2013 07 04 vilniaus diena

9 771822 77903 0

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Savaitraštis miestui

liepos 4–10 d., 2013 m. Nr. 27 (1528)

išeina ketvirtadieniais

2,50 Lt

POky Tis kŽ.EiVaškyTę a kTu čia

a a.Zac HaRE liJų laidO VičiEn JE Ė

Tel PRoGevizijos

2013 m.

Nr. 27

liepo RAMos s 6–1 2 d.

TV HE ROJĖ

„Kal­nuo­se jau­tie­si gy­vas“ „Čia at­ro­do, kad mir­ties nėra, kol tai įvyks­ta. Ten tu ži­nai, kad mir­ si. Ten nėra to­kio klau­si­mo.

Tie­siog ži­nai, kad žmo­gus yra mir­tin­gas“, – apie kal­nus kalbė­jo al­pi­nis­tas Sau­ lius Da­mu­le­ vi­čius. In­ter­viu „Vil­niaus die­nai“ – apie bi­čiu­lio ne­ tektį, iš­gy­ve­ni­ mus, at­si­vėru­sią tuš­tumą ir su­ grįžimą į kal­nus – vietą, kur jau­ tie­si lais­vas, ne­ prik­lau­so­mas, gy­vas ir sa­vo­tiš­ kai sau­gus.

Išsva vaId jotas muo

Tiraža s 33

taIK IK

Pirm L balsoasis „Lie YjE “ mo tuvos kyto jas

Ma­no vaikų orien­ta­ci­ja ne­turėtų jo­kios įta­kos mūsų ar­ti­mam bend­ra­vi­mui šei­mo­je.

750

Vil­niaus me­ras Artū­ras Zuo­kas at­sa­ko į skai­ty­tojų klau­si­mus.

10p.

miestas

2p.

„Kultū­ros nak­tis“ vėl ne­leis mie­go­ti Vil­nių už­lies mu­zi­ka, spal­vos, švie­ sos ir šyp­se­nos. Ir tai ne­bus gra­žus sap­nas ar mo­t y­vas iš ki­no fil­mo.

Sos­tinė­je sep­tintą kartą pra­si­dės vi­ sų lau­k ia­ma „Kultū­ros nak­t is“. Ir šį­ kart į ją atvyks menininkų ir iš dau­ gelio užsienio šalių, net iš tolimo­ sios Čilės.

miestas

8

4p.

Vil­niaus nu­distų pa­plūdi­mys

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

diena.lt

Pasaulis

TA­TE­NA va­do­vas Yu­kiya Ama­no pa­si­ūlė išeitį, kaip Lie­tu­vai, Ru­si­ jai ir Bal­ta­ru­si­jai už­megz­ti skaidrų, konst­ruk­tyvų bei po­zi­tyvų dia­logą dėl ato­mi­nių elekt­ri­nių.

16p.

Savaitgalis

Ge­riau­sio pa­sau­lio akor­deo­nis­to vardą pelnęs Mar­ty­nas Le­vic­kis už­sibrėžtą mi­siją – iš­po­pu­lia­ rin­ti akor­deo­no mu­ ziką – pil­do su kau­ pu. Ir ti­ki, kad ne už kalnų lai­kas, kai pa­ klau­sy­ti šio inst­ru­ men­to pub­li­ka rink­ sis į sta­dio­nus. Vis dėlto Lie­tu­vos ta­ len­tas pri­pažįs­ta: „Ko­vo­ti ten­ka kas­dien.“ 19p.

Savaitgalis

Pa­ry­žius, jo aikštės, til­tai, ka­vinės.

Su­si­kaupęs tėvas ir pa­veiks­lus par­da­ vinė­jan­ti mo­ti­na. Toks vaiz­das prie­š akis iš­ky­la Vy­tau­tui Ka­siu­liui, at­vy­ ku­siam į sa­vo tėvo gar­saus dai­li­nin­ko Vy­tau­to Ka­siu­lio mu­zie­jaus ir pa­ro­ dos ati­da­rymą Vil­niu­je.

24p.

Meilė

Lie­pos 19 d. auk­so žie­dus su­mai­nys vie­na gar­siau­sių po­rų – O­ksa­na Pi­kul ir Si­mas Ja­sai­tis. „Siū­liau Si­mui va­ žiuo­ti kur nors į to­limą gra­žią šalį ir ty­liai, ra­miai su­si­tuok­ti. Bet jis norė­jo di­de­lių gra­žių ves­tu­vių. Man ti­ko abu va­rian­tai“, – teigė Ok­sa­na.

27p.

lietuva

13p.

Se­si­ja baigė­si, dar­bai ne­nu­dirb­ti Svar­biau­sius spren­di­mus ati­dėlio­ti ir sau­giai le­pin­tis tau­tos mei­le. Toks val­dan­čiųjų bruo­žas iš­ryškė­jo be­si­ bai­giant Sei­mo pa­va­sa­rio se­si­jai, ku­ rio­je re­čiau­siai, ne­skai­tant Ne­rin­gos Venc­k ienės fe­no­me­no, lankė­si mi­ nist­rai. Pravaikštų rekordininkas– kultūros ministras Šarūnas Birutis.

2

liepos 4–10, 2013

miestas

Kat­hy Hin­de „Pia­no Mig­ra­tions“ Šio­je ins­ta­lia­ci­jo­je se­nas pia­ni­nas tam­pa ki­ne­t i­ne gar­so skulptū­ra.

Paukš­č ių si­luetų ir stulpų, ant ku­r ių jie tu­pi, pro­jek­ci­jos už­l ie­ ja ver­t i­ka­l iai pa­ka­bin­to pia­n i­no kor­pusą. Skrai­dan­čių šešė­l ių ju­ de­siai su­ku­ria mu­ziką.

Kur? „Pirk­lių klu­be“, Ge­di­mi­no pr. 35, I aukš­te.

Ka­da? Ins­ta­lia­ci­ja – 19–02 val., kūry­binės dirb­tuvės – 19–21 val., mu­zi­ki­nis per­for­man­sas – 23–24 val. Šventė: „Kultū­ros nak­ties“ or­ga­ni­za­to­riai džiau­gia­si, kad me­ni­nin­kai ne­sto­ko­ja en­tu­ziaz­mo ir idėjų, o vil­nie­čiai

ir mies­to sve­čiai per še­še­rius ren­gi­nio gy­va­vi­mo me­tus jį pamė­go ir jo la­bai lau­kia.

Kęstu­čio Va­na­go / BFL nuo­tr.

Sma­gi ir kultū­rin­ga va­sa­ros nak­tis Jau ry­toj (lie­pos 5 d.) nuo šeš­tos va­lan­dos va­ka­ro Vil­nių už­lies mu­zi­ka, spal­vos, švie­sos ir šyp­se­nos. Ir tai ne­bus gra­žus sap­ nas ar mo­ty­vas iš ki­no fil­mo. Sos­tinė­je sep­tintą kartą pra­si­dės vi­ sų lau­kia­ma „Kultū­ros nak­tis“.

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Ta­po va­sa­ros at­ri­bu­tu

Iš ap­leis­to se­na­mies­čio kie­me­lio visą naktį skam­ban­ti mu­zi­ka, pie­ vo­je prie Bal­to­jo til­to ne­si­bai­gian­tis ki­no sean­sas, gatvė­se, skve­ruo­se ir pa­čio­se ne­tikė­čiau­sio­se erdvė­se vyks­tan­tys kon­cer­tai, vai­di­ni­mai, pa­ro­dos, kūry­binės dirb­tuvės ir ins­ta­lia­ci­jos. Dau­gybės mūsų me­ ni­ninkų ir jų ko­legų iš už­sie­nio ša­ lių pa­si­ro­dy­mai. „Džiau­giuo­si, kad me­ni­nin­kai dir­ba sa­va­no­riš­kai, tu­ri daug en­tu­ ziaz­mo, pa­ro­do tai, ką tu­ri. Džiau­ giuo­si, kad žmonės lau­kia šio ren­ gi­nio, kad jis ne­tu­ri nei­gia­mo at­spal­vio. Ma­nau, jei jo ne­būtų, vi­si vieną va­sa­ros naktį būtų la­bai liūd­ ni“, – sakė „Kultū­ros nak­ties“ pro­ jek­to va­dovė Ju­di­ta Stru­mi­laitė.

Pa­sak jos, šis ren­gi­nys jau ta­po vie­nu va­sa­ros ren­gi­nių, at­ri­butų. „Ir tu­ri­me did­žiuo­tis, kad Vil­nius tu­ri to­kių me­ni­ninkų, ku­rie pa­da­ ro to­kią šventę, taip pat tuo di­de­liu kūry­bi­niu po­ten­cia­lu ir ne­blėstan­ čiu me­ni­ninkų en­tu­ziaz­mu“, – ma­no pa­šne­kovė.

Gatvės klou­nai iš Čilės

Į šią „Kultū­ros naktį“ at­vyks me­ ni­ninkų iš dau­ge­lio kitų ša­lių: Prancū­zi­jos, Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos, Gru­zi­jos, Armė­ni­jos. Net iš to­li­mo­ sios Čilės.

