2013 06 27 vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETISBirželio 27–liepos 3 d.,

Savaitraštis miestui

2013 m. Nr. 26 (1527)

išeina ketvirtadieniais

už Ka dro

2 Lt

„Van I.Kru dens amb pavIč a Iaus sadoriau žygIa s“ I

Tel PRoGevizijos birže RAMos liep lio 29

2013 m.

Nr. 26

os 5 – d.

Taikik lyje

IkI pa ir at ryžIau gal s Žiūrėk

9

Kaip va­žiuo­si­me šian­dien?

Au­to­bu­su, sa­vo au­to­mo­bi­liu, tak­si, o gal dvi­ ra­čiu? Toks klau­si­mas – kuo vyk­ti į darbą ar ki­tais rei­ka­lais – jau nuo pir­ma­ die­nio (lie­pos 1 d.) kils ne vie­ nam vil­nie­čiui.

Kaip ne­pa­si­ mes­ti Vil­niaus trans­por­to sis­te­mos re­vo­liu­ci­jo­je? „Vil­niaus die­na“ pa­tei­kia at­sa­ky­mus.

Tiraža s 34

280

Iš Lie­tu­vos iš­vyk­siu jaus­da­mas tam tikrą nu­si­vy­limą dėl neiš­nau­dotų ga­li­my­bių.

Ne­pap­ras­ta­sis ir įga­lio­ta­sis Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Vla­di­mi­ras Čchik­vadzė

10p.

miestas

8p.

Pi­lies gatvė iš­tuštės Mies­to vald­ž ia nuo lie­p os 1 d. da­ lį Pi­l ies gatvės pre­k y­b i­n inkų ke­ ti­n a iš­kel­d in­t i į kitą vietą, nes šie da­b ar užs­to­j a par­duo­t u­v ių ir res­ to­r anų vit­r i­n as. Taip pat esą su­ lau­k ia­m a gy­ven­tojų skundų. Ta­ čiau pre­k y­b i­n in­k ai su tuo ne­n o­ ri su­t ik­t i.

Lietuva

12p.

San­ta­riškės ir­gi strei­kuos?

2–5 Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

diena.lt

Pasaulis

Lie­pos 1 d. Lie­tu­va pus­me­čiui tam­pa ES va­do­ve. Ta­čiau nuo­tai­kos Bend­ ri­jo­je – slo­gios. Kai ku­rie ty­ri­mai ro­ do, kad dau­ge­lis eu­ro­pie­čių nu­si­vylė ES. Ar Lie­tu­vai teks rūpin­tis ir ES įvaizd­žiu?

16p.

Savaitgalis

Pas­ta­ruo­ju me­tu pri­ tilęs skulp­to­rius Ro­ mas Kvin­tas ren­gia­si Vil­niui do­va­no­ti dar vieną sa­vo kūrinį.

Skulp­to­rius tu­ri am­ bi­cijų – tai bus mies­ to sim­bo­lis, kurį pa­ lies­ti praei­viams bus tie­siog pri­va­lo­ma.

Kad, anot au­to­riaus, ne­tektų sa­ky­ti „aha, jei­gu būčiau pa­lietęs, gal vis­kas būtų ge­ riau su­si­klostę“.

25p.

Savaitgalis

Epi­tetų cho­reog­rafės Sas­hos Waltz spek­tak­liui „Kūnai“ ne­trūksta: skan­ da­lin­gas, ge­nia­lus, lau­žan­tis nor­mas.

Pa­ti cho­reog­rafė in­ter­viu tvir­ti­no, kad šo­kis – tai nuo gy­ve­ni­mo ener­gi­jos neats­ki­ria­mas da­ly­kas, leid­žian­tis iš­ gy­ven­ti vieną stip­rią aki­mirką. 19p.

Savaitgalis

Pra­gy­ve­ni­mui ir pra­mo­goms už­ si­dir­ban­tis pen­kio­lik­me­tis Pet­ras Šle­kys sa­ko nuo­savą įmonę įkūręs tik todėl, kad dėl jo jau­no am­žiaus klien­tai bu­vo linkę pa­slaugų at­si­ sa­ky­ti. Dabar jaunuoju verslininku pa­si­ti­ki net „Mic­ro­soft“.

21p.

Ekonomika 14p.

Kon­sul­tan­tams tampa ne­sal­du Įvai­r iems vers­lo kon­s ul­t an­t ams tam­pa vis sun­k iau už­si­d irb­t i duo­ nai. Jų pa­slau­gos pin­g a, o pa­č ių kon­sul­t antų at­s i­ra­do tiek, kad dėl už­sa­kymų ten­ka stum­dy­tis alkūnė­ mis. Be to, konsultantų įvaizdį men­ kina ir daugybė nekvalifikuotų to­ kių paslaugų teikėjų.

2

birželio 27–liepos 3, 2013

miestas

Vie­šo­jo trans­por­to re­vo­liu­ci­ja.

Pas­tarąjį pus­metį daug dis­ku­sijų ke­lian­ti sos­tinės vie­šo­jo trans­ por­to per­tvar­ka ne­tru­kus pa­sieks fi­ni­šo tiesę. Kei­sis marš­rutų nu­me­ra­ci­ja, tra­sos, kai ku­rių iš­vis ne­liks, o dalį jų pa­keis grei­tie­ji.

Klau­si­mas, ar tik­rai nuo lie­pos 1-osios Vil­niu­je ne­liks mik­roau­to­ busų.

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

ke­lei­vių ve­ži­mo viešųjų pa­slaugų tei­ki­mo.

Gin­čy­sis teis­muo­se

Pri­pa­ži­no pa­žei­dus įsta­tymą

Sun­ki vie­šo­jo trans­por­to fi­nan­sinė būklė, mažė­jan­tys ke­lei­vių srau­tai vie­ša­ja­me trans­por­te, be­si­dub­liuo­ jan­tys marš­ru­tai, ke­lei­vių po­rei­kių ir lūkes­čių ne­bea­ti­tin­kan­ti esa­ma vie­šo­jo trans­por­to sis­te­ma, grės­ mė ne­be­su­gebė­ti vyk­dy­ti so­cia­ linės funk­ci­jos, kaip sakė Vil­niaus vald­žios at­sto­vai, pa­ska­ti­no juos im­tis re­formų.

Tai­gi sie­kiant op­ti­mi­zuo­ti vie­šo­jo trans­por­to darbą nuo lie­pos 1-osios ne­be­liks da­lies marš­rutų, pa­si­keis kai ku­rių au­to­busų ir tro­lei­busų va­ žia­vi­mo tra­sos bei gra­fi­kai. Kei­sis ir kai ku­rių marš­rutų nu­me­ra­ci­ja.

Kaip ir pla­nuo­ta, at­si­ras še­ši grei­tie­ ji au­to­busų marš­ru­tai, ku­rie, pa­sak mies­to vald­žios, už­tik­rins grei­tesnį su­si­sie­kimą pa­grin­dinė­je mies­to zo­ no­je, ir pri­ve­ža­mie­ji marš­ru­tai. Bus įreng­tos 35 pa­pil­do­mos naujų marš­ rutų sto­telės, at­si­ras naujų eko­lo­ giškų au­to­busų, bus pra­pla­tin­ti gat­ vių ruo­žai ir san­kry­žos.

Ir, ži­no­ma, vie­nas skaud­žiau­sių ak­centų dau­ge­liui vil­nie­čių, ypač gy­ve­nan­tiems ato­kes­niuo­se Vil­niaus ra­jo­nuo­se, – nuo lie­pos 1-osios sos­ tinės gatvė­se turėtų ne­be­lik­ti pri­va­ čių vežėjų mik­roau­to­bu­sais.

Ta­ria­mo­ji nuo­sa­ka var­to­ja­ma ne šiaip sau. Vil­niaus mies­to vežėjų aso­cia­ci­jos pra­šy­mu Kon­ku­ren­ci­ jos ta­ry­ba bu­vo pra­dėju­si ty­rimą, ku­riuo bu­vo sie­kia­ma iš­siaiš­kin­ti, ar sos­tinės sa­vi­val­dybė tik­rai ne­ pa­žeidė Kon­ku­ren­ci­jos įsta­ty­mo ir už­tik­ri­no sąži­ningą kon­ku­ren­ciją viešųjų ke­lei­vių ve­ži­mo pa­slaugų rin­ko­je.

Bir­že­lio 19 d. Kon­ku­ren­ci­jos ta­ ry­ba vis dėlto pri­pa­ži­no sos­tinės sa­vi­val­dybę pa­žei­dus Kon­ku­ren­ ci­jos įsta­ty­mo 4 straips­nio rei­ka­ la­vi­mus, pa­ve­dant ke­lei­vių ve­ži­ mo viešą­sias pa­slau­gas teik­ti UAB „Vil­niaus vie­ša­sis trans­por­tas“ be kon­ku­ren­ciją už­tik­ri­nan­čios pro­ cedū­ros ir ne­įver­ti­nus ga­li­my­bių bei ne­su­da­rius sąlygų ki­toms ke­ lei­vių ve­ži­mo pa­slau­gas tei­kian­ čioms įmonėms kon­ku­ruo­ti dėl

„Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba įpa­rei­go­jo sa­vi­val­dybę per še­šis mėne­sius pa­ nai­kin­ti ar­ba pa­keis­ti spren­dimą ir su­tartį taip, kad jie ne­prieš­ta­rautų Kon­ku­ren­ci­jos įsta­ty­mo nuo­sta­ toms. Ki­tas da­ly­kas, vie­naip ar ki­ taip, Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos nu­ ta­ri­me yra sa­ko­ma, kad tu­ri būti skel­bia­mi kon­kur­sai“, – sakė Vil­ niaus mies­to vežėjų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kas Sau­lius Ma­tu­lio­nis ir pri­dūrė, kad Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ bos nu­ta­ri­mas jiems yra la­bai rim­ tas ar­gu­men­tas ko­vo­jant teis­muo­se su Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­be.

Sa­vi­val­dybė, rea­guo­da­ma į šį nu­ ta­rimą, pa­skelbė, kad gin­čys Kon­ ku­ren­ci­jos ta­ry­bos nu­ta­rimą Vil­ niaus apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­niam teis­mui, nes esą jis prie­šta­rau­ja Lie­tu­vos ir ES teisės ak­tams.

Sau­lius Ma­tu­lio­nis:

Kreip­simės į sa­vi­ val­dybę dėl nuo­sto­ lių at­ly­gi­ni­mo. Ir tai, ži­no­ki­te, pa­da­ry­si­ me be jo­kios sąžinės grau­ža­ties.

„Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybės įsi­ti­ki­ni­mu, Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos nu­ta­ri­mas ne­pagrįs­tas, ne­pa­rem­ tas jo­kiais ob­jek­ty­viais įro­dy­mais ar skai­čia­vi­mais, grįstas prie­lai­ do­mis ir priim­tas ne­pai­sant im­pe­ ra­ty­vių teisės aktų nuo­statų. Pa­gal šiuo me­tu ga­lio­jan­čius teisės ak­tus sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jos tu­ri teisę nu­spręsti, kas teiks ke­lei­vių ve­ži­mo pa­slau­gas jų te­ri­to­ri­jo­je“, – ra­šo­ma pra­ėju­sią sa­vaitę išp­la­tin­ta­me sa­ vi­val­dybės pra­ne­ši­me.

Sa­vi­val­dybės tei­gi­mu, Kon­ku­ ren­ci­jos ta­ry­ba ne­pa­teikė jo­kių ob­ jek­ty­vių duo­menų, ku­rie pa­tvir­ tintų, kad ki­ti ūkio su­bjek­tai tik­rai būtų pa­jėgūs kon­ku­ruo­ti su bend­

ro­ve „Vil­niaus vie­ša­sis trans­por­ tas“ ir įsi­lie­ti į vie­šo­jo ke­lei­vi­nio trans­por­to rinką, todėl ne­pagrįs­tai kons­ta­ta­vo esant sąži­nin­gos kon­ ku­ren­ci­jos pa­žei­dimą.

Rei­ka­laus at­ly­gin­ti žalą

Da­bar vi­siems rūpi­mas klau­si­ mas – ar nuo lie­pos 1-osios tik­rai iš sos­tinės trans­por­to gretų dings mik­roau­to­bu­sai. S.Ma­tu­lio­nis siū­ lė tie­siog pa­lauk­ti lie­pos 1 d., o ta­ da ir taps aiš­ku, teiks jie to­liau pa­ slau­gas ar ne. Jis taip pat vylė­si, kad į šį nu­ta­rimą at­si­žvelgs Sei­mo bei mies­to ta­ry­bos na­riai ir priims ati­tin­ka­mus spren­di­mus, ku­rie ne­ prieš­ta­raus įsta­ty­mui. „Jei bus išaiš­kin­ta, kad mies­ to sa­vi­val­dybė pa­ša­li­na pri­va­čius vežė­jus iš rin­kos pa­žeis­da­ma įsta­ ty­mus, o tai šian­dien yra da­ro­ma, ir Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba nu­tarė, kad sa­vi­val­dybė pa­žeidė įsta­tymą, aki­vaiz­du, kad kreip­simės į sa­vi­ val­dybę dėl nuo­sto­lių at­ly­gi­ni­mo.

Ir tai, ži­no­ki­te, pa­da­ry­si­me be jo­ kios sąžinės grau­ža­ties“, – sakė S.Ma­tu­lio­nis.

Pa­sak jo, net trūksta žod­žių ko­ men­tuo­ti to­kiems vie­šiems sa­vi­ val­dybės pa­reiš­ki­mams, kad Kon­ ku­ren­ci­jos ta­ry­ba ne­tei­si, jei bus skel­bia­mi kon­kur­sai, reikės at­leis­ ti per 2 tūkst. vie­šo­jo trans­por­to dar­buo­tojų. „Pas pri­va­čius vežė­jus dir­ba ne žmonės tik­riau­siai, jų ne­reikės at­ leis­ti. Iš to­kių po­zi­cijų žiū­rint, vie­ ni kaž­kodėl yra bal­tes­ni už ki­tus“, – pik­ti­no­si Vil­niaus mies­to vežėjų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kas.

Gy­ven­to­jai jau­čia­si at­skir­ti

Iš pra­džių la­biau­siai pik­tinę­si dėl nai­ki­namų mik­roau­to­busų, da­bar gy­ven­to­jai ke­lia klau­simų ir dėl nai­ki­namų au­to­busų marš­rutų. „Nuo lie­pos 1 d. kei­čia­si au­to­ busų marš­ru­tai, žmonėms, gy­ve­ nan­tiems Ba­jo­ruo­se, tam­pa ne­ beį­ma­no­ma su­si­siek­ti su mies­to cent­ru, au­to­busų sto­ti­mi. Vie­nin­ te­lis 26A va­žiuo­da­vo tin­ka­mes­ niu re­ži­mu, o da­bar ir tas nai­ki­na­ mas. Žmonės, gy­ve­nan­tys Vil­niaus mies­te, tam­pa izo­liuo­ti nuo vi­suo­ menės, nes au­to­bu­sai iš Ba­jorų va­

Grei­tie­ji marš­ru­tai pa­keis tak­si?

Kal­bin­t i sos­t inės tak­si įmo­n ių va­do­ ti pri­s ta­t y­muo­se, ke­l ionė jais tik­rai vai teigė, kad artė­jan­t i vie­šo­jo trans­ su­t rumpė­ja. Žmonės, ku­r ie nau­do­ por­to per­t var­ka tak­si veik­lai ko­k ios ja­si vie­š uo­ju trans­por­t u, juo ir nau­ nors didesnės įta­kos ne­t urės. Tie­sa, do­sis, o tak­si žmonės kvie­čia­si išim­ tarp jų yra ma­nan­čių, kad jei nau­jo­ ti­n iais at­ve­jais, nes kiek rei­k ia turė­t i ji re­for­ma kaip nors ir at­si­lieps, tai tik laisvų pi­n igų, kad nuo­lat jais va­ž inė­ nei­gia­mai – būsi­mi grei­tie­ji marš­ru­tai, tum“, – nuo­mo­ne da­l i­jo­si di­de­le ke­lei­ yra ti­k i­mybė, ga­li „pa­vog­ti“ dalį tak­si vių pa­klau­sa ne­si­skund­žian­čios įmo­ nės „Vil­n ius ve­ža“ va­do­vas Be­nas Re­ įmo­nių klientų. „Kiek esu įsi­g i­l inęs į tą naują sis­temą, na­tas Bal­t u­sis. ma­nau, mūsų ke­lei­v ių dar ga­l i ir su­ mažė­t i. Greitųjų au­to­busų gra­fi ­k ai su­dėlio­t i la­b ai pro­t in­g ai ir, ma­no nuo­mo­ne, efek­t y­v iai. Kiek te­ko bū­

Be­je, apie lie­pos vi­durį sos­tinės gatvė­ se jau bus 40 įmonės „Vil­n ius ve­ža“ au­to­mo­bi­lių, o nuo rugsė­jo nuo­lat di­ di­nant jų skai­čių, kaip teigė įmonės

va­do­vas, iki Naujųjų metų pla­nuo­ja­ ma turė­ti 100.

Pa­vo­jaus sig­nalų šio­je si­tua­ci­jo­je ne­ įžvel­g ia spar­čiai au­gan­čios tak­si pa­ slau­gas tei­k ian­čios „Smart Ta­x i“ di­ rek­to­r ius Vy­tau­tas Rei­sas. Pa­sak jo, vie­šo­jo trans­por­to sis­te­mos per­tvar­ ka jų įmo­nei ir tei­k ia­moms pa­slau­ goms įta­kos ne­turės. „Dar­bas vyks­ta skland­ž iai, pa­k lau­sa yra, o rep­re­zen­ta­ty­v ių pa­slaugų Vil­ niaus mies­te po­rei­k is la­bai di­de­lis“, – sakė V.Rei­sas.

Iki šiol gyventojai galė­jo rink­ tis: vyk­ti pri­ va­taus vežė­ jo ar vie­šo­jo trans­por­to marš­ru­tais, o ne­tru­kus bus tik vie­ ša­sis trans­ por­tas ar­ba nuo­sa­vas au­to­mo­bi­lis.

Netvarka: vilniečiai sunerimę, kad nuo liepos 1-osios

žiuo­ja ga­na trum­pai, ne­įma­no­ma lan­ky­tis kon­cer­tuo­se, ku­rie vyks­ta mies­to cent­re“, – pa­si­pik­ti­nimą ir nu­si­vy­limą vie­šo­jo trans­por­to re­ for­ma lie­jo Ba­jorų bend­ruo­menės at­sto­vai.

Pa­na­šių skundų bei klau­simų mies­to me­ras Artū­ras Zuo­kas su­ lau­kia ir sa­vo feis­bu­ko pa­sky­ro­ je. Vil­nietė Vai­va rašė, kad nau­jo­jo vie­šo­jo trans­por­to marš­ru­tai ne­pa­ lie­ka ki­tos ga­li­mybės, kaip tik va­ žinė­ti nuo­sa­vu au­to­mo­bi­liu. „Ar to siekė­te pa­nai­kin­da­mi dau­gybę se­ nų marš­rutų?“ – tei­ra­vo­si mer­gi­na.

Ji teigė, kad, pa­nai­ki­nus 62 au­to­ bu­so ir 20 mik­roau­to­bu­so marš­ru­ tus, jai teks va­žinė­ti sa­vu au­to­mo­ bi­liu, nes jų nie­kas neats­tos.

Me­ras gy­ven­to­jai pa­si­ūlė palūkė­ ti po­rą mėne­sių ir ta­da vėl pa­ra­šy­ti, ar iš tiesų vis­kas taip blo­gai.

Pa­na­šiai šią si­tua­ciją ver­ti­na ir Vil­niaus mies­to vežėjų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas S.Ma­tu­lio­nis. Ne­galė­ da­mas būti itin ob­jek­ty­vus, nes at­ sto­vau­ja pri­va­tiems vežė­jams, jis į to­kią neaiš­kią pa­dėtį pa­žiūrė­jo pa­ pras­to gy­ven­to­jo aki­mis. „Kaip var­to­to­jas ma­tau vieną di­ delę blo­gybę – nuo lie­pos 1 d. gy­ ven­to­jai ne­turės ga­li­mybės rink­tis.

Iki šiol galė­jo rink­tis: vyk­ti pri­va­ taus vežė­jo ar vie­šo­jo trans­por­to marš­ru­tais, o ne­tru­kus bus tik vie­ ša­sis trans­por­tas ar­ba nuo­sa­vas au­ to­mo­bi­lis“, – sakė S.Ma­tu­lio­nis.

Apie tai kalbė­da­mas jis dar iš­ reiškė dve­jonę, esą kas ga­li pa­neig­ ti ti­ki­mybę, kad po ku­rio lai­ko bus pa­kel­tos bi­lietų kai­nos, nes vie­ša­sis

trans­por­tas vėl ne­bus ren­ta­bi­lus ir pa­skęs dar di­desnė­se sko­lo­se.

Bi­lietų eros pa­bai­ga

Be­je, kal­bant apie va­žia­vi­mo bi­ lie­tus, vi­si, įsi­giję vien­kar­ti­nius po­pie­ri­nius bi­lie­tus, tu­ri juos iš­ nau­do­ti iki lie­pos 1 d. Vėliau šiais bi­lie­tais nau­do­tis ne­be­bus ga­li­ma ir už juos pi­ni­gai ne­bus grąži­na­mi.

Iš­nau­do­ti rei­kia ir vien­kar­ti­nius po­pie­ri­nius bi­lie­tus, ku­rie bu­vo įsi­gy­ti iš vai­ruo­to­jo, nes kei­sis ir iš vai­ruo­tojų per­kamų bi­lietų kai­nos – nuo lie­pos 1 d. iš vai­ruo­to­jo įsi­ gy­tas bi­lie­tas be nuo­lai­dos kai­nuos 3,5 li­to, su 50 pro­c. nuo­lai­da – 1,75 li­to ir ga­lios iki pa­sku­tinės marš­ ru­to sto­telės. Įsi­gytą vil­nie­čio kor­telę jos par­ da­vi­mo vie­to­je ga­li­ma pa­pil­dy­ti ter­mi­nuo­tai­siais 1, 3, 10, 30 ar dau­ giau dienų e. bi­lie­tais, 30 ar­ba 60 mi­nu­čių e. bi­lie­tais ir pi­ni­gais.

Vie­nu me­tu vil­nie­čio kor­telė­ je ga­li būti nuo 1 iki 200 litų e. pi­ nigų, nuo 1 iki 50 vnt. 30 ar­ba 60 mi­nu­čių bi­lietų ir 1 ar­ba 2 vie­nos die­nos ar­ba il­gesnės trukmės ter­ mi­nuo­tie­ji bi­lie­tai.

Vil­nie­čio kor­te­lę ga­li­ma įsi­gy­ ti ir pa­pil­dy­ti spau­dos kios­kuo­se, did­žiųjų pre­ky­bos centrų „Ma­xi­ ma“ In­for­ma­ci­jos sky­riuo­se, taip pat įmonės „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­ gos“ Klientų ap­tar­na­vi­mo cent­re Vin­co Ku­dir­kos aikštė­je.

Leis vež­tis dvi­ratį?

Dis­ku­tuo­da­mi apie vie­šo­jo trans­ por­to sis­te­mos per­tvarką vil­nie­čiai

3

birželio 27–liepos 3, 2013

miestas

. Ar pa­si­ruošę?

Marš­ru­tai, ku­rių nu­me­ra­ci­ja kei­čia­ma Tro­lei­busų marš­ru­tai

do ir iki Vaikų li­go­ninės sto­telės;

18A tro­lei­busų marš­ru­tas kei­čia­

52A kei­čia­mas į 52 Centras–Ukmer­

mas į Nr. 13 Pašilaičiai–Justiniškės– Žemieji Pa­ne­riai, tra­sa iš­lie­ka ta pa­ti.

gės gatvė–Tarandė, tra­sa iš­lie­ka ta pa­ti;

Au­to­busų marš­ru­tai

55 kei­čia­mas į 59 Grigiškės–Lazdy­

1A kei­čia­mas į 4 Stotis–Rodūnios

nai–Laisvės prospektas–Žvėrynas, tra­sa trum­pi­na­ma iki Žvėry­no žie­do;

kelias–Kirtimai, tra­sa iš­lie­ka ta pa­ti;

55A kei­č ia­m as į 55 Lazdynai–

26A kei­čia­mas į 26 Ozo gatvė–Di­

Laisvės prospektas–Fabijoniškės– Santariškės, tra­sa pra­tęsia­ma iki San­t a­riš­kių žie­do.

dlaukio gatvė–Baltupio gatvė–Santa­ riškės, tra­sa trum­pi­na­ma iki Ozo žie­

Marš­ru­tai, ku­rių tra­sos kei­čia­si Tro­lei­busų marš­ru­tai: 3 Karoliniškės–Žvėrynas–Šeimy­ niškių gatvė; 9 Karoliniškės–Šeimyniškių gatvė–Šiaurės mies­t e­lis.

Au­to­busų marš­ru­tai: 5 Pašilaičiai–Tuskulėnų gatvė– Šiaurės mies­te­lis; 13 Že­m a­s is Pavilnys–Markučiai– Stotis–Vilkpėdė; 33 Šiaurės miestelis–Rinktinės gatvė–Sukilėlių gatvė–Guriai; 42 Stotis–Eišiškių plentas–Sali­ ninkai;

43 J ustiniškės–Šeškinė–Žaliasis

tiltas–Centras;

54 Pilaitė–Lazdynai–Stotis; 73 Justiniškės–Centras–Naugardu-

ko gatvė–Vilkpėdė;

74 marš­ru­to au­to­bu­sai nuo lie­

pos 1 d. stos vi­so­se tra­sos sto­telė­se;

75 Santariškės–Šeškinė–Pilaitė; 76 Ožkiniai–Balsių gatvė–Nauja­

neriai–Pagubė–Bireliai;

36 au­t o­b usų marš­r u­t as išs­k ai­d y­

tas į 36 Žalgirio–Kalvarijų gatvė– Balsiai–Naujaneriai–Pagubė ir 66 Žal­gi­rio gatvė–Kalvarijų gatvė–Bal­ siai–Naujaneriai.

Nai­ki­na­mi marš­ru­tai Au­to­bu­sai:

45 Pašilaičiai–Saulėtekis (tam­p a

2 Šeškinė–Centras–Oro uos­t as; 4 Centras–Pylimo gatvė–Naujo­

47 Pilaitė–Žvėrynas–Konstituci­

ji Vil­nia; 6 Fabijoniškės–Centras–Vilkpė­ dė; 26 Stotis–Pylimo gatvė–Santariš­ kės (tam­pa grei­t uo­ju); 30 Pilaitė–Konstitucijos pros­ pektas–Kalvarijų gatvė–Saulėtekis (tam­pa grei­tuo­ju); 44 Par­ko gatvė–Olandų gatvė–Žy­ gimantų gatvė (tam­pa grei­tuo­ju);

s sostinėje įsivyraus chaosas, o artėjančios viešojo transporto sistemos permainos sujauks ir jų kasdienybę.

grei­tuo­ju);

jos prospektas–Centras.

Tro­lei­bu­sai: 5 Žirmūnai–Stotis; 8 Pašilaičiai–Justiniškės–Konsti­ tucijos prospektas–Šiaurės mies­ te­lis; 11 Antakalnis–Kalvarijų gatvė–­ Ka­ro­li­niškės–­Pa­ši­lai­čiai; 13 Žirmūnai–Šeimyniškių gatvė– Naugarduko gatvė.

Nau­ji au­to­busų marš­ru­tai

Tomo Avižinio montažas

už­si­me­na ir apie tai, kad galėtų bū­ ti grąži­na­mas įlai­pi­ni­mas pro prie­ ki­nes du­ris. „Iš pra­džių tai su­kėlė sąmyšį, bet, sa­ky­čiau, ga­na grei­tai mies­ tie­čiai pri­pra­to ir tai net ta­po pa­ to­gu. Ir aso­cia­lių žmo­nių au­to­bu­ suo­se bei tro­lei­bu­suo­se ne­li­ko, ir bend­ra tvar­ka di­desnė at­si­ra­do. Bet štai pa­bu­vo, paer­zi­no vi­sus, žmo­ nės ap­si­pra­to, ir vėl pa­nai­ki­no“, – nuo­monę dėstė še­šias­de­šimt­metė vil­nietė Da­nutė.

De­ja, ten­ka nu­vil­ti vi­sus, ku­riems ši sis­te­ma pa­ti­ko. Sa­vi­val­dybės at­ sto­vai teigė ar­ti­miau­siu me­tu pla­ nų at­kur­ti įlai­pi­nimą pro prie­ki­nes du­ris ne­tu­rin­tys.

Me­ro feisbuko pa­sky­ro­je mies­ tie­č iai tei­rau­ja­s i, ar ka­d a nors sos­t inė­je bus ga­l i­mybė su sa­v i­ mi vie­šuo­ju trans­por­tu ga­ben­tis dvi­ratį. „Galbūt re­for­muo­jant vie­šo­jo trans­por­to sis­temą ne­blo­gas pa­to­ bu­li­ni­mas būtų leis­ti vež­tis dvi­ratį?

Nes da­bar kad ir vi­siš­kai tuš­čias tro­lei­bu­sas vi­dur­naktį, vai­ruo­to­jai ne­įleid­žia“, – rašė vil­nie­tis.

Sa­vi­val­dybės at­sto­vai ne­pa­neigė to­kios ga­li­mybės, ta­čiau at­sakė, kad šiuo me­tu ji tik svars­to­ma.

Sos­tinės vald­žia tri­mi­tuo­ja, kad op­ti­mi­zuo­jant vie­šo­jo trans­por­ to sis­temą vil­nie­čiai va­žiuos grei­ čiau ir pa­to­giau, o ir „Vil­niaus vie­šo­jo tran­por­to“ sąnau­dos per me­tus pa­pil­do­mai esą su­mažės 10 mln. litų. Ar tik­rai lau­kia to­ kie ge­ri po­ky­čiai, mies­tie­čiai įsi­ ti­kins ne­tru­kus.

Per­mai­nos ke­lia audrą

57 Atei­ties gatvė–Jeruzalė–Bajorai;

tau­ti­ninkų, ža­liųjų, vie­šo­jo trans­ por­to pro­fe­si­nių sąjungų, pri­va­ čių vežėjų aso­cia­cijų at­sto­vai.

Bu­vo pik­ti­na­ma­si, kad iš žmo­ nių esą bus ati­ma­ma duo­na, o iš gy­ven­tojų pa­to­gus jiems nau­do­ tis trans­por­tas. Į mi­tingą su­si­rin­ ko per šimtą gy­ven­tojų.

Dau­ge­lis su­si­rin­ku­sių pik­ti­no­ si, kad vi­si klau­si­mai prii­ma­mi ir sprend­žia­mi tik ad­mi­nist­ra­ ci­jos lyg­me­niu, nie­kas ne­si­tarė nei su gy­ven­to­jais, nei su dar­ buo­to­jais.

Tie­sa, Eu­ro­pos aikštės pa­kraš­ ty­je, gre­ta su­si­rin­ku­sių pro­tes­ tuo­ti prie­š gre­sian­čią trans­por­ to re­formą, sto­vi­nia­vo ir ke­lio­li­ka re­for­mos ša­li­ninkų. Jie ran­ko­se laikė pla­ka­tus: „Grąžin­ki­te ark­ lius į viešąjį trans­portą.“

60 Centras–Ukmergės gatvė–Bu­

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė Nai­ki­na­mi pri­vatūs mik­roau­to­ bu­sai, baimė dėl to, kad bus pra­ dėti nai­kin­ti ir tro­lei­bu­sai, smar­ kiai kei­čia­ma au­to­busų sis­te­ma tre­čia­dienį su­kvietė vil­nie­čius į mi­tingą prie sa­vi­val­dybės.

Pra­sidė­jus mi­tin­gui ap­link Eu­ro­ pos aikštę ra­tus su­ko tuš­ti mik­ roau­to­bu­sai su pla­ka­tais „In me­ mo­riam“. Per visą mi­tingą daug kri­ti­kos ak­menų kri­to į me­ro dar­ žą, o kiek­vieną jų mi­tin­guo­to­ jai pa­si­tik­da­vo ap­lo­dis­men­tais ir šūksniais „Gėda!“.

Pas­kui aikštė­je vie­nas po ki­ to kalbė­jo į vieną ba­ri­kadų pusę stoję trans­por­to re­for­mai ne­pri­ ta­rian­tys kon­ser­va­to­rių, li­be­ralų,

58 Stotis–Dzūkų gatvė–Minsko

plentas–Kalnėnai; kiškės; 61 Stotis–Nemėžis–Kuprioniškės; 68 Že­m ie­j i Paneriai–Mūrinė Vo­

kė–Lentvaris–Grigiškės;

mes dėl trans­por­to re­for­mos.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

ninkai–Miškiniai–Juodšiliai;

115 Antakalnis–Rokantiškės–Par­

ko gatvė;

116 Bukčiai–Gudelių šilas–Žvėrynas.

Pir­mi­nin­ka­vi­mo ES tarybai me­tu kei­

čia­ma ir 88 – Oro uostas–Centras–Euro­ pos aikštė – marš­ru­to tra­sa. Šio marš­ru­ to au­to­bu­sai va­žiuos iki oro uos­to.

Še­ši grei­tie­ji marš­ru­tai Stotis–Santariškės;

­ y­t i pus­la­py­je http://www.stops.lt/ k vilniusliepa/index.html#vilnius2 . Čia ra­si­te, kaip ir ko­k iais au­to­bu­sais Stotis; ar tro­lei­bu­sais ge­r iau­sia nu­va­ž iuo­t i Fabijoniškės–Centras–Oro uos­tas; iš vie­nos vie­tos į kitą.

Pilaitė–Saulėtekis; Nuo lie­pos 1-osios vie­ša­sis trans­por­ Pašilaičiai–Saulėtekis; tas tra­di­ciš­kai va­ž iuos va­sa­ros se­zo­ Nau­j o­j i Vilnia–Centras. no tvar­ka­raš­čiais. Vie­šo­jo trans­por­to No­r in­t iems iš­s i­r ink­t i grei­č iau­s ią sto­telė­se in­for­ma­ci­ja kei­čia­ma nuo marš­rutą re­ko­men­duo­ja­ma ap­si­lan- bir­že­lio 25 d.

Santariškės–Laisvės prospektas–

Nau­do­ja­si ir dar­buo­to­jai Įmonės „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­gos“ sky­ riu­je, ku­r is at­sa­k in­gas už marš­r utų pla­na­vimą, tvar­ka­raš­čių su­da­rymą, ke­lei­v ių skai­čia­v imą ir ap­k lau­sas, dir­ba še­ši žmonės. Trys jų, SĮ „Su­si­ sie­ki­mo pa­slau­gos“ Eksp­loa­ta­ci­jos ir ty­rimų sky­riaus va­dovės Mo­des­tos Gu­sa­ro­vienės tei­gi­mu, kas­dien nau­ do­ja­si au­to­bu­sais ar tro­lei­bu­sais vyk­ da­mi į darbą ir tu­ri vil­nie­čio kor­telę. „Aš ir trys ma­no šei­mos na­r iai tu­r i­ Du vie­šuo­ju trans­por­tu nau­do­ja­si ke­ me vil­n ie­č io kor­telę ir nau­do­j amės letą kartų per mėnesį ir per­ka bi­lie­tus vie­š o­j o trans­p or­to pa­s lau­g o­m is. iš vai­ruo­to­jo, vie­nas – ne­si­nau­do­ja.

Ma­n o ko­l egė iš Mies­to trans­p or­ Pa­s ak va­dovės, po ma­žos ap­k lau­ to sky­r iaus į darbą ir iš jo taip pat sos įmonė­je paaiškė­jo, kad iš 28 ap­ vyks­t a vie­š uo­ju trans­p or­t u“, – sakė klaustų dar­buo­tojų 15 tu­r i vil­n ie­čio kor­te­les.

K.Lu­bys.

Kaip teigė sa­vi­val­dybės at­sto­vai, nė­ ra sta­tis­ti­kos, kiek vie­šo­jo trans­por­to sri­ty­je dir­ban­čių as­menų juo nau­do­ ja­si. Ta­čiau, pa­sak sa­vi­val­dybės Vie­ šo­jo trans­por­to op­t i­m i­za­v i­mo dar­ bo grupės va­do­vo Kas­t y­čio Lu­bio, ne ma­ž iau kaip 50 pro­c. visų sa­v i­ val­dybė­je dir­ban­čių žmo­nių tu­ri vil­ nie­čio kor­telę ir nau­do­ja­si vie­šuo­ju trans­por­tu.

Po­li­ti­ka: me­ro A.Zuo­ko opo­nen­tai pui­kiai iš­nau­do­ja vil­nie­čių bai­

82 Stotis–Liepkalnio gatvė–Sali­

4

birželio 27–liepos 3, 2013

miestas

Neeg­zis­tuo­jan­čiais dvi­ra­čių ta­kais

Va­sarą Vil­niaus tu­riz­mo ir in­for­ma­ci­jos cent­ras miestą siū­lo pa­ma­ty­ti ki­taip – va­ žiuo­jant dvi­ra­čiu. Su­da­ry­ti net pen­ki marš­ ru­tai šios trans­por­to prie­monės en­tu­zias­ tams. Tie­sa, jie pa­tys sa­ko, kad vietų, pri­ tai­kytų va­žiuo­ti dvi­ra­čiais mies­te, nėra tiek daug.

Vai­da Ka­lin­kaitė v.kalinkaite@diena.lt

Žemė­la­pių su­da­ry­to­jai tei­gia, kad pa­tei­kia­mi marš­ru­tai pa­ruoš­ti at­ si­žvel­giant į dvi­ra­ti­ninkų sau­gumą, žemė­la­piuo­se pa­žymė­ta, kur yra dvi­ra­čių stovė­ji­mo aikš­telės, ku­ rio­se vie­to­se ga­li­ma su­si­dur­ti su kliū­ti­mis. Bet dvi­ra­ti­nin­kai pa­ste­ bi, kad daug kur dvi­ra­čių ta­kai tie­ siog nu­trūksta, jie pra­stos būklės, įreng­ti ša­li­gat­viuo­se, kur vaikš­to daug pėsčiųjų, ar­ba jų iš vi­so nėra.

Be to, žemė­lapį su­da­ry­ti užt­run­ka ga­na il­gai, todėl per tą laiką dvi­ra­ čių takų būklė pa­kin­ta, pa­ly­gin­ti su ta, ku­ri nu­ro­do­ma žemė­la­py­je.

Pa­siū­lius vie­nam iš bend­rovės „Bal­tic Cyc­le“ įkūrėjų ir dvi­ra­čių en­tu­ziastų Fran­kui Wurf­tui pa­si­ kalbė­ti apie dvi­ra­čių ta­kus, jis pa­ juo­ka­vo: „Ko­kius dvi­ra­čių ta­kus?

Dvi­ra­čių takų Vil­niu­je nėra, yra bal­tos li­ni­jos, va­di­na­mos ta­kais.“ Kalbė­da­mas rim­čiau F.Wurf­tas pri­pa­ži­no, kad si­tua­ci­ja nėra to­kia blo­ga, ta­čiau ir ge­ra jos pa­va­din­ ti ne­galėtų. „Dvi­ra­čių takų Lie­tu­vo­je yra, bet jais ne­įma­no­ma nu­va­žiuo­ti iš vie­no taš­ko į kitą. Ta­kas nu­ties­tas trum­ pais ruo­žais. Nors galėtų būti pa­ si­rink­tas bent vie­nas vien­ti­sas ta­ kas, ku­ris būtų įren­gia­mas iš vie­no mies­to ga­lo į kitą“, – sakė F.Wurf­ tas. Jis, kaip ir dau­ge­lis, pa­ste­bi,

Se­na­mies­čio marš­ru­tas Marš­r u­t as su­d a­r y­t as taip, kad dvi­ ra­t i­n in­k ai galėtų pa­m a­t y­t i vi­s us lan­ko­m iau­s ius se­n a­m ies­č io ob­j ek­ tus. Marš­r u­to mi­nu­s as – teks va­

žiuo­t i siau­ro­m is gatvė­m is, la­v i­r uo­ ti tarp pėsčiųjų ir au­to­mo­bi­l ių. Dėl šios prie­ž as­t ies marš­r u­to su­da­r y­to­ jai ne­p a­t a­r ia jo rink­t is pra­de­dan­t ie­

siems, taip pat vai­k ams ar vy­res­n io am­ž iaus žmonėms. Tie, ku­r ie pa­s i­ ryš įveik­t i visą marš­r utą, nu­va­ž iuos apie 10 km.

kad dvi­ra­ti­ninkų kiek­vie­nais me­ tais daugė­ja. „Kiek dar dvi­ra­ti­ninkų ga­li at­si­ ras­ti, jei nėra inf­rast­ruktū­ros?“ – re­to­riš­kai klausė F.Wurf­tas. „Ne­ ži­nau, ko­kia čia yra išei­tis. Aš ne me­ras, manęs ne­klaus­kit, – juokė­ si jis. – Gal bus oran­ži­nių ar neo­ ran­ži­nių dvi­ra­čių, bet vis tiek ne­ bus kur va­žiuo­ti. Takų iš skrybėlės neiš­bur­si.“ Dvi­ra­čių pro­pa­guo­to­jas su­tin­ ka, kad ir pa­tys dvi­ra­ti­nin­kai daž­ nai ne­si­lai­ko va­žia­vi­mo dvi­ra­čiu tai­syk­lių. „Ėjau Sa­vi­čiaus gat­ve ir ma­čiau: du dvi­ra­ti­nin­kai va­žia­vo au­to­mo­bi­lių eis­mo kryp­ti­mi ir du – prie­š kryptį, nors taip ne­ga­li­ma“, – sakė F.Wurf­tas.

Dar rim­tesnės F.Wurf­to kri­ti­kos su­laukė Vil­niaus tu­riz­mo in­for­ma­ ci­jos cent­ro da­li­ja­mi žemė­la­piai su dvi­ra­čių marš­ru­tais. „Vi­si tu­ris­tai, ku­rie nau­do­jo­ si šiuo žemė­la­piu, sa­ko, kad vi­siš­ kai ne­sio­rien­tuo­ja. Marš­ru­tas prie upės yra ne­tik­ras. Tai bu­vo pro­ jek­tas, kurį ku­ra­vo ita­las Gian Lu­ ca De­mar­co, – jis dir­bo VšĮ „Svei­kas mies­tas“, bet Lie­tu­vo­je jau ne­be­gy­ ve­na. Tai bu­vo dau­giau to pro­jek­to pra­stūmi­mas“, – sakė F.Wurf­tas.

Jis pa­ta­ria, kad ge­riau­sius marš­ru­ tus ga­li­ma at­ras­ti tie­siog in­ter­ne­te, kur dvi­ra­čių en­tu­zias­tai da­li­ja­si sa­ vo pa­tir­ti­mi ir pa­sa­ko­ja apie marš­ ru­tus, ku­riuos pa­tys at­ra­do.

Ne­ries pa­kran­čių marš­ru­tas Jis siū­lo­mas tiems, ku­r ie no­r i pa­ būti ar­čiau gam­tos. Did­ž io­ji marš­ ru­to da­l is drie­k ia­s i per abi Ne­ ries kran­t i­nes, li­k u­s io­ji – Vin­g io par­ke. Marš­r u­to su­d a­r y­to­j ai at­ krei­pia dėmesį, kad šis marš­r u­

Vil­niaus cent­ro marš­ru­tas Vos ki­lo­met­ru il­ges­nis už se­na­mies­čio marš­ rutą, bet pa­ma­ty­si­te ge­ro­kai dau­giau lan­komų vietų. Did­žio­ji da­lis marš­ru­to drie­kia­si Ge­di­mi­ no pro­spek­tu ir M.K.Čiur­lio­no gat­ve. Pradė­jus ke­l ionę nuo Val­dovų rūmų, dvi­ra­t i­n in­kams

siū­lo­ma to­liau ap­lan­ky­ti Na­cio­na­linį ir Tai­ko­ mo­sios dailės mu­zie­jus, tęsti ke­lionę Ge­di­mi­ no pro­spek­tu ir at­si­pūsti Vin­gio par­ke. Pailsė­ju­ siems gam­tos erdvė­je dvi­ra­ti­nin­kams iš Vin­gio par­ko siū­lo­ma grįžti į mies­to centrą.

tas skir­t as tik pa­t y­r u­s iems dvi­ ra­t i­n in­k as, nes Ne­r ies kran­t inė­ se nėra ati­t varų, ski­r ian­č ių nuo van­dens. Tai il­g iau­sias iš siū­lomų marš­r utų. Tra­s a šiek tiek il­gesnė nei 18 km.

5

birželio 27–liepos 3, 2013

miestas Ža­liųjų ežerų marš­ru­tas Šį marš­rutą su­da­ro ke­lios tar­pu­sa­ vy­je su­jung­tos tra­sos. Pra­de­dan­tie­ siems įveik­ti vi­so marš­ru­to, ma­tyt, ne­pa­v yktų dėl jos il­g io – dau­g iau nei 40 km. Šis marš­r u­tas skir­tas tiems, ku­r ie no­r i pa­si­g rožė­t i gam­ ta. Dvi­ra­ti­nin­kai ga­li ap­lan­ky­ti Ver­ kių dvar­v ietę, siū­lo­ma nu­m in­t i ir iki Eu­ro­pos par­ko. No­r in­t ys dau­ giau ekst­re­ma­lu­mo ga­l i iš­ban­dy­t i trasą smėlėtais miš­ko ta­ke­liais. Pa­ si­rin­kus šią trasą pri­reiks ne­ma­žai išt­vermės – ke­ly­je daug įkal­nių bei nuo­kal­nių ir ne­ma­žai duo­bių.

