PIRMAS miesto dienraĹĄtis
TREÄŒIADIENIS, LIEPOS 3, 2013
www.kl.lt
10
151 (19 754)
A?2š6.162;6@ 962= <@
[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă&#x203A; 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ&#x203A;
namai
UĹžuot griovÄ&#x2122;, pr
iaugino ĹĄiuolaiki ĹĄkÄ&#x2026; pr
Patrauklioje vieto je ÄŻgijus sutreĹĄusÄŻ namÄ&#x2026; ne vienam Ä?iau pastatyti nau kyla mintis, kad kur jÄ&#x2026; statinÄŻ, nei reabi kas papraslituoti senÄ&#x2026;jÄŻ. Vis nugali, ir praeitÄŻ pa dÄ&#x2014;lto kartais pagar vyksta sutaikyti su ba paveldui dabartimi.
Vereta Rupeikai
v.rupeikaite@die
D.GryÂbausÂkaiÂtÄ&#x2014; neÂsiÂleis ÄŻ ĹžoÂdĹžiĹł mĹŤÂĹĄÄŻ su DarÂbo parÂtiÂja.
NauÂjieÂnos apie LieÂtuÂvos pirÂmiÂninÂkaÂviÂmÄ&#x2026;: â&#x20AC;&#x17E;maÂĹža ĹĄaÂlis â&#x20AC;&#x201C; diÂdeÂli darÂbaiâ&#x20AC;&#x153;.
Kai praeiÂtÄŻ paÂvyksÂta suÂdeÂrinÂti su daÂbarÂtiÂmi.
Ä&#x152;erpinis stogas
Lietuva 8p.
Pasaulis 13p.
iestatÄ&#x2026;
tÄ&#x2014;
na.lt
Staigmena â&#x20AC;&#x201C; poĹže
minÄ&#x2014; slÄ&#x2014;ptuvÄ&#x2014;
Architektai AurÄ&#x2014;ja ir Marius Ĺ lanÄ?iai nenustebo, kai juos pasikvietÄ&#x2122;s uĹžsakovas mos telÄ&#x2014;jo ranka ÄŻ senÄ&#x2026; mĹŤrinukÄ&#x2026; ir prasitarÄ&#x2014;, kad galbĹŤt reikÄ&#x2014;tĹł jÄŻ nu kitaip sutversi ĹĄiuo ĹĄluoti. Kaip laikiĹĄkÄ&#x2026;, ĹĄiltÄ&#x2026;, ekonomiĹĄkÄ&#x2026; ir kur kas erdvesnÄŻ bĹŤstÄ&#x2026;? Namelis stovÄ&#x2014;jo tiek tarpukariu, tiek dabar pra ĹĄmatniame individualiĹł namĹł kvartale, taÄ?iau jo bĹŤklÄ&#x2014;, pripaĹži no architektai, buvo apgailÄ&#x2014;tina. SpÄ&#x2014;jama, namas projektuotas tarpukariu, o baigtas statyti po Antrojo pasaulinio karo. â&#x20AC;&#x17E;Jo forma primi nÄ&#x2014; pokario namelÄŻ. Net ekonominÄŻ nepavyko iĹĄsiaiĹĄkinti, kada iĹĄ tikrĹł pastatytas. Tai, kad jĹł jis buvo jis susijÄ&#x2122;s su karu, rodo ĹĄalia na melio, po Ĺžeme, ÄŻrengta betoninÄ&#x2014; slÄ&#x2014;ptuvÄ&#x2014;, ant kurios vÄ&#x2014;liau buvo uĹž statytas sandÄ&#x2014;lisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pasakojo M.Ĺ lan Ä?ius. Tiesa, slÄ&#x2014;ptuvÄ&#x2014; neiĹĄ liko â&#x20AC;&#x201C; ji dabar uĹžpilta ĹžemÄ&#x2014; mis, o virĹĄ jos ÄŻrengta stoginÄ&#x2014; au tomobiliams. Tai, kad namas gal bĹŤt statytas karo metais, suďŹ&#x201A;e ruoja statybinÄ&#x2014;s medĹžiagos. Atrodo, kad jos surinktos iĹĄ ÄŻvairiĹł ap griuvusiĹł namĹł. Namo savininkai kÄ&#x2014;lÄ&#x2014; verta gaivinti senu klausimÄ&#x2026;, ar tÄ&#x2014;lÄŻ mĹŤrinukÄ&#x2026;, taÄ?iau architektĹł siĹŤlomas variantas senelÄŻ pagydy ti, o greta ÄŻkurdinti ĹĄiuolaikiĹĄkÄ&#x2026; jaunuolÄŻ, uĹžsakovams patiko. â&#x20AC;&#x17E;Vadovaujantis tuo metu galiojusiais dokumentais, namÄ&#x2026; bĹŤtĹł buvÄ&#x2122; galima griauti. Pastatas nebuvo ÄŻteisintas kaip pavel do Ä?iau vizualiai buvo vertybÄ&#x2014;. Tama me kaĹžkas yra, ir no tyti, kad jarÄ&#x2014;jome jÄŻ iĹĄsaugotiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pridĹŤrÄ&#x2014; ar chitektas.
Ĺ iandien priedas ď Ž Patogiau: Ă&#x; YNV
aĂ&#x2013; [b `V Q_VR XVN[ a
V` `aN ab` `XYf ]N` `b `XNV Qf aN` aR _N `\ ZV` 4V[ aN _\ šR `\ [V\ V_ :N _VNb` YN[ Ă&#x2DC;VNb` [b\ a_
DÄ&#x2014;l vamzÂdĹžiĹł â&#x20AC;&#x201C; ÄŻtaÂriÂmai KeÂlios TaiÂkos pro spekÂto 95 naÂmo gy venÂtoÂjos suaÂbeÂjoÂjo, ar bendÂriÂja ne per daug iĹĄÂleis piÂniÂgĹł vamzÂdyÂno keiÂtiÂmui, nes kai kuÂrie darÂbai tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł kaiÂnuoÂti per pus piÂgiau. TaÂÄ?iau, bendÂriÂjos pirÂmiÂnin kÄ&#x2014;s teiÂgiÂmu, vamz dyÂno keiÂtiÂmas gy venÂtoÂjams atÂsieis maÂĹžiau nei kiÂtuoÂse toÂkio tiÂpo naÂmuoÂse.
â&#x20AC;&#x201C; nugalÄ&#x2014;tojas
Priestato, suprojek tuoto buvusiame sode, nuo gat vÄ&#x2014;s mato. Ir atvirkĹĄÄ?iai beveik nesiâ&#x20AC;&#x201C; Ĺžvelgiant ÄŻ ĹĄlaito panoramÄ&#x2026;, matyti naujokas, o senasis namelis paslÄ&#x2014;ptas. Kadangi senojo ir tiniĹł stogĹł nuoly naujojo stadĹžiai sutampa, projekto autoriĹł nuo mone, tai tarsi padaro abu objek tus panaĹĄius, o skiria juos medĹžia giĹĄkumas. Tamsios prancĹŤziĹĄ kos keraminÄ&#x2014;s Ä?erpÄ&#x2014;s naujo jo sta ir sienoms pasirink tinio stogui tos bĹŤtent dÄ&#x2014;l estetikos. Kita ver tus, tai apdaila, kuri daug metĹł ne reikalaus iĹĄskirtinÄ&#x2014;s prieĹžiĹŤros. Ä&#x152;erpÄ&#x2014;s pritvirtintos taip, kad apsieita be lietvamzdĹžiĹł. â&#x20AC;&#x17E;Apskritai visa tai jokiĹł metaliniĹł jung padaryta be Ä?iĹł, ko nepavyksta iĹĄvengti dau geliui kitĹł na-
Kaina 1,30 Lt
â&#x20AC;&#x17E;DraÂgĹŤÂnuiâ&#x20AC;&#x153; visÂkas bus geÂrai.â&#x20AC;&#x153; ÄŽ UkÂraiÂnÄ&#x2026; iĹĄÂvyksÂtanÂtis jau buÂvÄ&#x2122;s uosÂtaÂmiesÂÄ?io ranÂkiÂnio koÂmanÂdos vyÂriauÂsiaÂsis treÂneÂris ArÂtĹŤÂras JuĹĄÂkÄ&#x2014;Ânas paÂtiÂkiÂno, kad ja rĹŤÂpinÂsis ir iĹĄ toÂlo.
14p.
IĹĄÂsiÂnuoÂmoÂti buÂtÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; sunÂki miÂsiÂja VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt
ÄŽ KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdÄ&#x2026; stuÂdiÂjuoÂti atÂvyÂkuÂsiems stuÂdenÂtams greÂsia gyÂveÂniÂmas pa laÂpiÂnÄ&#x2014;Âje prie uniÂverÂsiÂteÂto, nes uos taÂmiesÂtyÂje iĹĄÂsiÂnuoÂmoÂti buÂtÄ&#x2026; ĹĄiuo meÂtu beÂveik neÄŻÂmaÂnoÂma â&#x20AC;&#x201C; paÂklau sa geÂroÂkai virÂĹĄiÂjo paÂsiĹŤÂlÄ&#x2026;. Be to, ir nuoÂmos kaiÂnos paÂstaÂruoÂju meÂtu ĹĄokÂteÂlÄ&#x2014;Âjo net treÄ?ÂdaÂliu.
MilÂda SkiÂriuÂtÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt
PaÂsiĹŤÂla dar maÂĹžÄ&#x2014;s
UĹž metÂrÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; 2,3 liÂto
TryÂliÂkos aukĹĄÂtĹł naÂme, kur ÄŻkurÂta bendÂriÂja â&#x20AC;&#x17E;DarÂnaâ&#x20AC;&#x153;, vamzÂdyÂnas bu vo keiÂÄ?iaÂmas prieĹĄ mÄ&#x2014;ÂneÂsÄŻ. BuÂvo paÂkeisÂti ir viÂsi stoÂvai. DarÂbai vyÂko ir gyÂvenÂtoÂjĹł buÂtuoÂse. KeÂtuÂrios naÂmo gyÂvenÂtoÂjos pa saÂkoÂjo, kad buÂvo paÂsaÂkyÂta, jog darÂbai kaiÂnuos apie 75 tĹŤkst. liÂtĹł.
4
Â&#x201E;Â&#x201E;IĹĄÂsisÂkyÂrÄ&#x2014;: TaiÂkos proÂspekÂto 95 naÂme atÂlikÂtais vamzÂdyÂno atÂnauÂjiÂniÂmo darÂbais paÂtenÂkinÂti toÂli graÂĹžu ne viÂsi
gyÂvenÂtoÂjai. ApoÂloÂniÂja JaÂkuÂtieÂnÄ&#x2014; ir jos kaiÂmyÂnÄ&#x2014;s abeÂjoÂja, ar apÂskriÂtai reiÂkÄ&#x2014;Âjo keisÂti vamzÂdyÂnÄ&#x2026;, nes seÂni vamz dĹžiai atÂroÂdÄ&#x2014; dar puiÂkios bĹŤkÂlÄ&#x2014;s. VyÂtauÂto LiauÂdansÂkio fotomontaĹžas
NeÂkilÂnoÂjaÂmoÂjo turÂto agenÂtai net neÂpriÂsiÂmeÂna, kaÂda buÂtĹł nuoÂmos rinÂkoÂje buÂvo toks suÂjuÂdiÂmas. Jis KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdoÂje praÂsiÂdÄ&#x2014;Âjo paÂvaÂsaÂrÄŻ ir tÄ&#x2122;Â siaÂsi iki ĹĄiol. ProgÂnoÂzuoÂjaÂma, kad rugpÂjĹŤÂtÄŻ nuoÂmoÂjaÂmĹł buÂtĹł paÂsiĹŤÂ la bus dar maÂĹžesÂnÄ&#x2014;, nes juos iĹĄÂ graibsÂtys stuÂdenÂtai. â&#x20AC;&#x17E;BuÂtĹł paÂklauÂsa â&#x20AC;&#x201C; neÂpapÂrasÂtai diÂdeÂlÄ&#x2014;, o paÂsiĹŤÂlos beÂveik nÄ&#x2014;Âra.
2
VarÂĹžyÂtiÂnÄ&#x2014;Âse â&#x20AC;&#x201C; nauÂjas vieĹĄÂbuÂtis AsÂta DyÂkoÂvieÂnÄ&#x2014; a.dykoviene@kl.lt
VarÂĹžyÂtiÂnÄ&#x2014;Âse bus parÂduoÂdaÂmas vaizÂdÄ&#x2026; prie DaÂnÄ&#x2014;s upÄ&#x2014;s paÂkeiÂtÄ&#x2122;s nauÂjas aparÂtaÂmenÂtĹł vieĹĄÂbuÂtis Ĺ˝ve jĹł gatÂvÄ&#x2014;Âje. BankÂruÂtaÂvuÂsiai ÄŻmoÂnei â&#x20AC;&#x17E;DaÂnÄ&#x2014;s varÂtaiâ&#x20AC;&#x153; priÂklauÂsanÂÄ?io pa staÂto praÂdiÂnÄ&#x2014; parÂdaÂviÂmo kaiÂna â&#x20AC;&#x201C; 11 mln. liÂtĹł. NieÂkaÂda neÂveiÂkÄ&#x2014;
LieÂpos paÂbaiÂgoÂje keÂtiÂnaÂma par duoÂti aparÂtaÂmenÂtĹł tiÂpo vieĹĄÂbuÂtÄŻ
Ĺ˝veÂjĹł g. 10, tai â&#x20AC;&#x201C; bendÂroÂvÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Da nÄ&#x2014;s varÂtaiâ&#x20AC;&#x153; turÂtas. â&#x20AC;&#x17E;BendÂroÂvÄ&#x2014; bankÂruÂtaÂvo, taip vis kas ir liÂko. PasÂkuÂtiÂnis taĹĄÂkas bu vo ekoÂnoÂmiÂnÄ&#x2014; kriÂzÄ&#x2014;. Tas aparÂta menÂtĹł vieĹĄÂbuÂtis yra paÂbaigÂtas, bet kaip vieĹĄÂbuÂtis neÂveiÂkÄ&#x2014; nieÂkaÂdaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; dienÂraĹĄÂÄ?iui saÂkÄ&#x2014; buÂvÄ&#x2122;s ĹĄio proÂjek to vaÂdoÂvas ManÂtas MiÂliÂnis. Tarp ĹĄaÂlia DaÂnÄ&#x2014;s stoÂvinÂÄ?io sep tyÂn aukĹĄÂÄ? io ir seÂn aÂjaÂm e sanÂd Ä&#x2014; lyÂje veiÂk uÂs io resÂtoÂraÂn o atÂs iÂraÂd o dvieÂj Ĺł staÂt iÂn iĹł komp lekÂsas.
3
Â&#x201E;Â&#x201E;LauÂkiÂmas: faktiĹĄkai neabejojama, kad pirmosiose varĹžytinÄ&#x2014;se pastato parduoti nepavyks.
VyÂtauÂto PetÂriÂko nuoÂtr.
2
TREČIADIENIS, LIEPOS 3, 2013
miestas
Išsinuomoti butą – sunki misija Tuo naudojasi savinin 1 kai ir kelia kainas. Pa vyzdžiui, ankstyvą pavasarį dvie
jų kambarių padorų butą dar buvo galima išsinuomoti už 400 litų per mėnesį, o dabar jau reikia mokėti 600 litų. Ir tai – ne miesto centre, o, pavyzdžiui, Debreceno gatvė je prie Taikos prospekto“, – teigė vienos nekilnojamojo turto agen tūros administratorė Julija. Vieno kambario butą, kuris būtų šiek tiek paremontuotas ir su bui tine technika, galima išsinuomoti už 400–450 litų per mėnesį.
Nekilnojamojo tur to rinką išjudino ne studentai, o jau nos poros, kurios no ri gyventi kartu ir sa varankiškai, todėl ir nuomojasi butus.
Nenori vaikų ir gyvūnų
„Mes pagal miesto rajonus jau ne beskirstome, kur butų nuoma pi giausia, o kur brangiausia. Esmė tai, kad jei būstas tvarkingas, tai ir kaina jo bus atitinkama. Aišku, brangiau siai nuoma vis tiek kainuoja mies to centre ir vadinamajame Miško kvartale“, – tvirtino pašnekovė. Jos pastebėjimu, nekilnojamojo turto rinką išjudino ne studentai, o jaunos poros, kurios nori gyventi kartu ir savarankiškai, todėl ir nuo
mojasi butus. „Ir butų šeiminin kai labiau pageidauja ne studentų, o šeimų ar porų be vaikų ir be gy vūnų“, – savininkų reikalavimus nuomininkams išsakė agentė. Kitų nekilnojamojo turto agentū rų atstovės taip pat lyg susitarusios tvirtino, jog šiuo metu nuomojamų butų paklausa gerokai viršija pasiū lą, todėl pakilo ir kainos. „Jei į Klai pėdą studijuoti atvykstantis studen tas nori išsinuomoti normalų vieno kambario butą miegamuosiuose ra jonuose, reikia planuoti, kad mėne siui nuomai teks išleisti mažiausiai 400 litų. Gal labai gerai paieškojus, galima rasti ir šiek tiek pigiau, ta čiau tuomet ir butas bus atitinkamos būklės“, – teigė pašnekovės.
