2013 06 21 klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PENKTADIENIS, BIRŽELIO 21, 2013

www.kl.lt

=2;8A.162;6@ /6? 296<

142 (19 745)

11

pramogĹł

?RQNXa\_Ă› ?VaN /\Ă˜VbYfaĂ›

gidas

ď Ž Trise: 8YNV]Ă›Q\` XN_VYV\[V

[V[XNZ` @ VYRcVĂ˜VbV V_ 8 8NĂ˜V[`XbV a_VZ

Po­li­ci­nin­kai tik­ri­no, kaip vai­ruo­to­jus vei­kia ÄŻjung­ti ĹĄvy­tu­rÄ—­liai.

UĹžribis 8p.

Chu­li­ga­nas, mei­lu­Şis ir ryť­ki ĹžvaigŞ­dÄ— – to­kÄŻ J.Gan­dol­fi­ni pri­si­mins „Sop­ra­nĹłâ€œ ger­bÄ—­jai.

Kas lau­kia klai­pÄ—­die­Ä?iĹł Jo­ni­niĹł sa­vait­ga­lÄŻ?

Joninės Klaipėdoje – Vab ]_VaN_` 9 9N]Û

ArtÄ—janÄ?ias Jonines klaipÄ—dieÄ?iai ĹĄvÄ™s ir tradiciĹĄkai, ir kitaip: prie lauŞų su dainomis, ĹĄokiais, burtais, aidint kariliono varpams bei filmuodami saulÄ—lydÄŻ ir saulÄ—tekÄŻ, dĹžiazuodami KruiziniĹł laivĹł terminale.

8YNV]ÛQ\` X\[PR_aú `NYÛ` [b \a_

ď Ž DĹžiazas: 8 7NaNbaNVaĂ› QNV[b

\` 8_bVgV[VĂş YNVcĂş aR_ZV[NYR

su atrakcijomis Ugnis – vienas svarbiausių Joninių ťventės komponentų, nes joje slypi gyvybės, judėjimo ir ťilumos ťaltinis.

tvarumÄ…. „SvaiginkimÄ—s gyvenimo groĹžio vaizdais, kol leisis ir tekÄ—s nauja diena“ – kvieÄ?ia paďŹ lmavimo organizatoriai. Renginio programoje: 21 val. – W.Czerwonkos kĹŤrybos pristatymas, 21.30–03.42 val. – tiesioginÄ— saulÄ—lydĹžio-saulÄ—tekio transliacija iĹĄ Kaliningrado ir Gdansko prancĹŤzĹł reĹžisieriaus Alaino bei nais ďŹ lmĹł „Širdys“, „Sena Resdaina“, „Mano dÄ—dÄ— iĹĄ Amerikos“ retrospektyva. Filmai bus rodomi originalo kalba su angliĹĄkai titrais. Regata – pagal gyvÄ… muzikÄ…

Jau ĹĄeĹĄtadienÄŻ KlaipÄ—dos uoste res 5-Ä…jÄŻ kartÄ… pakels jachtos, bubesivarĹžanÄ?ios „Švyturio JoniniĹł nakties regatoje“. VienintelÄ— naktÄŻ KlaipÄ—doje rengiama regata ĹĄiemet taps ne tik buriavimo renginiu, bet ir miesto JoniniĹł ĹĄventÄ—s dalimi. Du vakarus KruiziniĹł laivĹł terminale vyks nemokami Ĺ ventÄ— nuĹĄvis liepsnomis 8YNV]Ă›Q\` Ra[\XbYaĂ­_\` PR[ gyvos a_\ [b\a_ kybiĹĄkos muzikos koncertai. koSekmadienÄŻ 20 val. uostamiesÄ?io tus JoniniĹł paproÄ?ius primins neetnokultĹŤros centro vyr. pamainoma renginio vedÄ—ja Regatos startas numatytas specialis- naudodamiesi centre, Jono kalne, prasidÄ—s GraĹžitÄ— Vaida ArmonaitÄ—. rytoj edukacinÄ—s akcijos 21.30 ugnin- na KadĹžytÄ—. ga ir magiĹĄka JoniniĹł val. ties KruiziniĹł laivĹł dalyviai kurs savo videomenÄ…. ĹĄventÄ—, kuJoniniĹł ĹĄÄ—lÄ… KlaipÄ—dos minalu. Jachtos, startavusios terrioje drauge bus paminÄ—ta W.Czerwonkos paroda Jono kal- SaulÄ—lydis Klaivasaros + saulÄ—tekis buvo pri- pÄ—doje, plauks saulÄ—grÄŻĹža, pasveikinti varduvinin- ne ÄŻsuks Lietuvos kariuomenÄ—s VilNidos ir VentÄ—s raKlaipÄ—dos kultĹŤrĹł komunikacijĹł statyta Lenkijoje ĹĄiemet balandÄŻ, niaus ÄŻgulos KarininkĹł go link. Apiplaukusios kai, bus galima stebÄ—ti ĹĄiuo metu ji atidaryta ramovÄ—s centras (KKKC) numatytÄ… nepakarto- folkloro Kaliningra- distancijÄ… RasĹł ĹĄventÄ™ kvie- de, ansamblis „Vilnelė“ (vad. jamus ĹĄokius su ugnimi jos ďŹ niĹĄuos KlaipÄ—doo kitÄ…met bus eksponuojama Ä?ia ĹĄvÄ™sti kitaip: JoniniĹł ir patiems L.PurlienÄ—), ir je, JoniniĹł naktÄŻ simboliĹĄkai naktÄŻ, bir- Lietuvoje, folkloro grupÄ— „RatiÄŻsilieti ÄŻ JoniniĹł ĹĄventÄ—s KKKC ParodĹł rĹŤmuose. Ĺželio 23-iÄ…jÄ… nuo ĹĄÄ—lÄ…. apilai“ (vad. D.MockeviÄ?ius) plaukdamos visas KurĹĄiĹł Jono kalne, apsuptame ir ugnin- val. KKKC ParodĹł21 val. iki 03.42 Ĺ iÄ… parodÄ… lydi inovatyvi marias. vandens edukaci- FiniĹĄuos sekmadienÄŻ rĹŤmuose, pasi- nÄ— programa ir ĹžolynĹł, KlaipÄ—dos etnokultĹŤros gai prisidÄ—s uostamiesÄ?io EtnokulparyÄ?iais, tai telkÄ™ internetÄ…, trijĹł visuose miestuose priklausys tĹŤros centro folkloro centras kvieÄ?ia ĹĄvÄ™sti vasaros nuo vÄ—jo. Tikimasi, kad kolektyvai pÄ—dos, KaliningradomiestĹł – Klai- partneriuose – Gdanske, sau- „Senoliai“ ( vad. Kalinin- ĹĄiemet regatoje ir Gdansko – grade ir lÄ—grįŞą, sveikinti vardo startuos maĹždaug KlaipÄ—doje. dienÄ… ĹĄven- J.Petrauskas), E.Ĺ alkauskienÄ—, gyventojai dalyvaus edukaciniame Ä?ianÄ?ius Jonus, Janinas, Tai KKKC kartu su Kaliningra- trys deĹĄimtys jachtĹł iĹĄ KlaipÄ—dos, kurie bus D.KiseliĹŤnaitÄ—), „Alka“ (vad. uĹžsiÄ—mime – ďŹ lmuos (videokaMingÄ—s, Nidos, Vilniaus ÄŻamĹžinti bendroje nuotraukoje. „Alkiukai“ do nacionalinio ĹĄiuolaikinio ir Kauno. E.Ĺ alkauskienÄ—), „KurĹĄiĹł (vad. meromis, mobiliaisiais telefonais) meno Abu vakarus, birĹželio Ĺ iĹł metĹł ĹĄventÄ— nuĹĄvis centro Baltijos skyriumi ainiai“ saulÄ—s laidÄ… ir 22 ir 23 lieps- (vad. J.VozgirdienÄ—, (Rusija) ir d., regatos patekÄ—jimÄ… bei savo nomis – „LiepsnojanÄ?io koncertai vyks ĹĄventÄ—s A.Vozgirdas). Gdansko ĹĄiuolaikiniĹł menĹł medĹžiagÄ… talpins Pinterest.com ĹĄerkĹĄno“ centru „Kviesime Ĺžaisti fakyrai ÄŻtrauks ÄŻ karĹĄtÄ… „Šaznia“ (Lenkija) ÄŻgyvendinamo scenoje, KruiziniĹł laivĹł terminair ugnin- dimus, dalyvauti tradicinius Ĺžai- svetainÄ—je. VideoÄŻraĹĄus le, nuo 20 val. bus gali- dviejĹł metĹł gÄ… ĹĄokÄŻ su ugnimi. „Ugnis varĹžybose, pinti ma siĹłsti projekto „PaĹžink ir kau- ir plukdyti vainikus. taip pat el. paĹĄtu rasma@ Regatos atidarymo ĹĄventÄ™ kė“ pristatys JoniniĹł Taip pat su- kkkc.lt, timĹĄalÄŻ: tarpusavio supratimo sveĹĄventei su- Ĺžinosime ir jie bus publikuojami. tarp tadienÄŻ pradÄ—s dainininkas ĹĄeĹĄpaparÄ?io kurtÄ… unikaliÄ… ir vienintelÄ™ Gdansko, Kaliningrado GraĹžJoniniĹł naktÄŻ ugnies laimingÄ…jÄŻ, kuriuo Ĺžiedo loterijos ir skulptĹŤrÄ… ant vandens. gali tapti kie- gyvo ďŹ lmavimo KKKC rengiama dos gyventojĹł ugdymas, KlaipÄ—- vydas Sidiniauskas. ScenÄ… iĹĄ jo skatinant akcija „SaulÄ—s nu- mainus Ugnis – tai vienas svarbiausiĹł kvienas vieno iĹĄ uostamiesÄ?io pre- leidimas ĹĄiuolaikinio meno ir kultĹŤ- perims klaipÄ—dieÄ?iai „Vokalis“ ir ir sutikimas“ – tai pirmoji kybos centrĹł pirkÄ—jas, „Fans of the Sky“, savo ĹĄios ĹĄventÄ—s komponentĹł, ros srityjeâ€? projekto dalis jame apsi- edukacinÄ— muzikÄ… nes joje pirkÄ™s birĹželio vadinantys popso ir alternatyvaus slypi gyvybÄ—s, judÄ—jimo 14–21 d. PaparÄ?io lizuojant programa, sukurta anaJoniniĹł naktis – trumpiausia ir ĹĄilumos ĹžiedÄ… jam ĹĄiuolaikinio lenkĹł meniper roko dovanos to centro ĹĄeideriniu. ĹĄaltinis. Apie ugnies simbolius, visus metus. Manoma, ninko Witoslawo Czerwonkos ki- mininkai“, – intrigavo kad bĹŤtent Sekmadienio koncerto programovi- tada kaip niekad KlaipÄ—dos deodarbus. aĹĄtriai galima pa- je – Jo kĹŤrybos principais dar daugiau atlikÄ—jĹł, tirti posakio „iĹĄ dulkiĹł – ÄŻ dulkes“ bus ir sveÄ?iĹł iĹĄ uĹžsienio. ď Ž TradiciĹĄkai: 7\[V[VĂş YNb NV XNV]

XN`ZRa `bYVR]`[\` b\`aNZVR`Ă˜V\ 7\[ \ XNY[R

Ĺ iandien priedas

Pasaulis 10p.

Kaina 1,30 Lt

12

Klien­tams – va­lan­da X

„Pa­tir­ties tu­riu, nes ir pa­ts bu­vau vai­kĹł pri­si­da­rÄ™s.“ Klai­pÄ—­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Vy­tau­tas ÄŒe­pas jau­tÄ—­si kom­pe­ten­tin­gas kal­bÄ—­ti apie priÄ—­mi­mo ÄŻ dar­Şe­lius tvar­kÄ….

2p.

Bur­lai­viĹł vi­lio­nÄ—ms – mi­li­jo­nai Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Kai ku­riuos mies­to po­li­ti­kus pa­ pik­ti­no uos­ta­mies­Ä?io sa­vi­val­dy­bÄ—s sie­kis ÄŻ Klai­pÄ—­dÄ… vÄ—l pri­si­kvies­ti di­ dĹžių­jĹł bur­lai­viĹł re­ga­tÄ… „The Tall Ships Ra­ces“. Skai­Ä?iuo­ja­ma, jog sa­vi­val­dy­bÄ—s iť­lai­dos to­kiam ren­ gi­niui ga­li siek­ti dau­giau nei mi­li­ jo­nÄ… li­tĹł. „„Po­pu­lia­ru­mas: ĹĄil­tais va­sa­ros va­ka­rais lau­ko ka­vi­nÄ—s bō­na pil­nos Ĺžmo­niĹł.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Lau­ko ka­vi­nes ÄŻsi­ren­gÄ™ uos­ta­mies­Ä?io vers­li­nin­kai jau skai­Ä?iuo­ ja nuo­sto­lius. ÄŽs­tai­gos pra­ran­da gry­na­me ore va­ka­ro­ti no­rin­Ä?ius klien­tus, ku­riuos tems­tant tu­ri su­va­ry­ti ÄŻ sta­cio­na­rias ka­vi­nÄ—s pa­tal­pas. Lau­ke ap­tar­nau­ti va­ka­ro­to­jĹł jie ne­ga­li dÄ—l val­dĹžios drau­di­mĹł ir grieŞ­tos kont­ro­lÄ—s.

Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Po 23 val. – ÄŻ pa­tal­pas

Ĺ il­tais sa­vait­ga­liĹł va­ka­rais dau­gu­ mo­je mies­to cent­re esan­Ä?iĹł ka­vi­niĹł bō­na daug Ĺžmo­niĹł. YpaÄ? su­dÄ—­tin­ ga su­ras­ti vie­tÄ… uĹžei­go­se, ku­rios ÄŻsi­kō­ru­sios Da­nÄ—s pa­ kran­tÄ—­je.

4

Su­tap­tų su Jō­ros ťven­te

„Kie­m ai neas­fal­t uo­t i, fon­ta­n ai ne­s ut­var­k y­t i, gat­v Ä—s duo­b Ä—­tos, sta­dio­no ve­ja iť­de­gin­ta che­mi­ka­ lĹł – vi­sur rei­kia pi­ni­gĹł tvar­ky­tis, o mes juos no­ri­me ĹĄvais­ty­ti bur­ lai­viams vi­lio­ti. Tik­rai ne­pri­ta­ riu, kad pi­ni­gai bō­tĹł taip iť­leis­ ti. Bur­lai­viai juk tik tap­tĹł prie­du alaus gÄ—­ri­mo ĹĄven­tei“, – pik­ti­no­ si mies­to ta­ry­bos na­rys Vy­tau­tas Lu­pei­ka.

3

ÄŽ plia­ŞÄ… skuba auk­so ieť­ko­to­jai As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Poil­siau­to­jus ste­bi­na pa­plō­di­my­ je spe­cia­lia ÄŻran­ga gink­luo­tas vy­ riť­kis. Vie­nus klai­pÄ—­die­Ä?ius me­ta­ lo ieť­kik­liu ne­ťi­nas vy­ras trik­dÄ—, ki­ti gi su­si­do­mÄ—­jÄ™ ste­bÄ—­jo, kaip jis, pa­ty­ri­nÄ—­jÄ™s vie­nÄ… plo­te­lÄŻ, Ä—mÄ— kas­ ti smÄ—­lÄŻ. Bran­ge­ny­biĹł – su ieť­kik­liu

„Tai ne pir­mas toks auk­so ieť­ko­ to­jas. DaŞ­nai at­va­Şiuo­ja Ĺžmo­nÄ—s ir ieť­ko poil­siau­to­jĹł pa­mes­tĹł daik­tĹł.

Tai vis ki­ti vy­rai, jĹł vei­dai vis kei­ Ä?ia­si“, – pa­sa­ko­jo Klai­pÄ—­dos skÄ™s­ tan­Ä?ių­jĹł gel­bÄ—­ji­mo tar­ny­bos vyr. spe­cia­lis­tas Alek­sand­ras Siak­ki. Pas­ta­ra­sis bran­gių­jĹł me­ta­lĹł ieť­ko­to­jas lai­mÄ™ mÄ—­gi­no Pir­mo­ sios Meln­ra­gÄ—s pa­plō­di­my­je. Vy­ ras, ne­ťi­nas me­ta­lo ieť­kik­liu, ÄŻ pa­ jō­rÄŻ at­Şings­nia­vo apie 15 val., kai dau­gu­ma Ĺžmo­niĹł dar vis mÄ—­ga­vo­ si sau­le. „Sa­ko­ma, kad to­kie bran­giĹł daik­tĹł ieť­ko­to­jai ne­blo­gai uŞ­dir­ ba. AĹĄ pa­ts tik kar­tÄ… gir­dÄ—­jau, kaip vy­riť­kis gy­rÄ—­si su­ra­dÄ™s auk­si­nÄŻ Ĺžie­

dÄ… su bran­gak­me­niu“, – pa­sa­ko­jo A.Siak­ki. Sau­go pa­mes­tus rak­tus

Pa­jō­ry­je bu­din­tys gel­bÄ—­to­jai daŞ­nai gir­di poil­siau­to­jĹł skun­dus, kad pa­ me­tÄ— vie­nÄ… ar ki­tÄ… ver­tin­gÄ… daik­tÄ…. „DaŞ­niau­siai Ĺžmo­nÄ—s pa­me­ta rak­tus. Kar­tais poil­siau­to­jai at­ne­ ĹĄa rastus as­mens do­ku­men­tus, pa­ sus. Juos per­duo­da­me po­li­ci­jai, pa­ rei­gō­nai su­si­sie­kia su sa­vi­nin­ku. O ÄŻvai­riau­sius pa­mes­tus rak­tus kaup­ti ir sau­go­ti ten­ka mums“, – ti­ki­no A.Siak­ki.

8

„„Lo­bis: Meln­ra­gÄ—s pa­plō­di­my­je ver­tin­gĹł daik­tĹł ieť­ko­to­jas dar­ba­vo­si su

me­ta­lo ieť­kik­liu ir kas­tu­vu.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

2

PENKTADIENIS, BIRŽELIO 21, 2013

Masinė ruo­nių žū­tis už­mi­nė mįs­lę Ap­lin­kos mi­nist­ras Va­len­ti­nas Ma­ zu­ro­nis pa­ve­dė ap­lin­ko­sau­gos ins­ ti­tu­ci­joms iš­siaiš­kin­ti Bal­ti­jos jū­ros iš­pluk­dy­tų ne­gy­vų ruo­nių kri­ti­mo prie­žas­tis ir nu­sta­ty­ti kal­ti­nin­kus.

Praė­ju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je Kark­ lė­je, Meln­ra­gė­je ir Gi­ru­liuo­se bu­vo ap­tik­ti še­šių ne­gy­vų ruo­nių kū­ nai. „Tu­ri­me nu­sta­ty­ti, kas kal­tas dėl ruo­nių žū­ties, kad ga­lė­tu­me ap­sau­go­ti šiuos gy­vū­nus“, – sa­kė mi­nist­ras. Jū­ros iš­pluk­dy­tie­ji ruo­niai, pa­ sak Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus spe­ cia­lis­tų, ne­ga­lė­jo kris­ti nuo in­fek­ ci­nių li­gų, ka­dan­gi bu­vo jau­ni, ge­rai įmi­tę. Ant jų kū­nų ne­pas­te­bė­ta ir jo­kių smur­to žy­mių. Spe­cia­lis­tų nuo­mo­ne, vei­kiau­ siai gy­vū­nai už­du­so, įsi­pai­nio­ję į žve­jų tink­lus, į ku­riuos jie plau­kė, no­rė­da­mi pa­si­gau­ti ten įkliu­vu­sių žu­vų. Ti­kė­ti­na, kad ne­gy­vų ruo­ nių kū­nus žve­jai ga­lė­jo tie­siog iš­ mes­ti į jū­rą. Ta­čiau ga­li bū­ti, kad ruo­niai žu­ do­mi ten­den­cin­gai, nes pil­kie­ji ruo­niai yra rim­ti žve­jų kon­ku­ren­ tai. Šve­di­jo­je ir Suo­mi­jo­je juos lei­ džia­ma šau­dy­ti. To­dėl bu­vo ra­gi­ na­ma šiuos at­ve­jus iš­tir­ti. Priek­ran­tės žve­jai yra ne kar­tą pa­si­sa­kę, kad pas mus at­klys­tan­ tys į Rau­do­ną­ją kny­gą įra­šy­ti gy­ vū­nai pri­da­ro daug ža­los: ne tik su­dras­ko bran­giai kai­nuo­jan­čius

tink­lus, bet ir suė­da ne­ma­žai lai­ mi­kio. Žve­jai ne­tgi gar­siai svars­tė, kad ruo­nių po­pu­lia­ci­ją rei­kė­tų nai­ kin­ti juos šau­dant. Šiuo me­tu ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai aiš­ki­na­si ruo­nių kri­ti­mo ap­lin­ky­ bes ir prie­žas­tis. Sie­kiant jas nu­ sta­ty­ti, bus bend­ra­dar­biau­ja­ma ir su Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­ju­mi, ir su Vals­ty­bi­ne mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba. Su šia tar­ny­ba Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ra yra su­da­riu­si bend­ra­dar­bia­vi­mo su­si­ta­ri­mą dėl lau­ki­nių gy­vū­nų gai­ši­mo prie­žas­ čių nu­sta­ty­mo. Ži­niask­lai­da ra­šė, kad per­nai Lie­ tu­vos pa­jū­ry­je ras­ta 12 ne­gy­vų ruo­ nių: pen­ki jų nu­sken­do įsi­pai­nio­ję į žve­jų tink­lus ir ūdas, o ke­tu­ri bu­vo nu­šau­ti. Dar dvie­jų prie Ni­dos ap­ tik­tų jū­ros gy­vū­nų žū­ties prie­žas­ tys ne­ži­no­mos. Šau­dy­ti sau­go­mus pil­kuo­sius Bal­ti­jos ruo­nius Lie­tu­ vo­je griež­tai drau­džia­ma.

Pri­va­lu­mas: tei­gia­ma, kad įdie­gus nau­ją­ją sis­te­mą į dar­že­lius pa­teks dau­giau vai­kų, nes ne­bet­rūks in­for­

ma­ci­jos apie lais­vas vie­tas.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Į dar­že­lį – elektroninė eilė

Sa­vo at­ža­las į dar­že­lius no­rin­tys ves­ti klai­ pė­die­čiai tu­rės pra­tin­tis prie nau­jo­vių, nes kei­sis priė­mi­mo į iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­ mo įstai­gas tvar­ka. Mies­to ta­ry­bos ko­le­ gi­ja va­kar su­ta­rė, jog vai­kai į dar­že­lius bus – tiek negyvų ruonių prii­ma­mi in­ter­ne­tu ir cent­ra­li­zuo­tai. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

6

Lietuvos pajūryje rasta per porą dienų.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

lis dar­že­lius, ko­ne kiek­vie­ną die­ną ste­bė­ti, kaip kei­čia­si ei­lė pa­tek­ti į įstai­gas, ku­rio­se yra lais­vų vie­tų.

Re­gist­ruo­ja į vie­ną įstai­gą

Kon­ku­ren­tai: bus aiš­ki­na­ma­si, ar Rau­do­no­jo­je kny­go­je įra­šy­tiems

ruo­niams mir­ties nuo­spren­džio ne­pa­ra­šė įtū­žę žve­jai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pa­gal šiuo me­tu ga­lio­jan­čią tvar­ką tė­vai sa­vo vai­ką ga­li už­re­gist­ruo­ti tik į vie­ną iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gą. Tai rei­kia pa­da­ry­ti tie­sio­ giai – ap­si­lan­kius įstai­go­je. „To­kia sis­te­ma tik­rai nė­ra to­bu­la. Dar­že­lių ve­dė­jos guo­džia­si, kad pa­ ti­ria psi­cho­lo­gi­nį spau­di­mą. Be to, mies­te ne­ty­la kal­bos apie tai, jog toks priė­mi­mas į dar­že­lius yra ne­skaid­ rus. Nors ir su­da­ry­tos ei­lės pa­tek­ti į įstai­gas, ta­čiau į jas esą pra­si­brau­na­ ma ir kaž­kaip ki­taip“, – aiš­ki­no Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo sky­ riaus ve­dė­ja Lai­ma Priž­gin­tie­nė. Sie­kiant dau­giau skaid­ru­mo, nu­ spręs­ta su­kur­ti elekt­ro­ni­nę priė­ mi­mo į dar­že­lius sis­te­mą. Jos su­ kū­ri­mas kai­na­vo 30 tūkst. li­tų, o ad­mi­nist­ra­vi­mas dve­jiem me­tams at­sieis dar 19 tūkst. li­tų. Sis­te­ma ga­li veik­ti dviem bū­ dais: vai­kai į iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­ mo įstai­gas re­gist­ruo­ja­mi cent­ra­ li­zuo­tai ir ne­cent­ra­li­zuo­tai. Pir­ma­sis va­rian­tas yra toks – tė­ vai elekt­ro­ni­niu bū­du ga­li už­re­gist­ ruo­ti sa­vo at­ža­lą ne į vie­ną, o į ke­

Tė­vai elekt­ro­ni­niu bū­du ga­li už­re­gist­ ruo­ti sa­vo at­ža­lą ne į vie­ną, o į ke­lis dar­ že­lius, ko­ne kiek­vie­ ną die­ną ste­bė­ti, kaip kei­čia­si ei­lė pa­tek­ti į įstai­gas, ku­rio­se yra lais­vų vie­tų.

