2013 06 29 klaipeda

BIRŽELIO 29, 2013 Nr. 148 (19 751)

www.kl.lt

Kaina 1,60 Lt

Į ke­lio­nę vi­lio­ja ri­zi­ka

„Ši­lu­ma vė­la­vo, vė­la­vo ir stai­ga atė­jo.“ Me­teo­ro­lo­gas Lion­gi­nas Pakš­tys api­bū­di­no ge­gu­žę ir bir­že­lį už­fik­suo­tus šių mė­ne­sių tem­pe­ra­tū­rų re­kor­dus Klai­pė­do­je.

24p.

Mu­zie­jų lan­ky­to­jai – įno­rin­gi?

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Įsi­lin­ga­vus nau­jam tu­ris­ti­niam se­ zo­nui į vie­šu­mą vėl iš­ky­la uos­ta­ mies­čio mu­zie­jų dar­bo lai­ko te­ma.

Kai ku­rie pra­mo­gau­to­jai pa­gei­dau­ tų, kad va­sa­rą šios įstai­gos dirb­tų be poil­sio die­nų.

Iš­lei­džia iš ba­sei­nų vandenį

Iš­šū­kiai: Kos­ta Ri­ko­je A.Vai­no­rai su bend­ra­žy­giais te­ko ne juo­kais su­si­grum­ti su srau­nia upe.

Suk­re­čian­ti ži­nia apie lie­tu­vių al­pi­nis­to žū­tį Pa­kis­ta­ne tik dar kar­tą pa­tvir­ti­no, jog to­li­muo­se kraš­tuo­se ver­dan­čių ka­ri­nių aist­rų, ki­tų ka­tak­liz­mų at­gar­siai ne to­kie jau to­li­mi. Ta­čiau iš­šū­kių ne­si­bai­mi­nan­tiems ke­liau­to­jams pa­na­šūs įvy­kiai – ne prie­žas­tis iš sa­vo marš­ru­tų iš­brauk­ti ir ne pa­čius sau­giau­sius pa­sau­lio taš­kus.

Arū­no Vai­no­ros as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Bom­ba du­kart ne­kren­ta

Pik­tas li­ki­mo po­kštas, for­ce ma­jeu­ re si­tua­ci­ja, ne­lem­tas ap­lin­ky­bių su­ta­pi­mas, nuo ku­rio neapd­raus­tas nie­kas. Taip ne­se­niai nu­skam­bė­ju­sį ka­ri­nį iš­puo­lį Pa­kis­ta­ne įver­ti­no ži­ no­mas uos­ta­mies­čio nar­ dy­to­jas Arū­nas Vai­no­ra.

4

Vie­na mo­te­ris pik­ti­no­si, jog šven­ ti­nę Jo­ni­nių die­ną bu­vo už­da­ry­tos po­pu­lia­riau­sio ša­ly­je Lie­tu­vos jū­ rų mu­zie­jaus du­rys. Ta­čiau mu­ zie­ji­nin­kai at­re­mia, kad lan­ky­to­jų įgei­džiai taip pat tu­ri tu­rė­ti ri­bas.

Pa­sak Jū­rų mu­zie­jaus va­do­ vės Ol­gos Ža­lie­nės, kar­tą per sa­ vai­tę įstai­ga tu­ri ne­dirb­ti jau vien dėl tech­ni­nių prie­žas­čių. „Tai yra vie­nin­te­lė die­na, kai ga­li­me iš­leis­ti vandenį iš ba­sei­nų, juos iš­si­va­ly­ti ir pa­si­rū­pin­ti tin­ka­mo­mis gy­vū­nų gy­ ve­ni­mo są­ly­go­mis sa­vai­ tei“, – aiš­ki­no O.Ža­lie­nė.

2

Pa­sau­lio lie­tu­vius su­bū­rė Klai­pė­da Čes­lo­vas Ka­var­za c.kavarza@kl.lt

9-osios pa­sau­lio lie­tu­vių spor­to žai­dy­nės, vyks­tan­čios Klai­pė­do­je, da­ly­viams il­gam įsi­mins ne vien rung­ty­nėmis dau­gy­bės spor­to ša­ kų var­žy­bo­se. Juos dau­ge­lį me­tų ly­dės ne ma­žiau mie­li pri­si­mi­ni­ mai iš žai­dy­nių ati­da­ry­mo šven­tės, su­reng­tos Lie­tu­vos pa­jū­ry­je.

Į uos­ta­mies­tį va­kar at­vy­ko Lie­tu­ vos Pre­zi­den­tas Val­das Adam­kus,

pa­dė­da­vęs or­ga­ni­zuo­ti ne vie­ne­ rias išei­vių var­žy­bas, Lie­tu­vos kū­ no kul­tū­ros ir spor­to de­par­ta­men­to ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Kle­men­sas Rim­še­lis, ki­ti sve­čiai.

Ati­da­ry­mo sce­na­ri­ju­mi, ku­rį kū­ rė klai­pė­die­tė So­na­ta Ži­žie­nė, bu­ vo sie­kia­ma pri­si­min­ti 1933-ių­ jų S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no skry­dį per At­lan­tą ir 1938-ai­siais su­reng­tą 1-ąją Tau­ti­nę olim­pia­dą.

Mu­z i­k i­n ė šven­t ė pra­s i­d ė­j o imi­t uo­t u paukš­č io skry­džiu.

12

Sve­čias: į uos­ta­mies­tį at­vy­kęs V.Adam­kus su­ti­ko ne­ma­žai bend­ra­žy­gių, su ku­riais da­ly­vau­da­vo anks­tes­nė­

se žai­dy­nė­se.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

2

ŠEŠTADIENIS, BIRŽELIO 29, 2013

miestas

Mu­zie­jų lan­ky­to­jai – įno­rin­gi?

PRISTATO

METŲ JŪRININKO RINKIMUS Penktą kartą bus tituluotas Metų jūrininkas!

Gra­fi­kas: va­sa­rą Jū­rų mu­zie­jus pa­ko­re­guo­ja sa­vo dar­bo lai­ką pa­gal lan­ky­to­jų po­rei­kius.

Mielieji, kviečiame siūlyti savo darbais, projektais, žygiais žmonėms, miestui ir jūrai labiausiai nusipelniusių 2012-aisiais jūrininkų kandidatūras.

Titulo laimėtojas bus paskelbtas Kruizinių laivų terminale liepos 26-ąją.

Iki liepos 8 d. 12 val. siūlykite Metų jūrininko titulo vertus pretendentus.

Liepos 9 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus paskelbtas galutinis pretendentu sąrašas.

Liepos 9–22 d. balsuodami jūs rinksite labiausiai šio titulo vertą jūrininką.

Liepos 23–25 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus pristatyti 3 daugiausia balsų surinkę pretendentai.

SIŪLYKITE SAVO JŪRININKĄ!

Kandidatus galite siūlyti: „Klaipėdos“ redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras”; „Klaipėdos“ skyriuje, PC „Akropolis“, Taikos pr. 61; Didžiuosiuose prekybos; centruose; el. paštu jurininkas@kl.lt; portale www.KL.lt.

Projekto rėmėjas

Va­sa­rą mu­zie­jus ne­dir­ 1 ba pir­ma­die­niais. „Tu­ri­me vie­nin­te­lę lais­vą die­ną,

o dar­bo die­no­mis lau­kia­me lan­ ky­to­jų nuo pu­sės vie­nuo­lik­tos iki pu­sės sep­ty­nių va­ka­ro. Ku­ris mu­ zie­jus Klai­pė­do­je taip dir­ba?“ – re­ to­riš­kai klau­sė pa­šne­ko­vė.

Tai­ko­si prie lai­vų

Uos­ta­mies­čio Tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­for­ma­ci­jos cent­ro (TKIC) di­rek­to­ rė Ro­me­na Sa­vic­kie­nė ne­nei­gė, jog lan­ky­to­jams bū­tų pa­to­gu, kad se­zo­ no me­tu mu­zie­jai pa­pil­do­mai dirb­ tų sek­ma­die­niais. Įp­ras­tai įstai­gos lan­ky­to­jų ne­prii­ma sek­ma­die­niais ir pir­ma­die­niais. Be Jū­rų mu­zie­jaus, išim­tis – tik pir­ma­die­niais ne­dir­ban­ tis Laik­ro­džių mu­zie­jus. „Ka­dan­gi Klai­pė­do­je nė­ra itin gau­su lan­ky­ti­nų ob­jek­tų, aiš­ku, la­bai džiaug­tu­mė­mės, jei mu­zie­ jai dirb­tų sep­ty­nias die­nas per sa­ vai­tę, bet tai neį­ma­no­ma. Įs­tai­gos žmo­nėms tu­ri duo­ti lais­va­die­nių, nes tai reg­la­men­tuo­ja Dar­bo įsta­ ty­mas“, – kal­bė­jo R.Sa­vic­kie­nė.

Ta­čiau, anot pa­šne­ko­vės, ne vie­ ni me­tai dis­ku­si­jų ta pa­čia te­ma vis

dėl­to da­vė vai­sių. „Da­bar ir Pi­lies, ir Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­jai ko­re­guo­ja sa­vo dar­bo gra­fi­ką, ban­do pri­si­tai­ky­ti prie at­plau­kian­čių krui­zi­

Jo­nas Ge­nys:

Vie­nas da­ly­kas yra bend­ras vi­sai Eu­ro­ pai – pir­ma­die­niais ne­dir­ba ab­so­liu­čiai vi­si mu­zie­jai.

nių lai­vų. Tai dar nė­ra pa­ts pui­kiau­ sias re­zul­ta­tas, bet šie me­tai yra tie, kai jau ran­da­me bend­rą kal­bą“, – tei­ gė TKIC va­do­vė.

Na, o Jū­rų mu­zie­jaus dar­bo gra­fi­ kui, pa­šne­ko­vės tei­gi­mu, lan­ky­to­jai tu­rė­tų reikš­ti ma­žiau­siai prie­kaiš­tų – esą įstai­ga dir­ba la­bai lanks­čiai.

Viš­čiu­kus skai­čiuos ru­de­nį

Pa­sak Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­jaus di­rek­to­riaus Jo­no Ge­nio,

Al­fon­so Ma­žū­no nuo­tr.

šie­met įstai­gos fi­lia­lai sa­vo dar­bą ban­do re­gu­liuo­tis pa­gal tai, ko pa­ gei­dau­ja tu­riz­mo fir­mos. Mu­zie­jus vei­kia to­mis die­no­mis, kai at­plau­ kia krui­zi­niai lai­vai, ne­prik­lau­so­ mai nuo to, ar tai yra sek­ma­die­nis, ar pir­ma­die­nis. „Be­je, dar sto­vi­me ir prie lai­vo, tei­kia­me tu­ris­tams in­for­ma­ci­nius lanks­ti­nu­kus, – pri­dū­rė J.Ge­nys. – Ži­no­ma, iš­ky­la šiek tiek pro­ble­mų – žmo­nės tu­ri dirb­ti ne dar­bo lai­ku, ir tas die­nas pri­dė­si­me prie ato­sto­gų.

Ta­čiau jei re­zul­ta­tai bus džiu­gi­nan­ tys, ki­tais me­tais rei­kės įves­ti to­kią sis­te­mą. To­dėl da­bar la­bai at­sa­kin­gai vis­ką re­gist­ruo­ja­me – kiek vis dėl­ to žmo­nių iš krui­zi­nių lai­vų pas mus ap­si­lan­kė. Ru­de­nį ga­lė­si­me pa­sa­ky­ti, kiek šis po­rei­kis yra rea­lus.“ Anot pa­šne­ko­vo, kal­bė­ti apie pa­ pil­do­mą dar­bo die­ną sek­ma­die­niais tu­ris­ti­nio se­zo­no me­tu taip pat bū­ tų ga­li­ma tik ta­da, jei toks po­rei­kis pa­si­tei­sin­tų. „Yra įvai­rių mo­de­lių, ta­čiau vie­ nas da­ly­kas yra bend­ras vi­sai Eu­ ro­pai – pir­ma­die­niais ne­dir­ba ab­ so­liu­čiai vi­si mu­zie­jai“, – tei­gė J.Ge­nys.

Se­na­mies­tis vilios šach­ma­tais Kris­ti­na Len­kai­ty­tė k.lenkaitytė@kl.lt

Klai­pė­dos se­na­mies­čio erd­ves ban­ do­ma iš­nau­do­ti iš­ra­din­gai ir nau­ din­gai. Kur­pių skve­re­ly­je penk­ta­ die­nį pa­sta­ty­tos me­di­nės šach­ma­tų fi­gū­ros, ti­ki­ma­si, pri­vi­lios dau­giau žmo­nių ir įkvėps mer­din­čiam se­ na­mies­čiui gy­vy­bės.

Tarp Mė­si­nin­kų ir Kur­pių gat­vių esan­čiai iš gra­ni­to plokš­čių su­dė­ lio­tai mo­zai­kai pa­ga­liau grą­žin­ta tik­ro­ji pa­skir­tis. Ji ta­po šach­ma­tų len­ta po at­vi­ru dan­gu­mi.

Idė­ja šiai aikš­tei su­teik­ti bū­tent to­kią pa­skir­tį ki­lo mies­to ta­ry­bos na­riui Aud­riui Vaiš­vi­lai, ku­ris jau anks­čiau į šią vie­tą bu­vo at­ve­žęs me­di­nes šach­ma­tų fi­gū­rė­les, ta­ čiau bu­vo nu­spręs­ta, jog rei­kia tvir­tes­nių.

1 600 li­tų kai­na­vęs šach­ma­tų komp­lek­tas, skir­tas vi­siems no­ rin­tiems pa­žais­ti, va­kar jau su­lau­ kė dė­me­sio.

Vie­ta: Klai­pė­dos se­na­mies­ty­je šach­ma­tais bus ga­li­ma žais­ti nuo ry­to

iki va­ka­ro.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

3

ŠEŠTADIENIS, BIRŽELIO 29, 2013

miestas Al­gos – vo­ke­liuo­se

Pa­puo­šė pa­mink­lą

Uni­ka­lus dip­lo­mas

Klai­pė­dos pa­rei­gū­nai iš­siaiš­ki­no, kad kro­vos dar­bais ir mui­ti­nės tar­pi­nin­ka­vi­mu be­si­ver­čian­čios uos­ta­mies­čio bend­ro­vės di­rek­ to­rius įta­ria­mas neo­fi­cia­liai kro­ vė­jams su­mo­kė­jęs dau­giau nei 340 tūkst. li­tų at­ly­gi­ni­mo. Nus­ta­ ty­ta, jog kro­vi­kų at­ly­gi­ni­mas vo­ ke­liuo­se siek­da­vo nuo 1 tūkst. li­ tų iki 7 tūkst. li­tų per mė­ne­sį.

Klai­pė­dos aukš­to­sios jū­rei­vys­ tės mo­kyk­los ab­sol­ven­tai sim­ bo­liš­kai jū­ri­niu giui­su (spe­cia­lia vė­lia­va) pa­puo­šė Žve­jo pa­mink­ lą. Va­kar prie jo su­si­rin­kę bū­si­ mie­ji jū­ri­nin­kai taip pa­ger­bė sa­ vo tė­vų ir se­ne­lių in­dė­lį į Klai­pė­ dos au­gi­mą. Pa­puoš­ti Žve­jo pa­ mink­lą – se­na, ta­čiau ku­rį lai­ką bu­vu­si pri­mirš­ta tra­di­ci­ja.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tui skai­ čiuo­jant 22 veik­los me­tus, įteik­ tas 30-tūks­tan­ta­sis dip­lo­mas.

Va­kar jis bu­vo įteik­tas mu­zi­ kos pe­da­go­gi­kos ba­ka­lau­ro stu­ di­jų ab­sol­ven­tei Do­na­tai Ru­dy­ tei (nuo­tr.). „At­ro­do, lyg lai­mė­ jau lo­te­ri­jo­je“, – džiau­gė­si ab­ sol­ven­tė. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tą šie­met bai­gė 1 520 ab­sol­ven­tų.

Pre­ky­bos komp­lek­se – pa­žei­di­mai Vin­gio gat­vė­je esan­ tį pre­ky­vie­čių ir par­ duo­tu­vių komp­lek­ są penk­ta­die­nį krė­ tė tik­rin­to­jai. To­ kių veiks­mų im­ta­ si po skun­do uos­ta­ mies­čio sa­vi­val­dy­ bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rei.

Prie­žas­tis: Vin­gio gat­vė­je esan­čia­me pre­ky­bos pa­sa­že ant­rą kar­tą pa­tik­ri­ni­mas su­reng­tas po skun­do.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus spe­cia­ lis­tai kar­tu su po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nais Vin­gio gat­vė­je esan­tį pa­sa­žą tik­ri­no penk­ta­die­nį po pie­tų. Bu­vo ste­bi­ma, ar lau­ke pre­kiau­jan­tys as­ me­nys tu­ri lei­di­mus, tin­ka­mai pri­ žiū­ri­mi pa­sta­tų fa­sa­dai, pa­gal tai­ syk­lės sta­to­mi au­to­mo­bi­liai. „Prieš ku­rį lai­ką tik­ri­no­me, ko­kia si­tua­ci­ja ši­ta­me komp­lek­se yra dėl rek­la­mos vie­šo­se vie­to­se. Pa­žei­di­mų už­fik­suo­ta daug. Nus­ta­ty­ta 40 ne­le­ ga­lių rek­la­mų“, – pa­sa­ko­jo Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ja Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė.

Pa­sak jos, po šio pa­tik­ri­ni­mo Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­na­ vi­čiū­tė su­lau­kė skun­do, kad Vin­ gio gat­vė­je esan­čia­me pre­ky­bos komp­lek­se ne­tvar­kin­ga ne tik rek­ la­ma. Bu­vo pa­ves­ta su­reng­ti dar vie­ną pa­tik­ri­ni­mą.

Po pa­tik­ri­ni­mo Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­ riaus Kont­ro­lės ir pre­ven­ci­jos po­ sky­r io vy­r iau­s io­j i spe­c ia­l is­t ė Ra­su­tė Pau­li­kie­nė tvir­ti­no, kad re­ zul­ta­tai nė­ra blo­gi. „Ma­nė­me, jog už­fik­suo­si­me dau­giau pa­žei­di­mų, ta­čiau vis­kas yra pa­kan­ka­mai tvar­kin­ga“, – tvir­ ti­no R.Pau­li­kie­nė.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Nuo­bau­dos gre­sia ir pa­sta­tų sa­vi­nin­ kams, ad­mi­nist­ra­ to­riams ar nau­do­to­ jams už fa­sa­dų ne­ prie­žiū­rą.

Pa­sak jos, pa­tik­ri­ni­mo me­tu trys lau­ke dar­žo­vė­mis ir vai­siais pre­ kiau­jan­tys as­me­nys su sa­vi­mi ne­ tu­rė­jo lei­di­mų.

Jiems teks atei­ti į Vie­šo­sios tvar­ kos sky­rių ir pri­sta­ty­ti šiuos do­ku­ men­tus.

„Jei pre­kei­viai pa­teiks lei­di­mus, bau­dų jiems ne­skir­si­me“, – aiš­ki­ no vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė.

Nuo­bau­dos gre­sia ir pa­sta­tų sa­ vi­nin­kams, ad­mi­nist­ra­to­riams ar nau­do­to­jams už fa­sa­dų ne­prie­žiū­ rą. Ant jų ras­ta ne­ma­žai gra­fi­čių. „Pie­ši­nius už­fik­sa­vo­me. Da­bar aiš­kin­si­mės, kam ku­ris pa­sta­tas pri­klau­so. Kvie­si­mės ir su­ra­šy­si­me pro­to­ko­lus“, – tvir­ti­no Kont­ro­lės ir pre­ven­ci­jos po­sky­rio vy­riau­sia­ sis spe­cia­lis­tas Re­mi­gi­jus Buo­žius.

Vin­gio pre­ky­bos komp­lek­so priei­go­se tik­rin­to­jai už­fik­sa­vo ir tris ne­leis­ti­no­se vie­to­se pa­sta­ty­ tas ma­ši­nas. Jų sa­vi­nin­kams taip pat gre­sia bau­dos.

Sporto žaidynės ap­ri­bo­s eis­mą centre Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Šeš­ta­die­nį mies­to vie­ša­sis trans­ por­t as va­žiuos pa­ko­re­guo­t ais marš­ru­tais – dėl ren­gi­nio, skir­to IX pa­sau­lio lie­tu­vių spor­to žai­dy­ nėms, autobusams teks ap­lenk­ti Til­tų gat­vę.

Šven­tė „Spor­tuok links­mai!“ At­gi­ mi­mo aikš­tė­je šeš­ta­die­nį pra­si­dės 10 val. ir tę­sis iki 15 val. Jos me­tu šėls ro­kas ir ro­ken­ro­las. Atė­ju­sie­

ji ga­lės pa­žiū­rė­ti zum­bos, li­ni­ji­nių šo­kių, sal­sos, gim­nas­tų pa­si­ro­dy­ mus, da­ly­vau­ti šiau­rie­tiš­ko ėji­mo tre­ni­ruo­tė­se ar ma­si­nė­se mankš­ to­se, ne­mo­ka­mai pa­si­tik­rin­ti svei­ ka­tą.

Pab­rė­žia­ma, kad šven­tės me­tu pra­mo­gų ras vi­sų am­žiaus gru­pių žmo­nės.

Dėl ren­gi­nio nuo 9 iki 16 val. bus ri­bo­ja­mas eis­mas. Trans­por­to ju­ dė­ji­mas bus drau­džia­mas Da­nės gat­vė­je nuo J.Ka­ro­so iki Man­to gat­ vės ir Man­to gat­vė­je nuo Bir­žos til­

to iki Man­to, Lie­pų ir Nau­jo­jo So­do gat­vių san­kry­žos. Dėl šių ap­ri­bo­ji­ mų kei­sis dau­gu­mos mies­to au­to­ bu­sų marš­ru­tai.

Dau­gu­mos marš­ru­tų au­to­bu­sai Til­tų gat­vę ap­lenks, va­žiuo­da­mi Nau­jo­jo So­do ir Pi­lies gat­vė­mis.

10-ojo marš­ru­to au­to­bu­sas va­ žiuos Ban­gų ir Mo­kyk­los gat­vė­ mis. Sut­rum­pin­ta ir 11-ojo marš­ ru­to au­to­bu­so tra­sa.

Jis stos ne Lie­tu­vi­nin­kų aikš­tė­je, o prie Se­no­jo tur­gaus, kaip šal­to­jo se­zo­no me­tu.

Kei­sis ir 26-ojo marš­ru­to tra­sa.

Jo pra­di­nė ir ga­lu­ti­nė sto­te­lė bus „Me­nų fa­kul­te­to“. Šeš­ta­die­nį dėl Ant­ro­sios Meln­ ra­gės pa­plū­di­my­je vyk­sian­čios IX pa­sau­lio lie­tu­vių spor­to žai­dy­nių da­ly­vių va­ka­ro­nės il­giau va­žiuos 4-ojo marš­ru­to au­to­bu­sas. Pas­ ku­ti­nis jo rei­sas iš „Gi­ru­lių“ sto­te­ lės – 23.43 val.

Nu­ma­to­ma, kad vyks­tant spor­ to žai­dy­nių ren­gi­niams ga­li­mi au­ to­bu­sų nu­kry­pi­mai nuo tvar­ka­ raš­čių.

Dienos telegrafas San­tuo­kos. Šian­d ien Klai­pė­dos sa­v i­ val­dy­b ės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­ gist­ra­ci­jos sky­r iu­je tuok­sis 24 po­ros. Žie­dus su­m ai­nys Ju­l i­j a Vais ir Ro­ mas Ba­jo­r i­n as, Eri­k a Stan­ke­v i­č ie­nė ir Ai­va­ras Jan­kaus­kas, Ri­t a Mei­ž y­tė ir Ge­d i­m i­nas Ma­ž u­t is, Je­ka­te­r i­na Vi­ no­k u­ro­v a ir Vid­m an­t as Dau­g in­t is, Ind­rė Al­š aus­kai­tė ir Sta­n is­lo­vas Bur­ ba, Na­ta­lya Pas­t ush­ko­va ir And­rej Ja­ kov­lev, Gied­rė Jok­š ai­tė ir Ai­va­ras Ka­ zi­m ie­ras, Je­le­n a Ko­m a­ro­va ir And­ rej Ste­p a­nov, Bi­r u­tė Jo­nai­t y­tė ir Ed­ ga­ras Za­la­gė­nas, Ol­ga Ur­mo­n ie­nė ir Alek­s andr ir Koz­lov, Vik­to­r i­ja Jū­ra­tė Paps­tai­ty­tė ir Jus­t i­nas Juo­d žen­t is, Iri­ na Eš­m its ir Ser­gej Bra­g in, Iri­na Kar­ pen­ko ir Mar­t y­nas Pau­laus­kas, Li­na Nor­k u­tė ir Ros­val­das Ja­nu­š ai­t is, Je­ ka­te­r i­na Pi­sa­re­va ir Ar­tur Pu­lei­k is, Li­ na Er­m i­n ie­nė ir Aud­r ius Jurk­š as, Je­ se­n i­ja Sa­moi­lo­va ir Kons­t an­t in Sio­ min, Lau­ra Uman­t ai­tė ir Rim­v y­d as Pu­ž as, Kris­t i­na Ged­v i­lai­tė ir Min­dau­ gas Ur­ni­k is, Sol­vi­ta Re­l iū­gai­tė ir Egi­di­ jus Di­ma, Ire­na An­ta­naus­kai­tė ir Arū­ nas Tu­ma, Ag­nė Bag­do­nai­tė ir Mi­ka Ant­t i Ali­ta­lo,Vio­le­ta Ma­t ie­nė ir Alf­re­ das Bar­daus­k as, Si­g i­t a Būd­v y­t y­tė ir Ar­t ū­ras Ged­v i­las.

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­ta 10 klai­pė­ die­čių mir­čių. Mi­rė Po­l i­karp Po­pov (g.

1930 m.), Liud­m i­la Anoš­k i­na (g. 1938 m.), Kle­men­t i­na Ra­kaus­k ie­nė (g. 1939 m.), Vy­tas Ze­mec­kas (g. 1949 m.), Ade­ lė Tal­bie­nė (g. 1945 m.), Sta­sė Po­cie­nė (g. 1945 m.), Va­si­l ij Su­choj (g. 1954 m.), Ire­na No­rei­kai­tė (g. 1956 m.), Svet­la­na Tran­da­f il (g. 1962 m.), An­že­l i­k a Liu­ liuš­k i­na (g. 1970 m.).

Lė­b ar­t ų ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Ri­čar­das Ras­to­n is, Ade­lė Tau­v ie­ nė, Jur­g is Ma­l i­š aus­kas, An­že­l i­ka Liu­ liuš­k i­n a, Alek­s andr Pe­re­g u­dov, Va­ si­l ij Su­choj, Ge­na­d ij Ser­g u­tov, Pet­ras Šal­n is, Ire­na No­rei­kai­tė.

Jo­n iš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Ire­na Braz­dei­k ie­nė.

Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 9 mo­te­r ys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 6 ber­n iu­kai.

4

šeštadienis, birželio 29, 2013

miestas

Į ke­lio­nę vi­lio­ja ri­zi­ka 1

Paš­ne­ko­vas nea­be­jo­ja, jog di­džio­ji da­lis tau­tie­ čių jaut­riai rea­guo­ja į sve­čias ša­lis kre­čian­čius te­ro­ris­ti­nius iš­puo­lius, ka­ri­nius ne­ra­mu­mus. „Ta­čiau to­kiems žmo­nėms kaip mes ar tiems pa­tiems al­pi­nis­tams, ku­rie tik­rai ke­liau­ja nu­kryp­da­mi to­li nuo tu­ris­ti­nių marš­ru­tų ir sa­ vo no­ru ne­re­tai at­si­du­ria už sau­ gios ri­bos, pa­na­šūs įvy­kiai ne­la­bai ką le­mia. Va­do­vau­ja­mės to­kiu po­ sa­kiu, kad bom­ba į tą pa­čią duo­bę du kar­tus ne­kren­ta. Jei jau kaž­kur kaž­kas įvy­ko, gal­būt grei­tai tai ne­ pa­si­kar­tos. Aiš­ku, vis­ko ga­li bū­ti. Ir pa­čio­je Lie­tu­vo­je. Te­ro­ris­ti­nis ak­ tas įma­no­mas bet kur ir bet ka­da“, – įsi­ti­ki­nęs A.Vai­no­ra.

Ve­da­mas sa­vo po­mė­gio klai­pė­ die­tis su bend­ra­žy­giais yra iš­mai­ šęs dau­ge­lį pa­sau­lio ša­lių ir ne tik to­kias, ku­rio­se sve­tim­ša­liai ga­ li jaus­tis ra­miai bei sau­giai. Ta­čiau vy­ras pri­si­pa­ži­no, jog į ka­ri­nių įvy­ kių epi­cent­rą jam pa­tek­ti ne­te­ko.

