes?
Rojus Likučiai: dviračių takų ženklai
daug kur nusitrynę.
ten, kur veša krūmokšniai.
A
tšilus orams ir pagausė jus dviratininkų srautui, išlindo visos piktžaizdės. Dažniausiai verkšlenama, kad esą nėra dviračių takų. Tačiau aš nuo dviračio nulipu tik iškritus sniegui. Visus keliukus ir bordiūrus žinau mintinai, tad nu tuokiu, kokius kelius pasirinkti – nustojau dėl to nervintis. Bet aš negaliu tylėti, kai nemo kame puoselėti to, ką turime. Ne patingėjau nufotografuoti esamos netvarkos. Pastebėjau, kad naujai nutiestas takas – užžėlė, todėl jis nebenau dojamas. Taip yra palei sodus Kre tingos gatvėje. Šiaurės prospekte iš Liepų gat vės iki LCC universiteto – pats ge riausias miesto takas dviračiams, bet atsivėrusios smegduobės lau kia savo aukų. Kai žmonės nuken
„slepia“ įmesta padanga.
tės, tada laikraščiai rašys liūdnas naujienas, bet bus per vėlu. Kauno gatvės parke labai gausu pensininkų su šuniukais ir anūkais. Šie važinėja triračiais dviratukais, todėl nėra absoliučiai jokios žymės, kur dviračių, o kur bobučių valdos. Oi, kaip pastarosios pyksta ant tų riedančių sveikuolių. Labai buvau nustebinta sužino jusi, kad Klaipėda – sveikatingumo miestas. Rekomenduojame visiems judėti, į darbą geru oru vykti dvira čiais, bet gal kas nors bandė tai pa daryti Šilutės plente? Pabandykite, savivaldybės at stovai, tačiau toli nenuvažiuosi te – bordiūrai pastoja visur kelią – tikra kova su vėjo malūnais. Tegul klerkai neverkia, kad netu ri baltų dažų ir trafareto su dviračio logotipu. Ir neužtenka tų atvaizdų „nutėkšti“ kelio pradžioje ir pabai
Gali susižaloti
goje, juos reikia tankiai sužymėti. Taip pat reikėtų trupučio cemen to nuolydžiams padaryti. Bet valdininkai dažniausiai nė nebūna išėję iš savo kabinetų ir nieko nepamatę, todėl į nusiskun dimus negali reaguoti ir tuo labiau jų komentuoti. Gal reikėtų išdalyti dalį šaligat vio, atskirto balta juosta ir pavadin to dviračių taku, firmoms, gamyk loms, prekybos centrams? Tada jie juos tvarkytų, prižiūrėtų, nes ant ta ko būtų jų reklama. Tegul ta pirkinių sostinė gauna nurodymą iš miesto valdžios, dirbančios savo žmonėms, nutiesti taką, kad didesnis dvirati ninkų srautas atvyktų į jų taip rek lamuojamą prekybos centrą. Piktintis gali pradedantysis dvi ratininkas, bet aš noriu tik patarti, kaip gyventi geriau ir sveikiau. Rita
Šunų aikštelei – mažai dėmesio
Š
unų paliktos „dovanėlės“ tikrai jau seniai kelia daug diskusijų. Bet surinkus au gintinių „krūveles“, ky la klausimas, kur jas dėti: į bend rą konteinerį ar į atskirą? O ir už naminius gyvūnė lius surinktas lėšas kam pa naudojame? Kalbėsiu dau giau apie šunis. Oficialiai skelbiama, kad už tas lė šas įrengiamos šunų ve džiojimo aikštelės. Pasta ruoju metu organizuojama gana daug reidų, drausminan čių „negeriečius“, ve džiojančius gyvūnus „ne ten“ ir „ne taip“. Skelbiama ir apie baudas šunų šei mininkams. Mieli reidų ren gėjai, rytoj pat apsilankykite I.Si monaitytės parkelyje esančio je šunų vedžiojimo aikštelėje. Žolė seniai aplink ją nušienauta, o pa čioje aikštelėje veši kaip niekada.
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Kliūtys: nelabai malonu važiuoti Išmonė: milžinišką duobę gatvėje
Fabija
Būsime be ratų
Dar kartą įsitikinau, jog Klaipė doje kelių būklė yra apgailėtina. Važiuojant automobiliu galima ir ratus pamesti. Vieną vakarą te ko važiuoti per Debreceno gatvė je esančius daugiabučių namų kie mus. Vos ratų neišsilaužiau. Viena duobė po kitos. Tegu valdininkai greičiau gauna lėšų ir tvarko kie muose esančias duobes, nes netru kus vietoj automobilio reikės arklį įkinkyti su vežimu. Vežimo eksp loatacija kainuos kur kas pigiau nei automobilio remontas po kiekvie no tokio važiavimo tarp daugiabu čių namų. Volkeris
Degtukai už 59 centus
nis vedžioja ne aikštelėje, o aplink ją? Kiek teko matyti, priežiūros to je vietoje tikrai yra per mažai.
Kur matyta, kad degtukų kaina siektų 59 centus? Ne bet kur kitur, o spaudos kioskuose. Man prirei kė ugnies cigaretei užsidegti, o artimiausia prekyvietė – kioske lis. Norėjau nusipirkti žiebtuvėlį, o pardavėja pareiškė, kad pigiau sias – 2,5 lito. Tada pamaniau, jog geriau nusipirksiu degtukų. Par davėja rėžė, kad jų kaina – 59 cen tai. Man akys ant kaktos iššoko. Kas čia per antkainiai? Teko nu sipirkti tuos degtukus. Keiksno damasis daviau tą sumą, o parda vėja dar siūlo šokoladinį batonėlį. Išvada: kioskai plėšia pinigus.
Skaitytoja
Ruklis
Andriaus Deltuvos karikatūra
Jeigu net žmogui iki pusiaujo žo lė želia, tai kaip ten tą „krūvelę“ reikėtų surasti? Kodėl tokiu atve ju stebimasi, kad šeimininkai šu
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Tiesiog siaubas. Kol stotelėje lau kiau autobuso, pietinėje miesto da lyje teko matyti bauginantį vaizdą. Nežinau, kokiu tikslu šiame rajone yra palikti vandentiekio ar nuotekų vamzdžiai, tačiau bet kurią akimir ką čia gali įvykti nelaimė, kadan gi ten gyvenantys vaikai susirado pramogą – šokinėjimą nuo vamz džio ant vamzdžio. Kas nutiks, jei vamzdis pajudės ir prispaus koją? Kas bus, jei vaikas paslys ir kris damas susižalos? Vėl bus ieško mi kalti asmenys teismuose? Rei kėtų tuos vamzdžius kuo greičiau išvežti ar kaip nors juos pašalin ti, nes bet kurią akimirką ten gali įvykti nelaimė.
reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
397 750 397 772 397 727
711, 397 715
Platinimo tarnyba:
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
397 706 397 725
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 770
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm
Parengė Antanas Staniulis Prenumeratos skyrius: 397
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
trečiadienis, birželio 19, 2013
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Dukart trenkė, kartą spyrė
Kandidatų skolos po 2012 m. Seimo rinkimų (tūkst. litų) 20
Vaidotas Bacevičius (TS-LKD)
17
Kęstutis Smirnovas (LiCS)
14
Danguolė Martinkienė (DP)
8
Stasys Šedbaras (TS-LKD)
7
Jonas Šimėnas (TS-LKD) Vidas Urbonavičius (TS-LKD)
6
Vydas Gedvilas (DP)
6 Šaltinis: VRK
Po rinkimų – su skolų kupra Skolos slegia ne tik Seimo rinkimus beviltiškai pralaimėjusias partijas, bet ir valdžios viršūnėje atsidūrusius veikėjus. Dau giausia tokių – tarp konservatorių ir Darbo partijos (leiboristų) (DP) atstovų. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Įklimpęs ir V.Gedvilas
Seimo rinkimai laimėti, tačiau skolos kreditoriams liko. Įvairių politinių partijų atstovai – patekę ir nepatekę į Seimą – liko skolin gi nemažai pinigų. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pateik tais duomenimis, skolose sken di mažiausiai aštuonios partijos ir dešimtys įvairių politinių veikėjų. Daugiausia skolų turi Seimo rin kimus laimėjusi valdančioji DP – jos siekia daugiau nei 1 mln. litų. Tarp skolininkų – ir pavieniai šios partijos Seimo nariai, ir politikos užribyje likę veikėjai. VRK žiniomis, net pats parla mento pirmininkas, DP atstovas Vydas Gedvilas, lig šiol skolin gas daugiau nei 6 tūkst. litų. Šios partijos narė, nesėkmingai į Seimą bandžiusi patekti Šiaulių vicemerė Danguolė Martinkienė – beveik 14 tūkst. litų, dabartinis Vilniaus ta rybos narys Sergejus Ursulas sko lingas apie 4 tūkst. litų.
tas, aiškino, kad partija jam nepa deda. Jis tikino dalį skolos jau su mokėjęs, tačiau VRK nepranešė. „Nesąmonė, kad skolingas 20 tūkst. litų. Liko jau tik 10 tūkst. li tų. Planuoju sumokėti pagal ga limybes, bet partija man padė ti neturėtų“, – trumpai paaiškino V.Bacevičius, parlamente dirbęs praeitą kadenciją. Kalbėdamas apie skolas dūsa vo ir konservatorius, parlamento narys Stasys Šedbaras: „Iš algelės dabar atidavinėju. Žinote, ji su mažinta. Tai taip po truputį ir tru pinu. Partija nepadėjo, todėl taip lėtai (tas procesas – red. past.) ir užtruko.“ Į Seimą nepatekęs Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) veikėjas Kęstutis Smirnovas iš Šakių kalbė jo labai panašiai. „Taip, daug pinigų išleidau. Neįmanoma tokios sumos greit grąžinti. Kiekvieną mėnesį po truputį grąžinu. Gal padės parti ja, bet dalyvauti Seimo rinkimuo se buvo mano paties asmeninė ini ciatyva“, – dėliojo K.Smirnovas. Gelbėjo dotacijos
Saviškiai nepadeda
Visi skolingi politikai daugiau ma žiau šneka vienodai – tai, kad pi nigus grąžins dalimis. Kai ku rie skundžiasi, kad jiems to daryti nepadeda politinės partijos. Antai Vaidotas Bacevičius, į Seimą taip ir nepatekęs konservatorių kandida
VRK duomenimis, lig šiol didžiau sios skolininkės – keturios parti jos: DP, „Sąjunga TAIP“, Valstie čių liaudininkų ir žaliųjų sąjunga bei Lietuvos žmonių partija. „Kai teismas atlaisvins mūsų dotaci ją – tada visiems sumokėsim“, – paaiškino milijonierius vienas DP
lyderių Viktoras Uspaskichas. O Ramūnas Karbauskis, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis, patiki no, kad vos gavusi dotaciją parti ja grąžino visas beveik pusę milijo no litų siekusias skolas, tačiau VRK apie tai nepranešė.