Svar­biau­sia – skaid­ru­mas

De­cent­ra­li­zuo­ta priė­mi­mo sis­te­ ma ne­la­bai kuo skir­tų­si nuo da­ bar­ti­nės. Skir­tu­mas tik toks, jog pra­šy­mą priim­ti į dar­že­lį rei­kė­tų pa­teik­ti ne įstai­go­je, o elekt­ro­ni­ niu bū­du. Ta­čiau lik­tų tai, jog bū­ tų ga­li­ma pa­teik­ti pra­šy­mą vai­ ką priim­ti tik į vie­ną pa­si­rink­tą konk­re­tų dar­že­lį. Ko­le­gi­jos na­riai va­kar po­sė­dy­ je ko­ne vien­bal­siai nu­spren­dė, kad

uos­ta­mies­ty­je tu­ri veik­ti cent­ra­ li­zuo­ta priė­mi­mo į iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gas sis­te­ma. „Ži­no­ma, silp­nų vie­tų yra, ta­čiau jos neat­ro­do to­kios silp­nos. Svar­ biau­sia – skaid­ru­mas, o jis, įdie­ gus to­kią sis­te­mą, ir bū­tų už­tik­rin­ tas, nes in­ter­ne­tu tik­rai ne­kve­pės šam­pa­nu ir un­gu­riais“, – nuo­mo­ nę reiš­kė Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­ tas Grub­liaus­kas. Jis do­mė­jo­si, ar to­kiai sis­te­mai pri­žiū­rė­ti rei­kės pa­pil­do­mų pi­ni­gų. Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja L.Priž­ gin­tie­nė pa­ti­ki­no, jog kol kas tik­rai ne­pla­nuo­ja­ma pra­šy­ti leis­ti steig­ti nau­jų eta­tų. Yra lais­vų vie­tų

„Nors daž­nai es­ka­luo­ja­ma, kad dar­že­liuo­se trūks­ta vie­tų, ta­ čiau at­lik­tas au­di­tas pa­ro­dė, jog jų yra pa­kan­ka­mai. Au­di­to duo­ me­ni­mis, per me­tus iki­mo­kyk­li­ nių įstai­gų užim­tu­mas sie­kia apie 60 pro­c. Ma­nau, kad cent­ra­li­zuo­ta priė­mi­mo į dar­že­lius sis­te­ma pa­ dės iš­spręs­ti tas bė­das, kai vai­kai į iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gas ne­ pa­ten­ka – nors juo­se ir yra lais­vų vie­tų, ta­čiau apie jas tie­siog ne­ži­ no­ma“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­ di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė. Pla­nuo­ja­ma, kad to­kia sis­te­ma ga­li pra­dė­ti veik­ti nuo ki­tų me­tų pra­džios. Šių moks­lo me­tų pra­džio­je bu­ vo gau­ti 3 tūkst. 918 pra­šy­mų vai­ kus priim­ti į dar­že­lius, pa­ten­kin­ti 3 tūkst. 176 pa­gei­da­vi­mai. Anot L.Priž­gin­tie­nės, rea­liai vie­ tų dar­že­liuo­se ne­li­ko 523 vai­kams, nes ki­ti tė­vai tie­siog at­siė­mė pra­ šy­mus.

3

PENKTADIENIS, BIRŽELIO 21, 2013

miestas Sko­li­na sta­ty­boms

Lau­kia do­no­rų

„Žu­vėd­rai“ – pre­mi­ja

Vy­riau­sy­bė sko­li­na 40 mln. li­tų Tur­to ban­kui, ku­ris lė­šas nau­ dos Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­ riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to sta­ty­boms. Taip nu­spręs­ta va­ kar. Vy­riau­sy­bė pa­sko­lą su­teiks iš vals­ty­bės var­du pa­si­sko­lin­tų lė­šų, pi­ni­gai sko­li­na­mi iki 2015 me­tų gruo­džio 16 die­nos. Sta­ ty­bos kai­nuos 61 mln. li­tų.

Šian­dien nuo 13 val. prie pre­ky­ bos cent­ro „Ak­ro­po­lis“ (Tai­kos pr. 61) at­vyks­ta „Neat­ly­gin­ti­nos krau­ jo do­no­rys­tės tu­ras per Lie­tu­vą“, ku­ria­me kvie­čia­mi da­ly­vau­ti klai­ pė­die­čiai. Krau­ją sa­va­no­riai ga­lės duo­ti neat­ly­gin­ti­nai ar­ba pra­šy­ti 40 li­tų kom­pen­sa­ci­jos. Tei­gia­ma, jog šiuo me­tu, kaip ir kiek­vie­ną va­ sa­rą, trūks­ta vi­sų gru­pių krau­jo.

Eu­ro­pos čem­pio­na­tą, vy­ku­sį Lie­ tu­vo­je, prieš mė­ne­sį lai­mė­ju­si Klai­ pė­dos uni­ver­si­te­to Lo­ty­nų Ame­ri­ kos spor­ti­nių šo­kių an­samb­lio „Žu­ vėd­ra“ I ko­man­da ap­do­va­no­ta 50 tūkst. li­tų pre­mi­ja. Va­kar Vy­riau­ sy­bė per po­sė­dį pri­ta­rė Kū­no kul­ tū­ros ir spor­to de­par­ta­men­to bei Lie­tu­vos spor­ti­nių šo­kių fe­de­ra­ci­ jos siū­ly­mui skir­ti pre­mi­ją.

Stu­di­jas vai­ni­ka­vo dip­lo­mai Ba­ka­lau­ro ir ma­gist­ ro stu­di­jas Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­te Jū­ rų tech­ni­kos fa­kul­ te­te bai­gę jau­nuo­liai ket­vir­ta­die­nį džiau­ gė­si, jog ran­ko­se pa­ ga­liau lai­ko dip­lo­ mus, ta­čiau ne­slė­ pė, kad ke­lias iki jų ne­bu­vo leng­vas.

Skulp­tū­ros. Šian­dien 12 val. M.Maž­vy­ do alė­jos ir Li­go­ni­nės gat­vės san­kry­žo­ je bus ati­deng­ta tri­jų suo­liu­kų kom­po­ zi­ci­ja „Šach­ma­tai“. Šią neįp­ras­tą do­va­ną mies­tui įteiks Klai­pė­dos pra­mo­ni­nin­kai. Pla­nuo­ja­ma, kad šie­met dar 25 suo­liu­kų bus pa­puoš­ti me­niš­kais ak­cen­tais. Pris­ta­ty­mas. Šian­dien 17 val. Klai­pė­ dos ap­skri­t ies vie­š o­s ios I.Si­mo­nai­ ty­tės bib­l io­te­kos Ger­la­cho pa­lė­p ė­je vyks Li­no Poš­kos kny­gos „Van­duo tu­ri te­kė­ti“ pri­sta­ty­mas. Jo­je bus pa­žvelg­ta į Klai­pė­dos van­den­tie­k io is­to­ri­ją nuo 1945 me­tų. Kon­cer­tas. Šian­d ien 23 val. klu­b e „Kaš­to­nas“ jau­na gru­pė „Ner­vas“, ku­ rią su­da­ro Sau­lė Bo­g u­žai­tė (vo­ka­las), Gy­t is Žal­taus­kas (bo­si­nė gi­ta­ra), Ro­ ber­ta Bal­čiū­tė (kla­v i­ši­n iai), Ed­ga­ras Žal­kaus­kas (mu­ša­mie­ji), pri­sta­tys sa­ vo nau­ją pro­g ra­mą. Jo­je do­m i­nuo­ja elect­ro­nic, dan­ce, neo­funk mu­zi­ka.

Kris­ti­na Len­kai­ty­tė k.lenkaityte@kl.lt

„Ypač sun­ku bu­vo pa­sku­ti­nė­mis sa­vai­tė­mis, to­dėl da­bar lau­kia už­ tar­nau­tas poil­sis“, – leng­viau at­si­ kvė­pė pra­mo­nės elekt­ros įran­gos ir au­to­ma­ti­kos ma­gist­ro stu­di­jas bai­ gęs Mar­ty­nas Lu­kas. Ant­rą­jį uni­ver­si­te­to dip­lo­mą ran­ko­se lai­kan­tis jau­nuo­lis pri­si­ mi­nė, jog pir­mo­sios stu­di­jų pa­ko­ pos bai­gi­mas bu­vo įsi­min­ti­nes­nis, vė­liau, pa­sak jo, pri­pran­ta­ma. Pak­ laus­tas, ar sieks dar vie­no dip­lo­mo, M.Lu­kas pa­ti­ki­no, jog kol kas pa­si­ ten­kins ir šiais dviem. Išs­kir­ti­niu va­di­na­mas fa­kul­te­tas šiais me­tais iš­ly­dė­jo 246 ab­sol­ven­ tus – be­veik tiek pat, kiek per­nai. Penk­ta­die­nį dip­lo­mai bus įteik­ti

Dienos telegrafas

Uni­ver­si­te­te: Jū­rų tech­ni­kos fa­kul­te­tas iš­ly­dė­jo 246 ab­sol­ven­tus.

Svei­ka­tos moks­lų, Gam­tos ir ma­ te­ma­ti­kos, Hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­ lų bei Pa­da­go­gi­kos fa­kul­te­tų ab­ sol­ven­tams. Ki­ti stu­den­tai dip­lo­mus gaus ki­tą sa­vai­tę. Bir­že­lio 28 die­ną dip­lo­mų tei­ki­mo ma­ra­to­ną vai­ni­kuos iš­kil­ mės Me­nų fa­kul­te­te. Uni­ver­si­te­tui skai­čiuo­jant 22 veik­los me­tus šie­met aukš­to­jo moks­lo dip­lo­mas bus įteik­tas tris­ de­šimt tūks­tan­ta­jam Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to ab­sol­ven­tui. Uni­ka­lus

dip­lo­mas šie­met ati­teks Me­nų fa­ kul­te­to mu­zi­kos pe­da­go­gi­kos ba­ ka­lau­ro stu­di­jų ab­sol­ven­tei Do­na­ tai Ru­dy­tei. Iš vi­so Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tą šie­met bai­gė 1 520 ab­sol­ven­tų. Iš jų 1 206 ba­ka­lau­rai ir 248 ma­gist­ rai, 9 bai­gė vien­ti­są­sias, 57 – laips­ nio ne­su­tei­kian­čias stu­di­jas. Di­džiau­sią ab­sol­ven­tų lai­dą šie­ met iš­leis So­cia­li­nių moks­lų fa­kul­ te­tas – čia dip­lo­mus at­siims 301 ab­sol­ven­tas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ab­sol­ven­tų skai­ čius fa­kul­te­tuo­se Jū­rų tech­ni­kos – 246 Svei­ka­tos moks­lų – 250 Gam­tos ir ma­te­ma­ti­kos moks­lų –

156 Hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų – 131 Pe­da­go­gi­kos – 230 So­cia­li­nių moks­lų – 301

Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 6 klai­pė­ die­čių mir­t ys. Mi­rė Ve­ro­n i­ka Va­si­le­ vi­čie­nė (g. 1924 m.), Vla­di­len Ut­k in (g. 1927 m.), Alek­sandr Jam­pols­kij (g. 1930 m.), Eu­ge­ni­ja Dob­ri (g. 1930 m.), Geor­gij Aris­tov (g. 1931 m.), Ka­zi­mie­ras Šiu­pa­ ris (g. 1932 m.). Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Va­len­t i­na Stel­mo­kai­t ie­nė, Jo­nas Pau­laus­kas, Va­len­t i­na Juš­k i­na, Geor­ gij Aris­tov. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­r ų. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 8 ber­niu­kai (dvy­nių po­ra).

Bur­lai­vių vi­lio­nėms – mi­li­jo­nai Klai­p ė­d os sa­v i­val­dy­ 1 bės Tarp­tau­t i­n ių ry­ šių, vers­l o plėt­ros ir tu­r iz­m o

sky­riaus ve­dė­ja Da­lia Ples­ko­vie­ nė va­kar Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­ sau­gos ko­m i­te­te po­l i­t i­k ų pra­š ė pri­ta­ri­mo teik­ti pa­raiš­ką Pa­sau­ li­nei bu­ria­vi­mo mo­ky­mo or­ga­ni­ za­c i­jai da­ly­vau­t i kon­k ur­se 2017 me­tais priim­t i pa­s au­l i­n ę di­ džių­jų bur­lai­vių re­ga­tą „The Tall Ships Ra­ces“. Ji vyk­tų per Jū­ros šven­tę. Anot D.Ples­ko­v ie­n ės, sie­k is priim­t i šią re­ga­t ą yra orien­t uo­ tas į pa­g rin­d i­n į tiks­l ą – stip­ rin­t i Lie­t u­vos, jū­r i­n ės vals­ty­ bės, sta­t u­s ą, ge­r in­t i Klai­p ė­d os įvaiz­d į pa­sau­ly­je, ska­t in­t i jū­r i­ nį tu­r iz­m ą. To­kią re­ga­tą Klai­pė­ da jau bu­vo priė­mu­si 2009 me­ tais. At­s iž­vel­g iant į šį ren­g i­n į, su­d a­ry­ta ir ga­l i­m ai bū­s i­m os re­ ga­tos są­ma­ta.

Ti­ki­si su­lauk­ti rė­mė­jų

Vie­nos di­džiau­sių iš­lai­dų – pri­va­lo­ mas su­mo­kė­ti uos­to mo­kes­tis. Jis sie­ kia apie 500 tūkst. li­tų. Pir­mą­jį įna­šą, jei Klai­pė­da lai­mė­tų kon­kur­są priim­

Pa­raiš­ką re­ga­tos or­ ga­ni­za­to­riams uos­ ta­mies­čio sa­vi­val­ dy­bė tu­ri pa­teik­ti rug­sė­jo pra­džio­je, o jau spa­lį ir bus aiš­ ku, ar Klai­pė­da taps re­ga­tos uos­tu. ti re­ga­tą, jau rei­kė­tų su­mo­kė­ti ki­tais me­tais. Jo dy­dis – 141 tūkst. li­tų. „Taip pat pla­nuo­ja­me, kad apie 800 tūkst. li­tų skirs Vy­riau­sy­bė,

dar apie 300 tūkst. li­tų pri­dė­tų rė­ mė­jai. Sa­vi­val­dy­bės įna­šas, be uos­ to mo­kes­čio, bū­tų dar 580 tūkst. li­ tų, tai­gi iš vi­so iš mies­to biu­dže­to rei­kė­tų apie mi­li­jo­no li­tų“, – skai­ čius dės­tė D.Ples­ko­vie­nė. Bend­ra re­ga­tos priė­mi­mo są­ma­ta ga­li siek­ti 2,2–3 mln. li­tų. To­kios iš­lai­dos ir pa­pik­ti­no Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­ mi­te­to na­rį V.Lu­pei­ką, ku­ris ka­ te­go­riš­kai at­si­sa­kė pri­tar­ti šven­tės or­ga­ni­za­vi­mui, kai mies­te gau­su ki­tų spręs­ti­nų pro­ble­mų. Atp­lauk­tų per ju­bi­lie­jų

Ki­ti ko­mi­te­to na­riai pri­ta­rė, kad sa­vi­val­dy­bė teik­tų pa­raiš­ką da­ly­ vau­ti kon­kur­se dėl re­ga­tos „The Tall Ships Ra­ces“ priė­mi­mo Klai­ pė­do­je 2017 me­tais. Jų spren­di­mą lė­mė ir tai, jog 2017 me­tais Klai­pė­da mi­nės 765 me­tų ju­bi­lie­jų.

Re­gi­nys: is­to­ri­niai bur­lai­viai, ku­rių į Klai­pė­dą at­plauk­tų apie 100, nea­

be­jo­ti­nai pa­puoš­tų uos­ta­mies­tį ir pri­vi­lio­tų mi­nias tu­ris­tų.

Spren­di­mo pro­jek­tui dar tu­ ri pri­tar­ti ki­tą sa­vai­tę po­sė­džiau­ sian­ti mies­to ta­ry­ba. Pa­raiš­ką re­ga­tos or­ga­ni­za­to­riams uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bė tu­ri pa­ teik­ti rug­sė­jo pra­džio­je, o jau spa­

lį ir bus aiš­ku, ar Klai­pė­da taps re­ ga­tos uos­tu. Jei taip nu­tik­tų, ga­li­ma ti­kė­tis, jog į uos­ta­mies­tį at­plauks apie 100 is­to­ri­nių bur­lai­vių iš vi­so pa­ sau­lio.

4

penktadienis, birželio 21, 2013

miestas

Se­na­mies­čio gai­vi­ni­mui – cir­kas ir le­gen­dos Uos­ta­mies­čio vi­ suo­me­nės at­sto­ vai su­ta­ria vie­nu klau­si­mu – tik Jū­ ros šven­tė ir Pi­lies džia­zo fes­ti­va­lis se­na­mies­čio neiš­ gel­bės ir už­sie­nie­ čių ne­prit­rauks.

vi­so pa­sau­lio tris die­nas nuo ry­to iki va­ka­ro už­tvin­dy­tų se­na­mies­ tį pa­trauk­liais akiai re­gi­niais. Prie ke­lių sce­nų mies­te ga­lė­tų bur­tis vers­li­nin­kai, už­sii­man­tys pre­ky­ ba. Te­rei­kia pir­mi­nės in­ves­ti­ci­jos, ku­ri se­na­mies­tį pa­dė­tų pa­skan­din­ ti vie­ti­nių ir už­sie­nie­čių srau­te“, – dės­tė ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rius. Trūks­ta le­gen­dų

Spren­di­mas: dis­ku­si­jos apie se­na­mies­čio gai­vi­ni­mą me­tu pri­tar­ta min­čiai, kad tu­ris­tams pa­trauk­lų se­na­

mies­čio vaiz­dą su­kur­tų gy­vy­be pul­suo­jan­čios gat­vės.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Vie­ni – be­jė­giai

Va­kar Smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo ta­ry­bos po­sė­džio me­tu uos­ta­mies­ čio vers­lo, mies­to ir uni­ver­si­te­ to bend­ruo­me­nės bei sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai dis­ku­ta­vo, kaip pa­ska­tin­ ti vers­lą ir tu­riz­mą Klai­pė­dos se­na­ mies­ty­je. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Rek­rea­ ci­jos ir tu­riz­mo ka­ted­ros ve­dė­ja Auš­ri­nė Ar­mai­tie­nė tei­gė, kad se­ na­mies­čiui trūks­ta ak­ci­jų, ku­rios bū­tų or­ga­ni­zuo­ja­mos be di­des­nių in­ves­ti­ci­jų. „Ta­čiau, kal­bant apie ren­gi­nius mies­te, rei­kia juos di­fe­ren­ci­juo­

ti. Tarp­tau­ti­niam lyg­me­niui tu­ rė­tų bū­ti ak­cen­tuo­ja­mos ma­si­nės šven­tės – Jū­ros šven­tė, di­džio­sios re­ga­tos. Vi­sai ki­to­kie ren­gi­niai ga­ lė­tų bū­ti or­ga­ni­zuo­ja­mi kai­my­ni­ nių ša­lių tu­ris­tams – ka­li­ning­ ra­die­čiams ar lat­viams“, – tei­gė ve­dė­ja. Pa­sak jos, Klai­pė­do­je tu­rė­tų at­ si­ras­ti dau­giau pa­trauk­lių smulk­ me­nų – skulp­tū­rų, tri­ma­čių vaiz­ dų ant sie­nų, bend­ro sta­lo die­nų ar sa­vait­ga­lių. „Tu­ri­me dau­gy­bę idė­jų, ku­rias ga­li­ma rea­li­zuo­ti, ta­čiau vie­nas uni­ver­si­te­tas ne­ga­li pa­da­ry­ti vis­ ko. Jam bū­ti­na vers­li­nin­kų, val­ džios at­sto­vų pa­gal­ba“, – pri­pa­ži­ no A.Ar­mai­tie­nė.

Klai­pė­dos vers­li­nin­kų se­na­mies­ čio są­jun­gos pir­mi­nin­kė Lo­re­ta Ber­ žins­kie­nė pik­ti­no­si, kad iš se­na­ mies­čio vis­kas dirb­ti­nai iš­ke­lia­ma. „Si­tua­ci­jos ne­ge­ri­na ir be­si­dub­ liuo­jan­tys ren­gi­niai Pa­lan­go­je, Ni­ do­je ir Klai­pė­do­je. Net ar­tė­jan­ti Jo­ni­nių šven­tė pa­ro­dė, kad ne­su­ si­kal­ba­me – vie­nas ren­gi­nys vyks­ ta Jo­no kal­ne­ly­je, ki­tas – Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le. Šven­tes tu­ri­me iš­ dės­ty­ti taip, kad se­na­mies­tis nuo­ la­tos trykš­tų gy­vy­be“, – pa­ste­bė­jo L.Ber­žins­kie­nė. Rei­kia uni­ka­lu­mo

„Švy­tu­rio me­nų do­ko“ stei­gė­jas ir gat­vės cir­ko fes­ti­va­lių or­ga­ni­za­to­ rius Vai­das Kve­da­ras įsi­ti­ki­nęs, jog

Klien­tams – va­lan­da X 1

Tuo me­tu, kai klai­pė­die­ čiai ir uos­ta­mies­čio sve­čiai va­ka­ro­ja lau­ke, ka­vi­nių pa­tal­pos bū­ na tuš­čios. Ta­čiau pa­si­džiaug­ti šil­tais va­ka­rais ga­li­ma neil­gai. Ka­vi­nių dar­ buo­to­jos įspė­ja, kad 23 val. teks pe­rei­ti į vi­dų. Aiš­ki­na­ma, kad to­kie rei­ka­la­vi­ mai – ap­tar­nau­ti klien­tus po nu­ro­dy­ tos va­lan­dos lau­ke drau­džia­ma. Su­lau­kę 23 val., dau­gu­ma lau­ko ka­vi­nė­je sė­dė­ju­sių­jų išei­na ki­tur, ta­ čiau ir iš ki­tų ka­vi­nių dar­buo­to­jų jie iš­girs­ta to­kius pat įspė­ji­mus. Klai­pė­die­čiai ir mies­to sve­čiai pik­ti­na­si, kad šil­tais va­ka­rais ne­ga­ li­ma il­giau pa­si­džiaug­ti gry­nu oru. „Sun­ku su­pras­ti to­kią tvar­ką. Mies­to val­džia kal­ba apie se­na­mies­ čio gai­vi­ni­mą, bet ko čia ei­ti, jei net lau­ke su tau­re vy­no ne­ga­li va­ka­re pa­sė­dė­ti, o va­sa­ra juk to­kia trum­ pa“, – ste­bi­si ir poil­siau­to­jai, ir pa­ tys klai­pė­die­čiai. Val­džia ne­my­li se­na­mies­čio?

Klai­pė­dos vers­li­nin­kų se­na­mies­čio są­jun­gos pir­mi­nin­kės pa­va­duo­to­ ja vi­suo­me­ni­nio mai­ti­ni­mo klau­si­ mais Zi­ta Lu­ko­še­vi­čie­nė pa­sa­ko­jo, kad pa­na­šių ko­men­ta­rų lau­ko ka­ vi­nių dar­buo­to­jai su­lau­kia nuo­lat, ta­čiau leis­ti žmo­nėms sė­dė­ti lau­ke ne­ga­li. Prie­šin­gu at­ve­ju ka­vi­nei ga­li tek­ti už­si­da­ry­ti. „Tvar­ka su­griež­tin­ta praė­ju­siais me­tais. Vyk­do­ma griež­ta kont­ro­lė. Vers­li­nin­kai bi­jo ri­zi­kuo­ti ir ap­tar­ nau­ti klien­tus lau­ke“, – tvir­ti­no pa­ va­duo­to­ja. Z.Lu­ko­še­vi­čie­nės nuo­mo­ne, toks dar­bo lai­ko ri­bo­ji­mas lau­ko ka­vi­ nėms yra ab­sur­diš­kas.

„Bend­rau­ja­me su vers­li­nin­kų aso­ cia­ci­jo­mis iš Vil­niaus, Kau­no. Ten nė­ ra to­kių ri­bo­ji­mų. Vers­li­nin­kai ge­ra­ no­riš­kai su­ta­ria su mies­tų val­džio­mis. Tik pas mus taip. Žmo­nės ne­pa­ten­ kin­ti, kad lau­ko ka­vi­nės taip trum­pai vei­kia. Mies­to val­džia ne­my­li se­na­ mies­čio“, – ti­ki­no pa­va­duo­to­ja.

Kęs­tu­tis Vaiš­vi­la:

Vi­si lau­ko ka­vi­nes tu­rin­tys vers­li­nin­ kai pra­ran­da klien­ tus. Jei šil­tas va­ka­ ras, 23 val. vis­kas tik įsi­bė­gė­ja.

