2013 07 04 klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ketvirtadienis, LIEPOS 4, 2013

www.kl.lt

12 82AC6?A.162;6@ 96 2=<@ !

ab_aN`-QVR[N Ya _RQNXa\_Vb` 9bXN` :VX[RcVĂ˜Vb`

turtas

152 (19 755)

MaĹžiausiai baisu

Beveik prieĹĄ metus atsiradusi galimybÄ— neturint didelio pra im dinio kapitalo ir neap tis nuosavo verslo kais biurokratiniais sikraunant milĹžiniĹĄvargais ne vienÄ… lietuvÄŻ paskatino samdomÄ… darbÄ… mesti ir pradÄ—ti dirbti sau. MaŞųjĹł bend skaiÄ?ius Lietuvoje rijĹł nuolat auga. Lukas Miknevi

Kas mi­nist­rÄ… Ĺ .Bi­ru­tÄŻ sie­ja su pra­din­gu­sia N.Venc­kie­ne?

Lietuva 8p.

Vo­kie­ti­jos teis­mas pa­siun­tÄ— uĹž gro­tĹł 20 me­tĹł Ru­si­jai ĹĄni­pi­nÄ—­ju­siÄ… po­re­lÄ™.

Pasaulis 11p.

Kaip im­tis nuo­sa­vo vers­lo, ne­tu­rint pra­di­nio ka­pi­ta­lo?

s bĹŤdas imtis nu osavo verslo

Ä?ius

l.miknevicius@d sektoriuje, o kuo iena.lt daugiau ĹĄiame kio ÄŻstatinio kapi sektoriuje dirban talo. PavyzdĹžiui, Ä?iĹł ekonomikai geriau“, ĹžmoniĹł, tuo steigiant UAB taiko Sprendimas pasi teisino mas minima– sakÄ— „Vers- laus lios Lietuvos“ Vers VieĹĄosios ÄŻstaigos 10 tĹŤkst. litĹł ÄŻsta lumo departatinio kapita„Versli Lietulo reikalavimas. mento vadovas. va“ Verslumo de partamento diMaĹžoji bendrija yra rektorius Dovydas ribotos atsaVarkuleviÄ?ius Ne komybÄ—s privatus laikraĹĄÄ?iui sakÄ—, reikia ÄŻstatinio ka juri kad praÄ—jus bepi Tai reiĹĄkia, kad na dinis asmuo. ÄŽstatymas, leidĹžian talo veik metams nuo riai savo turtu maŞųjĹł bendrijĹł tis dividualiosios ÄŻmonÄ—s steigti in- neatsako uĹž neÄŻvyk ÄŻteisinimo galima dytas ma drÄ…siai teigti, ir uĹždaro- bend sios akcinÄ—s bend jog ĹĄis sprendimas rijos prievoles. MaŞąjÄ… Ĺžosios rovÄ—s (UAB) hibsmarkiai prisibendrijÄ… gali steigti ne ridu kartais vadi dÄ—jo prie verslumo dau namas maŞąsias skatinimo. PaďŹ ziniĹł asmenĹł, bet giau kaip 10 bendrijas, Lietuvo sak jo, maĹžosios je ÄŻsi bendrijos pamagali bĹŤti ir tik praÄ—jusiĹł metĹł rugsÄ— galiojo nuo vienas steigÄ—jas. Ĺžu nukonkuruoja MaĹžoji bendrikitas smulkiojo jo. Tokios for- ja mos verslÄ… ir ÄŻsteig gali vykdyti bet ko verslo formas. ti, ir valdyti yra nedraudĹžiamÄ… veiklÄ…. kiÄ… ÄŻstatymĹł kur kas paprasÄ?iau, „Yra tendencija, tad ne kad nemaĹžai bu, Nors maĹžojoje bend ĹžmoniĹł, dirbusiĹł kad tai itin sparÄ?iai nuostasu verslo liudijirijoje populiarÄ—- kalau ja. Ĺ iuo metu ma mais, dabar steigia jama turÄ—ti minima nereiĹžosios bendrijos maŞąsias bendlaus ÄŻstatinio kapitalo, jos sudaro iki penkta rijas. PagrindinÄ— nariai moka ÄŻnadalio visĹł registprieĹžastis ta, kad ĹĄus, kuriĹł dydis ir ruojamĹł verslĹł. dirbdamas su vers mokÄ—jimo tvarka lo liudijimu nenustatomi nariĹł gali samdyti dar susirinkime, o buotojĹł, o mamaĹžosios bendrijos Ĺžoji bendrija tai Dovydas Varkule pelnas skirstogali viÄ?ius: mas proporcingai ĹžmonÄ—s iĹĄ amatininkĹłdaryti. Taip pagal nario ÄŻnaĹĄo tampa nordydÄŻ, taÄ?iau galima maliais verslinin Kol kas praÄ—jo per numatyti ir kikais“, – aiĹĄkino tokiÄ… pelno skirsty D.VarkuleviÄ?ius. mo tvarkÄ…. maĹžai laiko, ma Steigti maŞąsias bend Jo teigimu, ÄŻteisin nydama maŞąsias rijas vilioja ir ribota jĹł nariĹł bendrijas Lietuva Ä?iau, tuos sÄ—kmÄ—s atsakomybÄ—, t. y. nieko nauja neiĹĄď Ž Kompromisas: nepasisekus verslui rado, tik pasinaudo ZN \ `V\` viĹĄÄ?iukus galÄ—si nariai rizikuojo gerÄ…ja kitĹł ĹĄaja tik savo ÄŻnaĹĄu, B./ `aRV TV Zb aNV] ]Na [Ă›_NOR[Q _V W\` 9VR ab c\ WR `]N_ Ă˜VNV liĹł patirtimi. Bene me `XV [N `V XR YVĂ– 7N` bet ne asmeniniu seniausiai pana skaiÄ?iuoti po ko `aRV TVN Z\[Ă›` Xb turtu. ĹĄi verslo forma gy _VĂş [R aR[ XV [N V[ Q kiĹł vuoja JungtinÄ—se V cV QbN YV\`V\` cRVX ja apie investicijĹł MaĹžosios bendri Amerikos Valstijo Y\` TN YV ZfOĂ›` ORa [\ trejĹł metĹł. paieĹĄkÄ…, maĹžosios jos narys gase, kur veikia va_\ b `VVZ aV QNbT WĂ›TĂş V_

formÄ…, yra, taÄ?iau bendrijos forma ne li dirbti joje nesu dinamosios maĹžo V [VĂş _RV XN YNb WN[ Ă˜Vb didelÄ— dalis vapatraukli. darydamas darsios korporacijos dinamĹłjĹł startupĹł bo sutarties, todÄ—l TaÄ?iau kalbant apie (angl. – small cor  @Uba aR_` a\PX• [b\ kĹŤrÄ—jĹł vis dÄ—lnereikia mokÄ—ti poration). a_ lÄ…, kuris iĹĄlaiko sa ĹĄeimos vers- to siekia ateityje pri mokesÄ?iĹł nuo dar „Latviai bei estai ve ir savo savitraukti papilbo mus aplenkÄ— domĹł investicijĹł o lÄ—ĹĄĹł asmeniniams uĹžmokesÄ?io, ninkus, bet neturi ir maŞąsias bend ĹŞkio ministerijos ir augti, todÄ—l dÄ—l dideliĹł ambirijas ÄŻteisino kur tei poreikiams cijĹł, jau minÄ—tĹł prieĹžas ji bendrija – itin pa gimu, maĹžo- avansu galima pa kas anksÄ?iau. KurÄŻ nematau prieĹžas Ä?iĹł renkasi kitas siimti iĹĄ pelno. togi laikÄ… pagal steiÄ?iĹł, kodÄ—l vers reikÄ—tĹł keisti valdy li smulkiojo, ĹĄeimos ir patrauk- Jei paaiĹĄkÄ—ja, kad lo valdymo formas. giamĹł maŞųjĹł bend mo formÄ…. Mapelnas rijĹł ir pradedan- nis, Paklaustas, kaip jĹł atsilikome, taÄ?iau skaiÄ?iĹł nuo Ä?iĹłjĹł verslo forma. nei bendrijos nariui maĹžes- nau, tokie verslai kaip, vertina maŞųjĹł Visiems tiems, pavyzdĹžiui, bend da iĹĄmokÄ—tas kepyklÄ—lÄ—s avansas, trĹŤkstama rijĹł nus sparÄ?iai vejamÄ—s. bar kaimy- kurie norÄ—tĹł pradÄ—ti per net spektyvas, D.Var ir labai sÄ—kmingai dalis grÄ…Ĺžina- vys savo verslÄ…, ma kuleviÄ?ius neabejojo, tomi liks maĹžosios naujausiĹł duomenĹł, Neturime bet dar nesiryĹžo bendrijai. kad to bendrijos“, – lo baimin bet maĹžo- dide svarstÄ— paĹĄnekovas. valdymo forma tik kia versTiesa, teisininkai sios bendrijos su liĹł iĹĄlaidĹł ar sudÄ—tin damiesi ÄŻspÄ—ja, kad Ä?ia daro apie 15–20 populiarÄ—s, go ÄŻmonÄ—s gali o maŞųjĹł Pa steigimo. MaĹžosios proc. visĹł regist sak slypÄ— „Vers bend ti ir pagrindinis ma rijĹł skaiÄ?ius augs: ruojamĹł verslĹł. bendrijos forĹžosios vo, maŞųjĹł lios Lietuvos“ atsto- „Galima bendri mÄ… pa Be to, labai svarbu, paprastai apskai bendrijĹł ÄŻteisi kad maĹžosios vers sirinkusiems pradedantiems kiai jos trĹŤkumas: kai nÄ—ra aiĹĄ- kokiĹł Ä?iuoti. bendrijos paprastai nors naujĹł vÄ—jĹł ÄŻ mĹŤsĹłnimas Apie 95 proc. viso pasau nustatytos pelno lininkams ypaÄ? pa paskirstymo vers dirba paslaugĹł lio verslo ĹĄalies sudaro smul steigiant tokiÄ… bend trauklu, kad tvarkos, gali bĹŤti lo padangÄ™ neatneĹĄÄ— kusis ir vidutinis verssunkiau sprÄ™sti rijÄ… nereikia jo– jas ÄŻstei- las, gÄ™ tautieÄ?iai uĹžsii bendrijos nariĹł tar o maĹžoji bendrija ma Lietuvoje traMaŞųjĹł bendrijĹł yra viena popusavio ginÄ?us. puliariausiĹł tokio diciĹĄkai populiariau steigimo dinami verslo formĹł.“ siais verslais. ka Vysto tradicines „Yra keli sektoriai, veiklas kurie Lietuvo- Po Laikotarpis je daĹžniausi, – tai puliariausios did D.VarkuleviÄ?ius teigÄ—, ÄŽregist ruota maŞųjĹł maĹžmeninÄ— premiesÄ?iuose bendrijĹł ValstybÄ—s ÄŻmonÄ—s sudÄ—tinga kalbÄ—ti apie kad kol kas kyba, vieĹĄasis mai 2012 m. rugsÄ—jis RegistrĹł centtinimas, ÄŻvairĹŤs, maŞųjĹł bend- ne 120 ro atstovas Aidas rijĹł sÄ—kmÄ—s istori tik automobiliĹł, ser 2012 m. spalis PetroĹĄius laikjas, visai ir gro- raĹĄtÄŻ ga savo marĹĄkinius kai jos iĹĄau- Ĺžio salonai, – vardi informavo, kad 2012 m. lapk ritis jo D.Varkuleviir 419 liepos 1 d. Lietuvo iki ĹĄiĹł metĹł vyzdĹžiui, UAB, taÄ?iau tampa, pa- Ä?ius. – Tokios popu je iĹĄ viso buvo liariausios ma2012 m. gruodis ateityje visko ŞųjĹł 350 re gist gali bĹŤti, ypaÄ? jei ruo bend ta rijĹł veiklos.“ 2621 maĹžoji bend kai kurios bend243 2013 m. sausis rija. DidĹžioji dalis jĹł rijos nusprÄ™s ieĹĄko Nors prieĹĄ ÄŻteisi – 1681 – buvo ti pa nant maŞąsias 226 2013 m. vasaris ÄŻsteigta internetu. vesticijĹł ir plÄ—stis. pildomĹł in- bendrijas vykusio se diskusijo„Kol kas pra232 se buvo akcentuo Beveik pusÄ— (46 2013 m. kovas Ä—jo per maĹžai laiko, jama, kad tokia proc.) maŞųmanyÄ?iau, tuos jĹł bendrijĹł veikia verslo valdymo sÄ—kmÄ—s viĹĄÄ?iukus 2013 m. balandis 293 Vilniuje ir jo apyforma paskatins galÄ— linkÄ—se, penktada Ä?iuoti po kokiĹł trejĹł sime skai- informaciniĹł tech 2013 m. geguŞė lis – Kauno ap307 nologijĹł starmetĹł. Kitas tupĹł skrityje, deĹĄimtada aspektas yra tas, steigimÄ…, rodos, ĹĄie lis – KlaipÄ—dos 2013 m. birĹželis 260 jog visa LietulĹŤkesÄ?iai apskri buvo kiek perdÄ—ti. vos ÄŻstatymĹł bazÄ— tyje. Ĺ iauliĹł apskri 171 Pasak D.Varkusutvarkyta taip, tyje ÄŻsikĹŤrusios 154 maĹžosios leviÄ?iaus, tenden kad investuotojams cija, kad naujos bendrijos, Papa nevÄ—Ĺžio – 130. Liku bĹŤtĹł UAB, tad vers traukliausios informaciniĹł tech siuose Lietuvos nologijĹł bendlui, kuris galvoregionuose ÄŻsteig rovÄ—s renkasi ma ta maĹžiau nei po Ĺžosios bendrijos ĹĄimtÄ… maŞųjĹł bend rijĹł.

Ĺ iandien priedas

Ge­ro­vÄ—s kai­na – in­sul­tas

Kaina 1,30 Lt

„Klu­bas jau iĹĄau­go iĹĄ 500 tĹŤkst. ver­tÄ—s marť­ki­nÄ—­liĹł.“ „Nep­tō­no“ di­rek­to­rius Os­val­das Ku­raus­kas paaiť­ki­no, ko­dÄ—l iĹĄ sa­vi­val­dy­bÄ—s biu­dĹže­to jau no­rÄ—­tĹł gau­ti ke­tu­ris kar­tus di­des­nÄ™ su­mÄ… – 2 mln. li­tĹł.

14p.

In­ves­ti­ci­jos iť­gy­nÄ— ÄŻ uŞ­sie­nÄŻ Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

No­ras Klai­pÄ—­dos pa­plō­di­miuo­se pa­si­sta­ty­ti ka­vi­niĹł ir taip uŞ­si­dirb­ ti pi­ni­gĹł kai ku­riems uos­ta­mies­Ä?io vers­li­nin­kams smo­gÄ— taip, kad jie da­bar pri­vers­ti nu­ga­ras lenk­ti uŞ­ sie­ny­je. Nusk­riau­dÄ— ĹĄkva­lai

„„Tei­sy­bÄ—s: V.Va­lu­ko­nis ir H.Liau­dans­kas jau­Ä?ia­si so­dĹł bend­ri­jos ÄŻspeis­ti ÄŻ kam­pÄ… – uĹž ko­mu­ni­ka­ci­jas, ku­riĹł jiems ne­rei­kia, rei­ka­lau­ja­ma mo­kÄ—­ti po

13 tōkst. li­tų.

Van­den­tie­kio ir ka­na­li­za­ci­jos tink­lĹł tie­si­mo is­to­ri­jÄ… so­dĹł bend­ ri­jo­je „Tau­ras“ so­di­nin­kai va­di­na ma­Şu­mos no­ru gy­ven­ti pa­to­ giai ki­tĹł sÄ…­skai­ta. Ĺ ian­dien tu­rÄ—­tĹł paaiť­kÄ—­ti, ar tu­ri vil­ties lai­mÄ—­ ti ĹĄim­tÄ… by­lĹł bend­ri­jai iť­kÄ—­lÄ™ so­di­nin­kai, nes lau­kia­ma teis­mo spren­di­mo, ku­ris ga­li su­for­muo­ti teis­mĹł pra­kti­kÄ….

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Pri­tei­sÄ— mo­kÄ—­ti tĹŤks­tan­Ä?ius li­tĹł

ÄŽ teis­mĹł ka­ru­se­lÄ™ ÄŻsi­su­ko tie, ku­ rie nie­ka­da ne­pla­na­vo so­do skly­pe sta­ty­ti gy­ve­na­mų­jĹł na­mĹł. Ĺ˝mo­nÄ—s ne­ma­to pra­smÄ—s uĹž 13 tĹŤkst. li­tĹł ÄŻve­di­nÄ—­ti van­den­tie­kÄŻ bul­vÄ—­mis ir bu­ro­kais ap­so­din­tiems skly­pams.

4

Uos­ta­mies­Ä?io sa­vi­val­dy­bÄ— per­ nai pir­mÄ… kar­tÄ… pa­skel­bÄ— kon­kur­ sÄ… dÄ—l pa­plō­di­mio ka­vi­niĹł. JÄŻ lai­ mÄ—­jo tie vers­li­nin­kai, ku­rie pa­siō­lÄ— dau­giau­siai in­ves­tuo­ti ÄŻ pa­si­rink­ tas zo­nas. In­ves­ti­ci­jos ÄŻ vie­nÄ… zo­nÄ… sie­kÄ— nuo 82 iki 306 tĹŤkst. li­tĹł. Nors uos­ta­ mies­Ä?io pa­plō­di­miai bu­vo su­skirs­ty­ti ÄŻ 13 zo­nĹł, vers­li­nin­kai pa­no­ro dirb­ti tik de­vy­nio­se – bend­rai ÄŻ jas in­ves­ta­ vo 1 mln. 635 tĹŤkst. li­tĹł. To­kia su­ma nu­ro­dy­ta su sa­vi­val­dy­be pa­si­ra­ťy­to­ se su­tar­ty­se, ku­rios ga­lio­ja pen­ke­rius me­tus.

2

2

ketvirtadienis, LIEPOS 4, 2013

miestas

Sąs­kai­tos žmones vis dar tebegąsdina Vis dau­giau klai­pė­die­čių skun­džia­si, kad, pa­si­bai­gus šil­dy­mo se­zo­nui, pa­bran­go van­dens pa­šil­dy­mas. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Sąs­kai­ta iš­gąs­di­no

Anot spe­cia­lis­tų, pa­slau­gos kai­na nei­šau­go – vie­na pa­grin­di­nių di­de­ lių są­skai­tų prie­žas­čių esan­ti ta, jog gy­ven­to­jai ne­tin­ka­mai dek­la­ruo­ja su­nau­do­to van­dens rod­me­nis. Kun­cų gat­vės 12 na­me gy­ve­nan­ ti klai­pė­die­tė ap­stul­bo ga­vu­si są­ skai­tą už van­dens pa­šil­dy­mą. Pa­ sak mo­ters, ji su­nau­do­jo vos vie­ną ku­bi­nį met­rą van­dens, o už jo pa­ šil­dy­mą tu­ri mo­kė­ti 90 li­tų. „Ne­sup­ran­tu, iš kur su­si­da­rė to­kia są­skai­ta. Kaž­kas bai­saus“, – tvir­ti­no var­to­to­ja. Įmo­nės „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ duo­me­ni­mis, 90 li­tų klai­pė­die­tė tu­ ri mo­kė­ti ne už vie­no, o už tri­jų ku­ bi­nių met­rų van­dens pa­šil­dy­mą. „Var­to­to­ja ne­dek­la­ra­vo, kiek karš­ to van­dens su­var­to­jo ge­gu­žę. Jai bu­ vo pa­skai­čiuo­ta mies­to ta­ry­bos nu­ sta­ty­ta nor­ma – 3 ku­bi­niai met­rai. Ki­tą mė­ne­sį, jei mo­te­ris tin­ka­mai dek­la­ruos van­dens rod­me­nis, vis­ kas bus per­skai­čiuo­ta pa­gal rea­lų su­var­to­ji­mą ir per­mo­ka grą­žin­ta“, – aiš­ki­no įmo­nės „Klai­pė­dos ener­ gi­ja“ Klien­tų ap­tar­na­vi­mo gru­pės va­do­vas Ge­di­mi­nas Kir­lys. Prik­lau­so nuo gy­ven­to­jų

Ši­lu­mą tie­kian­ti bend­ro­vė pa­sta­ ruo­ju me­tu taip pat su­lau­kia klau­ si­mų, ko­dėl pa­bran­go van­dens pa­ šil­dy­mas. Aiš­ki­na­ma, kad taip yra, nes, pa­si­bai­gus šil­dy­mo se­zo­nui, pa­si­kei­tė skai­čia­vi­mo tvar­ka – va­ sa­rą na­mas ši­lu­mą nau­do­ja tik van­dens pa­šil­dy­mui ir cir­ku­lia­ci­jos pa­lai­ky­mui. Dau­gu­mai klai­pė­die­ čių va­di­na­ma­sis gy­va­tu­ko mo­kes­

tis yra pa­sto­vus. Jis kin­ta, kei­čian­ tis ši­lu­mos kai­nai, su­ma­žė­ja, kai na­mui ne­tie­kia­ma ši­lu­ma. Va­sa­ros se­zo­no me­tu li­ku­si ši­lu­ ma yra skir­ta karš­to van­dens pa­ ruo­ši­mui. Kiek kai­nuo­ja ku­bi­nio met­ro van­dens pa­šil­dy­mas, ap­ skai­čiuo­ja­ma iš bend­rai su­nau­do­ tos ši­lu­mos atė­mus kie­kį, ku­ris su­ var­to­ja­mas cir­ku­lia­ci­jai pa­lai­ky­ti. Li­ku­si ener­gi­ja da­li­ja­ma iš su­var­to­ to karš­to van­dens kie­kio, ku­rį dek­ la­ra­vo gy­ven­to­jai. Svar­bu tin­ka­mai dek­la­ruo­ti

Ši­lu­mos tie­kė­jas ana­li­za­vo si­tua­ci­ją Mo­gi­lio­vo gat­vės 15 na­me. Įmo­nės „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ duo­me­ni­mis, per pa­sta­ruo­sius 13 mė­ne­sių ši­lu­ mos kie­kis vie­nam ku­bi­niam met­ rui pa­šil­dy­ti čia svy­ra­vo nuo 47 iki 106 ki­lo­vat­va­lan­džių, gy­ven­to­jų dek­la­ruo­tas van­dens kie­kis – nuo 59 iki 113 ku­bi­nių met­rų. „Ypač svar­bu, kad gy­ven­to­jai tin­ ka­mai dek­la­ruo­tų su­var­to­to van­dens rod­me­nis. Jei ke­li bu­tai ne­pra­ne­ša, kiek su­nau­do­jo van­dens, ar pra­ne­ša ne­tiks­lius rod­me­nis, su­si­da­ro skir­ tu­mai. Dėl jų tą mė­ne­sį gy­ven­to­jai už van­dens pa­šil­dy­mą tu­ri mo­kė­ti bran­giau“, – tvir­ti­no G.Kir­lys. Ta­čiau, anot va­do­vo, ki­tą mė­ne­ sį, kai van­dens rod­me­nų ne­dek­la­ ra­vę as­me­nys tai pa­da­ro, są­skai­ta už šią pa­slau­gą bū­na ma­žes­nė. „Ne­tei­sin­gas su­var­to­to van­ dens rod­me­nų dek­la­ra­vi­mas iš­ krai­po są­skai­tas ir ke­lia pa­si­pik­ti­ ni­mą. Tvar­kin­guo­se na­muo­se, kur yra ge­ri ad­mi­nist­ra­to­riai ar bend­ ri­jos pir­mi­nin­kai, ku­rie rū­pi­na­si, kad bū­tų tiks­liai dek­la­ruo­ti van­ dens rod­me­nys, to­kių pro­ble­mų ne­ky­la“, – pa­brė­žė G.Kir­lys.

Ši­lu­ma: uos­ta­mies­čio pa­plū­di­mių ka­vi­nių sa­vi­nin­kai kol kas džiau­gia­si šios va­sa­ros orais, ku­rie į plia­žus at­

vi­lio­ja ne­ma­žai žmo­nių.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

In­ves­ti­ci­jos iš­gy­nė į už­sie­nį 1

Kon­k ur­s ų lai­m ė­to­jai pri­va­lė­jo pa­sta­ty­ti ne tik ka­vi­nes, bet ir tua­le­tus, įreng­ti du­šus, daik­tų sau­go­ji­mo ka­me­ras, vai­kų žai­di­mų, spor­to aikš­te­les. Nors in­ves­tuo­ti į pa­plū­di­mių zo­ nas bu­vo ga­li­ma vi­sus pen­ke­rius me­tus, ta­čiau vers­li­nin­kai be­veik vi­sus pi­ni­gus su­dė­jo per­nai – pir­ mą sa­vo veik­los va­sa­rą. Ji bu­vo ne­gai­les­tin­ga – ne­le­ pi­no ne tik sau­lė­tais orais, bet ir siau­tė­ję škva­lai kai ku­rias ka­vi­nes tie­siog su­dau­žė į ši­pu­lius. To­dėl vers­li­nin­kams pri­rei­kė pa­pil­do­ mų in­ves­ti­ci­jų. Įk­lim­po į pa­sko­las

Pi­ni­gų ir vyk­dy­ti įsi­pa­rei­go­ji­mus sa­vi­val­dy­bėms, ir pa­pil­do­moms in­ves­ti­ci­joms dau­gu­ma vers­li­nin­ kų sko­li­no­si iš ban­kų. Ka­dan­gi per­nai va­sa­rą už­dirb­ ti ne­pa­vy­ko, žmo­nės su­si­dū­rė su pa­sko­lų grą­ži­ni­mo pro­ble­ma. Kai ku­rie vers­li­nin­kai iš­vy­ko į už­sie­ nį, neo­fi­cia­lio­mis ži­nio­mis, į Nor­ ve­gi­ją, kur sun­kiai dir­ba tam, kad ban­kams ga­lė­tų mo­kė­ti įmo­kas. „Ne­ma­nau, jog rei­kė­tų kal­tin­ ti sa­v i­val­dy­b ę, kad iš vers­l i­n in­ kų rei­ka­l a­vo di­d e­l ių in­ves­t i­c i­j ų. Vis­kas pri­k lau­so nuo oro są­ly­ gų. Per­nai va­sa­ra bu­vo pa­ti blo­

giau­sia per pa­sta­ruo­sius de­šimt me­tų, to­dėl vers­li­nin­kai ir pa­ty­ rė mil­ž i­n iš­k ų nuo­s to­l ių. Da­bar tu­ri ar­ti už­sie­ny­je, kad ban­kams ati­d uo­t ų in­ves­t i­c i­joms į pa­p lū­ di­m ius pa­s i­s ko­l in­t us pi­n i­g us“, – ne­slė­pė dvi ka­vi­nes Klai­pė­dos pa­plū­di­miuo­se val­dan­tis Ma­rius

Ma­rius Ju­no­kas:

Gai­la, kad ne­tu­riu te­le­fo­no nu­me­rio, ku­riuo ga­lė­čiau pa­skam­bin­ti ir už­sa­ky­ti ge­rą orą.

Ju­no­kas. Jį, be­je, kai ku­rie klai­pė­ die­čiai jau va­di­na plia­žo mo­no­po­ li­nin­ku. Ne­va pa­si­nau­do­jęs tuo, jog kai ku­rie pa­plū­di­mio ka­vi­nių sa­vi­ nin­kai iš­vy­ko už­dar­biau­ti į už­sie­nį, iš jų pe­rė­mė ka­vi­nes. „To­kie gan­dai yra ne­są­mo­nė. Aš jo­kių ka­vi­nių ne­pe­rė­miau, o tie­siog pa­de­du žmo­nėms. Ka­dan­gi ki­ti ma­ ne ma­to ne tik sa­vo, bet ir ki­to­se ka­ vi­nė­se, tai ir pa­lei­do gan­dus, kad val­ dau ir jas“, – įsi­ti­ki­nęs M.Ju­no­kas.

