2013 06 22 klaipeda

Birželio 24 d., pirmadienį, laikraštis neišeis.

Kitas dienraščio numeris – birželio 25 d. – antradienį. birželio 22, 2013

Nr. 143 (19 746)

Po­li­ti­kė ir žur­na­lis­tė J.Nar­vi­lie­nė: „Man kiek­vie­na die­na yra šven­tė. “ Šeš­ta­die­nio in­ter­viu 5p.

www.kl.lt

Pokalbis su pro­f. E.Ra­čiu­mi: koks li­ki­mas lau­kia Si­ri­jos?

Pa­sau­lis 6p.

Juo­dai bal­ta is­to­ri­jos mįs­lė Klai­pė­dos praei­tis vis dar tu­ri pa­slap­ čių, ku­rios ne­re­tai tam­pa kie­tu rie­šu­tė­ liu net pro­fe­sio­na­ liems is­to­ri­kams. Vie­ na to­kių mįs­lių – lei­ dė­jo Kęs­tu­čio De­me­ rec­ko I.Si­mo­nai­ty­ tės bib­lio­te­kos ar­ chy­ve ras­tos 1941 m. bir­že­lio 23-io­sios mies­to nuo­trau­kos.

Ją įmi­nė ka­ry­bos is­ to­ri­ja be­si­do­min­tis klai­pė­die­tis Egi­di­jus Kaz­laus­kis.

Kaina 1,60 Lt

„Il­ge­sio tik­rai ne­jau­čiu.

Nė­ra ir siau­bo.“ Bu­vu­si fi­nan­sų mi­nist­rė Ing­ri­da Ši­mo­ny­tė blai­viai ver­ti­na sa­vo anks­tes­nį dar­bą.

16p.

Jo­nas – tarp po­pu­lia­rių var­dų

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Gal­vo­sū­kis net is­to­ri­kams

Nuot­rau­ko­se – ap­griau­ti na­mai.

Ta­čiau aki­vaiz­du, kad tai nė­ra ka­ro pa­bai­gos vaiz­dai, nes mies­tas štur­ muo­tas sau­sį, o fo­tog­ra­fas už­fik­sa­ vo va­sa­ros reginius. Be to, su­grio­vi­ mai nė iš to­lo ne­pri­me­na 1945-ųjų bom­bar­da­vi­mo pa­da­ri­nių.

10

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ža­la: Nau­jo­jo­je gat­vė­je bom­bar­da­vi­mo me­tu iš­du­žo lan­gai, ta­čiau pa­sta­t E.Kaz­ ai iš­li­ko svei­ki. laus­kio ar­chy­vo nuo­tr.

Jo­no var­das jau de­šimt­me­tį ne­ pra­ran­da sa­vo po­pu­lia­ru­mo. Per­ nai šiuo var­du klai­pė­die­čiai daž­ niau­s iai pa­v a­d in­d a­v o sa­v o sū­ nus. Jis užė­mė pir­mą vie­tą pa­čių po­p u­l ia­r iau­s ių var­d ų de­šim­tu­ke.

3

2

ŠEŠTADIENIS, BIRŽELIO 22, 2013

Trūks­ta iš­skir­ti­nių vie­tų san­tuo­koms Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Kar­tu su va­sa­ra pra­si­dė­jo san­tuo­ kų bu­mas. Klai­pė­do­je jos re­gist­ ruo­ja­mos ne­be kas ant­rą, o kiek­ vie­ną sa­vait­ga­lį. O kad ce­re­mo­ni­ ja bū­tų kuo įsi­min­ti­nes­nė, įsi­my­lė­ jė­liai ieš­ko ir neįp­ras­tų vie­tų ce­re­ mo­ni­joms.

Uos­ta­mies­ty­je šie­met po­ros jau tuo­kė­si pi­lia­vie­tė­je, ant mo­lo Pir­ mo­jo­je Meln­ra­gė­je, Bo­ta­ni­kos so­ de, vieš­bu­čiuo­se, Laik­ro­džių mu­ zie­ju­je. „Jau­na­ve­džiai ren­ka­si tas pa­čias vie­tas kaip ir per­nai. Kaž­ko iš­skir­ ti­nio šie­met ne­bu­vo. Jau­na­ve­džiai nie­ko nau­jo neat­ran­da“, – pa­sa­ko­ jo Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­gist­ra­ci­jos sky­ riaus ve­dė­ja Gra­ži­na Mi­se­vi­čie­nė.

Pa­sak jos, šie­met dar ne­bu­vo po­ rų, ku­rios am­ži­ną mei­lę no­rė­tų pri­ siek­ti lai­vuo­se. Už­per­nai tai bu­vo ypač po­pu­lia­ru. Ne­te­ko re­gist­ruo­ti san­tuo­kos ir ant Jo­no kal­ne­lio.

Per­nai tarp neįp­ras­tų vie­tų, kur re­gist­ruo­tos san­tuo­kos, bu­vo Šiau­ rės ra­gas, mies­to me­ro ka­bi­ne­tas.

G.Mi­se­vi­čie­nė po­roms, ku­rios no­ri žie­dus su­mai­ny­ti ne san­tuo­ kų rū­muo­se, o ki­to­se vie­to­se, pir­ miau­sia pa­ta­rė at­kreip­ti dė­me­sį į Lie­tu­vos kli­ma­to są­ly­gas. „Ne­gy­ve­na­me tro­pi­kuo­se ar ki­ tuo­se šil­tuo­se kraš­tuo­se. Pla­nuo­ jant ce­re­mo­ni­ją gam­to­je, rei­kia įver­

tin­ti, kad orai ga­li grei­tai pa­si­keis­ti, ir tam pa­si­reng­ti. Ne­sa­ko­me, kad rei­ kia at­si­sa­ky­ti to­kių pla­nų. Svar­bu tin­ka­mai pa­si­reng­ti, kad ne­bū­tų su­ ga­din­ta nuo­tai­ka nei jau­na­ve­džiams, nei sve­čiams“, – pa­brė­žė ve­dė­ja.

Pa­sak G.Mi­se­vi­čie­nės, san­tuo­ką re­gist­ruo­jan­tiems as­me­nims svar­ biau­sia, kad bū­tų sta­las, ant ku­rio ga­li­ma pa­si­dė­ti do­ku­men­tus, ne­ rei­kė­tų bi­jo­ti, kad pa­sta­rie­ji su­ šlaps ar bus iš­ne­šio­ti vė­jo. „Yra te­kę san­tuo­ką re­gist­ruo­ti ir pu­čiant stip­riam vė­jui, ir per lie­tų, kai ant do­ku­men­tų la­šė­jo van­duo.

Jei san­tuo­ka vyks­ta pa­plū­di­my­je, bū­tų ge­rai, kad ne­rei­kė­tų bris­ti per smė­lį“, – tvir­ti­no ve­dė­ja.

Rink­lia­va už san­tuo­kos re­gist­ra­ vi­mą ne san­tuo­kų rū­muo­se sie­kia 210, san­tuo­kų rū­muo­se – 70 li­tų.

2012 m. pasirinktose vie­to­se tuo­kė­si po­rų Pi­lia­vie­tė­je – 26 Vieš­bu­čiuo­se – 14 Pap­lū­di­my­je – 6 Bo­ta­ni­kos so­de – 4 Ka­vi­nė­se – 3 Jo­no kal­ne­ly­je – 3 Klai­pė­dos ga­le­ri­jo­je – 1 Me­ro ka­bi­ne­te – 1 Šiau­rės ra­ge – 1 Jach­to­je – 1

Funk­cio­na­lu­mas: iš pil­kų suo­liu­kų su­kur­ta kom­po­zi­ci­ja mies­tie­čiams leis ir pra­ktiš­kai pa­nau­do­ti me­no

kū­ri­nį.

Alėjoje išpuošė suoliukus M.Maž­vy­do alė­ją pa­puo­šė ori­gi­na­li ir žais­min­ga nau­jie­ na – trys gra­ni­ti­niai ir neiš­vaiz­dūs suo­liu­ kai vir­to kom­po­zi­ ci­ja „Šach­ma­tai“.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Sta­tis­ti­ka: per­nai Klai­pė­do­je ne san­tuo­kų rū­muo­se, o ki­to­se vie­to­se

žie­dus su­mai­nė 60 po­rų.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Me­no kū­ri­nys ne tik džiu­gins mies­tie­čių akis, bet ir bus pri­tai­ ky­tas pra­ktiš­kai – vi­si no­rin­tie­ji ga­lės pa­suk­ti gal­vas prie šach­ma­ tų len­tos.

Tri­j ų suo­l iu­k ų kom­p o­z i­c i­ ja M.Maž­vy­do alė­jos ir Li­go­ni­nės gat­vės san­kry­žo­je ati­den­gė Klai­ pė­dos pra­mo­ni­nin­kų aso­cia­ci­jos (KPA) di­rek­to­rius Ri­man­tas Ta­raš­ ke­vi­čius ir kū­ri­nio au­to­rius – dai­li­ nin­kas Gin­tau­tas Jon­kus. „Mies­te vyk­do­ma spor­to re­for­ ma ke­lia daug dis­ku­si­jų, ku­rias spor­ to ša­kas fi­nan­suo­ti. M. Maž­vy­do alė­ jo­je ir pro­fe­sio­na­las, ir mė­gė­jas ga­lės pa­suk­ti gal­vas prie len­tos ir lė­šų tam ne­rei­kės“, – šmaikš­ta­vo bu­vęs me­ras, KPA di­rek­to­rius R.Ta­raš­ke­vi­čius.

V.Grub­liaus­kas tei­gė, kad ini­cia­ ty­va puoš­ti M.Maž­vy­do alė­jos suo­ liu­kus ir to­liau ska­tins gal­vo­ti, kaip pa­nau­do­ti alė­jos erd­vę. Pa­sak jo, to­kios jau­kios ir mies­tie­čiams pa­

Iš­ban­dė: pir­mą­ją sim­bo­li­nę par­ti­ją ant nau­jų­jų suo­liu­kų su­lo­šė da­bar­ti­

nis ir bu­vęs mies­to me­rai Vy­tau­tas Grub­liaus­kas bei R.Ta­raš­ke­vi­čius.

trauk­lios vie­tos uos­ta­mies­ty­je rei­ kė­tų paieš­ko­ti. „Dėl to­kių ak­ci­jų tu­ri­me vi­sas per­spek­ty­vas M.Maž­vy­do alė­ją pa­vers­ti tu­ris­tų trau­kos cent­ru“, – kal­bė­jo V.Grub­liaus­kas.

KPA ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­ rė Jo­lan­ta Brau­ky­lie­nė ne­no­rė­ jo at­skleis­ti, kiek tiks­liai kai­na­ vo „Šach­ma­tai“, ta­čiau pri­pa­ži­no, kad kom­po­zi­ci­ja at­siė­jo ke­lis tūks­ tan­čius li­tų.

Do­va­ną mies­tui fi­nan­sa­vo Klai­ pė­dos pra­mo­ni­nin­kų aso­cia­ci­ja.

Jos ini­cia­ty­va ra­do at­gar­sį tarp vers­li­nin­kų, tad šiais me­tais iš­ skir­ti­nė­mis me­ni­nė­mis kom­po­zi­ ci­jo­mis bus pa­puoš­ti dar 26 alė­ jos suo­liu­kai. 20 iš jų bus pa­deng­ti kiet­me­džiu ir leis pa­to­giau il­sė­tis sė­din­tie­siems. Dar še­ši suo­liu­kai

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

mies­tie­čių akis trauks me­ni­niais ak­cen­tais – gra­ni­ti­nį sta­čia­kam­ pį pa­gy­vins rak­te­lis, mer­gai­tė su paukš­te­liu, sau­gos šu­niu­kas.

Jau lie­pos 6 d. bus ati­deng­tas Ri­ man­to Ule­vi­čiaus lab­da­ros ir pa­ra­ mos fon­do suo­liu­kas „Sau­lės laik­ ro­dis“.

26

– tiek suo­liu­kų M.Maž­vy­do alė­jo­je dar bus pa­puoš­ti įvai­riais ak­cen­tais.

3

ŠEŠTADIENIS, BIRŽELIO 22, 2013

miestas Ďk­ri­to į duo­bę

Mo­kys plauk­ti

Re­konst­ra­vo sto­tį

Penk­ta­die­nio nak­tį GargŞ­dų ug­ nia­ge­siai sku­bė­jo gel­bė­ti į 2 m gy­lio duo­bę įkri­tu­sio Şmo­gaus.

At­vy­kus me­di­kams, jis jau bu­ vo pra­ra­dÄ™s są­mo­nÄ™, vė­liau jÄ… at­ga­vo. Ug­nia­ge­siai ne­lai­mė­ liui pa­Ä?iam pa­dė­jo iť­lip­ti iĹĄ 4 m plo­Ä?io ir 2 m gy­lio duo­bÄ—s. 1974 m. gi­mÄ™s vy­ras nu­veŞ­tas ÄŻ Klai­ pė­dos uni­ver­si­te­ti­nÄ™ li­go­ni­nÄ™.

ÄŽ ne­mo­ka­mas plau­ki­mo tre­ni­ ruo­tes re­no­vuo­ta­me „Gin­ta­ro“ ba­sei­ne kvie­Ä?ia­mi 1–4 kla­siĹł ir 5–8 kla­siĹł moks­lei­viai. Ke­ti­na­ma priim­ti iki 200 vai­kĹł. Jie ba­sei­ne tre­ni­ruo­sis sa­vai­tÄ™, tre­ni­ruo­tÄ—s vyks lie­pos 1–8 die­no­mis. Re­gist­ ra­ci­ja iki bir­Şe­lio 28 d. (dar­bo die­ no­mis) nuo 9 iki 12 val. Re­gist­ ruo­tis tel. (8 46) 410 953.

Klai­pė­do­je baig­ta 122 mln. li­tĹł ver­tÄ—s „Drau­gys­tÄ—s“ ge­le­Şin­ke­ lio sto­ties re­konst­ruk­ci­ja. ÄŽgy­ ven­di­nus pro­jek­tÄ…, sto­ties pa­jė­ gu­mas iĹĄau­go dau­giau nei du­ kart – iki 15 mln. t kro­vi­niĹł per me­tus. Ge­le­Şin­ke­lio sto­ty­je nu­ ties­ta ir re­konst­ruo­ta be­veik 29 km ke­liĹł, 20 ke­liĹł pail­gin­ta, trys ke­liai pa­sta­ty­ti nau­jai.

Jo­nas – tarp po­pu­lia­rių var­dų Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­ 1 val­dy­bės Ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos po­sky­rio vy­riau­sio­sios

spe­cia­lis­tÄ—s Ire­nos Za­bu­lie­nÄ—s, Jo­ no var­das ap­len­kÄ— to­kius po­pu­lia­ ru­mo ne­pra­ran­dan­Ä?ius var­dus kaip Lu­kas, Man­tas, Ma­tas. Ĺ ie­met Jo­nu bu­vo pa­va­din­ti 8 nau­ja­gi­miai. I.Za­bu­lie­nÄ—s tei­gi­ mu, vei­kiau­siai jis ne­beu­Şims pir­ mo­sios vie­tos po­pu­lia­riau­siĹł var­ dĹł de­ťim­tu­ke.

Vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė tvir­ti­no, jog Jo­no var­das po­pu­lia­ru­mo ne­ pra­ran­da jau de­ťimt­me­tį. Anot jos, iki tol jis ne vi­sa­da bu­vo toks gei­ dŞia­mas.

DaŞ­niau vai­kus ĹĄiuo var­du pra­ dė­ta va­din­ti, kai bu­vo ko­vo­ja­ma, kad Jo­ni­nÄ—s bō­tĹł ÄŻtrauk­tos ÄŻ vals­ ty­bi­niĹł ĹĄven­Ä?iĹł są­ra­ťą ir pa­skelb­ ta ne­dar­bo die­na.

Sei­mas tai pa­da­rÄ— prieĹĄ de­ťimt me­tĹł. „Tais me­tais Jo­nais bu­vo pa­ va­din­ta dau­gy­bÄ— ber­niu­kĹł. Nuo to lai­ko ĹĄis var­das vi­sa­da pa­ten­ ka ÄŻ po­pu­lia­riau­siĹł var­dĹł de­ťim­ tu­kÄ… Klai­pė­do­je. IĹĄ pra­dĹžiĹł jis bō­ da­vo sep­tin­to­je ať­tun­to­je vie­to­je, o per­nai pa­sie­kÄ— pir­mą­ją“, – pa­sa­ko­ jo vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tÄ—.

Tei­gia­ma, kad Jonas ir mōsų se­ nelių laikais ne vieną deťimtme­ tį bu­vo la­biau­siai pa­pli­tęs vy­riť­kas var­das. Po­pu­lia­riau­siems anų laikų vardams pri­ski­ria­mi: Jo­nas, An­ta­ nas, Vy­tau­tas, Juo­zas, Pet­ras. La­ biau­siai gei­dŞia­mi mo­te­riť­ki var­ dai buvo Ona, Ja­ni­na, Ire­na, Ele­na, Da­nu­tė.

Poil­siau­to­jus iť­gul­dė karť­tis

Jo­ni­nÄ—s. Sa­vait­ga­l ÄŻ Klai­pė­do­je ne­t rĹŤks ren­gi­niĹł. Ĺ eť­ta­die­nÄŻ 20 val. Krui­zi­niĹł lai­ vĹł ter­mi­na­le vyks kon­cer­tas, ku­ris yra „Švy­tu­rio Jo­ni­niĹł re­ga­tos“ da­lis. Sek­ma­ die­n ÄŻ 20 val. ant Jo­no kal­ne­lio pra­si­dÄ—s tra­di­ci­nÄ— uos­ta­mies­Ä?io Jo­ni­niĹł ĹĄven­tÄ—.

Tuo pa­Ä?iu me­t u kon­cer­tas pra­si­dÄ—s ir Krui­zi­niĹł lai­vĹł ter­mi­na­le.

Pap­lō­di­miuo­se bu­ din­tys gel­bė­to­jai ir me­di­ci­nos dar­buo­ to­jai karť­tą penk­ta­ die­nį gel­bė­jo per­kai­ tu­sius poil­siau­to­jus.

Vie­nas gar­baus am­ Şiaus vy­ras nu­veŞ­ tas į li­go­ni­nę.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Va­kar, re­kor­di­niĹł ĹĄio se­zo­no karť­ Ä?iĹł die­nÄ…, plia­Şai pa­plō­di­miuo­se ne­trō­ko Ĺžmo­niĹł.

Klai­pė­dos skÄ™s­tan­Ä?ių­jĹł gel­bė­ji­ mo tar­ny­bos vy­riau­sia­sis spe­cia­ lis­tas Alek­sand­ras Siak­ki pa­sa­ko­ jo, jog pa­grin­di­nÄ— pro­ble­ma tą­dien bu­vo ne skÄ™s­tan­Ä?ių­jĹł, o per­si­kai­ti­ nu­sių­jĹł gel­bė­ji­mas. Ĺ˝mo­nÄ—s pa­gal­bos ÄŻ gel­bė­to­jus pra­dė­jo kreip­tis pa­va­ka­riais.

IĹĄ vi­so ÄŻ uos­ta­mies­Ä?io pa­plō­di­ miuo­se bu­din­Ä?ius gel­bė­to­jus ir me­ di­ci­nos dar­buo­to­jus dÄ—l per­kai­ti­mo krei­pė­si pen­ki poil­siau­to­jai: trys – Pir­mo­jo­je Meln­ra­gė­je, po vie­nÄ… Gi­ ru­liuo­se ir Smil­ty­nė­je.

Anot A.Siak­ki, ke­tu­riems poil­ siau­to­jams pa­gal­bÄ… su­tei­kÄ— plia­Şe bu­din­tys me­di­kai. Ta­Ä?iau bu­vo ir rim­tes­niĹł karť­Ä?io pa­da­ri­niĹł.

Smil­ty­nė­je poil­sia­vu­siam 71 me­ tĹł vy­rui te­ko kvies­ti grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kus. DÄ—l karť­Ä?io Ĺžmo­

Dienos telegrafas

„„Rekomendacija: vyraujant karĹĄÄ?iams, patariama gerti daug vandens.

gui pa­si­da­rė blo­ga, įtar­ta, kad jis tu­rė­jo ir ťir­dies pro­ble­mų, tad bu­ vo nu­veŞ­tas į li­go­ni­nę.

Penk­ta­die­nis bu­vo karť­Ä?iau­sia die­na ĹĄÄŻ se­zo­nÄ…. Pa­vė­sy­je vy­ra­vo 33 laips­niai ĹĄi­lu­mos.

Kar­tu su gar­baus am­Şiaus vy­ ru me­di­kai į li­go­ni­nę nu­ve­Şė ir pe­ tį iť­si­su­ku­sį poil­siau­to­ją.

A.Siak­ki tvir­ti­no, kad penk­ta­ die­nis bu­vo karť­Ä?iau­sia die­na ĹĄÄŻ se­zo­nÄ…. Pa­vė­sy­je vy­ra­vo 33 laips­

Vytauto Liaudanskio nuotr.

niai ĹĄi­lu­mos. Di­dĹžiau­siÄ… karť­tÄŻ ter­ mo­met­ro stul­pe­liai ro­dÄ— Pir­mo­jo­ je Meln­ra­gė­je. „Anks­Ä?iau bu­vo karť­tĹł die­nĹł, bet ne to­kiĹł. Vy­ra­vo 27 laips­niai ĹĄi­ lu­mos, o da­bar 33“, – pa­brė­Şė vy­ riau­sia­sis spe­cia­lis­tas. ÄŽĹĄi­lo ir jō­ ros van­duo. Jo tem­pe­ra­tō­ra va­kar sie­kÄ— 19 laips­niĹł ĹĄi­lu­mos. Per­kai­ ti­mĹł no­rin­tiems iť­veng­ti poil­siau­ to­jams A.Siak­ki pa­ta­rÄ— ger­ti daug van­dens, daŞ­nai ei­ti vė­sin­tis ÄŻ jō­rÄ…, ne­pa­mirť­ti gal­vos ap­dan­ga­lĹł. „Svar­bu ne­bō­ti per il­gai sau­lė­je.

Ne­lauk­ti, kol pa­si­da­rys blo­ga“, – ÄŻspė­jo vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas.

Pa­dė­ti karť­Ä?io au­koms grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai sku­bė­jo ir mies­ te. Neat­lai­kÄ™ karť­Ä?io Ĺžmo­nÄ—s al­po.

San­tuo­kos. Ĺ ian­dien Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bÄ—s Ci­vi­li­nÄ—s met­ri­ka­ci­jos ir re­gist­ra­ci­jos sky­riu­je tuok­sis 16 po­rĹł. Ĺ˝ie­dus su­mai­nys Ja­cin­ta Stas­ke­vi­Ä?iō­tÄ— ir An­ta­nas Drak­ťas, Auť­ri­nÄ— Nek­ra­ťie­nÄ— ir And­rej Og­nev, Ĺ˝a­ na Bra­zovs­ka­ja ir Dmit­rij Ba­Şė­nov, An­Şe­li­ ka An­der­son ir Mak­sim Bart­ko, Auť­ra Pa­lia­ kai­tÄ— ir Va­dim Cha­ki­mov, Auť­ra Stul­pi­nai­tÄ— ir Ro­lan­das Ju­sis, Ali­na Jod­Ä?i­kai­tÄ— ir Alek­ sej Bu­ta­kov, Vik­to­ri­ja Mar­ti­na­vi­Ä?iu­tÄ— ir To­ mas Monst­vi­las, Ug­nÄ— Ĺ ikť­niu­tÄ— ir Ju­rō­nas Jan­kaus­kas, Si­gi­ta Ker­ťu­ly­tÄ— ir Pau­lius To­ lis, Liud­mi­la Bo­ro­vi­ko­va ir De­nis Be­ka­sov, Ra­sa Bie­liaus­kie­nÄ— ir Vy­gan­tas Skir­man­tas, Je­le­na Korch ir Mi­chail Zai­cev, Jo­lan­ta Ĺ˝u­ ko­vie­nÄ— ir Ra­mō­nas Ja­nuť­ke­vi­Ä?ius, Gin­ta­ rÄ— Tu­ny­lai­tÄ— ir Da­nie­lius DjaÄ?­ko­vas, So­na­ta Ki­sie­liō­tÄ— ir Vla­di­mi­ras Ab­ra­mo­vas.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Ci­v i­l i­nÄ—s met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­r iu­je uŞ­re­g ist­ruo­tos 4 klai­pė­die­Ä?iĹł mir­tys. Mi­rÄ— Sta­sÄ— Mont­vy­die­nÄ— (g. 1917 m.), Piotr Kur­no­sov (g. 1946 m.), Al­do­na Dir­mei­tie­nÄ— (g. 1947 m.), Ve­ra Kať­Ä?en­ko­ va (g. 1954 m.).

Lė­bar­tĹł ka­pi­nÄ—s. Ĺ ian­d ien lai­do­ja­m i Vla­di­len But­kin, ry­toj – Eu­ge­ni­ja Dob­ri, Ve­ra Kať­Ä?en­ko­va.

Jo­niť­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Do­ mi­ce­lė Kra­kaus­kie­nė, Piotr Kur­no­sov.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 12 mo­te­rų. Gi­mė 8 mer­gai­tės ir 4 ber­ niu­kai.

KlaipÄ—dos aludariĹł ĹĄturvalas – Lietuvai sÄ—kmingai pirmininkauti ES Tarybai Mantas Jocius Pagal sutartÄŻ tarp Lietuvos uĹžsienio reikalĹł ministerijos ir UAB „Švyturys-Utenos alus“ uostamiesÄ?io bendrovÄ— reprezentuos Lietuvos aludarystÄ™ rengdama paĹžintines alaus kultĹŤros degustacijas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginiuose. LinkÄ—damas ryĹžtingai skrosti ES bangas „Švyturio-Utenos alaus“ vadovas Rolandas VirĹĄilas uĹžsienio reikalĹł ministrui Linui LinkeviÄ?iui dovanĹł ÄŻteikÄ— simbolinÄŻ ĹĄturvalÄ….

„DĹžiaugiamÄ—s, kad oďŹ cialia pirmininkavimo ES Tarybai partnere tapo bendrovÄ—, turinti ilgametes tarptautiniĹł renginiĹł rÄ—mimo tradicijas, pelniusi pripaĹžinimÄ…

tarptautiniuose konkursuose“, – sakÄ— uĹžsienio reikalĹł ministras L.LinkeviÄ?ius. „Pirmininkaujant ES Tarybai Lietuvai svarbu parodyti, kad esame ĹĄalis, gebanti deramai priimti aukĹĄÄ?iausius sveÄ?ius ir sudominti juos geriausia lietuviĹĄkĹł gaminiĹł kokybe bei iĹĄskirtiniu aptarnavimu“, – teigÄ— R.VirĹĄilas. „Švyturys-Utenos alus“ atsiliepÄ— ÄŻ ministerijos kvietimÄ… tapti rÄ—mÄ—ju. Sutartis su KlaipÄ—dos aludariais pasiraĹĄyta ÄŻvertinus galimybes informatyviai ir ÄŻdomiai pristatyti sveÄ?iams konkreÄ?iÄ… Lietuvos pramonÄ—s ĹĄakÄ… – aludarystÄ™.

Pasak R.VirĹĄilo, „Švyturys-Utenos alus“ turi specialiÄ… programÄ…, supaĹžindinanÄ?iÄ… su tradicinÄ—mis lietuviĹĄko alaus rĹŤĹĄimis ir jĹł

derme su maistu. Taip pat profesionaliai tai atliekanÄ?iĹł specialistĹł – alaus someljÄ—, bendraujanÄ?iĹł uĹžsienio kalbomis. „Svarbu ir tai, kad „Švyturys“ turi aukĹĄÄ?iausius pasaulinius apdovanojimus, – tai drauge yra patvirtinimas, kad reprezentuojame mĹŤsĹł ĹĄalÄŻ sveÄ?iams siĹŤlydami tai, kÄ… turime geriausia“, – teigÄ— R.VirĹĄilas.

Anot uĹžsienio reikalĹł ministro L.LinkeviÄ?iaus, tokio pobĹŤdĹžio lietuviĹĄkos kultĹŤros ir jos produktĹł pristatymai labai svarbĹŤs renginiams, vykstantiems per Lietuvos pirmininkavimÄ…, nes valstybiĹł vadovai bei aukĹĄto rango pareigĹŤnai atvyks ne tik posÄ—dĹžiauti, bet ir susipaĹžinti su mĹŤsĹł ĹĄalimi, jos kultĹŤra, maisto bei svetingumo tradiciPR jomis.

