2013 06 27 klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

www.kl.lt

KETVIRTADIENIS, BIRŽELIO 27, 2013

146 (19 749)

Kaina 1,30 Lt

Jū­ro­je – bank­ro­to spąs­tai Bank­ru­tuo­jan­čios kom­pa­ni­jos lai­vuo­ se įstri­gę Lie­tu­vos jū­ ri­nin­kai nė ne­nu­ma­ no, kaip iš­si­kaps­ty­ti iš ne­pa­vy­dė­ti­nos si­ tua­ci­jos. Jie jau grei­ tai pri­trūks mais­to ir ge­ria­mo­jo van­dens, o lai­vų pa­lik­ti ne­ga­ li, nes taip pra­ras­tų ir pu­sės me­tų dar­bo už­mo­kes­tį, ku­ris nė­ ra iš­mo­kė­tas. Prog­ no­zės taip pat ne­ guo­džia, nes lai­min­ gos is­to­ri­jos pa­bai­ gos ga­li tek­ti lauk­ti ir ke­le­rius me­tus.

„Klaipėdos apskrityje girtų dviratininkų tiek daug, jog pirmaujame šalyje.“ Kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis atskleidė, kokioje srityje nestinga „puikių“ pasiekimų.

12p.

Gy­va­čių mais­tas – ka­čiu­kai Kris­ti­na Len­kai­ty­tė k.lenkaityte@kl.lt

Gy­vū­nų prie­glau­dos sa­va­no­rei pa­ skam­bi­nęs vy­ras pa­reiš­kė: „Rei­ kia ka­čiu­kų“. Mer­gi­nai pa­si­do­mė­ jus pla­čiau, pa­šne­ko­vas pri­si­pa­ži­ no, jog ma­žy­liais še­ria sa­vo au­gin­ ti­nę gy­va­tę. Ne­ga­na to, skel­bė­si da­ ran­tis ge­rą dar­bą – taip nai­ki­nan­tis val­ka­tau­jan­čius gy­vū­nus.

Sup­jaus­to ga­ba­liu­kais

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Mai­ti­no tuš­čiais pa­ža­dais

Klai­pė­die­tis Ma­rius S. (pa­var­dė re­ dak­ci­jai ži­no­ma – V.S.) Vo­kie­ti­jos kom­pa­ni­jos „Sea­voss Ship­ping“ lai­ve „Ar­des­co“ dir­ba jau ant­rą kar­tą. Jis pa­si­ti­kė­jo šia bend­ro­ ve, nes ji įsteig­ta 1974 m., ir ne­ bu­vo te­kę gir­dė­ti nu­si­ skun­di­mų.

5

Pi­ni­gai: Gib­ral­ta­ro uos­te jau ke­lias sa­vai­tes sto­vin­čio lai­vo „Ar­des­co“ aš­tuo­nių žmo­nių įgu­lai neiš­mo­kė­to

dar­bo už­mo­kes­čio su­ma – 84 tūkst. eu­rų.

DOVANA

Knyga – geriausia dovana, todėl dovanojame skaitytojams po knygą

Plačiau 9 p.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

„Pa­sa­kiau, jog ma­žų ka­čiu­kų ne­tu­ riu, do­va­no­ju suau­gu­sį ka­ti­ną, ta­čiau jis „nuramino“, jog tai ne bė­da – to­ kį ga­li­ma su­pjaus­ty­ti da­li­mis“, – su pa­si­bai­sė­ji­mu pri­si­mi­nė „Taut­mi­lės“ prie­glau­dos sa­va­no­rė Ind­rė.

Vy­ras iš­sa­miai nu­pa­sa­ko­jo, kaip gy­va­tei šį „už­kan­dį“ rei­kia pa­ruoš­ ti. „Jis pri­pa­ži­no, jog pirk­ti sa­vo au­ gin­ti­nei mais­to neap­si­mo­ka – ge­riau pa­gau­ti benamę ka­tę“, – pri­si­mi­nė Ind­rė.

12

2

KETVIRTADIENIS, BIRŽELIO 27, 2013

Po ang­lų eg­za­mi­no – šim­tu­kų gau­sa Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Pir­mie­ji vals­ty­bi­nių bran­dos eg­za­ mi­nų re­zul­ta­tai pra­džiu­gi­no uos­ ta­mies­čio moks­lei­vius – ang­lų kal­ bos eg­za­mi­nas nu­ste­bi­no šim­tu­kų der­liu­mi.

Klai­p ė­d os sa­v i­val­d y­b ės Ug­d y­ mo ko­k y­b ės ir kai­tos po­s ky­r io ve­d ė­ja Vir­g i­n i­ja Ka­za­kaus­k ie­n ė in­f or­m a­vo, kad uos­t a­m ies­č io mo­k yk­l o­s e net 62 abi­t u­r ien­tai įro­d ė, jog yra ver­t i aukš­č iau­s io įver­t i­n i­m o ir pel­n ė mak­s i­m a­l ų ga­l i­m ą ba­l ą. „Šim­t u­k us ga­vo 28 „Ąžuo­ly­ no“ gim­n a­z i­jos, 10 Vy­tau­to Di­ džio­jo, 5 „Vėt­run­gės“, 4 „Bal­ti­ jos“, 3 „Au­ku­ro“, 3 „Ža­lia­kal­nio“ abi­t u­r ien­tai. Dar ke­l io­s e mo­ ky­m o­s i įstai­go­s e aukš­č iau­s ius įver­t i­n i­m us ga­vo vie­n as ar du abi­tu­rien­tai“, – kal­bė­jo V.Ka­za­ kaus­kie­nė.

Pa­sak jos, šiais me­tais, kaip ir kiek­vie­nais, la­biau­siai pa­si­žy­mė­jo gim­na­zi­jų auk­lė­ti­niai.

Eg­za­mi­no neiš­lai­kė ir ne­sėk­mės kar­tė­lį pa­ty­rė 6 klai­pė­die­čiai.

Vals­ty­bi­nį ang­lų kal­bos eg­za­mi­ ną lai­kė 860 uos­ta­mies­čio bend­ ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lų abi­tu­rien­ tų. Anot spe­cia­lis­tų, šis eg­za­mi­nas bu­vo gau­siau­sias iš vi­sų pa­si­ren­ka­ mų­jų.

Dau­giau uos­ta­mies­čio abi­tu­ rien­tų jė­gas iš­mė­gi­no tik vals­ty­bi­ nia­me lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros pa­tik­ri­ni­me, ta­čiau jis bu­vo pri­va­ lo­mas.

Praė­ju­siais me­tais ang­lų kal­bos eg­za­mi­no me­tu nė vie­nas dvy­lik­

to­kas ne­pa­ty­rė ne­sėk­mės, o šim­tu­ kus ga­vo 15 jau­nuo­lių.

Kaip tei­gė V.Ka­za­kaus­kie­nė, tur­ būt jau ki­tą sa­vai­tę tu­rė­tų paaiš­kė­ ti ir pri­va­lo­mo­jo vals­ty­bi­nio lie­tu­ vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros eg­za­mi­no re­zul­ta­tai.

62

– tiek šim­tu­kų gau­ta per vals­ty­bi­nį ang­lų kal­bos eg­za­mi­ną.

Pa­sie­ki­mai: šiais me­tais ge­riau­

sius re­zul­ta­tus tra­di­ciš­kai ro­dė gim­na­zi­jų auk­lė­ti­niai.

Įsi­gei­dė nau­jų ma­ši­nų Se­ną sa­vi­val­dy­bei pri­klau­siu­sį ope­lį į me­ta­lo lau­žą par­ da­vę val­di­nin­kai svars­to ga­li­my­ bę par­duo­ti ir dau­ giau au­to­mo­bi­ lių, o vie­toj jų įsi­gy­ti nau­jes­nių ir eko­no­ miš­kes­nių.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Par­duo­ta­sis au­to­mo­bi­lis „Opel Vect­ra“ bu­vo pa­ga­min­tas 1998-ai­ siais. Juo nau­do­jo­si Mies­to ūkio de­par­ta­men­to spe­cia­lis­tai. Ta­čiau nu­sta­ty­ta, kad jis la­bai nee­ko­no­ miš­kas ir pa­se­nęs, to­dėl jį nu­spręs­ ta par­duo­ti.

Nus­ta­ty­ta pra­di­nė par­da­vi­mo kai­na – 1,7 tūkst. li­tų, su­reng­tas auk­cio­nas, ta­čiau ja­me ne­pa­si­ro­dė nė vie­nas pir­kė­jas. Tuo­met par­da­ vi­mo kai­na bu­vo su­ma­žin­ta iki 1,3 tūkst. li­tų, bet ir už to­kią su­mą 15 me­tų se­nu­mo ope­lio nie­kas ne­pir­ ko, to­dėl jį li­ko par­duo­ti tik į me­ta­ lo su­pirk­tu­vę.

Už „Opel Vect­ra“ gau­ta 700 li­tų. „Kas dau­giau­sia pi­ni­gų pa­siū­lė, į tą me­ta­lo lau­žą au­to­mo­bi­lį ir par­da­ vė­me“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Tur­to sky­riaus ve­dė­ja Ge­no­ vai­tė Pau­li­kie­nė.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­

Ly­de­rės: tarp Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čių au­to­mo­bi­lių dau­

giau­sia yra hon­dų, ta­čiau po­rą jų no­ri­ma par­duo­ti.

to­jo Via­čes­la­vo Kar­ma­no­vo tei­ gi­mu, šiuo me­tu ana­li­zuo­ja­ma ga­li­my­bė par­duo­ti dar du au­to­mo­ bi­lius – 2003 ir 2004 m. pa­ga­min­ tas „Hon­da Ac­cord“.

Anks­čiau jo­mis nau­do­jo­si sa­vi­ val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vai, ma­ši­no­mis va­ži­nė­da­vo į ko­man­di­ ruo­tes, o da­bar jos per­duo­tos Vie­ šo­sios tvar­kos sky­riui. „La­bai išau­ go de­ga­lų są­nau­dos, nes sky­riaus spe­cia­lis­tai va­ži­nė­ja tik po mies­ tą, o „Hon­da Ac­cord“ nė­ra mies­to au­to­mo­bi­liai. Rei­kė­tų juos par­duo­ ti ir įsi­gy­ti po­rą eko­no­miš­kes­nių ma­ši­nų, gal net elekt­ro­mo­bi­lių“, – svars­tė V.Kar­ma­no­vas.

Jis tei­gė, jog už hon­das vei­kiau­ siai pa­vyk­tų gau­ti tiek pi­ni­gų, kad

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

už­tek­tų su­mo­kė­ti ke­lias iš­per­ka­ mo­sios nuo­mos įmo­kas už nau­jus au­to­mo­bi­lius.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė už 224 tūkst. li­tų dvi nau­jas „Hon­da Ac­ cord“ ma­ši­nas iš­per­ka­mo­sios nuo­ mos bū­du įsi­gi­jo per­nai. Jos ir pa­ga­ min­tos praė­ju­siais me­tais. Nau­jais au­to­mo­bi­liais nau­do­ja­si sa­vi­val­dy­ bės ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vai.

Mies­to me­ras va­ži­nė­ja 2004 m. pa­ga­min­tu au­to­mo­bi­liu „Vol­vo S80“.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bei taip pat dar pri­klau­so dvi 2006 m. pa­ga­ min­tos „Ško­da Oc­ta­via“ ma­ši­nos, 2004-ai­siais pa­ga­min­ta „Ško­da Fa­bia“ ir 11 me­tų se­nu­mo au­to­bu­ siu­kas „Mer­ce­des Benz 308“.

Vaikams svarbus tėvų dalyvavimas mokyklos gyvenime „Tėvai neturėtų į mokyklą užeiti tik kartkartėmis, – įsitikinęs Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos aštuntos klasės mokinys Lukas Neverdauskas. – Jie turėtų dažniau pasidomėti mokykloje vykstančiais renginiais ir juose dalyvauti, o ne rūpintis vien mokinių mokymosi rezultatais.“

„Greitėjant gyvenimo tempui, visiems nuolat skubant, lieka mažai laiko pabendrauti su šeimos nariais. Tai pabrėžia ir mūsų mokyklos mokiniai“, – pasakojo Aurelija Betingienė, Dariaus ir Girėno progimnazijos istorijos mokytoja.

Aktyvių mokinių komanda progimnazijoje surengusi apklausą ir išsiaiškinusi, kad jų mokyklos bendruomenę labiausiai jaudina per mažas tėvų vaidmuo mokyklos gy-

venime, nusprendė skirti bent vieną dieną metuose artimiausiems šeimos nariams ir praleisti ją šeimyniškai bei linksmai.

Dariaus ir Girėno progimnazijos projekto „Aktyvi šeima – šauni mokykla!“ iniciatoriai gegužės 11 d. surengė Šeimos dienos šventę, kurioje dalyvavo 5–7 klasių mokiniai su savo tėvais. Šios šventės tikslas – suburti šeimas, skatinti mokytojų, mokinių ir jų tėvų glaudesnį tarpusavio bendradarbiavimą. Šventėje mokiniai kartu su savo tėvais smagiai leido laiką žaisdami įvairius žaidimus, jėgas išbandė sporto, dailės, orientavimosi žaidimuose, mokėsi šokti. „Dalyviai noriai atliko visas užduotis – žaidė „Alias“, statė lego pilis, važinėjo riedlentėmis, kalė vinis į rąstą, žaidė šaradas, smigi-

nį, vadinamąjį krepšiasvydį, plukdė laivelius, mokėsi šokti. Galiausiai dalyviai sušoko per užsiėmimus išmoktą šokį, o visą renginį vainikavo padėkų teikimas dalyviams, rėmėjams, šventę organizuoti padėjusiems mokytojams, mokiniams ir jų tėveliams. Vėliau visi vaišinosi pačių gamintais sumuštiniais bei didžiuliu tortu“, – apie įsimintinas akimirkas pasakojo mokytoja A.Betingienė. „Buvo labai džiugu matyti šypsenomis pasipuošusius tėvų veidus, – įspūdžiais apie renginį dalijosi projekto dalyvis ir darbo grupės atstovas L.Neverdauskas.

– Džiaugiamės, kad šventėje dalyvavo ne tik tėvai, – renginys sudomino ir mokytojus, atvyko ir savivaldybės atstovų.“ A.Betingienė tikisi, kad renginys taps kasmetis ir pradžiugins dar

daugiau šeimų. „Ši šventė mūsų mokyklos bendruomenei labai patiko ir manome, kad ji taps tradicine metų švente“, – sakė istorikė.

Dariaus ir Girėno progimnazijos projektas „Aktyvi šeima – šauni mokykla“ – viena iš projekto „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ iniciatyvų, kurias šiuo metu vykdo 120 švietimo įstaigų iš 30-ies savivaldybių. Projektą įgyvendina VšĮ Pilietinės visuomenės institutas kartu su VšĮ Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų cen-

tru, VšĮ „Mes darom“, Ateitininkų federacija, Lietuvos švietimo centrų asociacija ir kitais partneriais pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“. Jį finansuoja Europos socialinis fondas.

Daugiau informacijos apie šį projektą rasite interneto svetainėje www.kuriamerespublika.lt ir socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje www.facebook.com/KuriaPR meRespublika.

3

KETVIRTADIENIS, BIRŽELIO 27, 2013

miestas Re­gist­ruos dvi­ra­čius

Atp­lauks du lai­vai

Vyks­ta fes­ti­va­lis

Pa­rei­gū­nai uos­ta­mies­ty­je, Du­ by­sos g. ir Tai­kos pr. san­kry­žo­ je esan­čio­je au­to­mo­bi­lių sto­vė­ ji­mo aikš­te­lė­je, šian­dien nuo 17 iki 19 val. or­ga­ni­zuo­ja ne­mo­ka­ mą gy­ven­to­jų dvi­ra­čių žy­mė­ji­ mo ak­ci­ją. No­rin­tie­ji pa­si­žy­mė­ti dvi­ra­čius pri­va­lo tu­rė­ti as­mens ta­pa­ty­bę pa­tvir­ti­nan­tį bei dvi­ ra­čio do­ku­men­tus.

Šian­dien Klai­pė­do­je lan­ky­sis du krui­zi­niai lai­vai. In­ka­rą nu­leis „Is­ land Sky“ – šį se­zo­ną kol kas kuk­liau­siai at­ro­dan­tis krui­zi­nis lai­vas, ku­rio il­gis sie­kia apie 90 m. Šian­dien Klai­pė­do­je taip pat pri­si­švar­tuos kur kas įspū­din­ ges­nė „Eu­ro­pa“, 198,6 m il­gio.

Lie­pą uos­ta­mies­tį ap­lan­kys 12 krui­zi­nių lai­vų.

Juodk­ran­tė­je va­kar pra­si­dė­ jo tris die­nas vyk­sian­tis tarp­ tau­ti­nis vai­kų ir jau­ni­mo fes­ti­ va­lis-kon­kur­sas „Bal­tic Voi­ce“.

Ja­me da­ly­vau­ja at­li­kė­jai iš JAV, Šve­di­jos, Bal­ta­ru­si­jos, Lat­vi­jos, Ru­si­jos, Es­ti­jos, Azer­bai­dža­no, Lie­tu­vos. Kul­mi­na­ci­ja – ry­toj 20 val. pra­si­dė­sian­tis lau­rea­tų fi­na­li­nis kon­cer­tas.

Klai­pė­da taps Jū­ros šven­tės ka­ra­lys­te

Dienos telegrafas Posėdis. Šiandien 9 val. vyks miesto tarybos posėdis, bus svarstomi 39 klausimai.

Nors iki Jū­ros šven­ tės dar li­ko mė­nuo, uos­ta­mies­tis jau gy­ ve­na di­džiau­sios va­sa­ros fies­tos lau­ ki­mu. Jos or­ga­ni­za­ to­riai int­ri­guo­ja, jog nuo lie­pos 26-osios Klai­pė­da trims die­ noms pa­virs Jū­ros šven­tės ka­ra­lys­te.

Darbas. Klaipėdos teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centre (Aukštoji g. 12) šiandien 10.20 val. vyks užsiėmimas bei bus teikiama individuali pagalba darbo biržoje registruotiems asmenims ir Jaunimo darbo centro lankytojams, norintiems pasirengti savo gyvenimo aprašymą ir jį paskelbti internetinėje duomenų bazėje.

Autobusai. Dėl renginio, skirto Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms, šiandien nuo 19.30 iki 23.30 val. šiek tiek keisis 26 autobuso maršrutas. Tuo metu bus uždarytas Danės gatvės ruožas nuo J.Karoso iki Manto gatvės ir Biržos tilto. 26 maršruto autobuso galutinė stotelė bus „Atgimimo“.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Tu­ri­nin­ga te­ma­ti­ka

Kaip pri­pa­ži­no šie­me­tį ren­gi­nį pri­ sta­čiu­sios kū­ry­bi­nės ko­man­dos at­ sto­vai, nuo­lat ten­ka gir­dė­ti klau­si­ mus, ko­dėl pa­si­rink­ta bū­tent to­kia, „ka­ra­liš­ka“ te­ma.

Pa­sak vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­ dos šven­tės“ di­rek­to­riaus Ro­man­ do Žiub­rio, bu­vo gvil­de­na­mi ke­li va­rian­tai, ta­čiau pa­si­rink­tas nors ir įpa­rei­go­jan­tis, ta­čiau sy­kiu pa­ ran­kus tiek vi­sos pro­gra­mos, tiek sim­bo­li­kos bei mies­to puo­šy­bos leit­mo­ty­vas. „Ka­ra­liš­ku­mo te­ma la­bai pla­ti, ją ga­li­ma įgy­ven­din­ti įvai­riais as­pek­ tais. Ki­ta ver­tus, Klai­pė­da – ka­ra­ liš­kas mies­tas. Tu­riu gal­vo­je at­ gy­jan­čią ka­ra­lie­nės Lui­zės is­to­ri­ją – vis daž­niau ši as­me­ny­bė pri­si­ me­na­ma ir įvar­di­ja­ma kaip Klai­ pė­dos iš­skir­ti­nu­mas. Jū­ri­nio mies­ to at­ri­bu­tai, pa­sa­kų he­ro­jai taip pat yra sa­vaip ka­ra­liš­ki, pra­de­dant Per­ kū­nu ar jū­rų die­vu Nep­tū­nu ir bai­ giant Jū­ra­te“, – kal­bė­jo R.Žiub­rys.

Nuo folk­lo­ro iki sal­sos

Kaip pri­pa­ži­no Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas, nors nau­ jai su­bur­tai šven­tės ko­man­dai te­ ko ne­leng­va už­duo­tis – vos per ke­ lis mė­ne­sius su­reng­ti svar­biau­sią uos­ta­mies­čio ren­gi­nį, or­ga­ni­za­to­ riai su ja su­si­do­ro­jo.

Mies­to va­do­vas ti­ki­si, jog itin pla­taus spekt­ro pro­gra­ma – nuo kla­si­kos, folk­lo­ro iki džia­zo, ro­ ko ar sal­sos – tiek klai­pė­die­čiams, tiek sve­čiams šven­tė­je leis pa­si­jus­ ti ka­ra­liš­kai. Šven­ti­nė­mis die­no­mis ne­stigs ir įvai­rių edu­ka­ci­nių, spor­ ti­nių ren­gi­nių.

Kaip tei­gė „Klai­pė­dos švenčių“ kū­ry­bos va­do­vė Da­lia Grik­šai­tė, svar­biau­si ren­gi­niai kon­cent­ruo­sis įpras­tuo­se šven­ti­nio vyks­mo taš­kuo­ se: Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le, Teat­ro

Ma­ke­tas: ka­ra­liš­ką te­mą iliust­ruo­jan­čia ori­gi­na­lia šven­ti­ne kom­po­zi­ci­ja pa­si­da­bins At­gi­mi­mo aikš­tė.

bei At­gi­mi­mo aikš­tė­se, ties bu­vu­sia „Me­ri­dia­no“ sto­vė­ji­mo vie­ta, o Jo­ no kal­ne­lio erd­vė­se šur­mu­liuos vai­ kų ka­ra­lys­tės pra­mo­gos.

O kaip­gi be fe­jer­ver­ko

Šven­tės ati­da­ry­mo kon­cer­te Krui­ zi­nių lai­vų ter­mi­na­le, kur at­gims ro­man­tiš­kos Klai­pė­dos le­gen­dos, šoks ir dai­nuos po­pu­lia­riau­si ša­ lies at­li­kė­jai, o va­ka­ro kul­mi­na­ci­ ja taps gru­pės iš Los An­dže­lo (JAV) „Tor­tu­red Soul“ pa­si­ro­dy­mas.

Ant­rą­ją šven­tės die­ną čia bus su­ reng­ta mu­zi­ki­nė ke­lio­nė ap­link pa­ sau­lį, o kon­cer­to „ra­zi­na“ taps Ka­ ri­bų mu­zi­kos gru­pė „Tra­fas­si“ iš Olan­di­jos, ku­riai šie­met te­ko gar­ bė links­min­ti nau­jo­jo Ny­der­lan­dų ka­ra­liaus inau­gu­ra­ci­jos sve­čius. Šeš­ta­die­nio va­ka­rą Krui­zi­nių lai­ vų ter­mi­na­le vi­dur­nak­tį vai­ni­kuos šven­ti­nis fe­jer­ver­kas.

Sek­ma­die­nį čia pub­li­ką links­ mins ka­pe­li­jų va­ka­ras su „Jo­niu“, „Še­du­vos ber­nais“ bei ki­tais liau­ di­nin­kų an­samb­liais. Įvai­ro­vės ne­stigs ir Teat­ro aikš­tė­je vyk­sian­čiuo­se pa­si­ro­dy­muo­se. Pir­ mą­ją šven­tės die­ną Mu­zi­ki­nis teat­ ras pri­sta­tys sa­vo kū­ri­nio, de­di­kuo­to po­pmu­zi­kos ka­ra­liui Mi­chae­lui Jack­ so­nui, prem­je­rą, šeš­ta­die­nį pub­li­ką su­kvies „Stu­di­jos“ kon­cer­tas, o po to – at­li­kė­jo Man­to Jan­ka­vi­čiaus ka­ra­ liš­kas „Queen show“.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Tarp ryš­kiau­sių šie­me­tės šven­ tės nau­jo­vių – Klai­pė­dos dra­mos teat­ro ini­cia­ty­va su­bur­ti mies­tie­ čių tru­pę.

Vi­si no­rin­tie­ji iš­ban­dy­ti sa­ve di­ džio­jo­je sce­no­je jau da­bar ga­li re­ gist­ruo­tis bei tap­ti gat­vės spek­tak­ lio „Spausk nuo­ty­kį“ ak­to­riais. Jo prem­je­ra pla­čia­jai vi­suo­me­nei bus pri­sta­ty­ta ant­rą­ją šven­tės die­ną.

900

– tiek tūkst. li­t ų šiuo me­t u skai­čiuo­ja­m a šven­tės biu­d že­te.

Šven­ti­nę pro­gra­mą pra­tur­tins ir tra­di­ci­niai ren­gi­niai, kaip žu­vu­sių­ jų jū­ro­je pa­ger­bi­mo ce­re­mo­ni­ja, jū­ ri­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ei­ty­nės ar dien­raš­čio „Klai­pė­da“ ren­gia­ mų Me­tų jū­ri­nin­ko rin­ki­mų lau­ rea­to ap­do­va­no­ji­mas.

Tuo tar­pu le­gen­di­nio kar­na­va­lo at­gai­vi­ni­mo idė­jos, Jū­ros šven­tės or­ga­ni­za­to­rių tei­gi­mu, šie­met at­ si­sa­ky­ta dėl lai­ko sto­kos.

Ka­ta­fal­kas, bet be kars­to

Kar­na­va­las – ki­tą­met?

At­gi­mi­mo aikš­tė­je, ku­ri bus tar­si pa­da­ly­ta į dvi da­lis, vyks šo­kių va­ ka­rai, gat­vių šo­kių fes­ti­va­lis, kon­ cer­tuos Si­mo­nas Dons­ko­vas, taip pat čia bus pri­sta­ty­tas teat­ra­li­ zuo­tas pro­jek­tas, skir­tas ka­ra­lie­ nei Lui­zei at­min­ti.

Kaip ir kas­met, ren­gi­nio die­no­mis mies­tas pa­si­puoš šven­ti­niu rū­bu, ku­rį jam tra­di­ciš­kai „siu­va“ me­ni­ nin­kas Ana­to­li­jus Kle­men­co­vas.

Ori­gi­na­lios Jū­ros šven­tės dai­li­ nin­ko kom­po­zi­ci­jos mies­to erd­vė­ se ap­si­gy­vens pir­mą­ją šven­tės die­ ną, lie­pos 26-ąją.

Vie­na jų – „Ka­rū­na“, ku­rios aukš­čiau­sias taš­kas sieks 9 m, taps ryš­kiau­siu At­gi­mi­mo aikš­ tės ak­cen­tu. Jos vi­du­je esan­čio­je aikš­te­lė­je kiek­vie­nas no­rin­tis ga­ lės pa­si­ma­tuo­ti ir ka­ra­liš­ką­jį val­ džios sim­bo­lį – ka­rū­ną.

Ki­ta kom­po­zi­ci­ja „Mu­zi­ki­nis ve­ži­mas“ – mu­zi­kuo­jan­čių sie­lų skais­tyk­la – įsi­kurs se­na­mies­ty­ je bei taps teat­ri­nio veiks­mo epi­ cent­ru, ku­ria­me ka­ra­liaus mu­zi­ kan­tai, pan­to­mi­mos ar­tis­tai.

A.Kle­men­co­vas šį­syk pa­si­rin­ko int­ri­guo­jan­čią ir teat­ra­liš­ką ka­ta­ fal­ko sti­lis­ti­ką, ta­čiau vie­to­je kars­ to ja­me sto­vės van­de­nį bei dū­mus spjau­dy­sian­tis pia­ni­nas. Tad tu­rin­ tie­ji ge­bė­ji­mų skam­bin­ti šiuo mu­ zi­kos inst­ru­men­tu ga­lės iš­ban­dy­ti sa­ve kaip gat­vės mu­zi­kan­tai.

Fir­mi­nė­je šven­tės sim­bo­li­ko­ je šie­met do­mi­nuos dvi spal­vos – mė­ly­na, sim­bo­li­zuo­jan­ti jū­rą, bei gel­to­na – pa­jū­rio smė­lį.

Reidas. Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai vakar tikrino Smiltynės paplūdimius ir prieigas. Patikrinimo metu užfiksuoti 4 pažeidimai – visais atvejais žmonės rūkė neleistinoje vietoje. Jiems gresia baudos.

Pratybos. Vakar vyko bendros Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės pratybos. Laivai „Žemaitis“ ir „Kihu“ bei šių institucijų pareigūnai bendrai kontroliavo valstybės sieną teritorinėje jūroje ir susekė įtartiną laivą, jį sulaikė bei palydėjo pažeidėją į Klaipėdos uostą.

Mirtys. Vakar Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje užregistruotos 11 klaipėdiečių mirtys. Mirė Ignacas Petrauskas (g.

1924 m.), Zita Norkutė (g. 1927 m.), Genadij Sergutov (g. 1931 m.), Edmundas Vanagas (g. 1934 m.), Nina Dubova (g.

1938 m.), Leonas Gėgžda (g. 1946 m.), Juozas Saulėnas (g. 1940 m.), Sergej Garbin (g. 1958 m.), Juozas Skiotis (g.

1962 m.), Irena Sarapkina (g. 1959 m.), Jevgenijus Kopylovas (g. 1965 m.).

Ti­ki­si dau­giau įplau­kų

Pla­nuo­ja­mas 2013-ųjų Jū­ros šven­ tės biu­dže­tas – be­veik 900 tūkst. li­tų. Da­lį pi­ni­gų – 386 tūkst. li­tų – sky­rė sa­vi­val­dy­bė, ir tai yra lė­šos iš praė­ju­siais me­tais ren­gi­nio die­no­ mis pre­kia­vu­sių vers­li­nin­kų su­mo­ kė­tų rink­lia­vų.

Kiek dau­giau nei 400 tūkst. li­tų su­da­ro rė­mė­jų in­ves­ti­ci­jos.

Anot R.Žiub­rio, ren­gi­nio or­ga­ ni­za­to­rių sie­kia­my­bė, kad Jū­ros šven­tė ge­bė­tų iš­si­lai­ky­ti sa­ve, bū­ tų kuo ma­žes­nė naš­ta mies­tui. Šie­met mu­gė­je dirbs be­veik 700 pre­ky­bi­nin­kų, tad vien iš šių rink­ lia­vų įplau­kos tu­rė­tų siek­ti 520 tūkst. li­tų. Per­nai bu­vo su­rink­ta ne­to­li 440 tūkst. li­tų.

Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Juozas Skiotis, Genovaitė Adomavičienė, Liudmila Maksimova, Sofija Baranovskaja, Nina Dubova, Juozas Piksas, Sergej Garbin, Juozas Saulėnas, Jevgenijus Kopylovas.

Naujagimiai. Per statistinę parą pagimdė 12 moterų. Gimė 6 mergaitės ir 6 berniukai.

Greitoji. Vakar iki 18 val. greitosios pagalbos medikai sulaukė 53 iškvietimų. Klaipėdiečiai daugiausia skundėsi rimtomis širdies problemomis, karščiavimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmais, kraujotakos sutrikimais, aukštu kraujospūdžiu.