Va­la­ku­pių marš­ru­tas Marš­r u­t as pri­t ai­k y­t as iš­v y­k ai į gamtą. Nu­ma­ty­tas marš­ru­tas ve­da pro Va­la­ku­pių pa­plūdi­mius ir poil­ si­nes, kur dvi­ra­t i­nin­kai ga­li ir at­si­ pūsti nuo ke­lionės. Tie, ku­rie pa­si­ rinks šį marš­rutą, turės įveik­ti dau­ giau kaip 16 km.

Į ke­lionę – mies­to dvi­ra­čiais Jau ne­tru­kus tu­ris­ti­nius marš­ru­tus vil­nie­čiai galės iš­ban­dy­ti ir nau­jai­ siais oran­ži­niais dvi­ra­čiais. No­rin­ tys pa­si­nau­do­t i mies­to dvi­ra­čiais galės įsi­g y­t i spe­c ia­l ias as­mens iden­t i­fi ­ka­v i­mo kor­te­les su­mokė­ da­mi 20 litų re­gist­ra­ci­jos mo­kestį, ar­ba nau­do­ti vil­nie­čio kor­telę. Dvi­ ra­čių nuo­mos sis­te­ma bus prista­ tyta liepos 2 d. bei turėtų star­tuo­ti nuo lie­pos 15 d., o kitą­met se­zoną vėl pla­nuo­ja­ma ati­da­r y­t i bir­že­l io 15-ąją, baig­ti, kaip ir šie­met, – spa­lio 15 d. Dvi­ra­čiais bus ga­li­ma nau­do­tis sep­ty­nias die­nas per sa­vaitę 24 va­ lan­das per par­ą. Šie­met at­si­ras 24 sto­telės su 200 dvi­ra­čių, o atei­nan­ čią va­sarą jų bus dar dau­g iau: 36 sto­telė­se bus iš vi­so 300 dvi­ra­čių.

Sutartiniai ženklai Senamiesčio dviračių maršrutai (bendras ilgis – 9,957 km) Miesto centro dviračių maršrutai (bendras ilgis – 11,078 km ) Neries pakrančių dviračių maršrutai (bendras ilgis – 18,200 km ) Valakupių dviračių maršrutai (bendras ilgis – 16,372 km) Žaliųjų ežerų dviračių maršrutai (bendras ilgis – 58,862 km) Autonomiškas dviračių takas, pėsčiųjų ir dviračių takas Dviračių juosta šaligatvyje važiuojamos gatvės dalyje (dažyta linija) Dviračių trasa važiuojamojoje gatvės, kelio dalyje be žymėjimo, pėsčiųjų perėja, dviračių pervaža Dviračių trasa, nepaženklinta šalikelėje arba ant šaligatvio Pavojai, bortai, laiptai, stulpai, pavojingos sankryžos, nuolydžiai, susiaurėjimai (dviratį patartina varytis) Dviračių stovėjimo aikštelė Nuo 2013 07 15 at­si­ra­sian­čios dvi­ra­čių nuo­mos sto­telės.

Nuo 2014 06 15 at­si­ra­sian­čios dvi­ra­čių nuo­mos sto­telės.

Bloga dviračių trasos kokybė (duobės, nelygumai, negalima saugiai važiuoti) Miesto riba Geležinkeliai Medžiai, želdiniai Ežerai, upės, tvenkiniai Pastatai

Vil­niaus tu­riz­mo ir in­for­ma­ci­jos cent­ro žemėlapiai

6

birŞelio 27–liepos 3, 2013

miestas

Nuo­spren­dį pa­si­ra­ťė abejingi gyventojai Siau­bin­ga ne­lai­mė, kai praė­ju­sį ant­ra­die­nį sos­ti­nės sto­ties ra­jo­ ne nu­griu­vus bal­ko­nui Şu­vo 86-erių mo­te­ris, ne­bu­vo ne­ti­kė­tu­ mas: aiť­kė­ja, kad gy­ven­to­jai rať­tiť­kai uŞ­drau­dė re­no­vuo­ti ava­ri­ nės bōk­lės bal­ko­ną, nors jam tvar­ky­ti ko­mu­na­li­nin­kai jau bu­vo pa­ren­gę vi­sus rei­kia­mus do­ku­men­tus.

Gvi­das Kar­Ä?ins­kas g.karcinskas@diena.lt

Bir­Şe­lio 25 d. sos­ti­nÄ™ ap­skrie­jo Ĺži­ nia, kad, Pa­ne­riĹł g. 15 na­mo bal­ko­ nui nu­gar­mė­jus Ĺže­myn, ĹĄio na­mo gy­ven­to­ja – 86-eriĹł Liu­bo­vÄ—Â N. – pa­ty­rÄ— sun­kiĹł su­Şa­lo­ji­mĹł. Se­ny­ vo am­Şiaus mo­te­rÄŻ me­di­kai sku­ biai nu­ga­be­no ÄŻ li­go­ni­nÄ™, ta­Ä?iau ji neiť­gy­ve­no.

Po­li­ci­ja pra­dė­jo iki­teis­mi­nÄŻ ty­ ri­mÄ…, ta­Ä?iau jau da­bar aiť­kė­ja, kas ga­li bō­ti kal­tas dÄ—l ĹĄios Şō­ties, nes ne­lai­mei bu­vo ga­li­ma uŞ­kirs­ti ke­ liÄ…: na­mo gy­ven­to­jai dar per­nai bu­ vo ÄŻspė­ti, kad jĹł bal­ko­nai yra ava­ ri­nÄ—s bĹŤk­lÄ—s, to­dÄ—l jais nau­do­tis pa­vo­jin­ga.

Jie kategoriĹĄkai prieĹĄtarauja bet kokiems pokyÄ?iams.

Viena moteris netgi grasino susideginti, jei prieť jos valią bus pradėti namo remonto darbai. „„Lem­tis: dėl ant­ra­die­nį įvy­ku­sios tra­ge­di­jos kal­tin­ti nė­ra ko – gy­ven­to­

jai rať­tiť­kai rei­ka­la­vo ne­pra­dė­ti jo­kių re­mon­to dar­bų.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

2013 m. birĹželio 25 d. Lietuvos bankas iĹĄleidĹžia ÄŻ apyvartÄ… 50 litĹł kolekcinÄ™ (proginÄ™) sidabro ir 1 lito kolekcinÄ™ (proginÄ™) apyvartinÄ™ vario, nikelio lydinio monetas, skirtas

Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai %GF=LĂ´ ?J9δFAG HJGB=CLG 9MLGJAMK *QL9K "GF9K =D=NAÂŚAMK %GF=LGK FMC9D<AFLGK - $A=LMNGK EGF=LĂ´ C9DQCDGB= #GD=C;AF°K á&#x201A;¤HJG?AF°Ká&#x201A;Ł DALĂ´ EGF=LGK LAJ9Ăż9K ĘŞ EGF=LĂ´ #GD=C;AF°K á&#x201A;¤HJG?AF°Ká&#x201A;Ł 9HQN9JLAF°K DALG EGF=LGK LAJ9Ăż9K ĘŞ EGF=LĂ´

Na­mÄ&#x2026; ad­mi­nist­ruo­jan­Ä?ios ÄŻmo­ nÄ&#x2014;s at­sto­vai ne kar­tÄ&#x2026; rať­tu ÄŻspÄ&#x2014;­jo gy­ven­to­jus apie re­no­va­ci­jos bō­ti­ ny­bÄ&#x2122;, be­je, tarp jĹł bu­vo ir pa­ti Ĺžu­ vu­sio­ji, ta­Ä?iau dau­gu­mos gy­ven­ to­jĹł spren­di­mu ad­mi­nist­ra­to­riui bu­vo nu­ro­dy­ta ne­pra­dÄ&#x2014;­ti jo­kiĹł bō­ ti­nĹł re­mon­to dar­bĹł.

Pa­sak dau­gia­bu­tÄŻ pri­Şiō­rin­Ä?ios ÄŻmo­nÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Nau­ja­mies­Ä?io bĹŤs­tasâ&#x20AC;&#x153; at­sto­vĹł, praÄ&#x2014;­ju­siĹł me­tĹł rug­sÄ&#x2014;­jo ir lapk­ri­Ä?io mÄ&#x2014;­ne­siais bu­vo or­ga­ni­ zuo­tos Pa­ne­riĹł g. 15 pa­sta­to fa­sa­ do, bal­ko­nĹł ir per­dan­gĹł neei­li­nÄ&#x2014;s ap­Şiō­ros. Jau tuo­met kons­ta­tuo­ta, kad dau­gia­bu­Ä?io bal­ko­nĹł lai­kan­ Ä?ių­jĹł konst­ruk­ci­jĹł be­to­nas nu­tru­ pÄ&#x2014;­jÄ&#x2122;s, si­jos at­vi­ros ir pa­Şeis­tos ko­ ro­zi­jos, bal­ko­nĹł ati­tva­rai taip pat nu­tru­pÄ&#x2014;­jÄ&#x2122;, vie­to­mis ne­tgi nu­ski­lÄ&#x2122; be­to­no lui­tai, ma­to­ma at­vi­ra ar­ma­ tō­ra, kÄ&#x2026; ir kal­bÄ&#x2014;­ti apie su­si­dÄ&#x2014;­vÄ&#x2014;­ju­ siÄ&#x2026; hid­roi­zo­lia­ci­jÄ&#x2026; bei ki­tus es­mi­ nius pa­Şei­di­mus.

Kaip ir ÄŻpa­rei­go­ja ÄŻsta­ty­mai, ap­ Ĺžiō­rÄ&#x2026; at­li­ku­si bend­ro­vÄ&#x2014; sten­gÄ&#x2014;­si rea­guo­ti ope­ra­ty­viai â&#x20AC;&#x201C; uŞ­sa­kÄ&#x2014; pa­ reng­ti bal­ko­no tvar­ky­mo pro­jek­tÄ&#x2026;.

Ta­Ä?iau iť­ki­lo sun­ku­mĹł, nes na­mas ÄŻra­ťy­tas ÄŻ Kul­tō­ros pa­vel­do ob­jek­tĹł sÄ&#x2026;­ra­ťÄ&#x2026;, to­dÄ&#x2014;l pro­jek­to de­ri­ni­mas su ÄŻvai­rio­mis vals­ty­bÄ&#x2014;s ins­ti­tu­ci­jo­mis tru­ko apie pus­me­tÄŻ.

Ne­pai­sant truk­dĹžiĹł, ge­gu­ŞÄ&#x2014;s pa­ bai­go­je na­mo gy­ven­to­jams bu­vo pa­ ga­liau pra­neť­ta apie at­lik­tÄ&#x2026; pro­jek­ tÄ&#x2026;, o bir­Şe­lio 20 d. bu­vo ĹĄau­kia­mas su­si­rin­ki­mas, ku­ria­me dau­gia­bu­Ä?io bend­ra­tur­Ä?iai tu­rÄ&#x2014;­jo bō­ti su­pa­Şin­ din­ti su to­les­nio re­mon­to ei­ga.

De­ja, ÄŻ su­si­rin­ki­mÄ&#x2026; at­vy­ko vos tri­jĹł bu­tĹł at­sto­vai, o ir jie ka­te­go­ riť­kai prieť­ta­ra­vo bet ko­kiems re­ mon­to dar­bams. Ne­pai­sy­da­mi iť­ sa­ky­tĹł ar­gu­men­tĹł dÄ&#x2014;l gy­ven­to­jams gre­sian­Ä?io pa­vo­jaus, na­mo at­sto­vai su­rin­ko du treÄ?­da­lius na­mo gy­ven­ to­jĹł pa­ra­ťų su rei­ka­la­vi­mu ne­pra­ dÄ&#x2014;­ti bal­ko­nĹł ir per­dan­gĹł re­mon­to. Ĺ is rať­tas nu­siĹłs­tas ne tik â&#x20AC;&#x17E;Nau­ ja­mies­Ä?io bĹŤs­tuiâ&#x20AC;&#x153;, bet ir Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bei. â&#x20AC;&#x17E;Vil­niaus die­naiâ&#x20AC;&#x153; su pa­Ä?iais gy­ ven­to­jais su­si­siek­ti ne­pa­vy­ko. Ta­ Ä?iau dar prieĹĄ die­nÄ&#x2026; vie­nas na­mo gy­ven­to­jas Ma­rius SkudĹžinskas, pa­si­sa­kan­tis uĹž na­mo re­mon­tÄ&#x2026;, Ĺži­niask­lai­dai tvir­ti­no, kad jis ir dar pen­kiĹł bu­tĹł sa­vi­nin­kai ta­po dau­ giau­sia vy­res­nio am­Şiaus kai­my­nĹł ÄŻkai­tais: nors jis tvir­ti­no su­pran­ tan­tis, jog tvar­ky­ti ava­ri­nÄ&#x2014;s bĹŤk­lÄ&#x2014;s na­mÄ&#x2026; bō­ti­na, ta­Ä?iau su ki­tais sÄ&#x2026;­ mo­nin­gais kai­my­nais jie yra ma­Şu­ ma ir vien jĹł no­rĹł ne­pa­kan­ka, nes bet ko­kius uŞ­mo­jus tvar­ky­tis blo­ kuo­ja li­kÄ&#x2122; du treÄ?­da­liai na­mo gy­ ven­to­jĹł. â&#x20AC;&#x17E;Vi­sos mō­sĹł pa­stan­gos pra­dÄ&#x2014;­ti na­mo re­mon­tÄ&#x2026; at­si­mu­ťa ÄŻ kai­my­ nĹł abe­jin­gu­mÄ&#x2026;. Jie, ku­riĹł dau­gu­ ma yra pen­si­nin­kai, ka­te­go­riť­kai prieť­ta­rau­ja bet ko­kiems po­ky­ Ä?iams. JĹł mo­ty­vas pa­pras­tas ir ba­ na­lus â&#x20AC;&#x201C; mō­sĹł am­Şiui uŞ­teks, o po mō­sĹł mir­ties na­mas te­gu nors ir su­griō­va. Vie­na mo­te­ris ne­tgi gra­ si­no su­si­de­gin­ti, jei prieĹĄ jos va­liÄ&#x2026; bus pra­dÄ&#x2014;­ti na­mo re­mon­to dar­bai. Ĺ˝o­dĹžiu, ta­po­me abe­jin­gĹł kai­my­nĹł ÄŻkai­taisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; Ĺži­niask­lai­dai skun­dÄ&#x2014;­si M.Sku­dĹžins­kas.

%GF=LGK H9J<9NAEG C9AF9 á&#x201A;¤KM (.%á&#x201A;Ł J=HJ=R=FL9;AF°B= <°ÿML°B= ĘŞ DAL9A := J=HJ=R=FL9;AF°K <°ÿML°K ĘŞ DALĂ´ #GD=C;AF° á&#x201A;¤HJG?AF°á&#x201A;Ł 9HQN9JLAF° EGF=L9 H9J<MG<9E9 á&#x201A;¤C=AÂŚA9E9á&#x201A;Ł MĂż FGEAF9DAÂ&#x17E;BÂ&#x17E; N=JL² L Q MĂż DALÂ&#x17E; %GF=L9K ?9DAE9 Ă&#x201E;KA?QLA $A=LMNGK :9FCG C9KGK= Vilniuje á&#x201A;¤,GLGJAĂ´ ?

ĂžAJEĂ­FĂ´ ? á&#x201A;Ł L9AH H9L Kaune á&#x201A;¤%9AJGFAG ? á&#x201A;Ł

!çK9E=KF° AF>GJE9;AB9 $A=LMNGK :9FCG AFL=JF=LG KN=L9AF°B= www.lb.lt L=D á&#x201A;¤ á&#x201A;Ł á&#x201A;¤ á&#x201A;Ł

9J:9 =D H9çLM AF>G D: DL

Â&#x201E;Â&#x201E;ÄŽs­pÄ&#x2014;­ji­mai: vie­toj tvar­kin­gĹł bal­ko­nĹł gy­ven­to­jai ĹĄio­mis die­no­mis ga­li

iť­vys­ti tik â&#x20AC;&#x17E;stopâ&#x20AC;&#x153; juos­to­mis ap­tver­tus griu­vÄ&#x2014;­sius ir ÄŻspÄ&#x2014;­ja­muo­sius uŞ­ ra­ťus.

â&#x20AC;&#x17E;Vil­niaus die­naiâ&#x20AC;&#x153; at­siĹłs­ta­me at­ sa­ky­me â&#x20AC;&#x17E;Nau­ja­mies­Ä?io bĹŤs­toâ&#x20AC;&#x153; di­ rek­to­rÄ&#x2014; Au­re­li­ja Dap­kō­nie­nÄ&#x2014; ti­ki­no, kad vien ap­lin­ki­nia­me Nau­ja­mies­ ty­je yra dar apie 100 to­kiĹł bal­ko­nĹł, ku­rie ga­li bet ku­riÄ&#x2026; mi­nu­tÄ&#x2122; uŞ­griō­ ti ant praei­viĹł ar nu­si­neť­ti gy­ven­ to­jĹł gy­vy­bÄ&#x2122;. â&#x20AC;&#x17E;Gai­la, kad Ĺžmo­nÄ&#x2014;s ne­sup­ran­ ta, jog dau­gia­bu­tis na­mas yra vi­ sĹł ja­me gy­ve­nan­Ä?iĹł Ĺžmo­niĹł bend­ ras tur­tas, ku­riuo pri­va­lu rō­pin­tis.

Gy­ven­to­jĹł abe­jin­gu­mas tu­ri ir sa­vo kai­nÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; tai dar kar­tÄ&#x2026; ÄŻro­dÄ&#x2014; tra­giť­kas ant­ra­die­nio die­nos ÄŻvy­kis Pa­ne­riĹł gat­vÄ&#x2014;­je. Nea­be­jo­ju, kad ne­lai­mÄ&#x2014;s bu­vo ga­li­ma iť­veng­ti, jei gy­ven­ to­jai ne­bō­tĹł prieť­ta­ra­vÄ&#x2122; ir ne­bō­tĹł su­da­rÄ&#x2122; kliō­Ä?iĹł lai­ku at­lik­ti ava­ri­nÄ&#x2014;s bĹŤk­lÄ&#x2014;s bal­ko­nĹł re­mon­to dar­busâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teigÄ&#x2014; A.Dap­kō­nie­nÄ&#x2014;.

Komentaras

And­rius Sma­liu­kas

VU Tei­sÄ&#x2014;s fa­k ul­te­to do­cen­tas

Ä&#x152;

ia iť­ky­la dvi pro­ble­mos. Pir­ mo­ji: kas at­sa­ko uĹž ĹĄÄŻ ne­lai­ min­g Ä&#x2026; ÄŻvy­k ÄŻ? At­s a­k y­mas ga­na aiť­k us â&#x20AC;&#x201C; Ci­v i­l i­n is ko­ dek­sas nu­ma­to, kad ga­li at­sa­ky­ti sta­ti­ niĹł sa­vi­nin­kas. Tad nu­ken­tÄ&#x2014;­ju­sio Ĺžmo­ gaus ar­ti­mie­ji ga­li reikť­ti rei­ka­la­vi­mÄ&#x2026; dÄ&#x2014;l Ĺža­los at­ly­gi­ni­mo bō­tent na­mo gy­ ven­to­jams. Nes jei Ĺža­la pa­da­ry­ta bend­ ros konst­ruk­ci­jos, vi­si gy­ven­to­jai yra ĹĄios konst­ruk­ci­jos bend­ra­tur­Ä?iai, tad at­sa­ky­ti jie tu­ri so­li­da­riai.

Ant­ro­ji pro­ble­ma: ar bu­vo ga­li­ma uŞ­kirs­ ti ke­liÄ&#x2026; ne­lai­mei ir re­no­vuo­ti bal­ko­nÄ&#x2026; lai­ ku? Ĺ ÄŻ klau­si­mÄ&#x2026; tei­sÄ&#x2014;s ak­tai reg­la­men­ tuo­ja ĹĄiek tiek ki­taip, vis­kas pri­klau­so ir nuo to, ar gy­ven­to­jai yra ÄŻstei­gÄ&#x2122; bend­ ri­jÄ&#x2026;. Ä&#x152;ia si­tua­ci­ja su­dÄ&#x2014;­tin­ga, iť­ky­la bō­ti­ ny­bÄ&#x2014; su­de­rin­ti net ir bō­ti­nus ka­pi­ta­li­nio re­mon­to veiks­mus su gy­ven­to­jĹł lais­ va va­lia, nes, kaip mi­nÄ&#x2014;­jau, jie vi­si yra bend­ra­tur­Ä?iai. Bet kai yra ava­ri­nÄ&#x2014; bĹŤk­ lÄ&#x2014;, yra prie­Şiō­ros ins­ti­tu­ci­jos. Ĺ iuo at­ve­ju â&#x20AC;&#x201C; Sta­ty­bĹł ins­pek­ci­ja, ku­ri tu­rÄ&#x2014;­tĹł rō­pin­tis to­kiais at­ve­jais. Jei ins­pek­ci­ja bō­tĹł pa­ ste­bÄ&#x2014;­ju­si tai, kad na­mas yra ava­ri­nis, jie bō­tĹł ga­lÄ&#x2014;­jÄ&#x2122; im­tis vie­ťo­sios tei­sÄ&#x2014;s jiems nu­ma­ty­tĹł funk­ci­jĹł: skelb­ti tÄ&#x2026; na­mÄ&#x2026; ava­ ri­niu, uŞ­siim­ti gy­ven­to­jĹł iť­kel­di­ni­mu ir at­lik­ti ki­tus bō­ti­nus veiks­mus. Bet Ä?ia vei­kia daug in­te­re­sĹł, o gy­ven­to­jams ne vi­sa­da pa­tiems pa­vyks­ta juos su­ba­lan­ suo­ti. ÄŽ Sta­ty­bĹł ins­pek­ci­jÄ&#x2026; ga­li kreip­tis ir gy­ven­to­jai, ir ad­mi­nist­ra­to­rius, nors, aiť­ ku, pro­ce­dō­ros uŞ­trun­ka.

Svar­biau­sia ĹĄio­je is­to­ri­jo­je tai, kad at­sa­ ko­my­bÄ&#x2014; uĹž ĹĄÄŻ ÄŻvy­kÄŻ, yra. Ti­kiuo­si, kad iť­va­dos po ĹĄio la­bai skau­daus ÄŻvy­kio bus pa­da­ry­tos.

7

birželio 27–liepos 3, 2013

parama kaimui

Parama smulkiesiems ūkiams modernizuoti Šiemet, jau septintus metus iš eilės, smulkiųjų ūkių savininkai kviečiami kelti savo valdų konkurencingumą ir pasinaudoti ES parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“.

Nerija Norvaišienė

Šiemet paraiškos gauti paramą pagal programos priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ renkamos nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 31 d. Ši priemonė pagelbės tiems, kas norėtų įsigyti naujos žemės ūkio technikos, jos padargų ir įrangos, rekonstruoti arba pastatyti gamybinius pastatus, inžinierinius statinius ir taip vystyti savo ūkį.

Pagal priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ numatyta parama ūkininkams, gaminantiems produkciją pirmiausia savo pačių reikmėms, taip pat dalį jos parduodantiems rinkoje. Dalyvavimas šioje priemonėje smulkiesiems ūkininkams suteikia galimybę įgyti dalyvavimo investicinėje paramos priemonėje patirties, taip pat paramos lėšomis siekiama padėti smulkiesiems natūriniams ūkiams pakelti savo konkurencingumą, sustiprėti, kad ūkis galėtų tęsti savo veiklą ar, atitikęs kitų priemonių reikalavimus, jau galėtų pretenduoti ir į didesnę paramą.

Valdos dydis – svarbu

Vienas pagrindinių kriterijų pretenduojant į paramą pagal šią priemonę – valdos dydis. Jis turi prilygti 1–3,99 ekonominio dydžio vieneto (EDV), t. y. ūkininkams reikia patekti į pusiau natūrinių ūkių savininkų kategoriją. Tad pirmasis žingsnis, siekiant paramos, turėtų būti savo valdų dydžio nustatymas. „Valdos EDV, kuris automatiškai apskaičiuojamas sausio 1 d. ir liepos 1 d., ūkininkas gali matyti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (VĮ ŽŪIKVC) duomenų bazėje, prisijungęs per Elektroninius valdžios vartus. Jei kartais iki paraiškos pateikimo ūkyje situacija stipriai keitėsi ar pareiškėjas pageidauja, kad būtų vertinamos ir pajamos, gautos iš paslaugų žemės ūkiui teikimo, ūkininkas gali kreiptis į VĮ ŽŪIKVC dėl EDV patikslinimo. Kiekvienas ūkininkas gali įvertinti savo ūkio gyvybingumą pasinaudodamas VĮ ŽŪIKVC tinklalapyje (www.vic.lt) pateikta EDV skaičiuokle,“ – sako Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Metodikų rengimo poskyrio vyriausioji specialistė Janina Gudonė.

Pastebėtina, kad mokesčių tikslais žemės ūkio valdos ir ūkiai pagal žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominį dydį grupuojami jau nuo 2009 m. Ūkininkai taip pat turėtų įsidėmėti, kad paraiškoje gauti paramą pagal priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ nurodytas EDV dydis turi sutapti su ŽŪIKVC valdų registro duomenimis, o pildant paramos paraišką duomenys turi būti imami iš registrų, pasėlių deklaracijų, pažymų, gautų iš at-

sakingų institucijų, ir kitų oficialių papildomų dokumentų.

Verslo plane – investicijos

Viena iš paraiškos dalių, kurią reikia užpildyti norint gauti paramą pagal priemonę „Pusiau natūrinis ūkis“, – tai verslo plano aprašymas. Šioje paraiškos dalyje ūkininkas turi apibūdinti pagrindinės ūkio veiklos sritis, pateikti kitą su ūkiu susijusią informaciją ir aprašyti verslo planui įgyvendinti būtinų investicijų sąrašą.

Svarbu paminėti, kad ūkininkas, norintis pasinaudoti priemone „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“, turėtų gerai apsvarstyti ir pildydamas paraišką tiksliai žinoti ne tik kokias investicijas planuoja ir kokius pirkinius ketina įsigyti per ateinančius metus, bet ir kaip tai prisidės prie jo ūkio didinimo. Šią informaciją taip pat reikės nurodyti verslo plane – atskira skiltis skirta investicijoms trumpai aprašyti ir joms pagrįsti, t. y. verslo plane reikės nurodyti, kaip planuojamos investicijos padės įgyvendinti priemonės tikslus, pagrįsti išlaidų būtinumą.

Verslo plane pareiškėjas taip pat turi nurodyti valdos ekonominio dydžio, išreiškiamo EDV, prognozę antriesiems, tretiesiems, ketvirtiesiems ir penktiesiems paramos metams. Ją reikės apskaičiuoti pagal pateiktą formulę. Atkreiptinas dėmesys, kad per trejus verslo metus ūkininkas turi padidinti ūkio EDV 20 proc. ir jį išlaikyti per ketvirtus bei penktus metus.

Treji plius dveji metai

Drauge su parama ateina ir įsipareigojimai. Pirmiausia – vykdyti verslo planą. Pateikus paraišką privalu tvarkyti buhalterinę apskaitą. Užtenka pildyti Pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalą (Žaliasis žurnalas), tačiau, ūkininkui pageidaujant, gali būti vykdoma ir dvejybinė apskaita. Gavus paramą – už ją atsiskaityti, pateikiant mokėjimo prašymus.

Priemonė „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ – tęstinė. Tai reiškia, kad įprastas jos laikas – penkeri metai. Per pirmuosius trejus metus pareiškėjas įsipareigoja žemės ūkio valdos ekonominį dydį, vertinant pagal EDV, padidinti 20 proc.

Per kitus dvejus metus pareiškėjas įsipareigoja šį dydį išlaikyti. Jeigu po trejų paramos teikimo metų valdos ekonominis dydis, palyginti su pirmų paramos metų valdos dydžiu, yra padidėjęs ne mažiau kaip 20 proc., parama skiriama dar dvejiems metams.

Pastebėtina, kad priemonė yra investicinio pobūdžio, todėl ūkininkas tuo pačiu metu negalės dalyvauti kitoje investicinėje programos priemonėje, išskyrus programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Asbestinių sto-

Nauda: ūkininkas V.Žėkas įsitikinęs, kad gauta parama prisidėjo prie ūkio vystymo – per dvejus metus jis

įsigijo viską, ką buvo suplanavęs.

gų dangos keitimas“. J.Gudonė taip pat primena, kad jei ūkininkas nusprendžia priemonės „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ parama nebesinaudoti, priemonę gali baigti įgyvendinti anksčiau, nei numatytas įgyvendinimo laikotarpis.

Pateikdamas mokėjimo prašymą, kuriuo atsiskaito už atliktas investicijas, ūkininkas gali pareikšti pageidavimą netęsti projekto, tačiau jis turi būti iki to laiko savo valdos ekonominį dydį padidinęs 20 proc.

Finansinė parama, kurią ūkininkas gauna pateikęs paraišką pagal priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“, per metus siekia 5179 litus (be PVM), tad per penkerius metus ši suma sudaro 25 895 litus (be PVM). Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos su verslo plano įgyvendinimu susijusios išlaidos, atliktos ne anksčiau kaip dveji metai iki paramos paraiškos pateikimo ir iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo NMA dienos. Tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, kai prekių, paslaugų, darbų pirkimai atlikti vadovaujantis pirkimo taisyklėmis, patvirtintomis Žemės ūkio ministerijos. „Kadangi pagal šią priemonę pirkimai nedideli, dažniausiai išlaidos gali būti atliktos neviršijant Žemės ūkio ministerijos nustatytų didžiausių įkainių ar, jei nėra nustatytų didžiausių įkainių, atliekant tiekėjų apklausą žodžiu. Pastebėtina, kad atsiskaitymai turi vykti per bankines institucijas, išlaidos turi būti patiriamos paramos gavėjo vardu, mokant pavedimu ar

atsiskaitant banko kortele“, – sako J.Gudonė. Žingsnis link didelio tikslo

„Iš pradžių abejojau, ar teikti paraišką, – juk mano ūkis nedidelis.

Tačiau vis dėlto paraišką pateikiau ir gauta parama tikrai prisidėjo prie ūkio vystymo, per dvejus metus įsigijau viską, ką buvau suplanavęs. Laiko, aišku, nepadaugėjo, be ūkininkavimo, turiu ir kitą darbą“, – pripažįsta ūkininkas Valdas Žėkas iš Kauno apskrities, Ringaudų seniūnijos, turintis mišrų ūkį. Suteikta parama leido per dvejus metus įsigyti šienavimo ir grūdų valymo technikos. „Be abejo, nauja technika yra nauja technika – tai ne laužas iš turgaus. Darbas kur kas spartesnis ir našesnis. Aišku, parama nėra labai didelė, tačiau – pagal Jurgį ir kepurė“, – kalba V.Žėkas. Ūkininko planuose kitąmet, per trečiuosius priemonės įgyvendinimo metus, įsigyti dar vieną įrenginį ir taip po truputį plėsti savo ūkį.

V.Žėkas teigia, kad teikiant paraišką didesnių sunkumų nebuvo, – administraciniu požiūriu tai nesudėtinga užduotis. Pasiteiravus, ką galėtų patarti pradedantiesiems, pabrėžia, kad verta bandyti ir pateikti paraišką dėl šios priemonės, jei ūkininkas pasiruošęs prisiimti įsipareigojimus, mato į priekį ir žino, kad bus pajėgus juos įvykdyti. Ūkininkui Mindaugui Venskutoniui iš Vilniaus apskrities, Trakų seniūnijos, vasaros pradžia – kaip

Svarbu Paramą pagal priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ galite gauti, jei: esate ne jaunesni kaip 18 metų ir

užsiimate žemės ūkio produktų gamyba; jūsų valdos dydis prilygsta 1–3,99

ekonominio dydžio vieneto (EDV); nesate vaisių ir daržovių gaminto-

jų organizacijos narys; per pirmuosius trejus paramos

metus žemės ūkio valdos ekonominį dydį, vertinant pagal EDV, padidinsite 20 proc. ir nesumažinsite per ke-

tvirtus bei penktus paramos metus; investuosite visą paramos sumą

(per pirmus trejus verslo plano įgyvendinimo metus investuosite ne mažiau kaip 15 537 litus (be PVM); nekeisite projekto įgyvendinimo

vietos ir sąlygų be rašytinio NMA sutikimo, neparduosite ir kitaip neperleisite kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai 5 metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo datos; investicijos atitiks aplinkos apsau-

gos ir ES darbo saugos reikalavimus.

Asmeninio archyvo nuotr.

tik svarstymo metas. Ūkininkas jau kelerius metus naudojasi pagal priemonę suteikiama parama ir galvoja, ar pratęsti savo dalyvavimą ketvirtiesiems metams. Per trejus metus ūkininkas įsigijo diskus žemei purenti ir mėšlo krautuvą. „Priemonė išties gera, tai geras paskatinimas. Ūkis nėra didelis, bet darbas tikrai spartesnis. Štai, pavyzdžiui, diskai, kuriuos nusipirkau. Dabar darbo sumažėjo trigubai“, – sako M.Venskutonis.

Apibendrindama „Pusiau natūrinio ūkininkavimo“ priemonę NMA vyriausioji specialistė J.Gudonė dar kartą primena, kaipgi atrodo visas dalyvavimo priemonėje procesas: „Iš pradžių pildoma paraiška. NMA ją patvirtinus, pareiškėjas kasmet gauna po 5179 litus. Po trejų metų, per kuriuos priemonė įgyvendinama, ūkininkas teikia mokėjimo prašymą. Jį patvirtinus, gauna paramą ketvirtiesiems, o šiems pasibaigus teikia dar vieną mokėjimo prašymą ir gauna paramą penktiesiems metams. Jei ūkininkas neatsisako paramos pirma laiko, jo įsipareigojimai baigiasi su paskutinės išmokos diena, tačiau su programos įgyvendinimu susiję dokumentai turi būti saugomi mažiausiai 10 metų nuo paramos patvirtinimo datos.“ Paraiškos priimamos NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose. Paramos paraiškos turi būti įteikiamos pareiškėjo asmeniškai arba per įgaliotą asmenį. PR

Paraiškų teikimo metas Šiemet paraiškos gauti paramą pagal kaimo plėtros programos priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ renkamos nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 31 d. Su reikalavimais paraiškai, taip pat jos pildymo forma, įgyvendinimo taisyklėmis, aktualiais teisės aktais galima susipažinti NMA svetainėje www.nma.lt.

8

birželio 27–liepos 3, 2013

miestas

Dar vie­nas mūšis dėl Pi­lies gatvės Mies­to vald­žia nuo lie­pos 1 d. dalį Pi­lies gatvės pre­ky­bi­ninkų ke­ti­na iš­kel­din­ti į kitą vietą, nes šie da­bar užs­to­ja par­duo­ tu­vių ir res­to­ranų vit­ri­nas. Taip pat esą su­lau­kia­ma gy­ven­tojų skundų. Ta­čiau pre­ky­bi­nin­kai su tuo ne­no­ri su­tik­ti.

Ru­gilė Ere­mi­naitė r.ereminaite@diena.lt

Ne­no­ri prie Auš­ros vartų

Gy­ny­ba: Pi­lies gatvės pre­kiau­to­jai tvir­ti­na, kad ar­chi­tektū­ros pa­mink­lus jie užs­to­ja ne dau­giau nei gatvė­je

įsikūrę res­to­ra­nai.

Ru­gilės Ere­mi­naitės nuo­tr.

Pi­lies gatvės pra­džio­je be­si­dar­buo­ jan­tys ir įvai­riau­sius nie­ku­čius bei su­ve­ny­rus par­da­vinė­jan­tys pre­ky­ bi­nin­kai bai­mi­na­si, kad jų pra­gy­ ve­ni­mo šal­ti­nis grei­tai ga­li iš­sek­ti. „Vi­si ra­šo skun­dus, kad mes užs­to­ja­me par­duo­tu­ves, o juk mes nuo­mo­ja­me sa­vo vie­tas, kaip ir jie nuo­mo­ja. Kodėl jie tu­ri būti ge­res­ ni, o mes – blo­ges­ni? Mūsų at­sto­ vas ruo­šia­si ei­ti pas merą aiš­kin­tis, ta­čiau kol kas mūsų nie­kas neiš­ gir­do“, – pik­ti­no­si vie­no iš kioskų par­davė­ja, bet griež­tai, kaip ir ki­ti pre­ky­bi­nin­kai, at­si­sakė būti įvar­ dy­ta ar nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti.

Par­davė­ja ti­ki­no, kad juos no­ri­ma išgrūs­ti į M.Dauk­šos gatvę, už Auš­ ros vartų, kur ne­va vi­siš­kai ne­būtų pre­ky­bos. „Aš esu par­davė­ja, tad ma­no šei­mi­ninkė manęs ne­galės iš­ lai­ky­ti, nes ten pre­ky­bos ne­bus ir aš turė­siu ei­ti į dar­bo biržą“, – guodė­ si ne­pri­sis­ta­čiu­si mo­te­ris. Įžvel­gia su­si­do­ro­jimą

„Pa­si­ro­do, 28 d. yra skel­bia­mas kon­kur­sas. Ši vie­ta bus iš­nuo­mo­ta fir­mai, ku­ri ir tvar­kys vi­sus rei­ka­lus, – ką norės ta fir­ma, tą ir priims pre­ kiau­ti“, – guodė­si ki­ta pre­kiau­to­ja.

Pa­sak jos, sa­vi­val­dybė­je įvy­ ko po­sėdis, į kurį bu­vo pa­kvies­ti ir Pi­lies gatvės pre­ky­bi­nin­kai, bet jų nuo­monės bei skundų nie­kas ne­si­ stengė išk­lau­sy­ti. „Mes at­seit užs­to­ja­me ar­chi­ tektū­ros pa­mink­lus, o šios ka­vinės su rek­la­mi­niais skėčiais neužs­to­ja?

Jie vi­sus ša­li­gat­vius uži­ma, o mes tik du met­rus“, – sakė pre­kiau­to­ja.

Ji teigė, kad pre­ky­bi­ninkų kios­kai čia sto­vi daug metų ir čia įsikū­ru­ sios par­duo­tuvės turė­jo ži­no­ti, ko­ kio­mis sąly­go­mis dirbs.

Pre­kiau­to­jai pik­ti­na­si, kad jiems mies­to vald­žia ne tik ne­pa­tei­kia rimtų ar­gu­mentų, bet net ne­ban­ do ieš­ko­ti komp­ro­mi­so. „Ne­pa­sa­ko, kas jiems ne­pa­tin­ka.

Ateitų, pa­sa­kytų konk­re­čiai. Gal prekės ne­pa­tin­ka? Gal ne­pa­tin­ka, kaip iš­sidėstę esa­me? Paaiš­kintų žmonėms ir jie su­si­tvar­kytų, juk duotų griežtą įsa­kymą ir vi­si klau­ sytų“, – ti­ki­no pa­šne­kovė.

Da­lis pre­kiau­tojų ramūs

„Ne­no­riu nie­ko pir­ma lai­ko kalbė­ ti, nes vi­sa­da rei­kia kalbė­ti tu­rint prie­žastį, kai kas nors konk­re­čiai ži­no­ma. Aš tiks­lių ži­nių dar ne­tu­ riu“, – kalbė­jo kiek to­liau nuo Pi­ lies gatvės pra­džios pre­kiau­jan­ tis ir lai­ki­nai pa­rei­gas ei­nan­tis šios gatvės pre­kiau­tojų aso­cia­ci­jos pir­ mi­nin­kas An­ta­nas Ra­dze­vi­čius.

Jis įsi­ti­kinęs, kad ant­ra­ja­me Pi­ lies gatvės ruo­že po dau­gia­bu­čio skliau­tais įsikūrę pre­kiau­to­jai nie­

kur ne­bus kel­di­na­mi, nes sa­vi­val­ dybė to­kių tei­sių ne­tu­ri. „Daug metų ko­vo­jo­me ir siekė­me sa­vo tei­sių, tu­ri­me me­ro pa­tvir­ti­ nimą, kad tai pri­va­ti val­da. Tu­ri­me raš­tišką su­si­ta­rimą su na­mo gy­ven­ to­jais – jie mums iš­davė lei­dimą čia dirb­ti“, – pa­sa­ko­jo vy­ras.

Jis pri­dūrė, kad ban­dy­ta ir juos iš­kel­din­ti ne kartą, ta­čiau tam pa­ si­prie­ši­no pa­tys na­mo gy­ven­to­jai. „Jiems daug pa­vo­jin­giau būtų, jei mūsų vie­to­je įsi­kurtų res­to­ra­nai bei ka­vinės ir te­ra­so­se nuo­lat bū­ tų gir­tuok­liau­ja­ma. Taip pat bu­vo ban­do­ma įgy­ven­din­ti kitą pro­jektą – įstik­lin­ti šią erdvę, ta­čiau gy­ven­ to­jai taip pat ne­lei­do, nes tai su­ kurtų di­delį šil­dy­mo sis­te­mos dis­ ba­lansą, o tai būtų nuo­sto­lin­ga“, – aiš­ki­no pre­kiau­tojų at­sto­vas.

Dėl be­si­pik­ti­nan­čių pre­kiau­tojų, įsikū­ru­sių gatvės pra­džio­je, A.Ra­ dze­vi­čius lai­ko­si griež­tos nuo­ monės – esą jie tik gąsdi­na li­ku­ sius pre­ky­bi­nin­kus, nes tai su­si­ję tik su jais pa­čiais.

Mes, at­seit, užs­to­ja­me ar­chi­tektū­ros pa­mink­lus, o šios ka­vinės su rek­la­mi­niais skėčiais neužs­to­ja?

Tu­ri savų ar­gu­mentų

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybė tvir­ti­na, kad iš tiesų pre­kiau­to­jus nu­spręsta iš­kel­din­ti dėl nuo­la­ti­nių Pi­lies gatvės pa­statų sa­vi­ninkų skundų. Taip pat dėl Kultū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to rei­ka­la­vi­mo. Be to, Pi­lies gatvės pra­ džio­je tu­ri būti įreng­ti dvi­ra­čių nuo­ mos ter­mi­na­lai.

Spren­di­mas bu­vo priim­tas dar šių metų bir­že­lio 19 d. Ta­da po­ sėdy­je da­ly­va­vo ir Pi­lies gatvės pre­kiau­to­jai. „Posė­dy­je pre­ky­bi­ nin­kai bu­vo su­pa­žin­din­ti su pre­ ky­bos tau­to­dailės ga­mi­niais Auš­ ros Vartų ir M.Dauk­š os gat­v ių san­kry­žo­je pre­ky­bos vietų išdės­ ty­m o sche­m a“, – aiš­k i­n o Vil­ niaus mies­to Vers­lo or­ga­ni­za­vi­mo ir lei­dimų po­sky­rio vedė­ja Vir­gi­ na Ski­rienė.

Pa­sak jos, pre­kiau­to­jai yra apie viską in­for­muo­ti, kaip ir apie iš­kel­ di­nimą, ku­ris nu­ma­to­mas jau lie­ pos 1 d. „Anks­čiau pre­kiau­to­jams bu­vo pa­si­ūly­ta pre­kiau­ti Ty­mo kvar­ta­le. Taip pat pa­brėžia­me, kad Pi­lies gatvė­je pre­kiau­jan­tys as­me­ nys nėra laimėję vie­šo­jo kon­kur­so pre­kiau­ti Pi­lies gatvė­je“, – tvir­ti­ no sa­vi­val­dybės spe­cia­listė.

Sa­vi­val­dybės at­sto­vai yra įsi­ti­ kinę, kad prie Auš­ros vartų pre­ kiau­sian­tys as­me­nys fi­nan­siš­kai ne­nu­kentės, nes ten taip pat di­de­ lis tu­ristų srau­tas.

9

birželio 27–liepos 3, 2013

miestietis diena.lt/naujienos/miestas

Jau ke­le­rius me­tus Vil­niaus mo­ky­to­jų na­mų kie­me­ly­je ren­gia­mas blu­sų tur­gus ta­po neat­ sie­ja­ma sek­ma­die­ ni­ne va­sa­ros tra­ di­ci­ja vil­nie­čiams.

Viena jų – Eglė Skre­biš­ky­tė.

Pa­tir­tis: pa­sak Eg­lės, kai pa­gy­ve­ni to­li nuo Lie­tu­vos, ki­tos ša­lies rit­

mu ir grįž­ti, kur kas ge­riau ver­ti­ni sa­vą kraš­tą. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Vil­nie­tė, ku­ri my­li Vil­nių ir Lie­tu­vą Ag­nė Klim­čiaus­kai­tė

vyks­tan­tį blus­tur­gį ir pa­ma­niau, ko­dėl gi čia ne­pa­siū­lius lė­lių.