ď Ž Dovana: b `VR[V\ _RVXNYĂş ZV[V`a_bV 9 9V[XRcVĂ˜VbV  cfab_V\• cNQ\cN`

? CV_ VYN` Ă&#x;aRVXĂ› ab_cNYĂ– YV[XĂ›QNZN` _f aV[TNV `X_\`aV 2@ ]V_ZV[V[XN cVZ\ cN[QR[V`

 cfab_V\ BaR[\` NYNb`• N_PUfc\ [b\a_

4

šeštadienis, birželio 22, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Iš­si­juo­kė iš opo­zi­ci­jos

I.Ši­mo­ny­tė – į Lie­tu­vos ban­ką

At­sa­ky­da­mas į opo­zi­ci­jos jam pa­teik­tus in­ter­pe­lia­ci­jos klau­si­ mus svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ ras so­cial­de­mok­ra­tas Vy­te­nis Po­vi­las And­riu­kai­tis tai­so, anot jo, opo­zi­ci­jos pa­da­ry­tas arit­me­ ti­nes klai­das ir iro­ni­zuo­ja, kad ši ne­ti­kė­tai pra­re­gė­jo, ko­kia pra­sta fi­nan­si­nė gy­dy­mo įstai­gų pa­ dė­tis.

Lietuvos Prezidentė Dalia Gry­ bauskaitė penktadienį pasirašė dekretą dėl buvusios finansų mi­ nistrės Ingridos Šimonytės skyri­ mo centrinio banko valdybos na­ re. I.Šimonytės kandidatūrą Prezi­ dentei pateikė Lietuvos banko va­ dovas Vitas Vasiliauskas. Ji pakeis Darių Petrauską, kuris žada visą dėmesį skirti akademinei veiklai.

Tyli garsių gandų pabaiga Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Tei­sė­sau­ga ims aiš­kin­tis, kas šią sa­vai­tę pa­sklei­dė Va­ka­rų Lie­tu­ vo­je pa­ni­ką su­kė­lu­sius gan­dus apie ne­va vyks­tan­tį „Swed­bank“ griu­vi­mą. To­kie įvy­kiai mū­sų ša­ ly­je – ne nau­jie­na, ta­čiau me­la­gys­ čių sklei­dė­jai anks­tes­niais at­ve­jais taip ir ne­bu­vo su­ras­ti.

Kai Ši­lu­tė­je, Pa­gė­giuo­se, Tau­ra­gė­ je ir ki­tuo­se va­ka­ri­nės ša­lies da­lies mies­tuo­se prie „Swed­bank“ sky­ rių ir ban­ko­ma­tų nu­si­drie­kė klien­ tų ei­lės, tur­būt ne vie­nas pri­si­mi­ nė 2003-iuo­sius, kai ly­giai taip pat klien­tų bu­vo štur­muo­ja­mas tuo­ me­tis Vil­niaus ban­kas (da­bar SEB ban­kas).

Tuo me­tu vis­kas pra­si­dė­jo nuo ap­mau­džios klai­dos, kai vie­na­me pra­ne­ši­me tuo­me­tis ban­ko pre­zi­ den­tas Ju­lius Nied­va­ras bu­vo įvar­ dy­tas kaip „lai­ki­nai ei­nan­tis va­do­ vo pa­rei­gas“. Po to gan­dų ve­ži­mas kaip rei­kiant įsi­bė­gė­jo. Nors ir ša­ lies val­džia, ir Lie­tu­vos ban­kas, ir pa­ts Vil­niaus ban­kas iš­si­juo­sę aiš­ ki­no, kad ban­kui bank­ru­tuo­ti nė­ra net teo­ri­nės ga­li­my­bės, in­dė­lius iš šio ban­ko ėmė šluo­ti ne tik gy­ven­ to­jai, bet ir įmo­nės.

Dėl Vil­niaus ban­ką su­pur­čiu­sių gan­dų tuo­met bu­vo kal­ti­na­mi ir kon­ku­ren­tai, ir vy­ku­si pre­zi­den­to rin­ki­mų kam­pa­ni­ja. Esą kri­zė ga­lė­ jo bū­ti nau­din­ga ša­lies va­do­vo po­sto sie­ku­siam Ro­lan­dui Pak­sui, ku­ ris rin­ki­mų šū­kiais ža­dė­jo griež­čiau kont­ro­liuo­ti ban­kų veik­lą.

Tuo­m e­t is Sei­m o pir­m i­n in­kas Ar­t ū­ras Pau­l aus­kas ti­k i­n o, kad spe­c ia­l io­s ioms tar­ny­b oms bus pa­ves­ta iki ga­lo iš­tir­ti gan­dų kil­ mę ir nu­sta­ty­ti jų šal­ti­nius, nes to­k ios juo­d o­s ios tech­n o­l o­g i­jos tu­ri tiks­lą kenk­ti ne tik konk­re­ čiam ban­kui, bet ir žmo­nių pa­si­ ti­kė­ji­mui vals­ty­be. Ta­čiau gan­dų apie Vil­niaus ban­ką sklei­dė­jai ne­ ras­ti iki šiol.

2011 m. Lie­tu­vą su­pur­tė ban­ ko „Sno­ras“ skan­da­las. Lapk­ri­tį „Lie­tu­vos ry­tas“, ne­pa­si­ra­šy­ta­me straips­ny­je ci­tuo­da­mas ano­ni­mi­ nius šal­ti­nius, pra­ne­šė, kad pre­ zi­den­tū­ro­je ne­va ruo­šia­ma ata­ka prieš vie­ną lie­tu­viš­kų ban­kų. Tą pa­čią die­ną dėl mi­li­jar­di­nės sky­lės „Sno­ras“ bu­vo na­cio­na­li­zuo­tas, o tei­sė­sau­ga pra­dė­jo tir­ti, kas ga­lė­ jo nu­te­kin­ti in­for­ma­ci­ją ži­niask­ lai­dai.

Ta­čiau ir vėl vis­kas bai­gė­si šnipš­tu.Tais pa­čiais 2011-ai­siais jo­kio pa­grin­do ne­tu­rin­tys gan­dai pa­skli­do apie ir šio­mis die­no­mis skan­da­lo sū­ku­ry­je at­si­dū­ru­sį ban­ ką „Swed­bank“. Tie­sa, me­la­gin­ gi pra­ne­ši­mai apie ban­ką pa­skli­do Lat­vi­jo­je, ta­čiau da­lis pa­ni­kos at­si­ ri­to ir iki Lie­tu­vos.

Lat­vi­jos „Swed­bank“ skel­bė, kad dėl Lat­vi­jo­je ki­lu­sios me­la­gin­ gų pra­ne­ši­mų ban­gos pra­ra­do apie 10 pro­c. in­dė­lių, ku­rių su­ma sie­ kė apie 250 mln. li­tų. Dėl gan­dų sklei­di­mo tiek Lat­vi­jos, tiek Lie­ tu­vos po­li­ti­kai tuo­met gar­siai kal­ ti­no Ru­si­ją, ta­čiau įta­ri­mai nie­kam pa­reikš­ti ne­bu­vo.

5

ŠEŠTADIENIS, BIRŽELIO 22, 2013

šeštadienio interviu

J.Nar­vi­lie­nė: „Tur­būt ir mir­siu ko­vo­da­ma“

P

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė

e­da­go­gė, po­li­ti­kė, žur­na­ lis­tė, vi­suo­me­nės vei­kė­ja – to­kie įra­šai as­me­ni­nėje „dos­jė“ by­lo­ja, jog kre­tin­ giš­kei Ja­nei Nar­vi­lie­nei nie­ka­da ne­ sti­go ak­ty­vios ir spal­vin­gos veik­los.

Nors šian­dien ji mie­liau mė­gau­ja­si ma­mos, mo­čiu­tės, my­li­mos ir my­ lin­čios mo­ters sta­tu­su, pa­šne­ko­vė ne­nei­gė, jog tam, kas vyks­ta po­li­ti­ nia­me ša­lies gy­ve­ni­me, tur­būt nie­ ka­da ne­liks abe­jin­ga. Kaip ir žmo­ nėms, ku­riems rei­kia jos pa­gal­bos ar tie­siog drau­giš­ko pa­ta­ri­mo. Ap­ lin­ki­nių Ja­ni­na ar mei­liai Ja­ny­te va­ di­na­ma mo­te­ris ir šie­met sa­vo var­ do die­ną švęs drau­ge su kraš­tie­čiais.

Kad jau dau­ge­lį me­tų vi­sa mies­te­lio bend­ruo­me­nė su­si­bu­ria links­mo­je Jo­ni­nių šven­tė­je – taip pat ne­men­ kas J.Nar­vi­lie­nės nuo­pel­nas.

Gi­mė 1945 m. rug­sė­jo 20 d. Čia­pie­ juo­se (Ig­na­li­nos raj.).

1975 m. bai­gė Vil­n iaus pe­da­go­g i­n į ins­ti­tu­tą, kur įgi­jo ru­sų kal­bos ir li­te­ ra­tū­ros mo­ky­to­jo spe­cia­ly­bę.

1965 m. laik­raš­čio „So­vets­ka­ja Lit­va“ re­dak­ci­jos dar­buo­to­ja.

Dir­bo Kre­t in­gos vi­du­r i­n ių mo­k yk­ lų mo­k y­to­ja, Kre­t in­gos že­mės ūkio tech­ni­ku­mo dės­ty­to­ja.

Nuo 1980 m. – Lie­t u­vos ra­d i­jo ir te­ le­v i­z i­jos ko­m i­te­to In­for­ma­ci­jos re­ dak­ci­jos Kre­t in­gos ra­jo­no at­sa­k in­ go­ji re­dak­to­rė, vė­l iau dir­bo Kre­t in­ gos ka­be­l i­nės te­le­v i­z i­jos re­dak­to­re, bu­vo bend­ro­vės „5 ka­na­las“ di­rek­to­ rė. 1996–2000 m. va­do­va­vo Va­ka­r ų Lie­tu­vos te­le­vi­zi­jai.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ne­sib­ro­vė į vie­šu­mą

– Ka­dai­se Klai­pė­do­je bu­vo­te la­ bai ryš­kus žmo­gus, su jū­sų var­ du sie­ja­ma vie­na pir­mų­jų ko­ mer­ci­nių te­le­vi­zi­jų mies­te. Kuo ir kaip gy­ve­na­te šian­dien?

– Ne­neig­siu – me­tai da­ro sa­vo. Kai esi jau­nas, bė­gi, le­ki, gal­būt kai ka­ da esi ir per daug ak­ty­vus. Tam tik­ ru gy­ve­ni­mo eta­pu jau daug ką ver­ tin­i ki­taip, gal­būt pra­de­di la­biau sa­ve sau­go­ti. Klai­pė­do­je tur­būt bu­vo pa­tys ak­ty­viau­si ma­no gy­ve­ ni­mo me­tai. Su ne­prik­lau­so­my­bės pra­džia gy­ve­no­me gra­žio­mis idė­ jo­mis, no­rais, lais­ve. Ta­da ta­po­me tar­si iš­mes­ti iš lai­vo di­de­lė­je jū­ro­ je, nes ta­ry­bi­nės san­tvar­kos bu­vo­ me pri­pra­tin­ti, kad už mus vis­kas su­pla­nuo­ta, pa­da­ry­ta. To­dėl la­bai no­rė­jo­si kal­bė­ti apie žmo­nes, vers­ li­nin­kus, ku­rie su­ge­bė­jo ne tik or­ga­ ni­zuo­ti kaž­ko­kią veik­lą, bet ir pa­ dė­ti Klai­pė­dai. La­bai džiau­giuo­si, kad tuo me­tu bu­vau sū­ku­ry­je to­kių žmo­nių, ku­rie la­bai iš­gy­ve­no dėl sa­vo mies­to, sten­gė­si iš­lai­ky­ti ga­ myk­las, ku­rios bu­vo pri­va­ti­zuo­tos.

Dau­ge­lis jų dar ir šian­dien vei­kia.

Kol ve­džiau lai­das, ži­no­ma, bu­vau la­biau ma­to­ma, bet iš tie­sų ne­la­bai mėgs­tu bū­ti vie­šu­mo­je, nie­ka­da ne­ si­brau­da­vau į pir­mą­sias gre­tas, bet taip jau su­si­klos­tė gy­ve­ni­me.

– Po­li­ti­ko­je esa­te ne nau­jo­kė.

Ar ne­nu­si­vy­lė­te tuo, kas da­bar vyks­ta po­li­ti­nia­me ša­lies gy­ve­ ni­me?

– Iš­ties esu la­bai nu­si­vy­lu­si po­li­ti­ka.

Dvi ka­den­ci­jas – aš­tuo­ne­rius me­tus dir­bau Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­ jos ko­mi­si­jo­je, to­dėl ne­ga­lė­jau da­ly­ vau­ti jo­kio­je par­ti­nė­je veik­lo­je, bu­vo su­stab­dy­ti ma­no įga­lio­ji­mai so­cial­ de­mok­ra­tų par­ti­jo­je. Bet la­bai ge­rai ga­lė­jau ste­bė­ti iš šo­no tai, kas da­ro­ si. La­biau­siai pik­ti­na keis­ti mū­sų po­ li­ti­kos stan­dar­tai. Ei­da­mi į rin­ki­mus po­li­ti­kai ža­da bet ką, bet tik iki tol, kol pa­kliū­va į val­džią. Ir bai­siau­sia, kad žmo­nės su tuo su­si­tai­kė.

Da­bar­ti­nė­je po­li­ti­ko­je per daug oli­gar­chų ir per ma­žai dė­me­sio pa­ pras­tiems žmo­nėms. Nes­ma­gu pri­ pa­žin­ti, bet tie po­li­ti­kai, ku­rie pa­ bū­na par­ti­jos va­dais, ne­be­ga­li bū­ti ant­rais ar­ba tre­čiais, ir dėl to ne­ vyks­ta par­ti­jų su­si­jun­gi­mai, at­ virkš­čiai – ski­li­mai, iš to nau­dos nė­ra nie­kam. O jei tik par­ti­jo­je yra

Šven­tė: Jo­ni­nių links­my­bės be J.Nar­vi­lie­nės Kre­tin­go­je neį­si­vaiz­duo­ja­mos.

Da­riaus Šy­pa­lio („Pa­jū­rio nau­jie­nos“) nuo­tr.

žmo­gus, ku­ris tu­ri sa­vo nuo­mo­nę, ne­šo­ka pa­gal di­džių­jų va­dų dū­de­lę, toks nė­ra rei­ka­lin­gas. Aš tai pa­ty­ riau sa­vo kai­liu, bet šia te­ma ne­su lin­ku­si dis­ku­tuo­ti. Ir da­bar pa­ste­ biu, kad jei po­li­ti­ko­je at­si­ran­da ak­ ty­vių, ką nors da­ran­čių žmo­nių, jie la­bai grei­tai dings­ta iš aki­ra­čio.

no­ma, vi­sos šven­tės gra­žios, bet Jo­ ni­nės ypa­tin­gos tuo, kad vyks­ta vi­są nak­tį, ir į šią šven­tę su­si­ren­ka vi­ si kre­tin­giš­kiai su šei­mo­mis. Kiek­ vie­nais me­tais mies­tui iš as­me­ni­ nių sa­vo lė­šų su­reng­da­vau to me­to žy­mių at­li­kė­jų kon­cer­tus – pas mus kon­cer­ta­vo ir Ra­džis, ir E.Ku­čins­ kas, ir R.Damb­raus­kas, ir S.Dons­ ko­vas, Kaz­laus­kai. Da­bar te­gu ki­ti po­li­ti­kai pa­si­sten­gia.

Ja­nė Nar­vi­lie­nė:

Ne­be­ga­lė­jau dirb­ti to­ kio dar­bo, nuo ku­rio pra­dė­jau dus­ti, deg­ ra­duo­ti. O žur­na­lis­ti­ ka – tik­rai ma­no sti­chi­ja.

Dė­kin­ga li­ki­mui

Tie­su­mas – di­džiau­sia yda

– Tur­būt su to­kiu at­vi­ru­mu, tie­su­mu daug kam bu­vo­te ne­ pa­to­gi? Gal yra te­kę dėl to nu­ ken­tė­ti?

– Vi­są gy­ve­ni­mą, nuo pat vai­kys­tės.

Tai yra di­džiu­lė ma­no yda. Bet jei aš ma­tau, kad kaž­kas ne taip, kad tai ne­są­mo­nė, ne­ga­liu ty­lė­ti. Tas nu­ty­ lė­ji­mas, nie­ko ne­sa­ky­mas, su­si­tai­ky­ mas, pri­si­tai­ky­mas tik­rai nie­ko ge­ ro ne­duo­da. Mū­sų va­ro­mo­ji jė­ga yra kri­ti­ka. Vien gir­ti ne­ga­li­ma, žmo­nės pri­pran­ta, gi­ria vie­nas ki­tą ir pa­skui pa­si­ro­do, kad tei­sy­bės nie­kas į akis ne­pa­sa­ko. Ma­nau, kad ne­ga­lė­čiau vi­siš­kai nie­kuo ne­si­do­mė­ti ar į vis­ką nu­si­spjau­ti, tur­būt ir mir­siu ko­vo­da­ ma. Ži­no­ma, ta ko­va ne gink­lu.

Ma­ne itin skau­di­na ne­si­skai­ty­ mas su žmo­nė­mis. Pa­me­nu, kai dar anais lai­kais į priė­mi­mą už­si­ra­šy­ da­vo apie 30 žmo­nių, iš jų ne dau­ giau kaip ko­kių pen­kių pro­ble­moms iš­spręs­ti tik­rai rei­kė­da­vo mi­nis­te­ri­ jų, pro­ku­ra­tū­rų ar ki­tų aukš­tes­nių ins­tan­ci­jų. O vi­sus ki­tus rei­ka­lus bū­da­vo ga­li­ma iš­spręs­ti vie­to­je, ra­ jo­ne. Tu­rė­jau ne vie­ną, bet tei­sin­gą konf­lik­tą, kai me­rui pa­sa­ky­da­vau, kad dėl to­kių da­ly­kų žmo­nės ne­ga­li bū­ti va­ri­nė­ja­mi pas Sei­mo na­rį. Po­ li­ti­kai tu­ri my­lė­ti žmo­nes, įsi­klau­ sy­ti į juos, su­pras­ti. Kar­tais gal ne­ ga­li konk­re­čiai pa­dė­ti, bet žmo­gui bent jau su­teik­ti dva­si­nę ra­my­bę.

Bu­vu­si Kre­tin­gos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rė, par­la­men­ta­rė, Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­si­jos na­rė.

Planai: J.Narvilienė tikisi daugiau laiko skirti pažintinėms kelionėms

po Lietuvą.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Jū­sų vei­ko­je ryš­kios ke­lios li­ni­jos, ta­čiau daž­niau­siai sa­ve įvar­di­ja­te žur­na­lis­te. Ko­dėl?

– Kai dės­čiau ru­sų kal­bą ir li­te­ ra­tū­rą Že­mės ūkio tech­ni­ku­me, šiam dar­bui ati­duo­da­vau la­bai daug sa­vęs. Bet nie­ko ne­gau­da­vau mai­nais. La­bai daug skai­ty­da­vau, steng­da­vau­si, pa­teik­da­vau to­kią me­džia­gą, ku­rios ne­bū­da­vo va­do­ vė­liuo­se. O moks­lei­vis išei­na at­ sa­ki­nė­ti ir sa­ko: „A kam mu­nei rek tuos ru­sų kal­buos?“ My­liu tuos vai­kus, mū­sų la­bai gra­žūs san­ty­ kiai, su kai ku­riais bend­rau­ja­me iki pat šiol. Bet ne­be­ga­lė­jau dirb­ ti to­kio dar­bo, nuo ku­rio pra­dė­jau dus­ti, deg­ra­duo­ti. No­rė­jo­si veik­ los, kaž­ko dau­giau. Ta­da išė­jau į Lie­tu­vos ra­di­ją, ir čia man at­si­vė­ rė vi­sai ki­tos pla­ty­bės. Žur­na­lis­ti­ ka – tik­rai ma­no sti­chi­ja.

– Tai bu­vo mei­lės rei­ka­lai. Iš­te­ kė­jau, vy­ras bu­vo že­mai­tis. Pa­me­ nu, va­žiuo­ju trau­ki­niu, o ap­lin­kui to­kios bai­sios pel­kės. Da­bar to­kių siau­bin­gų vaiz­dų ne­bė­ra. Kai čia at­va­ž ia­vau, įkri­t au kaip į pel­ kę, nie­ko že­mai­tiš­kai ne­sup­ra­tau.

Bu­v u­s io vy­ro mo­č iu­t ė, nuo­s ta­ bus žmo­g us, jam ir sa­k o: „Pa­ imk kiuo­ca­lį ir at­nešk ro­pu­čių“.

Tai bu­vo pir­mas ma­no su­si­dū­ri­ mas su že­mai­čių šnek­ta, nie­ko ne­ sup­ra­tau. O da­bar jau su­si­šne­ku „liou­sa“.

Man pa­tin­ka tie­sus že­mai­čių bū­ das, jie ir­gi žo­džių į va­tą ne­vy­nio­ ja. Juk ga­lė­jau iš­va­žiuo­ti gy­ven­ ti į Vil­nių, tu­rė­jau dar­bo ga­li­my­bę, bet neiš­va­žia­vau. Man pa­tin­ka šis kraš­tas, jo žmo­nės, įpra­tau. Ir ki­ti ma­ne lai­ko kre­tin­giš­ke. Štai da­bar ato­sto­gau­ju Vil­niu­ je, ne­to­li Ža­lių­jų eže­rų. Bet Jo­ni­ nėms jau su­grį­šiu na­mo. Nes neį­ si­vaiz­duo­ju Jo­ni­nių be Kre­tin­gos.

Il­gą lai­ką čia la­biau bū­da­vo šven­ čia­mos An­ta­ni­nės. Bet kai įkū­rė­me Mo­te­rų par­ti­ją, ėmė­mės ini­cia­ty­vos Kre­tin­go­je su­reng­ti Jo­ni­nių šven­tę.

Pir­mo­ji įvy­ko gal 1998 me­tais. Ži­

Kvie­tė ir Ra­džį, ir Kaz­laus­kus

– Tur­būt žmo­nėms, ku­rie ne­ži­ no šio fak­to, sun­ku pa­ti­kė­ti, kad esa­te ki­lus iš vi­sai ki­to Lie­tu­ vos kraš­to – že­mai­tiš­kas krau­ jas tar­si ver­da jū­sų ve­no­se.

– Ko­kio­mis sva­jo­nė­mis da­bar gy­ve­na­te? Ar tu­ri­te to­kių?

– O kaip be sva­jo­nių? Tur­būt vi­sos jos su­si­ju­sios su dar­bu. Da­bar ato­ sto­gau­ju, ruo­šiuo­si anū­kės ves­tu­ vėms, o pa­skui, nuo ru­dens, ma­nau, rei­kės už­siim­ti kū­ry­bi­ne veik­la. Bet ir anks­čiau ko­kios nors veik­los ne­ prit­rūk­da­vau, pri­si­gal­vo­da­vau vi­ so­kių kur­sų.

Ma­no as­me­ni­nis gy­ve­ni­mas su­ si­klos­tė pui­kiai. Tu­riu nuo­sta­bią duk­rą, su ku­ria gy­ve­na­me vie­na­me na­me, tris anū­kus, iš­ti­ki­mų, ge­rų drau­gų. Nors esu se­niai iš­si­tuo­ku­si, bet iš­si­sky­rė­me be muš­ty­nių ar bar­ nių. Šian­dien tu­riu pui­kų drau­gą, su ku­riuo ga­li­me kar­tu ke­liau­ti, pa­si­ kal­bė­ti. Vi­sa­da dir­bau tai, ką no­rė­ jau. Da­bar no­ri­si dau­giau ra­my­bės ir aš ją tu­riu. No­ri­si pa­ke­liau­ti, bet la­biau po Lie­tu­vą – pa­sau­lio jau esu pa­kan­ka­mai daug ma­čiu­si.

Kai min­ti­mis „pe­rei­nu“ per sa­vo gy­ve­ni­mą, dė­ko­ju li­ki­mui, nors bu­ vo vis­ko, te­ko pa­tir­ti ne­ma­žai var­ go ir ma­ty­ti ne­ma­žai skaus­mo. Bet šian­dien ma­nęs ne­sle­gia jo­kios sko­ los, nei par­ti­niai, nei jo­kie ki­ti įsi­ pa­rei­go­ji­mai. Mie­gu ra­miai, nes ma­no są­ži­nė ra­mi, ne­kan­ki­na ne­ ge­ros min­tys.

Daug skai­tau, daug kuo do­miuo­ si, iš­sky­rus tech­ni­ką ir ka­ri­nius da­ ly­kus. Man įdo­mi net žve­jy­ba. Štai šie­met pir­mą kar­tą ban­džiau su spi­nin­gu ly­de­ką iš­trauk­ti, sma­gu, nors ir ne­pa­vy­ko.

Man kiek­vie­na die­na yra šven­tė.

Gy­venk šian­dien ir da­bar, džiau­kis gy­ve­ni­mu. O daž­nai žmo­nės vi­sai be rei­ka­lo pyks­ta­si dėl nie­kų.

6

ŠeštADIENIS, birželio 22, 2013

8p.

Afganistanui gresia narkotikų mafijos valdomos valstybės likimas.

pasaulis Koks likimas pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

laukia Sirijos?

Tūks­tan­čiai au­kų, mi­li­jo­nai pa­bė­gė­lių ir kol kas jo­kio komp­ro­mi­ so tarp di­džių­jų pa­sau­lio vals­ty­bių. Dien­raš­tis pa­si­tei­ra­vo Kau­ no Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Eg­dū­no Ra­čiaus, ar ka­da nors taš­kas Si­ri­jos is­to­ri­jo­je bus pa­dė­tas?

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

– Si­ri­ja pa­sta­ruo­ju me­tu su­lau­ kia ne­ma­žai dė­me­sio tarp­tau­ ti­nė­je erd­vė­je. Ru­si­ja at­si­sa­ko keis­ti po­zi­ci­ją, Va­ka­rai, at­ro­do, vis gar­siau grū­mo­ja Bas­ha­rui al As­sa­dui. Ar ga­li­ma sa­ky­ti, kad bręs­ta ko­kie nors po­ky­čiai?

– Pir­miau­sia, kal­bant apie Si­ri­ją ir ga­li­mus po­ky­čius, rei­kia ap­si­brėž­ti, apie ku­rio lyg­mens vei­kė­jus kal­ba­ me. Ga­li­ma kal­bė­ti apie tarp­tau­ti­nį lyg­me­nį ir ja­me iš­skir­ti tuos, ku­rie kont­ro­liuo­ja pro­ce­są, ir ati­tin­ka­mai jų są­jun­gi­nin­kus.

Ga­li­ma ei­ti į smul­kes­nį lyg­me­nį – re­gio­ni­nį. Pla­tes­niu požiūriu tai bus vi­sas Vi­du­rio Ry­tų re­gio­nas, siau­ res­niu – vals­ty­bės, ku­rios ri­bo­ja­si su Si­ri­ja fi­ziš­kai. Ga­liau­siai ga­li­ ma ei­ti į na­cio­na­li­nį lyg­me­nį. Ki­ taip sa­kant, žiū­rė­ti, ko­kie vei­kė­jai ar ko­kios gru­pės yra ak­tua­liai vei­ kian­tys da­bar ar­ba ga­li po­ten­cia­liai iš­kil­ti pa­si­tai­kius pro­gai.

Tai­gi, jei žiū­ri­me pla­čiau­sia­me kon­teks­te, vi­siems aki­vaiz­du, kad yra dvi vals­ty­bės, ku­rios la­biau­siai suin­ te­re­suo­tos Si­ri­jos pro­ble­mos spren­ di­mu, tie­sa, vi­sai prie­šin­gai. Pir­mo­ji vals­ty­bė – Jung­ti­nės Vals­ti­jos. Jos sie­ kia, kad bū­tų pa­keis­tas re­ži­mas. Čia nė­ra nie­ko ne­ti­kė­to. Si­ri­jos re­ži­mas 50 me­tų bu­vo prie­šiš­kas Jung­ti­nėms Vals­ti­joms, dėl to tur­būt ne­nuos­ta­ bu, su­si­klos­čius to­kiai pa­dė­čiai, kai pa­ts Si­ri­jos re­ži­mas ge­ro­kai su­si­te­pė ran­kas krau­ju, kad JAV no­ri jį pa­ša­ lin­ti. O Ru­si­ja su­vo­kia, kad, pra­ra­du­ si Si­ri­ją, tiks­liau, B.al As­sa­do re­ži­mą, ji pra­ran­da sa­vo įta­ką re­gio­ne, o kar­tu pa­sau­li­nė­je erd­vė­je pra­lai­mi stam­bų ar ne­stam­bų (čia ga­li­ma dis­ku­tuo­ti) mū­šį Jung­ti­nėms Vals­ti­joms.