No­ri­si „tep­ti sli­des“

„Ži­no­ma, kar­tais sun­ku at­skir­ti, kas yra tie ka­ri­niai įvy­kiai. Mes ne­ sa­me pra­tę ma­ty­ti gink­luo­tų ci­vi­ lių žmo­nių. O bū­nant Gva­te­ma­lo­je, va­ži­nė­jant pa­lei sie­ną su Ko­lum­bi­ ja, ne kar­tą te­ko ma­ty­ti ci­vi­lius jau­ nuo­lius su au­to­ma­tais. Jau vien tai ke­lia įtam­pą. O jiems tai nor­ma“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vas.

Pa­na­šių vaiz­dų nar­dy­to­jui pri­ me­na ir vieš­na­gė Su­da­ne. „Tie­sio­gi­nės grės­mės ne­su pa­ty­ ręs – lie­tu­viai pa­gal su­dė­ji­mą esa­ me ne­men­ki vy­rai, ga­li­me už sa­ ve ir pa­sto­vė­ti. Ta­čiau yra to­kių ne­jau­kių ša­lių kaip Be­li­zas, kur iš kar­to ma­ty­ti, kad čia di­de­lis nu­ si­kals­ta­mu­mas. Juo­dao­džių mi­nia se­ka ta­ve aki­mis ir at­si­dū­ręs tarp jų jau­ti, kad vi­sa­da esi tai­ki­ny­je. Gro­ tuo­ti lan­gai, tvo­ros su spyg­liuo­to­ mis vie­lo­mis, ant kiek­vie­no kam­po sto­vin­tys po­li­ci­nin­kai aiš­kiai sa­ko, kad si­tua­ci­ja nė­ra sau­gi. Ir iš ten la­

Kad­ras: įspū­din­gas lau­ki­nės gam­tos vaiz­das – ke­lio­nės po Even­ki­ją (Kras­no­jars­ko sri­tis) me­tu Ž.Va­si­liaus­kas įam­ži­no Char­pi­čio eže­rą.

bai grei­tai no­ri­si „tep­ti sli­des“, kuo grei­čiau iš­plauk­ti į jū­rą. Su So­ma­ lio ir ap­skri­tai jo­kiais pi­ra­tais su­si­ dur­ti ne­te­ko, to­dėl jū­ro­je jau­čia­mės pa­kan­ka­mai sau­giai“, – šyp­so­jo­si klai­pė­die­tis.

Žil­vi­no Va­si­liaus­ko ar­chy­vo nuo­tr.

tuo­ti, esą čia ne­tei­sin­gai su­tar­ ta, per ma­žai su­mo­kė­ta. Juo­kin­ giau­sia tai, kad jų su­sto­jo koks 12 vy­rų, o mums pa­vy­ko iš­si­pirk­ti 50-ia do­le­rių. De­ry­bos tru­ko la­ bai il­gai, ma­tyt, jiems tie­siog at­ si­bo­do“, – juo­kė­si vy­ras.

Iš­pir­ka – 50 do­le­rių

Paš­ne­ko­vas ne itin ma­lo­niai pri­si­ me­na ir vie­ną nau­jau­sių įvy­kių šį pa­va­sa­rį Mek­si­ko­je. Tuo­kart vė­ lai oro uos­tą pa­sie­ku­si ke­liau­to­jų gru­pė iki rei­kia­mos vie­tos dar tu­ rė­jo nu­si­gau­ti 400 km. „Pra­dė­jo­me ieš­ko­ti trans­por­to.

Ir tik vė­liau su­pra­to­me, kad oro uos­to agen­tū­ra mus „per­par­da­ vė“ kaž­ko­kiems ve­žė­jams. Vos tik nu­va­žia­vo­me ko­kius 10 km, ke­lios ma­ši­nos už­spau­dė mū­sų au­to­bu­są de­ga­li­nė­je ir ėmė re­ke­

Kris­ti­na Nor­ku­tė:

Kai žmo­nės ka­riau­ ja, apie tu­ris­tus nie­ kas ne­gal­vo­ja ir jų sau­gu­mu nie­kas ne­si­rū­pi­na.

A.Vai­no­ra ne­nei­gė, jog to­kie da­ ly­kai pa­lie­ka ne­ma­lo­nų, slo­gų įspū­dį, ta­čiau, jo, pa­ties žo­džiais, su pa­na­šiu gru­biu ban­di­tiz­mu yra te­kę su­si­dur­ti ne kar­tą ir ne tik to­ li­mo­se, eg­zo­tiš­ko­se ša­ly­se. „Kai apie 1992 me­tus va­ži­nė­da­ vo­me į Tur­ki­ją par­si­vež­ti pre­kių, Ru­mu­ni­jo­je au­to­bu­są bu­vo su­stab­ dę gink­luo­ti žmo­nės, ku­rie pa­siė­ mė duok­lę ir daik­tais, ir pi­ni­gais.

Po­li­ci­ja ne­si­ki­ša, vi­si vis­ko bi­jo.

Daug me­tų va­ži­nė­jau ir į Vo­kie­ti­ją, „va­ri­nė­da­vo­me“ au­to­mo­bi­lius. Tad te­ko ma­ty­ti, kaip Len­ki­jo­je ban­di­tų bū­da­vo ati­ma­mos ma­ši­nos, žmo­ nės su­mu­ša­mi, pri­ri­ša­mi miš­kuo­ se prie me­džių“, – pri­si­mi­nė pa­ šne­ko­vas. Ša­lis – tik pa­sek­mė

Klai­pė­die­tis ma­no, jog ir šian­dien šio­se ša­ly­se ke­liau­to­jai ne­ga­li bū­ti ap­draus­ti nuo pa­na­šių pa­tir­čių. „Ban­di­tų ir nu­si­kal­tė­lių bu­vo ir vi­kin­gų lai­kais, tie­siog rei­kia mo­ kė­ti bū­ti sau­giam, be­pras­mė ri­zi­ ka ne­rei­ka­lin­ga“, – nuo­sta­tos lai­ ko­si A.Vai­no­ra.

Anot pa­šne­ko­vo, ir rink­da­mie­ si marš­ru­tus sa­vo ke­lio­nėms, nar­ dy­to­jai į pa­tį ka­ro įkarš­tį ne­len­da, ta­čiau mi­tin­gai, su­ki­li­mai ar riau­ šės di­de­lės reikš­mės jų pa­si­rin­ki­ mui ne­tu­ri.

„Svar­biau­sias mū­sų tiks­las – nar­dy­mas, ir vi­sai ne­svar­bu, ar teks ke­liau­ti į eg­zo­tiš­ką, ar ne eg­zo­tiš­ką ša­lį. Pa­ti ša­lis yra pa­sek­mė, ku­rios neį­ma­no­ma iš­veng­ti. Aš ap­skri­tai mie­lai į ko­kį Su­da­ną bū­čiau ne­va­ žia­vę, nes iš prin­ci­po jis ma­nęs ne­ do­mi­na. Tie­siog nė­ra ki­tų ga­li­my­ bių, jei no­ri pa­tek­ti nar­dy­ti į tam tik­rą vie­tą. Ži­no­ma, at­vy­kę į už­sie­ nį, ne­sė­di­me vien už­si­da­rę vieš­bu­ ty­je, daug ke­liau­ja­me, pa­ma­to­me“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vas. „Bend­rau­ja“ ir su vil­kais

Praei­ty­je – vers­li­nin­kas, vie­no uos­ ta­mies­čio vieš­bu­čio bend­ra­tur­tis, o da­bar lais­vu fo­tog­ra­fu sa­ve va­ di­nan­tis Žil­vi­nas Va­si­liaus­kas juo­ kau­ja, kad ge­riau gy­ven­ti įdo­miai ne­gu il­gai.

Vis dėl­to sa­vo il­goms, ekst­re­ma­ lioms ke­lio­nėms į Si­bi­rą vy­ras ren­ gia­si ne mė­ne­sį ir ne du. „Yra to­kia Ru­si­jos da­lis – Even­ki­ ja, ku­ri kaip 12 lie­tu­vų, bet tu­ri vos 17 tūkst. gy­ven­to­jų. Įsi­vaiz­duo­ki­ te, tai bū­tų koks vie­nas Klai­pė­dos kvar­ta­las. Ga­li ke­liau­ti tūks­tan­ tį ar pu­sant­ro tūks­tan­čio ki­lo­met­ rų, kur nė­ra žen­gu­si žmo­gaus ko­ja ar gal­būt kas nors praė­jo prieš 20 me­tų. Tai lau­ki­nis kraš­tas, ku­ria­ me yra kal­nų, pel­kių, upių. Mė­ne­ sį ar pu­sant­ro ke­liau­ji ir tu­ri spė­ti baig­ti lai­ku, kol tai lei­džia gam­ti­ nės są­ly­gos, nes pa­skui ne­tu­rė­si mais­to, tam tin­ka­mų rū­bų. Val­gai tai, ką su­si­žve­jo­ji ar ko pri­si­ren­ ki. Ir tik pa­ts ga­li už sa­ve at­sa­ky­ ti. Ži­nai, kad ne­ga­li su­si­rgti ir bū­ ti­nai tu­ri nuei­ti vie­no­kį ar ki­to­kį at­stu­mą“, – pa­sa­ko­jo ke­liau­to­jas, at­šiau­ria­me kraš­te ne kar­tą pa­ty­ ręs ir akis­ta­tą su vil­kais.

Pa­sak pa­šne­ko­vo, skir­tin­gai nuo ko­pi­mo į kal­nus, tai yra il­gai be­si­ tę­sian­tis iš­tver­mės iš­ban­dy­mas, po ku­rio žmo­gus „su­si­drau­gau­ja su sa­vi­mi“.

Tas pa­ts, kas pa­val­gy­ti

„Ar tai ekst­re­ma­lu? Ne­ly­gu, kaip ver­tin­si. Šok­ti pa­ra­šiu­tu – ekst­ re­ma­lu. Bet kas tai da­rė tūks­tan­tį

kar­tų, tam tai yra tas pa­ts, kas pa­ val­gy­ti. Nuei­ti ar nu­plauk­ti tūks­ tan­tį ki­lo­met­rų tur­būt dau­ge­liui lie­tu­vių bū­tų ekst­re­ma­lu“, – svars­ tė jau ne kar­tą į šį re­gio­ną žy­gį su­ ren­gęs Ž.Va­si­liaus­kas.

Paš­ne­ko­vas pri­si­pa­ži­no, jog tiems, ku­riems ne­sup­ran­ta­mas toks jo po­mė­gis, aist­ra, sten­gia­si nie­ko ir neaiš­kin­ti. „Ta­da ge­riau­sias bū­das – nie­ko neaiš­kin­ti, iš­veng­ti po­kal­bio“, – šyp­so­jo­si ke­liau­to­jas.

Nors tei­gė ga­lįs tik ap­gai­les­tau­ ti dėl tau­tie­čio žū­ties, vy­ras taip pat pri­si­pa­ži­no, jog ži­nios apie to­ kius įvy­kius jo pla­nų, tiks­lų ne­pa­ keis­tų. „Tai tie­siog skir­tin­gų pa­sau­lių su­si­kir­ti­mas, žmo­gus at­si­dū­rė ne­ tei­sin­go­je vie­to­je ne­tei­sin­gu lai­ku“, – svars­tė pa­šne­ko­vas, ku­rio ke­lio­ nių marš­ru­tuo­se jau bu­vo ir to­kios „ne­ra­mios“ ša­lys kaip Ira­nas, Ve­ ne­sue­la.

Ban­dy­tų at­kal­bė­ti

Vie­nos ša­lies agen­tū­ros, siū­lan­čios ke­lio­nes „su idė­ja“, par­da­vi­mų va­ do­vė Kris­ti­na Nor­ku­tė pri­pa­ži­no, kad tau­tie­čiai ne­la­bai ža­vi­si iš­vy­ ko­mis į ma­žai pa­žįs­ta­mas ar „karš­ tas“ ša­lis.

Esą eks­pe­ri­men­tų ir ri­zi­kos gei­ džia daž­niau­siai jau­nes­ni žmo­ nės, o ir to­kių kon­tin­gen­tas la­ bai men­kas. „Jei kas pra­šy­tų or­ga­ni­zuo­ ti ke­lio­nę į Pa­kis­ta­ną? Ban­dy­ čiau at­kal­bė­ti vyk­ti į to­kią ša­lį.

Kai žmo­nės ka­riau­ja, apie tu­ris­ tus nie­kas ne­gal­vo­ja ir jų sau­gu­ mu nie­kas ne­si­rū­pi­na“, – pri­pa­ ži­no pa­šne­ko­vė.

Su Ru­si­jos ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­ riais bend­ra­dar­biau­jan­ti agen­tū­ra lie­tu­viams siū­lo iš­ban­dy­ti eg­zo­ tiš­kus tu­rus į šią ša­lį. „Tai tie­siog ki­to­kia ke­lio­nė į mums ma­žai pa­žįs­ta­mus, ato­ kius kraš­tus. Ji pa­kan­ka­mai bran­ gi, klien­tų ne­tu­rė­jo­me daug, ta­čiau jie šio­je ša­ly­je tik­rai ne­tu­rė­jo jo­kių ne­ma­lo­nių ne­ti­kė­tu­mų ar pro­ble­ mų“, – pri­dū­rė K.Nor­ku­tė.

5

šeštadienis, birželio 29, 2013

Šeštadienio interviu

Si­bi­ras R.Grei­čiui ta­po sa­vu Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

N

e­pap­ras­to li­ki­mo žmo­gus, sa­vo pa­ties iš­gy­ve­ni­mus bei su­tik­tų žmo­nių is­to­ri­ jas su­gul­dęs į ke­lių kny­gų pus­la­pius Ri­man­tas Grei­čius sva­jo­ ja apie su­grį­ži­mą į Klai­pė­dą. Nors uos­ta­mies­tis nė­ra jo gim­ti­nė, čia, kur gy­ve­na trys jo sū­nūs, jis jau­ čia­si ge­riau­siai.

„Už­ka­bi­no“ mo­ki­nio ra­ši­nė­lis

– Ne­se­niai Klai­pė­do­je pri­sta­ty­ ta jū­sų kny­ga „Tar­na­vo vai­ki­nai pa­sie­ny­je“. Kas jus pa­ska­ti­no ją ra­šy­ti ir ko­kia šios kny­gos at­si­ ra­di­mo is­to­ri­ja?

– 1966 me­tais dir­bau Ra­mu­čių mo­kyk­lo­je. Kar­tą mo­ki­niams da­ viau už­duo­tį pa­klau­si­nė­ti tė­vus ir se­ne­lius, ką įdo­maus pri­si­me­na iš praei­ties. Tarp dau­gy­bės blan­ kių ra­ši­nė­lių ra­dau vie­no ber­niu­ ko pa­sa­ko­ji­mą apie tai, kad už po­ ros ki­lo­met­rų nuo jų so­dy­bos bu­vo ta­ry­bi­nių pa­sie­nie­čių už­kar­da. Tė­ vai pa­sa­ko­jo, kaip pir­mą­ją ka­ ro die­ną pa­sie­nie­čiai ko­vė­si, kaip bu­vo pa­lai­do­ti 16 vy­rų. Man bu­ vo bai­siai įdo­mu. Nuo to pra­si­dė­ jo – dvi de­šim­tis me­tų po kruo­pe­ lę rin­kau me­džia­gą apie 105-osios pa­sie­nio rink­ti­nės ka­rius. Tai bu­ vo ne­leng­vas, bet kar­tu la­bai įdo­ mus dar­bas. Kar­tais laiš­ke ar­chy­ vo dar­buo­to­jams klaus­da­vau apie ka­rį, ku­rio ži­no­jau tik var­dą. Lauk­ da­vau at­sa­ky­mo, ieš­ko­da­vau gy­vo žmo­gaus, bet ne­re­tai gau­da­vau ži­ nią, kad jo ne­bė­ra. Tris kar­tus pa­ si­se­kė su­reng­ti šios rink­ti­nės ve­te­ ra­nų su­si­ti­ki­mus. Ma­no ži­nio­mis, da­bar nė vie­no jų ne­bė­ra gy­vo.

– Tai ne vie­nin­te­lė jū­sų pa­ra­šy­ ta kny­ga.

– Pa­ra­šiau ke­lias kny­gas apie sa­vo pa­ties gy­ve­ni­mą. „Man ne­rei­kia li­ ki­mo ki­to“ yra gry­nai do­ku­men­ti­nė kny­ga. O „Sug­rį­ži­mai“, pa­sak vie­no skai­ty­to­jo, – do­ku­men­ti­nė me­džia­ ga, ap­rė­dy­ta gro­ži­niais rū­bais, nors iš­gal­vo­tų da­ly­kų jo­je nė­ra. Ap­ra­šiau dau­ge­lį da­ly­kų, ku­riuos man te­ko pa­tir­ti. Dar vie­nos kny­gos rank­raš­ tis te­be­gu­li ma­no stal­čiu­je. Ją pa­ ra­šiau su bu­vu­siu ta­ry­bi­niu pa­sie­ nie­čiu, ku­ris 1941 me­tų vi­są bir­že­lio 22-ąją ko­vė­si su vo­kie­čiais. Pas­kui trau­kė­si per Lie­tu­vą, jų bū­re­lis tir­ po, ne­tru­kus pa­te­ko į ne­lais­vę, vi­ są ka­rą ten pra­lei­do. Jis bu­vo kar­tu su Sta­li­no sū­nu­mi Ja­ko­vu Džiu­gaš­ vi­liu, ge­ne­ro­lu Dmit­ri­ju­mi Kar­by­še­ vu, grį­žo ir sa­viš­kių il­gą lai­ką bu­vo va­di­na­mas iš­da­vi­ku. Iš jo su­ži­no­jau la­bai daug įdo­mių da­ly­kų. Dėl kny­ gos lei­dy­bos jau bu­vo su­tar­ta, ta­ čiau pra­si­dė­jo M.Gor­ba­čio­vo lai­kai ir ka­ro te­ma ta­po ne­beak­tua­li.

Pa­va­di­no pro­tin­gu trem­ti­niu

– Be to, kad po­rą de­šim­čių me­tų mo­ky­to­ja­vo­te, dir­bo­te ne vie­no laik­raš­čio ko­res­pon­den­tu bei re­dak­to­riu­mi, esa­te trem­ti­nys.

Jus ga­li­ma bū­tų pa­va­din­ti ne­ tra­di­ci­niu trem­ti­niu.

– Pa­me­nu,1949 me­tais pa­žiū­rė­jo­ me ru­siš­ką fil­mą „Sak­mė apie Si­bi­ ro že­mę“, o po po­ros die­nų mus ten iš­ve­žė. Vie­na ne­pa­žįs­ta­ma mo­te­ris

pa­sa­kė, jog, pa­na­šu, ji ra­do vie­ną pro­tin­gą trem­ti­nį. Ma­nau to­dėl, kad ne­tu­riu jo­kio pyk­čio. Aš Si­bi­re su­bren­dau, su­si­ra­dau žmo­ną Va­ len­ti­ną, su ku­ria užau­gi­no­me še­ šis vai­kus: pen­kis sū­nus ir duk­ rą. Nors trem­ti­nys, ta­čiau bu­vau ir kom­jau­nuo­lis, ir par­ti­jos na­rys, juk ki­taip ne­bū­čiau ga­lė­jęs dirb­ ti re­dak­to­riu­mi. Švie­siai žiū­rė­jau į gy­ve­ni­mą, nors vi­sur te­ko ka­ riau­ti ir anais, ir šiais lai­kais, be to, bu­vau daug muš­tas. Kai ma­ne iš­vi­jo iš Klai­pė­dos, pa­kvie­tė į ta­da įta­kin­gą laik­raš­tį „So­vets­ka­ja Lit­ va“. Pa­me­nu, ta­da re­dak­to­rius sa­ kė: „La­bai ge­rai, kad atei­na dirb­ti lie­tu­vis, bet pui­kiai mo­kan­tis ru­sų kal­bą ir dar muš­tas“. Nep­rik­lau­ so­mos Lie­tu­vos lai­kais esu dir­bęs „Vals­tie­čių laik­raš­ty­je“ ir čia bu­ vau muš­tas, nes re­dak­to­rius pa­ ma­tė, jog bu­vęs trem­ti­nys dau­giau žiū­ri į kai­rę, nei de­ši­nę.

– Už ką jū­sų šei­ma bu­vo iš­ trem­ta?

– Išt­rem­ti bu­vo­me, ma­tyt, už tai, kad tė­vas per ka­rą dir­bo Jur­bar­ko gim­na­zi­jos di­rek­to­riu­mi. 1944 spa­ lį, vos pra­si­dė­jo pa­mo­kos, Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­jas pa­sa­kė, jog ke­li vy­ res­ni mo­ki­niai ne­no­ri, kad mo­kyk­lai va­do­vau­tų di­rek­to­rius, dir­bęs „prie vo­kie­čių“. To­dėl mus iš­kė­lė į Pa­gė­ gius. 1949 me­tų ko­vo 24 die­ną mus, gim­na­zi­jos di­rek­to­riaus šei­mą, pir­ mus įlai­pi­no į va­go­ną, są­sta­tas dar bu­vo tuš­čias. Man bu­vo 11 me­tų, to­ dėl pui­kiai pa­me­nu, kaip tė­tis sė­da­ si ant ry­šu­lio ir sa­ko: „Ačiū die­vui, da­bar ne­rei­kės bi­jo­ti miš­ki­nių“. Įsi­ vaiz­duo­ja­te, žmo­gų ve­ža į ne­ži­nią, o jis iš­ta­ria to­kius žo­džius. „Sug­ rį­ži­muo­se“ tru­pu­tį lie­čiau šią te­ mą. Ma­no tė­vai iš Si­bi­ro grį­žo 1956 me­tais. O aš po ro­man­tiš­kos pa­žin­ ties su si­bi­rie­te Va­len­ti­na ten tru­ pu­tį už­si­bu­vau.

Gi­mi­nė­je – dau­gy­bė mo­ky­to­jų

– Ką ten vei­kė­te?

– Nors ne­tu­rė­jau iš­si­la­vi­ni­mo, pen­ke­rius me­tus mo­ky­to­ja­vau ir net dir­bau di­rek­to­riaus pa­va­duo­ to­ju. Iš ke­lių sa­vo auk­lė­ti­nių, su ku­riais iš­si­sky­rė­me prieš 50 me­tų, te­be­ra­šo man laiš­kus. 1963-iai­ siais aš su žmo­na ir tri­mis sū­nu­ mis par­va­žia­vau.

– Pa­gal iš­si­la­vi­ni­mą jūs su žmo­na abu – pe­da­go­gai, mi­nė­ jo­te, kad ir tė­tis bu­vo mo­ky­to­ jas. Gy­ve­no­te ap­sup­tas mo­ky­ to­jų?

– Taip. Ma­no tė­tis bu­vo stip­rus li­ tua­nis­tas, Sa­lo­mė­jos Nė­ries kur­so drau­gas, Vin­cas My­ko­lai­tis Pu­ ti­nas jam dės­tė li­te­ra­tū­rą. Vie­ nas ma­no se­ne­lių bu­vo mo­ky­to­jas, ma­ma – pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­ ja. Jos šei­mo­je bu­vo aš­tuo­ni vai­kai ir be­veik vi­si bu­vo pe­da­go­gai. Vy­ riau­sio jos bro­lio Zig­mo Kuz­mic­ ko var­du Kau­ne pa­va­din­ta vie­ na bib­lio­te­ka, tar­pu­ka­riu jis bu­vo lie­tu­vių kal­bos va­do­vė­lių au­to­rius.

Ma­mos bro­lis Leo­nar­das ir jo žmo­ na Ste­fa­ni­ja – pra­di­nių kla­sių mo­ ky­to­jai. Te­ta Ste­fa­ni­ja pra­di­nė­se kla­sė­se mo­kė bū­si­mą­jį aka­de­mi­ką Jo­ną Ku­bi­lių, o bū­da­ma stip­ri ma­ te­ma­ti­kė šį da­ly­ką jam dės­tė ir vy­ res­nė­se kla­sė­se.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė 1938 m. gi­mė Vil­ka­viš­ky­je.

1955 m. Ir­kuts­ko sri­ty­je bai­gė Cho­

go­to vi­du­ri­nę mo­kyk­lą.

1963 m. grį­žo į Lie­tu­vą ir dir­bo įvai­

rio­se vie­to­se mo­ky­to­ju.

1968 m. bai­gė Vil­niaus pe­da­go­gi­nį

ins­ti­tu­tą ir ta­po ru­sų kal­bos ir li­te­ra­ tū­ros mo­ky­to­ju.

1979–1984 m. dir­bo laik­raš­čio „Lie­

tu­vos žve­jys“ re­dak­to­riu­mi.

1984–1991 m. bu­vo laik­raš­čio „So­

vets­ka­ja Lit­va“ Aly­taus zo­nos ko­res­ pon­den­tas.

1991–1996 m. mo­ky­to­ja­vo Aly­tu­je.

1996 m. grį­žo į žur­na­lis­ti­ką, dir­

bo laik­raš­čiuo­se „Die­na“, „Vals­tie­čių laik­raš­tis“.

Nuo 2002 m. dir­ba re­dak­to­riu­mi

Prie­nų laik­raš­ty­je „Kraš­to vit­ri­na“.

Bū­das: R.Grei­čius už tie­sos sa­ky­mą nukentėdavo ir anais, ir šiais lai­kais.

Išt­rė­mė ir iš Klai­pė­dos

– Jūs ge­rai pa­žįs­ta­te ir Klai­ pė­dos gy­ve­ni­mą, sa­vo kny­go­ se ne­ma­žai vie­tos esa­te sky­ręs uos­ta­mies­čio ak­tua­li­joms.

– Pen­ke­rius me­tus nuo 1979-ųjų bu­vau dau­gia­ti­ra­ži­nio laik­raš­čio „Lie­tu­vos žve­jys“ re­dak­to­riu­mi.

Smul­kiai ap­ra­šiau, kaip par­ti­jos ko­ mi­te­tas ma­ne iš­trė­mė iš Klai­pė­dos.

Mies­to par­ti­jos ko­mi­te­to dar­buo­to­ jai man ne kar­tą sa­kė, kad ei­čiau at­ gai­lau­ti pas pir­mą­jį par­ti­jos mies­ to sek­re­to­rių Čes­lo­vą Šly­žių. Nors gar­siai nie­kas ne­kal­bė­jo, bet bu­vo aki­vaiz­du, kad šo­ko­me per aukš­tai, pra­dė­jo­me ka­bin­ti par­ti­nius dar­ buo­to­jus. Kar­tais tai da­rė­me žiau­ riai, dėl to esu su­lau­kęs gra­si­ni­mų te­le­fo­nu. Vė­liau ne vie­nas pa­žįs­ ta­mas lai­vo ka­pi­to­nas mi­nė­jo, kad mes per anks­ti pra­dė­jo­me per­tvar­ką.

Iš Klai­pė­dos bu­vau tie­siog iš­trenk­ tas. Man pa­sa­kė, kad uos­ta­mies­ty­ je esu per­so­na non gra­ta, čia dar­bo ne­tu­rė­siu, ga­liu lip­ti par­ti­nės kar­ je­ros laip­tais, tik tu­riu kuo grei­čiau ding­ti iš Klai­pė­dos. Kny­go­se ra­šau apie žve­jy­bos lai­vy­no nai­ki­ni­mą.

– Kaip jū­sų kny­gos pa­sie­kia skai­ty­to­jus? Kas pa­de­da jas iš­ leis­ti?

– Įvai­riai. Kar­tais pri­sta­ty­muo­se žmo­nės nu­si­per­ka vie­ną kny­gą, o vė­liau pa­pra­šo dar ke­lių. Ma­niau, kad par­duo­da, pa­si­ro­do ne, pa­tys įsi­gy­ja ir do­va­no­ja kaip ge­rą daik­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

tą. To­kių pla­tin­to­jų esu su­ti­kęs ne vie­ną. Pir­mą­ją kny­gą apie sa­vo gy­ ve­ni­mą iš­lei­dau 150 eg­zemp­lio­rių ti­ra­žu. Vė­liau at­va­žia­vo pro­fe­so­ rius iš Kau­no ir pa­siū­lė pa­kar­to­ ti lei­di­mą tūks­tan­čio eg­zemp­lio­rių ti­ra­žu. Tam žmo­gui jau aš­tuo­nias­ de­šimt ant­ri, jis laks­to po vi­są Lie­ tu­vą ir be at­ly­gio pla­ti­na kny­gas.

Ra­šy­da­mas ne­pa­si­pel­niau, iš ma­ no ki­še­nės bu­vo išim­ta 16 tūkst. li­ tų. Vie­ną kny­gą ru­sų kal­ba pa­dė­jo iš­leis­ti ma­no vai­kys­tės drau­gas bu­ ria­tas. Abu mo­kė­mės vie­no­je kla­ sė­je, o da­bar prieš 150 me­tų lat­vių trem­ti­nio įkur­ta mo­kyk­la, ku­rią abu bai­gė­me, pa­va­din­ta jo var­du. Ma­ no bi­čiu­lis Asal­cha­nas Ba­ra­no­je­vas da­bar yra aka­de­mi­kas, pro­fe­so­rius, gy­ve­na Pe­ter­bur­ge.