Atvykėliai vengia rinkliavos
Klaipėdos svečiai pamiršta susimokėti rinkliavą už automo bilių stovėjimą centrinėje miesto dalyje esančių daugiabučių namų kiemuose. Vietiniai prie tvarkos po truputį pripranta.
Laukia katastrofa
Agenčių tikinimu, išgraibstyti ir bu tuose nuomojami kambariai, nors tenka gyventi sykiu su šeimininkais. Už kambarį per mėnesį vidutiniškai reikės mokėti 200 litų nuomą ir dar komunalinius mokesčius. Paklaustos, kodėl rinkoje susi klostė tokia situacija, nekilnojamojo turto agentės svarstė, jog iš užsienio į Klaipėdą grįžta emigrantai, todėl ir mažėja nuomojamų butų. Be to, žmonės vis dar nesugeba nusipirkti nuosavų būstų, juos tenka nuomotis, tad rinkoje laisvų butų nedaugėja. „Studentams patarčiau nerizi kuoti ir jau dabar Klaipėdoje pra dėti dairytis gyvenamojo ploto, nes jei šio reikalo imsis rugpjūčio pabaigoje, bus katastrofa“, – re komendavo nekilnojamojo turto agentūros administratorė Rita.
Kontrolė: gegužę užfiksuota kur kas daugiau pažeidėjų, kurie nesusimokėjo rinkliavos už mašinų stovėji
mą, nei balandį.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Jau du mėnesius griežtai kontro liuojama, ar vairuotojai susimoka rinkliavą už automobilių stovėjimą daugiabučių namų kiemuose. Vie šosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus pavaduo tojas Andrius Samuilovas tikino, kad tvarkos mieste jau daugiau, bet pažeidimų vis dar nestinga. „Dabar į Klaipėdą atvažiuoja daug žmonių iš kitų miestų. Kad nereikėtų mokėti rinkliavos už mašinų stovė jimą gatvėje, jie „slepiasi“ kiemuo se. Nepastebi ženklų, kad mokama ir čia“, – aiškino pavaduotojas. Pasak A.Samuilovo, vairuoto jų, kurie moka už mašinų stovėji mą kiemuose, padaugėjo. Esą vieną
Vytauto Petriko nuotr.
kartą nubausti stengiasi nepažeis ti tvarkos. Vis dėlto vengiančiųjų rinkliavos dar yra daug. „Kai ėmėmės kontrolės, pažei dėjų užfiksavome labai daug. Bir želį jų skaičius šiek tiek sumažėjo“, – teigė pašnekovas. Daugiau nei pusė rinkliavos nesu mokėjusių vairuotojų vietoje baudos moka vadinamąjį užmaršumo mo kestį. Tačiau, anot Klaipėdos savi valdybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjos Kristinos Vintilaitės, žmo nės būna labai neatidūs ir pervesda mi pinigus pamiršta įrašyti užfik suotos mašinos valstybinį numerį. „Praeina du trys mėnesiai, tvarką pažeidę vairuotojai gauna baudos išieškojimo pranešimus iš antsto lio ir pradeda įrodinėti, kad sumo kėjo užmaršumo mokestį. Mama
moka už dukterį, vyras – už žmo ną, o automobilio numerio neįra šo. Tokių atvejų daugėja“, – tvirti no K.Vintilaitė. Neįrašius mašinos numerio, neaišku, už ką pervedami pinigai. K.Vintilaitė pabrėžė, kad svarbu ir laikas, kada sumokamas užmar šumo mokestis. Tai padaryti priva lu iki vidurnakčio.
Šiemet užfiksuota rinkliavos pažeidėjų sausį – 500 vasarį – 386 kovą – 277 balandį – 500 gegužę – 1371
Prieš mokslo metus – parama Virginija Spurytė Vargingiau gyvenantys klaipėdie čiai jau gali kreiptis į savivaldybę, kad ateinančiais mokslo metais jų vaikai gautų nemokamą maitini mą. Dar viena paramos rūšis – lė šos mokinio reikmenims įsigyti.
„Visus klaipėdiečius, kuriems pri klauso parama, labai raginame pa skubėti susitvarkyti dokumentus. Vėliau mus užplūs tie klaipėdiečiai, kurie tvarkysis dokumentus, kad gautų kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį, todėl ir dėl paramos moksleiviams teks laukti eilėse“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Socia linių išmokų poskyrio vedėja Gina Vilimaitienė. Prašymus dėl nemokamo maiti nimo, kad moksleiviai jį gautų nuo mokslo metų pradžios, reikia pa teikti iki rugpjūčio 25 dienos. Jei jie bus pateikti vėliau, nemoka mas maitinimas priklausys tik nuo tos dienos, kai mokykla gaus infor maciją apie priimtą sprendimą dėl skirtos paramos. Šiuos prašymus galima teikti visus metus. „Kai kurie tėvai vasarą dirba se zoninius darbus, todėl turi daugiau pajamų ir parama jiems nepriklau so. Tačiau vėliau situacija pasikei čia, ir jie jau gali kreiptis“, – aiški no G.Vilimaitienė.
Tendencija: nemokamai Klaipėdos mokyklų valgyklose valgančių
moksleivių mažėja.
Mokinio reikmenims įsigyti ski riama 156 litų dydžio suma per me tus vienam moksleiviui. Jei vaikas auga socialinės rizikos šeimoje, pa rama teikiama kortele, skirta moki nio reikmenims pirkti parduotuvėse ar prekybos centruose. Prašymai dėl šios paramos priimami iki spalio 20 d. Vėliau ši parama nebus skiriama. Į socialinę paramą moksleiviui galima pretenduoti, jei pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 525 litai. Išimti niais atvejais parama skiriama, kai pajamos vienam šeimos nariui sie kia mažiau nei 700 litų. Šiemet pa ramos moksleiviams „krepšelyje“
Vytauto Petriko nuotr.
– 3 mln. 440 tūkst. litų. Pernai nemokamas maitinimas ir pinigų mokinio reikmenims įsigyti buvo skirta 4035 moksleiviams, šiemet – 3412. „Pagrindinė priežastis yra tai, kad uostamiesčio mokyklas lan ko mažiau vaikų. Manoma, jog per metus moksleivių skaičius suma žėjo 1000-čiu. Galbūt kai kurie jų su tėvais išvyko į užsienį arba į ki tus Lietuvos miestus. Matyt, kai kurių šeimų gerėja ir finansinė pa dėtis, todėl vaikams parama nebep riklauso. Kitiems gal gėda kreiptis dėl paramos, nors ji ir priklauso“, – svarstė G.Vilimaitienė.
3
TREČIADIENIS, LIEPOS 3, 2013
miestas Skyrė vardines stipendijas
Suteikė garantiją
Koreguos plėtros planus
Švietimo ir mokslo ministeri ja aukštųjų mokyklų studen tams skyrė 28 vardines buvu sių prezidentų stipendijas. Dvi jų atiteks ir Klaipėdos univer sitetui. Studentams, siekian tiems bakalauro laipsnio, pri klauso po 650 litų, o magistro laipsnio – po 910 litų siekian čios stipendijos.
Ypatingos skubos tvarka Sei mas vakar pritarė, kad vals tybė garantuotų 280 mln. li tų paskolą bendrovei „Klaipė dos nafta“. Ji įmonei būtina to kią pat sumą skolinantis iš Eu ropos investicijų banko suskys tintųjų gamtinių dujų terminalo statybai. Paskolos sutartį nu matoma pasirašyti šį mėnesį.
Klaipėdos uoste per artimiau sius 4–5 metus numatyta at likti darbų už 0,5 mlrd. litų, ta čiau jau dabar reikėtų apie 1,5 mlrd. litų investicijų. Todėl bręsta planai koreguoti uos to plėtros iki 2030-ųjų progra mą ir dar kartą svarstyti jau at mestą sumanymą pratęsti uos to ribas į jūrą prie Melnragės.
Varžytinėse – naujas viešbutis 1
Pastatus, kuriuose tu rėjo veikti ir aparta mentų tipo viešbutis, pastatė su kompanija „EDP Group“ susiju si bendrovė „Danės vartai“. „EDP Group“ buvo siejama su vienu iš didelių Airijos privačių asmenų in vesticinių fondų. Daugiau kaip 3 tūkst. kv. m ploto komplekso rūsiuose ir pirmuosiuo se aukštuose įrengtos kavinės, par duotuvėlės. Taip pat yra ir 22 butai. Teigiama, kad į šį projektą inves tuota apie 15 mln. litų.
Tikimybė, kad pastatą pavyks parduoti pirmosiose varžytinė se, labai maža. Anot investuotojų, „perspektyvi senamiesčio dalis, netrukus tapsianti nauju klaipė diečių traukos centru ir kunku liuojančio gyvenimo židiniu“, li ko iliuzija.
Teigiama, kad į „Danės vartų“ projektą investuota apie 15 mln. litų. „Tuščias reikalas svarstyti, ar pastatą pavyks greitai parduoti“, – lakoniškai atsakė bankroto admi nistratoriaus įgaliotas asmuo To mas Malinauskas. Nesiseka parduoti ir „Saturno“
Birželio mėnesį iš varžytinių Klai pėdoje turėjo būti parduodamas penkiolikos uostamiesčio bankru tavusių ar bankrutuojančių bend rovių turtas, tarp jų – už 12 mln. litų ir legendinio prekybos centro „Saturnas“ pastatas. Tačiau birželio 10 d. planuotos varžytinės neįvyko, nes nebuvo
Sąstingis: nors pasiskubinta pasirūpinti darbuotojų patogumu, kaip vieš
butis Žvejų gatvėje esantis objektas neveikė niekada.
užsiregistravęs nė vienas dalyvis. Spėjama, kad interesantus galė jo bauginti didelė varžytinių daly vio įmoka. Šiemet bankroto bylos jau iškel tos beveik pusšimčiui Klaipėdos
Vytauto Petriko nuotr.
mieste veikusių įmonių. Daugelio jų turtas pardavinėjamas iš varžy tinių. Dažnu atveju organizuoja mos ne vienos varžytinės, nes pir mą kartą parduodamu turtu retai kas susidomi.
Rezervo fondo lėšos – neliečiamos Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Į kairę ir į dešinę Klaipėdos savi valdybės administracijos direk toriaus rezervo fondo lėšas anks čiau daliję politikai buvo privers ti pakeisti savo įpročius.
Šiemet šiame fonde yra 200 tūkst. litų. Per šešis mėnesius iš jo neišg riebta nė lito, nors ankstesniais metais jau pirmaisiais mėnesiais būdavo išleidžiama po keliasde šimt ar net daugiau tūkstančių litų.
Priežastis paprasta – nuo šių metų ypač sugriežtinta tvarka, kam gali ma leisti rezervo fondo lėšas. Nu matyta, kad jas galima naudoti tik ekstremalioms situacijoms ir (ar ba) ekstremaliems įvykiams likvi duoti, jų padariniams šalinti ir pa darytiems nuostoliams iš dalies sumokėti. „Toks sugriežtinimas, akivaiz du, davė rezultatų. Dėliodami biu džetą valdininkai tiesiog atsakin giau suplanavo išlaidas. Faktas, kad naujovė tikrai davė drausmės. Jei anksčiau reikėdavo kokią atsi
Aptarimas. Savivaldybės posėdžių sa lės antrame aukšte šiandien 15 val. vyks būsimo „Kultūros fabriko“ kūrybinių in dustrijų inkubatoriaus programos pro jekto viešas aptarimas-diskusija. Kvie čiami dalyvauti visi suinteresuoti me nininkai ir kūrybinių verslų atstovai. Atminimas. Klaipėdos viešosios bib liotekos Girulių filiale-bendruomenės namuose (Šlaito g. 10A) šiandien 18 val. vyks rašytojos Jurgos Ivanauskaitės atm in imo vakaras. Tai vienas ciklo „Nacionalinės kultūros ir meno premi jos laureatai – skaitome, matome, girdi me“ renginių. Bibliotekoje veiks rašyto jos J.Ivanauskaitės knygų paroda.
Po bankroto – aukcionas
Įmonių bankroto valdymo depar tamento duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bend rovei „Danės vartai“ bankroto by la iškelta prieš trejus metus – 2010 m. liepos 15 d. O jau šių metų liepos pabaigoje yra skelbiamos pirmosios bendro vės turto – apartamentų viešbu čio Žvejų g. 10, varžytinės. Pradi nė kaina – 11 mln. litų. Nors bendrovės tinklalapyje pa brėžiama, kad prie naujojo viešbu čio yra „vaizdingiausia Klaipėdos miesto dalis, bylojanti apie unikalią jos praeitį, dabartį ir ateitį“, paties viešbučio ateitis gana miglota.
Dienos telegrafas
vėrusią skylę užkišti pinigais, iš kart būdavo žiūrima į rezervo fon dą, nes jo panaudojimo taisyklėse buvo įrašyti stebuklingi žodžiai, kad pinigus galima leisti „kitoms reikmėms“, – teigė Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Dai va Kerekeš. Anksčiau rezervo fondo lėšos buvo naudojamos ir pralaimėtų teismų, ir už kelio ženklų atstaty mą patirtoms išlaidoms padengti. Pinigai net būdavo skiriami eks kursijoms ar sporto komandoms paremti.
Rezervo fondo lėšos 2012 m. skirta 360 tūkst. Lt, išleis
ta 303 tūkst. Lt 2011 m. skirta 460
tūkst. Lt, išleista 253 tūkst. Lt 2010 m. skir
ta 1 mln. Lt, išleis ta 776 tūkst. Lt
Turas. Šeštadien į Palangoje startuos interaktyvus pažintinis turas „Tiškevi čių bulvaras“. Į jį įtraukta 20 objektų is torinėje kurorto dalyje. Vaizdinė, gar sinė ir grafi nė med žiaga leis nusikelti ir pajusti, kokia nuotaika vyravo prieš šimtmet į. Paž intiniu maršrutu, pritai kyt u mobil iesiems ir išman iesiems telefonams, planšetiniams kompiute riams, galės mėgautis ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir svečiai iš užsien io. Visa turo informacija pateik iama lie tuvių, anglų bei rusų kalbomis. Mirtys. Vakar Klaip ėdos sav ivaldy bės Civ il inės metr ikacijos ir reg istra cijos skyriuje užreg istruotos 5 klaipė diečių mirtys. Mirė Liubovė Ginčiaus kienė (g. 1921 m.), Akulina Sergeičiko va (g. 1929 m.), Petrė Stasytienė (g. 1929 m.), Ana Gotovko (g. 1943 m.), Valer ij Bessonov (g. 1950 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Liudmila Anošk ina, Akulina Sergeiči kova, Dmitrij Beliakov, Anastasija Bol dyševa, Vadim Subbotovič, Magdale na Zofija Žalkausk ienė. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 9 moterys. Gimė 3 mergaitės ir 6 berniukai. Greitoj i. Vakar iki 17 val. greitosios pagalbos med ikai sulaukė 62 išk vie timų.
