2013 06 25 klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ANTRADIENIS, BIRŽELIO 25, 2013

www.kl.lt

144 (19 747) .;A?.162;6@ /6? 296< "

9

RUBRIKA

sveikata

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

Alkoholikas dar be: padÄ—ti

Links­my­bÄ—s Pa­lan­go­je: jau­nuo­lis gÄ—­rÄ—, kol Bal­ti­jos jō­ro­je pa­ma­tÄ— sa­lÄ….

UĹžribis 7p.

E.Snow­de­nas su Va­ťing­to­nu pra­dÄ—­jo ka­tÄ—s ir pe­lÄ—s Ĺžai­di­mÄ….

Pasaulis 12p.

Mankť­tos ne­pri­pa­Şįs­ta be­veik pu­sÄ— klai­pÄ—­die­Ä?iĹł.

Vis daugiau jaunĹł, darbingĹł ir talen tingĹł ĹžmoniĹł skÄ™sta alkoholizmo liĹŤne, neĹžinodami, kaip padÄ—ti sau. KenÄ?ia ne tik gerian tysis, jo ĹĄeimos nariai, bet ir kolegos bei darbdaviai, kuriuos jis paveda, o neÄŻvykdytus ÄŻsipareigojimus tenka glaistyti kitiems. Kaip elgtis su alkoholiku darbe: baus ti ir atleisti, palaiky ti ir apsimesti, kad gÄ— rimas – nieko tokio?

bĹŤtina

Evelina ZenkutÄ—

e.zenkute@kl.lt

Palaikymas svar

ď Ž Sprendimas:

bus

OĂ› QĂş ab _V[ Ă˜VNZ Z\ TbV X\ YR T\` ab _V ]N `N Xf aV “ ZR` ZN a\

ZR ]_\ OYR ZĂ– [\ KlaipÄ—dos priklau _V ZR V_ TN YV ZR ]N so QĂ› aV OĂ­ `V ZR XN_ centro 1-ojo skyriaus mybÄ—s ligĹł tikina, jog jam buvo ab V_ ]N YNV Xf `V ZR duotas laikas vo ir ambulato- ap kia, rijos vedÄ—ja Jolan sisprÄ™sti, pradÄ—ti  @Uba aR_` a\PX• [b\ ta KuprinskienÄ— keisti poĹžiĹŤ- kad jog turi problemĹł, taÄ?iau tam, kons a_ rÄŻ, kad juo tikima. teigÄ—, kad geriantis tatuoti faktÄ…, kad prasidÄ—tĹł gijimo pro MeĹĄkos paslauĹžmogus kolekkitos iĹĄei- mis cesas, reikia ties, garsiai jas ÄŻvardyti“, ga labiau galima lai pagiriomis. Nevar tyve – nemaĹža naĹĄ kaip gydymas, nÄ— – sakÄ— vedÄ—ja. todamas alkyti kolegĹł abera. ta visomis prakoholio jis jauÄ?iasi Nebloga iĹĄeitis – jingumÄ… ir ĹžiĹŤrÄ— smÄ—mis. lyg pagiringas“, jimÄ… pro pirĹĄtus pri buotojÄ… garsiai ÄŻvar versti dar- – sakÄ— J.Kuprinskie – kai Ĺžmogui sutei „Kolegos ar darbda nÄ—. dyti savo ligÄ… kiamos sÄ…lygos Jolanta KuprinskienÄ—: viai, susidĹŤrÄ™ pa ir pasiĹŤlyti iĹĄ kar Pasak jos, darbda su priklausomu as bandyti iĹĄ naujo, to vykti pas gyvio ar kolegos meniu, pasimetaÄ?iau neskapareiga pamatyti, dytojus. tinama padÄ—ti“, – DaĹžnai darbdaviai ta, juos pradeda kad Ĺžmogui nÄ—kalbÄ—jo speciakamuoti daugyra gerai. Svarbu ir tikÄ—jimas, listÄ—. bÄ— prieĹĄtaringĹł jaus patys inicijuoja mĹł. Vieniems likai – labai jautrĹŤs nes alkohoVirĹĄininkas ir bend kreigaila gerianÄ?io Ĺžmo Pasak jos, bÄ—dĹł tu radarbiai tuĹžmonÄ—s. Apie ri rinÄ?iam Ĺžmo- pimÄ…si gaus, kiti pykstai, kad Ĺžmogus prieiti prie gerian gui reikia pasaky ÄŻ mĹŤsĹł ÄŻstaita ant kolegos, tre nÄ—ra Ä?io ir pasakyti – mes matome ti – lieka abejinir paliekamas vienas, smerkiamas ti – mes matome, problemÄ…, norime gi“, – sakÄ— vedÄ—ja. kad tau blogai, ir galime padÄ—ti, gÄ… – atveĹža ligonÄŻ amreikia ĹĄnekÄ—- pa ti garsiai. siĹŤlyti paĹĄnekÄ—ti, bĹŤsime kartu ir pa Darbe kyla ÄŻtampa, paklausti, kuo bulatorinÄ—ms konlaikysime. nes alkoholigali padÄ—ti. ko darbus reikia at Tokiam Ĺžmogui bĹŤ likti kitiems, vitinas darbda- sulta PastebÄ—ti bĹŤtina Jei Ĺžmogus nenori cijoms arba suviĹł ir kolegĹł palai sus kamuoja neri kalbÄ—ti iĹĄ karkymas bei daumas, nes negalito, pasiĹŤlyti tai Darbdaviai gybÄ—s specialistĹł ma nuspÄ—ti, kuriÄ… moka gydymui alkoholio priklaupada dienÄ… kolega vÄ—l pa reika- somÄ… darbuoÄŻ nuo Pastebima, kad daĹž ryti vÄ—liau. alkoholiko gydymas galba, nes dings. Situacija su tojÄ… ĹžiĹŤri nai dÄ—tinga ir emo– ilgas pro- lingus pinigus. – taÄ?iau pastebima, labai ÄŻvairiai anksÄ?iau ar vÄ—liau pra alkoholikai cesas. ciĹĄkai – bendradar Pasikad aplinkiniĹł deda pasakobiai tiesiog netaiko, jog virĹĄinin ti apie savo proble poĹžiĹŤris ÄŻ geriantÄŻ Ĺžino, kaip reaguo mas. ĹžmogĹł po truputi ÄŻ susidariusiÄ… kas tÄŻ keiÄ?iasi. UltimatumĹł nerei problemÄ…. pas specialistÄ… kia ateina Kreipiasi per vÄ— „DaĹžnai darbdaviai J.KuprinskienÄ— ÄŻsi Kaip teigÄ— J.Kuprins lai tikinusi, kad ul- kartu. patys inici- Pas kienÄ—, tokiu tima juoja kreipimÄ…si tebima nerimÄ… ke atveju bĹŤtina im tumai alkoholikui ÄŻ mĹŤsĹł ÄŻstaigÄ… – lianti tendentis grieĹžtĹł prienÄ—ra geriaucija, jog ne tik ĹĄei atveĹža ligonÄŻ ambu sia iĹĄeitis. Kaip moniĹł. Ji sako, kad mos nariai ar kolatorinÄ—ms konteigÄ— specialistÄ—, darbdavys, lailegos darbe, bet ir sultacijoms arba kai Ĺžmogus uĹžspei kinai atleisdamas pats su alkoholio sumo Ä?iamas ÄŻ kampÄ…, geriantÄŻ asmenÄŻ, reikalingus pinigus. ka gydymui problema kovojantis ÄŻsijungia gynybos sumaĹžindamas jam Ĺžmogus neĹžiPa mechanizmas, atlyginimÄ… ar as virĹĄininkas pas spe sitaiko, jog no, kur ieĹĄkoti pagal Ji teigÄ—, kad alkoho paĹžeminÄ™s pareigo muo uĹžsisklendĹžia. bos ir kada ji cialistÄ… ateina li se, nedaro meĹĄtampa bĹŤtina. Ĺžas vaikas ir prievar kas nÄ—ra ma- kartu. Tada jam paaiĹĄ kos paslaugos. „Asmens, turinÄ?io ta ĹĄioje situacikinama, kaip problemĹł dÄ—l jo ÄŻvertinti savo dar LiĹŤdina faktas, kad alkoholio, vidinis je nepagelbÄ—s. „Priklausomas Ĺžmo buo al pasaulis ir taip gus tokiu at- komp Kai Ĺžmogus, priklau tojo bĹŤsenÄ…. ÄŻ specialistus nuspren koholikas Be to, gelbÄ—jant veju mato akivaiz likuotas. Ĺ˝mogus iĹĄ somas nuo aldĹžia kreipdĹžias gÄ—rimo papriklausomÄ… ko gyvena, kad Ĺžmo tis tik tada, kai pra holio, yra remisi jo nesupranta ir ne sekmes ir pradeda gĹł, negalima mo dedamos nori padÄ—ti. Sukujoje, su ralizuoti ir akty teisti, nes tokiu at nelaiko Ĺžemesniu, vokti, kad jo riama aĹĄtri situacija viai dirbti, neretai pradeda ti rimtos gÄ—rimo pasekmÄ—s jausveju pradedama gali pradÄ—ti kelatvirkĹĄÄ?iai, ÄŻsiateina tam gus – Ĺžmotikras laikas, kai gintis. Darbdaviui ti pyktÄŻ. Kiekvienas tampa irzlus, ner jis tampa irzlus, vingas, itin bĹŤtina garsiai alkoholikas sujautrus, piktas, su dirglus. Ĺ ÄŻ procesÄ… pasakyti apie ma trin vadiname penktomÄ… problemÄ…, prasideda konflik ka jo miegas, tojo kampo ieĹĄkoji tai mu, arba sausoĹĄeimoje.

Ĺ iandien priedas

Kaina 1,30 Lt

10

Ĺ a­li­gat­viai – ka­ro zo­na Klai­pÄ—­dos ĹĄa­li­gat­ viuo­se neiť­si­ten­ kan­Ä?iĹł pÄ—s­Ä?ių­jĹł ir dvi­ra­ti­nin­kĹł konf­ lik­tas vis aĹĄt­rÄ—­ja. Tarp pÄ—s­Ä?ių­jĹł ma­ nev­ruo­jan­tys ra­ tuo­ti klai­pÄ—­die­Ä?iai ĹĄiems ne­gai­li iť­raiť­ kin­gĹł epi­te­tĹł, o ir pa­tys to­kiais yra pa­ ly­di­mi. Ta­Ä?iau mies­ to val­dĹžia net ne­ nu­ma­no, kaip ĹĄÄŻ ka­ rÄ… nu­trauk­ti. EsÄ… vi­si ga­li­mi bō­dai yra tik pi­ni­gĹł tať­ky­mas.

Ant Jo­no kal­ne­lio – Jo­ni­nÄ—s Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Trum­piau­sios nak­ties, sau­lÄ—g­rį­ Ĺžos, Jo­ni­niĹł, Ra­sĹł, Ku­po­li­niĹł ir ki­ taip va­di­na­mos ĹĄven­tÄ—s ĹĄvÄ™s­ti klai­ pÄ—­die­Ä?iai sek­ma­die­nÄŻ va­ka­re tra­di­ ciť­kai su­si­rin­ko ant Jo­no kal­ne­lio ir ne­si­gai­lÄ—­jo – ťį­kart bu­vo ne tik links­ma. Ĺ ven­tÄ—s ren­gÄ—­jai pa­si­sten­ gÄ— mies­tie­Ä?ius ir sve­Ä?ius nu­ste­bin­ti kuo dau­giau re­gi­niĹł.

v.spuryte@kl.lt

Nu­pieť spe­cia­lias juos­tas

„Kar­ve, trau­kis iĹĄ ke­lio!“ „Idio­ te, Ĺžiō­rÄ—k, kur va­Şiuo­ji!“ To­kie „sma­gĹŤs“ po­kal­biai Til­tĹł ir Man­ to gat­v iĹł ĹĄa­l i­gat­v iuo­se skam­ ba kiek­vie­nÄ… die­nÄ…, nes pÄ—s­tie­ji ir dvi­ra­ti­nin­kai ne­su­ge­ba juo­se su­ tilp­ti. „„Trau­mos: tarp pÄ—s­Ä?ių­jĹł ma­nev­ruo­jan­tys dvi­ra­ti­nin­kai ke­lia rea­liÄ… grÄ—s­mÄ™.

4

Pa­lan­gos gel­bÄ—­to­jĹł va­do Jo­no Pi­roŞ­ni­ko pa­val­di­niai tÄ…­nakt iĹĄ jō­ros iť­trau­kÄ— pen­kis Ĺžmo­nes.

7p.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ—

4

„Bō­tĹł keis­ta, jei po Jo­ni­niĹł nak­ties jaus­Ä?iau­si ge­rai.“

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Klai­pÄ—­die­Ä?iai ir mies­to sve­Ä?iai prie Jo­no kal­ne­liu va­di­na­mĹł mies­to gy­ ny­bi­niĹł ÄŻtvir­ti­ni­mĹł pra­dÄ—­jo rink­tis ge­ro­kai prieĹĄ pra­si­de­dant pir­ma­jam pa­si­ro­dy­mui. Mer­gi­nos py­nÄ— vai­ni­ kus, mo­kÄ— tai da­ry­ti no­rin­Ä?iuo­sius. Kiek­vie­nas, pa­no­rÄ™s ne tik ste­bÄ—­ ti ĹĄven­tÄ™, bet ir pa­ts jo­je da­ly­vau­ti, prieĹĄ var­tus tu­rÄ—­jo nu­si­praus­ti ĹĄva­riu van­de­niu ir nu­si­ťluos­ty­ti li­no rankť­ luos­Ä?iu, taip sim­bo­liť­kai pe­rei­da­mas ÄŻ ant­rÄ…­jÄ… me­tĹł pu­sÄ™, kai sau­lÄ— grÄ™­Şia­si nuo mō­sĹł.

2

2

ANTRADIENIS, BIRŽELIO 25, 2013

miestas

Mi­nė­jo is­to­ri­nę su­kak­tį Klai­pė­do­je bir­že­lio 22-ąją pa­mi­nė­ta fa­šis­ti­nės Vo­kie­ti­jos ir So­vie­tų Są­ jun­gos ka­ro pra­džios su­kak­tis. Ta pro­ga Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­ nia­me kon­su­la­te pri­sta­ty­ta žur­na­lis­ to Ri­man­to Grei­čiaus kny­ga „Tar­ na­vo vai­ki­nai pa­sie­ny­je“. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Bir­že­lio 22-oji nuo 1996 me­tų Ru­ si­jo­je mi­ni­ma kaip at­min­ti­na da­ta, nes 1941 me­tais šią die­ną pra­si­dė­jo šio­je ša­ly­je Di­džiuo­ju Tė­vy­nės va­ di­na­mas ka­ras. Šeš­ta­die­nio vi­dur­die­nį bū­rys ve­ te­ra­nų, Ge­ne­ra­li­nio kon­su­la­to dar­ buo­to­jų, vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­ jų at­sto­vai ap­lan­kė ta­ry­bi­nių ka­rių me­mo­ria­lą ir pa­dė­jo gė­lių. Po to kon­su­la­to pa­tal­po­se vy­ko R.Grei­čiaus kny­gos pri­sta­ty­mas. Jo­je ra­šo­ma apie 105-osios pa­sie­ nio rink­ti­nės, pir­mą­ją ka­ro die­ną Lie­tu­vo­je su­si­ko­vu­sios su Vo­kie­ti­ jos ka­riau­na, pa­sie­nie­čių li­ki­mus. Au­to­rius pa­pa­sa­ko­jo, ko­dėl ėmė­ si ty­ri­mo, ku­ris tru­ko ne vie­ną de­

šimt­me­tį. Praė­ jus dau­ge­l iui me­tų po ka­ro, žur­na­lis­tui pa­ vy­ko tris­kart su­kvies­ti li­ku­ sius gy­vus šios rink­ti­nės ka­rius į su­si­ti­ki­mą. Pir­mą kar­tą ma­ žu­tė kny­gu­tė tuo pa­čiu pa­va­di­ ni­mu „Tar­na­vo vai­ki­nai pa­sie­ny­je“ Praei­tis: R.Grei­čius ne vie­ną de­šimt­me­tį rink­tą me­ iš­leis­ta 1976-ai­ džia­gą apie pa­sie­nie­čius, tar­na­vu­sius Lie­tu­vo­je, su­ siais. Po dau­ge­lio dė­jo į kny­gą, ku­rią iš­lei­do dviem kal­bo­mis. me­tų rė­mė­jų pa­ Po dvi va­lan­das tru­ku­sio ren­gi­ de­da­mas au­to­rius į so­li­dų dvi­kal­bį – lie­tu­vių ir ru­sų kal­bo­mis iš­leis­tą nio Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nis lei­di­nį su­dė­jo fak­tais bei nuo­trau­ kon­su­las Vla­di­mi­ras Ma­ly­gi­nas pa­ ko­mis ge­ro­kai pa­pil­dy­tą me­džia­gą. kvie­tė su­si­rin­ku­siuo­sius į fur­še­tą.

Žo­ly­nai: trum­piau­sią nak­tį bū­ti­na pa­si­da­bin­ti vai­ni­kais.

Ant Jo­no kal­ne

Baž­ny­čios mū­rą pa­slėps tin­kas An­ta­nas Sta­niu­lis Prie Juo­za­po Dar­bi­nin­ko baž­ny­ čios vėl iš­ri­kiuo­ti pa­sto­liai – ti­ki­ ma­si, jog šie­met bus baig­ti ke­le­ rius me­tus trun­kan­tys tin­ka­vi­mo dar­bai.

Pla­nai: ti­ki­ma­si, kad šie­met bus baig­ti ke­le­rius me­tus trun­kan­tys Juo­

za­po Dar­bi­nin­ko baž­ny­čios tin­ka­vi­mo dar­bai.

Kas­met gra­žė­jan­ti Juo­za­po Dar­bi­ nin­ko baž­ny­čia vis la­biau džiu­gi­na klai­pė­die­čių šir­dis. Per vi­sus baž­ ny­čios gy­va­vi­mo me­tus ji pa­si­kei­ tė neat­pa­žįs­ta­mai. Bu­vo įsta­ty­tos ąžuo­li­nės du­rys, išas­fal­tuo­ta sto­vė­ ji­mo aikš­te­lė, įreng­ti elekt­ro­ni­niai var­pai, ap­tvar­ky­tas vi­dus, su­tvar­ ky­ti tua­le­tai bei ap­lin­ka, įreng­tas ap­švie­ti­mas. Kol pa­sta­to vi­dus bu­vo gra­ži­na­mas, išo­rė bu­vo pri­mirš­ta. Bet da­bar jau ke­le­tą me­tų iš ei­ lės klai­pė­die­čiai ga­li ma­ty­ti, jog ir baž­ny­čios išo­rė spar­čiai gra­ži­na­ ma. 2010-ai­siais pra­dė­ti tin­ka­vi­ mo dar­bai jau ei­na į pa­bai­gą. Kai baž­ny­čia bu­vo pra­dė­ta tin­ kuo­ti, nie­kas ne­ma­nė, jog sta­ty­ bų dar­bai vyks taip spar­čiai. Tuo me­tu bu­vo pra­dė­ta tin­kuo­ti pa­sta­ to piet­ry­ti­nė pu­sė. Kiek vė­liau pe­ rei­ta prie pa­sta­to va­ka­ri­nių bei ry­ ti­nių sie­nų. Kaip tei­gė baž­ny­čios kle­bo­nas Vla­das Ged­gau­das, šie­met ža­da­ma už­baig­ti baž­ny­čios tin­ka­vi­mo dar­ bus. Bus tin­kuo­ja­mos bokš­tų išo­rės sie­nos, ku­rių taip ir ne­bu­vo su­spė­ ta nu­tin­kuo­ti praė­ju­siais me­tais dėl lie­tin­gų orų. V.Ged­gau­das sa­kė, kad, už­bai­ gus tin­ka­vi­mo dar­bus bokš­tuo­se, bus im­ta­si tvar­ky­ti pa­grin­di­nius baž­ny­čios laip­tus. Taip pat vi­są baž­ny­čios te­ri­to­ri­ ją ap­juos tvo­ra. Klai­pė­die­čiai ne­ kant­riai lau­kia to me­to, kai baž­ny­ čio­je sta­ty­bų dar­bai bus už­baig­ti.

Tradicija: trumpiausią

naktį nevalia miegoti.

metų

Nuo­tai­ka: Jo­ni­nių nak­ties ke­rai už­b

ko­jos.

Trum­p iau­s ia me­t ų 1 nak­tis yra šven­tė, kai vi­są nak­tį ne­lei­džia­ma ka­ra­liau­ti

Ne­šė­ja: ug­nį į šven­tės vie­tą at­ga­

be­no rai­te­lė.

tam­sai, to­dėl de­ga­mi lau­žai. Į Jo­ no kal­ne­lį ug­nis – de­gan­tis fa­ke­las at­ke­lia­vo rai­te­lės ran­ko­je. Iš jos ga­ vęs deg­lą ak­ty­viau­sias Jo­nas, gau­ džiant ra­gams, už­de­gė au­ku­rą, ku­ ria­me au­ko­tos gin­ta­ro dul­kės. Kiek­vie­nas, su­sky­nęs ku­po­li­nę puokš­tę, ga­lė­jo ti­kė­tis, kad ži­niuo­ nės iš­burs jiems atei­tį. Mer­gi­nos mė­tė vai­ni­kus ant ku­po­le va­di­na­ mos ša­ko­tos laz­dos, pa­puoš­tos vai­ ni­kais. Tai iš se­nų lai­kų mus pa­sie­ kęs bur­tas: ta, ku­rios vai­ni­kas ant

Ug­nis: su­te­mus fa­ky­rai įro­dė, kad ir lieps­na ga­li šok­ti.

3

ANTRADIENIS, BIRŽELIO 25, 2013

miestas Dienos telegrafas

Svei­kins. Šian­d ien 10.30 val. mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­l iaus­kas pa­dė­ kos raš­tais pa­gerbs Eu­ro­pos ka­ra­tė kio­ku­šin pri­zi­nin­kes. Rū­p es­t is. Klai­p ė­dos mies­to vi­suo­ me­nės svei­ka­tos biu­ras į ne­mo­ka­mas plau­k i­mo tre­n i­r uo­tes re­no­v uo­ta­me „Gin­ta­ro“ ba­sei­ne kvie­čia dvie­jų am­ žiaus ka­te­go­ri­jų vai­kus: 1–4 kla­sių ir 5–8 kla­sių moks­lei­vius. Ke­ti­na­ma priim­ti iki 200 vai­k ų. Jie ba­sei­ne bus mo­ko­ mi plauk­t i sa­vai­tę. Tre­n i­ruo­tės vyks lie­pos 1–8 die­no­mis (iš­sky­rus sa­vait­ga­ lį). Re­gist­ra­ci­ja vyk­do­ma bir­že­lio 21–28 d. (dar­bo die­no­mis) nuo 9.00 iki 12.00. Re­gist­ruo­tis tel. (8 46) 410 953.

Bend­ra­var­džiai: ąžuo­lų vai­ni­kais vai­ni­kuo­ti Jo­nai ir Ja­ni­nos su­sto­jo nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti bend­rai nuo­trau­kai.

e­lio – Jo­ni­nės Trum­ piau­sia me­tų nak­ tis yra šven­tė, kai vi­są nak­tį ne­ lei­džia­ma ka­ra­liau­ti tam­sai, to­ dėl de­ga­ mi lau­žai.

Pa­ger­bi­mas: Ja­ni­nai – puokš­tė ir bu­či­nys.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

par­čio žie­do paieš­kos ta­po rea­lio­ mis, nes vie­nas lai­min­ga­sis lai­mė­jo lo­te­ri­ją. Vy­rai tu­rė­jo ga­li­my­bę iš­ ban­dy­ti jė­gą trauk­da­mi vir­vę. Bu­ vo ir ki­tų rung­čių. Su­te­mo­se ne­trū­ko ug­nies. Kal­ną ir ka­na­lą ap­link jį nu­švie­tė pa­deg­ ta šiau­di­nė skulp­tū­ra. Lau­že su­ de­gin­tos ir šiau­di­nės ra­ga­nos, ku­ rios, pa­sak pa­da­vi­mų, Jo­ni­nių nak­tį reng­da­vo puo­tas. Fa­ky­rai nu­ste­bi­no žiū­ro­vus ug­ nies šo­kiu. Ofi­cia­liai šven­tė bai­gė­si vi­dur­ nak­tį, ta­čiau iš­tver­min­giau­sie­ji links­mi­no­si iki auš­ros.

Tur­ny­ras. Sek­ma­die­n į Pa­lan­go­je vy­ ko tarp­tau­t i­n is šach­ma­t ų fes­t i­va­l is „Bal­t i­jos tau­rė 2013“. Ja­me da­ly­va­vo šach­ma­t i­n in­kai iš Bal­ta­r u­si­jos, Da­n i­ jos, Di­d žio­sios Bri­ta­n i­jos, Es­t i­jos, Ja­ po­n i­jos, Lat­v i­jos, Lie­t u­vos, Nor­ve­g i­ jos, Ru­si­jos ir Šve­d i­jos. Da­ly­v iai var­ žė­si aš­tuo­niuo­se tur­ny­ruo­se. Tur­ny­re iki 10 me­tų „Bal­ti­jos vai­k ų tau­rė“ iš 101 da­ly­v io pri­z i­n in­k u ta­po klai­pė­d ie­t is Dmit­r i­jus Jab­lo­ko­vas. Pa­čių ma­ž iau­ sių iki 7 me­tų tur­ny­re „Bal­ti­jos švy­tu­ riu­kai“ vie­nu nu­ga­lė­to­jų ta­po klai­pė­ die­tis Gle­bas Pid­luz­nij. Ug­nia­ge­siai. Pir­ma­d ie­n į Prieš­gais­r i­ nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos gel­bė­to­jai va­ žia­vo prie kar­je­r ų, esan­čių ne­to­l i Pa­ lan­gos oro uos­to. Čia žmo­nės ra­do me­ di­nę dė­žę su už­ra­šu „Ja­do­vi­to“. Paaiš­ kė­jo, kad tai nuo ta­ry­bi­nių lai­kų už­si­li­ ku­si ci­vi­li­nės sau­gos dė­žė, o jo­je bu­vo tik de­zin­fe­ka­vi­mo prie­mo­nės. Klai­pė­ do­je gel­bė­to­jai pa­dė­jo daug sve­rian­t į li­go­n į įkel­ti į me­di­k ų au­to­mo­bi­l į.

