PIRMAS miesto dienraĹĄtis
KETVIRTADIENIS, BIRŽELIO 20, 2013
www.kl.lt
141 (19 744)
12 82AC6?A.162;6@ /6? 296<
ab_aN`-QVR[N Ya ?RQNXa\_Vb` 9bXN` :VX[RcVĂ&#x2DC;Vb`
turtas
Darbas Lietuvoje â&#x20AC;&#x201C; tik
ParÂtiÂjos jau ruoÂĹĄiaÂsi vaÂsaÂros fiesÂtoms.
Lietuva 8p.
DeÂryÂbos dÄ&#x2014;l taiÂkos AfÂgaÂnisÂtaÂne net neÂpraÂsiÂdÄ&#x2014;ÂjuÂsios paÂkiÂbo ant plauÂko.
Pasaulis 11p.
PaÂniÂkÄ&#x2026; kÄ&#x2014;ÂlÄ&#x2014; vÄ&#x2014;l paÂskliÂdÄ&#x2122; ganÂdai apie â&#x20AC;&#x17E;SwedÂbankâ&#x20AC;&#x153;.
nuo aĹĄtuoniĹł iki
Nors ĹĄiais laikais daugybÄ&#x2122; darbĹł ga lima atlikti iĹĄ bet ranka yra kompiu kurios pasaulio vie teris su interneto tos, jei tik po ryĹĄiu, savarankiĹĄ niĹł dalis Lietuvo kai ar lanksÄ?iai dir je vis dar maĹža. banÄ?iĹł ĹžmoTaip yra ir dÄ&#x2014;l ga dÄ&#x2014;l darbdaviĹł, ku na grieĹž rie darbuotojus no ri nuolat kontroliuo to mĹŤsĹł Darbo kodekso, ir ti, poĹžiĹŤrio. Lukas Miknevi
penkiĹł
Ä?ius
daug penktadalis lietuviĹł nÄ&#x2014;ra ďŹ ziĹĄkai â&#x20AC;&#x17E;prisiriĹĄÄ&#x2122;â&#x20AC;&#x153; prie konkreÄ?ios PaĹĄnekovas pabrÄ&#x2014; darbo vietos biure Nuo lyderiĹł atsi liekame ĹžÄ&#x2014;, kad pagal ir Pasaulio banko me likti daĹžniau renka darbams atES statistikos tarny todikÄ&#x2026; atliekasi sau patogesbos â&#x20AC;&#x17E;Eurostatâ&#x20AC;&#x153; mi tyrimai rodo, nÄŻ laikÄ&#x2026;. duomenimis, praÄ&#x2014; jog jusiais metais sakodeksas yra vienas mĹŤsĹł Darbo varankiĹĄkai dirban Tokia pat dalis dir nelanksÄ?iauÄ?iĹł asmenĹł dalis banÄ?iĹł mĹŤsĹł siĹł visoje Europo ĹĄalies ĹžmoniĹł no Lietuvoje buvo vie je. rÄ&#x2014;tĹł pasinaudona maĹžiausiĹł viPasak Laisvosios rin ti ĹĄia galimybe, ta soje Europoje. Sa Ä?iau kol kas jos varankiĹĄkai mĹŤkos instituto vadovo, Darbo ko neturi. sĹł ĹĄalyje pernai dir deksÄ&#x2026; bĹŤtina kobo 9,7 proc. vireguoti, nes jis vi sĹł dirbanÄ?iĹł Ĺžmo Tiesa, lankstusis siĹĄkai neatitinka niĹł. darbo stilius ĹĄiĹł laikĹł realybÄ&#x2014;s. Lietuvoje pamaĹžu MaĹžiausia tokiĹł skinasi asmenĹł da- sĹł â&#x20AC;&#x17E;Darbo kodekse lis 2012 m. buvo pirma tai vyksta dÄ&#x2014;l keliÄ&#x2026;. Vinet nÄ&#x2014;ra tokios Norvegijoje (6,8 technologisÄ&#x2026;vokos kaip â&#x20AC;&#x17E;kom jĹł paĹžangos, kai mo proc. visĹł dirban piuterisâ&#x20AC;&#x153;. GaÄ?iĹł), bilie lima bandyti suda tija (8,3 proc.), Liuk po jos â&#x20AC;&#x201C; Es- vis daĹžniau gali pakeis ji ÄŻrenginiai ry ti vadinamÄ&#x2026;jÄ&#x2026; semburgas (8,4 ti visÄ&#x2026; ÄŻprastÄ&#x2026; nuotolinio darbo biuro ÄŻrangÄ&#x2026;. TaÄ?iau proc.) ir Danija (8,9 sutartÄŻ. Bet vÄ&#x2014;ldarbdaviĹł poproc.). gi, tai, kad norint ĹžiĹŤris keiÄ?iasi lÄ&#x2014;Ä?iau Latvijoje tokiĹł asme dirb nei technolonĹł buvo 10,5 gi ar kitoje vietoje rei ti namuose proc. visĹł dirban jos. Dalis jĹł vis dar kia atskirai tai Ä?iĹł, ES vidurkis nepasitiki savo reglamentuoti, yra darbuotojais ir ma siekÄ&#x2014; 15,2 proc. akivaizdĹžiauno, kad be prieDidĹžiausia savasias ÄŻro dy mas, ĹžiĹŤros rankiĹĄkai dirbanÄ?iĹł jog spren di mĹł asmenĹł dalis mos jie tinginiaus. TaÄ?iau daugu- Ĺ˝ilvinas Ĺ ilÄ&#x2014;nas: priÄ&#x2014;mÄ&#x2014;jĹł galvose buvo Graikijoje â&#x20AC;&#x201C; ÄŻmoniĹł, kurios per darbas vis dar 31,9 proc. so na lo valasocijuojasi su di dyme pritaikÄ&#x2014; lanks Neypatinga situa delÄ&#x2014;mis gamyktĹłjÄŻ darbo stiliĹł, Skaitant, pavyzcija ir kalbant lomis, cechais ir patirtis rodo, jog apie lankstĹłjÄŻ dar panaĹĄiais praeidarbo efektyvubÄ&#x2026;, tai yra tokÄŻ, dĹžiui, darbĹł sau tos epochos vaiz mas nuo to daĹžniau kai darbuotojas ne diniaisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; dÄ&#x2014;stÄ&#x2014; siai tik iĹĄauga. bĹŤtinai sÄ&#x2014;di biugos Ĺ˝.Ĺ ilÄ&#x2014;nas. re, o savo uĹžduotis reikalavimus gaatlieka namuose Jo teigimu, dabar NetrĹŤksta absur ar kitoje vietoje. do galiojanÄ?iame lima puikiai pasiDarbo kodekse ga Lietuvos laisvosios Neseniai bendro lima rasti net abrinkos instivÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Sprinter surdiĹĄkĹł teiginiĹł, linksminti. tuto prezidentas tyrimaiâ&#x20AC;&#x153; atliktas kurie keltĹł juokÄ&#x2026;, Ĺ˝ilvinas Ĺ ilÄ&#x2014;nas dirbanÄ?iĹł Liejei nebĹŤtĹł suraĹĄy laikraĹĄÄ?iui teigÄ&#x2014;, tuvos gyventojĹł ti pagrindiniame kad maĹžÄ&#x2026; pagal tyrimas dÄ&#x2014;l dardarbo santykius lankstĹł graďŹ kÄ&#x2026; dir bo graďŹ ko lanks regla banÄ?iĹł ĹžmoniĹł tumo atskleidÄ&#x2014;, Ä?iame ÄŻstatyme: â&#x20AC;&#x17E;Skai mentuojan- ď Ž Problema: QNb T dalÄŻ visĹł pirma le kad ĹĄiuo metu lanks f OĂ? QN_ OĂş VNV` YNV mia Lie tant, pavyzÄ?iai arba pu- lio XNV` TN YV ZN Na YVX dĹžiui, darbĹł sau YVR ab cV XV Ă&#x;`aN af Z siau lanksÄ?iai dir jantis Darbo kodek tuvoje ga- tingiau. Pagal Darbo aV XNQ V_ `b X\Z ]Vb gos rei NV _V O\ WN TN YV Zf O ba apie 20 proc. kodeksÄ&#x2026; Lie- ga sas. aR _Vb Ă&#x;`V aNV `Vb` N[a WĂ R` QV_O aV YN[X` Ă&#x2DC;VNV tuvoje darbo yra lima puikiai pasilinks kalavimus mĹŤsĹł ĹĄalies gyven â&#x20AC;&#x17E;Jis suraĹĄytas taip, _\` X_N[ a\ aN Ă&#x2DC;VNb lygiai 40 valandĹł tojĹł, t. y. maĹžminti. Ci- Ĺžmo kad pagal per tuoju: â&#x20AC;&#x17E;Nepertrau lankstĹł graďŹ kÄ&#x2026; dirb niĹł be ĹĄypsenos savaitÄ&#x2122;, lygiai 8  @Uba aR_` a\PXÂ&#x2022; [b\ kia ĹžiĹŤri ÄŻ tokius mai dirbti prie rei valandos per vi ti bĹŤtĹł sudÄ&#x2014;- die a_ kalavimus?â&#x20AC;&#x153; deoterminalo gali nÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teigÄ&#x2014; Ĺ˝.Ĺ ilÄ&#x2014; ma nas. kaip 1 valandÄ&#x2026;.â&#x20AC;&#x153; Kas ne daugiau Komentaras iĹĄ ĹĄiuolaikiniĹł Vis kas yra sutartyse? Paklaustas, kaip reikÄ&#x2014;tĹł liberalizuoti darbo santy neaiĹĄku kÄ&#x2026; veikia, kius, kad savabei ne visada teisinrankiĹĄkai ir lanks ma, yra susijusi gas darbuotojĹł po ir darbuotojĹł sau Ä?iuoju stiliumi ĹžiĹŤris ÄŻ tÄ&#x2026; lankstu ga ĹĄa ly je? Kaip mÄ&#x2026; bei draus dirbanÄ?iĹł ĹžmoniĹł â&#x20AC;&#x201C; jei neduoda dar mÄ&#x2014;. Pa gal ga liojan jam tuos doku men daugÄ&#x2014;tĹł, o karbo vietos biure, va tÄŻ Darbo pasira tus tu maĹžÄ&#x2014;tĹł di- kodeksÄ&#x2026; darb nasi, nesu to ver ĹĄytinai ÄŻteikti? SiĹłs nedarbas, Ĺ˝.Ĺ ilÄ&#x2014;nas davys privalo uĹž tas, arba kita iĹĄraiĹĄ ti paĹĄtu, per kÄ&#x2014;, satikrinti kurjerius? ka darbo saugÄ&#x2026; jog gerĹł pavyzdĹžiĹł â&#x20AC;&#x201C; jei dirbu lanksÄ?iai, Kiek laiko toks â&#x20AC;&#x17E;su darbo metu. Jei tai dirbu kada notoli ieĹĄkosi ra dar ĹĄi nÄ&#x2014;buoti ji ne masâ&#x20AC;&#x153; to riu ir kiek noriu. reikia. jas dirba laisvu uĹž truks? Tai visiĹĄ gra fi ku, bet kada kai paprasti ir klausimai ir â&#x20AC;&#x17E;Kad nebĹŤtĹł iĹĄra bet kur, ir abiem Kalbant apie darbo atsakymai ÄŻ juos taip tin ka, atrody dinÄ&#x2014;jamas dvisantykiĹł liberalizaparodo, ratis, tĹł, kad turime kad tai ir yra svar vimÄ&#x2026;, svarbu tai da RĹŤta DidikÄ&#x2014; geriausia ir tinkamiau visiĹĄkai nereikalin biausia. TaÄ?iau darbryti sistemiĹĄkai ir sia bĹŤtĹł gĹł truk- tiesiog AdvokatÄ&#x2014;, darbo iĹĄ dĹžiĹł da es vys mÄ&#x2014;s, dÄ&#x2014;l nu iĹĄ si darbo santykiĹł anksto mano, kad kopijuoti estĹł darbo o ne kartÄ&#x2026; per me advokatĹł profesi teisÄ&#x2014;s specia listÄ&#x2014;, lankstu mo. dek jei kas nors Inter tus pakeisti at konÄ&#x2014;s bend rijos sÄ&#x2026;. Beveik visose ka tris straipsnius. sitiks, jis bus atsa netas ir kiti ĹĄiĹł die â&#x20AC;&#x17E;Mag nusson ir par Tai gi rei kia sprÄ&#x2122;s kin gas uĹž tÄ&#x2026; dartegorijose jis nĹł iĹĄradimai, tneriaiâ&#x20AC;&#x153; na rÄ&#x2014; ti, buotojÄ&#x2026;. Tu pranaĹĄesnis uĹž lie kurie daugumai koks reglamenta rÄ&#x2014;s teik ti duome tuviĹĄkÄ&#x2026;jÄŻâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teigÄ&#x2014; yra kasdienybÄ&#x2014; vimas trukdo tiems nis, koks tistikos (sta- paĹĄnekovas. darbuotojo darbo lankstiems darbo duomenimis, net Anot jo, pirmiausia laikas (nors konk santykiams iĹĄ tei75 proc. Ĺžmo- kia reire- niĹł Lietuvo taus jo realiai nÄ&#x2014; nedrausti ĹžmonÄ&#x2014;ms, sinÄ&#x2014;s pusÄ&#x2014;s. Mano je naudojasi kompiu atyÄ?iau dvi prie ra), kaip jis uĹžtik manymu, yra ke jei jie teriu ir nori, dirb rino 73 proc. â&#x20AC;&#x201C; Ĺžastis, kertiniai li darbĹł saugÄ&#x2026;. ti lanksÄ?iau ir daugiau, taip internetu), nÄ&#x2014;ra aspektai: darbo lai Ir tada daĹž nai at kodÄ&#x2014;l pa gal dar integruoti ÄŻ taip kas, darbo taip, sitinka dabarti nes bo san- draus visi sukurs ir uĹždirbs kad darbdaviui nÄŻ Darbo kodeksÄ&#x2026;. mÄ&#x2014; ir sauga, kiti smul tykiĹł lankstumÄ&#x2026; palankiau laikyTaÄ?iau, ma- Taip daugiau. kĹŤs reikala- ti dar esame vimai, tyt, pats laikas tai pat reikia nekurti dirb buotojÄ&#x2026; biure ir konk kurie iĹĄ esmÄ&#x2014;s yra padaryti. paÄ?iame ES ĹĄaliĹł tiniĹł kliĹŤreÄ?iu laiku, Vis pasenÄ&#x2122;. sÄ&#x2026;raĹĄo Kalbant Ä?iĹł atleisti ir priim nei suteikti jam dÄ&#x2014;lto norÄ&#x2014;Ä?iau pa gale. Pirma, tai, Ĺži apie darbo laikÄ&#x2026;, ti darbuotojus. laisvÄ&#x2122;, nes ÄŻstaty brÄ&#x2014;Ĺžti, kad tikrai noma, susijÄ&#x2122; su mĹŤturi bĹŤti nu- ap mai yra sÄ&#x2014;kmin â&#x20AC;&#x17E;NenatĹŤralu, kai statoma, kiek ir ku riboja darbdavÄŻ sĹł Darbo kodeksu, gai dirbanÄ?iĹł ÄŻmo ĹžmogĹł, neiĹĄduoti darbuotojui riomis valandomis apie kurio nelanksniĹł, ku- dirbu rios taiko lankstĹł laisvÄ&#x2122;, nerizikuo darbuotojas dirba. tumÄ&#x2026; kalba visi, sÄŻ nei metĹł, atleis darbo grafikÄ&#x2026;, dar jant savo interesais. taÄ?iau iki ĹĄiol tai Nors realybÄ&#x2014;je, jei ti kainuoja bÄ&#x2026; keturis kar ir lie- jis dirba namuose ir pan. Kitas aspek tas ka kalbomis. Ant tus daugiau, nei sie iĹĄ namĹł, darbda Praktiniai pavyz yra darbo draus ra to prieĹžastis, viui visai ne- Jei kia jo dĹžiai atlygini mÄ&#x2014;. rodo, kad yra svarbu, ar tiek darbdaviĹł, tiek perverstume ko masâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; Ĺ˝.Ĺ i tai ÄŻmanoma ÄŻgy jis dirbs nuo 8 iki deksÄ&#x2026;, matytume, darbuotojĹł kultĹŤlÄ&#x2014; ven nas. din 17 ti val., ir ar kiek ÄŻvairiĹł esant dabartiniam SocialinÄ&#x2014;s apsaugos jis dirbs kada jam ra, ÄŻproÄ?iai ir kiti taisykliĹł ir kitĹł vi reglamentavimui, psichologiniai veikspatogu, kad ir nakir darbo midaus do- taÄ?iau nisterija laikosi nuo ku mentĹł tu ri bĹŤ tÄŻ. Darbdaviui svar niai. Pvz., maĹžas turi bĹŤti ÄŻveikti tie monÄ&#x2014;s, kad Lieti darbe, su ku riais darbdaviĹł pasiti bu, kad bĹŤtĹł padapsichologiniai kÄ&#x2014;ji- rytas dar tuvos Darbo kodek darbuotojĹł bei darb darbuotojai priva mas darbuotojais bas. TaÄ?iau ÄŻstaty sas ne lo bĹŤti supa ĹžindindaviĹł barjerai ir â&#x20AC;&#x201C; nematau asmens mai rei ka- ti pa ventojams dirbti lanks trukdo gyabi ĹĄalys turi veik lauja suderinti dar darbo vietoje, va siraĹĄytinai, kiek ti sÄ&#x2026;Ĺžiningai, nepiktÄ?iai. PrieĹĄ kurÄŻ dinasi, jis nedirba bo gra fi kÄ&#x2026;, skelb ÄŻvairiĹł procedĹŤti rĹł privalo bĹŤ ir jÄŻ vieĹĄai ir pan. laikÄ&#x2026; vykusioje dis naudĹžiauti, kad konfl ti ÄŻvykdyta. O kas, Su ĹĄiuo klausimu, kusijoje ministeiktai nepersikeltĹł jei dar- ÄŻ teismÄ&#x2026;, Ĺžino- buotojas rijos Darbo depar kur visada kaip silp dirba ne Lietuvo tamento direktonesnioji ĹĄa- riaus je, o kitoje lis bus pavaduotoja EglÄ&#x2014; palaikomas darbuo RadiĹĄaustojas. kienÄ&#x2014; teigÄ&#x2014;, kad bet kokius darbo l.miknevicius@die
na.lt
M
Ĺ iandien priedas
StaÂdioÂne â&#x20AC;&#x201C; cheÂmiÂnÄ&#x2014; ataÂka KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos centÂriÂnio staÂdioÂno veÂjÄ&#x2026; suÂnio koÂjÄ&#x2122; jos priÂĹžiĹŤÂrÄ&#x2014;Âto jai akipÂlÄ&#x2014;ÂĹĄiĹĄÂkai me luoÂdaÂmi banÂdo iĹĄÂ siÂsukÂti nuo atÂsa koÂmyÂbÄ&#x2014;s. TaÂÄ?iau miesÂto valÂdĹžia uĹžÂsi spyÂrÄ&#x2014; ir per teisÂmus banÂdys iĹĄ aikĹĄÂtÄ&#x2122; su darkiusiĹł darÂbiÂnin kĹł priÂsiÂteisÂti paÂda ryÂtus nuoÂstoÂlius, kuÂrie gaÂli siekÂti ke liasÂdeÂĹĄimt tĹŤksÂtan Ä?iĹł liÂtĹł.
Kaina 1,30 Lt
â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝iĹŤÂroÂvai varÂĹžyÂboÂse suÂkĹŤÂrÄ&#x2014; laÂbai geÂrÄ&#x2026; atÂmosÂfeÂrÄ&#x2026;.â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x17E;AtÂlanÂtoâ&#x20AC;&#x153; treÂneÂris Konstantinas SarÂsaÂniÂja neÂsiÂboÂdÄ&#x2014;Âjo steÂbÄ&#x2014;Âti rungÂtyÂniĹł pro aistÂruoÂliĹł paÂleisÂtĹł dĹŤÂmĹł deÂbeÂsis.
14p.