4
trečiadienis, liepos 3, 2013
miestas
Dėl vamzdžių – įtarimai „Pirmininkė tvirtino, kad 40 tūkst. vamzdynui bus paimta iš sutaupytų pinigų. Iš viso esame sutaupę 45 tūkst. litų. Kiek vienam butui teks sumokėti dar po 600–700 litų. Suma priklauso nuo to, kiek yra stovų bute. Vienuose yra po du, kituose – po keturis“, – pasakojo moterys. Klaipėdietėms daugiausia įta rimų sukėlė iš butų renkamos su mos. Anot moterų, jos yra per di delės. Pasak vienos iš gyventojų, butuose sumontuotų vamzdžių metras prekybos centre kainuoja tik 2,3 lito. „Paskaičiavome, kad iš butų už darbus bendrija turėjo rinkti tik rai ne po 600–700 litų, o per pus mažiau – 300. Įvertinome ir vamzdžių, ir vadinamųjų sujungė jų kainas. Ir tai ta suma turėtų bū ti mažesnė. Mes čia labai šiurkš čiai paskaičiavome. Manome, kad mus apgaudinėja“, – piktinosi mo terys. Sąmatos gauti nepavyko
Sienose liko skylės
Pasak moterų, piktina ir tai, kad darbai nebuvo tinkamai užbaig ti. Tiek koridoriuose, tiek butuo se liko išmuštos sienos. Gyventojų teigimu, už sutvarkymą darbinin kai paprašė papildomai sumokė ti 100 litų. „Labai keistas dalykas. Kai vamzdžius keitusio vyro paklau siau, kas man užtaisys vonios sie ną, pasakė, kad gali atsiųsti įmonės darbuotoją. Už tai reikės sumokė ti 100 litų. Taip ir liko viskas. Pa čioms teko sukti galvą, kaip su tvarkyti“, – guodėsi moterys. „Pirmininkė – jauna moteris. Koks iš jos „gaspadorius“? Nėra darnos visame name“, – pabrėžė gyventojos. Nusprendė patys gyventojai
Bendrijos „Darna“ pirmininkė Jū ratė Bražinskienė pasakojo, kad name buvo keičiamas visas na mo vamzdynas nuo įvado iki bu tų. Šių darbų reikėjo, nes kilda vo problemų – sienose trūkinėjo vamzdžiai. „Kiek aš dirbu, su šia proble ma buvo susidūrę trys butai. Vie nu atveju įvyko didelis užpylimas. Kildavo problemų, kol surasdavo me vietą, kur trūko vamzdis. Rei kėjo griauti sienas“, – buvusių bė dų neslėpė vadovė. Pasak J.Bražinskienės, keisti na mo vamzdyną buvo nuspręsta prieš
Jonas Kondratas
Įmonės, kur i reng ia ir priž iūr i šildymo sistemas, vadovas
T
1
Anot gyventojų, įtarimus padidino ir tai, kad bendrijos pirmininkė ne duoda darbų sąmatos. „Jokių dokumentų nematėme. Sąmatos nedavė, nors prašiau. Tik paklausė, kam ji reikalinga, ir pasa kė, kad, jei duos, bus dar didesnis šurmulys“, – pasakojo viena mo terų. Klaip ėd iet ėms aps kritai ki lo klausimas, kodėl reikėjo keisti vamzdžius. Nors buvo aiškinama, kad jie užkalkėję, moterys tvirtino, jog taip tikrai nebuvo. „Pati mačiau, net gabaliuką na mie turiu. Jie tikrai nebuvo pritukę, kaip aiškinama, o dar tikrai geros kokybės. Nieko nereikėjo keisti“, – dėstė viena gyventojų.
Komentaras
Trūkumai: Jadvyga Jakubaitienė ir kiti gyventojai piktinosi, kad po remonto liko išgriautos sienos. Vytauto Liaudanskio nuotr.
metus vykusiame gyventojų susi rinkime. Tam buvo kaupiami pi nigai. „Nusprendėme, kad, pakeitus vamzdžius, bus ir vanduo švares nis, ir spaudimas geresnis. Namas – trylikos aukštų. Visi jautė, kad vanduo taip gerai neteka. Ne aš ir ne penki žmonės sugalvojo, kad reikia atnaujinti vamzdyną. Tai nusprendė gyventojai susirinkimo metu“, – pasakojo pirmininkė. Bendrijos vadovės teigimu, buvo paskelbtas konkursas, ieškant, kas atliks darbus. Gauti du pasiūlymai. Pasirinkta įmonė „Velma“. Ji siūlė, kad maksimali kaina, už kurią bus atlikti darbai, sieks 78 tūkst. litų. J.Bražinskienė tvirtino, jog kai na buvo sumažinta, ir darbai gy ventojams kainuos 70 tūkst.–72 tūkst. litų. Nenorėjo ištuštinti fondo
Anot J.Bražinskienės, su nepaten kintomis gyventojomis apie mo kesčius už vamzdyną buvo kal bėta. „Man joms nepavyko išaiškin ti, kad tie 600–700 litų nėra tik už darbus jų butuose. Taip renkama trūkstama suma už visą vamzdy no remontą. Nesinorėjo visiškai iš tuštinti kaupiamojo fondo. Jei nu tiks avarija, tada teks greitai rinkti dideles sumas“, – komentavo pir mininkė. Vadovė pabrėžė, kad 600–700 litų gyventojų neprašoma sumo kėti iš karto. Išsimokėti galima per devynis mėnesius.
kai. Jį buvau nunešusi parodyti gyventojams. Prasidėjo klausimai, kur koks vamzdis. Kai bus galuti nė sąskaita, pateiksiu ją gyvento jams“, – žadėjo pirmininkė. Bendrijos vadovė pasakojo, kad griovimo darbai nebuvo įrašy ti į pasiūlymo kainą. Gyventojai apie tai perspėti. Dauguma žmo nių tikino, kad sienas nori išsiar dyti patys. Tačiau, anot pirmininkės, atėjus laikui tokių buvo tik penki. Gyven tojai buvo įspėti, kad ir patys turės pasirūpinti sienų sutvarkymu. „Įmonės tikrai dirbo tvarkingai. Bent skyles užmūrijo“, – teigė va dovė. Pasak J.Bražinskienės, dauguma žmonių yra patenkinti darbais. Visi pajuto, kad karštas vanduo tapo iš tikro karštas, nes nauji vamzdžiai – izoliuoti. „Nieko nešvaraus čia tikrai nė ra. Kiek paklausinėjau, darbų kai na yra gera. Greta esantys panašūs namai už vamzdžių keitimą mokėjo brangiau“, – tvirtino pirmininkė.
75
Naudojo brangias medžiagas
Darbus atlikusios ir namo šildymo sistemą prižiūrinčios įmonės „Vel ma“ direktorius Ovidijus Gudele vičius aiškino, kad vamzdžius rei kėjo keisti. „Pažiūrėkite, kas jų viduje. Ten buvo vienos problemos: nešilo gyvatukai, vamzdžiai buvo pritu kę. Prašėme, kad būtų imtasi kokių veiksmų. Gerai, kad žmonės priė mė tokį sprendimą. Pakeitus vamz džius, jie mažiau mokės už šilumą, karštą vandenį, nes senieji vamz džiai nebuvo izoliuoti“, – tvirtino vadovas. O.Gudelevičius pabrėžė, kad vamzdžiai buvo ne ištisai pritukę, o tam tikri jų ruožai. „Kai didelis namas, visada yra taip, kad vieni nori darbų, kiti pyksta“, – neslėpė vadovas. O.Gudelevičius aiškino, kad prekybos centruose parduodami vamzdžiai skiriasi nuo tų, kurie montuojami daugiabučiuose na muose. „Dabar labai daug privež ta kiniškų vamzdžių. Jie neatitinka
ik 70 tūkst. – 72 tūkst. lit ų už vis o vamzdyno pakei tim ą tryl ikos aukšt ų dau giabuč iame name nėra di delė suma. Apie 40 proc . šios sumos atitenk a valst yb ei mokesč iais. Pap rast ai nes ut ar im ai dėl tok ių darbų kyla iš žmon ių „biednystės“. Gyven tojai turėt ų pat ys konk urs ų kom is i jose dalyvaut i ar išr inkt i tar ybą, o ne visk ą pal ikt i pirm in ink ui. Tuomet yra daug iau aišk umo. Įmonės, ku rios keič ia daug iabuč ių namų vamz dynus, vamzd žius perka ne parduo tuvėje, o iš didmen in ink ų. Paprastai vamzd žius, kur ie parduod am i par duot uvės e, gal im a mont uot i sodo namel iuos e, o ne daug iabuč iuos e namuos e. Past ar ies iems skirt iems vamzd žiams kel iami aukštesni reika lav imai. Jie privalo turėt i sert if ikatus. Paprastas žmog us, nuėjęs į parduotu vę, nelabai supras, ar vamzd is tinka mas. Tą gal i nustat yt i tik special istas. Vamzd žiams, kur ie montuojami dau giabučiuose namuose, suteik iama 10 met ų garant ija. Renkant is įmonę, ku ri keis vamzdyną daug iabučiame na me, svarbu atsiž velgt i ne tik į darbų kainą, bet ir bendrovės pat ik imumą. Per kriz ę daug jų bankr ut avo. Tuo met tenka ieškot i, kas suteiks garan tin į aptarnav imą. Aš rinkč iausi tok ią įmonę, kur i dirb o per krizę ir išl iko. Bendr ijos – ne valst ybinės įstaigos. Jos gal i žiūrėt i ne tik į maž iausią kai ną, bet ir pasiūlymo pat ik imumą.
reikalavimų, kurie keliami vamz džiams, montuojamiems daugia bučiuose namuose. Naudojame brangias, kokybiškas medžiagas iš Olandijos. Juk mes turėtume atsa kyti, jei įvyktų avarija. Be to, su teikiame 10 metų garantiją“, – pa brėžė vadovas. Pasak O.Gudelevičiaus, kiniškus vamzdžius galima montuoti nebent sodo namelyje. Daugiabutis namas yra visai kitas objektas. „Kiniški vamzdžiai išsisluoks niuoja, dėl to kyla problemų“, – teigė direktorius. O.Gudelevičius teigė, jog įmonė neturėjo remontuoti sienų. Tuo turėjo rūpintis gyventojai. „Mes – ne statybininkai. Gal darbuotojai ir pasiūlė padėti ko kį darbą atlikti močiutei, kuri ne turi ko paprašyti. Tačiau tai su mūsų veikla nesusiję. Mes to ne draudžiame, bet neskatiname. Tai „užklasinė“ veikla“, – dėstė va dovas.
– buvo skelbiama, kad tiek tūkstančių kainuos viso vamz dyno atnaujinimas trylikaaukščiame name.
Sienų remontuoti neturėjo
J.Bražinskienė tvirtino, kad darbų sąmata bus pateikta, kai bus atlikti visi darbai ir gauta sąskaita. „Negalima numatyti, kiek kai nuos darbai, kol jų neatliks. Turė jau tik projektinį pasiūlymą. Ten yra viskas išdėstyta smulkmeniš
Priežastis: namo gyventojos pasiliko seno vamzdžio fragmentą, kuris esą įro-
do, jog vamzdynas dar buvo visai geras.
5
trečiadienis, liepos 3, 2013
miestas
Prie KLASCO krantinių švartuojasi didesni laivai Iš Klaipėdos uosto vos prieš kele tą dienų laivas „Marina“ išgabeno 68,3 tūkst. tonų geležies rūdos kro vinį. Tokio objekto priėmimas Klai pėdos uoste – puikus ypač efekty vaus valstybės investicijų panau dojimo pavyzdys. Pokyčiai: šiemet prekiauti ledais norėjo kur kas mažiau žmonių nei
ankstesniais metais.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Ledais prekiauti nesiveržia Sezonine prekyba lauke besiverčiantys žmonės atranda naujų nišų. Šiemet dau giau leidimų išduota norintiesiems viešo se vietose prekiauti kava, tačiau kur kas mažiau nei ankstesniais metais – ledais. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Klaipėdos savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsau gos skyriaus vyriausiasis specia listas Rimantas Armonas tvirtino, kad populiariausia uostamiesty je vasaros sezono metu prekiauti vaisiais ir daržovėmis. Tokios tendencijos fiksuojamos jau ne vienus metus. Šiemet iš duota 80 leidimų prekiauti vaisiais ir daržovėmis viešose vietose. Populiarėja ir prekyba kava iš specialių aparatų aikštėse, gatvė se, parkuose ar kitose miesto erd vėse. Tokiai veiklai šiemet išduo ta daugiau leidimų nei ankstesniais metais.
Pasak R.Armono, tokia veikla priskiriama prie prekybos maisto produktais viešose vietose. Iki šiol prekeiviams išduoti 27 leidimai. R.Armono teigimu, šiemet kur kas mažiau žmonių norėjo pre kiauti ledais. Tokių leidimų išduo ta vos 6. „Matyt, prekiautojai yra nusivylę šia veikla – mano, kad Klaipėdoje va saros nebus“, – spėjo pašnekovas. Ne itin populiari veikla – ir pre kyba saulės akiniais. Klaipėdos gatvėse yra tik kelios vietos, kur jais prekiaujama. Anot R.Armono, neabejotinai populiariausios prekyvietės, kur galima tikėtis didžiausių žmonių srautų. Tarp tokių – paplūdimių prieigos, perkėla, miesto centras.
Poilsiautojams – skarelės ir vanduo Evelina Zenkutė e.zenkute@kl.lt
Uostamiesčio paplūdimiuose pra dedama rūpintis čia poilsiaujan čiųjų sveikata. Specialistai paste bi, kad daugelis žmonių pajūryje pamiršta apie infarkto ar dehidra tacijos riziką.
Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras tęsia jau tradicija tapusią vasaros akciją „Saugus poilsis pa jūryje“, kuri finansuojama iš mies to savivaldybės lėšų. Keturiuose uostamiesčio pa plūdimiuose visuomenės sveika tos specialistai konsultuos poil siautojus, kaip saikingai ir saugiai degintis bei maudytis, nemoka mai matuos kraujo spaudimą, da lys vandenį ir skareles, padėsian čias apsisaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Visuomenės svei katos specialistė Viktorija Petru
tytė teigė, kad ypač daug vyresnio amžiaus žmonių kamuoja aukštas kraujospūdis. „Per ilgai kaitinantis saulėje ne vienam sutrinka širdies ritmas. Ta čiau džiugina faktas, kad ankstes nių akcijų metu dalis žmonių, su žinojusių, kad jų kraujo spaudimas neatitinka normos, nebesikaitinda vo paplūdimyje. Vadinasi, tokie pre venciniai renginiai yra reikalingi ir veiksmingi“, – kalbėjo V.Petrutytė. Pasak jos, deginantis dažnai pa mirštama vartoti daug skysčių. „Kad žmonės išvengtų sveikatos sutrikimų, patariame riboti buvi mą saulėkaitoje ir gerti daug van dens. Kas antrą dieną planuojame poilsiautojams dalyti ir vandenį, kuris padės atvėsinti organizmą“, – sakė specialistė. Akcija vyks Melnragės ir Girulių paplūdimiuose. Visą liepą specia listai pasitiks poilsiautojus priei gose prie jūros nuo 11 iki 14 val.
Beveik 225 m ilgio laivas buvo pakrautas prie bendrovės Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) naudojamų 8-osios ir 9-osios krantinių. Maksimali jo grimzlė – 13,84 m. Atsižvelgus į hidrologines, meteorologines ir navigacines sąlygas „Marina“ buvo pakrauta iki 13,35 m grimzlės. Kad laivas būtų pakrautas iki tokios grimzlės, Uosto direkcijos užsakymu prie šį pavasarį rekonstruotų 8-osios ir 9-osios krantinių buvo atliekami gilinimo darbai, kurie užbaigti birželio 21 dieną. Už kiek daugiau nei 24 mln. litų šias krantines rekonstravo Uosto direkcijos rangovas „Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft“. Bendras jų ilgis siekia 255 m (8-osios krantinės rekonstruota dalis – 90 m, 9-osios krantinės – 165 m). „Šis pavyzdys labai aiškiai įrodo, kad naudoti laiku atiduotas svarbus objektas garantuoja efektyvią uosto veiklą, stiprina konkurencingumą, užtikrina krovinių srautų didėjimą. Net ir be dvišalių sutarčių, dėl abipusių įsipareigojimų matome puikų bendradarbiavimo pavyzdį tarp Uosto direkcijos ir krovos kompanijos. Be abejo, labai svarbus faktorius yra tai, kad valstybės investicijos atsiperka ir šiuo atveju tai vyksta labai greitai“, –
Laivas: įspūdingų gabaritų „Marina“ buvo pakrauta iki 13,35 m grimzlės.
teigė Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. „Vertinu tai, kad klientams duotą pažadą dėl „Postpanamax“ laivų krovos iki maksimalios talpos prie naujos krantinės ir laivo užsakymo termino padėjo tesėti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija bei Lietuvos geležinkeliai. Didelę padėką jiems reiškiu visos įmonės vardu. Galimybė į laivus sutalpin-
ti didesnį krovinių kiekį sudaro sąlygas mūsų kompanijai didinti apyvartą ir gauti daugiau pajamų. Taip sukuriame daugiau darbo visai transporto grandinei ir valstybei“, – džiaugėsi KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža. Tikimasi, kad netrukus kompanija galės krauti „Postpanamax“ laivus, kurių grimzlė siekia 13,9 m. „Klaipėdos“ inf.
6
trečiadienis, liepos 3, 2013
nuomonės
Vyrų teisės kelia rūpestį
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Daugiau nei arbatpinigiai
397 728
telefonas@kl.lt
Alkoholis – paskutinę minutę
Lietuviai turi keistų įpročių. Nuei ni prieš 22 val. į prekybos centrą, o ten – ilgiausios eilės. Beveik vi si pirkėjai rankose laiko alkoholi nių gėrimų butelius. Dar piktintis pradeda, kad ilgiau atsiskaitinė ji kasoje. Matai, nespės nusipirk ti gėrimo. Negi negali tie žmonės anksčiau alkoholiniais gėrimais apsirūpinti, kad nereikėtų paskui stresuoti prie kasos, dejuoti ir ki tus piktinti. Kažkurį vakarą dviem moteriškėms nepavyko nusipirk ti šampano, tai jos ten verkė, kad dabar už butelį naktinėje parduo tuvėje teks mokėti dvigubai bran giau. Tad kam reikia laukti iki pa skutinės minutės?
