PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
penktadienis, BIRŽELIO 28, 2013
147 (19 750)
Kaina 1,30 Lt
Gelbėtojai – našta miestui
„Kažkoks skorpionas – nei mėsa, nei žuvis.“ Miesto tarybos narė Zita Šličytė taip apibūdino gana painią leidimų nemokamai statyti automobilius daugiavaikėms šeimoms tvarką.
2p.
Antrankiai sukčiui – po straipsnio Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Palangos policijos komisariato pa reigūnai sučiupo Aurimą Novicką, kurį keli muzikinės aparatūros nuomotojai kaltina sukčiavimu. Pozicija: Klaipėdos ir Palangos valdžios atstovų manymu, paplūdimyje dirbančius gelbėtojus turi išlaikyti valstybė, o ne savivaldybė.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Iš visos Lietuvos į pajūrį suplūstančių poilsiautojų saugumu turėtų pasirū pinti valstybė, o ne kurortų savivaldy bės. Tokios nuomonės laikosi Klaipėdos ir Palangos vadovai, nebenorintys iš mies tų biudžetų nemenką dalį lėšų atriekti už gelbėtojų paslaugas.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Skęsta ne tik klaipėdiečiai
Apie tai, kad išlaikyti paplūdimyje saugumą užtikrinančius gelbėto jus turi ne savivaldybės, o valstybė, garsiai prabilti išdrįso Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas. „Žmonių gelbėjimas – valstybės funkcija. Ji ir turi rūpintis poilsiau tojų saugumu paplūdimiuose. Ta čiau ši funkcija nežinia kodėl tapo
savivaldybių ir mes net necyptelė dami ją vykdome. Atrodo, kad jūroje skęsta tik klaipėdiečiai. O juk iš tikro čia daugiausia poilsiautojų iš kitų miestų“, – dėstė vicemeras. Pasak V.Čepo, gelbėtojų išlaiky mas savivaldybėms nemažai kai nuoja. Klaipėdoje šiai tarnybai kas met skiriama per milijoną litų. Vicemero teigimu, į Vyriausybę raštu dėl šio klausimo nėra kreip tasi, tačiau kalbėta yra ne kartą.
4
Policija ėmėsi tyrimo
27-erių kretingiškį nuspręsta su laikyti po „Klaipėdos“ publikaci jos „Prieš aferas – viešumu“ (2013 06 26 ). „Į komisariatą kreipėsi marijam poliečiai, kurie patikino nukentėję nuo šio vaikino“, – pasakojo Palan gos kriminalinės policijos skyriaus viršininkė Diana Paliūnaitė. Dienraštis rašė, kad nuo A.No vicko nukentėjo ir žinomas klai pėdietis Linas Švirinas, kuris iš nuomojo 10 tūkst. litų vertės apšvietimo aparatūrą ir negali jos atgauti.
8
Regatą kvies dėl prestižo Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Klaipėda 2017 m. vėl sieks prisi kviesti didžiųjų burlaivių regatą „The Tall Ships Race“, o sykiu su ja – ir šimtus milijonų litų.
Miesto politikai vakar pritarė, jog uostamiesčio savivaldybė iki rug sėjo Pasaulinei buriavimo organi zacijai pateiktų paraišką dalyvau ti konkurse dėl regatos priėmimo
po ketverių metų. Atsakymo, ar Klaipėda taps prestižinės regatos miestu, tikimasi sulaukti iki metų pabaigos. Jei atsakymas bus teigia mas, jau kitų metų biudžete reikėtų rasti 141 tūkst. litų sumokėti uos to mokestį. Iš viso jo dydis siekia apie 500 tūkst. litų, tačiau šią sumą reikia sumokėti per ketverius metus. Bendra regatos organizavimo sąmata, manoma, sieks 2,2–3 mln. litų.
2
Svečiai: jei po kelerių metų Klaipėda taptų „The Tall Ships Race“ regatos uostu, į ją atplauktų apie 100 įvai
raus dydžio ir grožio burlaivių.
Redakcijos archyvo nuotr.
2
PENKTADIENIS, BIRŽELIO 28, 2013
miestas
Žaidynių atidarymui grasina piketu Į miesto tarybos po sėdį vakar rytą ei nančius politikus pasitiko sportinin kai, protestuojantys prieš Klaipėdoje nu matytą sporto refor mą. Jie ketina sukel ti ir didesnį triukš mą – piketą sureng ti šiandien prie Klai pėdos arenos, kur vyks pasaulio lietu vių sporto žaidynių atidarymo šventė. Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Treneriai ir sportininkai sporto reforma nepatenkinti todėl, kad uostamiesčio savivaldybės biu džetinėse įstaigose būtų mažina mas sporto šakų skaičius, įveda mas sportininko krepšelis, į kurį galėtų pretenduoti ir privatūs klu bai. Sporto reformos sumanytojai
Protestuotojai: prie savivaldybės piketavo 14 trenerių ir sportininkų, nes tik toks leidimas surengti protesto akciją buvo suteiktas.
jau parengė ir sąrašą sporto šakų, kurios liktų biudžetinėse įstaigose, tad būtų užtikrinamas jų finansa vimas. Kitos sporto šakos, kurių yra ke liolika, jų atstovų žodžiais tariant, lieka už borto. „Dabar sportuojantys vaikai mo ka po 10 litų per mėnesį. Jei bus įves tas sportininkų krepšelis, kuris, ma noma, per mėnesį bus 60 litų vaikui,
Vytauto Liaudanskio nuotr.
tuomet mokesčius reikės didinti ma žiausiai iki 100 litų. Ar daug bus tėvų, kurie sutiks mokėti tokius mokesčius. Perspektyva aiški – gatvėse padaugės vaikų, kurie neturės, ką veikti, tad ga lime tikėtis ir kriminogeninės padė ties pablogėjimo, – prognozavo vie nas iš piketuotojų stalo teniso treneris Laimonas Udra. Piketavę sportininkai pabrėžė, jog sporto reforma parengta ne
mokšiškai. Visoms sporto šakoms, kai jos buvo atrenkamos, kurios liks biudžetinėse įstaigose, o kurios tu rės veikti savarankiškai, buvo tai komi tie patys kriterijai. „Kaip galima lyginti stalo teni są ir futbolą, o buvo vertinamas masiškumas“, – stebėjosi pike tuotojai. Jie pabrėžė ir tai, kad ši sporto reforma kvepia viešaisiais ir pri
vačiais konfliktais, nes esą kai ku rie politikai „stumia“ tas sporto šakas, kurių plėtra ir finansavimu patys yra suinteresuoti. Lietuvos regbio federacijos at stovas Tomas Bieliauskas pabrė žė, jog federacija yra nusiteikusi teismui skųsti visą miesto tarybos sprendimą dėl sporto reformos. Numatoma, kad ji bus įgyvendi nama nuo kitų metų pradžios.
Klerkų žioplumas – į dienos šviesą Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Žioplą klaidą į miesto tarybos sprendimo projektą įvėlę uosta miesčio valdininkai galėjo nu skriausti Klaipėdos daugiavaikes šeimas ir net jas išardyti.
Jau ne pirmą kartą miesto tarybo je buvo svarstomas klausimas dėl lengvatinių leidimų nemokamai statyti automobilius apmokestin tose zonose suteikimo uostamies čio daugiavaikėms šeimoms.
Valdininkai taip su formulavo sakinius, kad būtų skaičiuoja mos tik tos daugiavai kių šeimų atžalos, ku rios lanko mokyklą.
Šįkart vald in inkai pareng ė sprendimo projektą, kuriame buvo numatyta, jog tris ir keturis vaikus auginančioms šeimoms bus gali ma įsigyti vieną tokį leidimą ir jis metams kainuos 100 litų, o pen kis ir daugiau vaikų turinčioms šeimoms leidimas bus suteikia mas nemokamai. Tačiau valdininkai taip suformu lavo sakinius, kad būtų skaičiuoja mos tik tos daugiavaikių šeimų at žalos, kurios lanko mokyklą.
„Pagal šią formuluotę išeina, kad kūdikiai, darželinukai nėra daugiavaikės šeimos vaikai, nors išties yra. Vadinasi, tos daugia vaikės šeimos, kurios augina tris ir daugiau vaikų, realiai net ne būtų laikomos daugiavaikėmis“, – aišk in o Vyr iausyb ės ats tov ė Klaipėdos apskrityje Daiva Ke rekeš. Klaipėdos savivaldybės Trans porto skyriaus vedėjui Rimantui Mockui iškart buvo nurodyta pa taisyti sprendimo projekto tekstą, kad tvarką dėl leidimų nemoka mai statyti automobilius suteiki mo daugiavaikėms šeimoms būtų galima patvirtinti vakar vykusia me posėdyje. Sėdęs su savivaldybės kalbinin kais, D.Kerekeš, R.Mockus pako regavo sprendimo projekto teks tą. Ir miesto taryba patvirtino, kad už 100 litų metams leidimai bū tų suteikiami daugiavaikėms šei moms, auginančioms tris ir ketu ris vaikus, įskaičiuojant vaikus iki 19 metų, kurie mokosi dieniniame skyriuje. Tokia pati tvarka galios ir penkis bei daugiau vaikų auginančioms šeimoms, tik joms leidimai bus su teikiami nemokamai. Tvarka įsigalios ir šeimos dėl lei dimų galės kreiptis, kai miesto ta rybos sprendimas bus paskelbtas spaudoje. Prognozuojama, kad dėl lengva tų daugiavaikėms šeimoms mies to biudžetas per metus neteks apie 145 tūkst. litų pajamų.
Uostas: didžiųjų burlaivių pasaulinę regatą Klaipėda buvo priėmusi 2009-aisiais.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Regatą kvies dėl prestižo 800 tūkst. litų tikima 1 si gauti iš Vyriausybės, dar apie 300 tūkst. litų surinkti iš
rėmėjų. 580 tūkst. litų, į šią sumą neįskaičiuojant uosto mokesčio, savivaldybė turėtų rasti savo biu džete. Pinigų reikia pastatyti regatos kaimelį, parengti kultūrinę pro gramą, organizuoti privalomuo sius renginius. „Čia net klausimo nėra, kad rei kia pritarti paraiškos teikimui dėl regatos organizavimo. Tokiais ren giniais mūsų miestas išaukština
mas kaip jūrinis, o šalis – kaip jū rinė valstybė“, – pabrėžė miesto tarybos narys Valerijus Bernotas. Visiškai kitokios nuomonės bu vo politikas Vytautas Lupeika. „Miestas išaukštinamas tada, kai apšviestos visos jo gatvės, jose ir kiemuose – nė vienos duobės. Pir miausia reikia rūpintis, kaip gra žiau būtų gyventi Klaipėdoje, o ne taškyti pinigus turtuolių ren giniams“, – įsitikinęs buvo mies to tarybos narys. Didžiųjų burlaivių pasaulinę re gatą Klaipėda buvo priėmusi 2009
m. Ir nors nėra tikslių ekonominių apskaičiavimų, kiek ji atnešė nau dos, anot Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vedėjos Da lios Pleskovienės, preliminariai skaičiuojama, jog įgulos ir svečiai mieste paliko 130 mln. litų. Tai nustatė Klaipėdos universi teto studentai, atlikę apklausą. Jos duomenimis, per tris regatos die nas Klaipėdoje apsilankė daugiau nei milijonas žmonių, kurių kiek vienas vidutiniškai išleido po 130 litų.
3
PENKTADIENIS, BIRŽELIO 28, 2013
miestas Uostui – ženklas
Nugriaus „vaiduoklius“
Kovos dėl ledo ritulio
Rytoj apyvartoje pasirodys nau jas pašto ženklas, skirtas pami nėti Klaipėdos uosto perdavimo Lietuvai 90 metų jubiliejų. Ženk lo autorius – vienas žymiausių šių laikų lietuvių dailininkas Ray Bartkus. Pašto ženklas „Klaipė dos uosto perdavimo Lietuvai – 90 metų“ bus išleistas 25 tūkst. tiražu, jo nominalas – 7 litai.
Klaipėdos savivaldybė miestą ap valys nuo griuvenų – politikai va kar pritarė, kad būtų nugriauti septyni pastatai. Su žeme turėtų būti sulyginta technikos mokykla, garažas ir mechaninės dirbtuvės, esantys Birutės g. 5, viešasis tua letas Antrosios Melnragės g. 15, gyvenamasis namas, tvartas ir sandėlis, esantys Arimų g. 14.
Klaipėdos politikai nusprendė pritarti Nacionalinės ledo ritu lio lygos (NLRL) pasiūlymui ki tąmet surengti pasaulio ledo ri tulio vyrų I diviziono B grupės čempionatą. Jame dalyvauja Lietuva ir dar 5 valstybės. Tačiau rengti čempionatą pretenduoja ir Vilnius bei Kaunas. Miestą pa sirinks NLRL.
Parkas – per daug triukšmingas Skulptūrų parke vei kiantis Tautinių kul tūrų centras užsi traukė kai kurių po litikų nemalonę, nes esą dėl jo veik los senųjų miesto ka pinių negalima pa skelbti tyliąja zona.
Paminklas. Šiand ien 9.20 val. Lietu vos aukštosios jūreivystės mokyklos iniciat yva bus aprengtas „Žvejo“ pa minklas. Ceremon ij a. Šiand ien 11 val. Liet u vos kar iuomenės Sausumos pajėg ų Liet uvos did žiojo kun igaikšč io Bu tigeid žio drag ūnų motor iz uotajame pėst in ink ų bat al ione (Liep ojos g. 5) reng iama bat al iono vadų pas ikeit i mo ceremon ija. Iki šiol batal ionui va dovavusį pulkininką leitenantą Algir dą Mackon į pakeis majoras Giedr ius Angl ick is.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Anksčiau toks siūlymas miesto ta rybai buvo teiktas, tačiau atmestas. Pakoreguotame sprendimo projek te dėl tyliųjų viešųjų zonų nustaty mo liko tik trys teritorijos – Skulp tūrų parkas buvo išbrauktas. Anot Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedė jos Janinos Asadauskienės, Skulp tūrų parko tyliosios viešosios zo nos siūlymo atsisakyta, nes tuomet tinkamai negalėtų veikti Tautinių kultūrų centras, sportininkai žaisti atvirose teniso aikštelėse, studen tai mokytis groti Menų fakultete – tai keltų per didelį triukšmą. „Labai gaila, kad Tautinių kultū rų centrą įkėlėme į už kelis milijo
Spėjimas: Skulptūrų parko centre esantis Tautinių kultūrų centras esą yra potencialus triukšmo šaltinis.
nus suremontuotą pastatą Skulp tūrų parke ir dabar buvusių miesto kapinių negalime paskelbti tylos ir ramybės zona. Tai kelia klausimą, ar tikrai tas centras yra savo vieto je? Gal reikia pagalvoti apie jo iš kėlimą?“ – garsiai miesto tarybos posėdyje ketvirtadienį svarstė po litikas Arūnas Barbšys, tačiau į jo samprotavimus niekas neatsiliepė – diskusija nekilo. Miesto tarybos nariai patvirtino tris tyliąsias viešąsias zonas: Kau no gyvenamojo rajono pėsčiųjų ta
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Arūnas Barbšys:
Labai gaila, kad bu vusių miesto kapinių negalime paskelbti tylos ir ramybės zona.
ko; tarp Žardininkų ir Vingio gy venamųjų rajonų esančių pėsčiųjų takų; Klaipėdos miško dalies nuo
Vasaros estrados iki Labrenciškių gyvenamojo rajono su pėsčiųjų ir dviračių taku. Šios zonos nuo įprastų erdvių skirsis tuo, kad jose esą žmonėms bus patogiau ilsėtis, jų netrikdys triukšmas, be to, šios zonos nuo triukšmo didėjimo bus saugomos planuojant tolesnę miesto plėtrą. Numatoma, kad tyliosios zonos bus pažymėtos specialiais ženk lais, atliekama stebėsena, ar tikrai jose triukšmo lygis neviršija leisti nų normų.
Žvejybos uosto kvartale ilgins gatves Virginija Spurytė Klaipėdiečių išrinkti politikai igno ravo beveik 100 gyventojų nuomo nę ir nutarė, jog reikia įrengti Nidos gatvės tęsinį. Norėdami nuraminti nepatenkintus žmones miesto ta rybos nariai pasiūlė pasirūpinti jų daugiabučio namo renovacija.
Politikai vakar patvirtino vadina mojo Žvejybos uosto rajono deta liojo plano koncepciją. Ji gyventojams nelabai patiko, nes žmon ės nen or ėjo, kad bū tų numatyta pratęsti Nidos gat vę iki ištiesintos Strėvos gatvės tęsinio. Sulupės seniūnijos seniūnai tis Saulius Liekis politikams prieš miesto tarybos posėdį įteikė 80 gyventojų parašus, kuriais žmo nės išreiškė nenorą, jog būtų pra tęsiama Nidos gatvė. Esą užtektų įrengti tik pėsčiųjų ir dviračių ta ką, o gatvės tęsinys nereikalingas, nes pablogintų klaipėdiečių gyve nimo kokybę.