Vis ti­ki­si pel­no

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ ja Ali­na Ve­ly­kie­nė taip pat pa­tvir­ ti­no, jog su­tar­tys tarp pa­plū­di­mio ka­vi­nes pa­sta­čiu­sių vers­li­nin­kų ir sa­vi­val­dy­bės ne­pa­keis­tos, tad ne­ si­kei­tė ir vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­ gų val­dy­to­jai. M.Ju­no­kas at­sar­giai pa­si­džiau­ gė, jog ši va­sa­ra ge­res­nė nei praė­ ju­si. „Bir­že­lis bu­vo la­bai ge­ras, o ir lie­pa kol kas ne­pras­ta. Jei ne­ bus jo­kių aud­rų, ga­lė­si­me nor­ma­ liai dirb­ti, tai per pen­ke­rius me­tus gal ir iš­lip­si­me iš nuo­sto­lių ir net tu­rė­si­me pel­no. Gai­la, kad ne­tu­riu te­le­fo­no nu­me­rio, ku­riuo ga­lė­čiau pa­skam­bin­ti ir už­sa­ky­ti ge­rą orą“, – juo­ka­vo pa­šne­ko­vas. Klai­pė­dos pa­plū­di­miuo­se – abie­ jo­se Meln­ra­gė­se ir Gi­ru­liuo­se šiuo me­tu vei­kia aš­tuo­nios ka­vi­nės. Per­nai va­sa­ros pra­džio­je jų bu­vo de­vy­nios, ta­čiau kai per pir­mą­ją aud­rą vie­ną jų Pir­mo­jo­je Meln­ra­ gė­je sti­chi­ja nu­nio­ko­jo, vers­li­nin­ kai vie­nos at­si­sa­kė. Pak­l aus­t a, ko­d ėl ne­s kel­ bia kon­k ur­s ų pa­r ink­t i dar pen­ kių pa­p lū­d i­m io zo­n ų val­dy­to­j ų, A.Ve­ly­k ie­n ė tei­g ė, kad iš vers­l i­ nin­k ų to­m is zo­n o­m is nė­ra jo­k io su­si­do­mė­ji­mo.

Egzamino rezultatai nenudžiugino Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Vie­nin­te­lio pri­va­lo­mo vals­ty­bi­nio lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros eg­za­ mi­no re­zul­ta­tai uos­ta­mies­ty­je – kiek pra­stes­ni nei anks­tes­niais me­tais.

Išau­go: da­lis žmonių ga­vo di­des­nes są­skai­tas už karštą van­denį.

„Shutterstock“ nuo­tr.

Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės Ug­ dy­mo ko­ky­bės ir kai­tos po­sky­rio vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Vi­da Bub­ liaus­kie­nė in­for­ma­vo, kad Klai­pė­ do­je pri­va­lo­mą pa­tik­ri­ni­mą, ku­ris bu­vo vie­no­das ir tau­ti­nių ma­žu­mų at­sto­vams, lai­kė 1 161 abi­tu­rien­tas. „Iš­ban­dy­mo įveik­ti ne­pa­vy­ko 101 moks­lei­viui. Ma­nė­me, kad dėl pa­ si­kei­tu­sios tvar­kos neiš­lai­kiu­sių­jų skai­čius ga­li bū­ti ir di­des­nis. Džiu­ gi­na tai, jog res­pub­li­ki­niu mas­tu klai­pė­die­čiai pa­si­ro­dė ge­riau. Vi­

so­je Lie­tu­vo­je mi­ni­ma­lios 30 pro­c. taš­kų ri­bos neį­vei­kė 9,9 pro­c., o Klai­pė­do­je – 8,6 pro­c. moks­lei­ vių“, – aiš­ki­no spe­cia­lis­tė. Pa­ly­gin­ti su praė­ju­sių me­tų re­ zul­ta­tais, op­ti­mis­tiš­kai nu­tei­kia gau­ses­nis šim­tu­kų der­lius – 20 klai­pė­die­čių bu­vo įver­tin­ti mak­si­ ma­liu ba­lu. Praė­ju­siais me­tais šim­ tu­kus su­rin­ko aš­tuo­nio­li­ka uos­ta­ mies­čio moks­lei­vių. Mak­si­ma­lų ba­lų skai­čių su­rin­ku­ sių švie­ti­mo įstai­gų są­ra­šas ne­ti­kė­ tu­mų taip pat ne­pa­tei­kė. Pu­sė vi­sų šim­tu­kų te­ko „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jos moks­lei­viams, 7 šim­tu­kus ga­vo Vy­ tau­to Di­džio­jo, 2 –„Var­po“ , 1 –„Bal­ ti­jos“ gim­na­zi­jos abi­tu­rien­tai. Kaip tei­gė V.Bub­liaus­kie­nė, kiek pra­stes­nius nei įpras­ta įver­ti­ni­ mų ba­lus lė­mė pa­si­kei­tu­si eg­za­mi­

no struk­tū­ra. Šiais me­tais mo­ki­niai tu­rė­jo at­lik­ti vie­ną už­duo­tį – pa­ra­ šy­ti ra­ši­nį. Bran­dos eg­za­mi­nui bu­vo pa­teik­tos dvi sam­pro­ta­vi­mo ra­ši­nio ir dvi li­te­ra­tū­ri­nio ra­ši­nio už­duo­tys. Pa­sak jos, ge­res­ni vals­ty­bi­nio ang­lų kal­bos, o ne gim­to­sios kal­bos eg­za­ mi­no re­zul­ta­tai apie Lie­tu­vos moks­ lei­vių raš­tin­gu­mą pa­sa­ko daug. Be pri­va­lo­mo Lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros eg­za­mi­no re­zul­ta­tų, paaiš­kė­jo ir geog­ra­fi­jos pa­tik­ri­ni­ mo įver­ti­ni­mai. Vals­ty­bi­nio iš­ban­dy­mo neį­vei­ kė 3 uos­ta­mies­čio abi­tu­rien­tai. Šim­tu­ku šiais me­tais neį­ver­tin­ tas nė vie­nas uos­ta­mies­čio moks­ lei­vis. Praė­ju­siais me­tais vals­ty­bi­ nio geog­ra­fij­ os eg­za­mi­no neiš­lai­kė 2 jau­nuo­liai, o mak­si­ma­liais ba­lais bu­vo įver­tin­ti 3 moks­lei­viai.

3

ketvirtadienis, LIEPOS 4, 2013

miestas Šven­čia ju­bi­lie­jų

Jo­ga – pa­plū­di­miuo­se

Do­va­na – sau­lės laik­ro­dis

Šian­dien, ket­vir­ta­die­nį, 16 val. Spor­ti­nin­kų na­muo­se (S.Dau­ kan­to g. 24) spor­to bend­ruo­ me­nė svei­kins nu­si­pel­niu­sį dvi­ ra­čių spor­to tre­ne­rį, olim­pi­nių čem­pio­nų, pa­sau­lio čem­pio­nų ir re­kor­di­nin­kų ug­dy­to­ją Nar­su­ tį Damb­raus­ką. Klai­pė­dos gar­ bės pi­lie­tis ne­se­niai at­šven­tė gar­bin­gą 75 me­tų ju­bi­lie­jų.

Ni­dos ir Juodk­ran­tės cent­ri­niuo­ se pa­plū­di­miuo­se vėl vyks­ta ne­ mo­ka­mi jo­gos už­siė­mi­mai, or­ga­ ni­zuo­ja­mi jau sep­tin­tus me­tus. Už­siė­mi­mai vyks iki rugp­jū­čio 25 die­nos. Juo­se žmo­nės lau­kia­mi ry­tais nuo 8 iki 9 val., va­ka­rais nuo 19 iki 19.45 val. Sa­vait­ga­liais ir šven­čių die­no­mis už­siė­mi­mai vyks­ta tik ry­tais.

Klai­pė­die­čiams bus įteik­ta dar vie­na do­va­na – sau­lės laik­ro­džiu vir­tęs M.Maž­vy­do alė­jos suo­liu­ kas. Ori­gi­na­lų, o tuo pat me­tu ir pra­ktiš­ką me­no ak­cen­tą mies­ tui do­va­no­ja Ri­man­to Ule­vi­čiaus lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­das. Vei­ kian­tį sau­lės laik­ro­dį M.Maž­vy­ do alė­jai su­kū­rė me­ni­nin­kai Ro­ mual­das ir Aras Mar­tin­kai.

Tur­gu­je – kai­nų pa­siut­pol­kė Tur­gus vi­sa­da tu­ri kuo nu­ste­bin­ti: pir­ mo­sio­mis uo­go­mis ar gry­bais, švie­žio­ mis bul­vė­mis ar na­ mi­niais po­mi­do­rais. Ste­bė­tis čia ga­li­ma ne tik pre­kys­ta­lių asor­ti­men­tu, bet ir kai­no­mis, ku­rios per ke­le­tą die­nų pa­ si­kei­čia ra­di­ka­liai. Pak­lau­sa: nors kai ku­rių par­duo­da­mų pro­duk­tų kai­na ir šok­te­lė­jo, pir­kė­jai vis tiek no­riai per­ka, o prie pi­ges­

nių uo­gų nu­si­drie­kia ne­tgi ei­lės.

Ad­rės Zak­raus­kai­tės nuo­tr.

Ad­rė Zak­raus­kai­tė

„Pra­šom, mer­gai­tės, įsi­gy­ki­te vo­ ve­rai­čių“, – ei­nant pro ša­lį už­kal­ bi­na vie­nas tur­gaus pre­kei­vis. Vy­ ras siū­lo nu­si­pirk­ti lit­rą vo­ve­rai­čių už 10 Lt. Ta­čiau, paė­jus kiek to­lė­ liau, tą pa­tį kie­kį vo­ve­rai­čių ga­li­ ma ap­tik­ti ir už kiek ma­žes­nę kai­ ną – 8–9 Lt. Tie­sa, prie gry­bų ei­lė pir­kė­jų ne­sto­vi, ta­čiau ji iš­si­ri­kia­vu­si prie braš­kių, ku­rių kai­nos ge­ro­kai šok­ te­lė­ju­sios ir svy­ruo­ja nuo 10 iki 14 Lt už ki­log­ra­mą, o kai kur ga­li tek­ ti su­mo­kė­ti ir 16 Lt. „Sup­ras­ki­te, braš­kės jau bai­gia­ si, to­dėl jos taip pa­bran­go. Kaip ir kar­vių am­ži­nai ne­mel­ši, taip ir su braš­kė­mis – dvi sa­vai­tes pa­si­džiau­ gi jo­mis, ir vis­kas“, – vos spė­da­ma dė­lio­ti uo­gas į par­da­vi­mui skir­tas dė­žu­tes paaiš­ki­no iš Tau­ra­gės ra­ jo­no at­vy­ku­si pre­kei­vė. Ša­lia iš Kre­tin­gos ra­jo­no at­vež­to­ mis braš­kė­mis pre­kiau­jan­čios mo­ ters nu­si­drie­ku­si il­giau­sia pir­kė­jų ei­lė, mat uo­gos par­duo­da­mos ma­ žiau­sia kai­na tur­gu­je – po 9 Lt už ki­log­ra­mą. „Me­tų me­tus per­ku braš­kes pas šią mo­te­rį. Ne­ži­nau, ko­dėl to­kia ei­ lė su­si­da­rė – gal dėl to, kad kai­na ne­di­de­lė, o gal dėl to, kad jos ska­ nios“, – sa­kė prie pa­klau­siau­sios pre­kės ei­lė­je sto­vė­jęs klai­pė­die­tis. Tur­gu­je ga­li­ma įsi­gy­ti ir ki­tų lie­ tu­viš­kų uo­gų. Lit­ras mė­ly­nių kai­ nuo­ja nuo 8, vyš­nių – nuo 6, ag­ ras­tų – 8 Lt. Be­ne la­biau­siai pir­kė­jus ste­bi­no agur­kų kai­na. Jų ki­log­ra­mas va­kar kai­na­vo 3,5–5 Lt, nors vi­sai ne­se­ niai bu­vo ga­li­ma įsi­gy­ti ir už 2 Lt. To­kiu kai­nų šuo­liu ste­bi­si ne tik pir­kė­jai, bet ir pa­tys pre­kei­viai. „Nep­re­kia­vau tur­gu­je ke­lias die­ nas, tad at­va­žia­vu­si pa­si­bai­sė­jau.

Bu­vei­nė. Ry­toj se­zo­ną pra­de­da Kur­ šių ne­r i­jos na­cio­na­l i­n io par­ko va­sa­ ros bu­vei­nė „Kur­šių ne­r i­ja pra­si­de­da Smil­t y­nė­je!“ Se­zo­no ati­da­r y­mo pro­ gra­mo­je: Ni­dos dai­l i­n in­k ų ko­lo­n i­jos dar­bų pa­ro­dos ati­da­r y­mas „Se­nuo­ ju ne­r i­jos pa­što ke­l iu – Ry­t ų Prū­si­jos pei­za­žai“, „EB­RU – ta­py­mas ant van­ dens“, Li­no Švi­r i­no kū­r y­bi­nės stu­d i­ jos GROCK pa­si­ro­dy­mas, sma­g ūs žai­ di­mai ir pa­si­šo­k i­mai su ka­pe­li­ja „Prū­ sai il­gi ūsai“. Vi­so ren­gi­nio me­tu ma­žų­ jų lan­ky­to­jų lau­kia gam­tos mįs­lių ta­ko pa­slap­tys. Se­zo­no ati­da­ry­mo šven­tės pra­d žia – 17.30 val. Mi­nė­ji­mas. Šian­dien 9 val. Klai­pė­do­ je, Ka­ro lai­v ų flo­ti­lė­je, vyks 21-ųjų Ka­ ri­nių jū­rų pa­jė­gų (KJP) at­kū­ri­mo me­ti­ nių mi­nė­ji­mo iš­k il­min­ga ka­rių ri­k iuo­ tė. Ren­g i­n io me­tu vi­si Ka­ro lai­v ų flo­ ti­lė­je sto­v in­t ys ka­r i­n iai lai­vai bus iš­ puoš­t i iš­kel­to­m is sig­na­l i­nė­m is vė­l ia­ vo­mis, iš­r i­k iuo­t i vi­si Ka­r i­nių jū­r ų pa­ jė­g ų pa­da­l i­n iai. Lie­t u­vos ka­r iuo­me­ nės Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų at­kū­ri­mo da­ta lai­ko­ma 1992 m. lie­pos 4 d., kai Kraš­to ap­sau­gos mi­n is­te­r i­jos įsa­k y­mu Pak­ ran­č ių ap­s au­gos rink­t i­nės Ats­k i­ra­ jam lai­v ų di­v i­z io­nui bu­vo įteik­tos at­ ku­r ia­mų Lie­t u­vos ka­r i­n ių jū­r ų pa­jė­ gų vė­lia­vos. Žve­jy­ba. Lie­pos 6-ąją, Vals­t y­b ės die­ ną, vi­s i ga­lės žve­jo­t i ne­mo­k a­mai vi­ suo­s e neiš­nuo­mo­t uo­s e ir iš­nuo­mo­ tuo­s e vals­t y­b i­n iuo­s e vi­d aus van­ dens tel­k i­n iuo­s e, taip pat Ne­mu­no del­tos re­g io­n i­n ia­me par­ke – be mė­ gė­j ų žve­jy­b os lei­d i­mo ar žve­j o mė­ gė­jo bi­l ie­to. No­r in­t ie­s iems žve­jo­t i jū­ ro­j e, pri­va­č iuo­s e ir tuo­s e tel­k i­n iuo­ se, ku­r iuo­s e or­g a­n i­z uo­t a li­m i­t uo­t a (li­cen­c i­nė) žve­jy­b a, teks įsi­g y­t i mė­ gė­jų žve­jy­b os lei­d i­mus. Ne­mo­k a­mai žve­jo­t i ga­l i­ma du­kart per me­t us – lie­ pos 6-ąją ir rugp­jū­č io 15-ąją. Taip nu­ ma­to Mė­gė­jų žve­jy­bos vi­daus van­de­ ny­s e tai­s yk­lės.

Gė­ry­bės: ža­lu­my­nų kai­nos svy­ruo­ja nuo li­to iki dvie­jų.

Par­da­vė­ja pra­džio­ je tvir­ti­no, jog ji pa­ ti juos užau­gi­no sa­ vo so­de, ta­čiau po ku­rio lai­ko per­si­gal­ vo­jo. Ne­sup­ran­tu, ko­dėl taip pa­bran­go agur­kai! Vi­sai ne­se­niai par­da­vi­nė­jau juos po 3 Lt“, – ne­slė­pė mo­te­ris. Be sa­lo­tų, špi­na­tų la­pų, ri­di­kų, svo­ gū­nų, žir­nių, kra­pų, ki­tų dar­žo gė­ry­ bių, tur­gu­je dar ga­li­ma ras­ti ir abe­ jo­ti­nos kil­mės po­mi­do­rų, ša­lia ku­rių pui­kuo­ja­si už­ra­šas „na­mi­niai“. Jais pre­kia­vu­si par­da­vė­ja pra­džio­ je tvir­ti­no, jog ji pa­ti juos užau­gi­no sa­vo so­de, ta­čiau po ku­rio lai­ko per­ si­gal­vo­jo sa­ky­da­ma, kad tik­rų lie­tu­ viš­kų po­mi­do­rų dar nė­ra, ir pri­pa­ži­ no, jog šie – at­vež­ti­niai.

Dienos telegrafas

Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 5 klai­pė­ die­čių mir­t ys. Mi­rė Zo­fi­ja Da­ne­l ie­nė (g. 1917 m.), Je­li­za­ve­ta Ko­no­pel­če­va (g. 1923 m.), Al­bi­nas Ra­dze­vi­čius (g. 1939 m.), Ze­no­nas Nau­ma­vi­čius (g. 1956 m.), Oleg Ci­ba­k in (g. 1966 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Oleg Ci­ba­k in, Ze­no­nas Nau­ma­vi­čius, Je­li­za­ve­ta Ko­no­pel­če­va, Vy­tas Pet­ru­ lis, Kris­t i­na Ta­ma­šiū­n ie­nė, Zo­fi­ja Da­ ne­lie­nė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 9 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 6 ber­niu­kai.

Se­zo­nas: šiuo me­tu pa­klau­siau­sios pre­kės tur­gu­je – be­si­bai­gian­čios

braš­kės, mė­ly­nės bei vo­ve­rai­tės.

Vytauto Petriko nuo­tr.

Grei­to­j i. Va­kar iki 20.30 val. grei­to­ sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė apie 70 iš­kvie­t i­mų. Klai­pė­die­čiai skun­dė­ si krau­jo­ta­kos, šir­d ies rit­mo su­t ri­k i­ mais, pil­vo skaus­mais.

4

keTVIRTadienis, liepos 4, 2013

miestas

Ge­ro­vės kai­na – in­sul­tas 1

Hen­r i­k ui Liau­d ans­k ui teis­mų ma­ra­to­nas atė­ mė svei­ka­tą ir pri­ve­dė prie sun­kios li­gos. Ki­tas šio­je bend­ri­jo­je skly­pą tu­rin­tis do­vi­liš­kis Vla­das Va­lu­ko­ nis tik prieš ke­lias die­nas su­ži­no­jo, kad ant­sto­liai iš jo jau išieš­ko di­de­ lę su­mą li­tų. „Už ką? Nie­kam ne­bu­vau sko­lin­ gas, nuo nie­ko ne­si­slaps­tau, o su­ži­ no­jau, kad už akių iš ma­nęs pri­teis­ta ši­to­kia su­ma“, – ste­bė­jo­si vy­ras. Į Do­vi­lus iš Klai­pė­dos prieš ket­ ve­rius me­tus su šei­ma iš­si­kraus­tęs žmo­gus ti­ki­no, kad so­do skly­pą pa­ vel­dė­jo iš mo­ti­nos. „Ne­ke­ti­nau ten nie­ko sta­ty­ti. Jei bū­čiau par­da­vęs skly­pą, tuo­met lai nau­ji sa­vi­nin­kai bū­tų spren­dę, rei­ kia jiems ko­mu­ni­ka­ci­jų ar ne. Ma­ne pri­bloš­kė tai, kad ofi­cia­liai dek­la­ ra­vau gy­ve­na­mą­ją vie­tą, ta­čiau nei teis­mas, nei bend­ri­ja ma­nęs ne­pa­ si­var­gi­no in­for­muo­ti apie by­lą“, – pik­ti­no­si vy­ras. Paaiš­kė­jo, kad Klai­pė­dos mies­ to apy­lin­kės teis­mo spren­di­mu iš V.Va­lu­ko­nio so­dų bend­ri­jai yra pri­ teis­ta 14 tūkst. li­tų. „Aš ne­pra­šiau įves­ti ko­mu­ni­ka­ci­ jų, jo­kia­me su­si­rin­ki­me ne­da­ly­va­ vau. Ma­ny­čiau, čia nau­dos tu­ri tik tie, ku­rie gy­ve­na. Ne­jau­gi, jei dau­ gu­ma nu­bal­suo­tų, kad į so­dus tu­ri skrai­din­ti „Boeing“ lėk­tu­vai, vi­si už tai mo­kė­tų ir ne­svar­bu, ar tai bū­tų pro­tin­ga?“ – ly­gi­no V.Va­lu­ko­nis.

Re­kor­das: so­dų bend­ri­ja „Tau­ras“ by­li­nė­ja­si su 100 so­di­nin­kų, ku­rie ne­no­ri sa­vo dar­žams įsi­reng­ti mo­der­nių ko­mu­ni­ka­ci­jų.

Dėl teis­mų su­tri­ko svei­ka­ta

H.Liau­dans­kas ti­ki­no, kad ko­mu­ ni­ka­ci­jų tie­si­mas jam at­si­rū­go su­ ga­din­ta svei­ka­ta. „Net ne­mo­ka­mą ad­vo­ka­to kon­ sul­ta­ci­ją sun­ku gau­ti. Iš sa­vo pen­ si­jos ga­lė­čiau mo­kė­ti tik po 100 li­ tų. Ta­čiau aš ne­nu­si­lei­siu. Pir­mą­jį vie­ną tūkst. li­tų už pro­jek­tą aš su­ mo­kė­jau. Ta­čiau pa­pra­šiau, kad man duo­tų do­ku­men­tus. Ko­dėl aš tu­riu mo­kė­ti to­kius pi­ni­gus už daik­tą, ku­rio ne­tu­rė­siu?“ – pik­ti­ no­si H.Liau­dans­kas. Jis iš kai­my­ni­nių skly­pų sa­vi­nin­ kų iš­gir­do, kad ir ki­ti žmo­nės jau­ čia­si įspeis­ti į kam­pą. „Nuo­lat gra­si­na­ma ant­sto­liais. Ir aš ga­vau raš­tą, – iš ma­nęs juk rei­ka­lau­ja pi­ni­gų už ne­pa­da­ry­ tus dar­bus. Gy­ven­to­jai su­si­bū­rė į ini­cia­ty­vi­nę gru­pę ir mė­gi­na pa­ si­prie­šin­ti“, – pa­sa­ko­jo vy­ras. H.Liau­dans­kas įsi­ti­ki­nęs, kad pi­ ni­gai tu­rė­tų bū­ti ren­ka­mi tik už jau nu­ties­tas ko­mu­ni­ka­ci­jas. „O kas at­ly­gins nuo­sto­lius, jei teis­mai pa­skelbs, kad vi­sas šis pro­jek­tas ne­tei­sė­tas? Ne­jau­gi man bend­ri­jos pir­mi­nin­kė pum­puos van­de­nį? Man at­ro­do, kad žmo­ nės lai­ko­mi kvai­le­liais“, – pik­ti­ no­si vy­ras. Ne­pa­si­ten­ki­ni­mą ke­lia ir tai, kad po 13 tūkst. li­tų bend­ri­ja rei­ ka­lau­ja ir iš tų, ku­rie jau tu­ri ko­ mu­ni­ka­ci­jas. „Pro mū­sų so­dus už Eu­ro­pos Są­ jun­gos lė­šas bu­vo tie­sia­ma tra­sa į Ža­lio­jo slė­nio gy­ven­vie­tę. Da­lis so­ dų skly­pų bu­vo pri­jung­ti prie ko­ mu­ni­ka­ci­jų, ta­čiau ir iš jų rei­ka­ lau­ja­ma su­si­mo­kė­ti“, – pa­sa­ko­jo H.Liau­dans­kas. Lau­kia pre­ce­den­to

Aš­tuo­nis so­di­nin­kus by­lo­se prieš so­dų bend­ri­ją „Tau­ras“ gi­nan­tis

Hen­ri­kas Mac­ke­vi­čius:

So­dų bend­ri­ja yra skir­ta mė­gė­jiš­kai so­di­nin­kys­tei. No­ rin­tie­ji sta­ty­ti ten na­mus ne­pri­va­lo rei­ ka­lau­ti iš ki­tų so­dų bend­ri­jos na­rių su­ kur­ti jiems ge­ro­vę.

ad­vo­ka­tas Hen­ri­kas Mac­ke­vi­čius ti­ki­no, kad šian­dien tu­rė­tų paaiš­ kė­ti, ko­kias vil­tis ga­li puo­se­lė­ti abi šio pro­ce­so ša­lys. „Šian­die­ną Aukš­čiau­sio­jo Teis­ mo 7 tei­sė­jų ko­le­gi­ja nag­ri­nės vie­ ną so­dų bend­ri­jos „Tau­ras“ by­lų. Kol Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas aiš­kiai ne­pa­si­sa­kys to­kio po­bū­džio by­lo­se, ki­tos by­los šiuo me­tu yra su­stab­ dy­tos“, – tei­gė ad­vo­ka­tas. Pro­ce­s i­n iu po­ž iū­r iu, pa­sak H.Mac­ke­vi­čiaus, tai, jog gin­čo ėmė­si net 7 tei­sė­jų ko­le­gi­ja, by­lo­ ja, kad by­la yra su­dė­tin­ga. „Že­mes­nės ins­tan­ci­jos teis­mai prii­ma skir­tin­gus spren­di­mus, va­ di­na­si, teis­mų pra­kti­ka yra įvai­ria­ ly­pė. Yra vil­ties, kad at­si­ras nau­ja to­kių by­lų pra­kti­ka. Tad teis­mas

ir pa­sa­kys, rei­kia so­di­nin­kui už tai mo­kė­ti ar ne­rei­kia“, – kal­bė­jo H.Mac­ke­vi­čius. Ad­vo­ka­to pa­ste­bė­ji­mu, bend­ ri­ja rei­ka­lau­ja pi­ni­gų už daik­tą be do­ku­men­tų ir ku­ris net ne­prik­ lau­sys tuos pi­ni­gus su­mo­kė­ju­ siam žmo­gui. „Ma­no ma­ny­mu, so­dų bend­ri­ja yra skir­ta mė­gė­jiš­kai so­di­nin­kys­tei. No­rin­tie­ji sta­ty­ti ten na­mus ne­pri­ va­lo rei­ka­lau­ti iš ki­tų so­dų bend­ ri­jos na­rių su­kur­ti jiems ge­ro­vę. Nau­jų ko­mu­ni­ka­ci­jų tie­si­mas yra iš nau­jo su­ku­ria­mas pro­duk­tas. O jei žmo­gui jo ne­rei­kia? Sup­ras­čiau, jei bū­tų kal­ba­ma apie žvyr­ke­lio pa­ den­gi­mą as­fal­tu, tai yra tur­to pa­ ge­ri­ni­mas“, – nuo­mo­nę dės­tė ad­ vo­ka­tas. H.Mac­ke­vi­čius ti­ki­no, kad ma­ žaaukš­čių gy­ve­na­mų­jų na­mų kvar­ ta­lo gy­ven­to­jams bū­tų pri­va­lu pa­ si­rū­pin­ti ko­mu­ni­ka­ci­jo­mis. „Šiuo at­ve­ju ma­no gi­na­mie­ji so­de au­gi­na bul­ves. Tad kaip įro­ dy­ti, kad žmo­gus ne­tu­ri mo­kė­ti už tai, ko jam ne­rei­kia“, – kal­bė­ jo ad­vo­ka­tas. By­li­nė­sis su vi­sais

