2013 07 01 klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PIRMADIENIS, LIEPOS 1, 2013

www.kl.lt

=6?:.162;6@ 962= <@

9

RUBRIKA

JĹŞRA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

DvejonÄ—s dÄ—l uo sto

Žygiuodami į ES kroatai stebuklų nesitiki.

KlaipÄ—doje baigÄ—si keturias dienas trukusios 9-osios pasaulio lietuviĹł sporto ĹžaidynÄ—s.

Sportas 13p.

Pasaulis 8p.

Pla­nas: ka­ri­nia­me lai­ve įsi­kurs pi­gus vieť­bu­tis jau­ni­mui.

Po beveik viso KlaipÄ—dos uosto laivybos kanalo iĹĄgilinimo rytinÄ—s Balti jos regione oficialiai paskelbta, kad pas mus veikia giliavandenis uostas. Vidmantas Matu

v.matutis@kl.lt

149 (19 752)

ateities

tis

PoĹžiĹŤriai sutam pa

TaÄ?iau pagal ga limybes priimti didĹžiausius ÄŻ Bal tijos kianÄ?ius laivus Klai jĹŤrÄ… ÄŻplaupÄ—dos uostas nusileidĹžia pagrin diniams savo konkurentams – Latvi lio ir Estijos Talino jos Ventspiuostams. Apie naujus didesnius nei KlaipÄ—doje gylius kalba ir Ry gos uosto administracija. Siekdamas tapti kon teineriĹł paskirstymo centru (HUB-u), KlaipÄ—dos uostas nusi leidĹžia ir Lenkiď Ž Perspektyva: jos Gdanskui, ku [R N[X` Ă˜VNb XNV] ]\ “ ris jau priima 10 tĹŤkst. ir daugiau TEU ZR aĂş Ob` `]_R[ Q VN ZN N_ 8YNV ]Ă› konteinerveQ\` b\` aN` Ă&#x;TV` X\[ Ĺžius. Dar ĹĄiais me Xb _R[ aĂ– 9VR ab c\ tais WR “  /NYa ZNe• b\` kad ÄŻ GdanskÄ… atplauksplanuojama, pietinÄ—je ir ĹĄiauri aĂ– nÄ—je KlaipÄ—dos didĹžiausias uos kada nors Baltijos to vietose. TreÄ?ia, CVQ ZN[ a\ :N ab Ă˜ jĹŤroje buvÄ™s 18 naujo uosto V\ [b\ a_ tĹł ties KlaipÄ—da, da statyba BĹŤtingÄ—je. tĹŤkst. TEU kontei lis nerveĹžis. problemĹł, pavyzdĹžiui, ĹĄiandieniniĹł bus atĹĄauktas, kaip Sprendimas, pakei ÄŽ KlaipÄ—dos uostÄ… jau ne kartÄ… yra dÄ—l krantiniĹł bu tÄ™s ĹĄalies uosnet ir po gili- to trĹŤkumo „KlaipÄ— vÄ™ su „Baltmax“ nimo toks laivas plÄ—tros vizijÄ…, buvo dos uos nega priimtas 2011 iĹĄsprÄ™stas“, – aiĹĄki naftai“ bĹŤtĹł planais, parodys atei to statybos ti. Arba jei ir ÄŻplauk lÄ—tĹł ÄŻplauk- metĹł rugsÄ—jÄŻ KlaipÄ— no A.Vaitkus. tis. dos tĹł, tai nepilnai Kol kas yra pasirink Ir suskystintĹłjĹł jĹŤrĹł uosto plÄ—tojimo valstybinio pakrautas. DidĹžiau gamtiniĹł dujĹł ta labiau reasio ÄŻ Baltijos jĹŤtarybos posÄ—listinÄ—, maĹžiau iĹĄ terminalo bĹŤtĹł ne dyje, kur pritarta rÄ… ÄŻplaukianÄ?io lai reikÄ— karto didesniĹł iĹĄorinio giliavanvo galÄ—tume suliai uosto viduje, pluk jÄ™ statyti gi- investicijĹł reikalau denio uosto staty laukti pasistatÄ™ iĹĄo janti dabartinio bai BĹŤtingÄ—je. dy rinÄŻ arba vadivisÄ… KlaipÄ—dos mies ti dujas per KlaipÄ—dos uosto vys namÄ…jÄŻ „Baltmax“ Ĺ iuo metu jau dir tymo schema. to perimetrÄ…, Ju uostÄ…. bama ties ĹĄia baimintis dÄ—l gali dama pagal ďŹ nan uosto KlaipÄ—dos uosto mĹł incidentĹł. si krovos kom- nuo vizija. Per ĹĄiuos metus plabes, kad nebĹŤtĹł at nes galimypanijĹł vadovai yra ta parengti giliavan silikta nuo kitĹł pasisakÄ™, kad BĹŤ denio uosto Arvydas Vaitkus: regiono uostĹł. AiĹĄkumas – po tre „Baltmax“ uosto tingÄ—je specialĹłjÄŻ jĹł metĹł – dabartinio uosplanÄ… ir atlikBus ar nebus ties Lie A.Vaitkus pastebÄ— ti strateginÄŻ pasek to konkurento ne Diskusijoje su „Injo, kad 2000 tu miĹł reikia. KlaipÄ—dos „Baltmax“ uostas, vos pakrante metais iĹĄkelta stra tinimÄ…. Iki 2015 me aplinkai vervalstybinio jĹŤrĹł tegija kuo dauretorinis klauuosto direkcijos tĹł ros Lackner AG“ giau sutraukti pini simas. Ĺ iandieni tyta parengti gilia buvo numageneralinis direk atnis uostas vysgĹł van torius Arvydas ti ÄŻ dabartinÄŻ uostÄ…, ir investuotosi taip, jog lyg BĹŤtingÄ—je poveikio denio uosto stovais iĹĄgirdau, Vaitkus mano, kad ir ne pasiteisino. Jei aplinkai verdiskusijos dÄ—l ti kad kad ĹĄalia ties Meln pageidautĹł, nebĹŤtĹł buvÄ™s vysto „Baltmax“ dar ne nimÄ…. Jei jis nusta „Baltmax“ uosto mas KlaipÄ—dos ra baigtos. ty ties BĹŤtinge atsiras ge ar toliau uostas, jame bĹŤtĹł li tas ties BĹŤtinge gam tĹł, kad uosstaKartu jis prisipaĹži ku tĹł kitas uostas tosauginiu po- tyba ties no, kad direktonĹł metinÄ— krova. si 15–18 mln. – konkurentas. ĹžiĹŤriu priimtinas, cijos ir uosto nau BĹŤtinge nÄ—Dabar dÄ—l inapie 2016 metus dotojĹł poĹžiĹŤriai vesticijĹł ji yra iĹĄau A.Vaitkus pripaĹži planuota rengti uos sutampa – pagal gusi dvigubai. no, kad bet kuturimas lÄ—ĹĄas pato statybos de- ra pats geriausias variuo atveju iĹĄori Ĺ iandien keliamas talĹłjÄŻ planÄ… ir tech sirenkami tie prio nis ir ninÄŻ projektÄ…. ritetai, kurie yra riantas. konkurentas dabar uostas bĹŤtĹł mas: ÄŻ kÄ… dabartinia toks klausisvarbiausi ĹĄiandien. Dabartinis KlaipÄ— tiniam vidiniam me KlaipÄ—dos dos valstybinio uoste bus investuo uostui. Ar reikia to jĹŤrĹł uosto direkcijos jama po 5–10 mekios va cijos? Uostai pritrau konkuren- tĹł, nes iki tol bĹŤsiÄ… kus iĹĄgirdo abejoniĹł dovas A.VaitNe pats geriausias pa ten kia variantas kinti visi jo dÄ—l „Baltmax“ krovinius, kom tarp jĹł ir uĹžsienio, uosto statybos ties panijĹł norai. Dabar Kai KlaipÄ—dos vals valiu BĹŤtinge. tybi ÄŻvardyti inkas. Ir jei vidinÄ— kon tines ÄŻplau- vesticijĹł ÄŻ uosto inf susitarti su latviais, to direkcijai vado nio jĹŤrĹł uos„BirĹželÄŻ Miunche rastruktĹŤrÄ… norai kurencija tapnes ne vavo Eugenijus yra tarp 500 milijo tikÄ™s su „Inros Lack buvau susi- padarytĹł ĹžymiĹł pakran toks uostas tĹł pernelyg arĹĄi, dÄ—l Gentvilas, atrodÄ—, nĹł ir vieno milito nauda Lie- jar ner AG“ atstokad tÄ—s pokyÄ?iĹł tuvai iki PapÄ—s gyvenvie do litĹł. A.Vaitkus uosto likimas aiĹĄkus „Baltmax“ vais. Diskusijoje iĹĄ netgi maŞėtĹł. mano, kad ir po tÄ—s ir toliau? Ar girdau jĹł verti– 5–10 metĹł dabarti „patemptĹłâ€œ Lietu Naujojo uosto sta tomas prie BĹŤtingÄ—s. jis bus sta- nimÄ…, kad „Baltmax“ nio uosto vystyvos ekonomika iĹĄ tybos darbĹł mo uosto statyba kar pradĹžia priklausys ketinimai nebus iĹĄ ties BĹŤtinge nÄ—ra to statyti naujÄ… mi Vokietijos ÄŻmonÄ—s nuo sem pats geriausias li „Inros Lack- va uostÄ…, privaĹžiavimo jardĹł vertÄ—s ir vietos jĹŤrinio vers pasaulinÄ—s bĹŤtĹł nusprÄ™sta, kad uos ti, ypaÄ? jei ner AG“ konsultan riantas plÄ—tojant lo rinkos po- lin tÄ… galima gikelius ir gele- ky KlaipÄ—dos arba tai iĹĄanalizavo Ĺžinkelius? KÄ… nau ti iki 16,5 metro. Ä?iĹł. Jei kiti uostai Lietuvos krovininÄŻ ir pasiĹŤlÄ— tris lietu spartins vystyjas uostas ties uostą“, – pasteviĹĄko „Baltmax“ mosi tempus, kaip Bent kiek labiau BĹŤtinge duotĹł, kÄ… bÄ—jo A.Vaitkus. uosto plÄ—tros alter ĹĄiuo metu pasteapÄ?iuopiamas sprÄ™stĹł brangus natyvas. Pirma, atsakymas, kada bima, ir KlaipÄ—da ir nedidelis uostas? dirbtinÄ—s salos sta „Baltmax“ uostas reikÄ—s „Baltmax“ negalÄ—s atsilikti. tyba jĹŤroje ties BĹŤ uosto, gali atsiras Ĺ iuo metu yra toks kelia daug klausimĹł, tingÄ—je iť„Ar bĹŤti „Baltmax“ Melnrage. Antra, ti apie 2016 meoďŹ cia uosto vystymas kompleksui nas, ÄŻ sakymai nebĹŤtĹł leng kuriuos at- Lietuvos pakrantÄ—je, kad pirmasis termi lus pla- tus. Tuomet ÄŻvertinus kol kas reto- tin dabartinio vi. Ar pavyktĹł ri nalas BĹŤ- uosto nis klausimas. Jei gÄ—s uoste turÄ—tĹł toks uostas bĹŤpradÄ—ti veik- ma vystymÄ…, bus naujai dÄ—liojati apie 2020 metus. KlaipÄ—dos arba Lie Ar ĹĄis planas vys tuvos uostĹł tymo ilgalaikÄ— per spektyva.

Ĺ iandien priedas

ÄŽs­tai­go­se – am­Şi­ni va­do­vai Val­diť­kĹł ÄŻstai­gĹł va­ do­vai yra pra­na­ ĹĄes­ni uĹž pre­zi­den­ tÄ…, prem­je­rÄ…, sa­vi­ val­dy­biĹł me­rus ir ad­mi­nist­ra­ci­jos di­ rek­to­rius, nes ga­li dirb­ti iki gy­vos gal­ vos ar­ba tol, kol pa­ si­trauks sa­vo no­ru. Nors Sei­me vis ban­ do­ma pra­skin­ti ke­ liÄ… ÄŻsta­ty­mams, ku­ riais bō­tĹł ÄŻtvir­tin­tos biu­dĹže­ti­niĹł ÄŻstai­gĹł va­do­vĹł ka­den­ci­jos, ta­Ä?iau ne­sÄ—k­min­gai.

Kaina 1,30 Lt

„Žmo­gus Ĺžmo­gu­mi ta­po, kai jis pra­dÄ—­jo dai­nuo­ti.“ Ne­rin­gos me­ras Da­rius Ja­sai­tis Ĺži­no at­sa­ky­mÄ… ÄŻ klau­si­mÄ…, ka­da Ĺžmo­gus ta­po Ĺžmo­gu­mi.

4p.

NÄ—ra pa­tir­ties, nÄ—ra ir dar­bo Kris­ti­na Len­kai­ty­tÄ— k.lenkaityte@kl.lt

„Ne­pil­na­me­tis, be pa­tir­ties, ne­tu­ ri dip­lo­mo“, – to­kiais ar­gu­men­tais darb­da­viai pro du­ris ve­ja uŞ­si­dirb­ ti no­rin­Ä?ius jau­nuo­lius. Ne­tu­rÄ—­da­ mi ki­to pa­si­rin­ki­mo, dau­gu­ma jĹł pri­vers­ti ten­kin­tis ne­le­ga­liu dar­ bu bei ri­zi­kuo­ja bō­ti ap­gau­ti. Dar­bo ieť­ko­jo il­giau nei me­tus

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Gy­dy­to­jai ne­pa­si­kei­tÄ—

Sei­mas kol kas yra pa­tvir­ti­nÄ™s tik Svei­ka­tos prie­Şiō­ros ÄŻstai­gĹł ÄŻsta­ ty­mo pa­tai­sas dÄ—l vy­riau­sių­jĹł gy­ dy­to­jĹł ka­den­ci­jĹł. Ĺ ias pa­tai­sas ini­ci­ja­vo Pre­zi­den­tÄ— Da­lia Gry­ baus­kai­tÄ— ir jos jau rea­ liai vei­kia.

2

„„Teorija: pri­pa­Şįs­ta­ma, jog ka­den­ci­jĹł ĹĄvie­ti­mo ÄŻstai­gĹł va­do­vams ÄŻve­di­mas ne tik pa­dÄ—­tĹł iĹĄ dar­bo iť­pra­ťy­ti pen­si­nio

am­Şiaus su­lau­ku­sius di­rek­to­rius, bet ir suteiktĹł galimybÄ™ siekti karjeros jauniems pedagogams.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Su­teik­ti dar­bÄ… ne­pil­na­me­Ä?iui ryŞ­ ta­si tik­rai ne kiek­vie­nas darb­da­vys. O ir ga­vÄ™s dar­bÄ… jau­nuo­lis ne­ga­li bō­ti tik­ras, jog ne­bus ap­gau­tas. Moks­lei­vÄ— Vik­to­ri­ja pa­sa­ko­jo, kad ÄŻsi­dar­bin­ti sie­kia jau dau­giau nei me­tus. „Vis su­si­du­riu su darb­ da­viĹł abe­jin­gu­mu ir prie­kaiť­tais“, – guo­dÄ—­si mer­gi­na, kons­ta­tuo­da­ ma, jog pa­tir­ties ne­tu­rin­tis dar­ buo­to­jas – nie­kam ne­ rei­ka­lin­gas.

4

Ĺ˝ve­jĹł gat­vÄ—s alÄ—­ja ne­pa­ver­tÄ— Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Nors Ĺ˝ve­jĹł gat­vÄ—je jau be­veik pu­ sant­ro mÄ—­ne­sio ri­bo­ja­mas eis­mas, ir po­li­ti­kai, ir vers­li­nin­kai pri­pa­Şi­no, kad pa­siek­ti tiks­lo ne­pa­vy­ko – ji kol kas taip ir ne­ta­po pÄ—s­Ä?ių­jĹł bul­va­ru.

„Fak­tas tik tas, kad nie­kam blo­giau ne­pa­si­da­rÄ— dÄ—l to, kad Ĺ˝ve­jĹł gat­vÄ—­je ri­bo­ja­mas eis­mas. Gy­ven­to­jai tu­rÄ—­ tĹł dĹžiaug­tis, nes su­ma­ŞÄ—­jo triukť­ mo, o vers­li­nin­kai, ma­tyt, dar tu­ri su­sio­rien­tuo­ti, su­si­Şiō­rÄ—­ti Ĺžmo­niĹł

srau­tus“, – svars­tÄ— Mies­to ĹŤkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ kas Aud­rius Vaiť­vi­la. Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­jos spren­ di­mu nuo ge­gu­ŞÄ—s 15 die­nos ÄŻ Ĺ˝ve­ jĹł gat­vÄ™ au­to­mo­bi­liai ga­li ÄŻva­Şiuo­ ti tik iĹĄ Ve­ŞÄ—­jĹł gat­vÄ—s ir ju­dÄ—­ti vie­na kryp­ti­mi Teat­ro gat­vÄ—s link. ÄŽva­ Ĺžiuo­ti iĹĄ ki­tĹł gat­ve­liĹł drau­dĹžia ne tik Ĺženk­lai, bet ir fi­zi­nÄ—s prie­mo­nÄ—s. Ĺ˝ve­jĹł gat­vÄ—­je ne tik ri­bo­ja­mas eis­ mas, bet ir drau­dĹžia­ma sta­ty­ti au­ to­mo­bi­lius. Juos bus ga­li­ma pa­lik­ti tik gre­ta gat­vÄ—s esan­Ä?io­se dvie­jo­se aikť­te­lÄ—­se.

3

„„Pio­nie­riai: Ĺ˝ve­jĹł gat­vÄ—­je ant va­Şiuo­ja­mo­sios da­lies pa­sta­ty­ta tik vie­na lau­ko ka­vi­nÄ—, o ki­tos glau­dĹžia­si ant

ťa­li­gat­vio.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

2

PIRMADIENIS, LIEPOS 1, 2013

miestas Klai­pė­die­čiai spor­ta­vo links­mai

Klai­pė­die­čiai ir mies­to sve­čiai už­ va­kar bu­vo kvie­čia­mi spor­tuo­ ti links­mai. At­gi­mi­mo aikš­tė­je nuo ry­to šur­mu­lia­vo spor­to ir svei­ ka­tos šven­tė. Vi­si no­rin­tys ga­lė­ jo da­ly­vau­ti mankš­to­se, pa­si­mo­ ky­ti šo­kių žings­ne­lių, pa­si­klau­sy­ ti kon­cer­to, iš­mok­ti vaikš­čio­ti su šiau­rie­tiš­ko­mis laz­do­mis ir ne­mo­ ka­mai pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tą. Svei­ ka­tos pa­tik­ri­ni­mas su­lau­kė ypač di­de­lio su­si­do­mė­ji­mo.

Įs­tai­go­se – am­ži­ni va­do­vai

Komentaras

Nuo šian­dien tri­jų uos­ 1 ta­m ies­č io sa­v i­val­dy­ bei pa­val­džių svei­ka­tos prie­žiū­ros

įstai­gų – Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės, Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nės ir Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ro vy­riau­sie­ji gy­dy­to­jai pra­dės dirb­ti pa­gal ter­mi­nuo­tas pen­ke­rių me­tų dar­bo su­tar­tis. Anks­tes­nės jų dar­bo su­tar­tys, ku­rias prieš ke­lias die­nas mies­to ta­ry­ba nu­trau­kė, bu­ vo ne­ter­mi­nuo­tos. Šių įstai­gų vy­riau­sie­ji gy­dy­to­ jai bu­vo at­leis­ti iš pa­rei­gų, ta­čiau ir to­liau liks sa­vo kė­dė­se, nes lai­ mė­jo kon­kur­sus. Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­ti­nei li­go­ni­nei dar ma­žiau­ siai pen­ke­rius me­tus, jei ne­pa­si­keis ap­lin­ky­bės, va­do­vaus Vin­sas Ja­nu­ šo­nis, Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nei – Klau­di­ja Bo­bians­kie­nė, Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­rui – Lo­ re­ta Venc­kie­nė. Dar­bo su­tar­tis rei­kė­jo nu­trauk­ ti su tais vy­riau­siai­siais gy­dy­to­jais, ku­rie įstai­gos va­do­vais dir­ba il­giau nei 10 me­tų. „Ne­ži­nau, koks to­kio įsta­ty­mo tiks­las, kad rei­kia kon­kur­suo­se ieš­ ko­ti vy­riau­sių­jų gy­dy­to­jų. Man tai to­kia įsta­ty­mo nuo­sta­ta, kad rei­kia at­leis­ti vy­riau­siuo­sius gy­dy­to­jus ir skelb­ti kon­kur­sus, ku­riuo­se jie ga­li da­ly­vau­ti, yra be­tiks­lė“, – nuo­mo­ nę dien­raš­čiui „Klai­pė­da“ anks­čiau yra iš­reiš­ku­si Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės Svei­ka­tos ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­ja Ja­ni­na Asa­daus­kie­nė. Pa­tai­sas at­me­tė du kar­tus

Po­ky­čiai, o tiks­liau – ka­den­ci­ jų įve­di­mas svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­se tarp Sei­m o na­r ių dar la­b iau pa­k urs­t ė už­m o­j us to­k ią tvar­ką įdieg­ti ir ki­to­se val­diš­ko­ se įstai­go­se. Ta­čiau praė­ju­sią sa­vai­tę Sei­mas at­me­tė Švie­ti­mo įsta­ty­mo pa­tai­ sas, ku­rio­mis siū­ly­ta įves­ti ka­ den­ci­jas mo­kyk­lų ir dar­že­lių di­ rek­to­riams. Ana­lo­giš­kai Sei­mas pa­siel­gė ir praė­ju­sią ka­den­ci­ją. „Ži­nau, kad par­la­men­ta­rai prieš to­kią pa­tai­ są bal­sa­vo dėl įvai­rių mo­ty­vų. Ta­ čiau svar­biau­sias jų – esą jei švie­ ti­mo įstai­go­se bus įves­tos va­do­vų ka­den­ci­jos, tai da­bar­ti­niai bus at­ leis­ti, o nau­jais taps vie­tos val­dan­ čių­jų par­ti­jų na­riai“, – tei­gė vie­na iš pa­tai­sų ini­cia­to­rių Sei­mo na­rė Vin­cė Vai­de­vu­tė Mar­ge­vi­čie­nė. Švie­t i­m o įsta­ty­m o pa­tai­so­ se siū­ly­ta, kad „vals­ty­bi­nės švie­ ti­mo įstai­gos (iš­sky­rus aukš­tą­sias mo­kyk­las) va­do­vo pa­rei­gy­bės ap­ ra­šy­mą tvir­ti­na, va­do­vą kon­kur­ so bū­du pa­rei­goms pen­ke­rių me­ tų ka­den­ci­jos lai­ko­tar­piui (bet ne dau­giau kaip dviem ka­den­ci­joms iš ei­lės) ski­ria ir iš jų at­lei­džia sa­ vi­nin­ko tei­ses ir pa­rei­gas įgy­ven­di­

Aras Mi­leš­ka

Klai­pė­dos ap­skri­t ies darb­da­v ių aso­cia­ci­jos va­do­vas

Ž Sta­žas: dau­gu­ma uos­ta­mies­čio švie­ti­mo įstai­gų va­do­vų šias pa­rei­gas uži­ma ne ma­žiau nei ke­lio­li­ka me­tų.

nan­ti ins­ti­tu­ci­ja (da­ly­vių su­si­rin­ki­ mas) ar jos įga­lio­tas as­muo“. „Ki­taip ta­riant, no­rė­jo­me pa­ siek­ti, kad bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­ kyk­lo­se, iki­mo­kyk­li­nė­se įstai­go­se va­do­vų ka­den­ci­ja truk­tų pen­ke­rius me­tus ir jie vie­nai įstai­gai ne­ga­lė­ tų va­do­vau­ti il­giau nei 10 me­tų“, – paaiš­ki­no V.V.Mar­ge­vi­čie­nė. Ka­den­ci­ja – su­si­pa­žin­ti

Kal­bin­ti Klai­pė­dos švie­ti­mo įstai­ gų va­do­vai iš­sa­kė įvai­rių nuo­mo­nių apie už­mo­jus jiems įves­ti ka­den­ci­ jas ir ri­bo­ti jų skai­čių. Nuo 1990 me­tų lop­še­liui-dar­ že­liui „Ąžuo­liu­kas“ va­do­vau­jan­ti Ele­na Plio­rai­tie­nė ti­ki­no, kad ka­ den­ci­jų įve­di­mui nei prieš­ta­rau­ jan­ti, nei pri­ta­rian­ti. „Ma­nau, kad dau­gu­ma Klai­pė­ dos dar­že­lių va­do­vų šį dar­bą dir­ ba jau apie 20 me­tų. To­dėl tik­rai ne­ži­nau, kas bū­tų, jei mums vi­ siems rei­kė­tų da­ly­vau­ti kon­kur­ suo­se, o pa­skui dirb­ti pa­gal ter­mi­ nuo­tą pen­ke­rių me­tų su­tar­tį. Bet kaip bus, taip bus. Kol kas ži­nau, kad man rei­kia dirb­ti, sten­giuo­ si, kiek įma­no­ma, tu­riu vi­zi­jų“, – tei­gė E.Plio­rai­tie­nė. Šiek tiek pa­gal­vo­ju­si, ji vis dėl­to kons­ta­ta­vo, jog ka­den­ci­jų įve­di­mas su­trik­dy­tų įstai­gos veik­lą, truk­dy­tų dirb­ti. „Pas mus dar­že­ly­je yra 234 vai­kai. Rei­kia su jais vi­sais, jų tė­ vais už­megz­ti ry­šius, ras­ti bend­rą kal­bą. Jei atei­tų nau­jas va­do­vas, tie pen­ke­ri me­tai ir pra­bėg­tų, kol jis su vi­sais su­si­pa­žin­tų“, – svars­tė pa­ šne­ko­vė. Dirb­tų at­mes­ti­nai

Be to, ji pa­brė­žė, jog ži­no­ji­mas, kad po pen­ke­rių me­tų bai­gia­si dar­bo su­tar­tis, mo­ty­va­ci­jos ge­riau dirb­ti tik­rai ne­su­tei­kia. „Juk pa­ti ma­tau:

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

kai atei­na dar­buo­to­jos dirb­ti lai­ki­ nai, kol nuo­la­ti­nės yra mo­ti­nys­tės ato­sto­go­se, jos dir­ba at­mes­ti­nai. Taip dirb­tų ir į ka­den­ci­jos rė­mus įspraus­ti va­do­vai“, – nuo­mo­nę reiš­kė E.Plio­rai­tie­nė. Ar­gu­men­tus, jog ka­den­ci­jos rei­ ka­lin­gos tam, jog kai ku­rių va­do­ vų tie­siog neį­ma­no­ma iš­pra­šy­ti iš dar­bo, nors jie jau gar­bin­go am­ žiaus ar­ba pra­stai dir­ba, „Ąžuo­ liu­ko“ di­rek­to­rė at­rė­mė sa­vai­siais. „Jei va­do­vas blo­gai dir­ba, jam ga­ li­ma su­reng­ti neei­li­nę ates­ta­ci­ją,

Ram­vy­das Juš­ka:

Kai pra­de­di dirb­ ti, tu­ri ma­ty­ti ir ga­ lu­ti­nį va­rian­tą, ku­rį esi už­si­brė­žęs, o per pen­ke­rius me­tus tik­ rai nie­ko ne­pa­siek­si.