Dienos telegrafas
„Vieną kartą baikite tuos mitin gavimus. Miestui reikia tos arte rijos ir ji atsiras, nes numatyta ir bendrajame plane“, – kategoriš kas buvo miesto tarybos narys Vid mantas Plečkaitis. Siekdamas nuraminti gyventojų, kurie pro savo namo langus maty tų nebe pievelę, o gatvę, emocijas, jis pabrėžė, kad galima sugalvo ti kompensacijų žmonėms už pa tiriamus nepatogumus. Esą Nidos g. 40 namo gyvento jai labiausiai pageidauja, kad bū tų renovuotas jų daugiabutis. To dėl savivaldybė galėtų nemokamai parengti renovacijos projektą, ki taip prisidėti prie tokių darbų. Koncepcijoje, kurią patvirti no miesto taryba, taip pat numa tyta, kad Strėvos gatvėje esančiai privačiai klinikai bus suformuo tas atskiras sklypas, į kurį įtrauk ta ir krepšinio aikštelė. Joje esą pa cientai galėtų statyti automobilius. Naują krepšinio aikštelę klinika už savo lėšas įrengtų prie „Ryto“ vai kų globos namų.
Telev iz ij a. Laid a iš uost am iesč io ir apie uostam iest į „Liet uva – jūr inė valstybė“ nuo šiol žiūrovus prie ekra nų kvies nauju laiku. Nuo šio sekma dien io, biržel io 30-osios, šis TV pro jektas per Liet uvos telev iz iją bus ro domas 17.15 val. – pusvaland žiu vė liau negu anksčiau. Min ėj im as. Ryt oj med in ėj e Švč. Merg el ės Mar ij os Jūr ų Žvaigžd ės kopl yč ioj e (Paup io g. 30, Švento ji) vyks prel ato Jurg io Gald iko 130ųjų gim imo met in ių min ėj im as. Bū tent prel ato ir jo brol io Val ant in o pas tang om is buvo pas tat yt a kop lyč ia. Ji tarn avo kaip pirmoj i bažny čia Šventoj oj e. 11 val. – reng in io da lyv iai nuo Švč. Merg elės Mar ij os Jū rų Žvaigždės bažnyč ios šventor iaus (Jūros g. 7, Šventoj i) pėsč iom is eis į med in ę Švč. Merg elės Mar ij os Jūr ų Žvaigžd ės koplyč ią. 12 val. vyks Mi šios. 12.30 val. bus atid engtos me mor ial in ės lentos. 13 val. bus dal ij a mas i pris im in im ais apie J.Gald ik ą ir jo brol į Valent in ą. Mirtys. Vakar Klaip ėdos sav ivaldy bės Civ il inės metr ikacijos ir reg istra cijos skyriuje užreg istruotos 7 klaipė diečių mirtys. Mirė Irena Brazdeik ie nė (g. 1921 m.), Ona Šemetienė (g. 1928 m.), Jurg is Mal iš auskas (g. 1928 m.), Petras Šaln is (g. 1934 m.), Aleksandr Peregudov (g. 1950 m.), Ričardas Ras tonis (g 1951 m.), Romualda Charkovie nė (g. 1962 m.). Lėb art ų kap in ės. Šiand ien laidoj a mi Edmund as Van ag as, Adelė Me niailova (g. 1936 m.), Romualda Char kov ienė. Joniškės kapinės. Šiand ien laidoja ma Ona Šemet ienė.
Nesusitarė: nors gyventojai pageidavo, kad Nidos gatvės tąsa taptų
sutvarkytas pėsčiųjų takas ir įrengta trasa dviratininkams, politikai nu sprendė, jog reikia tiesti kelią. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Koncepcijoje, pagal kurią bus rengiamas konkretus teritorijos detalusis planas, taip pat numa tyta Darbo biržos, „Ryto“ vaikų globos namų pagalbinio pastato rekonstrukcija, „Aušrinės“ dar želio iškėlimas ir priestato prie
vieno iš esamų kvartale statyba. Detaliuoju planu pagal koncepci ja taip pat bus suformuoti skly pai prie daugiabučių namų, įvai rios paskirties sklypai naujoms statyboms, vaikų žaidimų, šunų vedžiojimo aikštelės.
Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 9 moterys. Gimė 7 mergaitės ir 2 berniukai. Greit oj i. Vak ar iki 17 val. greit o sios pag alb os med ik ai sul auk ė 58 išk viet im ų. Klaip ėd ieč iai skund ė si krauj ot ak os sut rik im ais, aukš tu krauj osp ūd žiu, pilv o ir galv os skausm ais.
4
penktadienis, birželio 28, 2013
Gelbėtojai – našta miestui V.Čepas tvirtino, kad į to kius prašymus dažniausiai atsakoma: žiūrėsime. „Mes ir taip turime visokiausių funkcijų – reikia rūpintis duobe lėmis, medžių šakelėmis, šiukš lėmis. Jei nereikėtų išlaikyti gel bėtojų, sutaupytus pinigus tikrai rastume, kur panaudoti. Galėtu me remontuoti gatves, pakeisti vaikų darželiams langus“, – pasa kojo vicemeras.
1
Baltijos jūra dėl oro sąlyg ų, palyg in ti mažo sūrumo ir nuolat kintančių dugno reljefo bei srov ių vad inama viena pavojing iausių Europoje. To dėl didesnis nei 3 balų bangavimas kelia grėsmę kiekvieno žmogaus gy vybei. Praėjus į sezoną Klaip ėdos paplū dim iuose buvo išgelbėt i 33 skendę žmonės. 11 iš jų – vaikai.
Užtektų dalies pinigų
Palanga taip pat laikosi nuomo nės, kad gelbėtojus turėtų išlaikyti ne savivaldybė, o valstybė. Kuror to mero pavaduotojas Saulius Simė pasakojo, kad apie tai galvojama ir kalbama seniai. „Saugumo paplūdimyje užtik rinimo funkcijai lėšos skiriamos iš miesto biudžeto, o juk čia suva žiuoja ne tik vietiniai gyventojai. Pliažuose gelbėtojai profesiona liai užtikrina saugumą“, – tvirti no vicemeras. Pasak S.Simės, nesakoma, kad valstybė turėtų visiškai išlaiky ti paplūdimyje dirbančius gelbė tojus, tačiau privalėtų skirti bent dalinį finansavimą. „Užtektų ir to. Sutaupytus pini gus galėtume kitur panaudoti“, – pabrėžė vicemeras. Žavisi Palangos patirtimi
V.Čepo nuomone, reikėtų peržiūrė ti ne tik tai, kas turi išlaikyti gelbė tojus, bet ir pačią uostamiesčio tar nybą. Pasak jo, reikėtų vadovautis Palangos pavyzdžiu ir ieškoti pri vačios įmonės, kuri dirbtų pliaže. „Gelbėtojų darbas yra sezoni nis. Intensyvus tris mėnesius. Ta čiau daliai darbuotojų algą moka me visus metus. Aiškinama, kad jie remontuoja techniką. Bet kiek jos yra? Manau, kad nuo kitų me tų šią paslaugą reikėtų pirkti. Tada gelbėjimo funkcijai vykdyti reikėtų penkis kartus mažiau lėšų“, – tei gė vicemeras. Politikui keista ir tai, kad gelbė jimo tarnybai šiemet priskirtas ir šiukšlių rinkimas paplūdimyje. „Gelbėtojas – rimta profesija. Žmonės turi būti pasiruošę šį dar bą atlikti tiek teoriškai, tiek fiziš kai, nesutrikti situacijoje. Šiukšlių rinkimo priskyrimas čia tas pa ts kaip lakūnas tuo pačiu metu dar dirbtų ir stiuardu“, – palygino me ro pavaduotojas. Pasak V.Čepo, galbūt reikėtų, kad saugumą visuose pliažuose užtikrintų viena tarnyba. Gelbė tojai, dirbantys paplūdimiuose, galėtų būti Priešgaisrinės apsau gos ir gelbėjimo departamento padaliniu.
Praėjusios vasaros statistika
Palangoje tok ių asmenų buvo 48, Neringoje – 5. Klaipėdoje praėjusią vasarą nusken do 2 žmonės. Vienas žmog us nu skendo bes imaudydamas audr in goje jūroje, kai tai daryti buvo drau džiama. Kitas paryčiais, kai gelbėto jai dar nedirbo.
Pasekmės: neatsargios maudynės jūroje gali baigtis nelaime.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Vytautas Čepas:
Šventojoje praėjusią vasarą nenus kendo nė vienas žmogus.
Mes ir taip turime visokiausių funkci jų – reikia rūpintis duobelėmis, medžių šakelėmis, šiukšlėmis.
Dar vienas žmog us nuskendo Klai pėdos rajono ter itor ijoje, kur nebu di gelbėtojai.
„Juk turime ne tik jūrą, bet ir Da nę. Viskas būtų vienoje vietoje. Be to, paslaugą atliktų profesionalai. Jie ir galėtų ruošti gelbėtojus“, – svarstė mero pavaduotojas. Siūlo perskirstyti teritoriją
Palangoje privati tarnyba paplūdi miuose saugumą užtikrina penk tus metus. S.Simė tvirtino, kad toks spren dimas pasitvirtino, nes tarnybai išlaikyti reikia kur kas mažiau lė šų. Per metus gelbėtojų funkcijai skiriama per 200 tūkst. litų. „Neb ereik ia išl aik yt i gelb ė toj ų žiem ą, o tai mums būd avo našta. Žiemą jie nelabai dirbda vo. Jei kas šaltuoju metų laiku ir nušokdavo nuo tilto į jūrą, būda vo kviečiami ugniagesiai. Be to, pradėjus dirbti privačiai įstaigai ats irad o ir naujov ių. Gelb ėto jai aktyviai pradėjo vykdyti pre venciją“, – patirtimi dalijosi Pa langos vicemeras. S.Simės nuomone, vieningos gelbėtojų tarnybos visiems pajūrio paplūdimiams nereikėtų kurti, ta čiau problemą dėl Klaipėdos rajono
Palangoje nuskendo 2 žmonės. Jie maudėsi neleistinoje vietoje ar esant audringai jūrai.
Funkcijos: gelbėtojai ne tik gelbėja skęstančiųjų gyvybes, bet ir pri
žiūri tvarką krante.
savivaldybei priklausančio pliažo, kuriame nebudi gelbėtojai, spręsti būtina. Šiuose paplūdimiuose ne laimės nėra retos. „Klaipėdos rajonui priklausan tį paplūdimį, manau, reikėtų per skirstyti. Dalį teritorijos atiduo ti Palangai, dalį – Klaipėdai. Šį klausimą reikia spręsti vyriausy biniu lygiu. Šioje dalyje problemų kyla ne tik dėl paplūdimių, bet ir netvarkomų dviračių takų“, – dės tė vicemeras. Neturi tiek pajėgų
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbė jimo departamento direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis
Vytauto Petriko nuotr.
aiškino, kad maudymosi ir žmo nių poilsio prie vandens organiza vimo paslaugos priskiriamos prie viešųjų. Pagal Vietos savivaldos įstatymą už jas atsakingos savi valdybės. Tai, jog pajūryje ilsisi ne tik vietos gyventojai, bet ir poilsiautojai iš vi sos Lietuvos, todėl saugumą paplū dimiuose turėtų užtikrinti ne savi valdybė, o valstybė, pasak V.Kurkulio nėra rimtas argumentas. „Kiekvieno kurortinio miesto tikslas į rekreacinę zoną pritraukti kuo didesnius turistų srautus, ku rie miestui atneša ir pridėtinę ver tę finansine prasme“, – teigė pa vaduotojas.
Pasak V.Kurkulio, netikslinga skirti ugniagesius gelbėtojus, turin čius naro kvalifikaciją, budėti prie vandens. Jie atlieka kitus darbus: gesina gaisrus, gelbėja iš jų žmo nes, likviduoja chemines avarijas. Gelbėti skęstančiųjų jie vyksta tik esant pagalbos prašymui. Pavaduotojas atkreipė dėmesį, kad vasarą padidėjus gaisringu mui ir taip trūksta pajėgų. „Priešgaisrinės gelbėjimo tar nybos priverstos koreguoti budėji mo ir atostogų grafikus. Kartais pa reigūnai net neišleidžiami planinių atostogų arba atšaukiami iš laisva dienių“, – dėstė pavaduotojas. Važiuoja po darbo valandų
V.Kurkulis tvirtino, kad budėti prie vandens telkinių gali plauki kai gelbėtojai, o Priešgaisrinė gel bėjimo tarnyba visada reaguoja į gautus pranešimus ne paplūdimo teritorijoje, taip pat ir paplūdimio teritorijoje po gelbėtojų darbo va landų. Anot V.Kurkulio, vietovėse, kur nėra įrengta maudyklų, gelbėtojai neprivalo budėti. Jis atkreipė dėmesį, kad už mau dymąsi draudžiamose vietose ar draudžiamu laiku, už saugaus el gesio vandenyje taisyklių nepaisy mą gresia baudos. Jos siekia nuo 50 iki 200 litų.
5
penktadienis, birželio 28, 2013
miestas
Smėlyje – aštrios šiukšlės Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
PRISTATO
Nors prieš vasaros sezoną uosta miesčio paplūdimius bandyta va lyti mechanizuotai, juose vėl pil na smulkių šiukšlių. Tarp jų – ir di džiausių stiklų, į kuriuos poilsiau tojai gali stipriai susižaloti kojas.
Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvi kas Dūda pasakojo, kad Pirmosios ir Antrosios Melnragės, Girulių pa plūdimių smėlis prieš sezoną buvo valyti specialia mašina, tačiau pas tebimo rezultato nesulaukta. „Išvalai, o Pirmosios Melnragės paplūdimyje vėl pilna žabų lieka nų. Žmonės vaikšto, smėlis juda ir jie vėl išlenda. Kažkas nepagal vojo prieš kelerius metus juos už versdamas smėliu“, – tvirtino di rektorius. Pasak L.Dūdos, mechanizuoto paplūdimių valymo paslauga ne pigi, o rezultato nėra arba jis labai trumpalaikis. „Jei pliaže mėtosi stiklų, juos prižiūrėtojai turi surinkti ranko mis. Be to, niekas kitas neprišiukš lina paplūdimiuose, kaip tie patys žmonės. Paskui vieni piktinasi, kad yra šiukšlių, o kiti yra abejingi. Rei kėtų kultūringiau elgtis. Ypač nak timis paplūdimiuose šėlstančiam jaunimui“, – teigė direktorius. Pasak įmonės, prižiūrinčios Melnragės ir Girulių paplūdimius, Klaipėdos regiono vadovo Antano Gudelio, nėra paprasta mechani zuotai išvalyti paplūdimių smėlį.
METŲ JŪRININKO RINKIMUS Pavojus: Pirmosios Melnragės paplūdimyje nuolat išlenda prieš kele
rius metus užkastų žabų liekanos.
„Jūra nestovi vietoje. Pakyla audra, ir vėl krante pilna šiukšlių. Čia ne žolė, kad nušienavai ir tik po
Mechanizuoto pa plūdimių valymo pa slauga nepigi, o re zultato nėra arba jis labai trumpalaikis.
poros savaičių vėl reikia kartoti“, – dėstė vadovas. Mechanizuotai valant paplū dimius, daugiausia buvo surink ta įvairių šakelių, švendrių likučių.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Nuorūkų mašina nesurinko, nes jos per smulkios. „Domėjomės, kaip Neringa valo pliažus. Jie turi mašiną. Tačiau ten taip pat nelabai sekasi. Ten plia žai kitokie. Daug švaresni. Ir žmo nės ten kultūringiau elgiasi. Pas mus išvalai kopas, o po savaitga lio jos vėl pilnos šiukšlių. Atrodo, kad žmonės paskutinį kartą atėjo į pliažą ir daugiau čia nebesirodys“, – apgailestavo vadovas. A.Gudelio teigimu, technika, ku ria dirbama, yra sena: „Naujos netu rime. Nežinau, ar yra tokios. Niekas pliažų taip Europoje nebevalo“. Vadovas pabrėžė, kad darbuo tojai kiek gali surenka ne tik stam bias, bet ir smulkias šiukšles.
Įveiks vilties kilometrus Evelina Zenkutė e.zenkute@kl.lt
Uostamiestį Vilties miestu pa krikštijusi paramos akcija onkolo giniams ligoniams tęsiasi – prie jos prisideda ir Lietuvos plaukimo en tuziastai bei motociklininkai.
Klaipėdos plaukimo veteranų spor to klubo „Nendrė“ nariai, palaiky dami „Vilties bėgimo“ tikslą, or ganizuoja „Vilties plaukimą“ ir jau antrus metus kviečia prisidėti prie Šv. Pranciškaus onkologijos centro statybos palaikymo. Šiandien renginys prasideda pir muoju išbandymu ilgųjų distancijų plaukikams. Rytoj „Vilties plauki mas“ startuos oficialiai. Visi no rintys savo jėgas išbandys trum pųjų distancijų nuotoliuose. Pasak klubo „Nendrė“ preziden tės Astos Dirgėlienės, šiais metais
ypač džiugina faktas, kad „Vilties plaukimas“ sutampa su Pasaulio lietuvių sporto žaidynėmis, kurios vyksta Klaipėdoje – Vilties mieste. „Praėjusiais metais renginys pa vyko puikiai ir paskatino organi zuoti „Vilties plaukimą 2013“. Šiais metais jis vyks „Gintaro“ sporto centre. Planuojami 100 m, 200 m, 400 m, ir 50 m distancijų plauki mai“, – teigė klubo prezidentė. Plaukikų amžius nėra ribojamas. Visi norintieji yra suskirstyti į gru pes pagal amžių. „Vilties plauki me“ dalyvauja ir vaikai, ir senjorai. Vyriausiam plaukikui – 85 metai. Liepos 6–7 dienomis vyks ir gra žia tradicija tapęs renginys – „1000 vilties kilometrų“, kuris šiais metais organizuojamas jau ketvirtą kartą. Jo metu motociklininkai, keliau dami per Lietuvą, prisidės prie lė šų, skirtų Šv. Pranciškaus dvasinės ir socialinės pagalbos onkologijos
centro statybai, rinkimo. Renginio organizatoriai tikina, kad neką ma žiau svarbus ir sergančių vėžiu pa laikymas. „Į kelionę vežame užantspau duotą dėžutę aukoms, kad visi no rintys galėtų paremti finansiškai. Parduodame ir simbolines „vil ties“ plytas. Vėliau visas surinktas lėšas perduosime Šv. Pranciškaus onkologijos centro direktorei“, – teigė Akcijos iniciatorius Adomas Benetis. Pasak jo, džiugina ir faktas, kad kelionės metu visada sulaukiama žmonių, kurie noriai prisijungia prie kolonos ir kurį nors ruožą va žiuoja drauge. Šią vasarą vyksiantis vilties kilo metrų maratonas startuos liepos 6 d. 8.30 val. Klaipėdoje prie Šv. Pran ciškaus Asyžiečio bažnyčios (Sava norių g. 4), o finišuos liepos 7 d., sekmadienį, toje pačioje vietoje.