PaÂjĹŤÂryÂje lauÂkiaÂma apÂgulÂties MilÂda SkiÂriuÂtÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt
IlÂgÄ&#x2026;ÂjÄŻ saÂvaitÂgaÂlÄŻ paÂjĹŤÂris jau lauÂkia poilÂsiauÂtoÂjĹł antÂplĹŤÂdĹžio. IĹĄÂsiÂruoÂĹĄu siems ÄŻ kuÂrorÂtus paÂskuÂtiÂnÄ&#x2122; miÂnuÂtÄ&#x2122; gaÂli bĹŤÂti kebÂlu suÂsiÂrasÂti vieÂtÄ&#x2026; nak vyÂnei, â&#x20AC;&#x201C; kai kuÂrie vieĹĄÂbuÂÄ?iai uĹžÂpil dyÂti buÂvo jau prieĹĄ dvi saÂvaiÂtes. LiÂko tik buÂtai ir kamÂbaÂriai
VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt
TraÂgeÂdiÂja ir gÄ&#x2014;Âda
KlaiÂpÄ&#x2014;Âda keÂleÂrius paÂstaÂruoÂsius me tus diÂdĹžiaÂvoÂsi, jog centÂriÂniaÂme sta dioÂne ÄŻrengÂta futÂboÂlo aikĹĄÂtÄ&#x2014;s veÂja yra vieÂna geÂriauÂsiĹł LieÂtuÂvoÂje. TaÂÄ?iau uĹžÂvaÂkar vaÂkaÂre ÄŻ KlaiÂpÄ&#x2014; dos â&#x20AC;&#x17E;AtÂlanÂtoâ&#x20AC;&#x153; ir GargĹžÂdĹł â&#x20AC;&#x17E;BanÂgosâ&#x20AC;&#x153; varÂĹžyÂbas suÂsiÂrinÂkÄ&#x2122; sirÂgaÂliai nuÂstÄ&#x2014; ro â&#x20AC;&#x201C; aikĹĄÂtÄ&#x2014; buÂvo paÂnaÂĹĄi ÄŻ gaÂnykÂlÄ&#x2026;.
4
Â&#x201E;Â&#x201E;VirsÂmas: geÂriauÂsia LieÂtuÂvoÂje laiÂkyÂta KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos centÂriÂnio staÂdioÂno veÂja taÂpo bloÂgiauÂsia ĹĄaÂlyÂje.
VyÂtauÂto LiauÂdansÂkio nuoÂtr.
IlÂgÄ&#x2026;ÂjÄŻ JoÂniÂniĹł saÂvaitÂgaÂlÄŻ suÂviÂlio ti geÂrĹł orĹł ÄŻ paÂjĹŤÂrÄŻ trauks Ĺžmo nÄ&#x2014;s iĹĄ viÂsos LieÂtuÂvos. ProgÂnoÂzuo jaÂma, kad daug tuÂrisÂtĹł suÂlauks ne tik kuÂrorÂtai NeÂrinÂga ir PaÂlanÂga, bet ir KlaiÂpÄ&#x2014;Âda. PoilÂsiauÂtoÂjĹł atÂvyks ne tik iĹĄ Lie tuÂvos miesÂtĹł, bet ir iĹĄ LatÂviÂjos, RuÂsiÂjos. â&#x20AC;&#x17E;ViÂsi vieĹĄÂbuÂÄ?iai, sveÂÄ?iĹł naÂmai, poilÂsiÂnÄ&#x2014;s yra uĹžimÂtos. Kai kur prieĹĄ dvi saÂvaiÂtes jau buÂvo liÂkÄ&#x2122; tik keÂli kamÂbaÂriai. Pas mus vyksÂta folkÂloÂro fesÂtiÂvaÂlis. Jo daÂlyÂviai uĹžÄ&#x2014; mÄ&#x2014; neÂmaÂĹžai kamÂbaÂriĹł.
5
2
KETVIRTADIENIS, BIRŽELIO 20, 2013
miestas
Dėl šulinių – rūpesčiai Daugiabučio namo gyventojams neri mą kelia aplink šu linius išsiklaipiu sios plytelės – žmo nės baiminasi, kad ateityje už dangos remonto darbus teks sumokėti patiems. Milda Skiriutė Atstovai: be kitų garbių svečių, posto atidarymo ceremonijoje dalyva
m.skiriute@kl.lt
Į kontrolės punkto atidarymą – jachta
Užkliuvo ir nuvirto
vo N.Cukanovas (centre) bei V.Stankevičius.
Kaliningrado srityje, Rybačij, ofi cialiai atidarytas tarptautinis upių pasienio kontrolės punktas.
Iškilmingoje ceremonijoje daly vavo Kaliningrado srities guber natorius Nikolajus Cukanovas, Lietuvos generalinis konsulas Ka liningrade Vaclavas Stankevičius, Lietuvos užsienio reikalų minis terijos ambasadorius ypatingiems pavedimams Zenonas Kumetaitis, Lietuvos VSAT atstovai, Neringos savivaldybės meras Darius Jasai tis, atplaukęs į Rybačij (buv. Rasy tė) jachta „Neringa“. Tarptaut in is upių pas ien io kontrolės punktas atidarytas įgy vendinant susitarimą dėl laivybos Kuršių mariose bei Lietuvos ir Ru sijos Kaliningrado srities vandenų keliais. Iki tol laivyba mariose tarp mū sų ir kaimyninės šalies nuo 2012
m. vyko eksperimento tvarka, buvo derinami įvairių Lietuvos ir Rusijos institucijų veiksmai pra ktikoje. Remiantis tarptautine ir ekspe rimento metu suformuota prakti ka buvo pasirašytas protokolas, nustatantis valstybės sienos kir timo tvarką sportiniams ir pramo giniams laivams Kuršių mariose, plaukiantiems su abiejų šalių vė liavomis. Šiais laivais galės plaukti ir tre čiųjų šalių piliečiai. Tvarkos aprašą bus galima rasti Lietuvos užsienio reikalų ministerijos bei generalinio konsulato Kaliningrade interneti niuose puslapiuose. Tarptautinis upių pasienio kont rolės punktas Nida–Rybačij bus sezoninis ir veiks nuo balandžio 1-osios iki lapkričio 1 dienos kiek vieną dieną nuo 9 iki 21 val. „Klaipėdos“ inf.
Liepojos gatvės 16 namo kieme yra 14 šulinių, kurie priklauso skirtin goms tarnyboms. Dalis jų tvarkin gi, tačiau aplink kai kuriuos danga susidėvėjusi. „Plytelės visiškai išsiklaipiu sios, sukritusios. Žmonės užkliū va ir nuvirsta. Buvo ne vienas toks atvejis. Ypač tai didelė problema žiemą, kai šuliniai užkloti sniegu – tada sudėtinga nuvalyti takus“, – aiškino namo gyventojas Anta nas Naikauskas. Pasak vyro, dėl šios problemos anksčiau buvo kreiptasi į mies to valdžią, tačiau pagalbos nesu laukta. „Užtektų sulyginti dangą su šuli niais, ir viskas. Mes rūpinamės sa vo namu. Perdažėme jį, sutvarkėme kiemą. Gaila, kad iš miesto val džios nesulaukiame jokios pagal bos. Greitai teks patiems rūpintis savo kiemais. Kažin ar nereikės pa tiems remontuoti ir dangos aplink šulinius“, – svarstė A.Naikauskas. Šiukšles renka patys
Anot namo bendrijos „Kaimynys tė“ pirmininkės Živilės Smirno vienės, į šią problemą gyventojai
Grėsmė: A.Naikausko nuomone, iškilę šuliniai, aplink kuriuos išsiklai
piusios plytelės, kelia pavojų pėstiesiems.
labiau atkreipė dėmesį pasigirdus kalboms, jog klaipėdiečiams ga li tekti patiems mokėti už kiemų valymą. „Visi šie šuliniai pateks į mū sų namo teritoriją. Tad ateityje re montuoti juos gali tekti gyvento jams“, – neatmetė pirmininkė. Ž.Smirnovienės teigimu, nors dar nėra pavesta patiems rūpintis kie mais, Liepojos gatvės 16 namo gy ventojai tai jau daro savo iniciatyva. „Ir šiukšles susirenkame, ir žo lę nusipjauname, ir žiemą sniegą nusivalome. Net gatvę nukasame. Nelaukiame iš nieko jokios malo nės“, – pasakojo pirmininkė. Ž.Smirnovienė tvirtino, jog nie kas neprašo pakeisti visos kiemo dangos, užtektų tik plyteles ties šuliniais, kad žmonės nekliūtų ir nevirstų. „Žinau, kad visiems trūksta pi nigų. Klaipėdoje daug kiemų, o kai kurių būklė kur kas blogesnė nei mūsiškio. Gal įmonės, kurioms pri klauso šuliniai, galėtų prisidėti. Ne
Vytauto Petriko nuotr.
manau, kad tie darbai daug kainuo tų. Neprašome viso kiemo iškloti trinkelėmis“, – teigė pirmininkė. Ž.Smirnovienė nedėjo daug vil čių, kad bus atkreiptas dėmesys į jų problemą. „Veikiausiai patiems teks ir ša ligatvį susiremontuoti. Žmones reikia pratinti, kad nieko valdiško nebėra. Viskuo reikia rūpintis pa tiems“, – sakė pirmininkė. Reikėtų 3 mln. litų
Klaipėdos savivaldybės atstovų teigimu, gyventojai dėl šulinių pir miausia turi kreiptis į įmones, ku rioms jie priklauso. Šiemet daugiabučių kiemų re montui skirta 150 tūkst. litų. Skai čiuojama, kad norint suremontuoti juos visus reikėtų 3 mln. litų. Esą jei taryba pritartų, kad gy ventojai patys mokėtų už kie mų priežiūrą, tada būtų svarsto ma galimybė, ar sutaupytus 2 mln. litų per metus skirti kiemams re montuoti.
Nemokamoms stovykloms trūksta lėšų Evelina Zenkutė e.zenkute@kl.lt
Vos 400 uostamiesčio vaikų šią va sarą galės pasinaudoti nemokama galimybe laisvalaikį praleisti svei katingumo dienos stovykloje.
Praėjusios kadencijos miesto ta ryba buvo patvirtinusi Visuome nės sveikatos rėmimo specialiąją programą, kur klaipėdiečių va saros poilsiui buvo numatyta 65 tūkst. litų. Šiais metais, kaip ir pernai, uos tamiesčio savivaldybė lėšų nemoka mam vaikų poilsiui neskyrė. Socia linių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė teigė, kad panau dojus gautas lėšas buvo organizuota nemokama vaikų vasaros sveikatin gumo dienos stovykla „Sveika va sara“, kurią rengia Klaipėdos vaikų laisvalaikio ir Jaunimo centrai. Abiejose įstaigose vaikai laisva laikį leis tuo pačiu laiku. Pirmo ji dienos stovyklos pamaina prasi dėjo pirmadienį ir tęsis iki birželio 28 dienos, antroji numatyta liepos 1–12 dienomis.
65
– tiek tūkst. litų šiais metais skirta uostamiesčio vaikų vasaros poilsiui. Klaipėdos jaunimo centras į svei katingumo stovyklą kviečia 9–15 m., o Vaikų laisvalaikio centras – 7–15 m. vaikus. Stovyklautojams numatytos ke lionės į Lietuvos jūrų muziejų, Palangą, Mingės kaimą, Pajūrio regioninį parką, Žiemos sodą Kre tingoje, vyks proto mūšiai, saugaus eismo ir pirmosios pagalbos teiki mo pamokos. Vienos dienos vaiko poilsiui skiriama 16 litų. Abiejose įstaigo se stovyklos metu pailsėti turėtų apie 400 vaikų. Užsiėmimai kiekvieną dieną truks po keturias valandas.
Užimtumas: vasaros dienos stovyklos lankytojams žada turiningą laisvalaikį.
„Griežtai kalbėjome su stovyk las organizuojančiomis įstaigomis, kad poilsiautojai būtų ne jų būre lius lankantys vaikai, o visi norin tieji“, – teigė A.Daujotienė. Pasak jos, 400 vaikų nėra daug, tačiau lėšų, galinčių padėti užim ti daugiau jaunimo, nėra. „Prieš keletą metų sulaukdavome 100–
150 tūkst. litų, kuriuos suteikdavo Švietimo ir mokslo ministerija, be veik tokia pačia suma prisidėdavo ir miesto savivaldybė. Tada nemo kamas stovyklas galėdavome pa siūlyti 800–1000 vaikų“, – kal bėjo departamento direktorė. Ji informavo, kad 20 tūkst. li tų bus skiriama vaikams, norin
Vytauto Petriko nuotr.
tiems išmokti plaukti. Nuo liepos 1-osios vien ą savait ę moksl ei viai galės nemokamai pliušken tis „Gintaro“ baseine. Plaukimo įgūdžių planuojama išmokyti 200 vaikų. Dar tiek pat moksleivių baseino treneriai nemokamai priims atei nančiais mokslo metais.
3
KETVIRTADIENIS, BIRŽELIO 20, 2013
miestas Teiks diplomus absolventams
per jonines Filmuos saulę
Kreditams – milijonai
Klaipėdos universiteto (KU) fakultetuose ir Tęstinių studi jų institute nuo šiandien pra dedami teikti diplomai. Jų tei kimo iškilmės vyks iki birže lio 28-osios. Šiemet KU bai gė 1 520 absolventų: 1 206 ba kalaurai ir 248 magistrai, 9 – vientisąsias, 57 – laipsnio ne suteikiančias studijas.
Klaipėdos kultūrų komunikaci jų centras Rasų šventę kviečia švęsti kitaip. Renginys vyks Joni nių naktį nuo 21 iki 3.42 val. Len kijos, Rusijos ir Lietuvos gyven tojai internetu dalyvaus edukaci niame užsiėmime: norintieji ka meromis ar mobiliaisiais telefo nais filmuos saulės laidą ir jos patekėjimą.
Jau teikiami būsto kreditai šeimoms ar asmenims, turin tiems teisę į valstybės para mą. Septynioms Klaipėdos ap skrities savivaldybėms iš viso paskirstyta 2 mln. 190 tūkst. litų. Klaipėdiečiams pažymos apie gyventojų teisę į valsty bės paramą būstui įsigyti su teikiamos savivaldybėje.
Iš pliažų išveš tonas karkvabalių Negerą kvapą pra dėję skleisti kritę karkvabaliai iš mies to paplūdimių turė tų būti išgabenti iki šio penktadienio.
Dienos telegrafas Savivaldybė. Šiandien 10 val. rotušė je posėdžiaus miesto tarybos kolegija. Ji svarstys vieną klausimą – dėl priė mimo į ikimokyklinio ir priešmokykli nio ugdymo grupes būdų. 15 val. posė džiaus Miesto ūkio ir aplinkosaugos ko miteto nariai. Jie svarstys 7 klausimus. Paroda. Klaip ėdos Barot i galer ijoje šiandien 18 val. atidaroma žymios lie tuv ių tapytojos Audronės Petraš iū naitės (Kauno raj.) tapybos darbų pa roda „Atminties paveikslai“, veiksian ti iki liepos 17 dienos.
Evelina Zenkutė e.zenkute@kl.lt
Klaipėdos savivaldybės Mies to ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda pripažino, kad va balų „invazija“ į paplūdimius pri darė neplanuotų išlaidų. „Kiek tiksliai kainuos išgabenti vabalus, pasakyti sunku, bet suma gali siekti nuo 10 iki 20 tūkst. litų“, – prognozavo L.Dūda. Prieš porą savaičių Baltijos jūros išmestas dumblas bei žolės pateikė staigmeną – paplūdimius nuklojo ir gausybė karkvabalių, kurie gadi no nuotaiką prie vandens poilsiau jantiems žmonėms. Kaip teigė Miesto ūkio departa mento direktorius, kadangi negy vi karkvabaliai pradėjo skleisti ne malonų kvapą, nuspręsta, kad juos būtina išgabenti.
Filmas. Nuo šiand ien Liet uva daly vaus unikal iame tarptaut in iame ki no eksperimente, kai filmo „Viramun do“ premjera šalies kino salėse ir tele viz ijos „Interakt yv ioji GAL A“ video nuomoje įvyks tą pačią dieną. Taip norima išsiaišk inti, kaip keičiasi nau jo filmo žiūrimumas, kai TV ar interne to videonuomoje jis pasirodo tuo pat metu, kaip ir kino teatre. Išlaidos: skaičiuojama, jog išgabenti pliažus nuklojusius vabalus atsieis nuo 10 iki 20 tūkst. litų.
„Praėjusią savaitę iš Girulių ir Melnragės pliažų išvežėme 3 trakto riaus priekabas mišinio, kurį suda rė karkvabaliai, smėlis ir žolės. Penk tadienį jūra žoles „pasiėmė“, tačiau į krantą išmetė dar daugiau vabalų. Nuo šio pirmadienio pradėta dirbti dar intensyviau“, – patikino L.Dūda.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Į vieną priekabą telpa apie 5 to nos tokio mišinio. Pasak valdininko, šią savaitę per dieną buvo išvežama po porą prie kabų vabalais užteršto smėlio – jie utilizuojami sąvartyne. Penkta dienį darbai jau turėtų būti baigti. Karkvabaliai renkami ir Smiltynė
je. Čia jie kraunami į maišus ir iki penktadienio taip pat turėtų būti išgabenti. Anapus marių planuo jama surinkti apie 30 tonų užterš to smėlio. Teigiama, kad iš visų trijų pliažų į sąvartyną iš viso nukeliaus per 80 tonų tokio krovinio.
Erzina žolė ant kapų Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Aplankyti kapų į Lėbartų kapines atvykę klaipėdiečiai sulaukė ne malonaus siurprizo – ant kai kurių kapaviečių buvo primėtyta žolės. Žmonės piktinasi, kad su tokiais rūpesčiais susiduria kasmet.
„Nemėgstu skųstis, bet šį kartą jau trūko kantrybė. Atėjau prie kapo, o ant jo pilna žolės. Kaip išrinkti iš akmenų? Negi kitaip neįmanoma nupjauti žolės?“ – stebėjosi viena klaipėdietė. Anot moters, žolių mėtėsi ne tik ant jos artimųjų, bet ir aplinkinių ka pų, jomis buvo aplipę ir paminklai. „Kaip žmonės juos turės nuplau ti? Paprastai nepavyks, čia reikės grandyti“, – teigė moteris. Anot jos, pikčiausia, kad tokia situacija kartojasi kasmet. „Tik pradeda šienauti kapinėse, ir ant kapų pilna žolės. Pernai nuo kapo ją teko net kelis kartus rinkti. Vis susitvarkai, ateini, o čia ir vėl netvarka“, – guodėsi moteris. Klaipėdietės manymu, darbinin kai turėtų labiau pasistengti šie
naudami. „Kodėl negalima žolės sumesti ant tako? Atsakymas pa prastas, nes patiems reikės tvarky ti, o čia sumeti ant kapų, žmonės papyks, paburbuliuos, bet susi tvarkys. Patiems nereikės“, – spė jo moteris.
Sutart inės. Liaud ies meno gerb ėjai rytoj 20 val. kviečiam i į Palangą ant Žemaičių kalno Birutės parke (lyjant – Gintaro muziejuje) drauge su jaunimu pasinerti į užburiant į baltišk ųjų sielo vadžių vakarą. Magiškais garsais klau sytojus užburs visą valandą čia skam bėsiančios sutartinės. Uostas. Sausį–gegužę Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 18,3 mln. tonų jūr in ių krov in ių – 9,2 proc. dau giau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Mirtys. Vakar Klaip ėdos sav ivaldy bės Civ il inės metr ikacijos ir reg istra cijos skyriuje užreg istruotos 6 klaipė diečių mirtys. Mirė Vera Kondratenko (g. 1927 m.), Jonas Paulauskas (g. 1929 m.), Darija Katk ienė (g. 1930 m.), Alg ir das Navickas (g. 1943 m.), Albinas My kolas Indzelevičius (g. 1945 m.), Valen tina Jušk ina (g. 1947 m.).
Zina Stankienė:
Visiems sunku įtikti. Vieni prašo, kad būtų nušienauta, kiti aiški na, kad to daryti ne reikia. Pasipiktinimas: klaipėdiečiai kasmet skundžiasi, kad šienaujant ka
pinėse žole apteršiami kapai.
Nusiskundimų dėl ant kapų su mestos žolės sulaukia ir kapinių prižiūrėtojai. Klaipėdos savivaldybės Kapi nių priežiūros poskyrio vedėja Zi na Stankienė neneigė, jog tokių rū pesčių kyla kasmet. „Žolės niekas specialiai ant kapų nemeta. Rangovų prašome pasižiū rėti, kad taip nenutiktų, pasaugoti kapavietes, bet tokių situacijų neiš
Skulptūros. M.Mažv ydo alėjos ir Li gon inės gatvės sank ryžoje rytoj 12 val. bus atidengta trijų suoliuk ų kom pozicija „Šachmatai“. Šią neįprastą do vaną miestui įteiks Klaipėdos pramo nininkai. Planuojama, kad meniškais akcentais šiemet dar bus papuošti 25 suoliukai.
vengiame. Žolė pjaunama trime riais. Būna, kad ji ir nuo jėgos ant kapaviečių nukrenta, ir vėjas nune ša. Šienaujant to neišvengsi. Galime tik atsiprašyti žmonių už nepatogu mus“, – kalbėjo Z.Stankienė. Žmonėms, kurie nenori, kad būtų šienaujama aplink jų kapus, ji patarė apie tai pranešti. Tačiau tada žolę teks pjauti patiems. „Jei bus nupjauta žolė, ten nebešienau
Vytauto Liaudanskio nuotr.
sime. Aišku, neverčiame to dary ti“, – tvirtino Z.Stankienė. Anot vedėjos, įtikti visiems sun ku. Vieni prašo, kad būtų nušie nauta, kiti aiškina, kad to dary ti nereikia. Lėbartų kapinėse šienaujama pagal situaciją. Dažniausiai pirmą kartą – prieš Tėvo dieną, o per se zoną – maždaug 3–4 kartus, pri klausomai nuo vasaros.
