PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
TREČIADIENIS, BIRŽELIO 26, 2013
145 (19 748)
Kaina 1,30 Lt
Prieš aferas – viešumu Į melo ir manipulia cijų kupiną istoriją patekusiems net ke liems muzikinio pa saulio atstovams Jo ninių naktį Palan goje teko lyg priva tiems sekliams ieš koti juos apgavusio kliento. Tačiau vy rai kol kas liko it mu sę kandę – dešimtis tūkstančių litų sie kiančią žalą apsuk ruolis kol kas kom pensuoja pažadais.
„Jūros šventė įvyktų, net jei jos niekas neorganizuotų.“ Įstaigos „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys pabrėžė, jog uostamiestis neįsivaizduojamas be didžiausios vasaros fiestos.
3p.
Pasipylė skundai dėl maisto Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Uostamiesčio kavinių savininkai negali jaustis ramūs, nes bet ku rią dieną pas juos gali užsukti tik rintojai. Jie aktyviau dirba ir to dėl, jog daugėja vartotojų skundų dėl maisto produktų, ir dėl to, kad jau netrukus Lietuva pradės pirmi ninkauti ES.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Neateina į mokymus Techniką išnuomojo už 250 litų
Į legendinio veikėjo Ostapo Ben derio išmonei prilygstančią apga vysčių schemą patekęs muzikos festivalio „Grock“ ir kelių grupių įkūrėjas klaipėdietis Linas Šviri nas kone mėnesį sekė ir aiškino si painią didelės vertės muzikinės aparatūros dingimo is toriją.
4
Praradimas: išnuomojęs 10 tūkst. litų vertės apšvietimo aparatūrą L.Švirinas ją išvydo Palangoje jau parduotą.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba be veik kas savaitę praneša, jog lai kinai sustabdė kurios nors uosta miesčio kavinės veiklą. „Pažeidimų skaičius tikrai ne džiugina, nes jų fiksuojama gana daug. Akivaizdu, jog kai kurių ka vinių savininkams tiesiog trūksta atsakomybės.
3
Jūros šventei reikia milijono Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Konkursą organizuoti šiųmetę Jū ros šventę laimėjusi viešoji įstaiga „Klaipėdos šventės“ iš miesto biu džeto gaus šiek tiek mažiau pini gų nei prašė. Tačiau numatyta ne mažai lėšų pritraukti iš rėmėjų, tad šventės biudžetas gali siekti ir mi lijoną litų. Norėjo išvengti PVM
Šiemet pirmą kartą Jūros šven tei organizuoti buvo skelbtas da linio finansavimo konkursas. Tai reiškia, kad organizacijos turė
jo jam pateikti programą ir nu rodyti, kiek pinigų reikia jai įgy vendinti. Konkurso sąlygose buvo numa tyta, kad jam paraiškas gali teikti tik tos organizacijos, kurių pasta rųjų trejų metų veiklos rezultatai įrodo jų pasirengimą vykdyti bent tris programas. Jų sąmatinė vertė būtų ne ma žesnė nei 700 tūkst. litų. Kultūros skyriaus vedėjas Na rūn as Lendrait is nė nem an ė slėpt i, jog iš anksto buvo nu matyta, kad dalinio finansavimo konkursą turi laimėti „Klaipėdos švent ės“. Dal in io fin ans av im o
konk urs o organ izav im o būd as pasirinktas dėl to, kad valstybei nereikėtų mokėti pridėtinės ver tės mokesčio. Prognozės pasiteisino – konkur se dalyvavo tik „Klaipėdos šven tės“, todėl ekspertų komisija ir nu sprendė įstaigos programą iš dalies finansuoti. Veikia protingumo dėsnis
„Klaipėdos šventės“ prašė 400 tūkst. litų, o gavo 386 tūkst. litų. „Kai kurios priemonės iš pro gramos buvo išbrauktos, todėl ir neskirta visa suma“, – paaiškino N.Lendraitis.
3
Skaičius: Klaipėdoje vyks jau 54-oji Jūros šventė. Vytauto Liaudanskio nuotr.
2
TREČIADIENIS, BIRŽELIO 26, 2013
miestas
Žaidynės koreguos autobusų maršrutus Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Klaipėdoje vyksiančių pasaulio lietuvių sporto žaidynių renginiai pakoreguos eismą. Savo maršru tus teks keisti miesto autobusams. Jie gali atsilikti nuo grafikų.
Ketvirtadienį eismas miesto centre bus ribojamas nuo 19.30 iki 23.30 val. Tuo metu bus uždarytas Da nės gatvės ruožas nuo J.Karoso iki Manto gatvės ir Biržos tilto. Dėl to koreguojamas 26 numeriu pažymėto autobuso maršrutas. Jo pradinė ir galutinė stotelė bus „At gimimo“. Didesni autobusų maršrutų pa keitimai laukia šeštadienį. Nuo 9 iki 16 val. dėl vyksiančių rengi nių transporto eismas bus užda romas Danės gatvėje nuo J.Karoso iki Manto gatvės ir Manto gatvėje nuo Biržos tilto iki Liepų ir Naujo jo Sodo gatvių sankryžos. Dėl šių apribojimų keisis daugu mos miesto autobusų maršrutai. Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direkto rius Gintaras Neniškis tvirtino, kad autobusai Tiltų gatvę aplenks važiuodami Naujojo Sodo ir Pilies gatvėmis. 10-ojo maršruto autobusas va žiuos Bangų ir Mokyklos gatvė mis. Sutrumpinta ir 11-ojo marš ruto autobuso trasa. Jis stos ne Lietuvininkų aikštėje, o prie Se nojo turgaus, kaip ir šaltojo sezo no metu.
Vėl keisis ir 26-ojo maršruto tra sa. Jo pradinė ir galutinė stotelė bus „Menų fakultetas“. Pasak G.Neniškio, vykstant pa saulio lietuvių sporto žaidynių ren giniams galimi autobusų nukrypi mai nuo tvarkaraščių. Keleiviai turėtų būti atidesni kai kurių maršrutų autobusų tvarka raščiams, mat nuo Joninių jie yra šiek tiek pakoreguoti. Atsižvelgiant į keleivių pageida vimus, buvo pakoreguotas 2-ojo
Transporto eismas bus uždaromas Da nės gatvėje nuo J.Ka roso iki Manto gatvės ir Manto gatvėje nuo Biržos tilto iki Liepų ir Naujojo Sodo gat vių sankryžos.
maršruto autobuso važiavimas po 17 val. Dėl šių pokyčių šiek tiek pa koreguoti ir 5, 8, 15 numeriais pa žymėtų autobusų grafikai. Vėliau autobusai važiuos iš Meln ragės. Paskutinis 6-ojo maršruto autobusas išvažiuos 22 val. Taip pat 6E maršruto autobusas važiuos ne tik darbo dienomis, bet ir savaitga liais bei šventinėmis dienomis. Pa koreguoti ir 14-ojo maršruto vaka riniai važiavimai iš Tauralaukio.
Eismas: šeštadienį autobusams teks aplenkti Tiltų gatvę.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Fiksuoja: tarp veiklų, kurias stebi inspektoriai, ir kambarių nuoma.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Kurortus purto tikrintojai Vasaros sezono metu Valstybinė mokes čių inspekcija skiria didesnį dėmesį ku rortinei veiklai. Per beveik du mėnesius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu lai kotarpiu, pažeidimų nustatyta daugiau.
Praėjusio sezono statistika Pernai vasaros sezono metu Klai
pėdos apskrities valstybinė mokes čių inspekcija atliko 324 kurorto pa slaugas teikiančių mokesčių mokė tojų patikrinimus. Buv o aps kaič iuot a per 650
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Klaip ėd os aps krit ies Valstyb i nė mokesčių inspekcija nuo ge gužės pradėjo specialius kurorto pas laugas teik ianč io sektor iaus stebėjimus. Tai atlieka skiriamąja apranga – žaliomis liemenėmis – vilkin tys inspektoriai. Šiemet tokiu bū du aktyviau stebimi ne tik Palan gos, bet ir Neringos bei Klaipėdos kurortinių paslaugų teikėjai. Stebėtojai kaupia informaci ją apie vykdomos veiklos apimtis, personalo darbo organizavimą, klientų srautus kavinėse, fiksuoja kasos aparatų rodmenis, apgyven dinimo sektoriaus užimtumą. Į juos gali kreiptis ir poilsiauto jai, kurie pastebėjo pažeidimą, pa vyzdžiui, negavo čekio, įtaria, kad patalpos nuomojamos nelegaliai. Pasak Klaipėdos apskrities vals tyb in ės mokesč ių insp ekc ijos Kontrolės departamento direkto riaus pavaduotojos Vidos Okuli čienės, kaip rodo praėjusių metų rezultatai ir pačių verslininkų bei aplinkinių pastebėjimai, ši prie monė yra efektyvi. „Todėl ir šiemet ji aktyviai tai koma tose teritorijose, kuriose
aktyviausiai vykdoma komerci nė veikla. Neaplenkiami ir pa plūdimiai, kur dažniau nei kitose vietose fiksuojami neregistruotos veiklos atvejai“, – tvirtino pava duotoja. V.Okuličienė pasakojo, kad ste bėjimas vykdomas koordinuotai, atsižvelgiant į daugelį aspektų. Įvertinama, kad pajūrio kurortuo se darbingiausias metas – savait galiai ir vakarai, švenčių metu at siranda papildomų paslaugų. Šiemet kontrolės kurortuose metu, palyginti su praėjusių me tų tuo pačiu laikotarpiu, nusta tyta daugiau pažeidimų. Jų užfik suota 13. Pažeidimų tendencijos išlieka panašios: neišduodami apskaitos dokumentai, rasta neapskaitytų pajamų, nustatyta neregistruotos veiklos atvejų, netinkamai laiko masi apskaitos taisyklių. Pasak V.Okuličienės, pažeidi mus pajūrio kurortuose užfiksuoja ne tik stebėtojai. Apie juos praneša ir gyventojai. Dažniausiai tai daro ma pasitikėjimo telefonu 1882. Žmonės informuoja apie gali mai nelegaliai teikiamos nuomos paslaugas, kreipiasi dėl viešojo maitinimo, prekybos ir kitų pa slaugų.
tūkst. lit ų pap ild om ai mok ėt in ų mok esč ių. Nustatyti 194 pažeidimai bei už
juos surašyti 154 administracinių teisės pažeidimų protokolai. Nustatyta atvejų, kai įmonės vyk
dė veiklą ir gavo neapskaitytų paja mų, pajamų nefiksavo kasos apara tais, už prekes ir paslaugas mokėjo iš „juodai“ uždirbtų pajamų, nepag rįstai didino prekių savikainą, tuo sumažindamos apmokestinamą jį pelną. Buvo nustatyta ir tokių atvejų, kai
apgyvendinimo paslaugas teikian čios įmonės, mažindamos realų viešbučių užimtumą, vengė apskai tyti visas gautas pajamas, o apyvar tinių lėšų trūkumą įmonės akcinin kai dengė savo lėšomis. Stebėtojai aplankė apie 700 būstų
pajūrio kurortuose, kur galimai tei kiamos nuomos ar apgyvendinimo paslaugos poilsiautojams. Jie buvo ne tik patikrinti, bet ir in
formuoti apie veiklos registravimą, gautų pajamų deklaravimą metams pasibaigus.
3
TREČIADIENIS, BIRŽELIO 26, 2013
miestas Pasikeis vadai
Išplaukė į regatą
Penktadienį Lietuvos kariuo menės Butigeidžio dragūnų motorizuotajame pėstininkų batalione (Liepojos g. 5, Klai pėda) rengiama bataliono va dų pasikeitimo ceremonija. Iki šiol batalionui vadovavusį pul kininką leitenantą Algirdą Mac konį pakeis majoras Giedrius Anglickis.
Jachta „Lietuva“ vakar rytą iš plaukė į karališkojo Švedijos jachtklubo organizuojamas var žybas aplink Gotlando salą. Antrą kartą regatoje dalyvau sianti „Lietuvos“ įgula nusitei kusi aplenkti konkurentus. Ke lionės metu jachta nuplauks apie 1 000 jūrmylių. Į Klaipėdą „Lietuva“ parplauks liepos 12 d.
Jūros šventei reikia milijono
Dienos telegrafas Oper et ė. Šiand ien 18 val. Klaip ė dos vieš os ios bibl iotekos Gir ul ių fil ial e-bendr uom en ės nam uos e (Šlaito g. 10A) vyks teatr al iz uot as konc ert as „Operetės sūk ur y“. Bus atl iek am os arij os ir duet ai iš žy miaus ių opereč ių. Dvir ač iai. Rytoj nuo 17 iki 19 val. Dubys os gatvės ir Taikos pros pek to sank ryž oj e esanč ioj e prek yb os centro automob il ių stovėj imo aikš tel ėj e pol ic ij a org an iz uoj a nem o kam ą gyventoj ų dvir ač ių žym ėj i mo akc ij ą. Teig iam a, kad spec ialūs ir plik a akim i nem atom i užr aš ai ar ba išg rav ir uot i kod ai yra efekt yv i priem on ė užkert ant kel ią dvir ač ių vag ystėms. Tok ios žym os pad ed a sur ast i jau pavogt us daikt us. No rint iej i pas iž ym ėt i dvir ač ius priv a lo turėt i asm ens tap at yb ę pat virt i nant į dok um ent ą bei dvir ač io do kument us.
Statusas: Jūros šventė, teigiama, yra didžiausia Lietuvos fiesta.
Konkurso sąlygose taip 1 pat buvo numatyta, kad jo dalyviai 20 proc. sumos, kurią
yra įrašę paraiškoje, turi susirink ti iš rėmėjų. „Klaipėdos šventės“ dokumen tais įrodė, jog pinigų surinks dau giau. „Gal ut in ės sum os tikrai dar neturime, tačiau galiu pasakyti, kad Jūros švent ės biud žetas yra tarp 800 tūkst. ir mil ijon o lit ų. Ir tai tik fasadinė pusė. Įvairio mis pas laugom is gaun am a ant
ra tiek. Ne velt ui tai did žiaus ia šventė Lietuvoje“, – teigė „Klai pėd os švenč ių“ direktor ius Ro mandas Žiubrys. N.Lendraitis neslėpė, kad jo vi sai nenustebino, jog dalinio Jūros šventės finansavimo konkurse da lyvavo tik „Klaipėdos šventės“. „Šioje rinkoje veikia ir protingu mo dėsniai. Kas kitas, jei ne klaipė diečiai, organizuos geriausią Jūros šventę? Jie turi ir nuovoką, ir pa tirtį, ir ryšius“, – pabrėžė N.Lend raitis.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Kviečia atlikėjus
Jam antrino ir R.Žiubrys. Jo teigi mu, nors Lietuvoje ir yra poten cialių renginių organizatorių, ku rie būtų atitikę konkurso sąlygas, tačiau ne klaipėdiečiams imtis Jū ros šventės organizavimo yra dide lė tikimybė, kad ji nepavyks. „Jūros šventė vyks jau 54-ą kartą. Visos institucijos turi įdirbį, žino, ką ir kaip turi daryti. Manau, kad šventė įvyktų net ir tada, jei nie kas jos neorganizuotų. Įsivaizduo kite, kas atsitiktų, jei ateitų kokie
nors vilniečiai. Visų pirma, tai pa kenktų Klaipėdos prestižui. Antra, jie susidurtų su daugybe proble mų“, – įsitikinęs R.Žiubrys. Šiemet Jūros šventės organizatoriai beveik nepirks paslaugų, o visą programą organizuos patys. „Susisieksime tiesiogiai su atli kėjais ar jų atstovais. Aišku, tai su dėtingiau, bet šiek tiek pigiau. Be to, tikiuosi, kad taip pavyks sukurti vieningą šventę su vientisa koncep cija, o ne atskiras zonas“, – tvirtino „Klaipėdos švenčių“ direktorius.