Pa­sak H.Mac­ke­vi­čiaus, bir­že­lio 26 die­ną bu­vo pa­skelb­ta Lie­tu­ vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo nu­tar­ tis ana­lo­giš­ko­je by­lo­je neišsp­ren­ dė gin­čo iš es­mės. „Aukš­č iau­s ia­s is Teis­m as iš bend­ri­jos pri­tei­sė ma­no gi­na­ma­jai pu­sant­ro tūks­tan­čio li­tų. Ta­čiau šio­je by­lo­je ne­tin­ka­mam at­sa­ko­ vui so­dų bend­ri­ja pa­reiš­kė ieš­ki­nį. Klai­pė­die­čių po­ra bu­vo ve­du­si, po sky­ry­bų, so­do skly­pas ati­te­ko vie­ nam su­tuok­ti­nių. Bend­ri­ja ieš­ki­ nį pa­tei­kė ne tam as­me­niui. Ši by­ la bu­vo iš­spręs­ta mū­sų nau­dai“, – kal­bė­jo ad­vo­ka­tas. Ta­čiau teis­mas ne­pa­si­sa­kė gin­ če dėl so­dų bend­ri­jos inf­rast­

ruk­tū­ros plėt­ros. Vis dėl­to so­dų bend­ri­jos „Tau­ras“ pir­mi­nin­kė As­ta Kar­gau­die­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad šis teis­mo spren­di­mas yra pa­lan­ kus bend­ri­jai. „Iš 361 skly­pų sa­vi­nin­kų į teis­mą krei­pė­si 60 ir iš­kė­lė šim­tą by­lų. Vi­ sos by­los lai­mi­mos mū­sų nau­dai. Nors Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas ir ne­ pri­tei­sė mū­sų ieš­ki­nio, bet pa­si­sa­ kė, kad vi­si bend­ri­jos na­riai pri­va­lo mo­kė­ti už tink­lus“, – sa­vaip įvy­kių ver­si­ją aiš­ki­no A.Kar­gau­die­nė. Bend­ri­jos pir­mi­nin­kės ma­ny­mu, by­li­nė­ji­mo­si pro­ce­sas su žmo­gu­mi, ku­ris net ne­prik­lau­so so­dų bend­ ri­jai, yra pui­ki pa­tir­tis, nors neaiš­ ku, kie­no lė­šo­mis teks pa­deng­ti be rei­ka­lo po teis­mus tam­py­to žmo­ gaus ieš­ki­nį. „Už­tat mes da­bar ga­lė­si­me pa­ duo­ti į teis­mą net ir ne bend­ri­jos na­rius. Vi­sus da­bar ga­li­me pa­duo­ti į teis­mą. Spren­di­me pa­ci­tuo­ta, kad už tink­lus pri­va­lo mo­kė­ti net ir ne bend­ri­jos na­riai“, – aiš­ki­no A.Kar­ gau­die­nė. Pi­ni­gus su­mo­kė­jo, bet įva­dų nė­ra

A.Kar­gau­die­nės tei­gi­mu, 4 mln. li­ tų kai­nuo­jan­tis van­den­tie­kio ir ka­ na­li­za­ci­jos tink­lų tie­si­mas ne­tru­ kus bus baig­tas. „Iš 18 gat­vių tink­lai nė­ra nu­ties­ ti tik 3 gat­vė­se. Vi­si gy­ven­to­jai jau ga­li nau­do­tis tink­lais“, – aiš­ki­no A.Kar­gau­die­nė. Ta­čiau so­di­nin­kai baks­no­jo pirš­ tu ir aiš­ki­no, kad jie iki šiol ne­tu­ ri įva­dų. „Įva­dų ne­tu­ri tie, ku­rie ne­mo­kė­ jo ar­ba su­mo­kė­jo vė­liau. To­kia bu­ vo dau­gu­mos va­lia. Ne lai­ku su­ si­mo­kė­ju­sie­ji ir ne­ga­li pri­si­jung­ti. Įva­dus jie gaus tik ta­da, kai ran­go­ vai pra­dės tre­čio eta­po dar­bus“, – aiš­ki­no bend­ri­jos pir­mi­nin­kė. Ko­mu­ni­ka­ci­jos tu­rė­jo bū­ti baig­ tos ties­ti 2011 me­tų ru­de­nį.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Mes juk pi­ni­gus ren­ka­me nuo 2007 me­tų. Bu­vo lai­kas, jei gy­ven­ to­jams ne­pa­ti­ko šis spren­di­mas, jie ga­lė­jo gin­čy­ti. Vi­si ži­no­jo apie priim­tus spren­di­mus. Jei žmo­gus tu­ri so­do skly­pą, jis pri­va­lo da­ly­ vau­ti bend­ri­jos spren­di­muo­se“, – aiš­ki­no A.Kar­gau­die­nė. Pa­sak bend­ri­jos pir­mi­nin­kės, gy­ ve­na­mą­ją vie­tą pa­kei­tęs ar net su­ si­tuo­kęs ar iš­si­sky­ręs žmo­gus pir­ miau­siai apie tai tu­rė­tų pra­neš­ti so­dų bend­ri­jai. „Juk spren­di­mas priim­tas bal­sų dau­gu­ma. Teis­mas mū­sų spren­di­ mus pri­pa­ži­no tei­sė­tais“, – aiš­ki­no bend­ri­jos pir­mi­nin­kė. Ra­gi­no skųs­tis Die­vui

Mo­te­ris pri­pa­ži­no, kad pa­ti gy­ve­na so­dų bend­ri­jo­je ir jai yra nau­din­ga nau­do­tis ko­mu­ni­ka­ci­jo­mis. „Ma­ne jau bu­vo pa­skun­dę eko­ no­mi­nei po­li­ci­jai, ta­čiau at­si­sa­ ky­ta pra­dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą. Aš ne­su nie­ko blo­go pa­da­riu­si. Ne aš priė­miau spren­di­mą, kad rei­kia ko­mu­ni­ka­ci­jų, ir ne aš su­pla­na­vau jų įgy­ven­di­ni­mą. Ga­li ma­ne pa­ čiam Die­vui skųs­ti. Aš ne­kal­ta, kad žmo­nės ne­no­ri mo­kė­ti“, – tvir­ti­no A.Kar­gau­die­nė. Mo­te­ris ti­ki­no, kad tie, ku­rie no­ rė­jo ko­mu­ni­ka­ci­jų, su­si­dė­jo apie 1,5 mln. li­tų. „Tris mi­li­jo­nus jau esa­me iš­lei­ dę. Mo­kė­jo ir tie, ku­rie bu­vo jau pri­jung­ti prie tink­lų. Bend­ri­ja nu­ spren­dė, kad ir jie tu­ri mo­kė­ti“, – aiš­ki­no pir­mi­nin­kė. Pak­laus­ta, ar tu­rė­tų bend­ri­ja iš ko grą­žin­ti mi­li­jo­nus li­tų gy­ven­ to­jams, jei teis­mas pri­pa­žin­tų, kad žmo­nės ne­pri­va­lo mo­kė­ti už tai, ko jiems ne­rei­kia, mo­te­ris sua­be­jo­jo. „Va­di­na­si, bend­ri­jos Lie­tu­vo­je ne­tu­ri jo­kių ga­lių. Jei taip nu­tiks, rei­kia lik­vi­duo­ti vi­sus so­dus“, – tei­gė A.Kar­gau­die­nė.

5

ketvirtadienis, LIEPOS 4, 2013

miestas

Vals­ty­bės die­na – su Są­jū­džio at­gar­siais Kon­cer­tai, Lie­tu­vai svar­bių is­to­ri­nių įvy­ kių at­gar­siai ir dis­ku­si­jos, teat­ra­lų pa­si­ro­ dy­mai – iš­ti­sas ren­gi­nių cik­las ženk­lins lie­ pos 6-ąją mi­ni­mą Vals­ty­bės die­ną.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Star­tas – penk­ta­die­nį

Or­ga­ni­za­to­rių spren­di­mu šie­me­ tė šven­tė taps ir de­di­ka­ci­ja Są­jū­ džio 25-me­čiui, tad neat­si­tik­ti­nai jos pro­gra­mai pa­si­rink­tas sim­bo­li­ nis pa­va­di­ni­mas – „Vals­ty­bės die­ na – su Są­jū­džiu šir­dy­je“. Jau ry­toj, penk­ta­die­nį, pra­si­dė­ sian­tys ren­gi­niai vyks iki vė­ly­vo šeš­ta­die­nio va­ka­ro. Šie­met į spal­ vin­gą jų pro­gra­mą įsi­lies ir gat­vės teat­rų fes­ti­va­lio „Šer­mukš­nis“ kū­ ry­bi­nė ini­cia­ty­va. Pag­rin­di­niais trau­kos taš­kais šven­ti­nė­mis die­no­mis taps Va­sa­ ros kon­cer­tų est­ra­da, va­di­na­ma­ sis „Me­ri­dia­no“ skve­ras bei Teat­ ro aikš­tė. Pas­ta­ro­jo­je ry­toj nuo 17 val. klai­ pė­die­čius pa­kvies są­jū­die­čių suei­ ga, ku­rio­je da­ly­vaus Lie­tu­vos Per­ sit­var­k y­m o Są­j ū­d žio įkū­r ė­jai Klai­pė­do­je, ini­cia­ty­vi­nės gru­pės na­riai. Ren­gi­nio me­tu bus pri­sta­ty­ta Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­ jaus pa­reng­ta pa­ro­da „Są­jū­džiui – 25“, pa­sa­ko­jan­ti apie šį vi­suo­me­ ni­nį ju­dė­ji­mą uos­ta­mies­ty­je bei į jį įsi­trau­ku­sius žmo­nes.

Is­to­ri­nė ret­ros­pek­ty­va

15-oje sten­dų po at­vi­ru dan­gu­mi bus pub­li­kuo­ja­mi ar­chy­vi­niai do­ ku­men­tai, spau­dos lei­di­niai, nuo­ trau­kos – vi­sa tai, kas liu­di­ja reikš­ min­giau­sius to lai­ko­tar­pio įvy­kius,

Šeš­ta­die­nį 21 val. Kon­cer­tų sa­lės par­ ko est­ra­do­je klai­ pė­die­čiai kvie­čia­ mi įsi­lie­ti į tra­di­ci­ nę ak­ci­ją ir drau­ge su vi­sais pa­sau­lio lie­tu­viais su­gie­do­ti Lie­tu­vos him­ną. Sim­bo­lis: neat­sie­ja­mas Vals­ty­bės die­nos at­ri­bu­tas – Lie­tu­vos tris­pal­vė.

pra­de­dant tūks­tan­ti­niais mies­tie­ čių mi­tin­gais ir bai­giant Bal­ti­jos ke­lio ak­ci­ja. Eks­po­zi­ci­jos ren­gė­jai nea­be­jo­ja, jog kai ku­rie klai­pė­die­čiai is­to­ri­ nė­se fo­tog­ra­fi­jo­se ne­sun­kiai at­pa­ žins ir sa­ve. Pla­nuo­ja­ma, kad pa­ro­da Teat­ ro aikš­tė­je už­si­lai­kys ne tik šven­ ti­nė­mis die­no­mis, bet ir sa­vai­tei ar il­giau.

„Šer­mukš­nis“ kvie­čia į teat­ro fies­tą Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Į tri­jų die­nų teat­ro šven­tę jau ry­ toj pa­kvie­sian­tis tarp­tau­ti­nis gat­ vės teat­rų fes­ti­va­lis „Šer­mukš­nis“ pub­li­ką vėl le­pins spal­vin­gais pa­ si­ro­dy­mais.

Sep­ty­nio­lik­tą kar­tą vyk­sian­tis Žve­ jų rū­mų or­ga­ni­zuo­ja­mas ren­gi­nys su­bū­rė 14 tru­pių, ar­ba apie 150 da­ ly­vių, iš Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Ko­so­vo, Suo­mi­jos bei Uk­rai­nos.

Prog­ra­ma: kas va­ka­rą „Me­ri­dia­

no“ skve­re – sce­no­je ir jos priei­ go­se – vyks po ke­tu­ris ren­gi­nius.

Nuo penk­ta­die­nio iki sek­ma­die­ nio iš vi­so bus pri­sta­ty­ta 13 ren­gi­ nių, skir­tų ne tik suau­gu­sie­siems, bet ir vai­kams – pra­de­dant dra­ mos, ko­me­di­jos, mo­no-, ju­de­sio bei mu­zi­ki­niais spek­tak­liais ir bai­ giant kon­cer­tais. Šie­me­čio ren­gi­nio pro­gra­mą su­ da­rė fes­ti­va­lio me­no va­do­vas Al­vy­ das Viz­gir­da. Vi­si ren­gi­niai teat­ro ger­bė­jus kvies į „Me­ri­dia­no“ skve­rą, iš­sky­ rus bai­gia­mą­jį – teat­ro ju­dė­ji­mo „No Theat­re“ spek­tak­lį-pro­vo­ka­ ci­ją „Švy­tu­rio me­nų do­ke“. Pas­ta­ ra­sis ren­gi­nys taps išim­ti­mi ir tuo, kad bus vie­nin­te­lis mo­ka­mas. Pag­rin­di­nė­je fes­ti­va­lio „dis­lo­ ka­ci­jos“ vie­to­je nuo 14 val. veiks ir in­for­ma­ci­nis cent­ras, ku­ria­me bus ga­li­ma ras­ti da­lo­mo­sios me­džia­ gos, pa­bend­rau­ti su ren­gi­nio da­ ly­viais, o va­ka­rais čia vyks die­nos spek­tak­lių ap­ta­ri­mai. Žve­jų rū­mų di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­ja Ne­mi­ra Tra­ku­mie­nė pa­ si­džiau­gė, kad šie­met su ren­gi­ niu vėl bend­ra­dar­biau­ja pir­mų­jų „Šer­mukš­nio“ fes­ti­va­lių dai­li­nin­ kas Ana­to­li­jus Kle­men­co­vas. Mies­ to vie­šo­sio­se erd­vė­se jau ga­li­ma iš­ vys­ti me­ni­nin­ko su­kur­tos sti­lin­gos at­ri­bu­ti­kos.

Penk­ta­die­nio pro­gra­mą 18 val. vai­ ni­kuos Są­jū­džio bend­ruo­me­nės va­ ka­ro­nė, vyk­sian­ti Ve­žė­jų gat­vė­je 4. Po mu­gės – į kon­cer­tus

Šeš­ta­die­nį 11 val. Va­sa­ros kon­cer­ tų est­ra­dos priei­go­se mies­tie­čius pa­kvies tau­to­dai­lės ir ku­li­na­ri­nio pa­vel­do mu­gė, 13 val. čia vyks ša­ lies an­samb­lių dai­nų šven­tė „Mū­ sų tar­mės – iš kar­tos į kar­tą“, o po

šven­tės lau­kia va­ka­ro­nė su „Že­ mai­čių al­kie­riu­mi“ bei Žve­jų rū­mų kai­miš­ka ka­pe­la. Kla­si­ki­nės mu­zi­kos ger­bė­jus šeš­ta­die­nio vi­du­die­nį pa­ma­lo­ nins ka­ri­lio­no var­pų gar­sai, o 20 val. Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lės par­ ko est­ra­do­je – miš­raus cho­ro „Au­ ku­ras“ kon­cer­tas. 21 val. Kon­cer­tų sa­lės par­ko est­ ra­do­je klai­pė­die­čiai kvie­čia­mi įsi­

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

lie­ti į tra­di­ci­nę ak­ci­ją ir drau­ge su vi­sais pa­sau­lio lie­tu­viais su­gie­do­ti Lie­tu­vos him­ną. Šven­ti­nio šeš­ta­die­nio va­ka­ro „de­ser­tas“ – 21.30 val. „Me­ri­dia­ no“ skve­re pra­si­dė­sian­tis teat­ra­ li­zuo­tas kon­cer­tas „Svei­ki­nu Lie­ tu­vą!“, į ku­rį pa­kvies gat­vės teat­rų fes­ti­va­lio „Šer­mukš­nis“ da­ly­viai, sve­čiai bei Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų or­ kest­ras.

6

keTVIRTadienis, liepos 4, 2013

nuomonės

Redakcijos skiltis

Kaip pri­vers­ti kler­kus dirb­ti?

Pir­ma­sis Lie­tu­vos iš­šū­kis

A

Žvilgsnis

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

V

a­d i­na­mų­jų eu­roat­lan­t is­t ų kal­bos, esą Eu­ro­pa ir Ame­ ri­ka – neišs­k i­r ia­mos, re­g is, ant­rą­syk pa­si­ro­dė esan­čios grįs­tos iliu­zi­jo­mis. Lie­tu­vos Pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­ tei ne­su­ta­ri­mai tarp JAV ir Eu­ro­pos, ku­ riuos su­kė­lė šni­pi­nė­ji­mo skan­da­las, ant­ rą­ją pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai die­ną ap­kar­ti­no sve­čia­vi­mą­si mei­lės mies­te. Pran­c ū­z i­j os va­d o­v as Fran­ç ois Hollande’as, su­s i­t i­kęs su Pre­z i­den­te, bu­vo griež­tas – rei­kia bend­ros ir tvir­tos ES po­zi­ci­jos šiuo klau­si­mu. Ame­ri­ka tu­ ri pa­siaiš­kin­ti. Be­je, jis taip ma­no ne vie­nas. Ma­ža to, Eli­zie­jaus rū­mų šei­mi­nin­kas pri­ dū­rė, kad ir Lais­vo­sios pre­ky­bos su­tar­ ties li­ki­mas po šio skan­da­lo – neaiš­kus.

Su­si­da­rė įspū­dis, kad ba­ra­si tė­tis su ma­ ma, o vai­kas (Lie­tu­va) ban­do juos su­tai­ky­ti. Gal­būt Pran­cū­zi­ja blo­kuos su­si­ta­ri­mą? Lie­tu­vos va­do­vė drą­si­no – su ame­ri­kie­ čiais vi­sas pro­ble­mas ga­l i­ma iš­spręs­t i drau­giš­kai ir ne­rei­kė­tų kves­tio­nuo­ti su­ tar­ties. Juk „de­ry­bos dėl Lais­vo­sios pre­ ky­bos su­tar­ties yra at­ski­ras klau­si­mas, dėl ku­rio jau su­tar­ta anks­čiau“. Su­si­da­rė įspū­dis, kad ba­ra­si tė­tis su ma­ ma, o vai­kas ban­do juos su­tai­ky­ti. Kal­bant rim­tai, Jung­ti­nių Vals­ti­jų in­te­re­ sai – vie­na, ES – ki­ta. Eu­roat­lan­t is­tai ma­no, kad šie in­te­re­sai vi­suo­met su­ta­po ir su­taps. Kaip kad bu­ vo Šal­to­jo ka­ro me­tais, kai bend­ras Va­ ka­r ų prie­šas bu­vo Ta­ry­bų Są­jun­ga. At­ro­do, kad taip pa­pras­tai gal­vo­ti – ma­žų ma­žiau­siai nai­vo­ka. Pa­sau­ly­je si­tua­ci­ja ge­ro­kai su­dė­tin­ges­nė, nei ma­no tran­sat­ lan­ti­nės vie­ny­bės ser­gė­to­jai, dek­la­ruo­ jan­tys am­ži­ną Eu­ro­pos ir JAV ar­tu­mą. JAV vals­ty­bės sek­re­to­rius Joh­nas Ker­ry vi­siš­kai tei­sus – šni­pi­nė­ji­mas yra įpras­ ta vals­ty­bių pra­kti­ka. Klai­din­gai gal­vo­ja vei­kiau Eu­ro­pos po­li­ti­kai ir įvai­r ūs eks­ per­tai, ma­nan­t ys, kad kas jau kas, bet Ame­ri­ka jų ne­šni­pi­nės ir vi­suo­met liks tvir­ta drau­gė. Vis dėl­to skan­da­las, re­gis, iš­sklai­dė bent jau ob­jek­ty­viai mąs­tan­čių iliu­zi­jas. Ži­no­ ma, var­gu ar Eu­ro­pa nu­si­gręš nuo Jung­ ti­nių Vals­ti­jų. Taip ne­nu­ti­ko net 2003 m., kai JAV vie­na­ša­liš­kai įsi­ver­žė į Ira­ką, o Va­ka­r ų Eu­ro­pos vals­ty­bės (Pran­cū­zi­ja ir Vo­kie­ti­ja) su tuo ne­su­ti­ko. Vis dėl­to vi­si tu­r i sa­vo in­te­re­sus, ar ne me­tas ir Eu­ro­pai juos tu­rė­ti?

ukš­tą pa­dė­tį sa­vęs la­vi­ ni­mo dė­ka pa­sie­kęs sa­ va­m oks­l is mąs­ty­to­jas Kon­fu­ci­jus bu­vo la­bai ne­ pa­to­gus aukš­ta­me vals­ty­bės po­ste, nes vi­sa­da sa­ky­da­vo tie­są. Skai­ ty­da­ma šio gud­raus žmo­gaus ci­ ta­tą at­ra­dau, kad ji pui­kiai tin­ka ir šioms die­noms: „Ži­no­ji­mo pil­nat­ vė pa­sie­kia­ma, ma­tant daik­tus to­ kius, ko­kie jie yra“. Ver­tin­da­mi as­me­ny­bių at­lik­ tus dar­bus taip, ko­kie jie yra, mes tuo pat me­tu ver­ti­na­me ir tas as­ me­ny­bes su­pu­sią ap­lin­ką. Šis api­ brė­ži­mas pui­kiai tin­ka da­bar­ti­niam laik­me­čiui Lie­tu­vo­je. Kas ga­li pa­ neig­ti, kad šiuo me­tu mes ma­to­me ap­lin­ką, ska­ti­nan­čią gal­vo­ti, kad so­viet­me­čiu mū­sų mies­tas ir vals­ ty­bė gy­ve­no ge­riau, o tau­tie­čiai tu­ rė­jo ma­žiau ap­ri­bo­ji­mų? Skam­ba švent­va­giš­kai, bet... Žo­džių ir idė­jų su­maiš­tis at­si­ spin­di kiek­vie­na­me žings­ny­je – vie­na sa­ko­ma, ki­ta da­ro­ma. Vi­sa tai ste­bint, ga­li­ma pri­si­gal­vo­ti to­kių są­moks­lo teo­ri­jų, kad Ar­nas Kli­več­ ka su sa­vo TV lai­da il­gai il­sė­sis. Man la­biau­siai ke­lia ne­ri­mą di­ dė­jan­tis „apy­nas­rio nė­ri­mas“ vi­ suo­me­nei. Vi­sa­ga­lė Eu­ro­pos Są­jun­ga fi­nan­ suo­ja dau­gy­bę pro­jek­tų ir taip sie­ kia di­des­nės de­mok­ra­ti­jos ir ge­ ro val­dy­mo po­so­vie­ti­nė­se ša­ly­se, į ku­rių ka­te­go­ri­ją pa­ten­ka­me ir mes. Ne­ma­žai pa­ra­mos ga­vo ir Klai­pė­ dos mies­tas. Mū­sų sa­vi­val­dy­bė­je pa­baig­tas Vy­ riau­sy­bės įga­lio­tas „vie­no lan­ge­lio“ prin­ci­po to­bu­li­ni­mas (303 tūkst. Lt) bei vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo sis­te­ mos die­gi­mas (1,9 mln. Lt). Vi­sas šis die­gi­mas at­siė­jo ne­pi­giai (ge­rai, kad ne iš mū­sų ki­še­nės). Klai­ pėdos regiono sa­vi­val­dy­bės prieš tai dar pa­to­bu­li­no ad­mi­nist­ra­ci­jų dar­ buo­to­jus ir sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų na­ rius mo­ky­muo­se (1 mln. Lt). Ap­va­ lios su­me­lės... O ko gi ne­to­bu­lin­ti ir ne­dieg­ti, jei­gu taip dos­niai fi­nan­suo­ ja­ma? Tik į ge­ra... Da­bar sa­vi­val­dy­bės pa­sta­tuo­ se tu­rė­tų sė­dė­ti tik­ri, vis­ką aki­ mirks­niu su­tvar­kan­tys pro­fe­sio­na­ lu­mo pa­vyz­džiai. „Vie­no lan­ge­lio“ prin­ci­pas reiš­kia, kad as­me­niui in­ for­ma­ci­ja su­tei­kia­ma, pra­šy­mas, skun­das ar pra­ne­ši­mas prii­ma­mas ir at­sa­ky­mas į juos pa­tei­kia­mas vie­no­je val­džios įstai­go­je. Ne­ži­nau, ar aš sa­vi­val­dy­bės „vie­ na­me lan­ge­ly­je“ ap­si­lan­kau ne­tin­ ka­mu lai­ku ar per daug ti­kiu sa­vo aki­mis, bet ten ma­tau nuo­la­ti­nes žmo­nių ei­les, o ap­tar­nau­jan­čių dar­buo­to­jų tie­siog gai­la. Ypač ne­ ma­lo­niai nu­ste­bi­no pa­te­ki­mo į po­ sė­džius sis­te­ma, ku­ri pri­me­na su­ ka­rin­tą pa­sie­nio zo­ną. Užuot bū­tų džiau­gia­ma­si kuo di­des­niu mies­ tie­čių-ste­bė­to­jų da­ly­va­vi­mu po­ sė­džiuo­se, so­li­da­riu pi­lie­tiš­ku­mu, jiems su­da­ro­mos kliū­tys, – re­gist­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Kur din­go sū­py­nės?