ū­rė dau­gy­bę klai­pė­die­čių – jie šo­ko ap­link lau­žą, kol lai­kė

ša­kos pa­ki­bo pir­mu me­ti­mu, ga­lė­jo ti­kė­tis tais pa­čiais me­tais iš­te­kė­ti. Pa­si­bai­gus bū­ti­no­sioms Jo­ni­ nių apei­goms, nuo au­ku­ro paim­ta ug­nis nu­ke­lia­vo prie lau­žo. Jis ta­ po cent­ri­ne vi­sos nak­ties links­my­ bių vie­ta. Va­ka­ro ve­dė­ja et­no­lo­gė Gra­ži­ na Ka­džy­tė pa­kvie­tė Jo­nus ir Ja­ ni­nas bend­rai nuo­trau­kai. Vai­ ni­kuo­ti ąžuo­lų vai­ni­kais ma­ži ir suau­gę bend­ra­var­džiai sto­jo drau­ gėn, nes šis va­ka­ras – ir jų var­da­ die­nio šven­tė. Sma­gi vil­nie­čių an­samb­lio „Ra­ ti­lai“ mu­zi­ka su­bū­rė vi­sus, o pa­

Ope­re­tė. Tre­čia­die­nį 18 val. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės vie­šo­sios bib­lio­te­kos Gi­ ru­lių fi­lia­le-bend­ruo­me­nės na­muo­se vyks kul­tū­ri­nės sa­va­no­rys­tės va­sa­ros pro­gra­mos „Pė­dink į Gi­ru­lius“ ren­gi­nys – vo­ka­li­nio pro­jek­to „Red­Vi­ta“ ne­mo­ka­ mas teat­ra­li­zuo­tas kon­cer­tas „Ope­re­tės sū­ku­ry“. Ja­me skam­bės ari­jos ir due­tai iš žy­miau­sių ope­re­čių. Jas at­liks Vi­ta­li­ja Gumb­ry­tė (sop­ra­nas), Vi­ta­li­jus Mu­rav­ jo­vas (te­no­ras), Vy­tau­tas By­tau­tas (ba­ri­ to­nas), To­mas Vil­niš­kis (bo­sas), Au­re­li­ja Krža­na­vi­čie­nė (for­te­pi­jo­nas).

Mir­tis. Šeš­ta­die­n į Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je bu­vo už­re­gist­ruo­ta klai­pė­die­tės Ame­ li­jos Vil­k ie­nės (gim. 1920 m.) mir­t is. Nau­ja­gi­miai. Šeš­ta­d ie­n į per sta­t is­t i­ nę pa­rą pa­g im­dė 9 mo­te­r ys, gi­mė 4 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai. Sek­ma­die­n į gim­dė 6 mo­te­rys, gi­mė 4 mer­gai­tės ir 2 ber­niu­kai. Pir­ma­die­n į pa­g im­dė 7 mo­ te­rys, gi­mė 3 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai.

Baig­tis: po nak­ties links­my­bių šiau­di­nės ra­ga­nos iš­ny­ko lieps­no­je.

Grei­to­ji. Pir­ma­d ie­n į iki 17 val. mies­ to grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­k ų rei­kė­ jo 60-iai klai­pė­die­čių.

4

antradienis, birželio 25, 2013

Ša­li­gat­viai – ka­ro zo­na 1

Mies­to val­džia dar per­nai nu­spren­dė Til­tų gat­vė­je dvi­ra­ti­nin­kus „nu­kel­ti“ nuo ša­li­gat­ vių – jiems liep­ta va­žiuo­ti kelk­raš­čiu, tai nu­ro­do ir gat­vės ženk­li­ni­mas. Ta­čiau dvi­ra­ti­nin­kai to­kio rei­ka­ la­vi­mo ne­pai­so, – esą va­žiuo­ti gat­ve sy­kiu su au­to­bu­sais ir au­to­mo­bi­liais nė­ra sau­gu. Be to, la­bai ne­pa­to­gu rie­dė­ti bru­ku. To­dėl ne­se­niai vy­ku­sia­me Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­jos po­sė­dy­je bu­vo nu­ spręs­ta Til­tų gat­vė­je pa­žy­mė­ti dvi­ ra­ti­nin­kams skir­tas juos­tas – maž­ daug po met­rą plo­to gat­vės tarp ša­li­gat­vio ir va­žiuo­ja­mo­sios da­lies. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­tui re­ko­men­duo­ ta pa­si­rū­pin­ti, kad dvi­ra­ti­nin­kams skir­to­se juos­to­se Til­tų gat­vė­je tar­ pai tarp trin­ke­lių bū­tų už­pil­dy­ti bi­ tu­mu ir taip iš­ly­gin­ta dan­ga. „Til­tų gat­vės ėmė­mės to­dėl, kad po­li­ci­ja in­for­ma­vo, jog jo­je ir ky­ la dau­giau­siai konf­lik­tų tarp dvi­ra­ ti­nin­kų ir pės­čių­jų. Kol kas dvi­ra­ti­ nin­kų juos­tos bus tik ho­ri­zon­ta­liai pa­ženk­lin­tos, gal­būt iš­ly­gin­ta dan­ ga. Gal­vo­jo­me ir apie ati­tva­rų tarp va­žiuo­ja­mo­sios da­lies ir dvi­ra­ti­nin­ kams skir­tos juos­tos įren­gi­mą. Ta­ čiau rū­pes­čių ke­lia žie­ma, nes nuo gat­vės rei­kia va­ly­ti snie­gą, ir tech­ ni­ka tuos ati­tva­rus tik­rai su­lau­žy­ tų“, – tei­gė Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas, Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­jas Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas.

taip, nei ne, kad šį se­zo­ną tai bus pa­ da­ry­ta“, – ne­slė­pė L.Dū­da. Jis itin skep­tiš­kai žiū­rė­jo į Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­jos siū­ly­mą dvi­ra­ti­nin­kams skir­to­se juos­to­se tar­pus tarp ak­me­ nų už­pil­dy­ti bi­tu­mu, kad dan­ga bū­ tų ly­ges­nė. „Vie­ni sta­ty­bi­nin­kai pa­tei­kė skai­ čia­vi­mus, jog taip su­tvar­ky­ti kvad­ra­ ti­nį met­rą gat­vės plo­to kai­nuo­tų 315 li­tų. Tai – be­pro­tiš­ki pi­ni­gai. Aiš­ku, ga­lė­tu­me tai pa­da­ry­ti, bet jei nie­kas vis tiek ne­va­žiuos? Dvi­ra­ti­nin­kai yra to­kia sun­kiai val­do­ma ir pro­gno­zuo­

Ne­val­do­ma kri­ti­nė ma­sė

Grei­tis – kaip au­to­mo­bi­lio

Pak­laus­tas, ka­da Til­tų gat­vė­je bus pa­ žy­mė­tos dvi­ra­ti­nin­kų juos­tos, Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­ vi­kas Dū­da net ne­ga­lė­jo pa­ža­dė­ti, kad tai bus pa­da­ry­ta šiais me­tais. „Rei­kia pa­reng­ti juos­tų žy­mė­ji­ mo pro­jek­tą, jį su­de­rin­ti su ati­tin­ ka­mo­mis ins­tan­ci­jo­mis ir tik ta­da im­tis dar­bų. Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti nei

Ams­ter­da­me, jei pės­čia­sis ei­na dvi­ra­ čių ta­ku, nie­kas jam nie­ko ne­sa­ko, o pra­ va­žiuo­jan­tis dvi­ra­ti­ nin­kas pa­spi­ria ko­ ja, kad ne­si­mai­šy­tų.

ja­ma kri­ti­nė ma­sė“, – vaiz­din­gų po­ sa­kių ne­gai­lė­jo Mies­to ūkio de­par­ ta­men­to di­rek­to­rius. Jis pa­ts itin skep­tiš­kai ver­ti­no Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­jos spren­di­mą Til­tų gat­vė­je pa­žy­mė­ti dvi­ra­ti­nin­kų juos­tas. „Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad kelk­raš­čiu va­žiuo­ja tik treč­da­lis dvi­ra­ti­nin­kų. To­dėl ma­nau, kad ta spe­cia­li juos­ta nie­ko neišsp­ręs“, – ma­no L.Dū­da. Toks pat ka­ras vyks­ta ir Man­to gat­ vės ruo­že tarp Lie­pų gat­vės ir Lie­tu­ vi­nin­kų aikš­tės. Dvi­ra­čių ta­kas įreng­tas ant ša­li­ gat­vio ir jis yra kur kas pla­tes­nis nei pės­tie­siems skir­ta erd­vė. „Rei­kia at­si­vers­ti Ke­lių eis­mo tai­syk­lių kny­ge­lę ir pa­si­skai­ty­ti, kas jo­je pa­ra­šy­ta. Gal­būt ta­da tarp

Pa­žei­di­mas: Til­tų gat­vė­je dau­ge­lis dvi­ra­ti­nin­kų ne­pai­so rei­ka­la­vi­mo

va­žiuo­ti ne ša­li­gat­viu, o kelk­raš­čiu.

dvi­ra­ti­nin­kų ir pės­čių­jų ne­be­kil­tų pro­ble­mų. Tai­syk­lės aiš­kiai api­brė­ žia, kad jei yra dvi­ra­čių ta­kas, dvi­ ra­ti­nin­kai gat­ve va­žiuo­ti ne­ga­li, o pės­tie­ji ne­ga­li ei­ti dvi­ra­čių ta­ku“, – tei­gė Klai­pė­dos vy­riau­sio­jo po­li­ci­ jos ko­mi­sa­ria­to Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­kas Ra­mū­nas Ši­dei­kis. Ta­čiau pės­čiuo­sius pik­ti­na ne tik tai, jog jiems ant ša­li­gat­vio yra ma­ žiau vie­tos nei dvi­ra­ti­nin­kams, bet ir tai, kad šie laks­to di­džiu­liu grei­ čiu. Ne­pai­sant to, dvi­ra­ti­nin­kai Ke­ lių eis­mo tai­syk­lių ne­pa­žei­džia – jiems, kaip ir au­to­mo­bi­liams, mies­te lei­džia­ma va­žiuo­ti 50 ki­lo­met­rų per va­lan­dą grei­čiu. Gal­vo­ja apie ati­tva­rą

Prieš ke­le­rius me­tus Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­jo­je ne kar­tą bu­vo dis­ku­tuo­ta, kaip iš­spręs­ti konf­lik­tą tarp pės­čių­ jų ir dvi­ra­ti­nin­kų Man­to gat­vės ruo­ že tarp Lie­pų gat­vės ir Lie­tu­vi­nin­kų aikš­tės. Tą­kart taip pat nu­skam­bė­ jo siū­ly­mas dvi­ra­ti­nin­kus „nu­kel­ti“ nuo ša­li­gat­vio į gat­vę. „Pa­gai­lė­jo­me dvi­ra­ti­nin­kų ir jų nuo ša­li­gat­vio „ne­nu­kė­lė­me“. Ta­ čiau iki šiol ma­nau, kad jie tu­rė­ tų va­žiuo­ti pir­mą­ja juos­ta sy­kiu su vie­šuo­ju trans­por­tu. Rau­do­na spal­ va ant ša­li­gat­vio dar ne­reiš­kia, kad tas ta­kas skir­tas dvi­ra­ti­nin­kams. To­ kį žy­mė­ji­mą tik­rai rei­kia pa­nai­kin­ti, nes da­bar pės­tie­ji nuo­lat pa­žei­di­nė­ ja tai­syk­les, mat vaikš­to dvi­ra­čių ta­ ku“, – nuo­mo­nę reiš­kė L.Dū­da. Jam prieš­ta­ra­vo V.Kar­ma­no­vas. „Man­to gat­vė­je nė­ra tiek daug vie­ tos, kad kiek­vie­no­je jos pu­sė­je po met­rą ar pu­sant­ro ga­lė­tu­me ati­duo­ ti dvi­ra­ti­nin­kams. Ma­nau, bū­tų kur kas lo­giš­kiau ant ša­li­gat­vio įreng­ ti ati­tva­rą, ku­ris fi­ziš­kai at­skir­tų dvi­ra­ti­nin­kus ir pės­čiuo­sius. Jei šis klau­si­mas bus svars­to­mas Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­jo­je ir jam bus pri­tar­ta, jau ki­tų me­tų biu­dže­te bū­tų ga­li­ma

Komentaras

pla­nuo­ti rei­ka­lin­gas lė­šas“, – svars­ tė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas. Sau­lius Ru­ž ins­kas Vil­tis – nau­jas ta­kas

To­le­ran­ci­ja, Ke­lių eis­mo tai­syk­ lių lai­ky­ma­sis, sau­go­ji­ma­sis – to­ kius bū­dus, kaip iš­spręs­ti dvi­ra­ti­ nin­kų ir pės­čių­jų konf­lik­tą, var­di­jo pa­šne­ko­vai. „Keis­ta, kad net suau­gę žmo­nės ne­si­lai­ko Ke­lių eis­mo tai­syk­lių. Til­tų gat­vė­je vy­ro, ku­ris dvi­ra­čiu va­žia­vo ša­li­gat­viu, pa­klau­siau, ko­dėl jis taip el­gė­si. Šis at­sa­kė, kad nie­kur ne­pa­žy­ mė­ta, jog ša­li­gat­viu va­žiuo­ti ne­ga­li­ ma. O į tai, jog pa­žy­mė­ta, kad rei­kia va­žiuo­ti kelk­raš­čiu, jis tie­siog ne­krei­ pė dė­me­sio. Kol taip bus, tol nie­ko ir ne­pa­siek­si­me“, – įsi­ti­ki­nęs L.Dū­da. Jis taip pat pa­brė­žė, jog konf­lik­ tų su­ma­žė­tų, jei dvi­ra­ti­nin­kai va­ žiuo­tų ne Til­tų ar Man­to gat­vių ša­ li­gat­viais, o Pi­lies, Nau­jo­sios Uos­to gat­vė­mis, kur taip pat pa­žy­mė­ti dvi­ra­čių ta­kai. V.Kar­ma­no­vas vy­ lė­si, kad konf­lik­tas ap­rims, kai bus baig­tas ties­ti dvi­ra­čių ta­kas pa­lei Da­nę nuo Bir­žos til­to iki Klai­pė­dos gat­vės. Ta­čiau dar­bai tu­ri bū­ti baig­ ti tik ki­tų me­tų rugp­jū­tį. Pės­čiuo­sius ap­spar­do

Nors šie­met vie­šai dar ne­bu­vo skel­ bia­ma, jog dvi­ra­ti­nin­kai su­ža­lo­jo pės­čiuo­sius, to­kių ne­lai­mių jau pa­ si­tai­kė. Ke­li nu­ken­tė­ju­sie­ji pa­te­ko į li­go­ni­nę. Klai­pė­dos grei­to­sios me­ di­ci­nos pa­gal­bos sto­ties vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo pa­va­duo­to­ja Ni­jo­lė Damb­ raus­kie­nė pa­brė­žė, jog šiais lai­kais dvi­ra­čiais ne­sun­kiai ga­li­ma iš­vys­ty­ti ir 25 ki­lo­met­rų per va­lan­dą grei­tį. „Jei taip le­kian­tis dvi­ra­ti­nin­kas at­si­trenk­tų į pės­čią­jį, šis neiš­ven­ gia­mai kris­tų. O už­ten­ka kris­ti iš sa­ vo ūgio aukš­čio, kad lūž­tų kau­ko­lės pa­ma­tas. Tai – la­bai rim­ta trau­ma“, – įspė­jo N.Damb­raus­kie­nė.

Lie­tu­vos dvi­ra­t i­n in­k ų bend­r i­jos na­r ys

K

onf­lik­tas tarp dvi­ra­ti­nin­kų ir pės­čių­jų tik­rai eg­zis­tuo­ja, ta­čiau jį ne­sun­ku iš­spręs­ti. Rei­kia tik at­skir­ti jų srau­tus, o tai pa­da­ry­ti įren­giant tam tik­rą inf­ rast­r uk­t ū­rą dvi­ra­t i­n in­kams. Pa­v yz­ džiui, Man­to gat­vė­je da­lį va­žiuo­ja­mo­ sios da­l ies atim­t i iš au­to­mo­bi­l ių. Tai – la­bai nor­ma­lus spren­di­mas, pa­si­tei­ si­nęs dau­ge­ly­je vals­ty­bių, kai gat­vė­je iš abie­jų pu­sių yra įreng­tos dvi­ra­čių juos­tos. Tai pa­da­r y­ta ir Vil­n iu­je, Ge­ di­mi­no pro­spek­te. Ga­li­ma taip pa­da­ ry­t i ir Klai­pė­do­je, rei­k ia tik po­l i­t i­n io spren­d i­mo. Til­t ų gat­vė­je dvi­ra­t i­n in­ kai „nu­kel­ti“ nuo ša­li­gat­vio, ta­čiau ten eg­zis­tuo­ja ki­ta pro­ble­ma – ke­lias duo­ bė­tas, ne­ly­gus ir tik­rai nie­kas ne­si­kels į gat­vę, kol ji ne­bus iš­ly­gin­ta. Be to, Sau­ gaus eis­mo ko­mi­si­jo­je pa­tvir­tin­ta dvi­ ra­ti­nin­kų juos­ta Til­tų gat­vė­je nuo vie­ šo­jo trans­por­to ir au­to­mo­bi­lių srau­tų tu­rė­t ų bū­t i at­skir­ta bent šiek tiek fi­ ziš­kai, įreng­ti pa­ki­li­mai. Dvi­ra­ti­nin­kų juos­tos Klai­pė­do­je dar neįp­ras­tas da­ ly­kas, to­dėl, jei jos ne­bus at­skir­tos fi­zi­ nė­mis prie­mo­nė­mis, vai­ruo­to­jai jų tik­ rai ne­pai­sys.

Ji pa­brė­žė, jog dau­giau­siai pės­čių­ jų ir nu­ken­čia dėl to, kad ei­na dvi­ra­ čių ta­ku ir ne­pra­lei­džia pro juos le­ kian­čių dvi­ra­ti­nin­kų. „Pa­ti va­žiuo­ju dvi­ra­čiu ir man ten­ka pra­šy­ti, kad pės­tie­ji pa­si­ trauk­tų. Lai­mė, dau­ge­lis mū­sų dvi­ ra­ti­nin­kų dar ga­na kul­tū­rin­gi. Pa­ vyz­džiui, Ams­ter­da­me, jei pės­čia­sis ei­na dvi­ra­čių ta­ku, pra­va­žiuo­jan­tis dvi­ra­ti­nin­kas pa­spi­ria ko­ja, kad ne­ si­mai­šy­tų. Žo­džiu, ga­vai smū­gį ko­ ja ir trau­kis iš ke­lio“, – ti­ki­no pa­ šne­ko­vė.

Su­si­pai­nio­jo: pės­tie­ji mies­to cent­re vaikš­to dvi­ra­čių ta­kais, o dvi­ra­ti­nin­kai va­ži­nė­ja ne jiems skir­ta ša­li­gat­

vio da­li­mi – tai Ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

5

antradienis, birželio 25, 2013

lietuva

Į al­pi­niz­mą bu­vo pa­si­nė­ręs vi­sa gal­va Sa­vait­ga­lį Lie­tu­vą pa­sie­kė liūd­na ži­nia. Pa­si­ry­žę įveik­ti vie­ną su­ dė­tin­giau­sių pa­sau­lio vir­šu­kal­nių – Nan­ga Par­ba­tą – Pa­kis­ta­ne žiau­riai bu­vo nu­žu­dy­ti de­šimt už­sie­nie­čių al­pi­nis­tų. Tarp žu­ vu­sių­jų yra ir lie­tu­vis Er­nes­tas Mark­šai­tis.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Nu­žu­dy­ti ba­zi­nė­je sto­vyk­lo­je

Šeš­ta­die­nį, bir­že­lio 22 d., apie 22.45 val. vie­tos lai­ku 20 už­puo­li­kų, kaip pra­ne­šė Pa­kis­ta­no vi­daus rei­ka­ lų mi­nist­ras Chaudh­ry Ni­sa­ras Ali Kha­nas, ap­si­vil­kę su­ka­rin­tos or­ga­ ni­za­ci­jos – Gil­gi­to skau­tų – uni­for­ mo­mis, už­puo­lė ne­di­de­lį vieš­bu­tį Nan­ga Par­ba­to prieš­kal­nė­je. Du pa­kis­ta­nie­čiai bu­vo at­skir­ ti nuo ki­tų ir su­riš­ti, vie­nas jų vė­ liau nu­šau­tas. Pra­ne­ša­ma, kad už­ puo­li­kai pra­dė­jo muš­ti al­pi­nis­tus, atė­mė iš jų mo­bi­liuo­sius ir pa­ly­do­ vi­nius te­le­fo­nus, pi­ni­gus ir pa­sus. Kai ku­riems al­pi­nis­tams ir jų ved­ liams pa­vy­ko pa­bėg­ti, ta­čiau ne­ spė­ję bu­vo nu­šau­ti. Tą va­ka­rą Nan­ga Par­ba­to ba­zi­ nė­je sto­vyk­lo­je, Gil­gi­to-Bal­tis­ta­no Dia­me­ro ra­jo­ne, gink­luo­ti as­me­nys iš vi­so nu­šo­vė de­šimt už­sie­nie­čių. Tai 44-erių lie­tu­vis E.Mark­šai­tis, trys uk­rai­nie­čiai, du slo­va­kai, du ki­nai, vie­nas ne­pa­lie­tis ir vie­nas ki­nų kil­mės ame­ri­kie­tis. Li­kęs gy­vas pa­kis­ta­nie­tis ved­ lys Sa­wa­lis Fa­qi­ras iš­kvie­tė pa­gal­ bą, ta­čiau už­puo­li­kai lai­ko pa­bėg­ti tu­rė­jo apie še­šias va­lan­das. Įveik­ti vie­ną su­dė­tin­giau­sių pa­ sau­lio vir­šu­kal­nių bu­vo pa­si­ry­žę lie­tu­viai al­pi­nis­tai E.Mark­šai­tis ir Sau­lius Da­mu­le­vi­čius su 17 ko­le­gų iš Ru­si­jos, Len­ki­jos, Uk­rai­nos, Ser­ bi­jos, Bul­ga­ri­jos ir ki­tų ša­lių.

Bend­ra­žy­gis ne­nu­ken­tė­jo

Vakar pa­rei­gū­nai pa­tvir­ti­no, kad nu­žu­dy­tų už­sie­nie­čių ta­pa­ty­bė nu­ sta­ty­ta. Nu­žu­dy­tų tu­ris­tų pa­lai­kai sek­ma­die­nį bu­vo iš­skrai­din­ti į Is­ la­ma­ba­dą, o iš ten iš­siųs­ti į sa­vas ša­lis.

Er­nes­tas gy­ve­ni­mą my­lė­jo ir sten­gė­si gy­ven­ti. Su E.Mark­šai­čiu į eks­pe­di­ci­ją, ku­ri pra­si­dė­jo bir­že­lio pra­džio­je, vy­kęs 30-me­tis Lie­tu­vos al­pi­niz­ mo aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas S.Da­ mu­le­vi­čius per mir­ti­ną iš­puo­lį ne­ nu­ken­tė­jo. Tuo me­tu abu lie­tu­viai al­pi­nis­tai bu­vo skir­tin­go­se sto­vyk­ lo­se. Su juo re­dak­ci­jai va­kar su­si­ siek­ti ne­pa­vy­ko. Ži­no­ma tik, kad al­pi­nis­tas va­kar lau­kė skry­džio iš Gil­gi­to į Is­la­ma­ba­dą. Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Li­ nas Lin­ke­vi­čius va­kar pa­tvir­ti­no ofi­cia­liais dip­lo­ma­ti­niais ka­na­lais ga­vęs pra­ne­ši­mą, kad per iš­puo­lį Pa­kis­ta­ne žu­vo lie­tu­vis al­pi­nis­tas E.Mark­šai­tis. Pa­sak jo, kū­no at­pa­ ži­ni­mo pro­ce­dū­ra dar ne­bu­vo įvy­ ku­si, bet ar­ti­miau­siu me­tu tai bus pa­da­ry­ta. Mi­nist­ro tei­gi­mu, žu­vu­sio­jo kū­ no at­pa­ži­ni­mo pro­ce­dū­ro­je da­ ly­vaus E.Mark­šai­čio bend­ra­žy­gis S.Da­mu­le­vi­čius.