Pasipylė skundai dėl maisto Mes organizuojame mo 1 kymus, kaip tvarkingai dirbti viešojo maitinimo srityje.
Tačiau į tuos mokymus mažai kas ateina, o pas tuos, kurie neateina, ir randame daugiausia pažeidimų“, – teigė Klaipėdos apskrities vals tybinės maisto ir veterinarijos tar nybos viršininkas Antanas Bauža. Jis pabrėžė, jog daugiausiai pro blemų kyla ne didžiuosiuose resto ranuose ir kavinėse, o mažesniuose baruose ir užeigose. „Didieji jaučia didesnę atsakomybę, pas juos eg zistuoja darbo kultūra, darbuoto jų kaita nėra didelė. O tai ir pade da išvengti pažeidimų“, – tvirtino A.Bauža.
desnių ir todėl, kad inspektoriams nurodyta kavines vertinti griež čiau. Patikrinimų šiemet surengta daugiau dėl dar vienos priežasties – lyg iš gausybės rago pasipylė var totojų skundai dėl maisto produk tų kokybės. Pernai per pirmą pus metį jų gauta 106, o šiemet per tą patį laikotarpį – jau 134. Žmonės skundžiasi maisto išvaizda, kva pu, skoniu. Tačiau ne visi skundai pasitvirti na. Pernai pagrįstų nusiskundimų buvo 36 proc. šiemet – 26 proc. „Vis tiek džiaugiamės, jog žmo nės tampa kritiškesni, išdrįsta iš sakyti savo nuomonę“, – vartoto jus gyrė A.Bauža.
Klientai – kritiškesni
Randa pasmirdusių produktų
Jo teigimu, pažeidimų kavinėse šiemet nustatoma dažniau bei di
Nors vasara dar tik įsibėgėjo, ins pektoriai patikrino pajūryje vei
kiančias kavines. Jose pažeidimų rasta, tačiau ne tokių, dėl kurių rei kėtų uždaryti įstaigas. Dažniausiai viešojo maitinimo įstaigose pasitaikantys pažeidi mai: higienos nesilaikymas, ne tinkamai laikomi produktai, pa žeistas temperatūros režimas. Ne vienoje kavinėje rasta ir po keliolika ar net keliasdešimt ki logram ų maisto prod ukt ų, ku rių galiojimo terminas buvo pa sibaigęs. „Aišku, bėdų pasitaiko, tačiau esu įsit ik in ęs, jog uostam ies čio kavinėse galima valgyti gana saugiai. Vis dėlto kavinių savi ninkai ir darbuotojai turėtų bū ti dar atsakingesni“, – pabrėžė Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas.
Plauk im as. Klaip ėd ieč iai dar tur i gal imybę užreg istr uot i savo vaik us į nemokamas plaukimo treniruotes re nov uotame „Gintaro“ baseine. Jie or gan iz uojami dviejų grupių vaikams – 1–4 ir 5–8 klasių mokiniams. Ketinama priimt i iki 200 vaik ų. Jie baseine tre niruosis savaitę. Treniruotės vyks lie pos 1–8 dienomis. Registruotis galima iki penktad ien io nuo 9 iki 12 val. tel. (8 46) 410 953. Mirtys. Vakar Klaip ėdos sav ivaldy bės Civ il inės metr ikacijos ir reg istra cijos skyr iuje užreg istr uotos 13 klai pėd ieč ių mirt ys. Mirė Fen ija Sma linsk ienė (g. 1922 m.), Genovaitė Ado mav ičienė (g. 1927 m.), Tatjana Kotel nikova (g. 1928 m.), Juozas Piksas (g. 1931 m.), Sofija Baranovskaja (g. 1934 m.), Alfons a Bir utė Gerv iatausk ienė (g. 1936 m.), Adelė Men iailova (g. 1936 m.), Jevgen ija Malašenkova (g. 1939 m.), Liudm ila Maksimova (g. 1949 m.), Adelė Simonav ičienė (g. 1962 m.), Ro mas Barbaraušas (g. 1965 m.), Edvar das Rudys (g. 1993 m.), Rokas Švežas (g. 2003 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Leonas Gegžna, Adelė Simonav ičie nė, Edvardas Rudys, Rokas Švež as, Alfonsa Bir utė Gerv iatausk ienė, Ro mas Barbaraušas. Joniškės kapinės. Šiand ien laidoja mi Dar ija Katk ienė, Fen ija Smal ins kienė.
Antanas Bauža:
Aišku, bėdų pasitai ko, tačiau esu įsitiki nęs, jog uostamies čio kavinėse galima valgyti gana saugiai.
Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 12 moter ų. Gimė 8 mergaitės ir 4 bern iukai. Greitoj i. Vak ar iki 17 val. greitos ios pag alb os med ik ai sul aukė 59 iš kviet imų. Klaip ėd ieč iai daug iaus ia skund ės i krauj ot akos sut rik im ais, aukšt u krauj ospūd žiu, pilvo ir gal vos skausmais.
4
trečiadienis, birželio 26, 2013
miestas
Prieš aferas – viešumu
Bylos ir faktai A.Novickas Kretingos teisėsauginin kams įkliuvo 2011 metais. Vaik inas įtik ino pilnamet ystės su lauk usius moksleiv ius savo vardu įsig yt i mobil iųjų telefonų. Skirt in gose telekomun ikacijų bendrovėse 7 gimnaz istai įsig ijo po 3 mobil iojo ryšio telefonus. A.Nov ickas moksleiv iams žadėjo, kad po vieną telefoną jie galės pasi likti, o du atiteks jo neva įkurtai įmo nei, kuri esą ir mokės už naujuosius telefonus. Iš gimnazistų gautus naujus mobiliuo sius telefonus aferistas pardavė už ma žesnę kainą, negu pirko salone. Vieną gimnaz istę A.Nov ickas įkal bėjo paimt i dvi greitąsias paskolas, o gautus pinigus pasiėmė. Dar anksčiau A.Novickas apgavo ei lę bedarbių, kurie laikraštyje skelbė si ieškantys darbo.
Afera: brangios technikos nuomotojai nufilmavo klientais apsimetusius sukčius, kurie dešimtis tūkstančių litų kainuojančią aparatūrą ketino iš
A.Novickas kreting išk iams žadėda vo už tūkstant į litų įdarbinti Danijo je. Tačiau taip apgavęs apie 20 žmo nių, darbo jiems neieškojo.
sinuomoti su suklastotu pasu.
1
„Tačiau aš dar neprara dau tikėjimo žmogumi, nors patyriau didžiulį nuostolį. Pa žintis su tuo metu Kretingoje gy venusiu Aurimu Novicku prasidėjo tuomet, kai jis kreipėsi dėl koncer tinės apšvietimo aparatūros nuo mos“, – pasakojo L.Švirinas. 27-erių A.Novickas, pasak ži nomo muzikanto, išsinuomojo 10 tūkst. litų kainavusią techniką už 250 litų. „Tiek buvo suderėta už savaitės nuomą. Jis aiškino, kad aparatūros jam reikės visam vasaros sezonui, nes Palangoje turi daug užsakymų, ir sutartį žadėjo pratęsti“, – tikino klaipėdietis. Tačiau laikas bėgo, o L.Švirinas savo technikos negalėjo atgauti. Aparatūrą rado parduotą
Pajutęs, kad naujasis pažįstamas ima vis išsisukinėti nuo susitikimo, L.Švirinas su bičiuliais nuvažiavo į Palangą ir iš tiesų vienoje kavinė je J.Basanavičiaus gatvėje atpažino savo apšvietimo techniką. „Baro savininkas patikino, kad A.Novickui jis yra davęs 11 tūkst. litų už apšvietimo aparatūrą. Ta čiau jokių įsigijimo dokumentų šis jaunuolis baro savininkui nepatei kė“, – pasakojo L.Švirinas. Klaipėdietis surengė savotišką akistatą, kurioje susitiko akis į akį su savo aparatūros nuomininku ir ba ro savininku. Klaipėdietis pareikala vo savo daiktų, o baro savininkas iš A.Novicko – aparatūros dokumentų Tačiau L.Šviriną pribloškė A.Novic ko sukurta dar viena pasaka, kurios melą buvo nesunku išsiaiškinti. „Vaikinas rėžė, kad Palangoje kabo ne mano technika, o pirkto ji Marijampolėje. Maniškė neva yra sandėlyje, nes sugedusi. Kadan gi aš pats kilęs iš Suvalkijos, man buvo nesunku susirasti tuos, kurie galėjo kretingiškiui parduoti apa ratūrą“, – pasakojo L.Švirinas. Muzikantas išsiaiškino, kad Ma rijampolėje apšvietimo ir įgarsini mo technika prekiaujanti įmonė A.Novickui nieko nepardavė.
„Jis ir iš šių žmonių išsinuomo jo garso aparatūrą ir dingo. Tai ne vieninteliai nukentėję žmonės. Spėju, kad ne tik Palangoje gali bū ti ir daugiau tų, kurie buvo apgau ti“, – tikino L.Švirinas.
Aurimas Novickas:
Ir iš kur čia nuosto liai dėl dešimčių tūkstančių litų? Iš kur čia už padėvėtus daiktus tiek norėti?
Klaip ėd iet is patvirt in o, kad kreipsis į policiją su pareiškimu. „Tačiau manau, kad reikia per spėti visus kitus, kurie gali būti patekę į šio žmogaus pinkles. Kito būdo, kaip viešumas, aš nežinau“, – tikino klaipėdietis. Po Palangą – lyg sekliai
Joninių naktį kurorte keli nukentėję vyrai surengė A.Novicko paieškas. J.Basanavičiaus gatvėje patikrinę kelis barus, nukentėjusieji aptiko ir savo techniką, ir patį A.Novicką. „Visą naktį situaciją aiškino mės su kavinių savininkais ir pačiu A.Novicku. Vien iš Marijampolės jis apgavo du, be L.Švirino, aplink pirštą apsuko dar vieną klaipėdietį. Girdėjome, kad būta ir daugiau ap gavysčių“, – dienraščiui pasakojo marijampolietis Vaidas Akelaitis. Vyras tikino, kad iš jo A.Novic kas išsinuomojo aparatūrą, kurios vertė siekia 6 tūkst. litų. „Atgavau tik vieną USB jungtį su valdikliu. Mano garso kolonėlės yra įkeistos lombarde. Kita mano aparatūra parduota restoranui. Aš nesuprantu, kaip žmogus sugeba parduoti ne savo daiktą?“ – šiur po V.Akelaitis. Jis tikino, kad iki paryčių aštuo ni ar devyni vyrai Palangoje sėdėjo ir bandė kartu taikiai išspręsti visą šią painiavą.
„Tačiau panašu, kad šis žmogus yra giliai įklimpęs Aš tai pavadin čiau vagyste, o ne nuoma“, – pa stebėjo vyras. Policija raportavo apie pokalbį
Kitas marijampolietis Giedrius Leonavičius kreipėsi į teismą ir A.Novickui pateiks ieškinį, kuris gali siekti 60–70 tūkst. litų. „Šis jaunuolis nei nuomą moka, nei aparatūrą atiduoda. Paaiškė jo, kad dalis mano aparatūros yra viename Palangos bare, dvi nau jos garso kolonėlės, kurios kainavo 2 tūkst. litų, – lombarde, kaip už statas už 300 litų. Kita garso ko lonėlė, garso stiprintuvas ir ap švietimo lempos parduotos kitam vyrukui, kuris užsiima renginių or ganizavimu. O šis aparatūrą parda vė keturis kartus brangiau“, – pa sakojo G.Leonavičius. A.Novickas iš šio marijampo liečio buvo išsinuomojęs kone 30 tūkst. litų vertės technikos. „Aš gegužės pradžioje kreipiau si į Kretingos policiją, tačiau gavau atsakymą, kad su A.Novicku pra vestas profilaktinis pokalbis ir jis yra įspėtas dėl netinkamo elgesio“, – šiurpo G.Leonavičius. Ginkluojasi vaizdo įrašais
Vyras piktinosi, kad jei taip ir toliau šis jaunuolis nesudomins pareigūnų, nukentėjusiųjų bus tik daugiau. „Jis seka tas pačias pasakas, esą nuomotą aparatūrą kažkas pavogė, jis vis neva papuola į avarijas, sku biai operacijų prireikia jo artimie siems. Tačiau aš spėju, kad čia yra sukčiaujama stambiu mastu“, – nuomonę dėstė G.Leonavičius. Vyras tikino, kad jo versle yra vertinamas pasitikėjimas. „Dėl šio žmogaus pradangin tos technikos patyriau ne tik nuo stolių, bet ir netesėjau žodžio savo klientams, žlugo planuoti rengi niai. Juk geras vardas yra brangina mas, o tokio verslo rinka yra gana siaura“, – kalbėjo G.Leonavičius. Koncertinės technikos nuoma – įprastas reiškinys. Tuo besiver
čiantys žmonės savo daiktų ne nuomoja be sutarčių, tačiau atsira do tokių apgavikų, kurie aparatūrą mėgina nuomotis su suklastotais asmens dokumentais. Internete sklando vieno nuken tėjusio nuo sukčių paviešinta vaiz do medžiaga, kurioje matyti, kaip du vaikinai mėgina keliasdešim ties tūkstančių litų vertės techni ką išsinuomoti su suklastotais as mens dokumentais. Atleis iš darbo?