4

KETVIRTADIENIS, BIRŽELIO 27, 2013

europa mano mieste

Ekologiškų autobusų parkas tur Viešuoju miesto transportu besinaudojantys klaipėdiečiai jau spėjo įvertinti naujutėlaičius modernius autobusus. Ne tik estetiškai atrodančios, bet ir ekologiškos transporto priemonės – ne paskutinis žingsnis, siekiant susisiekimą uostamiestyje padaryti dar efektyvesnį, patogesnį ir saugesnį.

Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt

Aprėps didmiesčius

12 naujų ekologiškų, suspaustas gamtines dujas naudojančių autobusų Klaipėdoje pradėjo kursuoti vos prieš kelias savaites, nuo birželio 1 dienos.

Kaip ir kiti didieji šalies miestai – Vilnius, Kaunas, Šiauliai bei Panevėžys – uostamiestis šiam projektui užsitikrino 2007–2013 m.

ES struktūrinių fondų paramą pagal Susisiekimo ministerijos administruojamą Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Kompleksinė ekologiško viešojo transporto plėtra“. Štai nuo praėjusių metų Kaune važinėja 24, Šiauliuose – 8 suspaustas gamtines dujas naudojantys autobusai. Vilniuje jau įsigyta 18 tokių transporto priemonių, planuojama dar 19, o Panevėžys įsigijo 6 hibridinius elektra ir dyzelinu varomus autobusus.

Iš viso 2007–2013 m. laikotarpiu visų 5 miestų viešojo transporto parkus papildys 87 tokios ekologiškos transporto priemonės.

Taip pat tikimasi, kad tai padės spręsti transporto spūsčių ir oro taršos problemas, kurios dažniausiai kyla dėl nepakankamos viešojo transporto plėtros ir nuolat augančio individualių transporto priemonių skaičiaus.

Būsimieji – iš Ispanijos

Jelizaveta Daugininkienė:

Žmonės turi suprasti, kad šie autobusai skirti jiems, keleiviams, ir šį turtą reikia saugoti, vertinti.

Išspręs ne vieną problemą

Be to, bus atnaujinama viešojo transporto infrastruktūra, nutiesta arba rekonstruota beveik 22 km dviračių takų – kaip tik šiuo metu uostamiestyje įgyvendinamas beveik 8 mln. litų vertės projektas „Dviračių ir pėsčiųjų tako dalies nuo Biržos tilto iki Klaipėdos gatvės tilto įrengimas Danės upės slėnio teritorijoje“.

Visiems šiems tikslams suteikiama ES sanglaudos fondo parama sieks apie 75 mln. litų.

Neabejojama, jog atliekami darbai ir investicijos miestuose pagerins susisiekimą, sudarys palankesnes prielaidas naudotis viešuoju transportu bei važiuoti dviračiais.

goti, vertinti“, – pridūrė įmonės vadovė.

J.Daugininkienės skaičiavimu, vienas autobusas atsiėjo per 700 tūkst. litų. Teigiama, jog ekologiškomis transporto priemonėmis viešojo transporto maršrutais per metus bus nuvažiuota ne mažiau kaip 720 tūkst. km.

Palyginti su senaisiais dyzeliniais, dujomis varomi autobusai į aplinką išmes per 60 proc. mažiau teršalų, o kenksmingų kietųjų dalelių į aplinką pateks mažiau net 94 proc.

Išmes mažiau teršalų

12 aplinką tausojančių prancūzų firmos „Irisbus“ autobusų praturtėjusio Klaipėdos autobusų parko direktorė Jelizaveta Daugininkienė vylėsi, kad su naujomis, kokybiškomis transporto priemonėmis smagu dirbti ne tik vairuotojams. „Manau, kad važinėtis šiais autobusais patogiau, maloniau ir mūsų keleiviams“, – kalbėjo pašnekovė.

Tad vadovė tikisi, kad ir jie tausos, vertins šį turtą. „Mašinos brangios, jų aptarnavimas taip pat nepigus. Žmonės turi suprasti, kad šie autobusai skirti jiems, keleiviams, ir šį turtą reikia sau-

Naujieji autobusai ne tik mažiau kenkia aplinkai, bet ir yra tylesni, o tai ypač aktualu senamiesčio zonoje. Taip pat jie puikiai pritaikyti neįgaliesiems bei keliaujantiesiems su vaikiškais vežimėliais – atverčiamu takeliu į autobusą galima patogiai įvažiuoti.

Vienu metu tokiu autobusu gali važiuoti 89 žmonės, yra 31 sėdima vieta.

Be to, autobusų korpusai padengti specialia medžiaga, kuri geriau sulaiko šilumą, tad naujosios transporto priemonės gerai pritaikytos šaltojo sezono sąlygoms.

J.Daugininkienė pasakojo, kad vėliausiai iki kitų metų vasaros uostamiesčio Klaipėdos autobusų parką turėtų papildyti dar 12 ekologiškų, Ispanijoje pagamintų autobusų, vienas kurių bus hibridinis.

Tiesa, šis projektas, kurio vertė per 10 mln. litų, jau bus finansuojamas iš kito šaltinio – taršos leidimų pardavimo fondo. Iš viso Lietuvos vežėjai įsigis 90 tokių naujų transporto priemonių.

Transportas: nuo mėnesio pradžios kursuojantys naujieji autobusai ne

tik išsiskiria modernia, spalvinga išvaizda, bet ir yra draugiški aplinkai bei patogūs keleiviams.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Autobusai netinginiaus

Įgyvendinus abu projektus, Klaipėdos autobusų parkas praturtės 24 visiškai naujais autobusais.

Prieš kurį laiką įmonė įsigijo devynis 10 metų senumo mersedesus, tad iš viso bus skaičiuojamos 33 dujinės transporto priemonės. „Parke yra 70 miesto autobusų. Kadangi kiekvieną darbo dieną išleidžiame 54 autobusus, vadinasi, tarp jų jau bus daugiau nei pusė ekologiškų“, – aiškino pašnekovė.

Anot jos, galiausiai ir pagal projektą įmonė įsipareigojo, kad naujieji autobusai intensyviai dirbtų. „Yra nustatyti tam tikri reikalavimai, kiek vidutiniškai kilometrų turi nuvažiuoti kiekvienas autobusas“, – teigė J.Daugininkienė.

Skaičiai ir faktai Priemonei „Kompleksinė ekolo-

giško viešojo transporto plėtra“ numatytas finansavimas: 75 mln. 366 tūkst. 530 Lt. Prašomas finansavimas: 77 mln.

501 tūkst. 425,59 Lt. Skirtas finansavimas: 66 mln. 488

tūkst. 425,24 Lt. Gautos paraiškos: 12.

Pasirašytos sutartys: 9.

Baigtų įgyvendinti projektų skai-

čius: 3.

Bendra jų vertė: 31 mln. 664 tūkst.

470 Lt. Skirtas finansavimas: iš vi-

so – 24 mln. 758 tūkst. 662 Lt, ES lėšų – 24 mln. 758 tūkst. 662 Lt.

5

KETVIRTADIENIS, BIRŽELIO 27, 2013

miestas

rtėja Vizitinė kortelė Bendra projekto „Klaipėdos mies­

to autobusų parko atnaujinimas“ vertė: 8 mln. 592 tūkst. Lt. Projektui skirtas finansavimas: 7

mln. 303 tūkst. 200 Lt. Iš jo ES dalis: 7 mln. 303 tūkst.

200 Lt. Veiksmų programa: Sanglaudos

skatinimo veiksmų programa.

Laukiama grąža Priemonė „Kompleksinė ekologiš­ ko viešojo transporto plėtra“ prisi­ dės prie uždavinio gerinti oro ko­ kybę įgyvendinimo.

Priemonės tikslas – kompleksiškai modernizuoti viešojo transporto paslaugų sistemą, siekiant suma­ žinti oro taršą, užtikrinti efektyves­ nį miesto gyventojų susisiekimą, skatinti darbo jėgos mobilumą, ma­ žinti transporto spūstis, gerinti eis­ mo saugą, užtikrinti aukštą teikia­ mų viešųjų transporto paslaugų kokybę.

Remiama veikla: ekologiškų viešojo transporto prie­ monių įsigijimas (troleibusai, auto­ busai, naudojantys dujas, elektros ir hibridinius variklius); naujų troleibusų kontaktinio tinklo linijų tiesimas; gatvių dalies, skirtos viešojo trans­ porto judėjimui, rekonstrukcija („A“ juostų, įvažų į stoteles, stotelių pa­ viljonų, atitvarų, žymėjimų ir kelio ženklų įrengimas); dviračių infrastruktūros miestuo­ se modernizavimas ir plėtra (mies­ to viešųjų dviračių sistemų įrengi­ mas, laikiklių, stoginių, apsaugos priemonių, aikštelių, takų įrengi­ mas ir rekonstrukcija, dviračių įsi­ gijimas); automobilių ir dviračių stovėjimo aikštelių, skirtų persėsti į viešojo transporto priemones, įrengimas; geležinkelio ir kelių keleivinių vie­ šojo transporto priemonių pritaiky­ mas dviračiams gabenti.

Projektus įgyvendina: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių bei Pa­ nevėžio savivaldybės, įmonės, su­ dariusios sutartis teikti keleivių ve­ žimo paslaugas geležinkelių trans­ portu nustatytais vietinio susisieki­ mo maršrutais.

Jū­ro­je – bank­ro­to spąs­tai Komentarai

Šiuo me­tu klai­pė­die­ 1 tis yra tre­čia­sis ka­pi­to­no pa­dė­jė­jas. Lai­ve „Ar­des­co“ yra dar

vie­nas lie­tu­vis – vy­riau­sia­sis ka­pi­ to­no pa­dė­jė­jas.

Vo­kie­ti­jos kom­pa­ni­jai pri­klau­so trys lai­vai, ku­riuo­se yra ma­žiau­siai pen­ki Lie­tu­vos jū­ri­nin­kai ir vi­si jie pa­te­ko į ne­pa­vy­dė­ti­ną si­tua­ci­ją. „Pas­ku­ti­nį kar­tą pi­ni­gų ga­vo­me ba­lan­dį. Tai bu­vo iš­mo­kė­tas at­ly­ gi­ni­mas už sau­sį ir ke­lias va­sa­rio die­nas. Ta­čiau triukš­mo ne­kė­lė­ me, nors kont­rak­to są­ly­gos ir bu­vo pa­žeis­tos. Tie­siog gar­bin­gai kom­ pa­ni­jai ne­no­rė­jo­me pri­da­ry­ti ne­ ma­lo­nu­mų. Be to, vi­sa­da bu­vo­me mai­ti­na­mi, kaip da­bar paaiš­kė­jo, tuš­čiais pa­ža­dais. O už tai su­lau­ kė­me an­tau­sio – su mu­mis nie­kas ne­be­bend­rau­ja. At­si­tik­ti­nai su­ži­ no­jo­me, kad kom­pa­ni­jai jau pra­ dė­ta bank­ro­to pro­ce­dū­ra, to­dėl neaiš­ku, ka­da ir kaip at­gau­si­me už­dirb­tus pi­ni­gus“, – pa­sa­ko­jo 27 me­tų vai­ki­nas.

Ki­še­nė­se – nė cen­to

Lai­vas „Ar­des­co“ pri­ski­ria­mas ma­žų­jų ka­te­go­ri­jai, to­dėl ja­me dir­ba tik aš­tuo­nių žmo­nių įgu­la.

Jai neiš­mo­kė­tų at­ly­gi­ni­mų bend­ ra su­ma sie­kia 84 tūkst. eu­rų (290 tūkst. li­tų).

Lai­vas su vi­sa įgu­la šiuo me­tu yra pri­si­švar­ta­vęs Gib­ral­ta­ro (Jung­ti­ nė Ka­ra­lys­tė) uos­te. Čia jie yra nuo bir­že­lio 6 d. „Ži­nau, kad šią sa­vai­ tę mais­to ir ge­ria­mo­jo van­dens dar tu­ri­me, o kaip bus to­liau, neaiš­ku.

Ta­čiau lai­vo pa­lik­ti ne­ga­li­me, nes jei grį­ši­me na­mo, vis­ką pra­ra­si­me.

Be to, ne­tu­ri­me nė cen­to, o lėk­tu­vo bi­lie­tų juk lab­da­ra nie­kas ne­da­li­ja. Žiau­riau­sia gy­ve­ni­me yra lauk­ti, kai ne­ži­nai, ko lauk­ti ir ko su­lauk­ si“, – kar­čia pa­tir­ti­mi da­li­jo­si klai­ pė­die­tis.

Lai­vo ka­pi­to­nas An­te Ro­sic pri­ si­mi­nė, jog vi­siš­kai ne­ti­kė­tai su­ži­ no­jo, kad lai­vo sa­vi­nin­kai bank­ru­ tuo­ja.

Pas­ta­rą­jį kar­tą jie kro­vi­nį iš­kro­ vė Ka­sab­lan­kos (Ma­ro­kas) uos­te ge­gu­žės 11 d. Ta­da ga­vo nu­ro­dy­mą plauk­ti iki Gib­ral­ta­ro uos­to. Ta­čiau po ke­lių die­nų atė­jo nau­jas nu­ro­ dy­mas į uos­tą ne­plauk­ti, o drei­fuo­ ti už ke­lias­de­šimt jūr­my­lių nuo jo. „Ta­da jau ir pra­dė­jo aiš­kė­ti, jog kaž­kas ne taip. Mes, dau­ge­lis įgu­ los na­rių, jau bu­vo­me su­pla­na­vę, kad bir­že­lio pra­džio­je bū­si­me na­ muo­se pas ar­ti­muo­sius.

Da­bar net neaiš­ku, ka­da juos pa­ ma­ty­si­me“, – kal­bė­jo ka­pi­to­nas.

Lai­vas drei­fa­vo nuo ge­gu­žės 14 d. iki bir­že­lio 6-osios, kai bu­vo leis­ ta įplauk­ti į Gib­ral­ta­ro uos­tą. „Ge­ gu­žės 28 die­ną bai­gė­si ge­ria­ma­sis van­duo. Įsi­vaiz­duo­ki­te, kaip be jo rei­kia iš­gy­ven­ti il­giau nei sa­vai­tę“, – pri­si­mi­nęs bai­sė­jo­si Ma­rius S. Kan­čias gi­li­na ato­sto­gos

Gib­ral­ta­ro uos­te lai­vo „Ar­des­co“ dar­buo­to­jai krei­pė­si į Tarp­tau­ti­nę jū­ri­nin­kų or­ga­ni­za­ci­ją. Lai­ve ne­ tru­kus ap­si­lan­kė jos at­sto­vas, pa­ siė­mė jū­ri­nin­kų kont­rak­tų, pa­sku­ ti­nių­jų al­ga­la­pių ko­pi­jas. „Ir din­go. Vė­liau jam dar skam­ bi­no­me. Jis aiš­ki­no, kad kal­bė­jo­si su lai­vo sa­vi­nin­ku ir šis esą pri­ža­ dė­jo, kad įgu­lai bus su­mo­kė­ta. Ta­ čiau ir vėl – dau­giau jo­kių ži­nių.

Vis kal­ba­ma, kad ki­tą sa­vai­tę. O

Re­gi­na Der­kin­ty­tė-Kau­pie­nė

Tei­si­nin­kė, lai­vy­bos ir trans­por­to tei­sės spe­cia­lis­tė

J Rea­ly­bė: P.Be­kė­ža ap­gai­les­ta­vo, jog ga­li nu­tik­ti ir taip, kad jū­ri­nin­kai at­ly­

gi­ni­mus at­gaus tik po ke­le­rių me­tų ir vi­są tą lai­ką ne­ga­lės grįž­ti na­mo.

tos sa­vai­tės ei­na, bet nie­kas ne­ju­ da į prie­kį“, – tei­gė A.Ro­sic.

Dar vie­nas smū­gis lai­vo įgu­lai su­duo­tas bu­vo šią sa­vai­tę. Ji ga­vo laiš­ką iš bend­ro­vės „Sea­voss Ma­ ri­ti­me (Cyp­rus)“. Ši ant­ri­nė kom­ pa­ni­jos „Sea­voss Ship­ping“ įmo­ nė rū­pi­na­si jū­ri­nin­kų įdar­bi­ni­mu pa­grin­di­nės bend­ro­vės lai­vuo­se, mo­ka jiems at­ly­gi­ni­mus. Jū­ri­nin­ kai dar­bo kont­rak­tus ir yra pa­si­ra­ šę ne su „Sea­voss Ship­ping“, o su „Sea­voss Ma­ri­ti­me (Cyp­rus)“.

Vo­kie­ti­jos kom­pa­ni­ jai pri­klau­so trys lai­ vai, ku­riuo­se yra ma­ žiau­siai pen­ki lie­tu­ viai jū­ri­nin­kai ir vi­si jie pa­te­ko į ne­pa­vy­ dė­ti­ną si­tua­ci­ją.

Jos di­rek­to­rė Ant­je Rip­pe lai­vų ka­pi­to­nams pra­ne­šė, kad „ne­pai­ sant pa­stan­gų ir di­de­lių iš­lai­dų, pa­tir­tų po ke­lių sa­vai­čių de­ry­bų, ban­kai nu­ta­rė, jog su ma­ni­mi pa­ sko­los su­tar­ties ne­pa­si­ra­šys, nors iš pra­džių ir ro­dė su­si­do­mė­ji­mą.

Aš ne­ga­liu lauk­ti il­giau. Ne­ga­liu pa­tar­ti jums vi­siems bū­ti kant­ riems, nes yra tik la­bai ma­ža ti­ ki­my­bė, kad ban­kas pa­si­ra­šys su­ tar­t į ir ga­l ė­s iu jums su­m o­k ė­t i at­ly­gi­ni­mus. Da­bar aš pri­vers­ta at­šauk­ti lai­vo įgu­lų ad­mi­nist­ra­ vi­mo su­si­ta­ri­mus ir ga­liu tik pa­ tar­ti vi­siems įgu­los na­riams im­tis bū­ti­nų prie­mo­nių prieš lai­vo sa­ vi­nin­kus, kad ap­sau­go­tu­mė­te sa­ vo tei­ses“.

Di­rek­to­rė taip pat nu­ro­dė ir kom­ pa­ni­jos „Sea­voss Ship­ping“ lik­vi­ da­to­riaus kon­tak­tus, ta­čiau jis iki lie­pos 6 d. ato­sto­gau­ja ir į te­le­fo­ no skam­bu­čius neat­sa­ko.

Jau­čia­si lyg ka­lė­ji­me

„Kal­bant tie­siai švie­siai, esa­me pa­ lik­ti li­ki­mo va­lio­je. Vi­si nuo mū­ sų nu­si­su­ko ir lei­do su­pras­ti, kad jiems ne­kvar­šin­tu­me gal­vos. Man kar­tais at­ro­do, kad ta mū­sų kom­ pa­ni­ja žai­džia to­kį psi­cho­lo­gi­ nį žai­di­mą – lau­kia, kol mes pa­ si­duo­si­me, iš­skri­si­me na­mo ir su mu­mis ne­be­rei­kės at­si­skai­ty­ti“, – įta­rė ka­pi­to­nas A.Ro­sic.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Jis pra­si­ta­rė, jog di­rek­to­rė iš įdar­bi­ni­mo agen­tū­ros ne­va pa­ta­rė lai­vą par­duo­ti už to­kią pi­ni­gų su­ mą, kad jų už­tek­tų iš­si­mo­kė­ti at­ly­ gi­ni­mus, kiek sko­lin­ga kom­pa­ni­ja, kom­pen­sa­ci­jas už pa­tir­tą mo­ra­li­nę ža­lą ir nu­si­pirk­tų lėk­tu­vo bi­lie­tus ke­lio­nei na­mo. „Tik­rai ma­nau, kad vie­nin­te­lė išei­tis – pi­giai par­duo­ti lai­vą. Ga­li bū­ti, kad jo rin­kos kai­na yra 2 mln. eu­rų, ta­čiau mes par­duo­tu­me ge­ ro­kai pi­giau. Da­bar ieš­ko­me bū­dų, kaip tai pa­da­ry­ti tei­si­nė­mis prie­ mo­nė­mis, nes juk ne­sa­me lai­vo sa­ vi­nin­kai ir ne­ga­li­me juo dis­po­nuo­ ti“, – pa­brė­žė ka­pi­to­nas.

Ma­rius S. tvir­ti­no, jog įgu­la nu­ si­tei­ku­si lai­ve bū­ti tiek, kiek rei­kės – kol at­gaus sa­vo są­ži­nin­gai už­ dirb­tus pi­ni­gus. „Ki­to bū­do nė­ra, nes tu­ri­me tik lai­vą, iš ku­rio dar ga­li­me ti­kė­tis gau­ti pi­ni­gų. Sa­vo as­me­ni­nių daik­ tų juk ne­par­duo­si­me. Be to, čia jų nie­kas ir ne­pirk­tų, čia – ne Af­ri­ ka. Lai­mė, lai­ko­mės dar ga­na tvir­ tai, „sto­gas ne­va­žiuo­ja“. Kar­tais išei­na­me pa­si­vaikš­čio­ti į sau­su­mą, da­li­ja­mės fil­mais, ku­riuos žiū­ri­me kom­piu­te­riais. Žo­džiu, to­kios ato­ sto­gos lai­ve-ka­lė­ji­me. Tik ne­ra­mu, ar ki­tą sa­vai­tę dar gau­si­me mais­ to ir ge­ria­mo­jo van­dens“, – klai­pė­ die­tis jū­ri­nin­kas pa­sa­ko­jo, kaip lei­ džia die­nas.

Gink­las – ak­ty­vu­mas

Lie­tu­vos jū­ri­nin­kų są­jun­gos va­do­ vas Pet­ras Be­kė­ža ap­gai­les­ta­vo, jog mū­sų ša­lies jū­ri­nin­kai ir vėl pa­te­ko į keb­lią pa­dė­tį. Ta­čiau, anot jo, lai­ vuo­se lie­tu­viai taip „de­ga“ daž­nai. „Svar­biau­sia to­kio­je si­tua­ci­jo­je – ne­pa­lik­ti lai­vo ir kreip­tis į Tarp­tau­ ti­nės jū­ri­nin­kų or­ga­ni­za­ci­jos at­sto­ vus, esan­čius ar­čiau­siai uos­to. Jei šiuo at­ve­ju jau bu­vo kreip­ta­si ir at­ sto­vas nie­ko ne­nu­vei­kė, rei­kia jam ne­duo­ti ra­my­bės, nuo­lat skam­bin­ ti, ra­šy­ti laiš­kus, kad jis ko nors im­ tų­si“, – pa­brė­žė P.Be­kė­ža.

Jo tei­gi­mu, pa­grin­di­nis jū­ri­nin­ kų gink­las šio­je si­tua­ci­jo­je – ak­ty­ vu­mas. „Aiš­ku, bū­tų idea­lu, jei įgu­la ga­ lė­tų nu­si­sam­dy­ti ad­vo­ka­tą, bet, kaip su­pran­tu, jū­ri­nin­kai ne­tu­ri pi­ni­gų. Ad­vo­ka­tas ga­lė­tų kreip­tis į teis­mą dėl lai­vo areš­to. Kai ku­riais at­ve­jais areš­tuo­ja­ma ir per pa­rą. O ta­da jau bū­tų ga­li­ma gal­vo­ti ir apie

ū­ri­nin­kai, ku­riems ne­mo­ka­mas at­ly­gis už dar­bą, tu­ri tei­sę areš­ tuo­ti lai­vą ir siek­ti at­gau­ti pi­ni­ gus iš lė­šų, ku­rios bus gau­tos par­da­vus jį iš var­žy­ti­nių. Areš­to pro­ce­ dū­ra vyk­do­ma to­je vals­ty­bė­je, ku­rios uos­te yra lai­vas. Jū­ri­nin­kai tu­ri kreip­tis į ad­vo­ka­tus, esan­čius vals­ty­bė­je, ku­rio­je yra lai­vas, ir pra­šy­ti jų pa­gal­bos pa­reng­ti do­ku­men­tus teis­mui. Sa­vai­me su­pran­ ta­ma, sam­dy­ti ad­vo­ka­tą sve­ti­mo­je ša­ ly­je dar­bo už­mo­kes­čio neat­gau­nan­čiai įgu­lai – sun­kiai įvei­kia­mas bar­je­ras. Ta­ čiau ver­ta pa­ban­dy­ti ir gal­būt pa­vyks ras­ti tei­si­nin­ką, ku­ris su­tik­tų at­sto­vau­ ti įgu­lai ir gau­ti už tai at­ly­gį, kai by­la bus baig­ta. To­kiais at­ve­jais ak­ty­viais veiks­ mais spren­di­mo pa­de­da ieš­ko­ti ir Tarp­ tau­ti­nė trans­por­to dar­bi­nin­kų fe­de­ra­ci­ ja (ITF), to­dėl re­ko­men­duo­ti­na kreip­tis ir į jų at­sto­vus. Pa­žy­mė­ti­na, jog įgu­los rei­ ka­la­vi­mai dėl dar­bo už­mo­kes­čio yra už­tik­ri­na­mi jū­ri­niu su­var­žy­mu, ku­ris su­tei­kia to­kiems rei­ka­la­vi­mams prio­ri­ te­tą, pa­ly­gin­ti su ki­tų kre­di­to­rių rei­ka­ la­vi­mais. Ki­taip ta­riant, par­da­vus lai­vą iš var­žy­ti­nių, pir­miau­sia bū­tų at­si­skai­ to­ma su jū­ri­nin­kais, ir tik po to – su ki­ tais kre­di­to­riais. To­kią tei­sę lai­vo įgu­ lai ga­ran­tuo­ja 1926 m., 1967 m. ir 1993 m. tarp­tau­ti­nės kon­ven­ci­jos dėl jū­ri­nių su­ var­žy­mų ir įkei­ti­mų. Tie­sa, kiek­vie­nu at­ve­ju, nag­ri­nė­jant gin­čą tu­ri bū­ti at­si­ žvel­gia­ma, ar konk­re­ti vals­ty­bė yra ra­ ti­fi­ka­vu­si ku­rį nors iš šių tarp­tau­ti­nių do­ ku­men­tų. Lie­tu­va yra pri­si­jun­gu­si prie 1993 m. tarp­tau­ti­nės kon­ven­ci­jos.

lai­vo par­da­vi­mą iš var­žy­ti­nių. Be to, pro­ce­dū­ra dėl lai­vo areš­to jau bū­tų spau­di­mas jo sa­vi­nin­kams ir gal jie su­krus­tų iš­mo­kė­ti at­ly­gi­ni­ mus“, – sam­pro­ta­vo P.Be­kė­ža.

Jis ap­gai­les­ta­vo, jog šiuo at­ve­ ju lai­vas yra tuš­čias – be kro­vi­nio.

Prie­šin­gu at­ve­ju da­ry­ti spau­di­mą lai­vo sa­vi­nin­kams bū­tų leng­viau, nes kiek­vie­na su kro­vi­niu uos­ te pra­sto­vė­ta die­na le­mia di­de­lius nuo­sto­lius. „O da­bar ga­li­ma da­ry­ti spau­di­ mą tik dėl lai­vo par­da­vi­mo. Be to, ka­dan­gi pa­skir­tas kom­pa­ni­jos lik­ vi­da­to­rius, jam rei­kia siųs­ti laiš­kus su in­for­ma­ci­ja apie tai, kiek įgu­lai yra neiš­mo­kė­ta at­ly­gi­ni­mų. Rei­kia veik­ti la­bai ak­ty­viai, nes jei nors šiek tiek už­snū­si, šaukš­tai ga­li bū­ ti jau po pie­tų“, – pa­brė­žė Lie­tu­vos jū­ri­nin­kų są­jun­gos va­do­vas.

Pak­laus­tas, ka­da jū­ri­nin­kai ga­ li ti­kė­tis tei­gia­mos šios ne­pa­vy­dė­ ti­nos si­tua­ci­jos baig­ties, P.Be­kė­ža iš­ta­rė pri­bloš­kia­mus žo­džius: „Tai ga­li už­truk­ti ir ke­le­rius me­tus“.

Jis pri­si­mi­nė, jog to­kių at­ve­jų jau bū­ta. Lie­tu­vos jū­ri­nin­kai bank­ru­ tuo­jan­čios kom­pa­ni­jos lai­ve bu­ vo įstri­gę prie Ka­na­dos. Jie ke­le­ rius me­tus lau­kė sa­vo at­ly­gi­ni­mų, o lai­vo iš var­žy­ti­nių vis ne­si­se­kė par­ duo­ti. Ga­liau­siai jis bu­vo par­duo­tas į me­ta­lo lau­žą, to­dėl net neuž­te­ko pi­ni­gų iš­mo­kė­ti vi­so są­ži­nin­gai už­ dirb­to dar­bo už­mo­kes­čio.

6

ketvirtadienis, birželio 27, 2013

nuomonės

Mies­to blo­gis – val­ka­tos

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Kai­rie­siems rei­kia sta­bo?

Justinas argustas

K

o iš tie­sų sie­kia kai­rie­ji, už­si­ mo­ję žūt­būt įam­ž in­ti sa­vo­jo Mo­zės – Al­gir­do My­ko­lo Bra­ zaus­ko at­mi­ni­mą? Tre­ji me­ tai. Tiek praė­jo nuo po­li­ti­kos mo­hi­ka­no mir­t ies. O dis­k u­si­jos, kaip rei­kė­t ų įam­ žin­ti ana­pi­lin iš­ke­lia­vu­sio pir­mo­jo pre­ zi­den­to at­mi­ni­mą – ne­ty­la. Ko tik ne­bu­ vo – so­cial­de­mok­ra­tų par­t i­ja bū­rė spe­ cia­lią ko­mi­si­ją, py­lė­si pa­siū­ly­mai.

Tai A.M.Bra­zaus­ko var­dą su­teik­ti Kau­ no hid­roe­lekt­ri­nei, tai gim­tą­jį pre­zi­den­ to mies­tą Kai­šia­do­ris per­var­dy­ti jo var­ du, o gal prie pre­zi­den­tū­ros įkur­ti vi­sų ša­lies va­do­v ų par­ką ir ten eks­po­nuo­ti A.M.Bra­zaus­ko pė­dos at­spau­dą?

Kaž­ka­da pa­si­mels­t i už ve­l io­n į su­si­r in­ kę jo ar­ti­mie­ji rim­tais vei­dais svars­tė ga­ li­my­bę jį per­lai­do­t i Val­do­v ų rū­muo­se.

Tas eg­zal­tuo­tas A.M.Bra­zaus­ko gar­bi­ni­

V

is dar no­ri­si ti­kė­tis, kad Klai­pė­da – pa­ trauk­lus mies­tas. Tik­ rai no­ri­si. Ta­čiau nie­ kaip vis tiek nei­šei­na.

Ant­ra­die­nį, iš­kart po Jo­ni­nių sa­ vait­ga­lio, nu­ta­rė­me pa­si­vaikš­čio­ti po mies­to cent­rą. Bu­vo pie­tų me­tas.