Po­rą kny­gų dar per­nai pa­do­va­ no­jau bib­lio­te­kai Klai­pė­do­je, bet po to se­kė ty­la, to­dėl ne­si­siū­liau da­ry­ti jos pri­sta­ty­mo. Te­ko gir­dė­ ti, kad bib­lio­te­kos sa­vo fon­dus pa­ pil­do vie­šų­jų pir­ki­mų bū­du, ta­čiau kaž­ko­dėl len­ty­no­se at­si­du­ria tų pa­ čių lei­dyk­lų kny­gos. Vie­na bib­lio­ te­ki­nin­kė guo­dė­si, kad jau nu­si­bo­ do gra­žiai iš­leis­ti mei­lės ro­ma­nai, žmo­nės no­ri pa­skai­ty­ti tik­rą gy­ve­ ni­mą at­spin­din­čias kny­gas, bet jos kaž­ko­dėl ne­per­ka­mos.

Li­ko sko­lin­gas vai­kams

– Spren­džiant iš to, kiek esa­te nu­vei­kęs, spė­ju, kad vai­kams lai­ko lik­da­vo ne­daug.

– Vie­nos sa­vo kny­gos at­ski­ra­me sky­re­ly­je ra­šiau apie sa­vo vai­kus.

Apie kiek­vie­ną pa­ra­šiau po at­ski­ rą epi­zo­dą, bet to­kį, kad ir skai­ty­ to­jams bū­tų įdo­mu. Pri­si­pa­ži­nau, jei bū­tų įma­no­ma pa­kar­to­ti gy­ve­ ni­mą, sa­vo vai­kams skir­čiau kur kas dau­giau lai­ko. Jie daž­nai bu­ vo pa­lik­ti li­ki­mo va­liai, juo la­biau kad ma­no žmo­na bu­vo vi­siš­kai to­ kio pat bū­do, kaip aš – dir­bo mo­ ky­to­ja, su mo­ki­niais laks­ty­da­vo po miš­kus tu­rė­da­ma jau pen­kis sa­ vus vai­kus. Jie au­gi­no vie­ni ki­tus, bet užau­go ge­rais žmo­nė­mis. Trys mū­sų sū­nūs – Vik­to­ras, Ar­tū­ras ir pa­gran­du­kas Alek­se­jus gy­ve­ na Klai­pė­do­je, vy­res­nie­ji Va­di­mas ir Jo­nas – No­vo­si­birs­ke, Na­ta­li­ja įsi­kū­rė Vil­niu­je.

– Jū­sų klau­san­tis at­ro­do, kad jū­sų gy­ve­ni­me nuo­lat at­si­tin­ ka dau­gy­bė įvy­kių. Va ir du jū­sų sū­nūs at­si­dū­rė No­vo­si­birs­ke.

– Vie­ną kar­tą jie abu nu­va­žia­vo pas mo­čiu­tę, žmo­nos ma­mą. Ten su­ti­ko se­su­tes si­bi­rie­tes, pa­mi­lo ir li­ko. Jo­nas ta­po pui­kiu konst­ ruk­to­riu­mi. Bu­vo kar­tą pa­kė­lęs spar­nus grįž­ti į Lie­tu­vą. Klai­pė­ do­je, vie­no­je di­džiau­sių įmo­nių jo lau­kė su iš­skės­to­mis ran­ko­ mis, bet po ap­si­lan­ky­mo Mig­ra­ ci­jos tar­ny­bo­je jis la­bai su­gniu­žo.

Pa­rė­jęs sa­kė, kad ver­čiau kiek­vie­ ną va­sa­rą 5 tūks­tan­čius ki­lo­met­ rų at­va­žiuos ma­ši­na, bet ant­ra­ rū­šis ir stum­do­mas ne­bus. Jau 30 me­tų jis gy­ve­na Si­bi­re, bet be jo­ kio ak­cen­to kal­ba lie­tu­viš­kai. Sū­ nus sa­ko, kad ke­liau­da­mas į šią pu­sę va­žiuo­ja na­mo, o kai į aną – pas sa­vo šei­mą.

– Pap­ras­tai ra­šy­to­jų klau­sia­ma apie atei­ties pla­nus.

– Me­mua­rų ra­šy­ti tik­rai ne­be­si­ruo­ šiu. Sva­jo­ju iš­leis­ti tik tą pa­sku­ti­ nę pa­ra­šy­tą kny­gą. Tai čia apie kū­ ry­bą. O gy­ve­ni­mo pla­nas yra grįž­ti iš Prie­nų, kur da­bar gy­ve­nu, į Klai­ pė­dą. Čia – trys mū­sų sū­nūs, daug sa­vų žmo­nių.

6

ŠeštADIENIS, birželio 29, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Teisė­jas su­plėšė pra­šymą at­leis­ti Dėl Eu­ro­po­lo ieš­komą as­menį pa­ lei­du­sio teisė­jo Ge­di­mi­no Vie­de­ rio (nuotr.) už­virė rim­ta su­maiš­ tis: šis, dar ketvirtadienį įteikęs pra­šymą at­leis­ti jį iš teisė­jo pa­ reigų, stai­ga per­si­gal­vo­jo.

Teisėjų ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Gin­ ta­ras Kry­že­vi­čius tei­gia, kad Vil­ niaus mies­to apy­linkės teis­mo teisė­jo G.Vie­de­rio spren­di­mas pa­leis­ti Eu­ro­po­lo ieš­komą nu­si­ kaltė­lių va­deivą jį šo­ki­ra­vo ir ket­ vir­ta­dienį pa­si­kvietęs G.Vie­derį nu­rodė jam ga­li­mus pa­da­ri­nius, tarp ku­rių – drausmės by­la ir at­ lei­di­mas Pre­zi­dentės ini­cia­ty­va. „Aš tai įver­ti­nau ir jam pa­sa­kiau tie­siai, jog ma­nau, kad tai yra ap­ lai­dus pa­reigų vyk­dy­mas ar­ba ap­ lai­dus jų ne­vyk­dy­mas. <...> Teisė­ jas tei­gia, kad pro­ku­ratū­ra ne­bu­vo pa­tei­ku­si vi­sos in­for­ma­ci­jos, ku­ri galbūt būtų pa­kei­tu­si jo po­zi­ciją.

Aš ne­ma­nau, kad ši­tuo­se pro­ ce­suo­se teisė­jas tu­ri būti pa­sy­vus“, – va­kar per spau­dos kon­fe­ ren­ciją sakė G.Kry­že­vi­čius.

Jis teigė pa­sakęs G.Vie­de­riui, kad ga­li­mi įvairūs to­kio jo spren­ di­mo pa­da­ri­niai to­les­nei jo kar­ je­rai, ir pa­minė­jo, jog tu­ri teisę

ini­ci­juo­ti drausmės by­los pro­ cedū­ras.

Jis teigė teisė­jui pri­statęs ir ga­ li­mybę išei­ti sa­vo no­ru.

G.Kry­že­vi­čius pa­tvir­ti­no, kad, vos įteikęs pa­reiš­kimą at­leis­ti jį iš teisė­jo pa­reigų, G.Vie­de­ris jį at­si­ ėmė ir apie tai in­for­ma­vo pre­zi­ dentūrą. Dėl to ta­ry­ba va­kar ne­ svarstė Pre­zi­dentės dek­re­to dėl pa­ta­ri­mo at­leis­ti G.Vie­derį, ta­ čiau nu­ma­to­ma svars­ty­ti klau­simą dėl drausmės by­los jam iškė­li­ mo. Klau­si­mas dėl drausmės by­los bus sprend­žia­mas per kitą ta­ry­ bos po­sėdį rugpjūtį – ta­ry­ba no­ ri su­si­pa­žin­ti su in­for­ma­ci­ja, ku­rią priim­da­mas spren­dimą turė­jo iki­ teis­mi­nio ty­ri­mo teisė­jas G.Vie­de­ris. „Klaipėdos“, BNS inf.

Din­gu­sios par­la­men­tarės Ne­rin­gos Venc­ kienės paieš­ kos – be­vaisės, o jos pa­tarėjų gre­tos su­mažė­jo. Tei­gia­ ma, kad vie­toj še­šių pa­tarėjų N.Venc­kie­nei „pa­de­da“ jau tik ke­tu­ri.

Dar­bas: N.Venc­kienė par­la­men­to rūmuo­se ne­si­ro­do jau tris mėne­sius, ta­čiau

jai vis dar tal­ki­na ke­tu­ri pa­dėjėjai.

Bend­ra­žy­giai lau­kia N.Venc­kienės sig­na­lo

Pa­lei­do teis­mo salė­je

Eglė Še­pe­tytė, Jus­ti­nas Ar­gus­tas

G.Vie­de­ris prie­š sa­vaitę teis­mo salė­ je pa­lei­do per Eu­ro­p o­lo koor­d i­ nuotą ope­ra­ciją Vil­n iu­je pra­ėju­sią sa­vaitę su­lai­kytą Gi­vi Gor­de­ladzę, ku­ris vėliau din­go. G.Vie­de­ris, mo­ ty­vuo­da­mas tuo, kad įta­ria­ma­sis li­ go­tas, tu­r i re­g ist­ruotą verslą Lie­tu­ vo­je, 65-erių G.Gor­de­la­d zei skyrė 30 tūkst. litų užs­tatą ir mėnesį na­

„Dar­bo nėra daug“

mų areš­to – na­muo­se gru­zi­nui nu­ ro­dy­ta būti nuo 22 iki 6 val.

Po to­k io spren­di­mo pro­ku­ratū­ra iš kar­to pa­rašė skundą Vil­niaus apy­ gar­dos teis­mui, ku­r is pa­nai­k i­no teisė­jo G.Vie­de­rio nu­tartį ir nu­rodė G.Gor­de­ladzę suim­ti. G.Gor­de­ladzė vėl ieš­ko­mas vi­so­je Eu­ro­po­je. Lie­ tu­vo­je jo ras­ti kol kas ne­pa­vy­ko.

Pi­ni­gai jau­ni­mui ener­ge­ti­kai ne­pa­kenks Ru­gilė Ere­mi­naitė Briu­se­l is (Belgija)

Va­kar Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­ dentė Da­lia Gry­baus­kaitė (nuotr.), da­ly­va­vu­si Eu­ro­pos Va­dovų Ta­ ry­bos su­si­ti­ki­me, pa­tvir­ti­no, kad jau­ni­mo ne­dar­bo pro­ble­moms ES biud­že­te bus nu­ma­ty­ta 6 mlrd. eurų, ir tai esą ne­pa­kenks ener­ ge­ti­kos pro­jektų fi­nan­sa­vi­mui.

„Su­tarė­me, ką ir turė­jo­me su­tar­ti.

Pir­miau­sia, ap­tarė­me klau­si­mus dėl jau­ni­mo ne­dar­bo ir su­tarė­me, kad tie 6 mlrd. eurų bus skir­ti. Ir dar bus ras­ta ga­li­my­bių iš kitų pro­ jektų bei pro­gramų, ku­rios ne­bu­vo pa­nau­do­tos, – be­veik 2 mlrd. Tad ar­ti­miau­siu me­tu kal­ba­me apie 8 mlrd. eurų“, – sakė Pre­zi­dentė.

Pa­sak jos, tai ne­di­delė su­ma, ku­ri rei­ka­lin­ga šioms pro­ble­ moms spręsti, o pa­grin­dinė at­ sa­ko­mybė vis dėlto guls ant na­ cio­na­li­nių vy­riau­sy­bių pe­čių. „Eu­ro­pinės lėšos tik pa­dės ar­ ba ska­tins pa­si­da­ly­ti ge­riau­siais mo­de­liais, ge­riau­sia pra­kti­ka, kaip tvar­ky­tis su šia pro­ble­ma“, – teigė D.Gry­baus­kaitė.

Kiek pi­nigų bus skir­ta Lie­tu­vai, Pre­zi­dentė kol kas neatsk­leidė, ta­čiau teigė, kad su­ma bus skai­

čiuo­ja­ma mi­li­jo­nais. „Prik­lau­sys vis­kas nuo to, koks bus mūsų ne­ dar­bas. Vis dėlto linkė­čiau Lie­tu­ vai turė­ti ma­žesnį ne­darbą, ne­gu norą gau­ti pi­nigų“, – sakė ji. Ša­lies va­dovė taip pat pa­tvir­ti­ no, kad dėl šių naujų su­si­ta­rimų ne­nu­kentės prie­š mėnesį priim­ti spren­di­mai dėl ener­ge­ti­kos pro­ jektų fi­nan­sa­vi­mo.

D.Gry­baus­kaitės nuo­mo­ne, tei­ gia­mai Lie­tuvą turėtų pa­veik­ti ir ki­tas spren­di­mas, su­si­jęs su ener­ ge­ti­ka. Nuspręs­ta, kad iš Azer­ baid­ža­no du­jos ke­liaus piet­ry­čių dujų ko­ri­do­riu­mi, o ne du­jo­tie­kiu „Na­buc­co“. „Spren­dimą ver­ti­nu la­bai ge­rai. Grei­čiau baig­si­me sta­ ty­ti su­skys­tintųjų dujų ter­mi­nalą ir turė­si­me ga­li­mybę grei­čiau išei­ ti į su­skys­tintųjų dujų rinką“, – tvir­ti­no D.Gry­baus­kaitė.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Frak­ci­jos „Drąsos ke­lias“ se­niū­nei N.Venc­kie­nei pa­si­ša­li­nus į už­sienį ir ne­be­lan­kant Sei­mo po­sėdžių bu­vo ki­lu­sios aist­ros, kodėl jos še­ ši pa­dėjėjai vis dar ei­na į darbą ir gau­na at­ly­gi­nimą. Frak­ci­jos na­rys Val­das Va­si­liaus­kas in­for­ma­vo, kad pa­dėtis kiek pa­si­keitė, – du pa­ tarė­jai N.Venc­kie­nei ne­be­pa­de­da.

Sei­mo na­rys pri­pa­ži­no, kad jai ne­ si­lan­kant dar­bo­vietė­je pa­tarė­jams veik­los nėra itin daug. „Vie­nas pa­tarė­jas, tas, ku­ris bu­ vo gavęs laiškų (Egi­di­jus Vis­kon­ tas – red. pa­st.), kiek ži­nau, per­ėjo į Jo­no Var­ka­los dis­po­zi­ciją. Nė­ ra Sei­mo narės, nėra la­bai daug ir dar­bo. Ki­ti li­ko, bet jų eta­tai po 0,25 išs­kai­dy­ti. Šiaip kiek­vie­nas Sei­mo na­rys tu­ri tris pa­tarė­jus, bet juos ga­li pa­skirs­ty­ti vi­saip. Ma­no ži­ nio­mis, dar vie­na pa­dėjėja at­si­sta­ ty­di­no, tai li­ko ke­tu­ri“, – at­skleidė V.Va­si­liaus­kas.

Pak­laus­tas, kaip N.Venc­kienės ne­bu­vi­mas vei­kia frak­ci­jos darbą, V.Va­si­liaus­kas sakė nei­giamų pa­ da­ri­nių ne­ma­tan­tis. Dar­bas esą ko­ man­di­nis, tad frak­ci­jos na­riai „kai ką pa­dir­ba už ją“.

N.Venc­kienės ka­bi­ne­tas Sei­ me ne­tuš­čias. Ja­me triū­sia du pa­ dėjėjai. Va­kar čia ap­si­lankė ir dien­ raš­čio žur­na­lis­tai. N.Vec­kienės tal­ki­nin­kai at­rodė itin ge­rai nu­si­ teikę. „Ne, N.Venc­kienė neat­si­ra­ do, o dau­giau ne­ko­men­tuo­siu“, – krykš­ta­vo ne­pri­sis­ta­čiu­si mer­gi­na, dir­ban­ti N.Venc­kienės ka­bi­ne­te.

Pėdsakų neap­tik­ta

Kai ge­gužės 9-ąją Šiau­lių apy­gar­ dos pro­ku­ratū­ra pa­skelbė įta­ria­ mo­sios Sei­mo narės paiešką, pro­ ku­ro­rai ir po­li­ci­ja lei­do su­pras­ti, kad nu­sta­ty­ti N.Venc­kienės bu­vi­mo vietą bus ne­sun­ku. Ta­čiau pra­ėjus be­veik dviem mėne­siams nau­jienų vis dar nėra. Šiau­lių apy­gar­dos

pro­ku­rorės Ni­nos Rau­gienės tei­ gi­mu, tuo ne­reikėtų stebė­tis, o si­ tua­ci­ja esą kont­ro­liuo­ja­ma. „Aš nie­kam ne­sa­kiau, kad bus pa­pras­tai at­lik­ta paieš­ka. Paieš­ ka vi­sa­da yra su­dėtin­gas pro­ce­sas. <...> Dar dviejų mėne­sių nėra, ži­ not, jei­gu yra įta­ri­mas, kad žmo­ gus ga­li būti ku­rioj nors ša­ly, yra tam tik­ros pro­cedū­ros. Jos tu­ri pe­ rei­ti tam tikrą ratą, ir ta­da ga­li­ma kreip­tis, jei­gu rei­kia. Vis­kas vyks­ta, si­tua­ci­ja tik­rai kont­ro­liuo­ja­ma“, – už­tik­ri­no N.Rau­gienė.

Ko ge­ro, ji Jung­tinė­ se Vals­ti­jo­se, tai gal pra­šys prie­globs­čio ar dar kokį nors tei­ sinį, le­galų, žingsnį da­rys.

Jo­kių nau­jienų apie N.Venc­kienę sakė ne­tu­rin­tis ir jos frak­ci­jos na­ rys V.Va­si­liaus­kas. Pas­tarąjį kartą elekt­ro­ninį laišką iš už­sie­nio ji esą pa­rašė bir­že­lio pra­džio­je, kai at­ siuntė Ad­vo­katū­ros ir Pro­ku­ratū­ ros bei Teismų įsta­tymų pa­tai­sas.

Jos N.Venc­kienės ir V.Va­si­liaus­ko var­du bu­vo įre­gist­ruo­tos Sei­me. „Kol kas nėra ži­nių, vi­si lau­kia­ me, vi­sos se­nos nau­jie­nos. Pas­ ta­ra­sis kar­tas bu­vo, kai at­siuntė įsta­ty­mo pa­tai­sas, o pa­skui, ma­

no ži­nio­mis, dau­giau ne­bend­rau­ ja. Lau­kiam ži­nių, pa­lau­kim po­rą sa­vai­čių, turėtų kas nors paaiškė­ ti“, – sakė V.Va­si­liaus­kas.

Pra­neš apie sa­ve pa­ti?

N.Venc­kienė Sei­me ne­be­si­ro­do nuo ba­land­žio pra­džios, į par­la­ mentą ji neat­vy­ko jau tą dieną, kai Sei­mas pa­nai­ki­no jos tei­sinę ne­lie­ čia­mybę. Ma­no­ma, kad N.Venc­ kienė nuo pro­ku­rorų sle­pia­si Jung­ tinė­se Vals­ti­jo­se, kar­tu su sa­vi­mi ji iš­si­vežė ir paauglį sūnų. Anks­čiau vie­nas iš da­bar jau bu­vu­sių jos pa­dėjėjų E.Vis­kon­tas ži­niask­lai­ dai pa­sa­ko­jo nuo­lat pa­laikęs ryšį su N.Venc­kie­ne, nes ši nu­ro­dy­mus esą siuntė elekt­ro­ni­niu pa­štu, o iš IP ad­re­so ma­ty­ti, kad mo­te­ris ap­ si­sto­ju­si JAV. Ba­landį bu­vu­siai tei­si­nin­kei treč­da­liu su­ma­žin­ta al­ga, o ko­kių griež­tes­nių prie­mo­nių būtų ga­li­ ma im­tis dėl Sei­mo po­sėdžių ne­ lan­ky­mo, kol kas ne­su­gal­vo­ta.

V.Va­si­liaus­kas ma­no, kad apie frak­ci­jos se­niūnės bu­vi­mo vie­ tą Lie­tu­va su­ži­nos ir be po­li­ci­ jos pa­gal­bos. Pa­sak po­li­ti­ko, gal­ būt Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se esan­ti N.Venc­kienė ga­li pra­šy­ti po­li­ti­ nio prie­globs­čio. „Ma­nau, rimtų paieškų tik­rai ne­reikės, ji pa­ti pa­ da­rys kokį nors tei­sinį žingsnį. Ko ge­ro, ji Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se, tai gal pra­šys prie­globs­čio ar dar ko­ kį nors tei­sinį, le­galų, žingsnį da­ rys“, – dėstė V.Va­si­liaus­kas.

Siekia apklausti Šiau­l ių apy­gar­dos pro­k u­ratū­ra sie­ kia N.Venc­k ienę ap­k laus­t i, nes pro­ ku­ro­rai per­n ai spalį jai pa­teikė įta­ ri­mus pa­gal še­š is Baud­ž ia­mo­jo ko­ dek­s o straips­n ius. Įta­r ia­m a, kad ji prie­š dve­j us me­t us Pa­n evė­ž io mies­to apy­l inkės teis­mo pa­t al­p o­ se vie­š ai už­g au­l iai pa­ž e­m i­no teis­ mą, ne­v ykdė 2011 m. gruodį priim­ to Kėdai­n ių teis­mo spren­d i­mo sku­

biai per­duo­t i mer­gaitę mo­t i­nai Lai­ mu­tei Stankū­n ai­tei, pra­ėju­s ių me­ tų ge­g užę trukdė ant­s to­lei vyk­dy­t i teis­mo spren­d imą, pikt­n aud­ž ia­vo vai­ko at­s to­vo teisė­m is psi­c hiš­k ai gniuž­dy­da­ma vaiką ir pa­nau­do­da­ ma fi­z inį smurtą pa­s i­prie­š i­no po­l i­ ci­jos pa­reigū­nui, o per­duo­d ant vai­ ką jo mo­t i­n ai su­kėlė ne­ž ymų svei­ ka­tos su­t rik­dymą.

ŠEŠTADIENIS, BIRŽELIO 29, 2013

5

miestas

8

ŠeštADIENIS, birželio 29, 2013

10p.

Bran­giau­siai pa­sau­ly­je mo­ka­ma at­le­tė M.Ša­ra­po­va – am­bi­cin­gas sal­dai­niu­kas.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Ar Lietuva įkvėps tikėjimą Europa?

Pir­ma­die­nį Lie­tu­va pus­me­čiui tam­pa ES va­do­ve. Ta­čiau nuo­ tai­kos Bend­ri­jo­je – slo­gios. Kai ku­rie ty­ri­mai ro­do, kad dau­ge­lis eu­ro­pie­čių nu­si­vy­lė ES. Ar Lie­tu­vai teks rū­pin­tis ir ES įvaiz­džiu?

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

ES iš­švais­tė po­pu­lia­ru­mą

Ame­ri­kie­čių „Pew Re­search Cen­ ter“ ins­ti­tu­to spe­cia­lis­tai ne­se­niai at­li­ko ap­klau­są, ku­rios pa­grin­di­nis klau­si­mas – pa­si­ti­ki­te ar ne ES? „Pew Re­search Cen­ter“ ap­klau­ sė ke­lių ES vals­ty­bių gy­ven­to­jus.

Apk­lau­sos at­lik­tos Če­ki­jo­je, Len­ ki­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je, Di­džio­jo­je Bri­ ta­ni­jo­je, Is­pa­ni­jo­je, Ita­li­jo­je, Grai­ ki­jo­je ir Pran­cū­zi­jo­je.

Ką gi nu­sta­tė spe­cia­lis­tai? Ogi tai, kad be­veik vi­so­se vals­ty­bė­se, ku­rio­se at­lik­tos ap­klau­sos, ES pa­ lai­ko vi­du­ti­niš­kai apie 45 pro­c. gy­ ven­to­jų. O prieš me­tus šis ro­dik­lis dar bu­vo 60 pro­c.

Slo­giau­sios nuo­tai­kos Pran­cū­zi­ jo­je. Ne­pa­si­ti­kin­tys ES sa­kė net 58 pro­c. pran­cū­zų. Bend­rai skep­ti­kų Pran­cū­zi­jo­je per me­tus pa­gau­sė­jo 18 pro­c. Ne­ma­žai bu­vo ir tų, ku­rie ma­no, kad in­teg­ra­ci­ja į ES ap­skri­ tai pa­ken­kė Pran­cū­zi­jai.

Si­tua­ci­ją kiek gel­bė­ja mū­sų kai­ my­nai len­kai, ku­rie en­tu­zias­tin­gai žiū­ri į ES. Len­ki­jo­je 69 pro­c. gy­ ven­to­jų pa­lai­ko ES. O štai jos kai­ my­nė­je Če­ki­jo­je pa­dė­tis prie­šin­ga – čia, pa­sak „Pew Re­search Cen­ ter“, tik 38 pro­c. tei­gia­mai ver­ti­na Bend­ri­ją.

Prie­žas­tis – šlu­buo­jan­tis ūkis?

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­ tu­to (VU TSPMI) do­cen­tas Kęs­tu­ tis Gir­nius laikraščiui sa­kė, kad šios ten­den­ci­jos nė­ra džiu­gi­nan­čios. „Kuo ma­žiau žmo­nių pa­si­ti­ki ES, tuo blo­giau. Ga­liu pa­mi­nė­ti ir to­kį svar­bų rodiklį, atskleidžiantį nu­ si­vy­li­mą, kad vis ma­žiau žmo­nių pa­sta­ruo­ju me­tu da­ly­vau­ja Eu­ro­ pos Par­la­men­to rin­ki­muo­se. Ki­ta ver­tus, rei­kė­tų pri­si­min­ti, kad šios ap­klau­sos vyk­dy­tos tuo me­tu, kai ES jau dau­giau nei dve­jus me­tus gru­mia­si su fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos kri­ze, ku­rios pa­da­ri­nys – di­de­lis ne­dar­bas. Ti­kė­ti­na, kad ap­klau­sų re­zul­ta­tai ne­bus to­kie pat po ke­ le­rių me­tų, kai ūkis at­si­gaus“, – svars­tė moks­li­nin­kas.

Su min­ti­mi, kad kri­zė ES le­mia pra­stus pa­si­ti­kė­ji­mo ES re­zul­ta­

tus, su­ti­ko ir VU TSPMI di­rek­to­ rius pro­fe­so­rius Ra­mū­nas Vil­pi­ šaus­kas. „Vie­na svar­biau­sių nu­si­vy­li­mo ES prie­žas­čių ga­li bū­ti pra­sta eko­ no­mi­nė si­tua­ci­ja, ypač eu­ro zo­nos ša­ly­se, nes tų ša­lių gy­ven­to­jai vei­ kiau­siai blo­gą eko­no­mi­nę pa­dė­ tį sie­ja su bend­ra va­liu­ta ir jai iš­ sau­go­ti skir­tais ES spren­di­mais. Ži­no­ma, rei­kė­tų de­ta­les­nių ty­ri­ mų, kad mi­nė­tas ry­šys bū­tų įro­ dy­tas, ta­čiau ti­ki­my­bė ga­na di­de­ lė, – laik­raš­čiui sa­kė pro­fe­so­rius.

– Kai ku­rio­se ša­ly­se, pa­vyz­džiui, Lie­tu­vo­je, žmo­nės la­biau ne­pa­si­ ti­ki sa­vo ša­lies ins­ti­tu­ci­jo­mis, nei ES. Ta­čiau ne vie­no­je ES ša­ly­je – kraš­tu­ti­nis pa­vyz­dys yra Grai­ki­ ja – pa­si­ti­kė­ji­mas ir sa­vo ša­lies, ir ES ins­ti­tu­ci­jo­mis kri­tęs. Sa­vo nu­ si­vy­li­mą žmo­nės jau yra iš­reiš­kę ir bal­suo­da­mi na­cio­na­li­niuo­se rin­ki­ muo­se, ga­li bū­ti, jog tai at­si­spin­ dės ir ki­tų me­tų rin­ki­muo­se į Eu­ ro­pos Par­la­men­tą.“

Kęstutis Gir­nius:

Rei­kė­tų pri­si­min­ti, kad šios ap­klau­sos vyk­dy­tos tuo me­tu, kai ES jau dau­giau nei dve­jus me­tus gru­mia­si su fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos kri­ze.

Len­kai my­li, če­kai – ne­ken­čia

Nors tiek K.Gir­nius, tiek R.Vil­ pi­šaus­kas pa­brė­žė, kad nu­si­vy­li­ mas ES pir­miau­sia su­si­jęs su kri­ ze, eks­per­tų nuo­mo­ne, ne­rei­kė­tų pro pirš­tus žiū­rė­ti į vals­ty­bių eli­ to po­zi­ci­ją ES at­žvil­giu.

Pa­sak K.Gir­niaus, Če­ki­jos ir Len­ ki­jos pa­vyz­džiai įro­do, kad val­dan­ ty­sis eli­tas – reikš­min­gas veiks­nys. „Žvelg­da­mas į ap­klau­sos re­ zul­ta­tus pa­ste­bė­jau, kad tarp če­ kų ir len­kų eg­zis­tuo­ja ne­men­kas skir­tu­mas. Ma­nau, toks re­zul­ta­ tas pri­klau­so nuo to, kad Len­ki­jos val­dan­ty­sis eli­tas vi­suo­met pa­lai­kė ES ir šiuo me­tu pre­ten­duo­ja į svar­

bų vaid­me­nį Bend­ri­jo­je. O Če­ki­jo­je bu­vo pre­zi­den­tas Václa­vas Klau­sas, ku­ris, ma­no gal­va, jei bū­tų bu­vu­si jo va­lia, vei­kiau­siai bū­tų iš­trau­kęs Če­ki­ją iš ES. Ki­tas as­pek­tas – Če­ ki­jo­je iki šiol įta­kin­ga Ko­mu­nis­ tų par­ti­ja, o kai­rie­ji so­cia­lis­tai at­ sar­giai žiū­ri į ES, – sa­kė do­cen­tas.