Čia pre­kiau­ja­ma, per­ka­ma, de­ ra­ma­si, bend­rau­ja­ma, sma­giai lei­džia­mas lai­kas – ver­da gy­ve­ ni­mas. „Vil­niaus die­nos“ dė­me­ sį šia­me blu­sų tur­gu­je pa­trau­ kė iš vi­sų pre­kys­ta­lių, nu­krau­tų sen­daik­čiais, rank­dar­biais, dra­ bu­žiais, kny­go­mis ir kt., iš­si­ski­ rian­tis po­rce­lia­ni­nių pre­ci­ziš­kai pa­ga­min­tų se­no­vi­nių lė­lių kam­ pe­lis. Su jo šei­mi­nin­ke E.Skre­biš­ ky­te siū­lo­me su­si­pa­žin­ti ir sa­vo skai­ty­to­jams.

– Ar vil­nie­čiai do­mi­si jo­mis?

– Dar ne­ži­nau. Aš pir­mą kar­ tą blus­tur­gy­je, nie­ka­da ne­te­ko ko nors pa­na­šaus da­ry­ti.

a.klimciauskaite@diena.lt

– Ma­to­me, kad jū­sų siū­lo­mo­ je ko­lek­ci­jo­je – ir lė­lės dvy­niai.

Ne­si­no­rė­tų su bro­liu po dvy­nį ir pa­si­lik­ti?

– Pa­kal­bė­jo­me, kad ne­ga­li­me pa­ tys vis­ko lai­ky­ti, kad te­gu lė­lė­mis džiau­gia­si ir ki­ti. Juo­lab kad ma­ ma la­bai mėg­da­vo vi­siems teik­ti

Pir­mą mė­ne­sį grį­žus į Lie­tu­ vą bu­vo keis­ ta, ne­jau­ku. Šyp­sai­si, o ki­ ti žiū­ri, lyg tau kas nors bū­tų ne­ge­rai.

– Blus­tur­gis tik­riau­siai dar ne­ ma­tė tiek se­no­vi­nių lė­lių vie­ no­je vie­to­je. Iš kur jos at­ke­ lia­vo?

– Tai – ma­no a. a. ma­mos lė­ lių ko­lek­ci­ja. Su sa­vo bro­liu dvy­ niu il­gai gal­vo­jo­me, svars­tė­me ir nu­ta­rė­me ją par­duo­ti. Lė­lės bu­vo pirk­tos ne­nau­jos – ma­ma jas su­ si­rin­ko iš įvai­rių ant­rų ran­kų par­ duo­tu­vių. Jos il­gai gu­lė­jo pa­mirš­ tos, o kai atė­jo lai­kas mums keis­ti gy­ve­na­mą­sias vie­tas, atė­jo lai­kas išei­ti ir lė­lėms.

Man vi­sos jos tu­rin­čios sa­vo is­ to­ri­ją – žiū­ri į jų vei­dus ir gal­vo­ji, kad tu­rė­tų ką pa­sa­ky­ti. Iš ko­lek­ci­ jos nu­spren­dė­me pa­si­lik­ti tris lė­ les – bo­bu­tę, die­du­ką ir nykš­tu­ką, ku­rie mums at­ro­do la­bai mie­li, tu­ rin­tys ge­rą au­rą, o li­ku­sias iš­leis­ ti į ki­tus na­mus. Ži­no­ma, ne­sa­kau, kad ki­tų lė­lių au­ra pra­stes­nė. Su­ ži­no­jau apie Mo­ky­to­jų na­muo­se

do­va­nas. Ji bu­vo me­ni­nin­kė, do­va­ no­da­vo ir sa­vo pa­veiks­lus. Jai ap­ skri­tai do­va­no­ti bu­vo džiaugs­mas – pa­da­ro, tu­ri ir do­va­no­ja.

Ma­ma bu­vo bai­gu­si ta­py­bą, la­ bai gra­žiai ta­py­da­vo po­rtre­tus, pa­sku­ti­niai­siais me­tais pa­su­ko į flo­ris­ti­ką ir kur­da­vo iš gė­lių. To­kie dar­bai, kad ana­lo­gų ne­su ma­čiu­ si: pa­veiks­lai iš gė­lių, au­ga­lų, su­ lie­ti su ta­py­ba.

– Ar jūs pa­ti ką nors ko­lek­cio­ nuo­ja­te?

– Ne. Man ko­lek­cio­na­vi­mas – dul­kių rin­ki­mas, nes ma­no na­mai – mi­ni­ma­lis­ti­niai: yra vis­ko, ko rei­kia, ir nie­ko dau­giau. Ži­no­ma, ke­le­tas su­ve­ny­rų, ke­le­tas bran­gių at­si­mi­ni­mų, bet sten­giuo­si neapk­rau­ti na­mų.

– Ko­kie jū­sų po­mė­giai?

– Mo­to­cik­lai, šu­nys, ma­ši­nos.

– Kuo už­sii­ma­te gy­ve­ni­me?

– Dir­bu Vil­niaus tu­riz­mo in­for­ ma­ci­jos cent­re. Tai­gi pa­si­tin­ku į sos­ti­nę at­vy­ku­sius tu­ris­tus, ku­rie ieš­ko in­for­ma­ci­jos, ir ją su­tei­kiu.

– Kas la­biau­siai rū­pi tu­ris­tams Vil­niu­je?

– Daž­niau­sias klau­si­mas – ką čia pa­ma­ty­ti? Tai gal­būt keis­ta lie­ tu­viams, ku­rie ne­re­tai prieš vyk­ da­mi kur nors jau ži­no, pla­nuo­ ja, kur eis, ką veiks, ką pa­ma­tys. Įvai­riau­sių si­tua­ci­jų nu­tin­ka tu­ ris­tams. Pa­vyz­džiui, atei­na pra­ šy­ti pa­gal­bos – sa­ko, kad ne­tu­ri kur gy­ven­ti, nes at­va­žia­vo se­zo­no me­tu į ko­kį nors ren­gi­nį, nė vie­nam vieš­bu­ty ne­ran­da lais­vos vie­tos, o nak­vy­nės na­mų ne­no­ri. Ačiū Die­ vui, pa­čiai dar ne­te­ko pas sa­ve priim­ti – pa­vyks­ta ras­ti išei­tį.

– Esa­te vil­nie­tė, ku­ri my­li Vil­ nių?

– Taip. Vil­nie­tė, ku­ri my­li Vil­nių ir Lie­tu­vą. Be­veik pen­ke­rius me­tus gy­ve­nau Ai­ri­jo­je, bet grį­žau į Vil­ nių. Pa­siil­gau na­mų.

– Ko­kį Vil­nių re­gi­te po emig­ ra­ci­jos?

– La­bai ge­rą ir gra­žų, kaip ir ap­ skri­tai Lie­tu­vą. Kai pa­gy­ve­ni to­li nuo Lie­tu­vos, pa­gy­ve­ni ki­tos ša­lies rit­mu ir grįž­ti, kur kas ge­riau ver­ ti­ni sa­vą kraš­tą.

Esu gam­tos vai­kas ir la­bai džiau­giuo­si, kad Vil­nius pil­nas ža­lu­mos, be to, pa­sii­mu šu­nį, sė­du į ma­ši­ną ir už pen­kio­li­kos mi­nu­čių esu miš­ke, kur stir­nos ir brie­džiai laks­to. Ne­ži­nau, ko­kio­je ki­to­je Eu­ ro­pos sos­ti­nė­je tai bū­tų įma­no­ma, ga­lė­tum sau tai leis­ti.

– Jau ne­bai­do ir, sa­ko­ma, nuo­ lat pa­niu­rę tau­tie­čių vei­dai?

– Pir­mą mė­ne­sį grį­žus į Lie­tu­vą bu­vo keis­ta, ne­jau­ku. Šyp­sai­si, o ki­ti žiū­ri, lyg tau kas nors bū­tų ne­ ge­rai. Taip pat ele­men­ta­raus man­ da­gu­mo sto­ka. Bet pri­pran­ti.

– Sa­vo atei­tį esa­te tvir­tai nu­ spren­du­si kur­ti Lie­tu­vo­je?

– Tik­rai taip. Vil­niu­je, kur gi­miau ir užau­gau.

10

birželio 27–liepos 3, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Apie ma­das ir ar­ma­ge­do­ną

Ignas Jačauskas

S

u bi­čiu­liais dis­ku­ta­vo­me, be ko da­ bar ne­ga­li­ma va­din­tis tik­ru mies­ tie­č iu. Pa­v yz­d žiui, ne­si vi­siš­kai nor­ma­lus, jei ne­b ė­g io­ji ma­ra­to­ nų, ne­si­mai­t i­n i eko­lo­g iš­kai, ne­prak­t i­k uo­ ji tai­či ar jo­gos ir per šven­tes ne­lei­di į dan­ gų ki­niš­k ų ži­bin­tų. Bet svar­biau­sia – jei ne­ lie­ji ap­mau­do dėl vie­šo­jo trans­por­to re­for­ mos. Tai­g i, se­kant tink­la­raš­ti­nin­k ų, po­li­ti­ kų kal­bas, so­cia­l i­nių tink­lų te­mas, nost­ra­ da­mai, ma­jai ir ki­t i apo­ka­l ip­sių pra­na­šai tu­rė­tų slėp­tis, nes da­bar kiek­vie­nas ži­no – pa­sau­l io pa­bai­ga Vil­niu­je stuk­te­lės jau lie­ pos 1-ąją.

Nost­ra­da­mai, ma­jai ir ki­ti apo­ka­lip­sių pra­na­šai tu­rė­tų slėp­tis, nes da­bar kiek­vie­nas ži­no – pa­sau­lio pa­bai­ga Vil­ niu­je stuk­te­lės lie­pos 1-ąją.

Tik­rai, pa­ma­ty­sit: su­pa­ni­ka­vę pen­si­nin­kai, įli­pę į grei­tuo­sius au­to­bu­sus, pra­va­žiuos vi­ sų po­l ik­l i­n i­k ų sto­te­les, tvar­ka­raš­čių neiš­ sis­t u­d i­ja­vę stu­den­tai vė­luos į pa­skai­tas, tu­ris­tai iš už­sie­nio nie­kaip ne­su­ge­bės nu­ si­pirk­t i e. bi­l ie­to, o vai­r uo­to­jai, iš­vy­dę pri­ dy­g u­sių vie­šo­jo trans­por­to juos­t ų, bū­t i­ nai įstrigs eis­mo spūs­t y­se. Aiš­k u, mie­ga­ muo­siuo­se ra­jo­nuo­se gy­ve­nan­tys vil­n ie­ čiai ap­skri­tai ne­nu­va­ž iuos į dar­bą, nes pa­ si­kei­tus marš­r u­tams ne­ž i­nos, į ku­r į au­to­ bu­są per­sės­ti.

Vi­siš­kai su­tin­ku, kad trans­por­to re­for­ma – ab­so­liu­čiai ne­to­bu­la ir vyk­do­ma ne pa­čiu ge­r iau­siu lai­ku (pir­mi­nin­ka­vi­mas ES). Ma­ ne ir­gi er­zi­na fak­tas, kad, pa­vė­la­vęs į ma­no mik­ro­ra­jo­ne sto­jan­tį au­to­bu­są, ki­to nuo šiol tu­rė­siu lauk­ti va­lan­dą, nors me­ras ir ban­ do įro­dy­t i, kad re­tai va­ž i­nė­jan­tys au­to­bu­ sai bei ke­l io­nė ke­l is kartus per­sė­dant bus kur kas pa­to­ges­nė nei iki šiol.

Bet at­skir­ti gan­dais kurs­to­mą pa­ni­ką nuo ar­g u­men­tais pa­g rįs­tos in­for­ma­ci­jos apie tai, kas iš tik­r ų­jų bus, da­ro­si neį­ma­no­ma.

Pa­vyz­d žiui, ko­dėl vi­si to­k ie tik­ri, kad, vie­ toj ke­tu­rių au­to­bu­sų marš­ru­tų Pi­lai­tė­je pa­ li­kus du ir pri­dė­jus vie­ną grei­tą­jį, vie­ti­niai su­sės ant suo­le­lio ir verks, kad cent­ras – ne­ be­pa­sie­kia­mas? Net jei au­to­bu­so ir teks pa­ lauk­ti pus­va­lan­d į, žiū­rė­k i­te op­ti­mis­tiš­kai: tu­rė­si­te gra­žaus lai­ko sto­te­lė­je pa­bend­rau­ ti su kai­my­nais, pa­skai­ty­ti kny­gą ar ga­liau­ siai su­si­pla­nuo­ti die­nos dar­bus.

O jei rim­tai – nė vie­na re­for­ma ne­bu­vo su­t ik­ta su džiaugs­mu, ki­taip ir ne­ga­l i bū­ ti. Kaip ir ši vie­šų­jų ry­šių an­t i­kam­pa­n i­ja – po­pu­l ia­r u­mu pa­si­g ir­t i ne­ga­l in­čiam me­ rui ji tu­rė­tų smog­ti dar skau­d žiau. Vie­nin­ te­lis lo­giš­kas pa­si­tei­si­ni­mas – sko­lo­se skęs­ tan­tis vie­ša­sis trans­por­tas. Ne­pai­sy­da­mas vis­ko, aš bū­čiau lin­kęs pa­lauk­t i ir tik tuo­ met kal­bė­ti. Nes jei kar­to­si­me de­šimt kar­ tų, kad ar­ma­ge­do­nas ateis, pa­ma­t y­si­te – taip ir nu­tiks.

Nuo­mo­nes, ko­men­ta­rus, dis­ku­si­jų te­mų pa­siū­ly­mus siųs­ki­te e. pa­štu nuomone@diena.lt

Savaitės interviu

„Sun­kiau­sia dip­lo­ma­ti­nė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

K

a­den­ci­ją bai­gian­tis ir va­sa­ros pa­ bai­go­je į Mask­vą grįž­tan­tis ne­pap­ ras­ta­sis ir įga­lio­ta­sis Ru­si­jos am­ ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Vla­di­mi­ras Čchik­va­dzė ti­ki­na at­ra­dęs nuo­sta­bią ša­lį ir daug drau­gų, bet kar­tu pri­pa­žįs­ta: „Iš Lie­ tu­vos iš­vyk­siu jaus­da­mas tam tik­rą nu­si­vy­ li­mą dėl neiš­nau­do­tų ga­li­my­bių.“ – Jū­sų nuo­mo­ne, ar Lie­tu­vos vi­suo­me­nė do­mi­si Ru­si­jos kul­tū­ra ir ar ge­rai ją pa­ žįs­ta? Ar jus ten­ki­na kul­tū­ri­nio bend­ra­ dar­bia­vi­mo tarp mū­sų ša­lių ly­gis?

– Rem­da­ma­sis sa­vo da­bar jau pen­ke­rių me­tų pa­tir­ti­mi ga­liu sa­ky­ti, kad Lie­tu­va ta­po sve­tin­ gais na­mais, kur sėk­min­gai ir, rei­kė­tų pri­pa­ žin­ti, su di­de­liu ma­lo­nu­mu ren­gia pa­si­ro­dy­mus Ru­si­jos kū­ry­bi­niai ko­lek­ty­vai, jau­ni ta­len­tin­gi at­li­kė­jai, įvai­rių me­no rū­šių at­sto­vai.

Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis ope­ros ir ba­le­to teat­ ras, Ru­sų dra­mos teat­ras, Vil­niaus ma­ža­sis teat­ras, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė fil­har­mo­ni­ja ir dau­ge­lis ki­tų kul­tū­ros įstai­gų to­liau plė­to­ja kon­tak­tus su ko­le­go­mis bei par­tne­riais Ru­si­ jo­je. Su di­de­liu džiaugs­mu ma­tau, kaip sėk­ min­gai bend­ra­dar­biau­ja Ru­si­jos ir Lie­tu­vos mu­zie­jai bei pa­ro­dų cent­rai. Re­gu­lia­rūs ta­ po teat­ro ir mu­zi­kos fes­ti­va­liai bei tarp­tau­ ti­niai kon­kur­sai, ku­riuo­se da­ly­vau­ja Ru­si­jos at­li­kė­jai. Ge­riau­sių Ru­si­jos mu­zi­ki­nių, me­no ir teat­ro ko­lek­ty­vų gast­ro­lės Lie­tu­vo­je su­lau­ kia nuo­la­ti­nio reik­lios, bet la­bai dė­kin­gos lie­ tu­vių pub­li­kos su­si­do­mė­ji­mo.

Rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį ir į ver­tin­gų mu­ zie­ji­nių eks­po­zi­ci­jų bei pa­ro­dų įvai­ro­vę. Pas­ ta­ruo­ju me­tu vil­nie­čiai tu­rė­jo ga­li­my­bę su­ si­pa­žin­ti su še­dev­rais iš Er­mi­ta­žo, Ru­si­jos mu­zie­jaus ir kt.

Kal­bant apie „per­kro­vi­ mą“, mes tu­ri­me pa­tar­ lę: „Kad ir kiek sa­ky­tum „chal­va“, bur­no­je nuo to sal­džiau ne­bus.“ Ne­ga­liu ne­pa­mi­nė­ti ir Ru­si­jos bei Lie­tu­vos kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jų bend­ra­dar­bia­vi­mo pro­ gra­mos, ku­ri pa­tvir­ti­na, kad tarp ati­tin­ka­mų vals­ty­bi­nių įstai­gų mū­sų ša­ly­se vyks­ta re­gu­ lia­rūs dar­bi­niai kon­tak­tai. De­ja, iki šiol nė­ra pa­si­ra­šy­tas Ru­si­jos ir Lie­tu­vos tarp­vy­riau­sy­ bi­nis su­si­ta­ri­mas dėl kul­tū­ri­nio ir moks­li­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo, ku­ris su­kur­tų bū­ti­ną tei­ si­nę ba­zę to­les­niems kul­tū­ri­niams mai­nams tarp mū­sų ša­lių.

Ru­si­jos die­nos šven­tė Vin­gio par­ke, ku­ ri šie­met Vil­niu­je įvy­ko jau vie­nuo­lik­tą kar­ tą tė­vy­nai­nių or­ga­ni­za­ci­jų ini­cia­ty­va ir re­ miant sa­vi­val­dy­bei bei Lie­tu­vos Res­pub­li­kos kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jai ir ku­ri su­rin­ko, kai ku­ riais ver­ti­ni­mais, maž­daug 50 tūkst. žmo­nių, aiš­kiai ro­do, kad Ru­si­jos kul­tū­ra do­mi­si ne tik Lie­tu­vos ru­sa­kal­biai gy­ven­to­jai. Juk ne­ga­li­ ma nu­gin­čy­ti fak­to, kad dau­gia­tūks­tan­ti­nė­je šven­tės sve­čių mi­nio­je skam­bė­jo ne tik ru­siš­ ka, bet ir lie­tu­viš­ka, taip pat len­kiš­ka, ang­ liš­ka, lat­viš­ka šne­ka.

Tu­rė­čiau pa­brėž­ti, kad Ru­si­jo­je ir­gi do­mi­ ma­si Lie­tu­vos kul­tū­ra. Sun­ku da­bar įsi­vaiz­ duo­ti mū­sų sce­nos me­ną be Ri­mo Tu­mi­no, ru­sų ki­ną be In­ge­bor­gos Dap­kū­nai­tės, Do­ na­to Ba­nio­nio, Re­gi­man­to Ado­mai­čio, Juo­ zo Bud­rai­čio ir Vla­do Bag­do­no, Mask­vos ir Sankt Pe­ter­bur­go mu­zi­ki­nį gy­ve­ni­mą be Gin­ ta­ro Rin­ke­vi­čiaus ir Juo­zo Do­mar­ko, mu­zi­ kos fes­ti­va­lius be nuo­sta­bių cho­rų ko­lek­ty­ vų iš Vil­niaus ir Kau­no pa­si­ro­dy­mų. Ga­li­ma pa­teik­ti dar dau­gy­bę pa­vyz­džių apie Lie­tu­vos me­no at­sto­vų pa­si­se­ki­mus Ru­si­jo­je.

Abi­pu­siš­ku­mas: pa­sak Ru­si­jos am­ba­sa­do­riaus Lie­tu­vo­je V.Čchik­va­dzės, iš Ru­si­jos var­

gu ar ga­li­ma ti­kė­tis di­des­nio suin­te­re­suo­tu­mo vys­ty­ti san­ty­kius, taip pat eko­no­mi­nius, nei tuo yra suin­te­re­suo­ta pa­ti Lie­tu­va. Šarūno Mažeikos / BFL nuo­tr.

Tu­rint to­kį so­li­dų pa­grin­dą abi­pu­siam dva­si­niam pra­tur­ti­ni­mui, ne­rei­kė­tų vel­tis į ideo­lo­gi­ją ir pro­pa­gan­dą, ne­rei­kė­tų ieš­ko­ti prie­šų. Svar­bu iš­sau­go­ti mū­sų ša­lių ir tau­ tų tarp­kul­tū­ri­nio dia­lo­go po­zi­ty­vią di­na­mi­ ką, ne truk­dy­ti, o ska­tin­ti ir kel­ti kul­tū­ri­nių mai­nų ko­ky­bi­nį ly­gį, at­ras­ti nau­jų ta­len­tin­ gų var­dų ir, be abe­jo, ne­si­ten­kin­ti pa­siek­tais kon­tak­tais ši­to­je sri­ty­je.

– Pas­ta­ruo­ju me­tu pa­ste­bi­mai pa­gau­sė­ jo ke­liau­jan­čių tarp Ru­si­jos ir Lie­tu­vos, tai pa­tvir­ti­na ir išau­gęs skry­džių skai­ čius. Su kuo tai ga­li bū­ti su­si­ję?

– Dau­ge­liui ru­sų Lie­tu­va ke­lia aso­cia­ci­jų su nuo­sta­bia gam­ta, ge­ru ap­tar­na­vi­mu, pui­kia vir­tu­ve, ge­ra­no­riš­kais gy­ven­to­jais, ku­rie, be to, dar ir pui­kiai mo­ka ru­siš­kai, ir ga­liau­siai pro­tin­go­mis kai­no­mis. Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­ par­ta­men­to duo­me­ni­mis, ru­sų su­si­do­mė­ji­mas Lie­tu­va to­liau nuo­lat au­ga, ir 2012 m. tu­ris­tai iš Ru­si­jos užė­mė pir­mą vie­tą pa­gal at­vy­ku­sių už­sie­nie­čių skai­čių. 2009 m. bu­vo už­fik­suo­ ta 195 401 ru­sų tu­ris­tų va­di­na­mo­ji nak­vy­nė, o 2012 m. – 568 669. Lie­tu­va iš­lie­ka vie­na pa­ trauk­liau­sių tu­riz­mui ša­lių, kur mū­sų tė­vy­nai­ niai ga­li pui­kiai pail­sė­ti, pa­si­mė­gau­ti uni­ka­ lia gam­ta ir Bal­ti­jos pa­kran­tės, Kur­šių ne­ri­jos, Drus­ki­nin­kų, Birš­to­no ir, be abe­jo, ne­pa­kar­to­ ja­mo se­no­jo Vil­niaus įžy­my­bė­mis.

– O kaip api­bū­din­tu­mė­te šian­die­nius po­li­ti­nius Ru­si­jos ir Lie­tu­vos san­ty­ kius?

– Mū­sų po­žiū­ris į dvi­ša­lių san­ty­kių su Lie­tu­ va plėt­rą bu­vo ir iš­lie­ka toks pat: Ru­si­ja pa­

si­sa­ko už konst­ruk­ty­vų bend­ra­dar­bia­vi­mą su jū­sų ša­li­mi re­mian­tis ge­ros kai­my­nys­tės ir tar­pu­sa­vio in­te­re­sų pai­sy­mo prin­ci­pais. Mes tvir­tai lai­ko­mės kur­so pa­lai­ky­ti pra­gma­tiš­ką, ne­rei­ka­lin­gos re­to­ri­kos neap­sun­kin­tą dia­lo­ gą. Tai – mū­sų prin­ci­pi­nė li­ni­ja, esant abi­pu­ siš­ku­mui, be abe­jo. Yra toks prin­ci­pas dip­lo­ ma­ti­jo­je. Abi­pu­siš­ku­mo prin­ci­pas. Šian­die­­nis Ru­si­jos ir Lie­tu­vos po­li­ti­nių san­ ty­kių ly­gis, de­ja, nie­kaip nea­ti­tin­ka tu­ri­mų ga­ li­my­bių ir lū­kes­čių. Tarp mū­sų ša­lių pa­kan­ka­ mai di­na­miš­kai, nors ir su lė­tė­ji­mo ten­den­ci­ja vys­to­si eko­no­mi­nis bend­ra­dar­bia­vi­mas, vyks­ ta pra­kti­nė są­vei­ka tarp­ži­ny­bi­niu ir tarp­re­ gio­ni­niu ly­giais. Ru­si­ja vis dar yra pa­grin­di­nė Lie­tu­vos pre­ky­bos par­tne­rė tiek pa­gal eks­por­ tą, tiek pa­gal im­por­tą. Tuo pat me­tu svar­bus su­lai­kan­tis veiks­nys plė­to­jant dvi­ša­lius ry­ šius yra su­si­kau­pu­sių pro­ble­mų krū­vis, įskai­ tant bend­rą is­to­ri­ją, ener­ge­ti­ką ir ki­tas sri­tis.

Spręs­ti to­kias pro­ble­mas pa­si­tel­kiant vien ka­ rin­gą re­to­ri­ką yra neį­ma­no­ma.

La­bai ap­gai­les­tau­ju, kad per pen­ke­rius ma­ no dar­bo Lie­tu­vo­je me­tus am­ba­sa­do­riaus po­ ste įveik­ti to­kios di­na­mi­kos ne­pa­vy­ko, kaip, be­je, ne­pa­vy­ko į pra­kti­nę plot­mę per­kel­ti pa­ ryš­kin­tų dvi­ša­lės dar­bot­var­kės klau­si­mų.

– Ko Ru­si­ja ti­ki­si iš Lie­tu­vos pir­mi­nin­ ka­vi­mo ES? Juk, ži­nia, Lie­tu­va ža­da skir­ti daug dė­me­sio par­tne­rys­tei su ry­ ti­niais kai­my­nais.

– Mes ti­ki­mės, kad ar­tė­jan­tis Lie­tu­vos pir­mi­ nin­ka­vi­mas ES bus vi­sais at­žvil­giais sėk­min­ gas. Kal­bant apie Ry­tų par­tne­rys­tės pro­gra­ mą, bū­da­ma nu­tai­ky­ta į mū­sų ar­ti­miau­sius

11

birželio 27–liepos 3, 2013

nuomonės diena.lt/naujienos/nuomonės

mi­si­ja kar­je­ro­je“ kai­my­nus ji vis la­biau pa­lie­čia Ru­si­jos in­te­ re­sus. Mes jau ne kar­tą sa­kė­me savo par­tne­ riams iš ES, kad Ry­tų par­tne­rys­tės kon­fi­gū­ra­ ci­ja ne­tu­ri prieš­ta­rau­ti Ru­si­jos ir ES bend­ros išo­ri­nio sau­gu­mo erd­vės „ke­lio že­mė­la­piui“, ku­ria­me už­fik­suo­tas su­si­ta­ri­mas dėl abi­pu­ sio re­gio­ni­nės in­teg­ra­ci­jos pro­ce­sų pri­pa­ži­ni­ mo. Šia­me kon­teks­te tam tik­rą su­si­rū­pi­ni­mą ruo­šian­tis Ry­tų par­tne­rys­tės vir­šū­nių su­si­ ti­ki­mui mums ke­lia Vil­niu­je kai ku­rių po­li­ti­ kų skel­bia­mi ra­gi­ni­mai dik­tuo­ti Ry­tų par­tne­ rys­tės tiks­li­nėms ša­lims są­ly­gas rink­tis vie­ną ar ki­tą in­teg­ra­ci­nį su­si­vie­ni­ji­mą. Re­ziu­muo­ da­mas pa­sa­ky­siu, kad ne­pra­ran­da­me vil­ties, jog Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mas ES išeis į ge­ra, o ne į blo­ga Ru­si­jos ir Lie­tu­vos san­ty­kiams.

– Kas la­biau­siai Lie­tu­vo­je do­mi­na Ru­si­ ją, o konk­re­čiau – jos vers­lą? In­ves­ti­ci­ jos, ener­ge­ti­ka, trans­por­tas?

– Kaip jau mi­nė­jau, Ru­si­jos ir Lie­tu­vos bend­ ra­dar­bia­vi­mo pre­ky­bos, eko­no­mi­kos ir in­ ves­ti­ci­jų sri­ty­se ana­li­zė, nors jų kie­ky­bi­niai ro­dik­liai ga­na įspū­din­gi, ro­do pre­ky­bos apy­ var­tos ma­žė­ji­mo ten­den­ci­ją ir ma­žė­jan­čias in­ves­ti­ci­jas iš Ru­si­jos į Lie­tu­vą.

Ne­si­gi­lin­da­mas į eko­no­mi­nių prie­žas­čių ana­li­zę, no­rė­čiau pa­mi­nė­ti, kad Ru­si­jos, ku­ ri yra Pa­sau­lio pre­ky­bos or­ga­ni­za­ci­jos na­rė, ir jos įmo­nių in­te­re­sus ati­tik­tų pa­ša­li­ni­mas iš in­ves­ti­ci­nių įsta­ty­mų kai ku­rių disk­ri­mi­na­ ci­nių ma­no ša­lies at­žvil­giu nuo­sta­tų, pa­gal ku­rias pir­mu­mas tei­kia­mas tik toms už­sie­ nio in­ves­ti­ci­joms, „ku­rios ati­tin­ka Eu­ro­pos ir na­cio­na­li­nės in­teg­ra­ci­jos kri­te­ri­jus“. Atk­ reip­ki­te dė­me­sį, kad vyks­tant veik­los ir tur­ to at­sky­ri­mo pro­ce­sui bend­ro­vė­je „Lie­tu­vos du­jos“, ku­rios ak­ci­nin­kė yra Ru­si­jos bend­ro­ vė „Gazp­rom“, taip pat bu­vo už­baig­tas san­ do­ris dėl pa­sta­ra­jai bend­ro­vei pri­klau­siu­ sių Kau­no ter­mo­fi­ka­ci­nės elekt­ri­nės ak­ci­jų par­da­vi­mo. „Me­chel“ taip pat at­si­sa­kė sa­ vo bend­ro­vės Lie­tu­vo­je. Dėl tam tik­rų prie­ žas­čių, su­si­ju­sių su to­liau vyk­do­ma „Ru­si­jos su­lai­ky­mo“ dokt­ri­na, iš Lie­tu­vos rin­kos ga­li išei­ti ir ki­ti Ru­si­jos in­ves­tuo­to­jai.

Kal­bant apie Ka­li­ning­ra­do sri­tį, ku­ri yra neat­sie­ja­ma Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos da­lis, pa­ grin­di­nė mū­sų bend­ra­dar­bia­vi­mo su Lie­tu­ va kryp­tis te­bė­ra klau­si­mai, su­si­ję su jos ap­ rū­pi­ni­mu. Dėl to mums ke­lia su­si­rū­pi­ni­mą mū­sų par­tne­rių ne­pa­si­ry­ži­mas ar­ba ne­no­ras pa­lai­ky­ti Ru­si­jos pa­siū­ly­mą plės­ti tarp­vals­ ty­bi­nes elekt­ros jung­tis mo­der­ni­zuo­jant ar­ba sta­tant elekt­ros per­da­vi­mo li­ni­jas Ka­li­ning­ ra­do sri­ties ir Lie­tu­vos pa­sie­ny­je, pro­gre­ so ne­bu­vi­mas sie­kiant abi­pu­siš­kai priim­ti­ nų su­si­ta­ri­mų svar­biau­siais klau­si­mais du­jų sri­ty­je: dėl du­jų tran­zi­to per Lie­tu­vos te­ri­to­ ri­ją į Ka­li­ning­ra­do sri­tį ga­ran­ti­jų ir są­ly­gų, po­zi­ci­jos dėl pa­sie­nio ju­dė­ji­mo ir kt.

Trans­por­to sri­ty­je aki­vaiz­džiai buk­suo­ja Ru­si­jos trans­por­to mi­nis­te­ri­jos ini­cia­ty­vos or­ga­ni­zuo­ti grei­tą­jį su­si­sie­ki­mą be su­sto­ji­mų ir pa­tik­ri­ni­mų marš­ru­tu Maskva–Kalinin­ gradas, taip pat nu­sta­ty­ti vie­no­das są­ly­gas dėl kro­vi­nių per­ve­ži­mo per Lie­tu­vos te­ri­to­ ri­ją į Klai­pė­dą ir Ka­li­ning­ra­do sri­ties uos­tus ta­ri­fų, kaip nu­ma­to su­tar­tis dėl tarp­tau­ti­nio ge­le­žin­ke­lių tran­zi­to ta­ri­fo, ku­rią yra pa­si­ra­ šiu­si ir Ru­si­ja, ir Lie­tu­va.

Taip pat no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad ener­ge­ti­ka ir trans­por­tas iš per­spek­ty­vių Ru­ si­jos bei Lie­tu­vos bend­ra­dar­bia­vi­mo kryp­čių virs­ta jo plėt­ros stab­džiu. Mū­sų ša­lims ak­ tua­li te­ma te­bė­ra eko­no­mi­kos kon­ku­ren­cin­ gu­mo di­di­ni­mas, žen­gi­mas ino­va­ci­niu plėt­ ros ke­liu. Bet ge­ros per­spek­ty­vos, api­brėž­tos 2011 m. Part­ne­rys­tės dėl mo­der­ni­za­ci­jos dek­ la­ra­ci­jo­je, kol kas ne­rea­li­zuo­ja­mos, o juk for­ muo­ja­mos pro­gra­mos ga­lė­tų pa­ska­tin­ti bend­ rus dar­bus aukš­tų­jų tech­no­lo­gi­jų ir ino­va­ci­jų sri­ty­se, įskai­tant me­di­ci­ną, bio­tech­no­lo­gi­jas, te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jas, in­for­ma­ci­nes tech­no­lo­gi­ jas, naf­tos per­dir­bi­mo pra­mo­nę, že­mės ūkį ir pan. Taip pat no­rė­čiau pa­mi­nė­ti, kad iš Ru­si­

jos var­gu ar ga­li­ma ti­kė­tis di­des­nio suin­te­re­ suo­tu­mo vys­ty­ti san­ty­kius, taip pat eko­no­mi­ nius, nei tuo yra suin­te­re­suo­ta pa­ti Lie­tu­va.

– Vie­nu kliu­vi­nių ener­ge­ti­niam bend­ra­ dar­bia­vi­mui ta­po ES tre­čia­sis ener­ge­ti­ kos pa­ke­tas. Kaip vyks­ta de­ry­bos šiuo klau­si­mu ir ar įma­no­ma ras­ti komp­ro­ mi­są?

– Ru­si­ja lai­ko­si to­kios po­zi­ci­jos, kad, skir­ tin­gai nei ki­tos ES ša­lys, pa­si­rin­ku­si griež­ čiau­sią tre­čio­jo ener­ge­ti­kos pa­ke­to va­rian­tą, Lie­tu­va jį vyk­do pa­žeis­da­ma sa­vo tarp­tau­ti­ nius įsi­pa­rei­go­ji­mus ap­sau­go­ti už­sie­nio in­ ves­ti­ci­jas ir kenk­da­ma už­sie­nio in­ves­tuo­to­jų, taip pat bend­ro­vės „Gazp­rom“, in­te­re­sams.

Be to, ne­ga­li­ma pa­mirš­ti, jog Tre­čio­jo ener­ge­ ti­kos pa­ke­to di­rek­ty­vos nu­ma­to ir ki­tas prie­ mo­nes, ku­rios po­ten­cia­liai ap­sun­ki­na Ru­si­jos in­ves­tuo­to­jų dar­bą Lie­tu­vo­je, – pa­vyz­džiui, pa­pil­do­mi rei­ka­la­vi­mai ser­ti­fi­kuo­jant per­da­ vi­mo tink­lų ope­ra­to­rius, ku­rių ka­pi­ta­le da­ly­ vau­ja už­sie­nio as­me­nys.

Ti­kė­ki­mės, vis­gi pa­vyks ras­ti išei­tis iš to­ kios su­dė­tin­gos pa­dė­ties, nors no­rė­čiau pa­ brėž­ti – Ru­si­jos in­ves­tuo­to­jų tei­sių ap­sau­ga Ru­si­jai yra vie­nas ak­tua­liau­sių dvi­ša­lės dar­ bot­var­kės klau­si­mų tiek eko­no­mi­niu, tiek po­ li­ti­niu po­žiū­riu. Ap­si­šar­vuo­ki­me kant­ry­be ir pa­ma­ty­si­me, kaip sek­sis įgy­ven­din­ti ga­na am­bi­cin­gus pro­jek­tus, skir­tus ener­ge­ti­niam sau­gu­mui už­tik­rin­ti, ku­riems, be­je, mes vi­ siš­kai ne­prieš­ta­rau­ja­me, nes, ma­no­me, jie ga­lė­tų bū­ti abi­pu­siš­kai nau­din­gi.

– Ar ga­lė­tu­me ne­to­li­mo­je atei­ty­je Lie­ tu­vo­je su­lauk­ti Ru­si­jos pre­zi­den­to ar­ba prem­je­ro?

– Pla­nuo­jant ir or­ga­ni­zuo­jant aukš­to ar­ba aukš­čiau­sio ly­gio su­si­ti­ki­mus, be ati­tin­ka­ mo po­li­ti­nio ir in­for­ma­ci­nio fo­no dvi­ša­liuo­ se san­ty­kiuo­se, yra svar­bus su­bstan­ty­vaus jų už­pil­dy­mo klau­si­mas, pa­si­ren­gi­mas pa­si­ra­šy­ ti ati­tin­ka­mą do­ku­men­tų pa­ke­tą. Tik­riau­siai su­tik­si­te, kad da­bar to­kių są­ly­gų, ma­no ma­ ny­mu, nė­ra, nors tai ne­reiš­kia, kad ne­rei­kia kruopš­čiai dirb­ti ir jų kur­ti – vys­ty­ti pra­gma­ tiš­ko dia­lo­go, siek­ti tar­pu­sa­vio pa­si­ti­kė­ji­mo, kur­ti prie­lai­dų to­kio po­bū­džio kon­tak­tams.

– Jū­sų ka­den­ci­ja Lie­tu­vo­je ei­na į pa­bai­ gą ir rugp­jū­tį iš­vyks­ta­te. Ko­kių įspū­džių ir pri­si­mi­ni­mų iš­si­ve­ši­te?

– Anks­čiau ar vė­liau vis­kam atei­na pa­bai­ ga. Tas pa­ts ga­lio­ja ir dip­lo­ma­ti­niam dar­bui.

To­kia yra jo spe­ci­fi­ka. Rugp­jū­tį su­kaks pen­ ke­ri me­tai, kai aš dir­bu Lie­tu­vo­je. Ir tu­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad tai, ko ge­ro, bu­vo sun­kiau­sia dip­lo­ma­ti­nė mi­si­ja ma­no kar­je­ro­je. Iš Lie­tu­ vos iš­vyk­siu jaus­da­mas tam tik­rą nu­si­vy­li­mą dėl neiš­nau­do­tų ga­li­my­bių, ku­rias bū­tų bu­vę ga­li­ma įgy­ven­din­ti mū­sų ša­lių gy­ven­to­jų la­ bui. Kaip svei­ko pro­to žmo­gus, iki šiol ne­ga­liu su­pras­ti, ko­dėl Lie­tu­va, tu­riu gal­vo­je ofi­cia­ lų­jį Vil­nių, dėl po­li­ti­nės kon­junk­tū­ros at­si­sa­ ko sa­vo pa­grin­di­nio ir uni­ka­laus stra­te­gi­nio pra­na­šu­mo – Eu­ro­pos tran­zi­ti­nio cent­ro Va­ karai–Rytai, Pietūs–Rytai.

Kal­bant apie „per­kro­vi­mą“, mes tu­ri­me pa­ tar­lę: „Kad ir kiek sa­ky­tum „chal­va“, bur­no­ je nuo to sal­džiau ne­bus.“ Se­niai lai­kas pe­rei­ti nuo dek­la­ra­ci­jų apie ge­rus ke­ti­ni­mus prie rea­ lių dar­bų, kad ne­bū­tų gė­da žiū­rė­ti į akis mū­ sų žmo­nėms, kad ga­lė­tu­me šva­ria są­ži­ne jiems pa­sa­ky­ti: „Taip, mes dir­bo­me jū­sų la­bui su­dė­ tin­go­mis są­ly­go­mis, bet grei­tai ga­lė­si­te rink­ ti mū­sų bend­ro dar­bo vai­sius.“ Juk po­li­ti­ka ir dip­lo­ma­ti­ja vyk­do­ma tau­tos la­bui, o ne ken­ kiant jos in­te­re­sams. Ki­ta ver­tus, at­ra­dau nuo­ sta­bią, ne­pa­kar­to­ja­mą ša­lį, tu­rė­jau daug ge­ rų drau­gų ir at­sa­kin­gai pa­reiš­kiu, kad iš vi­sos šir­dies lin­kiu Lie­tu­vai kles­tė­ji­mo, o darbš­čiai lie­tu­vių tau­tai – ge­ro­vės ir oraus gy­ve­ni­mo.

Visą interviu skaitykite portale www.diena.lt

Lietuvos užduotis – uždegti šviesą tunelio gale Julijanas Gališanskis

K

itos ES šalys galėtų kai ko pasimokyti iš Lietuvos, kuri netrukus pusmečiui perims Bendrijos vairą į savo rankas. Tokią nuomonę išreiškė aptarti pirmininkavimo prioritetų į Vilnių atvykęs antros pagal dydį Europos Parlamento frakcijos pirmininkas Hannesas Swoboda.

Vien taupyti nepakanka

Kaip suteikti europiečiams viltį ir įžiebti šviesą tunelio gale – apie tai svarstė Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso delegacija susitikimuose su Prezidente Dalia Grybauskaite, premjeru Algirdu Butkevičiumi, ministrais ir Seimo nariais.

Vilija Blinkevičiūtė

Mes ypač norėtume daugiau europinių lėšų skirti kovai su jaunimo nedarbu, ekonomikos modernizacijai ir augimui, smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti, skurdui ir socialinei atskirčiai mažinti. „Mes matome, kad kai kuriose šalyse griežtos taupymo priemonės nepadeda mažinti biudžeto deficito ar netgi didina jį dar labiau. Biudžeto konsolidacija visuomet turi būti derinama su augimu. Šiuo atveju kai ko galima pasimokyti iš Lietuvos, kalbant apie naujų darbo vietų kūrimą, naujus startapus, skaitmeninę ekonomiką“, – praėjusį ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė H.Swoboda.

Lietuva gali pasigirti esanti viena lyderių kovoje su jaunimo nedarbu – per vienus metus jis sumažėjo 3,5 proc. Lietuvoje pernai jaunimo nedarbas siekė 26,4 proc. ir buvo 3 proc. didesnis už ES vidurkį. O Graikijoje ir Ispanijoje be darbo sėdi daugiau nei pusė jaunuolių nuo 15 iki 24 metų. „Mes ypač norėtume daugiau europinių lėšų skirti kovai su jaunimo nedarbu, ekonomikos modernizacijai ir augimui, smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti, skur-

dui ir socialinei atskirčiai mažinti“, – sako Vilija Blinkevičiūtė, Europos Parlamento narė, priklausanti Socialistų ir demokratų frakcijai.

Europai reikia reformų

„Berlyne buvome susitikę su jaunosios kartos atstovais. Turime suteikti jiems galimybių, o tam mums reikalinga augimo darbotvarkė, kuri būtų paremta viešosiomis investicijomis“, – įsitikinęs H.Swoboda. „Iš Lietuvos pirmininkavimo tikimės, kad ji prisidės prie reformų proceso Europoje“, – sakė H.Swoboda ir ragino skatinti augimą, investicijas į tyrimus, skaitmeninę ekonomiką. „Priešingu atveju mūsų piliečiai pabėgs iš Europos. Labai daug žmonių jaučiasi nusivylę, nepatenkinti politika apskritai, taip pat europine politika. Turime suteikti jiems vilties ir viziją, jie turi matyti šviesą tunelio gale“, – teigė europarlamentaras. „Privalome judėti pirmyn“

Kalbėdamas apie kitus Lietuvos pirmininkavimo ES prioritetus, Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos pirmininkas pritarė, kad nors Bendrija turi ir opesnių problemų, Rytų kryptis neturi būti palikta nuošalėje. „Tvirtai palaikome visus Lietuvos pirmininkavimo ketinimus, susijusius su Vilniaus viršūnių susitikimu ir Rytų partneryste. Mano politinė grupė labai remia tą pažangą, kuri buvo pasiekta, kalbant apie Ukrainą, Gruziją, Moldaviją ir Armėniją.

Nors pastaruoju metu daugiausia dėmesio skiriama pietiniam, Viduržemio jūros, regionui, neturėtume pamiršti Rytų partnerystės stabilizavimo svarbos“, – pabrėžė H.Swoboda.