Pa­sak J.Stru­mi­laitės, norint į šį ren­ginį pri­si­kvies­ti kuo įdo­mes­nių kūrėjų, la­bai daug lai­ko ski­ria­ma jų paieš­koms. „La­bai jų ieš­ko­me, žiū­ri­me ir ki­ tų fes­ti­va­lių pro­gra­mas. Kvie­čia­me vi­sus da­ly­vau­ti, at­si­ren­ka­me tuos pro­jek­tus, ku­rie tik­rai, ma­to­me, kad įvyks, yra pa­ti­ki­mos įstai­gos, or­ga­ni­za­ci­jos, pa­žiū­ri­me, koks pro­ jektų tu­ri­nys, ir pa­gal tai at­ren­ka­ me“, – pa­sa­ko­jo pro­jek­to va­dovė.

Ju­di­ta Stru­mi­laitė:

Ma­nau, jei šio ren­gi­ nio ne­būtų, vi­si vie­ ną va­sa­ros naktį bū­ tų la­bai liūd­ni.

Gatvės ar­tistų iš Čilės – Mur­ muyo ir Met­raye­tos – šou ži­no­mas be­veik vi­so­je Pietų Ame­ri­ko­je. Jie taip pat ren­gia pa­si­ro­dy­mus Eu­ro­ pos ša­ly­se – Prancū­zi­jo­je, Ita­li­jo­ je, Is­pa­ni­jo­je, Olan­di­jo­je, o penk­ta­ dienį tie­siai iš gast­ro­lių Slovė­ni­jo­je at­vyks­ta į Vil­nių. „Tai pa­šėlęs gatvės teat­ro pa­ si­ro­dy­mas, ku­ria­me du klou­nai – Mur­muyo ir Met­raye­ta – iš­da­ rinė­ja triu­kus jud­riau­sio­se mies­to gatvė­se. Jie „trik­do“ įprastą eismą įžūliau­sio­mis prie­monė­mis: gul­

da­mi po ra­tais pra­va­žiuo­jan­čiam trans­por­tui, flir­tuo­da­mi su praei­ viais ir pa­na­šiai. Jų sa­ty­riš­ki pa­si­ ro­dy­mai yra tar­si krei­vas veid­ro­dis, at­spin­di did­žiau­sias žmo­gaus ydas ir iš­ryš­ki­na pra­žūtin­gus mies­to la­ bi­rin­tus“, – taip ar­tis­tus pri­statė šio pro­jek­to va­dy­bi­nin­kai.

Atei­ty­je – dau­giau vi­zua­lių pro­jektų

Į sep­tintąją „Kultū­ros naktį“ or­ ga­ni­za­to­riams pa­vy­ko pa­kvies­ ti be­veik vi­sus me­ni­nin­kus, ku­rių norė­jo. J.Stru­mi­laitė tik už­si­minė, kad sun­kumų ki­lo dėl teatrų, nes baigė­si jų se­zo­nas. Žvelg­da­ma į ateitį pro­jek­to va­ dovė sakė nea­be­jo­jan­ti, kad ren­gi­ nys plėsis. „Šie­met „Kultū­ros nak­ tis“ ta­po tink­lo „La Nuit Blan­che“ na­re, svars­to­me bend­ra­dar­biau­ ti būtent su tink­lo narė­mis, at­ras­ ti naujų, ne­ma­tytų pro­jektų, dau­ giau vi­zua­lių, švie­sos ins­ta­lia­cijų“, – sakė pa­šne­kovė. Šių­metė „Kultū­ros nak­tis“ vyks naktį į lie­pos 6 d. nuo 18 val. va­ka­ ro iki 4 val. ry­to ir taps pa­grin­di­niu Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES ofi­cia­ laus ati­da­ry­mo kultū­ri­niu ak­cen­tu.

Pro­jek­te pla­nuo­ja­mi išs­kir­ti­niai gar­sių už­sie­nio ša­lių šiuo­lai­ki­nio me­no tru­pių pa­si­ro­dy­mai, tarp­tau­ ti­niai bend­ra­dar­bia­vi­mo pro­jek­tai, at­spin­din­tys Eu­ro­pos menų ten­ den­ci­jas, ne­tikė­tais ra­kur­sais nag­ rinė­jan­tys Eu­ro­pos at­min­ties, kalbų, iden­ti­te­to, žmo­gaus tei­sių te­mas.

Gatvės klou­na­da „Su-Se­so Ta­lad­ro“ Pašėlęs gatvės teat­ro pa­si­ro­dy­mas iš Čilės, per ku­ rį jud­riau­sio­se mies­to gatvė­se du klou­nai iš­da­rinė­ja triu­k us. Jie „trik­do“ įprastą eismą gul­da­m i po ra­tais pra­va­ž iuo­jan­čiam trans­por­tui, flir­tuo­da­mi su praei­ viais ir pa­na­šiai.

Kur? Vil­niaus gatvės ir Ge­di­mi­no pro­spek­to san­kry­žo­je.

Ka­da? 20–21 val. ir 22–23 val.

Ja­ponų kultū­ros at­gar­siai Pa­ma­ty­si­te di­zai­no ir in­ter­je­ro eks­po­zi­ciją „Tarp Ry­ tų ir Va­karų“, su­si­pa­ž in­si­te su išs­k ir­tinė­mis ja­ponų dvi­ko­vos ša­ko­mis: ai­ki­do, ken­do, iai­do, ka­ratė, dziu­ do ir kt. Vyks va­sa­ri­nių ki­mo­no madų šou ir teat­ra­li­ zuo­tas šo­kio pro­jek­tas, taip pat bus ro­do­mas ja­ponų ki­nas po at­vi­ru dan­gu­mi.

Kur? Rūmuo­se ant Tau­ro kal­no, V.My­ko­lai­čio-Pu­ti­no g. 5.

Ka­da? 21–02 val.

rių

pr.

o

n va Sa

Švie­sos blyks­niai prie­blan­dos pa­sau­ly­je Būsi­te su­pa­ž in­d in­t i su ne­re­g ių pa­s au­l iu, Brai­l io raš­to is­to­r i­ja, prie­monė­mis. Bus ga­li­ma iš­ban­ dy­ti ir dik­to­riaus pro­fe­siją – įra­ šų stu­d i­jo­je da­ly­v iai turės ga­l i­ mybę įgar­sin­ti or­ga­ni­za­to­rių pa­ rinktą tekstą.

Kur? Lie­tu­vos aklųjų bib­lio­te­ko­je, Skroblų g. 10.

Ka­da? 18–21 val.

ai m Že

Eis­mo tvar­ka­raš­čius ga­li­te pa­si­tik­rin­ Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybė pri­me­ ti in­ter­ne­to sve­tainė­je www.vil­niust­ na, kad, nau­do­jan­tis nak­ti­niu vie­šuo­ju rans­port.lt ir mo­bi­l iai­siais te­le­fo­nais trans­por­tu, įli­pa­ma tik pro prie­ki­nes du­ wap.vil­niust­rans­port.lt.

g.

ris. Ke­lei­viai įlip­da­mi į au­to­busą turės iš kar­to iš vai­ruo­to­jo nu­si­pirk­ti vie­šo­jo trans­por­to bi­lietą, ku­rio kai­na – 3,5 li­to. Įpras­ti ter­mi­nuo­tie­ji ir mėne­si­niai bi­lie­ tai nak­ti­nia­me trans­por­te ne­ga­lio­ja.

ug ar du ko

Marš­r utų 101N Saulėtekis–Žygiman­ tų g.–Savanorių pr.–Laisvės pr.–Fabi­ joniškės, 102N Pilaitė–Šeškinė–Kons­ titucijos pr.–Markučiai, 103N Santa­ riškės–Didlaukio g.–Pylimo g.–Sto­

tis–Žemieji Pa­ne­r iai, 104N Fabijoniš­ kės–Žirmūnai–J.Tu­mo-Vaiž­gan­to g.– Naujininkai, 105N Pašilaičiai–Justi­ niškės–Žvėrynas–Žygimantų g.–Par­ ko g. au­to­bu­s ai dirbs 23.10–03 val.

20–35 mi­nu­č ių in­ter­va­lu.

Na

Vil­n iaus mies­to sa­v i­val­dybė in­for­ muo­ja, kad per kultū­ros ir me­no fes­ ti­valį „Kultū­ros nak­tis“, naktį į lie­pos 6 d., va­ž iuos nak­ti­niai au­to­bu­sai.

Skroblų g.

.

sg tė

Va­žiuos nak­ti­niai au­to­bu­sai

3

liepos 4–10, 2013

miestas Ki­nas ant žolės

For­te­pi­jo­ninės mu­zi­kos nak­tis

Po šikš­nos­par­nių rai­žo­mu dan­gum

„Ki­no pa­va­sa­ris“ vi­sus kvie­ čia jau­kiai pra­leis­ti naktį žiū­ rint net 6 va­landų trukmės ki­no pro­g ramą, ku­r i džiu­ gins trum­po met­ro is­to­r i­jo­ mis iš Lie­t u­vos ir vi­so pa­ sau­l io, mu­z i­k i­n iais fil­mais, lo­ty­niš­kais džia­zo rit­mais ir net ani­ma­ci­ja.