Bu­vo at­kak­lus ir iš­tver­min­gas

„Pir­mas da­ly­kas, atei­nan­tis į gal­vą, tai cha­riz­ma. Tai Er­nes­tas tu­rė­jo – su­ge­bė­da­vo pa­trauk­ti žmo­nes, su­ si­drau­gau­ti. To­dėl ir jo drau­gų yra įvai­riau­sio­se pa­sau­lio ša­ly­se. Kom­ pa­ni­jos sie­la ir dū­šia, is­to­ri­jų tu­rė­ da­vo ko­ne kiek­vie­nai pro­gai ir nie­ ka­da jų ne­prit­rūk­da­vo. Užk­rės­da­vo ge­ra nuo­tai­ka, o tai kal­nuo­se yra la­ bai svar­bu“, – pri­si­mi­ni­mais apie bi­čiu­lį ir ko­le­gą da­li­jo­si al­pi­nis­tas Pau­lius Ja­ku­ta­vi­čius. Jo pa­sa­ko­ji­mu, E.Mark­šai­tį kal­ nai, kaip pa­ts kar­tą yra vie­šai tei­ gęs, pa­trau­kė dar vai­kys­tė­je, bu­ vo su­ža­vė­tas ma­mos pa­sa­ko­ji­mų. Rim­tai į al­pi­niz­mą jis pa­su­ko 2007ai­siais, ta­čiau, P.Ja­ku­ta­vi­čiaus tei­ gi­mu, da­rė tai la­bai in­ten­sy­viai. „Ga­li­ma sa­ky­ti, pa­si­nė­rė vi­ sa gal­va į kal­nus. To­dėl to­bu­lė­ jo spar­čiai. Pa­si­žy­mė­jo at­kak­lu­mu ir iš­tver­me. Bū­tent dėl to, taip pat dėl sa­vo psi­cho­lo­gi­nio tvir­tu­mo, iš­trūk­da­vo iš iš­ties grės­min­gų si­ tua­ci­jų“, – ver­ti­no al­pi­nis­tas. P.Ja­ku­ta­vi­čiaus nuo­mo­ne, daž­ nai kal­nuo­se ne­bu­vę, kop­ti ne­ban­ dę žmo­nės al­pi­nis­tus kal­ti­na gy­ve­ ni­mo ne­ver­ti­ni­mu. „Er­nes­tas gy­ve­ni­mą my­lė­jo ir sten­gė­si gy­ven­ti. Tai gal­būt skam­ ba kaip pa­ra­dok­sas, bet žmo­ nėms, pa­mi­lu­siems kal­nus, gy­ve­ ni­me ima ko nors trūk­ti, jis tam­pa prės­kas, jei­gu ne­be­ga­li į juos kop­ ti, ei­ti. Drįs­tu pa­sa­ky­ti, kad Er­ nes­tui kal­nai tei­kė daug gy­ve­ni­mo

Op­ti­miz­mo ne­pra­ran­da Ne­pai­sy­da­mas prem­je­ro ir ki­tų aukš­tų Lie­tu­vos po­li­ti­kų nuo­gąs­ ta­vi­mų, už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ ras Li­nas Lin­ke­vi­čius sa­ko, jog san­ty­kiuo­se su Ru­si­ja yra po­zi­ty­ vių po­slin­kių, ku­rie ro­do, kad ga­ li­ma pa­siek­ti konst­ruk­ty­vių san­ ty­kių ly­gį.

Taip jis BNS pa­reiš­kė po to, kai prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius kri­tiš­kai įver­ti­no da­bar­ti­nius san­ ty­kius su Ru­si­ja sa­ky­da­mas, kad „at­ši­li­mas ne­pa­siek­tas, tik­rai tai rei­kia pri­pa­žin­ti“. „Aš tik­tai ma­nau, kad prem­je­ras no­rė­jo kons­ta­tuo­ti, jog šiuo me­tu ne­ga­li­me teig­ti, kad san­ty­kiai yra at­ši­lę ar­ba juos pa­vy­ko at­šil­dy­ti. Bet aš tik­rai tu­riu pa­grin­do ma­ny­ti, kad jie ga­li bū­ti konst­ruk­ty­vūs, juo la­ biau kad pa­sta­rų­jų me­tų kon­tak­tai ro­do, jog mes ga­li­me pa­siek­ti tą ly­gį, kai ga­lė­tu­me va­din­ti tuos san­ty­kius konst­ruk­ty­viais“, – BNS sek­ma­die­ nį sa­kė už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras. Jo ver­ti­ni­mu, san­ty­kiuo­se su Ru­ si­ja yra po­slin­kių pir­myn. „Aš tai ga­liu teig­ti iš mū­sų kon­ tak­tų su už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ ru Ser­ge­ju­mi Lav­ro­vu ir ke­ti­ni­mų pra­tęs­ti bei at­nau­jin­ti dar­bo gru­pių

veik­lą, ku­rios ne­bu­vo ke­le­tą me­tų. At­si­ra­do tam tik­ras grįž­ta­ma­sis ry­ šys de­ri­nant tei­si­nius do­ku­men­tus, ku­rių ir­gi pu­sant­rų ar po­rą me­tų ne­ bu­vo, ne­tgi to­kių dar­bi­nių, da­ly­ki­ nių kon­tak­tų su­si­ra­ši­nė­jant“, – sa­ kė mi­nist­ras. Pa­sak L.Lin­ke­vi­čiaus, anks­ti bū­ tų sa­ky­ti, kad san­ty­kių su Ru­si­ja pa­ge­rė­ji­mas – jau įvy­kęs fak­tas, bet „teig­ti, kad štai jau tam tik­ra ne­sėk­ mė san­ty­kiuo­se ar­ba kad ne­pa­vy­ko mums pa­siek­ti to, ko ti­kė­jo­mės, tai tik­rai ir­gi to ne­ga­li­me“. A.But­ke­ vi­čius po­rta­lui lry­tas.lt prieš ke­lias die­nas pa­reiš­kė, kad Ru­si­ja prieš Lie­tu­vą vyk­do in­for­ma­ci­nį ka­rą ir jis ak­ty­vė­ja ar­tė­jant Lie­tu­vos pir­ mi­nin­ka­vi­mui ES Ta­ry­bai. Pak­laus­tas, ar tai yra Ru­si­jos vyk­ do­mo in­for­ma­ci­nio ka­ro prieš Lie­ tu­vą da­lis, prem­je­ras at­sa­kė: „Taip, tai kul­tū­ri­niai ren­gi­niai, klu­bų stei­ gi­mai, įvai­rių žmo­nių iš Ru­si­jos at­ vy­ki­mas. Ži­no­ma, žai­džia­ma ir per na­cio­na­li­nius tam tik­rų žmo­nių gru­pių jaus­mus. Pa­vyz­džiui, ke­ liant klau­si­mus dėl tau­ti­nių ma­žu­ mų disk­ri­mi­na­ci­jos. Ma­tyt, jie no­ rė­tų tuos klau­si­mus es­ka­luo­ti.“ Pak­laus­tas, ar ga­li­ma teig­ti, jog neį­gy­ven­din­tas per­nai kai ku­rių val­

Cha­rak­te­ris: bend­ra­žy­gių tei­gi­mu, E.Mark­šai­tis tu­rė­jo bū­ti­nas kop­ti į

kal­nus sa­vy­bes, my­lė­jo gy­ve­ni­mą, tu­rė­jo am­bi­ci­jų įveik­ti sun­kiai įvei­ kia­ma, o kal­nai jam tei­kė daug džiaugs­mo. As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

džiaugs­mo“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ ko­vas. Nan­ga Par­ba­tas yra de­vin­ tas pa­gal aukš­tį kal­nas pa­sau­ly­je – 8126 m. E.Mark­šai­tis tu­rė­jo pla­nų bai­gęs šią eks­pe­di­ci­ją ant­rą kar­ tą mė­gin­ti sėk­mę įkop­ti į pa­vo­jin­ giau­sią pa­sau­ly­je K2 (8611 m) vir­ šu­kal­nę ir tap­ti pir­muo­ju lie­tu­viu, įvei­ku­siu šį kal­ną. Ta­li­bų kerš­tas

Pra­ne­ša­ma, kad at­sa­ko­my­bę už iš­ puo­lį pri­siė­mė ju­dė­ji­mas „Teh­riki-Ta­li­ban Pa­kis­tan“, ku­ris esą ker­ ši­jo už Pa­kis­ta­no Ta­li­ba­no ly­de­rio

pa­va­duo­to­jo Emi­ro Wa­li ur Reh­ ma­no žū­tį nuo JAV be­pi­lo­čio or­ lai­vio smū­gio. Pa­kis­ta­no po­li­ci­ja ir spe­cia­lio­sios tar­ny­bos va­kar tei­gė su­lai­kiu­sios 37 as­me­nis, ku­rie, kaip ma­no­ma, ga­li bū­ti su­si­ję su už­sie­nie­čių al­pi­nis­tų nu­žu­dy­mu. Dau­gu­ma su­lai­ky­tų­jų – ap­lin­ki­nių kai­mų gy­ven­to­jai. Pa­kis­ta­no po­li­ci­ja vis dar aiš­ki­ na­si, ar gy­vas li­kęs vie­nas vie­ti­ nių gi­dų, ku­ris pa­dė­jo al­pi­nis­tams ba­zi­nė­je sto­vyk­lo­je prieš ko­piant į Nan­ga Par­ba­tą, pa­dė­jo ekst­re­mis­ tams pla­nuo­jant šį ma­si­nį iš­puo­lį.

Ap­ga­vo teis­mą

Ne­su­ta­ria dėl ka­pų Lie­tu­vai ir Ru­si­jai kol kas ne­pa­vyks­ ta su­de­rin­ti su­si­ta­ri­mo dėl ka­rių ir so­vie­ti­nių rep­re­si­jų au­kų ka­pa­vie­ čių. Ne­pa­sie­kus su­si­ta­ri­mo, strin­ga Lie­tu­vos ata­šė trem­ti­nių ka­pų prie­ žiū­rai sky­ri­mas. „Kol kas kon­sul­ta­ci­jos su Ru­si­jos Fe­ de­ra­ci­ja te­be­vyks­ta ir su­si­ta­ri­mo teks­tas dar ne­su­de­rin­tas“, – at­sa­ky­ da­ma į BNS klau­si­mą nu­ro­dė Už­sie­ nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja. Lie­tu­va ata­ šė bu­vo nu­ma­čiu­si skir­ti ke­liau­to­ją, eks­pe­di­ci­jų į Si­bi­rą va­do­vą Gin­tau­ tą Alek­ną. Jis BNS sa­kė sau­sio mė­ ne­sį su­ži­no­jęs, kad Ru­si­ja at­si­sa­kė jį priim­ti, o nuo to lai­ko šiuo klau­si­mu ne­ga­vęs jo­kių ži­nių.

dan­čio­sios koa­li­ci­jos po­li­ti­kų iš­sa­ ky­tas sie­kis ge­rin­ti san­ty­kius su Ru­ si­ja, prem­je­ras sa­kė: „Kad at­ši­li­mas ne­pa­siek­tas, tik­rai tai rei­kia pri­pa­ žin­ti. Tam tik­ras dia­lo­gas su Ru­si­ja vyks­ta. Ma­no su­si­ti­ki­mas su prem­ je­ru D­mit­ri­ju­mi Med­ve­de­vu ro­do, kad kal­bė­tis rei­kia. Ta­čiau rei­kia pri­ pa­žin­ti, kad tam tik­ras in­for­ma­ci­nis nu­si­sta­ty­mas eg­zis­tuo­ja.“ „Klaipėdos“, BNS inf.

Per Eu­ro­po­lo koor­di­nuo­tą ope­ ra­ci­ją Vil­niu­je praė­ju­sią sa­vai­tę su­lai­ky­tas gru­zi­nų tau­ty­bės Ru­ si­jos pi­lie­tis Gi­vi Gor­de­la­dzė din­ go, kai tik už už­sta­tą jis bu­vo teis­ mo pa­leis­tas.

Pro­ku­ra­tū­ra penk­ta­die­nį krei­pė­si į Vil­niaus mies­to apy­lin­kės teis­ mą su pra­šy­mu suim­ti tre­čia­die­ nį su­lai­ky­tą G.Gor­de­la­dzę. Ta­čiau tei­sė­jas Ge­di­mi­nas Vie­ de­ris at­me­tė pra­šy­mą jį suim­ti ir tarp­tau­ti­nio mas­to or­ga­ni­zuo­tų nu­si­kal­tė­lių va­dei­vą, ieš­ko­tą vi­ so­je ES, pa­lei­do iš teis­mo sa­lės. Apie tai ra­šo po­rta­las del­fi .lt. G.Vie­de­ris, mo­ty­vuo­da­mas tuo, kad įta­ria­ma­sis li­go­tas ir pa­gy­ve­ nęs, 65 me­tų G.Gor­de­la­dzei sky­ rė 30 tūkst. li­tų už­sta­tą ir mė­ne­sį itin švel­naus re­ži­mo na­mų areš­ to – na­muo­se gru­zi­nui nu­ro­dy­ ta bū­ti nuo 22 iki 6 val. Po to­kio G.Vie­de­rio spren­di­mo pro­ku­ra­tū­ ra iš kar­to pa­ra­šė skun­dą Vil­niaus apy­gar­dos teis­mui. Penk­ta­die­nio pa­va­ka­rę skun­dą iš­nag­ri­nė­jo tei­ sė­ja Aud­ro­nė Kar­ta­nie­nė. Ji iš­ kart pa­nai­ki­no tei­sė­jo G.Vie­de­rio nu­tar­tį ir nu­ro­dė G.Gor­de­la­dzę suim­ti. Ta­čiau įta­ria­ma­sis din­go.

Šios sa­vai­tės pra­džio­je sep­ty­ nio­se ES vals­ty­bė­se po­li­ci­ja vyk­ dė itin pla­taus mas­to ope­ra­ci­ją prieš va­di­na­muo­sius įtei­sin­tus va­gis iš „Ku­tai­si“ kla­no. Praė­ ju­sį ant­ra­die­nį įvai­rio­se ša­ly­se bu­vo su­lai­ky­ta 18 šios gru­puo­ tės na­rių. Tre­čia­die­nį Vil­niu­je, gru­zi­niš­ ka­me res­to­ra­ne, bu­vo su­lai­ky­tas G.Gor­de­la­dzė. Ita­li­ja yra iš­da­vu­si jo Eu­ro­pos areš­to or­de­rį, G.Gor­ de­la­dzė įvar­di­ja­mas kaip vie­nas pa­grin­di­nių „Ku­tai­si“ kla­no va­ dei­vų. Įta­ria­ma, kad jo va­do­vau­ ja­mi gru­zi­nai Ita­li­jo­je ir ki­to­se ES ša­ly­se plė­ši­ka­vo, plo­vė pi­ni­ gus, prie­var­ta­vo tur­tą, nau­do­jo­ si pa­dirb­tais do­ku­men­tais, pa­pir­ ki­nė­jo ir t. t. Ita­li­jo­je G.Gor­de­la­dzei gre­sia iki 15 me­tų ne­lais­vės. Pa­sak pa­rei­gū­nų, tai ant­ras at­ ve­jis ES is­to­ri­jo­je, kai teis­mas pa­ lei­do įta­ria­mą­jį, su­lai­ky­tą pa­gal Eu­ro­pos areš­to or­de­rį. 2011 m. taip pa­siel­gė Aust­ri­jos teis­mas – pa­lei­do bu­vu­sį KGB ka­ri­nin­ką Mi­ chai­lą Go­lo­va­to­vą, Sau­sio 13-o­ sios by­lo­je įta­ria­mą nu­si­kal­ti­mais žmo­giš­ku­mui. „Klaipėdos“, BNS inf.

6

antradienis, birželio 25, 2013

nuomonės

„Mik­riu­kuo­se“ er­zi­na kva­pai

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Keis­tos Te­mi­dės gri­ma­sos

Saulius Pocius

N

e­pa­te­kęs į tą bū­se­ną, ku­ ri iš­gar­si­no tei­sė­ją Z.Birš­to­ ną, nie­ko ne­sup­ra­si. To­k ia min­t is brau­na­si po teis­mo spren­d i­mo, ku­r iuo stra­te­g i­nė vals­t y­ bės bend­ro­vė „Klai­pė­dos naf­ta“ tu­ri su­ mo­kė­ti mi­li­jo­nus li­tų „Naf­tos gru­pei“ už ža­lą, at­si­ra­du­sią nu­t rau­k us su­tar­t į. At­ ro­dy­t ų, kas čia keis­to – įpras­tas ju­r i­d i­ nis veiks­mas, juk teis­mo nu­tar­tys – ne triu­kai su jū­r ų kiau­ly­tė­m is, o nu­ro­dy­ mai, ku­riuos bū­ti­na vyk­dy­ti. Vis dėl­to keis­te­ny­bės po­jū­tis vis tiek ne­ lei­džia at­si­to­kė­ti: kaž­kas čia ne taip. Prieš ke­le­tą me­t ų pa­si­kei­t us vals­t y­bės įmo­nės va­do­vams, iš­k i­lo į vie­šu­mą tai, kad „Klai­pė­dos naf­ta“ su bend­ro­ve „Naf­ tos gru­pė“ bu­vo su­da­r iu­si su­tar­t į, pa­gal ku­rią pa­sta­ro­ji tu­rė­jo iš­skir­ti­nę tei­sę krau­

Ža­lą vals­ty­bei kons­ta­ ta­vo ne tik kont­ro­lie­ riai. Kon­ku­ren­ci­jos ta­ ry­ba taip pat nu­spren­ dė, jog su­tar­tis nea­ti­tin­ ka Kon­ku­ren­ci­jos įsta­ ty­mo rei­ka­la­vi­mų. ti va­kuu­mi­nį ga­zo­lį vals­ty­bei pri­klau­san­ čia­me ter­mi­na­le. Kaip at­si­ra­do ši skan­da­ lin­ga su­tar­t is – bu­vu­sių va­do­v ų są­ž i­nės dieg­lys. Rei­ka­las čia tas, jog Vals­t y­bės kont­ro­lei at­l i­k us au­d i­tą paaiš­kė­jo, kad stra­te­gi­nė ša­lies bend­ro­vė dėl šios su­tar­ ties pa­ty­rė net 76 mln. li­tų nuo­sto­lių. Ža­lą vals­t y­bei kons­ta­ta­vo ne tik kont­ro­ lie­r iai. Kon­k u­ren­ci­jos ta­r y­ba taip pat nu­ spren­dė, jog su­tar­tis nea­ti­tin­ka Kon­ku­ren­ ci­jos įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mų, ir nu­ro­dė, kad „Naf­tos gru­pei“ tu­ri bū­ti pa­nai­kin­ta išim­ti­ nė tei­sė krau­ti va­kuu­mi­nį ga­zo­lį ter­mi­na­le. Tai­gi su­tar­tį „Klai­pė­dos naf­ta“ nu­trau­kė. Re­g is, tei­sy­bė trium­fuo­ja, val­džia plo­ja ka­tu­čių, nes po šio veiks­mo vals­ty­bės bend­ro­vė gau­na be­veik 30 mln. li­tų pa­ pil­do­mo pel­no, – at­si­ve­ria tie­ses­nis ke­ lias į su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­ na­lą, o sy­kiu – ener­ge­ti­nės ne­prik­lau­so­ my­bės ry­to­jų. Ta­čiau čia ūmai žo­d į ta­ria Te­mi­dės tar­ nai, ir vi­sa eu­fo­r i­ja be­re­g int iš­si­d rai­ko. Kaip ir ga­l i­my­b ė su­si­vok­t i pa­d ri­ko­se šių lai­k ų ver­ty­bių pa­ra­dig­mo­se. Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas nu­ta­ria: „Klai­ pė­dos naf­ta“ tu­ri at­ly­gin­ti „Naf­tos gru­pei“ po su­tar­ties nu­trau­ki­mo dėl ne­gau­tų pa­ ja­mų pa­tir­tą fi­nan­si­nę ža­lą – 9 mln. li­tų. Tik kas ta­da tei­sus šio­je si­tua­ci­jo­je: Vals­ ty­bės kont­ro­lė – aukš­čiau­sio­ji vals­ty­bi­ nio au­di­to ins­ti­tu­ci­ja, Kon­ku­ren­ci­jos ta­ ry­ba, pa­ve­du­sios nu­t rauk­t i su­tar­t į, ar teis­mas, pri­tei­sęs mo­kė­ti ne­te­sy­bas dėl šios su­tar­ties nu­trau­ki­mo?

K

ai ku­riais marš­ru­ti­ niais tak­si tie­siog neį­ma­no­ma va­ žiuo­ti. La­biau­ siai ma­ne er­zi­na gar­siai lei­ džia­ma mu­zi­ka ir trans­por­to prie­mo­nė­je pa­ka­bin­ti pa­tal­pų kve­pa­lai. Ne­sa­kau, kad to­kios pro­ble­ mos ky­la vi­suo­se marš­ru­ti­niuo­ se tak­si, bet to­kių, ku­riuo­se ne­ma­ lo­nu, tik­rai yra. Aš gy­ve­nu Mo­gi­lio­vo gat­vė­je. Marš­ru­ti­niais tak­si nuo­lat va­žiuo­ ju į mies­to cent­rą. Ats­tu­mas tik­rai di­de­lis. Marš­ru­ti­nių tak­si vai­ruo­to­jai trans­por­to prie­mo­nė­se pri­si­ka­bi­na va­di­na­mų­jų kva­pų. Man bai­siau­ si to­kie sal­dūs, cit­ri­ni­niai. Kar­tais to­kio­je trans­por­to prie­mo­nė­je net neį­ma­no­ma kvė­puo­ti. Man iš kar­ to nuo tų kva­pų pra­si­de­da aler­gi­ja. Tu­riu už­siim­ti no­sį. Blo­giau­sia, kad kar­tais la­bai sku­ bi, at­bė­gi už­du­su­si ir iš kar­to neu­ žuo­di, kad čia pri­ka­bin­ta tų smir­ dan­čių kve­pa­lų. Su­mo­ki pi­ni­gus, o va­žiuo­da­ma jau imi jaus­ti, kad neį­ma­no­ma sė­ dė­ti. Kar­tą ban­džiau pa­kal­bė­ti apie tai su vai­ruo­to­ju, pa­pra­šy­ti, kad jis ne­ka­bin­tų tų kve­pa­lų, nes jie ne vi­siems pa­tin­ka, – juk kiek­vie­nam žmo­gui neį­tik­si. Ne­ži­nai, kas kam aler­giš­kas.