Restorano Palangoje savininkas Darius Miklovas, kuris buvo įdar binęs A.Novicką, tikino, kad ir jis jaučiasi nukentėjęs. „Šis vaikinas pasiūlė savo paslau gas. Sutarėme, kad man apšvietimo aparatūrą pirkti yra pigiau nei išsi nuomoti. Aurimas suvežė dalį apa ratūros, pasirašė vekselį, kad gavo pinigus. Tačiau vieną dieną pasibel dė firmos savininkai ir pareiškė, kad mano bare kabo nuomota jų apara tūra. Įklimpau aš, nes šiam vaikinui daviau 11 tūkst. litų, įklimpo ir vers lininkai“, – pasakojo D.Miklovas. Palangiškis tikino, kad Joninių naktį mažiausiai trijų Palangos restoranų savininkai pareiškė pre tenzijas A.Novickui. Vaikinas įsipainiojęs į analogišką istoriją ir Šventojoje. „Toks žmogus mano įmonėje dirbti negali. Tačiau jis nepasiro dė ir šiandien, nors turėjo parašyti pareiškimą. Aš nebetikiu, kad visa ši situacija išsispręs, nors jis vis ža da, jog su visais atsiskaitys iki liepos 4-osios“, – kalbėjo palangiškis. Prisistato kita pavarde
Vakar A.Novickas dienraščiui aiš kino, kad L.Švirino aparatūrą jis šiuo metu perka, o apie 30 tūkst. litų vertės G.Leonavičiaus techni ką esą nėra net girdėjęs. „Man nusispjaut, kas ką šneka. Tai čia mane tokiu būdu nori iš stumti iš rinkos. Ir iš kur čia nuo stoliai dėl dešimčių tūkstančių litų? Iš kur čia už padėvėtus daiktus tiek norėti?“ – rėžė A.Novickas, ku
ris telefonu prisistato A.Navicku. A.Novickas aiškino, kad jis pakliu vo į painią situaciją dėl patirtų trau mų vaikystėje, nelaimingų nutiki mų ir tai jis yra aplinkybių auka. „Visi mane puola. Čia tik nuo mos sutartys nėra nutrauktos. Jie gi patys man pasiūlė ją pirkti, o ne nuomotis. Aš nepamečiau įrangos, jos nepardaviau, aš pats su ja dir bu. O tai, kad nunešiau ją į lombar dą, pasakiau juokais. Gal jie durni, kad nemato, kur aparatūra stovi?“ – aiškino A.Novickas. Vyrukas pripažino, kad yra teis tas už gimnazistų apgaudinėjimą ir fiktyvų įdarbinimą. „Neturėjau laiko bylinėtis, aš tu riu daug darbų ir pripažinau kaltę. Niekas nežino teisybės ir negali ma nęs smerkti už tai. Po poros savai čių aš sutvarkysiu skolas. Čia aš esu nukentėjęs“, – aiškino A.Novickas. Už melą – byla
Pasak Palangos komisariato Kri minalinės policijos skyriaus virši ninkės Dianos Paliūnaitės, dėl to kiu pat scenarijumi pradangintos aparatūros komisariate jau buvo atliktas ikiteisminis tyrimas. „Mums A.Novickas yra žinomas, tačiau šis tyrimas vyko 2011 metais lapkričio mėnesį, kai jis pats kreipėsi į policiją dėl neva iš automobilio pa vogtos aparatūros. Tačiau po poros dienų paskambino kolegos iš Klaipė dos ir papasakojo, kad turi žmogaus pareiškimą, kuris teigia, kad A.No vickas negrąžina išnuomotų daiktų“, – patvirtino D.Paliūnaitė. Dėl melagingų parodymų A.No vickui teko sumokėti baudą. „Manyčiau, kad kiekvienas nu kentėjęs žmogus turėtų kreiptis į policiją, tačiau rašydamas pareiš kimą turėtų pažymėti, kad jam yra žinomi analogiški įtariamojo pa daryti veiksmai. Tokiu atveju ga lima būtų bylas sujungti. Tuomet jau mes kalbėtumėme apie sukčia vimą, nes kitu atveju tai yra trak tuojama kaip turtiniai santykiai. O juos abi šalys turi spręsti teisme“, – tikino D.Paliūnaitė.
5
TREČIadienis, birželio 26, 2013
miestas
Vertybė: Girulių geležinkelio stotis – kultūros paveldo objektas.
Girulių stotis suspindo naujai Kone šimtmetį ne remontuota Giru lių geležinkelio sto tis sušvis naujomis spalvomis. Kultū ros paveldo objek tas po rekonstruk cijos dar labiau ste bins turistus.
Terminas: remonto darbai stotyje turėtų būti baigti jau šią savaitę.
ma sutikti iš Vokietijos atvykusius turistus, todėl nesmagu, jog jiems reikia žiūrėti į apleistą statinį. „Ši stotis – tarsi antrasis Klai pėdos veidas, tačiau nuo 1926 me tų nebuvo remontuota“, – primi nė J.Mikšys, pasakodamas apie jos svarbą miestui. Kiek kainavo rekonstrukcija, di rektorius atskleisti nelinkęs, tačiau sakė, kad buvo sutvarkytas fasa das, suremontuotos vidinės patal
pos bei pakeista stogo danga. Jokių nepatogumų, pasak jo, renovacijos metu nei keleiviai, nei gyventojai nepatyrė. Girulių geležinkelio stotyje su stoja greitieji Vilnius–Klaipėda– Vilnius ir maršrutu Radviliškis– Klaipėda–Radviliškis važiuojantys traukiniai. Prieš Naujuosius metus pradėtą Girulių stoties renovaciją žadama užbaigti jau šią savaitę.
Amžius: Girulių geležinkelio stotis remontuota nebuvo nuo 1926 metų.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Kristina Lenkaitytė k.lenkaityte@kl.lt
„Girulių geležinkelio stoties reno vacija artėja į pabaigą“, – užtikrino Klaipėdos geležinkelių infrastruktū ros direktorius Julius Mikšys. Pasak jo, Lietuvos kultūros paveldo objek tas bus ne tik malonesnis akiai, bet ir išsaugos savo istorinę vertę. Čia atvyksta nemažai poilsiau tojų, ypač dažnai šioje vietoje gali
6
trečiadienis, birželio 26, 2013
nuomonės
Paplūdimys – be „budulių“
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Gražuolė savaitgaliui
M
Violeta Juodelienė
P
agrindinis šalies pajūrio ku rortas Palanga išgyvena ypa tingą virsmo metą. Miestas, ilgą laiką vad intas Lietuvos vasaros sostine, keičiasi ne tik išoriš kai. Ne vieną dešimtmet į jis buvo ta vieta, kur beveik visi trys milijonai ga lėdavo be kliūčių sumerkti savo kojas jūros sūrymėn. Šiandien Palanga – nebe svajingoji gin taro karoliais pasidabinusi jūros mėlio akių graž uolė, bet sov ietmečio kara lienė – pardavėja, mananti, kad ne ji tu ri aptarnauti pirkėjus, bet šie turi ja gė rėtis ir netrukdyti jai nuobod žiauti. Jūra visais pavidalais – nuo kojas plau nančių purslų, migdančio bang ų oši mo iki įkvepiamo jodo – tai pag rindi
Gintarinės gražuolės gerbėjai byra iš palan giškių rankų kaip lietu viškas pajūrio smėlis. nė priežastis, dėl kurios lietuviai vyks ta į Palangą. Tik pastarajai kažkodėl atrodo, jog di džiausia vertybė – miesto iškaba, kad poilsiautojai pirmiausiai ieško J.Basa navičiaus gatvės, domisi ne nakvynės kainomis ir jūros vandens temperatū ra, bet artimiausią vakarą vietos kavi nėse pasirodančių daininink ų pavar dėmis. Vietos politikai su verslininkais, užuot apsisprendę, kuo nori tapti jų miestas – tik vietos ir artimojo užsienio elitui prieinamu kurort u, galut inai įsit vir tinti „močiučių Palangos“ statusu ar il gųjų savaitgalių poilsiaviete, metų me tus diskutuoja dviem klausimais: kaip apmokestinti automobilininkus ir ke lintą valandą turi baigtis popmuzikos žvaigždžių pasirodymai kavinėse. Abiejų klausimų tikslas vienas – kaip išspausti iš tautiečių tiek, kad per tris mėnesius būtų gal ima užsidirbti liku siems devyniems. Disk us ij oms nes ib aig iant, gint ar i nės graž uolės gerbėjai byra iš palan gišk ių rank ų kaip lietuv iškas pajūr io smėl is. Kur į laiką draug ų rate dar mėgdavę dalytis į atostogaujančiuosius Kuršių ner ijoje, Palangoje, Šventojoje, „prie ežer ų“ ar užsien iuose, taut iečiai jau net neb ed isk ut uoja šia tema. Žym i dal is jų gintar inę pak rantę aplanko tik savaitgal iais ir yra teisūs, sak yda mi, kad pasaul is pilnas alternat yv ų, kur lietaus tik imybė min imal i, o ser viso lankstumas – maksimalus.
397 728
telefonas@kl.lt
ano šeima ir aš labai džiaugiamės savival dybės Viešosios tvar kos skyriaus kontrole pliažuose. Tiek metų kentėme nuo „budulių“ diegiamos antikultūros. Tikrai jau atėjo metas, kad kultū ringi žmonės diktuotų madas, o ne jaunieji mužikai, atsibrovę į Klai pėdą iš tamsiausių kaimų. Gaila tik, kad Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų reidų diena yra iš anksto žinoma. Būtų geriau, jei „buduliai“ kasdien jaustų patik rinimo grėsmę. Apskritai norėčiau pasakyti, kad mums patinka Viešosios tvarkos skyriaus darbas. Neseniai skam binome ten, rodos, pačiai vedė jai dėl vienos mus ištikusios pro blemos. Tai vedėja ne tik mus išklausė, bet ir patarė, paža dėjo padėti. Džiugina tokia visai ne biurokrat iška, o labai žmogiška valdininkų pozicija.
Pardavinėjo sutižusias braškes
Savaitgalį lankiausi Naujajame turguje. Susigundžiau vasaros gė rybėmis – trešnėmis ir braškėmis. Pirmosios buvo labai geros ir tik rai nenusivyliau. Tačiau braškės apkarto. Uogos buvo sutižusios. Tik iš viršaus gražios. Bandžiau dar sutrinti jas su cukrumi, tačiau visą didžiausią lėkštę teko išpilti. Veikiausiai buvau pati kalta, nes uogas pirkau tokią karštą dieną iš prekeivių, kurie dirba lauke. Vaida
Be alkoholio nėra šventės
Vygantas
Andriaus Deltuvos karikatūra
Ilgąjį savaitgalį pas mane atvy ko paviešėti mama. Pagalvojau, parodysiu jai, kaip klaipėdiečiai švenčia Jonines. Ėjome į tradici nę šventę ant Jono kalnelio. Pats renginys labai gražus: ir vainikai, ir laužai. Tačiau susidarė įspūdis, kad į Klaipėdą suvažiavo visi ša lies „buduliai“. Kur pasisuki, visur girti veidai. Tik ir žiūrėk, kad ne gautum buteliu per galvą. Ir nega liu sakyti, jog neblaivus buvo jau nimas. Vyresni žmonės taip pat buvo gerai įkaušę. Kitas dalykas, kuris apkartino šventę, – tualetų trūkumas. Nė vienais metais per Joninių šventę nereikėjo jų ieško ti, o šiemet tualetų nebuvo arba aš nemokėjau ieškoti. Ingrida
Sovietiniai laikai dar nesibaigė
B
uvau nusivylusi Joninių dienos švente, kai su vai kais pamėginau aplankyti Jūrų muziejų. Taip, tai buvo pirmadienis, ir muziejus iš tiesų nedirbo. Matyt, kai kam vis iškai ne svarbu, kad per Joninių savaitgalį uostamiestis pilnas žmonių, ne svarbu, kad miesto svečiai mielai dosniai atseikėtų pinigų muzie
jui. Tok ie potenc ial ūs lank yto jai ratais suko aplink jį ir nega lėjo sup rast i, kaip tok ią ilgojo savaitgalio dieną jis gali būti už darytas. „Mes ned irb am e, nes šian dien – pirm ad ien is“. O pas kui vis iems skųs im ės, kad mums nep ak ank a pin ig ų, negal im e jų sur inkt i ir reik ia, jog vald žia mus paremt ų.
Civilizuotame pasaulyje sezono metu, kai yra paklausa, tokie mu ziejai dirba visą savaitę be poilsio dienų. Bet taip yra visur kitur, tik ne Klaipėdoje. Tai yra ne kas kita, o sovieti niams laikams būdingas nelanks tumas, kuris niekur nedingo dar ir po daugelio nepriklausomybės metų. Jurgita Šakalytė-Hamm
Atgarsiai
Dviratininkai lekia lyg išprotėję
P
ersk aič iau V.Spur yt ės straipsnį „Šaligatviai – ka ro zona“ („Klaipėda“, 2013 06 25). Teisingai pastebėta, kad tarp dviratininkų ir normalių žmonių vyksta karas. Iš tiesų kariniai veiksmai nesi baigia ne tik vasarą, bet ir pavasa rį, rudenį ir net žiemą. Dviratinin kai ir pėstieji nekenčia vieni kitų ir kovoja tarpusavyje. Taip, kaip vairuotojai nekenčia pėsčiųjų, nes šie esą neturi pinigų mašinai nusipirkti. Todėl kiekvie nas „doras“ vairuotojas turi būti nai burbėti, kai sustabdytame savo
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
karštas telefonas
lai, bet užsiimti kokia nors spor to šaka. Štai todėl ir laksto dabar visi tais dviračiais lyg išprotėję. O čia dar gydytoja straipsnyje papa sakojo, kad Olandijoje važiuojan tieji dviračiu net paspiria sutiktąjį pėsčiąjį, – va koks didvyriškumas. Tuoj ir pas mus pradės taip elgtis. Tarsi gyvuliai būtų, o ne žmonės. Manyčiau, kad šio klausimo nie kas niekada neišspręs, nes tai yra bendros kultūros reikalas. Jeigu jau Amsterdame dviratininkai spardo pėsčiuosius, tai ką jau kalbėti apie mus, laukinių kraštą. Erika Urbonaitė
Kodėl dviratininkai visada nori va žiuoti ta gatvės puse, kur nėra dvi račių tako, o šaligatvis labai siau ras? Tokia situacija yra Liepojos gatvėje. Vienoje pusėje, kur Va saros estrada, yra pažymėtas pla tus dviračių takas. Tačiau kai kurie dviratininkai būtinai turi važiuo ti kita puse. Ties prekybos centro automobilių stovėjimo aikštele ša ligatvis labai siauras. Kartą einu ir girdžiu, kaip kažkas sako: tuoj įva žiuosiu. Atsisuku, o ten moterėlė dviračiu vos į užpakalį man neva žiuoja. Gerai, kad spėjau pasitrauk ti. Mieli dviratininkai, jei jau važi nėjatės tokiais siaurais šaligatviais, tai gal bent įsigykite skambučius, galėsite pasignalizuoti pėstiesiems, kad pasitrauktų iš kelio. Rimantė
Melnragėje trūksta kavinių
Graudu žiūrėti į mūsų Pirmą ją Melnragę. Toks gražus kurorti nis miestelis galėtų būti, o niekas nieko čia nesiima daryti. Anks čiau paplūdimio prieigose veikė dvi kavinės. Jose žmonių netrūk davo, kiek prisimenu. Dabar abi jos uždarytos. Kodėl verslinin kai neišnaudoja vasaros, vietos ir nesiima veiksmų? Manau, kad ne vienas norėtų pasėdėti šiltais va karais paplūdimio prieigose esan čiose kavinėse. Darius Parengė Milda Skiriutė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
automobilyje akimis lydi per gat vę einantį pėsčiąjį ir ragina pusbal siu: „Eik eik tu greičiau, svolačiau nelaimingas“. Tokia pati situacija ir dviračių takuose. Čia pasirodęs pėsčiasis yra fizinis priešas, kurį geriausiai būtų išvis sunaikinti. Apie jokį gėrį ir grožį čia galvoti tikrai nėra kada, nes dviratininkas būtinai turi lėkti. Geriausia – vi su greičiu. Nes pas mus visi kaž kur skuba. Dažniausiai net patys nežino kodėl. Skuba, nes tai dabar madinga – skubėti ir būti darboholiku. Ir, be abejo, sportuoti. Nors ir kvai
Dviratininkams reikia šaligatvių
reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
397 750 397 772 397 727
711, 397 715
Platinimo tarnyba:
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
397 706 397 725
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 770
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm
Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
TREČIADIENIS, BIRŽELIO 26, 2013
miestas
PRISTATO
METŲ JŪRININKO RINKIMUS Penktą kartą bus tituluotas Metų jūrininkas! Mielieji, kviečiame siūlyti savo darbais, projektais, žygiais žmonėms, miestui ir jūrai labiausiai nusipelniusių 2012-aisiais jūrininkų kandidatūras. Titulo laimėtojas bus paskelbtas Kruizinių laivų terminale liepos 26-ąją. Iki liepos 8 d. 12 val. siūlykite Metų jūrininko titulo vertus pretendentus. Liepos 9 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus paskelbtas galutinis pretendentų sąrašas. Liepos 9–22 d. balsuodami jūs rinksite labiausiai šio titulo vertą jūrininką. Liepos 23–25 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus pristatyti 3 daugiausia balsų surinkę pretendentai.