Violeta Juodelienė
P
erimdama pirmininkavimo ES estafetę Lietuva pusmečiui ta po Senojo žemyno centru. Šį kart tai ne koks nors vieniems geografams svarbus faktas, ne romantiš kų pasvarstymų išdavoje gimęs žodžių sąskambis. Sugret inus šal ies ir žmogaus gyven i mus, dieną, kai pastarajam suteikiamas vardas, galėt ume prilyg int i valst ybės pripaž in imui pasaulyje. Pirmin inkavi mas ES Tarybai Sąjungos narei galėtų reikšti brandos atestato gavimą. Kokie pažymiai jame surašyti, nėra taip svar bu – lygiai, kaip ir vidurinį išsilavinimą įgijusiam jaunuoliui. Svarbus pats lavi nimosi procesas, suteik iantis milž iniš ką dovaną – galimybę. Šią gal imybę gal ima vert int i įvair iai. Mes, įpratę maitintis iš įvairiausių vals tybinių ir tos pačios ES programų, labiau siai norėtume, kad pirmininkavimas vi sų pirma būtų šansas sutvarkyti gatves, išspręsti susisiekimo oru problemas, pa pildyti viešbučių, kavinių, meno galerijų, taksi pervežėjų biudžetus, pareklamuoti turistinius objektus.
Didelių netikėtų pinigų srautų, išskyrus viešųjų pirkimų dalyvių seniai suplanuotas pajamas, vargiai galima tikėtis. Tačiau pirmininkavimą ES matydami tik šiuo kampu galime gerokai nusivilti. Šiuo atžvilgiu pusmetis labiausiai svarbus vil niečiams, o ir pirmininkavimo renginiai – ne koks nors čempionatas, į kurį atvy kę sirgaliai plūsta į pakeliui pasitaikiusias aludes ar suvenyrų parduotuves. ES svečiai į Lietuvą (tiksliau – beveik išim tinai į sostinę) vyks dirbti ir, turint omeny je ypatingo sunkumo problemas, su ku riomis šiuo metu susiduria Sąjunga, dirbs ypač intensyviai, padavėjų ar taksistų neapipildami dosniais arbatpinigiais. Di delių netikėtų pinigų srautų, išskyrus vie šųjų pirkimų dalyvių seniai suplanuotas pajamas, vargiai galima tikėtis. Pusmetį būti svarbiausia ES šalimi – tai ge rokai daugiau nei artimiausio pusmečio pajamos. Tai šansas atsidūrus viso žemy no dėmesio centre pasirodyti esant sau gia, įdomia, patikimai dirbančių žmonių šalimi – tokia, kokią gali gerbti kitų valsty bių politikai, įkandin jų – verslininkai. Lie tuvos atveju – tai ir unikali galimybė pir mąkart per 9 narystės metus ne vien vyk dyti, bet ir kurti ES darbotvarkę.
Vitalijus
Atostogauti reikia užsienyje
Andriaus Deltuvos karikatūra
D
abar madinga rūpintis moterų, vaikų, net homo seksualų teisėmis. Mote rys savo nepaklusnų vyrą visada gali apskųsti Lygių teisių ap saugos tarnybai arba policijai, jei šis tik užsimojo ranka. Vaikų ir paauglių išvis negali ma pirštu paliesti, nes pasodins į kalėjimą net tuo atveju, jei tas paauglys armatūros galu kapo ja kaimyno katę arba iš senutės atim in ėja pas kut in ius pin ig us. Jei nesubrendėlis tave apspjovė skrepliais, tu privalai nusišypso ti ir mandagiai jo atsiprašyti, gal jis tavęs tądien mirtinai ir neuž daužys.
Siaubinga, bet reikia pripažinti, jog vyrai prarado savo buvu sią įtaką ir yra ver čiami keliaklups čiauti prieš moteris.
Į ką esame paversti mes, visi vyrai? Dažnai verčiami eiti vaiko priežiūros atostogų, vilkti pirkinių maišus iš parduotuvių, o parėję na mo dar būname išbarti už tai, kad ne tik ko nors nenupirkome, bet
ir kad per mažai uždirbame, esa me nevyriški, vartojame per daug alaus ir per mažai baltymų, kad at rodytume atletiški. Siaubinga, bet reikia pripažin ti, jog vyrai prarado savo buvusią įtaką ir yra verčiami keliaklups čiauti prieš moteris. Tai, ko gero, baisiausia, kas galėjo atsitikti per visą žmonijos istoriją. Atėjo laikas mums reikalauti lygių teisių. Bai su, bet reikia tai pagaliau visiems suvokti. Prašau neskelbti mano pavar dės, nes bijau, kad nuomonę su žin oj us i žmon a man e ties iog užmuš. S.M.
Veši klaipėdietiškos grožybės
S
avaitgalio vakarą vykdžiau socialinį-antropologinį eks perimentą. Ant atsitiktinio suoliuko Danės krantinė je pasodinau Rūpintojėlį ir palikau kelioms minutėms. Lyg Ogiusto Rodeno „Mąstytojas“ parymojęs barzdočius pradėjo mai nytis: kilstelėjo vieną antakį, kitą, ranką nuo smakro atitraukė, šypte lėjo ir jau niekada nepaniro į auto destrukcines kontempliacijas. Girdėjau, vėliau Rūpintojėlis, makabriškų lietuvių liaudies pasa kų įkvėptas, žaidė žaidimą – į de šinę pasuksi, blondinę rasi, kairėn atsigręši, brunetę pažinsi, ir daly vavo liaudies forume, diskutuoda mas, kiek kokteilių kainuoja uosta miesčio deivės. Karštomis ir nelabai vasaros nak timis Danės krantinė transformuo jasi į „bulgakovišką“ didžiąją pil
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
karštas telefonas
nėje erdvėje klaidžiojančiomis kos minėmis atliekomis – elgetomis. Kartais atrodo, kad Palangos J.Ba sanavičiaus gatvėje nustojo pre kiauti kebabais ir nutilo sintezatorių griausmas, todėl visa fauna tiesiog persikraustė į Danės krantinę. Tiesa, apie vyriškąją pusę. Vie nas toks metroseksualios gelbėtojo fizionomijos vyrukas su plūde gal voje man papriekaištavo, kad žiū riu į jį. Nudžiugino, kad tik tiek. Tai, kad planas Žvejų gatvę pa versti pėsčiųjų alėja ir liko tik fik cija, nieko gera nežada. J.Basa nav ič iaus gatv ės kont ingento koncentratas pasiliks prie kranti nės, užuot išsiskirstęs į dvi vietas. Vasara dar nė neįpusėjo, todėl vi si tautiečiai ir užsienio svečiai tu ri puikias galimybes klaipėdietiš kas grožybes apžiūrėti. Ieva Grižaitė
Violeta
Dėžutėje – vien šiukšlės
Miško kvartale, netoli prekybos centro yra įrengta dėžutė, kur šei mininkai gali mesti šunų išma tas. Tačiau kažkodėl ji nuolat būna pilna visokiausių šiukšlių. Tai kur augintojams mesti šunų išmatas? Įdomu, kas kiek laiko yra valomos tos dėžutės. Andrius
Maloniai nustebino tualetai
Važiavau dviračių trasa Klaipėda– Palanga. Mane maloniai nustebino ten įrengti biotualetai. Įprastai jie būna visi netvarkingi. Baisu net įeiti. O esantys šioje trasoje – kvepiantys. Įdomu, ar čia žmonės tapo kultūrin gesni, ar labai daug pinigų išleidžia ma statinių priežiūrai, nes šia trasa važinėja labai daug užsieniečių? Liepa
Žardėje – didelė netvarka
Žardės rajone yra didžiausia ne tvarka. Visur mėtosi „bambaliai“, buteliai, kažkokios dėžės. Metų metus ten niekas netvarko. Akis šiukšlės bado. Įdomu, kas turi už siimti šio rajono valymu? Keista, kad niekas nieko nesiima, nes yra netoliese įsikūrusi policija. Bute lių ir visokių šiukšlių ten primėto benamiai. Šalia yra visą naktį dir bantis bariukas. Mano giminaitė, kuri gyvena netoliese, pasakojo, kad naktimis ten surengiamos tik ros fiestos. Matyt, geria per naktis ir mėto šiukšles visur. Baisiausia, kad šalia kasdien yra pastatomas pripučiamas atrakcionas, ant ku rio žaidžia vaikai. Apmaudu, kad jie turi matyti tokius vaizdus. Jadvyga Parengė Milda Skiriutė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
naties puotą. Praeivių akis traukia arba priverčia „užsitraukti“ am žiams – skonio reikalas – kovinės parengties būtybės. Tai – toks ekvivalentas zoologijos sodo gyventojos ir geležinio riterio hibridui. Jei dar aiškiau, – pavyz džiui, kiaunei su daugybe blizgu čių. Joms nebaisi nakties žvarba, vėjas. Jų nuogos kojos ant nesuvo kiamo dydžio aukštakulnių lyg JAV stovėję dvyniai dangoraižiai – ne pajudinamos. Nebent koks nors te roristas-turistas rėžtųsi. Netyčia vieną tokią žmogystą pa tamsyje teko garbė užkliudyti. Rudas pavidalas sustaugė taip, lyg į Geležinį vilką pusė miesto būtų sulindę. Vi sa krantinė nusėta tokiais pirmyn ir atgal marširuojančiais perlais, kurie efektingai šviečia ir kontrastuoja su iš šiukšliadėžių virstančiais vienkar tiniais alaus bokalais ir – lyg kosmi
Kas per vasara šiemet? Susiplanavau atostogas, laukiau saulėtų orų, o tik pradėjau poilsiauti, lietūs ėmė pliaup ti. Negali net į pliažą nueiti. Per ato stogas reikia tikrai važiuoti į šiltuo sius kraštus, kur nuolat šviečia saulė ir bet kada gali nueiti į paplūdimį.
reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
397 750 397 772 397 727
711, 397 715
Platinimo tarnyba:
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
397 706 397 725
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 770
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
5
TREČIADIENIS, LIEPOS 3, 2013
miestas
PRISTATO
METŲ JŪRININKO RINKIMUS Penktą kartą bus tituluotas Metų jūrininkas! Mielieji, kviečiame siūlyti savo darbais, projektais, žygiais žmonėms, miestui ir jūrai labiausiai nusipelniusių 2012-aisiais jūrininkų kandidatūras. Titulo laimėtojas bus paskelbtas Kruizinių laivų terminale liepos 26-ąją. Iki liepos 8 d. 12 val. siūlykite Metų jūrininko titulo vertus pretendentus. Liepos 9 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus paskelbtas galutinis pretendentų sąrašas. Liepos 9–22 d. balsuodami jūs rinksite labiausiai šio titulo vertą jūrininką. Liepos 23–25 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus pristatyti 3 daugiausia balsų surinkę pretendentai.
SIŪLYKITE SAVO JŪRININKĄ! Kandidatus galite siūlyti: „Klaipėdos“ redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras”; „Klaipėdos“ skyriuje, PC „Akropolis“, Taikos pr. 61; Didžiuosiuose prekybos centruose; el. paštu jurininkas@kl.lt; portale www.KL.lt. Projekto rėmėjas
8
trečiadienis, liepos 3, 2013
lietuva
Mojuoja karo kirviais Prezidentės kirčių nuolat sulaukiantys Darbo partijos (leibo ristų) (DP) veikėjai iškasė karo kirvį. Tačiau koalicijos partne riai į DP ir Dalios Grybauskaitės žodžių karą kol kas nesivels. Įtampa turėtų nuslūgti teismui paskelbus nuosprendį Vikto rui Uspaskichui. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
ir įvairių susidūrimų“, – progno zavo L.Bielinis.
Įtampa auga
Partneriai tyli
Seimo pirmininko, DP atstovo kal bos apie netiesą kalbančią Pre zidentę gali būti ir atviro karo su prezidentūra pradžia, ir nervingas muistymasis. Taip parlamentui vadovaujančio Vydo Gedvilo ir ki tų DP atstovų kalbas vertina polito logai bei politikos apžvalgininkai. Politologas Lauras Bielinis ma no, kad įtampa tarp Prezidentės ir visos valdančiosios koalicijos auga. Mokslininko argumentai – Seimo patvirtintos parlamento statuto pataisos, pagal kurias Prezidentės skiriamus institucijų vadovus Sei mas gali pasiūlyti atleisti. „Tai susilpnino Prezidentės ga limybes veikti politinius procesus, – aiškino L.Bielinis. – Atviro DP ir D.Grybauskaitės konflikto bu vo galima tikėtis jau seniai. Ji nuo lat neigiamai apie juos atsiliepda vo. Kad ir kaip ten būtų, DP viena didžiausių parlamentinių partijų. V.Gedvilas reaguoti privalėjo.“ Politologo manymu, Lietuvos pirmininkavimo ES laikotarpiu aistros tarp DP ir D.Grybauskaitės kiek aprims – juk reikia pasirody ti solidiems, tačiau prieš artėjan čius prezidento rinkimus įtampa vėl išaugs. „Tada matysime daug
Koalicijos partneriai DP ir D.Gry bauskaitės žodžių karą kol kas stebi iš tolo. Ir premjeras Algirdas But kevičius, ir jam artimi veikėjai kol kas į V.Gedvilo pareiškimus niekaip nereaguoja. A.Butkevičius – atsar gus politikas. Apžvalgininkų nuo mone, jis nenori veltis į konfliktus su Prezidente.
Gediminas Kirkilas:
Buvo ginčų pas mus, pavyzdžiui, su prezi dentu V.Adamkumi, bet mes nesiginčy davome viešai. To kie pareiškimai vi suomenę erzina.
„Šiuo met u būt ų gerai, kad valstybės vadovai demonstruotų vienybę ir rodytų pavyzdį tautai. To netaikau niekam asmeniškai, nei D.Grybauskaitei, nei V.Ged vilui. Buvo ginčų pas mus, pavyz džiui, su prezidentu Valdu Adam
kumi, bet mes nesiginčydavome viešai, to nebūtina daryti. Tokie pareiškimai, mano požiūriu, vi suomenę erzina, ypač pirminin kavimo metu“, – konfliktą gesino socialdemokratas Seimo vicepir mininkas Gediminas Kirkilas. Jis mano, kad DP atstovai su Prezi dente santykius gali išsiaiškinti asmeniškai. Įsikišo A.Kubilius
Prezidentę nuo V.Gedvilo sto jo ginti konservatoriai. Vakar Sei mo opozicijos lyderis Andrius Ku bilius jam būdingu iškilmių tonu pareiškė, kad užsipuldamas šalies vadovę Seimo pirmininkas padarė klaidą ir turėtų atsiprašyti. To ne padarius, opozicija grasina imtis „atsakomųjų veiksmų“, nes Sei mo pirmininkas esą pažeidė par lamento statutą. Tėvynės sąjungos vadovas pri minė, kad Seimo pirmininkas pri valo dirbti tiesioginį savo darbą ir organizuoti Seimo veiklą. O pir madienį Seimo pirmininko var du išplatindamas Prezidentę puo lantį pareiškimą ir „gindamas savo bosą V.Uspaskichą bei jo verslą“ jis esą pažeidė Seimo statutą, nes tai padaryti nebuvo įgaliotas Sei mo. Tačiau atsiprašyti V.Gedvilas nesiruošia – esą tai buvo politinis pareiškimas.
Motyvai: DP veikėjai su Prezidente konfliktuoja atvirai. Tačiau tai ga
li būti nervingas muistymasis prieš kitą savaitę skelbiamą nuospren dį V.Uspaskichui ir jo bendrininkams. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Reabilitavo DP Beje, Seimas vakar parodė gailestin gumą koal icijos part ner iams: baig dami pavasar io sesiją, parlamenta rai reabil itavo iš rink imų sąrašo iš braukt us DP atstov us Živ ilę Pins kuv ienę, Jolantą Gaudut ienę, Joną Pinskų ir Vytautą Gricių. Jie Seimo nutar imu grąž int i į par tijos rink imų sąraš ą. Tiesa, parla mentarais jie automatiškai netaps –
taip nutiktų tik tuo atveju, jeigu ku rie nors dabartiniai Seimo nariai, iš rinkti pagal DP kandidatų sąrašą, ne tektų mandato. Ž.Pinskuvienė DP rinkimų sąraše įrašy ta 23-ioje vietoje, J.Gaudutienė – 24-oje, J.Pinskus – 25-oje, V.Gricius – 35-oje. Taip pat Seimo priimtu nutarimu kons tatuojama, kad minėti politikai nepa žeidė Seimo rinkimų įstatymo.
D.Pavalkis: egzaminas A.Macijauskui siūlo dvejus metus bus visiems vienodas Eglė Šepetytė
e.sepetyte@diena.lt
Švietimo ir mokslo ministras Dai nius Pavalkis nepasiduoda koa licijos partnerių priekaištams ir pasisako už lietuvių kalbos egza mino suvienodinimą. Tačiau kaip bus organizuojamas kitų metų eg zaminas, dar neaišku.