Prik­lau­so nuo oro

Anot Z.Lu­ko­še­vi­čie­nės, sun­ku pa­ sa­ky­ti, kiek ka­vi­nės ne­ten­ka klien­tų ir dėl to pa­ti­ria nuo­sto­lių, kad ne­ga­li ap­tar­nau­ti žmo­nių lau­ke po 23 val. „Vis­kas pri­klau­so nuo oro. Kai šil­ ta, vi­si no­ri sė­dė­ti lau­ke. Pa­tal­pos tuš­čios“, – tei­gė pa­va­duo­to­ja. Z.Lu­ko­še­vi­čie­nė pri­si­mi­nė, kad tvar­ka ir kont­ro­lė su­griež­tin­tos bu­ vo dėl gy­ven­to­jų skun­dų. Ta­čiau, anot pa­va­duo­to­jos, ne­ sup­ran­ta­ma, kam ta­da mies­to val­ džia iš­da­vė lei­di­mus ka­vi­nių nau­ juo­se pa­sta­tuo­se veik­lai. „Kam kvai­lin­ti tą vers­li­nin­ką, jei lei­di­mas iš­duo­da­mas, o pa­skui su­ trum­pi­na­mas dar­bo lai­kas? Kaž­kaip ki­taip vis­kas tu­rė­tų bū­ti tvar­ko­ma“, – dės­tė pa­va­duo­to­ja.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ban­dy­mai sek­ti di­des­nių mies­tų pa­vyz­džiu nau­dos neat­neš. „Klai­pė­dos ren­gi­nius rei­kė­tų kils­te­lė­ti į aukš­tes­nį ly­gį. Bū­ti­na kur­ti kaž­ką sa­vi­to ir uni­ka­laus, o ne ban­dy­ti pri­tai­ky­ti sos­ti­nės pra­ kti­ką. Vi­sa­me pa­sau­ly­je po­pu­lia­rūs cir­ko ar­tis­tų pa­si­ro­dy­mai gat­vė­se – pui­kus bū­das į Klai­pė­dą pri­trauk­ti žmo­nes iš vi­sos Lie­tu­vos ir už­sie­ nio“, – siū­lė V.Kve­da­ras. Pa­sak jo, liūd­na tai, jog mies­to sa­vi­val­dy­bei pa­siū­lius to­kią idė­ ją su­lauk­ta dau­gy­bės ar­gu­men­tų, ko­dėl ren­gi­nys su­kels pro­ble­mų. „Ky­la klau­si­mas, ko­dėl val­džios at­sto­vai ne­prii­ma su­ma­ny­mų, ku­ rie ga­li tap­ti fi­nan­siš­kai pa­trauk­ lūs. Pro­fe­sio­na­lūs cir­ko ar­tis­tai iš

Komentaras

Se­na­mies­tis – ne mie­go­ji­mui

Ka­vi­nių „Ani­kės teat­ras“, „Ka­ba­ kas“, „Ha­ze“ sa­vi­nin­kas Kęs­tu­tis Vaiš­vi­la tvir­ti­no, jog drau­di­mas ap­ tar­nau­ti žmo­nes po 23 val. lau­ko ka­ vi­nė­se ken­kia vers­lui. „Vi­si lau­ko ka­vi­nes tu­rin­tys vers­ li­nin­kai pra­ran­da klien­tus. Jei šil­tas va­ka­ras, 23 val. vis­kas tik įsi­bė­gė­ja. Žmo­gus į vi­dų ei­ti ne­no­ri, o ap­tar­ nau­ti lau­ke jo ne­ga­li­ma“, – tvir­ti­ no vers­li­nin­kas. K.Vaiš­vi­la pri­si­mi­ nė ku­rio­zi­nę si­tua­ci­ją per­nai Jū­ros šven­tės me­tu: „Kai vi­sas mies­tas gy­ve­no iki 2–3 va­lan­dos, lau­ko ka­ vi­nės tu­rė­jo už­si­da­ry­ti. Anks­čiau ne­bu­vo to­kios kont­ro­lės. Su­si­da­ro įspū­dis, jog no­ri­ma, kad vi­sas mies­ tas ei­tų mie­go­ti 23 va­lan­dą“. Pa­sak K.Vaiš­vi­los, ka­dan­gi žmo­ nės ne­ga­li sė­dė­ti lau­ko ka­vi­nė­ se cent­re, jie va­žiuo­ja į įstai­gas už mies­to ar į mie­ga­muo­sius ra­jo­nus, kur kont­ro­lė ne to­kia griež­ta. Vers­li­nin­ko tei­gi­mu, su­pran­ta­ma, kad se­na­mies­ty­je gy­ve­nan­tys žmo­ nės no­ri ra­my­bės, ta­čiau tai ne mie­ ga­ma­sis ra­jo­nas. „Vi­sa­me pa­sau­ly­je bet ko­kio mies­to se­na­mies­ty­je yra šur­mu­lys. Ki­tų ša­lių mies­tų cent­rai sa­vait­ga­liais iš­tuš­tė­ ja tik penk­tą ry­to“, – pa­ly­gi­no vers­ li­nin­kas. Anot K.Vaiš­vi­los, Klai­pė­dos se­na­mies­tis, net ly­gi­nant su Vil­niu­mi ar Kau­nu, yra vi­siš­kai tuš­čias. „Drau­gai tu­ri su­šio pa­tie­ka­lų ka­ vi­nę Kau­ne. Sa­vait­ga­liais jie dir­ba iki pa­ry­čių. Žmo­nių pil­na – yra trau­ka. Ko­dėl Kau­ne su­kles­tė­jo se­na­mies­ tis? Nes vers­li­nin­kai ir sa­vi­val­dy­ bė ra­do bend­rą kal­bą bei tar­pu­sa­vio su­pra­ti­mą“, – tei­gė vers­li­nin­kas.

Aras Mi­leš­ka

Smul­k io­jo ir vi­du­t i­n io vers­lo ta­r y­bos pir­m i­n in­kas

S

e­n a­m ies­č io vers­l i­n in­k ams dau­g iau ken­k ia ne drau­d i­ mai, o ne­ž i­no­my­bė – aiš­k ios stra­te­g i­jos ne­bu­vi­mas. Mies­ to val­d žia daž­nai žiū­ri į vers­lą kaip į su­bjek­tus, ku­rie no­ri tu­rė­ti tik nau­dos sau. Ta­čiau ne­žiū­ri­ma, kad yra ku­ria­ mos dar­bo vie­tos, mo­ka­mi mo­kes­čiai, ku­rie įplau­kia į mies­to biu­dže­tą. Mies­ to val­džia tu­rė­tų žiū­rė­ti į vers­lą kaip į pa­ja­mų šal­ti­nį mies­tui. Nau­da iš jo yra vi­siems gy­ven­to­jams. Tu­ri bū­t i aiš­k i stra­te­g i­ja tiek se­na­m ies­čiui, tiek pa­

Bi­jo ne­tek­ti lei­di­mų

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Li­cen­ci­jų, lei­di­mų ir var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Ri­man­tas Ar­mo­nas aiš­ki­no, jog rei­ ka­la­vi­mas, kad vie­šo­je vie­to­je veik­la bū­tų vyk­do­ma nuo 6 iki 23 val., ga­ lio­ja daug me­tų. Vis­kas su­si­ję su ra­ my­bės va­lan­do­mis. „Ka­vi­nių lan­ky­to­jai yra vie­na pu­ sė, ta­čiau ap­link ka­vi­nes yra gy­ve­ na­mie­ji na­mai. Gy­ven­to­jai ne­no­ ri triukš­mo. Tad ne­ga­li­ma žiū­rė­ti į lau­ko ka­vi­nes tik iš vie­nos pu­sės. Jei ne­bū­tų gy­ve­na­mų­jų na­mų, jos ga­lė­ tų veik­ti il­giau. Da­bar po 23 val. ei­ ki­te į vi­dų ir ten triukš­mau­ki­te“, – tvir­ti­no vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas. Anot R.Ar­mo­no, per­nai bu­vo nu­sta­ ty­ta, ka­da ga­li­ma ri­bo­ti ka­vi­nės dar­bo lai­ką, su­stab­dy­ti iki pu­sės me­tų ar vi­

Klai­pė­dos vi­ce­me­ras Vy­tau­tas Če­ pas tei­gė, kad ne šven­čių or­ga­ni­ za­vi­mas tu­rė­tų tap­ti prio­ri­te­ti­ne sri­ti­mi no­rint se­na­mies­tį pa­vers­ti pa­trauk­liu tu­ris­tams. Pa­sak jo, mies­tas tu­rė­tų ža­vė­ ti kas­die­ny­be, sa­vi­tais ak­cen­tais ar lan­ky­ti­no­mis vie­to­mis. „Siū­lė­me vie­ną Da­nės kran­ti­ nę pa­krikš­ty­ti vo­kie­čių ar­cheo­lo­ go Hein­ri­cho Šly­ma­no var­du, ku­ris vie­šė­da­vo Klai­pė­do­je, ta­čiau ji bu­vo pa­va­din­ta Se­no­sios Mui­ti­nės var­du. Rei­kė­tų iš­nau­do­ti vie­ti­nių ar pa­sau­ li­nių įžy­my­bių po­pu­lia­ru­mą. Su uos­ ta­mies­čiu su­si­jęs ir To­mas Venc­lo­va, Ig­nas Šei­nius. Ga­li­ma pa­ban­dy­ti ieš­ ko­ti įdo­mių da­ly­kų ar net su­kur­ti le­ gen­dų“, – kal­bė­jo V.Če­pas. Anot jo, mes pa­tys ir žu­do­me se­na­mies­tį. Vi­ce­me­ras tei­gė pa­ts ma­tan­tis, kaip už­sie­nie­tės tu­ris­tės ne­li­pa iš au­to­bu­so, nes ne­ga­li paei­ ti grin­di­niu. „Su­sit­var­ky­ki­me ap­lin­ką, iš­ puoš­ki­me se­na­mies­čio bal­ko­nus gė­lė­mis, jau vien tai trauk­tų akį“, – siū­lė vi­ce­me­ras. čiam vers­lui. Gy­ven­to­jai pik­ti­na­si, kad ša­lia yra ba­ras, žmo­nės ten gar­siau kal­ ba, gro­ja mu­zi­ka. Ta­čiau to­kie ne­pa­to­ gu­mai taip pat yra per nea­pib­rėž­tu­mą – se­na­mies­tis nė­ra įvar­dy­tas kaip spe­ ci­fi­nė zo­na. Jei vie­šai bū­tų pa­reikš­ta, kad se­na­mies­t is yra mie­ga­ma­sis ra­ jo­nas, ta­da vis­kas vi­siems bū­t ų aiš­ ku – vers­las ieš­ko­tų ki­tų ni­šų. Da­bar ban­do­ma su­de­r in­t i mie­ga­mą­jį ra­jo­ ną su pra­mo­gi­niu. Ta­čiau tai ne­su­de­ ri­na­mi da­ly­kai. Mies­to val­džiai rei­kė­ tų ap­si­spręs­ti, kal­bė­ti su gy­ven­to­jais, kad se­na­mies­tis yra pra­mo­gi­nis, o ne mie­ga­ma­sis ra­jo­nas, kad tai at­ne­ša nau­dą vi­sam mies­tui per mo­kes­čius. Vis kal­ba­ma apie se­na­mies­čio gai­vi­ ni­mą. Tai ne pa­sta­tų re­no­va­vi­mas, o žmo­nių srau­tų di­di­ni­mas, di­des­nis ju­ dė­ji­mas. At­gai­v i­nus se­na­m ies­t į, bus triukš­mo, pra­mo­gų. Net jei iš­kel­si ka­vi­ nę to­liau nuo gy­ve­na­mo­jo na­mo, žmo­ nės vis tiek eis per se­na­mies­t į. Ne­pa­ sa­ky­si, kad čia drau­džia­ma vaikš­čio­ti ir kal­bė­ti.

siš­kai nu­trauk­ti lei­di­mą veik­lai. Šios san­kci­jos tai­ko­mos už pa­žei­di­mus. Anks­čiau to­kios tvar­kos ne­bu­vo. R.Ar­mo­nas tei­gė, jog, pa­tvir­ti­nus šią tvar­ką, pra­dė­ta griež­čiau kont­ ro­liuo­ti ka­vi­nes. Tam ypač di­de­ lį dė­me­sį ski­ria sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­ sios tvar­kos sky­rius. „Ka­vi­nės bi­jo ne­tek­ti lei­di­mų ir lai­ko­si tvar­kos“, – ko­men­ta­vo spe­ cia­lis­tas. R.Ar­mo­no tei­gi­mu, lei­di­mų lau­ko ka­vi­nėms šie­met iš­duo­ta pa­na­šiai tiek pat, kaip ir per­nai. Vals­ty­bi­nė­je že­mė­ je – 41, pri­va­čio­se val­do­se – 14. „Lei­di­mų ir dar iš­duo­si­me, nes kai ku­rie vers­li­nin­kai ža­dė­jo jų atei­ti vė­ liau. Pap­ras­tai va­sa­ros se­zo­no me­tu Klai­pė­do­je vals­ty­bi­nė­je že­mė­je vei­ kia apie 50 lau­ko ka­vi­nių“, – pa­sa­ ko­jo vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas.

5

penktadienis, birželio 21, 2013

miestas

Pritarė: žu­vų tur­gus kran­ti­nė­je bus Da­nės kran­ti­nė­je prie Pi­lies til­to žu­vų tur­gų no­rin­tiems įreng­ti žve­ jams kliū­čių ne­be­li­ko – su­ma­ny­ mui pa­ga­liau pri­ta­rė ir pa­vel­do­ sau­gi­nin­kai.

Prieš sa­vai­tę vie­šai bu­vo iš­sa­ky­ta, kad žu­vų tur­gui prie upės grei­čiau­ sia taip ir ne­lem­ta įsi­kur­ti, mat tam ne­pri­ta­ria Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­

Lais­vū­nas Ka­va­liaus­kas:

Stik­li­niams lai­ki­ niems pa­sta­tams nė­ra prie­žas­ties prieš­ta­rau­ti. ta­men­to (KPD) Klai­pė­dos te­ri­to­ri­ nio pa­da­li­nio spe­cia­lis­tai. Teig­ta, kad nors jū­ri­niuo­se kon­tei­ne­riuo­se įreng­to švie­žių žu­vų tur­gaus idė­ja pa­ti­ko žve­jams ir vers­li­nin­kams, jai ne­prieš­ta­ra­vo Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bė, ta­čiau veng­da­mi vi­zua­liai už­ terš­ti Klai­pė­dos pi­lia­vie­tės vaiz­dą pa­vel­do­sau­gi­nin­kai ne­su­ti­ko, kad ji bū­tų įgy­ven­din­ta. Jū­ri­nių ir vi­daus van­de­nų rei­ka­ lų ko­mi­si­jos po­sė­dy­je žu­vų tur­gaus klau­si­mas bu­vo ap­tar­tas dar kar­ tą. Suin­te­re­suo­tos pu­sės iš­klau­sė

nau­jus žve­jų pa­siū­ly­mus, per­žiū­ rė­jo dau­gy­bę pa­siū­ly­tų kon­tei­ne­ rių pro­jek­tų. Žve­jai su­ti­ko vie­toj jū­ri­nių kon­tei­ne­rių sta­ty­ti stik­li­ nius pa­vil­jo­nus, jų skai­čių su­ma­ žin­ti nuo 4 iki 2, lai­ki­nu­mo ter­mi­ ną su­ma­žin­ti nuo 5 iki 3 me­tų. Toks va­rian­tas, ap­ta­rus ma­žiau­ siai pi­lia­vie­tės vaiz­dui ža­lin­gą vie­ tą, ti­ko ir pa­vel­do­sau­gi­nin­kams. „Tai ne grioz­diš­ki me­ta­li­niai jū­ ri­niai kon­tei­ne­riai – stik­li­niams lai­ki­niems pa­sta­tams nė­ra prie­ žas­ties prieš­ta­rau­ti. Ypač tu­rint ome­ny­je tai, jog to­kio tur­gaus po­ rei­kis yra di­de­lis, o ki­to­kių bū­dų pre­ky­bai vyk­dy­ti nė­ra. Sa­vi­val­dy­ bės siū­ly­ti gra­ni­ti­niai pre­kys­ta­liai ne­tin­ka­mi dėl sa­ni­ta­ri­nių są­ly­gų. O pa­ti kran­ti­nė, aki­vaiz­du, per aukš­ ta pre­ky­bai iš lai­ve­lių“, – tei­gė KPD Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nio pa­da­li­nio vy­ riau­sia­sis vals­ty­bi­nis ins­pek­to­rius Lais­vū­nas Ka­va­liaus­kas. De­par­ta­men­to nuo­mo­ne, žu­vų tur­gus yra svei­kin­ti­na idė­ja. Pre­ ky­ba švie­žio­mis žu­vi­mis kran­ti­ nė­je pa­ge­rin­tų Klai­pė­dos kaip jū­ ri­nio mies­to įvaiz­dį, su­teik­tų nau­ją ak­cen­tą se­no­sioms jos žu­vi­nin­kys­ tės tra­di­ci­joms. Pla­nuo­ja­ma, kad žu­vų tur­gus ga­lė­tų pra­dė­ti veik­ ti lie­pos pra­džio­je. „Klai­pė­dos“ inf.

Pla­nai: ga­li bū­ti, kad jau lie­pą kran­ti­nė­je pra­dės veik­ti žu­vų tur­gus. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Statybos: gre­ta Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to sta­ti­nių iš­kils ir stu­den­tų bend­ra­bu­čiai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Bend­ra­bu­tis – jau ki­tą­met Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to mies­te­ly­je vyks­ tan­čios sta­ty­bos jau ki­tų me­tų ru­de­nį ža­ da pir­mą­jį nau­jų­jų stu­den­tų bend­ra­bu­ čių kor­pu­są. Gy­tis Pet­raus­kas

Šiuo me­tu mies­te­lio te­ri­to­ri­jo­je vyks­ta ak­ty­vios sta­ty­bos: tie­sia­mi in­ži­ne­ri­niai tink­lai ir ko­mu­ni­ka­ci­ jos, tvar­ko­ma uni­ver­si­te­to mies­te­ lio te­ri­to­ri­ja. Kaip pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­to Inf­rast­ruk­tū­ros ir plėt­ ros pro­rek­to­rius Ri­man­tas Di­džio­ kas, ar­ti­miau­siu me­tu mies­te­ly­je nu­ma­to­ma pra­dė­ti sta­ty­ti moks­ li­nių la­bo­ra­to­ri­jų pa­sta­tą, o ru­de­nį – vers­lo tech­no­lo­gi­nių įmo­nių in­ ku­ba­to­rių bei vie­ną iš bend­ra­bu­čio kor­pu­sų. Pa­sak pro­rek­to­riaus, sta­ty­ bos dar­bai tu­rė­tų bū­ti už­baig­ti per me­tus. Ki­tų dvie­jų kor­pu­sų sta­ty­bos ter­mi­nai dar nė­ra aiš­ kūs, nes pir­miau­sia rei­kia iš­kel­

ti Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to mies­te­ ly­je esan­čią aukš­tos įtam­pos oro li­ni­ją, ku­ri truk­do bend­ra­bu­čių plėt­rai. Šiuo me­tu vei­kian­tys uni­ver­si­te­ to bend­ra­bu­čiai yra fi­ziš­kai ir mo­ ra­liš­kai nu­si­dė­vė­ję, jie rei­ka­lau­ja di­de­lių per­tvar­ky­mų ir ka­pi­ta­li­nių in­ves­ti­ci­jų. „La­biau ap­si­mo­ka pa­sta­ty­ti nau­ jus, mo­der­nius bend­ra­bu­čius uni­ ver­si­te­to mies­te­ly­je, nei in­ves­tuo­ ti į se­nus pa­sta­tus, iš­si­bars­čiu­sius po vi­są Klai­pė­dą“, – ak­cen­ta­vo pro­rek­to­rius, ku­rio tei­gi­mu, tri­jų bend­ra­bu­čių komp­lek­sas tal­pins per 600 stu­den­tų. Tai bus ap­lin­kai drau­giš­kas, ener­gi­ją tau­pan­tis ža­lių tech­no­ lo­gi­jų bend­ra­bu­čių komp­lek­sas. Ka­dan­gi šiuo me­tu yra vyk­do­

Ri­man­tas Di­džio­kas:

La­biau ap­si­mo­ka pa­ sta­ty­ti nau­jus, mo­ der­nius bend­ra­bu­ čius uni­ver­si­te­to mies­te­ly­je, nei in­ves­ tuo­ti į se­nus pa­sta­tus.

ma tech­ni­nio pro­jek­to ko­rek­tū­ra, uni­ver­si­te­to at­sto­vas ne­ga­lė­jo at­ skleis­ti tiks­lios bend­ra­bu­čių sta­ ty­bos są­ma­tos. Ji bus ži­no­ma tik at­li­kus ko­rek­ ci­jas.

Gel­bė­to­jų pra­ne­ši­mai pa­sieks ir krante, ir vandenyje Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Plia­že be­si­le­pi­nan­tys ar jū­ro­je be­ si­mau­dan­tys poil­siau­to­jai pui­kiau­ siai gir­dės vi­sus gel­bė­to­jų pra­ne­ ši­mus – po pa­tik­ri­ni­mų paaiš­kė­jo, kad pa­plū­di­my­je įreng­ta ra­dio­fi­ ka­ci­jos sis­te­ma vei­kia pui­kiai.

Ban­dy­mų me­tu ne­vei­kė tik vie­nas vi­sų gar­sia­kal­bių, ku­ris ar­ti­miau­siu me­tu bus su­re­mon­tuo­tas. Anot Klai­pė­dos skęs­tan­čių­ jų gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vy­riau­sio­jo spe­cia­lis­to Alek­sand­ro Siak­ki, ra­ dio­fi­ka­ci­jos sis­te­ma tik­ri­na­ma pe­ rio­diš­kai. Žiū­ri­ma, ar nė­ra nu­trauk­ti lai­dai, ar vei­kia vi­si gar­sia­kal­biai. „Svar­bu, kad ra­dio­fi­ka­ci­jos sis­ te­ma veik­tų ir poil­siau­to­jai gir­ dė­tų vi­są svar­bią in­for­ma­ci­ją. Per gar­sia­kal­bius skel­bia­me, kai mau­dy­tis pa­vo­jin­ga, ieš­ko­me pa­

si­kly­du­sių vai­kų“, – tei­gė A.Siak­ ki. Ra­dio­fik ­ a­ci­jos sis­te­ma pa­plū­ di­my­je nuo­lat at­nau­ji­na­ma. Jau yra pa­keis­ta apie 30 pro­c. vi­sų gar­sia­kal­bių. Dau­giau­sia nau­jų įren­gi­nių su­ mon­tuo­ta Ant­ro­jo­je Meln­ra­gė­je. Ta­čiau, anot A.Siak­ki, tiek nau­ jie­ji, tiek se­nie­ji įren­gi­niai vei­kia ge­rai. Po aud­rų ten­ka vė­jo nu­suk­tus gar­sia­kal­bius at­suk­ti į jū­rą. To rei­kia, kad in­for­ma­ci­ją gir­ dė­tų ne tik pa­plū­di­my­je gu­lin­ tys, bet ir jū­ro­je be­si­mau­dan­tys žmo­nės. „Kai yra ban­gos, daž­niau­siai žmo­nės, esan­tys kran­te, gir­di skel­bia­mą in­for­ma­ci­ją, o jū­ro­je – ne“, – tvir­ti­no vy­riau­sia­sis spe­ cia­lis­tas. Prieš va­sa­ros se­zo­ną bu­vo at­nau­ jin­ti ir ava­ri­nės būk­lės iš­tru­pė­ję, aud­rų iš­vers­ti ra­dio­fi­ka­ci­jos stul­ pai. Jie ne­keis­ti nuo pa­sta­ty­mo.