SIŪLYKITE SAVO JŪRININKĄ! Kandidatus galite siūlyti: „Klaipėdos“ redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras”; „Klaipėdos“ skyriuje, PC „Akropolis“, Taikos pr. 61; Didžiuosiuose prekybos centruose; el. paštu jurininkas@kl.lt; portale www.KL.lt. Projekto rėmėjas
8
trečiadienis, birželio 26, 2013
lietuva Smūgis netyčiomis
Teroras nesiliauja
Be nuomonės
Seimas vakar nepritarė Gene ralinės prokuratūros ataskai tai. Parlamento Teisės ir teisėt varkos komitetas turės tobu linti nutarimo projektą, kuriuo jis siūlė parlamentarams pa tvirtinti prokuratūros ataskaitą. Generalinis prokuroras Darius Valys sakė nevertinantis spren dimo kaip nepasitikėjimo juo.
Lietuvos užsienio reikalų mi nisterija vakar nota kreipė si į Pakistano užsienio reikalų ministeriją dėl pagalbos par gabenant per teroristų išpuo lį nužudyto alpinisto Ernesto Markšaičio (nuotr.) palaikus. Pranešama, kad pirmadienį dingo dar viena septynių Ru sijos alpinistų grupė.
Nacionalinio radijo ir televi zijos taryba vakar nepasakė griežtos pozicijos dėl seksua linių mažumų eitynių socia linės reklamos, bet pareiškė įpareigojanti LRT administra ciją veikti įstatymų nustatyta tvarka. LRT yra gavusi Lietu vos gėjų lygos prašymą rody ti minėtą reklamą.
Vietoj posėdžių salės – Afrika Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Kam prakaituoti Seimo posėdžių salėje, jei laiką galima leisti Su dane, Tunise ar Jungtinėse Ame rikos Valstijose? Kai kurie tautos išrinktieji pasirinko būtent tokią vasaros darbo specifiką.
„Gal dar kokį driežą gali surast? Norėčiau žalio. Myliu!“ – feisbu ko paskyroje šiomis dienomis tei ravosi parlamentaro Manto Ado mėno žmona Viktorija. Į Sudaną, Džubos miestą, į komandiruotę išsiųstas M.Adomėnas atitaria: „Atėjo liūčių sezonas ir visi išsi slapstė. Bandysiu!“ Piet ų Sud an o Resp ubl iko je Seimo narys viešėjo nuo bir želio 14 d. Iš Afrikos jis grįžta šiandien, birželio 26-ąją. Seimo valdyba, kurios sutikimą privalu gauti vykstant į komandiruotę, nurodo, kad M.Adomėnas vyko dalyvauti Tarptautinio respub likonų instituto rengiamame se minare. Tačiau parlamentaras dienraš čiui taip ir nesugebėjo paaiškin ti, ko ten vyko ir ko išmoko. Se minaro temos įvardyti jis taip pat neįstengė. „Gal geriau atsiųskit tuos klausimus raštu. Tema kokia buvo? Tai jums raštu bus geriau sia, kad nesuklysčiau“, – greitai baigti pokalbį pasistengė konser vatorius. Dar vienas keliones vasarą pa mėgęs parlamentaras – jaunasis socialdemokratas Domas Petru
lis. Pirmą kadenciją Seime dir bantis politikas jau spėjo nema žai pakeliauti. Birželio pradžioje jis keliavo į Afganistaną „aplankyti Lietuvos karių ir susitikti su Afganistano Islamo Respublikos valdžios at stovais“. Birželio vidury kartu su kolege konservatore Agne Bilotai te jis išvyko į Tunisą. Kaip skelbia Seimo valdybos dokumentas, iš vykos tikslas – dalyvauti Tuniso politikos mokyklos rengiamuose mokymuose. „Tai, matot, Tunise buvau mo kyti arabų parlamentinės demok ratijos formų. Tikrai ne pramo gauti važiuoju, o atstovauti. Kiek jau aš čia tų komandiruočių turė jau – tik keturias“, – dėliojo jau nasis socialdemokratas.
Komentaras Valentinas Stundys
Seimo Etikos ir procedūr ų kom isijos pirm in inkas
K
omandiruočių ir kelionių klausimus svarsto Seimo valdyb a. Jei Seimo na rys leid žiamas į koman dir uotę, jis vyksta. Yra nustat ytos taisyklės. Kai yra komand ir uotėje, Seimo nar ys praleid žia plenar in į posėd į su pateisinama priežast imi. Paprastai valdyba į kairę ir į dešinę komand ir uotėms nepritar ia dėl fi nansų stygiaus. Dėl etiškumo – klau simas lieka nebeaktualus, jei taisyk lės tokios. Komisija čia negali įžiūrėti nieko bloga.
Seimui vakar nepa vyko atstatydinti sveikatos apsaugos ministro socialde mokrato Vytenio Po vilo Andriukaičio – iš valdančiųjų interpe liaciją palaikė tik kai kurie Darbo partijos (leiboristų) atstovai. Tuo džiaugdamasis ministras sakė, kad interpeliaciją para šytų geriau.
interpeliacijos tekstą, vakar V.P.Andriukaitis tik dviejų balsų persvara išsaugojo sveikatos apsaugos ministro postą. Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
Ministras – per plauką Pritrūko dviejų balsų
Interpeliacija žlugo, nes balsuoti dėl ministro atleidimo ryžosi ma žiau nei pusė Seimo narių, t. y. 69 parlamentarai. Sprendimui priim ti reikėjo 71 Seimo nario daugu mos. Už nepasitikėjimą ministru balsavo 38 Seimo nariai, prieš bu vo 16, susilaikė septyni parlamen tarai, aštuoni biuleteniai rasti ne galiojantys. Balsuojant nedalyvavo Socialdemokratų partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos bei Tvarkos ir teisingumo frakcijų nariai. Po gerą pusvalandį vykusių svei katos apsaugos ministro apklausų Seimo komisija siūlė parlamentui nepritarti atsakymams į klausimus ir pareikšti jam nepasitikėjimą. Toks sprendimas komisijoje priim tas taip pat minimalia septynių ko misijos narių persvara prieš šešis. Prieš ministro atsakymus balsa vo ir du komisijoje dirbę koalicijos partneriai – Darbo partijos frakci jos atstovai. Interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui inicijavęs opozicinis Libe ralų sąjūdis, kiti opozicijos atstovai daugiausia klausinėjo ministro apie privatųjį medicinos sektorių, buvo klausiama, kodėl mažėjo finansavi mas sveikatos priežiūros įstaigoms. Pavyzdžiui, Gintaras Steponavičius tikino, kad net ir nepasisekusi in terpeliacija, jei tik joje iškelti klau simai padės subalansuoti sveikatos sektorių, bus prasminga. Opozicija pliekė
Atsargumas: nuotraukomis iš Sudano gerbėjus feisbuke džiuginęs
M.Adomėnas taip ir nesugebėjo paaiškinti, ko vyko į Afriką, kai Sei me tiek daug darbų. Asmeninio archyvo nuotr.
Žaidimas: kaip vėliau paaiškėjo, lemiamu savo paties parašu parėmęs
Komentuodamas ministro atsaky mus jis tvirtino, kad V.P.Andriu kaitis praleido progą „dalykiškai atsakyti į klausimus“. „Žvelgiant į tekstą neapleido jausmas, kad vy rauja pagieža ir noras menkinti ki
tus. Apibendrintas įspūdis, kad ministras, deja, praleido progą da lykiškai atsakyti į klausimus. Di desnė dalis teksto yra kaltinimai kitiems, ir tai pagrindinis trūku mas, ką jau kalbėti apie tuos as pektus, kad ministras nesusiturėjo ir pasielgė nekorektiškai, nema žą dalį interpeliacijos išbraukda mas“, – kalbėjo G.Steponavičius.
Interpeliacijos ko kybė labai abejo tina, jeigu kreip tumėtės į mane, parašyčiau geriau. Progos įgelti nepraleido ir Seimo opozicijos lyderis, Tėvynės sąjun gos-Lietuvos krikščionių demok ratų vadovas Andrius Kubilius. „Iš šios dienos kalbų spėju, kad darbai neprasidės, jei Lietuva turės tą patį sveikatos apsaugos minist rą. Problema yra pats ministras ir jo negebėjimas išskirti aiškių prio ritetų tiek savo analizėje, tiek pla nuojant darbus. Frakcija šiandien svarstė ministro pateiktus atsaky mus į klausimus ir priėmė spren dimą nepritarti ministro atsaky mams“, – sakė A.Kubilius. Gynėsi skaidrėmis
Pats V.P.Andriukaitis, atsakyda mas į opozicijos keltus klausi mus, stebėjosi, kad iš jo reikalau jama per keturis mėnesius išspręsti per ketverius metus susikaupusias problemas. Vakar Seime minist ras tvirtino, kad darbo užmokes tis sveikatos apsaugos sistemoje
dar negrįžo į 2008 m. lygį, mokes čių surinkimas taip pat nepasie kė prieškrizinio lygio, o biudže to asignavimai sveikatos apsaugai drastiškai sumažėjo. „Ir tai ne V.P.Andriukaičio „nuo pelnai“. Tai reali situacija, ir jei gu galėsite tuos skaičius paneigti, būtų labai malonu. <...> Žiūrėki te, kokią palikote padėtį 2012 m. dėl įstaigų finansavimo. <...> Ma tote, kiek įtampos 2012-aisiais: ir nemokamos atostogos, ir atlygini mų problemos, ir visi kiti dalykai. Tai čia per keturis mėnesius naujas ministras gali ištaisyti jūsų konk rečiais skaičiais nurodytą paliki mą? Aišku, norint šunį mušti laz dos reikia ieškoti, bet ji randama sunkiai“, – kalbėjo ministras, ro dydamas jau pagarsėjusias statis tikos skaidres. V.P.Andriukaitis neigė, kad var žoma pacientų teisė pasirinkti gy dytoją. „Teisė pasirinkti nėra teisė prisirinkti. <...> Pacientų teisė pa sirinkti visiškai neribojama, ji ga rantuojama teisės aktų nustatyta tvarka“, – tvirtino ministras. Jis taip pat užtikrino, kad vi sus metus bus išlaikytas 0,89 lito mokėjimo už paslaugas balas, kad reikiami sprendimai, tai yra lėšų skyrimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervo, bus priimti liepą. V.P.Andriukaitis užsiminė, kad būtina keisti ir šiuo metu veikiantį PSDF finansavimo mechanizmą. Tačiau galiausiai no kautavo interpeliacijos autorius ti kindamas, kad pats versti minist rus sugebėtų geriau. „Interpeliacijos kokybė labai abejotina, jeigu kreiptumėtės į ma ne, parašyčiau geriau“, – sakė jis. „Klaipėdos“, BNS inf.
9
trečiadienis, birželio 26, 2013
užribis Nukentėjo po šventės
Liftas įkalino penkis žmones
Vežėsi rusiškų cigarečių
Joninių naktį, apie 2 val., Kūlių Vartų g. du vyrai 26 m. kaunie čiui pagrasino peiliu ir atėmė 1,7 tūkst. litų vertą telefoną. Tą pa čią naktį apie 4 val. I.Simonai tytės g. 18-metį vaikiną užpuo lė trys jaunesni paaugliai, sumu šė ir atėmė piniginę, kurioje bu vo 100 litų. Pradėti ikiteisminiai tyrimai.
Pirmadienį vakare Palangoje, poilsio namų „Linas“ septintaja me pastato aukšte įstrigusiame lifte buvo penki žmonės, vienas jų ėmė dusti. Liftų avarinės tar nybos darbuotojai, sukdami lifto viršuje esantį mechanizmą, pa kėlė liftą į tinkamą padėtį. Durys atsidarė pačios ir žmonėms me dikų neprireikė.
43 m. Neringos gyventojo vai ruojamas „Ford Econoline“ iš Rusijos į Nidos kelio postą atvy ko pirmadienį po pietų. Stogo ertmėse jis gabeno 985 pakelius cigarečių su rusiškomis bande rolėmis. Šių tabako gaminių ver tė – per 7 tūkst. litų. Už tai ne ringiškiui gresia bauda ir maši nos konfiskavimas.
Narkomanų vaikymas – Sizifo darbas Prie Klaipėdos priklausomybės ligų cent ro besirenkantys narkomanai piktina aplinkinių namų gyventojus. Jų buvimu nepatenkinti ir pačios įstaigos darbuoto jai, kurie tikina nežinantys, kaip spręsti su sidariusią problemą. Esą patrulių atvyki mas nėra veiksminga priemonė. Evelina Zenkutė e.zenkute@kl.lt
Priekaištauja darbuotojams
Kiekvienam norinčiajam patek ti į Klaipėdos priklausomybės li gų centrą pirmiausia tenka pra sibrauti pro būrelį nemalonios išvaizdos žmonių. Prie įstaigos stoviniuojantys asmenys rūko, geria alkoholį, tikėtina, jog vartoja narkotikus ar juos platina. Smer kiančių aplinkinių žvilgsnių su laukiantys susirinkusieji į praei vius nekreipia dėmesio ir mano turintys teisę sėdėti prie Taikos pr. 46-ojo namo. Klaipėdos priklausomybės ligų centro direktorius Liudas Andrikis pasakojo, kad dalis besibūriuojan čių žmonių yra metadono programos dalyviai, ateinantys pasiimti prepa rato, kiti čia tiesiog praleidžia laiką. „Iš esamų ir buvusių priklau somų žmonių sulaukiame ir prie kaištų. Esą jie čia buvo ilgus metus, laiptinėje visada vartodavo alkoho lį ir rūkydavo, o dabar juos vaiko iš mėgstamos susibūrimo vietos“, – teigė L.Andrikis. Toli nenueina
Klaipėdos priklausomybės ligų centro direktorius tikino, kad nu siskundimų sulaukia ir iš aplinkui gyvenančių žmonių, kurie tikina dažnai besikreipiantys į policijos pareigūnus. „Įstaigoje lankosi ne tik įvairias priklausomybes besigydantys, bet
ir tie, kuriems reikia įsigyti vairuo tojo pažymėjimą ar leidimą gink lui. Žmonės, atėję čia vieną kartą, antrą sykį sugrįžti nebenori“, – ti kino L.Andrikis. Pasak jo, centro darbuotojai daž nai patys vaiko besibūriuojančius prie centro asmenis.