– Tie­sa, tai nė­ra nau­jas reiš­ki­nys.

Bet įdo­mu, kaip pa­na­šaus eko­no­ mi­nio ir so­cia­li­nio pro­fi­lio ša­lių, kal­bu apie Če­ki­ją ir Len­ki­ją, nuo­ sta­tos ES at­žvil­giu ski­ria­si. Aki­ vaiz­du, kad po­li­ti­nio eli­to po­zi­ci­ ja – la­bai svar­bi.“ R.Vil­pi­šaus­kas su­ti­ko su K.Gir­ niaus nuo­mo­ne ir pri­dū­rė, kad Len­ki­jos ūkis per kri­zę ne­pa­ty­rė di­de­lio nuo­smu­kio. „Ži­no­ma, in­terp­re­tuo­jant to­kius skir­tu­mus ga­li­ma tik spė­lio­ti. Vis­ gi ti­kė­ti­na, kad Če­ki­jo­je gy­ven­to­ jų nuo­mo­nei įta­kos tu­ri tarp ša­lies val­dan­čio­jo po­li­ti­nio eli­to ga­na pa­ pli­tu­si skep­tiš­ka nuo­mo­nė ES at­ žvil­giu. Pri­si­min­ki­me kri­tiš­ką bu­ vu­sio Če­ki­jos pre­zi­den­to V.Klau­so po­zi­ci­ją. O Len­ki­jo­je val­dan­tie­ji nuo ta­da, kai pir­mą kar­tą bu­vo su­ for­muo­ta Do­nal­do Tus­ko vy­riau­ sy­bė, reiš­kia stip­rų pri­ta­ri­mą ES ir to­les­nei in­teg­ra­ci­jai. Pri­si­min­ ki­me Ra­dos­ła­wo Si­kors­kio kal­ bą Ber­ly­ne, ku­rio­je jis ra­gi­no Vo­ kie­ti­ją ak­ty­viau spręs­ti eu­ro zo­nos kri­zės rei­ka­lus ir ves­ti ES di­des­ nės in­teg­ra­ci­jos link. To­kia Len­ ki­jos val­dan­čiųjų po­zi­ci­ja ga­li bū­ ti pa­lan­kiai prii­ma­ma dau­ge­lio tos ša­lies gy­ven­to­jų. Be to, pri­si­min­ki­ me, kad ir per kri­zę Len­ki­jos eko­ no­mi­ka ne­pa­ty­rė nuo­smu­kio, o tai taip pat ga­li veik­ti pi­lie­čių ver­ti­ni­ mus“, – tei­gė pro­fe­so­rius.

K.Gir­nius, pa­klaus­tas apie ap­ klau­s ų re­z ul­ta­t us ki­to­se Bend­ ri­jos ša­ly­se, tarp jų di­džio­sio­se – Pran­cū­zi­jo­je ir Di­džio­jo­je Bri­ ta­ni­jo­je, vėl­gi įžvel­gė aiš­kias pa­ ra­le­les tarp ūkio pro­ble­mų ir nu­ si­vy­li­mo ES. „Kal­bant apie Pran­cū­zi­ją, šios ša­ lies val­dy­mo sis­te­ma iš­gy­ve­na kri­ zę. Ne­dar­bas Pran­cū­zi­jo­je di­de­ lis ir au­ga, net pra­dė­ta kal­bė­ti, kad teks im­tis ra­di­ka­lių so­cia­li­nių re­ for­mų. Ša­lies pre­zi­den­tas Fran­çois Hollande’as – ne­po­pu­lia­rus. Joks ki­tas Pran­cū­zi­jos va­do­vas ne­su­ge­

Ko­men­ta­ras: Lie­tu­vos eks­per­tai pa­ta­ria Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kos for­m

bė­jo per me­tus iš­švais­ty­ti po­pu­lia­ ru­mo. Esu tik­ras, kad si­tua­ci­ja ša­lies vi­du­je ir nu­si­vy­li­mas ES – pa­ra­le­li­ niai pro­ce­sai“, – sa­kė K.Gir­nius.

Tie­sa, jis pri­dū­rė, kad pran­cū­zus er­zi­na ir jė­gų pu­siaus­vy­ros per­si­ skirs­ty­mas ES. „Pran­cū­zi­ja iki kri­zės vai­di­no svar­bų vaid­me­nį ES. Tarp vo­kie­ čių ir pran­cū­zų bu­vo toks, jei taip ga­li­ma sa­ky­ti, ne­for­ma­lus su­si­ta­ ri­mas, kad Vo­kie­ti­ja bus ūkio lo­ ko­mo­ty­vas, o Pran­cū­zi­jai bus lei­ džia­ma priim­ti dau­ge­lį reikš­min­gų po­li­ti­nių spren­di­mų. Ta­čiau to ne­ bė­ra. Net val­dant Mer­ko­zy (An­ge­ lai Mer­kel ir Ni­co­las Sar­ko­zy) aiš­ kė­jo, kad pu­siaus­vy­ra kei­čia­si. Tai pran­cū­zams ne­pa­tin­ka“, – sa­kė do­cen­tas.

Tie­sa, K.Gir­nius ne­siė­mė spė­lio­ ti, kaip kei­sis vi­suo­me­nės nuo­tai­ kos Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, ku­ri lai­ ko­ma di­džiau­sia eu­ros­kep­ti­ke iš di­džių­jų ES vals­ty­bių. „Dėl Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės – klau­si­mas su­dė­tin­gas. Ma­nau, kad šiuo me­tu ša­ly­je gar­siau rė­kia tie, ku­rie no­ri iš­sto­ti iš ES. Vis­gi, jei bus ren­gia­mas re­fe­ren­du­mas, ti­ kė­ti­na, kad pa­si­sa­kys ir re­mian­ čios ES gru­pės. Pa­vyz­džiui, vers­ las. Bri­tų vers­lui ES – la­bai svar­bi.

Ki­ta ver­tus, vėl­gi vi­suo­me­nės nuo­ tai­kos ga­li pri­klau­sy­ti nuo eko­no­ mi­nės bei so­cia­li­nės si­tua­ci­jos tuo me­tu. Yra to­kia ten­den­ci­ja, kad kuo blo­ges­nė ūkio pa­dė­tis, tuo žmo­nės skep­tiš­kes­ni ES at­žvil­giu“, – sa­kė K.Gir­nius.

Taip pat jis pri­dū­rė, kad ES ne­ tu­rė­tų pro pirš­tus žiū­rė­ti į de­ mok­ra­ti­jos trū­ku­mą Bend­ri­jo­je, kai įta­kin­giau­sios ša­lys tar­pu­sa­vy­ je prii­ma spren­di­mus, o ki­tos ša­lys juos tik pa­tvir­ti­na Briu­se­ly­je. Pa­sak K.Gir­niaus, tai taip pat ke­lia ne­pa­ si­ten­ki­ni­mą.

Iš­šū­kis Lie­tu­vai

O kaip Lie­tu­vo­je? Jei pa­na­šus į „Pew Re­search Cen­ter“ ty­ri­mas bū­tų at­lik­tas mū­sų ša­ly­je, ar lie­tu­ viai ei­tų į vie­ną gre­tą su len­kais? O gal su če­kais?

R.Vil­pi­šaus­kas pa­brė­žė, kad kol kas Lie­tu­vo­je gy­ven­to­jai ES pa­si­ti­ ki, nors, jo nuo­mo­ne, api­bend­ri­nti­ bū­tų su­dė­tin­ga. „Kiek ga­li­ma spė­ti iš Eu­ro­ba­ro­ met­ro duo­me­nų, Lie­tu­vos gy­ven­to­ jai san­ty­ki­nai tei­gia­mai ver­ti­na ES. Ta­čiau to­kių ty­ri­mų re­zul­ta­tus ga­li­ ma gin­čy­ti ir jų pa­grin­du su­dė­tin­ga da­ry­ti api­bend­ri­ni­mus. Pa­vyz­džiui, san­ty­ki­nai di­de­lė ne­pri­ta­rian­čių eu­ ro įve­di­mui da­lis, pa­ly­gin­ti su pri­ta­ rian­čiais, Lie­tu­vo­je ro­do gan skep­ tiš­ką gy­ven­to­jų po­žiū­rį į to­les­nę in­teg­ra­ci­ją, bet jau šio­je sri­ty­je. Tai vei­kiau­siai su­si­ję su kai­nų pa­di­dė­ ji­mu ar per­ka­mo­sios ga­lios su­ma­ žė­ji­mu, iš­lie­kan­čiu nea­pib­rėž­tu­mu eu­ro zo­no­je. Ta­čiau bend­rai na­rys­ tė ES ver­ti­na­ma po­zi­ty­viau“, – pa­ brė­žė R.Vil­pi­šaus­kas.

So­cio­lo­gas Vla­das Gai­dys su­ti­ko, kad lie­tu­vių pa­lan­ku­mą ES iš­lai­kė.

Ma­ža to, jis, pa­sak eks­per­to, te­bė­ra vie­nas di­džiau­sių vi­so­je ES.

9

ŠeštADIENIS, birželio 29, 2013

pasaulis Įtam­pa neats­lūgs­ta

Suė­mė vys­ku­pą

Pas­vei­ki­no Kroa­ti­ją

Ne­ra­mia­me Ki­ni­jos va­ka­ri­nia­ me Sin­dzian­go re­gio­ne tre­čia­ die­nį ki­lu­sių riau­šių au­kų pa­ dau­gė­jo nuo 27 iki 35, o pa­ rei­gū­nai nu­sta­tė griež­tes­nes sau­gu­mo prie­mo­nes, ar­tė­ jant anks­tes­nės su­si­rė­mi­mų ban­gos, per ku­rią žu­vo šim­ tai žmo­nių, ket­vir­to­sioms me­ ti­nėms.

Ita­li­jos pie­ti­nio Sa­ler­no mies­ to vys­ku­pas Nun­zio Sca­ra­no bu­vo suim­tas at­lie­kant di­de­ lio mas­to ty­ri­mą dėl skan­da­lų kre­čia­mo Va­ti­ka­no ban­ko, ku­ ris ofi­cia­liai yra ži­no­mas kaip Re­li­gi­nių rei­ka­lų ins­ti­tu­tas. Šis dva­si­nin­kas ėjo bu­hal­te­rio pa­ rei­gas Va­ti­ka­no fi­nan­sų ad­mi­ nist­ra­ci­jo­je.

Kroa­ti­jos prem­je­ras Zo­ra­nas Mi­la­no­vi­ćius va­kar bu­vo šil­ tai pa­svei­kin­tas 27 ES vals­ty­ bių ir vy­riau­sy­bių va­do­vų, li­ kus dviem pa­roms iki aki­mir­ kos, kai jo ša­lis taps 28-ąja Bend­ri­jos na­re. Ta­čiau ap­klau­ sos ro­do, kad dau­gu­ma eu­ro­ pie­čių skep­tiš­kai ver­ti­na blo­ ko plėt­rą.

Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mas ES: svar­biau­si klau­si­mai ir at­sa­ky­mai Kaip pir­mi­nin­ka­vi­mui ruo­šia­si Pre­zi­den­tės ko­man­da?

Ar­tė­jant Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mui ES Ta­r y­bai dė­me­sys mū­sų ša­l iai yra mil­ž i­n iš­kas. Pre­z i­den­tės pa­ta­ rė­jų ko­man­dos dar­bų apim­tis la­bai pla­ti: nuo Pre­zi­den­tės ir aukš­čiau­sio ly­gio va­do­vų su­si­ti­ki­mų, vi­zi­tų pla­ na­vi­mo bei de­ri­ni­mo, pir­mi­nin­ka­vi­ mo dar­bot­var­kės ir tei­sės ak­tų są­ra­ šo de­ri­ni­mo, in­ter­viu su už­sie­nio ži­ niask­lai­da or­ga­ni­za­vi­mo iki dis­ku­si­ jų su Eu­ro­pos pi­lie­čiais, do­va­nų sve­ čiams ir kul­tū­ri­nės pro­gra­mos, pri­ sta­tan­čios Lie­tu­vą, pa­ren­gi­mo.

Prieš pir­mi­nin­ka­vi­mo pra­džią bu­vo pa­leis­ta ir ofi­cia­li Lie­tu­vos pir­mi­nin­ ka­vi­mo ES Ta­ry­bai in­ter­ne­to sve­tai­

nė, ku­rio­je pri­sta­to­mi pir­mi­nin­ka­vi­ mo ren­gi­niai, pub­li­kuo­ja­mi te­mi­niai straips­niai ir in­ter­viu, vyks­ta tie­sio­ gi­nės trans­lia­ci­jos iš aukš­čiau­sio ly­ gio su­si­ti­ki­mų, spe­cia­lūs vaiz­do re­ por­ta­žai lei­džia pa­si­dai­ry­ti po erd­ ves, ku­rio­se vyks svar­biau­si su­si­ti­ ki­mai Lie­tu­vo­je.

In­for­ma­ci­ja ofi­cia­lio­je sve­tai­nė­je pa­ tei­k ia­ma ke­tu­rio­mis kal­bo­mis – lie­ tu­vių, ang­lų, vo­k ie­čių ir pran­cū­z ų.

In­for­ma­ci­ja apie ša­lies va­do­vės veik­ lą pir­mi­nin­ka­vi­mo me­tu, įvai­rius su­ si­ti­ki­mus bei ren­gi­nius, in­ter­viu už­ sie­nio ži­niask­lai­dai bus pub­li­kuo­ja­ mi ir spe­cia­lio­je Pre­zi­den­tės in­ter­ne­

to sve­tai­nės www.pre­zi­den­te.lt rub­ri­ ko­je. Ži­nios apie Pre­zi­den­tės su­si­ti­ki­ mus ir veik­lą pir­mi­nin­ka­vi­mo me­tu ope­ra­ty­viai bus sklei­džia­mos ir per ša­lies va­do­vės „Twit­ter“ pa­sky­rą.

Kaip pir­mi­nin­ka­vi­mui ruo­šia­si Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė?

Pre­z i­den­tės Dalios Gry­baus­kai­tės su­si­t i­k i­mų su už­sie­n io vals­t y­bių va­do­vais ir at­sa­kin­gais pa­rei­gū­nais dar­bot­var­kė per pir­mą šių me­t ų pus­me­tį bu­vo ypač in­ten­sy­vi. Iš vi­ so įvy­ko dau­giau nei 40 su­si­ti­ki­mų, skir­tų pir­mi­nin­ka­vi­mui pa­si­reng­ti.

muo­to­jams va­do­vau­tis rea­lis­ti­niais lū­kes­čiais ir ne­per­lenk­ti laz­dos.

„Lie­tu­viai iš es­mės pa­si­ti­ki ES. Tie­sa, ma­žė­ji­mas yra, nors pa­si­ti­ kė­ji­mo ro­dik­lis tik­rai vir­ši­ja pu­sę ša­lies gy­ven­to­jų. Ki­ta ver­tus, žvel­ giant į Eu­ro­ba­ro­met­ro re­zul­ta­tus ma­ty­ti, kad ES pa­si­ti­ki­ma vos ke­ lio­se ES vals­ty­bė­se. Pir­mau­ja, at­ ro­do, Bul­ga­ri­ja, ant­ro­je vie­to­je yra Lie­tu­va, po jų ri­kiuo­ja­si Len­ki­ja, Ru­mu­ni­ja. Pran­cū­zi­ja šiaip jau nė­ ra re­kor­di­nin­kė. Ma­to­me di­de­lį ne­ pa­si­ti­kė­ji­mą ir Grai­ki­jo­je, Is­pa­ni­jo­je.

Ma­nau, re­zul­ta­tai tik pa­tvir­ti­na, kad es­mi­nė žmo­nių nu­si­vy­li­mo prie­žas­ tis – eko­no­mi­nės ir fi­nan­si­nės pro­ ble­mos“, – ko­men­ta­vo so­cio­lo­gas.

Ramūnas Vil­pi­šaus­kas:

San­ty­ki­nai di­de­lė ne­ pri­ta­rian­čių eu­ro įve­ di­mui da­lis, pa­ly­gin­ ti su pri­ta­rian­čiais, Lie­tu­vo­je ro­do ga­na skep­tiš­ką gy­ven­to­ jų po­žiū­rį į to­les­nę in­ teg­ra­ci­ją.

Tie­sa, do­cen­tas K.Gir­nius pa­ brė­žė, kad Lie­tu­va, nors ša­lies gy­ ven­to­jai pa­lai­ko ES, var­gu ar su­ge­ bės pa­ge­rin­ti Bend­ri­jos įvaiz­dį. „Prieš mus pir­mi­nin­ka­vo Ai­ri­ ja, sa­ky­čiau, vi­sai ne­blo­gai, ta­čiau ES įvaiz­džio klau­si­mais pa­si­rū­ pin­ti ma­žoms vals­ty­bėms sun­

AFP nuo­tr.

ku, nes nė­ra pa­kan­ka­mai iš­tek­lių šiam klau­si­mui spręs­ti“, – sa­kė K.Gir­nius.

O R.Vil­pi­šaus­kas pri­dū­rė, kad Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kos pla­ nuo­to­jams rei­kė­tų vi­sų pir­ma pa­ gal­vo­ti apie Lie­tu­vos gy­ven­to­jus, kad per­len­kus laz­dą dėl pir­mi­nin­ ka­vi­mo ne­tek­tų vė­liau su­lauk­ti kri­ ti­kos iš vi­suo­me­nės. „Ga­li bū­ti, jog tą įvaiz­dį la­biau ga­li pa­veik­ti pa­čios Lie­tu­vos ins­ ti­tu­ci­jų spren­di­mai ir pa­si­sa­ky­ mai. Jau da­bar ma­to­me kri­ti­ką dėl in­ten­sy­viai pa­sta­ruo­ju me­ tu tvar­ko­mų Vil­niaus gat­vių, tar­ si per­ne­lyg sten­gia­ma­si su­ži­bė­ ti prieš ES ir už­mas­kuo­ti pra­stą pa­dė­tį. To­kia dis­ku­si­ja ga­li veik­ ti ir žmo­nių nuo­sta­tas ES at­žvil­ giu, nors vei­kiau­siai di­de­lio po­ vei­kio joms ne­tu­rės, – tvir­ti­no R.Vil­pi­šaus­kas. – Apsk­ri­tai Lie­ tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mas ES Ta­ry­ bai ga­li pa­di­din­ti ša­lies gy­ven­to­jų in­for­muo­tu­mą ES rei­ka­lais, ta­čiau ar jis pri­si­dės prie po­zi­ty­vaus ES įvaiz­džio, ar at­virkš­čiai, – sun­ku pa­sa­ky­ti. Lie­tu­vo­je daž­nai bet ko­ kie di­des­ni pro­jek­tai su­ke­lia kri­ti­ kos ban­gas ir išanks­ti­nį skep­ti­ciz­ mą. Šiuo at­žvil­giu mū­sų po­li­ti­kos for­muo­to­jai tu­rė­tų siek­ti tie­siog for­muo­ti rea­lis­ti­nius lū­kes­čius ir ne­per­lenk­ti laz­dos pri­sta­ty­da­mi pir­mi­nin­ka­vi­mo nau­dą. Ta­da bus ma­žes­nė ri­zi­ka, kad po pir­mi­nin­ ka­vi­mo bus jau­čia­mas nu­si­vy­li­ mas ar kris ap­skri­tai su­si­do­mė­ji­ mas ES rei­ka­lais.“

Pre­zi­den­tė su dar­bo ir vals­ty­bi­niais vi­zi­tais vy­ko į Da­ni­ją, Vo­kie­ti­ją, JAV, Slo­va­k i­ją, taip pat da­ly­va­vo tarp­

tau­ti­nė­se kon­fe­ren­ci­jo­se Miun­che­ ne bei Nor­ve­gi­jo­je.

Lie­tu­vo­je lan­kė­si Uk­rai­nos, Len­k i­ jos, Tur­ki­jos, Suo­mi­jos ir Es­ti­jos pre­ zi­den­tai. Taip pat į mū­sų ša­lį su­si­tik­ ti su Pre­zi­den­te ir ap­tar­ti pa­si­ren­gi­ mo pir­mi­n in­kavimui bu­vo at­vy­kę ES va­do­vai. Va­sa­rį Lie­tu­vo­je lan­kė­ si Eu­ro­pos Va­do­v ų Ta­ry­bos va­do­ vas Her­ma­nas van Rom­puy.

Ge­g u­ž ę įvy­ko Pre­z i­den­tės su­s i­t i­ ki­mas su Eu­ro­p os Par­la­men­to pir­ mi­n in­k u Mar­t i­nu Schul­z u ir stra­ te­g i­n ius spren­d i­mus prii­m an­č ios Eu­ro­p os Par­l a­men­to pir­m i­n in­k ų kon­fe­ren­c i­j os na­r iais. Lie­p os 5 d. ša­l ies va­do­vė su­s i­t iks su Eu­ro­p os Ko­m i­si­ja ir jos pir­m i­n in­k u José Ma­ nue­l iu Bar­ro­so. Vi­sos su­dė­t ies Eu­ ro­p os Ko­m i­s i­ja Lie­t u­vo­je lan­k y­s is pir­mą kar­t ą.

Šiuo­se su­si­t i­k i­muo­se ša­l ies va­do­ vė pri­sta­to svar­biau­sius Lie­t u­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai prio­ri­ te­tus ir ap­ta­ria ak­tua­liau­sias Eu­ro­ pos pro­ble­mas, ku­rias pir­mi­nin­ka­ vi­mo me­tu teks spręs­ti Lie­tu­vai, su­ tel­kiant jau 28 ES na­res.

Išs­kir­ti­niu įvy­kiu pri­sta­tant Lie­tu­vą Vo­k ie­t i­jai ir vi­sai Eu­ro­pai ta­po Ka­ ro­l io di­d žio­jo pri­zo įtei­k i­mo Pre­z i­ den­tei D.Gry­baus­kai­tei ce­re­mo­ni­ja Ache­ne ge­gu­žės 9 d.

Eu­ro­pos Va­do­v ų Ta­r y­bos su­si­t i­k i­ muo­se Briu­se­ly­je bu­vo or­ga­ni­zuo­ ja­mi Pre­zi­den­tės su­si­ti­ki­mai su po­ li­ti­kos eks­per­tais, ana­li­ti­kais ir už­sie­ nio žur­na­lis­tais.

Nuo šių me­t ų pra­d žios iki pir­m i­ nin­k a­v i­mo Pre­z i­den­tė da­vė dau­ giau nei 40 in­ter­v iu už­s ie­n io ži­ niask­lai­dai.

Ko­kie Pre­zi­den­tės vi­zi­tai ir su­si­ti­ki­mai pla­nuo­ja­mi pir­mi­nin­ka­vi­mo pra­džio­je?

Bir­že­lio 30 ir lie­pos 1 d. ša­lies va­

Lie­pos 3 d. Vo­kie­ti­jos fe­de­ra­li­nės

do­vė su dar­bo vi­zi­tu lan­ky­sis Kroa­ ti­jo­je ir da­ly­vaus Kroa­ti­jos įsto­ji­mo į ES iš­kil­mė­se.

kanc­le­rės An­ge­los Mer­kel kvie­ti­ mu Pre­zi­den­tė su ES ins­ti­tu­ci­jų va­

do­vais J.M.Bar­ro­so ir H.van Rom­ puy da­ly­vaus Ber­ly­ne vyk­sian­čio­je aukš­to ly­gio kon­fe­ren­ci­jo­je, skir­to­je ko­vai su jau­ni­mo ne­dar­bu.

Lie­pos 4 d. Pre­zi­den­tė Vil­niu­je da­ ly­vaus iš­kil­min­ga­me Lie­tu­vos pir­ mi­nin­ka­vi­mui ES Ta­ry­bai skir­ta­me Sei­mo po­sė­dy­je. Taip pat su­si­tiks su dau­giau nei 60 žur­na­lis­tų iš vi­sos Eu­ro­pos ir pri­sta­tys Lie­tu­vos pir­mi­ nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai prio­ri­te­tus.

Lie­pos 2 d. Pre­zi­den­tė su dar­bo vi­

zi­tu vyks į Pran­cū­zi­ją. Pa­ry­žiu­je įvyk­ sian­čia­me su­si­ti­ki­me su Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tu Fran­çois Hol­lan­de’u ša­lies va­do­vė ap­tars svar­biau­sius Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai dar­bus.

Lie­pos 2 ir 3 d. Pre­zi­den­tė lan­ky­sis

Eu­ro­pos Par­la­men­te Stras­bū­re, kur pri­sta­tys Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai prio­ri­te­tus.

Lie­pos 5 d. ša­lies va­do­vė su­si­tiks

su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ir Eu­ro­pos Ko­ mi­si­jos pir­mi­nin­ku J.M.Bar­ro­so.

Ko­kią tei­sės ak­tų dos­jė pe­rims Lie­tu­va?

558 – tai bend­ras de­ry­bi­nių ap­ra­šų ar ša­lies po­zi­ci­jų skai­čius, pa­tvir­tin­tas Sei­mo. Konk­re­tus bend­ras tei­sės ak­

tų skai­čius bus ži­no­mas tik lie­pos 1 d., kai baig­sis Ai­ri­jos pir­mi­nin­ka­vi­mas.

Taip pat bir­že­lio pa­bai­go­je tu­rė­tų

paaiš­kė­ti, ar pa­vyks pa­siek­ti tar­pins­ ti­tu­ci­nį su­si­ta­ri­mą su Eu­ro­pos Par­la­ men­tu dėl dau­gia­me­čio biu­dže­to.

Ko­kie kul­tū­ri­niai ren­gi­niai pri­sta­tys Lie­tu­vą Eu­ro­pai?

Ber­ly­no ro­tu­šė­je nuo lie­pos 1 d. bus

eks­po­nuo­ja­mi „Poe­ti­niai do­ku­men­tai“ – Lie­tu­vos fo­tog­ra­fi­jos is­to­ri­ja.

idė­ja – kla­si­ka su­tin­ka mo­der­ny­bę.

Lie­tu­vos kul­tū­rą pri­sta­tys Ur­ma­na ir Me­kas, „Flu­xus“ ir „Bo­za­re“.

Rug­sė­jo 12 d. įvyks pa­grin­di­nis kul­

Ru­sė­jo 21–gruodžio 15 d. – Mi­ka­

tū­ri­nis ren­gi­nys Briu­se­ly­je. Ren­gi­nio

lo­jus Kons­tan­ti­nas Čiur­lio­nis Gen­

te. Tai tur­būt di­džiau­sia M.K.Čiur­lio­ nio ori­gi­na­lios ko­lek­ci­jos eks­po­zi­ci­ja už­sie­ny­je per vi­są is­to­ri­ją. Pet­ras Ge­ niu­šas gros M.K.Čiur­lio­ nį rug­sė­jo 23 d.

10

10

ŠeštADIENIS, birželio 29, 2013

pasaulis kl.lt/naujienos/uzsienis

Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mas ES: svar­biau­si klau­si­mai ir at­sa­ky­mai 9

Koks bus pir­mi­nin­ka­vi­mo ati­da­ry­mo ren­gi­nys?

Lie­pos 5 d. 16 val. Vil­ niaus uni­ver­si­te­to Di­d žia­ja­me kie­ me įvyks Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai pra­džios iš­kil­mės.

Kroa­ti­ją). Sce­na­ri­jaus au­to­rius ir re­ ži­sie­rius – Da­lius Aba­ris. Ren­g i­ny­je mu­zi­ki­nius kū­ri­nius at­liks Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis sim­fo­ni­nis or­kest­ras (di­ ri­gen­tas Mo­des­tas Pit­rė­nas), Kau­no vals­ty­bi­n is cho­ras (cho­ro va­do­vas Pet­ras Bin­ge­l is) ir Na­cio­na­l i­nės Mi­ ka­lo­jaus Kons­tan­ti­no Čiur­lio­nio me­ nų mo­kyk­los miš­rus vai­k ų cho­ras.

Vyks tie­sio­gi­nė trans­lia­ci­ja per te­le­ vi­zi­ją ir in­ter­ne­tu.

Uni­ka­laus kul­tū­ri­nio pro­jek­to, ku­ris pri­sta­tys Lie­tu­vą Eu­ro­pai, pa­grin­di­ nė ašis – mu­z i­k i­nis kū­ri­nys „Są­šau­ ka“. Kom­po­z i­to­r ius – Kip­ras Ma­ša­ naus­kas, būg­nų rit­mais kvie­čian­t is bū­ti kar­tu, su­tar­ti, bend­rau­ti. „Są­šau­kos“ mu­zi­kos ir vaiz­do prie­mo­ nė­mis sieks pa­ro­dy­ti Lie­tu­vos ir Eu­ ro­pos bend­rys­tę. Kū­ri­ny­je iš­ski­ria­mi

28 mu­zi­ki­niai frag­men­tai, pri­sta­tan­ tys vi­sas ES vals­ty­bes na­res (tarp jų ir nuo lie­pos 1 d. ES na­re tap­sian­čią

Ren­g i­ny­j e da­ly­vaus Pre­z i­den­tė D.Gry­baus­kai­tė, lau­k ia­ma at­v yks­ tant Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko

J.M.Bar­ro­so, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos na­ rių, Eu­ro­pos Va­do­vų Ta­ry­bos pir­mi­ nin­ko H.van Rom­puy ir 1000 Lie­tu­ vai nu­si­pel­niu­sių kul­tū­ros, po­li­ti­kos, vers­lo at­sto­vų.