Tai­gi du svar­biau­si vei­kė­jai – Ru­si­ja ir JAV. Ži­no­ma, pa­sau­ly­ je yra dau­giau vei­kė­jų, pa­vyz­džiui, Ki­ni­ja. Vis dėl­to at­ro­do, kad Ki­ni­ ja ne­si­ve­lia į Si­ri­jos klau­si­mą dėl vie­no­kių ar ki­to­kių prie­žas­čių. La­ biau­siai ti­kė­ti­na, kad Ki­ni­ja ne­ma­ to sa­vo na­cio­na­li­nių in­te­re­sų, tad lie­ka nuo­ša­ly­je.

Dar lie­ka tos vals­ty­bės, ku­rias įvar­di­jau kaip są­jun­gi­nin­kes. Aki­

vaiz­du, kad šiuo at­ve­ju kal­ba­me apie Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę ir Pran­cū­ zi­ją. Nors šios ša­lys tu­ri sa­vų in­te­ re­sų, jos kar­tu žai­džia ir pa­sau­li­nį žai­di­mą, pa­va­din­ki­me, ko­man­di­ nį žai­di­mą, kur ka­pi­to­no po­zi­ci­ją uži­ma JAV. Ru­si­ja, at­ro­do, ko­man­ dos ne­tu­ri. Ji iš es­mės žai­džia vie­na, to­dėl at­si­ran­da toks dis­ba­lan­sas ir ne­to­ly­gu­mas. Tad Ru­si­jai rei­kia dar la­biau su­si­telk­ti ir su­si­kaup­ti, kad ji su­ge­bė­tų ap­gin­ti sa­vuo­sius ar­ gu­men­tus, ko­dėl rei­kė­tų neį­si­leis­ ti gink­luo­tės į Si­ri­ją ar­ba už­sie­nio ša­lių ka­riuo­me­nės...

Kiek Lie­tu­va pri­si­dė­ jo prie ope­ra­ci­jos Li­ bi­jo­je, tiek vei­kiau­ siai pri­si­dė­tų ir prie ope­ra­ci­jos Si­ri­jo­je.

– Kaž­ka­da Va­ka­rai rė­mė su­ki­lė­ lius Af­ga­nis­ta­ne, o po to tie pa­ tys su­ki­lė­liai ėmė Va­ka­rus lai­ ky­ti prie­šais. Ar neat­si­tiks taip, kad nu­ver­tus B.al As­sa­do re­ži­mą Si­ri­ja taps te­ro­ris­tų bu­vei­ne?

– Na, ma­nau, yra ke­le­tas priei­ gų. Pir­mo­ji – aka­de­mi­nė. Tai ne­

suin­te­re­suo­ta nuo­mo­nė. Šiuo at­ ve­ju ga­li­ma įvar­dy­ti vi­sus vei­kė­jus – jų drau­giš­ku­mą, ne­drau­giš­ku­mą, smur­tin­gu­mą ar ne­smur­tin­gu­mą ir t. t. To­kią ti­po­lo­gi­ją ga­li­ma ga­na ne­sun­kiai pa­da­ry­ti.

Bet jei žiū­ri­me per po­li­ti­kų pri­zmę, jiems rei­kia priim­ti spren­di­mus, ku­ rie apim­tų vis­ką. Daž­nai ne­pa­vyks­ ta pe­dan­tiš­kai ar chi­rur­giš­kai at­ skir­ti, kad, tar­ki­me, tai yra ge­ro­sios ląs­te­lės, o tai blo­go­sios, su vie­no­mis dir­ba­me, su ki­to­mis ne. Klau­sia­ma – yra vė­žys ar ne? JAV į klau­si­mą, ar yra vė­žys, jau at­sa­kė. Tai – B.al As­ sa­do re­ži­mas. Jį rei­kia pa­ša­lin­ti. Ar po to at­si­ras nau­jos for­mos vė­žys, pa­vyz­džiui, dži­ha­diz­mas ar tarp­ tau­ti­nis te­ro­riz­mas, na, pa­žiū­rė­si­ me, o ta­da jau pjaus­ty­si­me. Šiuo at­ve­ju per­spė­ji­mai, ku­riuos ga­na uo­liai pa­brė­žia žur­na­lis­tai, ką sa­ko ir aka­de­mi­kai, jog Si­ri­jo­je yra gau­sy­bė įvai­riau­siu pa­grin­du su­si­kū­ru­sių gru­puo­čių, kad jos tu­ ri įvai­riau­sių tiks­lų, ku­rie šiuo me­ tu, at­ro­do, su­ve­da­mi į vie­na (kal­ bu apie re­ži­mo nu­ver­ti­mą), nė­ra iš pirš­to lauž­ti. Vis dėl­to tai, kas sly­pi po jo­mis, – ar tai kri­mi­na­li­nio, eko­ no­mi­nio, po­li­ti­nio, re­li­gi­nio, ideo­ lo­gi­nio po­bū­džio gru­pės, – da­bar nė­ra es­mi­nis klau­si­mas. Ži­no­ma, aka­de­mi­kai, žur­na­lis­ tai ste­bi, jie ma­to, ta­čiau po­li­ti­ kai, įsi­vel­da­mi į pa­na­šias dis­ku­si­ jas, su­riš­tų sau ran­kas. Jie ne­ga­lė­tų priim­ti spren­di­mų.

Ki­tas klau­si­mas, ar spren­di­mai dėl Si­ri­jos, ku­rie ga­li bū­ti priim­ ti ar­ba jau yra priim­ti, pa­si­tei­ sins il­ga­lai­kė­je per­spek­ty­vo­je? Jei taip, tuo­met ga­li­me pa­žvelg­ti į Af­ ga­nis­ta­ną, ir at­sa­ky­mas ga­na aki­ vaiz­dus. Af­ga­nis­ta­ne, kal­bant apie lai­ko­tar­pį nuo 1979 m., dau­gu­ma priim­tų spren­di­mų, at­ro­do, ne­pa­ si­tei­si­no.

– Jū­sų nuo­mo­ne, kiek dar tę­ sis Šal­to­jo ka­ro lai­ko­tar­pį pri­ me­nan­tis žai­di­mas tarp Va­ka­ rų ir Ru­si­jos dėl Si­ri­jos? Gal­būt yra ga­li­my­bė, kad Krem­lius nu­ si­leis?

– Sce­na­ri­jų Si­ri­jo­je ga­li bū­ti tu­zi­ nas. Ma­nau, es­mi­nis klau­si­mas –

De­ry­bos: pa­sak pro­fe­so­riaus E.Ra­čiaus, JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­m

kiek JAV bus ryž­tin­gos pra­stum­ti sa­vo na­cio­na­li­nius in­te­re­sus kaip vi­so pa­sau­lio in­te­re­sus ir kiek il­gai Ru­si­ja bus už­si­spy­ru­si?

Vis dėl­to šiuo at­ve­ju rei­kė­tų pa­ mi­nė­ti dar vie­ną as­pek­tą. Be jo­kios abe­jo­nės, JAV tu­ri ne­ma­žą ar­se­na­ lą ge­rų pa­siū­ly­mų Ru­si­jai, ku­rių ši gal­būt ne­ga­li at­si­sa­ky­ti. Pa­vyz­džiui, NA­TO plėt­ra ar­ba pa­siū­ly­mai, su­si­ ję su jau esan­čio­mis NA­TO vals­ty­ bė­mis, tar­ki­me, Bal­ti­jos kraš­tais.

Ru­si­ja, pa­dė­ju­si ant svars­tyk­lių Si­ ri­ją ir ką nors, kas su­si­ję, tar­ki­me, su Uk­rai­na ar­ba Bal­ti­jos ša­li­mis, ką ir kal­bė­ti apie ko­kius nors svar­ bius vers­lo pro­jek­tus, gal­būt ga­lė­tų pa­keis­ti nuo­mo­nę. Ar JAV yra pa­si­ ry­žu­sios su­mo­kė­ti la­bai di­de­lę kai­ ną už Ru­si­jos pa­ra­mą Si­ri­jai? At­ro­ do, kol kas ne.

– Ne­ma­žai kal­bė­ta apie sis­te­ mi­nius vei­kė­jus, o kaip re­gio­ ni­niai? Ira­nie­čiai ne­se­niai iš­si­ rin­ko nau­ją pre­zi­den­tą, gal­būt iš Ira­no ga­li­ma ti­kė­tis po­zi­ci­ jos po­ky­čių Si­ri­jos at­žvil­giu?

Ga­lų ga­le, kaip su Li­ba­ne vei­ kian­čia „Hez­bol­lah“, ku­ri, ro­ dos, ak­ty­viai įsi­trau­kė į įvy­kius Si­ri­jo­je?

– Aki­vaiz­du, kad kol Ira­ne po­li­ti­ nė sis­te­ma ir eli­tas yra to­kie, ko­kie yra, o Has­sa­nas Rou­ha­ni, kaip ži­ no­te, yra da­bar­ti­nio eli­to da­lis, gal­ būt ne ryš­kiau­sia žvaigž­dė, ta­čiau da­lis, ti­kė­tis ko­kių nors es­mi­nių po­ky­čių šiuo klau­si­mu bū­tų, ma­no gal­va, ne­pa­ma­tuo­ta.

Tu­riu ome­ny, kad Ira­nas kaip rė­ mė, taip ir rems, gal­būt ne­tie­sio­ giai ar­ba tie­sio­giai, at­vi­riau ar­ba ne, re­to­ri­ne pra­sme ar ne, tiek Si­ri­ jos re­ži­mą, tiek, be jo­kios abe­jo­nės, „Hez­bol­lah“.

Ta tri­na­rė sis­te­ma iš­liks. Ira­nas rems Si­ri­ją ir „Hez­bol­lah“, o Ira­ no re­mia­ma „Hez­bol­lah“ rems Si­ ri­jos re­ži­mą. Jei­gu Ira­nas pra­ras Si­ ri­ją, pa­na­šiai kaip Ru­si­jai, tai bus di­de­lis smū­gis. Ta­čiau jei „Hez­ bol­lah“ pra­ras Si­ri­ją, tai vei­kiau­ siai bus šios or­ga­ni­za­ci­jos pa­bai­ gos pra­džia.

– Lie­tu­va yra NA­TO na­rė ir, tar­ ki­me, Al­jan­sas or­ga­ni­zuos ka­ ri­nę kam­pa­ni­ją Si­ri­jo­je. Tai­ gi ir Lie­tu­va da­ly­vaus prii­mant spren­di­mus. Tad koks ga­lė­tų bū­ti Lie­tu­vos vaid­muo?

– Pri­si­min­ki­me Li­bi­ją, ten juk ir­ gi vy­ko NA­TO ope­ra­ci­ja. O kur bu­

7

ŠeštADIENIS, birželio 22, 2013

pasaulis Gy­dys Ber­ly­ne?

Lėk­tu­vas į Is­lan­di­ją

Ne­tu­ri pa­lai­ky­mo

Vo­kie­ti­ja pa­siū­lė Uk­rai­nai, kad ka­li­na­ma bu­vu­si tos ša­lies prem­je­rė Ju­li­ja Ty­mo­šen­ko, ku­rios svei­ka­ta yra pa­šli­ju­si, bū­tų per­kel­ta gy­dy­ti į Ber­ly­ ną. Tai pa­reiš­kė Vo­kie­ti­jos už­ sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Gui­do Wes­ter­wel­le po su­si­ti­ki­mo su Uk­rai­nos va­do­vu Vik­to­ru Ja­ nu­ko­vy­čiu­mi.

Iš­nuo­mo­tas lėk­tu­vas, pa­sak vie­no su „Wi­ki­Leaks“ su­si­ju­ sio vers­li­nin­ko, pa­si­ruo­šęs nu­ skrai­din­ti bu­vu­sį JAV žval­ gy­bos dar­buo­to­ją Ed­war­dą Snow­de­ną, nu­te­ki­nu­sį in­for­ ma­ci­ją apie Va­šing­to­no vyk­do­ mas di­de­lio mas­to slap­tas ki­ ber­ne­ti­nio šni­pi­nė­ji­mo pro­gra­ mas, iš Hon­kon­go į Is­lan­di­ją.

Su­de­rė­tas nau­jo­jo ES biu­dže­ to pro­jek­tas ne­tu­ri dau­gu­ mos pa­lai­ky­mo Eu­ro­pos Par­ la­men­te. Tai Vil­niu­je pa­reiš­ kė Eu­ro­pos Par­la­men­to so­cia­ lis­tų va­do­vas Han­ne­sas Swo­ bo­da. Pa­sak jo, ES pir­mi­nin­ kau­jan­čios Ai­ri­jos pa­skelb­tas komp­ro­mi­sas dėl biu­dže­to nė­ ra priim­ti­nas.

Pra­ras­to­ji kar­ta Kaip iš­gy­ven­ti? To­kį klau­si­mą spren­džia iš Si­ri­jos pa­bė­gę ne­pil­ na­me­čiai. Jie pa­bė­gė­lių sto­vyk­ las va­di­na gy­ve­ni­mo mo­kyk­la.

Ta­čiau pa­sau­lis juos ma­to kaip pra­ras­tą­ją Si­ri­jos kar­tą.

ma tu­ri ką pa­siū­ly­ti ko­le­gai iš Ru­si­jos Vla­di­mi­rui Pu­ti­nui, kad šis pa­keis­tų po­zi­ci­ją Si­ri­jos klau­si­mu.

AFP, Šarūno Mažeikos / BFL nuo­tr.

vo Lie­tu­va? Kiek Lie­tu­va pri­si­dė­jo prie ope­ra­ci­jos Li­bi­jo­je, tiek vei­ kiau­siai pri­si­dė­tų ir prie ope­ra­ci­ jos Si­ri­jo­je.

– O kal­bant apie grės­mes Eu­ ro­pai. Kad ir kaip bū­tų, Si­ri­ja – ge­ro­kai ar­čiau Eu­ro­pos, nei Ira­ kas ar juo­lab Af­ga­nis­ta­nas.

– Pir­mo­ji, ma­nau, pa­ma­ti­nė grės­ mė yra su­si­ju­si su žmo­nių ju­dė­ji­mu, pir­miau­sia, ne­le­ga­liu. Ke­li mi­li­jo­ nai Si­ri­jos pi­lie­čių ka­ro me­tu bu­vo pri­vers­ti pa­lik­ti sa­vo na­mus, dau­ giau nei pu­sant­ro mi­li­jo­no pa­bė­go į gre­ti­mas ša­lis. Lai­ki­nas bu­vi­mas Jor­da­ni­jo­je, Tur­ki­jo­je ar Li­ba­ne, be jo­kios abe­jo­nės, šių žmo­nių ne­ten­ ki­na. Tai­gi, jei konf­lik­tas už­si­tęs ir nu­ver­tus re­ži­mą virs pi­lie­ti­niu ka­ ru, pa­na­šiu į Li­ba­ne ar Af­ga­nis­ta­ ne vy­ku­sius, tie žmo­nės tik­rai no­ rės at­si­ras­ti Eu­ro­po­je. Tai, ži­no­ma, yra iš­šū­kis.

Klau­si­mas, ar mes tu­rė­tu­me au­ to­ma­tiš­kai sie­ti šiuos iš­šū­kius su grės­mė­mis, to­kio­mis kaip te­ro­riz­ mas ar ra­di­ka­li­za­ci­ja? Sa­ky­čiau, kad vek­to­rius yra šiek pa­ki­tęs. Žmo­nės iš Eu­ro­pos, ar tiek ki­lę iš Si­ri­jos, ar ki­tų re­gio­no ša­lių, da­bar ke­liau­ja iš Eu­ro­pos ko­vo­ti į Si­ri­ją.

Kiek ži­no­ma, to­kių yra ke­li šim­tai. Štai šių žmo­nių da­ly­va­vi­mas konf­ lik­te ir­gi ga­li tu­rė­ti pa­da­ri­nių.

At­ro­do, kad Eu­ro­pos vals­ty­bės bent jau vie­šai tik re­to­riš­kai re­mia su­ki­lė­lius, o rea­liai tos pa­ra­mos ne­ ma­ty­ti, tad dau­ge­lis maiš­ti­nin­kų yra iš da­lies pa­si­pik­ti­nę ES. Tad jei konf­lik­tas iš­si­spręs­tų su­ ki­lė­lių ne­nau­dai ir B.al As­sa­do re­ ži­mas ste­buk­lin­gai su­ge­bė­tų iš­si­ lai­ky­ti, grį­žę tie žmo­nės, ma­tyt, ne­be­jaus­tų di­de­lio prie­lan­ku­mo Eu­ro­pai.

Bet ar ir tai yra ko­lo­sa­lus iš­šū­ kis? Pir­ma, kal­ba­me vos apie ke­lis šim­tus žmo­nių, ant­ra, spe­cia­lio­ sios tar­ny­bos, be jo­kios abe­jo­nės, se­ka tuos as­me­nis. Net ir Lie­tu­vos vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­ to me­ti­nė­je ata­skai­to­je bu­vo ga­li­ ma iš­vys­ti fo­tog­ra­fij­ ų, o iš to ga­li spręs­ti, kad de­par­ta­men­tas aky­ lai se­ka mu­sul­mo­nų ju­dė­ji­mą Lie­ tu­vo­je. O mes juk ne­tu­ri­me to­kių iš­šū­kių, kaip Pran­cū­zi­ja ar Jung­ ti­nė Ka­ra­lys­tė. Tad mi­nė­tų vals­ty­ bių sau­gu­mo tar­ny­bos tik­rai kont­ ro­liuo­ja si­tua­ci­ją.

Api­bend­ri­nant, iš­šū­kių bū­tų, ta­ čiau jie tik­rai ne­bū­tų to­kie es­mi­niai, kad ES iš pa­ma­tų bū­tų su­pur­ty­ta.

Pla­nuo­ja bom­bar­duo­ti At­ro­do, Jung­ti­nių Vals­ti­jų pa­rei­

gū­nai jau svars­to ga­li­my­bę smog­ti Si­ri­jai iš oro.

Ka­riuo­me­nės va­das ge­ne­ro­las

Mar­ti­nas Demp­sey su­si­gin­či­jo su vals­ty­bės sek­re­to­riu­mi Joh­nu Ker­ ry dėl po­ten­cia­lios Si­ri­jos re­ži­mo pa­ jė­gų bom­bar­da­vi­mo nau­dos. J.Ker­ ry per praei­tą sa­vai­tę vy­ku­sias dis­ ku­si­jas Bal­tų­jų rū­mų ope­ra­ty­vi­nių pa­si­ta­ri­mų ka­bi­ne­te pa­si­sa­kė už avia­ci­jos smū­gius prieš Da­mas­ko re­ži­mo oro pa­jė­gų ba­zes, nau­do­ja­ mas Si­ri­jos su­ki­lė­liams ata­kuo­ti che­ mi­niais gink­lais. Ta­čiau JAV jung­ti­ nio šta­bo va­dų ko­mi­te­to vir­ši­nin­kas M.Demp­sey griež­tai per­spė­jo, kad smū­giai iš oro su­si­ję su di­džiu­le ri­ zi­ka ir kad Si­ri­jos oro erd­vės gy­ny­ bos sis­te­ma ga­li bū­ti su­nai­kin­ta tik di­de­lio mas­to bom­bar­da­vi­mu.

Tur­ki­jo­je, Jor­da­ni­jo­je, Li­ba­ne, Ira­ ke ir Kur­dis­ta­ne šiuo me­tu glau­ džia­si apie 1,6 mln. iš Si­ri­jos pa­ bė­gu­sių žmo­nių. Net 55 pro­c. pa­bė­gė­lių – jau­nes­ni nei 18 me­tų. Šią sa­vai­tę JAV pre­zi­den­tas Ba­ rac­kas Oba­ma pa­skel­bė, kad Jung­ ti­nės Vals­ti­jos siū­lys di­džio­sioms pa­sau­lio vals­ty­bėms skir­ti dar 300 mln. do­le­rių pa­gal­bos pa­ke­tą nuo ka­ro nu­ken­tė­ju­siems Si­ri­jos gy­ ven­to­jams. Tai­gi, JAV pa­ra­ma iš­ augs iki 800 mln. do­le­rių.

Tie­sa, pa­bė­gė­lių sto­vyk­lų gy­ ven­to­jams mi­li­jo­nai ne­rū­pi. Jie džiau­gia­si, kad ga­li per die­ną už­ dirb­ti vos po ke­lis do­le­rius ir, svar­ biau­sia, gau­ti duo­nos, van­dens.

Trys vie­no­je Jor­da­ni­jos pa­bė­ gė­lių sto­vyk­lo­je gy­ve­nan­tys, tie­ sa, sa­vo var­dų „The New York Ti­mes“ žur­na­lis­tams ne­pa­sa­ kę ne­pil­na­me­čiai pa­sa­ko­jo, kad į ša­lį kai­my­nę at­vy­ko prieš dve­jus me­tus – 2011 m. rug­sė­jį. Gy­ve­ no jie Si­ri­jos Ha­mos pro­vin­ci­jo­je, ta­čiau tė­vai lie­pė jiems su­si­krau­ ti daik­tus. Tė­vai pa­reiš­kė, kad ne­ leis sū­nums gul­dy­ti gal­vos ko­vo­ se, o duk­te­riai bū­ti iš­prie­var­tau­tai ar­ba pa­grob­tai.

Kai at­vy­ko į Jor­da­ni­ją, dviem ber­niu­kams ir mer­gai­tei bu­vo 15, 13 ir 11 me­tų. „At­ke­lia­vau bū­da­mas vai­kas.

Da­bar esu šei­mos gal­va, – pa­sa­ko­ jo vy­riau­sias iš vai­kų 17 me­tų vai­ ki­nas. – Da­bar esu at­sa­kin­gas už mū­sų šei­mos pa­ja­mas, anks­čiau apie tai nie­kuo­met ne­gal­vo­jau.“ To­kių kaip ši tri­ju­lė – ap­stu. Ir ne tik Jor­da­ni­jo­je, ku­rio­je ofi­cia­liai da­bar gy­ve­na apie 420 tūkst. si­rų pa­bė­gė­lių, nors tik­ra­sis skai­čius – ge­ro­kai di­des­nis. Tūks­tan­čiai pa­ bė­gė­lių glau­džia­si Tur­ki­jo­je, Ira­ke

ir Li­ba­ne. Šio­je ša­ly­je pa­bė­gė­lių – dau­giau­sia, kiek dau­giau nei mi­li­ jo­nas. Pa­sak pa­rei­gū­nų, ne­tru­kus ne­pil­na­me­čių pa­bė­gė­lių iš Si­ri­jos skai­čius per­kops Li­ba­ne gy­ve­nan­ čių vai­kų skai­čių.

Treč­da­liui iš 22 mln. Si­ri­jos gy­ ven­to­jų rei­kia pa­gal­bos. 1,6 mln. pa­li­ko na­mus ir iš­vy­ko. Dar 4,5 mln. li­ku­sių Si­ri­jo­je per­si­kė­lė į sau­ges­nes vie­to­ves.

Pra­si­dė­jus ka­rui vai­kams te­ko pa­lik­ti mo­kyk­lų suo­lus, dau­ge­ lis jų sa­vo aki­mis re­gė­jo žiau­ru­ mus, kai ku­rie bu­vo sek­sua­liai iš­ nau­do­ja­mi.

An­tai vie­no Tur­ki­jos uni­ver­si­ te­to at­lik­ta stu­di­ja vie­no­je pa­bė­ gė­lių sto­vyk­lo­je Tur­ki­jos ir Si­ri­jos pa­sie­ny­je at­sklei­dė, kad net trys iš ke­tu­rių vai­kų per ka­rą ne­te­ko bent vie­no my­li­mo žmo­gaus.

14 me­tų Ah­ma­das Oja­nas, lei­ džian­tis die­nas Jor­da­ni­jo­je esan­ čio­je sto­vyk­lo­je, pa­sa­ko­jo, kad sva­jo­jo užau­gęs dirb­ti mo­ky­to­ju.

O štai 15 me­tų Mar­wa Hu­ta­ba no­ rė­jo bū­ti far­ma­ci­nin­ke.

De­ja, vai­kai kas­dien pri­vers­ti su­kti gal­vą, kaip ap­si­rū­pin­ti mais­ tu ir ki­tais bū­ti­nais pro­duk­tais.

A.Oja­nas pa­sa­ko­jo, kad kas­ryt nuo 6 val. sto­vi ei­lė­je gau­ti duo­ nos ir ar­ba­tos, ku­rią su­si­pi­la į ter­ mo­są. Ta­da jis ar­ba­tą par­da­vi­nė­ja sto­vyk­lo­je. Ke­tu­ris kar­tus pa­pil­ dęs ter­mo­są ar­ba­ta, kaip pa­ts sa­ ko, už­si­dir­ba po 8 do­le­rius per die­ną. Vie­nas puo­de­lis kai­nuo­ja 15 cen­tų. Šiuo „vers­lu“ už­sii­ma ne­ma­žai vie­tos jau­ni­mo.

Ki­ti ren­ka­si kiek ki­to­kį ke­lią, pa­vyz­džiui, tam­pa gau­jų na­riais. Šios, pa­sak sto­vyk­lą pri­žiū­rin­čių pa­rei­gū­nų, ku­ria­si kaip gry­bai po lie­taus.

Vis­gi pen­kio­lik­me­tis Zia­das Hen­na­wi, kar­tu su tė­vais gy­ve­ nan­tis na­me­ly­je su ra­tais, ti­ki švie­sia atei­ti­mi: „Da­bar gal­vo­ju apie tai, kad atei­ty­je man teks at­ kur­ti sa­vo gim­ti­nę.“ „The New York Ti­mes“ inf.

M.Demp­sey iš­sa­kė vir­ti­nę dy­gių

pa­sta­bų J.Ker­ry ir rei­ka­la­vo in­for­ muo­ti, koks tiks­liai bū­tų pla­nas po smū­gių, taip pat pa­brė­žė, kad Vals­ty­ bės de­par­ta­men­tas ne­vi­siš­kai su­vo­ kia to­kios ope­ra­ci­jos su­dė­tin­gu­mą.

Ne­lai­mė­liai: kai kas juos va­di­na pra­ras­tą­ja kar­ta, ta­čiau dau­ge­lis

pa­bė­gu­sių Si­ri­jos vai­kų ti­ki, kad bū­tent jie kurs nau­ją vals­ty­bę.

„Reu­ters“ nuo­tr.

8

šeštadienis, birželio 22, 2013

pasaulis

Af­ga­nis­ta­no li­ki­mas sken­di nar­ko Af­ga­nis­ta­nas šią sa­vai­tę žen­gė sim­bo­li­nį, bet svar­bų žings­nį, pe­rim­da­mas sau­gu­ mo kont­ro­lę vi­so­je ša­ly­je. Ta­čiau JAV žur­ na­las „News­week“ įspė­ja, kad pa­si­trau­kus už­sie­nio pa­jė­goms jam gre­sia nar­ko­ti­kų ma­fi­jos val­do­mos vals­ty­bės li­ki­mas.

Ku­ria­si ša­lia eli­to

Puš­tu­na­ba­das, skur­dus, pur­vi­nas ir vė­jo tar­šo­mas Ke­tos prie­mies­tis, yra vie­nas iš Pa­kis­ta­no mies­te­lių, kur ap­si­gy­ven­da­vo Af­ga­nis­ta­no Ta­li­ba­ no va­dei­vos, kai bu­vo iš­stum­ti iš sa­ vo tė­vy­nės 2001 m. Vie­no ar dvie­jų aukš­tų lūš­nos spau­džia­si vie­na prie ki­tos pa­lei siau­ras ne­grįs­tas gat­ves ir at­vi­rus ka­na­li­za­ci­jos ka­na­lus. Sie­ nos iš­pai­šy­tos už­ra­šais „Te­gy­vuo­ja mu­la Oma­ras!“ ir „Te­gy­vuo­ja Dži­ ha­das!“, daug kur ple­vė­suo­ja juo­ dos ir bal­tos spal­vų Ta­li­ba­no rė­mė­ jų vė­lia­vos. Čia Ta­li­ba­no ly­de­riai ga­lė­jo ne­ pas­te­bi­mai gy­ven­ti ir koor­di­nuo­ti pa­si­prie­ši­ni­mo ju­dė­ji­mą Af­ga­nis­ta­ ne. Bet pa­sta­rai­siais me­tais jie ėmė kraus­ty­tis ki­tur, į spar­čiai au­gan­ čius ir kles­tin­čius mies­tus, to­kius kaip Klif­to­nas, kur gy­ve­na Pa­kis­ ta­no eli­tas – vers­li­nin­kai, pra­mo­gų vers­lo mag­na­tai, me­ni­nin­kai ir po­ li­ti­kai, nė neį­ta­rian­tys, kad jų pa­šo­ nė­je įsi­ku­ria Ta­li­ba­no vei­kė­jai.