Lėbart ų kapinės. Šiand ien laidoja mi Vera Kondratenko, Petronėlė Prel gauskienė, Albinas Mykolas Indzelevi čius, Petras Gužas. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 10 moter ų. Gimė 6 mergaitės ir 4 berniukai. Greitoj i. Vakar iki 16.30 val. greito sios pagalb os med ik ai sul aukė 40 išk viet imų. Klaip ėd ieč iai daug iau sia skundėsi aukšt u kraujospūd žiu, kraujotakos sut rik imais, pilvo ir gal vos skausmais.
4
ketvirtadienis, birželio 20, 2013
miestas
Dėmės: prie žaliuojančios vejos įpratę futbolininkai ir sirgaliai nustėro, kai pamatė, kad beveik visa ji išėsta netinkamai panaudotų chemikalų.
Stadione – cheminė ataka 1
„Nors imk ir nusišauk. Tokia gėda, kad žodžių neturiu, nors pats ir lįsk po ta ve lėna. Aikštė dabar atrodo lyg nu plikęs hienos kailis. Net karves ga nyti tokiame stadione būtų gėda“, – kalbant apie suniokotą stadio no veją, emocijos tiesiog tryško iš Klaipėdos mero pavaduotojo Vy tauto Čepo. Jis teigė kalbėjęs ir su „Atlanto“ vyriausiuoju treneriu Konstantinu
Vytautas Čepas:
Nors imk ir nusi šauk. Tokia gėda, kad žodžių neturiu, nors pats ir lįsk po ta velėna. Aikštė dabar atrodo lyg nuplikęs hienos kailis.
Sarsanija. Šis neva nusistebėjo, jog Klaipėdoje dirba idiotai, kurie ne sugeba prižiūrėti aikštės. „Patys matote, kokia yra veja. Tai – tragedija. Tai – gėda. Manau, kad tai pati blogiausia aikštė Lietuvos futbolo A lygoje. Keturias dienas nebuvome stadione, šiandien at važiavę nustebome, kad veja tokia bloga. Neįsivaizduoju, kaip tai ga lėjo nutikti“, – po varžybų baisė josi K.Sarsanija. Piktina smegenų pudrinimas
Klaipėdos centrinio stadiono va dovas Romualdas Pargaliauskas pateikė įvairiausių versijų, ko dėl viena geriausių Lietuvoje vejų
staiga tapo apgailėtina, tačiau sa vo kaltės neįžvelgė. „Patys esame apakę nuo tokio baisaus stadiono, gaila ir į tą pu sę žiūrėti. Faktas tas, jog aikštėje reikia keisti žolę, ji jau atgyvenusi, be to, auga ant smėlio. Aikštės veją purškėme nuo piktžolių, tačiau žo lė jau nebepajėgi kovoti su chemi ja, todėl ir nurudavo. Reikia keis ti veją, kito būdo nėra“, – tvirtino R.Pargaliauskas. Tokias kalbas V.Čepas įvardijo vienareikšmiškai – melas. „R.Pargaliauskas man iš pradžių net sakė, kad jokių chemikalų ne purškė, esą žolė jau išnaudojo sa vo resursus. Tik po kurio laiko jis pripažino, kad veja buvo purkšta chemikalais nuo piktžolių. Bet aki vaizdu, jog chemikalai panaudoti ne tie, nes žolė nurudavusi, o vi sos piktžolės – kiaulpienės, trauk lapiai žaliuoja kaip žaliavę. Žodžiu, aikštės prižiūrėtojai pudrina sme genis“, – piktinosi vicemeras. Nori nukapoti rankas
R.Pargaliauskas dienraščiui „Klai pėda“ galiausiai pripažino, kad centrinio stadiono aikštė buvo nu purkšta ne tais chemikalais, kuriais reikėjo. Tačiau esą dėl to kalti ne stadiono prižiūrėtojai, o parduo tuvės konsultantai, kurie kovai su piktžolėmis įbruko neva ne tų prie monių, kurių reikėjo. Chemikalus R.Pargaliauskas pir ko uostamiesčio parduotuvėje „Ža lia stotelė“. „Konsultantai rekomendavo che mikalus, o, pasirodo, jų paskirtis vi sai kita. Todėl ir išėjo taip, kad aikštę nupurškėme ne tuo skysčiu, kuriuo reikėjo. Rankas už tokius darbus tiems konsultantams reikia nuka poti. Bandysime iš „Žalios stote lės“ prisiteisti patirtus nuostolius, nes sutvarkyti aikštę tikrai nemažai kainuos“, – dėstė R.Pargaliauskas. Parduotuvės „Žalia stotelė“ ve dėja Jolanta Šiaudkulienė buvo šokiruota tokių kaltinimų. Ji tei gė, jog chemikalus R.Pargaliaukas parduotuvėje pirko dar gegužės 15 dieną – tai įrodo išrašyta sąskaita.
Komentaras
Nijolė Lauž ikienė
Klaipėdos sav ivaldybės Ugdymo ir kult ūros departamento direktorė
P
arašėme raštą Klaipėdos kū no kult ūros ir rekreac ijos centro, kuriam priklauso pri žiūrėti centrinį uostamiesčio stadioną, vadovui ir pavedėme išana lizuoti situaciją dėl stadiono vejos su gadinimo, nustatyti kaltus asmenis, o tada pradėti tyrimą dėl drausmės pa žeidimo ir žalos atlyginimo. Ją atlygin ti lyg ir turėtų tas, kas purškė tuos che mikalus. Mes kalt ųjų parduot uvėje „Žalia stotelė“ tikrai neieškosime. Klai pėdos centriniu stadionu rūpinasi sa vivaldybės biud žet inė įstaiga, o jos
Jis nusipirko keturis butelius che mikalų, naikinančių piktžoles ve joje, ir tris butelius skysčio, kuris išnaikina viską, kas žalia. „Jie tiesiog per žioplumą ve ją nupurškė ne tais chemikalais ir dabar mus kaltina. Arba reikia mus chemikalus per mažai atskie dė. Nesuprantama, kaip taip galima drabstytis purvu? Matyt, kai prisi dirbi, lengviausia kaltinti kitus. Ant chemikalų butelių yra instrukcijos, kaip jais naudotis, jas reikia per skaityti. Tai tas pats, kas nusipirk ti vaistų vaistinėje. Juk prieš varto jimą visada perskaitome, kaip juos gerti“, – palygino J.Šiaudkulienė. Mokės visi klaipėdiečiai
Svarbiausias klausimas, kirbantis sirgalių ir futbolininkų galvose, ar pavyks atgaivinti šitaip sudarky tą veją. „Kai nukrenta plaukai, arba užsi dedamas perukas, arba labai trum pai apsikerpama, arba vienas plau kas vyniojamas aplink visą pakaušį. Jei rimtai, kaip nors vis tiek aikštę sutvarkysime, tik tiek, kad rankos
darbuotojai ir yra atsak ing i už jiems pavest ų funkcijų vykdymą. Konkre taus atvejo, kad padaryta žala būtų pri teista iš biudžetinės įstaigos vadovo ar darbuotojo, tikrai neprisimenu. Tačiau logiškai mąstant, jei yra nustatytas fak tas, kad žala padaryta, o galbūt net ty činė, matyt, teismo keliu galėtume iš sireikalauti, kad ji būtų atlyginta. Mano akimis žiūrint, chemikalais nuplikyta apie penktadalis stadiono vejos. Aiš ku, jei tai būtų paprastas pramog inis žolynėl is, tai būtų kitoks vert inimas, o futbolo aikštei padar yta išt ies di džiulė žala. Žinant tai, kad pakloti sta diono veją yra labai brangu, ją reikia tinkamai prižiūrėti, išmanyti, kaip tai daryti, būti atsakingiems. Keista, kad taip nut iko, nes stad iono priž iūrėto jai tikrai nėra naujokai darbe. Manau, kad tai buvo paprasčiausias aplaidu mas, tačiau jokių išvadų teikti nenoriu, kol nėra baigtas tyrimas. Reikia tikėtis, kad veją pavyks atgaivinti, nes ją visą perkloti labai brangu, ir miestas tokių pinigų neturi. Mums vis dar šokas.
svyra iš nevilties“, – juokavo, bet akimirksniu surimtėjo V.Čepas. R.Pargaliauskas aiškino, kad ve ja tikrai bus atgaivinta. Šeštadie nį Klaipėdos „Atlantas“ joje žais dar vienerias varžybas, o paskui bus beveik mėnesio pertrauka, kai rungtynės nevyks. „Tuos chemikalais išdegintus plotus išmulčiuosime, įterpsime juodžemio su žolės sėklomis, lais tysime, prižiūrėsime, ir veja per mėnesį atsigaus. Viskas bus ge rai, tik dabar vaizdas lyg po karo“, – optimistiškai nusiteikęs buvo R.Pargaliauskas. Jis pabrėžė, jog centrinį stadioną prižiūri vos trys žmonės, kurių at lyginimai nėra dideli. „Dar keista, kad jie dirba ir sten giasi. Esame nuplukę, iškištais lie žuviais. Aikštę sutvarkysime, tai, kas įvyko, yra momentinis dalykas. Juk ir žemės ūkyje, kur dirba agrono mai su diplomais, visko pasitaiko“, – nuomonę reiškė pašnekovas. Preliminariai skaičiuojama, jog sutvarkyti centrinio stadiono veją gali kainuoti apie 30 tūkst. litų.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Naujas – po 10 metų Klaip ėdos centr in is stad ionas yra uosto rezerv inėje ter itor ijoje, todėl jau ne viener ius met us kalb ama apie tai, jog reik ia kitoje vietoje sta tyti naują. Šiuo metu savivaldybėje yra sudary ta darbo grupė, kur i priž iūrės, kaip reng iama Reg ion in io stad iono gal i mybių stud ija. Jos tikslas – išanal i zuot i poreik į sporto šak ų, kur ioms naujas stadionas būtų pritaikytas. Jam parinkta ir vieta – prie Palangos plento, prieš prekybos centrą „Ermi tažas“. „Viet ą stad ionui rinkomės iš dvie jų erdvių. Antroji buvo prie Kalotės. Tačiau Klaipėdos apskrities savival dybės pasisakė už tai, jog reg ioninis stadionas būtų statomas prie Palan gos plento. Šiuo metu jau reng iamas ter itor ijos detalusis planas. Ir bend rajame plane toje vietoje numatyta suformuoti visuomeninės paskirties sklypą“, – teigė Klaipėdos savivaldy bės administracijos direktorės pava duotoja Alina Velyk ienė. Reg ion in io stad iono gal imybių stu dija reikal inga tam, kad būt ų leng viau parengt i ir detalųjį planą, ir ob jekto techn in į projektą – numat yt i, kok ioms sporto šakoms jis būtų pri taikytas. „Programa „maksimum“ – dabart i nį centr in į stad ion ą eksploat uot i dar dešimt metų, o paskui jau turėti naują. Tačiau tikrai būčiau savižudė, jei nustatyčiau terminą, kada naujas stadionas gali būti pastatytas. Galiu pasakyti tik tiek, kad jis atsiras tikrai tik tada, kai bus pastatytas naujasis baseinas“, – pabrėžė A.Velyk ienė. Ji skaičiavo, jog stad iono stat ybos gal i kainuot i kel iasdešimt, o gal net ir daug iau mil ijonų lit ų. Finansav i mo klausimą esą galbūt pav yks iš spręst i per Reg ion inės plėtros tar y bą ir reg ioninei plėtrai skiriamus ES pinigus. Neatmetama gal imybė, kad stad io no statyboms gali būt i pritrauktos ir privačios lėšos.
„Jei R.Pargaliauskas tokių pi nigų iš jo įvardytų kaltininkų ne prisiteis, juos turės sumokėti visi mokesčių mokėtojai“, – konstata vo V.Čepas.
5
ketvirtadienis, birželio 20, 2013
miestas
Pajūryje laukiama apgulties
Komentarai
1
Be to, ilgasis savaitgalis, prognozuojamas geras oras...“ – tvirtino Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agi la“ direktorė Neringa Gecevičiūtė. Tačiau, anot vadovės, nors vieš bučiai, svečių namai užimti, vie tą nakvynei galima rasti privačia me sektoriuje. Nuomojamų butų, kambarių dar yra. „Tikrai turėsime ką pasiūlyti“, – pabrėžė N.Gecevičiūtė.
Benonas Ivanauskas
Klaipėdos apskrit ies Vyr iausiojo pol icijos kom isar iato viršin inkas
Į
pajūr į pramogaut i atv yk usiems poils iautoj ams pat arč iau per daug neatsipalaiduoti, saugoti sa ve ir daiktus. Į Palangą atv yksta ne tik geranoriškai nusiteikę žmonės, bet ir atl iekant ieji juodus darbel ius. Žmonės gali greitai netekti daiktų, ku rie neapsaugoti. Svarbu, kad be prie žiūros poilsiautojai nepaliktų ir daik tų paplūd imyje. Sunk u prog nozuot i, ar bus automobilių spūstys prie Jakų žiedinės sankryžos, įvažos į Palangą, tačiau geriau visada išvaž iuoti anks čiau. Jak ų estakada, vedant i į Palan gą, atidar yta ruden į. Dar nebuvo to kio karšto savaitgal io, kad žinotume realią situaciją.
Lauks didesnės kainos
Palangoje apgyvendinimo situaci ja geresnė. Šio kurorto viešbučiuo se laisvų vietų dar yra. „Užpildyti nedideli viešbučiai, vidutinio lygio. Apskritai jų užim tumo vidurkis yra apie 50 proc. Suprantama, yra viešbučių, kur vietų liko mažiau“, – teigė Palan gos turizmo informacijos cent ro direktorės pavaduotoja Egidija Smilingienė. Ji taip pat pabrėžė, kad neradę vietos viešbutyje poilsiautojai ga lės apsistoti privataus sektoriaus siūlomuose butuose ar kamba riuose. Ilgąjį savaitgalį šio kurorto vieš bučiuose kainos bus didesnės nei gegužę. Be to, kai kurių įstaigų pa slaugų kainos didėja jau nuo ket virtadienio. Tačiau, anot E.Smilin gienės, taip yra tikrai ne dėl ilgojo savaitgalio. „Viešbučiai savo kainas planuoja dar prieš metus. Niekas jų nedidi na vien todėl, kad ilgasis savaitga lis“, – neigė pavaduotoja.
Tiršta: prognozuojama, kad ilgąjį savaitgalį Palangoje bus daug žmonių.
Pasak L.Markauskienės, uosta miesčio viešbučiai savo paslaugų kainų Joninėms nepadidino. Pap rastai taip būna per Jūros šventę ar mieste vykstant kitam dides niam renginiui.
Lina Markauskienė:
Viešbučių užimtumas keičiasi kas valandą.
Turistų bus daug
Turistų ilgąjį savaitgalį netrūks ir uostamiestyje. Kai kuriuose vieš bučiuose liko viena kita vieta. „Tačiau dar yra laiko. Manau, kad iki penktadienio juose taip pat gali nelikti vietų. Viešbučių užimtumas keičiasi kas valandą. Aišku, kad tu ristų bus daug“, – tvirtino Klaipė dos turizmo ir kultūros informa cijos centro Informacijos teikimo specialistė Lina Markauskienė. Ji atkreipė dėmesį, kad į pajūrį išsiruošusiems paskutinę minutę gali kilti problemų dėl vietos nak vynei suradimo. „Tada teks prašytis pas gimines“, – tvirtino specialistė.
Pins rekordinį vainiką
Pajūryje savaitgalį netrūks įvai rių renginių. Nidoje rytoj praside da tradicinis tarptautinis folkloro festivalis „Tek saulužė ant mara čių“. Jis tęsis iki sekmadienio. Į renginį atvyks apie 300 daly vių iš Norvegijos, Estijos, Austri jos, Baltarusijos, visų Lietuvos re gionų. Festivalis organizuojamas pen kioliktus metus. Įvairiose Nidos vietose vyks koncertai, užsiėmi mai, amatų mugė. „Renginiai tris dienas truks nuo ryto iki sutemų. Poilsiautojai ga lės pasigrožėti įvairiausiais folk
loriniais pasirodymais: skambės dainos, sutartinės, vyks šokiai. Bus daug veiksmo“, – žadėjo Ni dos kultūros ir turizmo informaci jos centro „Agila“ direktorė N.Ge cevičiūtė. Šventoji ilgąjį savaitgalį taps Lie tuvos Joninių sostine. Kartu čia bus paskelbtas vasaros sezono atidary mas. Renginiai prasidės šeštadie nį. Vidurdienį bus pradėtas pinti ilgiausias šalyje Joninių vainikas. 18 val. pagal senus papročius vyks Rasos šventė ant Žemaičių alkos. 19 val. prasidės teatralizuo ta eisena Šventosios gatvėmis. Sekmadienį renginiai čia prasi dės nuo 14 val. Vyks įvairios atrak cijos, bus renkami Joninių sostinės Jonai ir Janinos. Pagrindinis rengi nys – žymių atlikėjų koncertas prie vadinamojo beždžionių tilto. Palangoje poilsiautojams taip pat netrūks renginių. Turistus vi lios įvairių atlikėjų koncertai kavi nėse. Klaipėda sekmadienį visus klai pėdiečius ir miesto svečius pakvies į tradicinę Joninių šventę ant Jono kalnelio. Bus pinami ir plukdomi vainikai, sveikinami Jonai ir Jani nos, vyks sportinės varžybos.
Vytauto Petriko nuotr.
Telkia didesnes pajėgas
Ilgajam savaitgaliui ruošiasi po licija ir gelbėtojai, o Palangoje bei Klaipėdoje dirbs daugiau policijos pareigūnų. Didžiausias dėmesys bus skiriamas Palangai. Į kurortą bus komandiruoti ir Viešojo sau gumo tarnybos pareigūnai. Nerin ga turės verstis savo pajėgomis. Palangos ir Neringos paplūdi miuose ilgąjį savaitgalį dirbs di desnės gelbėtojų pajėgos. Ilgajam savaitgal iui ruoš ia si ir Smiltynės perkėlos bendrovė. Įmonės generalinis direktorius Da rius Butvydas tvirtino, kad proble mų neturėtų kilti. „Susitvarkysime. Tai mums ne pirmas ilgasis savaitgalis“, – pa brėžė vadovas. Naujojoje perkėloje, kur keliami automobiliai, ilgąjį savaitgalį pasi ruošę dirbti visi trys keltai. Įpras tai čia jie plaukia kas 20 minučių, tačiau prireikus mašinas jie kels be grafiko. „Jei bus mašinų,tai ir plauksi me“, – žadėjo D.Butvydas. Pasak vadovo, sudėtingesnė si tuacija Šiaurės rage. Čia dirba tik vienas keltas „Kintai“. „Nida“ dar nėra suremontuota po žie
Jonas Pirožnikas
Palangos gelbėtojų vadovas
P
irmiausia poilsiautojams pa tarčiau laik yt is paplūd im io taisyklių ir klausyti gelbėto jų nurodymų. Labai svarbu, kad apsvaigę nuo alkoholio asmenys neitų gaivintis į jūrą. Toks požiūris yra neteisingas. Žmonės turėt ų įvert int i savo sveikatos būklę, ar gali būti ilgai karštyje. Prognozuojami karšti orai. Jei poilsiautojai turi sveikatos problemų, geriau likti pavėsyje.
mos. Vis dar laukiama, kol bus atsiųsta reikiama detalė. Tikima si, kad liepos pradžioje keltas jau galės plaukti. „Šiaurės rage keleiviams gali kil ti nepatogumų, – „Kintai“ yra ma žesnis nei „Nida“. Pirmasis ga li plukdyti 400, o antrasis – 700 žmonių. Keleiviams gali tekti pa laukti. Jei reikės, ir čia dirbsime ne pagal grafiką, bet nelabai kur nu skubėsi. Geriausiu atveju viską ga lima pagreitinti iki 20 min. Įpras tai keltas plaukia kas pusvalandį“, – aiškino D.Butvydas.
Mieste – spaudos kioskų „migracija“ Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Laikraščių ar autobusų bilietų no rintys įsigyti klaipėdiečiai kai ku riose įprastose vietose pasigedo spaudos kioskų. Jų valdytojai ti kino, kad kioskų tikrai nesumažė jo. Esą statiniai tiesiog perkelti į pa trauklesnes vietas.