Darbo partijos (leiboristų) atsto vas D.Pavalkis, Seime atsakyda mas į opozicijos klausimus apie painiavą dėl lietuvių kalbos ir li teratūros egzamino, sakė jokios sumaišties nematantis. Disku tuotiną tautinėms mažumoms egzaminą palengvinantį įstaty mą jis esą priėmė atsižvelgda mas į tai, kad kitakalbiai per me tus lietuvių kalbos mokosi 818 valandų mažiau nei lietuviai. Ta čiau, pasak ministro, anksčiau ar vėliau lietuvių kalbos egzaminas turės būti suvienodintas. Tik mo kiniams būtina užtikrinti vieno das sąlygas jam pasiruošti. O to esą nepadarė ankstesnė Vyriau sybė, nustačiusi vienodas bran dos egzamino sąlygas visiems ša lies abiturientams. D.Pavalkis pabrėžė neprita riantis užvakar Lietuvos lenkų
rinkimų akcijos lyderio Valde maro Tomaševskio išsakytoms mintims atsisakyti suvienodin to egzamino ir grįžti prie seno sios tvarkos, kai egzaminai buvo skirtingi. O dėl kitų metų egza mino organizavimo bus spren džiama tik įvertinus šiųmečius rezultatus. „Kaip daryti kitais metais – kviečiau visus rugsėjo mėne sį diskutuoti, tai diskusijų ob jektas. Pastarieji V.Tomaševskio pasisakymai nėra tai, su kuo mes turėtume sutikti, bet diskusi ja reikalinga, reikia labai aiš kiai įvardyti, kokius žingsnius mes darom, kokius sprendimus priimam ir kada visa ši disku sija Lietuvoje turi baigtis. Ma no noras yra toks, kad tą auksinį kompromisą tarp visų suintere suotų šalių surastume“, – an tradienį po pietų Seime kalbėjo ministras. Lietuvos vyriausiasis admi nistracinis teismas nusprendė, kad egzamino sąlygas tautinių maž um ų mok ykl ų abit ur ien tams palengvinęs ministro įsa kymas yra neteisėtas – priešta rauja Konstitucijos straipsniui, įtvirtinančiam visų asmenų ly gybės principą.
Buvusį žemės ūkio viceminist rą Aušrį Macijauską ir buvusį Na cionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktorių Saulių Silicką iš maniųjų telefonų byloje prokuro rai siūlo pripažinti kaltais ir skirti po dvejus metus kalėjimo.
Tiesa, abiem kaltinamiesiems Vil niaus apygardos prokurorai baus mę siūlo atidėti trejiems metams. Be to, prašoma teismo paskirti 50 MGL dydžio – 6,5 tūkst. litų – baudą. Nuosprendis bus skelbia mas liepos 18 d. Teismas šią bylą nagrinėti pra dėjo prieš metus – 2012-ųjų bir želį. Tada abu kaltinamieji kalti dėl jiems pateiktų kaltinimų ne prisipažino. Pasak Specialiųjų tyrimų tarny bos (STT), ikiteisminį tyrimą atlikę STT Vilniaus valdybos pareigūnai nustatė, kad organizuodamas NMA vykdomą viešojo pirkimo konkur są įsigyti kompiuterinės technikos tuometis žemės ūkio viceministras kartu su NMA direktoriumi susita rė su tiekėjais į jį įtraukti telefonų „Apple iPhone 4“ pirkimą, to ne nurodant dokumentuose. Teismo posėdyje buvo paskelbta, kad pagal iš anksto sugalvotą planą S.Silickas iš vienos bendrovės ne va agentūros reikmėms 2010-ųjų rudenį įsigijo penkis išmaniuosius
telefonus, jų agentūrai neperda vė ir juos su A.Macijausku pasisa vino. Telefonai į NMA buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukti. Bylos duomenimis, vieną telefo ną S.Silickas pasiliko sau, kitą da vė žmonai, o likusius tris perdavė tuomečiam viceministrui A.Ma cijauskui jo kabinete ministerijoje. Šis vieną telefoną pasiliko sau, kitą perdavė žmonai, o trečią – Lietuvos ūkininkų sąjungos pir mininkui Jonui Talmantui. Tai jau antra baudžiamoji byla, kurioje buvęs viceministras sulaukė įtarimų. Gegužės 9 d. Vilniaus apy gardos teismas kaltais dėl piktnau
džiavimo tarnyba pripažino buvusį žemės ūkio viceministrą A.Macijaus ką ir dar du su juo teistus asmenis. Ankstesnis pernai rugsėjo 21 d. paskelbtas Vilniaus miesto apy linkės teismo nuosprendis, kuriuo A.Macijauskas, Artūras Bagotyrius ir Vigimantas Kisielius, buvo ištei sinti, panaikintas. Visi trys kalti namieji nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, jas atidedant. A.Macijauskas iš žemės ūkio vi ceministro pareigų atsistatydino 2011 m. rudenį esą dėl šeimyninių aplinkybių. S.Silickas iš NMA va dovo pareigų pasitraukė neseniai. „Klaipėdos“, BNS inf.
Nesėkmės: A.Macijauskas prokurorų siūlymo suvaržyti jo laisvę šie
met klausosi jau antrąkart – gegužę jis pripažintas ir kaltu dėl piktnau džiavimo tarnyba. Gedimino Bartuškos nuotr.
9
trečiadienis, liepos 3, 2013
užribis Teisiamųjų suolas
Peršovė katę
Balkone pjaustė balionėlius
Netrukus į teisiamųjų suo lą sės 21-erių Ramūnas Krivi čius. Pernai žiemą jis užpuolė namo ėjusią trylikametę mer gaitę. Plėšikas atėmė jos mobi lųjį telefoną ir apie 10 litų. Pas kui R.Krivičius nusitempė ma žametę į atokesnę vietą ir išža gino. Už tai gresia nuo 3 iki 10 metų nelaisvė.
Į uostamiesčio policiją kreipė si 50 m. klaipėdietė, kuri pra nešė, kad pirmadienį kažkas peršovė jos katę. Incidentas įvyko Senosios Smiltelės gat vės namo kieme. Peršautos katės kūnas perduotas ištir ti ir tik tuomet paaiškės, nuo ko nugaišo gyvūnas. Įvykį ti ria policija.
Antradienį sprogimas sudrebi no Žalgirio g. 13 namo gyven tojų langus. Paaiškėjo, kad 59erių gyventojas balkone pjaus tė 6 turistinius dujų balionė lius, nes kitaip jų nepriėmė metalo supirktuvė. Staiga nu griaudėjęs sprogimas apdegi no vyrui rankas, išdužo jo bu to langai.
Neringoje – ratuotų pažeidėjų antplūdis Nors neringiškiai dar tik lūkuriuoja įsibė gėjančio vasaros sezono, tačiau kurorto policijai – pats darbų įkarštis. Iki liepos 1-osios Neringos policijos komisariate bu vo surašyti 257 protokolai už įvairius nu sižengimus kelių eismo taisyklėms. Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Atvykėliai naudojasi kiemais
„Dar apie pusantro šimto foto nuotraukų su pažeidėjų automo biliais šiuo metu yra mūsų kom piuteriuose. Nustačius šių mašinų savininkų gyvenamąsias vietas, protokolai bus išsiųsti ir jiems“, – kalbėjo Neringos policijos komi sariato Viešosios policijos posky rio viršininkas Rimas Milkintas. Nors įžūlių kelių eismo taisyklių pažeidėjų Neringoje yra mažuma, didžiąją dalį nusižengimų pada ro kelio ženklų nepaisantys poil siautojai. „Ta pati problema kartojasi jau ne pirmus metus. Matyt, mieste nepakanka automobilių stovėjimo aikštelių, o mokama aikštelė yra truputėlį tolokai nuo miesto cent ro. Veikiausiai dienai ar dviem į Neringą atvažiavę poilsiautojai ne noriai palieka mašinas šioje aikš telėje“, – tikino Viešosios polici jos poskyrio viršininkas. Stengiasi įspėti užuomaršas
Pasak R.Milkinto, neringiškiai tu ri specialius leidimus, kurie leidžia gyventojams laikyti savo mašinas kiemuose. „Viešbučiai ar poilsio namai daž niausiai turi savo aikšteles. Tačiau didžiausia bėda tai, kad savo ma šinų neturi kur palikti atvykstan
tys tie poilsiautojai, kurie apsistoja neringiškių išnuomotuose būstuo se“, – pasakojo pareigūnas. R.Milkintas tikino, kad pareigū nams tenka neretai du kartus ap lankyti to paties pažeidėjo auto mobilį. „Nenorime atrodyti kaip nesve tingas kurortas, todėl pirmą kartą prie mašinos paliekamas perspėji mas, kad vairuotojas atkreiptų dė
257
– tiek protokolų jau su rašyta prasižengusiems vairuotojams. mesį, jog ją paliko nederamoje vie toje. Gal žmogus trumpam sustojo, gali būti, kad poilsiautojas ką tik at vyko. Tačiau jei matome, kad auto mobilis vis tiek stovi, užfiksuojamas pažeidimas, ir vairuotojas randa pra nešimą apie tai“, – aiškino Viešosios policijos poskyrio viršininkas. Laukia baudos iki 300 litų
Policijos pareigūnai tikrina ir bau džia tik tuos vairuotojus, kurie piktybiškai nepaiso kelio ženklų ar savo mašinomis trukdo kitiems vairuotojams.
Tvarka: Neringos policija perspėja, kad automobilius neleistinose vietose palikę vairuotojai gali sulaukti
baudų.
„Sulaukiame ir gyventojų, ku rie atvykę po darbo dienos randa kiemus užstatytus atvykėlių auto mobiliais, skundų“, – sakė Nerin gos policijos atstovas. Už automobilių stovėjimo tvar kos pažeidimus prasižengėliams gresia bauda nuo 100 iki 300 litų. „Jei žmogus nėra baustas, jam gali būti surašytas administracinis nurodymas susimokėti 50 litų. Ta čiau jei vairuotojas jau buvo baus tas, jam gresia ir iki 300 litų bauda. Baudos dydis priklauso nuo aplin kybių“, – tikino pareigūnas. Mašinas išguis iš centro
Neringos savivaldybės atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė paste bėjo, kad Nidoje yra keturios mo kamos aikštelės. Kitur stovėjimas neapmokestin tas. Pavyzdžiui, yra aikštelė prie et nografin ių kapinių, Thomo Manno muziejaus. Nemokamos stovėjimo vietos ir greta centrinio paplūdi mio esančioje aikštelėje. „Nidoje siekiama automobi lių srautą nukreipti nuo gyvenvietės
Vytauto Petriko nuotr.
Stovėjimo kainos Įmonės „Ner ingos komun al in ink as“ Nidoje Taikos gatvėje prie savivaldybės aikštelės įkainiai parai: administracinio pastato lengviesiems automobiliams – 5 Lt už valandą. lengvasis automobilis – 12 Lt, mikroautobusas – 20 Lt, autobusas – 30 Lt, kemperis – 40 Lt, automobilis su priekaba – 50 Lt. Valandos įkainis: lengvasis automobilis – 2 Lt, mikroautobusas – 3 Lt, autobusas – 5 Lt, motociklas – 1,50 Lt,
Aikštelė Nidos prieplaukoje lengv ie siems automobiliams – 3 Lt už valandą. Aikštelė Nidoje Taikos gatvėje ant kalno lengviesiems automobiliams ir autobu sams – 3 Lt vienai valandai lengvajam automobiliui, 6 Lt valandai autobusui. Aikštelė Nidoje prie jūros ties Šiauriniu pliaž u lengviesiems automobil iams ir autobusams – 1 Lt vienai valandai leng vajam automobiliui; 3 Lt vienai valandai autobusui.
kemperis – 5 Lt.
Aikštelė Juodkrantėje prie ekspozicijos Neringos savivaldybės tarybos nustaty „Raganų kalnas“ lengviesiems automo biliams – 3 Lt vienai valandai. tos vietos automobiliams statyti:
centro, tad kurorto lankytojai kviečia mi palikti savo transporto priemones įmonės „Neringos komunalininkas“ aikštelėje Taikos gatvėje ties trečiąja įvaža į Nidą“, – teigė S.Vaišvilaitė. Juodkrantėje yra tik viena moka ma aikštelė – greta „Raganų kal
no“. Mokamų stovėjimo vietų nė ra Pervalkoje ir Preiloje. „Rinkliava už stovėjimo vietas renkama nuo gegužės 1 d. iki vasa ros pabaigos. Šiais metais iš rink liavos surinkta 32 242 litai“, – ne slėpė S.Vaišvilaitė.
Kolegija: V.Filiponenko lieka nuteista Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad klaipėdietė Viktori ja Filiponenko gali būti nuteista tik už vieno naujagimio nužudymą.
Trijų teisėjų kolegija vakar atmetė Generalinės prokuratūros skundą, kuriuo buvo siekiama, kad mote ris būtų nuteista kalėti ne už vieno naujagimio nužudymą, o už abiejų savo vaikų mirtį. Tačiau LAT teisė jai paliko galioti Lietuvos apeliaci nio teismo nuosprendį. Nutartis yra galutinė ir neskun džiama. Prokuratūra manė, kad bylą iš naujo turi nagrinėti Lietuvos ape
liacinis teismas, o ankstesnis jo nuosprendis turi būti panaikintas, nes neteisingai buvo įvertinti įro dymai ir neteisingai kvalifik uota nusikalstama veika. Sausio 4 d. Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad atmeta už sa vo naujagimio nužudymą kalėti 10 metų nuteistos klaipėdietės V.Fi liponenko skundą ir paskelbė, kad paskirta bausmė nėra nei per griež ta, nei per švelni ar per didelė, pa darytas labai sunkus nusikaltimas. Tada teismas taip pat atmetė prokuroro skundą, kuriuo reika lauta moterį pripažinti kalta dar dėl vieno naujagimio nužudymo
ir skirti 14 metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjas paskelbė, kad antrasis naujagimis patyrė įspaustinę gal vos traumą, kuri atsirado per gim dymą, tačiau negalima sakyti, kad jau tuo metu motina siekė nužudyti savo naujagimį. Apeliacinio teismo vertinimu, žemesniosios instanci jos teismas pagrįstai neįžvelgė mo tinos kaltės dėl antrojo naujagimio nužudymo. Tačiau V.Filiponenko kaltė, kad pirmąjį vaiką ji nužudė pasmaug dama, patvirtinta kategoriška eks pertų išvada, liudytojų ir kita bylos medžiaga.
Be to, Lietuvos apeliacinis teis mas nusprendė, kad moteriai ne reikia Lietuvai sumokėti jos parga benimo iš Ispanijos išlaidų – 12,7 tūkst. litų. Šią sumą iš nuteistosios buvo nusprendęs išieškoti Klaipė dos apygardos teismas. Nusikaltimas paaiškėjo, kai 2009 m. gegužės 4 d. šiukšlių konteine ryje Klaipėdos centre rasti dviejų vyriškos lyties naujagimių dvynu kų lavonai. 2010 m. balandžio 29 d. nutarimu klaipėdietė V.Filiponen ko pripažinta įtariamąja dėl kūdi kių nužudymo. Nustačius, kad įta riamoji pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, buvo paskelbta jos tarp
Sprendimas: V.Filiponenko liks
kalėti tik už vieno iš dvynių mirtį.
tautinė paieška ir išduotas Euro pos arešto orderis. 2011 m. pradžioje V.Filiponen ko Ispanijoje pagimdė dvynukes mergaites, kurias globoja Ispani jos valstybės institucijos. „Klaipėdos“ inf.
10
namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
trečiadienis, LIEPOS 3, 2013
namai
Užuot griovę, priaugino šiuola Patrauklioje vietoje įgijus sutrešusį namą ne vienam kyla mintis, kad kur kas papras čiau pastatyti naują statinį, nei reabilituoti senąjį. Vis dėlto kartais pagarba paveldui nugali, ir praeitį pavyksta sutaikyti su dabartimi.
Vereta Rupeikaitė v.rupeikaite@diena.lt
Staigmena – požeminė slėptuvė
Architektai Aurėja ir Marius Šlan čiai nenustebo, kai juos pasikvie tęs užsakovas mostelėjo ranka į seną mūrinuką ir prasitarė, kad galbūt reikėtų jį nušluoti. Kaip kitaip sutversi šiuolaikišką, šil tą, ekonomišką ir kur kas erdves nį būstą? Namelis stovėjo tiek tarpuka riu, tiek dabar prašmatniame in dividualių namų kvartale, tačiau jo būklė, pripažino architektai, buvo apgailėtina. Spėjama, na mas projektuotas tarpukariu, o baigtas statyti po Antrojo pasau linio karo. „Jo forma priminė ekonominį pokario namelį. Net nepavyko iš siaiškinti, kada iš tikrųjų jis buvo pastatytas. Tai, kad jis susijęs su karu, rodo šalia namelio, po žeme, įrengta betoninė slėptuvė, ant ku rios vėliau buvo užstatytas sandė lis“, – pasakojo M.Šlančius. Tiesa, slėptuvė neišliko – ji da bar užpilta žemėmis, o virš jos įrengta stoginė automobiliams. Tai, kad namas galbūt statytas karo metais, sufleruoja statybinės medžiagos. Atrodo, kad jos surink tos iš įvairių apgriuvusių namų. Namo savininkai kėlė klausimą, ar verta gaivinti senutėlį mūrinuką, tačiau architektų siūlomas varian tas senelį pagydyti, o greta įkur dinti šiuolaikišką jaunuolį, užsa kovams patiko. „Vadovaujantis tuo metu galioju siais dokumentais, namą būtų bu vę galima griauti. Pastatas nebuvo įteisintas kaip paveldo vertybė. Ta čiau vizualiai buvo matyti, kad ja me kažkas yra, ir norėjome jį išsau goti“, – pridūrė architektas. Čerpinis stogas – nugalėtojas
Patogiau: į šlaitą nusidriekiantis status sklypas suskaidytas terasomis.