Se­na­mies­ty­je vaikš­čio­jo ke­lios ne­di­de­lės vo­kie­čių tu­ris­ tų gru­pe­lės, gat­vė­se tvy­ro­jo karš­tis. Ša­ lia res­tau­ruo­ja­mo Dra­mos teat­ro tvo­ ros, ant ku­rios pri­ka­bi­ nė­ta įdo­mių ir nos­tal­giš­kų se­ no­sios Klai­pė­dos nuo­trau­kų, yra ke­li deng­ti suo­le­liai. Vo­kie­čiai dai­ rė­si, kaip čia ant jų pri­sė­dus pail­sė­ ti to­je kait­ro­je ir ap­žiū­rė­ti tas nuo­ trau­kas.

Nė vie­nas ne­pri­sė­do.

Klau­si­te, ko­dėl? Ogi to­dėl, kad ant jų sė­dė­jo val­ka­tos. Vie­nas bu­ vo su­si­kro­vęs sa­vo mai­šus ir ne­ skus­tu vei­du dai­rė­si pa­klai­ku­sio­ mis aki­mis ap­lin­kui.

Ki­tas sė­dė­jo ant ki­to suo­le­lio. Be nie­ko. Su kel­nė­mis, bet be ko­ji­nių.

Pri­sė­do pail­sė­ti prie li­ki­mo bro­lių

kom­pa­ni­jos, ku­ri la­bai ne­si­slėp­da­ ma kaž­ką girs­no­jo iš vien­kar­ti­nių in­dų. Ne iš ko­kių nors pur­vi­nų puo­ du­kų, juk be­veik in­te­li­gen­tai su­si­ rin­ko, kad ir šiek tiek smir­din­tys.

Tai­gi vo­kie­čiai iš to­lo žiū­rė­jo į šiuos, kaip sa­ko­ma, vaiz­de­lius ir krai­pė gal­ vas. Jie net neį­ta­rė, kad jei­gu pri­sės­tų ša­lia tų „bom­žų“, ga­li ne­tek­ti ne tik sa­vo pi­ni­gi­nių, bet ir dar gau­ti į gal­ vą. Už nie­ką – šiaip sau.

Pa­raf­ra­zuo­siu Vla­di­mi­rą Le­ni­ną: gė­da, gė­da ir dar kar­tą gė­da! Nė­

mas, la­bai pri­me­nan­t is ko­mu­n is­t ų par­ ti­jos ge­ne­ra­li­nių sek­re­to­rių lai­do­tu­ves ir jiems skir­tus ne­kro­lo­gus, tę­sė­si ir va­kar.

Net tas tik­r a­s is so­c ial­d e­mok­r a­t as prem­je­ras A.But­ke­v i­č ius rim­t u vei­du aiš­k i­no, kad žūt­būt rei­k ia A.M.Bra­ zaus­ko var­dą su­teik­t i elekt­r i­nei. Sta­ bo gar­bi­n i­mas per ke­le­r ius me­t us tik­ rai neiš­sik­vė­p ė. Koks dar til­tas ve­l io­ nio var­du – net 1991 m. Me­d i­n in­k uo­ se iš­ž u­dy­t i mui­t i­n in­kai ir pa­sie­n ie­čiai to­k ios gar­b ės vis dar neuž­si­tar­na­vo.

Vis dėl­to svar­biau­s ias klau­s i­mas – ko­ dėl po­l i­t i­kai tre­jus me­t us dėl A.M.Bra­ zaus­ko to­k ie at­k ak­lūs? Ve­l io­n is pre­z i­ den­t as – ne tik par­t i­jos sim­b o­l is ir iš­k i­ lus po­l i­t i­kas, lig šiol ke­l ian­t is sim­pa­t i­jų.

A.M.Bra­zaus­kas – tai šios par­t i­jos sa­vo­ tiš­kas po­l i­t i­n is Mo­zė, iš­ve­dęs ją iš dy­k u­ mos. Jo su­k ur­t i ir jo ne­te­kę kai­r ie­ji, re­g is, iki šiol ne­t u­r i į ką at­si­rem­t i. Tad neat­si­ tik­t i­nai vis dar nau­do­ja­si jo var­du. Ats­ kir­t i A.M.Bra­zaus­ką ir so­cial­de­mok­ra­t ų par­t i­ją tie­siog neį­ma­no­ma. Tai­g i reak­ci­ ja iš da­l ies na­t ū­ra­l i – pa­gerb­t i ly­de­r į, ku­ ris su­k ū­rė juos pa­čius. Tik ne­rei­k ia kur­t i sta­bo. Juk po­rei­k is kuo grei­č iau ką nors įam­ž in­t i ir gar­bin­t i pri­me­n a ko­mu­n is­ ti­nes tra­d i­c i­jas. Ar ne ge­r iau bū­t ų šiek tiek pa­l auk­t i ir ne­d a­r y­t i jo­k ių sku­bių spren­d i­mų? Mat ste­b int vie­š ą­j ą erd­ vę ga­l i­m a net pa­m a­ny­t i, kad ban­do­m a ma­n i­pu­l iuo­t i A.M.Bra­z aus­ko var­du, sa­ vo­t iš­k ai jį par­d a­v i­nė­t i.

ra kur akių pa­dė­ti prieš tuos vo­ kie­čius, nors jų ir ne­pa­žįs­ti, bet vis tiek to­ta­liai gė­da. Gė­da dėl to­kios Klai­pė­dos ir to­kios Lie­tu­vos.

O žmo­nės juk at­va­žia­vo pas mus sa­vo „Hei­mat“ pa­si­žiū­rė­ti. Ir sa­vo sva­jo­se jie at­va­žiuo­da­mi nos­tal­ giš­kai re­gi dai­lius rau­do­nų ply­tų na­me­lius su ro­žy­nais ir šva­riais ta­ke­liais, ku­riais vaikš­to tau­ ti­niais rū­bais ap­ si­ren­g ę prieš­ka­ rio ūki­nin­kai­čiai.

Juk pri­si­žiū­rė­jo žmo­nės idi­liš­kų pa­veiks­lė­lių iš se­ nų kny­ge­lių apie Klai­pė­dos kraš­tą.

O čia juos pa­si­tin­ka ne idi­li­ja ir ro­žės, o „bom­žai“ pa­rau­du­siais nuo al­ko­ho­lio snu­kiais. Žiū­ri į to­kius vaiz­dus ir gal­vo­ji: na, ne­jau­gi esa­me to­kie be­jė­giai, kad nie­ko ne­be­ga­li­me pa­da­ry­ti šiuo, re­gis, ele­men­ta­riu klau­si­mu?

Gal jau iš tie­sų atė­jo lai­kas ap­si­va­ ly­ti nuo ši­to koš­ma­riš­ko blo­gio?

Juk iš tie­sų gė­da. Ne tik prieš vi­ sus, bet ir pa­tiems prieš sa­ve.

Ja­ni­na Bakš­tie­nė

Gatvėse akis ba­do tik­ri ku­rio­zai

Š

Po­rei­kis kuo grei­čiau ką nors įam­žin­ti ir gar­ bin­ti pri­me­na ko­mu­ nis­ti­nes tra­di­ci­jas.

į pa­va­sa­rį Lie­pų gat­vė­je bu­ vo pa­ša­lin­ti se­nes­ni me­džiai ir vie­to­je jų pa­so­din­ti nau­ji ir jau­ni.

Vie­ni gy­ven­to­jai į tai žiū­ri pa­lan­ kiai, ki­ti kiek kri­tiš­kiau, kaip kad bū­na ir vi­sais ki­tais gy­ve­ni­mo at­ ve­jais.

Aš tik no­rė­jau pri­min­ti vie­ną ne­ lo­giš­ką įvy­kį, su­si­ju­sį su tais Lie­ pų gat­vės me­džiais, kai jie už­per­nai vi­si bu­vo smar­kiai nu­ge­nė­ti, pa­lie­

kant tik ne­di­de­lę ša­kų ir la­pų ke­ pu­rė­lę vir­šū­nė­je.

Ir štai po vi­sų tų ša­kų nu­ge­nė­ji­ mų, po neil­go lai­ko, di­de­lė da­lis tų ap­ge­nė­tų me­džių bu­vo vi­sai pa­ša­ lin­ti nuo gat­vės. Ky­la klau­si­mas, kam bu­vo mė­to­mos lė­šos jiems ap­ ge­nė­ti, jei šie nu­ge­nė­ti me­džiai iš­ bu­vo la­bai trum­pą lai­ko­tar­pį?

To­kia dar­bų se­ka la­bai pri­me­na ku­rio­ziš­ką at­ve­jį iš so­vie­ti­nių lai­ kų, kai anuo­met S.Nė­ries gat­vė­je

sunk­ve­ži­mis, per­šo­kęs ša­li­gat­vį, iš da­l ies ap­g rio­v ė se­n ą ne­d i­d e­l į na­me­lį ir vė­liau teis­mas pri­tei­sė vai­ruo­to­jui at­sta­ty­ti tai, ką jis sa­ vo sunk­ve­ži­miu bu­vo nu­grio­vęs.

Ir tas vai­ruo­to­jas bu­vo at­sta­tęs, bet kas iš to, nes po ke­le­to die­nų mi­nė­tas na­me­lis bu­vo nu­griau­tas, nes to­je vie­to­je bu­vo nu­ma­ty­ta sta­ ty­ti nau­ją, ge­ro­kai di­des­nį pa­sta­tą, ku­ris ir da­bar ten te­bes­to­vi.

Vy­tas Ta­mo­šiū­nas

Ministras ne toks jau ir ne­tei­sus

N

o­rė­tų­si ap­gin­ti mi­nist­rą V.And­riu­kai­tį, ku­ris mė­ gi­na im­tis ra­di­ka­lių ir gal net ag­re­sy­vių re­for­mų svei­ka­tos ap­sau­gos sri­ty­je.

Iš tie­sų re­for­mų rei­kia es­mi­nių ir kuo grei­tes­nių. Kas pa­sa­kys, kad yra nor­ma­lu lauk­ti gy­dy­to­jo priė­ mi­mo mė­ne­sį ar net du. Tai juk bai­siau už bet ko­kį ab­sur­dą. Per tą lai­ką žmo­gų ga­li­ma de­šim­tis kar­tų pa­šar­vo­ti ir pa­lai­do­ti.

Ne­ži­nia, kas taip mū­sų svei­ka­ tos ap­sau­gos sis­te­mą re­for­ma­vo, bet tie žmo­nės, ku­rie tai su­gal­vo­ jo, ma­no nuo­mo­ne, yra nu­si­kal­tė­ liai, pa­si­rū­pi­nę, kad pa­cien­tai jiems ne­kvar­šin­tų gal­vų ir tie­siu tai­ky­mu ke­liau­tų į ka­pi­nes. Be ap­link­ke­lių, be­si­drie­kian­čių pas me­di­kus.

Sup­ran­ta­ma, li­go­ti žmo­nės vals­ ty­bei yra tik­ra naš­ta. Gal tai bu­vo

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

karštas telefonas

me­di­ci­nos vei­kė­jų po­trau­kis pi­ni­ gams. Ypač tai ga­li­ma pa­sa­ky­ti apie pri­va­tų­jį sek­to­rių, ku­ris rei­ka­lin­gas po­nams gy­dy­ti, ta­čiau tas pri­va­tus sek­to­rius gy­vuo­ja tik val­diš­ko sek­ to­riaus są­skai­ta.

Juk daž­nas gy­dy­to­jas, be­si­ dar­buo­jan­tis val­diš­ko­je gy­dy­mo įstai­go­je, dar tu­ri ir pri­va­tų ka­bi­ ne­tą (sa­vo pa­ties ar­ba žmo­nos), to­ dėl nu­kreip­ti varg­šą li­go­nį pas sa­ve gy­dy­tis už pi­ni­gus – juo­kų dar­bas.

Pa­pa­sa­kos pa­sa­ką, kad ka­bi­ne­te jis tu­ri ge­res­nę apa­ra­tū­rą ar­ba ge­res­ nes są­ly­gas ty­ri­mams at­lik­ti, ir to li­go­nio pi­ni­gai jau sau­jo­je.

Tai­gi ne­ge­rų ten­den­ci­jų mū­sų me­di­ci­nos įstai­go­se tik­rai yra, ta­ čiau ne­ma­ty­ti tik pa­stan­gų, kad šios ne­ge­ro­vės iš­nyk­tų, ir gy­dy­mas tik­rai tap­tų šiuo­lai­kiš­kas.

G.Ver­ti­nie­nė

telefonas@kl.lt

Džiaugs­mas pa­sė­dė­ti kran­ti­nė­je

Vir­tua­lio­je erd­vė­je „vaikš­to“ už­ra­šas apie tai, kad klai­pė­die­čiai pa­grįs­tai di­džiuo­ja­si gy­ven­da­mi uos­ta­mies­ty­ je. Dau­ge­lis vi­so­kių in­ter­ne­ti­nių pais­ ta­lų tik ke­lia pyk­tį, o ši­tas prie­šin­gai – už­lie­jo šir­dį šil­ta ban­ga. Tam jaus­mui ne­rei­kia ka­žin ko­kių di­de­lių da­ly­kų.

Vaikš­ti­nė­da­ma prie Da­nės kran­ti­nės pa­ma­čiau an­tį su an­čiu­kais, mar­gas­ pal­vius gė­ly­nus, ir jau ge­ra.

Dia­na

Nuo­bo­di te­le­vi­zi­ja

Ži­nau, kad va­sa­ra – ato­sto­gų me­ tas, ir žmo­nės te­le­vi­zi­jo­je taip pat no­ri at­si­pūs­ti. Ta­čiau jei dir­bu aš, ga­lė­tų steng­tis ir ki­ti. Pa­rė­jęs na­ mo no­riu at­si­pa­lai­duo­ti ir įsi­jun­ gęs te­le­vi­zo­rių pa­žiū­rė­ti ką nors įdo­maus. Ta­čiau, be lai­dų kar­to­ji­ mų ir in­fan­ti­lių pro­gra­mų paaug­ liams, nie­ko ne­ran­du.

An­ta­nas

Keis­ti tie sek­tan­tai

Gat­vė­se vėl pa­si­ro­dė įvai­riau­sių ti­ kė­ji­mų žmo­nės. Ma­čiau spal­vin­gais in­diš­kais rū­bais ap­si­ren­gu­sius eu­ro­ pie­tiš­kos iš­vaiz­dos jau­nuo­lius. Ei­na bū­riu, barš­ki­na būg­ne­liais ir dai­ nuo­ja, bet jau taip grau­džiai. Pa­ma­ niau, kad jiems kaž­ko la­bai liūd­na.

Ki­ti to­kie, kaip ką tik iš ban­ko išė­ję, vis ka­bi­nė­ja­si gat­vė­je, ban­do at­ves­ti į tie­sos ke­lią. Lyg mes ko­kie lau­ki­niai bū­tu­me, ne­ži­no­tu­me, kas yra Die­ vas. Tre­ti po na­mus vaikš­to, aiš­ki­na, koks yra tik­ra­sis Die­vo var­das ir kaip ne­tei­sin­gai mes su­pran­ta­me ti­kė­ji­ mo es­mę. Pa­na­šu, kad tai jų dar­bas, nes ne­gi dar­bin­go am­žiaus vy­rai ka­ bi­nė­sis prie žmo­nių, gaiš sa­vo ir ki­tų lai­ką šiaip sau be at­ly­gio?

Ja­ni­na

Gat­vė­se vai­siai dul­ka

Pa­ma­tau gat­vė­se par­duo­da­mas braš­kes, treš­nes ir ki­to­kias uo­gas ir pyk­tis api­ma. Juk dul­ka, kas kad plau­si, ter­ša­lų vi­sų van­duo ne­su­ nai­kins. Ka­žin ar ge­rai, kad lei­džia to­kius pro­duk­tus, ku­rie ne­tu­ri žie­ vės, par­da­vi­nė­ti gat­vė­se.

Ta­das

Išk­ry­pė­lių pa­plū­di­mys

No­rė­jau pa­tek­ti į vie­nos par­ti­jos sa­ vait­ga­lį vy­ku­sį są­skry­dį. Ta­čiau pri­ va­žiuo­ti po­li­ci­ja ne­lei­do. Nusp­ren­ džiau pa­ts nuei­ti plia­žu, nors ir to­li.

Vie­no­je vie­to­je bu­vo pa­ra­šy­ta „Nu­ dis­tų plia­žas“. Tai nors ir la­bai ne­žiū­ rė­jau, bet bu­vau šo­ki­ruo­tas. Vie­no­je vie­to­je gu­lė­jo po­re­lė. Ten vy­ras mer­ gi­nai per už­pa­ka­lį ran­ka stuk­se­na.

Ki­to­je vie­to­je gu­lė­jo dvi pa­gy­ve­nu­ sios mo­te­rys. Jų krū­ti­nės bu­vo kaip ter­bos – iki ke­lių nu­tį­su­sios. Vie­nas vy­ras iš­vis ten ran­ka „dir­bo“ su sa­vo daik­tu. Tą plia­žą ne nu­dis­tų, o iš­kry­ pė­lių var­du pa­va­din­čiau. Il­gą gy­ve­ni­ mą jau nu­gy­ve­nau, bet to­kių da­ly­kų vie­šo­je vie­to­je dar ne­su ma­tęs.

Skai­ty­to­jas Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

il­ga­lai­kis pla­nas to­kio­mis prie­mo­ nė­mis li­go­nių at­si­kra­ty­ti? Žiau­ru, bet ga­ran­tuo­ta sėk­mė. Be są­ži­nės, ta­čiau vals­ty­bės biu­dže­tui – ma­ žiau iš­lai­ky­ti­nių, ku­rių šiais lai­kais taip vi­si ne­mėgs­ta.

Jei taip, tai gal jau lai­kas grįž­ti į ci­vi­li­zuo­tų ša­lių bend­ri­ją ir ser­gan­ čių žmo­nių ne­be­ma­rin­ti? Juk jau 23 me­tai esa­me ne­prik­lau­so­ma vals­ ty­bė, įsto­jo­me į ES ir ki­tas svar­ bias pa­sau­li­nes or­ga­ni­za­ci­ja, to­dėl gal lai­kas bū­tų su­si­zgrib­ti. Nor­ ma­li vals­ty­bė sa­vo pi­lie­čių ne­be­ va­ro my­riop, o at­virkš­čiai – rū­pi­ na­si jų svei­ka­ta.

Tai­gi lai­kas vi­siems ši­tai su­vok­ti, o kai su­vok­si­me, pa­tys su­pra­si­me, kad po­no V.And­riu­kai­čio siū­lo­ma re­for­ ma yra vi­siš­kai tei­sin­gas žings­nis.

Yra ir dar vie­na bė­da, apie ku­rią jau daug ra­šy­ta. Tai ne­var­žo­mas

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

397 728

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtadienis, birželio 27, 2013

parama kaimui

Parama smulkiesiems ūkiams modernizuoti Šiemet, jau septintus metus iš eilės, smulkiųjų ūkių savininkai kviečiami kelti savo valdų konkurencingumą ir pasinaudoti ES parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“.

Nerija Norvaišienė

Šiemet paraiškos gauti paramą pagal programos priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ renkamos nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 31 d. Ši priemonė pagelbės tiems, kas norėtų įsigyti naujos žemės ūkio technikos, jos padargų ir įrangos, rekonstruoti arba pastatyti gamybinius pastatus, inžinierinius statinius ir taip vystyti savo ūkį.

Pagal priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ numatyta parama ūkininkams, gaminantiems produkciją pirmiausia savo pačių reikmėms, taip pat dalį jos parduodantiems rinkoje. Dalyvavimas šioje priemonėje smulkiesiems ūkininkams suteikia galimybę įgyti dalyvavimo investicinėje paramos priemonėje patirties, taip pat paramos lėšomis siekiama padėti smulkiesiems natūriniams ūkiams pakelti savo konkurencingumą, sustiprėti, kad ūkis galėtų tęsti savo veiklą ar, atitikęs kitų priemonių reikalavimus, jau galėtų pretenduoti ir į didesnę paramą.

Valdos dydis – svarbu

Vienas pagrindinių kriterijų pretenduojant į paramą pagal šią priemonę – valdos dydis. Jis turi prilygti 1–3,99 ekonominio dydžio vieneto (EDV), t. y. ūkininkams reikia patekti į pusiau natūrinių ūkių savininkų kategoriją. Tad pirmasis žingsnis, siekiant paramos, turėtų būti savo valdų dydžio nustatymas. „Valdos EDV, kuris automatiškai apskaičiuojamas sausio 1 d. ir liepos 1 d., ūkininkas gali matyti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (VĮ ŽŪIKVC) duomenų bazėje, prisijungęs per Elektroninius valdžios vartus. Jei kartais iki paraiškos pateikimo ūkyje situacija stipriai keitėsi ar pareiškėjas pageidauja, kad būtų vertinamos ir pajamos, gautos iš paslaugų žemės ūkiui teikimo, ūkininkas gali kreiptis į VĮ ŽŪIKVC dėl EDV patikslinimo. Kiekvienas ūkininkas gali įvertinti savo ūkio gyvybingumą pasinaudodamas VĮ ŽŪIKVC tinklalapyje (www.vic.lt) pateikta EDV skaičiuokle,“ – sako Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Metodikų rengimo poskyrio vyriausioji specialistė Janina Gudonė.

Pastebėtina, kad mokesčių tikslais žemės ūkio valdos ir ūkiai pagal žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominį dydį grupuojami jau nuo 2009 m. Ūkininkai taip pat turėtų įsidėmėti, kad paraiškoje gauti paramą pagal priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ nurodytas EDV dydis turi sutapti su ŽŪIKVC valdų registro duomenimis, o pildant paramos paraišką duomenys turi būti imami iš registrų, pasėlių deklaracijų, pažymų, gautų iš at-

sakingų institucijų, ir kitų oficialių papildomų dokumentų.

Verslo plane – investicijos

Viena iš paraiškos dalių, kurią reikia užpildyti norint gauti paramą pagal priemonę „Pusiau natūrinis ūkis“, – tai verslo plano aprašymas. Šioje paraiškos dalyje ūkininkas turi apibūdinti pagrindinės ūkio veiklos sritis, pateikti kitą su ūkiu susijusią informaciją ir aprašyti verslo planui įgyvendinti būtinų investicijų sąrašą.

Svarbu paminėti, kad ūkininkas, norintis pasinaudoti priemone „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“, turėtų gerai apsvarstyti ir pildydamas paraišką tiksliai žinoti ne tik kokias investicijas planuoja ir kokius pirkinius ketina įsigyti per ateinančius metus, bet ir kaip tai prisidės prie jo ūkio didinimo. Šią informaciją taip pat reikės nurodyti verslo plane – atskira skiltis skirta investicijoms trumpai aprašyti ir joms pagrįsti, t. y. verslo plane reikės nurodyti, kaip planuojamos investicijos padės įgyvendinti priemonės tikslus, pagrįsti išlaidų būtinumą.

Verslo plane pareiškėjas taip pat turi nurodyti valdos ekonominio dydžio, išreiškiamo EDV, prognozę antriesiems, tretiesiems, ketvirtiesiems ir penktiesiems paramos metams. Ją reikės apskaičiuoti pagal pateiktą formulę. Atkreiptinas dėmesys, kad per trejus verslo metus ūkininkas turi padidinti ūkio EDV 20 proc. ir jį išlaikyti per ketvirtus bei penktus metus.

Treji plius dveji metai

Drauge su parama ateina ir įsipareigojimai. Pirmiausia – vykdyti verslo planą. Pateikus paraišką privalu tvarkyti buhalterinę apskaitą. Užtenka pildyti Pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalą (Žaliasis žurnalas), tačiau, ūkininkui pageidaujant, gali būti vykdoma ir dvejybinė apskaita. Gavus paramą – už ją atsiskaityti, pateikiant mokėjimo prašymus.

Priemonė „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ – tęstinė. Tai reiškia, kad įprastas jos laikas – penkeri metai. Per pirmuosius trejus metus pareiškėjas įsipareigoja žemės ūkio valdos ekonominį dydį, vertinant pagal EDV, padidinti 20 proc.

Per kitus dvejus metus pareiškėjas įsipareigoja šį dydį išlaikyti. Jeigu po trejų paramos teikimo metų valdos ekonominis dydis, palyginti su pirmų paramos metų valdos dydžiu, yra padidėjęs ne mažiau kaip 20 proc., parama skiriama dar dvejiems metams.

Pastebėtina, kad priemonė yra investicinio pobūdžio, todėl ūkininkas tuo pačiu metu negalės dalyvauti kitoje investicinėje programos priemonėje, išskyrus programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Asbestinių sto-

Nauda: ūkininkas V.Žėkas įsitikinęs, kad gauta parama prisidėjo prie ūkio vystymo – per dvejus metus jis

įsigijo viską, ką buvo suplanavęs.

gų dangos keitimas“. J.Gudonė taip pat primena, kad jei ūkininkas nusprendžia priemonės „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ parama nebesinaudoti, priemonę gali baigti įgyvendinti anksčiau, nei numatytas įgyvendinimo laikotarpis.

Pateikdamas mokėjimo prašymą, kuriuo atsiskaito už atliktas investicijas, ūkininkas gali pareikšti pageidavimą netęsti projekto, tačiau jis turi būti iki to laiko savo valdos ekonominį dydį padidinęs 20 proc.

Finansinė parama, kurią ūkininkas gauna pateikęs paraišką pagal priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“, per metus siekia 5179 litus (be PVM), tad per penkerius metus ši suma sudaro 25 895 litus (be PVM). Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos su verslo plano įgyvendinimu susijusios išlaidos, atliktos ne anksčiau kaip dveji metai iki paramos paraiškos pateikimo ir iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo NMA dienos. Tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, kai prekių, paslaugų, darbų pirkimai atlikti vadovaujantis pirkimo taisyklėmis, patvirtintomis Žemės ūkio ministerijos. „Kadangi pagal šią priemonę pirkimai nedideli, dažniausiai išlaidos gali būti atliktos neviršijant Žemės ūkio ministerijos nustatytų didžiausių įkainių ar, jei nėra nustatytų didžiausių įkainių, atliekant tiekėjų apklausą žodžiu. Pastebėtina, kad atsiskaitymai turi vykti per bankines institucijas, išlaidos turi būti patiriamos paramos gavėjo vardu, mokant pavedimu ar

atsiskaitant banko kortele“, – sako J.Gudonė. Žingsnis link didelio tikslo

„Iš pradžių abejojau, ar teikti paraišką, – juk mano ūkis nedidelis.

Tačiau vis dėlto paraišką pateikiau ir gauta parama tikrai prisidėjo prie ūkio vystymo, per dvejus metus įsigijau viską, ką buvau suplanavęs. Laiko, aišku, nepadaugėjo, be ūkininkavimo, turiu ir kitą darbą“, – pripažįsta ūkininkas Valdas Žėkas iš Kauno apskrities, Ringaudų seniūnijos, turintis mišrų ūkį. Suteikta parama leido per dvejus metus įsigyti šienavimo ir grūdų valymo technikos. „Be abejo, nauja technika yra nauja technika – tai ne laužas iš turgaus. Darbas kur kas spartesnis ir našesnis. Aišku, parama nėra labai didelė, tačiau – pagal Jurgį ir kepurė“, – kalba V.Žėkas. Ūkininko planuose kitąmet, per trečiuosius priemonės įgyvendinimo metus, įsigyti dar vieną įrenginį ir taip po truputį plėsti savo ūkį.

V.Žėkas teigia, kad teikiant paraišką didesnių sunkumų nebuvo, – administraciniu požiūriu tai nesudėtinga užduotis. Pasiteiravus, ką galėtų patarti pradedantiesiems, pabrėžia, kad verta bandyti ir pateikti paraišką dėl šios priemonės, jei ūkininkas pasiruošęs prisiimti įsipareigojimus, mato į priekį ir žino, kad bus pajėgus juos įvykdyti. Ūkininkui Mindaugui Venskutoniui iš Vilniaus apskrities, Trakų seniūnijos, vasaros pradžia – kaip

Svarbu Paramą pagal priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ galite gauti, jei: esate ne jaunesni kaip 18 metų ir

užsiimate žemės ūkio produktų gamyba; jūsų valdos dydis prilygsta 1–3,99

ekonominio dydžio vieneto (EDV); nesate vaisių ir daržovių gaminto-

jų organizacijos narys; per pirmuosius trejus paramos

metus žemės ūkio valdos ekonominį dydį, vertinant pagal EDV, padidinsite 20 proc. ir nesumažinsite per ke-

tvirtus bei penktus paramos metus; investuosite visą paramos sumą

(per pirmus trejus verslo plano įgyvendinimo metus investuosite ne mažiau kaip 15 537 litus (be PVM); nekeisite projekto įgyvendinimo

vietos ir sąlygų be rašytinio NMA sutikimo, neparduosite ir kitaip neperleisite kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai 5 metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo datos; investicijos atitiks aplinkos apsau-

gos ir ES darbo saugos reikalavimus.

Asmeninio archyvo nuotr.

tik svarstymo metas. Ūkininkas jau kelerius metus naudojasi pagal priemonę suteikiama parama ir galvoja, ar pratęsti savo dalyvavimą ketvirtiesiems metams. Per trejus metus ūkininkas įsigijo diskus žemei purenti ir mėšlo krautuvą. „Priemonė išties gera, tai geras paskatinimas. Ūkis nėra didelis, bet darbas tikrai spartesnis. Štai, pavyzdžiui, diskai, kuriuos nusipirkau. Dabar darbo sumažėjo trigubai“, – sako M.Venskutonis.

Apibendrindama „Pusiau natūrinio ūkininkavimo“ priemonę NMA vyriausioji specialistė J.Gudonė dar kartą primena, kaipgi atrodo visas dalyvavimo priemonėje procesas: „Iš pradžių pildoma paraiška. NMA ją patvirtinus, pareiškėjas kasmet gauna po 5179 litus. Po trejų metų, per kuriuos priemonė įgyvendinama, ūkininkas teikia mokėjimo prašymą. Jį patvirtinus, gauna paramą ketvirtiesiems, o šiems pasibaigus teikia dar vieną mokėjimo prašymą ir gauna paramą penktiesiems metams. Jei ūkininkas neatsisako paramos pirma laiko, jo įsipareigojimai baigiasi su paskutinės išmokos diena, tačiau su programos įgyvendinimu susiję dokumentai turi būti saugomi mažiausiai 10 metų nuo paramos patvirtinimo datos.“ Paraiškos priimamos NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose. Paramos paraiškos turi būti įteikiamos pareiškėjo asmeniškai arba per įgaliotą asmenį. PR

Paraiškų teikimo metas Šiemet paraiškos gauti paramą pagal kaimo plėtros programos priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ renkamos nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 31 d. Su reikalavimais paraiškai, taip pat jos pildymo forma, įgyvendinimo taisyklėmis, aktualiais teisės aktais galima susipažinti NMA svetainėje www.nma.lt.

8

ketvirtadienis, birželio 27, 2013

MIESTAS

Gat­vėms tvar­ky­ti – dau­giau lė­šų Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio gat­vėms lo­py­ti ir kie­mams re­mon­tuo­ti jau pa­nau­do­ ta kiek dau­giau nei pu­sė vi­sų skir­ tų lė­šų. Šiais me­tais įvai­riems dar­ bams at­lik­ti skir­ta 3 mln. li­tų.

Darbš­tu­mas: kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­riai pa­si­ry­žę su­mon­tuo­ti pu­sę at­ku­ria­mo Smil­ty­nės svei­ka­tin­gu­mo

ta­ko įren­gi­nių.