Siekdama tinkamos konstitucinių vertybių pusiausvyros ir atsižvelgu si į tai, kad dar nėra pasibaigusi šių metų brandos egzaminų sesija bei vyksta stojimo į aukštąsias mokyk las procesas, LVAT nustatė, jog gin čyta įsakymo nuostata laikoma pa naikinta nuo šių metų rugsėjo 1 d.
Švietimo ir mokslo ministro Dai niaus Pavalkio įsakymą, kuriuo tautinių mažumų mokyklų abitu rientams palengvintas lietuvių kal bos brandos egzaminas, apskundė opozicijai priklausantys parlamen tarai. „Ministrui tinkamai nepagrin dus skirtingų egzamino užduočių tautinių mažumų kalba ir lietuvių kalba besimokantiems mokiniams nustatymo, bylą nagrinėjusi LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konsta tavo, kad buvo pažeistas Konstitu cijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas“, – pa skelbė teismas.
Seimo laikinoji tyrimo komisi ja vakar pasiūlė namuose smur tavusiam E.Vareikiui panaikinti neliečiamybę. Rezoliucijos projektas Sei mui bus teikiamas ketvirtadienį. Tam, kad būtų panaikintas E.Va reikio imunitetas, už rezoliuci ją turi balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys. Vakar komisijai liudijusi bylą kuruojanti Vilniaus rajono apy linkės prokurorė Ieva Kvedaraitė sakė, kad yra pakankamai duome nų įtarti, jog būdamas neblaivus Seimo narys žmonai dukart suda vė per veidą ir vieną kartą spyrė. „Surinkta duomenų, kurie lei džia pagrįstai įtarti, kad E.Varei kis sukėlė fizinį skausmą smur taudamas artimoje aplinkoje, tai yra kad gegužės 4 d. 20.30 val.
Iš algelės dabar atida vinėju. Žinote, ji suma žinta. Tai taip po tru putį ir trupinu.
būdamas apsvaigęs nuo alkoho lio savo namuose kairės rankos delnu du kartus sudavė sutuok tinei į veido dešinę pusę ir vieną kartą spyrė koja į dešinės pusės sėdmenis, taip jis sukėlė nuken tėjusiajai fizinį skausmą“, – ko misijos posėdyje E.Vareikiui ink riminuojamus veiksmus pristatė prokurorė. Komisijos nariai prokuratūros atstovės klausė, ar byloje gali mas susitaikymas. E.Kvedaraitė atsakė teigiamai, bet pabrėžė, kad tokia bylos baigtis galima tik pa naikinus E.Vareikio neliečiamybę, t. y. jam pateikus įtarimus. Taip pat ji sakė, kad šioje situacijoje kol kas būtų ir per anksti svars tyti apie tokią galimybę, „nes kol kas yra per mažai duomenų“. Komisijai liudijęs Tėvynės są jungos-Lietuvos krikščionių de mokratų frakcijos atstovas E.Va reikis savo elgesį vadino kvailyste, tačiau taip pat tvirtino, jog Ap saugos nuo smurto artimoje ap linkoje įstatymas veikia blogai. „Neturiu ką pridurti, viskas buvo pasakyta, tai, kas ten su rašyta, surašyta teisingai, pripa žįstu savo kaltę. Dėl susitaikymo, mane tik stebina, kad antras mė nuo, kaip žmonėms neleidžiama pagalvoti apie susitaikymą. Tai atrodo truputį keistokai, bet ši tokį įstatymą priėmėm, šitaip yra. Dabar pats savo kailiu paju tau, kiek tas įstatymas yra, saky sim, negerai veikiantis“, – komi sijos posėdyje sakė E.Vareikis. „Pripažint pripažįstu, gailiuo si, tai yra didelė kvailystė iš ma nęs, nėra ko savęs ginti“, – kal bėjo Seimo narys. „Klaipėdos“, BNS inf.
Likusioms dviem partijoms sko lininkėms – kiek sunkiau. Artūro Zuoko „Sąjunga TAIP“ vis dar ne grąžino apie 300 tūkst. litų. „Da lis skolų jau sumokėta“, – aiškino partijos atsakingasis sekretorius Robertas Filistovičius. Į kebliausią padėtį, regis, pate ko žlugusio bankininko Vladimiro Romanovo Lietuvos žmonių parti ja. Šios partijos skolų kupra – keli šimtai tūkstančių litų. Jokio akty vaus veikimo nerodančio politinio darinio atstovė, formali partijos lyderė Joana Šimanauskienė dien raščio žurnalistų skambutį ir klau simą apie partijos skolas pasitiko itin priešiškai. „Nu ir ką?!“ – už siminus apie dideles skolas teištarė J.Šimanauskienė. Ji pradėjo aiškin ti, kad skolos – tai VRK, o ne žur nalistų reikalas.
Lenkams išimčių negalima taikyti Lietuvos vyriausiojo administraci nio teismo (LVAT) išplėstinė teisė jų kolegija vakar konstatavo, kad sprendimas dėl palengvinto lie tuvių kalbos egzamino tautinių mažumų mokyklų abiturientams prieštarauja Konstitucijoje įtvir tintam lygybės principui.
Du smūgiai ranka ir dar spyris ko ja – taip, pasak pareigūnų, Seimo narys konservatorius Egidijus Vareikis (nuotr.) smurtavo prieš žmoną. Tikėtina, kad rytoj Seime jam bus panaikinta teisinė nelie čiamybė.
Sprendimas yra galutinis ir ne skundžiamas. Po LVAT sprendimo švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis pa reiškė, kad tai padės jį suvienodin ti visiems abiturientams. „Labai geras sprendimas, man padės, nes šitas sprendimas pasa ko dar kartą, užtvirtina tai, kas yra mūsų strateginis tikslas, – kad visi Lietuvos jaunieji piliečiai valstybi nį lietuvių kalbos egzaminą laikytų tokį patį, kaip kad yra mūsų šaly se kaimynėse, kaip yra daugumo je Europos šalių“, – BNS sakė mi nistras. „Klaipėdos“, BNS inf.
Mafijos tinkle – ir Lietuva Garsiosios Italijos mafij os čiup tuvai pasiekė ir Lietuvą. Parei gūnai vakar pranešė išaiškinę šalyje veikusius pridėtinės ver tės mokesčio (PVM) grobstytojų tarptautinio tinklo veikėjus.
Įtarimų pareigūnams sukėlė dvi Italijos piliečių Lietuvoje regist ruotos bendrovės, kurios Lietu voje grynino dideles pinigų su mas. Įmonės buvo nurodžiusios, kad prekiauja metalais, tačiau realiai šios veiklos nevykdė. Per operaciją Lietuvoje sulaiky ti du Italijos piliečiai, apribota tei sė į daugiau kaip 400 tūkst. eurų (apie 1,4 mln. litų) vertės nuosa vybę – sąskaitoje buvusius pini gus, kuriuos įtariamieji, manoma, ketino išgryninti ir išvežti iš Lie tuvos. Manoma, kad dėl sukčiau tojų veiksmų Lietuvos biudžetas galėjo patirti 300 tūkst. litų žalą. Tyrimas toliau perduotas Itali jos teisėsaugai. Pinigai buvo plaunami pasitel kiant vadinamąją karuselinio sukčiavimo schemą, kurios bendra sandorių įvairiose Europos šalyse vertė siekia 150 mln. eurų (beveik 520 mln. litų), kaip teigia teisė sauga. Lietuvos teisėsaugos pa reigūnai nustatė, kad tarptauti nę nusikalstamą schemą naudoję asmenys Lietuvoje legalizavo 1,2 mln. eurų (4,14 mln. litų). Vidaus reikalų ministras Dai lis Alfonsas Barakauskas teigė, kad atliekant tyrimą paaiškėjo,
jog Italijos piliečio vadovaujama organizuota nusikalstama grupė taip pat veikė per įmones, regist ruotas Italijoje, Bulgarijoje, Ny derlanduose, Slovėnijoje ir Di džiojoje Britanijoje. „Yra įtarimų, kad tai susiję su viena garsiausių pasaulio mafijos grupių, bet aš tiesiog nenorėčiau vardyti“, – žurnalistams vakar sakė D.A.Barakauskas. Valstybinės mokesčių inspek cijos viršininko pavaduotojas Ar tūras Klerauskas spaudos konfe rencijoje aiškino, kad karuseliniu vadinamas sukčiavimas, kai „vie nose šalyse vieni PVM mokėtojai nesumoka mokesčio, o kitose ša lyse apgaulingai suformuotą mo kesčio permoką bandoma susi grąžinti iš valstybių biudžetų“. Šio ikiteisminio tyrimo me džiaga iš viso sudaro 52 tomus. Minėti du Lietuvoje veikę italai įtariami tarptautinio masto sukčiavimu, pinigų plovimu ir doku mentų klastojimu. „Klaipėdos“, BNS inf.
1,2
mln. eurų
įtariamieji legalizavo Lietuvoje.
8
trečiadienis, birželio 19, 2013
užribis Vadavo įstrigusį vaiką
Pavogė veidrodėlius
Ieško dingusio vyro
Pirmadienį po pietų ugniage siai skubėjo prie Taikos pr. 115 namo. Pagalbos reikėjo šešerių metų vaikui. Čia lietaus nubė gimo griovelyje įstrigo jo koja. Griovelis buvo be apsauginių grotelių. Ugniagesiai panaudo jo hidraulinę įrangą, praplėtė lovelį ir išvadavo vaiką. Mažylis perduotas medikams.
Praėjusį penktadienį Žolynų g. gyventojas rado Neįgaliųjų pa plūdimio automobilių aikštelėje apvogtą savo brangų BMW X6. Grįžęs prie automobilio 22.30 val. klaipėdietis pasigedo veid rodėlių. Juos savininkas įverti no 7 tūkst. litų. Apie nusikalti mą mašinos šeimininkas pra nešė pirmadienį.
Birželio pradžioje iš namų Kau no g. išėjo ir be žinios dingo 51 m. Bronius Sabaliauskas. Jis yra 164 cm ūgio, lieso kūno su dėjimo, pilkų akių, žilstelėju sių trumpų plaukų, turi ūsus. Ką nors žinančius apie šio vy ro buvimo vietą prašoma pa skambinti policijos tyrėjai tel. 354 163, 354 161 arba 112.