įver­tin­ti ne­pa­ten­ki­na­mai ir at­leis­ti iš dar­bo. Tik­rai ne­pa­tei­si­nu tų di­ rek­to­rių, ku­riems jau 70 me­tų ir jie vis dar dir­ba. Ma­ny­čiau, jog jie pa­ tys tu­rė­tų su­si­pras­ti, kad jau lai­kas ei­ti il­sė­tis. O ki­ti va­do­vai, jei dir­ ba, sten­gia­si, jiems rei­kia pa­dė­ti, o ne traiš­ky­ti“, – aukš­čiau­sios val­ džios su­pra­tin­gu­mo vy­lė­si E.Plio­ rai­tie­nė. Kon­kur­sas – tik žai­di­mas

„Vėt­run­gės“ gim­na­zi­jos di­rek­ to­rius Ram­vy­das Juš­ka lyg ir ne­ prieš­ta­ra­vo, kad švie­ti­mo įstai­gų va­do­vams bū­tų įves­tos ka­den­ci­ jos, ta­čiau jų truk­mė tu­rė­tų bū­ti il­ges­nė.

„Kaž­ko­dėl vi­si lyg už­stri­go ties skai­čiais ke­tu­ri ar pen­ki, lyg ki­tų ne­bū­tų. Ma­nau, jog op­ti­ma­li ka­ den­ci­jos truk­mė bū­tų aš­tuo­ne­ ri me­tai, nes pen­ke­ri tik­rai yra per ma­žai. Pir­mus dve­jus tre­jus me­tus tik ap­ši­li­nė­ji dar­be, pa­skui šiek tiek nor­ma­liai dir­bi, o pa­sku­ti­niuo­sius ruo­šie­si kon­kur­sui, nes ja­me rei­kia da­ly­vau­ti, kad iš­sau­go­tum dar­bą“, – skai­čia­vo R.Juš­ka. Ta­čiau nors ir ne ka­te­go­riš­kai, jis vis dėl­to pa­si­sa­kė prieš ka­den­ci­jų įve­di­mą švie­ti­mo įstai­go­se. „Gal ka­da nors jų ir rei­kės, bet ne da­bar. Kam žais­ti žai­di­mus, jei nie­kas ne­ si­kei­čia? Pa­si­žiū­rė­ki­me, kas nu­ti­ ko su svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­ mis – kon­kur­sus lai­mė­jo tie pa­tys vy­riau­sie­ji gy­dy­to­jai. Tai kam tam­ py­ti žmo­nes?“ – re­to­riš­kai klau­sė R.Juš­ka. Jis „Vėt­run­gės“ gim­na­zi­jai va­ do­vau­ja nuo 1993 me­tų. „Kai pra­ de­di dirb­ti, tu­ri ma­ty­ti ir ga­lu­ti­nį va­rian­tą, ku­rį esi už­si­brė­žęs, o per pen­ke­rius me­tus tik­rai nie­ko ne­pa­ siek­si. Per 20 dar­bo me­tų pa­vy­ko nu­veik­ti iš­ties ne­ma­žai“, – pa­brė­ žė R.Juš­ka. Pa­ša­lin­tų pen­si­nin­kus

V.V.Mar­ge­vi­čie­nė ga­ran­ta­vo, kad ji ir ko­le­gos ne­sė­dės ran­kų su­dė­ję iš vėl rengs Švie­ti­mo įsta­ty­mo pa­tai­ są dėl va­do­vų ka­den­ci­jų, jų truk­ mės ir skai­čiaus. „Mū­sų vals­ty­bė­je pre­zi­den­tas, prem­je­ras, mi­nist­rai, Sei­mo na­riai dir­ba ka­den­ci­jo­mis. Val­diš­kų įstai­gų va­do­vai ne­tu­rė­ tų bū­ti išim­tis. Ma­nau, jog va­do­ vų kai­ta pa­gy­vin­tų įstai­gų veik­lą, tė­vai, moks­lei­viai ži­no­tų, ką nau­ ja­sis di­rek­to­rius ke­ti­na da­ry­ti, ko­ kias nau­jo­ves įdieg­ti, ga­lė­tų ver­ tin­ti, kaip jam se­kė­si“, – aiš­ki­no Sei­mo na­rė.

vel­g iant į įvai­r ią tarp­t au­t i­ nę pra­k ti­ką, ga­l i­ma drą­siai teig­t i, jog ka­den­ci­jos yra be­ veik vi­so­se įstai­go­se. Ir jos įves­tos tam, kad žmo­gus neuž­si­sė­dė­ tų vie­no­je vie­to­je, kad to­bu­lė­t ų. Am­ ži­nas va­do­vas – tik­rai ne pa­t i ge­r iau­ sia išei­t is. Ta­čiau bū­t ų dar ge­r iau, jei įstai­gos bū­tų de­cent­ra­li­zuo­tos. Pa­vyz­ džiui, Va­ka­r ų Eu­ro­po­je ir Skan­di­na­vi­ jo­je mo­k yk­lų, iki­mo­k yk­l i­n ių įstai­g ų va­do­v us ren­ka jų ta­r y­bos, ku­r ias su­ da­ro mo­k y­to­jai, moks­lei­viai, jų tė­vai. Ta­r y­b os ver­t i­na kan­d i­da­t us, ana­l i­ zuo­ja jų pa­teik­tus veik­los pla­nus ir iš­ ren­ka nu­ga­lė­to­ją, ku­ris ir dir­ba pa­gal ter­mi­nuo­tą dar­bo su­tar­t į. Jei Lie­tu­vo­ je švie­ti­mo įstai­go­se bū­tų įves­tos ka­ den­ci­jos, o va­do­vus rink­tų ne mo­kyk­ lų ar dar­že­lių bend­ruo­me­nių ta­ry­bos, tai bū­tų dar blo­g iau, nes val­diš­kas kė­ des vei­k iau­siai užim­tų „sa­vi“ žmo­nės. Ne­pai­sant ir ga­l i­mų grės­m ių, pa­si­sa­ kau už ka­den­ci­jas, nes val­diš­kos įstai­ gos va­do­vo ki­taip neį­ma­no­ma at­leis­ti, nors jis ir la­bai pra­stai dir­ba. Man kar­ tais at­ro­do, jog vals­t y­bi­n ia­me sek­to­ riu­je dir­ban­tys žmo­nės yra sa­vo­tiš­ka kas­ta, ku­rie kaž­ka­da su­si­k ū­rė sau pa­ lan­k ius įsta­ty­mus dar­bo san­ty­k ių sri­ ty­je, už­tat da­bar jie ir ga­li dirb­ti iki gy­ vos gal­vos, yra ne­pa­ju­di­na­mi.

Ji pa­sa­ko­jo, jog kas­met, kai rugp­ jū­čio pa­bai­go­je prieš nau­juo­sius moks­lo me­tus Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jo­je jos at­sto­vai su­si­tin­ ka su sa­vi­val­dy­bių švie­ti­mo sky­rių va­do­vais, kas­kart nu­skam­ba klau­si­ mas, kaip at­si­svei­kin­ti su tais va­do­ vais, ku­riems jau yra per 70 me­tų. „Ka­den­ci­jų įve­di­mas pa­dė­tų iš­ spręs­ti šią pro­ble­mą. Gal jie ir la­ bai ge­ri va­do­vai, bet am­žius yra am­žius“, – rea­liai į si­tua­ci­ją žvel­ gė pa­šne­ko­vė. Iš 121 Klai­pė­dos biu­dže­ti­nės įstai­gos net 39 va­do­vai jau yra su­ lau­kę pen­si­nio am­žiaus. Re­kor­das – vie­nos mo­kyk­los di­rek­to­rei yra 77 me­tai. „Aš vyk­dau įsta­ty­mus. Sei­mas pa­kei­tė Svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų įsta­ty­mą, to­dėl or­ga­ni­za­vo­me kon­ kur­sus vy­riau­sių­jų gy­dy­to­jų pa­rei­ goms užim­ti. Sei­mui ge­riau ma­ty­ ti, kur rei­ka­lin­gos ka­den­ci­jos. Jei pa­keis ki­tus įsta­ty­mus ir ka­den­ci­ jas įves ki­to­se sa­vi­val­dy­bei pa­val­ džio­se įstai­go­se, ta­da ir or­ga­ni­zuo­ si­me kon­kur­sus“, – į dis­ku­si­ją apie ka­den­ci­jas val­diš­ko­se įstai­go­se ne­ no­rė­jo leis­tis Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ ta Si­mo­na­vi­čiū­tė.

3

PIRMADIENIS, LIEPOS 1, 2013

miestas

Klai­pė­die­čiai spor­ta­vo links­mai

Žve­jų gat­vės alė­ja ne­pa­ver­tė

Ke­lio­nė bai­gė­si li­go­ni­nė­je

Gy­ven­to­jai sa­vo au­to­ 1 mo­bi­lių taip pat ne­ga­ li sta­ty­ti Žve­jų gat­vė­je. Jie pri­va­lo

pa­si­nau­do­ti tei­se ma­ši­nas sta­ty­ ti 200 met­rų spin­du­liu ap­link sa­ vo na­mą. Eis­mo ri­bo­ji­mai įves­ti dėl to, kad vers­li­nin­kai ant va­žiuo­ja­mo­sios da­ lies ga­lė­tų sta­ty­ti lau­ko ka­vi­nes. Kol kas jų įreng­ta tik vie­na. Vie­nos

Dienos telegrafas Sto­vyk­la. Šian­d ien 10 val. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to eku­me­ni­nė­je evan­ge­li­jos kop­ly­čio­je ati­da­ro­ma 20-oji tarp­tau­ti­ nė šv. To­mo Ak­v i­n ie­čio va­sa­ros mo­ kyk­la. Bus lai­ko­mos šv. mi­šios. Mo­kyk­ la veiks dvi sa­vai­tes. Kiek­vie­ną die­ną bus skai­to­mos įvai­r ios pa­skai­tos. Da­ ly­va­vi­mas sto­vyk­lo­je – ne­mo­ka­mas. Šau­d ė. Penk­t a­d ie­n į vė­l ai va­k a­re grei­to­s ios me­d i­c i­nos pa­gal­b os me­ di­kai į Klai­pė­dos uni­ver­si­te­t i­nę li­go­ ni­nę at­ve­žė du Deb­re­ce­no gat­vės gy­ ven­to­jus. 53-ejų mo­te­r iai bu­vo su­ža­ lo­ta blauz­da, o jos 33-ejų sū­nui šlau­ nis. Klai­pė­d ie­čiai paaiš­k i­no, kad juos na­muo­se per­šo­vė kai­my­nas. Dėl šio įvy­k io su­lai­k y­tas ir į areš­t i­nę už­da­r y­ tas 41-erių Deb­re­ce­no gat­vės gy­ven­ to­jas. Po­l i­ci­jos pa­rei­g ū­nai jo na­muo­ se ra­do ir paė­mė 9 mm ka­l ib­ro pis­to­ le­t ą bei šo­v i­n ius. Vy­ras tu­rė­jo lei­d i­ mą gink­lui. Nu­ken­tė­ju­sie­ji gy­do­m i li­ go­n i­nė­je.

Zi­ta Lu­ko­še­vi­čie­nė:

Žve­jų gat­vė­je lau­ko ka­vi­nių dau­giau tik­ rai ne­bus, nes joms ne­tin­ka­mos są­ly­gos. Gan­dai: po su­nio­ko­ta ma­ši­na ieš­kota ant­ro nu­ken­tė­ju­sio­jo, ta­čiau paaiš­kė­jo, kad autobusiuke buvo tik vai-

ruotojas.

iš Žve­jų gat­vė­je esan­čių ka­vi­nių di­ rek­to­rė Zi­ta Lu­ko­še­vi­čie­nė pa­ti­ki­no, kad jų dau­giau ir ne­bus pa­sta­ty­ta. „Žve­jų gat­vė­je lau­ko ka­vi­nių dau­ giau tik­rai ne­bus, nes joms ne­tin­ka­ mos są­ly­gos. Gat­vė Bir­žos til­to link ky­la aukš­tyn, to­dėl ka­vi­nės fi­ziš­kai pa­sta­ty­ti nei­šei­na. Be to, gat­vė, kil­ da­ma aukš­tyn, siau­rė­ja, tad jei pa­ si­sta­ty­čiau lau­ko ka­vi­nę, joks au­ to­mo­bi­lis ne­pra­va­žiuo­tų. Žo­džiu, kaž­kas iš­me­tė idė­ją, kad gat­vę rei­ kia pa­vers­ti pės­čių­jų alė­ja, bet net ne­pa­gal­vo­jo, kaip ją rei­kės įgy­ven­ din­ti“, – tei­gė Z.Lu­ko­še­vi­čie­nė. A.Vaiš­vi­la ti­ki­no, jog šiuo me­tu vyks­ta de­ry­bos su Teat­ro aikš­tė­je gin­ta­ro dir­bi­niais pre­kiau­jan­čiais ama­ti­nin­kais, kad šie per­si­kraus­ty­ tų į Žve­jų gat­vę. Tai esą jai su­teiks gy­vy­bės, pri­vi­lios tu­ris­tų. „Blo­gai tai, kad gat­vė nė­ra jau­ ki, trūks­ta gė­lių, suo­liu­kų. Gal­būt to­dėl ją ir ap­len­kia žmo­nės. Ta­čiau ne­la­bai ti­kiu, jog šie­met kas nors pa­si­keis, nes tik­rai il­gai trun­ka, kol sa­vi­val­dy­bės grioz­das įsi­va­žiuo­ja“, – op­ti­miz­mu ne­tryš­ko po­li­ti­kas. Eis­mo ri­bo­ji­mai Žve­jų gat­vė­ je bus pa­nai­kin­ti tik rug­sė­jo 30 die­ną.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Au­tost­ra­do­je ne­to­li Klai­pė­dos įvy­ko skau­ di ne­lai­mė – kro­vi­ni­nis au­to­bu­siu­kas ne­ ti­kė­tai nu­skrie­jo nuo ke­lio ir ke­lis kar­ tus ver­tė­si. Įvy­kio me­tu smar­kiai su­ža­lo­ tas žmo­gus. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ne­lai­mė au­tost­ra­dos Klaipėda– Kaunas–Vilnius 20 ki­lo­met­re ne­ to­li Mi­ni­jos upės įvy­ko šeš­ta­die­nį apie 19 val. Kro­vi­ni­nis au­to­bu­siu­kas „Mer­ce­ des Benz Vi­to“ va­žia­vo uos­ta­mies­ čio link. Į prie­šin­gą pu­sę va­žia­vu­si mo­te­ris pa­sa­ko­jo, kad stai­ga ma­ši­ na pa­su­ko į kelk­raš­tį, nu­skrie­jo nuo ke­lio ir ke­lis kar­tus ver­tė­si. Į įvy­kio vie­tą bu­vo iš­kvies­ti me­ di­kai, po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai, ug­ nia­ge­siai. Iš su­nio­ko­tos ma­ši­nos iš­trauk­tas vai­ruo­to­jas bu­vo be są­ mo­nės. Jis iš­vež­tas į Klai­pė­dos li­ go­ni­nę, kur gy­do­mas Rea­ni­ma­ ci­jos sky­riu­je. Pa­rei­gū­nus bu­vo pa­sie­ku­si in­for­ma­ci­ja, kad au­to­

mo­bi­ly­je bu­vo dar vie­nas žmo­ gus. Jie žiū­rė­jo, ar nu­ken­tė­ju­sio­jo nė­ra pri­spau­du­si ma­ši­na, iš­šu­ka­ vo ap­link esan­čią te­ri­to­ri­ją, ta­čiau ant­ro žmo­gaus ne­ra­do. Paaiš­kė­ jo, kad vy­ras au­to­bu­siu­ku va­žia­ vo vie­nas. Kelk­raš­ty­je mė­tė­si nu­ken­tė­ju­sio­ jo daik­tai: dvi­ra­tis, rū­bai, kom­piu­ te­ris, do­ku­men­tai. Pas­ta­rie­ji bu­vo su­dė­ti į grei­to­sios me­di­ci­nos pa­ gal­bos au­to­mo­bi­lį ir iš­vež­ti su nu­ ken­tė­ju­siuo­ju. Tarp be­si­mė­tan­čių daik­tų bu­ vo daug alaus ir ki­tų gė­ri­mų skar­ di­nių. Iš pra­džių ma­ny­ta, kad ma­ši­ną vai­ra­v ęs vy­ras už­s ie­n ie­t is, mat au­to­bu­siu­ko nu­me­riai bu­vo šve­ diš­ki. Ta­čiau paaiš­kė­jo, kad nu­ ken­tė­ju­sy­sis – 56 me­tų Vil­niaus

ra­jo­no gy­ven­to­jas. Eis­mo įvy­kio me­tu vy­ras bu­vo ne­blai­vus. Apie tai, kad į pa­jū­rį va­žiuo­ja au­to­bu­ siu­kas, ku­rio vai­ruo­to­jas ga­li bū­ ti gir­tas, ki­t iems pa­rei­g ū­n ams jau bu­vo pra­ne­šu­si Tau­ra­gės po­ li­ci­ja.

Apie tai, kad į pa­jū­rį va­žiuo­ja au­to­bu­siu­ kas, ku­rio vai­ruo­ to­jas ga­li bū­ti gir­ tas, ki­tiems pa­rei­gū­ nams jau bu­vo pra­ ne­šu­si Tau­ra­gės po­ li­ci­ja. Už­va­kar va­ka­re sun­kiais su­ža­lo­ ji­mais bai­gė­si ir 26 me­tų klai­pė­die­ čio pa­si­va­ži­nė­ji­mas mo­to­cik­lu. Vai­ki­nas Vėt­ros gat­vė­je ne­su­val­ dė mo­to­cik­lo „Hon­da“ ir at­si­tren­ kė į pa­ke­lės me­dį. Nu­ken­tė­ju­sy­sis iš­vež­tas į li­go­ni­nę. Me­di­kai Kre­ tin­gos gat­vės gy­ven­to­jui diag­no­za­ vo po­lit­rau­mą. Jis gy­do­mas Rea­ni­ ma­ci­jos sky­riu­je.

Gais­ras. Už­va­kar 1.25 val. Klai­pė­dos ra­jo­ne, Gram­ba­viš­kių kai­me, me­di­nia­ me na­me ki­lo gais­ras. Pra­neš­ta, kad ug­n ies apim­ta­me na­me ga­l i bū­t i du žmo­nės. Nu­mal­ši­nus lieps­nas, ras­tas su­de­g u­sio apie 50 me­t ų vy­ro kū­nas. Jo ta­pa­ty­bė ne­nus­ta­ty­ta. Pra­dė­tas ty­ ri­mas vy­ro mir­ties prie­žas­čiai nu­sta­ ty­ti. Iš pra­džių pra­neš­ta, kad na­me ga­ li bū­t i du žmo­nės. Ki­tas vy­ras, gy­vas ir svei­kas, pa­ts atė­jo į įvy­k io vie­tą. Jis bu­vo ne­blai­vus. Neo­fi­cia­liais duo­me­ ni­m is, prieš ky­lant gais­r ui, na­me bu­ vo gir­tau­ja­ma. Be­na­mis. Klai­pė­dos ra­jo­ne, Dre­ver­ nos kai­mo ka­na­le už­va­kar po pie­t ų ras­tas ne­gy­vas vy­ras. Nus­ta­ty­ta, kad mi­ru­sy­sis – 40 me­tų be­na­mis. Ant vy­ ro kū­no smur­to žy­m ių ne­pas­te­bė­ta. Pra­dė­tas ty­r i­mas mir­t ies prie­žas­čiai nu­sta­ty­ti. Mir­tys. Už­va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­ dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­g ist­ ra­ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 2 klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Vy­tau­tas Ka­z i­ mie­ras Pet­raus­kas (g. 1937 m.), Ša­r ū­ nas Gen­čaus­kas (g. 1979 m.). Nau­ja­gi­miai. Per dvi sta­tis­ti­nes pa­ras pa­gim­dė 17 mo­te­r ų. Gi­mė 6 mer­gai­tės ir 11 ber­niu­k ų.

4

pirmadienis, liepos 1, 2013

miestas

Nėra pa­tir­ties, nėra ir dar­bo 1

„Vi­si pa­gei­dau­ja dar­ buo­to­jo su pa­tir­ti­mi, ta­ čiau su­teik­ti ga­li­my­bę tos pa­tir­ties įgy­ti ne­no­ri nie­kas“, – ste­bė­jo­si Vik­to­ri­ja, pri­si­min­da­ma darb­da­ vių ar­gu­men­tus, ko­dėl ji ne­tin­ka ne­tgi, at­ro­do, vi­siš­kai ne­su­dė­tin­ giems dar­bams. Mer­gi­na sa­kė ban­džiu­si įsi­dar­ bin­ti va­dy­bi­nin­ke, kon­sul­tan­te pre­ky­bos cent­re, par­da­vė­ja mais­ to par­duo­tu­vė­se. Šiuo me­tu jai ten­ka dirb­ti auk­ le – ne­pil­na­me­tė pri­žiū­ri kai­my­ nės vai­kus. „Dar­bas neo­fi­cia­lus, ta­čiau tai bu­vo vie­nin­te­lis bū­das „nu­lip­ti tė­ vams nuo spran­do“, – ap­gai­les­ta­ vo mer­gi­na. Pa­vo­jin­giau­sias – ne­le­ga­lus dar­bas

Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos Ko­ mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus ve­dė­ja Gab­ rie­lė Ba­nai­ty­tė pa­ste­bi, kad vie­na di­džiau­sių grės­mių jau­niems, ypač se­zo­ni­nius dar­bus dir­ban­tiems, as­ me­nims – ne­le­ga­lus dar­bas. Dirb­da­mi ne­le­ga­liai paaug­liai ne tik ne­ten­ka so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų, bet ir daž­nai lie­ka ap­gau­ti. Po­rą mė­ne­sių pas ūki­nin­ką ne­ le­ga­liai dir­bu­si Si­gi­ta pa­sa­ko­jo, jog ją ap­ga­vo ne­tgi ge­rai pa­žįs­ta­mas žmo­gus.