Penktą kartą bus tituluotas Metų jūrininkas! Mielieji, kviečiame siūlyti savo darbais, projektais, žygiais žmonėms, miestui ir jūrai labiausiai nusipelniusių 2012-aisiais jūrininkų kandidatūras. Titulo laimėtojas bus paskelbtas Kruizinių laivų terminale liepos 26-ąją. Iki liepos 8 d. 12 val. siūlykite Metų jūrininko titulo vertus pretendentus. Liepos 9 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus paskelbtas galutinis pretendentu sąrašas. Liepos 9–22 d. balsuodami jūs rinksite labiausiai šio titulo vertą jūrininką. Liepos 23–25 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus pristatyti 3 daugiausia balsų surinkę pretendentai.
SIŪLYKITE SAVO JŪRININKĄ! Kandidatus galite siūlyti: „Klaipėdos“ redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras”; „Klaipėdos“ skyriuje, PC „Akropolis“, Taikos pr. 61; Didžiuosiuose prekybos; centruose; el. paštu jurininkas@kl.lt; portale www.KL.lt. Projekto rėmėjas
Akcija: onkologinius ligonius palaikantys motociklininkai aplankys daugiau nei 25 Lietuvos miestus. Organizatorių nuotr.
6
PENKTadienis, birželio 28, 2013
nuomonės
Moralės skrupulai – svetimi
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Nusileiskime ant žemės
Valentinas Berž iūnas
K
ad ir kiek sakytum „chalva”, burnoje nuo to saldžiau nebus. Šią rusišką patarlę dienraščio žurnalistams priminė Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Čchikvadzė, paklaustas apie abiejų šalių santykių „perkrovimą”. Kai Lietuvoje lankosi koks aukštas svečias iš Europos arba Amerikos, susidaro įspūdis, kad mūsų šalis – pavyzdys visiems, kaip reikia formuoti išmintingą užsienio politiką. Kai pokalbis vyksta su diplomatais iš Rusijos, pagyromis nesisvaidoma. Priešingai, atmosfera būna gana slogi.
Diplomato žodžiai puikiai atspindi Rusijos poziciją Lietuvos atžvilgiu. „Rusija vis dar yra pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė tiek pagal eksportą, tiek pagal importą. Taip pat svarbus sulaikantis veiksnys plėtojant dvišalius ryšius yra susikaupusių problemų krūvis, įskaitant bendrą istoriją, energetiką ir kitas sritis. Spręsti tokias problemas pasitelkiant vien karingą retoriką neįmanoma...” – kalbėjo V.Čchikvadzė. Diplomato žodžiai puikiai atspindi labai logišką Rusijos poziciją Lietuvos atžvilgiu. Perfrazavus: „Mes esame jūsų svarbiausi ekonominiai partneriai, taigi, patys mąstykite, norite pyktis ar draugauti”. Čia nėra ko pridurti. Lietuvoje įsivaizduojama, kad Rusija kalta dėl tokios santykių būklės, kokią turime. Vargu ar tik Rusija. Kai kurie labai aukštų Lietuvos politikų komentarai ir dalies žiniasklaidos priemonių skleidžiama informacija Rusijos atžvilgiu jau yra peržengusi visas įmanomas sveiko proto ribas. Tik svaidomasi karingais pareiškimais ir kuriamos įsivaizduojamos grėsmės. Sutikime, netrūksta karingo pobūdžio pareiškimų ir iš Rusijos, tačiau tos valstybės, kurios nori palaikyti gerus santykius su kaimynais (kad ir kokie jie kartais būna kaprizingi), juos gali palaikyti ir su Rusija. Tik reikia turėti noro. Žinoma, geriausias pavyzdys Lietuvai šiuo atveju būtų Suomija. O mes šaipomės iš suomių – esą jie prisitaikėliai... Tik juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis. Pagaliau reikėtų nusileisti ant žemės ir suvokti kitą svarbų dalyką. Rusijai Lietuva – tik maža šalis. Vargu ar Kremliaus koridoriuose tik ir kalbama apie Lietuvą ir ką čia blogo jai padarius.
397 728
telefonas@kl.lt
N
orėčiau paminėti dar vieną kuriozišką atvejį iš mūsų dienų. Šią žiemą, vasario mė nesį vieną dieną nutariau nuvyk ti iki savo daržo, kuris yra Kai rių gatvėje, ties „Draugystės“ vagonų skirstymo stotimi, ir kaip tik pataikiau ateiti, kai grupelė modernia techni ka apsiginklavusių vagi šių pjaustė ir krovė į sa vo autobusiuką būtent mano metalinę būdelę ir jos dalis. Pavyko susisiekti su policija ir tik dėl to, kad vagišių trans portas daržų ke liuke įklimpo, juos policija sulaikė. Nežinia, kaip vi sa ta istorija baig sis, bet štai po licija pradžioje vagišių sukur tomis pasakai tėmis labiau tikėjo, negu manimi. Aš negalėjau įrodyti, kad būdelė yra mano, – neturėjau nei jai, nei visam daržui jokių dokumentų, nes paprasčiausiai jų niekas man ir nedavė. Susidarė tokia situacija: tiek toks neįregistruotas daržas, tiek jame esantis turtas lyg ir niekam nepriklauso, todėl vagišiai čia ga li turėti didesnes galias ir teises už tą vargšą daržininką, neturintį do kumentų, kad būtent jis yra tikras savininkas. Man tą daržo plotelį buvo paskyrusi Tremtinių sąjun
Išvežė ne visus vabalus
Praėjusią savaitę „Klaipėda“ rašė, kad iki penktadienio (turbūt praėju sio) iš pliažų bus išvežti visi nugaišę grambuoliai. Tai štai, vis dar laukia ma, kada jie smėlyje pavirs į dul kes. Tos gaišenos labai ir netrukdo, tik bėda, kad nuo jų pajūryje tvai kas – kaip tualete. Taip ir knieti po rą priekabų pririnkti ir išversti savi valdybės Miesto ūkio departamento vadovui Liudvikui Dūdai po langais, kad nepamirštų pažadų. Judita
Dovanoju gėlę
Andriaus Deltuvos karikatūra
ga kaip ir daugeliui kitų buvusių ištremtųjų. Vis dėlto stebina, kodėl taip keis tai daroma, kai dabar, kai viskas vi sur fiksuojama, protokoluojama, buvo pagailėta formalaus popie rėlio? Taip jau išeina, kad tokioje libe raliais pagrindais sudarytoje dar žininkų bendrijoje vieni gali laisvai darbuotis, o darbų vaisiais taip pat laisvai gali naudotis tie, kurie vik resni ir apsukresni ir kurių nevaržo jokie moraliniai skrupulai.
Vytas Tamošiūnas:
Tiek neįregistruo tas daržas, tiek jame esantis turtas lyg ir niekam nepriklau so, todėl vagišiai čia gali turėti didesnes galias.
Architektai suka galvas, kaip įrengti atramas miesto suolams. O kam jų iš viso reikia? Gal kad jaunimas turėtų kur kojas laikyti? Aš esu pensininkas ir negaliu niekur atsisėsti, nes suolai nuolat purvini. Jaunimas susėda ant atramų ir kojas laiko ant suolų. Tokių vaizdų galima matyti Naujakiemio gatvėje, „Draugystės“ parkelyje. Jonas
Pastebėjau, kad yra tokių prekybos centrų, kurių darbuotojai patingi išrūšiuoti produktus, kurių galioji mo laikas tuoj pasibaigs. Taip tikrai neturėtų būti. Juk jau buvo įprasta, kad tą pačią dieną, kai baigiasi var tojimui tinkamas laikas, produktai būdavo padedami į atskirą lentyną. Vasarą, kai ypač greitai viskas genda, pavyzdžiui, pieno produktai turėtų būti tikrai dažniau tikrinami. Kai skubėdama į pirkinių krepšį įsime čiau litrą pieno, o namuose pama čiau, kad tą dieną kaip tik ir pasibai gė galiojimo laikas, pyktelėjau. Kažin ar prekybininkai būtų patenkinti, jei žmogus sugrįžtų į parduotuvę su su gižusiu pienu? Kam gadinti nervus ir sveikatą pirkėjui, jei užtenka tik su tvarkyti šaldytuvo asortimentą. Kristina
Grąžinkite 2 litrų butelius
Pastebėjimas: klaipėdiečiai skundžiasi, kad miesto žolynai ne visur
nušienauti tvarkingai.
te. O juk visa tai dėl nenušienau tos žolės. Gal peraugusios usnys ir gadina techniką, bet jas reikėtų keliskart jaunas nurėžti, ir išnyks.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Jei jau nenori pjauti, tegul nu perka chemikalų, skirtų piktžo lėms naikinti, juk jų yra įvairių rūšių. Irena
Taip ir neaišku, ar bus laimėtas ka ras dėl 2 litrų talpos alaus butelių. Pavargau nešioti ir pirkti po du lit rinius butelius. Juk nepatogu, daug vietos užima. Kvailas buvo valdžios sprendimas. Tik pinigus už plasti ką turime išmesti. O ir šiukšlių dau giau susidaro. Česlovas Parengė Asta Aleksėjūnaitė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Ona
Nerūšiuoja produktų
P
astebėjau, kad šiemet mies te labai prastai pjaunama žolė. Baisu žiūrėti, kas da rosi kvartale tarp Baltijos prospekto ir Debreceno gatvės. Palei namus nušienauta nelygiai – vienur aukščiau, kitur žemiau. Be to, nupjauta žolė neišvežama. Išėjome po lietaus pasivaikščioti, tai teko kvėpuoti ne grynu oru, o uostyti pūvančios žalios masės skleidžiamą dvoką. Negi nėra tokių mašinų, kurios nupjautų žolę ir ją sugrėbtų? Nors tokia technika ir brangiau kainuo ja, bet miestui labai tiktų. Baisu, kas darosi ir ties A.Rub liovo mokykla. Keliolikos arų plote žolė išvis nepjaunama jau ne vie nus metus. Matyt, specialiai pa liekama. Tas plotas jau virto tik ra usnyne. Blogiausia, kad senoje žolėje veisiasi erkės. Paskui stebimės, iš kur tų kraujasiurbių atsirado mies
Norėjau didelę savo gėlę padovanoti vienuolių pranciškonų statomam on kologijos centrui. Jau daug metų au ginu kaliją. Mano bute jai jau per ma žai vietos. Augalas siekia 1,5 m ir yra išsišakojęs. Gėlei trūksta saulės. No rėčiau padovanoti geriems žmonėms, mat onkologijos centre nuspręsta ne laikyti daug gėlių, nes ligoniams jos gali sukelti alergijas. Susidomėjusie ji gali susisiekti telefonu Klaipėdo je 27 05 38. Kam tos suolų atramos?
Ar šienautojams reikia kursų?
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
karštas telefonas
reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
397 750 397 772 397 727
711, 397 715
Platinimo tarnyba:
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
397 706 397 725
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 770
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm
Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
penktadienis, birĹželio 28, 2013
lietuva
VirĹĄ D.VaÂlio galÂvos paÂkiÂbo karÂdas TraukÂtis iĹĄ poÂsto paÂÄ?iam ar laukÂti, kol SeiÂmas paÂsiĹŤÂlys atÂsiÂsta tyÂdinÂti, ir tiÂkÄ—Âtis PreÂziÂdenÂtÄ—s maÂloÂnÄ—s? ReÂgis, GeÂneÂraÂliÂnÄ—s pro kuÂraÂtĹŤÂros (GP) vaÂdoÂvo DaÂriaus VaÂlio lauÂkia karĹĄÂtos dieÂnos. JusÂtiÂnas ArÂgusÂtas j.argustas@diena.lt
VaÂkar SeiÂmas priÄ—ÂmÄ— staÂtuÂto pa taiÂsas, kuÂrios leis neÂpriÂtaÂrus ÄŻstai gos veikÂlos ataÂskaiÂtai kelÂti jos va doÂvo atÂstaÂtyÂdiÂniÂmo klauÂsiÂmÄ…. Tai reiĹĄÂkia, kad GP veiÂdo – jos vaÂdo vo – D.VaÂlio lauÂkia iĹĄÂbanÂdyÂmĹł meÂtas. SeiÂmas po paÂteiÂkiÂmo antÂraÂdieÂnÄŻ jau neÂpriÂtaÂrÄ— GP veikÂlos ataÂskai tai. KiÂtÄ… saÂvaiÂtÄ™ ĹĄis klauÂsiÂmas par laÂmenÂte vÄ—l bus sprenÂdĹžiaÂmas. Ti kiÂmyÂbÄ—, kad parÂlaÂmenÂto dauÂguÂma gaÂli paÂsiĹŤÂlyÂti D.VaÂliui atÂsiÂstaÂtyÂdin ti, – viÂsai reaÂli. Bent taip dienÂraĹĄÂÄ?iui tvirÂtiÂno valÂdanÂÄ?ioÂsios dauÂguÂmos atÂstoÂvai. SoÂcialÂdeÂmokÂraÂtas, TeiÂsÄ—s ir teiÂsÄ—t varÂkos koÂmiÂteÂto pirÂmiÂninÂkas JuÂlius SaÂbaÂtausÂkas paÂbrÄ—ÂŞė, kad dÄ—l GP ataÂskaiÂtos SeiÂmas sprÄ™s kiÂtÄ… saÂvai tÄ™ ir koÂmiÂteÂtas siĹŤÂlo jai neÂpriÂtarÂti. Jei SeiÂmo dauÂguÂma ĹĄiÄ… nuoÂmoÂnÄ™ paÂlaiÂkys, D.VaÂliui gaÂli tekÂti ataÂskaiÂ
tÄ… perÂraÂĹĄyÂti arÂba galÂvoÂti apie atÂsi staÂtyÂdiÂniÂmÄ…. „Jei balÂsaÂviÂmas dÄ—l ataÂskaiÂtos bus neiÂgiaÂmas, gaÂli bĹŤÂ ti paÂsiĹŤÂlyÂtas nuÂtaÂriÂmas dÄ—l neÂpaÂsi tiÂkÄ—ÂjiÂmo, o gaÂli ir neÂbĹŤÂti“, – sam proÂtaÂvo J.SaÂbaÂtausÂkas.