Iš slėptu­vių išlįs­da­mi po saulė­lyd­ž io šikš­nos­par­niai pelnė mis­tiškų pa­ darų re­pu­ta­ciją. Mi­tus apie šikš­nos­par­nius sa­vo pa­sa­ko­ji­mais išsk­lai­dys Lie­tu­vos gam­tos fon­do gam­to­sau­gos spe­cia­lis­tas Re­mi­g i­jus Kar­puš­ka.

Kur? Ties Vil­nios ir Ne­ries san­ta­ka.

Ka­da? 22–01 val.

Kur? Pie­vo­je prie Bal­to­jo til­to.

Ka­da? 20–2 val.

„Kultū­ros nak­ties“ vi­zi­ti­ne kor­ te­le va­di­na­mas for­te­pi­jo­ninės mu­z i­kos ma­ra­to­nas. Šie­met pro­g ra­mo­je – ta­len­t ingų jau­ nųjų pia­nistų, Lie­tu­vos mu­z i­ kos ir teat­ro aka­de­m i­jos sim­ fo­ni­nio or­kest­ro, maest­ro Pet­ ro Ge­niu­šo pa­si­ro­dy­mai.

Baltasis tiltas

Kur? Lu­kiš­kių aikštė­je.

Ka­da? 20–01 val.

Gatvės cir­ko šou Imp­ro­vi­zuo­ta­me gatvės cir­ko šou bus ro­do­mi žong­li­ra­ vi­mo, vie­na­ra­čia­vi­mo, ek­vi­lib­ris­ti­kos triu­kai, pra­skies­ ti į veiksmą įtrau­kian­čiu bend­ra­vi­mu su pub­li­ka.

Lukišk

Ro­kas ir poe­zi­ja „Ro­ton­do­je“

1983 m. fil­m as ir dai­n a „Purp­le Rain“ įkvėpė pran­ cūzų me­n i­n inką Pierre’ą Ar­d ou­ viną in­terp­re­t uo­ ti: ve­r ian­čios mu­ zi­kos fo­ne krin­ta pur­pu­r i­n is lie­t us.

Pur­pu­rinė – lai­ko po vi­dur­nak­čio iki ry­ti­nių „pa­g i­rių“ spal­va.

Ro­ko mu­z i­kos, poe­z i­jos ir šviesų kon­c er­t as ša­l ia se­nos ap­ leis­tos le­dainės ( „ R o ­t o n ­d o s “ ) Ge­d i­m i­no kal­no pa­p ėdėje. Da­ ly­vau­j a Do­m an­t as Ra­z aus­k as ir grupė „Last Coin“, gar­siau­si ša­l ies poe­tai.

Kur? Vil­niaus dailės ­ aka­de­mi­jos senųjų rūmų ­ kie­me­ly­je, Mai­ro­nio g. 6.

Ka­da? 23–03 val.

Kur? Vil­niaus gatvė­je prie­šais „Cof­fe Inn“, Pi­lies g. 3.

Ka­da? 20–24 val.

ių aik štė

Gedim

P.Ar­dou­vi­no „Purp­le Rain“

Kur? „Ro­ton­do­je“, Ge­di­mi­no kal­no pa­pėdėje.

Ka­da? 22–01 val.

Lie­tu­viš­ki trum­pa­ met­ra­žiai fil­mai

ino p

r.

Vilniaus g.

Tauro kalnas

S.Daukanto aikštė Pilies g.

Pra­bangūs Re­ne­san­so kos­tiu­mai Tar­si iš se­no­vi­nių pa­veikslų at­giję kos­tiu­mai leis iš ar­čiau pa­ž in­t i dva­ro gy­ve­n i­mo di­dybę. Mu­ zi­k i­n io pro­jek­to „Ba­ro­que Con­tem­po“ kon­cer­ tas ati­da­r ys įspūdingą dra­bu­ž ių pa­rodą ir pa­ kvies į ke­l ionę lai­ku nuo Re­ne­san­so per ba­roką iki šių dienų.

Kur? Pie­velė­je prie­šais Šv. Onos ­ baž­ny­čią, Ber­nar­dinų g. 10.

Ka­da? 24–02 val.

Kur? Rad­vilų rūmų mu­zie­ju­je, Vil­niaus g. 24.

Ka­da? 22–24 val. kas 30 mi­nu­čių.

.

g Trakų

Rotušės a.

og .

Ša­l ia bib­l io­te­kos esan­čio­se pa­tal­po­se, ku­r io­se ka­dai­se meldė­si vie­nuo­liai ir triukš­ma­vo ka­riš­ kiai, puo­ta­vo di­di­kai Tiš­ke­vi­čiai, auksą nak­ti­mis žarstė pirk­liai ir ban­k i­nin­kai, bus se­ka­mos šiur­ pi­nan­čios is­to­ri­jos.

Kur? Trakų g. 10.

Ka­da? 20–23 val.

„Kha­cha­tu­rian Trio“ kon­cer­tas Cho­reog­ra­finė dra­ma „Kar­men“ Ka

Bend­ras Tbi­l i­s io vals­t y­bi­n io mu­z i­k i­n io dra­mos teat­ro (Gru­zi­ja) ir „Mo­ving Theat­re“ (Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja) spek­tak­lis, sta­ty­tas pa­gal Georges’o Bi­zet ir Ro­dio­no Ščed­ri­no mu­ziką.

Laisvė be sienų, laisvė, dėl ku­rios mirš­ta­ma, yra pa­g rin­dinės spek­tak­lio te­mos.

Kur? Pre­zi­dentū­ros rūmų kie­me, S.Dau­kan­to a. 3.

Ka­da? 22–23 val. ir 24–01 val.

Ug­nies spek­tak­lio su­kūry Se­no­s io­se Pau­ pio kūdro­s e plau­k io­j a pa­ sken­du­sio mies­ to frag­m en­t ai – pa­m irš­t a šios mies­to da­l ies is­to­r i­ja. Ant van­dens šo­ka Jis ir Ji. Gy­va ug­n is jų vei­duo­s e nu­š vie­ čia aistrą, meilę ar švelnų liū­desį...

lim Py

Siau­bo is­to­rijų skai­ty­mai

g. uno

Maironio g.

Katedros aikštė

Ap­ke­l iavę pa­sau­l io ir Lie­tu­vos ki­ no teat­rus bei fes­ti­va­lius, ke­lių pa­ starųjų metų trum­pie­ji lie­t u­v iš­k i fil­mai vie­nai nak­čiai su­si­r inks po Vil­n iaus dan­g u­m i. Ek­ra­ne – nuo drąsių eks­p e­ ri­mentų su sa­ vi­m i ir ap­l in­ka iki ori­g i­n a­l ių am­ž inųjų temų trak­tuo­čių.

Jis skirtas 110-osioms Ara­mo Cha­ ča­t u­r ia­no me­t inėms. Skambės: Ser­ge­jaus Rach­ma­ni­no­vo „Vo­ca­ li­se“, An­toní­no Leo­pol­do Dvo­řá­ ko „Dum­ky trio“, Ara­mo Cha­ča­tu­ ria­no „Ada­g io“ iš ba­le­to „Spar­ ta­kas“, „Ro­man­ sas“ bei „Val­sas“ iš dra­mos „Mas­ ka­ra­das“ ir ki­ti.

Kur? Vil­niaus ro­tušė­je, ­ Did­žio­ji g. 31.

Ka­da? 21–22 val. ir 23–24 val.

Kur? Kūdrų par­ke, Užu­py­je.

Ka­da? 22–22.40 val. ­ ir 23.30–00.10 val.

Fla­men­ko šou „No­che fla­men­ca“ Tai is­pa­n iš­ko rit­ mo ir iš­raiš­k in­ gai vi­l io­j an­č ių fla­men­ko ju­de­ sių sin­tezė. Tai fla­men­ko.lt šokė­ jų ju­de­siais per­teik­tas dia­lo­gas tarp meilės ir nu­si­v y­l i­mo, gy­ve­n i­mo ir gebė­ji­mo juo džiaug­tis.

Kur? Ro­tušės aikštė­je.

Ka­da? 22–22.50 val. ir 23– 23.50 val.

4

liepos 4–10, 2013

miestas

12p.

Pirmininkavimas ES atskleis ir tamsiąsias puses.

Ve­žė­jai ke­lia ran­kas Po įnir­tin­gų ban­dy­mų ne­pai­sy­ti mies­to trans­por­to re­for­mos ve­ žė­jai stab­do veik­lą, nes dėl atim­tų lei­di­mų ne­be­ga­li vež­ti ke­lei­vių.