O šie sta­to ir per­ka pra­šmat­nius na­mus su grai­kiš­ko­mis ko­lo­no­mis, si­dab­ri­nio at­spal­vio ne­per­šau­na­ mais stik­lais ir tri­jų met­rų aukš­čio mū­ri­nė­mis tvo­ro­mis su spyg­liuo­ ta vie­la. Anks­čiau Ta­li­ba­no ly­de­ riai bu­vo įsi­vaiz­duo­ja­mi va­ži­nė­jan­ tys se­nomis dauž­tomis „Toyo­tomis Co­rol­lomis“, o da­bar jie vai­ruo­ja „Toyo­tas Land Crui­ser“ ir ki­to­kius pra­ban­gius au­to­mo­bi­lius.

kų pre­ky­bos ska­ti­ni­mą, fi­nan­sa­ vi­mą, or­ga­ni­za­vi­mą ir ap­sau­gą, – JAV žur­na­lui „News­week“ sa­kė Hel­man­do pro­vin­ci­jos nar­ko­ti­kų kont­ro­lės va­do­vas Ah­ma­das Wo­ ro­ras. – Nar­ko­ti­kai duo­da su­ki­lė­ liams pi­ni­gų, mais­to, gink­lų ir pa­ to­gų gy­ve­ni­mą Ta­li­ba­no ly­de­riams Ke­to­je, Ka­ra­čy­je bei Af­ga­nis­ta­ne.“

Talibanas skatina ūkininkus auginti opijų, skolina jiems pinigų sėkloms, superka derlių, ir perdirba jį į opijų bei heroiną.

Nar­ko­ti­kai jau il­gus me­tus yra svar­bi Af­ga­nis­ta­no eko­no­mi­kos da­lis, ku­rią kul­ti­vuo­ja ka­ro va­dai, ko­rum­puo­ti val­di­nin­kai ir stam­ būs pre­kei­viai. Že­mes­nio ran­go Ta­ li­ba­no va­do­vai taip pat iš jų pel­nė­ si, bet da­bar įsi­trauk­ti nu­spren­dė ir pa­grin­di­niai ly­de­riai. Tad nar­ko­ti­ kų pre­ky­ba taip pra­si­smel­kė į Ta­ li­ba­no ju­dė­ji­mą, kad ky­la rea­lus pa­vo­jus, jog už­sie­nio pa­jė­goms pa­ si­trau­kus Af­ga­nis­ta­nas taps nar­ko­ ti­kų ma­fi­jos val­do­ma vals­ty­be.

Pa­ja­mos pa­dvi­gu­bė­jo

Tur­tų šal­ti­nis – ne pa­slap­tis

Ki­taip ta­riant, Ta­li­ba­no va­do­vai šian­dien ge­ro­kai tur­tin­ges­ni, nei bu­vo prieš ke­le­tą me­tų. Ir jų tur­tų šal­ti­nis nė­ra pa­slap­tis Af­ga­nis­ta­ne bei Pa­kis­ta­ne. „Ta­li­ba­nas la­biau nei bet ka­ da anks­čiau įsi­trau­kęs į nar­ko­ti­

Praė­ju­sio am­žiaus pa­sku­ti­nio de­ šimt­me­čio pa­bai­go­je Af­ga­nis­ta­nui tuo­met va­do­va­vęs Ta­li­ba­no ly­de­ ris mu­la Mo­ham­me­das Oma­ras už­ drau­dė opi­jaus ga­my­bą ir pre­ky­bą kaip ha­ram – is­la­mui prieš­ta­rau­ jan­tį el­ge­sį. Ta­čiau vie­ti­niai Ta­li­ ba­no va­dai Hel­man­de, Kan­da­ha­re

Pralaimėjimas: Jungtinių Tautų duomenys rodo, kad Afganistano pastangos naikinti aguonų pasėlius neduod

ir ki­tuo­se re­gio­nuo­se, ku­riuo­se au­ gi­na­mas opi­jus, nuo praė­ju­sio de­ šimt­me­čio pra­džios nau­do­jo­si šiuo vers­lu su­ki­lė­lių veik­lai fi­nan­suo­ti, rink­da­mi iš opi­jaus au­gin­to­jų 10 pro­c. mo­kes­tį. Remiantis Jung­ti­nių Tau­tų nar­ko­ti­kų ir nu­si­kals­ta­mu­ mo biu­ro (UNODC) 2009 m. ata­ skai­ta, šis mo­kes­tis ta­li­bams kas­ met at­neš­da­vo nuo 22 iki 44 mln. do­le­rių. Dar maž­daug 70 mln. do­ le­rių Ta­li­ba­nas su­rin­ko už nar­ko­ti­ kų ko­lo­nų, va­žiuo­jan­čių per jų te­ri­ to­ri­ją, sau­gu­mą.

Bet pa­sta­rai­siais me­tais su­ki­lė­ liai rim­tai ėmė­si šio vers­lo. Jie ska­ ti­na ūki­nin­kus au­gin­ti opi­jų, sko­ li­na jiems pi­ni­gų sėk­loms, su­per­ka der­lių, per­dir­ba jį į eks­por­tuo­ja­ mą opi­jų bei he­roi­ną ir ga­liau­siai trans­por­tuo­ja pro­duk­ci­ją į Pa­kis­ ta­ną ar­ba Ira­ną, pa­pras­tai se­no­mis to­jo­to­mis, kad lik­tų ne­pas­te­bė­ti. „Anks­čiau Ta­li­ba­nas atei­da­ vo tik 10 pro­c. tvark­da­rių mo­kes­ čio ar­ba pi­ni­gų už ap­sau­gą, o da­bar

pasaulis per savaitę

jie užė­mė vi­są vers­lą nuo pra­džios iki ga­lo“, – žur­na­lui „News­week“ pa­sa­ko­jo Hel­man­do pro­vin­ci­jos že­mes­nio ran­go su­ki­lė­lių va­das, ne­no­rė­jęs at­skleis­ti sa­vo var­do. Bet jis ži­no, ką kal­ba, nes su vi­sa šei­ma yra įtrauk­tas į šį vers­lą. „Ta­li­ba­no ly­de­riai pa­skirs­tė sa­vo kont­ro­liuo­ja­mus ra­jo­nus į nar­ko­ti­ kų zo­nas, pa­sky­rė ten įta­kin­giau­ sius sa­vo va­dus, – to­liau pa­sa­ko­jo vy­riš­kis. – Jie ne tik ska­ti­na ūki­ nin­kus au­gin­ti opi­jų, bet ir lei­džia kiek­vie­nos zo­nos va­dams ak­ty­viai įsi­trauk­ti į vers­lą.“ UNODC duo­me­ni­mis, šian­dien su­ki­lė­lių pa­ja­mos iš nar­ko­ti­kų sie­ kia 200 mln. do­le­rių per me­tus.

La­bo­ra­to­ri­jos ne­pa­sie­kia­mos

Ta­li­ba­nas su­tel­kia dė­me­sį į nar­ ko­ti­kų vers­lą per ru­dens sė­jos se­ zo­ną. Va­dai daž­nai ap­rū­pi­na ūki­ nin­kus sėk­lo­mis, trą­šo­mis bei avan­si­nė­mis iš­mo­ko­mis ir už­tik­ ri­na ap­sau­gą.

„Dau­ge­ly­je ra­jo­nų Ta­li­ba­nas ska­ ti­na kai­mie­čius so­din­ti kiek įma­ no­ma dau­giau aguo­nų ir už­tik­ri­na ūki­nin­kus, kad ap­sau­gos juos nuo bet ko­kių vals­ty­bės ban­dy­mų nai­ kin­ti pa­sė­lius“, – aiš­ki­no Hel­man­ do pro­vin­ci­jos ko­vos su nar­ko­ti­kais ope­ra­ty­vi­nės gru­pės va­do­vas Mu­ ham­ma­das Ab­da­li.

UNODC duo­me­nys ro­do, kad vals­ty­bės pa­stan­gos nai­kin­ti aguo­nų pa­sė­lius yra bergž­džios: iš maž­daug 120 tūkst. ha per­nykš­čių pa­sė­lių pa­ vy­ko su­nai­kin­ti tik 6 pro­c. Su­ki­lė­liai taip pat įgu­do pa­vers­ti opi­jų he­roi­no mil­te­liais. Anot UNODC, prieš tre­ je­tą me­tų Af­ga­nis­ta­ne vei­kė be­maž 500 he­roi­no ga­my­bos la­bo­ra­to­ri­ jų, o da­bar – ke­lis­kart dau­giau. Jos įren­gia­mos ato­kio­se, sun­kiai priei­ na­mo­se ir Ta­li­ba­no kont­ro­liuo­ja­ mo­se te­ri­to­ri­jo­se. „Nei mes, nei JAV pa­jė­gos ne­ga­ li­me pa­siek­ti šių te­ri­to­ri­jų, – pri­ pa­ži­no M.Ab­da­li. – Tik JAV spe­ cia­lio­sios pa­skir­ties bū­riai ga­lė­tų

2013 06 15 2013 06 21

Šeš­ta­die­nis

Pir­ma­die­nis

Trečiadienis

Nuo­sai­k ių pa­ž iū­r ų dva­si­nin­kas Has­sa­ nas Rou­ha­ni pa­skelb­ tas nau­juo­ju Ira­no pre­ zi­den­tu ir po per­ga­lės, ku­ri bu­vo šven­čia­ma gat­vė­se bei at­sar­ giai svei­ki­na­ma didžiųjų pa­sau­lio valsty­ bių, už­bai­gė aš­tuo­ne­rių me­tų pe­rio­dą, kai šis po­stas pri­klau­sė kon­ser­va­to­riams.

Pask­li­dus nau­jie­noms apie jo per­ga­lę, de­šim­tys tūks­tan­čių džiū­gau­jan­čių ira­ nie­čių bu­vo išė­ję į Te­he­ra­no gat­ves su 64-erių H.Rou­ha­ni at­vaiz­dais, skan­duo­ da­mi šū­kius už re­for­mas.

Sa­vo pir­ma­ja­me pa­reiš­ki­me 50,68 pro­c. bal­sų ga­vęs H.Rou­ha­ni pa­ra­gi­no pa­sau­lio ga­lin­gą­sias vals­ty­bes elg­tis su Ira­nu pa­gar­biai ir pri­pa­žin­ti jo tei­ses, tik­riau­siai tu­rė­da­mas ome­ny­je prieš­ ta­rin­gai ver­ti­na­mą Te­he­ra­no bran­duo­ li­nę po­li­ti­ką.

Če­ki­jos prem­je­ras Pet­ ras Ne­čas at­si­sta­ty­di­ no dėl ky­ši­nin­ka­vi­mo ir šni­pi­nė­jimo skan­da­ lo, su­si­ju­sio su vie­na aukš­to ran­go jo pa­dė­jė­ja bei nu­ma­no­ma mei­lu­že ir su­kė­lu­sio nau­ją po­li­ti­nę kri­zę šio­je re­ce­si­jos pri­slėg­to­je ES ša­ly­je. Ša­lies va­do­vas Mi­lo­šas Ze­ma­nas pa­pra­šė de­ši­ nių­jų pa­žiū­rų P.Ne­čo, ku­ris tre­jus me­tus sto­vė­jo prie ne­tvir­tos koa­li­ci­nės vy­riau­ sy­bės vai­ro, dirb­ti lai­ki­nuo­ju prem­je­ru, kol bus su­for­muo­ta nau­ja ad­mi­nist­ra­ci­ja. Šią kri­zę su­kė­lė penk­ta­die­nį pa­teik­ti kal­ ti­ni­mai P.Ne­čo ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vei ir jo nu­ma­no­mai mei­lu­žei Ja­nai Na­gyo­vai dėl ky­ši­nin­ka­vi­mo ir įga­lio­ji­mų vir­ši­ji­mo. Po­li­ci­ ja kal­ti­na ją pra­šius ka­ri­nę žval­gy­bą sek­ti da­bar at­ski­rai gy­ve­nan­čią P.Ne­čo žmo­ną Rad­ką. 48-erių prem­je­ras anks­čiau šią sa­ vai­tę pa­skel­bė, kad jo san­tuo­ka nu­trū­ko.

Ne­to­li Rio de Ž a ­n e i ­r o vy­ko po­ li­c i­j os s u ­ si­rė­mi­mai su pro­tes­ tuo­to­jais, nors du di­ džiau­s i Bra­z i­l i­j os mies­tai at­šau­kė vie­ šo­jo trans­por­to bi­lie­ tų pa­bran­gi­ni­mą, dėl ku­rio ki­lo dvi sa­vai­tes ša­ly­je trun­kan­tys pro­ tes­tai. Bi­lie­tų pa­bran­gi­ ni­mo at­šau­ki­mas San Pau­ le ir Rio de Ža­nei­re yra svar­bi pro­tes­tuo­to­jų per­ga­lė per di­džiau­sią pro­tes­tų ban­gą Bra­zi­li­jo­je per pa­sta­ ruo­sius du de­šimt­me­čius, ku­ri ly­gi­na­ ma su Ara­bų pa­va­sa­riu ar­ba ne­ra­mu­ mais Tur­ki­jo­je.

9

šeštadienis, birželio 22, 2013

pasaulis

o­ti­kų mig­lo­je

Ke­liaus na­mo, bet ne vi­si Go­ro pro­vin­ci­jo­je jau po dvie­jų mė­ne­sių bus nu­leis­ta be­veik de­ vy­ne­rius me­tus ple­vė­sa­vu­si Lie­ tu­vos vė­lia­va, bet, ti­kė­ti­na, ne vi­ si lie­tu­viai šie­met grįš iš Af­ga­nis­ ta­no na­mo.

Dir­ba pa­sku­ti­nė pa­mai­na

Šie­met ba­lan­dį į Af­ga­nis­ta­ną iš­vy­ ko 17-oji ir pa­sku­ti­nė Go­ro pro­vin­ ci­jos at­kū­ri­mo gru­pė (PAG), ku­ri už­baigs Lie­tu­vos mi­si­ją Af­ga­nis­ ta­ne. Ofi­cia­li Go­ro PAG už­da­ry­ mo ir Čag­ča­ra­no sto­vyk­los per­da­ vi­mo vie­tos pa­jė­goms ce­re­mo­ni­ja pla­nuo­ja­ma rugp­jū­čio pa­bai­go­je, o lie­tu­vių ka­riai na­mo tu­rė­tų grįž­ ti iki rug­sė­jo 1-osios.

O iš­puo­liai, ma­nau, ne­si­baigs nie­ka­da, kad ir kiek čia mes bū­tu­me – 10, 20, 30 me­tų.

da beveik jokio rezultato. AFP nuotr.

tai pa­da­ry­ti, bet nar­ko­ti­kai nė­ra jų at­sa­ko­my­bės sri­tis.“ Iš tie­sų jau il­gą lai­ką dis­ku­tuo­ja­ma, ar Jung­ti­ nės Vals­ti­jos ir ki­tos ša­lys tu­rė­tų skir­ti dau­giau dė­me­sio nar­ko­ti­kų kont­ro­lei Af­ga­nis­ta­ne. Bet už­sie­

nio pa­jė­gos vi­sas pa­stan­gas de­da sau­gu­mui už­tik­rin­ti ir Af­ga­nis­ ta­no ka­riuo­me­nei mo­ky­ti, to­dėl nar­ko­ti­kų ga­my­ba ir pre­ky­ba nie­ ka­da ne­bu­vo dė­me­sio cent­re.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

De­ry­bų dar ne­pla­nuo­ja Ta­li­ba­nui ant­ra­die­nį ati­da­rius po­li­ti­ nį biu­rą Ka­ta­re, pa­si­gir­do pra­ne­ši­mų, kad Jung­ti­nės Vals­ti­jos pla­nuo­ja ne­ tru­kus pra­dė­ti de­ry­bas su su­ki­lė­liais.

Va­šing­to­nas sie­kia, kad Ta­li­ba­nas nu­ trauk­tų ry­šius su „Al Qae­da“, pri­tar­tų JAV ba­zių bu­vi­mui Af­ga­nis­ta­ne po 2014 m. ir jų ne­pul­tų. O Ta­li­ba­nas rei­ ka­lau­ja iš­ves­ti vi­sas už­sie­nio pa­jė­gas, pa­leis­ti JAV kont­ro­liuo­ja­muo­se ka­lė­ ji­muo­se lai­ko­mus jo na­rius, taip pat leis­ti jam da­ly­vau­ti Af­ga­nis­ta­no po­ li­ti­nia­me gy­ve­ni­me, tu­rė­ti sa­vo at­sto­ vų ka­riuo­me­nė­je. Ta­čiau JAV vals­ty­ bės de­par­ta­men­tas tre­čia­die­nį nu­ro­ dė, kad Va­šing­to­nas dar nė­ra su­pla­

na­vęs de­ry­bų su Ta­li­ba­nu ir kad šiuo klau­si­mu kon­sul­tuo­ja­ma­si su Af­ga­ nis­ta­no va­do­vy­be.

Af­ga­nis­ta­no pre­zi­den­tas Ha­mi­das Kar­zai, va­do­va­vęs JAV pa­lai­ko­mai Ka­bu­lo vy­riau­sy­bei, nuo ame­ri­kie­čių va­do­vau­ja­mos in­va­zi­jos, su­reng­tos po 2001 m. rug­sė­jo 11-osios iš­puo­lių prieš Jung­ti­nes Vals­ti­jas ir nu­ver­tu­sios Ta­ li­ba­no re­ži­mą, prie­ši­na­si dvi­ša­lėms JAV ir ta­li­bų de­ry­boms. Tre­čia­die­nį jis įšal­dė at­ski­ras Af­ga­nis­ta­no ir JAV de­ ry­bas dėl su­tar­ties, ku­ri leis­tų Va­šing­ to­nui pa­lik­ti da­lį sa­vo ka­rių Af­ga­nis­ta­ ne po NA­TO ko­vi­nės mi­si­jos pa­bai­gos atei­nan­čiais me­tais.

Lie­tu­va Go­ro pro­vin­ci­jos at­kū­ri­ mui va­do­vau­ja nuo 2005 m., šiuo me­tu ten tar­nau­ja apie pu­sant­ro šim­to lie­tu­vių ka­rių.

Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės va­das ge­ ne­ro­las lei­te­nan­tas Ar­vy­das Po­cius šio mė­ne­sio pra­džio­je sa­kė, kad pa­ si­trau­ki­mas iš Go­ro ne­reiš­kia pa­si­ trau­ki­mo iš Af­ga­nis­ta­no, o Lie­tu­ vos val­džia yra su­tei­ku­si man­da­tą ka­riams tarp­tau­ti­nė­je ope­ra­ci­jo­je Af­ga­nis­ta­ne da­ly­vau­ti iki 2014 m. pa­bai­gos.

Siųs inst­ruk­to­rius

Be PAG kon­tin­gen­to, dar maž­daug apie šim­tą Lie­tu­vos ka­rių yra pa­si­ skirs­tę ki­tuo­se Af­ga­nis­ta­no re­gio­ nuo­se. Spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų pa­ jė­gų es­kad­ro­nas „Ait­va­ras“ ir Oro pa­jė­gų mo­ky­mo gru­pė yra dis­lo­ kuo­ti pie­ti­nė­je Kan­da­ha­ro pro­vin­ ci­jo­je. Sos­ti­nė­je Ka­bu­le su­telk­tas lo­gis­ti­nis Lie­tu­vos ka­rių bran­duo­ lys – Na­cio­na­li­nės pa­ra­mos ele­ men­tas ir Pa­jė­gų iš­ve­di­mo koor­di­ na­vi­mo gru­pė.

A.Po­cius neat­me­tė ga­li­my­bės, kad iš­ve­dus ka­rius iš Go­ro ir tarp­ tau­ti­niams par­tne­riams dek­la­ra­ vus po­rei­kį, Lie­tu­va į Af­ga­nis­ta­ną ga­lė­tų nu­siųs­ti pa­pil­do­mą skai­čių

Tre­čia­die­nis Vie­šo­jo trans­por­ to bi­lie­tų pa­ bran­g i­n i­m o suk ­ e l ­t o s de­monst­ r a ­c i ­j o s p e ­r a u ­ go į ne­ pa­s i­t en­ k i ­n i ­m ą vy­riau­sy­ bės iš­lai­ do­mis Kon­ f e ­d e ­r a ­c i ­j ų tau­rės fut­bo­lo tur­ny­rui, ki­tais me­ tais įvyk­sian­čiam pa­sau­ lio fut­bo­lo čem­pio­na­tui ir 2016 m. olim­ pi­nėms žai­dy­nėms, ku­rios, pa­sak kri­ti­kų, pa­den­gia­mos iš so­cia­li­nėms pro­gra­ moms skir­tų lė­šų.

Su­ka­kus ly­giai me­tams po to, kai tink­la­ la­p io „Wi­ki­Leaks“ įkū­rė­jas Ju­lia­nas As­san­ge’as ga­vo prie­globs­tį Ek­ va­do­ro am­ba­sa­do­je Lon­do­ne, jis pa­reiš­ kė te­be­si­bai­mi­nan­ tis JAV kerš­to dėl jo po­rta­lo pa­vie­šin­tų slap­ tų do­ku­men­tų. Aust­ra­las taip pat pri­si­pa­ži­no su­vo­kian­ tis, kad dip­lo­ma­ti­nė ak­la­vie­tė dėl jo pa­dė­ties ga­li tęs­tis dar daug mė­ne­sių ar­ ba me­tų. „Vis­kas, ko pra­šau, tai elg­tis su ma­ni­mi kaip su nor­ma­liu žmo­gu­mi ir ne­leis­ti, kad po­li­ti­ka da­ry­tų po­vei­kį tei­si­niams spren­

Terminas: kariuomenės vadas A.Pocius teigė, kad iki rugsėjo 1-osios pa­

skutinės Goro PAG pamainos kariai turėtų grįžti namo.

ka­ri­nių inst­ruk­to­rių, ku­rie pa­dė­tų reng­ti vie­tos pa­jė­gas. „Yra lau­kia­ma JAV po­li­ti­nės va­ do­vy­bės spren­di­mų, kiek jie ruo­šia­ si Af­ga­nis­ta­ne pa­lik­ti 2014 m. Nuo to, aiš­ku, pri­klau­sys ir to­li­mes­nis pa­jė­gu­mų ge­ne­ra­vi­mas. Mes sa­vo pa­jė­gu­mus esa­me aiš­kiai įvar­di­ję, o dėl ki­tų – iš­vyks PAG, žiū­rė­si­me, ką mes duo­si­me. Bet bus kal­ba­ma jau apie mo­ky­mo, inst­ruk­to­rių gru­pes, ku­rios mo­kys af­ga­nis­ta­nie­čius“, – svars­tė A.Po­cius. „Di­de­lio vie­ne­to – šim­tais – tik­ rai ne­bus, bet ga­li bū­ti 10–20, žiū­ rė­si­me. Tai ir­gi su­si­ję su pi­ni­gais.

Mū­sų biu­dže­tas ži­no­mas. Vie­ ša pa­slap­tis – 0,77 pro­c. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to“, – tei­gė ka­riuo­ me­nės va­das.

Pa­sa­ka be ga­lo

Var­do ne­nu­ro­dęs Lie­tu­vos spe­cia­ lių­jų ope­ra­ci­jų pa­jė­gų, ar­ba „Ait­va­ ro“ bū­rio, ka­rys nau­jie­nų agen­tū­rai BNS tei­gė, kad lie­tu­vių reng­tos Af­ ga­nis­ta­no pa­jė­gos yra ge­rai ver­ti­ na­mos, iš­mo­ko grei­tai rea­guo­ti į si­tua­ci­ją ir bū­ti mo­bi­lios, jau ge­

Algirdo Kubaičio / BFL nuotr.

ba tvar­ky­tis pa­čios. Bet ka­rys pri­ pa­ži­no, kad af­ga­nis­ta­nie­čiai tu­rės daug dar­bo: „Ne pa­slap­tis – ta­li­bai pa­to­bu­lė­jo. Nuo pa­čių pir­mų me­ tų, kai mes čia at­va­žia­vo­me – 2002 m., stip­riai pa­si­kei­tė ir jų tak­ti­ka, ir jie la­bai pla­čiai pra­dė­jo nau­do­ ti imp­ro­vi­zuo­tus sprogs­ta­mus už­ tai­sus.

O tie iš­puo­liai, ma­nau, ne­si­baigs nie­ka­da, kad ir kiek čia mes bū­tu­ me – 10, 20, 30 me­tų, sam­di­niai vi­sa­da eis iš Pa­kis­ta­no, Ira­no, ir tai bus to­kia pa­sa­ka be ga­lo.“ BNS inf.

0,77 proc.

– tokią bendrojo vidaus produkto dalį Lietuva skiria gynybai.

Ket­vir­ta­die­nis di­mams“, – sa­kė J.As­ san­ge’as.

41-ų ak­ty­vis­ tas bu­vo suim­ tas Lon­do­ ne 2010 m. g r u o ­d ž i o 7-ąją pa­gal areš­to or­ de­rį, iš­duo­ tą Šve­di­jos, šios ša­lies pro­ku­ro­rai no­ri jį ap­klaus­ti dėl įta­ ria­mo ly­ti­nio smur­to prieš dvi mo­te­ris.

J.As­san­ge’as nei­gia tuos kal­ti­ni­mus ir sa­ko, jog tik­ro­ji jo per­se­kio­ji­mo prie­žas­ tis yra fak­tas, kad „Wi­ki­Leaks“ pa­vie­ši­no itin daug jam nu­te­kin­tų la­bai slap­tų JAV do­ku­men­tų.

Vi­du­ram­žiais sta­ty­to­ je Ry­gos pi­ly­je vė­lų va­ ka­rą ki­lęs gais­ras ap­ ga­di­no da­lį pa­sta­to.

Lat­vi­jos te­le­vi­zi­jos re­ por­ta­že bu­vo ma­ty­ti lieps­no­jan­tis sto­gas ir į nak­ties dan­gų ky­lan­tys tirš­ti dū­mai.

3,2 tūkst. kv. met­rų plo­tą apė­mu­sį gais­rą gel­bė­to­jai mal­ši­no pen­kias va­lan­das.

Ry­gos pi­lis taip pat yra Lat­vi­jos pre­zi­den­ to re­zi­den­ci­ja, ta­čiau šiuo me­tu ša­lies va­do­ vas And­ris Bėr­zi­nis yra lai­ki­nai per­si­kė­lęs į ki­tą is­to­ri­nį Ry­gos pa­sta­tą – Juo­da­gal­vių na­mus, kol vyks­ta pi­lies re­konst­ruk­ci­ja.

Gais­ro pa­da­ry­ta ža­la kol kas neaiš­ki.

Bai­mi­na­ma­si, kad ug­nis ap­ga­di­no mu­ zie­jų ir jo eks­po­na­tus. Apie nu­ken­tė­ju­ sius žmo­nes pra­ne­ši­mų ne­gau­ta.

10

šeštadienis, birželio 22, 2013

miestas

Juo­dai bal­ta is­to­ri­jos mįs­lė 1

Už­ra­šas skel­bia, kad vie­ no­je nuo­trau­ko­je Bro­lių gat­vė (Brüder str.), ant­ro­jo­je – Nau­ jo­ji (Neue str.). Abi jos bu­vo Fried­ri­ cho tur­gaus va­ka­ri­nė­je pu­sė­je.

Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­ zie­jaus is­to­ri­kas Sau­lius Ka­ra­lius tei­gė ne­tu­rįs ži­nių apie pir­mą­sias ka­ro tarp fa­šis­ti­nės Vo­kie­ti­jos ir So­ vie­tų Są­jun­gos die­nas Klai­pė­do­je.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to do­cen­tas Va­si­li­jus Saf­ro­no­vas pa­sa­ko­jo ži­nąs fak­tą, kad pa­čio­je šio ka­ro pra­džio­ je uos­ta­mies­tį bom­bar­da­vo so­vie­tų lėk­tu­vai ir dėl to žu­vo žmo­nių.