Pamatę atvykstan čius policijos parei gūnus, jie laikinai pasišalina. Daž niausiai pabėga tie, kurie jau turi nema lonios patirties su teisėsauga. „Geriausiu atveju jie nueina į priešais esančio namo kiemą. Ta da policiją jiems ima kviesti bu tų gyventojai. Iš policijos gavome raštą, jog mūsų įstaiga yra įtrauk ta į patruliavimo maršrutų sąrašą. Kartkartėmis pareigūnai čia apsi lanko“, – kalbėjo direktorius. Įstaigos darbuotojai pastebi, kad buvę ar esami narkomanai, pama tę atvykstančius policijos parei gūnus, laikinai pasišalina. Daž niausiai pabėga tie, kurie jau turi nemalonios patirties su teisėsau ga. Kiti tiesiog sėdi toliau, parei gūnams aiškindami, jog turi teisę leisti laiką centro prieigose.
Senolis mušė žmoną už neištikimybę Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Klaipėdoje gyvenantis 80-metis senolis pateko į areštinę už tai, kad sumušė savo porą metų jaunesnę žmoną.
Debreceno gatvėje gyvenanti mo teris policijai sutuoktinį apskundė
antradienį. Ji tikino, kad pirmadie nį būdamas girtas vyras jai trenkė į veidą ir mušė. Paaiškėjo, jog neblaivus senolis įširdo ir paleido į darbą kumščius sužinojęs, kad prieš 60 metų pati buvo jam neištikima. Antradienį per pietus policinin kai apsilankė šioje šeimoje ir smur tautoją išvežė į areštinę.
Problema: narkomanai, sėdintys prie Priklausomybės ligų centro, neketina apleisti įstaigos laiptinės. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Žmonės, dalyvaujantys metado no programoje, turi pasirašyti su tartį, kuria įsipareigoja nevartoti alkoholio, nerūkyti ir nesibūriuo ti prie pastato. Tačiau savo parei gų jie nevykdo. Reaguoja į signalus
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuo to nusikalstamumo tyrimo tarny bos viršininkas Valdas Narutavi čius teigė, kad situacija apie prie centro besirenkančius narkoma nus yra žinoma. „Keletą asmenų esame sulaikę, buvo pradėti ir ikiteisminiai ty rimai. Ne paslaptis, kad tokiems žmonėms metadonas tik papildo mas priedas. Dauguma jų ir toliau vartoja narkotines medžiagas“, – kalbėjo V.Narutavičius. Pasak jo, atėjusiuosius pasiimti metadono sieja tos pačios bėdos, pa
našus likimas. Šiuos asmenis dažnai vienija ne tik problemos dėl narkoti kų, bet ir pinigų stygius, todėl tiki mybė, kad šioje vietoje galimas nar kotikų platinimas, yra tikėtina. „Specialių reidų mūsų pareigū nai nevykdo, nes Organizuoto nu sikalstamumo tyrimo tarnybos darbo specifika kitokia. Gavę sig nalą, kad pastebėtas galimas nar kotikų vartojimas ar platinimas, vykstame į įvykio vietą ir tikrina me, ar faktas tikras“, – aiškino vir šininkas. Anot jo, situacijos problemiš kumą lemia faktas, kad Klaipėdos priklausomybės centras yra įsikū ręs patogioje ir žmonių lankomo je vietoje. Problema – akivaizdi
Klaipėdos viešosios policijos sky riaus vyriausiasis tyrėjas Arūnas Pu žauskas informavo, kad nusiskundi
mų dėl nuolat prie Priklausomybės ligų centro sėdinčių narkomanų yra, tačiau jų skaičius nėra didelis. „Vienu metu gyventojų iškvie timų būta daugiau. Tikėtina, kad aplinkinių namų žmonės netu ri noro nuolat rašyti skundus. Ta čiau tai nereiškia, kad problemos nėra. Ji – matoma „, – neslėpė A.Pužauskas. Pasak jo, jeigu yra teikiamos pa slaugos tam tikro sluoksnio žmo nėms, reikia susitaikyti su faktu, kad susidursime su konfliktine si tuacija. Kaip teigė vyriausiasis tyrėjas, prie įstaigos pareigūnai lankosi pe riodiškai. „Pastebėję teisės pažeidimų po žymius, juos fiksuojame, tačiau pareigūnai negali be priežasties kabinėtis prie žmogaus, kuris tie siog stovi prie pastato“, – tikino A.Pužauskas.
Vėlavo įrengti rūkymo vietas Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Nors vasara įsibėgėja ir vis daugiau žmonių traukia į paplūdimius, pa skutiniai rūkymo vietas žymintys ženklai juose išdėlioti ne per se niausiai. Teigiama, kad užtruko jų pagaminimas.
Dar prieš gerą savaitę paplūdimy je buvo pažymėta tik pusė rūky mo vietų. 4 ženklai buvo pastatyti
Melnragės ir Girulių paplūdimiuo se, 6 – Smiltynėje. „Buvo įrengtos ne visos rūkymo vietos, nes nebu vo pagaminti visi ženklai. Juos te ko keisti, kadangi senieji sulūžo“, – pasakojo Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direkto rius Liudvikas Dūda. Melnragės ir Girulių paplūdi miuose buvo pastatyti dar 8 rū kymo vietas žymintys ženklai, o Smiltynėje – 2. Šiemet jų daugiau nei pernai. Iš viso Melnragės ir Gi
rulių paplūdimiuose yra 12, o Smil tynės – 8 rūkymo vietos. Rūkymo vietas pliaže siekta įreng ti, kad jų būtų ir bendruose, ir mo terų, ir vyrų, ir nudistų paplūdi miuose. Pernai paplūdimiuose buvo įrengta 19 rūkumo vietų, iš jų 9 – Smiltynėje, 10 – Melnragėje ir Gi ruliuose. Klaipėdos paplūdimiuose rūkyti draudžiama. Tai daryti gali ma tik tam skirtose vietose. Kiekvie ną savaitę žadama tikrinti, kaip plia žo lankytojai laikosi šio draudimo.
10
TREČIADIENIS, BIRŽELIO 26, 2013
namai
namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
Toliaregiškas būsto planavimas – Dar tik sumanymais apie būsimą namą su interjero dizai nere pasidaliję klai pėdiečiai šiandien džiaugiasi gyve nimu savo svajo nių būste. Visus už sakovų norus padė jusi įgyvendinti kū rėja mano, jog toks darbų planas yra sektinas, tačiau spe cialistės praktikoje tai vienetinis atvejis.
Dermė: iš ankstesnio būsto atkeliavusių baldų apmušaluose dominuojantys augaliniai motyvai diktavo ir kitų interjero elementų ornamentiką,
spalvinius sprendimus.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Pas architektą – su planu
„Kadangi namą statėsi nebe jauni žmonės, gerai žinantys, ko jie nori, iš pat pradžių suplanavome, koks turėtų būti būstas. Pradėjome nuo to, kokių konkrečiai ir kokio plo to reikia erdvių, koks turėtų būti jų išdėstymas. Pas architektą už sakovai jau ėjo su mūsų parengtu planu. Architektas su konstrukto riumi jį sutvarkė pagal savo dės nius, projektą dar kartą peržiūrė jome ir kai sutapo visų nuomonės, pradėjome statybas“, – schemą dėstė interjero dizainerė Liubo vė Budiuk. Pašnekovės teigimu, preciziš kai parengtas projektas padėjo iš vengti net ir nedidelių pakeitimų jau statybų metu, sykiu neužtruko ir pats procesas. „Tai išties racionalus ir teisingas sprendimas, įvertinant galutinį re zultatą – šeimininkai yra labai pa tenkinti patogiu, visus jų lūkesčius atitikusiu būstu. Tačiau kad žmo nės taip toliaregiškai galvotų apie namo statybas, mano praktikoje –
Perspektyva: šeimininkaujant prie darbo salos puikiai matyti valgo
Dėmesys: „bendrosiose“ svetainės, virtuvės ir valgomojo erdvėse ne
pirmas atvejis, išskyrus, žinoma, savo namo statybas“, – šypsojosi pašnekovė.
nė krosnelė. Erdvės nepagailėta ir sutuoktinių miegamajam, iš ku rio galima patekti į specialiai šei mininkams skirtą vonios kambarį bei drabužinę. Namuose įrengta ir labai patogi ūkinė patalpa – nedidukas, maž daug 2 kv. m ploto rūsys, kuriame
mojo ir svetainės zonos.
Senovinis šaldytuvas
Pagal užsakovų poreikius pakan kamo tam dydžio sklype Klaipėdos priemiestyje išdygo vieno aukš
to statinys. Tarp svarbiausių būs to planavimo pageidavimų – erdvi svetainė bei bendra virtuvės ir val gomojo zona. Taip pat kad ang i šeim in in kai nenorėjo per žemų lubų, jų aukštis siekia apie 2,8 m, o vieto je židinio buvo pasirinkta kokli
liko užmiršta ir prieškambario zona.
galima laikyti įvairias konservuo tas gėryb es, maisto prod ukt us. Kaip juokavo dizainerė, metodas senoviškas, tačiau patikimas. „Šis „šaldytuvas“ labai patogus, jame laikosi pastovi temperatūra. Iš tiesų tai nėra naujiena, kai kurie žmonės tokius dalykus yra įsiren
11
TREČIADIENIS, BIRŽELIO 26, 2013
namai
Kodėl antstoliai kėsinasi į vaikams skirtas lėšas?
sklandžios statybos Turiu skolų, antstoliai blokavo mano sąskai tas. Ar jie turėjo teisę užblokuoti sąskaitą, į kurią pervedami pi nigai, gaunami vai kams išlaikyti? Daiva
Rasa Stonkuvienė
Klaipėdos sav ivaldybės Teisės skyr iaus vyr iausioji special istė
Į
Liubovė Budiuk:
Poreikiai: namo šeimininkai norėjo erdvaus miegamojo, iš kurio būtų
galima patekti tik į jiems skirtą vonios kambarį bei drabužinę.
Minimaliai: virtuvėje vienintelė viršutinė spintelė stiklo durelėmis –
veikiau kaip akcentas, indauja.
gę, pavyzdžiui, po garažu“, – pa sakojo moteris. Nemetė pinigų į balą
Nors būste dominuoja klasiki niai elementai, kūrėja šio inter jero stilių veikiau linkusi įvardy ti kaip retro.
„Nors statyba nauja, svetainės baldai – iš antikvarinių parduotu vių, supirkti per kokius 10 metų. Šie baldai atkeliavo iš ankstesnio būsto, nes šeimininkams jie pa tinka, yra patogūs. Tiesiog žmo nės praktiški ir nešvaisto pinigų ten, kur to nereikia“, – pripažino
Baldai atkeliavo iš ankstesnio būsto, nes šeimininkams jie pa tinka, yra patogūs. Tie siog žmonės praktiški ir nešvaisto pinigų ten, kur to nereikia.
kūrėja. Pašnekovės teigimu, pri sitaikyti prie „duotų aplinkybių“ nebuvo sunku. „Bet kok į daikt ą gal im a kaž kaip apž aist i, kita vert us, pa tiems užs akovams klas ik in iai sprend im ai buvo patogesn i jų gyvenimui. Žinoma, teko derin tis prie bald ų apm uš al uose do min uojanč io gėl ių motyvo, ta čiau, ieškodami tapetų, plytelių net ur ėjom e siek io, kad tai būt ų toj i gryn oj i, vis iška klas ika“, – tvirtino kūrėja. Štai ir retro stiliaus virtuvė je daug dėmesio skirta racionalu mui, funkcijai – čia faktiškai at sisakyta viršutinių spintelių, nes, šeimininkės patirtimi, jas sudė tinga švarinti. O suprojektuotoje talpioje spin toje galima paslėpti gausybę bui ties rakandų.
pat eikt ą klau sim ą sud ėt in ga a t s a k y t i vien ar eikšm iš kai, nes nėr a aiš ku, kas mok a šias lė šas – ar tai yra pin ig ai, mok am i pag al Išm ok ų vaik ams įstat ym ą, ar vien o tėv ų vaik ams skir iam as išl aik ym as. Kai yra įsi skol in im ų, ants tol iai tur i teis ę nuk reipt i vykd ym ą į pin ig in es lėš as, esanč ias bank uos e, kit o se kred it o įstaig os e ar pas kit us asm en is. Šiuo atv ej u yra priim am as pa tvark ym as arešt uot i pin ig in es lėš as, reik al ing as išiešk ot in ai sum ai ir vykd ym o išl aid oms pa dengt i (CPK 689 str. 1 d.). Antst ol iui arešt uoj ant sąs kai tas bank as nes ut eik ia inf orm a cij os, nei kiek pin ig in ių lėš ų yra sąs kait oj e, nei kok ia šių lėš ų kil mė. Pas it aik o atv ej ų , kai areš tuoj am os sąs kait os, į kur ias per ved am i pin ig ai, skirt i vaik ams išl aik yt i. Sprend žiant klaus im ą, ar ant stol is tur i teis ę nuk reipt i išieš koj im ą į tok ias lėš as, reik ia pir miaus iai išs iaišk int i, kaip jos yra gaun am os. Nuo skolų išieškoj im o aps aug ot os pin ig ų sum os yra iš vard yt os CPK 739 straipsn yj e. Ta i komp ens ac ij os u ž da r buot oj ui prik laus anč ių įrank ių nus id ėv ėj im ą bei nen orm al ias darb o sąl yg as, tarn yb in ėms ko mand ir uot ėms bei pers ik ėl im ui
į kit ą darb o vie tą sk i r t i pi n i g a i , va l s t yb i n io s o c i a l i nio draud im o mot in ys tės, tėv yst ės ir mot in ys tės (tėv yst ės) paš alp os, išm ok os vai k ams, mo kam os pa g a l I šm ok ų va i k a m s į s t at y m ą , laid oj im o paš alp os, išm okos, mok am os pag al Valst yb in ių šalp os išm ok ų įsta tym ą, kit os tiksl in ės soc ia l i n ės i šm ok os, paš alp os ir komp en sac ij os iš valst yb ės ir sa viv ald yb ių biud žet ų nep as it u rinč ioms šeim oms ar asm en ų soc ial in ei par am ai, taip pat išei tin ės išm ok os. Taig i, jeig u vaik ams išl aik yt i skirt os lėš os gaun am os pag al Iš mok ų vaik ams įstat ym ą, reik ia kreipt is į ants tol į ir inf orm uot i jį apie tai bei pat eikt i tai pat virt i nanč ius dok um ent us. Tok iu atv ej u ants tol is priv al o per tris darb o dien as, kai suž in o apie lėš ų kilm ę, vis as jas grąž in ti skol in ink ui. Laik u neg rąž in us nur od yt ų lėš ų, ants tol iui gal i bū ti skir iam a iki 1 tūkst. lit ų dyd žio baud a (CPK 689 str. 6 d.). Jei tai nėr a išm ok os, mok am os pag al Išm ok ų įstat ym ą, ants tol is tur i teis ę jas nur aš yt i. Bet vis ad a gal im a kreipt is į ant stol į ir tart is dėl skol os mok ėj im o dal im is, paaišk int i sit uac ij ą, pa teikt i duom en is, kad tai yra lė šos, mok am os vaik ams išl aik y ti, pas ir aš yt i skol os grąž in im o plan ą. Taip pat gal būt ų prav art u su sit art i, kad lėš os, skirtos vaik ams išl aik yt i, būt ų perv ed am os į jų pač ių asm en in es sąs kait as. Ta da ants tol iai net ur ėt ų gal im y bės šių lėš ų nus kait yt i.