„Sus­pen­duo­ja­me veik­lą iki ar­ti­ miau­sio mies­to ta­ry­bos po­sė­džio, ku­ria­me bus svars­to­mas klau­si­ mas dėl Vil­niaus vie­šo­jo trans­ por­to re­for­mos ati­dė­ji­mo iki 2015 m.“, – BNS sa­kė Vil­niaus mies­to ve­žė­jų aso­cia­ci­jos va­do­vas Sau­lius Ma­tu­lio­nis.

Pa­sak jo, ve­žė­jai veik­lą stab­do, nes sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bė atė­mė iš vai­ruo­to­jų lei­di­mus. „Sa­vi­val­dy­bė, nau­do­da­ma psi­ cho­lo­gi­nį smur­tą bei ne­tei­sė­tus veiks­mus, iš vi­sų ve­žė­jų atė­mė lei­di­mus ir įmo­nės ne­be­ga­li vyk­ dy­ti veik­los. Mes vi­są lai­ką sa­kė­ me, kad vyk­dy­si­me veik­lą, ku­ri su­de­ri­na­ma su įsta­ty­mais. Ap­ mau­du, bet pa­ti sa­vi­val­dy­bė ne­ tei­sė­tais bū­dais atė­mė šią ga­li­my­ bę“, – tei­gė ve­žė­jų at­sto­vas.

Jis ti­ki­si, kad ta­ry­ba kuo grei­ čiau pra­dės svars­ty­ti klau­si­mą dėl trans­por­to re­for­mos, nes „teis­mų užim­tu­mas yra di­de­lis, to­dėl by­li­ nė­ji­ma­sis su sa­vi­val­dy­be ga­li už­ si­tęs­ti“.

Sa­vi­val­dy­bės tei­gi­mu, mies­to ta­ry­ba ge­gu­žę ne­priė­mė spren­di­ mo dėl pri­va­čių ve­žė­jų įtrau­ki­mo į bend­rą Vil­niaus vie­šo­jo trans­ por­to sis­te­mą. Dėl to Vil­niu­je šiuo me­tu vi­sus marš­ru­tus vyk­ do už­da­ro­sios ak­ci­nės bend­ro­vės „Vil­niaus vie­ša­sis trans­por­tas“ trans­por­to prie­mo­nės, o su­tar­tys su pri­va­čiais ve­žė­jais nu­trauk­tos tei­sė­tai.

Bir­že­lio vi­du­ry­je Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba nu­ta­rė, kad Vil­niaus sa­vi­

val­dy­bė pa­žei­dė Kon­ku­ren­ci­jos įsta­ty­mą, ke­lei­vių ve­ži­mo vie­šą­ sias pa­slau­gas pa­ti­kė­da­ma sa­ vo įmo­nei be kon­kur­so ir ne­su­da­ ry­da­ma są­ly­gų ki­toms įmo­nėms kon­ku­ruo­ti. Sa­vi­val­dy­bė pen­ke­ rių me­tų ke­lei­vių ve­ži­mo su­tar­tis pa­si­ra­šė su tuo­met reor­ga­ni­zuo­ ja­mo­mis bend­ro­vė­mis „Vil­niaus au­to­bu­sai“ ir „Vil­niaus tro­lei­bu­ sai“, ku­rios vė­liau ta­po bend­ro­ve „Vil­niaus vie­ša­sis trans­por­tas“.

VD, BNS inf.

Prie­žas­tis: žmonės į nu­distų pa­plūdi­mius ren­ka­si ne tam, kad į ki­tus žiop

Sostinės nu­dis­ta

Priežastis: vežėjai nutraukė veiklą, nes savivaldybė ėmėsi atiminėti

mikriukų vairuotojų licencijas ir bausti.

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

Vil­nių iš­kei­tė į Pa­ry­žių Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Gar­sus dra­bu­žių di­zai­ne­ris Juo­ zas Stat­ke­vi­čius sve­čiuo­ja­si Pran­ cū­zi­jos sos­ti­nė­je, kur vyks­ta Pa­ry­ žiaus ma­dos sa­vai­tė.

„Kaip vi­sa­da, aš – ma­dos sa­vai­tė­ je“, – at­si­lie­pęs te­le­fo­nu, džiaugs­ min­gai sa­kė di­zai­ne­ris.

At­vy­kęs į Pa­ry­žių, J.Stat­ke­vi­ čius pir­miau­sia spė­jo ap­si­lan­ky­ ti priė­mi­me Lie­tu­vos am­ba­sa­do­je ir nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti kar­tu su dar­bo vi­zi­to į Pa­ry­žių at­vy­ku­sia Pre­zi­ den­te Da­lia Gry­baus­kai­te. Pre­zi­ den­tė su­si­ti­ko su Pa­ry­žiu­je dir­ ban­čiais lie­tu­viais. „Ne­ga­lė­siu Vil­niu­je bū­ti lie­pos 6-ąją, Min­dau­go ka­rū­na­vi­mo die­ ną, nes bu­vau pa­kvies­tas čia“, – mįs­lin­gai sa­kė di­zai­ne­ris.

J.Stat­ke­vi­čius į dau­ge­ly­je ma­dos na­mų vyks­tan­čius ko­lek­ci­jų pri­ sta­ty­mus tu­ri var­di­nius kvie­ti­mus ir yra pa­si­ry­žęs iš vie­no pri­sta­ty­ mo bėg­ti į ki­tą. Tai – ne­leng­va, nes ren­gi­niai vyks­ta ne po vie­nu sto­gu,

o įvai­rio­se Pa­ry­žiaus vie­to­se. „Man vi­sa­da vis­kas įdo­mu. Aš – po­zi­ty­ vus žmo­gus, kai kal­bama apie pro­ fe­sio­na­lius da­ly­kus. O hau­te cou­tu­ re – ne kiek­vie­no no­siai. Lie­tu­viai – ne ma­dos žmo­nės. Kam juos er­ zin­ti? Nei ma­to, nei per­ka, nei ži­no, nei su­pran­ta. Nė vie­nas ne­va­ži­nė­ ja, kaip aš, – 24 me­tus į ma­dų pri­ sta­ty­mus. Ste­bė­ti, gi­lin­tis“, – dės­ tė J.Stat­ke­vi­čius.

Šios min­tys jam šmėkš­te­lė­jo gal­vo­je, kaip sa­kė, sė­dint per ko­ lek­ci­jos pri­sta­ty­mą pir­mo­je ei­lė­je su „Cha­nel“ aukš­to­sios ma­dos li­ ni­jos klien­te vers­li­nin­ke In­ga Ko­zel ša­lia po­nios Ber­na­det­te Chi­rac.

Ar jam pa­tin­ka Pa­ry­žius? „Na, kaip man ga­li ne­pa­tik­ti Pa­ ry­žius? – ste­bė­jo­si di­zai­ne­ris to­ kiu klau­si­mu. – Pa­ry­žiu­je jau­ čiuo­si ge­riau ne­gu Vil­niu­je.“

Suspėjo: atvykęs į Paryžių, J.Statkevičius (dešinėje) apsilankė priėmi­

me Lietuvos ambasadoje ir susitiko su Prezidente D.Grybauskaite.

Prezidentūros nuotr.

miestas per savaitę Penktadienis Bir­že­lio 28 d. Vil­niu­je, ei­da­ma 89 me­tus, mi­rė Lie­tu­vos ra­šy­to­jų ir žur­na­lis­tų są­jun­ gos na­rė, ra­šy­to­ja, žur­na­lis­tė, pub­li­cis­tė, gy­dy­to­ja Fi­lo­me­na Tau­ny­tė. Apie jos mir­tį pra­ne­šė Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­ga. Ži­no­ ma Lie­tu­vos gy­dy­to­ja pa­ti at­si­dū­rė me­ di­kų ran­ko­se ko­vą, tuo­met ją iš­ti­ko in­ sul­tas.

F.Tau­ny­tės kny­gos nuo­lat pui­kuo­ja­si skai­to­miau­sių kny­gų są­ra­šuo­se, o ji pa­ti pa­sku­ti­nia­me in­ter­viu LRT te­le­vi­zi­jai įvar­ di­jo tik vie­ną sa­vo kū­ri­nių sėk­mės re­cep­ tą – kny­go­se nie­ka­da ne­me­luo­ti.

Užuojautas dėl F.Taunytės mirties pa­ reiškė pirmieji šalies asmenys.

Ne vi­si vil­nie­čiai karštą va­sa­ros dieną sku­ ba prie Ža­liųjų ežerų, Sa­lotės ar į Va­la­kam­ pius. No­rin­tys pa­si­mėgau­ti saulės spin­du­ liais vi­siš­kai nuo­gi ir ne­pat­rauk­ti ne­rei­ ka­lin­go ap­lin­ki­nių dėme­sio vyks­ta į nu­ distų pa­plūdi­mius.