Prieš kurį laiką skvere prie buvusio „Vaivos“ kino teatro, kur daugybę metų stovėjo spaudos kioskas, liko tuščia vieta. Statinys buvo išmon tuotas ir išvežtas. „Šiuo metu intensyviai optimi zuojame savo veiklą ir uždarome kai kurias nepelningai dirbančias prekybos vietas. Tačiau mažin
ti jų Klaipėdoje tikrai neketiname, o ieškome patrauklesnių pirkėjams vietų. Todėl uostamiestyje, Manto gatvėje, veikęs kioskas buvo per keltas į parką šalia universiteto“, – aiškino „Lietuvos spaudos“ kioskus valdančios bendrovės generalinis direktorius Remas Razumas. Šiuo metu uostamiestyje veikia 34 „Lietuvos spaudos“ kioskai bei 6 „R-kiosk“ parduotuvės. „Per pastaruosius metus įmo nės valdomų prekybos taškų skai čius Klaipėdoje nesikeitė. Preky bos vietas tiesiog įrengėme kitur. Atidarome ir naujas prekybvietes, pavyzdžiui, kioską Melnragėje“, – informavo R.Razumas. Dar vienas „Lietuvos spaudos“ kioskas uždarytas ir Vingio gat
vėje, tačiau joje esančiame pasaže atidarytas „R-kiosk“. Klaipėdoje nyksta ne spaudos kioskai, o tie laikinieji statiniai, iš kurių prekiaujama įvairiais maisto produktais, smulkiomis prekėmis. Anot Klaipėdos savivaldybės Li cencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo spe cialisto Rimanto Armono, šiuo me tu uostamiestyje veikia vos aštuoni prekybos kioskai. Trys iš jų sto vi ant valstybinės žemės, o penki – privačioje teritorijoje. Pastarieji yra Melnragėje. „Tikrai galima konstatuoti, jog kioskai Klaipėdoje nyksta, nes prieš kelerius metus jų veikdavo ir ke liasdešimt, o dabar nebėra nė de šimties“, – skaičiavo R.Armonas.
Pokyčiai: netoli buvusio „Vaivos“ kino teatro stovėjęs spaudos kioskas
išmontuotas, o jo anksčiau užimta vieta išklota naujomis plytelėmis.
Vytauto Petriko nuotr.
6
ketvirtadienis, birželio 20, 2013
nuomonės
Pajūrį okupavo bibliotekininkai
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Bėda – ilgas liežuvis
Justinas Argustas
S
veikatos apsaugos ministro kė dė sud rebėjo. Ne pirmą kartą. Virs ar ne sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas And riukait is? Gal i būt i visaip. Šis min istras gerai žino, kas yra interpeliacija. Būtent jis praėjusią kadenciją rengė interpeliaci jų tekstus dešiniųjų ministrams. Opozici joje buvę socialdemokratai nekart klibi no Andriaus Kubiliaus ministrus, bet nė vieno iš posto per interpeliacijos proce dūrą išverst i nepavyko. Alg irdas Šeme ta, Remigijus Vilkaitis, Algis Čaplikas, Rai mundas Palait is, Dain ius Kreiv ys ir kit i atsistat yd ino nelaukdam i interpel iaci jų, nes jautė, kad jos gali pavykti. Tačiau
Saviškiai jį regi dirban tį ne Ministrų kabine te, o, tarkime, Europos Parlamente. V.P.Andr iukait is nusiteikęs eit i iki galo. Už ką iš tikrųjų verčiamas šis ministras? Kol kas – tik už kalbas. Kalbas apie krau gerius medikus privatininkus, žavėjimą si buvusios Tar ybų Sąjungos sveikatos apsaugos sistema. V.P.Andr iukait is – di džiausias Min istr ų kabineto plepys. Pa tys kairieji pripaž įsta, kad didžioji šio po litiko bėda – ilgas jo liežuvis. Bet V.P.Andr iukait is tuo ir garsėja. Jis gali nesustodamas kalbėti apie bet ką. Saviškiai jį regi dirbant į ne Ministrų ka binete, o, tarkime, Europos Parlamente. Ten politikas tikrai galėtų pasireikšti ci tuodamas savo taip mėgstamą totalita rizmo teoretikę Hannah Arendt. Ar vien už kalbas galima netekti posto? Ir taip, ir ne. Birutės Vėsaitės pavyzdys rodo, kad taip. Bet V.P.Andriukaitis – kas kita. Be koncep cijų ir interpretacijų, kur turėt ų krypt i sveikatos apsaugos sistema, tolėliau taip ir nepajudėta. Galiausiai, jei ministras vis dėlto ryšis sukti reformų keliu, joms tu rės pritarti Seimas. Taigi ir vėl tektų dis kutuoti, o radikalūs kėslai, pasiekę parla mentą, veikiausiai subliūkš. Ko čia neri mauti dėl V.P.Andriukaičio užmojų? Daug iau nei 4 mlrd. litų mokesčių mo kėtojų pin ig ų kel iauja šal ies sveikatos apsaugos sistemai. Ar jie padalyt i tei singai? Štai koks pagrindinis klausimas turėtų būti politik ų darbotvarkėje. Smulk ios detalės ir interpretacijos. To kiu keliu suka daugelis mūsų politik ų. Ne vienam jų trūksta koncept ualaus matymo. O ar V.P.Andriukaitis pažengs toliau – pamatysime.
V
ieną birželio savaitga lį Karklės pajūriu vaikš tinėję poilsiautojai ste bėjosi ne tik paplūdimį nusėjusiais karkvabaliais, bet ir ka rinėmis uniformomis bei ryškias palviais atributais pasipuošusiais kariais-bibliotekininkais, kele tą kilometrų nuo Karklės žygiavu siais Girulių link. Karklėje tądien prasidėjo tradi cinis 12-asis draugystę tarp Že maitijos regiono bibliotekininkų stiprinantis renginys – Žemaitijos bibliotekininkų sporto sąskrydis, į kurį susirinko apie 200 „šauktinių“ iš Žemaitijos ir kitų Lietuvos kam pelių. Atvyko 14 komandų iš Skuo do, Kretingos, Klaipėdos, Šilutės, Plungės, Tauragės, Šilalės, Telšių, rajonų bei Rietavo, Palangos, Ne ringos, Klaipėdos miestų savival dybių, svečiai iš Kauno ir Šiaulių apskričių viešųjų bibliotekų. Šiųmetės sporto šventės šeimi ninkai – Klaipėdos apskrities vie šosios I.Simonaitytės bibliotekos darbuotojai atvykusiems kole goms priruošė kareiviškų staig menų, rungčių ir vaišių. Visa Karklės SOS vaikų poil siavietė virto kariuomenės zona: dalyviai persirengė kareiviško mis uniformomis, karo ligoninės seselėmis, apsiginklavo tikrais ir pačių susikurtais ginklais. Dvi dienas stovykla skambėjo nuo įsakmių vadų komandų ir links mų skanduočių. Šventę organizavusios Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaity tės bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis atvykusius ir įsikūrusius
397 728
telefonas@kl.lt
Vaikams – energiniai gėrimai
Keliavau dienos metu iš parduo tuvės namo. Netikėtai pamačiau vaizdą, kuris mane nuliūdino. Dvi račių take, atsisėdę ant suoliuko, mūsų mažieji piliečiai vieną po ki to gėrė energinius gėrimus. Juk tiek daug buvo kalbėta apie šių gėrimų žalą mūsų mažiesiems. Juk tai taip nesveika. Tėvai turėtų kur kas la biau rūpintis savo vaikais, diegti žinias apie tai, kas yra nesveika ir ko nevertėtų vartoti. Teklė
Svarbūs ne centai, o žmoniškumas
Prizas: entuziastiškiausiai komandai J.Skurichina (dešinėje) įteikė
2014 metų Sočio olimpiados talismaną – baltą meškiuką.
svečius kvietė užmiršti bibliotekos darbą ir atsipalaiduoti. „Pamirškite savo pareigas, vado vų pavardes ir netgi veidus, o susi tikę prie laužo paplokite vienas ki tam per petį ir pakvieskite alaus“, – ragino J.Šikšnelis. Geros nuotaikos ir palankaus oro susirinkusiems bibliotekininkams palinkėjo ir Klaipėdos meras Vy tautas Grubliauskas. Renginio da lyvius žemaitiškai pasveikino ir Skuodo meras Stasys Vainoras. Šiemet į sąskrydį atvyko viešnia iš Kaliningrado srities Jana Skuri china, Kaliningrado bibliotekinin kų asociacijos vykdomoji direktorė. Entuziastiškiausiai pasirodžiusiai komandai ji įteikė 2014 metų Sočio
olimpiados talismaną – baltą meš kiuką. Talismanas atiteko Klaipė dos rajono savivaldybės J.Lankučio viešosios bibliotekos komandai. Po svečių sveikinimų, pritariant Lie tuvos karinių jūrų pajėgų orkestrui, J.Šikšnelis, V.Grubliauskas, Klai pėdos apskrities viešosios I.Simo naitytės bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Laima Pačebutienė ir sąskrydžio krikštatėvis Skuodo bibliotekos direktorius Jonas Gru šas iškilmingai pakėlė sąskrydžio vėliavą. Kitais metais vėliavą iškelti ir bibliotekininkus suburti bendru sutarimu patikėta Jurbarko rajono savivaldybės viešajai bibliotekai. Lina Bimbirytė
„Karšto telefono“ skiltyje per skaičiau Minijaus atsiliepimą apie kiosko kasininkę, kuri esą apšaukė klientą, kad šis padavė daug smul kių centų autobuso bilietui. Nekul tūringai elgtis tikrai yra negerai, ta čiau jūs net neįsivaizduojate, kiek smulkių pinigų pirkėjai prineša į tuos kioskus! Tai labai trukdo darbui ir dažnai tenka suklysti skaičiuojant tas smulkias monetas. Bet jeigu tuos centus nunešite į kurią nors parduo tuvę, ten juos priims be jokio pyk čio. Elkimės žmoniškiau! Janina
Laikas atsipeikėti
Perskaičiau kažkokio pono nusiste bėjimus, kad kioske teko sumokėti 59 centus už degtukų dėžutę. Noriu priminti tam žmogui, kad komunis tiniai laikai Lietuvoje baigėsi prieš 22 metus. Dabar yra kapitalizmas, spekuliacija nėra baudžiama, to dėl kiekvienas gali pardavinėti savo prekę už kiek tik nori. Kad ir tą pa čią degtukų dėžutę už 5 litus. Arba 10. Jokio kriminalo čia nėra. Yra tik komunistinės atliekos mūsų galvo se. Seniai laikas atsipeikėti. Robertas B.
Keiksmažodžiai atsibodo
Kad ir kur einu, visur girdžiu tuos pačius keiksmažodžius. Gatvėje, autobuse, laiptinėje, parduotuvėje. Visur tas pats. Atrodo, kad lietuviai niekaip negali apsieiti be rusiš kų keiksmų. Nežinau, kodėl mūsų tauta taip keikiasi. Gal tai priklauso nuo mentaliteto? O gal esame per daug nusivylusi tauta? Visai nese niai grįžau iš Rusijos. Girdėjau ir ten tuos negražius žodžius, tačiau jie ten vartojami kur kas rečiau. S.
Nulaužti medeliai
Prie Sveikatos priežiūros centro yra eilė susodintų naujų medelių. Ir kas antras jų nulaužtas. Tai tik rai ne vėjo darbas. Miestas – pil nas vandalų. Reikia rasti būdą ap saugoti medelius. Gal reikėtų sargą įdarbinti, kad medelius saugotų, ar įtaisyti kamerų toje vietoje? Jeigu taip viską paliksime, neturėsime gražios Klaipėdos. Kaip gaila, kad dėl tokių nesusiprotėjusių žmonių kenčia miesto kraštovaizdis.
Renginys: į Karklę atvyko 200 bibliotekininkų iš visos Lietuvos.
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
karštas telefonas
750
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Upinė Parengė Antanas Staniulis
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
397 750 397 772 397 727
711, 397 715
Platinimo tarnyba:
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
397 706 397 725
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 770
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm
Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
Ketvirtadienis, birželio 20, 2013
parama kaimui
Sertifikuoti išskirtinius produktus reikia paskubėti Žemės ūkio produktų gamintojai, pageidaujantys savo produkciją papuošti ženklu „Kokybė“, iki šių metų pabaigos gali teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos I krypties („Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“) priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“. Nerija Norvaišienė
Paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, įsiregistravę Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre žemės ūkio valdos valdytojais arba jungtinės veiklos partneriais. Šia priemone galės pasinaudoti asmenys, kurių gaminama (auginama) produkcija kokybe pranoksta ES teisės aktų reikalavimus arba dėl specialių gamybos būdų pasižymi ypatingomis savybėmis. Pabrėžtina, kad paraiškas gali teikti turintys galiojantį išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų gamybos (IKP) sertifikatą, patvirtinantį, kad produktai ir (ar) gamybos procesas atitinka IKP keliamus reikalavimus. Dėl paramos gali kreiptis taip pat Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvarkomame Garantuoto tradicinio gaminio gamintojų registre įregistruoti fiziniai bei juridiniai asmenys, neturintys galiojančio IKP sertifikato. Parama teikiama gaminantiems (auginantiems) tik žmonėms vartoti skirtą produkciją: mėsą, pieno produktus, kruopas, daržoves, vaisius, uogas, medų ir kt. Pareiškėjai raginami nelaukti
Svarbu paminėti, kad galutiniai terminai prašymams sertifikuoti IKP produktus yra skirtingi. Nors paramos paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) galima teikti iki pat šių metų pabaigos, prašymus gauti IKP sertifikatus reikėtų pateikti atsižvelgiant į prašymų priėmimo terminus. Šiuo metu teisė sertifikuoti išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktus suteikta dviem įmonėms: VšĮ „Ekoagros“ bei VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai. VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūroje nustatyti skirtingi prašymų dėl IKP sertifikavimo priėmimo terminai, kurie priklauso nuo žemės ūkio ir maisto produktų gamybinės veiklos srities. Bičių produktų ir jų mišinių gamintojai prašymus gali teikti iki rugpjūčio 31 d., o kombinuotųjų pašarų, paukštininkystės, pieno bei mėsos gamintojai ir visi perdirbantys išskirtinės kokybės produkciją – ištisus metus (tačiau patikros metu vietoje privalo vykti IKP gamyba, o sutartis turi būti sudaryta iki IKP gamybos pradžios). Paramos dydžiai
Vienai ūkio valdai gali būti skiriama iki 10 358 litų už vienus metus, paramos lėšomis padengiant iki 100 proc. finansuoti tinkamų išlaidų. Pabrėžtina, kad vykdantiems ekonominę veiklą, net jei jie nėra PVM mokėtojai, PVM nekompensuojamas.
Paramos lėšos gali būti naudojamos visoms su IKP sertifikavimu ir kontrole susijusioms išlaidoms padengti – finansuojamos sertifikavimo išlaidos, sertifikato galiojimo metu atliekamų patikrų išlaidos ir tyrimai, numatyti IKP specifikacijose. Taip pat – metinis įnašas už dalyvavimą nacionalinėje maisto kokybės schemoje. Jis gali būti mokamas organizacijai, kurios narys yra pareiškėjas ir kuri įsipareigoja sutartyje su pareiškėju nustatyta tvarka administruoti įnašą (ne daugiau nei 500 litų). Įnašas gali būti naudojamas IKP populiarinimo priemonėms organizuoti. Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomas ir leidimą sertifikuoti IKP turinčios sertifikavimo įstaigos imamas registracijos mokestis, kanceliarijos prekių ir smulkios biuro įrangos įsigijimas (ne daugiau kaip 300 litų per metus). Taip pat – etiketės, prekių pakuotės su ženklu „Kokybė“ spausdinimo, gamybos ir (ar) įsigijimo išlaidos (ne daugiau kaip 4000 litų per metus), kokybiškų žemės ūkio produktų etiketės ir (ar) prekių pakuotės dizaino sukūrimas (ne daugiau kaip 2500 litų), vizitinių kortelių ar skrajučių maketavimas ir spausdinimas (ne daugiau kaip 2000 litų per metus). Maisto kokybės schema
IKP sertifikatas suteikia teisę produktus ženklinti Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre įregistruotu IKP ženklu „Kokybė“. IKP produkcijos gamintojai laikosi aukštų aplinkosaugos reikalavimų: ribotai naudojamos apsaugos priemonės, nenaudojamos kenksmingos aplinkai toksiškos augalų apsaugos priemonės (pavojingi ir labai pavojingi pesticidai yra draudžiami), auginant gyvūnus taikomi ekstensyvūs auginimo metodai. IKP standartai reikalauja, kad, gaminant aukščiausios gamybos produkciją, būtų naudojamas tik
minimalus augalų vegetacijai būtinas trąšų kiekis, apskaičiuotas pagal laboratorinių tyrimų rezultatus ir maisto medžiagų balansą. Perdirbant IKP, taikomos tokios technologijos, kurios nulemia didesnį biologiškai vertingų medžiagų kiekį ir sumažina nenaudingų organizmui medžiagų (pavyzdžiui, cukraus, druskos) kiekį. IKP produktų gamyboje nenaudojami genetiškai modifikuoti organizmai, sintetiniai maisto priedai (konservantai, saldikliai ir kt.). Kokybė didina konkurencingumą
Dalyvavimas nacionalinėje maisto kokybės schemoje suteikia galimybę kurti aukštesnės pridėtinės vertės produktus ir taip didinti verslo pelningumą. Be to, efektyvi kokybės kontrolė sukuria sąlygas patenkinti reikliausius vartotojus ir užtikrinti siūlomų produktų įvairovę, todėl IKP užsiimantys ūkininkai gali tikėtis smarkaus savo produkcijos konkurencingumo padidėjimo. Feliksas Šlėvė iš Velžių kaimo, užsiimantis mažmenine ir didmenine uogų bei vaisių gamyba, pastebėjo, kad, palyginti su ekologiškos produkcijos sertifikavimo reikalavimais, IKP sertifikavimas yra daugiau lankstumo suteikianti alternatyva ūkininkams, negalintiems pasinaudoti ES ekologinės gamybos logotipo teikiamu konkurenciniu pranašumu. „Kokybė yra kur kas svarbiau nei pelnas“, – paaiškino ūkininkas, paklaustas, kodėl nusprendė įsitraukti į IKP sertifikavimo programą. Ūkininkas apgailestavo, kad Lietuvoje IKP sertifikavimo nauda verslui ir pirkėjui nėra pakankamai žinoma ir įvertinta. Pasakodamas apie IKP sertifikato suteiktą naudą jo verslui, ūkininkas džiaugėsi, kad kokybės ženklu pažymėtos uogos ir vaisiai sulaukė didelės paklausos Rusijoje – prekybos apimtį F.Šlėvė jau skaičiuoja tūkstančiais tonų.
Pranašumas: IKP užsiimantys ūkininkai gali tikėtis savo produkcijos
konkurencingumo padidėjimo.
Informacija
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Svarbu Paraiškas pagal priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ gali teikti galiojantį IKP sertifikatą turintys arba Garantuoto tradicinio gaminio gamintojų registre registruoti fiziniai ir juridiniai asmenys.
Pagal priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ finansuojama: su IKP gamybos sertifikavimu,
kontrole susijusios išlaidos; metinis narystės nacionalinėje
maisto kokybės schemoje įnašas;
Prašymus gauti IKP sertifikatą galima teikti VĮ Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai: PR
smulki biuro įranga;
bitininkams – iki rugpjūčio 31 d;
prekių pakuotės su kokybės žen-
kombinuotųjų pašarų, paukštinin-
klu įsigijimas; produktų etiketės dizaino kūri-
mas; vizitinių kortelių, skrajučių gamy-
ba ir kt.
kystės, pieno bei mėsos gamintojams ir IKP perdirbėjams – ištisus metus. NMA paraiškas gauti paramą iš galiojantį IKP sertifikatą turinčių pareiškėjų priima iki gruodžio 31 d.
Žemės ūkio skyriai teiks informaciją apie paraiškų vertinimą Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA), siekdama skaidresnio ir efektyvesnio paramos administravimo, glaudžiai bendradarbiauja ne tik su socialiniais partneriais, bet ir su institucijų – rajonų savivaldybių žemės ūkio skyrių (seniūnijų) – atstovais.