Klu­bo „Mes ga­lim“ nuo­tr.

Smiltynėje atgimsta svei­ka­tin­gu­mo ta­kas Smil­ty­nė­je se­nuo­ju svei­ka­tin­gu­mo ta­ku jū­ros link ei­nan­tys klai­pė­die­čiai jau ga­li pa­si­nau­do­ti pir­mai­siais at­kur­tais spor­to fi­zi­nio ak­ty­vu­mo įren­gi­niais.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Juos ke­tu­ris per ke­lias die­nas su­ mon­ta­vo Kraš­to ap­sau­gos sa­va­ no­rių pa­jė­gų Že­mai­čių apy­gar­dos 3-io­sios apy­gar­dos vy­rai.

At­ku­ria­ma­me svei­ka­tin­gu­mo ta­ ke iš vi­so pla­nuo­ja­ma pa­sta­ty­ti apie 30 spor­to įren­gi­nių. „Sa­va­no­riai yra už­si­brė­žę įreng­ti pu­sę ta­ko. Li­ku­siems dar­bams ieš­ ko­si­me vy­rų Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė­ je, tarp šau­lių. Dar­bams rei­kia stip­ rių rim­tų vy­rų. Tal­ki­nin­kau­ti bu­vo už­si­re­gist­ra­vu­sių ir pa­vie­nių klai­ pė­die­čių, ta­čiau iš jų tik vie­nas atė­jo są­ži­nin­gai pa­dir­bė­ti“, – tei­gė klu­bo „Mes ga­lim“, ku­ris ir ini­ci­juo­ja pro­ jek­tą „Ats­ta­ty­ki­me Smil­ty­nė­je svei­ ka­tin­gu­mo ta­ką neiš­lei­džiant nė li­ to“, va­do­vas And­rius Ig­nat­je­vas.

Jis tei­gė, kad Smil­ty­nė­je žmo­ nės, ei­nan­tys ta­ku jū­ros link, jau

ga­li pa­si­nau­do­ti įren­gi­niais. „Ta­ čiau mes nees­ka­luo­ja­me, kad ta­kas jau at­kur­tas. No­ri­me prie kiek­vie­ no įren­gi­nio pa­sta­ty­ti in­for­ma­ci­

And­rius Ig­nat­je­vas:

Ma­nau, kad įren­ gi­niais bus ga­li­ma nau­do­tis ne tik va­sa­ rą ar pa­va­sa­rį, bet ir ru­de­nį bei žie­mą. nes len­te­les, ku­rio­se bū­tų ap­ra­šy­ta, kaip jais sau­giau nau­do­tis“, – aiš­ ki­no A.Ig­nat­ve­jas.

Jis tei­gė, kad vi­sas svei­ka­tin­gu­mo ta­kas tu­rė­tų bū­ti at­kur­tas iki rugp­ jū­čio. „Pro­jek­tą pra­dė­jo­me per­nai rugp­jū­tį. Per me­tus no­ri­me jį pa­

baig­ti. Rei­kia suor­ga­ni­zuo­ti gra­žią ati­da­ry­mo šven­tę ir su­tvar­ky­tą ta­ ką pa­do­va­no­ti mies­tui“, – į atei­tį žvel­gė pa­šne­ko­vas.

Jis pa­ti­ki­no, kad pa­vy­ko pa­siek­ti tiks­lą – at­kur­ti svei­ka­tin­gu­mo ta­ ką – neiš­lei­džiant nė li­to. Daug pa­ dė­jo rė­mė­jai, ta­čiau ne pi­ni­gais, o dar­bais. „Ti­kiuo­si, kad at­kur­tas svei­ka­ tin­gu­mo ta­kas žmo­nėms tik­rai pa­ tiks ir bus nau­din­gas. Ma­nau, kad įren­gi­niais bus ga­li­ma nau­do­tis ne tik va­sa­rą ar pa­va­sa­rį, bet ir ru­de­ nį bei žie­mą. Aiš­ku, vis­kas pri­klau­ sys nuo oro są­ly­gų“, – dės­tė A.Ig­ nat­je­vas.

Smil­ty­nės svei­ka­tin­gu­mo ta­kas, ku­ris da­bar at­ku­ria­mas, yra vie­ nas iš ke­tu­rių Kur­šių ne­ri­jo­je. Ni­ dos ta­kas su­tvar­ky­tas, Smil­ty­nės – at­gims­ta, o Juodk­ran­tė­je ir Prei­lo­je tė­ra jo lie­ka­nos.

Smil­ty­nės svei­ka­tin­gu­mo ta­kas bu­vo įreng­tas 1989-ai­siais. Ini­cia­ ty­va gi­mė Al­gi­man­tui Lau­ri­nai­čiui, ku­ris bend­ra­dar­bia­vo su su­tri­ku­sio in­te­lek­to jau­nuo­lių dar­bo cent­ru Klai­pė­do­je. Šio ta­ko at­si­ra­di­mo tiks­las bu­vo pri­trauk­ti di­des­nį žmo­nių srau­tą ak­ ty­viai ir svei­kai leis­ti lai­ką bei ap­sau­ go­ti Smil­ty­nės miš­ką nuo gais­rų.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­ kas Dū­da in­for­ma­vo, kad 2013 m. gat­vės ir kie­mai bu­vo tvar­ko­mi ke­ lių prie­žiū­ros pro­gra­mos bei Klai­ pė­dos biu­dže­to lė­šo­mis. „Įvai­riems dar­bams skir­ta su­ ma pa­na­ši kaip ir praė­ju­siais me­ tais. Ta­čiau ga­vo­me pa­pil­do­mus 500 tūkst. li­tų, ku­rie bu­vo su­rink­ti iš vai­ruo­to­jų, mo­kan­čių pi­ni­gus už sto­vė­ji­mą ap­mo­kes­tin­to­se sto­vė­ji­ mo zo­no­se“, – tei­gė L.Dū­da. Šiais me­tais Klai­pė­dos gat­vėms ir kie­mams tvar­ky­ti skir­ta su­ma sie­kia 3 mln. li­tų.

Iš ke­lių prie­žiū­ros pro­gra­mos dau­giau­sia lė­šų bu­vo skir­ta gat­vių duo­bėms re­mon­tuo­ti. Iš 1,5 mln. li­tų pa­nau­do­ta kiek dau­giau nei mi­li­jo­nas.

Gat­vėms ženk­lin­ti iš pro­gra­mos gau­ta 300 tūkst. li­tų. Ša­li­gat­viams pri­žiū­rė­ti ir re­mon­tuo­ti bu­vo skir­ta 220 tūkst. li­tų. Ne­to­li­mo­je atei­ty­ je dar nu­ma­to­ma pra­dė­ti To­mo g., Tai­kos ir Pa­ry­žiaus Ko­mu­nos g., Bal­ti­jos pr. 97 ša­li­gat­vių re­mon­ to dar­bus.

Iš­ti­si­nėms as­fal­to dan­goms bu­ vo skir­ta 206 tūkst. li­tų. Pa­nau­do­

jant šias lė­šas, dan­ga bus klo­ja­ma Tai­kos pr. ga­le, ruo­že, ve­dan­čia­me į Kai­rių gat­vę.

Tvar­kant duo­bė­tus kie­mus bei ap­tru­pė­ju­sius ša­li­gat­vius, pa­nau­ do­tos lė­šos ir iš Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to. Dar­bams bu­vo skir­ta 195 tūkst. li­tų.

500 tūkst. li­tų gat­vių tvar­ky­mo dar­bams at­lik­ti bu­vo pa­nau­do­ta iš mo­ka­mo au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo sis­te­mos mies­te su­kū­ri­mo ir iš­lai­ ky­mo lė­šų.

Dau­giau­sia iš rink­lia­vos su­rink­tų pi­ni­gų ati­teks ap­mo­kes­ti­ni­mo zo­ no­se esan­čioms aikš­te­lėms re­mon­ tuo­ti, ženk­lin­ti, pri­žiū­rė­ti bei ša­li­ gat­viams tvar­ky­ti.

Kaip tei­gė L.Dū­da, per pa­sta­ruo­ sius po­rą mė­ne­sių pie­ti­nė­je mies­ to da­ly­je vy­ko in­ten­sy­vūs gat­vių tvar­ky­mo dar­bai. Ge­res­ne gat­vių ko­ky­be vai­ruo­to­jai ir pės­tie­ji ga­ li džiaug­tis Štur­ma­nų, Nai­ku­pės, Ram­by­no, Dar­že­lio, Du­by­sos, Sau­ sio 15-osios, Liu­be­ko ir da­li­mi Bi­ ru­tės gat­vės.

Dar­bai vy­ko Ši­lu­tės plen­to ir Bal­ ti­jos pr., Til­žės g. ir Mo­kyk­los g., Tai­kos pr. ir Sta­ty­bi­nin­kų pr., Tai­ kos pr. ir Bal­ti­jos pr. žie­duo­se. Šiuo me­tu vis dar re­mon­tuo­ ja­mas Mo­gi­lio­vo g. gy­ve­na­ma­sis kvar­ta­las. Šiau­ri­nė­je mies­to da­ly­je su­re­ mon­tuo­tas Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­ na­las, pri­va­žia­vi­mas prie au­to­bu­ sų sto­ties, Ga­ra­žų, Jū­ros, Sto­ties, Šlai­to, Tu­ris­tų, Bu­rių, da­lis Klai­ pė­dos gat­vės.

Pi­ni­gai: gat­vėms re­mon­tuo­ti Klai­pė­do­je skir­ta pu­se mi­li­jo­no li­tų dau­

giau nei per­nai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

9

ketvirtadienis, birĹželio 27, 2013

AKTUALIJOS

Re­no­va­ci­jai – dau­giau bal­sĹł Re­no­vuo­ti nu­ma­ty­tuo­se na­muo­se dar­bams tu­rÄ—s pri­tar­ti dau­ giau gy­ven­to­jĹł nei bō­na pa­pras­tai. Pa­sak uos­ta­mies­Ä?io sa­vi­ val­dy­bÄ—s dar­buo­to­jĹł, to pra­ťo pa­sko­las iť­duo­dan­tis ban­kas.

„„Blo­ka­da: so­dų bend­ri­jo­je nau­jai tie­sia­mą ke­lią sau­gan­ti G.Gul­bi­nie­nė

(de­ťi­nė­je) ne­pra­lei­do ťu­li­nių ka­sė­jų au­to­mo­bi­lio su ren­ti­niais.

As­tos Alek­sė­jō­nai­tės nuo­tr.

Spen­giuo­se kilo ka­ras dėl ke­lio As­ta Alek­sė­jō­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

So­di­nin­kĹł bend­ri­jo­je „Spen­giai“ ky­la aist­ros dÄ—l klo­ja­mos as­fal­to dan­gos. Tre­Ä?iÄ… kar­tÄ… per pen­ke­ rius me­tus tvar­ko­mas pa­grin­di­ nis so­dĹł te­ri­to­ri­jos ke­lias tre­Ä?ia­ die­nio ry­tÄ… bu­vo uŞ­da­ry­tas: juo ne­leis­ta va­Şiuo­ti ne tik sun­kias­vo­ rei tech­ni­kai, bet ir Ĺžmo­nÄ—ms ÄŻ sa­ vo na­mus.

Ke­lią blo­ka­vo vi­su­rei­gis

Aist­ros ant ke­lio uŞ­vi­rÄ— tre­Ä?ia­die­ nio ry­tÄ…, kai ÄŻ so­dĹł bend­ri­jÄ… ÄŻsu­ko ĹĄu­li­nius ka­san­Ä?ios ÄŻmo­nÄ—s au­to­ mo­bi­lis. „Iť­va­ka­rė­se kal­bė­jo­me su ke­lio dar­bus at­lie­kan­Ä?ios ÄŻmo­nÄ—s meist­ ru. Paaiť­ki­no­me, kad dÄ—l jĹł strigs vi­sos ki­tos sta­ty­bos Ĺžmo­niĹł pri­ va­Ä?iuo­se skly­puo­se. Ma­ne pa­ti­ki­ no, kad jei at­vyk­siu prieĹĄ de­vy­nias ry­te, tech­ni­ka ga­lÄ—s pa­siek­ti rei­kia­

Ge­no­vai­tė Gul­bi­nie­nė:

NÄ— vie­nas ne­pra­va­ Ĺžiuos Ä?ia man.

Te­gul tik pa­ban­do. mÄ… vie­tą“, – pa­sa­ko­jo ÄŻmo­nÄ—s „Šu­ li­nys“ va­do­vas Da­nie­lius La­ta­kas.

GargŞ­diť­kis aiť­ki­no, kad ÄŻva­ Ĺžiuo­jant ÄŻ so­dĹł bend­ri­jos te­ri­to­ri­jÄ…, stai­ga iĹĄ ĹĄa­lu­ti­nio ke­lio ÄŻ pa­grin­di­ nÄŻ iť­ťo­ko juo­dos spal­vos vi­su­rei­gis ir uŞ­tvė­rÄ— ke­liÄ…. „Puo­liau stab­dy­ti, trō­ko au­to­ mo­bi­lio san­ka­ba. Juk sunk­ve­Şi­my­je su­krau­ti be­to­ni­niai ĹĄu­li­niai. Ma­ťi­ na li­ko sker­sa sto­vė­ti san­kry­Şo­je. IĹĄ vi­su­rei­gio iť­ťo­ko so­dĹł pir­mi­nin­kÄ— ir puo­lÄ— ĹĄauk­ti, kad ne­va­Şiuo­Ä?iau ke­liu“, – tre­Ä?ia­die­nio ry­to nuo­ty­ kius pa­sa­ko­jo D.La­ta­kas.

Sau­go ke­lio dan­gą

So­dĹł bend­ri­jos „Spen­giai“ pir­ mi­nin­kÄ— Ge­no­vai­tÄ— Gul­bi­nie­nÄ— ne

tik sunk­ve­Şi­mio vai­ruo­to­jui, bet ir „Klai­pė­dos“ Ĺžur­na­lis­tams aiť­ki­no, kad kol ne­bus baig­ta klo­ti as­fal­to, ke­liu­ku nie­kas ne­va­Şiuos, ne­bent per jos la­vo­nÄ…. „AĹĄ vi­sÄ… nak­tÄŻ ne­mie­go­ju­si. Mes jau iť­va­ka­rė­se gau­dė­me gir­tÄ… vai­ ruo­to­jÄ…, ku­ris ĹĄiuo ke­liu laks­tÄ—, o Ä?ia iĹĄ ry­to sun­kias­vo­rÄ— tech­ni­ka va­ Ĺžiuo­ti no­ri“, – py­ko mo­te­ris.

Mo­te­ris ti­ki­no, kad ant­ra­die­nio nak­tį smar­kiai pa­li­jo, to­dėl ji bai­ mi­no­si, kad sun­kias­vo­rė tech­ni­ka su­ga­dins as­fal­tuo­ti pa­reng­tą Şvy­ ro pa­klo­tą.

Ki­ti gy­ven­to­jai kal­bė­jo, kad be rei­ka­lo ke­lia­mos to­kios aist­ros – pro­ble­mÄ… bu­vo ga­li­ma iť­sprÄ™s­ti skel­bi­mu ir ke­lio Ĺženk­lu. „Ne ke­liÄ… blo­kuo­ti, o pa­ra­ťy­ti skel­bi­mÄ… rei­kė­tĹł, kad bus ri­bo­ja­ mas eis­mas, ir paaiť­kin­ti, iki ko­kios die­nos. Ĺ˝mo­nÄ—s dar­bus su­si­pla­na­ vÄ™ yra, o da­bar tik ťō­kau­ja­ma“, – tars­te­lė­jo konf­lik­tÄ… iĹĄ ĹĄo­no ste­bė­ jÄ™s so­di­nin­kas.

Pa­si­vaikť­Ä?ios pÄ—s­Ä?io­mis

Grei­Ä?iau­siai ryt­me­ti­nis konf­lik­tas ne­bus vie­nin­te­lis, mat G.Gul­bi­ nie­nÄ— pa­reiť­kÄ—, kad va­ka­re iĹĄ dar­ bo grį­Şę Ĺžmo­nÄ—s tu­rÄ—s au­to­mo­ bi­lius pa­lik­ti prie par­duo­tu­vÄ—s ir Ĺžings­niuo­ti ÄŻ na­mus pÄ—s­tu­te. „NÄ— vie­nas ne­pra­va­Şiuos Ä?ia man. Te­gul tik pa­ban­do“, – pirť­ tu grō­mo­jo pir­mi­nin­kÄ—.

G.Gul­bi­nie­nÄ— aiť­ki­no, kad kol ne­bus baig­ti ke­lio tie­si­mo dar­bai, ne­bus ve­Şa­mo ir ko­mu­na­li­nÄ—s at­ lie­kos, apie tai esÄ… ÄŻmo­nÄ— „GargŞ­ dĹł ĹĄva­ra“ per­spė­ta.

Mo­te­ris pri­dō­rė, kad ki­tu at­ve­ju pra­si­Şen­gė­liams iť­kvies po­li­ci­ją.

Pla­nuo­ja­ma, kad 1,28 km il­gio as­fal­to dan­gos tie­si­mas uŞ­truks apie dvi sa­vai­tes. „So­di­nin­kai su­si­dė­jo po 740 li­ tĹł ir nu­spren­dÄ— pa­klo­ti as­fal­tÄ…, nes nuo 2007 m. jau du kar­tus tai­sė­me as­fal­to at­si­jo­mis ties­tÄ… ke­liÄ…. IĹĄ vi­so ĹĄie dar­bai kai­nuos 226 tĹŤkst. li­tĹłâ€œ, – aiť­ki­no so­dĹł bend­ri­jos pir­mi­nin­kÄ—.

„„Pla­nai: rug­sė­jo pa­bai­go­je pa­sto­liai tu­rė­tĹł sto­vė­ti prie kur kas dau­giau uos­ta­mies­Ä?io na­mĹł.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ōkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dō­da tvir­ti­no, kad ren­ gian­tis re­no­va­ci­jai jau pa­si­ra­ťy­ ta su­tar­tis su in­ves­ti­ci­nių pro­jek­tų ren­gė­jais, ku­rie bu­vo iť­rink­ti kon­ kur­so bō­du.

Pla­nuo­ja­ma, kad jĹł at­sto­vai at­ va­Şiuos ÄŻ Klai­pė­dÄ… ir vyks ÄŻ 24 dau­ gia­bu­Ä?ius na­mus, ku­riuos nu­ma­ty­ ta re­no­vuo­ti.

In­ves­ti­ci­nius pro­jek­tus bō­ti­na pa­ reng­ti per 50 die­nĹł nuo su­tar­ties pa­ si­ra­ťy­mo – iki rugp­jō­Ä?io vi­du­rio.

Pa­sak L.Dō­dos, pa­ren­gus in­ves­ti­ ci­nius pro­jek­tus bus aiť­ku, kiek kai­ nuos re­no­va­ci­ja kiek­vie­na­me na­me.

Ta­da gy­ven­to­jai tu­rės ap­si­spręs­ti ir rať­tu pa­teik­ti sa­vo nuo­mo­nę dėl re­ no­va­ci­jos. Anot L.Dō­dos, nors įpras­ tai uŞ­ten­ka, kad dar­bams pri­tar­tų 50

pro­c.+1 bĹŤs­tĹł sa­vi­nin­kĹł, ban­kas no­ ri, kad jĹł bō­tĹł dau­giau – 60 pro­c. „Pre­li­mi­na­rĹŤs su­si­rin­ki­mai bu­vo su­reng­ti. Na­mĹł gy­ven­to­jai su­ti­ko pra­dė­ti re­no­va­ci­jÄ…. Ta­Ä?iau su­si­rin­ ki­mus rei­kÄ—s dar kar­tÄ… or­ga­ni­zuo­ti, kai bus pa­reng­ti in­ves­ti­ci­niai pro­ jek­tai. Gy­ven­to­jai tu­rÄ—s ap­si­sprÄ™s­ti ga­lu­ti­nai“, – tvir­ti­no di­rek­to­rius.

Na­mų, ku­rie re­no­vuo­ja­mi pa­gal nau­ją­ją pro­gra­mą, gy­ven­to­jai ga­li gau­ti iki 40 pro­c. pa­ra­mos iť vals­ ty­bės. Ko­kio dy­dŞio pa­ra­ma bus, pri­klau­sys nuo pa­siek­to pa­sta­to ener­ge­ti­nio efek­ty­vu­mo.

Taip pat tei­gia­ma, kad di­des­ nę pa­ra­mą gaus na­mai, ku­rie re­ no­va­ci­ją pra­dės iki spa­lio 1 d. Taip no­ri­ma pa­spar­tin­ti pro­ce­sus, kad na­muo­se neuŞt­ruk­tų gy­ven­to­jų su­si­rin­ki­mai.

L.Dō­da dar kar­tą pa­brė­Şė, kad pa­sko­las iť ban­ko dar­bams ims ne pa­tys gy­ven­to­jai, o sa­vi­val­dy­bės

.aRVX

Ă&#x;  8YNV]Ă›QN• _RQNXPVWĂ– V_ TNbX Q\cN[Ăş cVR[Ă– V VĂş X[fTĂş

Ă&#x; Xb]\[Ă– Ă&#x; X[fTĂ– V XRV`X  8YNV]Ă›QN• _RQNXPVW\` `XRYOVZĂş `Xf_VbWR ;NbW\W\ @\Q\ T N OV_ RYV\ $ “ % QVR[\ZV` ?RQNXPVWN QV_ON % # cNY XRacV_aNQVR[Ă&#x; V_ % " cNY ]R[XaNQVR[Ă&#x; =VRaĂş ]R_ a_NbXN ! cNY

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

pa­skir­ti ad­mi­nist­ra­to­riai. Jų yra ťe­ ťi. Jiems bus mo­ka­ma 0,35 li­to uŞ kvad­ra­ti­nį met­rą.

Ad­mi­nist­ra­to­rių dar­bą kont­ro­ liuos sa­vi­val­dy­bė. Ji ste­bės, kaip ren­ka­mas ran­go­vas, at­si­skai­to­ma su ban­ku, da­ly­vaus prii­mant dar­ bus. Tam rei­kės pa­pil­do­mų eta­tų.

Pas­ko­las re­no­va­ci­jai iť­duos vie­ nas ban­kas, uŞ jas gau­sian­tis 3 pro­c. pa­lō­ka­nas.

40

– tiek proc. paramos iť valstybės gali gauti renovuojamo namo gyventojai.

10

ketvirtadienis, birželio 27, 2013

lietuva

„Sun­kiau­sia dip­lo­ma­ti­nė mi­si­ja kar­je­ro­je“ Ka­den­ci­ją bai­gian­tis ir va­sa­ros pa­bai­go­je į Mask­vą grįž­tan­tis ne­ pap­ras­ta­sis ir įga­lio­ta­sis Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Vla­ di­mi­ras Čchik­va­dzė ti­ki­na at­ra­dęs nuo­sta­bią ša­lį ir daug drau­ gų, bet kar­tu pri­pa­žįs­ta: „Iš Lie­tu­vos iš­vyk­siu jaus­da­mas tam tik­ rą nu­si­vy­li­mą dėl neiš­nau­do­tų ga­li­my­bių.“ Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

– Kaip api­bū­din­tu­mė­te šian­die­ nius po­li­ti­nius Ru­si­jos ir Lie­tu­ vos san­ty­kius?

– Mū­sų po­žiū­ris į dvi­ša­lių san­ty­ kių su Lie­tu­va plėt­rą bu­vo ir iš­lie­ka toks pat: Ru­si­ja pa­si­sa­ko už konst­ ruk­ty­vų bend­ra­dar­bia­vi­mą su jū­sų ša­li­mi re­mian­tis ge­ros kai­my­nys­ tės ir tar­pu­sa­vio in­te­re­sų pai­sy­mo prin­ci­pais. Mes tvir­tai lai­ko­mės kur­so pa­lai­ky­ti pra­gma­tiš­ką, ne­ rei­ka­lin­gos re­to­ri­kos neap­sun­kin­tą dia­lo­gą. Tai – mū­sų prin­ci­pi­nė li­ ni­ja, esant abi­pu­siš­ku­mui, be abe­ jo. Yra toks prin­ci­pas dip­lo­ma­ti­jo­ je. Abi­pu­siš­ku­mo prin­ci­pas. Šian­die­­nis Ru­si­jos ir Lie­tu­vos po­ li­ti­nių san­ty­kių ly­gis, de­ja, nie­kaip nea­ti­tin­ka tu­ri­mų ga­li­my­bių ir lū­ kes­čių. Tarp mū­sų ša­lių pa­kan­ka­ mai di­na­miš­kai, nors ir su lė­tė­ji­mo ten­den­ci­ja vys­to­si eko­no­mi­nis bend­ ra­dar­bia­vi­mas, vyks­ta pra­kti­nė są­ vei­ka tarp­ži­ny­bi­niu ir tarp­re­gio­ni­niu ly­giais. Ru­si­ja vis dar yra pa­grin­di­ nė Lie­tu­vos pre­ky­bos par­tne­rė tiek pa­gal eks­por­tą, tiek pa­gal im­por­tą.

Tuo pat me­tu svar­bus su­lai­kan­tis veiks­nys plė­to­jant dvi­ša­lius ry­šius yra su­si­kau­pu­sių pro­ble­mų krū­vis, įskai­tant bend­rą is­to­ri­ją, ener­ge­ti­ ką ir ki­tas sri­tis. Spręs­ti to­kias pro­ ble­mas pa­si­tel­kiant vien ka­rin­gą re­ to­ri­ką yra neį­ma­no­ma.

La­bai ap­gai­les­tau­ju, kad per pen­ ke­rius ma­no dar­bo Lie­tu­vo­je me­tus am­ba­sa­do­riaus po­ste įveik­ti to­kios di­na­mi­kos ne­pa­vy­ko, kaip, be­je, ne­pa­vy­ko į pra­kti­nę plot­mę per­kel­ ti pa­ryš­kin­tų dvi­ša­lės dar­bot­var­kės klau­si­mų.

– Kas la­biau­siai Lie­tu­vo­je do­ mi­na Ru­si­ją, o konk­re­čiau – jos vers­lą? In­ves­ti­ci­jos, ener­ ge­ti­ka, trans­por­tas?

– Kaip jau mi­nė­jau, Ru­si­jos ir Lie­ tu­vos bend­ra­dar­bia­vi­mo pre­ky­bos, eko­no­mi­kos ir in­ves­ti­ci­jų sri­ty­se ana­ li­zė, nors jų kie­ky­bi­niai ro­dik­liai ga­na

įspū­din­gi, ro­do pre­ky­bos apy­var­tos ma­žė­ji­mo ten­den­ci­ją ir ma­žė­jan­čias in­ves­ti­ci­jas iš Ru­si­jos į Lie­tu­vą.

Ne­si­gi­lin­da­mas į eko­no­mi­nių prie­žas­čių ana­li­zę, no­rė­čiau pa­mi­ nė­ti, kad Ru­si­jos, ku­ri yra Pa­sau­ lio pre­ky­bos or­ga­ni­za­ci­jos na­rė, ir jos įmo­nių in­te­re­sus ati­tik­tų pa­ša­ li­ni­mas iš in­ves­ti­ci­nių įsta­ty­mų kai ku­rių disk­ri­mi­na­ci­nių ma­no ša­lies at­žvil­giu nuo­sta­tų, pa­gal ku­rias pir­mu­mas tei­kia­mas tik toms už­ sie­nio in­ves­ti­ci­joms, „ku­rios ati­tin­ ka Eu­ro­pos ir na­cio­na­li­nės in­teg­ra­ ci­jos kri­te­ri­jus“. Atk­reip­ki­te dė­me­sį, kad vyks­tant veik­los ir tur­to at­sky­ ri­mo pro­ce­sui bend­ro­vė­je „Lie­tu­vos

Kal­bant apie „per­ kro­vi­mą“, mes tu­ri­ me pa­tar­lę: „Kad ir kiek sa­ky­tum „chal­ va“, bur­no­je nuo to sal­džiau ne­bus.“ du­jos“, ku­rios ak­ci­nin­kė yra Ru­si­jos bend­ro­vė „Gazp­rom“, taip pat bu­ vo už­baig­tas san­do­ris dėl pa­sta­ra­jai bend­ro­vei pri­klau­siu­sių Kau­no ter­ mo­fi­ka­ci­nės elekt­ri­nės ak­ci­jų par­ da­vi­mo. „Me­chel“ taip pat at­si­sa­ kė sa­vo bend­ro­vės Lie­tu­vo­je. Dėl tam tik­rų prie­žas­čių, su­si­ju­sių su to­liau vyk­do­ma „Ru­si­jos su­lai­ky­mo“ dokt­ ri­na, iš Lie­tu­vos rin­kos ga­li išei­ti ir ki­ti Ru­si­jos in­ves­tuo­to­jai.

Kal­bant apie Ka­li­ning­ra­do sri­ tį, ku­ri yra neat­sie­ja­ma Ru­si­jos Fe­ de­ra­ci­jos da­lis, pa­grin­di­nė mū­ sų bend­ra­dar­bia­vi­mo su Lie­tu­va kryp­tis te­bė­ra klau­si­mai, su­si­ję su jos ap­rū­pi­ni­mu. Dėl to mums ke­lia su­si­rū­pi­ni­mą mū­sų par­tne­rių ne­ pa­si­ry­ži­mas ar­ba ne­no­ras pa­lai­ky­ti Ru­si­jos pa­siū­ly­mą plės­ti tarp­vals­ ty­bi­nes elekt­ros jung­tis mo­der­ni­ zuo­jant ar­ba sta­tant elekt­ros per­da­ vi­mo li­ni­jas Ka­li­ning­ra­do sri­ties ir Lie­tu­vos pa­sie­ny­je, pro­gre­so ne­bu­

vi­mas sie­kiant abi­pu­siš­kai priim­ti­ nų su­si­ta­ri­mų svar­biau­siais klau­si­ mais du­jų sri­ty­je: dėl du­jų tran­zi­to per Lie­tu­vos te­ri­to­ri­ją į Ka­li­ning­ra­ do sri­tį ga­ran­ti­jų ir są­ly­gų, po­zi­ci­jos dėl pa­sie­nio ju­dė­ji­mo ir kt.

Trans­por­to sri­ty­je aki­vaiz­džiai buk­suo­ja Ru­si­jos trans­por­to mi­ nis­te­ri­jos ini­cia­ty­vos or­ga­ni­zuo­ti grei­tą­jį su­si­sie­ki­mą be su­sto­ji­mų ir pa­tik­ri­ni­mų marš­ru­tu Maskva–Ka­ liningradas, taip pat nu­sta­ty­ti vie­ no­das są­ly­gas dėl kro­vi­nių per­ve­ži­ mo per Lie­tu­vos te­ri­to­ri­ją į Klai­pė­dą ir Ka­li­ning­ra­do sri­ties uos­tus ta­ri­ fų, kaip nu­ma­to su­tar­tis dėl tarp­ tau­ti­nio ge­le­žin­ke­lių tran­zi­to ta­ri­ fo, ku­rią yra pa­si­ra­šiu­si ir Ru­si­ja, ir Lie­tu­va. Taip pat no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad ener­ge­ti­ka ir trans­por­ tas iš per­spek­ty­vių Ru­si­jos bei Lie­ tu­vos bend­ra­dar­bia­vi­mo kryp­čių virs­ta jo plėt­ros stab­džiu. Mū­sų ša­ lims ak­tua­li te­ma te­bė­ra eko­no­mi­kos kon­ku­ren­cin­gu­mo di­di­ni­mas, žen­gi­ mas ino­va­ci­niu plėt­ros ke­liu. Bet ge­ ros per­spek­ty­vos, api­brėž­tos 2011 m.