Dingusiųjų likimai skirtingi Išgąstis dėl nežinia kur dingusio artimo žmogaus ne visada turi rimtą pagrindą. Nors didesnė dalis policijos ieškomų žmonių atsiranda gyvi, nežinios jausmą išgyvenę jų artimieji tokios patirties nelin kėtų niekam.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Nutylėjo apie iškylą
Porą dienų jokios žinios iš drau go nesulaukę 17-mečio klaipėdie čio draugai ne juokais susirūpino. Jų baimę dėl bičiulio likimo su stiprino žinia, kad vaikinas neatė jo į treniruotę, nors netrukus turė jo važiuoti į varžybas. Skambučiai į jo mobiliojo ryšio telefoną bylojo, kad aparatas išsikrovęs. Į kitą Lietuvos galą pas gimi nes išvažiavusi vaikino mama lie jo ašaras ir maldavo sūnaus draugų kaip nors patekti į šeimos butą. Pa dedami policijos ir raktų specialis to jie įveikė šarvuotas duris, tačiau paauglio viduje nerado. Visiems palengvėjo, nes atsira do viltis, kad vaikinas gyvas, tačiau nežinia iki kitos dienos kankino jo tėvus, būrį draugų, kaimynus bei giminaičius. Po poros dienų paauglys grįžo namo ir nustebo, kad dėl jo buvo kilę tiek triukšmo. Pasirodo, užuot važiavęs į varžybas, niekam nieko nesakęs jis su klasės draugais išvy ko į žygį.
ralystėje, pranešė tėvams grįžtąs namo ir jau esąs Lenkijoje. Po pa skutinio skambučio praėjo nema žai laiko, tačiau namiškiai vaikino nesulaukė ir pradėjo nerimauti. Iš sigandę, kad bus atsitikę kas nors bloga, tėvai kreipėsi į policiją. Praėjo dar šiek tiek laiko, ir vai kinas atsiliepė telefonu. Paaiškėjo, kad apie kelionę namo jis melavo, o baimindamasis pasakyti tiesą nu traukė bendravimą su tėvais. Šiuo metu Klaipėdos policijos Asmenų paieškos poskyrio parei gūnai turi porą tyrimų dėl nežinia kur esančių jaunų žmonių. Vienas jų dingo užsienyje. Pareigūnai tikino, kad jauni as menys kur kas rečiau dingsta be pėdsako. Dažniausiai jie atsiran da gyvi ir sveiki, bet jei tampa ne laimės ar nusikaltimo aukomis, jų kūnai retai ilgai nerandami.
Jauni asmenys kur kas rečiau dings ta be pėdsako. Daž niausiai jie atsiran da gyvi ir sveiki.
Didžiausia bėda – aistra lošti
Tai viena iš daugybės laimingai pasibaigusių istorijų. Panašių į šią uostamiesčio policijos Asmenų paieškos poskyrio pareigūnai ga lėtų papasakoti daugybę. Dar daugiau baimės dėl kito vai kino likimo turėję jo artimieji ne besitikėjo jo rasti gyvo. Mat išei damas iš namų jaunuolis paliko atsisveikinimo laišką. Vargu ar tokio laiško autorius bent įsivaizdavo, ką teko patirti jo tėvams. Po kelių dienų parsiradęs namo jis nesijautė kaltas, o pokalbio su pareigūnais metu dar ir buvo įžū lus. Vaikinas tikino esąs ligonis – turįs priklausomybę nuo lošimo. Bijojo prasitarti apie nesėkmes
Kitas jaunas klaipėdietis, jau ku rį laiką gyvenantis Jungtinėje Ka
Paslaptis išaiškėjo po 2 metų
Kur kas dažniau paslaptingomis aplinkybėmis dingsta pagyvenę žmonės. Kai kurių iš jų nepavyksta rasti, o jų mirtį apgaubia neišaiški nama paslaptis. Prieš porą metų iš Dituvos sodų bendrijos į ligoninę buvo atgabenta 60-metė moteris. Ji buvo susiža lojusi riešus. Suteikus pirmąją pa galbą pacientė nuvežta į ligoninę Bangų gatvėje, o iš čia išleista na mo, nes medikams pasirodė, kad savižudybę ji tik imitavo. Kur dingo iš gydymo įstai gos miesto centre išėjusi dituviš kė, nežinota porą metų. Nors apie jos paieškas buvo ne kartą skelbta spaudoje, mačiusių ją neatsirado. Kadangi moteris neturėjo nė cento, manyta, kad ji galėjo ei ti pas Miško kvartale gyvenančią
Kiauliena išgaravo iš uosto Daiva Janauskaitė Jūrų uosto policija aiškinasi, kur iš mūsų uosto dingo visa pusprieka bė šaldytos daniškos kiaulienos, skirtos latvių rinkai.
Transportavimo bendrovės atsto vai kreipėsi į uostamiesčio policiją prašydami rasti dingusį 21,5 tonos šaldytos mėsos krovinį. Laivu iš Karlshamno uosto pusp riekabė-šaldytuvas į Klaipėdą at plaukė gegužės pabaigoje. Čia krovinį turėjo perimti ir į Latviją nugabenti viena ekspedito rių bendrovė. Tačiau ten, kur turėjo būti krovinys, puspriekabės vežėjai nerado. Pareigūnai aiškinasi, kur dingo daniška kiauliena ir kaip tai galėjo atsitikti. Kol kas Jūrų uosto policija neteikia jokių žinių apie šį įvykį, išskyrus tai, kad policininkų laukia rimtas tyrimas. Gali būti, kad Jūrų uosto poli cijai įvykį padės tirti kitų tarnybų pareigūnai.
Po smurto – žaizda pilve Pagalbininkai: neretai ieškant dingusiųjų talkina kinologai. Klaipėdos
policijoje dirbantis Egidijus Šlekonis savo augintinį Zoro yra išmokęs ieškoti žmonių. Vytauto Petriko nuotr.
seserį pasiskolinti pinigų. Pražu vėlės ieškojo didžiulės pareigūnų pajėgos, tačiau paslaptis išaiškė jo tik neseniai, kai Joniškės gatvėje krūmuose, už kurių yra tvora, bu vo aptikti smarkiai suirę pasikoru sio žmogaus palaikai. Tik iš dantų bei neblogai išsilai kiusių rūbų galima spėti, kad tai veikiausiai 2011 m. ieškotos moters kūnas. Šį spėjimą turėtų patvirtinti arba paneigti DNR tyrimas. Bocmano žvalgėsi mariose
Vis dar neaišku, kas atsitiko Rusi jos laivo bocmanui Aleksejui Sle povui, kurio mūsų uoste pasiges ta daugiau nei prieš tris mėnesius. Spėjama, kad kovo 8-ąją su Rusijos vėliava plaukiojančio laivo „Atlan tika“ jūreiviai girtavo. 1947 m. gimusio šio laivo boc mano pasigesta po to, kai jis nuė jo į gretimą laivą. Laivas stovėjo krantinėje neto li Šiaurės rago. Pareigūnai svarsto, gal vyras galėjo nukristi nuo tilte lio į vandenį. Narų bandymai rasti skenduolį buvo bevaisiai. Dingusių žmonių ieškantys pa reigūnai iš patirties spėja, kad
skenduolis gali būti sumaitotas laivų sraigtų. Prieš daugokai metų panašiomis aplinkybėmis dingęs žmogus po daug laiko buvo atpa žintas iš vieno kaulo ir rūbų drais kanų. Identifikuoti kūno liekanas pavyko pasitelkus DNR tyrimą. Tebeieško moters kūno
Nors dauguma paslaptingai din gusių anksčiau ar vėliau suranda mi, kai kurie dingsta be jokio pėd sako. Pagrįstai manoma, kad kai kurie nepaaiškinamai nežinia kur dingę žmonės yra tapę nusikalti mo aukomis. Pernai paskutinę liepos dieną iš darbo Giruliuose esančiame darže lyje „Giliukas“ išėjo ir iki šiol neži nia kur yra 55 metų Lina Balčaitie nė. Po poros mėnesių paieškų šios klaipėdietės dingimo istoriją narp lioti ėmėsi smurtinius nusikalti mus tiriantys pareigūnai. Jie turi visiškai realią versiją, kas ir kaip atsikratė šios moters, tačiau kol kas nepavyksta rasti jos kūno bei įrodyti įtariamojo kaltės. Ti kimasi, kad anksčiau ar vėliau tik roji tiesa išaiškės, o kaltininkas su lauks atpildo.
Daiva Janauskaitė Šeimų konfliktuose švaistomasi peiliais, namiškiams grasinama nužudymu, smurtaujama psicho logiškai. Pirmadienį tokio konflik to metu peiliu į pilvą sužeistas vy ras pateko į ligoninę.
Apie smurtą artimoje aplinkoje pranešama kasdien, ir tai jau nie ko nebestebina. Panašu, kad ir pa tys smurtautojai nebebijo būti už daryti į areštinę. Uostamiestyje esančioje Darželio gatvėje konfliktavo 38 metų sugy ventiniai. Girtas sugyventinis mu šė moterį ir grasino peiliu. Konfliktas baigėsi skambučiu į greitosios pagalbos tarnybą. Me dikai peiliu sužalotą vyrą nuvežė į ligoninę. Nors sužalojimas nėra sunkus, medikai paliko sužeistąjį stebėti stacionare. Vyras tvirtino, kad susižalojo pa ts, tačiau panašių situacijų būta ne kartą. Medikai įsitikinę, jog pats žmo gus taip susižaloti negali, jų patir tis byloja: 99 proc. panašiai kal bančiųjų taip tik dangsto moteris, kurios gynėsi su peiliu rankoje. Pirmadienį dėl smurto artimoje aplinkoje pareigūnai į areštinę už darė tris klaipėdiečius.
9
trečiadienis, birželio 19, 2013
OMX Vilnius
+0,04 %
OMX Riga
+1,14 %
ekonomika
OMX Tallinn
+0,54 %
Lietuvišką mėsą galės vežti į JAV
Vaistais prekiaus tik vaistinėse
JAV ekspertai nusprendė, kad lietuviška mėsa yra tinkama eksportuoti už Atlan to, tačiau vežti produkciją bus galima tik tuomet, kai sprendimą priims JAV Kong resas. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praėjusią savaitę gavo JAV že mės ūkio departamento Maisto saugos ir inspektavimo tarnybos ataskaitą, kurioje nurodoma, kad Lietuvos mėsos kontro lės sistema atitinka Amerikos sistemą.