Ne­ri­jus Droh­ne­ris n.drohneris@diena.lt

Lau­ki­nis ro­jus

Vil­nie­čių mėgsta­mas – vi­sai ša­lia Trakų, Ak­me­nos eže­ro pa­krantė­je, dviejų „le­ga­lių“ pa­plūdi­mių vi­du­ ry­je esan­tis nu­distų ro­jus pie­vo­je. „Vi­si gims­ta­me nu­dis­tai. Kur ne­ rei­kia dra­bu­žių, ten bus po­lin­kis į nu­dizmą. Tai laisvė, su­vie­no­di­nan­ ti vi­sus. Jo­kios mis­tikos čia nėra.

Sli­dinė­ti nuo­gam man min­čių tik­ rai ne­ky­la, o štai mau­dy­tis no­ri­si“, – teigė su žmo­na Sau­le čia be­si­lan­ kan­tis Ado­mas. „Le­ga­lus pa­žiūrė­ ji­mas į nuo­gas mo­te­ris“, – šmaikš­ ta­vo Artū­ras, pirmą kartą at­sivedęs čia ir sa­vo draugę.

Vy­ras teigė, kad jam nu­distų pa­ plūdimys nie­kuo ne­si­ski­ria nuo įpras­to. Pradė­jo juo­se lan­ky­tis būda­mas 22-ejų. Ak­me­nos pa­

krantę jis at­ra­do in­ter­ne­te. „Ne jū­ ra, nėra smėlio, bet ne­to­li nuo Vil­ niaus toks vie­nin­te­lis“, – su pa­jūrio nu­distų pa­plūdy­miu Ak­me­nos pa­ krantę ly­gi­no Lu­kas, šią vietą at­ radęs prie­š dve­jus me­tus.

Pa­si­kuk­li­nu­sio sa­ve įvar­dy­ti Vil­ niaus nu­distų klu­bo at­sto­vo tei­gi­ mu, šis užutė­kis nu­dis­tus vi­lio­ja jau pen­kio­li­ka metų. „To­kios vie­ tos nėra ma­sinės, jo­se ren­ka­si ma­ žas būre­lis žmo­nių. Anks­čiau šią vietą galėję ži­no­ti apie pus­šim­tis, da­bar už­su­ka dau­giau. Pats čia va­ sarą ap­si­lan­kau po du tris kar­tus“, – teigė pa­šne­ko­vas.

Po­relės ir draugų kom­pa­ni­jos

Žmonės ren­ka­si čia ne tam, kad į ki­ tus žiop­sotų. Atei­na jie, kad tie­siog pa­tys at­si­pa­lai­duotų. Saulė­je pa­si­ ke­pin­ti at­ke­liau­ja vie­ni­šiai, po­relės ar­ba draugų gru­pelės. Tie­sa, vie­nišų

2013 06 27 2013 07 03

Sekmadienis

Skulp­to­rius Ro­mual­das Kvin­tas, kaip pa­ts sa­kė, į nau­jau­sią sa­vo dar­bą įkro­ vęs „ge­ros ener­gi­jos iš ge­ro tink­lo“, Vil­ niui pa­do­va­no­jo dar vie­ną me­no kū­ri­nį.

Tai 40 cm iš bron­zos nu­lie­tas „Sėk­mės pil­vas“. Skulp­tū­ra bu­vo ati­deng­ta vie­no­ je jud­riau­sių sos­ti­nės vie­tų – Ge­di­mi­no pro­spek­to ir Vil­niaus gat­vės san­kir­to­je.

Pa­sak skulp­to­riaus, šis kū­ri­nys yra sėk­mės sim­bo­lis ir ją neš vi­siems, ku­ rie jį pa­lies. Pir­mi tai pa­da­ry­ti pa­kvies­ ti jau­nie­ji vers­li­nin­kai, jau įkū­rę ar sva­ jo­jan­tys įkur­ti sa­vo vers­lą. Vil­niu­je yra ir dau­giau R.Kvin­to dar­bų, skirtų rašyto­ jams, literatūros personažams.

Sekmadienis

Itin kri­ti­kuo­tas oro li­ni­jų bend­ro­vės „Air Li­tua­ni­ca“ įkū­ri­mas pa­sie­kė fi­ni­šo tie­ sę – sek­ma­die­nį, bir­že­lio 30 d., dan­gun į pir­mą­jį skry­dį pa­ki­lo šios bend­ro­vės lėk­tu­vas. Be­je, pir­muo­ju rei­su į Briu­se­lį pa­trau­kė ir pa­ts mies­to me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas. Iš vi­so pir­muo­ju rei­su iš Vil­niaus į Briu­se­lį ke­ti­no skris­ti 72 ke­lei­viai. Į inau­gu­ra­ci­nio skry­džio šven­tę ap­ žiū­rė­ti lėk­tu­vo ir iš­ly­dė­ti į Briu­se­lį pir­ mo­jo skry­džio ke­lei­vių su­si­rin­ko ne tik Vil­niaus va­do­vai, bet ir s u ­s i ­ sie­ki­mo mi­nist­ras Ri­ man­tas Sin­ke­vi­čius, Bel­gi­jos am­ba­sa­do­rius Pe­te­ris Les­cou­

5

liepos 4–10, 2013

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Ko­kios do­va­nos mies­to lau­kia liepą?

Vai­da Ka­lin­kaitė v.kalinkaite@diena.lt

Jau nuo pirmadienio (liepos 8 d.) vil­nie­čiai ir mies­to sve­čiai galės džiaug­tis at­nau­jin­tu Vo­kie­čių gatvės fon­ta­nu. Tai vie­na do­vanų mies­tui, ku­rių šį mėnesį ža­da­ma ir dau­giau.

p­sotų, – jie atei­na, kad tie­siog pa­tys at­si­pa­lai­duotų.

„Scan­pix“ nuo­tr.

ai sku­ba prie Ak­me­nos be­si­de­gi­nan­čių mo­terų re­ta. „Mo­ terų būna, bet ne po vieną. Atei­na po ke­letą. Sa­ky­siu tie­siai – čia ren­ ka­si gėjai ir po­relės“, – šmaikš­ta­vo stu­dijų lai­kais, prie­š ket­ve­rius me­ tus, šią vietą at­radęs Jo­nas.

Saulė teigė nie­ka­da ne­būtų iš­si­ ren­gu­si, jei ne pir­miau­sia nu­dis­ tau­ti pra­dėjęs vy­ras Ado­mas.

Anks­čiau šią vietą galėję ži­no­ti apie pus­šim­tis, da­bar už­ su­ka dau­giau. Pats čia va­sarą ap­si­lan­ kau po du tris kar­tus. „Pirmą vaiką, ku­riam da­bar jau 30 metų, į nu­distų paplūdimį at­si­ vedė­me jam esant še­še­rių. Iš vi­so tu­ri­me tris at­ža­las, ta­čiau nu­dis­ tais jie taip ir ne­ta­po. Nes­paudė­me, pa­darė kaip norė­jo. Kol bu­vo ma­ ži, bėgio­jo nuo­gi, o pa­skui pra­dėjo „puoš­tis“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Ado­mo tei­gi­mu, vy­rai yra ak­ty­ ves­ni nu­dis­tai, o mo­te­rys la­biau var­žo­si. „Anks­čiau to ne­jaus­da­vau, ta­čiau čia be­si­lan­ky­da­ma su­pra­tau. Šla­pias mau­dy­mo­si kos­tiumė­lis kūnui yra ne­jau­kus, – ti­ki­no Sau­ lė. – Būda­mi su juo sa­ky­tu­me, kad

hie­ris, po­li­ti­kai, vers­li­nin­kai. Tarp­tau­ti­ nio Vil­niaus oro uos­to va­do­vas Ge­di­mi­ nas Al­man­tas sa­kė, kad kiek­vie­na nau­ja bend­ro­vė svar­bi tiek Vil­niaus oro uos­tui, tiek Lie­tu­vai. Ypač jei bus skrai­do­ma marš­ru­tais, ku­rie tie­sio­giai iš Vil­niaus oro uos­to bu­vo ne­pa­sie­kia­mi. Be Briu­ se­lio, ar­ti­miau­si „Air Li­tua­ni­cos“ pla­nai – skry­džiai į Ams­ter­da­mą (nuo lie­pos 8 d.) ir Ber­ly­ną (nuo rugp­jū­čio 5 d.).

nuo­gas žmo­gus gun­do, o kai vi­si nuo­gi – jau ne­be­gun­do.“ Tvar­ka ir gam­ta

Ak­me­nos nu­distų pa­plūdi­mys tvar­ kin­gas, stiklų ar ci­ga­re­čių nuo­rūkų čia ne­ra­si­te. Vie­nin­te­liai pa­lie­ka­mi žmo­gaus veik­los pėdsa­kai – iš­gulė­ti pie­vos „ra­tu­kai“. „Kuo to­liau šiukš­ les rei­kia ne­šti, tuo ma­žiau jų pa­lie­ ka­ma“, – sam­pro­ta­vo Ado­mas.