„Dir­bau pas sa­vo dė­dę – ga­vu­si pi­ni­gų ti­kė­jau­si iš­si­lai­ky­ti tei­ses“, – pa­sa­ko­jo mer­gi­na, at­skleis­da­ma, jog at­ly­gi­ni­mo už­te­ko tik ke­lio­nių au­to­bu­su iš­lai­doms pa­deng­ti. „Ka­dan­gi bu­vau ne­pil­na­me­tė, gi­mi­nai­tis įti­ki­nė­jo, jog tė­vai gaus bau­dą, jei kas nors su­ži­nos, kad dir­bau ne­le­ga­liai. Tai nie­kam ir ne­ si­skun­džiau“, – tei­si­no­si Si­gi­ta.

Su­si­do­mė­ji­mas: jau­nų­jų dai­ni­nin­kų pa­si­ro­dy­mus ste­bė­jo pil­na Liud­vi­ko Rė­zos kul­tū­ros cent­ro lau­ko est­ra­da.

Paaug­liams – ki­ti rei­ka­la­vi­mai

G.Ba­nai­ty­tė tei­gė, kad su 14–16 me­tų vai­ku darb­da­vys su­da­ry­ ti dar­bo su­tar­tį ga­li tik ga­vęs vie­ no iš tė­vų ar ki­to vai­ko at­sto­vo raš­ tiš­ką su­ti­ki­mą. Taip pat rei­ka­lin­gas vai­ko svei­ka­tą pri­žiū­rin­čio gy­dy­to­ jo lei­di­mas, o moks­lo me­tų lai­ko­ tar­piu – ir mo­kyk­los, ku­rio­je vai­kas mo­ko­si, raš­tiš­kas su­ti­ki­mas. Pa­sak pa­šne­ko­vės, vai­kai nuo 14 iki 16 me­tų ga­li dirb­ti tik leng­ vus dar­bus – to­kius, ku­rie yra sau­ gūs, ne­ke­lia pa­vo­jaus vai­ko svei­ka­ tai, vys­ty­mui­si ir ne­truk­do lan­ky­ti mo­kyk­los. Dėl di­des­nio do­ku­men­tų kie­kio ar ki­tų prie­žas­čių darb­da­viai paaug­lių sa­vo dar­bo­vie­tė­se kol kas ven­gia. 2013 me­tais Klai­pė­dos ap­skri­ty­ je kol kas gau­ti 8 pra­ne­ši­mai apie įdar­bin­tus ne­pil­na­me­čius, per­nai jų bu­vo gau­ta per 60.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ke­rė­jo talentų bal­sai Pir­mą kar­tą Juodk­ ran­tė­je su­reng­tas tarp­tau­ti­nis vai­kų ir jau­ni­mo fes­ti­va­ lis-kon­kur­sas „Bal­ tic Voi­ce“ su­lau­kė di­de­lio su­si­do­mė­ji­ mo. Į jį at­vy­ko dau­ giau nei šim­tas da­ ly­vių iš įvai­rių ša­lių. Su­ža­vė­jo: pa­grin­di­ne kon­kur­so nu­ga­lė­to­ja tarp­tau­ti­nė ko­mi­si­ja vien­

bal­siai iš­rin­ko 18-me­tę G.Bumb­liaus­kai­tę iš Ma­žei­kių.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Rea­ly­bė: dau­giau­siai su­si­do­mė­ji­mo tarp ne­pil­na­me­čių su­lau­kia se­zo­

ni­niai bei ap­tar­na­vi­mo sri­ty­je pa­si­tai­kan­tys dar­bai.

BFL nuotr.

Penk­ta­die­nio va­ka­rą Liud­vi­ko Rė­ zos kul­tū­ros cent­ro lau­ko est­ra­do­ je vy­ko fi­na­li­nis fes­ti­va­lio-kon­kur­ so „Bal­tic Voice–2013 Juodk­ran­tė“ kon­cer­tas. Jo me­tu pa­si­ro­dė ge­ riau­si da­ly­viai, ap­do­va­no­ti nu­ga­ lė­to­jai. Pag­rin­di­ne kon­kur­so nu­ga­lė­to­ ja tarp­tau­ti­nė ko­mi­si­ja, ku­rią su­ da­rė vo­ka­lo spe­cia­lis­tai iš Es­ti­jos, Lat­vi­jos, Lie­tu­vos, Bal­ta­ru­si­jos ir Azer­bai­dža­no, vien­bal­siai iš­rin­ ko aš­tuo­nio­lik­me­tę Go­dą Bumb­ liaus­kai­tę iš Ma­žei­kių. Ji iš­si­sky­rė iš ki­tų da­ly­vių sa­vo bal­su, tech­ni­ ka, pro­fe­sio­na­lu­mu. Fi­na­li­nio ren­gi­nio me­tu bu­vo pa­ skelb­ti ir ge­riau­si at­ski­rų am­žiaus gru­pių dai­ni­nin­kai, due­tas, an­ samb­liai. Da­ly­vius svei­ki­no ne tik ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai, bet ir Ne­ rin­gos me­ras Da­rius Ja­sai­tis. „Dau­ge­lis klau­sia, ka­da žmo­gus ta­po žmo­gu­mi. Žmo­gus žmo­gu­mi

ta­po, kai jis pra­dė­jo dai­nuo­ti“, – tvir­ti­no D.Ja­sai­tis. Tarp­tau­ti­nio fes­ti­va­lio-kon­kur­ so „Bal­tic Voice–2013 Juodk­ran­tė“ koor­di­na­to­rius Al­gir­das Grin­ke­vi­ čius pa­sa­ko­jo, kad min­tis su­reng­ ti to­kį ren­gi­nį gi­mė vie­na­me Ita­li­ jos ku­ror­te. „Ten vy­ko to­kio ti­po fes­ti­va­lis. Pa­gal­vo­jo­me, ko­dėl mums jo ne­ pa­ban­dy­ti suor­ga­ni­zuo­ti. Juk Lie­ tu­vo­je tu­ri­me to­kį gra­žų kam­pe­lį kaip Ne­rin­ga, kur ne tik pui­ki vie­ta pa­si­da­lin­ti pa­tir­ti­mi, bet ir pail­sė­ ti, pa­si­džiaug­ti uni­ka­lia gam­ta“, – pa­sa­ko­jo A.Grin­ke­vi­čius. Į pir­mą kar­tą or­ga­ni­zuo­ja­mą fes­ ti­va­lį-kon­kur­są at­vy­ko dau­giau nei šim­tas da­ly­vių iš aš­tuo­nių ša­lių: Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Es­ti­jos, Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos, Šve­di­jos, Azer­bai­dža­ no ir Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų. Da­ly­vau­ti kon­kur­se ga­lė­jo ir vo­ ka­lis­tai, ir an­samb­liai, ir due­tai. Tar­pu­sa­vy­je jie var­žė­si dvi die­nas: tre­čia­die­nį ir ket­vir­ta­die­nį. Pir­mą­ją kon­kur­so die­ną vi­si tu­

rė­jo at­lik­ti dai­nas gim­tą­ja kal­ba, ant­rą­ją – lais­va te­ma: da­ly­viai ga­ lė­jo pa­si­rink­ti no­ri­mą kū­ri­nį. Tarp­ tau­ti­nė ko­mi­si­ja per va­ka­rą tu­rė­jo įver­tin­ti po 50 pa­si­ro­dy­mų.

Ti­ki­ma­si, kad „Bal­tic Voi­ce“ Juodk­ran­tė­je taps tra­di­ci­niu ren­gi­niu. A.Grin­ke­vi­čius pa­sa­ko­jo, kad da­ly­viai džiau­gė­si at­vy­kę į Ne­rin­ gą. Sve­čius iš ki­tų ša­lių ypač su­ža­ vė­jo gam­ta. Ti­ki­ma­si, kad „Bal­tic Voi­ce“ Juodk­ran­tė­je taps tra­di­ci­niu ren­gi­niu ir pri­trauks dar dau­giau da­ly­vių. „Tai pir­ma­sis fes­ti­va­lis. At­leis­ki­te, jei kas bu­vo ne taip. Ne­sa­kau su­die, o iki pa­si­ma­ty­mo „Bal­tic Voice–2014 Juodk­ran­tė“, – fi­na­li­nio kon­cer­ to me­tu kal­bė­jo fes­ti­va­lio-kon­kur­so di­rek­to­rius Au­gus­tas Pet­kus.

5

pirmadienis, liepos 1, 2013

lietuva

Ar R.Mei­lu­ty­tė pa­ska­tins sir­ga­lius ke­liau­ti? Lie­pą vie­na ge­riau­sių pa­sau­ly­je plau­ki­kų Rū­ta Mei­lu­ty­tė star­tuos pa­sau­lio van­dens spor­to ša­kų čem­pio­na­te Is­pa­ni­jo­je. Nea­be­ jo­ti­na, kad prie te­le­vi­zo­rių ek­ra­nų bus pri­li­ pu­si vi­sa Lie­tu­va. O kiek tau­tie­čių su­si­vi­ lios is­to­ri­nes aki­mir­kas pa­ma­ty­ti iš ar­ti?

Jur­gi­ta Ša­kie­nė j.sakiene@diena.lt

Di­džiau­sias ren­gi­nys

R.Mei­lu­ty­tės ir ki­tų mū­sų ša­lies plau­ki­kų star­tus per­nai Anykš­ čiuo­se vy­ku­sia­me Lie­tu­vos plau­ ki­mo čem­pio­na­te ste­bė­jo sau­sa­ kim­šos tri­bū­nos. Tam, kad bū­tų iš­veng­ta spūs­čių, pir­mą kar­tą ša­ lies plau­ki­mo is­to­ri­jo­je čem­pio­na­ tas žiū­ro­vams bu­vo mo­ka­mas. Gal po auk­si­nių kau­nie­tės grybš­ nių su­si­do­mė­ji­mas plau­ki­mu taip išau­go, kad ir lie­pos pa­bai­go­je Is­ pa­ni­jo­je pra­si­dė­sian­čia­me pa­sau­lio van­dens spor­to ša­kų čem­pio­na­te lie­tu­viai sir­ga­liai bus skai­čiuo­ja­ mi šim­tais? Šios var­žy­bos yra di­džiau­sias pa­ sta­rų­jų dve­jų me­tų van­dens spor­to ren­gi­nys pa­sau­ly­je. „Ar no­ri pa­ma­ty­ti, kaip R.Mei­lu­ ty­tė ge­ri­na pa­sau­lio re­kor­dą ir dar kar­tą pri­ver­čia pa­sau­lį aik­čio­ti? Pats lai­kas pirk­ti bi­lie­tą į var­žy­bas ir pra­dė­ti pla­nuo­ti įsi­min­ti­niau­ sias gy­ve­ni­mo ato­sto­gas“, – sir­ ga­liai agi­tuo­ja­mi Lie­tu­vos plau­ ki­mo fe­de­ra­ci­jos (LPF) in­ter­ne­to sve­tai­nė­je. „Sma­gu, kai ži­nai, kad ­kas nors į var­žy­bas at­va­žia­vo dėl ta­vęs, kad kas nors pa­lai­ko, iš­gy­ve­na, kad per­ga­lių ne tau vie­nam rei­kia. Be abe­jo, kad sir­ga­liai spor­ti­nin­kams ener­gi­jos tik pri­de­da“, – įsi­ti­ki­nęs LPF di­rek­to­rius Emi­lis Vait­kai­tis. Pi­giau­si li­kę bi­lie­tai į vie­nos die­ nos ry­ti­nes plau­ki­mo var­žy­bas va­ kar kai­na­vo po 60 li­tų, į va­ka­ri­nes – po 90 li­tų. Šuo­lių į van­de­nį ry­ti­ nes var­žy­bas pi­giau­siai bus ga­li­ma ste­bė­ti už 40 li­tų, va­ka­ri­nės – dvi­ gu­bai bran­ges­nės.

Lau­kia ir vie­tos lie­tu­vių

„Ma­nau, kad ge­riau­siu at­ve­ju mū­ sų ša­lies plau­ki­kų pa­si­ro­dy­mą Bar­ se­lo­no­je ste­bės iki šim­to lie­tu­vių“, – ban­dė spė­ti LPF ge­ne­ra­li­nis sek­ re­to­rius Min­dau­gas Špo­kas. „Ir tai plau­ki­mui, pa­ly­gin­ti su anks­tes­niais me­tais, jau bū­tų gana daug“, – pri­dū­rė E.Vait­kai­tis. Pa­sak jo, jau aiš­ku, kad į čem­pio­ na­tą va­žiuos apie 20 rė­mė­jų gru­ pė ir maž­daug tiek pat spor­ti­nin­ kų ar­ti­mų­jų. Fe­de­ra­ci­jos at­sto­vai vi­lia­si, jog Bar­se­lo­no­je bus su­lauk­ta ir vie­tos lie­tu­vių pa­ra­mos.

Sma­gu, kai ži­nai, kad kas nors į var­žy­ bas at­va­žia­vo dėl ta­ vęs, kad per­ga­lių ne tau vie­nam rei­kia.

Į agen­tū­ras ne­si­krei­pia

Ke­lio­nių agen­tū­ros pa­sau­lio van­ dens spor­to ša­kų čem­pio­na­tu ne­ susidomėjusios. Ne­ra­do­me, kad ku­ri nors sir­ga­liams siū­ly­tų ke­lio­ nės, ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gų pa­ ke­tus. Pa­tei­kia­ma prie­žas­tis – per ma­ža pa­klau­sa. „Kuo Lie­tu­vo­je vi­si dau­giau­sia do­mi­si? Krep­ši­niu!“ – pa­reiš­kė ke­ lio­nių agen­tū­ros „Sai­tas“ di­rek­to­rė Li­na Ru­kai­ty­tė. Ši agen­tū­ra ne­su­lau­kė nė vie­no pa­klau­si­mo, su­si­ju­sio su plau­ki­mo čem­pio­na­tu. „Ten­ki­na­me in­di­vi­ dua­lius klien­tų po­rei­kius, bet šiuo metu nė vie­no, no­rin­čio su mū­sų

Auk­sas: pa­sau­lio čem­pio­na­te lau­kia­ma R.Mei­lu­ty­tės per­ga­lių.

pa­gal­ba vyk­ti į mi­nė­tas var­žy­bas, neat­si­ra­do“, – sa­kė L.Ru­kai­ty­tė. Ki­to­se ke­lio­nių agen­tū­ro­se – si­ tua­ci­ja pa­na­ši. L.Ru­kai­ty­tė pa­ste­bė­jo, kad su Bar­se­lo­na la­bai pa­to­gus su­si­sie­ ki­mas – į šį mies­tą iš Lie­tu­vos yra daug pi­gių oro linijų bendrovių rei­ sų, tad ga­li bū­ti, kad kai ku­rie lie­ tu­viai pa­si­ry­žę į čem­pio­na­tą vyk­ti sa­va­ran­kiš­kai.

Var­žy­sis ke­tu­rio­se rung­ty­se

Pa­sau­lio van­dens spor­to ša­kų čem­pio­na­tas Bar­se­lo­no­je vyks lie­ pos 19–rugp­jū­čio 4 d. Čia ge­riau­ si pa­sau­lio at­le­tai var­žy­sis pen­kio­ se spor­to ša­ko­se. Lie­tu­vos at­sto­vai var­žy­sis dvie­jo­se – šuo­lių į van­de­ nį ir plau­ki­mo. R.Mei­lu­ty­tė šia­me čem­pio­na­ te da­ly­vaus ke­tu­rio­se rung­ty­se: plauks 50 ir 100 met­rų krū­ti­ne bei

AFP nuo­tr.

lais­vuoju sti­liu­mi. Ti­kė­ti­na, kad pa­sau­lio čem­pio­na­te da­ly­vaus dar aš­tuo­ni Lie­tu­vos plau­ki­kai, įvyk­dę čem­pio­na­to nor­ma­ty­vus, bet tiks­ lus da­ly­vių skai­čius ir pa­var­dės dar nė­ra ofi­cia­liai pa­tvir­tin­tos. Lie­tu­vos plau­ki­mo fe­de­ra­ci­jos duo­me­ni­mis, mūsų šalyje spor­ ti­nį plau­ki­mą pro­pa­guo­ja per 4,3 tūkst. žmo­nių: 2,9 tūkst. vy­rų ir 1,4 tūkst. mo­te­rų.

6

pirmadienis, liepos 1, 2013

nuomonės

Už „krū­ve­lę“ – di­de­lė bau­da?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Prie vai­ro – pus­gal­vis

karštas telefonas telefonas@kl.lt

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

S

Tran­šė­jo­je ga­li su­si­ža­lo­ti

a­vi­nin­kai, ne­su­ren­kan­tys sa­vo au­gin­ti­nių eksk­re­men­tų, tu­rės at­ly­gin­ti ap­lin­kai pa­da­ry­tą ža­lą ir su­mo­kė­ ti ne­ma­žą – 500 li­tų bau­dą. Praė­ju­sią sa­vai­tę pa­si­ra­šy­tu įsa­ky­mu šu­nų eksk­re­men­tų ne­tvar­ky­mas, pa­ lie­kant juos ap­lin­ko­je, pri­ly­gi­na­mas ne­pa­vo­jin­gų at­lie­kų iš­me­ti­mui. Ar rei­kia to­kią ne­ma­žą bau­dą šu­nų sa­vi­nin­kams skir­ti už ne­su­rink­tas ke­tur­ko­jo „krū­ve­les“?

Už

Prieš

Saulius Pocius

P

raė­ju­s io tre­č ia­d ie­n io va­k a­ rą mies­to cent­re šlais­tė­si šau­ nus „Ma­se­ra­ti“ be sto­go. Kad ir „Fiat“ gru­pei pri­klau­so, bet vis tiek ne koks nors ke­lių šliu­žas. Ke­lei­vio sė­dy­nė­je mė­tė­si blon­di­nė, o vai­ruo­to­jo vie­to­je te­bu­vo ma­ty­t i pu­sė gal­vos. Žo­ džiu, pus­gal­vis. Tai jam tik­rai ne­truk­dė spaus­ti ak­ce­le­ra­to­riaus pe­da­lo, ku­ris su­ teik­da­vo šau­nią ga­li­my­bę ne tik kle­jo­ti prieš eis­mą, bet ir krenkš­čia­mais spor­ ti­n io dus­l in­t u­vo gar­sais de­monst­r uo­ ti sa­vo ga­l ią ša­l ia ky­šan­čiai ba­ra­k u­d i­ nių veis­lės at­sto­vei. Tie­sa, pa­grin­di­nės jos ga­lū­nės sim­bo­liš­kai ne­bu­vo ma­ty­ti. Sa­ko­ma, kad šios veis­lės fi­zio­lo­gi­nė esy­ bė su­si­de­da tik iš kū­no ir švie­sių plau­

Pri­ma­to no­ras spaus­ti grei­čio pe­da­lą iš tie­sų tė­ra tik dar vie­nas ins­ tink­to pro­ver­žis, bu­ka ma­zo­chis­ti­nė iš­kro­va, bū­din­ga nau­jie­siems var­to­to­jams. kų, gal­vos jos tar­si vi­sai ne­tu­ri, to­dėl sa­ vo blyš­kia­me gy­ve­ni­me orien­tuo­ja­si tik pa­gal ku­piū­r ų spal­vą ir kva­pą. Įbau­gi­nęs pro­te­zus ūmai pra­žio­di­nu­sius vo­kie­čių tu­ris­tus ir ki­tus eis­mo da­ly­vius, „Ma­se­ra­t i“ ap­si­su­ko ir pa­r iau­mo­da­mas nu­ga­be­no pus­gal­vį su blon­di­ne į vi­siems ži­no­mus lo­ši­mo na­mus ieš­ko­ti lai­mės. Vi­sa tai – įpras­tas vaiz­de­lis nuo pat 1990ųjų, kai iš Vo­kie­ti­jos ėmė plūs­ti ap­r ū­di­ ju­sios „Opel As­co­na“, o grei­de­rius ir vo­ lus iki tol mankš­ti­nę „adi­da­vi“ jų šei­mi­ nin­kai ėmė ti­tu­luo­ti sa­ve vers­li­nin­kais. „Lai­kas – pi­ni­gai“, – kaž­kur iš­gir­dę įpra­to kar­to­ti šie so­li­du­mo iki šiol ieš­kan­tys su­ bjek­tai, iš ku­rių vis tiek gei­ze­riais trykš­ ta pro­ftech­ni­nė praei­tis. Kai ku­rie da­ly­kai per­duo­da­mi iš kar­tos į kar­tą, to­dėl tam tik­ri pir­map­ra­džiai įpro­ čiai yra to­kie pat ne­ma­rūs, kaip ir li­guis­ tas gei­du­lys ap­si­temp­ti tre­nin­gus, o ran­ ko­je lai­k y­t i ati­da­ry­tą alaus skar­d i­nę. Ir kas, kad „Opel As­co­na“ au­to­mo­bi­l į pa­ kei­tė „Ma­se­ra­t i“, to­je dar li­k u­sio­je pu­ sė­je gal­vos iki šiol tar­pu­sa­v y­je kal­ba­ si tik ins­t ink­tai, paait­r in­t i pro­fe­si­nė­je mo­kyk­lo­je įgy­ta pa­tir­ti­mi ir pri­mi­ty­viu sie­k iu at­ro­dy­t i pra­na­šes­n iam už ki­tus. Ne­nus­t ygs­tan­t is pri­ma­to no­ras spaus­ ti grei­čio pe­da­lą iš tie­sų tė­ra tik dar vie­ nas ins­tink­to pro­ver­žis, bu­ka ma­zo­chis­ ti­nė iš­kro­va, bū­din­ga nau­jie­siems var­to­ to­jams. Prieš akis – vis tiek ny­ku­ma, be­ si­drie­kian­ti į ko­mu­na­li­n į su­gy­vu­lė­ji­mą ir to­ta­li­n į ne­reikš­min­gu­mą.

Pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je, Lau­ki­nin­ kų gat­vė­je, kei­čia­mos ši­lu­mos tra­ sos. Vi­sa tai yra ge­rai, ši­lu­mos tink­ lų re­konst­ruk­ci­ja rei­ka­lin­ga, ta­čiau dar­bi­nin­kai ga­lė­tų bū­ti ir ati­des­ni. Da­bar jie iš­ka­sė di­džiau­sias tran­šė­ jas, jo­se pa­klo­jo vamz­džius, o gre­ta su­py­lė iš­kas­tų že­mių kal­nus. Jie lyg mag­ne­tas vi­lio­ja vai­kus, ku­rių dau­ gy­bė su­si­ren­ka žais­ti ant tų kal­nų, nuo jų čiuo­ži­nė­ti. Bai­su ir pa­gal­ vo­ti, kas bū­tų, jei koks vai­kas nuo to kal­no įkris­tų į tran­šė­ją, ku­rio­je pa­gul­dy­tas me­ta­li­nis di­džiu­lis ši­ lu­mos tra­sų vamz­dis. Gal­vos trau­ ma ga­ran­tuo­ta. To­dėl ir bū­tų ge­rai, jei dar­bi­nin­kai bū­tų ati­des­ni, ga­lė­ tų bent jau „stop“ juos­to­mis tas te­ ri­to­ri­jas, ku­rio­se dir­ba, ap­si­tver­ti, ar su­gal­vo­ti ki­tų prie­mo­nių, kad tik ne­nu­tik­tų ko­kia ne­lai­mė. Ni­jo­lė

Nėra bu­din­čios vais­ti­nės

Ge­di­mi­nas Va­la­ši­nas, įmo­nės „Klai­pė­dos žel­di­ niai“ di­rek­to­rius: – Ma­nau, kad bau­dų rei­kia, ta­čiau jos tu­ri bū­ti veiks­ min­gos. Štai Vo­kie­ti­jos pa­vyz­dys įro­do, kad už nu­si­ žen­gi­mus su­mo­ka­mi pi­ni­gai ga­li ne­ma­žai ką pa­keis­ti. No­rė­tų­si ti­kė­ti, kad ne­men­ka bau­da bus pa­ska­ti­ni­mas ati­džiau pri­žiū­rė­ti au­gin­ti­nius ir jaus­ti di­des­nę at­sa­ ko­my­bę už juos. Ir „Klai­pė­dos žel­di­niams“, ku­rie už­ sii­ma mies­to tvar­ky­mu, tai tu­rė­tų bū­ti nau­din­ga. Ne­ su­rink­ti ke­tur­ko­jų eksk­re­men­tai – ne­ma­ža pro­ble­ma mies­te. Vie­šo­se vie­to­se ma­to­mos krū­ve­lės ne tik ba­do mies­tie­čių akis ir at­ro­do la­bai nees­te­tiš­kai, bet ir ga­li bū­ti li­gų šal­ti­nis. Svar­biau­sia, kaip efek­ty­viai gau­dy­ ti tuos, ku­rie ter­šia gam­tą. Ži­no­te, kaip bū­na – daž­ nai to­kio­se si­tua­ci­jo­se nu­ken­čia varg­šė mo­čiu­tė su ma­žu šu­ne­liu, o di­de­lį ko­vi­nį au­gin­ti­nį be­ve­džio­jan­ tis žmo­gus at­sa­ko­my­bės iš­ven­gia. To­dėl bū­ti­na žiū­ rė­ti, kad vi­si bū­tų bau­džia­mi vie­no­dai. Gal­vo­ti rei­kia ir apie pa­tį kont­ro­lės me­cha­niz­mą. Ki­tas da­ly­kas – mū­sų men­ta­li­te­tas. Žmo­nėms rei­kė­tų keis­ti mąs­ty­ mą ir su­vok­ti, kad jei jau įsi­gi­jai ke­tur­ko­jį, su­rink tai, ką jis pa­li­ko.