Nereceptinių vaistų ir toliau bus galima įsigyti tik vaistinėse – Seimas antradie nį neleido tokiais vaistais prekiauti preky bos centruose. Seimas pritarė Sveikatos reikalų komiteto siūlymui ir atmetė Libe ralų sąjūdžio atstovų pataisas. Jomis siū lyta leisti nereceptiniais vaistais, kurių sąrašą tvirtintų sveikatos apsaugos mi nistras, be licencijos prekiauti bet kurio se mažmeninės prekybos vietose.
Saugos bei inkasavimo tarny ba „G4S Lietuva“, bankai DNB ir „Swedbank“, kuriems teismas sumažino Konkurencijos tary bos skirtas baudas, tikriausiai skųs tokį sprendimą. Tokią pat galimybę svarsto ir pati Konku rencijos taryba.
Įtarimai: ūkio ministras E.Gustas patvirtino, kad netinkamai panaudo
ti lėšas galėjo tiek „Versli Lietuva“, tiek ir „Investuok Lietuvoje“.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Atsargesnis už pirmtakę e.sepetyte@diena.lt
Ieškos, prie ko prikibti?
Šiuo metu opiausias klausimas praėjusią savaitę postą užėmusiam ūkio ministrui – kokie sprendi mai bus priimti dėl įmonių „Vers li Lietuva“ ir „Investuok Lietuvo je“ ateities. „Verslios Lietuvos“ vadovas Paulius Lukauskas iš pareigų buvo priverstas pasitraukti dar gegužės pradžioje, o vienas iš motyvų buvo ir tai, kad įmonė galėjo neskaidriai panaudoti ES lėšas. Buvusios ūkio ministrės Birutės Vėsaitės pasiūly mo palikti postą sulaukė ir „Inves tuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dar gužaitė, tačiau ji poste liko.
Vienas iš mano suti kimo eiti šitas parei gas motyvų ir buvo, kad aš nesu susijęs su jokiomis verslo įmonėmis. E.Gustas patvirtino, kad netin kamai panaudoti lėšas galėjo abi įstaigos. Tačiau sumos ministras neįvardijo, taip pat nekomentavo ir preliminarių Valstybės kontro lės, atliekančios šių įmonių finan sinį auditą, išvadų. „Yra pastebėjimų dėl abiejų įstai gų, bet mes pateikėme papildomų klausimų. <...> Tai yra ne iššvais tymas, ne dar kas nors. Tai yra ne
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 2,9748 DB svaras sterlingų 1 4,0577 JAV doleris 1 2,5896 Kanados doleris 1 2,5419 Latvijos latas 1 4,9203 Lenkijos zlotas 10 8,1405 Norvegijos krona 10 4,5052 Rusijos rublis 100 8,1081 Šveicarijos frankas 1 2,7976
pokytis
+0,0336 % –0,2483 % –0,0810 % –0,4114 % –0,0061 % –0,1227 % –0,5650 % –0,9456 % –0,1891 %
Kompromisas netenkina
Pirmąją spaudos konferenciją suren gęs naujasis ūkio ministras Evaldas Gustas įvardijo sa vo veiklos priorite tus. Tačiau koks li kimas laukia „In vestuok Lietuvo je“ ir „Verslios Lie tuvos“, ministras neatskleidžia.
Eglė Šepetytė
€
tinkamai panaudotos europinės lė šos“, – sakė E.Gustas. Ūkio ministras patvirtino, kad, jeigu įmonės iš tikrųjų bus pripa žintos netinkamai naudojusiomis pinigus, Lietuva turės grąžinti ES paramą. Tačiau apie šių įmonių su jungimą, pasak ministro, dabar ne bekalbama. Įvardijo prioritetus
Pasak E.Gusto, pirmasis ir svar biausias jo uždavinys bus užtikrinti sėkmingą Lietuvos pirmininkavi mą Europos konkurencingumo ta rybai. Ministro teigimu, pirminin kaudama Lietuva kels klausimą dėl valstybės valdomų įmonių efekty vumo didinimo, bus nagrinėjama elektroninio pirkimo strategija. „Mano pirmasis ir pagrindinis tikslas – šių metų antrą pusmetį sėkmingai pirmininkauti Europos konkurencingumo tarybai“, – tei gė ministras. Kaip antrąjį uždavinį E.Gustas įvardijo licencijų ir leidi mų išdavimo reglamentavimo ge rinimą. Pasak ministro, galbūt kai kurių jų būtų galima atsisakyti. Trečiasis ūkio ministro paminė tas veiklos prioritetas – inovaci jų skatinimas. Pasak E.Gusto, bus siekiama sukurti patrauklią sche mą inovatyvioms įmonėms kurtis. Nesako, ką mano apie elektrinę
Dėl galimo interesų konflikto iš ūkio ministro posto pasitrauku si B.Vėsaitė nevengdavo atskleisti savo požiūrio energetikos klausi mais ir dėl to yra sulaukusi kriti kos. Tačiau naujojo ministro toks
pavyzdys, atrodo, neužkrėtė. Ką mano apie naujos atominės elekt rinės Visagine projektą, E.Gustas sakė kol kas neatskleisiantis. „Kol kas norėčiau savo nuo monės nereikšti, nes energetikos klausimai yra perduoti Energeti kos ministerijai, energetikos mi nistras formuoja politiką šitoje sri tyje“, – teigė E.Gustas. Žurnalistų paklaustas, ką darys, kad jo neiš tiktų „karštosios“ ūkio ministro kėdės likimas (dėl interesų supai niojimo jau yra atsistatydinę ketu ri ūkio ministrai), E.Gustas tikino esąs nesusijęs su verslu, tad pro blemų kilti neturėtų. Tiesa, anks čiau tą patį tvirtino ir B.Vėsaitė. „Atvirai pasakius, man dažnai užduoda klausimų, kodėl sutikau (užimti ūkio ministro postą – red. past.). Vienas iš mano sutikimo eiti šitas pareigas motyvų ir buvo, kad aš nesu susijęs su jokiomis verslo įmonėmis, asocijuotosiomis įmo nėmis, ir pasistengsiu išlikti neut ralus bei išklausyti visas puses“, – sakė E.Gustas. Taip pat ministras patvirtino į savo komandą pasikviesiantis du buvusios ministrės B.Vėsaitės vi ceministrus, tačiau jų pavardžių neminėjo. B.Vėsaitės viceministrų koman doje dirbo buvęs Telšių ligoninės direktoriaus pavaduotojas Kęstu tis Trečiokas, buvęs Vilniaus mies to savivaldybės Verslo licencija vimo ir leidimų skyriaus vedėjas Marius Skarupskas ir buvęs viešo sios įstaigos „Populiariausia pre kė“ vadovas Marius Busilas.
Bendrovės „G4S Lietuva“ gene ralinis direktorius Saulius Tule vičius BNS sakė, kad pirmiausia susipažins su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendi mu ir tuomet bus sprendžiama dėl tolesnių veiksmų. Tačiau, anot jo, svarstoma apie apeliaciją. „Tikimybė, kad skųsime, yra di delė“, – BNS sakė S.Tulevičius. „G4S Lietuva“ laikėsi pozici jos, kad konkurencijos reguliavi mo įmonė nepažeidė, o atliekant tyrimą ji bendradarbiavo su Kon kurencijos taryba. DNB bankas, kuriam teismas baudą sumažino 60 proc. – nuo 8,63 mln. iki 3,452 mln. litų, tei gia, jog taip pat vertins galimybę skųsti sprendimą. „DNB bankas visuomet laikėsi bei laikosi sąžiningos konkuren cijos principų ir niekuomet ne dalyvavo kokiuose nors draudžia muose susitarimuose su kitais rinkos dalyviais, todėl, susipaži nę su teismo sprendimu, svarsty sime galimybę pasinaudoti teisės aktų suteikiama teise skųsti teis mo sprendimą ir taip toliau ginti savo poziciją“, – BNS sakė banko atstovas Andrius Vilkancas. „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius teigė, kad bankas skųs teismo sprendimą. „Nors teismas ir sumažino skir tą baudą, tačiau sprendimas, kad tarp „G4S Lietuvos“ ir bankų su darytų sutarčių nuostatos pažei dė Konkurencijos įstatymą, palik tas galioti. Su tuo nesutinkame ir ketiname per nustatytą 14 die nų laikotarpį šį sprendimą skųsti
aukštesnės instancijos teismui“, – BNS sakė S.Abraškevičius. Konkurencijos taryba, ku rios baudas teismas sumažino, taip pat svarsto, ar skųsti teismo sprendimą. „Ar tai bus daroma, paaiškės po to, kai Konkurencijos tarybos tei sininkai išanalizuos pirmos ins tancijos teismo sprendime pa teiktus faktus, argumentus ir kitas aplinkybes“, – BNS sakė tarybos atstovė Rima Kaulėnaitė. Vilniaus apygardos administ racinis teismas vakar iš dalies patenkino bankų ir bendrovės skundą dėl Konkurencijos tary bos skirtų 57,1 mln. litų baudų už konkurenciją ribojusias sutartis. Teismas 60 proc. sumaži no baudas bankams ir 10 proc. – „G4S Lietuvai“. Bankai ir bend rovė teismo sprendimu turėtų sumokėti iš viso 27,6 mln. litų baudų – perpus mažiau, nei už konkurencijos pažeidimus jiems skyrė Konkurencijos taryba. SEB bankui bauda sumažin ta nuo 24,81 mln. iki 9,923 mln. litų, „Swedbank“ – nuo 14,244 mln. iki 5,697 mln. litų, DNB – nuo 8,63 mln. iki 3,452 mln. litų, bendrovei „G4S Lietuva“ – nuo 9,438 mln. iki 8,494 mln. litų. Konkurencijos taryba per nai gruodį bankus ir inkasavimo bendrovę nubaudė už konku rencijos ribojimą grynųjų pinigų tvarkymo bei inkasavimo paslau gų rinkose. „Klaipėdos“, BNS inf.
60 proc.
– tiek teismas sumažino baudas bankams.
Skųsis: teismas sušvelnino Šarūno Keserausko vadovaujamos Kon
kurencijos tarybos bankams ir bendrovei „G4S Lietuva“ skirtas bau das, tačiau toks sprendimas netenkina nė vienos pusės.
Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
10
trečiadienis, BIRŽELIO 19, 2013
namai
namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
Ateities jūrų laivas – ne tik diz Nors iš esmės dizai nas žengia koja ko jon su gamyba bei taikosi prie rinkos poreikių ir techno logijų, ne vienam kūrėjui knieti per žengti dabarties ri bas. Kad ir nedrą siai, ateities objektų koncepcijos gimsta ir Lietuvoje.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Kol kas plaukia virtualiai
Greitaeigės motorinės jūrinės jach tos „Yjot01“ projektą pristačiusio dizainerio Tautvydo Kaltenio, ko gero, neturėtų stebinti klausimai, ar jis savo „kūdikį“ regi realybėje. Tokius svarstymus provokuoja tiek fantastinius filmus primenan tis futuristinis objekto dizainas, tiek į ateitį orientuoti techniniai sprendimai.
Padengus visą jach tos korpusą saulės baterijomis, laivas galėtų tapti autono miniu energijos šaltiniu.
„Jei iškyla klausimas, ar tai yra laivas ir ar jis plauks, atsakysiu – taip. Tačiau kadangi kalbame apie futurizmą, žvilgsnį į ateitį, tai nėra pagrindinis dalykas – savaime aiš ku, kad ši jachta turi plaukti, nes tai laivas. Kol kas, žinoma, virtua liai plaukiantis laivas“, – kalbė jo kūrėjas. Iš Klaipėdos kilęs, tačiau didžiąją gyvenimo dalį sostinėje praleidęs dizaineris neneigė, jog idėja supro jektuoti jachtą, viena vertus, gimė iš ilgesio jūrai, šiam kraštui.
Vizija: pasak kūrėjo, svarbiausia „Yjot01“ jachtos koncepcijoje – skulptūrinės formos idėja, futurologinė technologijų prognozė, net jei tai ir ne
pasiekiama šios dienos techniniam realizavimui.
„Bet tai simboliniai dalykai. Tie siog sutapo nemažai faktorių, įvy kių, kad ėmiausi šio projekto“, – prisipažino pašnekovas. Tikisi sudominti statytojus
Anot T.Kaltenio, kaip ir daugelis di zaino atstovų, jis turi retą prabangą dirbti ne pagal užsakymus. Tad kar tais kasdieniame darbe, kad ir koks jis būtų kūrybiškas, norisi „poezijos“.
„Poetai kuria eilėraščius, o dizai neriai gali sau susikurti kokį nors objektą – automobilį ar, kaip šiuo atveju, – jachtą“, – vaizdžiai pa lygino pašnekovas, neneigęs sie kio šiuo projektu sudominti ir lai vų statytojus. Nors autorius pripažįsta, jog tai kol kas labiau dizaino nei laivybos problemas sprendžiantis projek to etapas, tačiau imantis šio dar
Projekto vizualizacijos
bo buvo sukaupta nemažai speci finių žinių. Dizain er is kons ultavos i su laiv ų statyb os inž in ier iais bei konstr uktor iais, nagr in ėjo vi daus vandenų laivus, atsižvelgė tiek į laivininkystės mėgėjų en tuziastų, tiek į buriuotojų pata rimus. „Projektav im o procesas nuo plast in ės idėjos iki techn in ių
sprendimų paieškos sujungė kelių projekto iniciatorių – profesiona lių dizainerių, laivininkų, įvairių sričių specialistų – praktines ži nias. Taip vieno produkto kūrime susibūrė virtuali kūrybinė grupė, turinti unikalių gebėjimų ir kom petencijų. Tai inovatyvus darbo metodas pramoninio dizaino sri tyje Lietuvos mastu“, – įsitikinęs kūrėjas.
11
trečiadienis, BIRŽELIO 19, 2013
namai
zainerio svajose Poetai kuria eilėraščius, o dizaineriai gali sau su sikurti kokį nors objektą – automobilį ar, kaip šiuo at veju, – jachtą.
Tęsiasi renginių ciklas „Klaipėdos architektūra“ Renginių ciklas „Klaipėdos archi tektūra“ moksleivius ir ne tik juos artėjantį penktadienį ir šeštadienį pakvies į kūrybinius užsiėmimus bei paskaitas.
Birželio 21 dieną 17 val. architektas Dominas Pulokas, savo darbuose pasitelkiantis eksperimentinę architektūrą ir instaliacijas, pristatys kūrybines dirbtuves „Įtemptos konstrukcijos“. Renginio temos – tensegrity (įtemptų konstrukcijų) sistemų ieškojimai ir jų neriboti panaudojimo būdai: nuo lengvos aitvaro konstrukcijos iki armuoto betoninio bokšto. Modulinės sistemos plačiai naudotos ne tik architektūroje, bet ir skulptūroje.
Kūrybinių dirbtuvių dalyviai turės galimybę susipažinti su tensegrity principais bei pasigaminti modulį, kuris vėliau galės būti įpintas į bendrą kūrybinį objektą. Į renginį kviečiami visi, kuriems artimi ieškojimas, kūryba bei atradimas. Birželio 22-ąją 13 val. prie paskaitos „Architekto kūrybos principai“, skaitytos Lietuvos mokyklose AKIM (aukštosios kultūros impulsai mokykloms) projekto metu, sugrįš architektas Mantas Daukšys. Renginiai vyks KKKC Parodų rūmuose. Daugiau informacijos www.architektams.lt, www.kkkc.lt. „Klaipėdos“ inf.
Jei sudužo taupioji lemputė Rinka: T.Kaltenis pripažįsta, jog Lietuvoje kalbėti apie tokį žanrą kaip dizaino
konceptai dar ankstoka.
Elektrinė ant vandens
Pasak kūrėjo, „Yjot01“ projektu siekta sujungti tai, kas dabar žino ma apie ateinančiąsias technologi jas, kurios dar netaikomos pana šiems objektams, tačiau apie jas jau galvojama. Pavyzdžiui, padengus visą jachtos korpusą saulės bateri jomis (celėmis), laivas galėtų tapti autonominiu energijos šaltiniu. Tačiau esą kol kas tai tik teori nė galimybė, nes dar nesugalvota, kaip tai būtų galima įgyvendinti. Be to, pagal šios dienos pasiekimus tokia saulės elektrinė nesukauptų reikiamo energijos kiekio. „Kad ir tie patys povandeniniai sparnai – jie seniai išrasti, naudo jami, lyg ir nekelia klausimų, ar tai veikia, ar ne. Su jais jachta lėktų vandens paviršiumi, faktiškai nepa tirdama pasipriešinimo. Apgalvo ta ir atitinkama laivo priekio, kuris „nupjautų“ dideles bangas, forma. Tačiau ar šių povandeninių sparnų reikia tokiam laivui, turi būti atlie kami tyrimai, čia turėtų darbo in žinieriai, konstruktoriai. Dizaineris jau pasakė savo nuomonę ir galėtų koreguoti formą pagal specialistų atliktus tyrimus, skaičiavimus“, – kalbėjo pašnekovas. Pasirengę konkuruoti
Kūrėjas neneigė, jog kai nėra konk retaus užsakymo, projekto tobuli
Asmeninio archyvo nuotr.
nimas, ieškojimai gali nusitęsti iki begalybės. Tač iau šiuo atvej u dizain e rį disc ipl in avo siek is jachtos „Yjot01“ dizaino koncepciją pa rengt i Kin ijoje vyk us iai kasm e tei Kultūrinių industrijų parodai (Shenzhen International Cultu ral Industries Fair). Nors stende buvo pristatoma virtuali Lietuvos industrinio di zaino pasiekimų ekspozicija, anot T.Kaltenio, norėjosi, kad tarp jau sukurtų ir gaminamų objektų bū tų matoma ir į ateitį nukreipta di zaino vizija. „Pamaniau, kad į parodą reikė tų nusivežti kokį nors fizinį mode lį, projektą, kuris demonstruotų futuristinį žvilgsnį ir kalbėtų apie mūsų pasiekimus, apie tai, kad esame pasirengę konkuruoti glo balioje rinkoje, mokame svajoti ir gebame svajones versti realybe“, – teigė pašnekovas. Jaučiasi jau turįs laivą
Pasak dizain er io, rengd am as is parodai turėjo nedažnai pasitai kančią galimybę parengti ir pilną produkto pristatymą, pradedant ženklu ir baigiant reprezentaci niu filmu. „Bent jau pas mus tai dar kol kas nepasiekiama užsakymuose. Įpras tai užsakovui reikia kažkokio daik
to „gabaliuko“, jei tai naujas pro duktas, jo projektas baigiasi tiesiog su dizainu, o jau kažkas kitas peri ma tolesnį įforminimą. O juk pa ts daiktas iš esmės nėra užbaigtas, reikia jį apipavidalinti, „aranžuo ti“, – aiškino kūrėjas. Pašnekovo manymu, Lietuvoje apskritai dar ankstoka kalbėti apie tokį žanrą kaip dizaino konceptai. „Mūsų dizaino rinka tam per sekli. Objekto kūrimui, prototi pavimui reikia labai didelių lėšų, jei nedirbama su gamintoju, pro cesas gali užtrukti metų metus, – pripažino T.Kaltenis. – Tačiau vi sada norisi žiūrėti truputį į priekį, paprognozuoti. Taip, pavyzdžiui, daro visi didieji automobilių ga mintojai, kuriantys nemažai kon ceptų.“ Į klausimą, ar pats norėtų turėti savo sukurtą ateities jachtą, kūrė jas atsako filosofiškai – esą į šį pro jektą investavęs tiek daug energi jos, laiko, minčių, kad jau tarsi jaučiasi turįs ir patį laivą. „Iš esmės tai yra prabangos ob jektas, skirtas žmonėms, kurie ga li sau tai leisti. Kol kas nespėjo me prieiti iki interjero, vidaus, kur taip pat būtų galima pritaikyti įvai rių technologinių inovacijų. Tačiau jei šis projektas plėtosis kaip kon cepcija, tobulės, visa tai dar laukia ateityje“, – neatmetė kūrėjas.
Vis labiau buityje populiarėjančios elektros energiją taupančios lem putės sudužusios gali pridary ti rūpesčių – nederėtų už miršti, kad joms gamin ti naudojamas gyvsi dabris.
Šuk ėm is paž ir us 20-čiai tokių lem pučių, į aplinką gali patekti 100 mg gyvsidabrio – toks jo kiekis jau yra pavo jingas sveikatai, o 60-čiai – tris kart daugiau gyvsidabrio, o dėl to kio kiekio jau gali net kilti grėsmė gyvybei. Tad, specialistų teigimu, su šiais gaminiais reikia elgtis taip pat at sargiai, kaip ir su medicininiais gyvsidabrio termometrais. Sudužus elektros energiją tau pančiai lemputei, pirmiausia pa tariama atidaryti patalpos lan gus, kad patektų gryno oro, ir bent 15 min. ją pravėdinti. Šukių jokiu būdu negalima siurbti dulkių
siurbliu, o reikėtų surinkti drėg nu skudurėliu. Jas patariama su dėti į sandarų stiklainį ir jį užsuk ti dangteliu. Stiklainį su šukėmis reikėtų nunešti į bet kurią lem pučių surinkimo vietą. Sudužu sių taupiųjų lempučių negalima mesti su kitomis komunalinėmis atliekomis. 46 Lietuvos miestuose veikia daugiau nei 150 punktų, kuriuose priimamos šios lemputės. Spe cialių joms skirtų dėžučių gali ma rasti ir kai kuriuose prekybos centruose. Šaltinis: „Ekošviesa“.