Pa­sak is­to­ri­ko, nak­tį iš bir­že­lio 22-osios į 23 die­ną mies­tą bom­bar­ da­vo 57-osios miš­rio­sios avia­ci­jos di­vi­zi­jos 50-ojo grei­to­jo rea­ga­vi­mo bom­bar­da­vi­mo pul­ko pa­jė­gos.

Antsk­ry­džio me­tu ke­lios bom­bos nu­kri­to ne­to­li da­bar­ti­nės Se­no­sios tur­ga­vie­tės. Daug ža­los pa­sta­tams ant­skry­dis ne­pa­da­rė, ta­čiau žu­vo 23 ci­vi­liai, 15 be­lais­vių ir ke­li ka­rei­viai.

Po šio ant­skry­džio iki pat 1944 m. vi­du­rio Klai­pė­da bu­vo „tai­kos oa­zė“, pa­ly­gin­ti su li­ku­sia Vo­kie­

E.Kaz­laus­kis ap­ti­ ko įdo­mų fak­tą – la­ kū­nai me­la­vo ra­por­ tuo­da­mi va­dams apie at­lik­tų ant­skry­ džių pa­da­ri­nius. O šie, pra­neš­da­mi dar aukš­tes­niems vir­ ši­nin­kams, sa­vo pa­ val­di­nių nuo­pel­nus iš­pū­tė dar la­biau.

ti­ja, kur nuo 1942 m. są­jun­gi­nin­ kai ėmė ak­ty­viau bom­bar­duo­ti did­mies­čius.

Ne­ra­dę ieš­ko­to de­san­to, lėk­tu­vai pa­su­ko į at­sar­gi­nį tai­ki­nį – Me­me­lį.

Lėk­tu­vai ne­ga­lė­jo grįž­ti į sa­vo ae­ rod­ro­mą, kol po jų spar­nais bu­vo mi­nų ir tor­pe­dų.

Ne­ži­nia iš kur mū­sų lai­kus pa­sie­ kė ži­nia, kad so­vie­tų la­kū­nai iš oro žval­go ži­no­jo, jog Me­me­lio uos­ te iš­krau­na­mi du di­de­li trans­por­ ti­niai lai­vai.

Gy­rė­si ne­bū­tais da­ly­kais

Vė­liau so­vie­tų la­kū­nai gy­rė­si, kad pir­mie­ji pra­si­bro­vę pro tan­ kią prieš­lėk­tu­vi­nę vo­kie­čių gy­ny­ bos ug­nį bom­bo­ne­šiai nu­skan­di­no trans­por­tą ir su­nai­ki­no kran­ti­nes.

Jiems iš pa­skos trys es­kad­ri­lės ata­ ka­vo trans­por­tą ir ka­ro lai­vą, ku­rie be­re­gint nu­sken­do.

Ket­vir­to­ji es­kad­ri­lė, skrai­di­nu­ si tor­pe­das, jas nu­me­tė ant uos­to sta­ti­nių.

Me­la­gin­gai gir­da­mie­si so­vie­ tų la­kū­nai tei­gė, kad uos­tas smar­ kiai lieps­no­jo, pa­slėp­da­mas mies­tą tirš­tuo­se dū­muo­se. Nė vie­nas so­ vie­tų lėk­tu­vas ne­bu­vo pa­šau­tas ar pa­žeis­tas, vo­kie­čių nai­kin­tu­vai ne­ pa­si­ro­dė. Ki­ta vei­kiau­siai iš­gal­vo­ta is­to­ri­ja pa­sa­ko­ja, kad ne­ra­dę jū­ro­je ieš­ko­to prie­šo lai­vų kon­vo­jaus de­ vy­ni so­vie­tų lėk­tu­vai sa­vo tor­pe­das nu­me­tė ant lai­vų, sto­vė­ju­sių Me­ me­lio rei­de.

Es­kad­ri­lės va­das pa­sa­ko­jo, jog vie­nas mi­ni­nin­kas spro­gęs ski­lo pu­siau, o ki­tas nu­sken­do pa­svi­ręs lai­vo prie­kiu į van­de­nį.

E.Kaz­laus­kis ap­ti­ko įdo­mų fak­ tą – la­kū­nai me­la­vo ra­por­tuo­da­mi va­dams apie at­lik­tų ant­skry­džių pa­da­ri­nius. O šie, pra­neš­da­mi dar aukš­tes­niems vir­ši­nin­kams, sa­vo pa­val­di­nių nuo­pel­nus iš­pū­tė dar la­biau.

Bal­ti­jos ka­ro lai­vy­no šta­bo vir­ši­ nin­kui Rau­do­no­sios žvaigž­dės Bal­ ti­jos lai­vy­no Ka­ro oro pa­jė­gų va­das ge­ne­ro­las ma­jo­ras pra­ne­šė: „Ka­ri­ nės jū­rų ba­zės Me­mel fa­šis­tai ne­ be­tu­ri. Mes ją su­bom­bar­da­vo­me“.

Me­me­lis – at­sar­gi­nis tai­ki­nys

Praei­ties ži­no­vas bei ty­ri­nė­to­jas klai­pė­die­tis E. Kaz­laus­kis pa­sta­rai­ siais me­tais do­mė­jo­si Ant­ruo­ju pa­ sau­li­niu ka­ru. Apie pir­mą­jį mū­sų mies­to bom­bar­da­vi­mą jis yra su­rin­ kęs ne­ma­žai įdo­mios me­džia­gos.

E.Kaz­laus­kis tvir­ti­no, kad pir­ mo­sios bom­bos ant Me­me­liu ta­ da va­din­to mū­sų mies­to nu­mes­tos ne bir­že­lio 23-ią­ją, o 24-osios va­ ka­re. Taip teig­da­mas E.Kaz­laus­kis re­mia­si šia­me ant­skry­dy­je da­ly­va­ vu­sių la­kū­nų bei jų va­dų ra­por­tais ir pri­si­mi­ni­mais.

Api­bū­din­da­mas pir­mą­sias ka­ro die­nas, praei­ties ži­no­vas tei­gė, jog at­si­pei­kė­ję po pir­mo­jo šo­ko so­vie­ tų avia­ci­jos pul­kų va­dai ga­vo įsa­ ky­mus at­plėš­ti vo­kus su nu­ro­dy­ mais, kaip veik­ti ka­rui pra­si­dė­jus.

Ta­čiau ne­ži­no­da­mi rea­lios si­tua­ ci­jos ir prie­šo veiks­mų, skry­džius nu­krei­pė nai­kin­ti mis­ti­nius vo­kie­ čių kon­vo­jus ir de­san­tus Lie­po­jos, ta­da va­din­tos Li­ba­va, ir net Ry­gos pa­jū­rio priei­go­se.

E.Kaz­laus­kis ra­do duo­me­nų, ko­ kių pul­kų lėk­tu­vai bir­že­lio 24-ąją bom­bar­da­vo Me­me­lį ir Gum­bi­nę.

Esa­ma ži­nių, kad tą­dien iš­skri­do 36 bom­bo­ne­šiai bei tor­ped­ne­šiai, ta­čiau jų ne­ly­dė­jo nė vie­nas nai­ kin­tu­vas, tad ir žval­gy­bos jie ne­ tu­rė­jo.

Tarp au­kų – ka­ro be­lais­viai

„Iš tie­sų, tai – me­las. Kliu­vo prie­ mies­čiui, ties Se­no­sios tur­ga­vie­tės va­ka­ri­niu pa­kraš­čiu, o trys lėk­tu­ vai nu­me­tė bom­bas ant elekt­ri­ nės. Pran­cū­zų ir bel­gų ka­ro be­lais­ viai lau­kė kro­vi­ni­nių au­to­mo­bi­lių, ku­rie tu­rė­jo juos nu­vež­ti į ba­ra­kus ne­to­li da­bar­ti­nio „Sig­na­lo“, – pa­ sa­ko­jo E.Kaz­laus­kis.

Jei ka­da nors is­to­ri­kai im­tų­si de­ ta­liau tir­ti šį mies­to praei­ties pus­ la­pį, jiems tek­tų pa­tiks­lin­ti, kiek tą­dien Klai­pė­do­je žu­vo žmo­nių.

Nea­be­jo­ti­nai ži­no­ma, kad pa­ke­ liui iš dar­bo elekt­ri­nė­je, vei­ku­sio­je prie upės, kur da­bar Da­nės gat­vė­ je yra „Klai­pė­dos ener­gi­ja“, gal­vas pa­dė­jo sep­ty­ni bel­gų ir vie­nuo­li­ka pran­cū­zų ka­ro be­lais­vių.

Ma­no­ma, kad jie bu­vo pa­lai­do­ti mies­to ka­pi­nė­se, ku­rios yra vir­tu­ sios Skulp­tū­rų par­ku.

Bro­liš­kas ka­pas bu­vo pa­ženk­lin­ tas kry­žiu­mi, ant ku­rio bu­vo pa­ žy­mė­tos abie­jų vals­ty­bių vė­lia­vos.

Ant­ka­pi­nia­me ak­me­ny­je bu­vo iš­ kal­tos vi­sų žu­vu­sių be­lais­vių pa­ var­dės. Kur bu­vo šis ka­pas, da­bar ga­li­ma tik spė­lio­ti.

Pa­na­šu, kad ant­skry­džio me­tu žu­vo ir ke­li vo­kie­čių ka­rei­viai.

E.Kaz­laus­kiui yra te­kę ma­ty­ti jų lai­do­tu­vių ka­rių ka­puo­se nuo­trau­

Griū­tis: ne­to­li Se­no­jo tur­gaus bu­vu­sio­je Bro­lių gat­vė­je bom­ba pa­tai­kė į gy­ve­na­mą­jį na­mą.

Klai­pė­dos I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­kos AdM ar­chy­vo nuo­tr.

Mįs­lės: ka­ro me­tais Klai­pė­do­je da­ry­tos nuo­trau­kos liu­di­ja apie pir­mo­jo bom­bar­da­vi­mo pa­da­ri­nius.

ką. Jo­je už­fik­suo­ti 1941 m. va­sa­ros įvy­kiai. Ka­ry­bos is­to­ri­jos en­tu­zias­ tas spė­ja, kad tai ga­lė­jo bū­ti bū­tent to pir­mo­jo bom­bar­da­vi­mo au­kos.

Ga­li bū­ti, kad ka­riai tą­dien bu­vo sar­gy­bo­je ar­ba sau­go­jo be­lais­vius.

Kiek žu­vo ci­vi­lių, rei­kė­tų tiks­ lin­ti.

Iš­li­ko gy­vi liu­di­ji­mai

Apie tos die­nos įvy­kius esa­ma ir gy­vų liu­di­ji­mų. Mū­sų lai­kus pa­sie­ kė pa­čio­je ka­ro pra­džio­je vo­kie­čių į ne­lais­vę paim­to ir mū­sų mies­te lai­ ky­to pran­cū­zo at­si­mi­ni­mai.

Jis ra­šė: „1941 m. bir­že­lio 24 d. po ali­nan­čio dar­bo Me­me­lio elekt­ ros ga­myk­lo­je iki 18.30 val., kai vi­ si bu­vo­me su­ren­ka­mi ir sunk­ve­ ži­miais iš­ve­ža­mi į sto­vyk­lą, mus ne­ti­kė­tai bom­bar­da­vo trys ru­ sų lėk­tu­vai. Ke­ly­je 18 drau­gų ma­ no aky­se bu­vo už­muš­ti. Li­kau gy­ vas tik to­dėl, kad stai­giai at­si­gu­liau į duo­bę, o ki­ti bė­go slėp­tis už sie­ nos, ku­rios ne­pa­sie­kė. Jų su­dar­ky­ ti kū­nai, nu­trauk­tos ko­jos ir ran­kos bu­vo su­dė­ti į sunk­ve­ži­mį. Par­vež­ ti prie ba­ra­ko jų kū­nai bu­vo su­gul­ dy­ti, ava­ly­nė ir as­me­ni­niai daik­tai su­rink­ti va­do­vau­jant pus­ka­ri­nin­ kiui, ku­ris pa­ža­dė­jo, kad kū­nai bus iš­siųs­ti žu­vu­sių­jų šei­moms“.

Klai­pė­die­tis Mar­ty­nas To­lei­kis apie tą die­ną ra­šė: „Bir­že­lio 24-ąją ru­sai smar­kiai bom­bar­da­vo Klai­ pė­dos mies­tą iš lėk­tu­vų... daug na­mų su­dau­žė, ypač apie se­ną­jį Fryd­ri­cho tur­gų. Laik­raš­ty­je bu­vo ra­šy­ta, kad žu­vo 23 žmo­nės. Spė­ja­

E.Kaz­laus­kio ar­chy­vo nuo­tr.

ma, kad jų bu­vo dau­giau. Ma­no na­ muo­se iš­by­rė­jo tik krau­tu­vės lan­gai (vit­ri­na), ki­to­kių nuo­sto­lių ne­bu­ vo. To­mis die­no­mis kas­dien bu­ vo aliar­mas net po tris kar­tus per die­ną, be to, dar ir nak­tį. Nuos­

to­lių mies­te, kiek gir­dė­ti, dau­giau ne­bu­vo pa­da­ry­ta, tik, ži­no­ma, bai­ siai bau­gi­no ir var­gi­no žmo­nes“.

Kol kas laik­raš­čio, ku­ria­me bū­tų ap­ra­šy­tas pir­ma­sis ru­sų lėk­tu­vų ant­skry­dis, E.Kaz­laus­kis ne­ra­do.

11

šeštADIENIS, birželio 22, 2013

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

vakarė

Įžy­my­bė: Bea­tai va­sa­ra dar ir dar­by­me­tis: jos ga­le pa­si­ro­dys nau­ja pa­šne­ko­vės kny­ga, bus fil­muo­ja­mos nau­jo se­zo­no lai­dos.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Ge­riau­sios ato­sto­gos – su šei­ma

„Kol vai­kai ma­ži, vi­sos ato­sto­gos lei­džia­mos su jais, ki­taip ir neį­ si­vaiz­duo­ju“, – sa­kė vie­na žy­miau­sių Lie­tu­vos mo­te­rų Bea­ta Ni­chol­son. O to­bu­loms ato­sto­goms, pa­sak jos, te­rei­kia ge­ro oro ir nu­si­tei­ki­mo.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Šią va­sa­rą lai­dų ve­dė­ja, žur­na­ lis­tė, ku­li­na­ri­nių kny­gų au­to­rė B.Ni­chol­son su šei­ma lei­sis į sau­ lė­tą­ją Sar­di­ni­ją ir ne vi­sa­da pui­kiu oru le­pi­nan­tį Lon­do­ną. Kaip pa­ ti pa­sa­ko­jo, kol gy­ve­no Ang­li­jo­ je, va­sa­ro­mis daž­niau­siai ato­sto­ gau­da­vo Lie­tu­vo­je, o į to­li­mes­nes ke­lio­nes ruoš­da­vo­si ru­de­nį ar­ba žie­mą.

– Bea­ta, kas le­mia šei­mos ato­ sto­gų vie­tą ir po­bū­dį?

– Vai­kai tu­ri la­bai daug įta­kos.

Ren­ka­mės, kad bū­tų šil­ta, pa­to­gu.

Bir­že­lį vyk­si­me į Sar­di­ni­ją, tai tik­ riau­siai bus pir­mos ato­sto­gos, kai to pa­to­gu­mo tiek daug ne­bus, nes ke­liau­si­me. Vai­kai jau yra to­kio am­žiaus, kad su jais ga­li šį tą nu­ veik­ti, o ne tik leis­ti jiems ba­sei­ne turkš­tis. Ga­li­ma la­bai daug ką pa­ si­rink­ti ir daug kur nu­vyk­ti, aiš­ku, vi­sa­da rei­kia vis­ką tar­pu­sa­vy su­

de­rin­ti. Bet mes ne­tu­ri­me kny­gu­ tės, ku­rio­je ra­šy­tu­me, kad bū­ti­nai tu­ri­me pa­ma­ty­ti vie­na ar ki­ta.

– Ar ši va­sa­ra jau su­pla­nuo­ta?

Kaip jums ato­sto­gos sa­voj ša­ly, juk ir anks­čiau čia daž­nai grįž­ da­vot?

– Ma­nau, kad va­sa­rą ir Lie­tu­vo­je yra pui­ku. Kar­tais tik­rai ky­la klau­ si­mas, kam kur nors va­žiuo­ti ir ieš­ ko­ti tos sau­lės? Ge­ras oras lei­džia at­si­pa­lai­duo­ti ir per daug apie nie­

ką ne­mąs­ty­ti. Ži­no­ma, blo­gas oras ga­li su­ga­din­ti bet ku­rias ato­sto­gas.

Praė­ju­siais me­tais ato­sto­ga­vau su vai­kais Ni­do­je be­veik dvi sa­vai­tes ir oras bu­vo la­bai blo­gas.

Ma­nau, kad va­sa­rą ir Lie­tu­vo­je yra pui­ku.

Kar­tais tik­rai ky­la klau­si­mas, kam kur nors va­žiuo­ti ir ieš­ ko­ti tos sau­lės?

Pla­nų va­sa­rai tu­ri­me ne­ma­žai.

Be Ita­li­jos, vyk­si­me į Lon­do­ną, no­ ri­si nu­va­žiuo­ti pa­bū­ti ir prie eže­ro, ir prie jū­ros. Bet kai pra­de­di dė­lio­ti vi­sų šei­mos na­rių po­rei­kius, no­rus,

kur ku­ris no­ri pa­bū­ti, ką ap­lan­ky­ ti, pa­ma­tai, kad ta va­sa­ra la­bai jau trum­pa. Be to, man va­sa­ra dar ir dar­by­me­tis: jos ga­le pa­si­ro­dys ma­ no nau­ja kny­ga ir fil­muo­si­me nau­ jo se­zo­no lai­das. Tai­gi vis­ką rei­kės kruopš­čiai pla­nuo­ti, kad spė­čiau, tad ir paa­tos­to­gau­ti su šei­ma ruo­ šia­mės pir­mo­je va­sa­ros pu­sė­je.

Tik­rai va­žiuo­sim į mū­sų pa­jū­rį ke­le­tui die­nų, tik dar tiks­liai ne­ži­ nau ka­da ir ne­ži­nau, vi­si ar tik aš su vai­kais. Ma­no vy­rui la­bai pa­tin­ ka Pa­lan­ga, man – Ni­da, tad ban­ dy­sim de­rė­tis.

– O ato­sto­gų be šei­mos, su drau­gais, ar bū­na?

– Bū­na, bet neil­gos. Kar­tą ar du per me­tus iš­va­žiuo­ja­me dvie­se su vy­ru kur nors ke­le­tui die­nų. Bet ne il­giau nei trims ke­tu­rioms.

12

12

šeštADIENIS, birželio 22 , 2013

vakarė

Ge­riau­sios ato­sto­gos – su šei­ma 11

Ar­ba su drau­gė­mis sa­ vait­ga­liui kur nors, bet il­ges­nių ato­sto­gų vi­sa­da va­žiuo­ja­ me su vai­kais. Atos­to­gau­ti be vai­kų, kol jie to­kie ma­ži, ne­ga­liu. Ne­sa­me su vy­ru taip ato­sto­ga­vę, kad pa­lik­tu­me vai­kus ir pa­tys kur nors vyk­tu­me.

Man be vai­kų už­ten­ka tri­jų die­nų, ta­da jau bū­nu pail­sė­ju­si ir vėl no­riu bū­ti su jais (šyp­so­si). Man jie ne­ truk­do, kaip tik bū­tų la­bai liūd­na, kad bū­da­ma ko­kio­je nors la­bai gra­ žio­je vie­to­je ne­ga­lė­čiau ten bū­ti su sa­vo vai­kais ir tuo džiaugs­mu pa­ si­da­ly­ti. Man di­džiau­sia lai­mė yra bū­ti su sa­vo šei­ma.

Aš ir taip pa­kan­ka­ mai ak­ty­viai gy­ve­nu, tad man per ato­sto­ gas pa­tin­ka ma­žiau veik­ti ir pail­sė­ti.

– Koks poil­sis jums la­biau­siai pa­tin­ka?

– Prik­lau­so nuo to, ko­kios ato­sto­gos.

Jei va­žiuo­ja­me vi­du­ry žie­mos į ko­ kį nors šil­tą kraš­tą, su­si­mąs­to­me ir pra­mo­gų. Per Nau­juo­sius me­tus bu­ vo­me Egip­te. Ma­no vy­ras nar­do, aš ir taip pa­kan­ka­mai ak­ty­viai gy­ve­nu, ir ke­liau­ju, ir tu­riu daug su­si­ti­ki­mų su žmo­nė­mis, tad man per ato­sto­ gas pa­tin­ka ma­žiau veik­ti ir pail­sė­ ti. Da­bar yra toks gy­ve­ni­mo pe­rio­ das. Tik­rai ma­nau, kad ateis tas lai­kas, kai bus la­bai sma­gu ato­ sto­gau­ti su drau­gė­mis, kai vai­kai bus užau­gę, ta­da vi­si kul­tū­ri­niai, is­to­ri­niai da­ly­kai, mu­zie­jai bus lan­ko­mi. Aš jų ir taip ne­ma­žai esu ap­lan­kiu­si, ma­čiu­si, kai dar ne­tu­ rė­jo­me vai­kų. Da­bar svar­bu pa­bū­ ti su jais. Kai esa­me be jų, su vy­ru il­si­mės kaip suau­gu­sie­ji: ei­na­me į res­to­ra­nus ir ak­ty­viai lei­džia­me lai­ką. Pa­vyz­džiui, kai bu­vo­me Is­ lan­di­jo­je, va­ži­nė­jo­me snie­go ro­gė­ mis ant led­kal­nio.

– Žie­mą vyks­ta­te ne į kal­nus, o į šil­tuo­sius kraš­tus. Tai ne­sli­di­ nė­ja­te?

– Ne. No­rė­čiau ka­da nors pa­sli­di­ nė­ti, tik­rai no­rė­čiau iš­mok­ti.

– Ar tu­rit ko­kį nors daik­tą, ku­ rį bū­ti­nai pa­sii­ma­te su sa­vi­mi, kai vyks­ta­te ato­sto­gų?

– Man vi­sos ato­sto­gos yra skai­ty­ mas. Tad skai­ti­nių aš nie­ka­da ne­ pa­mirš­tu.

– Ar tu­ri­te ko­kių nors šei­mos tra­di­ci­jų, kad vie­šė­da­mi vie­no­ je ar ki­to­je ša­ly­je bū­ti­nai pri­va­ lo­te ką nors nu­veik­ti ar kur nors už­suk­ti, pa­ra­gau­ti vie­tos pa­tie­ ka­lų, ką nors įsi­gy­ti?

– Na, su­ve­ny­rų mes ne­la­bai kau­ pia­me, nes ir taip tu­ri­me daug daik­tų. Ne­su ko­lek­cio­nie­rė. Da­ bar Sar­di­ni­jo­je vyk­si­me į to­kią vie­ tą, kur pro­pa­guo­ja­mas že­mės tu­ riz­mas. Jie ten pa­tys vis­ką au­gi­na, tu­ri sa­vo res­to­ra­nus.

Mėgs­ta­me iš­ra­gau­ti pa­tie­ka­lus, iš­ban­dy­ti ką nors nau­ja. Man, ka­ dan­gi ma­no sri­tis mais­tas, tai yra pui­kiau­sias bū­das pa­si­sem­ti nau­jų idė­jų. Vi­sa­da vis­ką se­ku, už­si­ra­ši­ nė­ju, man tai svar­bu, tad ne­ke­liau­ ju dar ir be už­ra­šų kny­gu­tės – die­ no­raš­čio.

Men­ta­lis­tui, psi­cho­ lo­gi­nės ma­gi­jos iliu­ zio­nis­tui Ni­cho­lui Kin Lie­tu­vos ka­zi­ no žais­ti ne­lei­džia.

Už­tai 26 me­tų vy­ras kar­tais eks­pe­ri­men­ tuo­ja Kau­no, Lon­ do­no, Mask­vos par­ duo­tu­vė­se, kai ne­ pas­te­bė­tas ap­sau­ gos dar­buo­to­jų iš­si­ ne­ša įvai­rių daik­tų.

Lietuvo Da­rius Sė­le­nis d.selenis@diena.lt

Ne ap­gau­di­nė­ja, o ste­bi­na

Pla­nai: šią va­sa­rą lai­dų ve­dė­ja, žur­na­lis­tė, ku­li­na­ri­nių kny­gų au­to­rė B.Ni­chol­son su šei­ma lei­sis į sau­lė­tą­ją

Sar­di­ni­ją ir ne vi­sa­da pui­kiu oru le­pi­nan­tį Lon­do­ną, bet ne­pa­mirš ap­lan­ky­ti ir Lie­tu­vos pa­jū­rio.

– O pa­ti ga­mi­na­te per ato­sto­gas?

– Taip, ga­mi­nu. Dar tai pri­klau­so nuo ato­sto­gų po­bū­džio. Jei ato­sto­ gau­ja­me ko­kia­me nors vieš­bu­ty­je, kur vis­kas įskai­čiuo­ta, ta­da, aiš­ku, ne­ga­mi­nu, nes tie­siog nė­ra tam sa­ ly­gų. Aš ne­su ga­mi­ni­mo ma­nia­kė, man la­bai pa­tin­ka pa­val­gy­ti ir ki­ tų ga­min­to mais­to. Bet jei ne, ta­da man tik­rai pa­tin­ka ga­min­ti, su ma­ lo­nu­mu tai da­rau ir ki­tus mai­ti­nu.

– Ar ga­lė­tu­mė­te iš­skir­ti pa­čias įsi­min­ti­niau­sias ato­sto­gas?

– Sun­ku da­bar tai pa­da­ry­ti. Man vi­sos ato­sto­gos bū­na ge­ros, ne­su tu­rė­ju­si blo­gų.

– Koks me­tų lai­kas jums ar­ čiau­siai šir­dies?

– Man vi­si me­tų lai­kai tu­ri sa­vo nuo­tai­ką, rit­mą, dva­sią. Vi­si vie­ no­dai pa­tin­ka.

– Vai­ko­tės ma­dų, ar­ba, ki­taip ta­riant, ar tu­ri­te to­kį įpro­tį kiek­vie­noms ato­sto­goms įsi­gy­ ti nau­ją mau­dy­mo­si kos­tiu­mė­ lį, nau­jų su­kne­lių ir pa­na­šiai?

– Oi, ne, tik­rai ne. Aš kaip tik sten­giuo­si iš­si­vers­ti su tuo, ką tu­

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Beatos vasaros apkepas 2. 300 ml pie­no su­pil­k i­te į puo­de­l į ir su­b er­k i­te ma­nų kruo­p as (jei no­ 4 obuo­lių, ri­te sal­d žiau, dar ir šaukš­t ą cuk­ 2 šaukš­tų aga­vos si­ru­po ar­ba cuk­ raus įber­k i­t e bei žiups­n e­l į drus­ raus, ar­ba nie­ko, jei obuo­liai sal­dūs, kos), įjun­k i­te ug­n į ir nuo­l at mai­š y­ Žiups­ne­lio ci­na­mo­no, da­m i vir­k i­te. Išeis ga­n a tirš­t a ma­ nų ko­š ė.

500 ml pie­no, Rei­kės:

3 šaukš­tų ma­nų kruo­pų (30 g), 2 kiau­ši­nių,

3. Kiau­ši­n ius leng­vai iš­pla­k i­te su li­ ku­siu (200 ml) pie­nu.

1–2 šaukš­te­lių ci­na­mo­no.

4. Ta­da dė­ki­te ma­nų ko­šę ir mai­šy­ki­ te su kiau­ši­niais bei pie­nu. Išeis ga­na skys­ta ma­nų ko­šė.

1. Obuo­l ius per­pjau­k i­te per pu­s ę, išim­k i­te sėk­ly­tes, pa­b ars­t y­k i­te ci­ na­mo­nu, ap­lais­ty­k i­te aga­vos si­ru­pu ar­ba pa­bars­ty­k i­te cuk­r u­m i ir šau­k i­ te 15 mi­nu­čių į karš­tą or­kai­tę (200 laips­nių).

5. Trau­k i­te obuo­l ius, ku­r ie jau bus su­m inkš­tė­ję. Ant jų su­pil­k i­te ma­nų ko­š ę su kiau­š i­n iais, vir­š ų pa­bars­t y­ ki­te šauk­t u cuk­raus ir ci­na­mo­nu, ir šau­k i­te į 160 laips­n ių or­kai­tę 30 mi­ nu­č ių.