Bri­gi­ta Ky­man­tai­tė, Lie­tu­vos gy­vū­nų tei­sių ap­ sau­gos or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vė: – Ne­su lin­ku­si su­tik­ti, jog di­de­lė bau­da – ge­ras spren­ di­mas. Apsk­ri­tai abe­jo­ju, ar ši prie­mo­nė bus įgy­ven­ di­na­ma veiks­min­gai. Mi­nist­ro Va­len­ti­no Ma­zu­ro­nio pa­si­ra­šy­tas įsa­ky­mas – su­si­jęs su ap­lin­ko­sau­ga. Bau­ dą ga­lės skir­ti tik ap­lin­kos ap­sau­gos ins­pek­to­riai, o ne vie­šo­sios tvar­kos pa­rei­gū­nai. Ky­la klau­si­mas, ka­da, be ki­tų tu­ri­mų prie­vo­lių, ap­lin­kos ins­pek­to­riai tu­rės lai­ ko ste­bė­ti gat­ves. To­kią ne­ma­žą bau­dą ga­lė­čiau pa­tei­ sin­ti, jei sa­vi­val­dy­bės, ski­rian­čios lė­šas va­ly­mo dar­ bams, pa­tir­tų di­de­les iš­lai­das. Ta­čiau pa­žiū­rė­jus, kas de­da­si mū­sų pie­vo­se ar par­kuo­se, ne­pa­na­šu, kad va­ly­ mo dar­bams bū­tų iš­lei­džia­ma la­bai daug pi­ni­gų. Įdo­ mu, ko­kiais eko­no­mi­niais su­me­ti­mais bu­vo nu­sta­ty­ tas toks bau­dos dy­dis? Be to, nu­baus­tas ga­li bū­ti ir tas, ku­ris vi­sa­da są­ži­nin­gai su­rink­da­vo au­gin­ti­nio iš­ma­ tas, o vie­ną kar­tą ėmė ir „pa­sly­do“. Už li­ki­mo va­liai pa­lik­tą gy­vū­ną žmo­gus ga­li gau­ti įspė­ji­mą ar­ba bū­ ti nu­baus­tas 20 li­tų bau­da. Lo­giš­kai mąs­tant, kaip tik as­me­nims, iš­me­tan­tiems au­gin­ti­nius į gat­vę, rei­kė­tų skir­ti di­des­nes bau­das.

Atgarsiai

V.Spu­ry­tė. „Įsi­gei­dė nau­jų ma­ši­nų“, „Klai­pė­da“, 2013 06 27. ***

Ha... de­ga­lų są­nau­dos pa­di­dė­jo... Bet juk mies­te ga­li­ma ir vie­šuo­ju trans­por­tu nu­va­žiuo­ti iki vie­tos. O jau į ki­tą mies­tą ga­lit ir su hon­da va­žiuo­ti. Tai kam dar rei­kia ma­ši­ nų? Jau at­si­bo­do li­be­ra­lai su sa­vo no­rais ir mo­kes­čiais! k

***

***

Pra­šom į jū­sų iš­puo­se­lė­tą vie­šą­jį trans­por­tą: pa­to­gus gra­fi­kas, pa­ to­gus su­si­sie­ki­mas. Ar­ba ant dvi­ ra­čių: jū­sų įreng­tais dvi­ra­čių ta­kais kiau­rai per ap­švie­ti­mo stul­pus, ke­ lio ženk­lus, sto­te­lių pa­vil­jo­nus ir pa­na­šiai. Jei­gu jau ei­nam tau­py­mo link, tai pra­šom ro­dy­ti pa­vyz­dį.

Su­sig­rie­bė po lai­ko, kad hon­da ne­ be ly­gis, rei­kia nau­jų le­xu­sų. abc

***

Jiems vis ma­ža. Ar ne gė­da? Ir taip vis­kas iš­vog­ta. Pa­žiū­rė­ki­te į sa­ve, pro du­ris ne­tel­pa­te, o dar nau­jų ma­ši­nų no­ri­te. Je

kriu kriu

***

***

Vis­kas aiš­ku: val­di­nin­kai su­žlug­dė spor­tą, tad at­si­ra­do lais­vų pi­ni­gų. Rei­kia ir sa­vi­mi pa­si­rū­pin­ti. Kas ki­tas? Dar ir apie at­ly­gi­ni­mus sau di­des­nius ga­li­te pa­svars­ty­ti.

Iš spor­ti­nin­kų atė­mė, tai da­bar ma­ši­ nas ga­lės nau­jas nu­si­pirk­ti. Štai kam rei­kia tau­py­ti, štai ko­dėl ei­li­niai klai­ pė­die­čiai tu­ri dir­žus su­si­verž­ti.

A

tik jau

Ema

***

Ope­lis gal ir se­nas, bet hon­dos kai­ nuo­ja maž­daug 15–17 tūks­tan­čių li­tų. Ka­žin už kiek par­duos? Ir iš­vis kam jiems ma­ši­nos. Tik ter­šia mies­tą. vai­ruo­to­jas Portalo kl.lt skaitytojų komentarai

Pa­si­bai­sė­jau mū­sų vai­ruo­to­jų kul­ tū­ra. Aną­dien pro bu­to lan­gą ste­ bė­jau vaiz­de­lį, ku­rį pri­si­mi­nus vis dar sui­ma pyk­tis. Dau­giaaukš­čia­me na­me vie­na­me bu­tų žmo­gus su­ne­ ga­la­vo ir iš­si­kvie­tė grei­to­sios me­di­ ci­nos pa­gal­bos me­di­kus. Jie at­vy­ko, žmo­gų at­si­ve­dė į sa­vo ma­ši­ną ir jau no­rė­jo iš­va­žiuo­ti iš kie­mo, kai į jį įsu­ko au­to­mo­bi­lis. Mie­ga­muo­siuo­ se ra­jo­nuo­se kie­mai to­kie, kad juo­se pra­si­lenk­ti nei­šei­na – vie­nam ar­ba ki­tam au­to­mo­bi­liui ten­ka stum­ tis at­gal, kad ki­tas ga­lė­tų iš­va­žiuo­ ti. Šiuo at­ve­ju at­gal tu­rė­jo stum­tis grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos au­ to­mo­bi­lis, nes į kie­mą įva­žia­vu­si ma­ši­na nė ne­ke­ti­no trauk­tis, nors jai pa­si­stum­ti at­bu­la rei­kė­jo vos ke­lis met­rus, o grei­ta­jai – ke­lias­ de­šimt. Be to, pa­sta­ro­ji juk sku­bė­jo į li­go­ni­nę vež­ti li­go­nį. Štai to­kia ta mū­sų vai­ruo­to­jų kul­tū­ra. Vai­das Pa­ren­gė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Ži­nau, kad te­ma se­na kaip pa­sau­ lis, ta­čiau vis tiek ne­ga­liu ne­pa­si­ pik­tin­ti. Nie­kaip ne­sup­ran­tu, kaip to­kia­me mies­te kaip Klai­pė­da nė­ ra bu­din­čios vais­ti­nės? Kaž­kas ka­ da nors juk tu­ri iš­spręs­ti šią pro­ ble­mą, nes bu­din­ti vais­ti­nė la­bai rei­ka­lin­ga. Nak­tį sku­biai pri­rei­kė vais­tų nuo skaus­mo, to­dėl bu­vau pri­vers­ta kan­kin­tis ir lauk­ti 8 val. ry­to, nes tik ta­da anks­čiau­siai uos­ ta­mies­ty­je at­si­da­ro kai ku­rios vais­ ti­nės. Džiau­giau­si, kai Sei­me bu­vo svars­to­ma ga­li­my­bė bū­ti­niau­siais ne­re­cep­ti­niais vais­tais pre­kiau­ ti par­duo­tu­vė­se ir de­ga­li­nė­se. Kai ku­rios jų vei­kia vi­są pa­rą, to­dėl ne­ bū­tų sun­ku ir nak­tį nu­si­pirk­ti vais­ tų nuo skaus­mo ar karš­čia­vi­mo. Ta­čiau par­la­men­ta­rai vei­kiau­siai ap­si­gal­vo­jo ir pre­kiau­ti ne vais­ti­ nė­se vais­tais ne­lei­do. O ga­lė­tų pa­ svars­ty­ti iš nau­jo. Vai­ruo­to­jai – ne­kul­tū­rin­gi

Val­džiai reikia pa­si­va­ži­nė­ti au­to­bu­sais

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmadienis, liepos 1, 2013

ekonomika Bank­ro­tų ­ skai­čius išau­go

Pir­mi­nin­ka­vi­mui – pa­pil­do­mas ata­šė

Lie­tu­vo­je bank­ro­to pro­ce­sas per­nai bu­vo pra­dė­tas 1,4 tūkst. įmo­nių – 10 pro­c. dau­giau nei 2011 m. Dau­giau­ sia bank­ro­to pro­ce­sų bu­vo pra­dė­ta Vil­ niaus, Kau­no ir Klai­pė­dos ap­skri­ty­se – ati­tin­ka­mai 572, 232 ir 199, kaip pra­ ne­šė Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­ tas, rem­da­ma­sis Įmo­nių bank­ro­to val­ dy­mo de­par­ta­men­to prie Ūkio mi­nis­ te­ri­jos duo­me­ni­mis.

Lie­tu­vai pe­rė­mus pir­mi­nin­ka­vi­mą ES Ta­ry­bai, siū­lo­ma steig­ti dar vie­ną – tre­ čią – fi­nan­sų ata­šė pa­rei­gy­bę. Pa­sak Fi­ nan­sų mi­nis­te­ri­jos, pir­mi­nin­kau­jan­čios ša­lies pro­gra­mą pa­pras­tai su­da­ro apie 12–15 tei­sės ak­tų fi­nan­sų sri­ty­je, ta­čiau Lie­tu­vos at­ve­ju jų bus dau­giau nei 20. Jei­gu Vy­riau­sy­bė siū­ly­mui pri­tars, mi­ nis­te­ri­jos spe­cia­lių­jų ata­šė pa­rei­gy­bių skai­čius bus pa­di­din­tas iki vie­nuo­li­kos.

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0185 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0347 JAV do­le­ris 1 2,6457 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5270 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9204 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,0023 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3902 Ru­si­jos rub­lis 100 8,0814 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7963

pokytis

–0,0331 % –0,6770 % –0,1472 % –0,5079 % +0,0386 % +0,3159 % +0,9799 % +0,3165 % –0,5265 %

Mig­ra­ci­jos val­dy­ bos iš­duo­da­mi kvie­ti­mai už­sie­ nie­čiams – at­gy­ve­ na ar bū­ti­ny­bė? Vi­ daus rei­ka­lų mi­nis­ te­ri­ja in­for­muo­ja, kad jų rei­ka­lau­ja ES di­rek­ty­vos, val­dy­ba at­ker­ta, kad ki­tos ES ša­lys kvie­ti­mų at­si­ sa­kiu­sios, o vers­li­ nin­kai sa­ko, jog vė­ luo­jan­tys kvie­ti­mai at­bai­do už­sie­nio in­ ves­tuo­to­jus. Pa­dė­tis: Vil­niaus Mig­ra­ci­jos val­dy­bos vir­ši­nin­kas G.Ba­gu­žis pa­ro­dė, kiek to­kių „bū­ti­nų“ kvie­ti­mų už­sie­nie­čiams ap­si­lan­ky­ti Lie­tu­vo­je su­si­kau­pia

per me­tus, ta­čiau Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja pra­šy­mų at­si­sa­ky­ti ne­ke­ti­na.

Margaritos Vorobjovaitės nuo­tr.

In­ves­tuo­to­jams – biu­rok­ra­ti­jos tvo­ra Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Kvie­ti­mas į Lie­tu­vą no­rin­čiam at­ vyk­ti už­sie­nie­čiui pa­tvir­ti­na­mas ta­da, kai jį pa­kvie­tęs fi­zi­nis ar ju­ ri­di­nis as­muo įsi­pa­rei­go­ja pa­si­ rū­pin­ti, kad sve­čias bus tin­ka­mai ap­gy­ven­din­tas, ir, pri­rei­kus, bus pa­deng­tos už­sie­nie­čio grį­ži­mo į kil­mės ša­lį iš­lai­dos. Šiuos kvie­ti­ mus tvir­ti­na Vil­niaus ap­skri­ties VPK Mig­ra­ci­jos val­dy­ba, o no­rint gau­ti kvie­ti­mą rei­kia kreip­tis į te­ ri­to­ri­nės po­li­ci­jos įstai­gos mig­ra­ ci­jos pa­da­li­nį. Toks kvie­ti­mas tu­ri bū­ti pa­tvir­ tin­tas per tris dar­bo die­nas. Jei­gu ne­spė­ja­ma, ter­mi­ną ga­li­ma pra­tęs­ ti iki sep­ty­nių dar­bo die­nų. Ta­čiau kvie­ti­mų ne­su­lau­kian­tys gy­ven­to­ jai pik­ti­na­si, kad pa­sta­ruo­ju me­tu do­ku­men­to rei­kia lauk­ti net ke­le­ tą sa­vai­čių. Vos ne­suž­lug­dė san­do­rio

Su to­kia si­tua­ci­ja su­si­dū­rė ir Vil­ niu­je gy­ve­nan­tis vo­kie­čių kil­mės vers­li­nin­kas Gui­do Wol­fas. Jo įmo­ nė bend­ra­dar­biau­ja su įvai­rių ša­lių vers­li­nin­kais, no­rin­čiais in­ves­tuo­ ti mū­sų ša­ly­je. G.Wol­fo tei­gi­mu, kar­tais toks pa­pras­tas da­ly­kas kaip kvie­ti­mas už­sie­nie­čiui ga­li ne tik už­trauk­ti gė­dą įmo­nei, bet ir at­bai­ dy­ti už­sie­nio in­ves­tuo­to­jus. Su­si­ti­ ki­mų da­tos yra kruopš­čiai pla­nuo­ ja­mos, o jei ne­gau­na­mas kvie­ti­mas, vers­li­nin­kai pa­pras­čiau­siai ne­ga­li at­vyk­ti į Lie­tu­vą. „Šiuo me­tu vis dau­giau dir­ba­me su stam­bio­mis Ki­ni­jos bend­ro­vė­ mis, no­rin­čio­mis in­ves­tuo­ti Eu­ro­

po­je. Kad su­si­ti­ki­mas įvyk­tų, rei­ kia su­tvar­ky­ti be­ga­lę do­ku­men­tų, vie­nas jų – kvie­ti­mas už­sie­nie­čiui. Pas­ta­ra­sis sve­čias iš Ki­ni­jos į Lie­ tu­vą tu­rė­jo at­vyk­ti ke­le­tui sa­vai­ čių. De­ja, bu­vau nu­ste­bin­tas, kad po tri­jų dar­bo die­nų jo­kio at­sa­ky­ mo ne­ga­vo­me. Ma­nau, tai gė­din­ ga si­tua­ci­ja. Skam­bi­no­me pa­rei­gū­ nams, ban­dė­me iš­siaiš­kin­ti, ko­dėl kvie­ti­mas vė­luo­ja. Ga­liau­siai jį ga­ vo­me po dau­giau nei dvie­jų sa­vai­ čių“, – pa­sa­ko­jo G.Wol­fas.

Gui­do Wol­fas:

Ne­pa­sa­ky­čiau, kad Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė ska­ti­na Ki­ni­jos vers­li­ nin­kus in­ves­tuo­ti Lie­ tu­vo­je. Lie­tu­viai tu­rė­ tų neuž­si­ba­ri­ka­duo­ti su­var­žy­mais, ku­rie nie­kam ne­pa­de­da. Bend­ro­vės va­do­vas pra­šy­mą dėl kvie­ti­mo įtei­kė ge­gu­žės 23 d. ir ga­ vo bir­že­lio 11 d. Su­si­ti­ki­mas bu­vo nu­ma­ty­tas bir­že­lio 17 d., o dar ke­ le­tą sa­vai­čių trun­ka pa­si­da­ry­ti ke­ lio­nės vi­zą. G.Wol­fo tei­gi­mu, tik lai­min­gas at­si­tik­ti­nu­mas lė­mė, kad Ki­ni­jos vers­li­nin­ko ke­lio­nę dėl ki­tų prie­žas­čių te­ko ati­dė­ti. Vers­li­nin­kas sa­ko ne­sup­ran­tan­ tis, ko­dėl to­kie kvie­ti­mai Lie­tu­vo­ je ap­skri­tai dar eg­zis­tuo­ja, – ki­tos ES ša­lys jų esą at­si­sa­kiu­sios. „Pa­si­ do­mė­jau, ko­kios pro­ce­dū­ros lau­kia

į ki­tas ES ša­lis at­vyks­tan­čių už­sie­ nie­čių. Esu vo­kie­tis, ir ma­no ša­ly­ je to­kių kvie­ti­mų nė­ra. Kai ku­riais at­ve­jais rei­kia tam tik­rų do­ku­men­ tų, bet la­bai ne­daug. <...> Nep­rie­ kaiš­tau­čiau, jei­gu kvie­ti­mai iš tik­ rų­jų bū­tų iš­duo­da­mi per tris dar­bo die­nas. Ta­čiau da­bar nie­kaip ne­pa­ sa­ky­čiau, kad Lie­tu­vos Vy­riau­sy­ bė ska­ti­na Ki­ni­jos vers­li­nin­kus in­ ves­tuo­ti Lie­tu­vo­je. Lie­tu­viai tu­rė­tų bū­ti at­vi­res­ni pa­sau­liui ir neuž­si­ ba­ri­ka­duo­ti su­var­žy­mais, ku­rie nie­kam ne­pa­de­da. Aš tai įvar­di­ju ir kaip as­me­ni­nę gė­dą, ir gė­dą vi­ sai bend­ro­vei“, – kal­bė­jo pa­šne­ ko­vas. Tei­si­na­si ne­spė­jan­tys fi­ziš­kai

Mig­ra­ci­jos val­dy­bos vir­ši­nin­kas Gin­ta­ras Ba­gu­žis pa­tvir­ti­no, kad no­rin­čių gau­ti kvie­ti­mus pa­sta­ruo­ ju me­tu itin pa­dau­gė­jo, – per tris dar­bo die­nas tų prašymų pa­tvir­ tin­ti esą pra­ktiš­kai neį­ma­no­ma. „La­bai di­de­lis skai­čius žmo­nių, dvi­gu­bai, gal net tri­gu­bai pa­dau­ gė­jo. Toks įspū­dis, kad vi­sa Bal­ta­ ru­si­ja no­ri at­va­žiuo­ti į Lie­tu­vą. Tu­ ri­me ga­li­my­bę ter­mi­ną pra­plės­ti iki de­šim­ties die­nų (įskai­tant sa­vait­ ga­lius – red. pa­st.), tai į jas įtel­pam. O į tris die­nas – tik­rai ne, neį­ma­ no­ma. Siū­lė­me ne kar­tą Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jai, kad bū­tų įves­ ta sku­bos tvar­ka, anks­čiau bū­da­vo de­šimt die­nų, o da­bar įve­dė tris, ir žmo­nės, ku­riems rei­kia sku­biau, ken­čia dėl to“, – tei­gė G.Ba­gu­žis. Val­dy­bos vir­ši­nin­kas aiš­ki­no, kad kvie­ti­mų tvir­tin­ti ne­spė­ja­ma dėl dar­buo­to­jų sty­giaus ir pa­sų po­ sky­rius už­plū­du­sių žmo­nių.

„Pats mo­de­lis ne­tin­ka­mas, mums la­bai daug fi­zi­nio ran­kų dar­bo, rei­ kia ran­ka įves­ti kiek­vie­no už­sie­nie­ čio var­dą, pa­var­dę. O daug dar­buo­ to­jų mes ir ne­tu­rim, jie dar ser­ga, išei­na ato­sto­gų ir pan. O dau­giau pa­skir­ti ne­tu­ri­me iš kur, nes ir pa­ sų po­sky­riuo­se di­džiu­lis žmo­nių ant­plū­dis“, – sa­kė val­dy­bos vir­ši­ nin­kas. So­vie­ti­nė at­gy­ve­na?

Vi­daus rei­ka­lų vi­ce­mi­nist­ras El­ vi­nas Jan­ke­vi­čius taip pat aiš­ki­ no, kad kvie­ti­mų lai­ku ne­spė­ja­ma iš­duo­ti dėl di­de­lės pa­sų po­sky­rių ap­kro­vos. Pak­laus­tas, kaip ke­ti­na­ ma spręs­ti pro­ble­mą, vi­ce­mi­nist­ ras konk­re­čiai neat­sa­kė. „Aš ma­nau, kad jų krei­pi­ma­sis lo­giš­kas, ir bū­tų ga­li­ma pa­da­ry­ ti, jog tą ter­mi­ną bū­tų ga­li­ma pra­ tęs­ti, aš su­tin­ku su tuo. Be abe­jo, ana­li­zuo­ja­me tą pra­šy­mą, žiū­ri­ me, kal­ba­mės ir, ma­tyt, priim­si­ me bend­rą spren­di­mą“, – ža­dė­jo E.Jan­ke­vi­čius. Kad ins­ti­tu­ci­joms ne­leng­va su­si­ kal­bė­ti, ro­do ir skir­tin­gas po­žiū­ris į kvie­ti­mų už­sie­nie­čiams per­spek­ ty­vas. Pa­si­tei­ra­vus, ar mi­nis­te­ri­jo­je svars­to­ma at­si­sa­ky­ti to­kių kvie­ti­ mų, vi­ce­mi­nist­ras iš pra­džių sa­kė, kad šiuo klau­si­mu su­da­ry­ta dar­bo gru­pė ir ga­li bū­ti, jog atei­ty­je šio do­ku­men­to už­sie­nie­čiams ne­be­ rei­kės. Ta­čiau vė­liau E.Jan­ke­vi­čius sa­kė pa­si­tiks­li­nęs, kad kvie­ti­mų bū­ti­ny­bę nu­ma­to ES di­rek­ty­vos. Mig­ra­ci­jos val­dy­bos va­do­vas G.Ba­gu­žis tai pa­va­di­no ne­są­mo­ne. „Gal pa­pras­čiau­siai ne­ži­no. Yra tos karš­to­sios ša­lys, kur rei­ka­lin­

gas kvie­ti­mas, bet jei­gu žmo­nės tu­ri sa­vo lė­šų ir ga­li įro­dy­ti, iš ko jie gy­ve­na, tik­rai kvie­ti­mų ne­rei­ kia. Kai aš lai­duo­ju už tą žmo­gų, ta­da kvie­ti­mas rei­ka­lin­gas. Bet tai pa­si­ti­kė­ji­mo rei­ka­las, kur vals­ty­ bė ga­lė­tų dau­giau su­sės­ti, pa­kal­ bė­ti, pa­gal­vo­ti, kaip pa­da­ry­ti, kad žmo­gui bū­tų ge­riau, ir, ma­nau, pro­ble­ma iš­si­spręs­tų“, – tei­gė G.Ba­gu­žis. Paš­ne­ko­vo po­žiū­riu, kvie­ti­mai – tarybinės sis­te­mos lie­ka­na, ku­rios pa­ma­žu at­si­sa­ko­ma. „Tai se­na ta­ry­bi­nė sis­te­ma. Mes iš prin­ci­po jau at­si­sa­ko­me kvie­ ti­mų Ru­si­jos, Mol­da­vi­jos, Uk­rai­ nos, Gru­zi­jos ju­ri­di­niams as­me­ nims, jei­gu no­ri su­da­ry­ti su­tar­tį, mes sa­ko­me, kad jau ne­bet­vir­tin­ si­me jo­kių kvie­ti­mų. Sa­ko­me, ei­ki­ te į am­ba­sa­das ir tar­ki­tės. At­gy­ve­na tie kvie­ti­mai, bet nie­kas ne­pa­sa­ko, ko­kia tu­rė­tų bū­ti tvar­ka. Kaip yra nuo se­no, taip ir to­liau vyks­ta. Mes ma­no­me, kad pa­čios am­ba­sa­dos, kon­su­lai tu­rė­tų spręs­ti, priim­ti tą už­sie­nie­tį ar ne­priim­ti. Šian­dien suin­te­re­suo­tu­mas at­vyk­ti į Lie­tu­ vą la­bai di­de­lis ir tu­rė­tų bū­ti ko­ kie nors spren­di­mai priim­ti. Mes esa­me pa­ti ma­žiau­sia gran­dis, ku­ ri dir­ba su žmo­nė­mis, mes tuos pa­siū­ly­mus se­niai tei­kia­me, per­ nai jau kal­bė­jo­me. Tai tu­rė­tų bū­ ti spren­džia­ma daug aukš­tes­niu ly­giu, tu­rė­tų už­sie­nio rei­ka­lų mi­ nist­ras su­si­tik­ti su vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ru ir svars­ty­ti, kam tie kvie­ ti­mai rei­ka­lin­gi, jei­gu rei­ka­lin­gi, tai ko­kie, – apie tai nie­kas ne­kal­ ba. To­dėl ir mes la­bai vargs­ta­me, ir žmo­nės“, – kal­bė­jo G.Ba­gu­žis.

