2013 06 20 vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Savaitraštis miestui

birželio 20–26 d., 2013 m. Nr. 25 (1526)

išeina ketvirtadieniais

PREM JERA

2 Lt

LNK p Laidą ristato p u „atei ties Li bLicistiN ę etuv a“

2013 m.

Nr. 25

DOVANA

Keliauk su „Vilniaus dienos“ krepšeliu!

Tel PRo evizijo

birže GRAMo s lio 2 2–28 s d.

Žiūrėk

8

Kur ieš­koti pa­par­čio žie­do?

tv he rojė

Svar tik b bu alSa Po­li­ti­nio, eko­ Sno­mi­nio ir UŽ K A

tiraža s 34

Kai­mo tu­riz­mo so­dy­bo­se vietų jau ne­bėra, pa­jūry­je ir­gi lau­kia­ma did­žiu­lio ant­ plūdžio ir teks rim­tai pa­ko­ vo­ti dėl nak­ vynės. Per ilgąjį Jo­ni­nių sa­ vait­galį dau­gu­ ma vil­nie­čių pa­liks sos­tinę tu­ris­tams. Ta­ čiau pa­starųjų ir tų, ne­dau­ge­ lio li­ku­sių, taip pat lauks daug pra­mogų bei šven­ti­nių ren­ gi­nių.

Nau D ruošijam sezoRO asi A nui friko je

330

kultū­ri­nio bend­ra­dar­bia­vi­ mo sfe­ro­je jau pa­siekė­me daug, bet yra aki­vaiz­dus po­ ten­cia­las mūsų ša­lims dar glaud­žiau bend­ra­dar­biau­ti.

Nor­ve­gi­jos prem­je­ras Jen­sas Stol­ten­ber­gas

10p.

Išs­kir­ti­nis in­ter­viu

Miestas

4p.

Va­sa­ra ka­vi­nių ir barų ne­džiu­gi­na

lietuva

12p.

Sąskryd­žių se­zo­nas įsibėgė­ja

2 Andriaus Ufarto / BFL nuo­tr.

Įsibėgė­jus va­sa­rai tra­di­ciš­kai pra­si­ de­da po­l i­t i­n ių par­t ijų sąskryd­ž iai. Šie­met ža­da­ma iš­si­vers­t i tau­piai, ta­čiau la­biau pa­si­rūpin­ti sau­gu­mu.

Anks­tes­niais me­tais yra pa­si­taikę, kad links­mybės baigė­si ne tik muš­ tynė­mis, bet ir mir­ti­mi.

diena.lt

Savaitgalis

Vil­niaus uni­ver­si­te­to lek­torė, ne taip se­niai dar bu­vu­si fi­nansų mi­ nist­re, Ing­ri­da Ši­mo­nytė jau pa­ tyrė sa­vo kai­liu, kiek daug dar­bo rei­kia įdėti no­rint tin­ka­mai pa­si­ reng­ti pa­skai­tai. Ta­čiau į po­li­tiką ji grįžti ne­si­ruo­šia.

19p.

21-us me­tus Prancū­zi­jo­je gy­ ve­nan­čią ir ku­ rian­čią Alantę Ka­vaitę il­ges­niam lai­kui į tėvynę su­ grąži­no ga­li­mybė kur­ti lie­tu­višką pil­no met­ra­žo filmą „San­gailė“. „Lie­tu­va – ma­no gim­tinė. Bet me­ luo­čiau, jei va­din­ čiau tai sa­vo na­ mais. Ma­no na­ mai – Pa­ry­žius“, – tei­gia ji. 20p.

Prenum e TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Dovanos prenumeratoriams!

Receptų žurnalas Saldainių „Pergalė“ dėžutės

*Prenumeruojant 2014 m. už 84 Lt.

meratos Iki prenu

pabaigos

vaitė a s k i t o lik

ratos

akcija

2014 m .

t L 7 k i t mėnesiui* Daugiau informacijos 9 p.

2

birželio 20–26, 2013

miestas

Jo­ni­nės Tirš­ta: pro­gno­zuo­ja­ma, kad il­gą­jį sa­vait­ga­lį pa­jū­ry­je bus tirš­ta.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pa­jū­ry­je lau­kia­ma poilsiautojų ap­gul­ties Mil­da Ski­riu­tė

m.skiriute@diena.lt

Jei švęs­ti Jo­ni­nių ke­ti­na­te vyk­ti į pa­jū­rį, tuo­met jau se­niai tu­rė­jo­te bū­ti re­zer­va­vę nak­vy­nę – kai ku­ rie vieš­bu­čiai už­pil­dy­ti jau prieš dvi sa­vai­tes. Prie jū­ros trauks ne tik vil­nie­čiai, bet ir vi­sa Lie­tu­va.

užim­ti, vie­tą nak­vy­nei ga­li­ma ras­ti pri­va­čia­ja­me sek­to­riu­je. Nuo­mo­ ja­mų bu­tų, kam­ba­rių dar yra. „Tik­rai tu­rė­si­me ką pa­siū­ly­ti“, – pa­brė­žė N.Ge­ce­vi­čiū­tė.

Ta­da teks pra­šy­tis pas gi­mi­nes.

slau­gų kai­nos di­dė­ja jau nuo ket­ vir­ta­die­nio. Ta­čiau, anot E.Smi­ lin­gie­nės, taip yra tik­rai ne dėl il­go­jo sa­vait­ga­lio. „Vieš­bu­čiai sa­vo kai­nas pla­nuo­ja dar prieš me­tus. Nie­kas jų ne­di­di­ na vien to­dėl, kad il­ga­sis sa­vait­ga­ lis“, – nei­gė pa­va­duo­to­ja.

Tu­ris­tų bus daug

Li­ko tik bu­tai ir kam­ba­riai

Il­gą­jį Jo­ni­nių sa­vait­ga­lį su­vi­lio­ ti ge­rų orų į pa­jū­rį trauks žmo­ nės iš vi­sos Lie­tu­vos. Prog­no­zuo­ ja­ma, kad daug tu­ris­tų su­lauks ne tik ku­ror­tai Ne­rin­ga bei Pa­lan­ga, bet ir Klai­pė­da.

Poil­siau­to­jų at­vyks ne tik iš Lie­ tu­vos mies­tų, bet ir iš Lat­vi­jos, Ru­si­jos. „Vi­si vieš­bu­čiai, sve­čių na­ mai, poil­si­nės yra užim­tos. Kai kur prieš dvi sa­vai­tes jau bu­vo li­kę tik ke­li kam­ba­riai. Pas mus vyks­ ta folk­lo­ro fes­ti­va­lis. Jo da­ly­viai užė­mė ne­ma­žai kam­ba­rių. Be to, il­ga­sis sa­vait­ga­lis, pro­gno­zuo­ja­ mas ge­ras oras...“ – tvir­ti­no Ni­dos kul­tū­ros ir tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro „Agi­la“ di­rek­to­rė Ne­rin­ga Ge­ce­vi­čiū­tė. Ta­čiau, anot va­do­ vės, nors vieš­bu­čiai, sve­čių na­mai

Lauks di­des­nės kai­nos

Pa­lan­go­je ap­gy­ven­di­ni­mo si­tua­ci­ ja ge­res­nė, šio ku­ror­to vieš­bu­čiuo­ se lais­vų vie­tų dar yra. „Už­pil­dy­ti ne­di­de­li vieš­bu­ čiai, vi­du­ti­nio ly­gio. Apsk­ri­tai jų užim­tu­mo vi­dur­kis – apie 50 pro­c. Sup­ran­ta­ma, yra vieš­bu­čių, kur vie­tų li­ko ma­žiau“, – tei­gė Pa­ lan­gos tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ ro di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Egi­di­ ja Smi­lin­gie­nė.

Ji taip pat pa­brė­žė, kad ne­ra­dę vie­tos vieš­bu­ty­je poil­siau­to­jai ga­ lės ap­si­sto­ti pri­va­čio­jo sek­to­riaus siū­lo­muo­se bu­tuo­se ar kam­ba­ riuo­se.

Il­gą­jį sa­vait­ga­lį šio ku­ror­to vieš­ bu­čiuo­se kai­nos bus di­des­nės nei ge­gu­žę. Be to, kai ku­rių įstai­gų pa­

Tu­ris­tų il­gą­jį sa­vait­ga­lį ne­trūks ir uos­ta­mies­ty­je. Kai ku­riuo­se vieš­ bu­čiuo­se li­ko vie­na ki­ta vie­ta. „Ta­čiau dar yra lai­ko. Ma­nau, kad iki penk­ta­die­nio juo­se taip pat ga­li ne­lik­ti vie­tų. Vieš­bu­čių užim­ tu­mas kei­čia­si kas va­lan­dą. Aiš­ku, kad tu­ris­tų bus daug“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­ for­ma­ci­jos cent­ro in­for­ma­ci­ jos tei­ki­mo spe­cia­lis­tė Li­na Mar­ kaus­kie­nė.

Ji at­krei­pė dė­me­sį, kad į pa­jū­rį iš­si­ruo­šu­siems pa­sku­ti­nę mi­nu­tę ga­li kil­ti pro­ble­mų dėl vie­tos nak­ vy­nei su­ra­di­mo. „Ta­da teks pra­šy­tis pas gi­mi­ nes“, – tvir­ti­no spe­cia­lis­tė.

Pa­sak L.Mar­kaus­kie­nės, uos­ta­ mies­čio vieš­bu­čiai sa­vo pa­slau­gų kai­nų Jo­ni­nėms ne­pa­di­di­no. Pap­ ras­tai taip bū­na per Jū­ros šven­tę ar

Ne­rin­go­je – tarp­tau­ti­nis fes­ti­va­lis Pa­par­čio žie­das la­biau­siai į va­ka­ rus nu­to­lu­sia­me kraš­te – Ne­rin­go­je – šiais me­tais žy­dės tris nak­tis. Išs­k ir­ ti­nę šven­t i­nę nuo­tai­ką uni­ka­l ia­me Kur­š ių ne­r i­jos kraš­to­vaiz­dy­je bir­ že­lio 21–23 d. kurs Ne­rin­gos ku­ror­te vyk­sian­t i folk­lo­ro šven­tė „Tek sau­ lu­žė ant ma­ra­čių“. Pen­k io­lik­tą kar­tą vyks­tan­tis fes­ti­va­lis bus skir­tas šie­ met mi­n i­m iems Tar­m ių me­tams. Į fes­t i­va­l io or­ga­n i­z a­to­r ių kvie­t i­m ą trum­piau­sią me­tų nak­tį su­si­tik­ti Ne­ rin­go­je at­si­lie­pė sve­čiai iš Nor­ve­g i­

jos, Es­ti­jos, Aust­ri­jos, Bal­ta­ru­si­jos ir dvi de­šim­t ys folk­lo­ro ko­lek­t y­v ų iš vi­sų Lie­t u­vos re­g io­nų. Vi­są sa­vait­ ga­l į Ni­do­je veiks fes­t i­va­l io klu­bas, ku­r ia­me vyks fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­dos, pa­si­sė­dė­ji­mai, pa­si­ta­r i­mai ir va­ka­ ro­nės, bus ga­li­ma dau­g iau su­ž i­no­ti apie šven­tė­je da­ly­vau­jan­čius ko­lek­ ty­vus. Vi­sas fes­ti­va­lio die­nas Tau­to­ dai­lės, ama­tų ir ku­li­na­ri­jos pa­vel­do mu­gė­je veiks įgar­sin­ta erd­vė, ku­rio­ je vi­si no­rin­tys ga­lės sa­vo tar­mė­mis dai­nuo­ti, pa­sa­ko­ti, dek­la­muo­ti.

miestas per savaitę Ket­vir­ta­die­nis Sos­ti­nės Ro­tu­šė­je per iš­kil­mes poe­tui To­mui Venc­lo­vai su­teik­tas Vil­niaus gar­ bės pi­lie­čio var­das. „Ga­liu tik­tai pa­dė­ ko­ti už šį gar­bin­gą var­dą. Ro­dos, ame­ ri­kie­čių ra­šy­to­jas Jerome’as Sa­lin­ge­ris „Ru­giuo­se prie be­dug­nės“ ra­šė: jei­gu tau duos li­niuo­tą po­pie­rių, tai ra­šyk ja­me sker­sai. Tai ir da­rau, ir da­ry­ siu iki mir­ties. La­bai ma­lo­nu čia ma­ty­ti ar­ti­mus žmo­nes, bend­ rak­la­sius. Mo­kyk­la, uni­ver­si­te­ tas, ku­riuos čia bai­giau, – vi­sa tai ma­no ašis, ma­no pa­sau­lio cent­ras“, – dė­ko­jo poe­tas. Vė­liau Vil­niaus gar­bės pi­lie­tis T.Venc­lo­va skai­tė sa­vo ei­les, da­ li­jo­si pri­si­mi­ni­mais.

mies­te vyks­tant ki­tam di­des­niam ren­gi­niui.

Vie­na gra­žiau­sių ir links­miau­sių me­ tų šven­čių – Ra­sos, ar­ba Jo­ni­nės, – vie­ niems Jo­nams yra tar­si ant­ras gim­ta­ die­nis, ki­tiems – tar­tum pa­rei­ga mi­ nė­ti šią die­ną.

Tel­kia di­des­nes pa­jė­gas

Il­ga­jam sa­vait­ga­liui ruo­šia­si po­ li­ci­ja ir gel­bė­to­jai, o Pa­lan­go­je bei Klai­pė­do­je dirbs dau­giau po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų. Di­džiau­sias dė­me­sys bus ski­ria­mas Pa­lan­gai. Į ku­ror­tą bus ko­man­di­ruo­ti ir Vie­šo­jo sau­ gu­mo tar­ny­bos pa­rei­gū­nai. Ne­rin­ ga tu­rės vers­tis sa­vo pa­jė­go­mis.

Pa­lan­gos ir Ne­rin­gos pa­plū­di­ miuo­se il­gą­jį sa­vait­ga­lį dirbs di­ des­nės gel­bė­to­jų pa­jė­gos.

Il­ga­jam sa­vait­ga­liui ruo­šia­si ir „Smil­ty­nės per­kė­los“ bend­ro­ vė. Įmo­nės ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius Da­rius But­vy­das tvir­ti­no, kad pro­ble­mų ne­tu­rė­tų kil­ti. „Su­sit­var­ky­si­me. Tai mums ne pir­mas il­ga­sis sa­vait­ga­lis“, – pa­ brė­žė va­do­vas.

Nau­jo­jo­je per­kė­lo­je, kur ke­lia­mi au­to­mo­bi­liai, il­gą­jį sa­vait­ga­lį pa­si­ ruo­šę dirb­ti vi­si trys kel­tai. Įp­ras­ tai čia jie plau­kia kas 20 mi­nu­čių, ta­čiau pri­rei­kus ma­ši­nas jie kels ne pa­gal gra­fi­ką. „Jei bus ma­ši­nų, tai ir plauk­si­ me“, – ža­dė­jo D.But­vy­das.

Pa­sak va­do­vo, su­dė­tin­ges­nė si­ tua­ci­ja Šiau­rės Ra­ge. Čia dir­ba tik vie­nas kel­tas „Kin­tai“. „Ni­da“ dar ne­su­re­mon­tuo­ta po žie­mos. Vis dar lau­kia­ma, kol bus at­siųs­ta rei­ kia­ma de­ta­lė. Ti­ki­ma­si, kad lie­pos pra­džio­je kel­tas jau ga­lės plauk­ti. „Šiau­rės Ra­ge ke­lei­viams ga­li kil­ti ne­pa­to­gu­mų, – „Kin­tai“ ma­ žes­nis nei „Ni­da“. Pir­ma­sis ga­ li pluk­dy­ti 400, o ant­ra­sis – 700 žmo­nių. Ke­lei­viams ga­li tek­ti pa­ lauk­ti. Jei rei­kės, ir čia dirb­si­me ne pa­gal gra­fik ­ ą, bet ne­la­bai kur nu­ sku­bė­si. Ge­riau­siu at­ve­ju vis­ką ga­li­ma pa­grei­tin­ti iki 20 mi­nu­čių. Įp­ras­tai kel­tas plau­kia kas pus­va­ lan­dį“, – aiš­ki­no D.But­vy­das.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė, Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė Ne­beš­ven­čia kaip anks­čiau

Ži­no­mas Lie­tu­vos spau­dos fo­tog­ ra­fas ir Lie­tu­vos fo­to­me­ni­nin­kų są­jun­gos pir­mi­nin­kas vil­nie­tis Jo­ nas Sta­se­lis ar­tė­jant Jo­ni­nių šven­ tei ne­džiū­gau­ja. Pa­sak jo, žmo­nės pa­tys tu­rė­tų su­si­kur­ti sau šven­tę, o ne švęs­ti dėl to, kad taip nu­ro­dy­ ta ka­len­do­riu­je. „Kaž­ka­da švęs­da­vau, o da­bar kaž­kaip ne­be­tei­kiu tam reikš­mės.

Bū­na, kar­tais pa­svei­ki­na ar­ti­mie­ji: pa­skam­bi­na, ži­nu­tę pa­ra­šo, kar­tais suor­ga­ni­zuo­ja šven­tę ir „pa­va­gia“. Įsi­mi­niau vie­ną šven­tę prieš dau­ ge­lį me­tų, kai dir­bau Jau­ni­mo teat­ re. Ji vy­ko kie­me­ly­je, o pa­si­bai­gus šven­tei ėjo­me prie Bal­to­jo til­to, kur bu­vo daug lau­žų, spe­cia­lūs ren­gi­ niai. Pri­si­mi­ni­muo­se tai iš­li­ko kaip šven­ti­nis va­ka­ras, nors ne­bu­vo nie­ ko suor­ga­ni­zuo­ta spe­cia­liai man“, – pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si J.Sta­se­lis.

Da­bar, pa­šne­ko­vo nuo­mo­ne, šven­tė yra ta­pu­si tar­si pri­va­lo­ma. „Ir dėl to ji pra­ra­do sko­nį. Šį sa­ vait­ga­lį ban­dy­siu ding­ti iš mies­to, bet tik­rai ne­bus di­de­lės šven­tės su lau­žais ir pa­par­čių žie­dais, tie­siog ra­miai at­švę­siu“, – tei­gė fo­tog­ra­fas.

J.Sta­se­lis už­si­mi­nė, kad per gy­ve­ ni­mą ga­vo do­va­nų ne vie­ną vai­ni­ ką, ta­čiau įspū­din­gų do­va­nų nė­ra su­lau­kęs. Jis, kaip Jo­nas, ne­ma­to pra­smės Jo­ni­nių pa­vers­ti spe­cia­lia šven­te vi­sai tau­tai. „Gal­būt pa­gal se­nas tra­di­ci­jas ir tu­ri bū­ti šven­čia­ma ši šven­tė, bet

2013 06 13 2013 06 19

Penk­ta­die­nis

Pirma­die­nis

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas pa­li­ko ga­ lio­ti iš­tei­si­na­mą­jį nuo­spren­dį pikt­nau­ džia­vi­mu ir ki­ši­mu­si į vals­ty­bės tar­ nau­t o­j o ar vie­šo­j o ad­m i­n ist­ra­v i­m o funk­c i­j as at­l ie­kan­č io as­m ens veik­l ą kal­t in­t am bu­v u­s iam sos­t i­n ės me­r ui Vi­liui Na­vic­kui.

Vil­n iaus apy­l in­k ės pro­k u­ra­t ū­ra sie­ kė, kad bu­vęs me­ras bū­t ų pri­pa­ž in­ tas kal­tu ir nu­baus­tas pi­ni­gi­ne bau­da.

Vil­n iaus apy­gar­d os teis­m as pa­s kel­ bė, kad pro­ku­ra­tū­ros skun­das at­me­ ta­mas kaip ne­pag­rįs­tas. Teis­mas ma­ no, jog įro­d y­m ai ne­p at­v ir­t i­n a, kad V.Na­vic­kas ki­šo­si į vals­ty­bės tar­nau­ to­jo veik­lą.

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė krei­pė­si į Ge­ne­ra­li­nę pro­ku­ra­tū­rą su pra­šy­mu pra­dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl bu­vu­sios fi­nan­sų mi­nist­rės Ing­ri­dos Ši­mo­ny­tės ir bu­vu­sio mi­nist­ro pir­mi­nin­ko And­ riaus Ku­bi­liaus (de­ši­nė­je) pikt­nau­džia­ vi­mo bei tar­ny­bos pa­rei­gų neat­li­ki­mo ren­giant Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ne­kil­no­ ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio įsta­ty­mo pa­kei­ ti­mus bei tei­kiant juos Sei­mui. Dėl šių veiks­mų Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė esą 2012 m. ne­te­ko 18 mln. li­tų. I.Ši­ mo­ny­tė ir A.Ku­bi­lius kal­ti­ni­mus pa­nei­ gė ir iš­juo­kė me­rą Ar­tū­rą Zuo­ką, ne­va jis to­kiais skun­dais ban­do pri­deng­ti sa­ vo ne­su­ge­bė­ji­mą tvar­ky­tis mies­te.

3

birželio 20–26, 2013

miestas

– ant­ras gim­ta­die­nis Jo­ni­nių dar bus li­kę po­ra die­nų, gra­žia­ja­me Ver­kių par­ke penk­ta­ die­nio va­ka­rą jau bus pi­na­mi vai­ ni­kai, vyks vais­ta­žo­lių tur­gus, bus ga­li­ma bur­tis iš žo­ly­nų, degs lau­ žai, skam­bės dai­nos, Ne­ri­mi bus pluk­do­mi vai­ni­kai.

Iki pa­te­kės sau­lė, kaip pa­sa­ko­jo šven­tės or­ga­ni­za­to­riai, bus ieš­ko­ ma pa­par­čio žie­do, šo­ki­nė­ja­ma per ug­nį, mau­do­ma­si, ger­bia­mi me­ džiai, lan­ko­mi ja­vai, brai­džio­ja­ma po ry­to ra­są, vyks ri­tua­li­nis prau­ si­ma­sis, bus pa­gerb­ta te­kan­ti sau­ lė. Su­si­rin­ku­sie­siems kon­cer­tuos folk­lo­ro an­samb­liai.

Jo­nas Juod­ka:

Ieš­kant pa­par­čio žie­ do ga­li­ma leng­vai ir pa­si­klys­ti.

Pak­vips vais­ta­žo­lė­mis

Ker­na­vė: ir šie­met sek­ma­die­nio va­ka­rą Ra­sos ant pi­lia­kal­nių ir jų pa­

pė­dė­se bus šven­čia­mos pai­sant vi­sų tra­di­ci­jų.

aš ta­da ją va­din­čiau ne Jo­ni­nių, o il­giau­sios va­sa­ros die­nos šven­ te“, – sa­kė fo­tog­ra­fas.

Svar­bi die­na

Vi­siš­kai ki­taip apie Jo­ni­nes kal­ba Vil­niaus ta­ry­bos na­rys Jo­nas Juod­ ka. Ši šven­tė, pa­sak pa­šne­ko­vo, yra tar­si ant­ra­sis gim­ta­die­nis. „Ka­dan­gi pa­ts esu Jo­nas, man Jo­ ni­nės, kaip pa­ts juo­kais sa­kau, yra ant­ras gim­ta­die­nis. O kar­tais net la­biau šven­čia­mos nei tik­ra­sis gim­ ta­die­nis. Esu gi­męs sau­sio 4-ąją, tad po Nau­jų­jų me­tų tas gim­ta­ die­nis tru­pu­tį pa­si­me­ta. O Jo­ni­nės jau tam­pa tar­si tik­rą­ja gi­mi­mo die­ na“, – sa­kė ta­ry­bos na­rys, tą­dien vi­sad su­lau­kian­tis bi­čiu­lių, ko­le­gų ir ar­ti­miau­sių žmo­nių svei­ki­ni­mų. Šią die­ną J.Juod­ka mi­ni daž­niau­ siai šei­mo­je. Kaip pa­ts tei­gė, vi­sad sten­gia­si pa­bėg­ti iš mies­to, pa­si­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

bū­ti su sa­viš­kiais, pra­leis­ti tą va­ ka­rą gam­to­je. Tos tra­di­ci­jos ne­ke­ ti­na keis­ti ir šie­met.

Paš­ne­ko­vas už­si­mi­nė, kad pa­ par­čio žie­do jau se­niai neieš­ko­ jo. Pak­laus­tas, ar ka­da nors te­ko jį ras­ti, juok­da­ma­sis at­sa­kė, kad ieš­kant to žie­do ga­li­ma ir pa­čiam miš­ke pa­si­klys­ti. „Pa­me­nu, kaip prieš ko­kius pen­ke­rius me­tus ieš­ko­jau. Bu­vo­ me gam­to­je, bu­vo la­bai tam­su, tai pa­skui te­ko ieš­ko­ti ke­lio, kaip su­ grįž­ti. Tai­gi, ieš­kant pa­par­čio žie­ do ga­li­ma leng­vai ir pa­si­klys­ti“, – is­to­ri­ją pri­si­mi­nė J.Juod­ka.

Ra­sos Ver­kių par­ke

Jau penk­ta­die­nį vi­si, pa­si­puo­ šę vai­ni­kais, su­rin­kę de­vy­nių žo­ ly­nų ku­po­lę, pa­siė­mę lauk­ne­šė­lį, su šei­mo­mis ar drau­gais kvie­čia­ mi at­vyk­ti į Ver­kių par­ką. Nors iki

Šeš­ta­die­nį sos­ti­nės Ge­di­mi­no pro­spek­tu – nuo Vin­co Ku­dir­ kos aikš­tės iki Ar­ki­ka­ted­ros ba­ zi­li­kos – nu­si­drieks jau sep­tin­tą kar­tą vyk­sian­ti se­nas tra­di­ci­jas, sie­kian­čias XX a. pra­džią, tu­rin­ ti ma­giš­ka šven­tė – Žo­ly­nų tur­ gus, se­niau dar va­din­tas Ra­ga­nų tur­ge­liais. Jame lan­ky­sis ra­ga­nos, bū­rė­jos, ži­niuo­nės, tur­gaus lan­ky­ to­jams burs atei­tį.

2007 m. at­gi­mu­sia­me Žo­ly­nų tur­gu­je lan­ky­to­jų lauks ir vais­ ta­žo­lių bei ki­tų svei­kų pro­duk­tų, tau­to­dai­lės dir­bi­nių par­da­vė­jai, teat­ra­li­zuo­ta pir­tis, tur­gaus per­ so­na­žai, „Vi­sai ne­prik­lau­so­mas vie­nuo­lių teat­ras“, „Svirp­lio ra­ di­jo“ me­ni­nės pra­mo­gi­nės lai­dos tie­sio­gi­niai re­por­ta­žai.

Tra­di­ci­jos ir links­my­bės gam­to­je

Vai­da Ka­lin­kai­tė v.kalinkaitė@diena.lt

No­rin­tys pra­leis­ti Jo­ni­nes kai­ mo tu­riz­mo so­dy­bo­je, bet jos dar neuž­re­zer­va­vę jau sun­kiai ras lais­ vų vie­tų. So­dy­bų sa­vi­nin­kai pa­ta­ ria to­kioms šven­tėms so­dy­bos pra­ dė­ti ieš­ko­ti bent prieš dvi sa­vai­tes, o jei įma­no­ma – ir dar anks­čiau.

Dau­ge­lio so­dy­bų sa­vi­nin­kai re­zer­ va­ci­jų Jo­ni­nių sa­vait­ga­liui su­lau­kė jau prieš ke­le­tą sa­vai­čių. Kai ku­rie, pa­klaus­ti, ar ga­li­ma Jo­ni­nėms iš­si­ nuo­mo­ti jų so­dy­bą, ne­tgi nu­stem­ ba, kad žmo­nės li­kus ma­žiau nei sa­vai­tei dar to tei­rau­ja­si.

So­dy­bos kai­na pri­klau­so nuo so­ dy­bos ko­ky­bės, tei­kia­mų pa­to­gu­ mų ir pra­mo­gų. Taip pat nuo me­tų lai­ko ir die­nos, ka­da so­dy­bą no­ri­ ma iš­si­nuo­muo­ti. Sa­vait­ga­liais ar šven­čių die­no­mis nuo­ma di­des­nė, to­dėl per Jo­ni­nes so­dy­bų nuo­mos kai­nos taip pat ky­la. Ne­pai­sant to, be­veik vi­sos so­dy­bos vis tiek iš­nuo­mo­ja­mos. Kai­nos svy­ruo­ ja nuo po­ros šim­tų iki ke­lių tūks­ tan­čių li­tų už vi­sos so­dy­bos nuo­ mą. Už žmo­gų ga­li tek­ti su­mo­kė­ti

nuo dvi­de­šim­ties iki ke­lių šim­tų li­ tų die­nai. Ta­čiau prieš pat Jo­ni­nes iš­si­nuo­mo­ti so­dy­bą be­veik neį­ma­ no­ma, ne­prik­lau­so­mai nuo jos ko­ ky­bės, vie­tos ar kai­nos.

Prieš pat Jo­ni­nes iš­ si­nuo­mo­ti so­dy­bą be­veik neį­ma­no­ma, ne­prik­lau­so­mai nuo jos ko­ky­bės, vie­tos ar kai­nos.

Lie­tu­vos kai­mo tu­riz­mo aso­cia­ ci­jos, vie­ni­jan­čios dau­giau kaip pu­ sę Lie­tu­vos kai­mo tu­riz­mo so­dy­bų sa­vi­nin­kų, ad­mi­nist­ra­to­rė Vil­ma Strums­kie­nė nu­ro­dė, kad kai ku­ rios so­dy­bos ne­tgi ren­gia ma­si­nes Jo­ni­nių šven­tes. So­dy­ba ne­nuo­mo­ ja­ma konk­re­čiam žmo­gui, bet jo­je su­ren­gia­mas kon­cer­tas, pra­mo­gų ir at­rak­ci­jų šven­tės sve­čiams. Taip pat šven­tės sve­čiai ga­li su­si­pa­žin­ ti su so­dy­bos pa­pras­tai tei­kia­mais pa­to­gu­mais ar siū­lo­mo­mis lais­va­ lai­kio veik­lo­mis.

Po­li­ci­ja pa­si­ren­gu­si Kiek­vie­ną sa­vait­ga­l į šią va­sa­rą ke­l ių po­l i­ci­ja or­ga­n i­z uo­ja ak­ci­ją, per ku­r ią tik­r i­n a­m as vai­r uo­to­j ų blai­v u­m as.

Tik­r i­na­ma, ar vai­r uo­to­jai, prieš sės­ da­m i prie vai­ro, var­to­jo al­ko­ho­l io, nar­ko­t i­k ų ar ki­t ų psi­chi­ką vei­k ian­ čių me­d žia­g ų. Jo­n i­n ių sa­vait­ga­l is – ne išim­t is. Be to, vi­są sa­vai­tę iki pat Jo­ni­nių die­nos vyks­ta trans­ por­to prie­mo­nių va­žia­vi­mo grei­ čio kont­ro­lė, o 20–23 d. bus ati­

džiau ste­bi­mi pa­vo­ jin­gai ar chu­li­ga­ niš­kai va­ž iuo­ jan­tys vai­ruo­ to­jai. Bus stab­ do­mi vi­si, ku­ rie sa­vo vai­ ra­v i­mu ke­l ia grės­mę ki­tų eis­ mo da­ly­vių sau­ gu­mui.

Ker­na­vės kul­tū­ri­nia­me re­zer­va­ te sek­ma­die­nio va­ka­rą 20 val. bus pra­dė­ti lan­ky­ti lau­kai Pa­jau­tos slė­ ny­je, vyks žai­di­mai, bur­tai prie Di­ džio­sios ku­po­lės Pi­lies kal­ne. Ant pi­lia­kal­nių ir prie Ne­ries vyks tra­ di­ci­nės Ra­sų šven­tės apei­gos, žai­ di­mai, šo­kiai, skam­bės dai­nos.

Tuo pa­čiu lai­ku at­lie­ka­mos va­ sa­ros sau­lėg­rį­žos apei­gos ir pa­ pro­čiai, de­gi­na­mi lau­žai, pi­na­mi vai­ni­kai, ieš­ko­mas pa­par­čio žie­ das lauks ir šven­tės da­ly­vių Tra­ kų Vo­kė­je.

Ant­ra­die­nis Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas nu­s pren­d ė, kad pre­ky­ ba po­vei­kiu įta­ria­mas sos­t i­n ės vi­c e­m e­ ras Ro­m as Ado­ ma­vi­čius dar tris mė­n e­s ius ne­ga­ lės ei­t i Vil­n iaus mies­t o ta­r y­ bos na­rio ir ke­lių įmo­n ių ste­b ė­t o­ jų ta­r y­b os na­r io pa­rei­g ų. Nuo pa­rei­ gų nu­ša­lin­tas sos­ti­nės vi­c e­m e­ras so­c ial­d e­m ok­ ra­t as R.Ado­m a­v i­č ius kal­t i­n a­

Kai­mo so­dy­ba Jo­ni­nėms? Pa­mirš­ki­te

Tre­čia­die­nis mas tuo, kad, bū­da­mas Vil­n iaus mies­to sa­ vi­v al­d y­b ei pri­ k l a u ­s a n ­č i o s bend­ro­vės „Vil­ niaus van­d e­ nys“ ste­b ė­ to­j ų ta­r y­b os na­r iu, ža­d ė­ da­m as pa­s i­ nau­d o­t i sa­vo tar­ny­ba, įga­l io­ ji­m ais bei pa­ž in­ ti­m is, rei­k a­l a­vo ir priė­mė di­de­lės ver­tės ky­šį – 40 tūkst. li­tų.

Pra­neš­ta, kad, vyk­dant tarp­tau­ti­nę ope­ ra­ci­ją, Lie­tu­vos kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos biu­ro pa­rei­gū­nai Vil­niu­je su­lai­kė pen­kis gru­zi­nų tau­ty­bės Ru­si­jos pi­lie­čius, gal­ būt pri­klau­san­čius vie­n ai pa­vo­j in­ giau­sių nu­si­kals­ ta­mų gru­puo­čių ES. Su­lai­ky­tie­ji pri­klau­sė „Ku­ tai­s i“ gru­ puo­tei. Per tarp­ tau­

ti­nę ope­ra­ci­ją iš vi­so bu­vo su­lai­ky­ta aš­ tuo­nio­li­ka as­me­nų. Pen­ki jų ant­ra­die­nį bu­vo su­lai­ky­ti Lie­tu­vo­je. Pas vie­ną ras­ ta nar­ko­ti­kų. Pag­rin­di­nis gru­puo­tės ty­ ri­mas vyk­do­ mas Ita­li­jo­je.

4

birželio 20–26, 2013

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Pra­keiks­mas ar Ne­mokė­ji­mas vers­lau­ti ar už­keik­ta vie­ta? To­kie klau­si­mai daž­nai ky­la vil­nie­čiams pa­ma­čius vie­noj ar ki­toj vie­toj nuo­ lat be­si­kei­čian­čių ka­vi­nių už­ra­šus ar net vi­siš­kai iš­tuštė­ju­ sias pa­tal­pas.

Er­len­das Dia­gi­le­vas

sa­vo įžval­go­mis da­li­jo­si R.Moc­ ke­vi­čius.

Ka­vi­nes pa­keitė par­duo­tuvė

Sa­va: daž­nas vil­nie­tis ar mies­to sve­čias Ro­že­le va­di­na­mai mo­te­riai

pi­nigų ne­gai­li.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Mies­to ne­bet­rik­do iš­mal­dos pra­šy­to­jai?

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Nors Vil­niaus mies­te draud­žia­ ma pra­šy­ti iš­mal­dos ir ją duo­ti, jos pra­šan­čių sos­tinės gatvė­se ne­trūksta. Ar tei­sin­gai el­giamės ne­gailė­da­mi li­to el­ge­tau­jan­čiam as­me­niui?

Ta­po kas­die­ny­be

Iš­mal­dos pra­šan­tys as­me­nys nė­ ra jo­kia nau­jie­na nei se­na­mies­ čio ka­vinė­se pie­tau­jan­tiems ar va­ka­rie­niau­jan­tiems vil­nie­čiams ir mies­to sve­čiams, nei pa­čių ka­ vi­nių dar­buo­to­jams. „Jų už­ten­ka kas­dien. Ma­to­me ko­kius pen­kis nuo­la­ti­nius as­me­nis, ku­rie kas­ dien po ke­letą kartų čia ra­tais pra­su­ka. Jei jie ne­pa­si­ro­do, at­ ro­do, kad jau kas nors ne taip tą­ dien“, – pa­sa­ko­da­ma šyp­so­jo­si Pi­lies gatvė­je esan­čios pi­ce­ri­jos „Char­lie Piz­za“ dar­buo­to­ja.

Kad to­kių as­menų ne­trūksta, pa­tvir­ti­no ir gre­ta esan­čių ka­ vi­nių pa­davė­jai. Tie­sa, apie tai kalbė­da­mi jie ne­si­pik­ti­na, kaip pa­tys įvar­di­jo, tai jau kas­die­nybė, prie ku­rios vi­si pri­pratę. Klau­si­ mas, ar tik­rai ne­pyks­ta ir ka­vi­nių klien­tai? „Na, skundų ne­su­lau­ kia­me. Būna, ir pa­tys juos nu­ve­ ja­me ša­lin, kad ne­kibtų prie mūsų klientų“, – sakė vie­na Pi­lies šo­ ko­la­dinės dar­buo­tojų.

Ne­neigė pa­davė­jai, kad kar­tais ky­la ir ginčų, kai klien­tai mėgi­na pa­sa­ky­ti el­ge­tau­jan­čiam as­me­niui „ne“, o šis įky­riai to­liau len­da.

Su­šel­pia sve­tim­tau­čius

Bet štai vi­sai sos­ti­nei pui­kiai Ro­ želės var­du pa­žįsta­ma iš­mal­dos pra­šan­ti mo­te­ris, pa­davėjų tvir­ ti­ni­mu, ka­vi­nių klien­tams pyk­ čio ne­ke­lia. Ir ne kartą te­ko sa­vo aki­mis įsi­ti­kin­ti, kad dau­ge­lis jai mie­lai duo­da litą kitą.

Pa­si­ro­do, tai da­ro ne tik mies­ tie­čiai, ku­riems ši per­so­na jau ta­ po tar­si neats­ki­ria­ma mies­to da­ li­mi. Dėl jos išs­kir­tinės iš­vaiz­dos dėmesį at­krei­pia bei ka­pei­kos ne­ gai­li ir už­sie­nie­čiai. „Pap­ras­tai iš­ mal­dos pra­šan­tiems pi­nigų ne­ duo­du, tik kai vie­šiu už­sie­ny­je“, – sakė pirmą kartą Vil­niu­je be­si­ lan­kan­tis iš Bul­ga­ri­jos na­mo į Es­ tiją vyks­tan­tis Ma­re­kas.

Esą, kad ne­pri­kibtų, vy­ras pa­ pra­šy­tas davė iš­mal­dos Ro­že­lei. Ir dar pri­dūrė: „Ži­no­te, kai sėdi prie sta­lo su vai­ku ir priei­na el­ge­tau­ jan­tis žmo­gus, ge­riau jau duo­ti tą pi­nigėlį, nes nie­kad ne­ži­nai, ar ne­kils konf­lik­tas.“ Prie­šin­gai nei už­sie­nio sve­čių, ne visų lie­tu­vių po­žiū­ris toks pat. „Kodėl pri­va­lau kam nors tie­siog duo­ti pi­nigų? Tik­rai ne­pri­va­lau.

Ypač ma­ne er­zi­na pra­šan­tys jau­ni žmonės. Žiū­riu į to­kius ir gal­vo­ju: „Esi jau­nas, tu­ri ran­kas, ko­jas, ne vėlu su­siim­ti ir dar įsi­ka­bin­ti į gy­ ve­nimą.“ Bet vei­kiau­siai to­kiems kur kas pa­pras­čiau pa­slam­pinė­ ti iš­tie­sus ranką. Ži­no­ma, kam dirb­ti, jei ga­li pa­pra­šy­ti ir vi­sa­da at­si­ras duo­dan­čių“, – pik­ti­no­si Vil­niaus gatvės ka­vinė­je „Cof­fee Inn“ kavą ge­rian­tis To­mas.

Duo­ti pi­nigų yra blo­gai

Kaip teigė sa­vi­val­dybės at­sto­vai, Vil­niaus mies­te ga­lio­ja tvar­ky­mo ir šva­ros tai­syklės, ku­rio­se draud­žia­ma pra­šy­ti iš­mal­dos ir jos duo­ti, išs­ky­rus prie mal­dos namų. Pa­ gal tai­syk­lių rei­ka­la­vi­mus pirmą kartą ski­ria­ma bau­da yra 10 litų, ant­rą kartą gre­sia įspėji­mas ar­ba bau­da iki 2 tūkst. litų.

Nors mies­to sa­vi­val­dybės Vie­ šo­sios tvar­kos sky­riaus dar­buo­ to­jai nuo­lat, kaip teigė sa­vi­val­ dybė, pėsti pa­tru­liuo­ja cent­rinė­je mies­to da­ly­je, nu­baus­ti pra­šantį iš­mal­dos pa­vyks­ta tik vieną kitą.

Ki­ta ver­tus, įdo­mu, kad ap­skri­ tai pa­vyks­ta. Praė­ju­siais me­tais toks te­bu­vo vie­nas as­muo, šįmet – jau trys.

Sos­tinės vald­žia ir pa­ts mies­to me­ras Artū­ras Zuo­kas teigė, kad duo­da­mi pra­šan­čia­jam pi­nigų ne­ ro­do­me rūpes­čio, o tik ska­ti­na­me juos ir to­liau da­ry­ti tą pa­tį. „Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybė ir ne­vy­riau­sy­binės or­ga­ni­za­ci­jos ga­li pa­si­rūpin­ti vi­sais, ku­riems rei­ka­lin­ga pa­ra­ma. Ke­lių centų ar litų da­vi­mas gatvė­je nėra rūpi­ni­ ma­sis ar­ti­mu, nes taip duo­dan­tys tik pa­lai­ko to­kių žmo­nių bu­vimą gatvė­je, ne­su­da­ro­me jiems ga­li­ mybės at­si­ties­ti“, – sakė me­ras ir pa­tarė, kad ge­riau yra nu­pirk­ ti mais­to, nu­si­ųsti ten, kur da­li­ ja­ma in­for­ma­ci­ja apie rei­kiamą ir ga­limą pa­galbą.

„Bu­vo čia įsikū­ru­si ir Tai­lan­do vir­ tuvė, pa­skui verslą su­kti bandė ki­ nai – šie nuo to lai­ko, kai pra­dėjo į visą maistą gau­siai ber­ti drus­ kos, il­gai neiš­si­laikė. Vėliau at­vy­ ko vers­li­nin­kai, mėginę pre­kiau­ti grei­tuo­ju mais­tu, ta­da – gru­zi­nai, tikėję­si pri­trauk­ti klien­tus sa­vo tra­di­ci­ne vir­tu­ve. Dar vėliau vie­na mo­te­ris at­kak­liai bandė iš­vys­ty­ti šiek tiek la­biau tra­di­cinės ka­vinės verslą, po to bu­vo čia dar be­galė vis­ko ir ga­liau­siai per­ėmėme pa­ tal­pas iš uz­bekų res­to­ra­no, ku­ riam pa­vy­ko šio­je vie­to­je iš­si­lai­ky­ ti bent šiek tiek il­giau“, – pa­sa­ko­jo Ramū­nas Moc­ke­vi­čius, Jo­gai­los ir A.Sme­to­nos gat­vių kam­pe ne­se­ niai įsikū­ru­sios par­duo­tuvės „Ar­ mi­jai ir ci­vi­liams“ va­do­vas. Ši vie­ta, ku­rio­je il­gai neiš­si­laikė nė vie­nas ba­ras, res­to­ra­nas ar ka­ vinė, vilniečiui jau se­niai at­rodė ne­tin­ka­ma jo­kiai vie­šo­jo mai­ti­ni­ mo įstai­gai. „Pa­ti vie­ta net ne­su­tei­kia ga­li­ mybės įkur­ti lau­ko ka­vinę – tiek gatvė­je, tiek kie­me­ly­je nėra jo­kios vie­tos nei sta­liu­kams, nei juo la­ biau di­des­niems skėčiams. Ir nors pa­tys pa­talpų sa­vi­nin­kai norė­jo, kad čia įsi­kurtų mai­ti­ni­mo įstai­ga, nuo­mi­nin­kai aki­vaizd­žiai neat­siž­ velgė net į po­ten­cia­lią kon­ku­ren­ ciją – todėl iš esmės vi­siems jiems verslą vys­ty­ti čia sekė­si ga­na sun­ kiai. Vi­si bu­vo nu­si­teikę per­ne­lyg op­ti­mis­tiš­kai, kai čia kas pen­ki žings­niai – vis ki­tas ka­bo­kas“, –

At­šaukė „už­kei­kimą“?

To­kių ba­rams, ka­vinėms ir res­to­ ra­nams ne­tin­kamų, ta­čiau jų įkū­ rėjų, at­ro­do, itin geid­žiamų vietų Vil­niu­je – be ga­lo daug. Is­lan­di­jos gatvė­je, kur da­bar įsikūręs „Kas Kas“ ba­ras, iš­ka­bos kei­čia­si vos ne kas­met.

Bu­vo čia įsikū­ru­si ir Tai­lan­do vir­tuvė, pa­skui ki­nai, ta­da – gru­zi­nai, vėliau bu­ vo čia dar be­galė vis­ko ir ga­liau­siai per­ėmėme pa­tal­pas iš uz­bekų res­to­ra­no.

Lab­da­rių gatvė­je iki tol, kol ten įsikūrė ba­ras „Co­co“, ban­dy­ta vil­ nie­čius vi­lio­ti ir grai­kiš­ka, ir mol­ da­viš­ka, ir ki­to­kia vir­tu­ve. „Co­ co“ jau lai­ko­si ke­le­rius me­tus ir net va­sa­ros sa­vait­ga­liais su­lau­ kia daug klientų. Galbūt at­šaukė „pra­keiksmą“?

Tą pa­tį ban­do da­ry­ti „Mo­ji­tos“ ba­ras Lab­da­rių ir To­to­rių gat­vių kam­pe. Barų iš­kabų pa­si­kei­ti­mas šio­je vie­to­je taip pat įpras­tas reiš­ ki­nys. „Iš tikrųjų mums nėra jo­kio skir­tu­mo, kas čia bu­vo ir ko ne­bu­ vo, – pa­sa­ko­jo ba­ro di­rek­torė. – Turė­jo­me įsi­vaiz­duo­ti, kad pa­tal­

pos ne­tu­ri nei sienų, nei lubų, nei grindų, ir viską pra­dėti nuo nu­ lio“, – pa­sa­ko­jo ba­ro „Mo­ji­tos“ di­rek­torė.