Kaina
nuo
3 400LT/kv.m
Mob. 8 657 92 020 8 657 99 000 www.tauralaukioslenis.lt
12
trečiadienis, birželio 19, 2013
pasaulis Perėmė atsakomybę
Įšaldė sprendimą
Tylus protestas
Afganistano pajėgos vakar ofi cialiai perėmė atsakomybę už saugumą visoje valstybės te ritorijoje. Šis žingsnis atve ria kelią išvesti visas koalici nes pajėgas iš Afganistano per ateinančius 18 mėnesių. Afga nistaniečių saugumo pajėgos iki šiol vykdė apie 90 proc. ka rinių operacijų savo šalyje.
Graikijos aukščiausiasis admi nistracinis teismas įšaldė vy riausybės sprendimą uždaryti visuomeninį transliuotoją ERT ir nurodė jam atnaujinti dar bą, kol bus įkurta nauja nacio nalinė žiniasklaidos institucija. Netikėtas sprendimas sukėlė pasipiktinimą šalyje ir su- silpnino koalicinę vyriausybę.
Turkijos policija po reidų areš tavo dešimtis žmonių, vykdy dama didelio masto operaciją, malšinant jau beveik tris sa vaites vykstančius audringus protestus prieš vyriausybę. O protestuotojai sugalvojo nau ją demonstracijos formą – ra miai stovėti tylint, kad jų neiš vaikytų policija.
V.Putino kova Didžiojo aštuoneto (G8) susitiki me Rusijos bei JAV vadovai Vla dimiras Putinas ir Barackas Oba ma rėmė ietis dėl Sirijos. Abu pa brėžė, kad nuomonės skiriasi, ta čiau Ženevos konferenciją būtina surengti.
Pirmąsyk po gana ilgos pertraukos G8 suvažiavime dalyvavęs V.Puti nas, atrodo, neketino nusileisti dėl paramos Sirijos vadovo Basharo al Assado režimui. Londone prieš su sitikimą jis pareiškė, kad Rusija jo kių tarptautinių normų nepažeidžia, o Vakarus įspėjo, kad sukilėlių ap ginklavimas – prastas sprendimas. Britų premjeras pareiškė, kad nuomonės dėl kai kurių klausimų sutapo. Tai tvirtino ir B.Obama, kalbėdamas apie politines derybas tarp Sirijos vyriausybės ir opozi cijos, tačiau, kalbant apie ginklus, kuriuos Rusija parduoda B.al Assa dui, o Vakarai planuoja skirti suki lėliams, kompromisas nebuvo pa siektas. Rusija ir JAV gegužę susitarė ieš koti galimybių nutraukti kraujo lie jimą ir sušaukti Sirijos taikos kon ferenciją. Tačiau per pastarąsias kelias savaites buvo didelių nesu tarimų. Pasak Maskvos, JAV žvalgybos pareiškimai, kad B.al Assado re žimas naudojo cheminius ginklus, yra neįtikinami. Rusija perspė jo Vašingtoną nedaryti tokios pat klaidos kaip invazija į Iraką, ku ri buvo grindžiama pareiškimais, jog tos šalies diktatorius Sadda mas Husseinas turi masinio naiki nimo ginklų. Pirmąją viršūnių susitikimo die ną Rusija griežtino konfrontacinę retoriką sakydama, kad neleis Siri joje nustatyti neskraidymo zonos. Per B.Obamos ir V.Putino susi tikimą buvo justi įtampa. O Kana dos premjeras Stephenas Harperis žodžių į vatą nevyniojo. „Kalbėkim tiesiai – štai kas tai yra: G7 plius vienas“, – pareiškė S.Harperis, turėdamas omenyje Rusijos narystę šiame išsivysčiu sių valstybių klube. Tiesa, vienas Rusijos atstovas tučtuojau atsakė, kad Kanados vyriausybės vadovas nesulaikė emocijų. Beje, Vakarų šalys ir anksčiau reiškė susirūpinimą, kad Rusi ja gali būti neverta vietos G8 klu be, kurio nare ji tapo 1997 m., va dovaujant tuomečiam prezidentui Borisui Jelcinui. Praeitais metais V.Putinas nu sprendė nevykti į G8 viršūnių su sitikimą Kamp Deivide ir pirmajam vizitui užsienyje per savo naująją kadenciją pasirinko kaimynę Bal tarusiją. BNS, BBC, CNN inf.
Prisiminimai: J.F.Kennedy į Vakarų Berlyną atvežė viltį, kad miestas ir šalis taps vieninga; B.Obama, regis, bandys įrodyti, kad Amerika nuo
Vokietijos nenusisuko.
„Reuters“ nuotr.
Prarastas vokiečių draugas B.Obama? „Ar Barackas Obama mūsų draugas?“ – klausia vokiečių leidinys „Der Spiegel“. Ir, matyt, to klausia ne tik vokiečių žiniasklaida. Ar B.Obamai pavyks kaip Johnui F.Kennedy įkvėpti Vokietiją? Pamiršo vokiečius?
Vokietija ir JAV demonstruoja, kad abiejų šalių santykiai geri. Tačiau politikų šypsenos – viena, o štai žmonių nuomonė gali būti visai kitokia. Edwardas Snowdenas, nuteki nęs slaptą informaciją apie ne itin malonius savo privatumą saugan tiems europiečiams JAV žvalgybos darbelius, sukėlė nemažą pasipik tinimą Europoje. Atrodo, kad amerikiečiai lyg niekur nieko šnipinėjo ar bent jau teoriškai turėjo galimybę šnipinėti europiečių telefoninius pokalbius ir turėjo prieigą prie kitų privačių duomenų virtualioje erdvėje. Vokietijos kanclerė Angela Mer kel pažadėjo, kad su B.Obama bū tinai aptars šnipinėjimo istori ją. Bet ar Vokietijos vyriausybės vadovė išpeš iš B.Obamos paža dą, kad JAV gerbs Europos įsta tymus? Šis klausimas dabar, regis, kyla ne vienam vokiečiui. Ar B.Obama, kaip ir jo pirmta kas J.F.Kennedy, iš tiesų yra „ber lynietis“? „Ich bin ein Berliner“, – prieš 50 metų Vokietijos sostinės širdyje prie Brandenburgo vartų ištarė J.F.Kennedy.
Devynis kartus apsilankęs Eu ropoje B.Obama tik po daugiau nei ketverių metų pirmojo valstybinio vizito atvyko į Vokietiją. B.Obama – pirmasis JAV prezi dentas per pusę amžiaus, neap lankęs Berlyno (ar Bonos) per pir muosius kelerius prezidentavimo metus. Ar Vokietija JAV – svarbi? Obamamanija išsikvėpė
Vadinamoji obamamanija – praei ties dalykas Vokietijoje. 2008 m. vienas didžiausių Vokietijos lei dinių „Der Spiegel“ su pagarba B.Obamą vadino pasaulio prezi dentu, dabar – prarastu draugu. Prieš rinkimus keliaudamas po Europą B.Obama žavėjo euro piečius, kurie buvo pavargę nuo ankstesnio JAV vadovo George’o W.Busho kapitalizmo ir milita rizmo. Tačiau europiečiams švelnus B.Obamos totalitarizmas – taip pat neką mielesnis. „Galbūt dėl jo paties, galbūt dėl politinio klano, tačiau to, kas bu vo ypatinga tarp jo ir mūsų, neliko. Naujausias skandalas dėl duome nų rinkimo... Turiu galvoje, vi suomet įtarėme, kad kas nors pa našaus daroma, tačiau kai viskas
paaiškėjo, tai šokiravo“, – sakė 38 metų vokietis Hagenas. Tiesa, skirtingai nei daugelis vokiečių, A.Merkel nebuvo pasi davusi obamamanijai, nors abu ly deriai palaiko gerus santykius iki šiol. Bent taip sako.
Nuo pat pradžių kanclerė vengė pa rodyti, kad B.Oba ma jai paliko didelį įspūdį. „Nuo pat pradžių kanclerė ven gė parodyti, kad B.Obama jai pali ko didelį įspūdį. Abu lyderiai įtvir tino, sakyčiau, blaivius draugiškus santykius. Abu žino, kad jiems rei kia vienam kito. Nors B.Obamos politikoje asmeniniai ryšiai su kitų šalių vadovais vaidina gerokai ma žesnį vaidmenį, nei buvo jo pirm tako G.W.Busho metais, B.Obama parodė, kad laiko A.Merkel svar bia savo sąjungininke, 2011 m. įteikdamas jai garbingą Preziden to laisvės medalį“, – komentavo Johannesas Thimmas, Vokietijos
tarptautinių santykių ir saugumo instituto Amerikos ekspertas. Skandalas nenurimsta
Šnipinėjimo skandalas siutina ne tik vokiečius, tačiau ir kitų valstybių piliečius bei politikus. Rusija, Tur kija ir Pietų Afrikos Respublika pa sipiktino pranešimais, esą britai ir amerikiečiai per Londone 2009 m. vykusį Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimą šnipinėjo jų va dovus. Turkijos vyriausybė iškvietė pa siaiškinti britų pasiuntinį, Maskva išsakė susirūpinimą, kad JAV šni pai rinko informaciją apie tuome čio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pokalbius, kai jis lan kėsi Didžiojoje Britanijoje. Tiesa, Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas per Didžiojo aštuoneto susitikimą pa reiškė, kad nekomentuos žvalgy bos reikalų. Tačiau britų spauda tvirtina, kad Didžiosios Britanijos vyriausybės ryšių štabas, kuris vykdo elektro ninę žvalgybą, naudojo „naujoviš kas žvalgybos galimybes“, rink damas informaciją apie pareigūnų bendravimą per du G20 susitiki mus. Britų šnipai esą klasta nukreip davo delegatus į specialiai pareng tas interneto kavines, kurių įran ga suteikdavo galimybę stebėti pareigūnų kontaktus ir sekti susi rašinėjimą elektroniniu paštu bei pokalbius išmaniaisiais telefonais „BlackBerry“. „Der Spiegel“, „Deutsche Welle“, BNS inf.