Kaina
nuo
3 400LT/kv.m
Mob. 8 657 92 020 8 657 99 000 www.tauralaukioslenis.lt
12
trečiadienis, birželio 26, 2013
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
–0,09 %
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,0042 DB svaras sterlingų 1 4,0609 JAV doleris 1 2,6272 Kanados doleris 1 2,5044 Latvijos latas 1 4,9240 Lenkijos zlotas 10 8,0220 Norvegijos krona 10 4,2994 Rusijos rublis 100 8,0346 Šveicarijos frankas 1 2,8175
pokytis
+0,8832 % +0,4353 % +0,7671 % –0,3779 % +0,0976 % +0,4219 % –1,3809 % +0,8802 % +0,1742 %
Pakeitimai skinasi kelią Seimas vakar beveik vienbalsiai pri tarė Vyriausybės siūlomiems mo kesčių pakeitimams. Galutinai dėl jų ketinama apsispręsti kitą savaitę.
„Pakeitimai pagerins padėtį tų žmonių, kurių pajamos pačios ma žiausios. Jie neturėtų išmušti sky lės finansų sistemoje“, – vakar Seime sakė finansų ministras Ri mantas Šadžius, pristatydamas ke lių mokesčių įstatymų pataisas. Seimas visiems keturiems įsta tymų projektams po pateikimo pri tarė beveik vienbalsiai, susilaikė Liberalų sąjūdžio nariai, keli kon servatoriai ir Mišriosios Seimo na rių grupės atstovai. Toliau pataisas svarstys komi tetai ir jos bus priimamos skubos tvarka kitą savaitę. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis siūloma neap mokestinamųjų pajamų dydį (NPD) didinti 100 litų – iki 570 litų – ir apmokestinti dideles palūkanas. Taip pat ketinama nustatyti 200 litų NPD už kiekvieną vaiką, taip siekiant paskatinti vaikus augi nančias šeimas. Ministro žodžiais, mažiausias pajamas gaunantys gy ventojai kiekvieną mėnesį šeimos biudžetą papildys 57 litais. Ministro teigimu, negautas pa jamas ketinama kompensuoti, įgyvendinus kitas Gyventojų paja mų mokesčio įstatymo pataisas, – apmokestinant dideles palūkanas, 15 proc. mokestį taikant ir dividen dams bei vertybinių popierių par davimo pajamoms. Siekiant užkirsti kelią piktnau džiauti, siūloma naikinti lengvatą palūkanoms už gyventojų suteiktas paskolas įmonėms ar gyventojams. Investicijų projektus vykdančioms ir į technologijas investuojančioms įmonėms siūloma nustatyti penke rių metų pelno mokesčio lengvatą. Taip pat siūloma pratęsti leng vatinio 9 proc. PVM tarifo šilumos energijai galiojimą iki 2014 m. pa baigos ir nustatyti lengvatinį 5 proc. tarifą kompensuojamiesiems vais tams bei medicinos priemonėms. Akcizų įstatymo pataisomis siū loma didinti akcizus alkoholiui ir tabakui. Pasak R.Šadžiaus, akcizų didinimas leistų į biudžetą papil domai surinkti apie 50 mln. litų.
–0,05 %
–0,33 %
PVM atiduoti nenori
Derlius bus neblogas
Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė nėra linkusi pritarti siūlymui leisti susigrąžin ti pridėtinės vertės mokestį už naujus automobilius, kurių vertė – iki 121 tūkst. litų ir kurie gali vežti ne daugiau kaip 8 keleivius. Nors Susisiekimo ministe rija rekomenduoja Vyriausybei pritar ti lengvatai, Finansų ministerija teigia, kad valstybės biudžetas dėl jos netektų apie 60 mln. litų pajamų per metus.
Grūdų derlius Lietuvoje šiemet turėtų būti geras, tačiau praėjusių metų rekor do nepasieks. Taip teigia Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Romas Majauskas. „Ko gero, nebus tiek, kiek pernai, bet potencialas yra geras. Derlius gali siekti 3,8–4 mln. tonų“, – BNS sakė R.Majauskas. Pasak jo, optimistiškai nu teikia tai, kad javai gerai ištvėrė žiemą, tačiau derlius priklausys nuo orų.
Pigesnių skrydžių butaforija Latvijos skrydžių bendrovė „AirBaltic“ praėjusią savaitę skambiai skelbėsi apie vasa ros bilietų išpardavimą, tačiau kai kurie akcija susigundę klientai liko it musę kandę. Vaida Kalinkaitė v.kalinkaite@diena.lt
Pasijuto apgauta
Viena tokių – skaitytoja Ieva. Ji net kelis kartus bandė šeimai nupirkti kelionę Vilnius–Tbilisis–Vilnius, bet nesėkmingai. „Taip, išties „Airbaltic“ tinkla lapyje buvo pasiūlyta pigesnių bi lietų, bet, juos pasižymėjus, su vedus visų šeimos narių vardus, pavardes ir kitus duomenis, atsi sakius papildomų paslaugų ir jau paspaudus mokėjimo langelį, at sirasdavo užrašas „Atleiskite, to kio skrydžio jums pasiūlyti nega lime“, – pasakojo Ieva. Moteris tikino, kad net ke lis kartus bandė kitomis datomis nusipirkti pigius bilietus, bet vis kas baigdavosi tuo pačiu „Atsip rašome“. „Pykčio pagauta pabandžiau tomis pačiomis datomis užsisa kyti brangesnius bilietus, dides nį bagažą, rezervavau maitinimą, konkrečias vietas lėktuve (tai taip pat kainuoja) ir nepatikėsite – į tą patį skrydį vieta jau atsirado, jokių „Atsiprašau“ neliko. Tiesa, kaina išaugo daugiau nei 1 tūkst. litų“, – teigė Ieva. Problemos nemato
Pašnekovė teigė ne pirmą kar tą įsitikinusi, kad pigesnius „Air Baltic“ bilietus galima įsigyti tik tuo atveju, kai užsisakoma pa pildomų paslaugų, už kurias rei kia papildomai mokėti. Bandant įsigyti akcijos bilietą be papildo mų paslaugų, užsakymo pabaigoje
tinklalapis informuoja, kad laisvų vietų nebeliko. Apie tokius ir pa našius „AirBaltic“ triukus gausu skundų bei komentarų ir interne te. Esą latvių bendrovė jau seniai naudoja tokią rinkodarą. Tačiau „AirBaltic“ korporatyvi nės komunikacijos vicepreziden tas Janis Vanagas tvirtino nesup rantantis, kokia problema iškilo. Jis sakė, kad „AirBaltic“ ekspertai kruopščiai peržiūrėjo tinklalapį ir nerado minėtos problemos, dėl to negali padėti oro linijų bendrovės klientams. J.Vanago teigimu, problemų naudojantis praėjusią savaitę vy kusia vasaros bilietų išpardavimo akcija neturėjo kilti.
Į tą patį skrydį vieta jau atsirado – jokių „Atsiprašau“ neliko. Tiesa, kaina išaugo daugiau nei 1 tūkst. litų.
Europos vartotojų centro teisi ninkė patarėja Jaunė Dalinkevi čiūtė sakė, kad minėta „AirBal tic“ akcija gali būti nesąžiningos komercinės veiklos pavyzdys, kai paskelbus akciją siekiama pri traukti klientų ir tik bandant pa sinaudoti pasiūlymu paaiškėja, kad būtina užsisakyti papildomų paslaugų. „Tokiu atveju reiktų pateikti vi sus įrodymus. Geriausia, kad var totojas būtų pasidaręs kompiute rio ekrano kadrus visų užsakymo žingsnių, kuriuose būtų matyti, kokia kaina yra galutinė be papil domų paslaugų ir su paslaugomis. Pasiūlymo sąlygos turėtų būti iš saugotos, nes galbūt ten įrašyta, kad jis privalo bilietus užsisaky ti kartu su visomis tomis papil domomis paslaugomis“, – aiški no J.Dalinkevičiūtė. Jei pasiūlyme nurodyta papildo mų sąlygų, vartotojas skųstis ne gali, tačiau jei taikomos sąlygos, kurios pasiūlymo naudojimosi tai syklėse nenurodytos, tai pažeidžia vartotojo teises. Pirma reikia tartis pačiam
Reikia išsaugoti įrodymus
Iškilus problemai dėl suteikiamos paslaugos kokybės, kai tą paslaugą teikia valstybė ES narė, padėti gali Europos vartotojų centras. Įsigijus netinkamą prekę ar paslaugą de rėtų kreiptis į Europos vartotojų centrą. Jis ginčus bando išspręsti taikiu kompromiso būdu. Nepavy kus to padaryti centro darbuotojai padeda vartotojui kreiptis į teismą ir nagrinėti skundą ten.
J.Dalinkevičiūtė patarė kiekvie nam vartotojui pirmiausia ban dyti aiškintis situaciją su paslau gos teikėju pačiam. „Pagal bendras skundų nagri nėjimo taisykles reiktų, kad pirma vartotojas pats kreiptųsi į paslau gos teikėją ir pabandytų išspręsti problemą. Šioje stadijoje mes irgi padedame, pavyzdžiui, parašyti skundą, jį išversti, patarti, kokius dokumentus pridėti, kaip aiškiau
parašyti. Tada vartotojas paban do sulaukti atsakymo. Jeigu at sakymas teigiamas, tai viskas ge rai, jeigu neigiamas arba paslaugos teikėjas neatsako, mes tą skun dą jau registruojame ir nagrinėja me kartu su kolegomis, šiuo atveju Latvijoje“, – aiškino ekspertė. Termino, kiek reikia laukti, nėra, bet siūloma palaukti iki mėnesio. Jei po mėnesio atsakymo nesu laukiama, reiktų kreiptis į Euro pos vartotojų centrą. J.Dalinkevičiūtės teigimu, pa prastai daugiau negu pusė skun dų išsprendžiama vartotojų nau dai. „Pardavėjui ar paslaugų teikė jui pateikiamas teisinis pagrindi mas ir išvardijamos vartotojų tei sės, nurodoma, kad jeigu jos nebus garantuotos, vartotojas kreipsis į teismą. Tada jau ir pačiam par davėjui ar paslaugų teikėjui teks daugiau išlaidų“, – tvirtino J.Da linkevičiūtė. Jei skundas atsiduria teisme, Europos vartotojų centras infor muoja skundo teikėją apie visas teismo procedūras, apie specia liai sukurtą ieškinių dėl nedidelių sumų procedūrą, kuri skirta ieški niams iki 2000 eurų. Ši procedūra veikia visose ES šalyse. „Tokiu atveju vartotojus kon sultuojame toliau būtent dėl šios procedūros“, – sakė J.Dalinkevi čiūtė. Ji atkreipė dėmesį, kad dalis skundų neišsprendžiama ir dėl vartotojų kaltės, nes šie pamiršta išsaugoti pirkimo kvitus, svarbius dokumentus ar kitus įrodymus.
BNS inf.
100 litų
– tiek siūloma didinti NPD.
Įvaizdis: apie „AirBaltic“ triukus gausu skundų ir komentarų internete. Esą latvių bendrovė jau seniai naudoja tokią prieštaringai vertinamą
rinkodarą.
Martinio Zilgalvio / BFL nuotr.
13
trečiadienis, birželio 26, 2013
pasaulis Kritika latviams
Minima tarp kandidatų
Įžūlus išpuolis
Rusijos užsienio reikalų mi nisterijos atstovas Aleksand ras Lukaševičius išreiškė pa sipiktinimą Latvijos parlamen to praėjusią savaitę priimta įstatymo pataisa, kuria bet ko kiuose viešuose renginiuose uždraudžiama naudoti Tarybų Sąjungos ir nacistinės Vokieti jos simbolius.
Prezidentė Dalia Grybaus kaitė yra minima tarp kandi datų užimti Europos Komisi jos pirmininko postą, kaip tei gia „Reuters“. D.Grybauskai tės pavardė minima greta Len kijos, Suomijos ir Švedijos premjerų, dviejų eurokomisa rų, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Parlamento vadovų.
Talibano kovotojai ataka vo Afganistano prezidentūros komplekso vartus sostinėje Kabule. Tai pati įžūliausia ataka sostinėje po to, kai šalies prezi dentas Hamidas Karzai vos iš vengė žūties Talibanui ataka vus kasmetį karinį paradą Ka bule. Pasak pareigūnų, per šią ataką civiliai nenukentėjo.
Derybos tęsis
Prie Milano teismo rūmų vienas seny vo amžiaus italas džiaugsmingai iš kėlė rankas į dangų. Buvęs Italijos prem jeras Silvio Berlus coni, atrodo, gavo tai, ko nusipelnė. Bent taip mano šis vyriškis. Septyne ri metai belangės – bausmė griežta.
Turkijai vėl atveriami vartai de rėtis dėl narystės ES. Tiesa, san tykius tarp Ankaros ir pagrindi nės ES šalies Vokietijos aptemdė vokiečių vyriausybės kritika dėl griežto protestų numalšinimo.
Karšta: ar suirzęs S.Berlusconi nesiims griauti trapios Italijos valdančiosios koalicijos?
Tai, kad ES ministrai sutarė pra tęsti derybas su Turkija, pranešė ES šiuo metu pirmininkaujanti Airija. Derybos nutrūko prieš trejus metus. Tiesa, iki tol ne daug kas buvo padaryta. Nuo 2005 m., kai Ankara pa siprašė į ES, iš 35 skyrių Turki ja yra perėjusi derybas dėl 13-os, o iki galo suderėtas tėra vos vie nas skyrius. 16-a skyrių įšaldyti neribotam laikui. „Reuters“ nuotr.
Temidė verčia prakaituoti Tinkamas atpildas?