Prieš ge­rą mė­ne­sį vai­kų žai­di­mo aikš­te­lė­se pa­sta­tė spal­vo­tas sū­py­nes, tas, dėl ku­rių bu­vo daug kal­bų dėl jų sau­gu­mo. Mes la­bai jo­mis džiau­gė­ mės. Vie­ną die­ną maž­daug prieš 3 sa­vai­tes Ry­ši­nin­kų gat­vės kie­me jos pra­din­go. At­va­žia­vo kaž­ko­kie žmo­ nės, išar­dė ir iš­ve­žė ne­ži­no­ma kryp­ ti­mi. Lau­kia­me, ka­da at­gal su­grą­žins. Gal kas nors iš val­di­nin­kų ga­lė­tų pa­ si­do­mė­ti, koks sū­py­nių li­ki­mas. Da­lia

Per daug gar­bės

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

ruo­tis rei­kia ge­ro­kai iš anks­to. Kas tai, ko­va su ne­sa­mu te­ro­riz­mu ar pa­pras­tas žmo­nių že­mi­ni­mas dre­ sū­rą pri­me­nan­čio­mis prie­mo­nė­ mis? Vi­siš­kai už­tek­tų re­gist­ra­ci­ jos prieš pat po­sė­dį, juo la­biau kad var­di­nių lei­di­mų ne­rei­kia. „Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės in­ ter­ne­to tink­la­la­pis – svar­biau­sia funk­cio­na­lu­mas ir pa­to­gus paieš­ kos me­cha­niz­mas“, – skel­bia „IT nau­jie­nos“ ir ki­ta ži­niask­lai­da. Čia apie „Klai­pe­da.lt“ tink­la­la­ pį. O jis yra toks pai­nus ir mo­ra­liai pa­se­nęs, kad ten pa­nar­šius verk­ti no­ri­si. Ten­ka ge­ro­kai pa­varg­ti, kol su­si­ran­di rei­ka­lin­gą in­for­ma­ci­ją. Pa­vyz­džiui, ką, ka­da ir kur svars­tys Mies­to ūkio ir Ap­lin­ko­sau­gos ko­mi­ te­tas. Pa­mė­gin­ki­te grei­tai su­ras­ti. Apie ko­mi­te­tų, ko­mi­si­jų po­sė­ džius skel­bia­ma neo­pe­ra­ty­viai ar­ ba ne­skel­bia­ma vi­sai. Vie­ną kar­tą pa­bu­vus to­kia­me po­rta­le, no­ras vėl ten lan­ky­tis iš­nyks­ta. Aiš­ku, kad pa­pras­to klai­pė­die­čio svar­bi in­ for­ma­ci­ja ne­pa­sie­kia, su­si­do­mė­ji­ mo sa­vi­val­dy­bės dar­bais ar veik­la nė­ra ir ar­ti­miau­siu me­tu, re­gis, ne­ bus. Daž­nas gy­ven­to­jas ne­tu­ri lai­ko ieš­ko­ti, ką ten ta mū­sų sa­vi­val­dy­bė šiuo me­tu vei­kia ar skel­bia „ne­ko­ kia­me“, švel­niai ta­riant, po­rta­le. Taip ir prii­ma­mi spren­di­mai tik dek­la­ruo­jant vie­šu­mą. Jei­gu jau gi­ ria­ma­si de­mok­ra­ti­ja, de­mok­ra­ti­jos pa­žan­ga, pir­ma­vi­mu tarp mies­tų, sa­vi­val­dy­bei rei­kė­tų su­gal­vo­ti ko­ kią nors tin­ka­mes­nę in­for­ma­ci­jos sklai­dos sis­te­mą ar­ba esa­mą pa­pil­ dy­ti – vis dėl­to apie 60 pro­c. gy­ ven­to­jų in­ter­ne­tu ne­si­nau­do­ja, o laik­raš­čius skai­to gal tik pre­ky­bos cent­ruo­se. Ir tai pir­mą ar pa­sku­ti­nį pus­la­pį, na, dar „Karš­tą te­le­fo­ną“... Pa­na­šu į po­pu­lia­rų iš­si­reiš­ki­mą „skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­mas – pa­čių skęs­tan­čių­jų rei­ka­las“. O juk sa­vi­ val­dy­bė pri­va­lo apie tai pa­gal­vo­ti. Ji tu­ri dirb­ti mies­tui ir jo gy­ven­to­ jams. Tai pa­grin­di­nė mi­si­ja. Tad kaip­gi ver­tin­da­mi sa­vi­val­ dy­bės as­me­ny­bių at­lik­tus dar­bus, ga­li­me įver­tin­ti ir tas as­me­ny­bes

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 728

telefonas@kl.lt

su­pan­čią Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ap­lin­ką? Bend­ras įspū­dis toks, kad mies­ to gal­vos ir dar­buo­to­jai, kuo to­ liau, tuo la­biau sie­kia at­si­ri­bo­ti nuo mies­tie­čių. Ne tik įve­di­nė­ ja ne­sup­ran­ta­mas tai­syk­les, bet gal­būt sie­kia „su­mes­ti“ sa­vo dar­ bus ir gy­ven­to­jų pro­ble­mų spren­ di­mus pa­tiems mies­tie­čiams. Spren­džiu ir vėl iš as­me­ny­bių at­ lie­ka­mų dar­bų. Ke­ti­ni­mas pri­skir­ti gy­ven­to­ jams te­ri­to­ri­jų tvar­ky­mą, ne­bū­ti­ nos bau­dos, įvai­rių ap­tar­na­vi­mo mo­kes­čių kė­li­mas ir nau­jų įve­di­ mas, kai tie­sio­gi­nė sa­vi­val­dy­bės funk­ci­ja – siek­ti ma­žin­ti gy­ven­ to­jų ko­mu­na­li­nes ir ki­tas iš­lai­das, vi­siš­kai ne­vyk­do­ma. Pa­na­šu, kad ku­ria­mos at­ski­ros zo­nos: vie­na – „žmo­nėms“, o ki­ta – „run­ke­liams“ ir „ap­si­šau­kė­liams“. Pas­ta­ruo­ju me­tu ap­si­šau­kė­liais ir ci­ni­kais pa­va­din­ti kler­kams ra­ my­bės ne­duo­dan­tys ne­prik­lau­so­ mi mies­to NVO na­riai ir gy­ven­to­ jai. Mat dėl kaž­ko­kios prie­žas­ties šie pi­lie­čiai ne­tu­ri tei­sės at­sto­vau­ ti mies­to vi­suo­me­nei ir gin­ti vie­ šą­jį in­te­re­są. Ne­ga­lė­da­mi at­si­kra­ ty­ti at­kak­liais vi­suo­me­ni­nin­kais, po­nai daž­niau­siai pri­si­den­gia fa­ze „to­kia tvar­ka“, „ne­tu­ri­te tei­sės“ bei įvai­riais ES ir Vy­riau­sy­bės nu­ ro­dy­mais, ku­rie, ati­džiau pa­si­žiū­ rė­jus, trak­tuo­ja­mi vi­sai ne taip. Su­ lau­kia­ma ir gra­si­ni­mų po­li­ci­ja. Štai jums ir de­mok­ra­ti­ja su ge­ru val­dy­mu. Bjau­riau­sia, kad nei Sei­mas, nei Vy­riau­sy­bė, nei ki­tos ins­ti­tu­ci­jos ne­su­ka gal­vos, kaip pri­vers­ti sa­vi­ val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­jas, me­rus ir kler­kus do­rai dirb­ti Tau­tai. Bū­ti­na baus­ti už aki­vaiz­dų biu­rok­ra­tiš­ką ken­ki­mą mies­tie­čiams, de­mok­ra­ ti­jos prin­ci­pų, Or­hu­so kon­ven­ci­ jos ne­si­lai­ky­mą, blo­gą dar­bą. Sa­ vi­val­dos įsta­ty­mas ne­vei­kia ar­ba yra blo­gai trak­tuo­ja­mas. Re­nol­da Se­na­vai­tie­nė, NVO aso­cia­ci­jos „Klai­pė­dos pi­lie­čiai“ pir­mi­nin­kė

Pers­kai­čiau pub­li­ka­ci­ją „K.Bra­ zaus­kie­nei – var­gas dėl sū­naus“ („Klai­pė­da“, 2013 07 02). Ko­dėl tiek gar­bės – pir­mą pus­la­pį ski­ria­ ma kaž­kie­no nu­si­žen­gi­mui? Kas ta K.Bra­zaus­kie­nė ir kas tas jos sū­ nus? Lyg ne­bū­tų tik­rai aukš­tas pa­rei­gas uži­man­čių žmo­nių, ku­rių vai­kai ar ar­ti­mi žmo­nės bū­tų pa­ puo­lę į to­kias si­tua­ci­jas. Pet­ras

So­cia­li­nės at­sa­ko­my­bės pa­vyz­dys

Ša­lia Pa­lan­gos, Mon­ciš­kė­se, įsi­kū­ ręs Lie­tu­vos pa­rap­le­gi­kų aso­cia­ci­ jos Land­šaf­to te­ra­pi­jos ir rek­rea­ci­jos cent­ras no­ri pa­si­džiaug­ti pa­do­va­no­tu sau­lės ko­lek­to­riu­mi, ku­rio dė­ka da­ bar su­tau­po­ma ne­ma­žai lė­šų, anks­ čiau skir­tų elekt­ros iš­lai­doms. Gra­ žus so­cia­li­nės at­sa­ko­my­bės pa­vyz­dys li­ki­mo nu­skriaus­tų žmo­nių gy­ve­ni­ mą pa­ver­tė leng­ves­niu. Taip puo­se­ lė­ja­ma ir gam­ta, mat sau­lės ko­lek­to­ rius – vi­siš­kai eko­lo­giš­kas prie­tai­sas, ku­rio ga­mi­na­ma ener­gi­ja da­bar šil­do van­de­nį bend­ro nau­do­ji­mo du­šuo­se. Sau­lės ko­lek­to­rius pa­jū­ry­je – idea­lus spren­di­mas. Čia bū­na ge­ro­kai dau­ giau sau­lė­tų die­nų nei li­ku­sio­je ša­lies da­ly­je, tad va­sa­ros die­no­mis sau­lės ko­lek­to­rius vi­siš­kai pa­keis elekt­rą. Neį­ga­lie­siems svar­bi ir ver­tin­ga bet ko­kia, net ir ma­žiau­sia vi­suo­me­nės dė­me­sio ir pa­gal­bos ap­raiš­ka. Juo­zas Ber­na­ta­vi­čius Lie­tu­vos pa­rap­le­gi­kų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

karštas telefonas

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė Prenumeratos skyrius: 397

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtadienis, LIEPOS 4, 2013

miestas

Atos­to­gos su ri­zi­kos ­sko­niu Dėl ne­ra­mu­mų lie­ tu­viai tu­ris­tai sa­vo pa­mėg­tų ato­sto­ gų ša­lių keis­ti ne­ ke­ti­na. Nors LR Už­ sie­nio reikalų mi­ nis­te­ri­ja įspė­ja į tam tik­ras Tur­ki­jos da­ lis ne­vyk­ti, taip pat at­si­sa­ky­ti ke­lio­nių į Egip­tą, ke­liau­jan­ čiųjų į šias ša­lis be­ veik ne­su­ma­žė­jo.

PRISTATO

METŲ JŪRININKO RINKIMUS Penktą kartą bus tituluotas Metų jūrininkas! Mielieji, kviečiame siūlyti savo darbais, projektais, žygiais žmonėms, miestui ir jūrai labiausiai nusipelniusių 2012-aisiais jūrininkų kandidatūras.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Re­ko­men­duo­ja­ma ne­vyk­ti

In­ter­ne­ti­nis tink­la­la­pis ke­liauk. urm.lt – vie­nas iš pa­grin­di­nių ofi­ cia­lių šal­ti­nių ke­liau­jan­tiems, ku­ ria­me pa­tei­kia­ma vi­sa in­for­ma­ci­ ja, ar ša­lis yra pa­kan­ka­mai sau­gi tu­ris­tams. Pir­mo­ji vals­ty­bė są­ra­še – Af­ga­ nis­ta­nas. Ša­lia jos rau­do­nuo­ja už­ ra­šas: „Jū­sų pa­si­rink­ta vals­ty­bė yra vals­ty­bių, į ku­rias vyks­tant Lie­tu­ vos pi­lie­čiams re­ko­men­duo­ja­ma at­kreip­ti dė­me­sį į ke­lio­nės sau­gu­ mą, są­ra­še. Vi­si šia­me pus­la­py­je pa­teik­ti pa­ta­ri­mai yra tik re­ko­men­ da­ci­nio po­bū­džio. Ar vyk­ti į konk­ re­čią vals­ty­bę, ke­liau­to­jas tu­ri nu­ spręs­ti pa­ts.“ Pab­rė­žia­ma, kad Af­ga­nis­ta­ne daž­ni tu­ris­tų ir dir­ban­čių va­ka­rie­ čių gro­bi­mai, sa­vi­žu­džių iš­puo­liai, vi­so­je ša­lies te­ri­to­ri­jo­je ne­ma­žai ne­spro­gu­sių mi­nų ir ki­tų sprog­me­ nų. Ypač pa­vo­jin­gos ma­si­nių su­si­ bū­ri­mų vie­tos: vieš­bu­čiai, sto­tys, par­duo­tu­vės, tur­gūs, vals­ty­bi­nės įstai­gos ir tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ ci­jų biu­rai. Įs­pė­ja­ma, kad me­di­ci­nos ir sa­ni­ ta­ri­nės są­ly­gos la­bai že­mos vi­so­je ša­lies te­ri­to­ri­jo­je, ša­lies ke­lių būk­ lė pra­sta. Nuo pa­vo­jų rau­do­nuo­ja Af­ri­ka

Mi­nis­te­ri­ja re­ko­men­duo­ja su­si­lai­ ky­ti ir nuo ne­bū­ti­nų ke­lio­nių į be­ veik vi­sas Af­ri­kos že­my­no ša­lis. Ge­rai pa­gal­vo­ti rei­kė­tų vyks­tant į Al­žy­ro sos­ti­nę, pa­sie­nio re­gio­ nus su Mau­ri­ta­ni­ja, Ma­liu ir Ni­ge­ riu bei lai­ky­tis at­sar­gu­mo prie­mo­ nių pa­sie­nio re­gio­nuo­se su Li­bi­ja ir Tu­ni­su. An­go­la, tink­la­la­pio tei­gi­mu, iš­ lie­ka ša­li­mi, į ku­rią vyks­ta­ma be­ veik išim­ti­nai pro­fe­si­niais tiks­lais. Po ša­lies te­ri­to­ri­ją pa­tar­ti­na ke­ liau­ti lėk­tu­vu. Tur­ki­ja – su mi­nu­so ženk­lu

Po bir­že­lį pra­si­dė­ju­sių ne­ra­mu­ mų Tur­ki­jo­je į tam tik­ras šios ša­ lies da­lis taip pat re­ko­men­duo­ja­ma

Pa­vo­jai: turistams re­ko­men­duo­ja­ma su­si­lai­ky­ti nuo ne­bū­ti­nų ke­lio­nių

į tam tik­ras Egip­to da­lis.

ne­vyk­ti. Siū­lo­me at­kreip­ti dė­me­sį į da­ly­je Tur­ki­jos mies­tų, tarp ku­ rių Stam­bu­las, An­ka­ra bei Iz­mi­ras, vyks­tan­čius ne­ra­mu­mus bei su­si­ dū­ri­mus tarp pro­tes­tuo­to­jų ir po­ li­ci­jos pa­jė­gų. Taip pat re­ko­men­duo­ja­ma ne­ del­siant iš­vyk­ti iš Tur­ki­jos re­gio­ nų, be­si­ri­bo­jan­čių su Si­ri­ja, nes pa­sie­nio zo­na tam­pa ypač pa­vo­ jin­ga. Vi­siems Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čiams re­ko­men­duo­ja­ma ne­ del­siant iš­vyk­ti iš Tur­ki­jos Res­pub­ li­kos An­tioch, Ga­zian­tep, Sanf­lur­fa (Ur­fa), Mar­din pro­vin­ci­jų.

Mi­nis­te­ri­ja re­ko­men­ duo­ja su­si­lai­ky­ti ir nuo ne­bū­ti­nų ke­lio­ nių į be­veik vi­sas Af­ ri­kos že­my­no ša­lis. La­biau bi­jo gam­tos sti­chi­jų?

„Ka­dan­gi tie įvy­kiai Tur­ki­jo­je ne­ lie­čia ku­ror­ti­nių zo­nų, tai di­de­lės įta­kos ne­jau­čia­me. Ten pa­grin­di­ nių įvy­kių epi­cent­ras yra Stam­bu­ las, o ku­ror­ti­nės pa­kran­tės to­liau po­pu­lia­rios tarp tu­ris­tų“, – tvir­ti­ no uos­ta­mies­čio tu­riz­mo agen­tū­ ros „Kran­tas Tra­vel“ va­do­vas Pu­ ti­nas Biels­kis. Žmo­nės ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rių esą vi­są lai­ką tei­rau­ja­si, ar sau­gu vyk­ti į vie­ną ar ki­tą pa­mėg­tą eg­ zo­tiš­ką ša­lį. Pa­sak P.Biels­kio, ne­sau­gių ša­ lių są­ra­šas be­veik ne­si­kei­čia. Ta­ čiau la­bai rim­tų in­ci­den­tų per jo dar­bo pra­kti­ką esą ne­pa­si­tai­kė, ne­bent tai, kad tu­ris­tai pa­tir­da­vo ne­sklan­du­mų dėl strei­kų, vie­šo­jo trans­por­to trik­džių. „Be­ne di­džiau­si su­tri­ki­mai bu­ vo prieš ke­le­tą me­tų iš­si­ver­žus

ug­ni­kal­niui Is­lan­di­jo­je, kai skry­ džiai bu­vo at­š auk­t i ir žmo­n ės stri­go oro uos­tuo­se. La­biau­siai tu­riz­mui ken­kia gam­tos sti­chi­ jos, nes į ka­riau­jan­čius re­gio­nus tu­ris­tai ne­la­bai ir vyks­ta“, – tei­ gė P.Biels­kis. Po­pu­lia­riau­sios lie­tu­vių ato­sto­gų ša­lys ir to­liau lie­ka Tur­ki­ja, Grai­ki­ ja, Is­pa­ni­ja. Ekst­re­ma­lų, ku­rie ke­ tin­tų ke­liau­ti į ne­ra­mu­mų kre­čia­ mas vals­ty­bes, kad ga­lė­tų fik­suo­ti karš­tus įvy­kius, esą Klai­pė­do­je ne­ pa­si­tai­kė. Nep­rog­no­zuo­ja­mas Egip­tas

Nors tu­ris­tams Egip­te šiuo me­tu kol kas per karš­ta ir jie ten per daug ne­si­ver­žia, vis tiek re­ko­men­duo­ja­ ma su­si­lai­ky­ti nuo ne­bū­ti­nų ke­lio­ nių į tam tik­ras Egip­to da­lis. Dėl vyks­tan­čių de­monst­ra­ci­ jų, ga­lin­čių virs­ti ne­val­do­mo­mis riau­šė­mis, re­ko­men­duo­ja­ma ypač at­sar­giai elg­tis ir veng­ti ma­si­nių su­si­bū­ri­mų di­džiuo­siuo­se Egip­to mies­tuo­se – Kai­re, Alek­sand­ri­jo­je, Sue­ce, Iz­mai­li­jo­je, Port Sai­de. Po ša­lį ne­re­ko­men­duo­ja­mos il­ gos neor­ga­ni­zuo­tos ke­lio­nės sau­ su­ma, ypač tam­siu pa­ros me­tu. Tik su gink­luo­ta ap­sau­ga

Po liūd­nai pa­gar­sė­ju­sių už­sie­nio al­pi­nis­tų žu­dy­nių, per ku­rias nu­ žu­dy­tas ir lie­tu­vis Er­nes­tas Mark­ šai­tis, pri­myg­ti­nai re­ko­men­duo­ ja­ma su­si­lai­ky­ti nuo ke­lio­nių į Pa­kis­ta­ną. Pab­rė­žia­ma, kad la­bai pa­vo­jin­gos zo­nos: Va­zi­ris­ta­nas, Be­lu­džis­ta­nas (šiau­ri­nės, va­ka­ri­nės ir piet­ry­ti­nės sri­tys), Šiau­rės va­ka­rų pa­sie­nio pro­vin­ci­ja, Fe­de­ra­ci­jai pa­val­džios gen­ti­nės sri­tys. Vi­so­je ša­ly­je di­de­lė te­ro­ris­ti­nių iš­puo­lių ir žmo­nių gro­bi­mo grės­ mė, tad re­ko­men­duo­ja­ma ke­liau­ti tik su gink­luo­ta ap­sau­ga.

Titulo laimėtojas bus paskelbtas Kruizinių laivų terminale liepos 26-ąją. Iki liepos 8 d. 12 val. siūlykite Metų jūrininko titulo vertus pretendentus. Liepos 9 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus paskelbtas galutinis pretendentų sąrašas. Liepos 9–22 d. balsuodami jūs rinksite labiausiai šio titulo vertą jūrininką. Liepos 23–25 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus pristatyti 3 daugiausia balsų surinkę pretendentai.

SIŪLYKITE SAVO JŪRININKĄ! Kandidatus galite siūlyti: „Klaipėdos“ redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras”; „Klaipėdos“ skyriuje, PC „Akropolis“, Taikos pr. 61; Didžiuosiuose prekybos centruose; el. paštu jurininkas@kl.lt; portale www.KL.lt. Projekto rėmėjas

8

Ketvirtadienis, liepos 4, 2013

lietuva

Val­džiai se­kė­si bėg­ti nuo spren­di­mų Komentarai

Vy­tau­tas Gap­šys

Sei­mo pir­ma­sis vi­ce­pir­mi­nin­kas, Dar­bo par­ti­jos (lei­bo­ris­tų) at­sto­vas

T Vei­ki­mas: val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos par­tne­riai daž­nai ro­do vie­ny­bę, ta­čiau svar­biau­sius klau­si­mus vis ati­dė­

lio­ja, nes ne­su­ta­ria.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Svar­biau­sius spren­di­mus ati­dė­lio­ti ir sau­giai le­pin­tis tau­tos mei­le. Toks val­dan­čių­jų bruo­žas iš­ryš­kė­jo be­si­bai­giant Sei­mo pa­va­sa­rio se­si­jai. Es­mi­nius dar­bus Sei­mas vėl nu­ke­lia. Šį­syk – ru­de­niui. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ato­mi­nė mig­la

Svar­bių spren­di­mų – kuo la­biau veng­ti. Re­gis, taip Sei­mas dir­bo be­si­bai­gian­čio­je pa­va­sa­rio se­si­ jo­je. Ple­na­ri­niai po­sė­džiai kar­tais truk­da­vo vos pus­die­nį – priim­tų svar­bių įsta­ty­mų skai­čius taip pat smar­kiai su­ma­žė­jo. Lie­tu­vai rei­kia sta­ty­ti ato­mi­ nę ar ne? Šio re­bu­so val­dan­tie­ji lig šiol neišsp­ren­dė. Il­gai muis­tę­si, kū­rę dar­bo gru­pes, jie vis dar ne­ paaiš­ki­no, mū­sų ša­lis su­ks ato­mi­ niu ke­liu ar ne. Vie­nu me­tu Sei­mo

už­ku­li­siuo­se jau kal­bė­ta, kad kai­ rie­ji And­riaus Ku­bi­liaus pro­jek­tą lin­kę tęs­ti, tik su pa­tai­sy­mais, nes ki­taip ne­sup­ras­tų tau­ta. Ta­čiau ga­ lu­ti­niai spren­di­mai vėl­gi ati­dė­ti iki ru­dens. Baig­d a­m as pa­va­s a­r io se­s i­ ją Sei­m as kos­m e­t iš­kai pa­ko­re­ ga­vo mo­kes­č ių sis­te­m ą. Be to, ga­liau­siai paaiš­kė­jo, kad kai­rių­ jų kal­bos apie pro­gre­si­nius mo­ kes­čius te­bu­vo ble­fas. „Sod­ros“ įmo­kų ri­bos, su­ma­žin­tų pen­si­jų, at­ly­gi­ni­mų dir­ban­tiems vals­ty­ bės tar­ny­bo­je, taip pat svei­ka­tos ap­sau­gos klau­si­mai vėl nu­ke­lia­ mi ru­de­niui.

aip, dar­bų daug pra­dė­ta, bet sa­ky­ti, kad juos esa­me bai­ gę, ne­ga­l i­me. Štai ši­lu­mos ūkio per­tvar­ka pa­ju­dė­jo, bet rei­k ia tęs­t i. Ener­ge­t i­ko­je ne­sa­me pa­ bai­gę su ato­mi­nės elekt­r i­nės pro­jek­ tu. Ta­čiau la­biau reik­tų kon­cent­ruo­tis į mo­kes­t i­n ius ir so­cia­l i­n ius da­ly­k us. Ru­de­n į sprę­si­me su­ma­ž in­tų pen­si­jų kom­pen­sa­vi­mo klau­si­mą, ir tai su­si­ję su praė­ju­sios val­d žios spren­d i­mais. Kal­bant apie Tau­t i­n ių ma­ž u­mų įsta­ ty­mą, ne­si­no­ri ža­dė­ti to, kas ga­li ir neį­ vyk­ti. Jis sun­kiai ski­na­si ke­lią Sei­me ir Vy­riau­sy­bė­je. Ti­kiuo­si, pa­vyks ras­ti su­ta­ri­mą tarp koa­li­ci­jos par­tne­rių, kad tas įsta­ty­mas bent at­ke­liau­tų į Sei­mą.

ne­ži­nio­je ir tam­so­je“, – dės­tė opo­ zi­ci­jos at­sto­vas Eli­gi­jus Ma­siu­lis. Ma­ža to, Vy­riau­sy­bė lyg karš­tą bul­vę jau pu­sę me­tų mė­to Tau­ti­ nių ma­žu­mų įsta­ty­mą, ku­ris Lie­tu­ vos len­kų tan­kiai gy­ve­na­mo­se te­ri­ to­ri­jo­se leis­tų gat­vių pa­va­di­ni­mus ir pa­var­džių ra­šy­bą pa­se len­kų kal­ba.

Lė­tos ap­su­kos

Pus­me­čio Vy­riau­sy­bės dar­bo bruo­ žas – ji nuo­lat vė­luo­ja Sei­mui pa­ teik­ti iš­va­das dėl svar­bių įsta­ty­mo pro­jek­tų. Bū­tent dėl šios prie­žas­ ties ple­na­ri­nių po­sė­džių dar­bot­ var­kės bu­vo užim­tos ma­ža­reikš­ miais klau­si­mais. Ži­no­ma, opo­zi­ci­jai la­biau­siai kliū­va tai, kad Vy­riau­sy­bė ir Sei­ mo dau­gu­ma svar­biau­sius spren­ di­mus dėl ener­ge­ti­kos ati­dė­lio­ja. „Neaiš­ku, ko­kia iš­vis bus Lie­tu­ vos ener­ge­ti­kos atei­tis, ko­kia stra­ te­gi­ja, ko­kių rū­šių ku­rą mes atei­ ty nau­do­si­me. Nie­kas ne­paaiš­kė­jo. Vi­suo­me­nė ir Sei­mo na­riai lai­ko­mi

Dar­bo par­ti­jos ved­ lys – lyg ak­me­nu­kas A.But­ke­vi­čiui ba­te.

„Val­dan­čio­sios par­ti­jos prieš rin­ ki­mus daug kal­bė­jo apie dar­bo vie­tų kū­ri­mą, eko­no­mi­kos gai­vi­ni­mą, bet lig šiol nie­ko ne­pa­da­rė“, – aiš­ki­no kon­ser­va­to­rius Jur­gis Raz­ma. O li­ be­ra­lams la­biau­siai kliū­va Sei­me ke­ lią pra­si­sky­nę ver­ty­bi­niai klau­si­mai, pa­vyz­džiui, ar draus­ti abor­tus.

Vy­tau­tas Dumb­liaus­kas Po­li­to­lo­gas

V

os su­da­rius koa­li­ci­ją Al­gir­ das But­ke­vi­čius ėmė kur­ ti dar­bo gru­pes. At­ro­dė, kad ne­sku­bė­ji­mas spręs­ti, ban­dy­mas rim­tai ap­svars­ty­t i opiau­ sius klau­si­mus džiu­g i­na. Juk sku­bos dar­bą vel­niai gau­do. Ta­čiau kai praė­ jo pu­sė me­tų ir nie­ko – jau ky­la klau­ si­mų. Gal ši Vy­r iau­sy­bė pa­t i ne­ž i­no, ko­k ių spren­di­mų no­r i? Gal ne­su­si­ta­ ria koa­li­ci­jo­je? Ga­liau­siai pir­mi­nin­ka­ vi­mas ES ga­l i bū­t i for­ma­l i prie­žas­t is sku­biai ne­spręs­ti vi­daus klau­si­mų. Iš Vy­riau­sy­bės bei Sei­mo no­rė­tų­si konk­ re­tes­nių ir aiš­kes­nių spren­di­mų. Gal­ būt dau­g iau aiš­ku­mo at­si­ras, kai Vik­ to­ro Us­pas­ki­cho by­lo­je bus pa­skelb­tas nuo­spren­dis.