VyÂtauÂtas GapÂĹĄys:
D.VaÂlys aiĹĄÂkiai tuÂrÄ—Âjo suÂprasÂti, kad paÂsiÂti kÄ—ÂjiÂmo juo po SeiÂmo sprenÂdiÂmo neÂpaÂdau gÄ—Âjo. TaÂÄ?iau J.SaÂbaÂtausÂkas priÂmiÂnÄ—, kad, SeiÂmui priÄ—Âmus sprenÂdiÂmÄ… siĹŤÂlyÂti GP vaÂdoÂvui atÂsiÂstaÂtyÂdin ti, gaÂluÂtiÂnÄŻ ĹžoÂdÄŻ vis tiek tuÂrÄ—s tarÂti PreÂziÂdenÂtÄ— DaÂlia GryÂbausÂkaiÂtÄ—. „SprenÂdiÂmas jos neÂsaisÂto. Ji gaÂli ĹĄÄŻ paÂsiĹŤÂlyÂmÄ… igÂnoÂruoÂti. TaÂÄ?iau toks igÂnoÂraÂviÂmas bĹŤÂtĹł ne viÂsai darÂnus
ir neÂbĹŤÂtĹł nauÂdinÂgas tarÂpinsÂtiÂtuÂci niam bendÂraÂdarÂbiaÂviÂmui tarp Sei mo ir preÂziÂdenÂtĹŤÂros. TeoÂriĹĄÂkai yra taip. O kaip bus praÂktiĹĄÂkai – neÂĹži nau“, – dipÂloÂmaÂtiĹĄÂkai kalÂbÄ—Âjo so cialÂdeÂmokÂraÂtas. Apie tai, kad D.VaÂliui gaÂli bĹŤÂti pa siĹŤÂlyÂta atÂsiÂstaÂtyÂdinÂti, uĹžÂsiÂmeÂna ir DarÂbo parÂtiÂjos (leiÂboÂrisÂtĹł) vaÂdoÂvas VyÂtauÂtas GapÂĹĄys. Vis dÄ—lÂto atÂsarÂgus poÂliÂtiÂkas paÂbrÄ—ÂŞė, kad reiÂkia suÂlauk ti gaÂluÂtiÂnio SeiÂmo sprenÂdiÂmo dÄ—l GP ataÂskaiÂtos. „TaÂÄ?iau akiÂvaizÂdus da lyÂkas yra vieÂnas – sigÂnaÂlas D.VaÂliui iĹĄ SeiÂmo buÂvo duoÂtas gaÂna aiĹĄÂkus. SeiÂmas jau vieÂnÄ…Âsyk neÂpriÂtaÂrÄ— GP ataÂskaiÂtai ir tai roÂdo, kad SeiÂme pa siÂtiÂkÄ—ÂjiÂmo D.VaÂliu stinÂga“, – uĹžuo lanÂkoÂmis aiĹĄÂkiÂno V.GapÂĹĄys. DaÂlis valÂdanÂÄ?iĹłÂjĹł maÂno, kad D.VaÂliui reikÂtĹł galÂvoÂti apie atÂsi staÂtyÂdiÂniÂmÄ…, taÂÄ?iau kalÂba dipÂlo maÂtiĹĄÂkiau. „D.VaÂlys aiĹĄÂkiai tuÂrÄ—Âjo suÂpras ti, kad paÂsiÂtiÂkÄ—ÂjiÂmo juo po SeiÂmo sprenÂdiÂmo neÂpaÂdauÂgÄ—Âjo“, – paÂ
„„TyÂla: kol kas nieÂko neÂkoÂmenÂtuoÂti – toÂkiÄ… takÂtiÂkÄ… paÂsiÂrinÂko geÂneÂraÂliÂnis
proÂkuÂroÂras D.VaÂlys.
klausÂtas apie gaÂliÂmÄ… D.VaÂlio atÂsi staÂtyÂdiÂniÂmÄ… kalÂbÄ—Âjo V.GapÂĹĄys. Tie sa, prieĹĄ keÂlias dieÂnas parÂlaÂmenÂto pirÂmiÂninÂkas VyÂdas GedÂviÂlas, DarÂbo parÂtiÂjos atÂstoÂvas, kalÂbÄ—Âjo kiek kiÂtaip. Jis aiĹĄÂkiÂno, kad D.VaÂliui galÂvoÂti apie atÂsiÂstaÂtyÂdiÂniÂmÄ… neÂreiÂkia, o jo parÂti jos koÂleÂgĹł vieÂninÂgas neÂpriÂtaÂriÂmas GP proÂkuÂraÂtĹŤÂros ataÂskaiÂtai nÄ—Âra joks kerĹĄÂtas uĹž DarÂbo parÂtiÂjos byÂlÄ…. GP atÂstoÂvai ir paÂts D.VaÂlys suÂsi daÂriuÂsios siÂtuaÂciÂjos kol kas neÂko menÂtuoÂja. „Kol kas nuo koÂmenÂtaÂrĹł suÂsiÂlaiÂkoÂma“, – inÂforÂmaÂvo GP at stoÂvÄ— spauÂdai.
GeÂdiÂmiÂno BarÂtuĹĄÂkos nuoÂtr.
ÄŽĹžvelÂgia klasÂtÄ… ÄŽ SeiÂmo priimÂtas staÂtuÂto paÂtaiÂsas va kar suÂreaÂgaÂvo ir PreÂziÂdenÂtÄ— D.Gry bausÂkaiÂtÄ—, anot jos, suÂkĹŤÂrÄ™s nauÂjÄ… paÂgrinÂdÄ… atÂleisÂti aukĹĄÂtus paÂreiÂgĹŤÂ nus, parÂlaÂmenÂtas ĹženÂgÄ— ĹžingsÂnÄŻ link valsÂtyÂbÄ—s insÂtiÂtuÂciÂjĹł poÂliÂtiÂzaÂviÂmo. „Tai pirÂmas ĹžingsÂnis ÄŻ dauÂgiau nei 15-os insÂtiÂtuÂciÂjĹł, toÂkiĹł kaip ValsÂtyÂbÄ—s kont roÂlÄ—, ValsÂtyÂbiÂnÄ— kaiÂnĹł ir enerÂgeÂtiÂkos kontÂroÂlÄ—s koÂmiÂsiÂja, VyÂriauÂsioÂji tarÂny biÂnÄ—s etiÂkos koÂmiÂsiÂja ir kiÂtos, poÂliÂtiÂza viÂmą“, – BNS saÂkÄ— valsÂtyÂbÄ—s vaÂdoÂvÄ—.
EkologiniĹł ĹŤkiĹł augimÄ… skatins parama Asta AleksÄ—jĹŤnaitÄ— a.aleksejunaite@kl.lt
KlaipÄ—dos kraĹĄto ĹŤkininkai kartu su ekologiĹĄkĹł produktĹł gamintojais dalyvavo Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio ministerijos organizuotame seminare „ŪkininkĹł, perdirbÄ—jĹł ir vartotojĹł partnerystÄ— – ekologiĹĄkos produkcijos gamybos, perdirbimo ir vartojimo skatinimas bei galimybÄ—s pasinaudoti Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programa“. Sertifikuoti ekologiniai ĹŤkiai
Seminaro dalyviai diskutavo, kaip paskatinti ekologiĹĄkos produkcijos gamybÄ…, perdirbimÄ… ir vartojimÄ…, suĹžinojo, kokiĹł dar yra galimybiĹł pasinaudoti Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programa, iĹĄsiaiĹĄkino ateities paramos perspektyvas. ĹŞkininkus, perdirbÄ—jus, KlaipÄ—dos rajono savivaldybÄ—s, ValstybinÄ—s maisto ir veterinarijos tarnybos atstovus ÄŻ susitikimÄ… KlaipÄ—dos rajone kvietÄ— Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio ministerija. Diskutuota, kokiomis nuotaikomis ir rĹŤpesÄ?iais ĹĄiuo metu gyvena ekologiniĹł ĹŤkiĹł savininkai bei perdirbÄ—jai. Ĺ iuo metu ĹĄalyje ekologiniu ĹŤkininkavimu uĹžsiima 2511 ĹŤkiĹł. Ekologiniams ĹŤkiams sertiďŹ katus iĹĄduodanÄ?ios vieĹĄosios ÄŻstaigos „Ekoagros“ TelĹĄiĹł ďŹ lialo vadovo Dariaus Ĺ ion teigimu, KlaipÄ—dos rajone veikia 38 ekologiniai ĹŤkiai, Kretingos rajone – 36, o Ĺ ilutÄ—s rajone – 44. „Vien TelĹĄiĹł rajone veikia kone tiek pat ekologiniĹł ĹŤkiĹł, kiek visoje KlaipÄ—dos apskrityje. Taip nutiko todÄ—l, kad ĹŤkininkai nusprendÄ— susijungti ir kartu rĹŤpinasi savo pro-
dukcijos realizavimu. Tai yra niĹĄa, kuriÄ… galÄ—tĹł iĹĄnaudoti ir klaipÄ—dieÄ?iai“, – sakÄ— D.Ĺ ion. Skatins vartojimÄ…
Diskusijos dalyviai domÄ—josi, kokios perspektyvos laukia ekologinio ĹŤkininkavimo po 2013 m. Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio rĹŤmĹł Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio technologijĹł skyriaus specialistÄ— Edita KarbauskienÄ— pabrėŞė,kad pagal Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programÄ… ĹĄiuo metu mokamos kompensacinÄ—s iĹĄmokos uĹž ekologinÄŻ ĹŤkininkavimÄ…. „Tai vienintelÄ— priemonÄ—, pagal kuriÄ… galima tikÄ—tis iĹĄmokĹł uĹž ekologinÄŻ ĹŤkininkavimÄ…. Reikia siekti, kad ĹŤkininkai ieĹĄkotĹł galimybiĹł savo produkcijÄ… parduoti Lietuvos vartotojui. BĹŤtĹł puiku, jei ĹĄalyje bĹŤtĹł suvartojama bent 4 proc. ekologiĹĄkos produkcijos, o mes ĹĄiuo metu net 1 proc. negalime pasiekti“, – sakÄ— E.KarbauskienÄ—. Kaip sakÄ— Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio ministerijos Agroaplinkosaugos ir ekologinio ĹŤkininkavimo skyriaus vyriausioji specialistÄ— Daiva BadgeviÄ?iĹŤtÄ—, prieĹĄ dvejus metus Lietuvoje buvo 2668 ekologiniai ĹŤkiai. Ĺ iuo metu jĹł sumaŞėjo, nes pasitraukÄ— apie 150 ekologine Ĺžemdirbyste anksÄ?iau uĹžsiÄ—musiĹł ĹŤkininkĹł. Nepaisant ĹĄiĹł aplinkybiĹł, ekologinÄ—s gamybos plotai ir produkcijos kiekis nuosekliai auga, gyvuliĹł skaiÄ?ius pastaraisiais metais truputÄŻ padidÄ—jo. DaugÄ—ja ir ekologiĹĄkĹł produktĹł perdirbÄ—jĹł. Ekologiniu ĹŤkininkavimu uĹžsiimantys asmenys aktyviai naudojasi parama pagal Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programos priemonÄ™ „Ekologinis ĹŤkininkavi-
ď Ž NiĹĄa: 8YNV]Ă›Q\` N]`X_VaVR` RX\Y\TV[VĂş ĂXVĂş `NcV[V[XNV ]V_ZĂ– XN_aĂ– `b`Ă›Q\ ]_VR N]`X_Va\W\ `aNY\ XN_ab `b RX\
Y\TV X\` ]_\QbXPVW\` TNZV[a\WNV`
mas“. D.BadgeviÄ?iĹŤtÄ— tvirtino, kad 2007 m. iĹĄmokÄ—ta paramos suma buvo tik 312 tĹŤkst. litĹł, bet vÄ—liau ji vis augo. 2008 m. iĹĄmokÄ—ta 13,8 mln. litĹł paramos, 2009 m. – 16,9 mln. litĹł, 2010 m. parama ĹĄoktelÄ—jo iki 67,2 mln. litĹł, o 2011 m. pasiekÄ— rekordinius 95,8 mln. litĹł. 2012 m. parama siekÄ— 69,7 mln. litĹł.
.`a\` .YRX`Ă›WĂ[NVaĂ›` [b\a_
2014–2020 m. programos priemonÄ™ „Ekologinis ĹŤkininkavimas“. KokiĹł iĹĄmokĹł galÄ—tĹł tikÄ—tis, domÄ—josi ir ekologiĹĄkus javus KlaipÄ—dos rajone AntkopÄ?io kaime auginantis Tadas Mockus. „AĹĄ pats nieko neperdirbu, o parduodu supirkÄ—jams. Mano ekologiĹĄki grĹŤdai iĹĄvaĹžiuoja ÄŻ uĹžsienÄŻâ€œ, – tikino jaunasis ĹŤkininkas.
ĹŤkyje yra bĹŤtinas. Be to, ĹĄie ĹŤkiai sukuria didesnÄ™ pridÄ—tinÄ™ vertÄ™ ploto vienetui nei vienos gamybinÄ—s krypties ĹŤkiai. DarĹžininkystÄ—s ir sodininkystÄ—s ekologiniai ĹŤkiai bĹŤtĹł antrojo prioriteto. PlÄ—toti ekologinÄ™ darĹžininkystÄ™ ir augalininkystÄ™ Lietuvoje sÄ…lygos yra tinkamos, taÄ?iau ĹĄios srities gaminamos produkcijos kiekis maĹžas. MaĹžiausias paramos intensyvumas galÄ—tĹł bĹŤti skiriamas specializuotiems augalininkystÄ—s ĹŤkiams, taÄ?iau po 2013 m. didesnÄ—s paramos galÄ—tĹł tikÄ—tis ekologinÄ—s sÄ—klininkystÄ—s ĹŤkiai, 100 proc. ekologinÄ—s gamybos ĹŤkiai. www.kaimesypsenudaugeja.lt – PR uĹžeik, pamatyk, pasirodyk...
Domina perspektyvos
ĹŞkininkai domÄ—josi, kokios sÄ…lygos bus keliamos pareiĹĄkÄ—jams, nusprendusiems dalyvauti Lietuvos kaimo plÄ—tros 2014–2020 m. programos priemonÄ—je „Ekologinis ĹŤkininkavimas“. Teigiama, kad pareiĹĄkÄ—jams nereikÄ—s laikytis Ĺžalinimo elementĹł, siekiant gauti 100 proc. tiesioginiĹł iĹĄmokĹł sumÄ…. Ĺ i nuostata bus taikoma tik tiems laukams, kurie bus deklaruojami pagal Lietuvos kaimo plÄ—tros
ParamÄ… teiks diferencijuotai
Kol kas dar svarstoma, kaip keisis paramos dydis po 2013 m. TikÄ—tina, kad parama bus diferencijuota priklausomai nuo ekologinio ĹŤkio krypties ir produkcijos gamybos pobĹŤdĹžio. MiĹĄrĹŤs ĹŤkiai, sertiďŹ kuojantys augalininkystÄ—s produkcijÄ… ir laikantys sertiďŹ kuotus gyvulius, galÄ—tĹł bĹŤti skatinami intensyviausiai. Tokio tipo ĹŤkiai sudaro uĹždarÄ…jÄŻ gamybos ciklÄ…, kuris ekologiniame
8
penktadienis, birželio 28, 2013
užribis smurtavo prieš podukrą
Vogtų dviračių nepardavė
Išvengti bausmių nepavyko
Kretingos vaikų teisių apsaugos tarnybos iniciatyva pradėtas iki teisminis tyrimas Baublių kaime gyvenančio 55 metų Sigito I. at žvilgiu. Jis įtariamas smurtavęs prieš 15-metę podukrą, o 36-e rių jos mamą, kuri yra vyro su gyventinė, išvaręs iš namų. Ty rimas pradėtas po įvykio praė jus 11 dienų.
Uostamiesčio pareigūnams įkliuvo vogtus dviračius mėgi nęs parduoti Kretingos gatvės gyventojas. 33-ejų A.M. norėjo pasipelnyti iš dviejų BMX spor to šakai skirtų dviračių. Įtaria ma, kad jie vogti užsienyje. Vie ną dviratį ketinta parduoti už 3 tūkst. litų. Oficiali jų kaina yra triskart didesnė.
Už kelis nusikaltimus nuteis ta, nuo pareigūnų besislapsčiu si ir bandžiusi pabėgti klaipėdie tė Larisa Mormul dar labiau pa blogino savo padėtį. Už grotų jai teks prabūti ilgiau, nes prie ankstesnių bausmių pridėti me tai nelaisvės. Moteris bus įkalin ta 4 metus, jai skirta 12 350 li tų bauda.
šiūrėje – Antrankiai sukčiui – po straipsnio Pa mįslinga 1
Į redakciją kreipėsi ir du marijampoliečiai, kurie aiškino patyrę dar didesnių nuo stolių. Vaidas Akelaitis patvirtino pasigedęs 6 tūkst. litų vertės nuo motos technikos, o Giedrius Leo navičius nuo pavasario negali at gauti beveik 30 tūkst. litų vertės išnuomotos technikos.
Savo daiktų ieškojo lombarde
G.Leonavičius dienraščiui pasako jo, kaip aferomis pagarsėjusį veikė ją trečiadienį sulaikė policija. „Reikia tikrai padėkoti kurorto pareigūnams. Žmonės dirbo virš valandžius. Iškviesti pareigūnai iš karto įsisodino jį į automobilį ir išvažiavome ieškoti pradangintos aparatūros“, – pasakojo G.Leona vičius. Vyras tikino, kad jam nepavy ko surasti 2 grotuvų, 2 garso ko lonėlių, stiprintuvo, šviesų valdy mo pulto. „Dalį daiktų jis užstatė lombar de, o juos įsigiję žmonės tiesiog perpardavė. Skaičiuoju, kad ne rasta 6 tūkst. litų vertės daiktų, jis skolingas ir 6 tūkst. nuomos“, – pasakojo G.Leonavičius. Kriminalistai A.Novickui ant rankius užsegė tiesiog jo darbo vie toje – viename iš J.Basanavičiaus gatvėje esančių barų. Sulaikymo metu buvo kilęs konf liktas su baro savininku, kuris ne
sutiko, kad jo išsinuomota apara tūra būtų išgabenta. „Paprašiau barmeno, kad pasko lintų atsuktuvą aparatūrai išmon tuoti, tad jie man pareiškė, kad nusipirkčiau. O bandymas J.Basa navičiaus gatvės baruose pasisko linti kopėčias taip pat baigėsi ne sėkme. Visi kaip susitarę tikino, kad jas jau paskolino“, – pasako jo G.Leonavičius.
mirtis
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Uostamiesčio rytiniame pakraš tyje esančiame garažų komplekse aptikta negyva moteris. Tiriama, ar mirtis ją ištiko po smurto.
Gresia iki 2 metų kalėjimo
„Suprantu žmogaus pasipiktinimą, jis teigia sumokėjęs A.Novickui pi nigus už aparatūrą. Policija pasiro dė prieš pat vakaro renginį. Tačiau situacija tokia, kad mes privalome paimti šią techniką, kol vyks iki teisminis tyrimas“, – tikino D.Pa liūnaitė. Baro savininkas nurimo tik tuo met, kai pareigūnai patikino, kad teks uždaryti įstaigą, kol vyks daik tų paėmimas. A.Novickas sulaikytas dviem paroms. Palangos policija pradė jo ikiteisminį tyrimą dėl turto iš švaistymo. „Už tokią veiklą gresia iki 2 me tų nelaisvės. Palanga ne kaimas, čia tokie dalykai nebus toleruoja mi. Pas mus galioja teisė“, – kal bėjo D.Paliūnaitė. Palangos pareigūnai ragina atsi liepti visus, kurie galimai yra nu kentėję nuo A.Novicko.