Didžioji dalis ūkininkų (97 proc.) paraiškas gauti paramą už deklaruotus žemės plotus teikia seniūnijose, todėl ryšių su savivaldybių žemės ūkio skyriais ir seniūnijomis stiprinimas ypač svarbus siekiant užtikrinti kokybišką NMA klientų aptarnavimą. NMA, norėdama pagerinti klientų aptarnavimą, žengė dar vieną žingsnį glaudesnio bendravimo
link – buvo papildytos bendradarbiavimo sutartys su rajonų savivaldybių administracijomis ir patikslintos paramos paraiškų formos. Nuo šiol paraiškoje galima išreikšti pageidavimą, kad su paraiškų vertinimu susijusi informacija e. paštu būtų siunčiama ir savivaldybių žemės ūkio skyriams. Taigi, dabar pareiškėjai turi galimybę apie nustatytus paraiškų duomenų neatitikimus sužinoti ne tik iš paštu bei el. paštu gaunamų pranešimų ir NMA informacinio portalo, bet ir iš savivaldybės žemės ūkio skyriaus, t. y. iš to šaltinio, kurį jie nurodė paraiškoje. „Administraciniu požiūriu tai tikrai labai efektyvu. Sutaupysime ir laiko, ir lėšų, ir informacija
greičiau pasieks pareiškėjus. Laiko galėsime sutaupyti net iki savaitės ar net dviejų, be to – el. laiškas juk ne popierinis, o šie užsilikdavo ir keliems mėnesiams sodybų, kuriuose gyvenama tik vasarą, pašto dėžutėse. Pareiškėjai tiesiog nurodydavo netikslų savo adresą. Tokių problemų dabar, tikimasi, mažės“, – pabrėžė Prienų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Donatas Šimukonis. Šiais metais UAB Žmogaus studijų centro atliktos Europos socialinio fondo finansuojamos pareiškėjų ir paramos gavėjų apklausos duomenys patvirtina, kad klientai gerai vertina rajonų savivaldybių žemės ūkio skyrių, seniūnijų darbuotojų aptarnavimą. Klientų
pasitenkinimo dėl šiose institucijose gaunamos informacijos ir aptarnavimo bendras indeksas siekia net 95 proc. „Manau, kad dokumentų tvarkymas vyks išties greičiau. Laiko požiūriu šis sprendimas tikrai labai efektyvus“, – džiaugėsi Prienų rajono ūkininkas, gražiausio kviečių lauko 2011 m. savininkas Juozas Vaitukaitis. Bendradarbiauti su NMA dėl informacijos teikimo sutiko ir keletas ūkininkų interesams atstovauPR jančių asociacijų.
8
ketvirtadienis, birželio 20, 2013
lietuva Galimybė R.Paksui
Išbandymas – rudenį
Neapsikentė ir pasitraukė?
Seimo Konstitucijos komisi ja siūlo per apkaltą pašalin tiems asmenims aštuonerius metus neleisti dalyvauti rin kimuose. Jeigu Seimas pa tvirtintų šį projektą, iš prezi dento pareigų pašalintas Ro landas Paksas galėtų kitą met dalyvauti prezidento rin kimuose.
Šių metų ruduo gali tapti rim tu išbandymu centro kairės koalicijai ir socialdemokra to Algirdo Butkevičiaus vado vaujamai Vyriausybei. Tuomet paaiškės, ar sugebama nepa siduoti populizmui, suderinti interesus ir priimti konkrečius sprendimus. Tai pareiškė Pre zidentė Dalia Grybauskaitė.
Kauno apygardos prokuratū ros vadovas Kęstutis Betingis (nuotr.) pranešė besitraukian tis iš tarnybos prokuratūroje. Priežastis, pasak K.Betingio, ta, kad jis iš generalinio pro kuroro Dariaus Valio sulau kė „žeminančio“ reikalavimo prašytis į eilinio prokuroro pa reigas Visagine ar Kretingoje.
Partijos ruošiasi vasaros sąskrydžiams Įsibėgėjus vasarai tradiciškai prasideda politinių partijų są skrydžiai. Šiemet žadama išsiversti taupiai, tačiau labiau pasirūpinti saugumu. Ankstesniais metais yra pasitaikę, kad linksmybės baigėsi ne tik muštynėmis, bet ir mirtimi. Eglė Šepetytė
e.sepetyte@diena.lt
Mušeikas tramdys apsauga
Pirmieji šiemet į būrį suvažiuos di džiausios valdančiosios partijos – Lietuvos socialdemokratų (LSDP) – nariai. Jų sąskrydis rengiamas jau šį savaitgalį (birželio 21–23 d.) prie Klaipėdos, Girulių poilsiavietėje. Socialdemokratų ir jų šeimų narių tradiciškai lauks sporto varžybos ir konkursai. Kadangi sąskrydis beveik sutaps su Joninių švente, šeštadie nio vakarą degs laužai, tačiau kvies tinių atlikėjų šiemet atsisakyta.
Mačiau tą įvykį, ma čiau, kad medikai gaivino ilgai, kol at važiavo medikai iš reanimacijos sky riaus. „Jaunimas koncertuos, turim jaunimo ansambliuką, didžėjus bus, mes patys įrašus paleisim. Žvaigždžių nebus, nes tos žvaigž dės per brangiai kainuoja. Esam kažkuriais metais turėję žvaigž džių, prieš penkerius ar septyne rius metus, bavarus. Bet žmonėms įdomiausia tada, kai gali patys da lyvauti. <...> Čia tais bavarais da bar nenustebinsi. Šiemet pažiū rėsim, kiek kurie skyriai Jonų ir Janinų atsiveš, uždėsim vaini kus, padarysim tokią teatralizuo tą šventę. Paskui visi labai šoka, paleidžiam muziką, tai šoka dvi valandas, neįmanoma nuo jūros nuvaryt“, – pasakojo LSDP Klai pėdos skyriaus pirmininkė, vie na sąskrydžio organizatorių Lilija Petraitienė. L.Petraitienės teigimu, šiemet sąskrydyje laukiama apie 3 tūkst. dalyvių, o suorganizuoti šventę kasmet atsieina apie 30 tūkst. li tų. Renginyje bus renkamas 10 litų mokestis, tad, pasak organizatorės, beveik visa suma bus padengta bū tent šiais pinigais. Per partijų sąskrydžius pasitai ko ir nemalonių incidentų. Pavyz džiui, prieš dvejus metus į LSDP sąskrydį teko vykti policijos pa reigūnams, nes gautas pranešimas apie muštynes. L.Petraitienė pri pažįsta, kad pasitaiko visko, todėl renginiui samdoma apsauga.
„Bus apsauga, kaip visada. Žinot, kai yra 3 tūkst. žmonių, juos ne taip paprasta suvaldyti. Vienais metais buvo toks incidentas, pastaruoju metu lyg ir nebuvo. Visada prašom ir per atidarymą, ir kolektyvui sa kom, kad būtų atsargūs ir nesusi pyktų“, – sakė organizatorė. Po nelaimės užsakys draudimą
Birželio 29 ir 30 d. į sąskrydį Var niuose rinksis LSDP koalicijos partneriai Darbo partija (leiboristai). Šios partijos nariai su šeimomis taip pat dalyvaus sporto varžybo se, o šeštadienio vakarą numato mas koncertas ir fejerverkai. Tačiau kas leiboristus linksmins daino mis, partijos vedlys Vytautas Gap šys neatskleidė – tai esą bus staig mena dalyviams. Pasak V.Gapšio, surengti są skryd į pap rastai kain uoja ke liasdešimt tūkstančių litų. Šiais metais sumą kiek padidins ir drau dimo paslaugos – tokio žingsnio imtasi po pernykštės nelaimės, kai per Prienų rajone surengtą Darbo partijos sąskrydį nusken do jaunuolis. „Stengiamės labai neišlaidauti, bet šiemet mes užsisakėme ir są skrydžio draudimą, <...> tai šiek tiek padidina sąmatą. Bet mano me, kad tai būtina, nors visada yra ir medikų, gelbėtojų, o visa tai, na tūralu, kainuoja. Ir pernai buvo už tikrintas saugumas, buvo medikai vietoje, aišku, įvyksta nelaimių net medikams esant. Pats, deja, mačiau tą įvykį, mačiau, kad medikai gai vino ilgai, kol atvažiavo medikai iš reanimacijos skyriaus. Šiemet ly giai taip pat stengiamės užtikrinti sąskrydžio saugumą, kiek įmano ma per tokį masinį renginį“, – sa kė V.Gapšys. Parlamentarams – didesnė kaina
Tą patį savaitgalį savo narius su siburti kviečia ir opozicinė Tėvy nės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Jų sąskry dis vyks prie Bebrusų ežero Mo lėtų rajone. Partijos vykdomosios sekretorės Monikos Navickienės teigimu, šis sąskrydis bus skirtas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui per Atlantą paminėti. „Pagrindinės veiklos susijusios su S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio 80-mečiu, su vaikais leisime aitva rus, dar paminėsime Tarmių me tus, skyriai organizuos prisistaty
mus savo tarmėmis ir pan. Ir sporto rungčių, aišku, visada yra“, – sakė M.Navickienė.
Paleidžiam muzi ką, tai šoka dvi va landas, neįmanoma nuo jūros nuvaryt.
O papildomos apsaugos kon servatoriai sąskrydžiuose nesam do. Tam esą kol kas nebuvo prece dento. „Apsaugos firmos nėra samdo mos, paprastai savanoriai pagel bėja ir įvažiuojant instrukcijos bū na duodamos. Bet mūsų patirtys yra, ačiū Dievui, sėkmingos tais klausimais, nenorim savęs lyginti su kitais, nuo nelaimių niekas nėra apsaugotas, bet labai tikimės, kad viskas praeis sklandžiai“, – kalbė jo M.Navickienė. Iš dalyvių prašys 20 litų
Vykdomoji sekretorė teigė dar negalinti pasakyti, kiek kainuos su rengti sąskrydį, nes organizaciniai dalykai dar derinami. M.Navic kienė tikino, kad dalyvio mokestis renkamas nebus, nes iš rajonų at vykstantys žmonės ir taip turi ke lionės išlaidų. Tačiau netrukus po pokalbio partijos tinklalapyje at siradusiame skelbime rašoma, kad „solidarumo“ mokestis dalyviams atsieis 10 litų, o Seimo ir Europos Parlamento nariams – 100 litų. Pasak M.Navickienės, sąskry džio dalyvius šventinį vakarą linksmins Povilas Meškėla, jis at liks „perdainuotas nepriklauso mybės dainas“.
„Oranžinę fiestą 2013“ tomis pa čiomis dienomis organizuos ir opozicijoje esantis Liberalų sąjū dis. Jo nariai rinksis Tytuvėnuo se, Kelmės rajone. Dalyviai rungsis įvairiose sporto rungtyse ir turny ruose, o vėliau klausysis grupės „Kastaneda“ koncerto. Kiekvienam dalyviui apsilanky ti sąskrydyje kainuos 20 litų. Pasak partijos atsakingojo sekretoriaus Raimondo Imbraso, šis mokestis turėtų padengti visas organizaci nes išlaidas, kurios paprastai sie kia nuo 20 tūkst. iki 30 tūkst. litų. „Mes stengiamės išleisti mini maliai pinigų, nerengiam nei mai tinimo, patys dalyviai pasirūpi na tuo. Išleidžiam tik poilsiavietės nuomai, ir viskas. <...> Be abejo, samdom apsaugą. Nebuvo dar ne laimingų atsitikimų, viskas labai gražiai praeina, bet apsaugą tu rim“, – pasakojo R.Imbrasas.
Išsivers kukliai?
Kiek vėliau, liepos 13 ir 14 d., prie Asvejos ežero Vilniaus rajo ne rinksis Lietuvos lenkų rinki mų akcija (LLRA). Ji sąskrydžius organizuoja kartu su visuomeni nės organizacijos Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus rajono skyriu mi. LLRA frakcijos seniūno pava duotoja Vanda Kravčionok pasako jo, kad sąskrydžiai visada rengiami tame pačiame sklype, tad LLRA iš laidos, palyginti su kitomis partijo mis, rekordiškai mažos – esą siekia vos tūkstantį ar kelis tūkstančius litų. O padainuoti kviečiami tie at likėjai, kurie už pasirodymą nepra šo honoraro. „Kadangi panaudos sutartis dėl to sklypo kaip ir sutvarkyta, tai daug nereikia, nebent patvarkyti sporto aikšteles. Kol sutvarkėm tą sklypą, buvo išlaidų, o dabar kaip ir nelabai“, – sakė V.Kravčionok. Vėliausiai, rugpjūčio 10 ir 11 d., į sąskrydį prie Lūksto ežero Telšių rajone suvažiuos Tvarkos ir teisin gumo partijos nariai. Konkretesnės informacijos par tijos atsakingasis sekretorius Ri mas Antanas Ručys suteikti sakė negalintis, nes programa dar de rinama. „Programą dabar deriname. Bus sporto varžybos, renkama, kas gražiau palapinę papuošia, rengia mi talentų konkursai, diskotekos, koncertai, skyrių pasirodymai. Dar nieko konkrečiau negaliu pasaky ti“, – teigė R.A.Ručys.
Partijų sąskrydžiai Liberalų sąjūdis
Darbo partija (leiboristai)
Palanga
Tytuvėnai, birželio 28–30 d.
Telšiai Varniai,
Šiauliai
birželio 29 ir 30 d.
Panevėžys
Klaipėda
Kelmė LSDP
Šilutė
Giruliai, birželio 21–23 d.
LIETUVA
Tvarkos ir Tauragė teisingumo partija
prie Lūkšto ežero, Telšių raj., rugpjūčio 10 ir 11 d.
TS-LKD prie Bebrusų ežero, Molėtų r., birželio 29 ir 30 d.
Utena Švenčionys
Kaunas
Vilnius LLRA
Marijampolė Lazdijai
prie Asvejos ežero, Vilniaus r., liepos 13 ir 14 d.
9
ketvirtadienis, birželio 20, 2013
užribis Įtariamuoju tapo sūnus
Mušė vyro senelis
Patykojo girto praeivio
44 m. klaipėdietė pasiskundė policijai buvusi apvogta. Iš na muose laikomo seifo be įsilau žimo žymių dingo moters auk siniai papuošalai, kuriuos savi ninkė įvertino 4 tūkst. litų. Spė jama, kad seifą atrakino ir iš tuštino šios moters 19-metis sūnus. Pareigūnai ieško įtaria mojo ir ketina jį apklausti.
Klaipėdos apskrities policijos komisariate antradienį vėl už grotų pateko trys smurtauto jai namuose. Plungės raj. 26 m. moterį sumušė jos sutuoktinio senelis, kuriam 79 m. Kumš čiu į veidą anūko žmonai smo gęs senolis policininkų buvo iš gabentas iš namų ir uždarytas į areštinę.
49 m. klaipėdietis pranešė po licijai, kad dar šeštadienį apie 22 val. pakeliui namo Naikupės g. prie parduotuvės jį užpuo lė, sumušė ir atėmė telefoną du nepažįstami vaikinai. Telefo nas vertas 250 litų. Vyras įvy kio metu buvo girtas. Sumuš tą galvą nukentėjusysis gydosi ambulatoriškai.
Vėl vagia dviračius Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Įsibėgėjantis sezonas į Palangą pri traukia vis daugiau poilsiautojų. Ir ne tik jų. Vietos policininkai tikina, kad daugumą nusikaltimų vasarą kurorte įvykdo atvykėliai.
Antradienį per pietus 33 metų kau nietis, apsistojęs Vaineikio gatvėje, pastebėjo, kad iš namo kiemo pa vogti du jam priklausantys dvira čiai „Cupe“. 8,5 tūkst. litų verti dviračiai bu vo surasti, o kaltininkai sučiupti. Paaiškėjo, kad tai iš Kėdainių at vykę 18 ir 20 metų vaikinai. Sek dami karštais pėdsakais, pareigū nai juos sulaikė. Kol kas Palangoje būtent dvira čiai yra vagiamiausi daiktai. Porą kartų šių metų šiltuoju lai ku nusikaltėliams pavyko nugvelbti po šešis dviračius iš vieno kiemo. Antradienį į Palangos polici ją kreipėsi kurorte Kretingos gat vėje esančios degalinės „Statoil“ darbuotojai ir pranešė apie dega lų vagystę. Sekmadienį po pietų į šią de galinę atvažiavo „Opel Astra“. Jo vairuotojas prisipylė pilną baką bei kelias talpas ir išvažiavo ne sumokėjęs. Už 130 litrų benzino vyras liko skolingas 610 litų. Vasarą panašūs nusikaltimai tampa ypač populiarūs. Degali nėse netoli Klaipėdos taip pat jau
būta degalų vagysčių, tačiau į pa pildomas talpas degalų nusikaltė liai nesipylė. Jau daugėja ir vagysčių iš būs tų, kuriuose apsigyvena poilsiau tojai. Vagims dažniausiai rūpi pini gai, auksiniai papuošalai, telefonai bei kompiuteriai. „Nors vasara jau įsibėgėja, tačiau Palangoje dar nėra tokio poilsiau tojų antplūdžio, koks paprastai bū na liepą. Kol kas Palangos pareigūnams talkina iš kitų apskrities polici jos komisariatų komandiruoti kri minalinės bei viešosios polici jos pareigūnai. Nuo kitos savaitės jų gretas papildys apie 30 Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų. Šią vasarą į Palangą iš Klaipėdos atvyks šiek tiek mažiau nei anks tesniais metais policijos patrulių, nes uostamiesčio patrulinės tar nybos pajėgos yra gerokai sumen kusios. Talkininkų skaičius priklau so nuo oro sąlygų bei planuojamų renginių.
Statistika ir faktai Šiemet Palangoje pavogti 24 dviračiai, dėl to pradėti 8 ikiteisminiai tyrimai, rasti 4 dviračiai, pavogti 2 automobiliai, kėsintasi pagrobti 1 automobilį.
Į policiją kreipiasi vis daugiau nuo ki šenvagių nukentė jusių klaipėdiečių. Pavogti pinigai ar dingę asmeniniai daiktai dažniausiai būna tik didelių rūpesčių pradžios ženklai. Daugiau siai problemų su kelia prarasti doku mentai. Gudrybės: žmonės dažniausiai patys nepajaučia, kaip ilgapirščiai nu
gvelbia jų daiktus.
BFL nuotr.
Vasarą siaučia kišenvagiai Kristina Lenkaitytė k.lenkaityte@kl.lt
Apvogė senų rūbų parduotuvėje
„Išėjusi iš parduotuvės pastebė jau atsegtą rankinę, piniginės joje nebebuvo“, – pasakojo klaipėdie tė Lina ir pripažino nesitikėjusi, jog dienos metu ją galėjo apiplėš ti. Mergina prisiminė apie vagys tę iš karto pranešusi parduotuvės darbuotojoms. Kadangi toks incidentas šiose patalpose nebuvo pirmasis, Linai buvo atsakyta, jog ji susidūrė su ilgapirščiais. „Didelių finansinių nuostolių nepatyriau, tačiau nemažai lai ko atėmė naujų dokumentų gavi mo procesas“, – nusivylimo neslė pė klaipėdietė. Kaip ir didžioji dalis nukentėjusiųjų, mergina savo pini ginės taip ir neatgavo. Taikinys – masiniai susiėjimai
„Jei jauti, jog kas nors prie tavęs spaudžiasi, kvėpuoja į nugarą, nors aplinkui pakanka vietos, gali įtar
ti, kad tai kišenvagis“, – pastebėjo 2-ojo policijos komisariato Krimi nalinės policijos skyriaus viršinin kas Vitalijus Čeponas.
Ilgapirščiai dažniau siai darbuojasi įvai riose masinių susibū rimų vietose: švenčių metu, prekybos cent ruose, autobusuose. Pareigūnas pabrėžė, kad vagys dažniausiai tikisi greitos materia linės naudos, todėl ir dingsta pi niginės, telefonai ar kiti vertin gi daiktai. Ilgapirščiai dažniausiai darbuojasi įvairiose masinių su sibūrimų vietose: švenčių metu, prekybos centruose, autobusuose. Ypač atsargiems V.Čeponas ragino būti Jūros šventės metu. Pastebėjus, kad dingo telefonas ar piniginė, pirmiausiai derėtų iš
sikviesti policiją, nes po ilgesnio laiko kišenvagį pagauti sunku. „Vogti jie eina ne po vieną ir daž niausiai jau turi surežisavę scenari jų“, – patirtimi dalijosi V.Čeponas, prisimindamas, jog ir pačiam kartą teko stebėti įžūlų vagystės atvejį. Dokumentai – galvos skausmas
Atgauti prarastus dokumentus pa prastai padeda juos radę gyvento jai, atnešę radinį policijai. Kitu at veju – dokumentus tenka išsiimti iš naujo. Asmens tapatybės korte lė šiuo metu kainuoja 30, už pasą teks pakloti 150 litų. Klaipėdos apskrities Vyriausio jo policijos komisariato Migracijos skyriaus Pasų poskyrio viršininkė Lilijana Preikšaitienė teigė, kad ga mybos procesas trunka apie mėne sį, tačiau tuo metu galima naudotis Migracijos tarnyboje išduodamu laikinu asmens dokumentu. Jei nurodoma svarbi priežastis – dokumentas gali būti pagamintas skubos tvarka per vieną arba pen kias paras.
Apgauti pareigūnų nepavyko Laisvės atėmimo bausmę už įvyk dytus nusikaltimus atlikti vengian čią klaipėdietę prokurorai prašo už daryti už grotų.
Taikinys: kurorte smagu važinėtis dviračiais, tačiau jų nuolat tyko vagys.