Ge­di­mas: pa­tik­ri­ni­mo me­tu ne­vei­kė tik vie­nas gar­sia­kal­bis.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

6

penktadienis, birželio 21, 2013

nuomonės

Kas sklei­džia gan­dus?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Prės­ka pre­liu­di­ja

J

Ma­rius Bag­do­nas

I

ki nau­jo­jo Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos (LKL) se­zo­no uver­t iū­ros lie­ka dar trys mė­ne­siai, ta­čiau kai kam le­ pin­t is va­sa­r iš­kais ma­lo­nu­mais tik­ rai ne­teks. Ma­ne­ke­nus ga­m i­nan­t i IDW – pa­sau­l io rin­kos ly­de­rė, bet jos va­do­ vui Re­m i­g i­jui Mi­la­šiui šis pe­r io­das ža­ da bū­t i kaip nie­kad karš­tas. Ir ne to­dėl, kad strig­t ų vers­lai. 55-erių vers­l i­n in­kas nuo šiol sa­vo vers­lo par­tne­riams įtei­kia dar da­žais kve­pian­čią LKL pre­z i­den­to vi­zi­ti­nę kor­te­lę. Per du LKL eg­zis­ta­vi­mo de­šimt­me­čius nau­jo­v ių bu­vo ne­daug, o pre­zi­den­to rin­ki­mo sce­na­ri­jus vyk­da­ vo pa­gal pa­pras­tą sce­na­ri­jų. Prieš 10 me­ tų ly­gos krikš­ta­tė­vis Ša­rū­nas Mar­čiu­lio­ nis per­da­vė re­ga­li­jas bi­čiu­liui ir bend­ra­

Na­cio­na­li­nio čem­pio­ na­to įvaiz­dį ga­li­ma pa­ ly­gin­ti su vaikš­čio­ji­mu braš­kan­čiu le­du. var­džiui Klio­kiui, o pa­sta­ra­sis, iš­tem­pęs dar de­ka­dą, va­do­vo gai­re­lę įdė­jo į R.Mi­ la­šiaus ki­še­nę. Ar dir­ba­me taip pui­k iai, kad mums ne­rei­k ia jo­k ių nau­jų vė­jų? Anaip­tol. Ky­lan­t is po­tvy­n is pa­ke­l ia vi­ sus lai­vus, ta­čiau, ste­bint kad­r ų mig­ra­ ci­jos pro­ce­sus LKL va­do­vy­bė­je, at­ro­do, kad net su­kel­ti aud­rą van­dens stik­li­nė­ je yra di­d žiu­lė bai­mė. Per du de­šimt­ me­čius pa­siek­ti tai, kad krep­ši­nis ka­ra­ liau­tų ne tik lie­tu­vių šir­dy­se, bet ir vers­ li­nin­k ų min­ty­se, se­kė­si sun­kiai. Praė­ju­ sį se­zo­ną bent pu­sė ly­gos ko­man­dų bai­ gė su di­de­lė­mis sko­lų kup­ro­mis. Aki­vaiz­du, kad varž­tai jau per­ne­lyg at­leis­ ti, o na­cio­na­li­nio čem­pio­na­to įvaiz­dį ga­li­ ma pa­ly­gin­ti su vaikš­čio­ji­mu braš­kan­čiu le­du. Vis dėl­to pir­ma­sis R.Mi­la­šiaus re­to­ ri­n is žings­n is ma­ž iau­siai pri­m i­nė re­vo­ liu­ci­n į kir­t į. Li­cen­ci­ja­v i­mo ša­l i­n in­k u sa­ ve įvar­di­jan­tis vers­li­nin­kas, užuo­t kri­ti­ka­ vęs tre­jus me­tus al­gų ne­mo­kan­tį „Sa­ka­lų“ klu­bą, pra­dė­jo tryp­ti pa­siut­pol­kę su klu­ bo pre­zi­den­tu Vy­tau­tu Kiau­šu ir pa­ti­kė­ jo, kad vi­sos tos ko­man­dos bė­dos – ma­ža­ reikš­mė bu­hal­te­ri­nė klai­da. Krep­ši­n io pra­sme esa­me lyg var­ga­nai ap­si­ren­gęs al­ka­nas žmo­g us, pa­si­da­bi­ nęs itin bran­giu švei­ca­riš­ku laik­ro­džiu: kai ko – per­ga­lių tarp­tau­ti­nė­je are­no­je – it tur­tuo­l iai tu­r i­me per­ne­lyg daug, bet ki­to bū­ti­no da­ly­ko – tvar­kos ša­lies čem­ pio­na­te – ne­ra­si­me nė su ži­bu­r iu. Ope­ ra­ci­jos šiam skau­du­l iui rei­k ia ne­del­ siant, ka­dan­g i, ar­tė­jant LKL čem­pio­na­ to pra­džiai, so­pu­liai tik gi­lės, o žaiz­dos, ku­r ias da­bar dar ga­l i­ma pud­r uo­t i, pra­ dės krau­juo­ti.

au be­ne tre­čią kar­tą vie­nas di­džiau­sių Lie­tu­vos ban­ kų yra ata­kuo­ja­mas kaž­ko­ kių afe­ris­tų, ku­rie sklei­džia kaž­ko­kius ne­pag­rįs­tus gan­dus. Jiems nu­si­spjau­ti ne tik į pa­tį ban­ ką, bet ir į žmo­nes, ku­rie tre­čia­ die­nį sto­vė­jo prie ban­ko­ma­tų ir gai­šo sa­vo lai­ką. Paaiš­kė­jo, kad ga­li­mas ban­ko bank­ro­tas tė­ra tik fik­ci­ja ir kaž­kie­no pik­ta­va­liš­kas iš­si­gal­vo­ji­mas. Aiš­ku ir tai, kad kaž­kas įvyk­ dė nu­si­kal­ti­mą ne tik prieš fi­nan­ sų įstai­gą, bet ir prieš vi­suo­me­nę, ku­rios na­riai taip pat pa­ty­rė di­de­lę mo­ra­li­nę ža­lą. Vie­nas laik­raš­tis ra­ šo, kad ši­tą skan­da­lą su­kė­lė in­ter­ ne­to chu­li­ga­nai. Ta­čiau ati­des­ni žmo­nės čia įžvel­ gia pik­ta­va­liš­ku­ mą ne va­ d i ­n a ­m ų ­j ų in­t er­n au­ tų, o to pa­ ties di­de­lio fin ­ a n s­ i n ­ io da­ri­nio, ku­ ris ga­li tu­rė­ ti kerš­to ar ki­ to­kių in­te­re­sų, nes kaip tik iš šio ban­ko prieš kri­zę neap­gal­ vo­tai ir neat­sa­ kin­gai paė­mė di­

ne­pa­ma­tuo­tiems vers­lo ir pseu­do­ vers­lo pro­jek­tams. Bū­tų la­bai ge­rai, kad pa­ga­liau nu­si­kal­tė­liai, sklei­džian­tys to­kius pa­vo­jin­gus gan­dus, bū­tų nu­sta­ty­ ti, su­lai­ky­ti ir nu­teis­ti lais­vės atė­ mi­mo baus­mė­mis. Niek­šy­bė tu­ri gau­ti de­ra­mą at­kir­tį. Re­gi­man­tas Alio­nis

A

At­ro­do, kad iki šiol mies­to val­džia neap­sisp­ren­dė dėl Mu­zi­ki­nio teat­ro sta­ty­bos vie­tos. Pa­siū­ly­mų puokš­tė mar­ga: vie­ni siū­lo sta­ty­ti ant ma­rių kran­to, ki­ti – prie Va­sa­ros est­ra­dos. Bi­jau, kad ne­bus iš­girs­tas pa­pras­to teat­ro lan­ky­to­jo bal­sas. O gai­la. Siū­ lau pri­si­min­ti žvar­bius ru­dens va­ka­ rus, kai po spek­tak­lio rei­kė­da­vo ei­ti į tam­są, vė­ją ir lie­tų, kai lanks­ty­da­ mi skė­čius bėg­da­vo­me į gre­ta esan­ čią au­to­bu­so sto­te­lę. Žo­džiu, teat­ras ge­rai ten, kur ša­lia yra sto­te­lė. Smė­ly­je au­ga žo­lės

Kiek­vie­ną die­ną ten­ka ste­bė­ti smė­ lio dė­žė­je žai­džian­čius vai­kus. Jie ka­sa, sta­to, griau­na. Tie­sa, ne vis­ kas yra taip ge­rai, kaip ga­li at­ro­dy­ ti. Smė­lio dė­žė­je au­ga žo­lės. Jų tiek daug, o vai­kams yra li­kęs vos ma­ žy­tis lo­pi­nė­lis ge­ro ir šva­raus smė­ lio, ta­čiau net ir tas lo­pi­nė­lis va­ka­ rais yra iš­dar­ko­mas pa­lai­dų šu­nų. Kas nors ga­lė­tų pa­si­rū­pin­ti smė­ lio dė­žė­mis bei pa­liep­ti kiem­sar­ giams jas iš­va­ly­ti. Juk pi­ni­gus ir už tai mies­tie­čiai mo­ka. Ka­mi­lė

Vai­siai ir dar­žo­vės – už­terš­ti

vy­ko Lie­tu­vo­je. Po sun­kios at­ran­ kos olim­pi­nio tur­ny­ro Ve­ne­sue­lo­je pa­te­ko­me į Lon­do­no olim­pia­dą. Kaip no­rė­tų­si, kad mū­sų ma­ žos tau­tos atei­ties kar­tų na­cio­na­ li­nė ko­man­da bū­tų dar stip­res­nė ir pa­jė­ges­nė ko­vo­ti dėl ap­do­va­no­ji­ mų. Kad ši mū­sų vi­sų sva­jo­nė tap­

Ver­kiant rei­kia tik pa­jū­ry­je steig­ti Spor­ to in­ter­na­tą-aka­de­ mi­ją, gal ne­tgi olim­ pi­nių vil­čių cent­rą. tų tik­ro­ve, bū­ti­nai rei­kia jau nuo vai­kys­tės iš­nau­do­ti vi­sas svei­ka­ tin­gu­mą ke­lian­čias gam­tos ga­lias. Ra­šau apie jū­ros nau­din­gu­mą svei­ka­tai. Moks­li­nin­kų įro­dy­ta, kad jū­ros van­duo, pu­šy­nai, neuž­terš­ti mies­to ter­ša­lais, pri­so­tin­ti jo­du, tei­kia di­de­lę nau­dą svei­ka­tai. Dar ta­ry­bi­niais lai­kais dirb­da­mi ant­raei­lė­se pa­rei­go­se gel­bė­to­jais, jau po ke­tu­rių mė­ne­sių, pra­leis­tų prie jū­ros, Lie­tu­vo­je ne­tu­rė­jo­me sau ly­gių kla­si­ki­nių im­ty­nių var­ žy­bo­se.

Nuo vai­kys­tės min­da­mi pe­da­lus pa­jū­rio pu­šy­nų ta­ke­liais Klai­pė­ dos dvi­ra­ti­nin­kai iš­ko­vo­jo net ke­ tu­ris olim­pi­nius auk­so me­da­lius. Jei tik­rų pa­trio­tų Š.Mar­čiu­lio­nio, A.Sa­bo­nio krep­ši­nio aka­de­mi­jos bei mū­sų mies­to krep­ši­nio, fut­ bo­lo, ran­ki­nio mo­kyk­los, bū­tų ne už­terš­tuo­se mies­tuo­se, o pa­jū­ry­ je, šian­dien Lie­tu­vos klu­bams ne­ rei­kė­tų le­gio­nie­rių pa­gal­bos. Pa­ti­kė­ki­te, tai bū­tų atei­nan­čių kar­tų spor­ti­nės šlo­vės kal­vė, ruo­ šian­ti iš­tver­min­gus, ne­nu­ga­li­ mus, pro­fe­sio­na­lius mū­sų Tė­vy­nės krep­ši­nio, fut­bo­lo ir ki­tų spor­to ša­ kų ko­vo­to­jus. To­dėl ver­kiant rei­kia tik pa­jū­ry­je steig­ti Spor­to in­ter­na­ tą-aka­de­mi­ją, gal ne­tgi olim­pi­nių vil­čių cent­rą. Ja­me ga­lė­tų bū­ti tai­ ko­ma nau­jau­sia XXI a. tre­ni­ruo­ čių me­to­di­ka, o, pa­de­dant gam­tos ga­lioms ir įdie­gus su­ba­lan­suo­ tą, eko­lo­giš­ką vai­kų mi­ty­bą, mū­sų tre­ne­riai išug­dy­tų iš­tver­min­gus, pa­sau­li­nio mas­to pro­fe­sio­na­lius mū­sų Tė­vy­nės ko­vo­to­jus. Šią pro­ble­mą tu­rė­tų kuo grei­ čiau spręs­ti spor­to va­do­vai su Vy­ riau­sy­be. Jo­nas Gu­dai­tis Im­ty­nių ve­te­ra­nas

Mėgs­tu die­nos me­tu pa­si­vaikš­čio­ ti po mies­tą. Vaikš­tau vis skir­tin­ go­se jo da­ly­se ir at­krei­piau dė­me­sį į tai, ko­kio­se vie­to­se yra iš­si­dės­čiu­ sios lau­ko pre­ky­vie­tės, ku­rio­se par­ da­vi­nė­ja­mi vai­siai bei dar­žo­vės. Štai ne­to­li pre­ky­bos cent­ro BIG mo­te­ris vai­sius par­da­vi­nė­ja vi­sai ša­lia gat­vės. Prie Se­no­jo tur­gaus – taip pat. Ne­ to­li „Pa­ry­žiaus Ko­mu­nos“ sto­te­lės pre­ky­vie­tė taip pat sto­vi ša­lia gat­vės. Mie­lie­ji, pa­žvel­ki­te į tai, kiek leng­vų­ jų au­to­mo­bi­lių šio­mis gat­vė­mis kas­ dien pra­va­žiuo­ja, o kur dar au­to­bu­sai, kro­vi­ni­niai au­to­mo­bi­liai, mo­to­cik­lai? Mes per­ka­me vai­sius ir dar­žo­ves, už­ terš­tas vi­so­kio plau­ko me­džia­go­mis. Tos dar­žo­vės ir vai­siai ne tik kad bū­ na nu­purkš­ti, bet gat­vė­je bū­na „ap­ spjau­ti“ dar ir ma­ši­nų iš­me­ta­mų­ jų at­lie­kų tu­ri­niu. Jei pa­tys dar­žo­vių neau­gi­na­me sa­va­me dar­že, tai ver­ čiau jas pir­ki­me par­duo­tu­vė­je. Aiš­ ku, tai kai­nuo­ja bran­giau, bet jos yra svei­kes­nės. Juo­zas

Dis­kas su­ga­din­tas

Vi­sai ne­se­niai įsi­gi­jau sa­vo mėgs­ta­ mo fil­mo kom­pak­ti­nį dis­ką. Ma­niau, kad grį­žęs na­mo bū­ti­nai pa­žiū­rė­siu, bet kur tau. Įsi­dė­jau jį į DVD gro­tu­vą, o tas dis­kas ne­vei­kia. Nuė­jęs į pre­ky­ bos cent­rą, ku­ria­me pir­kau fil­mą, pa­ reiš­kiau, jog dis­kas bro­kuo­tas, ta­čiau bu­vau tik ap­šauk­tas ir iš­vy­tas. At­seit dis­ką pa­ts su­ga­di­nau. Dar kar­tą įsi­ti­ ki­nau, jog pre­ky­bi­nin­kai la­bai mėgs­ ta maus­ty­ti pi­lie­čius, ku­rie pirk­da­mi jų pro­duk­ci­ją ne­ša pel­ną, bet klien­tų jie vis tiek ne­ver­ti­na. Dmit­ri­jus Pa­ren­gė An­ta­nas Sta­niu­lis

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Teat­rui vie­ta tin­ka­ma

Sta­sys

Siek­ti me­da­lių pa­de­da ir jū­ra r džiu­gins dar lie­tu­vių šir­dis krep­ši­nio šlo­vės spin­du­liai? Trokš­da­mi lais­vės lie­tu­viai slap­ta kū­rė ir dai­na­vo pa­trio­ti­nes dai­nas, ku­rio­se skam­bė­jo žo­džiai: „Sū­ne­li, Tė­vy­nė ta­ve šau­kia ir vėl bus lais­ va Lie­tu­va“. Da­bar, jau bū­da­mi lais­vi, mes šau­kia­me ge­riau­sius sa­vo Tė­vy­ nės sū­nus iš pa­sau­lio klu­bų gin­ ti krep­ši­nio bei fut­bo­lo spor­ti­nės šlo­vės Eu­ro­pos, Pa­sau­lio čem­pio­ na­tuo­se ir olim­pia­do­se. Kur ta­ve, lie­tu­vi, li­ki­mas be­nub­ lokš­tų, bet my­lin­tis sa­vo Tė­vy­nę ir krep­ši­nį vi­sa­da įsi­lies į vi­sos mū­ sų tau­tos pa­trio­tiz­mo aud­rą. Ją ir su­ke­lia mū­sų ge­riau­si Tė­vy­nės sū­nūs, be­si­gru­mian­tys pa­sau­li­nio ly­gio rung­ty­nė­se. Sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, kiek iš­tver­ mės, ner­vi­nės įtam­pos ir ko­kios spor­ti­nės for­mos šian­die­ni­nis krep­ši­nis rei­ka­lau­ja ko­vo­jant ke­ lias die­nas iš ei­lės. Pas­ta­ra­ja­me Eu­ro­pos čem­pio­ na­te bei Lon­do­no olim­pia­do­ je, kaip ma­tė­me, bu­vo nu­ga­lė­ tos daug di­des­nių ir tur­tin­ges­nių ša­lių ko­man­dos. Užim­ta penk­to­ ji vie­ta Eu­ro­pos čem­pio­na­te, ku­ris

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 728

telefonas@kl.lt

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

de­lę pa­sko­lą, o da­bar jos ne­be­ga­li ati­duo­ti. Iš­si­par­da­vi­nė­ji­mas neiš­ gel­bė­jo šio ju­ri­di­nio as­mens, tad gal­būt to­dėl ir kerš­tau­ja­ma? Sup­ran­ta­ma, prie­žas­tis ir kal­ ti­nin­kai čia ga­li bū­ti vi­sai ki­ti, ta­ čiau fak­tas, kad mū­sų fi­nan­si­nė erd­vė yra ku­pi­na kerš­to, tam tik­rų ste­reo­ti­pų, niek­šy­bės ir pik­ta­va­liš­ ku­mo. Dau­gy­bė sko­li­nin­kų grie­žia dan­tį ant ban­kų, nors ne taip se­niai dar pa­tys iš jų mal­da­vo pi­ni­gų sa­vo

karštas telefonas

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktadienis, birželio 21, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Smur­tau­to­jas pa­si­jau­tė au­ka

Vil­niaus me­ras lei­ džia su­pras­ti, kad su­si­tar­ti dėl ho­mo­ sek­sua­lų ei­ty­nių vie­tos leng­va ne­ bus. Lie­tu­vos gė­jų ly­ga (LGL) at­ker­ta, kad ne­su­si­ta­ri­mas pri­lyg­tų ei­ty­nių už­drau­di­mui. Taip rea­guo­ja­ma į sa­vi­ val­dy­bei ne­pa­lan­kų teis­mo spren­di­mą.

Ne­lie­čia­my­bės dėl smur­to prieš su­tuok­ti­nę ne­te­kęs Sei­mo na­rys kon­ser­va­to­rius Egi­di­jus Va­rei­kis pa­si­ju­to įsta­ty­mo au­ka ir mo­te­ris ra­gi­no klau­sy­tis vy­rų. Šei­mos grio­vi­mo įsta­ty­mas?

Kliū­tys: sek­sua­li­nės ma­žu­mos ei­ty­nes ke­ti­na reng­ti jau po mė­ne­sio, ta­

čiau iki šiol ne­tu­ri lei­di­mo žy­giuo­ti ten, kur no­ri.

Kęs­tu­čio Va­na­go / BFL nuo­tr.

Int­ri­ga dėl ei­ty­nių au­ga Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

A.Zuo­kas pyks­ta

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė, bū­si­ moms ho­mo­sek­sua­lų ei­ty­nėms pa­ rin­ku­si ne pra­šo­mą Ge­di­mi­no pro­ spek­tą, o nuo­ša­les­nę Upės gat­vę, bu­vo ne­tei­si. To­kį spren­di­mą priė­ mė Lie­tu­vos vy­riau­sia­sis ad­mi­nist­ ra­ci­nis teis­mas (LVAT). LVAT pa­li­ko ga­lio­ti že­mes­nės ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mą, kad, per de­ry­bas ne­ra­ dus bend­ro spren­di­mo, Vil­niaus val­džia tu­rė­jo pa­teik­ti at­si­sa­ky­mą, ku­ris ga­lė­tų bū­ti skun­džia­mas įsta­ ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka. „Su­si­rin­ki­mų įsta­ty­mas ne­nu­ ma­to Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­ bės ad­mi­nist­ra­ci­jai tei­sės pa­čiai nu­ro­dy­ti ki­tą ei­ty­nių ar su­si­rin­ki­ mo vie­tą, ne­su­de­ri­nus jos su su­si­ rin­ki­mo or­ga­ni­za­to­riais“, – tei­gia­ ma teis­mo pra­ne­ši­me. At­siž­velg­da­ma į tai, kad ei­ty­nes pla­nuo­ja­ma reng­ti jau po mė­ne­sio – lie­pos 27 d., tei­sė­jų ko­le­gi­ja nu­ ro­dė, jog nau­ja de­ri­ni­mo pro­ce­dū­ ra tu­ri bū­ti baig­ta kuo grei­čiau. Vil­ niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė į šį teis­mo spren­di­mą su­rea­ga­vo la­ko­niš­kai. „Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė, vyk­dy­da­ma LVAT nu­tar­tį ir ga­lio­ jan­čius Lie­tu­vos įsta­ty­mus, ar­ti­ miau­siu me­tu ne­pa­žeis­da­ma tei­ sės ak­tuo­se nu­sta­ty­tų ter­mi­nų spręs LGL lie­pos 27 d. or­ga­ni­zuo­ ja­mų ei­ty­nių vie­tos ir marš­ru­to klau­si­mą. Ei­ty­nių vie­tos klau­si­mą svars­tys Vil­niaus mies­to sa­vi­val­ dy­bės Ren­gi­nių (su­si­rin­ki­mų) de­ ri­ni­mo ko­mi­si­ja drau­ge su po­li­ci­jos ir LGL at­sto­vais“, – ra­šo­ma sa­vi­ val­dy­bės pra­ne­ši­me spau­dai. Pats sos­ti­nės me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas si­ tua­ci­ją įver­ti­no emo­cin­giau. Me­ro tei­gi­mu, ei­ty­nėms pra­šy­da­mi Ge­ di­mi­no pro­spek­to LGL at­sto­vai tik ban­do su­si­reikš­min­ti. O vie­nas iš mo­ty­vų, ko­dėl ho­mo­sek­sua­lams ne­no­ri­ma leis­ti žy­giuo­ti cent­ri­ne Vil­niaus gat­ve, – abe­jo­ja­ma, ar pa­ vyks už­tik­rin­ti da­ly­vių sau­gu­mą. „Tai kas ta­da? Vėl me­ras at­sa­ kys? Ar­ba kas – teis­mai – at­sa­kys už tai? Ne. At­sa­kys po­li­ci­ja ir mies­ to sa­vi­val­dy­bė. To­dėl mes tu­ri­me ver­tin­ti vi­sus ar­gu­men­tus“, – sa­kė

A.Zuo­kas. Me­ro tei­gi­mu, pro­ble­mos spren­di­mo bū­dai yra du: ar­ba sa­vi­ val­dy­bė at­mes LGL at­sto­vų pra­šy­mą dėl ei­ty­nių Ge­di­mi­no pro­spek­te, ar­ ba su LGL ir po­li­ci­jos at­sto­vais bus de­ri­na­ma nau­ja ren­gi­nio vie­ta. „Mes de­ry­bų ne­ve­da­me. Mes vyk­do­me įsta­ty­mus ir, be abe­ jo, teis­mo spren­di­mus. Kai gau­si­ me vi­są nu­ta­ri­mą, ne tik pra­ne­ši­ mą, įver­tin­si­me vi­sus ar­gu­men­tus ir Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­ja nea­be­jo­ti­nai, kaip ir teis­mo spren­di­mu yra nu­ma­ty­ta, priims grei­tą spren­di­mą“, – kal­ bė­jo me­ras.

Vla­di­mi­ras Si­mon­ko:

Rea­guo­sim la­bai pa­ pras­tai: at­si­sa­ky­mas de­rin­ti Ge­di­mi­no pro­ spek­tą to­ly­gus ei­ty­ nių už­drau­di­mui.

ei­ty­nių už­drau­di­mas. Ir tai esą pa­ gar­sė­tų tarp­tau­ti­niu mas­tu. „A.Zuo­kas nie­ko bai­saus ne­ma­ to, jei­gu jis ne­su­de­rins ši­to spren­ di­mo. Tai ta­da aš no­riu at­sa­kin­gai pa­sa­ky­ti, kad mes į tą at­si­sa­ky­mą rea­guo­sim la­bai pa­pras­tai: at­si­sa­ ky­mas de­rin­ti Ge­di­mi­no pro­spek­ tą to­ly­gus ei­ty­nių už­drau­di­mui. Upės gat­ve mes ne­žy­giuo­sim, nes tuo mes įtei­sin­sim tam tik­rų mies­ tie­čių seg­re­ga­ci­ją. <...> Tad si­tua­ ci­ja to­kia: jei­gu mums ne­pa­vyks­ ta, nors mes la­bai no­rim su­de­rin­ti, mes trak­tuo­sim tai kaip už­drau­ di­mą. Kaip tai at­ro­dys bend­ram, tarp­tau­ti­niam, kon­teks­te, te­gul da­ro kiek­vie­nas sa­vo iš­va­das. Tai ne­pa­kels Vil­niaus mies­to pres­ti­žo tarp­tau­ti­niu ly­giu. Bet tai jau spręs­ ti ne man, tai te­gul spren­džia tie, ku­rie tuos drau­di­mus lais­vai da­li­ ja“, – sa­kė V.Si­mon­ko. Sa­vi­val­dy­ bės mo­ty­vas ne­leis­ti žy­giuo­ti Ge­di­ mi­no pro­spek­tu, nes esą abe­jo­ja­ma, ar ten pa­vyks už­tik­rin­ti sau­gu­mą, LGL va­do­vui tik ke­lia juo­ką.