Sulaikė: ne vieną muzikinės aparatūros nuomotoją apmulkinęs A.Novic
kas trečiadienį buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę.
Skaitytojo nuotr.
Žmonės mirusiąją aptiko trečiadie nį Šilutės plente už 81-uoju nume riu pažymėtos bendrovės „Klaipė dos kartono tara“, tarp daugybės metalinių garažų benamių suręsto je pašiūrėje. Moteriai po akimi ryškėjo mėlynė, o apatinė kūno dalis buvo apnuogin ta. Nustatyta, kad velionė yra bena mė 43 metų Andželika Liuliuškina. Kol kas laukiama teismo medicinos ekspertų išvadų apie mirties priežas tis. Nuo to, ką nustatys ekspertai, pri klausys, ar tyrimo imsis smurtinius nusikaltimus tiriantys pareigūnai. Aiškinamasi, su kuo moteris gy veno ir kas su ja bendravo paskuti nis. Panašus atvejis pietinėje miesto dalyje Žardės gatvėje nutiko anks tyvą pavasarį. Tada netoli sodybos rastas jaunos neįgalios klaipėdietės lavonas taip pat užminė mįslę. Ant jos kūno buvo aptikta smurto žymių, tačiau galiausiai paaiškėjo, kad mergina čia girtavo su draugais ir mirė nuo alkoholio surogatų.
Masturbavęsis vyras įkliuvo prekybos centre
„Žolę“ tiekė nepilnamečiams
Asta Aleksėjūnaitė
Ne vieną mėnesį trukęs Organi zuoto nusikalstamumo tyrimų tar nybos darbas parodė, kad daugy bė jaunų palangiškių kanapių įsi gydavo iš tiekėjų Klaipėdoje.
a.aleksejunaite@kl.lt
Uostamiesčio pareigūnai sučiupo lytinę aistrą viešai mėginusį ten kinti vyrą. Už nepadorų elgesį vy riškiui iškelta baudžiamoji byla.
Policijos patruliai buvo iškvies ti į Klaipėdos prekybos ir pramogų centrą Taikos prospekte. Pareigū nų pagalbos paprašė vienos čia įsi kūrusios parduotuvės pardavėja. Paaiškėjo, kad 45-erių vyras jau kurį laiką keistai elgėsi prekybos centro prieigose ir viduje. Ž.B. buvo atsisegęs prarėžą ir masturbavosi prekybos centro lan kytojų akyse. Kadangi vyras šlais tėsi apie 16.30 val., jį matė daugy bė žmonių, tarp jų – ir vaikai. Vyriškis sukinėjosi apie mergi nas, kurios sėdėjo prie kavinės sta liuko. Jį matė ir netoliese esančios batų parduotuvės lankytojai. Sulai kytasis aiškino, kad gailisi, ir pri sipažino elgęsis nepadoriai. Už tai, kad viešoje vietoje nepadoriu el
Atpildas: už aistrų tenkinimą viešo
je vietoje gresia baudžiamoji byla.
gesiu trikdė tvarką ir visuomenės rimtį, vyras gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, ar ba laisvės apribojimu, arba areštu. Ž.B. pareigūnams aiškino, kad turi problemų ir lankosi pas psi chiatrą.
Daiva Janauskaitė
Tyrimas baigėsi keturiomis baudžia mosiomis bylomis, kuriose įtaria mieji yra ir klaipėdiečiai, ir palangiš kiai. Pareigūnai kanapių platintojų pėdomis pradėjo sekti dar sausį. Vasario pradžioje policininkai sulaikė 34 metų klaipėdietį Deni są Ch., kuris turėjo apie 4 g kana pių dervos hašišo. Išsiaiškinta, kad jis narkotikų įsigijo iš 23-ejų Kor nelijaus K., kuris pareigūnams kaip kvaišalų platintojas buvo įkliuvęs bei teistas ir anksčiau. Tą patį mėnesį Palangoje polici ninkai sulaikė 34 metų palangiškį Mindaugą, kuris buvo įsigijęs apie 4 g džiovintų kanapių. Šis „žolę“ pirko iš 17-mečio palangiškio Justino K. Balandžio 8-ąją pakeliui į Palan gą ties Girkaliais pareigūnai su stabdė automobilį „Audi A4“, ku riame aptikta 5 g kanapių. Mašina
važiavo jau minėtas Justinas K. ir 34 metų Regimantas Š. Nustatyta, kad jiems narkotikų pardavė Kor nelijus K. Tą pačią dieną sulaikytas ir tie kėjas. Jo automobilyje bei namuose aptikta apie 15 g kanapių. Tapo ži noma, kad jaunuolis kvaišalus par duodavo nepilnamečiams. Kornelijus K. buvo suimtas ir už grotų laikomas iki šiol. Šis įtariamasis pats „žolę“ pirk davo iš grupuotės, veikusios Klai pėdoje, bet dalį kanapių išplatin davo Palangoje. Turima duomenų, kad grupę su darė šeši nariai: 19-metis Gytis A., 18 metų Arvydas G. ir Arnoldas T., 17-metis Erikas D., 23 metų Edga ras Ž. ir 18-metis Arnoldas D. Siekiant išaiškinti jų nusikalti mus, penkis kartus buvo imituoti nusikaltimo modeliai. Pareigūnų talkininkams grupės nariai parda vė kanapių. Vykdydami tyrimą pareigūnai nustatė ne tik platintojus, bet ir kelis vartotojus. Pažymėtina, kad visi jie labai jauno amžiaus. Trys šios grupuotės nariai buvo suimti.
Birželio 19 d. klaipėdiečiai 17metis Vladislavas K. ir 16-metis Karolis G. demaskuoti po to, kai pirkėju apsimetusiam asmeniui Klaipėdoje pardavė kanapių. Diena anksčiau trys palangiškiai atvažiavo į uostamiestį ir iš Arnol do D. įsigijo 25 g kvaišalų. Jie bu vo sulaikyti Kretingoje, kur žiūrė jo futbolo varžybas. „Žolė“ buvo išmoningai paslėp ta po automobilio variklio dangčiu. Akivaizdu, kad vaikinai buvo pasi ryžę kanapes pardavinėti. Vienas įtariamųjų turėjo per dirbtą dujinį pistoletą.
Kvaišalai: džiovintos kanapės
dažniausiai pakuojamos į foliją.
9
penktadienis, birželio 28, 2013
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,27 %
–0,49 %
ekonomika
+0,11 %
Savaitraščio „15min“ galas
Kaip Europoje – po dešimtmečių
Nuo liepos 5 d. nutraukiama savaitraščio „15min“ leidyba. Dienraštis „15min“ buvo lei džiamas nuo 2005 m., atėjus ekonominiam sunkmečiui jis išeidavo tris kartus per savai tę, o nuo 2012 m. tapo savaitraščiu. „15 mi nučių“ pernai patyrė 156,7 tūkst. litų grynų jų nuostolių. Vien portalą anksčiau valdžiusi bendrovė „15min“ patyrė 1,088 mln. litų nuo stolių. Ji šiemet vasarį prijungta prie bendro vės „15 minučių“, kuri pervadinta į „15min“.
Kainų lygis Lietuvoje ES vidurkį turėtų pa siekti maždaug 2040 m., o gyventojų pa jamos – apie 2030 m. Tai prognozuoja ko mercinis bankas „Swedbank“. „Mes pro jektuojame, kad kainų lygis ES lygį galėtų pasiekti 2040 m., aišku, tai priklausys nuo procesų Europoje ir Lietuvoje. O pajamų lygis tokį kaip ES galėtų pasiekti greičiau, maždaug po dviejų dešimtmečių“, – sakė „Swedbank“ ekonomistė Laura Galdikienė.
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,0195 DB svaras sterlingų 1 4,0622 JAV doleris 1 2,6496 Kanados doleris 1 2,5399 Latvijos latas 1 4,9185 Lenkijos zlotas 10 7,9771 Norvegijos krona 10 4,3476 Rusijos rublis 100 8,0559 Šveicarijos frankas 1 2,8111
pokytis
+0,1891 % –0,2896 % +0,3028 % +0,9138 % –0,0508 % –0,0063 % +0,3786 % +0,2851 % –0,1527 %
Iš Briuselio – palankūs ženklai Europos Komisijos narys Algirdas Šeme ta sako, kad Lietuva turi geras galimybes 2015 m. įstoti į euro zoną. Nors Europos Komisija šiuo klausimu nusiteikusi opti mistiškai, viskas priklausys nuo Lietuvos vidaus politikos.
Rugilė Ereminaitė r.ereminaite@diena.lt
išankstinį prognozavimą, kiek kam ateinančiais metais reikės skirti pi nigų.
Iššūkių dar pakanka
„Lietuva įvertinta kaip padariu si didelę pažangą, tačiau dar daug ką reikia padaryti daugumoje sri čių“, – Biuselyje žurnalistams sa kė A.Šemeta. Jo manymu, Lietuva turi dide lių šansų tapti euro zonos nare 2015 m., tačiau tai neturėtų suteik ti pagrindo nusiraminti ir leidimo vykdyti neatsakingą politiką. Visgi kaip vieną didesnių iššū kių Lietuvai A.Šemeta laiko mūsų vadovavimą deryboms dėl esminių teisės aktų. „Vienas tokių yra bendras bankų pertvarkos mechanizmas. Iš tiesų Lietuvos laukia didžiuliai iššūkiai. Šiuo metu kuriama istorija šioje srityje – pertvarkymas yra milži niškas“, – teigė A.Šemeta. Lietuvos pirmininkavimo laiko tarpiu Europos vadovai bandys pa siekti susitarimą dėl mechanizmo, kuris turėtų būti teisiškai patvir tintas dar iki šio parlamento ka dencijos pabaigos.
Akcizai neturi mažėti
Kaip vieną svarbiausių vakar Briu selyje prasidėjusio Europos viršū nių susitikimo tikslų A.Šemeta įvardija jaunimo nedarbo proble mos sprendimą. Daugumoje ES valstybių šiuo metu jaunimo ne darbas siekia daugiau nei 25 proc. „Jaunimas negali gauti darbo, todėl socialiai pasijaučia nesau gus. Vadovų Taryboje iš esmės bus svarstomi klausimai, susiję su jau nimo nedarbu, jaunimo įdarbinimo iniciatyva“, – sakė A.Šemeta. Pasak jo, vienas būdų skatinti užimtumą – mažinti jaunimo dar bo jėgos apmokestinimą.
Algirdas Šemeta:
Lietuva įvertinta kaip padariusi dide lę pažangą, tačiau dar daug ką reikia pada ryti daugumoje sričių.
Planuoja lėšų panaudojimą
Labai svarbus uždavinys, teksian tis mūsų šaliai, – klausimai dėl fi nansinės perspektyvos lėšų panau dojimo. „Kiekvienoje šalyje turi būti aiš kiai reglamentuota, kam pinigai bus skirti, kaip lėšos bus panau dojamos tam tikroms programoms. Be susitarimų pati perspektyva ne gali veikti ir Lietuvai labai svarbus uždavinys – pasiekti susitarimus dėl visų programų“, – teigė euro komisaras. Pasak jo, Lietuva jau planuoja finansinės perspektyvos lėšų pa naudojimą. Tiesa, šalis šių dar bų nepradės nuo nulio, nes dėl vi sų programų jau vyksta derybos ir dėl daugelio jų jau pasiekti politi niai susitarimai. Apskritai, pasak A.Šemetos, šiuo metu ES šalys narės, kurios yra ypač didelės mokėtojos, baimina si dėl bendro biudžeto lankstumo. Kitais metais dėl to gali susidaryti didesnės pinigų sumos, kurias rei kės skirti biudžetui. Tai sumažina
Susitikime su A.Šemeta buvo iš keltas ir gamtinių dujų akcizo įve dimo Lietuvoje klausimas. Euro komisaras atskleidė, kad akcizai neturėtų būti mažinami. „Šiuo metu ES direktyvos mo kesčių srityje sutariama vienbal siai. Tad akcizų keitimas irgi yra vienbalsio susitarimo dalykas. Šiuo metu nesvarstomos jokios inicia tyvos dėl galimų pakeitimų direk tyvose, susijusiose su akcizais. Ke liamas netgi priešingas klausimas, nes kai kurių šalių akcizai labai ma ži“, – sakė eurokomisaras. Premjeras Algirdas Butkevičius šią savaitę teigė, kad dėl dujų ak cizo bus sprendžiama šių metų ru denį. Lietuva įsivesti gamtinių dujų akcizą turi pagal 2003 m. įsigalio jusią direktyvą, kurioje buvo išly ga, kad šio akcizo surinkimą galima atidėti dešimčiai metų. Šis termi nas sukanka 2014-aisiais.
Žingsniai: Vyriausybė jau patvirtino Lietuvos prisijungimo prie euro zonos planą, o mūsų šalies galimybes
įsivesti bendrą Europos valiutą palankiai vertina ir Europos Komisija.
Kęstučio Vanago / BFL nuotr.
10
penktadienis, birželio 28, 2013
pasaulis Būklė kritinė
V.Putinui neskambino
Laukia iššūkiai
Buvusio Pietų Afrikos Res publikos prezidento Nelso no Mandelos sveikatos būklė „itin kritinė“, todėl „artimiau siu metu gali įvykti bet kas“. Taip pareiškė jo duktė Makazi we Mandela. Nors vakar politi ko būklė pagerėjo, ji išliko kri tinė. N.Mandela gydomas nuo sunkios plaučių infekcijos.
JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad dėl Ed wardo Snowdeno nesikreipė nei į Rusijos prezidentą Vla dimirą Putiną, nei į Kinijos va dovą Xi Jinpingą. JAV vadovas pridūrė, kad nepasinaudos JAV karinėmis pajėgomis perimti lėktuvui, kuriuo E.Snowdenas bandys išskristi iš Rusijos.
Buvęs Lenkijos teisingumo mi nistras Jarosławas Gowinas ketina mesti iššūkį premjerui Donaldui Tuskui (nuotr.) per vėliau šiais metais vyksiančius jų partijos lyderio rinkimus. J.Gowinas yra D.Tusko centro dešiniosios Pilietinės platfor mos partijos konservatyviosios frakcijos neoficialus vadovas.
Kompromisas dėl biudžeto? Derybos dėl naujojo ES biudžeto sukėlė karštų ginčų. Tačiau Euro pos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso paskelbė, kad politinis sprendimas priimtas.
„Esu laimingas paskelbti, kad šiandien turime politinį susita rimą dėl būsimo ES biudžeto“, – žurnalistams Briuselyje pareiškė J.M.Barroso. Pasak jo, susitarimą sudarė Europos Komisija, kuri yra Bendrijos aukščiausioji vykdo mosios valdžios institucija, Eu ropos Parlamento vadovybės ir Airija, kuri šiuo metu pirminin kauja ES. Tiesa, sutartį dar turės oficia liai patvirtinti 754 Europos Parla mento įstatymų leidėjai. Balsavimas dėl 960 mlrd. eu rų (3,31 trln. litų) biudžeto Euro pos Parlamente turėtų vykti jau kitą savaitę, kai pirmininkavimą Europos Vadovų Tarybai jau bus perėmusi Lietuva. Parlamentas neseniai atmetė vieną kompromisinį susitarimą ir pareikalavo didesnio biudže to lankstumo – pavyzdžiui, leis ti vienur nepanaudotas lėšas nu kreipti į kitą sektorių. Parlamento nariai taip pat pareiškė, jog biu džetą būtų galima peržiūrėti jo įgyvendinimo laikotarpio vidury je, viliantis, kad atsigaunant eko nomikai bus galima sušvelninti suvaržymus dėl lėšų eikvojimo. J.M.Barroso sakė, kad politinia me susitarime numatoma „dau giau lankstumo“ dėl mokėjimų ir įsipareigojimų, taip pat skirti lėšų jaunimo įdarbinimo programoms, moksliniams tyrimams, studen tų mainų programai ERASMUS, teikti pagalbą smulkiajam vers lui ir Europos neturtingiausiems. J.M.Barroso surengė aukšto lygio derybas prie pusryčių stalo likus
vos kelioms valandoms iki 27 ša lių bloko valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo, kuris truks dvi dienas, pradžios. „Šiandien susitarėme dėl šio biudžeto, kuris padarys įmano mas investicijas Europoje, – aiš kino J.M.Barroso. – Tai Europos augimo fondas.“
Esu laimingas pa skelbti, kad šian dien turime politinį susitarimą dėl būsi mo ES biudžeto.
JAV Aukščiausiasis teismas tarė žodį – draudimas gėjams ir lesbietėms tuok tis prieštarauja konstitucijai. Tai gi, didžiausioje pa gal gyventojų skai čių JAV Kaliforni jos valstijoje draudi mas negalios.
Šventė: daugelis Amerikos gėjų ir lesbiečių džiūgavo – Kalifornijos
valstijoje leista tuoktis.
Svarbiausia viršūnių susiti kimo diskusijų tema – būtiny bė susitarti dėl skubių investi cijų į darbo vietų kūrimą ir 5,6 mln. žmonių iki 25 metų, šiuo metu neturinčių darbo ES, pro fesinį mokymą. Šį nedarbo lygį iš dalies lėmė griežto taupymo priemonės, ku rių buvo imtasi siekiant išbristi iš Europos skolų krizės. Per vasarį vykusį viršūnių su sitikimą griežtą poziciją užėmusi Didžioji Britanija, palaikoma Vo kietijos ir Nyderlandų, sužlugdė Europos Komisijos mėginimą pa didinti išlaidas 5 proc., sakydama, kad toks žingsnis būtų nepriimti nas visuotinio taupymo laikais. Tuomet ES lyderiai pirmąkart susitarė sumažinti Bendrijos iš laidas 3 proc., tačiau tai sukė lė pasipiktinimą Europos Parla mente, kurio deputatai sakė, kad reikia daugiau lėšų, siekiant ska tinti darbo vietų kūrimą ir ekono mikos atsigavimą krizės prislėg toje Europoje. BNS, BBC inf.