1–2 šaukš­tų cuk­raus,

riu, ir ne­bū­ti var­to­to­jiš­ka iš­pro­tė­ ju­si ma­dis­tė.

– Kas jums yra to­bu­los ato­sto­gos?

– Kai vi­są lai­ką yra ge­ras oras. Ir dar la­bai svar­bu ne tos fi­zi­nės ap­ lin­ky­bės, o kaip tu jau­tie­si ir kaip pa­ts nu­si­tei­ki.

– Ar yra ša­lis, vie­ta, ku­rio­je dar ne­bu­vo­te ir ku­rią la­bai no­ri­te ap­lan­ky­ti?

– Ne­s e­n iai pa­gal­v o­j au, kad la­ bai no­r ė­č iau nu­v yk­t i į Ko­l um­ bi­j ą. Nie­kur Pie­tų Ame­ri­ko­je ne­su bu­vu­si, la­bai no­rė­čiau nors kar­tą ten ap­si­lan­ky­ti.

„Men­ta­liz­me bet ko­kį triu­ką, pa­ si­telk­da­mas me­ną ir iliu­zi­ją, ga­ li pa­teik­ti kaip psi­cho­lo­gi­nį, o psi­cho­lo­gi­nį – kaip fo­ku­są. Va­ do­vau­da­ma­sis pen­kiais po­jū­čiais su­ku­riu iliu­zi­ją, kad tu­riu šeš­tą­jį po­jū­tį“, – svei­ka­tos psi­cho­lo­gi­jos ma­gist­ro laips­nį tu­rin­tis Ni­cho­ las iš­si­trau­kia ekst­ra­sen­si­niams su­ge­bė­ji­mams nu­sta­ty­ti su­kur­tas gar­saus psi­cho­lo­go Kar­lo Ze­ne­rio kor­tas ir de­monst­ruo­ja sa­vo su­ge­ bė­ji­mus. „Ne, neap­gau­di­nė­ju, tik ste­bi­nu.

Nau­do­ju psi­cho­lo­gi­ją, įvai­rius triu­ kus, nu­krei­piu dė­me­sį pa­lies­da­mas žmo­gų. Pa­sa­ky­siu: „Tik ne­gal­vo­ki­ te apie dramb­lį“, ir jūs bū­ti­nai apie tai pa­gal­vo­si­te“, – aiš­ki­na jis. Šo­ki­ra­vo uk­rai­nie­čius

Sa­vo men­ta­li­niais, psi­cho­lo­gi­niais su­ge­bė­ji­mais Ni­cho­las ste­bi­na ne tik lie­tu­vius: ne­se­niai jis grį­žo iš Uk­rai­nos, kur da­ly­va­vo pa­sau­li­ nės ma­gi­jos fes­ti­va­ly­je – ten ant­rą kar­tą bu­vo pri­sta­ty­tas pres­ti­ži­nei „Mer­lin Award“ no­mi­na­ci­jai.

Uk­rai­nos te­le­vi­zi­jo­je Ni­cho­las Kin šo­ki­ra­vo sa­vo men­ta­li­niais su­ ge­bė­ji­mais: jis įtei­gė, kad iš lėkš­tės ra­gau­da­mas van­de­nį žmo­gus pa­ jus tris sa­vo mėgs­ta­miau­sius sko­ nius. Ir iš tie­sų – iš pra­džių įsi­ti­ ki­nu­si, kad ten van­duo, uk­rai­nie­tė pa­ju­to sul­ti­nio sko­nį, po to – vėl van­dens, po to – mėgs­ta­mo pa­tie­ ka­lo ir t. t.

Pir­mą kar­tą sa­vo neei­li­nius su­ge­ bė­ji­mus Ni­cho­las Kin pa­de­monst­ ra­vo bū­da­mas 14 me­tų, kai va­liu­tos kei­tyk­lo­je pa­da­vė 50 do­le­rių, o juos san­ty­kiu 1:4 jam iš­kei­tė tar­si bū­tų da­vęs 100 do­le­rių.

13

šeštADIENIS, birželio 22, 2013

vakarė

Pro­fe­sio­na­las: Ni­cho­lo Kin su­ge­bė­ji­mai stul­bi­na dau­ge­lį žmo­nių.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

os ka­zi­no ne­į­si­lei­džia men­ta­lis­to Lak­mu­so lapelis – dar­že­li­nu­kai

„Pa­ro­dyk dar kar­tą, tė­ti!“ – viešė­ da­mas pas mo­čiu­tę Mol­do­vo­je ma­ža­sis Ni­cho­las su­si­ža­vė­jo pir­ mą kar­tą gy­ve­ni­me iš­vys­tu triu­ku.

Tuo­met Ni­ko­la­jui Je­go­ro­vui (tai – tik­ra­sis jo var­das ir pa­var­dė) bu­ vo še­še­ri. „Tė­tis try­nė mo­ne­tą į al­kū­nę ir ji din­go, – pri­si­me­na Ni­cho­ las Kin. – Tris pa­ras gal­vo­jau, kaip jis tai pa­da­rė. Pap­ra­šiau at­ skleis­ti pa­slap­tį ir dar ką nors pa­ de­monst­ruo­ti. Net­ru­kus pra­dė­jau skai­ty­ti „Jau­no­jo tech­ni­ko“ sky­ re­lį apie fo­ku­sus, ku­rį ren­gė Igo­ ris Kio, ir la­bai su­si­do­mė­jau iliu­ zi­jos me­nu.“ Be­je, be­veik vi­si iliu­zio­nis­tai, men­ta­lis­tai sa­vo fo­ku­sus, su­ge­ bė­ji­mus pir­miau­sia de­monst­ruo­ ja vai­kams dar­že­ly­je: jei šie pa­ste­ bi ap­gau­lę, triu­ką rei­kia to­bu­lin­ti.

Vai­kų mąs­ty­mas yra ne­su­ga­din­ tas, o suau­gu­sie­ji gal­vo­ja vi­siš­kai ki­taip, gi­liau, nors iliu­zi­ja iš­ties yra pa­pras­ta ir nu­spė­ja­ma.

Ka­zi­no – per­so­na non gra­ta

Sce­no­je Ni­cho­las Kin ne taip jau daž­nai nau­do­ja kor­tas, ta­čiau ka­me­ri­nė­je ap­lin­ko­je jos pui­ kia pa­de­da pra­blaš­ky­ti sme­ge­ nis: „Vi­si men­ta­lis­tai tu­ri du tris fir­mi­nius triu­kus kor­to­mis. Jos pui­kiai tin­ka ar­ti­mo­je, jau­kio­je ap­lin­ko­je, nors po to žmo­nės pa­ gal­vo­ja: ką tas žmo­gus ga­li prie po­ke­rio sta­lo?“ Ni­cho­las Kin at­vi­ras: Lietuvos ka­zi­no jis ga­li bū­ti tik ste­bė­to­jas – ten žais­ti jam jau už­draus­ta. „Prie „Black Jack“ sta­lo lai­mė­ jau 17 tūkst. li­tų, – kal­tai šyp­so­si Ni­cho­las. – Po to lai­mė­jau ne­ma­ žą su­mą ki­ta­me to tink­lo ka­zi­no.

Net­ru­kus jie per­siun­tė ma­no fo­ tog­ra­fi­ją, duo­me­nis, ir žais­ti ka­

zi­no jau ne­ga­lė­jau. Bet ge­ra at­ min­tis juk nė­ra nu­si­kal­ti­mas?

Tie­sa, nė­ra sis­te­mos, ku­ri su­ teik­tų 100 pro­c. ga­li­my­bę lai­mė­ ti, bet, tu­rint ge­rą at­min­tį ir mo­ kant skai­čiuo­ti, ši ti­ki­my­bė la­bai išau­ga. Kaip ir žai­džiant ru­le­ tę. Nors jos iš­ra­dė­jas ma­te­ma­ti­ kas Blai­se Pas­ca­lis išė­jo iš pro­to, no­rė­da­mas at­ras­ti šim­tap­ro­cen­ tę ti­ki­my­bę lai­mė­ti.“

Ne vi­si vie­no­dai su­ges­ty­vūs

Nicholas jau ke­le­rius me­tus iš ei­lės ne­pra­lei­džia vi­sų nau­jau­sių jo vie­ no mėgs­ta­miau­sių psi­cho­lo­gi­nės ma­gi­jos iliu­zio­nis­tų, pro­fe­sio­na­ laus hip­no­ti­zuo­to­jo 42 me­tų Der­ re­no Brow­no šou.

Tei­sę, neu­ro­ling­vis­ti­nį pro­gra­ ma­vi­mą (NLP) stu­di­ja­vęs vie­nas gar­siau­sių pa­sau­ly­je men­ta­lis­tų už

Mask­vo­je iš­si­ne­šė bu­te­lį

Pak­laus­tas apie ap­ga­vys­tes par­ duo­tu­vė­se, kas­die­ny­bė­je, Ni­cho­ las šyp­so­si: kar­tais jis sa­vaip ieš­ko ad­re­na­li­no ir pra­kti­kuo­ja­si „Ma­xi­ mos“ tink­lo, Lon­do­no ar Mask­vos par­duo­tu­vė­se. „Lie­tu­vo­je ap­sau­ga dir­ba ge­ riau­siai, nors nie­ka­da gy­ve­ni­me ne­pa­vo­giau daik­to, ne­bu­vau po­ li­ci­jo­je, – men­ta­lis­tas kal­bė­da­ mas ro­do triu­ką, kai tu­ši­nu­kas aki­mirks­niu dings­ta jo marš­ki­ nių ran­ko­vė­je. – Pai­mu tu­ši­nu­ką, plau­kų la­ką, o Mask­vo­je esu paė­ męs ir 0,7 lit­rų tal­pos bu­te­lį. Įdo­ mu, ar pa­ste­bės ma­ne ap­sau­ga per vaiz­do ka­me­ras. Praei­nu pro ka­są ir tik tuo­met grą­ži­nu daik­tą.“ Kar­t ą Lie­t u­vo­je par­d uo­t u­v ė­ je men­ta­l is­t ą no­r ė­jo su­l ai­k y­t i. Šis su­vai­di­no, kad daik­tą grą­ži­ no, bet pa­si­li­ko sau. Ir tik praė­ jęs pro ka­są pa­ro­dė, kad tai bu­vo gud­ry­bė: „Ap­si­me­tu, kad esu pa­ sam­dy­tas tik­rin­ti sau­gos sis­te­mas.

Per­žiū­rė­jo­me vaiz­do įra­šus. Ma­to: daik­tas yra, po to – nė­ra. Paaiš­ki­ nu, kaip ge­riau ste­bė­ti ir vi­są lai­ką paim­tus daik­tus grą­ži­nu.“ Pa­dir­bė­ti kar­tu Ni­cho­lą kal­bi­ no ir še­šė­li­nio pa­sau­lio at­sto­vai, siū­lę ap­keis­ti pra­ban­gius laik­ro­ džius nuo ran­kų, o šiam ne­su­ti­ kus, ap­gai­les­ta­vo: „Pra­puo­la to­ kios ran­kos!“

Gal mes esa­me vie­ na­me iš dau­gy­bės su­kur­tų pa­sau­lių, kaip pa­ro­dy­ta „Mat­ri­co­je“, gal ne mes ku­ria­me iliu­zi­ją, o ji mus?

tuš­čius bal­to po­pie­riaus la­pus nu­ pir­ko 3 000 do­le­rių kai­na­vu­sį žie­ dą iš ju­ve­ly­ri­nės par­duo­tu­vės. „Vis dėl­to ne vi­si žmo­nės vie­no­dai pa­si­duo­da įtai­gai, – aiš­ki­na Ni­cho­ las. – Tas pa­ts Der­re­nas už tuos po­pie­rius ne­nu­si­pir­ko deš­rai­nio iš juo­dao­džio par­da­vė­jo, ku­ris pa­si­ pik­ti­no, ką šis jam ki­ša.“ „Men­ta­liz­mas – imp­ro­vi­za­ci­ja.

Nie­ka­da ne­ži­nai, kaip vis­kas baig­ sis“, – ti­ki­na men­ta­lis­tas.

Ni­cho­las Kin sten­gia­si slap­ta nu­ fil­muo­ti vi­sus Der­re­no šou: „Po to

per­žiū­riu dau­gy­bę kar­tų, nes pra­ lei­siu vie­ną de­ta­lę ir nie­ko ne­sup­ ra­siu. Vie­ną jo efek­tą iš­siaiš­ki­nau tik po tre­jų me­tų.“

ta­lis­tas link­te­li: „Gal mes esa­ me vie­na­me iš dau­gy­bės su­ kur­tų pa­sau­lių, kaip pa­ro­dy­ta „Mat­ri­co­je“, gal ne mes ku­ria­ me iliu­zi­ją, o ji mus?“

Rea­ly­bė ir iliu­zi­ja

D.Brow­nas – di­de­lis pa­ra­nor­ma­lių reiš­ki­nių skep­ti­kas ir, kaip le­gen­ di­nis iliu­zio­nis­tas Har­ry Hou­di­ nis, de­mas­ka­vo ne vie­ną ap­si­šau­ kė­lį ar pa­ts įro­dė, kaip tai ga­li­ma pa­da­ry­ti. „Men­ta­lis­tas – tai ne­tik­ras ekst­ ra­sen­sas, – ti­ki­na Ni­cho­las, Uk­rai­ no­je ma­tęs ne vie­ną ap­si­šau­kė­lį, da­ly­va­vu­sį gar­siuo­se „Ekst­ra­sen­ sų mū­šiuo­se“. – Jie la­bai ge­ri ak­ to­riai, psi­cho­lo­gai, ma­ni­pu­liuo­to­ jai. Kaip ir bū­rė­jai kor­to­mis, ku­rie nau­do­ja iš­plės­ti­nę psi­cho­lo­gi­ją, va­di­na­mą­jį šal­tą­jį skai­ty­mą. Žmo­ nės, net ne­jaus­da­mi, pa­tys atsklei­ džia daug in­for­ma­ci­jos, ku­rią po to iš­girs­ta iš ap­si­šau­kė­lių lū­pų – tik ki­to­kia for­ma.“ Ne, Ni­cho­las ne­no­ri vi­sų ekst­ ra­sen­sų pa­va­din­ti ap­si­šau­kė­liais, bet tei­gia, kad dar ne­ma­tė nė vie­ no tik­ro.

Kuo tuo­met ti­ki sta­čia­ti­kis Ni­ cho­las Kin? Ne Die­vu, bet ener­ gi­ja. „Ačiū, Die­vui, esu ateis­tas, – gud­riai šyp­so­da­ma­sis dvip­ras­ miš­kus žo­džius kar­to­ja Ni­cho­las. – Tie­sa, kar­tais bū­na min­čių, kad ne­ži­nai, kas yra iliu­zi­ja, o kas tik­ro­ vė, ir su­si­mąs­tai, ar čia aš, ar ma­ no pro­jek­ci­ja.“ Pas­te­bė­jus, kad men­ta­lis­tams, iliu­zio­nis­tams ga­li bū­ti sun­ku gy­ven­ti be kau­kių, at­skir­ti tik­ rą pa­sau­lį nuo iliu­zi­jos, gar­siais re­ži­sie­riais Chris­top­he­riu No­ la­nu, bro­liais Va­chovs­kiais be­ si­ž a­v in­t is ir pa­s ta­r uo­j u me­ tu Va­di­mo Ze­lan­do kny­go­mis, tran­ser­fin­gu su­si­do­mė­jęs men­

Iš­gy­ve­no sun­kią vai­kys­tę

My­li­mą­ją Auš­rą ir pus­penk­tų me­ tų duk­rą Emi­li tu­rin­tis jau­nas vy­ ras pri­si­pa­žįs­ta, kad yra šiek tiek nar­ci­zas: „Vi­si sce­nos žmo­nės to­ kie yra. Sa­ve rei­kia my­lė­ti, tuo­met my­lės ir žiū­ro­vai.“ Da­bar Ni­cho­las Kin ti­ki­na nu­ spren­dęs pa­sielg­ti egois­tiš­kai ir ma­žiau­siai me­tus dve­jus skir­ti kar­ je­rai ir daug dirb­ti. „Tu­ri dėl kaž­ko pa­siau­ko­ti, jei no­ri, kad po to bū­tų ge­riau. Ne­no­ riu, kad ma­no šei­ma, duk­ra pa­tir­tų sun­ku­mų, – men­ta­lis­tas nu­ty­la ir pir­mą kar­tą vie­šai pri­si­pa­žįs­ta: – Te­bū­nie, pa­sa­ky­siu. Ma­no vai­ kys­tė bu­vo sun­ki. Esu ru­sa­kal­ bis, to­dėl iš ki­tų vai­kų su­lauk­da­ vau pa­ty­čių. Gy­ve­no­me sun­kiai ir kar­tais neuž­tek­da­vo duo­nai. Kai tė­tis neturėjo dar­bo, ma­ma dir­ bo dvie­jo­se vie­to­se, kad iš­mai­ tin­tų ma­ne ir da­bar į Ang­li­ją iš­ va­žia­vu­sį bro­lį.“ Ta­pęs ži­no­mas, Ni­cho­las pa­gie­ žos lie­tu­viams ne­jau­čia ir ti­ki­na, kad nė­ra ge­rų ir blo­gų tau­tų, yra tik ge­ri ir blo­gi žmo­nės.

Ar jis lai­min­gas? Kar­tais su­si­da­ ro įspū­dis, kad Ni­cho­las Kin, kaip ir dau­gu­ma iliu­zio­nis­tų, ko­mi­kų, ne­ran­da sa­vo lai­mės. „Yra tei­sy­bės. Sce­nos žmo­nės su­tei­kia ki­tiems džiaugs­mo, bet ne­re­tai pa­tys bū­na ne­lai­min­gi, nes sau tar­si ne­lie­ka lai­mės, – nuo­šir­ džiai kal­ba men­ta­lis­tas. – Kar­tais jau­čiuo­si, kad sa­vęs dar iki ga­lo ne­ra­dau ir tar­si lau­kiu, kol at­skris kos­mi­nis lai­vas ir iš­gir­siu: Skren­ da­me su mu­mis.“

14

šeštADIENIS, birželio 22, 2013

vakarė

Šv.Jo­kū­bo pi­lig­ri­mų ke­lią

800

km

– to­kio il­gio nuo Pran­cū­zi­jos per Is­pa­ni­ją be­si­drie­kian­tis apaš­ta­lo Jo­kū­bo ke­lias.

Is­to­ri­ja: šv.Jo­kū­bas pa­lai­do­tas Sant­ja­go de Kom­pos­te­los ka­ted­ro­je.

Do­ku­men­tas: Sant­ja­go de Kom­pos­te­los pi­lig­ri­mų cent­re G.Ur­bo­nas ga­vo

Ke­lio­nių bū­na įvai­rių. Yra ir to­kių, ku­rio­se „nie­kas neįs­kai­čiuo­ta“: ta­da „Boein­gą“ pa­kei­čia dvi­ra­tis, vie­nin­te­lė na­vi­ga­ci­jos prie­ mo­nė – ant ke­lio, sie­nų ir me­džių pa­žy­mė­tos marš­ru­to ro­dyk­lės, o vie­toj ke­tu­rių žvaigž­du­čių vieš­bu­čio va­ka­rop nak­vy­nės na­ mų du­ris pa­de­da at­ver­ti gais­ri­nin­kai ir po­li­ci­nin­kai.

Loreta Galubauskienė

Nuotykiai: Ge­di­mi­nas prisipažino gy­ve­ni­me daž­nai pa­kliū­vantis į ne­ti­kė­tas si­tua­ci­jas.

l.galubauskiene@diena.lt

Tiks­las – ka­ted­ra

„Troš­kau ne tik nuo­ty­k ių, bet ir iš­šū­kių: pa­bėg­ti nuo stu­den­ tiš­ko šur­m u­l io, pra­s kaid­r in­ ti min­tis, iš­ban­dy­ti sa­ve ir pa­ ma­ty­ti ša­lį“, – pri­si­pa­ži­no per ke­tu­rias die­nas pi­lig­ri­mų ke­liu 200 km dvi­ra­čiu per Por­tu­ga­li­ ją ir Is­pa­ni­ją nu­my­nęs Ge­di­mi­ nas Ur­bo­nas.

Por­tu­ga­li­jo­je stu­di­juo­jan­tis vai­ ki­nas vie­nui vie­nas ke­lia­vo iš Por­ to mies­to, ap­lan­ky­da­mas Po­vua de Var­zi­no, Ra­tes, Bar­ce­los, Pon­ te de Li­mos, Ka­min­jos, San Ped­ro de To­rės mies­te­lius, vė­liau pa­su­ ko per Is­pa­ni­ją – Tu­jį, Re­don­de­lą, Pon­te­ved­rą, Kal­das de Rei­są, Pad­ ro­ną iki pat Sant­ja­go de Kom­pos­ te­los. Į UNES­CO pa­sau­lio kul­tū­ros žmo­ni­jos pa­vel­do są­ra­šą įtrauk­tas Šv.Jo­kū­bo ke­lias (isp. Ca­mi­no de San­tia­go) – tai ka­ta­li­kų pi­lig­ri­mų ke­lias, ve­dan­tis į Is­pa­ni­jos Sant­ ja­go de Kom­pos­te­los ka­ted­rą, ku­ rio­je, ti­ki­ma, yra pa­lai­do­tas apaš­ ta­las Jo­kū­bas.

Vi­sas šio ke­lio, pra­si­de­dan­čio Pran­cū­zi­jo­je ir be­si­drie­kian­čio iki pat Is­pa­ni­jos šiau­rės va­ka­rų pa­ kran­tės, il­gis sie­kia be­veik 800 km. Kiek­vie­nas pa­gal iš­ga­les in­ di­vi­dua­liai pa­si­ren­ka, ko­kią ke­lio at­kar­pą įveiks. Įvai­rių tau­ty­bių pi­ lig­ri­mai juo trau­kia nuo vi­du­ram­ žių jau ko­ne 1 000 me­tų.

Ga­lio­ja ne­ra­šy­ta tai­ syk­lė – su­ti­kus ar pa­ ly­dint ne­pa­žįs­ta­mą­ jį bū­ti­nai pa­lin­kė­ti ge­ro ke­lio.

Kryp­tį ro­do net ir kriauk­lės

Ga­li­ma ke­liau­ti tri­mis bū­dais: pės­ čio­mis, dvi­ra­čiu ar­ba ark­liu. „Ne, jo­jan­čių ne­su­ti­kau, dau­ giau­sia ei­na­ma pės­čio­mis“, – sa­ kė Ge­di­mi­nas.

Vai­ki­nas ne­si­gai­lė­jo pa­si­rin­kęs dvi­ra­tį, nors daž­nai jį rei­kė­jo ves­ tis ar net ne­šti ant pe­čių: ta­ke­liai drie­kia­si ir kal­nais, per upe­lius ar laip­tus. Ren­gian­tis to­kiai ke­lio­nei

15

šeštADIENIS, birželio 22, 2013

vakarė

įvei­kė mindamas pedalus Trys tai­syk­lės: ne­pa­mirš­ti ke­pu­rės nuo sau­lės, liet­pal­čio ir daik­tus kup­ri­nė­je vež­tis su­dė­tus į mai­še­lius.

o pi­lig­ri­mys­tę liu­di­jan­tį pa­žy­mė­ji­mą.

svar­biau­sios trys tai­syk­lės: ne­pa­ mirš­ti ke­pu­rės nuo sau­lės, liet­pal­ čio ir vi­sus daik­tus kup­ri­nė­je vež­tis su­dė­tus į ne­perš­lam­pa­mus plas­ti­ ki­nius mai­še­lius. „Ir im­ti kuo ma­žiau, nes va­ka­rop ne­ša­mas vie­nas ki­log­ra­mas tam­pa de­šim­čia“, – nu­si­šyp­so­jo ne kar­tą lie­taus už­klup­tas lie­tu­vis. Že­mė­la­pis ne­rei­ka­lin­gas – gel­to­nos ro­dyk­lės ant grin­di­nio, tvo­rų, sie­nų ar net me­džių ro­do, kur su­kti to­liau.

Dar vie­nas spe­cia­lus vi­siems pi­ lig­ri­mams su­pran­ta­mas ženk­las – kriauk­lės: jų spin­du­lių kryp­tis ir­ gi nu­ro­do to­les­nį marš­ru­tą. Ne­re­tai ta­kai ve­da ir per pri­va­čias val­das.

Kup­ri­nę su­tai­sė bat­siu­vys

„Stab­te­lė­ti ir gurkš­te­lė­ti is­pa­ niš­ko vy­no ne­siū­lo­ma, ta­čiau vi­ sur ga­lio­ja nie­kur ne­ra­šy­ta tai­syk­lė – su­ti­kus ar pa­ly­dint ne­pa­žįs­ta­ mą­jį bū­ti­nai pa­lin­kė­ti vie­nas ki­ tam ge­ro ke­lio (isp. Buen Ca­mi­no), – pi­lig­ri­mų bend­ra­vi­mo ypa­tu­mus aiš­ki­no G.Ur­bo­nas. – Jei neberan­ di ro­dyk­lės, tie­siog pa­klau­si vie­ ti­nių žmo­nių, ku­rie, net ne­mo­kė­ da­mi ang­lų kal­bos, mie­lai ran­ka pa­ro­do kryp­tį.“

Ge­di­mi­nas pri­si­mi­nė vie­ną ku­ rio­ziš­ką si­tua­ci­ją. Miš­ka­ve­žis ve­žė iš­kirs­tus me­džius ir bu­vo vi­siš­kai neaiš­ku, kur su­kti, ta­čiau ša­li­ke­lė­je pa­ste­bė­jo ki­tų pi­lig­ri­mų iš gel­to­nų gė­lių su­dė­tą ro­dyk­lę. O kai ke­liau­ jant įply­šo lie­tu­vio kup­ri­nė, vie­tos bat­siu­vys ge­ra­no­riš­kai ją su­tai­sė ir net neė­mė pi­ni­gų. Ne­ga­li ne­si­ža­ vė­ti drau­giš­ku­mu ir no­ru pa­dė­ ti ki­tiems, ne­svar­bu, ko­kios tau­ty­ bės bū­tum.

Nak­vy­nė su pa­rei­gū­nais

Ke­l iau­jan­tys pi­l ig­r i­m ai nak­vo­ ti daž­niau­siai ap­si­sto­ja pi­lig­ri­ mų na­muo­se. Vie­na nak­tis čia kai­nuo­ja apie še­šis eu­rus. Gau­ni dviaukš­tę lo­vą, už­val­ka­lą pa­gal­ vei ir pa­klo­dę. Mieg­mai­šį tu­ri tu­ rė­ti pa­ts. „Ar ke­lio­nė­je bu­vo iš­šū­kių? – mąs­ty­da­mas per­klau­sė stu­den­tas.

– Taip, ir abu kar­tus ieš­kant nak­ vy­nės.“ At­vy­kus į Ka­min­ją Ge­di­mi­ną pa­si­ti­ko už­da­ry­tos nak­vy­nės na­ mų du­rys. Jau te­mo. Vai­ki­nas pri­ si­mi­nė kaž­ka­da po­rtu­ga­lų drau­gų duo­tą pa­ta­ri­mą, kad, iš­ti­kus bet ko­kiai bė­dai, čia įpras­ta kreip­

Su­ma­nu­mas: G.Ur­bo­nas sa­ve nuo­trau­ko­se įam­žin­da­vo ir pa­ts.

Ge­di­mi­no Ur­bo­no as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

„Kai at­vy­kau, apė­mė sun­kiai nu­ sa­ko­mas jaus­mas: ne­jau­čiau jo­ kio nuo­var­gio, at­ro­do, ke­liau­čiau dar to­liau. Kai ma­tai at­vy­ku­sius ki­ tus pi­lig­ri­mus, įvei­ku­sius skir­tin­gos truk­mės ir marš­ru­to ke­lio­nes, bet ve­da­mus vie­no tiks­lo, api­ma bend­ rys­tės jaus­mas, nors su­tin­ki juos pir­ mą ir gal­būt pa­sku­ti­nį kar­tą“, – po­ jū­čiais da­li­jo­si lie­tu­vis pi­lig­ri­mas.

ty­nų kal­ba iš­duo­tas do­ku­men­tas su pa­var­de ir da­ta nė­ra svar­biau­ sias da­ly­kas, džiu­gi­nan­tis įvei­kus marš­ru­tą. „Be pa­tir­tų įspū­džių, įgy­ji daug dau­giau: imi la­biau pa­si­kliau­ ti sa­vi­mi ir ap­lin­ki­niais, su­stip­ri­ ni sa­vą­jį ti­kė­ji­mą. Na­mo grįž­ti jau ki­toks“, – api­bend­ri­no lie­tu­vis ke­ liau­to­jas.

tis pa­gal­bos į spe­cia­lių­jų tar­ny­bų pa­rei­gū­nus. „Krei­piau­si į gais­ri­nin­kus, jie pa­ dė­jo te­le­fo­nu su­ras­ti nak­vy­nės na­ mų dar­buo­to­ją ir ji at­vy­ko – pa­si­ ro­do, tą­nakt, be ma­nęs, čia ne­bu­vo nė vie­no pi­lig­ri­mo, to­dėl ji ra­miau­ siai išė­jo na­mo“, – ma­lo­niai ste­bė­ jo­si ke­liau­to­jas.