Part­ne­rys­tės dėl mo­der­ni­za­ci­jos dek­ la­ra­ci­jo­je, kol kas ne­rea­li­zuo­ja­mos, o juk for­muo­ja­mos pro­gra­mos ga­lė­ tų pa­ska­tin­ti bend­rus dar­bus aukš­ tų­jų tech­no­lo­gi­jų ir ino­va­ci­jų sri­ty­se, įskai­tant me­di­ci­ną, bio­tech­no­lo­gi­ jas, te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jas, in­for­ma­ci­ nes tech­no­lo­gi­jas, naf­tos per­dir­bi­ mo pra­mo­nę, že­mės ūkį ir pan. Taip pat no­rė­čiau pa­mi­nė­ti, kad iš Ru­si­ jos var­gu ar ga­li­ma ti­kė­tis di­des­nio suin­te­re­suo­tu­mo vys­ty­ti san­ty­kius, taip pat eko­no­mi­nius, nei tuo yra suin­te­re­suo­ta pa­ti Lie­tu­va.

– Vie­nu kliu­vi­nių ener­ge­ti­ niam bend­ra­dar­bia­vi­mui ta­po ES tre­čia­sis ener­ge­ti­kos pa­ke­ tas. Kaip vyks­ta de­ry­bos šiuo klau­si­mu ir ar įma­no­ma ras­ti komp­ro­mi­są?

– Ru­si­ja lai­ko­si to­kios po­zi­ci­jos, kad, skir­tin­gai nei ki­tos ES ša­ lys, pa­si­rin­ku­si griež­čiau­sią tre­ čio­jo ener­ge­ti­kos pa­ke­to va­rian­tą, Lie­tu­va jį vyk­do pa­žeis­da­ma sa­

Abi­pu­siš­ku­mas: pa­sak Ru­si­jos am­ba­sa­do­riaus Lie­tu­vo­je V.Čchik­va­

dzės, iš Ru­si­jos var­gu ar ga­li­ma ti­kė­tis di­des­nio suin­te­re­suo­tu­mo vys­ ty­ti san­ty­kius, taip pat eko­no­mi­nius, nei tuo yra suin­te­re­suo­ta pa­ti Lie­ tu­va. Šarūno Mažeikos / BFL nuo­tr.

vo tarp­tau­ti­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus ap­sau­go­ti už­sie­nio in­ves­ti­ci­jas ir kenk­da­ma už­sie­nio in­ves­tuo­to­jų, taip pat bend­ro­vės „Gazp­rom“, in­ te­re­sams. Be to, ne­ga­li­ma pa­mirš­ti, jog Tre­čio­jo ener­ge­ti­kos pa­ke­to di­ rek­ty­vos nu­ma­to ir ki­tas prie­mo­nes, ku­rios po­ten­cia­liai ap­sun­ki­na Ru­ si­jos in­ves­tuo­to­jų dar­bą Lie­tu­vo­je, – pa­vyz­džiui, pa­pil­do­mi rei­ka­la­vi­ mai ser­ti­fi­kuo­jant per­da­vi­mo tink­ lų ope­ra­to­rius, ku­rių ka­pi­ta­le da­ly­ vau­ja už­sie­nio as­me­nys.

Ti­kė­ki­mės, vis­gi pa­vyks ras­ti išei­tis iš to­kios su­dė­tin­gos pa­dė­ties, nors no­rė­čiau pa­brėž­ti – Ru­si­jos in­ves­tuo­to­jų tei­sių ap­sau­ga Ru­si­ jai yra vie­nas ak­tua­liau­sių dvi­ša­lės dar­bot­var­kės klau­si­mų tiek eko­no­ mi­niu, tiek po­li­ti­niu po­žiū­riu. Ap­ si­šar­vuo­ki­me kant­ry­be ir pa­ma­ty­ si­me, kaip sek­sis įgy­ven­din­ti ga­na am­bi­cin­gus pro­jek­tus, skir­tus ener­ ge­ti­niam sau­gu­mui už­tik­rin­ti, ku­ riems, be­je, mes vi­siš­kai ne­prieš­ ta­rau­ja­me, nes, ma­no­me, jie ga­lė­tų bū­ti abi­pu­siš­kai nau­din­gi.

– Ar ga­lė­tu­me ne­to­li­mo­je atei­ ty­je Lie­tu­vo­je su­lauk­ti Ru­si­jos pre­zi­den­to ar­ba prem­je­ro?

– Pla­nuo­jant ir or­ga­ni­zuo­jant aukš­ to ar­ba aukš­čiau­sio ly­gio su­si­ti­

ki­mus, be ati­tin­ka­mo po­li­ti­nio ir in­for­ma­ci­nio fo­no dvi­ša­liuo­se san­ ty­kiuo­se, yra svar­bus su­bstan­ty­vaus jų už­pil­dy­mo klau­si­mas, pa­si­ren­gi­ mas pa­si­ra­šy­ti ati­tin­ka­mą do­ku­ men­tų pa­ke­tą. Tik­riau­siai su­tik­si­te, kad da­bar to­kių są­ly­gų, ma­no ma­ ny­mu, nė­ra, nors tai ne­reiš­kia, kad ne­rei­kia kruopš­čiai dirb­ti ir jų kur­ti – vys­ty­ti pra­gma­tiš­ko dia­lo­go, siek­ti tar­pu­sa­vio pa­si­ti­kė­ji­mo, kur­ti prie­ lai­dų to­kio po­bū­džio kon­tak­tams.

– Jū­sų ka­den­ci­ja Lie­tu­vo­je ei­na į pa­bai­gą ir rugp­jū­tį iš­vyks­ta­te.

Ko­kių įspū­džių ir pri­si­mi­ni­mų iš­si­ve­ši­te?

– Anks­čiau ar vė­liau vis­kam atei­ na pa­bai­ga. Tas pa­ts ga­lio­ja ir dip­ lo­ma­ti­niam dar­bui. To­kia yra jo spe­ci­fik­ a. Rugp­jū­tį su­kaks pen­ke­ ri me­tai, kai aš dir­bu Lie­tu­vo­je. Ir tu­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad tai, ko ge­ro, bu­vo sun­kiau­sia dip­lo­ma­ti­nė mi­si­ ja ma­no kar­je­ro­je. Iš Lie­tu­vos iš­vyk­ siu jaus­da­mas tam tik­rą nu­si­vy­li­mą dėl neiš­nau­do­tų ga­li­my­bių, ku­rias bū­tų bu­vę ga­li­ma įgy­ven­din­ti mū­ sų ša­lių gy­ven­to­jų la­bui. Kaip svei­ ko pro­to žmo­gus, iki šiol ne­ga­liu su­ pras­ti, ko­dėl Lie­tu­va, tu­riu gal­vo­je ofi­cia­lų­jį Vil­nių, dėl po­li­ti­nės kon­ junk­tū­ros at­si­sa­ko sa­vo pa­grin­di­nio ir uni­ka­laus stra­te­gi­nio pra­na­šu­mo – Eu­ro­pos tran­zi­ti­nio cent­ro Vaka­ rai–Rytai, Pietūs–Rytai.

Kal­bant apie „per­kro­vi­mą“, mes tu­ri­me pa­tar­lę: „Kad ir kiek sa­ky­tum „chal­va“, bur­no­je nuo to sal­džiau ne­ bus.“ Se­niai lai­kas pe­rei­ti nuo dek­la­ ra­ci­jų apie ge­rus ke­ti­ni­mus prie rea­lių dar­bų, kad ne­bū­tų gė­da žiū­rė­ti į akis mū­sų žmo­nėms, kad ga­lė­tu­me šva­ria są­ži­ne jiems pa­sa­ky­ti: „Taip, mes dir­ bo­me jū­sų la­bui su­dė­tin­go­mis są­ly­go­ mis, bet grei­tai ga­lė­si­te rink­ti mū­sų bend­ro dar­bo vai­sius.“ Juk po­li­ti­ka ir dip­lo­ma­ti­ja vyk­do­ma tau­tos la­bui, o ne ken­kiant jos in­te­re­sams. Ki­ta ver­ tus, at­ra­dau nuo­sta­bią, ne­pa­kar­to­ ja­mą ša­lį, tu­rė­jau daug ge­rų drau­gų ir at­sa­kin­gai pa­reiš­kiu, kad iš vi­sos šir­dies lin­kiu Lie­tu­vai kles­tė­ji­mo, o darbš­čiai lie­tu­vių tau­tai – ge­ro­vės ir oraus gy­ve­ni­mo.

Visą interviu skaitykite www.kl.lt

11

KETVIRTADIENIS, BIRŽELIO 27, 2013

miestas

PRISTATO

METŲ JŪRININKO RINKIMUS Penktą kartą bus tituluotas Metų jūrininkas!

Mielieji, kviečiame siūlyti savo darbais, projektais, žygiais žmonėms, miestui ir jūrai labiausiai nusipelniusių 2012-aisiais jūrininkų kandidatūras.

Titulo laimėtojas bus paskelbtas Kruizinių laivų terminale liepos 26-ąją.

Iki liepos 8 d. 12 val. siūlykite Metų jūrininko titulo vertus pretendentus.

Liepos 9 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus paskelbtas galutinis pretendentų sąrašas.

Liepos 9–22 d. balsuodami jūs rinksite labiausiai šio titulo vertą jūrininką.

Liepos 23–25 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus pristatyti 3 daugiausia balsų surinkę pretendentai.

SIŪLYKITE SAVO JŪRININKĄ!

Kandidatus galite siūlyti: „Klaipėdos“ redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras”; „Klaipėdos“ skyriuje, PC „Akropolis“, Taikos pr. 61; Didžiuosiuose prekybos centruose; el. paštu jurininkas@kl.lt; portale www.KL.lt.

Projekto rėmėjas

12

ketvirtadienis, birželio 27, 2013

užribis Part­ren­kė san­kry­žo­je

Po­li­ci­nin­kui kan­do į šlau­nį

Ne­paė­jo, to­dėl va­žia­vo

Ant­ra­die­nį apie 8 val. Bi­ru­tės ir Bi­jū­nų g. san­kry­žo­je au­to­mo­bi­ lis „Mer­ce­des“, vai­ruo­ja­mas 35 m. vai­ruo­to­jo, par­tren­kė ir sun­ kiai su­ža­lo­jo 59 m. mo­te­rį. Po­li­ ci­jos pra­ne­ši­me tei­gia­ma, kad ji per gat­vę ėjo ne­leis­ti­no­je vie­to­ je. Nu­ken­tė­ju­sia­jai diag­no­zuo­ta po­lit­rau­ma, ji gy­do­ma rea­ni­ma­ ci­jos sky­riu­je.

Tre­čia­die­nio nak­tį, po 1 val. Tai­ kos pr. esan­čio­je de­ga­li­nės ka­ vi­nė­je gir­tas 33 m. klai­pė­die­tis Vla­di­mi­ras švais­tė­si pei­liu. Po­ li­ci­jos pa­tru­liams jis pa­si­prie­ ši­no, vie­nam jų įkan­do į šlau­nį, ban­dė smog­ti gal­va, su­lau­žė ko­ ja su­lau­žė ra­di­jo sto­ties gar­sia­ kal­bio lai­kik­lį. Gir­tas vy­ras pa­te­ ko už gro­tų.

Bir­že­lio 25 d. po­pie­tę Di­tu­vo­ je po­li­ci­nin­kai su­lai­kė 29 m. vai­ ruo­to­ją, ku­ris į al­ko­ho­lio ma­ tuok­lį įpū­tė 2,92 pro­m. al­ko­ho­ lio. Ke­lių pa­tru­liams Deb­re­ce­no g. gy­ve­nan­tis Ka­zys pa­siū­lė ky­ šį – 500 li­tų. Vy­ras il­gam ne­teks tei­sės vai­ruo­ti, tu­rės su­mo­kė­ ti bau­dą ir bus tei­sia­mas už pa­ pir­ki­mą.

Gy­va­čių mais­tas – ka­čiu­kai 1

Ta­čiau, pa­sak vy­ro, vi­ sas sa­vo gat­vės ka­tes jau su­rin­ko, to­dėl ten­ka ieš­ko­ti per skel­bi­mus. Ne­ga­lė­da­ma pa­ti­kė­ ti tuo, ką gir­di, mer­gi­na griež­tu to­nu ban­dė jį įkal­bė­ti šal­tak­rau­jį au­gin­ti­nį ati­duo­ti į zoo­lo­gi­jos so­

Vy­ras at­sklei­dė gy­ va­tę au­gi­nan­tis jau aš­tuo­ne­rius me­tus ir per tą lai­ką prie jos la­bai pri­si­ri­šęs.

ti bau­da, areš­tas ar­ba lais­vės atė­ mi­mas iki vie­nų me­tų“, – nu­ro­dė Lie­tu­vos gy­vū­nų tei­sių ap­sau­gos or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vė Bri­gi­ta Ky­ man­tai­tė.

Pa­sak jos, šiuo at­ve­ju mi­nė­tam vy­rui grės­tų bau­džia­mo­ji at­sa­ko­ my­bė, nes gau­dy­ti ir mai­tin­ti gy­ vū­nus ki­tiems – griež­tai drau­ džia­ma.

Or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vė pa­ste­bė­ jo, jog Lie­tu­vo­je gy­vū­no mu­ši­mas dre­sū­ros me­tu yra to­le­ruo­ja­mas.

Ta­čiau kan­ki­ni­mo fak­tą įro­dy­ ti sun­ku.

Mė­ly­nes sun­ku pa­ste­bė­ti

dą. Ta­čiau pa­šne­ko­vas ne­si­lei­do į kal­bas, ar­gu­men­tuo­da­mas, jog tai bu­vo do­va­na sū­nui.

Vy­ras at­sklei­dė gy­va­tę au­gi­nan­ tis jau aš­tuo­ne­rius me­tus ir per tą lai­ką prie jos la­bai pri­si­ri­šęs.

Mer­gi­na pa­sa­ko­jo, kad tai bu­vo ne vie­nin­te­lis kar­tas, kai su­lauk­ta įtar­ti­nų in­te­re­san­tų. „Kar­tais atei­na žmo­gus į prie­ glau­dą ir pra­šo ką tik gi­mu­sių ka­ čiu­kų. Pak­lau­sus, ko­dėl jis no­ri to­kio ma­žo gy­vū­nė­lio, kan­di­da­ tas sprun­ka pro du­ris, – pri­si­mi­ nė Ind­rė.

Gre­sia bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė

„Bau­džia­ma­ja­me ko­dek­se yra nu­ ma­ty­tas straips­nis už gy­vū­no su­ luo­ši­ni­mą ar­ba nu­žu­dy­mą. Tai pa­da­riu­siam as­me­niui ga­li grės­

„Pra­ne­ši­mų apie skriau­džia­mus au­gin­ti­nius gau­na­ma daug, ta­ čiau tai nu­ro­dęs žmo­gus pa­reiš­ ki­mo daž­niau­siai ne­ra­šo, nes bi­jo su­si­dur­ti su gy­vū­no šei­mi­nin­ku“, – pa­ste­bė­jo B.Ky­man­tai­tė ir pa­ brė­žė, jog to­kiu at­ve­ju net po­li­ci­ ja yra be­jė­gė.

Ji pri­pa­ži­no, kad mė­ly­nių ant mu­ša­mo gy­vū­no kū­no pa­ste­bė­ti be­veik neį­ma­no­ma, kar­tais tik ve­ te­ri­na­ras ga­li kons­ta­tuo­ti, jog au­ gin­ti­nis bu­vo skriau­džia­mas.

B.Ky­man­tai­tė ra­gi­na ma­tant žiau­rų el­ge­sį su gy­vū­nais ne­ty­lė­ti ir kuo grei­čiau ra­šy­ti pa­reiš­ki­mą, nu­ro­dant skriau­di­ką bei jo gy­ve­ na­mą vie­tą.

Pa­sak jos, tik taip bus ga­li­ma de­mas­kuo­ti ir nu­baus­ti tuos, ku­ rie drįs­ta pa­kel­ti ran­ką prieš be­jė­ gį pa­da­rė­lį.

Gat­ves ir dvi­ra­čių ta­kus už­plū­dę dvi­ ra­ti­nin­kai pa­rei­gū­ nams ke­lia vis dau­ giau pro­ble­mų.

Pag­rin­di­nė jų – dvi­ ra­ti­nin­kai vai­ruo­ ja ne­blai­vūs. To­kių pa­žei­di­mų Klai­pė­ dos ap­skri­ty­je nu­sta­to­ma dau­ giau­sia ša­ly­je.

Tai­syk­lės: dvi­ra­ti­nin­kai sa­vo trans­por­to prie­mo­nę pri­va­lo vai­ruo­ti blai­vūs,

nes ki­taip jiems gre­sia ke­lių šim­tų li­tų dy­džio bau­da.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Grės­mė – gir­ti dvi­ra­ti­nin­kai Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Sta­tis­ti­ka iš­kal­bin­ga – kiek­vie­ ną sa­vait­ga­lį Klai­pė­dos ap­skri­ty­ je išaiš­ki­na­ma po ke­lio­li­ka ne­blai­ vių dvi­ra­ti­nin­kų. Pa­rei­gū­nai to­kių trans­por­to prie­mo­nių vai­ruo­to­jų blai­vu­mą tik­ri­na prie dvi­ra­čių ta­ kų, gat­vė­se, ke­liuo­se.

Pir­ma­die­nio va­ka­rą, 18.30 val., Klai­pė­do­je, Mi­ni­jos gat­vės ir Sta­ ty­bi­nin­kų pro­spek­to san­kry­žo­je pa­tru­liai taip pat su­stab­dė įta­ri­mų dėl gir­tu­mo su­kė­lu­sį dvi­ra­ti­nin­ką. Įta­ri­mai pa­si­tvir­ti­no – 1966 me­ tais gi­męs dvi­ra­ti­nin­kas A.J. bu­vo ne­blai­vus. Jam nu­sta­ty­tas vi­du­ti­nis gir­tu­mas – 1,66 pro­mi­lės. Pa­žei­dė­ jas el­gė­si ag­re­sy­viai ir pa­si­prie­ši­no

jį nu­baus­ti no­rė­ju­siai uni­for­muo­ tai Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­ jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Ke­lių po­ li­ci­jos biu­ro Ke­lių pa­tru­lių kuo­pos 2-ojo bū­rio vy­res­nia­jai pa­tru­lei, gi­mu­siai 1986 me­tais.

Dvi­ra­ti­nin­kas taip timp­te­lė­jo pa­rei­gū­nei už ran­kos, jog pa­tem­pė raiš­čius. Pat­ru­lė gy­do­ma am­bu­la­ to­riš­kai, o dvi­ra­ti­nin­kas už­da­ry­tas į areš­ti­nę. „Gir­ti dvi­ra­ti­nin­kai ke­lia grės­ mę ne tik sau, bet ir ki­tiems eis­mo da­ly­viams. Pail­gė­ja ne­blai­vių dvi­ ra­ti­nin­kų reak­ci­jos lai­kas, jie nea­ dek­va­čiai ver­ti­na vie­to­vę, si­tua­ ci­ją. Ten­ka tik ap­gai­les­tau­ti, kad Klai­pė­dos ap­skri­ty­je gir­tų dvi­ra­ ti­nin­kų tiek daug, jog pir­mau­ja­ me ša­ly­je“, – tei­gė Ke­lių po­li­ci­jos

biu­ro vir­ši­nin­kas Ra­mū­nas Ši­dei­ kis. Pak­laus­tas, ko­kios prie­žas­tys tu­ri įta­kos to­kiai sta­tis­ti­kai, pa­rei­ gū­nas svars­tė, jog gir­tų dvi­ra­ti­nin­ kų Klai­pė­dos ap­skri­ty­je nu­sta­to­ma dau­giau­sia, nes čia, ma­tyt, ge­riau­ siai iš­vys­ty­ta dvi­ra­čių ta­kų inf­rast­ ruk­tū­ra. „Be to, esa­me pa­jū­ris, su­lau­kian­ tis daug poil­siau­to­jų iš ki­tų mies­tų.

Jie leng­va­bū­diš­kai el­gia­si ir ma­no, kad iš­ger­tas alaus bo­ka­las vis tiek su­tei­kia tei­sę sės­ti ant dvi­ra­čio. O taip da­ry­ti ne­ga­li­ma“, – pa­brė­žė R.Ši­dei­kis.

Jei dvi­ra­ti­nin­kui nu­sta­to­mas leng­vas gir­tu­mo laips­nis, jam gre­ sia bau­da nuo 300 iki 500 li­tų. Už vi­du­ti­nį ir sun­kų gir­tu­mo laips­nį – 500–700 li­tų.

Vie­to­je pi­ni­gų įbru­ko ser­ve­tė­les Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Dar vie­nas klai­pė­die­tis ta­po už­sie­ nie­čiu ap­si­me­tu­sio su­kčiaus au­ka. Šį kar­tą ru­sa­kal­bis se­no­lis ne­te­ko 8 tūkst. li­tų.

Pa­ra­dok­sas: kai ku­rie gy­va­čių au­gin­to­jai dėl sa­vo glo­bo­ti­nių pa­si­ren­

gę ne­ti­kė­čiau­siems žings­niams.

78 me­tų pen­si­nin­ką ne­pa­žįs­ta­ma­ sis už­kal­bi­no prie se­no­lio na­mo Sau­sio 15-osios gat­vė­je. Apie 60 me­tų, nu­pli­kęs, ma­lo­nios iš­vaiz­dos vy­ras pa­ma­tė klai­pė­die­tį bū­da­mas ki­to­je gat­vės pu­sė­je, o priė­jęs pra­ dė­jo klau­si­nė­ti, kur yra Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė li­go­ni­nė.

Pras­tai ru­siš­kai kal­bė­jęs vy­ras pa­sa­ko­jo, kad kaž­ko­kiam jo ar­ti­ ma­jam šio­je li­go­ni­nė­je am­pu­tuo­tos ko­jos, o to­les­niam gy­dy­mui rei­kia pi­ni­gų. Ka­dan­gi vi­sa tai vy­ko bir­ že­lio 24-ąją, ne­dar­bo die­ną, už­sie­

nie­tis ti­ki­no, kad ban­kai ne­dir­ba ir tu­ri­mų do­le­rių iš­si­keis­ti į li­tus jis ne­tu­ri kur. „Jis vi­są lai­ką kra­tė man prieš no­ sį pluoš­tą do­le­rių. Vė­liau su­pra­tau, kad jis pui­kiai su­vai­di­no vaid­me­nį, o be to, įta­riu, kad jis mo­ka hip­no­ti­ zuo­ti“, – pa­sa­ko­jo pen­si­nin­kas.

Bul­ga­ru pri­si­sta­čiu­sio ne­pa­žįs­ta­ mo­jo pa­siū­ly­mas klai­pė­die­čiui pa­ si­ro­dė pa­ti­ki­mas. Po­rą pluoš­tų JAV do­le­rių šis siū­lė pa­lik­ti kaip už­sta­ tą ir pa­pra­šė se­no­lį pa­sko­lin­ti jam 8 tūkst. li­tų. Grį­žęs iš li­go­ni­nės jis ža­dė­jo pa­lik­ti ge­ra­šir­džiam klai­ pė­die­čiui šios su­mos ek­vi­va­len­ tą do­le­riais. Pi­ni­gus su­kčius įdė­ jo į vy­riš­ką ran­ki­nu­ką, už­se­gė ir jį už­ra­ki­no. Be to, me­na­mas bul­ga­ras pa­pra­šė pa­sau­go­ti ke­lis kom­piu­te­ rius, ku­riuos ža­dė­jo tuoj at­neš­ti iš kie­me li­ku­sio au­to­mo­bi­lio.

„Ne­su­lau­kęs jo pa­ma­niau, kad jis ne­su­ge­ba įei­ti į laip­ti­nę per ko­duo­ tas du­ris ir lau­kia, kol kas nors iš kai­my­nų jam ati­da­rys. Nu­si­lei­dau, ta­čiau už du­rų jo ne­ra­dau, kie­me ne­be­bu­vo ir tam­saus au­to­mo­bi­ lio, ku­riuo jis bu­vo at­va­žia­vęs. Ta­ da su­pra­tau, kad ma­ne ap­ga­vo“, – pa­sa­ko­jo pen­si­nin­kas.

Ati­da­ręs atė­jū­no pa­lik­tą ran­ki­nę, vie­to­je do­le­rių jis ra­do tris pa­ke­lius ser­ve­tė­lių. Į po­li­ci­ją pen­si­nin­kas atė­jo tik ki­tą die­ną, pa­rei­gū­nai įsi­ti­ki­nę, kad tai bu­vo dar vie­na jo klai­da.

Nu­ken­tė­ju­sy­sis ti­ki­no anks­čiau nie­ka­da ne­gir­dė­jęs apie pa­na­šius nu­si­kal­ti­mus, nors „Klai­pė­da“ ne kar­tą ra­šė, jog bul­ga­rais ar­ba veng­ rais ap­si­me­tę su­kčiai jau yra ap­ga­ vę ne vie­ną gar­baus am­žiaus klai­ pė­die­tį.

13

KETVIRTADIENIS, BIRŽELIO 27, 2013

klaipėdos verslas Nau­jam vers­lui – pa­ra­ma

Pa­sa­kos apie kar­je­rą

Kal­bės apie mies­tų kai­tą

Moks­lo, ino­va­ci­jų ir tech­no­lo­gi­ jų agen­tū­ra skel­bia idė­jų kon­ kur­są dėl nau­jų tech­no­lo­gi­nių įmo­nių stei­gi­mo. Ga­li da­ly­vau­ ti vi­si, tu­rin­tys idė­jų dėl vers­lo, ku­ris grin­džia­mas ino­va­ci­jo­mis, kū­ri­mo. Sie­kian­tie­ji gau­ti pa­ra­ mą to­kio vers­lo kū­ri­mui, idė­jas kon­kur­sui tu­ri pa­teik­ti iki rug­ sė­jo 10 die­nos.

Ry­toj 10 val. Klai­pė­dos vals­ty­bi­ nė­je ko­le­gi­jo­je vyks ren­gi­nys, ku­ rio te­ma „Pro­fe­si­nis in­for­ma­vi­ mas, kon­sul­ta­vi­mas ir kar­je­ros pla­na­vi­mas – tai są­mo­nin­gas ėji­mas pa­si­rin­ki­mo link“. Jo me­ tu bus pri­sta­ty­ta ir Jau­ni­mo dar­ bo cent­rų veik­la Lie­tu­vo­je. Ren­ gi­ny­je da­ly­vaus ir Klai­pė­dos te­ri­ to­ri­nės dar­bo bir­žos spe­cia­lis­tai.

Penk­ta­die­nį Klai­pė­dos kul­tū­ rų ko­mu­ni­ka­ci­jų cent­ro Pa­ro­dų rū­muo­se vyks moks­li­nė kon­fe­ ren­ci­ja „Ur­ba­nis­ti­nės kai­tos že­ mė­la­piai: mies­tas, kul­tū­ra, vi­ suo­me­nė“. Pra­ne­ši­mus skai­ tys ir ur­ba­nis­ti­nės ap­lin­kos for­ ma­vi­mo klau­si­mais dis­ku­tuos žy­miau­si Lie­tu­vos teo­re­ti­kai ir pra­kti­kai.

Vers­li­nin­kų vil­tis – pel­nin­ges­nė va­sa­ra Klai­pė­dos ir pa­jū­rio ku­ror­tų vers­li­nin­kai po il­go­jo Jo­ni­nių sa­vait­ga­lio jau skai­čiuo­ja pel­ną. Ta­čiau pro­gno­zuo­ti, kiek fi­nan­siš­ kai bus nau­din­ga ši va­sa­ra, kol kas ryž­ ta­si ne vi­si. Vers­li­nin­kai tei­gia vie­na: vis­ kas pri­klau­sys nuo orų.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Su­lau­kė daug sve­čių

Il­go­jo sa­vait­ga­lio me­tu poil­siau­to­jai įpras­tai knibž­dė­jo ne tik pa­jū­rio ku­ ror­tuo­se, bet ir uos­ta­mies­ty­je. Dėl dau­gy­bės ren­gi­nių ir ge­ro oro užim­ tu­mas vieš­bu­čiuo­se čia bu­vo ga­na di­de­lis – su­ras­ti vie­tą bu­vo ga­li­ma pa­rai. Su­dė­tin­giau – ke­lioms.

Klai­pė­dos vers­li­nin­kų se­na­mies­ čio są­jun­gos pir­mi­nin­kė Lo­re­ta Ber­žins­kie­nė tvir­ti­no, kad gy­vas­ ties uos­ta­mies­čio gat­vė­se ne­trū­ ko, tad vers­li­nin­kams tik­rai pa­vy­ ko už­dirb­ti. „Koks oras, toks ir už­dar­bis. Jei ga­li vyk­dy­ti veik­lą lau­ke, už­dar­ bis iš kar­to di­des­nis. Il­gą­jį sa­vait­ ga­lį žmo­nių bu­vo daug. Kad taip vi­sa­da bū­tų...“ – kal­bė­jo L.Ber­ žins­kie­nė.

Pa­sak Klai­pė­dos vers­li­nin­kų se­ na­mies­čio są­jun­gos pir­mi­nin­kės pa­va­duo­to­jos vi­suo­me­ni­nio mai­ ti­ni­mo klau­si­mais Zi­tos Lu­ko­še­vi­ čie­nės, jau bu­vo ga­li­ma pa­ste­bė­ti, kad daug žmo­nių bu­vo at­va­žia­vę ne tik iš Lie­tu­vos, bet ir už­sie­nio.

Tu­ris­tai iš­lai­dau­ti ne­sku­ba

L.Ber­žins­kie­nė tvir­ti­no, kad žmo­ nės vis dar lie­ka tau­pūs, bet ato­sto­ gų me­tu vis tiek iš­lai­dau­ja dau­giau.

Anot Z.Lu­ko­še­vi­čie­nės, pie­tau­ ti ka­vi­nė­je nu­spren­du­sie­ji iš­lei­džia skir­tin­gas su­mas, ta­čiau vi­du­ti­niš­ kai vie­nas as­muo sau lei­džia „pra­ val­gy­ti“ 20 li­tų. „Pa­na­šiai žmo­nės iš­lai­da­vo ir per­nai, ne­la­bai kas pa­si­kei­tė. Vie­ nu mo­men­tu jau at­ro­dė, kad var­to­ ji­mas di­dė­ja, bet da­bar vėl su­ma­ žė­jo. Šį­syk vy­ko šven­tė, pa­jau­tė­me di­des­nį klien­tų ant­plū­dį, bet po jo dvi sa­vai­tes bus šti­lis“, – pro­gno­ za­vo pa­va­duo­to­ja.

Z.Lu­ko­še­vi­čie­nė tvir­ti­no, jog pa­ val­gy­ti vie­no pa­tie­ka­lo pie­tus ga­li­ ma ir nuo 13 li­tų. Vis­kas pri­klau­so ir nuo ka­vi­nės ly­gio, ir pa­ties pa­ tie­ka­lo. „Kai­nos iš­li­ko to­kios pat, kaip ir praė­ju­siais me­tais, nors pro­duk­ tai pa­bran­go. Ta­čiau di­din­ti kai­nų ne­ga­li­ma, nes taip le­mia rin­ka“, – pa­brė­žė pa­va­duo­to­ja.