„Lig šiol neaiš­ku, kaip ši­tas pro­ jek­tas to­liau bus Sei­me, val­dan­tie­ ji pa­tys ne­ži­no“, – kal­bė­jo li­be­ra­las E.Ma­siu­lis. Nė­ra su­ta­ri­mo

Vie­nin­te­lis svar­bus da­ly­kas, pra­ stum­tas Sei­me, – tai nau­jas na­mų re­no­va­ci­jos pro­jek­tas. Ta­čiau ar jis vei­kia, pa­ma­ty­si­me ru­de­nį. La­bai ga­li bū­ti, kad įsta­ty­mą teks tai­sy­ti, nors ap­lin­kos mi­nist­ras Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis kol kas juo pa­ten­kin­tas. Ko­dėl val­dan­tie­ji svar­bius spren­ di­mus taip ati­dė­lio­ja? Juk nau­ja val­dan­čio­ji dau­gu­ma dir­ba jau nuo gruo­džio? Vy­das Ged­vi­las aiš­ki­ no, kad Sei­mas ir Vy­riau­sy­bė sie­ kia įsta­ty­mų ko­ky­bės, ne kie­ky­bės. Tai – vie­nin­te­lis ar­gu­men­tas. O opo­zi­ci­jai ir po­li­ti­kos ap­žval­ gi­nin­kams at­ro­do, kad svar­bių įsta­ty­mų priė­mi­mas kliū­va dėl to, jog nė­ra su­ta­ri­mo pa­čio­je val­dan­ čio­jo­je koa­li­ci­jo­je.

Mi­nist­rų pra­vaikš­tų krep­še­lis gau­siau­sias Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Šian­dien, lie­pos 4 d., bai­gia­si ant­ra ei­li­nė šio Sei­mo se­si­ja. Re­čiau­siai, jei ne­skai­čiuo­si­me šio par­la­men­ to fe­no­me­no – Ne­rin­gos Venc­kie­ nės din­gi­mo, po­sė­džiuo­se lan­kė­si mi­nist­rai.

Nuo šios ka­den­ci­jos Sei­mo pra­ džios, lapk­ri­čio 16-osios, par­la­ men­te bu­vo 40 ple­na­ri­nių po­sė­ džių die­nų. Iš sta­tis­ti­kos ma­ty­ti, kad dau­giau kaip 20 Sei­mo na­rių sten­gė­si bū­ti pa­vyz­din­gi ir da­ly­ va­vo bent ke­liuo­se die­nos po­sė­ džiuo­se.

Po­sė­džių ne­lan­ky­mo ly­de­re ta­ po „Drą­sos ke­lio“ frak­ci­jos ved­lė N.Venc­kie­nė, ba­lan­džio pra­džio­je din­gu­si iš Lie­tu­vos. Iki tol pa­vyz­ din­gai po­sė­džius lan­kiu­sios bu­ vu­sios tei­sė­jos sta­tis­ti­ką nuo ba­ lan­džio puo­šia nu­liai – iš vi­so ji pra­lei­do 21 po­sė­džių die­ną. Ka­dan­ gi Sei­me N.Venc­kie­nė ne­si­lan­ko be pa­tei­si­na­mos prie­žas­ties, ge­gu­žę jai nu­kirp­ta treč­da­lis al­gos. Ar už po­sė­džių ne­lan­ky­mą ga­li­ma im­tis griež­tes­nių prie­mo­nių, kol kas ne­ su­ta­ria nei Sei­mas, nei tei­si­nin­kai. Jau ta­po įpras­ta, kad po­sė­džių lan­ko­mu­mo sta­tis­ti­ko­je ne­ži­ba mi­nist­rų pa­rei­gas ei­nan­tys Sei­mo na­riai. Šios ka­den­ci­jos Sei­me dve­

jas pa­rei­gas sun­kiau­siai se­kė­si su­ de­rin­ti kul­tū­ros mi­nist­rui Ša­rū­nui Bi­ru­čiui – jis, kaip ir N.Venc­kie­ nė, pra­lei­do 21-ą ple­na­ri­nių po­sė­ džių die­ną. Ne­ką at­si­li­ko svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras Vy­te­nis Po­vi­las And­riu­ kai­tis – jis pra­lei­do ly­giai pu­sę po­ sė­džių die­nų. Po 18 to­kių die­nų pra­lei­do prem­je­ras Al­gir­das But­ke­ vi­čius ir su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Ri­ man­tas Sin­ke­vi­čius. Per 12 po­sė­ džių die­nų ki­tais dar­bais už­siė­mė Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jai va­do­vau­jan­ tis Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis, 9 – tei­ sin­gu­mo mi­nist­ras Juo­zas Ber­na­to­ nis, 6 – kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ras Juo­zas Ole­kas.

Iš po­sto dėl in­te­re­sų su­pai­nio­ ji­mo tu­rė­ju­si pa­si­trauk­ti ūkio mi­ nist­rė Bi­ru­tė Vė­sai­tė pra­lei­do 13 ple­na­ri­nių po­sė­džių die­nų. Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­ mi­si­jos pir­mi­nin­kas kon­ser­va­to­ rius Va­len­ti­nas Stun­dys sa­ko, kad šios ka­den­ci­jos par­la­men­ta­rų lan­ ko­mu­mas nie­kuo neišs­kir­ti­nis. Ta­ čiau N.Venc­kie­nės at­ve­jį pir­mi­nin­ kas va­di­no uni­ka­liu. „Dar ne­tu­riu pa­sku­ti­nio mė­ne­sio su­ves­ti­nės, bet, pa­ly­gin­ti su anks­ tes­ne ka­den­ci­ja, ko nors iš­skir­ti­nio nė­ra. N.Venc­kie­nė – at­ski­ras at­ve­ jis, kokio Sei­mų is­to­ri­jo­je nė­ra bu­vę, tai šio Sei­mo uni­ka­lu­mas. O bend­ rų ki­to­kių ten­den­ci­jų tik­rai ne­ga­li­

ma įvar­dy­ti“, – tei­gė ko­mi­si­jos pir­ mi­nin­kas. Sei­mo sta­tu­te nu­sta­ty­ta, kad Sei­mo na­riui, be svar­bios pa­ tei­si­na­mos prie­žas­ties ne­da­ly­va­ vu­siam dau­giau kaip pu­sė­je Sei­mo po­sė­džių, ku­riuo­se iš anks­to bu­vo nu­ma­ty­tas ir nu­ma­ty­tu lai­ku vy­ko bal­sa­vi­mas dėl tei­sės ak­tų priė­mi­ mo, to mė­ne­sio at­ly­gi­ni­mas ma­ži­ na­mas treč­da­liu. Kad fi­nan­si­nės san­kci­jos vei­kia tau­tos iš­rink­tuo­sius, įro­do ir kon­ ser­va­to­riaus Ro­ko Ži­lins­ko at­ve­jis. Va­sa­rį Sei­mo val­dy­ba jam treč­da­ liu su­ma­ži­no at­ly­gi­ni­mą dėl sau­ sį pra­leis­tų ple­na­ri­nių po­sė­džių, ir nuo to lai­ko jis pra­dė­jo be­veik pa­ vyz­din­gai lan­ky­ti po­sė­džius.

9

keTVIRTadienis, liepos 4, 2013

užribis

Prieš ava­ri­ją – vai­kų mal­da­vi­mas su­sto­ti As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ši­lu­tės ra­jo­ne po­li­ci­jos eki­pa­žo per­se­kio­ja­mas au­to­mo­bi­lis nu­ lė­kė į grio­vį. Pris­paus­tą ma­ši­nos vai­ruo­to­ją te­ko iš­lais­vin­ti ug­nia­ ge­siams.

Krau­pia ne­lai­me ga­lė­jo pa­si­baig­ti pir­ma­die­nio po­pie­tę vy­ku­sios gir­ to vai­ruo­to­jo gau­dy­nės. Darb­da­viui pri­klau­san­čiu vi­su­rei­giu „Nis­san Pat­rol“ 21-erių S.R. mė­gi­no spruk­ti nuo po­li­ci­jos eki­ pa­žo per­se­kio­ji­mo. Vai­ki­nas Sau­gų kai­me stab­te­lė­ jo ir įsi­so­di­no į ma­ši­ną Sau­gų vai­kų glo­bos na­mų auk­lė­ti­nius. Į au­to­ mo­bi­lį įsė­do 13 m. ir 15 m. mer­gai­ tės bei 15 m. ber­niu­kas. Vai­kai pa­ pra­šė vai­ruo­to­jo pa­vež­ti juos iki par­duo­tu­vės. Iš ma­ty­mo pa­žįs­ta­mas jau­nuo­ lis iš pra­džių jiems ne­kė­lė įta­ri­mo, ta­čiau vė­liau vai­ki­nas stai­giai pa­ di­di­no grei­tį, sa­ky­da­mas, kad va­ žiuo­ja pa­si­va­ži­nė­ti. „Tuo me­tu vai­kai ir su­pra­to, kad jis ga­li bū­ti gir­tas. Vai­kai iš tie­sų ver­kė ir pra­šė jį su­sto­ti“, – pa­sa­ ko­jo Vai­kų na­mų di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­ja so­cia­li­niams rei­ka­lams Dan­guo­lė Zai­ce­vie­nė. Vi­su­rei­gis pa­su­ko žvyr­ke­liu Lan­ ku­pių link. Keis­tai ke­liu va­žiuo­jan­tį au­to­mo­bi­lį ma­tė ir ki­ti vai­ruo­to­jai, žmo­nės pra­ne­šė po­li­ci­jai.

Į iš­kvie­ti­mą rea­guo­da­mi pa­tru­ liai nu­sku­bė­jo nu­ro­dy­ta kryp­ti­mi. Ta­čiau iš­vy­dęs po­li­ci­jos eki­pa­žą, vai­ruo­to­jas tik pa­di­di­no grei­tį. Au­to­mo­bi­lis pa­su­ko per pie­vas, pa­skui duo­bė­tu ke­liu­ku, kol ver­ tė­si. Vi­su­rei­gis ap­si­su­ko net ke­lis kar­tus ir su­sto­jo tik grio­vy­je. Šo­ką pa­ty­rę vai­kų glo­bos na­mų auk­lė­ti­niai puo­lė ropš­tis iš au­to­ mo­bi­lio.Vai­ruo­to­jas li­ko pri­spaus­ tas ma­ši­nos nuo­lau­žo­se, jį iš­lais­vi­ no at­vy­kę ug­nia­ge­siai. „Mes džiau­gia­mės, kad vai­kai ne­ nu­ken­tė­jo, nors pa­ty­rė šo­ką ir jiems pri­rei­kė psi­cho­lo­go pa­gal­bos. Ti­ki­ mės, kad vai­kams bus pa­mo­ka. Iš tie­ sų ir pa­tys vai­kai sa­ko, kad pa­si­mo­ kė ir dau­giau į sve­ti­mus au­to­mo­bi­lius ne­lips“, – kal­bė­jo D.Zai­ce­vie­nė. Kol kas ty­ri­mą dėl įvy­kio at­lie­ kan­tys Ši­lu­tės po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nai ne­tu­ri duo­me­nų apie vai­ruo­ to­jo gir­tu­mą. Ka­dan­gi po ne­lai­mės vai­ruo­to­jas bu­vo nu­vež­tas į li­go­ni­nę, ten paim­ ta jo krau­jo gir­tu­mui nu­sta­ty­ti. „Šis Kin­tų se­niū­ni­jos gy­ven­to­jas iš vi­so ne­tu­ri tei­sės vai­ruo­ti au­to­mo­bi­ lį. Po­li­ci­jai jis anks­čiau ne­bu­vo ži­no­ mas. Da­bar jam gre­sia bau­da už vai­ ra­vi­mą iš­gė­rus, su­kel­tą eis­mo įvy­kį“, – aiš­ki­no Ši­lu­tės po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­to Vie­šo­sios po­li­ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­kas Al­vy­das Ba­lan­dis. Vai­ki­no lau­kia ne­ma­lo­nu­mai iš darb­da­vio už jo vi­siš­kai su­mai­to­ tą au­to­mo­bi­lį.

Kliū­tys: no­rint įgy­ti mo­to­cik­li­nin­ko pa­žy­mė­ji­mą ten­ka spręs­ti dau­gy­bę dirb­ti­nių biu­rok­ra­ti­nių gal­vo­sū­kių.

Tik ta­da ga­li­ma įsi­lie­ti į bai­ke­rių bro­li­ją.

Mo­to­cik­li­nin­kams – pa­pil­do­mos iš­lai­dos Pa­si­kei­tus A ka­te­go­ri­jos vai­ruo­to­jo pa­žy­ mė­ji­mo su­tei­ki­mo tvar­kai, maž­daug 1,2 tūkst. Lie­tu­vos mo­to­cik­li­nin­kų ir vi­si tie, ku­rie ža­da lai­ky­ti šios ka­te­go­ri­jos vai­ra­ vi­mo eg­za­mi­ną, su­si­dū­rė su nau­jo­mis pro­ble­mo­mis.

An­ta­nas Sta­niu­lis

No­rint per­lai­ky­ti ar iš­lai­ky­ti eg­za­ mi­ną rei­kia su­si­ras­ti ar tu­rė­ti sa­vo mo­to­cik­lą, nes vals­ty­bi­nė įmo­nė „Re­git­ra“ šių trans­por­to prie­mo­ nių ne­tu­ri. Per­lai­ky­ti vis dėl­to teks Gau­dy­nės: per ava­ri­ją, ku­rio­je ke­lis kar­tus ap­si­ver­tė „Nis­san Pat­rol“,

nu­ken­tė­jo tik pa­ts ma­ši­nos vai­ruo­to­jas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Šo­kas dėl gais­ro Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Ra­mio­je Me­džio­to­jų gat­vė­je va­kar ry­tą bu­vo di­džiu­lis su­ju­di­mas – mi­ nia žmo­nių ste­bė­jo, kaip ug­nia­ge­ siai iš lieps­nų ban­do iš­va­duo­ti au­ to­mo­bi­lį „Vol­vo“.

Juo į dar­bą ke­ti­no vyk­ti jau­na klai­ pė­die­tė. Ta­čiau vos įsė­du­si į prie Me­džio­to­jų g. 8 na­mo sto­vin­tį au­ to­mo­bi­lį ir jį įjun­gu­si, mo­te­ris pa­ ste­bė­jo, kad iš va­rik­lio sky­riaus pa­ si­py­lė dū­mai, o pa­skui pa­si­ro­dė ir lieps­nos. Klai­pė­die­tė vos spė­jo iš­šok­ti iš ma­ši­nos, kai ug­nis ap­glė­bė ko­ne vi­są trans­por­to prie­mo­nę. Mo­te­ris ne­nu­ken­tė­jo, ta­čiau ją iš­ti­ko leng­

vas šo­kas. Me­di­kai į ne­lai­mės vie­ tą ne­bu­vo kvies­ti. Į įvy­kio vie­tą bu­vo at­siųs­tos dvi ug­nia­ge­sių ma­ši­nos, nes au­to­mo­ bi­lis de­gė tan­kiai ap­gy­ven­din­to­ je gat­vė­je. Lieps­nas pa­vy­ko nu­mal­šin­ti per maž­daug de­šimt mi­nu­čių, ta­čiau au­to­mo­bi­lis su­nio­ko­tas ne­pa­tai­ so­mai. Šis įvy­kis pri­kaus­tė dau­gy­bės žmo­nių dė­me­sį. „Ne­ži­nau, ar jis bu­vo pa­deg­tas, ar pa­ts už­si­de­gė, ta­čiau de­gė ge­rai“, – įspū­džiais da­li­jo­si vie­na žiū­ro­vių. Ne­to­li de­gan­čio au­to­mo­bi­lio sto­ vė­jo ir ki­tų ma­ši­nų, ta­čiau jos ne­ nu­ken­tė­jo. Įvy­kio ap­lin­ky­bes ir gais­ro prie­ žas­tį aiš­kin­sis eks­per­tai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Nuo 2013 me­tų sau­sio 19 die­nos įsi­ga­lio­jus Sau­gaus eis­mo au­to­ mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mo pa­kei­ti­ mams, Lie­tu­vo­je ki­lo di­de­lis mo­ to­cik­li­nin­kų pa­si­pik­ti­ni­mas. Tie­sa, la­biau­siai nu­skriaus­ti li­ko tie, ku­rie tu­ri vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ ji­mą „Aapr“, ta­čiau dar ne­tu­rė­jo dve­jų me­tų vai­ra­vi­mo sta­žo. Vie­ toj „Aapr“ at­si­ra­do nau­ja trans­ por­to prie­mo­nių ka­te­go­ri­ja A2. Vi­si tie, ku­rie ne­tu­rė­jo 2 me­ tų vai­ra­vi­mo sta­žo iki 2013 me­ tų sau­sio 19 die­nos bei tu­rė­jo pa­ žy­mė­ji­mą, „Aapr“ ir no­rė­jo įgy­ti tei­sę vai­ruo­ti bet ko­kio ga­lin­gu­mo mo­to­cik­lą, yra pri­vers­ti per­lai­ky­ti pra­kti­nį vai­ra­vi­mo eg­za­mi­ną, nors iki tol bu­vo skelb­ta, kad jo­kių per­ lai­ky­mų tik­rai ne­bus.

vo aiš­kiai pa­sa­ky­ta, jog vai­ra­vi­mo eg­za­mi­no per­lai­ky­ti ne­rei­kės. Bu­ vo kal­bė­ta, jog suė­jus dve­jų me­tų sta­žui sa­vai­me įgy­siu A ka­te­go­ri­ją. De­ja, da­bar ne tik tu­rė­siu per­lai­ ky­ti vai­ra­vi­mo eg­za­mi­ną, bet dar ir pri­va­lė­siu su­kti gal­vą, iš kur rei­ kės gau­ti tin­ka­mą mo­to­cik­lą A ka­ te­go­ri­jos eg­za­mi­nui. „Re­git­ra“ su­

Ga­li­ma ir iš­si­nuo­mo­ti

La­biau­siai nu­ skriaus­ti li­ko tie, ku­rie tu­ri vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą „Aapr“, ta­čiau dar ne­tu­rė­jo dve­jų me­tų vai­ra­vi­ mo sta­žo. tei­kia ga­li­my­bę įgy­ti A ka­te­go­ri­ją, bet ne­tu­ri ati­tin­ka­mos trans­por­ to prie­mo­nės, ku­ria rei­kė­tų tai pa­ da­ry­ti. Kaip vals­ty­bi­nė įstai­ga ga­ li su­teik­ti vai­ra­vi­mo ka­te­go­ri­ją, kai nė­ra tam tin­ka­mos trans­por­ to prie­mo­nės?“ – ste­bė­jo­si Min­ dau­gas.

Ža­dė­jo vie­na, išė­jo ki­taip

Klai­pė­die­tis Min­dau­gas tei­gia, jog jau­čia­si ap­gau­tas. „Ma­tau di­džiu­lę ne­tei­sy­bę. Kai ku­rie mo­to­cik­li­nin­kai ma­no, jog „Re­git­ra“ no­ri tie­siog pa­si­pi­ni­ gau­ti. Kai prieš dve­jus me­tus įgi­ jau „Aapr“ ka­te­go­ri­ją, man bu­

„Vi­sų ka­te­go­ri­jų trans­por­to prie­ mo­nių neį­ma­no­ma tu­rė­ti, tuo la­ biau kad rei­ka­la­vi­mai kei­čia­si. Vis dėl­to įsi­gi­ji­mo klau­si­mas svars­to­ mas“, – tei­gė S.Ščiup­lys. Šiuo me­tu lai­ky­ti A ka­te­go­ri­jos eg­za­mi­ną kai­nuo­ja 82,5 li­to, ta­čiau to­kia eg­za­mi­no kai­na pa­ten­kin­ti yra ne vi­si. „Už ką rei­kia mo­kė­ti to­kius pi­ni­ gus? Ar už tai, kad eg­za­mi­nuo­to­jai au­to­mo­bi­liu­ku pa­va­žiuo­tų man iš pa­skos ir ka­me­ra nu­fil­muo­tų, kaip yra vai­ruo­ja­ma? Ir už tai rei­kia pa­ klo­ti 82 li­tus? Juk tai vi­siš­kas pa­ si­pi­ni­ga­vi­mas. Jei tu­rė­čiau sa­vo as­me­ni­nį mo­to­cik­lą, rei­kė­tų pri­ skai­čiuo­ti dar ir at­ga­be­ni­mo iš­lai­ das, prie­ka­bos nuo­mą. O jei dar ir mo­to­cik­lą nuo­mo­čiau­si iš vai­ra­ vi­mo mo­kyk­los ar iš drau­go, ir vėl bū­tų pa­pil­do­mų iš­lai­dų“, – tul­žį lie­jo Min­dau­gas.

Už eg­za­mi­ną – 82 li­tai

Kaip dien­raš­čiui tei­gė vals­ty­bi­nės įmo­nės „Re­git­ra“ eg­za­mi­nų me­ to­di­kos sky­riaus va­do­vas Sau­lius Ščiup­lys, šiuo me­tu A ka­te­go­ri­jai tin­kan­čių mo­to­cik­lų įmo­nė tik­rai ne­tu­ri.

Žur­na­lis­tai pa­si­do­mė­jo mo­to­cik­lų nuo­mos kai­no­mis Klai­pė­do­je. Jos iš­ties ne­ma­žos. Vie­nos Klai­pė­dos mies­te esan­ čios vai­ra­vi­mo mo­kyk­los at­sto­vas dien­raš­čiui pa­sa­ko­jo, jog mo­to­cik­ lą eg­za­mi­nui ga­li­ma iš­si­nuo­mo­ti už 60 li­tų. Tie­sa, rei­kia bū­ti bai­gus mo­ky­mo kur­sus to­je mo­kyk­lo­je. „Be­lie­ka tik su­si­tar­ti dėl da­tos, ka­da rei­kės mo­to­cik­lo“, – siū­lė vai­ra­vi­mo mo­kyk­los at­sto­vas. Vie­na­me mo­to­cik­li­nin­kų in­ter­ ne­to tink­la­la­py­je bu­vo pra­šo­ma pa­sko­lin­ti ar­ba iš­nuo­mo­ti mo­to­ cik­lą vai­ra­vi­mo eg­za­mi­nui. Mo­to­cik­li­nin­kas Ta­das už tai, kad su­teiks mo­to­cik­lą eg­za­mi­nui, pa­pra­šė šim­to li­tų. „Už de­ga­lus su­ si­mo­kė­ti teks pa­tiems. Aš tik sko­li­ nu mo­to­cik­lą vai­ra­vi­mo eg­za­mi­nui, vis­kuo kit­kuo pa­si­rū­pi­na­te pa­tys“, – tvir­ti­no Ta­das. Ki­tas mo­to­cik­li­nin­kas Vir­gis sa­ kė, jog mo­to­cik­lą pa­sko­lins už 150 li­tų. Į šią su­mą įei­na ir de­ga­lai, ir at­ve­ži­mas. Tie­sa, ava­ri­jos at­ve­ju tek­tų pa­deng­ti re­mon­to iš­lai­das.

10

keTVIRTadienis, liepos 4, 2013

klaipėdos verslas Lai­ki­nai įdar­bi­no

Trūks­ta su­vi­rin­to­jų

Pas­kelb­tas bank­ro­tas

Per pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ša­ly­je vie­šie­siems dar­bams lai­ ki­nai įdar­bin­ta 12,5 tūkst. as­ me­nų, iš jų – 239 moks­lei­viai. Klai­pė­dos dar­bo bir­žos ap­tar­ nau­ja­mo­je te­ri­to­ri­jo­je įdar­bin­ti 1 475 žmo­nės. Be­veik kas tre­ čias vie­šų­jų dar­bų da­ly­vis vy­ res­nis nei 50 me­tų, kas ant­ras ne­tu­ri kva­li­fi­ka­ci­jos.

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­ bo mi­nist­ras pa­si­ra­šė pro­fe­si­ jų, ku­rių dar­buo­to­jų trūks­ta Lie­ tu­vos Res­pub­li­ko­je, są­ra­šą. Pa­ gal eko­no­mi­nės veik­los rū­šis 2013 m. II pus­me­čiui Klai­pė­do­ je la­biau­siai rei­kia su­vi­rin­to­jų bei me­ta­li­nių lai­vų kor­pu­sų su­ rin­kė­jų, taip pat res­to­ra­no vi­rė­ jų, vai­ruo­to­jų.

Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas iš­kė­lė dar vie­ną bank­ro­to by­lą. Bank­ru­ta­vo gy­ve­na­mų­jų ir ne­ gy­ve­na­mų­jų pa­sta­tų sta­ty­ba už­sii­mi­nė­ju­si bend­ro­vė „Ma­tin­ ga“. Apd­raus­tų­jų dar­buo­to­jų įmo­nė­je ne­be­bu­vo. Per pir­mą šių me­tų pus­me­tį uos­ta­mies­ ty­je iš­kel­tos 68 bank­ro­to by­los, bir­že­lio mė­ne­sį – 12 by­lų.

Pa­jū­ris vi­lio­ja van­dens pra­mo­go­mis As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Pa­jū­ry­je jau ne vie­ną de­šimt­me­tį gy­vuo­ja pra­mo­gi­nės lai­vy­bos vers­ las. Vie­ni šiuo ama­tu už­sii­man­tys vers­li­nin­kai ko­ne­vei­kia ša­lies eko­ no­mi­nę si­tua­ci­ją ir nu­si­tei­kę mes­ ti šį vers­lą, ki­ti tei­gia neat­si­gi­nan­ tys klien­tų. Trauk­sis į Kroa­ti­ją?