Užs. 1129521

Strategija: H.Swoboda kartu su V.Blinkevičiūte ir kitais jo vadovaujamos Europos Par-

lamento frakcijos nariais ragina ES vadovus taupant taip pat nepamiršti skatinti ekonomikos augimo, kurti naujų darbo vietų.

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

12

birželio 27–liepos 3, 2013

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Gins žmo­gaus tei­ses Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Bu­vęs Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­ nin­kas Egi­di­jus Kū­ris (nuotr.) ru­de­ nį kel­sis į Stras­bū­rą. Jis iš­rink­tas Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo (EŽTT) tei­sė­ju.

Tei­sės pro­fe­so­riaus E.Kū­rio kan­di­ da­tū­rai pri­ta­rė Eu­ro­pos Ta­ry­bos Par­ la­men­ti­nė Asamb­lė­ja. Jai, kaip pri­ klau­so pa­gal nuo­sta­tus, Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė bu­vo pa­tei­ku­si tris kan­di­da­tū­ras. Be E.Kū­rio, dirb­ti EŽTT dar pre­ten­da­vo Jung­ti­nių Tau­ tų vys­ty­mo pro­gra­mos at­sto­vė Lie­ tu­vo­je, prie­globs­čio tei­sės eks­per­tė Ly­ra Ja­ku­le­vi­čie­nė ir ad­vo­ka­tas, pro­ fe­so­rius Ig­nas Vė­gė­lė.

Už E.Kū­rį bal­sa­vo 106 asamb­ lė­jos na­riai, už L.Ja­ku­le­vi­čie­nę – 41, už I.Vė­gė­lę – 14. Šią ži­nią pa­ts E.Kū­ris ko­men­ta­vo san­tū­riai, ta­ čiau ne­slė­pė ti­kė­ję­sis sėk­mės. „Kiek­vie­nas, ku­ris da­ly­vau­ja rin­ ki­muo­se, ga­li ti­kė­tis ir pa­lan­kaus re­zul­ta­to. Pers­va­ra ge­ra, bet ji pri­ klau­so nuo tų, ku­rie bal­sa­vo. Nie­ ko konk­re­tes­nio dar ne­ga­liu pa­sa­ ky­ti, leis­kit man pa­čiam pri­pras­ti prie ši­tos nau­jie­nos“, – sa­kė bū­si­ ma­sis EŽTT tei­sė­jas.

E.Kū­rio ka­den­ci­ja Eu­ro­pos žmo­ gaus tei­sių kon­ven­ci­jos pa­žei­di­mus nag­ri­nė­jan­čia­me Stras­bū­ro teis­me

truks de­vy­ne­rius me­tus. Tei­sė­jas lapk­ri­čio 1 d. po­ste pa­keis da­bar­ti­ nę Lie­tu­vos at­sto­vę Da­nu­tę Jo­čie­nę, jos ka­den­ci­ja baig­sis spa­lio 31-ąją.

E.Kū­rio tei­gi­mu, nors mū­sų ša­ lies pi­lie­čių skun­dų prieš Lie­tu­vą ne­trūks­ta, pa­dė­tis nė­ra to­kia blo­ ga, kaip ga­li at­ro­dy­ti. „Yra vals­ty­bių, ku­rio­se tų nu­si­ žen­gi­mų yra daug dau­giau. Jei­gu pa­ žiū­rė­si­te sta­tis­ti­ką, ku­ri yra teis­mo tink­la­la­py­je, pa­ma­ty­si­te, kad nu­si­ žen­gi­mų la­bai daug ir tarp jų – la­bai rim­tų kon­ven­ci­jos pa­žei­di­mų. Lie­ tu­va tik­rai neiš­sis­ki­ria kaip di­džiau­ sia pa­žei­dė­ja. Jei­gu kal­bė­sim ne apie pro­ble­mas, bet apie tai, ką teis­mas yra nu­spren­dęs, tai pa­žei­di­mų fik­ suo­ta daug ma­žiau, pa­ly­gin­ti su kai ku­rio­mis pa­na­šaus dy­džio vals­ty­bė­ mis“, – tei­gė pro­fe­so­rius.

Iš Vals­ty­bi­nės li­go­ nių ka­sos pi­ni­gų ne­gau­nan­tys sos­ti­ nės San­ta­riš­kių kli­ ni­kų me­di­kai bei li­ go­ni­nės per­so­na­las ver­čia­mi ei­ti ne­ mo­ka­mų ato­sto­ gų ir svars­to, ar pa­ sek­ti ko­le­gų pa­vyz­ džiu skelb­ti strei­ką.

Nu­si­vy­lę: me­di­kai jau ne­be­ti­ki val­džios pa­ža­dais pro­ble­mas iš­spręs­

ti iki lie­pos ir tei­gia, kad strei­ko ga­li­my­bė yra la­bai rea­li.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Strei­ką skelbs ir San­ta­riš­kės?

Ag­nė Klim­čiaus­kai­tė a.klimciauskaite@diena.lt

Rin­ko­si ma­žes­nę blo­gy­bę

Si­tua­ci­ja, kai dar ge­gu­žę li­go­ni­nė bu­vo pri­vers­ta pri­myg­ti­nai pra­šy­ti dar­buo­to­jus ei­ti ne­mo­ka­mų ato­ sto­gų nuo ke­lių die­nų iki po­ros sa­ vai­čių, su­si­klos­tė dėl Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos vė­la­vi­mo at­si­skai­ty­ ti už jau su­teik­tas pa­slau­gas.

Me­di­kai sa­ko rin­kę­si ma­žes­nę blo­gy­bę – ki­tas pa­siū­ly­mas bu­vo ma­žin­ti at­ly­gi­ni­mus, ta­čiau su są­ ly­ga, kad toks su­si­ta­ri­mas ga­lios iki lie­pos mė­ne­sio. Iki lie­pos li­ko vos ke­lios die­nos, ta­čiau po­zi­ty­vaus po­stū­mio de­ry­bo­se su mi­nis­te­ri­ja ir Li­go­nių ka­sa vis dar nė­ra. „Si­tua­ci­ja ne­si­kei­čia. Vy­riau­ sy­bė to­liau ne­duo­da pi­ni­gų, San­ ta­riš­kių kli­ni­kų va­do­vams, kaip baus­mė už blo­gą dar­bą, su­ma­žin­ti prie­dai. Kaip yra da­bar, pa­sta­rą­ sias ke­lias sa­vai­tes ne­ži­nau, ati­to­ lau nuo rei­ka­lų, ta­čiau taip bu­vo.

To­liau ei­na­me ne­mo­ka­mų ato­sto­ gų iki dvie­jų sa­vai­čių, ir mums, me­di­kams, tai yra iš­gy­ve­ni­mo bū­ das. Ma­nau, kad, de­ja, ši si­tua­ci­ja už­si­tęs ir pra­si­dė­jus lie­pai“, – tei­ gė San­ta­riš­kių kli­ni­kų pro­kto­lo­gas do­cen­tas ir bu­vęs San­ta­riš­kių gy­ dy­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos va­do­ vas Pau­lius Že­roms­kas.

Ge­rų nau­jie­nų me­di­kams ne­ga­li pra­neš­ti ir nau­jo­ji San­ta­riš­kių gy­ dy­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos va­do­ vė Bo­že­na Mar­ke­vič. „Šian­dien dar ne­sa­me ga­vę sko­ los už su­teik­tas pa­slau­gas su­mo­ kė­ji­mo iš Li­go­nių ka­sos. Mums bu­vo pa­siū­ly­ta nei­ti ne­mo­ka­mų ato­sto­gų ir ma­žin­tis at­ly­gi­ni­mus.

Bet da­ro­me vis­ką, kad tik ne­rei­ kė­tų ma­žin­ti at­ly­gi­ni­mų, nes jei su­ma­žin­si­me, klau­si­mas, ka­da jie

bus pa­kel­ti, jei ap­skri­tai bus. Tai­ gi pa­si­rink­tos ne­mo­ka­mos ato­sto­ gos, bet at­ly­gi­ni­mai kol kas ne­kar­ po­mi. Ta­čiau da­bar­ti­nė pa­dė­tis la­bai ne­sta­bi­li. Tie­siog lau­kia­me lie­pos pra­džios, kai bus svars­to­ ma dėl fi­nan­sa­vi­mo, ir bus vis­kas aiš­ku“, – sa­kė B.Mar­ke­vič.

26 mln. li­tų rei­kia, kad bū­tų su­mo­kė­ti at­ly­gi­ni­mai San­ta­riš­ kių dar­buo­to­jams.

Jau­čia­si val­džios mu­ša­mi

Praė­ju­sią sa­vai­tę su­si­ti­ki­me su opo­zi­ci­ne kon­ser­va­to­rių frak­ ci­ja svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ ras Vy­te­nis Po­vi­las And­riu­kai­tis, kal­bė­da­mas apie svei­ka­tos sis­te­ mos fi­nan­sa­vi­mą ir apie tai, kad jo di­din­ti sku­bo­tai ne­ga­li­ma, už­ si­mi­nė, jog ne­mo­ka­mos ato­sto­gos San­ta­riš­kių kli­ni­ko­se – jo­kia nau­ jie­na. Esą ši pro­ble­ma vel­ka­si jau ket­ve­rius me­tus.

Ta­čiau šiam tei­gi­niui P.Že­roms­ kas prieš­ta­rau­ja. „Kad ei­na­me ne­ mo­ka­mų ato­sto­gų jau ket­ve­rius me­tus, ne­tie­sa. Mi­nist­ras, ma­tyt, blo­gai in­for­muo­tas, to­dėl taip ir pa­sa­kė. Ne­mo­ka­mų ato­sto­gų ėjo­me tik 2009 m., įsi­vy­ra­vus eko­no­mi­nei kri­zei, su­ti­ko­me lai­ki­nai – pus­me­ tį – su­si­ma­žin­ti at­ly­gi­ni­mus. Vė­ liau at­ly­gi­ni­mai pa­di­dė­jo, ku­rį lai­ką vis­kas bu­vo ge­rai. Da­bar pa­ge­rė­ji­ mo ne­nu­ma­to­ma“, – tvir­ti­no San­ ta­riš­kių kli­ni­kų pro­kto­lo­gas.

Jis ste­bi­si val­džios ne­veik­lu­mu, dėl ku­rio šio­je si­tua­ci­jo­je la­biau nei me­di­kai ken­čia pa­cien­tai, pa­ gal­bos su­lau­kian­tys pa­vė­luo­tai ar­

ba jos iš­vis ne­su­lau­kian­tys. „Toks val­džios po­žiū­ris į me­di­kus ky­la dėl to, kas vi­suo­me­nė­je su­for­muo­ ta apie mus, dėl nei­gia­mos nuo­ mo­nės – mes ne­po­pu­lia­rūs, pa­lai­ ky­mo ne­su­lau­kian­tys, ko­rum­puo­ti ir pan., va­di­na­si, mus ga­li­ma muš­ ti“, – pri­dū­rė P.Že­roms­kas.

Ko­le­gos ima­si veiks­mų

Svars­ty­ti, ko­kie bus pa­da­ri­niai, jei pro­ble­mos iki ža­dė­to ter­mi­no ne­bus iš­spręs­tos, kal­bin­ti me­di­ kai ne­si­ryž­ta. „Ne­mo­ka­mos ato­sto­gos yra kaip ir drau­džia­mos, ne­tei­sė­tos, ta­čiau jei rei­kė­tų kar­py­ti at­ly­gi­ni­mus, nuo­sto­lių bū­tų ge­ro­kai dau­giau – rei­kė­tų ab­so­liu­čiai vi­siems su­da­ ry­ti nau­jas su­tar­tis, ne­su­ti­ku­sius su jo­mis at­leis­ti. Tai reikš­tų, kad tie­siog ne­tek­tu­me ge­rų spe­cia­lis­ tų, ku­rių net nė­ra kuo pa­keis­ti“, – sa­kė B.Mar­ke­vič.

Anot San­ta­riš­kių gy­dy­to­jų pro­ fe­si­nės są­jun­gos va­do­vės, bent kol kas ne­ke­ti­na­ma pa­sek­ti ko­ le­gų pa­vyz­džiu – ne­su­lauk­da­mi vė­luo­jan­čių at­ly­gi­ni­mų Vil­niaus pri­klau­so­my­bės li­gų cent­ro dar­ buo­to­jai lie­pos 4 d. ke­ti­na su­reng­ ti įspė­ja­mą­jį dvie­jų va­lan­dų strei­ ką, o lie­pos 11-ąją – pra­dė­ti tik­rą strei­ką. „Tam, kad bū­tų su­grą­žin­ti at­ ly­gi­ni­mai Prik­lau­so­my­bės li­gų cent­re, rei­kia iki mi­li­jo­no li­tų, o San­ta­riš­kėms – 26 mln. li­tų. Tai kur leng­viau ant bal­to žir­go at­ jo­ti? Tur­būt į Prik­lau­so­my­bės li­ gų cent­rą. Ta­čiau prin­ci­pas vi­ sur tas pa­ts – ne vie­nos li­go­ni­nės tai bė­da. Ma­nau, kad San­ta­riš­ kė­se strei­ko ti­ki­my­bė ga­na rea­ li. Tik rei­kia, kad kas nors vė­lia­vą pa­kel­tų“, – drą­siau dės­tė P.Že­ roms­kas.

13

birželio 27–liepos 3, 2013

lietuva

Meno nauda švietimo ir sveikatos srityse Žvilgsnis į žmogų, siekis keisti požiūrį, bendradarbiauti, gydyti žmogaus mintis, visa tai apgaubiant kūrybiškumo aura. Į tai, pasitelkdami skirtingas sritis – kultūrą, švietimą ir sveikatą, – dėmesį kreipia projektų „Menas žmogaus sveikatai ir gerovei“ bei „Kūrybinės partnerystės“ vykdytojai.

Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Siekė psichosocialinės gerovės

Sekant Didžiosios Britanijos pavyz­ džiu Lietuvoje buvo pradėti vykdy­ ti projektai, kuriais siekiama paro­ dyti, kad menas turi ne tik kultūri­ nę, bet ir socialinę vertę. Pagrindi­ nis 2012 m. viešosios įstaigos „So­ cialiniai meno projektai“ vykdy­ to projekto „Menas žmogaus svei­ katai ir gerovei“ tikslas buvo meno prieinamumas ir to prieinamumo kuriama nauda. Tam pasiekti bu­ vo sutelkta daug skirtingų institu­ cijų žmonių. „Projektas pavyko. Pagrindinis tikslas buvo asmens psichosocia­ linė dvasinė gerovė. Visiškai nau­ jas uždavinys menui, nes atrodė, ką bendra gali turėti menas ir gerovė“, – sakė „Socialinių meno projektų“ direktorė Roma Survilienė.

Pasak jos, išsikelti uždaviniai – didinti meno prieinamumą, padė­ ti dalyviams įgyti naujų įgūdžių, stiprinti asmens savivertę, didin­ ti dalyvių socialinį aktyvumą – ir padėjo eiti tos gerovės link.

Projekte dalyvavo profesionalūs menininkai, tyrimą atlikti padėjo visuomenės sveikatos specialistai, vėliau buvo pateiktos rekomenda­ cijos kultūros, sveikatos ir sociali­ nių paslaugų srities specialistams. „Pagrindinės gairės buvo būtent partnerystės kūrimas, nuoseklus, ilgalaikis projekto planavimas ir vertinimas. Projektas parodė, kad menas turi poveikį psichosociali­ nei dvasinei gerovei, jis yra naudin­ gas“, – konstatavo R.Survilienė.

Meno įtaka aplinkai

Viena šio projekto dalių buvo vyk­ doma Vilniaus universiteto ligoni­ nės Santariškių klinikų filialo Vai­ kų ligoninėje. Čia, Gastroentero­

logijos skyriuje, buvo įgyvendin­ tas projektas „Menas aplinkos hu­ manizavimui“ – meninėmis deta­ lėmis kuriamas jaukesnis ligoninės interjeras.

Menas turi poveikį psichosocialinei dvasinei gerovei, jis yra naudingas. „Sakoma, kad ir sienos žmogų gydo. Bet kad jos gydytų, turi bū­ ti teigiamai gyvos. Su meninin­ kais ir meno projektu pavyko pa­ slėpti kai kuriuos mūsų trūkumus.

Paslėpėme psichologinį dirglumą, pradėjome tausoti psichiką, žmo­ gus pradėjo atsipalaiduoti, gražiau mąstyti. Reabilitacijos skyriuje esančiame baseine išpieštos sie­ nos patalpai suteikia gyvasties, tuo grožiu gali žavėtis vaikus atvedę tė­ veliai. Vaistas, veiksmas, procedūra pradeda veikti gerokai efektyviau“, – projektą Vaikų ligoninėje įvertino jos direktorius Juozas Raistenskis.

R.Survilienės teigimu, yra trys pagrindinės sritys socialinės me­ no praktikos sveikatos ir socialinių paslaugų sektoriuose: menas pas­ laugų vartotojui bei paslaugų teikė­ jui, menas bendruomenei ir menas aplinkai humanizuoti. Pastaroji ku­ riama specialiai sveikatos priežiū­ ros ir socialinių paslaugų įstaigose, interjerui, eksterjerui taikomi ar­ chitektūros, dizaino sprendimai. „Tai labai svarbu. Šių įstaigų žmonių dvasinė, emocinė būse­ na paprastai būna sudėtinga. Me­ nas tikrai gali praskaidrinti, hu­ manizuoti tą aplinką, ligoninę padaryti ne tokią baltą, sterilią, o kaip tik jaukią ir mielą“, – kalbėjo R.Survilienė.

Svarbus padedančiųjų požiūris

Antrus metus Ugdymo plėtotės centro Lietuvoje vykdomas projek­ tas „Kūrybinės partnerystės“ kul­ tūros sektorių jungia su kitu soci­ aliniu sektoriumi – švietimu. Šio projekto partnerystės yra tarp mo­ kyklų ir kūrybinio sektoriaus pro­ fesionalų. „Šiuo metu ES šalys kalba apie kūrybines partnerystes tarp kultū­ ros ir įvairių kitų sektorių – švie­ timo, sveikatos, verslo, socialinės apsaugos ir t. t. Europos Komisi­ jos ir keliolikos šalių narių inici­ atyva rengiamos rekomendacijos politikos formuotojams, kaip ska­ tinti tokias partnerystes ir ką jos gali duoti. Apžvelgiant geriausias įvairių šalių patirtis, kai bendra­ darbiauja kultūros, kūrybinio sek­ toriaus atstovai su įvairiais kitais sektoriais, pastebima, kad kūry­ binės partnerystės gali stimuliuo­ ti jose dalyvaujančių žmonių kūry­ bingumą, perimti gebėjimus, padėti įveikti barjerus tarp bendruomenių, keisti požiūrį, nuostatas, kurti er­ dvę problemoms spręsti ir pan.“, – dėstė projekto vadovė Milda Lauži­ kaitė ir pabrėžė, kad labai svarbi yra kūrėjų bei projekto dalyvių refleksi­ ja, padedanti permąstyti ir suvokti, kartu mokytis vieniems iš kitų. Į projektą įsitraukia mokyklos, jaučiančios poreikį keistis, ieško­ ti kitų mokymosi ir mokymo bū­ dų, spręsti su mokymusi, ugdymo aplinka susijusias problemas. La­ bai svarbus čia, M.Laužikaitės tei­ gimu, į mokyklą ateinančių asme­ nų – kūrėjų – požiūris į problemas, kaip į tyrinėjimo objektą.

Kūrybingumui reikia erdvės

Pavyzdžių, kaip šios „Kūrybinės partnerystės“ padėjo mokytojams pakeisti požiūrį vieniems į kitus, į mokymą ir mokymąsi, moksleivių

Progresas: socialinių meno projektų vadovai džiaugiasi, kad kinta kūry-

biškumo samprata, ir vaikams, padirbėjusiems su kūrėjais, tai jau reiškia nebe dailininką ar aktorių, o planavimą, mokymąsi ir panašius dalykus.

galimybes, atsiskleisti vaikų gabu­ mams, savybėms, įgauti pasitikėji­ mo, per dvejus projekto metus yra ne vienas. Šančių Motiejaus Valančiaus pradinėje mokykloje mokosi daug įvairių tautybių šeimų vaikų, joje apstu socialinių problemų. Mo­ kykloje vykdytas projektas buvo orientuotas į kalbinius ir komu­ nikacinius įgūdžius, siekiant pra­ kalbinti vaikus, plėsti jų žodyną.

Vaikai kūrė televizijos laidą, ku­ rioje kalbinio pasirinktus perso­ nažus. „Buvo smagu tai stebėti. Vai­ kai pasiruošė klausimus, o klausi­ nėdami drąsos įgavo net tie, kurie paprastai visiškai nesireiškia“, – itin sėkmingai pavykusiu projektu džiaugėsi M.Laužikaitė. Pasak jos, mokykla kuriančių praktikų dėka išmoksta dirbti kaip kurianti ben­ druomenė ir pamažu priima kito­ kią kūrybiškumo sampratą. „Dabar kūrybiškumas nebėra siejamas vien su ypatingu talen­ tu apdovanotais žmonėmis, me­ no kūrinių kūrimu. Viena pradinių

klasių mokytoja pastebėjo, kad vai­ kai kūrybiškumą anksčiau siejo su poetu, aktoriumi, dailininku, o da­ bar, padirbėję su kūrėjais, apie tai kalba kaip apie dėmesingumą, pla­ navimą, mokymąsi, drąsą, bendra­ darbiavimą. Keičiasi supratimas, plečiasi samprata. Kiekvienas gali būti kūrybingas, tik tam reikia su­ kurti tinkamą erdvę“, – įsitikinusi M.Laužikaitė.

Apibendrindama abiejų projek­ tų veiklas, R.Survilienė teigė, kad gražiausias momentas tiek viena­ me, tiek kitame projekte yra poky­ tis ir jis esą įvyksta, kai susiduria skirtingi laukai: sveikata, kultūra, socialinis darbas. „Skirtinga žmonių patirtis, mė­ ginimas rasti bendrą kalbą atve­ ria naują perspektyvą“, – sakė R.Survilienė.

Ji pabrėžė, kad meno žmonių in­ tegracija pasiteisina ir švietime, ir sveikatos srityje, o norint, kad so­ cialiniai meno projektai būtų efek­ tyviai plėtojami, ypač svarbus ir reikalingas yra institucijų bendra­ darbiavimas.

Po­li­ti­nio už­ri­bio vei­kė­jai iš­nyk­ti ne­no­ri Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Sei­mo rin­ki­mus be­vil­tiš­kai pra­lai­ mė­ju­sios par­ti­jos ku­rį lai­ką neiš­ nyks iš ša­lies po­li­ti­nio že­mė­la­pio.

Po­li­ti­nia­me už­ri­by­je at­si­dū­rę vei­ kė­jai drą­si­na­si tik tuo, kad pa­si­sek­ ti ga­li ki­tą kar­tą.

Ai­ma­nos dėl pi­ni­gų

Vie­nuo­li­ka ša­lies po­li­ti­nių par­ti­jų li­ko už bor­to ir į Sei­mą ne­pa­te­ko per pa­sta­ruo­sius rin­ki­mus. Ir kol kas nė vie­nos jų va­do­vai ne­mąs­to apie ga­li­mą par­ti­jos lik­vi­da­vi­mą.

Taip, kai ku­rios jų – pa­vyz­džiui, Ar­tū­ro Zuo­ko po­li­ti­nis da­ri­nys ar Ra­mū­no Kar­baus­kio Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga, taip pat Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­ga – dar tu­ri įta­kos sa­vi­val­dy­bė­se.

Ta­čiau bent aš­tuo­nios par­ti­jos ne­tu­ri ap­skri­tai nė vie­no at­sto­vo

sa­vi­val­do­je. Tad ko­kia pra­smė to­ liau gy­vuo­ti, jei iš biu­dže­to pi­ni­ gų vis tiek ne­gaus? An­tai Kris­ti­na Bra­zaus­kie­nė, su­gal­vo­ju­si ir su­kū­ ru­si po­li­ti­nį da­ri­nį De­mok­ra­ti­nę dar­bo ir vie­ny­bės par­ti­ją, aiš­ki­na, kad veik­lą tik­rai tęs. „Da­ly­vau­si­me sa­vi­val­dy­bių rin­ ki­muo­se. Ne, pra­lai­mė­ji­mai ne­ sug­niuž­dė, da­vė daug pa­mo­kų. Įver­ti­nau si­tua­ci­ją ir to­liau ei­si­me.

Na­rių par­ti­jai tik­rai ne­prit­rūks. Pi­ ni­gų ga­li pri­trūk­ti“, – dū­sa­vo Al­ gir­do Bra­zaus­ko naš­lė ir pri­mi­nė, kad pi­ni­gų par­ti­ja ti­ki­si su­si­rink­ti iš na­rio mo­kes­čio. Šis sie­kia 1 li­tą per mė­ne­sį.

bend­rau­da­ma su žur­na­lis­tais, el­ gė­si keis­to­kai. Po­li­ti­ne vei­kė­ja pri­ si­sta­tan­ti mo­te­ris iš pra­džių sa­ kė, kad re­por­te­riai pa­skam­bi­no ne par­ti­jos te­le­fo­nu, ta­čiau ga­liau­siai kal­bė­tis su­ti­ko.

J.Ši­ma­naus­kie­nė mig­lo­tai aiš­ki­ no, kad par­ti­jos lik­vi­duo­ti kol kas ne­nusp­ręs­ta, o par­ti­jos sko­los (apie ket­vir­tį mi­li­jo­no li­tų) jai veik­ti tik­ rai ne­sut­ruk­dys. „Vi­sos par­ti­jos da­bar pri­ti­lu­sios, juk ne­vyks­ta jo­kie rin­ki­mai. Nie­ ko nuo­sta­baus. Ar bū­ti­na laks­ty­ti su vė­lia­va kas­dien? Lik­vi­duo­ti ne­ ke­ti­na­me. Atos­to­gau­ja­me, spren­ džia­me da­ly­kus“, – trum­pai kal­ bė­jo J.Ši­ma­naus­kie­nė.

Su vė­lia­va ne­laks­tys

Pi­ni­gus kaip pa­grin­di­nį par­ti­jos veik­los ar­gu­men­tą nu­ro­dė ir Lie­ tu­vos žmo­nių par­ti­jos fak­ti­nė va­ do­vė Joa­na Ši­ma­naus­kie­nė. Vla­ di­mi­ro Ro­ma­no­vo par­ti­jos at­sto­vė,

„Vei­kos ne­vyk­dom? Ko­dėl? At­ sis­kai­tėm su Vy­riau­sią­ja rin­ki­mų ko­mi­si­ja, su­mo­kė­jom mo­kes­čius.

Ko­dėl sun­ku – pa­tys ži­not. Žmo­ nės net ne­ži­no, kad yra to­kia par­ti­ ja. Vi­sos di­džio­sios par­ti­jos už­da­rė mums ete­rį. Veik­lą, aiš­ku, tę­sim“, – op­ti­miz­mo ne­pra­ra­do vai­ruo­to­ju Kau­ne dir­ban­tis J.Mu­raus­kas.

Jis il­gai aiš­ki­no, kad par­ti­ja tik­ rai da­ly­vaus sa­vi­val­dy­bių rin­ki­ muo­se, lie­ka su­gal­vo­ti, iš ko tai fi­ nan­suo­ti. „Rei­kia ieš­ko­ti pi­ni­gų pas už­ sie­nio emig­ran­tus. Gal pa­vyks“, – vy­lė­si J.Mu­raus­kas ir pri­mi­nė, kad par­ti­jo­je – net 2,3 tūkst. na­rių.

Lie­tu­vo­je – 44 par­ti­jos

Ieš­ko tur­tin­gų rė­mė­jų

Apie par­ti­jos veik­los pa­bai­gą ne­ mąs­to ir Emig­ran­tų par­ti­ją įkū­ręs vei­kė­jas iš Kau­no Juo­zas Mu­raus­ kas.

Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos duo­me­ ni­mis, mū­sų ša­ly­je re­gist­ruo­tos 44 par­ti­jos. Praė­ju­siais me­tais vy­ku­ siuo­se rin­ki­muo­se da­ly­va­vo 27. Šiuo me­tu lik­vi­duo­ja­mos ke­tu­

rios jo­kios veik­los ne­vyk­dan­čios par­ti­jos: Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­ nių par­ti­ja, Lie­tu­vos ūkio par­ti­ja, ne­par­ti­nių ju­dė­ji­mas „Rin­ki­mai 96“ ir Lie­tu­vos na­cio­nal­de­mok­ ra­tų par­ti­ja. Įs­ta­ty­mai nu­ma­to, kad, pra­dė­jus lik­vi­da­vi­mo pro­ce­dū­rą, par­ti­ja ne­ ga­li kel­ti kan­di­da­tų Sei­mo ir sa­vi­ val­dy­bių ta­ry­bų rin­ki­muo­se.

Be­je, vals­ty­bė ini­ci­juo­ti ne­vei­ kian­čios po­li­ti­nės par­ti­jos lik­vi­ da­vi­mo rea­liai ne­ga­li nei tuo­met, kai ji nea­ti­tin­ka ke­lia­mų rei­ka­ la­vi­mų, nei tuo­met, kai par­ti­ jos ap­skri­tai ig­no­ruo­ja rei­ka­la­vi­ mą kas­met pa­teik­ti pa­tik­rin­ti sa­vo są­ra­šus.

Ta­čiau Sei­mas pa­si­ruo­šęs šią įsta­ty­mų spra­gą ar­ti­miau­siu me­tu už­lo­py­ti. Par­la­men­te dar šiais me­ tais ga­li bū­ti priim­ta pa­tai­sa, ku­ri tu­rė­tų pa­leng­vin­ti ju­ri­di­nių as­me­ nų lik­vi­da­vi­mą.

14

birželio 27–Liepos 3, 2013

ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0138 DB sva­ras ster­lingų 1 4,0740 JAV do­le­ris 1 2,6416 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5169 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9210 Len­ki­jos zlo­tas 10 7,9776 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3312 Ru­si­jos rub­lis 100 8,0330 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8154

pokytis

+0,3196 % +0,3226 % +0,5481 % +0,4991 % –0,0609 % –0,5535 % +0,7396 % –0,0199 % –0,0745 %

Pa­si­sakė už PVM leng­vatą

Pa­vo­jus iš ­ Bal­ta­ru­si­jos

Sei­mo Biud­že­to ir fi­nansų ko­mi­te­tas tre­ čia­dienį pri­tarė leng­va­ti­nio pri­dėtinės ver­ tės mo­kes­čio (PVM) ta­ri­fo tai­ky­mui švie­ žiai at­šal­dy­tai mėsai. Už tai bal­sa­vo sep­ ty­ni ko­mi­te­to na­riai, trys par­la­men­ta­rai iš opo­zi­ci­jos ir „Drąsos ke­lio“ frak­ci­jos su­ si­laikė. Švie­žiai at­šal­dy­tai mėsai siū­lo­ma nu­sta­ty­ti 5 pro­c. PVM ta­rifą, jei šiam siū­ ly­mui pri­tars Sei­mas, leng­va­ta būtų tai­ko­ ma nuo 2014 m.

Dėl Bal­ta­ru­si­jo­je ap­tik­to af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro Lie­tu­va griež­ti­na kai ku­rių pro­duktų im­portą iš ša­lies kai­mynės. Pa­sak Vals­ty­ binės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos di­ rek­to­riaus Jo­no Mi­liaus, pa­dėtis la­bai pa­ vo­jin­ga, todėl iš Bal­ta­ru­si­jos lai­ki­nai ne­ bus įve­ža­mi gyvū­ninės kilmės pro­duk­tai bei pa­ša­rai. Pa­sak jo, si­tua­ci­ja ypač pa­vo­ jin­ga, nes nuo af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro nė­ ra vak­cinų.

Vers­lo kon­sul­tantų duo­na Įvai­riems vers­lo kon­sul­tan­tams tam­pa vis sun­kiau už­si­dirb­ti duo­nai. Jų pa­slau­gos pin­ga, o pa­čių kon­sul­tantų at­si­ra­do tiek, kad dėl už­sa­kymų ten­ka stum­dy­tis alkūnė­mis. Be to, kon­sul­tantų įvaizdį men­ki­na ir dau­gybė ne­kva­li­fik ­ uotų pa­slaugų teikėjų.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

At­pi­go de­šim­ta­da­liu

Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­ to duo­me­ni­mis, per pa­sta­ruo­sius me­tus vi­sa­me pa­slaugų sek­to­riu­ je la­biau­siai at­pi­go būtent kon­sul­ ta­cinės val­dy­mo veik­los pa­slau­gos.

Pirmą šių metų ket­virtį, pa­ly­gin­ti su ati­tin­ka­mu 2012-ųjų lai­ko­tar­ piu, vers­lo kon­sul­tantų už­dar­bis bu­vo de­šim­ta­da­liu ma­žes­nis.

Pa­čių vers­lo kon­sul­tantų tei­gi­ mu, vie­nos konk­re­čios prie­žas­ ties, kodėl pin­ga jų pa­slau­gos, nė­ ra. Tai le­mia ke­le­tas da­lykų – visų pir­ma, pa­sta­rai­siais me­tais rin­ko­je at­si­ra­du­si dau­gybė to­kių pa­slaugų teikėjų.

Be to, nors vers­lo kon­sul­tantų pa­slaugų pa­si­ūla spar­čiai didė­ ja, jų po­rei­kis mažė­ja, bai­gian­tis 2007–2013 m. ES fi­nan­sa­vi­mo lai­ ko­tar­piui, nes dau­gu­ma šiuo lai­ko­ tar­piu vers­lo ir vals­ty­bi­nio sek­to­ riaus vyk­dytų pro­jektų jau baigė­si ar artė­ja į pa­baigą, o tai reiš­kia, kad ne­be­rei­kia ir juos reng­ti pa­dėju­sių kon­sul­tantų.

Tie­sa, vers­lo kon­sul­tantų pa­ slaugų kainų kryp­tis vėl ga­li pa­ suk­ti aukš­tyn, kai į Lie­tuvą ims tekė­ti 2014–2020 m. ES fi­nan­sa­ vi­mo pi­nigų srau­tas.

Se­niau­sia pro­fe­si­ja

Vie­nas gar­siau­sių Lie­tu­vos vers­lo kon­sul­tantų, bend­rovės „Abi­ša­la ir par­tne­riai. Kon­sul­ta­cinė fir­ma“ steigė­jas Alek­sand­ras Abi­ša­la, laik­ raš­čiui teigė, kad nors vers­lo kon­ sul­tantų pa­slau­gos pin­ga, iš­nyk­ti šiai pro­fe­si­jai tik­rai ne­gre­sia.

Alek­sand­ras Abi­ša­la:

Žmo­nių, ku­rie pa­si­ va­di­na kon­sul­tan­ tais, ta­čiau ne­tu­ri tam rei­ka­lin­gos pa­ tir­ties ir gebė­jimų, ne­trūksta. „Tu­rint ome­ny­je, kad kon­sul­ta­ vi­mas yra se­niau­sia pa­sau­lio pro­

fe­si­ja ir per tiek metų neiš­ny­ko, ma­nau, kad iš­nyk­ti jai ir atei­ty­ je ne­gre­sia. Ži­no­te, kodėl sa­kau, kad kon­s ul­ta­v i­m as – se­n iau­s ia pro­fe­s i­ja? Pir­m a­s is kon­s ul­tan­ tas bu­vo bib­li­nis žal­tys. Pros­ti­ tu­ci­ja at­si­ra­do vėliau“, – juo­ka­ vo A.Abi­ša­la.

Ta­čiau pa­šne­ko­vas pri­pa­ži­no, jog vers­tis kon­sul­ta­vi­mo veik­la tam­pa vis sun­kiau, – kon­ku­ren­ci­ja didė­ja, už­sa­kymų mažė­ja, o ir pa­tys kon­ sul­tan­tai ne vi­suo­met dir­ba taip, kad jų pa­slaugų kai­nos turėtų pa­ grindą aug­ti.

Tie­sa, pa­sak A.Abi­ša­los, Sta­tis­ ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­nys ne­ būti­nai at­spin­di rea­lią si­tua­ciją. „Kon­sul­ta­vi­mo pa­slau­gas daž­ niau­siai tei­kia ne­di­delės įmonės.

O Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas sa­ vo klau­si­my­nus daž­niau­siai siun­ čia did­žio­sioms bend­rovėms. Be to, yra daug kon­sul­tantų, ku­rie dir­ba su in­di­vi­dua­lio­sios veik­los pa­žy­ mo­mis. Klau­si­mas, ar jie pa­ten­ ka į ofi­cia­lią sta­tis­tiką“, – svarstė A.Abi­ša­la.

Vei­kia aso­cia­ci­ja

„Ne­galė­čiau la­bai konk­re­čiai pa­sa­ ky­ti, kodėl pin­ga kon­sul­tantų pa­ slau­gos, reikėtų šiuo klau­si­mu at­ lik­ti kokį ty­rimą. Įta­kos tu­ri daug veiks­nių, bet svar­biau­sias, ma­nau,

Ko­kybė: įvai­rios vers­lo kon­sul­tantų kon­to­ros lyg gry­bai po lie­taus ėmė dyg­ti

lėšas, ta­čiau to­li gra­žu ne visų kon­sul­tantų pa­slau­gos jų pirkė­jams at­nešė

– la­bai pa­didė­ju­si kon­ku­ren­ci­ja rin­ko­je“, – teigė pa­šne­ko­vas.

Lie­tu­vai nau­do­jant ES pa­ramą ša­ ly­je at­si­ra­do dau­gybė kon­sul­ta­ci­nių bend­ro­vių, ku­rios su­gebė­jo už­dir­bti kon­sul­tuo­da­mos įvai­rius pro­jek­ tus vykd­žiu­sias viešą­sias įstai­gas ar vals­tybės įmo­nes. Ta­čiau is­to­rijų

apie to­kius kon­sul­tan­tus, ku­rių pa­ mo­kos bu­vo vi­siš­kai ne­kva­li­fik ­ uo­ tos, o įvairūs mo­ky­mai ne­davė jo­ kios nau­dos, ne­trūksta.

Pak­laus­tas, ar to­kios įmonės, ku­ rioms tin­ka „ša­raš­ki­no kon­to­ros“ api­būdi­ni­mas, ken­kia vers­lo kon­ sul­tantų įvaizd­žiui ir taip ma­ži­na

Ba­do­si pirš­tais Di­delė­m is iš­lai­do­m is įvai­r iems kon­ sul­tan­tams bu­vo kal­ti­na­ma And­riaus Ku­bi­liaus Vy­riau­sybė, ta­čiau skai­čiai ro­do, kad ją pa­keitęs prem­je­ro Al­g ir­ do But­ke­v i­čiaus Mi­n istrų ka­bi­ne­tas bent kol kas kon­sul­tantų pa­slau­goms iš­leid­ž ia dau­g iau. Tie­sa, pa­ts Vy­riau­ sybės va­do­vas aiš­ki­na, kad pi­ni­gai už kon­sul­ta­ci­jas mo­ka­mi dar pa­gal bu­vu­ sios Vy­riau­sybės su­da­ry­tas su­tar­tis.

Sei­mo Au­di­to ko­mi­te­to duo­me­ni­mis, pirmą šių metų ket­virtį vals­tybės ins­ ti­t u­ci­jos įvai­r iems iš ša­l ies sam­do­ miems eks­per­tams iš­lei­do apie 2,7 mln. litų. Prieš me­tus, kai dar valdė A.Ku­bi­liaus Vy­riau­sybė, iš­lai­dos kon­ sul­tan­tams per tą pa­tį lai­ko­tarpį siekė apie 2,4 mln. litų.

Dau­g iau­sia pirmą šių metų pus­metį kon­sul­tantų pa­slau­goms iš­lei­do Ener­

ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja (apie 690 tūkst. li­ tų), Fi­nansų mi­nis­te­ri­ja (apie 452 tūkst. litų) ir Lie­tu­vos moks­lo ta­r y­ba (apie 431 tūkst. litų). Net de­šimt kartų – iki 41 tūkst. litų – iš­lai­dos eks­per­tams išau­go ir Kultū­ros mi­nis­te­ri­jo­je.

Prem­je­ras A.But­ke­vi­čius tei­gia, kad iš­ lai­dos eks­per­tams per pirmą šių metų pus­metį yra di­desnės dėl anks­tesnės kon­ser­va­to­rių ir li­be­ralų Vy­riau­sybės su­da­rytų su­tar­čių. „Vien by­linė­ji­mui­si su „Gazp­rom“, kurį užkūrė anks­tesnė Vy­riau­sybė, Ener­ ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja šie­met jau pri­valė­ jo skir­ti per 600 tūkst. litų, nors pi­ni­gai skir­ti tei­si­nin­kams, o ne eks­per­tams, kaip ban­do­ma įteig­t i vi­s uo­me­nei.

Tad vie­šo­jo­je erdvė­je me­ta­mi kal­ti­ni­ mai, kad ši Vy­riau­sybė iš­leid­žia išorės eks­per­tams dau­giau ne­gu anks­tesnė

vald­žia, nėra pa­grįsti. Mi­nis­te­ri­jos pri­ vers­tos vyk­dy­t i anks­tesnės Vy­r iau­ sybės įsi­pa­rei­go­ji­mus – tokį pa­li­kimą ga­vo­me“, – tei­si­no­si A.But­ke­vi­čius.

Sei­mo Au­d i­to ko­m i­te­t ui pa­teik­to­j e Ener­g e­t i­kos mi­n is­te­r i­j os ata­s kai­to­ je tei­g ia­m a, kad iš vi­s o by­l inė­t is su „Gazp­rom“ nuo ar­bit­ra­ž i­n ių bylų pra­ džios, t. y. 2011 m., Ener­ge­t i­kos mi­n is­ te­r i­jai su­teik­toms tei­s i­n io at­s to­va­v i­ mo ir kon­s ul­t a­v i­mo pa­slau­goms ap­ mokė­t i bu­vo pa­nau­do­t a per 10 mln. litų, iš jų per 6 mln. litų – vals­t ybės biud­že­to lėšos, li­k u­s ią dalį vals­t ybė sko­l i­no­s i. „Kal­bant apie Fi­nansų mi­nis­te­riją, rei­ kia ži­no­ti, kad bend­rai šių metų pla­ne sam­do­m iems eks­per­tams su­mokė­t i nu­ma­ty­ta be­veik du kar­tus ma­žiau lė­ šų nei 2012 m. Praė­ju­siais me­tais asig­

na­vimų pla­nas sam­do­miems eks­per­ tams su­darė 2,583 mln. litų, o bu­vo iš­ leis­ta 2,41 mln. litų. Ši Vy­riau­sybė šie­ met su­pla­na­vu­si skir­t i dvi­g u­bai ma­ žiau – 1,466 mln. litų“, – sakė mi­nist­ras pir­mi­nin­kas.

Pa­sak jo, eks­per­tams iš­mo­ka­mos su­ mos pri­klau­so nuo tam tik­ru lai­ko­tar­ piu vyk­dytų už­duo­čių skai­čiaus ir jų su­dėtin­gu­mo. Todėl per 2013 m. pirmą ket­virtį eks­per­tams iš­mokėtų Fi­nansų mi­nis­te­ri­jos lėšų su­ma di­desnė nei per tą pa­tį 2012 m. lai­ko­tarpį, nes šiuo lai­ ko­tar­piu pa­gal Fi­nansų mi­n is­te­r i­jos bei kitų ins­t i­t u­cijų, ad­m i­n ist­r uo­jan­ čių ES struktū­r inę pa­ramą, po­reikį įgy­ven­d in­ta dau­g iau spe­ci­fi ­n ių už­ duo­čių, su­si­ju­sių su ino­va­ty­vių ir pa­ žan­g ių ad­mi­n ist­ra­vi­mo mo­de­l ių bei prie­mo­nių įgy­ven­di­ni­mu.

„No­r iu pri­m in­t i, kad A.Ku­bi­l iaus va­ do­vau­ja­mi kon­ser­va­to­riai ir li­be­ra­lai bu­vo ne­pra­len­k ia­m i skir­da­m i lėšas sam­do­m iems eks­per­tams, už­sie­n io spe­cia­lis­tams, kad šie pa­rengtų stra­ te­gi­jas fan­tas­ti­niams pro­jek­tams, ku­ rie ir lie­ka tik idė­jo­mis. Net 100 tūkst. li­ tų kai­na­vo kon­sul­tan­to iš Šve­di­jos pa­ ta­ri­mai Ūkio mi­nis­te­ri­jai, kaip val­dy­ ti vals­t ybės įmo­nes „Vi­suo­m io“ ran­ ko­mis. Dar įspūdin­gesnė is­to­ri­ja apie už­sie­nio kon­sul­tantų stu­diją, už ku­rią ener­ge­t i­kos mi­n ist­ras Ar­v y­das Sek­ mo­kas ne­pa­gailė­jo ir 5 mln. litų. Ener­ ge­ti­kos tikslų epopėją turėję pri­sta­ty­ti eks­per­tai pa­rengė še­šių pus­la­pių do­ ku­mentą, ku­r ia­me išdės­ty­ta tai, kas se­niai ži­no­ma“, – opo­nen­tams at­si­kir­ to dėl di­de­l ių iš­laidų kon­sul­tan­tams su­kri­ti­kuo­tas A.But­ke­vi­čius.