13
trečiadienis, birželio 19, 2013
sportas Lietuvis ves „Trefl“ klubą
Nepasigailėjo Taičio ekipos
Prancūzo antausis
Darius Maskoliūnas antradienį tapo Sopoto „Trefl“ klubo treneriu. Su 42-ejų lietuviu, kuris 1999–2005 metais žaidė šiame klube, pasirašyta metų sutartis. Krepšininko karjeroje D.Maskoliūnas šešis kartus tapo Lietuvos čempionu, dusyk – Lenkijos, o su Kauno „Žalgiriu“ 1999 m. laimėjo Eurolygos varžybas.
Brazilijoje vykstančio aštuonių komandų Konfederacijų taurės futbolo turnyre Nigerijos rinktinė 6:1 (3:0) įveikė Taičio ekipą. Tris įvarčius nugalėtojams pelnė Nnamdis Oduamadis, du – Uwa Echiejile. Taičio žaidėjas Jonathanas Tehau pasižymėjo du kartus, pasiuntęs kamuolį į savo ir į varžovų vartus.
Olandijoje, vyrų teniso turnyre, kurio bendrą prizų fondą sudaro 650 tūkst. eurų, nesėkmę pirmajame rate patyrė 22-ejų Ričardas Berankis. 69-ąją vietą planetos žaidėjų reitinge užimantis lietuvis vos po 66 min. kovos 1:6, 4:6 pralaimėjo 31-erių prancūzui Nicolasui Mahutui, kuris ATP reitinge yra vos 240-as.
Auksas – A.Saboniui Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Klaipėdoje surengtose Lietuvos vaikų ir jaunučių teniso reitinginėse varžybose jėgas bandė 82 žaidėjai iš mūsų šalies ir Rusijos.
Pasiuntiniai: plaukikai
R.Pociuvienė, L.Zemlienė, A.Vagonis, A.Lamauskas ir A.Gardžiulienė garbingai atstovavo Klaipėdai.
Senjorų plaukikų pergalės Latvijoje Česlovas Kavarza Klaipėdos „Nendrės“ senjorų plaukimo klubo nariai Latvijoje vykusiose tarptautinėse šešių valstybių atstovų varžybose prisiminė jaunas dienas.
Ypač jaunatviškai Valmieros baseine rungtyniavo Rasa Pociuvienė, pagerinusi jai pačiai priklausiusį 45–49 metų moterų Lietuvos rekordą. Klaipėdietė 200 m krūtine nuplaukė per 3 min. 51,48 sek. Prieš tai – vasario 16–ąją ji šią distanciją buvo įveikusi per 3 min. 52,17 sek. Rekordininkė nebuvo tokia greita rungtyniaudama keturiskart trumpesnėje rungtyje, užėmusi trečiąją vietą – 49,85 sek. Daugiausia medalių tarp „Nendrės“ narių iškovojo Aušra Gardžiulienė (40–44 metų dalyvių grupė), pergalių siekusi plaukdama įvairiais stiliais, Andrius Lamauskas (45–49 m.), rungtyniavęs nugara ir peteliške, bei Lolita Zemlienė (50–54 m.), visas prizines vietas užėmusi kovodama laisvu stiliumi. Geriausiai A.Gardžiulienei sekėsi varžytis 200 m krūtine rung-
tyje, kurioje buvo greičiausia – 3 min. 18,02 sek. 50 m laisvu stiliumi ir peteliške klaipėdietė nuplaukė antra – 32,79 sek. ir 36,11 sek. L.Zemlienė nepralenkiama buvo ilgiausioje – 400 m – distancijoje – 7 min. 46,20 sek. 50 ir 100 m rungtyse mūsų senjorė užėmė antrąsias vietas – 43,69 sek. ir 1 min. 38,48 sek. A.Lamauskas visus tris sykius buvo antrasis – 50 m (39,74 sek.) ir 200 m (3 min. 21,74 sek.) nugara bei 50 m peteliške (34,27sek.). Dvi prizines vietas – pirmąją ir trečiąją – užėmė Antanas Vagonis (70–74 m.). „Nendrės“ plaukikas buvo greičiausias plaukdamas 50 m laisvu stiliumi – 1 min. 14,82 sek. 50 m nugara nuotolį uostamiesčio senjoras nuplaukė trečias – 1 min. 17,92 sek. Anot „Nendrės“ prezidentės Astos Dirgėlienės, dėl prizų varžėsi 77 dalyviai iš Latvijos, Lietuvos, Estijos, Baltarusijos, Suomijos ir Švedijos. „Nendrei“ atstovavo vos penki klubo nariai. Likusieji telkė jėgas 9–osioms pasaulio lietuvių sporto žaidynėms ir „Vilties plaukimo–2013“ varžyboms, vyksiančioms birželio 28–29 d. Klaipėdos „Gintaro“ baseine.
Tarp 14-mečių nugalėjo Klaipėdos teniso akademijos auklėtinis palangiškis Arnas Sabonis. Du uostamiesčio jaunieji tenisininkai užėmė prizines vietas. Tarp 10-mečių ir jaunesnių berniukų vicečempionu tapo Edas Butvilas. Jis finale nusileido panevėžiečiui Ainiui Sabaliauskui. Tarp to paties amžiaus mergaičių bronzos medalį laimėjo Liepa Mockutė. Šioje grupėje penktą vietą užėmė Aistė Daugytė, o paguodos prizą laimėjo Emilija Valachavičiūtė. Geriausiai sekėsi vilniečiams – keturi sostinės žaidėjai tapo prizininkais. Medalius taip pat laimėjo po tris panevėžiečius ir šiauliečius, po du kauniečius ir kaliningradiečius (Rusija). Liepos 6–7 d. Klaipėdoje vėl vyks reitinginės varžybos. Kovos jaunučiai iki 12 ir 14 metų.
Nugalėtojas: A.Sabonis buvo stipriausias tarp vyriausių dalyvių.
Laimėtojai Iki 10 metų: Patricija Paukštytė (Kaunas), Ainius Sabaliauskas (Panevėžys). Iki 12 metų: Marija Tumanovičiūtė (Vilnius), Matas Vasiliauskas (Panevėžys). Iki 14 metų: Benita Lileikytė (Vilnius), Arnas Sabonis (Palanga).
19
trečiadienis, birželio 19, 2013
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Claudijos Frieser knygą „Oskaras ir vaikų gaujos paslaptis“.
C.Frieser. „Oskaras ir vaikų gaujos paslaptis“. Smalsusis nuotykių mėgėjas Oskaras ryžtasi keliauti laiko mašina į praeitį, kad tik nereikėtų šeštadienį mokytis lotynų kalbos. Atsidūręs viduramžių Niurnberge, jis pakliūva į miestą, pilną raupsuotųjų. Su savo senuoju bičiuliu Albrechtu (su juo susipažino per pirmąją kelionę praeitin) Oskaras patiria šiurpių nuotykių. Berniukai vos išneša sveiką kailį, stengdamiesi į dienos šviesą ištraukti mieste siaučiančių plėšikų gaują ir jų vadeivą.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 25 d.
Avinas (03 21–04 20). Bus sunku rasti bendrą kalbą su kolegomis ir vadovais, galite likti nesuprastas ir netgi įsivelti į ginčą. Todėl verčiau patylėkite, o jei netinginiausite, diena bus tikrai puiki. Jautis (04 21–05 20). Labai sėkminga diena. Jausitės laimingas, pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams, galbūt net įsimylėsite. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau negu galite įvykdyti. Dvyniai (05 21–06 21). Puikus metas, viskas seksis lengvai ir greitai. Bet būkite objektyvus, nepasiduokite euforijai, o svarbiausia, nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Liūtas (07 23–08 23). Trūks aplinkinių pritarimo. Galite susipykti su artimu žmogumi, todėl patirsite stresą. Bet jei sugebėsite suprasti, kad tokia būsena greitai praeis ir laikai pagerės, ši diena smarkiai jums nepakenks. Mergelė (08 24–09 23). Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Bet jiems taip pat reikalingas jūsų nuoširdus palaikymas, ypač jei norite iš tiesų pagerinti savo aplinką. Svarstyklės (09 24–10 23). Patyrinėkite savo veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tik nutylėkite savo spėliones, kad neįžeistumėte artimo žmogaus. Skorpionas (10 24–11 22). Palanki diena daugiau laiko praleisti su draugais. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų ketinimams ar projektams kas nors tyčia trukdys, dėl to jausitės suirzęs. Gali kilti nesutarimų su vyresniu žmogumi. Elkitės išmintingai, kad neatrodytumėte kaip niurzglys ir užsispyrėlis. Ožiaragis (12 22–01 20). Galite nesugebėti paaiškinti savo ketinimų, todėl kils įvairių nesusipratimų. Nesiginčykite ir nebandykite spaudimu pasiekti savo, nes vėliau tam neprireiks jokių pastangų. Vandenis (01 21–02 19). Jūs įžengėte į sėkmės kelią, tad pasistenkite tuo pasinaudoti. Pasistenkite įveikti pesimistines nuotaikas. O jeigu nepasiseks, nesijaudinkite – tai ne paskutinė galimybė. Žuvys (02 20–03 20). Nepatiks kažkieno nerealus požiūris į situaciją, todėl gali kilti konfliktas. Jo galite išvengti, jei pasistengsite išgirsti aplinkinius, įsiklausyti į jų nuomonę.
Baroti galerijoje – A.Petrašiūnaitės „Atminties paveikslai“ Rytoj 18 val. Baroti galerijoje atidaroma žymios tapytojos Audronės Petrašiūnaitės (Kauno raj.) tapybos darbų paroda „Atminties paveikslai“, veiksianti iki liepos 17 d.