Pen­ke­rius me­tus pra­mo­goms lai­ ve­lius nuo­mo­jęs Pet­ras tei­gė, kad sa­vo atei­ties Lie­tu­vo­je ne­be­ma­to ir ke­ti­na iš­vyk­ti. „Par­da­vi­nė­ja­me vi­sus vers­lus ir iš­va­žiuo­ja­me į Kroa­ti­ją. Ten – pi­ gus vy­nas, šva­ri jū­ra, daug tu­ris­tų. Jau ne vie­ną žie­mą mes ten gy­ve­ no­me“, – gy­rė­si vers­li­nin­kas. Pa­sak Pet­ro, taip da­ro vi­si, la­biau esą ver­ta vis­ką iš­par­duo­ti ir iš­va­ žiuo­ti. Ta­čiau vers­li­nin­kas ne­su­ti­ ko at­skleis­ti, kiek klien­tų tu­ri per se­zo­ną ir ko­dėl vers­las jam neap­ si­mo­ka. „Tu­ri­me lai­vą, ku­ria­me tel­pa 50 žmo­nių. Plau­kio­ji­mo kai­na pri­ klau­so nuo to, ku­riam lai­kui už­ sa­ko­mas lai­vas ir kur ke­ti­na­ma plauk­ti. Su­ma ga­li siek­ti nuo 500 iki 10 tūkst. li­tų“, – sa­kė Pet­ras. Ta­čiau lig šiol gau­tos pa­ja­mos vers­li­nin­ko ne­ten­ki­no, to­dėl dirb­ti čia esą neap­si­mo­ka. Vers­lu ne­si­skun­džia

7–8 me­tus pra­mo­gi­nių lai­vų nuo­ ma už­sii­man­ti vers­li­nin­kė Jo­vi­ta tu­ri prie­šin­gą nuo­mo­nę. Mo­te­ris tei­gia, kad vers­lo nu­trauk­ti ne­ke­

ti­na, nes žmo­nės ak­ty­viai do­mi­si pra­mo­go­mis ant van­dens, ke­lio­ nė­mis Kur­šių ma­rio­mis ir ap­lin­ki­ nė­mis upė­mis. „Žmo­nės lai­ve ir šei­mos šven­tes šven­čia, ir drau­gų su­si­ti­ki­mus ren­ gia, ir įmo­nių su­si­bū­ri­mus or­ga­ni­ zuo­ja. Lai­vus nuo­mo­ja įvai­rio­mis pro­go­mis“, – pa­sa­ko­jo Jo­vi­ta. Vers­li­nin­kė tei­gė, kad jos įmo­ nė­je yra ke­le­tas lai­ve­lių ir vi­si la­bai skir­tin­gi. Yra ir pen­kia­vie­čių, ir de­ šim­te­rio­pai di­des­nių. To­dėl nuo­ mos kai­na ga­li bū­ti la­bai įvai­ri. „Ke­lias va­lan­das ga­li­ma pa­plau­ kio­ti ir už ke­lis šim­tus li­tų. Di­ džiuo­ju lai­vu pra­mo­gos vi­sai die­ nai ga­li kai­nuo­ti ir 10 tūkst. li­tų“, – sa­kė vers­li­nin­kė. Plau­kio­ja iki šal­čių

Mo­te­ris tei­gė, kad jos įmo­nė dir­ ba kaip van­dens tu­riz­mo agen­tū­ ra, to­dėl bend­ra­dar­biau­ja su vi­sais ko­le­go­mis, esą vi­siems yra vie­tos po sau­le. Vers­li­nin­kė tei­gė, kad di­ džiau­sias ne­pa­to­gu­mas bū­na, kai jū­rą pa­šiau­šia ban­ga­vi­mas. Ta­da klien­tus iš kar­to įspė­ja, kad lai­vas ga­li už­siū­buo­ti. „Pre­ten­zi­jų, kad kaž­ką už­su­po, dar ne­sa­me ga­vę. Bet pa­si­tai­ko to­ kių at­ve­jų. Ir pa­čius žmo­nes per­ spė­ja­me, kad taip ga­li nu­tik­ti“, – pri­pa­ži­no Jo­vi­ta. Mo­te­ris tei­gė, kad pra­mo­go­mis ant van­dens la­biau­siai do­mi­si lie­ tu­viai, ta­čiau tarp klien­tų yra ir už­ sie­nie­čių. Pra­mo­gi­nių lai­vų se­zo­nas pra­si­ de­da ba­lan­džio mė­ne­sį ir bai­gia­si, kai už­šą­la ma­rios.

Kas­met dvi­ra­čių nuo­mos punk­tai nu­ken­čia ir nuo il­ga­ pirš­čių. Vi­ du­ti­niš­kai per me­tus yra pa­va­ gia­mi 7 dvi­ra­čiai.

Po­pu­lia­ru: va­sa­rą Klai­pė­da tam­pa tik­ru dvi­ra­ti­nin­kų mies­tu, nes iš­si­nuo­mo­ti eko­lo­giš­ką trans­por­to prie­

mo­nę uos­ta­mies­ty­je – ne pro­ble­ma.

Dvi­ra­čių nuo­mos darbymetis Įsi­bė­gė­jan­ti va­sa­ra į gat­ves bei pa­jū­rį su­kvie­tė dvi­ra­čių mė­gė­jus. Tai pa­ts dar­by­me­tis ir dvi­ra­čių nuo­ma už­sii­man­ tiems vers­li­nin­kams. An­ta­nas Sta­niu­lis Va­sa­rą iš­li­pa iš au­to­mo­bi­lio

Va­sa­rą daž­nas klai­pė­die­tis iš au­ to­mo­bi­lio per­sė­da ant dvi­ra­čio. Juo ke­liau­ja į dar­bą, pa­plū­di­mį ar miš­ką. Tie­sa, ne vi­si tu­ri šią eko­ lo­giš­ką trans­por­to prie­mo­nę. Šiuo at­ve­ju vie­nas spren­di­mų – dvi­ra­ čio nuo­ma. Klai­pė­do­je mies­tui skir­tą dvi­ra­ tę trans­por­to prie­mo­nę die­nai, t.y. nuo 9 val. ry­to iki 21 val. va­ka­ro, ga­li­ma iš­si­nuo­mo­ti už 25–30 li­tų. Ta­č iau ke­l io­n i­n io dvi­ra­č io nuo­m ai at­sei­k ė­t i rei­k ės nuo 30 iki 40 li­tų. Vai­kiš­ką dvi­ra­tu­ką ga­li­ma iš­si­ nuo­mo­ti už 20 li­tų. Spar­čiai po­pu­lia­rė­jant vai­kiš­ koms prie­ka­bė­lėms, šios trans­por­ to prie­mo­nės nuo­mos kai­na sie­kia nuo 30 iki 45 li­tų. Rei­ka­lau­ja ap­mo­kė­ti re­mon­tą

Pas­lap­tis: pa­jū­rio vers­li­nin­kai, už­sii­man­tys pra­mo­gi­nių lai­vų nuo­ma,

ne­no­riai kal­ba apie sa­vo pel­ną.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je esan­čio dvi­ra­čių nuo­mos punk­to dar­buo­ to­jas To­mas pa­sa­ko­jo, jog jei nuo­ mo­to­jas su­ga­di­na dvi­ra­tį, jis tu­ri su­mo­kė­ti pa­pil­do­mą pi­ni­gų su­mą už re­mon­tą. „Su­ge­dus dvi­ra­čiui, teks ap­mo­ kė­ti jo re­mon­tą. Ji pri­klau­sys nuo ge­di­mo su­dė­tin­gu­mo. Net ir pra­ dū­rus pa­dan­gą, tai kai­nuos apie 20 li­tų“, – pa­sa­ko­jo To­mas.

Cent­ri­nė­je mies­to da­ly­je esan­čio dvi­ra­čių nuo­mos punk­to di­rek­to­ rius Sau­lius Ru­žins­kas pa­sa­ko­jo, jog klien­tams, ku­rie vyks­ta į il­ges­ nę ke­lio­nę, yra duo­da­mas re­mon­to įran­kių komp­lek­tas. Nuo­mos kai­na dėl to ne­di­dė­ja. Jei­gu dvi­ra­ti­nin­kai ne­mo­ka pa­ si­re­mon­tuo­ti su­ge­du­sio dvi­ra­čio, jiems siū­lo­ma kreip­tis pa­gal­bos į ki­tus dvi­ra­ti­nin­kus, į ki­tuo­se mies­ te­liuo­se esan­čias dvi­ra­čių re­mon­to įmo­nes ar­ba grįž­ti į nuo­mos punk­ tą au­to­bu­su. „Kar­tais klien­tams ten­ka ap­ mo­kė­ti re­mon­to iš­lai­das, bet tik tuo at­ve­ju, jei­gu dvi­ra­tis su­ga­din­ tas dėl dvi­ra­ti­nin­ko kal­tės, pa­vyz­ džiui, tren­kė­si į stul­pą ir su­lanks­tė rat­lan­kį ar prie­ki­nę ša­kę“, – ne­slė­ pė S.Ru­žins­kas. Nuo­mo­ja­si sve­čiai

Dvi­ra­čių nuo­mos punk­to dar­buo­ to­jas To­mas pra­si­ta­rė, jog dvi­ ra­čius dau­giau­siai nuo­mo­ja­si į Klai­pė­dą at­vy­kę sve­čiai. Dau­ge­ lis klai­pė­die­čių tu­ri sa­vo as­me­ni­ nius dvi­ra­čius. Su­ma­nęs pa­ke­liau­ti po Klai­pė­ dą, daž­nas at­vy­kė­lis esą krei­pia­si į nuo­mos punk­tus. Dvi­ra­čių nuo­ mo­to­jai tei­gia, kad klien­tų va­sa­ros me­tu tik­rai ne­trūks­ta. Dvi­ra­čiais dau­giau­siai žmo­nės ke­liau­ja į Kur­šių ne­ri­ją, Smil­ty­nę,

Ni­dą, Pa­lan­gą bei Šven­tą­ją. Klai­ pė­do­je ne­se­niai ap­si­gy­ve­nęs Ig­ nas pa­sa­ko­jo, jog dvi­ra­tį iš­si­nuo­ mo­ja daž­nai. „Nors daug kas sa­ko, jog dvi­ra­čio nuo­mo­tis neap­si­mo­ka, ge­riau jau jį yra nu­si­pirk­ti, ta­čiau, ka­dan­gi esu ne vie­ti­nis, ki­tos išei­ties ne­tu­riu. Svar­biau­sia at­ras­ti nuo­mos punk­ tą, ku­ris ga­li pa­siū­ly­ti ge­riau­sią kai­ną ir ko­ky­biš­kus dvi­ra­čius. Dvi­ ra­tį iš­si­nuo­mo­ju be­veik kiek­vie­ną sa­vait­ga­lį“, – at­vi­ra­vo vy­riš­kis. Nuo­la­ti­nia­me va­gių aki­ra­ty­je

Kas­met dvi­ra­čių nuo­mos punk­tai nu­ken­čia ir nuo il­ga­pirš­čių. Vi­du­ ti­niš­kai per me­tus yra pa­va­gia­mi 7 dvi­ra­čiai. Pa­sak dvi­ra­čių nuo­mos punk­ to di­rek­to­riaus S.Ru­žins­ko, įtar­ ti­niems as­me­nims dvi­ra­čių sten­ gia­ma­si ne­nuo­mo­ti. Pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai pra­šo­ma pa­lik­ti pi­ni­ gi­nį už­sta­tą ar­ba do­ku­men­tą, ta­ čiau net ir tai esą neap­sau­go nuo dvi­ra­čių va­gys­čių. „Sten­gia­mės nuo­mo­to­jams duo­ ti aukš­tes­nio sau­gu­mo ly­gio spy­nas ar­ba per­spė­ja­me, kad tro­si­nės spy­ nos dvi­ra­čių be­veik ne­sau­go, ypač mies­te ar prie pre­ky­bos cent­rų“, – sa­kė S.Ru­žins­kas. Vers­li­nin­kas pa­sa­ko­jo, jog ne­se­ niai ne­te­ko ke­lių iš­nuo­mo­tų dvi­ra­ čių, nors už­sta­tui ir tu­rė­jo pa­lik­tus do­ku­men­tus. „To­kiu at­ve­ju iš po­li­ci­jos ir teis­ mų nau­dos – kaip iš ožio pie­no. Jau ke­le­tas teis­mo pro­ce­sų pa­si­bai­gė mū­sų nau­dai, bet ką ga­li­ma paim­ ti iš žmo­gaus, ku­ris nie­kur ne­dir­ba ir ne­tu­ri nuo­la­ti­nės gy­ve­na­mo­sios vie­tos, ki­taip ta­riant, yra el­ge­ta“, – sam­pro­ta­vo vers­li­nin­kas.

11

KetvirtADIENIS, liepos 4, 2013

pasaulis Draus įsi­vai­kin­ti

Pa­gelbės ru­sams

Pri­tarė biud­že­tui

Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ ras Pu­ti­nas pa­si­rašė įsta­tymą, draud­žiantį už­sie­nie­čių gėjų ir les­bie­čių po­roms įsi­vai­kin­ ti naš­lai­čius. Įsta­ty­mai ir anks­ čiau draudė įsi­vai­kin­ti naš­lai­ čius ho­mo­sek­sua­lioms po­ roms, nes vie­nos ly­ties as­ menų san­tuo­kos Ru­si­jo­je nėra ofi­cia­liai pri­pažįs­ta­mos.

Gru­zi­jos prem­je­ras Bi­dzi­na Iva­niš­vi­lis (nuotr.) pa­žadė­jo bend­ra­dar­biau­ti su Ru­si­ja stip­ ri­nant 2014 m. So­čio olim­pia­ dos sau­gumą. Ko­vo­tojų ly­de­ris Do­ku Uma­ro­vas pa­ra­gi­no ko­ vo­to­jus ata­kuo­ti vir­tinę tai­ki­ nių, tarp jų – So­čio olim­piadą. Anks­čiau Mask­va kal­ti­no Gru­ ziją re­miant čečėnų su­kilė­lius.

Eu­ro­pos Par­la­men­tas (EP) pa­ ga­liau pri­tarė 2014–2020 m. ES biud­že­to pro­jek­tui. EP pa­tvir­ti­no tri­li­jonų eurų ES biud­žetą 2014– 2020 m., ku­rio pri­ėmi­mas už­ sitęsė ke­lis mėne­sius dėl gin­ čų tarp vy­riau­sy­bių, Par­la­men­to ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos. Tie­sa, ofi­ cia­lus ga­lu­ti­nis bal­sa­vi­mas dėl biud­že­to vyks rugsėjį ar­ba spalį.

Ka­ra­lius trau­kia­si

Rusų agentų po­ra, šni­pinė­ju­si Vo­kie­ti­jo­je dau­giau nei 20 metų, ga­vo kalė­ ji­mo baus­ mes. Ar Mask­va derė­sis su Ber­ly­nu dėl jų iš­kei­ti­mo?

Du de­šimt­me­čius šalį valdęs Bel­gi­jos ka­ra­lius Al­ber­tas II va­ kar pa­skelbė at­si­sakąs sos­to sa­ vo sūnaus Phi­lip­pe’o la­bui.

Ver­dik­tas: A.Ansch­la­gas už šni­pinė­jimą Ru­si­jai nu­teis­tas kalė­ti še­še­rius su pu­se metų, o jo žmo­na Heid­run ga­vo me­tais

švel­nesnę bausmę.

AFP nuo­tr.

Ru­si­jos šni­pai pa­si­ųsti už grotų Pa­ly­do­vi­nis siųs­tu­vas

Juo­das krep­šys, pri­sta­ty­tas į Vys­ ba­de­no kri­mi­na­linės po­li­ci­jos biu­ rą, su­kėlė di­delį žval­gy­bos agen­ tūrų su­si­domė­jimą. Jis at­rodė kaip įpras­tas ne­šio­ja­mo­jo kom­piu­te­rio krep­šys, bet to­kio ne­ra­si įpras­to­je par­duo­tuvė­je. Iš tikrųjų tai aukš­ tų daž­nių pa­ly­do­vi­nis siųs­tu­vas su pa­slėpta an­te­na. Su to­kiu įmant­riu ka­ro tech­no­lo­ gijų pro­duk­tu Vo­kie­ti­jos pa­reigū­ nams pa­sta­rai­siais me­tais ne­te­ko su­si­dur­ti. Su­si­pa­žin­ti su juo pa­ prašė JAV ir Iz­rae­lio spe­cia­lio­sios tar­ny­bos. Pa­ly­d o­v i­n is prie­tai­s as bu­vo nau­do­ja­mas kaip ry­šio prie­monė And­reo ir Heid­run Ansch­lagų – dviejų Ru­si­jos šnipų, ku­rie įsis­ lap­tinę gy­veno Vo­kie­ti­jo­je dau­giau nei 20 metų, kol įkliu­vo 2011 m. spalį. Nors ant­ra­dienį Štut­gar­ to teis­mas skyrė jiems kalė­ji­mo baus­mes, apie tikrąją jų ta­pa­ tybę paaiškė­jo ne­daug. Ma­no­ma, kad tik­rie­ji šnipų var­dai yra Alek­ sand­ras ir Ol­ga, bet jų pa­vardės iki šiol ne­ži­no­mos. Ki­tas klau­si­mas – ar Ru­si­jos vy­ riau­sybė suin­te­re­suo­ta su­si­grąžin­ ti sa­vo agen­tus? Dau­giau nei prie­š me­tus Vo­kie­ti­ja pa­si­ūlė at­lik­ti mai­ nus, bet tuo­me­tis mi­nist­ras pir­ mi­nin­kas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas at­ si­sakė, tik­riau­siai tikė­da­ma­sis iš­siaiš­kin­ti, kiek vo­kie­čiai su­ži­no­ jo apie rusų šni­pinė­ji­mo me­to­dus. Da­bar, kai teis­mas iš­nag­rinė­jo bylą ir skyrė šni­pams pen­ke­rius su pu­

se ir še­še­rius su pu­se metų kalė­ji­ mo, V.Pu­ti­nui teks per­svars­ty­ti sa­ vo po­zi­ciją. Suk­las­to­ta biog­ra­fi­ja

Anot Vo­kie­ti­jos pro­ku­rorų, ši šni­ pinė­ji­mo is­to­ri­ja pra­si­dėjo nuo Aust­ri­jos mies­te­lio Vil­dal­pe­no, kur 1984 m. spalį už­si­re­gist­ra­vo vy­ras var­du A.Ansch­la­gas, ta­ria­ mai gimęs Ar­gen­ti­no­je 1959-ai­ siais. Kad agen­tui būtų iš­duo­tas lei­di­mas gy­ven­ti, KGB su­mokė­jo 500 gy­ven­tojų tu­rin­čio mies­te­ lio pa­reigū­nui 3 tūkst. ši­lingų ky­ šį. A.Ansch­la­go žmo­na Heid­run, re­mian­tis su­fab­ri­kuo­tais do­ku­ men­tais, gimė Pe­ru sos­tinė­je Li­ mo­je 1965 m.

R.V.Poe­te­ray turė­jo daug skolų ir ser­gan­ čią žmoną, todėl ta­ po pui­kiu už­sie­nio žval­gy­bos tai­ki­niu. Kreipę­s i Aust­r i­jos pa­s ų, su­ tuok­ti­niai per­si­kraustė į Ache­ ną Vo­kie­ti­jo­je. Čia And­rea­s stu­ di­ja­vo me­cha­ninę in­ži­ne­riją, o 1991 m. po­rai gimė duk­ra. Heid­ run ofi­cia­liai bu­vo namų šei­mi­ ninkė ir pri­žiūrė­jo dukrą, o vy­ras dir­bo pa­prastą darbą. Bet iš tikrų­ jų jie jau ne vie­nus me­tus šni­pinė­ jo Mask­vai – tai ro­do 1988 m. da­ tuo­tas ra­di­jo pra­ne­ši­mas.

Šeima ke­letą kartų kraustė­si iš vie­nos vie­tos į kitą, kol ga­liau­siai 2010 m. at­si­dūrė Mi­chel­ba­che, idi­liš­ka­me Mar­bur­go prie­mies­ty­ je. And­rea­s įsi­dar­bi­no au­to­mo­ bi­lių tiekė­ju mies­te už 350 km ir iš­si­nuo­mo­jo ten butą. Tai­gi kai­ my­nams ne­kil­da­vo įta­rimų, kodėl jis ding­da­vo il­gam lai­kui. Nu­ke­liavę į Ru­siją su­tuok­ti­niai ga­vo pa­ly­do­vinį siųs­tuvą, per ku­ rį pa­laikė ryšį su Mask­va. Jie turė­ jo sek­ti, ka­da dan­gu­je pa­si­ro­dys rusų žval­gy­bos pa­ly­do­vas, – apie tai pra­neš­da­vo rau­do­nas siųs­tu­vo myg­tu­kas. Pa­pir­ko olandą

Ansch­la­gai siųs­da­vo į Maskvą in­ for­ma­ciją ir do­ku­men­tus, ku­riuos gau­da­vo iš Ny­der­landų vy­riau­ sybės pa­reigū­no. Pas­ta­ro­jo ran­ gas Už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­jo­je ne­bu­vo la­bai aukš­tas, todėl ru­sai ne­bi­jo­jo su­si­dur­ti su Ny­der­landų kontrž­val­gy­ba. Ta­čiau pa­reigū­nas Ray­mon­das Va­len­ti­no Poe­te­ray, ba­landį nu­teis­tas kalė­ti 12 metų, per­davė šni­pams gau­sybę med­žia­ gos apie ES ir NA­TO. R.V.Poe­te­ray turė­jo daug sko­ lų ir ser­gan­čią žmoną, todėl ta­po pui­kiu už­sie­nio žval­gy­bos tai­ki­ niu. A.Ansch­la­gas va­žinė­jo į Hagą kartą per mėnesį, daž­niau­siai šeš­ ta­die­niais. R.V.Poe­te­ray per vi­sus dar­bo me­tus iš Ru­si­jos žval­gy­bos ga­vo 72 tūkst. eurų (250 tūkst. li­ tų) at­lygį. Be do­ku­mentų, jis turė­ da­vo pa­teik­ti ata­skai­tas apie sa­vo

bend­ra­dar­bius ir as­me­ninę nuo­ monę svar­biau­siais klau­si­mais. Kai Vo­kie­ti­jos tar­ny­bos pra­ dėjo lip­ti Ansch­la­gams ant kulnų, Mask­va nu­rodė jiems sku­biai grįž­ ti į Ru­siją. Prieš tai jie turė­jo su­nai­ kin­ti pa­ly­do­vinį siųs­tuvą ir iš­mes­ ti jį į van­dens tel­kinį. Bet Vo­kie­ti­jos pa­reigū­nai užbė­go šni­pams už akių ir juos su­ėmė. „Prie­šo žemė“

Šni­pinė­ji­mo is­to­ri­ja, ku­ri ru­tu­lio­jo­ si va­ka­rinės He­se­no žemės Mi­chel­ ba­cho mies­te, pri­minė tuos lai­kus, kai Ber­ly­no sie­na dar skyrė Rytų bei Va­karų Vo­kie­tiją, ir pa­rodė, ko­kie iš tiesų yra Ru­si­jos ir Vo­kie­ti­jos san­ ty­kiai. Tarp Ansch­lagų daiktų bu­ vo ras­tas gar­so įra­šas, ku­ria­me Ru­ si­jos žval­gy­bos pa­reigū­nas va­di­na Vo­kie­tiją „prie­šo že­me“. Kad Mask­va to­liau ak­ty­viai šni­ pinė­ja, Ber­ly­nas pa­starąjį kartą įsi­ti­ki­no pra­ėju­sią žiemą, kai du Ru­si­jos ka­ro žval­gy­bos pa­reigū­ nai pa­bandė Vo­k ie­t i­jo­je įsi­g y­t i inf­ra­rau­donųjų spin­du­lių te­les­ ko­pinį tai­kiklį. Prie­tai­sas, pa­ga­ min­tas ame­r i­k ie­č ių bend­rovės „Rayt­heon“, yra užd­raus­tas eks­ por­tuo­ti. Už­mezgę kon­taktą su ginklų pre­kei­viu, du agen­tai, ak­ re­di­tuo­ti kaip dip­lo­ma­tai Ber­ly­ne, elgė­si la­bai ne­ran­giai ir bu­vo de­ mas­kuo­ti. Ta­čiau skan­da­las, galė­ jęs įsip­lieks­ti la­bai smar­kiai, bu­vo nu­mal­šin­tas, ir Vo­kie­ti­ja iš­siuntė iš ša­lies su­čiup­tus agen­tus. „Der Spie­gel“ inf.

„Aš ke­ti­nu at­si­žadė­ti sos­to lie­ pos 21 d.“, – pa­reiškė 79-erių mo­nar­chas sa­vo kal­bo­je, tie­sio­ giai trans­liuo­to­je tau­tai iš ka­ ra­liškųjų rūmų. Ka­ra­lius pri­si­ pa­ži­no, kad jo svei­ka­tos būklė ne­leid­žia jam to­liau at­lik­ti sa­vo pa­reigų, todėl jis „per­duo­da fa­ kelą ki­tai kar­tai“. Al­ber­tas II bu­vo pri­saik­din­tas šeš­tuo­ju Bel­gi­jos ka­ra­liu­mi 1993 m. rugpjū­čio 9 d. po sa­vo bro­lio ka­ra­liaus Bo­due­no mir­ties. Perėmęs sostą, Al­ber­tas II įsi­ vėlė į di­delį skan­dalą, kai bu­vo ap­kal­tin­tas dėl esą ne­san­tuo­ kinės duk­ters Delphine’os Boël ir iš­gy­ve­no gi­lią san­tuo­kos su ka­ra­lie­ne Pao­la krizę. Ši is­to­ri­ja vėl at­gimė šį pa­va­sarį, kai D.Boël nu­sprendė per teis­mus įro­dy­ti, kad yra Al­ber­to II duk­ ra. Apž­val­gi­nin­kai svars­to, kad būtent tai galė­jo nu­lem­ti ka­ra­ liaus spren­dimą at­si­sa­ky­ti sos­to. Kaip ir ki­ti Eu­ro­pos mo­nar­ chai, Bel­gi­jos ka­ra­lius ne­tu­ri vyk­domųjų ga­lių ir at­lie­ka ce­ re­mo­nia­linį vaid­menį. Ta­čiau vie­na jo pa­reigų yra spręsti kons­ti­tu­ci­nes kri­zes. Būtent tai Al­ber­tui II te­ko da­ry­ti 2010–2011 m., kai Bel­giją po rin­ kimų iš­ti­ko par­la­men­tinė ak­la­ vietė ir ša­lis 541 dieną gy­ve­no be vy­riau­sybės. Įtam­pa tarp dvie­ jų pa­grin­di­nių Bel­gi­jos bend­ ruo­me­nių – va­lonų ir fla­mandų – nu­vertė ne vieną vy­riau­sybę ir daž­nai kurs­to po­li­tinį ne­sta­bi­ lumą. Ta­čiau pa­gar­ba ka­ra­liš­ka­ jai šei­mai yra vie­nas ne­dau­ge­lio vi­suo­menę vie­ni­jan­čių veiks­nių. Ka­ra­liaus Al­ber­to II spren­di­ mas at­si­sa­ky­ti sos­to nu­skambė­ jo pra­ėjus vos trims mėne­siams po to, kai gre­timų Ny­der­landų ka­ra­lienė Beat­ričė už­lei­do sostą sūnui Wil­le­mui Ale­xan­de­riui. BNS, BBC inf.

Ver­si­ja: svars­to­ma, kad pa­lik­

ti sostą Al­bertą II pri­vertė at­gi­ mu­si is­to­ri­ja apie ta­riamą ne­ san­tuo­kinę dukrą. „Reu­ters“ nuo­tr.