15

birželio 27–Liepos 3, 2013

ekonomika Di­vi­dendų ­ ga­vo ma­žiau

Paš­to rin­ka išau­go

Vals­tybės biud­že­tas per pen­kis šių me­ tų mėne­sius ga­vo 62,4 mln. litų di­vi­dendų – 61,5 mln. litų, ar­ba be­veik 50 pro­c., ma­ žiau, nei pla­nuo­ta. Bu­vo nu­ma­ty­ta, kad per šį laiką vals­tybė gaus 123,8 mln. litų di­vi­dendų. Me­ti­nis di­vi­dendų pla­nas yra 213,85 mln. litų, kaip ro­do Fi­nansų mi­nis­ te­ri­jos duo­me­nys. Did­žiąją dalį di­vi­dendų vals­ty­bei šie­met iš­mokė­jo bend­rovė „Lie­ tu­vos du­jos“ – apie 38,4 mln. litų.

Paš­to ir pa­siun­ti­nių pa­slaugų rin­ka pirmą metų ket­virtį siekė 83,1 mln. litų – 16,2 pro­c. dau­giau nei 2012-ųjų sausį–kovą, kai ji bu­vo 71,5 mln. litų. Vien uni­ver­sa­liųjų pa­što pa­slaugų rin­ka, įskai­tant siuntų pri­ sta­tymą gavė­jams ir siuntų siun­timą di­de­ liais kie­kiais, pirmą ket­virtį pa­didė­jo 29,3 pro­c., iki 36,5 mln. litų; pa­ja­mos už siun­ tas, įteik­tas as­me­niš­kai, išau­go 7,7 pro­c., iki 46,6 mln. litų.

a vis spran­gesnė to­kių pro­jektų kaip „Lie­tu­vos ge­le­ žin­ke­lių“ reor­ga­ni­za­vi­mas ar tuo­ me­čių Vil­niaus ban­ko ir „Her­mio“ ban­ko su­si­jun­gi­mo de­rybos dirbęs A.Abi­ša­la.

Pa­sak jo, šią pro­blemą būtų ga­li­ ma išspręs­ti, jei kuo dau­giau kon­ sul­ta­vi­mo pa­slau­gas tei­kian­čių vers­li­ninkų pri­si­jungtų prie Lie­ tu­vos vers­lo kon­sul­tantų aso­cia­ ci­jos. Ši aso­cia­ci­ja nuo­lat už­sii­ma sa­vo na­rių kva­li­fi­ka­ci­jos kėli­mu, rūpi­na­si, kad jie gautų tarp­tau­ti­ nius veik­los ser­ti­fi­ka­tus.

Vis dėlto kon­sul­ta­vi­mo pa­slau­ gas tei­kian­čių įmo­nių ir pa­vie­nių as­menų yra gau­sybė, o Lie­tu­vos vers­lo kon­sul­tantų aso­cia­ci­jos na­ rių sąra­še – tik 25 pa­vardės. Tie­sa, aso­cia­ci­ja sa­vo na­riams ke­lia ga­na aukš­tus rei­ka­la­vi­mus.

Lie­tu­vos vers­lo kon­sul­tantų aso­cia­ci­jos na­riais no­rin­tys tap­ti kon­sul­tan­tai pri­va­lo būti išk­lausę aso­cia­ci­jos pa­tvir­tintą va­dy­bos kon­sul­ta­vi­mo kursą ir dviejų dienų kursą apie pro­fe­si­jos pa­grin­dus bei kon­sul­tantų eti­kos ko­deksą. Taip pat pri­va­lo­ma pa­teik­ti įro­dymų, kad kan­di­da­to kva­li­fi­ka­ci­ja ati­tin­ka aso­cia­ci­jos rei­ka­la­vi­mus, ku­rie nu­ ma­to, kad aso­cia­ci­jos na­rys pri­va­lo būti dirbęs va­dy­bos kon­sul­ta­cinė­ je bend­rovė­je ar sa­va­ran­kiš­kai tei­ kęs va­dy­bos ar pa­na­šias kon­sul­ta­ Lie­tu­vai ban­dant pa­nau­do­ti ES pa­ra­mos­ ci­jas ne ma­žiau kaip vie­nus me­tus rea­lios nau­dos. „Shut­ters­tock“ nuo­tr. ar­ba tu­ri ne ma­žiau kaip pen­ke­rių metų va­do­va­vi­mo pa­tirtį. bend­ras pa­slaugų kai­nas, A.Abi­ša­la Šar­la­tanų ne­trūksta ne­neigė, kad to­kia pro­ble­ma yra. „Ne­var­to­čiau to­kio griež­to api­ Lie­tu­vos vers­lo kon­sul­tantų aso­ būdi­ni­mo kaip „ša­raš­ki­no kon­ cia­ci­jos val­dy­bos narė Ri­ta Re­ka­ to­ra“, ta­čiau taip, žmo­nių, ku­rie šiūtė-Bal­sienė laik­raš­čiui teigė, pa­si­va­di­na kon­sul­tan­tais, ta­čiau kad kon­sul­tantų pa­slaugų kai­nos ne­tu­ri tam rei­ka­lin­gos pa­tir­ties ir iš da­lies nu­kri­to dėl natū­ra­lių prie­ gebė­jimų, ne­trūksta“, – teigė prie žas­čių.

Kainų po­ky­čiai ne­vie­no­di Sta­t is­t i­kos de­par­ta­men­to duo­me­ ni­m is, pirmą šių metų ket­v irtį, pa­ ly­g in­t i su tuo pa­č iu pra­ėju­sių me­ tų ket­v ir­č iu, la­biau­s iai su­m ažė­ jo kon­s ul­t a­c inės val­dy­mo veik­ los pa­slaugų kai­nos, jos kri­to 10,2 pro­c . To­l iau ri­k iuo­ja­si 4,7 pro­c. at­ pi­g u­s ios ar­c hi­tektū­ros ir in­ž i­ne­ ri­jos veik­los, tech­n i­n io tik­r i­n i­mo bei ana­l izės pa­slau­gos ir 2,9 pro­c. at­pi­g u­sios kom­piu­te­r ių pro­g ra­ma­ vi­mo, kon­sul­ta­cinės bei su­si­ju­sios veik­los pa­slau­gos.

La­biau­s iai – 16,5 pro­c . – pa­bran­ go kro­v i­n ių tvar­k y­mo pa­slau­gos.

Oro trans­por­to pa­slau­gos pa­bran­ go 11,8 pro­c., duo­menų ap­do­ro­ji­mo, in­ter­ne­to ser­ve­rių pa­slaugų ir su­si­ ju­sios veik­los – 4,7 pro­c.

„Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad 2007– 2013 m. ES fi­nan­sa­vi­mo lai­ko­tar­ piu kai­nos iš tiesų bu­vo kiek pa­ kel­tos, ir tai, kad jos da­bar kren­ta, lo­giš­ka. Tuo me­tu matė­me kon­sul­ ta­vi­mo pa­slaugų spro­gimą, at­si­ra­ do daug mažų bend­ro­vių, ku­rioms da­bar rei­kia kaip nors iš­si­lai­ky­ti, todėl pa­slau­gos pi­gi­na­mos. Be to, vers­lo kon­sul­tantų pa­slau­gos tik­rai nėra būti­niau­sia prekė, tad tau­py­ti pri­vers­ti vers­li­nin­kai jų pir­miau­sia ir at­si­sa­ko“, – dėstė R.Re­ka­šiūtėBal­sienė.

Ji su­ti­ko su A.Abi­ša­los nuo­mo­ ne, kad kon­sul­tantų pa­slaugų kai­ nas ma­ži­na ir ne­kva­li­fi­kuo­ti pa­ slaugų teikė­jai. „Ne­no­riu ba­dy­ti pirš­tais, bet ži­ nau konk­re­čių la­bai ste­bi­nan­čių at­vejų, kai žmo­gus, visą gy­ve­nimą dirbęs mo­kyk­los sek­re­to­riu­mi, per pus­metį kaž­kaip ne­va įgy­ja vers­ lo kon­sul­tan­to kva­li­fi­ka­ciją. Iš tie­ sų tai ne­sup­ran­ta­ma. Ta­čiau pro­ jek­tus vyk­dan­čios or­ga­ni­za­ci­jos, ku­rios ne­tu­ri lėšų kva­li­fik ­ uo­tiems kon­sul­tan­tams, sam­do tuos, ku­ riuos iš­ga­li, o pa­skui de­juo­ja, kad ga­vo ne­kva­li­fi­kuotą pa­galbą“, – sakė pa­šne­kovė.

Be to, vers­lo kon­sul­tantė tei­ gė, kad vie­šo­jo pir­ki­mo kon­kur­ sus vyk­dan­čios vals­tybės ins­ti­ tu­ci­jos re­tai žiū­ri į kon­sul­tantų kva­li­fi­ka­ciją ir rūpi­na­si tik jų pa­ slaugų kai­na, o tai taip pat su­da­ ro sąly­gas veik­ti įvai­riems ap­si­ šaukė­liams.

Vis dėlto R.Re­ka­šiūtė-Bal­sienė pa­brėžė, kad kainų mažė­ji­mo ten­ den­ci­ja tik­rai nėra vi­sos vers­lo kon­ sul­tantų pa­slaugų rin­kos simp­to­ mas: „Aukš­tos ko­kybės pa­slaugų kai­nos ne­mažė­ja, nes tos pa­slau­ gos yra ver­tos mo­kamų pi­nigų.“

393 mln. litų

iš Šiaurės in­ves­ti­cijų ban­ko sko­li­na­si bend­rovė „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“.

Viską dik­tuo­ja pa­klau­sa ir pa­si­ūla Vai­da Ka­lin­kaitė v.kalinkaite@diena.lt

Įmo­nių sa­vi­nin­kai, ban­dy­da­mi pa­leng­vin­ti sau darbą ar­ba ieš­ ko­da­mi pa­ta­ri­mo, kaip ge­riau vys­ty­ti verslą, krei­pia­si į vers­lo kon­sul­tan­tus. Ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu ši pa­slau­ga pra­ran­da su­si­ domė­jimą, jos kai­na krin­ta.

Sa­vo nuo­mo­ne, kuo ir kiek nau­din­ gi vers­lo kon­sul­tan­tai, su laik­raš­čiu pa­si­da­li­jo Lie­tu­vos pra­mo­ni­ninkų kon­fe­de­ra­ci­jos vi­cep­re­zi­den­tas dr.

Ge­di­mi­nas Rai­nys.

– Ką ma­no­te apie vers­lo pa­ tarė­jus ir jų siū­lo­mas pa­slau­ gas?

– Kiek­vie­na pro­fe­si­ja yra rei­ka­lin­ ga, jei­gu yra pa­klau­sa. Tai lais­va pro­fe­si­ja ir kiek­vie­na įmonė yra lais­va sam­dy­ti ar­ba ne­si­sam­dy­ ti spe­cia­listų iš šo­no. Ly­giai taip pat ga­li­ma turė­ti sa­vo va­dy­bi­ ninkų, ku­rių spe­cia­li­za­ci­ja būtų vie­nas ar ki­tas klau­si­mas.

De­ja, la­bai daug da­lykų, ypač su­si­ju­sių su struktū­ri­nių lėšų nau­ do­ji­mu, pro­jektų ren­gi­mu, iš tik­ ro rei­ka­lau­ja la­bai spe­ci­fi­nių ži­nių, ku­rių kon­sul­tan­tas ga­li ne­turė­ ti. Ma­žiau­sia klai­da, pa­vyzd­žiui, blo­gai pa­žymė­tas įmonės sta­tu­ sas, blo­gai už­ra­šy­ta da­ta, ką jau kalbė­ti apie viešųjų pir­kimų or­ ga­ni­za­vimą, yra ne­gai­les­tin­gai baud­žia­ma.

Todėl tam tik­rais at­ve­jais kon­ sul­tantų bu­vi­mas būti­nas. Bet vėl­ gi įmonės ne­pri­va­lo to nau­do­ti.

Be abe­jo, sa­vo­tiš­kai ir gai­la, kad yra di­delė kon­sul­tantų įta­ka nu­ sta­tant mūsų stra­te­gi­nius do­ku­

men­tus. Šiuo at­ve­ju tik­rai norėtų­si tie­sio­gi­nių pri­žiūrė­tojų ar­ba ren­ gėjų iš mi­nis­te­rijų, ži­nybų. Sa­ky­ čiau, sa­vo­tiš­kas lėšų švais­ty­mas, kai pra­šo­ma, kad to­kie svarbūs do­ku­men­tai būtų ren­gia­mi išo­ri­ nių kon­sul­tantų.

– Pas­ta­ro­jo me­to sta­tis­ti­ka ro­do, kad vers­lo pa­tarėjų pa­ slaugų kai­na la­biau­siai kri­to.

Kaip ma­no­te, kodėl taip yra?

– Nors yra ke­lios prie­žas­tys, vie­ na aki­vaiz­di ir api­bend­ri­nan­ti: pa­slaugų pa­si­ūla yra di­desnė ne­ gu pa­klau­sa. Kai yra di­delė pa­ klau­sa, iš kar­to su­si­da­ro at­sa­kas – di­delė pa­si­ūla žmo­nių, ku­rie ga­ li teik­ti šią pa­slaugą. Kai pa­klau­ sos ne­lie­ka, krin­ta kai­na.

Be to, vie­na iš už­sa­kymų ba­ zių kon­sul­tan­tams yra vals­tybės ins­ti­tu­cijų už­sa­ky­mai. Mažė­jan­ti pa­klau­sa ro­do, kad šiuo me­tu ma­ žiau re­mia­ma­si išo­ri­niais kon­sul­ tan­tais. Nors kar­tais ir šai­po­ma­ si iš da­bar su­kurtų dar­bo gru­pių, kar­tais daug ge­riau iš esmės tą pa­tį darbą pa­da­ry­ti sa­vo­mis, o ne pirk­to­mis jėgo­mis.

– O ne­ma­no­te, jog taip galė­jo nu­tik­ti dėl to, kad se­niau pra­ šy­ta kai­na už pa­slaugą bu­vo per di­delė?

– Kai­na yra iš­ves­ti­nis pa­si­ūlos ir pa­klau­sos ro­dik­lis. Ži­no­ma, kai­na pri­klau­so ir nuo kom­pe­ten­ci­jos, pa­tir­ties, ži­nomų vardų. Ti­kiu, kad Alek­sand­ro Abi­ša­los pa­slau­ gos, at­si­žvel­giant į ži­no­mumą, ma­to­mumą, ry­šius vals­ty­binė­ se vald­žios ins­ti­tu­ci­jo­se, ga­li bū­ ti ge­resnės. Bet ap­skri­tai yra pa­si­ūlos ir pa­klau­sos re­zul­ta­tas.

16

birželio 27–liepos 3, 2013

pasaulis

Ar Lietuva įkvėps tikėjimą Europa?

Pir­ma­die­nį Lie­tu­va pus­me­čiui tam­pa ES va­do­ve. Ta­čiau nuo­ tai­kos Bend­ri­jo­je – slo­gios. Kai ku­rie ty­ri­mai ro­do, kad dau­ge­lis eu­ro­pie­čių nu­si­vy­lė ES. Ar Lie­tu­vai teks rū­pin­tis ir ES įvaiz­džiu?

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

ES iš­švais­tė po­pu­lia­ru­mą

Ame­ri­kie­čių „Pew Re­search Cen­ ter“ ins­ti­tu­to spe­cia­lis­tai ne­se­niai at­li­ko ap­klau­są, ku­rios pa­grin­di­nis klau­si­mas – pa­si­ti­ki­te ar ne ES? „Pew Re­search Cen­ter“ ap­klau­ sė ke­lių ES vals­ty­bių gy­ven­to­jus.

Apk­lau­sos at­lik­tos Če­ki­jo­je, Len­ ki­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je, Di­džio­jo­je Bri­ ta­ni­jo­je, Is­pa­ni­jo­je, Ita­li­jo­je, Grai­ ki­jo­je ir Pran­cū­zi­jo­je.

Ką gi nu­sta­tė spe­cia­lis­tai? Ogi tai, kad be­veik vi­so­se vals­ty­bė­se, ku­rio­se at­lik­tos ap­klau­sos, ES pa­ lai­ko vi­du­ti­niš­kai apie 45 pro­c. gy­ ven­to­jų. O prieš me­tus šis ro­dik­lis dar bu­vo 60 pro­c.

Slo­giau­sios nuo­tai­kos Pran­cū­zi­ jo­je. Ne­pa­si­ti­kin­tys ES sa­kė net 58 pro­c. pran­cū­zų. Bend­rai skep­ti­kų Pran­cū­zi­jo­je per me­tus pa­gau­sė­jo 18 pro­c. Ne­ma­žai bu­vo ir tų, ku­rie ma­no, kad in­teg­ra­ci­ja į ES ap­skri­ tai pa­ken­kė Pran­cū­zi­jai.

Si­tua­ci­ją kiek gel­bė­ja mū­sų kai­ my­nai len­kai, ku­rie en­tu­zias­tin­gai žiū­ri į ES. Len­ki­jo­je 69 pro­c. gy­ ven­to­jų pa­lai­ko ES. O štai jos kai­ my­nė­je Če­ki­jo­je pa­dė­tis prie­šin­ga – čia, pa­sak „Pew Re­search Cen­ ter“, tik 38 pro­c. tei­gia­mai ver­ti­na Bend­ri­ją.

Prie­žas­tis – šlu­buo­jan­tis ūkis?

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­ tu­to (VU TSPMI) do­cen­tas Kęs­tu­

Ra­my­bė: Lie­tu­vos Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ir Vo­kie­ti­jos kanc­le­

rė A.Mer­kel ga­li at­si­pūs­ti – kol kas jų ša­ly­se ES pa­si­ti­ki­ma, ta­čiau ki­ to­se Bend­ri­jos vals­ty­bė­se op­ti­mis­tų gre­tos retėja. „Reu­ters“ nuo­tr.

tis Gir­nius laikraščiui sa­kė, kad šios ten­den­ci­jos nė­ra džiu­gi­nan­čios. „Kuo ma­žiau žmo­nių pa­si­ti­ki ES, tuo blo­giau. Ga­liu pa­mi­nė­ti ir to­kį svar­bų rodiklį, atskleidžiantį nu­ si­vy­li­mą, kad vis ma­žiau žmo­nių pa­sta­ruo­ju me­tu da­ly­vau­ja Eu­ro­ pos Par­la­men­to rin­ki­muo­se. Ki­ta ver­tus, rei­kė­tų pri­si­min­ti, kad šios ap­klau­sos vyk­dy­tos tuo me­tu, kai ES jau dau­giau nei dve­jus me­tus gru­mia­si su fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos kri­ze, ku­rios pa­da­ri­nys – di­de­lis ne­dar­bas. Ti­kė­ti­na, kad ap­klau­sų re­zul­ta­tai ne­bus to­kie pat po ke­ le­rių me­tų, kai ūkis at­si­gaus“, – svars­tė moks­li­nin­kas.

Vladas Gai­dys:

Re­zul­ta­tai tik pa­tvir­ ti­na, kad es­mi­nė žmo­ nių nu­si­vy­li­mo prie­ žas­tis – eko­no­mi­nės ir fi­nan­si­nės pro­ble­mos.

Su min­ti­mi, kad kri­zė ES le­mia pra­stus pa­si­ti­kė­ji­mo ES re­zul­ta­ tus, su­ti­ko ir VU TSPMI di­rek­to­ rius pro­fe­so­rius Ra­mū­nas Vil­pi­ šaus­kas. „Vie­na svar­biau­sių nu­si­vy­li­mo ES prie­žas­čių ga­li bū­ti pra­sta eko­ no­mi­nė si­tua­ci­ja, ypač eu­ro zo­nos ša­ly­se, nes tų ša­lių gy­ven­to­jai vei­ kiau­siai blo­gą eko­no­mi­nę pa­dė­tį sie­ja su bend­ra va­liu­ta ir jai iš­sau­ go­ti skir­tais ES spren­di­mais. Ži­no­ ma, rei­kė­tų de­ta­les­nių ty­ri­mų, kad mi­nė­tas ry­šys bū­tų įro­dy­tas, ta­čiau ti­ki­my­bė ga­na di­de­lė, – laik­raš­čiui sa­kė pro­fe­so­rius. – Kai ku­rio­se ša­ ly­se, pa­vyz­džiui, Lie­tu­vo­je, žmo­nės

pasaulis per savaitę Sek­ma­die­nis

Ko­men­ta­ras: Lie­tu­vos eks­per­tai pa­ta­ria Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kos for­m

la­biau ne­pa­si­ti­ki sa­vo ša­lies ins­ti­ tu­ci­jo­mis, nei ES. Ta­čiau ne vie­no­je ES ša­ly­je – kraš­tu­ti­nis pa­vyz­dys yra Grai­ki­ja – pa­si­ti­kė­ji­mas ir sa­vo ša­ lies, ir ES ins­ti­tu­ci­jo­mis kri­tęs. Sa­vo nu­si­vy­li­mą žmo­nės jau yra iš­reiš­kę ir bal­suo­da­mi na­cio­na­li­niuo­se rin­ ki­muo­se, ga­li bū­ti, jog tai at­si­spin­ dės ir ki­tų me­tų rin­ki­muo­se į Eu­ro­ pos Par­la­men­tą.“ Len­kai my­li, če­kai – ne­ken­čia

Nors tiek K.Gir­nius, tiek R.Vil­ pi­šaus­kas pa­brė­žė, kad nu­si­vy­li­ mas ES pir­miau­sia su­si­jęs su kri­ ze, eks­per­tų nuo­mo­ne, ne­rei­kė­tų pro pirš­tus žiū­rė­ti į vals­ty­bių eli­ to po­zi­ci­ją ES at­žvil­giu.

Pa­sak K.Gir­niaus, Če­ki­jos ir Len­ ki­jos pa­vyz­džiai įro­do, kad val­dan­ ty­sis eli­tas – reikš­min­gas veiks­nys. „Žvelg­da­mas į ap­klau­sos re­ zul­ta­tus pa­ste­bė­jau, kad tarp če­ kų ir len­kų eg­zis­tuo­ja ne­men­kas skir­tu­mas. Ma­nau, toks re­zul­ta­ tas pri­klau­so nuo to, kad Len­ki­jos val­dan­ty­sis eli­tas vi­suo­met pa­lai­kė

2013 06 20 2013 06 26

Pir­ma­die­nis Ato­kia­me šiau­rės Pa­ kis­ta­no Hi­ma­la­jų ra­ jo­ne po­li­ci­nin­kais per­ si­ren­gę už­p uo­l i­kai praė­ju­sią nak­tį nu­šo­vė 10 už­sie­nio al­pi­nis­tų. At­sa­ko­my­bę už iš­ puo­lį pri­siė­mė Ta­li­ba­nas. Jis pa­reiš­kė, kad gru­puo­tė sie­kė at­ker­šy­ti už Pa­kis­ta­no Ta­ li­ba­no ly­de­rio pa­va­duo­to­ją, ku­ris ge­gu­žę bu­vo nu­kau­tas per JAV be­pi­lo­čio or­lai­vio smū­gį. Tarp nu­žu­dy­tų žmo­nių bu­vo ir lie­ tu­vis Er­nes­tas Mark­šai­tis. Eks­pe­di­ci­jo­ je da­ly­va­vo ir Lie­tu­vos al­pi­niz­mo aso­cia­ ci­jos pre­zi­den­tas Sau­lius Da­mu­le­vi­čius.

Pra­neš­ta, kad taip pat per iš­puo­lį nu­šau­ ti du al­pi­nis­tai iš Slo­va­ki­jos, trys – iš Uk­ rai­nos, trys – iš Ki­ni­jos, po vie­ną žmo­gų iš Ne­pa­lo ir Pa­kis­ta­no. Iš­puo­lis bu­vo įvyk­ dy­tas vie­no aukš­čiau­sių kal­nų pa­sau­ly­je, Nan­ga Par­ba­to, ba­zi­nė­je sto­vyk­lo­je, Gil­gi­ to-Bal­tis­ta­no Dia­me­ro ra­jo­ne.

ES ir šiuo me­tu pre­ten­duo­ja į svar­ bų vaid­me­nį Bend­ri­jo­je. O Če­ki­jo­je bu­vo pre­zi­den­tas Václa­vas Klau­sas, ku­ris, ma­no gal­va, jei bū­tų bu­vu­si jo va­lia, vei­kiau­siai bū­tų iš­trau­kęs Če­ki­ją iš ES. Ki­tas as­pek­tas – Če­ ki­jo­je iki šiol įta­kin­ga Ko­mu­nis­ tų par­ti­ja, o kai­rie­ji so­cia­lis­tai at­ sar­giai žiū­ri į ES, – sa­kė do­cen­tas.

– Tie­sa, tai nė­ra nau­jas reiš­ki­nys.

Bet įdo­mu, kaip pa­na­šaus eko­no­ mi­nio ir so­cia­li­nio pro­fi­lio ša­lių, kal­bu apie Če­ki­ją ir Len­ki­ją, nuo­ sta­tos ES at­žvil­giu ski­ria­si. Aki­ vaiz­du, kad po­li­ti­nio eli­to po­zi­ci­ ja – la­bai svar­bi.“ R.Vil­pi­šaus­kas su­ti­ko su K.Gir­ niaus nuo­mo­ne ir pri­dū­rė, kad Len­ki­jos ūkis per kri­zę ne­pa­ty­rė di­de­lio nuo­smu­kio. „Ži­no­ma, in­terp­re­tuo­jant to­kius skir­tu­mus ga­li­ma tik spė­lio­ti. Vis­ gi ti­kė­ti­na, kad Če­ki­jo­je gy­ven­to­ jų nuo­mo­nei įta­kos tu­ri tarp ša­ lies val­dan­čio­jo po­li­ti­nio eli­to ga­na pa­pli­tu­si skep­tiš­ka nuo­mo­nė ES at­ žvil­giu. Pri­si­min­ki­me kri­tiš­ką bu­

Bu­vu­sio Pie­tų Af­ri­kos ly­de­rio Nel­so­no Man­ de­los būk­lė smar­kiai pa­blo­gė­jo ir ta­po kri­ti­ nė. Į li­go­ni­nę 94 me­tų N.Man­de­la bu­vo pa­gul­dy­tas prieš dvi sa­ vai­tes, bir­že­lio 8 d. ry­tą, dėl plau­čių in­fek­

Ant­ra­die­nis ci­jos. Jis bu­vo gy­do­mas in­ten­sy­vio­sios te­ra­pi­jos sky­riu­je ir gy­dy­mas ku­rį lai­ką da­vė tei­gia­mų re­zul­ta­tų. Ta­čiau nuo sa­ vait­ga­lio jo būk­lė blo­gė­jo. Pir­muo­ju juo­ dao­džiu PAR pre­zi­den­tu 1994 m. ta­pęs N.Man­de­la lie­pos 18 d. tu­rė­tų švęs­ti sa­ vo 95-ąjį gim­ta­die­nį.

17

birželio 27–liepos 3, 2013

pasaulis tai­kos ga­li pri­klau­sy­ti nuo eko­no­ mi­nės bei so­cia­li­nės si­tua­ci­jos tuo me­tu. Yra to­kia ten­den­ci­ja, kad kuo blo­ges­nė ūkio pa­dė­tis, tuo žmo­nės skep­tiš­kes­ni ES at­žvil­giu“, – sa­kė K.Gir­nius.

Taip pat jis pri­dū­rė, kad ES ne­ tu­rė­tų pro pirš­tus žiū­rė­ti į de­ mok­ra­ti­jos trū­ku­mą Bend­ri­jo­je, kai įta­kin­giau­sios ša­lys tar­pu­sa­vy­ je prii­ma spren­di­mus, o ki­tos ša­lys juos tik pa­tvir­ti­na Briu­se­ly­je. Pa­sak K.Gir­niaus, tai taip pat ke­lia ne­pa­ si­ten­ki­ni­mą.

Iš­šū­kis Lie­tu­vai

muo­to­jams va­do­vau­tis rea­lis­ti­niais lū­kes­čiais ir ne­per­lenk­ti laz­dos.

vu­sio Če­ki­jos pre­zi­den­to V.Klau­ so po­zi­ci­ją. O Len­ki­jo­je val­dan­tie­ji nuo ta­da, kai pir­mą kar­tą bu­vo su­ for­muo­ta Do­nal­do Tus­ko vy­riau­ sy­bė, reiš­kia stip­rų pri­ta­ri­mą ES ir to­les­nei in­teg­ra­ci­jai. Pri­si­min­ki­me Ra­dos­ła­wo Si­kors­kio kal­bą Ber­ly­ne, ku­rio­je jis ra­gi­no Vo­kie­ti­ją ak­ty­viau spręs­ti eu­ro zo­nos kri­zės rei­ka­lus ir ves­ti ES di­des­nės in­teg­ra­ci­jos link.

To­kia Len­ki­jos val­dan­čiųjų po­zi­ci­ja ga­li bū­ti pa­lan­kiai prii­ma­ma dau­ge­ lio tos ša­lies gy­ven­to­jų. Be to, pri­si­ min­ki­me, kad ir per kri­zę Len­ki­jos eko­no­mi­ka ne­pa­ty­rė nuo­smu­kio, o tai taip pat ga­li veik­ti pi­lie­čių ver­ti­ ni­mus“, – tei­gė pro­fe­so­rius.

K.Gir­nius, pa­klaus­tas apie ap­ klau­sų re­zul­ta­tus ki­to­se Bend­ri­jos ša­ly­se, tarp jų di­džio­sio­se – Pran­ cū­zi­jo­je ir Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, vėl­gi įžvel­gė aiš­kias pa­ra­le­les tarp ūkio pro­ble­mų ir nu­si­vy­li­mo ES. „Kal­bant apie Pran­cū­zi­ją, šios ša­ lies val­dy­mo sis­te­ma iš­gy­ve­na kri­ zę. Ne­dar­bas Pran­cū­zi­jo­je di­de­ lis ir au­ga, net pra­dė­ta kal­bė­ti, kad

teks im­tis ra­di­ka­lių so­cia­li­nių re­ for­mų. Ša­lies pre­zi­den­tas Fran­çois Hollande’as – ne­po­pu­lia­rus. Joks ki­tas Pran­cū­zi­jos va­do­vas ne­su­ge­ bė­jo per me­tus iš­švais­ty­ti po­pu­lia­ ru­mo. Esu tik­ras, kad si­tua­ci­ja ša­lies vi­du­je ir nu­si­vy­li­mas ES – pa­ra­le­li­ niai pro­ce­sai“, – sa­kė K.Gir­nius.

Tie­sa, jis pri­dū­rė, kad pran­cū­zus er­zi­na ir jė­gų pu­siaus­vy­ros per­si­ skirs­ty­mas ES. „Pran­cū­zi­ja iki kri­zės vai­di­no svar­bų vaid­me­nį ES. Tarp vo­kie­ čių ir pran­cū­zų bu­vo toks, jei taip ga­li­ma sa­ky­ti, ne­for­ma­lus su­si­ta­ ri­mas, kad Vo­kie­ti­ja bus ūkio lo­ ko­mo­ty­vas, o Pran­cū­zi­jai bus lei­ džia­ma priim­ti dau­ge­lį reikš­min­gų po­li­ti­nių spren­di­mų. Ta­čiau to ne­ bė­ra. Net val­dant Mer­ko­zy (An­ge­ lai Mer­kel ir Ni­co­las Sar­ko­zy) aiš­ kė­jo, kad pu­siaus­vy­ra kei­čia­si. Tai pran­cū­zams ne­pa­tin­ka“, – sa­kė do­cen­tas.

Tie­sa, K.Gir­nius ne­siė­mė spė­lio­ ti, kaip kei­sis vi­suo­me­nės nuo­tai­ kos Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, ku­ri lai­

AFP nuo­tr.

ko­ma di­džiau­sia eu­ros­kep­ti­ke iš di­džių­jų ES vals­ty­bių.

Kęstutis Gir­nius:

Rei­kė­tų pri­si­min­ti, kad šios ap­klau­sos vyk­dy­tos tuo me­tu, kai ES jau dau­giau nei dve­jus me­tus gru­mia­si su fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos kri­ze.

„Dėl Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės – klau­si­mas su­dė­tin­gas. Ma­nau, kad šiuo me­tu ša­ly­je gar­siau rė­kia tie, ku­rie no­ri iš­sto­ti iš ES. Vis­gi, jei bus ren­gia­mas re­fe­ren­du­mas, ti­ kė­ti­na, kad pa­si­sa­kys ir re­mian­ čios ES gru­pės. Pa­vyz­džiui, vers­ las. Bri­tų vers­lui ES – la­bai svar­bi.

Ki­ta ver­tus, vėl­gi vi­suo­me­nės nuo­

Antradienis Ita­li­jos teis­mas pir­ma­ die­nį bu­vu­siam prem­ je­rui Sil­vio Ber­lus­co­ni sky­rė sep­ty­ne­rius me­ tus lais­vės atė­mi­mo ir už­drau­dė jam ei­ti vie­šas pa­rei­gas, pri­ pa­ži­nęs jį kal­tu dėl mo­kė­ji­mo už sek­są su ne­pil­na­me­te pro­sti­tu­te, taip pat dėl pikt­nau­džia­vi­mo pa­rei­go­mis, kad nu­ slėp­tų sa­vo ry­šius. Skir­ta baus­mė bu­vo griež­tes­nė, nei rei­ka­la­vo pro­ku­ro­rai, ra­gi­ nę pa­siųs­ti 76 me­tų mi­li­jar­die­rių už gro­tų še­še­riems me­tams. Šis nuo­spren­dis ga­li su­kel­ti pa­vo­jin­gą įtam­pą Ita­li­jos ne­tvir­to­je koa­li­ci­nė­je vy­riau­sy­bė­je. Tie­sa, ma­žai ti­ kė­ti­na, kad S.Ber­lus­co­ni ka­da nors at­si­ durs ka­lė­ji­me, nes Ita­li­jo­je ga­lio­ja švel­nios lais­vės atė­mi­mo tai­syk­lės vy­res­niems nei 70 me­tų as­me­nims. Nuosprendis nebus vykdomas, kol bus išnaudotos visos gali­ mybės jį užginčyti.

E S ministrai sutiko at­ naujinti de­ rybas dėl Tur­ kijos narystės Bendrijoje, nors Vokietija ir kitos šalys priekaiš­ tavo Ankarai dėl griežto protestų malšinimo. Turkijos užsienio rei­ kalų ministras Ahmetas Davutoğlu nedelsdamas pasveikino šį žings­ nį. Tiesa, tikėtasi, kad derybos dėl 22-ojo skyriaus prasidės iš karto, ta­ čiau Berlynas, palaikomas Austrijos ir Nyderlandų vyriausybių, blokavo šį planą, kilus susirūpinimui dėl Anka­ ros griežtų veiksmų prieš protestuo­ tojus per demonstracijas, kurios buvo apėmusios Turkiją pastarosiomis sa­ vaitėmis. Numatoma, kad tos derybos prasidės rudenį – tikriausiai spalį, po

O kaip Lie­tu­vo­je? Jei pa­na­šus į „Pew Re­search Cen­ter“ ty­ri­mas bū­tų at­lik­tas mū­sų ša­ly­je, ar lie­tu­ viai ei­tų į vie­ną gre­tą su len­kais? O gal su če­kais?

R.Vil­pi­šaus­kas pa­brė­žė, kad kol kas Lie­tu­vo­je gy­ven­to­jai ES pa­si­ti­ ki, nors, jo nuo­mo­ne, api­bend­ri­nti­ bū­tų su­dė­tin­ga. „Kiek ga­li­ma spė­ti iš Eu­ro­ba­ro­ met­ro duo­me­nų, Lie­tu­vos gy­ven­to­ jai san­ty­ki­nai tei­gia­mai ver­ti­na ES. Ta­čiau to­kių ty­ri­mų re­zul­ta­tus ga­li­ ma gin­čy­ti ir jų pa­grin­du su­dė­tin­ga da­ry­ti api­bend­ri­ni­mus. Pa­vyz­džiui, san­ty­ki­nai di­de­lė ne­pri­ta­rian­čių eu­ ro įve­di­mui da­lis, pa­ly­gin­ti su pri­ta­ rian­čiais, Lie­tu­vo­je ro­do gan skep­ tiš­ką gy­ven­to­jų po­žiū­rį į to­les­nę in­teg­ra­ci­ją, bet jau šio­je sri­ty­je. Tai vei­kiau­siai su­si­ję su kai­nų pa­di­dė­ ji­mu ar per­ka­mo­sios ga­lios su­ma­ žė­ji­mu, iš­lie­kan­čiu nea­pib­rėž­tu­mu eu­ro zo­no­je. Ta­čiau bend­rai na­rys­ tė ES ver­ti­na­ma po­zi­ty­viau“, – pa­ brė­žė R.Vil­pi­šaus­kas.

So­cio­lo­gas Vla­das Gai­dys su­ti­ko, kad lie­tu­vių pa­lan­ku­mą ES iš­lai­kė.

Ma­ža to, jis, pa­sak eks­per­to, te­bė­ra vie­nas di­džiau­sių vi­so­je ES. „Lie­tu­viai iš es­mės pa­si­ti­ki ES. Tie­sa, ma­žė­ji­mas yra, nors pa­si­ti­ kė­ji­mo ro­dik­lis tik­rai vir­ši­ja pu­sę ša­lies gy­ven­to­jų. Ki­ta ver­tus, žvel­ giant į Eu­ro­ba­ro­met­ro re­zul­ta­tus ma­ty­ti, kad ES pa­si­ti­ki­ma vos ke­ lio­se ES vals­ty­bė­se. Pir­mau­ja, at­ ro­do, Bul­ga­ri­ja, ant­ro­je vie­to­je yra Lie­tu­va, po jų ri­kiuo­ja­si Len­ki­ja, Ru­mu­ni­ja. Pran­cū­zi­ja šiaip jau nė­ ra re­kor­di­nin­kė. Ma­to­me di­de­lį ne­ pa­si­ti­kė­ji­mą ir Grai­ki­jo­je, Is­pa­ni­jo­je.

Ma­nau, re­zul­ta­tai tik pa­tvir­ti­na, kad es­mi­nė žmo­nių nu­si­vy­li­mo prie­žas­ tis – eko­no­mi­nės ir fi­nan­si­nės pro­ ble­mos“, – ko­men­ta­vo so­cio­lo­gas.

Tie­sa, do­cen­tas K.Gir­nius pa­

Tre­čia­die­nis rinki­ mų Vo­ kietijoje.

Tu r k i j a pradėjo derybas dėl narys­ tės 2005 m., bet kol kas baigė derė­ tis tik dėl vie­ nos iš 35 na­ rystei būtinų skyrių. Tam, kad būtų pra­ dėtas 22 sky­ rius, skirtas regioninei poli­ tikai, būtinas vi­ sų 27 ES narių pritarimas.

Ki­n i­j os erd­v ė­l ai­v is „Shenz­hou 10“ bai­gė iki šiol il­giau­siai tru­ ku­sią sa­vo pi­lo­tuo­ja­ mą kos­mi­nę mi­si­ją – kos­mi­nis lai­vas ir trys jo įgu­los na­riai sau­giai grį­žo į Že­mę. Grį­ži­mo kap­su­lė nu­si­lei­do Ki­ni­jos šiau­ri­nio Vi­di­nės Mon­ go­li­jos re­gio­no ste­pė­je.

15 pa­rų tru­ku­si „Shenz­hou 10“, ku­ rio pa­va­di­ni­mas reiš­kia „Die­viš­ką­jį lai­ vą“, mi­si­ja lai­ko­ma dar vie­nu žings­niu am­bi­cin­go­je Pe­ki­no pro­gra­mo­je, ku­rios tiks­las – iki 2020 m. pa­sta­ty­ti nuo­la­ti­ nę kos­mi­nę sto­tį. Ki­ni­ja žmo­gų į kos­ mo­są pir­mą­kart pa­siun­tė tik 2003 m., o ša­lies kos­mi­niai pa­jė­gu­mai dar at­si­ lie­ka nuo JAV ir Ru­si­jos. Tačiau Pekino programa labai ambicinga, numatanti netgi naują žmonių išsilaipinimą Mė­ nulyje.

brė­žė, kad Lie­tu­va, nors ša­lies gy­ ven­to­jai pa­lai­ko ES, var­gu ar su­ge­ bės pa­ge­rin­ti Bend­ri­jos įvaiz­dį. „Prieš mus pir­mi­nin­ka­vo Ai­ri­ ja, sa­ky­čiau, vi­sai ne­blo­gai, ta­čiau ES įvaiz­džio klau­si­mais pa­si­rū­ pin­ti ma­žoms vals­ty­bėms sun­ ku, nes nė­ra pa­kan­ka­mai iš­tek­lių šiam klau­si­mui spręs­ti“, – sa­kė K.Gir­nius.

Ramūnas Vil­pi­šaus­kas:

San­ty­ki­nai di­de­lė ne­ pri­ta­rian­čių eu­ro įve­ di­mui da­lis, pa­ly­gin­ ti su pri­ta­rian­čiais, Lie­tu­vo­je ro­do ga­na skep­tiš­ką gy­ven­to­ jų po­žiū­rį į to­les­nę in­ teg­ra­ci­ją.

O R.Vil­pi­šaus­kas pri­dū­rė, kad Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kos pla­ nuo­to­jams rei­kė­tų vi­sų pir­ma pa­ gal­vo­ti apie Lie­tu­vos gy­ven­to­jus, kad per­len­kus laz­dą dėl pir­mi­nin­ ka­vi­mo ne­tek­tų vė­liau su­lauk­ti kri­ ti­kos iš vi­suo­me­nės. „Ga­li bū­ti, jog tą įvaiz­dį la­biau ga­li pa­veik­ti pa­čios Lie­tu­vos ins­ ti­tu­ci­jų spren­di­mai ir pa­si­sa­ky­ mai. Jau da­bar ma­to­me kri­ti­ką dėl in­ten­sy­viai pa­sta­ruo­ju me­ tu tvar­ko­mų Vil­niaus gat­vių, tar­ si per­ne­lyg sten­gia­ma­si su­ži­bė­ ti prieš ES ir už­mas­kuo­ti pra­stą pa­dė­tį. To­kia dis­ku­si­ja ga­li veik­ ti ir žmo­nių nuo­sta­tas ES at­žvil­ giu, nors vei­kiau­siai di­de­lio po­ vei­kio joms ne­tu­rės, – tvir­ti­no R.Vil­pi­šaus­kas. – Apsk­ri­tai Lie­ tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mas ES Ta­ry­ bai ga­li pa­di­din­ti ša­lies gy­ven­to­jų in­for­muo­tu­mą ES rei­ka­lais, ta­čiau ar jis pri­si­dės prie po­zi­ty­vaus ES įvaiz­džio, ar at­virkš­čiai, – sun­ku pa­sa­ky­ti. Lie­tu­vo­je daž­nai bet ko­ kie di­des­ni pro­jek­tai su­ke­lia kri­ti­ kos ban­gas ir išanks­ti­nį skep­ti­ciz­ mą. Šiuo at­žvil­giu mū­sų po­li­ti­kos for­muo­to­jai tu­rė­tų siek­ti tie­siog for­muo­ti rea­lis­ti­nius lū­kes­čius ir ne­per­lenk­ti laz­dos pri­sta­ty­da­mi pir­mi­nin­ka­vi­mo nau­dą. Ta­da bus ma­žes­nė ri­zi­ka, kad po pir­mi­nin­ ka­vi­mo bus jau­čia­mas nu­si­vy­li­ mas ar kris ap­skri­tai su­si­do­mė­ji­ mas ES rei­ka­lais.“

19

birželio 27–liepos 3, 2013

28p.

Vilniečio savaitgalio renginių gidas.

savaitgalis

prasideda su „Vilniaus diena“

S.Waltz: šo­kis lei­džia iš­gy­ven­ti aki­mir­ką Lie­tu­vos sos­ti­nė šį sa­vait­ga­lį su­lauks iš­skir­ti­nio sve­čio – pa­sau­ly­ je ge­rai ži­no­mos cho­reog­ra­fės Sashos Waltz bei jos tarp­tau­ti­nės 13 šo­kė­jų tru­pės, ku­rio­je šo­ka ir vie­nas lie­tu­vis. Apie kū­ry­bos ke­lią, šo­kio ma­gi­ją – „Vil­niaus die­nos“ in­ter­viu su pa­čia S.Waltz.

Pro­ga: žiū­ro­vų bei kri­ti­kų pui­kiai įver­tin­tą spek­tak­lį „Kū­nai“ Lie­tu­vos pub­li­ka ga­lės iš­vys­ti bir­že­lio 30 ir lie­pos 1 d.