Nėra pa­si­rin­ki­mo

Pa­sak jos, ren­kan­tis ko­mer­cinės pa­s kir­t ies plotą se­n a­m ies­ty­je prie­ta­rams vie­tos ne­lie­ka ir domė­ tis, kas vie­no­se ar ki­to­se pa­tal­po­se veikė anks­čiau ir kaip sekė­si, nė­ ra jo­kios pra­smės. Prie­žas­ties pa­ pras­ta – di­delės pa­talpų pa­si­ūlos Vil­n iaus se­n a­m ies­ty­je pa­p ras­ čiau­siai nėra. „Ką gau­ni – tą ir tu­ri. Žmonės grie­bia tai, ką pa­vyks­ta gau­ti, nes ką nors gau­ti to­kio­je si­tua­ci­jo­je pra­ktiš­kai ne­įma­no­ma. Ba­rai, įmo­ nės jau kraus­to­si į ant­rus aukš­tus, nes tų vietų tie­siog nėra, – jų bet kas ne­da­li­ja ir bet kam ne­nuo­mo­ ja“, – teigė „Mo­ji­tos“ va­dovė.

Tai pa­tvir­ti­no ir „Ober-Haus“ ko­mer­ci­nio ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to pro­jektų va­do­vas Aud­rius Mei­dus. „Po­pu­lia­riau­sio­se se­na­mies­čio gatvė­se, at­lai­kan­čio­se pa­grin­di­nius po­ten­cia­lių barų ir res­to­ranų kli­ entų srau­tus, pa­talpų pa­si­rin­ki­mo nėra dėl la­bai pa­pras­tos prie­žas­ties – neeg­zis­tuo­ja jo­kia pa­si­ūla. O pa­ klau­sa iš tiesų di­delė, ta­čiau pa­ brėžti­na, kad tai ga­lio­ja kal­bant bū­ tent apie pa­grin­di­nes gat­ves – tas, ku­rios tuos po­ten­cia­lius lan­ky­to­jus kon­cent­ruo­ja, – sakė A.Mei­dus. – Sa­ky­ki­me, Is­lan­di­jos, Vil­niaus, Vo­ kie­čių, Pi­lies gatvės – vie­nos iš jų.

Laisvų pa­talpų čia re­tai at­si­ran­da, o jei­gu to­kių ir at­si­ran­da, jas iš kar­to iš­si­nuo­mo­ja.“

Va­sarą Vil­niaus ka­vi Vai­da Ka­lin­kaitė v.kalinkaite@diena.lt

Atė­jus va­sa­rai vil­nie­čiai sku­ba iš mies­to į gamtą ar į ku­ror­tus ir mies­to ba­rai, ka­vinės bei res­to­ra­ nai iš­tuštė­ja. Lie­ka vie­na vil­tis – tu­ris­tai.

Galėtų už­si­da­ry­ti

Sąstin­gis: va­sa­ros sa­vait­ga­liais

mies­tas iš­tuštė­ja ir tai la­bai smar­ kiai pa­jun­ta ka­vi­nių bei barų sa­vi­ nin­kai. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Alaus res­to­ra­no „Būsi tre­čias“, esan­čio To­to­rių gatvė­je, sa­vi­nin­ kas Ro­mual­das Da­cius sakė, kad did­žiau­sią naudą ir pelną va­sarą tei­kia lau­ko te­ra­sa. „Mus gelbs­ ti lau­ko te­ra­sa. Jei­gu ne ji, sa­ky­ čiau, gal ga­li­me ir už­si­da­ry­ti. Iš­ leis­ti pusę dar­buo­tojų ato­sto­gau­ti, nes lie­ka tik die­nos pietų pa­va­ ly­ti atei­nan­tys klien­tai“, – teigė R.Da­cius.

Jis tvir­ti­no, kad sa­vait­ga­liais lan­ ky­tojų su­lau­kia la­bai ma­žai, ne­bent būna blo­gas oras. „Prik­lau­so vis­kas nuo oro, šven­čių. Jei­gu il­ga­sis sa­ vait­ga­lis – vis­kas, lan­ky­tojų nėra, – sakė R.Da­cius. – Dar va­sarą mus la­bai gelbs­ti tu­ris­tai. Tik jie išt­rau­ kia visą tą pre­kybą.“

Jis pa­stebė­jo, kad ypač liepą pa­ gausė­ja tu­ristų, ku­rių daž­nai bū­ na ne­tgi dau­giau ne­gu lie­tu­vių klientų. Tu­ris­tai atei­na grupė­ mis ir daž­niau­siai iš­leid­žia dau­ giau pi­nigų ne­gu lie­tu­viai. „Jei­ gu mūsiš­kis atei­na, tai tru­putį ko nors užkąs: duo­nos, sa­lotų“, – sa­ kė R.Da­cius.

O tu­ris­tai ne taip tau­po. Jie už­ si­sa­ko bran­ges­nių pa­tie­kalų, vy­ ną per­ka bu­te­liais. „Jie at­va­žiuo­ja ilsė­tis“, – tvir­ti­no R.Da­cius.

Ren­gi­niai pel­no neduoda

Res­to­ra­ne „Būsi tre­čias“ or­ga­ni­ zuo­ja­mi sta­lo žai­dimų va­ka­rai, ant­ ra­die­niais vyks­ta šach­matų tur­ny­ ras „Būsi tre­čias“ tau­rei laimė­ti, su­si­tin­ka mi­nia­tiūrų mėgėjai. Ta­ čiau R.Da­cius sakė, kad tai la­ biau lais­va­lai­kio pra­lei­di­mo būdas klien­tams nei ga­li­mybė pri­kvies­ti dau­giau lan­ky­tojų ir taip už­si­dirb­ ti daugiau pel­no. „Tie mūsų sta­lo žai­di­mai yra už­siė­mi­mas jau­ni­mui. Aš ma­tau tą kar­tais dy­k inė­jantį jau­n imą ir gal­vo­ju, kur jie su­si­rinktų? –

5

birželio 20–26, 2013

miestas

vers­lo neiš­ma­ny­mas?

Pa­mo­ka: tie ka­vi­nių sa­vi­nin­kai, ku­rie įsikūrę ato­kesnė­se priei­go­se, sėdi su­dėję ran­kas ir lau­kia sa­vo klien­to, il­gai­niui ga­li jo ir ne­su­lauk­ti.

Rei­kia viską ge­rai ap­skai­čiuo­ti

Anot ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to eks­ per­to, vers­lo sėkmė pri­klau­so nuo konk­re­čios vie­tos, pa­talpų nuo­mos dyd­žio. Tai le­mia ka­vinė­je pa­tie­ kia­mo mais­to, gėrimų ar kitų pa­ slaugų kai­nas. „Se­n a­m ies­č io pa­k raš­č iuo­se, ten, kur at­si­tik­ti­nis pėsčias klien­ tas jau ne­be­nuei­na, o vie­tos pa­si­ sta­ty­ti ma­šiną iš esmės nėra, nau­ jai įsikū­ru­sios įmonės turėtų rea­liai pa­sver­ti sa­vo ga­li­my­bes ir galbūt in­ves­tuo­ti į rin­ko­darą – la­biau pa­ si­rek­la­muo­ti, vie­šin­ti sa­vo veiklą įvai­riais ren­gi­niais ir pa­na­šiai, – kalbė­jo A.Mei­dus. – Tie nuo­mi­ nin­kai, ku­rie įsikūrę, pa­vyzd­žiui, ato­kesnė­se Ge­di­mi­no pro­spek­ to priei­go­se, sėdi su­dėję ran­kas ir lau­kia sa­vo klien­to, il­gai­niui ga­li jo ir ne­su­lauk­ti.“

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Paš­ne­ko­vas taip pat at­kreipė dė­ mesį į tai, kad itin pa­klau­sio­se se­ na­mies­čio vie­to­se pa­ty­ru­siems vers­li­nin­kams pa­sta­ruo­ju me­tu se­ka­si ge­riau. Pa­talpų sa­vi­nin­kai, turė­da­mi pa­si­rin­kimą, įsi­leid­žia tuos, ku­rie jau tu­ri vers­lo pa­tir­ ties. Taip jie ap­si­sau­go nuo ga­limų rin­kos nau­jokų ne­sėkmių ir būna už­tik­rin­ti, kad nau­jos nuo­mos su­ tar­ties ne­reikės pa­si­ra­šy­ti bent jau ke­le­rius me­tus.

To­liau nuo pa­grin­di­nių mies­to ar­te­rijų ko­mer­ci­nių pa­talpų pa­ klau­sos ir pa­s i­ū los ba­l an­sas iš­ si­ly­g i­n a ir čia esan­č ių pa­talpų sa­v i­n in­k ai vie­š o­j o mai­t i­n i­m o vers­l o di­l e­tan­t us įsi­l eid­ž ia no­ riau. Tai ir su­tei­kia sąly­gas at­si­ ras­ti ne tik „už­keik­toms“ konk­ re­čioms vie­toms, bet ir iš­ti­soms gatvėms.

i­nes gelbs­ti tu­ris­tai svarstė R.Da­cius. – Čia vi­sa salė būna pil­na ir vi­si žaid­žia sta­lo žai­ di­mus. Kad gertų alaus daug, kad val­gytų ką nors – tai ne­la­bai. Pa­ vyzd­žiui, prie sta­liu­ko sėdi ke­tu­ rie­se. Na, tai vie­nas gers ar­batą, pas kitą – ka­va, pas tre­čią – sul­ tys, pas ket­virtą ga­li būti ma­žas bo­ka­liu­kas alaus. Ir visą va­karą su tuo. Ne­galė­čiau sa­ky­ti, kad čia did­žiu­lis pel­nas iš to.“

Prik­lau­so vis­kas nuo oro, šven­čių.

Jei­gu il­ga­sis sa­vait­ ga­lis – vis­kas, lan­ky­tojų nėra.

Daug įta­kos tu­ri rek­la­ma

Nors mėsos res­to­ra­nas „Meat Lo­ vers Pub“ yra ne taip daž­nai tu­ ristų lan­ko­mo­je Šv. Ig­no­to gatvė­je ir ne­tu­ri va­sa­ros te­ra­sos, res­to­ra­no va­do­vas Ig­nas Nek­ro­šius tvir­ti­no, kad nuo­sto­lių dėl mažė­jan­čio kli­ entų skai­čiaus ne­jau­čia.

„Mes la­bai ne­ma­žai in­ves­tuo­ja­ me į rek­lamą tu­riz­mui. Visą žiemą dir­ba­me, kad va­sarą būtu­me kiek įma­no­ma dau­giau ma­to­mi tu­ris­ tams. Tuo­se pa­čiuo­se ne­mo­ka­ muo­se žemė­la­piuo­se, gi­duo­se, kad kur nors būtu­me. Mes į tai in­ves­ tuo­ja­me, bet tai už­tat at­si­per­ka va­ sarą“, – sakė I.Nek­ro­šius.

Jis taip pat tvir­ti­no, kad va­sarą la­bai ge­rai turė­ti te­rasą: „Bet mes te­ra­sos ne­tu­ri­me, todėl rek­la­mos būdais sprend­žia­me pro­blemą.“ Vis dėlto „Meat Lo­vers Pub“ atei­ty­je pla­nuo­ja įreng­ti va­sa­ros te­rasą, ta­čiau, kaip ir dau­ge­liui res­to­ranų, įsikū­ru­sių se­na­mies­ty­ je, tam rei­kia turė­ti ne­ma­žai lei­ dimų bei kai­mynų su­ti­kimų. „Na, šiais me­tais mes jos jau ne­ pa­da­ry­si­me, – sakė I.Nek­ro­šius. – Pla­nuo­ja­me gal ki­tais me­tais pa­da­ ry­ti, jei pa­vyktų. Si­tua­ci­ja kei­čia­si kie­me, žmonės kei­čia­si, vie­ni at­si­ kraus­to, ki­ti iš­sik­raus­to. Gal su­si­ tar­si­me, nes mums rie­kia ne­ma­žai su­ti­kimų gau­ti, ko se­na­mies­ty­ je yra be­veik ne­įma­no­ma, jei­gu di­ des­nis kie­mas.“

% 0 3

i i ik u m uni vasarą a j ida visą iniais. a l nuo metų trauk w. ww s o 26 iauti cij rma o kel f n i Dau

gia

u

lit

.lt rail

arb

a

fo tele

nu

8

55 700

111

6

birželio 20–26, 2013

miestas

Oro uos­tas tram­dys tak­sis­tus

Plėši­kai – taip Vil­niaus oro uos­te dir­ban­ čius tak­sis­tus va­di­na daž­nai ke­liau­jan­tys lie­tu­viai ir už­sie­nie­čiai. Ta­čiau tak­si įmonės akiplė­šiš­kas kai­nas ar­gu­men­tuo­ja tuo, kad ke­lei­vių skai­čius ne­di­de­lis, o už li­cen­ciją dirb­ti oro uos­te rei­kia mokė­ti bran­giai. Vi­sa tai turėtų pa­si­keis­ti.

Vai­da Ka­lin­kaitė v.kalinkaite@diena.lt

Oro uos­tas pa­skelbė kon­kursą, ku­ ria­me bus at­rink­ti tak­si pa­slaugų teikė­jai. Pa­gal nu­ro­dy­tas kon­kur­so tai­syk­les įsėdęs į oro uos­to te­ri­to­ri­ jo­je sto­vintį tak­si au­to­mo­bilį klien­tas turėtų su­mokė­ti 3,5 li­to už ki­lo­metrą dar­bo va­lan­do­mis ir 4 li­tus už ki­lo­ metrą nak­ti­mis, išei­gi­nėmis ir šven­ tinė­mis ne darbo die­no­mis. Už įsė­ dimą į au­to­mo­bilį klien­tas turėtų su­mokė­ti vien­kar­tinį 5 litų mo­kestį.

Iki šiol tei­kia­mos tak­si pa­slau­gos su­laukė dau­gybės ke­lei­vių skundų dėl di­de­lių kainų ir kitų ne­pa­to­ gumų. Vil­niaus oro uos­to Ko­mer­ ci­jos de­par­ta­men­to Nea­via­ci­nių pa­slaugų sky­riaus va­do­vas Jus­ti­nas Step­šys tvir­ti­no, kad skel­biant pra­ ėjusį kon­kursą rei­ka­la­vi­mai dėl ve­

ži­mo ta­rifų ne­bu­vo nu­sta­ty­ti. Juos nu­statė pa­tys vežė­jai.

J.Step­šys at­kreipė dėmesį, kad pa­gal Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos nu­ sta­ty­tus rei­ka­la­vi­mus tak­si vai­ruo­ to­jas pri­va­lo au­to­mo­bi­ly­je turė­ti tak­si vai­ruo­to­jo kor­telę, pri­tvir­ tintą au­to­mo­bi­lio sa­lo­no prie­ky­je, ke­lei­viams ge­rai ma­to­mo­je vie­to­je.

Kor­telė­je tu­ri būti nu­ro­dy­ti vežė­jo nu­sta­ty­ti tak­si ta­ri­fai, vežė­jo ir vai­ ruo­to­jo rek­vi­zi­tai, pri­kli­juo­ta vai­ ruo­to­jo nuo­trau­ka. „Taip pat pa­gal Tarp­tau­ti­nio Vil­niaus oro uos­to nu­sta­ty­tus rei­ ka­la­vi­mus kiek­vie­nas tak­si vai­ ruo­to­jas pri­va­lo ke­lionės pa­bai­ go­je pa­teik­ti ke­lei­viui spaus­dintą kvitą, ku­ria­me ma­ty­ti lai­kas, ta­ rifų dyd­žiai, nu­va­žiuo­tas at­stu­ mas, tak­si au­to­mo­bi­lio nu­me­ris ir ki­ti duo­me­nys, – tvir­ti­no J.Step­

Tiks­las: ti­ki­ma­si, kad nau­jos tai­syklės leis pa­ža­bo­ti tak­sistų ape­titą ir ke­lionė iš oro uos­to į Vil­niaus centrą

ne­be­kai­nuos 90 ar net dau­giau litų.

šys. – Nus­ta­čius, kad ve­žant ke­ leivį tak­si iš Vil­niaus oro uos­ to bu­vo pri­tai­ky­ti di­des­ni ta­ri­fai, ne­gu nu­ro­dy­ta tai­syklė­se, tak­si vežė­jui bus pa­skir­ta bau­da ir ap­ ri­bo­tas konk­re­taus tak­si au­to­mo­ bi­lio pa­te­ki­mas į tak­si li­niją.“ Be to, pa­skelb­to kon­kur­so tai­ syklės nu­ma­to, kad oro uos­to ke­ lei­vius ap­tar­nau­jan­tys tak­si vai­ ruo­to­jai turėtų vilkė­ti kla­si­ki­ne

ap­ran­ga: bal­tais marš­ki­niais, kla­ si­kinė­mis tam­sios spal­vos kelnė­ mis ir kla­si­ki­niais tam­siais ba­tais.

Vai­ruo­to­jas ne­ga­li būti ap­si­vilkęs spor­ti­ne ap­ran­ga, šor­tais ar marš­ kinė­liais. Rei­ka­lau­ja­ma, kad tak­ si vai­ruo­to­jai mokėtų anglų kalbą ne že­mes­niu, nei Eu­ro­pos Ko­mi­si­ jos nu­sta­ty­tu A1 kal­bos mokė­ji­mo ly­giu. Tai reiš­kia, kad tak­si vai­ruo­ to­jai tu­ri su­pras­ti ir gebė­ti var­to­ti

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

pa­pras­tas kas­die­nes bei būti­niau­ sias ang­liš­kas fra­zes.

Ar vai­ruo­to­jai tik­rai tvar­kin­gai ap­si­rengę ir ar mo­ka anglų kalbą, tik­rins oro uos­to at­sa­kin­gi dar­ buo­to­jai. Jei bus nu­sta­ty­ta šių tai­ syk­lių pa­žei­dimų, tak­si vežė­jui bus pa­skir­ta bau­da ir ap­ri­bo­tas konk­ re­taus tak­si au­to­mo­bi­lio pa­te­ki­mas į tak­si li­niją. Kon­kur­sas turėtų būti baig­tas bir­že­lio pa­bai­go­je.

Lazdynų poliklinika siūlo aukščiausią paslaugų kokybę Lazdynų poliklinika – tai atsinaujinusi medicinos įstaiga, kur greitai ir kokybiškai pasirūpinama pacientų poreikiais. Poliklinika nuosekliai laikosi užsibrėžto tikslo gerinti gyventojų sveikatą, mažinti sergamumą ir mirtingumą, teikti kokybiškas medicinos paslaugas.

Lazdynų poliklinika atidaryta 1973 m., jos veikla glaudžiai susijusi su Lazdynų mikrorajono istorija. VšĮ Lazdynų poliklinika teikia ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas Vilniaus miesto Lazdynų mikrorajono ir aplinkinių rajonų gyventojams. Įstaiga aptarnauja daugiau kaip 24 tūkst. pacientų, iš kurių beveik 8 tūkst., arba 30 proc., – pensinio amžiaus. Prieš kelerius metus duris atvėrę nauji privatūs kabinetai nuviliojo apie 3 tūkst. pacientų, susigundžiusių privačių įstaigų pasiūlymais.

Tačiau, direktorės Julijos Pliaukštienės teigimu, išėjusieji netrukus sugrįš, nes, objektyviai žiūrint, privatūs kabinetai neturi ko pacientams pasiūlyti, išskyrus tai, kad jiems nereikia laukti eilėje. Žmonės suviliojami, tačiau jau dabar pacientai grįžta atgal. Ypač daug tarp grįžtančių yra pensinio amžiaus žmonių, būtent jiems reikalingas platus gydymo ir tyrimų paslaugų spektras. O jaunesni žmonės labiau užsiėmę ir neskiria laiko gydymo paslaugų analizei, nes jaunesnį žmogų ir ligos rečiau puola. Tačiau kai prireikia gydytojo specialisto konsultacijos, pacientas gauna siuntimą į bet kurią sostinės gydymo įstaigą. Tada ir prasideda sunkumai. Gydymo įstaigos ne savo pacientus stato į eilę po pacientų, kurie prisiregistravę, todėl neretai pacientui vizito pas gydytoją specialistą tenka laukti ilgai. Akivaizdu, kad gydytis geriau ten, kur tave ir gydyti yra kam, kaip teigia poliklinikos direktorė.

Nuo 1998 m. Lazdynų poliklinikai vadovauja vidaus ligų gydytoja J.Pliaukštienė, iki tol dirbusi Terapijos skyriaus vedėja ir laiptelis po laiptelio užkopusi iki direktoriaus pareigų. J.Pliaukštienė – gerbiama ir vertinama vadovė. Kai 1998 m. vyko konkursas eiti direktoriaus pareigas, ją palaikė ir gyventojai, ir patys poliklinikos darbuotojai. Direktorė džiaugiasi darbu gražiame, ramiame rajone. Poliklinikos vadovybė gerai sutaria su Lazdynų seniūnija, bendrai sprendžia iškylančius klausimus.

Visai poliklinikos veiklai vadovauja ir ją koordinuoja administracija, Stebėtojų taryba, Gydymo taryba, Slaugos taryba, Medicinos etikos komisija, veikia vidaus medicininis auditas. Poliklinikoje įdiegta nesertifikuota kokybės vadybos sistema ISO 9001-2000. Pasak direktorės, kokybės politikai, pacientų poreikiams ir lūkesčiams tenkinti, saugioms, kokybiškoms, laiku teikiamoms ir kvalifikuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms užtikrinti skiriamas ypatingas dėmesys.

Lazdynų poliklinika baigė vykdyti ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „VšĮ Lazdynų poliklinikos infrastruktūros gerinimas antrinio lygio ambulatorinėms paslaugoms teikti“.

Už gautas lėšas atliktas pirmo ir antro aukštų patalpų remontas, įrengtas liftas, suremontuoti visi kabinetai ir įsigyta įrangos. Poliklinika įsigijo tris modernius echoskopus, pritaikytus kardiologijai, ginekologijai, skydliaukės, sąnarių, pilvo organų echoskopiniams tyrimams, taip pat endoskopą su vaizdo sistema ir rentgeno aparato skaitmeninimo sistemos įrangą.

Savo lėšomis poliklinika įsigijo kompiuterinį audiometrą, kardiotokografą, visuose poliklinikos kabinetuose pakeisti

baldai, taip pat atnaujinti laukiamojo baldai. Visi darbo kabinetai kompiuterizuoti. Direktorės J.Pliaukštienės iniciatyva sukurta elektroninė pacientų registracijos sistema, užtikrinanti kokybiškas ir šiuolaikiškas paslaugas poliklinikos pacientams. HIS sistema paremta atviro kodo programine įranga, todėl ją sistemingai galima atnaujinti ir praplėsti, ji nieko nekainavo mokesčių mokėtojams, jai įdiegti nereikėjo ir ES struktūrinių fondų paramos. Dabar užsiregistravus internetu pacientui nereikia vykti į registratūrą – atvykus į gydytojo priėmimą asmens sveikatos istorija jau bus gydytojo kabinete. Šiuo metu jau dirbama su naujai įdiegta asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortele-forma Nr. 025/a-LK, į HIS sistemą įdiegta laboratorinė sistema LIS, todėl tyrimų užsakymas ir atsakymų gavimas vyksta elektroninėje erdvėje, taip pat gydytojai gali matyti atliktas pacientų skaitmenines rentgeno nuotraukas. Sistema ir toliau tobulinama, optimizuojama, planuojama ją išplėsti paciento sveikatos istorijos įrašais ir kitomis funkcijomis. Poliklinikoje įdiegta pacientų eilių valdymo sistema prie registratūros ir budinčio gydytojo kabineto, šiuo metu ši sistema plečiama ir netolimoje ateityje apims visus darbo kabinetus.

Poliklinikoje retransliuojama Santariškių radijo programa, kur pateikiama aktuali informacija pacientams.

Lazdynų poliklinikoje dirba 147 darbuotojai; pasak direktorės, tai puikus kolektyvas. Pagrindinių darbuotojų amžius – apie 50 metų. „Dabar pacientai žino savo teises, gal nelabai žino pareigų, bet jie patenkinti gydytojų darbu, prisirašo ir iš kitų rajonų. Ramu, skundų beveik negauname, o padėkų pasitaiko, ir ne taip retai“, – pasakoja J.Pliaukštienė.

Poliklinika teikia pirmo ir antro lygio pas-

laugas. Dirba visi pagrindiniai antro lygio gydytojai, konsultuoja net gydytojas onkologas – ir tai vienas poliklinikos pranašumų. Yra fizinės medicinos ir reabilitacijos bazė, kur teikiamos elektroterapijos, kineziterapijos ir masažo paslaugos. Šio skyriaus įrangą planuojame atnaujinti 2014 m. Nėščiosiomis ir sergančiomis ginekologinėmis ligomis rūpinasi dvi gydytojos akušerės-ginekologės ir dvi akušerės. Moterų konsultacijoje taikomos naujausios ginekologinių akušerinių ligų diagnostikos metodikos, atliekami vaisiaus tyrimai kardiotokografu. Veikia Psichikos sveikatos centras ir pacientų klubas „Prošvaistė“. Poliklinikos laboratorija atlieka platų klinikinių ir biocheminių tyrimų spektrą, o 2012 m. nupirkti nauji kraujo biocheminių tyrimų analizatoriai, kurie dar patobulino laboratorijos darbą, pagerino ligų diagnostikos galimybes.

Poliklinikos pasididžiavimas – dienos slaugos stacionaras, kur pacientams lašinamos gydytojų paskirtų vaistų lašinės infuzijos, leidžiami vaistai ir taip pagerinamas bei pagreitinamas gydymas, pasiekiamas geresnis gydymo efektas.

Poliklinika viena pirmųjų Vilniaus mieste įdiegė budinčio gydytojo paslaugas. Budintis gydytojas priima ūmiai susirgusius pacientus, koordinuoja iškvietimus į namus.

Gydytojai vykdo visas PSDF lėšomis finansuojamas programas: širdies ir kraujagyslių ligų, krūties vėžio, gimdos kaklelio piktybinių navikų, priešinės liaukos vėžio, storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programas ir vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programą. Šiais metais pacientams buvo išsiųsti kvietimai atlikti širdies ir kraujagyslių prevencijos programos tyrimus. Dauguma kviestųjų mielai atvyko išsitirti.

„Stiprioji mūsų pusė – gydytojai ir slaugytojos, – svarsto J.Pliaukštienė. – Visi kvalifikuoti, stiprūs, geri žmonės.

Didžiausia problema – ploto trūkumas.“ Lazdynų poliklinika įsikūrusi dviejuose pastatuose. Pagrindiniame pastate, Erfurto g. 15, dirba šeimos gydytojai ir kiti pirmo bei antro lygio gydytojai. Architektų g. 17 įsikūrę vaikų gydytojai, gydytojai akušeriai-ginekologai, Psichikos sveikatos centras, Reabilitacijos skyrius.

Poliklinikos direktorė puoselėja ambicingą planą, yra paruošusi projektą „VšĮ Lazdynų poliklinikos veiklos koncentravimas viename pastate“ ir dėl to jau penktus metus mina savivaldybės slenksčius, siūlydama Architektų g. 17 esantį pastatą parduoti, o už gautas lėšas prie Erfurto g.

15 esančio pagrindinio pastato pastatyti tokio pat dydžio priestatą. „Šis projektas buvo pristatytas vicemerui Jonui Pinskui, savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriui Gintarui Žandaravičiui ir gautas pritarimas įgyvendinti šį projektą. Naujame pastate būtų teikiamos visos paslaugos, būtų galima išplėsti dienos slaugos stacionarą, reabilitacijos paslaugas, įrengti psichikos sveikatos dienos centrą ir teikti kitas gydymo bei slaugos paslaugas, kurių dabar dėl patalpų stygiaus teikti tiesiog neturime kur“, – teigia direktorė.

Užs. 1126495

24 tūkst.

pacientų aptarnauja Lazdynų poliklinika.

7

birželio 20–26, 2013

parama kaimui

Sertifikuoti išskirtinius produktus reikia paskubėti Žemės ūkio produktų gamintojai, pageidaujantys savo produkciją papuošti ženklu „Kokybė“, iki šių metų pabaigos gali teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos I krypties („Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“) priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“.

Nerija Norvaišienė

Paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, įsiregistravę Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre žemės ūkio valdos valdytojais arba jungtinės veiklos partneriais. Šia priemone galės pasinaudoti asmenys, kurių gaminama (auginama) produkcija kokybe pranoksta ES teisės aktų reikalavimus arba dėl specialių gamybos būdų pasižymi ypatingomis savybėmis.

Pabrėžtina, kad paraiškas gali teikti turintys galiojantį išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų gamybos (IKP) sertifikatą, patvirtinantį, kad produktai ir (ar) gamybos procesas atitinka IKP keliamus reikalavimus. Dėl paramos gali kreiptis taip pat Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvarkomame Garantuoto tradicinio gaminio gamintojų registre įregistruoti fiziniai bei juridiniai asmenys, neturintys galiojančio IKP sertifikato. Parama teikiama gaminantiems (auginantiems) tik žmonėms vartoti skirtą produkciją: mėsą, pieno produktus, kruopas, daržoves, vaisius, uogas, medų ir kt.

Pareiškėjai raginami nelaukti

Svarbu paminėti, kad galutiniai terminai prašymams sertifikuoti IKP produktus yra skirtingi.

Nors paramos paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) galima teikti iki pat šių metų pabaigos, prašymus gauti IKP sertifikatus reikėtų pateikti atsižvelgiant į prašymų priėmimo terminus. Šiuo metu teisė sertifikuoti išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktus suteikta dviem įmonėms: VšĮ „Ekoagros“ bei VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai.

VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūroje nustatyti skirtingi prašymų dėl IKP sertifikavimo priėmimo terminai, kurie priklauso nuo žemės ūkio ir maisto produktų gamybinės veiklos srities. Bičių produktų ir jų mišinių gamintojai prašymus gali teikti iki rugpjūčio 31 d., o kombinuotųjų pašarų, paukštininkystės, pieno bei mėsos gamintojai ir visi perdirbantys išskirtinės kokybės produkciją – ištisus metus (tačiau patikros metu vietoje privalo vykti IKP gamyba, o sutartis turi būti sudaryta iki IKP gamybos pradžios).

Paramos dydžiai

Vienai ūkio valdai gali būti skiriama iki 10 358 litų už vienus metus, paramos lėšomis padengiant iki 100 proc. finansuoti tinkamų išlaidų. Pabrėžtina, kad vykdantiems ekonominę veiklą, net jei jie nėra PVM mokėtojai, PVM nekompensuojamas.

Paramos lėšos gali būti naudojamos visoms su IKP sertifikavimu ir kontrole susijusioms išlaidoms padengti – finansuojamos sertifikavimo išlaidos, sertifikato galiojimo metu atliekamų patikrų išlaidos ir tyrimai, numatyti IKP specifikacijose. Taip pat – metinis įnašas už dalyvavimą nacionalinėje maisto kokybės schemoje. Jis gali būti mokamas organizacijai, kurios narys yra pareiškėjas ir kuri įsipareigoja sutartyje su pareiškėju nustatyta tvarka administruoti įnašą (ne daugiau nei 500 litų). Įnašas gali būti naudojamas IKP populiarinimo priemonėms organizuoti.

Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomas ir leidimą sertifikuoti IKP turinčios sertifikavimo įstaigos imamas registracijos mokestis, kanceliarijos prekių ir smulkios biuro įrangos įsigijimas (ne daugiau kaip 300 litų per metus). Taip pat – etiketės, prekių pakuotės su ženklu „Kokybė“ spausdinimo, gamybos ir (ar) įsigijimo išlaidos (ne daugiau kaip 4000 litų per metus), kokybiškų žemės ūkio produktų etiketės ir (ar) prekių pakuotės dizaino sukūrimas (ne daugiau kaip 2500 litų), vizitinių kortelių ar skrajučių maketavimas ir spausdinimas (ne daugiau kaip 2000 litų per metus).

Maisto kokybės schema

IKP sertifikatas suteikia teisę produktus ženklinti Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre įregistruotu IKP ženklu „Kokybė“.

IKP produkcijos gamintojai laikosi aukštų aplinkosaugos reikalavimų: ribotai naudojamos apsaugos priemonės, nenaudojamos kenksmingos aplinkai toksiškos augalų apsaugos priemonės (pavojingi ir labai pavojingi pesticidai yra draudžiami), auginant gyvūnus taikomi ekstensyvūs auginimo metodai. IKP standartai reikalauja, kad, gaminant aukščiausios gamybos produkciją, būtų naudojamas tik

minimalus augalų vegetacijai būtinas trąšų kiekis, apskaičiuotas pagal laboratorinių tyrimų rezultatus ir maisto medžiagų balansą.

Perdirbant IKP, taikomos tokios technologijos, kurios nulemia didesnį biologiškai vertingų medžiagų kiekį ir sumažina nenaudingų organizmui medžiagų (pavyzdžiui, cukraus, druskos) kiekį. IKP produktų gamyboje nenaudojami genetiškai modifikuoti organizmai, sintetiniai maisto priedai (konservantai, saldikliai ir kt.).

Kokybė didina konkurencingumą

Dalyvavimas nacionalinėje maisto kokybės schemoje suteikia galimybę kurti aukštesnės pridėtinės vertės produktus ir taip didinti verslo pelningumą. Be to, efektyvi kokybės kontrolė sukuria sąlygas patenkinti reikliausius vartotojus ir užtikrinti siūlomų produktų įvairovę, todėl IKP užsiimantys ūkininkai gali tikėtis smarkaus savo produkcijos konkurencingumo padidėjimo.

Feliksas Šlėvė iš Velžių kaimo, užsiimantis mažmenine ir didmenine uogų bei vaisių gamyba, pastebėjo, kad, palyginti su ekologiškos produkcijos sertifikavimo reikalavimais, IKP sertifikavimas yra daugiau lankstumo suteikianti alternatyva ūkininkams, negalintiems pasinaudoti ES ekologinės gamybos logotipo teikiamu konkurenciniu pranašumu. „Kokybė yra kur kas svarbiau nei pelnas“, – paaiškino ūkininkas, paklaustas, kodėl nusprendė įsitraukti į IKP sertifikavimo programą. Ūkininkas apgailestavo, kad Lietuvoje IKP sertifikavimo nauda verslui ir pirkėjui nėra pakankamai žinoma ir įvertinta. Pasakodamas apie IKP sertifikato suteiktą naudą jo verslui, ūkininkas džiaugėsi, kad kokybės ženklu pažymėtos uogos ir vaisiai sulaukė didelės paklausos Rusijoje – prekybos apimtį F.Šlėvė jau skaičiuoja tūkstančiais tonų.

Pranašumas: IKP užsiimantys ūkininkai gali tikėtis savo produkcijos

konkurencingumo padidėjimo.

Informacija

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Svarbu Paraiškas pagal priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ gali teikti galiojantį IKP sertifikatą turintys arba Garantuoto tradicinio gaminio gamintojų registre registruoti fiziniai ir juridiniai asmenys.

Pagal priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ finansuojama: su IKP gamybos sertifikavimu,

kontrole susijusios išlaidos; metinis narystės nacionalinėje

maisto kokybės schemoje įnašas;

Prašymus gauti IKP sertifikatą galima teikti VĮ Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai:

smulki biuro įranga;

bitininkams – iki rugpjūčio 31 d;

prekių pakuotės su kokybės žen-

kombinuotųjų pašarų, paukštinin-

klu įsigijimas; produktų etiketės dizaino kūri-

mas; vizitinių kortelių, skrajučių gamy-

ba ir kt.

kystės, pieno bei mėsos gamintojams ir IKP perdirbėjams – ištisus metus.

NMA paraiškas gauti paramą iš galiojantį IKP sertifikatą turinčių pareiškėjų priima iki gruodžio 31 d.

Žemės ūkio skyriai teiks informaciją apie paraiškų vertinimą Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA), siekdama skaidresnio ir efektyvesnio paramos administravimo, glaudžiai bendradarbiauja ne tik su socialiniais partneriais, bet ir su institucijų – rajonų savivaldybių žemės ūkio skyrių (seniūnijų) – atstovais.

Didžioji dalis ūkininkų (97 proc.) paraiškas gauti paramą už deklaruotus žemės plotus teikia seniūnijose, todėl ryšių su savivaldybių žemės ūkio skyriais ir seniūnijomis stiprinimas ypač svarbus siekiant užtikrinti kokybišką NMA klientų aptarnavimą.

NMA, norėdama pagerinti klientų aptarnavimą, žengė dar vieną žingsnį glaudesnio bendravimo

link – buvo papildytos bendradarbiavimo sutartys su rajonų savivaldybių administracijomis ir patikslintos paramos paraiškų formos. Nuo šiol paraiškoje galima išreikšti pageidavimą, kad su paraiškų vertinimu susijusi informacija e. paštu būtų siunčiama ir savivaldybių žemės ūkio skyriams.

Taigi, dabar pareiškėjai turi galimybę apie nustatytus paraiškų duomenų neatitikimus sužinoti ne tik iš paštu bei el. paštu gaunamų pranešimų ir NMA informacinio portalo, bet ir iš savivaldybės žemės ūkio skyriaus, t. y. iš to šaltinio, kurį jie nurodė paraiškoje. „Administraciniu požiūriu tai tikrai labai efektyvu. Sutaupysime ir laiko, ir lėšų, ir informacija

greičiau pasieks pareiškėjus. Laiko galėsime sutaupyti net iki savaitės ar net dviejų, be to – el. laiškas juk ne popierinis, o šie užsilikdavo ir keliems mėnesiams sodybų, kuriuose gyvenama tik vasarą, pašto dėžutėse. Pareiškėjai tiesiog nurodydavo netikslų savo adresą.

Tokių problemų dabar, tikimasi, mažės“, – pabrėžė Prienų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Donatas Šimukonis. Šiais metais UAB Žmogaus studijų centro atliktos Europos socialinio fondo finansuojamos pareiškėjų ir paramos gavėjų apklausos duomenys patvirtina, kad klientai gerai vertina rajonų savivaldybių žemės ūkio skyrių, seniūnijų darbuotojų aptarnavimą. Klientų

pasitenkinimo dėl šiose institucijose gaunamos informacijos ir aptarnavimo bendras indeksas siekia net 95 proc. „Manau, kad dokumentų tvarkymas vyks išties greičiau. Laiko požiūriu šis sprendimas tikrai labai efektyvus“, – džiaugėsi Prienų rajono ūkininkas, gražiausio kviečių lauko 2011 m. savininkas Juozas Vaitukaitis.

Bendradarbiauti su NMA dėl informacijos teikimo sutiko ir keletas ūkininkų interesams atstovauPR jančių asociacijų.

8

birželio 20–26, 2013

miestietis

Vil­nie­čiams pui­kiai ži­no­mas, o kai ku­ riuos gal net bau­gi­ nan­tis ku­ni­gaikš­tis Vil­dau­gas (Sta­sys Ur­nie­žius) su­si­ra­do dar­bą? To­kia min­ tis tik­riau­siai ki­lo dau­ge­liui, iš­vy­dus šį mies­to per­so­na­žą mo­juo­jan­tį šluo­ta Py­li­mo gat­vė­je.

Baus­mė: pa­sak ku­ni­gaikš­čio Vil­dau­go, jam skir­ti trys mė­ne­siai šluo­ti Py­li­mo gat­vę.

Ru­gi­lės Ere­mi­nai­tės nuo­tr.

Vie­toj ku­ni­gaikš­čio skept­ro – šluo­ta Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Ne. Apie poe­zi­ją, fi­lo­so­fi­ją, o daž­ niau apie po­li­ti­ką (ir ne­švan­kiai) praei­viams nuo­lat po­strin­gau­jan­ tis vei­kė­jas, jo pa­ties tei­gi­mu, ga­ vo vie­šų­jų dar­bų.

Pap­ra­šy­tas duo­ti in­ter­viu ir pa­ pa­sa­ko­ti apie sa­vo nau­jo­jo dar­bo ap­lin­ky­bes, ku­ni­gaikš­tis Vil­dau­ gas džiaugs­min­gai su­ti­ko ir pa­ra­ gi­no pri­sės­ti ša­lia jo, ant suo­le­lio.

Ko jau ko, bet hu­mo­ro jaus­mo, iš­ kal­bos ir fan­ta­zi­jos tą­dien mies­to ku­ni­gaikš­čiui ne­trū­ko – kaip vi­ sa­da. Tarp at­sa­ky­mų jis tra­di­ciš­kai vis pa­trauk­da­vo pyp­kę ir gurkš­ tel­da­vo gė­ri­mo, su ku­riuo nie­ka­ da ne­si­ski­ria. „Ką tik vi­s u grei­č iu su si­re­ nom pra­l ė­k ė ma­n o po­l i­c i­n in­ kai iš 3-io­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­ to. Nep­ra­lei­dę greitosios…“ – tik priė­jus pa­si­skun­dė ku­ni­gaikš­tis Vil­dau­gas.

– Po­li­ci­nin­kus va­di­na­te drau­ gais?

– Taip. Nes aš nuo­lat sė­džiu ka­me­ ro­se.

– Kaip tai nu­tin­ka?

– Na, aš at­seit var­to­ju „Ku­ni­gaikš­ čių“ alų. Jį Sau­lės mies­te lei­do ga­ min­ti, nes la­bai py­ko­si Kau­nas, Pa­ ne­vė­žys ir Ute­na. Aš įsa­kiau Sau­lės mies­te ga­min­ti.

– Dėl alaus ir at­si­dū­rė­te ko­mi­ sa­ria­te?

– Taip. Tris mė­ne­sius tu­rė­siu Py­li­ mo gat­vę šluo­ti: nuo Lie­tu­vos ki­no teat­ro iki Ka­li­naus­ko gat­vės.

Per die­ną maž­daug aš­tuo­nias va­lan­das ga­liu šluo­ti. Vis­kas jau gra­žė­ja, o čia bu­ vo iš­vis bar­da­kas.

– Kiek lai­ko jau šluo­ja­te?

– Pu­sant­ros sa­vai­tės.

– Ir kaip jums šis dar­bas?

– Pa­tin­ka. Aš ban­dau su­rink­ ti kiek­vie­ną nuo­rū­ką. Ir tu­riu pro­ ble­mą: pas pro­tes­tan­tus (pirš­tu ro­ dė į Lie­tu­vos evan­ge­li­kų re­for­ma­tų baž­ny­čią) ant sto­gų pra­dė­jo rū­tos žy­dė­ti. Čia ir ant ma­no ran­kos yra rūta… Bet Kap­su­ke pa­da­ry­ta (pa­ ro­dė bal­tą ta­tui­ruo­tę ant kai­rio­sios ran­kos).

– Tai, va­di­na­si, dar­bas pa­tin­ka ir ne­si­skun­džia­te?

– La­bai pa­tin­ka.

– Bet su pyp­ke ne­si­ski­ria­te…

– Na, mėgs­tu. Čia jau il­gai, iš­mo­ kau Le­ning­ra­de trauk­ti. Mes muš­ da­vo­me NA­TO nai­kin­tu­vus. Aš nu­

mu­šęs 284. Ly­giai tiek pat gat­vių pa­va­di­nau Vil­niaus mies­te.

– Blo­gai, kad rū­tos au­ga?

– Tai ga­li­me ant Ge­di­mi­no pi­lies pa­so­din­ti to­kių, ant Katedros… Čia kaž­ko­kia ne­tvar­ka.

– Per tuos atei­nan­čius mė­ne­ sius įve­si­te tvar­ką?

– Nu tai aš jau tik­rai pa­da­ry­siu. Kiek aš ga­liu? Per die­ną maž­daug aš­tuo­ nias va­lan­das ga­liu šluo­ti. Vis­kas jau gra­žė­ja, o čia bu­vo iš­vis bar­da­kas.

– Gal ir to­liau no­rė­si­te dirb­ti šį dar­bą?

– Ko­dėl gi ne? Šiaip aš dau­giau už­ sii­mu poe­zi­ja – ra­šau so­ne­tus. Do­ va­no­ju juos mer­gi­noms.

Man vai­kų neišėjo… Tik duk­ra.

Kai gi­mė, Pa­ši­lai­čiuo­se bu­vo Kar­lo Mark­so ar En­gel­so gat­vė – mai­šau.

Pa­va­di­nau duk­ters var­du – Ga­bi­ jos. Gim­na­zi­ja dar at­si­ra­do. Čia ma­no dar­bas yra.

– Ko­kių šiukš­lių da­bar ten­ka dau­giau­sia su­rink­ti?

– Prie Lie­tu­vos ki­no teat­ro bu­vo daug stik­lų. Ten jo­ma­jo... Šiaip aš ne­si­kei­kiu, bet du ki­bi­rus su­dau­ žy­tų bu­te­lių po sek­ma­die­nio su­rin­ kau. Ir ši­tiek sudaužyti… Tai jau rei­kia links­min­tis ne­blo­gai!

– Va­di­na­si, trūks­ta vie­šo­sios tvar­kos?

– Taip. Ma­ne tai su­lai­ko.

– Nuo ke­lin­tos va­lan­dos dir­ba­ te?

– Aš dir­bu kiek no­riu. Man svar­ biau­sia, kad čia bū­tų tvar­ka. Šian­ dien ry­te atė­jau pu­sę sep­ty­nių. Ne kaip ki­ti kiem­sar­giai. Man la­biau­ siai pa­tin­ka Pi­lies gat­vės kiem­sar­gė.

Gra­ži. Ji vie­nin­te­lė ten tvar­ko vis­ką – nė­ra jo­kios nuo­rū­kos. De­ja, ji mo­ te­ris... Įta­riu, kad tu­ri vai­ki­ną.

– Daug pa­šne­ko­vų čia su­si­tin­ ka­te?

– Yra. Aš šiaip ven­giu su­si­ti­ki­ mų. Nes tie NA­TO nai­kin­tu­vų mu­ šimai… Da­bar Eu­ro­pai pra­dė­si­ me pir­mi­nin­kau­ti. Aš įsa­kiau jiems Šven­ta­ra­gio gat­vę ge­rai pa­da­ry­ ti, at­va­žiuo­ja juk vi­si mi­nist­rai. Ir man la­bai pa­tin­ka, kaip Ge­di­mi­ nas lai­ko ka­la­vi­ją. O Ka­ted­ros kry­ žių lai­ko Ru­si­jos glo­bė­ja, Ja­ka­te­ri­na II. Aš no­rė­jau ne­sta­ty­ti tų skulp­tū­ rų, bet jie ne­klau­sė ma­nęs. O da­bar Ge­di­mi­nas į už­pa­ka­lį jai ši­tą ka­la­ vi­ją „ki­ša“. Ma­to­si iš Šven­ta­ra­gio gat­vės. Kai tai pa­ma­tys vi­sa Eu­ro­ pa... Jau nė­ra žo­džių.