Kaltinamoji – ne kartą lygtinėmis laisvės atėmimo bausmėmis teista 44 metų Larisa M. Pernai būdama nuteista už su kčiavimą bei vagystę subendrin ta 4 metų laisvės atėmimo bausme, nuosprendžiui įsiteisėjus, ši mote ris slapstėsi nuo policijos pareigūnų
ir bandė išvengti jai paskirtos baus mės. Neradę nuteistosios namuose, pareigūnai paskelbė jos paiešką. Įtariamoji policijos pareigūnų buvo sulaikyta praėjusių metų rugsėjo 26osios pavakare veiksmo filmo siužetą primenančiomis aplinkybėmis. Nuteistoji vakarojo Klaipėdos centre esančiame kazino. Sužinoju si, kad čia jos ieškoti atėjo policinin kai, Larisa M. pabėgo iš lošimo salės per atsarginį išėjimą ir bėgte pasi leido senamiesčio gatvėms.
Netrukus ji pabandė sugudrauti – atsisėdo ant suoliuko ir bandė su vaidinti ramiai besiilsinčią. Tačiau policininkai ją pažino ir sulaikė. Klaipėdos miesto apylinkės proku rorė Rasa Morenienė už baudžiamąjį nusižengimą – vengimą atlikti paskir tą laisvės atėmimo bausmę – prašė tei siamąją įkalinti vieneriems metams. Sprendimą Klaipėdos miesto apy linkės teismas turėtų skelbti birže lio 26 dieną. „Klaipėdos“ inf.
10
KETVIRTADIENIS, BIRŽELIO 20, 2013
klaipėdos verslas Kalbės apie prekių ženklus
Statybvietėse – patikrinimai
Diskutuos apie senamiestį
Šiandien 13 val. viešbutyje „Am berton Klaipėda“ vyks Klai pėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų kartu su Valstybi niu patentų biuru organizuoja mas seminaras-diskusija „Pre kių ženklų ir dizaino teisinės ap saugos galimybės Lietuvoje ir Europos Sąjungoje“. Renginys nemokamas. Trukmė 3 val.
Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai birželio–rugsėjo mė nesiais aktyviai tikrina, kaip sta tybvietėse laikomasi darbuoto jų saugos ir sveikatos reikala vimų. Darbai statybvietėse yra vieni iš rizikingiausių. Vykdant juos šiemet iki birželio pradžios šalyje sunkiai sužalota 11 ir žuvo 5 darbuotojai.
Šiandien 15 val. savivaldybėje Smulkiojo ir vidutinio verslo ta rybos posėdžio metu vyks dis kusija tarp verslo, miesto, uni versiteto bendruomenių ir sa vivaldybės atstovų tema „Kaip paskatinti verslą ir turizmą Klai pėdos senamiestyje?“ Bus ieš koma būdų, kaip atgaivinti se namiestį.
„Viktorija“ laukia leidimo
Ekspertas pataria
Legendinio uostamiesčio „Viktorijos“ vieš bučio rekonstrukcijos darbai negali būti baigti, nes jiems atlikti nesuteiktas leidimas. Priežastis – projekte buvo numatyta įrengti per mažai automobilių stovėjimo vietų. Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Derina trečią kartą
Investicijos: verslininkė iš Sankt Peterburgo S.Petrova net neabejoja,
kad restoranas Klaipėdoje pasiteisins.
Luka Leonaitytė Klaipėdiečių mėgtos užeigos „Ra sytė“ vietoje, Tiltų gatvėje 6, suži bo nauja žvaigždė. Senamiestyje restoraną „Stars“ atidariusi vers lininkė iš Sankt Peterburgo Svet lana Petrova įsitikinusi, kad jos in vesticijoms Klaipėda – tinkamiau sias miestas.
– Kodėl nusprendėte atidaryti restoraną būtent Klaipėdoje? – Čia gyvena mūsų draugai, daž nai lankydavomės Klaipėdoje, pa skui kilo mintis, o kodėl nepaban dyti čia pradėti verslo. Žmonės čia atviri, bendraujantys, nėra rusų kalbos barjero. Žinoma, gyvenimo ritmas truputėlį kitoks nei Peter burge, jis kur kas ramesnis. – Kuo ypatingas naujasis resto ranas „Stars“? – Restoranas įsikūręs dviejuo se pastato aukštuose, kur įrengtos dvi skirtingos salės. Viena – euro pietišku stiliumi, ji skirta Europos virtuvę mėgstantiems gurmanams. Kitoje dvelkia egzotiška Azijos dva sia, joje svečius vaišiname sušiais. Iš Sankt Peterburgo atvežėme nau jieną – karšto arba užkepto su šio receptą. Šitokio patiekalo bent jau Klaipėdoje kol kas niekur ki tur negamina – tik mūsų restora ne „Stars“. Beje, pas mus didžiu lė raudonų ir baltų vynų kolekcija, čia gaminami ypatingi alkoholiniai ir nealkoholiniai kokteiliai, taip pat išskirtinė naujiena – vaisių kriušo nai bei japoniškas punšas. Ir dar: svečiai, pageidaujantys vakaro ti gryname ore, galės įsikurti labai
Vytauto Petriko nuotr.
jaukiame, uždarame mūsų restora no kiemelyje. – Gaminti sušius turbūt gali ne kiekvienas? – Be abejo, tam reikia nemažai mo kytis. Virtuvės šefas, kuris dirba mūsų restorane, yra klaipėdietis. Gaminti jis mokėsi pas mus Peter burge. Mūsų restorane labai dide lis sušių asortimentas, bet, manau, didžiausia naujiena – būtent už keptas sušis, tai yra karštas patie kalas, kurio niekur kitur čia nera site. Taip pat – japoniškos sriubos. Visi produktai, iš kurių gaminami patiekalai, yra švieži. Viskas gami nama tik gavus kliento užsakymą. Ateityje planuojame meniu dar la bai išplėsti.
„Viktorijos“ fasadas jau senokai sutvarkytas ir puošia miestą. Ta čiau viešbučio stogas vis dar ap šiuręs, o pro langus matyti, kad pastato viduje statybinis štilis. „Esmė tai, kad viešbučio savi ninkai turi gauti leidimą pabaig ti rekonstrukciją. Jie kol kas turė jo tik laikiną, skirtą kapitaliniam fasadų remontui. Iškelti stogą, sutvarkyti ir įrengti pastato vidų reikalingas kitas rekonstrukci jos leidimas. Pateiktas projektas du kartus jau buvo nesuderintas, pateikta pastabų, dabar derini mas vyksta trečią kartą“, – aiški no Klaipėdos savivaldybės Staty bos leidimų poskyrio vedėja Daiva Viktorija Grimalienė. Jos teigimu, projektui jau yra pritarusios daugelis suinteresuotų institucijų. Pastabų yra pareiškę Klaipėdos savivaldybės Architek tūros ir miesto planavimo bei Sta tybos leidimų ir statinių priežiū ros skyriai, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras. Tvarkys aikštelę Pilies gatvėje
Architektūros ir miesto planavimo skyriaus pastabose nurodyta, jog projektas nėra išbaigtas. Pagrin
dinė problema tai, jog didinamas užstatymo intensyvumas, o nenu matoma įrengti papildomų auto mobilių stovėjimo vietų. Taip pat esą nenumatyta, kur bus išlaipi nami keleiviai, nesuplanuota, ko kios dangos bus prie viešbučio, neišspręstas želdinių klausimas.
Skaičiuojama, kad po aikštelių re konstrukcijų mieste atsiras papildomos 48 automobilių sto vėjimo vietos. Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui užkliuvo tai, kad nepateik ti duomenys apie maisto produktų krovos darbų keliamą triukšmą ir jo įtaką greta gyvenantiems žmonėms. Be to, SPA ir baseinų sanitarinių įrenginių kiekis esą neatitinka hi gienos normų. Anot D.V.Grimalienės, projek tuotojai į visas pastabas jau atsi žvelgė ir projektą pakoregavo. Jie numatė rekonstruoti esamas au tomobilių stovėjimo vietas, kurios jau yra už viešbučio sklypo ribų S.Šimkaus gatvėje, įrengti stovėji mo vietų ties Puodžių gatve.
Planuojama, jog su savivaldybe bus pasirašyta infrastruktūros su tartis, kurioje bus numatyta įrengti automobilių stovėjimo vietų Pilies g. 2A esančioje aikštelėje. Jos būtų naudojamos ne viešbučio, o visuo menės poreikiams. „Praktika tokia, kad jei automobilių stovėjimo vietų negalima įrengti šalia viešbučio, tai reikia padaryti kur nors mieste. Tai – savotiška kompensacija“, – teigė D.V.Grimalienė. Pinigai – iš ES
Skaičiuojama, kad po aikštelių re konstrukcijų mieste atsiras papil domos 48 automobilių stovėjimo vietos, iš kurių 23 bus naudojamos viešbučio poreikiams. Projektą visos institucijos tu ri suderinti iki liepos 10-osios. Jei kuri nors institucija jam nepritars, vėl privalės pateikti pastabų. „Jei viskas bus gerai, liepos 11 dieną, o gal net ir anksčiau suteik sime rekonstrukcijos leidimą“, – teigė D.V.Grimalienė. Viešbutį valdančios bendrovės „Klaipėdos Viktorija“ direktorė Daiva Machentanz patvirtino, kad rekonstrukcijos darbai prasidės, kai tik bus gautas leidimas. Tiki masi, jog viešbučio rekonstrukcija bus tęsiama nuo liepos pabaigos. „Viktorijos“ rekonstrukcijai yra skirta 6,28 mln. litų siekianti ES parama, o tai yra 65 proc. viso pro jekto vertės. Numatoma, jog pabaigus re konstrukciją „Viktorijoje“ bus įrengti 98 viešbučio numeriai, res toranas, SPA, konferencijų centras. Rekonstruotas viešbutis turėtų būti priskirtas keturių žvaigždu čių kategorijai.
– O kuo jūsų restorane nuste bins europietiška virtuvė? – Europietiškos virtuvės patie kalai visų pirma skirti ne prisi valgyti, o skanauti. Tai – virtuvė gurmanams. Restoranas „Stars“ – puikiausia vieta vertinantiems ge ro maisto skonį. Meniu pats įvai riausias – nuo egzotiškų jūros gėrybių iki populiariausių Europos valstybių meniu. Čia svečiai ga lės paskanauti ir angliško steiko, ir prancūziškos jūrinės šukutės, kitų populiarių europietiškų patiekalų. – „Stars“ duris atvėrė vos prieš savaitę, kas dar laukia svečių restorano atidarymo proga? – Kiekvieno svečio laukia staig mena, kokia, reikia ateiti ir pa tys pamatysite. O apsilankyti tik rai verta. Ir dar vienas privalumas restorano lankytojams – bevielis Wi-Fi ryšys.
Paieškos: miesto centre esančio viešbučio rekonstrukcija įstrigo, nes projektuotojai ieškojo erdvių, kur bū
tų galima įrengti tiek automobilių stovėjimo vietų, kiek reikalauja teisės aktai.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
11
KetvirtADIENIS, birželio 20, 2013
pasaulis Stengsis labiau
Galingi sprogimai
Suėmė pedofilą
JAV prezidentas Barackas Obama vakar Berlyne kalbė damas prie garsiųjų Branden burgo vartų, Šaltojo karo sim bolio, ragino trečdaliu suma žinti JAV ir Rusijos branduoli nius arsenalus, žadėjo stiprin ti pastangas uždaryti Gvanta namo kalėjimą ir kovoti su kli mato kaita.
Daugiau nei 6 tūkst. žmonių buvo evakuoti naktį į trečiadienį po virtinės galingų sprogimų, kurie drebino karinių šaud menų sandėlį centrinėje Rusi jos dalyje ir sukėlė gaisrą. Inci dentas įvyko detonavus sprog menims, kurie buvo laikomi ka riniame poligone ir kuriuos bu vo planuojama sunaikinti.
Meksikos pareigūnai antra dienio vakarą pranešė suėmę JAV pilietį Walterį Lee Wil liamsą, įtariamą vaikų lytiniu išnaudojimu bei kelionėmis į užsienį siekiant lytinių santy kių su vaikais, ir įtrauktą į Fe deralinio tyrimų biuro ieško miausių nusikaltėlių dešim tuką.
Taikos derybos ėmė kiršinti Derybos dėl taikos Afganistane net nepra sidėjusios jau pakibo ant plauko ir ėmė kiršinti jų dalyvius. Patys pasiūlę pradėti dialogą, sukilėliai po keleto valandų smo gė JAV bazei, o Afganistano valdžia niršta dėl nenuoseklios Vašingtono pozicijos.
duobių, – faktas, jog šalys turi gali mybę kalbėtis ir diskutuoti dėl Af ganistano ateities, manau, yra la bai svarbus.“ Tai būtų pirmos oficialios tiesio ginės JAV ir Talibano derybos. Anks čiau Vašingtonas bandė užmegz ti dialogą su sukilėliais, bet derybos niekada nebuvo tiesioginės. Žuvo keturi kareiviai
Atidarė biurą Katare
Talibanas antradienį atidarė savo politinį biurą Katare ir atvėrė ke lią galimoms taikos deryboms po 12 metų kovų Afganistane. Vašing tonas iš karto pareiškė turįs vilčių jau šiandien pradėti derybas su sa vo priešu Kataro sostinėje. Savo pareiškime Talibanas nu rodė ir priežastis, kodėl atidaromas biuras. Pabrėžiama, kad jis padės megzti ryšius su pasauliu, sutik ti kitų afganistaniečių, susisiekti su Jungtinėmis Tautomis, kitomis agentūromis ir žiniasklaida. „Afgan istan o Isl am o Emyra tas nenori jokios grėsmės iš Af ganistano žemės kitoms šalims ir yra prieš bet kok ius gras in im us šal ims, kur ios naud ojas i Afga nistan o žem e“, – pareiškė ši grupė, pas is kelbd am a savo ofi cial iuoj u vard u. „Mes pal aiko me pol it inį ir taikų sprend imą, kuris baigia Afganistano okupa ciją ir garantuoja islamo sistemą bei saugumą visoje šalyje“, – pa brėžė Talibanas.
Pareiškime, kuriame neužsime nama apie taikos derybas ar Afga nistano vyriausybę, dėkojama Ka taro emyrui, leidusiam Talibanui atidaryti savo biurą emyrate. Svarbus pirmasis žingsnis
JAV palankiai sutiko žinią apie Ta libano sprendimą atidaryti savo biurą. Prezidentas Barackas Oba ma pareiškė, kad planuojamos de rybos su Talibanu yra svarbus pir masis žingsnis siekiant užbaigti karą Afganistane, tačiau per spėjo, kad priešakyje laukia ilgas ir duobėtas kelias. „Afganistaniečių vadovaujamas ir afganistaniečiams priklausantis taikos procesas yra geriausias bū das užbaigti smurtą ir užtikrinti ilgalaikį stabilumą Afganistane bei regione, – B.Obama antradienį sa kė Šiaurės Airijoje vykusio Didžio jo aštuoneto viršūnių susitikimo kuluaruose. – Tai svarbus pirma sis žingsnis susitaikymo link. Nors tai labai ankstyvas žingsnis, – nu matome, kad šiame kelyje bus daug
Anot Didžiosios Britanijos na cionalinio transliuotojo BBC ap žvalgininko Marko Mardello, Va šingtono žingsnis kai kam gali atrodyti kaip išdavystė, nes JAV pradeda dialogą su tais, kurie nu žudė tūkstančius amerikiečių ka rių. Tiesa, ir Talibaną turėtų ka muoti sąžinė spaudžiant rankas tiems, kurie įsiveržė į jų šalį ir taip pat nužudė daug žmonių.
žuvo, dar šeši sužeisti. Raketos su kėlė didelį gaisrą“, – pranešė Taliba no atstovas Zabihullah Mujahidas. Nepatinka pavadinimas
Apžvalgininkai teigia, kad dėl tai kos Afganistane pirmiausia tu ri susitarti patys afganistaniečiai. Bet tokia perspektyva kol kas at rodo labai miglota. Talibanas at sisako pradėti tiesiogines derybas su Afganistano prezidentu Hamidu Karzai, o šis neribotam laikui ati dėjo bet kokius ryšius su sukilė liais. Maža to, kilus ginčui dėl siū lomų derybų su Talibanu, Kabulas sustabdė derybas su Vašingtonu dėl sutarties, kuri leistų JAV ka riams likti Afganistane po 2014 m. „Esama prieštaravimų tarp to, ką JAV vyriausybė sako ir daro dėl Afganistano taikos derybų, – vakar pranešė prezidento H.Karzai at stovas Aimalas Faizi. – Preziden tas sustabdė derybas dėl Dvišalės saugumo sutarties su JAV šį rytą.“ A.Faizi nurodė, kad tokį žings nį lėmė ginčas, kurį sukėlė Taliba no biuro pavadinime figūruojantys žodžiai „Afganistano Islamo Emy ratas“. Toks buvo oficialus šio is lamistinio judėjimo režimo pa vadinimas nuo 1996 iki 2001 m. pabaigos, kai Talibanas žlugo. „Prezidentas nepatenkintas dėl tokio biuro pavadinimo. Mes ne pritariame pavadinimui „Afganis tano Islamo Emyratas“, nes tokio dalyko nėra, – sakė A.Faizi. – JAV žino apie prezidento poziciją.“
AFP nuotr.
Nelaisvėje – jau metai Lygiai prieš metus prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londo ne pasiprašęs tinklalapio „Wi kiLeaks“ įkūrėjas Julianas As sange’as (nuotr.) tebesibaimina JAV keršto dėl jo portalo pavie šintų slaptų dokumentų.
Viltis: Talibanas tikisi, kad biuras Katare padės megzti ryšius su pasauliu, sutikti kitų afganistaniečių, susisiekti su Jungtinėmis Tautomis, kito
„Viskas, ko prašau, tai elgtis su manimi kaip su normaliu žmo gumi ir neleisti, kad politika da rytų poveikį teisiniams spren dimams“, – australas sakė prieš vakar paminėtą jo užsidarymo ambasadoje vienų metų sukaktį. J.Assange’as buvo suimtas Londone 2010 m. gruodžio 7-ąją pagal arešto orderį, išduotą Šve dijos, kurios prokurorai nori jį apklausti dėl įtariamo lytinio smurto prieš dvi moteris. 41-ų aktyvistas neigia tuos kaltinimus ir sako, jog tikroji jo persekiojimo priežastis yra fak tas, kad „WikiLeaks“ paviešino itin daug jam nutekintų labai slaptų JAV dokumentų. J.Assange’as dešimt dienų bu vo laikomas areštuotas, o vėliau dar 590 dienų jam buvo taiko mas faktinis namų areštas vie noje Anglijos užmiesčio vilo je, kol jis kovojo teismuose, kad nebūtų išduotas Švedijai. Pralaimėjęs šią kovą, jis sen sacingai išvengė deportacijos ir pasiprašė prieglobsčio Ekvado ro ambasadoje. Tačiau Didžioji Britanija atsisako leisti jam sau giai išvykti iš tos atstovybės, to dėl J.Assange’as ten tebegyvena iki šiol. Dabar J.Assange’as vis dar la biausiai baiminasi, kad gali bū ti perduotas Jungtinėms Valsti joms, kur jis galėtų būti teisiamas dėl „WikiLeaks“ paviešintų šim tų tūkstančių slaptų diplomati nių ir karinių dokumentų. Net jeigu Švedija nutrauktų tyrimą dėl jo veiksmų, J.Assan ge’as sako, kad liktų ambasado je, siekdamas išvengti ekstradi cijos į Jungtines Valstijas, kurias jis kaltina keršto troškimu. „La bai mažai tikėtina, kad Švedi ja arba Jungtinė Karalystė kada nors viešai pasakys „ne“ Jung tinėms Valstijoms šiuo klausi mu“, – pabrėžė jis.
AFP nuotr.
BNS inf.
mis agentūromis ir žiniasklaida.
Vašingtono žingsnis kai kam gali atrody ti kaip išdavystė, nes JAV pradeda dialogą su tais, kurie nužudė tūkstančius ameri kiečių karių. O karas tebevyksta ir Talibanas, pats pasiūlęs dialogą, jau netrukus vėl smogė JAV karo bazei Afganista ne. „Praeitą naktį dvi didelės raketos buvo paleistos į Bagramo oro pajėgų bazę ir pataikė į taikinį. Keturi kariai
BNS, BBC inf.
12
ketvirtADIENIS, birželio 20, 2013
turtas
turtas@diena.lt Redaktorius Lukas Miknevičius
Darbas Lietuvoje – tik nuo aštuonių
Nors šiais laikais daugybę darbų galima atlikti iš bet kurios pasaulio vietos, jei tik po ranka yra kompiuteris su interneto ryšiu, savarankiškai ar lanksčiai dirbančių žmo nių dalis Lietuvoje vis dar maža. Taip yra ir dėl gana griežto mūsų Darbo kodekso, ir dėl darbdavių, kurie darbuotojus nori nuolat kontroliuoti, požiūrio.