Lie­pos 5 d. va­ka­rą ša­lies gy­ven­to­jus at­vyk­ti į sos­ti­nę kvies Kul­tū­ros nak­ tis, skir­ta pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­ bai pra­džiai pa­mi­nė­ti. Šie­met Kul­tū­ ros nak­ties pro­gra­ma pa­ti di­džiau­ sia, į vi­są nak­tį vyk­sian­čius ren­gi­nius įtrau­kian­ti Lie­tu­vos me­ni­nin­kus, už­ sie­nio at­li­kė­jus ir už­sie­nio dip­lo­ma­ti­ nes at­sto­vy­bes.

Ko­kie svar­biau­si pir­mi­nin­ka­vi­mo ren­gi­niai?

Pir­m i­n in­ka­v i­mo me­t u Lie­t u­vo­je iš vi­so įvyks dau­g iau kaip 200 su­si­t i­ ki­mų, juo­se lau­k ia­ma apie 30 tūkst. sve­čių. Pa­pil­do­mai vyks ir so­cia­li­nių par­tne­rių ren­g i­niai.

Lie­pos 5 d. – Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos vi­

zi­tas ir su­si­ti­ki­mas su Pre­zi­den­te bei Vy­riau­sy­be. Vi­sa ko­mi­si­ja in cor­po­re Lie­tu­vo­je nė­ra bu­vu­si. Vyks dvi­ša­lis

su­si­ti­ki­mas Pre­zi­den­te. Taip pat ofi­ cia­lus pir­mi­nin­ka­vi­mo pradžios kul­ tū­ri­nis ren­gi­nys Vil­niaus uni­ver­si­te­ to Di­džia­ja­me kie­me.

Rug­sė­jo 4 ir 5 d. skir­tos sau­gu­mo ir

gy­ny­bos te­moms: Sei­mo kon­fe­ren­ci­ ja, gy­ny­bos ir už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ rų su­si­ti­ki­mai.

Su ener­ge­ti­ka su­si­ję ren­gi­niai: lie­

pos 4 d. – kon­fe­ren­ci­ja apie moks­lą ir ener­ge­ti­ką; lie­pos 10 d. – Ry­tų par­ tne­rys­tė ir ener­ge­ti­ka; rug­sė­jo 13 d.

– se­mi­na­ras „Ener­ge­ti­nio sau­gu­mo di­men­si­ja ES BSGP: gai­rės atei­čiai“; lapk­ri­čio 4 d. – ASEM bran­duo­li­nės sau­gos se­mi­na­ras.

Lapk­ri­čio 4 ir 5 d. ES vi­daus ener­

gi­jos rin­kos už­bai­gi­mo kon­fe­ren­ci­ja.

Pat­vir­tin­tas Lie­tu­vai svar­bių pro­jek­ tų są­ra­šas.

Lapk­ri­čio 6–8 d. di­džiau­sias pir­mi­

nin­ka­vi­mo ren­gi­nys – Eu­ro­pos moks­ li­nių ty­ri­mų ir ino­va­ci­jų ren­gi­nys „ICT 2013: Crea­te, Con­nect, Grow“. Ja­me da­ ly­vaus 4 tūkst. sve­čių iš vi­so pa­sau­lio.

Pak­vies­tas vie­nas iš dvie­jų „Goog­le“ sa­vi­nin­kų Ser­gey Bri­nas.

Lapk­ri­čio 11 ir 12 d. – Bal­ti­jos jū­

ros re­gio­no stra­te­gi­jos me­ti­nis fo­ru­ mas. Da­ly­vaus trys ko­mi­sa­rai – Ja­ne­ zas Po­toč­ni­kas (ap­lin­ka), Jo­han­ne­sas Hah­nas (re­gio­ni­nė plėt­ra), Ma­ria Da­ ma­na­ki (jū­rų po­li­ti­ka ir žu­vi­nin­kys­tė).

Bus Eu­ro­pos Par­la­men­to ly­de­rių, tarp jų Da­nu­ta Hübner ir kt.

Lapk­ri­čio 28 ir 29 d. aukš­čiau­sio

ly­gio ren­gi­nys – Vil­niaus Ry­tų par­ tne­rys­tės vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas. Kar­tu vyks Pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ir Vers­lo fo­ru­mai.

Vyks vi­sų for­ma­ci­jų ne­for­ma­lios ta­ry­bos: lie­pos 17 d. – ap­lin­kos ap­sau­gos ne­ for­ma­li ta­ry­ba. At­vyks ki­nų ap­lin­kos ap­sau­gos mi­nist­ras. rug­sė­jo 10 d. – ne­for­ma­lus Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos or­ga­ni­zuo­ja­mas su­ si­ti­ki­mas. rug­sė­jo 13 d. – ne­for­ma­lus eko­no­ mi­kos ir fi­nan­sų rei­ka­lų mi­nist­rų su­ si­ti­ki­mas. At­vyks ir Vo­kie­ti­jos fi­nan­ sų mi­nist­ras Wolf­gan­gas Schäub­le.

NVO ren­gi­niai, su­si­ję su pir­mi­nin­ ka­vi­mu: lie­pos 4 d. Vil­niaus uni­ver­si­te­to TSPMI ren­gia tarp­tau­ti­nę Eu­ro­pos po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­ci­jų aso­cia­ci­ jos kon­fe­ren­ci­ją. gruo­džio 4 ir 5 d. vyks ren­gi­nys „COP­RES / Bu­si­ness Eu­ro­pe“.

Ko­kių pir­mi­nin­ka­vi­mo do­va­nų Lie­tu­va pa­ren­gė sve­čiams?

Lie­t u­vos pir­m i­n in­ka­v i­mo do­va­nų krep­še­l į su­da­ro trys ne­d i­de­lės, ta­ čiau pra­k tiš­kos do­va­nos.

Jau­no Lie­tu­vos di­zai­ne­rio Mar­ty­no Ka­zi­mie­rė­no su­kur­tas ino­va­ty­vus at­švai­tas, ku­ris ga­lės bū­ti ir ap­ran­gos ak­se­sua­ru.

Uni­ver­sa­lus mo­bi­lio­jo te­le­fo­no įkro­ vik­l is su 4 kei­čia­mais skir­t in­gais įkro­vi­mo ant­ga­liais. De­le­ga­ci­jų na­ riai nuo­lat ke­liau­ja, to­dėl ši do­va­na bus nau­din­ga ir kar­tu pri­mins Lie­tu­ vos pir­mi­nin­ka­vi­mą, nes įkro­vik­lis, kaip ir ki­tos pir­mi­nin­ka­vi­mo do­va­ nos, bus pa­žy­mė­tas Lie­tu­vos pir­mi­ nin­ka­vi­mo lo­go­ti­pu.

Tre­čio­ji su­de­da­mo­ji do­va­nos da­l is pri­k lau­s ys nuo me­t ų lai­ko. Ma­ž y­ tė dė­ž u­tė juo­dų­jų sly­v ų sū­r io, pri­ sta­t an­č io Lie­t u­vos ku­l i­n a­r i­n į pa­ vel­dą, bus do­va­no­ja­ma šil­t uo­ju me­ tų lai­k u. Megz­tos kumš­t i­nės pirš­t i­ nės bus do­va­no­ja­mos šal­t uo­ju me­ tų lai­k u.

dar­bai, ku­riuo­se įam­ž in­ti Lie­tu­vos mies­tų ar­chi­tek­tū­ri­niai ak­cen­tai, ar­ ba Lie­tu­vos ban­ko iš­leis­tos pro­gi­nės si­dab­ri­nės 50 li­tų no­mi­na­lo mo­ne­tos, skir­tos Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mui ES Ta­ry­bai.

Vi­siems sve­čiams ir žur­na­l is­tams bus įtei­kia­mi kan­ce­lia­ri­nių prie­mo­ nių rin­ki­niai – blok­no­tai ir ra­šik­liai.

De­le­ga­ci­jų va­do­vai pa­pil­do­mai gaus ir dėk­lų do­ku­men­tams.

Ša­lių va­do­vams, ES ins­ti­tu­ci­jų va­do­ vams ir at­sa­kin­giems pa­rei­gū­nams skir­ti lie­tu­vių me­ni­nin­kių Ra­mu­tės Jur­šie­nės ir Auš­ros Ku­čins­kie­nės su­ kur­ti uni­ka­lūs ran­kų dar­bo ar­ba­tos ir ka­vos puo­de­liai iš kau­li­nio po­rce­ lia­no.

Mi­n ist­rams ir ki­t iems aukš­čiau­sio ran­go pa­rei­g ū­nams bus do­va­no­ja­ mi Lie­tu­vos gra­fi ­kos me­no kū­rė­jų

Vi­sos pir­mi­nin­kau­jan­čios ša­lys svar­ biau­siems as­me­nims do­va­no­ja tra­ di­ci­nę pro­to­ko­li­nę pir­mi­nin­ka­vi­mo

pasaulis per savaitę Sek­ma­die­nis

do­va­ną – kak­la­raiš­tį vy­rams, ša­li­kė­ lį mo­te­rims. Ga­mi­nant kak­la­raiš­čius ir ša­li­kė­lius Lie­tu­vos sve­čiams, pa­si­ rink­tas kla­si­ki­nis mė­ly­nos spal­vos ir tra­di­ci­nio lie­tu­viš­ko mo­ty­vo – so­do – de­ri­nys.

Bran­giau­siai pa­sau­ ly­je mo­ka­ma at­le­ tė Ma­ri­ja Ša­ra­po­va, šią sa­vai­tę pra­si­dė­ ju­sia­me Vimbl­do­ no tur­ny­re sie­kian­ti jau ant­ros ka­rū­nos, neap­si­ri­bo­ja vien te­ni­su. 26-erių spor­ ti­nin­kė taip pat tu­ri rim­tų vers­lo am­bi­ ci­jų, o jos var­di­niai sal­dai­niai „Su­gar­po­ va“ – tik jų da­lis.

Ku­ria atei­ties pla­nus

„Vers­las ir spor­tas abu yra la­bai kon­ ku­ren­cin­gi pa­sau­liai, ir aš no­riu bū­ti ge­riau­sia abie­juo­se“, – ne­si­kuk­li­no 2004 m. Vimbl­do­no čem­pio­nė.

Sal­dai­niai, at­si­ra­dę vien iš jos pa­ čios pi­ni­gų, yra tik pra­džia. M.Ša­ ra­po­va ti­ki­si, kad jos pre­kės ženk­las atei­ty­je virs stip­riu ne­prik­lau­so­mu ko­mer­ci­niu fon­du, ku­riam ji ga­lės at­ si­dė­ti pa­li­ku­si pro­fe­sio­na­lų te­ni­są. „Kai pa­ty­riau trau­mą, tu­rė­jau ga­ li­my­bę pa­gal­vo­ti apie ki­tus va­rian­ tus, be te­ni­so“, – sa­kė spor­ti­nin­ kė, kal­bė­da­ma apie 2008–2009 m. lai­ko­tar­pį, kai po pe­ties ope­ra­ci­jas iš­kri­to iš spor­to de­vy­niems mė­ne­ siams.

Su­kur­ti sal­dai­nius jai už­tru­ko dve­jus me­tus. Per­nai jie pa­si­ro­ dė Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se, o šie­met bu­vo pri­sta­ty­ti Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos rin­kai.

No­ri priim­ti spren­di­mus

Anot „For­bes“, M.Ša­ra­po­va per vi­ są kar­je­rą jau už­dir­bo 26 mln. do­le­ rių. Šio vers­lo žur­na­lo bran­giau­siai

2013 06 22 2013 06 28

Pir­ma­die­nis Ato­kia­me šiau­rės Pa­ kis­ta­no Hi­ma­la­jų ra­ jo­ne po­li­ci­nin­kais per­ si­ren­gę už­p uo­l i­kai praė­ju­sią nak­tį nu­šo­vė 10 už­sie­nio al­pi­nis­tų. At­sa­ko­my­bę už iš­ puo­lį pri­siė­mė Ta­li­ba­nas. Jis pa­reiš­kė, kad gru­puo­tė sie­kė at­ker­šy­ti už Pa­kis­ta­no Ta­ li­ba­no ly­de­rio pa­va­duo­to­ją, ku­ris ge­gu­žę bu­vo nu­kau­tas per JAV be­pi­lo­čio or­lai­vio smū­gį. Tarp nu­žu­dy­tų žmo­nių bu­vo ir lie­ tu­vis Er­nes­tas Mark­šai­tis. Eks­pe­di­ci­jo­ je da­ly­va­vo ir Lie­tu­vos al­pi­niz­mo aso­cia­ ci­jos pre­zi­den­tas Sau­lius Da­mu­le­vi­čius.

Pra­neš­ta, kad taip pat per iš­puo­lį nu­šau­ ti du al­pi­nis­tai iš Slo­va­ki­jos, trys – iš Uk­ rai­nos, trys – iš Ki­ni­jos, po vie­ną žmo­gų iš Ne­pa­lo ir Pa­kis­ta­no. Iš­puo­lis bu­vo įvyk­ dy­tas vie­no aukš­čiau­sių kal­nų pa­sau­ly­je, Nan­ga Par­ba­to, ba­zi­nė­je sto­vyk­lo­je, Gil­gi­ to-Bal­tis­ta­no Dia­me­ro ra­jo­ne.

M.Ša­ra

Bu­vu­sio Pie­tų Af­ri­kos ly­de­rio Nel­so­no Man­ de­los būk­lė smar­kiai pa­blo­gė­jo ir ta­po kri­ti­ nė. Į li­go­ni­nę 94 me­tų N.Man­de­la bu­vo pa­gul­dy­tas prieš dvi sa­ vai­tes, bir­že­lio 8 d. ry­tą, dėl plau­čių in­fek­

Ant­ra­die­nis ci­jos. Jis bu­vo gy­do­mas in­ten­sy­vio­sios te­ra­pi­jos sky­riu­je ir gy­dy­mas ku­rį lai­ką da­vė tei­gia­mų re­zul­ta­tų. Ta­čiau nuo sa­ vait­ga­lio jo būk­lė blo­gė­jo. Pir­muo­ju juo­ dao­džiu PAR pre­zi­den­tu 1994 m. ta­pęs N.Man­de­la lie­pos 18 d. tu­rė­tų švęs­ti sa­ vo 95-ąjį gim­ta­die­nį.

11

ŠeštADIENIS, birželio 29, 2013

pasaulis

a­po­va – am­bi­cin­gas sal­dai­niu­kas „Tu­rė­jau daug pa­tir­ties kū­ry­bi­ nė­je veik­lo­je kar­tu su sa­vo vers­lo par­tne­riais“, – sa­kė M.Ša­ra­po­va.

Bend­ro­vei „Co­le Haan“ ji su­kū­ rė li­ni­ją ba­te­lių, ku­rie ta­po ge­riau­ siai par­duo­da­ma šio ga­min­to­jo pro­duk­ci­ja. „TAG Heuer“ ji su­kū­ rė sau­lės aki­nių li­ni­ją, kū­rė es­ki­ zus „Ni­ke“ te­ni­so dra­bu­žių li­ni­jai, ku­rią pa­mė­go ir ki­tos gar­sios te­ni­ si­nin­kės. Vie­na įdo­miau­sių pa­tir­ čių jai bu­vo bend­ra­dar­bia­vi­mas su ži­no­mu ar­chi­tek­tu Fran­ku Geh­ry, ku­ris pa­dė­jo jai su­kur­ti ju­ve­ly­ri­kos dir­bi­nių bend­ro­vei „Tif­fa­ny“.

Aist­ra – ma­da ir kos­me­ti­ka

Sva­jo­nė: M.Ša­ra­po­vą vi­lio­ja di­zai­ne­rio pro­fe­si­ja, nes jo­je nė­ra jo­kių įsta­ty­mų ir ga­li­ma

da­ry­ti tai, ko pa­gei­dau­ja sie­la.

mo­ka­mų at­le­tų są­ra­še ji uži­ma 22 vie­tą, o tarp mo­te­rų yra pir­mo­ji.

Bet te­ni­si­nin­kė juo­kia­si iš sta­ tis­ti­kos ir tei­gia, kad tai tė­ra tik skai­čiai, o pa­grin­di­nė mo­ty­va­ci­ ja pra­dė­ti sal­dai­nių vers­lą bu­vo ne fi­nan­si­nė nau­da, o grei­čiau fi­nan­ si­nės at­sa­ko­my­bės po­rei­kis. „Il­gą lai­ką ma­niau, kad no­riu bū­ti žmo­gu­mi, ku­ris prii­ma vers­

Ma­no pre­ kės ženk­ las ga­ li vys­ty­tis ke­lio­mis kryp­ti­mis.

Ma­da ir kos­me­ti­ka yra ma­no aist­ra, ir aš ma­tau ga­li­ my­bių šio­ se sri­ty­se.

AFP nuo­tr.

lo spren­di­mus, ar tai bū­tų fi­nan­ si­niai, ar kū­ry­bi­niai, ar rek­la­mos spren­di­mai, – sa­kė ji. – Taip pat no­rė­jau su­kur­ti ką nors sa­vo ne te­ ni­so sri­ty­je.“ Su­kau­pė daug pa­tir­ties

Sal­dai­nių ga­my­ba už­tru­ko dve­jus me­tus, nes spor­ti­nin­kė no­rė­jo nuo­ dug­niai iš­stu­di­juo­ti, ko dar yra rin­

ko­je. „Man tai bu­vo pro­ce­sas, su­ jun­gęs kū­ry­biš­ku­mą ir pre­kės ženk­lo kū­ri­mą“, – sa­kė M.Ša­ra­po­va.

Ma­žai ką ste­bi­na, kad ji no­rė­ jo su­kur­ti sa­vo pre­kės ženk­lą, nes spor­ti­nin­kė ir anks­čiau ak­ty­viai da­ly­va­vo su­da­rant sutartis su rė­ mė­jais. Su ja troš­ko dirb­ti „Pors­ che“, „Ni­ke“, „Evian“, „Sam­sung“ ir ki­ti ži­no­mi var­dai.

Tre­čia­die­nis Ita­li­jos teis­mas pir­ma­ die­nį bu­vu­siam prem­ je­rui Sil­vio Ber­lus­co­ni sky­rė sep­ty­ne­rius me­ tus lais­vės atė­mi­mo ir už­drau­dė jam ei­ti vie­šas pa­rei­gas, pri­ pa­ži­nęs jį kal­tu dėl mo­kė­ji­mo už sek­są su ne­pil­na­me­te pro­sti­tu­te, taip pat dėl pikt­nau­džia­vi­mo pa­rei­go­mis, kad nu­ slėp­tų sa­vo ry­šius. Skir­ta baus­mė bu­vo griež­tes­nė, nei rei­ka­la­vo pro­ku­ro­rai, ra­gi­ nę pa­siųs­ti 76 me­tų mi­li­jar­die­rių už gro­tų še­še­riems me­tams. Šis nuo­spren­dis ga­li su­kel­ti pa­vo­jin­gą įtam­pą Ita­li­jos ne­tvir­to­je koa­li­ci­nė­je vy­riau­sy­bė­je. Tie­sa, ma­žai ti­ kė­ti­na, kad S.Ber­lus­co­ni ka­da nors at­si­ durs ka­lė­ji­me, nes Ita­li­jo­je ga­lio­ja švel­nios lais­vės atė­mi­mo tai­syk­lės vy­res­niems nei 70 me­tų as­me­nims. Nuosprendis nebus vykdomas, kol bus išnaudotos visos gali­ mybės jį užginčyti.

Pa­lei­du­si pro­duk­tą cuk­raus pa­ grin­du, ji su­lau­kė kri­ti­kos Va­ka­rų pa­sau­ly­je, įskai­tant Jung­ti­nes Vals­ ti­jas ir Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją, kur ko­vo­ ja­ma su nu­tu­ki­mo pro­ble­ma. „Tai su­pran­ta­ma. Pa­sau­lis pil­ nas įvai­rių nuo­mo­nių, – pri­pa­ži­ no M.Ša­ra­po­va. – Vis­gi esu at­le­tė ir pir­ma tu­rė­čiau ži­no­ti, kas svar­ bu kū­nui ir svei­kai gy­ven­se­nai. Bet die­nos pa­bai­go­je, kai vis­ką ap­ svars­tau nuo­sai­kiai, tai pra­de­da at­ ro­dy­ti nor­ma­lu.“ Tai­gi, ku­rią iš jau iš­ban­dy­tų kryp­čių ji pa­si­rinks bai­gu­si pro­fe­ sio­na­lios te­ni­si­nin­kės kar­je­rą? „Ma­nau, ma­no pre­kės ženk­ las ga­li vys­ty­tis ke­lio­mis kryp­ti­ mis. Ma­da ir kos­me­ti­ka yra ma­no aist­ra, ir aš ma­tau ga­li­my­bių šio­se sri­ty­se“, – atei­ties pla­nais da­li­jo­si M.Ša­ra­po­va.

Spor­ti­nin­kę vi­lio­ja di­zai­ne­rio pro­fe­si­ja, nes jo­je nė­ra jo­kių įsta­ ty­mų ir ga­li­ma da­ry­ti tai, ko pa­gei­ dau­ja sie­la.

Sko­nį for­ma­vo ma­ma

Iš tie­sų, ją kar­tais ga­li­ma pa­ma­ty­ti pir­mo­se ei­lė­se per ma­dų pa­si­ro­dy­ mus. Nors pa­ti spor­ti­nin­kė ren­ka­si griež­to sti­liaus dra­bu­žius ir dėl to, kad daž­nai ke­liau­ja, ski­ria daug dė­ me­sio pa­to­gu­mui, sa­vo atei­ties ko­ lek­ci­jo­se ji su­tik­tų paeks­pe­ri­men­ tuo­ti ir su ryš­kio­mis spal­vo­mis bei neįp­ras­tais ak­se­sua­rais. „Mėgs­tu reng­tis ma­din­gais ap­ da­rais, kai tam pa­si­tai­ko pro­ga.

Tie­sa, įdo­miau­sia tai, kas man nu­tin­ka kas­die­nia­me gy­ve­ni­me, – bū­na va­ka­rie­nė res­to­ra­ne su tre­

26

mln. dolerių – tiek per visą karjerą jau uždirbo M.Šarapova.

ne­riu ir fi­zio­te­ra­peu­tu. Juk ne­vilk­ėsiu puoš­nių dra­bu­žių, nuo ku­ rių gniau­žia kva­pą“, – pri­si­pa­ži­ no spor­ti­nin­kė. „Ma­no pir­mie­ji pri­si­mi­ni­mai apie per­si­kraus­ty­mą iš Ru­si­jos į Flo­ri­dą, kai man bu­vo de­vy­ne­ri, yra su­si­ję su tuo, kaip ma­ma vaikš­čio­ jo po par­duo­tu­ves, kad sau ką nors nu­si­pirk­tų, – pri­si­mi­ni­mais pa­si­ da­li­jo M.Ša­ra­po­va. – Di­die­ji pre­ ky­bos cent­rai man bu­vo nau­jo­vė, nes nie­ko pa­na­šaus ma­no gim­ta­ ja­me So­čy­je ne­bu­vo. Ma­ne ste­bi­no di­de­lis pre­kių ir spal­vų pa­si­rin­ki­ mas. Ma­ma vi­sa­da pirk­da­vo neut­ ra­lių at­spal­vių kla­si­ki­nius dra­bu­ žius. Štai tuo­met aš ir pra­dė­jau su­pras­ti, kas yra ko­ky­bė, kas yra il­ ga­lai­kis pir­ki­nys, ku­rį tu­rė­si vi­sa­ da. Aiš­ku, tuo­met ne­tu­rė­jau pi­ni­gų to­kiems pir­ki­niams, bet pri­si­me­nu, kaip man pa­ti­ko tie­siog žiū­rė­ti į tas vi­sas gra­žias pre­kes. Ir man pa­tik­ da­vo vis­kas, kas bu­vo ro­ži­nės spal­ vos, – tai ga­na il­gą lai­ką bu­vo ma­no mėgs­ta­miau­sia spal­va. Nors da­bar esu pri­sie­ku­si sau rink­tis neut­ra­ lias spal­vas.“ BBC, „The Fi­nan­cial Ti­mes“ inf.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1987 m. Ru­si­jo­je, gy­ve­na

Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se.

Vie­na iš še­šių mo­te­rų WTA is­to­ri­

jo­je, lai­mė­ju­sių vi­sus ke­tu­ris Di­džio­ jo kir­čio tur­ny­rus.

Po­pu­lia­riau­sia mo­te­ris at­le­tė so­

cia­li­niuo­se tink­luo­se, tu­ri dau­giau nei 10 mln. ger­bė­jų. Įkū­rė fon­dą, ku­ris pa­de­da Čer­no­

by­lio vai­kams ir ku­riam ža­da skir­ ti pa­ja­mų iš pre­kės ženk­lo „Su­gar­ po­va“.

Ket­vir­ta­die­nis Ki­n i­j os erd­v ė­l ai­v is „Shenz­hou 10“ bai­gė iki šiol il­giau­siai tru­ ku­sią sa­vo pi­lo­tuo­ja­ mą kos­mi­nę mi­si­ją – kos­mi­nis lai­vas ir trys jo įgu­los na­riai sau­giai grį­žo į Že­mę. Grį­ži­mo kap­su­lė nu­si­lei­do Ki­ni­jos šiau­ri­nio Vi­di­nės Mon­ go­li­jos re­gio­no ste­pė­je.

15 pa­rų tru­ku­si „Shenz­hou 10“, ku­ rio pa­va­di­ni­mas reiš­kia „Die­viš­ką­jį lai­ vą“, mi­si­ja lai­ko­ma dar vie­nu žings­niu am­bi­cin­go­je Pe­ki­no pro­gra­mo­je, ku­rios tiks­las – iki 2020 m. pa­sta­ty­ti nuo­la­ti­ nę kos­mi­nę sto­tį. Ki­ni­ja žmo­gų į kos­ mo­są pir­mą­kart pa­siun­tė tik 2003 m., o ša­lies kos­mi­niai pa­jė­gu­mai dar at­si­ lie­ka nuo JAV ir Ru­si­jos. Tačiau Pekino programa labai ambicinga, numatanti netgi naują žmonių išsilaipinimą Mė­ nulyje.

JAV pre­zi­den­tas Ba­ rac­kas Oba­ma pa­gy­rė is­to­ri­nį Aukš­čiau­sio­ jo teis­mo spren­di­mą dėl tos pa­čios ly­ties as­me­nų san­tuo­kų kaip „Ame­ri­kos de­ mok­ra­ti­jos per­ga­lę“ ir pa­va­di­no tai „pa­ si­di­džia­vi­mo“ die­na ly­gių tei­sių gy­nė­ jams.

„Ma­nau, tai Ame­ri­kos de­mok­ra­ti­jos per­ga­lė“, – B.Oba­ma sa­kė ket­vir­ta­die­nį vie­šė­da­mas Se­ne­ga­le ir ko­men­tuo­da­ mas vie­ną svar­biau­sių JAV vi­daus po­li­ ti­kos klau­si­mų ša­ly­je. Die­ną prieš Aukš­ čiau­sia­sis teis­mas at­me­tė rei­ka­la­vi­mus už­draus­ti tos pa­čios ly­ties as­me­nų san­ tuo­kas, ir tai lai­ko­ma svar­bia ho­mo­sek­ sua­lų san­tuo­kų ša­li­nin­kų per­ga­le.

12

šeštadienis, birželio 29, 2013

sportas

Stadione – senjorų staigmena

Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tvarkaraštis

Česlovas Kavarza

Birželio 29 d. (šeštadienis)

Pasaulio lietuvių sporto žaidynių futbolo turnyre staigmeną pateikė Klaipėdos pirmoji komanda, kurios garbę gynė beveik vien žilagalviai, vyresni nei 50 metų futbolininkai.

8 val. – golfas (golfo aikštynas „National Golf Resort“, Stančių k., Klaipėdos r.).

9 val. – badmintonas (sporto salė, Burių g. 5).

9 val. – tenisas (Šv. Pranciškaus Azyžiečio vienuolyno „Vilties“ teniso aikštynas, Savanorių g. 4, vaikų teniso klubo „TennisStar“ aikštynas, S.Daukanto g. 5).

10 val. – futbolas (Klaipėdos centrinis stadionas, Sportininkų g. 46).

10 val. – stalo tenisas (sporto rūmai, S.Dariaus ir S.Girėno g. 10).

10 val. – šaudymas (Klaipėdos centrinis stadionas, Sportininkų g. 46).

10 val. – šaudymas iš lanko (Sporto ir sveikatingumo bazė, Smiltynės g. 13).

10 val. – kėgliai (sporto baras „Honolulu“, Naujojo Sodo g. 1).