– O alus mėgs­ta­miau­sias jū­sų gė­ri­mas?

– Man – taip. „Ku­ni­gaikš­čių“, kaip pri­klau­so. Ki­taip gat­vės bū­tų ne­sut­var­ky­tos. Jei­gu aš už­siim­siu, su­tvar­ky­siu ne tik Py­li­mo gat­vę, bet ab­so­liu­čiai vi­są Vil­nių.

– Kiek lai­ko truk­tų su­tvar­ky­ti vi­są Vil­nių?

– 10 me­tų maž­daug. Pra­dė­siu nuo Ge­ di­mi­no ka­po kal­no. Vė­liau, ten Zuo­ ku­la yra „pri­šik...“ ne­ma­žai, tai tuos „š...“ reiks iš­mes­ti. Pas­kui bokš­te­liai – man ne­pa­tin­ka ta­py­ba ant bokš­te­ lio, ku­ris ant Tri­jų Kry­žių kal­no sto­ vi. Ten iš­ta­pė bokš­te­lį žyd­rai, tai man ne... Aš pa­sta­čiau du au­ku­rus: ant Ge­di­mi­no ka­po kal­no ir ant bokš­te­ lio. Da­bar jau li­ko tik vie­nas ak­me­nų vai­ni­kas – iš­me­tė at­gal į Vil­ne­lę. Ma­ no žmo­na, kai bu­vo nėš­čia, ne­šda­vo tuos ak­me­nis, o mes – mū­ri­jo­me. Tik vė­liau Ga­bi­ja at­si­ra­do. De­vy­ni mė­ne­ siai, o ki­taip neat­si­ran­da mer­gai­tės.

– Tai po 10 me­tų Vil­nius bus gra­žes­nis?

– Na, ban­dy­siu. Aš dar že­mės tu­riu: man pri­klau­so au­tost­ra­da Kaunas– Klaipėda. Sup­ra­tai? (Juo­kia­si.) Eik tu, eik tu… (Daug juo­ko.)

– Esa­te šmaikš­tus.

– Yra ši­to. Nes aš tik tris aukš­ tuo­sius bai­gęs. Fi­lo­so­fi­ja Lie­tu­vo­ je bu­vo už­draus­ta. Zuo­ku­la dau­ giau stu­di­ja­vo. Aš Zuo­ku­lą my­liu, jis sma­gus vai­ki­nas, bet „pri­šik...“.

Kaip kad su sa­vo dvi­ra­čiais. Da­bar vėl bus. Gal ir aš vie­ną pa­siim­siu?

Ga­lų ga­le, po tiek šne­kų, ku­ni­ gaikš­tis Vil­dau­gas nu­kė­lė nuo gal­ vos sa­vo ke­pu­rę ir pla­čiai be­si­šyp­ so­da­mas pa­si­gy­rė: „Pa­žiū­rėk, kaip ma­ne žmo­na nu­kir­po!“

Ateik į „Vilniaus dienos“ redakciją ir gauk dovanų

išskirtinį drobinį krepšelį.

Šį kuponą į krepšelį iškeisk „Vilniaus dienos” redakcijoje, A.Smetonos g. 5, IV a. (įėjimas iš dešinės pastato pusės), birželio 20 ir 21 d. Redakcija dirba darbo dienomis 8–17 val., pietų pertrauka 12–13 val., tel. (8 5) 261 3653.

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Savaitraštis miestui

Prenum e

ratos

akcija

os g i a b a p s rato e m u n e r Iki p

ė t i a v a s liko tik

2014 m .

t L 0 12

t L 4 8 tik Dovanos prenumeratoriams!

Receptų žurnalas Saldainių „Pergalė“ dėžutės

Akcija vyksta iki birželio 26 d.

Prenumeruoti galima redakcijoje A.Smetonos g. 5, Vilnius, (įėjimas iš dešinės pastato pusės, darbo laikas: darbo dienomis 8–17 val.), internetu www.diena.lt/savaitrastis arba www.prenumerata.lt Informacija tel. (8 5) 261 3653, 8 640 34 726, e. paštu prenumerata@vilniausdiena.lt.

AB Lietuvos pašto skyriuose prenumeruoti akcijos kaina nebus galima.

10

birželio 20–26, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Savaitės interviu

Redakcijos skiltis

Mi­nist­ro bė­da – il­gas lie­žu­vis Justinas Argustas

S

vei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro kė­dė su­dre­bė­jo. Ne pir­mą kar­tą. Virs ar ne svei­ka­tos ap­sau­gos mi­n ist­ras Vy­te­nis Po­vi­las And­riu­kai­tis? Ga­ li bū­t i vi­saip. Šis mi­n ist­ras ge­rai ži­no, kas yra in­ter­pe­l ia­ci­ja. Bū­tent jis praė­ju­sią ka­ den­ci­ją ren­gė in­ter­pe­l ia­ci­jų teks­t us de­ši­ nių­jų mi­nist­rams.

Opo­zi­ci­jo­je bu­vę so­cial­de­mok­ra­tai ne­kart kli­bi­no And­riaus Ku­bi­liaus mi­nist­rus, bet nė vie­no iš po­sto per in­ter­pe­l ia­ci­jos pro­ ce­dū­rą iš­vers­ti ne­pa­vy­ko. Al­g ir­das Še­me­ ta, Re­mi­g i­jus Vil­kai­tis, Al­g is Čap­li­kas, Rai­ mun­das Pa­lai­tis, Dai­nius Krei­vys ir ki­ti at­ si­sta­ty­d i­no nė ne­lauk­da­mi in­ter­pe­l ia­ci­jų, nes jau­tė, kad jos ga­li pa­vyk­ti.

Sa­viš­kiai jį re­gi dir­ban­tį ne Mi­nist­rų ka­bi­ne­te, o, tar­ki­me, Eu­ro­pos Par­la­men­te.

Ta­čiau V.P.And­riu­kai­tis nu­si­tei­kęs ei­ti iki ga­ lo. Už ką iš tik­rų­jų ver­čia­mas šis mi­nist­ras?

Kol kas – tik už kal­bas. Kal­bas apie krau­ge­ rius me­di­kus pri­va­ti­nin­kus, ža­vė­ji­mą­si bu­ vu­sios Ta­ry­bų Są­jun­gos svei­ka­tos ap­sau­ gos sis­te­ma ir pa­na­šiai. V.P.And­riu­kai­tis – di­džiau­sias Mi­nist­rų ka­bi­ne­to ple­pys. Pa­tys kai­rie­ji už­ku­li­siuo­se pri­pa­žįs­ta, kad di­džio­ji šio po­li­ti­ko bė­da – il­gas jo lie­žu­vis.

Bet V.P.And­riu­kai­tis tik tuo ir gar­sė­ja. Jis ga­ li ne­sus­to­da­mas kal­bė­ti apie bet ką. Sa­viš­ kiai jį re­g i dir­ban­t į ne Mi­n ist­r ų ka­bi­ne­te, o, tar­k i­me, Eu­ro­pos Par­la­men­te. Ten po­l i­ ti­kas tik­rai ga­lė­t ų pa­si­reikš­t i ci­tuo­da­mas sa­vo taip mėgs­ta­mą to­ta­l i­ta­riz­mo teo­re­t i­ kę Han­nah Arendt.

Kal­bos, ke­t i­n i­mai, dis­k u­si­jos, ir tiek. Taip bū­t ų ga­l i­ma įver­t in­t i tai, ką per pus­me­ tį nu­vei­kė svei­ka­tos ap­sau­gos mi­n ist­ras.

Ar vien už kal­bas ga­li­ma ne­tek­ti po­sto? Ir taip, ir ne. Bi­ru­tės Vė­sai­tės pa­vyz­dys ro­do, kad taip.

Bet V.P.And­r iu­kai­tis – kas ki­ta. Be kon­cep­ ci­jų ir in­terp­re­ta­ci­jų, kur link tu­rė­tų kryp­ ti Lie­tu­vos svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­ma, to­ lė­l iau taip ir ne­pa­ju­dė­ta. Ga­liau­siai, jei mi­ nist­ras vis dėl­to ry­šis su­kti re­for­mų ke­liu, joms tu­rės pri­tar­ti Sei­mas. Tai­g i ir vėl tek­ tų tar­t is, dis­k u­t uo­t i, o iš pir­mo žvilgs­n io ra­di­ka­lūs pa­kei­ti­mai, pa­sie­kę par­la­men­tą, grei­čiau­siai su­bliūkš. Ko čia ne­ri­mau­ti dėl V.P.And­r iu­kai­čio už­mo­jų?

Dau­g iau nei 4 mlrd. li­tų mo­kes­čių mo­kė­to­ jų pi­n i­g ų ke­l iau­ja ša­l ies svei­ka­tos ap­sau­ gos sis­te­mai. Ar jie pa­da­ly­ti tei­sin­gai, skaid­ riai, ra­cio­na­liai? Štai koks pa­grin­di­nis klau­ si­mas tu­rė­tų bū­ti po­li­ti­k ų dar­bot­var­kė­je.

Smul­k ios de­ta­lės ir in­terp­re­ta­ci­jos. To­k iu ke­liu su­ka dau­ge­l is mū­sų po­li­ti­k ų. Ne vie­ nam jų trūks­ta kon­cep­tua­laus ma­ty­mo. O ar V.P.And­r iu­kai­tis pa­žengs to­liau – pa­ma­ ty­si­me.

Part­ne­rys­tė: Nor­ve­gi­jos prem­je­ras J.Stol­ten­ber­gas svei­ki­na au­gan­tį Šiau­rės ša­lių ir Bal­ti­jos re­gio­no dė­me­sį bei in­te­re­są bend­ra­dar­

biau­ti.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Nor­ve­gi­jos prem­je­ras: be au­gi­mo dar­bo ne­bus Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

N

or­ve­gi­ja te­bep­ri­si­me­na bend­rą ko­vą už Bal­ti­jos ša­lių ne­prik­lau­so­my­bę ir, ne­pai­sy­da­ma pa­si­tai­kan­čių nu­ si­kal­tė­lių, ver­ti­na at­vyks­tan­čius lie­tu­vius dar­bi­nin­kus.

Tai in­ter­viu „Vil­niaus die­nai“ tvir­ti­no ki­ tą sa­vai­tę Vil­niu­je vie­šė­sian­tis Nor­ve­gi­jos prem­je­ras Jen­sas Stol­ten­ber­gas. Jis taip pat tei­gė, kad dau­giau dė­me­sio skirs ne dvi­ša­ liams klau­si­mams, o Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­ vi­mo ES pla­nams.

– Nor­ve­gi­ja nė­ra ES na­rė, bet vyks­ta­te į Vil­nių su­si­tik­ti su Lie­tu­vos Pre­zi­den­ te Da­lia Gry­baus­kai­te ir mi­nist­ru pir­ mi­nin­ku Al­gir­du But­ke­vi­čiu­mi kaip su pir­mi­nin­ka­vi­mo ES at­sto­vais. Ko­kiais Nor­ve­gi­jai rū­pi­mais klau­si­mais kal­bė­ si­te ir ko ti­ki­tės iš Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­ vi­mo ES? – Nors Nor­ve­gi­ja nė­ra ES na­rė, esa­me ES vi­ daus rin­kos ir Eu­ro­pos eko­no­mi­nės erd­vės da­lis. Esa­me iš­ti­ki­mi bei pa­ti­ki­mi ES par­ tne­riai ir ak­ty­viai do­mi­mės kiek­vie­nu Bend­ ri­jos veik­los as­pek­tu. Daug svar­bių klau­si­mų įtrauk­ta į su­si­ti­ki­mų Vil­niu­je dar­bot­var­kę.

Lie­tu­va, pir­mo­ji iš Bal­ti­jos ša­lių, pra­de­da pir­mi­nin­ka­vi­mą ES to­kiu me­tu, kai Eu­ro­pa ir vi­sas pa­sau­lis su­si­du­ria su svar­biais iš­šū­kiais.

Ko­va su fi­nan­si­ne bei eko­no­mi­ne kri­ze ir jos so­ cia­li­niai pa­da­ri­niai yra vie­na svar­biau­sių pro­ ble­mų. Di­de­lį ne­ri­mą ke­lia ne­dar­bas, ypač tarp jau­nų žmo­nių. Taip pat dis­ku­tuo­si­me ener­ge­ti­ kos klau­si­mais. Nor­ve­gi­ja yra svar­bi ir pa­ti­ki­ ma ener­gi­jos tie­kė­ja Eu­ro­pai. Džiau­giuo­si, kad stam­bia­me Lie­tu­vos su­skys­tin­tų­jų du­jų ter­mi­ na­lo pro­jek­te da­ly­vau­ja ir Nor­ve­gi­ja.

Be to, su­pran­tu, kad Lie­tu­va pla­nuo­ja ES Ry­tų par­tne­rys­tę pa­da­ry­ti sa­vo pir­mi­nin­ka­ vi­mo ker­ti­niu ak­me­niu. Kaip Ru­si­jos kai­my­ nei, Nor­ve­gi­jai taip pat la­bai svar­bi ši re­gio­ ni­nė di­men­si­ja. La­bai lau­kiu dis­ku­si­jų vi­sais šiais klau­si­mais su Pre­zi­den­te D.Gry­baus­kai­ te ir mi­nist­ru pir­mi­nin­ku A.But­ke­vi­čiu­mi.

– Nor­ve­gi­ja ne­prik­lau­so eu­ro zo­nai, bet yra su ja glau­džiai su­si­ju­si. Kaip kri­zė eu­ro zo­nos vals­ty­bė­se ver­ti­na­ma jū­sų ša­ly­je?

– Ma­nau, kad pa­dė­tis eu­ro zo­no­je te­bė­ra su­ dė­tin­ga. Šian­dien, praė­jus pen­ke­riems me­ tams nuo kri­zės pra­džios, su­si­du­ria­me su rim­ta ir il­ga­lai­ke eko­no­mi­kos kri­ze – dar­bo kri­ze.

Ma­no tė­vas Th.Stol­ten­ ber­gas yra vie­nas iš ke­tu­ rių nor­ve­gų, ga­vu­sių Lie­ tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės me­da­lius už in­dė­lį į šią ko­vą.

Tie­sa, kad ver­ty­bi­nių po­pie­rių rin­kos pa­ sta­ruo­ju me­tu at­si­ga­vo, bet kri­zė ne­si­baigs tol, kol su­ma­žės ne­dar­bas. Silp­nas au­gi­mas, aukš­tas bei to­liau au­gan­tis ne­dar­bas ir to­ les­nės fis­ka­li­nės kon­so­li­da­ci­jos po­rei­kis – šių tri­jų veiks­nių kom­bi­na­ci­ja ke­lia ne­ri­mą.

Be ge­ro­kai stip­res­nio eko­no­mi­kos au­gi­mo ne­ dar­bas Eu­ro­po­je iš­liks aukš­tas. To­dėl svar­bu im­tis prie­mo­nių au­gi­mui sti­mu­liuo­ti, įskai­ tant dar­bo ir pre­kių rin­kos re­for­mas.

Kri­zės eu­ro zo­no­je baig­tis la­bai svar­bi ir Nor­ve­gi­jai, ir dau­ge­liui ki­tų ša­lių, ne­prik­lau­ san­čių ES. Kaip vi­daus rin­kos na­rė ir ma­žos at­vi­ros eko­no­mi­kos ša­lis, Nor­ve­gi­ja tu­ri stip­ rių ry­šių tiek su ES, tiek su li­ku­siu pa­sau­liu.

– Lie­tu­va ski­ria daug dė­me­sio Šiau­rės re­gio­nui. O kaip Nor­ve­gi­ja ir ki­tos Skan­ di­na­vi­jos ša­lys ver­ti­na Bal­ti­jos ša­lis?

– Prieš 20 me­tų daug nor­ve­gų pri­si­dė­jo prie Lie­tu­vos ir ki­tų Bal­ti­jos ša­lių ko­vos už ne­ prik­lau­so­my­bę.

Ma­no tė­vas Thor­val­das Stol­ten­ber­gas yra vie­nas iš ke­tu­rių nor­ve­gų, ga­vu­sių Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės me­da­lius už in­dė­lį į šią ko­ vą. Šie jaus­mai te­bė­ra gy­vi, ir nie­kam ne­ky­la abe­jo­nių, kad vi­sos trys Bal­ti­jos ša­lys per pa­ sta­ruo­sius 20 me­tų iš­gy­ve­no mil­ži­niš­kas per­ mai­nas į ge­ra.

Aš ma­lo­niai svei­ki­nu au­gan­tį Šiau­rės ša­lių ir Bal­ti­jos re­gio­no dė­me­sį bei in­te­re­są bend­ ra­dar­biau­ti. Po­li­ti­nio, eko­no­mi­nio ir kul­tū­ri­ nio bend­ra­dar­bia­vi­mo sfe­ro­je jau pa­sie­kė­me daug, bet yra aki­vaiz­dus po­ten­cia­las mū­sų ša­lims dar glau­džiau bend­ra­dar­biau­ti.

– Kaip api­bū­din­tu­mė­te Lie­tu­vos ir Nor­ve­ gi­jos dvi­ša­lius san­ty­kius? Ar Nor­ve­gi­jos bend­ro­vės ir tu­ris­tai do­mi­si Lie­tu­va?

– Mū­sų dvi­ša­liai san­ty­kiai la­bai ak­ty­vūs ir stip­rė­jan­tys. Glau­džiai dir­ba­me kar­tu NA­TO ir ki­to­se tarp­tau­ti­nė­se or­ga­ni­za­ci­jo­se. Mū­ sų pre­ky­bos ro­dik­liai ir Nor­ve­gi­jos in­ves­ti­ci­ jos Lie­tu­vo­je dar nie­ka­da ne­bu­vo to­kios aukš­ tos. Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je re­gist­ruo­ta maž­daug 200 nor­ve­giš­kų bend­ro­vių, jo­se dir­ba dau­giau nei 10 tūkst. lie­tu­vių.

Per Nor­ve­gi­jos ir Eu­ro­pos eko­no­mi­nės erd­vės fi­nan­si­nius me­cha­niz­mus re­mia­me 84 mln. eu­rų ver­tės pro­jek­tus, ku­rie ska­ti­ na Lie­tu­vos so­cia­li­nę bei eko­no­mi­nę plėt­rą ir stip­ri­na dvi­ša­lius ry­šius. Nor­ve­gi­jos tu­ris­tų Lie­tu­vo­je per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus pa­ dau­gė­jo 20 pro­c., daug lie­tu­vių vyks­ta į Nor­ ve­gi­ją pa­ma­ty­ti fior­dų ar­ba pa­žve­jo­ti.

– Nor­ve­gi­ja yra pa­trauk­li ša­lis dar­ buo­to­jams iš Lie­tu­vos. Bet ga­na daž­ nai gir­di­me pra­ne­ši­mų, kad jie ne­pai­ so įsta­ty­mų. Ar lie­tu­vių bend­ruo­me­nė Nor­ve­gi­jo­je tik­rai ke­lia daug pro­ble­mų?

Ar ne­ke­ti­na Nor­ve­gi­ja kaip nors ap­ri­bo­ ti imig­ran­tų iš Lie­tu­vos at­vy­ki­mo?

– Daug lie­tu­vių dir­ba Nor­ve­gi­jo­je ir taip įne­ ša sa­vo in­dė­lį į mū­sų eko­no­mi­ką bei plė­to­ja dvi­ša­lius san­ty­kius. Ne­ma­žai jų dir­ba pa­gal lai­ki­nas su­tar­tis ir ga­li grįž­ti, kai eko­no­mi­nė pa­dė­tis Lie­tu­vo­je to­liau ge­rės. Tu­rė­čiau pri­ dur­ti, kad dau­ge­lis jų la­bai kom­pe­ten­tin­gi ir darbš­tūs.

Ta­čiau, de­ja, ju­da ir nu­si­kal­tė­liai, to­dėl la­bai džiau­giuo­si, kad Lie­tu­vos ir Nor­ve­gi­ jos po­li­ci­ja bei tei­sė­sau­ga la­bai ge­rai bend­ ra­dar­biau­ja.

200

nor­ve­gų bend­ro­vių

re­gist­ruo­ta Lie­tu­vo­je, jo­se dir­ba dau­giau nei 10 tūkst. lie­tu­vių.

11

birželio 20–26, 2013

nuomonės

Nuo­mo­nes, ko­men­ta­rus, dis­ku­si­jų te­mų pa­siū­ly­mus siųs­ki­te e. pa­štu nuomone@diena.lt

Ringas

Ar ver­ta le­ga­li­zuo­ti pro­sti­tu­ci­ją?

Vi­suo­me­nės ap­klau­ sos ro­do, kad pro­sti­tu­ ci­jos le­ga­li­za­vi­mo ša­ li­nin­kų ir prie­ši­nin­kų gre­tos – ly­gios. Pros­ti­tu­ ci­ja pu­siau ar vi­siš­kai le­ga­li­zuo­ta ne­ma­žo­je da­ly­je Eu­ro­pos, ypač že­my­no pie­tuo­se, kai­ my­nė­je Lat­vi­jo­je už­ siim­ti ja ­lei­džia­ma, ta­ čiau stei­gti vieš­na­mius draudžiama. Už ir prieš šią idė­ją – Sei­mo na­ riai Dar­bo par­ti­jos (lei­ bo­ris­tų) at­sto­vė Lo­re­ ta Grau­ži­nie­nė ir Tė­vy­ nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų at­sto­vas Jur­gis Raz­ma.

Ša­rū­no Ma­žei­kos / BFL nuo­tr.

Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė Sei­mo na­rė

M

a­no as­me­ni­nė nuo­mo­nė ne­si­kei­ čia: pir­miau­sia rei­kia pri­pa­žin­ ti fak­tą, kad pro­sti­tu­ci­ja Lie­tu­vo­je yra, ir tai, kad da­bar eg­zis­tuo­jan­ čios drau­di­mo prie­mo­nės nee­fek­ty­vios. Va­di­ na­si, rei­kia ieš­ko­ti ki­tų ke­lių. Ma­no nuo­mo­ne, le­ga­li­za­vi­mas, be abe­jo, įde­dant vi­sus rei­kia­ mus sau­gik­lius, bū­tų tas ke­lias, ku­riuo rei­kė­ tų ei­ti. Tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­joms taip pat bū­tų ge­ro­kai leng­viau, pa­čios mo­te­rys bū­tų la­biau ap­sau­go­tos. Yra dau­gy­bė pa­vyz­džių pa­sau­ly­je,

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Jur­gis Raz­ma Sei­mo na­rys

M

es nie­ka­da ne­bu­vo­me to­kių siū­ly­ mų ini­cia­to­riai – kiek ga­liu spręs­ti, mū­sų frak­ci­jo­je, kaip tur­būt vi­siš­ kai su­pran­ta­ma, bū­tų lai­ko­ma­si ne­ pri­ta­ri­mo pro­sti­tu­ci­jos le­ga­li­za­vi­mui nuo­sta­tų.

taip pat ir da­li­nio pro­sti­tu­ci­jos le­ga­li­za­vi­mo, – tuos at­ve­jus iš­nag­ri­nė­ję spe­cia­lis­tai ga­lė­tų pa­ siū­ly­ti Lie­tu­vai tam tik­rą va­rian­tą.

Ta­čiau sa­ky­ti, kad pro­ble­mos nė­ra, ne­ga­li­ ma. Mū­sų tei­sės ak­tų ba­zė – tiek Bau­džia­ma­ sis, tiek Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­ dek­sas – yra tik­rai ne­tvar­kin­ga. Bet aš lai­kau­si nuo­mo­nės, kad vien bau­do­mis ir drau­di­mais pro­ble­mos neišsp­rę­si­me: tai vie­na se­niau­sių pro­fe­si­jų, ji bu­vo, yra ir bus, vi­sa­da bus mo­ te­rų, ku­rios tuo no­rės už­siim­ti, bus ir to­kių, ku­rios įtrau­kia­mos per prie­var­tą, – joms pir­ miau­sia ir tu­ri­me pa­dė­ti.

Dėl ar­gu­men­tų, kad taip kė­si­na­ma­si į šei­mą, no­riu pa­klaus­ti – jei tie šei­mos vy­rai nuei­na į ne­le­ga­liai vei­kian­tį pro­sti­tu­ci­jos tink­lą ir grįž­ta į šei­mą, ką, ne­jau­gi čia kas nors ki­taip? Iš prin­ ci­po esu šei­mos žmo­gus. Bet pro­ble­mų yra ne tik šei­mo­je – yra vie­ni­šų vy­rų, mo­te­rų ir, pri­ pa­žin­ki­me, fi­zio­lo­gi­niai reiš­ki­niai žmo­gaus or­ ga­niz­me rei­ka­lau­ja vie­no­kio ar ki­to­kio veiks­ mo. Tad jei žmo­gus ži­nos, kad yra sau­gi vie­ta, kad jis ten nuė­jęs neuž­sik­rės jo­kio­mis li­go­ mis, gaus me­di­ci­niš­kai pa­tik­rin­tą pa­slau­gą, o ne nu­va­žiuos į sto­ties kvar­ta­lą ir ten su­si­ra­dęs mer­gi­ną pa­ten­kins sa­vo po­rei­kius, kur čia yra blo­giau? Jei šei­mo­je yra pro­ble­mų ir vy­ras ar mo­te­ris ieš­ko ki­to par­tne­rio, su­si­ran­da mei­lu­žį ir gy­ve­na dvi­gu­bą gy­ve­ni­mą. Tad čia – ne šei­ mos ver­ty­bių iš­sau­go­ji­mo klau­si­mas. Šei­mos

ver­ty­bes rei­kia dieg­ti ug­dant vai­kus. Dar vie­ nas as­pek­tas – pa­ja­mos vals­ty­bės. Bet ma­nau, kad tai nė­ra pa­ts svar­biau­sias veiks­nys le­ga­li­ zuo­jant pro­sti­tu­ci­ją. Pir­miau­sia yra so­cia­li­niai veiks­niai, svar­bu iša­na­li­zuo­ti prie­žas­tis, ko­dėl pro­sti­tu­ci­jos mas­tas di­dė­ja. Nes mer­gi­nos, ne­ ga­lė­da­mos pra­gy­ven­ti, ras­ti dar­bo, daž­nai pa­ su­ka tuo ke­liu. Tad į biu­dže­tą su­ren­ka­mos lė­ šos tu­rė­tų bū­ti nu­krei­pia­mos ir nau­do­ja­mos bū­tent šiai pro­ble­mai spręs­ti.

Da­bar di­džiau­sias krū­vis ten­ka vi­suo­me­ni­ nin­kams, ku­rie už žmo­nių tei­ses ko­vo­ja iš idė­ jos. Vals­ty­bė tu­rė­tų pri­si­dė­ti dau­giau. Ta­čiau ir vi­suo­me­ni­nin­kai kon­ku­ruo­ja dėl pi­ni­gų, kad gau­tų dau­giau ES pa­ra­mos, bet ne­sio­rien­tuo­ ja­ma į re­zul­ta­tą.

Ne taip svar­bu, kaip bū­tų dir­ba­ma – su vers­lo liu­di­ji­mais ar ki­taip. Tai – tik smul­ kios de­ta­lės, ku­rias tu­rė­tų spręs­ti spe­cia­lis­ tai. Svar­biau­sia su­tar­ti dėl pa­ties prin­ci­po, priim­ti tei­sės ak­tus. Ma­nau, Mo­kes­čių ins­ pek­ci­ja ras prie­mo­nių. Tu­ri­me rem­tis ki­tų ša­ lių pra­kti­ka.

Ar ryž­čiau­si pa­teik­ti to­kį įsta­ty­mą Sei­me?

Ne­si­bai­dau to­kio pro­jek­to, bet ne­ma­nau, kad esu pa­jė­gi jį pa­ruoš­ti, – tam rei­kia su­da­ry­ti įvai­rių spe­cia­lis­tų dar­bo gru­pę. Rei­kia psi­cho­ lo­gų, so­cia­li­nių dar­buo­to­jų, po­li­ci­jos at­sto­vų, kons­ti­tu­ci­nės tei­sės ži­no­vų, ki­tų tei­si­nin­kų. O jau pa­teik­ti įsta­ty­mą – jo­kia pro­ble­ma.

Ne­ma­nau, kad pro­sti­tu­ci­ja ga­li bū­ti pri­pa­žįs­ ta­ma kaip tam tik­ro vers­lo rū­šis, – tu­rė­tu­me ap­sau­go­ti mo­te­ris nuo to­kių „ga­li­my­bių“, nes le­ga­li­za­vi­mas bū­tų tar­si to­kios veik­los pa­ska­ ti­ni­mas vals­ty­bės mas­tu. Klien­tai leng­viau ap­si­sau­go­tų nuo ve­ne­ri­nių li­gų? Vis dėl­to mes siū­ly­tu­me ki­to­kį vals­ty­bės rea­ga­vi­mo as­pek­ tą: rei­kia di­des­nį dė­me­sį skir­ti toms mo­te­rims, rei­kia dau­giau psi­cho­lo­gi­nės pa­gal­bos, siū­ly­ ti le­ga­laus dar­bo al­ter­na­ty­vas, o ne tik lai­ky­tis nuo­sta­tos, kad bau­džia­me ir nie­ko ne­da­rom.

To reiš­ki­nio ne­pa­ža­bo­si, jei ne­dirbs tar­ny­bos, ku­rios ga­lė­tų pa­dė­ti pa­si­trauk­ti iš to­kio už­siė­ mi­mo. Vals­ty­bė­je tu­ri bū­ti su­ras­ta for­mų ir iš­ tek­lių mo­te­rims mo­ty­vuo­ti iš to vers­lo išei­ti.

Ne­ma­nau, kad pa­dė­tis be­vil­tiš­ka. Bet jei pri­ pa­žįs­ta­me, kad tai ne­tei­sė­ta veik­la, tu­rė­tų bū­ ti bau­džia­mi vi­si da­ly­viai, o sąvadautojams tos baus­mės tu­rė­tų bū­ti dar la­biau griež­ti­na­mos.

Taip, pro­sti­tu­ci­jos įtei­si­ni­mas Eu­ro­pos vals­ ty­bė­se iš­reiš­kia li­be­ra­lų­jį po­žiū­rį, bet mes ne­ sa­me li­be­ra­lai. Pag­rin­di­niai ar­gu­men­tai prieš – mo­ra­li­niai. Žiū­rint į for­ma­lius ar­gu­men­tus, toks už­siė­mi­mas su­si­jęs ir su pa­pil­do­mo­mis

ri­zi­ko­mis – li­gų pli­ti­mo pa­vo­jus, yra ir ki­ti da­ly­kai. Dėl tei­sė­sau­gos dar­bo čia – jai gal­būt taip pat rei­kė­tų pa­si­temp­ti, nors ir ne­tu­riu to­ kių duo­me­nų, kad jie at­sai­niai žiū­rė­tų į įvai­ rius „ma­sa­žo pa­slau­gų“ skel­bi­mus.

Po­li­ci­jai pa­lin­kė­čiau su­telk­ti su tais pa­žei­di­ mais ko­vo­ti aukš­tes­nio in­te­lek­to pa­rei­gū­nus, kad ne­bū­tų to­kios nuo­sta­tos, jog čia – vie­na iš ne­stip­riai bau­džia­mų vei­kų, kad ga­li že­miau­sio ran­go ir ma­žiau­sią pa­tir­tį tu­rin­tys pa­rei­gū­nai su tuo tvar­ky­tis. Po­li­ci­jai yra apie ką pa­mąs­ty­ti, nes jų tai­ko­mi me­to­dai kol kas pa­lan­kūs išaiš­ ki­nant tik pa­čias pro­sti­tu­čių pa­slau­gas, bet ne klien­tus ir sąvadautojus. Kaip at­bai­dy­ti nuo to­ kios pa­slau­gos pir­ki­mo? Dis­ku­si­jos, so­cia­li­nė rek­la­ma, kaip ir bet ko­kiam nei­gia­mam reiš­ki­ niui, da­ro po­vei­kį. Tik be po­li­ci­jos var­giai ra­si­te ki­tą vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­ją, ku­ri pri­siim­tų at­sa­ ko­my­bę už pro­sti­tu­ci­jos mas­tą. Ka­žin ar po­li­ ti­nę at­sa­ko­my­bę pri­siims So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja, nors tai tu­rė­tų ji da­ry­ti.

Sup­ran­tu, kad „išei­ties“ va­rian­tas dėl pro­ sti­tu­ci­jos ga­li bū­ti ir jos le­ga­li­za­vi­mas, ta­čiau aš bū­čiau prieš šį siū­ly­mą.

Dienos klausimas. Ar reikia Lietuvoje legalizuoti prostituciją (proc.)

Šaltinis: diena.lt

74,5

25,5

Taip

Nežino Ne

Klausk spe­cia­lis­to Su­si­dū­riau su neįp­ras­ta pro­ble­ma – ne­ži­ nau, kur ir kaip at­si­kra­ty­ti se­no gyv­si­dab­rio ter­mo­met­ro. Ne­no­riu iš­mes­ti jo pa­pras­čiau­ siai į šiukš­lių dė­žę, nes ži­nau, kad gyv­si­dab­ ris yra la­bai pa­vo­jin­gas. Vie­no­je Šeš­ki­nės vais­ti­nė­je no­rė­jau ati­duo­ti šį se­no­vi­nį ter­ mo­met­rą.

Vais­ti­nin­kė at­sa­kė, kad jie jau po­rą me­tų to­ kiais ter­mo­met­rais ne­pre­kiau­ja, to­dėl tik­rai ne­priims. Pak­laus­ta, ką to­kiu at­ve­ju da­ry­ti, pa­siū­lė „su­gal­vo­ti ką nors“. No­rė­čiau su­ži­no­ ti, kaip iš tik­rų­jų rei­kė­tų at­si­kra­ty­ti gyv­si­dab­ rio ter­mo­met­ro.

Veronika

Specialistas atsako Ra­sa Čai­kaus­kie­nė Vil­n iaus mies­to sa­v i­val­dy­bės Ap­l in­kos ap­sau­gos sky­r iaus vy­r iau­sio­ji spe­cia­l is­tė

V

ais­ti­nės iš gy­ven­to­jų pri­va­lo ne­mo­ ka­mai priim­ti nai­kin­ti­nus vais­ti­nius pre­pa­ra­t us (Lie­t u­vos Res­pub­l i­kos far­ma­ci­jos įsta­t y­mo 42 straips­n is).

Vais­ti­nė­se tu­ri bū­ti prii­ma­mi ir ter­mo­met­rai, ta­ čiau vais­ti­nės nė­ra tei­siš­kai įpa­rei­go­tos to da­ry­ ti. To­dėl siū­ly­čiau su­si­ras­ti to­kią vais­ti­nę, ku­rio­je jū­sų ter­mo­met­rą su­tiks priim­ti. Vie­na mū­sų ko­le­ gių ne­se­niai ati­da­vė sa­vo ne­be­nau­do­ja­mą gyv­si­ dab­rio ter­mo­met­rą „Ca­me­lios“ vais­ti­nė­je.

Taip pat už ne­d i­de­l į mo­kes­t į ga­l i­ma ati­duo­t i gyv­si­dab­rio ter­mo­met­rus ir lem­pas „Eco­ser­vi­ ce“ stam­bių­jų at­l ie­k ų aikš­te­lė­je, esan­čio­je Ga­ riū­nų g. 71, Vil­niu­je, taip pat UAB „Tok­si­ka“ priė­ mi­mo punk­te, esan­čia­me Jo­čio­nų g. 13B / Ku­ro g. 17, Vil­niu­je.

Bu­tų sa­vi­nin­kų bend­ri­jo­je dir­ba trys dar­ buo­to­jai. Dar­buo­to­jo at­ly­gi­ni­mas – 230 li­

tų. Vie­na dar­buo­to­ja no­ri išei­ti iš dar­bo. Ar dar­buo­to­jui pri­klau­so ko­kios nors kom­pen­ sa­ci­jos? Jei­gu taip, tai ko­kios ir ko­kiais įsta­ ty­mais tu­ri­me pa­grįs­ti iš­mo­kas?

Jo­lan­ta

Specialistas atsako Gab­rie­lė Ba­nai­ty­tė

Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos Ko­mu­n i­ka­ci­jos sky­r iaus ve­dė­ja

A

t­lei­džiant dar­buo­to­ją išei­ti­nės iš­mo­ kos mo­kė­ji­mas pri­klau­so nuo to, ko­ kiu pa­grin­du nu­trauk­ta dar­bo su­tar­ tis. Nut­rau­k us dar­bo su­tar­t į pa­gal Dar­bo ko­dek­so 127 straips­nio 1 da­lį (dar­buo­to­jo pra­šy­mu, įspė­jus darb­da­vį ne vė­liau kaip prieš ke­tu­rio­li­ka dar­bo die­nų), išei­ti­nės iš­mo­kos mo­ kė­ji­mo Dar­bo ko­dek­sas ne­nu­ma­to.

Dar­bo ko­dek­so 127 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­to­ma, kad dar­buo­to­jas tu­ri tei­sę nu­trauk­ti tiek ne­ter­mi­

nuo­tą, tiek ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį iki jos ter­mi­ no pa­bai­gos, apie tai raš­tu įspė­jęs darb­da­vį ne vė­liau kaip prieš tris dar­bo die­nas, jei­gu rei­ka­la­vi­ mas nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį pa­grįs­tas dar­buo­to­jo li­ga ar neį­ga­lu­mu, truk­dan­čiu tin­ka­mai at­lik­ti dar­ bą, ar­ba ki­to­mis svar­bio­mis prie­žas­ti­mis, nu­sta­ty­ to­mis ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ty­je, ar­ba jei­gu darb­da­ vys ne­vyk­do įsi­pa­rei­go­ji­mų pa­gal dar­bo su­tar­tį, pa­žei­džia įsta­ty­mus ar ko­lek­ty­vi­nę su­tar­tį.

Dar­buo­to­jas tu­r i tei­sę nu­t rauk­t i ne­ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­tį, apie tai raš­tu įspė­jęs darb­da­vį ne vė­liau kaip prieš ke­tu­rio­li­ka dar­bo die­nų, jei­gu jis įgi­jo tei­sę į vi­są se­nat­vės pen­si­ją dirb­da­mas to­ je įmo­nė­je, įstai­go­je, or­ga­ni­za­ci­jo­je. Dar­bo su­tar­ tis to­kiais at­ve­jais tu­ri bū­ti nu­trau­kia­ma nuo dar­ buo­to­jo pra­šy­me nu­ro­dy­tos die­nos. Nut­rau­kiant dar­bo su­tar­tį šiuo pa­grin­du, dar­buo­to­jui mo­ka­ ma jo dvie­jų mė­ne­sių vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­ čio dy­džio išei­ti­nė iš­mo­ka.

12

birželio 20–26, 2013

lietuva

Partijos ruošiasi vasaros sąskrydžiams Įsi­bė­gė­jus va­sa­rai tra­di­ciš­kai pra­si­de­da po­li­ti­nių par­ti­jų są­skry­džiai. Šie­met ža­da­ma iš­si­vers­ti tau­piai, ta­ čiau la­biau pa­si­rū­pin­ti sau­gu­mu. Anks­tes­niais me­tais yra pa­si­tai­kę, kad links­my­bės bai­gė­si ne tik muš­ty­nė­ mis, bet ir mir­ti­mi.

Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Mu­šei­kas tram­dys ap­sau­ga

Pir­mie­ji šie­met į bū­rį su­va­žiuos di­ džiau­sios val­dan­čio­sios par­ti­jos – Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų (LSDP) – na­riai. Jų są­skry­dis ren­gia­mas jau šį sa­vait­ga­lį (bir­že­lio 21–23 d.) prie Klai­pė­dos, Gi­ru­lių poil­sia­vie­tė­je.

So­cial­de­mok­ra­tų ir jų šei­mų na­ rių tra­di­ciš­kai lauks spor­to var­žy­ bos ir kon­kur­sai. Ka­dan­gi są­skry­ dis be­veik su­taps su Jo­ni­nių šven­te, šeš­ta­die­nio va­ka­rą degs lau­žai, ta­ čiau kvies­ti­nių at­li­kė­jų šie­met at­ si­sa­ky­ta. „Jau­ni­mas kon­cer­tuos, tu­rim jau­ni­mo an­samb­liu­ką, di­džė­jus bus, mes pa­tys įra­šus pa­lei­sim. Žvaigž­džių ne­bus, nes tos žvaigž­ dės per bran­giai kai­nuo­ja. Esam kaž­ku­riais me­tais tu­rė­ję žvaigž­ džių, prieš pen­ke­rius ar sep­ty­ne­ rius me­tus, ba­va­rus. Bet žmo­nėms įdo­miau­sia ta­da, kai ga­li pa­tys da­ ly­vau­ti. <...> Čia tais ba­va­rais da­ bar ne­nus­te­bin­si. Šie­met pa­žiū­ rė­sim, kiek ku­rie sky­riai Jo­nų ir Ja­ni­nų at­si­veš, už­dė­sim vai­ni­ kus, pa­da­ry­sim to­kią teat­ra­li­zuo­ tą šven­tę. Pas­kui vi­si la­bai šo­ka, pa­lei­džiam mu­zi­ką, tai šo­ka dvi va­lan­das, neį­ma­no­ma nuo jū­ros nu­va­ryt“, – pa­sa­ko­jo LSDP Klai­ pė­dos sky­riaus pir­mi­nin­kė, vie­ na są­skry­džio or­ga­ni­za­to­rių Li­li­ja Pet­rai­tie­nė.

L.Pet­rai­tie­nės tei­gi­mu, šie­met są­skry­dy­je lau­kia­ma apie 3 tūkst. da­ly­vių, o suor­ga­ni­zuo­ti šven­tę kas­met at­siei­na apie 30 tūkst. li­ tų. Ren­gi­ny­je bus ren­ka­mas 10 li­tų mo­kes­tis, tad, pa­sak or­ga­ni­za­to­rės, be­veik vi­sa su­ma bus pa­deng­ta bū­ tent šiais pi­ni­gais.

Per par­ti­jų są­skry­džius pa­si­tai­ ko ir ne­ma­lo­nių in­ci­den­tų. Pa­vyz­

džiui, prieš dve­jus me­tus į LSDP są­skry­dį te­ko vyk­ti po­li­ci­jos pa­ rei­gū­nams, nes gau­tas pra­ne­ši­mas apie muš­ty­nes. L.Pet­rai­tie­nė pri­ pa­žįs­ta, kad pa­si­tai­ko vis­ko, to­dėl ren­gi­niui sam­do­ma ap­sau­ga. „Bus ap­sau­ga, kaip vi­sa­da. Ži­not, kai yra 3 tūkst. žmo­nių, juos ne taip pa­pras­ta su­val­dy­ti. Vie­nais me­tais bu­vo toks in­ci­den­tas, pa­sta­ruo­ju me­tu lyg ir ne­bu­vo. Vi­sa­da pra­šom ir per ati­da­ry­mą, ir ko­lek­ty­vui sa­ kom, kad bū­tų at­sar­gūs ir ne­su­si­ pyk­tų“, – sa­kė or­ga­ni­za­to­rė.

Ma­čiau tą įvy­kį, ma­ čiau, kad me­di­kai gai­vi­no il­gai, kol at­ va­žia­vo me­di­kai iš rea­ni­ma­ci­jos sky­ riaus.

Po ne­lai­mės už­sa­kys drau­di­mą

Bir­že­lio 29 ir 30 d. į są­skry­dį Var­ niuo­se rink­sis LSDP koa­li­ci­jos par­tne­riai Dar­bo par­ti­ja (lei­bo­ris­tai). Šios par­ti­jos na­riai su šei­mo­mis taip pat da­ly­vaus spor­to var­žy­bo­ se, o šeš­ta­die­nio va­ka­rą nu­ma­to­ mas kon­cer­tas ir fe­jer­ver­kai. Ta­čiau kas lei­bo­ris­tus links­mins dai­no­ mis, par­ti­jos ved­lys Vy­tau­tas Gap­ šys neatsk­lei­dė – tai esą bus staig­ me­na da­ly­viams.

Pa­sak V.Gap­šio, su­reng­ti są­skry­ dį pa­pras­tai kai­nuo­ja ke­lias­de­šimt tūks­tan­čių li­tų. Šiais me­tais su­ mą kiek pa­di­dins ir drau­di­mo pa­ slau­gos – to­kio žings­nio im­ta­si po per­nykš­tės ne­lai­mės, kai per Prie­ nų ra­jo­ne su­reng­tą Dar­bo par­ti­jos są­skry­dį nu­sken­do jau­nuo­lis. „Sten­gia­mės la­bai neiš­lai­dau­ti, bet šie­met mes už­si­sa­kė­me ir są­

Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras, bendradarbiaudamas su UAB „Vilniaus vandenys“, kviečia jaunimą rinktis šaltkalvio, energetinių sistemų elektroniko ir vandentvarkos įrenginių eksploatavimo mechaniko mokymosi programas.

Garantuojama:  aukšta mokymo kokybė naujai įrengtuose praktinio mokymo centruose;  nemokamas mokymasis;  stipendija;  bendrabutis;  praktika užsienio šalyse;  praktika ir galimybė įsidarbinti UAB „Vilniaus vandenys“.

Priimami mokytis:  šaltkalvio mokymo programos – neturintys pagrindinio išsilavinimo

(nebaigę 10 klasių);  vandentvarkos įrenginių eksploatavimo mechaniko mokymo programos – turintys pagrindinį išsilavinimą (baigę 10 klasių) (kartu bus įgytas vidurinis išsilavinimas gimnazijos skyriuje);  energetinių sistemų elektroniko mokymo programos – turintys vidurinį išsilavinimą (baigę 12 klasių) ar turintys pagrindinį išsilavinimą (baigę 10 klasių) (kartu bus įgytas vidurinis išsilavinimas gimnazijos skyriuje).

Priėmimas vyksta iki rugsėjo 1 d. darbo dienomis nuo 8.00 iki 16.00 val.

Kalvarijų g. 159, Vilnius Tel. (8 5) 247 7560, 8 640 19 536

skry­džio drau­di­mą, <...> tai šiek tiek pa­di­di­na są­ma­tą. Bet ma­no­ me, kad tai bū­ti­na, nors vi­sa­da yra ir me­di­kų, gel­bė­to­jų, o vi­sa tai, na­ tū­ra­lu, kai­nuo­ja. Ir per­nai bu­vo už­ tik­rin­tas sau­gu­mas, bu­vo me­di­kai vie­to­je, aiš­ku, įvyks­ta ne­lai­mių net me­di­kams esant. Pats, de­ja, ma­čiau tą įvy­kį, ma­čiau, kad me­di­kai gai­ vi­no il­gai, kol at­va­žia­vo me­di­kai iš rea­ni­ma­ci­jos sky­riaus. Šie­met ly­ giai taip pat sten­gia­mės už­tik­rin­ti są­skry­džio sau­gu­mą, kiek įma­no­ ma per to­kį ma­si­nį ren­gi­nį“, – sa­ kė V.Gap­šys.