Eg­lė Vil­ber­gy­tė

Spe­cia­l iai „Vil­n iaus die­nai“ iš Ber­ly­no

Nuo bir­že­lio 27 d. iš Vo­kie­ti­jos Vil­ niu­je be­si­lei­džian­čiuo­se lėk­tu­vuo­ se bus ir gar­sio­sios šios ša­lies šo­kio tru­pės „Sas­ha Waltz & Guests“ na­ riai. Pra­džio­je – tech­ni­kai, vė­liau – ad­mi­nist­ra­ci­ja, šo­kė­jai. O šeš­ ta­die­nį at­skris ir pa­ti įžy­mio­ji vo­ kie­čių cho­reog­ra­fė S.Waltz. Iš vi­so Vil­niu­je vie­šės 31 sve­čias, iš jų tik 13 bus šo­kė­jai. Vien jie at­sto­vau­ja Ja­po­ni­jai, Ki­ni­jai, Aust­ra­li­jai, Ka­ na­dai, Iz­rae­liui, Ita­li­jai, Vo­kie­ti­jai, Pran­cū­zi­jai, Por­tu­ga­li­jai, Is­pa­ni­jai ir... Lie­tu­vai. „Sas­hos Waltz & Guests“ spek­ tak­lis „Kū­nai“ Lie­tu­vos na­cio­na­

li­nia­me dra­mos teat­re ro­do­mas bir­že­lio 30 ir lie­pos 1 d. Prieš at­ vyk­da­ma į Vil­nių S.Waltz Ber­ly­ne su­ti­ko duo­ti in­ter­viu šios tru­pės pa­si­ro­dy­mo Lie­tu­vo­je par­tne­rei „Vil­niaus die­nai“.

– Koks bu­vo jū­sų pir­mas su­si­ dū­ri­mas su šo­kiu?

– Pra­dė­jau šok­ti, kai man bu­vo pen­ke­ri. Bu­vau la­bai jud­rus vai­ kas, to­dėl tė­vai no­rė­jo, kad ką nors veik­čiau su šo­kiu, kad ga­lė­čiau iš­ lie­ti sa­vo ener­gi­ją. Man pa­si­se­ kė, kad mū­sų gat­vė­je gy­ve­no šo­kio mo­ky­to­ja, ji bu­vo Ma­ry Wig­man (vo­kie­čių iš­raiš­kos šo­kio, va­di­na­ mo Ausd­rucks­tanz, at­sto­vė – red. pa­st.) mo­ki­nė. Taip su­si­dū­riau su

šo­kiu. Kaip šo­kė­ja la­vin­tis pra­dė­ jau bū­da­ma dvy­li­kos, šo­kau ba­le­tą, mo­der­nų­jį šo­kį, Gra­ham tech­ni­ką ir kt. Bū­da­ma pen­kio­li­kos ar še­šio­li­ kos at­ra­dau kon­tak­ti­nę imp­ro­vi­ za­ci­ją ir tuo­met nu­spren­džiau, jog no­riu stu­di­juo­ti šo­kį.

– Pra­džio­je ėjo­te šo­kė­jos kar­je­ ros ke­liu. Kaip pa­su­ko­te į cho­ reog­ra­fi­ją?

– Ma­ne vi­suo­met do­mi­no cho­reog­ ra­fij­ a. Dar prieš pra­dė­da­ma stu­ di­jas Ams­ter­da­me, taip pat stu­di­ juo­da­ma kū­riau ne­di­de­lės apim­ties šo­kio mi­nia­tiū­ras. Tie­siog ži­no­jau, kad no­riu ir šok­ti, ir kur­ti. SNDO (School for New Dan­ce De­ve­lop­ ment – red. pa­st.), ku­rio­je stu­di­

ja­vau, orien­tuo­ja­ma­si į kū­ry­bin­ gu­mą. Kas­met tu­rė­jo­me su­kur­ti ir pa­ro­dy­ti sa­vo šo­kio spek­tak­lį. Nie­ kad neišs­ky­riau šo­ki­mo ir cho­reog­ ra­fi­jos, man tai bu­vo neats­ki­ria­mi ele­men­tai.

– O kuo trau­kia šo­kis ap­skri­ tai?

– Tai su nie­kuo ne­pa­ly­gi­na­ma pa­ tir­tis. Tai iš­raiš­kos ir sa­vi­raiš­kos bū­das, ku­ris lei­džia iš­gy­ven­ti bū­ tent šią aki­mir­ką. Šo­kis neats­ki­ ria­mas nuo gy­ve­ni­mo ener­gi­jos. Šo­kant spek­tak­ly­je ta gy­ve­ni­mo ener­gi­ja dar la­biau suin­ten­sy­vi­na­ ma. Iš­reikš­ti sa­ve kū­no kal­ba – tai pa­si­ten­ki­ni­mą tei­kian­tis jaus­mas.

To man la­bai trūks­ta, nes be­veik

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

ne­be­šo­ku. Šo­ku tik ke­liuo­se pro­ jek­tuo­se, ta­čiau am­žius ne­be­lei­ džia da­ly­vau­ti di­de­lės apim­ties šo­ kio spek­tak­liuo­se.

– Kaip ku­ria­te? Ko­kią dar­bo me­to­di­ką nau­do­ja­te?

– Kiek­vie­ną kar­tą vis skir­tin­gai, pri­klau­so­mai nuo spek­tak­lio žan­ro ir te­mos. Jei dir­bu su mu­zi­kos kū­ri­ niu, pvz., kon­cer­tu for­te­pi­jo­nui, čia jau tu­riu mu­zi­ką kaip kū­ri­nio pa­ grin­dą. O jei dir­bu su to­kiais spek­ tak­liais kaip „Kū­nai“, tuo­met tu­riu vie­ną di­džiu­lę te­mą, ją su­skirs­tau į po­te­mes ir šias ana­li­zuo­ju, už­duo­ da­ma šo­kė­jams klau­si­mus ir skir­ da­ma jiems už­duo­ tis. Vi­są me­džia­gą

20

20

birželio 27–liepos 3, 2013

savaitgalis

S.Waltz: šo­kis lei­džia iš­gy­ven­ti aki­mir­ką ap­do­ro­ja­me dia­lo­gu.

19 Kiek­v ie­n as kū­ry­b os pro­ce­sas tu­ri sa­vo „įgy­ven­di­ni­mo“ lai­ką. Mu­zi­ki­niams kū­ri­niams taip pat ski­riu te­mas, ta­čiau čia vy­rau­ ja do­mi­nuo­jan­tys mu­zi­ki­niai mo­ ty­vai. Pe­rio­dą, kai imp­ro­vi­zuo­ja­me tam tik­ra te­ma, sten­giuos iš­lai­ky­ ti kuo il­ges­nį. Jis bū­na la­bai in­ten­ sy­vus. Pa­ma­žu kris­ta­li­zuo­ja­si ma­ne do­mi­nan­ti for­ma, ją api­brė­žiu.

– Koks yra šo­kė­jų in­dė­lis į kū­ ry­bos pro­ce­są? Kas ima­si dra­ ma­tur­gi­nių spren­di­mų?

– Dra­ma­tur­gi­ja – tai ma­no ke­lias.

Ta­čiau kai imp­ro­vi­zuo­ja­me, ko nors ieš­ko­me, vi­suo­met klau­siu šo­kė­jų: „Kaip jau­tie­si, tai da­ry­da­mas (-a)?“, „Ar ju­de­siai lo­giš­ki?“, „Ar yra duo­ bių?“. Nes ju­dė­da­mi šo­kė­jai cho­reog­ ra­fi­nę me­džia­gą jau­čia iš vi­daus. Vi­ suo­met vyks­ta dia­lo­gas su šo­kė­jais, ta­čiau ga­lu­ti­nius kom­po­zi­ci­nio pie­ ši­nio spren­di­mus prii­mu aš.

– Kiek­vie­nas kū­nas tu­ri ri­bas.

Ar su­si­du­ria­te su šo­kė­jų kū­no ri­bo­tu­mo pro­ble­mo­mis ir kaip jas spren­džia­te?

– Šo­kė­jai ne­re­tai su­si­žei­džia – jiems skau­da ke­lį, nu­ga­rą, šen ar ten – ir tuo­met ten­ka ieš­ko­ti ki­to spren­di­mo bū­do, ku­ris daž­nai bū­na la­bai įdo­ mus, at­ve­rian­tis nau­jas ga­li­my­bes.

Bū­na ir taip, jog no­riu, kad šo­kė­jai imp­ro­vi­zuo­tų vaiz­di­niais, ku­rių iš­ reikš­ti ab­so­liu­čiai neį­ma­no­ma. Ki­ta ver­tus, tai vis tiek šioks toks pri­si­lie­ ti­mas ir kar­tu jau­di­nan­ti pa­tir­tis. Tai pa­na­šu į sie­kį, kad iš­si­pil­dy­tų sva­jo­ nė. Sa­vo kū­ry­bo­je daž­nai nau­do­ju vaiz­di­nius iš sa­vo sap­nų.

– Ko­kios šo­kė­jų sa­vy­bės, ypa­ ty­bės jums svar­bios?

– Sun­ku iš­reikš­ti žo­džiais. Šo­kė­jas tu­ri tu­rė­ti ką nors, kas ma­ne trau­ kia, ža­vi. Tai ga­li bū­ti ir kas nors kap­ri­zin­ga. Šo­kė­jai tu­ri tu­rė­ti ge­rus šo­kio tech­ni­kos pa­grin­dus, ta­čiau ne­pri­va­lo bū­ti įvai­rių šo­kio tech­ni­ kų vir­tuo­zai. Pa­vyz­džiui, sta­ty­da­ ma cho­reog­ra­fi­nes ope­ras dir­bu su ope­ros so­lis­tais, ku­rie, žvel­giant iš šo­kio pu­sės, yra mė­gė­jai, ne­tu­rin­tys šo­kio iš­si­la­vi­ni­mo. Ta­čiau tai ma­ nęs ne­stab­do. O šo­kė­jams svar­būs ž­mo­giš­ki kri­te­ri­jai, svar­bu, kad ir aš, ir vi­sa tru­pė ga­lė­tu­me dirb­ti su tuo žmo­gu­mi. Nes mes esa­me tar­ si vie­nas or­ga­niz­mas, vie­na bend­ra sis­te­ma. Vis­gi kar­tais į tru­pę prii­ mu ir la­bai sa­vi­tų as­me­ny­bių, ku­ rios man sve­ti­mos. Ma­no in­tui­ ci­ja pa­si­tei­si­no, nes ma­no šo­kė­jai

jau daug me­tų dir­ba ma­no tru­pė­ je. Yra la­bai ty­lių šo­kė­jų, int­ra­ver­tų ir ekst­ra­ver­tų, iš­ties daug skir­tin­gų as­me­ny­bių. Bū­tent tai ir no­riu iš­ reikš­ti sa­vo dar­buo­se – mū­sų vi­ suo­me­nės pa­le­tę, pa­ro­dy­ti gy­ve­ni­ mo veid­ro­dį.

– O kaip at­ra­do­te lie­tu­vį Vir­gį Puo­džiū­ną, ku­ris šo­ka ir „Kū­ nuo­se“?

– Kai pe­r ė­m iau va­d o­va­v i­m ą „Schaubüh­ne am Leh­ni­ner Platz“ teat­re, ga­lė­jau sa­vo tru­pės su­dė­ tį pa­dvi­gu­bin­ti iki dvy­li­kos šo­kė­jų.

Vir­gis į at­ran­ką at­vy­ko iš Vei­ma­ro.

Tuo me­tu Vei­ma­ro na­cio­na­li­nia­me teat­re jis dir­bo kar­tu su cho­reog­ra­fu ir re­ži­sie­riu­mi Joa­chi­mu Schlöme­ riu. Ma­no at­ran­ką su­da­rė il­ga­lai­ kės šo­kio dirb­tu­vės ir ne­di­de­lis pro­ jek­tas. At­si­rin­kau try­li­ka žmo­nių, ta­čiau teat­ras siū­lė tik dvy­li­ka eta­ tų. Tuo­met ko­vo­jau su teat­ru, kad gau­čiau try­lik­tą eta­tą. Ir ga­vau.

Yra la­bai ty­lių šo­kė­ jų, int­ra­ver­tų ir ekst­ ra­ver­tų, iš­ties daug skir­tin­gų as­me­ny­ bių. Bū­tent tai ir no­ riu iš­reikš­ti sa­vo dar­buo­se – mū­sų vi­ suo­me­nės pa­le­tę.

– Jū­sų tru­pės pa­va­di­ni­mas „Sas­ha Waltz & Guests“ sig­na­ li­zuo­ja, kad tru­pės du­rys at­vi­ros sve­čiams šo­kė­jams ir sve­čiams cho­reog­ra­fams. Ne­dau­ge­lis šo­ kio tru­pių vyk­do šią po­li­ti­ką.

Ko­dėl taip nu­spren­dė­te?

– 1993 m., kai įkū­riau tru­pę, šo­kė­ jams ne­ga­lė­jau pa­siū­ly­ti nuo­la­ti­ nių dar­bo su­tar­čių. Aš ir pa­ti ne­ tu­rė­jau su­tar­ties. Vis­kas pri­klau­sė nuo fi­nan­sų, skir­tų at­ski­riems šo­ kio pro­jek­tams. Ga­lė­jau sam­dy­ti šo­kė­jus tri­jų mė­ne­sių kū­ry­bos pro­ ce­sui, pa­si­ro­dy­mams, ir tiek. To­dėl kvie­čiau­si šo­kė­jus kaip sve­čius ir tai tę­sė­si iki pat 2000 m., kai pe­rė­jau dirb­ti į „Schaubüh­ne“ teat­rą. Nuo­ la­ti­nė tru­pės su­dė­tis su­si­for­ma­vo nuo Vir­gio kar­je­ros ma­no tru­pė­je pra­džios. Ta­čiau bu­vo pro­jek­tų, ku­ riems įgy­ven­din­ti ir to­liau kvie­čiau lais­vai sam­do­mus šo­kė­jus. Taip pat yra dau­gy­bė me­ni­nin­kų – kom­po­zi­ to­rių, mu­zi­kan­tų, vi­zua­lių­jų me­nų kū­rė­jų, sce­nog­ra­fų, su ku­riais mie­

lai dir­bu, ta­čiau jie ne­gy­ve­na Ber­ly­ ne. Taip ir su­si­for­ma­vo sve­čio sta­ tu­so sis­te­ma. O nuo­la­ti­nę tru­pę iki da­bar su­da­ro try­li­ka šo­kė­jų.

– Pa­sau­li­nio gar­so tru­pė, tu­ rin­ti try­li­ka šo­kė­jų, – tai daug ar ma­žai?

– Ma­no dar­bai yra di­de­lės apim­ ties, rei­kė­tų ma­žiau­siai 26–30 šo­ kė­jų. Ne kar­tą dėl to ko­vo­jau, ta­čiau su­tar­čių ne­pa­dau­gė­jo. Tu­riu nuo­ la­ti­nį re­per­tua­rą – 18 spek­tak­lių, ku­riuos puo­se­lė­ju, at­nau­ji­nu ir ro­ dau, ta­čiau su try­li­kos šo­kė­jų tru­pe tai ne­pap­ras­tai sun­kus dar­bas. Pa­ vyz­džių ne­rei­kia to­li ieš­ko­ti: Vu­per­ ta­lio šo­kio teat­ras (teat­rą įkū­rė vo­ kie­čių šo­kio teat­ro pra­di­nin­kė Pi­na Bausch – red. pa­st.) tu­ri tris­de­šimt šo­kė­jų, o ką jau kal­bė­ti apie ba­le­ to tru­pes. Štut­gar­to ba­le­tas tu­ri 50 šo­kė­jų, ki­tos ba­le­to tru­pės la­vi­ruo­ ja nuo 80 iki 150 šo­kė­jų.

– Jū­sų vy­ras Jo­che­nas San­di­ gas yra ne tik pro­diu­se­ris, bet ir me­no va­do­vas, dra­ma­tur­gas.

Kas bū­na, kai su­si­tin­ka dvi kū­ ry­bin­gos as­me­ny­bės?

– Ky­la ir konf­lik­tų, bū­na ne­leng­ va, ta­čiau dirb­da­mi kar­tu mes la­ bai daug ko pa­sie­kė­me, mes vie­nas ki­tą pui­kiai pa­pil­do­me. Ma­no vy­ras da­bar ėmė­si re­ži­sū­ros, aš jį net pa­ stū­mė­jau im­tis šio žings­nio.

Požiūris: visame pasaulyje pripažinta menininkė S.Waltz neskirsto šo-

kio į choreografiją ir jos atlikimą, šokis jai – vientisas kūrinys.

Organizatorių nuotr.

– Ar jū­sų vai­kai ir­gi šo­ka?

– Taip, jie šo­ka ir pa­si­ro­do ma­no spek­tak­liuo­se. Ma­no 15 me­tų sū­ nus, tie­sa, la­biau links­ta į moks­lus, bet jis do­mi­si ir dvi­ko­vo­mis, mie­lai šo­ka hip­ho­pą. Per gast­ro­les jie ke­ liau­ja kar­tu. Ži­no­ma, jei ne­rei­kia į mo­kyk­lą.

– Jūs pa­ti daug ke­liau­ja­te. Ar ei­na­te į teat­ro, šo­kio spek­tak­ lius? Teat­re ieš­ko­te įkvė­pi­mo ar at­si­pa­lai­duo­ja­te?

– La­bai mie­lai ei­nu į kon­cer­tus, nes pa­sta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus daug dir­bu su mu­zi­ka. Taip pat ei­nu ir į teat­ro, šo­kio spek­tak­lius, į ope­rą, ki­ ną ir pa­ro­das. Mie­lai pa­si­žiū­riu, kas do­mi­na jau­nus cho­reog­ra­fus, ką ir kaip jie ku­ria. Ta­čiau jei pa­ti ku­riu spek­tak­lį ar­ba re­pe­tuo­ju, sten­giuo­si at­si­ri­bo­ti nuo bet ko­kios įta­kos.

– Jei ne­bū­tu­mė­te su­ti­ku­si šo­ kio, kaip at­ro­dy­tų jū­sų gy­ve­ni­ mas da­bar?

– Tuo­met bū­čiau ki­tos me­no sri­ties at­sto­vė – bū­čiau dai­li­nin­kė ar­ba per­for­man­so at­li­kė­ja, gal ak­to­rė.

Pasirinkimas: įvairių tautybių S.Waltz trupės šokėjai, tarp jų – ir vie-

nas lietuvis, pasak pačios choreografės, – tarsi visuomenės paletė.

„Scanpix“ nuotr.

21

birželio 27–liepos 3, 2013

savaitgalis

Pen­kio­lik­me­tis vers­le jau­čia­si už­tik­rin­tai Vers­li­nin­kas, ku­riam vos pen­kio­li­ka, – re­tas at­ve­jis. Vil­nie­tis Pet­ ras Šle­kys su­ge­ba ne tik pro­gra­muo­ti, kur­ti pus­la­pių di­zai­ną, bet ir sėk­min­gai vys­ty­ti kar­tu su tė­čiu įkur­tą vers­lą. Nors lie­tu­ viai daž­nai at­si­sa­ko Pet­ro pa­slau­gų dėl jo jau­no am­žiaus, už­sie­ ny­je klien­tų vai­ki­nui ne­trūks­ta.

Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

li­nin­kas jiems ne­rei­ka­lin­gas, rei­ka­ lin­gas kaip drau­gas.

Nors P.Šle­kys itin jau­nas, jis tu­ ri svei­ko ne­vai­kiš­ko kri­tiš­ku­mo ir tvir­tai sto­vi ant že­mės. Vai­ki­nas pa­brė­žia, kad ne­no­ri bū­ti lai­ko­mas pro­gra­muo­to­ju, – jis žmo­gus, ge­rai iš­ma­nan­tis in­for­ma­ci­nių tech­no­ lo­gi­jų sri­tį, vers­lu­mą, eko­no­mi­ką, itin ak­ty­vus ir mo­kan­tis ko­mu­ni­ kuo­ti. Jo ma­ny­mu, la­bai svar­bu ge­ bė­ti daug da­ly­kų – taip pa­sie­kia­ma svar­bi as­me­ny­bės vi­su­ma.

Prieš me­tus kar­tu su tė­čiu vers­ li­nin­ku Alf­re­du Šle­kiu Pet­ras įkū­ rė įmo­n ę. Nors ne­p il­n a­m e­č iai mū­sų ša­ly­je įmo­nių kur­ti ne­ga­li, šiuo me­tu jis yra ma­žo­sios bend­ ri­jos pa­grin­du įkur­tos įmo­nės ak­ ci­nin­kas.

– O no­rė­tum su­lauk­ti pri­pa­ži­ ni­mo kaip vers­li­nin­kas?

– Mo­kyk­lo­je – ne. No­rė­čiau, kad ki­ ti vers­li­nin­kai pa­ste­bė­tų. Kai išei­na koks straips­nis apie ma­ne, su­lau­kiu ir kri­ti­kos: žmo­nės sa­ko, kad aš nie­ kuo ney­pa­tin­gas, kad, pa­vyz­džiui, yra koks Jo­nas, ku­ris da­ro tą pa­tį. Vi­si ma­no, kad esu kaž­koks ne­rea­lus pro­ gra­muo­to­jas, bet tai juk nė­ra kas nors ypa­tin­go. Gal­būt nė­ra daug jau­ni­mo, ku­ris tai mo­ka, ta­čiau tik­rai yra ge­rų pro­gra­muo­to­jų. Aš esu la­biau vers­ li­nin­kas. Pa­vyz­džiui, šiuo me­tu mes ku­ria­me elekt­ro­ni­nę re­zer­va­ci­jų sis­ te­mą įmo­nėms ir aš pa­ts ne­ko­duo­ju, tai da­ro ki­ti pro­gra­muo­to­jai, pa­ty­rę.

Aš pa­ts tik ku­riu pus­la­pius.

– Kaip pra­si­dė­jo ta­vo ke­lias į vers­lą?

– Vis­kas rea­liai pra­si­dė­jo nuo žai­ di­mo. Žai­džiau „San And­reas Mul­ tip­layer“ žai­di­mą – jis žai­džia­mas esa­mu lai­ku vir­tua­lio­je erd­vė­je, ga­li­ma pri­si­jung­ti prie ser­ve­rio. O ser­ve­riai su­kur­ti pa­čių žai­dė­jų. Kai žais­da­vau tuo­se ser­ve­riuo­se, vis gau­da­vau už­klau­sų dėl mo­kė­ji­mų: už kiek­vie­ną pa­slau­gą pra­šy­da­vo pi­ni­gų. Ta­da aš pa­gal­vo­jau: „Ko­ dėl aš tu­riu mo­kė­ti? O ko­dėl ne jie man mo­ka?“ Iš prin­ci­po esu vers­li­ nin­kas, nes tiek tė­tis, tiek dė­dė, na, vi­si gi­mi­nė­je yra vers­li­nin­kai. Tad su­kū­riau sa­vo ser­ve­rį ir in­ter­ne­ to pus­la­pį, nors ta­da dar ne­tu­rė­ jau nuo­vo­kos, kaip tai da­ro­ma. Tai nu­ti­ko prieš ket­ve­rius me­tus. Kaž­ kas pa­ste­bė­jęs ma­no pus­la­pį su­si­do­ mė­jo, pa­pra­šė ma­nęs su­kur­ti pa­na­šų už 5 li­tus. Ir aš su­kū­riau už to­kią kai­ ną, nors da­bar at­ro­do juo­kin­ga. Aiš­ ku, da­bar jau kai­nos ki­to­kios.

– Kaip klien­tai rea­guo­ja į ta­vo am­žių?

– Nei­gia­mai. Įmo­nę ir įkū­rė­me dėl for­ma­lu­mo, nes jei lie­tu­viams klien­ tams at­sklei­džiu sa­vo am­žių, jiems stai­ga ma­no pa­slau­gų ne­be­rei­kia, pa­siū­lo su­si­tik­ti ki­tą kar­tą. Lie­tu­ vo­je žmo­nės pa­si­ti­ki ne­bent tuo at­ ve­ju, jei­gu su­lau­kia re­ko­men­da­ci­jų iš ap­lin­ki­nių.

– Kiek tau bu­vo me­tų, kai pir­ mą kar­tą pa­gal­vo­jai apie nuo­ sa­vą vers­lą?

– Aš apie tai gal­vo­ju nuo­lat. Sa­vo vers­lą pra­dė­jau gal sep­ty­ne­rių, kai Ni­do­je par­da­vi­nė­jau ak­me­nu­kus: nu­da­žy­da­vau ir par­da­vi­nė­da­vau tu­ris­tams už ke­lis li­tus. Jie pirk­da­ vo, su­ge­bė­da­vau įti­kin­ti.

– Kaip bend­rak­la­siai rea­guo­ja į ta­vo su­ge­bė­ji­mus?

– Jie net ne­pas­te­bi. Man nie­kas nie­ko net nė­ra pa­sa­kęs apie ma­no kur­tus in­ter­ne­to pus­la­pius ar apie ma­no pa­slau­gų vers­lą. Na, gal tik už­si­mi­nė.

– Ma­nai, jiems tie­siog neį­do­mu ar tai ele­men­ta­rus pa­vy­das?

– Aš apie tai daug ne­gal­vo­ju. Ma­ nau, jiems tie­siog neį­do­mu. Jie su ma­ni­mi bend­rau­ja kaip su pa­pras­ tu žmo­gu­mi, ne­no­ri ma­nęs iš­skir­ti, lai­ky­ti kuo nors ki­tu. Aš kaip vers­

– Bend­ra­dar­biau­ji su „Mic­ro­ soft“?

– Taip, esu jų par­tne­ris. Yra to­kia jau­ni­mo pro­gra­ma: jie or­ga­ni­zuo­ja įvai­rius ren­gi­nius, kon­kur­sus, at­si­ ran­da ga­li­my­bė su­si­pa­žin­ti su šios bend­ro­vės gy­ve­ni­mu, bet ka­da su

jais su­si­siek­ti. „Mic­ro­soft“ bend­ ro­vės var­das gy­ve­ni­mo ap­ra­šy­me tik­rai šiek tiek pa­de­da.

– Ko­kią ma­tai sa­vo atei­tį?

– Pla­nuo­ju stu­di­juo­ti in­for­ma­ci­nes tech­no­lo­gi­jas, bet ne Lie­tu­vo­je. Gal­ būt Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je. Nes, ži­nia, Lie­tu­vo­je pro­ble­ma – pa­vyz­džiui, „Goog­le“, ku­rio­je no­rė­čiau pra­kti­ kuo­tis, mū­sų ša­ly­je ne­tu­ri jo­kios ofi­ cia­lios at­sto­vy­bės. Dau­gu­ma stip­rių įmo­nių čia at­sto­vy­bių ne­tu­ri.

– Tu­ri bent šiek tiek lais­va­lai­ kio?

– Vi­sa­da sa­kau: pir­ma pa­mo­kos, ant­ra – lais­va­lai­kis, tre­čia – vers­ las. Ma­no lais­va­lai­kis, kaip ir kiek­ vie­no vai­ko, – su­si­tin­ku su drau­gais, ei­nu pa­si­vaikš­čio­ti, žais­ti bou­lin­go.

Daug kas ma­no, kad neat­sip­lė­šiu nuo kom­piu­te­rio, ta­čiau tai ne­tie­ sa. Kiek pa­žįs­tu, vi­si in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų spe­cia­lis­tai yra ak­ty­ vūs, tu­ri įvai­riau­sių už­siė­mi­mų.

– Taip anks­ti pra­dė­jus vers­ lą, ne­ma­nai, kad grei­tai vis­kas nu­si­bos?

– Per sa­vo ma­žą gy­ve­ni­mą iš­ban­ džiau la­bai daug da­ly­kų. No­rė­jau bū­ti ir dai­ni­nin­ku, ir šo­kė­ju. Ma­ no įsi­vaiz­da­vi­mas bu­vo pla­tus ir iš­ban­džiau la­bai daug sri­čių. Ta­ čiau vi­sos jos truk­da­vo po mė­ne­sį, il­giau­siai – pu­sę me­tų. O in­for­ ma­t i­k o­j e esu jau ket­ve­r ius me­ tus ir pla­nuo­ju čia dar daug lai­ ko pra­leis­ti.

Po­li­ti­kų dė­me­sys Nors sa­vęs P.Šle­kys iš­skir­ti­niu ne­lai­ ko, jis jau su­lau­kė ir po­li­ti­kų dė­me­sio.

Praė­ju­sią sa­vai­tę jis su­si­ti­ko su eu­ro­ par­la­men­ta­ru Ro­lan­du Pak­su. Pa­sak po­li­ti­ko, jį su­do­mi­no ga­baus pen­kio­lik­ me­čio po­ten­cia­las in­ter­ne­to tech­no­ lo­gi­jų sri­ty­je. P.Šle­kys eu­ro­par­la­men­ ta­rui ne tik pa­pa­sa­ko­jo apie tai, kaip klien­tus įti­ki­na pirk­ti jo pa­slau­gas, bet ir dis­ku­ta­vo apie klien­tų po­žiū­rį į jau­ ni­mą mū­sų ša­ly­je bei už­sie­ny­je.

lai­ki­nis jau­ni­mas. „Pas­te­biu jau­ni­mo pro­ble­mą: jei kas nors ne­si­se­ka, jie iš­ kart vis­ką me­ta. Aš pa­ts informacinių technologijų sri­ty­je esu ket­ve­rius me­ tus ir dar to ne­me­čiau. Bu­vo daug sun­ kių mo­men­tų, kai ma­niau – „ką aš čia da­rau?“, bet dar ne­pa­si­duo­du. Se­ka­si ge­rai ir už­sa­ky­mų yra dau­giau, ne­gu rei­kia“, – aiš­ki­no P.Šle­kys.

Eu­ro­par­la­men­ta­ras pa­siū­lė su­reng­ ti P.Šle­kiui ir vi­sai jo šei­mai eks­kur­si­ją R.Pak­sas iš­gir­do ir tvir­tą jau­nuo­lio nuo­ po Eu­ro­pos Par­la­men­tą, su­pa­žin­din­ti mo­nę apie tai, kaip tu­rė­tų gy­ven­ti šiuo­ juos su dar­bo ten spe­ci­fi­ka.

Kai­na: pir­muo­sius in­ter­ne­to pus­la­pius P.Šle­kys kur­da­vo už da­bar juo­

kin­gą at­ly­gį – 5 li­tus.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

22

birželio 27–liepos 3, 2013

savaitgalis

Ri­mi­nis – mėgs­tan­tiems sau­lę, Toks il­gas pa­plū­di­mys ir to­kia, at­ro­do, ne­si­bai­gian­ti pa­grin­di­nė Via­le Re­gi­na Marg­ he­ri­ta gat­vė yra tik Ita­li­jos ku­ror­te Ri­mi­ny­je. Abi­pus jos – ga­ly­bė res­to­ra­nų, pi­ce­ri­jų, tra­to­ri­jų, ba­rų. Vis­kas – ato­sto­gau­to­jų poil­siui ir ge­ro­vei.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Le­gen­dos gim­ti­nė

Da­bar Ri­mi­nis gal­būt ir ne toks, ko­kį sa­vo fil­muo­se įam­ži­no čia gi­ męs (ir čia pa­lai­do­tas) gar­su­sis ita­ lų ki­no re­ži­sie­rius Fe­de­ri­co Fel­li­ni, ku­rio juos­to­se rea­ly­bė su­si­pi­na su fan­ta­zi­ja. Da­bar Ri­mi­ny­je dau­giau rea­ly­bės, o ma­žiau – fan­ta­zi­jos.

Prie Ad­ri­jos jū­ros įsi­kū­ręs Ri­mi­ nis pir­mą kar­tą čia įkė­lu­siam ko­ ją at­ro­do lyg vieš­bu­čių džiung­lės – jų čia yra net 2300. O kiek dar vi­lų ir apar­ta­men­tų! Vi­si vieš­bu­čiai ne­ di­de­li ir kom­pak­tiš­ki, vi­si pa­plū­di­ miai – vals­ty­bi­niai ir jie iš­nuo­mo­ ti, to­dėl už gul­tus ir skė­čius rei­kia mo­kė­ti pa­pil­do­mai. Ta­čiau nie­kas ne­truk­do atei­ti iš­si­mau­dy­ti į bet ku­rį pa­plū­di­mį.

Ma­no­ma, kad Ri­mi­nis – di­džiau­ sias ku­ror­tas Eu­ro­po­je. Smė­lė­tas jo pa­plū­di­mys drie­kia­si apie 20 km.

Už­tat čia tik­ras „ko­mu­niz­mas“ – dau­gu­ma vieš­bu­čių tri­jų žvaigž­ du­čių. Ge­res­ni – ke­tu­rių ir pen­kių žvaigž­du­čių – vieš­bu­čiai įsi­kū­ rę ato­kiau nuo cent­ro – Ri­čio­nė­je.

Bet ir juo­se gy­ve­nan­tys ato­sto­gau­ to­jai ne­sė­di ran­kų su­dė­ję – ban­do pa­gau­ti grei­tą ita­liš­ko gy­ve­ni­mo rit­mą.

Kai va­ka­re įsi­žie­bia spal­vo­tos švie­sos, dar stip­riau pra­de­da ūž­ ti ma­ši­nos ir mo­to­ro­le­riai, ba­rai ir nak­ti­niai klu­bai, kai į gat­ves su­ plūs­ta vi­sas ku­ror­tas ir sa­vo „po­stus“ uži­ma pa­sau­ly­je se­niau­sios pro­fe­si­jos at­sto­vės, at­ro­do, kad Ri­ mi­nis – tai mies­tas, ku­ris nie­ka­da ne­mie­ga. Kaip ir Niu­jor­kas.

Nak­tį poil­siau­to­jai ga­li links­min­ tis dis­ko­te­ko­se. „Co­co­nuts“ iki 23 val. kok­tei­liams tai­ko nuo­lai­das – 8 eu­rus kai­nuo­jan­tį kok­tei­lį par­duo­ da už 5. Ita­liš­ka ro­man­tiš­ka mu­zi­ka skam­ba daž­na­me vieš­bu­ty­je – ten šo­ka pa­gy­ve­nę žmo­nės.

Į jū­rą – ir su laz­de­le

Ri­mi­nis nė­ra jau toks kai­mas – ja­ me 130 tūkst. gy­ven­to­jų. Va­sa­rą, pa­pras­tai lie­pą ir rugp­jū­tį, mies­tas pa­si­pil­do 2 mln. poil­siau­to­jų. Mal­ šin­ti ato­sto­gų karšt­li­gės čia trau­kia vo­kie­čiai, ru­sai, ang­lai, pa­tys ita­lai.

Ri­mi­nio ne­ven­gia ir lie­tu­viai.

Dau­gu­ma poil­siau­to­jų triukš­ mo ir gau­sy­bės žmo­nių ne­bi­jo – čia ato­sto­gau­ja su ma­žais vai­kais.

Nėš­čios mo­te­rys, drą­siai at­ki­šu­ sios sa­vo pil­vus, trau­kia į jū­rą. Į jū­rą bren­da ir laz­da be­si­re­mian­ ti sen­jo­rė, o ją pri­lai­ko pa­na­šaus am­žiaus šiek tiek tvir­tes­nė drau­ gė ir drau­gas. Tie­siog ste­bi­na, kaip jie gai­džio žings­ne­liu trau­kia į vos vos ban­guo­jan­čią Ad­ri­ją. Ri­mi­nis – mėgs­tan­tiems sau­lę, jū­rą ir gy­ve­ ni­mo džiaugs­mą.

Da­bar Ri­mi­ny­je dau­ giau rea­ly­bės, o ma­ žiau – fan­ta­zi­jos.

Ska­niau­si pa­sau­ly­je le­dai

Atos­to­gau­to­jų pa­slau­goms – dau­ gy­bė res­to­ra­nų, pi­ce­ri­jų, tra­to­ri­jų, ba­rų. Juo­se skimb­čio­ja lėkš­tės, ša­ ku­tės, vy­no tau­rės, alaus bo­ka­lai ir ai­di links­mų žmo­nių kle­ge­sys.

Pi­cą „Mar­ga­ri­ta“, nuo ku­rios pra­si­dė­jo per­ga­lin­gas pi­cų žy­gis per pa­sau­lį, Ri­mi­ny­je ga­li­ma su­val­ gy­ti už 5–6 eu­rus. Ru­siš­kų barš­čių lėkš­tė – 7, o gar­sie­ji ita­liš­ki ge­la­to (le­dai) vaf­ly­je – 2 eu­rai. Šiems ne­ pri­lygs­ta jo­kios ša­lies le­dai.

Emi­li­jos-Ro­ma­ni­jos sri­tis, ku­ rio­je įsi­kū­ręs Ri­mi­nis, gar­sė­ja Par­ mos kum­piu ir par­me­za­no sū­riu, Bo­lo­ni­jos ma­ka­ro­nais. Šio re­gio­ no pa­tie­ka­las yra ir pia­da – plo­ nas duo­nos sko­nio pa­plo­tė­lis, įda­ ry­tas sū­riu bei dar­žo­vė­mis. O kur dar Emi­li­jos-Ro­ma­ni­jos vy­nas, iš­

spaus­tas iš San­gio­ve­se vy­nuo­gių! Ši vy­nuo­gių rū­šis čia – pa­grin­di­nė.

Ar per­ženg­si Ru­bi­ko­ną?

Nu­mal­ši­nę sau­lės ir mau­dy­nių troš­ku­lį, ki­tą die­ną poil­siau­to­jai trau­kia ap­žiū­ri­ Ri­mi­nio. Mies­tas su­si­de­da iš dvie­jų zo­nų – is­to­ri­nės ir ku­ror­ti­nės. Pag­rin­di­nis is­to­ri­ nio mies­to sim­bo­lis ir se­niau­sias sta­ti­nys – im­pe­ra­to­riaus Au­gus­ to Trium­fo ar­ka, pa­sta­ty­ta 27 m. pr. Kr. Pe­rė­jęs im­pe­ra­to­riaus Ti­be­ri­ jaus I a. sta­ty­tą ar­ki­nį til­tą, pa­ ten­ki į se­ną Bor­go San Giu­lia­no kvar­ta­lą, ku­rį ri­mi­nie­čiai nuo se­ no va­di­na kai­mu. Siau­ros gat­ve­lės, ma­ži na­me­liu­kai. Kai ku­rių sie­nos pa­sa­ko­ja apie F.Fel­li­ni ir jo kar­je­ rą ki­no pa­sau­ly­je. F.Fel­li­ni skir­tas fres­kas re­ži­sie­riaus mir­ties me­ti­nių pro­ga 1994 m. nu­ta­pė trys Ri­mi­nio me­ni­nin­kai – kiek­vie­nas fres­ko­se įam­ži­no pa­si­rink­to fil­mo sce­ną.

Grįž­da­mas at­gal į mies­to da­lį, va­di­na­mą Ma­ri­na cent­ro, iš­vys­ ti tie­siog kla­si­ka ta­pu­sį vieš­bu­tį „Grand Ho­tel Ri­mi­ni“, ku­rio liuk­so kam­ba­ry­je, at­vy­kęs į gim­tą­jį mies­ tą, ap­si­sto­da­vo F.Fel­li­ni. Gim­ta­sis re­ži­sie­riaus na­mas neiš­li­ko.

Ne­to­li vieš­bu­čio – va­di­na­ma­sis vel­nio ra­tas. Už 8 eu­rus juo pa­ki­ lus į 60 m aukš­tį at­si­ve­ria Eu­ro­po­ je di­džiau­sio ku­ror­to pa­plū­di­mys ir mies­to pa­no­ra­ma.

Ne­to­li Ri­mi­nio te­ka Ru­bi­ko­no upė, sie­ja­ma su Ce­za­rio var­du ir jo po­sa­kiu „Per­ženg­ti Ru­bi­ko­ną“.

Taip pat mies­to pa­kraš­ty­je ga­li­ma ap­lan­ky­ti mi­nia­tiū­rų par­ką, ku­ ria­me – vi­si gar­sie­ji Ita­li­jos ar­chi­ tek­tū­ros pa­mink­lai, tik su­ma­žin­ti iki mi­ni­mu­mo. Čia pa­tiks tiek vai­ kams, tiek suau­gu­sie­siems, nes, be mi­nia­tiū­rų, yra ir pra­mo­gų: trau­ki­ nu­kas, van­dens ka­no­jos, mi­ni ke­ lio­nė Di­džiuo­ju Ve­ne­ci­jos ka­na­lu, for­tas su van­dens pa­tran­ko­mis.

Ap­žiū­ri ša­lies įžy­my­bes

Poil­siau­jan­tys Ri­mi­ny­je tra­di­ciš­ kai ky­la į Ape­ni­nų kal­nus, kur įsi­ kū­ręs San Ma­ri­nas – vals­ty­bė vals­ ty­bė­je. Tai – pa­ti po­pu­lia­riau­sia ir ar­ti­miau­sia (at­stu­mas – tik 25 km) eks­kur­si­ja iš Ri­mi­nio.

Pa­tys iš­tver­min­giau­si lei­džia­si į to­li­miau­sią eks­kur­si­ją – į Ro­mą.

Ke­lio­nė į San Ma­ri­ną kai­nuo­ja 20, Flo­ren­ci­ją – 70, Ve­ne­ci­ją – 80, Ro­ mą – 105 eu­rus.

Vaikš­tant po San Ma­ri­ną, pir­ miau­sia rei­kia at­rem­ti ru­sių pre­ kiau­to­jų ata­kas: „Grįž­da­mi at­gal, bū­ti­nai už­su­ki­te į mū­sų krau­tu­vė­ lę.“ O ma­žy­čių krau­tu­vė­lių čia – kaip gry­bų po lie­taus, į vi­sas tik­rai neuž­suk­si. Jo­se pre­kiau­ja­ma su­ve­ ny­rais, ran­ki­nė­mis, ba­tais, pa­puo­ ša­lais. Čia yra gar­sių pre­kės ženk­ lų, ta­čiau rink­tis rei­kia ati­džiai, nes gau­su pa­dir­bi­nių.

San Ma­ri­no Švie­siau­sio­ji Res­ pub­li­ka – se­niau­sia ir ma­žiau­sia res­pub­li­ka pa­sau­ly­je, esan­ti 60 kv. km Že­mės lo­pi­ny­je. Šiuo me­tu jo­je yra apie 26 tūkst. gy­ven­to­jų.

Ma­no­ma, kad San Ma­ri­ną 301 m. įkū­rė vie­nuo­lis ir mū­ri­nin­kas šv.

Ma­ri­nas. Per­se­kio­ja­mas dėl re­li­ gi­nių įsi­ti­ki­ni­mų jis bu­vo pri­vers­ tas bėg­ti nuo im­pe­ra­to­riaus Diok­ le­cia­no.

Tu­ris­tai ky­la į pa­čią Ti­ta­no kal­ no vir­šū­nę (740 m virš jū­ros ly­gio).

Ten įsi­kū­ręs vi­du­ram­žius pri­me­ nan­tis taip pat San Ma­ri­nu va­di­ na­mos ša­lies sos­ti­nės se­na­mies­ tis. Ja­me – val­džios pa­sta­tas, trys pi­lys, pa­mink­las Giuseppe’i Ga­ ri­bal­di – žy­miam Ita­li­jos re­vo­liu­ cio­nie­riui, ko­vo­ju­siam dėl jos su­ si­vie­ni­ji­mo. Pri­vers­tas bėg­ti iš Ve­ne­ci­jos, prie­globs­čio G.Ga­ri­bal­ di ieš­ko­jo bū­tent čia.

San Ma­ri­nas tu­ri sa­vo pi­ni­ gų ka­lyk­lą, pa­što ženk­lus, fut­bo­ lo ko­man­dą ir net ka­ riuo­me­nę. Vi­du­ti­nė

Apim­tis: šia ka­ru­se­le pa­ki­lus į aukš­t

al­ga čia – apie 300 eu­rų di­des­ nė ne­gu Ita­li­jo­je. Va­sa­ros karš­čių ali­na­mi tu­ris­tai ne­puo­la štur­muo­ ti gy­ny­bi­nių pi­lių. Ra­miai įsi­kū­rę pa­vė­sy­je, jie gurkš­no­ja gai­viuo­sius gė­ri­mus, alų ir žval­go­si į ra­tu San Ma­ri­ną su­pan­čius kal­nus ir virš jų plau­kian­čius de­ be­sis.

Is­to­ri­ja: pa­grin­di­nis is­to­ri­nio Ri­mi­nio sim­bo­lis ir se­niau­sias sta­ti­nys –

im­pe­ra­to­riaus Au­gus­to Trium­fo ar­ka, pa­sta­ty­ta 27 m. pr. Kr.

Eks­kur­si­ja: ato­sto­gau­jan­tys Ri­mi­ny­je pa­pras­tai ky­la į Ape­ni­nų kal­nus, kur įsi­kū­ręs San Ma­ri­nas – vals­ty­

bė vals­ty­bė­je.

Van­duo: Ve­ne­ci­ja – tai di­džio­ji pa­slap­tis, per 200–300 me­tų ji ma­žai te­p

150 kanalų.

23

birželio 27–liepos 3, 2013

savaitgalis

jū­rą ir gy­ve­ni­mo šėls­mą Kai va­ka­re įsi­ žie­bia spal­vo­ tos švie­sos, kai į gat­ves su­ plūs­ta vi­sas ku­ror­tas ir sa­ vo „po­stus“ uži­ma pa­sau­ ly­je se­niau­sios pro­fe­si­jos at­ sto­vės, at­ro­do, kad Ri­mi­nis – tai mies­tas, ku­ ris nie­ka­da ne­ mie­ga.

­ty­bes, at­si­ve­ria Eu­ro­po­je di­džiau­sio ku­ror­to – Ri­mi­nio – pa­plū­di­mys.