Teismas buvo negailestingas. Net prokurorai S.Berlusconi siūlė šeše rius metus, tačiau teismas nuspren dė, kad buvęs ministras pirminin kas vertas gerokai daugiau. Mokėti už seksą nepilnametei – ne juokas. Maža to, teismas S.Berlusconi uždraudė eiti viešas pareigas, nes pripažino jį kaltu mokėjus už sek so paslaugas nepilnametei prosti tutei, o vėliau pasinaudojus tarny bine padėtimi išlaisvinant tą pačią prostitutę iš kalėjimo, kai ši polici jos buvo sučiupta vagiliaujanti. Erotiniai vakarėliai
Skandalo herojė Karima El Mah roug, Italijoje geriau žinoma kaip Ruby Rubacuori (Rubi Širdžių Daužytoja – it.). Prokurorai tvir tino, kad merginai buvo 17 metų, kai S.Berlusconi ją pakvietė į sa vo ištaigingą vilą netoli Milano ir mokėjo jai už sekso paslaugas per vadinamuosius bunga bunga va karėlius. Skandalas kilo 2010 m. Ta da S.Berlusconi dar buvo Italijos premjeru. Tačiau aukštos pareigos, atrodo, jam visai nekliudė rengti prabangių erotinių vakarėlių. Apie vakarėlius ne sykį rašė Itali jos žiniasklaida, todėl po kurio lai ko jais susidomėjo teisėsauga. K.El Mahroug, duodama parody mus 2010 m., sakė, kad bunga bun ga vakarėliai buvo erotinių šokių sesijos, taip pat teigė, jog S.Berlus coni jas organizuodavo, esą nusi žiūrėjęs nuo buvusio Libijos dikta toriaus Muammaro al Gaddafi. Prokurorai tvirtina, jog K.El Mahroug gavo iš S.Berlusconi apie 7 tūkst. eurų, kad pasirodytų jo va karėlyje. Tačiau S.Berlusconi pa
reiškė, kad lytinių santykių su ne pilnamete neturėjo, vėliau pati K.El Mahroug taip pat pakeitė plokštelę ir sakė, jog nieko neleistino per va karėlius nenutiko. Be to, marokietė aiškino, kad ją žeidžia spaudos komentarai, esą ji prostitutė. Tačiau tuo istorija nesibaigė. Italijos teisėsaugos rūstybę mili jardierius žiniasklaidos magnatas užsitraukė dar ir dėl to, kad K.El Mahroug ištraukė iš kalėjimo, kai ši buvo policijos sulaikyta už smul kią vagystę. Tiesa, paties S.Berlusconi advo katai sakė, kad premjeras manė, jog K.El Mahroug yra buvusio Egipto prezidento Hosni Mubarako duk terėčia, todėl neva norėjo išveng ti diplomatinio incidento. Politinis susidorojimas?
Deja, teismo tokie pasiaiškinimai nesugraudino. Bet S.Berlusconi pareiškė, kad teismo sprendimas – „neįtikimas“. Esą jį mėginama pa šalinti iš politikos. „Buvau visiškai įsitikinęs, kad būsiu išteisintas, nes nebuvo visiš kai jokios galimybės, jog būsiu pri pažintas kaltu, remiantis tais įro dymais, – rašė savo „Facebook“ profil yje S.Berlusconi. – Esu vi siškai nekaltas.“ O S.Berlusconi advokatai pareiš kė, kad jie neketina sėdėti rankų sudėję, ir žada kreiptis į aukštesnės instancijos teismą su apeliacija. Teisininkas Niccolò Ghedini tvirtino, kad sprendimas – „ne logiškas“, o buvusio premjero at stovas Paolo Bonaiuti pareiškė, jog nuosprendis patvirtina „mėginimą pašalinti S.Berlusconi iš politikos scenos...“.
S.Berlusconi šalininkai sociali niuose tinklalapiuose liejo tulžį, o priešininkai plojo. Kai kurie čia pat – prie teismo rūmų. S.Berlusconi dukra Marina, ku ri yra jo investicijų bendrovės „Fi ninvest“ valdybos pirmininkė, sakė, jog šis procesas buvo „absurdo vai dinimas, niekaip nesusijęs su tei singumu“, ir kad buvusio premje ro kaltę pripažįstantis nuosprendis „buvo parašytas nuo pat pradžių“. Vidaus reikalų ministras Ange lino Alfano, kuris yra S.Berlusconi Laisvės žmonių partijos (PDL) sek retorius, sakė, kad teismo nutar tis buvo „blogesnė nei blogiausias scenarijus“, taip pat paragino bu vusį premjerą „žygiuoti toliau“. Trapi koalicija
Politikos ekspertai suskubo gąs dinti, kad nutartis S.Berlusconi ga li destabilizuoti labai trapią Italijos valdančiąją koaliciją. Amerikos universiteto Romoje politologijos profesorius Jamesas Walstonas pabrėžė, kad šis nuo
sprendis „pabrėš jau esamus ne sutarimus (ministrų) kabinete“. „S.Berlusconi šalininkai gina jį netgi aistringiau nei anksčiau. Jie spjaudosi ugnimi ir krauju, – sakė jis. – Temperatūra aplink S.Berlus coni nepaprastai padidėjo. Dabar jis turi panaudoti kiekvieną gink lą iš savo arsenalo.“ Italijos vyriausybės ir taip nesi sekė formuoti. Šiuo metu S.Ber lusconi partijos PDL palaikymas – labai svarbus. Tačiau ekspertai perspėjo, kad teismo verdiktas gali kaip reikiant užrūstinti S.Berlusconi ir jis gali imti grasinti koalicijai, jei jam ne bus garantuota teisinė apsauga. Vis dėlto teisininkai sako, kad teismo procesas prieš buvusį premjerą užtruks dar labai ilgai. Galbūt net ne vienus metus. Be to, mažai tikėtina, kad S.Ber lusconi kada nors atsidurs kalė jime, nes Italijoje galioja švelnios laisvės atėmimo taisyklės vyres niems nei 70 metų asmenims. BBC, „The New York Times“, BNS inf.
Sudėtingi santykiai su teisėsauga Nuo praeito amžiaus dešimtojo de
šimtmečio, kai iškilo į valdžią, S.Ber lusconi buvo įsivėlęs į daug teismo procesų. Tačiau ankstesni kaltinimai buvo arba atmetami, arba byloms sueidavo senatis, arba kaltę pripažįs tantys nuosprendžiai būdavo panai kinami per apeliacinius procesus. Milano teismas praeitą mėnesį pa
tvirtino nutartį dėl mokestinio sukčia vimo, susijusio su S.Berlusconi žiniask laidos imperija „Mediaset“. Patvirtintas jam skirtas vienų metų laisvės atėmi mas ir draudimas penkerius metus
eiti viešas pareigas, tačiau šio spren dimo vykdymas sustabdytas, kol bus išnagrinėta antra apeliacija. Pirmą ją S.Berlusconi pralaimėjo. Galutinis nuosprendis bus skelbiamas spalį. S.Berlusconi pavardė figūruoja by
loje dėl galimo slaptos informaci jos nutekinimo. 2013 m. už tai buvęs premjeras buvo nuteistas metams kalėjimo. Pasak teisėsaugos, S.Berlus coni neteisėtai nutekino slaptus poli cijos pokalbius apie savo tuometį po litinį varžovą Piero Fassino „Il Giorna le“ dienraščiui, kurį pats valdo.
Numatoma, kad tos derybos prasidės rudenį – tikriausiai spalį, po rinkimų Vokietijoje. Turkijos užsienio reikalų mi nistras Ahmetas Davutoğlu pa sveikino šį žingsnį. Tiesa, kitame pareiškime Turkijos užsienio rei kalų ministerija šį ES sprendimą nors pavadino „žingsniu teisin ga linkme“, bet pabrėžė, kad jis „neadekvatus“, nes nutarta de rybų pradžią atidėti iki rudens. Tikėtasi, kad derybos prasidės jau šiandien, tačiau Berlynas, pa laikomas Austrijos ir Nyderlan dų vyriausybių, blokavo šį planą, kilus susirūpinimui dėl Ankaros griežtų veiksmų prieš protestuo tojus per demonstracijas. Dabar numatoma, kad tos de rybos prasidės rudenį – tikriau siai spalį, po rinkimų Vokietijoje. Vokietijos kanclerė Ange la Merkel anksčiau sakė, kad ją šokiravo tai, jog spręsdama kri zę, kurią sukėlė prieš vis labiau autoritarinį valdymą protes tuojantys demonstrantai, An kara pirmenybę atidavė bruta liai policijos jėgai. Turkijos kelias į ES duobė tas. Kai kurios ES šalys mano, kad Turkijos prisijungimas prie Bendrijos sustiprintų ES. Turki ja – svarbi regioninė galia ir vie na svarbiausių NATO narių, to dėl sustiprintų ES pozicijas tiek Artimųjų Rytų regione, tiek pa sauliniu mastu. Narystės priešininkai sako, kad šalis, turinti 73 mln. gyven tojų, turėtų pernelyg daug įta kos sprendimų priėmimo pro cesui ES. BNS, BBC inf.
14
trečiadienis, birželio 26, 2013
sportas Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tvarkaraštis
Pagerbtos medalininkės
Birželio 27 d. (ketvirtadienis) 10 val. – krepšinis (10 val. – Vlado Knašiaus krepšinio mokykla, Dubysos g. 10-2, 13 val. – sporto salė, Taikos pr. 61A). Birželio 28 d. (penktadienis) 8 val. – golfas (golfo aikštynas „National Golf Resort“ Stančių k., Klaipėdos r.). 9 val. – krepšinis (V.Knašiaus KM, Dubysos g. 10-2, ir sporto salė, Taikos pr. 61A). 10 val. – šaudymas (Žvejų g. 3). 10 val. – tenisas (10 val. – Šv. Pranciškaus Azyžiečio vienuolyno „Vilties“ teniso aikštynas, Savanorių g. 4, 11 val. – vaikų teniso klubo „TennisStar“ aikštynas, S.Daukanto g. 5). 11 val. – stalo tenisas (sporto rūmai, S.Dariaus ir S.Girėno g. 10). 12 val. – lengvoji atletika (disko ir ieties metimas; Klaipėdos centrinis stadionas, Sportininkų g. 46). 12 val. – badmintonas (sporto salė, Burių g. 5). 14 val. – tinklinis (sporto salė, Pilies g. 4). 18 val. – plaukimas („Gintaro“ baseinas, S.Daukanto g. 29). 20 val. atidarymas (Klaipėdos arena, Dubysos g. 10). Birželio 29 d. (šeštadienis) 8 val. – golfas. 9 val. – badmintonas. 9 val. – tenisas (abiejuose aikštynuose).
Atletė: S.Venckutė gyvenime ne-
panaši į atletę, rungtyniaujančią kovinėje sporto šakoje.
Vicečempionė: meras V.Grubliauskas patyrusią D.Mačiūtę neseniai
sveikino už pergalę planetos čempionate.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Šveicarijoje surengtame Europos kiokušin karatė čempionate suaugusiųjų grupėje du medalius laimėjo Diana Mačiūtė, jaunių pirmenybėse nugalėtojos vardą iškovojo Skaistė Venckutė.
10 val. – stalo tenisas. 10 val. – šaudymas. 10 val. – šaudymas iš lanko (Sporto ir sveikatingumo bazė, Smiltynės g. 13). 10 val. – kėgliai (sporto baras „Honolulu“, Naujojo Sodo g. 1). 10 val. – krepšinis (V.Knašiaus KM, Dubysos g. 10-2, ir sporto salė, Taikos pr. 61A). 10 val. – šiaurietiškas ėjimas (prie Vasaros estrados, Liepojos g. 1). 10 val. – paplūdimio tinklinis (Antrosios Melnragės paplūdimys ir Šv. Pranciškaus Azyžiečio vienuolyno parkas, Savanorių g. 4). 11 val. – šaškės (paprastosios šaškės; lengvosios atletikos maniežas, Taikos pr. 54). 11 val. – keliautojų sportas (varžybos baidarėmis Minijos upe; startas – Stalgėnuose, Plungės r., prie tilto, finišas – poilsiavietėje „Žemsodis“, Mardosų k., Plungės r.). 11 val. – tinklinis. 11.30 val. – smiginis (lengvosios atletikos maniežas, Taikos pr. 54). 11.30 val. – biliardas (atrankos varžybos; sporto baras „Honolulu“, Naujojo Sodo g. 1, ir biliardo klubas „Blackball“, Herkaus Manto g. 31).
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Šauniosioms klaipėdietėms vakar rankas spaudė meras Vytautas Grubliauskas bei miesto Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjas Mantas Bagočius. „Jūsų pergalės – šaunus Klaipėdos vardo garsinimas“, – sakė meras, įteikdamas gėles ir padėkos
Česlovas Kavarza
12 val. – riedučiai (Poilsio parkas).
Lenkijoje vykusiose Europos jaunių orientavimosi sporto su kalnų dviračiais taurės varžybose nustebino dvi prizines vietas užėmusi Milda Dautartaitė.
12.30 val. – orientavimosi sportas (sprintas; Atgimimo aikštė). 14 val. – lengvoji atletika (estafetės 10 po 1000 m varžybos, startas ir finišas – Atgimimo aikštėje). 14 val. – šachmatai (viešbučio „Amberton Klaipėda“ konferencijų centras, Naujojo Sodo g. 1). Birželio 30 d. (sekmadienis) 9 val. – badmintonas. 9 val. – tenisas (abiejuose aikštynuose). 10 val. – krepšinis (pusfinaliai ir finalai; sporto salė, Taikos pr. 61A). 10 val. – stalo tenisas. 10 val. – šaudymas iš lanko. 10 val. – šaškės (tarptautinės šaškės). 10 val. – šachmatai. 10 val. – paplūdimio tinklinis (abiejuose aikštynuose). 11 val. – biliardas (finalinis etapas; sporto baras „Honolulu“, Naujojo Sodo g. 1). 11 val. – orientavimosi sportas (vidutinė trasa; Smiltynė, skulptūrų parkas). 11 val. – tinklinis. 12 val. – keliautojų sportas. (pėsčiųjų varžybos; prie Vasaros estrados, Liepojos g. 1). NEĮGALIŲJŲ VARŽYBŲ PROGRAMA
Birželio 29 d. (šeštadienis) 10 val. – plaukimas („Gintaro“ baseinas, S.Daukanto g. 29). 12 val. – bočia (lengvosios atletikos maniežas, Taikos pr. 54). 12 val. – paplūdimio tinklinis (Antrosios Melnragės paplūdimys). Birželio 30 d. (sekmadienis) 10 val. – bočia. 10 val. – paplūdimio tinklinis. 11 val. – smiginis (lengvosios atletikos maniežas, Taikos pr. 54).
„Shodan“ klubo kovotoja S.Venckutė, pirmą kartą dalyvavusi tokio lygio varžybose, rungtyniavo svorio iki 60 kg grupėje. Finalinė kova su bulgare buvo viena gražiausių ir atkakliausių merginų grupėje. Varžybas teko net tris kartus pratęsti. Po lemiamos minutės klaipėdietė iškovojo nugalėtojos titulą.
M.Dautartaitė – dukart prizininkė
11.45 val. – sportinė žūklė (Smiltynės krantinė, nuo perkėlos Jūrų muziejaus link). 12.15 val. – plaukimas.
raštus ne tik sportininkėms, bet ir jų treneriams Lukui Kubiliui ir Jurgitai Činauskaitei-Četiner. „Okinavos“ klubo prezidentei D.Mačiūtei geriau sekėsi kumitė (kovų) rungtyje, kurioje tapo vicečempione. Kata (technikos demonstravimo) rungtyje ji, patekusi tarp geriausių sportininkių, užėmė trečiąją vietą.