Kalifornija nusidažė vaivorykštės spalvomis Homoseksualų svajonė
Pasaulyje vos saujelė valstybių pri pažįsta gėjų santuokas. Homosek sualai tuoktis gali Vakarų Europoje, Skandinavijos šalyse, taip pat Bra zilijoje, Urugvajuje, Argentinoje, Naujojoje Zelandijoje, Pietų Afri koje ir Kanadoje. Meksikoje ir Jungtinėse Valsti jose draudimas tuoktis negalioja tik kai kuriose valstijose. Nuo tre čiadienio sąrašą JAV valstijų, lei džiančių tokias santuokas, papil dė Kalifornija. JAV Aukščiausiojo teismo spren dimo homoseksualų grupės ir jų priešininkai laukė su nekantrumu. Teismas galėjo pratęsti santuokų draudimą arba ne. Devynių teisėjų buvo paprašyta įvertinti, ar atitinka šalies konstituci ją Kalifornijos valstijos 8-asis pasiū lymas – konstitucinė pataisa, pasiū lyta referendumu 2008 m. lapkritį, reikalaujanti uždrausti valstijoje tos pačios lyties asmenų santuokas. Teisėjai nusprendė nenagrinėti bylos, kurią pateikė tos pačios ly ties asmenų santuokos priešininkai Kalifornijoje. Taigi, iš esmės kelias tuoktis gėjų poroms – laisvas. Aktyvistai pateikė peticiją Aukš čiausiajam teismui, kad minėtas 8-asis pasiūlymas būtų įteisintas, nes žemesnio rango teismas pa skelbė jį negaliojančiu. Visgi draudimas tuoktis homo seksualiems žmonėms ir toliau lie ka negaliojantis. B.Obama gyrė sprendimą
Laimė: J.M.Barroso džiaugėsi, kad derybos dėl naujojo ES biudže
to artėja prie pabaigos.
AFP nuotr.
„Reuters“ nuotr.
JAV prezidentas Barackas Obama pasveikino teismo sprendimą.
„Mūsų šalies įstatymai prisi taiko prie fundamentalios tie sos, esančios milijonų amerikie čių širdyse: jog visi amerikiečiai laikomi lygiais, kad ir kas jie bū tų arba kad ir ką jie mylėtų, visi mes esame laisvesni“, – pareiškė B.Obama. Apklausos prieš teismo sprendi mą rodė, kad didžioji dalis ameri kiečių palaiko homoseksualių po rų santuokas.
Man santuoka yra moters ir vyro san tuoka, sudaroma tu rint tikslą susilaukti vaikų.
Tiesa, Aukščiausiojo teismo sprendimas galioja tik Kalifornijai. Vakarinė valstija tapo 13-ąja kartu su Kolumbijos apygarda, kur gėjų santuokos legalizuotos. Bet 30-yje valstijų galiojančių šių santuokų draudimų teismo sprendimas ne panaikina. Nepaisydami to, Amerikos gė jai ir lesbietės sprendimą vertina kaip svarbų įvykį jų kovoje už ly gias teises. JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis net pareiškė, kad Pentago nas kuo skubiau imsis užtikrinti lygias sąlygas vienos lyties asmenų poroms. Kariuomenėje, kaip skai čiuojama, tarnauja apie 18 tūkst. homoseksualų, bet nežinoma, kiek jų yra susituokę.
Tačiau oponentai pareiškė, kad juos Aukščiausiojo teismo spren dimas nuvylė. Visgi jie žadėjo, kad diskusijos šiuo klausimu tik suintensyvės. Atstovų Rūmų pir mininkas, aukštas konservatorių respublikonų partijos narys Johnas Boehneris, pareiškė, kad kitos valstijos neturėtų žengti Kaliforni jos pavyzdžiu. „Labai tikiuosi, kad valstijos apgins santuoką kaip są jungą tarp vyro ir moters“, – rėžė respublikonas. Nesutuoksi – keliausi į kalėjimą
Prancūzijoje neseniai buvo patvir tintas homoseksualų santuokas leidžiantis įstatymas, tačiau šaly je toks sprendimas sukėlė didžiulį nepasitenkinimą. Antai Prancūzijos pietvakariuo se esančio Arcangues miesto me rui Jeanui Micheliui Colo, kuris atsisakė sutuokti gėjų porą, gresia byla. Pasak gėjų advokatės Isabel le Duguet, J.M.Colo iškelta byla dėl diskriminavimo ir atsisakymo vyk dyti savo oficialias pareigas. Jei bus pripažintas kaltu, šešias dešimtmečiui merui, kuris tris de šimtmečius vadovauja miesto sa vivaldybei, gali grėsti iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė ir net 75 tūkst. eurų bauda. „Man santuoka yra moters ir vyro santuoka, sudaroma turint tikslą su silaukti vaikų. Aš nediskriminuoju, nes tos pačios lyties asmenų poros tiesiog yra nevaisingos. Tai lygybės parodija, didelė melagystė, – savo nuomonę išsakė J.M.Colo. – Geriau jau rinktis kartuves nei nusileisti.“ BBC, „Los Angeles Times“, BNS inf.
11
penktadienis, birželio 28, 2013
pramogų
Redaktorė Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt
gidas
„Šermukšnis“: nuo savęs – pasaulio link Programa 2013 m. liepos 5–7 d. Aikštėje prie „Meridiano“ krantinės Liepos 5 d. 18 val. – festivalio atidarymas. Lėlių teatro „Centre Buoy“ (Suomija, Helsinkis) spektaklis jaunimui „Bette’Sis’ O’Valley“ (rež. Titta Halinen). 19 val. – akademinio teatro „Koleso“ (Ukraina, Kijevas) folklorinis vakaras „Vakaronės“ N.Gogolio personažų kompanijoje (aut. ir rež. Irina Kliščevskaja). 20 val. – Klaipėdos Pilies teatro (Lietuva) spektaklis pagal interneto komentarus „Milijono šypsenų miestas“ (aut. ir rež. A.Vizgirda). 21.30 val. – Apeirono teatro (Lietuva, Klaipėda) eksperimentinė komedija su tragedijos motyvais „Fliuchšteino moterys“ pagal D.Madsen romaną „Sapnų dėžutė“ (rež. Greta Kazlauskaitė). Liepos 6 d. 18 val. – Liepojos lėlių teatro (Latvija) spektaklis vaikams „Grufas“ D.Dolson knygos motyvais (rež. Leldė Eglinska). 19 val. – teatro „Dodona“ (Kosovas, Priština) spektaklis „Kur... Kas?“ (rež. Elmaze Nura). 20.30 val. – Gliukų teatro (Lietuva, Klaipėda) judesio spektaklis „Taka“ (rež. ir atlik. Benas Šarka).
Lauke: gatvės teatrų festivalis „Šermukšnis“ uostamiesčio publiką į spektaklius ir teatralizuotus koncertus po atviru dangumi miesto centre su-
kvies jau 17-ąjį kartą.
Vytauto Petriko nuotr.
Vasaros renginių maratonas Klaipėdoje tęsiasi. Liepos pirmąjį savaitgalį krantinę, prie kurios prisiglaudęs stovėjo ir netrukus sugrįš burlaivis „Meridianas“, papuoš teatro scena. Čia vyks XVII tarptautinis gatvės teatrų festivalis „Šermukšnis“. Griaus mus skiriančias sienas
1985-aisiais prasidėjęs kaip kamerinių spektaklių šventė, „Šermukšnis“ kasmet brendo, išėjo į Klaipėdos gatves bei aikštes ir tapo vienu žiūrovų mėgstamiausių vasaros renginių uostamiestyje. Žvejų rūmų kas dveji metai rengiama šventė turiningai praleisti savaitgalį gryname ore šiemet pakvies liepos 5–7 d. Per tris dienas festivalio žiūrovams bus pristatyta 13 projektų (du iš jų – vaikams). Iš užsienio atvyks Latvijos, Kosovo, Ukrainos ir Suomijos teatrai. Gaila, kad žymiai sumažėjus festivalio finansavimui, teko atšaukti kai kurių užsienio svečių vizitus „Šermukšnyje“. Lietuvai jame atstovaus šeši kolekty-
vai – iš Klaipėdos ir Vilniaus. Festivaliui sutapus su Valstybės diena, šiai iškiliai datai bus skirtas teatralizuotas koncertas. Festivalio renginius kasdien publikai pristatys aktorė Virginija Kochanskytė. Dailininko Anatolijaus Klemencovo sukurta šventine atributika festivalio metu pasipuoš miesto centro ir senamiesčio aikštės. Visi festivalio „Šermukšnis“ renginiai nemokami, tik į baigiamąjį spektaklį „Švyturio menų doke“ teks pirkti bilietus. Improvizuotas „Teatrabaris“ kas vakarą po paskutinio vaidinimo kvies pasidalyti įspūdžiais teatro kritikus, aktorius ir žiūrovus. „A se versus mundum / nuo sa-
vęs – pasaulio link...“ – tokį motto šiemet skelbia festivalio įkūrėjas ir meno vadovas režisierius Alvydas Vizgirda. „Teatras gatvėje yra tas reiškinys, kuriuo galima pasiekti bet kurio žmogaus sielą. Teatrų, išėjusių į gatves tikslas toks pat, kaip ir kitų menų festivalių – skleisti grožį, džiuginti sielą, griauti žmones skiriančias sienas. Kiek leidžia mūsų galimybės, pristatysime teatrus, kuriems sekasi peržengti pilkos kasdienybės ribas, perprasti mirties, prisikėlimo ir gyvenimo džiaugsmo paslaptis“, – sakė jis. A.Vizgirdos vadovaujamas Klaipėdos Pilies teatras pernai tapo organizacijos NETA (New European Theatre Action) nariu. Bendradarbiaujant su šia organizacija, šiemečiame „Šermukšnyje“ norima atkreipti dėmesį į mažų šalių problemas – kalbą, identiteto nykimą, išlikimą. Atvyks svečių iš Kosovo
Pernai Klaipėdos Pilies teatras sėkmingai dalyvavo festivalyje „MonoAKT“ Prištinoje (Kosovo Respublika). Ten užmezgė ryšius su pasaulinio pripažinimo vis dar siekiančios jaunos respublikos te-
atralais. Gražaus bendradarbiavimo vaisius – pirmoji Kosovo aktorių viešnagė Klaipėdoje. Delegacijos vadovas – režisierius ir aktorius, profesorius Mentoras
Alvydas Vizgirda:
Teatras gatvėje yra tas reiškinys, kuriuo galima pasiekti bet kurio žmogaus sielą. Zymberajus garsus ne tik Balkanų šalyse, bet ir visoje Europoje. Kaip žiuri narys jis yra dalyvavęs Visagino monospektaklių festivalyje „Atspindys“. M.Zymberajus „Šermukšnyje“ atstovaus teatro ir kino namams „AKT“. Jis pristatys savo autorinį monospektaklį „Netrukdyti...!“. Šiame vaidinime yra vos keli žodžiai. Visas spektaklis pagrįstas fiziniu veiksmu, todėl jame keliamos problemos suprantamos visomis pasaulio kalbomis. Kitas festivalio svečias iš Kosovo – teatras „Dodona“, prieš 20 metų tapęs šios respublikos kultūriniu fenomenu ir albanų saviraiškos epicentru.
12
21.30 val. – teatralizuotas koncertas Valstybės dienai „Sveikinu Lietuvą!“. Dalyvaus Ieva Narkutė (Lietuva), Mentoras Zymberajus (Kosovas), pantomimos teatras „A“, Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų orkestras, teatrų „Atviras ratas“, „No Theatre“ (Lietuva), „Koleso“ (Ukraina) aktoriai. Koncertą ves Aidas Giniotis. Liepos 7 d. 17 val. – pantomimos teatro „A“ (Lietuva, Klaipėda) spektaklis vaikams D.Biseto pasakų motyvais „Ponas Krokokatinas“ (rež. Aleksas Mažonas). 18 val. – teatras „Atviras ratas“ (Lietuva, Vilnius) pristatys A.Giniočio autorinių dainų koncertą „Juodraštis“. Muzikuos aktoriai A.Giniotis, Agnė Kaktaitė, Ieva Stundžytė, Judita Urnikytė, Jonas Šarkus, Vytautas Leistrumas. 19 val. – teatro ir kino namų „AKT“ (Kosovas, Priština) monospektaklis „Netrukdyti...!“ (aut., rež. ir atlik. M.Zymberajus). 20.30 val. – folkroko grupės „Varnos“ (Lietuva, Klaipėda) koncertas (Irena Žilakauskaitė – vokalas, Povilas Dabkus – gitara, Aurimas Martinkus – klavišiniai, Dmitrijus Komarovas – būgnai). „Švyturio menų doke“ (Naujoji Uosto g. 3) 20.30 val. – teatro judėjimo „No Theatre“ (Lietuva, Vilnius) spektaklis-provokacija „Mr. Fluxus, arba Šarlatanai?“ (rež. Vidas Bareikis). Visi festivalio renginiai aikštėje prie „Meridiano“ krantinės – nemokami. Į spektaklį „Švyturio menų doke“ bilietai – po 20 Lt, jie platinami Žvejų rūmų ir „Tiketa“ kasose, prieš pat spektaklį –„Švyturio menų doke“).
12
penktadienis, birželio 28, 2013
pramogų gidas Diskutuos apie miestų kaitą
Svinguojantis džiazo karavanas
Šiandien Klaipėdoje vyks mokslinė konferencija, skirta miestų kaitai. Ja siekiama suburti šalies mokslininkų ir menininkų bendruomenę, kartu permąstyti susiklosčiusią Lietuvos miestų raidos situaciją ir plėtoti jų kultūros tradiciją. Mokslininkai kels Lietuvos miestams opias problemas ir siūlys, kaip jas spręsti. Pranešimus skaitys ir urbanistinės aplinkos formavimo klausimais diskutuos žymiausi Lietuvos teoretikai ir praktikai. Visuomenei bus pristatyti naujausi VDA regioninės plėtros projektai – Klaipėdos fakultetas bei Urbanistikos, architektūros ir dizaino (UADI) institutas. KUR? KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2). KADA? Birželio 28 d. 10–17 val. KAINA? Nemokamai.
„Bette’Sis’ O’Valley“ („Centre Buoy“, Suomija).
„Vakaronės“ („Koleso“, Ukraina).
Klaipėdos koncertų salės (KKS) vasaros koncertų ciklas rytoj kviečia prisijungti prie svinguojančio džiazo karavano. Jis pratęs Klaipėdos brass kvinteto (nuotr.) projektų, parengtų su džiazo atlikėjais, sąrašą. Šįkart klaipėdiečiai muzikuos su trio, kuriame groja Saulius Astrauskas (mušamieji), Arnoldas Gurinavičius (klavišiniai) ir Vytis Nivinskas (kontrabosas). Trumpam stabtelėsiantis „Vasaros džiazo karavanas“ vilios alsios kaitros iliuzija. Programoje – D.Gillespie, Ch.Corea, D.Ellingtono, R.Premru ir kitų autorių kūriniai (L.Hendersono, I.Rosenthalio ir J.Jasinskio aranžuotės). KUR? KKS parko estradoje (Šaulių g. 36). KADA? Birželio 29 d. 20 val. KAINA? 15, 20 Lt.
„Grufas“ (Liepojos lėlių teatras, Latvija).
M.Zymberajus (Kosovas).
„Šermukšnis“: nuo savęs – pa Klaipėdoje jis parodys 11 žaismingą komediją „Kur.. Kas?“. Aistra ir gyvenimas, svetimavimas, liūdesys, profesija... Šias temas nagrinėjančią pjesę autoriai pristato komiškai, kaip iššūkį teatro „profesionalams“. Ukrainietiškas folkloro vakaras
Festivalio publika taip pat kviečiama į ukrainietiškas „Vakarones“. Liaudiškų papročių prisodrintą folklorinį spektaklį parodys teatras iš Kijevo „Koleso“. Audringų istorinių sūkurių metu susikūręs šis kolektyvas dabar jau turi akademinio teatro statusą ir laikomas vienu įdomiausiu pastarųjų dešimtmečių teatru Ukrainoje. Jo įkūrėja ir meno vadovė – šalies liaudies artistė Irina Kliščevskaja. N.Gogolio personažų kompanijai, šėlstančiai muzika ir šokiais „pagardintame“ vyksme, už šią folkloro fiestą plojo tarptautinių festivalių Prancūzijoje, Rusijoje, Turkijoje žiūrovai.
„Mr. Fluxus, arba Šarlatanai?“ („No Theatre“, Vilnius).
„Milijono šypsenų miestas“ (Klaipėdos Pilies teatras).
Baric muzikos. Aktorė Satu Paavola vaidina vakaro pagrindinį vaidmenį. Ji valdys realaus dydžio lėlę ir bus jos padėjėja. „Pašėlkime! Galų gale, kodėl mes čia? Mes čia tam, kad gerai padžiazuotume šįvakar!“ – kviečia festivalio svečiai iš Suomijos. Jie ir atidarys „Šermukšnį“.