Par­la­men­ta­rams – di­des­nė kai­na

Tą pa­tį sa­vait­ga­lį sa­vo na­rius su­ si­bur­ti kvie­čia ir opo­zi­ci­nė Tė­vy­ nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­mok­ra­tai (TS-LKD). Jų są­skry­ dis vyks prie Beb­ru­sų eže­ro Mo­ lė­tų ra­jo­ne. Par­ti­jos vyk­do­mo­sios sek­re­to­rės Mo­ni­kos Na­vic­kie­nės tei­gi­mu, šis są­skry­dis bus skir­tas Ste­po­no Da­riaus ir Sta­sio Gi­rė­no skry­džiui per At­lan­tą pa­mi­nė­ti. „Pag­rin­di­nės veik­los su­si­ju­sios su S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no skry­džio 80-me­čiu, su vai­kais lei­si­me ait­ va­rus, dar pa­mi­nė­si­me Tar­mių me­tus, sky­riai or­ga­ni­zuos pri­si­ sta­ty­mus sa­vo tar­mė­mis ir pan. Ir spor­to rung­čių, aiš­ku, vi­sa­da yra“, – sa­kė M.Na­vic­kie­nė.

Vyk­do­mo­ji sek­re­to­rė tei­gė dar ne­ga­lin­ti pa­sa­ky­ti, kiek kai­nuos su­ reng­ti są­skry­dį, nes or­ga­ni­za­ci­niai da­ly­kai dar de­ri­na­mi. M.Na­vic­ kie­nė ti­ki­no, kad da­ly­vio mo­kes­tis ren­ka­mas ne­bus, nes iš ra­jo­nų at­ vyks­tan­tys žmo­nės ir taip tu­ri ke­ lio­nės iš­lai­dų. Ta­čiau ne­tru­kus po po­kal­bio par­ti­jos tink­la­la­py­je at­ si­ra­du­sia­me skel­bi­me ra­šo­ma, kad „so­li­da­ru­mo“ mo­kes­tis da­ly­viams at­sieis 10 li­tų, o Sei­mo ir Eu­ro­pos Par­la­men­to na­riams – 100 li­tų.

Pa­sak M.Na­vic­kie­nės, są­skry­ džio da­ly­vius šven­ti­nį va­ka­rą links­mins Po­vi­las Meš­kė­la, jis at­ liks „per­dai­nuo­tas ne­prik­lau­so­ my­bės dai­nas“.

Pa­lei­džiam mu­zi­ ką, tai šo­ka dvi va­ lan­das, neį­ma­no­ma nuo jū­ros nu­va­ryt.

ti­ni­mo, pa­tys da­ly­viai pa­si­rū­pi­ na tuo. Iš­lei­džiam tik poil­sia­vie­tės nuo­mai, ir vis­kas. <...> Be abe­jo, sam­dom ap­sau­gą. Ne­bu­vo dar ne­ lai­min­gų at­si­ti­ki­mų, vis­kas la­bai gra­žiai praei­na, bet ap­sau­gą tu­ rim“, – pa­sa­ko­jo R.Imb­ra­sas.

Iš­si­vers kuk­liai?

O pa­pil­do­mos ap­sau­gos kon­ ser­va­to­riai są­skry­džiuo­se ne­sam­ do. Tam esą kol kas ne­bu­vo pre­ce­ den­to. „Ap­sau­gos fir­mos nė­ra sam­do­ mos, pa­pras­tai sa­va­no­riai pa­gel­ bė­ja ir įva­žiuo­jant inst­ruk­ci­jos bū­ na duo­da­mos. Bet mū­sų pa­tir­tys yra, ačiū Die­vui, sėk­min­gos tais klau­si­mais, ne­no­rim sa­vęs ly­gin­ti su ki­tais, nuo ne­lai­mių nie­kas nė­ra ap­sau­go­tas, bet la­bai ti­ki­mės, kad vis­kas praeis sklan­džiai“, – kal­bė­ jo M.Na­vic­kie­nė.

Iš da­ly­vių pra­šys 20 li­tų

„Oran­ži­nę fies­tą 2013“ to­mis pa­ čio­mis die­no­mis or­ga­ni­zuos ir opo­zi­ci­jo­je esan­tis Li­be­ra­lų są­jū­ dis. Jo na­riai rink­sis Ty­tu­vė­nuo­ se, Kel­mės ra­jo­ne. Da­ly­viai rung­sis įvai­rio­se spor­to rung­ty­se ir tur­ny­ ruo­se, o vė­liau klau­sy­sis gru­pės „Kas­ta­ne­da“ kon­cer­to.

Kiek­vie­nam da­ly­viui ap­si­lan­ky­ ti są­skry­dy­je kai­nuos 20 li­tų. Pa­sak par­ti­jos at­sa­kin­go­jo sek­re­to­riaus Rai­mon­do Imb­ra­so, šis mo­kes­tis tu­rė­tų pa­deng­ti vi­sas or­ga­ni­za­ci­ nes iš­lai­das, ku­rios pa­pras­tai sie­ kia nuo 20 tūkst. iki 30 tūkst. li­tų. „Mes sten­gia­mės iš­leis­ti mi­ni­ ma­liai pi­ni­gų, ne­ren­giam nei mai­

Kiek vė­liau, lie­pos 13 ir 14 d., prie As­ve­jos eže­ro Vil­niaus ra­jo­ne rink­ sis Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja (LLRA). Ji są­skry­džius or­ga­ni­zuo­ ja kar­tu su vi­suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ ci­jos Lie­tu­vos len­kų są­jun­gos Vil­ niaus ra­jo­no sky­riu­mi.

LLRA frak­ci­jos se­niū­no pa­va­ duo­to­ja Van­da Krav­čio­nok pa­sa­ko­ jo, kad są­skry­džiai vi­sa­da ren­gia­ mi ta­me pa­čia­me skly­pe, tad LLRA iš­lai­dos, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis par­ ti­jo­mis, re­kor­diš­kai ma­žos – esą sie­kia vos tūks­tan­tį ar ke­lis tūks­ tan­čius li­tų. O pa­dai­nuo­ti kvie­čia­ mi tie at­li­kė­jai, ku­rie už pa­si­ro­dy­ mą ne­pra­šo ho­no­ra­ro. „Ka­dan­gi pa­nau­dos su­tar­tis dėl to skly­po kaip ir su­tvar­ky­ta, tai daug ne­rei­kia, ne­bent pa­tvar­ky­ti spor­to aikš­te­les. Kol su­tvar­kėm tą skly­pą, bu­vo iš­lai­dų, o da­bar kaip ir ne­la­bai“, – sa­kė V.Krav­čio­nok.

Vė­liau­siai, rugp­jū­čio 10 ir 11 d., į są­skry­dį prie Lūks­to eže­ro Tel­šių ra­jo­ne su­va­žiuos Tvar­kos ir tei­sin­ gu­mo par­ti­jos na­riai.

Konk­re­tes­nės in­for­ma­ci­jos par­ ti­jos at­sa­kin­ga­sis sek­re­to­rius Ri­ mas An­ta­nas Ru­čys su­teik­ti sa­kė ne­ga­lin­tis, nes pro­gra­ma dar de­ ri­na­ma. „Prog­ra­mą da­bar de­ri­na­me. Bus spor­to var­žy­bos, ren­ka­ma, kas gra­ žiau pa­la­pi­nę pa­puo­šia, ren­gia­ mi ta­len­tų kon­kur­sai, dis­ko­te­kos, kon­cer­tai, sky­rių pa­si­ro­dy­mai. Dar nie­ko konk­re­čiau ne­ga­liu pa­sa­ky­ ti“, – tei­gė R.A.Ru­čys.

Partijų sąskrydžiai Liberalų sąjūdis

Darbo partija (leiboristai)

Palanga

Tytuvėnai, birželio 28–30 d.

Telšiai Varniai,

Šiauliai

birželio 29 ir 30 d.

Panevėžys

Klaipėda

Kelmė LSDP

Šilutė

Giruliai, birželio 21–23 d.

LIETUVA

Tvarkos ir Tauragė teisingumo partija

prie Lūkšto ežero, Telšių raj., rugpjūčio 10 ir 11 d.

TS-LKD prie Bebrusų ežero, Molėtų r., birželio 29 ir 30 d.

Utena Švenčionys

Kaunas

Vilnius LLRA

Marijampolė

Plačiau apie specialybes, mokymo įstaigą ir įmonę: www.vtvpmc.lt

Lazdijai

prie Asvejos ežero, Vilniaus r., liepos 13 ir 14 d.

13

birželio 20–26, 2013

lietuva

Joninių proga „Iki“ kvies ragauti lietuviško sūrio Primindamas Joninių vaišių tradicijas, prekybos tinklas „Iki“ parduotuvėse Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje ir Jonavoje birželio 21 ir 23 d. kvies ragauti lietuviško varškės sūrio. „Turbūt retas iš mūsų žino, kad šviežias varškės sūris nuo seno buvo svarbiausias Joninių patiekalas. Kiekviena šeimininkė rūpinosi, kad šio valgio tokią dieną ant stalo netrūktų. Joninių proga norėtume visus paraginti prisiminti senąsias mūsų švenčių tradicijas ir paskatinti domėtis Lietuvos kulinariniu paveldu, kuris išties yra turtingas bei įdomus“, – sakė prekybos tinklo „Iki“ vykdomasis direktorius Darius Malakauskas.

Lietuviai mėgsta sūrį ir moka jį gaminti. Tai įrodo ir didelė lietuviško sūrio įvairovė: šviežiai slėgti, rūkyti, kepti ir džiovinti, pelėsiniai ir puskiečiai, ilgai brandinti fermentiniai, tepami ir lydyti, rūgštūs ir saldūs, gardinti kvapniomis prieskoninėmis žolelėmis. O nuo neatmenamų laikų gaminamas varškės sūris su kmynais, pasak D.Malakausko, savo skoniu apskritai pranoksta brangiausią užsienio sūrininkų produkciją.

Birželio 21 ir 23 d. akcijos vietose „Iki“ parduotuvėse apsilankę lietuviško sūrio mėgėjai dovanų taip pat gaus receptų, ką galima skanaus pasigaminti iš visiems gerai pažįstamo balto varškės sūrio.

Darius Malakauskas:

Varškės sūris su kmynais savo skoniu pranoksta brangiausią užsienio sūrininkų produkciją.

Joninių vaišių simbolis

Pasak lietuviškų valgių knygos „Metai už stalo“ autorės etnologės Nijolės Marcinkevičienės, sūriu Joninių proga šeimininkės vaišindavo ar į svečius jo nešdavo ne šiaip sau. „Sūris, kaip ir kiti pieno produktai, buvo įaugęs į Joninių tradiciją kartu su išskirtine pagarba didžiausiai žmonių maitintojai karvei. Joninės – pats augalijos vešėjimas, tuoj po jų pradeda mažėti primilžis. Valgyti pieniškus produktus šventės laiku reiškė palinkėjimą, kad pienas neišeitų iš namų, kad karvės neužtrūktų ir išvengtų ligų, o pienas būtų riebus“, – sakė etnologė.

O netekėjusioms merginoms varškės sūris padėdavo išreikšti simpatiją į širdį kritusiam jaunuoliui. „Varškę sukimšus į trikampį sūrmaišį ir jį prislėgus, sūris įgaudavo formą, labai panašią į širdį.

Per Jonines į jaunimo susiėjimus mergaitės nešdavosi sūrių ir taip tarsi netiesiogiai išreikšdavo simpatiją, išskirtinį nusiteikimą vieno ar kito vaikino atžvilgiu“, – pasakojo N.Marcinkevičienė. Šventinis Joninių stalas nebuvo nuklojamas valgiais, tačiau, be sūrio ir kitų pieniškų patiekalų, buvo vaišinamasi ir šeimininkių keptais

pyragais, sausainiais, valgomi mėsiški patiekalai. Varduvininkų Jonų, Janių ir Janinų garbei buvo verdamas alus.

Išmėginkite

Norintiems savo Joninių stalui pasigaminti sūrio etnologė N.Marcinkevičienė siūlo išmėginti šiuos Marijampolės ir Biržų rajonuose užrašytus autentiškus receptus. Šventėms mamelė sukdavo gardulį sūrį su uogom. Jei patingi ar uogų jau neturėdavom, tai nors prastą sūrį čielą pakepdavo. Sviestu gerai iš visų pusių aptepliodavo ir apibarstydavo cukrum, bet kartais ir kuo tik galva neša: pipiriukais kvapniaisiais, džiovintais peletrūnais, permaltais kmynais.

Druskelės nepagaili. Pečiuj kepdavo, o paskiau, kai duchovką įsitaisėm, ir tiko. Su tokiu macnu sūriu jau vyrams įtinka.

Arba pasigaminti švelnesnio skonio sūrį, tepamą ant duonos.

Joninėms visada darau tepamų sūrį: nusunktoj varškėj įdedu sodos, išmaišau ir tegu pabūna. Dedu ant ugnies, pilu stiklinį grietinės su įplaktu kiaušiniu, įberiu smulkiai supjaustyto česnako, kmynų ir maišau nesustojant, nes labai svyla. Pabaigoj galima ir sviesto įdėt.

Nukeliu nuo ugnies, sudedu į bliūdą ir ataušinu. Ataušus labai skanu užsitepus ant duonos.

Stebuklų naktis

Iš tolimųjų pagonybės amžių atėjusios Joninės, senuosiuose šaltiniuose dar vadintos Rasų ir Kupolių vardu, lietuviams buvo svarbi šventė. Ilgiausios metų dienos ir trumpiausios nakties šventimą birželio 23 d. lydėdavo įvairios apeigos ir burtai, magiško paparčio žiedo ieškojimas, pernakt kūrenami Joninių laužai. Ypatinga pagarba ilgiausios dienos – saulėgrįžos – apeigose buvo rodoma vandeniui, ugniai ir žolynams.

Joninių naktis stebuklinga. Moterys tikėjo, kad per Jonines laukuose surinktos vaistažolės turės ypatingų galių, merginos iš surinktų gėlių pindavo vainikus ir leisdavo pasroviui, taip tikėdamos nuspėti savo ateitį. Stebuklingų galių šią naktį įgaudavo ir vanduo. Į upes ar ežerus nusiplauti ligų šią naktį brisdavo ir jauni, ir seni, o šeimininkai prieš saulės patekėjimą, braukdami rasą, apeidavo pasėlių laukus, tikėdami, kad taip padidins javų derlių. Šios nakties ugniai suteikiama ir gydomoji atnaujinimo galia, todėl taip paplitęs paprotys ne tik šokti apie laužą, bet ir šokinėti per jį.

Tik šią vienintelę trumpiausią metų naktį miško tankmėje pražysta paparčio žiedas. Nors nė vienas lig šiol jo taip ir nerado, kaip ir kasmet, šimtai lietuvių Joninių naktį ir vėl išsiruoš ieškoti PR stebuklingo žiedo.

Tradicijos: lietuviai mėgsta sūrį ir moka jį gaminti.

„Shutterstock“ nuotr.

Informacija Akcija birželio 21 d. 16–19 val. ir birželio 23 d. 10–13 val. vyks „Iki“ parduotuvėse:

J.Jasinskio g. 16 (Vilnius),

H.Manto g. 84 (Klaipėda),

P.Lukšio g. 60 (Kaunas),

M.Mažvydo al. 7 / 11 (Klaipėda),

Žirmūnų g. 2 (Vilnius),

Kovo 11-osios g. 22 (Kaunas),

Taikos pr. 28 (Klaipėda),

Viršuliškių g. 40 (Vilnius),

Sukilėlių pr. 84 (Kaunas),

Vilniaus g. 220 (Šiauliai),

Fabijoniškių g. 2A (Vilnius),

Savanorių pr. 111 (Kaunas),

Naujoji g. 2C (Alytus),

Šeškinės g. 32 (Vilnius),

Žemaičių pl. 23 (Kaunas),

J.Basanavičiaus g. 6 (Jonava).

14

birželio 20–26, 2013

ekonomika

0,7 proc.

pa­di­dė­jo būs­to kai­nos per pir­mą me­tų ket­vir­tį.

pen­si­jos ­ ne­di­dės

klientams – nerimą keliantys pranešimai

Ant­ro­jo laips­nio vals­ty­bi­nės pen­si­jos dau­ gia­vai­kėms mo­ti­noms, išau­gi­nu­sioms 5 ar 6 vai­kus, nuo 2014 m. ne­bus mo­ka­mos. Vals­ ty­bi­nių pen­si­jų įsta­ty­mo pa­tai­soms, ku­rio­ mis siū­lo­ma iš­plės­ti jų ga­vė­jų bū­rį, prie­ši­na­ si So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja.

Jos skai­čia­vi­mais, 2014 m. iš biu­dže­to šioms pen­si­joms rei­kė­tų 30 mln. li­tų, o 2015 m. – 78 mln. li­tų. Mi­nis­te­ri­jos tei­gi­mu, šiems siū­ly­ mams nė­ra ga­li­my­bės skir­ti biu­dže­to lė­šų.

„Swedbank“ klientus vakar pasiekė praneši­ mai apie galimą šio banko griūtį. Dėl to Taura­ gėje, Šilutėje ir kituose vakarų Lietuvos mies­ tuose prie banko skyrių nusidriekė eilės. Ban­ kas teigia, kad tokie gandai neturi jokio pa­ grindo ir ketina kreiptis į teisėsaugos institu­ cijas. Banko teigimu, klaidingi pranešimai pa­ rašyti su daugybe gramatinių klaidų, be to, juose pateikiama klaidinga informacija apie kitus bankus.

Dar­bas Lie­tu­vo­je – tik nuo aš­tuo­nių

Nors šiais lai­kais dau­gy­bę dar­bų ga­li­ma at­lik­ti iš bet ku­rios pa­sau­lio vie­tos, jei tik po ran­ka yra kom­piu­te­ris su in­ter­ne­to ry­šiu, sa­va­ran­kiš­kai ar lanks­čiai dir­ban­čių žmo­ nių da­lis Lie­tu­vo­je vis dar ma­ža. Taip yra ir dėl ga­na griež­to mū­sų Dar­bo ko­dek­so, ir dėl darb­da­vių, ku­rie dar­buo­to­jus no­ri nuo­lat kont­ro­liuo­ti, po­žiū­rio.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Nuo ly­de­rių at­si­lie­ka­me

ES sta­tis­ti­kos tar­ny­bos „Eu­ros­tat“ duo­me­ni­mis, praė­ju­siais me­tais sa­ va­ran­kiš­kai dir­ban­čių as­me­nų da­lis Lie­tu­vo­je bu­vo vie­na ma­žiau­sių vi­ so­je Eu­ro­po­je. Sa­va­ran­kiš­kai mū­ sų ša­ly­je per­nai dir­bo 9,7 pro­c. vi­ sų dir­ban­čių žmo­nių.

Ma­žiau­sia to­kių as­me­nų da­ lis 2012 m. bu­vo Nor­ve­gi­jo­je (6,8 pro­c. vi­sų dir­ban­čių), po jos – Es­ ti­ja (8,3 pro­c.), Liuk­sem­bur­gas (8,4 pro­c.) ir Da­ni­ja (8,9 pro­c.).

Lat­vi­jo­je to­kių as­me­nų bu­vo 10,5 pro­c. vi­sų dir­ban­čių, ES vi­dur­kis sie­kė 15,2 pro­c. Di­džiau­sia sa­va­ ran­kiš­kai dir­ban­čių as­me­nų da­lis bu­vo Grai­ki­jo­je – 31,9 pro­c.

Ney­pa­tin­ga si­tua­ci­ja ir kal­bant apie lanks­tų­jį dar­bą, tai yra to­kį, kai dar­buo­to­jas ne­bū­ti­nai sė­di biu­ re, o sa­vo už­duo­tis at­lie­ka na­muose ar ki­toje vie­toje.

Ne­se­niai bend­ro­vės „Sprin­ter ty­ri­mai“ at­lik­tas dir­ban­čių Lie­ tu­vos gy­ven­to­jų ty­ri­mas dėl dar­ bo gra­fi­ko lanks­tu­mo at­sklei­dė, kad šiuo me­tu lanks­čiai ar­ba pu­ siau lanks­čiai dir­ba apie 20 pro­c. mū­sų ša­lies gy­ven­to­jų, t. y. maž­

daug penk­ta­da­lis lie­tu­vių nė­ra fi­ ziš­kai „pri­si­ri­šę“ prie konk­re­čios dar­bo vie­tos biu­re ir dar­bams at­ lik­ti daž­niau ren­ka­si sau pa­to­ges­ nį lai­ką.

To­kia pat da­lis dir­ban­čių mū­sų ša­lies žmo­nių no­rė­tų pa­si­nau­do­ ti šia ga­li­my­be, ta­čiau kol kas jos ne­tu­ri.

Tie­sa, lanks­tu­sis dar­bo sti­lius Lie­tu­vo­je pa­ma­žu ski­na­si ke­lią. Vi­ sų pir­ma tai vyks­ta dėl tech­no­lo­gi­ jų pa­žan­gos, kai mo­bi­lie­ji įren­gi­niai vis daž­niau ga­li pa­keis­ti vi­są įpras­tą biu­ro įran­gą. Ta­čiau darb­da­vių po­ žiū­ris kei­čia­si lė­čiau nei tech­no­lo­ gi­jos. Da­lis jų vis dar ne­pa­si­ti­ki sa­vo dar­buo­to­jais ir ma­no, kad be prie­ žiū­ros jie tin­gi­niaus. Ta­čiau dau­gu­ mos įmo­nių, ku­rios per­so­na­lo val­ dy­me pri­tai­kė lanks­tų­jį dar­bo sti­lių, pa­tir­tis ro­do, jog dar­bo efek­ty­vu­ mas nuo to daž­niau­siai tik išau­ga.

Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­ tu­to pre­zi­den­tas Žil­vi­nas Ši­lė­nas laik­raš­čiui tei­gė, kad ma­žą pa­gal lanks­tų gra­fi­ką dir­ban­čių žmo­nių da­lį vi­sų pir­ma le­mia Lie­tu­vo­je ga­ lio­jan­tis Dar­bo ko­dek­sas. „Jis su­ra­šy­tas taip, kad pa­gal lanks­tų gra­fi­ką dirb­ti bū­tų su­dė­

tin­giau. Pa­gal Dar­bo ko­dek­są Lie­ tu­vo­je dar­bo yra ly­giai 40 va­lan­dų per sa­vai­tę, ly­giai 8 va­lan­dos per die­ną“, – tei­gė Ž.Ši­lė­nas.

Paš­ne­ko­vas pa­brė­žė, kad pa­gal Pa­sau­lio ban­ko me­to­di­ką at­lie­ka­

mi ty­ri­mai ro­do, jog mū­sų Dar­bo ko­dek­sas yra vie­nas ne­lanks­čiau­ sių vi­so­je Eu­ro­po­je.

Pa­sak Lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to va­do­vo, Dar­bo ko­dek­są bū­ti­na ko­ re­guo­ti, nes jis vi­siš­kai nea­ti­tin­ka šių lai­kų rea­ly­bės. „Dar­bo ko­dek­se net nė­ra to­kios sąvokos kaip „kom­piu­te­ris“. Ga­ li­ma ban­dy­ti su­da­ry­ti va­di­na­mą­ją nuo­to­li­nio dar­bo su­tar­tį. Bet vėl­ gi, tai, kad no­rint dirb­ti na­muose ar ki­toje vie­toje rei­kia at­ski­rai tai reg­la­men­tuo­ti, yra aki­vaiz­džiau­ sias įro­dy­m as, jog spren­d i­m ų priė­mė­jų gal­vo­se dar­bas vis dar aso­ci­juo­ja­si su di­de­lė­mis ga­myk­ lo­mis, ce­chais ir pa­na­šiais praei­ tos epo­chos vaiz­di­niais“, – dės­tė Ž.Ši­lė­nas.

Jo tei­gi­mu, da­bar ga­lio­jan­čia­me Dar­bo ko­dek­se ga­li­ma ras­ti net ab­ sur­diš­kų tei­gi­nių, ku­rie kel­tų juo­ką, jei ne­bū­tų su­ra­šy­ti pa­grin­di­nia­me dar­bo san­ty­kius reg­la­men­tuo­jan­ čia­me įsta­ty­me: „Skai­tant, pa­vyz­ džiui, dar­bų sau­gos rei­ka­la­vi­mus ga­li­ma pui­kiai pa­si­links­min­ti. Ci­ tuo­ju: „Ne­pert­rau­kia­mai dirb­ti prie vi­deo­ter­mi­na­lo ga­li­ma ne dau­giau kaip 1 va­lan­dą.“ Kas iš šiuo­lai­ki­nių žmo­nių be šyp­se­nos žiū­ri į to­kius rei­ka­la­vi­mus?“

neaiš­ku ką vei­kia, bei ne vi­sa­da tei­sin­ gas dar­buo­to­jų po­žiū­ris į tą lanks­tu­mą – jei ne­duo­da dar­bo vie­tos biu­re, va­di­ na­si, ne­su to ver­tas, ar­ba ki­ta iš­raiš­ka – jei dir­bu lanks­čiai, tai dir­bu ka­da no­ riu ir kiek no­riu.

Kal­bant apie dar­bo san­ty­kių li­be­ra­li­za­ vi­mą, svar­bu tai da­ry­ti sis­te­miš­kai ir iš es­mės, o ne kar­tą per me­tus pa­keis­ti tris straips­n ius. Tai­g i rei­k ia spręs­t i, koks reg­la­men­ta­vi­mas truk­do tiems lanks­t iems dar­bo san­ty­k iams iš tei­ si­nės pu­sės. Ma­no ma­ny­mu, yra ke­li ker­ti­niai as­pek­tai: dar­bo lai­kas, dar­bo draus­mė ir sau­ga, ki­ti smul­kūs rei­ka­la­ vi­mai, ku­rie iš es­mės yra pa­se­nę.

Kal­bant apie dar­bo lai­ką, tu­ri bū­ti nu­ sta­to­ma, kiek ir ku­rio­mis va­lan­do­mis dar­buo­to­jas dir­ba. Nors rea­ly­bė­je, jei jis dir­ba iš na­mų, darb­da­viui vi­sai ne­ svar­bu, ar jis dirbs nuo 8 iki 17 val., ar jis dirbs ka­da jam pa­to­g u, kad ir nak­ tį. Darb­da­viui svar­bu, kad bū­tų pa­da­ ry­tas dar­bas. Ta­čiau įsta­ty­mai rei­ka­ lau­ja su­de­r in­t i dar­bo gra­fi ­ką, skelb­t i jį vie­šai ir pan. Su šiuo klau­si­mu, ži­no­

ma, yra su­si­ju­si ir dar­buo­to­jų sau­ga bei draus­mė. Pa­gal ga­l io­jan­t į Dar­bo ko­dek­są darb­da­vys pri­va­lo už­tik­rin­ti dar­bo sau­gą dar­bo me­tu. Jei dar­buo­ to­jas dir­ba lais­vu gra­fi ­ku, bet ka­da ir bet kur, ir abiem taip tin­ka, at­ro­dy­tų, kad tai ir yra svar­biau­sia. Ta­čiau darb­ da­vys iš anks­to ma­no, kad jei kas nors at­si­t iks, jis bus at­sa­k in­gas už tą dar­ buo­to­ją. Tu­rės teik­t i duo­me­nis, koks dar­buo­to­jo dar­bo lai­kas (nors konk­re­ taus jo rea­liai nė­ra), kaip jis už­tik­ri­no dar­bų sau­gą. Ir ta­da daž­nai at­si­tin­ka taip, kad darb­da­viui pa­lan­kiau lai­ky­ ti dar­buo­to­ją biu­re ir konk­re­čiu lai­ku, nei su­teik­ti jam lais­vę, nes įsta­ty­mai ap­r i­bo­ja darb­da­v į duo­t i dar­buo­to­jui lais­vę, ne­ri­zi­kuo­jant sa­vo in­te­re­sais.

Ki­tas as­pek­tas yra dar­bo draus­mė.

Jei per­vers­tu­me ko­dek­są, ma­ty­tu­me, kiek įvai­rių tai­syk­lių ir ki­tų vi­daus do­ ku­men­t ų tu­r i bū­t i dar­be, su ku­r iais dar­buo­to­jai pri­va­lo bū­t i su­pa­ž in­d in­ ti pa­si­ra­šy­ti­nai, kiek įvai­rių pro­ce­dū­ rų pri­va­lo bū­ti įvyk­dy­ta. O kas, jei dar­ buo­to­jas dir­ba ne Lie­tu­vo­je, o ki­to­je

ša­ly­je? Kaip jam tuos do­k u­men­t us pa­si­ra­šy­ti­nai įteik­ti? Siųs­ti pa­štu, per kur­je­rius? Kiek lai­ko toks „su­si­ra­ši­nė­ ji­mas“ už­t ruks? Tai vi­siš­kai pa­pras­t i klau­si­mai ir at­sa­ky­mai į juos pa­ro­do, kad tu­ri­me vi­siš­kai ne­rei­ka­lin­gų truk­ džių dėl dar­bo san­ty­k ių lanks­tu­mo.

In­ter­ne­tas ir ki­ti šių die­nų iš­ra­di­mai, ku­rie dau­gu­mai yra kas­die­ny­bė (sta­ tis­ti­kos duo­me­nimis, net 75 pro­c. žmo­ nių Lie­tu­vo­je nau­do­ja­si kom­piu­te­riu ir 73 pro­c. – in­ter­ne­tu), nė­ra in­teg­ruo­ti į da­bar­ti­nį Dar­bo ko­dek­są. Ta­čiau, ma­ tyt, pa­ts lai­kas tai pa­da­ry­ti.

Vis dėl­to no­rė­čiau pa­brėž­ti, kad tik­rai yra sėk­min­gai dir­ban­čių įmo­nių, ku­ rios tai­ko lanks­tų dar­bo gra­fi­ką, dar­bą na­muo­se ir pan. Prak­ti­niai pa­vyz­džiai ro­do, kad tai įma­no­ma įgy­ven­din­ti ir esant da­bar­ti­niam reg­la­men­ta­vi­mui, ta­čiau tu­ri bū­ti įveik­ti tie psi­cho­lo­gi­niai dar­buo­to­jų bei darb­da­vių bar­je­rai ir abi ša­lys tu­ri veik­ti są­ži­nin­gai, ne­pikt­ nau­džiau­ti, kad konf­lik­tai ne­per­si­kel­tų į teis­mą, kur vi­sa­da kaip silp­nes­nio­ji ša­ lis bus pa­lai­ko­mas dar­buo­to­jas.

Net­rūks­ta ab­sur­do

Žil­vi­nas Ši­lė­nas:

Skai­tant, pa­vyz­džiui, dar­bų sau­gos rei­ka­la­ vi­mus ga­li­ma pui­kiai pa­si­links­min­ti.

Komentaras

Rū­ta Di­di­kė

Ad­vo­ka­tė, dar­bo tei­sės spe­cia­l is­tė, ad­vo­ka­t ų pro­fe­si­nės bend­r i­jos „Mag­nus­son ir par­t ne­r iai“ na­rė

M

a­t y­č iau dvi prie­ž as­t is, ko­dėl pa­gal dar­bo san­ ty­kių lanks­tu­mą esa­me pa­čia­me ES ša­lių są­ra­šo ga­le. Pir­ma, tai, ži­no­ma, su­si­ję su mū­ sų Dar­bo ko­dek­su, apie ku­rio ne­lanks­ tu­mą kal­ba vi­si, ta­čiau iki šiol tai ir lie­ ka kal­bo­mis. Ant­ra to prie­žas­t is, yra tiek darb­da­vių, tiek dar­buo­to­jų kul­tū­ ra, įpro­čiai ir ki­ti psi­cho­lo­gi­niai veiks­ niai. Pvz., ma­žas darb­da­vių pa­si­ti­kė­ji­ mas dar­buo­to­jais – ne­ma­tau as­mens dar­bo vie­to­je, va­di­na­si, jis ne­dir­ba ir

Prob­le­ma: dau­gy­bę dar­bų šiais lai­k

lie­tu­viš­ki įsta­ty­mai ri­bo­ja ga­li­my­bes

Vis­kas yra su­tar­ty­se?

Pak­laus­tas, kaip rei­kė­tų li­be­ra­li­ zuo­ti dar­bo san­ty­kius, kad sa­va­ ran­kiš­kai ir lanks­čiuo­ju sti­liu­mi dir­ban­čių žmo­nių dau­gė­tų, o kar­ tu ma­žė­tų ne­dar­bas, Ž.Ši­lė­nas sa­ kė, jog ge­rų pa­vyz­džių to­li ieš­ko­ ti ne­rei­kia. „Kad ne­bū­tų iš­ra­di­nė­ja­mas dvi­ ra­tis, ge­riau­sia ir tin­ka­miau­sia bū­tų tie­siog nu­si­ko­pi­juo­ti es­tų dar­bo ko­ dek­są. Be­veik vi­so­se ka­te­go­ri­jo­se jis pra­na­šes­nis už lie­tu­viš­ką­jį“, – tei­gė pa­šne­ko­vas. Anot jo, pir­miau­sia rei­ kia ne­draus­ti žmo­nėms, jei jie taip no­ri, dirb­ti lanks­čiau ir dau­giau, nes taip vi­si su­kurs ir už­dirbs dau­giau.

Taip pat rei­kia ne­kur­ti dirb­ti­nių kliū­ čių at­leis­ti ir priim­ti dar­buo­to­jus. „Ne­na­tū­ra­lu, kai žmo­gų, neiš­ dir­bu­sį nei me­tų, at­leis­ti kai­nuo­ja ke­tu­ris kar­tus dau­giau, nei sie­kia jo at­ly­gi­ni­mas“, – sa­kė Ž.Ši­lė­nas.

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nis­te­ri­ja lai­ko­si nuo­mo­nės, kad Lie­ tu­vos Dar­bo ko­dek­sas ne­truk­do gy­ ven­to­jams dirb­ti lanks­čiai. Prieš ku­rį lai­ką vy­ku­sio­je dis­ku­si­jo­je mi­nis­te­ ri­jos Dar­bo de­par­ta­men­to di­rek­to­ riaus pa­va­duo­to­ja Eg­lė Ra­di­šaus­ kie­nė tei­gė, kad bet ko­kius dar­bo san­ty­kius ga­li­ma api­brėž­ti darb­da­ vio ir dar­buo­to­jo su­tar­ti­mis.

15

birĹželio 20â&#x20AC;&#x201C;26, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,18 %

â&#x20AC;&#x201C;0,17 %

â&#x20AC;&#x201C;0,20 %

ar­tÄ&#x2014;­ja prie ­ ES vi­dur­kio

vi­ce­mi­nist­rai â&#x20AC;&#x201C; ­ tie pa­tys

Vie­nam gy­ven­to­jui ten­kan­tis Lie­tu­vos bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas (BVP), skai­ Ä?iuo­jant pa­gal per­ka­mÄ&#x2026;­jÄ&#x2026; ga­liÄ&#x2026;, per­nai pa­di­dÄ&#x2014;­jo 4 punk­tais iki 70 pro­c. ES vi­dur­ kio. Ki­tĹł Bal­ti­jos ĹĄa­liĹł ro­dik­liai per me­ tus taip pat di­dÄ&#x2014;­jo: Lat­vi­jos iĹĄau­go iki 62 pro­c. (2011-ai­siais â&#x20AC;&#x201C; 58 pro­c.), Es­ti­jos â&#x20AC;&#x201C; iki 68 pro­c. (67 pro­c.) ES vi­dur­kio. Tai ro­ do va­kar pa­skelb­ti pre­li­mi­na­rĹŤs sta­tis­ti­ kos agen­tō­ros â&#x20AC;&#x17E;Eu­ros­tatâ&#x20AC;&#x153; duo­me­nys.

ĹŞkio mi­nist­ro Eval­do Gus­to (nuo­tr.) ko­ man­do­je vi­ce­mi­nist­rais vÄ&#x2014;l pra­dÄ&#x2014;­jo dirb­ti Ma­rius Ska­rups­kas ir KÄ&#x2122;s­tu­tis Tre­Ä?io­kas.

Jie dir­bo ir Bi­ru­tÄ&#x2014;s VÄ&#x2014;­sai­tÄ&#x2014;s, ku­ri pa­si­trau­ kÄ&#x2014; dÄ&#x2014;l gal­bĹŤt su­pai­nio­tĹł vie­ťų­jĹł ir pri­va­ Ä?ių­jĹł in­te­re­sĹł, ko­man­do­je. M.Ska­rups­kas bus at­sa­kin­gas uĹž ES pa­ra­mos, pra­mo­nÄ&#x2014;s ir pre­ky­bos, ino­va­ci­jĹł sri­tis, K.Tre­Ä?io­kas ku­ruos smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo, eks­ por­to, tu­riz­mo ir vers­lo prie­Şiō­ros sri­tis.

ų iki pen­kių

Tiek Vilniuje, tiek kituose ĹĄalies miestuose dviraÄ?iĹł transporto priemoniĹł pastebimai daugÄ&#x2014;ja, taÄ?iau ypaÄ? dviratininkĹł skaiÄ?iumi gerokai atsiliekame nuo tokiĹł ĹĄaliĹł kaip Olandija, Danija ar Suomija, kur dviraÄ?iai kur kas populiaresni nei vidaus degimo variklius turinÄ?ios dviratÄ&#x2014;s transporto priemonÄ&#x2014;s. Pas mus â&#x20AC;&#x201C; veikiau atvirkĹĄÄ?iai: dviratis daĹžnai yra transporto priemonÄ&#x2014; tik iĹĄ bÄ&#x2014;dos. Ir jei sÄ&#x2026;lygos neleidĹžia ÄŻsigyti ko nors motorizuoto.

Vis dÄ&#x2014;lto pasidomÄ&#x2014;kime eismo kultĹŤra ir vairuojanÄ?iĹł dviraÄ?ius, motorolerius bei motociklus tarpusavio santykiais. Kartu su LRT laidos â&#x20AC;&#x17E;Keliai. MaĹĄinos. Ĺ˝monÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; Ĺžurnalistais pakalbinome keletÄ&#x2026; ĹĄio transporto entuziastĹł.

Dar­buo­to­jams ne­pa­kenk­tų

Nors prieĹĄ dar­bo san­ty­kiĹł li­be­ ra­li­za­vi­mÄ&#x2026; Lie­tu­vo­je pies­tu sto­ja pro­fsÄ&#x2026;­jun­gos, ku­rios tei­gia, kad lais­ves­nis dar­bo san­ty­kiĹł re­gu­ lia­vi­mas at­ves­tĹł prie dar­buo­to­jĹł iť­nau­do­ji­mo, tĹł pa­Ä?iĹł es­tĹł pa­tir­ tis ro­do, kad to­kie bĹŤgť­ta­vi­mai â&#x20AC;&#x201C; be pa­grin­do. â&#x20AC;&#x17E;Es­ti­ja mo­der­ni­za­vo dar­bo san­ty­kius 2009 m. 2010-ai­siais tiek Lie­tu­vo­je, tiek Es­ti­jo­je ne­ dar­bo ly­gis bu­vo apie 14 pro­c.

2012 m. Es­ti­jo­je jis sie­kÄ&#x2014; 7 pro­c., Lie­tu­vo­je â&#x20AC;&#x201C; 10 pro­c. Es­tai ne­dar­ bÄ&#x2026; su­ma­Şi­no dvi­gu­bai grei­Ä?iau

nei lie­tu­viai. Kai ma­Şes­nis ne­dar­ bas, ir at­ly­gi­ni­mas ky­la grei­Ä?iau.

Gir­dÄ&#x2014;­jo­te apie skun­dus iĹĄ Es­ti­jos?

Ir at­virkť­Ä?iai, kas iĹĄ to, kad ofi­cia­ liai Grai­ki­jo­je ar Is­pa­ni­jo­je at­leis­ti dar­buo­to­jo iĹĄ es­mÄ&#x2014;s neį­ma­no­ma?

Pil­nos gat­vÄ&#x2014;s pro­tes­tuo­to­jĹł ir be­ dar­biĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tei­gÄ&#x2014; Ĺ˝.Ĺ i­lÄ&#x2014;­nas.

Pa­sak jo, li­be­ra­li­za­vus dar­bo san­ty­kius, di­dĹžiau­sios ga­li­my­ bÄ&#x2014;s at­si­ver­tĹł pa­tiems dar­buo­to­ jams â&#x20AC;&#x201C; no­rin­tiems dau­giau dirb­ ti ir uŞ­dirb­ti ne­be­rei­kÄ&#x2014;­tĹł tai­ky­tis prie tĹł, ku­rie dirb­ti no­ri ma­Şiau. â&#x20AC;&#x17E;O vers­li­nin­kai ga­lÄ&#x2014;­tĹł kur­ti bei plÄ&#x2014;­to­ti vers­lus, ku­rie iť­nau­do­tĹł tai, kad esa­me tarp Va­ka­rĹł rin­ kos ir nu­to­lu­siĹł Ry­tĹł ga­min­to­jĹł: ga­lÄ&#x2014;­tu­me ga­min­ti grei­tai ir ope­ ra­ty­viai, ta­da, ka­da rei­kia. Iť­loť­ tĹł vi­si: ir dar­buo­to­jai, ir darb­da­ viaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tei­gÄ&#x2014; pa­ťne­ko­vas.

Anot jo, da­bar­ti­niais su­var­Şy­ mais la­biau­siai nau­do­ja­si tie, ku­ riĹł sau­go­ti ap­skri­tai ne­rei­kÄ&#x2014;­tĹł: â&#x20AC;&#x17E;Ĺ tai at­lei­dĹžia ko­kÄŻ nors bran­ giai mo­ka­mÄ&#x2026; va­do­vÄ&#x2026; iĹĄ vals­ty­bÄ&#x2014;s ÄŻstai­gos. Ĺ is dve­jus me­tus pra­si­ by­li­nÄ&#x2014;­ja ir grÄ&#x2026;­Şi­na­mas ÄŻ dar­bÄ&#x2026;. Ir dar jam uĹž dve­jus me­tus al­gÄ&#x2026; su­ mo­ka mo­kes­Ä?iĹł mo­kÄ&#x2014;­to­jai. Ĺ tai kas la­biau­siai iť­ma­no ir nau­do­ja­ si â&#x20AC;&#x17E;ap­sau­go­misâ&#x20AC;&#x153;.â&#x20AC;&#x153;

Ĺ iandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,9639 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0341 JAV do­le­ris 1 2,5771 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5234 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9209 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,0990 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,4929 Ru­si­jos rub­lis 100 8,0121 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8032

ciklininkams, padÄ&#x2014;ti padaro daug blogiau, uĹžblokuoja... BĹŤna blogĹł ĹžmoniĹł... Ir man paÄ?iam taip buvo, kai uĹžblokavo, bet ĹĄis tas keiÄ?iasi, â&#x20AC;&#x201C; prisiminÄ&#x2122;s penkeriĹł metĹł ÄŻvykius kalbÄ&#x2014;jo prisiekÄ&#x2122;s motociklininkas, grupÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;G&G Sindikatasâ&#x20AC;&#x153; lyderis Gabrielius Liaudanskas-Svaras. Jis prisipaĹžino, kad skutais paleido net du nepigius motociklininko kostiumus ir tik tada suprato, jog tai buvusi pati geriausia investicija ÄŻ savo sveikatÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x201C; Dabar eismo dalyviĹł kultĹŤra gerÄ&#x2014;ja, motociklininkĹł keliuose daugÄ&#x2014;ja, tie patys vairuotojai persÄ&#x2014;da ant dviraÄ?iĹł transporto priemoniĹł ir puikiai Ĺžino, kaip jaustis motociklininko kailyje ir kaip didesnÄ&#x2014;s transporto priemonÄ&#x2014;s vairuotojo.â&#x20AC;&#x153;

Motociklininkas visada turi vaĹžiuoti gatve sukaupÄ&#x2122;s visÄ&#x2026; dÄ&#x2014;mesÄŻ ir taip, tarsi jo niekas nematytĹł.

Pavojingiausias â&#x20AC;&#x201C; ignoravimas

â&#x20AC;&#x17E;Kai kal­ba­me apie lanks­tĹł dar­bÄ&#x2026;, tai vi­siť­kai ne­reiť­kia, kad ome­ny­je tu­ri­me tik nuo­to­li­nÄŻ dar­bÄ&#x2026;. Juk iĹĄ es­mÄ&#x2014;s vi­sa tai tel­pa ÄŻ dar­bo su­tar­Ä?iĹł for­mas, yra api­ brÄ&#x2014;­Şia­ma dar­bo lai­ko sÄ&#x2026;­vo­kaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kal­bÄ&#x2014;­jo E.Ra­di­ťaus­kie­nÄ&#x2014;.

Vis dÄ&#x2014;l­to Ĺ˝.Ĺ i­lÄ&#x2014;­nas tei­gia, kad es­tĹł ÄŻsta­ty­mai ge­res­ni ir pa­pras­ tes­ni, nes jie ne­di­fe­ren­ci­juo­ja at­ ski­rĹł ne­ter­mi­nuo­tĹł su­tar­Ä?iĹł ir ne­skirs­to ÄŻ rō­ťis. Tai pa­pras­tes­ nis re­gu­lia­vi­mas nei Lie­tu­vos, nes jis neap­sun­ki­na dar­bo su­tar­ Ä?iĹł nau­do­to­jĹł skir­tin­go­mis ÄŻsta­ ty­mo nuo­sta­to­mis.

ValiutĹł kursai pokytis

â&#x20AC;&#x201C;0,3664 % â&#x20AC;&#x201C;0,5816 % â&#x20AC;&#x201C;0,4827 % â&#x20AC;&#x201C;0,7278 % +0,0122 % â&#x20AC;&#x201C;0,5098 % â&#x20AC;&#x201C;0,2730 % â&#x20AC;&#x201C;1,1840 % +0,2002 %

Patarimas motociklininkams: elkis taip, tarsi tavÄ&#x2122;s niekas nematytĹł Juozas MaĹžeikis

kais ga­li­ma at­lik­ti kad ir su kom­piu­te­riu ÄŻsi­tai­sius ant jō­ros kran­to, ta­Ä?iau s dirb­ti lanks­Ä?iai. â&#x20AC;&#x17E;Shut­ters­tockâ&#x20AC;&#x153; nuo­tr.