Ne ma­žiau įdo­mi bu­vo ir ant­ro­ji nak­tis. Re­don­de­los pi­lig­ri­mų nak­ vy­nės na­mai bu­vo per­pil­dy­ti – nė vie­nos lais­vos vie­tos. „Šį­kart pa­su­kau į po­li­ci­ją. Ang­ liš­kai kal­ban­tis pa­rei­gū­nas pa­ly­dė­jo iki spor­to sa­lės, esan­čios ne­to­lie­se, ir su­ta­rė su sa­lės dar­buo­to­ju leis­ ti man jo­je per­nak­vo­ti, – pa­sa­ko­ jo Gediminas. – Ma­ne už­ra­ki­no, o ry­tą išei­da­mas pa­ts už­tren­kiau sa­ lės du­ris.“ Nuo­var­gio – nė pėd­sa­ko

Kuo ar­čiau ke­lio­nės tiks­lo, tuo dau­ giau ta­kų su­si­lie­ja į vie­ną ke­lią, dau­ gė­ja ir jais ke­liau­jan­čių pi­lig­ri­mų.

Nuo Pad­ro­no mies­te­lio iki Sant­ ja­go de Kom­pos­te­los ka­ted­ros – tik 25 km. No­ras kuo grei­čiau ją pa­siek­ti ry­tą ver­tė kel­tis iš lo­vos anks­ti.

Ants­pau­dai de­da­mi ir ka­vi­nė­se

Anot Ge­di­mi­no, dau­giau­sia pi­lig­ ri­mų – vy­res­nio am­žiaus, ta­čiau prie ka­ted­ros sto­vė­jo ir be­maž 15 dvi­ra­čių.

Ne­to­li Sant­ja­go de Kom­pos­te­ los šv.Jo­k ū­b o ka­ted­ros įsi­k ū­r ęs pi­lig­ri­mų biu­ras. Čia tu­ri pri­sta­ ty­ti ir svar­biau­sią pi­lig­ri­mų ke­ lio­nės do­ku­men­tą – kas­dien pil­ dy­t ą pi­l ig­r i­m o pa­s ą, iš­m ar­g in­t ą kiek­v ie­n os ap­l an­k y­tos vie­to­v ės ant­spau­dais. To­kios žy­mos de­da­ mos daug kur: po­li­ci­jo­je, gais­ri­ nė­se, baž­ny­čio­se, de­ga­li­nė­se, net ka­vi­nė­se – te­rei­kia ne­pa­mirš­ti jų pa­pra­šy­ti.

Pi­lig­ri­mys­tę liu­di­jan­tį pa­žy­mė­ji­ mą gau­si įvei­kęs bent pa­sku­ti­nius 100 ke­lio ki­lo­met­rų. Vis dėl­to lo­

16

šeštADIENIS, birželio 22, 2013

vakarė

„Sma­giau­sia šian­dien – kad ga­liu rink­tis“ Vil­niaus uni­ver­si­ te­to lek­to­rė, ne taip se­niai dar bu­vu­si fi­nan­sų mi­nist­re, Ing­ri­da Ši­mo­ny­tė jau sa­vo kai­liu pa­ty­ rė, kiek daug dar­bo rei­kia įdė­ti no­rint tin­ka­mai pa­si­reng­ti pa­skai­tai. Po­kal­bis su ja – apie stu­den­ tus, fi­nan­sų mi­nist­ ro dar­bą ir įžval­gas dėl Lie­tu­vos atei­ties.

Įž­val­gos: „Pas­te­biu, kad da­bar ko­ne po­pu­lia­riau­sia ai­ma­na kal­bant apie Lie­tu­vą – „Ne už to­kią Lie­tu­vą ko­vo­jo­me“, – sa­kė bu­vu­si fi­nan­sų mi­nist­rė, šiuo

me­tu Vil­niaus uni­ver­si­te­to lek­to­rė I.Ši­mo­ny­tė.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

– Esa­te Vil­niaus uni­ver­si­te­to Ma­te­ma­ti­kos ir in­for­ma­ti­kos fa­ kul­te­to lek­to­rė. Ko­kias pa­skai­tas skai­to­te stu­den­tams? Ar įtemp­ ta jums ši, pir­mo­ji, se­si­ja?

– Skai­čiau mak­roe­ko­no­mi­kos kur­ są eko­no­met­ri­jos ir fi­nan­sų bei drau­di­mo ma­te­ma­ti­kos ant­ra­kur­ siams, be to, ve­džiau pra­kti­nius už­siė­mi­mus. Ka­dan­gi šios veik­ los ėmiau­si vi­siš­kai ne­pla­nuo­tai – pa­va­da­vau į sta­žuo­tę iš­vy­ku­sią šį kur­są skai­tan­čią Auš­rą Mal­dei­kie­ nę, ne­la­bai ži­no­jau, į ko­kį van­de­nį ne­riu. Tad te­ko pa­tir­ti, kiek daug dar­bo rei­kia įdė­ti no­rint tin­ka­mai pa­si­reng­ti pa­skai­tai. Ži­no­ma, su­ si­dū­riau su pir­mo­jo se­mest­ro sind­ ro­mu, kai vis­ką ten­ka pa­si­ruoš­ti nuo nu­lio. Vė­liau, ma­tyt, yra kiek pa­pras­čiau – dės­ty­mo me­džia­gą ir sis­te­mą to­bu­lin­ti leng­viau, nei ją su­si­kur­ti. Tad ma­no pir­mo­jo bly­no ke­pi­mas bu­vo tik­rai la­bai in­ten­sy­ vus – man tin­ka iro­niš­ka pa­tar­lė „Dar­bas my­li dur­nių, o dur­nius – dar­bą“. Dar­bas uni­ver­si­te­te – vi­ siš­kai ki­to­kia, bet nea­be­jo­ti­nai la­ bai nau­din­ga pa­tir­tis.

– Koks, jū­sų nuo­mo­ne, da­bar­ ti­nių stu­den­tų ži­nių ly­gis? Gal iš tik­rų­jų, kaip pa­si­girs­ta nuo­ mo­nių, – la­bai že­mas?

– Tu­r int gal­vo­j e, kad į Vil­n iaus uni­v er­s i­t e­t ą sto­j a abi­t u­r ien­t ai, bai­gę vi­du­ri­nes mo­kyk­las ge­riau­ siai, tur­būt ne­bū­tų tei­sin­ga pa­gal juos ver­tin­ti vi­sų. Ži­nios yra įgy­ ja­m os, o ne įgim­t os, to ir tu­r ė­t ų atei­ti žmo­nės į aukš­tą­ją mo­kyk­lą.

Vis dėl­to pa­kly­di­mo tarp stu­ di­jų priei­na­mu­mo ir ma­siš­ku­mo ma­ty­ti ir dėl to liūd­na. Dar liūd­ niau, kad mo­kyk­la, at­ro­do, ir to­ liau mo­ko tik me­cha­niš­kai kaup­

To­mo Luk­šio / BFL nuo­tr.

ti in­for­ma­ci­ją, tad pra­kal­bin­ti iš mo­kyk­los ne­se­niai atė­ju­sį jau­nuo­ lį, pa­ska­tin­ti jį mąs­ty­ti, reikš­ti sa­ vo nuo­mo­nę, te­gul ir klai­din­gą, – la­bai sun­ku.

to, jog mi­nist­rui net abe­jo­nė dėl in­ te­re­sų yra di­de­lė pro­ble­ma. Jau ga­na abe­jo­ti­na bū­tų nau­do­tis to­kia vers­lo pa­slau­ga, o čia dar tuo me­tu, kai su tuo pa­čiu su­bjek­tu vyks­ta de­ry­bos.

siė­mu­si dirb­ti šio dar­bo. Ma­nau, kad mi­nist­ras – vi­sų pir­ma po­li­ti­ nė po­zi­ci­ja. Ka­dan­gi po­li­ti­nės kar­ je­ros to­liau ne­pla­nuo­ju, vėl į tą pa­ čią upę bris­ti, ma­nau, ne­teks.

– O gal tarp da­bar­ti­nių jū­ sų stu­den­tų yra to­kių asų, ku­ rie ga­lė­tų pa­keis­ti Vy­riau­sy­bės na­rius?

– Yra to­kių, ku­rie atei­ty­je vei­ kiau­siai ga­lės im­tis bet ko­kio su­ dė­tin­gu­mo dar­bų. Na, o dar­bas Vy­riau­sy­bė­je – la­biau po­li­ti­nės kar­je­ros da­ly­kas. Ne­si­lai­kau nuo­ mo­nės, kad fi­nan­sų mi­nist­ras tu­ ri bū­ti eko­no­mis­tas, o že­mės ūkio – žem­dir­bys. Tai – po­li­ti­nės pa­rei­gy­ bės, tad uži­man­tiems to­kius po­stus tai­ky­ti­ni kiek ki­to­kie kri­te­ri­jai.

Per sa­vo kar­je­rą su­si­pa­ži­nau ne su vie­nu ge­ru mi­nist­ru, ku­ris ne­bu­ vo ku­ruo­ja­mos sri­ties spe­cia­lis­tas – bent jau iš­si­la­vi­ni­mo po­žiū­riu. Bū­ti ge­ru mi­nist­ru pa­de­da ge­ra ko­man­ da ir po­li­ti­nio dar­bo pa­tir­tis. Iš­si­ la­vi­ni­mas, ži­no­ma, ne­ken­kia, bet tai nė­ra bū­ti­ny­bė ar pa­na­cė­ja, ypač po­so­vie­ti­nė­se ša­ly­se: ko­kia nau­da iš so­vie­ti­nių lai­kų eko­no­mi­kos stu­di­jų, jei­gu žmo­gus to­liau ne­si­to­bu­li­no?

– Kaip pri­si­me­na­te fi­nan­sų mi­ nist­ro pa­rei­gas – su il­ge­siu ar siau­bu? Ką, bū­da­ma taip užim­ ta, pra­ra­do­te ir ką at­ra­do­te?

– Il­ge­sio tik­rai ne­jau­čiu – juk nie­ ka­da ne­gal­vo­jau, kad teks mi­nist­re bū­ti, ir dar taip il­gai. Nė­ra ir siau­ bo – tie­siog toks dar­bas to­kiu me­tu, koks bu­vo. Ma­nau, kad blai­vus po­ žiū­ris į ei­na­mas pa­rei­gas, ne­su­si­ta­

– Ži­nau, kad lais­va­lai­kį lei­ džia­te su kny­ga ran­ko­je. Koks mėgs­ta­miau­sias jū­sų ra­šy­to­ jas? Ko­dėl?

– Ne­pai­sant vi­sų per­skai­ty­tų kny­ gų, ku­rių tik­rai ne­ma­žai, gy­ve­ni­ mo kny­ga ir to­liau iš­lie­ka Ja­ros­la­vo Ha­še­ko „Šau­nio­jo ka­rei­vio Švei­ko nuo­ty­kiai“. Tai – kny­ga, prie ku­ rios vis grįž­tu, kai ki­tos kny­gos ne­ ka­bi­na. Esu ją per­skai­čiu­si dau­gy­ bę kar­tų, o kar­tą skai­čiau vien tam, kad įsi­ti­kin­čiau, jog kny­go­je tik­rai nė­ra žy­mio­sios fra­zės apie „vy­ riau­sy­bę, pa­bran­gi­nu­sią alų“, kaip daž­nai tei­gia­ma. Juk tik­rai ži­no­jau, kad nė­ra! Šio­je kny­go­je ran­du la­bai daug pa­ra­le­lių su rea­ly­be, o hu­mo­ ras sle­pia iš­ties di­de­lę iš­min­tį.

– Kaip ma­no­te, ar Bi­ru­tė Vė­ sai­tė iš tik­rų­jų pa­da­rė lem­tin­ gą pra­žan­gą, skris­da­ma į Ka­ zachs­ta­ną su vers­li­nin­kais jų lėk­tu­vu?

– Kiek­vie­nas, ma­tyt, tu­ri sa­vo nuo­ mo­nę apie tai, kaip dir­bo mi­nist­rė, kaip ir apie tai, ar skry­džio is­to­ri­ja bu­vo at­si­sta­ty­di­ni­mo prie­žas­tis, ar tik pre­teks­tas, tu­rint gal­vo­je anks­ tes­nes kont­ro­ver­si­jas, su­si­ju­sias su mi­nist­rės kal­bo­mis ar­ba veiks­mais.

Vis dėl­to bu­vau la­bai nu­ste­bin­ ta sam­pro­ta­vi­mų apie skry­dį, ku­ riuos bū­tų ga­li­ma api­bend­rin­ti tei­ gi­niu „nie­ko to­kio neį­vy­ko“. Keis­ta, kad to­kia pa­ty­ru­si po­li­ti­kė ne­sup­ra­

Man tin­ka iro­niš­ka pa­tar­lė „Dar­bas my­li dur­nių, o dur­ nius – dar­bą“.

pa­ti­ni­mas su jo­mis lei­džia priim­ti gy­ve­ni­mo iš­šū­kius ir po­ky­čius kaip na­tū­ra­lų da­ly­ką ir ne­dra­ma­ti­zuo­ ti pa­dė­ties, – juk nie­ko ypa­tin­go ir neį­vy­ko. Sma­giau­sia šian­dien – kad ga­liu rink­tis, kur da­ly­vau­ti.

Mi­nist­ras daž­nai pa­si­rin­ki­mo ne­ tu­ri ir daug lai­ko ten­ka skir­ti ga­na ne­pro­duk­ty­viems da­ly­kams.

– Jei­gu kris­tų lai­min­ga kor­ta, ar dar kar­tą ryž­tu­mė­tės ei­ti mi­ nist­ro pa­rei­gas?

– O ko­dėl tai lai­min­ga kor­ta? Jei­gu man kas prieš pen­ke­rius me­tus bū­tų pa­sa­kęs, kad bū­siu mi­nist­re, bū­čiau tik nu­si­juo­ku­si – nie­ka­da ne­tu­rė­jau pla­nų dirb­ti po­li­ti­nį dar­bą. Tik su­ dė­tin­gas lai­ko­tar­pis lė­mė, kad ta­ pau mi­nist­re, tad, ma­tyt, tai la­biau su­si­ję su ne­lai­min­ga kor­ta.

Ge­res­niais lai­kais, ku­rių la­ bai lin­kiu Lie­tu­vai, ne­bū­čiau ap­

– Gal ir pa­ti grei­tai pla­nuo­ja­te im­ti plunks­ną į ran­kas ir iš­gul­ dy­ti į kny­gą, pa­vyz­džiui, sa­vo įžval­gas apie Lie­tu­vos fi­nan­sų pa­sau­lį? O gal no­rė­tu­mė­te kur­ ti ap­sa­ky­mus, ro­ma­nus?

– Kol kas pa­kan­ka tink­la­raš­čio.

Mo­kyk­lo­je ge­rai se­kė­si kal­bos, raš­ to dar­bai ir ma­te­ma­ti­ka. Bet ma­ te­ma­ti­ka nu­ga­lė­jo. Ta­čiau, ma­tyt, po­lin­kis ra­ši­nė­ti nie­kur ne­din­go.

Min­čių ra­šy­ti kny­gą bu­vo, bet ke­ti­ ni­mus te­ko ati­dė­ti – ne­bū­čiau pa­ jė­gu­si su­de­rin­ti kny­gos ra­šy­mo su pa­si­ren­gi­mu pa­skai­toms, o da­ry­ti dvie­jų dar­bų pu­sė­ti­nai ne­mėgs­tu.

– Kaip įsi­vaiz­duo­ja­te Lie­tu­vos atei­tį? Ko­kie di­džiau­si pa­vo­jai jos ty­ko?

– Pas­te­biu, kad da­bar ko­ne po­pu­ lia­riau­sia ai­ma­na kal­bant apie Lie­ tu­vą – „Ne už to­kią Lie­tu­vą ko­vo­

jo­me“. Gai­la, kad ją nuo­lat kar­to­ja net tie, ku­rie ga­lė­tų bū­ti mo­ra­li­ne at­ra­ma ir švy­tu­riais vi­suo­me­nei.

Kai Lie­tu­va pa­skel­bė ne­prik­lau­so­ my­bę, bu­vau be­veik še­šio­li­kos – ga­ na paau­gu­si, kad ga­lė­čiau įver­tin­ti, ką tu­rė­jo­me ir ką tu­ri­me.

Nie­ka­da ne­pa­sa­ky­siu, kad anais lai­kais bu­vo ge­riau. Nie­kas man ne­paaiš­kins, kad ša­lis, kur džin­sai ir ba­tai kai­nuo­ja du in­ži­nie­riaus at­ly­gi­ni­mus, o špro­tų kon­ser­vai ir žir­ne­liai yra bai­siau­sias de­fic­ i­ tas, ku­rio tu­ri gau­ti iš ko­kios pa­ žįs­ta­mos ve­dė­jos, yra ci­vi­li­zuo­ta.

Vi­suo­ti­nio se­ki­mo at­mos­fe­ra bu­vo pui­kiai jun­ta­ma net mo­kyk­lo­je.

Man at­ro­do, kad daž­nas, ver­tin­ da­mas da­bar­tį, vi­siš­kai ig­no­ruo­ja lais­vę kaip pa­čią svar­biau­sią ver­ ty­bę, ku­rią at­ga­vo­me su ne­prik­lau­ so­my­be. At­ro­do, tar­si so­viet­me­čiu tos lais­vės – kal­bė­ti, ra­šy­ti, kri­ti­ kuo­ti val­džią, ke­liau­ti po pa­sau­lį – bū­tų bu­vę per akis. Pui­kiai ži­no­me, kad taip ne­bu­vo. Bran­ges­nio da­ly­ko už lais­vę tie­siog nė­ra. Pa­ti esu gy­ vas pa­vyz­dys, kaip, bū­da­ma žmo­ gus, kaip sa­ko­ma, iš gat­vės, lai­ mė­jau kon­kur­są mi­nis­te­ri­jo­je ir per ke­lio­li­ka me­tų jo­je už­ko­piau į pa­čias aukš­čiau­sias pa­rei­gas be jo­kio pro­ te­ga­vi­mo, ne­prik­lau­sy­da­ma jo­kiai par­ti­jai ar me­džio­to­jų bū­re­liui.

Ma­nau, kad pro­gre­sas yra mil­ ži­niš­kas. Gai­la, kad re­tai ran­da­me lai­ko apie jį nuo­šir­džiai ir są­ži­nin­gai pa­mąs­ty­ti. O tie, ku­rie ga­lė­tų mums pa­dė­ti, dėl ko­kių nors nuo­skau­dų daž­nai yra pa­si­rin­kę nei­gi­mo ke­lią.

Ti­kiu, kad to­liau ban­dy­si­me vy­tis tai, nuo ko so­vie­tų oku­pa­ci­jos bu­ vo­me nu­blokš­ti. Kad vis dau­giau bus su­pra­ti­mo, kad tu­ri­me mo­ky­tis, dirb­ti ir keis­tis pa­tys. Kad brę­si­me ir tap­si­me ge­res­nė bei so­li­da­res­nė vi­ suo­me­nė. Įsi­ti­ki­ni­mas, kad vis­ką tu­ ri pa­da­ry­ti ki­ti, ir yra pa­ts di­džiau­ sias mū­sų pa­žan­gos prie­šas.

17

šeštADIENIS, birželio 22, 2013

vakarė horoskopai.diena.lt

In­ter­viu – ant van­dens Net­run­ka pra­bėg­ti sa­vai­tė, o jau šį sek­ma­die­nį žiū­ro­vų prie te­le­vi­zi­ jos ek­ra­nų ir vėl lau­kia lai­da „Lie­ tu­va – jū­ri­nė vals­ty­bė“.

Bir­že­lio 23-io­sios lai­do­je žiū­ro­ vai tu­rės ga­li­my­bę pa­var­ty­ti is­to­ ri­jos pus­la­pius. Lai­dos ka­pi­to­nas Hen­ri­kas pa­pa­sa­kos, jog 2013-ie­ ji yra ypa­tin­gi Klai­pė­dos uos­tui me­tai. Šia pro­ga Uos­to di­rek­ci­ja ir Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jus or­ga­ni­za­ vo is­to­ri­jos fo­ru­mą „Lie­tu­viš­kam Klai­pė­dos uos­tui – 90“. Is­to­ri­nio ren­gi­nio da­ly­viams bu­vo pri­sta­ty­ ti Klai­pė­dos uos­to per­da­vi­mo Lie­ tu­vai do­ku­men­tai, ap­lin­ky­bės ir vei­kė­jai, ne­ži­no­mi do­ku­men­tai iš Lat­vi­jos vals­ty­bės is­to­ri­jos ar­chy­ vo, ap­žvelg­ta Klai­pė­dos uos­to rai­ da, reikš­mė ir per­spek­ty­vos. Smal­

siau­siems žiū­ro­vams pa­ža­da­me – Hen­ri­kas tik­rai at­skleis pa­slap­tį, ko­dėl Klai­pė­dos uos­tas ver­čia nau­ ją is­to­ri­jos pus­la­pį.

Taip pat lai­do­je lau­kia po­kal­ bis su Ne­rin­gos mies­to me­ru ant van­dens. Kol Hen­ri­kas su me­ ru dis­ku­tuos apie Ni­dos mies­to pro­ble­mas ir ga­li­my­bes, smal­sio­ ji Gied­rė už­si­mos tap­ti vy­riš­kius pluk­dan­čio lai­vo „Ais­tis“ ka­pi­ to­ne. Tik ar ža­via­jai ve­dė­jai pa­ si­seks? Ar lai­vo vai­rą tvir­tai lai­ kan­tis Ma­rius ati­duos jį į tra­pias mo­ters ran­kas?

In­for­ma­ty­vi ir ne­pa­mirš­ta­mų aki­mir­kų do­va­no­jan­ti lai­da „Lie­tu­ va – jū­ri­nė vals­ty­bė“ – jau šį sek­ ma­die­nį, bir­že­lio 23-ią­ją 16.45 val. per Lie­tu­vos te­le­vi­zi­ją. „Klai­pė­dos“ inf.

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė bir­že­lio 22–28 die­noms AVI­NAS (03 21–04 20)

Šį sa­vait­ga­lį lai­ką lei­si­ te ne­kas­die­niš­kai. Gal­būt vyk­si­te į di­de­lį ren­gi­nį, po­bū­vį.

Ven­ki­te ri­zi­kos, lenk­ty­nių ke­ly­je.

Ma­žiau po­li­ti­kuo­ki­te. Ki­tą sa­vai­ tę bū­si­te ku­pi­ni no­ro už­siim­ti vi­ suo­me­ni­niais ir vers­lo rei­ka­lais.

Gy­ve­ni­mo pa­tir­ti­mi mie­lai da­ly­ si­tės su ki­tais. Į pe­rio­do pa­bai­gą pa­si­ju­si­te iš­sunk­ti ir ne vi­sais re­ zul­ta­tais pa­ten­kin­ti. Egzistuoja tikimybė, kad į dienos šviesą išlįs saugoti dalykai: kas bu­vo slap­ta, ga­li tap­ti vie­ša. At­sar­giau el­ki­tės van­de­ny­je ir su du­jo­mis, ug­ni­mi.

JAU­TIS (04 21–05 20)

Sa­vait­ga­lį ne­ri­mo kels ne­ ma­žos iš­lai­dos. Ti­kė­ti­na, kad kaž­kur vyk­si­te ar bend­rau­si­ te su at­vy­ku­siai­siais iš to­li. Pa­sis­ ten­ki­te at­si­kra­ty­ti se­nų ste­reo­ti­ pų, ki­taip lik­si­te ne­sup­ras­ti. Ki­tą sa­vai­tę pa­ju­si­te po­rei­kį to­bu­lė­ ti pro­fe­si­ne ir dva­si­ne pra­sme. Iš­ siaiš­kin­ki­te ak­tua­lius ju­ri­di­nius for­ma­lu­mus. Neat­si­sa­ky­ki­te pro­ gų su­si­pa­žin­ti su nau­jais žmo­nė­ mis. Jei ne­spė­jo­te už­baig­ti sku­baus dar­bo, iš­pil­dy­ti duo­to pa­ža­do, teks vik­riai su­ktis.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Sa­vait­ga­lį įspū­džių ža­da pra­mo­gi­nis ren­gi­nys ar­ba su­si­ti­ki­mas su do­mi­nan­čiu as­me­ niu. Re­gis, be dėmesio neliksite, nu­si­pel­ny­si­te komp­li­men­tų. Ki­ta ver­tus, ne­kuk­lu­mas ga­li jums pa­ kiš­ti ko­ją. Ki­tą sa­vai­tę bū­si­te lin­kę at­mes­ti ki­tų pa­siū­ly­mus, iš­si­su­ki­ nė­ti, ta­čiau tą pa­tį ga­li­te pa­tir­ti ir jūs, jei mė­gin­si­te pa­skir­ti pa­si­ma­ ty­mą, įsi­pra­šy­ti pas ką nors į sve­ čius, pa­si­kal­bė­ti apie rim­tes­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus ir san­ty­kius. Sten­ ki­tės iš­sau­go­ti pa­ti­ki­mo žmo­gaus įvaiz­dį.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Sa­vait­ga­lį tik­tų už­siim­ ti bui­ti­mi ar­ba su šei­ma il­ sė­tis gam­to­je. Per Jo­ni­nes sek­ sis or­ga­ni­zuo­ti ren­gi­nius, vi­lio­ti prie­šin­gą ly­tį, bend­rau­ti su jau­ ną­ja kar­ta, su­bliz­gė­ti sce­no­je. Ki­ tą sa­vai­tę ga­li pa­si­sek­ti, jei ieš­ko­ te nau­jo dar­bo. Ki­ta ver­tus, ga­li tek­ti pa­va­duo­ti ato­sto­gau­jan­čius ko­le­gas. Ga­li­te gau­ti do­ku­men­tą, su­si­ju­sį su vers­lu, ne­kil­no­ja­muo­ju tur­tu. Jums ga­li kil­ti įta­ri­mų, kad tu­ri­te kon­ku­ren­tų mei­lės ar vers­ lo sfe­ro­je.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Sa­vait­ga­lį ne itin sek­sis ras­ti ob­jek­ty­vių pa­šne­ko­ vų, ge­rą kom­pa­ni­ją – vi­si at­ro­ dys dirg­lūs, ne­ra­mūs. Nep­ro­vo­ kuo­ki­te ir ne­ro­dy­ki­te ag­re­si­jos.

Jei tu­rė­si­te ga­li­my­bę, per Jo­ni­ nes nuei­ki­te į pra­mo­gi­nį ren­gi­nį, nu­vy­ki­te į pa­jū­rį ar pan. Ki­tą sa­ vai­tę jums ne­blo­gai sek­sis ra­šy­ti, kur­ti, mo­ky­tis, kaup­ti ir skleis­ti in­for­ma­ci­ją, tvar­ky­ti rek­la­mos, trans­por­to rei­ka­lus. Ti­kė­ti­na, kad aiš­kin­si­tės san­ty­kius su ar­ti­mu žmo­gu­mi. Nuo­šir­du­mo pri­stigs.

Sau­go­ki­tės trau­mų ir ug­nies.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Sa­vait­ga­lį ne­ko­kių emo­ci­jų su­kels pa­slap­tys ir pa­ska­ los. Vis dėl­to per Jo­ni­nes pa­dau­ gės po­lė­kio. Ne­per­len­ki­te laz­dos mė­gin­da­mi ki­tus val­dy­ti. Ki­tą sa­ vai­tę sva­jo­si­te apie lai­min­gą mei­lę ir ge­ro­vę, kar­tu ga­li iš­kil­ti pa­si­ti­kė­ ji­mo ar ne­pa­si­ti­kė­ji­mo pa­žįs­ta­mais ir drau­gais klau­si­mas. Sten­ki­tės neašt­rin­ti men­kų konf­lik­tų. Ti­kė­ ti­ni rei­ka­lai, su­si­ję su do­ku­men­ tais, su­tar­ti­mis, ži­niask­lai­da. Ga­ li­te da­ly­vau­ti kon­kur­se, ras­ti nau­ją už­dar­bio šal­ti­nį.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Po­kal­bis: plauk­ti lai­vu Ne­rin­gos mies­to me­rui Da­riui Ja­sai­čiui tik­rai ne

nau­jie­na, ta­čiau ne kas­kart ke­lio­nė­je ku­ria­ma te­le­vi­zi­jos lai­da.