Ar­ba pro­spek­tas, ar­ba ne­šlo­vė

LGL va­do­vas Vla­di­mi­ras Si­mon­ ko si­tua­ci­ją, kad ho­mo­sek­sua­ lams, skir­tin­gai nei ki­tiems pra­ šan­tiems, ne­lei­džia­ma žy­giuo­ti Ge­di­mi­no pro­spek­tu, va­di­na seg­ re­ga­ci­ja. V.Si­mon­ko sa­kė skai­tęs sos­ti­nės me­ro kal­bas šiuo klau­si­ mu. Šios, pa­sak V.Si­mon­ko, op­ti­ mis­tiš­kai ne­nu­tei­kia. „Teis­mas įpa­rei­go­jo sės­ti prie bend­ro sta­lo su po­li­ci­ja bei me­ri­ jos at­sto­vais ir kal­bė­ti apie vi­sus ga­li­mus va­rian­tus. Bet ka­dan­gi kai ku­rie aukš­ti pa­rei­gū­nai jau sku­ ba pa­reikš­ti, kad ne­tgi ne­gal­vo­kit apie Ge­di­mi­no pro­spek­tą, tai ne­ sun­ku nu­spė­ti, koks bus ši­to su­ si­ti­ki­mo re­zul­ta­tas. Bet pa­ban­dy­ siu bū­ti op­ti­mis­tas. Ti­kiuo­si, kad už­teks bent pra­gma­tiš­ku­mo Vil­ niaus mies­to me­rui bū­ti įžval­giam ir ne­lik­ti tarp aut­sai­de­rių, ku­rie to­ liau ly­giuo­tų­si į mū­sų Ry­tų kai­my­ nų ša­lis – Bal­ta­ru­si­ją ir Ru­si­ją“, – kal­bė­jo LGL va­do­vas. Pa­sak V.Si­mon­ko, mies­to val­džia tu­rė­tų su­pras­ti, kad Upės gat­ve ho­ mo­sek­sua­lai ne­žy­giuos, o ne­lei­di­ mas ei­ty­nes reng­ti Ge­di­mi­no pro­ spek­te bū­tų trak­tuo­ja­mas kaip

Ei­ty­nės – Vil­niaus pro­ble­ma

Kau­no mies­to me­ras And­rius Kup­ čins­kas, pa­klaus­tas, kaip ver­ti­na šią Vil­niu­je spren­džia­mą pro­ble­ mą, sa­kė, kad kiek­vie­nas mies­ tas tu­ri sa­vus spren­di­mo bū­dus. O Kau­nas su tuo kol kas ne­su­si­dū­rė. „Vi­sa­da rei­kia ieš­ko­ti komp­ro­ mi­so. Šį at­ve­jį rei­kia nag­ri­nė­ti at­ ski­rai, aiš­ku, tai Vil­niaus pro­ble­ ma ir jie spren­džia sa­vais me­to­dais. Mums to­kio klau­si­mo ne­te­ko iš es­ mės nag­ri­nė­ti, dau­giau mes spren­ džia­me dėl pa­trio­ti­nių ei­ty­nių Kau­ne, ku­rios to­kio at­gar­sio ne­ su­lau­kė“, – sa­kė A.Kup­čins­kas. Pa­si­tei­ra­vus, ar ne­ky­la min­čių kon­ku­ren­ci­nė­je ko­vo­je nu­ga­lė­ti sos­ti­nę ir pa­siū­ly­ti ho­mo­sek­sua­lų ei­ty­nes reng­ti Kau­ne, A.Kup­čins­ kas pa­ti­ki­no, kad to ne­bus. „Kai bus pra­šy­mas, ta­da ir žiū­rė­ si­me, da­bar už­bėg­ti ir ka­te­go­riš­ką nuo­mo­nę pa­reikš­ti, kad sprę­si­me vie­naip ar ki­taip, tik­rai ne­ga­lė­ čiau. Ir dėl ma­no vi­di­nių įsi­ti­ki­ni­ mų, aiš­ku. Jei­gu Vil­nius no­ri bū­ti tuo įžy­mus, te­gul jie ir de­ri­na to­ kius klau­si­mus“, – to­kios min­ties kra­tė­si Kau­no me­ras.

„Nep­ri­ta­riu tam įsta­ty­mui, bet kai su juo su­si­dū­riau pa­ts, sa­vo kai­liu pa­ju­tau pa­čias blo­giau­sias pu­ses. Tai ne smur­to pre­ven­ci­jos, o šei­ mos grio­vi­mo įsta­ty­mas, da­ran­ tis vis­ką, kad žmo­nės kuo grei­ čiau su­sve­ti­mė­tų ir kuo grei­čiau suar­dy­tų są­jun­gą, va­di­na­mą šei­ ma. No­rint, kad ne­bū­tų smur­to šei­mo­je, pa­si­ro­do, leng­viau­sia yra su­nai­kin­ti pa­čią šei­mą“, – kal­bė­ jo par­la­men­ta­ras, svars­tant jo ne­ lie­čia­my­bės Sei­me klau­si­mą. Taip pat jis ra­gi­no vy­rus my­lė­ti sa­vo žmo­nas, o žmo­nas – jų klau­sy­tis. „Ka­dan­gi am­žius jau lei­džia da­ ly­ti pa­ta­ri­mus, sa­kau: mie­li vy­rai, my­lė­ki­te sa­vo žmo­nas. Bū­tent mū­ sų mei­lės sto­ka su­ke­lia pro­ble­mas, ku­rių ne­tu­rė­tų kil­ti. Ma­no el­ge­sys ir pa­vyz­dys – kaip ne­rei­kė­tų da­ry­ ti, ne­kar­to­ki­te to, ką pa­da­riau, nei na­muo­se, nei bū­da­mi pa­var­gę, nei bū­da­mi su­si­jau­di­nę <...>. O jūs, žmo­nos, kaip sa­ko (Šven­ta­sis – red. pa­st.) Raš­tas, klau­sy­ki­te vy­rų, ne­bi­jo­ki­te, ne­sa­kau – pa­klus­ki­te, sa­kau – klau­sy­ki­te, pa­klau­sy­ki­te ir iš­klau­sy­ki­te, jie tu­ri ką pa­sa­ky­ti ir vi­sai ne­no­ri muš­tis, ma­no pa­tir­tis tai tik pa­tvir­ti­na“, – kal­bė­jo par­ la­men­ta­ras. Skai­tė mo­ra­lą ki­tiems

Taip pat kon­ser­va­to­rius mo­te­ris ra­gi­no ne­smur­tau­ti pa­čioms prieš sa­ve, kaip ga­li­ma su­pras­ti iš kon­ teks­to, tik­ra­jam smur­tui pri­ly­gin­ da­mas abor­tus: „Pak­lau­sy­ki­te ir iš­klau­sy­ki­te, ta­da tik­rai ne­rei­kės ža­lo­ti sa­vo kū­no įvai­riais var­dais va­di­na­mais žu­dy­mais, pri­si­den­ giant ne­va išim­ti­ne tei­se su sa­vi­mi da­ry­ti ką no­ri, štai kur tik­ras smur­ tas. Nes­mur­tau­ki­te prieš sa­ve, nors nie­kas už tai ir ne­bau­džia.“ Taip pat jis sa­kė, kad net blo­ giau­siam sap­ne ne­bū­tų pa­ti­kė­jęs, jog taps „eta­lo­ni­niu smur­tau­to­ ju“, aiš­ki­no esąs ge­ros, taip pat ir psi­chi­nės, svei­ka­tos. „Ma­no me­di­ci­ni­nė­je kor­te­lė­ je – tik pro­fi­lak­ti­nių pa­tik­ri­ni­mų re­zul­ta­tai. Ko­le­gos ir ne ko­le­gos, pa­sku­bė­ję ra­šy­ti diag­no­zes, bent iš pa­do­ru­mo ga­lė­jo su­si­lai­ky­ti,

nes jų ple­pė­ji­mas da­bar de fac­to pri­lygs­ta šmeiž­tui“, – sa­kė kon­ ser­va­to­rius, o sa­vo smur­ti­nius veiks­mus va­di­no chu­li­ga­niz­mu. „La­bai ge­rai ži­nau, kad už chu­ li­ga­niz­mą yra nu­ma­ty­tos baus­ mės, ma­no at­ve­ju, be­je, griež­ tos, ir esu pa­si­ruo­šęs tas baus­mes vyk­dy­ti“, – sa­kė E.Va­rei­kis. „Pa­ro­dė sa­vo vei­dą“

Už frak­ci­jos ko­le­gos ne­lie­čia­my­ bės pa­nai­ki­ni­mą pa­si­sa­kiu­si kon­ ser­va­to­rė Vi­da Ma­ri­ja Čig­rie­jie­nė tvir­ti­no, kad ran­ką prieš žmo­ną pa­kė­lęs E.Va­rei­kis „pa­ro­dė sa­vo mo­ra­li­nį vei­dą“. „Sei­mo na­rys E.Va­rei­kis, bū­da­ mas Mal­dos par­la­men­ti­nės gru­ pės pir­mi­nin­ku, Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to na­riu, par­la­men­ti­nės gru­pės „Už žmo­gaus oru­mą“, par­la­men­ti­nės gru­pės „Už šei­mą“ na­riu, dek­la­ruo­da­mas krikš­čio­ niš­kas ver­ty­bes, sa­vo smur­ti­niais veiks­mais prieš su­tuok­ti­nę sa­vo rin­kė­jams ir vi­sai Lie­tu­vai pa­ro­ dė tik­rą sa­vo mo­ra­li­nį vei­dą“, – kal­bė­jo par­la­men­ta­rė. „Jei vy­ras pa­kė­lė ran­ką prieš mo­te­rį, ku­ri pa­gim­dė, užau­gi­no vai­kus, rū­pi­no­si jais, reiš­kia, juo pa­si­ti­kė­ti ne­ga­li­ma, ypač po jo šios die­nos kal­bos“, – re­ziu­ma­vo kon­ser­va­to­rė. Ki­tas frak­ci­jos ko­le­ga Ro­kas Ži­lins­kas siū­lė prieš bal­suo­jant dėl E.Va­rei­kio ne­lie­čia­my­bės ge­ rai pa­gal­vo­ti, nes by­la, pa­sak jo, esan­ti po­li­ti­nė. Vis dėl­to Sei­mas va­kar priė­mė re­zo­liu­ci­ją, ku­ria pa­nai­ki­no na­muo­se smur­ta­vu­ sio E.Va­rei­kio ne­lie­čia­my­bę. Už re­zo­liu­ci­ją bal­sa­vo 84 Sei­mo na­ riai, prieš ne­bu­vo nė vie­nas, o 10 par­la­men­ta­rų su­si­lai­kė. Vil­niaus ra­jo­no apy­lin­kės pro­ ku­ro­rė Ie­va Kve­da­rai­tė Sei­me yra sa­kiu­si, kad su­rink­ta pa­kan­ka­mai duo­me­nų įtar­ti, jog bū­da­mas ne­ blai­vus Sei­mo na­rys du­kart žmo­ nai su­da­vė per vei­dą ir vie­ną kar­tą spy­rė. Pro­ku­ra­tū­ra at­lie­ka iki­teis­ mi­nį ty­ri­mą dėl fi­zi­nio skaus­mo su­kė­li­mo. Nu­ma­to­ma, kad tas, kas muš­da­mas ar ki­taip smur­ tau­da­mas su­kė­lė žmo­gui fi­zi­nį skaus­mą ar­ba ne­žy­miai jį su­ža­lo­jo ar trum­pam su­sarg­di­no, bau­džia­ mas vie­šai­siais dar­bais ar­ba lais­ vės ap­ri­bo­ji­mu, ar­ba areš­tu, ar­ba lais­vės atė­mi­mu iki vie­nų me­tų. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Po­zi­ci­ja: svars­tant ne­lie­čia­my­bės pa­nai­ki­ni­mą Sei­mo na­rys E.Va­rei­

kis da­li­jo pa­ta­ri­mus ir kri­ti­ka­vo įsta­ty­mą dėl smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ ko­je. And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

8

penktadienis, birželio 21, 2013

užribis Apib­rai­žė mik­roau­to­bu­są

Ban­dė su­mo­kė­ti klas­to­tė­mis

Apip­lė­šė anks­ti ry­te

35 m. klai­pė­die­tis pa­si­skun­dė po­li­ci­jai, kad I.Si­mo­nai­ty­tės g. 27 na­mo kie­me kaž­kas api­brai­ žė jam pri­klau­san­čio mik­roau­ to­bu­so „Opel Vi­va­ro“ kė­bu­lą. Sa­vi­nin­kas pra­ne­šė, kad jam pa­da­ry­ta 6 tūkst. li­tų ža­la. Pa­ rei­gū­nai aiš­ki­na­si, ko­kiu bū­du ap­ga­din­tas au­to­mo­bi­lis, ir ban­ do nu­sta­ty­ti kal­ti­nin­kus.

Bir­že­lio 19-osios ry­te Pa­lan­go­je, J.Ba­sa­na­vi­čiaus gatvėje įsikūru­ siame ba­re 19-me­tis kre­tin­giš­ kis už vai­šes pa­da­vė­jai ban­dė su­mo­kė­ti tri­mis 50 li­tų ku­piū­ro­ mis. Paaiš­kė­jo, kad vai­ki­nas pa­ da­vė pa­dirb­tus pi­ni­gus. Ba­ro dar­buo­to­jai iš­kvie­tė po­li­ci­ją. Įta­ ria­ma­sis bu­vo pa­rei­gū­nų su­lai­ ky­tas ir ap­klaus­tas po­li­ci­jo­je.

Tre­čia­die­nį 6.15 val. J.Ka­ro­ so gat­vė­je prie 16 na­mo 39 m. mo­te­rį api­plė­šė ne­pa­žįs­ta­mas vy­ras. Nu­si­kal­tė­lis yra apie 40 m., 165 cm ūgio, tam­sių pu­ sil­gių, gar­ba­no­tų plau­kų, pil­ kų akių vil­kė­jo tam­sia striu­ke. Jis tren­kė mo­te­riai per gal­vą ir atė­mė ran­ki­nę, ku­ri kar­tu su tu­ri­niu įver­tin­ta tūks­tan­čiu li­tų.

Teks reng­ti nau­jus rek­to­riaus rin­ki­mus Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to (KU) rek­ to­rius Vai­du­tis Lau­rė­nas tu­rė­jo ne­bal­suo­ti KU va­do­vo rin­ki­muo­ se, nes pa­ts bu­vo tarp pre­ten­den­ tų. Teis­mas nu­spren­dė, kad per du mė­ne­sius jis tu­ri bū­ti at­leis­tas, o per šį lai­ką tu­ri bū­ti su­reng­ti nau­ ji rin­ki­mai.

Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­ mas nu­spren­dė, kad Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos ieš­ki­ nį pa­ten­ki­na iš da­lies. Tai yra grą­ žin­ti si­tua­ci­ją į 2011 me­tų gruo­džio 6-ąją, kai uni­ver­si­te­to ta­ry­ba rin­ ko rek­to­rių, neį­ma­no­ma, tad įsi­tei­ sė­jus spren­di­mui, po po­ros mė­ne­ sių, V.Lau­rė­nas tu­ri bū­ti at­leis­tas iš uži­ma­mų pa­rei­gų. Teis­mas kons­ta­ta­vo, kad pa­ts ei­ da­mas uni­ver­si­te­to ta­ry­bos na­rio pa­rei­gas ir pre­ten­duo­da­mas į rek­

to­riaus po­stą V.Lau­rė­nas su­pai­nio­ jo vie­šuo­sius ir pri­va­čius in­te­re­sus, taip su­da­rė sau iš­skir­ti­nes są­ly­gas, ly­gi­nant su tais pre­ten­den­tais, ku­ rie nė­ra ta­ry­bos na­riai. Da­ly­vau­da­ mas ta­ry­bos po­sė­džiuo­se jis spren­ dė sa­vo pa­ties kar­je­ros ga­li­my­bes ir ga­lė­jo lem­ti rek­to­riaus rin­ki­mų re­ zul­ta­tus. Teis­mo įsi­ti­ki­ni­mu, vi­siems pre­ ten­den­tams tu­rė­jo bū­ti su­da­ry­tos ly­gios ga­li­my­bės da­ly­vau­ti ir lai­ mė­ti kon­kur­są. „Dar­bo su­tar­tis nu­trau­kia­ma be išanks­ti­nio įspė­ji­mo“, – pa­skel­bė by­lą nag­ri­nė­ju­si tei­sė­ja Gied­rė Se­ sels­ky­tė. Įsi­tei­sė­jus spren­di­mui, Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­tas įpa­rei­go­ja­mas per du mė­ne­sius su­reng­ti nau­jus rin­ki­ mus. Kol tai įvyks, V.Lau­rė­nas bus rek­to­rius. Spren­di­mą ga­li­ma ap­ skųs­ti Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­ mui. V.Lau­rė­nas į teis­mą iš­klau­ sy­ti spren­di­mo neat­vy­ko.

Spor­to žvaigž­dė ne­te­ko var­di­nių nu­me­rių Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Dvi­ra­čių spor­to žvaigž­dė 30-me­tis To­mas Vait­kus pra­ra­do ypa­tin­gus sa­vo au­to­mo­bi­lio nu­me­rius, kai­na­ vu­sius jam ne vie­ną tūks­tan­tį li­tų.

T.Vait­kus ma­no, kad abu vals­ty­bi­ nius nu­me­rius nuo jo au­to­mo­bi­lio „Au­di“ va­gys nu­su­ko tre­čia­die­nio nak­tį. Ant 10 tūkst. li­tų kai­na­vu­ sių nu­me­rių bu­vo vie­nin­te­lis skai­ čius – 5. Au­to­mo­bi­lis bu­vo Ber­žų gat­vė­je, kur spor­ti­nin­kas gy­ve­na. Pa­rei­gū­nai svars­tė, kam nu­si­ kal­tė­liai ga­li pa­nau­do­ti iš­skir­ti­nius nu­me­rius. Vie­na ver­si­jų – va­gys ga­li rei­ka­lau­ti iš­pir­kos, ki­ta – vog­

tais nu­me­riais pa­žy­mė­ta ki­ta ma­ši­ na nu­si­kal­tė­liai ga­li ban­dy­ti vog­ti iš de­ga­li­nių de­ga­lus. T.Vait­kus tei­gė pa­ts su­si­tvar­ky­ siąs šį rei­ka­lą ir apie nu­si­kal­ti­mą ne­bu­vo lin­kęs kal­bė­ti. „Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, „Re­git­ra“ ska­ti­na pa­na­šias va­gys­tes. Jei­gu va­gys­tės at­ve­ju ši įmo­nė iš­duo­tų var­di­nio nu­me­rio dub­li­ka­tą už pa­ pras­to nu­me­rio kai­ną, va­gims ne­ bū­tų jo­kio tiks­lo rei­ka­lau­ti iš­pir­ kos. Da­bar si­tua­ci­ja to­kia, kad to pa­ties nu­me­rio at­gau­ti ofi­cia­liai aš ne­ga­liu. Įsi­gy­ti ki­tą – la­bai bran­gu. Kas be­lie­ka, ga­li­te pa­tys su­pras­ti“, – svars­tė T.Vait­kus. Spor­ti­nin­kas tei­gė pir­kęs au­to­ mo­bi­lį kar­tu su pen­ke­tu pa­žy­mė­ tu vals­ty­bi­niu nu­me­riu.

Nuos­to­lis: tre­čia­die­nio nak­tį va­gys pa­li­ko spor­ti­nin­ko au­to­mo­bi­lį be

var­di­nių nu­me­rių.

Nuotr. iš so­cia­li­nio tink­la­la­pio

Pa­tik­ri­ni­mas: ke­lių po­li­ci­nin­kai va­kar įsi­ti­ki­no, kad mū­sų vai­ruo­to­jai lai­ko­si rei­ka­la­vi­mo pra­leis­ti įjung­tais

švy­tu­rė­liais va­žiuo­jan­čius po­li­ci­jos au­to­mo­bi­lius.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pa­rei­gū­nai mo­kė draus­mės Va­kar ne vie­nas klai­pė­die­tis pa­bu­do nuo po­li­ci­jos au­to­mo­bi­lių gar­si­nių sig­na­lų. Po­rą va­lan­dų pa­grin­di­nė­mis mies­to gat­ vė­mis va­ži­nė­jo Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro ma­ši­ nos įjung­tais švy­tu­rė­liais bei si­re­no­mis. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Taip Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro (KPB) pa­ rei­gū­nai pra­ti­no klai­pė­die­čius pra­ leis­ti mū­sų vals­ty­bės sve­čius, ly­di­ mus po­li­ci­jos au­to­mo­bi­lių. Ak­ci­ja bu­vo vyk­do­ma nuo 9 iki 11 val. Ja siek­ta iš­siaiš­kin­ti, ar vai­ruo­

to­jai pa­klūs­ta Ke­lių eis­mo tai­syk­ lėms pra­leis­ti tar­ny­bi­nį trans­por­ tą mė­ly­nais švy­tu­rė­liais. KPB vir­ši­nin­kas Ra­mū­nas Ši­ dei­kis tei­gė, kad tik ke­li vai­ruo­to­ jai ne­sus­ku­bo duo­ti ke­lio po­li­ci­jos au­to­mo­bi­liams. Va­kar pa­rei­gū­nai nė vie­no jų ne­bau­dė, šį kar­tą ap­si­ ri­bo­ta tik įspė­ji­mais.

Rei­das bu­vo skir­tas pa­si­ruoš­ ti tin­ka­mai su­tik­ti dėl pir­mi­nin­ka­ vi­mo Eu­ro­pos Są­jun­gai į mū­sų ša­lį at­vyk­sian­čias už­sie­nio ša­lių de­le­ ga­ci­jas. Klai­pė­do­je lau­kia­ma aukš­tų sve­čių ne tik su ofi­cia­liais vi­zi­tais. Va­kar to­kia ak­ci­ja bu­vo vyk­do­ma vi­so­je Lie­tu­vo­je. Klai­pė­do­je gat­vė­ mis va­ži­nė­jo bei vai­ruo­to­jų pa­klus­ nu­mą tik­ri­no ke­tu­ri KPB eki­pa­žai. Vie­no­je klai­pė­die­čių po­li­ci­nin­kų ma­ši­no­je va­ži­nė­jo ir sve­čias iš Kip­ ro po­li­ci­jos. Jis ste­bė­jo­si klai­pė­die­čių draus­ me gat­vė­se ir at­vi­ra­vo, jog jo tė­vy­ nė­je neuž­ten­ka gar­si­nio sig­na­lo bei švy­tu­rė­lių, po­li­ci­nin­kai per gar­sia­ kal­bius pri­vers­ti nuo­lat rei­ka­lau­ti vai­ruo­to­jų duo­ti ke­lią po­li­ci­jos ly­ di­miems au­to­mo­bi­liams.

Į plia­žą skuba auk­so ieš­ko­to­jai 1

Gel­bė­to­jai se­zo­no pa­bai­ go­je ant vi­nies bū­na su­ ka­bi­nę ge­rą ry­šu­lį pa­plū­di­my­je ras­tų rak­tų. „O štai prieš ke­le­tą me­tų esa­me pa­plū­di­my­je su­ti­kę Vo­kie­ti­jos pi­ lie­tį, ku­ris gy­rė­si ne­blo­gai už­dir­ bąs iš pa­plū­di­my­je ras­tų daik­tų“, – pri­si­mi­nė gel­bė­to­jas. Su me­ta­lo ieš­kik­liu vo­kie­tis ke­ liau­ja ko­ne po vi­są pa­sau­lį. „Pir­miau­siai jis ver­tin­gų daik­tų ima ieš­ko­ti Vo­kie­ti­jos pa­plū­di­my­je, vė­liau at­ke­liau­ja į Pa­bal­ti­jį ir pa­su­ ka per Len­ki­ją į Eu­ro­pą, kol nu­si­ gau­na iki Vi­dur­že­mio jū­ros“, – pa­ sa­ko­jo A.Siak­ki. Lie­tu­viams vo­kie­tis gy­rė­si, kad ran­da auk­so žie­dų, laik­ro­džių, ki­ to­kių pa­puo­ša­lų. „Ge­riau­siai jam se­ka­si Vi­dur­ že­mio jū­ros re­gio­ne. Ten, ma­tyt, poil­siau­to­jai kur kas tur­tin­ges­ ni, to­dėl pa­me­ta itin bran­gius pa­ puo­ša­lus“, – pa­sa­ko­jo vy­ras. Vie­ nas klai­pė­die­tis taip pat mė­gi­no

lai­mę taip pra­si­ma­ny­ti pi­ni­gų. Ta­ čiau po­rą die­nų pra­lei­dęs su me­ta­lo ieš­kik­liu, vy­ras spjo­vė į šį už­siė­mi­ mą. Jo įran­ga fik­sa­vo tik alaus bu­ te­lių kamš­te­lius.

Lie­tu­viams vo­kie­ tis gy­rė­si, kad ran­ da auk­so žie­dų, laik­ro­džių, ki­to­kių pa­puo­ša­lų.

Me­ta­lo ieš­kik­liai neužd­raus­ti

Bran­ge­ny­bių ieš­ko­to­jai ne­si­sten­gia iš­vaikš­čio­ti vi­so plia­žo. „Pa­si­ren­ka to­kias vie­tas, kur ga­li bū­ti dau­giau žmo­nių. Ypač ati­džiai tik­ri­na­mas smė­lis prie per­si­ren­gi­ mo ka­bi­nų“, – pa­sa­ko­jo A.Siak­ki. Bran­ge­ny­bių ieš­ko­to­jai ne­si­gė­di smė­ly­je net ir duo­bes iš­kas­ti. Ta­ čiau me­ta­lo ieš­kik­lį pa­plū­di­my­je

nau­do­jan­čio vy­ro po­li­ci­jos pa­rei­ gū­nai ne­ga­lė­tų su­lai­ky­ti. Klai­pė­dos po­li­ci­jos Li­cen­ci­ja­vi­ mo sky­riaus vir­ši­nin­kas Ži­gin­tas Nar­mon­tas aiš­ki­no, kad me­ta­lo ieš­kik­liai nė­ra pri­skir­ti prie drau­ džia­mų įren­gi­nių. „Jei nė­ra drau­džia­mi, va­di­na­si, jų ga­li­ma įsi­gy­ti. Tik juos rei­kia nau­ do­ti pa­gal pa­skir­tį. Vir­tu­vi­nis pei­ lis taip pat nė­ra blo­gas daik­tas, kol žmo­na vy­ro juo ne­pa­dū­rė“, – juo­ ka­vo Ž.Nar­mon­tas. Sei­mas yra už­ drau­dęs nau­do­ti me­ta­lo ieš­kik­lius, ta­čiau jais drau­džia­ma ieš­ko­ti tik kul­tū­ri­nę ver­tę tu­rin­čių daik­tų vyk­ dant ka­si­nė­ji­mus. Me­ta­lo ieš­kik­lius ar­ba bet ko­kią ki­tą paieš­kos įran­gą ga­li­ma nau­do­ti tik Ne­kil­no­ja­mo­jo kul­tū­ros pa­vel­do ap­sau­gos įsta­ty­ mo nu­sta­ty­ta tvar­ka ga­vus lei­di­mą. Dau­ge­ly­je Eu­ro­pos ša­lių me­ta­ lo de­tek­to­rių nau­do­ji­mas pri­va­čių as­me­nų yra lei­džia­mas, iš­sky­rus jo nau­do­ji­mą kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­ tų te­ri­to­ri­jo­je.