Kaip gam­ta su­tin­ka­ma, taip ji ir pa­lie­ka­ma. Daž­nas šią vietą pa­sie­kia pėsčio­mis, nu­sukęs nuo vie­no ar ki­ to vie­šo pa­plūdi­mio. „Prieš ke­le­rius me­tus žolė čia bu­vo nu­šie­nau­ta, ta­ čiau at­ėję nuo­ga­liai tuo­met pa­matė jau spėju­sią lai­ki­nai įsi­kur­ti skautų sto­vyklą“, – pa­sa­ko­jo jau se­niai šią vietą ži­nan­tis lent­va­rie­tis Zig­mas.

Už­ten­ka ir neo­fi­cia­lių vietų

Saulė ir Ado­mas lan­ko­si ne tik Ak­me­ nos nu­distų pa­plūdi­my­je, bet ir pa­ jūry­je, nuo­ga­liams skir­to­se pir­ty­se.

Vil­niaus nu­distų klu­bo at­sto­ vas teigė, kad kar­tais nuo­ginė­jan­ čių pa­si­tai­ko ir Va­la­kam­piuo­se. Vis dėlto nuo­ga­liai daž­niau­siai ren­ka­si pa­jūrį. „Reiktų, kad at­si­rastų tvir­ tai pa­si­ry­žu­sių ir sie­kian­čių to­kią vietą įkur­ti sos­tinė­je. Šiuo me­tu mūsų vie­ni­ja­mi nu­dis­tai to­kio po­ rei­kio ir or­ga­ni­zuo­tu­mo ne­tu­ri. Tai pa­rei­ka­lautų daug ener­gi­jos ir pa­ stangų“, – aiš­ki­no jis.

Pirmadienis

Pir­mą­ją Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES die­ną praei­vių žvilgs­niai ėmė kliū­ti už Sei­mo fon­ta­no, vir­tu­sio di­džiu­le ne­ šie­nau­ta pie­va su gė­ly­nais ir pi­ra­mi­ de. La­biau­siai fon­ta­no puo­šy­bos ele­men­tus kri­ti­ka­vo is­to­ri­kai,

Nuo­ginė­ji­mo vie­tos Lie­tu­vo­je Neo­fi­cia­lus pa­plūdi­mys pie­vo­je

prie Ak­me­nos eže­ro.

Neo­fi­cia­lus ir ne­per­pil­dy­tas Kau­

no nu­distų pa­plūdi­mys Ne­mu­no pa­krantė­je.

Ga­vei­kių kem­pin­gas, ku­rio šei­mi­ nin­kas skel­bia­si, kad pa­ts yra nu­dis­tas.

Nu­dis­tams drau­giš­ka Fe­lik­so Lai­ vio so­dy­ba.

San­ta­kiai.

Iš­ti­sus me­tus vei­kian­tis Drus­ki­ ninkų van­dens par­kas, ruo­šian­tis išs­kir­ti­nius ren­gi­nius nu­dis­tams ir į pir­čių erdvę kvie­čian­tis nuo­ga­lius.

Ne­di­de­lis, ge­ro­je vie­to­je, vei­kian­ tis, pu­siau ofi­cia­lus Šven­to­sios nu­ distų pa­plūdi­mys.

Pu­siau ofi­cia­liai vei­kian­tis Pa­lan­ gos nu­distų pa­plūdi­mys ties Ne­mir­ se­ta.

Ofi­cia­lus, pa­žymė­tas, leng­vai pa­ sie­kia­mas Gi­ru­lių nu­distų pa­plūdi­ mys.

Ato­kus ir sun­kiau pa­sie­kia­mas, ta­čiau vi­siš­kai ne­per­pil­dy­tas ant­ras Smil­tynės nu­distų pa­plūdi­mys.

Neo­fi­cia­lus, ta­čiau nuo senų lai­ kų vi­siems ži­no­mas Juodk­rantės nu­distų pa­plūdi­mys.

Ofi­cia­lus Ni­dos nu­distų pa­plūdi­ mys.

nes že­mė­la­piuo­se da­bar­ti­nės Eu­ro­ pos kon­tū­ruo­se bu­vo pa­žy­mė­ta ir iki Juo­do­sios jū­ros nu­si­drie­ku­si Vy­tau­ to Di­džio­jo Lie­tu­va, „pra­ri­ju­si“ da­ lį Bal­ta­ru­si­jos, Uk­rai­nos, Ru­si­jos, Len­ki­jos.

Pro­jek­tas „Do­va­nos Vil­niui“ pra­ si­dėjo dar 2002 m. Ta­da Ge­di­mi­ no pro­spek­te bu­vo pa­so­din­ta lie­ pų, o Vo­kie­čių gatvė­je – gėlių.

2004 ir šiais me­tais Ny­der­landų Ka­ra­lystės am­ba­sa­da Vil­niui pa­ do­va­no­jo tūkstan­čius gėlių, ku­ rios bu­vo pa­so­din­tos Olandų žie­ de. Bet pro­jek­to už­sibrėž­ti tiks­liai – dar am­bi­cin­ges­ni. Šiais me­tais įmonės ir in­di­vi­ dualūs as­me­nys kvie­čia­mi skir­ti pi­nigų tam, kad Ka­ted­ros aikštė­je būtų pa­so­din­tas gėly­nas ir pa­keis­ ti suo­liu­kai, Py­li­mo gatvės skve­re per­da­žy­ta kiau­ši­nio skulptū­ra ir su­tvar­ky­ti gėly­nai. Lakš­tin­ga­los ir L.Stuo­kos-Gu­ce­vi­čiaus skve­rus, Ro­tušės aikštę no­ri­ma pa­puoš­ ti gėlėmis, Ge­le­ži­nio Vil­ko gatvės sie­nas ap­raiz­gy­ti vi­jok­liais, įkur­ti ke­lis nau­jus par­ke­lius. Kol kas už­ da­ry­tam ir re­konst­ruo­ja­mam Se­ rei­kiš­kių par­kui, vėliau tap­sian­ čiam Ber­nar­dinų so­du, taip pat ga­li­ma pa­do­va­no­ti suo­liuką, dvi­ ra­čio stovą ar au­galų.

VšĮ Sa­va­no­rių cent­ro va­dovė Grėtė Švėgždaitė teigė, kad kai ku­rie nu­ma­ty­ti pro­jek­tai bus įgy­ ven­din­ti dar liepą. „Jau maž­daug po sa­vaitės ti­kimės ati­da­ry­ti Vo­ kie­čių gatvės fon­taną, šiuo me­tu tai vie­na did­žiau­sių do­vanų. Tu­ ri­me daug pa­do­va­notų suo­liukų, jų ga­my­ba trun­ka iki mėne­sio, tad lie­pos ga­le ti­kimės turė­ti nau­jus suo­liu­kus Ka­ted­ros aikštė­je. Taip pat Ber­nar­dinų so­dui mies­tie­čiai,

Antradienis

Vi­sų žvilgs­niams kryps­tant į nuo lie­ pos 1-osios iš­ki­lu­sias vie­šo­jo trans­por­ to pro­ble­mas, pri­sta­ty­tas al­ter­na­ty­vus trans­por­tas – oran­ži­nių dvi­ra­čių nuo­ mos sis­te­ma „Cyc­lo­Ci­ty“. Pir­mo­ji sis­ te­mos sto­te­lė ati­da­ry­ta sos­ti­nės V.Ku­ dir­kos aikš­tė­je.

Mies­tie­čiai dvi­ra­čiais ga­lės pra­dė­ti nau­do­tis nuo lie­pos 15 d. – „JCDe­caux Lie­tu­va“ mies­to cent­re ati­da­rys 24 sto­ te­les, ku­rio­se dvi­ra­čių mė­gė­jams bus siū­lo­ma 200 dvi­ra­čių. Nuo­mos sto­te­ lės, iš ku­rių dvi­ra­čius bus ga­li­ma pa­ siim­ti vi­są pa­rą vi­so­mis sa­vai­tės die­no­ mis, iš­dės­ty­tos 300–400 m at­stu­mu.

daž­niau­siai šei­mos, do­va­no­ja suo­ liukų. Per ati­da­rymą jau stovės jų pa­do­va­no­ti suo­liu­kai. Per mėne­ sį at­gims ir va­di­na­ma­sis Kiau­ši­nio skve­ras“, – sakė G.Švėgždaitė.

Vis dėlto vil­nie­čiai ne­linkę nau­ do­tis ga­li­my­be ir pa­si­ūly­ti sa­vo idėjų. Tai ga­li­ma pa­da­ry­ti in­ter­ ne­tu. Pas­kui už idė­jas bal­suo­ja­ma ir ge­riau­sios jų įtrau­kia­mos į ofi­ cia­lius do­vanų pa­ke­tus.

Grėtė Švėgždaitė:

Ti­kimės, kad lie­pos pa­bai­go­je jau galė­ si­me džiaug­tis spal­ vų įga­vu­siu skve­ru.