8

pirmadienis, liepos 1, 2013

pasaulis Ga­lin­gas ­ spro­gi­mas

De­monst­ra­ci­jos Egip­te

Pa­lai­ko ­ gė­jus

Pa­kis­ta­ne prie šiau­rės va­ka­ ruo­se esan­čio Pe­ša­va­ro mies­ to spro­gus už­mi­nuo­tam au­ to­mo­bi­liui, pen­kio­li­ka žmo­nių žu­vo, dar 25 bu­vo su­žeis­ti. Iš­ puo­lis bu­vo įvyk­dy­tas tuo me­ tu, kai Pa­kis­ta­no sos­ti­nė­je Is­ la­ma­ba­de lan­kė­si Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos mi­nist­ras pir­mi­nin­ kas Da­vi­das Ca­me­ro­nas.

Dau­giau kaip 22 mln. egip­ tie­čių pa­si­ra­šė pe­ti­ci­ją, ku­ rio­je rei­ka­lau­ja­ma, kad is­la­ mis­tų pre­zi­den­tas Mo­ha­me­ das Mor­si pa­si­trauk­tų iš po­sto ir bū­tų su­reng­ti pir­ma­lai­ kiai rin­ki­mai. Sos­ti­nė­je Kai­re ren­gia­mos de­monst­ra­ci­jos, o dip­lo­ma­tai ra­gi­na sa­vo ša­lių pi­lie­čius pa­lik­ti Egip­tą.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prem­je­ras Da­vi­das Ca­me­ro­nas dar kar­tą iš­sa­kė pa­lai­ky­mą tos pa­čios ly­ ties as­me­nų san­tuo­koms. Ta­ čiau homoseksualų san­tuo­kas įtei­si­nan­čiam įsta­ty­mui prie­ši­ na­si dau­ge­lis D.Ca­me­ro­no kon­ ser­va­to­rių par­ti­jos vei­kė­jų, nors ap­klau­sos ro­do, kad joms pri­ ta­ria vi­suo­me­nės dau­gu­ma.

Kar­ti tran­sat­lan­ti­nė „drau­gys­tė“ Jung­ti­nių Vals­ti­jų sau­gu­mas slap­ta šni­pi­nė­jo aukš­čiau­sius ES pa­rei­gū­nus. Vo­kie­čių lei­di­nys „Der Spie­gel“ tei­gia, kad to­kia in­ for­ma­ci­ja pa­grįs­ta slap­tais do­ku­ men­tais.

Rem­da­ma­sis in­for­ma­ci­ja apie JAV na­cio­na­li­nės sau­gu­mo agen­tū­ros (NSA) pro­gra­mą PRISM, ku­rią nu­te­ki­no Ed­war­das Snow­de­nas, „Der Spie­gel“ ra­šė, kad ES bu­vo vie­nas Va­šing­to­no di­džiu­lės in­ ter­ne­to šni­pi­nė­ji­mo pro­gra­mos tai­ki­nių, o „bla­kės“ bu­vu­sios pa­ slėp­tos ES biu­ruo­se Briu­se­ly­je bei JAV.

Ma­nau, Jung­ti­nėms Vals­ti­joms ver­čiau rei­kė­tų šni­pi­nė­ti sa­vo žval­gy­bą, o ne są­jun­gi­nin­kus.

Vie­na­me 2010 m. rug­sė­jo „griež­tai slap­ta­me“ do­ku­men­ te ap­ra­šo­ma, kaip NSA se­kė ES dip­lo­ma­ti­nę mi­si­ją Va­šing­to­ne. Pas­ta­te bu­vo įreng­ti mik­ro­fo­nai, bu­vo įsi­skverb­ta į kom­piu­te­rių tink­lą, tad NSA ga­lė­jo priei­ti prie elekt­ro­ni­nių laiš­kų ir vi­daus do­ ku­men­tų. Pa­na­šiai bu­vo ste­bi­ma ES at­ sto­vy­bė Jung­ti­nė­se Tau­to­se, kaip ra­šo­ma straips­ny­je, ja­me pri­du­ ria­ma, kad nu­te­kin­tuo­se do­ku­ men­tuo­se eu­ro­pie­čiai at­vi­rai va­ di­na­mi „tai­ki­niais“.

Šni­pi­nė­ja­ma bu­vo ir ES būs­ ti­nė Briu­se­ly­je, kaip tei­gia „Der Spie­gel“. lei­di­nys taip pat pa­mi­ni „dau­giau kaip prieš pen­ke­rius me­ tus“ įvy­ku­sį in­ci­den­tą, kai ES sau­ gu­mo eks­per­tai „Jus­tus Lip­sius“ pa­sta­te, ku­ria­me ren­ka­si ES mi­ nist­rai ir va­do­vai, ap­ti­ko te­le­fo­nų bei in­ter­ne­to šni­pi­nė­ji­mo prie­tai­ sų. Pa­sak „Der Spie­gel“, spe­cia­li klau­sy­mo­si įran­ga bu­vo įmon­tuo­ ta Vo­kie­ti­jos, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ir Pran­cū­zi­jos biu­ruo­se. Kar­tu vo­kie­čių lei­di­nys pri­du­ ria, kad pa­na­šią į PRISM pro­gra­ mą „Tem­po­ra“ nau­do­ja ir bri­tų žval­gy­ba GCHQ. Ji lei­džia bri­tų agen­tams klau­sy­tis vi­so pa­sau­lio te­le­fo­ni­nių po­kal­bių ir sek­ti vir­ tua­lią erd­vę. Bal­tų­jų rū­mų at­sto­vai at­si­sa­ kė ko­men­tuo­ti vo­kie­čių spau­dos pub­li­ka­ci­ją. O Eu­ro­pos Par­la­ men­to va­do­vas Mar­ti­nas Schul­ zas pa­brė­žė, kad bu­vo šo­ki­ruo­tas ži­nių, ir pa­ra­gi­no Va­šing­to­ną kuo sku­biau pa­siaiš­kin­ti. „Aš esu su­ne­ri­męs ir šo­ki­ruo­ tas. Jei šie kal­ti­ni­mai yra tie­sa, tai – skan­da­las. Jis ga­li tu­rė­ti įta­kos JAV ir ES san­ty­kiams“, – sa­kė Eu­ ro­pos Par­la­men­to va­do­vas. Tie­ sa, jis pri­dū­rė, kad rei­kė­tų dau­ giau įro­dy­mų. Liuk­sem­bur­go už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Jea­nas As­sel­bor­nas pri­ dū­rė, kad JAV šni­pi­nė­ji­mas per­ žen­gė vi­sas ri­bas. „Ma­nau, Jung­ti­nėms Vals­ti­ joms ver­čiau rei­kė­tų šni­pi­nė­ti sa­vo žval­gy­bą, o ne są­jun­gi­nin­ kus“, – pa­brė­žė pa­rei­gū­nas. „Klaipėdos“, „Der Spie­gel“, AFP, BNS inf.

Šian­dien ES – jau ne 27, o 28 vals­ty­bių klu­bas. Kroa­ti­ja po de­šimt­me­čio de­ry­ bų pa­ga­liau ta­po ES na­re. Tie­sa, nuo­tai­ kos ša­ly­je prie Ad­ ri­jos jū­ro­je – slo­gios. Ste­buk­lų ne­ža­da net ša­lies va­do­vai.

Skep­ti­kai: dau­ge­lis kroa­tų ne­si­ti­ki, kad įsto­jus į ES pa­dė­tis ša­ly­je pa­

ge­rės.

AFP nuo­tr.

ES pa­si­tin­ka nau­ją na­rę Kuk­li ce­re­mo­ni­ja

Va­kar Kroa­ti­jos ir Slo­vė­ni­jos pa­ sie­ny­je sim­bo­liš­kai nuim­ti ženk­ lai „Mui­ti­nė“. Bu­vu­si Ju­gos­la­vi­jos res­pub­li­ka Slo­vė­ni­ja prie ES pri­si­ jun­gė 2004 m., o kroa­tams Bend­ ri­jos du­rys at­si­vė­rė va­kar. Ki­toms bu­vu­sios Ju­gos­la­vi­jos res­pub­li­koms – Ser­bi­jai, Ma­ke­do­ ni­jai, Bos­ni­jai ir Her­ce­go­vi­nai, Ko­ so­vui ir Juod­kal­ni­jai – dar teks pa­ lauk­ti. Tie­sa, su ser­bais ES jau su­kir­to ran­ko­mis, kad iki ki­tų me­tų pra­ džios abi pu­sės sės prie de­ry­bų sta­lo. Iš­kil­min­go­je ce­re­mo­ni­jo­je Kroa­ ti­jos sos­ti­nė­je Zag­re­be da­ly­va­vo Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas José Ma­nue­lis Bar­ro­so, Kroa­ti­ jos pre­zi­den­tas Ivo Jo­si­po­vi­ćius, taip pat ES Ta­ry­bai pir­mi­nin­kau­ jan­čios Lie­tu­vos Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. Kar­tu su ES pa­rei­gū­nais ce­re­mo­ ni­jo­je da­ly­va­vo vi­sų bu­vu­sios Ju­ gos­la­vi­jos res­pub­li­kų va­do­vai, nors di­džių­jų ES vals­ty­bių ly­de­riai ne­ pa­si­ro­dė esą dėl lai­ko sto­kos. Iliu­zi­jų ne­tu­ri

Vis dėl­to dau­ge­liui kroa­tų įsto­ji­mas į ES – to­li gra­žu ne ste­buk­las. Di­

džiau­sia pro­ble­ma – ša­lies eko­no­ mi­kos būk­lė ir ne­dar­bas. Šis sie­kia net 21 pro­c., o eko­no­mi­ką jau penk­ tus me­tus yra apė­mu­si re­ce­si­ja. Ką ir kal­bė­ti apie vals­ty­bės sko­lą – ji, pa­sak Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos, jau per­ žen­gė ne­leis­ti­ną ri­bą. „Paž­vel­ki­te, kas de­da­si Grai­ki­ jo­je ir Is­pa­ni­jo­je. Ar to mes no­ri­ me? – klau­si­mu į klau­si­mą at­sa­kė pen­si­nin­kas Pa­vao Brka­no­vi­ćius. – Kad švęs­tum, rei­kia tu­rė­ti iliu­zi­jų, o mes iliu­zi­jų se­niai ne­tu­ri­me.“ Ki­ti ma­no, kad jų ša­liai na­rys­tė ES – pa­sie­ki­mas. „ES nė­ra to­bu­la, ta­čiau tai vie­ nin­te­lis ke­lias Kroa­ti­jai“, – sa­kė Sla­ven­ka Dra­ku­lić-Ilić, po­pu­lia­ri Kroa­ti­jo­je ra­šy­to­ja. Ban­dys ras­ti sau ni­šą

Kroa­ti­jos vers­li­nin­kams na­rys­tė ES – ir ga­li­my­bė, ir bai­mė. Le­na Pu­har už­sii­ma alyvuogių alie­jaus vers­lu. Šei­mos val­do­mas „BRIST Oli­ve“ fab­ri­kė­lis pa­ga­mi­ na po 10 to­nų alie­jaus kas­met. Tai, ži­no­ma, la­šas jū­ro­je, pa­ly­gin­ti su Ita­li­jos ir Is­pa­ni­jos alyvuogių alie­ jaus pra­mo­nės ga­mi­niais. L.Pu­har ir jos tė­vas Sil­va­nas sa­ko, kad jiems įsto­ji­mas į ES at­vers dau­giau rin­ kų, ta­čiau kar­tu jie ne­ri­mau­ja, kad

kon­ku­ruo­ti su di­džiai­siais ES ga­ min­to­jais bus la­bai sun­ku. „Mes no­rė­tu­me ap­sau­gos. Ypač nuo di­džių­jų ga­min­to­jų. Ma­ža bend­ro­vė ga­li neat­lai­ky­ti ko­vos. Bet jei mes su­ge­bė­si­me su­si­vie­ny­ti, su­ge­bė­si­me su­kur­ti re­gio­no bend­ ro­vės pre­kės ženk­lą, ga­li­me ne­ma­ žai pa­da­ry­ti“, – sa­kė vers­li­nin­kė. Pa­na­šius nuo­gąs­ta­vi­mus Kroa­ ti­jo­je reiš­kia ne­ma­žai vie­tos vers­ li­nin­kų. Jie ne­ži­no – pa­dės na­rys­tė ES at­ras­ti nau­jas rin­kas, o gal, prie­ šin­gai, jie ne­su­ge­bės kon­ku­ruo­ti su Eu­ro­pos ga­min­to­jais? Ki­tas opus klau­si­mas: kaip rei­kės pre­kiau­ti su tra­di­ci­nė­mis rin­ko­mis – Ser­bi­ja ir Bos­ni­ja? Ivo Fri­ga­no­vi­ćius, vers­lo ino­va­ ci­jų agen­tū­ros „Bic­ro“ va­do­vas, pa­brė­žė, kad kroa­tų vers­lui rei­kia nau­jos stra­te­gi­jos. „Kaip tau­ta mes dar esa­me la­bai ne­raš­tin­gi, jei kal­ba­me apie vers­ lą, – pa­brė­žė vy­ras. – Mes ne­tu­ri­ me stra­te­gi­jos, ko no­rė­tu­me atei­ ty­je, ko ke­ti­na­me siek­ti.“ I.Fri­ga­no­vi­ćius sa­ko, kad sėk­mės pa­vyz­džių Kroa­ti­jo­je yra. Gal­būt tai nė­ra di­de­lės ir pa­sau­li­niu mas­tu ži­ no­mos bend­ro­vės, bet jos tu­ri sa­vo ni­šą ir ten sie­kia aukš­tu­mų. „Klaipėdos“, BBC, BNS, „Reu­ters“ inf.

Kroa­ti­ja – 28-oji ES na­rė Is­to­ri­ja: iki Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro

Tai­ki­niai: ame­ri­kie­čių žval­gy­ba šni­pi­nė­jo ne tik pa­pras­tus ES pi­lie­

čius, bet ir aukš­čiau­sius pa­rei­gū­nus.

„Reu­ters“ nuo­tr.

bu­vo Austrijos–Vengrijos im­pe­ri­jos da­lis. 1941 m. pa­skelb­ta ne­prik­lau­so­ma Kroa­ti­jos vals­ty­bė. Po Ant­ro­jo pa­sau­li­ nio ka­ro ša­lis ta­po Ju­gos­la­vi­jos Fe­de­ra­ ci­nės vals­ty­bės da­li­mi. 1991 m. at­si­sky­rė nuo Ju­gos­la­vi­jos. Ser­bų ma­žu­ma prie­ši­ no­si ne­prik­lau­so­my­bei. Iki 1995 m. 200 tūkst. ser­bų, bėg­da­mi nuo kroa­tų pa­jė­ gų, pa­li­ko ša­lį. 2009 m. Kroa­ti­ja pri­si­jun­

gė prie NA­TO, ta­čiau pri­si­jun­gi­mą prie ES il­gai gin­či­jo kai­my­nė Slo­vė­ni­ja.

m. Nuo ta­da ša­lies eko­no­mi­ka au­go kas­met po 4–5 pro­c., su­kles­tė­jo tu­riz­ mo vers­las. Nuo 2008 m. ša­lies eko­ Gy­ven­to­jai: ša­ly­je gy­ve­na 4,4 mln. no­mi­ka yra apim­ta re­ce­si­jos, vals­ty­ žmo­nių. Dau­giau nei 92 pro­c. – et­ni­ bės sko­la sie­kia 60 pro­c. bend­ro­jo vi­ niai kroa­tai. Sos­ti­nė­je Zag­re­be gy­ve­ daus pro­duk­to (BVP), o biu­dže­to de­fi­ na 800 tūkst. žmo­nių. ci­tas – 4 pro­c. BVP. Ne­dar­bas – 21 pro­c. Ana­li­ti­kai abe­jo­ja, kad esant da­bar­ti­ Eko­no­mi­ka: po­li­ti­nės ir eko­no­mi­nės nei si­tua­ci­jai Kroa­ti­ja iki 2020 m. ga­lė­ re­for­mos pra­dė­tos įgy­ven­din­ti 2000 tų įsi­ves­ti eu­rą.

9

pirmADIENIS, LIEPOS 1, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Dve­jo­nės dėl uos­to atei­ties Po be­veik vi­so Klai­ pė­dos uos­to lai­vy­ bos ka­na­lo iš­gi­li­ni­ mo ry­ti­nės Bal­ti­jos re­gio­ne ofi­cia­liai pa­skelb­ta, kad pas mus vei­kia gi­lia­van­ de­nis uos­tas. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Po­žiū­riai su­tam­pa

Ta­čiau pa­gal ga­li­my­bes priim­ ti di­džiau­sius į Bal­ti­jos jū­rą įplau­ kian­čius lai­vus Klai­pė­dos uos­tas nu­si­lei­džia pa­grin­di­niams sa­vo kon­ku­ren­tams – Lat­vi­jos Vents­pi­ lio ir Es­ti­jos Ta­li­no uos­tams. Apie nau­jus di­des­nius nei Klai­pė­do­je gy­lius kal­ba ir Ry­gos uos­to ad­mi­ nist­ra­ci­ja. Siek­da­mas tap­ti kon­tei­ne­rių pa­ skirs­ty­mo cent­ru (HUB-u), Klai­ pė­dos uos­tas nu­si­lei­džia ir Len­ki­ jos Gdans­kui, ku­ris jau prii­ma 10 tūkst. ir dau­giau TEU kon­tei­ner­ve­ žius. Dar šiais me­tais pla­nuo­ja­ma, kad į Gdans­ką at­plauks di­džiau­sias ka­da nors Bal­ti­jos jū­ro­je bu­vęs 18 tūkst. TEU kon­tei­ner­ve­žis. Į Klai­pė­dos uos­tą net ir po gi­li­ ni­mo toks lai­vas ne­ga­lė­tų įplauk­ ti. Ar­ba jei ir įplauk­tų, tai nepil­nai pa­krau­tas. Di­džiau­sio į Bal­ti­jos jū­ rą įplau­kian­čio lai­vo ga­lė­tu­me su­ lauk­ti pa­si­sta­tę išo­ri­nį ar­ba va­di­ na­mą­jį „Balt­max“ uos­tą. Klai­pė­dos uos­to kro­vos kom­ pa­ni­jų va­do­vai yra pa­si­sa­kę, kad „Balt­max“ uos­to – da­bar­ti­nio uos­ to kon­ku­ren­to ne­rei­kia. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ar­vy­das Vait­kus ma­no, kad dis­ku­si­jos dėl „Balt­max“ dar ne­baig­tos. Kartu jis pri­si­pa­ži­no, kad di­rek­ ci­jos ir uos­to nau­do­to­jų po­žiū­riai su­tam­pa – pa­gal tu­ri­mas lė­šas pa­ si­ren­ka­mi tie prio­ri­te­tai, ku­rie yra svar­biau­si šian­dien. Ne pa­ts ge­riau­sias va­rian­tas

Kai Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­jai va­do­va­vo Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las, at­ro­dė, kad „Balt­max“ uos­to li­ki­mas aiš­kus – jis bus sta­ to­mas prie Bū­tin­gės. Vo­kie­ti­jos įmo­nės „In­ros Lack­ ner AG“ kon­sul­tan­tai iša­na­li­za­vo ir pa­siū­lė tris lie­tu­viš­ko „Balt­max“ uos­to plėt­ros al­ter­na­ty­vas. Pir­ma, dirb­ti­nės sa­los sta­ty­ba jū­ro­je ties Meln­ra­ge. Ant­ra, uos­to vys­ty­mas

Pers­pek­ty­va: ne anks­čiau kaip po 2–3 me­tų bus spren­džia­ma, ar Klai­pė­dos uos­tas įgis kon­ku­ren­tą Lie­tu­vo­je – „Balt­max“ uos­tą.

pie­ti­nė­je ir šiau­ri­nė­je Klai­pė­dos uos­to vie­to­se. Tre­čia, nau­jo uos­to sta­ty­ba Bū­tin­gė­je. Spren­di­mas, pa­kei­tęs ša­lies uos­ to plėt­ros vi­zi­ją, bu­vo priim­tas 2011 me­tų rug­sė­jį Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to plė­to­ji­mo ta­ry­bos po­sė­ dy­je, kur pri­tar­ta išo­ri­nio gi­lia­van­ de­nio uos­to sta­ty­bai Bū­tin­gė­je. Šiuo me­tu jau dir­ba­ma ties šia uos­to vi­zi­ja. Per šiuos me­tus pla­ nuo­ta pa­reng­ti gi­lia­van­de­nio uos­to Bū­tin­gė­je spe­cia­lų­jį pla­ną ir at­lik­ ti stra­te­gi­nį pa­sek­mių ap­lin­kai ver­ ti­ni­mą. Iki 2015 me­tų bu­vo nu­ma­ ty­ta pa­reng­ti gi­lia­van­de­nio uos­to Bū­tin­gė­je po­vei­kio ap­lin­kai ver­ ti­ni­mą. Jei jis nu­sta­ty­tų, kad uos­ tas ties Bū­tin­ge gam­to­sau­gi­niu po­ žiū­riu priim­ti­nas, apie 2016 me­tus pla­nuo­ta reng­ti uos­to sta­ty­bos de­ ta­lų­jį pla­ną ir tech­ni­nį pro­jek­tą. Da­bar­ti­nis Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos va­do­vas A.Vait­ kus iš­gir­do abe­jo­nių dėl „Balt­max“ uos­to sta­ty­bos ties Bū­tin­ge. „Bir­že­lį Miun­che­ne bu­vau su­si­ ti­kęs su „In­ros Lack­ner AG“ at­sto­ vais. Dis­ku­si­jo­je iš­gir­dau jų ver­ti­ ni­mą, kad „Balt­max“ uos­to sta­ty­ba ties Bū­tin­ge nė­ra pa­ts ge­riau­sias va­rian­tas plė­to­jant Klai­pė­dos ar­ba Lie­tu­vos kro­vi­ni­nį uos­tą“, – pa­ste­ bė­jo A.Vait­kus. „Balt­max“ uos­tas Bū­tin­gė­je iš­ ke­lia daug klau­si­mų, į ku­riuos at­ sa­ky­mai ne­bū­tų leng­vi. Ar pa­vyk­tų

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

tų ties Klai­pė­da, da­lis šian­die­ni­nių pro­ble­mų, pa­vyz­džiui, dėl kran­ti­nių trū­ku­mo „Klai­pė­dos naf­tai“ bū­tų iš­spręs­tas“, – aiš­ki­no A.Vait­kus. Ir su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo bū­tų ne­rei­kė­ję sta­ty­ti gi­ liai uos­to vi­du­je, pluk­dy­ti du­jas per vi­są Klai­pė­dos mies­to pe­ri­met­rą, bai­min­tis dėl ga­li­mų in­ci­den­tų.