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Pik­ti­na pės­tie­ji

Pas­te­biu, kad žmo­nės daž­nai kei­kia vai­ruo­to­jus, ku­rie per pe­rė­ją ne­pra­ lei­džia pės­čių­jų. Esą sė­din­tie­ji prie vai­ro ne­krei­pia dė­me­sio į ban­dan­ čius kirs­ti gat­vę ir su­ke­lia ava­ri­ nes si­tua­ci­jas. Ta­čiau ma­no dė­me­ sį pa­trau­kė prie­šin­ga ten­den­ci­ja. Praė­ju­sią sa­vai­tę tris kar­tus su­sto­ jau prie pe­rė­jos no­rė­da­ma pra­leis­ti pės­čiuo­sius. Užuot drą­siai pe­rei­tų gat­vę, žmo­nės pra­dė­jo tryp­čio­ti ir sto­vi­niuo­ti. Ga­liau­siai tek­da­vo de­ monst­ra­ty­viai pa­mo­ti ran­ka, jog ei­ tų. Ne tik vai­ruo­to­jai, bet ir ke­lei­ viai ne­tin­ka­mai el­gia­si gat­vė­se. Ra­sa And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Ta­čiau vai­ruo­to­jas įsi­žei­dė, su­ bum­bė­jo kaž­ką, – jo­kio re­zul­ta­to. Man jau ta­po mie­les­nis chlor­kal­kių nei tas sal­dus cit­ri­ni­nis kva­pas. Ki­tas da­ly­kas, ku­rio ne­ga­liu pa­ skęs­ti marš­ru­ti­niuo­se tak­si, – gar­ si mu­zi­ka. Kam rei­kia taip gar­siai ją leis­ti? Va­žia­vau, tai vie­nas gar­ siau­siai ži­nias pa­si­lei­do. Tik pa­ skui pa­ts su­si­pro­tė­jo ir pri­su­ko tą gar­są. Aš jau nie­ko ne­be­sa­kiau, nes vie­ną kar­tą, kai no­rė­jau su­draus­ min­ti, ma­ne ap­rė­kė. Ži­nias aš na­mie ga­liu per te­le­ vi­zo­rių pa­si­žiū­rė­ti. Ko­dėl jų tu­riu klau­sy­tis dar ir marš­ru­ti­nia­me tak­

si? Sup­ran­tu, kad jie dir­ba ir jiems no­ri­si ko nors klau­sy­tis. Tai te­gul per au­si­nes klau­so­ si. Įsi­ki­ša vie­ną į au­sį, o ki­ta te­gul klau­so, ką ke­lei­viai sa­ko. Ar­ba bent ty­liai ga­lė­tų pa­si­leis­ti, kad tik pa­ tys, bet ne vi­si tai gir­dė­tų. Val­džia tu­rė­tų ne tik marš­ru­ti­ nių tak­si pa­žei­di­mų ieš­ko­ti, bet ir at­kreip­ti dė­me­sį į ka­ban­čius kve­ pa­lus ir gar­siai lei­džia­mą mu­zi­ką. Te­gul pa­ren­gia tą drau­džian­čias tai­syk­les, kad bū­tų tvar­ka. Rei­kės kreip­tis į sa­vi­val­dy­bę, kad tai bū­tų įgy­ven­din­ta. Ke­lei­vė

M

Praė­ju­sį sa­vait­ga­lį bu­vau vie­no­ je po­pu­lia­rio­je uos­ta­mies­čio pi­ ce­ri­jo­je. Už­si­sa­kiau vi­du­ti­nio dy­ džio pi­cą. Sė­džiu, lau­kiu. Spė­jau ir alaus iš­ger­ti. Apie tai, kad mais­ to ga­mi­ni­mas ga­li už­truk­ti, pa­da­ vė­ja ne­pers­pė­jo. Tur­būt po pu­ sės va­lan­dos at­ke­lia­vo ma­no pi­ca. Ge­ro­kai ma­žes­nė nei ti­kė­jau­si, šal­ ta ir su­džiū­vu­si. Pa­var­gau ir pei­liu dar­buo­tis, kol ją su­pjaus­čiau. Už šį gur­ma­niš­ką pa­tie­ka­lą su­mo­kė­jau 18 li­tų. Vie­nin­te­lis tei­gia­mas da­ly­ kas šia­me ku­li­na­ri­nia­me šou bu­vo pa­da­vė­jos klau­si­mas, ar bu­vo ska­ nu. At­sa­ky­da­mas į jį, ne­pa­si­kuk­ li­nau. Ky­la klau­si­mas, kaip Klai­ pė­dos se­na­mies­tis tu­ris­tams ga­li pa­lik­ti tei­gia­mą įspū­dį, jei mai­ti­ ni­mo įstai­gų dar­buo­to­jai ne­si­skai­ to su sa­vo klien­tais? Ne­ly­gy­bė fut­bo­le

Sie­kia­my­bė: lau­ko ka­vi­nė­se žmo­nės ga­lė­tų bū­ti ir po 23 va­lan­dos. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ste­biu Bra­zi­li­jo­je vyks­tan­tį Kon­fe­ de­ra­ci­jų tau­rės fut­bo­lo tur­ny­rą ir ne­ži­nau – juok­tis ar verk­ti? Vi­sos ko­man­dos kaip ko­man­dos. Vie­nos silp­nes­nės, ki­tos – aki­vaiz­dūs ly­de­ riai. Ta­čiau tai, kas vyks­ta žai­džiant Tai­čio ko­man­dai, sun­ku ap­sa­ky­ ti žo­džiais. Ne­ži­nau, kaip ki­tiems, bet man ne­ma­lo­nu žiū­rė­ti į be­jė­gius spor­ti­nin­kus, su ku­riais stip­res­nie­ ji žai­džia lyg ka­tė su pe­le. Sup­ran­ tu, kad tur­ny­re da­ly­vau­ja tam tik­rų že­my­nų ir re­gio­nų čem­pio­nai, bet ar tik­rai gra­žų žai­di­mą tu­ri ga­din­ti že­mes­nio ly­gio rink­ti­nės? Si­mas

Ja­me veiks­mas tu­ri vir­ti iki pa­ ry­čių, kaip ki­tų ša­lių mies­tuo­se. Abe­jo­ju, ar ten su­si­mąs­to­ma, jog rei­kia taip izo­liuo­ti se­na­mies­tį. Bū­ tent izo­liuo­ti ir at­si­sa­ky­ti žmo­nių, no­rin­čių pa­lik­ti pi­ni­gus. Ka­vi­nės ten tik ir lau­kia lan­ky­to­ jų, o dar­buo­to­jai, sto­vin­tys prie du­ rų, juos kvie­čia pri­sės­ti. Ir ne­svar­ bu, ar tai įstai­ga lau­ke, ar pa­tal­po­je. Žmo­nėms, ku­riems ne­pa­tin­ka gy­ ve­ni­mas se­na­mies­ty­je ir triukš­mas, te­gul ke­lia­si į ki­tą vie­tą. Se­na­mies­čio gy­ven­to­jus, įsi­kū­ ru­sius prie ka­vi­nių, ga­li­ma su­ly­

gin­ti su žmo­nė­mis, ku­rie gy­ve­na prie jud­rios gat­vės ar ge­le­žin­ke­lio. Juk ten nie­kas ne­stab­do eis­mo po 23 val., kad žmo­nės iš­si­mie­go­tų. Ma­n au, to­k ių žmo­n ių nuo triukš­mo neiš­gel­bė­tų net skun­dai mies­to val­džiai. Nie­kas ne­siim­ tų ir ne­stab­dy­tų eis­mo tam­siu pa­ ros me­tu. Va­sa­ra yra trum­pa. Rei­k ia džiaug­tis šiuo me­tų lai­ku ir iš­nau­ do­ti vi­sas ga­li­my­bes. Juk net ne­ pas­te­bė­jus ateis ru­duo ir vėl teks lin­dė­ti pri­plė­ku­sio­se pa­tal­po­se. Vik­to­ri­ja P.

Per daug par­duo­tu­vių

Her­kaus Man­to ir Til­tų gat­vė­je iš kant­ry­bės ve­da ne­su­vo­kia­mas op­ ti­kų ir neaiš­kios kil­mės sku­du­rų par­duo­tu­vių skai­čius. Tai nees­te­ tiš­ka, ne­nau­din­ga tu­riz­mui ir be ga­lo nuo­bo­du. Ma­nau, kad vie­toj jų tu­rė­tų at­si­ras­ti jau­kios ke­pyk­lė­lės, sen­daik­čių krau­tu­vė­lės, ma­žos ka­ vi­nu­kės ir ki­ti ob­jek­tai, ku­rie pa­dė­ tų su­kur­ti pa­trauk­laus mies­to vaiz­ dą. Da­bar vaikš­čio­da­ma Klai­pė­dos gat­vė­mis jau­čiuo­si kaip ba­zė­je ar di­de­lia­me pre­ky­bos cent­re. Van­da Pa­ren­gė Eve­li­na Zen­ku­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Pras­tas ap­tar­na­vi­mas

Arū­nas

ū­sų mies­te daug ap­ ri­bo­ji­mų. Kai ku­rie jų vi­siš­kai pra­si­len­kia su dek­la­ruo­ja­mais sa­vi­val­ dy­bės tiks­lais ir sie­kiais. Vi­si tik ir kal­ba apie se­na­mies­čio gai­vi­ni­mą, ren­gė di­džiau­sius pla­nus. Ta­čiau kam jų rei­kia, jei vis­kas su­žlug­do­ ma ab­sur­diš­kais drau­di­mais. Ko­dėl taip ri­bo­ja­ma lau­ko ka­vi­ nių veik­la? Jei žmo­nės no­ri sė­dė­ ti Da­nės kran­ti­nė­je, džiaug­tis šil­tu va­sa­ros va­ka­ru, ko­dėl rei­kia paim­ ti ir už­draus­ti tai da­ry­ti po 23 va­ lan­dos? Juk vi­si tik ir no­ri, kad se­na­mies­ tis šur­mu­liuo­tų. Toks veik­los ri­bo­ ji­mas tik­rai ne­prit­rauks žmo­nių. Nie­kas ne­pri­vers pail­sė­ti ir ge­ru oru pa­si­džiaug­ti no­rin­čio žmo­gaus lin­dė­ti pri­plė­ku­sio­je pa­tal­po­je. Jo­se vi­si pri­si­sė­di ru­de­nį, žie­mą, anks­ ty­vą pa­va­sa­rį. Be to, kas su­truk­dys tam pa­čiam žmo­gui at­si­sės­ti ant suo­liu­ko prie Da­nės kran­ti­nės ir ten sė­dė­ti iki pa­ry­čių. Kiek gir­dė­jau, pa­grin­di­nis mo­ty­ vas, ko­dėl ri­bo­ja­ma lau­ko ka­vi­nių veik­la, – gy­ven­to­jų skun­dai. Ta­ čiau ar tie žmo­nės ne­ži­no, ko­kio­ je zo­no­je gy­ve­na, – se­na­mies­tis juk tu­ri bū­ti gy­vas.

750

397 728

telefonas@kl.lt

Se­na­mies­tį žlug­do gy­ven­to­jai

Informacija: 397

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, birželio 25, 2013

užribis Apš­va­ri­no vo­kie­čių jach­tą

Su­ža­lo­jo po šven­tės

Su­ba­dė šie­no ru­lo­nus

Sek­ma­die­nį į Klai­pė­dos po­li­ci­ ją krei­pė­si iš Ber­ly­no jach­ta at­ plau­kę du Vo­kie­ti­jos pi­lie­čiai ir pra­ne­šė, kad nak­tį bu­vo ap­vog­ti. Iš uos­te­ly­je pri­švar­tuo­to lai­ve­ lio din­go kom­piu­te­ris, pi­ni­gi­nė, vaiz­do ka­me­ra. Vie­nas nu­ken­ tė­ju­sių­jų pra­ne­šė pa­ty­ręs 2,5 tūkst. li­tų ža­lą, o ki­tas ne­te­ko 5 tūkst.li­tų kai­na­vu­sių ver­ty­bių.

Jo­ni­nių nak­tį apie 1 val. uos­ta­ mies­ty­je, Da­nės gat­vė­je api­ plėš­tas 54 m. vy­ras. Gru­pė as­ me­nų jį su­mu­šė ir atė­mė ran­ki­ nę su rak­tais bei mo­bi­lio­jo ry­ šio te­le­fo­nu. Nu­ken­tė­ju­sy­sis dėl skruos­ti­kau­lio, no­sies kau­lo ir žan­di­kau­lio lū­ži­mų pa­gul­dy­tas į li­go­ni­nę. Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas, nuo­sto­liai skai­čiuo­ja­mi.

Klai­pė­dos raj., Pli­kiuo­se gy­ve­ nan­tis 59 m. vy­ras pa­si­skun­ dė po­li­ci­jai, kad kaž­kas su­ga­di­ no pu­sant­ro šim­to šie­no ru­lo­ nų. Sup­jaus­ty­tą šie­no kon­ser­ va­vi­mo plė­ve­lę, gau­bian­čią šie­ no ru­lo­nus, jis ap­ti­ko bir­že­lio 23-io­sios ry­te. Šie­nas lai­ky­tas Sė­le­nų k. ri­bo­se. Ūki­nin­kui pa­ da­ry­ta 15 tūkst. li­tų ža­la.

Meln­ra­gės plia­že dar­kė­si iš­kry­pė­lis Kris­ti­na Len­kai­ty­tė

Spe­cia­lis­to ko­men­ta­ras

k.lenkaityte@kl.lt

Vik­to­ras Ša­pu­ro­vas „La­bas, ką tu? Aš tai pli­kas ko­po­se de­gi­nuo­si“, – tri­jų mer­gi­nų dė­me­ sį stai­ga pa­trau­kė te­le­fo­nu kal­bė­jęs vai­ki­nas. Bend­ra­me Meln­ra­gės pa­ plū­di­my­je įsi­kū­ru­sios drau­gės su­ glu­mo – čia pat už jų gu­lė­jo Ado­mo kos­tiu­mu „pa­si­puo­šęs“ jau­nuo­lis.

„Ot „gra­žų“ vaiz­de­lį at­si­su­ku­si pa­ ma­čiau – styp­so sau vai­ki­nu­kas, kaip ką tik ma­mos pa­gim­dy­tas“, – įspū­džiais iš pa­plū­di­mio da­li­jo­si stu­den­tė Orin­ta. Poil­siau­to­jos tei­gė net ne­pas­te­ bė­ju­sios, kaip nuo­ga­lius at­si­dū­rė taip ar­ti. „Kai pa­sa­kiau drau­gėms, jos skep­ tiš­kai pa­žiū­rė­jo į ma­ne, ta­čiau gal­vų pa­kel­ti ne­drį­so“, – pri­si­mi­nė klai­ pė­die­tė. Pa­sak mer­gi­nų, pa­ju­tęs, jog jam ski­ria­ma per ma­žai dė­me­sio, iš­ kry­pė­lis at­si­sto­jo ir pra­dė­jo da­ry­ti įvai­rius ju­de­sius: tūp­čio­ti, blaš­ky­ tis pir­myn at­gal. „Aiš­kiai bu­vo ma­ty­ti, jog taip sten­gia­si at­kreip­ti mū­sų žvilgs­ nius“, – pa­ste­bė­jo Orin­ta, pri­si­min­ da­ma jo itin drą­sų el­ge­sį ir įžū­lų sa­ vo „gro­žy­bių“ de­monst­ra­vi­mą. „Po ko­kių 10 mi­nu­čių pa­si­ro­dy­ mo, nie­ko ne­pe­šęs, jis vėl at­si­gu­lė ant smė­lio, tik dar įsta­bes­ne po­za“, – pa­si­bjau­rė­ji­mo ne­ga­lė­jo nu­slėp­ ti drau­gės. Su to­kiu žmo­gu­mi mer­gi­nos su­ si­dū­rė pir­mą kar­tą, ta­čiau sa­kė gir­ dė­ju­sios apie eks­hi­bi­cio­nis­tus, kart­ kar­tė­mis slam­pi­nė­jan­čius pa­jū­ry­je. Klai­pė­dos vie­šo­sios po­li­ci­jos sky­ riaus vy­riau­sia­sis ty­rė­jas Arū­nas Pu­žaus­kas ti­ki­no, kad pa­plū­di­mys nė­ra vie­nin­te­lė vie­ta, kur ga­li­ma su­ tik­ti to­kį iš­kry­pė­lį. Daž­niau­siai, pa­sak pa­rei­gū­no, jie ren­ka­si jau­nes­nes ir dro­ves­nes mer­ gi­nas, o kur – nė­ra la­bai svar­bu. „Eks­hi­bi­cio­nis­tai yra pa­ste­bi­mi ir pa­čia­me mies­te, ta­čiau sa­vo kal­tu­ mą daž­niau­siai nei­gia“, – pa­sa­ko­ jo A.Pu­žaus­kas, pri­min­da­mas, jog

Sek­so­pa­to­lo­gas-psi­cho­te­ra­peu­tas

E

ks­hi­bi­cio­niz­mas – nu­kry­pi­ mas de­monst­r uo­t i sa­vo ly­ ti­n ius or­ga­nus. Nors tai la­ bai rim­t as su­t ri­k i­mas, 99 pro­c. jį tu­r in­čių­jų nė­ra pa­vo­jin­g i. Di­ džiau­sia šių vy­r ų pro­ble­ma, kad tik taip ga­li su­si­jau­din­ti. Eks­hi­bi­cio­nis­tai daž­niau­siai lin­di krū­muo­se ša­lia mo­ te­rų dar­bo­vie­čių ar ma­si­nių su­si­bū­ri­ mo vie­tų. Ypač jie mėgs­ta slėp­tis ten, iš kur ga­l i ne­t i­kė­tai pa­si­ro­dy­t i. Teig­ ti, jog nė vie­nas eks­hi­bi­cio­nis­tas prie sa­vo au­kos ne­l įs fi­z iš­kai, ne­ga­l i­ma, ta­čiau daž­n iau­siai tu­r in­t iems šį su­ tri­k i­mą tie­sio­g i­n is kon­tak­tas su mo­ te­ri­mi nė­ra rei­ka­lin­gas. Juos jau­di­na tik iš­pro­vo­k uo­ta emo­ci­nė reak­ci­ja, la­biau­siai – iš­gąs­tis ir nuo­sta­ba. Ta­da mas­tur­ba­v i­mo­si ar ki­tu bū­du jie ga­ li pa­siek­ti mak­si­ma­lų pa­si­ten­ki­ni­mą ir or­gaz­mą. Pag­rin­di­ne šio su­tri­ki­mo prie­žas­ti­mi ga­li­ma įvar­dy­ti blo­gą auk­ lė­ji­mą. Daž­niau­siai – ne­tin­ka­mą mo­ti­ nų el­ge­sį su sū­nu­mis. Ka­dan­gi tai yra gi­lu­m i­n is su­t ri­k i­mas, gy­dy­mas psi­ choa­na­li­ti­ne te­ra­pi­ja ne­la­bai pa­de­da. Su­vok­da­mi sa­vo el­ge­sį kaip nor­ma­lų, to­k ie žmo­nės mo­ty­va­ci­jos pa­si­kei­t i­ mui ne­tu­ri. Vai­kys­tė­je ar paaug­lys­tė­ je at­si­ra­dęs nu­k ry­pi­mas iš­l ie­ka vi­są gy­ve­ni­mą. Kaip elg­t is su­t i­kus eks­hi­ bi­cio­nis­tą? Svar­biau­sia kuo ma­ž iau į jį rea­guo­ti, iš­lik­ti ra­miai. Pa­ma­tęs, kad jo veik­la ne­sėk­min­ga, pa­sta­ra­sis nu­si­ vils ir at­si­trauks.

pa­ma­čius to­kį žmo­gų de­rė­tų lai­ky­ tis nuo jo ato­kiau. „De­ja, gy­ven­to­jai į to­kius da­ly­kus van­giai rea­guo­ja, daž­niau­siai apie tai pra­ne­ša­ma jau ge­ro­kai vė­liau“,– pri­pa­ži­no A.Pu­žaus­kas. Pa­sak jo, vie­šas ly­ti­nių or­ga­nų de­monst­ra­vi­mas trak­tuo­ja­mas kaip vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mas, to­dėl kreip­tis į po­li­ci­ją vis dėl­to de­rė­tų. Už ne­leis­ti­ną el­ge­sį vie­šo­je vie­ to­je eks­hi­bi­cio­nis­tams gre­sia bau­ džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė.

Dar­by­me­tis: il­gai­siais sa­vait­ga­liais Pa­lan­gos gel­bė­to­jai ne­tu­ri lai­ko il­sė­tis.

Ūžė iš­troš­kę poil­siau­to­jai Il­gą­jį sa­vait­ga­lį pa­jū­ry­je poil­siau­to­jai lei­ do aud­rin­gai. Apie tai by­lo­ja skai­čiai – po­li­ ci­jos Klai­pė­dos ap­skri­ty­je kvies­ta­si kur kas daž­niau nei ki­to­mis va­sa­ros die­no­mis. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Iš jū­ros trau­kė nak­tį

Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­ jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to bu­dė­to­ jai kiek­vie­ną pa­rą su­lauk­da­vo apie 370 pa­gal­bos kvie­ti­mų. Ypač triukš­min­ga ir ne­ra­mu bu­ vo Pa­lan­go­je. Čia dar­bo ne­trū­ko nei po­li­ci­nin­kams, nei gel­bė­to­jams. Jo­ni­nių nak­tį Pa­lan­gos gel­bė­to­ jams te­ko iš jū­ros trauk­ti pen­kis sken­du­sius jau­nuo­lius, vie­nas jų nu­šo­ko nuo til­to. Apie tre­čią nak­ties trum­puo­ ju gel­bė­to­jų nu­me­riu pa­skam­bi­no iš­si­gan­du­sios mer­gi­nos ir pra­ne­šė, kad jū­ro­je de­ši­niau til­to skęs­ta ke­ tu­ri jų drau­gai. Gel­bė­to­jai at­sku­bė­jo į įvy­kio vie­tą ir iš­trau­kė į jū­rą to­lyn ne­štus ke­tu­ris vai­ki­nus. Ne­pa­tiks­lin­tais duo­me­ni­mis, jie į Pa­lan­gą at­vy­ko iš Ma­žei­kių. Jau­nuo­lių akių vyz­džiai bu­vo iš­ si­plė­tę, gel­bė­to­jams su­si­da­rė įspū­ dis, kad jie ga­lė­jo bū­ti ap­svai­gę nuo kvai­ša­lų. Po va­lan­dos gel­bė­to­jams vėl te­ko sku­bė­ti prie jū­ros. Nuo til­to nu­šo­ ko vai­ki­nas. Pa­sak ku­ror­to gel­bė­ to­jų va­do Jo­no Pi­rož­ni­ko, jau­nuo­lis bu­vo iš­trauk­tas ir per­duo­tas po­li­ ci­nin­kams. No­rė­jo pa­siek­ti ne­san­čią sa­lą

Akib­rokš­tas: Meln­ra­gė­je ga­li lauk­ti ne tik pa­plū­di­mio ma­lo­nu­mai, bet

ir mėgs­tan­tis jau­nų mo­te­rų dė­me­sį jau­nuo­lis.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Sek­ma­die­nį apie 16 val. gel­bė­to­jai ste­bė­jo, kaip paaug­lys tols­ta nuo

kran­to. Nors vai­ki­nas ne­si­blaš­kė ir ra­miai plau­kė, gel­bė­to­jų va­das sė­ do ant van­dens mo­to­cik­lo ir nu­ sku­bė­jo jo link. Jau­nuo­lis nu­ste­bo, kai J.Pi­rož­ ni­kas pa­prie­kaiš­ta­vo, kad šis per­ ne­lyg to­li nu­plau­kė. Vai­ki­nas ti­ki­ no ma­tąs sa­lą, tad nu­spren­dė iki jos nu­si­gau­ti. Gel­bė­to­jas už­si­so­di­ no keis­tuo­lį ant mo­to­cik­lo ir par­ pluk­dė į kran­tą. Čia vai­ki­no lau­kė įšir­du­si ma­ma. Mo­te­ris iš­lie­jo pyk­ tį tal­žy­da­ma sū­nų ran­ki­ne. „Po to­kių nuo­ty­kių man dar kar­ tą ky­la no­ras pa­pra­šy­ti, kad bū­tų su­griež­tin­tos bau­dos neat­sa­kin­ gai pa­plū­di­miuo­se be­siel­gian­tiems žmo­nėms. Jei­gu kaip už gam­tos nio­ko­ji­mą grės­tų ne­men­kos san­ kci­jos, prie van­dens tel­ki­nių žmo­ nės elg­tų­si kur kas at­sa­kin­giau. O kol pa­si­keis­tų poil­siau­to­jų sa­vi­ mo­nė, ša­lies biu­dže­tas pa­si­pil­dy­ tų ne­men­ka su­ma“, – tei­gė J.Pi­ rož­ni­kas. Va­gys ty­ko­jo dvi­ra­čių

Pa­lan­go­je dir­ban­tiems po­li­ci­nin­ kams dau­giau­siai te­ko tram­dy­ ti mu­šei­kas, triukš­ma­da­rius bei smur­tau­to­jus. Va­gys ty­ko­jo dvi­ra­čių. Ke­lis nu­ si­kal­tė­lius pa­vy­ko su­lai­ky­ti. Šeš­ta­die­nį va­ka­re J.Ba­sa­na­vi­ čiaus gat­vė­je 38 me­tų vil­nie­tis pa­ ma­tė, kaip ne­pa­žįs­ta­mi vai­ki­nas ir mer­gi­na sė­do ant dvie­jų jam pri­ klau­san­čių dvi­ra­čių ir nu­va­žia­vo. Net­ru­kus po­re­lė bu­vo su­čiup­ta.

Paaiš­kė­jo, kad 5,5 tūkst. li­tų kai­ nuo­jan­čius dvi­ra­čius pa­vo­gė 23 me­tų mer­gi­na ir 19-me­tis vai­ki­ nas iš Kau­no. Dvi­ra­čiai grą­žin­ti sa­vi­nin­kui. Sek­ma­die­nį iš ry­to vie­na­me Pa­ lan­gos vieš­bu­ty­je ap­si­sto­jęs vil­ nie­tis pa­ma­tė, kad ne­te­ko dvie­jų bran­gių dvi­ra­čių. Bi­ru­tės gat­vė­je ap­si­gy­ve­nęs 32 me­tų vil­nie­tis dvi­ra­čius bu­vo pa­ li­kęs ant au­to­mo­bi­lio sto­go. Ma­ši­ na sto­vė­jo prie vieš­bu­čio. Pa­tir­tą ža­lą ku­ror­to sve­čias įver­ ti­no 10 tūkst. li­tų. Pa­lan­go­je bū­ta pra­ne­ši­mų ir apie ap­ga­din­tus au­to­mo­bi­lius. Šeš­ta­ die­nį iš ry­to 17-me­tis ši­lu­tiš­kis Gy­ tis bu­vo su­lai­ky­tas prie au­to­mo­bi­ lio „Ško­da Fa­bia“. Vai­ki­nas iš­dau­žė ma­ši­nos lan­gą ir ban­dė ją pa­vog­ti, ta­čiau bu­vo su­lai­ky­tas ir pa­te­ko už gro­tų. Tą pa­tį ry­tą du vai­ki­nai iš­dau­žė „Au­di“ ga­li­nį lan­gą ir ban­dė pa­ bėg­ti. 24 me­tų jo­niš­kie­tį pa­vy­ko su­lai­ky­ti. Muš­ty­nių, kel­to triukš­mo bei ki­ tų vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mų ku­ ror­to pa­rei­gū­nai ne­ga­lė­jo net su­ skai­čiuo­ti. Sa­vait­ga­lis bu­vo vie­nas aud­rin­giau­sių šią va­sa­rą. Di­des­nių ne­lai­mių iš­ven­gė

Pap­ras­tai ra­my­be pul­suo­jan­čio­ je Ne­rin­go­je taip pat bū­ta triukš­ mo, ta­čiau ne­pa­ly­gi­na­mai ma­žiau nei Pa­lan­go­je. Šeš­ta­die­nį Nag­lių gat­vė­je 17 ir 21 me­tų kin­tiš­kiai su­mu­šė ke­tu­ris kau­nie­čius. Pa­na­šių pra­ne­ši­mų gau­ta ir iš Kre­tin­gos bei Pla­te­lių, kur karš­to­ mis sa­vait­ga­lio die­no­mis su­plū­do dau­gy­bė poil­siau­to­jų. Nors po­li­ci­nin­kai tu­rė­jo la­bai daug dar­bo, di­des­nių ne­lai­mių ar rim­tų nu­si­kal­ti­mų neuž­fik­suo­ta.