10 val. – krepšinis (V.Knašiaus KM, Dubysos g. 10-2, ir sporto salė, Taikos pr.

61A).

10 val. – šiaurietiškas ėjimas (prie Vasaros estrados, Liepojos g. 1).

10 val. – paplūdimio tinklinis (Antrosios Melnragės paplūdimys ir Šv. Pranciškaus Azyžiečio vienuolyno parkas, Savanorių g. 4).

11 val. – šaškės (paprastosios šaškės; lengvosios atletikos maniežas, Taikos pr. 54).

11 val. – keliautojų sportas (varžybos baidarėmis Minijos upe; startas – Stalgėnuose, Plungės r., prie tilto, finišas – poilsiavietėje „Žemsodis“, Mardosų k., Plungės r.).

11 val. – tinklinis (sporto salė, Pilies g. 4).

11.30 val. – smiginis (lengvosios atletikos maniežas, Taikos pr. 54).

11.30 val. – biliardas (atrankos varžybos; sporto baras „Honolulu“, Naujojo Sodo g. 1, ir biliardo klubas „Blackball“, Herkaus Manto g. 31).

11.45 val. – sportinė žūklė (Smiltynės krantinė, nuo perkėlos Jūrų muziejaus link).

12 val. – riedučiai (Poilsio parkas).

12.15 val. – plaukimas („Gintaro“ baseinas, S.Daukanto g. 29).

12.30 val. – orientavimosi sportas (sprintas; Atgimimo aikštė).

14 val. – lengvoji atletika (estafetės 10 po 1000 m varžybos, startas ir finišas – Atgimimo aikštėje).

14 val. – šachmatai (viešbučio „Amberton Klaipėda“ konferencijų centras, Naujojo Sodo g. 1).

Legendinio „Atlanto“ futbolininko Roberto Butkevičiaus vedami draugai pirmąją dieną 4:2 įveikė Vilniaus dailės akademijos septynetuką.

Lemiama kova dėl pirmosios vietos grupėje vyko tarp klaipėdiečių ir Norvegijos lietuvių, atstovavusių Oslo miestui. Atkaklus susitikimas baigėsi lygiosiomis 0:0. Lyg jaunystėje visus varžovų smūgius atrėmė Klaipėdos ekipos vartų sargas Vacys Lekevičius.

Paskutiniosiose grupės rungtynėse uostamiesčio senjorai 7:5 įveikė prieš žaidynes daug ambicijų turėjusią „LT United“ iš Airijos.

Klaipėda-1 ir Oslo ekipos, surinko po 7 taškus. Dėl geresnio įvarčių skirtumo klaipėdiečiai užėmė pirmąją vietą, „norvegai“ – antrąją.

Daug buvo tikėtasi iš antroje grupėje rungtyniavusios Klaipėdos antrosios ekipos, kurioje žaidė jaunesnioji uostamiesčio futbolininkų karta – Arūnas Šuika, Saulius Mikalajūnas, Vidas Dančenka.

Tačiau jų viltys patekti į pusfinalį subliūško po pirmųjų susitikimų. 2:5 pralaimėję elektrėniškiams ir 3:3 sužaidę lygiosiomis su lietu-

Netikėtumas: Klaipėda-1 komandos garbę ginantys futbolininkai yra

arti medalių.

viais iš Šiaurės Airijos, klaipėdiečiai turėjo susitaikyti su likimu. Nors per paskutiniąsias dvejas rungtynes Klaipėda-2 ekipa įveikė Rygos žaidėjus 10:1 ir pirma laiko pirmąją vietą užsitikrinusią Didžiosios Bri-

tanijos komandą 5:1, tačiau tai buvo tik menka paguoda.

Iš antrosios grupės kovą dėl medalių taip pat tęs Elektrėnų futbolininkai. Būtent jie ir bus Klaipėdos senjorų varžovai pusfinalyje.

Varžybų tvarkaraštis Klaipėdos centrinis stadionas (Sportininkų g. 46) 10 val. Klaipėda-1 – Elektrėnai, Didžioji Britanija – Oslas.

11.20 val. dėl 5-osios vietos: Vilniaus DA – Klaipėda-2, dėl 7-osios vietos: Šiau-

rės Airija – „LT United“ (Airija).

12.40 val. rungtynės dėl 3-iosios vietos.

14 val. – finalas.

Pa­sau­lio lie­tu­vius su­bū­rė Klai­pė­da

Birželio 30 d. (sekmadienis) 9 val. – badmintonas.

9 val. – tenisas (abiejuose aikštynuose).

10 val. – krepšinis (pusfinaliai ir finalai; sporto salė, Taikos pr. 61A).

10 val. – stalo tenisas.

10 val. – šaudymas iš lanko.

10 val. – šaškės (tarptautinės šaškės).

10 val. – šachmatai.

10 val. – paplūdimio tinklinis (abiejuose aikštynuose).

11 val. – biliardas (finalinis etapas; sporto baras „Honolulu“, Naujojo Sodo g. 1).

11 val. – orientavimosi sportas (vidutinė trasa; Smiltynė, skulptūrų parkas).

11 val. – tinklinis.

12 val. – keliautojų sportas. (pėsčiųjų varžybos; prie Vasaros estrados, Liepojos g. 1).

NEĮGALIŲJŲ VARŽYBŲ PROGRAMA

Birželio 29 d. (šeštadienis) 10 val. – plaukimas („Gintaro“ baseinas, S.Daukanto g. 29).

12 val. – bočia (lengvosios atletikos maniežas, Taikos pr. 54).

12 val. – paplūdimio tinklinis (Antrosios Melnragės paplūdimys).

Birželio 30 d. (sekmadienis) 10 val. – bočia.

10 val. – paplūdimio tinklinis.

11 val. – smiginis (lengvosios atletikos maniežas, Taikos pr. 54).

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Ceremonija: jaunieji spor­ti­nin­kai į areną įnešė žaidynių ugnį.

1

Vė­liau gim­nas­tai, mu­zi­ ki­nio ir mo­der­naus teat­rų šo­kė­jai vaiz­da­vo jū­rą, lai­vus, jū­rei­ vius, klai­pė­die­čius ir jų pro­fe­si­jas. Žai­dy­nių ati­da­ry­mo šven­tė­je da­ ly­va­vo ir mū­sų mies­to pa­si­di­džia­ vi­mas – Lo­ty­nų Ame­ri­kos šo­kių an­samb­lis „Žu­vėd­ra“.

Už­de­gant žai­dy­nių ug­nį už­dai­ na­vo ope­ros pri­ma­do­na Ine­sa Li­ na­bur­gy­tė, ki­lu­si iš Klai­pė­dos.

Sek­m a­d ie­n į pa­s i­baig­s ian­č ia­ me pa­sau­lio lie­tu­vių spor­to fo­ru­ me da­ly­vau­ja apie 2,6 tūkst. spor­ ti­nin­kų iš 21 pa­sau­lio vals­ty­bės.

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

Apie tūks­tan­tį da­ly­vių su­da­ro tre­ ne­riai, tei­sė­jai, de­le­ga­ci­jų va­do­vai, sa­va­no­riai. Gau­siau­sios už­sie­nio de­le­ga­ci­jos at­vy­ko iš Bal­ta­ru­si­jos, JAV, Lat­vi­jos, Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės ir Ru­si­jos.

Da­ly­viai var­žo­si 24 spor­to ša­ko­ se, pra­de­dant po­pu­lia­riau­sio­mis – krep­ši­niu, fut­bo­lu, leng­vą­ja at­ le­ti­ka, bai­giant ne­tra­di­ci­nė­mis – kėg­lių ir smi­gi­nio rung­ti­mis.

Penk­ta­die­nį Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ ra­lie­nės baž­ny­čio­je bu­vo au­ko­ja­ mos šven­tos mi­šios, jų me­tu pa­ šven­ti­na žai­dy­nių vė­lia­va.

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Šian­dien 10 val. At­gi­mi­mo aikš­ tė­je vyks svei­ka­tos ir spor­to šven­ tė, ku­rios me­tu kon­cer­tuos įvai­rios mu­zi­kos gru­pės, o spor­to ša­kų at­ sto­vai de­monst­ruos, ką mo­ka, ir kvies gy­ven­ti svei­kai.

20 val. Ant­ro­sios Meln­ra­gės pa­plū­di­my­je žai­dy­nių da­ly­vių lauks va­ka­ro­nė, folk­šo­ko dis­ko­ te­ka.

Pas­ku­ti­nę žai­dy­nių die­ną – bir­že­lio 30-ąją bus su­reng­tas spor­to fo­ru­mas, ku­ria­me da­ly­ vius svei­kins prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius.

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

13

šeštADIENIS, birželio 29, 2013

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

vakarė

Šei­ma pri­va­lo bū­ti kar­tu

Kvar­te­tas: vyras ir du sūnūs Vai­dai – di­džiau­sia ver­ty­bė.

Vik­to­ri­jos Mel­nik nuo­tr.

Kar­je­rą ban­ke ji iš­kei­tė į šei­mą. Ak­ty­viai fut­bo­lą pro­pa­guo­jan­čiai, du sū­nus au­gi­nan­čiai Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės fut­bo­lo rink­ti­nės na­rio Dei­vi­do Čes­naus­kio žmo­nai, „Mis Lie­tu­va 2002“ Vai­dai Grik­šai­tei-Čes­naus­kie­nei šiuo me­tu svar­biau­sia – auk­lė­ti vai­kus.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

– Bu­vau paim­ti iš dar­že­lio Dei­vi­ du­ko (pir­mam Čes­naus­kių sū­nui lie­pos 23 d. su­kaks pen­ke­ri me­tai – red. pa­st.). Su ma­žais ber­niu­kais – vi­są lai­ką daug rei­ka­lų (sū­nui Ro­ jui lie­pą su­kaks dve­ji), – kal­bė­da­ma grei­ta­kal­be Vai­da kun­ku­lia­vo ener­ gi­ja ir ne­nus­ty­go kaip įjung­tas va­ rik­liu­kas.

– Jau no­ri­te tre­čio vai­ko – mer­ gai­tės?

– Dei­vi­dui juo­kais sa­kau, kad jei ga­ ran­tuos, kad bus mer­gai­tė, pir­myn!

Pla­nuo­ja­me po 5–7 me­tų. Ta­čiau sa­ko­ma: tu pla­nuok, o Die­vas pa­si­ juoks. Svar­biau­sia – abu sū­nūs yra svei­ki. Vie­nas vai­ke­lis, jei lei­džia ga­ li­my­bės, nė­ra šei­ma. Mū­sų da­bar­ti­ nis gy­ve­ni­mo bū­das, ke­lio­nės lei­do su­si­lauk­ti ir ant­ro­jo. Kol vai­kai nei­ na į mo­kyk­lą, ga­li­me pa­ke­liau­ti.

– Tur­būt ži­no­te, kas fut­bo­le yra nuo­ša­lė?

– (Juo­kia­si) Pro­vo­kuo­ja­te? Čia ne eg­za­mi­nas, ne­pa­si­duo­siu! Ir vie­na, ir su vai­kais ap­si­lan­kiau be­veik vi­ sose fut­bo­lo rung­ty­nė­se, kai Dei­ vi­das žai­dė Kre­to­je, Sa­lo­ni­kuo­se, Edin­bur­ge, Ba­ku. Lan­kė­mės „Žal­gi­ rio“ ir „Sū­du­vos“ rung­ty­nė­se. Ve­ ža­mės du ka­muo­lius – tai šven­tas rei­ka­las. Ma­žie­ji se­ka tė­čio pė­do­ mis. Ro­jus ži­no ke­lią į sta­dio­ną, to­

dėl net su­pa­ni­ka­vo, kai tė­tis, veng­ da­mas spūs­čių, pa­su­ko ki­tu ke­liu.

Dar­že­ly­je įren­giau vai­kams fut­bo­lo var­te­lius. Mū­sų ma­ža­sis džiaug­da­ ma­sis, kaip ir fut­bo­li­nin­kai, kren­ ta ant žo­lės.

Gro­žį su­pran­tu sa­ vaip, be to, aš sa­vo vy­rą pui­kiai pa­žįs­ tu, to­dėl jis – gra­ žiau­sias.

– Ko­dėl su vy­ru ke­lia­vo­te į ki­tas ša­lis kar­tu? Da­bar spor­ti­nin­kų žmo­nos ar drau­gės juos tik kar­ tais ap­lan­ko, o pa­čios lie­ka na­ muo­se.

– Šei­ma pri­va­lo bū­ti kar­tu. Pui­ kiai su­ta­ria­me, tė­tis my­li vai­kus,

jis jiems – idea­las. Da­bar, kai ber­ niu­kai ma­ži, no­ri­nt, kad šei­ma bū­tų tvir­ta, ypač svar­bu bū­ti kar­tu.

– Dir­bo­te ban­ke in­ves­ta­vi­mo va­dy­bi­nin­ke, tu­rė­jo­te at­ski­rą ka­bi­ne­tą, vil­kė­jo­te kos­tiu­mė­ liu, da­ly­vau­da­vo­te pro­jek­tuo­ se. Šei­ma jums pa­si­ro­dė svar­ biau už kar­je­rą?

– Da­bar esu daug su­si­ju­si su fut­ bo­lu (Vai­da – Eu­ro­pos de­vy­nio­lik­ me­čių čem­pio­na­to am­ba­sa­do­rė, da­ly­vau­ja mo­te­rų fut­bo­lo ju­dė­ji­ me – red. pa­st.). Ne­su ta, ku­ri tik sė­di na­mie ir plau­kia pa­sro­viui.

Idea­lu – šei­mos ir kar­je­ros har­mo­ ni­ja. Lie­tu­vo­je kles­ti jau­no žmo­gaus kul­tas, to­dėl Grai­ki­jo­je, Azer­bai­ dža­ne, kur tuo­kia­ma­si vė­liau, ste­ bė­jo­si, kad tu­ri­me jau du vai­kus.

Kar­tais ma­ny­da­vo, kad esu auk­lė.

14

14

šeštADIENIS, birželio 29 , 2013

vakarė

Šei­ma pri­va­lo bū­ti kar­tu Ma­mos dar­bas – su­dė­ 13 tin­giau­sias. Esu so­cia­ liai ak­ty­vi, ta­čiau, per­ne­lyg daug

dė­me­sio ski­riant kar­je­rai, nu­ken­ čia šei­ma. Esu jau­na, kar­je­rai lai­ ko dar yra, nors ar­tė­ja tris­de­šimt­ me­tis.

ak­ty­vi, sie­kian­ti tiks­lo. Jei no­riu kaž­ko, ne­pa­vyks­ta, jis nu­ra­mi­na: svar­biau­sia, kad esa­me svei­ki, tu­ ri­me ran­kas ir ko­jas. Rei­kia džiaug­ tis gy­ve­ni­mu!

Aš ne­tu­riu lai­ko ap­kal­boms ir pa­vy­dui.

Džiau­giuo­si, kad esa­me svei­ki.

– Jis iš­mo­kė džiaug­tis gy­ve­ni­ mu, ra­my­be, o ko iš­mo­kė­te jį?

– Duo­siu jo te­le­fo­no nu­me­rį. Pak­ laus­ki­te.

– Azer­bai­dža­nas, Grai­ki­ja ski­ ria­si sa­vo kul­tū­ra ir gy­ve­ni­mo bū­du. Ten jums pa­ti­ko?

– Kaž­ko­kių pa­na­šu­mų tarp grai­ kų ir azer­bai­dža­nie­čių yra – eis­ mas, ke­l io ženk­l ų ne­p ai­s y­m as, pyp­sė­ji­mas gat­vė­se, sku­bė­ji­mas.

Esa­me švie­saus gy­mio, tad kar­ tais ne­jau­ku, kai net sos­ti­nė­je Ba­ ku čiu­pi­nė­da­vo vai­kų plau­kus. O kai ku­rie žmo­nės net pa­bu­čiuo­da­ vo mū­sų vai­kus. Ten pa­ti­ko, mie­ lai grįž­čiau į Ba­ku, kur ra­do­me drau­gų.

– Kaip iš­sau­go­ti tar­pu­sa­vio san­ty­kius bū­nant kar­tu be­veik sep­ty­ne­rius me­tus, pa­gim­džius du vai­ke­lius?

– Ne­s i­m a­t o­m e mė­n e­s į du. Ka­ ran­ti­na­s jiems – die­ną prieš var­ žy­bas. Tai su­tei­kia tam tik­ro šar­ mo ir su­s i­m a­t y­m ai bū­n a kaip pa­s i­m a­t y­m ai. Pa­v yz­d žiui, prieš Šv.Va­len­ti­no die­ną, iš anks­to su­ ta­ręs su tė­vais, kad jie pa­žiū­rės vai­ke­lius, jis pa­skam­bi­no iš Ba­ ku: „Atsk­risk.“ Tai bu­vo nuo­sta­ bus pa­si­ma­ty­mas.

– Vis dėl­to su­lau­kė­te ne­ga­ty­ vios reak­ci­jos, kai vai­ke­lį mai­ ti­no­te krū­ti­mi.

– Ten ki­to­kia kul­tū­ra. Ro­jui bu­ vo pust­re­čio mė­ne­sio, vaikš­čio­jo­ me par­ke, o kar­tais sun­ku bū­da­vo ap­skai­čiuo­ti lai­ką. Paė­jau už krū­ mų, bet pa­čiai bu­vo ne­jau­ku mai­ tin­ti sū­nų.

– Kas jums di­d žiau­s ia ver­ ty­b ė?

– Šei­ma, vai­kai, dar­na, tar­pu­sa­vio pa­si­ti­kė­ji­mas, to­le­ran­ci­ja. Tai die­ gia­me ir vai­kams, ku­rie tu­ri ma­ty­ti dar­nius san­ty­kius, pa­gar­bą. To­dėl pa­tys juos au­gi­na­me, ne­sam­do­me auk­lės. La­bai svar­bu, kad for­muo­ jant vai­kų pa­sau­lė­žiū­rą juos au­gin­ tų tė­vai.

Dei­vi­du­kas tu­ri sim­pa­ti­ją dar­ že­ly­je, su ja mie­ga su­si­ka­bi­nę už ran­kų. Paaiš­ki­no: taip ma­to be­ siel­g ian­č ius mus. Ži­n o­m a, jie ne­m a­t o to, ko ne­d e­r ė­t ų pa­gal jų am­žių.

– Iš­ties ne­mėgs­ta­te aukš­ta­kul­ nių ir ne­se­gi­te trum­pų si­jo­nų?

– La­bai re­tai, dė­viu ne­bent su­kne­lę.

Trum­pų si­jo­nų ne­tu­riu. Aukš­ta­kul­ niai ne­pa­to­gūs dėl grei­to gy­ve­ni­mo bū­do, bū­nant su vai­kais. Ne­bent – ofi­cia­lus, va­ka­ro ren­gi­nys.

– Pro­pa­guo­ja­te svei­ką gy­ve­ ni­mo bū­dą, ne­su­reikš­mi­na­te gar­sių pre­kės var­dų, nors Ba­ku bu­vo­te pra­ban­gos pre­kių par­ duo­tu­vės „Em­po­rium Ba­ku“ rek­la­mos vei­du.

– Dei­vi­das – ir­gi už svei­ką gy­ve­ ni­mo bū­dą, mi­ty­bą, jis paaiš­ki­na mais­to su­dė­tį. Sten­gia­mės to­kius įpro­čius dieg­ti ir vai­kams. Dra­bu­ žiai? Kai tai ga­li sau leis­ti, jie ne­ tam­pa svar­biu da­ly­ku. Lie­tu­vo­je yra daug ta­len­tin­gų ir daug pi­giau ko­ky­biš­kus dra­bu­žius siu­van­čių žmo­nių.

– Vai­d a, tur­b ūt ži­n o­te dau­ gu­m os nuo­m o­n ę apie spor­ ti­n in­k us ir jų žmo­n as? Ne­s u­ ža­l o­t i in­te­l ek­to ir tuš­t u­t ės, ku­r ioms rei­k ia tik nau­j ų au­ to­m o­b i­l ių, bran­g ių dra­b u­ž ių, vai­k ų auk­l ių.

– Su­tin­ku la­bai daug ža­vių ir pro­ tin­gų fut­bo­li­nin­kų žmo­nų ir drau­ gių. Sau­liaus Mi­ko­liū­no, Ed­ga­ ro Čes­naus­kio žmo­nos – šau­nios ir pro­tin­gos. Ne­pa­mirš­ki­me na­cio­ na­li­nio lie­tu­vių pa­tie­ka­lo – pa­vy­do, ku­ris gim­do ste­reo­ti­pus. Aš ne­tu­riu lai­ko ap­kal­boms ir pa­vy­dui. Džiau­ giuo­si, kad esa­me svei­ki.

– Ma­tė­te ne­se­niai pla­čiai nu­ skam­bė­ju­sį Ru­si­jos fut­bo­lo rink­ti­nės na­rio Ju­ri­jaus Žir­ko­ vo žmo­nos, „Mi­sis Ru­si­ja 2012“ Iri­nos in­ter­viu, kur ji de­monst­ ruo­ja aukš­čiau­sią „in­te­lek­tą“ ir tuš­ty­bę?

– Ma­čiau. Man bu­vo jos gai­la. Kar­ tais žur­na­lis­tai pro­fe­sio­na­lai, se­ni vil­kai, pri­rė­mę prie sie­nos su vaiz­ do ka­me­ra, mo­ka iš­pro­vo­kuo­ti. Ne­ ma­nau, kad ji – žiop­la.

– Sa­ko, da­bar­ti­nė jau­nų žmo­ nių kar­ta – nar­ci­zai ir itin su­ si­reikš­mi­nę.

– Ma­no bro­liui 22-eji, to ne­pas­te­ bė­jau. Man svar­biau šei­ma, mū­ sų gy­ve­ni­mo įvy­kiai, nei ste­bė­ti, ar žmo­gus su­si­reikš­mi­nęs.

– Bet ap­link tiek daug var­to­ji­ mo, su­sve­ti­mė­ji­mo.

– Pa­s iū­l a iš­t ies per­n e­l yg di­d e­ lė. Rei­kia mo­kė­ti at­si­rink­ti bū­ti­ niau­sius da­ly­kus. Kar­tais ir pa­ti pa­s te­b iu, kad už­s i­b ū­n u so­c ia­l i­ niuo­se tink­l uo­se, o ver­č iau rei­ kė­t ų bend­rau­t i su ar­t i­m ai­s iais, drau­gais.

Ver­ty­bė: V.Grik­šai­tei-Čes­naus­kie­nei la­biau pa­tin­ka džiaug­tis gy­ve­ni­mu, nei ana­li­zuo­ti ki­tų trū­ku­mus.

– Ko­dėl ne­no­rė­jo­te, kad Dei­vi­ das da­ly­vau­tų jums gim­dant?

– Ne­no­rė­čiau, kad vy­ras da­ly­vau­tų gim­dy­me, nes tai – in­ty­mi aki­mir­ ka, ku­rią no­rė­čiau pa­si­lik­ti sau.

– La­bai skau­du, kai vy­ras ne­ga­li bū­ti gre­ta, kai to ypač rei­kia?

– Gre­ta bū­na ma­no, Dei­vi­do tė­vai.

Esa­me su­si­tuo­kę pen­ke­rius me­tus.

Nu­si­tei­kiau psi­cho­lo­giš­kai ir tai priė­miau. Kai vai­kai užaugs, bus leng­viau.

– Fut­bo­li­nin­kai tu­ri itin daug ger­bė­jų, ku­rioms ne­svar­bu, kad esa­te „Mis Lie­tu­va“. Ku­ris iš jū­sų pa­vy­des­nis?

Vik­to­ri­jos Mel­nik nuo­tr.

Ne­si­ma­to­me mė­ne­ sį du. Ka­ran­ti­na­s jiems – die­ną prieš var­žy­bas. Tai su­tei­ kia tam tik­ro šar­mo ir su­si­ma­ty­mai bū­na kaip pa­si­ma­ty­mai.

– Ži­no­ma, nie­kas ne­ga­li pa­sa­ky­ ti, kaip nu­tiks gy­ve­ni­me. La­bai džiau­giuo­si, kad jis to­le­ran­tiš­ kas, pro­tin­gas ir ma­nęs ne­var­žo.

Pa­vy­do bū­na, pa­juo­kau­ja­me. Jei pa­vy­do ne­lik­tų – kaž­kas ne­ge­rai.

Pa­si­ti­ki­me vie­nas ki­tu. Iš­ti­ki­my­ bė ir pa­si­ti­kė­ji­mas yra svar­biau­ si da­ly­kai.

– Prieš pen­ke­rius me­tus sa­ ky­da­vo­te, kad esa­te stra­te­gė, daug pla­nuo­ja­te į prie­kį. Pas­ta­ ruo­ju me­tu vis daž­niau iš­girs­ tu, kad ak­cen­tuo­ja­te mo­kė­ji­mą džiaug­tis čia ir da­bar. Kas tu­rė­ jo įta­kos po­ky­čiui?

– Dei­vi­das. Daug gy­ve­ni­miš­kų si­ tua­ci­jų, įvy­kių pa­ro­dė, kad ry­to­jaus ga­li ne­su­lauk­ti. Dei­vi­das – ra­mus, po­zi­ty­vus, op­ti­mis­tiš­kas, tei­sin­gas žmo­gus. Pa­pil­do­me vie­nas ki­tą: esu

– Mie­gas jums vis dar pra­ ban­ga?

– Per pa­rą mie­gu apie še­šias va­lan­ das. Tie­sa, Ro­jus vis dar pra­bun­da, tad be per­trau­kos tiek lai­ko mie­go­ jau la­bai se­niai.

– Kuo fut­bo­las ge­res­nis už krep­ši­nį?

– Pa­sau­l y­j e tai – svar­b iau­s ias spor­t as. Jį žai­d žia ma­n o vy­ras.

Fut­b o­l as žai­d žia­m as ne už­d a­ro­ se pa­t al­p o­se, bet gry­n a­m e ore, gam­to­je.

– Ir vie­nas fut­bo­lo „eg­za­mi­ no“ klau­si­mas. Koks gra­žiau­ sias fut­bo­li­nin­kas pa­sau­ly­je po Dei­vi­do Čes­naus­kio?

– Dei­vi­das Čes­naus­kis, Dei­vi­das Čes­naus­kis, Dei­vi­das Čes­naus­kis.

Gro­žį su­pran­tu sa­vaip, be to, aš sa­ vo vy­rą pui­kiai pa­žįs­tu, to­dėl jis – gra­žiau­sias. Na, ge­rai, dar jo bro­ lis Ed­ga­ras.

15

šeštADIENIS, birželio 29, 2013

vakarė

Pen­kio­lik­ame­tis vers­le jau­čia­si už­tik­rin­tai Vers­li­nin­kas, ku­riam vos pen­kio­li­ka, – re­tas at­ve­jis. Vil­nie­tis Pet­ras Šle­kys su­ge­ba ne tik pro­gra­muo­ti, kur­ti pus­la­pių di­zai­ną, bet ir sėk­min­gai plėtoti kar­tu su tė­čiu įkur­tą vers­lą.

Lie­tu­viai daž­nai at­si­sa­ko Pet­ro pa­slau­gų dėl jo jau­no am­žiaus, bet už­sie­ny­je klien­tų vai­ki­nui ne­trūks­ta.

Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

P.Šle­kys itin jau­nas, bet jis tu­ ri svei­ko ne­vai­kiš­ko kri­tiš­ku­mo ir tvir­tai sto­vi ant že­mės. Vai­ki­nas pa­brė­žia, kad ne­no­ri bū­ti lai­ko­mas pro­gra­muo­to­ju, – jis žmo­gus, ge­rai iš­ma­nan­tis in­for­ma­ci­nių tech­no­ lo­gi­jų sri­tį, vers­lu­mą, eko­no­mi­ką, itin ak­ty­vus ir mo­kan­tis ko­mu­ni­ kuo­ti. Jo ma­ny­mu, la­bai svar­bu ge­ bė­ti daug da­ly­kų – taip pa­sie­kia­ma svar­bi as­me­ny­bės vi­su­ma.

Prieš me­tus kar­tu su tė­čiu vers­ li­nin­ku Alf­re­du Šle­kiu Pet­ras įkū­ rė įmo­n ę. Nors ne­p il­n a­m e­č iai mū­sų ša­ly­je įmo­nių kur­ti ne­ga­li, šiuo me­tu jis yra ma­žo­sios bend­ ri­jos pa­grin­du įkur­tos įmo­nės ak­ ci­nin­kas.

– Kaip pra­si­dė­jo ta­vo ke­lias į vers­lą?