â&#x201A;Ź

â&#x20AC;&#x17E;Bene didĹžiausia problema, kad motociklas ar motoroleris â&#x20AC;&#x201C; nelengvai pastebima transporto priemonÄ&#x2014;, ypaÄ? vasaros sezono pradĹžioje nuo jĹł atpratusiems sunkveĹžimiĹł ar lengvĹłjĹł automobiliĹł vairuotojams, â&#x20AC;&#x201C; vykstant akcijai interviu LRT laidai â&#x20AC;&#x17E;Keliai. MaĹĄinos. Ĺ˝monÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; kalbÄ&#x2014;jo Lietuvos motociklĹł klubo prezidentas Rimas BruĹžas, vasarÄ&#x2026; ir pats nenulipantis nuo motociklo. â&#x20AC;&#x201C; TodÄ&#x2014;l motociklininkas visada turi vaĹžiuoti gatve sukaupÄ&#x2122;s visÄ&#x2026; dÄ&#x2014;mesÄŻ ir taip, tarsi jo niekas nematytĹł. Tolerancijos ne tik motociklininkĹł ar dviratininkĹł atĹžvilgiu nÄ&#x2014;ra ir niekada nebus per daug.â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x17E;VisokiĹł situacijĹł pasitaiko. Kartais besistengdami mums, moto-

Nuo keturiolikos metĹł motociklÄ&#x2026; vairuojantis Svaras teigia, kad didĹžiausi pavojai jo hobio draugĹł tyko miestĹł gatvÄ&#x2014;se, ypaÄ? persirikiuojant iĹĄ vienos eismo juostos ÄŻ kitÄ&#x2026;, iĹĄvaĹžiavimuose iĹĄ kiemĹł, prie mokyklĹł ir kitĹł masinio susibĹŤrimo vietĹł, kai netikÄ&#x2014;ta kliĹŤtis staiga atsiranda tavo kelyje. TodÄ&#x2014;l motociklininkams, kaip ir ĹĄachmatininkams, bĹŤtina numatyti keletÄ&#x2026; Ä&#x2014;jimĹł ÄŻ priekÄŻ. Ir niekad nepervertinti savo jÄ&#x2014;gĹł bei sugebÄ&#x2014;jimĹł.

Nesusipratimas kainuoja

â&#x20AC;&#x17E;Nors dviratÄ&#x2014;s transporto priemonÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; dviraÄ?iai, motoroleriai, mopedai ar motociklai â&#x20AC;&#x201C; iĹĄ pirmo Ĺžvilgsnio atrodo ne tokios pavojingos, patekus ÄŻ avarijas jĹł padariniai neretai bĹŤna labai sunkĹŤs ir kartais neiĹĄvengiamai lydi visÄ&#x2026; likusÄŻ gyvenimÄ&#x2026;, â&#x20AC;&#x201C; sako Vilniaus universiteto ligoninÄ&#x2014;s VaikĹł ortopedijostraumatologijos centro direktorius doc. dr. KÄ&#x2122;stutis Saniukas. â&#x20AC;&#x201C; YpaÄ? sunkios galvos smegenĹł, kaukolÄ&#x2014;s, stuburo lĹŤĹžiĹł traumos, kuriĹł bĹŤtent daĹžniausiai ir patiria dviraÄ?iĹł transporto priemoniĹł vairuotojai. Paprastai tokias traumas lydi ir bluĹžnies, kepenĹł suĹžeidimai, dar labiau apsunkinantys ligonio gydymÄ&#x2026;.â&#x20AC;&#x153; Daktaras K.Saniukas pastebi, kad anksÄ?iau sunkiausiĹł traumĹł patirdavo motociklininkai, o dabar juos sparÄ?iai vejasi, gal jau net pranoko keturraÄ?iĹł vairuotojai, ypaÄ? vaikai, laikantys ĹĄias transporto priemones gana saugiomis ir nesudÄ&#x2014;tingomis vairuoti. ApmaudĹžiausia, kad taip, ko gero, mano ir tÄ&#x2014;vai, nes daug tokiĹł nelaimingĹł atsitikimĹł ÄŻvyksta jiems matant ir netrukdant atĹžaloms vaĹžinÄ&#x2014;tis.

Lieka tik dĹžiaugtis, kad dviratÄ&#x2014;s transporto priemonÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; vasaros sezono atradimas. Bent jau pas mus. JĹł sezoniĹĄkumÄ&#x2026; patvirtina ir toks iĹĄkalbingas faktas, kad ĹžiemÄ&#x2026; ÄŻ daktaro K.Saniuko vadovaujamÄ&#x2026; Ortopedijos-traumatologijos centrÄ&#x2026; kasdien patenka po 20â&#x20AC;&#x201C;30 nelaimÄ&#x2014;liĹł, o vasarÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; po 80â&#x20AC;&#x201C;90. Ĺ˝inoma, ne visi jie avarijĹł aukos, taÄ?iau tokiĹł â&#x20AC;&#x201C; dauguma.

Verta ne tik susiprasti, bet ir imtis visĹł priemoniĹł, kad tuose sÄ&#x2026;raPR ĹĄuose neatsidurtume ir mes.

ď Ž Auga: [\_` QcV_NaV[V[XĂş `XNVĂ&#x2DC;VbZV 9VRabcN TR_\XNV Na`VYVRXN [b\ <YN[QVW\` 1N[VW\` N_ @b\ZVW\` `b XVRXcVR

[N cN`N_N TNacĂ&#x203A;`R QcV_NĂ&#x2DC;VĂş QNbTĂ&#x203A;WN

8N_\YV\ 8Nc\YĂ&#x203A;YV\ /39 [b\a_

16

birželio 20–26, 2013

pAsaulis

Af­ga­nis­ta­no li­ki­mas sken­di nar­ko Af­ga­nis­ta­nas šią sa­vai­tę žen­gė sim­bo­li­nį, bet svar­bų žings­nį, pe­rim­da­mas sau­gu­ mo kont­ro­lę vi­so­je ša­ly­je. Ta­čiau JAV žur­ na­las „News­week“ įspė­ja, kad pa­si­trau­kus už­sie­nio pa­jė­goms jam gre­sia nar­ko­ti­kų ma­fi­jos val­do­mos vals­ty­bės li­ki­mas.

Ku­ria­si ša­lia eli­to

Puš­tu­na­ba­das, skur­dus, pur­vi­nas ir vė­jo tar­šo­mas Ke­tos prie­mies­tis, yra vie­nas iš Pa­kis­ta­no mies­te­lių, kur ap­si­gy­ven­da­vo Af­ga­nis­ta­no Ta­li­ba­ no va­dei­vos, kai bu­vo iš­stum­ti iš sa­ vo tė­vy­nės 2001 m. Vie­no ar dvie­jų aukš­tų lūš­nos spau­džia­si vie­na prie ki­tos pa­lei siau­ras ne­grįs­tas gat­ves ir at­vi­rus ka­na­li­za­ci­jos ka­na­lus. Sie­ nos iš­pai­šy­tos už­ra­šais „Te­gy­vuo­ja mu­la Oma­ras!“ ir „Te­gy­vuo­ja Dži­ ha­das!“, daug kur ple­vė­suo­ja juo­ dos ir bal­tos spal­vų Ta­li­ba­no rė­mė­ jų vė­lia­vos. Čia Ta­li­ba­no ly­de­riai ga­lė­jo ne­ pas­te­bi­mai gy­ven­ti ir koor­di­nuo­ti pa­si­prie­ši­ni­mo ju­dė­ji­mą Af­ga­nis­ta­ ne. Bet pa­sta­rai­siais me­tais jie ėmė kraus­ty­tis ki­tur, į spar­čiai au­gan­ čius ir kles­tin­čius mies­tus, to­kius kaip Klif­to­nas, kur gy­ve­na Pa­kis­ ta­no eli­tas – vers­li­nin­kai, pra­mo­gų vers­lo mag­na­tai, me­ni­nin­kai ir po­ li­ti­kai, nė neį­ta­rian­tys, kad jų pa­šo­ nė­je įsi­ku­ria Ta­li­ba­no vei­kė­jai.

O šie sta­to ir per­ka pra­šmat­nius na­mus su grai­kiš­ko­mis ko­lo­no­mis, si­dab­ri­nio at­spal­vio ne­per­šau­na­ mais stik­lais ir tri­jų met­rų aukš­čio mū­ri­nė­mis tvo­ro­mis su spyg­liuo­ ta vie­la. Anks­čiau Ta­li­ba­no ly­de­ riai bu­vo įsi­vaiz­duo­ja­mi va­ži­nė­jan­ tys se­nomis dauž­tomis „Toyo­tomis Co­rol­lomis“, o da­bar jie vai­ruo­ja „Toyo­tas Land Crui­ser“ ir ki­to­kius pra­ban­gius au­to­mo­bi­lius.

kų pre­ky­bos ska­ti­ni­mą, fi­nan­sa­ vi­mą, or­ga­ni­za­vi­mą ir ap­sau­gą, – JAV žur­na­lui „News­week“ sa­kė Hel­man­do pro­vin­ci­jos nar­ko­ti­kų kont­ro­lės va­do­vas Ah­ma­das Wo­ ro­ras. – Nar­ko­ti­kai duo­da su­ki­lė­ liams pi­ni­gų, mais­to, gink­lų ir pa­ to­gų gy­ve­ni­mą Ta­li­ba­no ly­de­riams Ke­to­je, Ka­ra­čy­je bei Af­ga­nis­ta­ne.“

Talibanas skatina ūkininkus auginti opijų, skolina jiems pinigų sėkloms, superka derlių, ir perdirba jį į opijų bei heroiną.

Nar­ko­ti­kai jau il­gus me­tus yra svar­bi Af­ga­nis­ta­no eko­no­mi­kos da­lis, ku­rią kul­ti­vuo­ja ka­ro va­dai, ko­rum­puo­ti val­di­nin­kai ir stam­ būs pre­kei­viai. Že­mes­nio ran­go Ta­ li­ba­no va­do­vai taip pat iš jų pel­nė­ si, bet da­bar įsi­trauk­ti nu­spren­dė ir pa­grin­di­niai ly­de­riai. Tad nar­ko­ti­ kų pre­ky­ba taip pra­si­smel­kė į Ta­ li­ba­no ju­dė­ji­mą, kad ky­la rea­lus pa­vo­jus, jog už­sie­nio pa­jė­goms pa­ si­trau­kus Af­ga­nis­ta­nas taps nar­ko­ ti­kų ma­fi­jos val­do­ma vals­ty­be.

Pa­ja­mos pa­dvi­gu­bė­jo

Tur­tų šal­ti­nis – ne pa­slap­tis

Ki­taip ta­riant, Ta­li­ba­no va­do­vai šian­dien ge­ro­kai tur­tin­ges­ni, nei bu­vo prieš ke­le­tą me­tų. Ir jų tur­tų šal­ti­nis nė­ra pa­slap­tis Af­ga­nis­ta­ne bei Pa­kis­ta­ne. „Ta­li­ba­nas la­biau nei bet ka­ da anks­čiau įsi­trau­kęs į nar­ko­ti­

Praė­ju­sio am­žiaus pa­sku­ti­nio de­ šimt­me­čio pa­bai­go­je Af­ga­nis­ta­nui tuo­met va­do­va­vęs Ta­li­ba­no ly­de­ ris mu­la Mo­ham­me­das Oma­ras už­ drau­dė opi­jaus ga­my­bą ir pre­ky­bą kaip ha­ram – is­la­mui prieš­ta­rau­ jan­tį el­ge­sį. Ta­čiau vie­ti­niai Ta­li­ ba­no va­dai Hel­man­de, Kan­da­ha­re

Pralaimėjimas: Jungtinių Tautų duomenys rodo, kad Afganistano pastangos naikinti aguonų pasėlius neduod

ir ki­tuo­se re­gio­nuo­se, ku­riuo­se au­ gi­na­mas opi­jus, nuo praė­ju­sio de­ šimt­me­čio pra­džios nau­do­jo­si šiuo vers­lu su­ki­lė­lių veik­lai fi­nan­suo­ti, rink­da­mi iš opi­jaus au­gin­to­jų 10 pro­c. mo­kes­tį. Remiantis Jung­ti­nių Tau­tų nar­ko­ti­kų ir nu­si­kals­ta­mu­ mo biu­ro (UNODC) 2009 m. ata­ skai­ta, šis mo­kes­tis ta­li­bams kas­ met at­neš­da­vo nuo 22 iki 44 mln. do­le­rių. Dar maž­daug 70 mln. do­ le­rių Ta­li­ba­nas su­rin­ko už nar­ko­ti­ kų ko­lo­nų, va­žiuo­jan­čių per jų te­ri­ to­ri­ją, sau­gu­mą.

Bet pa­sta­rai­siais me­tais su­ki­lė­ liai rim­tai ėmė­si šio vers­lo. Jie ska­ ti­na ūki­nin­kus au­gin­ti opi­jų, sko­ li­na jiems pi­ni­gų sėk­loms, su­per­ka der­lių, per­dir­ba jį į eks­por­tuo­ja­ mą opi­jų bei he­roi­ną ir ga­liau­siai trans­por­tuo­ja pro­duk­ci­ją į Pa­kis­ ta­ną ar­ba Ira­ną, pa­pras­tai se­no­mis to­jo­to­mis, kad lik­tų ne­pas­te­bė­ti. „Anks­čiau Ta­li­ba­nas atei­da­ vo tik 10 pro­c. tvark­da­rių mo­kes­ čio ar­ba pi­ni­gų už ap­sau­gą, o da­bar

pasaulis per savaitę

jie užė­mė vi­są vers­lą nuo pra­džios iki ga­lo“, – žur­na­lui „News­week“ pa­sa­ko­jo Hel­man­do pro­vin­ci­jos že­mes­nio ran­go su­ki­lė­lių va­das, ne­no­rė­jęs at­skleis­ti sa­vo var­do. Bet jis ži­no, ką kal­ba, nes su vi­sa šei­ma yra įtrauk­tas į šį vers­lą. „Ta­li­ba­no ly­de­riai pa­skirs­tė sa­vo kont­ro­liuo­ja­mus ra­jo­nus į nar­ko­ti­ kų zo­nas, pa­sky­rė ten įta­kin­giau­ sius sa­vo va­dus, – to­liau pa­sa­ko­jo vy­riš­kis. – Jie ne tik ska­ti­na ūki­ nin­kus au­gin­ti opi­jų, bet ir lei­džia kiek­vie­nos zo­nos va­dams ak­ty­viai įsi­trauk­ti į vers­lą.“ UNODC duo­me­ni­mis, šian­dien su­ki­lė­lių pa­ja­mos iš nar­ko­ti­kų sie­ kia 200 mln. do­le­rių per me­tus.

La­bo­ra­to­ri­jos ne­pa­sie­kia­mos

Ta­li­ba­nas su­tel­kia dė­me­sį į nar­ ko­ti­kų vers­lą per ru­dens sė­jos se­ zo­ną. Va­dai daž­nai ap­rū­pi­na ūki­ nin­kus sėk­lo­mis, trą­šo­mis bei avan­si­nė­mis iš­mo­ko­mis ir už­tik­ ri­na ap­sau­gą.

„Dau­ge­ly­je ra­jo­nų Ta­li­ba­nas ska­ ti­na kai­mie­čius so­din­ti kiek įma­ no­ma dau­giau aguo­nų ir už­tik­ri­na ūki­nin­kus, kad ap­sau­gos juos nuo bet ko­kių vals­ty­bės ban­dy­mų nai­ kin­ti pa­sė­lius“, – aiš­ki­no Hel­man­ do pro­vin­ci­jos ko­vos su nar­ko­ti­kais ope­ra­ty­vi­nės gru­pės va­do­vas Mu­ ham­ma­das Ab­da­li.

UNODC duo­me­nys ro­do, kad vals­ty­bės pa­stan­gos nai­kin­ti aguo­ nų pa­sė­lius yra bergž­džios: iš maž­ daug 120 tūkst. ha per­nykš­čių pa­ sė­lių pa­vy­ko su­nai­kin­ti tik 6 pro­c.

Su­ki­lė­liai taip pat įgu­do pa­vers­ ti opi­jų he­roi­no mil­te­liais. Anot UNODC, prieš tre­je­tą me­tų Af­ ga­nis­ta­ne vei­kė be­maž 500 he­roi­ no ga­my­bos la­bo­ra­to­ri­jų, o da­bar – ke­lis­kart dau­giau. Jos įren­gia­ mos ato­kio­se, sun­kiai priei­na­mo­ se ir Ta­li­ba­no kont­ro­liuo­ja­mo­se te­ ri­to­ri­jo­se. „Nei mes, nei JAV pa­jė­gos ne­ga­ li­me pa­siek­ti šių te­ri­to­ri­jų, – pri­ pa­ži­no M.Ab­da­li. – Tik JAV spe­

2013 06 13 2013 06 19

Šeš­ta­die­nis

Pir­ma­die­nis

Ant­ra­die­nis

Nuo­sai­k ių pa­ž iū­r ų dva­si­nin­kas Has­sa­ nas Rou­ha­ni pa­skelb­ tas nau­juo­ju Ira­no pre­ zi­den­tu ir po per­ga­lės, ku­ri bu­vo šven­čia­ma gat­vė­se bei at­sar­ giai svei­ki­na­ma didžiųjų pa­sau­lio valsty­ bių, už­bai­gė aš­tuo­ne­rių me­tų pe­rio­dą, kai šis po­stas pri­klau­sė kon­ser­va­to­riams.

Pask­li­dus nau­jie­noms apie jo per­ga­lę, de­šim­tys tūks­tan­čių džiū­gau­jan­čių ira­ nie­čių bu­vo išė­ję į Te­he­ra­no gat­ves su 64-erių H.Rou­ha­ni at­vaiz­dais, skan­duo­ da­mi šū­kius už re­for­mas.

Sa­vo pir­ma­ja­me pa­reiš­ki­me 50,68 pro­c. bal­sų ga­vęs H.Rou­ha­ni pa­ra­gi­no pa­sau­lio ga­lin­gą­sias vals­ty­bes elg­tis su Ira­nu pa­gar­biai ir pri­pa­žin­ti jo tei­ses, tik­riau­siai tu­rė­da­mas ome­ny­je prieš­ ta­rin­gai ver­ti­na­mą Te­he­ra­no bran­duo­ li­nę po­li­ti­ką.

Če­ki­jos prem­je­ras Pet­ ras Ne­čas at­si­sta­ty­di­ no dėl ky­ši­nin­ka­vi­mo ir šni­pi­nė­jimo skan­da­ lo, su­si­ju­sio su vie­na aukš­to ran­go jo pa­dė­jė­ja bei nu­ma­no­ma mei­lu­že ir su­kė­lu­sio nau­ją po­li­ti­nę kri­zę šio­je re­ce­si­jos pri­slėg­to­je ES ša­ly­je. Ša­lies va­do­vas Mi­lo­šas Ze­ma­nas pa­pra­šė de­ši­ nių­jų pa­žiū­rų P.Ne­čo, ku­ris tre­jus me­tus sto­vė­jo prie ne­tvir­tos koa­li­ci­nės vy­riau­ sy­bės vai­ro, dirb­ti lai­ki­nuo­ju prem­je­ru, kol bus su­for­muo­ta nau­ja ad­mi­nist­ra­ci­ja. Šią kri­zę su­kė­lė penk­ta­die­nį pa­teik­ti kal­ ti­ni­mai P.Ne­čo ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vei ir jo nu­ma­no­mai mei­lu­žei Ja­nai Na­gyo­vai dėl ky­ši­nin­ka­vi­mo ir įga­lio­ji­mų vir­ši­ji­mo. Po­li­ci­ ja kal­ti­na ją pra­šius ka­ri­nę žval­gy­bą sek­ti da­bar at­ski­rai gy­ve­nan­čią P.Ne­čo žmo­ną Rad­ką. 48-erių prem­je­ras anks­čiau šią sa­ vai­tę pa­skel­bė, kad jo san­tuo­ka nu­trū­ko.

Su­si­dū­ru­si su di­džiau­ siais pro­tes­tais per pa­ sta­ruo­sius 20 me­tų ir ša­lies mies­tų gat­ves už­p lū­d us maž­d aug ket­vir­čiui mi­li­jo­no de­monst­ran­tų, Bra­ zi­li­jos pre­zi­den­tė Dil­ma Rous­seff ban­ dė ra­min­ti aist­ras ir pa­ža­dė­jo, kad tau­ tos bal­sas bus iš­girs­tas. San Pau­le, kur pro­tes­ta­vo 50 tūkst. gy­ven­to­jų, ki­lo su­ si­rė­mi­mai su po­li­ci­ja, trau­mų pa­ty­rė 30 žmo­nių.

Pro­tes­tai pra­si­dė­jo prieš dvi sa­vai­tes San Pau­le, kur pa­bran­go vie­šo­jo trans­por­ to bi­lie­tai. Kai po­li­ci­ja ėmė­si griež­tų prie­ mo­nių ir iš­vai­kė de­monst­ran­tus, pro­tes­tai per­si­me­tė ir į ki­tus Bra­zi­li­jos mies­tus.

Pa­si­pik­ti­ni­mą taip pat kurs­to Bra­zi­li­ jo­je šiuo me­tu ren­gia­mos Kon­fe­de­ra­ci­ jų tau­rės var­žy­bos ir ki­tą­met vyks­tan­tis pa­sau­lio fut­bo­lo čem­pio­na­tas. Pro­tes­tuo­ to­jai tei­gia, kad biu­dže­to pi­ni­gus rei­kė­tų skir­ti so­cia­li­nėms pro­ble­moms spręs­ti, o ne bran­giems spor­to ren­gi­niams.

17

birželio 20–26, 2013

pasaulis

o­ti­kų mig­lo­je

Ke­liaus na­mo, bet ne vi­si Go­ro pro­vin­ci­jo­je jau po dvie­jų mė­ne­sių bus nu­leis­ta be­veik de­ vy­ne­rius me­tus ple­vė­sa­vu­si Lie­ tu­vos vė­lia­va, bet, ti­kė­ti­na, ne vi­ si lie­tu­viai šie­met grįš iš Af­ga­nis­ ta­no na­mo.

Dir­ba pa­sku­ti­nė pa­mai­na

Šie­met ba­lan­dį į Af­ga­nis­ta­ną iš­vy­ ko 17-oji ir pa­sku­ti­nė Go­ro pro­vin­ ci­jos at­kū­ri­mo gru­pė (PAG), ku­ri už­baigs Lie­tu­vos mi­si­ją Af­ga­nis­ ta­ne. Ofi­cia­li Go­ro PAG už­da­ry­ mo ir Čag­ča­ra­no sto­vyk­los per­da­ vi­mo vie­tos pa­jė­goms ce­re­mo­ni­ja pla­nuo­ja­ma rugp­jū­čio pa­bai­go­je, o lie­tu­vių ka­riai na­mo tu­rė­tų grįž­ ti iki rug­sė­jo 1-osios.

O iš­puo­liai, ma­nau, ne­si­baigs nie­ka­da, kad ir kiek čia mes bū­tu­me – 10, 20, 30 me­tų.

da beveik jokio rezultato. AFP nuotr.

cia­lio­sios pa­skir­ties bū­riai ga­lė­tų tai pa­da­ry­ti, bet nar­ko­ti­kai nė­ra jų at­sa­ko­my­bės sri­tis.“ Iš tie­sų jau il­gą lai­ką dis­ku­tuo­ ja­ma, ar Jung­ti­nės Vals­ti­jos ir ki­ tos ša­lys tu­rė­tų skir­ti dau­giau dė­me­sio nar­ko­ti­kų kont­ro­lei Af­

ga­nis­ta­ne. Bet už­sie­nio pa­jė­gos vi­sas pa­stan­gas de­da sau­gu­mui už­tik­rin­ti ir Af­ga­nis­ta­no ka­riuo­ me­nei mo­ky­ti, to­dėl nar­ko­ti­kų ga­my­ba ir pre­ky­ba nie­ka­da ne­ bu­vo dė­me­sio cent­re.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Iš­va­ka­rė­se – kru­vi­nas „pa­si­svei­ki­ni­mas“ Šian­dien Ka­ta­re pla­nuo­ja­mos pir­mos for­ma­lios de­ry­bos tarp Jung­ti­nių Vals­ti­jų ir Ta­li­ba­no, ku­riam at­sto­vaus Tayya­bas Ag­ha, mu­los Oma­ro de­ši­ nio­ji ran­ka. Jis, ma­no­ma, slap­ta gy­ve­ na Pa­kis­ta­ne.

rė­ti sa­vo at­sto­vų ka­riuo­me­nė­je. Praė­ jus vos ke­lioms va­lan­doms po to, kai Va­šing­to­nas pa­skel­bė apie pla­nuo­ ja­mas tai­kos de­ry­bas su su­ki­lė­liais, į Bag­ra­mo oro pa­jė­gų ba­zę nak­tį į tre­ čia­die­nį bu­vo pa­leis­tos dvi ra­ke­tos.

Va­šing­to­nas sie­kia, kad Ta­li­ba­nas Jos su­kė­lė di­de­lį gais­rą ir pra­žu­dė nu­trauk­tų ry­šius su „Al Qae­da“, pri­ ke­tu­ris JAV ka­rei­vius, o dar še­šis su­ tar­tų JAV ba­zių bu­vi­mui Af­ga­nis­ta­ žei­dė. Ta­li­ba­nas pri­siė­mė at­sa­ko­my­ ne po 2014 m. ir jų ne­pul­tų. O Ta­li­ba­ bę už šią ata­ką. nas rei­ka­lau­ja iš­ves­ti vi­sas už­sie­nio Ki­lus gin­čui dėl de­ry­bų su Ta­li­ba­nu, pa­jė­gas, pa­leis­ti JAV kont­ro­liuo­ja­ Af­ga­nis­ta­nas va­kar su­stab­dė de­ry­ muo­se ka­lė­ji­muo­se lai­ko­mus jo na­ bas su Jung­ti­nė­mis Vals­ti­jo­mis dėl rius, taip pat leis­ti jam da­ly­vau­ti Af­ su­tar­ties, ku­ri leis­tų JAV ka­riams lik­ ga­nis­ta­no po­li­ti­nia­me gy­ve­ni­me, tu­ ti ša­ly­je po 2014 m.

Tre­čia­die­nis Su­ka­kus ly­giai me­tams po to, kai tink­l a­ l a ­p i o „Wi­ki­Leaks“ įkū­rė­jas Ju­lia­nas As­san­ge’as ga­vo prie­globs­tį Ek­ va­do­ro am­ba­sa­do­je Lon­do­ne, jis pa­reiš­kė te­be­si­bai­mi­nan­tis JAV kerš­to dėl jo po­rta­lo pa­ vie­šin­tų slap­tų do­ku­men­ tų. Aust­ra­las taip pat pri­si­pa­ ži­no su­vo­kian­tis, kad dip­lo­ma­ti­nė ak­la­vie­tė dėl jo pa­dė­ties ga­li tęs­tis dar daug mė­ne­sių ar­ba me­tų. „Vis­kas, ko pra­šau, tai elg­tis su ma­ni­ mi kaip su nor­ma­liu žmo­gu­mi ir ne­leis­ ti, kad po­li­ti­ka da­ry­tų po­vei­kį tei­si­niams spren­di­mams“, – sa­kė J.As­san­ge’as.

41-ų ak­ty­vis­tas bu­ vo suim­tas Lon­ do­ne 2010 m. g r u o ­d ž i o 7-ąją pa­ gal areš­ to or­de­rį, iš­d uo­t ą Šve­di­jos, šios ša­ lies pro­ ku­ro­rai no­ ri jį ap­klaus­ti dėl įta­ria­mo ly­ ti­nio smur­to prieš dvi mo­te­ris.

J.As­san­ge’as nei­gia tuos kal­ti­ni­mus ir sa­ko, jog tik­ro­ji jo per­se­kio­ji­mo prie­žas­ tis yra fak­tas, kad „Wi­ki­Leaks“ pa­vie­ši­ no itin daug jam nu­te­kin­tų la­bai slap­tų JAV do­ku­men­tų.

Lie­tu­va Go­ro pro­vin­ci­jos at­kū­ri­ mui va­do­vau­ja nuo 2005 m., šiuo me­tu ten tar­nau­ja apie pu­sant­ro šim­to lie­tu­vių ka­rių.

Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės va­das ge­ ne­ro­las lei­te­nan­tas Ar­vy­das Po­cius šio mė­ne­sio pra­džio­je sa­kė, kad pa­ si­trau­ki­mas iš Go­ro ne­reiš­kia pa­si­ trau­ki­mo iš Af­ga­nis­ta­no, o Lie­tu­ vos val­džia yra su­tei­ku­si man­da­tą ka­riams tarp­tau­ti­nė­je ope­ra­ci­jo­je Af­ga­nis­ta­ne da­ly­vau­ti iki 2014 m. pa­bai­gos.

Terminas: kariuomenės vadas

A.Pocius teigė, kad iki rugsėjo 1-o­ sios paskutinės Goro PAG pamai­ nos kariai turėtų grįžti namo.

Algirdo Kubaičio / BFL nuotr.

Siųs inst­ruk­to­rius

Be PAG kon­tin­gen­to, dar maž­daug apie šim­tą Lie­tu­vos ka­rių yra pa­si­ skirs­tę ki­tuo­se Af­ga­nis­ta­no re­gio­ nuo­se. Spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų pa­ jė­gų es­kad­ro­nas „Ait­va­ras“ ir Oro pa­jė­gų mo­ky­mo gru­pė yra dis­lo­ kuo­ti pie­ti­nė­je Kan­da­ha­ro pro­vin­ ci­jo­je. Sos­ti­nė­je Ka­bu­le su­telk­tas lo­gis­ti­nis Lie­tu­vos ka­rių bran­duo­ lys – Na­cio­na­li­nės pa­ra­mos ele­ men­tas ir Pa­jė­gų iš­ve­di­mo koor­di­ na­vi­mo gru­pė.

A.Po­cius neat­me­tė ga­li­my­bės, kad iš­ve­dus ka­rius iš Go­ro ir tarp­ tau­ti­niams par­tne­riams dek­la­ra­ vus po­rei­kį, Lie­tu­va į Af­ga­nis­ta­ną ga­lė­tų nu­siųs­ti pa­pil­do­mą skai­čių ka­ri­nių inst­ruk­to­rių, ku­rie pa­dė­tų reng­ti vie­tos pa­jė­gas.

„Yra lau­kia­ma JAV po­li­ti­nės va­ do­vy­bės spren­di­mų, kiek jie ruo­šia­ si Af­ga­nis­ta­ne pa­lik­ti 2014 m. Nuo to, aiš­ku, pri­klau­sys ir to­li­mes­nis pa­jė­gu­mų ge­ne­ra­vi­mas. Mes sa­vo pa­jė­gu­mus esa­me aiš­kiai įvar­di­ję, o dėl ki­tų – iš­vyks PAG, žiū­rė­si­me, ką mes duo­si­me. Bet bus kal­ba­ma jau apie mo­ky­mo, inst­ruk­to­rių gru­pes, ku­rios mo­kys af­ga­nis­ta­nie­čius“, – svars­tė A.Po­cius. „Di­de­lio vie­ne­to – šim­tais – tik­ rai ne­bus, bet ga­li bū­ti 10–20, žiū­ rė­si­me. Tai ir­gi su­si­ję su pi­ni­gais.

Mū­sų biu­dže­tas ži­no­mas. Vie­ ša pa­slap­tis – 0,77 pro­c. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to“, – tei­gė ka­riuo­ me­nės va­das.

Pa­sa­ka be ga­lo

Var­do ne­nu­ro­dęs Lie­tu­vos spe­cia­ lių­jų ope­ra­ci­jų pa­jė­gų, ar­ba „Ait­va­ ro“ bū­rio, ka­rys nau­jie­nų agen­tū­rai BNS tei­gė, kad lie­tu­vių reng­tos Af­ ga­nis­ta­no pa­jė­gos yra ge­rai ver­ti­ na­mos, iš­mo­ko grei­tai rea­guo­ti į si­tua­ci­ją ir bū­ti mo­bi­lios, jau ge­ba tvar­ky­tis pa­čios.

Bet ka­rys pri­pa­ži­no, kad af­ga­ nis­ta­nie­čiai tu­rės daug dar­bo: „Ne pa­slap­tis – ta­li­bai pa­to­bu­lė­jo. Nuo pa­čių pir­mų me­tų, kai mes čia at­ va­žia­vo­me – 2002 m., stip­riai pa­ si­kei­tė ir jų tak­ti­ka, ir jie la­bai pla­ čiai pra­dė­jo nau­do­ti imp­ro­vi­zuo­tus sprogs­ta­mus už­tai­sus.

O tie iš­puo­liai, ma­nau, ne­si­baigs nie­ka­da, kad ir kiek čia mes bū­tu­ me – 10, 20, 30 me­tų, sam­di­niai vi­sa­da eis iš Pa­kis­ta­no, Ira­no, ir tai bus to­kia pa­sa­ka be ga­lo.“ BNS inf.

18

birželio 20–26, 2013

sportas

Po­ky­čiai tik pra­si­de­da?

Oran­ži­nio ka­muo­lio pa­sau­lis ir šie­met su­ ko­si ura­ga­no grei­čiu. 2012–2013 m. se­zo­ ne ne­trū­ko lū­žio taš­kų, at­ne­šu­sių rim­tų po­ky­čių į klu­bų ir ly­gų kas­die­ny­bę. O kas lau­kia ar­ti­miau­sio­je atei­ty­je?

Ba­lys Šmi­gels­kas

b.smigelskas@diena.lt

Nau­jas cik­las

Jau da­bar aiš­ku, kad ru­de­niop ma­ ty­si­me iš es­mės at­si­nau­ji­nu­sius Lie­tu­vos krep­ši­nio lyderius. Ša­ lies čem­pio­nas Kau­no „Žal­gi­ris“ se­zo­ną pa­si­tiks su nau­ja va­do­vy­ be, rė­mė­jais, tiks­lais ir, ži­no­ma, žai­dė­jais. Skru­pu­lin­gai su­for­muo­ tas biu­dže­tas ir mo­ty­vuo­ti žai­dė­jai yra vie­nin­te­lis ke­lias, ku­ris šio­je si­ tua­ci­jo­je ga­li už­tik­rin­ti le­gen­di­nio klu­bo tęs­ti­nu­mą. Kau­nie­čių Eu­ro­ ly­go­je grei­čiau­siai lau­kia grį­ži­mas į rea­ly­bę – skau­dūs pra­lai­mė­ji­mai sve­čių are­no­se ir su­dė­tin­ga ko­va dėl tei­sės žais­ti „Top16“ eta­pe.

Ra­di­ka­lių per­mai­nų va­sa­ra lau­ kia ir pra­sčiau­sią se­zo­ną per vi­są klu­bo is­to­ri­ją su­žai­du­sio Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­to“. Sa­ko­ma, kad pa­ sie­kus dug­ną leng­viau at­si­spir­ ti. Be­lie­ka ti­kė­tis, kad tai nė­ra tik gra­žūs žo­džiai.

Sėk­mės re­cep­tas? Nau­jas tre­ jų me­tų cik­las, dub­le­rių ko­man­ da, am­bi­cin­ga pa­grin­di­nė su­dė­tis ir „Eu­ro­pos tau­rės“ tur­ny­ras. Ka­ bin­tis į to­li nu­va­žia­vu­sį ki­to se­zo­no

Eu­ro­ly­gos trau­ki­nį ne­ver­ta ir ne­tgi ža­lin­ga. Jo­kio sku­bė­ji­mo ir ne­ pa­ma­tuo­tų už­gai­dų bū­ti ge­riau­ siems.

Is­to­ri­ja ne­me­luo­ja – skam­ biau­sios per­ga­lės pa­sie­kia­mos be išanks­ti­nių fan­fa­rų. Bet ko­kiu at­ ve­ju gran­dų tar­pu­sa­vio akis­ta­tos tu­rė­tų bū­ti ne­pa­ly­gin­ti nuo­žmes­ nės nei šių­me­tė Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos (LKL) fi­na­lo se­ri­ja.

Is­to­ri­ja ne­me­luo­ja – skam­biau­sios per­ga­ lės pa­sie­kia­mos be išanks­ti­nių fan­fa­rų.

Gau­sy­bė klau­si­mų

Ju­bi­lie­ji­nia­me 20-aja­me LKL se­zo­ ne įsi­se­nė­ju­sios opos at­si­vė­rė vi­su gra­žu­mu. Eks­per­tų iš­juok­ta ly­gos var­žy­bų sis­te­ma, me­tų me­tus ne­ spren­džia­mos klu­bų li­cen­ci­ja­vi­mo pro­ble­mos, iš ba­do aikš­tė­je alps­ tan­tys žai­dė­jai. Tai tik žie­de­liai, ku­rie „puo­šia“ aukš­čiau­sią ša­lies krep­ši­nio ly­gą.

Vil­tis: J.Kaz­laus­ko įgu­la – NBA ir Eu­ro­ly­gos are­no­se už­grū­din­ti krep­ši­nin­kai. Ta­len­to, meist­riš­ku­mo ir sprogs­

ta­mo­sios jė­gos čia bus su kau­pu.

Ar vi­siš­kai ne­mo­kus Vil­niaus „Sa­ka­lų“ klu­bas ir to­liau su­da­ri­ nės su­tar­tis su per­spek­ty­viais žai­ dė­jais, o šie šal­to­je „Ekins­tos“ sa­ lė­je pa­tirs trau­mas, ku­rios lau­žys to­les­nę jų kar­je­rą?

Ar tu­zi­ną le­gio­nie­rių pa­kei­tu­ si, bet vi­sas 20 rung­ty­nių pra­lai­ mė­ju­si Pa­lan­gos „Pa­lan­ga“ iš tie­ sų ati­tin­ka bent mi­ni­ma­lius ly­gos stan­dar­tus?

Prieš po­rą me­tų ku­ror­ti­nio mies­ te­lio žai­dė­jai ne­si­dro­vė­da­mi la­žy­ bų kon­to­ro­se sta­tė ne­men­kas pi­ ni­gų su­mas už sa­vos ko­man­dos pra­lai­mė­ji­mą. Sa­ve ger­bian­ti ly­ga to­kį klu­bą bū­tų ne tik nu­bloš­ku­si į še­šio­lik­tas pa­gal ran­gą pir­me­ny­bes, bet ir ga­ran­ta­vu­si kos­mi­nio dy­džio

bau­das. Nau­jai be­si­ku­rian­čios va­do­ vy­bės lau­kia itin su­dė­tin­gas dar­bas – pri­kel­ti ly­gą nau­jam gy­ve­ni­mui ir su­kur­ti ko­ky­bės stan­dar­tą, ku­ris ati­tik­tų krep­ši­nio ša­lies įvaiz­dį.

Rink­ti­nės karš­ti­nė

Kai vi­dur­va­sa­rį lie­tu­viai mi­nės Žal­ gi­rio mū­šio me­ti­nes, sau­lė­ta­me pa­ jū­ry­je 15-ai krep­ši­nin­kų rū­pės tik­rai ne pra­mo­gos. Nuo griež­tų ko­man­ dos vi­daus draus­mės tai­syk­lių iki pre­ci­ziš­ko tiks­lu­mo aikš­tė­je. Toks tre­ne­ris yra Jo­nas Kaz­laus­kas ir to­ kią rink­ti­nę jis no­ri ma­ty­ti Eu­ro­pos čem­pio­na­te Slo­vė­ni­jo­je.

Ne­ra­šy­ta tai­syk­lė, kad nau­jo stra­ te­go atė­ji­mas me­da­lius at­ne­ša jau nuo 2003-ių­jų auk­si­nio Stok­hol­mo

„Scanpix“ nuo­tr.

lai­kų. Pas­ta­rą­jį kar­tą rink­ti­nė ap­ do­va­no­ji­mus na­mo ve­žė iš bron­ zi­nio 2010-ųjų Tur­ki­jos pa­sau­lio čem­pio­na­to, o nau­jau­sias me­da­ liu­kas Eu­ro­pos pir­me­ny­bė­se iš­ ko­vo­tas 2007 m. Vi­sos gra­žiau­sios teo­ri­jos ir pa­sa­kos ka­da nors bai­ gia­si, kaip kad per­nai bai­gė­si nuo 1992-ųjų tru­ku­si pen­kių olim­pi­nių pus­fi­na­lių se­ri­ja. Krep­ši­nis kei­čia­ si ne­be de­šimt­me­čiais, o penk­me­ čiais ir dar grei­čiau. At­sa­ko­my­bės naš­ta ne­bes­lėgs į už­tar­nau­tą poil­sį išė­ju­sių ve­te­ra­nų pe­čių.

J.Kaz­laus­ko įgu­la – NBA ir Eu­ ro­ly­gos are­no­se už­grū­din­ti krep­ ši­nin­kai. Ta­len­to, meist­riš­ku­mo ir sprogs­ta­mo­sios jė­gos čia bus su kau­pu.

Olim­pi­nės die­nos šventė ke­lia­si ar­čiau vil­nie­čių Er­len­das Dia­gi­le­vas Bir­že­lio 22 d., šeš­ta­die­nį, Vil­niu­ je vyks ju­bi­lie­ji­nė 25-oji Olim­pi­ nė die­na. Šį kar­tą bus nu­trau­ka il­ga­me­tė tra­di­ci­ja šven­tę reng­ti Vin­gio par­ke – ji per­si­kels į mies­ to cent­rą: di­džio­ji var­žy­bų da­lis vyks prie Bal­to­jo til­to, o Olim­pi­ nis bė­gi­mo star­tas ir fi­ni­šas bus Til­to gat­vė­je.

Prie­žas­tis: per­kė­lę pa­grin­di­nius šven­tės ren­gi­nius iš Vin­gio par­ko, or­

ga­ni­za­to­riai ti­ki­si, kad šių­me­tė Olim­pi­nė die­na taps daug ma­siš­kes­nė, ne­gu bet ku­riais anks­tes­niais me­tais.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

„Per­kė­lę pa­grin­di­nius šven­tės ren­ gi­nius iš Vin­gio par­ko, ku­rio sta­ dio­nas šiuo me­tu re­konst­ruo­ja­mas, ti­ki­mės, kad šių­me­tė Olim­pi­nė die­na taps daug ma­siš­kes­nė ne­gu bet ku­riais anks­tes­niais me­tais, – tei­gė Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės Spor­to sky­riaus ve­dė­jas Ri­man­ tas Ra­dze­vi­čius. – Be to, ga­li­my­ bė su­bur­ti šven­tės dva­siai nea­be­ jin­gus mies­tie­čius Vil­niaus cent­re ge­ro­kai pra­ple­čia ir pa­tį ren­gi­nių spekt­rą.“ Pa­sak sa­vi­val­dy­bės at­sto­vo, pa­ grin­di­nio ren­gi­nio trau­kos cent­ ro per­kė­li­mas prie Bal­to­jo til­to su­ teiks tech­ni­nę ga­li­my­bę „at­klys­ti“ į šven­tę ne­ma­žai anks­čiau jo­je ne­ da­ly­va­vu­sių spor­to ša­kų. „Šie­met, be tra­di­ci­nių Vil­niaus Olim­pi­nės die­nos spor­to var­žy­bų, ren­gia­ma daug „nau­jo­viš­kų“ rung­

čių – pra­de­dant pa­plū­di­mio tur­ny­ rais ir bai­giant dvi­ra­čių lenk­ty­nė­ mis“, – pa­brė­žė R.Ra­dze­vi­čius.

Taip pat šių me­tų Olim­pi­nė die­ na pa­siū­lys itin daug ga­li­my­bių įsi­ trauk­ti į spor­to šven­tę ir neį­ga­liems žmo­nėms. Bo­čia tur­ny­ras, bau­dų me­ti­mas sė­dint vė­ži­mė­ly­je ar miš­ rių Lie­tu­vos neį­ga­lių­jų spor­to klu­ bų ko­man­dų krep­ši­nio tur­ny­ras 3 × 3 – tik ke­lios iš rung­čių, ku­rio­ se lau­kia­mi ne­ga­lią tu­rin­tys ren­gi­ nio da­ly­viai.

Pag­rin­di­nis šven­tės or­ga­ni­za­ to­rius, Lie­tu­vos tau­ti­nis olim­pi­nis ko­mi­te­tas (LTOK), džiau­gia­si, kad šie­met ren­giant Olim­pi­nę die­ną su­lauk­ta ne­ma­žai pa­gal­bos iš sa­ vi­val­dy­bės. „Sa­vi­val­dy­bė kar­tu su jos įsteig­ta VšĮ „Svei­kas mies­tas“ šiais me­tais daug ak­ty­viau įsi­trau­kė į ren­gi­nio or­ga­ni­za­vi­mą, – pa­sa­ko­jo LTOK pre­zi­den­tė Dai­na Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė.

– Šį kar­tą itin glau­dus bend­ra­dar­ bia­vi­mas ir su ki­tais par­tne­riais, tai ne­sun­ku bus pa­ste­bė­ti per pa­ čią šven­tę.“ Olim­pi­nio ko­mi­te­to va­do­vė taip pat iš­reiš­kė vil­tį, kad ren­gi­nys bus itin ma­siš­kas: „Šie­met šven­tė bus ir geog­ra­fiš­kai pa­trauk­les­nė, ir įdo­ mes­nė, ir priei­na­mes­nė vi­siems – nuo di­de­lio iki ma­žo.“

25-me­tis Kas­met Tarp­tau­ti­nės olim­pi­nės die­ nos pro­ga dau­ge­ly­je pa­sau­lio sos­ti­ nių na­cio­na­li­niu mas­tu or­ga­ni­zuo­ja­ ma Olim­pi­nė die­na. Vil­niu­je ji vyks­ ta nuo 1988-ųjų.

Vyk­dy­da­mas Tarp­tau­ti­nio olim­pi­ nio ko­mi­te­to (IOC) re­ko­men­da­ci­ją, LTOK šven­tę Vil­niu­je de­ri­na prie IOC įstei­gi­mo die­nos.

Prie ren­gi­nio or­ga­ni­za­vi­mo pri­si­de­ da ir Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė bei aso­cia­ci­ja „Spor­to ren­gi­niai“.

22

rung­tis

bus ga­li­ma iš­ban­dy­ti per Olim­pi­nę die­ną.

19

birželio 20–26, 2013

28p.

Vilniečio savaitgalio renginių gidas.

savaitgalis

prasideda su „Vilniaus diena“

Įž­val­gos: „Pas­te­biu, kad da­bar ko­ne po­pu­lia­riau­sia ai­ma­na kal­bant apie Lie­tu­vą – „Ne už to­kią Lie­tu­vą ko­vo­jo­me“, – sa­kė bu­vu­si fi­nan­sų mi­nist­rė, šiuo me­tu Vil­niaus uni­ver­si­te­to

lek­to­rė I.Ši­mo­ny­tė.

To­mo Luk­šio / BFL nuo­tr.