8

antradienis, birĹželio 25, 2013

ekonomika

Iť­veng­ti mo­kes­Ä?iĹł – juo­kĹł dar­bas IĹĄ tre­Ä?ių­jĹł ĹĄa­liĹł siun­Ä?ian­tis in­ter­ne­tu nu­si­pirk­tÄ… pre­kÄ™, jos kai­na dÄ—l pri­dÄ—­ti­nÄ—s ver­tÄ—s (PVM) ir mui­to mo­kes­Ä?iĹł ga­li ge­ ro­kai iĹĄaug­ti. Tad elekt­ro­ni­nius ap­si­pir­ki­mus pa­mÄ—­gÄ™ lie­tu­ viai ieť­ko lan­dĹł, kaip ĹĄiĹł mo­kes­Ä?iĹł iť­veng­ti.

Vai­da Ka­lin­kai­tÄ— v.kalinkaite@diena.lt

Ga­li ne­ma­lo­niai nu­ste­bin­ti

Elekt­ro­ni­nÄ— pre­ky­ba Lie­tu­vo­je pa­ sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus po­pu­lia­ rÄ—­ja sep­tyn­my­liais Ĺžings­niais. DaŞ­ nai pir­kÄ—­jai siun­ti­nius siun­Ä?ia­si ne tik iĹĄ Lie­tu­vos elekt­ro­ni­niĹł par­ duo­tu­viĹł, bet ir iĹĄ ki­tĹł vals­ty­biĹł. BÄ—­da ky­la ta­da, kai pre­kÄ— siun­Ä?ia­ ma iĹĄ vals­ty­bÄ—s, ne­prik­lau­san­Ä?ios ES. UĹž to­kius siun­ti­nius pir­kÄ—­jui rei­kia su­mo­kÄ—­ti ne tik PVM, bet ir mui­to mo­kes­tÄŻ. Ĺ˝mo­nÄ—s, ne­Şi­nan­tys apie PVM ir mui­to mo­kes­Ä?io tai­ ky­mÄ…, ga­li bō­ti ne­ma­lo­niai nu­ ste­bin­ti, kar­tu su siun­ti­nio at­ siÄ—­mi­mo iĹĄ pa­ťto pra­ne­ťi­mu ga­vÄ™ ir mui­ti­nÄ—s pra­ne­ťi­mÄ… su­si­mo­kÄ—­ti ne­men­kÄ… su­mÄ…. Ne­su­mo­kÄ—­jÄ™s Ĺžmo­ gus ne­ga­li at­siim­ti siun­ti­nio. Kar­tais pir­ki­nio kai­na ga­li bō­ti ne­tgi ma­Şes­ nÄ— uĹž mo­kes­Ä?ius. To­dÄ—l di­dÄ—­jant par­si­siun­Ä?ia­mĹł pre­kiĹł iĹĄ uŞ­sie­nio kie­kiui dau­gÄ—­ja ir bō­dĹł, ku­riais ban­do­ma iť­veng­ ti mo­kes­Ä?iĹł mo­kÄ—­ji­mo. Gud­rau­ja ÄŻvai­riai

„„Spra­gos: mo­kes­Ä?iĹł uĹž in­ter­ne­tu nu­si­pirk­tas pre­kes iť­veng­ti ban­dan­tys

lie­tu­viai tei­gia, kad mō­sĹł mui­ti­nÄ— dir­ba ne ste­buk­lin­gai. „Shutterstock“ nuo­tr.

2013 m. birĹželio 25 d. Lietuvos bankas iĹĄleidĹžia ÄŻ apyvartÄ… 50 litĹł kolekcinÄ™ (proginÄ™) sidabro ir 1 lito kolekcinÄ™ (proginÄ™) apyvartinÄ™ vario, nikelio lydinio monetas, skirtas

Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai %GF=LĂ´ ?J9δFAG HJGB=CLG 9MLGJAMK *QL9K "GF9K =D=NAÂŚAMK %GF=LGK FMC9D<AFLGK - $A=LMNGK EGF=LĂ´ C9DQCDGB= #GD=C;AF°K ႤHJG?AF°Ká‚Ł DALĂ´ EGF=LGK LAJ9Ăż9K ĘŞ EGF=LĂ´ #GD=C;AF°K ႤHJG?AF°Ká‚Ł 9HQN9JLAF°K DALG EGF=LGK LAJ9Ăż9K ĘŞ EGF=LĂ´ %GF=LGK H9J<9NAEG C9AF9 ႤKM (.%á‚Ł J=HJ=R=FL9;AF°B= <°ÿML°B= ĘŞ DAL9A := J=HJ=R=FL9;AF°K <°ÿML°K ĘŞ DALĂ´ #GD=C;AF° ႤHJG?AF°á‚Ł 9HQN9JLAF° EGF=L9 H9J<MG<9E9 ႤC=AÂŚA9E9á‚Ł MĂż FGEAF9DAžBž N=JL² L Q MĂż DALž %GF=L9K ?9DAE9 Ă„KA?QLA $A=LMNGK :9FCG C9KGK= Vilniuje Ⴄ,GLGJAĂ´ ? ĂžAJEĂ­FĂ´ ? á‚Ł L9AH H9L Kaune Ⴄ%9AJGFAG ? á‚Ł

!çK9E=KF° AF>GJE9;AB9 $A=LMNGK :9FCG AFL=JF=LG KN=L9AF°B= www.lb.lt L=D Ⴄ á‚Ł Ⴄ á‚Ł 9J:9 =D H9çLM AF>G D: DL

„DaŞ­niau­siai as­me­nys iť­veng­ ti mo­kes­Ä?iĹł sten­gia­si ne­tei­sin­gai nu­ro­dy­da­mi pre­kiĹł ver­tÄ™, siun­to­ je esan­Ä?iĹł pre­kiĹł kie­kis nea­ti­tin­ka dek­la­ruo­to. Bu­vo nu­sta­ty­ta at­ve­jĹł, kai dek­la­ruo­ja­mi pa­dÄ—­vÄ—­ti daik­tai, o siun­Ä?ia­mi nau­ji“, – sa­kÄ— Lie­tu­ vos Res­pub­li­kos mui­ti­nÄ—s at­sto­ vÄ— spau­dai Gin­ta­rÄ— Vit­kaus­kai­tÄ—Ĺ at­kaus­kie­nÄ—. Mui­to mo­kes­tis skai­Ä?iuo­ja­mas nuo bend­ros pir­ki­nio kai­nos ir siun­ti­mo iť­lai­dĹł su­mos. Ko­mer­ ci­nio po­bō­dĹžio siun­ti­niams PVM tai­ko­mas ta­da, kai bend­ra su­ma vir­ťi­ja 75 li­tus, mui­to mo­kes­tis – kai su­ma di­des­nÄ— nei 160 li­tĹł. At­ siŞ­velg­da­mi ÄŻ tai, pir­kÄ—­jai kar­tais ban­do su­kÄ?iau­ti pa­pra­ťy­da­mi par­ da­vÄ—­jo siun­ti­nÄŻ Ĺžy­mÄ—­ti kaip do­va­ nÄ…. Do­va­na siun­Ä?ia­ma ne par­da­vÄ—­ jo pir­kÄ—­jui, o vie­no Ĺžmo­gaus ki­tam, to­dÄ—l mo­kes­Ä?io mo­kÄ—­ti ne­rei­kia. Ga­vu­si siun­ti­nÄŻ mui­ti­nÄ— ga­vÄ—­jo ga­li pa­pra­ťy­ti at­siĹłs­ti sÄ…­skai­tÄ…. To­ kiu at­ve­ju su­kÄ?iai pa­kei­Ä?ia sÄ…­skai­ to­je ÄŻra­ťy­tÄ… su­mÄ… ÄŻ ma­Şes­nÄ™. Ta­Ä?iau tai ga­li ne vi­sa­da su­veik­ti. Kai ku­ rios elekt­ro­ni­nÄ—s par­duo­tu­vÄ—s, pa­ vyz­dĹžiui, vie­na po­pu­lia­riau­sių â€“ „Ebay“, nau­do­ja mo­kÄ—­ji­mo sis­te­mÄ…, ku­rio­je iť­lie­ka pre­kÄ—s ko­das, Ĺžy­mi­ mas ant siun­ti­nio pa­kuo­tÄ—s. Ĺ˝i­no­ da­mi pre­kÄ—s ko­dÄ… mui­ti­nin­kai ne­ sun­kiai ga­li pa­tik­rin­ti, ko­kia su­ma iĹĄ tik­rų­jĹł bu­vo su­mo­kÄ—­ta uĹž pre­kÄ™. Dar vie­nas pa­mÄ—g­tas bō­das – su­si­ta­rus su par­da­vÄ—­ju per­ves­ti pi­ni­gus tie­siai ÄŻ jo sÄ…­skai­tÄ…, ne­si­ nau­do­jant tar­pi­nin­kais, t. y. ofi­cia­ liai ne­per­kant pre­kÄ—s elekt­ro­ni­nÄ—­ je par­duo­tu­vÄ—­je. Par­da­vÄ—­jas iť­ra­ťo dvi sÄ…­skai­tas, vie­no­je jĹł nu­ro­do­ ma su­ma, uĹž ku­riÄ… ne­reik­tĹł mo­kÄ—­

ti mo­kes­Ä?io, ki­to­je – li­ku­si pir­ki­nio kai­nos da­lis. Siun­ti­nys siun­Ä?ia­mas su pir­mÄ…­ja sÄ…­skai­ta. Taip pat ga­li­ ma pa­pra­ťy­ti par­da­vÄ—­jo at­spaus­ din­ti fik­ty­viÄ… sÄ…­skai­tÄ… ir pir­ki­nÄŻ iť­ siĹłs­ti su ja.

Kai siun­Ä?iau­si kom­ piu­te­rÄŻ, pa­si­skai­Ä?ia­ vau, kad su mo­kes­ Ä?iais vis tiek pi­giau nei Lie­tu­vo­je. To­dÄ—l tvar­kin­gai su­si­mo­ kÄ—­jau. Apei­ti sis­te­mÄ… ne­sun­ku

Stu­den­tas Ka­ro­lis laik­rať­Ä?iui pa­ sa­ko­jo, kad pir­ki­nius iĹĄ uŞ­sie­nio yra te­kÄ™ siĹłs­tis ir su­mo­kant mo­ kes­Ä?ius, ir jĹł iť­ven­giant. Vai­ki­nas pa­ste­bi, kad apei­ti mo­kes­Ä?ius nÄ—­ ra taip su­dÄ—­tin­ga. YpaÄ? ta­da, kai siun­ti­niai at­ke­liau­ja iĹĄ Ki­ni­jos. Ka­ ro­lis tei­gia, kad ki­nai no­riai su­tin­ ka at­spaus­din­ti fik­ty­vias sÄ…­skai­tas, ant pa­kuo­tÄ—s uŞ­ra­ťy­ti ma­Şes­nÄ™ pir­ ki­nio ver­tÄ™ ar pir­ki­nÄŻ ÄŻvar­dy­ti kaip do­va­nÄ…. Ta­Ä?iau Ka­ro­lis tvir­ti­na, kad pirk­ ti in­ter­ne­tu iĹĄ uŞ­sie­nio daug pa­to­ giau ir pi­giau, net ir mo­kant mo­ kes­Ä?ius. „Kai siun­Ä?iau­si kom­piu­te­rÄŻ, pa­ si­skai­Ä?ia­vau, kad su mo­kes­Ä?iais vis tiek pi­giau nei pirk­ti Lie­tu­vo­ je. To­dÄ—l tvar­kin­gai su­si­mo­kÄ—­jau mo­kes­Ä?ius ir tiek“, – sa­kÄ— pa­ťne­ ko­vas. Ta­Ä?iau pa­sta­ruo­ju me­tu jis per­ka tik smul­kias pre­kes, uĹž ku­ rias ne­rei­kia mo­kÄ—­ti nei PVM, nei mui­to mo­kes­Ä?iĹł. Ki­ta laik­rať­Ä?io pa­ťne­ko­vÄ— Eg­ lÄ— pa­sa­ko­jo ne­ma­Şai daik­tĹł par­ si­siun­Ä?ian­ti iĹĄ Ame­ri­kos. Mo­kÄ—­ti mo­kes­Ä?iĹł uĹž siun­ti­nius ji ne­ven­gia. Net­gi at­krei­pia dÄ—­me­sÄŻ, kad aukť­to ly­gio par­duo­tu­vÄ—s, pre­kiau­jan­Ä?ios in­ter­ne­tu, nie­ka­da ne­su­tik­tĹł ir ne­ gaiť­tĹł lai­ko spaus­din­da­mos ne­tik­ ras sÄ…­skai­tas. Ta­Ä?iau Eg­lÄ— su­si­dō­rÄ— su ki­ tu keb­lu­mu – mui­ti­nÄ—s tar­pi­nin­ ko dar­bu. Mui­ti­nÄ—s tar­pi­nin­kas yra Ĺžmo­gus, ku­ris uŞ­pil­do gau­to siun­ ti­nio dek­la­ra­ci­jÄ… ir su­tvar­ko ki­tus do­ku­men­tus. Mo­te­ris su drau­gais da­ly­vau­ja elekt­ro­ni­nÄ—s par­duo­ tu­vÄ—s or­ga­ni­zuo­ja­ma­me Ĺžai­di­me: uŞ­si­re­gist­ra­vÄ™s par­duo­tu­vÄ—s tink­ la­la­py­je tu­ri su­Şy­mÄ—­ti ta­ve do­mi­ nan­Ä?ias sri­tis ir nu­ro­dy­ti sa­vo ban­ ko sÄ…­skai­tÄ…. Kiek­vie­nÄ… mÄ—­ne­sÄŻ iĹĄ sÄ…­skai­tos nu­skai­Ä?iuo­ja­ma nu­sta­ty­ta su­ma, uĹž ku­riÄ… tau at­siun­Ä?ia­ma dÄ—­ŞÄ— su ÄŻvai­riais daik­tais iĹĄ pa­Şy­mÄ—­tĹł sri­ Ä?iĹł. Eg­lÄ— tei­gÄ—, kad mui­ti­nÄ—­je jos siun­ti­nys ne tik iť­pa­kuo­ja­mas ir per­Şiō­ri­mas, – dek­la­ra­ci­jo­je pa­Şy­ mÄ—­ti daik­tai, ku­riĹł siun­ti­ny­je ji po to ne­ran­da.

„Mui­ti­nÄ—s dek­la­ra­ci­jo­je su­ra­ťy­ ti vie­ne­tai, ko ir kiek yra. Sa­vo dÄ—­ Şė­je kai ku­riĹł daik­tĹł ne­ran­du. Kaip man tai trak­tuo­ti? Ar iĹĄ ma­nÄ™s paÄ—­ mÄ—? Ar man ko nors nea­ti­da­vÄ—?“ – klau­sÄ— mo­te­ris. Eg­lÄ— tvir­ti­na ne­prieť­ta­rau­jan­ti, kad mui­ti­nin­kai per­Şiō­rÄ—­tĹł siun­ ti­ny­je esan­Ä?ius daik­tus, taip pat su­tin­ka su­mo­kÄ—­ti PVM ir mui­to mo­kes­Ä?ius, ta­Ä?iau ĹĄie mo­kes­Ä?iai jai skai­Ä?iuo­ja­mi ir uĹž tuos daik­tus, ku­riĹł ji ne­ga­vo. Ĺ iuo me­tu mo­te­ ris ban­do iť­siaiť­kin­ti, ar dek­la­ra­ci­ ja mui­ti­nÄ—­je bu­vo uŞ­pil­dy­ta ne­tei­ sin­gai, ar mui­ti­nÄ—s dar­buo­to­jai kai ku­riuos daik­tus pa­pras­Ä?iau­siai pa­ si­sa­vi­no. „Ge­rai tai, kad vis tiek iĹĄei­na pi­ giau ne­gu nu­si­pirk­ti Lie­tu­vo­je. Net­gi skai­Ä?iuo­jant kar­tu su siun­ ti­mo mo­kes­Ä?iais“, – tei­gÄ— pa­ťne­ ko­vÄ—. UĹž siun­ti­nius neat­sa­ko

G.Vit­kaus­kai­tÄ—-Ĺ at­kaus­kie­nÄ— sa­ kÄ—, kad jei­gu pre­kes Ĺžmo­gus ÄŻsi­gi­jo elekt­ro­ni­nÄ—­je par­duo­tu­vÄ—­je, kar­tu su siun­ta mui­ti­nei tu­ri bō­ti pa­tei­ kia­mi pre­kiĹł ÄŻsi­gi­ji­mo ir siun­ti­mo do­ku­men­tai, ku­rie rei­ka­lin­gi im­ por­tuo­ja­mĹł pre­kiĹł mui­ti­nei ver­tei nu­sta­ty­ti. Kol ne­gau­na­mi to­kie do­ ku­men­tai, ne­ga­li bō­ti ap­skai­Ä?iuo­ ja­mi mo­kes­Ä?iai ir pa­ťto siun­ta ne­ ga­li bō­ti ati­duo­da­ma ga­vÄ—­jui. „Jei­gu as­muo ne­su­tin­ka su mui­ti­ nÄ—s siun­tos ÄŻver­ti­ni­mu, jis tu­ri tei­sÄ™ ÄŻro­dy­ti, kad mo­kÄ—­jo tiek, kiek nu­ro­ dy­ta sÄ…­skai­to­je, pa­teik­da­mas vi­sus san­do­rio ver­tÄ™ pa­grin­dĹžian­Ä?ius do­ku­men­tus. Taip pat ga­vÄ—­jas tu­ ri tei­sÄ™ at­si­sa­ky­ti siun­ti­nio“, â€“ sa­kÄ— G.Vit­kaus­kai­tÄ—-Ĺ at­kaus­kie­nÄ—. Ji taip pat pa­brÄ—­ŞÄ—, kad uĹž su­ga­ din­tas ar din­gu­sias siun­tas at­sa­ ko ne Lie­tu­vos mui­ti­nÄ—, o Lie­tu­vos pa­ťto ad­mi­nist­ra­ci­ja. Be to, jei no­ ri, siun­ti­nius dek­la­ruo­ti ga­li pa­tys ga­vÄ—­jai. „Ga­li­my­bÄ™ dek­la­ruo­ti siun­ti­ nÄŻ mui­ti­nei tu­ri ir pa­ts siun­tos ga­ vÄ—­jas, apie tai iĹĄ anks­to in­for­ma­vÄ™s Lie­tu­vos pa­ťtÄ…. No­rÄ—­da­mas dek­la­ ruo­ti siun­tÄ… pa­ts, siun­tos ga­vÄ—­jas te­ri­to­ri­nÄ—­je mui­ti­nÄ—­je tu­ri ÄŻsi­gy­ti Bend­rÄ…­jÄŻ ad­mi­nist­ra­ci­nÄŻ do­ku­men­ tÄ… (mui­ti­nÄ—s dek­la­ra­ci­jÄ…), tei­sin­gai jÄŻ uŞ­pil­dy­ti ir pa­teik­ti mui­ti­nei“, – sa­kÄ— mui­ti­nÄ—s at­sto­vÄ—.

160

litĹł

– iki tokios siuntinio vertės netaikomas muito mokestis.

9

ANTRADIENIS, birželio 25, 2013

rubrika

sveikata

sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Al­ko­ho­li­kas dar­be: pa­dė­ti bū­ti­na Vis dau­giau jau­nų, dar­bin­gų ir ta­len­tin­ gų žmo­nių skęs­ta al­ko­ho­liz­mo liū­ne, ne­ži­no­da­mi, kaip pa­dė­ti sau. Ken­ čia ne tik ge­rian­ty­ sis, jo šei­mos na­ riai, bet ir ko­le­gos bei darb­da­viai, ku­ riuos jis pa­ve­da, o neį­vyk­dy­tus įsi­ pa­rei­go­ji­mus ten­ ka glais­ty­ti ki­tiems. Kaip elg­tis su al­ko­ ho­li­ku dar­be: baus­ti ir at­leis­ti, pa­lai­ky­ti ir ap­si­mes­ti, kad gė­ri­ mas – nie­ko to­kio? Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Spren­di­mas: bė­dų tu­rin­čiam žmo­gui ko­le­gos tu­ri pa­sa­ky­ti – mes ma­to­me pro­ble­mą, no­ri­me ir ga­li­me pa­dė­ti, bū­si­me kar­tu ir pa­lai­ky­si­me.

Pa­lai­ky­mas svar­bus

Klai­pė­dos pri­klau­so­my­bės li­gų cent­ro 1-ojo sky­riaus ir am­bu­la­to­ ri­jos ve­dė­ja Jo­lan­ta Kup­rins­kie­nė tei­gė, kad ge­rian­tis žmo­gus ko­lek­ ty­ve – ne­ma­ža naš­ta vi­so­mis pra­ smė­mis. „Ko­le­gos ar darb­da­viai, su­si­dū­rę su pri­klau­so­mu as­me­niu, pa­si­me­ ta, juos pra­de­da ka­muo­ti dau­gy­ bė prieš­ta­rin­gų jaus­mų. Vie­niems gai­la ge­rian­čio žmo­gaus, ki­ti pyks­ ta ant ko­le­gos, tre­ti – lie­ka abe­jin­ gi“, – sa­kė ve­dė­ja. Dar­be ky­la įtam­pa, nes al­ko­ho­li­ ko dar­bus rei­kia at­lik­ti ki­tiems, vi­ sus ka­muo­ja ne­ri­mas, nes ne­ga­li­ ma nu­spė­ti, ku­rią die­ną ko­le­ga vėl dings. Si­tua­ci­ja su­dė­tin­ga ir emo­ ciš­kai – bend­ra­dar­biai tie­siog ne­ ži­no, kaip rea­guo­ti į su­si­da­riu­sią pro­ble­mą. Kaip tei­gė J.Kup­rins­kie­nė, to­kiu at­ve­ju bū­ti­na im­tis griež­tų prie­ mo­nių. Ji sa­ko, kad darb­da­vys, lai­ ki­nai at­leis­da­mas ge­rian­tį as­me­nį, su­ma­žin­da­mas jam at­ly­gi­ni­mą ar pa­že­mi­nęs pa­rei­go­se, ne­da­ro meš­ kos pa­slau­gos. „Prik­lau­so­mas žmo­gus to­kiu at­ ve­ju ma­to aki­vaiz­džias gė­ri­mo pa­ sek­mes ir pra­de­da su­vok­ti, kad jo ne­lai­ko že­mes­niu, at­virkš­čiai, įsi­

ti­ki­na, jog jam bu­vo duo­tas lai­kas ap­si­spręs­ti, pra­dė­ti keis­ti po­žiū­ rį, kad juo ti­ki­ma. Meš­kos pa­slau­ ga la­biau ga­li­ma lai­ky­ti ko­le­gų abe­ jin­gu­mą ir žiū­rė­ji­mą pro pirš­tus – kai žmo­gui su­tei­kia­mos są­ly­gos pa­ban­dy­ti iš nau­jo, ta­čiau ne­ska­ ti­na­ma pa­dė­ti“, – kal­bė­jo spe­cia­ lis­tė. Pa­sak jos, bė­dų tu­rin­čiam žmo­ gui rei­kia pa­sa­ky­ti – mes ma­to­me pro­ble­mą, no­ri­me ir ga­li­me pa­dė­ti, bū­si­me kar­tu ir pa­lai­ky­si­me. To­kiam žmo­gui bū­ti­nas darb­da­ vių ir ko­le­gų pa­lai­ky­mas bei dau­ gy­bės spe­cia­lis­tų pa­gal­ba, nes al­ko­ho­li­ko gy­dy­mas – il­gas pro­ ce­sas. Ul­ti­ma­tu­mų ne­rei­kia

J.Kup­rins­kie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad ul­ ti­ma­tu­mai al­ko­ho­li­kui nė­ra ge­riau­ sia išei­tis. Kaip tei­gė spe­cia­lis­tė, kai žmo­gus už­spei­čia­mas į kam­pą, įsi­jun­gia gy­ny­bos me­cha­niz­mas, as­muo už­si­sklen­džia. „As­mens, tu­rin­čio pro­ble­mų dėl al­ko­ho­lio, vi­di­nis pa­sau­lis ir taip komp­li­kuo­tas. Žmo­gus iš­gy­ve­na, kad jo ne­sup­ran­ta ir ne­no­ri pa­dė­ti. Su­ku­ ria­ma ašt­ri si­tua­ci­ja ga­li pra­dė­ti kel­ ti pyk­tį. Kiek­vie­nas al­ko­ho­li­kas su­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

vo­kia, jog tu­ri pro­ble­mų, ta­čiau tam, kad pra­si­dė­tų gi­ji­mo pro­ce­sas, rei­kia gar­siai jas įvar­dy­ti“, – sa­kė ve­dė­ja.

Jolanta Kup­rins­kie­nė:

Daž­nai darb­da­viai pa­tys ini­ci­juo­ja krei­ pi­mą­si į mū­sų įstai­ gą – at­ve­ža li­go­nį am­ bu­la­to­ri­nėms kon­ sul­ta­ci­joms ar­ba su­ mo­ka gy­dy­mui rei­ka­ lin­gus pi­ni­gus. Pa­si­ tai­ko, jog vir­ši­nin­kas pas spe­cia­lis­tą atei­na kar­tu.