12

KetvirtADIENIS, Liepos 4, 2013

turtas

turtas@diena.lt redaktorius Lukas Miknevičius

Ma­žiau­siai bai­sus būdas im­tis

Be­veik prie­š me­tus at­si­ra­du­si ga­li­mybė im­tis nuo­sa­vo vers­lo ne­tu­rint di­de­lio pra­di­nio ka­pi­ta­lo ir neap­sik­rau­nant mil­ži­niš­ kais biu­rok­ra­ti­niais var­gais ne vieną lie­tuvį pa­ska­ti­no mes­ti sam­domą darbą ir pra­dėti dirb­ti sau. Mažųjų bend­rijų skai­čius Lie­tu­vo­je nuo­lat au­ga. Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Spren­di­mas pa­si­tei­si­no

Vie­šo­sios įstai­gos „Vers­li Lie­tu­ va“ Vers­lu­mo de­par­ta­men­to di­ rek­to­rius Do­vy­das Var­ku­le­vi­čius laik­raš­čiui sakė, kad pra­ėjus be­ veik me­tams nuo mažųjų bend­rijų įtei­si­ni­mo ga­li­ma drąsiai teig­ti, jog šis spren­di­mas smar­kiai pri­si­ dėjo prie vers­lu­mo ska­ti­ni­mo. Pa­ sak jo, ma­žo­sios bend­ri­jos pa­ma­ žu nu­kon­ku­ruo­ja ki­tas smul­kio­jo vers­lo for­mas. „Yra ten­den­ci­ja, kad ne­ma­žai žmo­nių, dir­bu­sių su vers­lo liu­di­ji­ mais, da­bar stei­gia mažą­sias bend­ ri­jas. Pag­rin­dinė prie­žas­tis ta, kad dirb­da­mas su vers­lo liu­di­ji­mu ne­ ga­li sam­dy­ti dar­buo­tojų, o ma­ žo­ji bend­ri­ja tai ga­li da­ry­ti. Taip žmonės iš ama­ti­ninkų tam­pa nor­ ma­liais vers­li­nin­kais“, – aiš­ki­no D.Var­ku­le­vi­čius. Jo tei­gi­mu, įtei­sin­da­ma mažą­sias bend­ri­jas Lie­tu­va nie­ko nau­ja neiš­ ra­do, tik pa­si­nau­do­jo gerą­ja kitų ša­ lių pa­tir­ti­mi. Be­ne se­niau­siai pa­na­ ši vers­lo for­ma gy­vuo­ja Jung­tinė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se, kur vei­kia va­ di­na­mo­sios ma­žo­sios kor­po­ra­ci­jos (angl. – small cor­po­ra­tion). „Lat­viai bei es­tai mus ap­lenkė ir mažą­sias bend­ri­jas įtei­si­no kur kas anks­čiau. Kurį laiką pa­gal stei­ giamų mažųjų bend­rijų skai­čių nuo jų at­si­li­ko­me, ta­čiau da­bar kai­my­ nus spar­čiai ve­jamės. Ne­tu­ri­me nau­jau­sių duo­menų, bet ma­žo­ sios bend­ri­jos su­da­ro apie 15–20 pro­c. visų re­gist­ruo­jamų verslų. Be to, la­bai svar­bu, kad ma­žo­sios bend­ri­jos pa­pras­tai dir­ba pa­slaugų

sek­to­riu­je, o kuo dau­giau šia­me sek­to­riu­je dir­ban­čių žmo­nių, tuo eko­no­mi­kai ge­riau“, – sakė „Vers­ lios Lie­tu­vos“ Vers­lu­mo de­par­ta­ men­to va­do­vas. Ne­rei­kia įsta­ti­nio ka­pi­ta­lo

Įsta­ty­mas, leid­žian­tis stei­gti in­ di­vi­dua­lio­sios įmonės ir už­da­ro­ sios ak­cinės bend­rovės (UAB) hib­ ri­du kar­tais va­di­na­mas mažą­sias bend­ri­jas, Lie­tu­vo­je įsi­ga­lio­jo nuo pra­ėju­sių metų rugsė­jo. To­kios for­ mos verslą ir įsteig­ti, ir val­dy­ti yra kur kas pa­pras­čiau, tad ne­nuos­ta­ bu, kad tai itin spar­čiai po­pu­liarė­ ja. Šiuo me­tu ma­žo­sios bend­ri­jos su­da­ro iki penk­ta­da­lio visų re­gist­ ruo­jamų verslų.

Do­vy­das Var­ku­le­vi­čius:

Kol kas pra­ėjo per ma­žai lai­ko, ma­ny­ čiau, tuos sėkmės viš­čiu­kus galė­si­me skai­čiuo­ti po ko­kių trejų metų. Ūkio mi­nis­te­ri­jos tei­gi­mu, ma­žo­ ji bend­ri­ja – itin pa­to­gi ir pa­trauk­ li smul­kio­jo, šei­mos ir pra­de­dan­ čiųjų vers­lo for­ma. Vi­siems tiems, ku­rie norėtų pra­dėti sa­vo verslą, bet dar ne­si­ry­žo bai­min­da­mie­si di­de­lių iš­laidų ar su­dėtin­go įmonės stei­gi­mo. Ma­žo­sios bend­ri­jos for­ mą pa­si­rin­ku­siems pra­de­dan­tiems vers­li­nin­kams ypač pa­trauk­lu, kad stei­giant to­kią bend­riją ne­rei­kia jo­

Mažųjų bend­rijų stei­gi­mo di­na­mi­ka Lai­ko­tar­pis 2012 m. rugsė­jis

Įre­g ist­ruo­ta mažųjų bend­rijų 120 419

2012 m. spa­l is 350

2012 m. lapk­r i­tis 243

2012 m. gruo­dis

226

2013 m. sau­sis

232

2013 m. va­sa­r is

293

2013 m. ko­vas

307

2013 m. ba­lan­dis 260

2013 m. ge­g užė 2013 m. bir­že­l is

171

kio įsta­ti­nio ka­pi­ta­lo. Pa­vyzd­žiui, stei­giant UAB tai­ko­mas mi­ni­ma­ laus 10 tūkst. litų įsta­ti­nio ka­pi­ta­ lo rei­ka­la­vi­mas. Ma­žo­ji bend­ri­ja yra ri­bo­tos at­sa­ ko­mybės pri­va­tus ju­ri­di­nis as­muo. Tai reiš­kia, kad na­riai sa­vo tur­tu neat­sa­ko už ne­įvyk­dy­tas ma­žo­sios bend­ri­jos prie­vo­les. Mažąją bend­ riją ga­li steig­ti ne dau­giau kaip 10 fi­zi­nių as­menų, bet ga­li būti ir tik vie­nas steigė­jas. Ma­žo­ji bend­ri­ ja ga­li vyk­dy­ti bet ko­kią įsta­tymų ne­draud­žiamą veiklą. Nors ma­žo­jo­je bend­ri­jo­je ne­rei­ ka­lau­ja­ma turė­ti mi­ni­ma­laus įsta­ ti­nio ka­pi­ta­lo, jos na­riai mo­ka įna­ šus, ku­rių dy­dis ir mokė­ji­mo tvar­ka nu­sta­to­mi na­rių su­si­rin­ki­me, o ma­žo­sios bend­ri­jos pel­nas skirs­to­ mas pro­por­cin­gai pa­gal na­rio įna­šo dydį, ta­čiau ga­li­ma nu­ma­ty­ti ir ki­ to­kią pel­no skirs­ty­mo tvarką. Steig­ti mažą­sias bend­ri­jas vi­lio­ja ir ri­bo­ta jų na­rių at­sa­ko­mybė, t. y. ne­pa­si­se­kus vers­lui na­riai ri­zi­kuo­ ja tik sa­vo įna­šu, bet ne as­me­ni­niu tur­tu. Ma­žo­sios bend­ri­jos na­rys ga­ li dirb­ti jo­je ne­su­da­ry­da­mas dar­ bo su­tar­ties, todėl ne­rei­kia mokė­ti mo­kes­čių nuo dar­bo už­mo­kes­čio, o lėšų as­me­ni­niams po­rei­kiams avan­su ga­li­ma pa­siim­ti iš pel­no. Jei paaiškė­ja, kad pel­nas ma­žes­ nis, nei bend­ri­jos na­riui iš­mokė­tas avan­sas, trūksta­ma da­lis grąži­na­ ma bend­ri­jai. Tie­sa, tei­si­nin­kai įspėja, kad čia ga­li slypė­ti ir pa­grin­di­nis ma­žo­sios bend­ri­jos trūku­mas: kai nėra aiš­ kiai nu­sta­ty­tos pel­no pa­skirs­ty­mo tvar­kos, ga­li būti sun­kiau spręsti bend­ri­jos na­rių tar­pu­sa­vio gin­čus. Vys­to tra­di­ci­nes veik­las

D.Var­ku­le­vi­čius teigė, kad kol kas su­dėtin­ga kalbė­ti apie mažųjų bend­ rijų sėkmės is­to­ri­jas, kai jos išau­ ga sa­vo marš­ki­nius ir tam­pa, pa­ vyzd­žiui, UAB, ta­čiau atei­ty­je vis­ko ga­li būti, ypač jei kai ku­rios bend­ ri­jos nu­spręs ieš­ko­ti pa­pil­domų in­ ves­ti­cijų ir plėstis. „Kol kas pra­ ėjo per ma­žai lai­ko, ma­ny­čiau, tuos sėkmės viš­čiu­kus galė­si­me skai­ čiuo­ti po ko­kių trejų metų. Ki­tas as­pek­tas yra tas, jog vi­sa Lie­tu­ vos įsta­tymų bazė su­tvar­ky­ta taip, kad in­ves­tuo­to­jams pa­trauk­liau­sios būtų UAB, tad vers­lui, ku­ris gal­vo­

Komp­ro­mi­sas: ma­žo­sios bend­ri­jos Lie­tu­vo­je spar­čiai ski­na­si ke­lią. Jas

UAB stei­gi­mu taip pat nėra.

ja apie in­ves­ti­cijų paiešką, ma­žo­sios bend­ri­jos for­ma ne­pat­rauk­li. Ta­čiau kal­bant apie šei­mos vers­ lą, ku­ris iš­lai­ko sa­ve ir sa­vo sa­vi­ nin­kus, bet ne­tu­ri di­de­lių am­bi­ cijų, ne­ma­tau prie­žas­čių, kodėl reikėtų keis­ti val­dy­mo formą. Ma­ nau, to­kie vers­lai kaip, pa­vyzd­žiui, ke­pyklėlės net ir la­bai sėkmin­gai vys­to­mi liks ma­žo­sios bend­ri­jos“, – svarstė pa­šne­ko­vas. Pa­sak „Vers­lios Lie­tu­vos“ at­sto­ vo, mažųjų bend­rijų įtei­si­ni­mas ko­kių nors naujų vėjų į mūsų ša­lies vers­lo pa­dangę neat­nešė – jas įstei­ gę tau­tie­čiai už­sii­ma Lie­tu­vo­je tra­ di­ciš­kai po­pu­lia­riau­siais vers­lais. „Yra ke­li sek­to­riai, ku­rie Lie­tu­vo­ je daž­niau­si, – tai maž­me­ninė pre­ ky­ba, vie­ša­sis mai­ti­ni­mas, įvairūs, ne tik au­to­mo­bi­lių, ser­vi­sai ir gro­ žio sa­lo­nai, – var­di­jo D.Var­ku­le­vi­ čius. – To­kios po­pu­lia­riau­sios ma­ žųjų bend­rijų veik­los.“ Nors prie­š įtei­si­nant mažą­sias bend­ri­jas vy­ku­sio­se dis­ku­si­jo­ se bu­vo ak­cen­tuo­ja­ma, kad to­kia vers­lo val­dy­mo for­ma pa­ska­tins in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gijų star­ tupų stei­gimą, ro­dos, šie lūkes­čiai bu­vo kiek per­dėti. Pa­sak D.Var­ku­ le­vi­čiaus, ten­den­ci­ja, kad nau­jos in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gijų bend­ rovės ren­ka­si ma­žo­sios bend­ri­jos

formą, yra, ta­čiau di­delė da­lis va­ di­namųjų star­tupų kūrėjų vis dėl­ to sie­kia atei­ty­je pri­trauk­ti pa­pil­ domų in­ves­ti­cijų ir aug­ti, todėl dėl jau minėtų prie­žas­čių ren­ka­si ki­tas vers­lo val­dy­mo for­mas. Pak­laus­tas, kaip ver­ti­na mažųjų bend­rijų per­spek­ty­vas, D.Var­ku­ le­vi­čius nea­be­jo­jo, kad to­kia vers­ lo val­dy­mo for­ma tik po­pu­liarės, o mažųjų bend­rijų skai­čius augs: „Ga­li­ma pa­pras­tai ap­skai­čiuo­ti. Apie 95 pro­c. vi­so pa­sau­lio vers­lo su­da­ro smul­ku­sis ir vi­du­ti­nis vers­ las, o ma­žo­ji bend­ri­ja yra vie­na po­ pu­lia­riau­sių to­kio vers­lo formų.“ Po­pu­lia­riau­sios did­mies­čiuo­se

Vals­tybės įmonės Re­gistrų cent­ ro at­sto­vas Ai­das Pet­ro­šius laik­ raštį in­for­ma­vo, kad iki šių metų lie­pos 1 d. Lie­tu­vo­je iš vi­so bu­vo re­gist­ruo­ta 2621 ma­žo­ji bend­ri­ja. Did­žio­ji da­lis jų – 1681 – bu­vo įsteig­ta in­ter­ne­tu. Be­veik pusė (46 pro­c.) mažų­ jų bend­rijų vei­kia Vil­niu­je ir jo apy­ linkė­se, penk­ta­da­lis – Kau­no ap­ skri­ty­je, de­šim­ta­da­lis – Klaipė­dos ap­skri­ty­je. Šiau­lių ap­skri­ty­je įsikū­ ru­sios 154 ma­žo­sios bend­ri­jos, Pa­ nevė­žio – 130. Li­ku­siuo­se Lie­tu­vos re­gio­nuo­se įsteig­ta ma­žiau nei po šimtą mažųjų bend­rijų.

13

KetvirtADIENIS, Liepos 4, 2013

turtas Ke­ti­na pirk­ti ­ lat­vių paukš­ty­nus

„Nor­fa“ per­nai di­di­no pelną

€

Vie­na did­žiau­sių Lie­tu­vo­je žemės ūkio in­ves­ ti­cijų bend­ro­vių „Li­nas Ag­ro Group“ už 12,5 mln. eurų (43,125 mln. litų) ke­ti­na įsi­gy­ti ke­ tu­rias Lat­vi­jos paukš­ti­nin­kystės bend­ro­ves. Įmonė pra­nešė, kad pa­si­rašė ke­lis su­si­ta­ri­ mus su fi­zi­niais as­me­ni­mis ir bend­rovė­mis dėl 87 pro­c. įmonės „Put­nu fab­ri­ka Ķe­ka­va“, taip pat dėl 100 pro­c. „Broi­leks“, „Ce­ro­vos“ ir „Liel­zel­ti­ni“ ak­cijų pa­ketų įsi­gi­ji­mo. San­do­ rius pla­nuo­ja­ma už­baig­ti gruodį.

Maž­me­ninės pre­ky­bos tinklą „Nor­fa“ val­ dan­čios bend­rovės „Nor­fos maž­me­na“ apy­var­ta per­nai pa­siekė 1,349 mlrd. litų – 6 pro­c. dau­giau nei 2011 m., kai ji bu­vo 1,273 mlrd. litų. Įmonės gry­na­sis pel­nas per­nai pa­didė­jo 3,3 kar­to iki 9,684 mln. litų. 2012 m. pa­bai­go­je įmonė turė­jo 40,5 mln. litų ne­pas­kirs­ty­to­jo pel­no, ta­čiau bend­rovė pra­nešė, kad šie­met, kaip ir per­nai, ne­ke­ti­ na mokė­ti di­vi­dendų ak­ci­nin­kams.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0155 DB sva­ras ster­lingų 1 4,0268 JAV do­le­ris 1 2,6612 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5218 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9191 Len­ki­jos zlo­tas 10 7,9526 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3567 Ru­si­jos rub­lis 100 8,0096 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8004

nuo­sa­vo vers­lo

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

+0,7854 % +0,1368 % +0,7839 % +0,3701 % +0,0041 % –0,5191 % +0,4496 % –0,1147 % +0,1968 %

Ko­kius mo­kes­čius rei­kia mokė­ti 20 pro­c. dyd­ž io gy­ven­tojų pa­jamų mo­kestį ma­žo­sios bend­ri­jos na­rys mo­ka už sa­ve vieną kartą per me­ tus nuo gautų pa­jamų, at­skai­čius dek­la­r uo­tas kaip su dar­bo san­t y­ kiais ar jų esmę ati­tin­kan­čiais san­ ty­k iais su­si­ju­sias pa­ja­mas.

kiams su­mos. PSD įmokų bazė per mėnesį ne­ga­li būti di­desnė ne­gu ket­ ve­rių ei­namųjų metų draud­žiamųjų pa­jamų dyd­žių su­ma (5952 li­tai), o šių įmokų bazė ka­len­do­ri­niais me­ tais ne­ga­li būti di­desnė ne­gu 48 ei­ namųjų metų draud­žiamųjų pa­jamų Mo­kes­čiai ir įmo­kos mo­ka­m i nuo dyd­žių su­ma (71 424 li­tai). Tais at­ve­ ma­žo­sios bend­r i­jos na­r io as­me­n i­ jais, kai veik­la vyk­do­ma ne vi­sus mo­ niams po­rei­k iams iš­siim­tos lėšų kes­ti­nius me­tus, PSD įmokų bazės ri­ bos per­skai­čiuo­ja­mos pro­por­cin­gai su­mos. veik­los vyk­dy­mo lai­ko­tar­piui. Pen­sijų so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­ka – 26,3 pro­c. nuo ma­žo­sios bend­ri­jos Pel­no mo­kes­t is – 15 pro­c. Leng­va­ na­r io iš­siim­tos lėšų as­me­n i­n iams ta – 5 pro­c. pel­no mo­kes­čio ta­ri­fas – po­rei­kiams su­mos. Įmo­ka mo­ka­ma tai­ko­ma ta­da, kai dar­buo­tojų skai­ kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki čius ne­vir­ši­ja de­šimt žmo­nių, o mo­ ei­na­mo­jo mėne­sio pa­sku­tinės die­ kes­ti­nio lai­ko­tar­pio pa­ja­mos ne­vir­ nos. Jei to­kių pa­jamų ne­gau­ta, įmo­ ši­ja 1 mln. litų, bet jei­gu tas pa­ts as­ ka ne­mo­ka­ma. Tuo at­ve­ju, jei as­ muo yra dviejų mažųjų bend­r ijų muo turėtų kitų pa­jamų (pa­gal dar­ sa­v i­n in­kas, jam leng­va­ta ne­tai­ko­ bo su­tartį, iš in­di­vi­dua­lio­sios veik­ ma. Ji taip pat ne­būtų tai­ko­ma, jei­ los ar kt.), pen­sijų so­cia­l i­n io drau­ gu dviejų mažųjų bend­rijų na­riais, di­mo įmo­ka būtų mo­ka­ma nuo vi­ ku­r ie tu­r i dau­g iau nei pusę balsų, sų pa­jamų šal­t i­n ių ir kar­t u didėtų būtų tie pa­tys as­me­nys. as­mens draud­ž ia­mo­sios pa­ja­mos, nuo ku­r ių skai­čiuo­ja­mos vals­ty­bi­ nio so­cia­l i­n io drau­d i­mo iš­mo­kos, pa­vyzd­ž iui, pen­si­jos dy­dis. Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo (PSD) įmo­ka – 9 pro­c. nuo pa­jamų. Ši įmo­ka mo­ka­ma kartą per mėne­ sį nuo ma­žo­sios bend­ri­jos na­rio iš­ siim­tos lėšų as­me­n i­n iams po­rei­

PVM mokė­to­ju ma­žo­sios bend­r i­ jos pri­va­lo re­g ist­r uo­t is, jei­g u at­ly­ gis už pa­t iek­tas pre­kes (su­teik­tas pa­slau­gas) ša­lies te­ri­to­ri­jo­je per pa­ staruosius 12 mėne­sių di­des­nis nei 155 tūkst. litų, taip pat jei­gu iš ki­tos ES vals­tybės įsi­gy­ja pre­kių dau­giau nei už 35 tūkst. litų per ka­len­do­r i­ nius me­tus.

Idė­ja pa­pil­do­mai veik­lai Vai­da Ka­lin­kaitė stei­gia žmonės, ku­rių ne­ten­ki­na in­di­vi­dua­liosios veik­los ga­li­mybės, bet no­ro už­siim­ti daug jėgų ir ži­nių rei­ka­lau­jan­čiu

v.kalinkaite@diena.lt

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Mažųjų bend­rijų, UAB ir in­di­vi­dua­liųjų įmo­nių pa­ly­gi­ni­mas Ma­žo­ji bend­ri­ja

UAB

In­di­vi­dua­lio­ji įmonė

Steigė­jai (da­ly­viai)

Fi­z i­niai as­me­nys

Fi­zi­niai ir (ar) ju­ri­di­niai as­me­nys

Fi­zi­nis as­muo

Steigėjų (da­ly­ vių) skai­čius

1–10 (na­riai)

1–249 (ak­ci­nin­kai)

1 (sa­vi­nin­kas)

Mi­ni­ma­lus ka­pi­ta­lo dy­dis

Nus­ta­to pa­tys na­riai

Ne ma­žes­nis kaip 10 tūkst. litų

Ka­pi­ta­lo rei­ka­la­vi­mas ne­ tai­ko­mas

Na­r ių įna­šai ga­l i būti pi­n i­g i­n iai ir ne­ pi­n i­g i­n iai. Ne­pi­n i­g i­n ių įnašų vertė nu­sta­to­ma visų da­ly­vių bend­ru su­ta­ ri­mu. Įna­šas ne­ga­l i būti dar­bai ir pa­ slau­gos.

Ka­pi­ta­las pa­da­ly­tas į da­lis, va­di­na­ mas ak­ci­jo­mis. Už ak­ci­jas mo­ka­ma pi­n i­gais ir (ar) ak­ci­n in­k ui nuo­sa­ vybės tei­se pri­k lau­san­čiu ne­pi­n i­ gi­niu įna­šu, ku­ris tu­ri būti įver­tin­ tas teisės aktų nu­sta­ty­ta tvar­ka.

Pel­nas skirs­to­mas pro­por­cin­gai įneš­ to įna­šo dyd­žiui, ta­čiau bend­ri­jos nuo­ sta­tuo­se ga­l i būti nu­sta­ty­ta ki­taip. Ga­ li­ma pelną iš­mokė­t i avan­su. Pa­si­bai­ gus fi­nan­si­niams me­tams ir paaiškė­ jus, kad avan­su iš­mokė­ta pel­no da­lis yra di­desnė, nei pri­k lau­sytų, skir­t u­ mas tu­r i būti grąžin­tas.

Ak­c i­n in­k ui ski­r iamų di­v i­dendų Vi­s as in­d i­v i­dua­l io­s ios dy­d is pro­por­cin­gas jam pri­k lau­ įmonės pel­nas ski­ria­mas san­čių ak­cijų no­m i­na­l ia­jai ver­tei. sa­vi­nin­kui. Ga­l i­mas di­v i­dendų iš­mokė­ji­mas už trum­pesnį nei fi­nan­si­n iai me­ tai lai­ko­tarpį.

At­ly­g i­ni­mas už re­g ist­ra­vimą –178,2 li­ to. At­ly­g i­n i­mas no­ta­r ui (stei­g iant ne elekt­ro­n i­n iu būdu) – ma­ž iau­siai 300 litų.

At­ly­g i­ni­mas už re­g ist­ra­vimą – 198 li­tai. At­ly­gi­ni­mas no­ta­rui (stei­giant ne elekt­ro­ni­niu būdu) – ma­žiau­siai 350 litų.

Ka­pi­ta­las ir įna­šai

Pel­no pa­skirs­ty­mas

Įmonės re­g ist­ ra­vi­mo iš­lai­ dos

Įna­šai – in­d i­v i­dua­l io­sios įmonės sa­v i­n in­k ui as­ me­ninės nuo­sa­vybės tei­ se pri­k lausęs tur­tas.

At­ly­g i­n i­mas už re­g ist­ra­ vimą – 107 li­tai. At­ly­g i­n i­ mas no­ta­rui (stei­g iant ne elekt­ro­ni­niu būdu) – ma­ žiau­siai 150 litų.

Indrė Kau­la­vi­čiūtė ir Ona Stan­ke­ vi­čiūtė įkūrė sa­vo mažąją bend­ riją – ver­timų biurą „Api­cu­la“. Nors įmonė dar jau­na – vei­kia vos mėnesį, jos džiau­gia­si, kad ją ati­ da­ry­ti bu­vo pa­pras­ta. Ta­čiau ma­ to ir trūkumų. I.Kau­la­vi­čiūtė su­ ti­ko pa­si­da­ly­ti sa­vo įspūdžiais su laik­raš­čiu.

– Kaip ki­lo idė­ja steig­ti mažą­ ją bend­riją? – Ver­ti­mo pa­slau­gas ga­li­ma teik­ ti ir tu­rint in­di­vi­dua­lio­sios veik­los pa­žy­mas, ta­čiau už­sie­nio klien­ tams pa­trauk­liau ir pa­ti­ki­miau pirk­ti pa­slau­gas iš įmonės. Iš pra­ džių apie bend­riją kaip apie vers­ lą net ne­gal­vo­jo­me, norė­jo­me būti pa­čios sau šei­mi­ninkės, bet dirb­ti ko­lek­ty­ve. Ir da­bar vi­sus spren­di­ mus prii­ma­me kar­tu, dėl vis­ko ta­ riamės, pa­čios nu­si­sta­to­me dar­ bo gra­fi­kus. – Ar bu­vo sun­ku? – Ma­žo­sios bend­ri­jos stei­gi­mo pro­cedū­ra itin pa­pras­ta. Ją ga­li­ ma įsteig­ti nuo­to­li­niu būdu. Mes nau­do­jomės no­ta­ro pa­slau­go­mis, bet ir mūsų at­ve­ju vis­kas užt­ru­ko tik ke­lias die­nas. – Kodėl pa­si­rin­ko­te to­kią vers­lo formą?

– Galė­jo­me rink­tis už­darąją ak­ cinę bend­rovę ar ki­tas for­mas, bet jos ne­ti­ko dėl įsta­ti­nio ka­pi­ta­lo prie­volės ir kitų veiks­nių. Kiek­ vie­nai at­ski­rai dirb­ti pa­gal in­di­ vi­dua­lio­sios veik­los pa­žy­mas bū­ tų ne­tiks­lin­ga, todėl pa­si­rin­ko­me mažąją bend­riją. – Kaip skirs­to­mas pel­nas jūsų įmonė­je? – Pa­na­šiai, kaip ir už­da­ro­jo­je ak­ cinė­je bend­rovė­je skirs­to­mas pa­gal ak­cijų skai­čių, ma­žo­sios bend­ri­ jos pel­nas skirs­to­mas pro­por­cin­ gai pa­gal įneš­to įna­šo dydį. – Ką pa­tar­tumė­te žmonėms, ku­rie dar tik pla­nuo­ja steig­ti mažąją bend­riją? – Pa­tyrė­me, kad ši vers­lo for­ma la­ biau tin­ka jau dir­ban­tiems pa­gal dar­bo su­tar­tis, kaip pa­pil­do­mas vers­las. Reiktų įver­tin­ti pra­na­ šu­mus ir trūku­mus, nes ma­žo­sios bend­ri­jos na­riai su sa­vo įmo­ne ne­ su­da­ro dar­bo su­tar­čių, todėl ski­ ria­si so­cia­li­nio draus­tu­mo sta­tu­ sas. Ne­dir­bant pa­gal dar­bo su­tartį rei­kia sa­va­ran­kiš­kai draus­tis. – Ar pla­nuo­ja­te atei­ty­je per­ tvar­ky­ti įmonę į ki­to­kios for­ mos? – Vers­lo pra­džiai ši for­ma tin­ka. Pert­var­ky­mo ga­li­mybę svars­ty­si­ me atei­ty­je dėl anks­čiau minė­to so­cia­li­nio drau­di­mo ap­lin­ky­bių.