Lukas Miknevičius l.miknevicius@diena.lt
Nuo lyderių atsiliekame
ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, praėjusiais metais sa varankiškai dirbančių asmenų dalis Lietuvoje buvo viena mažiausių vi soje Europoje. Savarankiškai mū sų šalyje pernai dirbo 9,7 proc. vi sų dirbančių žmonių. Mažiausia tokių asmenų da lis 2012 m. buvo Norvegijoje (6,8 proc. visų dirbančių), po jos – Es tija (8,3 proc.), Liuksemburgas (8,4 proc.) ir Danija (8,9 proc.). Latvijoje tokių asmenų buvo 10,5 proc. visų dirbančių, ES vidurkis siekė 15,2 proc. Didžiausia sava rankiškai dirbančių asmenų dalis buvo Graikijoje – 31,9 proc. Neypatinga situacija ir kalbant apie lankstųjį darbą, tai yra tokį, kai darbuotojas nebūtinai sėdi biu re, o savo užduotis atlieka namuose ar kitoje vietoje. Neseniai bendrovės „Sprinter tyrimai“ atliktas dirbančių Lie tuvos gyventojų tyrimas dėl dar bo grafiko lankstumo atskleidė, kad šiuo metu lanksčiai arba pu siau lanksčiai dirba apie 20 proc. mūsų šalies gyventojų, t. y. maž
Lietuvos laisvosios rinkos insti tuto prezidentas Žilvinas Šilėnas laikraščiui teigė, kad mažą pagal lankstų grafiką dirbančių žmonių dalį visų pirma lemia Lietuvoje ga liojantis Darbo kodeksas. „Jis surašytas taip, kad pagal lankstų grafiką dirbti būtų sudė
tingiau. Pagal Darbo kodeksą Lie tuvoje darbo yra lygiai 40 valandų per savaitę, lygiai 8 valandos per dieną“, – teigė Ž.Šilėnas.
Pašnekovas pabrėžė, kad pagal Pasaulio banko metodiką atlieka mi tyrimai rodo, jog mūsų Darbo kodeksas yra vienas nelanksčiau sių visoje Europoje. Pasak Laisvosios rinkos instituto vadovo, Darbo kodeksą būtina ko reguoti, nes jis visiškai neatitinka šių laikų realybės. „Darbo kodekse net nėra tokios sąvokos kaip „kompiuteris“. Ga lima bandyti sudaryti vadinamąją nuotolinio darbo sutartį. Bet vėl gi, tai, kad norint dirbti namuose ar kitoje vietoje reikia atskirai tai reglamentuoti, yra akivaizdžiau sias įrodym as, jog sprend im ų priėmėjų galvose darbas vis dar asocijuojasi su didelėmis gamyk lomis, cechais ir panašiais praei tos epochos vaizdiniais“, – dėstė Ž.Šilėnas. Jo teigimu, dabar galiojančiame Darbo kodekse galima rasti net ab surdiškų teiginių, kurie keltų juoką, jei nebūtų surašyti pagrindiniame darbo santykius reglamentuojan čiame įstatyme: „Skaitant, pavyz džiui, darbų saugos reikalavimus galima puikiai pasilinksminti. Ci tuoju: „Nepertraukiamai dirbti prie videoterminalo galima ne daugiau kaip 1 valandą.“ Kas iš šiuolaikinių
neaišku ką veikia, bei ne visada teisin gas darbuotojų požiūris į tą lankstumą – jei neduoda darbo vietos biure, vadi nasi, nesu to vertas, arba kita išraiška – jei dirbu lanksčiai, tai dirbu kada no riu ir kiek noriu. Kalbant apie darbo santykių liberaliza vimą, svarbu tai daryti sistemiškai ir iš esmės, o ne kartą per metus pakeisti tris straipsn ius. Taig i reik ia spręst i, koks reglamentavimas trukdo tiems lankst iems darbo santyk iams iš tei sinės pusės. Mano manymu, yra keli kertiniai aspektai: darbo laikas, darbo drausmė ir sauga, kiti smulkūs reikala vimai, kurie iš esmės yra pasenę. Kalbant apie darbo laiką, turi būti nu statoma, kiek ir kuriomis valandomis darbuotojas dirba. Nors realybėje, jei jis dirba iš namų, darbdaviui visai ne svarbu, ar jis dirbs nuo 8 iki 17 val., ar jis dirbs kada jam patog u, kad ir nak tį. Darbdaviui svarbu, kad būtų pada rytas darbas. Tačiau įstatymai reika lauja suder int i darbo grafi ką, skelbt i jį viešai ir pan. Su šiuo klausimu, žino
ma, yra susijusi ir darbuotojų sauga bei drausmė. Pagal gal iojant į Darbo kodeksą darbdavys privalo užtikrinti darbo saugą darbo metu. Jei darbuo tojas dirba laisvu grafi ku, bet kada ir bet kur, ir abiem taip tinka, atrodytų, kad tai ir yra svarbiausia. Tačiau darb davys iš anksto mano, kad jei kas nors atsit iks, jis bus atsak ingas už tą dar buotoją. Turės teikt i duomenis, koks darbuotojo darbo laikas (nors konkre taus jo realiai nėra), kaip jis užtikrino darbų saugą. Ir tada dažnai atsitinka taip, kad darbdaviui palankiau laiky ti darbuotoją biure ir konkrečiu laiku, nei suteikti jam laisvę, nes įstatymai apr iboja darbdav į duot i darbuotojui laisvę, nerizikuojant savo interesais. Kitas aspektas yra darbo drausmė. Jei perverstume kodeksą, matytume, kiek įvairių taisyklių ir kitų vidaus do kument ų tur i būt i darbe, su kur iais darbuotojai privalo būt i supaž ind in ti pasirašytinai, kiek įvairių procedū rų privalo būti įvykdyta. O kas, jei dar buotojas dirba ne Lietuvoje, o kitoje
šalyje? Kaip jam tuos dok ument us pasirašytinai įteikti? Siųsti paštu, per kurjerius? Kiek laiko toks „susirašinė jimas“ užt ruks? Tai visiškai paprast i klausimai ir atsakymai į juos parodo, kad turime visiškai nereikalingų truk džių dėl darbo santyk ių lankstumo. Internetas ir kiti šių dienų išradimai, kurie daugumai yra kasdienybė (sta tistikos duomenimis, net 75 proc. žmo nių Lietuvoje naudojasi kompiuteriu ir 73 proc. – internetu), nėra integruoti į dabartinį Darbo kodeksą. Tačiau, ma tyt, pats laikas tai padaryti. Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad tikrai yra sėkmingai dirbančių įmonių, ku rios taiko lankstų darbo grafiką, darbą namuose ir pan. Praktiniai pavyzdžiai rodo, kad tai įmanoma įgyvendinti ir esant dabartiniam reglamentavimui, tačiau turi būti įveikti tie psichologiniai darbuotojų bei darbdavių barjerai ir abi šalys turi veikti sąžiningai, nepikt naudžiauti, kad konfliktai nepersikeltų į teismą, kur visada kaip silpnesnioji ša lis bus palaikomas darbuotojas.
daug penktadalis lietuvių nėra fi ziškai „prisirišę“ prie konkrečios darbo vietos biure ir darbams at likti dažniau renkasi sau patoges nį laiką. Tokia pat dalis dirbančių mūsų šalies žmonių norėtų pasinaudo ti šia galimybe, tačiau kol kas jos neturi. Tiesa, lankstusis darbo stilius Lietuvoje pamažu skinasi kelią. Vi sų pirma tai vyksta dėl technologi jų pažangos, kai mobilieji įrenginiai vis dažniau gali pakeisti visą įprastą biuro įrangą. Tačiau darbdavių po žiūris keičiasi lėčiau nei technolo gijos. Dalis jų vis dar nepasitiki savo darbuotojais ir mano, kad be prie žiūros jie tinginiaus. Tačiau daugu mos įmonių, kurios personalo val dyme pritaikė lankstųjį darbo stilių, patirtis rodo, jog darbo efektyvu mas nuo to dažniausiai tik išauga. Netrūksta absurdo
Žilvinas Šilėnas:
Skaitant, pavyz džiui, darbų saugos reikalavimus ga lima puikiai pasi linksminti.
Komentaras
Rūta Didikė
Advokatė, darbo teisės special istė, advokat ų profesinės bendr ijos „Magnusson ir part ner iai“ narė
M
at yč iau dvi priež ast is, kodėl pagal darbo san tykių lankstumą esame pačiame ES šalių sąrašo gale. Pirma, tai, žinoma, susiję su mū sų Darbo kodeksu, apie kurio nelanks tumą kalba visi, tačiau iki šiol tai ir lie ka kalbomis. Antra to priežast is, yra tiek darbdavių, tiek darbuotojų kultū ra, įpročiai ir kiti psichologiniai veiks niai. Pvz., mažas darbdavių pasitikėji mas darbuotojais – nematau asmens darbo vietoje, vadinasi, jis nedirba ir
Problema: daugybę darbų šiais laik
lietuviški įstatymai riboja galimybes
žmonių be šypsenos žiūri į tokius reikalavimus?“ Viskas yra sutartyse?
Paklaustas, kaip reikėtų liberali zuoti darbo santykius, kad sava rankiškai ir lanksčiuoju stiliumi dirbančių žmonių daugėtų, o kar tu mažėtų nedarbas, Ž.Šilėnas sa kė, jog gerų pavyzdžių toli ieško ti nereikia. „Kad nebūtų išradinėjamas dvi ratis, geriausia ir tinkamiausia būtų tiesiog nusikopijuoti estų darbo ko deksą. Beveik visose kategorijose jis pranašesnis už lietuviškąjį“, – teigė pašnekovas. Anot jo, pirmiausia rei kia nedrausti žmonėms, jei jie taip nori, dirbti lanksčiau ir daugiau, nes taip visi sukurs ir uždirbs daugiau. Taip pat reikia nekurti dirbtinių kliū čių atleisti ir priimti darbuotojus. „Nenatūralu, kai žmogų, neiš dirbusį nei metų, atleisti kainuoja keturis kartus daugiau, nei siekia jo atlyginimas“, – sakė Ž.Šilėnas. Socialinės apsaugos ir darbo mi nisterija laikosi nuomonės, kad Lie tuvos Darbo kodeksas netrukdo gy ventojams dirbti lanksčiai. Prieš kurį laiką vykusioje diskusijoje ministe rijos Darbo departamento direkto riaus pavaduotoja Eglė Radišaus kienė teigė, kad bet kokius darbo
13
ketvirtADIENIS, birželio 20, 2013
turtas pensijos nedidės
pelnas sumažėjo
Antrojo laipsnio valstybinės pensijos dau giavaikėms motinoms, išauginusioms 5 ar 6 vaikus, nuo 2014 m. nebus mokamos. Vals tybinių pensijų įstatymo pataisoms, kurio mis siūloma išplėsti jų gavėjų būrį, priešina si Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Jos skaičiavimais, 2014 m. iš biudžeto šioms pensijoms reikėtų 30 mln. litų, o 2015 m. – 78 mln. litų. Ministerijos teigimu, šiems siūly mams nėra galimybės skirti biudžeto lėšų.
Didžiausiai pasaulyje gaiviųjų gėrimų gamin tojai „Coca-Cola“ priklausanti Alytaus įmonė „Coca-Cola HBC Lietuva“ praėjusiais metais gavo 156,5 mln. litų pajamų – 10 proc. dau giau nei 2011-aisiais, kai jos siekė 146,7 mln. litų. Šiais metais įmonė tikisi bent 5 proc. par davimo augimo. Bendrovė toliau dirbo pelnin gai – pernai jos pelnas siekė 4,3 mln. litų, ar ba 23 proc. mažiau nei 2011-aisiaiais, kai pel nas buvo 5,6 mln. litų.
ų iki penkių
Vakarų Lietuvos miestuose va kar klientai plūdo į banko „Swed bank“ skyrius. Čia juos atginė pa skleisti gandai apie artėjančią šio banko griūtį. Pinigus pasiėmė
santykius galima apibrėžti darb davio ir darbuotojo sutartimis. „Kai kalbame apie lankstų darbą, tai visiškai nereiškia, kad omenyje turime tik nuotolinį darbą. Juk iš esmės visa tai telpa į darbo sutarčių formas, yra api brėžiama darbo laiko sąvoka“, – kalbėjo E.Radišauskienė. Vis dėlto Ž.Šilėnas teigia, kad estų įstatymai geresni ir papras tesni, nes jie nediferencijuoja at skirų neterminuotų sutarčių ir neskirsto į rūšis. Tai paprastes nis reguliavimas nei Lietuvos, nes jis neapsunkina darbo sutar čių naudotojų skirtingomis įsta tymo nuostatomis. Darbuotojams nepakenktų
Nors prieš darbo santykių libe ralizavimą Lietuvoje piestu stoja profsąjungos, kurios teigia, kad laisvesnis darbo santykių regu liavimas atvestų prie darbuotojų išnaudojimo, tų pačių estų patir tis rodo, kad tokie būgštavimai – be pagrindo. „Estija modernizavo darbo santykius 2009 m. 2010-aisiais tiek Lietuvoje, tiek Estijoje ne darbo lygis buvo apie 14 proc. 2012 m. Estijoje jis siekė 7 proc., Lietuvoje – 10 proc. Estai nedar
bą sumažino dvigubai greičiau nei lietuviai. Kai mažesnis nedar bas, ir atlyginimas kyla greičiau. Girdėjote apie skundus iš Estijos? Ir atvirkščiai, kas iš to, kad oficia liai Graikijoje ar Ispanijoje atleisti darbuotojo iš esmės neįmanoma? Pilnos gatvės protestuotojų ir be darbių“, – teigė Ž.Šilėnas. Pasak jo, liberalizavus darbo santykius, didžiausios galimy bės atsivertų patiems darbuoto jams – norintiems daugiau dirb ti ir uždirbti nebereikėtų taikytis prie tų, kurie dirbti nori mažiau. „O verslininkai galėtų kurti bei plėtoti verslus, kurie išnaudotų tai, kad esame tarp Vakarų rin kos ir nutolusių Rytų gamintojų: galėtume gaminti greitai ir ope ratyviai, tada, kada reikia. Išloš tų visi: ir darbuotojai, ir darbda viai“, – teigė pašnekovas. Anot jo, dabartiniais suvaržy mais labiausiai naudojasi tie, ku rių saugoti apskritai nereikėtų: „Štai atleidžia kokį nors bran giai mokamą vadovą iš valstybės įstaigos. Šis dvejus metus prasi bylinėja ir grąžinamas į darbą. Ir dar jam už dvejus metus algą su moka mokesčių mokėtojai. Štai kas labiausiai išmano ir naudoja si „apsaugomis“.“
proc.
padidėjo būsto kainos per pirmą metų ketvirtį.
Gandai apie „Swedbank“ krizę supurtė pajūrį Erlendas Diagilevas
kais galima atlikti kad ir su kompiuteriu įsitaisius ant jūros kranto, tačiau s dirbti lanksčiai. „Shutterstock“ nuotr.
0,7
Nuo pat ankstyvos pop iet ės „Swedbank“ skyriuose, įsikūru siuose Šilutėje, Tauragėje, Palan goje ir kituose mažesniuose Vaka rų Lietuvos miestuose, prasidėjo tikra apgultis. To priežastis – jau kurį laiką tarp Lietuvos gyvento jų sklindančios paskalos apie neva artėjančią banko griūtį. Trumpo siomis žinutėmis, pranešimais fo rumuose ir socialiniuose tinkluose plintantys raginimai „kuo greičiau atsiimti visus „Swedbank“ laiko mus pinigus“ itin suaktyvėjo tre čiadienio rytą. Tauragėje gyvenanti Alma si tuaciją jos gimtajame mieste api būdino kaip tragišką. „Bankai pilni žmonių, prie bankomatų didžiau sios eilės. Buvo kalbų, kad banko matai operacijas vykdys iki 15 val., o maksimali suma, kurią galima iš siimti, – 3000 litų, – teigė taura giškė. – Miesto gyventojai masiškai būriuojasi tiek prie banko skyriaus, tiek prie bankomatų, girdėjau, kad tokia pat padėtis yra tiek Šilutėje, tiek Tauragėje.“ Vakarų Lietuvos gyventoja pa sipasakojo taip pat išsiėmusi savo „Swedbank“ sąskaitoje laikomus pinigus, nors gandais apie banko griūtį prisipažįsta netikinti. „Pi nigėlius pasiėmiau dėl šventos ra mybės“, – pasakojo Alma.
Išgirdo kirpykloje
Paklausta, iš ko pirmąsyk išgirdo paraginimą išsigryninti savo są skaitoje laikomus pinigus, taura giškė prisiminė, kad maždaug vi durdienį apsilankė kirpykloje, kur planavo pasidaryti manikiūrą.
Kuo greičiau nudū miau namo, susirin kau visas turimas „Swedbank“ korteles ir atsistojau į eilę. „Vos man atėjus, salone jau skli do kalbos, kad bankrutuoja „Swed bank“. Tik atlikusi manikiūrą, iš karto nubėgau į artimiausią banko padalinį ir pamačiau, kad klientų aptarnavimo skyrius iš tiesų sau sakimšas. Didžiulės eilės buvo ir prie tame pačiame pastate esan čio, ir prie tolimesnių bankoma tų. Tada kuo greičiau nudūmiau namo, susirinkau visas turimas „Swedbank“ korteles ir atsistojau į eilę“, – papasakojo Alma ir taip pat išsidavė, kad iš kur būtent pa sklido gandai, pranašaujantys ta riamą banko griūtį, „niekas nieko nežino.“ „Tai sako, kad vienai tauragiškei paskambino draugė ir pranešė neva turinti informacijos iš banko dar buotojų, kiti sakė girdėję, jog kaž kas gavo informacijos tiesiogiai iš banko, žodžiu, gandai, paremti gandais“, – reziumavo Alma, taip pat kritiškai nusiteikusi plintančių paskalų atžvilgiu, tačiau neaplen
kusi eilės prie „Swedbank“ banko mato. Kreipsis į teisėsaugą
„Swedbank“ atstovas spaudai Sau lius Abraškevičius teigė, kad gan dai apie banko krizę gana aktyviai sklinda mažų mažiausiai nuo sa vaitės pradžios, tačiau būtent tre čiadienį jų plitimas gerokai suin tensyvėjo. „Pasiteiravimų šiuo klausimu iš klientų gauname jau nuo pir madienio, bet nuo trečiadienio jų itin padaugėjo, – patikslino ban ko Komunikacijos departamento darbuotojas. – Dar nesame nusta tę šių gandų šaltinio ir nustatyti jį yra sudėtinga, tačiau manome, kad tai padarys policija ir teisėsauga.“ Paklaustas, ar dėl melagingos in formacijos skleidimo banko atsto vai jau kreipėsi į atsakingas institu cijas, S.Abraškevičius atsakė, kad šiuo metu dar nesurinkta pakan kamai medžiagos oficialiam krei pimuisi, bet vos bus paruošti visi reikalingi dokumentai, kreipima sis būtinai bus įvykdytas. Banko atstovas papasakojo, kad klientų užplūstuose skyriuose dar buotojai stengiasi išaiškinti klien tams sklindančių gandų nepagrįs tumą. „Gandus galima paneigti tik pa prasta, aiškia kalba. Galiu pasakyti, kad tos paskalas skleidžiančios ži nutės, kurias mes matėme, negeros nei gramatiškai, nei logiškai. Todėl reikia daryti prielaidą, kad tai yra arba kieno nors piktas pokštas, ar ba bandymai vienaip ar kitaip pa veikti mūsų klientus“, – apibend rino S.Abraškevičius.
Taikinys: klaidinanti informacija apie „Swedbank“ pasklinda nebe pirmą kartą.
Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
14
ketvirtadienis, birželio 20, 2013
sportas
Sporto telegrafas Jaunimas. Izraelyje pasibaigusiose Europos jaunimo (iki 21 metų) futbolo pirmenybėse čempionės titulą apgynė Ispanijos rinktinė, finale 4:2 (3:1) nugalėjusi Italijos komandą. Net tris įvarčius nugalėtojams pelnė Thiago Alcantra, vieną – Isco. Du įvarčius ispanai įmušė po 11 m baudinių. Pralaimėjusiųjų gretose įvarčiais pasižymėjo Ciro Immobile ir Fabio Borinis. Titulą apgynusi Ispanijos rinktinė šios amžiaus grupės čempione anksčiau buvo tapusi tris kartus – 1986, 1998 ir 2011 metais. NBA. Šeštosiose NBA čempionato finalo rungtynėse reguliariojo sezono nugalėtojas ir čempiono titulą ginantis Majamio „Heat“ klubas namuose po pratęsimo 103:100 (27:25, 17:25, 21:25, 30:20, 8:5) palaužė San Antonijaus „Spurs“ krepšininkus ir vėl išlygino varžybų iki keturių pergalių rezultatą – 3:3. Trigubu dubliu pasižymėjo LeBronas Jamesas – 32 taškai, 11 rezultatyvių perdavimų bei 10 atkovotų kamuolių. Tai buvo vienuoliktasis „Heat“ lyderio trigubas dublis per visą karjerą atkrintamosiose NBA lygos varžybose bei ketvirtasis finalo serijose. Futbolas. Sužaistos paskutiniosios ketverios 2014 metų pasaulio futbolo čempionato Azijos zonos atrankos turnyro rungtynės, kuriose pergales iškovojo bei du tiesioginius kelialapius į finalinį pirmenybių etapą Brazilijoje iškovojo Irano ir Australijos rinktinės. Lemiamose A grupės rungtynėse Irano futbolininkai svečiuose 1:0 (0:0) įveikė jau anksčiau kelialapį į Braziliją užsitikrinusią Pietų Korėjos komandą. Iškovoję 16 taškų, iraniečiai grupėje užėmė pirmąją vietą. Australijos (13 taškų) futbolininkams antrąją vietą B grupėje ir kelialapį į finalą garantavo pergalė namuose 1:0 (0:0) prieš grupės autsaiderę Irako vienuolikę. Įvartį įmušė Joshas Kennedy’s (83 min.). Jau anksčiau pirmąją vietą B grupėje užėmė Japonijos (17 taškų) komanda. Bilietai. Šią savaitę pradėta prekiauti bilietais į Europos jaunimo (iki 19 metų) futbolo čempionatą , vyksiantį Lietuvoje. Didžiausią visų laikų futbolo renginį mūsų šalyje ir jame dalyvausiančias būsimas futbolo žvaigždes žiūrovai galės pamatyti iš arti už simbolinę kainą. Liepos 20 – rugpjūčio 1 dienomis Kaune, Alytuje ir Marijampolėje bus sužaista 15 čempionato rungtynių. Į visas šias rungtynes žiūrovai galės patekti įsigiję abonementą už 30 litų. Bilietas į atskiras rungtynes kainuos 7 litus. A grupėje Lietuvos rinktinė Kaune žais su Ispanijos, Portugalijos ir Olandijos bendraamžiais. B grupėje rungtyniaus Prancūzija, Serbija, Turkija ir Gruzija. Kukliai. Lenkijoje vykstančiame Europos orientavimosi sporto kalnų dviračiais čempionate sportininkai dėl medalių kovojo vidutinėje trasoje. Sėkmingiausiai iš Lietuvos komandos atstovų pasirodęs Regimantas Kavaliauskas 11,5 km trasą su 22 kontroliniais punktais (KP) įveikė per 57 min. 20 sek. Šis rezultatas jam garantavo dešimtąją vietą. Klaipėdietis Egidijus Pilybas (72 min. 50 min.) liko 42-as. Čempionu tapo Rusijos atstovas Valerijus Gluchovas, trasą įveikęs per 49 min. 53 sek. Sidabru tenkinosi suomis Pekka Niemii, o bronza atiteko čekui Jiržiui Hradilui. Moterų grupėje Asta Šimkonienė 8,6 km trasą su 16 KP įveikė per 61 min. 24 sek. ir užėmė 22-ą vietą. Klaipėdiečių tarp moterų nebuvo.
Kaimynų kovą laimėjo „Atlantas“ Stipriausių Vakarų Lietuvos futbolo komandų – Klaipėdos „Atlanto“ ir Gargždų „Bangos“ susitikimas baigėsi klaipėdiečių pergale 3:0. Visi įvarčiai į svečių vartus krito po pertraukos.
Varžybos: klaipėdiečių (geltoni marškinėliai) ir gargždiškių susitikime nestigo pavojingų momentų, atka-
klių dvikovų.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
54-ąją min. taikliai spyrė Andrius Jokšas, 76-ąją – Donatas Kazlauskas, o 85-ąją min. kamuolys atsidūrė „Bangos“ vartuose, atsitrenkęs į Gediminą Krušą. Tai buvo 11-oji uostamiesčio klubo pergalė Lietuvos futbolo A lygos čempionate. Žaidėjų smūgiai – netaiklūs
Rungtynės prasidėjo energingai. Abi ekipos negalvojo apie gynybinį žaidimo variantą. Jau per pirmąsias šešias minutes dvi idealias progas pasižymėti turėjo „Bangos“ puolėjas Aurelijus Staponka. Ypač palanki buvo antroji galimybė, kai jis iššoko vienas prieš „Atlanto“ vartininką Mantą Galdiką, tačiau iš patogios padėties smūgiavo netaikliai. Po nemalonių įvykių uostamiesčio futbolininkai atkuto, perėmė iniciatyvą ir per keletą minučių sukūrė dvi pavojingas progas prie svečių vartų. Dar vėliau – 17-ąją min. – klastingai gargždiškių vartų link spyrė Donatas Navikas, tačiau jo pasiųstas kamuolys pralėkė pro pat virpstą. Kurį laiką žaidimas kiek aprimo, dvikovos vyko tarp baudos aikštelių. 33-iąją min. pasižymėti galėjo „Bangos“ saugas Mikas Kura. M.Galdikas sugebėjo pagauti į vartų kampą pažeme riedantį kamuolį.
tai gražiausias gynėjo įvartis per visą jo karjerą. Dar po minutės, jau M.Papšio smūgiuotą kamuolį, svečių vartininkas Rimantas Bogužas stebuklingu būdu atmušė. Ir toliau pavojingi momentai kilo prie svečių vartų. Dar vieną šimtaprocentinę progą turėjo M.Papšys, tačiau klaipėdietis iš patogios padėties smūgiavo virš vartų. Žiūrovai nuo kėdžių buvo pakelti 76-ąją min., kai D.Kazlauskas, įsiveržęs į svečių baudos aikštelę ir taikliai kirtęs, padvigubino rezultatą – 2:0. Baigiantis susitikimui buvo užfiksuotas kuriozinis įvartis. R.Bogužas, norėdamas išmušti kamuolį kuo toliau, pataikė į neseniai aikštėje pasirodžiusį G.Krušą. Kamuolys, ore išrėžęs lanką, nusileido gargždiškių vartų tinkle – 3:0. Džiaugėsi sunkia pergale
„Atlanto“ vyriausiasis treneris Konstantinas Sarsanija neslėpė, kad jo auklėtiniams buvo sunkios rungtynės.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Rezultatas neatspindi įvykių, – sakė strategas. – Varžovai nenusipelnė tokio pralaimėjimo. Pirmąjį kėlinį vyko apylygė kova. Rungtynių pradžioje varžovai galėjo įmušti. Buvo du momentai. Jeigu Gargždų žaidėjui būtų pasisekę, neaišku, kaip būtų pasibaigusios rungtynės. Antrąjį kėlinį žaidėme daug agresyviau.“ Specialistas iš Rusijos liko patenkintas į stadioną ateinančiais sirgaliais. „Norėčiau padėkoti žiūrovams. Jie stadione sukūrė gerą atmosferą. Malonu, kad žmonės ateina į futbolą, – šypsojosi treneris. – Tikiuosi, kad ir toliau jie palaikys komandą, o mes bandysime siekti gero rezultato.“ Tai buvo antroji „Atlanto“ sėkmė žaidžiant su „Banga“ šį sezoną. Pirmojo rato kova Gargžduose baigėsi klaipėdiečių pergale 1:0. Kitas rungtynes uostamiesčio klubas žais namie su Marijampolės „Sūduva“. Tai bus pirmosios trečiojo rato varžybos. Susitikimas Klaipėdoje prasidės 14 val.
Komandų rikiuotė Vieta Komanda
1.„Žalgiris“ 2.„Atlantas“ 3.„Ekranas“ 4.„Sūduva“ 5.„Kruoja“ 6.„Šiauliai“ 7.„Banga“ 8.„Dainava“ 9.„Tauras“
16 16 15 16 15 15 16 16 15
41 35 32 25 19 17 14 11 4
Rungtynių statistika „Atlantas“ – „Banga“ 3:0 (0:0). A.Jokšas (54), D.Kazlauskas (76), G.Kruša (85). „Atlantas“: M.Galdikas, K.Gnedojus, A.Jokšas, M.Kazlauskas, M.Beneta (60 min. įspėtas), D.Navikas (nuo 74 min. G.Kruša, 78 min. įspėtas), D.Kazlauskas, M.Papšys, V.Trakys (nuo 88 min. T.Eliošius), A.Urbšys, G.Žukauskas (nuo 86 min. S.Rakauskas). „Žalgiris“ – „Sūduva“ 2:0 (1:0). P.Komolovas (36), J.Wilkas (52).
Krito trys įvarčiai
Antrasis kėlinys vėl prasidėjo aktyviu žaidimu. 52-ąją min. po Mariaus Papšio perdavimo pasižymėti galėjo Valdas Trakys. Netrukus iš toli – apie 19 metrų – vartų sargo budrumą nutarė patikrinti „Atlanto“ kapitonas Andrius Jokšas. Bandymas buvo rezultatyvus – 1:0. Tai pirmasis gynėjo įvartis šį sezoną. Vienas iš „Bangos“ klubo, kuriame anksčiau žaidė A.Jokšas, vadovų Dainius Šatkus ironizavo, kad
Rungt. Taškai
Interesas: įvykiams aikštėje nebuvo abejingos ir silpnosios lyties atstovės.
19
ketvirtadienis, birželio 20, 2013
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Claudijos Frieser knygą „Oskaras ir vaikų gaujos paslaptis“.
C.Frieser. „Oskaras ir vaikų gaujos paslaptis“. Smalsusis nuotykių mėgėjas Oskaras ryžtasi keliauti laiko mašina į praeitį, kad tik nereikėtų šeštadienį mokytis lotynų kalbos. Atsidūręs viduramžių Niurnberge, jis pakliūva į miestą, pilną raupsuotųjų. Su savo senuoju bičiuliu Albrechtu (su juo susipažino per pirmąją kelionę praeitin) Oskaras patiria šiurpių nuotykių. Berniukai vos išneša sveiką kailį, stengdamiesi į dienos šviesą ištraukti mieste siaučiančių plėšikų gaują ir jų vadeivą.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 25 d.
Avinas (03 21–04 20). Šiandien jūsų nuotaika nepaprastai priklausys nuo mylimo žmogaus elgesio. Aistringo jausmų proveržio ar skambaus meilės prisipažinimo meilėje greičiausiai nesulauksite, tačiau galite tikėtis jaukaus vakaro žvakių šviesoje. Jautis (04 21–05 21). Jūsų ramybės nedrums netikėtumai, skubūs reikalai. Galėsite ramiai dirbti kasdienius darbus. Vakarą ramiai praleiskite su šeima ar mylimu žmogumi. Dvyniai (05 22–06 21). Gera diena svarbiems sprendimams. Būsite pakankamai iškalbingas, argumentuosite logiškai ir įtikimai. Gali kilti pagundų išmėginti ką nauja. Vėžys (06 22–07 22). Neskubėkite nusivilti artimu žmogumi. Nesmerkite, kol nuoširdžiai nepasišnekėsite ir neįsitikinsite, kad iš tiesų supratote vienas kitą. Liūtas (07 23–08 23). Jei turėsite aiškų ir konkretų veiksmų planą, diena bus gana sėkminga. Pasistenkite laku ištarti „ne”, jei pajusite, kad kažkas mėgina užsėsti jums ant sprando. Mergelė (08 24–09 23) Neskubėkite demonstruoti nepažįstamiems žmonėms savo nuomonės, ypač jei jūsiškė nesutampa su jų. Maloniausias vakaras tikėtinas draugų ratelyje ar su šeima. Svarstyklės (09 24–10 23). Šiandien koncentruokitės į jums svarbius dvasinius reikalus, nesigilindamas į materialius dalykus. Finansinės problemos vėliau išsispręs be ypatingų sunkumų. Kol kas nepirkite nieko rimta. Skorpionas (10 24–11 22). Gilinkite savo žinias, lavinkitės. Finansiniu požiūriu diena bus niekuo neypatinga – didelių nuostolių nepatirsite, tačiau jokių papildomų pajamų taipogi nenusimato. Šaulys (11 23–12 21). Verslo paiešką atidėkite ateičiai - artimiausiu metu stiprinkite esamus ryšius, atnaujinkite kontaktus. Racionaliai išnaudokite laiką, tuomet nesiskųsite, kad asmeninis gyvenimas atsidūrė antroje vietoje. Ožiaragis (12 22–01 20). Negaiškite laiko menkniekiams, nesivarginkite klausyti pašnekovo, jei matote, kad nieko gera iš jo neišgirsite. Derinkite mandagumą su atkaklumu, tuomet ir vilkas bus sotus, ir avys sveikos. Vandenis (01 21–02 19). Aktyvumas ir optimizmas padės jums išspręsti darbe kilusias problema. Po pietų turėtų įsivyrauti ramybė tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime. Žuvys (02.20 – 03.20). Žuvų ženklo vaikai šiandien bus ypač kaprizingai nusiteikę, linkę atsikalbinėti. Pasistenkite nebarti jų, verčiau pasiūlykite kartu pažaisti ar paveikti, ką jie mėgsta. Pamatysite – ožių kaip nebūta.
Orai
Artimiausias tris paras numatomi karšti orai, aukščiausia temperatūra birželio 20 ir 21 dienomis 26–31, birželio 22 d. – 25–30 laipsnių. Šiandien dieną kai kur trumpai palis, galima perkūnija. Rytoj lietaus tikimybė maža.
Šiandien, birželio 20 d.
+27
+29
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)
+28
Šiauliai
Klaipėda
+26
Panevėžys
+26
Utena
+29
4.41 22.23 17.32
171-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 194 dienos. Saulė Dvynių ženkle.
Tauragė
+27
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +35 Brazilija +30 Briuselis +26 Dublinas +18 Kairas +37 Keiptaunas +17 Kopenhaga +24
kokteilis Vyrus mulkina dailioji lytis Šmaikštuolė Violeta, vakar pavydėju si jaunoms panelėms drąsos, kad jos vaikšto atlapotomis krūtinėmis, o ko jos, rankos, pilvas, nugara pateikti lyg parodoje, sarkast iškai apgailestavo, jog vaik inukams nebereik ia „dar yt i žyg ių“, kad pamatytų tas kūno vietas apnuog intas. Savo moter iškais pamąst ymais pa noro pasidalyti ir „Kokteilio“ skaityto ja Džeirana. „Toji Violeta nėra teisi dėl nuog ų krū tin ių, kur ios demonstr uojamos prie šingos lyt ies erž il iukams, – sakė klai pėd ietė. – Jei tas merg inas didelėmis krūt inėm is kas išrengt ų, pamat yt u me, kad joms iš tikrųjų Dievulis pagai lėjo moter išk ų grož ybių. Tiesiog visa gal iai liemenėlių gamintojai šiandien sugeba suk urt i tok ią iliuz iją, kad vy rams seilės varvėtų dėl nesamų krū tų. Tiesiog liemenėlėse yra sil ikon i niai įdėklai, kur ie viską, kas yra, pa kel ia. Net plonutė mergytė lėmenėlių gamintojų dėka tampa įspūding ų kū no formų šeimininke.“ Džeirana atviravo, kad jai gaila vyr ų, kur ie apgaud inėjam i kiekv ien ame žingsnyje. „Nagai, blakstienos, plaukai – priklijuo ti, krūtys, lūpos – pripūstos, akys – pa ryšk intos, o jų spalva pakeista spal votomis linzėmis, kojos paaukštintos aukštak uln iais“, – pav yzd žius lyg žir nius bėrė dama. Moter is sakė, kad save itin keičia vad i namosios barakudos, kurios investuoja į save tikėdamosi pagauti didelę žuv į.
Londonas +20 Madridas +25 Maskva +23 Minskas +26 Niujorkas +27 Oslas +23 Paryžius +24 Pekinas +29
Praha +34 Ryga +24 Roma +33 Sidnėjus +16 Talinas +17 Tel Avivas +23 Tokijas +26 Varšuva +30
Vėjas
Vilnius
Marijampolė
+28
Alytus
3–7 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+27
+28
Vardai Nautara, Nautaras, Nautarė, Nauvyda, Nauvydas, Nauvydė, Silverija, Silverijus, Žadvainas, Žadvainė.
birželio 20-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+21
+29
+24
+16
7
+22
+28
+25
+18
3
+19
+21
+19
+17
3
rytoj
šeštadienį
1819 m. gimė vokiečių kil mės Prancūzijos kompozi torius Jacques Offenbach. Mirė 1880 m. Paryžiuje. 1837 m. karalienė Victo ria paveldėjo Didžiosios Britanijos sostą. 1867 m. JAV prez iden tas Andrew Jackson pa skelbė Aliaskos pirkimo iš Rusijos sutartį. 1961 m. Kuveitas priim tas į Arabų lygą, bet So viet ų Sąjunga blokavo jo nar ystę Jungt inėse Tautose.
1967 m. gimė austra lų kilmės aktorė Nico le Kidman.
1973 m. po ašt uon iol i kos metų tremties prezi dentas Juan Peron grįžo į Argentiną. 2011 m. retas Anton io Stradivari smuikas, kaž kada prik laus ęs anglų poeto George Gordon By ron anūkei, parduotas už rekordinę 9,8 mln. svarų sterlingų (apie 38 mln. li tų) sumą labdar ingame aukcione, kurio pajamos skirtos padėt i nukentė jusiai nuo žemės drebė jimo Japonijai.
Sapnininkas
Ką šiąnakt sapnavote?
Jei sapnuojate, kad geriate šampaną, tai lyg perspėjimas, jog tapote pernelyg atviras. Jei šampaną geriate darbe – lau kia įkurtuvės. Gerti šampaną namuose,
ypač be progos – lauk ia kviet imas bū ti svočia ar piršliu. Gerti šampaną vie nam – tol ima kel ionė, iš kur ios neno rėsite sug rįžt i į namus. Šis sapnas gal i reikšti ir neteisingai suprastą egoizmą. Labai putojant is, bėgant is per kraštus šampanas – neišt ik imybė. Šis sapnas gali reikšti ir apkalbas ar neatsak ingai švaistomus pažadus. Sapnuoti žmogų, stovintį sargyboje, – įspėjimas būti atsarg iems, saugoti sa vo namų garbę, nes dėl neatsargumo galite pakliūti į kalėjimą. Pro šalį praei nanti sargyba reišk ia nuostolius. Sap ne būti suimtam sarg ybos – sėkmė.
Istorija: svečiai iš Kauno klaipėdiečiams tapo gyvais eksponatais.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Atgaivino Klaipėdos sukilimo dvasią Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Klausimas: tik paklausus ar pa
lietus galėtume atsakyti, ar čia natūralios krūtys, ar po operaci jos pripildytos silikonu.
Moterų juokeliai Mielasis, paž iūrėjau aš į tavo meilu žę ir supratau, kad tai ne išdavystė, o žygdarbis! Kel ias į vyro šird į per skrand į... Kok ia nesąmonė! Tikrai tik ite, kad vyras ei na pas meilužę sriubos? Jei kompan ijoje nepatrauklus vyras tampa patrauklus ir geid žiamas, eik i te namo, nes jau esate girta.
Linksmieji tirščiai Pokalbis prie degtinės parduotuvės: – Kiek imsime? Tris? Keturis? – Ne! Vakar pirkome ket ur is, tai vie nas liko. Prieina prie pardavėjos: – Mums prašom duot i šešis butel ius degt inės ir tris irisus. Česka (397 719; ko gero, vyrai nėra tokie išvaizdūs, kaip moterys, nes jie yra natūralūs)
Uostamiestyje vėl prisiminti 90 metų senumo istoriniai įvykiai. Vakar pavakare Giruliuose prieš forumą, kuriame istorikai kalbėjo apie Klaipėdos krašto prijungimą, surengta trumpa, tačiau atraktyvi inscenizacija.
Apie 20 minučių trukusiame vai dinime dalyvavo šeši karo istori jos renginių klubo „Grenadierius“ nariai. Lietuvių sukilėliai perėmė sargy bos postą iš prancūzų kariuome nės. Pasikeitus sargyboms, drioks telėjo simbolinė šūvių salvė. 1923 m. vykusių įvykių rekonst rukcija neužtruko, tad po jos isto rikų pasiklausyti susirinkę klaipė diečiai smalsavo iš arčiau pamatyti Klaipėdos krašto sukilėlių bei Pran cūzijos kariuomenės ginklų, eki puotės bei uniformų ekspoziciją, domėjosi kariniais rakandais. Vaikinai iš istorijos renginių klubo, metų pradžioje dalyvavę ir Teatro aikštėje vykusioje prefek tūros šturmo inscenizacijoje, no
riai dalijosi žiniomis. Tąkart re konstruktorių būrys buvo kur kas gausesnis – į Klaipėdą buvo atvy kę karybos klubų nariai iš kitų Lie tuvos miestų.