– Vis­kas rea­liai pra­si­dė­jo nuo žai­ di­mo. Žai­džiau „San And­reas Mul­ tip­layer“ žai­di­mą – jis žai­džia­mas esa­mu lai­ku vir­tua­lio­je erd­vė­je, ga­li­ma pri­si­jung­ti prie ser­ve­rio. O ser­ve­riai su­kur­ti pa­čių žai­dė­jų. Kai žais­da­vau tuo­se ser­ve­riuo­se, vis gau­da­vau už­klau­sų dėl mo­kė­ji­mų: už kiek­vie­ną pa­slau­gą pra­šy­da­vo pi­ni­gų. Ta­da aš pa­gal­vo­jau: „Ko­ dėl aš tu­riu mo­kė­ti? O ko­dėl ne jie man mo­ka?“ Iš prin­ci­po esu vers­li­ nin­kas, nes tiek tė­tis, tiek dė­dė, na, vi­si gi­mi­nė­je yra vers­li­nin­kai. Tad su­kū­riau sa­vo ser­ve­rį ir in­ter­ne­ to pus­la­pį, nors ta­da dar ne­tu­rė­ jau nuo­vo­kos, kaip tai da­ro­ma. Tai nu­ti­ko prieš ket­ve­rius me­tus. Kaž­ kas pa­ste­bė­jęs ma­no pus­la­pį su­si­do­

Po­li­ti­kų dė­me­sys Sa­vęs P.Šle­kys iš­skir­ti­niu ne­lai­ko, bet jis jau su­lau­kė ir po­li­ti­k ų dė­me­sio.

Praė­ju­sią sa­vai­tę vaikinas su­si­ti­ko su eu­ro­par­la­men­ta­ru Ro­lan­du Pak­su. Pa­ sak po­li­ti­ko, jį su­do­mi­no ga­baus pen­ kio­l ika­me­čio po­ten­cia­las in­ter­ne­to tech­no­lo­gi­jų sri­ty­je. P.Šle­kys eu­ro­par­ la­men­ta­rui ne tik pa­pa­sa­ko­jo apie tai, kaip klien­tus įti­ki­na pirk­ti jo pa­slau­gas, bet ir dis­ku­ta­vo apie klien­tų po­žiū­rį į jau­ni­mą mū­sų ša­ly­je bei už­sie­ny­je.

lai­ki­nis jau­ni­mas. „Pas­te­biu jau­ni­mo pro­ble­mą: jei kas nors ne­si­se­ka, jie iš­ kart vis­ką me­ta. Aš pa­ts informacinių technologijų sri­ty­je esu ket­ve­rius me­ tus ir dar to ne­me­čiau. Bu­vo daug sun­ kių mo­men­tų, kai ma­niau: ką aš čia da­ rau, bet dar ne­pa­si­duo­du. Se­ka­si ge­rai ir už­sa­ky­mų yra dau­giau, ne­gu rei­kia“, – aiš­ki­no P.Šle­kys.

Eu­ro­par­la­men­ta­ras pa­siū­lė su­reng­ ti P.Šle­kiui ir vi­sai jo šei­mai eks­kur­si­ją R.Pak­sas iš­gir­do ir tvir­tą jau­nuo­lio nuo­ po Eu­ro­pos Par­la­men­tą, su­pa­žin­din­ti mo­nę apie tai, kaip tu­rė­tų gy­ven­ti šiuo­ juos su dar­bo ten spe­ci­fi­ka.

mė­jo, pa­pra­šė ma­nęs su­kur­ti pa­na­šų už 5 li­tus. Ir aš su­kū­riau už to­kią kai­ ną, nors da­bar at­ro­do juo­kin­ga. Aiš­ ku, da­bar jau kai­nos ki­to­kios.

– Kiek tau bu­vo me­tų, kai pir­ mą kar­tą pa­gal­vo­jai apie nuo­ sa­vą vers­lą?

– Aš apie tai gal­vo­ju nuo­lat. Sa­vo vers­lą pra­dė­jau gal sep­ty­ne­rių, kai Ni­do­je par­da­vi­nė­jau ak­me­nu­kus: nu­da­žy­da­vau ir par­da­vi­nė­da­vau tu­ris­tams už ke­lis li­tus. Jie pirk­da­ vo, su­ge­bė­da­vau įti­kin­ti.

– Kaip bend­rak­la­siai rea­guo­ja į ta­vo su­ge­bė­ji­mus?

– Jie net ne­pas­te­bi. Man nie­kas nie­ko net nė­ra pa­sa­kęs apie ma­no kur­tus in­ter­ne­to pus­la­pius ar apie ma­no pa­slau­gų vers­lą. Na, gal tik už­si­mi­nė.

– Ma­nai, jiems tie­siog neį­do­mu ar tai ele­men­ta­rus pa­vy­das?

– Aš apie tai daug ne­gal­vo­ju. Ma­ nau, jiems tie­siog neį­do­mu. Jie su ma­ni­mi bend­rau­ja kaip su pa­pras­ tu žmo­gu­mi, ne­no­ri ma­nęs iš­skir­ti, lai­ky­ti kuo nors ki­tu. Aš kaip vers­ li­nin­kas jiems ne­rei­ka­lin­gas, rei­ka­ lin­gas kaip drau­gas.

– O no­rė­tum su­lauk­ti pri­pa­ži­ ni­mo kaip vers­li­nin­kas?

– Mo­kyk­lo­je – ne. No­rė­čiau, kad ki­ ti vers­li­nin­kai pa­ste­bė­tų. Kai išei­na koks straips­nis apie ma­ne, su­lau­kiu ir kri­ti­kos: žmo­nės sa­ko, kad aš nie­ kuo ney­pa­tin­gas, kad, pa­vyz­džiui, yra koks Jo­nas, ku­ris da­ro tą pa­tį.

Vi­si ma­no, kad esu kaž­koks ne­rea­ lus pro­gra­muo­to­jas, bet tai juk nė­ra kas nors ypa­tin­go. Gal­būt nė­ra daug jau­nų žmonių, ku­rie tai mo­ka, ta­čiau tik­rai yra ge­rų pro­gra­muo­to­jų. Aš esu la­biau vers­li­nin­kas. Pa­vyz­džiui, šiuo me­tu mes ku­ria­me elekt­ro­ni­nę re­zer­ va­ci­jų sis­te­mą įmo­nėms ir aš pa­ts ne­ ko­duo­ju, tai da­ro ki­ti pro­gra­muo­to­jai, pa­ty­rę. Aš pa­ts tik ku­riu pus­la­pius.

– Kaip klien­tai rea­guo­ja į ta­vo am­žių?

Kai­na: pir­muo­sius in­ter­ne­to pus­la­pius P.Šle­kys kur­da­vo už da­bar juo­

kin­gą at­ly­gį – 5 li­tus.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

– Nei­gia­mai. Įmo­nę ir įkū­rė­me dėl for­ma­lu­mo, nes jei lie­tu­viams klien­ tams at­sklei­džiu sa­vo am­žių, jiems stai­ga ma­no pa­slau­gų ne­be­rei­kia, pa­siū­lo su­si­tik­ti ki­tą kar­tą. Lie­tu­ vo­je žmo­nės pa­si­ti­ki ne­bent tuo at­ ve­ju, jei­gu su­lau­kia re­ko­men­da­ci­jų iš ap­lin­ki­nių.

Dau­gu­ma stip­rių įmo­nių čia at­sto­ vy­bių ne­tu­ri.

– Bend­ra­dar­biau­ji su „Mic­ro­ soft“?

– Taip, esu jų par­tne­ris. Yra to­kia jau­ni­mo pro­gra­ma: jie or­ga­ni­zuo­ja įvai­rius ren­gi­nius, kon­kur­sus, at­si­ ran­da ga­li­my­bė su­si­pa­žin­ti su šios bend­ro­vės gy­ve­ni­mu, bet ka­da su jais su­si­siek­ti. „Mic­ro­soft“ bend­ ro­vės var­das gy­ve­ni­mo ap­ra­šy­me tik­rai šiek tiek pa­de­da.

– Ko­kią ma­tai sa­vo atei­tį?

– Pla­nuo­ju stu­di­juo­ti in­for­ma­ci­ nes tech­no­lo­gi­jas, bet ne Lie­tu­vo­je.

Gal­būt Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je. Nes, kaip žinoma, Lie­tu­vo­je pro­ble­ma – pa­vyz­džiui, „Goog­le“, ku­rio­je no­ rė­čiau pra­kti­kuo­tis, mū­sų ša­ly­je ne­tu­ri jo­kios ofi­cia­lios at­sto­vy­bės.

– Tu­r i bent šiek tiek lais­va­ lai­kio?

– Vi­sa­da sa­kau: pir­ma pa­mo­kos, ant­ra – lais­va­lai­kis, tre­čia – vers­ las. Ma­no lais­va­lai­kis, kaip ir kiek­ vie­no vai­ko, – su­si­tin­ku su drau­gais, ei­nu pa­si­vaikš­čio­ti, žais­ti bou­lin­go.

Daug kas ma­no, kad neat­sip­lė­šiu nuo kom­piu­te­rio, ta­čiau tai ne­tie­ sa. Kiek pa­žįs­tu, vi­si in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų spe­cia­lis­tai yra ak­ty­ vūs, tu­ri įvai­riau­sių už­siė­mi­mų.

– Ar nemanai, kad, taip anks­ti pra­dė­jus vers­lą, grei­tai vis­kas nu­si­bos?

– Per sa­vo dar trumpą gy­ve­ni­mą iš­ ban­džiau la­bai daug da­ly­kų. No­rė­jau bū­ti ir dai­ni­nin­kas, ir šo­kė­jas. Ma­no įsi­vaiz­da­vi­mas bu­vo pla­tus ir iš­ban­ džiau la­bai daug sri­čių. Ta­čiau vi­sos jos truk­da­vo po mė­ne­sį, il­giau­siai – pu­sę me­tų. O in­for­ma­ti­ko­s srityje esu jau ket­ve­rius me­tus ir pla­nuo­ju čia dar daug lai­ko pra­leis­ti.

16

šeštADIENIS, birželio 29, 2013

vakarė

Ma­giš­ko­ji Lo­ty­nų Ame­ri­ka lie Ke­liau­to­jas ir pro­ gra­muo­to­jas Vid­ man­tas Dap­kus, kal­bė­da­mas apie Lo­ty­nų Ame­ri­ką, šyp­te­lė­jo ir pri­­pa­ ži­no: „La­bai my­liu šį ma­giš­kuoju rea­ liz­mu dvel­kian­tį ir ant­rai­siais na­mais ta­pu­sį že­my­ną.“

Isabela: tai viena nuostabiausių Galapagų salų. Dau­ge­lis žmo­nių Galapagus va­di­na ro­ju­mi že­mė­je.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Kaip iš G.G.Márque­zo ro­ma­nų

42-ejų V.Dap­kus iš pra­džių Lo­ty­ nų Ame­ri­ko­je gy­ve­no vie­nas, po to apie de­vy­ne­rius me­tus – su žmo­na ta­pu­sia my­li­mą­ja Gied­re. „Vis­kas kaip Gab­rie­lio Garc­íos Márque­zo ro­ma­nuo­se, – api­bū­ di­no šį kraš­tą vy­ras. – Ma­giš­ka­ sis rea­liz­mas. Mei­lė, nea­py­kan­ta, drau­giš­ku­mas, aist­ra, emo­ci­jos, ap­ga­vys­tės, nuo­sta­bi gam­ta, spal­ vos. Daug, daug ryš­kiau nei pas mus. Už­puo­li­mai ir api­plė­ši­mai mei­lės šiam že­my­nui ne­su­nai­ki­ no. Tai – to ma­giš­ko­jo rea­liz­mo da­lis. Be to, pri­bloš­kian­tis na­tū­ ra­lus gam­tos gro­žis.“ Igua­zų kriok­liai prie Ar­gen­ti­nos, Bra­zi­li­jos ir Pa­rag­va­jaus sie­nos – pa­ts įspū­din­giau­sias ma­ty­tas vaiz­ das. Po to V.Dap­kus iš­sky­rė ma­jų, ac­te­kų, za­po­te­kų, in­kų pi­ra­mi­des, ku­rias su Gied­re ir sū­nu­mi ap­lan­kė per pa­sku­ti­nę ke­lio­nę po vi­sam gy­ ve­ni­mui pa­mil­tą že­my­ną. „Ypač gro­žiu pri­bloš­kia ma­jų mies­tas Ti­ka­lis Gva­te­ma­lo­je, kai už­li­pi ant 60 m aukš­čio laip­tuo­tų pi­ra­mi­džių virš džiung­lių ir su­lau­ ki sau­lė­ly­džio, o ap­link – ža­lu­ma ir stūk­san­čios pi­ra­mi­dės“, – neat­ si­ža­vė­jo V.Dap­kus, ku­ris iš mei­ lės šiam že­my­nui su­kū­rė in­ter­ne­to sve­tai­nę vi­va­sa­me­ri­ca.com.

Ga­la­pa­gai pa­si­kei­tė

Tarp gro­žy­bių lietuvis įtrau­kia ir Ga­la­pa­gų sa­las, nors jos, kai lan­ kė­si prieš de­šimt me­tų ir da­bar, smar­kiai pa­si­kei­tė. Dar įspū­din­ ges­nės jos bu­vo prieš dvi­de­šimt

me­tų, kai te­bu­vo tik žve­jų kai­me­ lis be jo­kios ci­vi­li­za­ci­jos. „Prieš de­šimt me­tų jau bu­vo as­ fal­tas, ke­li au­to­mo­bi­liai, ta­čiau vis dar rei­kė­jo per­ženg­ti žmo­nių ne­bi­ jan­čius va­ra­nus, igua­nas ir ga­lė­jai gė­rė­tis ne­pap­ras­to gro­žio gam­ta, van­de­niu, spal­vo­mis, – Vid­man­ tas pa­sa­ko­jo pa­si­gar­džiuo­da­mas, tar­si val­gy­tų ska­niau­sią de­ser­tą.

– Sug­rį­žę iš­vy­do­me daug tu­ris­tų, au­to­mo­bi­lių spūs­tis. Vis dėl­to rei­

Už­puo­li­mai ir api­ plė­ši­mai mei­lės šiam že­my­nui ne­su­ nai­ki­no. Tai – ma­giš­ kojo rea­liz­mo da­lis.

kia nu­ke­liau­ti į to­li­mes­nes sa­las ir Ga­la­pa­gai – vis dar ro­jus že­mė­je.“ Nuo­ty­kiai pa­ke­liui į drus­ky­ną

Prie nuo­sta­biau­sių vie­tų Vid­man­ tas pri­ski­ria ir di­džiau­sią pa­sau­ly­ je, 3 650 m virš jū­ros ly­gio esan­čią, 10,5 tūkst. kv. km uži­man­čią ly­gu­ mą – Uyu­ni drus­ky­ną Bo­li­vi­jo­je. „Trys die­nos vi­su­rei­giais nuo Či­lės sie­nos at­ro­dė tar­si ke­lio­nė skir­tin­go­se pla­ne­to­se. Ža­lia, gel­ to­na, ru­da, rau­do­na, mė­ly­na spal­ vos bu­vo itin ryš­kios, o bal­tu­tė­lis Uyu­ni drus­ky­nas ir tam­siai mė­ly­ nas ryš­kus dan­gus at­ro­dė be­pro­ tiš­kai gra­žiai“, – pa­sa­ko­jo Vid­ man­tas.

Die­n ą oro tem­p e­ra­t ū­ra sie­k ė 20 laips­n ių ši­l u­m os, nak­t į – 15 laips­n ių šal­č io. Vi­s u­rei­g is bu­vo

ne­šil­do­mas, o apie 150 ūgio vai­ ruo­to­jas – nuo ne­m i­gos rau­d o­ no­mis aki­mis. „Jis bu­vo mū­sų vai­ruo­to­jas ir gi­ das, kas­nakt mie­go­da­vo po ke­lias va­lan­das, nes po va­ka­rie­nės su ki­ tais vai­ruo­to­jais dar ger­da­vo deg­ti­ nės. Šis vy­ru­kas be ato­sto­gų dirba 15 me­tų!“ – ste­bė­jo­si vie­ti­nio vai­ ruo­to­jo iš­tver­me V.Dap­kus.

Tu­ris­tai nak­vo­da­vo iš ke­ram­zi­to blo­ke­lių pa­sta­ty­tuo­se na­me­liuo­se: vi­du­je – su­rū­di­ju­sios spy­ruok­li­nės lo­vos, ap­si­klo­ti – ne­plau­ti sku­du­ rai, tua­le­tas – sky­lė ir sta­ti­nė su van­de­niu nu­si­praus­ti. „Nak­tį van­duo už­šal­da­vo, o penk­tą ry­to vi­su­rei­giai vi­du­je bū­ da­vo ap­šerkš­ni­ję. Drus­ky­nuo­se, kur be­veik ne­lie­ka jo­kių pėd­sa­kų, pa­si­kly­do­me ir kla­jo­jo­me iki va­ ka­ro. Vai­ruo­to­jai ne­tu­rė­jo nei GPS, nei te­le­fo­no, o mais­tas bu­vo ki­ta­me vi­su­rei­gy­je. Be­je, mums sa­kė, kad vie­nas vai­ruo­to­jas bu­vo pra­min­ tas Uyu­ni – drus­ky­no Vil­ku, kai su tu­ris­tais be mais­to ten kla­jo­jo tris die­nas“, – pasakojo Vidmantas.

Lie­tu­vių ke­lio­nės pa­bai­gą vai­ni­ka­ vo nak­vy­nė vieš­bu­ty­je, kur vis­kas, ne­tgi lo­vos, kė­dės – iš drus­kos.

Apip­lė­šė po tri­jų va­lan­dų

V.Dap­kus ti­ki­na, kad tai, jog Lo­ty­nų Ame­ri­ko­je bai­su, tė­ra mi­tas. Tik ke­ liau­jant ne­rei­kia lan­ky­tis kai ku­rio­ se vie­to­se, ne­si­pui­kuo­ti pra­ban­giais pa­puo­ša­lais, ne­vaikš­čio­ti va­ka­rais Mon­te­vi­dė­jo uos­to ar­ba Bue­nos Ai­ rių Bo­kos ra­jo­ne, vil­kė­ti „Bo­ca Ju­ niors“ fut­bo­lo ko­man­dos mir­ti­nų prie­šų „Ri­ver Pla­te“ marš­ki­nė­liais: ten fut­bo­las iš­ties ant­ro­ji re­li­gi­ja, ne­tgi – fun­da­men­ta­liz­mas.

Lie­tu­vis ne­su­reikš­mi­na, kad per be­veik de­vy­ne­rius me­tus, pra­leis­ tus šia­me že­my­ne, juos už­puo­lė ar ban­dė api­plėš­ti pen­kis kar­tus. Vid­ man­tas sa­ko, kad ki­šo no­sį ne ten, kur rei­kė­jo.

Jį api­plė­šė jau po tri­jų va­lan­dų, kai lėk­tu­vas nu­si­lei­do Ko­lum­bi­ jos sos­ti­nė­je Bo­go­to­je. Lai­mė, vy­ ras bu­vo pa­si­dė­jęs da­lį pi­ni­gų, as­ mens do­ku­men­tus. „Vė­liau jau ži­no­jau, kur ne­ga­li­ma vaikš­čio­ti“, – šyp­so­jo­si ne­su­reikš­ mi­nęs tų įvy­kių V.Dap­kus. Tuo me­ tu jis spė­jo iš­si­mau­dy­ti vieš­bu­ty­je ir išė­jo pa­si­vaikš­čio­ti.

Paė­jęs du kvar­ta­lus už pa­grin­di­ nės Bo­go­tos aikš­tės „Pla­za de Bolí­ var“, lietuvis pa­ma­tė iš abie­jų gat­ vės pu­sių į jį bė­gan­čius vy­rus. „Jie bu­vo sep­ty­ni. Grie­bė už ko­ jų, ran­kų, ki­ti nu­plė­šė kup­ri­nę, pa­ grie­bė fo­toa­pa­ra­tą, – pa­žin­tis su Lo­ty­nų Ame­ri­ka V.Dap­kų šo­ki­ra­ vo tik trum­pam. – Net­ru­kus at­vy­ ko su­ka­rin­ta po­li­ci­ja, už­tvė­rė kvar­ ta­lą ir, iš­siaiš­ki­nę, ko­kios spal­vos marš­ki­nė­liais vil­kė­jo už­puo­li­kai, grie­bė tuos, ku­rie ne­tu­rė­jo do­ku­ men­tų ir vil­kė­jo pa­na­šiais dra­bu­ žiais, paso­di­no į gro­tuo­tą au­to­bu­ są, ir iš­va­žia­vo­me į nuo­va­dą.“ Ne­kiš­ti no­sies, kur ne­rei­kia

„Leng­viau pa­sa­ky­ti, ko­kio­je Lo­ty­ nų Ame­ri­kos ša­ly­je ne­bu­vau. Gal tik kai ku­rio­se sa­lo­se, Su­ri­na­me ir Sal­ va­do­re“, – pa­klaus­tas apie ap­lan­ ky­tas ša­lis, šyp­te­lė­jo aš­tuo­ne­ rius me­tus Ek­va­do­re gy­ve­nęs ir ant­rai­siais na­mais šią ša­lį va­di­nan­tis lietuvis.

Po mė­ne­sio Ek­va­do­re Vid­man­tas ieš­ko­jo dar­ bo. Itin drau­giš­ki vie­ti­niai pa­dė­ jo ras­ti pro­ g r a ­m u o ­ to­jo dar­bą: lie­tu­viui už­ te­ko pa­siū­ly­tos nak­vy­nės, mais­to ir šiek tiek pi­ni­gų ke­lio­nėms. Ek­ va­do­ro sos­ti­nė­je Ki­te Vid­man­tą su bū­si­mą­ja žmo­na Gied­re už­puo­lė ant­rą kar­tą, ta­čiau ne­tru­kus ke­lio­li­ ka žmo­nių su pa­ga­liais ran­ko­se at­bė­ go į pa­gal­bą tu­ris­tams. „Jie mus nu­stū­mė į laip­ti­nę, pa­ tys ­puo­lė nu­si­kal­tė­lius, o vie­nam su­ren­gė bai­sų lin­čo teis­mą. At­va­ žia­vę po­li­ci­nin­kai ne­rea­ga­vo ir va­ gį pa­li­ko gy­ven­to­jams“, – pa­me­na Vid­man­tas.

Jis sau­giai au­to­bu­sais pa­sie­kė Ko­lum­bi­ją, nors tuo me­tu kles­tė­jo tu­ris­tų gro­bi­mo vers­las, o kas ke­ lis šim­tus ki­lo­met­rų su­sto­jus prie po­sto su gink­luo­tais ka­rei­viais gir­ dė­da­vo „Farc“ (taip va­di­na gro­ bian­čiuo­sius tu­ris­tus, pre­kiau­jan­ čiuo­sius nar­ko­ti­kais, te­ro­ris­tus).

Vė­liau Vid­man­tas su­pra­to, kad su­si­dur­ti su nu­si­kal­tė­liais Lo­ty­nų Ame­ri­ko­je – di­de­lis at­si­tik­ti­nu­mas, tik ne­rei­kia kiš­ti no­sies į kai ku­rias vie­tas su pus­met­ri­niu ob­jek­ty­vu.

Kriok­liai: Igua­zu – vie­na nuo­sta­bia

Bra­zi­li­jos pa­plū­di­miuo­se su au­to­ma­tais vaikš­čio­jan­tys vy­ ru­kai, Hon­dū­ro sos­ti­nės Te­gu­si­ gal­pos au­to­bu­sų sto­ties pi­ce­ri­jo­ je tar­pu­sa­vy­je konf­lik­tuo­jan­tys ir gink­lus iš­si­trau­kę vie­ti­niai – tik ma­žy­tė nuo­sta­bios, už­bu­rian­ čios ir vi­lio­jan­čios Lo­ty­nų Ame­ ri­kos da­lis.

Ri­tua­lai ir eko­lo­gi­ja

Ša­ma­niz­mas Lo­ty­nų Ame­ri­ko­je, ypač kai­muo­se, vis dar po­pu­lia­ rus: ša­ma­nai vie­ti­nius gy­do ir jū­rų kiau­ly­tė­mis, ir kiau­ši­niais, o atei­ ties klau­si­mus spren­džia at­lik­da­ mi ri­tua­lus.

Vid­man­tas ne­sle­pia, kad už­bu­ rian­čiuo­se Ek­va­do­ro kal­nuo­se iš­ ban­dė ir kas­ta­ne­diš­ką rea­liz­mą, kai, bumb­sint būg­nams, de­gant lau­žui, da­ly­va­vo ri­tua­le ir gė­rė nuo­vi­rą iš

17

šeštADIENIS, birželio 29, 2013

vakarė

etuviui ta­po ant­rai­siais na­mais

20

– tiek laipsnių šilumos oro temperatūra siekė dieną, o naktį ji nukrisdavo iki 15 laipsnių šalčio.

Vid­man­to Dap­kaus nuo­tr.

Uyu­ni: di­džiau­sias pa­sau­lyje drus­ky­nas ža­vi akmenimis-medžiais, sa­

vo spal­vo­mis ir pojūčiu tarsi kitoje planetoje.

au­sių gam­tos gro­žy­bių.

San Ped­ro kak­tu­so: „Žmo­gus lau­ kia po­jū­čio, ga­li ma­ty­ti vaiz­dus, atei­tį. Man tik iš­va­lė kū­ną, ki­ti ma­ tė vaiz­dus. Da­ly­va­vau ir ap­si­va­ly­ mo ri­tua­le.“ Daug stip­res­nia­me aja­vas­kos ri­ tua­le lie­tu­vis ne­da­ly­va­vo. Vis dėl­to da­ly­vau­ti ir iš­ban­dy­ti ri­tua­lus lie­ tu­vis pa­ta­rė tik il­giau pa­gy­ve­nus ir gi­liau pa­ži­nus Lo­ty­nų Ame­ri­ką.

Vid­man­tas su Gied­re gy­ve­no ir Ek­va­do­ro džiung­lė­se, kur nu­ke­lia­ vo Na­pos upe lai­ve­liu, po to ma­ža val­ti­mi per­plau­kė į la­gū­ną, su­pa­ mą džiung­lių. „Nors net to­kio­se vie­to­se jau nau­do­ja­si kom­piu­te­riais, vie­ti­niai sten­gia­si iš­lai­ky­ti au­ten­tiš­ku­mą, Ek­va­do­ras skel­bia sa­ve eko­lo­gi­ne ša­li­mi, ta­čiau prie Ama­zo­nės ba­ sei­no naf­tos kom­pa­ni­jos itin už­ ter­šė kai ku­rias vie­tas, su­sarg­di­no

daug žmo­nių, ku­rie iš­si­kė­lė į ki­tas vie­tas“, – pa­sa­ko­jo V.Dap­kus.

Lie­tu­viai – liūd­nai pa­gar­sė­ję

„Ai, skren­da­me, tik grei­tai“, – stai­ga pa­šo­ko pi­lo­tas, ku­ris il­gai tvir­ti­no, kad dėl pra­stų oro są­ly­gų į dan­gų ne­kils. Ne­di­de­liu lėk­tu­vu jis lie­tu­vius skrai­di­no virš nuo­sta­bių Nas­kos pei­za­žų ir gurkš­no­jo alų.

O nar­ko­ti­kai, ku­riais taip pat gar­sė­ja Lo­ty­nų Ame­ri­ka? Jų dva­ sia tvy­ro­jo vi­sur ir siū­lo­mi jie bu­vo daž­nai. La­biau­siai nar­ko­ti­kų eg­zis­ ta­vi­mo fak­tas jau­tė­si oro uos­te, kai pa­rei­gū­nai su­ži­no­da­vo, kad V.Dap­ kus – iš Lie­tu­vos. „Išk­raus­ty­d a­vo, ap­ž iū­r ė­d a­vo kiek­vie­ną siū­lę, – po ke­lių kar­ tų neiš­ken­tęs Vid­man­tas pa­si­tei­ ra­vo, ko­dėl toks dė­me­sys, ir iš­gir­ do at­sa­ky­mą, kad lie­tu­viai šio­je

sri­ty­je itin pa­si­žy­mė­ję. – Tuo­met su­ži­no­jau, kad vien Ek­va­do­ro sos­ ti­nė­je dėl nar­ko­ti­kų ga­be­ni­mo ka­ lė­jo dau­giau nei 20 mū­sų tau­tie­čių.

Ir to­kių daug ki­to­se Lo­ty­nų Ame­ ri­kos ša­ly­se.“ Se­ria­lai – ne fan­ta­zi­ja

„Lo­ty­nų Ame­ri­kos gy­ven­to­jai – ir nuo­sta­būs drau­gai, ir bai­sūs prie­ šai, – pa­ty­rė V.Dap­kus. – Su jais ga­li su­si­pyk­ti aki­mirks­niu, bet la­ bai grei­tai ap­si­ka­bin­ti ir tap­ti drau­ gais. Jie no­ri pra­lob­ti per nak­tį, bet pa­si­da­lys pa­sku­ti­niu kąs­niu. Pyks bai­siai, pa­vy­dės smar­kiai, my­lės itin karš­tai.“ „Di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se, pa­ vyz­džiui, vie­nu bran­giau­sių šia­me že­my­ne Ki­te, nie­kas nea­teis į biu­ rą su šor­tais, nes jiems itin svar­bus ap­ran­gos ko­das, įvaiz­dis. Pa­na­mos

cent­re – įspū­din­gi dan­go­rai­žiai, ka­zi­no, pra­ban­gios par­duo­tu­vės, už kvar­ta­lo – lūš­ny­nai. Vis­ką, ką ma­to­me ir mums ­ke­lia juo­ką tų ša­ lių se­ria­luo­se, yra neiš­gal­vo­ta rea­ ly­bė“, – apie vie­tos gy­ven­to­jus pa­ sa­ko­jo Vid­man­tas.