Il­gą­jį sa­vait­ga­lį į Klai­pė­dą at­vy­ kę poil­siau­to­jai la­biau­siai pa­gei­da­

vo ap­si­sto­ti dvi­vie­čiuo­se vieš­bu­čių kam­ba­riuo­se, ku­rių nuo­ma kai­ nuo­ja nuo 150 iki 200 li­tų už pa­rą.

Ta­čiau su­ras­ti to­kių vie­tų sa­vait­ga­ lį bu­vo su­dė­tin­ga.

Dar­bo tu­rė­jo vi­si

Vie­nin­te­lis šią va­sa­rą il­ga­sis sa­ vait­ga­lis ne­nu­vy­lė ir pa­jū­rio ku­ror­ tų. Pa­lan­gos vieš­bu­čių ir res­to­ra­ nų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tės Gied­rės Kve­da­ra­vi­čie­nės tei­gi­mu, jis pa­si­žy­ mė­jo pir­miau­sia gau­siais sve­čiais. „Dar­bo tu­rė­jo tiek vieš­bu­čiai, tiek res­to­ra­nai. Tai pir­ma­sis toks in­ten­sy­vus sa­vait­ga­lis šią va­sa­rą.

Užim­tu­mas tik­rai bu­vo va­sa­riš­ kas“, – ne­slė­pė G.Kve­da­ra­vi­čie­nė.

Pa­sak aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tės, kol kas sun­ku pa­sa­ky­ti, kiek vie­ nas žmo­gus vi­du­ti­niš­kai Pa­lan­go­je iš­lei­džia pie­tums ar kam­ba­rio nuo­

Ro­dik­lis: anot vers­li­nin­kų, ar bus pel­nin­ga ši va­sa­ra, pri­klau­sys nuo žmo­nių srau­tų, o šie – nuo oro są­ly­gų.

ka­rie­niau­ja. Sun­ko­ka ver­tin­ti“, – tvir­ti­no pre­zi­den­tė.

Lanks­čiai žiū­ri į kai­nas

Zi­ta Lu­ko­še­vi­čie­nė:

Kai­nos iš­li­ko to­kios pat, kaip ir per­nai, nors pro­duk­tai pa­ bran­go. Ta­čiau di­din­ ti kai­nų ne­ga­li­ma, nes taip le­mia rin­ka.

mai, nes at­va­žiuo­ja la­bai skir­tin­gos poil­siau­to­jų gru­pės. „Ne­ma­žą da­lį su­da­ro jau­ni­mas, ku­ris at­vyks­ta švęs­ti Jo­ni­nių. Jie pra­mo­gau­ja vie­naip. Taip pat at­ va­žiuo­ja šei­mos, vy­res­nio am­žiaus žmo­nės, ku­rių po­rei­kiai, lū­kes­čiai ir ato­sto­gų biu­dže­tai – vi­siš­kai ki­ to­kie“, – ti­ki­no G.Kve­da­ra­vi­čie­nė.

Pa­si­rin­ki­mas, kur pa­pie­tau­ti ar šiaip pri­sės­ti iš­ger­ti puo­de­lį ka­vos, Pa­lan­go­je taip pat yra la­bai di­de­lis, to­dėl klau­si­mas čia iš­ky­la tik vie­ nas – kas bus val­go­ma ir ge­ria­ma.

G.Kve­da­ra­vi­čie­nė tei­gė, kad aukš­tes­nio ly­gio ka­vi­nė­je vie­nas as­muo pa­pie­tau­ti ga­li už 50 li­tų. Į šią su­mą įskai­čiuo­tas ne tik pa­ grin­di­nis pa­tie­ka­las, bet ir tau­rė vy­no, de­ser­tas. „Žmo­nės va­ka­ro­da­mi iš­lei­džia įvai­rias su­mas. Vie­niems už­ten­ ka bo­ka­lo alaus, ki­ti – gau­siai va­

Il­gą­jį sa­vait­ga­lį Pa­lan­gos vieš­bu­ čiuo­se užim­tu­mas bu­vo di­de­lis, ta­ čiau at­vy­kę pa­sku­ti­nę mi­nu­tę tik­ rai tu­rė­jo ras­ti, kur ap­si­sto­ti. Anot G.Kve­da­ra­vi­čie­nės, žmo­nės nak­ vy­nės vie­tą rin­ko­si pa­gal sa­vo po­ rei­kius ir fi­nan­si­nes ga­li­my­bes. „Pa­lan­go­je nė­ra „vi­du­riu­ko“ – eko­no­mi­nės kla­sės vieš­bu­čių. Ta­ čiau il­gą­jį sa­vait­ga­lį bu­vo pa­kan­ ka­mai užim­ti ir pi­gūs vieš­bu­čiai, ir aukš­tes­nės kla­sės. Vi­siš­kai pil­ni bu­vo ma­ži vieš­bu­tu­kai. Di­de­liuo­se kam­ba­rių bu­vo, bet ne­daug“, – pa­ sa­ko­jo aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė.

G.Kve­da­ra­vi­čie­nė pa­brė­žė, kad vieš­bu­čiai sa­vo pa­slau­gų kai­nų il­ ga­jam sa­vait­ga­liui spe­cia­liai ne­di­ di­no. Taip pat at­krei­pė dė­me­sį, kad jos yra to­kios pat, kaip praė­ju­siais me­tais. „Nor­ma­lu, jog da­bar ga­lio­ja va­ sa­ros se­zo­no kai­nos. Vieš­bu­čiai jas nu­sta­to iš anks­to. Ta­čiau sa­vi­nin­ kai į kai­nas žiū­ri lanks­čiai. Ma­nau, kad ga­lu­ti­nė su­ma bu­vo pa­sa­ky­ta klien­tams įver­ti­nus, kiek jie bu­vo lai­ko ap­si­sto­ję, kiek pi­ni­gų pa­li­ko.

Kon­ku­ren­ci­ja yra di­de­lė. No­ri­si iš­ lai­ky­ti klien­tus“, – tei­gė va­do­vė.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Vis dėl­to ly­gi­nant su praė­ju­ siais me­tais, di­de­lio pa­si­kei­ti­mo nė­ra, – pi­ni­gus žmo­nės tau­po. Tik tu­ris­tų bu­vo dau­giau. Poil­siau­to­jai gal net no­rė­tų pi­ges­nių pa­slau­gų nei per­nai, bet ge­res­nės ko­ky­bės.

Gal toks kon­tin­gen­tas bu­vo su­si­ rin­kęs, kad ne­la­bai su­pran­ta, jog už ko­ky­bę rei­kia mo­kė­ti“, – pa­ ste­bė­jo va­do­vė.

Poil­siau­to­jai Ne­rin­gos ku­ror­to įstai­go­se pa­li­ko la­bai skir­tin­gas su­ mas. Daž­niau­siai nak­vy­nę už­sa­ki­ nė­jo to­kią, ku­ri vie­nam žmo­gui per pa­rą at­siei­tų nuo 50 iki 180 li­tų.

Mais­tui taip pat iš­lei­do skir­tin­ gas su­mas. Bu­vo ir to­kių klien­tų kom­pa­ni­jų, ku­rios va­ka­rie­nei iš­ lei­do so­li­džias su­mas – ir 100, ir 150 li­tų vie­nam žmo­gui. I.Balt­ru­ šai­tie­nė tvir­ti­no, kad pa­slau­gų kai­ nos, pa­ly­gin­ti su praė­ju­siais me­ tais, ne­ki­to. „Yra ir di­des­nių, ir ma­žes­nių kai­ nų. Ta­čiau pas mus nė­ra di­de­lio svy­ra­vi­mo il­gų­jų sa­vait­ga­lių me­tu ar per šven­tes. Ga­li tik 10–20 li­tų pa­kis­ti, bet ne dau­giau“, – pa­brė­ žė pre­zi­den­tė.

Pa­pie­tau­ti Ni­do­je, anot I.Balt­ ru­šai­tie­nės, ga­li­ma už 25–30 li­tų.

Vis­kas pri­klau­so nuo klien­tų po­ rei­kių.

Jau­čia rin­kos at­si­ga­vi­mą

Už nak­vy­nę – nuo 80 iki 150 li­tų

Ne­rin­gos tu­riz­mo ir vers­lo aso­cia­ ci­jos pre­zi­den­tė Ir­ma Balt­ru­šai­tie­nė ne­slė­pė, kad il­gą­jį sa­vait­ga­lį le­pi­no oras, žmo­nių srau­tai, o vers­li­nin­ kams taip pat pa­vy­ko už­dirb­ti.

Bai­gian­tis pir­ma­jam va­sa­ros mė­ ne­siui ne vi­si vers­li­nin­kai ry­žo­si pro­gno­zuo­ti, koks bus šis se­zo­nas.

L.Ber­žins­kie­nė ir Z.Lu­ko­še­vi­čie­ nė tvir­ti­no, kad dar sun­ku ką nors konk­re­tes­nio pa­sa­ky­ti.

„Vis­kas pri­klau­so nuo žmo­nių srau­tų, o šie – nuo orų. Jei bus ge­ras oras, bus ir žmo­nių, ir pa­ vyks už­dirb­ti“, – tvir­ti­no L.Ber­ žins­kie­nė.

Pa­sak Z.Lu­ko­še­vi­čie­nės, ti­ki­ma­ si ge­res­nio se­zo­no: „Bet dar ne­ga­ li­me pa­sa­ky­ti, ar ši va­sa­ra bus ge­ res­nė nei praė­ju­si“.

Op­ti­mis­tiš­kes­nė­mis nuo­tai­ko­ mis gy­ve­na ku­ror­tų vers­li­nin­kai.

Ne­rin­gos tu­riz­mo ir vers­lo aso­cia­ ci­jos pre­zi­den­tė G.Kve­da­ra­vi­čie­nė tvir­ti­no, kad var­to­ji­mo au­gi­mas ir rin­kos at­si­ga­vi­mas jau tik­rai jau­ čia­mas. „Nuo­tai­kos links­m es­n ės nei prieš me­tus ar dve­jus, kai net se­ zo­no me­tu Pa­lan­go­je bu­vo jau­čia­ mas sve­čių su­ma­žė­ji­mas. Ti­ki­mės, kad to­kios ten­den­ci­jos iš­liks iki va­sa­ros pa­bai­gos“, – vy­lė­si vers­ li­nin­kė.

Ta­čiau ir G.Kve­da­ra­vi­čie­nė pa­ brė­žė, kad di­de­lę įta­ką tu­ri oras, nes dau­gu­ma į Pa­lan­gą at­vyks­ tan­čių tu­ris­tų yra iš Lie­tu­vos, o jie, prie­šin­gai nei sve­čiai iš už­sie­ nio, vis­ką nu­spren­džia pa­sku­ti­nę mi­nu­tę.

I.Balt­ru­šai­tie­nė taip pat ma­no, kad ši va­sa­ra tu­rė­tų bū­ti pel­nin­ ges­nė nei praė­ju­si. „Ap­gy­ven­di­ni­mui ji tik­rai bus ge­res­nė. Kaip bus su mai­ti­ni­mo sek­to­riu­mi, pri­klau­sys nuo dau­ ge­lio veiks­nių. Tarp jų ir pa­tie­ka­lų ko­ky­bės, per­so­na­lo at­sa­kin­gu­mo.

Tai daug reiš­kia. Ži­no­ma, esa­me ir la­bai pri­klau­so­mi nuo oro“, – kar­ to­jo aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė.

14

KetvirtADIENIS, birželio 27, 2013

turtas

turtas@diena.lt redaktorius Lukas Miknevičius

Vers­lo kon­sul­tantų duo­na Įvai­riems vers­lo kon­sul­tan­tams tam­pa vis sun­kiau už­si­dirb­ti duo­nai. Jų pa­slau­gos pin­ga, o pa­čių kon­sul­tantų at­si­ra­do tiek, kad dėl už­sa­kymų ten­ka stum­dy­tis alkūnė­mis. Be to, kon­sul­tantų įvaizdį men­ki­na ir dau­gybė ne­kva­li­fik ­ uotų pa­slaugų teikėjų.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

At­pi­go de­šim­ta­da­liu

Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­ to duo­me­ni­mis, per pa­sta­ruo­sius me­tus vi­sa­me pa­slaugų sek­to­riu­ je la­biau­siai at­pi­go būtent kon­sul­ ta­cinės val­dy­mo veik­los pa­slau­gos.

Pirmą šių metų ket­virtį, pa­ly­gin­ti su ati­tin­ka­mu 2012-ųjų lai­ko­tar­ piu, vers­lo kon­sul­tantų už­dar­bis bu­vo de­šim­ta­da­liu ma­žes­nis.

Pa­čių vers­lo kon­sul­tantų tei­gi­ mu, vie­nos konk­re­čios prie­žas­ ties, kodėl pin­ga jų pa­slau­gos, nė­ ra. Tai le­mia ke­le­tas da­lykų – visų pir­ma, pa­sta­rai­siais me­tais rin­ko­je at­si­ra­du­si dau­gybė to­kių pa­slaugų teikėjų.

Be to, nors vers­lo kon­sul­tantų pa­slaugų pa­si­ūla spar­čiai didė­ ja, jų po­rei­kis mažė­ja, bai­gian­tis 2007–2013 m. ES fi­nan­sa­vi­mo lai­ ko­tar­piui, nes dau­gu­ma šiuo lai­ko­ tar­piu vers­lo ir vals­ty­bi­nio sek­to­ riaus vyk­dytų pro­jektų jau baigė­si ar artė­ja į pa­baigą, o tai reiš­kia, kad ne­be­rei­kia ir juos reng­ti pa­dėju­sių kon­sul­tantų.

Tie­sa, vers­lo kon­sul­tantų pa­ slaugų kainų kryp­tis vėl ga­li pa­ suk­ti aukš­tyn, kai į Lie­tuvą ims tekė­ti 2014–2020 m. ES fi­nan­sa­ vi­mo pi­nigų srau­tas.

Se­niau­sia pro­fe­si­ja

Vie­nas gar­siau­sių Lie­tu­vos vers­lo kon­sul­tantų, bend­rovės „Abi­ša­la ir par­tne­riai. Kon­sul­ta­cinė fir­ma“ steigė­jas Alek­sand­ras Abi­ša­la, laik­ raš­čiui teigė, kad nors vers­lo kon­ sul­tantų pa­slau­gos pin­ga, iš­nyk­ti šiai pro­fe­si­jai tik­rai ne­gre­sia.

Alek­sand­ras Abi­ša­la:

Žmo­nių, ku­rie pa­si­ va­di­na kon­sul­tan­ tais, ta­čiau ne­tu­ri tam rei­ka­lin­gos pa­ tir­ties ir gebė­jimų, ne­trūksta. „Tu­rint ome­ny­je, kad kon­sul­ta­ vi­mas yra se­niau­sia pa­sau­lio pro­

fe­si­ja ir per tiek metų neiš­ny­ko, ma­nau, kad iš­nyk­ti jai ir atei­ty­ je ne­gre­sia. Ži­no­te, kodėl sa­kau, kad kon­s ul­ta­v i­m as – se­n iau­s ia pro­fe­s i­ja? Pir­m a­s is kon­s ul­tan­ tas bu­vo bib­li­nis žal­tys. Pros­ti­ tu­ci­ja at­si­ra­do vėliau“, – juo­ka­ vo A.Abi­ša­la.

Ta­čiau pa­šne­ko­vas pri­pa­ži­no, jog vers­tis kon­sul­ta­vi­mo veik­la tam­pa vis sun­kiau, – kon­ku­ren­ci­ja didė­ja, už­sa­kymų mažė­ja, o ir pa­tys kon­ sul­tan­tai ne vi­suo­met dir­ba taip, kad jų pa­slaugų kai­nos turėtų pa­ grindą aug­ti.

Tie­sa, pa­sak A.Abi­ša­los, Sta­tis­ ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­nys ne­ būti­nai at­spin­di rea­lią si­tua­ciją. „Kon­sul­ta­vi­mo pa­slau­gas daž­ niau­siai tei­kia ne­di­delės įmonės.

O Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas sa­ vo klau­si­my­nus daž­niau­siai siun­ čia did­žio­sioms bend­rovėms. Be to, yra daug kon­sul­tantų, ku­rie dir­ba su in­di­vi­dua­lio­sios veik­los pa­žy­ mo­mis. Klau­si­mas, ar jie pa­ten­ ka į ofi­cia­lią sta­tis­tiką“, – svarstė A.Abi­ša­la.

Vei­kia aso­cia­ci­ja

„Ne­galė­čiau la­bai konk­re­čiai pa­sa­ ky­ti, kodėl pin­ga kon­sul­tantų pa­ slau­gos, reikėtų šiuo klau­si­mu at­ lik­ti kokį ty­rimą. Įta­kos tu­ri daug veiks­nių, bet svar­biau­sias, ma­nau,

Ko­kybė: įvai­rios vers­lo kon­sul­tantų kon­to­ros lyg gry­bai po lie­taus ėmė

kon­sul­tantų pa­slau­gos jų pirkė­jams at­nešė rea­lios nau­dos.

– la­bai pa­didė­ju­si kon­ku­ren­ci­ja rin­ko­je“, – teigė pa­šne­ko­vas.

Lie­tu­vai nau­do­jant ES pa­ramą ša­ ly­je at­si­ra­do dau­gybė kon­sul­ta­ci­nių bend­ro­vių, ku­rios su­gebė­jo už­dir­b-

ti kon­sul­tuo­da­mos įvai­rius pro­jek­ tus vykd­žiu­sias viešą­sias įstai­gas ar vals­tybės įmo­nes. Ta­čiau is­to­rijų apie to­kius kon­sul­tan­tus, ku­rių pa­ mo­kos bu­vo vi­siš­kai ne­kva­li­fi­kuo­

Ba­do­si pirš­tais Di­delė­m is iš­lai­do­m is įvai­r iems kon­ sul­tan­tams bu­vo kal­ti­na­ma And­riaus Ku­bi­liaus Vy­riau­sybė, ta­čiau skai­čiai ro­do, kad ją pa­keitęs prem­je­ro Al­g ir­ do But­ke­v i­čiaus Mi­n istrų ka­bi­ne­tas bent kol kas kon­sul­tantų pa­slau­goms iš­leid­ž ia dau­g iau. Tie­sa, pa­ts Vy­riau­ sybės va­do­vas aiš­ki­na, kad pi­ni­gai už kon­sul­ta­ci­jas mo­ka­mi dar pa­gal bu­vu­ sios Vy­riau­sybės su­da­ry­tas su­tar­tis.

Sei­mo Au­di­to ko­mi­te­to duo­me­ni­mis, pirmą šių metų ket­virtį vals­tybės ins­ ti­t u­ci­jos įvai­r iems iš ša­l ies sam­do­ miems eks­per­tams iš­lei­do apie 2,7 mln. litų. Prieš me­tus, kai dar valdė A.Ku­bi­liaus Vy­riau­sybė, iš­lai­dos kon­ sul­tan­tams per tą pa­tį lai­ko­tarpį siekė apie 2,4 mln. litų.

Dau­g iau­sia pirmą šių metų pus­metį kon­sul­tantų pa­slau­goms iš­lei­do Ener­

ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja (apie 690 tūkst. li­ tų), Fi­nansų mi­nis­te­ri­ja (apie 452 tūkst. litų) ir Lie­tu­vos moks­lo ta­r y­ba (apie 431 tūkst. litų). Net de­šimt kartų – iki 41 tūkst. litų – iš­lai­dos eks­per­tams išau­go ir Kultū­ros mi­nis­te­ri­jo­je.

Prem­je­ras A.But­ke­vi­čius tei­gia, kad iš­ lai­dos eks­per­tams per pirmą šių metų pus­metį yra di­desnės dėl anks­tesnės kon­ser­va­to­rių ir li­be­ralų Vy­riau­sybės su­da­rytų su­tar­čių. „Vien by­linė­ji­mui­si su „Gazp­rom“, kurį užkūrė anks­tesnė Vy­riau­sybė, Ener­ ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja šie­met jau pri­valė­ jo skir­ti per 600 tūkst. litų, nors pi­ni­gai skir­ti tei­si­nin­kams, o ne eks­per­tams, kaip ban­do­ma įteig­t i vi­s uo­me­nei.

Tad vie­šo­jo­je erdvė­je me­ta­mi kal­ti­ni­ mai, kad ši Vy­riau­sybė iš­leid­žia išorės eks­per­tams dau­giau ne­gu anks­tesnė

vald­žia, nėra pa­grįsti. Mi­nis­te­ri­jos pri­ vers­tos vyk­dy­t i anks­tesnės Vy­r iau­ sybės įsi­pa­rei­go­ji­mus – tokį pa­li­kimą ga­vo­me“, – tei­si­no­si A.But­ke­vi­čius.

Sei­mo Au­d i­to ko­m i­te­t ui pa­teik­to­j e Ener­g e­t i­kos mi­n is­te­r i­j os ata­s kai­to­ je tei­g ia­m a, kad iš vi­s o by­l inė­t is su „Gazp­rom“ nuo ar­bit­ra­ž i­n ių bylų pra­ džios, t. y. 2011 m., Ener­ge­t i­kos mi­n is­ te­r i­jai su­teik­toms tei­s i­n io at­s to­va­v i­ mo ir kon­s ul­t a­v i­mo pa­slau­goms ap­ mokė­t i bu­vo pa­nau­do­t a per 10 mln. litų, iš jų per 6 mln. litų – vals­t ybės biud­že­to lėšos, li­k u­s ią dalį vals­t ybė sko­l i­no­s i. „Kal­bant apie Fi­nansų mi­nis­te­riją, rei­ kia ži­no­ti, kad bend­rai šių metų pla­ne sam­do­m iems eks­per­tams su­mokė­t i nu­ma­ty­ta be­veik du kar­tus ma­žiau lė­ šų nei 2012 m. Praė­ju­siais me­tais asig­

na­vimų pla­nas sam­do­miems eks­per­ tams su­darė 2,583 mln. litų, o bu­vo iš­ leis­ta 2,41 mln. litų. Ši Vy­riau­sybė šie­ met su­pla­na­vu­si skir­t i dvi­g u­bai ma­ žiau – 1,466 mln. litų“, – sakė mi­nist­ras pir­mi­nin­kas.

Pa­sak jo, eks­per­tams iš­mo­ka­mos su­ mos pri­klau­so nuo tam tik­ru lai­ko­tar­ piu vyk­dytų už­duo­čių skai­čiaus ir jų su­dėtin­gu­mo. Todėl per 2013 m. pirmą ket­virtį eks­per­tams iš­mokėtų Fi­nansų mi­nis­te­ri­jos lėšų su­ma di­desnė nei per tą pa­tį 2012 m. lai­ko­tarpį, nes šiuo lai­ ko­tar­piu pa­gal Fi­nansų mi­n is­te­r i­jos bei kitų ins­t i­t u­cijų, ad­m i­n ist­r uo­jan­ čių ES struktū­r inę pa­ramą, po­reikį įgy­ven­d in­ta dau­g iau spe­ci­fi ­n ių už­ duo­čių, su­si­ju­sių su ino­va­ty­vių ir pa­ žan­g ių ad­mi­n ist­ra­vi­mo mo­de­l ių bei prie­mo­nių įgy­ven­di­ni­mu.

„No­r iu pri­m in­t i, kad A.Ku­bi­l iaus va­ do­vau­ja­mi kon­ser­va­to­riai ir li­be­ra­lai bu­vo ne­pra­len­k ia­m i skir­da­m i lėšas sam­do­m iems eks­per­tams, už­sie­n io spe­cia­lis­tams, kad šie pa­rengtų stra­ te­gi­jas fan­tas­ti­niams pro­jek­tams, ku­ rie ir lie­ka tik idė­jo­mis. Net 100 tūkst. li­ tų kai­na­vo kon­sul­tan­to iš Šve­di­jos pa­ ta­ri­mai Ūkio mi­nis­te­ri­jai, kaip val­dy­ ti vals­t ybės įmo­nes „Vi­suo­m io“ ran­ ko­mis. Dar įspūdin­gesnė is­to­ri­ja apie už­sie­nio kon­sul­tantų stu­diją, už ku­rią ener­ge­t i­kos mi­n ist­ras Ar­v y­das Sek­ mo­kas ne­pa­gailė­jo ir 5 mln. litų. Ener­ ge­ti­kos tikslų epopėją turėję pri­sta­ty­ti eks­per­tai pa­rengė še­šių pus­la­pių do­ ku­mentą, ku­r ia­me išdės­ty­ta tai, kas se­niai ži­no­ma“, – opo­nen­tams at­si­kir­ to dėl di­de­l ių iš­laidų kon­sul­tan­tams su­kri­ti­kuo­tas A.But­ke­vi­čius.

15

KetvirtADIENIS, birželio 27, 2013

turtas Pa­vo­jus iš ­ Bal­ta­ru­si­jos

Di­vi­dendų ­ ga­vo ma­žiau

€

Dėl Bal­ta­ru­si­jo­je ap­tik­to af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro Lie­tu­va griež­ti­na kai ku­rių pro­duktų im­portą iš ša­lies kai­mynės. Pa­sak Vals­ty­ binės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos di­ rek­to­riaus Jo­no Mi­liaus, pa­dėtis la­bai pa­ vo­jin­ga, todėl iš Bal­ta­ru­si­jos lai­ki­nai ne­ bus įve­ža­mi gyvū­ninės kilmės pro­duk­tai bei pa­ša­rai. Pa­sak jo, si­tua­ci­ja ypač pa­vo­ jin­ga, nes nuo af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro nė­ ra vak­cinų.

Vals­tybės biud­že­tas per pen­kis šių me­ tų mėne­sius ga­vo 62,4 mln. litų di­vi­dendų – 61,5 mln. litų, ar­ba be­veik 50 pro­c., ma­ žiau, nei pla­nuo­ta. Bu­vo nu­ma­ty­ta, kad per šį laiką vals­tybė gaus 123,8 mln. litų di­vi­dendų. Me­ti­nis di­vi­dendų pla­nas yra 213,85 mln. litų, kaip ro­do Fi­nansų mi­nis­ te­ri­jos duo­me­nys. Did­žiąją dalį di­vi­dendų vals­ty­bei šie­met iš­mokė­jo bend­rovė „Lie­ tu­vos du­jos“ – apie 38,4 mln. litų.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0138 DB sva­ras ster­lingų 1 4,0740 JAV do­le­ris 1 2,6416 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5169 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9210 Len­ki­jos zlo­tas 10 7,9776 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3312 Ru­si­jos rub­lis 100 8,0330 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8154

vis spran­gesnė Kainų po­ky­čiai ne­vie­no­di Sta­t is­t i­kos de­par­ta­men­to duo­me­ ni­m is, pirmą šių metų ket­v irtį, pa­ ly­g in­t i su tuo pa­č iu pra­ėju­sių me­ tų ket­v ir­č iu, la­biau­s iai su­m ažė­ jo kon­s ul­t a­c inės val­dy­mo veik­ los pa­slaugų kai­nos, jos kri­to 10,2 pro­c. To­l iau ri­k iuo­ja­si 4,7 pro­c. at­ pi­g u­s ios ar­c hi­tektū­ros ir in­ž i­ne­ ri­jos veik­los, tech­n i­n io tik­r i­n i­mo bei ana­l izės pa­slau­gos ir 2,9 pro­c. at­pi­g u­sios kom­piu­te­r ių pro­g ra­ma­ vi­mo, kon­sul­ta­cinės bei su­si­ju­sios veik­los pa­slau­gos.

La­biau­siai – 16,5 pro­c . – pa­bran­ go kro­v i­n ių tvar­k y­mo pa­slau­gos.

Oro trans­por­to pa­slau­gos pa­bran­ go 11,8 pro­c., duo­menų ap­do­ro­ji­mo, in­ter­ne­to ser­ve­rių pa­slaugų ir su­si­ ju­sios veik­los – 4,7 pro­c.

„Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad 2007– 2013 m. ES fi­nan­sa­vi­mo lai­ko­tar­ piu kai­nos iš tiesų bu­vo kiek pa­ kel­tos, ir tai, kad jos da­bar kren­ta, lo­giš­ka. Tuo me­tu matė­me kon­sul­ ta­vi­mo pa­slaugų spro­gimą, at­si­ra­ do daug mažų bend­ro­vių, ku­rioms da­bar rei­kia kaip nors iš­si­lai­ky­ti, todėl pa­slau­gos pi­gi­na­mos. Be to, vers­lo kon­sul­tantų pa­slau­gos tik­rai nėra būti­niau­sia prekė, tad tau­py­ti pri­vers­ti vers­li­nin­kai jų pir­miau­sia ir at­si­sa­ko“, – dėstė R.Re­ka­šiūtėdyg­ti Lie­tu­vai ban­dant pa­nau­do­ti ES pa­ra­mos lėšas, ta­čiau to­li gra­žu ne visų Bal­sienė.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ji su­ti­ko su A.Abi­ša­los nuo­mo­ ne, kad kon­sul­tantų pa­slaugų kai­ tos, o įvairūs mo­ky­mai ne­davė jo­ as­menų yra gau­sybė, o Lie­tu­vos nas ma­ži­na ir ne­kva­li­fi­kuo­ti pa­ kios nau­dos, ne­trūksta. vers­lo kon­sul­tantų aso­cia­ci­jos na­ slaugų teikė­jai.