Ro­ber­to Raz­mos nuo­tr.

Pribuvėju taps ka­ra­lie­nės gi­ne­ko­lo­gas Be­si­lau­kian­ti Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ka­ra­liš­ko­sios šei­mos na­rė Kemb­ri­ džo ku­ni­gaikš­tie­nė Cat­he­ri­ne gim­ dys to­je pa­čio­je li­go­ni­nė­je, ku­rio­je gi­mė jos vy­ras prin­cas Wil­lia­mas ir jo bro­lis.

Bū­si­ma­sis sos­to įpė­di­nis tu­rė­tų gim­ti lie­pos vi­du­ry­je Švč.Ma­ri­jos li­go­ni­nės, įsi­kū­ru­sios Va­ka­rų Lon­ do­no ra­jo­ne Pa­ding­to­ne, pri­va­čia­ me sky­riu­je „Lin­do“.

Tradicija: Cat­he­ri­ne gim­dys to­

je pa­čio­je li­go­ni­nė­je, ku­rio­je gi­mė jos vy­ras prin­cas Wil­lia­mas.

Pla­nuo­ja­ma, kad kū­di­kį priims bu­vęs ka­ra­lie­nės Eli­za­beth II gi­ ne­ko­lo­gas Mar­cus Set­chel­lis.

Prin­cas Wil­lia­mas to­je li­go­ni­nė­ je gi­mė 1982 me­tais, o dar po dve­ jų me­tų jo­je pa­sau­lį iš­vy­do jo bro­ lis – prin­cas Har­ry. Įp­ras­ta gim­dy­mo pro­gra­ma šios li­go­ni­nės „Lin­do“ sky­riu­je, įskai­ tant vie­ną nak­tį pa­la­to­je, kai­nuo­ja 4 965 sva­rus (apie 20 tūkst. li­tų).

Kiek­vie­no­je iš „Lin­do“ pa­la­tų vei­kia pa­ly­do­vi­nė te­le­vi­zi­ja, be­lai­ dis in­ter­ne­to ry­šys, kas­dien pri­sta­ to­mi laik­raš­čiai, tie­kia­mi už­kan­ džiai ir yra šal­dy­tu­vas. Ši įstai­ga taip pat pa­si­žy­mi „pla­ čiu vy­nų są­ra­šu, jei­gu pa­gei­dau­tu­ mė­te pa­si­mė­gau­ti šam­pa­no tau­re ir iš­ger­ti už jū­sų kū­di­kio atė­ji­mą“.

Kaip nu­ro­do­ma, Kemb­ri­džo ku­ ni­gaikš­tis pla­nuo­ja da­ly­vau­ti gim­ dant. Šal­ti­niai tvir­ti­na, kad ka­ra­ liš­ko­ji po­ra ne­ži­no sa­vo bū­si­mo vai­ke­lio ly­ties, nes no­rė­jo, kad tai bū­tų staig­me­na. „Ku­ni­gaikš­tis ir ku­ni­gaikš­tie­nė ne­ži­no jų kū­di­kio ly­ties ir nu­spren­ dė ne­siaiš­kin­ti to iš anks­to“, – sa­ kė vie­nas šal­ti­nis.

Nors Bri­ta­ni­jos mo­nar­chi­jai ne­ sve­ti­mas so­cia­li­nis tink­las „Twit­ ter“, apie vai­ke­lio gi­mi­mą pa­sau­ liui bus pa­skelb­ta tra­di­ci­niu bū­du: pra­ne­ši­mu skel­bi­mų len­to­je prie­ šais Ba­kin­ga­mo rū­mus.

BNS inf.

Sa­vait­ga­lį daug dė­me­sio skir­si­te iš­vaiz­dai, mi­ty­bai, tvar­kai, ūkiui. Pa­si­sau­go­ki­te ge­ lian­čių, kan­dan­čių pa­da­rų, aler­ gi­jų. Ne­bū­ki­te per drą­sūs van­ de­ny­je. Jei no­rė­si­te, per Jo­ni­nes ga­lė­si­te pa­si­links­min­ti su šau­nia kom­pa­ni­ja ir net už­megz­ti nau­ją drau­gys­tę, par­tne­rys­tę. Tie­sa, ga­ li­mas konf­lik­tas, bui­ti­nė ar tech­ ni­nė pro­ble­ma. Ki­tą sa­vai­tę teks su­kti gal­vą dėl pa­sko­lų, drau­di­ mo, mo­kes­čių. Nuo ket­vir­ta­die­ nio pra­var­tu im­tis rei­ka­lų, su­si­ju­ sių su už­sie­niu, švie­ti­mu, vyk­ti į ke­lio­nę, ku­ror­tą ar pan.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

Sa­vait­ga­lį bū­si­te nu­si­tei­kę lengvabūdiškai iš­lai­dau­ ti ir vai­ky­tis nuo­ty­kių. Patarimas jums būtų toks: val­dy­ki­te emo­ ci­jas, ne­sku­bė­ki­te lie­ti ne­ga­ty­vių jaus­mų par­tne­riui, net jei nutiks taip, kad jo el­ge­sys ir kal­bos jus ne juokais er­zi­ns. Tai ga­li iš­pro­ vo­kuo­ti ne­ma­lo­nų įvy­kį su pa­ da­ri­niais. Sau­go­ki­tės ava­ri­jų. Ki­ tą sa­vai­tę ne­blo­gai sek­sis pro­ti­nis dar­bas ir in­te­lek­ti­niai už­siė­mi­mai bei tvarkyti rei­ka­lus su už­sie­nie­ čiais. Re­gis, teks aiš­kin­tis ju­ri­di­ nius ka­zu­sus. Ga­li at­si­ras­ti šan­sas įsigy­ti tai, ko jums itin rei­kia.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Sa­vait­ga­lį bū­si­te nu­si­tei­kę leis­tis į ke­lio­nę tam, kad su­si­tik­tu­mė­te su slap­ta mei­le, ap­lan­ky­tu­mė­te gi­mi­nes. Vis dėl­ to neatsipalaiduokite – sau­go­ki­tės ava­ri­jų, trau­mų, ug­nies. Jei nie­kur ne­vyk­si­te, ga­li­te pui­kiai ap­si­tvar­ ky­ti na­muo­se ir ap­link juos, pa­ si­rū­pin­ti ar­ti­mai­s žmonėmis ir kar­tu su jais ar artimais bičiuliais Joninių naktį paieš­ko­ti pa­par­čio žie­do. Ki­tą sa­vai­tę ga­li­te ti­kė­tis neįp­ras­tų pa­siū­ly­mų, pra­mo­gų.

Dar­be ar ban­dant įsi­dar­bin­ti bus ne­blo­gai įver­tin­ta jū­sų kom­pe­ten­ ci­ja, įdir­bis.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Sa­vait­ga­lį itin rū­pės rei­ka­ lai, su­si­ję su sta­ty­bo­mis, že­mės ūkiu ar­ba ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to, tech­ni­kos nuo­ma, pir­ki­ mu ar par­da­vi­mu. Kar­tu su kai­my­ nais, gi­mi­nė­mis per Jo­ni­nes ga­li­te pui­kiai pa­va­ka­ro­ti. Ki­tą sa­vai­tę per daug ne­lįs­ki­te į sve­ti­mus rei­ka­lus ir san­ty­kius, o lo­py­ki­te as­me­ni­ nius trū­ku­mus. Tik­tų nuo­mo­ti(s), pirk­ti ar par­duo­ti pa­tal­pas, že­mę.

Ti­kė­ti­na ir kū­ry­bi­nė sėk­mė ar­ba ga­li­my­bė pri­si­dė­ti prie įdo­maus pro­jek­to.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Šeš­ta­die­nį bū­si­te nu­si­tei­ kę daug lai­ko skir­ti po­ mė­giams, vi­suo­me­ni­nei veik­lai, pra­mo­goms su drau­gais. Ga­li­ mas po­bū­vis, nuo­ty­kis. Per Jo­ ni­nes ar­ba ne­be­tu­rė­si­te ener­gi­ jos šė­lio­ji­mams, ne­kaip jau­si­tės, ar­ba jū­sų nie­kas nie­kur ne­pak­ vies. Ki­tą sa­vai­tę teks pa­si­rū­ pin­ti for­ma­liais raš­tais, su­tar­ ti­mis, da­ly­ki­niais ar po­li­ti­niais įsi­pa­rei­go­ji­mais. Re­gis, jums ne­ si­seks at­skir­ti dar­bo rei­ka­lų nuo as­me­ni­nių. Gal­būt teks tvar­ky­ ti ne vi­siš­kai le­ga­lius pi­ni­gi­nius rei­ka­lus. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Sa­vait­ga­lį tik­riau­siai kaž­ kur va­žiuo­si­te, rū­pin­si­tės ki­tų žmo­nių rei­ka­lais, org­ni­zuo­ si­te iš­ky­lą. Dė­me­sį ro­dys drau­ gai, ger­bė­jai. Ki­tą sa­vai­tę jums ga­li pa­vyk­ti su­bliz­gė­ti ta­len­tu ar pa­da­ry­ti įspū­dį su­si­ža­vė­ji­mo ob­ jek­tui. Ne­de­rė­tų ple­pė­ti apie sa­vo ir ki­tų in­ty­mias pa­slap­tis, skleis­ti gan­dų. Tik­tų tvar­ky­ti kon­fi­den­ cia­lius rei­ka­lus, dis­ku­tuo­ti apie re­li­gi­ją, me­ną, me­di­ci­ną, so­cia­li­ nius, lab­da­ros pro­jek­tus.

Si­do­ni­ja

18

ŠEŠTADIENIS, BIRŽELIO 22, 2013

vaikų alėja 7–12 m.

konkursas@kl.lt.

Suk­čių triu­kai Spau­džia­me ran­ką Ro­kui Rim­kui, ku­ris tei­sin­gai įmi­nė „Suk­čių triu­ kų“ už­min­tą mįs­lę. Do­va­no­ja­me jam „Mu­sės Pu­sės“ do­va­nė­lę.

Ją at­siim­ti ga­li­ma dien­raš­čio „Klai­pė­da“ re­dak­ci­jos skel­bi­mų sky­riu­je (I a.) ad­re­su Nau­jo­jo So­do g. 1A, Klai­pė­da.

konkursas@kl.lt.

19

šeštadienis, birželio 22, 2013

sportas

„Žu­vėd­rai“ – vy­riau­sy­bi­nė pa­gar­ba Vilniuje bu­vo pa­gerb­ti daug­kar­ti­niai pa­ sau­lio ir Eu­ro­pos čem­pio­nai – Lo­ty­nų Ame­ri­kos šo­kių an­samb­lio „Žu­vėd­ra“ nariai ir vadovai, ku­riems Vy­riau­sy­bė sky­rė pre­mi­ją.

Svei­kin­da­mas „Žu­vėd­ros“ šo­ kė­jus ir tre­ne­rius su ap­gin­tu Eu­ ro­pos čem­pio­nų ti­tu­lu Vil­niu­je, mi­nist­ras pir­mi­nin­kas Al­gir­das But­ke­vi­čius pa­si­džiau­gė, kad nuo­sek­lus ir kruopš­tus dar­bas, vi­di­nė stip­ry­bė, har­mo­ni­ja ir su­ si­tel­ki­mas duo­da to­kių re­zul­ta­tų, ku­rie gar­si­na mū­sų ša­lį vi­sa­me pa­sau­ly­je. „Lin­kiu, kad spor­tas, me­nas, gro­žis vi­sa­da iš­lik­tų jū­ sų šir­dy­se. Dė­ko­ju už nuo­sta­bias

per­ga­les, lau­kia­me jų ir atei­ty­je“, – sa­kė prem­je­ras.

Mi­nist­ras pir­mi­nin­kas A.But­ ke­vi­čius, vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras Dai­lis Al­fon­sas Ba­ra­kaus­kas, Kū­no kul­tū­ros ir spor­to de­par­ta­men­to ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Kle­men­sas Rim­še­lis šo­kė­jams ir tre­ne­riams įtei­kė sim­bo­li­nį pre­mi­jos če­kį, at­ mi­ni­mo do­va­nas ir me­da­lius „Už spor­to per­ga­les“.

Pre­mi­ja: „Žu­vėd­ros“ tre­ne­riai ir šo­kė­jai bu­vo įver­tin­ti už per­ga­les ir ap­do­va­no­ti 50 tūkst. li­tų.

„Klai­pė­dos“ inf.

Bu­tau­to Ba­raus­ko (BFL) nuo­tr.

Futbolininkai iškovojo bronzą Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Marijampolėje buvo surengtos Lie­ tuvos jaunučių, gimusių 2001 me­ tais, futbolo čempionato finalinės varžybos, kuriose kovojo ir Klaipė­ dos futbolo mokyklos auklėtiniai, treniruojami Raimondo Vainoro ir Prano Ivaškevičiaus.

Į Suvalkijos sostinę susirinko aštuonios komandos, kurios buvo suskirstytos į dvi grupes.

Pirmosiose rungtynėse uostamiesčio 12-mečiai berniukai 1:0 palaužė šiauliečius. Pergalingą įvartį pasiekė Nedas Sudintas. Vėliau po rezultatyvios kovos,

7:4 buvo nugalėta Vilniaus „Granito“ ekipa. Daugiausia nemalonumų varžovams prikrėtė Kasparas Davidonis, įmušęs 3 įvarčius. Du pridėjo N.Sudintas, po vieną – Karolis Žebrauskas ir Ignas Venckus.

Tačiau trečiosiose varžybose, žaidžiant su šeimininkais, teko praryti karčia piliulę – 0:4.

Užėmę grupėje antrąją vietą, dėl bronzos medalių klaipėdiečiai susirėmė su Vilniaus futbolo mokyklos bendraamžiais.

N.Sudinto ir I.Venckaus įvarčiai lėmė Klaipėdos FM pergalę 2:1. Čempionais tapo alytiškiai. Dzūkai finale po nuožmios kovos 1:0 išplėšė pergalę žaisdami su marijampoliečiais. Geriausiu finalinio etapo

Bronzos medalininkai Nikita Kornilovas, Tautvydas Daugėla, Tomas Styra, Erikas Ancius, Arvydas Eibutis, Karolis Žebrauskas, Bertas Rupeikis, Benas Babenskas, Ignas Venckus, Kasparas Davidonis, Lukas Nikliauza, Dovydas Komža, Nedas Sudintas, Arminas Elkimavičius, Kasparas Voropajevas, Leonidas Topkasovas, Pijus Dapšauskas, Dovydas Rimkus.

gynėju pripažintas klaipėdietis Arvydas Eibutis. Vienas iš rezultatyviausių varžybų žaidėjų buvo 4 įvarčius įmušęs N.Sudintas.

Sporto telegrafas Boksas. Šiandien ir rytoj Kruizinių laivų terminale vyks 8-asis tarptautinis bokso turnyras „Gintarinė pirštinė“, skirtas šios sporto šakos Lietuvoje 90-mečiui. Be lietuvių, dar varžysis odinės pirštinės meistrai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Armėnijos, Olandijos , Vokietijos, Čekijos ir Baltarusijos. Šiandien vyks pusfinalio kovos. Jos prasidės 16 val. Rytoj – finalai.

Kova dėl titulų prasidės 11 val.

Sėkmė. Pergalingai pasaulio merginų (iki 21 metų) paplūdimio tinklinio čempionato Kroatijoje grupių varžybas baigė ir į aštuntfinalį pateko klaipėdietė Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė iš Tytuvėnų. Lietuvės vakar lemiamose D grupės rungtynėse po 43 min. kovos 2:1 įveikė pirmąją nesėkmę patyrusias lenkes Dorotą Strag bei Pauliną Stasiak ir su 5 taškais užėmė pirmąją vietą grupėje.

Meninė gimnastika. Šiandien sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) vyks tarptautinis meninės gimnastikos turnyras „Kregždutės-2013“. Varžybų pradžia ir atidarymas – 10 val. Parodomoji programa ir turnyro uždarymas – 18.45 val. Įėjimas – nemokamas.

Varžovas. Pirmadienį prasidės Vimbldono teniso turnyras. Vakar 23-iąjį gimtadienį atšventęs Ričardas Berankis iš karto pateko į pagrindinį turnyrą. Jis pirmajame rate susitiks su 81-ąją vietą planetos tenisininkų klasifikacijoje užimančiu 31erių prancūzu Paulu-Henri Mathieu.

Medalininkai: šalies pirmenybių prizininkai su treneriais R.Vainoru (kairėje) ir P.Ivaškevičiumi.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

Orai

Šiandien daug kur numatomi trum­ pi lietūs, perkūnija. Karštis trauksis, temperatūra bus 24–27 laipsniai. Sekmadienį vietomis trumpai palis, vy­ raus labai šilti orai, vietomis trumpai palis, nugriaudės perkūnija. Naktį oro temperatūra numatoma 15–17, dieną 25–28 laipsniai šilumos. Pirmadienį oro temperatūra išliks panaši.

Šiandien, birželio 22 d.

+25

+21

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+25

Šiauliai

Klaipėda

+29

Panevėžys

+25

Utena

+26

4.42 22.00 17.18

173-ioji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 192 dienos.

Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+26

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +26 Brazilija +27 Briuselis +18 Dublinas +17 Kairas +35 Keiptaunas +17 Kopenhaga +20

kokteilis Šeš­ta­die­nio is­to­ri­ja „Kok­tei­l is“ su­lau­kė iš­t rau­k ų iš ka­t i­no Bro­niaus (var­das pa­keis­tas) pa­bė­gi­mo die­no­raš­čio.

1-oji die­na. Vis­kas. Ap­s isp­ren­d žiau.

Va­k ar ma­č iau lau­k ą. Ka­tes. Rei­k ia spruk­t i.

5-oji die­na. Kai šei­mi­nin­kai pa­li­ko tru­ pu­tį pra­vi­ras du­ris, įsi­drą­si­nau iš­bėg­ti į lau­ką. Ra­do ma­ne ap­stul­bu­sį po sta­ lu, už po­ros met­r ų nuo laip­tų. Ti­kė­k i­ mės – bus ge­r iau.

Londonas +17 Madridas +31 Maskva +20 Minskas +29 Niujorkas +27 Oslas +18 Paryžius +18 Pekinas +28

Praha +23 Ryga +24 Roma +28 Sidnėjus +16 Talinas +25 Tel Avivas +31 Tokijas +26 Varšuva +28

Vėjas

2–4 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+20

+21

+21

+20

3

+22

+25

+24

+22

1

+21

+22

+21

+20

5

rytoj

pirmadienį

Čes­ka (pa­rą su­da­ro 24 va­lan­dos.

Alaus dė­žę – 24 skar­di­nės. Ma­no­te, čia tik šiaip su­ta­pi­mas?)

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei sap­nuo­ja­te ku­ni­gą, reiš­kia tu­rė­ si­te rei­ka­lų su dva­siš­k iais. Kal­bė­tis su ku­ni­gu, reiš­k ia, kad lau­k ia nuo­sto­liai ir iš­lai­dos. Su kle­bo­nu prie vie­no sta­lo sė­dė­t i – iš­si­va­duo­si­te iš il­gą lai­ką slė­

Vilnius

Marijampolė

+26

Alytus

Vardai Eigedė, Inocentas, Kaributas, Laima, Paulinas, Tomas

birželio 22-ąją

Sap­ni­nin­kas

7-oji die­na. Bu­vau nu­bė­gęs nuo du­r ų iki gy­vat­vo­rės, o tai – koks 15 met­r ų, bet vėl pa­ga­vo.

10-oji die­na. Tris pa­sku­t i­nes nak­t is gir­dė­jau, kaip ma­ne šau­kė ka­tės. Pla­ na­vau spruk­ti nak­t į, bet mie­gas bu­vo stip­res­nis.

15-oji die­na. Po še­šias va­lan­das per die­ną pra­bu­d žiu prie lau­k u­jų du­r ų, gal kas ati­da­rys ir spė­siu pa­spruk­ti.

16-oji die­na. Va­ka­r ykš­tė tak­t i­ka be­ veik pa­si­tvir­ti­no, bet kai pa­vy­ko pra­ smuk­t i, šei­mi­nin­kė la­bai su­si­ner­vi­no ir mes­te­lė­jo ma­ne nuo lau­k ų­jų du­r ų iki du­ji­nės vi­ryk­lės. Ge­rai, kad snu­k is ir taip plokš­čias.

18-oji die­na. Su­gal­vo­jau iš­trū­kęs į lau­ ką pa­keis­ti kryp­t į – ne­skuos­ti iš kar­to į gat­vę, o mė­ty­ti pė­das. Kai pa­vy­ko iš­ smuk­ti, nė­riau į kai­rę, api­bė­gau pa­sta­ tą ir tik kai prieš no­sį at­si­ra­do vol­je­ras, pri­si­mi­niau, kad dar yra avi­ga­nis. Ne­ si­g i­r iu, bet bėg­da­mas na­mo pa­ge­r i­ nau ko­k į nors re­kor­dą.

23-io­ji die­na. Dėl ma­no nuo­la­ti­nio ty­ ko­ji­mo, pa­si­g ir­do kal­bos apie kast­ra­ vi­mą. Už tai, ką „pa­da­r iau“ ko­r i­do­r iu­ je, prie pat dė­ž u­tės. Tu­rė­k i­te.

25-oji die­na. Gir­dė­jau, šei­m i­n in­kės bro­l iui pa­do­va­no­jo ori­n į šau­tu­vą. Ne­ ma­nau, kad jis taik­lus. Pa­ma­t y­si­me, ką jis su­ge­ba, kai pra­dės rink­tis sve­ti­ mi ka­t i­nai.

28-oji die­na. Jis – taik­lus. Trys taik­lūs šū­viai. Drą­sa tirps­ta.

29-oji die­na. Jie, ru­pū­žės, ma­ne er­zi­na – žai­d žia su ma­no pro­tu. Kol aš, tu­pė­ da­mas ant pa­lan­gės, juos kei­k iu, jie iš lau­ko bar­be­na į stik­lą ir šyp­so­si. Šlykš­ ty­nės.

30-oji die­na. Vi­s ą mė­ne­s į ban­d žiau pa­bėg­t i. Nė vie­no sėk­m in­go ban­dy­ mo. Pa­lū­žau. Mo­ra­l iš­kai ir dva­siš­kai.

Ne taip čia ir blo­gai: ės­t i gau­nu, ga­l iu mie­go­t i vi­są lai­ką. Gal, jei ne­ban­dy­siu bėg­t i, iš­sau­go­siu vie­n in­te­l į tur­tą. Ne be rei­ka­lo sa­ko­ma, be „pau­tų“ gy­ven­ ti ga­l i­ma, bet liūd­na.

+28

+27

gu­sių min­čių, pro­to varž­t ų. Vež­t i ku­ ni­gą – gy­ve­ni­mo sun­ku­mai. Sap­nuo­ti sa­ve, ba­ra­mą ku­n i­go, reiš­k ia, kad jus kaž­kas per­se­k ios.  Jei­gu sap­nuo­ja­te ša­li­ką, va­di­na­si, kaž­kas jums pa­ro­dys de­ra­mą pa­gar­ bą ir mei­lę. Jei ša­li­kas ne­šva­rus, se­nas – ieš­ko­k i­te ge­res­nio spren­di­mo. Jei­gu sap­ne my­l i­ma­sis pa­do­va­no­jo gra­ž ų ša­l i­ką – lau­k i­te pirš­ly­bų, o jei ša­l i­ką pir­ko­te – lau­k ia nau­d in­gos pa­ž in­t ys.

Ap­si­v y­n io­t i kak­lą ša­l i­k u reiš­k ia, kad grei­tu lai­ku pa­si­žy­mė­si­te. Jei­gu sap­ne pa­me­tė­te sa­vo ša­li­ką – neiš­ven­gia­mas liū­de­sys ir ne­ri­mas.

1815 m. pra­lai­mė­jęs Va­ter­ lo mū­šį, Na­po­leo­nas Bo­ na­par­te’as at­si­sa­kė Pran­ cū­zi­jos val­do­vo sos­to.

1874 m. baig­tas ties­ti te­ leg­ra­fo ry­šys tarp Bra­zi­ li­jos ir Eu­ro­pos.

1887 m. Lon­do­ne gi­mė ang­lų bio­lo­gas ir fi­lo­so­ fas Ju­lia­nas Hux­ley.

1898 m. gi­mė vo­k ie­čių ra­šy­to­jas Eri­chas Ma­ria Re­mar­que’as, ži­no­mas kaip ro­m a­no „Va­k a­r ų fron­te nie­ko nau­jo“ au­ to­rius. Mi­rė 1970 m.

1949 m. gi­mė ame­r i­ kie­č ių ak­to­rė Me­r yl Streep.

1992 m. du Je­ka­te­r in­ bur­ge iš­kas­ti ske­le­tai pri­ skir­ti bol­še­vi­kų nu­žu­dy­ tiems Ru­si­jos ca­rui Ni­ko­ la­jui ir jo įpė­di­niui Alek­ sand­rui Ro­ma­no­vui.

1999 m. iš ka­lė­ji­mo pa­ leis­tas Ai­r i­jos res­pub­l i­ ko­nų ar­mi­jos ak­ty­vis­tas Pat­r ic­kas Ma­gee, ku­r is 1984 m. ren­gė są­moks­lą nu­žu­dy­ti Di­džio­sios Bri­ ta­ni­jos prem­je­rę Mar­ga­ ret That­cher: tą­syk spro­ gi­mo me­tu Brai­to­no ku­ ror­to vieš­bu­t y­je žu­vo pen­ki as­me­nys, M.That­ cher ne­nu­ken­tė­jo.

Po Jo­ni­nių orai vėl taps vė­ses­ni

Spren­di­mas: karš­čio ka­muo­ja­miems mies­tų gy­ven­to­jams kar­tais tik­

ru iš­ga­ny­mu tam­pa fon­ta­nų tel­ki­niai.

Tris­de­šim­ties laips­ nių ter­mo­met­ro pa­ da­lą va­kar štur­ma­ vęs karš­tis iš uos­ ta­mies­čio pa­ma­žu trauk­sis.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Si­nop­ti­kai pro­gno­zuo­ja, jog ki­tą sa­vai­tę ga­na daž­nas sve­čias pa­jū­ ry­je bus ir lie­tus.

Kaip tei­gė Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­ lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­ tys, šian­dien tu­rė­tų bū­ti ne­pas­to­ viai de­be­suo­ta, be lie­taus, oras die­ ną įšils iki 20–22, nak­tį – iki 13–15 laips­nių.

Ka­ro­lio Ka­vo­lė­lio (BFL) nuo­tr.

Ryt die­ną lau­kia­ma 23–25 laips­ nių ši­lu­mos, bus de­be­suo­ta su pra­ gied­ru­liais, vie­to­mis ga­li­mas lie­ tus.

Nak­tį į pir­ma­die­nį ter­mo­met­ ro stul­pe­lis kils maž­daug iki 14–16 laips­nių ši­lu­mos.

Atei­nan­čią sa­vai­tę, pir­ma­die­ nį, bus ap­si­niau­kę, pro­tar­piais pro­gno­zuo­ja­mas lie­tus, oras die­ ną įšils iki 20–22, nak­tį – iki 13– 15 laips­nių.

Ant­ra­die­nį taip pat bus de­be­suo­ ta bei lau­kia­ma lie­taus. Oro tem­pe­ ra­tū­ra die­ną bus 18–20, nak­tį – 13– 15 laips­nių ši­lu­mos.

Kri­tu­liai ti­kė­ti­ni ir ki­tą tre­čia­die­ nį, bus de­be­suo­ta su pra­gied­ru­liais.

Die­ną jau lau­kia­ma 17–19, nak­tį – 11–13 laips­nių ši­lu­mos.

Išanks­ti­nė­mis pro­gno­zė­mis, ki­tą ket­vir­ta­die­nį ir penk­ta­die­nį lie­taus ne­nu­ma­to­ma – lau­kia­mas ne­di­de­ lis de­be­suo­tu­mas, o ter­mo­met­ro stul­pe­lis die­no­mis tu­rė­tų kil­ti iki 18–20, nak­ti­mis – iki 10–12 laips­ nių pa­da­los.