Ar­vy­das Vait­kus:

Dis­ku­si­jo­je su „In­ ros Lack­ner AG“ at­ sto­vais iš­gir­dau, kad „Balt­max“ uos­to sta­ ty­ba ties Bū­tin­ge nė­ ra pa­ts ge­riau­sias va­ rian­tas.

su­si­tar­ti su lat­viais, nes toks uos­tas pada­ry­tų žy­mių pa­kran­tės po­ky­čių iki Pa­pės gy­ven­vie­tės ir to­liau? Ar „pa­temp­tų“ Lie­tu­vos eko­no­mi­ka iš kar­to sta­ty­ti nau­ją mi­li­jar­dų ver­tės uos­tą, pri­va­žia­vi­mo ke­lius ir ge­le­ žin­ke­lius? Ką nau­jas uos­tas ties Bū­tin­ge duo­tų, ką spręs­tų bran­gus ir ne­di­de­lis uos­tas? „Ar bū­ti „Balt­max“ komp­lek­sui Lie­tu­vos pa­kran­tė­je, kol kas re­to­ ri­nis klau­si­mas. Jei toks uos­tas bū­

Aiš­ku­mas – po tre­jų me­tų

Bus ar ne­bus ties Lie­tu­vos pa­kran­te „Balt­max“ uos­tas, re­to­ri­nis klau­ si­mas. Šian­die­ni­nis uos­tas vys­ to­si taip, jog lyg ir ne­pa­gei­dau­tų, kad ša­lia ties Meln­ra­ge ar to­liau ties Bū­tin­ge at­si­ras­tų ki­tas uos­tas – kon­ku­ren­tas. A.Vait­kus pri­pa­ži­no, kad bet ku­ riuo at­ve­ju išo­ri­nis uos­tas bū­tų kon­ku­ren­tas da­bar­ti­niam vi­di­niam uos­tui. Ar rei­kia to­kios kon­ku­ren­ ci­jos? Uos­tai pri­trau­kia kro­vi­nius, tarp jų ir už­sie­nio, va­liu­ti­nes įplau­ kas. Ir jei vi­di­nė kon­ku­ren­ci­ja tap­ tų per­ne­lyg ar­ši, dėl to nau­da Lie­ tu­vai ne­tgi ma­žė­tų. Nau­jo­jo uos­to sta­ty­bos dar­bų pra­džia pri­klau­sys nuo pa­sau­li­nės ir vie­tos jū­ri­nio vers­lo rin­kos po­ ky­čių. Jei ki­ti uos­tai spar­tins vys­ty­ mo­si tem­pus, kaip šiuo me­tu pa­ste­ bi­ma, ir Klai­pė­da ne­ga­lės at­si­lik­ti. Šiuo me­tu yra toks ofi­cia­lus pla­ nas, kad pir­ma­sis ter­mi­na­las Bū­ tin­gės uos­te tu­rė­tų pra­dė­ti veik­ ti apie 2020 me­tus. Ar šis pla­nas

bus at­šauk­tas, kaip jau ne kar­tą yra bu­vę su „Balt­max“ uos­to sta­ty­bos pla­nais, pa­ro­dys atei­tis. Kol kas yra pa­si­rink­ta la­biau rea­ lis­ti­nė, ma­žiau iš kar­to di­des­nių in­ves­ti­ci­jų rei­ka­lau­jan­ti da­bar­ti­nio Klai­pė­dos uos­to vys­ty­mo sche­ma. Ju­da­ma pa­gal fi­nan­si­nes ga­li­my­ bes, kad ne­bū­tų at­si­lik­ta nuo ki­tų re­gio­no uos­tų. A.Vait­kus pa­ste­bė­jo, kad 2000 me­tais iš­kel­ta stra­te­gi­ja kuo dau­ giau su­trauk­ti pi­ni­gų ir in­ves­tuo­ ti į da­bar­ti­nį uos­tą, pa­si­tei­si­no. Jei ne­bū­tų bu­vęs vys­to­mas Klai­pė­dos uos­tas, ja­me bū­tų li­ku­si 15–18 mln. to­nų me­ti­nė kro­va. Da­bar dėl in­ ves­ti­ci­jų ji yra išau­gu­si dvi­gu­bai. Šian­dien ke­lia­mas ir toks klau­si­ mas: į ką da­bar­ti­nia­me Klai­pė­dos uos­te bus in­ves­tuo­ja­ma po 5–10 me­ tų, nes iki tol bū­sią pa­ten­kin­ti vi­si jo kom­pa­ni­jų no­rai. Da­bar įvar­dy­ti in­ ves­ti­ci­jų į uos­to inf­rast­ruk­tū­rą no­rai yra tarp 500 mi­li­jo­nų ir vie­no mi­li­ jar­do li­tų. A.Vait­kus ma­no, kad ir po 5–10 me­tų da­bar­ti­nio uos­to vys­ty­ mo ke­ti­ni­mai ne­bus iš­sem­ti, ypač jei bū­tų nu­spręs­ta, kad uos­tą ga­li­ma gi­ lin­ti iki 16,5 met­ro. Bent kiek la­biau ap­čiuo­pia­mas at­sa­ky­mas, ka­da rei­kės „Balt­max“ uos­to, ga­li at­si­ras­ti apie 2016 me­ tus. Tuo­met įver­ti­nus da­bar­ti­nio uos­to vys­ty­mą, bus nau­jai dė­lio­ja­ ma Klai­pė­dos ar­ba Lie­tu­vos uos­tų vys­ty­mo il­ga­lai­kė per­spek­ty­va.

10

pirmADIENIS, LIEPOS 1, 2013

rubrika JŪRA Uos­to pel­nas

Bal­ta­ru­sių no­rai

Ra­ti­fi­ka­vo kon­ven­ci­ją

Sei­me įre­gist­ruo­ta vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės įmo­nių įsta­ty­mo pa­tai­sa, ku­ria Klai­pė­dos vals­ty­ bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja bū­tų at­leis­ta nuo pel­no da­lies at­skai­ ty­mo į vals­ty­bės biu­dže­tą. Uos­ to di­rek­ci­ja nė­ra pel­no sie­kian­ ti or­ga­ni­za­ci­ja, to­dėl ir pel­nas jai ne­tu­rė­tų bū­ti skai­čiuo­ja­mas. Ji vyk­do vals­ty­bės funk­ci­jas uos­te.

Bal­ta­ru­si­jos ži­niask­lai­da skel­bia, kad „Grod­no Azo­tas“ ieš­ko ga­li­ my­bių Klai­pė­dos uos­te nuo­mo­ti ar­ba įsi­gy­ti ter­mi­na­lą sa­vo pro­ duk­ci­jai krau­ti. Nė vie­na uos­to bend­ro­vė ne­pat­vir­ti­no, kad par­ duo­tų ar nuo­mo­tų bal­ta­ru­siams ter­mi­na­lą. Iki šiol „Grod­no azo­ tas“ sa­vo pro­duk­ci­ją kro­vė Bi­rių kro­vi­nių ter­mi­na­le.

Lie­tu­vos Sei­mas ra­ti­fi­ka­vo 2006 m. Tarp­tau­ti­nės dar­bo or­ga­ni­ za­ci­jos kon­ven­ci­ją dėl Jū­ri­nin­kų dar­bo lai­vuo­se. Tai pa­grin­di­nis jū­ri­nin­kų dar­bą ir gy­ve­ni­mą rei­ suo­se api­brė­žian­tis tei­si­nis do­ ku­men­tas. Lie­tu­vo­je jis ofi­cia­liai įsi­ga­lios nuo ki­tų me­tų bir­že­lio, o pa­sau­ly­je – šie­met nuo rugp­ jū­čio 20 d.

„Kur­šiui“ Da­nė­je te­beieš­ko­ma kran­ti­nė Jau dau­giau nei prieš me­tus Klai­pė­do­je bu­vo pri­sta­ty­ta idė­ja Da­nės upė­je pa­sta­ ty­ti nu­ra­šy­tą Lie­tu­vos ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų lai­vą „Kur­šis“. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

50 met­rų il­gio ir 8 met­rų plo­čio lai­ve pla­nuo­ja­ma įreng­ti 40 vie­tų vieš­bu­tį jau­ni­mui. Lai­vo išo­rė lik­ tų to­kia, kaip da­bar, bū­tų per­tvar­ ko­mas tik jo vi­dus. Pi­gių vieš­bu­čių Klai­pė­dos cent­ re nė­ra, o jau­ni­mo vieš­bu­čio uos­ tamiestyje iš vi­so nė­ra. Idė­jos su­ma­ny­to­jai ap­skai­čia­vo, kad lai­ vas-vieš­bu­tis iš­si­lai­ky­tų pa­ts, jei ne­rei­kė­tų mo­kė­ti nuo­mos už kran­ ti­nes, ja­me dirb­tų trys žmo­nės. Šis lai­vas, nors jį ka­riš­kiai ir nu­ra­ šo, yra pa­kan­ka­mai tvir­tas, Da­nė­je prie kran­ti­nių jis sto­vė­tų ma­žiau­ siai 15 me­tų. Lik­tų at­vi­ras klau­si­mas, kas šį lai­vą uti­li­zuos ko­kiais 2030 me­ tais? Ma­no­ma, kad lai­vui vei­kiant kaip jau­ni­mo vieš­bu­čiui, da­lis pi­ ni­gų tu­rė­tų bū­ti kau­pia­mi į jo uti­ li­za­vi­mo fon­dą. Lie­t u­vos ka­r i­n ių jū­r ų pa­j ė­g ų šta­b o vir­š i­n in­ko pa­va­d uo­to­jas ci­vi­lių ir ka­rių bend­ra­dar­bia­vi­ mui An­ta­nas Bren­cius ma­no, kad įreng­ti ta­me lai­ve 40 vie­tų vieš­ bu­tį įma­no­ma. Ta­čiau tai ne­bus vieš­bu­tis su įpras­tais ne­di­de­liais kam­ba­riais. Se­nos konst­ruk­ci­jos 1957 me­tais sta­ty­ta­me lai­ve yra vos ke­lios at­ ski­ros ka­ju­tės va­dui ir ka­ri­nin­ kams, įgu­lai įreng­ti bend­ri di­de­li 10–15 žmo­nių tal­pi­nan­tys kub­ri­ kai (bend­ros pa­tal­pos). Per me­tus rei­ka­lai dėl lai­vo „Kur­ šis“ pa­sta­ty­mo Da­nės upė­je ne­pa­ sis­tū­mė­jo. Idė­jos su­ma­ny­to­jas Kęs­ tu­tis Ogins­kas ar kas nors ki­tas dar nė­ra krei­pę­sis į Lie­tu­vos ka­riuo­me­ nę dėl ga­li­mo šio lai­vo pe­rė­mi­mo. Jis tik pra­šė, kad Lie­tu­vos ka­ri­nės jū­rų pa­jė­gos išaiš­kin­tų, ko­kia ga­lė­tų bū­ti lai­vo per­da­vi­mo pro­ce­dū­ra. „Šiuo me­tu lai­vas „Kur­šis“ te­bė­ ra ri­kiuo­tė­je. Juo jau ku­rį lai­ką ne­ bep­lau­kio­ja­me. Lai­vas sto­vi prie kran­ti­nės ir yra ap­tar­nau­ja­mas“, – ti­ki­no A.Bren­cius. Jis pri­dū­rė, kad tvar­ko­mi lai­vo do­ku­men­tai jį nu­ra­šy­ti. Pre­li­mi­na­ riai do­ku­men­tai ga­li bū­ti su­tvar­ky­ ti iki šių me­tų pa­bai­gos. Koks to­ les­nis lai­vo li­ki­mas, neaiš­ku. „Jei nie­kas jo ne­no­rės, o pra­šy­ mo kol kas nė­ra, po nu­ra­šy­mo lai­

vas bus uti­li­zuo­ja­mas“, – ti­ki­no A.Bren­cius. Pa­na­šiai at­si­ti­ko su fre­ga­to­mis „Aukš­tai­tis“ ir „Že­mai­ tis“. Iš­lai­ky­ti ir nu­ra­šy­tą lai­vą yra bran­gu, to­dėl mu­zie­ji­nin­kai, lyg ir no­rė­ję jų, to­kio no­ro ne­be­pa­reiš­kė, tad fre­ga­tos bu­vo su­pjaus­ty­tos.

„Kur­šis“ te­bė­ra ri­ kiuo­tė­je, bet juo jau ku­rį lai­ką ne­bep­lau­ kio­ja­ma.

K.Ogins­kas pla­nuo­ja, kad „Kur­ šį“ ga­lė­tų pe­rim­ti vie­šo­ji įstai­ga Ma­ri­nis­ti­kos cent­ras, ku­riai jis va­ do­vau­ja, ar ko­kia nors ki­ta įsteig­ta vie­šo­ji įstai­ga, kur da­li­nin­kė bū­tų ir Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė. Lai­vas „Kur­šis“ tu­ri są­sa­jų su mies­ to sa­vi­val­dy­be. Ji yra jo glo­bė­ja, lai­vas pa­puoš­tas uos­ta­mies­čio her­bu. K.Ogins­kas krei­pė­si į Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos Jū­ri­nių ir vi­daus van­de­nų rei­ka­lų ko­mi­si­ją,

kad tar­pi­nin­kau­tų iš ka­riš­kių pe­ ri­mant šį lai­vą, o svar­biau­sia – pa­ nau­dos su­tar­ti­mi be pi­ni­gų leis­tų nau­do­tis Da­nės upės kran­ti­ne prie Bir­žos til­to prie­šais „Bal­ti­jos“ ki­ no teat­rą. Ša­lia „Kur­šio“ pla­nuo­ ja­ma sta­ty­ti po­nto­ni­nę prie­plau­ką, prie jos ga­lė­tų pri­plauk­ti ma­žie­ ji lai­ve­liai. Sa­vi­val­dy­bės Jū­ri­nių ir vi­daus van­de­nų rei­ka­lų ko­mi­si­jo­je bu­vo pa­kan­ka­mai en­tu­zias­tin­gas su­si­ ža­vė­ji­mas K.Ogins­ko idė­ja. Da­nės upė yra tuš­čia, nau­jai re­konst­ruo­ to­mis kran­ti­nė­mis įrė­min­tas tik van­duo. Mies­to ta­ry­bos na­riui Al­gir­dui Grub­liui ki­lo klau­si­mas, ar tin­ka­ ma vie­ta di­de­liam ka­ri­niam lai­vui sta­ty­ti prie­šais ki­no teat­rą, kur yra bu­riuo­to­jų kran­ti­nės. Gal­būt ge­ res­nė vie­ta bū­tų už „Me­ri­dia­no“ Jo­no kal­ne­lio link, kur ga­lė­tų for­ muo­tis is­to­ri­nių lai­vų ga­le­ri­ja. K.Ogins­ko nuo­mo­ne, ge­riau­ sia vie­ta lai­vui esan­ti prie­šais ki­no teat­rą, mat va­žiuo­jant į se­na­mies­ tį per Bir­žos til­tą su­si­da­ry­tų tar­si op­ti­nis vaiz­das, kad įva­žiuo­ji tie­ siai į lai­vą. Dėl lai­vo „Kur­šis“ sta­ty­mo vie­ tos atei­ty­je dar ga­lė­tų kil­ti dis­ku­si­ jų. Bet svar­biau­sia yra tai, kad toks lai­vas Da­nė­je bū­tų pa­gei­dau­ti­nas – ke­ti­na­ma ini­ci­juo­ti, kad Klai­pė­dos me­ras kreip­tų­si į Lie­tu­vos ka­riuo­ me­nę dėl šio lai­vo pe­rė­mi­mo.

Rei­sai: prieš pen­ke­rius me­tus Klai­pė­do­je sta­ty­tas kel­tas plau­kio­ja tarp A

Dėl kel­to – teis­mi­n Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Prieš pen­ke­rius me­tus Klai­pė­do­je pa­sta­ty­tas kel­tas te­be­kai­ti­na aist­ ras teis­muo­se.

Va­ka­rų Bal­ti­jos lai­vų sta­tyk­lo­je 2007 me­tais „iki rak­to“ pa­sta­ty­ tas kel­tas „Föglö“ Es­ti­jos ži­niask­ lai­do­je įvar­di­ja­mas kaip vie­nas iš kont­ro­ver­siš­kes­nių BLRT pro­jek­ tų. Ta­čiau pa­ts kel­tas uni­ka­lus – jis pri­tai­ky­tas dirb­ti už­šą­lan­čio­je Bal­ ti­jos jū­ros da­ly­je. Jo il­gis – 65,4 m, plo­tis – 13 m. Lai­vas bu­vo įvar­dy­ tas nau­jos kar­tos kel­tu. Jis at­vi­ro­je jū­ro­je iš­vys­to 13,5 maz­go (26 km/ val.), tu­ri 1A le­do kla­sę, yra že­mos gramz­dos, pui­kiai skal­do le­dą. Lai­ vui bus iš­duo­tas „ža­lia­sis pa­sas“, pa­tvir­ti­nan­tis lai­vo ga­my­bą ap­lin­ kos iš­sau­go­ji­mo są­ly­go­se, taip pat sau­gų lai­vo uti­li­za­vi­mą jo eksp­loa­ ta­ci­jos lai­ko­tar­piui pa­si­bai­gus. Kel­to, ku­ris plau­kio­ja marš­ru­tu tarp Suo­mi­jos De­ger­by ir Svi­no sa­

los, sta­ty­ba kai­na­vo 30 mln. li­tų. Jis pri­tai­ky­tas pluk­dy­ti iki 250 ke­lei­vių ir 60 trans­por­to prie­mo­nių. Es­ti­jos eko­no­mi­nių nau­jie­nų sve­tai­nė­je „dv.ee“ tei­gia­ma, kad kel­to už­sa­ko­vas Alan­do sa­lų sa­vi­ val­dy­bė yra pa­tei­ku­si 1,8 mln. eu­rų pre­ten­zi­jas dėl to, kad kel­tas bu­vo pa­sta­ty­tas 9 mė­ne­siais vė­liau nei nu­ma­tė su­tar­ties są­ly­gos. Nors kel­tą sta­tė Va­ka­rų Bal­ti­ jos lai­vų sta­tyk­la, ta­čiau jo už­sa­ ko­vė bu­vo „BLRT grupp“ kom­pa­ ni­ja „BLRT Lae­vae­hi­tus OU“. Jai ir bu­vo pa­tei­ku­si pre­ten­zi­jas Alan­do sa­lų sa­vi­val­dy­bė. Ši kom­pa­ni­ja at­ si­sa­kė mo­kė­ti 1,8 mln. eu­rų dels­ pi­ni­gius, to­dėl už­sa­ko­vas krei­pė­si į Stok­hol­mo ar­bit­ra­žą. Iš ko jis pri­si­teis pi­ni­gus, šian­ dien ne­beaiš­ku, nes kom­pa­ni­ja „BLRT Lae­vae­hi­tus OU“ nuo 2011 me­tų bank­ru­tuo­ja. Vyks­tant bank­ ro­to pro­ce­sui, bank­ro­to ad­mi­nist­ ra­to­rius Es­ti­jo­je pa­tei­kė ieš­ki­nį Va­ ka­rų Bal­ti­jos lai­vų sta­tyk­lai, kad grą­žin­tų da­lį lai­vo sta­ty­bos su­

Pa­vo­jin­giau­sia pla Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Pa­sau­ly­je yra daug lai­vy­bai pa­vo­ jin­gų vie­tų, bet tra­giš­kiau­sia – Ko­ lum­bi­jos upės žio­tys, kur nu­sken­ do per du tūks­tan­čius lai­vų.

Svars­ty­mai: ar „Kur­šis“ įplauks į Da­nę ir ar ja­me at­si­ras jau­ni­mo vieš­

bu­tis, pri­klau­sys tik nuo idė­jos au­to­rių.

„Ka­riuo­me­ne.Kam.lt“ nuo­tr.

JAV Ore­go­no vals­ti­jos Ko­lum­bi­jos upės žio­tys dar va­di­na­mos Ra­mio­jo van­de­ny­no ka­pi­nė­mis. Šie van­de­ nys įvai­riais lai­ko­tar­piais nu­si­ne­šė per 700 jū­ri­nin­kų gy­vy­bių. Prie šios upės įsi­kū­rę Port­lan­do, Rič­lan­do, Van­ku­ve­rio uos­tai. Į upę, ku­ri vin­gu­riuo­ja per gi­lius kan­jo­ nus, okea­ni­niai lai­vai nuo žio­čių įplau­kia maž­daug 450 ki­lo­met­rų. Pa­vo­jin­giau­sia yra ne pa­ti upė, o jos žio­tys. Jo­se yra stip­rios sro­vės, stai­ga ga­li kil­ti 60–70 maz­gų vė­jas, ban­gos pa­si­šiau­šia iki 6–7 met­rų.

Lai­vy­bą ap­sun­ki­na tai, kad iš vie­nos pu­sės yra sta­čios uo­los, o upės žio­ ty­se – di­džiu­lė sek­lu­ma. Be loc­ma­ nų pa­ly­dos įplauk­ti į Ko­lum­bi­jos upę drau­džia­ma. Šia upe plau­kian­čius lai­vus ap­tar­nau­ja 14 loc­ma­nų. Lai­vy­ ba pa­vo­jin­giau­sio­je pa­sau­lio vie­to­je spe­cia­liais sraig­tas­par­niais „N365AA Pi­lot“ nuo­lat ste­bi­ma ir iš oro. Lai­vy­ba Ko­lum­bi­jos upė­je yra ke­lis kar­tus in­ten­sy­ves­nė nei, tar­kim, Klai­ pė­dos uos­te. Čia per pa­rą pra­plau­kia ke­lios de­šim­tys lai­vų. Ko­lum­bi­jos upė lai­ko­ma ne tik pa­ti pa­vo­jin­giau­sia lai­ vy­bai, bet ir di­džiau­sią pa­vo­jų ke­lian­ ti loc­ma­nų dar­bui. Ko­lum­bi­jos upė­je sraig­tas­par­niai nau­do­ja­mi ir nu­kel­ ti loc­ma­nams iš lai­vų po pa­ly­dų. Bū­ na mo­men­tų, kai siau­čiant stip­riam vė­jui ir di­de­lėms ban­goms ne­ga­li­ma pa­si­nau­do­ti įpras­tu loc­ma­nų ka­te­riu, ku­ris paim­tų loc­ma­ną.

11

pirmADIENIS, LIEPOS 1, 2013

JŪRA Trūks­ta sta­ty­to­jų

Su­ra­do išei­tį

Me­tų lai­vas

At­si­gau­nan­ti Ru­si­jos lai­vų sta­ ty­bos rin­ka su­si­dū­rė su pro­ble­ mo­mis, ko­kios eg­zis­tuo­ja ir Lie­ tu­vo­je. Ka­tast­ro­fiš­kai trūks­ta lai­vų sta­ty­to­jų ir šios sri­ties in­ ži­nie­rių. Iš Bal­ti­jos ša­lių ge­riau­si dar­buo­to­jai emig­ra­vo, o Ru­si­jo­ je jie tie­siog pa­se­no. Lai­vų sta­ ty­ba po­rą de­šimt­me­čių Ru­si­jo­ je mer­dė­jo.

Kon­tei­ne­rių ga­be­ni­mo lai­vais tarp Azi­jos ir Eu­ro­pos bei Ame­ ri­kos ir Eu­ro­pos įkai­niai per me­ tus kri­to 70 pro­c. Trys di­džiau­ si ve­žė­jai „Maersk Li­ne“, MSC ir SMA CGM pa­skel­bė ku­rian­tys bend­rą įmo­nę „P3 Net­work“ su 255 lai­vais. Sie­kia­ma la­biau ap­ krau­ti lai­vus, ku­rie da­bar daž­nai plau­kia pus­tuš­čiai.

Tarp­tau­ti­nia­me lai­vy­bos fes­ti­ va­ly­je „Nors­hip­ping“ me­tų lai­ vu pri­pa­žin­tas of­šo­ri­nių konst­ ruk­ci­jų ap­tar­na­vi­mo 106 m il­ gio, 24,5 m plo­čio lai­vas „Se­ven Vi­king“. Le­do kla­sės lai­vas, ku­rį ap­tar­nau­ja 90 žmo­nių, tu­ri uni­ ka­lų kor­pu­są. Jis ga­li sta­bi­liai at­ lik­ti įvai­rias už­duo­tis ne­tgi esant 5 met­rų ban­goms.

Klai­pė­dos uos­to iš­ta­kos (2) Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Su­ka­ko 90 me­tų, kai Lie­tu­va pe­ rė­mė ir val­do Klai­pė­dos uos­tą. Jo vys­ty­mo niuan­sai at­skleis­ti is­to­ri­ nia­me fo­ru­me „Lie­tu­viš­kam Klai­ pė­dos uos­tui – 90“. Vals­ty­bė žvel­gė į jū­rą

Alan­do sa­lų.