14

keTVIRTadienis, liepos 4, 2013

sportas

„Nep­tū­nas“ trykš­ta am­bi­ci­jo­mis Klai­pė­dos „Nep­tū­no“ krep­ši­nio klu­bas ki­ tam se­zo­nui nu­si­ma­tė am­bi­cin­gų pla­nų. Nors dar nė­ra su­rink­tas ko­man­dos biu­ dže­tas, ne­su­kirs­ta ran­ko­mis su žai­dė­jais, klu­bas ke­ti­na da­ly­vau­ti ir Vie­nin­go­joje krep­ši­nio ly­go­je ir Eu­ro­pos tau­rės tur­ny­re.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Iš­ko­vo­jo me­da­lius

Pir­mą kar­tą klu­bo is­to­ri­jo­je bron­ zos me­da­lius Lie­tu­vos krep­ši­ nio ly­go­je iš­ko­vo­ju­si „Nep­tū­no“ krep­ši­nio ko­man­da įgi­jo tei­sę pre­ten­duo­ti žais­ti Eu­ro­pos tau­ rės tur­ny­re. Klu­bas jau pa­tei­kė pa­raiš­ką da­ly­ vau­ti šio­se pir­me­ny­bė­se ir su­mo­ kė­jo 15 tūkst. eu­rų de­po­zi­tą. Star­to mo­kes­tis žais­ti šia­me tur­ny­re sie­ kia 50 tūkst. eu­rų. „Pa­raiš­kos yra la­bai di­de­lės apim­ties, rei­kia pa­teik­ti dar daug in­for­ma­ci­jos. Vė­liau jos bus ver­ti­ na­mos ir iki mė­ne­sio pa­bai­gos tu­ rė­tu­me su­ži­no­ti, ar žai­si­me Eu­ ro­pos tau­rės tur­ny­re“, – tei­gė „Nep­tū­no“ klu­bo di­rek­to­rius Os­ val­das Ku­raus­kas. Ko­man­da neat­si­sa­ko pla­nų ki­tą se­zo­ną žais­ti ir Vie­nin­gojo­je krep­ ši­nio ly­go­je, ku­rio­je de­biu­tan­ tams ne­la­bai se­kė­si. „Pa­gal ly­gos nuo­sta­tus, mes iš jos neišk­ri­to­ me, ta­čiau tu­rė­tu­me žais­ti kva­li­ fi­ka­ci­nia­me tur­ny­re, jei toks bus or­ga­ni­zuo­ja­mas. To­kio­je pat si­tua­ ci­jo­je yra ir Ta­li­no „Ka­lev“ ko­man­ da“, - aiš­ki­no pa­šne­ko­vas.

Žiū­rė­jo 40 tūkst. žmo­nių

„Kiek ži­nau, tu­ri­me šan­sų Vie­nin­ go­sios ly­gos pa­grin­di­nia­me tur­ny­re žais­ti ir be at­ran­kos tur­ny­ro, ta­čiau tai nė­ra ofi­cia­liai pa­tvir­tin­ta. Lie­pos 14-ąją esu pa­kvies­tas į Ka­za­nę, kur vyks Vie­nin­go­sios ly­gos bur­tų trau­ ki­mo ce­re­mo­ni­ja. Ar vie­na­me iš ka­ muo­liu­kų bus ir „Nep­tū­no“ pa­va­ di­ni­mas? Ne­no­riu dė­lio­ti sce­na­ri­jų. Tik ži­nau, kad esu pa­kvies­tas į ce­re­ mo­ni­ją, o jo­je bus at­sa­ky­mų į daug klau­si­mų“, – tvir­ti­no O.Ku­raus­kas. Jis teigė, jog „Nep­tū­nui“ vėl žais­ti Vie­nin­gojo­je ly­go­je bū­tų di­ džiu­lis pa­sie­ki­mas, nes praė­ju­ sį se­zo­ną žai­dė­jai jo­je įgi­jo ver­tin­ gos pa­tir­ties, o klai­pė­die­čiai no­riai ėjo žiū­rė­ti var­žy­bų – į 9 rung­ty­nes, kiek vy­ko Klai­pė­do­je, atė­jo per 40 tūkst. aist­ruo­lių. „Nep­tū­nas“ ki­tą se­zo­ną, ži­no­ma, žais ir Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­go­je bei Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos tau­ rės tur­ny­re. „Bal­ti­jos krep­ši­nio ly­ gos, ma­tyt, teks at­si­sa­ky­ti, nes ne­ be­pa­tem­si­me, jei žai­si­me vi­sur, kur su­pla­na­vo­me“, - svars­tė „Nep­tū­ no“ klu­bo di­rek­to­rius. Su­tar­tys – tik su tre­ne­riais

Kol yra dė­lio­ja­mi pla­nai, ko­kiuo­ se tur­ny­ruo­se „Nep­tū­nas“ žais ki­

Pa­sie­ki­mas: uos­ta­mies­čio krep­ši­nin­kai (mė­ly­na ap­ran­ga) praė­ju­sį se­zo­ną iš­ko­vo­jo Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­

gos bron­zos me­da­lius.

tą se­zo­ną, ir nė­ra ga­lu­ti­nių at­sa­ ky­mų, ko­man­da kol kas dar nė­ra komp­lek­tuo­ja­ma. „Prak­tiš­kai su vi­sais ko­man­dos žai­dė­jais ne­be­ tu­ri­me su­tar­čių, tad vis­kas pra­si­ dės iš nau­jo. Kol kas esa­me su­ta­rę tik su Vy­tau­tu Ša­ra­kaus­ku. Mū­sų tiks­las – iš­lai­ky­ti dau­gu­mą žai­dė­ jų, ku­rie žai­dė praė­ju­sia­me se­zo­ ne. Aiš­ku, kai­ta – neiš­ven­gia­ma, ta­čiau kuo dau­giau sen­bu­vių lik­tų, tuo stip­res­ni bū­tu­me“, - įsi­ti­ki­nęs O.Ku­raus­kas. Ga­lio­jan­čias su­tar­tis su klu­bu tu­ri tre­ne­rių šta­bas. Ta­čiau ar jie liks tre­ni­ruo­ti ko­man­dos, anot klu­ bo va­do­vo, ar­ti­miau­sia­me po­sė­dy­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

je spręs val­dy­ba. Šie­met „Nep­tū­ nui“ iš mies­to biu­dže­to bu­vo skir­ta 500 tūkst. li­tų pa­gal il­ga­lai­kę rė­mi­ mo su­tar­tį ir pri­dė­ti dar 240 tūkst. pa­gal nau­ją mies­to rep­re­zen­ta­ci­nių ko­man­dų rė­mi­mo pro­gra­mą. Il­ga­lai­kė rė­mi­mo su­tar­tis šie­met jau bai­gia­si, to­dėl „Nep­tū­nas“ sa­ vi­val­dy­bei pa­tei­kė nau­ją veik­los pro­gra­mą ir jai pra­šo da­li­nio fi­ nan­sa­vi­mo – 2 mln. li­tų. „Ke­ti­ na­me da­ly­vau­ti ke­tu­riuo­se tur­ny­ ruo­se, iš ku­rių du – tarp­tau­ti­niai. Ko­man­dos ly­gis pa­ki­lo, ji jau išau­ go iš tų 500 tūkst. li­tų ver­tės marš­ ki­nė­lių, to­dėl ir pra­šo­me di­des­nės su­mos“, - aiš­ki­no O.Ku­raus­kas.

Nu­ma­to­ma, jog „Nep­tū­no“ ko­ man­da bus su­komp­lek­tuo­ta per va­sa­rą, o rug­sė­jo 7-10 die­no­mis jau lau­kia pir­ma­sis drau­giš­kas tur­ny­ ras V.Ga­ras­to tau­rei lai­mė­ti.

2

– tiek mln. li­tų iš mies­ to biu­dže­to ki­tiems me­ tams pra­šo „Nep­tū­nas“.

Klai­pė­do­je trium­fa­vo už­sie­nie­čiai „Gra­ni­tas“ – I ly­gos ly­de­ris Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Klai­pė­do­je dvi die­nas vy­ku­sia­me tarp­tau­ti­nia­me moks­lei­vių fut­bo­lo tur­ny­re šei­mi­nin­kai bu­vo itin sve­ tin­gi – jie sve­čiams lei­do iš­ko­vo­ti pir­mą­sias dvi vie­tas, o pa­tys ten­ ki­no­si tik bron­zos me­da­liais.

Klai­pė­dos „Gra­ni­tas“ Lie­tu­vos fut­ bo­lo I ly­go­je ir to­liau žen­gia be pra­ lai­mė­ji­mų, įsi­tai­sė pir­mo­jo­je tur­ ny­ri­nės len­te­lės vie­to­je, to­dėl vis drą­siau pa­sva­jo­ja ir apie ko­vas aukš­čiau­sio­je ša­lies ly­go­je.

1997 me­tais gi­mu­sių moks­lei­vių fut­bo­lo tur­ny­re, ku­ris uos­ta­mies­ ty­je su­reng­tas ant­rą kar­tą, var­žė­ si aš­tuo­nios ko­man­dos iš pen­kių vals­ty­bių: Šve­di­jos, Ru­si­jos, Lat­ vi­jos, Es­ti­jos ir Lie­tu­vos. Va­kar jos su­si­ti­ko le­mia­mo­se dvi­ko­vo­se. Pir­ma­ja­me pus­fi­na­ly­je žai­dė Ka­li­ning­ra­do „Ju­nost“ ir Vil­ niaus FM „Atei­ties“ jau­nie­ji fut­ bo­li­nin­kai. Sve­čiai iš Ru­si­jos bu­vo pa­jė­ges­ni už vil­nie­čius, juos įvei­kė re­zul­ta­tu 2:0 ir pra­si­bro­vė į fi­na­lą. Ja­me ka­li­ning­ra­die­čiai ko­vo­jo su Lie­po­jos „Me­ta­lurgs“ fut­bo­li­nin­ kais, ku­rie pus­fi­na­ly­je 2:0 pa­lau­žė šei­mi­nin­kus – Klai­pė­dos FM auk­ lė­ti­nius. Nors ir pra­lai­mė­jo pus­fi­ na­ly­je, klai­pė­die­čiai sa­vy­je dar ra­do spor­ti­nio pyk­čio bei jė­gų ir ko­vo­je dėl tre­čio­sios vie­tos šven­tė per­ga­lę, re­zul­ta­tu 1:0 įvei­kę vil­nie­čius. Fi­na­le lai­mė­jo ir auk­so me­da­liais pa­si­da­bi­no Lie­po­jos „Me­ta­lurgs“ fut­bo­li­nin­kai, ka­li­ning­ra­die­čius par­klup­dę re­zul­ta­tu 2:0. Sve­čiai iš

De­vy­nios per­ga­lės ir ke­tu­rios ly­ gio­sios – toks yra „Gra­ni­to“ krai­ tis I ly­go­je po 13 su­žais­tų tu­rų. Jį klai­pė­die­čiai pa­pil­dė bū­tent pa­sku­ti­nia­ja­me tu­re ant­ra­die­nio va­ka­rą, kai na­muo­se priė­mė Kė­ dai­nių „Ne­vė­žio“ fut­bo­li­nin­kus. Jie pir­mie­ji pel­nė įvar­tį – 8 min. taik­liai į var­tus smū­gia­vo vie­nas prieš „Gra­ni­to“ var­ti­nin­ką iš­bė­gęs Ai­va­ras Ly­be­ris. 36 min. į „Ne­vė­ žio“ var­tus bu­vo skir­tas 11 m bau­di­ nys. Jį sėk­min­gai rea­li­za­vo And­rius Ged­gau­das. Ant­ra­ja­me kė­li­ny­je il­gai lauk­ti įvar­čio ne­rei­kė­jo. Ka­muo­lys „Ne­vė­žio“ var­tų tink­lą su­ju­di­no po taik­laus Ed­ga­ro Mas­tia­ni­co smū­gio. Klai­pė­die­čiai įsi­ver­žė į prie­kį 2:1, ta­čiau il­gai iš­lai­ky­ti per­sva­ros ne­ pa­vy­ko. Po dvie­jų mi­nu­čių rezul­ tatyvią ata­ką su­ren­gė kė­dai­nie­čiai. Ga­lu­ti­nis taš­kas var­žy­bo­se bu­vo pa­dė­tas 80 min., kai grūs­ty­je prie „Ne­vė­žio“ var­tų ka­muo­lį „įstum­ ti“ į var­tus su­ge­bė­jo „Gra­ni­to“ ka­ pi­to­nas Ed­vi­nas Lu­ko­še­vi­čius.

Apy­ly­giai: klai­pė­die­čiai (bal­ta ap­ran­ga) ko­vo­je dėl bron­zos me­da­lių

sos­ti­nės fut­bo­li­nin­kus įvei­kė mi­ni­ma­liu skir­tu­mu.

Lat­vi­jos pir­mą kar­tą ta­po jau tra­ di­ci­nio tur­ny­ro nu­ga­lė­to­jais. Per­ nai ja­me trium­fa­vo Klai­pė­dos FM „Bal­tų“ ko­man­da. Ge­riau­siu tur­ ny­ro var­ti­nin­ku šie­met pri­pa­žin­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

tas Ivan Vy­govs­kij (Ka­li­ning­ra­das), gy­nė­ju – Al­das Žer­nys (Klai­pė­da), sau­gu – Jev­ge­nij Fro­lov (Ka­li­ning­ ra­das), puo­lė­ju – Mar­tinš Ti­gurs (Lie­po­ja).

Komentaras Ro­ber­tas Poš­kus

„Gra­n i­to“ vy­r iau­sia­sis tre­ne­r is

K

a­dan­g i esa­me I ly­gos ly­de­ riai, tai ko­man­dos žai­di­mą ga­liu ver­tin­ti tik ge­rai. Aiš­ku, vi­sa­da yra kur to­bu­lė­ti, no­ rė­tų­si, kad ko­man­da žais­tų dar ge­riau. Ta­čiau fak­tas tas, jog ko­man­da, ko­kia su­si­r in­ko žie­mą ir yra da­bar, ski­r ia­si lyg die­na ir nak­tis, to­dėl kuo to­liau, tuo la­biau no­riu to­bu­lin­ti žai­di­mą. Ma­nau, kad jis po per­trau­kos pa­ge­rės, nes ko­ man­dą tu­rė­tų pa­pil­dy­ti 2-3 nau­ji žai­dė­ jai, o su ko­kiais 4-5 fut­bo­li­nin­kais teks at­s i­svei­k in­t i. Ko­man­dą stip­r in­s i­me tam, kad dar ge­r iau žais­tu­me, o apie trium­fą I ly­go­je dar anks­ti gal­vo­ti, nes daug var­žy­bų lau­kia, vis­ko ga­li at­si­tik­ ti. Fak­tas tas, jog pir­mi­nį ko­man­dai kel­ tą tiks­lą – pa­tek­ti į še­še­tu­ką – pa­sie­kė­ me. Jei lai­mė­tu­me I ly­gą ir ati­tik­tu­me A ly­gos li­cen­ci­jai gau­ti rei­ka­la­vi­mus, gal jo­je ir žais­tu­me. Ta­čiau są­ly­ga ta, kad tu­ri­me tu­rė­ti nor­ma­lų biu­dže­tą, ku­ris pa­dė­tų siek­ti aukš­tų tiks­lų. Ne­ma­tau rei­ka­lo žais­ti A ly­go­je ir kaps­ty­tis kur nors dug­ne, jei ne­tu­ri pi­ni­gų. Man ap­ skri­tai džiu­gu, jog Klai­pė­do­je fut­bo­las at­gims­ta. Sma­gu, jog į kiek­vie­nas mū­ sų var­žy­bas atei­na vis dau­giau žiū­ro­ vų. Ti­k iu, jų tik dau­gės, nes daž­n iau žai­si­me na­muo­se, o juk pir­mą­sias aš­ tuo­ne­rias var­žy­bas te­ko žais­ti iš­vy­ko­ se, nes ne­tu­rė­jo­me sta­dio­no.

19

KeTVIRTAdienis, liepos 4, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Baltos lankos“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Frederick Forsyth knygą „Kobra“.

Frederick Forsyth. „Kobra“. Polas Devero, buvęs CŽV darbuotojas, senamadiškas, sumanus ir negailestingas, visų vadinamas Kobra, iš JAV valstybės vadovo gauna, atrodytų, neįmanomą užduotį – bet kokia kaina sunaikinti kokaino industriją, nusikaltėliams duodančią milijardus dolerių pelno per metus. Jam suteikiami resursai: žmonės, ginklai, pinigai – neriboti, o operaciją nutraukti jis gali tik pasiekęs galutinį tikslą. Prasideda nuožmi kova, kurioje Kobra nusiteikęs būti toks pat žiaurus kaip ir narkotikų kartelio baronai...

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 9 d.

Avinas (03 21–04 20). Dieną jausitės energingas, turėsite nemažai galimybių perimti iniciatyvą ar net vadovavimą į savo rankas. Vakare patartina nurimti, būti pasyvesniems. Jautis (04 21–05 21). Po pietų greičiausiai nepavyks išvengti ginčų ar net skandalų darbe. Visgi patartina būti kuo diplomatiškesniems – diena tokia, kad visi reaguoja audringiau nei paprastai. Dvyniai (05 22–06 21). Dieną palanku keisti darbą į geriau mokamą ar perspektyvesnį, pradėti verslą, imtis naujų projektų – sėkmė tikrai lydės. Patartina praleisti vakarą namie, nesiginčyti net su namiškiais. Vėžys (06 22–07 22). Susitarimai ar sandoriai gali susieti su žmonėmis net keliems dešimtmečiams naudingais ir produktyviais ryšiais. Po pietų svarbius darbus – į šalį, nes galite sugriauti tai, ką šiandien sėkmingai pastatėte. Liūtas (07 23–08 23). Diena palanki tiek naujų, tiek senų planų įgyvendinimui, susitikimams ir diskusijoms. Meilės srityje tikėtini konfliktai, pavydo scenos – pasistenkite nereaguoti į partnerio priekaištus ir pats būkite santūresnis. Mergelė (08 24–09 23). Diena puiki visiems darbams, susitikimams su draugais, pasimatymams – žodžiu viskam, ką tik sugalvotumėte veikti. Vakare susidursite su dvilypumu, net patys artimiausi žmonės gali nemaloniai nustebinti. Svarstyklės (09 24–10 23). Šiandien išeidami iš namų nepamirškite užrakinti durų ir uždaryti langų. Kalbant apie santykius su artimu žmogumi, būkite ypač atsakingi – gerai pamąstykit prieš imdamiesi veiksmų, kurie galėtų pakenkti jūsų santykiams. Skorpionas (10 24–11 22). Jei pasikeitė jūsų planai – būtinai visiems apie tai praneškite. Ypač po pietų galite greitai susigadinti reputaciją, juolab kad aplinkiniai tikrai nebus nusiteikę geranoriškai. Šaulys (11 23–12 21). Šiandien greičiausiai nebūsite objektyvūs savo atžvilgiu, tad neatmeskite draugų ar kolegų pastabų, patarimų. Tačiau vakare nei pats patarinėkite, nei kitų klausykite. Ožiaragis (12 22–01 20). Dauguma jūsų po pietų daromų prielaidų bus klaidingos, tad neskubėkite imtis veiksmų. Galimi nusivylimai, tačiau turėtumėte juos lengvai įveikti. Pasistenkite palepinti partnerį dėmesiu, užuot vėlęsi į tuščius ginčus. Vandenis (01 21–02 19). Šiandien, ypač po pietų, nugalėkite polinkį blogai galvoti apie kitus. Pamėginkite į aplinkinius pažvelgti kuo palankiau. Užvis geriausiai būtų vakare patraukti į sporto salę ir ten išlieti susikaupusias neigiamas emocijas. Žuvys (02 20–03 20). Diena skaidri – daug šansų rasti sąjungininkų, pasisemti patirties, sulaukti įtakingų asmenų paramos ir užtarimo. Galbūt apsispręsite dėl gyvenamosios vietos pasirinkimo, nutarsite įsigyti nekilnojamojo turto. Vakare pajusite netikėtą spaudimą.

Orai

Šiandien naktis bus vėsesnė – laikysis 15 laipsnių šiluma. Dieną prognozuojama 24–28 laipsnių karščio – temperatūra vos žemesnė – 27 laipsniai – bus tik pajūryje. Penktadienio naktį bus 16–17 laipsnių šilumos, o dieną vietomis palis.

Šiandien, liepos 4 d.

+27

+24

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+28

Šiauliai

Klaipėda

+28

Panevėžys

+26

Utena

+28

4.59 22.20 17.21

185-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 180 dienų. Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+27

Pasaulyje Atėnai +30 Berlynas +25 Brazilija +27 Briuselis +21 Dublinas +19 Kairas +33 Keiptaunas +18 Kopenhaga +20

kokteilis

Kaunas Londonas +23 Madridas +37 Maskva +31 Minskas +27 Niujorkas +31 Oslas +19 Paryžius +21 Pekinas +37

Praha +25 Ryga +26 Roma +26 Sidnėjus +21 Talinas +22 Tel Avivas +31 Tokijas +29 Varšuva +28

Vėjas

3–5 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+21

+24

+23

+20

4

+20

+20

+18

+17

4

+18

+20

+19

+17

4

kiek­vie­nai „iš­ka­se­nai“.

šeštadienį

Ho­ros­ko­pas: mer­gi­na, avin­ti ba­

te­lius su di­no­zau­rais (vir­šu­je), lai­mę ras su jau­nuo­liu štai to­kia šu­kuo­se­na.

Va­sa­ros pa­slėps­niai Va­sa­ra at­ve­ria slap­čiau­sius mer­g i­nų no­rus bei sva­jo­nes pa­tik­ti tam vie­nin­ te­liam ža­viau­siam žir­gui su bal­tu prin­ cu. Šiuo at­ve­ju „žir­gas“ (pa­gei­dau­ti­na – plie­ni­nis) tur­būt svar­biau nei pa­ts prin­ cas, ku­ris tiks net ir balkš­vas. Ta­čiau no­rint ir jam pa­tik­ti, rei­kia la­bai pa­si­ steng­t i. O va­sa­rą, kai toks šil­tas oras, tos pa­stan­gos la­biau­siai iš­ryš­kė­ja. Šo­ ko­la­d i­n io at­spal­v io oda, iš­puo­se­lė­t i ran­k ų (kad iš­sva­jo­tą­jį ge­riau pa­čiup­ tų) ir pa­ryš­kin­ti ko­jų na­gai, iš­tie­sin­ti, nu­ba­l in­ti plau­kai, eg­zo­tiš­kas apa­vas, stul­bi­nan­čio trum­pu­mo si­jo­nas, akį rė­žian­ti, ma­žai ką už­klo­jan­ti pa­lai­di­nė, be­veik ne­pas­te­bi­mi apa­ti­niai ir – į me­ džiok­lę. Taip da­ro dau­gu­ma, sa­ko, kad me­to­das pa­tik­rin­tas lai­ko. Nuo am­žių am­ži­nų­jų nie­kas ne­si­kei­čia.

Vie­na bė­da – ne bė­da Nu­si­pir­kau ba­tus – ne­tin­ka si­jo­nas. Nu­si­pir­kau si­jo­ną – nė­ra pa­lai­di­nės. Nu­si­pir­kau pa­lai­di­nę – nė­ra striu­kės. Nu­si­pir­kau striu­kę – nė­ra ran­k i­nės. Nu­si­pir­kau ran­k i­nę – ba­tai ne­tin­ka.

Pa­vo­jin­ga veik­la Ly­gi­no blon­di­nė užuo­lai­das ir iš­kri­to pro lan­gą.

Iš blon­di­nės die­no­raš­čio „Gra­žių ir pro­tin­gų mo­te­rų ne­bū­na. Kaip čia da­bar, tai ką, aš neeg­zis­tuo­ju?“

Links­mie­ji tirš­čiai Dau­ge­lis blon­di­nių pyks­ta dėl anek­do­ tų apie kvai­las blon­di­nes. Ma­nau, kad jos ne­tei­sios, nes tai juk hu­mo­ras. Pa­ vyz­džiui, aš vi­sai ne­lai­kau sa­vęs kvai­ ša, ir svar­biau­sia – esu bru­ne­tė.

Rek­la­mi­nis skel­bi­mas „Mes ga­li­me jus ap­tar­nau­ti – grei­tai, ko­ ky­biš­kai, ne­bran­giai. Rin­ki­tės bet ku­ riuos du punk­tus“. Čes­kos sek­re­to­rė (39 77 19, „Kok­tei­lio“ pa­ta­ri­ mas da­moms: jei no­ri­te iš­ties pa­tik­ti vy­rams, rei­kia pra­dė­ti nuo vir­tu­vės)

Marijampolė

Vilnius

+27

Alytus

Vardai Berta, Birutė, Gedenė, Gedenis, Malvina, Skalvis, Teodora, Teodoras, Ulrika, Ulrikas.

liepos 4-ąją

rytoj

Drą­su: eg­zo­tiš­kas apa­vas – ne

+27

+28

1631 m. Pa­ry­žiu­je (Pran­ cū­z i­ja) veik­l ą pra­dė­jo pir­mo­ji pa­s au­ly­je dar­ bo bir­ža. 1776 m. JAV Kong­re­sas pa­skel­b ė ne­prik­lau­so­ my­bės dek­la­ra­ci­ją. 1807 m. gi­mė ita­lų ka­ro va­das, ko­vo­to­jas už lais­ vę ir po­l i­t i­n is vei­kė­jas Giu­sep­pe Ga­ri­bal­di. 1848 m. pa­skelb­tas Karl Marx ir Fried­r ich En­ gels „Ko­mu­n is­t ų ma­n i­ fes­tas“.

1927 m. gi­mė ita­lų ki­ no ak­to­rė Gi­na Lol­lob­ ri­gi­da.

Vai­kai li­ko po me­če­tės griu­vė­siais Per 6,1 ba­lo že­mės dre­bė­ji­mą In­do­ne­z i­jos Ačės pro­v in­ci­jo­je žu­v u­sių žmo­n ių skai­čius pa­d i­dė­jo iki 22. „Kol kas ži­no­me, kad per ant­ra­d ie­n io dre­ bė­ji­mą žu­vo 22 žmo­nės, 210 žmo­nių bu­vo su­žeis­ ti, ap­ga­din­ta tūks­tan­čiai pa­sta­tų ir na­mų“, – va­kar pra­ne­šė Na­cio­na­li­nės ne­lai­mių val­dy­mo agen­tū­ ros at­sto­vas Su­to­pas Pur­was Nug­ro­has. Cent­ri­nė­ je Ačė­je žu­vo še­ši vai­kai, o dar 14 li­ko po griu­vė­ siais, kai su­g riu­vo me­če­tė, kur jie skai­tė Ko­ra­ną. 2004 m. Ačė­je įvy­ko ga­lin­gas že­mės dre­bė­ji­mas, su­kė­lęs cu­na­m į, ku­r is šio­je pro­v in­ci­jo­je Su­mat­ ros sa­los šiau­ri­nia­me ga­le pa­rei­ka­la­vo 170 tūkst. gy­vy­bių. Dar de­šim­tys tūks­tan­čių žmo­nių žu­vo vals­ty­bė­se ap­link In­di­jos van­de­ny­ną. In­do­ne­zi­ja yra ties tek­to­ni­nių plokš­čių san­dū­ra, to­dėl čia di­ de­lis seis­mi­nis ir ug­ni­kal­nių ak­ty­vu­mas. BNS inf., „Reu­ters“ nuo­tr.

1884 m. Pran­cū­z i­ja pa­ do­va­no­jo Lais­vės sta­ tu­lą Jung­t i­nėms Vals­t i­ joms. 1934 m. mi­rė len­k ų kil­ mės Pran­c ū­z i­j os fi­z i­ kė bei No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­tė Ma­rie Cu­rie. 1946 m. Ka­ra­l iau­č ius (Kio­n igs­b er­g as) pa­va­ din­tas Ka­li­ning­ra­du. 1946 m. po 47 me­tų JAV ad­m i­n ist­r a­v i­m o pa­ skelb­ta ne­prik­lau­so­ma Fi­li­pi­nų Res­pub­li­ka.

Sap­ni­nin­kas

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sap­ne re­gė­ti ba­ga­žą daž­niau­siai reiš­kia ne­ma­lo­nius rū­pes­čius – tu­rė­si­te ne­ma­lo­ nu­mų ar keb­lu­mų dėl žmo­nių, ku­rie no­ri pa­kenk­ti. Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad ne­ša­te sa­ vo ba­ga­žą, va­di­na­si, teks sie­lo­tis taip, kad ne­ma­ty­si­te ki­tų žmo­nių kan­čios. Pa­mes­ti ba­ga­žą – ne­sėk­mės bir­žo­je ar­ba bar­niai šei­ mo­je, ne­su­si­tuo­ku­siems žmo­nėms šis sap­ nas daž­niau­siai pra­na­šau­ja iš­si­sky­ri­mą.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.