Sus­to­ju­sio lai­ko mies­tas

Ki­tas tu­ris­tų marš­ru­tas ve­da į Ve­ ne­ci­ją – mies­tą ant van­dens, iš ku­ rio kaž­ka­da drie­kė­si ke­lias į Ry­tus.

Sa­ko­ma, kad Ve­ne­ci­ja pra­tur­tė­ jo iš drus­kos – už ją im­da­vo mui­ tą. Kaž­ka­da tai bu­vo vie­nas tur­tin­ giau­sių Eu­ro­pos mies­tų. La­gū­na, spe­ci­fin ­ is oras, gon­do­los – mies­tas

Lai­mos Že­mu­lie­nės nuo­tr.

ant van­dens tu­ris­tus trau­kia vi­sais me­tų lai­kais. Ve­ne­ci­ja – tai di­džio­ ji pa­slap­tis, tai su­sto­jęs lai­kas: per 200–300 me­tų ji ma­žai te­pa­si­kei­ tė. Ro­man­ti­kos čia – su kau­pu.

Pag­rin­di­nė Ve­ne­ci­jos gat­vė (kaip Ge­di­mi­no pro­spek­tas Vil­niu­je) – Di­dy­sis ka­na­las, o pa­grin­di­nis „tro­ lei­bu­sas“ – va­po­ret­to (gar­lai­vis).

Pa­lei Di­dį­jį ka­na­lą ant po­lių pa­sta­ ty­ta dau­gy­bė pra­šmat­nių rū­mų, o tie po­liai nuo van­dens apau­gę ža­ lio­mis „barz­do­mis“. Va­po­ret­to ar­ tė­jant prie Šv. Mor­kaus aikš­tės, ve­ ria­si vis įspū­din­ges­ni vaiz­dai.

O štai ir ji – to­ji aikš­tė. Čia – du svar­biau­si mies­to sta­ti­niai: Šv.

Mor­kaus ba­zi­li­ka, ku­rio­je su­si­py­

nę Ry­tų ir Va­ka­rų ar­chi­tek­tū­ros bei puo­šy­bos sti­liai, ir Do­žų rū­mai – go­ti­kos še­dev­ras.

Pa­siirs­ty­mas ka­na­lais gon­do­ la še­šiems as­me­nims at­siei­na po 20 eu­rų. Ke­liau­nin­kai vai­ši­na­ mi šam­pa­nu. Ve­ne­ci­jos baž­ny­čias, mu­zie­jus puo­šia pa­sau­li­nio gar­ so dai­li­nin­kų še­dev­rai. Ta­čiau per

pus­die­nį to neap­žiū­rė­si – Ve­ne­ci­ ją rei­kia ap­lan­ky­ti dar kar­tą. Be­lie­ ka už 8 eu­rus lif­tu pa­kil­ti į Šv. Mor­ kaus aikš­tė­je esan­čią var­pi­nę. Iš čia rus­vai švy­ti Ve­ne­ci­jos sto­gai, sa­los ir sa­le­lės – kaip ant del­no.

Vals­ty­bė: prie San Ma­ri­no par­la­

Ho­ri­zon­tai: tu­ris­tai žval­go­si į ra­tu San Ma­ri­ną su­pan­čius kal­nus, virš jų plau­kian­čius de­be­sis ir kal­nų pa­

Žur­na­lis­tės ke­lio­nę su­ren­gė ke­lio­ nių or­ga­ni­za­to­rius „No­va­tu­ras“.

Gro­žis: Ve­ne­ci­jos par­duo­tu­vė­

se – gau­sy­bė pa­puo­ša­lų, pa­ga­ min­tų iš Mu­ra­no stik­lo.

­pa­si­kei­tė. Miestas turi apie 120 salų ir

men­to kei­čia­si gar­bės sar­gy­ba.

pė­dė­je įsi­kū­ru­sius na­mus.

25

birželio 27–liepos 3, 2013

savaitgalis Ži­no­mas skulp­to­ rius Ro­mas Kvin­ tas pa­sta­ruo­ju me­tu pri­ti­lęs, su­si­mąs­tęs, ma­žai kur lan­ko­si ir dar ma­žiau sten­gia­ si ple­pė­ti. Ne­duok Die­ve, kad per daug neiš­sip­le­pė­tų apie nau­jau­sią sa­ vo kū­ri­nį – Vil­niaus sėk­mės sim­bo­lį.

Praei­da­mi pro ša­lį, jį jau sa­vait­ga­lį ga­lės pa­lies­ti vil­nie­čiai ir mies­to sve­čiai.

Ko­ja – nu­čiu­pi­nė­ta Dau­ge­lis mies­tų tu­ri sa­vo sim­bo­lį.

Pra­ho­je, ant ak­me­ni­nės Kar­lo til­to at­brai­los, yra del­no dy­džio va­ri­nis kry­že­lis, o ant til­to grin­di­nio – va­ri­ nis bum­bu­liu­kas. Kai­rę ran­ką rei­ kia už­dė­ti ant kry­že­lio, de­ši­ne ko­ja už­min­ti bum­bu­liu­ką, akis nu­kreip­ ti į Šv. Vi­to ka­ted­rą ir su­gal­vo­ti ko­kį nors no­rą – tik to­kiu at­ve­ju jis iš­si­pil­ dys. Ta­čiau dau­gy­bė tu­ris­tų ne­pas­ te­bi to kry­že­lio, o kai­rę ran­ką už­de­ da ant kiek to­liau sto­vin­čios mies­to glo­bė­jo Jo­no Ne­po­mu­ko skulp­tū­ ros ko­jos. Ko­ja tie­siog švy­ti – to­kia nu­čiu­pi­nė­ta!

R.Kvin­to dar­bai vie­šo­sio­se erd­vė­se

Įvertinimas: R.Kvintas sako, kad pirmoji jo kūrinių kritikė dažniausiai būna žmona Eglė, tik jis į jos patari-

mus kartais reaguoja elgdamasis prešingai. Atrodo, ši fontano mergaitės su skėčiu skulptūra kritikei visai tiko.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

„Mū­šis“ (Tra­kai), „Šal­ti­nis“ (Tra­kai), „Šei­ma“ (Slo­va­ki­ja), „Poe­tas A.Mic­ke­ vi­čius“ (Vil­nius), „Ink­liu­zas“ (Ita­li­ja), „Chlo­jė“ (Vil­nius), „Gy­vy­bės me­dis“ (Vil­nius), „Gy­vy­bės me­dis II“ (Olan­ di­ja), pa­mink­las C.Ša­ba­dui (Vil­nius), pa­mink­las R.Ga­ry (Vil­nius), pa­mink­ las D.Dols­kiui (Kau­nas), pa­mink­las V.Ker­na­giui (Ni­da), „Že­mai­čių le­gen­ dos“ (Tel­šiai).

Do­va­na Vil­niui – sėk­mės ta­lis­ma­nas Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Mies­to sim­bo­lis – 40 cm dy­džio bron­zos ba­rel­je­fas – bus ati­deng­tas bir­že­lio 30 d. Ge­di­mi­no pro­spek­to ir Vil­niaus gat­vės san­kir­to­je. „Da­bar tas sim­bo­lis bręs­ta, noks­ta, kad įgau­tų to­kią spal­vą, ko­kios no­riu“, – šmaikš­ta­vo bir­ že­lio vi­du­ry­je 60-me­tį pa­mi­nė­jęs R.Kvin­tas.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te, ką vaiz­duo­ ja jū­sų sim­bo­lis? – pa­klau­siau skulp­to­riaus.

– Na, da­bar aš tu­riu pa­pa­sa­ko­ ti ne­pa­pa­sa­ko­da­mas. Dar iš­sprūs koks žo­dis. Pas­kui gai­lė­siuo­si, kaip ne­ge­rai išė­jo. Ati­deng­siu – pa­ma­ ty­sit. Tą sim­bo­lį ne tik ga­li­ma, bet ir bū­ti­na pa­lies­ti. Tačiau 100 pro­c. ga­ran­ti­jos, kad jū­sų sva­jo­nės iš­si­ pil­dys, ne­ga­liu duo­ti. Bet po ku­rio lai­ko bus ma­ty­ti. Įk­ro­viau jį ge­ros ener­gi­jos iš ge­ro tink­lo.

– Ma­no­te, kad to­kio daik­to Vil­ niui trū­ko?

– Ma­nau. To­kio maž­mo­žio mies­ tui ir trū­ko. „Aha, jei­gu bū­čiau pa­lie­tęs, gal vis­kas bū­tų ge­riau su­si­klos­tę“, – pa­ma­nys daž­nas praei­vis.

– Nu­vil­ni­jo jū­sų pa­sa­ky­mas, kad tą sim­bo­lį la­biau sie­ja­te su vers­lu, vers­li­nin­kais, o ne su me­ni­nin­kais, moks­li­nin­kais, stu­den­tais, sva­jo­to­jais – ap­ skri­tai su vil­nie­čiais. Va­di­na­ si, jis vaiz­duo­ja ką nors spe­ci­ fiš­ka?

– Gal jis la­biau skir­tas vers­li­nin­ kams.

Tą sim­bo­lį ne tik ga­li­ma, bet ir bū­ti­ na pa­lies­ti. Bet 100 pro­c. ga­ran­ti­jos, kad jū­sų sva­jo­nės iš­si­pil­ dys, ne­ga­liu duo­ti.

– Grakš­čio­mis, ne­di­de­lė­mis skulp­tū­ro­mis vis puo­šia­te Vil­ nių. Gy­dy­to­jo Ce­ma­cho Ša­ba­do – dak­ta­ro Ais­kau­dos pro­to­ti­ po – skulp­tū­ra iš­ki­lo Rūd­nin­ kų skve­re se­na­mies­ty­je. Vai­ kys­tė­je ir paaug­lys­tė­je Vil­niu­je gy­ve­nu­siam pa­sau­li­nio gar­so ra­šy­to­jui, la­kū­nui, dip­lo­ma­tui Ro­mai­nui Ga­ry skir­ta skulp­tū­ra sto­vi J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė­je.

Tai – akis į dan­gų pa­kė­lęs ber­

niu­kas, be­si­ruo­šian­tis iš mei­lės sa­vo drau­gei su­val­gy­ti ka­lio­šą.

Vie­ną kū­ri­nį pa­si­sta­tė­te sau po lan­gais. Vis pa­si­gė­riu mer­gai­te su skė­čiu, puo­šian­čia R.Kvin­ to fon­ta­ną. Jūs – tie­siog to­bu­ las kla­si­kas. Ar pa­tin­ka kur­ti skulp­tū­ras Vil­niui?

– Pa­tin­ka, nes aš čia gy­ve­nu. Man pa­tin­ka, kai mies­te yra skulp­tū­rų.

Dėl to jas ir da­rau.

– Kas yra jū­sų įkvė­pi­mo šal­ti­ nis?

– Žmo­nės. Vil­nie­čiai. Links­mi, pik­ ti, bet aš ne­no­riu, kad jie bū­tų pik­ti.

Ta­čiau tai nė­ra pa­grin­di­nis kū­ry­bos mo­ty­vas. Pag­rin­di­nis – tai vi­di­nis va­rik­lis, jis stu­mia dirb­ti. Be to pa­pras­čiau­siai ne­ga­li gy­ven­ti.

– Įvai­rios min­tys ka­muo­ja prieš nau­jo kū­ri­nio ati­den­gi­mą?

– Sa­ky­kim, kad taip. Bet gy­ve­ni­ mas ne­sto­vi vie­to­je. Ti­kiuo­si, tai – ne pa­sku­ti­nis ma­no dar­bas. Tas sim­bo­lis bręs­ta, noks­ta, o aš da­rau jau ki­tus dar­bus.

– Ar sun­kus skulp­to­riaus ama­ tas, dar­bas?

– Vis­ko bu­vo – ir leng­va, ir sun­ ku. Aiš­ku, ne­bu­vo taip, kad vis­ kas ei­tų­si aukš­tyn ky­lan­čia krei­ve,

be jo­kių pro­ble­mų. Net tą pa­tį dar­ bą da­rant vie­ną die­ną vis­kas ei­na­ si sklan­džiai, o ki­tą – ne.

Bet jei dar­bas mie­las šir­džiai, tai, ma­nau, ne­sun­kus. Fi­ziš­kai gal sun­ko­ka. Ta­čiau di­de­lių skulp­tū­rų aš ne­da­rau. Lie­tu­va – ma­ža, tad ar rei­kia čia glu­mi­nan­čių mas­te­ lių? Aš ne­no­riu už­muš­ti ar nu­ste­ bin­ti skulp­tū­ros dy­džiu. Ge­riau, kad ga­lė­tum ar­ti priei­ti, pa­žiū­rė­ti, pa­čiu­pi­nė­ti. Kad žmo­gus su tuo kū­ ri­niu pa­jus­tų kon­tak­tą.

– Ne­si­gin­či­ju – jū­sų skulp­tū­ ras no­ri­si ne tik pa­žiū­rėt ar pa­ čiu­pi­nėt, bet ir pra­kal­bint: „Ar tik­rai, vai­ke, ruo­šie­si su­val­gy­ ti tą ka­lio­šą?“ Ko­kį tu­ri­te tiks­ lą kur­da­mas Vil­niui tas skulp­ tū­ras?

– Jos skir­tos žmo­nėms. Kad žmo­ gus su skulp­tū­ra ga­lė­tų pa­bend­rau­ ti, kad ji jo ne­ner­vin­tų, ne­šo­ki­ruo­tų.

Kad skulp­tū­ra pri­tap­tų to­je ap­lin­ ko­je, kad ją puoš­tų. O jei­gu ji įske­lia ko­kią int­ri­gą – dar ge­riau.

– Tu­ri­te ome­ny­je mies­to sim­ bo­lį?

– Taip.

– Ma­nau, iš­si­ri­kiuos no­rin­čių jį pa­lies­ti ei­lės. O ku­rį sa­vo kū­ri­

nį ver­ti­na­te kaip la­biau­siai nu­ si­se­ku­sį ir ku­rį kaip la­biau­siai ne­pa­vy­ku­sį?

– Aiš­ku, kad ne­sa­ky­siu. Yra to­kių, ku­riais esu ne­la­bai pa­ten­kin­tas, ir ma­nau, kad reik­tų juos pa­to­bu­lin­ ti. Bet jei­gu pa­keis­čiau, ne­ži­nau, ar bū­tų ge­riau, ar blo­giau.

– Ku­rią jū­sų skulp­tū­rą vil­nie­ čiai la­biau­siai mėgs­ta? Dėl ku­rios su­lau­kia­te dau­giau­sia komp­li­men­tų?

– Jie apie vi­sas ge­rai at­si­lie­pia. Ne­ sa­ko: „Ir ką čia to­kio pri­dir­bai?“ Tie­siog ne­ga­liu at­sa­ky­ti, apie ku­ rią dau­giau­sia tei­gia­mų at­si­lie­pi­ mų su­lau­kiau.

– Ar pa­de­da skulp­to­riaus ke­ liu ženg­ti jū­sų žmo­na Eg­lė? Ar įsi­lei­džia­te ją į dirb­tu­vę ir pa­ro­ do­te dar­bo mo­de­lį?

– Pa­de­da. Pa­lai­ko. Kar­tais, kai pa­ sa­ko, kad tas ir tas ne­ge­rai, da­rau at­virkš­čiai. Kar­tais pri­ta­riu jos nuo­mo­nei.

– Ji pa­tai­ko į de­šim­tu­ką?

– Mes daug me­tų kar­tu gy­ve­na­me – iš­mo­ko pa­tai­ky­ti. Gal ne­no­ri ma­nęs ner­vin­ti, gal jai vis­kas ki­taip at­ro­ do, gal man ne vis­ką pa­sa­ko – aš ne­ži­nau.

26

birželio 27–liepos 3, 2013

meilė

Į ves­tu­ves po me­daus mė­ne­sio Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Jau­nie­siems Do­man­tui ir Auš­rai drau­gai su­gal­vo­jo ypa­tin­gą staig­ me­ną – pa­kvie­tė „Vil­niaus die­nos“ žur­na­lis­tus. Ga­vusios nu­ro­dy­mus tam tik­rą va­lan­dą jau­nų­jų po­ros ty­ko­ti prie Ber­nar­di­nų baž­ny­čios, ne­kant­riai sto­vi­nia­vo­me, kol ga­ lų ga­le iš­vy­do­me: pla­čio­mis šyp­ se­no­mis pa­si­puo­šę Do­man­tas ir Auš­ra pa­si­ro­dė ant sti­lin­go mo­to­ ro­le­rio.

Tik po tuok­tu­vių ce­re­mo­ni­jos jau­ na ir pa­šė­lu­siai at­ro­dan­ti po­ra juo­ ka­vo, kad šiuo me­tu gal­vo­ja apie vai­kus. „La­bai ge­ra. Iš tie­sų da­ bar sun­ku su­pras­ti, kas čia ap­link vyks­ta. Vi­si svei­ki­na – toks... emo­ ci­jų ant­plū­dis“, – pa­sa­ko­jo Zub­kai.

Po­ra jau da­bar tvir­tai ži­no, kad no­ rė­tų su­si­lauk­ti tri­jų vai­kų.

Iš tie­sų kol pa­vy­ko pa­kal­bin­ti šią jau­nų­jų po­rą, rei­kė­jo bent va­lan­ dė­lę pa­lauk­ti, kol vi­si no­rin­tys juos pa­svei­kins ir įteiks gė­lių, – svei­kin­ to­jai iš­si­ri­kia­vo į ei­lę per pu­sę Ber­ nar­di­nų baž­ny­čios kie­me­lio. Ta­čiau bū­rys drau­gų, pa­si­ro­do, – pa­ti di­ džiau­sia do­va­na jau­nie­siems. „Mums ge­riau­sia do­va­na, kad vi­ si atė­jo, kad tiek daug žmo­nių. Tik­ rai, net ne­si­ti­kė­jo­me, kad tiek bus, nes to­kia karš­ta die­na ir dar il­ga­sis sa­vait­ga­lis. Ma­nė­me, kad vi­si bus iš

mies­to iš­va­žia­vę, o čia net žur­na­ lis­tės atė­jo“, – džiū­ga­vo Auš­ra.

Pa­ra­dok­sas, ta­čiau jau­nie­ji pla­ nuo­da­mi sa­vo tuok­tu­vių ce­re­mo­ ni­ją kaip tik la­biau­siai bi­jo­jo ne­ nu­si­se­ku­sio oro. „La­bai bi­jo­jo­me lie­taus, kad bus la­bai šal­ta“, – ti­ ki­no po­ra. Bū­tent dėl to Do­man­tas su Auš­ra sa­vo ves­tu­vių šven­tę nu­ spren­dė suor­ga­ni­zuo­ti mies­te.

Tie­sa, šven­tė jie ir­gi kiek ne­tra­di­ ciš­kai – be nu­klo­tų val­giais sta­lų ir pri­vers­ti­nio sė­dė­ji­mo. Vi­sų pir­ma, jau­kiai, iš­skir­ti­nai tik su tė­vais, va­ ka­rie­nia­vo vie­na­me Vil­niaus res­to­ ra­nė­lių, o vė­liau links­min­tis ir šok­ti per­si­kė­lė į vie­ną sos­ti­nės ba­rų.

Pa­sak jau­na­ve­džių, at­ski­ras pa­si­ bu­vi­mas su tė­vais bu­vo su­pla­nuo­ tas dėl to, kad no­rė­jo­si jau­ku­mo.

Nors įpras­ta, kad jau­na­ve­džiai me­dų ko­pi­nė­ja tik po ves­tu­vių, Do­ man­tas su Auš­ra pa­si­rin­ko prie­šin­ gą va­rian­tą: į me­daus mė­ne­sio ke­ lio­nę iš­vy­ko ge­ro­kai anks­čiau. „Me­daus mė­ne­sio mes no­rė­jo­ me ke­liau­ti į Azi­ją, nes ten ato­sto­ gų se­zo­nas yra ta­da, kai Lie­tu­vo­ je pa­va­sa­ris ar­ba žie­ma, o tuok­tis bū­tent va­sa­rą no­rė­jo­me“, – aiš­ki­ no links­mo­ji po­ra. Į sa­vo ves­tu­ves jau­nie­ji Zub­kai at­vy­ko nors ir kuk­lia, ta­čiau sti­lin­ ga ir pa­mil­ta trans­por­to prie­mo­ne.

Mo­to­ro­le­rius jie sa­kė pa­mi­lę bū­ tent sve­čiuo­da­mie­si Azi­jo­je, kur juos ir iš­mo­kę vai­ruo­ti.

„Pa­ma­nė­me, kad taip bus la­bai sma­gu. Juk pa­to­giau, ne taip karš­ ta, be to, leng­viau la­vi­ruo­ti se­na­ mies­čio gat­ve­lė­mis“, – pa­sa­ko­jo Do­man­tas.

Kiek te­ko pa­ste­bė­ti, po­ros drau­gai ir no­rin­tys pa­svei­kin­ti į Ber­nar­di­nų baž­ny­čią taip pat ne­vy­ko pra­ban­ giais au­to­mo­bi­liais, iš­puoš­tais gė­ lė­mis ar ki­to­kio­mis de­ko­ra­ci­jo­mis.

Per me­daus mė­ne­ sį kaip tik su­tvir­tė­jo san­ty­kiai, iš­ban­dė­ me sa­ve ekst­re­ma­ lio­se si­tua­ci­jo­se.

Po­ros ir kvie­ti­mas į ves­tu­ves ne­ bu­vo ei­li­nis, at­spaus­din­tas dai­lio­ mis rai­dė­mis ant pra­ban­gaus po­ pie­riaus. Dar vie­šė­da­mi šil­tuo­se kraš­tuo­se jie nu­ste­bi­no drau­gus ir ar­ti­muo­sius at­siųs­da­mi su­mon­ tuo­tą eg­zo­tiš­ką vaiz­do kvie­ti­mą. „Mes ne­mo­ka­me pieš­ti ir ra­šy­ti, o fil­muo­ti mo­ka­me. Drau­gai rea­ga­ vo įvai­riai, dau­giau­sia – ge­rai. Ma­ nau, kad tei­gia­mai. Tik kai ku­rie dar lau­kė įpras­ti­nių kvie­ti­mų pa­štu“, – juo­kė­si Auš­ra. „Per me­daus mė­ne­sį kaip tik su­ tvir­tė­jo san­ty­kiai, iš­ban­dė­me sa­ ve ekst­re­ma­lio­se si­tua­ci­jo­se“, –

Sva­jo­nė: jauniesiems Zub­kams pir­mo­sios min­tys gal­vo­je po ce­re­mo­

ni­jos – apie vai­kus.

džiau­gė­si jau­na­ve­džiai. Nors, pa­sak jau­no­sios, ekst­re­ma­liau­sias iš­ban­ dy­mas jų san­ty­kiuo­se bu­vo at­stu­ mas. Pa­si­ro­do, po­rai te­ko gy­ven­ti at­ski­rai. Tad dar vie­no ori­gi­na­laus po­kšto neat­si­sa­kė ir po­ros drau­gai.

Pa­sak žur­na­lis­tes į tuok­tu­vių šven­

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

tę pa­kvie­tu­sios drau­gės, bū­ti­na to­ kiu džiaugs­mu pa­si­da­ly­ti ir su ki­ tais. „Ma­nau, kad jie tik­rai su­pras, juk jie la­bai fai­ni ir jau­nat­viš­ki. Tu­ ri to, ko ir ki­tiems iš jų rei­kė­tų pa­ si­mo­ky­ti“, – tvir­ti­no Do­man­to ir Auš­ros drau­gė.

27

birželio 27–liepos 3, 2013

kinas Visos savaitės TV programos – priede

kino premjeros

N-7

KUR? Ki­no teat­ruo­se „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gis“, „Fo­rum Ci­ne­mas Ak­ro­po­lis“, „Mul­ti­ki­no“. KA­DA? Nuo bir­že­lio 28 d.

Nau­jas Su­per­me­no gy­ve­ni­mas Už­mirš­ki­te vis­ką, ką iki šiol ži­no­jo­te apie Su­per­me­ną. Fil­mų „300“, „Ste­bė­to­ jų ly­ga“ re­ži­sie­rius Zac­kas Sny­de­ris ir „Tam­sos ri­te­rio“ tri­lo­gi­jos bei „Pra­džios“ au­to­rius Chris­top­he­ris No­la­nas, juos­tos „Žmo­gus iš plie­no“ sce­na­ri­jaus bend­ raau­to­ris ir pro­diu­se­ris, šį la­biau­siai pa­sau­ly­je at­pa­žįs­ta­mą su­per­he­ro­jų pri­ ke­lia nau­jam gy­ve­ni­mui. Pa­na­šiai kaip Bet­me­nas ta­po tam­sos ri­te­riu, taip Su­per­me­nas tam­pa žmo­gu­mi iš plie­no.

Kadras iš filmo

„Bliz­gan­čio žie­do“ bro­li­jos nuo­ty­kiai

n-16

Dar vi­sai ne­se­niai gar­sių fes­ti­va­li­nių fil­mų tek­da­vo lauk­ti il­ gai. Bet da­bar šis ato­trū­kis vis la­biau trum­pė­ja. Anks­čiau už ki­ tus Ka­nų ki­no fes­ti­va­lio fil­mus mū­sų ek­ra­nuo­se pa­si­ro­do So­fios Cop­po­los „Eli­ti­nis jau­ni­mas“.

Ge­di­mi­nas Jan­kaus­kas Eli­ti­nė re­ži­sie­rė

Pa­ti re­ži­sie­rė S.Cop­po­la, be jo­ kios abe­jo­nės, pri­klau­so eli­ti­niam jau­ni­mui ir se­niai ap­si­pra­to su to­ kiu sta­tu­su. Bū­da­ma vos me­tu­kų ji jau vai­di­no krikš­ti­ja­mą ber­niu­ką (!)

Fran­ci­o For­do Cop­po­los „Krikš­ta­ tė­vy­je“ (1972 m.), nors jos pa­var­ dės tit­ruo­se dar ne­bu­vo. Vė­liau ją vis la­biau au­gan­čią bu­vo ga­li­ ma pa­ma­ty­ti ki­tuo­se jos tė­čio re­ ži­suo­tuo­se fil­muo­se, iš ku­rių iš­si­ sky­rė „Krikš­ta­tė­vis 3“ (1990 m.).

Ja­me So­fi­ja su­vai­di­no Maik­lo Kor­ leo­nės (akt. Alas Pa­ci­no) duk­rą Me­rę, už­den­gu­sią sa­vo kū­nu tė­ vą nuo žu­di­ko kul­kos. Ši gangs­te­ rių sa­gos sce­na ne tik ta­po emo­ cin­giau­siu fi­na­li­niu ak­cen­tu, bet ir pui­kiai iliust­ra­vo se­ną kaip pa­sau­ lis min­tį apie tai, kad tė­vų nuo­dė­ mės kren­ta ant jų vai­kų.

Keis­ta, bet kaip tik tuo­met, kai, re­gis, at­si­vė­rė pui­kios ak­to­ri­nės kar­je­ros ga­li­my­bės, So­fi­a ryž­tin­ gai pa­kei­tė jau nu­žy­mė­tą jos gy­ve­ ni­mo vek­to­rių ir ėmė eks­pe­ri­men­

tuo­ti. Ta­len­tin­ga mer­gi­na vei­kia iš kar­to ke­liais fron­tais – ra­šo sce­na­ ri­jus, iš­mė­gi­na dra­bu­žių di­zai­ne­ rio ama­tą, pa­si­ma­tuo­ja fo­to­mo­de­ lio amp­lua ir nu­si­fil­muo­ja ke­liuo­se mu­zi­ki­niuo­se kli­puo­se. Bet tai te­ bu­vo įžan­ga į re­ži­sie­riaus pro­fe­si­ ją, ku­riai So­fi­ja nuo šiol ski­ria vi­są sa­vo dė­me­sį.

„Bliz­gan­čiu žie­du“ pa­si­va­di­nu­si jau­nų žmo­nių kom­pa­ni­ja pri­pa­žįs­ta tik tuos au­ to­ri­te­tus, ku­rie pa­da­ rė kar­je­rą Ho­li­vu­de.

Mėgs­ta vis­ką, kas bliz­ga

Ori­gi­na­lus šio fil­mo pa­va­di­ni­mas „The Bling Ring“ reiš­kia „Bliz­gan­ tį žie­dą“. O fil­mo he­ro­jai mėgs­ta vis­ką, kas bliz­ga. „Bliz­gan­čiu žie­du“ pa­si­va­di­nu­si jau­nų žmo­nių kom­pa­ni­ja ne­lan­ko pa­mo­kų ir var­to­ja al­ko­ho­lį. Jie pri­

Sėk­min­gi fil­mai Gar­siu ki­ne­ma­tog­ra­fi­nio pa­ sau­l io įvy­k iu ta­po pir­ma­sis S.Cop­po­los (nuotr.) pil­na­met­ra­ žis fil­mas „Skais­tuo­lės sa­vi­žu­ dės“ (1999 m.). Rea­liais fak­tais pa­ grįs­ta pen­kių se­se­rų ri­tua­li­nės sa­vi­ žu­dy­bės is­to­ri­ja bu­vo su­sty­guo­ta la­ bai tvir­tai. Dar di­des­nio re­zo­nan­so ki­ no pa­sau­ly­je su­lau­kė ant­ra­sis So­fios fil­mas „Pa­sik­ly­dę ver­ti­me“ (2003 m.), ap­do­va­no­tas „Os­ka­ru“ už ge­riau­ sią sce­na­ri­jų. Tre­čia­sis fil­mas „Ma­ri­ja An­tua­ne­tė“ (2006 m.) ga­vo „Os­ka­rą“

už ge­riau­sius kos­ tiu­mus: ši 40 mi­li­jo­ nų JAV do­le­rių kai­na­ vu­si kos­tiu­mi­nė dra­ma, at­ku­rian­ti svar­biau­sius Pran­cū­z i­jos ka­ra­l iaus Liud­v i­k o XVI žmo­nos gy­ve­ni­mo eta­pus, bu­vo fil­muo­ja­ma au­ten­tiš­kuo­ se Ver­sa­lio rū­muo­se. O la­biau­siai au­ to­biog­ra­fi­niais fak­tais pa­grįs­tas fil­mas „Kaž­kur tarp ten ir čia“ (2010 m.) pel­ nė Ve­ne­ci­jos ki­no fes­ti­va­lio aukš­čiau­ sią ap­do­va­no­ji­mą „Auk­si­nį liū­tą“.

KUR? Ki­no teat­ruo­se „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gis“, „Fo­rum Ci­ne­mas Ak­ro­po­lis“. KA­DA? Nuo bir­že­lio 28 d.

pavojingas „versliukas“ 1995 m. bir­že­lio 17 d. kul­tū­ris­to Da­nie­lio Lu­go (akt. Mar­kas Wahl­ber­gas) tre­ ni­ruo­tę nu­trau­kia po­li­ci­ja. Da­nie­lis ban­do pa­bėg­ti, bet jį par­tren­kia po­li­ ci­jos au­to­mo­bi­lis. Bet nuo ko vi­sa tai pra­si­dė­jo? Ho­li­vu­do re­ži­sie­rius Mi­ chae­las Bay grįž­ta su juo­džiau­sia me­tų kri­mi­na­li­ne ko­me­di­ja „Kul­tū­ris­ tai“ apie tris drau­ge­lius, ku­rie su­si­gun­dė tuo, kas jiems pa­si­ro­dė kaip leng­ vi pi­ni­gai.

pa­žįs­ta tik tuos au­to­ri­te­tus, ku­rie pa­da­rė kar­je­rą Ho­li­vu­de. Ir reng­ tis šis „eli­ti­nis jau­ni­mas“ trokš­ ta taip, kaip ren­gia­si jų die­vai­čiai.

Vi­sai ne­svar­bu, kad to­kiems ap­da­ rams įsi­gy­ti nė­ra pi­ni­gų.

Ope­ra­ci­ja „Ap­vok žvaigž­dę“

Nė­ra pi­ni­gų, bet yra ga­li­my­bių įsi­ brau­ti į ko­kios nors gar­se­ny­bės bu­ tą ir ge­ro­kai „pa­lais­vin­ti“ jos ma­ din­gų dra­bu­žių pri­grūs­tą spin­tą.

Juk ak­to­rių ir tur­tuo­lių die­not­var­ kę bet ka­da ga­li­ma pa­tik­rin­ti so­ cia­li­niuo­se tink­luo­se „Twit­ter“ bei „Fa­ce­book“, o ad­re­sus su­si­ ras­ti „Goog­le“ že­mė­la­piuo­se. Va­ di­na­si, ope­ra­ci­ją ga­li­ma su­pla­nuo­ ti taip, kad ri­zi­ka bus mi­ni­ma­li, o gro­bis įspū­din­gas.

P. S. Pa­na­šiai or­ga­ni­zuo­ja­mų api­ plė­ši­mų po šio fil­mo tik­rai tu­rė­tų pa­dau­gė­ti. Pir­ma­sis bu­vo įvyk­dy­tas jau per Ka­nų ki­no fes­ti­va­lį. Pra­ban­ gia­me vieš­bu­ty­je „Eden Roc“, ku­ ria­me da­ly­va­vo Pa­ris Hil­ton, Sha­ ron Sto­ne ir ki­tos žvaigž­dės, vie­na eli­to at­sto­vė pa­si­ge­do 1,9 mln. eu­ rų ver­tės bri­lian­tų vė­ri­nio... „Eli­ti­nis jau­ni­mas“ („The Bling Ring“) Kri­mi­na­li­nė dra­ma.

JAV, 2013 m. Rež.

S.Cop­po­la. Vai­di­na Em­ma Wat­son, Ka­tie Chang, Is­ rae­lis Brous­sar­das, Clai­re Ju­lien, Tais­sa Far­mi­ga.

KUR? „Ki­ne po žvaigž­dė­mis“, Šiuo­lai­ki­nio me­no cent­ro kie­me­ly­je, Vo­kie­čių g. 2 / Rūd­nin­kų g. 1. KA­DA? Bir­že­lio 28 d. 22.30 val.

geriausias D.Day-Lewiso vaidmuo Biografinė juosta „Linkolnas“ koncentruojasi į paskutiniuosius Abraomo Lin­ kolno valdymo mėnesius, į sunkiausią Jungtinių Valstijų laikotarpį istorijo­ je, kai šalį draskė pilietinis karas, o jos prezidentas tvirtai stovėjo prieš kole­ gas, nusistačiusius prieš jo politiką, siekdamas išrauti išplitusias vergijos ša­ knis ir užbaigti karinį konfliktą. Anot kritikų, Danielis Day-Lewisas, suvaidi­ nęs A.Linkolną, atliko bene geriausią vaidmenį savo karjeroje.

veiksmas

••• humoras

••• įtampa

••• erotika

••• siaubas

•••

4 N-16 „Eli­ti­nis jau­ni­mas“ Nuo 2013 06 28 Truk­mė 90 min.

N-13

n-13

KUR? „Ki­ne po žvaigž­dė­mis“, Šiuo­lai­ki­nio me­no cent­ro kie­me­ly­je, Vo­kie­čių g. 2 / Rūd­nin­kų g. 1. KA­DA? Bir­že­lio 29 d. 22.30 val.

Gra­ži se­nų hi­pių drau­gys­tė „Os­ka­rui“ no­mi­nuo­ta­me fil­me „Dar vie­ne­ri me­tai“ bu­vę hi­piai To­mas ir Dže­ ri, gra­žiai sens­tan­ti su­tuok­ti­nių po­ra, gy­ve­na ra­miai, pa­gal me­tų lai­kų tėk­ mę. Grį­žę iš dar­bų, jie kar­tu va­ka­rie­niau­ja, krapš­to­si dar­že ir mie­lai į sve­čius kvie­čia­si se­nus daž­niau­siai vie­ni­šus drau­gus. Ne­reikš­min­gi po­kal­biai prie sta­lo vie­ni­šiams su­tei­kia lai­mės ir ar­tu­mo po­jū­tį, o To­mas ir Dže­ri prii­ma juos su mei­le ir at­lai­du­mu.

28

birželio 27–liepos 3, 2013

idėjos laisvalaikiui

Se­na­mies­tis skir­tas pės­tie­siems Gra­ži­na Drė­mai­tė sa­ve va­di­na tik­rą­ja vil­nie­te. Nors sos­ti­nės po­ ky­čius ji ste­bi kiek ki­taip, nei ei­li­niai mies­tie­čiai, – skvar­biu pa­ vel­do­sau­gi­nin­kės žvilgs­niu.

Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt

Pir­miau­sia vil­nie­tei ir tik po to Vals­ty­bi­nės kul­tū­ros pa­vel­do ko­ mi­si­jos va­do­vei G.Drė­mai­tei mie­ liau­sias Vil­niaus kam­pe­lis – Li­te­ ra­tų gat­vė, ku­rio­je ji gi­mė, užau­go ir su­bren­do. „Ten iš­gy­ve­nau 50 me­tų, o tas ma­ no na­mas ne­bu­vo re­mon­tuo­tas nuo gi­laus so­viet­me­čio iki pat šių die­nų.

Tad ga­li­te įsi­vaiz­duo­ti, ko­kia au­ten­ ti­ka. De­ja, vis­kas pa­si­kei­čia, kai at­ si­ke­lia nau­ji gy­ven­to­jai ir pra­si­de­da „eu­ro­re­mon­tai“. Bet la­biau­siai gai­ la, kad Vil­niaus cent­ras pra­smin­gai ir pla­nuo­tai ne­ten­ka ža­lu­mos“, – ap­gai­les­ta­vo G.Drė­mai­tė.

Ji sa­kė kol kas ne­sku­ban­ti smerk­ ti Ber­nar­di­nų so­do re­konst­ruk­ci­jos, kol ne­ma­tė ga­lu­ti­nio jos va­rian­to.

„Bet ne­no­rė­čiau, kad ten bū­ tų to­kių ro­ži­nių ar mels­vų trin­ke­ lių ta­kai, ko­kie yra vi­so­je Lie­tu­vo­je.

Tas me­džia­gų vie­no­du­mas... Tuo­ met vie­ta ne­ten­ka sa­vi­tu­mo. Ne­ no­rė­čiau, kad Ber­nar­di­nų so­de bū­ tų ci­vi­li­zuo­ti ta­kai. Kiek pri­si­me­nu, ten tu­rė­tų bū­ti la­bai daug gė­lių, la­ bai daug suo­le­lių, kad žmo­nės tik­ rai il­sė­tų­si. Ir upe­lio kran­tų be­ to­nuo­ti ne­rei­kia – ti­kiuo­si, iki to ne­bus priei­ta“, – vy­lė­si vil­nie­tė.

Be­je, G.Drė­mai­tės va­do­vau­ja­ma ko­mi­si­ja ne kar­tą krei­pė­si į mies­to val­džią, kad Pi­lies ir Di­džio­ji gat­vės bū­tų skir­tos tik pės­tie­siems. „Ma­ne šo­ki­ruo­ja tas ne­hi­gie­niš­ ku­mas, kai vi­si sė­di, val­go lau­ke, prie sta­liu­kų, o vos už ke­lių met­rų va­žiuo­ja ma­ši­nos“, – sa­kė ji.

Pa­vel­do­sau­gi­nin­kė ste­bi ir ki­tus nyks­tan­čius se­na­mies­čio iš­skir­ti­

teatro mėgėjams

nu­mo ženk­lus, pa­vyz­džiui, sun­ku jau ras­ti XIX a. rai­žy­tų me­di­nių du­ rų, fa­sa­dus vis daž­niau puo­šia stik­ li­nės vit­ri­nos, o ne­ra­ki­na­mų bro­mų var­tų taip pat be­veik ne­li­ko. Žvė­ry­nas ir Užu­pis G.Drė­mai­tei dar tei­kia vil­ties, kad iš­lai­kys sa­vo kai­mie­tiš­ku­mą tei­gia­ma pra­sme. Ta­ čiau ir čia yra bė­dų – Vals­ty­bės tur­to fon­do par­da­vi­nė­ja­mi ir nie­kaip ne­ par­duo­da­mi XIX a. sta­ty­ti na­mai. „Bū­tų ma­no va­lia – tuos na­mus par­duo­čiau už vie­ną li­tą, tik pri­dė­ čiau rei­ka­la­vi­mą, kaip na­mas tu­ri bū­ti su­tvar­ky­tas ir pri­žiū­ri­mas. Juk koks kvai­lys da­bar mo­kės 3 mi­li­jo­ nus už griū­van­tį na­mą, į ku­rį dar rei­kės įdė­ti pen­kis? Skau­du, kad me­tų me­tus jie sto­vi tuš­ti, dau­žo­ mi lan­gai, tru­pa au­ten­tiš­ki lip­di­ niai“, – lie­jo nuo­skau­das se­no­sios ar­chi­tek­tū­ros ži­no­vė.

Nuo­mo­nė: „Ma­ne šo­ki­ruo­ja tas ne­hi­gie­niš­ku­mas, kai vi­si sė­di, val­go lau­k

va­žiuo­ja ma­ši­nos“, – pik­ti­no­si G.Drė­mai­tė.

Yra ir džiu­gių da­ly­kų – din­gę šiukš­ly­nai pus­rū­siuo­se ir rū­siuo­se, gau­sy­bė kul­tū­ri­nių ren­gi­nių. Tie­ sa, kai ku­rie esą ne­tei­kia džiaugs­ mo vie­tos gy­ven­to­jams. „Tu­rė­tų bū­ti ir koks nors ty­los re­zer­vas. Ir dėl ka­vi­nių – žmo­gus

juk tu­ri iš­si­mie­go­ti. Juk čia ne Bra­ zi­li­ja, kai die­ną mie­gi, o nak­tį dir­bi.

Dėl ka­vi­nu­kių – la­bai gai­la, kad su­ nai­kin­ti se­nie­ji se­na­mies­čio ka­mi­ nai, vie­toj jų pri­sta­ty­ta tų gart­rau­ kių-vamz­dy­nų. Įsi­vaiz­duo­ki­te, kai ty­lią nak­tį pu­čia vė­jas, – tai­gi var­

muzikos mėgėjams

KUR? „Forum Palace“, Konstitucijos pr. 26.

KA­DA? Birželio 27 d. 20 val. KIEK? 83–123 litai.

KUR? „Do­mi­no“ teat­re, Sa­va­no­rių pr. 7 KA­DA? Bir­že­lio 27 d. 19 val. KIEK? 40-60 li­tų.

KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30.

KA­DA? Birželio 29 d. 19 val. KIEK? 15–25 litai.

Mei­lė ar pi­ni­gai?

Thrash metalo legenda

Londono universiteto choro gastrolės

Juo­kas – ge­riau­sias vais­tas, tai­gi Ole­go Ša­poš­ni­ko­vo re­ži­ suo­ta Brod­vė­jaus ko­me­di­ja „Pri­ma­do­nos“ bus ta pi­liu­lė, ku­ri pa­dės pa­mirš­ti vi­sas nū­die­nos ne­gan­das. Am­ži­ną di­le­mą, ką pa­si­rink­ti – mei­lę ar pi­ni­gus, sce­no­je ap­tars ak­to­riai Ei­ mu­tis Kvoš­čiaus­kas, Man­tas Ston­kus, Ša­rū­nas Ba­ne­vi­čius, Sa­ka­ las Už­da­vi­nys, Min­dau­gas Ca­pas, Jo­vi­ta Bal­čiū­nai­tė, Aus­tė­ja Lu­ kai­tė, Jo­nas Braš­kys.

Thrash metalo gerbėjai Vilniuje sulaukė amerikiečių tre­ šerių, kurie yra vieni iš šio stiliaus pradininkų, – grupės „Testament“. Grupė šiemet mini muzikinės veiklos trisde­ šimtmetį. Greta tokių žymių vardų kaip „Metallica“, „Megadeth“, „Sla­ yer“ ar „Anthrax“ ji yra pripažinta viena populiariausių ir įtakingiau­ sių thrash metalo scenos atstovių pasaulyje. Žiūrovai ne tik išgirs ge­ riausias grupės dainas, bet ir taps įspūdingo reginio liudininkais.

Londono universiteto „Royal Holloway“ choras laikomas vienu geriausių mišrių balsų studentų chorų Didžiojoje Britanijoje. Kolektyvas kasmet Didžiojoje Britanijoje su­ rengia apie 40 koncertų, kurių programose dažniausiai skamba vėlyvojo Renesanso bei šiuolaikinė muzika. Šiuo metu kolektyve yra 24 nariai, jų dienotvarkė itin užimta – jie dalyvauja pamaldose, rengia koncertus, koncertų turus kitose šalyse, daro įrašus.

KUR? Užutrakio dvare, Užtrakio g. 17.

KA­DA? Birželio 29 d. 15, 17.30 val. KIEK? 35 litai.

KUR? VU Botanikos sode, Kairėnų g. 43.

KA­DA? Birželio 30 d. 19 val. KIEK? 30–60 litų.

KUR? Trakuose.

KA­DA? Birželio 29, 30 d. 22 val. KIEK? 93–204 litai.

Baletas ant ežero

Tango ritmu

Kristupo vasaros festivalio atidarymas

Pirmą kartą šalies istorijoje klasikinis Piotro Čaikovskio baletas „Gulbių ežeras“ bus atliktas ant ežero. Prieš spek­ taklį tris paras dirbs keliasdešimties technikų komanda, bus sukonstruota speciali scena, garso, vaizdo ir šviesos technika. „Spektaklis prasidės, kai ims temti. Įspūdinga Trakų pilies dekora­ cija ir apšvietimas sukurs nepakartojamą pasaką“, – pasakojo pro­ jekto meno vadovė Tatjana Sedunova.