Klaipėdietei itin gerai sekėsi mišrių dvejetų rungtyje, kurioje ji dalyvavo su neringiškiu Vyteniu Miliūnu. Lietuvių pora, nusileidusi tik Rusijos orientacininkams Elenai Melichovai ir Vladimirui Emeliančikui, iškovojo sidabro medalius. Lietuvos merginų trijulė – Patricija Babrauskaitė, Viktorija Michnovič iš Vilniaus ir M.Dautartaitė šokinėjo iš džiaugsmo po estafetės varžybų, kuriose jos užėmė trečiąją vietą. Jos vos 1 min. 14 sek. pralaimėjo vicečempionėms rusėms. Arti medalių M.Dautartaitė buvo asmeninėje rungtyje. Ji, 5,2 km su 15 kontrolinių punktų trasą įveikusi per 46 min. 27 sek., užėmė aukštą penktą vietą. Jaunoji klaipėdietė nepabūgo išmėginti jėgas ir kartu vykusiame Senojo žemyno jaunimo čempionate. Merginoms reikėjo kuo greičiau rasti 15 KP, išdėstytų 5,3 km trasoje. Čempione tapo Rusijos atstovė Anastasija Trifilenkova – 26 min. 56 sek. Ričardo Tėvelio auklėtinės debiutas tokio lygio varžybose buvo visai neblogas. Ji užėmė 9-ąją vietą, atlikusi užduotį per 30 min. 24 sek. Gerai „Viesulo“ sporto centro sportininkė pasirodė ir ilgojo-
Žvaigždutė: jaunoji klaipėdietė (balti marškinėliai) tapo čempionato
staigmena.
je 14,2 km trasoje, kurioje buvo 20 KP. M.Dautartaitė, finišą pasiekusi per 1 val. 55,05 sek., buvo 10-a. Čempione tapo čekė Katerina Novakova. Jaunimo grupėje arti medalio buvo Vytenis Miliūnas iš Neringos sporto mokyklos, 18 KP 5,8 km trasoje suradęs per 23 min. 29 sek. Ketvirtąją vietą užėmęs neringiškis nugalėtojui prancūzui Cedricui Beillui pralaimėjo vos 1 min. 14 sek. Vyrų varžybose nacionalinės rinktinės garbę gy-
nęs Egidijus Pilypas buvo toli nuo prizininkų. Elitiniams sportininkams paruoštoje 6,6 km (oro linija) su 19 KP trasoje E.Pilypas sugaišo 29 min. 17 sek. Klaipėdietis užėmė 48-ąją vietą. Antrą dieną laukė vidutinė trasa. 11,5 km su 22 KP distanciją mūsų orientacininkas įveikė 42-as. Rugpjūčio mėnesį orientacininkų su kalnų dviračiais laukia pasaulio čempionatas, vyksiantis Estijoje.
19
trečiadienis, birželio 26, 2013
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Obuolio“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Ricko Riordano knygą „Persis Džeksonas ir Olimpo dievai. Monstrų jūra“.
Rick Riordan. „Persis Džeksonas ir Olimpo dievai. Monstrų jūra“. Po vasaros, kurią praleido stengdamasis, kad nekiltų katastrofiškas karas tarp graikų dievų, Persis Džeksonas baigia septintą klasę neįprastai ramiai. Vienintelė bėda – prie jo priskreto Taisonas, silpnaprotis milžinas valkata, kurį kiti vaikai skriaudžia. Tačiau ramybė ilgai netrunka. Po kvadrato su žmogėdromis mokyklos salėje, kuri virto degėsių krūva, berniukas sužino, kad bėdų kilo ir Pusdievių stovykloje, kurioje tikėjosi smagiai paatostogauti. Pusdievius, tokius kaip Persis, saugojusią Talijos pušį kažkas apnuodijo ir dabar vienintelę saugią vietelę žemėje siaubia mitologinės pabaisos. Maža to, reikia gelbėti draugą Grouverį saloje už Monstrų jūros, kuria kadaise plaukiojo graikų didvyriai. Tik mūsų laikais ši jūra vadinama kitu vardu: Bermudų trikampiu. Taip ir neaišku, ar būti Poseidono sūnumi yra privalumas, ar žiaurus pokštas...
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 2 d.
Avinas (03 21–04 20). Nepatartina įsigyti naujų daiktų, nes vėliau galite gailėtis, kad per daug išleidote. Jūsų prioritetai gali įžeisti kitą žmogų. Kaip elgtis painiose situacijose, jums pakuždės intuicija. Jautis (04 21–05 20). Labai sėkminga diena. Jausite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Galite įsimylėti, tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau negu galite įvykdyti. Dvyniai (05 21–06 21). Norėsite bendrauti ir dalytis mintimis. Tačiau pokalbio partnerį rinkitės atsargiai, kad vėliau netektų gailėtis dėl to, ką pasakėte. Atminkite, kad geras pašnekovas gali tapti ištikimu draugu. Vėžys (06 22–07 22). Kalbėsite įtikinamai, tad palankus laikas ieškoti bendraminčių. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Liūtas (07 23–08 23). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas priimti svarbius sprendimus. Tik iki rytojaus viso to nepamirškite. Mergelė (08 24–09 23). Kils abstrakčių idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Palanki diena skaityti, žiūrėti filmus, intelektualias televizijos laidas. Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų idealai ir svajonės gali tapti nesėkmių ir motyvacijos praradimo priežastimi. Atitrūkęs nuo realybės pakenksite savo planams, todėl patartina nepasiduoti iliuzijų traukai. Pats laikas susikoncentruoti į svarbiausius gyvenimo momentus, sutvarkyti reikalus. Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų interesai prieštarauja jūsų vertybėms. Galbūt neigiamai vertinsite tradicijas ar nesutiksite su vyresniais, autoritetingais žmonėmis. Pasistenkite dėl savo abejonių nesusikivirčyti su aplinkiniais. Šaulys (11 23–12 21). Stenkitės vengti konfliktų. Realybė neatitiks jūsų norų ir jausmų, dėl to patirsite nuoskaudą. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas. Ožiaragis (12 22–01 20). Dėl skirtingo vertybių suvokimo įsivelsite į konfliktą, kuris vers ieškoti kompromiso. Neverta pabrėžti savo nepasitenkinimo. Susitvardymas – pagrindinis šios dienos žodis. Vandenis (01 21–02 19). Iš pirmo žvilgsnio atrodęs teisingas pasirinkimas prieštaraus jūsų vertybėms. Užuot ėjęs lengvesniu keliu, pasuksite sudėtingesniu, ir tai nėra teisinga. Nespręskite svarbių klausimų. Žuvys (02 20–03 20). Netinkamas laikas įsigyti naujų daiktų, rinktis spalvas, nes daugelis nesupras jūsų skonio. Šis sudėtingas laikotarpis baigsis, tik reikia kantrybės, o dabar geriausia pabūti vienam.
Orai
Šiandien visoje Lietuvoje palis, tačiau išsilaikys šilti orai – bus 21–26 laipsniai šilumos. Ketvirtadienio naktį taip pat šiek tiek palis, dieną bus debesuota su pragiedruliais, lyti gali Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje. Temperatūra naktį bus 15–17, dieną 18–23 laipsniai šilumos.
Šiandien, birželio 26 d.
+24
+22
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)
+24
Šiauliai
Klaipėda
+27
Panevėžys
+27
Utena
+24
4.53 22.24 17.31
177-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 188 dienos. Saulė Vėžio ženkle.
Tauragė
+25
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +17 Brazilija +26 Briuselis +19 Dublinas +18 Kairas +35 Keiptaunas +16 Kopenhaga +17
kokteilis Nori šventės ir rudenį Pranas sutinka su tuo, kad Rasos, Ku pol inės, Joninės – graž i vasaros šven tė. Be to, jis mano, kad ir ruden į, rugsė jo 21 dieną, rudens lygės laiku sureng ta šventė taip pat būtų puik i. „Arba ką nors panašaus būt ų gal ima organizuoti per šv. Pranciškaus varda dienį – spalio 4 dieną. Kartu pagerbtu mėme ir dabart in į popiež ių Pranciš kų“, – uodegą vizg ino Pranas. O Janina dar neatsigauna po Joninių. „Tikrai šaunios buvo Joninės, net oras pamalonino. Jau laukiu kitų metų, nau jų šok ių, linksmų draug ų, ger ų kaimy nų!“ – krykštavo „Kokteilio“ gerbėja.
Londonas +22 Madridas +32 Maskva +32 Minskas +28 Niujorkas +34 Oslas +17 Paryžius +21 Pekinas +31
Praha +14 Ryga +29 Roma +24 Sidnėjus +16 Talinas +28 Tel Avivas +30 Tokijas +22 Varšuva +18
Vėjas
2–5 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+21
+22
+19
+18
5
+17
+18
+17
+16
6
rytoj
penktadienį
+18
Marijampolė
Vilnius
+23
Alytus
Vardai Jaunius, Jaunutis, Mingaudas, Paulius, Viltautė, Virgilijus.
birželio 26-ąją
Rytas
+17
+26
+24
+17
+15
3
1541 m. Per u sost inėje Limoje nuž udytas ispa nų užkar iautojas Fran cisco Pizarro. 1812 m. Lenkija formaliai pasiskelbė nepriklauso ma valstybe, tačiau Na poleonas Bonapartas at sisakė ją pripažinti. 1843 m. Honkongas pa skelbtas Did žiosios Bri tanijos kolonija. 1945 m. 50 valst ybių San Franciske (JAV) pa sirašė Jungt in ių Taut ų įkūrimo chartiją.
1976 m. Toronte, Kana doje, įvyko vieno aukš čiausių (533 metr ų) pa saulyje bokšto atidar y mas. 1988 m. sov iet ų žydai Maskvos gatvėse viešai reikalavo teisės emig ruoti, tačiau milicija per kel ias minutes sulaikė susibūrimo iniciatorius. 1990 m. Nelsonas Man dela JAV Kongrese ragi no tęst i sankcijas prieš PAR, kol šalyje nebus įgyvendintos reformos.
2010 m. mirė politikas, Liet uvos Prez identas Alg irdas Mykolas Bra zauskas. Gimė 1932 m.
M.Lewinsky „negližė“ ir laiškai – aukcione Los Andželo aukcione šią savaitę parduodamas juodas „negližė“ ir kiti daiktai, kažkada priklausę gar siajai Baltųjų rūmų stažuotojai Mo nicai Lewinsky.
Šokiai: šventėje vyravusi gera
nuotaika, skambėjusi pašėlusi muzika skatino žmones links mintis.
Tikra istorija Jon in ių nakt į su man imi ėmė kalbėt is ne tik gyvuliai, bet ir žmona. Sako: „Albi nai, sėsk prie stalo, viską tau atleisiu“.
Iš pasiaiškinimo policijoje „Asfaltas pak ilo ir trenkėsi man į vei dą. Teko miegoti stovint“.
Kai įgriso šašlykai Kai į šašlyk us ir keptas dešreles ne begal ite paž iūrėt i, vietoj jų iki kitos – Jūros – šventės gal ite mėgaut is mig dol in iu kokteil iu. Per nakt į pam irk y tus migdolų riešutus sumaišyk ite su stikl ine vandens, sut rink ite trint u vu. Gautą pieną perkošk ite, supilk ite atgal į trintuvą ir dar kartą sutrink ite su 3 datulėmis, puse arbatinio šaukš tel io cinamono ir 5–8 šviež ių mėtų la pel iais. Sotu, neapsunk ina skrand žio ir gausu vitaminų bei mineralų. Taip pat gana gera alternatyva šašly kams – banan in is kokteil is: sut rink i te smulk int uv u du bananus, šaukš tą vandenyje mirkytų žemės riešutų, dvi stikl ines kef yro ir ketv irt į arbat i nio šaukštel io cinamono.
Linksmieji tirščiai – Kokie žodžiai labiausiai nervina my lint is? – Aš jau grįžau, brang ioji. Česka (397 719; ar tiesa, kad vyrai savo gyvenime moterų nesupranta du kartus: prieš vestuves ir po jų?)
Tarp kitų aukcionui pateiktų daik tų yra Billo Clintono pasirašytas laiškas M.Lewinsky mylimajam ir jos laiškas, kuriame yra tokia eilu tė: „Aš moku puikiai per akis me luoti, ar ne“. Ant Baltųjų rūmų firminio po pieriaus atspausdintas ir B.Clin tono pasirašytas laiškas buvo skirtas M.Lewinsky mylima jam Andy Bleileriui. Remiantis
„Washington Post“, A.Bleilerio, buvusio M.Lewinsky dramos būrelio mokytojo, santykiai su ja prasidėjo 1992 metais ir tęsėsi penkerius metus, net ir tuomet, kai ji jau palaikė artimus santy kius su B.Clintonu. Aukcione taip pat parduodami įvairūs drabužiai iš M.Lewinsky garderobo, kuriuos ji buvo ati davusi A.Bleilerio žmonai Kate. Tarp jų yra grindis siekiantis juo das „negližė“, žalio šilko palaidi nė, keli švarkai ir kelnės. Daiktus aukcionui pasiūlė buvusi A.Bleilerio žmona Kate Nason. BNS inf.
Sprendimas: Kryme už pasivaikščiojimą ar pasivažinėjimą dviračiu
bus renkamas mokestis.
Kryme apmokestins žygius gamtoje Ukrainoje Krymo autonominės respublikos parlamentarai prita rė nutarimo projektui, kuriuo no rima įvesti mokesčius už antraei lių ir šalutinių miško išteklių pa naudojimą, praneša Ukrainos nau jienų agentūra LIGABiznesinform savo portale liga.net.
Numatytas mokestis ne tik už gal vijų ganymą ir šienavimą, bet ir už laukinių vaisių, riešutų, grybų, uo gų, vaistažolių rinkimą. Pavyzdžiui, už vieną kilogramą riešutų teks sumokėti pusantros grivinos, o kilogramas vaisių, gry
bų, uogų ir vaistažolių kainuos vieną griviną. Galvijo ganymas gyvento jams atsieis 49 grivinas per metus, šienavimas – 5 grivinas už hektarą (10 Ukrainos grivinų – 3,1927 lito). Už pasivaikščiojimą ar pasivaži nėjimą dviračiu taip pat bus renka mas mokestis – po 10 grivinų nuo žmogaus per metus, o už raitus žy gius – po 15 grivinų per metus. Projekto autoriai nurodo, kad to kia naujovė padės padidinti įplau kas į vietinį biudžetą ir užtikrins racionalų miško gėrybių panau dojimą. BNS inf.
Sapnininkas Ką šiąnakt sapnavote?
Sapne regėti dumblą – rūpesčiai; įklimpt i į jį arba braid žiot i – vargas, rū pesčiai ir skurdas. Sapnuot i dvok ian tį dumblą reišk ia, jog lauk ia barn iai su nepaž įstamais blogais žmonėm is, tu rinčiais blog ų ket in imų. Sapne įkrist i į dumblą arba juo susitepti – liga. Sapnuoti ilgas blakstienas – laukia lai mė, trumpas – rūpesčiai.