„Sma­giau­sia šian­dien – kad ga­liu rink­tis“ Vil­niaus uni­ver­si­te­to lek­to­rė, ne taip se­ niai dar bu­vu­si fi­nan­sų mi­nist­re, Ing­ri­da Ši­ mo­ny­tė jau pa­ty­rė sa­vo kai­liu, kiek daug dar­bo rei­kia įdė­ti no­rint tin­ka­mai pa­si­ reng­ti pa­skai­tai. Šiuo me­tu ver­da pir­mo­ji se­si­ja, per ku­rią jai ten­ka ver­tin­ti stu­den­tus.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Apie am­ži­nai jau­ną Al­ma Ma­ter ir stu­den­tus, fi­nan­sų mi­nist­ro dar­bą bei įžval­gas dėl Lie­tu­vos atei­ties – „Vil­niaus die­nos“ in­ter­viu su I.Ši­ mo­ny­te.

– Ku­ris lai­kas esa­te Vil­niaus uni­ver­si­te­to Ma­te­ma­ti­kos ir

in­for­ma­ti­kos fa­kul­te­to lek­to­rė.

Ko­kias pa­skai­tas skai­to­te stu­ den­tams? Ar ši, pir­mo­ji, se­si­ja jums la­bai įtemp­ta?

– Skai­čiau mak­roe­ko­no­mi­kos kur­są eko­no­met­ri­jos ir fi­nan­sų bei drau­ di­mo ma­te­ma­ti­kos ant­ra­kur­siams, be to, ve­džiau pra­kti­nius už­siė­mi­ mus. Ka­dan­gi šios veik­los ėmiau­si vi­siš­kai ne­pla­nuo­tai – pa­va­da­vau į sta­žuo­tę iš­vy­ku­sią šį kur­są skai­

tan­čią Auš­rą Mal­dei­kie­nę, ne­la­bai ži­no­jau, į ko­kį van­de­nį ne­riu. Tad te­ko pa­tir­ti, kiek daug dar­bo rei­kia įdė­ti no­rint tin­ka­mai pa­si­reng­ti pa­ skai­tai. Ži­no­ma, su­si­dū­riau su „pir­mo­jo se­mest­ro sind­ro­mu“, kai vis­ką ten­ka pa­si­ruoš­ti nuo nu­lio. Vė­liau, ma­tyt, yra kiek pa­pras­čiau – dės­ty­mo me­ džia­gą ir sis­te­mą to­ bu­lin­ti leng­viau nei

24

20

birželio 20–26, 2013

savaitgalis

Režisierė A.Ka­vai­tė: „No­riu Dvi­de­šimt vie­nus me­tus Pran­cū­zi­jo­je gy­ve­nan­čią ir ku­rian­čią Alan­tę Ka­vai­tę il­ges­niam lai­kui į tė­vy­nę su­grą­ži­no ga­li­my­bė kur­ti lie­tu­viš­ką pil­no met­ra­žo fil­mą „San­gai­lė“.

Ag­nė Klim­čiaus­kai­tė a.klimciauskaite@diena.lt

Šiuo me­tu pa­si­ruo­ši­mo fil­mo ga­ my­bai dar­bai jau pra­si­dė­jo: vyk­do­ ma ak­to­rių at­ran­ka, bai­gia­ma for­ muo­ti fil­mo ga­my­bos ko­man­da.

Lie­tu­vą A.Ka­vai­tė pa­li­ko vos de­ vy­nio­li­kos, spė­ju­si su­kur­ti pa­grin­ di­nį Beat­ri­čės vaid­me­nį Rai­mun­do Ba­nio­nio fil­me „Džia­zas“. Nau­jo­jo fil­mo kū­ri­mas Lie­tu­vo­je jai – sim­ bo­li­nis su­grį­ži­mas ten, kur su­sto­ ta, nes „San­gai­lės“ is­to­ri­jos cent­re – ku­pi­na sva­jo­nių ir bai­mių į suau­ gu­sių­jų gy­ve­ni­mą žen­gian­ti mer­gi­ na, trokš­tan­ti skrai­dy­ti ak­ro­ba­ti­niu lėk­tu­vu. „Man di­džiau­sia gar­bė, kad fil­ mas yra pa­lai­ko­mas dar vi­sai jau­ no Lie­tu­vos ki­no cent­ro ir bus pir­ ma­sis jo vai­kas. Pa­si­ti­kė­ji­mas ma­ne la­bai jau­di­na ir, ži­no­ma, už­de­da at­ sa­ko­my­bės naš­tą. Ne­ga­liu nu­vil­ti ir ži­nau, kad ne­nu­vil­siu. Grįž­ti dirb­ ti į Lie­tu­vą po tiek me­tų ir su to­kiu pa­lai­ky­mu yra di­de­lis džiaugs­mas“, – sa­kė A.Ka­vai­tė, su „Vil­niaus die­ na“ pa­si­da­li­ju­si min­ti­mis apie ki­ną, gy­ve­ni­mo Pran­cū­zi­jo­je ypa­tu­mus ir at­ra­di­mus Lie­tu­vo­je.

– Koks tas fil­mas „San­gai­lė“, su­grą­ži­nęs jus į Lie­tu­vą?

– „San­gai­lė“ – fil­mas apie sa­vęs ieš­kan­čią paaug­lę, jos ta­pi­mą as­ me­ny­be. Min­tis ra­šy­ti sce­na­ri­jų apie paaug­lės pa­sau­lį ki­lo pra­dė­ jus dirb­ti su jau­ni­mu. Pran­cū­zi­ jo­je prieš ke­le­rius me­tus pra­dė­jau dirb­ti su moks­lei­viais, ku­rie pa­si­ rin­kę me­no kryp­tį: pa­de­du pa­ra­šy­ti sce­na­ri­jus, nu­fil­muo­ti, su­mon­tuo­ti jų fil­mu­kus. Be to, pa­ti priė­jau to­ kią am­žiaus ri­bą, kai į paaug­lys­ tę ga­liu žiū­rė­ti ra­miai, ne­si­jau­din­ da­ma. Ka­dan­gi ma­no paaug­lys­tė, nuo ku­rios neat­sie­ja­mi lėk­tu­vai, oro šven­tės, pra­bė­go Lie­tu­vo­je, ta­ po aki­vaiz­du, kad ir fil­mo veiks­mas tu­rė­tų vyk­ti Lie­tu­vo­je.

Tai­gi fil­mo is­to­ri­ja ir yra apie 17me­tę mer­gi­ną San­gai­lę, ku­ri no­ri skrai­dy­ti, bet taip sa­vi­mi ne­pa­si­ti­ ki, ma­no esan­ti nie­ko ver­ta, kad nė ne­drįs­ta siek­ti sva­jo­nę įgy­ven­din­ti.

Prie to pri­si­de­da ir ma­ma, bu­vu­si ba­le­ri­na, iš­vaiz­di, bet duk­rą nuo­ lat gniuž­dan­ti prie­kaiš­tais ir ne­ga­ ty­vio­mis pa­sta­bo­mis.

San­gai­lė, ki­lu­si iš tur­tin­gos vil­ nie­čių šei­mos, gy­ve­nan­ti gra­žia­me na­me, vie­no­je oro šven­tė­je su­tin­ka vi­siš­kai sau prie­šin­gą mer­gi­ną – iš Elekt­rė­nų, gy­ve­nan­čią blo­ki­nia­me na­me, nie­ko ne­tu­rin­čią, bet lais­ vą – vis­ką ga­lin­čią, dir­ban­čią pa­ da­vė­ja ir sva­jo­jan­čią sto­ti į Dai­lės aka­de­mi­ją. Šios su­ras­tos drau­gės dė­ka San­gai­lė įvei­kia sa­vo bai­mes.

To­kia fil­mo min­tis – kar­tais rei­kia tik žmo­gaus ša­lia, jo pa­stū­mė­ji­mo, pa­ska­ti­ni­mo, kad užaug­tų spar­nai, kad pa­si­keis­tų gy­ve­ni­mas. Rei­kia tik iš­ties­tos ran­kos, kad pa­jaus­tum sa­vy­je už­gniauž­tą stip­ry­bę.

– Ką reiš­kia San­gai­lės var­das?

– Tai – se­nas lie­tu­viš­kas var­das.

„Gai­lė“ reiš­kia „ga­lia“, o „san“ – su, tai­gi „su ga­lia“. Fil­mo he­ro­ jės ga­lia vi­di­nė, ir kad ji pra­si­verž­ tų, iš­si­skleis­tų, rei­kės ki­to žmo­gaus pa­gal­bos.

– Ar jū­sų fil­mą bus ga­li­ma lai­ ky­ti lie­tu­viš­ku?

– Fil­mą dau­giau­sia re­mia Lie­tu­va, jos ži­nio­je – vi­si dar­bai nuo ak­to­ rių pa­rin­ki­mo iki fil­ma­vi­mo vie­ tos. O Pran­cū­zi­jos in­dė­lis bus po­stpro­duk­ci­ja ir vie­nin­te­lis gru­pė­ je esan­tis ope­ra­to­rius pran­cū­zas, su ku­riuo kū­riau pir­mą­jį fil­mą. Kai fil­mas ke­liaus po fes­ti­va­lius, jis bus pri­sta­to­mas kaip Lie­tu­vos ir Pran­ cū­zi­jos dar­bas.

Rei­kia tik iš­ties­ tos ran­kos, kad pa­ jaus­tum sa­vy­je už­ gniauž­tą stip­ry­bę.

– Ar jus ga­li­me „sa­vin­tis“ ir va­ din­ti lie­tu­vių ki­no kū­rė­ja?

– Lie­tu­viai ga­li ma­ne va­din­ti lie­ tu­vių ki­no kū­rė­ja, pran­cū­zai pran­ cū­zų – su abiem su­tik­siu. 19 me­tų gy­ve­nau Lie­tu­vo­je, o pir­mą fil­mą su­kū­riau Pran­cū­zi­jo­je, 21-us me­tus gy­ve­nu Pran­cū­zi­jo­je ir ant­rą fil­mą ku­riu Lie­tu­vo­je – tai sa­vo­tiš­ka har­ mo­ni­ja, ge­ra pu­siaus­vy­ra.

– Su­vai­di­no­te pa­grin­di­nį vaid­ me­nį R.Ba­nio­nio fil­me „Džia­ zas“. Ak­to­rys­tė ne­bet­rau­kia?

– La­bai ge­rai jau­čiuo­si būdama režisierė. Taip su­si­klos­tė. Jei pro­ ga pa­si­tai­ky­tų, ko­dėl gi ne, bet vi­ sa­ver­te ak­to­re, ge­ban­čia kur­ti įvai­ rius vaid­me­nis, ne­bū­čiau, nes į tai rei­kia nuo­lat gi­lin­tis.

– Ko­kia bu­vo jū­sų gy­ve­ni­mo pra­džia Pran­cū­zi­jo­je?

– Moks­lai, moks­lai ir įvai­riau­si neį­do­mūs dar­bai.

– Ko­kie dar­bai?

– Dar­bas ku­ku­rū­zų lau­ke, ru­sų kal­ bos mo­ky­mas, na­mų va­ly­mas, vai­kų auk­lė­ji­mas ir pan. Toks bu­vo stu­di­ jų me­tas. Pa­ga­liau vė­liau at­si­ra­do įdo­mus dar­bas – rek­la­mi­nių kli­pų mon­ta­žas, pir­mai­siais me­tais dir­ bau die­ną nak­tį. Ir tik ta­da priar­ tė­jau prie ki­no, pra­dė­jau ra­šy­ti sce­ na­ri­jus trum­po met­ra­žo fil­mams.

– Pu­sę gy­ve­ni­mo pra­lei­do­te Pran­cū­zi­jo­je, o lie­tu­viš­kai kal­ ba­te sklan­džiai, be men­kiau­sio ak­cen­to. Kaip pa­vy­ko tai iš­sau­ go­ti?

– Man vi­sa­da kal­bos ge­rai se­kė­si.

Aš kaip pa­pū­ga – iš­girs­tu ir at­si­ me­nu. Pa­sa­ky­kit sa­ki­nį ki­niš­kai, ir aš jį pa­kar­to­siu. Di­de­lių pa­stan­gų ne­de­du, tie­siog tu­riu ge­rą klau­są ir at­min­tį. Ki­ta ver­tus, yra te­mų, ku­ rio­mis lie­tu­viš­kai nie­ka­da ne­su kal­ bė­ju­si. Iš­va­žia­vau iš Lie­tu­vos la­bai jau­na ir tik­rai ne­kal­bė­da­vau apie

me­ną, fi­lo­so­fi­ją, mo­kes­čius, ki­no tech­ni­ką, pa­ja­mas, al­gą, to­dėl at­ si­ran­da žo­džių trū­ku­mas. Kai ku­ rių žo­džių, pvz., „skait­me­ni­nis“, tuo me­tu nė ne­bu­vo. Tai­gi man tai – rū­kas. Ten­ka mo­ky­tis nau­jų lie­ tu­viš­kų žo­džių, o su tar­ties pro­ble­ mo­mis ne­su­si­du­riu.

– Pa­lai­ko­te ry­šį su lie­tu­vių bend­ruo­me­ne Pran­cū­zi­jo­je?

– Ne. Tru­pu­tį keis­ta bu­vo, kad tai, ką esu ga­vu­si iš lie­tu­vių, bu­vo su­si­ję su re­li­gi­ja, – ka­lė­dai­čių. Nors ma­ no šei­mo­je jie ir­gi lau­žy­ti, pa­ti jais per Kū­čias mie­lai da­li­juo­si, bet tai – su­si­ju­si su re­li­gi­ja tra­di­ci­ja ir ko­ dėl man ka­lė­dai­čius siun­tę žmo­nės ga­li spręs­ti apie ma­no ti­kė­ji­mą. Pa­ ti esu žmo­gus, ger­bian­tis ki­tų įsi­ti­ ki­ni­mus, bet pa­lai­kan­tis Baž­ny­čios at­sky­ri­mą nuo vals­ty­bės, to­dėl iš ofi­cia­lių ins­ti­tu­ci­jų no­rė­tų­si dė­me­ sio kul­tū­rai, sa­vo ša­lies rek­la­mai be re­li­gi­nio at­spal­vio.

– Kas jus ste­bi­na šian­dien su­ grįž­tant į Lie­tu­vą?

– Lie­tu­vo­je jau­čiuo­si sa­va. Keis­ ta tik lip­ti į tro­lei­bu­są. Bu­vo di­de­ lė gė­da, kad ne­ži­no­jau, kaip nu­si­ pirk­ti bi­lie­tą. Anks­čiau grįž­da­vu­si į Lie­tu­vą gy­ven­da­vau tarp Žvė­ry­no ir se­na­mies­čio, vi­sa­da vaikš­čio­da­vau pės­čio­mis ir tro­lei­bu­su ne­bu­vau va­ žia­vu­si vi­sus tuos 21-us me­tus.

Kai ap­si­sto­jau il­ges­niam lai­kui, pri­si­rei­kė pa­va­žiuo­ti, o kaip ir ką da­ry­ti, ne­ži­nau. Kal­bu be ak­cen­ to lie­tu­viš­kai – žiū­ri į ma­ne kaip į mar­sie­tę. Gal pa­klau­sus ko nors ang­liš­kai bū­tų net pa­pras­čiau su­ lauk­ti paaiš­ki­ni­mų. Su­si­du­riu su pa­pras­to­mis bui­tiš­ko­mis pa­slap­ ti­mis – pa­vyz­džiui, te­le­fo­no kor­te­ lės ra­di­mas, pa­pil­dy­mas. Vi­sa ki­ta – pa­pras­ta, sa­va, aiš­ku.

Iš ne­ga­ty­vio­sios pu­sės, kad ir kur ei­čiau Vil­niu­je, į akis la­bai kren­ta di­de­li gy­dy­mo įstai­gų už­ra­šai. Su­ tin­ku, kad ga­li­ma iš­skir­ti pa­va­di­ni­ mus „kli­ni­ka“, „me­di­ci­nos cent­ras“ ir pan., bet ma­ne šo­ki­ruo­ja aro­gan­ tiš­kas gy­dy­to­jų pa­var­džių ra­šy­mas – bū­ti­nai ša­lia pa­va­di­ni­mo ir stam­ bio­mis rai­dė­mis. Iš­kart ky­la min­tis, ar tie gy­dy­to­jai ką nors svar­baus pa­ sau­liui da­vė, kad sa­vo pa­var­des di­ de­lė­mis rai­dė­mis iš­ka­la. Toks ne­ kuk­lus sa­vęs ver­ti­ni­mas. Ma­nau, net ga­vę pa­sau­li­nės reikš­mės ap­do­ va­no­ji­mus gy­dy­to­jai taip ne­siel­gia.

Taip pat ste­bi­na pre­ky­bos cent­ rų dy­dis. Man jie ne­žmo­niš­kai di­ de­l i, kad su­s i­gau­dy­č iau, rei­k ia drau­gės pa­gal­bos. Aš esu įpra­tu­ si ap­si­pirk­ti su mai­šu ant pe­čių, dar­žo­vių ei­ti į dar­žo­vių par­duo­ tu­vę, mė­sos – į mė­sos par­duo­tu­ vę, žu­vies – į žu­vies par­duo­tu­vę, o ei­ti ki­lo­met­rus su mai­šais – šis tas nau­ja. Gal tai – ame­ri­kie­tiš­ko gy­ve­ni­mo bū­do tra­di­ci­ja, kai va­ žiuo­ja­ma ma­ši­na ap­si­pirk­ti vie­ no­je vie­to­je.

– O Pa­ry­žiu­je neį­ma­no­ma va­ žiuo­ti ap­si­pirk­ti į vie­ną pre­ky­ bos cent­rą?

Ke­lias: Lie­tu­vą A.Ka­vai­tė pa­li­ko vos de­vy­nio­li­kos, bet spė­jo su­kur­ti pa­grin

– Va­žiuo­ti ap­si­pirk­ti įma­no­ma, bet pra­ktiš­kai neį­ma­no­ma tam­pa Pa­ ry­žiu­je tu­rė­ti ma­ši­ną. Be neį­ti­ki­mų spūs­čių, pa­sta­ty­ti ją bran­gu – kai kur net de­šimt eu­rų va­lan­dai, ras­ ti ne­mo­ka­mą vie­tą pa­lik­ti nak­čiai – sun­ku, o mo­kė­ti už vie­tą – be­pro­ tiš­kai bran­gu.

– Ar Vil­niu­je ne­trūks­ta ke­pyk­ lų, ku­rių Pa­ry­žiu­je – ant kiek­ vie­no kam­po?

– Ne. Be to, ne­su ban­de­lių mė­gė­ ja. La­biau Pa­ry­žiu­je pa­siilgs­tu pa­ pras­tų lie­tu­viš­kų ban­de­lių su ci­na­ mo­nu. Va­ka­rais vi­sa­da jų nu­si­per­ku ry­to­jui – ge­ra ži­no­ti, kad jos lau­kia pus­ry­čiams.

Pran­cū­zams svar­bu iš­sa­ky­ti jaus­mus, ne tik pa­sa­ky­ti, kad my­ li, bet ir mo­kė­ti pa­ lai­ky­ti bei su­lauk­ti to pa­ties.

Iš Lie­tu­vos vi­sa­da pri­si­krau­nu daug juo­dos duo­nos, ku­rią už­šal­dau ir val­gau po tru­pu­tį. O pran­cū­ziš­ki ra­ge­liai, il­gie­ji ba­to­nai – ge­rai, kai esi ten, bet tik­rai ga­liu gy­ven­ti be jų.

Mi­tas yra ir tai, kad pran­cū­zai ne­ ga­li be sa­vo duo­nos ap­siei­ti. Jei jie ir ne­ga­li be ko nors gy­ven­ti, tai be vy­no. Va­ka­rie­nė be vy­no jiems – ne va­ka­rie­nė. Ir aš pri­pra­tau.

– O kas jus džiu­gi­na sos­ti­nė­je?

– Gal to­dėl, kad daž­niau­siai grįž­ da­vau žie­mą, ne­pas­te­bė­da­vau dvi­ ra­čių ta­kų. Da­bar ma­tau tiek daug dvi­ra­ti­nin­kų, ku­rie ir kar­tu vai­kus už­si­so­di­nę va­žiuo­ja. Džiu­gu, kad žmo­nės su jais la­bai man­da­gūs.

Pa­ry­žiu­je dvi­ra­čiu va­ži­nė­ti bai­su – ap­šauks, pra­dės py­pin­ti, kad truk­ dai, vi­si su­si­rau­kę nu­žvel­gia. O čia taip gra­žiai dvi­ra­čiai įau­ga į Vil­ niaus ur­ba­nis­ti­ką.

– Gy­ve­nan­tiems sve­tur lie­tu­ viams mū­sų ša­ly­je daž­nai į akis kren­ta rūš­ka­ni tau­tie­čių vei­dai.

Pas­te­bi­te tai?

– Gal to­kie yra so­vie­ti­niai lie­tu­viai, bet jau­no­ji kar­ta tik­rai jau ki­to­kia.

Ma­no kar­to­je, ma­tyt, pa­sku­ti­nė­je, li­kęs so­vie­tiz­mo pėd­sa­kas – ne su­ si­rau­ki­mo, o di­de­lio rim­tu­mo, ko­kių nors komp­lek­sų. Jau­ni žmo­nės man at­ro­do daug lais­ves­ni, be­si­šyp­san­ tys, kal­ban­tys ke­lio­mis kal­bo­mis, be komp­lek­sų, drą­sūs. To­dėl man ge­ ra ir ra­mu žiū­rint į Lie­tu­vos atei­tį, ma­tant, kad so­vie­tiz­mas, ku­ris ma­ no kar­tai bu­vo lyg švi­no kup­ri­nė ant nu­ga­ros, iš­si­tri­na, nu­kren­ta.

– Ką lai­ko­te sa­vo na­mais?

– Vil­nius vi­sa­da bus ma­no ma­mos na­mai ir ma­no vai­kys­tės mies­tas, Lie­tu­va – ma­no gim­ti­nė, ma­no tė­ vy­nė. Bet me­luo­čiau, jei va­din­čiau tai sa­vo na­mais. Ma­no na­mai – Pa­ry­žius. Jau įlei­dau ten šak­nis.

– Nie­ka­da ne­ki­lo min­tis – o gal su­grįž­ti į Lie­tu­vą?

– Kol kas ne, bet ką ga­li ži­no­ti. Štai da­bar dar­bas su­grą­ži­no į Lie­tu­vą.

21

birželio 20–26, 2013

savaitgalis

pa­ro­dy­ti ki­to­kią Lie­tu­vą“ Pri­sis­ta­čiu­si, kad esu gi­mu­ si Lie­tu­vo­je, iš pa­šne­ko­vo iš­gir­dau – aš ir­gi bu­vau Ru­ mu­ni­jo­je.

n­di­nį Beat­ri­čės vaid­me­nį fil­me „Džia­zas“ ir tik da­bar su­grį­žo kur­ti nau­jo fil­mo.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Bet tu­riu sep­ty­nių mė­ne­sių sū­nų Or­so­ną, jo lop­še­lis jau su­pla­nuo­tas Pa­ry­žiu­je nuo spa­lio. Ma­tyt, vi­si ma­no pla­nai ir pri­klau­sys nuo jo.

– Ar sa­vo sū­nų auk­lė­si­te lie­tu­ viš­ka dva­sia?

– Ban­dy­siu. Jis – pu­siau lie­tu­vis ir kar­tu su ma­ni­mi at­vy­ko į bo­čių že­ mę, pa­kvė­puo­ti Žvė­ry­no oru, pa­si­ džiaug­ti lie­tu­vių kal­ba. Steng­siuo­ si, kad jis ne­bū­tų at­si­ri­bo­jęs nuo Lie­tu­vos, kad kal­bė­tų lie­tu­viš­kai.

– Ko­kie jaus­mai, vaiz­dai jus ly­ di iš­gir­dus žo­dį „Lie­tu­va“?

– Ma­ma. Keis­ta ir skau­du gir­dė­ti, kad Lie­tu­vo­je – la­bai ne­to­le­ran­tiš­ki žmo­nės, daug sa­vi­žu­dy­bių, paaug­ liams sun­ku tver­ti pa­ty­čias, kad čia bai­su bū­ti ki­to­kiems žmo­nėms. Ži­ no­ma, šian­die­nę Lie­tu­vą ma­žai pa­ žįs­tu, bet net pyk­te­liu, kai Lie­tu­vą pa­va­di­na ne­to­le­ran­tiš­ka. Aš jos to­ kios neat­pa­žįs­tu.

Man Lie­tu­va – tai ma­ma, ku­ri bu­vo la­bai to­le­ran­tiš­kas, pats švie­ siau­sias žmo­gus, tai – poe­tų ša­lis, pa­go­nių ša­lis, ku­ri to­le­ra­vo ne vie­ną, bet daug die­vy­bių, ir mo­te­rų, ir vy­rų.

To­kia ma­no Lie­tu­va, o ne vie­no Die­ vo ša­lis, ne vy­rų ša­lis ir ne sto­ko­jan­ti to­le­ran­ci­jos. Ma­no ma­ma to­kia ne­ bu­vo. Ne­tu­riu tei­sės kal­bė­ti ma­mos var­du, bet iš tos mei­lės jos aky­se, iš jos pa­mo­ky­mų, nea­be­jo­ju, jei šian­ dien bū­tų gy­va, ji tik­rai pa­lai­ky­tų vi­sų įma­no­mų ma­žu­mų tei­ses. No­ riu ti­kė­ti, kad ir Lie­tu­va to­kia.

– Ką ma­no­te apie Pran­cū­zi­ jos įsta­ty­mą, lei­džian­tį tuok­tis

ho­mo­sek­sua­liems žmo­nėms ir įsi­vai­kin­ti?

– Ste­bint ma­ni­fes­tus prieš šį įsta­ty­ mą, man ky­la šiur­pas ir šo­kas, kaip ga­li­ma ei­ti į gat­vę ir ko­vo­ti prieš ki­ to lais­vę. Man tie­siog ver­da krau­ jas. Sup­ran­tu, kai ei­na­ma ko­vo­ti už sa­vo tei­ses, bet ne­su­vo­kiu, kaip ga­ li­ma ko­vo­ti prieš ki­to tei­ses.

Keis­ta tik lip­ti į tro­ lei­bu­są. Bu­vo di­de­ lė gė­da, kad ne­ži­no­ jau, kaip nu­si­pirk­ti bi­lie­tą.

– Ko­kių mi­tų apie lie­tu­vius esa­ te gir­dė­ju­si iš pran­cū­zų?

– Kad vi­sos mo­te­rys – pro­sti­tu­tės, o vi­si vy­rai – va­gys. Kal­bant apie ki­ną, kar­tais pa­si­ro­dy­da­vo ži­nu­čių apie Ša­rū­ną Bar­tą, o po il­gos ty­los šio­je sri­ty­je, prieš me­tus, vie­na­me spe­cia­li­zuo­ta­me žur­na­le apie ki­ną per­skai­čiau tik to­kią nau­jie­ną – du lie­tu­viai pa­vo­gė ke­le­tą ka­me­rų. Štai ko­kia Lie­tu­va ki­ne.

Ir ap­skri­tai pran­cū­zai ma­žai ži­no apie Lie­tu­vą. Kaž­kas la­bai pra­stai vei­kia in­for­ma­ci­jos apie ša­lį sklai­ do­je. Ner­vi­na, kai ži­nai, kad Lie­tu­ va tu­ri nuo­sta­bių da­ly­kų, tu­ri kuo di­džiuo­tis, ste­bin­ti, bet tai dul­ka ir ne­pa­ro­do­ma. Net kai su iš­si­la­vi­nu­ siais, ne­tu­rin­čiais išanks­ti­nės nuo­ mo­nės pran­cū­zais kal­bu apie bū­si­ mą fil­mą, šie iš­kart tei­rau­ja­si, su

ko­kia dar ša­li­mi bend­ra­dar­biau­si­ me, ir la­bai nu­stem­ba, sun­kiai pa­ ti­ki, kad Lie­tu­vo­je ir­gi ku­ria­mas ki­ nas, kad čia net ir lėk­tu­vų yra, kad ir mo­te­rys skrai­do, kad žmo­nės iš­ si­la­vi­nę. Ste­reo­ti­piš­kai ma­no­ma, kad Lie­tu­va – at­si­li­kęs kraš­tas, skur­das, pur­vas ir smur­tas.

Pa­sa­ky­siu ge­rai po­žiū­rį per­tei­ kian­tį pa­vyz­dį – pri­si­sta­čiu­si, kad esu gi­mu­si Lie­tu­vo­je, iš pa­šne­ko­vo iš­gir­dau – aš ir­gi bu­vau Ru­mu­ni­jo­ je. To­dėl sa­vo fil­me no­riu pa­ro­dy­ti ki­to­kią Lie­tu­vą.

– Koks Pa­ry­žius, pri­sta­to­mas kaip mei­lės, ro­man­ti­kos, bo­ he­mos sos­ti­nė, at­ro­do jums, ten gy­ve­nan­čiai?

– La­bai bur­žua­zi­nis, ne­be bo­he­miš­ kas – rū­ky­ti ne­be­ga­li­ma, triukš­ mau­ti va­ka­rais ir­gi, nes pri­si­sta­ to po­li­ci­ja, ka­vi­nės už­si­da­ro ga­na anks­ti, po ant­ros va­lan­dos nak­ties lie­ka tik klu­bai, kur ne­ga­li bend­ rau­ti.

Bo­he­miš­kas gy­ve­ni­mas ver­da na­ muo­se. Nuo­la­ti­nis flir­tas, ro­man­ ti­ka yra la­biau le­gen­da, o ten gy­ ve­nan­tiems Pa­ry­žius pir­miau­sia aso­ci­juo­ja­si su bran­gu­mu, di­de­lė­ mis iš­lai­do­mis, nuo­la­ti­niu sku­bė­ ji­mu – juk kai ku­rie trans­por­te per die­ną pra­lei­džia ir tris va­lan­das. Ži­no­ma, tu­rint pi­ni­gų, gy­ve­nant cent­re, Pa­ry­žius yra fan­tas­tiš­kas.

Ki­toks Pa­ry­žius at­ro­do gy­ve­nan­ tiems prie­mies­čiuo­se, kur ne­dar­ bin­gu­mas sie­kia net 20 pro­c.

Man at­ro­do, kad pran­cū­zai dar ne­nu­kir­to sa­vo ka­ra­liui gal­vos, – vis dar yra at­ski­ri sluoks­niai,

Pusiausvyra: A.Kavaitės debiutinis filmas „Laiko garsai“ kurtas svetur

ir prancūzų kalba, antrasis – „Sangailė“ – bus duoklė gimtosios Lietuvos kinui.

Asmeninio albumo nuotr.

daug kas pri­klau­so nuo to, ko­kia­ me ra­jo­ne gy­ve­ni, iš ko­kios šei­mos esi ki­lęs, mo­kyk­los ir­gi nė­ra vi­ sos ly­gios – vie­no­se, daž­nai prie­ mies­čiuo­se, mo­ko­si 30 mo­ki­nių, ku­riems dės­ty­ti siun­čia­mi jau­ ni mo­ky­to­jai, ki­to­se, va­di­na­mų­jų ge­rų ra­jo­nų, mo­ko­si sau­je­lė mo­ki­ nių, ku­rių mo­ky­to­jai tu­ri daug pa­ tir­ties. Pa­ry­žius nė­ra vie­na­vei­dis, kaip ir Pran­cū­zi­ja.

– Sa­ko­ma, kad pran­cū­zai kaip nie­kas ki­tas mo­ka mė­gau­tis gy­ve­ni­mu. Kas jiems tei­kia di­ džiau­sią ma­lo­nu­mą?

– Bend­ra­vi­mo me­nas, ku­riems jis be ga­lo svar­bus. Lais­vės po­jū­tis. Ma­ no drau­gė vis ste­bi­si – kam jums rei­kia va­lan­das val­gy­ti, tai – lai­ko gai­ši­mas, o mes sta­čio­mis prie šal­ dy­tu­vo pa­val­go­me, ir ge­rai. Tai – ne lai­ko gai­ši­mas, o bū­das pa­gra­ žin­ti san­ty­kius ir gy­ve­ni­mą, nors iš ša­lies ga­li at­ro­dy­ti pa­vir­šu­ti­niš­ ka, ma­nie­rin­ga. Pran­cū­zams svar­ bu iš­sa­ky­ti jaus­mus, ne tik pa­sa­ky­ ti, kad my­li, bet ir mo­kė­ti pa­lai­ky­ti bei su­lauk­ti to pa­ties.

– Ma­no­te, pran­cū­zams jū­sų lie­ tu­viš­kas fil­mas „San­gai­lė“ įdo­ mus, rei­ka­lin­gas?

– Tie­są sa­kant, ne­la­bai. Fak­tas, kad ku­riu fil­mą Lie­tu­vo­je, lie­tu­vių kal­ba, ne­pa­de­da gau­ti fi­nan­sa­vi­ mo Pran­cū­zi­jo­je, už­da­ro dau­gu­mą du­rų. Bet man pa­čiai svar­bu, kad fil­mas at­sto­vaus Lie­tu­vai, o ne bus pran­cū­zų fil­mas, su­suk­tas Lie­tu­vo­ je, nes čia – pi­giau. No­ri­si, kad per fil­mą ki­ti pa­ma­ty­tų ir lie­tu­vių ga­

li­my­bes kur­ti ki­ną. Be­je, „San­gai­ lės“ ga­li­my­bės gau­ti fi­nan­sa­vi­mą Pran­cū­zi­jo­je bu­vo ri­bo­tos ir dėl to, kad fil­mas ne­va vi­sai ne­lie­tu­viš­kas.

Esą tai, kad pu­sę gy­ve­ni­mo pra­lei­ dau ne Lie­tu­vo­je, reiš­kia, kad sa­vo tė­vy­nę idea­li­zuo­ju, ro­man­ti­zuo­ju, žvel­giu į ją per va­ka­rie­tės pa­tir­tį.

Nors fil­mo siu­že­tas uni­ver­sa­lus – mer­gi­na, no­rin­ti skrai­dy­ti. Pran­ cū­zams la­biau no­rė­tų­si tik­ro „lie­ tu­viš­ko“ fil­mo – apie pro­sti­tu­tes, ma­fij­ ą, smur­tą. No­riu pa­keis­ti to­ kį po­žiū­rį.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1973 m. Vil­niu­je.

1991 m. bai­gė 15-ąją Žvė­ry­no vi­

du­ri­nę mo­kyk­lą.

1992 m. nu­si­fil­ma­vo re­ži­sie­riaus

R.Ba­nio­nio fil­me „Džia­zas“. Tais pa­ čiais me­tais iš­vy­ko į Pran­cū­zi­ją.

Pran­cū­zi­jo­je stu­di­ja­vo vi­zua­liuo­

sius me­nus Avin­jo­no na­cio­na­li­nė­je aukš­to­jo­je me­no mo­kyk­lo­je ir pres­ ti­ži­nė­je Pa­ry­žiaus aukš­to­jo­je dai­lės mo­kyk­lo­je.

2006 m. su­kū­rė pil­no met­ra­

žo dra­mą „Lai­ko gar­sai“ (pranc. – „Écou­te le temps“). 2007 m. fil­mas ro­dy­tas fes­ti­va­ly­je „Ki­no pa­va­sa­ ris“ ir tik 2007 bir­že­lio 6-ąją at­ke­lia­ vo į Pran­cū­zi­jos ki­no sa­les. Fil­mas ap­ke­lia­vo dau­giau nei dvi­de­šimt tarp­tau­ti­nių fes­ti­va­lių, o 2009-ai­ siais ati­da­rė tarp­tau­ti­nį mo­te­rų fil­ mų fes­ti­va­lį „Šer­šė­lia­fam“.

2011-ai­siais bu­vo fes­ti­va­lio „Ki­no

pa­va­sa­ris“ kon­kur­si­nės pro­gra­mos žiū­ri na­rė.

22

birželio 20–26, 2013

savaitgalis

„Vil­ko guo­ly­je“ te­be Bu­vu­si na­cių ly­de­rio Adol­fo Hit­le­rio būstinė – vie­nas įspūdin­ giau­sių ir daž­niau­siai lan­komų ka­ri­nio tu­riz­mo ob­jektų Eu­ro­po­je. „Vil­ko guo­lis“ neiš­dil­domą įspūdį pa­li­ko ir Ka­ry­bos klu­bo va­do­vui Egi­di­jui Kaz­laus­kiui, jau dau­gelį metų be­si­do­min­čiam Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro pe­ri­pe­ti­jo­mis.

Gi­das: gau­siam eks­kur­sijų va­dovų būriui šian­dien „Vil­ko guo­ly­je“ dar­

bo ne­stin­ga.

As­ta Dy­ko­vienė

a.dykoviene@diena.lt

Lankė­si sep­ty­nis kar­tus

At­mi­ni­mui: už nu­sta­tytą mo­kestį „Vil­ko guo­ly­je“ tu­ris­tai ga­li įsi­jaus­ti

į Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro įvy­kius.

„Vil­ko guo­ly­je“, ku­ris Len­ki­jos Ger­ lo­žo miš­ke yra už 150 km nuo Lie­tu­ vos sie­nos, E.Kaz­laus­kis lankė­si dar bent še­šis kar­tus. Vis dėlto pir­mo­ sios ke­lionės, į ku­rią lei­do­si dvi­ra­ čiais kar­tu su būre­liu bend­ra­min­čių, įspūdžiai bu­vo pa­tys stip­riau­si. „Mes ne­pla­na­vo­me ap­lan­ky­ ti „Vil­ko guo­lio“, bet pa­gal ap­ra­ šymą ži­no­jau, kad ten yra bu­vu­si na­cių va­da­vietė Rytų fron­tui. Dvi­ ra­čius min­da­mi ta­šy­tais ak­me­ni­ mis grįstu miš­ko ke­liu­ku pa­matė­ me mil­ži­niš­kus bun­ke­rius. Tai bent bu­vo įspūdis!“ – de­šimt­me­čių pri­ si­mi­ni­mais da­li­jo­si E.Kaz­laus­kis.

Jį pir­miau­sia pri­bloškė tų ant­že­ mi­nių bun­ke­rių sienų sto­ris. „Žiū­ri ir ma­tai, ko­kias ga­li­my­bes sa­vo klestė­ji­mo viršūnė­je turė­jo ga­ lin­ga im­pe­ri­ja. Komp­lek­sas liu­di­ja ra­cio­na­lumą, vals­tybės jėgą, išs­kir­ tinį dėmesį va­dams. Aki­vaiz­du, kad tų, ku­rie va­do­va­vo Rytų fron­tui, sau­ gu­mas bu­vo itin už­tik­rin­tas“, – įsi­ti­ kinęs lie­tu­vis. Žai­biš­kas ka­ras – bun­ke­ry­je

Va­da­vietė: būstinės pa­statų komp­leksą su­darė dau­giau nei 100 įvai­

raus po­būdžio ob­jektų.

Sve­čias: pra­ėjus trims va­lan­doms nuo spro­gi­mo, A.Hit­le­ris pri­ėmė į

„Vil­ko guolį“ pa­si­kviestą Ita­li­jos dik­ta­to­rių Be­ni­to Mus­so­li­ni.

Fiu­re­rio va­da­vietė bu­vo ap­sau­go­ ta nuo avia­ci­jos ir di­ver­santų. Pa­ sak Egi­di­jaus, dar ir da­bar žiū­rint į bun­ke­rių nuo­lau­žas ma­ty­ti ga­lin­gos stra­te­gi­jos, sis­te­mos, eko­no­mi­kos ir stip­rios vals­tybės po­žiū­ris į tuo­me­ čius Vo­kie­ti­jos im­pe­ri­jos va­do­vus. „Nie­kas nie­ka­da ne­įsi­vaiz­da­vo, kad A.Hit­le­rio va­da­vietę užims prie­šai. Bun­ke­ris ne­bu­vo pa­ruoš­ tas gy­ny­bai, ne­turė­jo prie­štan­ki­nių įtvir­ti­nimų. Apie tai nie­kas nemąs­ tė. Fron­to li­ni­ja ka­ro pra­džio­je bu­ vo to­li, o pa­skui, jam artė­jant, na­ cių eli­tas eva­ka­vo­si lai­ku, juo­lab ten bu­vo ge­ri ke­liai, ge­le­žin­ke­liai“, – pa­sa­ko­jo E.Kaz­laus­kis. „Vil­ko guo­lis“ esą bu­vo idea­li vie­ta va­do­vau­ti ka­ri­niams veiks­mams Ry­ tų fron­te. Nors pla­nuo­ta, kad A.Hit­ le­ris čia pra­leis tik ke­lis žai­bo ka­ro (vok. „Blitz Krieg“) mėne­sius, – čia jis pra­bu­vo dau­giau nei 800 dienų.

Fiu­re­ris čia at­vy­ko tre­čiąją die­ ną nuo įsi­ver­ži­mo į So­vietų Sąjun­ gos te­ri­to­riją 1941 m. bir­že­lio 26 d. ir eva­ka­vo­si artė­jant Rytų fron­tui 1944 m. lapk­ri­čio 20-ąją. A.Hit­le­ rio my­li­mo­ji Eva Braun „Vil­ko guo­ ly­je“ nėra bu­vu­si nė kar­to.

A.Hit­le­rio pa­grin­dinės būsti­ nės sta­ty­bos dar­bai Ger­lo­žo miš­ke bu­vo pra­dėti 1940-ųjų va­sarą, jos pa­va­di­ni­mas „Vil­ko guo­lis“ (vok. „Wolfss­chan­ze“) ki­lo iš par­ti­nio A.Hit­le­rio sla­py­vard­žio – Vil­kas.

Čia bu­vo pa­s ta­ty­t i ir sep­ ty­n i sun­k io­jo ti­p o bun­ke­r iaislėptuvės, ku­rių sienų sto­ris sie­ kė 8 m, o per­dangų sto­ris – 10 m.

Būstinė turė­jo tris ap­sau­gos zo­ nas. Tre­čią išo­rinę sau­gos zo­ ną su­d arė visą būstinės pe­r i­ metrą api­man­tys 100 m plo­čio minų lau­kai. 1945–1955 m. Len­ ki­jos ka­riuo­menės iš­mi­nuo­to­jai ten pa­darė ne­kenks­min­gas net 54 tūkst. įvai­rių tipų minų.

Va­da­vietė skir­ta dar­bui

Egi­di­jus Kaz­laus­kis:

Žiū­ri ir ma­tai, ko­kias ga­li­my­bes sa­vo klestė­ji­mo viršūnė­je turė­jo ga­lin­ga im­pe­ri­ja.

Nau­jas fiu­re­rio „mies­tas“

Sta­ty­bos dar­bai vy­ko be per­trau­ kos iki 1944 m. Dar­bo jėga – ke­ li tūkstan­čiai žmo­nių – bu­vo sam­ do­mi dar­bi­nin­kai vo­kie­čiai. Dir­bo ir len­kų, nor­ve­gų, prancū­zų bei ru­sų.

Tai bu­vo ne­di­de­lis as­me­ni­nis A.Hit­le­rio mies­te­lis su dviem oro uos­tais, elekt­ri­ne, ge­le­žin­ke­liu, ge­ le­žin­ke­lio sto­ti­mi, te­leg­ra­fu, van­ den­tie­kiu, vieš­bu­čiu, sau­na, dviem ka­vinė­mis ir res­to­ra­nu, vieš­bu­čiu, pa­sta­ty­tu dar 1911 m . Ten veikė net dveji lošimo namai.

A.Hit­le­ris čia prii­minė­jo sa­vo feld­mar­ša­lus, ge­ne­ro­lus, mi­nist­ rus, sąjun­gi­nin­kių va­do­vus. Čia jis su­teik­da­vo ka­ri­nius ir vals­ty­bi­nius ap­do­va­no­ji­mus. 1944 m. „Vil­ko guo­ly­je“ bu­vo dau­giau nei 2 tūkst. ka­ri­ninkų ir ki­to per­so­na­lo.

Fiu­rerį čia sau­go­jo 1200 as­me­ni­ nio ap­sau­gos ba­ta­lio­no ka­rių, o ad­ mi­nist­ra­ciją su­darė 300 as­menų.

Būstinės pa­statų komp­lek­sas užė­ mė 250 ha plotą ir dar 800 ha už­ ėmė miš­kas. Bu­vo pa­sta­ty­ta dau­ giau kaip 100 įvai­raus po­būdžio ob­jektų.

„Vil­ko guo­ly­je“ sa­vo as­me­ni­ nius bun­ke­rius turė­jo Her­ma­nnas Görin­gas, Alfredas Jod­lis, Mar­ti­nas Bor­man­nas, Wil­hel­mas Kei­te­lis, Al­ber­tas Spee­ras, dr. Frit­zas Tod­ tas, ka­ri­nių oro pa­jėgų „Luft­waf­fe“ ir ka­ri­nių jūrų pa­jėgų va­do­vybė, gy­ ny­bos šta­bas ir sau­gu­mo tar­ny­ba. Įspūdin­giau­sias ir įžy­miau­sias bu­vo pa­sta­tas Nr. 13 – A.Hit­le­rio bun­ke­ris. Ja­me bu­vo įreng­ta du­ jinė ka­ti­linė, 352 kv. m vir­tuvė ir val­go­ma­sis, 432 kv. m bu­tas. Gelž­ be­to­ni­nių bun­ke­rio sienų ir per­ dangų sto­ris siekė dau­giau nei 10 m. Ant bun­ke­rio sto­go dar ir da­bar au­ga med­žiai, ku­rie pa­na­šiai bun­ kerį mas­ka­vo ir anks­čiau. „Pra­ban­ gos ten ne­bu­vo. Vis­kas įreng­ta ga­ na kuk­liai. Ten dir­bo ka­riš­kiai. Tai bu­vo ne poil­sio bazė, o dar­bo vie­ta, su­ma­niai ap­sau­go­ta nuo oro ant­ skryd­žių“, – pa­sa­ko­jo E.Kaz­laus­kis.

Ke­liai au­to­mo­bi­liams bu­vo pa­ da­ry­ti iš as­fal­to, be­to­no ir grin­di­ nio, o pėsčiųjų per­ėjos-ta­ke­liai tarp bun­ke­rių bu­vo iš tru­putį pa­kie­tin­to grun­to ir be­to­ni­nių ša­li­gat­vio ply­ te­lių. Vi­si ta­ke­liai, ke­liai ir per­ėji­mai ša­lia bun­ke­rių bu­vo pri­deng­ti iš vir­ šaus mas­kuo­ja­mai­siais tink­lais.

Virš lengvųjų bun­ke­rių bu­vo pa­ sta­ty­ta dirb­ti­nių med­žių iš mas­ kuo­jamųjų tinklų. Kai ku­rių bun­ke­ rių sie­nos bu­vo pa­deng­tos spe­cia­liu tin­ku iš be­to­no, žolės, pju­venų. Prie grublė­to ža­liai nu­da­žy­to pa­vir­šiaus žiemą pri­lip­da­vo snaigės.