Gintaro Česonio ir Mariaus Šlančiaus nuotr.
Priestato, suprojektuoto buvusia me sode, nuo gatvės beveik nesi mato. Ir atvirkščiai – žvelgiant į šlaito panoramą, matyti naujokas, o senasis namelis paslėptas. Kadangi senojo ir naujojo sta tinių stogų nuolydžiai sutampa, projekto autorių nuomone, tai tar si padaro abu objektus panašius, o skiria juos medžiagiškumas. Tamsios prancūziškos kerami nės čerpės naujojo statinio stogui ir sienoms pasirinktos būtent dėl estetikos. Kita vertus, tai apdaila, kuri daug metų nereikalaus išskir tinės priežiūros. Čerpės pritvir tintos taip, kad apsieita be liet vamzdžių. „Apskritai visa tai padaryta be jokių metalinių jungčių, ko nepa vyksta išvengti daugeliui kitų na
11
trečiadienis, LIEPOS 3, 2013
namai Kviečia varžytis architektus
Tvirtina investicijų planus
Aplinkos ministerija kviečia architektus siūlyti geriau sius darbus ir varžytis dėl įvertinimo už kūrybinius lai mėjimus urbanistikos bei architektūros srityse. 2007-ai siais įsteigtas apdovanojimas skiriamas Lietuvos archi tektui – projekto autoriui ar bendraautoriams už geriau sią architektūros kūrinį, įgyvendintą per pastaruosius dvejus metus. Į 2013 m. apdovanojimą gali pretenduoti 2011–2012 m. realizuotų pastatų ir kitų statinių projektų kūrėjai. Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urba nistikos ir architektūros departamentas paraiškų lauks iki rugsėjo 30 dienos.
Liepos 1-osios duomenimis, šalies savivaldybės jau pa tvirtino 209 daugiabučiams atnaujinti skirtus investici jų planus, dar 308 numatyta patvirtinti šį mėnesį, rugp jūtį – 301. Visos tokių planų rengimo sutartys jau yra pa sirašytos Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Šiau lių, Tauragės, Telšių ir Utenos regionuose. Pagal metų pradžioje pradėtą įgyvendinti daugiabučių modernizavi mo programos modelį savivaldybės atrenka renovuoti nus namus ir parengia jų energinio efektyvumo didinimo investicijų planus. Patiems gyventojams nereikia rūpintis projekto įgyvendinimo finansavimu.
aikišką priestatą Pastatas nebu vo įteisintas kaip paveldo vertybė. Ta čiau vizualiai buvo matyti, kad jame kaž kas yra, ir no rėjome jį išsau goti. Realybė: pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms, daugeliui tėvų ten-
ka laviruoti tarp šeiminių ir darbo įsipareigojimų.
mų, dekoruotų čerpėmis“, – pa stebėjo M.Šlančius. Galbūt todėl tarptautiniame konkurse „Baltijos mūro ir sto go apdovanojimai 2013“ čerpėmis dengto stogo kategorijoje šis na mas pelnė pirmąją vietą. Šiltinant tausojo architektūrą
Ne mažiau triūso nei naujasis prie statas pareikalavo senasis namelis. Jį reikėjo ne tik restauruoti, bet ir šiltinti. Pasak M.Šlančiaus, saugotini buvo keli elementai – fasadas su frontonu iš gatvės pusės ir pasta
to forma. Šiltinant lauko sienas iš išorės, visa tai reikėjo išsaugoti. Kad langai nebūtų akivaizdžiai įgi linti, jie permontuoti taip, kad šil tinimo medžiagos sluoksnio iš išo rės nematyti. Pastorėjus sienai, plačios palangės susiformavo pa stato viduje. Šiltinant senus namus dažnai nukenčia architektūrinės deko ro detalės – po šiltinimo medžiaga pasislepia karnizai ir kita. Šią pro blemą architektai sprendė rinkda miesi mažesnę blogybę. Buvusios mūrinės dekoro detalės buvo ap rengtos putų polistirenu.
„Nors tai butaforija, bet šiokia tokia išeitis. Būna ir taip, kad šilti nant dekoras apskritai panaikina mas“, – pastebėjo M.Šlančius. Kitokios galimybės pritaikyti na melį šiuolaikiniam gyvenimui ar chitektai nematė. Šiltinti pastatą iš vidaus, auto rių nuomone, būtų buvę neracio nalu, nes šalčiausiu metu už šilti nimo medžiagos susidarytų ledas, o kai jis ištirptų, namo siena imtų gesti iš vidaus. Dabar namelyje įrengta rekupe racinė vėdinimo sistema, tad pelė sis negresia.
„Shutterstock“ nuotr.
Grįžti į darbą – informavus raštu Prieš kiek laiko reikėtų informuoti darbdavį, grįžtant į darbą po dvejų metų vaiko priežiūros atostogų? Povilas
Kotryna Jakavičiūtė Valstybinės darbo inspekcijos Komunikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja
D
Sena ir nauja: susipykę ar draugauja?
arbuotojas, ketinantis pasinaudoti vaiko priežiūros atostogo mis ar grįžti į darbą joms nepasibaigus, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Kolektyvinėje su tartyje gali būti nustatytas ilgesnis įspėjimo terminas (Darbo kodekso 180 straipsnio 3 dalis). Pažymime, kad remiantis Darbo kodekso 180 straipsnio 4 dalimi, visais atvejais (išskyrus, kai įmonė visiškai likvi duojama), kai darbuotojas sugrįžta į darbą po vaiko priežiūros atosto gų, jam turi būti suteikiama darbo sutartyje sulygta darbo vieta (par eigos). Jei darbuotojas nori grįžti į darbą vaiko priežiūros atostogoms pasibaigus, atskiro prašymo ar įspė jimo rašyti nereikia.
Pan aš ios senųj ų pas tat ų rekonst rukc ij os pas aulyj e – ne nauj ien a. Štai klasik inė ispan iška rez idencija Isp an ijos saloje Maljorkoje, pak liu vus i į arc hitekto Guillermo Rey nés rankas, rad ikal iai pakeitė įvaiz dį, kur is, gal ima spėt i, įtink a ne vi siems klasik in io stil iaus gerb ėjams. Rūd ij anč ia skard a apt raukt i kub ai įsiterp ė į sen ąją balt ąją arc hitekt ū rą. Naujuos e tūr iuos e įrengtos pa pildomos pat alp os, SPA ir bas ein ai. Met alo kub ai – tars i senos ios vilos ark ų, kolonų anton imas. Akivaizdu, kad šiuo atveju autor ius ir nes iekė naujos architekt ūros pritaik yt i prie senos ios.
Kaina
nuo
designboom.com nuotr.
3 400LT/kv.m
Mob. 8 657 92 020 8 657 99 000 www.tauralaukioslenis.lt
12
trečiadienis, liepos 3, 2013
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
–0,01 %
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 2,9920 DB svaras sterlingų 1 4,0213 JAV doleris 1 2,6405 Kanados doleris 1 2,5125 Latvijos latas 1 4,9189 Lenkijos zlotas 10 7,9941 Norvegijos krona 10 4,3372 Rusijos rublis 100 8,0188 Šveicarijos frankas 1 2,7949
pokytis
–0,5418 % –0,3272 % –0,4261 % –0,5029 % –0,0020 % +0,0764 % –0,8867 % –0,6037 % –0,3530 %
–0,48 %
–0,09 %
Brangs alkoholis ir tabakas
Apribojo ūkininkų apetitą
Nuo kitų metų kovo didės tabako, o nuo balandžio – ir alkoholio akcizas. Skai čiuojama, kad puslitris alaus ir etilo alko holio produktų brangs vidutiniškai apie 11 centų, vyno – apie 16 centų, pakelis ci garečių – apie 30 centų, pigiausių ciga rilių – 21 centu. Pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, valstybės biudžetas 2014 m. papildomai gaus apie 50 mln. li tų pajamų.
Seimas vakar priėmė pataisas, kurios už kerta galimybes verslininkams įsigyti ir valdyti didesnius nei 500 hektarų žemės plotus. Už žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pataisas bal savo 103, susilaikė du Seimo nariai. Patai sos numato, kad daugiau, nei leidžiama, žemės negalės įsigyti susiję asmenys, jos nebus galima konsoliduoti, pasitelkiant trečiuosius asmenis.
Grėsmė iš pasienio nesitraukia Lietuvos kiaulių augintojai neramiai stebi situaciją pasienyje su Baltarusija, kur už fiksuotas afrikinio kiaulių maro protrūkis. Pasak jų, šalies valdžia iki šiol ėmėsi tik parodomųjų saugos priemonių. Valdi ninkai tikina, kad situacija netrukus keisis.
Lukas Miknevičius l.miknevicius@diena.lt
Privertė sukrusti
Paaiškėjus, kad prie Lietuvos sie nos esančioje Baltarusijos Gardi no srityje užfiksuotas itin pavojin gos gyvulių ligos – afrikinio kiaulių maro – protrūkis, sujudo ir mūsų šalies vadovybė. Vyriausybė apsaugai nuo kiau lių maro praėjusią savaitę paža dėjo skirti 750 tūkst. litų, tačiau šios lėšos Valstybinę maisto ir ve terinarijos tarnybą pasiekė tik va kar ryte. Kol pinigai nebuvo gauti, Balta rusijos pasienyje buvo imtasi tik minimalių apsaugos priemonių. Šalies kiaulių augintojai teigia, kad jos buvo nepakankamos, o ir iš Bal tarusijos atvykstančių transporto priemonių bei asmenų patikra ga lėjo būti vykdoma aplaidžiai.
„Nupurškė kelis gyvulius vežan čius sunkvežimius, kad žiniasklai da praneštų, ir viskas. Kiek girdė jau, griežtos kontrolės tikrai nėra“, – sakė A.Baravykas. Jis piktinosi ir tuo, kad muitinin kai esą neatidžiai tikrina iš Balta rusijos į Lietuvą vykstančių asme nų bagažą, nors Lietuva dar birželio 26 d. uždraudė iš Baltarusijos įvežti gyvūninės kilmės produktų ir pa šarų. A.Baravykas tikino girdėjęs atvejį, kai muitininkai mėsos pro duktus vežančių asmenų nė ne paklausė, ar šie neturi įvežti drau džiamos produkcijos. Taip mėsa iš Baltarusijos pateko į Lietuvą.
Tai paliestų apskri tai visą mėsos sek torių – ne tik kiaulių, bet ir kitų gyvulių augintojus, pašarų eksportuotojus.
Priemonės nepakankamos?
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sekmadienį pranešė, kad visos krovininės transporto prie monės, vežančios gyvus afriki niam kiaulių marui imlius gyvū nus, grįžtančios iš Baltarusijos ir Rusijos, pradėtos papildomai de zinfekuoti Lietuvos pasienio vete rinarijos postuose. Tačiau Lietuvos kiaulių auginto jų asociacijos direktorius Algis Ba ravykas dienraščiui teigė, kad šios priemonės, kurių Valstybinė mais to ir veterinarijos tarnyba ėmėsi už savo lėšas, buvo veikiau parodo mosios, nei davė realios naudos.
Pašnekovas teigė, kad kiaulių augintojai dėl šių aplinkybių nera miai stebi situaciją pasienyje, juo lab kad dar vakar kiaulininkai ne žinojo, bus ar nebus apsaugai nuo afrikinio kiaulių maro skirti paža dėti 750 tūkst. litų. A.Baravykas teigė, kad užkratui patekus į Lietuvą nuostoliai būtų labai dideli ir padarytų žalos ne tik konkrečiam ūkiui, kuriame būtų nustatytas kiaulių maro židinys.
Pasak Baltarusijos žiniasklaidos, afri kinio kiaulių maro židiniui likviduo ti pasitelktos sukarintos pajėgos, mi
dideli.
„Tai padarytų žalos apskritai vi sam mėsos sektoriui – ne tik kiau lių, bet ir kitų gyvulių augintojams, pašarų eksportuotojams. Dabar sunku pasakyti, kokie būtų konk retūs skaičiai, bet jie būtų labai di deli“, – sakė kiaulių augintojų at stovas. Lėšų jau skirta
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas nesutinka su kiaulininkų priekaištais. Pasak jo, tarnyba ėmėsi tokių priemonių, kokias galėjo sau leisti, o vėliausiai per savaitę pasienio postuose bus įrengtos ir stacionarios dezinfekci jos užkardos, pro kurias pravažiuos visos iš Baltarusijos ir Rusijos į Lie tuvą patenkančios transporto prie monės.
Kęstučio Vanago / BFL nuotr.
„Finansų ministerija pagaliau ra do galimybių ir žadėtieji 750 tūkst. litų šiandien ryte buvo skirti“, – dienraščiui vakar sakė V.Pau lauskas. Pasak jo, dabar prasidės rimtesnių apsaugos priemonių įrengimo darbai, kurie ilgai truk ti neturėtų. „Yra atliekama papildoma di džiausią riziką keliančių trans porto priemonių – bandovežių, vežusių kiaules, – dezinfekcija. Dezinfekuojamos ne tik Lietuvos vežėjų, bet ir kitų šalių transpor to priemonės, nepriklausomai nuo to, kad pasienio veterinarijos posto specialistams buvo pateikti doku mentai, patvirtinantys, jog trans porto priemonė buvo išplauta ir dezinfekuota. Taip pat visuose pasienio postuose yra iškabintos informacinės
lentos, kuriose žmonėms aiškina ma, kad nesivežtų jokių mėsos pro duktų – nei sumuštinių, nei viš tytės, nei lašinukų. Jiems išmesti pastatyti specialūs konteineriai, muitininkai tikrai tikrina keliau jančių bagažą“, – paklaustas, ko kių priemonių yra imtasi šiuo me tu, vardijo V.Paulauskas.
750
tūkst. litų
– tiek Lietuva skyrė apsisaugoti nuo kiaulių maro.
Prašo medžioti šernus
licija. Protrūkio vieta apsupta milici jos, į izoliuotą teritoriją nieko neįlei džiama.
Kilus afr ik inio kiaul ių maro prot rū kiui kaimynėje Baltar usijoje, netol i Lietuvos sienos, Aplinkos ministeri ja Vyriausybės pavedimu imasi visų priemonių, kad būtų užkirstos bet ko kios galimybės šia liga užsikrėsti lau kiniams gyvūnams – šernams.
Neof icial iais duomen im is, kiaulės jau naik inamos penk iuose Baltaru sijos rajonuose, bet neįvardijama, ku riuose. Atsakinga šios šalies instituci ja tvirtina, kad Baltarusijoje nustaty tas tik vienas afrikinio kiaulių maro protrūkio atvejis Čiapuno kaime, Vi jos rajone, Gardino srityje.
Viena svarbiausių prevencijos prie monių šernams nuo maro apsaugo ti – sumaž inti jų populiacijos gausą. Dėl to aplinkos ministras Valentinas Maz uron is pakeitė Med žioklės Lie tuvos Respublikos teritorijoje taisyk les ir panaikino kai kuriuos šernų me džioklės apribojimus.
Užkratas plinta toliau Valst ybinė maisto ir veter inar ijos tarnyba vakar pranešė, kad, remian tis Baltarusijos žiniasklaidos prane šimais, Kopti kaime, Vitebsko rajone, esančiame kiaulių komplekse, kuria me laikoma apie 19 tūkst. kiaulių, gal būt atsirado naujas afrikinio kiaulių maro židinys.
Baimė: kiaulių augintojai teigia, kad afrikinio kiaulių maro užkratui patekus į Lietuvą nuostoliai būtų labai
Apl inkos min ister ijos paved imu re gionų apl inkos aps augos dep art a mentai kreip ėsi į med žiotojų būre lius bei klubus ir rekomendavo su maž int i šernų bandas, ypač pasie nio su Baltar usija bei Rusija zonose. Lazd ijų, Drusk in ink ų, Varėnos, Šal čin ink ų, Viln iaus, Švenč ion ių ir Ig nal inos rajonuose med žioklės plot ų tur int ys būrel iai prašom i akt yv int i šernų med žioklę. Taip pat vis iems med žiotojams primenama, kad me džiojant šernus privalu griežtai lai kyt is nustat yt ų veter inar in ių reika lav imų.