„Ma­ri­ne Traf­fic.com“ nuo­tr.

n ­ iai gin­čai tar­ties kai­nos, ka­dan­gi pa­sku­ti­nis mo­kė­ji­mas pa­gal lai­vo sta­ty­bos su­ tar­tį bu­vo ta­ria­mai ne­tei­sė­tas. Es­ti­jos teis­me vyks­ta gin­čas dėl mi­nė­to mo­kė­ji­mo tei­sė­tu­mo įver­ ti­ni­mo. „BLRT Lae­vae­hi­tus OU“ bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rius pa­tei­ kė pra­šy­mą Lie­tu­vos teis­mui tai­ ky­ti lai­ki­ną­sias ap­sau­gos prie­mo­ nes Va­ka­rų Bal­ti­jos lai­vų sta­tyk­lai. „BLRT Lae­vae­hi­tus OU“ bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­riaus pra­šy­mu 2013 m. bir­že­lio 21 d. Vil­niaus apy­gar­ dos teis­mas sa­vo nu­tar­ti­mi pri­tai­ kė lai­ki­ną­sias ap­sau­gos prie­mo­nes 8,6 mln. li­tų su­mai. Va­ka­rų lai­vų ga­myk­la, ku­riai pri­ klau­so Va­ka­rų Bal­ti­jos lai­vų sta­tyk­ la, iš­pla­ti­no pra­ne­ši­mą, kad Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo nu­tar­tį skųs Lie­ tu­vos ape­lia­ci­niam teis­mui. „Nu­tar­tis yra ne­tei­sin­ga, ga­lin­ ti pa­da­ry­ti itin di­de­lę ža­lą vi­sam Klai­pė­dos re­gio­nui. Lai­ki­nų­jų ap­ sau­gos prie­mo­nių tai­ky­mo tiks­las šia­me gin­če yra ne už­tik­rin­ti bū­ si­mo Es­ti­jo­je vyks­tan­čio teis­mo

spren­di­mo įvyk­dy­mą, o ty­čia da­ ry­ti ža­lą ir ne­tei­sė­tą spau­di­mą“, – tei­gia­ma pra­ne­ši­me. Va­ka­rų lai­vų ga­myk­los ant­ri­nė įmo­nė Va­ka­rų Bal­ti­jos lai­vų sta­ tyk­la yra są­ži­nin­ga ir skaid­ri įmo­ nė, ku­ri nuo jos įkū­ri­mo pra­džios tin­ka­mai vyk­do vi­sus įsi­pa­rei­go­ ji­mus sa­vo kre­di­to­riams, ne­tu­ri sko­lų vals­ty­bei ir vi­sa­da lai­ku iš­ mo­ka at­ly­gi­ni­mus sa­vo dar­buo­to­ jams bei vi­sa­da tin­ka­mai vyk­dė ir vyk­do sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mus už­sa­ ko­vams. „Šis spren­di­mas vie­na­reikš­miš­ kai ap­sun­kins Va­ka­rų Bal­ti­jos lai­vų sta­tyk­los veik­lą. Ta­čiau, ne­pai­sant to, pa­tvir­ti­nu, jog vi­si įsi­pa­rei­go­ ji­mai prieš dar­buo­to­jus, vals­ty­bę, už­sa­ko­vus, tie­kė­jus, su­bran­go­vus ar ki­tus su įmo­nės veik­la su­si­ju­sius as­me­nis bus įvyk­dy­ti ir vi­si pra­dė­ ti lai­vų sta­ty­bos pro­jek­tai bus įgy­ ven­din­ti“, – si­tua­ci­ją pa­ko­men­ta­ vo ak­ci­nės bend­ro­vės Va­ka­rų lai­vų ga­myk­los ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ar­nol­das Ši­lei­ka.

au­kio­ji­mo vie­ta

Vie­ta: Ko­lum­bi­jos upės žio­tys ir di­džiu­lė sek­lu­ma.

1923 me­tų bir­že­lio 27 die­ną Klai­pė­ dos uos­tą ga­vu­sios Lie­tu­vos in­teg­ ra­vi­ma­sis į jį ver­ti­na­mas dve­jo­pai. Nors ap­skri­tai per 14 me­tų į uos­to vys­ty­mą in­ves­tuo­tos ne­ma­žos lė­ šos, pir­mie­ji pe­rim­to uos­to vys­ty­ mo me­tai pa­si­žy­mė­jo van­gu­mu. Nors bu­vo pa­skir­tas uos­to vir­ ši­nin­kas, ka­pi­to­nas, uos­to dar­bų vir­ši­nin­kas, bet iki 1925 me­tų, kol ne­bu­vo su­for­muo­ta Uos­to di­rek­ci­ ja, ne­daug kas nu­veik­ta. Ne­pa­lan­ kios bu­vo ir ap­lin­ky­bės. Ne­mu­ no že­mu­pį val­dė len­kai, su ku­riais Lie­tu­va dip­lo­ma­ti­nius san­ty­kius bu­vo nu­trau­ku­si. Iš Klai­pė­dos ne­ bu­vo su­si­sie­ki­mo su Di­džią­ja Lie­ tu­va. Iš Ba­jo­rų per Klai­pė­dą, Ši­lu­tę iki Skaud­vi­lės drie­kė­si ge­le­žin­ke­lis, ku­rį val­dė pro­vo­kiš­kos jė­gos. Is­to­ri­kas Ju­lius Žu­kas siū­lo skep­ tiš­kai ne­ver­tin­ti pir­mų­jų pe­rim­to Klai­pė­dos uos­to veik­los me­tų. Po I pa­sau­li­nio ka­ro Lie­tu­va bu­vo nua­ lin­ta, skur­di vals­ty­bė. Svar­biau­sias jos tiks­las bu­vo at­lik­ti ag­ra­ri­nę re­ for­mą. Kai at­si­ra­do ūkiai, pra­dė­ ta ga­min­ti že­mės ūkio pro­duk­ci­ja, tuo­met ir pa­suk­ta Klai­pė­dos uos­to mo­der­ni­za­vi­mo kryp­ti­mi. Uos­to veik­los or­ga­ni­za­vi­mas ryš­ kes­nis nuo 1929 iki 1932 me­tų. Įreng­ tas žie­mos uos­tas, 450 met­rų il­gio 8 met­rų gy­lio eks­por­to kran­ti­nė, skir­ ta priim­ti 4–5 lai­vus. Taip pat įreng­ ta 320 met­rų il­gio im­por­to kran­ti­nė, tu­rė­ju­si 10 met­rų gy­lį ir skir­ta priim­ ti 3–4 lai­vus. Ne­to­li mo­lo įreng­ta 360 met­rų il­gio naf­tos pro­duk­tų kran­ti­nė, kur bu­vo 9 tūkst. to­nų tal­pos. Apy­ var­ta išau­go net tris kar­tus, pa­ly­gin­ ti su tuo, ko­kia ji bu­vo 1923 me­tais, kai uos­tas bu­vo pe­rim­tas. Pa­ra­le­liai tu­rė­jo bū­ti tie­sia­mas ge­le­žin­ke­lis iš Klai­pė­dos į Kau­ną, tvar­ko­mi ke­liai. Nu­tie­sus ge­le­žin­ke­lį į Kau­ną 1932 me­tais, Klai­pė­dos uos­tas ap­len­kė iki tol di­des­niu kon­ku­ren­tu bu­vu­sį, dėl ca­ri­nės Ru­si­jos ta­ri­fų po­li­ti­kos ypač išau­gu­sį Lie­po­jos uos­tą. Me­me­len­de­riais va­di­na­mi Klai­ pė­dos gy­ven­to­jai, net ir nei­gia­mai ver­ti­nę Lie­tu­vos val­dy­mą, pa­gy­ rų dėl Klai­pė­dos uos­to vys­ty­mo jai ne­gai­lė­jo. Nors ka­tast­ro­fiš­kai trū­ ko pi­ni­gų, Klai­pė­dos uos­tas bu­vo tvar­ko­mas tuo me­tu, kai pa­sau­ly­je siau­tė­jo kri­zė. Ir uos­to mo­der­ni­za­ vi­mo mo­de­lis tai da­ry­ti per vals­ty­ bės koo­pe­ra­ci­nes bend­ro­ves, tokias kaip „Mais­tas“, „Pie­no cent­ras“, o dar vė­liau – ir ki­tas, bu­vo pa­si­rink­ tas tin­ka­mai.

Ana­lo­gi­jos su šia die­na

Klai­p ė­d os uos­to eko­n o­m i­n ės reikš­mės Lie­tu­vai svar­bą sun­ku per­ver­tin­ti. 1934 me­tais, kai na­ cis­ti­nė Vo­kie­ti­ja pa­skel­bė Lie­tu­ vai eko­no­mi­nį boi­ko­tą, vi­są pre­ ky­bą te­ko pe­ro­rien­tuo­ti į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją. Per Klai­pė­dos uos­tą cir­ ku­lia­vo 80 pro­c. Lie­tu­vos už­sie­ nio pre­ky­bos pro­duk­ci­jos. Uos­ tas daug pri­si­dė­jo, kad pra­džio­je jo­kios jū­ri­nės vals­ty­bės vys­ty­mo pa­tir­ties ne­tu­rė­ju­si Lie­tu­va su­si­ for­ma­vo kaip jū­ri­nė vals­ty­bė su sa­vo uos­tu, lai­vy­nu, trans­por­to inf­rast­ruk­tū­ra. „Klai­pė­dos uos­tas de­šimt­me­čius bu­vo už­gož­tas Ka­ra­liau­čiaus uos­ to, o Ry­ga iš vi­so bu­vo ne­pa­sie­kia­ mas me­ga­po­lis. Lie­tu­vai pe­rė­mus uos­tą ir vys­tant jį, Klai­pė­dos vers­lo sluoks­niuo­se at­si­ra­do sva­jo­nė ap­ lenk­ti Ry­gą. Ši sva­jo­nė įgy­ven­din­ ta tik mū­sų die­no­mis“, – pa­ste­bė­ jo J.Žu­kas. Ne vi­sus uos­to vys­ty­mo pla­nus pa­vy­ko įgy­ven­din­ti. Is­to­ri­kas Dai­ nius Eler­tas pri­sta­tė ano me­to vi­ zi­ja va­di­na­mą Mal­kų įlan­kos uos­to plė­to­ji­mo, ge­le­žin­ke­lio maz­go per Žar­dę, Rim­kus, Lais­tus, Nau­ja­kie­ mį, Lyp­kius su ge­le­žin­ke­lio sto­ti­mi sche­mą. Šis pla­nas tu­ri daug pa­ na­šu­mų su tuo, kas šian­dien yra ap­link Klai­pė­dą, įskai­tant „Drau­ gys­tės“ ge­le­žin­ke­lio sto­tį, lais­vą­ją eko­no­mi­nę zo­ną. Pla­ne jau už­si­min­ta ir apie že­ mės nu­sa­vi­ni­mą uos­to reik­mėms. Tai taip pat tu­ri są­sa­jų su šia die­na. Neaiš­ku tiek vie­na – ka­da su­bren­ do toks pla­nas. Yra duo­me­nų, kad dar 1920–1922 me­tais, kai Klai­pė­dą val­dė pran­cū­zai. Pla­ną ban­dy­ta rea­ li­zuo­ti 1934–1936-ai­siais, bet ne­ pa­vy­ko. Tam tu­rė­jo įta­kos ir po­ky­ čiai na­cis­ti­nė­je Vo­kie­ti­jo­je po 1933 me­tų, kai į val­džią atė­jo A.Hit­le­ris. Du­rys į Klai­pė­dą už­si­vė­rė

Prieš­ka­rio Lie­tu­vos sau­gu­mo ar­ chy­vuo­se už­fik­suo­ta, kad Krikš­ čio­nių so­cia­lis­tų dar­bo są­jun­ga, va­do­vau­ja­ma pa­sto­riaus Teo­do­ro

Sas­so, ir So­cia­lis­ti­nė tau­tos są­jun­ ga, ku­riai va­do­va­vo Er­nes­tas Neu­ man­nas, pa­veik­ti na­cis­ti­nių idė­jų, Klai­pė­dos kraš­te 1934 me­tais ren­ gė su­ki­li­mą. E.Neu­man­nas ir T.Sas­sas sui­ ma­mi, Kau­ne tei­sia­mi, Vo­kie­ti­ja pa­skel­bė Lie­tu­vai boi­ko­tą. Lie­tu­ va Klai­pė­dos kraš­te de­monst­ra­vo ryž­tą jį įsi­sa­vin­ti. 1934 me­tais pa­ skelb­tas pla­nas Klai­pė­dos kraš­te nu­pirk­ti 1000–1500 ha že­mės ir ją iš­da­ly­ti sa­va­no­riams – pus­ka­ri­nin­ kiams ir ka­ri­nin­kams. Pa­na­šią po­ li­ti­ką Ka­ra­liau­čiaus kraš­te įgy­ven­ di­no ir Vo­kie­ti­ja. Va­di­na­ma­ja­me Klai­pė­dos kraš­ to ap­gy­ven­di­ni­mo pla­ne vie­nai lie­ tu­viš­kai šei­mai čia kur­tis pla­nuo­ta skir­ti po 12 tūkst. li­tų. Anais lai­ kais tai bu­vo ne­ma­ži pi­ni­gai. Kas­ met pla­nuo­ta įkur­din­ti po 20–40 šei­mų. Pa­ra­le­liai bu­vo pe­ri­ma­ma ge­le­ žin­ke­lių ir plen­tų kont­ro­lė. Bu­vo ir to­kia pla­no da­lis ap­sup­ti Klai­pė­dą lie­tu­viš­ku žie­du, iš­per­kant 14 dva­ rų. Lie­tu­viai vi­so­ke­rio­pai bu­vo ska­ ti­na­mi įsi­gy­ti tur­to. Ta­čiau kraš­ to ma­gist­ra­tas truk­dė lie­tu­viams įsi­gy­ti že­mės ar ją nuo­mo­ti. 1936 me­tais iš 2,2 tūkst. gy­ve­na­mų­jų na­mų Klai­pė­do­je 100 pri­klau­sė lie­ tu­viams, 120 – žy­dams, li­ku­sie­ji – vo­kie­čiams. Iš 141 Klai­pė­dos kraš­ to dva­ro 55 val­dė lie­tu­viai. Tais pa­čiais 1936 me­tais Lie­tu­ vos su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja pla­na­ vo nu­sa­vin­ti 443 ha že­mės Klai­pė­ dos oro uos­tui plė­to­ti. Tam bu­vo pa­si­prie­šin­ta. Na­cis­tų su­kel­ta pa­ si­pik­ti­ni­mo ban­ga pa­sie­kė ne­tgi Jung­ti­nes Tau­tas. Oro uos­tas ga­vo vos ke­lias­de­šimt hek­ta­rų že­mės. Po tau­ti­nio pa­ki­li­mo, ku­ris pa­ si­reiš­kė ir jū­ri­nė­je sri­ty­je, Klai­pė­ dos uos­tas, Lie­tu­vos lai­vy­nas įgi­ jo nau­jos ko­ky­bės ly­gį. Ta­čiau jau 1938 me­tais lie­tu­viams du­rys į Klai­pė­dos kraš­tą ir uos­tą pra­dė­jo už­si­ver­ti. Pa­reng­ta pa­gal is­to­ri­kų Ju­liaus Žu­ko ir Dai­niaus Eler­to pra­ne­ši­mus is­to­ri­niame fo­ru­me „Lie­tu­viš­kam Klai­pė­dos uos­tui – 90“

Is­to­ri­ja: žie­mos uos­tas Klai­pė­do­je įreng­tas at­ga­vus kraš­tą ir uos­tą.

Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus ar­chy­vo nuo­tr.

12

pirmADIENIS, LIEPOS 1, 2013

JŪRA

PRISTATO

Baltijos jūros naujakuriai grundalai

METŲ JŪRININKO RINKIMUS

Prieš dvidešimt metų Baltijoje buvo sugauti pirmieji naujakuriai iš Juodosios ir Azovo jūrų – grundalai rubuiliai.

Penktą kartą bus tituluotas Metų jūrininkas!

Iki XX a. pabaigos Baltijos jūroje buvo sugaunami penkių rūšių vietiniai mažieji grundalai. Baltijos jūros vandenyse grundalai rubuiliai aptinkami nuo 1989 m. Spėjama, jų antroji „gimtinė“ – Gdanskas. Manoma, kad žuvytės buvo išleistos iš šio miesto Jūros akvariumomuziejaus. Lietuvos priekrantėje pirmasis grundalas rubuilis sugautas 2002 m. rugsėjo 3 d. Kopgalio žuvų stebėsenos stotyje. Žuvis įkliuvo į tiriamuosius valinius tinklaičius. Tais pačiais metais gautas pranešimas apie naujakurę Latvijos priekrantėje ties Ventspiliu, Estijos Saremo salose, o 2005 m. pabaigoje ir iš Vokietijos vandenų pietvakarių Baltijoje. Pagrindinė grundalų plitimo kryptis sutapo su vyraujančia pietryčių Baltijos priekrantės srove. 2000 metais mokslinėje spaudoje paskelbta žinia apie grundalų rubuilių „žygį“ į Šiaurės Amerikos Didžiuosius ežerus. Per dešimtmetį ten žuvys įsitvirtino, jų sugaunama dideli kiekiai.

Mielieji, kviečiame siūlyti savo darbais, projektais, žygiais žmonėms, miestui ir jūrai labiausiai nusipelniusių 2012-aisiais jūrininkų kandidatūras. Titulo laimėtojas bus paskelbtas Kruizinių laivų terminale liepos 26-ąją. Iki liepos 8 d. 12 val. siūlykite Metų jūrininko titulo vertus pretendentus. Liepos 9 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus paskelbtas galutinis pretendentu sąrašas. Liepos 9–22 d. balsuodami jūs rinksite labiausiai šio titulo vertą jūrininką. Liepos 23–25 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus pristatyti 3 daugiausia balsų surinkę pretendentai.

SIŪLYKITE SAVO JŪRININKĄ! Kandidatus galite siūlyti: „Klaipėdos“ redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras”; „Klaipėdos“ skyriuje, PC „Akropolis“, Taikos pr. 61; Didžiuosiuose prekybos; centruose; el. paštu jurininkas@kl.lt; portale www.KL.lt. Projekto rėmėjas

Egidijus Bacevičius Ištrūko iš muziejaus

Gaudo ne tik žvejai

Lietuvos pajūrio žvejai grundalus rubuilius įvertino palyginti neseniai. Pradžioje šių žuvų bodėtasi, dėl nepatrauklios išvaizdos jos laikytos menkavertėmis. Grundalai rubuiliai gaudomi Palangoje nuo tilto, molų Kopgalyje, Danės žemupyje. Jų jaukas – strimelės gabalėliai. Grundalai rubuiliai – tikri rajūnai. Geroje vietoje sekliau ties duobėmis vienas žvejys jų gali sugauti kibirą. Turgavietėse jau prekiaujama karšto rūkymo ir netgi vytintais grundalais. Nuo pat įsikūrimo pradžios, grundalai nestokojo mokslininkų dėmesio. Šio straipsnio autoriui teko neigti dalį pramanų apie jas. Lietuvos vandenyse sugaunamos žuvys gyvenimo būdu ir elgsena turi daug ką bendro su savo giminaitėmis Lenkijos priekrantėje, Azovo ir Juodojoje jūroje. Išskirtinės grundalų rubuilių susitelkimo vietos Lietuvos pakrantėje yra ties Klaipėda, Palanga, Šventąja smėlėtose plynėse ir uosto įplaukose. Su sūriu vandeniu jaunų žuvų negausiai patenka ir į Kuršių marias iki Nidos bei Ventės rago juostos. Grundalai yra vėsių vandenų gyventojai. Minta pilvakojais ir dvigeldžiais minkštakūniais

Kultūra: Berdiansko miesto skulptūros mena Azovo jūros grundalų

žvejybos klestėjimą.

(moliuskais), šoniplaukomis ir daugiašerėmis kirmėlėmis. Grundalams augant prasiveržia grobuoniška prigimtis: persekioja žuvų mailių, ryja trispygles dygles ir smėlinius grundalus. Strimelių neršto metu, kaip ir daugelis vietinių žuvų, neatsisako tikro pavasario gardėsio – ikrų. Dėl grundalų

Grundalai rubuiliai gaudomi Palangoje nuo tilto, molų Kopgalyje, Danės žemupyje. Jų jaukas - strimelės gabalėliai.

įvyko priekrantės mitybinių grandinių pertvarka. Grundalus rubuilius ir artimas rūšis ryja otai, Baltijos menkės, ešeriai ir sterkai. Iš oro juos persekioja ir gaudo jūrvarniai ir rudagalviai kirai. Grundalai neršia birželį. Tikslios neršto vietos nenustatytos. Naujų parazitų ir ligų sukelėjų žuvis „neatsinešė“, jų poveikis vietos bendrijoms tiriamas. Gelbėjo nuo bado

Juodojoje ir Azovo jūrose sugaunama iki 20 rūšių grundalų. Didžiausi iki 35 cm yra grundalai rupūžgal-

viai. Gausumu visas rūšis lenkia grundalai rubuiliai. Jie sudaro 80 proc. visų sugaunamų grundalų. Užauga iki 25 cm ilgio, sveria iki 300 gramų. Azovo jūros baseino žvejų kultūroje tai išskirtinės žuvys. Ukrainos Berdiansko miestas yra ypatinga grundalų pagarbos vieta. Čia, panašiai kaip ir Klaipėdoje, Palangoje, žvejai mėgėjai grundalus gaudo nuo krantinių, tiltų, naudoja tą patį jauką – žuvų gabaliukus ir sliekus. Berdianske ypač mėgstama bronzinė skulptūra „Berniukas meškeriotojas“. 2001 m. šiame mieste atidengtas paminklas „Grundalui maitintojui“. Jis skirtas vadinamam „holodomorui“ atminti. 1930-aisiais, II pasaulinio karo metais grundalai buvo kone pagrindinis badaujančių paprastų ukrainiečių maisto šaltinis. Abu kūrinius miestui padovanojo skulptorius Nikolajus Mironenko. Esminės permainos Azovo jūroje įvyko pastačius Cimliansko hidroelektrinę. 1952-1953 m. pradėjus veikti jėgainei, sumažėjo Dono ir aplinkinių upių nuotėkis, jūros vandens druskingumas pakilo nuo 1-2 iki 11,5 promilės. Sumenko žuvų bandos. 1977 m. verslinė eršketų ir grundalų žūklė tapo nepelninga. Pastarąjį dešimtmetį šių žuvų padaugėjo. 2003 m. atnaujinta grundalų verslinė žūklė.

Įspūdis: grundalai – ne itin patraukliai atrodančios žuvys.

Egidijaus Bacevičiaus rinkinio nuotr.

13

pirmadienis, liepos 1, 2013

sportas PLS žaidynėse Nugalėjo. 9-ųjų pasaulio lietuvių sporto žaidynių (PLSŽ) estafečių varžybose, vykusiose Klaipėdos centre prie Atgimimo aikštės, panoro varžytis 13 komandų iš JAV, Rusijos, Latvijos ir Lietuvos. Dalyviai bėgo miesto gatvėmis. Komandas sudarė po 10 žmonių: 2 moterys ir 8 vyrai. Dalyvių amžius nebuvo ribojamas. Kiekvienam sportininkui reikėjo nubėgti po 1 000 m ir perduoti estafetės lazdelę komandos draugui. Geriausiai sekėsi žaidynių šeimininkams – klaipėdiečiams: Mantui Kulikauskui, Irenijui Stabrauskui, Mariui Rumbučiui, Kotrynai Petrutytei, Viliui Vaitkevičiui, Ignui Liutkui, Justinui Laurinaičiui, Eglei Krištaponytei, Žilvinui Balnai ir Linui Bružui. Jie estafetę įveikė per 23 min. 3 sek. Stalo tenisas. Šios sporto šakos varžybose įvairiose amžiaus grupėse varžėsi per 100 dalyvių. Tarp jaunučių iki 16 metų lygių neturėjo Jonavos atstovas Rimas Lesivas. 18mečių čempiono laurus iškovojo Dovydas Bagdonas iš Šilalės. Jaunučių dvejetų varžybose aukso medalius iškovojo R.Lesivas (Jonava) ir Romualdas Pranckaitis (Joniškis), 18-mečių varžybose geriausiai pasirodė šilališkiai D.Bagdonas ir Laimonas Vaivada. Tarp merginų jaunučių iki 16 metų individualiose varžybose pirmąją vietą užėmė Erika Satkevičiūtė iš Panevėžio. Tarp jaunių iki 18 metų visas varžoves pranoko kaunietė Vitalija Venckutė. 16-mečių merginų dvejetų varžybose čempionių laurais pasidabino šiaulietės Vanesa Ražinskytė ir Ieva Šimkutė. Merginų iki 18 metų dvejetų varžybose neįveikiamos buvo V.Venckutė (Kaunas) ir Eglė Orlovaitė (Vilnius), vicečempionų titulus iškovojo klaipėdietė Kristina Kazlauskaitė ir kaunietė Gintarė Pelkytė. Smiginis. Rankos taiklumą mėgino 34 dalyviai iš Rusijos, Baltarusijos, Latvijos ir Lietuvos miestų. Tarp vyrų lygių neturėjo mažeikiškis Jurijus Pekolnikovas. Sidabro medaliu pasipuošė trakiškis Darius Kairaitis, trečias liko klaipėdietis Ričardas Balčiūnas. Tarp dailiosios lyties atstovių visas varžoves pranoko Jakaterina Kuškova iš Elektrėnų, antra liko Renata Kviklienė iš Trakų, trečia – Ramutė Kontorovičienė iš Trakų. Kėgliai. Dalyviai buvo susiskirstyti į tris grupes: jaunimo, suaugusiųjų ir senjorų. Tarp jaunimo lygių neturėjo Timuras Cyvaniukas (363 taškai), antra liko Marija Jagnieškutė (358), trečiąją vietą užėmė Domantas Juškevičius (307). Tarp suaugusiųjų pirmavo Ramunė Brasaitė (413), antroje vietoje – Romas Jasevičius (380), trečioje – Vilma Perminienė (305). Tarp senjorų geriausiai sekėsi Juozui Skulskiui (400), antras liko Rimantas Bukauskas (365), trečia – Aleksandra Burneikienė (342). „Varžėsi ne patys geriausi boulingo žaidėjai, tačiau vis vien užsienio šalių lietuviams nepavyko iškovoti medalių. Nebuvo pernelyg didelės konkurencijos. Varžėmės daugiau mėgėjišku principu. Juk šių žaidynių esmė – pabendrauti, pasimokyti vieni iš kitų, gerai praleisti laiką. Tai tikrai pavyko. Visi buvo išties draugiški“, – sakė boulingo varžybų organizatorius Žilvinas Perminas.