9

penktadienis, birželio 21, 2013

ekonomika Kiau­li­dės – be ap­sau­gos zo­nų

Vil­tis ža­di­na ­ vi­daus rin­ka

Di­de­lėms fer­moms atei­ty­je ga­li ne­rei­kė­ti sa­ni­ta­ri­nių ap­sau­gos zo­nų. Sei­mas va­kar svars­tė Vi­suo­me­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros įsta­ty­mo pa­tai­sas ir pri­ta­rė ati­tin­ka­mam Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to na­rio Da­ riaus Ulic­ko siū­ly­mui. Jis nu­ma­to, kad zo­ nų ne­rei­kės pa­sta­tams, ku­riuo­se lai­ko­ma iki 300 su­tar­ti­nių gy­vu­lių ir ap­link ku­riuos yra ar­ba nė­ra sru­tų duo­bių. Ki­tą sa­vai­tę bus bal­suo­ja­ma dėl pa­tai­sų priė­mi­mo.

SEB ban­kas ne­kei­čia pro­gno­zių ir ma­ no, kad Lie­tu­vos eko­no­mi­ka šie­met augs 3,2 pro­c. 2014 m. nu­ma­to­mas 3,5 pro­c. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP) au­gi­mas, 2015 m. – 4,5 pro­c. SEB ban­ko ana­li­ti­kai tei­gia, kad Lie­tu­vos eks­por­to po­ten­cia­las ir to­liau augs, ta­čiau spar­tes­nės BVP plėt­ ros vil­tis sie­ja su vi­daus rin­kos, ku­ri „ga­li ma­lo­niai nu­ste­bin­ti jau ar­ti­miau­siais ket­ vir­čiais“, at­gi­mi­mu.

781 mln. li­tų

pir­mą ket­vir­tį išau­go Lie­tu­vos ei­na­mo­sios są­skai­tos de­fi­ci­tas.

Pla­na­vi­mas bus Ši­lu­ma pigs ket­vir­ta­da­liu? pa­pras­tes­nis Sei­me li­ko vie­nas bal­sa­vi­mas dėl įsta­ty­ mo, ku­ris ma­žins biu­rok­ra­ti­ją ir su­kurs nau­ ją te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo bei sta­ty­bų sis­te­mą. Sei­mas va­kar po svars­ty­mo pri­ ta­rė nau­jos re­dak­ci­jos Te­ri­to­ri­ jų pla­na­vi­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui (už bal­sa­vo 74 Sei­mo na­riai, prieš – 4, su­si­lai­kė 5) ir jį priim­ti ke­ti­ na ki­tą sa­vai­tę. Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­ to na­rė Au­re­li­ja Stan­ci­kie­nė aiš­ ki­no, kad pa­tai­so­mis at­ve­ria­mos du­rys už­sie­nio in­ves­ti­ci­joms, bet jos už­tren­kia­mos Lie­tu­vos gy­ ven­to­jams. „Mes ži­no­me, kad Lie­tu­vo­je jau ne­ga­li­ma įsteig­ti nė vie­no kiau­ li­nin­kys­tės komp­lek­so, ap­skri­tai gy­vu­li­nin­kys­tės komp­lek­so, nes ne­va tai prieš­ta­rau­ja siau­rai vi­ suo­me­nės gru­pei. Da­bar to­kios ga­li­my­bės su­siau­ri­na­mos“, – tei­ gė Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to na­rė Bi­ ru­tė Vė­sai­tė. B.Vė­sai­tė sa­kė, kad pa­tai­sos leis ne tik į Lie­tu­vą atei­ti už­sie­nio in­ ves­tuo­to­jams, bet ir dirb­ti vie­ tos vers­li­nin­kams: „Pa­di­dins in­ ves­tuo­to­jų skai­čių ir pa­leng­vins vers­lo gy­ve­ni­mą.“ Ji pro­gno­za­vo, kad sa­vi­val­dy­bių val­di­nin­kai ne­be­ga­lės pikt­nau­ džiau­ti sa­vo pa­dė­ti­mi prii­mant spren­di­mus, o kai ku­rie as­me­nys ne­be­ga­lės pri­si­deng­da­mi „vie­šo­jo in­te­re­so vė­lia­va“ gin­ti „sa­vo ki­ še­nės in­te­re­sų“. Pa­sak par­la­men­ ta­rės, pa­ruoš­ti bend­rą­jį, de­ta­lų­jį ir spe­cia­lų­jį pla­ną iki šiol truk­da­ vo še­še­rius me­tus. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo, ur­ba­nis­ti­kos ir ar­chi­ tek­tū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­ rius Ma­rius Nar­mon­tas BNS tei­ gė, jog pa­tai­sos, jei­gu jas Sei­mas be pa­kei­ti­mų priims, bus nau­din­ gos dėl to, kad gy­ven­to­jams ne­ be­rei­kės fi­nan­suo­ti te­ri­to­ri­jų pla­ na­vi­mo do­ku­men­tų ren­gi­mo. „No­rint sta­ty­tis ar vys­ty­ti te­ ri­to­ri­ją, bus ga­li­ma iš kar­to reng­ ti tech­ni­nį pro­jek­tą, ap­svars­ty­

ti jį su vi­suo­me­ne ir sta­ty­tis, nes de­ta­liuo­sius pla­nus tu­ri pa­reng­ ti sa­vi­val­dy­bė ir ji pa­ti ieš­kos fi­ nan­sa­vi­mo jiems reng­ti“, – tei­gė M.Nar­mon­tas. Pak­laus­tas, ar šis įpa­rei­go­ji­mas ne­bus sa­vi­val­dy­bėms per di­de­lė naš­ta, M.Nar­mon­tas tei­gė, kad lė­šų daug ne­rei­kės, nes sa­vi­val­ dy­bėms teks reng­ti ma­žiau de­ta­ lių­jų pla­nų. Pa­sak M.Nar­mon­to, iš ES fon­ dų sa­vi­val­dy­bėms to­kiems pla­ nams reng­ti 2007–2013 m. skir­ ta apie 70 mln. li­tų. Sei­mas taip pat ke­ti­na nu­sta­ty­ ti su­pap­ras­tin­tą že­mės pa­skir­ties kei­ti­mo tvar­ką. Iki šiol tam rei­ka­ lin­gi de­ta­lie­ji pla­nai ir že­mės kei­ ti­mas už­truk­da­vo nuo vie­nų iki dve­jų me­tų. „Da­bar tai tu­rė­tų už­truk­ti ke­le­ tą mė­ne­sių ir kai­nuo­tų ma­žiau“, – sa­kė M.Nar­mon­tas. Jis pa­nei­gė par­la­men­ta­rų nuo­ gąs­ta­vi­mus, kad pa­tai­sos su­ma­ žins vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mą: „Įs­ta­ty­mas už­tik­rins di­des­nį vie­šu­mą, ne­gu yra da­bar. Vis­kas per­ke­lia­ma į elekt­ro­ni­nę erd­vę. Vie­no­je vie­to­je – vie­na­me pus­ la­py­je – ma­ty­si­me vi­sų te­ri­to­ ri­jų pla­na­vi­mo do­ku­men­tus ir „Goog­le maps“ prin­ci­pu bus ga­ li­ma pa­si­žiū­rė­ti, kad sta­to­ma ar pla­nuo­ja­ma, ir bus ga­li­ma teik­ti pa­siū­ly­mus, ma­ty­ti vi­sas de­ri­ni­ mo sta­di­jas.“ Dar vie­na nau­jo­vė – prieš sa­ vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­ to­riui prii­mant spren­di­mą reng­ti te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo do­ku­men­tą, vie­šo­jo­je erd­vė­je bus skel­bia­ma apie to­kius pla­nus. Iki šiol to ne­ bu­vo. Sei­mas siū­lo nu­sta­ty­ti, kad de­ta­liuo­sius pla­nus ga­lė­tų reng­ti tik ar­chi­tek­tai. Iki šiol tai ga­li da­ ry­ti ir in­ži­nie­riai. BNS inf.

Pa­ža­das: val­džia ti­ki­na, kad te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mas atei­ty­je bus grei­

tes­nis ir pi­ges­nis. Kęs­tu­čio Va­na­go / BFL nuo­tr.

Vy­riau­sy­bė pri­ta­rė ši­lu­mos ūkio per­tvar­ką at­ve­rian­čioms įsta­ty­ mų pa­tai­soms. Prem­je­ras sa­ko, kad per­tvar­ka pir­miau­sia bus sie­ kia­ma pa­skirs­ty­ti eu­ro­pi­nę pa­ra­ mą sa­vi­val­dy­bėms, ku­rio­se šil­dy­ mas kai­nuo­ja bran­giau­siai.

„Pa­ga­liau šian­dien jau bu­vo pri­tar­ ta ke­tu­riems įsta­ty­mo pro­jek­tams, ku­rie bus pa­teik­ti Sei­mui. Ti­kiuo­si, kad ar­ti­miau­siu me­tu Sei­me jiems tu­rė­tų bū­ti pri­tar­ta. Mes ga­lė­si­ me pra­dė­ti ruoš­ti at­ski­ras pro­gra­ mas at­ski­ro­se sa­vi­val­dy­bė­se dėl ši­ lu­mos ūkio ga­my­bos per­tvar­kos“, – va­kar Vy­riau­sy­bė­je žur­na­lis­tams sa­kė Al­gir­das But­ke­vi­čius. Anot jo, sie­kia­ma pir­miau­sia pa­ skirs­ty­ti ES fi­nan­si­nę pa­ra­mą sa­vi­ val­dy­bėms, ku­rio­se ši­lu­mos kai­na di­des­nė nei vi­du­ti­nė. „Da­lis ka­ti­lų, ku­rie ga­mi­na ši­ lu­mos ener­gi­ją, bus per­tvar­ky­ ti į bio­ku­ro ka­ti­lus, o di­de­liuo­se mies­tuo­se ši­lu­mos ūkio ga­my­ba bus per­tvar­ky­ta ir į ko­ge­ne­ra­ci­nę

ga­my­bą. Tai reiš­kia, kad tuo pa­ čiu me­tu nau­jos tech­no­lo­gi­jos ga­ mins ir elekt­rą, ir ši­lu­mą. Tai leis, ma­nau, ši­lu­mos kai­ną, įgy­ven­di­ nus šią pro­gra­mą, su­ma­žin­ti iki 25 pro­c.“, – sa­kė A.But­ke­vi­čius. Prem­je­ro tei­gi­mu, kol kas sun­ku

įver­tin­ti, kiek rei­kės in­ves­tuo­ti į šią per­tvar­ką. „Jei­gu bū­tų in­ves­tuo­ja­ma į vi­sas sa­vi­val­dy­bes, tai, re­mian­tis anks­ tes­niu skai­čia­vi­mu, kai­nuo­tų apie 1,3 mlrd. li­tų. Ma­nau, da­bar to tik­ rai ne­rei­kės da­ry­ti, nes maž­daug 40 pro­c. sa­vi­val­dy­bių pa­čios tvar­kė­si ši­lu­mos ūkį“, – tei­gė prem­je­ras. Be to, Vy­riau­sy­bė nu­ma­to ne­be­ rem­ti elekt­ri­nių, ga­vu­sių ES pa­ ra­mą, pa­ga­min­tos elekt­ros ir taip su­tau­py­ti iki 300 mln. li­tų per me­ tus. Di­di­nant bio­ku­ro nau­do­ji­mą, Vy­riau­sy­bė dar šie­met ža­da tam skir­ti apie 100 mln. li­tų iš ne­pa­ nau­do­tų ES struk­tū­ri­nių fon­dų ir Kli­ma­to kai­tos pro­gra­mos lė­šų. Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ba­lan­džio pra­džio­je pa­reiš­kė ma­ nan­ti, kad bio­ku­ro rin­ko­je trūks­ta kon­ku­ren­ci­jos ir prie­žiū­ros. Pa­sak jos, ne­tvar­ka šio­je rin­ko­je nau­do­ja­ si vers­li­nin­kai, to­dėl var­to­to­jų są­ skai­tos už šil­dy­mą ne­ma­žė­ja. BNS inf.

10

penktADIENIS, birželio 21, 2013

pasaulis Pa­lei­do ­ ant­į

Pro­tes­tai ­ ne­si­liau­ja

Nu­si­lei­do ­ smo­gas

Ru­si­jo­je va­kar ki­lo sąmy­ šis, kai ne­ži­no­mas kom­piu­te­ rių įsi­laužė­lis su­gebė­jo įti­kin­ ti pa­grin­di­nes ša­lies nau­jienų agentū­ras, jog vie­nas iš ar­ti­ miau­sių pre­zi­den­to Vla­di­mi­ ro Pu­ti­no sąjun­gi­ninkų, Ru­si­ jos ge­le­žin­ke­lių va­do­vas Vla­di­ mi­ras Ja­ku­ni­nas (nuo­tr.), bu­ vo at­leis­tas iš pa­reigų.

Vald­žios spren­di­mas at­šauk­ ti trans­por­to bi­lietų bran­gi­ nimą ne­nu­mal­ši­no Bra­zi­li­jos pro­tes­tuo­tojų. Mi­nios tre­čia­ die­nio va­karą vėl blo­ka­vo ša­ lies sos­tinės ir San Pau­lo pa­ grin­di­nes gat­ves. Da­bar gy­ ven­to­jai rei­ka­lau­ja to­bu­lin­ti švie­ti­mo ir svei­ka­tos ap­sau­ gos sis­temą.

In­do­ne­zi­jos Su­mat­ros sa­lo­je siau­čian­čių miškų gaisrų dū­ mai pa­siekė Sin­gapūrą ir pa­ skan­di­no šį dau­gia­mi­li­jo­ninį pa­sau­lio fi­nan­sinį centrą tirš­ ta­me smo­ge. Oro tar­šai pa­sie­ kus nau­jus re­kor­dus vald­žia įspėjo, kad kvėpuo­ti dūmais gy­ven­to­jams ga­li tek­ti dar ke­ letą sa­vai­čių.

Chu­li­ga­nas, mei­lu­žis ir ryš­ki žvaigždė – tokį Ja­mesą Gan­dol­ fi­ni pri­si­mins mi­li­jo­nai te­le­vi­zi­jos se­ria­lo „Sop­ra­nai. Ma­fi­ jos kro­ni­ka“ gerbėjų Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se ir vi­sa­ me pa­sau­ly­je.

Vei­das: J.Gan­dol­fi­ni pa­ži­noję žmonės pa­sa­ko­jo, kad jis bu­vo vi­siš­kai ne­pa­na­šus į sa­vo su­kurtą To­nio Sop­ra­no per­so­nažą.

„Reu­ters“ nuo­tr.

„Sop­ranų“ žvaigždę pa­kir­to in­fark­tas Lem­tin­gos ato­sto­gos

Se­ria­le nie­kas taip ir ne­sup­ra­to, ar jis li­ko gy­vas. Pas­ku­tinė­je se­ri­jo­je Ame­ri­kos italų ma­fi­jos bo­sas To­nis Sop­ra­nas at­ėjo su šei­ma pa­va­ka­rie­ niau­ti į ka­vinę, o ten į jį nuo ba­ro spok­so­jo įtar­ti­nas vy­riš­kis. Šis nu­ ėjo į tua­letą – galbūt gam­ti­nio rei­ ka­lo, o galbūt at­si­neš­ti gink­lo. Po ke­lių se­kund­žių To­nis Sop­ra­nas pa­kėlė akis ir... ek­ra­nas už­ge­so. Dar po 10 se­kund­žių pa­si­rodė tit­rai. Ta­čiau rea­lybė­je jo­kios pa­slap­ties ne­be­li­ko. Stam­baus su­dėji­mo ma­ fi­jos va­dei­vos vaid­me­niu pa­garsė­ ju­sio 51 metų J.Gan­dol­fin ­ i gy­vybė už­ge­so tre­čia­dienį, jam ato­sto­ gau­jant Ro­mo­je, pa­ke­liui į Si­ci­liją. Net­gi ak­to­riaus mir­ties vie­ta dau­ ge­liui gerbėjų su­kėlė sąsajų su jo gar­siuo­ju vaid­me­niu. Nau­ja­ja­me Džer­sy­je gimęs vy­ ras, pelnęs tris „Em­my“ ap­do­ va­no­ji­mus ir „Auk­sinį gaublį“ už psi­cho­lo­gi­nių pro­blemų per­se­kio­ ja­mo ma­fi­jos va­dei­vos To­nio Sop­ ra­no vaid­menį žan­ro kla­si­ka ta­ pu­sia­me te­le­vi­zi­jos HBO se­ria­le, pa­tyrė in­farktą. J.Gan­dol­fi­ni bu­vo iš­vykęs į Ita­ liją, ten ke­ti­no da­ly­vau­ti Si­ci­li­jo­je vyks­tan­čio­je Taor­mi­nos ki­no fies­ to­je. Tikė­ta­si, kad jis atei­nantį sa­ vait­galį da­ly­vaus dis­ku­si­jo­se prie ap­skri­to­jo sta­lo su Ita­li­jos ki­no re­ ži­sie­riu­mi Gab­rie­le Muc­ci­no.

Mie­las, juo­kin­gas ir kil­nus

Dau­ge­l is ak­to­r ių ir bend­ra­d ar­ bių reiškė pa­garbą, tarp jų „Sop­ ranų“ kūrėjas Da­vi­das Chase’as. Šis sakė, kad J.Gan­dol­fi­ni bu­vo ge­ni­jus. „Bet kas, matęs jį ne­tgi ma­žiau­ siuo­se jo pa­si­ro­dy­muo­se, tai ži­no, – teigė D.Chase’as. – Jis – vie­nas did­žiau­sių šio ar bet ku­rio ki­to lai­ ko ak­to­rių. To­se liūd­no­se aky­se bu­ vo la­bai daug ge­ni­jaus.“

Jis – vie­nas did­žiau­ sių šio ar bet ku­rio ki­to lai­ko ak­to­rių. To­se liūd­no­se aky­se bu­vo la­bai daug ge­ni­jaus.

Ak­torė Su­san Sa­ran­don sakė, kad J.Gan­dol­fi­ni bu­vo vie­nas iš mie­ liau­sių, juo­kin­giau­sių ir kil­niau­sių ak­to­rių, su ku­riais jai ka­da nors yra tekę dirb­ti. Ak­to­rius ir pro­diu­se­ris Jo­nah Hil­las sakė, kad ši mir­tis yra „tra­ giš­ka ne­tek­tis“, o Ho­li­vu­do žvaigž­ dė Mia Far­row pa­reiškė, kad J.Gan­ dol­fi­ni bu­vo „di­dis ak­to­rius, tie­siog nuo­sta­bus“.

HBO, ku­ri ro­dy­da­vo „Sop­ra­nus“, pa­skelbė pra­ne­šimą, ku­ria­me sa­ ko­ma: „Vi­si esa­me su­krėsti ir jau­ čia­me neiš­ma­tuo­jamą liū­desį, ne­ tekę my­li­mo sa­vo šei­mos na­rio.“ Ge­ras ko­mi­kas

J.Gan­dol­fi­ni bu­vo pa­daręs ilgą kar­ jerą ki­ne ir teat­ro sce­no­je, kol bu­vo pa­rink­tas vai­din­ti dep­re­si­jos kan­ ki­namą ma­fi­jos narį „Sop­ra­nuo­ se“. Se­ria­las bu­vo ro­do­mas 1999– 2007 m. ir su­laukė mil­ži­niš­ko po­ pu­lia­ru­mo. Tie­sa, iš pra­džių jis ga­na skep­tiš­ kai ver­ti­no sa­vo ga­li­my­bes gau­ti šį vaid­menį. 1998 m. per­skaitęs sce­ na­rijų jis nu­si­keikė: 37 metų ma­ žai ži­no­mas, plikę ir ant­svo­rio tu­ rin­tis ak­to­rius bu­vo įsi­ti­kinęs, kad vaid­muo ati­teks ko­kiam nors cha­ riz­ma­tiš­kam gra­žuo­liui. Bet J.Gan­dol­fin ­ i sėkmin­gai per­ ėjo at­ranką ir ne­tikė­tai ta­po namų šei­mi­nin­kių nu­mylė­ti­niu. Jo he­ ro­jus, vie­na ver­tus, bu­vo ga­na že­ miš­kas žmo­gus, ga­lin­tis gy­ven­ ti gre­ti­mo­je laip­tinė­je, bet tuo pat me­tu gana pa­vo­jin­gas, kad sa­vo pa­si­ro­dy­mu su­keltų šiur­pulį. To­ nis Sop­ra­nas žiū­ro­vams at­rodė ne­ti­piš­kas ma­fio­zas: ne­gai­les­tin­ gas, bet pa­si­duo­dan­tis pa­ni­kos prie­puo­liams, my­lin­tis žmoną, bet nuo­lat tu­rin­tis ne­san­tuo­ki­ nių ry­šių.

Sėkmė kri­mi­na­li­nia­me žan­re ne­ lei­do J.Gan­dol­fi­ni iki ga­lo rea­li­zuo­ ti sa­vo ko­mi­ko po­ten­cia­lo. Jis mėgo juo­kau­ti pa­ts, taip pat pui­kiai per­ pa­sa­ko­da­vo kitų juo­ke­lius. „Aš esu kaip Woo­dy Al­le­nas. Tik 260-ies svarų (svo­rio – red. pa­st.)“, – kar­ tą pa­sakė J.Gan­dol­fi­ni. Nuo vai­ra­vi­mo iki Brodvė­jaus

Jis gimė 1961 m. Nau­jo­jo Džer­sio vals­ti­jo­je išei­vių iš Ita­li­jos šei­mo­ je. Kaip vėliau pri­si­minė ak­to­rius, jo tėvai tar­pu­sa­vy­je kalbė­da­vo ita­ liš­kai, kai norė­jo, kad vai­kai jų ne­ sup­rastų. „Jie neiš­mokė kalbė­ti ita­liš­kai nei manęs, nei ma­no se­ serų“, – sakė J.Gan­dol­fi­ni. Prieš tap­da­mas ak­to­riu­mi jis dir­ bo sunk­ve­ži­mio vai­ruo­to­ju, ap­sau­ gi­nin­ku ir nak­ti­nio klu­bo va­dy­bi­ nin­ku, o ak­to­riaus kar­jerą pra­dėjo vai­din­da­mas Niu­jor­ko teat­re. Jo de­biu­tas Brodvė­ju­je įvy­ko 1992 m., kai bu­vo iš nau­jo at­gai­ vin­tas vai­di­ni­mas „Geismų tram­ va­jus“ su ak­to­riais Jes­si­ca Lan­ge ir Ale­cu Bald­wi­nu. Pro­veržį ki­ne jam pa­dėjo pa­siek­ti ma­fi­jos smo­gi­ko vaid­muo 1993 m. To­ny Scot­to fil­me „Tik­ra ro­man­ ti­ka“. Vėliau jis vai­di­no fil­muo­ se „Ji to­kia mie­la“, „Mek­si­kie­tis“, „Žmo­gus, ku­rio ne­bu­vo“. Praei­tais me­tais J.Gan­dol­fi­ni su­ kūrė bu­vu­sio JAV cent­rinės žval­

gy­bos val­dy­bos (CŽV) di­rek­to­riaus Leo­no Pa­net­tos vaid­menį „Os­ka­ ru“ ap­do­va­no­ta­me fil­me apie tarp­ tau­ti­nio te­ro­ristų tink­lo „Al Qae­ da“ ly­de­rio Osa­mos bin La­de­no med­žioklę „Tai­ki­nys #1“. Pas­ku­ tinį kartą did­žia­ja­me ek­ra­ne jis pa­ si­rodė vai­din­da­mas fil­me „Nuos­ ta­bu­sis Ber­tas Von­ders­tou­nas“. Jis taip pat bu­vo HBO te­le­vi­zi­jos pro­diu­se­ris ir praei­tais me­tais su­ kūrė ro­man­tinę te­le­vi­zi­jos dramą „He­mingvė­jus ir Gel­horn“, ku­rio­je Clive’as Owe­nas vai­di­no Ame­ri­kos ra­šy­toją Er­nestą He­ming­way, o Ni­ co­le Kid­man – ka­ro ko­res­pon­dentę Marthą Gell­horn. Ki­toks nei per­so­na­žas

Ak­to­rių pa­ži­noję žmonės pa­sa­ko­ jo, kad jis bu­vo vi­siš­kai ne­pa­na­šus į sa­vo su­kurtą To­nio Sop­ra­no per­ so­nažą. J.Gan­dol­fi­ni vengė vie­šu­ mo, re­tai duo­da­vo in­ter­viu. „Esu ak­to­rius. At­lie­ku sa­vo dar­ bą ir ei­nu na­mo. Kodėl do­mitės ma­ni­mi? Juk ne­klau­sinė­ja­te sunk­ ve­ži­mio vai­ruo­to­jo apie jo darbą“, – kartą sakė ak­to­rius. J.Gan­dol­fi­ni pa­li­ko žmoną, bu­ vusį Ha­vajų mo­delį De­bo­rah Lin, su ku­ria su­si­tuokė 2008 m., jųdvie­ jų de­vy­nių mėne­sių duk­relę Li­lianą ir sūnų Mi­chaelą iš pir­mo­sios san­ tuo­kos su Mar­cy Wu­dars­ki. BNS, BBC inf.