Ji tei­gė, kad al­ko­ho­li­kas nė­ra ma­ žas vai­kas ir prie­var­ta šio­je si­tua­ci­ jo­je ne­pa­gel­bės. Be to, gel­bė­jant pri­klau­so­mą žmo­gų, ne­ga­li­ma mo­ra­li­zuo­ti ir teis­ti, nes to­kiu at­ve­ju pra­de­da­ma gin­tis. Darb­da­viui bū­ti­na gar­siai pa­sa­ky­ti apie ma­to­mą pro­ble­mą,

kons­ta­tuo­ti fak­tą, kad ki­tos išei­ ties, kaip gy­dy­mas, nė­ra. Neb­lo­ga išei­tis – pri­vers­ti dar­ buo­to­ją gar­siai įvar­dy­ti sa­vo li­gą ir pa­siū­ly­ti iš kar­to vyk­ti pas gy­ dy­to­jus. Svar­bu ir ti­kė­ji­mas, nes al­ko­ho­ li­kai – la­bai jaut­rūs žmo­nės. Apie tai, kad žmo­gus nė­ra smer­kia­mas ir pa­lie­ka­mas vie­nas, rei­kia šne­kė­ ti gar­siai. Pas­te­bė­ti bū­ti­na

Darb­da­viai į nuo al­ko­ho­lio pri­klau­ so­mą dar­buo­to­ją žiū­ri la­bai įvai­riai – ta­čiau pa­ste­bi­ma, kad ap­lin­ki­nių po­žiū­ris į ge­rian­tį žmo­gų po tru­pu­ tį kei­čia­si. „Daž­nai darb­da­viai pa­tys ini­ci­ juo­ja krei­pi­mą­si į mū­sų įstai­gą – at­ve­ža li­go­nį am­bu­la­to­ri­nėms kon­ sul­ta­ci­joms ar­ba su­mo­ka gy­dy­mui rei­ka­lin­gus pi­ni­gus. Pa­si­tai­ko, jog vir­ši­nin­kas pas spe­cia­lis­tą atei­na kar­tu. Ta­da jam paaiš­ki­na­ma, kaip įver­tin­ti sa­vo dar­buo­to­jo bū­se­ną. Kai žmo­gus, pri­klau­so­mas nuo al­ ko­ho­lio, yra re­mi­si­jo­je, pra­de­da ak­ty­viai dirb­ti, ne­re­tai atei­na tam tik­ras lai­kas, kai jis tam­pa irz­lus, dirg­lus. Šį pro­ce­są va­di­na­me penk­ to­jo kam­po ieš­ko­ji­mu, ar­ba sau­so­

mis pa­gi­rio­mis. Ne­var­to­da­mas al­ ko­ho­lio jis jau­čia­si lyg pa­gi­rin­gas“, – sa­kė J.Kup­rins­kie­nė. Pa­sak jos, darb­da­vio ar ko­le­gos pa­rei­ga pa­ma­ty­ti, kad žmo­gui nė­ ra ge­rai. Vir­ši­nin­kas ir bend­ra­dar­biai tu­ ri priei­ti prie ge­rian­čio ir pa­sa­ky­ ti – mes ma­to­me, kad tau blo­gai, pa­siū­ly­ti pa­šne­kė­ti, pa­klaus­ti, kuo ga­li pa­dė­ti. Jei žmo­gus ne­no­ri kal­bė­ti iš kar­ to, pa­siū­ly­ti tai pa­da­ry­ti vė­liau. Pas­te­bi­ma, kad daž­nai al­ko­ho­li­kai anks­čiau ar vė­liau pra­de­da pa­sa­ko­ ti apie sa­vo pro­ble­mas. Krei­pia­si per vė­lai

Pas­te­bi­ma ne­ri­mą ke­lian­ti ten­den­ ci­ja, jog ne tik šei­mos na­riai ar ko­ le­gos dar­be, bet ir pa­ts su al­ko­ho­lio pro­ble­ma ko­vo­jan­tis žmo­gus ne­ži­ no, kur ieš­ko­ti pa­gal­bos ir ka­da ji tam­pa bū­ti­na. Liū­di­na fak­tas, kad al­ko­ho­li­kas į spe­cia­lis­tus nu­spren­džia kreip­ tis tik ta­da, kai pra­de­da­mos jaus­ ti rim­tos gė­ri­mo pa­sek­mės – žmo­ gus tam­pa irz­lus, ner­vin­gas, itin jaut­rus, pik­tas, su­trin­ka jo mie­gas, pra­si­de­da konf­lik­tai šei­mo­je.

10

10

ANTRADIENIS, birželio 25, 2013

rubrika sveikata

Al­ko­ho­li­kas dar­be: pa­dė­ti bū­ti­na Vė­liau paašt­rė­ja pro­ 9 ble­mos dar­be. Al­ko­ ho­liu pikt­nau­džiau­jan­tis pra­de­da

neat­vyk­ti į dar­bą, o jei pa­si­ro­do, bū­na pa­gi­rin­gas, ne­ga­li at­lik­ti kas­ die­nių už­duo­čių, sle­pia sa­vo pro­ ble­mą. Svai­gi­ni­mo­si pro­ble­mos to­kius as­me­nis pa­ver­čia ma­ni­pu­lia­to­ riais, me­la­giais ir iš­si­su­ki­nė­to­jais, ban­dan­čiais pa­tei­sin­ti neat­vy­ki­mą į dar­bą ar­ba pra­stą sa­vi­jau­tą ja­ me. Daž­nai darb­da­vys ma­to pro­ ble­mi­nę si­tua­ci­ją, ta­čiau bi­jo apie tai kal­bė­ti. „Svar­biau­sia – lai­ku pa­ste­bė­ti be­dug­nėn ve­dan­tį pro­ce­są ir nu­ kreip­ti į tin­ka­mus spe­cia­lis­tus. Ne­re­tai pa­si­tai­ko si­tua­ci­jų, kai pa­ gal­bos pra­de­da­ma ieš­ko­ti per vė­lai – griu­vus as­me­ni­niam gy­ve­ni­mui, pa­šli­jus svei­ka­tai ar iš­mes­tam iš dar­bo. To­kiais at­ve­jais al­ko­ho­li­kas dar la­biau pa­si­me­ta, pa­lūž­ta, išei­ ties vėl ieš­ko stik­liu­ke, ir taip už­si­ su­ka juo­das pra­ga­ro ra­tas, iš ku­rio išei­ti vie­nam neį­ma­no­ma“, – kal­ bė­jo spe­cia­lis­tė. Rei­kia keis­ti po­žiū­rį

Lie­tu­vo­je al­ko­ho­liz­mas – skau­ di, di­dė­jan­ti ir įvai­rius vi­suo­me­ nės sluoks­nius api­man­ti pro­ble­ma, apie ku­rią rei­kia kal­bė­ti at­vi­rai. Ne­pai­sant to, džiu­gi­na fak­ tas, kad pa­sta­ruo­ju me­tu kei­čia­ si ap­lin­ki­nių nuo­mo­nė į ge­rian­čius žmo­nes. Al­ko­ho­liz­mas pra­de­da­ mas lai­ky­ti ne nuo­dė­me ar silp­ny­ be, o li­ga, ku­ri yra mir­ti­na ir ne­pa­ gy­do­ma. Vi­si žmo­nes ka­muo­jan­tys ne­ga­ la­vi­mai tu­ri so­cia­li­nį at­spal­vį, ta­ čiau al­ko­ho­li­kas dar­bo ap­lin­ko­je dar sun­kiai to­le­ruo­ja­mas. „Darb­da­vys ar ko­le­gos žmo­gaus, pa­ty­ru­sio in­fark­tą, gai­li­si, už­jau­čia ir no­ri pa­dė­ti. Į pri­klau­so­my­bės li­ gų cent­rą iš­vy­ku­sį gy­dy­tis žmo­gų dar žiū­ri­ma kaip į po­ten­cia­liai aso­ cia­lų“, – ti­ki­no pa­šne­ko­vė. Pa­sak jos, svar­biau­sia so­cia­li­nė­ je erd­vė­je su­for­muo­ti po­žiū­rį, kad al­ko­ho­li­kas yra li­go­nis, ku­riam bū­ ti­na pa­dė­ti. Vis dėl­to dau­gu­ma žmo­nių, ko­ vo­jan­čių su pri­klau­so­my­be, gy­do­ si ano­ni­miš­kai, kad nie­kas ne­su­ži­ no­tų apie jo pro­ble­mą. Pa­de­da vi­sa­pu­siš­kai

Li­ki­mo va­liai pa­lik­tas žmo­gus – be­jė­gis ko­vo­je su al­ko­ho­liu. Uos­ ta­mies­ty­je vei­kian­tis Prik­lau­so­my­ bės li­gų cent­ras, anot spe­cia­lis­tų, yra vie­ta, ku­rio­je ga­li­ma gau­ti rei­ kia­mą pa­gal­bą, pa­dė­sian­čią gy­ve­ni­ mą pa­suk­ti tin­ka­ma link­me. 1-aja­me sta­cio­na­ri­nia­me sky­ riu­je vie­nu me­tu ga­li gy­dy­tis iki 60 pa­cien­tų. Sky­riu­je tei­kia­mos mo­ ka­mos ir ne­mo­ka­mos pa­slau­gos. Čia tei­kia­mos abs­ti­nen­ci­jos sind­ ro­mo gy­dy­mo, de­tok­si­ka­ci­jos nuo

al­ko­ho­lio pa­slau­gos, vei­kia „Blai­ vy­bės mo­ty­va­ci­jos įtvir­ti­ni­mo pa­ gal 12 žings­nių“ (Mi­ne­so­tos mo­de­ lio) pro­gra­ma. Sie­kiant su­da­ry­ti op­ti­ma­lias gy­ dy­mo­si są­ly­gas ir už­tik­rin­ti pa­cien­ tų sau­gu­mą, sky­rius yra už­da­ras, o pa­ša­li­niai as­me­nys ir lan­ky­to­jai, ku­rių ne­pa­gei­dau­ja ma­ty­ti pa­cien­ tas, yra neį­lei­džia­mi. Klai­pė­dos pri­klau­so­my­bės cent­ re li­go­niui su­tei­kia­ma ga­li­my­bė pa­ dė­ti ir am­bu­la­to­riš­kai – gau­ti gy­ dy­to­jų psi­chiat­rų kon­sul­ta­ci­jas, gy­dy­ti abs­ti­nen­ci­jos sind­ro­mą. Gy­dy­tis sta­cio­na­re ga­li­ma ir neatsk­lei­džiant ta­pa­ty­bės. Žlug­do mo­te­ris

J.Kup­rins­kie­nė tei­gė, kad Lie­tu­va yra vie­na iš la­biau­siai gir­tau­jan­ čių vals­ty­bių Eu­ro­po­je. Pa­sak jos, prieš ke­le­tą me­tų ab­so­liu­taus al­ ko­ho­lio kie­kis vie­nam gy­ven­to­jui sie­kė iki 13 lit­rų, šian­dien šis skai­ čius pa­di­dė­jo iki 16–18 lit­rų kiek­ vie­nam ša­lies as­me­niui, įskai­tant ir kū­di­kius. Žvel­giant į sta­tis­ti­ką, al­ko­ho­liu pikt­nau­džiau­jan­čių as­me­nų am­ žius kiek­vie­nais me­tais tam­pa vis jau­nes­nis – įvai­rūs svai­gi­ni­mo­si bū­dai tam­pa neat­sie­ja­ma paaug­lių ir net vai­kų gy­ve­ni­mo da­lis. „Te­ko ma­ty­ti 5–10 me­tų al­ko­ho­ lį var­to­jan­čius vai­kus. Su­si­du­ria­me ir su 16-me­čiais, ku­riems jau bū­na su­si­for­ma­vęs abs­ti­nen­ci­nis sind­ ro­mas – va­di­na­mo­sios pa­gi­rios“, – sa­kė J.Kup­rins­kie­nė. Lie­tu­vo­je al­ko­ho­lį gau­siai var­to­ ja ir mo­te­rys, ir vy­rai, ta­čiau be­si­ svai­gi­nan­čių dai­lio­sios ly­ties at­sto­ vių skai­čius au­ga itin spar­čiai. Spe­cia­lis­tai tei­gia, kad al­ko­ ho­liz­mas mo­te­ris pa­vei­kia skau­ džiau. Vy­ras, tu­rin­tis pri­klau­ so­my­bę nuo al­ko­ho­lio, daž­nai jau­čia­si kal­tas, nes ne­vyk­do sa­vo pri­gim­ti­nės pa­rei­gos – ne­pa­jė­gia iš­lai­ky­ti šei­mos. Mo­te­ris – sa­vo pro­ble­mą sle­pia. „Vi­suo­me­nės su­for­muo­ta nuo­ mo­nė apie ge­rian­tį vy­rą gan at­ lai­di. Dau­ge­lis į to­kį as­me­nį žiū­ri kaip į sma­gų, leng­vai bend­rau­ jan­tį ir links­mai per gy­ve­ni­mą ke­ liau­jan­tį vy­ru­ką. Ap­lin­ki­nių po­ žiū­riu – tai nor­ma. Toks as­muo nė­ra la­bai smer­kia­mas. Ge­rian­ ti mo­te­ris vi­suo­me­nė­je yra įvar­ di­ja­m a ne­m a­l o­n iais epi­te­tais. Dėl šios prie­žas­ties mo­te­rys už­ si­sklen­džia sa­vy­je, su­ser­ga įvai­ rio­m is dep­re­s i­jos for­m o­m is ir grei­čiau deg­ra­duo­ja“, – kal­bė­jo J.Kup­rins­kie­nė. Daž­na be­sai­kio al­ko­ho­lio pa­sek­ mė – sa­vi­žu­dy­bė. Sta­tis­ti­ka tei­gia, jog per die­ną Lie­tu­vo­je sui­ci­di­nį ak­tą at­lie­ka 3 žmo­nės – dau­giau nei 1 000 žmo­nių per me­tus. Dau­ giau nei pu­sė jų ran­ką prieš sa­ve pa­ke­lia bū­da­mi ne­blai­vūs.

Po­žy­mis: daž­ni tem­pe­ra­tū­rų kai­tos su­kel­ti svei­ka­tos ne­ga­la­vi­mai ro­do, kad žmo­gaus imu­ni­te­tas yra

nu­si­lpęs.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Klastingas vasaros palydovas – skersvėjis Šil­ti orai ne vie­ną pri­ver­tė su­si­mąs­ty­ti, kaip ne­per­kais­ti, o kar­tu ne­pri­si­šauk­ti pro­ble­mų, ku­rias ga­li at­neš­ti skers­vė­jis. Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Silp­nas imu­ni­te­tas

Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų svei­ka­tos prie­ žiū­ros cent­ro šei­mos gy­dy­to­ja Da­lia Šal­kaus­kie­nė pa­ste­bi, kad žmo­nių, be­si­skun­džian­čių skers­vė­jo su­ kel­to­mis pro­ble­mo­mis, pa­dau­gė­ja kiek­vie­no šil­to­jo se­zo­no me­tu. „Va­sa­rą, kai oro tem­pe­ra­tū­ra pa­ ky­la, pra­kai­tuo­ja­me dau­giau. Pūs­ te­lė­jęs vė­jas, kon­di­cio­nie­riai ar pa­si­kei­tu­si ap­lin­ka iš šil­tes­nės į vė­ses­nę ga­li su­kel­ti įvai­rių svei­ ka­tos ne­ga­la­vi­mų. Kai žmo­gus su­ pra­kai­ta­vęs, odos ner­vi­nės šak­ne­ lės yra pa­bur­ku­sios, to­dėl bet koks stip­res­nis vė­jo gū­sis ga­li tap­ti rim­ tų ne­ga­la­vi­mų prie­žas­ti­mi“, – sa­kė šei­mos gy­dy­to­ja. Pa­sak jos, daž­niau­siai be­si­krei­ pian­tys į spe­cia­lis­tus skun­džia­ si gerk­lės ir krū­ti­nės skaus­mais. Skers­vė­jis ga­li pa­ža­din­ti ir snau­ džian­tį her­pes vi­ru­są. Va­sa­rą žmo­nės tu­rė­tų veng­ti tem­pe­ra­tū­rų kai­tos, kon­di­cio­nie­ rių, ne­pul­ti ati­da­ry­ti dvie­jų lan­gų au­to­mo­bi­ly­je. „Daž­ni tem­pe­ra­tū­rų kai­tos su­ kel­ti simp­to­mai ir svei­ka­tos ne­ ga­la­vi­mai ro­do, jog žmo­gaus imu­ ni­te­tas yra nu­si­lpęs. Pa­tar­čiau žmo­nėms, ku­rių svei­ka­ta silp­nes­ nė, dar prieš va­sa­ros se­zo­ną pra­ dė­ti grū­din­tis bei pa­ruoš­ti or­ga­

niz­mą ga­li­miems iš­ban­dy­mams. Dėl sa­vo svei­ka­tos rei­kia steng­tis, nes vi­sas mū­sų el­ge­sys su­ke­lia tam tik­rų pa­sek­mių“, – kal­bė­jo D.Šal­ kaus­kie­nė.

tu­mus ar vai­ko ak­ty­vu­mą. Pas­te­bi­ mas ir per­dė­tas rū­pes­tis, kai no­rint ap­sau­go­ti vai­ką nuo ta­ria­mo šal­ čio ma­žy­liai su vil­no­nė­mis ke­pu­ rė­mis ar šil­to­mis striu­kė­mis vaikš­ to ir va­sa­rą. Na­muo­se pa­ta­ria­ma pa­lik­ti at­ ver­tą tik vie­ną bu­to lan­gą. Ta­čiau skers­vė­jis ge­riau­siai iš­ju­di­na sto­ vin­tį kam­ba­rio orą, to­dėl bū­tent juo pa­ta­ria­ma vė­din­ti kam­ba­rius. Svar­biau­sia, kad pro­ce­sas truk­tų ke­lias mi­nu­tes, o tuo me­tu vai­ko ne­bū­tų pa­tal­po­je.

Pa­vo­jus ma­žy­liams

Va­sa­rą me­di­kė siū­lo ypač ati­džiai pri­žiū­rė­ti vai­kus, ku­rie yra la­bai jaut­rūs skers­vė­jams.

Va­sa­rą itin ati­džiai rei­kia pri­žiū­rė­ti vai­ kus – ma­žie­ji ne­ga­ li bū­ti per daug ap­ reng­ti ir šla­pio­mis nu­ga­ro­mis.

„Ma­žie­ji ne­ga­li bū­ti per daug ap­ reng­ti ir šla­pio­mis nu­ga­ro­mis. Vos pa­laks­čius vai­kas su­pra­kai­tuo­ja, o pūs­te­lė­jus kad ir ne­di­de­liam gū­ siui ga­li pra­si­dė­ti ner­vi­nių šak­ne­lių už­de­gi­mas. Ma­moms rei­kia nuo­ lat ste­bė­ti sa­vo at­ža­las ir tik­rin­ti jų nu­ga­ras“, – tei­gė šei­mos gy­dy­to­ ja, pri­dur­da­ma, kad vai­kų dra­bu­žiai tu­rė­tų bū­ti iš na­tū­ra­lių me­džia­gų, ge­riau­sia – med­vil­ni­niai. Spe­cia­lis­tai vai­kus ren­gian­tiems tė­vams pa­ta­ria ne­per­sis­teng­ti ir iš­ mok­ti rea­guo­ti į tem­pe­ra­tū­rų skir­

Ir rim­tos li­gos

Stip­rus vė­jo gū­sis ar kon­di­cio­nie­ riai ga­li su­kel­ti rim­tų ne­ga­la­vi­mų. Pa­sak spe­cia­lis­tų, jei skers­vė­jis pa­pu­čia į krū­ti­nę, gre­sia tarp­šon­ kau­li­nių ner­vų už­de­gi­mas. Ši li­ga sun­ki­na kvė­pa­vi­mą, ju­dė­ji­mą, dėl nuo­la­ti­nio skaus­mo lai­ki­nai ne­ten­ ka­ma dar­bin­gu­mo. Skaus­mas ypač su­stip­rė­ja ko­sint, su­kio­jant juos­ me­nį, gi­liai įkve­piant, juo­kian­tis. Ke­le­tas va­lan­dų su at­vi­rais lan­ gais au­to­mo­bi­ly­je ar įjung­tu kon­ di­cio­nie­riu­mi ga­li su­kel­ti au­sų už­ de­gi­mą. Ki­lus komp­li­ka­ci­joms, įma­no­ma ne­tek­ti ir klau­sos. Jei skers­vė­jis per­pu­čia juos­me­nį, ga­li iš­si­vys­ty­ti ra­di­ku­li­tas, inks­tų už­de­gi­mas. Tai – rim­tos li­gos, ku­ rias gy­dy­ti su­dė­tin­ga. Stip­rus skers­vė­jis ga­li su­kel­ ti skaus­mą įvai­rio­se vei­do da­ly­se. Taip nu­tin­ka, jei su­ser­ga­ma tri­ša­ kio ner­vo už­de­gi­mu, ku­ris pa­si­ reiš­kia pul­suo­jan­čiu, ūmiu skaus­ mu, be­si­smel­kian­čiu į au­sis, akis ar dan­tis. Skers­vė­jis ga­li su­kel­ti net da­li­ nį vei­do pa­ra­ly­žių ar iš­kreip­ti vei­ do bruo­žus.

11

ANTRADIENIS, birželio 25, 2013

sveikata

Mankš­tai trūks­ta lai­ko Vi­siš­kai ne­si­mankš­ti­na be­veik pu­ sė klai­pė­die­čių. Treč­da­lis jų nu­ro­ dė to ne­da­ran­tys tie­siog dėl lai­ko sto­kos. To­kius duo­me­nis at­sklei­ dė Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­ tos biu­ro už­sa­ky­mu at­lik­tas klai­ pė­diečių gy­ven­se­nos ty­ri­mas.

„Klai­pė­die­čiams bu­vo pa­tei­kia­ma ga­ly­bė klau­si­mų, pra­de­dant svei­ ka­tos pro­ble­mo­mis, po­žiū­riu į gy­ dy­mo įstai­gas, mi­ty­bos kul­tū­rą, ža­lin­gus įpro­čius, triukš­mo, ne­ ma­lo­nių kva­pų įta­ką mies­tie­čių gy­ve­ni­mui, bai­giant jų po­žiū­riu į at­švai­tus, sau­gos dir­žus, nau­do­ji­ mą­si vie­šuo­ju trans­por­tu. Ty­ri­mas pa­tei­kė iš­ties įdo­mios in­for­ma­ci­ jos. Ją mes ti­ki­mės pa­nau­do­ti pla­ nuo­jant sa­vo veik­las, ku­rios bū­tų

nu­kreip­tos į vie­no­kias ar ki­to­kias pro­ble­mas, su­si­ju­sias su svei­ka gy­ven­se­na“, – pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro spe­ cia­lis­tė Dai­no­ra Biels­ky­tė. Ty­ri­mo me­tu iš vi­so bu­vo ap­klaus­ ti 1 062 Klai­pė­dos mies­te gy­ve­nan­tys žmo­nės, vy­res­ni nei 18 me­tų. „Klaipėdos“ inf.

15

– tiek proc. apklaustųjų pas gydytojus apsilanko kartą per pusę metų.

Ty­ri­mas at­sklei­dė 45,5 pro­c . klai­p ė­d ie­č ių vi­s ai ne­ si­mankš­t i­na, iš jų 33,3 pro­c. ne­si­ mankš­ti­na dėl lai­ko sto­kos. 7,3 pro­c. mankš­ti­na­si kas­dien; 43 pro­c. per pa­sta­rą­ją sa­vai­tę be­veik kas­dien val­gė švie­ž ių dar­žo­vių; 16,4 pro­c. per pa­sta­rą­ją sa­vai­tę nė kar­to ne­val­gė žu­vies; 39 pro­c. 1−2 kar­tus per pa­sta­rą­ją sa­ vai­tę val­gė mė­sos; 53,4 pro­c. pus­r y­čiau­ja kas­d ien, 7,4 pro­c. vi­siš­kai ne­pus­ry­čiau­ja.

Sta­tis­ti­ka: tik 7,3 pro­c. klai­pė­die­čių mankš­ti­na­si kas­dien.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

10 atsakymų į 10 klausimų apie Europos sveikatos draudimo kortelę Kas yra Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK)?

Europos sveikatos draudimo korte­ lė yra dokumentas, patvirtinantis apdraustojo teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas būtinosios me­ dicinos pagalbos paslaugas laikino buvimo Europos Sąjungos (ES), Eu­ ropos ekonominės erdvės (EEE) šalyse ir Šveicarijos Konfederacijoje metu. Ar ESDK galioja visose užsienio šalyse?

Kortelė galioja tik Europos valsty­ bėse – jų sąrašą pateikiame. ES šalys narės: Airija, Austri­ ja, Belgija, Bulgarija, Čekija, Dani­ ja, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Olandija, Portugalija, Pran­ cūzija, Rumunija, Slovakija, Slo­ vėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija, nuo 2013 m. liepos 1 d. – Kroatija. EEE šalys narės: Lichtenšteinas, Islandija, Norvegija. Šveicarijos Konfederacija. Kitose šalyse ESDK negalioja. Ar ESDK išduodama ir kitose Europos šalyse?

Išvardytų Europos šalių piliečiai naudojasi ESDK, išduota šalyje, ku­ rioje yra drausti valstybiniu (priva­ lomuoju) sveikatos draudimu, kai prireikia pagalbos kitoje šalyje, taip pat ir susirgus Lietuvoje. ESDK naudojasi ir Lietuvos pilie­ čiai, legaliai dirbantys ir mokantys nustatytus mokesčius (taip pat ir sveikatos draudimo mokestį) išvar­ dytose Europos šalyse. Jiems kor­ telę išduoda atitinkamos šalies ins­ titucijos, o naudinga ji tuomet, kai prireikia būtinosios medicinos pa­ galbos laikinai atvykus į Lietuvą ar kurią kitą sąraše nurodytą šalį. Ga­ lioja visose šalyse taikoma taisyklė – ESDK reikia pateikti gydymo įstai­ goje, į kurią kreipiamasi pagalbos. Kaip ir kur gauti ESDK? Ar ji išduodama vaikams? Kiek kainuoja ir kiek laiko galioja?