Stadione stipriausi – elektrėniškiai Pasaulio lietuvių sporto žaidynių futbolo varžybose triumfavo Elektrėnų ekipa, po 9 m baudinių 3:2 įveikusi Didžiosios Britanijos futbolininkus.

Pagrindinis laikas baigėsi lygiosiomis – 2:2. Baudinių prireikė ir dėl trečiosios vietos kovojusioms Klaipėdos-1 ir Oslo komandoms. Baudinius taikliau smūgiavę Norvegijos lietuviai taip pat buvo tikslesni 3:2. Uostamiesčio pirmoji ekipa pusfinalyje 1:4 buvo nusileidusi elektrėniškiams, Oslo septynetukas 0:1 pralaimėjo Didžiosios Britanijos atstovams. Sporto karaliumi tituluojamos sporto šakos turnyre (7x7) varžėsi devynios komandos iš Latvijos, Airijos, Šiaurės Airijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos ir Lietuvos. Penktoji vieta atiteko Klaipėdos antrajai komandai, kuri rungtynėse dėl 5-osios vietos 7:4 nugalėjo Vilniaus dailės akademijos atstovus. Septinti liko Šiaurės airiai, kurie dėl šios vietos 4:2 įveikė „LT United“ klubą iš Airijos. Paskutinę – devintą vietą užėmė Rygos žaidėjai, savo grupėje pralaimėję visas ketverias rungtynes. Žaidynėse komandos buvo suskirstytos į dvi grupes: A ir B. A grupėje varžėsi Klaipėda-1, „LT United“ (Airija), Oslas (Norve-

Staigmena: Elektrėnų futbolininkai (geltoni marškinėliai) iš pradžių nebuvo tarp favoritų.

gija) ir VDA (Vilniaus dailės akademija) ekipos. B grupėje buvo viena komanda daugiau: Klaipėda-2, Elektrėnai, Didžioji Britanija, Ryga (Latvija) ir Šiaurės Airija. A grupėje geriausiai sekėsi Klaipėda-1 komandai, kuri šventė dvi pergales ir vienerias rungtynes sužaidė lygiosiomis. Antroje vieto-

je liko tiek pat taškų surinkusi, tačiau mažesniais įvarčių skirtumais pergales skynusi Oslo komanda. B grupėje pirmavo Didžiosios Britanijos lietuviai. Antroje pozicijoje liko elektrėniškiai. Jie taip pat surinko 9 taškus, tačiau dėl pralaimėtų rungtynių anglams turėjo tenkintis žemesne vieta. „Šios žaidynės – puiki šventė užsie-

Vytauto Liaudanskio nuotr.

nio šalių lietuviams. Esu dalyvavęs žaidynėse Čikagoje, Toronte, Adelaidėje, tačiau stebėti žaidynes Lietuvoje yra smagiausia. Mums, atvykusiems iš Australijos, Klaipėda, – tikra egzotika“, – per futbolo varžybas kalbėjo Australijos lietuvių delegacijos vadovas Jonas Obeliūnas. „Klaipėdos“ inf.

Vilniaus „Žalgiriui“ vėl pralaimėta Česlovas Kavarza

Rungtynių statistika

c.kavarza@kl.lt

Lietuvos futbolo A lygos čempionato trečiojo rato antrąsias rungtynes Klaipėdos „Atlantas“ žaidė Vilniuje su pirmenybių lyderiu – „Žalgiriu“. Atkakli kova baigėsi šeimininkų pergale 1:0.

Lemiamas įvartis krito 74-ąją min. Jį pasiekė pirmąsias varžybas sostinės ekipoje žaidęs Andrius Velička. Dėl traumos į Vilnių neišvyko ne tik rezultatyviausias žaidėjas Evaldas Razulis, bet ir komandos kapitonas Andrius Jokšas, susižeidęs per paskutines dienas prieš kelionę į sostinę. Su „Žalgiriu“ nerungtyniavo ir Andrius Bartkus. Jam buvo atlikta kirkšnies operacija. Jei per vasaros atostogas mūsų saugas neišskleis sparnų į kokį nors galingesnį klubą, rugpjūčio mėnesį tikrai žais. Gana greitai į „Atlanto“ pagrindinį vienuoliktuką pateko naujokas Lukas Baranauskas. Alytiškis po keleto treniruočių uostamiestyje susitikime su „Žalgiriu“ pasirodė jau nuo pirmųjų minučių. Tiesa, debiutas jaunam puolėjui susiklostė nesėkmingai – dėl traumos 24-ąją min. jis paliko aikštę. Rungtynės prasidėjo be žvalgybos – 5-ąją min. vilnietis Kamilis Bilinskis pavojingai smūgiavo į „Atlanto“ vartus. Jis ir 9-ąją min. turėjo gerą progą pasižymėti, tačiau koją spėjo kyštelėti klaipėdiečių gynėjas Kazimieras Gnedojus. 40 min. po kampinio legionierius iš Lenkijos, laimėjęs dvikovą ore, vos nepasiuntė kamuolio į

„Žalgiris“ – „Atlantas“ – 1:0 (0:0). A.Velička (74 min.). „Atlantas“: M.Galdikas, M.Papšys, M.Beneta, M.Kazlauskas, K.Gnedojus, D.Navikas (nuo 73 min. G.Kruša), G . Žu kau ska s , D. Ka z lau ska s , A.Urbšys (45+1 min. įspėtas), T.Eliošius, L.Baranauskas (nuo 24 min. V.Trakys). „Sūduva“ – „Šiauliai“ 3:0 (0:0). M.Kdouhas (46, 62 – iš 11m), N.Valskis (90+1). „Banga“ – „Tauras“ 5:0 (2:0). M.Kura (10), G.Kulbis (39), A.Staponka (48, 89), T.Chargeišvilis (61 – iš 11 m).

Nepasisekė: gerai rungtyniavusiems klaipėdiečiams (geltoni marški-

nėliai) Vilniuje pristigo laimės.

tinklą. Kamuolys praskriejo keletą centimetrų virš skersinio. 43-iąją min. „Žalgirio“ puolėjas galėjo dar sykį pasižymėti, tačiau iš palankios padėties smūgiavo netaikliai. Antrasis kėlinys prasidėjo taip pat, kaip ir baigėsi pirmasis – „Žalgirio“ atakomis. 53-iąją min. po Marko Benetos pražangos į „Atlanto“ vartus buvo skirtas 11 m baudinys. Smūgiuoti ryžęsis Pavelas Komolovas spyrė netaikliai – kamuolys praskriejo greta virpsto. 57-ąją min. į baudos aikštelę pa-

„Atlanto“ futbolo klubo nuotr.

vojingai įsiveržė Tadas Eliošius, tačiau jo smūgį atrėmęs Armantas Vitkauskas nukreipė kamuolį į kampinį. Ir toliau klaipėdiečiai žaidė aktyviai, dažnai grasindami vilniečių tvirtovei. 72-ąją min. po įspūdingo Mariaus Papšio baudos smūgio kamuolys sudrebino vilniečių skersinį. Kamuolys būtų suspurdėjęs tinkle, jei ne vartininkas A.Vitkauskas, nuo kurio rankų jis atsitrenkė į vartų metalinę konstrukciją. O atšokusio nuo skersinio kamuolio į vartus nesuge-

bėjo nukreipti pirmasis prie jo prišokęs M.Beneta. 74-ąją min. skersuotą kamuolį pagavo, tačiau iš rankų išleido klaipėdiečių vartų sargas Mantas Galdikas. O atšokusį kamuolį į vartus taikliai spyrė neseniai aikštėje pasirodęs „Žalgirio“ naujokas A.Velička. Po praleisto įvarčio Konstantino Sarsanijos auklėtiniai perėmė iniciatyvą, užgulė šeimininkų vartus. Tačiau paskutinės minutės greitai prabėgo, nuaidėjo finalinis švilpukas, paskelbdamas, kad klaipėdiečiai antrą kartą tokiu pačiu rezultatu 0:1 šiame čempionate nusileido „Žalgiriui“. Kitas rungtynes „Atlantas“ žais po vasaros pertraukos – rugpjūčio 3 d. namie su „Šiauliais“.

19

pirmadienis, liepos 1, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Baltos lankos“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Frederick Forsyth knygą „Kobra“.

Frederick Forsyth. „Kobra“. Polas Devero, buvęs CŽV darbuotojas, senamadiškas, sumanus ir negailestingas, visų vadinamas Kobra, iš JAV valstybės vadovo gauna, atrodytų, neįmanomą užduotį – bet kokia kaina sunaikinti kokaino industriją, nusikaltėliams duodančią milijardus dolerių pelno per metus. Jam suteikiami resursai: žmonės, ginklai, pinigai – neriboti, o operaciją nutraukti jis gali tik pasiekęs galutinį tikslą. Prasideda nuožmi kova, kurioje Kobra nusiteikęs būti toks pat žiaurus kaip ir narkotikų kartelio baronai...

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 9 d.

Avinas (03 21–04 20). Turite puikią galimybę dar kartą įrodyti savo sugebėjimus partneriui ar pats sau. Rodomus simpatijos ženklus derėtų priimti santūriai. Kuo mažiau kalbėsite, tuo daugiau laimėsite. Jautis (04 21–05 21) Dėl mažiausio netikslumo ar kliūties šiandien galite prarasti savitvardą. Pagalvokite, kokia kitų žmonių būdo ypatybė jus labiausiai erzina, ir paieškokite jos savyje. Gal ne vien kiti kalti? Dvyniai (05 22–06 21). Į viską šiandien reaguosite labai nervingai. Kankins nepaaiškinamas nerimas ir nuojauta, kad esate visai ne ten, kur turėtumėte būti. Vėžys (06 22–07 22). Žvaigždės gana palankios ketinantiems susižadėti ar tuoktis. Geras metas vykti į nedidelę kelionę ar pakviesti patinkantį priešingos lyties asmenį į pasimatymą. Liūtas (07 23–08 23). Atsikratykite jums primestų suvaržymų ir kvailų taisyklių. Turite teisę į visišką veiksmų laisvę ir galite neribojamas parodyti, ką iš tiesų sugebate. Jei giliai širdyje vis dėlto abejojate savo galiomis, nuo veiksmų susilaikykite. Mergelė (08 24–09 23). Neprotingai rizikuoti šiandien nepatartina – neapskaičiavęs jėgų, galite stipriai nudegti. Aklai pasitikėti savo laiminga žvaigžde šiandien neverta. Saugokitės buitinių traumų ir eismo nelaimių. Svarstyklės (09 24–10 23). Atleiskite prasikaltusiajam ir pamirškite tai, kas buvo nutikę. Neabejokite – prasikaltėlis nuoširdžiai atgailauja. Skorpionas (10.24 – 11.22). Jausitės lėtas ir nerangus, tačiau nėra dėl ko nerimauti - kad ir kas atsitiktų, partneris jus visokeriopai parems ir patars sunkiu momentu. Labai norėsis kuo daugiau laiko praleisti vienam, bet pačių artimiausių žmonių vis dėlto neatstumkite. Šaulys (11 23–12 21). To, kas sukasi šiomis dienomis jūsų galvoje, neįmanoma realizuoti. Būkite protingas ir blaiviai įvertinkite savo galimybes. Emocijos tik pablogins padėtį. Ožiaragis (12 22–01.20). Veikiausiai šiandien būsite linkęs pabūti vienas ir dar kartą apmąstyti savo santykius su senais ir naujais draugais, giminėmis ir šeimos nariais. Vandenis (01 21–02 19). Nebesvarstykite, „kas būtų, jeigu...”. Kas padaryta, padaryta. Pamėginkite mąstyti konkrečiau, gyventi čia ir dabar. Nesivelkite į svetimus reikalus. Žuvys (02 20–03 20). Šiandien esate linkęs sugerti blogas svetimas nuotaikas. Stenkitės būti malonioje draugijoje, tačiau venkite aptarinėti asmenines problemas.

Orai

Šiandien vietomis palis, šils iki 20–22 laipsnių, tik pajūryje gali būti keliais laipsniais vėsiau. Antradienį vietomis trumpai palis. Temperatūra naktį 7–12, pajūryje 13–15, dieną 19–24 laipsniai šilumos.

Šiandien, liepos 1 d.

+18

+18

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+19

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+20

Panevėžys

+19

Utena

+20

4.55 22.24 17.29

182-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 183 dienos. Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+20

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +23 Brazilija +26 Briuselis +18 Dublinas +17 Kairas +33 Keiptaunas +14 Kopenhaga +18

kokteilis Ei­na­me val­gy­ti ar vog­ti? Vie­nos gar­sios Klai­pė­dos užei­gos ad­ mi­nist­ra­to­rė Ge­nu­tė (dėl su­pran­ta­mų prie­žas­čių var­das pa­keis­tas) ste­bė­jo­ si klien­tais, ku­rie pa­si­stip­ri­nę ne­si­bo­ di at­m i­n i­mui pa­siim­t i šaukš­to, ša­k u­ tės ar pei­l io. „Ar žmo­nės na­mie ne­tu­ri įran­kių, kad gvel­bia juos iš mū­sų, – ste­bė­jo­si mo­te­ ris. – Per sa­vai­tę iš 10 komp­lek­t ų li­ko vos ke­tu­ri. Na, jei ap­si­lan­kan­tie­ji ne­tu­ rė­tų pi­ni­g ų, nea­tei­tų pie­tau­ti, nes pas mus pa­tie­ka­lų kai­nos, nors ir ne­dra­ko­ niš­kos, ta­čiau ir ne­la­bai ma­žos.“ Ge­nu­tė abe­jo­ja, kad klien­tai ša­k u­tę į ki­še­nę įsi­k i­ša ne­ty­čia – už­si­sva­jo­ję ar už­si­kal­bė­ję. „Tai ne koks dan­tų krapš­tu­kas ar ser­ ve­tė­lė, šaukš­tas – pa­kan­ka­mai di­de­lis ir ne­leng­vas val­gy­mo inst­ru­men­tas“, – py­ko ad­mi­nist­ra­to­rė. Užei­gos va­do­vė svars­to, gal ver­ta bū­ tų įran­k ius įmag­ne­t in­t i ir prie du­r ų įreng­t i var­tus, ku­r ie pra­dė­tų pyp­sė­ti, jei žmo­gus va­gis no­rė­tų ko­k į pei­lį par­ si­neš­t i na­mo.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Ma­ry­te, at­nešk iš vir­tu­vės ke­le­tą lėkš­ čių, man rei­k ia su tė­ve­liu pa­si­šne­kė­ti.

Neiš­ven­gia­ma: il­ga­pirš­čiai ne­bi­

Londonas +21 Madridas +34 Maskva +27 Minskas +20 Niujorkas +27 Oslas +25 Paryžius +24 Pekinas +25

Praha +23 Ryga +18 Roma +28 Sidnėjus +14 Talinas +18 Tel Avivas +31 Tokijas +24 Varšuva +21

Vėjas

3–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+15

+18

+17

+16

7

+18

+20

+20

+17

6

+17

+20

+21

+19

2

rytoj

trečiadienį

teleloto

Nr. 899 2013 06 30

§§ §§ 43 13 05 63 19 07 57 22 51 24 06 16 50 72 01 41 70 73 33 36 04 52 27 44 21 65 08 31 46 35 23 39 66 53 18 §§§ 28 56 42 75 30 §§ §§§ 48 74 69 59 40 §§§ §§§ §§§ 55 10 37 64 54 02 34 Papildomi prizai: „Renault Thalia“ (TV) – Edvardas Dimbelis „Ford Mondeo“ – 0197578 „Ford Mondeo“ – 0056221 Kelialapis į Maljorką – 0410426 Kelialapis į Kretą – 0451472 Kelialapis į Turkiją – 0333992 Poriniai kelialapiai į Palangą – 0176307, 0371238, 0463160, 0366731, 0553671 Motoroleriai „Mosca Fava“– 0229496, 0223079, 0456420

Marijampolė

Vilnius

+20

Alytus

Vardai Julius, Julė, Julijona, Julijonas, Liepa, Regina, Tautrimas.

liepos 1-ąją

Rytas

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 62 553 (1 x 62 553) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 11 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt

+21

+20

1903 m. pra­si­dė­jo pir­ mo­sios dvi­ra­č ių „Tour de Fran­ce“ lenk­ty­nės. 1904 m. nuo lie­pos 1 iki spa­lio 29 d. vy­ko III olim­ pi­nės žai­dy­nės Sent Lui­ se (JAV). Dėl di­de­lių ke­ lio­nės iš­lai­dų bei sun­ ku­mų iš 7 Eu­ro­pos ša­ lių at­vy­ko tik 39 spor­t i­ nin­kai. 1937 m. Di­džio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je pra­dė­jo veik­ti pir­ mo­ji pa­sau­ly­je sku­bios pa­gal­b os te­le­fo­nu tar­ ny­ba.

1937 m. gi­mė ope­ros dai­n i­n in­k as Eduar­ das Ka­nia­va.

1961 m. gi­mė Vel­so prin­ ce­sė Dia­na, Vel­so prin­ co Char­les žmo­na. Mi­rė 1997 m. 1966 m. Pran­cū­z i­ja iš­ sto­jo iš NA­TO. 1994 m. Yas­ser Ara­fat po 27 me­tų trem­ties su­ grį­žo į Pa­les­ti­ną. 2008 m. Olan­di­ja pri­si­ jun­gė prie di­dė­jan­čio ra­ to Eu­ro­pos ša­lių, ku­rios su­g riež­t i­no ta­ba­ko var­ to­ji­mą vie­šo­se vie­to­se, – jo­je įsi­ga­lio­jo drau­di­mas rū­ky­ti ka­vi­nė­se, res­to­ra­ nuo­se ir ba­ruo­se.

Ameriką alina karš­tis

Dviračiai „Panther“– 010*157 LED televizoriai „Orion“ – 050*493 Muzikos centrai su DVD „Philips“ – 002*988 Fotokameros „Fujifilm“ – 031*375 Cikloninės krosnelės LR – 028*874 Keptuvių rinkiniai „Tefal“ – 031*548 Kavos aparatai „Delonghi“ – 008*846 GPS navigatoriai „Lark Freebird“ – 020*231 Planšetiniai kompiuteriai „eSTAR“ – 040*492 5 000 Lt (tel. 1634, birželio 24 d.) – Dmitrijus Kisel iš Vilniaus 5 000 Lt (tel. 1634, birželio 24 d.) – Dalia Jakonienė iš Kėdainių 5 000 Lt (tel. 1634, birželio 24 d.) – Vaida Vaičiulytė iš Šilutės 5 000 Lt (tel. 1634, birželio 24 d.) – Birutė Angelė Gaižauskienė iš Tauragės 5 000 Lt (tel. 1634, birželio 24 d.) – Veronika Kuprienė iš Kretingos raj. Kvietimai į TV: 039*315, 003*319, 028*401 Prognozė: Aukso puode bus – 1 000 000 Lt

jo kė­sin­tis net į po­li­ci­jos tur­tą.

Ver­ta ži­no­ti Ne­t i­kė­k i­te, jei kas nors sa­ko, kad lie­si pro­duk­tai yra svei­kes­ni. Vien tai, kad pro­duk­te yra ma­ž iau rie­ ba­lų, dar ne­reiš­k ia, jog jis svei­kes­n is. Yra daug pro­duk­tų, ku­riuo­se daug rie­ ba­lų, o jie yra ne tik svei­k i, bet ir bū­ti­ ni mū­sų or­ga­niz­mui. Pa­vyz­džiui, rie­bi jū­r i­nė žu­vis tu­r i daug ome­ga-3 rie­ba­ lų rūgš­čių, ku­r ios la­bai svar­bios mū­ sų svei­ka­tai. Avo­ka­duo­se, rie­šu­tuo­se, alie­ju­je taip pat yra mums la­bai rei­ka­ lin­g ų rie­ba­lų.

Mes mėgs­ta­me sriu­bą Ty­r i­mai pa­ro­dė, kad Lie­tu­vo­je sriu­ba yra val­go­ma daž­nai. 87 pro­c. ap­klaus­ tų­jų nu­ro­dė, kad ją val­go bent kar­tą per sa­vai­tę. Iš jų 43 pro­c. – 2–4 kar­tus per sa­vai­tę, dar 24 pro­c. – kas­dien ar­ ba be­veik kas­dien. Tik 2 pro­c. ne­val­go ar­ba be­veik ne­val­go sriu­bos.

Links­mie­ji tirš­čiai – Kas yra sta­tis­ti­ka? – Tai – tar­si mau­dy­mo­si kos­tiu­mas: ro­do la­bai daug, o kas svar­biau­sia – sle­pia. Čes­ka (397 719; ry­toj iš­vyk­siu lan­ky­ti gi­mi­nių į Pa­pua Nau­ją­ją Gvi­nė­ją, po to už­suk­siu į Tai­tį – pa­guos­ti fut­bo­li­nin­kų. Su­si­tik­si­me po dvie­jų sa­vai­čių

Jung­t i­nių Vals­t i­jų piet­va­ka­r ių re­g io­ nus apė­mė di­de­lio karš­čio ban­ga, kai ter­mo­met­r ų stul­pe­l iai Fi­nik­se ir Las Ve­ga­se pa­k i­lo virš 40 laips­n ių Cel­ si­jaus. Kait­ra bu­vo to­k ia var­g i­nan­t i, kad prie vaiz­d in­go Mi­do eže­ro Ne­ va­do­je vie­tos ei­gu­liai bu­dė­jo prie žy­ gių tra­sų pra­d žios, įti­k i­nė­da­mi žmo­

nes at­si­sa­ky­t i pla­nų ke­l iau­t i po gam­ tą. Ari­zo­nos mies­te Fi­n ik­se zoo­lo­g i­ jos so­do pri­ž iū­rė­to­jai lie­jo van­de­n į ant dramb­l ių, o tig­rams at­si­gai­v in­ ti da­vė šal­dy­t ų žu­v ų lui­t ų. Nu­ma­to­ ma, kad ši karš­čio ban­ga lai­ky­sis iki ry­to­jaus. BBC, BNS inf., „Reu­ters“ nuo­tr.

Sap­ni­nin­kas EUROJACKPOTAS Nr. 1234 Nr. 22 EUROJACKPOTAS

2013 00 00 2013 06 28 EUROJACKPOTAS - 00 „Eurojackpot“ – 91 845 215 Lt 000 000 Lt 06 08 23 33 49 + 03 08 00 00Laimėjimas: 00 00 00 00 Atspėta: 5 Papildomi + 2 91 845 215 Lt skaičiai 00 5 + 1 1 537 811 Lt 5 Prognozė: 425 176 Lt 4 Eurojackpote + 2 11 213 Lt - 00 mln. Lt 4 + 1 676 Lt 4 372 Lt 3 + 2 152 Lt 3 + 1 64 Lt 2 + 2 45 Lt 3 45 Lt 1 + 2 30 Lt 2 + 1 24 Lt Prognozė: „Eurojackpote“ – 107 mln. Lt

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei sap­nuo­ja­te, kad jums da­ro ma­ni­ kiū­rą, pa­v yks sėk­m in­gai pa­si­nau­do­t i ki­t ų pa­t ir­t i­m i ar pa­ž in­t i­m is. Jei da­ro­te ma­n i­k iū­rą ki­tam, tai per­spė­ji­mas, kad ne­sko­l in­tu­mė­te pi­n i­g ų. Jei vy­ras da­ro ma­ni­k iū­rą žmo­nai, jis sle­pia sa­vo neiš­ ti­ki­my­bę.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.