11

penktadienis, birželio 21, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė

gidas

Trise: Klaipėdos karilionininkams S.Žilevičiui ir K.Kačinskui trimitu pritars L.Lapė. Klaipėdos koncertų salės nuotr.

Džiazas: K.Jatautaitė dainuos Kruizinių laivų terminale.

Joninės Klaipėdoje – su atrakcijomis Artėjančias Jonines klaipėdiečiai švęs ir tradiciškai, ir kitaip: prie laužų su dainomis, šokiais, burtais, aidint kariliono varpams bei filmuodami saulėlydį ir saulėtekį, džiazuodami Kruizinių laivų terminale.

Ugnis – vienas svarbiausių Joninių šventės komponentų, nes joje slypi gyvybės, judėjimo ir šilumos šaltinis.

Tradiciškai: Joninių laužai, kaip ir kasmet, suliepsnos uostamiesčio Jono kalne. Klaipėdos etnokultūros centro nuotr.

Šventė nušvis liepsnomis

Sekmadienį 20 val. uostamiesčio centre, Jono kalne, prasidės ugninga ir magiška Joninių šventė, kurioje drauge bus paminėta vasaros saulėgrįža, pasveikinti varduvininkai, bus galima stebėti nepakartojamus šokius su ugnimi ir patiems įsilieti į Joninių šventės šėlą. Jono kalne, apsuptame vandens ir žolynų, Klaipėdos etnokultūros centras kviečia švęsti vasaros saulėgrįžą, sveikinti vardo dieną švenčiančius Jonus, Janinas, kurie bus įamžinti bendroje nuotraukoje. Šių metų šventė nušvis liepsnomis – „Liepsnojančio šerkšno“ fakyrai įtrauks į karštą ir ugningą šokį su ugnimi. „Ugnis ir kaukė“ pristatys Joninių šventei sukurtą unikalią ir vienintelę ugnies skulptūrą ant vandens. Ugnis – tai vienas svarbiausių šios šventės komponentų, nes joje slypi gyvybės, judėjimo ir šilumos šaltinis. Apie ugnies simbolius, ki-

tus Joninių papročius primins nepamainoma renginio vedėja Gražina Kadžytė. Joninių šėlą Klaipėdos Jono kalne įsuks Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos Karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“ (vad. L.Purlienė), folkloro grupė „Ratilai“ (vad. D.Mockevičius) ir ugningai prisidės uostamiesčio Etnokultūros centro folkloro kolektyvai „Senoliai“ ( vad. E.Šalkauskienė, J.Petrauskas), „Alka“ (vad. D.Kiseliūnaitė), „Alkiukai“ (vad. E.Šalkauskienė), „Kuršių ainiai“ (vad. J.Vozgirdienė, A.Vozgirdas). „Kviesime žaisti tradicinius žaidimus, dalyvauti varžybose, pinti ir plukdyti vainikus. Taip pat sužinosime paparčio žiedo loterijos laimingąjį, kuriuo gali tapti kiekvienas vieno iš uostamiesčio prekybos centrų pirkėjas, jame apsipirkęs birželio 14–21 d. Paparčio žiedą jam dovanos to centro šeimininkai“, – intrigavo Klaipėdos

etnokultūros centro vyr. specialistė Vaida Armonaitė. Saulėlydis + saulėtekis

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC) Rasų šventę kviečia švęsti kitaip: Joninių naktį, birželio 23-iąją nuo 21 val. iki 03.42 val., KKKC Parodų rūmuose, pasitelkę internetą, trijų miestų – Klaipėdos, Kaliningrado ir Gdansko – gyventojai dalyvaus edukaciniame užsiėmime – filmuos (videokameromis, mobiliaisiais telefonais) saulės laidą ir patekėjimą bei savo medžiagą talpins Pinterest.com svetainėje. Videoįrašus bus galima siųsti taip pat el. paštu rasma@ kkkc.lt, ir jie bus publikuojami. Joninių naktį KKKC rengiama gyvo filmavimo akcija „Saulės nuleidimas ir sutikimas“ – tai pirmoji edukacinė programa, sukurta analizuojant šiuolaikinio lenkų menininko Witoslawo Czerwonkos videodarbus. Jo kūrybos principais

naudodamiesi edukacinės akcijos dalyviai kurs savo videomeną. W.Czerwonkos paroda buvo pristatyta Lenkijoje šiemet balandį, šiuo metu ji atidaryta Kaliningrade, o kitąmet bus eksponuojama ir Lietuvoje, KKKC Parodų rūmuose. Šią parodą lydi inovatyvi edukacinė programa visuose miestuose partneriuose – Gdanske, Kaliningrade ir Klaipėdoje. Tai KKKC kartu su Kaliningrado nacionalinio šiuolaikinio meno centro Baltijos skyriumi (Rusija) ir Gdansko šiuolaikinių menų centru „Łaznia“ (Lenkija) įgyvendinamo dvejų metų projekto „Pažink svetimšalį: tarpusavio supratimo tarp Gdansko, Kaliningrado ir Klaipėdos gyventojų ugdymas, skatinant mainus šiuolaikinio meno ir kultūros srityje“ projekto dalis. Joninių naktis – trumpiausia per visus metus. Manoma, kad būtent tada kaip niekad aštriai galima patirti posakio „iš dulkių – į dulkes“

tvarumą. „Svaiginkimės gyvenimo grožio vaizdais, kol leisis ir patekės nauja diena“ – kviečia filmavimo organizatoriai. Renginio programoje: 21 val. – W.Czerwonkos kūrybos pristatymas, 21.30–03.42 val. – tiesioginė saulėlydžio-saulėtekio transliacija iš Kaliningrado ir Gdansko bei prancūzų režisieriaus Alaino Resnais filmų „Širdys“, „Sena daina“, „Mano dėdė iš Amerikos“ retrospektyva. Filmai bus rodomi originalo kalba su angliškais titrais. Regata – pagal gyvą muziką

Jau šeštadienį Klaipėdos uoste bures 5-ąjį kartą pakels jachtos, besivaržančios „Švyturio Joninių nakties regatoje“. Vienintelė naktį Klaipėdoje rengiama regata šiemet taps ne tik buriavimo renginiu, bet ir miesto Joninių šventės dalimi. Du vakarus Kruizinių laivų terminale vyks nemokami gyvos kokybiškos muzikos koncertai. Regatos startas numatytas rytoj 21.30 val. ties Kruizinių laivų terminalu. Jachtos, startavusios Klaipėdoje, plauks Nidos ir Ventės rago link. Apiplaukusios numatytą distanciją jos finišuos Klaipėdoje, Joninių naktį simboliškai apiplaukdamos visas Kuršių marias. Finišuos sekmadienį paryčiais, tai priklausys nuo vėjo. Tikimasi, kad šiemet regatoje startuos maždaug trys dešimtys jachtų iš Klaipėdos, Mingės, Nidos, Vilniaus ir Kauno. Abu vakarus, birželio 22 ir 23 d., regatos koncertai vyks šventės scenoje, Kruizinių laivų terminale, nuo 20 val. Regatos atidarymo šventę šeštadienį pradės dainininkas Gražvydas Sidiniauskas. Sceną iš jo perims klaipėdiečiai „Vokalis“ ir „Fans of the Sky“, savo muziką vadinantys popso ir alternatyvaus roko deriniu. Sekmadienio koncerto programoje – dar daugiau atlikėjų, bus ir svečių iš užsienio.

12

12

penktadienis, birželio 21, 2013

pramogų gidas Vyks prieškario miesto vakarėlis

Šįvakar Klaipėdos etnokultūros centras visus kviečia į nuotaikingą romansų vakarą „Skuba plaukia laivai“. Jame koncertuos Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“ (vadovė Laima Purlienė). Dainuodami romansus ir vėlyvąsias meilės dainas, pasakodami tarmiškus juokus, grodami valsus, cvingus ir fokstrotus, svečiai stengsis surasti kelią į kiekvieną svajingai ir vasariškai nusiteikusią širdį. Publika turės progą ne tik pasiklausyti, bet ir kartu padainuoti, pašokti kaip gerame prieškario miestelių vakarėlyje. KUR? Klaipėdos meno kieme (Daržų g.10). KADA? Birželio 21 d. 19 val. KAINA? Nemokamai.

Joninės Klaipėdoje – su atrakcijomis 11

Regatos uždarymo vakarą pradės „Grock“ studijos grupė. Taip pat koncertuos itin turtinga instrumentuote pasižyminti ukrainiečių grupė „Spiritual seasons“. Jos pasirodymuose skamba tokie instrumentai kaip dūdmaišis, lūpinė armonikėlė, fleita, gitaros, akordeonas – ir tai tik maža dalis. Regatos uždarymo koncerte dalyvaus ir kylanti džiazo žvaigždė iš Kaliningrado Ilya Khvostovas su grupe „Thoughts Aloud“, o vakarą užbaigs ir į džiazo šėlsmą įtrauks „Saxy sprede“ – Laimonas Urbikas, Kristina Jatautaitė ir DJ Averijano. Gaus varpai ir trimitas

Pirmadienio vidurdienį Klaipėdos kariliono varpai iš aukštybių sveikins miestelėnus ir uostamiesčio svečius, švenčiančius Jonines. Tradiciniame birželio 24-osios vidurdienio koncerte „Varpai ir trimitas skelbia Jonines“ klausysimės Klaipėdos kariliono varpų, kuriais skambins Kęstutis Kačinskas ir Stanislovas Žilevičius. Jonines švenčiančius miestiečius iš aukštybių sveikins ir sidabrinis Lauryno Lapės trimitas. Klausytojai laukiami 12 val. uostamiesčio Laikrodžių muziejaus kiemelyje (Liepų g. 12). Klaipėdos kariliono varpų skambesys jau tapo ryškiu uostamiesčio savitumo ženklu. K.Kačinskas ir S.Žilevičius varpus budina jau daugiau nei 25 metai. Originalių kūri-

nių šiam instrumentui pasaulinėje muzikinėje literatūroje nėra labai daug, tad Klaipėdos karilionininkai dažnai patys daro aranžuotes. Šįkart Joninių koncerte atliekant kelis kūrinius, kartu su karilionu skambės trimitas. Jį pūsiantis trimitininkas L.Lapė prieš 15 metų iš gimtojo Jurbarko atvyko į Klaipėdą ir įstojo į S.Šimkaus konservatoriją. Po to jis mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), o magistro laipsnį įgijo Malmės muzikos akademijoje (Švedija). Švedijoje praleidęs ketverius metus, jis grįžo į Lietuvą ir papildė Lietuvos nacionalinės filharmonijos simfoninio orkestro trimitų grupę, o netrukus pradėjo dėstyti LMTA. L.Lapė taip pat yra varinių pučiamųjų kvinteto „Vilnius Brass“, „Protoberus Brass“ ir „Gaidos“ šiuolaikinės muzikos ansamblio narys. Dar neseniai jis grojo grupėje „InCulto“, su kuria dalyvavo „Eurovizijos“ konkurse. Pasak Lauryno, „InCulto“ buvo įdomi muzikinė ir gyvenimiška patirtis. „Jaučiuosi puikiai tiek akademinėje, tiek popmuzikos bei džiazo erdvėse, jei tai tikrai gera muzika“, – sakė jis, būsimo koncerto klausytojams linkėdamas vasariškų ir šventiškų įspūdžių. Į visus Joninių renginius įėjimas – laisvas. Parengė Rita Bočiulytė

kameromis.

KKKC nuotr.

Praėjusį savaitgalį Nidoje prasidėjęs festivalis „Vargonų vasara 2013“ skirtas tarptautinio M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurso 45mečiui, todėl jame muzikuoja šio konkurso laureatai. Šį sekmadienį – lietuvių vargonininkės Jurgitos Kazakevičiūtės rečitalis. Ji atliks populiariųjų orkestrinių kūrinių transkripcijas vargonams. Antradienį – fenomenalaus talento jaunosios kartos čekų vargonininko Pavelo Kohouto (nuotr.) solinis koncertas. Jame svečias dėlios mozaiką iš baroko aukso amžiaus: skambės J.S.Bacho, D.Buxtehude‘s kūriniai ir XVIII a. Bohemijos muzika vargonams. KUR? Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje (Pamario g. 43). KADA? Birželio 23, 25 d. 20 val. KAINA? 15 Lt.

Rytoj prasidės „Vasaros koncertų ciklas“ Klaipėdos koncertų salės parko estradoje. Šešis vasaros savaitgalius čia vėl skambės muzika, o jos klausydamasi publika galės patirti ypatingą malonumą žaliuojančios gamtos prieglobstyje. Pradžia: pirmajame ciklo kon-

certe su Klaipėdos kameriniu orkestru pasirodys perkusijos meistras P.Giunteris.

Proginis: choras „Aukuras“ visiems

tą Lietuvos valstybės dieną.

Parko estradoje aidės Su perkusijos meistru

Balsams ir instrumentams pritars lapų šnaresys, paukščių čiulbesys ir tolimas miesto gausmas – nuolatiniai renginių kiemelyje kontrapunktai. Tuo labiausiai ir žavi atviroje erdvėje vykstantys renginiai. Jie vilioja čia apsilankyti su šeimomis, draugais, jaukioje bei demokratiškoje aplinkoje paklausyti vasaros vakaro nuotaiką atliepiančių klasikos ar džiazo kūrinių. Birželio 22-ąją pirmajame ciklo koncerte „Perkusijos ir styginių pokalbiai“ grieš Klaipėdos kamerinis orkestras, vadovaujamas Mindaugo Bačkaus. „Šios programos akcentas – perkusijos meistras Pavelas Giunteris ir jam dedikuotas naujas Anatolijaus Šenderovo kūrinys, kurio pavadinime užšifruota atlikėjo pavardė. Be to, 2013-ieji laikomi Giuseppe’s Verdi metais, todėl į programą įtraukėme šio autoriaus muzikos. G.Verdi labiausiai išgarsėjo savo operomis, tačiau mes atliksime mažiau girdėtą jo kūrinį – styginių kvarteto orkestrinę versiją“, – apie būsimą koncertą kalbėjo M.Bačkus. Gražų šeštadienio vakarą nuskambės ir švedų autoriaus Dago Wireno Serenada styginiams. Darniam perkusijos ir styginių pokalbiui vadovaus batutos meistras Robertas Šervenikas. Džiazo karavanas

Filmuos: saulėlydį ir saulėtekį Klaipėdoje entuziastai įamžins vaizdo

Nidoje – vargonininkų rečitaliai

„Vasaros džiazo karavanas“ birželio 29-ąją pratęs Klaipėdos brass kvinteto projektų, parengtų su džiazo atlikėjais, sąrašą. Šįkart klaipėdiečiai muzikuos su trio, kuriame groja Saulius Astrauskas

(mušamieji), Arnoldas Gurinavičius (klavišiniai) ir Vytis Nivinskas (kontrabosas). Džiazo stiliaus muzika Klaipėdos brass kvinteto kūrybinėje veikloje užima svarbią vietą. Ji ska-

Mindaugas Bačkus:

Tikiu, jog styginių orkestro dalyvavimas Jūros šventės metu vykstančiam renginiui suteiks naujų spalvų.

tina ieškoti įkvepiančių temų ir scenos partnerių, su kuriais atsiveriama spontaniškai akimirkos improvizacijai. Svinguojantis džiazo karavanas, trumpam sustosiantis koncertinėje parko estradoje, vilios vasariškos kaitros iliuzija. Šventiniu koncertu „Dainos sparnais apkabinu gimtinę“ liepos 6-ąją bus minima Lietuvos valstybės – Mindaugo karūnavimo diena. Klaipėdos choro „Aukuras“ atliekamą programą sudarys skirtingų kartų lietuvių kompozitorių išplėtotos liaudies dainos bei originalūs kūriniai. Beje, dalį dainų sukūrė išeivijos lietuvių autoriai, savo kūryba tiesiantys tiltus iš anapus Atlanto. Jautriomis melodijomis jose išsiskleis daininga tautos dvasia, gamtos grožis ir meilė tėvynei. Diriguos choro meno vadovas Alfonsas Vildžiūnas. Renginyje

dalyvaus pianistė Aušra Valentienė ir aktorė Regina Šaltenytė. Mėgstantiems svajoti

Vasariška romantika alsuojančiame koncerte gundančiu pavadinimu „O, brangioji...“ susitiks 2012 metų Auksinio scenos kryžiaus laureatė solistė Sandra Janušaitė bei tais pačiais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės premija apdovanotas Kauno styginių kvartetas. Kartu su pianiste Rūta Mikelaityte-Kašubiene parengtoje jų programoje susipins nuostabiausios soprano arijos bei romantinės dainos su originaliomis pjesėmis styginių kvartetui bei šviesia nostalgija ir sveiku humoru persmelkta kompozitoriaus Vidmanto Bartulio kūryba. Ir vakaro programa pavadinta pagal jo styginių kvartetą, taip pat skambėsiantį liepos 12-osios koncerte. Gitaristas Chrisas Ruebensas, puikiai pažįstamas kaip Baltijos gitarų kvarteto narys, liepos 20-ąją kviečia į susitikimą „Café musical“ (muzikinėje kavinėje). Tai – vieta, kurioje sudera skirtingos kultūros, suskamba sustojęs laikas ir muzika nuramina mintis. Čia lengva ir gera svajoti. Poetiškas, kiek romantiškas programos pavadinimas nuteikia, jog kūriniai bus persmelkti skirtingos (braziliškos, rytietiškos, klasikinės, bliuzo, džiazo) muzikos elementų. Visi jie susilies, sukurdami progą improvizacijoms ir netikėtam skambesiui. Ch.Ruebenso ansamblyje taip pat gros Saulius Petreikis (pučiamieji), Vytautas Bikus (klavišiniai) ir Andrius Kairys (mušamieji).

13

penktadienis, birželio 21, 2013

pramogų gidas „Baltic Voice“ suburs jaunimą

Kitą savaitę Juodkrantėje pirmą kartą vyks vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis-konkursas „Baltic Voice“. Į jį suvažiuos jaunoji dainininkų karta ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio šalių – JAV, Švedijos, Baltarusijos, Latvijos, Rusijos, Estijos, Azerbaidžano. Pagrindinis festivalio tikslas – suteikti jaunimui galimybę pasidalyti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad menas – jėga, kuri jungia tautas, peržengdama visas sienas. Birželio 26 ir 27 d. 15 val. vyks pirmosios ir antrosios dainų konkursai, 28 d. 20 val. – laureatų koncertas ir festivalio uždarymas. KUR? Juodkrantės lauko estradoje (L.Rėzos g. 54). KADA? Birželio 26–28 d. KAINA? Nemokamai.

Vasara – su Th.Manno festivaliu

Liepą Nidoje visi laukiami XVII tarptautiniame Thomo Manno festivalyje, kuris vyks rašytojo vasarnamyje, evangelikų liuteronų bažnyčioje, Neringos istorijos muziejuje, V. ir K. Mizgirių menininkų namuose bei VDA meno kolonijoje. Festivalis, šiemet baigsiantis trejų metų teminį ciklą, dedikuotą Nobelio premijos laureatui Czesławui Miłoszui ir epigrafu pasirinkęs jo esė rinktinės „Tėvynės ieškojimas“ pavadinimą, vėl kvies į koncertus, susitikimus su žymiais intelektualais, kino vakarus bei dailės parodas. Dauguma renginių – nemokami, išskyrus muzikinius. KUR? Th.Manno muziejuje ir kitur Nidoje. KADA? Liepos 13–20 d. KAINA? Į atidarymo koncertą – 40 Lt, į kitus – 20 Lt.

Irano menas: egzotika su potekste Klaipėdos parodų rūmuose – pirmasis didelės apimties Irano meno pristatymas Lietuvoje.

Iranas, šalis iš užsienio naujienų rubrikų, Klaipėdoje materializavosi Lietuvos kaligrafijos sostine vadinamam uostamiesčiui aktualiu pavidalu: didele tradicinės persų kaligrafijos ir šiuolaikinių jos interpretacijų paroda „Nuo Persijos iki islamo šalies“. Valerija Lebedeva Subtiliai simboliška

s surengs nemokamą šventinį koncerDarijos Vasiliauskienės nuotr.

muzika Skandinaviškas skambesys

Baigiamasis „Vasaros koncertų ciklo“ renginys vyks vėlų liepos 27osios vakarą. Tai bus alternatyvaus džiazo grupės „Offpiste Gurus“ (Danija) ir Klaipėdos kamerinio orkestro projektas „Skandinaviškas skambesys“. „Tai muzika iš šalies glūdumų, muzika, kuri tyrinėja tai, kas gilumoje, kas sujungia viską, su kuo susidūrėme mūsų kelionėse. Muzika, kuri visur „jaučiasi kaip namie“ ir sveikina kiekvieną, kuris pasiruošęs išgirsti naują ir gaivų skandinaviškos dvasios skambesį“, – taip apibūdinama grupės „Offpiste Gurus“ kūryba. Saksofonininkas ir kompozitorius Fredrikas Lundinas yra vienas žymiausių savo kartos atlikėjų. Du jo albumai pelnė Danijos muzikos apdovanojimus už fundamentalumą ir unikalų saksofono meną. Išskirtinis Trinelise Væring vokalas ir dainų lyrika suteikia grupės skambesiui ypatingo žavesio ir trapumo. Šie atlikėjai aktyviai nardo naujuose muzikinės išraiškos vandenyse ir dažnai balansuoja užribyje. „Skandinavų džiazmenai susirado mūsų orkestrą ir pasiūlė kartu atlikti įdomią programą. Ji bus netradicinio, skandinaviško skambesio. Tikiu, jog styginių orkestro dalyvavimas Jūros šventės metu vykstančiam renginiui suteiks naujų spalvų“, – sakė Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas M.Bačkus. Du „Vasaros koncertų ciklo“ renginiai – nemokami. Į keturis mokamus koncertus bilietus platina „Bilietai.lt“. Esant lietingam orui, renginiai vyks Koncertų salėje. „Klaipėdos“ inf.

Subtilaus simbolizmo netrūksta ne tik Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose veikiančios ekspozicijos darbams, atskleidžiantiems kaligrafijos raidą. Parodos atidarymo dieną, birželio 14-ąją, Irane vyko prezidento rinkimai, kuriuos laimėjo Hassanas Rouhani. Regiono, tūkstantmečius kaupusio unikalų kultūros paveldą, dalis yra įgavusi didžiulį pagreitį dramatiškos politinės istorijos atžvilgiu. Šiame fone meditatyvi kaligrafija, kurios procesas buvo demonstruojamas Baroti galerijoje, atrodo kaip ramus amžinybės užutėkis. Tai pirmasis tokios apimties Irano meno pristatymas Lietuvoje. Užmezgę bendradarbiavimą prieš dvejus metus britų kuratoriaus Edwardo Lucie-Smitho Klaipėdoje pristatyto projekto „Trys pasauliai viename“ („3 worlds in 1“) metu, centro direktorius menotyrininkas Ignas Kazakevičius ir iranietis kuratorius bei dailininkas Hojatas Amani sumanė surengti klaipėdiečiams ekskursą į šalies meno istoriją. Sena ir nauja

H.Amani gimtinėje surinko didelę senųjų persiškos kaligrafijos pavyzdžių kolekciją, kurios darbai žavi subtilumu ir fantastiška atlikimo technika. Parodoje pristatomi ir

tradiciniai knygų puošybos miniatiūromis, vadinamosiomis iliuminacijomis, bei ornamentais būdai. Trečioji dalis – tradicinės išraiškos interpretacijos šiuolaikiniame mene, kai kaligrafijos stilizacija tampa atpažįstamu Irano meno, sulaukiančio didelio susidomėjimo Vakarų šalyse, ženklu. „Kaligrafija yra tradicinis menas, tačiau šiandien ir ji paklūsta šiuolaikiniams principams, – sakė H.Amani, pats kaligrafijos išmokęs dar vaikystėje. – Daug jaunų menininkų savo darbuose ją vykusiai įpina į modernią estetiką.“ Viena iš parodos dalyvių dailininkė Mina Mohseni savo paveiksluose šilkografijos technika pavaizduotos stilizuotos širdies fonu pavertė užrašytas meilės eiles. „Specialiai rašiau neaiškiai – tekstūra buvo kiek svarbesnė nei reikšmė, – komentavo menininkė, mėgstanti miksuoti figūrinę tapybą su kaligrafija. – Nenaudojau tradicinio kaligrafijos rašalo – juk labiau norėjau sukurti paveikslą, o ne tradicinį darbą.“ Šiuolaikinis – populiaresnis

Menininkės teigimu, pati kaligrafija Irane nėra itin populiari – tradicijos unikalumas ir žavesys akivaizdesni užsieniečiams. „Šiuolaikinis menas sulaukia daugiau viešumo ir yra mėgstamas geriausių Irano galerijų“, – sakė M.Mohseni. Gimtosios šalies prezidento rinkimų dieną Lietuvoje praleidu-

Kuratorius: H.Amani parodoje pristatė ne tik šių

dienų Irano menininkų darbus, bet ir savo surinktą istorinę kolekciją bei kaligrafijos procesą.