A.Petrašiūnaitė – Lietuvos tapytoja, kurios puoselėjamas kolorizmas atsispindi visuose jos paveiksluose. Jų autorė gimė 1954 m. Kazlų Rūdoje. 1982 m. baigė tuometį Lietuvos dailės institutą Vilniuje. Nuo 1988 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Dailės parodose dalyvauja nuo 1982 m., surengė dešimtis individualių parodų šalyje ir
užsienyje, daug metų dėstė tapybą S.Žuko taikomosios dailės technikume, Kauno J.Naujalio vidurinėje meno mokykloje, VDA Kauno dailės institute (docentė). Jos kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K.Čiurlionio dailės muziejus, privatūs kolekcininkai Lietuvoje ir kitur. Motyvų savo kūrybai A. Petrašiūnaitė semiasi iš aplinkos, savo kuklaus gyvenimo būdo kaimo troboje, labai arti gamtos. Dailininkės teigimu, geriausios temos tapybai – žmonių veidai, dirvo-
nai, lietus, atminties peizažai, o kartais visai paprastas vaizdas pro langą, ruduo žmogaus veide ir veidas šviesoje. Jos paveiksluose kartais aštriai juntamas skausmas ir vienuma – kaip neišvengiama gyvenimo dalis. Dailėtyrininkas Algis Uždavinys yra pastebėjęs, kad „A.Petrašiūnaitė pasaulį stebi tarsi per miglą, kontempliuodama ne aiškiai apibrėžtus daiktus, bet vaiduokliškus jų atitikmenis – širdimi suvoktą sielos haliucinaciją, kurios nereikia filosofiškai paaiškinti – užtenka išgyventi, pajusti, nuspėti. Visa A.Petrašiūnaitės
kūryba yra interjero drama, lyg nerišlus poteriavimas, kurį lydi tylus nepadarytų nuodėmių išpažinimas“. „Aš paveikslų nedarau, aš jais gyvenu. Balta drobė – mano akistata su pasauliu. Naujas ciklas, nutapytas praėjusią vasarą, – „Atminties paveikslai“, atspindintys užplūdusias emocijas, vartant senas fotografijas, kuriose ieškojau ramybe dvelkiančių gražiausių vaikystės akimirkų. Jomis ir norėjau pasidalyti“, – sakė A.Petrašiūnaitė. „Klaipėdos“ inf.
A.Petrašiūnaitė. Sukinys I, 2012.
Orai
Artimiausiomis dienomis bus šilta, debesuota su pragiedruliais, vietomis gali šiek tiek palyti. Šiandien oras sušils iki 21–24 laipsnių. Ketvirtadienio naktį gali palyti pajūryje, bus 10– 12 laipsnių šilumos. Dieną dangus išliks debesuotas, temperatūra vietomis pakils iki 27 laipsnių šilumos. Panašūs orai prognozuojami ir savaitgalį.
Šiandien, birželio 19 d.
+21
+20
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)
+24
Šiauliai
Klaipėda
+23
Panevėžys
+22
Utena
+21
4.41 22.23 17.32
170-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 195 dienos. Saulė Dvynių ženkle.
Tauragė
+24
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +33 Brazilija +27 Briuselis +31 Dublinas +19 Kairas +35 Keiptaunas +16 Kopenhaga +22
kokteilis Grožybės – lyg parodoje Šmaikšt uolę ir nenuobodaus žod žio puoselėtoją Violetą vakar vėl aplan kė mint is: „Žiūr iu aš į jaunas paneles ir pav yd žiu joms drąsos. Tiesiog per Lietuvą driek iasi drąsos kelias – eina jos atlapotom is krūt inėm is, o krūt ų dyd į gal i nustat yt i net pusiau aklas. Kojos, rankos, pilvas, nugara – viskas pateikta lyg parodoje. Vargšams vaiki nukams nel ieka darbo įžangai“. Violeta prisiminė save studentę, kai jai tuo metu labai patiko vienas bernaitis, turėjęs ateiti pas ją pasiskolinti užrašų. „Kaip aš tam ruošiausi! Sumaniau, kad kai pasibels, apsimesiu mieganti, – atvi ravo moteris. – Apnuog inau vieną pet į. Galvoju, ateis, pamatys, nesusilaikys ir po to kažkas turėtų būti. Gulėti buvo la bai nepatog u. Ranka nut irpo, bet ken tėjau ir lauk iau. Vidur y nakt ies sulau kiau. Atėjo tyliai, pasiėmė užrašus nuo stalo, apk lojo nuogą mano pet į ir išėjo. Velniava, tada pamaniau. O dabar šyp sausi prisimindama, kaip buvo graž u.“
Londonas +27 Madridas +21 Maskva +22 Minskas +23 Niujorkas +25 Oslas +21 Paryžius +30 Pekinas +32
Praha +32 Ryga +21 Roma +31 Sidnėjus +15 Talinas +19 Tel Avivas +30 Tokijas +27 Varšuva +26
Vėjas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+15
+20
+19
+17
2
+19
+20
+22
+19
3
rytoj
penktadienį
+25
+23
+18
6
Sapnininkas
Laikai keičiasi Anksč iau, kad pamat yt um sėdme nis, reikėjo nuvilkti apatines kelnaites, šiandien, kad pamatytumei kelnaites, reik ia praskėsti užpakal į.
Ką šiąnakt sapnavote?
Jei sapnuojate dalybas, tai perspėji mas, kad esate pernelyg išlaidus. Jei sapne nutraukiate dalybas, dar tą pat į pusmetį pradės alinti pavydas, kad ki tiems sekasi geriau. Būti dalybų inicia toriumi – papildomas darbas nepatei sins lūkesčių. Jei sapnuojate, kad da lybos vyksta jūsų naudai, reišk ia, jog
Vilnius
+22
Alytus
Vardai Deodatas, Dovilas, Julijona, Ramunė, Romas, Romualdas, Svaigeda.
birželio 19-ąją
Rytas
+21
Marijampolė
1–4 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+24
+23
lauk ia sėkminga karjera po priversti nio, alinančio, žeminančio sąsting io. Jeigu sapnuojate seną komodą – ge riau nesudar inėk ite sandor ių su par tneriais, kurių gerai nepaž įstate. Sap ne sudėt i daikt us į komodą – bloga nuojauta ir lauk imas. Jeig u sapnuo jate, kad komodoje daiktai tvark ingai sudėt i – lauk ite palank ių apl ink ybių komercijai. Sapne komodoje ieškot i kok ių nors daikt ų reišk ia neapgalvo tus poelgius, kurie pakenks jūsų repu tacijai. Sapnuoti, kad perkate komodą – naujos, naudingos paž intys su pasi turinčiais žmonėmis. Dangoraižis sapne rodo nežabotą garbės trošk imą, norą išsiskirti ir pra turtėt i, kartais gal i rodyt i net gi savo tišką pasikėl imą, iš tikr ųjų toks sap nas rodo, kad jūsų lauk ia garbė.
1819 m. į Liverpulį (Ang lij a) atplaukė pirm a sis Atl anto vandeny ną įveikęs garlaivis „Sa vannah“. 1831 m. Lietuvos ir Len kijos suk ilėl ių kar iuo menė stojo į mūšį su ge rokai gausesne caro ka riuomene. Mūšis buvo pralaimėtas ir tai nulė mė viso suk il imo baig tį. Žlugo paskut in is su kilėlių bandymas užim ti Vilnių.
1885 m. garsioji Lais vės statula atgabenta iš Prancūzijos į Niujor ką (JAV).
1904 m. gimė Balys Dva rionas, komp oz itor ius, dirigentas, pianistas. Mi rė 1972 m. 1953 m. JAV įvykdyta mirties bausmė sutuok tiniams Džulijui ir Etelei Rozenbergams, nuteis tiems už šnipinėjimą so vietų naudai. 1963 m. Tar ybų Sąjun gos kosmonautė Valen tina Tereškova, pirmoji moteris išskridusi į kos mos ą, sug rįžo į Žemę erdvėlaiviu „Vostok 6“.
Folkloro šventėje – ypatingos Joninės
Tradicija: viena gražiausių Joninių Nidoje akimirkų – eitynės su fake
lais nuo smėlio pustomos Parnidžio kopos iki prieplaukos.
Drąsa: jaunosios kartos atstovės
nesivaržo – šlaistosi pusnuogės.
Vyrų juokeliai Negal i par inkti rakto moters šird žiai? Pabandyk ite par inkti kitai vietai.
Tarp mūsų, mergaičių Moterims, norinčioms paslėpti netobu las formas, galima rinktis klasikinio sti liaus, tamsios spalvos drabuž ius. Juo das megzt in is ar suk nelė puik iai pa slėps kūno trūk umus. Visiems žino mas faktas, kad tamsūs drabužiai žmo gų lieknina, o šviesūs – storina, išimtis – „pereinamųjų“ spalv ų drabuž iai. Švie sus rūbo viršus, palengva tamsėjantis link apačios, padės optiškai sumaž inti pilvą ir susiaurinti klubus.
Linksmieji tirščiai Autobusu važ iavo merg ina su vaik i nu. Vaik inas niekaip nepataikė bil ie to į komposter į. Autobusui sustojus, merg ina parag ino: „Petrai, greič iau kišk, kol stovi!“ Česka (397 719; uždaras ratas: meilė padeda užmušti laiką, laikas padeda užmušti meilę)
Paparčio žiedas labiausiai į vaka rus nutolusiame krašte – Neringo je šiais metais žydės tris naktis. Išs kirtinę šventinę nuotaiką unikalia me Kuršių nerijos kraštovaizdyje birželio 21–23 dienomis kurs Ne ringos kurorte vykstanti folkloro šventė „Tek saulužė ant maračių“.
Penkioliktąjį kartą vyksiantis festi valis bus skirtas šiemet minimiems Tarmių metams. Į festivalio orga nizatorių kvietimą trumpiausią metų naktį susitikti Neringoje at siliepė svečiai iš Norvegijos, Esti jos, Austrijos, Baltarusijos bei dvi dešimtys folkloro kolektyvų iš vi sų Lietuvos regionų. Pirmąją festivalio dieną – bir želio 21-ąją – duris atvers Nidos centrinėje dalyje šurmulį kursian ti Tautodailės, amatų ir kulinarijos paveldo mugė. Birželio 22-ąją festivalio dalyviai pabirs po įvairias Nidos gyvenvie tės erdves. Žvejo etnografin ės so dybos kiemelyje bus skaitomos
Neringos savivaldybės nuotr.
pasakos, dainuojamos sutartinės. Vėlyvą antrosios dienos popietę Neringos savivaldybės aikštė bus skirta šokiams ir kulinarinio pa veldo pristatymui. Joninių išvakarėse – birželio 23iąją – šokių ir dainų taip pat ne trūks. Šią dieną bus pagerbti „Auk so paukštės“ nominacijos laureatai, tęsis sutartinių mokyklėlės pamo kos, bus pristatomas kurorto folk loro ansamblio „Giedružė“ filmas „Ten ant maračių“. Kupolių (Rasų) šventės tradici jos atgis Parnidžio kopos papėdėje plytinčiame Tylos slėnyje. Čia bus žoliaujama, pinami vainikai, dai nuojamos Joninių dainos. Paskuti niuosius saulės spindulius surink ti bus galima apeigų prie Saulės laikrodžio metu. Viena gražiau sių savaitgalio šventinių akimirkų – eitynės su fakelais nuo smėlio pustomos Parnidžio kopos iki Ni dos prieplaukos, kur vyks Joninių koncertas „Užteka saulužė“. „Klaipėdos“ inf.