Lo­ty­nų Ame­ri­ko­je lietuvis su­ži­ no­jo, kad is­pa­nų žo­dis „man­ja­na“ (liet. k. – ry­toj) yra tar­si šil­kas, pa­ ly­gin­ti su Lo­ty­nų Ame­ri­kos gy­ven­ to­jų „punk­tua­lu­mu“.

Su­tar­tu lai­ku į po­ky­lį kvie­tę šei­ mi­nin­kai po pus­va­lan­džio grįž­da­ vo dar tik su pir­ki­niais, o pir­mie­ji sve­čiai rink­da­vo­si po dvie­jų tri­jų va­lan­dų.

Po aki­mir­kos V.Dap­kus šyp­te­lė­jo: „Lo­ty­nų Ame­ri­ka mus už­bū­rė taip, kad su Gied­re Ek­va­do­re at­šven­tė­ me sa­vo ves­tu­ves. Ar ne ma­giš­ka­ sis rea­liz­mas?“

Ša­ma­nas: ri­tua­lai ir se­no­vi­nis gy­

dy­mas vis dar po­pu­lia­rūs.

18

šeštADIENIS, birželio 29, 2013

vakarė horoskopai.diena.lt

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė bir­že­lio 29 – liepos 5 die­noms AVI­NAS (03 21–04 20)

Šį sa­vait­ga­lį jums ne­stigs kū­ ry­bin­gu­mo, ta­čiau pa­si­žy­ mė­si­te ir im­pu­lsy­vu­mu, dirg­lu­mu.

Kad bū­tų ma­žiau įtam­pos, de­rė­tų pa­si­telk­ti kant­ry­bę ir per­ne­lyg ne­si­ verž­ti į dė­me­sio cent­rą. Jei sklei­si­te ši­lu­mą, ki­ti at­sa­kys jums tuo pa­čiu.

Ki­tą sa­vai­tę ga­li­mas svar­bus po­kal­ bis da­ly­ki­niu ar ma­te­ria­li­niu klau­ si­mu. Įma­no­ma in­ves­ti­ci­ja į ne­kil­ no­ja­mą­jį tur­tą ar in­di­vi­dua­lų vers­lą.

Nuo kai ku­rių žmo­nių steng­si­tės at­ si­ri­bo­ti. Gal­būt dėl to, kad jų pa­tei­ kia­ma in­for­ma­ci­ja griaus jū­sų ver­ si­jas. Ati­džiai vai­ruo­ki­te.

JAU­TIS (04 21–05 20)

Sa­vait­ga­lį jus val­dys iliu­ zi­jos ir sen­ti­men­tai. No­ rė­sis ra­my­bės, in­ty­mu­mo. Mie­lai pail­sė­tu­mė­te ne­gy­ve­na­mo­je sa­ lo­je. Kad bū­tų ma­žiau įtam­pos, ge­riau­sia užim­ti ste­bė­to­jo po­zi­ ci­ją ir nie­kam ne­pirš­ti sa­vo nuo­ mo­nės. Sau­go­ki­te svei­ka­tą. Ki­tą sa­vai­tę ieš­ko­ki­te ne­stan­dar­ti­nio spren­di­mo ar­ba ati­dė­ki­te įstri­gu­ sius rei­ka­lus. Ga­li­te su­lauk­ti pa­ siū­ly­mo dėl bend­ros veik­los ar­ba ke­lio­nės, eks­kur­si­jos. Gal­būt pa­ vyks pa­pil­do­mai už­si­dirb­ti.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Sa­vait­ga­lį gal­būt teks bend­ rau­ti su įta­kin­gais vei­kė­jais, už­sie­nie­čiais, ap­tar­ti atei­ties pla­ nus. Ne­pa­žįs­ta­mo žmo­gaus pa­sa­ ko­ji­mas, jo iš­sa­ky­ta nuo­mo­nė ga­ li pra­plės­ti jū­sų aki­ra­tį. Jei lei­si­tės į to­li­mą ke­lią, ne­pra­ras­ki­te bud­ ru­mo. Ki­tą sa­vai­tę pa­si­tai­kys ner­ vin­gų si­tua­ci­jų. Sten­ki­tės nie­kam ne­pri­mes­ti sa­vo no­rų ir prin­ci­pų.

Ge­riau­siai sek­sis kas­die­niai dar­ bai. Iš­li­ki­te san­tū­rūs, jei rei­ka­lai klos­ty­sis ne vi­sai pa­gal pla­ną. Pe­ rio­do pa­bai­ga tin­ka­ma pra­si­blaš­ ky­ti su drau­gais.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Sa­vait­ga­lį pra­var­tu iš pa­ grin­dų ap­si­tvar­ky­ti ir ap­ gal­vo­ti rei­ka­lus, su­si­ju­sius su fi­ nan­sais, pa­sko­lo­mis, mo­kes­čiais.

Tu­rė­tu­mė­te ras­ti at­spir­ties taš­ką, jei su­ka­te gal­vą dėl vers­lo ar pa­sko­ los. Ga­li­mas mei­lės nuo­ty­kis. Nie­ ko ge­ro ne­ža­da azar­ti­niai žai­di­mai.

Ki­tą sa­vai­tę dar­be ar­ba ke­lio­nė­ je jums kaž­kas pa­tam­pys ner­vus.

Pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­rek­tiš­ki. Ga­li­te gau­ti ži­nią iš švie­ti­mo ar ju­ri­di­nės įstai­gos, tarp­tau­ti­nės or­ga­ni­za­ci­ jos. Re­gis, tai su­kels bruz­de­sio.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Sa­vait­ga­lis jums tur­būt leis la­biau pa­mil­ti ap­lin­ki­nius ir sa­ve. Ti­kė­ti­nos ne­di­de­lės pra­mo­ gos, vi­lio­ja­ntys pa­siū­ly­mai, komp­ li­men­tai. Gal­būt su­si­pa­žin­si­te su pa­trauk­liu žmo­gu­mi ar­ba as­muo, ku­rį my­li­te, ne­liks jums abe­jin­gas.

Re­gis, gau­si­te ­kvie­ti­mą į ren­gi­nį ar pa­si­ma­ty­mą. Ki­tą sa­vai­tę tu­rė­si­te no­ro or­ga­ni­zuo­ti veik­lą, va­do­vau­ti, bend­rau­ti. Keb­lu­mų ga­li kil­ti ir dėl ko­le­gų, ir dėl šei­mi­nių ne­sklan­du­ mų. Vi­sur rei­kės de­rin­tis prie ki­tų žmo­nių ir tai­syk­lių. Re­gis, su­si­rū­ pin­si­te svei­ka­ta, gro­žiu.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Sa­vait­ga­lio at­kar­pa pa­lan­ ki šei­mi­niams rei­ka­lams tvar­ky­ti. Tin­ka­mas lai­kas ir iš­vy­ kai į so­dy­bą, ku­ror­tą, vieš­na­gei pas ar­ti­mus gi­mi­nes. Ven­ki­te abe­jo­ti­ nų nuo­ty­kių, jei­gu ne­pa­gei­dau­ja­te ne­pla­nuo­tų per­mai­nų. Ki­tą sa­vai­tę apims ne­nu­ga­li­mas no­ras gun­dy­ti prie­šin­gą ly­tį, žais­ti dvi­gu­bus žai­ di­mus. Ga­li bū­ti, kad teks at­sa­kin­ giau pri­žiū­rė­ti vai­kus ir at­sa­ky­ti už jų poel­gius. Pe­rio­do pa­bai­ga sėk­ min­ges­nė bus darbš­tie­siems, ati­ die­siems.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Sa­vait­ga­lį teks pa­dir­bė­ti, ar­ba at­si­pa­lai­duo­ti truk­ dys į pa­vir­šių ky­lan­tys už­gniauž­ ti psi­cho­lo­gi­niai komp­lek­sai, su­ reikš­min­ta at­sa­ko­my­bės naš­ta.

Sau­go­ki­tės elekt­ros iš­kro­vos, ava­ ri­jų. Ki­tą sa­vai­tę ga­li­te ras­ti rė­mė­ ją sa­vo pro­jek­tui ar­ba bū­re­lį drau­ gų, no­rin­čių pri­si­jung­ti prie kaž­ko, ką ke­ti­na­te or­ga­ni­zuo­ti. Ar­ba bū­ tent jie jus ra­gins ak­ty­viau ner­ti į kul­tū­ri­nio ar pra­mo­gi­nio gy­ve­ni­ mo sū­ku­rį, bend­ra­dar­biau­ti. Sek­ sis ne­blo­gai, jei klau­sy­si­te sa­vo vi­di­nio bal­so. Ant­ra pe­rio­do pu­sė ga­li pa­do­va­no­ti me­ni­nį įkvė­pi­mą ar pro­gą pa­tin­gi­niau­ti ku­ror­te.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

Sa­vait­ga­lį jus do­mins po­li­ti­ ka, moks­las, ke­lio­nės. Ge­rai jau­si­tės ko­lek­ty­vi­nė­je ter­pė­je. Ga­ li at­si­ras­ti nau­jų drau­gų. Vis dėl­to ne­sku­bė­ki­te per­ne­lyg at­si­skleis­ti ir ki­biai kri­ti­kuo­ti ki­tų. Pa­sis­ten­ki­te per daug neiš­lai­dau­ti. Ki­tą sa­vai­tę ga­li­te at­skleis­ti kaž­ko­kį są­moks­lą, pa­slap­tį ar­ba išaiš­kės tai, ką pa­tys no­rė­jo­te nu­slėp­ti. Lai­ky­ki­te lie­žu­vį už dan­tų, bet ne­žiop­so­ki­te – pri­va­ lo­te orien­tuo­tis si­tua­ci­jo­je, jei ne­ no­ri­te at­si­dur­ti už­ri­by­je. Bū­ki­te at­sar­ges­ni, nes ga­li­mi ne­lai­min­gi at­si­ti­ki­mai van­de­ny­je ar­ba dėl al­ ko­ho­lio įta­kos.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Sa­vait­ga­lį jums ga­li pa­vyk­ ti kai ką pa­tai­sy­ti as­me­ni­ niuo­se san­ty­kiuo­se ar­ba juos nau­jai už­megz­ti. Ki­ta ver­tus, ir su­griau­ ti bus la­bai leng­va. Sten­ki­tės ko­ vo­ti su sa­vo ydin­gais įpro­čiais. Tai bus kur kas efek­ty­viau, nei kri­ti­ kuo­ti ki­tus. Ki­tą sa­vai­tę ga­li­te im­ tis rei­ka­lų, su­si­ju­sių su pa­vel­dė­ji­ mu, drau­di­mu, mo­kes­čiais. Gal­būt sėk­min­gai su­si­tar­si­te dėl ko­mi­si­ nių, pa­lū­ka­nų, no­ri­mos nuo­lai­dos ar pan. Jei­gu trokš­ta­te ero­tiš­kos ro­ man­ti­kos, ga­li pa­vyk­ti ja pa­si­mė­ gau­ti. Nuo ket­vir­ta­die­nio verž­te ver­ši­tės į ten, kur dar ne­sa­te bu­vę.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Sa­vait­ga­lį pra­var­tu pa­gal­ vo­ti apie įvaiz­džio kei­ti­ mą, svei­ka­tą ir la­biau su­ba­lan­ suo­tą gy­ve­ni­mo bū­dą. Jei­gu jums rei­kia dirb­ti, ne­blo­gai pa­si­dar­ buo­si­te. Daugiau dė­me­sio skir­ki­te na­mi­niams gy­vū­nams, jei jų tu­ri­ te. Sau­go­ki­te svei­ka­tą. Ki­tą sa­vai­tę jums bus per sun­ku ra­miai iš­tver­ ti ir to­le­ruo­ti prie­šin­gą nuo­mo­nę, kri­ti­ką ar ne­pa­si­ten­ki­ni­mą. Nie­ko ge­ro, jei to­kio­je at­mos­fe­ro­je teks de­rė­tis, by­li­nė­tis. Re­gis, jus itin do­mins pi­ni­gai, mei­lė ir sek­sas.

Merienė – devinto kudikio krikštamotė

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Per išei­gi­nes jus le­pins ap­lin­ki­nių dė­me­sys, ar­ ba pa­tys sa­ve le­pin­si­te gar­du­my­ nais, pir­ki­niais, įvai­riais va­sa­ros ma­lo­nu­mais. Ga­li­te iš­vyk­ti į ne­ to­li­mą ke­lio­nę, vieš­na­gę. La­bai svar­bu, kad drau­giš­kas bend­ra­ vi­mas ly­dė­tų jus, kad ir kur nu­ vyk­tu­mė­te. At­sar­giai ke­ly­je, nes gre­sia ava­ri­jos. Ki­tą sa­vai­tę teks rim­čiau rū­pin­tis ar­ti­mais žmo­ nė­mis, blaš­ky­tis tarp dar­bo ir as­ me­ni­nių rei­ka­lų. Ven­ki­te kel­ti per di­de­lius rei­ka­la­vi­mus. Ga­li­mos li­ ki­mo staig­me­nos, su­si­ju­sios su mei­le, ro­man­ti­ka, vai­kais. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Sa­vait­ga­lį tik­riau­siai lei­ si­te sau at­si­pa­lai­duo­ti ir paiš­lai­dau­ti la­biau nei pa­pras­tai.

Re­gis, jums pa­vyks vi­sas pro­ble­ mas ku­riam lai­kui iš­mes­ti iš gal­ vos, su­si­kur­ti jau­kią ap­lin­ką. Ki­tą sa­vai­tę ti­kė­ti­na ke­lio­nė, sve­čias.

Ga­li­te iš­siaiš­kin­ti ne­ri­mo kė­lu­sius klau­si­mus ir pa­ga­liau ap­si­spręs­ti dėl sa­vo da­ly­va­vi­mo ar ne­da­ly­va­ vi­mo kaž­ko­kia­me pro­jek­te. Nuo ket­vir­ta­die­nio ge­riau­siai jau­si­tės ar­ti­mo­je sie­lai ap­lin­ko­je.

Si­do­ni­ja

Pasitikėjimas: Klaipėdos miesto mero žmona I.Grubliauskienė (cen­

tre) tapo laivo krikštamote.

Birželio 30-ąją, sekmadienį, nauju laiku – 17.15 val. jau vienuoliktąjį kartą šiame sezone prie televizijos ekranų žiūrovus vėl pakvies stebinanti ir informatyvi laida „Lietuva – jūrinė valstybė“.

Laidos kapitonas Henrikas bei jo partnerė Giedrė taps didžiulės uostamiesčio šventės liudininkais ir žiūrovams išduos net keletą paslapčių: iškilmingai bus pažymima vienerius metus trukusių uosto gilinimo darbų pabaiga, taip pat Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pakrikštys jau devintąjį savo kūdikį – gylių matavimo laivą „Lotas“, kurio krikštamote taps Klaipėdos miesto mero žmona Inga Grubliauskienė.

Taip pat laidoje gidas Igoris Ošnač Giedrei papasakos molo atsiradimo istoriją ir jo paskirtį, juk, ko

Roberto Razmos nuotr.

gero, ne kiekvienas žiūrovas žino, kad molas yra statinys, uosto akvatoriją apsaugantis nuo bangavimo, ledonešio, užnešimo sąnašomis.

Vienu galu (šaknimi) jis remiasi į krantą, antruoju (galva) išsikiša iki gylio, atitinkančio uostą lankančių laivų grimzlę.

Laidos pabaigai – šokanti Klaipėda. Henrikas ir Giedrė pasiners į net tris dienas trukusį šiuolaikinio šokio festivalį, kuriame konferencijas vedė ir įvairias šiuolaikinio šokio programas susirinkusiems smalsuoliams demonstravo Šiaurės ir Baltijos šalių trupės.

Unikali ir stebinanti laida „Lietuva – jūrinė valstybė“ – jau šį sekmadienį, birželio 30-ąją, nauju laiku – 17.15 val. per Lietuvos televiziją. „Klaipėdos“ inf.

Di­ri­guo­ja ke­lių eis­mo tai­syk­lėms Prieš dve­jus me­tus vai­ruo­to­jo pa­ žy­mė­ji­mą pra­ra­dęs di­ri­gen­tas Mo­ des­tas Pit­rė­nas vėl pri­si­dir­bo – ži­ niask­lai­da pra­ne­ša, kad po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai už­fik­sa­vo, kad jis per gy­ven­vie­tę Vil­niaus ra­jo­ne skrie­ jo ge­ro­kai di­des­niu nei leis­ti­na grei­čiu.

M.Pit­rė­no vai­ruo­ja­mas au­to­mo­bi­ lis „Le­xus“ vie­toj leis­ti­no 50 km/ val. skrie­jo net 106 km/val. grei­čiu.

Be to, vai­ruo­to­jas, iš­va­žiuo­da­mas į prieš­prie­ši­nę eis­mo juos­tą, kir­to iš­ti­si­nę li­ni­ją.

37-erių M.Pit­r ė­n as po­l i­c i­jos pa­rei­gū­nams nu­ro­dė, kad nuo­šir­ džiai gai­li­si dėl esą per neap­dai­ru­ mą pa­da­ry­to Ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mo.

M.Pit­rė­nas tei­sę vai­ruo­ti trans­ por­to prie­mo­nes bu­vo jau pra­ra­dęs 2010-ųjų pa­va­sa­rį – tą­kart teis­mas jam už­drau­dė du mė­ne­sius vai­ruo­ti ir sky­rė 1,2 tūkst. li­tų. Tuo­met di­ ri­gen­tui už­draus­da­mas vai­ruo­ti teis­mas pa­žy­mė­jo, kad M.Pit­rė­nas yra ne kar­tą baus­tas už KET pa­žei­ di­mus, iš sa­vo klai­dų ne­pa­si­mo­ko.

M.Pit­rė­nas sa­vo kal­tę dėl pa­žei­ di­mo pri­pa­ži­no, ta­čiau sa­ve teis­me ban­dė pa­tei­sin­ti. „Dėl to, ko ge­ro, yra kal­ta dė­me­sio sto­ka – tai bu­ vo pa­vie­nis ir neat­sa­kin­gas at­ve­

Tem­p e­ra­m en­t as: M.Pit­r ė­n as

prie vai­ro nie­kaip ne­pa­ža­bo­ja sa­ vo po­mė­gio vir­šy­ti grei­tį.

jis, esant fi­zi­niam nuo­var­giui“, – aiš­ki­no di­ri­gen­tas, pri­pa­ži­nęs, kad pa­da­ry­tas pa­žei­di­mas nė­ra „ti­pi­ nis at­ve­jis“.

Di­ri­gen­tas už grei­čio vir­ši­ji­mą bu­vo nu­baus­tas ir praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je – tą­kart jis ne­smar­kiai vir­ši­jo leis­ti­ną grei­tį, to­dėl nuo­ bau­dą jam sky­rė po­li­ci­ja. „Klaipėdos“ inf.

19

ŠEŠTADIENIS, BIRŽELIO 29, 2013

Pereikime labirintą

„Klaipėdos“ redakcija“, Naujojo Sodo g. 1A, 92118 Klaipėda

Orai

Šiandien vietomis trumpai palis, oras šils iki 17–22 laipsnių. Sekmadienį kai kur numatomas trumpas lietus. Temperatūra naktį 12–14, dieną 19–23 laipsniai šilumos.

Šiandien, birželio 29 d.

+18

+18

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+18

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+19

Panevėžys

+19

Utena

+20

4.55 22.23 17.28

180-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 185 dienos.

Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+20

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +31 Berlynas +19 Brazilija +27 Briuselis +18 Dublinas +20 Kairas +33 Keiptaunas +18 Kopenhaga +17

kokteilis Skir­tin­gas skaus­mas?

Mo­te­r is, įsi­pjo­vu­si pirš­tą, ty­l iai aik­te­ li. Įsi­k i­ša pirš­tą į bur­ną, kad ne­pri­taš­ ky­tų krau­jo. Ki­ta ran­ka išė­mu­si iš pa­ ke­l io pleist­rą ir už­k li­ja­vu­si jį ant žaiz­ dos, dir­ba to­l iau.

Stip­r io­sios ly­t ies ąžuo­lams tai bū­na ne­pa­ken­čia­ma kan­čia.

Iš pra­džių jie gar­siai rie­biai nu­si­kei­kia.

Po to iš­tie­sia ran­ką į prie­k į kuo to­liau nuo sa­vęs. Pats žiū­rė­da­mas į ki­tą pu­ sę, nes bi­jo krau­jo, gar­siai šau­k ia­si pa­ gal­bos.

Per tą lai­ką ant ki­l i­mo at­si­ran­da di­ džiu­lės krau­jo dė­mės. Ta­da vy­ras at­ si­sė­da, nes stai­ga pa­si­jau­čia keis­tai ir, ei­da­mas prie so­fos, pa­l ie­ka krau­jo la­ ta­ką kaip pa­skers­tas šer­nas. Į pa­gal­bą at­sku­bė­ju­siai mo­te­r iai did­ vy­r iš­ka kan­k i­n io mi­na pa­pa­s a­ko­ja, kad vos ne­nu­sip­jo­vė ran­kos.

Vė­l iau at­si­sa­ko pa­siū­ly­to pleist­ro, aiš­ kin­da­mas tuo, kad jis to­k iai di­de­lei žaiz­dai per ma­žas.

Tuo me­t u, kol mo­te­r is le­k ia į vais­t i­ nę nu­pirk­ti di­des­nio pleist­ro, jis var­to me­di­ci­nos en­cik­lo­pe­di­ją no­rė­da­mas su­ž i­no­t i, kiek ne­te­kus krau­jo ky­la pa­ vo­jus žmo­gaus gy­vy­bei.

Grį­ž us gel­bė­to­jai, skaus­min­gos iš­raiš­ kos vei­du lei­d žia už­k li­juo­ti pla­tų il­gą pleist­rą ir pa­rei­ka­lau­ja di­de­l io keps­ nio va­ka­r ie­nei, nes iš­se­k u­sia­me vy­ riš­ka­me or­ga­niz­me rei­k ia pa­spar­tin­ti rau­do­nų­jų krau­jo kū­ne­l ių ga­my­bą.

Kad ge­r iau jaus­tų­si, pa­to­g iai su­si­ke­lia ko­jas ant so­fos. Ir lauk­da­mas, kol bus iš­kep­t as keps­nys, lu­pi­nė­ja pleist­rą, žiū­rė­da­mas, ar žaiz­da nu­sto­jo krau­ juo­t i. Tol krapš­to, kol žaiz­da vėl pra­ de­da krau­juo­ti. Tuo­met prie­kaiš­tau­ja, kad mo­te­r is blo­gai už­k li­ja­vo pleist­rą.

Nak­t į vis nu­slen­ka į vo­n ią ir žiū­r i, ar ant ran­k ų neat­si­ra­do įtar­ti­nos rau­do­ nos li­ni­jos, liu­di­jan­čios apie krau­jo už­ krė­t i­mą. To­dėl ki­tą die­ną bū­na neiš­si­ mie­go­jęs ir pik­tas.

Ry­tą iš dar­bo at­si­pra­šo dviem va­lan­ doms vi­zi­tui pas gy­dy­to­ją, jog įsi­ti­kin­tų, kad jam tik­rai nė­ra krau­jo už­krė­ti­mo.

Va­ka­re alu­dė­je mė­gau­da­ma­sis vi­suo­ ti­niu dė­me­siu pa­reiš­k ia, kad apie to­k į „men­ką“ su­žei­di­mą ne­ver­ta kal­bė­ti.

Londonas +22 Madridas +33 Maskva +31 Minskas +20 Niujorkas +30 Oslas +15 Paryžius +21 Pekinas +31

Šiandien

Vėjas

3–8 m/s

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+15

+18

+16

+14

5

+15

+16

+15

+14

6

+15

+16

+16

+15

8

rytoj

pirmadienį

Po karš­čio re­kor­dų atslinko vė­sa

Fak­tas: ge­gu­žę ir bir­že­lį už­fik­suo­tos aukš­čiau­sios šių mė­ne­sių tem­pe­

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jo Lion­gi­no Pakš­čio tei­gi­mu, sa­vait­ga­lį ir ki­tą sa­vai­tę lau­kia­mi ne­pas­to­vūs orai. „Iš­liks pa­kan­ka­mai vė­so­ka. Ypač pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je. Ta­čiau kri­tu­lių ti­ki­my­bė ne­di­de­lė. Pro­ tar­piais pa­ly­ti ga­li šeš­ta­die­nį. Di­ des­nė ti­ki­my­bė lie­taus iš­liks ant­ra­ die­nį ir ki­tą šeš­ta­die­nį“, – pa­sa­ko­jo L.Pakš­tys.

Marijampolė

Vilnius

+20

Alytus

Vardai Benita, Gedrimė, Mantigirdas, Paulius, Petras, Povilas.

birželio 29-ąją

Rytas

ra­tū­ros Klai­pė­do­je.

+20

+20

orai klaipėdoje

Po re­kor­di­niais karš­čiais pa­si­žy­ mė­ju­sių pa­sta­rų­jų mė­ne­sių lie­pos pra­džio­je vy­raus lie­tu­viš­kai va­ sa­rai bū­din­gi vė­sūs ir ne­pas­to­vūs orai. Prog­no­zuo­ja­ma, kad at­šils tik ki­tos sa­vai­tės ant­ro­je pu­sė­je.

Čes­ka (ar tie­sa, kad vy­rai kaip dan­tys?

Kai juos tu­ri, jie skau­da, o kai jų at­si­kra­tai – lie­ka tuš­tu­ma)

Praha +18 Ryga +18 Roma +25 Sidnėjus +14 Talinas +18 Tel Avivas +30 Tokijas +26 Varšuva +22

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Sa­vait­ga­lį ir pir­mo­je sa­vai­tės pu­ sė­je die­no­mis vy­raus 17–20, nak­ti­ mis – 9–12 laips­nių ši­lu­ma. Ant­ro­ je sa­vai­tės pu­sė­je at­šils. Die­no­mis vy­raus 20–23, nak­ti­mis bus 12–15 laips­nių ši­lu­mos.

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je pūs va­ ka­ri­nių kryp­čių vė­jai – nuo šiau­ rės va­ka­rų iki piet­va­ka­rių. Jų grei­tis sieks 5–10 met­rų per se­kun­dę, vė­ liau pūs pie­tų, piet­ry­čių vė­jai. Nu­ ma­to­ma, kad jų grei­tis iš­liks toks pat – 5–10 met­rų per se­kun­dę.

Anot L.Pakš­čio, ge­gu­žę ir bir­že­lį bu­vo pa­siek­ti šių mė­ne­sių tem­pe­ ra­tū­rų re­kor­dai Klai­pė­do­je. Ge­gu­ žės 18 die­ną už­fik­suo­ta 31,1, bir­že­ lį – 33,6 laips­nio ši­lu­mos.

Di­džiau­sias karš­čio re­kor­das Klai­pė­do­je sie­kia 34 laips­nius ši­lu­ mos. To­kia tem­pe­ra­tū­ra už­fik­suo­ta lie­pos, rugp­jū­čio mė­ne­siais.

1880 m. Pran­cū­z i­ja pe­ rė­mė sa­vo ju­ris­dik­ci­jon Tai­čio sa­lą Ra­mio­jo van­ de­ny­no pie­tuo­se.

1900 m. Li­jo­ne Pran­cū­zi­ jo­je gi­mė ka­ro la­kū­nas ir ra­šy­to­jas An­toi­ne Ma­rie Ro­ger de Saint-Exu­pe­ry.

1939 m. įvyk­dy­tas pir­ ma­sis ko­mer­ci­n is avia­ rei­sas tarp JAV ir Eu­ro­ pos.

1966 m. Viet­na­me JAV ka­ro lėk­tu­vai pir­mą kar­ tą bom­bar­da­vo Ha­no­jų.

1972 m. JAV Aukš­čiau­ sia­sis teis­mas pri­pa­ž i­ no, jog mir­t ies baus­mė prieš­ta­rau­ja ša­lies kons­ ti­tu­ci­jai.

1980 m. pir­mą­ja ša­l ies pre­zi­den­te mo­te­ri­mi Eu­ ro­po­je Is­lan­di­ja iš­si­rin­ko Vig­dis Finn­bo­ga­do­tir.

1990 m. Lie­tu­vos par­la­ men­tas su­ti­ko pa­skelb­ti 100 die­nų mo­ra­to­riu­mą Nep­rik­lau­so­my­bės ak­to įgy­ven­di­ni­mui, kad so­ vie­t ų ly­de­r is Mi­chai­las

Gor­b a­č io­vas at­š auk­t ų eko­no­mi­nę blo­ka­dą.

1995 m. Seu­le su­griu­vo pra­ban­gi pen­kių aukš­tų par­duo­t u­vė: žu­vo ma­ žiau­siai 502 žmo­nės, 910 as­me­nų bu­vo su­žeis­ta.

2011 m. Va­ti­ka­nas ofi­cia­ liai ati­da­rė sa­vo nau­ją in­ ter­ne­t i­nę nau­jie­nų sve­ tai­nę ne­ws.va.

2012 m. UNES­CO pri­sky­ rė Kris­taus gi­mi­mo baž­ ny­čią Bet­lie­ju­je prie pa­ sau­lio pa­vel­do.