ESDK galima gauti pateikus prašy­ mą teritorinei ligonių kasai (TLK),

žinoma, jei esate apdraustas. Prašy­ mą galima pateikti asmeniškai arba per įgaliotąjį asmenį, paštu, faksu, internetu bei elektroniniu paštu. Prašymo blanką bei elektroninį jo variantą galima rasti VLK ir TLK interneto svetainėse. ESDK išduodamos ir vaikams. Vaiko iki 16 metų prašymą pildo ir TLK pateikia vienas iš tėvų (įtė­ vių), globėjas (rūpintojas), socia­ linės globos įstaigos atstovas, kar­ tu pateikdamas paskyrimą globėju (rūpintoju) ar atstovavimą patvir­ tinančius dokumentus, arba šių dokumentų oficialias kopijas ir sa­ vo asmens dokumentą. Kortelė išduodama nemokamai, pateikus asmens tapatybę patvir­ tinantį apdraustojo dokumentą. ESDK galioja nuo 1 mėnesio iki 6 metų, atsižvelgiant į tai, kokiai apdraustųjų kategorijai asmuo priklauso (pvz., pensininkams iš­ duodama 6 metų laikotarpiui, dir­ bantiesiems išduota kortelė galioja iki 2 metų, moksleiviams ir stu­ dentams vienerius mokslo me­ tus ir pan.). Tačiau nurodytą laiką kortelė galios tik tuomet, jei nesi­ keis jos turėtojo draustumo statu­ sas, t. y. jei visą nurodytą laikotar­ pį asmuo Lietuvoje bus apdraustas. Jei privalomasis sveikatos draudi­ mas nutrūksta, kortelė tampa ne­ galiojančia. Ar susirgus ir pateikus ESDK už­ sienio šalyje (vienoje iš išvardytų) visos paslaugos teikiamos nemo­ kamai? Kaip sumokama gydymo įstaigai, suteikusiai pagalbą? Lietuvos apdraustajam keliau­ jant užsienyje susirgus, būtinoji medicinos pagalba suteikiama pa­ gal toje šalyje nustatytas pagalbos apimtis ir už ją sumokama tos ša­ lies teisės aktais nustatyta tvarka ir įkainiais. Tai reiškia, kad ligonių kasos apmoka ne už visas suteiktas paslaugas, o tik už toje šalyje ap­ mokamas valstybinio (privalomo­ jo) sveikatos draudimo lėšomis tos šalies apdraustiesiems. Pavyzdžiui, jei toje šalyje nu­ statyta, kad pacientams taikomos priemokos (mokesčiai), tai ir ESDK turėtojas turės primokėti. Dauge­ lyje ES šalių ligonių kasos negali

apmokėti transportavimo išlaidų, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar li­ gos tenka vykti namo. Už užsienio (vienos iš išvardytų šalių) gydymo įstaigoje Lietuvos apdraustajam, turinčiam ESDK, suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas gali būti ap­ mokama šiais būdais: – užsienio šalies ligonių kasa ar kita atitinkama tos šalies institu­ cija apmoka gydymo įstaigai už Lietuvos apdraustiesiems, patei­ kusiems ESDK, suteiktas būtino­ sios medicinos pagalbos paslau­ gas, o vėliau kreipiasi į VLK dėl išlaidų kompensavimo pateikda­ mos sąskaitas; – kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Prancūzijoje, Belgijoje, Šveicarijo­ je) už suteiktą būtinąją ambulato­ rinę medicinos pagalbą net ir pa­ teikus ESDK gydymo įstaigoje už paslaugas reikia sumokėti, o vė­ liau Lietuvos apdraustasis pats turi kreiptis į tos šalies atitinkamą draudimo įstaigą kompensacijos; – nepateikus ESDK kreipiantis į gydymo įstaigą už būtinosios me­ dicinos pagalbos paslaugas reikės sumokėti visą kainą; grįžus į Lie­ tuvą, kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą ir pa­ teikti prašymą dėl išlaidų būtinajai medicinos pagalbai kompensavi­ mo bei mokėjimus patvirtinančių dokumentų originalus ir išrašus iš medicininių dokumentų. Ligonių kasa susisieks su ES šalies atitin­ kama institucija, kuri nurodys, ko­ kią dalį Lietuvos apdraustojo išlai­ dų ligonių kasa gali kompensuoti. Tokia pati paslaugų suteikimo ir apmokėjimo tvarka galioja ir iš­ vardytų šalių apdraustiesiems, ku­ riems būtinoji pagalba teikiama Lietuvoje. Ar norint gauti nemokamą būtiną­ ją pagalbą užsienyje galima kreip­ tis į bet kurią gydymo įstaigą?

Teisės aktai suteikia teisę gauti PSDF biudžeto lėšomis apmokamą būtinąją medicinos pagalbą tik to­ se gydymo įstaigose, kurios daly­ vauja tos šalies valstybinėje svei­ katos sistemoje, t.y. turi sutartį dėl tokių paslaugų teikimo su tos ša­

lies ligonių kasa ar kita atitinka­ ma įstaiga. Valstybinėje sistemoje veikia tiek viešosios, tiek priva­ čios gydymo įstaigos, todėl atvy­ kus pravartu pasiklausti, ar gydy­ mo įstaiga priklauso nacionalinei sveikatos sistemai. Taigi, ligonių kasos negali ap­ mokėti už medicinos pagalbą, jei ji suteikta gydymo įstaigoje, vei­ kiančioje už valstybinės sveika­ tos sistemos ribų. Ligonių kasos taip pat nekompensuoja pacien­ to priemokų ir gydymo paslau­ gų, kurios pagal užsienio šalies (pagal sąrašą) nacionalinius tei­ sės aktus nėra apmokamos vals­ tybinio sveikatos draudimo lėšo­ mis. Išvykstantiems į kelionę pata­ riame pasidomėti, kokios pacien­ to priemokos ir mokesčiai taikomi konkrečioje ES šalyje – ši informa­ cija skelbiama VLK ir TLK inter­ neto svetainėse, galima sužinoti ir teritorinėse ligonių kasose, atvy­ kus pasiimti kortelės. Ką daryti, jei draustumas nutrūksta?

Pasikeitus draustumo statusui ar pametus kortelę, reikia apie tai pranešti ligonių kasai, nes gau­ nantis ESDK asmuo pasirašytinai pasižada nenaudoti jos pasibaigus draudimo privalomuoju sveikatos draudimu laikotarpiui. Pasitaiko, kad praradę draustumą asmenys pasinaudoja kortele (pavyzdžiui, nemokamai gydosi), o paskui pa­ tiria nepatogumų. Pagal pateiktą ESDK užsienyje suteikus būtinąją medicinos pa­ galbą, išlaidas apmoka tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įs­ taiga. Vėliau ji kreipiasi į VLK dėl šių išlaidų kompensavimo PSDF biudžeto lėšomis, o VLK, prieš ap­ mokėdama šias išlaidas, išsiaiški­ na, ar asmuo buvo apdraustas. Kas atsitinka, jei kortele pasinau­ doja neapdraustas asmuo?

Jei nustatoma, kad paslaugos bu­ vo suteiktos neapdraustam asme­ niui, neteisėtai pasinaudojusiam ESDK, o išlaidas VLK apmokė­ jo pagal šalies atsakingos įstaigos pateiktas sąskaitas, konstatuoja­

ma, kad buvo padaryta žala PSDF biudžetui. Šią žalą tenka atlygin­ ti arba savanoriškai, arba per teis­ mą. Pirmiausia VLK informuoja apie pareigą pačiam atlyginti ža­ lą arba prašo pateikti draustumą privalomuoju sveikatos draudimu patvirtinančius dokumentus. Jei asmuo nepateikia prašomų doku­ mentų arba neatlygina nustaty­ tos žalos, TLK kreipiasi į teismą, o išieškotos lėšos grąžinamos į PSDF biudžetą. Savanoriškas žalos atlyginimas. Šis būdas sukelia mažiau nepa­ togumų negu teismo sprendimo vykdymas. Savanoriškai atlygin­ ti žalą galima kreipiantis į terito­ rinę ligonių kasą (pagal gyvena­ mąją vietą) ir pasirenkant vieną iš galimų būdų: iš karto pervesti visą sumą į nurodytą sąskaitą arba su­ daryti sutartį dėl žalos atlyginimo dalimis. Priverstinis žalos išieškojimo vykdymas taikomas tuomet, kai nustatyta žala neatlyginama sa­ vanoriškai, ligonių kasai perda­ vus vykdomąjį dokumentą ants­ toliams. Kaip elgtis praradus ESDK?

Jei kortelę praradote (ją pametė­ te ar pavogė), kreipkitės į polici­ ją, kur gausite pažymą apie do­ kumento praradimą. Pametus galiojančią kortelę ir neturint po­ licijos išduotos pažymos apie šio dokumento praradimą, nauja kor­ telė išduodama tik sumokėjus 50 Lt už prarastos (arba sugadintos) kortelės keitimą. Kas dar žinotina keliaujantiems su ESDK?

Žinotina, kad būtinosios medici­ nos pagalbos mastai Europos ša­ lyse skirtingi, todėl verta pagalvoti apie papildomą draudimą. Pavyz­ džiui, papildomas draudimas gali apmokėti transportavimo išlaidas susirgus (repatriaciją), išlaidas už paciento papildomai pasirinktas paslaugas, kurių neapmoka tos ša­ lies valstybinė (privalomojo) svei­ katos draudimo sistema. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos inf. Užs. 1130320

12

antradienis, birželio 25, 2013

pasaulis Būk­lė ­ pa­blo­gė­jo

Šū­viai per ­ rin­ki­mus

Nu­tei­sė ­ eksp­rem­je­rą

Smar­kiai pa­blo­gė­jus li­go­ni­ nė­je gy­do­mo Nel­so­no Man­ de­los būk­lei, Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­kos gy­ven­to­jai su ne­ri­mu lau­kia nau­jau­sių ži­ nių apie ko­vos su apart­hei­du sim­bo­liu ta­pu­sį bu­vu­sį ša­lies va­do­vą. 94-erių N.Man­de­la į li­go­ni­nę bu­vo pa­gul­dy­tas dėl plau­čių in­fek­ci­jos.

Al­ba­ni­jo­je sek­ma­die­nį vyks­ tant par­la­men­to rin­ki­mams per su­si­šau­dy­mą ne­to­li vie­ nos rin­ki­mų apy­lin­kės žu­vo vy­ras, o dar trys su­žeis­ti. Au­ ka bu­vo kai­rių­jų opo­zi­ci­jos ak­ty­vis­tas, kaip sa­kė šal­ti­nis, ar­ti­mas so­cia­lis­tų va­do­vau­ ja­mai bu­vu­sio Ti­ra­nos me­ro Edi Ra­mos koa­li­ci­jai.

Ita­li­jos teis­mas bu­vu­siam ša­ lies prem­je­rui Sil­vio Ber­lus­ co­ni sky­rė sep­ty­ne­rių me­tų ka­lė­ji­mo baus­mę už tai, kad jis mo­kė­jo už sek­są su ne­pil­ na­me­te pro­sti­tu­te ir pikt­nau­ džia­vo įga­lio­ji­mais. Tiek 76 me­tų po­li­ti­kas, tiek ma­ro­kie­ tė Ka­ri­ma El Mah­roug vi­sus kal­ti­ni­mus nei­gė.

Gel­bė­jant agen­tą Snow­de­ną Bu­vu­sio JAV žval­gy­bos tech­ni­nio dar­ buo­to­jo Ed­war­do Snow­de­no odi­sė­ja ga­li su­ga­din­ti Va­šing­to­no san­ty­kius su ša­li­ mis, ku­rios pa­dė­jo jam pa­spruk­ti. Ban­do pa­kiš­ti ko­ją

Net ke­le­tas pa­grin­di­nių JAV Kong­ re­so na­rių sa­vait­ga­lio po­kal­bių lai­ do­se kal­ti­no Ki­ni­ją ir Ru­si­ją pa­dė­jus E.Snow­de­nui pa­bėg­ti iš Hon­kon­go į Mask­vą. Se­na­to­rius de­mok­ra­tas Char­le­ sas Schu­me­ris te­le­vi­zi­jos CNN lai­ do­je klai­din­gai pa­va­di­no Vla­di­mi­ rą Pu­ti­ną mi­nist­ru pir­mi­nin­ku ir pa­reiš­kė: „Ma­ne la­biau­siai pik­ti­ na, kad Ru­si­jos prem­je­ras V.Pu­ti­ nas pa­dė­jo E.Snow­de­nui pa­bėg­ti! Są­jun­gi­nin­kai tu­rė­tų vie­nas su ki­ tu elg­tis pa­do­riai, o V.Pu­ti­nas, at­ ro­do, vi­suo­met ban­do Jung­ti­nėms Vals­ti­joms pa­kiš­ti ko­ją, ar tai bū­ tų Si­ri­ja, ar Ira­nas, ar šiuo at­ve­ju E.Snow­de­nas.“ „Ma­nau, tai tu­rės rim­tų pa­da­ri­ nių JAV ir Ru­si­jos san­ty­kiams“, – pri­dū­rė po­li­ti­kas. Ki­ni­jos vaid­muo, anot jo, šiuo at­ ve­ju nė­ra toks aki­vaiz­dus, nes Hon­ kon­gas tu­ri sa­vo vy­riau­sy­bę, ta­čiau Pe­ki­nas jam tu­ri daug įta­kos. „Ži­no­ma, kad jie koor­di­nuo­ ja už­sie­nio po­li­ti­ką, ir vi­di­nis bal­ sas man kuž­da, kad be Pe­ki­no čia neap­siė­jo“, – sa­kė Ch.Schu­me­ris. „Ki­ni­ja, ma­no ma­ny­mu, čia tik­ rai pri­ki­šo ran­kas“, – po­li­ti­kui pri­ ta­rė Dian­ne Feins­tein, va­do­vau­ jan­ti Se­na­to Žval­gy­bos ko­mi­te­tui. Kal­bė­da­ma per te­le­vi­zi­ją CBS po­

li­ti­kė pri­si­pa­ži­no, kad Pe­ki­no po­zi­ ci­ja ją nu­ste­bi­no. „Tik­rai ma­niau, kad Ki­ni­ja čia įžvelgs ga­li­my­bę pa­ge­rin­ti san­ty­ kius ir iš­duos jį Jung­ti­nėms Vals­ti­ joms“, – tei­gė D.Feins­tein.

Jei­gu jis iš tik­rų­jų ma­no, kad pa­siel­ gė ge­rai, te­gul sė­da į lėk­tu­vą, grįž­ta at­ gal ir at­sa­ko už sa­vo veiks­mus.

Įs­ta­ty­mų lei­dė­jai ypač prie­ši­no­ si tam, kad E.Snow­de­nas bū­tų va­ di­na­mas de­mas­kuo­to­ju. „Ne­ma­nau, kad jis yra de­mas­ kuo­to­jas, – sa­kė D.Feins­tein ir pa­ brė­žė, kad jis pa­žei­dė prie­sai­ką sau­go­ti vals­ty­bės pa­slap­tį. – No­ riu, kad jis bū­tų su­čiup­tas.“ Se­na­to­rius res­pub­li­ko­nas Ran­das Pau­las, mi­ni­mas kaip ga­li­mas kan­ di­da­tas į pre­zi­den­tus 2016 m. rin­ ki­muo­se, bu­vo vie­nas iš ne­dau­ge­lio JAV po­li­ti­kų, ne­sku­bė­ju­sių da­ry­ti griež­tų iš­va­dų. „Klau­si­mas, kaip ver­tin­ti šį jau­ nuo­lį, kol kas yra at­vi­ras, – sa­kė jis te­le­vi­zi­jai CNN. – Jei­gu jis nu­vyks į ne­prik­lau­so­mą tre­čią­ją ša­lį, to­kią kaip Is­lan­di­ja, yra ga­li­my­bių, kad jį įver­tins kaip žmo­gaus pri­va­tu­mo gy­nė­ją. Bet jei­gu jis pra­dės bur­kuo­ ti su Ru­si­jos ar­ba Ki­ni­jos vy­riau­sy­ be, ar­ba bet ku­ria ki­ta vy­riau­sy­be, ku­ri lai­ko­ma mū­sų prie­še, is­to­ri­ja, ma­nau, ne­bus jam gai­les­tin­ga.“ Svar­biau­sias tai­ki­nys

Ne­lai­ko did­vy­riu

Ats­to­vų Rū­mų Žval­gy­bos ko­mi­te­ to pir­mi­nin­kas Mi­chae­las Ro­ger­ sas ci­ta­vo ži­niask­lai­dos pra­ne­ši­ mus, kad E.Snow­de­nas pla­nuo­ja iš­skris­ti iš Mask­vos į Ku­bą ar­ba Ve­ne­sue­lą. „Vi­sos šios ša­lys yra prie­šiš­kos Jung­ti­nėms Vals­ti­joms. Jei­gu jis dar nu­vyk­tų į Šiau­rės Ko­rė­ją ar­ba Ira­ną, jis už­baig­tų ke­lio­nę po vi­ sas vals­ty­bes, tu­rin­čias rep­re­sy­ vias vy­riau­sy­bes“, – kal­bė­jo po­li­ ti­kas. „Jei­gu jis iš tik­rų­jų ma­no, kad pa­siel­gė ge­rai, te­gul sė­da į lėk­tu­vą, grįž­ta at­gal ir at­sa­ko už sa­vo veiks­ mus“, – pri­dū­rė jis.

Laik­raš­tis „The Was­hing­ton Post“ ra­šė, kad jei­gu E.Snow­de­nas skris į Ek­va­do­rą per Ku­bą, šis rei­sas pa­ pras­tai ker­ta JAV ir kai ku­rių jų są­ jun­gi­nin­kių – Nor­ve­gi­jos bei Ka­ na­dos – oro erd­vę. Anot lei­di­nio, Jung­ti­nės Vals­ti­jos to­kiu at­ve­ju ga­ lė­tų pri­vers­ti lėk­tu­vą nu­tūp­ti. Bet jei­gu or­lai­vis skris ki­tu marš­ru­tu – į šiau­rę link Ark­ties, o pa­skui į pie­tus per At­lan­to van­de­ny­no vi­du­rį, tai ga­ lė­tų reikš­ti, jog Mask­ va tie­sio­giai pa­de­da E.Snow­de­nui pa­ bėg­ti. „E.Snow­d e­ nas JAV vy­

Din­go: E.Snow­de­nas neį­sė­do į lėk­tu­vą, kuris ­skri­do į Ha­va­ną, nors jo var­das bu­vo ke­lei­vių są­ra­še.

riau­sy­bei šiuo me­tu yra svar­biau­ sias tai­ki­nys, – žur­na­le „For­bes“ ra­šė ap­žval­gi­nin­kas Mar­kas Ado­ ma­nis. – Neį­ma­no­ma per­ver­tin­ti pyk­čio, ku­rį jam jau­čia aukš­ti JAV pa­rei­gū­nai. Jei­gu ru­sai iš tie­sų ma­ no, kad jie ga­li pa­dė­ti E.Snow­de­nui pa­bėg­ti iš Hon­kon­go ir tai baig­sis ge­ruo­ju, jie smar­kiai klys­ta.“ Pa­sak JAV ap­žval­gi­nin­kų, pa­dė­ ti E.Snow­de­nui Mask­vą ga­lė­jo pa­ ska­tin­ti ne­pa­si­ten­ki­ni­mas tuo, kad ame­ri­kie­čiai ren­gia slap­tas ope­ra­ ci­jas prieš jos pi­lie­čius, to­kius kaip Vik­to­ras Bu­tas, ku­ris bu­vo suim­tas Tai­lan­de ir per­duo­tas Jung­ti­nėms Vals­ti­joms. Po­li­ti­nis spren­di­mas

E.Snow­de­no odi­sė­ja taip pat at­si­ lieps JAV san­ty­kiams su Hon­kon­ gu, ku­ris, ame­ri­kie­čių nuo­mo­ne, priė­mė po­li­ti­nį spren­di­mą at­si­kra­ ty­ti skan­da­lin­go in­for­ma­to­riaus, nors Jung­ti­nių Vals­ti­jų ge­ne­ra­li­ nis pro­ku­ro­ras Eri­cas Hol­de­ris as­ me­niš­kai pra­šė Hon­kon­go ko­le­gos Rims­ky Yue­no jį su­lai­ky­ti. Hon­ kon­go pa­rei­gū­nai aiš­ki­no, kad JAV ekst­ra­di­ci­jos pra­šy­me trū­ko in­for­ ma­ci­jos. Ta­čiau Hon­kon­go uni­ver­si­te­to tei­sės pro­fe­so­rius Si­mo­nas Youn­gas laik­raš­čiui „The Was­hing­ton Post“ aiš­ki­no, kad ekst­ra­di­ci­jos pra­šy­ me in­for­ma­ci­jos tu­ri bū­ti mi­ni­ma­ liai: te­rei­kia nu­ro­dy­ti, kad as­muo yra Hon­kon­ge ir kad Jung­ti­nė­ se Vals­ti­jo­ se jis pa­ duo­tas į teis­ mą.

Nep­ra­leis pro­gos įgel­ti

Ga­liau­siai E.Snow­de­no pa­bė­gi­mas tu­rė­tų pa­kenk­ti ir JAV bei Ek­va­do­ ro san­ty­kiams, ku­rie jau il­gą lai­ ką įtemp­ti. Vie­na ver­tus, kai­rių­ jų pa­žiū­rų Ek­va­do­ro pre­zi­den­tas Ra­fae­lis Cor­rea pa­sta­ruo­ju me­ tu ban­dė ge­rin­ti san­ty­kius su JAV, ku­rioms ten­ka dau­giau nei pu­sė jo ša­lies už­sie­nio pre­ky­bos apy­ var­tos. Ta­čiau ap­žval­gi­nin­kai tei­gia, kad R.Cor­rea yra im­pul­sy­vus po­li­ti­kas ir ne­pra­leis pro­gos įgel­ti Jung­ti­ nėms Vals­ti­joms. Be to, me­tęs iš­ šū­kį Va­šing­to­nui jis ga­lė­tų pre­ten­ duo­ti į Lo­ty­nų Ame­ri­kos kai­rio­jo vals­ty­bių blo­ko ly­de­rius ir užim­ ti ko­vą mi­ru­sio Ve­ne­sue­los pre­zi­ den­to Hu­go Cháve­zo vie­tą. Ek­va­do­ro už­sie­nio rei­ka­lų mi­ nist­ras Ri­car­do Pa­ti­ño va­kar pa­ tvir­t i­n o, kad sa­vo am­ba­sa­d o­ je Lon­do­ne „Wi­ki­Leaks“ įkū­rė­ją Ju­lia­ną Assange’ą pri­glau­du­si jo ša­lis da­bar ana­li­zuo­ja E.Snow­de­ no prie­globs­čio pra­šy­mą. Kur šiuo me­tu yra ame­ri­kie­tis, jis neatsk­lei­dė. Sek­ma­die­nį at­vy­kęs į Mask­ vą ir be­veik pa­rą iš­bu­vęs oro uos­ to tran­zi­ti­nė­je zo­no­je, E.Snow­de­ nas neį­sė­do į lėk­tu­vą, kuris skri­do į Ha­va­ną, nors jo var­das bu­vo ke­ lei­vių są­ra­še. Jung­ti­nės Vals­ti­jos penk­ta­die­ nį pa­skel­bė E.Snow­de­no tarp­tau­ ti­nę paieš­ką dėl to, kad jis pa­vie­ ši­no in­for­ma­ci­ją apie Na­cio­na­li­nės sau­gu­mo agen­tū­ros vyk­do­mą di­ džiu­lio mas­to elekt­ro­ni­nį se­ki­mą. Už vals­ty­bi­nės pa­slap­ties pa­vie­ši­ ni­mą jam gre­sia ke­lias­de­šimt me­ tų ka­lė­ji­mo. BBC inf.

„Reu­ters“ nuo­tr.

13

antradienis, birželio 25, 2013

sportas Triuškinamas laimėjimas

Žinomi pusfinalininkai

Triumfavo T.Vaitkus

Lietuvos 1-osios lygos futbolo čempionate įspūdingą pergalę iškovojo Klaipėdos „Granito“ klubas, namie net 8:2 (3:1) sutriuškinęs Vilniaus „Poloniją“. Iškovoję 24 taškus, klaipėdiečiai tapo pirmenybių lyderiais. Jie tašku lenkia Kauno „Spyrio“ vienuolikę. Trečioje vietoje su 20 taškų lieka Kėdainių „Nevėžis“.

Brazilijoje vykstančiame Konfederacijų taurės futbolo turnyro pusfinalyje trečiadienį žais Brazilijos ir Urugvajaus ekipos, o ketvirtadienį – Ispanijos ir Italijos rinktinės. Tai paaiškėjo po B grupės rungtynių, kuriose ispanai 3:0 (1:0) nugalėjo Nigeriją, o Urugvajaus komanda 8:0 (4:0) sutriuškino Taičio vienuolikę.