Aplinkos ministerija prašo ne tik me džiotojų, bet ir visų gamtos mėgėjų, miško lank ytojų atk reipt i dėmesį į šernų sveikatos būklę, o pastebėjus bent menkiausių užkrečiamosios li gos požymių nedelsiant pranešti re gionų apl inkos apsaugos departa mentams bei Valstybinei maisto ir veter inar ijos tarnybai. Kadang i gy dymo nuo maro nėra, sergantys šer nai tur i būt i sunaik int i. Pastebėjus nugaišusį šerną, apie tai taip pat būti na skubiai pranešti aplinkosauginin kams bei Valstybinei maisto ir veteri narijos tarnybai.
13
trečiadienis, liepos 3, 2013
pasaulis Nelaimė Rusijoje
Bendras tonas
Žemės drebėjimas
Rusijoje nukrito sraigtaspar nis „Mi-8“. Žuvo 19 žmonių, tarp jų buvo vaikų. Orlaivis, pasak pareigūnų, nukrito miš kinguose kalnuose šiaurinia me Jakutijos regione. Nelaimė įvyko, kai oro bendrovės „Po liarnye avialinii“ sraigtaspar nis buvo priverstas leistis dėl nepalankių orų sąlygų.
Prancūzijos prezidentas Fran çois Hollande’as paragino ES laikytis bendros pozicijos dėl kaltinimų, kad Vašingtonas šnipinėja savo sąjungininkus Europoje. F.Hollande’as per spėjo, kad jie kelia pavojų de ryboms dėl svarbios JAV bei ES laisvosios prekybos su tarties.
Indonezijos šiaurės vakaruose esančioje Ačeho provincijoje per 6,1 balo žemės drebėjimą sugriuvus namams buvo su žeista mažiausiai 50 žmonių. 2004 m. Ačehe įvyko galingas žemės drebėjimas, sukėlęs cunamį. Banga provincijos Su matros saloje pareikalavo ma žiausiai 170 tūkst. gyvybių.
Ultimatumų nepaisys Egipto kariškiai vėl parodė, kad neketina ramiai žiūrėti į proce sus šalyje. Tiesa, kariškių duo tas 48 valandų krizės sprendi mo ultimatumas politinių ša lies vadovų buvo atmestas. Kas toliau – neaišku.
darbo pašalpos, mokesčių augi mas ir t. t. „Euronews“ pabrėžė, kad šiuo metu vidutinė alga Lietuvoje tesie kia 2 tūkst. litų (apie 600 eurų). „Minimali alga Lietuvoje – 850 litų (246 eurai), o šaltuoju metų laiku turime mokėti nežmoniškas sumas už šildymą. Apie 50 proc. pajamų suvalgo mokesčiai už šil dymą, o juk mes – žmonės, mes turime ir kitų poreikių“, – pasa kojo Snieguolė Andruškaitė, vie nos profesinės sąjungos narė. „Euronews“ pakalbinta pensi ninkė Lilija Morkūnienė pabrėžė, kad jai nerimą kelia tai, jog vis dau giau žmonių išvyksta iš Lietuvos. „Pusė milijono žmonių emigra vo iš Lietuvos. Taip, pusė milijono. Tai didelė problema. Lieka tik se nimas“, – sakė L.Morkūnienė, už kalbinta viename prekybos centre Vilniuje. Simono Daukanto aikštėje „Eu ronews“ taip pat pakalbino kelis ant pievutės laiko praleisti atėju sius studentus. Nors pripažino, kad vis daugiau žmonių palieka Lietuvą, jie opti mistiškai žvelgė į ateitį. „Išvykdamas problemų neišspręsi. Mes turime grįžti. Turime kurti savo ateitį čia“, – sakė viena studentė. Jos kolega pridūrė: „Va karų Europoje neįdomu, juk ten viskas pasiekta. Lietuvoje dar daug ką reikia padaryti.“
Egipto prezidentūra nurodė, kad toliau vykdys savo pačios planą dėl nacionalinio susitaikymo, ir kariškių ultimatumų nepaisys. Armija perspėjo islamiškų jė gų iškeltą prezidentą Mohame dą Morsi, kad įsikiš, jeigu jis per 48 valandas nepaklus liaudies reikalavimams. „Jeigu liaudies reikalavimai per šį periodą nebus patenkin ti, <...> (ginkluotosios pajėgos – red. past.) paskelbs kelio gaires ateičiai ir jų įgyvendinimo prie žiūros priemones“, – buvo sa koma kariškių pareiškime. Generolas Abdulas Fattah al Sisi pavadino vykusius masi nius protestus „beprecedente liaudies valios išraiška“. Daugelis protestuotojų pasvei kino kariuomenės deklaraciją. „Ginkluotųjų pajėgų pareiški mas turi vieną idėją – palaikyti Egipto žmonių valią šiuo metu; ir tai reiškia pirmalaikius pre zidento rinkimus“, – sakė „Ta marud“ („Sukilimas“) judėjimą įsteigęs Mahmoudas Badras. Tačiau M.Morsi atstovai atrė žė, kad armijos deklaracija gali sukelti painiavą. Prezidentū ra pasmerkė bet kokias dekla racijas, kurios galėtų „padidinti susiskaldymą“ ir „kelti grėsmę socialinei taikai“. Opozicinės grupės taip pat pareiškė, kad neketina remti ka rinio perversmo. Aštrėjant protestams atsi statydinti nusprendė šalies už sienio reikalų ministras Mo hamedas Kamelis Amras. Po sekmadienį įvykusių masinių protestų jau atsistatydino ma žiausiai penki kiti ministrai. Armijos ultimatumas buvo paskelbtas kitą dieną po to, kai į Egipto miestų gatves išėjo mili jonai protestuotojų, raginančių M.Morsi atsistatydinti. Armija, kuri vadovavo audringai perei gai po Hosni Mubaraką nušali nusio 2011 m. sukilimo, davė visoms partijoms savaitę savo nesutarimams išspręsti. Egiptą labai suskaldė nesutari mai tarp M.Morsi islamiškų jėgų šalininkų ir plačios opozicijos. M.Morsi oponentai kaltina jį iš davus revoliuciją – tuo, kad val džia buvo sukoncentruota isla miškų jėgų rankose ir kad buvo sukeltas ekonomikos smukimas.
Parengė Valentinas Beržiūnas
BBC, CNN, BNS inf.
Iššūkis: pasak Vokietijos televizijos „Deutsche Welle“, pirmąsyk ES Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos laukia daug didelių darbų.
AFP nuotr.
Užsienio spauda: „Maža šalis – dideli darbai“ Ką apie naująją Europos Tarybos pirmininkę Lietuvą rašo užsienio spauda? Vokiečių „Deutsche Welle“ publikaciją apie Lietuvą pavadino: „Maža šalis, kurios laukia dideli darbai“, o te levizija „Euronews“ nutarė pasauliui parodyti, kaip gyvena pa prasti lietuviai. Nelengvas uždavinys
„Nuo 1990 m. Lietuva neteko be veik penktadalio šalies gyventojų“, – rašo „Deutsche Welle“. Televizija Briuselyje pakalbino Lietuvos žur nalistę Eglę Merkytę. Ji atvyko į Briuselį 2011 m. Iki tol ES sostinėje Lietuvos žurnalis tai buvo reti svečiai. Pasak E.Mer kytės, net šalys, kurios skaudžiau nukentėjo nuo krizės, turėjo Briu selyje akredituotų žurnalistų, o Lietuva – ne. „Dar daug žmonių Lietuvoje ma no, kad ES neturi nieko bendra su jais. Praeis dar daug laiko, kol mes suprasime, kad ES – mūsų organi zacija“, – vokiečių televizijai atvi ravo žurnalistė. „Deutsche Welle“ pabrėžia, kad mažai valstybei vadovauti ES ne bus lengvas uždavinys. Lietuvoje, vokiečių akimis, gy vena vos 3 mln. žmonių, mažiau nei sostinėje Berlyne. Šalis įsto jo į ES 2004 m., tačiau iki šiol ne prisijungė prie euro zonos. Maža to, lietuviai perima pirmininkavi mo šturvalą iš Airijos, kuri laikoma
patyrusia derybininke, kelis sykius vadovavusia ES.
Vakarų Europo je neįdomu, juk ten viskas pasiekta. Lie tuvoje dar daug ką reikia padaryti. Būtinos sėkmės istorijos
„Deutsche Welle“ kalbintas Vil niaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų ins tituto direktorius Ramūnas Vil pišauskas sakė: „Norint būti sėk minga ES prezidente ir įgyti kitų valstybių pasitikėjimą, reikia sėk mės istorijų – ypač srityse, kurios įvardytos kaip svarbiausios pirmi ninkavimo metu.“ Pasak „Deutsche Welle“, vienas svarbiausių Lietuvos prioritetų – kaimynės iš Rytų Europos. Lietuva stengiasi paspartinti ry tinių valstybių – Ukrainos, Gruzi
jos, Armėnijos, ateityje – ir Balta rusijos – bendradarbiavimą su ES. Šių šalių atstovai, pasak televi zijos, pakviesti į Vilniuje šį rude nį vyksiantį Rytų partnerystės pro gramos viršūnių susitikimą. Jame, kaip tikimasi, galbūt galėtų būti pasirašyta Ukrainos ir ES asocia cijos sutartis. Tiesa, kaip priduria „Deutsche Welle“, Ukraina – didelis iššūkis. R.Vilpišauskas teigė: „Mūsų sėk mė priklauso nuo situacijos tose šalyse ir tų šalių lyderių: jie vyk dys reformas ar ne? Manau, Lie tuvos galimybės paveikti procesus šiose šalyse – ribotos.“ Gyvenimas ne rožėmis klotas
Televizijos „Euronews“ reporte rė kalbino paprastus lietuvius ir klausė, kaip jie gyvena, ką mano apie ES? Reportažą „Euronews“ pradėjo pabrėždama, kad Lietuva, 2009 m. patyrusi rimtą finansų ir ekonomi kos krizę, bando stotis ant kojų. Tiesa, situacija šalyje išlieka sunki. Mažos algos, pensijos, ne
14
trečiadienis, liepos 3, 2013
sportas
Klaipėdiečiai sieks apginti titulą Virginija Spurytė Uostamiesčio šešiolikmečiai fut bolininkai nusiteikę neleisti spor tininkams iš kitų valstybių pelnyti Klaipėdoje vykstančio turnyro nu galėtojų laurų.
Uostamiestyje dvi dienas vyksta antrasis tarptautinis 1997 metais gimusių moksleivių futbolo tur nyras. Jame varžosi aštuonios ko mandos iš penkių valstybių: Šve dijos, Rusijos, Latvijos, Estijos ir Lietuvos. Vakar vyko pogrupio varžybos, po kurių paaiškėjo, kas pateko į pusfinalius, o kurios komandos tu rės kovoti tik dėl 5-8 vietų. Klaipėdiečiai savo pogrupyje užėmė antrąją vietą, į priekį pra leisdami komandą iš Kaliningra do (Rusija). Jie 2:1 įveikė ekipą iš Piarnu (Estija), turėjo pripažinti kalingradiečių pranašumą (1:0) ir lygiosiomis (0:0) sužaidė su Vil niaus „Žalgirio“ jaunaisiais fut bolininkais. Kitame pogrupyje pirmąją vietą užėmė Liepojos „Metalurgo“ ko manda iš Latvijos. Ji 1:0 nugalėjo kauniečius, 2:0 patiesė Karlskro nos (Švedija) futbolininkus ir to kiu pačiu rezultatu įveikė Vilniaus „Ateities“ komandą. Šiandien futbolo stadionuose – ant naujosios dirbtinės dangos ir prie Klaipėdos futbolo mokyklos – vyks lemiamos kovos dėl medalių.
Klaipėdiečiai pusfinalyje kovos su Vilniaus „Ateities“ jaunaisiais futbolininkais. „Tikimės, jog klaipėdiečiai neleis išsivežti turnyro nugalėtojų taurės, Pasistengsime“, - ryžto nestokojo vienas varžybų organizatorių Aud rius Žuta. Pernai pirmajame tokiame tur nyre nugalėtojais tapo būtent klaipėdiečiai – Futbolo mokyklos „Baltų“ komanda.
Tvarkaraštis Liepos 3 diena 10 val. – dėl 5-8 vietų (Moksleivio sta dionas) 10.45 val. – dėl 5-8 vietų (Moksleivio stadionas) 10 val. – pusfi nal is Kal in ingradas – Viln iaus FM „Ateit is“ (Centr in is sta dionas) 11 val. – pusfi nal is Liepojos „Meta lurgs“ – Klaipėdos FM (Centrinis sta dionas) 12 val. – dėl 7–8 vietų (Moksleivio sta dionas) 12.45 val. – dėl 5–6 vietų (Moksleivio stadionas) 13 val. – dėl 3 vietos (Centr in is sta dionas) 14 val. – finalas (Centrinis stadionas)
Talentas: emocingasis A.Juškėnas pasiekė, jog Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai jau ketverius metus yra
geriausi Lietuvoje.
„Dragūne“ – ryški netektis Keturis kartus iš eilės Klaipėdos „Dragūno“ rankininkus ant aukščiausio Lietuvos čempionato prizininkų pakylos laiptelio užkėlęs komandos vyriausiasis treneris Artūras Juškėnas pa lieka ir savo auklėtinius, ir uostamiestį.
14.50 val. – turnyro uždarymas
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Pasiūlymas – dėl pralaimėjimo
Puokštė: klaipėdiečiai (šviesi apranga) pogrupio varžybose šventė per
galę, patyrė pralaimėjimą ir sužaidė lygiosiomis.
Vytauto Petriko nuotr.
Čempionatas neįvyks Virginija Spurytė Klaipėdos viltys kitąmet uosta miestyje surengti pasaulio ledo ri tulio čempionatą sudužo į šipulius – Nacionalinės ledo ritulio lygos taryba šią savaitę nusprendė, kad pirmenybes tikslingiausia rengti Vilniuje.
Nacionalinė ledo ritulio lyga pa siūlymus kitąmet surengti pasaulio ledo ritulio čempionato I diviziono B grupės varžybas buvo pateikusi trims savivaldybėms: Vilniui, Kau nui ir Klaipėdai. Pastarosios poli tikai patys pirmieji apsisprendė ir vienbalsiai pritarė, kad toks čem pionatas vyktų pajūryje. Savivaldybės taryba net įsipa reigojo kitų metų miesto biudžete
Vytauto Petriko nuotr.
numatyti 330 tūkst. litų, kurie bū tų skirti padengti Klaipėdos arenos nuomos išlaidas. Tačiau visai kitos nuomonės bu vo Nacionalinės ledo ritulio lygos taryba. Keturi jos nariai balsavo už tai, kad čempionatas vyktų Vil niaus „Siemens“ arenoje, po vie ną balsą gavo Kauno „Žalgirio“ ir Klaipėdos arenos. Pasaulio čempionatas vyks kitų metų balandžio 20–26 dienomis. I diviziono B grupėje žais Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Olandijos, Ru munijos, Kroatijos ir Lietuvos ko mandos. Analogiškas čempionatas Lie tuvoje jau vyko 2009 metais ir taip pat Vilniuje. Tuomet į Lietuvos rinktinės rungtynes vidutiniškai rinkosi po 7,3 tūkst. žiūrovų.
Nuo pirmadienio jis įsikurs Uk rainoje, kur treniruos 14 kartų šios šalies čempionais tapusius Zapo rožės ZTR rankininkus A.Juškėnas net neabejoja, jog pasiūlymo treniruoti tokią titu luotą komandą sulaukė tik todėl, kad praėjusiame Europos Iššūkio taurės sezone Klaipėdos „Dragū no“ rankininkai aštuntfinalyje ją sensacingai eliminavo iš tolesnės kovos. „Mes tikrai nebuvome tokie stip rūs, kad nukautume tokią koman dą, bet nukovėme. Manau, kad tai ir buvo pagrindinis faktorius, lė męs, kad iš Zaporožės ZTR ko mandos vadovai man paskambino ir pateikė viliojantį pasiūlymą“, – įsitikinęs rankinio specialistas. Jis kelias dienas svarstė, kol ga liaus iai nus prend ė pas iūlym ą priimti. Ir tai, anot pašnekovo, lė mė ne viena aplinkybė. „Pirma, „Dragūno“ niekaip nepavyksta pa kelti į kitą lygį ir nemanau, kad ar timiausiu metu pavyks. Antra, pa siūlytos finansinės sąlygos yra labai geros, tokios, kokių norėjau. Tre čia, tai rimtas iššūkis ir visada rei kia mėginti kažko pasiekti“, – savo sprendimą išvykti į Ukrainą grindė A.Juškėnas. Jis pasirašė vienerių metų su tartį ir su galimybe pratęsti dar metams. A.Juškėnas neslėpė, kad tai buvo pirmasis rimtas pasiūlymas treni ruoti užsienio klubą. „Aš esu tre čias lietuvis, kuris pastaraisiais metais išvyko į užsienį treniruoti
rankininkų. Lietuvos rankinis ne turi tokių skambių pergalių kaip krepšinis, todėl ir jo specialistams sunku prasimušti“, – paaiškino treneris. Jei nepatiks, grįš
A.Juškėnas pabrėžė, jog tikrai ne sistengs nagais ir dantimis laiky ti įsikibęs Zaporožės ZTR koman dos vyriausiojo trenerio kėdės. „Jei man kas nors nepatiks, turiu teisę prieš mėnesį įspėti klubą ir jį pa likti. Manau, kad turiu kur grįž ti, „Dragūne“ vietos man bet kada atsiras. Aišku, norėčiau Ukraino je bent metus išsilaikyti, pasiekti lygį, bet niekada nežinai, kaip gy venimas susiklostys“, – filosofavo A.Juškėnas.