Liepojos lėlių teatras jiems skirs spektaklį „Grufas“ populiarios D.Dolson knygos motyvais. Kaimynai latviai suvaidins linksmą istorija apie peliuką, kuris savo fantazija pritrenkė viso miško gyventojus. Ir jis pats nustebo, kai sutiko savo fantaziją gyvenime... Aleksas Mažonas ir jo pantomimos teatras „A“ pakvies improvizuoti su D.Biseto pasakų herojais. Spektaklis „Ponas Krokokatinas“ ves vaikus į nuotaikingą pasakų, žaidimų, įvairių keistenybių ir nuotykių šalį iliuzijų bei naujų atradimų takais. Šie spektakliai kurti vaikams, bet patinka ir tėveliams.
Suomiai pažers juodojo humoro
Teatro „Centre Buoy“ iš Helsinkio (Suomija) spektaklis „Bette’Sis’ O’Valley“ – tai juodojo humoro pasakojimas apie džiazo legendą iš Amerikos „tolimųjų Pietų“. Spektaklyje seno dainininko patirtis susimaišo su dūminio baro atmosfera, lydima gyvos Bojan
Vaidins ir klaipėdiečiai
Uostamiesčio publikai bus puiki proga „Šermukšnyje“ pamatyti savų teatrų vaidinimus, kurių dar nematė. Tik prieš porą metų susikūręs Apeirono teatras parodys eksperimentinę komediją su tragedijos
„Juodraštis“ („Atviras ratas“, Vilnius).
motyvais „Fliuchšteino moterys“. Pilies teatras po pertraukos sugrąžins į sceną interneto svetainių komentatorius ir jų „aukas“ didelio populiarumo sulaukusiame spektaklyje „Milijono šypsenų miestas“. Už jį režisierius A.Vizgirda pelnė Klaipėdos „Padėkos kaukę“. Apie šiuos spektaklius jau plačiai rašyta spaudoje. O „Taka“ – tai lietuviškojo šamano Beno Šarkos pasirodymas – kaip visada, intriguojantis ir nenuspėjamas. Du spektakliai – vaikams
Festivalis nepaliks nuošalyje ir jaunųjų žiūrovų – vaikų.
I.Narkutė (Lietuva).
13
– tiek projektų bus parodyta gatvės teatrų festivalyje. Netrūks smagios muzikos
Muzika skambės viso festivalio „Šermukšnis“ metu. Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną įvyks teatralizuotas koncertas „Sveikinu Lietuvą!“.
„Varnos“ (Klaipėda).
13
penktadienis, birželio 28, 2013
pramogų gidas baigiasi XII „Vargonų vasara“
Nidoje birželio 16–30 dienomis vykstantis XII tarptautinis festivalis „Vargonų vasara“, skirtas tarptautinio M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurso 45-mečiui, šį savaitgalį pristatys dar du jo laureatus. Šiandien – belgų vargonininkės Els Biesemans (nuotr.) rečitalis. Ši charizmatiška, neribotų techninių galimybių atlikėja atliks J.S.Bacho, L. van Beethoveno, F.Mendelssohno-Bartholdy kūrinius. O festivalį soliniu koncertu sekmadienį užbaigs žymi latvių vargonininkė iš Rygos Jevgeņija Ļisicina, grosianti ištraukas iš M.Musorgskio „Parodos paveikslėlių”, taip pat J.S.Bacho muziką. KUR? Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje (Pamario g. 43). KADA? Birželio 28, 30 d. 20 val. KAINA? 15 Lt.
Rašytojos J.Ivanauskaitės Tibetas
Tęsdama ciklą „Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai – skaitome, matome, girdime“, Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka trečiadienį rengia rašytojos, dailininkės, keliautojos Jurgos Ivanauskaitės (1961–2007) atminimo vakarą „Jurga ir Tibetas“. Jo metu bus pristatyta jos fotografijų paroda „Tibetas: kita realybė“, rodomos ištraukos iš Birutės Mar dokumentinio-biografinio filmo, pristatančio rašytojos gyvenimą, bus skaitoma J.Ivanauskaitės literatūrinė kūryba. Renginio dvasią padės sukurti Dianos DainytėsUribės skambantys dubenys. KUR? Girulių bibliotekoje (Šlaito g. 10A). KADA? Liepos 3 d. 18 val. KAINA? Nemokamai.
Nidoje – vidurvasaris su Th.Manno festivaliu „Kur... Kas?“ („Dodona“, Kosovas).
asaulio link
„Fliuchšteino moterys“ (Apeirono teatras, Klaipėda).
Jame savo specialius šventinius pasirodymus švenčiančiai publikai dovanos visi festivalio dalyviai, kuriems „diriguos“ Aidas Giniotis. Prie teatralų taip pat prisijungs populiarioji Ieva Narkutė, o garsiausiai, be abejo, pasveikins Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų orkestras. Su A.Giniočiu ir teatro „Atviras ratas“ aktoriais dar kartą bus proga susitikti koncerte „Juodraštis“. Tai vis atnaujinama ir nepabostanti Keistuolių teatro bei žinomų bardų šlagerių programa – nuoširdi ir šmaikšti, atvira ir nuoširdi. Teatrinės fiestos gryname ore pabaigoje – finalinis folkroko gru-
Organizatorių nuotr.
pės „Varnos“ koncertas. Jaunas klaipėdiečių kolektyvas pavargusius nuo teatro atgaivins melodingomis fokloro spalvomis bei roko energija. Finale – spektaklis-provokacija
XVII tarptautinio gatvės teatrų festivalio „Šermukšnis“ pabaigos akordas nuskambės „Švyturio menų doke“. Festivalį vainikuos ne tik publikos ypatingai mėgstamas, bet ir keturis Auksinius scenos kryžius pelnęs spektaklis-provokacija „Mr. Fluxus, arba Šarlatanai?“. Teatro chuliganais vadinamų teatro judėjimo „No Theatre“ aktorių, vedamų režisieriaus Vido Bareikio, spektaklis sukurtas remiantis Amerikos lietuvio Jurgio Mačiūno – meninio judėjimo „Fluxus“ pradininko – gyvenimo faktais. Tai šiuolaikinis aštrus dialogas su „Fluxus“ kūrėjais, jų laikmečiu. Nors po daugelio metų alternatyvaus meno kūrimas iš tikrųjų tebebyloja apie tą patį – stereotipų laužymo svarbą... Tai vienintelis „Šermukšnio“ spektaklis, į kurį reikės pirkti bilietus. Kol kas jų dar yra, bet geriau paskubėti, nes greitai nebeliks. Šis spektaklis Klaipėdoje bus rodomas pirmąsyk. „Klaipėdos“ inf.
Liepos 13–20 dienomis visi tradiciškai laukiami XVII tarptautiniame Thomo Manno festivalyje Nidoje. Tėvynės paieškos
Renginys, šiemet baigiantis trejų metų teminį ciklą, dedikuotą Nobelio premijos laureatui Czesławui Miłoszui ir epigrafu pasirinkęs jo esė rinktinės „Tėvynės ieškojimas“ pavadinimą, vėl kvies į kamerinius koncertus, susitikimus su žymiais intelektualais, demokratiškus kino vakarus bei parodų atidarymus. Tarptautinio festivalio, galinčio pasigirti gausiu nuolatinių dalyvių bei ištikimų svečių būriu iš Lietuvos ir užsienio, renginiai tradiciškai vyks rašytojo vasarnamyje veikiančiame memorialiniame muziejuje, paprastai vadinamame Th.Manno nameliu, Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje, Neringos istorijos muziejuje, Virginijos ir Kazimiero Mizgirių menininkų namuose bei Vilniaus dailės akademijos (VDA) Nidos meno kolonijoje. Tarptautinio kuratoriumo parengta programa žada intensyvią kultūros savaitę, kurioje gausiai dalyvaus autoritetingi svečiai. Liesis muzika
Plačiausiai – muzikos – programai šiemet tinka kamerinių ansamblių mini festivalio vardas: per keletą dienų publika išgirs fortepijoninį trio, du kvartetus ir kvintetą. Iškilmingos nuotaikos suteiks ne itin dažnai renginyje skambančių Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios vargonų muzikos programa. Festivalio muzikantai atliks Th.Manno mėgstamo kompozitoriaus Richardo Wagnerio, jo tėvynainių Georgo Friedricho Händelio kūrinius, lietuviškai muzikinei kultūrai nusipelniusių Česlovo Sasnausko, Juozo Naujalio, čekų tautinės muzikos klasikų Bedřicho Smetanos ir Antonino Dvořáko bei kitų autorių opusus. Specialiai festivaliui į naujus ansamblius bursis fortepijoninis trio „Kaskados“, Kauno kvartetas bei pianistas Daumantas Kirilauskas, taip pat ruošiantis ir solo programą. Prie jų prisijungs svečias iš Vienos muzikos ir scenos menų universiteto – altininkas Wolfgangas Klo-
Ašis: žodžio programos renginiai tradiciškai vyks rašytojo vasarnamyje vei-
kiančiame memorialiniame muziejuje, paprastai vadinamame Th.Manno nameliu, kur ir gimė šio tarptautinio festivalio idėja. Organizatorių nuotr.
sas. Pirmąkart Th.Manno festivalyje dalyvaus tituluotas pianistas Gabrielius Alekna – 14-os prestižinių konkursų laureatas skambins
Th.Manno festivalis Nidoje – muzikos, žodžio, dailės ir kino savaitė rojaus kampelyje.
fortepijoninės muzikos rečitalį. Vargonų muzikos programą rengia vargonininkė Karolina Juodelytė. Pasirodys ir nuolatinis festivalio dalyvis – kamerinis choras „Aidija“, vadovaujamas Romualdo Gražinio. Smelksis žodis
Muzikos kontekstas smelksis ir į žodžio programą, kurioje, be kita ko, bus pristatyta muzikologo Edmundo Gedgaudo monografija „Ona Narbutienė. Gyvenimo preliudai“, skirta a. a. muzikologės, ilgametės Th.Manno festivalio muzikinės programos sudarytojos jaunystės metams. Ši knyga – vienas iš geriausių praėjusių metų šalies muzikologijos darbų, pelniusių Vytauto Landsbergio premiją už fundamentalias kultūrinio konteksto atodangas. Renginyje viešės ir su publika susitiks viena iš žinomiausių atminties kultūros, pastarąjį dešimtmetį tapusios pagrindine naujosios kultūrologijos pakraipa, tyrinėtojų – Konstancos universiteto (Vokietija) profesorė, kultūrologė Aleida Assmann, Varšuvos universiteto profesorius, žinomas lenkų filosofas, politinės minties istorikas, publicistas Marekas Cichocki’s, beveik nuo pat Th.Manno kultūros centro įkūrimo
jo veikloje aktyviai dalyvaujanti dr. Ruth Kibelka-Leiserowitz, Seimo narys Emanuelis Zingeris, poetas, eseistas Donatas Petrošius. Rašytojui Th.Manno ir jo bičiuliams prisiminti tradiciškai skiriamą liepos 16-osios popietę vyks pokalbis su Nicola Knoth, išleidusia Th.Manno anytos Hedvigos Pringsheim feljetonus apie šeimos gyvenimą. Bylos vaizdais
Dailės programoje – įvairi šiuolaikinio meno bei istorinių refleksijų panorama. Be kita ko, savo darbus pristatys Goethe‘s instituto stipendininkas Wilhelmas Klotzekas, fotomenininkai Petras Saulėnas ir Dovilis Paliukas, senųjų fotografijų parodą atidarys jos kuratorė Eva Pluharova. VDA Nidos meno kolonijoje taip pat vyks publikos pamėgtos kino naktys, kurių metu žiūrovams bus rodomi lietuvių, lenkų bei vokiečių kino kūrėjų filmai, vyks muzikiniai pasirodymai. Publika išvys Jano Olės Gersterio tragikomediją „Oh Boy“ (Vokietija), Markuso Imbodeno istorinę dramą „Parduotas vaikis“ (Vokietija, Šveicarija), Axelio Ranischo komediją „Storulės“ (Vokietija), Wojciecho Smarzowski’o dramą „Rožė“ (Lenkija) bei lietuvišką dokumentinę juostą – režisieriaus Jokūbo Tūro „Sapnuoju, kad einu“, skirtą piligrimystės temai. Visi festivalio renginiai vyks lietuvių ir vokiečių kalbomis. Dauguma jų – nemokami, išskyrus muzikinius. Bilietus į muzikos programos koncertus bus galima įsigyti atėjus į juos. Atidarymo koncerto bilieto kaina - 40 Lt, kitų – po 20 Lt. „Klaipėdos“ inf.
Išsami festivalio programa – www.kl.lt
14
penktadienis, birželio 28, 2013
sportas
Žaidynės prasidėjo incidentu
Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tvarkaraštis Birželio 28 d. (penktadienis) 8 val. – golfas (golfo aikštynas „National Golf Resort“ Stančių k., Klaipėdos r.). 9 val. – krepšinis (Vlado Knašiaus krepšinio mokykla, Dubysos g. 10-2, sporto salė, Taikos pr. 61A). 10 val. – futbolas (Klaipėdos centrinis stadionas, Sportininkų g. 46). 10 val. – šaudymas (Klaipėdos centrinis stadionas, Sportininkų g. 46). 10 val. – tenisas (10 val. – Šv. Pranciškaus Azyžiečio vienuolyno „Vilties“ teniso aikštynas, Savanorių g. 4, 11 val. – vaikų teniso klubo „TennisStar“ aikštynas, S.Daukanto g. 5). 11 val. – stalo tenisas (sporto rūmai, S.Dariaus ir S.Girėno g. 10). 12 val. – lengvoji atletika (disko ir ieties metimas; Klaipėdos centrinis stadionas, Sportininkų g. 46). 12 val. – badmintonas (sporto salė, Burių g. 5). 14 val. – tinklinis (sporto salė, Pilies g. 4). 18 val. – plaukimas („Gintaro“ baseinas, S.Daukanto g. 29). 20 val. – atidarymas (Klaipėdos arena, Dubysos g. 10). Birželio 29 d. (šeštadienis) 8 val. – golfas. 9 val. – badmintonas. 9 val. – tenisas (abiejuose aikštynuose). 10 val. – futbolas. 10 val. – stalo tenisas. 10 val. – šaudymas. 10 val. – šaudymas iš lanko (Sporto ir sveikatingumo bazė, Smiltynės g. 13). 10 val. – kėgliai (sporto baras „Honolulu“, Naujojo Sodo g. 1). 10 val. – krepšinis (V.Knašiaus KM, Dubysos g. 10-2, ir sporto salė, Taikos pr. 61A). 10 val. – šiaurietiškas ėjimas (prie Vasaros estrados, Liepojos g. 1). 10 val. – paplūdimio tinklinis (Antrosios Melnragės paplūdimys ir Šv. Pranciškaus Azyžiečio vienuolyno parkas, Savanorių g. 4). 11 val. – šaškės (paprastosios šaškės; lengvosios atletikos maniežas, Taikos pr. 54). 11 val. – keliautojų sportas (varžybos baidarėmis Minijos upe; startas – Stalgėnuose, Plungės r., prie tilto, finišas – poilsiavietėje „Žemsodis“, Mardosų k., Plungės r.). 11 val. – tinklinis. 11.30 val. – smiginis (lengvosios atletikos maniežas, Taikos pr. 54). 11.30 val. – biliardas (atrankos varžybos; sporto baras „Honolulu“, Naujojo Sodo g. 1, ir biliardo klubas „Blackball“, Herkaus Manto g. 31). 11.45 val. – sportinė žūklė (Smiltynės krantinė, nuo perkėlos Jūrų muziejaus link). 12 val. – riedučiai (Poilsio parkas). 12.15 val. – plaukimas. 12.30 val. – orientavimosi sportas (sprintas; Atgimimo aikštė). 14 val. – lengvoji atletika (estafetės 10 po 1000 m varžybos, startas ir finišas – Atgimimo aikštėje). 14 val. – šachmatai (viešbučio „Amberton Klaipėda“ konferencijų centras, Naujojo Sodo g. 1).
Česlovas Kavarza Pasaulio lietuvių sporto žaidynes pirmieji pradėjo krepšininkai. Tačiau pirmosios vyrų turnyro rungtynės neįvyko, nes baltarusiai iš Gervečių krašto nesulaukė Trakų komandos.
Į uostamiestį nusprendė nevykti ne tik trakiškiai, bet ir Prienų vyrų bei moterų komandos, todėl organizatoriams teko koreguoti tvarkaraštį. Ypač nukentėjo dailiosios lyties krepšininkės, nes liko vos trys jų ekipos. Punsko (Lenkija), „Rasos“ (JAV), Gervečių krašto (Baltarusija) komandos neturės progos susitikti su lietuvėmis. Pirmoji vyrų turnyro kova buvo itin atkakli. Amerikiečių „Lituanica“ latvių „Braliukus“ palaužė vos 65:60. Itin lengvą pergalę šventė kita amerikiečių ekipa „Geležinis vilkas-1“, net 60:29 įveikusi kaliningradiečius. Rusijos komandai, kurią sudarė senjorai, buvo sunku varžytis su augalotais krepšininkais iš užatlantės. Sėkmingai žaidynes pradėjo ir „Geležinio vilko-2“ penketukas, 54:47 nugalėjęs Norvegijos lietuvius. Šiandien toliau vyks varžybos grupėse, po kurių bus žinomos geriausios aštuonios vyrų komandos.