Utenoje vykusiose Lietuvos dviračių sporto čempionato grupinėse lenktynėse po penkerių metų nugalėtojo titulą susigrąžino Tomas Vaitkus. Klaipėdietis 168 km (14 ratų po 12 km) numynė per 4 val. 8 min. 25 sek. ir tik finišo tiesiojoje aplenkė panevėžietį Ignatą Konovalovą. Bronzos medalis įteiktas vilniečiui Evaldui Šuškevičiui.

„Atlantas“ išplėšė pergalę

Lietuvių varžovai UEFA būstinėje Nione (Šveicarija) vakar ištraukti futbolo turnyrų burtai.

Po rungtynių su „Sūduva“ klaipėdiečiai futbolo sirgaliai iš stadiono skirstėsi kaip po laimingai pasibaigusio Holivudo trilerio. Pirmąjį kėlinį pralaimėdami 0:2, „Atlanto“ futbolininkai per paskutines susitikimo akimirkas iškovojo pergalę 3:2.

Čempionų lygos pirmojo ir antrojo kvalifikacinio etapo burtai buvo gana palankūs Lietuvos čempionui Panevėžio „Ekranui“, kuris antrajame kvalifikaciniame etape žais su Islandijos čempione „Hafnarfjordur“ komanda. Europos lygos turnyro pirmajame etape Vilniaus „Žalgiris“ dėl vietos antrajame etape varžysis su „Saint Patrick’s Athletic“ klubu iš Airijos. Europos taurių turnyruose debiutuosianti Pakruojo „Kruojos“ vienuolikė pirmojo rato etape jėgas išmėgins su Minsko „Dinamo“ futbolininkais. Bronzos medalininkė Marijampolės „Sūduva“ taip pat kovas pradės nuo pirmojo etapo ir jos pirmąja varžove bus „Turnovo“ vienuolikė iš Makedonijos. „Klaipėdos“ inf.

Klaipėdiečių indėlis Kaune pasibaigusiose Europos lengvosios atletikos komandinių pirmenybių 2-osios lygos varžybose Lietuvos rinktinė užėmė antrąją vietą ir po ketverių metų pertraukos vėl išmėgins jėgas 1-ojoje lygoje. Lyderis: D.Navikas (geltoni marškinėliai) neatmena, kada per vienerias rungtynes įmušė du įvarčius.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Pasyviai pradėję varžybas, uostamiesčio futbolininkai leido svečiams du kartus iššokti vieniems prieš vartininką Mantą Galdiką. 24-ąjį gimtadienį tądien šventęs vartų sargas buvo bejėgis atremti Audriaus Broko ir Nerijaus Valskio smūgius. Kai Edgarą Žarskį pakeitė Zigmantas Jesipovas, „Atlanto“ gynybos grandis tapo tvirtesnė. Šeimininkams gyvenimą palengvino „Sūduvos“ legionierius Maximilianas Ugge. Italas, kaip ir per antrojo rato rungtynes Gargžduose, prieš save išvydęs raudoną kortelę, buvo priverstas palikti aikštę. Viltis išgelbėti bent tašką gimė 31-ąją min., kai taikliu spyriu iš 17 m rezultatą sušvelnino Donatas Navikas. Po pertraukos klaipėdiečiai užgulė svečių vartus, tačiau laikas bėgo, o švieslentėje švytėjo nemalonūs sirgaliams skaičiai. Idealias progas išlyginti turėjo ne vienas ir

ne du „Atlanto“ žaidėjai, tačiau dažniausiai jų smūgiuoti kamuoliai skriedavo pro šalį. 80-ąją min. savotiškai padėjo praėjusiais metais Klaipėdoje rungtyniavęs kroatas Petaras Basičius. Jis kyštelėjo koją į baudos aikštelę įsiveržusiam Mariui Papšiui. Pats nukentėjusysis taikliai smūgiavo nuo 11 m žymės – 2:2. Kol žiūrovai svarstė, nejaugi dar kartą komandos išsiskirs pasidalijusios po tašką, 92-ąją min. koją kyštelėjo ir kamuolį į suvalkiečių

Vytauto Liaudanskio nuotr.

vartus nukreipė rungtynių didvyris D.Navikas. Šioje atakoje rezultatyviu perdavimu pasižymėjo Dovydas Virkšas. 80-ąją min. aikštėje pasirodęs 15-metis žaidėjas klubo rekordininkas. Jis tapo jauniausiu futbolininku, žaidusiu „Atlante“. „Varžybos – labai sunkios. Ypač nevykusi buvo pradžia. Nežinau, kas mums atsitiko. Po savo klaidų leidome varžovams įmušti du įvarčius. Jei ne pašalintas varžovų žaidėjas M.Ugge, vargu ar šian-

Rungtynių statistika „Atlantas“ – „Sūduva“ 3:2 (1:2). D.Navikas (31 ir 90+2 min.), M.Papšys (82 – iš 11 m); A.Brokas (13), N.Valskis (16). „Atlantas“: M.Galdikas, A.Jokšas (nuo 55 min. T.Eliošius), E.Žarskis (nuo 28 min. Z.Jesipovas), M.Kazlauskas, A.Bartkus, G.Žukauskas, A.Urbšys, V.Trakys, M.Papšys, D.Navikas, D.Kazlauskas (nuo 80 min. D.Virkšas). „Šiauliai“ – „Banga“ 0:1 (0:1). A.Staponka (24). „Dainava“ – „Ekranas“ 0:3 (0:1). A.Buinickis (45+2), I.Kozlovas (61 – iš 11m), A.Vertelis (80).

dien būtume laimėję. Jį išvarius mes įgavome daugiau jėgų, gana greitai sušvelninome rezultatą. Antrąjį kėlinį turėjome progų, galėjome įmušti. Pasisekė, kad laiku atsidūriau reikiamoje vietoje“, – po varžybų įspūdžiais dalijosi D.Navikas. Kitą savaitgalį klaipėdiečių laukia sunkios rungtynės Vilniuje su lyderiu „Žalgiriu“. Tai jau penktoji ekipų kova šį sezoną. Kartą laimėjo „Atlantas“, du sykius – „Žalgiris“, o vienas susitikimas baigėsi lygiosiomis.

Komandų rikiuotė Vieta Komanda

1.„Žalgiris“ 2.„Atlantas“ 3.„Ekranas“ 4.„Sūduva“ 5.„Kruoja“ 6.„Šiauliai“ 7.„Banga“ 8.„Dainava“ 9.„Tauras“

Rungt. Taškai

16 17 17 17 16 17 17 17 16

41 38 38 25 22 17 17 11 4

Lietuvos lengvaatlečių komanda per dvi varžybų dienas iškovojo devynias pergales, surinko 209 taškus ir tik 12 taškų nusileido pirmąją vietą iškovojusiai bei į 1-ąją lygą taip pat sugrįžusiai Slovėnijos ekipai. Trečiąja pozicija tenkinosi Serbijos (192 taškai) sportininkai, o antrąją lygą paliks ir kitais metais tik trečiojoje lygoje startuos septintą bei aštuntą vietas užėmusios atitinkamai Kipro (155) ir Izraelio (150) ekipos. Svariai prie lietuvių sėkmės prisidėjo klaipėdietė Lina Grinčikaitė. Ji pirmą dieną buvo greičiausia bėgdama 100 m. Kitą dieną dukart ilgesnėje distancijoje Edmundo Norvilo auklėtinė užėmė antrąją vietą. Be to, uostamiesčio sprinterė kartu su Modesta Morauskaite, Agne Šerkšniene ir Sonata Tamošaityte buvo antra estafetėje 4 po 100 m. Antrąją vietą 1500 m bėgimo rungtyje užėmė Amerikoje studijuojanti klaipėdietė Natalija Piliušina. Taškų rinktinei pelnė ir rutulio stūmikas Šarūnas Banevičius, į priekį praleidęs vos du varžovus. „Klaipėdos“ inf.

19

antradienis, birželio 25, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Obuolio“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Ricko Riordano knygą „Persis Džeksonas ir Olimpo dievai. Monstrų jūra“.

Rick Riordan. „Persis Džeksonas ir Olimpo dievai. Monstrų jūra“. Po vasaros, kurią praleido stengdamasis, kad nekiltų katastrofiškas karas tarp graikų dievų, Persis Džeksonas baigia septintą klasę neįprastai ramiai. Vienintelė bėda – prie jo priskreto Taisonas, silpnaprotis milžinas valkata, kurį kiti vaikai skriaudžia. Tačiau ramybė ilgai netrunka. Po kvadrato su žmogėdromis mokyklos salėje, kuri virto degėsių krūva, berniukas sužino, kad bėdų kilo ir Pusdievių stovykloje, kurioje tikėjosi smagiai paatostogauti. Pusdievius, tokius kaip Persis, saugojusią Talijos pušį kažkas apnuodijo ir dabar vienintelę saugią vietelę žemėje siaubia mitologinės pabaisos. Maža to, reikia gelbėti draugą Grouverį saloje už Monstrų jūros, kuria kadaise plaukiojo graikų didvyriai. Tik mūsų laikais ši jūra vadinama kitu vardu: Bermudų trikampiu. Taip ir neaišku, ar būti Poseidono sūnumi yra privalumas, ar žiaurus pokštas...

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Kalafioras antradienis – Pabrangimas trečiadienis – Traktoristas ketvirtadienis – Dangus penktadienis – Briedis Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės laimėtojas – Justas Čaponas.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA

(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 2 d.

Avinas (03 21–04 20). Neskubėkite, jei jums kas nors trukdo. Bus sunku bendrauti, galite likti nesuprastas. Verčiau patylėkite, nesikiškite į svetimus reikalus, o dirbkite savo darbus. Jautis (04 21–05 20). Jums pavyks sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Galimas įdomus pokalbis su vyresniu žmogumi. Svarbiausia, kokias problemas spręsite, juk ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klausys. Dvyniai (05 21–06 21). Tinkamas laikas kurti naujus projektus. Mėgausitės galimybėmis, atsiradusiomis jūsų pastangų dėka. Jei užmigsite ant laurų ir praleisite šį palankų momentą, sėkmė gali nuo jūsų nusisukti. Vėžys (06 22–07 22). Atrodys, kad pasiekti ką nors reikšminga tiesiog neįmanoma. Ir išties kol kas išsvajotos aukštumos jums nepasiekiamos, teks nuobodžiauti darbe, užsiimti neįdomiais dalykais. Liūtas (07 23–08 23). Kils problemų, susijusių su asmeniniu gyvenimu, todėl būsite labai jautrus. Tikėtina daug sunkumų, klaidų, konfliktų, ir visa tai teks įveikti bei ištaisyti. Pasistenkite būti malonus, venkite kivirčų. Mergelė (08 24–09 23). Esate nusivylęs savo karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali erzinti kolegas. Pasistenkite būti kantrus. Pamąstykite, ar yra priežastis, leidžianti nesivaldyti ir elgtis beprotiškai. Svarstyklės (09 24–10 23). Kas nors mes jums iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo ar diskusijos priežastimi. Tai ne jūsų diena, o kantrybė tegul tampa jūsų sąjungininke. Skorpionas (10 24–11 22). Kils kūrybinių idėjų ir minčių. Pabūkite vienas, pasivaikščiokite po parką, po mišką. Pajuskite, kad esate visatos dalis, suvokite savo vienybę su supančiu pasauliu. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų projektams kas nors trukdys, o nuomonė liks nesuprasta. Gali kilti nesutarimų su vyresniu žmogumi. Todėl elkitės išmintingai, kad neatrodytumėte kaip blogo būdo išsišokėlis. Ožiaragis (12 22–01 20). Daug ginčysitės. Galite susikivirčyti su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Jei sugebėsite susitvardyti, vadinasi, suprantate konfliktų pražūtingumą ir ne laiku ištartų žodžių padarinius. Vandenis (01 21–02 19). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, ypač jaunais žmonėmis. Apmąstykite praeities įvykius ir padarykite išvadas. Kad ankstesnės bėdos nekankintų, nebekartokite senų klaidų. Žuvys (02 20–03 20). Esate labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet nepamirškite realių įsipareigojimų.

Orai

Šiandien daug kur palis, galima perkūnija, daugiausia lietaus bus vakariniuose rajonuose, kai kur kils škvalas. Vyraus 24–-28 laipsnių šiluma, tik vakariniuose rajonuose kai kur tešils iki 19–23 laipsnių. Trečiadienį taip pat daug kur numatomas lietus, dieną vietomis lis smarkiai. Kai kur perkūnija. Temperatūra keisis nedaug.

Šiandien, birželio 25 d.

+23

+21

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+25

Šiauliai

Klaipėda

+24

Panevėžys

+27

Utena

+24

4.52 22.24 17.28

176-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 189 dienos. Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+25

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +17 Brazilija +25 Briuselis +17 Dublinas +18 Kairas +36 Keiptaunas +16 Kopenhaga +17

kokteilis Mie­li įspū­džiai iš Jo­ni­nių „Kok­tei­l is“ va­kar su­lau­kė ke­le­to skai­ ty­to­jų skam­bu­čių. Nie­ko keis­ta, be­veik vi­si jie apie gra­ž iau­sią va­sa­ros šven­tę – Jo­ni­nes, ku­rios vy­ko įvai­riuo­se Klai­ pė­dos mies­to ir ra­jo­no, Lie­tu­vos kam­ pe­l iuo­se. „La­bai ge­rai, kad bir­že­lio 24-oji yra pa­ skelb­ta poil­sio die­na, – džiau­gė­si Gra­ ži­na. – Il­g iau va­ka­ro­jant ir Jo­nus vai­ ni­kuo­jant ne­rei­k ia vis gal­vo­ti, kad ry­ te teks sku­bė­ti į dar­bą.“ Dai­no­rą iš ge­ros pu­sės ste­bi­no šiuo­ lai­k i­n is jau­n i­mė­l is – vai­k i­nai ir mer­ gi­nos. „Jau­n i lie­t u­v iai ne­sto­vė­jo abe­jin­gai ato­kiau ir ne­spok­so­jo į vy­res­nius žmo­ nes, kaip šie šo­ka, links­mi­na­si, o pa­tys uo­liai įsi­lie­jo į di­džiu­lę ma­sę ir ta­po jos da­l i­mi“, – ge­r ų žo­d žių daž­niau pei­k ia­ miems nei gi­r ia­m iems jau­nuo­l iams ne­gai­lė­jo „Kok­tei­l io“ skai­ty­to­ja. Ja­ni­na at­krei­pė dė­me­sį į tris vy­riš­kius, ko ge­ro, at­si­tik­ti­nai at­si­dū­ru­sius šven­ tė­je. Aki­vaiz­d žiai ma­tė­si, kad jiems la­ biau svar­bu bu­vo pra­ska­lau­t i džiūs­ tan­čias gerk­le­les, nei vėp­so­t i į šven­ tės apei­gas. „Tur­būt pa­t i­ko links­my­bės, nes juos ma­čiau kant­riai žiū­rin­čius ir su pa­sku­ ti­niais Jo­ni­nių da­ly­viais be­si­skirs­tan­ čius“, – sa­kė mo­te­ris.

Londonas +19 Madridas +33 Maskva +30 Minskas +28 Niujorkas +33 Oslas +20 Paryžius +19 Pekinas +29

Šiandien

Ką tu­r i bend­ro mo­te­r ys ir Jo­n i­n ių orai? Nė vie­no iš jų neį­ma­no­ma pro­ gno­zuo­ti. Čes­ka (397 719; šlo­vė ra­du­siems va­kar jė­gų pa­skam­bin­ti „Kok­tei­liui“)

EUROJACKPOTAS Nr. 1234 Nr. 21 EUROJACKPOTAS

2013 00 002013 06 21 EUROJACKPOTAS 00 000 000 Lt EUROJACKPOT – 78277682- Lt 05 14 21 23 50 + 02 07 00 00 00 00 00 00 Atspėta: Laimėjimas: skaičiai 00 5 Papildomi + 2 78 277 682 Lt 5 + 1 1 440 328 Lt 5 Prognozė: 187 242 Lt 4 Eurojackpote + 2 11 919 Lt - 00 mln. Lt 4 + 1 708 Lt 4 373 Lt 3 + 2 133 Lt 3 + 1 68 Lt 2 + 2 42 Lt 3 42 Lt 1 + 2 26 Lt 2 + 1 26 Lt Prognozė: „Eurojackpot“ – 89 mln. Lt

Vėjas

2–5 m/s

Marijampolė

Vilnius

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+19

+21

+22

+20

3

+22

+24

+22

+17

6

+19

+21

+17

+15

5

rytoj

ketvirtadienį

Re­ga­tai pri­trū­ko vė­jo

Baniutė, Geistautė, Geisvydas, Prosperas, Vilhelmas, Vilius.

+28

Alytus

1941 m. Rai­nių miš­ke­ly­je (Tel­šių raj.) be­si­trau­kian­ tys so­v ie­t ų oku­pan­t ai kar­tu su vie­ti­niais ko­la­ bo­ran­tais nu­kan­k i­no ir nu­žu­dė 75 po­li­ti­nius ka­ li­nius. 1981 m. gi­mė dai­n i­n in­ kė, ak­to­rė, ren­g i­n ių ve­ dė­ja Rū­ta Ščio­go­le­vai­tė. 1993 m. Lie­tu­vo­je į apy­ var­tą iš­leis­tas li­tas. Tų pa­č ių me­t ų lie­pos 20 die­n ą nu­s to­j o cir­k u­ liuo­ti lai­ki­nie­ji pi­ni­gai – ta­lo­nai.

1903 m. gi­mė ang­lų ra­ šy­to­jas, ro­ma­no „Gy­vu­ lių ūkis“ au­to­r ius Geor­ geas Or­wel­las. Mi­rė 1950 m. Lon­do­ne. 1963 m. gi­mė bri­tų dai­ ni­n in­kas Geor­geas Mi­ chae­lis. 1991 m. pa­sku­t i­n iai so­ vie­t ų da­l i­n iai iš­ves­t i iš Če­kos­lo­va­k i­jos te­r i­to­r i­ jos. 1991 m. Slo­vė­ni­ja ir Kroa­ ti­ja pa­si­skel­b ė ne­prik­ lau­so­mo­mis nuo Ju­gos­ la­vi­jos.

teleloto 2013 06 23

§§ §§ 09 11 35 38 26 42 61 36 72 45 43 39 55 57 03 05 32 67 65 54 33 37 15 66 21 62 20 44 60 02 06 10 30 68 17 §§§ 01 22 50 23 46 §§ §§§ 25 34 27 74 04 §§§ §§§ §§§ 18 70 63 13 47 Spal­vos: į re­ga­tą jach­tas iš­ly­dė­ję klai­pė­die­čiai tu­rė­jo pro­gos pa­si­gro­

d.janauskaite@kl.lt

Ra­mi Jo­ni­nių iš­va­ka­rių nak­tis pa­do­ va­no­jo neiš­dil­do­mų įspū­džių „Švy­ tu­rio Jo­ni­nių nak­ties re­ga­tos“ da­ly­ viams, nors bu­riuo­to­jams nak­tis be vė­jo ta­po ne­leng­vu iš­ban­dy­mu.

Šeš­ta­die­nio va­ka­rą nuo Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­lo star­ta­vu­si re­ga­ta šie­met iš­si­sky­rė tuo, kad dėl itin ra­ mios nak­ties te­ko su­trum­pin­ti tra­ są, be to, vė­lai nu­si­lei­du­si ir anks­ti pa­te­kė­ju­si sau­lė bei pil­na­tis ne­lei­do su­te­moms ap­gaub­ti ma­rių. Re­ga­to­je da­ly­va­vo 22 jach­tos. Pir­ mo­ji jų fi­ni­šo vie­tą pa­sie­kė sek­ma­ die­nį apie 6 val. Spor­ti­nių jach­tų kla­ sė­je lai­mė­jo vil­nie­čių „Ma­ria“, ku­rios ka­pi­to­nas – Al­gir­das Ži­žys. Spor­ti­nės

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

kla­sės jach­tos šie­met plau­kė iki Per­ val­kos, klu­bi­nės – iki Juodk­ran­tės. Vie­nas re­ga­tos or­ga­ni­za­to­rių Vi­ lius Tamk­vai­tis tei­gė, kad spor­ti­niu po­žiū­riu ši re­ga­ta bu­vo vie­na su­dė­ tin­giau­sių, nes di­džią­ją da­lį nak­ ties vė­jas bu­vo ly­gus nu­liui ar­ba la­ bai silp­nas. „To­kios nak­tys, kaip Jo­ni­nių iš­ va­ka­rės, per me­tus bū­na tik vie­na ar dvi. Bu­vo ne­pap­ras­tai gra­žu, vi­są lai­ką švie­su. Nors kon­ku­ra­vo­me su ki­tų jach­tų eki­pa­žais, jau­tė­mės lyg ke­liau­tu­me su drau­gais. Ži­no­vai pa­ ta­rė, ku­rias vie­tas ap­lenk­ti, kur ga­li­ ma ti­kė­tis žve­jų tink­lų ar sek­lu­mos. Vė­jo be­veik ne­bu­vo, bet įspū­džiai – ne­pa­kar­to­ja­mi“, – pa­sa­ko­jo šie­met „Švy­tu­rio Jo­ni­nių nak­ties re­ga­to­je“ pir­mą kar­tą da­ly­va­vu­si Do­vi­lė Sta­ dal­nin­kai­tė.

Sap­ni­nin­kas

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei ma­to­te sap­ne duo­nos rie­kę, tai reiš­ kia, kad rei­kė­tų bū­ti tau­pes­niems. Su­lau­ žy­tos rie­kės reiš­kia iš­si­sky­ri­mus, ne­su­ ta­ri­mus tarp įsi­my­lė­ju­sių. Jei sap­nuo­ja­ te duo­nos rie­kes, ku­rių kie­kis di­dė­ja jū­

sų aky­se, tai reiš­k ia, kad li­k i­mas jums ruo­šia di­de­lę sėk­mę. Sap­nuo­ti žai­ža­ruo­jan­čias ang­lis – sėk­ min­gas šei­my­n i­n is gy­ve­n i­mas, bui­t i­ nių są­ly­g ų pa­ge­ri­ni­mas. Jei sap­nuo­ja­te, kad žars­to­te ang­lis, kaž­kas vėl pri­mins praei­t į, įvy­kius, ku­riuos no­ri­te kuo grei­ čiau už­mirš­ti. Sko­lin­ti ang­lis – gė­da, ap­ kal­bos dar tą pa­tį mė­ne­sį. Jei­gu sap­nuo­ ja­te, kad ang­lys už­ge­so, lau­kia ne­ri­mas ir nu­si­vy­li­mas. Jei sap­ne ma­to­te ang­lių krū­vą, lau­kia tur­tas, mei­lė ir lai­mė. Jei­gu sap­ne jau­čia­te me­džio ang­lių kva­pą – iš­ gir­si­te blo­gą ži­nią.

2009 m. pa­t y­ręs šir­ dies smū­g į mi­rė Mi­ chae­l as Jack­s o­n as, ku­r į tūks­t an­č iai ger­ bė­jų vi­sa­me pa­sau­ly­je die­v i­no kaip „po­pmu­ zi­kos ka­ra­lių“.

Nr. 898

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 70 030 (2 x 35 015) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 17 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt

Dai­va Ja­naus­kai­tė

Vardai

birželio 25-ąją

Rytas

žė­ti spal­vin­gu re­gi­niu.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja

+27

+26

orai klaipėdoje

Ne­rū­pė­jo va­sa­ros šven­tė Ta­čiau bū­ta ir ki­to­k ių at­si­lie­pi­mų. Di­ džiu­lė­je Jo­n i­n ių šven­tė­je Pla­te­l iuo­se da­ly­va­vęs Ka­zi­mie­ras, rei­ka­lo pri­spir­ tas, ap­si­lan­kė mies­te­l io ba­re. „Ja­me tvy­ro­jo ki­to­kia dva­sia nei šven­ tė­je, – ste­bė­jo­si vy­r iš­k is. – Ba­re skam­ bė­jo va­d i­na­ma­sis „bum­či­kas“, klien­ tai, gy­ve­nę ki­tu rit­mu, sė­dė­jo su­smei­ gę no­sis į bo­ka­lus, tau­re­les. Keis­ta, jog te­rei­k ia pra­ver­ti vie­nas du­ris, kad pa­ tek­tu­me į ki­tą pa­sau­l į.“

Praha +14 Ryga +26 Roma +25 Sidnėjus +16 Talinas +24 Tel Avivas +30 Tokijas +26 Varšuva +23

Papildomi prizai: „Ford Mondeo“ (TV) – Vadim Dauliaševič „Ford Mondeo“ – 0538924 „Škoda Fabia“ – 0125009 Kelialapis į Maljorką – 0545676 Kelialapis į Kretą – 0595638 Kelialapis į Turkiją – 0321501 Poriniai kelialapiai į Palangą –

0584860, 0310079, 0027897, 0246029, 0414197 Motoroleriai „Mosca Fava“ – 0537922, 0579702, 0280712 Dviračiai „Panther“ – 017*537 LED televizoriai „Orion“ – 047*422 Muzikos centrai su DVD „Philips“ – 049*220 Fotokameros „Fujifilm“ – 054*068 Cikloninės krosnelės LR – 021*962 Keptuvių rinkiniai „Tefal“ – 013*074 Kavos aparatai „Delonghi“ – 027*589 GPS navigatoriai „Lark Freebird“ – 034*725 Planšetiniai kompiuteriai „eSTAR“ – 008*746 „Ford Mondeo“ (tel. 1634, birželio 10 d.) – Indrė Padkovskaja iš Kretingos raj. KVIETIMAI Į TV: 026*857, 008*547, 051*512 PROGNOZĖ: Aukso puode bus – 1 000 000 Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.