Pro­jek­tas su­laukė prie­kaištų, kad skel­bia­mos su­mos, ku­rios rei­ka­lin­gos vie­nai ar ki­tai do­va­ nai įgy­ven­din­ti, nea­ti­tin­ka rea­lių kainų ir šiuo pro­jek­tu tie­siog ban­ do­ma pa­si­pel­ny­ti. G.Švėgždaitė tvir­ti­no, kad taip tik­rai nėra. „Kiek­vie­nas ob­jek­tas rin­ko­je tu­ri sa­vo kainą, todėl at­si­žvelg­ da­mi į jas mes pa­tei­kia­me pre­li­ mi­na­rias pro­jektų ver­tes. Reikėtų at­si­žvelg­ti į tai, kad kai ku­riems ob­jek­tams rei­ka­lin­gas so­di­ni­mas ir pa­ruo­ši­mas, va­di­na­si, į do­va­ nos kainą įei­na ir pa­ren­gia­mie­ji dar­bai“, – aiš­ki­no G.Švėgždaitė.

6

liepos 4–10, 2013

miestas

Bu­tų už mi­li­jo­nus sos­ti­nė­je ne­trūks­ta 5,2 mln. li­tų už bu­tą Vil­niu­je. Po­ten­cia­ lių šio bu­to pir­kė­jų ne­daug, o ir tie, ku­ rie ga­li ne­kil­no­ja­ma­jam tur­tui iš­leis­ti mi­ li­jo­ną ar pa­na­šiai, ne­be­su­tin­ka ten­kin­tis vien gra­žiu vaiz­du pro lan­gą ir ke­lia vis dau­giau rei­ka­la­vi­mų.

Vai­da Ka­lin­kai­tė v.kalinkaite@diena.lt

Pra­ban­gai ri­bų nė­ra

Šiuo me­tu skel­bi­muo­se pra­ban­ gių bu­tų sos­ti­nė­je kai­nos svy­ruo­ ja apie 20 tūkst. li­tų už kvad­ra­ti­nį met­rą. Vie­nas siū­lo­mų yra Kons­ ti­tu­ci­jos pro­spek­te. Už 27 aukš­ te esan­tį 314 kv. met­rų mo­der­niai ir pra­ban­giai įreng­tą bu­tą pra­šo­ma 5,2 mln. li­tų.

Ki­ti mi­li­jo­nus kai­nuo­jan­tys bu­ tai įkur­ti pres­ti­ži­niuo­se mies­to ra­ jo­nuo­se – dau­giau­sia cent­re ir se­ na­mies­ty­je. Pro jų lan­gus at­si­ve­ria įspū­din­ga mies­to pa­no­ra­ma. Vi­du­je – di­zai­ne­rių kur­tas in­ter­je­ras, me­ džio ma­sy­vo grin­dys, mar­mu­ri­niai vir­tu­vės bal­dai, di­zai­ne­rių su­kur­ti ar­ba an­tik­va­ri­niai sve­tai­nės ir mie­ ga­mų­jų kam­ba­rių bal­dai bei švies­ tu­vai. Įreng­ta ge­riau­sios ko­ky­bės bui­ti­nė tech­ni­ka. Vi­sa tai ga­li­ma įsi­gy­ti jau kar­tu su bu­tu.

Kai ku­rie bu­tai ga­li ne­tgi nu­ste­ bin­ti. Dvi­pu­sis ži­di­nys, ku­riuo ga­ li­ma gro­žė­tis iš mie­ga­mo­jo pu­sės ar­ba il­sin­tis vo­nio­je, lif­tas, skir­tas tri­jų aukš­tų bu­tui, ar pir­tis gre­ta vo­nios kam­ba­rio nė­ra taip ne­rea­ lu, kaip iš pir­mo žvilgs­nio ga­li at­ ro­dy­ti.

Vaiz­do pro lan­gą ne­ga­na

Ie­va Šikš­ny­tė-Bra­zie­nė, „In­real val­dy­mo“ par­da­vi­mo pro­jek­tų va­ dy­bi­nin­kė, sa­kė, kad šiais me­tais pa­ste­bi­mai išau­go bu­tus no­rin­čių įsi­gy­ti pir­kė­jų iš­ran­ku­mas. „Anks­čiau už­tek­da­vo vie­tos, di­ de­lio plo­to ir gra­žaus vaiz­do, o da­ bar to ne­beuž­ten­ka“, – tvir­ti­no ji.

Pir­kė­jai ieš­ko bu­to su ge­ru gra­žiu vaiz­du, pa­gei­dau­ja už­da­ros, sau­go­ mos te­ri­to­ri­jos, gra­žaus eks­ter­je­ro ir laip­ti­nių in­ter­je­ro. „Tu­ri bū­ti ge­ras būsto ­pla­nas.

Pri­dė­ti­nę ver­tę tu­ri te­ra­sa. Bū­tent te­ra­sa, ne­beuž­ten­ka bal­ko­no“, – sa­kė I.Šikš­ny­tė-Bra­zie­nė. „Mi­nė­ti pir­kė­jo po­rei­kiai, ma­ nau, da­ro įta­ką tam, kad ma­žė­ja di­de­lių bu­tų se­na­mies­čio na­muo­se

pa­klau­sa, nes tuo­se na­muo­se nė­ra au­to­mo­bi­lių aikš­te­lių, o ir kai­my­ nys­tė abe­jo­ti­na“, – tei­gė I.Šikš­ny­ tė-Bra­zie­nė.

Ji tvir­ti­no, kad ne­tgi rin­kos ty­ri­ mai ro­do, jog di­džiau­sią pa­klau­są iš­lai­ko ar­ti mies­to cent­ro esan­čiuo­ se ar­ba pres­ti­ži­niais lai­ko­muo­se ra­ jo­nuo­se pa­sta­ty­ti nau­ji na­mai. To­ kiuo­se ra­jo­nuo­se kaip Žvė­ry­nas ar Va­la­kam­piai kai­nos ne tik ne­kren­ ta, bet ne­tgi ky­la.

Be to, pir­kė­jus ma­žiau do­mi­ na bu­tai dan­go­rai­žiuo­se. „Bent jau mes tai jau­čia­me. Žmo­nės pra­ de­da veng­ti tų di­de­lių dan­go­rai­ žių, di­de­lių pa­sta­tų, no­ri pri­va­tu­ mo. Ma­žas bu­tų skai­čius na­me yra pra­na­šu­mas“, – sa­kė I.Šikš­ny­tėBra­zie­nė.

Vie­ta – svar­biau­sia

Ta­čiau ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kon­ sul­ta­ci­jas ir tar­pi­nin­ka­vi­mo pa­ slau­gas tei­kian­čios įmo­nės „Cent­ ro ku­bas“ ver­tin­to­jas-kon­sul­tan­tas Mar­ty­nas Moš­ka tvir­ti­no, kad di­ džiau­sio klien­tų dė­me­sio su­lau­ kia se­na­mies­ty­je ir Užu­py­je esan­ tys bu­tai.

Pag­rin­di­nis tiks­las – kad būs­tas tar­nau­tų žmo­nėms. Šiuo me­ tu Lie­tu­vo­je žmo­nės lin­kę tar­nau­ti būs­tui.

„Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kai­na rea­ liai pri­klau­so nuo vie­tos. Tai svar­ biau­sias kri­te­ri­jus. Jei­gu yra se­ na­mies­ty­je ar cent­ri­nė­se gat­vė­se, tai tas tur­tas vi­sa­da bus bran­ges­ nis, ne­gu tas, ku­ris la­bai pra­ban­ giai įreng­tas, ku­rio sta­ty­bai iš­ leis­ta daug pi­ni­gų, bet pa­sta­ty­tas lau­kuo­se“, – sa­kė jis.

Ole­gas Mar­ko­vas, įmo­nės „Ca­ pi­tal Vil­nius“ bro­ke­ris, pri­ta­rė, kad svar­biau­sia žmo­nėms yra vie­ta. „Vie­ta – tai ir sau­gu­mas, ir ra­

Pa­vyz­dys: šis sos­ti­nės šir­dy­je – Stik­lių gat­vė­je – esan­tis pra­ban­gus bu­tas kai­nuo­ja 2,6 mln. li­tų. „Ca­pi­tal Vil­niaus“ nuo­tr.

my­bė, ir pres­ti­žas, gar­bin­ga kai­ my­nys­tė, iš­vys­ty­ta inf­rast­ruk­tū­ra, pa­to­gi po­že­mi­nė au­to­mo­bi­lių sto­ vė­ji­mo aikš­te­lė“, – įsi­ti­ki­nęs jis.

No­rin­tiems par­duo­ti sa­vo tu­ri­mą bu­tą ar na­mą ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kon­sul­tan­tai at­sklei­džia, kad at­li­kus re­mon­tą pa­kel­ti kai­nos ne­pa­vyks. „Jei­gu pa­da­ry­si­me bu­tą pra­ban­gų, bet mie­ga­ma­ja­me ra­jo­ne, jis vis tiek ne­bus toks pa­trauk­lus pa­si­tu­rin­čiam pir­kė­jui“, – tei­gė M.Moš­ka. „Re­mon­tas di­de­lės įta­kos ne­tu­ri.