Persvara: „Geležinio vilko-2“ (žalia apranga) krepšininkai nedideliu
skirtumu pranoko Norvegijos komandą.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Varžybų tvarkaraštis Birželio 28 d. (penktadienis)
V.Knašiaus KM (Dubysos g. 10-2)
Sporto salė (Taikos pr.61A)
9 val. Švedija – Krasnojarskas.
9 val. „Vytis“ – „Kažkur matyti“ 10.30 val. „Vytis“ (Baltarusija) – „Geležinis vilkas-2“ (JAV) 12 val. Gervečių kraštas – „Braliukai“ 13.30 val. Trakai – „Lituanica“ (JAV). 15 val. „Kažkur matyti“ – Krasnojarskas. 18 val. „Vytis“ (Baltarusija) – Norvegija.
12 val. „Kailiai“ – „Geležinis vilkas-1“. 13.30 val. „Gintaro baldai“ – Kaliningradas. 15 val. Airija – „Lituanica“ (D.Britanija). 16.30 val. Punskas – Elektrėnai. 18 val. Švedija – „Vytis“ (Australija).
Dovana direktoriui – jauna ožkytė
Birželio 30 d. (sekmadienis) 9 val. – badmintonas. 9 val. – tenisas (abiejuose aikštynuose). 10 val. – krepšinis (pusfinaliai ir finalai; sporto salė, Taikos pr. 61A). 10 val. – stalo tenisas. 10 val. – šaudymas iš lanko. 10 val. – šaškės (tarptautinės šaškės). 10 val. – šachmatai. 10 val. – paplūdimio tinklinis (abiejuose aikštynuose). 11 val. – biliardas (finalinis etapas; sporto baras „Honolulu“, Naujojo Sodo g. 1). 11 val. – orientavimosi sportas (vidutinė trasa; Smiltynė, skulptūrų parkas). 11 val. – tinklinis. 12 val. – keliautojų sportas. (pėsčiųjų varžybos; prie Vasaros estrados, Liepojos g. 1). NEĮGALIŲJŲ VARŽYBŲ PROGRAMA
Birželio 29 d. (šeštadienis) 10 val. – plaukimas („Gintaro“ baseinas, S.Daukanto g. 29). 12 val. – bočia (lengvosios atletikos maniežas, Taikos pr. 54). 12 val. – paplūdimio tinklinis (Antrosios Melnragės paplūdimys). Birželio 30 d. (sekmadienis) 10 val. – bočia. 10 val. – paplūdimio tinklinis. 11 val. – smiginis (lengvosios atletikos maniežas, Taikos pr. 54).
Skirtingos nuotaikos Pasaulio lietuvių sporto žaidynių futbolo turnyro pirmąją dieną rungtyniavo abi Klaipėdos komandos.
Joms sekėsi skirtingai. Pirmoji ekipa, kurioje suburti vyresni futbolininkai įveikė Vilniaus dailės akademijos septynetuką 4:2, o antroji
uostamiesčio komanda 2:5 nusileido Elektrėnų futbolininkams. Atkakliausiai vyko airių „LT United“ ir Oslo (Norvegija) žaidėjų kova. Ją 2:1 laimėjo pastarieji. Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos komandų susitikimą 4:1 laimėjo britai. „Klaipėdos“ inf.
Barzdotoji: Maskvoje gimęs „Atlanto“ vyriausiasis treneris K.Sarsanija (kairėje) stebėjosi unikalia dovana
V.Lekevičiui.
Česlovas Kavarza Klaipėdos „Atlanto“ futbolo komandos treneriai ir žaidėjai pasveikino klubo direktorių Vacį Lekevičių 50-ojo gimtadienio proga.
„Atlanto“ futbolo klubo nuotr.
Ekipos kapitono Andriaus Jokšo iniciatyva kaip dovana buvo įteikta ožkytė, apvilkta marškinėliais, pažymėtais 50-uoju numeriu. Nors kažkada V.Lekevičius buvo prasitaręs, kad ieško ožkos savo „Rūgpienių kaimui“, jam tai buvo labai netikėta.
Direktorius negalėjo atsigauti keletą minučių. Prie žmonių dėmesio pripratusi ilgabarzdė nesiblaškė – jaukiai jautėsi direktoriaus glėbyje. Tik vėliau porą kartų sumekeno. Padėkojęs už dovaną, V. Lekevičius gyvulį tuoj pat išvežė į Rūgpienius.
19
penktadienis, birželio 28, 2013
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Obuolio“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Ricko Riordano knygą „Persis Džeksonas ir Olimpo dievai. Monstrų jūra“.
Rick Riordan. „Persis Džeksonas ir Olimpo dievai. Monstrų jūra“. Po vasaros, kurią praleido stengdamasis, kad nekiltų katastrofiškas karas tarp graikų dievų, Persis Džeksonas baigia septintą klasę neįprastai ramiai. Vienintelė bėda – prie jo priskreto Taisonas, silpnaprotis milžinas valkata, kurį kiti vaikai skriaudžia. Tačiau ramybė ilgai netrunka. Po kvadrato su žmogėdromis mokyklos salėje, kuri virto degėsių krūva, berniukas sužino, kad bėdų kilo ir Pusdievių stovykloje, kurioje tikėjosi smagiai paatostogauti. Pusdievius, tokius kaip Persis, saugojusią Talijos pušį kažkas apnuodijo ir dabar vienintelę saugią vietelę žemėje siaubia mitologinės pabaisos. Maža to, reikia gelbėti draugą Grouverį saloje už Monstrų jūros, kuria kadaise plaukiojo graikų didvyriai. Tik mūsų laikais ši jūra vadinama kitu vardu: Bermudų trikampiu. Taip ir neaišku, ar būti Poseidono sūnumi yra privalumas, ar žiaurus pokštas...
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 2 d.
Avinas (03 21–04 20). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios situacijos. Tikėtina, kad vyresnis žmogus tinkamai patars. Nešvaistykite šios puikios dienos smulkmenoms. Jautis (04 21–05 20). Puikiai seksis suprasti aplinkinius. Malonūs jausmai, geri santykiai su kitais padarys jus laimingą. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje: jokių nemalonių staigmenų nenumatoma. Dvyniai (05 21–06 21). Susiklosčiusi padėtis paskatins susimąstyti. Žmonės kreipsis į jus pagalbos. Tinkamas laikas pakeisti įprastą aplinką. Kitų patarimai jums nereikalingi, nes pasitikite savo jėgomis. Vėžys (06 22–07 22). Esate sąmojingas ir kupinas daugybės naujų idėjų. Palankus laikas bendrauti, plepėti telefonu, susirašinėti. Nors ir būsite susikaupęs, vis dėlto kalbėkite tik tai, kas jums gerai žinoma. Liūtas (07 23–08 23). Vertinsite savo karjerą, noriai ieškosite problemų sprendimo būdų. Vadovybė įvertins jūsų požiūrį į darbą. Tik atminkite, kad kartais už iniciatyvą baudžiama, ypač jei elgiamasi neapgalvotai. Mergelė (08 24–09 23). Norėsite daug kalbėti, nes puikiai mąstote ir esate kupinas naujų idėjų. Pasinaudokite šia puikia savo būsena apgalvodamas ir įgyvendindamas neatidėliotinus reikalus bei planus. Svarstyklės (09 24–10 23). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, ir tai gali sugadinti šią dieną, todėl stenkitės neperžengti ribų. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite maloniais reikalais. Skorpionas (10 24–11 22). Galimi konfliktai su senamadiškais žmonėmis. Pokalbiai bus labai emocionalūs, nepraraskite savitvardos. Pasistenkite neįgyti naujo priešo ir neišduoti savo pažiūrų. Šaulys (11 23–12 21). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Nebijokite skraidyti padangėmis bei įgyvendinti savo svajų. Drąsiai judėkite pirmyn. Ožiaragis (12 22–01 20). Sveika nuovoka padės bendrauti su pažįstamais žmonėmis. Apmąstykite praeities įvykius. Nemalonūs dalykai nepasikartos, jei drąsiai numosite į baimes, susijusias su praeitimi. Vandenis (01 21–02 19). Ieškosite ko nors neįprasta, nekasdieniška, kad galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savimi. Žuvys (02 20–03 20). Nepatiks kieno nors nerealus požiūris į situaciją, todėl gali kilti konfliktas. Jo išvengsite, jei pasistengsite išgirsti aplinkinius, įsiklausyti į jų nuomonę.
Orai
Po vėsaus ketvirtadienio laukia sausesni, tačiau gana vėsūs orai. Šiandien daug kur trumpai palis, rytiniuose rajonuose – gausiai. Oras sušils iki 18–23 laipsnių. Trumpi lietūs prognozuojami ir savaitgalį – palis šeštadienio naktį, dieną bus apsiniaukę. Oro temperatūra dieną laikysis apie 19–20 laipsnių šilumos. Protarpiais lis ir sekmadienį.
Šiandien, birželio 28 d.
+18
Telšiai
+17
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)
+18
Šiauliai
Klaipėda
+21
Panevėžys
+21
Utena
+18
4.54 22.23 17.31
179-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 186 dienos. Saulė Vėžio ženkle.
Tauragė
+19
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +32 Berlynas +19 Brazilija +26 Briuselis +17 Dublinas +19 Kairas +34 Keiptaunas +19 Kopenhaga +18
kokteilis Nereikia aklai kopijuoti Vakar Zigmas piktinosi moterimis, ku rios ryžtasi prašyti specialistų, kad jie ištatuiruotų kok į nors ženklą, žvėr į ar paukšt į per visą nugarą ar ranką. „Kai matau nesaik ingai išsitatuiravu sią moter į, ima šleikštumas“, – prisipa žino vyr išk is, sakęs, kad dailiosios ly ties atstovėms ant odos pakaktų ma žų piešinuk ų, o ne baisių juodumų. Skaitytoja „Tai Jau Tikrai“ pritar ia Zig mui: „Būna, kad pagyvenusios moterys eina apsinuog inusios krūtines. Nejau gi jos nesupranta, kad taip žemina sa ve ir atrodo vulgariai. Aišku, jaunoms irg i nereikėtų gaudyti tok ių kvailų ma dų kaip išlindusios kelnaitės. Pasaulis visada siūlo savo šlykščius geidul ius, bet mums nebūt ina bėgt i paskui juos kaip kok iems asilams“.
Londonas +21 Madridas +31 Maskva +32 Minskas +27 Niujorkas +29 Oslas +18 Paryžius +17 Pekinas +34
Praha +19 Ryga +19 Roma +23 Sidnėjus +14 Talinas +20 Tel Avivas +30 Tokijas +23 Varšuva +20
Vėjas
5–7 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+15
+17
+16
+14
2
+16
+17
+16
+15
6
rytoj
sekmadienį
+17
Sapnininkas
+17
+15
VIKINGŲ LOTO
5
Nr. 1059
2013 06 26 AUKSO PUODAS – 25 826 870 Lt
Nepatinka – nežiūrėkite Anot Seno Zeko, visais laikais tat ui ruotės buvo kal inių ženklas. „Kuo ilg iau zonoje kalėdavo, tuo dides nes tatuiruotes tatuiruodavo, taip paro dydamas, kad yra „žiauriai kietas“, – pa stebėjo daug ko matęs skaitytojas. O skaitytoja Tegul prašo nesik išti į ki tų gyvenimą. „Teg ul kiekv ienas daro taip, kaip nor i, – tatuiruotuosius gynė ji. – Nori tatuiruotės – tatuiruokis, nori eiti plikomis krūtimis – eik. Jeigu jums nepatinka – než iūrėkite! Kiekvienas savaip iš proto kraustosi.“
„Kokteilio“ pozicija Matyt i jus vienas malonumas. Nema tyt i – kitas.
DIDYSIS PRIZAS – 14 098 036 Lt 17 22 25 32 39 43 Auksinis skaičius 16 Papildomi skaičiai 07 47
Ką šiąnakt sapnavote?
Sapne tiesiog girdėti apkalbas – laukia pažeminimas. Pačiam sapne kitus apkal bėti reiškia, kad reikia saugotis piktų lie žuvių, tačiau tai gali būti ir kaip perspė jimas – nel iež uvauk ite, nes pats nuken tėsite. Jeig u sapnuojate, kad tapote ap kalbų objektu, vad inasi, būsite neišran kus pasirinkdamas partnerius. Sapnuo ti, kad draugai apkalba ar šmeižia jus – rū pesčiai ir nerimas dėl darbo ar vaikų.
Vilnius
Marijampolė
+18
Alytus
Vardai Irenėjus, Gaudrė, Šarūnas, Tulgedas.
birželio 28-ąją
Rytas
+16
+21
+18
1812 m. Napoleono ka riuomenė užėmė Vilnių. Nap oleonas dev yn iol i kai dienų apsistojo Vil niaus generalg ub erna toriaus (dabar preziden tūros) rūmuose. 1820 m. įrodyta, kad po midorų vaisiai nėra nuo dingi. 1932 m. mirė XIX–XX a. liet uv ių rom ant izm o poetas Mairon is. Tikro ji pavardė – Jonas Ma čiulis. 1859 m. Njukastle, Ang
lijoje, įvyko pirmoji pa saulyje šunų paroda. 1902 m. JAV iš Prancū zijos kompanijos už 40 mln. JAV dolerių įsig ijo teisę kasti Panamos ka nalą. 1919 m. Vok iet ijai ir są jung in ink ams pas ira šius Versalio sutartį, bai gėsi Pirmasis pasaulinis karas. 1976 m. po 102 metų britų adm in istrav imo Ind ijos vandenyno Seišelių salos tapo nepriklausomos.
2008 m. mirė garsus Liet uvos dain in inkas, popul iar ios ios muz i kos atl ikėjas Alv ydas Lukoševičius-Obuolys.
Kruiziniai laivai susitiko Klaipėdoje
Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk. 100 147 Lt (1 priz.) 5 skaičiai 7 017 Lt (4 priz.) 4 skaičiai 191 Lt (202 priz.) 3 skaičiai 12 Lt (4178 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (5811 priz.) Džokeris - bil. nr. 070 207 424 (115 790 Lt) Prognozė: Aukso puode – 15 mln. Lt Didysis prizas – 2,5 mln. Lt Džokeris – 110 000 Lt Du: vakar Klaipėdoje vienu metu buvo prisišvartavę kruiziniai laivai „Is
land Sky“ ir „Europa“.
Kristina Lenkaitytė k.lenkaityte@kl.lt
Kruizinis laivas, prisišvartavęs Klaipėdos krantinėse – nekasdie nis reiškinys, o ką jau kalbėti apie du, tuo pat metu besisvečiuojan čius lainerius. Vakar klaipėdiečiai turėjo retą progą išvysti kaip Krui zinių laivų terminale švartavosi „Island Sky“ ir „Europa“. Nesuprastos: nugaras išsitatui
ravusios merginos ne visiems kelia pasigėrėjimą.
Gyvenimo logika Nor int laim ingai gyvent i su savo vy ru, reik ia jį visiškai suprast i ir trupu tį mylėt i. Nor int laim ing ai gyvent i su savo žmona, reik ia ją labai stipriai mylėti ir stengt is net nebandyti jos suprasti.
Linksmieji tirščiai Močiutė auklėja anūkėlę: – Žinai, anūkėle, gyvenime reikia turė ti vieną meilę. – O kas buvo tavo meilė? – Jūreiviai. Česka (397 719; man irgi ne vis vien, ką ma tau, o nusukti akių nemoku)
Bahamų vėliavas iškėlę laineriai prie mūsų krantų pasirodė 8 val. ryte. „Europa“ šiais metais čia atvy ko pirmą kartą. Daugiau nei 198 m kruizinis laivas į mūsų uostą at plaukė iš Rygos, o vakare pajudė jo Lenkijos krantų link. „Šiuo metu kruizu džiaugiasi 229 keleiviai, dar 13 turėtų prisi jungti kituose uostuose“, – pasa kojo laivą agentuojančios įmonės atstovas Nikita Smyskovas. Pasak jo, didžioji dalis turistų šiame lai ve yra vokiečiai, taip pat keli aust rai bei šveicarai. Savo kelionę „Europa“ pradėjo Travemiundėje (Vokietija), o pa skutiniu uostu pasirinktas Ham burgas (Vokietija).
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Šis laivas Klaipėdoje šiemet dar kartą pasirodys. Vakar greta „Europos“ švarta vosi ir perpus mažesnis, jūrų tu rizmo nykštuku pramintas laivas „Island Sky“. Jo ilgis siekia vos 90 m, o plukdyti gali iki 114 keleivių. Tai – vienas geriausių mažųjų lai vų pasaulyje. Klaipėdos jūrų uoste šis laineris apsilankė taip pat pirmą kartą. Atplaukęs iš Gdansko (Len kija), čia pabuvo vos 5 val. ir paju dėjo Latvijos krantų link. Klaipėdos turizmo ir kultūros in formacijos centro direktorės Ro menos Savickienės teigimu, pana šių laivų Klaipėdoje sulaukiama itin dažnai. Pasak jos, tokie mažyliai į Klaipėdą kursuoja kaip autobusai. Nors tokio dydžio laineryje vie tų skaičius galėtų būti ir dides nis, erdvė jame užpildyta kitaip: čia neįprastai dideli apartamentai, prabangiai įrengtos viešosios vie tos bei erdvus denis. Turistų nuomone, kelionė juo primena lengvą pasiplaukiojimą privačia jachta. Iš Kopenhagos (Danija) išvykęs „Island Sky“ savo 14 dienų kelio nę baigs Stokholme (Švedija).