Pak­laus­tas, ar to­kios įmonės, ku­ rių sąra­še – tik 25 pa­vardės. Tie­sa, „Ne­no­riu ba­dy­ti pirš­tais, bet ži­ rioms tin­ka „ša­raš­ki­no kon­to­ros“ aso­cia­ci­ja sa­vo na­riams ke­lia ga­na nau konk­re­čių la­bai ste­bi­nan­čių api­būdi­ni­mas, ken­kia vers­lo kon­ aukš­tus rei­ka­la­vi­mus. at­vejų, kai žmo­gus, visą gy­ve­nimą sul­tantų įvaizd­žiui ir taip ma­ži­na Lie­tu­vos vers­lo kon­sul­tantų dirbęs mo­kyk­los sek­re­to­riu­mi, per bend­ras pa­slaugų kai­nas, A.Abi­ša­la aso­cia­ci­jos na­riais no­rin­tys tap­ti pus­metį kaž­kaip ne­va įgy­ja vers­ ne­neigė, kad to­kia pro­ble­ma yra. kon­sul­tan­tai pri­va­lo būti išk­lausę lo kon­sul­tan­to kva­li­fi­ka­ciją. Iš tie­ „Ne­var­to­čiau to­kio griež­to api­ aso­cia­ci­jos pa­tvir­tintą va­dy­bos sų tai ne­sup­ran­ta­ma. Ta­čiau pro­ būdi­ni­mo kaip „ša­raš­ki­no kon­ kon­sul­ta­vi­mo kursą ir dviejų dienų jek­tus vyk­dan­čios or­ga­ni­za­ci­jos, to­ra“, ta­čiau taip, žmo­nių, ku­rie kursą apie pro­fe­si­jos pa­grin­dus bei ku­rios ne­tu­ri lėšų kva­li­fi­kuo­tiems pa­si­va­di­na kon­sul­tan­tais, ta­čiau kon­sul­tantų eti­kos ko­deksą. Taip kon­sul­tan­tams, sam­do tuos, ku­ ne­tu­ri tam rei­ka­lin­gos pa­tir­ties ir pat pri­va­lo­ma pa­teik­ti įro­dymų, riuos iš­ga­li, o pa­skui de­juo­ja, kad gebė­jimų, ne­trūksta“, – teigė prie kad kan­di­da­to kva­li­fi­ka­ci­ja ati­tin­ka ga­vo ne­kva­li­fi­kuotą pa­galbą“, – to­kių pro­jektų kaip „Lie­tu­vos ge­le­ aso­cia­ci­jos rei­ka­la­vi­mus, ku­rie nu­ sakė pa­šne­kovė. žin­ke­lių“ reor­ga­ni­za­vi­mas ar tuo­ ma­to, kad aso­cia­ci­jos na­rys pri­va­lo Be to, vers­lo kon­sul­tantė tei­ me­čių Vil­niaus ban­ko ir „Her­mio“ būti dirbęs va­dy­bos kon­sul­ta­cinė­ gė, kad vie­šo­jo pir­ki­mo kon­kur­ ban­ko su­si­jun­gi­mo de­rybos dirbęs je bend­rovė­je ar sa­va­ran­kiš­kai tei­ sus vyk­dan­čios vals­tybės ins­ti­ A.Abi­ša­la. kęs va­dy­bos ar pa­na­šias kon­sul­ta­ tu­ci­jos re­tai žiū­ri į kon­sul­tantų Pa­sak jo, šią pro­blemą būtų ga­li­ ci­jas ne ma­žiau kaip vie­nus me­tus kva­li­fi­ka­ciją ir rūpi­na­si tik jų pa­ ma išspręs­ti, jei kuo dau­giau kon­ ar­ba tu­ri ne ma­žiau kaip pen­ke­rių slaugų kai­na, o tai taip pat su­da­ sul­ta­vi­mo pa­slau­gas tei­kian­čių metų va­do­va­vi­mo pa­tirtį. ro sąly­gas veik­ti įvai­riems ap­si­ vers­li­ninkų pri­si­jungtų prie Lie­ šaukė­liams. tu­vos vers­lo kon­sul­tantų aso­cia­ Šar­la­tanų ne­trūksta Vis dėlto R.Re­ka­šiūtė-Bal­sienė ci­jos. Ši aso­cia­ci­ja nuo­lat už­sii­ma Lie­tu­vos vers­lo kon­sul­tantų aso­ pa­brėžė, kad kainų mažė­ji­mo ten­ sa­vo na­rių kva­li­fi­ka­ci­jos kėli­mu, cia­ci­jos val­dy­bos narė Ri­ta Re­ka­ den­ci­ja tik­rai nėra vi­sos vers­lo kon­ rūpi­na­si, kad jie gautų tarp­tau­ti­ šiūtė-Bal­sienė laik­raš­čiui teigė, sul­tantų pa­slaugų rin­kos simp­to­ kad kon­sul­tantų pa­slaugų kai­nos mas: „Aukš­tos ko­kybės pa­slaugų nius veik­los ser­ti­fi­ka­tus.

Vis dėlto kon­sul­ta­vi­mo pa­slau­ iš da­lies nu­kri­to dėl natū­ra­lių prie­ kai­nos ne­mažė­ja, nes tos pa­slau­ gas tei­kian­čių įmo­nių ir pa­vie­nių žas­čių. gos yra ver­tos mo­kamų pi­nigų.“

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

+0,3196 % +0,3226 % +0,5481 % +0,4991 % –0,0609 % –0,5535 % +0,7396 % –0,0199 % –0,0745 %

Viską dik­tuo­ja pa­klau­sa ir pa­si­ūla Vai­da Ka­lin­kaitė

do­ku­men­tai būtų ren­gia­mi išo­ri­ nių kon­sul­tantų.

Įmo­nių sa­vi­nin­kai, ban­dy­da­mi pa­leng­vin­ti sau darbą ar­ba ieš­ ko­da­mi pa­ta­ri­mo, kaip ge­riau vys­ty­ti verslą, krei­pia­si į vers­lo kon­sul­tan­tus. Ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu ši pa­slau­ga pra­ran­da su­si­ domė­jimą, jos kai­na krin­ta.

– Pas­ta­ro­jo me­to sta­tis­ti­ka ro­do, kad vers­lo pa­tarėjų pa­ slaugų kai­na la­biau­siai kri­to.

Kaip ma­no­te, kodėl taip yra?

– Nors yra ke­lios prie­žas­tys, vie­ na aki­vaiz­di ir api­bend­ri­nan­ti: pa­slaugų pa­si­ūla yra di­desnė ne­ gu pa­klau­sa. Kai yra di­delė pa­ klau­sa, iš kar­to su­si­da­ro at­sa­kas – di­delė pa­si­ūla žmo­nių, ku­rie ga­ li teik­ti šią pa­slaugą. Kai pa­klau­ sos ne­lie­ka, krin­ta kai­na.

v.kalinkaite@diena.lt

Sa­vo nuo­mo­ne, kuo ir kiek nau­ din­g i vers­l o kon­s ul­tan­tai, su laik­raš­č iu pa­s i­d a­l i­jo Lie­t u­vos pra­m o­n i­n inkų kon­fe­d e­ra­c i­jos vi­cep­re­zi­den­tas dr. Ge­di­mi­nas Rai­nys.

– Ką ma­no­te apie vers­lo pa­ tarė­jus ir jų siū­lo­mas pa­slau­ gas?

– Kiek­vie­na pro­fe­si­ja yra rei­ka­lin­ ga, jei­gu yra pa­klau­sa. Tai lais­va pro­fe­si­ja ir kiek­vie­na įmonė yra lais­va sam­dy­ti ar­ba ne­si­sam­dy­ ti spe­cia­listų iš šo­no. Ly­giai taip pat ga­li­ma turė­ti sa­vo va­dy­bi­ ninkų, ku­rių spe­cia­li­za­ci­ja būtų vie­nas ar ki­tas klau­si­mas.

De­ja, la­bai daug da­lykų, ypač su­si­ju­sių su struktū­ri­nių lė­ šų nau­do­ji­mu, pro­jektų ren­gi­ mu, iš tik­ro rei­ka­lau­ja la­bai spe­ ci­fi­nių ži­nių, ku­rių kon­sul­tan­tas ga­li ne­turė­ti. Ma­žiau­sia klai­da, pa­vyzd­žiui, blo­gai pa­žymė­tas įmonės sta­tu­sas, blo­gai už­ra­šy­ta da­ta, ką jau kalbė­ti apie viešųjų pir­kimų or­ga­ni­za­vimą, yra ne­gai­ les­tin­gai baud­žia­ma.

Todėl tam tik­rais at­ve­jais kon­ sul­tantų bu­vi­mas būti­nas. Bet vėl­ gi įmonės ne­pri­va­lo to nau­do­ti.

Be abe­jo, sa­vo­tiš­kai ir gai­la, kad yra di­delė kon­sul­tantų įta­ka nu­ sta­tant mūsų stra­te­gi­nius do­ku­ men­tus. Šiuo at­ve­ju tik­rai norėtų­si tie­sio­gi­nių pri­žiūrė­tojų ar­ba ren­ gėjų iš mi­nis­te­rijų, ži­nybų. Sa­ky­ čiau, sa­vo­tiš­kas lėšų švais­ty­mas, kai pra­šo­ma, kad to­kie svarbūs

Tai lais­va pro­fe­si­ja ir kiek­vie­na įmonė yra lais­va sam­dy­ ti ar­ba ne­si­sam­dy­ti spe­cia­listų iš šo­no.

Be to, vie­na iš už­sa­kymų ba­ zių kon­sul­tan­tams yra vals­tybės ins­ti­tu­cijų už­sa­ky­mai. Mažė­jan­ti pa­klau­sa ro­do, kad šiuo me­tu ma­ žiau re­mia­ma­si išo­ri­niais kon­sul­ tan­tais. Nors kar­tais ir šai­po­ma­ si iš da­bar su­kurtų dar­bo gru­pių, kar­tais daug ge­riau iš esmės tą pa­tį darbą pa­da­ry­ti sa­vo­mis, o ne pirk­to­mis jėgo­mis.

– O ne­ma­no­te, jog taip galė­jo nu­tik­ti dėl to, kad se­niau pra­ šy­ta kai­na už pa­slaugą bu­vo per di­delė?

– Kai­na yra iš­ves­ti­nis pa­si­ūlos ir pa­klau­sos ro­dik­lis. Ži­no­ma, kai­na pri­klau­so ir nuo kom­pe­ten­ci­jos, pa­tir­ties, ži­nomų vardų. Ti­kiu, kad Alek­sand­ro Abi­ša­los pa­slau­ gos, at­si­žvel­giant į ži­no­mumą, ma­to­mumą, ry­šius vals­ty­binė­ se vald­žios ins­ti­tu­ci­jo­se, ga­li bū­ ti ge­resnės. Bet ap­skri­tai yra pa­si­ūlos ir pa­klau­sos re­zul­ta­tas.

Po­žiū­ris: pa­sak G.Rai­nio, tam tik­rais at­ve­jais vers­lo kon­sul­tan­tai la­

bai pra­ver­čia, bet jie nėra būti­ni.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

16

KetvirtADIENIS, birželio 27, 2013

pasaulis Iš­vertė ­ iš po­sto

Įta­kin­giau­sia žvaigždė

Smur­tas ­ Ki­ni­jo­je

Buvęs Aust­ra­li­jos ly­de­ris Ke­vi­ nas Rud­das iš­vertė prem­jerę Ju­lią Gil­lard (nuo­tr.) iš Aust­ra­ liją val­dan­čios Lei­bo­ristų par­ ti­jos pir­mi­nin­ko po­sto per su­ rengtą vi­dinį par­ti­jos bal­sa­ vimą. Po­pu­lia­rumą pra­ra­du­ si J.Gil­lard pa­ti nu­rodė su­reng­ti šį bal­sa­vimą. K.Rud­das laimė­jo rin­ki­mus 57 bal­sais prie­š 45.

Žur­na­lo „For­bes“ skel­bia­ma­ me įta­kin­giau­sių gar­se­ny­bių sąra­še dve­jus me­tus iš eilės ant­rą vietą užė­mu­si bu­vu­si te­ le­vi­zi­jos po­kal­bių laidų vedė­ ja Op­rah Winf­rey pa­ga­liau iš­ kopė į jo viršūnę. O.Winf­rey, pa­sak „For­bes“, pri­pa­žin­ta įta­ kin­giau­sia dėl po­zi­cijų Ho­li­vu­ de ir da­ly­va­vi­mo spau­do­je.

Riaušės, ki­lu­sios Ki­ni­jos va­ ka­ri­nia­me et­niš­kai miš­ria­me Sin­dzian­go re­gio­ne, nu­si­nešė ma­žiau­siai 27 žmo­nių gy­vybę.

Tai nau­jas smur­to pro­trūkis Sin­dzian­ge, kur gy­ven­tojų dau­gumą su­da­ro tiur­kiš­kai kal­ban­tys mu­sul­mo­nai uigū­ rai. Ba­landį per ne­ra­mu­mus re­gio­ne žu­vo 21 žmo­gus.

Gy­ve­ni­mas Še­re­met­je­vo oro uos­te Ho­li­vu­do ki­no juos­to­je pa­va­di­ni­mu „Ter­ mi­na­las“ Niu­jor­ko Joh­no F.Ken­ne­dy oro uos­to tran­zi­to salė­je užst­ri­go To­mo Hank­so vai­di­na­mas per­so­na­žas Vik­to­ras Na­vors­kis. O štai Mask­vos Še­re­met­je­vo oro uos­te, re­gis, ap­si­gy­ve­no Ed­war­das Snow­de­nas.

Užst­rigęs ter­mi­na­le

Vik­to­ras Na­vors­kis oro uos­te užst­ ri­go dėl to, kad tėvynė­je Ka­ra­ko­ži­ jo­je, pa­sak ki­no juos­tos re­ži­sie­riaus Ste­ve­no Spiel­ber­go, įvy­ko pi­lie­ti­nis ka­ras, todėl JAV ne­be­laikė jos ne­ prik­lau­so­ma vals­ty­be, o Vik­to­ro – Ka­ra­ko­ži­jos pi­lie­čiu.

Tie­sa, Vik­to­ras Na­vors­kis oro uos­te su­si­pa­ži­no su tikrų tik­riau­ sia gra­žuo­le – stiuar­de­se Ame­li­ja (Cat­he­ri­ne Ze­ta-Jo­nes).

Ar taip pa­si­seks ir E.Snow­de­ nui? Tie­sa, mer­gi­nos jam ne­rei­kia, ta­čiau ar jis ištrūks į šalį, ku­rio­je gaus po­li­tinį prie­globstį?

Jis at­vy­ko kaip tran­ zi­ti­nis ke­lei­vis – jam ne­rei­kia nei vi­zos, nei kitų do­ku­mentų.

Pa­gal ga­lio­jan­čius įsta­ty­mus tran­zi­to salė­je as­me­nys ga­li bū­ ti tik 24 va­lan­das. Vėliau as­me­nys tu­ri gau­ti spe­cia­lią tran­zi­to vizą ar­ ba iš­ke­liau­ti į kitą vals­tybę.

Mask­vos oro uos­te yra spe­cia­ lus vieš­bu­tis ke­lei­viams, ta­čiau jo at­sto­vai ne­sakė, gy­ve­na E.Snow­

de­nas pas juos ar ne. Tai su­kėlė kal­bas, kad Ru­si­jos spe­cia­lio­sios tar­ny­bos galė­jo ame­ri­kietį slap­ta iš­ga­ben­ti. „Lais­vas žmo­gus“

Ta­čiau ru­sai bet ko­kias sąsa­jas su ame­ri­kie­čiu nei­gia.

Te­ko įsi­kiš­ti net Suo­mi­jo­je be­si­ lan­kan­čiam Ru­si­jos va­do­vui Vla­di­ mi­rui Pu­ti­nui. Žur­na­lis­tai pa­si­tei­ra­vo, ką jis ma­ no apie šią is­to­riją. V.Pu­ti­nas ka­te­ go­riš­kai at­rėžė, kad Ru­si­jos sie­nos E.Snow­de­nas ne­kir­to, todėl jo ša­ lis nie­kuo dėta. „Jis at­vy­ko kaip tran­zi­ti­nis ke­lei­ vis – jam ne­rei­kia nei vi­zos, nei ki­ tų do­ku­mentų. Jis, kaip tran­zi­ti­nis ke­lei­vis, tu­ri teisę nu­si­pirk­ti bi­lietą ir skris­ti kur no­ri, – pa­brėžė V.Pu­ ti­nas. – Po­nas Snow­de­nas yra lais­ vas žmo­gus. Kuo grei­čiau jis pa­si­ rinks sa­vo ga­lu­tinį ke­lionės tikslą, tuo ge­riau ir mums, ir jam.“ Taip pat Ru­si­jos pre­zi­den­tas pa­ reiškė, jog E.Snow­de­no at­vy­ki­mas į Maskvą bu­vo vi­siš­kai ne­tikė­tas. Jis at­metė bet ko­kius kal­ti­ni­mus, esą Ru­si­ja pa­dėju­si jam at­skris­ti, ir pa­ va­di­no juos „klie­de­siu bei ne­sąmo­ ne“. „Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos te­ri­to­ri­jo­je po­nas Snow­de­nas, ačiū Die­vui, jo­ kių nu­si­kal­timų ne­pa­darė“, – sakė

Ap­gul­tis: Mask­vos Še­re­met­je­vo oro uostą ieš­ko­da­mi E.Snow­de­no ap­su­po žur­na­lis­tai.

jis ir pri­dūrė, kad su JAV Ru­si­ja ne­ tu­ri ekst­ra­di­ci­jos su­tar­ties, o Ru­si­ja už­sie­nio pi­lie­čius grąži­na tik toms ša­lims, su ku­rio­mis yra pa­si­ra­šiu­si ofi­cia­lias ekst­ra­di­ci­jos su­tar­tis.

Jung­ti­nių Vals­tijų pa­reigū­nai anks­čiau pa­reiškė, kad Ru­si­ja tu­ rėtų iš­duo­ti bėglį. Esą Ru­si­ja tu­ri aiškų tei­sinį pa­grindą de­por­tuo­ti E.Snow­deną. „Nors ne­tu­ri­me ekst­ra­di­ci­jos su­ tar­ties su Ru­si­ja, vis tiek yra aiš­ kus tei­si­nis pa­grin­das iš­siųs­ti po­ną Snow­deną“, – tvir­ti­no JAV na­cio­ na­li­nio sau­gu­mo ta­ry­bos at­stovė Cait­lin Hay­den.

Pa­sak jos, E.Snow­de­nas, gy­ ve­nan­tis tran­zi­to salė­je Mask­vos Še­re­met­je­vo oro uos­te, ga­li būti de­por­tuo­tas dėl sa­vo ke­lionės do­ ku­mentų ir jam iš­keltų kal­ti­nimų. „Ati­tin­ka­mai pra­šėme Ru­si­jos vy­riau­sybės im­tis veiksmų, kad E.Snow­de­nas būtų ne­del­siant iš­

siųs­tas, ir rem­tis tvir­tu teisė­sau­gos bend­ra­dar­bia­vi­mu, kurį vykdė­me, ypač po Bos­to­no ma­ra­to­no sprog­ di­nimų“, – sakė ji.

Tie­sa, C.Hay­den čia pat pri­dūrė, kad dvi­ša­lių san­ty­kių E.Snow­de­no is­to­ri­ja ne­turėtų su­ga­din­ti.

Kas su­teiks prie­globstį?

Kai ku­rie Ru­si­jos po­li­ti­kai į Va­šing­ to­no kri­tiką rea­ga­vo pik­tai.

Vals­tybės Dūmos Už­sie­nio rei­kalų ko­mi­te­to va­do­vas Alek­se­jus Puš­ ko­vas so­cia­li­nia­me tink­le „Twit­ ter“ pa­reiškė, kad JAV da­ro klaidą spaus­da­mos Pe­kiną ir Maskvą. „Jung­ti­nių Vals­tijų gra­si­ni­mai Ru­si­jai ir Ki­ni­jai dėl E.Snow­de­no by­los ne­duos re­zul­tatų, tik la­biau su­stip­rins ry­šius tarp Mask­vos ir Pe­ki­no“, – dėstė A.Puš­ko­vas.

Pa­sak jo, JAV nau­do­ja „men­kai ap­gal­votą spau­dimą“ dėl tos by­los.

Jis ga­li pa­kenk­ti san­ty­kiams tarp

„Reu­ters“ nuo­tr.

Va­šing­to­no, Mask­vos ir Pe­ki­no tuo me­tu, kai šios ša­lys mėgi­na ras­ti bendrą kalbą dėl krizės Si­ri­jo­je.

Kol E.Snow­de­nas „mėgau­ja­si“ gy­ve­ni­mu ter­mi­na­le, ke­lios Lo­tynų Ame­ri­kos ša­lys svars­to, ar su­teik­ti jam po­li­tinį prie­globstį.

Ve­ne­sue­los, nuo­la­tinės JAV kri­ tikės, va­do­vas Ni­co­lás Ma­du­ro pa­ reiškė svars­ty­sian­tis ga­li­mybę su­ teik­ti prie­globstį E.Snow­de­nui, tie­sa, Ka­ra­ka­sui turėtų būti pa­ teik­tas pra­šy­mas. Kol kas ame­ri­ kie­čio pra­šy­mo su­laukė Ek­va­do­ ras, ku­ria­me po­li­tinį prie­globstį ga­vo ki­tas gar­sus pa­slap­čių vie­šin­ to­jas „Wi­ki­Leaks“ įkūrėjas Ju­lia­nas Assange’as.

Tie­sa, jis jau me­tus gy­ve­na Ek­va­ do­ro am­ba­sa­do­je Lon­do­ne, nes sie­ kia iš­veng­ti ekst­ra­di­ci­jos į Šve­diją, ku­r šį ak­ty­vistą no­ri­ma ap­klaus­ti dėl įta­ria­mo ly­ti­nio smur­to.

CNN, „Dai­ly Mail“, BNS inf.

Bėglio do­va­na – nemokama ke­lionė į Kubą Būrys žur­na­listų su­si­grūdo Ru­si­ jos oro li­nijų bend­rovės „Ae­rof­lot“ lėktu­ve. Nors tikė­jo­si prie lan­go pa­ma­ty­ti E.Snow­deną, li­ko it mu­ sę kandę.

Ap­movė: vis­kas, ką pa­vy­ko žur­

na­lis­tams pa­da­ry­ti, tai nu­fo­tog­ ra­fuo­ti tuš­čią lėktu­vo krėslą.

AFP nuo­tr.

Ke­lionė iš Mask­vos į Ku­bos sos­tinę Ha­vaną trun­ka 12 va­landų. Būtent šią ke­lionę bu­vo už­si­sakęs E.Snow­ de­nas – ieš­ko­miau­sias žmo­gus JAV. Žur­na­lis­tai ty­ko­jo, ka­da vy­riš­kis sės į sa­vo vietą ir lėktu­vas pa­kils.

De­ja, nie­kas ne­pa­si­rodė, o žur­na­ lis­tams te­ko pa­skrai­dy­ti vie­niems.

Tie­sa, dau­ge­lis jų vėliau šmaikš­ čiai ap­rašė nuo­ty­kius. „Jau­čiu, kad vi­si da­ly­va­vo­me kaž­ko­kia­ me gran­dio­zi­nia­me šni­pinė­ji­mo sąmoks­le“, – sakė Ru­si­jos ra­di­

jo „Go­los Ros­sii“ žur­na­listė Ol­ ga De­ni­so­va.

Sek­ma­dienį E.Snow­de­nas į Mas­ kvą at­skri­do iš Hon­kon­go, kur gy­ ve­no po to, kai pa­sau­lis iš jo lūpų su­ži­no­jo apie slaptą JAV sau­gu­mo vyk­domą vi­suo­menės šni­pinė­ji­mo pro­gramą. Vėliau jis kar­tu su sa­vo asis­ten­te teisės klau­si­mais už­si­re­ gist­ra­vo skristi į Kubą. Rei­so nu­ me­ris – SU-150.

E.Snow­de­nui bu­vo skir­ta vie­ta 17A, o Sarah’i Har­ri­son – 17C. Ta­ čiau bai­gus lai­pin­ti ke­lei­vius po­relė lėktu­ve „Air­bus 330“ taip ir ne­pa­si­ rodė. Žur­na­lis­tams te­ko nu­ry­ti kar­ čią pi­liulę. Jie skri­do į Ha­vaną vel­ tui. O vie­nas bi­lie­tas kai­nuo­ja net 2 tūkst. do­le­rių. Dau­ge­lis spau­dos at­stovų tikė­jo­si, kad E.Snow­de­nas

bus pa­sku­ti­nis į lėktuvą įlai­pin­tas ke­lei­vis. Ke­li re­por­te­riai kaip va­ na­gai stebė­jo pa­grin­dinį įėjimą, ig­no­ruo­da­mi įgu­los na­rių pra­šy­ mus užim­ti sa­vo vie­tas ir neužt­ver­ti ko­ri­do­riaus. „Lau­kia­me dar sep­ty­nių ke­lei­ vių“, – pa­reiškė įgu­los na­riai. Po ke­lių mi­nu­čių dar neat­vy­ku­sių su­ mažė­jo iki trijų. Ga­liau­siai į lėk­ tuvą įsėdo vi­si ke­lei­viai, išs­ky­rus E.Snow­deną ir jo pa­ly­dovę.

Kai ku­rie žur­na­lis­tai ne­pra­ra­do vil­ties ir spėlio­jo, kad E.Snow­de­ nas ga­li būti įlai­pin­tas per kitą įė­ jimą tie­siai nuo oro uos­to ta­ko, o ki­ti kėlė prie­laidą, jog jis bu­vo pa­ slėptas pi­lotų ka­bi­no­je.

Lėktu­vas pa­ki­lo apie 30 mi­nu­ čių vėliau, nei pla­nuo­ta. Tuo­met

dau­ge­lis su­vokė, kad E.Snow­de­ nas galė­jo vi­siš­kai ne­ke­tin­ti skris­ ti tuo lai­ne­riu. „Ma­nau, jis būtų buvęs vi­siš­kai kvai­lys, jei­gu būtų skridęs. Pa­tys ma­tot, koks čia šur­ mu­lys“, – pa­sa­ko­jo stiuar­desė Je­ le­na, ruoš­da­ma­si pa­tiek­ti šam­paną vers­lo klasės ke­lei­viams.

Tie­sa, net at­skridę į Kubą kai ku­ rie ži­niask­lai­dos at­sto­vai kalbė­jo, kad ame­ri­kie­tis yra ta­me lėktu­ve ir kur nors sle­pia­si.

Ki­ti ga­liau­siai ėmė juok­tis. „Mus ap­kvai­li­no, – pa­reiškė sa­vait­raš­čio „News­week“ ko­res­pon­dentė Mask­ vo­je Ana Nem­co­va, taip pat dir­ban­ti JAV te­le­vi­zi­jai „NBC News“. – Ta­čiau lik­siu čia po­rą dienų, kad įsi­ti­kin­čiau, ar jis neatsk­ris ki­tu lėktu­vu.“ BNS, CNN inf.

17

ketvirtadienis, birželio 27, 2013

sportas Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tvarkaraštis Birželio 27 d. (ketvirtadienis) 10 val. – krepšinis (10 val. – Vlado Knašiaus krepšinio mokykla, Dubysos g. 10-2, 13 val. – sporto salė, Taikos pr. 61A).

13 val. – futbolas (Klaipėdos centrinis stadionas, Sportininkų g. 46).

Birželio 28 d. (penktadienis) 8 val. – golfas (golfo aikštynas „National Golf Resort“ Stančių k., Klaipėdos r.).

9 val. – krepšinis (abiejose salėse).

10 val. – futbolas.

10 val. – šaudymas (Klaipėdos centrinis stadionas, Sportininkų g. 46).

10 val. – tenisas (10 val. – Šv. Pranciškaus Azyžiečio vienuolyno „Vilties“ teniso aikštynas, Savanorių g. 4, 11 val. – vaikų teniso klubo „TennisStar“ aikštynas, S.Daukanto g. 5).

11 val. – stalo tenisas (sporto rūmai, S.Dariaus ir S.Girėno g. 10).

12 val. – lengvoji atletika (disko ir ieties metimas; Klaipėdos centrinis stadionas, Sportininkų g. 46).

12 val. – badmintonas (sporto salė, Burių g. 5).

14 val. – tinklinis (sporto salė, Pilies g. 4).

18 val. – plaukimas („Gintaro“ baseinas, S.Daukanto g. 29).

20 val. atidarymas (Klaipėdos arena, Dubysos g. 10).

Birželio 29 d. (šeštadienis) 8 val. – golfas.

9 val. – badmintonas.

9 val. – tenisas (abiejuose aikštynuose).

10 val. – futbolas.

10 val. – stalo tenisas.

10 val. – šaudymas.

10 val. – šaudymas iš lanko (Sporto ir sveikatingumo bazė, Smiltynės g. 13).

10 val. – kėgliai (sporto baras „Honolulu“, Naujojo Sodo g. 1).

10 val. – krepšinis (V.Knašiaus KM, Dubysos g. 10-2, ir sporto salė, Taikos pr. 61A).

10 val. – šiaurietiškas ėjimas (prie Vasaros estrados, Liepojos g. 1).

10 val. – paplūdimio tinklinis (Antrosios Melnragės paplūdimys ir Šv. Pranciškaus Azyžiečio vienuolyno parkas, Savanorių g. 4).

11 val. – šaškės (paprastosios šaškės; lengvosios atletikos maniežas, Taikos pr. 54).

11 val. – keliautojų sportas (varžybos baidarėmis Minijos upe; startas – Stalgėnuose, Plungės r., prie tilto, finišas – poilsiavietėje „Žemsodis“, Mardosų k., Plungės r.).

11 val. – tinklinis.

11.30 val. – smiginis (lengvosios atletikos maniežas, Taikos pr. 54).

11.30 val. – biliardas (atrankos varžybos; sporto baras „Honolulu“, Naujojo Sodo g. 1, ir biliardo klubas „Blackball“, Herkaus Manto g. 31).

11.45 val. – sportinė žūklė (Smiltynės krantinė, nuo perkėlos Jūrų muziejaus link).

12 val. – riedučiai (Poilsio parkas).

12.15 val. – plaukimas.

12.30 val. – orientavimosi sportas (sprintas; Atgimimo aikštė).

14 val. – lengvoji atletika (estafetės 10 po 1000 m varžybos, startas ir finišas – Atgimimo aikštėje).

14 val. – šachmatai (viešbučio „Amberton Klaipėda“ konferencijų centras, Naujojo Sodo g. 1).

Birželio 30 d. (sekmadienis) 9 val. – badmintonas.

9 val. – tenisas (abiejuose aikštynuose).

10 val. – krepšinis (pusfinaliai ir finalai; sporto salė, Taikos pr. 61A).

10 val. – stalo tenisas.

10 val. – šaudymas iš lanko.

10 val. – šaškės (tarptautinės šaškės).

10 val. – šachmatai.

10 val. – paplūdimio tinklinis (abiejuose aikštynuose).

11 val. – biliardas (finalinis etapas; sporto baras „Honolulu“, Naujojo Sodo g. 1).

11 val. – orientavimosi sportas (vidutinė trasa; Smiltynė, skulptūrų parkas).

11 val. – tinklinis.

12 val. – keliautojų sportas. (pėsčiųjų varžybos; prie Vasaros estrados, Liepojos g. 1).

NEĮGALIŲJŲ VARŽYBŲ PROGRAMA

Birželio 29 d. (šeštadienis) 10 val. – plaukimas („Gintaro“ baseinas, S.Daukanto g. 29).

12 val. – bočia (lengvosios atletikos maniežas, Taikos pr. 54).

12 val. – paplūdimio tinklinis (Antrosios Melnragės paplūdimys).

Birželio 30 d. (sekmadienis) 10 val. – bočia.

10 val. – paplūdimio tinklinis.

11 val. – smiginis (lengvosios atletikos maniežas, Taikos pr. 54).

Prasideda 9-osios žaidynės „Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse (PSLŽ) dalyvaus apie 2600 sportininkų iš 21 pasaulio valstybės, – pasidžiaugė Klaipėdos sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjas Mantas Bagočius, šioms varžyboms skirtoje spaudos konferencijoje.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Anot miesto sporto vadovo, dar apie tūkstantį dalyvių sudarys treneriai, teisėjai, delegacijų vadovai, savanoriai.

Gausiausios užsienio delegacijos atvyks iš Baltarusijos, JAV, Latvijos, Jungtinės Karalystės ir Rusijos.

Dalyviai varžysis 24 sporto šakose, pradedant populiariausiomis – krepšinio, futbolo, lengvosios atletikos, baigiant netradicinėmis – kėglių ir smiginio.

Pasak M.Bagočiaus, pirmieji renginiai prasidės šiandien 10 val. Tuo laiku į aikštelę išbėgs krepšininkai, po keleto valandų į kovą stos futbolininkai. Ketvirtadienį, 20 val. prie „Arkos“ paminklo (Danės g.