„Tango – tai meilė ir ilgesys, begalinė aistra ir nuoširdu­ mas, šokis muzikoje ir muzika šokyje. Tai muzika, kuri tirpdo visus ledus, kaitina jausmus ir šildo sielą“, – sako koncerto „Tango ritmu“ atlikėjai. Visi ansamblio nariai yra puikūs solistai, tarptautinių konkursų laureatai, dalyvaujantys įvairiuose klasikinės ir šiuolaikinės muzikos projektuose, nebijantys ekspe­ rimentuoti ir subtiliai jaučiantys ansamblinį muzikavimą.

Nestokojantis geros nuotaikos, užkrečiančios energijos, nebijantis muzikinių iššūkių, nuolatos stebinantis origi­ naliomis programomis bei muzikiniais eksperimentais Šv. Kristoforo kamerinis orkestras ir šį kartą džiugins staigmeno­ mis. Orkestro dirigentas Donatas Katkus pažada, kad ir šį kartą ne­ trūks geros nuotaikos bei spalvingų melodijų, o koncerto pabaiga tokia pat neprognozuojama kaip ir lietuviška vasara.

29

birželio 27–liepos 3, 2013

idėjos laisvalaikiui diena.lt/naujienos/laisvalaikis

PRivalai dalyvauti!

Bliu­zo gū­sis Per va­sa­ros karš­čius mies­te dar­ bų ar ki­tų rei­ka­lų įka­lin­tiems vil­ nie­čiams ati­trūk­ti nuo kas­die­ ny­bės pa­dės ge­ro ame­ri­kie­tiš­ko bliu­zo žvaigž­dės – Otis Tay­lo­ras ir jo gru­pė.

k ­ e, prie sta­liu­kų, o vos už ke­lių met­rų To­mo Luk­šio / BFL nuo­tr.

go­nai gro­ja, – dėl ne­val­do­mo mo­ der­nu­mo skver­bi­mo­si pyk­te­lė­jo ji, ta­čiau tuoj pat pri­dū­rė – Iš­va­žia­ vęs bent sa­vai­tei, pa­vyz­džiui, į Be­ ni­liuk­so ša­lis, ir grį­žęs į Vil­nių iš tik­rų­jų su­vo­ki, kad ten tik­rai nė­ra taip gra­žu, kaip Vil­niu­je.“

Bliu­zo at­li­kė­jas O.Tay­lo­ras pa­tir­ ties sė­mė­si dirb­da­mas su le­gen­di­ niu „Deep Purp­le“ na­riu Tom­my Bo­li­nu, mu­zi­ki­nes imp­ro­vi­za­ci­jas at­li­ko net su di­džiuo­ju ta­len­tu Ji­ mi Hend­ri­xu, o su Ga­ry Moo­re’u įra­šė ke­le­tą dai­nų al­bu­mui „De­ fi­ni­tion Of A Circ­le“. O.Tay­lo­ro dai­nos skam­bė­jo ir po­pu­lia­ria­me Mi­chae­lo Man­no fil­me „Pub­lic Ene­mies“, ku­ria­me vai­di­no John­ ny Dep­pas ir Chris­tia­nas Ba­le’is.

O šiaip O.Tay­lo­ras – ryš­ki JAV bliu­zo žvaigž­dė, sce­no­je ža­dan­ti dau­gy­bę in­ty­mių ir ne­ti­kė­tų mu­ zi­ki­nių pa­sa­ko­ji­mų, ku­rių cent­ re – dė­me­sys žmo­gui bei pa­gar­ ba tau­tų is­to­ri­jai. Jo mu­zi­ka – tai hip­no­ti­zuo­jan­ti elekt­ro­ni­nė inst­ ru­men­tų li­ni­ja, gi­lūs, at­vi­ri ir be ga­lo taik­lūs teks­tai.

Bliu­zo at­li­kė­jo dis­kog­ra­fi­ją puo­ šia try­li­ka al­bu­mų, ku­riems ge­rų

Parodos

aktyviems

KUR? „Litexpo“, Laisvės pr. 5. KA­DA? Birželio 26–30 d. 11–20 val.KIEK? 8–15 litų.

KUR? Vingio parko estradoje. KA­DA? Šeštadieniais 13 val. KIEK? Nemokamai.

Meno mugė

DVIKOVŲ treniruotės

Meno mugė „ArtVilnius’13“ šiemet pristatys ir žymių menininkų, ir jaunimo darbus, instaliacijas, performansus. Lankytojų lauks ir vienas iš įspūdingiausių mugės darbų – Vlado Urbanavičiaus kūrinys „Špūlė“ (nuotr.).

Fight for fitness – tai naujas treniruočių metodas Lietuvoje, muay thay ir lengvojo kultūrizmo pratimų mišinys. Tokios treniruotės yra itin universalios, todėl tiks ir pažengusiems kovotojams, ir naujokams.

KUR? „Prospekto“ galerijoje. KA­DA? Iki liepos 9 d. KIEK? Nemokamai.

KUR? Vingio parko estradoje. KA­DA? Antradieniais 19 val. KIEK? Nemokamai.

Eksponatai – pinigai

Joga mieste

Lito įvedimo 20-mečio proga surengra paroda-konkursas „Pinigai fotografijoje II“. Dvi savaites lankytojus stebins 50 netikėtų pinigų nuotraukų, išrinktų iš daugiau kaip 400 pateiktų fotografijų.

Jos darytos ne tik mūsų šalyje.

„Joga – tai būdas pailsėti fiziškai ir psichologiškai, nusiraminti, lavinti kūną ir siekti proto aiškumo. Šios pratybos – tai puiki proga išbandyti jogą naujokams ir prasmingai praleisti vakarą pažengusiems,“ – sako projekto „City Yoga“ organizatoriai.

žo­džių ne­gai­lė­jo kri­ti­kai, dau­gy­ bė jų pel­nė pres­ti­ži­nius bliu­zo ap­ do­va­no­ji­mus. Pa­vyz­džiui, „Whi­te Af­ri­can“ (2001 m.) iš­rink­tas ge­ riau­siu de­biu­ti­niu bliu­zo al­bu­mu, „Doub­le V“ (2005 m.), „De­fi­ni­tion of a Circ­le“ (2007 m.) ir „Re­cap­ tu­ring the Ban­jo“ (2008 m.) pel­nė „Downbeat’s Best Blues CD“ ap­ do­va­no­ji­mus. Pats Otis du­kart no­ mi­nuo­tas pres­ti­ži­niam „Acadé­mie Char­les Cros“, o „Cont­ra­band“ (2005 m.) lai­mė­jo „Down­beat“ žur­ na­lo „Cri­tics Choi­ce“ ge­riau­sio me­ tų al­bu­mo no­mi­na­ci­ją. Mu­zi­kan­tas ne vie­ną kar­tą bu­vo no­mi­nuo­tas „Blues Mu­sic Award“ už sa­vo vaiz­ din­gą gro­ji­mą ban­dža – ir tai tik ma­ža da­lis vi­sų mu­zi­ki­nių tro­fė­jų.

O.Tay­lo­ras pri­si­sta­tys su sa­vo gru­pe – Tod­du Ed­mund­su (bo­ si­nė gi­ta­ra), Lar­ry Thomp­so­nu (būg­nai) bei Shaw­nu Sta­churs­ ki (gi­ta­ra).

VD inf.

Kur? Mo­ky­to­jų na­mų kie­me­ly­je, Vil­niaus g. 39 / 6.

Ka­da? Lie­pos 3 d. 19 val. kiek? 30–75 li­tai.

Ga­bu­mai: bliu­zo meist­ras O.Tay­lo­ras (nuo­tr.) mu­zi­ki­nė­mis imp­ro­vi­za­

ci­jo­mis puo­šė ir J.Hend­ri­xo, „Deep Purp­le“ na­rių pa­si­ro­dy­mus, jis ypač iš­si­ski­ria sa­vi­tu gro­ji­mu ban­dža.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

30

birželio 27–liepos 3, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt.

Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

2013 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-1257 pakeitė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintus Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatus.

Dalis pakeitimų įsigalioja nuo 2013 m. liepos 1 d.: 1. Upės gatvėje ir Pasažo skersgatvyje keičiasi rinkliavos zonos. Visoje Upės gatvėje nustatoma žalioji rinkliavos zona (1 Lt/ val.), o Pasažo skersgatvyje nustatoma geltonoji rinkliavos zona (2 Lt/val.).

2. Didžiojoje gatvėje, kaip reprezentacinėje miesto gatvėje, nebus rezervuojamos automobilių stovėjimo vietos (išskyrus užsienio valstybių ambasadoms ir konsulatams bei valstybės biudžetinėms įstaigoms). Taryba nustatė, kad įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms Didžiojoje gatvėje rezervuotos automobilių stovėjimo vietos naikinamos nuo 2014 m. sausio 1 d.

3. Papildytas tarnybų, kurių specialiai paženklintų automobilių valdytojams (vairuotojams) netaikoma rinkliava, sąrašas: priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybų, policijos, dujų tiekėjų avarinių tarnybų, greitosios medicinos ir medicinos pagalbos, užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą atliekančių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, viešąją tvarką užti-

krinančių ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos kontrolę vykdančių tarnybų automobilių, pažymėtų skiriamaisiais ženklais ir specialiais šviesos arba specialiais šviesos ir garso signalais, valdytojams (vairuotojams), atliekantiems savo tarnybines funkcijas.

4. Asmenys, savo lėšomis įrengę automobilių stovėjimo vietas už jų valdomo sklypo ribų ir jas perdavę Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, turi teisę savo prašymu tam tikrą laiką neatlygintinai rezervuoti automobilių stovėjimo vietas. Į automobilių stovėjimo vietos įrengimo kainą bus įskaitomos lėšos, panaudotos automobilių stovėjimo vietos plotui įrengti.

5. Filmavimų, koncertinių renginių metu ir vykdant statybos, remonto bei kitus darbus automobilių stovėjimo vietos rezervuojamos: laikotarpiui iki 14 dienų rinkliava mokama pagal valandinį zonos tarifą, laikotarpiui, ilgesniam nei 14 dienų, – rinkliava mokama pagal rezervuotos vietos mėnesio tarifą.

Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų pakeitimai, įsigaliosiantys nuo 2013 m. lapkričio 1 d.: 1. atsižvelgus į gyventojų pageidavimus ant leidimų nenurodyti konkretaus adreso,

kuriuo galioja leidimas, bus nustatomos teritorijos ir jų ribos, kuriose galios gyventojams išduodami leidimai statyti automobilius mokamose automobilių stovėjimo vietose šalia savo deklaruotos gyvenamosios vietos. Gyventojai automobilius galės statyti ne konkrečiu adresu, bet artimiausiose gatvėse nustatytoje teritorijoje. Išplėtus gyventojų leidimų galiojimo zoną rinkliavos dydis priklausys nuo nustatytos rinkliavos zonos. Taip pat bus galimybė įsigyti antrą gyventojo leidimą, sumokant didesnio dydžio rinkliavą; 2. numatytas naujas rinkliavos mokėjimo būdas už automobilio stovėjimą, nepriklausomai nuo tą dieną stovėto laiko. Šiuo būdu rinkliavą sumokėti galės tie vairuotojai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesumokėjo rinkliavos nustatyta tvarka iš anksto ir šis faktas buvo užfiksuotas, – rinkliavą bus galima sumokėti banko pavedimu iki kitos dienos 24 val., rinkliavos dydis priklausys nuo rinkliavos zonos, atitinkamai žaliojoje zonoje – 12 Lt, geltonojoje zonoje – 24 Lt, raudonojoje zonoje – 36 Lt, mėlynojoje zonoje – 84 Lt. Nesumokėjus rinkliavos nustatyta tvarka bus taikoma administracinė atsakomybė.

Su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1257 gyventojai gali susipažinti internete – http://www.vilnius.lt/ index.php?39887300.

Sprendimas Nr. 1-1245 „Dėl Tarybos 2010-11-24 sprendimo Nr. 1-1823 „Dėl paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydžių ir paramos socialinės infrastruktūros plėtrai teikimo tvarkos aprašo tvir-

tinimo“ pakeitimo“. Sprendimo esmė – administravimo tvarkos pakeitimas, t. y. panaikinta administracijos direktoriaus teisė atidėti likusios paramos dalies teikimą, paramos teikėjui pervedus ne mažiau

kaip 10 proc. paramos, bet ne ilgiau kaip 3 metams.

Su visu sprendimu galite susipažinti: http://www.vilnius.lt/vaktai2011/DefaultLite.aspx?Id=3&DocId=30225310.

metus! Garantija, aptarnavimas. www.Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265.

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

Siūlo darbą

1093204

Kepyklėlėje Vilniuje ir Lentvaryje reikalinga kepėja. Turinčioms patirties mokame gerą atlyginimą. Be patirties – apmokome.

Kreiptis tel. 8 685 69 231.

1058713

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.

1129907

UAB „Norfos vaistinė“ ieško farmacijos specialistų – vaistininkų Lazdijuose, Skuode, Ignalinoje, Visagine, Švenčionėliuose. Siūlome nuolatinį darbą vaistininkui, turinčiam galiojančią vaistininko praktikos licenciją. Kontaktinis asmuo – Toma Filipovaitė, tel. 8 612 10 651.

1131096

Reikalingi betonuotojai su anglų kalbos žiniomis dirbti Norvegijoje. Tel. 8 652 51 754, 8 650 99 138.

1068526

Įvairūs Akcininkams Technikos remonto Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją.

Tel. 8 647 07 741.

1131631

1076335

Reikalingi patyrę betonuotojai ir plytelių klijuotojai. Tel. 8 609 61 482.

Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

1128357

UAB „Švaros biuras“ Vilniuje ieško darbuotojų mobilioje valymo brigadoje postatybiniams, poremontiniams, langų, fasadų valymo darbams atlikti. Tel. 8 652 60 700, e. paštas info@svarosbiuras.lt.

1130224

Vilniuje, Pilaitės mikrorajone, reikalingi darbuotojai valymo darbams – plovimo mašina, slankiuoju grafiku. Tel. (8 45) 51 002, 8 659 37 460.

1128924

Paslaugos

1098177

Kelionių Iš/į Londoną vežame siuntinius ir smulkius krovinius. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449.

Informacija – www.lietuvalondonas.com.

1118498

Kitos Pigiai gamina spintas su stumdomomis durimis, virtuvės, miegamojo, kt. baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295.

1129538

Kviečiame suaugusiuosius ir šeimas į Koučingo ir lyderystės vasaros stovyklas nuo liepos 8 d. Daugiau informacijos tel.

8 656 23 723, e. paštas info@tla.lt.

Statybos ir remonto

1126908

Parduoda Nekilnojamąjį turtą Parduodama sodyba Rūsteikių k., 10 km nuo Zarasų. Namas – vieno aukšto, rąstinis, tvarkingas, šildymas krosnimi. Sodyba parduodama su 3 ha žemės sklypu. Yra galimybė netoliese nusipirkti 7,5 ha miško. Tel. 8 671 05 638, e. paštas andriusss07@gmail.com.

1131328

Dažome namus, stogus, fasadus. Aukšta kokybė. Ilgalaikiai rezultatai. Tel. 8 644 41 861.

1125566

VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus

Perka Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 607 97 663.

1122365

UAB ECOFON AKCININKAMS! UAB ECOFON (įm. k. 224131750, buveinės adresas Lvovo g. 89A-2, Vilnius) direktoriaus iniciatyva ir sprendimu 2013 m. liepos 26 d. 17 val. bendrovės buveinėje, Lvovo g. 89A-2, šaukiamas visuotinis neeilinis akcininkų susirinkimas. Akcininkai registruojami nuo 16.45 val. Susirinkimo darbotvarkė: 1. UAB „Ecofon“ įstatinio kapitalo didinimas. 2. UAB ECOFON įstatų keitimas. 3. Įgaliojimų suteikimas. Sprendimų dėl bendrovės susirinkimo darbotvarkės klausimų projektus ir kitus su susirinkimo darbotvarke susijusius dokumentus akcininkai gali gauti buveinėje. Akcininkų teises ir pareigas nustato LR akcinių bendrovių įstatymas, kiti įstatymai, bendrovės įstatai.

1129708

Kita NACIONALINĖS ŽEMĖS TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VILNIAUS MIESTO SKYRIAUS VEDĖJO ĮSAKYMAS. Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo [kadastro Nr. 0101-0133-0057] SB ALKA formavimo pertvarkymo projekto tvirtinimo. Išsamesnės informacijos prašome kreiptis adresu Vilnius Konstitucijos pr. 3, SĮ VILNIAUS PLANAS 527 kab.

Tel.8 698 81 851, matininkas A.Kunigėlis.

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovo pavadinimas, adresas, telefonas, faksas: UAB „VSA VILNIUS“, Lentvario g. 15, LT-02300 Vilnius, tel. (8 5) 246 1470, faks. (8 5) 246 1477. 2. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pavadinimas, adresas, telefonas, faksas: UAB „BIOSISTEMA“, A.Juozapavičiaus g. 3–109, LT-09310 Vilnius, tel./faks. (8 5) 277 8493. 3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: UAB „VSA VILNIUS“ esamos atliekų tvarkymo veiklos išplėtimas. 4. Planuojamos ūkinės

Pradedamas rengti „Apie 36 ha teritorijos tarp Smalinės, Zujūnų ir Varnės gatvių“ detalusis planas.

Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. 30-2120.

Planavimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, atstovaujamas Miesto plėtros departamento, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius. Informacija tel. (8 5) 211 2752.

Detaliojo plano rengėjas – UAB „Architectura humana“, A.Juozapavičiaus g.

9A-168, Vilnius, tel. (8 5) 262 0052, 8 687 35 428, el. paštas: remigijusputinas@yahoo.com.

Planavimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais, suformuoti naujus ir padalyti esamus sklypus, pakeisti sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (iš žemės ūkio paskirties į kitą paskirtį) ir nustatyti naudojimo būdą ir pobūdį: gyvenamosios teritorijos (G), vienbučių, dvibučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (G1, G2), komercinės paskirties objektų teritorijos (K), prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1), visuomeninės paskirties (V), mokslo, kultūros, sporto ir gydymo paskirties pastatų bei statinių statybos (V3), inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I), susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams (I2), susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos (I1), atskirųjų želdynų teritorijos (E), rekreacinės paskirties želdynų (E1), bendro naudojimo teritorijos (B), urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių (B3), sklypų naudojimo

ir tvarkymo režimą. Planuojamų gyvenamųjų, komercinių ir visuomeninių statinių teritorija, želdynų teritorija.

Su parengta „Apie 36 ha teritorijos tarp Smalinės, Zujūnų ir Varnės gatvių detaliojo plano“ konceptualiąja dalimi galima susipažinti rengėjo patalpose A.Juozapavičiaus g.

9A-168, Vilnius, tel. (8 5) 262 0052, 8 687 35 428, nuo 2013 m. birželio 27 d. iki 2013 m. liepos 29 d. darbo dienomis nuo 9 iki 17 val.

Parengtas detaliojo plano konceptualiosios dalies projektas eksponuojamas Pilaitės seniūnijos patalpose, Vydūno g. 20, Vilnius, nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. liepos 29 d. Viešas detaliojo plano konceptualiosios dalies aptarimas vyks ten pat 2013 m. liepos 29 d. 15 val.

Pasiūlymų teikimo tvarka: pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento projekto visuomenė gali teikti planavimo organizatoriui arba detaliojo plano rengėjui raštu per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir per jį.

Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos teikiami raštu planavimo organizatoriui ir (ar) rengėjui iki viešo susirinkimo pabaigos.

Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.

veiklos vieta (apskritis, miestas, rajonas, seniūnija, kaimas gatvė): Vilniaus apskrityje, Vilniaus mieste, Panerių seniūnijoje, Lentvario gatvėje 15, 3,4362 ha ploto žemės sklype (kad. Nr. 0101/0076:396).

5. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, kurie pagal kompetenciją nagrinės poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, teiks išvadas: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys. Atsakinga institucija, kuri priims sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas. 6. Susipažinti su planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programa ir pateikti pastabas bei pasiūlymus per 10 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos galima: UAB „BIOSISTEMA“, A.Juozapavičiaus g. 3–109, LT-09310 Vilnius, tel./faks. (8 5) 277 8493, darbo laikas I-V 8–17 val.

7. Pasiūlymai teikiami poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui (UAB „BIOSISTEMA“, A.Juozapavičiaus g. 3–109, LT-09310 Vilnius), o pasiūlymų kopijos papildomai gali būti pateiktos pagal kompetenciją poveikio aplinkai vertinimo subjektams ir atsakingai institucijai.

4848, parengė UAB „Atliekų tvarkymo centras“ nepavojingų ir pavojingų atliekų tvarkymo veiklos Riovonių g. 2A, Vilnius, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą sanitarinei apsaugos zonai nustatyti. Veiklos organizatorius – UAB „Atliekų tvarkymo centras”, Riovonių g. 2A, LT-03154 Vilniaus m., tel. (8 5) 206 0900, faks. (8 5) 233 3395, info@atc1.lt. Šiuo metu nepavojingų ir pavojingų atliekų tvarkymo veikla yra vykdoma įmonės teritorijoje. UAB „Atliekų tvarkymo centras“ nepavojingų ir pavojingų atliekų tvarkymo veiklos Riovonių g. 2A, Vilnius, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita sanitarinei apsaugos zonai nustatyti bus eksponuojama Vilniaus miesto Vilkpėdės seniūnijoje, Savanorių pr. 49, 03130 Vilnius, faksas 265 8953 , e. p. vilkpedes.seniunija@vilnius.lt nuo 2013 06 28 iki 2013 07 11 imtinai darbo dienomis ir valandomis. Visuomenės supažindinimo su ataskaita susirinkimas vyks Vilniaus miesto Vilkpėdės seniūnijoje, Savanorių pr. 49, 03130 Vilnius, 2013 m. liepos 12 d.

14 val. Iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita susirinkimo pasiūlymus ataskaitos klausimais teikti Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai registruotu laišku adresu Žolyno g.

36, LT-10210 Vilnius, faksu (8 5) 210 4848 arba e. paštu nvspl@nvspl.lt.

1130859

2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4037 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus r. skyriaus vedėjas patvirtino sklypo Nr. 4190/0200:255, esančio Norvaišų k., Šumsko k. v., kaimo plėtros žemėtvarkos projektą.

1130076

2013 07 04 9 val. Vilniaus r. Avižienių sen. Užudvarionių k. bus ženklinamos žemės sklypų (skl. Nr. 01; 02, 03, 04, 05, 06), kurie suformuoti patvirtinus planavimo organizatorės Marijos Gražinos Tamulevičienės detalųjį planą sklypui kad. Nr. 4103/0300:0949, ribos. Į žemės sklypo ribų ženklinimą kviečiame dalyvauti gretimo sklypo, kad. Nr. 4103/0300:0688, savininkus ir paveldėtojus. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g. 13, Vilnius, e. paštas justyna@ bmo.lt, tel. 8 618 35 631.

1131544

Informacija apie parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, Žolyno g. 36, LT-10210 Vilnius, tel. (8 5) 270 9229, faks. (8 5) 210

1131553

Informacija apie Tarptautinio Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo tako ir signalinės žiburių sistemos Rodūnios kelias 2, Vilniuje, rekonstravimo atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. Planuojamos ūkinės užsakovas: VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, Rodūnios kelias 10A, 02189 Vilnius, tel. (8 5) 273 9326, faks. (8 5) 232 9122. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Tarptautinio Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo tako ir signalinės žiburių sistemos rekonstravimas. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Rodūnios kelias 2, Naujininkų sen., Vilniaus m., Vilniaus apskr. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai: 2013 06 18 raštu Nr. (38-4)-VR-1.7-3034 LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą per 10 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos galima: VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, Rodūnios kelias 10A, 02189 Vilnius, tel. (8 5) 273 9326, faks. (8 5) 232 9122. Pateikti pa-

31

birželio 27–liepos 3, 2013

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt siūlymus persvarstyti atrankos išvadą per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos galima: LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536. Susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais per 10 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos galima: LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536. UAB „Sweco Lietuva“, V.Gerulaičio g. 1, 08200 Vilnius, tel. (8 5) 279 6088, faks. (8 5) 261 7507, e. p. vytautas.belickas@sweco.lt.

1129792

Informacija apie vertikaliųjų geoterminių kolektorių (šilumos gręžinių) įrengimo aukštųjų technologijų tyrimų centro pastate Mokslininkų g. 6A, Vilniuje, atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. Planuojamos ūkinės užsakovas: UAB „BOD Group“, Linkmenų g. 25, Vilnius, tel. (8 5) 263 8777, 263 8760, faks. (8 5) 263 8776, e. p. office@bod.lt. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Vertikaliųjų geoterminių kolektorių (šilumos gręžinių) įrengimas aukštųjų technologijų tyrimų centro pastate Mokslininkų g. 6A, Vilniuje. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Mokslininkų g. 6A, Verkių sen., Vilniaus m., Vilniaus apskr. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai: 2013 06 19 raštu Nr. (38-4)-VR-1.7-3072 LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą per 10 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos galima galima: UAB „BOD Group“, Linkmenų g. 25, Vilnius, tel. (8 5) 263 8777, 263 8760, faks.

(8 5) 263 8776, e. p. office@bod.lt. Pateikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos galima LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, faks. (8 5) 272 8389. Susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais per 10 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos galima LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, faks. (8 5) 272 8389. UAB „Sweco Lietuva“, V.Gerulaičio g.

1, 08200 Vilnius, tel. (8 5) 279 6088, faks.

(8 5) 261 7507, e. p. vytautas.belickas@ sweco.lt.

1131252

Informuojame, kad 2013 m. liepos 3 d. 10 val. Viktariškių k., skl. Nr. 109-8, Vilniaus r., bus ženklinamos Mainai Kregždienei priklausančio žemės sklypo, kad. Nr. 4152/0700:137, detaliojo plano ribos ir atliekami kadastriniai matavimai. Prašom gretimų sklypų, kad. Nr. 4152/0700:135 ir kad. Nr. 4152/0700:144, savininkus bei paveldėtojus atvykti į savo žemės sklypus ir dalyvauti ženklinant bendras žemės sklypų ribas. Informacija IĮ „Matavimų TRasa“, Laisvės pr. 60-807, LT-05120 Vilnius. Pasiteirauti tel. 8 655 94 414.

1130075

Informuojame, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1222 yra patvirtintas žemės sklypo, esančio Kisieliškių vs. 1, Rukainių sen., Vilniaus r., žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (žemėtvarkos) projektas. Projekto iniciatorius - Tadeuš Jančis. Projekto rengėjas - individuali S.Bumblausko įmonė „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, Vilnius, tel. (8 5) 247 0382 , 8 698 79 719, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.

1130347

Informuojame, kad pradedamas rengti vietovės lygmens žemės sklypo, kad. Nr. 4174/0200:61, Senasis Ukmergės kelias 21, Užubalių k., Avižienių sen., Vilniaus r., detalusis planas. Planavimo tikslas: keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę: gyvenamąją teritoriją – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų statybai (G1), padalyti žemės sklypą į du sklypus, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Projekto rengimo terminas: 2013 m. Apie viešo susirinkimo vietą ir laiką bus pranešta papildomai. Planavimo organizatorius – Regina Grušnienė, Užubalių k., Avižienių sen., Vilniaus r. Detaliojo plano rengėjas – projektavimo firma „PILIS“, Tiltų g. 6, Klaipėda, tel. (8 46) 410 679, greta@pilis.lt.

1129319

Informuojame, kad vadovaujantis 2012 02 19 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 115-12 reg. Nr. AD-150-(3.31) rengiamas 0,8124 ha ploto žemės ūkio paskirties vietovės lygmens žemės sklypo, kad. Nr. 4103/0200:8321, esančio Tarandės k., Avižienių sen., Vilniaus r., detalusis planas.

Planavimo organizatoriai: Zenon Butrimovič, Stanislav Butrimovič, Česlav Butrimovič, Josif Butrimovič, adresas Santariškių g.

61-23, Vilnius. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, įmonės kodas 300655884, buveinės adresas Vytenio g. 50, 208 kab., Vilnius, kontaktinis tel. 8 656 20 430, e. p. info@vildomus.lt. Planavimo tikslas: keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą, projektuoti gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1) – sklypus, nustatyti statybos reglamentus naujai statomiems/ rekonstruojamiems statiniams – iki dviejų aukštų, vieno buto. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 08 06 iki 2013 08 20 Avižienių seniūnijos patalpose (detaliojo plano projekto sprendinių grafinė dalis pridedama). Detaliojo plano viešas aptarimas vyks 2013 08 20 10 val. Avižienių seniūnijoje, Vilniaus rajone.

Pranešame, kad 2013 m. liepos 3 d. 10 val. Zatišiaus kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone, žemės sklypui, kad.

Nr. 4180/0600:0699, organizatorė Kristina Polujanska, ir žemės sklypui, kad. Nr. 4180/0600:0756, organizatorė Joana Leščinskaitė, rengiami kadastriniai matavimai. Prašom gretimo žemės sklypo, kad.

Nr. 4180/0600:0062, savininkų Michail Žukovskij ir Stanislavo Ustinovičiaus ir žemės sklypų, kad. Nr. 4180/0600:684 ir Nr. 4180/0600:0685, savininko Edvardo Vojevudzkio paveldėtojus atvykti aukščiau nurodytu laiku prie žemės sklypo dėl bendros žemės sklypų ribos suderinimo arba kreiptis į ind. įmonę „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.

Informuojame, kad vadovaujantis 2012 02 19 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 116-12 reg. Nr. AD-149-(3.31) rengiamas 0,8123 ha ploto žemės ūkio paskirties vietovės lygmens žemės sklypo, kad. Nr. 4103/0200:8320, esančio Tarandės k., Avižienių sen., Vilniaus r., detalusis planas.

Planavimo organizatoriai: Vytautas Rudminas, Olesia Rudminienė, adresas P.Žadeikos g. 30-34, Vilnius. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, įmonės kodas 300655884, buveinės adresas Vytenio g. 50, 208 kab., Vilnius, kontaktinis tel. 8 656 20 430, e. p. info@vildomus.lt. Planavimo tikslas: keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą, projektuoti gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1) – sklypus, nustatyti statybos reglamentus naujai statomiems/rekonstruojamiems statiniams – iki dviejų aukštų, vieno buto. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 08 06 iki 2013 08 20 Avižienių seniūnijos patalpose (detaliojo plano projekto sprendinių grafinė dalis pridedama). Detaliojo plano viešas aptarimas vyks 2013 08 20 9.30 val. Avižienių seniūnijoje, Vilniaus rajone.

Pranešame, kad UAB „Minorantė“ (tel. (8 5) 276 2085, e. paštas info@minorante. lt) 2013 07 08 12.30 val. atliks Gintauto Stumbro sklypo, kad. Nr. 418401000784, kadastrinius matavimus. Kviečiame gretimo sklypo, kad. Nr. 4184/0100:0263, savininką Zenon Borkovskij dalyvauti suderinant bendras ribas. Pasiteirauti galima tel.

8 687 59 874.

1131492

1131491

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2013 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-794 patvirtintas žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0075:1254, esančio SB „Švietimas“, skl. Nr. 44, Pavilnio sodų 15-oji g. 14, Vilniaus mieste, formavimo ir pertvarkymo projektas.

1129961

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 05 17 įsakymu Nr. 48VĮ- (14.48.2.)-1169 patvirtintas formavimo ir pertvarkymo projektas sklypo Nr. 3 (Smėlio g. 8), esančio Vilniaus r., SB „Volčiūnai‘‘.

1130366

1130342

1131563

laisvalaikis

Karščiausi kelionių pasiūlymai KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

AKCIJOS KELTŲ BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS KELTŲ LINIJA KLAIPĖDA–KYLIS Aplankyk Vokietiją!

Keturvietė kajutė ir automobilis – nuo 247 Lt asmeniui Pašėlę savaitgaliai Hamburge!

4 sėdimos vietos+pusryčiai+automobilis – nuo 182 Lt asmeniui Lai kelionė į Vokietiją motociklu Jums tampa patogesnė!

A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

Kajutė ir motociklas nuo 300 Lt asmeniui!

KELTŲ LINIJA KLAIPĖDA–ZASNICAS Aplankyk rojaus kampelį Šiaurės Vokietijoje!

Kelto bilietas+pusryčiai+dviračio perkėlimas – tik 189 Lt asmeniui!

Kainos pateiktos į vieną pusę.

Daugiau informacijos www.krantas.lt

=N`V_í]V[X NaYVRX\ZV` aV[XNZNV

Gamintojų ir Importuotojų Asociacija bei VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ informuoja, kad buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos bei panaudotos nešiojamosios baterijos ir akumuliatoriai iš gyventojų surenkami šiose vietose:

„Vinetu kaimas“ – autentiška Amerikos indėnų poilsiavietė, įsikūrusi Klaipėdos raj. vaizdingame Akmenos-Danės upės slėnyje, kviečia Jus PASIJUSTI TIKRAIS INDĖNAIS ir siūlo: poilsį, nakvynę bei pramogas mistiniame indėnų name vigvame su taikos pypkės ritualu; švęsti gimtadienius, organizuoti sąskrydžius, susitikimus, bernvakarius, mergvakarius ir kitas šventes. Vaikai kviečiami pasiversti indėnais „Jaunųjų vilkų stovykloje“. Išbandyti indėnišką septynių sielos prakaitų pirtį – inipi; išbandyti akies taiklumą iš lanko įvairiuose turnyruose! Vandens turistams siūlome keliones kanoja ar baidare Minijos ar Danės upėmis. Mus rasite: 15 km nuo Klaipėdos, Kretingalės kryptis, Šlikių k.

Daugiau informacijos www.vinetukaimas.lt tel.: +370 602 50 008.

1126662

 Riovonių g. 2A, Vilnius (Atliekų tvarkymo centro aikštelė)*  L.Asanavičiūtės g. 20 / 2, Vilnius („Ekotaškas“)*  Laisvės pr. 43D, Vilnius („Ekotaškas“)*  Genių g. 1A / Parko g. 14, Naujoji Vilnia, Vilnius („Ekotaškas“)*  Sausio 13-osios g. 2, Vilnius („Ekotaškas“)*  Architektų g. 23, Vilnius („Ekotaškas“)*  Šaltkalvių g. 2, Vilnius („Ekotaškas“)*  Jeruzalės g. 4, Vilnius („Ekotaškas“)*  Medeinos g. 8, Vilnius („Ekotaškas“)*  Žirmūnų g. 2, Vilnius („Ekotaškas“)*  Ateities g. 91, Vilnius („Ekotaškas“)*  Savanorių pr. 16, Vilnius („Ekotaškas“)*

 Žirmūnų g. 64, Vilnius („Ekotaškas“)*  Parodų g. 1, Vilnius („Elektromarkt“ bazė)  Saltoniškių g. 9, Vilnius („Elektromarkt“ „Panoramoje“)  Ozo g. 25, Vilnius („Elektromarkt“ „Akropolyje“)  Parko g. 37A, Vilnius („Elektromarkt“ LG centre)  Konstitucijos pr. 7A, Vilnius („Technorama“ „Europoje“)  Rungos g. 4, Elektrėnai („Elektromarkt“) * Šiose vietose superkamos panaudotos baterijos ir sena buitinė technika bei elektronika.

Buityje ir įmonių veikloje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, padangų, alyvos, tepalo, kuro ir oro filtrų atliekas būtina rūšiuoti, rinkti atskirai ir perduoti atliekų tvarkytojams. Nenaudojami automobiliai kelia grėsmę aplinkai, todėl turi būti atiduodami perdirbti.

Taip bus užtikrinta, kad juose esančios kenksmingos medžiagos nepatektų į aplinką. Asmenys, pageidaujantys, kad iš jų būtų geriausiomis sąlygomis surenkamos aukščiau minėtos atliekos, gali kreiptis tel.

8 600 90 030 arba el. paštu atliekos@gia.lt.

Orai 26-oji metų savaitė.

Saulė Vėžio ženkle.

Vėjas 5–10 m/s

Savaitgalio orai penktadienį

+18

Šiandien prognozuojamas lietus visoje Lietuvoje. Oras sušils iki 19–23 laipsnių. Penktadienio naktį atvės – bus 13 laipsnių šilumos, tačiau lietus liausis. Dieną vietomis numatomi trumpi lietūs, temperatūra laikysis panaši kaip ketvirtadienį. Palyti turėtų ir savaitgalį – lietingas oras pranašaujamas didžiojoje Lietuvos dalyje.

+18

+20

Telšiai

Naktis

Šiauliai

+22

Klaipėda

+12

Panevėžys

+18

3

Šeštadienį Naktis

Kaunas

Pasaulyje +33 +18 +26 +15 +18 +34 +17 +17

+22

+20

+21

Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga

Vėjas (m/s)

Utena Tauragė

Diena

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+19 +32 +32 +23 +29 +18 +19 +35

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+14

+22

Vėjas (m/s)

+20

3

Vilnius

+19

+17 +22 +25 +15 +24 +30 +25 +18

Diena

Marijampolė

+20

SEkmadienį

Alytus

Naktis

Diena

+13

Vėjas (m/s)

+19

4

Kalendorius Ketvirtadienis, Birželio 27 d.

penktadienis, Birželio 28 d.

šeštadienis, Birželio 29 d.

sekmadienis, Birželio 30 d.

pirmadienis, liepos 1 d.

antradienis, liepos 2 d.

trečiadienis, liepos 3 d.

Teka 4.44 Leidžiasi 22.00

Teka 4.44 Leidžiasi 21.59

Teka 4.45 Leidžiasi 21.59

Teka 4.46 Leidžiasi 21.59

Teka 4.46 Leidžiasi 21.58

Teka 4.47 Leidžiasi 21.58

Teka 4.48 Leidžiasi 21.57

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

VARDAI: Ema, Gediminas, Vlada, Vladas, Vladislovas

VARDAI: Gaudrė, Irenėjus, Tulgedas

VARDAI: Benius, Paulė, Paulius, Petras, Povilas

VARDAI: Ada, Adelė, Adelina, Tautginė, Tautgintas

VARDAI: Julijus, Julius, Liepa, Tautrimas

VARDAI: Jotvingė, Jotvingis, Marijona, Marijonas

VARDAI: Anatolijus, Rytis, Vaidilas, Vaidilė

Tarptautinė žvejų diena 1932 m. gimė rašytojas, dramaturgas Kazys Saja.

1937 m. gimė aktorė Gražina Balandytė.

1949 m. gimė amerikiečių mados dizainerė Vera Wang.

1955 m. gimė prancūzų aktorė Isabelle Adjani.

1975 m. gimė amerikiečių aktorius Tobey Maguire’as.

1976 m. gimė irkluotojas baidarininkas Alvydas Duonėla.

1977 m. gimė ispanų futbolininkas Raúlis.

1985 m. Vokietijoje gimė „Formulės-1“ lenktynininkas Nico Rosbergas.

1577 m. gimė flamandų menininkas Peteris Paulas Rubensas.

1712 m. gimė prancūzų filosofas Jeanas Jacque’as Rousseau.

1875 m. gimė kultūros veikėjas, literatūros kritikas, publicistas Povilas Višinskis.

1919 m. Paryžiuje pasirašius Versalio sutartį formaliai baigėsi Pirmasis pasaulinis karas.

1932 m. mirė poetas Jonas Mačiulis-Maironis.

1966 m. gimė amerikiečių aktorius Johnas Cusackas.

1988 m. gimė dainininkė Alina Orlova.

2008 m. mirė dainininkas Alvydas LukoševičiusObuolys.

Šv. Petras ir Povilas Lietuvos pasieniečių diena 1668 m. padėtas kertinis akmuo Šv. Petro ir Povilo bažnyčios statybai Vilniuje.

1886 m. gimė dailėtyrininkas, tapytojas Justinas Vienožinskis.

1900 m. Prancūzijoje gimė karo lakūnas ir rašytojas Antoine’as de SaintExupéry.

1909 m. gimė aktorė ir režisierė Kazimiera Kymantaitė.

1964 m. gimė lietuvių muzikantas Povilas Meškėla.

1967 m. gimė aktorė Asta Baukutė.

2000 m. mirė teatro ir kino aktorė Monika Mironaitė.

1859 m. prancūzų akrobatas Charlesas Blondinas perėjo lynu, ištemptu virš Niagaros krioklio, iš JAV į Kanadą.

1911 m. gimė lenkų poetas, romanistas, eseistas, Nobelio premijos laureatas Czesławas Miłoszas.

1959 m. gimė britų multiinstrumentalistas, grupės „Dead Can Dance“ narys Brendanas Perry.

1966 m. gimė amerikiečių boksininkas Mike’as Tysonas.

1975 m. gimė vokiečių „Formulės-1“ lenktynininkas Ralfas Schumacheris.

1985 m. gimė amerikiečių plaukikas Michaelas Phelpsas.

Tarptautinė architektų diena 1804 m. gimė prancūzų rašytoja George Sand.

1934 m. gimė amerikiečių režisierius Sydney Pollackas.

1937 m. gimė dainininkas, kultūros, politinis ir visuomenės veikėjas Eduardas Kaniava.

1961 m. gimė Velso princesė Diana.

1961 m. gimė amerikiečių lengvaatletis Carlas Lewisas.

1967 m. gimė Holivudo aktorė Pamela Anderson.

1974 m. mirė Argentinos karininkas ir prezidentas Juanas Perónas.

1977 m. gimė amerikiečių aktorė Liv Tyler.

1778 m. mirė šveicarų filosofas Jeanas Jacques‘as Rousseau.

1877 m. gimė vokiečių rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Hermannas Hesse.

1922 m. gimė prancūzų mados dizaineris Pierre’as Cardinas.

1923 m. gimė lenkų poetė, eseistė ir vertėja, Nobelio literatūros premijos laureatė Wisława Szymborska.

1961 m. mirė amerikiečių rašytojas, Nobelio premijos laureatas Ernestas Hemingway.

1977 m. mirė rusų rašytojas Vladimiras Nabokovas.

1986 m. gimė JAV aktorė Lindsay Lohan.

1642 m. mirė Prancūzijos karalienė Marija de Mediči.

1883 m. Prahoje gimė rašytojas Franzas Kafka.

1935 m. mirė prancūzas automobilių pramonininkas André Citroënas.

1952 m. gimė aktorė Virginija Kochanskytė.

1962 m. gimė amerikiečių aktorius Tomas Cruise’as.

1969 m. perdozavęs narkotikų baseine nuskendo grupės „The Rolling Stones“ narys Brianas Jonesas.

1971 m. mirė JAV roko grupės „The Doors“ narys Jimas Morrisonas.

1987 m. gimė vokiečių „Formulės-1“ lenktynininkas Sebastianas Vettelis.

Na ir kaip tu nežinai?

sunkus sudoku

1. Kas sieja šias gėles: rožę, tulpę, jazminą ir lotosą?

4

dienos „Oskarais“ buvo apdovanotos 2. Šis Romanas buvo sukurtas 1933 m., iki šios knygos ekranizacija. Kas? trys jo ekranizacijos ir vienas filmas, kuris nėra 3. Šis 1725 m. itališkas nama s labai patiko daugeliui moter buvo, yra ir visada bus naujas. Nuo atsiradimo iki 1798 m ų. Kokiu pavadinimu jis geria u žinomas visame pasaulyje . jis ?

4. Šiuos vabalus labiausiai išgarsino urvas Didžiojoje Britanijoje. Kaip jie vadinasi?

5

1

3

6

6 4

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1372 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

3654

MIESTAS: Rugilė Ereminaitė – 219 1391 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 Eglė Šepetytė – 219 1381 EKONOMIKA: Lukas Miknevičius (redaktorius) – 219 1372

3

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Balys Šmigelskas – 219 1383 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374

8

PR

6

3 2 4

4

1

7

2

5

6

3

9

8

5

8

2

9

4

3

7

1

6

9

3

6

7

1

8

4

5

2

7

2

9

6

8

5

1

3

4

3

5

1

4

2

7

8

6

9

5

6

4

3

9

1

5

2

7

2

9

3

5

7

4

6

8

1

8

1

7

5

8

6

9

2

4

3

6

4

8

1

3

2

9

7

5

1688

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai

8

Prenumeratos skyrius: 261

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

3

4

9

Platinimo tarnyba: 261

2

1

1 reklamos skyrius: 261

8

8

Pasiūlykite savo klausimą: k.monkiene@vilniausdiena.lt

2022

4

2

tikrą dieną mušti šunis. O kas tą 5. Senovės Romoje egzistavo tradicija tam nka ir mokyklinio istorijos kurso. dieną būdavo garbinama? Išmąstyti užte

karštOJI linija: 212

7

2

7

Praėjusios savaitės protų mūšio atsakymai: 1. Airija, 7 kartus 2. Rusijoje 3. Sen Mišelio 4. „Watford FC“ 5. Nikaragva

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3656, 279 1370, 261 3659,

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 3653 PLATINIMO TARNYBA: 261 3653