Kaligrafija: H.Amani kūriniai tęsia ilgaamžę jo šalies kultūros tradiciją,

įpindami į ją šiuolaikinių interpretacijų.

si M.Mohseni juose nedalyvavo – išankstinio balsavimo galimybių, anot jos, nebuvę. Savo žmogiškiesiems ir politiniams įsitikinimams ir Irano, kaip atviros, ekonomiškai ir kultūriškai pažangios šalies, vizijai išreikšti kol kas labiau tinka popierius. „Gali pasakyti viską, tik reikia sugalvoti kaip“, – istoriškai Lietuvos menininkams tokią pažįstamą

KKKC nuotr.

Ezopo kalbos techniką komentavo mergina. Iki liepos 21-osios veiksiančioje parodoje savo darbus pristato iraniečiai Asareh Akasheh, H.Amani, Shamsaldin Aboulvafa Hosseini, Omid Bana Kar, Mohammad Reza Amouzasd Mahdiraji, Soleyman Miri, M.Mohseni, Leila Pourkhani, Tayebe Ramezani.

Palangoje – metalo plastikos ir tapybos vernisažai Šiandien 18 val. Palangos „Ramybės“ galerijoje atidaromos dvi parodos – juvelyrės Aurelijos Šimkutės mažosios plastikos kūrinių – miniatiūrinių bronzinių skulptūrėlių „Pokalbiai“ ir aštuonių lietuvių dailininkų, tapiusių plenere Italijos Sardinijos saloje, darbų ekspozicija „Mėnulio slėnis“.

Skulptūrėlė: A.Šimkutės kūri-

nys „Pokalbis I“ – iš parodos.

A.Šimkutė turi individualų, su niekuo nesumaišomą stilių. Ilgainiui toldama nuo juvelyrikos specialybės dailininkė, susižavėjusi kiek didesniais formatais, tvirtesne medžiaga,

ėmė gilintis į bronzos plastikos teikiamas galimybes. A.Šimkutės kūryboje vyrauja siužetinės kompozicijos, pabrėžiama forma, judesys, išraiška. Figūros tuščiavidurės, dauguma tarsi indai atsidarančios, atsiveriančios. Vidinė talpa darbuose labiau simbolinė nei praktinė. Parodoje „Mėnulio slėnis“ bus eksponuojama gausi tapyba, sukurta aštuonių lietuvių tapytojų – Rimo Bičiūno, Mindaugo Skudučio, Jono Daniliausko, Broniaus Gražio, Danutės Gražienės, Laimos Drazdaus-

kaitės, Monikos Furmanavičiūtės ir Pauliaus Juškos. Jie per labai trumpą laiką plenere Sardinijoje įnešė naujų vėjų į mūsų dailės pasaulį. Pernelyg rimtoje lietuvių tapyboje pasirodė linksmi, nuotaikingi egzotikos motyvai. Šiuo požiūriu paroda netikėta, įspūdinga, kaip ir pati Sardinijos gamta. Ji turėtų patraukti žiūrovų dėmesį savo vaizdų išskirtinumu ir geru tapybos meniniu lygiu. Abi parodos „Ramybės“ galerijoje (Vytauto g. 35) veiks iki liepos 5 d. „Klaipėdos“ inf.

14

penktadienis, birželio 21, 2013

sportas

Sporto telegrafas Susitikimas. Klaipėdos „Atlanto“ komandos strategas Konstantinas Sarsanija vakar susitiko su Futbolo mokyklos vadovais ir treneriais. Kartu atvyko klubo direktorius Vacys Lekevičius, vyriausiojo trenerio asistentas Sergejus Savčenkovas ir Klaipėdos futbolo federacijos prezidentas Romualdas Jonaitis. Pokalbio metu buvo aptartos artimesnio bendradarbiavimo gairės. Specialistas iš Rusijos kvietė klaipėdiečius labiau rūpintis jaunaisiais žaidėjais iš visos Vakarų Lietuvos, suburiant juos į akademiją ar internatą, kurioje galėtų ir sportuoti, ir mokytis. Treneriai neslėpė, kad juos dažnai atakuoja Nacionalinės futbolo akademijos (NFA) atstovai, viliodami jaunučius vykti Kauną. Anot NFA skautų, tik šioje akademijoje meistriškumą keliantys žaidėjai bus kviečiami į rinktines. Pergalė. Europos merginų (iki 21 metų) paplūdimio tinklinio čempionatą Kroatijoje sėkmingai pradėjo klaipėdietė Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė iš Tytuvėnų. Lietuvės pirmosiose D grupės rungtynėse per 36 min. 2:0 (21:17, 21:14) nugalėjo ispanes Paulą Sorią Gutierrez ir Raquel Brun Forcadel.

Dėl čempionato teks konkuruoti Klaipėda už teisę surengti pasaulio ledo ritulio čempionatą nusiteikusi sumokėti daugiau nei 300 tūkst. litų. Tačiau dėl galimybės matyti vyrišką kovą dar turės įveikti konkurentus – vilniečius ir kauniečius.

Savi: Klaipėdoje vyksiančiame pasaulio ledo ritulio čempionate dalyvautų ir Lietuvos rinktinė.

Futbolas. Lietuvos A lygos futbolo čempionate sužaistos dvejos paskutinės antrojo rato rungtynės. Panevėžio „Ekranas“ (35 taškai) Tauragėje 3:0 (1:0) nugalėjo autsaiderę „Tauro“ (4 taškai) vienuolikę. Visus tris įvarčius įmušė Arsenijus Buinickis (20 min., 78 min. ir 90+3 min. iš 11 m baudinio). Šiauliuose „Šiaulių“ (17 taškų) klubas po atkaklios ir permainingos kovos 3:4 (2:1) nusileido penktojoje pozicijoje įsitvirtinusiai Pakruojo „Kruojos“ (22 taškai) vienuolikei. Antrojo kėlinio pradžioje šeimininkai pirmavo 3:1, tačiau labiau patyrę svečių žaidėjai sugebėjo pakreipti įvykių eigą sau palankia linkme. Čempionate pirmauja šalies vicečempionas ir taurės savininkas Vilniaus „Žalgiris“ (41 taškas), šešiais taškais lenkiantis Klaipėdos „Atlantą“ bei čempiono titulą ginantį Panevėžio „Ekraną“.

Virginija Spurytė

Netektis. Krepšinio pasaulį sukrėtė liūdna žinia – nelauktai mirė „FIBA Europe“ prezidentas Olafuras Rafnssonas. 50-metis islandas mirė vizito Ženevoje (Šveicarija) metu, kur jis dalyvavo oficialiame FIBA būstinės atidaryme. O.Rafnssonas „FIBA Europe“ prezidentu tapo 2010 metais.

Lietuvos krepšininkėms nepasisekė Prancūzijoje vykstančiame Europos moterų krepšinio čempionate. Užėmusios paskutinę vietą savo grupėje ir pasitraukusios iš pirmenybių, jos jau šiandien yra namie.

v.spuryte@kl.lt

Į uostamiesčio savivaldybę kreipęsi Nacionalinės ledo ritulio lygos (NLRL) vadovai paprašė apsvarstyti galimybę kitų metų balandį Klaipėdos arenoje surengti pasaulio ledo ritulio 1-ojo diviziono B grupės pirmenybes, kuriose dalyvautų Lietuvos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Olandijos, Rumunijos ir Kroatijos rinktinės.

Planuojama, kad į uostamiestį atvyktų apie 1,5 tūkst. sportininkų ir sirgalių. NLRL čempionatui rengti planuoja išleisti 1 mln. 533 tūkst. litų. 333 tūkst. litų iš jų įsipareigotų prisidėti klaipėdiečiai. Už šiuos pinigus būtų išnuomota arena. „Svarbiausia tai, kad miestiečiai turėtų kur nueiti, nes juk ledo ritulio varžybos, ypač pasaulio čempionato, Klaipėdoje tikrai vyksta ne kiekvieną dieną“, – teigė Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjas Mantas Bagočius.

Anot jo, čempionatas Lietuvoje gali vykti tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kuriuose yra ledo ritulio varžybas rengti tinkamos arenos. „Kiek žinau, Kaunas reaguoja gana pasyviai, o Vilnius čempionato labai nori. Tačiau jei Klaipėda pirmoji apsispręstų jį priimti, gal tai būtų mūsų koziriu“, – svarstė M.Bagočius. Jo nuomone, tikėtina, kad organizatoriai gali pasirinkti sostinę, nes ten būtų daugiau žiūrovų, tačiau Vilniuje brangesnė arenos

LLRF nuotr.

nuoma, dėl kurios gali padidėti renginio sąmata. Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai, kurie vakar svarstė, ar pritarti čempionato organizavimui uostamiestyje ir išlaidoms jam iš miesto biudžeto, vienbalsiai pasisakė už tokį renginį. „Aišku, norėčiau švedų, suomių, bet bus gerai ir tai, kas siūloma. Dabar svarbiausia, kad Klaipėda laimėtų ir čempionatas pas mus vyktų“, – konstatavo komiteto narys Vidmantas Plečkaitis.

Šokėjoms – sunkios dienos Prancūzijoje Česlovas Kavarza

Tačiau Lietuvos vardas dar linksniuojamas Senojo žemyno varžybose, nes Prancūzijoje dar tebėra žiūrovams per rungtynių pauzes nuobodžiauti neleidžiančios Klaipėdos universiteto (KU) „Leaderdance“ šokėjos, vadovaujamos Bronės Švitrienės. „Dar nė viename čempionate neturėjome tokio didelio krūvio“,

– dienraščiui iš muškietininkų šalies pasiguodė KU docentė. Anot B.Švitrienės, šokėjos keliasi 7 val. Po pusryčių jų laukia treniruotė. Nuo 12.30 val. uostamiesčio merginos pasirodo net per keturias rungtynes. „Leaderdance“ narės, tarp kurių yra ir vienas stipriosios lyties atstovas Martynas Malakauskas, į viešbutį

grįžta tik po vidurnakčio. „Mūsų nuovargį ir darbą atperka žiūrovų palaikymas, žurnalistų dėmesys ir organizatorių nuoširdumas. Kiekvieną dieną laikraščiuose randame mūsų pasirodymų nuotraukų, – sakė B.Švitrienė, apgailestavusi, kad mūsų moterų rinktinė iš čempionato pasitraukė labai anksti.

Draugystė: „Leaderdance“ merginos per pirmąsias dienas buvo kartu su Lietuvos krepšininkėmis.

19

penktadienis, birželio 21, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Claudijos Frieser knygą „Oskaras ir vaikų gaujos paslaptis“.

C.Frieser. „Oskaras ir vaikų gaujos paslaptis“. Smalsusis nuotykių mėgėjas Oskaras ryžtasi keliauti laiko mašina į praeitį, kad tik nereikėtų šeštadienį mokytis lotynų kalbos. Atsidūręs viduramžių Niurnberge, jis pakliūva į miestą, pilną raupsuotųjų. Su savo senuoju bičiuliu Albrechtu (su juo susipažino per pirmąją kelionę praeitin) Oskaras patiria šiurpių nuotykių. Berniukai vos išneša sveiką kailį, stengdamiesi į dienos šviesą ištraukti mieste siaučiančių plėšikų gaują ir jų vadeivą.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 25 d.

Avinas (03 21–04 20). Palanki diena užbaigti pradėtus įvairius darbus. Jūsų gera koordinacija ir atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos, bet nepraraskite savitvardos. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Pritrūks kantrybės bendraujant su kitais. Jūsų idėjos gali likti neįvertintos. Bus gana sunku objektyviai vertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti net paprasčiausiose situacijose. Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti slaptų ir tamsių minčių. Pasistenkite mąstyti pozityviai, o jei nesiseka užsiimkite kokia nors veikla, kuri padėtų užsimiršti. Daugiau dėmesio skirkite savo dvasiniam pasauliui. Vėžys (06 22–07 22). Būsite sąmojingas ir kupinas originalių idėjų. Nors būsite pakankamai susikaupęs, vis dėlto kalbėkite tik tai, kas jums gerai žinoma. Liūtas (07 23–08 23). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas priimti tinkamus sprendimus. Jei kam nors ką nors pažadėsite, iki rytojaus to nepamirškite. Mergelė (08 24–09 23). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Svarstyklės (09 24–10 23). Laukia malonūs susitikimai, pramogos ir netikėtumai. Galite užmegzti romantišką pažintį ir įsimylėti. Tik neįskaudinkite seno draugo. Skorpionas (10 24–11 22). Neigiamai vertinsite kito žmogaus nuomonę. Jūsų nejaudins kito žmogaus asmeninės problemos. Garsiai neskelbkite savo nuomonės ir neskaudinkite aplinkinių, tegul jūsų mintys lieka kitiems nežinomos. Šaulys (11 23–12 21). Jausite šeimos, draugų ir pažįstamų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Nepiktnaudžiaukite tuo, kad jumis pasitikima. Ožiaragis (12 22–01 20). Nesutiksite su aplinkinių nuomone ir apskritai sunkiai bendrausite. Nebūtina suprasti visko paraidžiui: jei sugebate susitvardyti, vadinasi, suprantate konfliktų pražūtingumą ir ne laiku ištartų žodžių pasekmes. Vandenis (01 21–02 19). Seksis siekti savo idealo ir svajonės. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Jums padės įgimtas nuoširdumas ir atvirumas. Žuvys (02 20–03 20). Mėgausitės gyvenimu, vertinsite savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Galite išgirsti daug komplimentų, bet neverta tuo pernelyg susižavėti ir patikėti meilikavimu.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje bus karšta, kai kur trumpai palis. Šiandien temperatūra sieks 29– 34 laipsnius karščio. Lietaus tikimybė maža. Šeštadienį daug kur prognozuojami trumpi lietūs, vietomis griaudės perkūnija, per kurią vėjo gūsiai stiprės iki 14 m/s. Temperatūra naktį bus 15–20, dieną 25–30 laipsniai šilumos. Pajūryje bus vėsiau.

Šiandien, birželio 21 d.

+28

+28

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+30

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+31

Panevėžys

+30

Utena

+30

4.51 22.24 17.55

172-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 193 dienos. Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+31

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +27 Brazilija +27 Briuselis +19 Dublinas +18 Kairas +35 Keiptaunas +18 Kopenhaga +23

Londonas +21 Madridas +29 Maskva +23 Minskas +29 Niujorkas +26 Oslas +25 Paryžius +20 Pekinas +31

Praha +26 Ryga +30 Roma +29 Sidnėjus +15 Talinas +23 Tel Avivas +30 Tokijas +23 Varšuva +32

Vėjas

3–8 m/s

orai klaipėdoje

kokteilis

Šiandien

na ne tik dėl karš­to oro, bet ir dėl ki­tų dė­me­sio.

Te­gul gė­ri­si ark­lių uo­de­go­mis Tris­kart Ik­sas kvie­čia vy­r us kreip­t i dė­me­sį į tik­rą, na­tū­ra­lų, o ne į pa­dirb­ tą mo­te­r ų gro­ž į. „Ko ge­ro, bet ku­r ią silp­no­sios ly­t ies at­ sto­vę ma­k ia­žai ir vi­si ki­t i „prie­dai“ ga­l i pa­vers­t i pa­sa­k iš­ka gra­ž uo­le, – tvir­t i­no skai­ty­to­jas. – Ta­čiau nuė­mus vi­sus „da­ žus“, jos vėl tam­pa pil­ko­mis pe­ly­tė­mis.“ Klai­pė­d ie­tė ra­g i­no ne­gai­lė­t i ap­gau­t ų vy­r ų, ku­rie su­si­gun­do iš­pūs­tai pa­gra­ žin­to­mis mo­te­r ų li­ni­jo­mis. „Jie gau­na tai, ko no­ri. Ir ap­gau­na­mi tik­ tai tie, ku­r ie no­r i bū­t i ap­gau­t i, – šai­pė­ si „Kok­tei­lio“ ger­bė­ja. – Ma­no vy­ras la­ bai gė­rė­da­vo­si iš ark­lio uo­de­gos pa­ga­ min­tais šin­jo­nais. Neap­si­ken­tu­si vie­ną kar­tą paaiš­k i­nau jam tik­rą­ją jų kil­mę. Ir ką jūs ma­no­te, pa­ti­kė­jo? Ap­si­rin­ka­te, jis puo­lė gin­ti tas „gra­žuo­les“, tiek įsi­ti­ki­ nęs jų „gro­ž io“ rea­lu­mu, kad pri­trū­kau kant­ry­bės įro­di­nė­ti. Te­gul gė­ri­si ta ark­ lio uo­de­ga, jei­gu jam gra­ž u.“

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+21

+28

+23

+18

5

+18

+19

+18

+16

4

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Ne­se­niai vie­na kos­me­ti­kos kom­pa­ni­ja su­k ū­rė nau­ją jau­ni­nan­t į kre­mą, ku­ris ly­gi­na raukš­les ir net ska­ti­na paaug­liš­ kų spuo­g ų at­si­ra­di­mą.

Nu­girs­tas vy­ro pra­šy­mas Mer­g i­na, ne­t rink taip stip­r iai veid­ro­ džio! Jis ne­kal­tas.

Links­mie­ji tirš­čiai Vy­ras klau­sia ki­to: – Kur tu žiū­r i pir­miau­sia, kai pa­ma­tai gra­ž ią mo­te­r į? – Žiū­r iu, ar ma­no žmo­na ne­ma­to. Čes­ka (397 719; ne kar­tą įsi­ti­kin­ta: vy­rai bė­gio­ja pa­skui mo­te­ris tol, kol ji jo ne­pa­gau­na)

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1058

2013 06 19 AUKSO PUODAS – 21 005 608 Lt DIDYSIS PRIZAS – 11 466 414 Lt 04 13 26 29 44 47 Auksinis skaičius 18 Papildomi skaičiai 07 11 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk 75 585 Lt (0 priz.) 5 skaičiai 4 257 Lt (7 priz.) 4 skaičiai 142 Lt (287 priz.) 3 skaičiai 11 Lt (4903 priz.) 2 + papildomas sk. 5 Lt (6996 priz.) Džokeris – bil. nr. 060 013 241 (122 928 Lt) Prognozė: Aukso puode – 25 mln. Lt Didysis prizas – 14 mln. Lt Džokeris – 120 000 Lt

sekmadienį

+18

+19

Marijampolė

Vilnius

+30

Alytus

Vardai Alicija, Aloyzas, Daugailė, Galminas, Vasarė

birželio 21-ąją

rytoj

Pas­tan­gos: mer­gi­nos ap­si­nuo­gi­

+31

+29

+19

+18

4

1527 m. mi­rė Ita­li­jos vals­ ty­bės vei­kė­jas, dip­lo­ma­ tas ir ra­šy­to­jas Nic­co­lo Ma­chia­vel­li. 1547 m. gais­ras Mask­vo­ je su­nai­ki­no vi­sus me­di­ nius sta­ti­nius – be­veik 25 tūkst. na­mų. 1732 m. gi­mė kom­po­z i­ to­rius Jo­hann Chris­toph Fried­rich Bach. 1905 m. gi­mė pran­cū­ zų eg­z is­ten­cia­l iz­mo fi­ lo­so­fas, ra­š y­to­jas, No­ be­lio pre­mi­jos lau­rea­tas (1964) Jean Paul-Sart­re.

1908 m. mi­rė ru­sų kom­ po­z i­to­r ius Ni­ko­l a­j us Rims­kis-Kor­sa­ko­vas. 1935 m. gi­mė pran­cū­zų ra­šy­to­ja ir dra­ma­t ur­gė Fran­coi­se Sa­gan. 1985 m. ap­do­va­no­ta Mo­na­ ko ku­ni­gaikš­čio pre­mi­ ja. Mi­rė 2004 m. 1970 m. pa­sau­lio fut­bo­ lo čem­pio­na­to Mek­si­ko­ je fi­na­le bra­zi­lai 4:1 įvei­ kė ita­lus ir ta­po pir­mą­ja ko­man­da, nu­ga­lė­ju­s ia pir­me­ny­b ė­se tris kar­ tus iš ei­lės.

1990 m. gi­mė Lie­tu­vos te­n i­s i­n in­k as, pa­s au­ lio čem­pio­nas 14 me­tų am­žiaus gru­pė­je Ri­čar­ das Be­ran­kis.

Sap­ni­nin­kas Jei sap­nuo­ja­te, kad esa­te al­pi­nis­tas,

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

 Jei sap­nuo­ja­te lieps­no­jan­tį lau­žą, reiš­k ia esa­te ne­mėgs­ta­mas už smar­ ku­mą. Deg­t i ant lau­žo – pa­da­r y­t i ne­ pa­tai­so­mų klai­dų.  Sap­nuo­ti pleis­ka­nas gal­vo­je, reiš­ kia, kad tu­rė­si­te di­de­l ių rū­pes­čių. Jei pleis­ka­nų la­bai daug, lau­k ia di­de­l is skur­das. Šu­k uo­t i pleis­ka­nas – ne­ma­ lo­ni nau­jie­na.

va­di­na­si, jū­sų no­rai nea­ti­tin­ka ga­li­my­ bių. Jei sap­ne ma­to­te ko­pian­čius į kal­ nus al­pi­n is­t us – teks gai­lė­t is, kad ne­ pak­lau­sė­te pa­ta­ri­mo.  Sap­nuo­ti duo­ną vie­niems ge­ras ženk­las, ki­tiems – to­li gra­žu. Bal­ta duo­ na tur­t in­g iems reiš­k ia tur­t us ir gar­ bę, var­g uo­l iams – dar di­des­n į skur­ dą. Sap­ne re­gė­ti juo­dą duo­ną – trū­ku­ mai ir bė­dos. Šil­ta, tik iš­kep­ta duo­na pra­na­šau­ja li­gą. Se­na, kie­ta ir ne­ska­ni duo­na reiš­k ia trū­ku­mus bei per­spė­ji­ mą, kad vi­sur rei­k ia bū­ti ati­diems. Jei­ gu sap­ne ma­to­te daug su­d žiū­v u­sios duo­nos, lau­k i­te skur­do ir kan­čios. Ne­ lai­mės už­g rius tar­si snie­go la­vi­na. Jei sap­nuo­ja­te, kad per­ka­te duo­ną, šei­ ma neiš­vengs iš­lai­dų. Duo­nos tru­pi­ niai reiš­k ia aša­ras.

Ter­mi­nas: žy­din­čiu tulp­me­džiu bus ga­li­ma gro­žė­tis maž­daug iki lie­

pos vi­du­rio.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Tulp­me­dis žy­dė­jo ir prieš 100 mln. me­tų Vir­gi­ni­ja Sku­čai­tė Tu­rė­tu­me bū­ti dė­kin­gi ang­lams, ku­rie pir­mie­ji Eu­ro­po­je pra­dė­ jo au­gin­ti tulp­me­džius, ste­bi­nan­ čius į kle­vą pa­na­šia veš­lia la­pi­ja, aukš­čiu, gel­to­nais tul­pių for­mos žie­dais.

Anot VDU Bo­ta­ni­kos so­do dend­ ro­lo­gės Jo­lan­tos Ša­bū­nai­tės, da­ bar so­de pra­žy­dę tulp­me­džiai yra ki­lę iš Ve­liuo­nos dva­ro par­ko tulp­ me­džių, ku­rie čia au­ga jau dau­giau kaip 100 me­tų. Juos at­si­ve­žė, at­ro­ do, iš Pran­cū­zi­jos, bu­vęs Ve­liuo­nos dva­ro sa­vi­nin­kas Agė­jus Vak­se­lis, puo­se­lė­jęs par­ką. Bo­ta­ni­kos so­do tulp­me­džiai jau yra įko­pę į aš­tun­tą de­šimt­me­tį ir pa­sie­kę ke­lio­li­kos met­rų aukš­tį, o štai sa­vo au­gim­vie­tė­se, Šiau­rės Ame­ri­ko­je ir Ry­tų Azi­jo­je, jie pa­ sie­kia neį­ti­ki­mą, tie­siog fan­tas­ti­ nį, 40–60 m aukš­tį. Be to, tulp­

me­džiai, kaip ir mag­no­li­jos, yra se­niau­si pla­ne­tos žie­di­niai au­ga­ lai. Vie­na­me iš Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos bo­ta­ni­kos so­dų au­ga XVIII a. ant­ro­je pu­sė­je so­din­tas tulp­me­dis. Jis, ma­tyt, se­niau­sias Eu­ro­po­je, nes bū­tent ang­lai pir­mie­ji at­si­ve­ žė šio ne­pap­ras­to gro­žio ir di­din­ gu­mo me­džius. Šie me­džiai yra ga­na re­ti mū­ sų so­dy­bo­se ne vien dėl sa­vo įspū­ din­go dy­džio (Bo­ta­ni­kos so­do tulp­ me­džių la­jos plo­tis da­bar sie­kia maž­daug 20 m, ta­čiau yra ir glaus­ ta­ša­kio tulp­me­džio for­ma), bet ir to­dėl, kad la­bai sun­ku užau­gin­ti tulp­me­džių so­di­nu­kus. Bo­ta­ni­kos so­de vis dėl­to yra šio se­niau­sio pla­ne­tos žie­di­nio au­ga­ lo pa­li­kuo­nių so­di­nu­kų. Tad jei tu­ ri­te erd­vią so­dy­bą, ga­li­te jau da­bar pa­si­so­din­ti tulp­me­dį, ku­ris žy­dė­ jo mū­sų pla­ne­to­je ir prieš 100 mln. me­tų.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.