Jei Europos Iššūkio taurės finale susitik tų „Dragūnas“ ir Za porožės ZTR, mano širdyje pralaimėju sių nebūtų. Zaporožės ZTR klubo savinin kai komandai jau iškėlė ateinančio sezono tikslus – laimėti ir Ukrai nos čempionatą, ir Europos Iššū kio taurę. „Net nežinau, kuris šių tikslų yra sunkiau pasiekiamas, bet kuo sunkiau, tuo įdomiau. Ir labai paprasta – jei nelaimėsime, vėl Klaipėdoje atsidursiu. Akivaizdu, kad ne poilsiauti važiuoju“, – juo kėsi pašnekovas. Ukrainos komanda pasirengimą ateinančiam sezonui, kuris prasi
dės rugsėjo 7 dieną, pradėjo jau šią savaitę. „Dragūnui“ – dideli tikslai
Kas bus „Dragūnui“? „Komandos jokiu būdu neapleisiu, juk galima bendrauti internetu. Jai viskas bus gerai. Ateinantį sezoną žaidėjai ne turėtų keistis, nebent kuris nors iš kokio užsienio klubo sulauks tokio viliojančio pasiūlymo kaip aš. Ma nau, kad sutarsime, jog komandą treniruotų Miglius Astrauskas. Jis – aukščiausio lygio specialistas. Su juo ranka rankon dirbome praėjusį sezoną, žaidėjai juo pasitiki ir no ri, kad jis juos treniruotų“, – teigė A.Juškėnas. Jam nerimą kelia tik finansiniai dalykai. Neseniai ypač nuliūdino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sprendimas „Dragūnui“ neskirti paramos, rėmimą ketina nutraukti dar viena didelę kompa nija, kurios treneris nenorėjo įvar dinti. „Komandos biudžetas kasmet turėtų didėti, bet yra atvirkščiai. Bet tikiu, jog kažkaip viskas išsi spręs“, – optimizmo neprarado A.Juškėnas. Jis nė nem irktel ėj ęs išvard i no, kokie tikslai „Dragūnui“ iš kelt i atein ant į sezon ą. Liet uvos čempionate komanda gali galvo ti tik apie pirmąją vietą, Baltijos lygoje taip pat reikės siekti auk so medalių. „Būtų labai malonu, jei Euro pos Iššūkio taurės finale susitiktų „Dragūnas“ ir Zaporožės ZTR. Ta da mano širdyje pralaimėjusių ne būtų“, – svajonę atskleidė uosta miesčio rankininkus į aukštumas iškėlęs A.Juškėnas.
19
TRečiAdienis, liepos 3, 2013
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Baltos lankos“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Frederick Forsyth knygą „Kobra“.
Frederick Forsyth. „Kobra“. Polas Devero, buvęs CŽV darbuotojas, senamadiškas, sumanus ir negailestingas, visų vadinamas Kobra, iš JAV valstybės vadovo gauna, atrodytų, neįmanomą užduotį – bet kokia kaina sunaikinti kokaino industriją, nusikaltėliams duodančią milijardus dolerių pelno per metus. Jam suteikiami resursai: žmonės, ginklai, pinigai – neriboti, o operaciją nutraukti jis gali tik pasiekęs galutinį tikslą. Prasideda nuožmi kova, kurioje Kobra nusiteikęs būti toks pat žiaurus kaip ir narkotikų kartelio baronai...
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 9 d.
Avinas (03 21–04 20). Neskubėkite, jeigu jums kas nors trukdo. Patirsite sunkumų bendraudamas, liksite nesuprastas. Galite susikivirčyti su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Todėl tylėjimas bus itin vertingas. Jautis (04 21–05 20). Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Svarbiausia kokias temas ir problemas spręsite, juk ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klausys. Dvyniai (05 21–06 21). Norėsite bendrauti ir pasidalyti mintimis. Bet pokalbio partnerį rinkitės atsargiai, kad vėliau netektų gailėtis dėl to, ką pasakėte. Geras pašnekovas gali tapti ištikimu draugu. Vėžys (06 22–07 22). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems. Liūtas (07 23–08 23). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais, ypač su jaunais žmonėmis. Apmąstykite praeities įvykius – nemalonūs dalykai nepasikartos, jei nebekreipsite dėmesio į prietarus ir baimes. Mergelė (08 24–09 23). Galbūt jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti komandoje. Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų idėjos gali prieštarauti jūsų ar kitų žmonių vertybėms. Galbūt teks iš naujo apsvarstyti priimtus sprendimus. Kas nors gali jums sugadinti nuotaiką, bet žinokite, kad viskas praeina. Skorpionas (10 24–11 22). Dabartinė jūsų padėtis gali pasirodyti ne tokia, apie kokią svajojote. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Vakare kils noras fantazuoti. Tai palankus metas kūrybai. Šaulys (11 23–12 21). Karjera gali neatitikti jūsų lūkesčių. Tinkamo sprendimo paieškos taps tikru išbandymu. Būkite atsargus ir neiškrypkite iš kelio į sėkmę. Jokiu būdu nesustokite ir nepasiduokite apatijai. Ožiaragis (12 22–01 20). Kils sunkumų kuriant planus. Kiti žmonės gali nesutikti su jūsų idėjomis. Nesiginčykite ir nebandykite spaudimu bei šturmu pasiekti savo, nes rytoj tam neprireiks jokių pastangų. Vandenis (01 21–02 19). Esate linkęs viską supaprastinti. Ieškosite, kur galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Laukia daug įvairios veiklos. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Žuvys (02 20–03 20). Esate labai svajingas, norėsite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite įsipareigojimų.
Orai
Artimiausiomis dienomis oras kais. Šiandien kai kur galimas trumpas lietus. Temperatūra bus 24–27 laipsniai šilumos. Ketvirtadienį nelis, šils dar labiau. Naktį vyraus 15–17 laipsnių šilumos temperatūra, dieną numatoma 26–29 laipsniai šilumos.
Šiandien, liepos 3 d.
+24
+24
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)
+26
Šiauliai
Klaipėda
+26
Panevėžys
+24
Utena
+24
4.58 22.21 17.23
184-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 181 diena. Saulė Vėžio ženkle.
Tauragė
+27
Pasaulyje Atėnai +32 Berlynas +24 Brazilija +25 Briuselis +18 Dublinas +19 Kairas +33 Keiptaunas +16 Kopenhaga +21
kokteilis Atostogauti – amoralu Česka sau atostogauja, valgo kokosus ir bananus, o tuo tarpu už jį dirba kiti. Ar moralu yra atostogauti ir savo pa reigas užkrauti kolegoms? Juk kai grį ši, kolegos išeis atostogauti ir užkraus tau savo darbus. Taip per porą dienų pasimiršta, kad iš viso kada nors ato stogavai. Ar yra daugiau taip pat mąs tančių?
Kaunas Londonas +22 Madridas +37 Maskva +27 Minskas +26 Niujorkas +30 Oslas +17 Paryžius +19 Pekinas +34
Praha +25 Ryga +24 Roma +27 Sidnėjus +18 Talinas +21 Tel Avivas +30 Tokijas +24 Varšuva +28
Vėjas
3–5 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+16
+24
+20
+13
4
+21
+27
+22
+17
4
+19
+23
+19
+18
7
rytoj
PeNKtadienį
„Kokteilio“ pozicija
Nuovargio testas Fizinį ir protinį darbą dirbantys žmo nės pavargsta kitaip. Protinį nuovargį rodo dėmesio susilpnėjimo, mieguis tumo priepuoliai, nesusikaupimas, ne pasitenk in imas apl ink in iais, galvos skausmas, pykčio priepuoliai, fizin į – raumenų nuovargis, silpnumas.
Ar bus mergaitė, vardu Alexand ra, ar berniukas, vardu Wayne‘as? Niekas už Bakingamo rūmų to ne žino, tačiau tai netrukdo žmonėms visame pasaulyje lažintis dėl britų karališko kūdikio.
Ar žinojote?
Linksmieji tirščiai
Seminare moterys išgirdo klausimą, ar myli savo vyrus. Visos choru atsakė: „Mylime“. „O kada jiems siuntėte žinutę, kad mylite?“ – neatlyžo vedėjas. Dauge lis moterų negalėjo tiksliai prisiminti. Tuomet seminaro vedėjas pasiūlė iš siųst i SMS žinutę: „Brangusis, aš tave myliu“, tačiau netsiliepti, jei vyras ban dytų atskambinti, o laukti atgalinės ži nutės. Kaip reagavo vyrai? Štai keletas jų atsakymų: „Kas man rašo?“ „Gal susi rgai?“ „O kas toliau?“ „Kas atsitiko su au tomobiliu, ar nėra aukų?“ „Nesuprantu, ko tu dar nori?“ „Kad ir ką prisidirbai, šį kartą tikrai nedovanosiu“, „Nevyniok į vatą, bet tiesiai sakyk, kiek tau reikia“, „Ar man prisisapnavo?“ „Jei neprisipa žinsi, kam iš tiesų rašei šį SMS, pyksi mės“, „Juk prašiau tavęs daug iau ne gerti“, „Kad ir ko dar prašytum, sulauk si tik neigiamo atsakymo“. Českos sekretorė (397 721; jei neatsiliepsiu, esu kirpykloje. Skambinkite kitą dieną arba rašykite SMS)
+25
Alytus
1819 m. Niujorke pradėjo veiklą pirmasis JAV tau pomasis bankas „Bank for Savings“. 1829 m. Gumbinėje (Ma žoji Lietuva) gimė Joha nas Frydrichas Fransas Šreder is, knyg ų rengė jas ir leidėjas. Mirė 1906 m. Klaipėdoje. 1883 m. Prahoje gimė ra šytojas Franzas Kafka. 1935 m. mirė XX a. auto mobilių pramonės pran cūzų išradėjas Andre’as Citroenas. Gimė 1878 m.
Paslaptis: didžiausią neaiškumą
besilažinantiesiems kelia Cathe rine gimdymo datos klausimas.
Vardai Anatolijus, Leonas, Liaudmina, Liudmila, Rytis, Tomas, Vaidilas.
1962 m. gimė aktorius Tomas Cruise’as.
Pasaulis lažinasi dėl karališko kūdikio
Jeig u žmog us dirbdamas pavargsta, reiškia, jis nėra sukurtas darbui.
Mokslininkų tyrimai rodo, kad „darbo holizmas“ pakerta ne konkrečią žmo nių kategor iją. Nuo šios ligos kenčia vyrai ir moterys, vadybininkai ir lais vųjų profesijų atstovai, darbininkai ir tarnautojai, net gi namų šeimininkės ir pensininkai.
Marijampolė
Vilnius
liepos 3-iąją
Specialistų nuosprendis Psichikos lig ų gydytojai vienu balsu šauk ia, kad atostogaut i būt ina. Nes žmogus dirbdamas pavargsta.
+26
+25
Lažybininkai tikisi dar didesnio susidomėjimo princo Williamo ir Catherine pirmagimiu nei buvo ki lęs dėl jų vestuvių 2011 m. Dabar galima lažintis dėl bū simojo monarcho lyties, svorio, plaukų spalvos ir net to, ar Cathe rine nesivargins gimdyti ir pasida rys cezario pjūvį.
Vardų sąrašo priekyje yra tradi ciniai variantai, pirmiausia – Ale xandra, Charlotte, Elizabeth, Diana ir Victoria mergaitei, ir George‘as, Jamesas bei Louisas berniukui. Alexandra yra antrasis karalie nės Elžbietos II vardas, Charlotte yra Catherine sesers Pippos ant rasis vardas ir karaliaus Jurgio III žmonos vardas, o Victorios vardu būtų pagerbta ilgiausiai valdžiusi britų monarchė. Mergaičių vardai dominuoja, nes lažybininkai atrodo įsitikinę, kad karališkasis kūdikis bus mergaitė. Pranešama, kad Kate kone prasita rė apie tai per vieną viešą pasiro dymą anksčiau šiais metais. Paprastai dėl lyties lažinama si apylygiai, bet šį kartą dėl mer gaitės lažinamasi kone dvigubai dažniau. Didžiausią neaiškumą kelia gim dymo datos klausimas. Tikimasi, kad Kate gimdys maždaug liepos 13-ąją, bet kelios lažybų kompa nijos prognozuoja pirmąją liepos savaitę. Taip iš dalies yra dėl praneši mų, kad Kate galėjo pasekti prin cesės Dianos pavyzdžiu ir paskelbti spaudai vėlesnę nei iš tikrųjų datą. Diana taip pasielgė 1981 m., lauk damasi Williamo. Tačiau daug statymų dėl datos nebuvo, nes niekas nežino, kada kūdikis buvo pradėtas ir žmonės tik spėlioja, sako lažybininkai. Labiausiai žmonės tikisi ru dos karališkojo naujagimio plau kų spalvos. Antroje vietoje pagal „populiarumą“ – šviesūs plaukai, o trečioje – juodi. Mažiausiai tiki masi raudonų plaukų, kaip būsimo kūdikio dėdės princo Harry. Tuo tarpu vienodai lažinamasi dėl to, kas – Williamas ar Kate – palaikys kūdikį prie ligoninės tra dicinei nuotraukai. „Klaipėdos“, BNS inf.
1987 m. už nusikaltimus žmonijai iki gyvos galvos Prancūzijoje įkalintas Klau sas Barbie, Antrojo pasauli nio karo metais pagarsėjęs kaip „Liono budelis“. 1990 m. SSKP pareiškė nekreipsianti dėmesio į rag inimus atsisakyti di džiulių turtų, susikrautų per dešimtmečius tru kusį politinį monopolį. 1998 m. užmiesčio viloje nužudytas Rusijos Valsty bės Dūmos deputatas ge nerolas Levas Rochlinas.
Sapnininkas
Ką šiąnakt sapnavote?
Sapnuoti teisininkus ir asmenis, turin čius ryšių su teismais ir įstatymais, visa da yra bloga pranašystė, kuri reiškia, kad tas, kur is sapnuoja, turės reikalų su tei sing umu, su įstatymais arba nemalonu mų su valdžia. Iš tolo sapne matyti advo katą arba tarsi matyti siluetą, bet manyti, kad tai advokatas – sužinosi blogą naujie ną. Sapne regėti advokatą teismo proceso metu – rimti nesutarimai dėl turto. Kalbė tis su advokatu, tartis dėl kažkokios bylos – prarasite pinig ų ir laiko. Pačiam sapne būti advokatu reiškia gerą pelną, pasise kimą. Jei sapnuojate, kad pakeitėte profe siją ir tapote advokatu – padidinsite pelną ir nesukelsite kitiems pavydo. Jei sapnuo jate, kad advokatas jus apgina – lemiamu momentu sulauksite netikėtos draugų ar bendradarbių paramos, verting ų patari mų. Ginčai su advokatu – nesėkm ingas sandėr is ar neištesėt i pažadai, prarasta galimybė pakilti karjeros laiptais. Sapnuoti pasą ar kitą asmens doku mentą reiškia, kad galite turėti rūpesčių įstaigose arba jūsų laukia kelionė. Pasas gali perspėti ir apie tai, kad reikės įrody ti savo nekaltumą, taip pat gali reikšti iki tol buvusio gyven imo pasikeit imą, atsi sveikinimą su artimaisiais. Pasas be nuo traukos gali reikšti sunkią ligą arba nepa sitenkinimą, kad slepiate savo tikrąjį vei dą. Sapne turėt i svet imą pasą – smerkt i nas susidomėjimas kitų reikalais. Jei sap nuojate, kad jūsų pasą pavogė, galite ne tekti darbo, o jei sapnuojate, kad savo pa se pastebėjote klaidą, perdėtas įtarumas neleis laiku pasiekti tikslo. Jei sapne kepami blyneliai, tai ženklas, kad turite didelę minčių maišatį. Valgy ti blynus, ypač naktį, reiškia, kad pavyks sėkm ingai užbaigt i met ų gale pradėtą darbą. Vaišinti blynais – raginimas pasi dalyti patirtimi, kuri padės išplėsti vers lą ir įsigyti įtakingų globėjų. Jei sapnuo jate, kad mokote kepti blynus, teks skirti laiko įkyriems kaimynams, kuriuos do mina jūsų sėkmė.