Sun­kio­jo ti­po bun­ke­riai galė­jo ap­sau­go­ti tik ant­puo­lio at­ve­ju, o kas­die­nis gy­ve­ni­mas ir dar­bas vy­

Hitlerio būstinės Europoje 1. „Vilko guolis“ („Wolfsschanze“) (1941 06 24–1944 11 20) 2. Reicho kanceliarija ( Reichskanzlei ) 3. „Uolinis lizdas“ („Felsennest“) (1940 05 10–1940 06 05) 4. „Erelio lizdas“ („Adlerhorst“) (1944 12 11–1945 01 15) 5. „Vilko urvas I“ („Wolfsschlucht I“) (1940 06 06–1940 06 26) 6. „Vilko urvas II“ („Wolfsschlucht II“) (1944 06 17) 7. „Tannenberg“ (1940 06 28–1940 07 05) 8. „Obersalzberg“, A.Hitlerio nuolatinio buvimo rezidencija 9. „Pavasarinė audra“ („Frühlingssturm“) (1941 04 12–1941 04 25) 10. „Vilkolakis“ („Vilkatas“) („Werwolf“) (1942 07 16–1942 10 30 ir 1943 02 19–1943 03 13) 11. „Olga“ 12. „Milžinas“ („Riese“)

23

birželio 20–26, 2013

savaitgalis

k­laid­žio­ja A.Hit­le­rio šmėkla ko leng­vuo­siuo­se bun­ke­riuo­se ir me­di­niuo­se ba­ra­kuo­se.

Būtent „Vil­ko guo­ly­je“ 1944 m. lie­pos 20 d. įvy­ko pa­si­ta­ri­mas, per kurį bu­vo pa­si­kėsin­ta į A.Hit­lerį.

Pag­rin­di­nis šio gar­saus pa­si­kėsi­ ni­mo or­ga­ni­za­to­rius ir tie­sio­gi­nis vyk­dy­to­jas bu­vo atsargos ka­riuo­ menės šta­bo vir­ši­nin­kas pul­ki­nin­ kas gra­fas Clau­sas von Stauf­fen­ ber­gas. Jis po ąžuo­li­niu sta­lu pa­li­ko la­ga­miną su bom­ba.

Per lai­m ingą at­s i­t ik­t i­n umą A.Hit­le­ris iš­li­ko gy­vas.

Ma­si­na tu­ris­tus

1945 m. sau­sio 24-ąją vo­kie­čiai su­ sprog­di­no „Vil­ko guolį“. Kiek­vie­ nam sun­kia­jam bun­ke­riui su­sprog­ din­ti bu­vo pa­nau­do­ta 10 t tro­ti­lo. „Aki­vaiz­du, to ne­pa­ka­ko, kad vis­ kas būtų su­ly­gin­ta su že­me. Spro­ gi­mai bun­ke­rius ap­ga­di­no taip, kad jie ta­po ne­nau­do­ja­mi. Vis dėl­ to vie­no to­kio san­dėlio, ku­ria­ me bu­vo pri­tai­ky­ta tuo me­tu nau­ja sto­go mon­ta­vi­mo tech­no­lo­gi­ja, ne­susp­rog­di­no. Vėliau Len­ki­jos ka­riuo­ menė ten laikė kaž­ko­kias che­mi­nes med­žia­gas ar net ginklą. Smarvė li­ko iki šiol“, – pa­sa­ko­jo E.Kaz­laus­kis.

Lenkų ka­riams iš­mi­na­vus ap­lin­ ki­nius lau­kus ir miš­kus, 1959 m. „Vil­ko guo­lio“ bun­ke­riuo­se leis­ta lan­ky­tis tu­ris­tams. A.Hit­le­rio būs­ tinę per me­tus ap­lan­ko dau­giau nei 200 tūkst. smal­suo­lių.

Svar­biau­sias: 13-ame bun­ke­ry­je bu­vo pa­ties A.Hit­le­rio bu­veinė.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

24

birželio 20–26, 2013

savaitgalis

„Sma­giau­sia šian­dien – kad ga­liu rink­tis“ ją su­si­kur­ti. Tad ma­ 19 no pir­mas bly­nas bu­ vo tik­rai la­bai in­ten­sy­vus – man

be, o hu­mo­ras sle­pia iš­ties di­de­lę iš­min­tį.

tin­ka iro­niš­ka pa­tar­lė „dar­bas my­ li dur­nių, o dur­nius – dar­bą“. Dar­ bas uni­ver­si­te­te – vi­siš­kai ki­to­kia, bet nea­be­jo­ti­nai la­bai nau­din­ga pa­ tir­tis.

– Gal ir pa­ti grei­tu lai­ku pla­nuo­ ja­te paim­ti plunks­ną į ran­kas ir iš­gul­dy­ti į kny­gą, pa­vyz­džiui, sa­vo įžval­gas apie Lie­tu­vos fi­ nan­sų pa­sau­lį? O gal no­rė­tu­ mė­te kur­ti ap­sa­ky­mus, ro­ma­ nus?

– Kol kas pa­kan­ka tink­la­raš­čio. Mo­ kyk­lo­je ge­rai se­kė­si kal­bos bei raš­to dar­bai ir ma­te­ma­ti­ka. Bet ma­te­ma­ ti­ka nu­ga­lė­jo. Ta­čiau, ma­tyt, po­lin­ kis ra­ši­nė­ti nie­kur ne­din­go. Min­čių ra­šy­ti kny­gą bu­vo, bet ke­ti­ni­mus te­ ko ati­dė­ti – ne­bū­čiau pa­jė­gu­si su­ de­rin­ti kny­gos ra­šy­mo su pa­si­ren­ gi­mu pa­skai­toms, o da­ry­ti dvie­jų dar­bų pu­sė­ti­nai ne­mėgs­tu.

– Koks, jū­sų nuo­mo­ne, da­bar­ ti­nių stu­den­tų ži­nių ly­gis? Gal iš tik­rų­jų, kaip pa­si­girs­ta nuo­ mo­nių, – la­bai že­mas?

– Tu­rint ome­ny­je, kad į Vil­niaus uni­ver­si­te­tą sto­ja abi­tu­rien­tai, bai­ gę vi­du­ri­nes mo­kyk­las ge­riau­siai, tur­būt ne­bū­tų tei­sin­ga pa­gal juos ver­tin­ti vi­sus. Ži­nios yra įgy­ja­mos, o ne įgim­tos, to ir tu­rė­tų atei­ti žmo­ nės į aukš­tą­ją mo­kyk­lą.

Vis dėl­to pa­kly­di­mo tarp stu­di­jų „priei­na­mu­mo“ ir „ma­siš­ku­mo“ ma­ty­ti ir dėl to liūd­na. Dar liūd­ niau, kad mo­kyk­la, at­ro­do, ir to­ liau mo­ko tik me­cha­niš­ko in­for­ ma­ci­jos kau­pi­mo, tad pra­kal­bin­ti iš mo­kyk­los ne­se­niai atė­ju­sį jau­ nuo­lį, pa­ska­tin­ti jį mąs­ty­ti, reikš­ ti sa­vo nuo­mo­nę, te­gul ir klai­din­ gą, – la­bai sun­ku.

Ka­dan­gi po­li­ti­nės kar­je­ros ir to­liau ne­ pla­nuo­ju, vėl į tą pa­ čią upę bris­ti, ma­ nau, ne­teks.

– O gal tarp da­bar­ti­nių jū­sų stu­den­tų yra to­kių asų, ku­rie ga­lė­tų pa­keis­ti da­bar­ti­nės Vy­ riau­sy­bės na­rius?

– Yra to­kių, ku­rie atei­ty­je vei­kiau­ siai ga­lės im­tis bet ko­kio su­dė­tin­gu­ mo dar­bų. Na, o dar­bas Vy­riau­sy­bė­ je – la­biau po­li­ti­nės kar­je­ros da­ly­kas.

Skir­tin­gai nei ma­din­ga, ne­si­lai­kau nuo­mo­nės, kad fi­nan­sų mi­nist­ras tu­ri bū­ti eko­no­mis­tas, o že­mės ūkio – žem­dir­bys. Tai – po­li­ti­nės pa­rei­ gy­bės, tad uži­man­tiems to­kius po­stus tai­ky­ti­ni kiek ki­ti kri­te­ri­jai.

Man tin­ka iro­niš­ka pa­tar­lė „dar­bas my­ li dur­nių, o dur­nius – dar­bą“.

Apolitiška: pasak I.Šimonytės, jei ne sunkmetis, ji nebūtų sutikusi tapti finansų ministre.

Per sa­vo kar­je­rą su­si­pa­ži­nau su ne vie­nu ge­ru mi­nist­ru, ku­ris ne­ bu­vo ku­ruo­ja­mos sri­ties spe­cia­lis­ tas, bent jau iš­si­la­vi­ni­mo po­žiū­riu.

Bū­ti ge­ru mi­nist­ru pa­de­da ge­ra ko­ man­da ir po­li­ti­nio dar­bo pa­tir­tis.

Iš­si­la­vi­ni­mas, ži­no­ma, ne­ken­kia, bet tai nė­ra bū­ti­ny­bė ar pa­na­cė­ ja, ypač po­so­vie­ti­nė­se ša­ly­se: ko­kia nau­da iš so­vie­ti­nių lai­kų eko­no­mi­ kos stu­di­jų, jei­gu žmo­gus to­liau ne­ si­to­bu­li­no?

– Kaip ma­no­te, ar Bi­ru­tė Vė­sai­ tė iš tik­rų­jų pa­da­rė bai­sią pra­ žan­gą, skris­da­ma į Ka­zachs­ta­ ną su vers­li­nin­kais jų lėk­tu­vu?

Ją at­lei­dus iš ūkio mi­nist­ro po­ sto, pa­si­gir­do nuo­mo­nių – esą dir­bo B.Vė­sai­tė tai ge­rai.

– Kiek­vie­nas, ma­tyt, tu­ri sa­vo nuo­ mo­nę apie tai, kaip dir­bo mi­nist­rė, kaip ir apie tai, ar skry­džio is­to­ri­ja bu­vo at­si­sta­ty­di­ni­mo prie­žas­tis, ar tik pre­teks­tas, tu­rint ome­ny­je anks­ tes­nes kont­ro­ver­si­jas, su­si­ju­sias su mi­nist­rės pa­si­sa­ky­mais ar­ba veiks­ mais.

Vis dėl­to bu­vau la­bai nu­ste­bin­ta sam­pro­ta­vi­mų apie skry­dį, ku­riuos bū­tų ga­li­ma api­bend­rin­ti tei­gi­niu „nie­ko to­kio neį­vy­ko“. Keis­ta, kad

to­kia pa­ty­ru­si po­li­ti­kė ne­sup­ra­to, jog mi­nist­rui net abe­jo­nė dėl in­te­ re­sų yra di­de­lė pro­ble­ma. Jau pa­ kan­ka­mai abe­jo­ti­na bū­tų nau­do­ tis to­kia vers­lo pa­slau­ga, o čia dar tuo me­tu, kai su tuo pa­čiu su­bjek­tu vyks­ta de­ry­bos?

Ne­ga­li­ma to­kių da­ly­kų ver­tin­ti Bau­džia­mo­jo ko­dek­so ka­te­go­ri­jo­ mis, juo­ba kad bū­da­mi opo­zi­ci­jo­ je so­cial­de­mok­ra­tai bu­vo ga­nė­ti­nai prie­ka­būs dėl tik­rų ar ta­ria­mų tuo­ me­čių mi­nist­rų nu­si­žen­gi­mų. Pa­ si­tei­si­ni­mai at­ro­dė keis­to­ki ir gan vai­kiš­ki. Pa­ti esu ne kar­tą vy­ku­ si į ke­lio­nes net į ki­tas lai­ko juos­ tas, kur ma­nęs lau­kė ne fo­ru­mų ati­ da­ry­mai, o griež­tai „eg­za­mi­nuo­ti“ nu­si­tei­kę in­ves­tuo­to­jai, to­dėl ge­rai ži­nau, kas yra ke­lio­nės nuo­var­gis ir kaip po ke­lio­nės sun­ku dirb­ti.

Pui­kiai su­pran­ta­ma ir tai, kad Vy­riau­sy­bės na­riai pri­va­lo at­sto­ vau­ti vi­sų ša­lies gy­ven­to­jų bei įmo­ nių in­te­re­sams, ir nė­ra nie­ko keis­ to, kad vy­riau­sy­bi­niuo­se vi­zi­tuo­se kal­ba­ma ir apie vers­lo rei­ka­lus. Vis dėl­to tai tu­ri bū­ti at­lie­ka­ma taip, kad ne­kil­tų jo­kių dvip­ras­miš­kų si­ tua­ci­jų. O jei­gu jau ki­lo, kaip va­ ka­rie­tiš­ka tra­di­ci­ja sa­ky­tų, kad ir

Andriaus Ufarto / BFL nuotr.

koks ge­ras mi­nist­ras bū­tų, jis pri­ va­lo pa­si­trauk­ti.

– Kaip pri­si­me­na­te fi­nan­sų mi­ nist­ro pa­rei­gas – su il­ge­siu ar su siau­bu? Ką, bū­da­ma taip užim­ ta, pra­ra­do­te ir ką at­ra­do­te?

– Il­ge­sio tik­rai ne­jau­čiu, juk nie­ ka­da ne­gal­vo­jau, kad teks mi­nist­re bū­ti, ir dar taip il­gai. Nė­ra ir siau­ bo – tie­siog toks dar­bas to­kiu me­ tu, koks bu­vo. Ma­nau, kad blai­vus san­ty­kis su ei­na­mo­mis pa­rei­go­mis, ne­su­si­ta­pa­ti­ni­mas su jo­mis lei­džia priim­ti gy­ve­ni­mo iš­šū­kius bei po­ ky­čius kaip na­tū­ra­lų da­ly­ką ir ne­ dra­ma­tin­ti pa­dė­ties, – juk nie­ko ypa­tin­go ir neį­vy­ko. Sma­giau­sia šian­dien – kad ga­liu rink­tis, kur da­ly­vau­ti. Mi­nist­ras daž­nai pa­si­ rin­ki­mo ne­tu­ri ir daug lai­ko ten­ka ati­duo­ti ga­na ne­pro­duk­ty­viems da­ ly­kams.

– Jei­gu kris­tų lai­min­ga kor­ta, ar dar kar­tą ryž­tu­mė­tės ei­ti mi­ nist­ro pa­rei­gas?

– O ko­dėl tai lai­min­ga kor­ta? Jei­ gu man kas prieš pen­ke­tą me­tų bū­tų pa­sa­kęs, kad bū­siu mi­nist­re, bū­čiau tik nu­si­juo­ku­si – nie­ka­da ne­tu­rė­jau

po­li­ti­nių am­bi­ci­jų ir pla­nų dirb­ti po­li­ti­nį dar­bą. Tik su­dė­tin­gas lai­ ko­tar­pis lė­mė, kad ta­pau mi­nist­re, tad, ma­tyt, tai la­biau su­si­ję su ne­ lai­min­ga kor­ta.

Ge­res­niais lai­kais, ku­rių la­bai lin­kiu Lie­tu­vai, ne­bū­čiau ap­siė­ mu­si dirb­ti šio dar­bo. Ma­nau, kad mi­nist­ras – vi­sų pir­ma po­li­ti­nė po­ zi­ci­ja. Ka­dan­gi po­li­ti­nės kar­je­ros ir to­liau ne­pla­nuo­ju, vėl į tą pa­čią upę bris­ti, ma­nau, ne­teks.

– Ži­nau, kad lais­va­lai­kį lei­ džia­te su kny­ga ran­ko­je. Koks mėgs­ta­miau­sias jū­sų ra­šy­to­ jas? Ko­dėl?

– Ne­pai­sant vi­sų per­skai­ty­tų kny­ gų, ku­rių tik­rai ne­ma­žai, gy­ve­ni­ mo kny­ga ir to­liau iš­lie­ka Ja­ros­la­vo Ha­še­ko „Šau­nio­jo ka­rei­vio Švei­ko nuo­ty­kiai“. Tai – kny­ga, prie ku­ rios vis grįž­tu, kai ki­tos kny­gos ne­ ka­bi­na. Esu ją per­skai­čiu­si dau­ gy­bę kar­tų, o kar­tą skai­čiau vien tam, kad įsi­ti­kin­čiau, jog kny­go­je tik­rai nė­ra įžy­mio­sios fra­zės apie „vy­riau­sy­bę, pa­bran­gi­nu­sią alų“, kaip daž­nai tei­gia­ma. Juk tik­rai ži­ no­jau, kad nė­ra! Šio­je kny­go­je ran­ du la­bai daug pa­ra­le­lių su rea­ly­

– Kaip įsi­vaiz­duo­ja­te Lie­tu­vos atei­tį? Ko­kie di­džiau­si pa­vo­jai jos ty­ko?

– Pas­te­biu, kad da­bar ko­ne po­pu­ lia­riau­sia ai­ma­na kal­bant apie Lie­ tu­vą – „Ne už to­kią Lie­tu­vą ko­vo­ jo­me“. Gai­la, kad ją nuo­lat kar­to­ja net tie, ku­rie ga­lė­tų bū­ti mo­ra­li­ne at­ra­ma ir švy­tu­riu vi­suo­me­nei. Kai Lie­tu­va pa­skel­bė Nep­rik­lau­so­my­bę, bu­vau be­veik še­šio­li­kos – pa­kan­ka­ mai paau­gu­si, kad ga­lė­čiau įver­tin­ ti, ką tu­rė­jo­me ir ką tu­ri­me.

Nie­ka­da ne­pa­sa­ky­siu, kad anais lai­kais bu­vo ge­riau. Nie­kas man ne­ paaiš­kins, kad ša­lis, kur džin­sai ir ba­tai kai­nuo­ja du in­ži­nie­riaus at­ly­ gi­ni­mus, o špro­tų kon­ser­vai ir žir­ ne­liai yra bai­siau­sias de­fi­ci­tas, ku­ rio tu­ri gau­ti iš ko­kios pa­žįs­ta­mos ve­dė­jos, yra ci­vi­li­zuo­ta. Vi­suo­ti­nio se­ki­mo at­mos­fe­ra bu­vo pui­kiai jun­ ta­ma net mo­kyk­lo­je.

Man at­ro­do, kad daž­nas, ver­tin­ da­mas da­bar­tį, vi­siš­kai ig­no­ruo­ja lais­vę kaip pa­čią svar­biau­sią ver­ ty­bę, ku­rią at­ga­vo­me su Nep­rik­lau­ so­my­be. At­ro­do, tar­si so­viet­me­čiu tos lais­vės – kal­bė­ti, ra­šy­ti, kri­ti­ kuo­ti val­džią, ke­liau­ti po pa­sau­lį – bū­tų bu­vę per akis. Pui­kiai ži­no­me, kad taip ne­bu­vo. O bran­ges­nio da­ ly­ko už lais­vę tie­siog nė­ra.

Pa­ti esu gy­vas pa­vyz­dys, kaip, bū­da­ma žmo­gus „iš gat­vės“, lai­ mė­jau kon­kur­są mi­nis­te­ri­jo­je ir per ke­lio­li­ka me­tų jo­je už­ko­piau į pa­čias aukš­čiau­sias pa­rei­gas be jo­kio pro­ te­ga­vi­mo, ne­prik­lau­sy­da­ma jo­kiai par­ti­jai ar me­džio­to­jų bū­re­liui.

Ma­nau, kad pro­gre­sas yra mil­ ži­niš­kas. Gai­la, kad re­tai ran­da­me lai­ko stab­te­lė­ti ir apie jį nuo­šir­džiai bei są­ži­nin­gai pa­mąs­ty­ti. O tie, ku­ rie ga­lė­tų mums pa­dė­ti, dėl ko­kių nors nuo­skau­dų daž­nai yra pa­si­ rin­kę nei­gi­mo ke­lią. Ti­kiu, kad to­ liau ban­dy­si­me vy­tis tai, nuo ko so­ vie­tų oku­pa­ci­jos bu­vo­me nu­blokš­ti.

Kad vis dau­giau bus su­pra­ti­mo, jog tu­ri­me mo­ky­tis, dirb­ti ir keis­tis pa­ tys. Kad brę­si­me ir tap­si­me ge­res­ne bei so­li­da­res­ne vi­suo­me­ne. Įsi­ti­ki­ ni­mas, kad vis­ką tu­ri pa­da­ry­ti ki­ti, ir yra pa­ts di­džiau­sias mū­sų pro­ gre­so prie­šas.

25

birželio 20–26, 2013

meilė

Me­daus mė­nuo – sė­jos me­tas Ves­tu­vės. Ta­da – po­ves­tu­vi­nė ke­lio­nė ir me­daus mė­nuo. Ar ne­pa­bo­du­si ši iš­kil­ min­gų įvy­kių se­ka?

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Ne­ma­no, kad yra at­gy­ve­na

Tik pa­si­vai­ši­nę su sve­čiais, jau­nie­ ji 26 me­tų Min­gai­lė De­ru­tė-Pins­ ku­vie­nė ir 28 me­tų Kris­ti­jo­nas Pins­kus – Vil­niaus vi­ce­me­ro Jo­no Pins­kaus sū­nus – iš­dū­mė į po­ves­ tu­vi­nę ke­lio­nę. Tu­riz­mo in­for­ma­ ci­jos cent­ro dar­buo­to­ja ir Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Gar­bės sar­gy­bos kuo­ pos vyr. ei­li­nis 10 me­daus mė­ne­sio die­nų pra­lei­do Tur­ki­jo­je, Bel­di­bio ku­ror­te.

Ar, jau­ni­kio nuo­mo­ne, po­ves­tu­ vi­nė ke­lio­nė ir me­daus mė­nuo šiais lai­kais ap­si­mo­ka – juk vis tiek jau­ nie­ji iki ves­tu­vių vie­nas ki­tą ne­blo­ gai pa­žįs­ta, kar­tu gy­ve­na kas me­ tus, o kas – net pen­ke­rius, tad apie ko­kį me­daus ko­pi­nė­ji­mą dar ga­li­ ma kal­bė­ti? „Ma­nau, kad tas me­daus mė­nuo vis dėl­to ge­rai, – tai nau­jo gy­ve­ ni­mo eta­pas“, – sa­kė Kris­ti­jo­nas.

Jau­na­ve­dys ne­ma­no, kad me­daus mė­nuo, po­ves­tu­vi­nė ke­lio­nė šiais lai­kais yra at­gy­ve­na. „Po­ves­tu­vi­nė ke­lio­nė rei­ka­lin­ ga jau­nie­siems pa­bū­ti drau­ge, pa­ si­džiaug­ti vie­nam ki­tu. Pa­so­din­ti, taip sa­kant, sėk­lą“, – žo­džio ki­še­ nė­je neieš­ko­jo K.Pins­kus.

Ves­tu­vės – dvie­jų da­lių

Bel­di­by­je po­ra įsi­kū­rė pen­kių žvaigž­du­čių vieš­bu­ty­je, ku­ria­me ap­stu pra­mo­gų, įreng­ti te­ni­so kor­ tai, krep­ši­nio aikš­te­lė, spor­to sa­lė. „Mau­dė­mės, kai­ti­no­mės sau­lė­je.

Spor­to sa­lė­je spor­ta­vo­me, o šo­kių sa­lė­je šo­ko­me“, – var­di­jo K.Pins­ kus.

Min­gai­lė ir Kris­ti­jo­nas kiek­vie­ nais me­tais kur nors ke­liau­ja. Iš ap­lan­ky­tų kraš­tų la­biau­siai jiems pa­ti­ko Tur­ki­ja, to­dėl po ves­tu­vių nu­spren­dė va­žiuo­ti pail­sė­ti bū­ tent ten.

Ar ves­tu­vės bu­vo lyg stre­sas – su­kė­lė daug rū­pes­čių?

Poil­sis: jau­na­ve­džių po­ves­tu­vi­nės ke­lio­nės marš­ru­tas nu­si­drie­kė į Tur­ki­jos Bel­di­bio ku­ror­tą – ten jie 10 die­

nų ko­pi­nė­jo me­dų.

„Ne. Ves­tu­ves pla­na­vau ne aš, o ma­no da­bar jau esa­ma žmo­na.

Ji pla­na­vo, aš pa­dė­jau fi­nan­siš­kai.

Kai klaus­da­vo ma­no nuo­mo­nės, ko rei­kia ir ko ne­rei­kia, pa­sa­ky­da­vau“, – dės­tė Kris­ti­jo­nas.

Nuo­ta­ka su­pla­na­vo dvie­jų da­lių ves­tu­ves. Pir­mo­ji – tai jų san­tuo­ka baž­ny­čio­je, po jos vai­šės su tė­vais ir vy­res­niais gi­mi­nai­čiais ka­vi­nė­je.

Ta­da – po­ves­tu­vi­nė ke­lio­nė.

„Sug­r į­ž ę iš Tur­k i­jos, pa­k vie­ tė­m e bend­raam­ž ius, jau­n i­ mą ves­tu­vių pra­tęs­ti. Po­ky­lis su jais įvyks so­dy­bo­je“, – pa­sa­ko­jo K.Pins­kus.

Jau­na­ve­dys lau­kia re­zul­ta­tų

Min­gai­lė ir Kris­ti­jo­nas drau­ga­vo pen­ke­rius me­tus, kol ap­si­spren­dė su­si­tuok­ti. Maž­daug prieš pus­me­tį juo­du ap­si­gy­ve­no po vie­nu sto­gu.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

„Šį bei tą par­da­viau ir nu­si­pir­kau bu­tą. Ta­da ją pa­kvie­čiau pas sa­ve gy­ven­ti. Po to nu­spren­dė­me, kad jau lai­kas ves­tu­vėms. Drau­gė spau­ dė, kad no­ri vai­ko. Po ves­tu­vių, sa­ kiau, bus ir vai­kas“, – šmaikš­ta­vo Kris­ti­jo­nas. Pak­laus­tas, gal jo žmo­ na jau lau­kia­si, jis sa­kė, kad dar ne­ ži­no, nors Tur­ki­jo­je la­bai sten­gė­si. „Lau­kiu re­zul­ta­tų“, – sa­kė jau­ na­ve­dys.

Tėvų tarpusavio santykiai – raktas į vaikų laimę Do­mi­ny­kas Nor­kū­nas Ką reiš­kia bū­ti ge­rais tė­vais? Kaip at­sa­kin­gai la­vin­ti vai­kus ir įdieg­ ti jiems šei­mos ver­ty­bes? Kaip su­ pras­ti sa­vo vai­ką? Kaip elg­tis, jei jū­ sų paaug­lys grei­tai pra­ran­da sa­vit­ var­dą ar su­si­dė­jo su neaiš­kiais drau­ gais? Su to­kiais ir pa­na­šiais klau­si­ mais su­si­du­ria dau­gu­ma tė­vų.

Ras­ti at­sa­ky­mus į šiuos klau­si­mus pa­de­da Šei­mų uni­ver­si­te­tas, or­ga­ ni­zuo­jan­tis ne­mo­ka­mus mo­ky­mus tė­vams. Kal­ba­mės su ne pir­mus me­tus Šei­mų uni­ver­si­te­te sa­va­no­ riau­jan­čia mo­de­ra­to­re, vers­li­nin­ke As­ta Lau­kai­tie­ne, jau užau­gi­nu­sia du vai­kus.

– Ko­kie pa­grin­di­niai Šei­mų uni­ver­si­te­to tiks­lai ir prin­ci­ pai?

– Pag­rin­di­nis Šei­mų uni­ver­si­te­to prin­ci­pas: tik ge­ri tė­vų tar­pu­sa­vio san­ty­kiai pa­de­da vai­kams užaug­ti har­mo­nin­go­mis, vi­sa­ver­tė­mis as­ me­ny­bė­mis.

Be­si­mo­ky­da­mi dau­ge­lio da­ly­kų mo­kyk­lo­se ar uni­ver­si­te­tuo­se taip ir ne­su­ži­no­me, ką reiš­kia bū­ti ge­ra ma­ma ar tė­čiu. To­dėl Šei­mų uni­ver­ si­te­tas pui­kiai už­pil­do šią ni­šą. Su­ si­rin­kę į mo­ky­mus tė­vai dis­ku­tuo­ja, rem­da­mie­si at­ve­jo ana­li­zės me­to­du. Šis me­to­das bu­vo pra­dė­tas tai­ky­ ti Har­var­do uni­ver­si­te­te, kaip efek­ty­viau­sia suau­gu­sių­jų mo­ky­mo prie­mo­nė.

Jei­gu atei­tų koks pro­tin­gas dė­ dė ir mo­ky­tų mus, kaip su­si­kal­bė­ti su įno­rin­gu paaug­liu, grei­čiau­siai pri­ta­ria­mai pa­lin­guo­tu­me gal­vas ir išė­ję gy­ven­tu­me kaip se­niau... O čia gau­na­me ap­ra­šy­tą rea­lią ko­kios nors šei­mos si­tua­ci­ją – jų vai­kų am­ žius ir įvai­rios pro­ble­mos pa­na­šios į dis­ku­si­jon su­si­rin­ku­sių šei­mų.

– Kas pa­ska­ti­no jus tap­ti sa­va­ no­re? Mi­nė­jo­te, kad pa­dė­da­ma ki­tiems kar­tu pa­de­da­te ir sau.

Ko­kią dar dva­si­nę pra­smę ir nau­dą įžvel­gia­te šia­me dar­be?

– Dėl sa­va­no­rys­tės – ne­mėgs­tu verk­ti ir de­juo­ti, kaip vis­ kas Lie­tu­vo­je blo­gai.

Esu žmo­gus, ku­ris no­

Iš­šū­kis: iš sa­vo pa­tir­ties Šei­mų uni­ver­si­te­to mo­de­ra­to­rė A.Lau­kai­tie­nė ži­no auk­si­nę tai­syk­lę: jei­gu jau su­

kū­rė­me šei­mą, tu­ri­me ras­ti lai­ko ir jai puo­se­lė­ti.

!

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

ri pa­keis­ti ką nors iš es­mės. To­dėl, kai tik iš­gir­dau apie Šei­mų uni­ver­ si­te­to mi­si­ją, iš­kart su­pra­tau, kad mes su vy­ru, pa­da­rę tik­rai ne­ma­žai klai­dų, ga­li­me pa­sa­ky­ti jau­niems tė­vams: „Mo­ky­ki­tės ir bū­ki­te ge­res­ ni tė­vai.“ Nie­ko nė­ra gra­žes­nio, kaip išau­gin­ti svei­ką, lais­vą ir lai­min­gą žmo­gų. Daž­nai tė­vai sa­ko, kad la­ bai my­li sa­vo vai­kus. O ar su­si­mąs­ to, kaip ne­są­mo­nin­gai juos luo­ši­ na, pro­gra­muo­ja? „Neimk, ne­liesk, tu ma­žas, pie­nas nuo lū­pų dar ne­ nu­var­vė­jęs; su­si­tvar­kyk man kam­ ba­rius, greit kad man pa­mo­kas pa­ ruoš­tum; jei ne­sto­si ten, ne­mo­kė­siu už ta­vo moks­lus“ ir t. t.

Ko­dėl to­kia liūd­na Lie­tu­vos sta­ tis­ti­ka? Mes su sa­vo vai­kais per die­ną pra­lei­džia­me 5–7 mi­nu­tes! O iš­si­ski­ria ge­ro­kai dau­giau ne­gu pu­ sė šei­mų! Tik ieš­ko­da­mi ži­nių, dis­ ku­tuo­da­mi, skir­da­mi lai­ko sa­viug­ dai, ga­li­me pa­keis­ti esa­mą pa­dė­tį.

Ir tai aki­vaiz­džiai vei­kia. Su­tuok­ ti­niai pra­de­da kal­bė­tis tar­pu­sa­vy­je.

Ir ne vien „pa­to­gio­mis“ te­mo­mis.

Po tru­pu­tį pra­de­da vai­kus su­pras­ ti, be­są­ly­giš­kai my­lė­ti, nu­sto­ja juos auk­lė­ti ir tie­siog pa­de­da jiems bręs­ ti! Šei­ma tam­pa pa­grin­di­niu gy­ve­ ni­mo pro­jek­tu ir prio­ri­te­tu.

vai­kai, bro­lių ir se­se­rų kon­ku­ren­ ci­ja, paaug­lių va­ka­rė­liai, anks­ty­vi ly­ti­niai san­ty­kiai, ti­kė­ji­mo, konk­re­ čiau – krikš­čio­niš­kų ver­ty­bių, per­ da­vi­mas. Šia­me kon­teks­te ypač iš­ ryš­kė­ja be­są­ly­giš­kos mei­lės svar­ba.

To mo­ko­mės vi­są gy­ve­ni­mą. My­lė­ ti ki­tą taip, kaip sa­ve pa­tį. Elg­tis su ki­tais taip, kaip no­rė­čiau, kad su ma­ni­mi elg­tų­si.

– Ne­pa­to­gios te­mos? Ko­kius ta­ bu žmo­nėms daž­niau­siai ten­ka per­ženg­ti?

– Vi­di­nis ne­pa­si­ten­ki­ni­mas šei­mo­ je, ne­pa­gar­bus el­ge­sys, in­ty­mu­mo sto­ka, dė­me­sio trū­ku­mas, žmo­nos kont­ro­lė, vy­ro pa­sy­vu­mas, nuo­var­ gis, per­si­dir­bi­mas, vie­ni­ši ap­leis­ti

Dau­giau in­for­ma­ci­jos apie Šei­mų uni­ver­si­te­tą – www.sei­mu.lt. Mo­ ky­mai tė­vams kol kas ne­kai­nuo­ja, nes pro­jek­tą „Dar­ni šei­ma ir tva­ri mo­kyk­los bend­ruo­me­nė – atei­ties Lie­tu­va“ fi­nan­suo­ja Eu­ro­pos so­ cia­li­nis fon­das. Sku­bė­ki­te re­gist­ PR ruo­tis!

– Ko­dėl ir ko­kiems žmo­nėms re­ko­men­duo­tu­mė­te ap­si­lan­ ky­ti Šei­mų uni­ver­si­te­te? Ko­dėl Šei­mų uni­ver­si­te­tas yra bū­tent ta vie­ta, ku­rio­je jie gaus tai, ko jiems iš tik­rų­jų rei­kia?

– Jei­gu jau su­kū­rė­me šei­mą, tu­ri­ me ras­ti lai­ko ir jai puo­se­lė­ti. Ko­dėl dau­ge­lis pra­de­da ieš­ko­ti spren­di­ mų, kai san­ty­kiai ima by­rė­ti?.. Ko­dėl daž­nai, tik pra­si­dė­jus paaug­lys­tės pro­ble­moms, tė­vai su­si­mąs­to: „Ką mes pra­lei­do­me, ko lai­ku ne­pas­te­bė­ jo­me?“ Šei­mų uni­ver­si­te­te su­pran­ ti, kad mo­ky­tis nie­ka­da ne­ vė­lu! Ir jau ge­riau po de­šimt me­tų iš­mok­ti pa­žin­ti ir su­pras­ti sa­vo vai­kus, nei su­lau­kus rim­tos paaug­lys­tės kri­zės grauž­tis, ko­dėl nie­ko ne­pa­da­riau.

Vos vie­na va­lan­da per sa­vai­tę ga­li pa­keis­ti jū­sų šei­mos gy­ve­ni­mą.

„Vil­niaus die­nos“ rub­ri­koje „Mei­lė“ kvie­čia­me jau­na­ve­džius pa­pa­sa­ko­ti apie sa­ve, sa­vo mei­lę, pa­si­da­ly­ti įspū­džiais iš ves­tu­vių. Ga­li kreip­tis ir jau­nų­jų ar­ti­mie­ji ar drau­gai ir pa­svei­kin­ti jau­na­ve­džius „Vil­niaus die­no­je“.

Dau­giau in­for­ma­ci­jos tei­rau­tis e. pa­štu redakcija@diena.lt ar­ba tel. 219 1372.

27

Birželio 20–26, 2013

kinas diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Svei­ki at­vykę į ekst­re­ma­lias ves­tu­ves!

kinomanams

Tra­di­cinį po­sakį „Meilė yra ak­la“ prancū­ zai daž­niau­siai pa­bai­gia šiais žod­žiais: „Ir tik ves­tuvės su­tei­kia žmo­gui ga­li­mybę pra­regė­ti.“ Pra­regė­ti siū­lo ir „Did­žio­sios ves­tuvės“.

Ge­di­mi­nas Jan­kaus­kas Iš­ban­dymų die­na

Ves­tuvės vi­sa­da yra ir ekst­re­ma­ lių iš­ban­dymų me­tas, kai ga­li at­ si­tik­ti jo­kių ves­tu­vių pla­nuo­tojų ne­n u­m a­tytų akib­rokštų – pra­ de­dant nuo­ta­kos pa­bėgi­mu nuo al­to­r iaus, bai­g iant per jung­t u­ vių ce­re­mo­niją paaiškė­jan­čio­mis ap­l in­k ybė­m is, dėl ku­r ių dvie­ jų my­l in­č ių šird­ž ių jung­t uvės tam­pa ne­įma­no­mos. Bet net jei­ gu žmo­nių ir dan­gaus pa­lai­min­ to ap­si­kei­ti­mo auk­so žie­dais ri­ tua­lo nie­kas ne­sud­rums­čia, per ves­t u­ves vi­s a­d a būna be­galė iš kruopš­č iai reng­to šven­t i­n io sce­n a­r i­jaus išk­ren­tan­č ių akib­ rokštų.

Pa­n a­š ių is­to­ rijų ki­ne nors ve­ži­mu vežk! Žiū­ro­vams jos pa­tin­ ka, nes su­t ei­k ia ga­li­mybę ir pa­si­ juok­ti, ir pa­l iūdė­ ti, ir su­ sim ­ ąsty­ ti, kodėl iš meilės gi­mu­sios san­t uo­k os per dau­gelį metų daž­nai taip trans­for­muo­ja­si, kad ga­li pa­ virs­ti vie­nas ki­to ne­ken­čian­čių žmo­nių sąjun­ga. Būtent to­kią po­rą ko­me­di­jo­je „Did­žio­sios ves­tuvės“ vai­di­na Ro­ber­tas De Ni­ro ir Dia­ne Kea­ton.

Su­vai­din­ti lai­mingą po­rą

Kadrai iš filmo

„Did­žio­sios ves­tuvės“ yra švei­ carų re­ži­sie­riaus Jea­no Stéphane’o Bro­no ko­me­di­jos „Ma­no bro­ lis ve­da“ (2006 m.) ame­ri­kie­tiš­ kas per­dir­bi­nys. Daž­niau­siai to­ kie ban­dy­mai „ame­ri­ko­ni­zuo­ti“ eu­ro­pie­tiš­kus fil­mus ne­pri­lygs­ ta ori­gi­na­lams. Bet šį kartą ga­li­ me kons­ta­tuo­ti, kad eks­pe­ri­men­ tas pa­vy­ko. Kar­tais net at­ro­do, kad ma­tai dar vieną Woo­dy Al­ le­no ko­me­diją, per­pil­dytą eks­ cent­riškų per­so­nažų ir žai­ža­ ruo­jan­čią pa­ra­dok­sa­laus hu­mo­ro per­liu­kais.

Su­tuok­ti­niai Do­nas ir Elė Gri­ fi­nai kar­tu pra­gy­ve­no du de­šimt­ me­čius ir įgri­so vie­nas ki­tam iki

gy­vo kau­lo. Todėl ir iš­sis­kyrė, nors, tiesą sa­kant, abu jau­čia, kad bend­ra praei­tis ne­ga­li iš­nyk­ ti kaip dūmas nuo to mo­men­to, kai pa­si­ra­šo­ma sky­rybų do­ku­ men­tuo­se ir ad­vo­ka­tams su­mo­ ka­mi ho­no­ra­rai.

Atei­na me­tas, kai dėl šven­tos ra­mybės Do­nas ir Elė su­ta­ria bent vieną sa­vait­galį su­vai­din­ti lai­ mingą po­rą. Prie­žas­tis la­bai svar­ bi – jųdviejų įsūnis Ale­chand­ras ve­da, ir rei­kia šią šei­my­ninę šven­ tę or­ga­ni­zuo­ti taip, kad iš­kil­min­ gos idilės ne­sud­rumstų joks de­ besė­lis.

KUR? Ki­no teat­ruo­se „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gis“, „Fo­rum Ci­ne­mas Ak­ro­po­lis“, „Mul­ti­ki­no“.

KA­DA? Nuo bir­že­lio 21 d.

N-13

Vėl gel­bė­ja­mas pa­sau­lis Pa­gal 2006 m. pub­li­kuo­tą Ma­xo Brook­so ro­ma­ną „Pa­sau­li­nis ka­ras Z“ su­kur­tas fil­mas pa­sa­ko­ja is­to­ri­ją apie dvie­jų vai­kų tė­vą Ga­rį Lei­ną, vie­ną die­ną at­si­dū­ru­sį pa­čia­me pra­ga­ro epi­ cent­re. Ban­dy­da­mas iš­gel­bė­ti pa­sau­ lį vy­ras pa­si­ry­žęs su­stab­dy­ti plin­tan­ tį vi­ru­są ir at­rem­ti puo­li­mą, dėl ku­rio žū­sta pa­sau­lio gy­ven­to­jai.

Ne­su­sip­ra­ti­mai užp­rog­ra­muo­ti

At­ro­dytų, kad to­kia už­duo­tis teo­ riš­kai ne­sun­ki. Bet gy­ve­ ni­mo pra­kti­ka daž­ nai pa­nei­gia svei­ku pro­tu su­for­mu­ luo­tas teo­ri­jas.

Tiesą sa­ kant, žiū­ro­vai jau il­go­ko­je eks­po­zi­ci­jo­ je ren­g ia­m i triukš­m in­ gam ves­tu­vi­ niam šur­mu­ liui, ku­r ia­m e net svar­b iau­s ią įvykį ga­li už­tem­ dy­ti se­nos skriau­dos ir aud­rin­gi ban­dy­mai iš­ siaiš­kin­ti tar­pu­sa­vio san­ty­kius.

Juk Ale­c hand­ro (ak­to­r ius Be­ nas Bar­ne­sas) ir Misės (ak­torė Aman­da Seyf­ried) ves­tuvė­se Elė bus pri­vers­ta ma­lo­niai bend­rau­ ti su ge­riau­sia drau­ge Bei­be (ak­ torė Su­san Sa­ran­don) – da­bar­ ti­ne Do­no su­gy­ven­ti­ne, ku­ri dėl šio sta­tu­so pri­vers­ta ap­si­me­tinė­ ti pa­sam­dy­ta ve­dybų pla­nuo­to­ja.

Ne­leng­vi bus ir uoš­vių san­ty­kiai, nes nuo­ta­kos tėvams ne­pa­tin­ ka ko­lum­bie­tiš­ka jų žen­to kilmė.

Ale­c hand­ro bio­l o­g inė mo­t i­n a Ma­do­na yra uo­li ka­ta­likė, jo­kiais ar­gu­men­tais ne­pa­tei­si­nan­ti sky­ rybų. O ku­nigą (jį su­vai­di­no Ro­ bi­n as Wil­l iam­sas) su jau­n i­k io tėvu sie­ja ne­se­na praei­tis... ano­ ni­mi­nių al­ko­ho­likų klu­be.

Tai tik ne­di­delė da­lis pro­blemų, ku­rios būti­nai iš­ryškės pa­čiu ne­ tin­ka­miau­siu mo­men­tu.

Ki­no ste­buk­las Uni­ka­lus fil­mas bu­vo fil­muo­ja­mas pen­ke­rius me­tus 25-io­se pa­sau­lio ša­ ly­se. „Sam­sa­ra“ – pu­sant­ros va­lan­dos kino kelionė po nuo­sta­biau­sias pla­ne­ tos vie­tas. Čia uni­ka­liai su­de­rin­tas vi­ zua­li­nis ir mu­zi­kos me­nas. Su­kur­tas žiū­rė­ti ki­no teat­ruo­se fil­mas įtrau­kia, už­bu­ria, su­ža­vi ir vi­siš­kai pa­tei­si­na kri­ti­kų api­bū­di­ni­mą – ki­no ste­buk­las!

KUR? „Ki­ne po žvaigž­dė­mis“, Šiuo­lai­ki­nio me­no cent­ro kie­me­ly­je, Vo­kie­čių g. 2 / Rūd­nin­kų g. 1.

KA­DA? Bir­že­lio 21 d. 22.30 val.

N-13 „Did­žio­sios ves­tuvės“ Nuo 2013 06 21 Trukmė 90 min.

„Did­žio­sios ves­tuvės“ („The Big Wed­ding“) Ko­me­di­ja. JAV, 2013 m.

Rež. Jus­ti­nas Zack­ha­mas.

Vai­di­na R.De Ni­ro, D.Kea­ton, A.Seyf­ried, S.Sa­ran­don, R.Wil­liam­sas.

KUR? Ki­no teat­ruo­se „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gis“, „Fo­rum Ci­ne­mas Ak­ro­po­lis“, „Mul­ti­ki­no“.

KA­DA? Nuo bir­že­lio 21 d.

N-7

veiksmas

••• humoras

••• įtampa

••• erotika

••• siaubas

•••

4

Mu­zi­ki­nė ki­no ke­lio­nė Bra­zi­li­jos džiung­lės. Abo­ri­ge­nų kai­mai Aust­ra­li­jo­je. Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­kos mies­tų kvar­ta­lai. Į šiuos kraš­tus nu­ kels mu­zi­ki­nė ki­no ke­lio­nė „Vi­ra­mun­ do“. Bra­zi­li­jo­je, Bai­jos re­gio­ne, prieš 71-us me­tus gi­mė pa­sau­li­nė mu­zi­kos le­gen­da Gil­ber­to Gi­las. Jis iš­ke­liau­ja į to­li­mas ša­lis ieš­ko­ti ry­šių su uni­ka­lio­ mis nyks­tan­čio­mis kul­tū­ro­mis.

28

birželio 20–26, 2013

idėjos laisvalaikiui

Vil­nių pa­ži­no kaip ant del­no La­kū­nas, ak­ro­ba­ti­nio skrai­dy­mo meist­ras Jur­gis Kai­rys bū­tent šiai, di­džiau­siai, gy­ve­ni­mo aist­rai tu­ri bū­ti dė­kin­gas už tai, kad at­ si­dū­rė Vil­niu­je. Tik da­bar, jo aki­mis, čia vis­kas nė­ra taip ge­rai.

Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

J.Kai­rys juo­kau­ja, kad nea­be­jo­ti­nai ge­riau­sias da­ly­kas šiuo me­tu Vil­ niu­je yra tai, jog žo­lė bu­vo nu­pjau­ ta anks­čiau, nei pie­nės ėmė skleis­ti pū­kus. Dar vie­nas ge­ras da­ly­kas – sta­to­mi ap­link­ke­liai, tik tų sta­ty­bų už­ku­li­siai taip pat nė­ra pa­tys gra­ žiau­si. Ta­čiau Vil­nių J.Kai­rys vi­ sa­da pri­si­mins kaip mies­tą, lei­du­sį jam tap­ti gar­siau­siu šių lai­kų lie­tu­ viu, ka­ra­liau­jan­čiu pa­dan­gė­je. „Bu­vau jau­nas, no­rė­jau pa­tek­ti į Lie­tu­vos rink­ti­nę, ieš­ko­jau per­spek­ ty­vų kaip spor­ti­nin­kas – jos Vil­niu­ je bu­vo di­des­nės, nei bet kur ki­tur.

1977-ai­siais bu­vau in­ži­nie­rius Kau­ no oro uos­te, ga­vau kvie­ti­mą dirb­ti Vil­niaus ae­rok­lu­be. Tuo me­tu ga­lė­ jau skrai­dy­ti su bet ku­riuo lėk­tu­vu,

ku­riuos tik tvar­kiau. O tų lėk­tu­vų bu­vo gal 30“, – pri­si­mi­nė jis.

JAK-12, če­kos­lo­va­kiš­kas Z-326 bu­vo pir­mie­ji J.Kai­rio ak­ro­ba­ti­ niai lėk­tu­vai, tik Vil­niu­je at­si­ra­dus tuo me­tu mo­der­niems, nau­jos kar­ tos JAK-50, J.Kai­rys ne­dve­jo­da­mas per­si­kė­lė į sos­ti­nę. „Dėl tų lėk­tu­ vų vis­kas gal­būt taip ir pa­si­su­ko“, – sa­kė jis.

De­ja, J.Kai­rys ne­ga­li pa­si­džiaug­ ti, kad šiuo me­tu spor­ti­nei avia­ci­ jai vys­ty­tis net ir Lie­tu­vos sos­ti­nė­ je yra pa­lan­ku. „Kal­bant apie oro uos­tus – gy­ ve­na­me bar­ba­rų kraš­te. Tuo me­tu bu­vo­me avia­ci­jos ci­ta­de­lė – vi­so­ je Ta­ry­bų Są­jun­go­je, Lie­tu­vos ly­gis bu­vo aukš­čiau­sias, Lie­tu­vos rink­ ti­nė yra net du­kart lai­mė­ju­si prieš ru­sų rink­ti­nę. Mes, lie­tu­viai, dik­ta­ vo­me ma­dą, mo­kė­me nau­jos kar­tos

teatro mėgėjams

KUR? OKT / Vilniaus miesto teatro salėje, Ašmenos g. 8.

KA­DA? Birželio 20, 21, 27 d. 19 val. KIEK? 50 litų.

ak­ro­ba­ti­kos, re­zul­ta­tai bu­vo pui­ kūs“, – tvir­ti­no J.Kai­rys.

Pa­sak jo, ir avia­ci­jos šven­tė Vil­ niu­je bus skir­ta pa­ro­dy­ti, kad iš se­ no­sios lie­tu­vių avia­ci­jos nie­ko ne­li­ ko. Esą dau­ge­lis da­ly­vių, taip pat ir jis, šven­tė­je pa­si­ro­dys sa­vo lė­šo­mis – bus kom­pen­suo­ta tik už de­ga­lus.

Ne­pai­sant pe­si­miz­mo, Vil­niu­je J.Kai­riui yra ir links­mes­nių da­ly­kų.

Pa­vyz­džiui, skrai­dy­mas oro ba­lio­ nais. To­kia li­be­ra­lia tvar­ka pa­si­gir­ ti ga­lė­tų re­tas Eu­ro­pos did­mies­tis.

Virš Vil­niaus, pa­sak jo, „tel­pa vi­si“, – oro uos­tas nė­ra per­krau­tas, o pa­ si­kei­tus vė­jo kryp­tims ba­lio­nai vis tiek ga­li kil­ti.

Be­je, la­kū­ną ža­vi ir ža­lie­ji plo­tai, dėl ku­rių esą žmo­nės la­bai ak­ty­viai ko­vo­ja. „Vil­nius – šva­rus mies­tas.

Tik­rai. Tai ir per­spek­ty­vus mies­tas.

Jei čia bū­tų dar ir ma­žiau po­li­ti­kos,

Kal­ti­nin­kas: jei ne troš­ki­mas siek­ti ak­ro­ba­ti­nio skrai­dy­mo aukš­tu­mų,

J.Kai­rys vei­kiau­siai bū­tų li­kęs Kau­ne. Ta­čiau per­si­kė­lė į Vil­nių.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

pa­vyz­džiui, kaip yra JAV... Kal­bu drą­siai, kad to­kių veik­lių žmo­nių, kaip, tar­ki­me, me­ras, rei­kė­tų dau­ giau, rei­kė­tų, kad kal­bo­mis nie­kas ne­žlug­dy­tų ge­rų idė­jų“, – sos­ti­nę įver­ti­no J.Kai­rys Jo žo­džiais, žiū­rint į Vil­niaus di­ dy­bę, jos se­ną­ją ar­chi­tek­tū­rą ne­ si­ža­vė­ti sun­ku ir tu­ris­tams, ir čia

gy­ve­nan­tiems. Be­je, dis­ku­si­jas, ar rei­kė­jo iš­kirs­ti me­džius ant Ge­di­mi­ no kal­no, jis va­di­na be­pras­mė­mis. „Tas kal­nas toks ir tu­ri bū­ti. Ne­ duok Die­ve, jei kal­nas bū­tų suar­dy­ tas, – juk nė ant vie­no pi­lia­kal­nio me­džių ne­bū­da­vo. Te­gul jis bū­ na ma­to­mas, o ne ap­žė­lęs“, – sa­ vo nuo­mo­nę pa­reiš­kė jis.

muzikos mėgėjams

KUR? „Comedy club“, Vokiečių g. 2.

KA­DA? Birželio 20 d. 19 val. KIEK? 43 litai.

KUR? Užutrakio dvaro sodybos rūmuose, Užutrakio g. 17 KA­DA? Birželio 24 d. 15 val. KIEK? 35 litai.

Kelionė į praeitį

Džiazo karalienės istorija

Mėgautis muzika

Daugiau nei du dešimtmečius Oskaro Koršunovo ir Juozo Budraičio brandinta idėja – spektaklis pagal airių dramaturgo Samuelio Becketto pjesę „Paskutinė Krepo juosta“, paliečiančią skaudžią žmogaus amžiaus kaitos temą. Kaip pjesėje teigia pagrindinis ir vienintelis jos veikėjas Krepas, tai yra jo paties retrospektyvi kelionė praeitin, jo prisiminimai, svarstymai, savo gyvenimo analizavimas, pridarytų klaidų smerkimas.

Amerikiečių aktorė ir dainininkė Alicia Gian bei Vilniaus kamerinis teatras kviečia į teatralizuotą biografinį koncertą „Kanarėlė – moteris, kuri mylėjo“ apie džiazo legendą Miss Peggy Lee. Dramaturgo Adamo R.Burnetto (JAV) pasakojama ir aktoriaus Mariaus Mačiulio vaidinama istorija leis pajausti tą optimizmą, švytėjimą, kurio buvo pilnas šios atlikėjos gyvenimas.

Po paslaptingu pavadinimu „Soul Moustache“ slepiasi dainininkės Vytautės Pupšytės ir pianisto Vyčio Smolsko vardai, klausytojams labiau pažįstami iš džiazo bei alternatyviosios muzikos scenų. Koncerte „Ūsuos Rasos – sielos basos“ duetas klausytojui siūlo bėgančiame minčių pasaulyje žengti lėtai ir minkštai, pasigrožint savo paties pojūčiais ir supratimais, pasimėgaujant gera muzika.

KUR? Teatro arenoje, Olimpiečių g. 3.

KA­DA? Birželio 25 d. 19 val. KIEK? 34–64 litai.

KUR? Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5.

KA­DA? Birželio 20 d. 19 val. KIEK? 30–150 litų.

KUR? Šv. Kazimiero bažnyčioje, Didžioji g. 34.

KA­DA? Birželio 25 d. 19 val. KIEK? Nemokamai.

Žvilgsnis į vyrus ir moteris su šypsena

Vilniaus Festivalio svečias

Vargonų gausmas

Kodėl moterys parduotuvėse gali leisti valandų valandas, o vyrams ten ir keliolika minučių prailgsta? Kodėl vyrai su draugais puikiai jaučiasi tyloje spoksodami į teliką ir sriaubdami alų, o moterys nesustodamos pliurpia apie tūkstančius dalykėlių? Komedija „Urvinis žmogus“ – apie tai. Ir apie visas kitas smulkmenas, dėl kurių vyrai ir moterys nuolat ginčijasi, bet dažniausiai taip ir lieka nesupratę vienas kito.

Pirmą kartą Lietuvoje koncertuos „Grammy“, „Latin Grammy“ ir „Emmy“ laureatas Michelis Camilo. Šio pianisto atliekamoje muzikoje savitai susilieja džiazo, akademinio fortepijono, lotyniškų šokių ir gimtosios Dominikos Respublikos muzikinės patirtys. Koncerto programoje – rinktinės pianisto kompozicijos iš 23 jo autorinių albumų ir kūriniai iš naujausio solinio rinkinio „What’s Up?“.

Vargonų gausmas, praturtintas styginių skambesiu, – tokią formulę ciklo „Sakralinės muzikos valandos“ atidarymo koncertui pasirinko vargonų patriarchas Leopoldas Digrys. Džiaugdamasis draugyste su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, jis neabejoja, kad koncertą prisiminsite ilgai: „Šio kolektyvo ne tik profesionalumas, bet ir poreikis jausti kontaktą su publika, skleisti teigiamas emocijas kiekvieną pasirodymą paverčia išskirtiniu.“

29

birželio 20–26, 2013

idėjos laisvalaikiui diena.lt/naujienos/laisvalaikis

PRivalai dalyvauti!

Šven­tė pa­dan­gė­se Mi­nint dau­gy­bę avia­ci­jos su­kak­ čių, tarp jų – Ste­po­no Da­riaus ir Sta­sio Gi­rė­no skry­džio 80-me­tį, vil­nie­čiams do­va­no­ja­ma ne­mo­ ka­ma avia­ci­jos šven­tė.

Va­sa­ra gau­si avia­ci­jos su­kak­čių: ne­tru­kus, lie­pos 15-ąją, mi­nė­si­me S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no le­gen­di­nio, ta­čiau tra­giš­ko skry­džio per At­ lan­tą 80-ąsias me­ti­nes. 1907-ųjų bir­že­lio 20-ąją gi­mė JAV lie­tu­vių la­kū­nas Fe­lik­sas Vait­kus – tą pa­čią die­ną, tik 1994 m., įsteig­ta ir Lie­ tu­vos Res­pub­li­kos ci­vi­li­nės avia­ ci­jos di­rek­ci­ja. Šia pro­ga vil­nie­ čiai kvie­čia­mi į Vil­niaus oro uos­te vyk­sian­čią avia­ci­jos šven­tę.

Nuo 11 val. šven­tės da­ly­viai ga­ lės ap­žiū­rė­ti avia­ci­jos tech­ni­ką, po pus­va­lan­džio lauks iš­kil­min­gas šven­tės ati­da­ry­mas, o nuo 11.45 val. pra­si­dės pa­ts avia­ci­jos šou: pa­ma­ ty­si­te gru­pės lėk­tu­vų svei­ki­na­mą­jį skry­dį, pa­ra­šiu­ti­nin­kų gru­pės nu­si­ lei­di­mą su vė­lia­vo­mis, „Oro trau­ki­ nį“ ir sklan­dy­tu­vų skry­džius. Avia­

mo­de­lių pi­lo­ta­vi­mo įgū­džius ro­dys ir šios sri­ties Eu­ro­pos čem­pio­nai. Žiū­ro­vus ste­bins skrai­dyk­lių, pa­ ras­par­nių ir ult­ra­leng­vų­jų or­lai­vių de­monst­ra­ci­niai skry­džiai, pa­sie­ nie­čių sraig­tas­par­nių pa­si­ro­dy­mas, ak­ro­ba­ti­nio skrai­dy­mo meist­riš­ku­ mu įti­kins skrai­dy­mo meist­ras El­ to­nas Me­lec­kis. Bus ir ki­tų pa­si­ ro­dy­mų – Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Ka­ri­nių oro pa­jė­gų, NA­TO or­lai­vių skry­džių de­monst­ra­vi­mas, ak­ro­ba­ ti­nio skrai­dy­mo čem­pio­nų gru­pi­nis pi­lo­ta­žas, pa­ra­šiu­ti­nin­kų gru­pės šuo­lis „Pa­dan­gių gė­lės“ ir, be abe­ jo, ren­gi­nio ak­cen­tas – Jur­gio Kai­ rio skry­džio sim­fo­ni­ja.

Ne­mo­ka­ma au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­ mo aikš­te­lė ir žiū­ro­vų įė­ji­mas į šven­ tę – pro Vil­niaus oro uos­to var­tus iš Liep­kal­nio gat­vės (Ly­dos plen­to).

VD inf.

Spekt­ras: avia­c i­j os šven­t ė­j e

Kur? Vil­niaus oro uos­to te­ri­to­ri­jo­je.

Ka­da? Bir­že­lio 22 d. 11 val.

Kiek? Ne­mo­ka­mai.

Parodų lankytojams

KUR? Galerijoje AV17, Aušros Vartų g. 17.

KA­DA? Iki birželio 29 d. KIEK? Nemokamai.

lau­kia ne tik ak­ro­ba­ti­nių, ka­ri­nių lėk­tu­vų, ta­čiau ir skrai­dyk­lių bei pa­ra­šiu­ti­nin­kų pa­si­ro­dy­mai.

An­ta­no Sla­vins­ko nuo­tr.

smalsiems

KUR? Senamiestyje. KA­DA? Birželio 23 d. 10 val. KIEK? 20 litų.

Dėl bilietų kreiptis: 272 4805, keliones@kiveda.lt.

Kūno atmintis

Žydų istorija ir paveldas

Parodų cikle „Kūnas. Lietuvių grafika 1980–2013“ tematiškai suskirstytose ekspozicijose tyrinėjamos kūno apraiškos lietuvių lakštinėje grafikoje, apžvelgiamos stilių, žanrų, plastinės raiškos tendencijos.

Ekspozicijoje „Atmintis“ rodomi Kęstučio Grigaliūno, Dianos Radavičiūtės bei Rūtos Spelskytės (nuotr.) darbai, kuriuos vienija visų autorių kūrybą siejanti atminties gija.

Žydų bendruomenė Vilniuje įsikūrė tik XVI– XVII a. sandūroje. Kas lėmė tokį vėlyvą žydų įsikūrimą sostinėje? Sužinosite, kaip senamiestyje susiformavo žydų kvartalas ir kodėl Vilnius buvo vadinamas Lietuvos Jeruzale, pasivaikščiosite po buvusius žydų getus, apsilankysite sinagogoje, Žaliajame name, buvusiame žydų teatre.

KUR? Galerijoje „Vartai“, Vilniaus g. 39.

KA­DA? Iki liepos 27 d. KIEK? Nemokamai.

KUR? Senamiestyje. KA­DA? Birželio 23 d. 10 val. KIEK? 3–20 litų. Dėl bilietų kreiptis: 272 4805, keliones@kiveda.lt.

S. Masáro intervalas

LDK elito rūmai

Slovakų postkonceptualizmo atstovas Stano Masáras kuria instaliacijas, objektus, šviesos ir videomeną. Kūryboje dažnai manipuliuoja meno istorijoje gerai žinomais darbais. Į parodą Vilniuje jis atvežė perkurtus meno istorijos šedevrus: Michelangelo „Paskutinį teismą“ ir garsių šiuolaikinių menininkų, tokių kaip Damienas Hirstas, Maurizio Cattelanas ar Pipilotti Rist.

Nuo seno LDK ir Vilniaus istoriją garsino garbingos didikų giminės: magnatai, kultūros, raštijos ir religijos mecenatai, architektūros puoselėtojai Radvilos, Sapiegos, Chodkevičiai. Iš jų kilo garsūs politikai, diplomatai, rašytojai, karvedžiai, vyskupai, kardinolai, o jų gyvenimo pėdsakus šiandien liudija išlikęs gausus rūmų ir pilių paveldas, rašytinių šaltinių, relikvijų lobynas.

30

birželio 20–26, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt.

Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

konkursas Vilniaus miesto savivaldybės administracija skelbia kioskų (paviljonų) įrengimo ir eksploatavimo atrankos konkursą.

Konkurso tikslas – įrengti ir eksploatuoti 87 kioskus (paviljonus) Vilniaus miesto viešosiose vietose, kuriose bus vykdoma prekybos, spaudos platinimo, paslaugų teikimo veikla bei elektrinių dviračių įkrovimo ir nuomos veikla.

Konkurso objektas į dalis neskaidomas.

Konkurso laimėtojas turės teisę įrengti ir eksploatuoti kioskus (paviljonus) dešimt metų.

Konkurso organizavimo pagrindas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 12 d. įsakymas Nr. 1417 „Dėl kioskų (paviljonų) įrengimo ir

eksploatavimo atrankos konkurso nuostatų tvirtinimo“.

Kioskai (paviljonai) turi būti pastatyti ir įrengti šiais terminais: – paviljonai, skirti prekybai ir elektriniams dviračiams laikyti, iki 2013 m. spalio 1 d.; – kioskai (paviljonai), skirti prekybai, ne vėliau kaip per metus nuo sutarties pasirašymo dienos centrinėje miesto dalyje (Senamiesčio ir Naujamiesčio seniūnijose) ir ne vėliau kaip per trejus metus nuo sutarties pasirašymo kitose Vilniaus miesto vietose.

Kioskai (paviljonai) turi būti įrengiami pagal nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus projektus, vadovaujantis savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ pa-

rengtais projektiniais pasiūlymais „Tipinių kioskų Vilniaus miestui projekto parengimui“.

Konkurso laimėtojas moka vietinę rinkliavą už leidimo prekiauti (teikti paslaugas) išdavimą pagal savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius.

Konkurso vertinimo kriterijus yra didžiausias siūlomas paramos socialinės infrastruktūros plėtrai kiekvienais metais dydis.

Konkurso dalyviai registruojami ir dalyviams konkurso dokumentų paketai išduodami nuo 2013 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Interesantų aptarnavimo skyriuje, Konstitucijos pr. 3, 16 ir 17 langeliuose, dalyviams pateikus rašytinį laisvos formos

Vilniaus miesto socialinės paramos centras ieško darbuotojų integraliai pagalbai teikti asmens namuose.

Apie mus.

Vilniaus miesto socialinės paramos centras (toliau – centras) yra biudžetinė įstaiga, teikianti socialinę paramą Vilniaus gyventojams, kurie negali savarankiškai rūpintis savo asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir kuriems būtina pagalba, tenkinant jų būtinuosius poreikius bei sprendžiant socialines problemas.

Apie darbą.

Teikti slaugos paslaugas asmens namuose, vykdant projektą „Integralios pagalbos teikimas Vilniaus mieste“.

Mūsų lūkesčiai ir reikalavimai.

Jūs:

– turite vidurinį išsilavinimą; – esate atsakingas, paslaugus, tolerantiškas, punktualus, darbštus, dėmesingas, tvarkingas, atjaučiantis; – gebate bendrauti su senyvo amžiaus ir neįgaliais asmenimis; – gebate dirbti komandoje; – esate pasiruošęs kelti kvalifikaciją ir mokytis slaugytojo padėjėjo kursuose.

Mes įvertinsime kaip pranašumą, jeigu jūs turite patirties, prižiūrint senyvo amžiaus ar neįgalius asmenis.

Mes siūlome: – 1,0 etato darbo sutartį projekto vykdymo laikotarpiu (preliminariai iki 2015 m. rugsėjo mėnesio) su perspektyva pratęsti darbo sutartį neterminuotam laikui – 9,1 koeficiento bazinės mėnesinės al-

gos dydžio tarnybinį atlyginimą; – prieš įdarbindami slaugytojo padėjėjo kursus (nemokamus) pagal Trišalę profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartį, sudarytą tarp teritorinės darbo biržos, centro ir bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbuotojo.

Jeigu norite dalyvauti atrankoje: siųskite išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopiją, gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką e. paštu r.keveniene@spcentras.lt, atneškite arba atsiųskite dokumentus adresu Kauno g. 3, LT-01314, 509 kab.

Daugiau informacijos: Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja R.Kevėnienė, tel. (8 5) 213 3966, e. paštas r.keveniene@spcentras.lt.

Jeigu atitinkate keliamus reikalavimus, pakviesime jus į atrankos pokalbį!

prašymą ir sumokėjus 100 Lt į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento (departamento kodas 188708377) a. s. LT 93 7044 0600 0123 5077 AB SEB Vilniaus banke (banko kodas 70440) už Kioskų (paviljonų) įrengimo ir eksploatavimo atrankos konkurso dokumentus.

Asmenys, pageidaujantys dalyvauti konkurse, iki 2013 m. liepos 3 d. 8.30 val. pateikia dokumentus užklijuotame ir užantspauduotame voke su užrašu „Kioskų (paviljonų) įrengimo ir eksploatavimo atrankos konkursui“ į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Interesantų aptarnavimo skyrių (Konstitucijos pr. 3, 16 ir 17 langeliuose).

Konkursiniame pasiūlyme esantys dokumentai (su priedais) turi būti parengti valstybine kalba, sunumeruoti, susiūti ir paskutinio lapo antroje pusėje patvirtinti įmonės vadovo parašu ir antspaudu.

Vokų su konkursiniais pasiūlymais atplėšimas įvyks 2013 m. liepos 3 d. 8.30 val.

215 kabinete (Konstitucijos pr. 3).

Papildoma informacija teikiama telefonais 211 2286, 211 2269 arba e. paštu virgina.skiriene@vilnius.lt, audrone.kernagiene@vilnius.lt.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento darbo laikas: I–IV 8.30–17.30; V 8.30–16.15. Pietų pertrauka 12.30–13.15.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 30-1234 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti sklypų Lvovo g. 58, 64 ir gretimos teritorijos (apie 0,3 ha ploto) detaliojo plano rengimą.

Planavimo tikslas – nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendinių ir esamos žemės sklypo tikslinės paskirties (esama paskirtis – kita), pakeisti žemės sklypų ribas ir plotą, prijungiant laisvos valstybinės žemės plotą, bei esamus sklypų naudojimo būdus (gyvenamosios teritorijos ir pramonės bei sandėliavimo teritorijos) į komercinės paskirties objektų teritorijos, esamus naudojimo pobūdžius (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos) į

prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos ir nustatyti leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo reikalavimus bei statybos reglamentus, pakeisti Vilniaus miesto tarybos 1999 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 335 „Dėl teritorijos tarp Kalvarijų, Upės, Geležinio Vilko, Lvovo ir Krokuvos gatvių detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintus sklypų Nr. 10/1, Nr. 0/2 ir Nr. 10/3 sprendinius.

Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigojamas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Vilniaus miesto savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti.

Informacija tel. (8 5) 211 2750.

adresas Pašilaičių g. 18-32, Vilnius. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, įmonės kodas 300655884, buveinės adresas Vytenio g.

50, 208 kab., Vilnius, kontaktinis tel. 8 656 20 430, e. p. info@vildomus.lt. Planavimo tikslas: keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą, projektuoti gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1) – sklypus, nustatyti statybos reglamentus naujai statomiems/ rekonstruojamiems statiniams. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 07 15 iki 2013 08 15 Rukainių seniūnijos patalpose (detaliojo plano projekto sprendinių grafinė dalis pridedama). Detaliojo plano viešas aptarimas vyks 2013 08 15 10 val. Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone.

planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TPA-(8.26.)-1198 ir tenkindama K.Malikėno 2013 05 03 prašymą (reg. Nr. 48JP-2116).

skelbimai

Kelionių

Siūlo darbą Reikalingi patyrę betonuotojai ir plytelių klijuotojai. Tel. 8 609 61 482.

1128356

Vilniuje, Pilaitės mikrorajone, reikalingi darbuotojai valymo darbams – plovimo mašina, slankiuoju grafiku. Tel. (8 45) 51 002, 8 659 37 460.

1128923

Paslaugos

Iš/į Londoną vežame siuntinius ir smulkius krovinius. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449.

Informacija – www.lietuvalondonas.com.

1118497

Kitos Kviečiame suaugusiuosius ir šeimas į Koučingo ir lyderystės vasaros stovyklas nuo liepos 8 d. Daugiau informacijos tel. 8 656 23 723, e. paštas info@tla.lt.

1126904

Statybos ir remonto Dažome namus, stogus, fasadus. Aukšta kokybė. Ilgalaikiai rezultatai. Tel. 8 644 41 861.

1125565

Perka Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 607 97 663.

1122364

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

1058712

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.

1068525

VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, aptarnavimas. www.Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265.

Pramogos

1093203

Technikos remonto Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją.

Tel. 8 647 07 741.

1076334

Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

1098176

„Vinetu Kaimas” – autentiška Amerikos indėnų poilsiavietė, įsikūrusi Klaipėdos r. vaizdingame Akmenos-Danės upės slėnyje kviečia Jus PASIJUSTI TIKRAIS INDĖNAIS ir siūlo: poilsį, nakvynę bei pramogas mistiniame indėnų name vigvame su „Taikos pypkės“ ritualu; švęsti gimtadienius, organizuoti sąskrydžius, susitikimus, bernvakarius, mergvakarius ir kitas šventes. Vaikai kviečiami pasiversti indėnais „Jaunųjų vilkų stovykloje“. Išbandyti indėnišką „septynių sielos prakaitų“ pirtį – inipi; išbandyti akies taiklumą iš lanko įvairiuose turnyruose! Vandens turistams siūlome keliones kanoja ar baidare Minijos ar Danės upėmis. Mus rasite: 15 km nuo Klaipėdos, Kretingalės kryptis. Šlikių k. Daugiau informacijos: www.vinetukaimas.lt, tel. +370 602 50 008.

1126661

Įvairūs Teismo informacija 2013 m. liepos 11 d. 9 val. Vilniaus apygardos teisme (Gedimino pr. 40/1, Vilnius) vyks posėdis dėl bankrutavusios UAB „Narbutas ir ko“ (j.a.k. 123406623) pabaigos. Tel. (8 37) 422 283, e. paštas nikauab@gmail.com.

1127525

Kita Informuojame, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-818 patvirtintas žemės sklypo Krakiškių sodų 12-oji g. 7 (kadastro Nr. 0101/0118:230) ir greta esančios teritorijos SB „Paežerys-1“ formavimo ir pertvarkymo projektas. Planavimo organizatorius – Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius (SB „Paežerys-1“, Stasys Kairys); rengėjas – UAB Geodezininkų biuras.

1127918

Informuojame, kad rengiamas vietovės lygmens žemės sklypo (kad. Nr. 4162/0200:342), esančio Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., detalusis planas.

Planavimo organizatorius: Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Planavimo rengėjas: UAB „Vildomus“, įmonės kodas 300655884, buveinės adresas Vytenio g.

50, 208 kab., Vilniuje, kontaktinis tel. 8 656 20 430, e. p. info@vildomus.lt. Planavimo tikslas: nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, pakeisti naudojimo būdą ir naudojimo pobūdį į bendro naudojimo teritoriją – kapinių (B2), numatant praplėsti esamas kapines, įrengti ramybės parką, automobilių stovėjimo aikštelę, keisti sklypo ribas ir plotą, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą.

Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 07 22 iki 2013 08 22 Nemėžio seniūnijos patalpose. Detaliojo plano viešas aptarimas vyks 2013 08 22 10 val. Nemėžio seniūnijos patalpose, Vilniaus rajone.

1128956

Informuojame, kad vadovaujantis 2013 02 21 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 073-13 reg. Nr. AD-128-(3.31) rengiamas 0,6364 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kad. Nr. 4180/0200:524, esančio Dvarykščių k., Rukainių sen., Vilniaus r., detalusis planas. Planavimo organizatoriai: Olga Didovec, Roman Didovec, Aleksandr Voitovič, Liubov Voitovič,

1128972

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 05 14 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-714 patvirtintas žemės sklypo, esančio Pagubės g. 53, Vilniaus m. (kadastrinis Nr. 0101/0113:2640), ir greta esančios teritorijos SB „Ąžuolynas“, Vilniaus m., vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo formavimo ir pertvarkymo projektas. Visa informacija apie patvirtintą projektą paskelbta Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje adresu www.nzt.lt.

1129171

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1332 yra patvirtintas žemės sklypo, esančio Lydos g. 6, Rudaminos k., Rudaminos sen., Vilniaus r. (kad. Nr. 4177/0200:656), formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto iniciatorius – Kristina Bildis.

1127946

Pranešame, kad UAB „Minorantė“ (tel. (8 5) 276 2085, e. paštas info@minorante.lt) 2013 06 27 atliks Kazimiros Jancevič sklypų kadastrinius matavimus: 10 val. skl. proj. Nr. 1467-2 ir 12 val. – Nr. 1467-1, esančių Vydautiškių k., Vilniaus r. Kviečiame gretimų sklypų (kad. Nr. 4184/0500:0088) savininkę Ingridą Gedvidzaitę (10 val.) ir (kad. Nr. 4184/0500:0342) Marijos Jačnik paveldėtojus (12 val.) dalyvauti suderinant bendras ribas.

1127979

Pranešame, kad UAB „MJR“ rengia žemės sklypo (kad. Nr. 4170/1805:0563), esančio Vilniaus r., Riešės sen., Purnuškių k., SB „Purniškės“, kadastrinius matavimus. Kviečiame gretimo sklypo (kad. Nr. 4170/1805:0564) savininką Vasilijų Popovą susipažinti su žemės sklypo ribomis birželio 20-liepos 22 dienomis. UAB „MJR“, Lvovo g.

89, LT-08104 Vilnius. Tel. 8 622 22 917, e. paštas tadas.sam@gmail.com.

1128929

Vadovaujantis žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 2013 m. liepos 5 d. 10 val. Vilniaus m. sav., Šeškinės sen., Šeškinės Sodų g. 3C, kad. Nr. 0101/0021:0268, ir Šeškinės Sodų g. 3B, kad. Nr. 0101/0021:0228, bus ženklinamos žemės sklypo ribos. Prašom kaimyninio sklypo savininkus, paveldėtojus, įgaliotus asmenis atvykti prie žemės sklypo, kadastrinis Nr. 0101/0020:0219, prie bendros su kaimynu ribos ir dalyvauti jas paženklinant. UAB „ERNIKA“, ernika7@gmail.com. Pasiteirauti tel. 8 673 34 710, Kelmijos Sodų 17-oji g. 35.

1127271

1127730

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymas dėl žemės ūkio paskirties žemės skypo, kad. Nr. 4180/0600:643, esančio Varkalabiškių k., Vilniaus r., kaimo plėtros žemėtvarkos projekto patvirtinimo. 2013 05 23 Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1211, Vilnius. Vadovaudamasi LR žemės įstatymo 21 str., 25 str. ir 39 str.

LR ūkininko ūkio įstatymu, LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004 08 11 įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 „Dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ ir veikdama pagal Nac. žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 05 13 įgaliojimą Nr. 1Į-(1.9)-398, atsižvelgdama į Nac. žemės tarnybos prie ŽŪM 2013 04 24 teritorijų

Informuojame, kad pradedamas rengti vietovės lygmens žemės sklypo kad. Nr. 4174/0200:426, Užubalių k, Avižienių sen., Vilniaus r. detalusis planas. Planavimo tikslai ir uždaviniai: keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę, padalyti į sklypus. Projektuoti du gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1) žemės sklypus. Nustatyti žemės sklypų ribas ir plotus ( ≥0,1500 ha).

Planuojant dviejų butų gyvenamuosius namus projektuoti ne mažesnius kaip 0,3000 ha ploto žemės sklypus. Projekto rengimo terminas: 2013 m. Apie viešo susirinkimo vietą ir laiką bus pranešta papildomai. Planavimo organizatorius – Vytautas Daraškevičius, Užu-

31

birželio 20–26, 2013

skelbimai balių k., Avižienių sen., Vilniaus r., tel. 8 679 88 827. Detaliojo plano rengėjas – Projektavimo firma „PILIS“, Tiltų g. 6, Klaipėda, tel. (8 46) 410 679, greta@pilis.lt.

1129335

Vilniaus r. sav. Barvoniškių k. bus atliekami žemės sklypo (kad. Nr. 4190/0600:20) kadastriniai matavimai, ženklinamos – parodomos sklypo ribos vietovėje. Kvie-

čiame 2013 07 01 nuo 11 val. gretimo sklypo (kad. Nr. 4190/0600:86) savininkus (naudotojus) arba įgaliotus asmenis dalyvauti paženklinant žemės sklypų bendrą ribą. Įmonės, vykdančios darbus, kontaktiniai duomenys: tel. 8 630 06 574, adresas P.Lukšio g. 7, Vilnius, e. paštas zydrune@geoforta.lt.

1127976

Karščiausi kelionių pasiūlymai KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

PASIŪLYMAS ILGAJAM JONINIŲ SAVAITGALIUI! Ilgiausia šventė trumpiausią vasaros naktį!

KRUIZO RYGA–STOKHOLMAS–RYGA KAINA NUO 120 LT Į kelionės kainą įskaičiuota: • Kruizinė kelionė pasirinktos klasės kajutėje.

• Uosto ir kuro mokestis.

• De Luxe, Junior Suite ir Suite klasių kajutėse – putojantis vynas, gaivieji gėrimai

A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

ir vaisiai kajutėje, pusryčiai à la carte restorane į abi puses kiekvienam keleiviui.

• Pramoginė ir poilsinė programa laive: gyva muzika, šokiai, diskoteka, viktorinos ir galimybė laimėti nuostabias dovanas ir Tallink kelioninius dovanų kuponus, bei naktine šou programa!

Pasiūlymas galioja kruizams iš Rygos 2013 06 17–23 Daugiau informacijos www.krantas.lt

VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS SKELBIMAS Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – tarnyba) skelbia viešąjį prekių aukcioną parduoti nereikalingu, netinkamu (negalimu) naudoti pripažintą turtą.

Aukcionas vyks 2013 m. liepos 11 d. 13.30 val. tarnyboje, Vilniaus g. 25, Vilniuje. Neįvykus pirmam aukcionui, antras vyks 2013 m. liepos 17 d. 13.30 val. tuo pačiu adresu.

Viešųjų prekių aukcione bus parduodama kompiuterinė ir biuro technika, kitas smulkus inventorius (išsami informacija apie parduodamą turtą paskelbta tarnybos interneto svetainėje www.vvtat.lt, skiltyje „Skelbimai“).

Informuojame, kad į vieną pardavimo objektą bus komplektuojami keli turto vienetai, o, neįvykus sukomplektuoto pardavimo objekto (turto) aukcionui, kiekvienas turto vienetas bus parduodamas atskirai tame pačiame aukcione.

Parduodamą turtą galima apžiūrėti tarnyboje (Vilniaus g. 25, Vilniuje) 2013 m. liepos 3 ir 4 d. nuo 9 iki 11 val. ir nuo 14 val. iki 16 val. Informaciją apie aukcioną teikia tarnybos Turto valdymo ir logistikos skyriaus vyriausiasis specialistas Aleksandras Petrovas, tel. (8 5) 205 5421, I a., 104 kab., arba tarnybos Turto valdymo ir logistikos skyriaus vyriausiasis specialistas Alvydas Pečiukonis, tel. (8 5) 205 5423, I a., 106 kab.

Už aukcione įsigytą turtą atsiskaitoma per tris darbo dienas pavedimu į SEB banko sąskaitą LT 59 7044 0600 0152 7853, pateikiant tarnybai dokumentą, įrodantį, kad yra atliktas mokėjimas. Aukcione įsigytą turtą laimėtojai išsigabena patys.

Aukciono rengėjas už įsigyto turto kokybę neatsako ir nepriima jokių pretenzijų.

Aukciono dalyvio bilieto kaina – 15 Lt, žiūrovo – 5 Lt. Už aukciono dalyvio ir žiūrovo bilietą atsiskaitoma pavedimu į SEB banko sąskaitą LT 59 7044 0600 0152 7853, pateikiant tarnybai dokumentą, įrodantį, kad yra atliktas mokėjimas.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius

Feliksas Petrauskas

Pranešame, kad yra atliekami kadastriniai matavimai Vilniaus m. sav., Antakalnio sen., Mileišiškių Sodų g. 15, SB „ Pragiedruliai“ Skl. Kad. Nr.: 0101/0025:0578, kurį nuosavybės teise valdo Gitana Gudaitė. Prašom gretimo sklypo Kad. Nr. 0101/0025:0640, savininkės IRENOS ORLOVOS, gim. 1962 11 01 įgaliotinius, susisiekti su kadastrinių matavimų darbų vyk-

dytoju Jaroslavu Bazevič iki 2013 07 05 bei susitarti dėl ribų nustatymo datos ir kadastrinių matavimų suderinimo darbų. Kontaktinė informacija: Baltarusių g. 28, Nemėžio k., Vilniaus r., Tel. 866070305, e. paštas topomatik@gmail.com.

1129386

Nacionalinės Žemės Tarnybos prie ŽŪM Vilniaus m.skyriaus vedėjo 2013 06 07 įsaky-

mu Nr.49VĮ-(14.49.2.)-813 yra patvirtintas žemės sklypo kad.Nr.0101/0117:80, esančio SB „Ridikas” Krakiškių Sodų 21-oji g.9, Vilniaus m. formavimo ir pertvarkymo projektas. Rengėjas: UAB „Neranta”, A.Goštauto g. 8-0214,Vilnius. Tel. 8 699 42 411,e.paštas: info@neranta.lt Tel. 8 699 42 411, e. paštas info@neranta.lt.

1129387

Orai 25-oji metų savaitė.

Saulė Dvynių ženkle.

Vėjas 5–10 m/s

Savaitgalio orai penktadienį

+28

Artimiausios dienos bus sausos ir karštos. Šiandien visoje Lietuvoje prognozuojamas tik nedidelis debesuotumas, vyraus 26–29 laipsnių karštis. Penktadienį debesų bus mažai. Naktį daug kur numatoma 17–18, dieną 28–29 laipsnių šiluma. Savaitgalį debesų daugės, kai kur numatomas trumpas lietus. Šeštadienį laikysis karštis, o sekmadienį truputį atvės.

+29

+29

Telšiai

Naktis

Šiauliai

+28

Klaipėda

+16

Panevėžys

+29

3

Šeštadienį

Tauragė

Pasaulyje +33 +35 +26 +23 +18 +36 +17 +25

+29

+26

Naktis

Kaunas Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga

Vėjas (m/s)

Utena

+29

Diena

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+21 +27 +23 +25 +25 +24 +23 +33

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+18

+28

Vėjas (m/s)

+29

3

Vilnius

+28

+32 +24 +31 +15 +18 +31 +23 +30

Diena

Marijampolė

+29

SEkmadienį

Alytus

Naktis

Diena

+18

Vėjas (m/s)

+27

3

Kalendorius Ketvirtadienis, Birželio 20 d.

penktadienis, Birželio 21 d.

šeštadienis, Birželio 22 d.

sekmadienis, Birželio 23 d.

pirmadienis, Birželio 24 d.

antradienis, Birželio 25 d.

trečiadienis, Birželio 26 d.

Teka 4.41 Leidžiasi 21.59

Teka 4.42 Leidžiasi 22.00

Teka 4.42 Leidžiasi 22.00

Teka 4.42 Leidžiasi 22.00

Teka 4.43 Leidžiasi 22.00

Teka 4.43 Leidžiasi 22.00

Teka 4.43 Leidžiasi 22.00

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

VARDAI: Florentina, Nauvydas, Rafaelė, Silverija

VARDAI: Alicija, Aloyzas, Vasarė

Pasaulinė pabėgėlių diena 1566 m. gimė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza.

1819 m. gimė vokiečių kilmės Prancūzijos kompozitorius Jacques’as Offenbachas.

1949 m. gimė amerikiečių dainininkas Lionelis Richie.

1967 m. Australijoje gimė aktorė, „Oskaro“ laureatė Nicole Kidman.

1978 m. gimė anglų futbolininkas Frankas Lampardas.

1984 m. gimė krepšininkas Steponas Babrauskas.

2006 m. mirė vaikams rašęs poetas, rašytojas ir vertėjas Martynas Vainilaitis.

1905 m. gimė prancūzų egzistencializmo filosofas, rašytojas, Nobelio premijos laureatas Jeanas Paulis Sartre’as.

1935 m. gimė prancūzų rašytoja Françoise Sagan.

1955 m. gimė Prancūzijos futbolininkas, UEFA prezidentas Michelis Platini.

1959 m. gimė teatro aktorius ir režisierius Ramūnas Abukevičius.

1962 m. gimė rusų roko muzikantas, grupės „Kino“ lyderis Viktoras Cojus.

1982 m. gimė Kembridžo kunigaikštis princas Williamas.

1986 m. gimė amerikiečių dainininkė Lana Del Rey. 1990 m. gimė tenisininkas Ričardas Berankis.

VARDAI: Eigė, Eigaudas, Inocentas, Laima, Paulina, Tomas

VARDAI: Arvydas, Vaida, Vaidas, Vaidenis, Vanda, Zenonas

VARDAI: Janina, Jonas, Žana, Žaneta

VARDAI: Geismantas, Geistautė, Vilhelmas, Vilius

VARDAI: Jaunius, Mingaudas, Viltautas, Viltautė

Vasaros saulėgrįža 1898 m. gimė vokiečių rašytojas Erichas Maria Remarque’as.

1941 m. Antrajame pasauliniame kare Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą.

1941 m. Lietuvoje prasidėjo Birželio sukilimas.

1949 m. gimė amerikiečių aktorė, triskart laimėjusi „Oskarą“, Meryl Streep.

1953 m. gimė amerikiečių dainininkė Cindy Lauper.

1961 m. gimė škotų dainininkas Jimmy Somerville’is.

1964 m. gimė JAV rašytojas, detektyvinių bestselerių autorius Danas Brownas.

1985 m. gimė Graikijos krepšininkas Sofoklis Schortsanitis.

Birželio sukilimo diena Tarptautinė olimpinė diena 1889 m. gimė rusų poetė Ana Achmatova.

1894 m. Paryžiuje įkurtas Tarptautinis olimpinis komitetas.

1906 m. gimė prozininkas, literatūros tyrinėtojas, vertėjas Antanas Vaičiulaitis.

1941 m. sukilėliai sudarė Lietuvos Laikinąją Vyriausybę ir paskelbė nepriklausomos Lietuvos atkūrimą.

1972 m. gimė Prancūzijos futbolininkas Zinedine’as Zidane’as.

1988 m. įkurta Sąjūdžio iniciatyvinė grupė.

Joninės, Rasos šventė Šv. Jono Krikštytojo gimimas 1916 m. Mary Pickford tapo pirmąja moterimi aktore, pasirašiusia milijono dolerių sutartį.

1948 m. prasidėjo Berlyno blokada.

1986 m. gimė dainininkė Vilija Matačiūnaitė.

1987 m. gimė argentiniečių futbolininkas Lionelis Messi.

1988 m. Arkikatedros aikštėje, palydint delegatus į XIX sąjunginę partinę konferenciją, įvyko pirmasis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitingas, kuriame dalyvavo apie 30 tūkst. žmonių.

1851 m. gimė ispanų architektas, keramikas Antoni Gaudí.

1903 m. gimė anglų rašytojas George’as Orwellas.

1941 m. Rainių miškelyje (Telšių r.) besitraukiantys rusų okupantai su vietos kolaborantais nukankino ir nužudė 75 politinius kalinius.

1963 m. gimė britų dainininkas George’as Michaelas.

1966 m. gimė laidos vaikams „Tele bim-bam“ įkūrėja ir vedėja Neringa Čereškevičienė.

1981 m. gimė dainininkė, aktorė, renginių vedėja Rūta Ščiogolevaitė.

2009 m. mirė popmuzikos karalius Michaelas Jacksonas.

Tarptautinė kovos su narkomanija diena Tarptautinė diena prievartos aukoms paremti 1810 m. mirė karšto oro baliono išradėjas prancūzas Josephas Michelis Montgolfier.

1922 m. gimė aktorė Eleanor Parker, žinoma iš kino filmo „Muzikos garsai“.

1956 m. gimė amerikiečių aktorius Chrisas Isaakas.

1968 m. gimė Italijos futbolininkas Paolo Maldini.

1970 m. gimė amerikiečių aktorius Chrisas O’Donnellas.

2010 m. mirė politikas, Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas.

Na ir kaip tu nežinai?

sunkus sudoku

1. Kuri šalis daugiausia kartų laimėjo „Euroviziją“?

4

2

2. Šiais metais G8 susitikimas vyko imas? Šiaurės Airijoje, o kur vyks 2014 m. susitik 3. Kaip vadinasi ši Pranzūzijos

8

9 6

2

sala?

9

8

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1372 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

3654

MIESTAS: Rugilė Ereminaitė – 219 1391 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 Eglė Šepetytė – 219 1381 EKONOMIKA: Lukas Miknevičius (redaktorius) – 219 1372

7

4

Platinimo tarnyba: 261

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Balys Šmigelskas – 219 1383 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374

7

9 5

4 6

PR

2

6

9

4

2 Prenumeratos skyrius: 261

5 1688

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

5

5

3 5

Pasiūlykite savo klausimą: d.kiauleikis@vilniausdiena.lt reklamos skyrius: 261

7

3

ą Panamos kanalui?

5. Kuri šalis paskelbė statysianti konkurent

2022

4

4

4. Kurio Anglijos futbolo klubo savininkas buvo Eltonas Johnas?

1. Nigerija 2. „Google Reader“ 3. Šiose gatvėse įsikūrusios Lietuvos ministerijos 4. George’o Washingtono, Thomo Jeffersono, Theodore’o Roosevelto, Abrahamo Lincolno 5. Mokesčių rinkėjo

3

9

3

karštOJI linija: 212

Praėjusios savaitės protų mūšio atsakymai:

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai 6

4

9

5

2

3

7

8

1

5

7

1

6

4

8

9

3

2

2

8

3

7

9

1

6

4

5

1

3

2

4

8

6

5

9

7

7

6

5

2

3

9

8

1

4

4

9

8

1

7

5

3

2

6

9

5

7

3

1

4

2

6

8

3

2

4

8

6

7

1

5

9

8

1

6

9

5

2

4

7

3

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3656, 279 1370, 261 3659,

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 3653 PLATINIMO TARNYBA: 261 3653