19) vyks dalyvių susipažinimo vakaronė, kurioje dalyvauti kviečiami ne tik komandų atstovai, bet ir miestiečiai.

Penktadienį 14 val. Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje vyks Mišios ir bus pašventina žaidynių vėliava.

Vakare, 20 val., Klaipėdos arenoje vyks iškilmingas žaidynių atidarymas. Bilietai į jį jau pradėti platinti. Juos galima įsigyti per bilietai. lt sistemą arba kasose. Klaipėdiečiams skirta vos tūkstantis bilietų, todėl vargu ar pakaks visiems norintiems patekti į renginį. Šeštadienį nuo 10 val. Atgimimo aikštėje vyks sveikatos ir sporto šventė, kurios metu koncertuos įvairios muzikos grupės, o sporto šakų atstovai demonstruos, ką moka, ir kvies gyventi sveikai.

Nuo 20 val. Antrosios Melnragės paplūdimyje laukia žaidynių dalyvių vakaronė, folkšoko diskoteka.

Paskutinę žaidynių dieną – birželio 30-ąją, viešbučio „Amberton Klaipėda“ (Naujojo Sodo g. 1) konferencijų salėje – sporto forumas. Jo dalyvius sveikins ministras pirmi-

Geriausiems: medaliai ir diplo-

mai jau laukia nugalėtojų ir prizininkų.

ninkas Algirdas Butkevičius ir miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Keturias dienas Klaipėdoje vyksiančios 9-osios PSLŽ skiriamos S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą 80 metų ir 1-osios Tautinės olimpiados 75 metų jubiliejams paminėti. Žaidynių tikslas – padėti po pasaulį pasklidusiems lietuviams susitikti, išsamiau pažinti Lietuvos kultūrą, puoselėti sporto tradicijas, ugdyti tautiškumą ir tęsti tautinio bendravimo, jaunosios išeivių kartos lietuvybės išsaugojimo tradicijas.

Lauke – vienas karys Česlovas Kavarza Arturas Kudelka iš Alytuje vykusio šalies jaunučių plaukimo čempionato grįžo su dviem medaliais – aukso ir sidabro.

Pergalingai: A.Kudelka – vienin-

telis klaipėdietis, užėmęs čempionate prizines vietas.

Dzūkijos sostinėje Mečislovo Doviakovskio auklėtinis buvo greičiausias plaukdamas 200 m peteliške – 2 min. 14,33 sek.

Gerai uostamiesčio „Gintaro“ sporto centro plaukikas pasirodė ir plaukdamas dukart trumpesnę distanciją. Nors šioje rungty-

je klaipėdietis užėmė antrąją vietą (59,21 sek.), tačiau įvykdė kandidato į Lietuvos plaukimo meistrus normatyvą.

Arti medalių buvo Klaipėdos berniukų komanda, mėginusi jėgas 4 po 100 kombinuotoje estafetėje. „Gintaro“ komanda buvo ketvirta.

Kartu vykusiame jaunių čempionate mūsų sportininkai pasirodė kukliai. Geriausiai tarp pajūrio atstovų pasirodęs Haroldas Čijunskas (treneriai Artiomas Zaicevas ir Natalija Gurkova) 100 m nugara įveikė ketvirtas – 1 min. 06,20 sek.

Laurai – „Mariai“ ir „Aphroditei“ „Švyturio Joninių nakties“ regatos sportinių jachtų klasėje pirmąją vietą užėmė vilniečių „Maria“ (kapitonas Algirdas Žižys), laisvojoje – klaipėdiečių „Aphrodite“ (kapitonas Anatolijus Dmitrisčiukas).

„Nors meteorologai prognozavo štilį, džiugu, kad prognozės iki galo nepasitvirtino – vėjo buvo.

Tad sportinė dalis pavyko. Tačiau dėl negausaus vėjo teko trumpinti distanciją ir nepavyko surengti tradicinio plaukimo, kai jachtos simboliškai apiplaukia visas Kuršių marias“, – komentavo vienas iš regatos organizatorių Vilius Tamkvaitis.

Sportinėje klasėje antrąją vietą užėmė jachta „Rondo“ (kapitonas Simonas Kunickas), trečiąją – „Baraka“ (Rimantas Stropus). Laisvojoje klasėje antra atplaukė vien iš

Gausu: regatoje varžėsi 22 jachtos.

moterų įgulos sudaryta „Sarmatija“, vadovaujama kapitono Valerijaus Bogūno, treti liko „Omegos“ (kapitonas Gintaras Žukauskas) įgulos nariai. „Dėl nedidelio vėjo ši regata buvo labai sudėtinga tiek techniškai, tiek taktiškai. Kova regatoje buvo

Regatos organizatorių nuotr.

atkakli: sportinėje grupėje startavusias jachtas finišuojant skyrė vos dešimt minučių. Kadangi Kuršių marios yra gana seklios, net keletas jachtų, kaip ir kasmet, neišvengė seklumų ir taip prarado laiko“, – pasakojo V. Tamkvaitis. „Klaipėdos“ inf.

18

ketvirtadienis, birželio 27, 2013

sportas

Krepšinis – masiškiausias Vyrų komandos

Česlovas Kavarza Populiariausia sporto šaka Lietuvoje išlaiko šias pozicijas ir tarp pasaulyje išsibarsčiusių lietuvių. Dėl nugalėtojų vardo susirems 20 vyrų ir 4 moterų komandos.

A grupė

Trakai (Lietuva), Gervečių kraštas (Baltarusija), „Lituanica“ (JAV), „Braliukai“ (Latvija).

B grupė

Prienai (Lietuva), „Vytis“ (Baltarusija), „Geležinis vilkas-2“ (JAV), Norvegija.

C grupė

„Gintaro baldai“, „Kailiai“ (Didžioji Britanija), „Geležinis vilkas-1“ (JAV), Kaliningradas (Rusija).

D grupė

Elektrėnai, „Lituanica“ (Didžioji Britanija), Airija, Punskas (Lenkija).

E grupė

„Kažkur matyti“ (Lietuva), Švedija, „Vytis“ (Australija), Krasnojarskas (Rusija).

Moterų grupė Prienai (Lietuva), Punskas (Lenkija), „Rasa“ (JAV), Gervečių kraštas (Baltarusija).

Jėgos: Amerikos lietuvių „Gele-

žiniam vilkui“ atstovaus net dvi komandos.

Į uostamiestį atvyks krepšininkai iš Australijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Norvegijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių.

Mūsų miesto krepšinio aistruoliai turės už ką sirgti. Turnyre kovos Klaipėdos „Gintaro baldų“ komanda. Ji savo grupėje jėgas išbandys su „Kailių“ komanda iš Anglijos, „Geležiniu vilku“ iš JAV ir kaimynais – kaliningradiečiais.

Jau šiandien 10 val. teisėjai išvys pirmąsias komandas Vlado Knašiaus krepšinio mokykloje (Dubysos g.

10-2). Varžybas pradės Trakų krepšininkai ir svečiai iš Baltarusijos – Gervečių krašto krepšinio mėgėjai.

Vienos ekipos rungtyniaus V.Knašiaus KM, o kitos – Sporto salėje (Taikos pr. 61A).

Kas taps žaidynių čempionais, bus žinoma sekmadienį.

Varžybų tvarkaraštis Birželio 27 d. (ketvirtadienis)

V.Knašiaus krepšinio mokykla

Sporto salė

9 val. Švedija – Krasnojarskas.

13 val. „Geležinis vilkas-2“ – Norvegija.

14.30 val. „Rasa“ – Gervečių kraštas.

16 val. Elektrėnai – „Lituanica“ (D.Britanija) 17.30 val. „Kažkur matyti“ – Švedija 19 val. Gervečių kraštas – „Lituanica“ (JAV) 20.30 val. Prienai – Punskas.

10.30 val. Norvegija – Prienai.

12 val. „Kailiai“ – „Geležinis vilkas-1“.

Kausis devynios komandos Vienas iš įdomiausių žaidynėse bus futbolo turnyras, kuriame varžysis komandos iš šešių šalių – Lietuvos, Latvijos, Airijos, Šiaurės Airijos, Didžiosios Britanijos ir Norvegijos. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Buvo planuota, kad Klaipėdos centrinio stadiono naujoje dirbtinės dangos aikštėje kovos dešimt komandų, tačiau atsisakius Trakų ekipai, liko devynios.

A grupėje kovos Klaipėdos-1, Airijos „LT United“, Oslo (Norvegija) ir Vilniaus VDA septynetukai, B – Klaipėdos-2, Elektrėnų, Didžiosios Britanijos, Šiaurės Airijos ir Rygos (Latvija) futbolininkai.

Klaipėdai atstovaus senjorų komandos, kurias buria Kęstutis Mickevičius.

Anot jo, vienoje ekipoje žais vyresni žaidėjai, kitoje – jaunesni.

Vieni pirmųjų į Lietuvą atvyko airių klubo „LT United“ futbolininkai, tarp kurių ir du Klaipėdoje futbolininkų kelią pradėję žaidėjai – Juranas Moskaliovas ir Marius Majauskas. Airijos lietuviai kol kas nekelia sau tikslo, nes nežino, kokio pajėgumo bus varžovai. „Po pirmųjų turų, kai pamatysime, kaip žaidžia kitos komandos, vertinsime jėgas ir tik tada sau kelsime atitinkamą užduotį“, – šypsojosi į gimtą miestą grįžęs J.Moskaliovas.

Sugrįžtuvės: „LT United“ komandos vienas iš lyderių – klaipėdietis

M.Majauskas.

Turnyro tvarkaraštis Birželio 27 d. (ketvirtadienis)

13 val. Klaipėda-1 – VDA; Klaipėda-2 – Elektrėnai.

14.15 val. „LT United“ – Oslas; Didžioji Britanija – Šiaurės Airija.

15.30 val. Elektrėnai – Šiaurės Airija; Klaipėda-2 – Ryga.

16.45 val. Didžioji Britanija – Ryga.

Birželio 28 d. (penktadienis) 10 val. Klaipėda-1 – Oslas; „LT United“ – VDA.

12.30 val. Klaipėda-1 – „LT United“; Oslas – VDA. 13.45 val. Didžioji Britanija – Elektrėnai; Šiaurės Airija – Ryga.

15 val. Klaipėda-2 – Didžioji Britanija.

Birželio 29 d. (šeštadienis)

10 val. pusfinaliai: A1-B2, B1-B2.

11.20 val. rungtynės dėl 5-osios; rungtynės dėl 7-osios vietos.

12.40 val. rungtynės dėl 3-iosios 11.15 val. Elektrėnai – Ryga; Klaipėda-2 vietos.

– Šiaurės Airija.

14 val. finalas.

Jaunųjų gimnasčių pergalės

13.30 val. „Gintaro baldai“ – Kaliningradas.

15 val. Airija – „Lituanica“ (D.Britanija).

16.30 val. Punskas – Elektrėnai.

18 val. Švedija – „Vytis“ (Australija).

V.Knašiaus krepšinio mokykla

Birželio 29 d. (šeštadienis)

10 val. Trakai – Gervečių kraštas.

11.30 val. „Lituanica“ (JAV) – „Braliukai“.

13 val. Prienai – „Vytis“ (Baltarusija).

14.30 val. „Geležinis vilkas-1“ – Kaliningradas.

16 val. Airija – Punskas.

17.30 val. „Vytis“ (Australija) – Krasnojarskas.

19 val. „Braliukai“ – Trakai.

20.30 val. „Gintaro baldai“ – „Kailiai“.

Sporto salė

Birželio 28 d. (penktadienis) Sporto salė 9 val. „Vytis“ – „Kažkur matyti“ 10.30 val. „Vytis“ (Baltarusija) – „Geležinis vilkas-2“ (JAV) 12 val. Gervečių kraštas – „Braliukai“ 13.30 val. Trakai – „Lituanica“ (JAV).

15 val. „Kažkur matyti“ – Krasnojarskas.

16.30 val. Prienai – „Geležinis vilkas-2“ 18 val. „Vytis“ (Baltarusija) – Norvegija.

13 val. Punskas – Gervečių kraštas.

10 val. „Kailiai“ – Kaliningradas.

11.30 val. „Lituanica“ (D.Britanija) – Punskas.

13 val. Prienai – „Rasa“.

16 ir 17.30 val. ketvirtfinalio rungtynės.

V. Knašiaus krepšinio mokykla

10 val. „Gintaro baldai“ – „Geležinis vilkas-1“.

11.30 val. Airija – Elektrėnai.

16 ir 17.30 val. ketvirtfinalio rungtynės.

Birželio 30 d. (sekmadienis) Sporto salė

10 ir 11.30 val. pusfinalio rungtynės.

13 val. Prienai – Gervečių kraštas.

14.30 val. „Rasa“ – Punskas.

16 val. rungtynės dėl 3-iosios vietos.

17.30 val. finalas.

Džiaugsmas: Klaipėdos sportininkės su iškovotomis taurėmis ir medaliais.

Česlovas Kavarza Lietuvos vaikų meninės gimnastikos pirmenybėse ypač sėkmingai pasirodė Klaipėdos „Viesulo“ sporto centro 7-metės mergaitės, užėmusios visus prizininkų pakylos laiptelius.

Čempionės taure ir aukso medaliu džiaugėsi Paula Budrikaitė, pelniusi 7,90 balo. Vicečempionės titulą iškovojo Kotryna Valiūtė – 7,40, o

trečiąją vietą užėmė Evelina Žadeikytė – 7,20. Penkta buvo Ksenija Kusaitė – 6,90 balo.

Sėkmingai jaunosios uostamiesčio sportininkės rungtyniavo tarp 8-mečių. Čempione tapo Žemyna Stočkutė. Po pratimo be įrankio ir šokdynės rungčių ji iškovojo 16,80 balo. Tik jai nusileido komandos draugė Paulina Jočytė – 15,40.

Panaši sėkmė aplankė ir mažiausias klaipėdietes, gimusias 2007–

Sonatos Stočkuvienės nuotr.

2008 metais, irgi laimėjusias du medalius. Pirmąją vietą užėmė Viktorija Staponas – 7,20 balo, trečiąją – Ariana Novikova – 6,70.

Vos vienoje dalyvių – vyriausių – grupėje mūsų miesto gimnastės neiškovojo aukso medalio.

Tarp 9-mečių geriausiai rungtyniavusi Danielė Kesylytė tapo vicečempione – 16,70 balo. Ji vos 0,20 balo nusileido vilnietei Faustai Šostakaitei.

23

ketvirtadienis, birželio 27, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Obuolio“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Ricko Riordano knygą „Persis Džeksonas ir Olimpo dievai. Monstrų jūra“.

Rick Riordan. „Persis Džeksonas ir Olimpo dievai. Monstrų jūra“. Po vasaros, kurią praleido stengdamasis, kad nekiltų katastrofiškas karas tarp graikų dievų, Persis Džeksonas baigia septintą klasę neįprastai ramiai.

Vienintelė bėda – prie jo priskreto Taisonas, silpnaprotis milžinas valkata, kurį kiti vaikai skriaudžia. Tačiau ramybė ilgai netrunka. Po kvadrato su žmogėdromis mokyklos salėje, kuri virto degėsių krūva, berniukas sužino, kad bėdų kilo ir Pusdievių stovykloje, kurioje tikėjosi smagiai paatostogauti. Pusdievius, tokius kaip Persis, saugojusią Talijos pušį kažkas apnuodijo ir dabar vienintelę saugią vietelę žemėje siaubia mitologinės pabaisos. Maža to, reikia gelbėti draugą Grouverį saloje už Monstrų jūros, kuria kadaise plaukiojo graikų didvyriai. Tik mūsų laikais ši jūra vadinama kitu vardu: Bermudų trikampiu. Taip ir neaišku, ar būti Poseidono sūnumi yra privalumas, ar žiaurus pokštas...

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 2 d.

Avinas (03 21–04 20). Šiandien nesiimkite jokių naujų darbų, apskritai venkite naujovių. Bus geriausia, jei dirbsite tai, ką mokate ir sugebate.

Tik savoj teritorijoj šiandien būsite šeimininkas.

Jautis (04 21–05 21). Santūriai reaguokite net ir į labai viliojančius nepažįstamų ar menkai pažįstamų žmonių pasiūlymus. Tikėtina, kad jus mėgins apgauti.

Dvyniai (05 22–06 21). Laukite netikėtumų. Greičiausiai į naujoves reaguosite skeptiškai ir nepatikliai.

Neperlenkite lazdos – totalus neigimas tikrai nebus vaisingas.

Vėžys (06 22–07 22). Būtų pats laikas bent sau išsiaiškinti savo tikruosius jausmus bei norus. Šiuo momentu jums gyvybiškai reikia aiškaus viliojančio tikslo, naujų perspektyvų.

Jei reikia, paprašykite patikimo, bet nesuinteresuoto asmens patarimo.

Liūtas (07 23–08 23). Nepasiduokite bandos jausmui! Kitiems einant iš proto, pasistenkite likti šaltakraujiškas. Atidžiai stebėkite, kas vyksta.

Mergelė (08 24–09 23). Pirmoje dienos pusėje iniciatyvą verčiau perleiskite kitiems. Jei tikėsitės nedaug, gal būsite maloniai nustebintas.

Popiet pasistenkite suderinti savo sveiką protą ir nuotykių troškimą.

Svarstyklės (09 24–10 23). Nuo jūsų norų šiandien mažai kas priklausys. Pamėginkite nesispardydamas prisitaikyti prie to, kas vyksta. Namuose galimas konfliktas su antrąja puse.

Skorpionas (10 24–11 22). Nepasiduokite pagundai dovanoti to, kas jums nepriklauso. Tušti ir nepagrįsti pažadai nepadės užsitarnauti trokštamos meilės ir pagarbos. Pats metas peržiūrėti savo vertybių sąrašą. Šaulys (11 23–12 21). Jei jums ir jūsų partneriui darosi nuobodu drauge, pats laikas savęs paklausti, kodėl. Užuot nagrinėję vienas kito trūkumus, pasidžiaukite privalumais.

Ožiaragis (12 22–01 20). Gali tekti sumokėti už savo nepriklausomybę. Jei ką įskaudinote, nedelskite atsiprašyti. Verslo reikaluose prieš patvirtindamas susitarimą, įsitikinkite, kad kita pusė neturi slaptų interesų.

Vandenis (01 21–02 19). Jūsų žinių troškimas šiandien neturi ribų. Drąsiai uždavinėkite klausimus ir semkitės patyrimo. Ypač vaisingi bus susitikimai su naujais žmonėmis. Žuvys (02 20–03 20). Tausokite savo jėgas bei nervus ir nekiškite rankų prie neįgyvendinamų sumanymų. Aiškiai apsibrėžkite savo galimybes.

Orai

Šiandien numatomi vėsesni, daugelyje rajonų su trumpais lietumis orai, vietomis galima perkūnija.

Rytoj naktis bus sausesnė, dieną vėl daug kur nušniokš trumpi lietūs, rytiniuose rajonuose vietomis gausūs.

Naktį atvės iki 10-15, dieną šils iki 1823 laipsnių.

Šiandien, birželio 27 d.

+19

+18

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+22

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+23

Panevėžys

+21

Utena

+20

4.53 22.23 17.30

178-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 187 dienos.

Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+21

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +17 Brazilija +26 Briuselis +16 Dublinas +17 Kairas +36 Keiptaunas +16 Kopenhaga +18

kokteilis Ta­tui­ruo­tės ne­puo­šia mer­gi­nų „Kai atei­na šil­tas oras – ap­si­nuo­g i­na­ me. Tai – na­t ū­ra­lu, – sa­kė Zig­mas. – Atk­rei­piau dė­me­sį, jog tie pi­lie­čiai, ku­ rie tu­r i iš­si­ta­tui­ra­vę ko­k į nors ženk­lą, žvė­r į ar paukš­t į, bū­ti­nai sten­g ia­si ap­ nuo­g in­t i tas kū­no vie­tas. Kad vi­suo­ me­nė pa­ste­bė­t ų „kū­r i­n ius“ ant jų kū­ nų, gra­ž uo­l iai vaikš­to ar­ba trum­po­ mis kel­nė­mis, ar­ba be ran­ko­vių.“ Anot skai­ty­to­jo, ba­la ne­ma­tė vy­r ų, jų sto­t us ta­t ui­r uo­tės net puo­šia, ta­čiau mo­te­r ims jos ne­de­ra. „Koks dru­ge­l is, mu­sy­tė ar skruz­dė­ly­tė – tiek jau to, ta­čiau, kai silp­no­sios ly­ties at­sto­vėms me­ni­nin­kai iš­ta­tui­ruo­ja vi­są nu­ga­rą ar vi­są ran­ką – pa­si­gė­rė­ji­mo ne­ ke­lia. Prie­šin­gai – šleikš­tu­mas ima.“ Klai­pė­die­tis įsi­ti­k i­nęs, kad taip ma­no ne jis vie­nas.

Londonas +22 Madridas +32 Maskva +31 Minskas +24 Niujorkas +33 Oslas +20 Paryžius +21 Pekinas +31

Praha +17 Ryga +23 Roma +27 Sidnėjus +18 Talinas +23 Tel Avivas +32 Tokijas +24 Varšuva +21

Vėjas

1–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+17

+18

+17

+16

5

+16

+17

+17

+16

1

+17

+18

+17

+16

6

rytoj

šeštadienį

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei­gu su­sap­na­vo­te vy­nuo­gy­ną, tai toks

Gal­būt ta­tui­ruo­tė­mis mo­te­rys no­ri įro­ dy­ti, kad jos yra la­bai tvir­tos. Te­gul jos ma­no, kaip no­r i.

sap­nas reiš­kia, kad vi­si dar­bai pa­kryps į ge­rą pu­sę ir ga­li­mas trum­pas mei­lės ro­ ma­nas. Jei­gu su­sap­na­vo­te, kad ap­si­lan­ kė­te vy­nuo­gy­ne, ku­ris nė­ra la­bai pri­žiū­ rė­tas ir pil­nas ne­ma­lo­n ių kva­pų, toks sap­nas reiš­k ia, kad įvy­k iai, ku­r ie jums tu­rė­tų su­teik­ti džiaugs­mo, neį­vyks. Jei­ gu su­sap­na­vo­te, kad gė­r i­tės gra­ž ia vy­ nuo­gių ke­ke, toks sap­nas reiš­kia sėk­mę ir lai­mę. Jei­gu su­sap­na­vo­te nu­džiū­vu­sį vy­nuo­gy­ną, tai toks sap­nas reiš­kia, kad nie­ko ge­ro lauk­ti ne­rei­kė­tų.

nais – vis dau­giau.

Kai įsi­pjau­na pirš­tą Mo­te­ris ty­liai aik­te­li. Įsi­ki­ša pirš­tą į bur­ ną, kad vi­sa­me bu­te ne­pri­taš­ky­tų krau­ jo. Ki­ta ran­ka iši­ma iš pa­ke­l io pleist­rą, už­k li­juo­ja jį ant žaiz­dos. Dir­ba to­liau.

Vy­ras gar­siai nu­si­kei­k ia. Iš­tie­sia ran­ką į prie­k į kuo to­liau nuo sa­vęs. Pats žiū­ri į ki­tą pu­sę, nes bi­jo krau­jo. Gar­siai šau­ kia­si pa­gal­bos. Kaip to­l iau el­g ia­si vy­ ras, skai­ty­k i­te šeš­ta­die­nio „Kok­tei­ly­je“.

Tiems, kam neat­si­bo­do pik­ni­kai Pa­sak spe­cia­l is­t ų, val­g y­mas gry­na­me ore pa­ge­ri­na ape­ti­tą, ma­ž i­na stre­są, lei­ džia trum­pam pa­m irš­t i kas­d ie­n ius rū­ pes­čius ir taip su­si­g rą­ž in­t i pui­k ią sa­v i­ jau­tą. Be to, val­gant lau­ke sau­lės spin­du­ liai ap­r ū­pi­na žmo­gaus or­ga­niz­mą vi­ta­ mi­nu D, rei­ka­lin­gu kau­lams stip­rin­ti.

Di­d žiau­si pik­ni­ko en­tu­z ias­tai yra Va­ ka­rų Eu­ro­pos ša­lių, Aust­ra­li­jos, Nau­jo­ sios Ze­lan­di­jos, Piet­ry­čių Azi­jos vals­ ty­bių ir JAV gy­ven­to­jai.

Links­mie­ji tirš­čiai Ant eže­ro kran­to dai­li­nin­kas ta­po pei­ za­žą. Tu­r is­tai, tė­vas ir sū­nus, ste­bi jo dar­bą. Po to tė­vas sa­ko: – Ma­tai, sū­ne­l i, kiek rei­k ia varg­ti, jei­gu ne­tu­r i fo­toa­pa­ra­to. Čes­ka (397 719; šian­dien skam­bin­ti pir­me­ny­ bė itin ta­tui­ruo­toms mer­gi­noms)

Marijampolė

Vilnius

+22

Alytus

Vardai Ramojus, Tautmilė, Sabina, Vincentas, Vincas.

birželio 27-ąją

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja

Gro­žis: mer­gi­nų iš­mar­gin­tais kū­

+22

+20

1668 m. pa­dė­tas ker­t i­ nis ak­muo Pet­ro ir Po­ vi­lo baž­ny­čiai Vil­n iu­je, pa­go­n ių dei­vės Mil­dos šven­to­vės vie­to­je.

1844 m. Ili­no­ju­je (JAV vals­t i­ja) bu­vo nu­ž u­dy­ tas Mor­mo­nų baž­ny­ čios įkū­rė­jas Jo­sep­has Smit­has.

1871 m. je­na ta­po ofi­cia­ liu Ja­po­n i­jos pi­n i­g i­n iu vie­ne­tu.

1905 m. maiš­tau­jan­t ys ru­sų ka­rei­v iai už­g ro­bė „Po­tiom­ki­no“ ka­ro lai­vą.

1937 m. gi­mė ak­to­rė Gra­ži­na Ba­lan­dy­tė.

1977 m. Dži­bu­t is, Ry­ tų Af­r i­kos vals­ty­bė, ta­ po ne­prik­lau­so­mas nuo Pran­cū­zi­jos.

1991 m. Uk­rai­nos par­la­ men­tas at­me­tė SSRS pre­ zi­den­to Mi­chai­lo Gor­ba­ čio­vo pa­siū­ly­t ą są­jun­ gos su­tar­tį.

2000 m. Jung­ti­nių Tau­ tų pra­ne­ši­me bu­vo pa­ skelb­t a, kad pa­s au­ly­ je nuo AIDS jau mi­rė 19 mln. žmo­nių.

2004 m. Val­das Adam­ kus iš­r ink­tas Lie­t u­vos pre­zi­den­tu.

Pa­jū­rio miš­kuo­se – pir­mie­ji gry­bau­to­jai As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­pė­die­čiai jau mi­na ap­lin­ki­nių miš­kų ta­kus ir džiau­gia­si pir­mai­ siais gry­bais.

„Kol kas tik vo­ve­rai­čių ma­tė­me.

Prieš po­rą sa­vai­čių pa­si­ro­dė pir­ mie­ji gry­bai, ta­čiau la­bai ma­žu­ čiai“, – pa­sa­ko­jo Šer­nų gi­ri­nin­ki­ jos gi­ri­nin­kas Arū­nas Sa­moš­ka.

Pir­mie­ji gry­bai šie­met pa­si­ro­dė anks­čiau, tad šie­met klai­pė­die­čiai tuo pa­čiu me­tu miš­ke ir gry­bau­ja, ir uo­gau­ja. „Šie­me­tę si­tua­ci­ją ga­li­ma pa­ va­din­ti – trys vie­na­me. Žmo­nės at­va­žiuo­ja rink­ti že­muo­gių, ku­ rios jau tuoj baig­sis, o štai mė­ly­nės dar tik pra­dė­jo sirp­ti. Ta­čiau kar­ tu ga­li­ma ir pa­gry­bau­ti“, – kal­bė­ jo A.Sa­moš­ka.

Kol kas pir­mų­jų gry­bų yra ne­ daug, o ir ne vi­si miš­kai jais ga­li pa­si­gir­ti. Be vo­ve­rai­čių, miš­ke jau yra kaz­lė­kų. „Vie­to­mis at­ro­do, kad vi­sas ki­li­ mas gel­to­nuo­ja nuo gry­bų, o vie­ to­mis ne­su­ra­si nė vie­no“, – sa­kė A.Sa­moš­ka.

A.Sa­moš­ka juo­kė­si, kad miš­ki­ nin­kai šią va­sa­rą dar neuž­li­po nė ant vie­no ba­ra­vy­ko, nors vie­nas ki­ tas klai­pė­die­tis jau gy­rė­si jų miš­ ke at­ra­dęs.

Nors ir ne­gau­siai, ta­čiau pir­mų­ jų gry­bų ran­da­ma Šer­nų miš­ke. Gi­ ru­lių miš­ke kol kas gry­bų ne­ma­ty­ti.

Gry­bau­to­jai su­ka ir Jo­kū­ba­vo miš­ kų link. Neb­lo­gai gry­bau­ja­ma ir Ši­ lu­tės ra­jo­ne.

Plun­gės ra­jo­ne Stal­gė­nų miš­ kuo­se ran­da­ma ba­ra­vy­kų, ta­čiau vie­ti­niai sa­ko, kad šie­met gry­bai la­bai kir­mi­ja.

O štai gau­siau­siai vo­ve­rai­tės ren­ka­mos ar­čiau Lat­vi­jos sie­nos, Skuo­do ra­jo­ne.

Ra­di­nys: gry­bau­to­jai kol kas džiau­

gia­si tik vo­ve­rai­tė­mis ir kaz­lė­kais.

Gam­tos ty­ri­mų cent­ro Mi­ko­ lo­gi­jos la­bo­ra­to­ri­jos va­do­vė Jur­ ga Mo­tie­jū­nai­tė ti­ki­no, kad pa­jū­ris vė­liau­siai ša­ly­je ėmė džiaug­tis pir­ mai­siais gry­bais. „Pir­mie­ji paą­žuo­liai, ku­rie pa­ si­ro­dė ge­gu­žės pa­bai­go­je ir bir­že­ lio pra­džio­je, at­ro­dė kaip ste­buk­las.

Bu­vo pa­si­ro­dę ir pir­mie­ji ba­ra­vy­kai.

O da­bar jau dygs­ta pir­mo­sios vo­ve­ rai­tės“, – kal­bė­jo J.Mo­tie­jū­nai­tė.

Pa­sak spe­cia­lis­tės, vo­ve­rai­tės yra va­sa­ri­niai gry­bai, to­dėl tai ne­tu­rė­ tų ste­bin­ti. Kaz­lė­kai taip pat yra įpras­ti šiam lai­kui.

Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai vi­suo­me­nę per­spė­jo, kad vo­ve­rai­čių ke­pu­rė­lių skers­muo ne­ga­li bū­ti ma­žes­nis nei 1 cm, o ba­ra­vy­kų ke­pu­rė­lės – ma­ žes­nės kaip 1,5 cm. Ren­kant ma­ žes­nius gry­bus, ža­lo­ja­mas miš­kas – ar­do­ma miš­ko pa­klo­tė, sa­ma­ nos, gry­bie­na. Gry­bau­to­jams, ren­ kan­tiems per ma­žus gry­bus, gre­sia bau­dos nuo 25 iki 100 li­tų.