Ma­nau, kad pra­ban­gus in­ter­je­ras pra­sto­je vie­to­je ar­ba pra­sta­me na­ me vi­siš­kai pri­dė­ti­nės ver­tės ne­su­ tei­kia. Už di­des­nę kai­ną ne­gu do­ mi­nuo­jan­ti rin­kos kai­na tas gra­žus in­ter­je­ras tik­rai ne­pa­dės par­duo­ti“, – pri­ta­rė I.Šikš­ny­tė-Bra­zie­nė.

Ji tei­gė, kad gra­žus in­ter­je­ras ne­ tu­rės pra­smės, jei pa­ts pa­sta­tas bus pra­stos būk­lės.

Per daug emo­ci­jų

Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to bend­ro­vės RE/MAX va­do­vas Žiul­je­nas Ga­ lec­kas tvir­ti­no, kad kai­nos dve­jo­ pos: tik­ro­ji ir ta, ku­ri ati­tin­ka par­ da­vė­jo lū­kes­čius. „Jei­gu jūs žiū­rė­si­te skel­bi­mus ir ma­ty­si­te ten tam tik­ras kai­nas, tai ne­reiš­kia, kad tas ob­jek­tas tiek ver­tas. Pir­mas at­skai­tos taš­kas tu­ rė­tų bū­ti rea­lūs re­gist­ruo­ti san­

do­riai, ku­riais re­mian­tis bū­tų ga­ li­ma sa­ky­ti, kad tam tik­ras bu­tas bu­vo par­duo­tas už to­kią kai­ną, tad jis tiek bu­vo ver­tas“, – sa­kė Ž.Ga­ lec­kas.

Jis ma­no, kad žmo­nės daž­nai į sa­vo par­duo­da­mą tur­tą žiū­ri pa­ vir­šu­ti­niš­kai ir per daug emo­ciš­kai.

Jie ver­ti­na su­mą, ku­rią mo­kė­jo pa­ tys pirk­da­mi par­duo­da­mą bu­tą ar na­mą, pri­de­da su­mą, ku­rią iš­lei­do re­mon­tui ar re­no­va­ci­jai, o ta­da dar įver­ti­na emo­ci­nį ry­šį, bet neat­siž­ vel­gia į pa­si­kei­tu­sią tur­to būk­lę.

Elg­tis reik­tų prie­šin­gai. Žmo­ nės tu­rė­tų su­pras­ti, kad to­kio pa­ ties emo­ci­nio ry­šio pir­kė­jas ne­jaus, kad jam ga­li ne­pa­tik­ti pa­da­ry­tas re­mon­tas ir, vos įsi­gi­jęs būs­tą, jis tuoj pat vis­ką pa­keis, to­dėl ne­su­ tiks mo­kė­ti di­des­nės su­mos. „Ga­liu pa­teik­ti pa­vyz­dį: kal­bė­ jau su vie­nu klien­tu ir jis sa­kė: „Ši­ tas sta­las yra mū­sų šei­mos ži­di­nys, čia mū­sų pa­grin­di­nė vie­ta, kur mes kal­ba­mės, bend­rau­ja­me. Ši­tą sta­lą už­sa­kiau iš Ita­li­jos meist­ro, jis man kai­na­vo apie 100 tūkst. li­tų.“ Tas sta­las toks kvad­ra­ti­nis, ne­di­de­lis, nes jų šei­mo­je ke­tu­ri as­me­nys. To­ dėl aš klau­siu: „Kas bus, jei pir­kė­ jų šei­mo­je bus pen­ki as­me­nys? Kaip jie prie ši­to sta­lo sė­dės?“ – paaiš­ki­ no Ž.Ga­lec­kas.

Jis ne­sle­pia, kad kar­tais at­si­ran­

da tar­pi­nin­kų, su­tin­kan­čių par­ duo­ti ob­jek­tą, už ku­rį pra­šo­ma kai­ na nea­ti­tin­ka rea­ly­bės. Ly­giai taip pat kar­tais at­si­ran­da žmo­nių, ku­ rie su­tin­ka tą kai­ną su­mo­kė­ti. Ta­ čiau Lie­tu­vo­je pra­ban­gaus daik­to su­pra­ti­mas vis dar yra iš­kreip­tas. „Pa­vyz­džiui, tar­kim, klien­tas pra­ban­gia­me ra­jo­ne no­ri par­duo­ ti ge­rai pa­sta­ty­tą, ko­ky­biš­ką, di­ de­lį, pui­kiai įreng­tą, su su­tvar­ky­tu kie­mu ir t. t. na­mą, bet jis yra tarp ap­lin­kui esan­čių lūš­nų. Ke­lias ne­ sut­var­ky­tas, ša­li­gat­viai ne­sut­var­ ky­ti, so­cia­li­nė ap­lin­ka ne­pa­lan­ki ir t. t. Ta­čiau jis daž­nai vis tiek ma­ no, jog kai­na tu­ri bū­ti di­de­lė dėl to, kad tai yra na­mas ir ko­kio­je vie­to­je jis yra“, – sa­kė Ž.Ga­lec­kas. „Pag­rin­di­nis tiks­las – kad būs­tas tar­nau­tų žmo­nėms. Šiuo me­tu Lie­ tu­vo­je žmo­nės lin­kę tar­nau­ti būs­ tui“, – įsi­ti­ki­nęs Ž.Ga­lec­kas.

Jis ma­no, kad žmo­nės tu­rė­tų su­ vok­ti, jog bu­tas ar na­mas tė­ra daik­ tas, ir ne­bū­ti­na prie jo taip pri­si­ riš­ti. Pats Ž.Ga­lec­kas su šei­ma bu­tą nuo­mo­ja­si. „Žmo­nės apie bu­tus sa­ko: „Aš ne­gau­nu tiek, kiek no­riu, tai ir lik­ siu čia ar­ba ge­riau jis sto­vės tuš­ čias, bet pi­giau aš jau tik­rai ne­par­ duo­siu.“ Ir lie­ka gy­ven­ti ten, kur jiems ne­pa­to­gu, kur ne­pa­tin­ka“, – tvir­ti­no jis.

7

liepos 4–10, 2013

miestietis

(Ne)ei­li­nė mo­čiu­tė iš Vil­niaus Sa­ve lai­kan­ti to­kia pat mo­čiu­te, kaip ir ki­tos, 80-me­tė Ja­ni­na Da­ ni­lie­nė į gy­ve­ni­mą žvel­gia kiek ki­taip nei dauguma bendraamžių – su di­de­liu op­ti­miz­mu ir pa­si­ry­ži­mu gy­ven­ti svei­kai.

Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Žvit­rių akių se­no­lė lai­min­gai gy­ve­ na vai­kų bei žo­le­lių ap­sup­ty­je ir su pa­si­di­džia­vi­mu pa­sa­ko­ja apie su­si­ ti­ki­mą su ša­lies Pre­zi­den­te. „Ir čiob­re­lių, ir mė­tų, ir me­li­sų, ir lie­pų žie­dų tu­riu. Lau­ko gė­lės, megz­tos ko­ji­nės, su­kne­lės – vis­ kas, ko tik šir­dis gei­džia“, – taip apie sa­vo asor­ti­men­tą pa­sa­ko­jo Ja­ ni­na, kai ją su­ti­kau Žo­ly­nų mu­gė­je.

Gu­vi pen­si­nio am­žiaus mo­te­ris gy­ rė­si žo­le­lė­mis pre­kiau­jan­ti dau­gu­ mo­je mies­to mu­gių ar šven­čių. Ta­ čiau tai ne vie­nin­te­lė jos veik­la.

– Su­dė­tin­ga vers­tis žo­le­lė­mis?

– Rei­kia rink­ti kiek­vie­ną die­ną ir sek­ti – kaip laik­ro­dis. Jei pra­ žiop­so­jai – ne­be­tu­rė­si žo­le­lių vi­ sus me­tus. Aš pa­ti vil­nie­tė, bet vi­ sos vais­ta­žo­lės su­rink­tos Pa­ne­vė­žio ra­jo­ne. Ten ma­no tė­viš­kė, se­suo gy­ ve­na, pa­de­du dar­žus ra­vė­ti: bu­ro­ kus, bul­ves. Ten man ta­ke­liai ži­no­ mi, ži­nau, kur ir ko­kios vais­ta­žo­lės au­ga. Mė­tas, me­li­sas ir ra­mu­nė­les pa­ti au­gi­nu.

– Kiek jau lai­ko ren­ka­te?

– Ren­ku apie 20 me­tų – kaip išė­jau į pen­si­ją, taip ir ren­ku. Užau­gi­nau vai­kus, iš­mo­kiau, taip pat anū­kus užau­gi­nau. O žie­mą auk­le bū­nu – sve­ti­mus vai­ku­čius au­gi­nu. Gal ko­ kius 30 esu užau­gi­nu­si.

– Ti­ki­te, kad žo­le­lės iš­gy­do nuo vi­sų li­gų?

– Pa­ti nuo vi­sų li­gų iš­si­gy­dau. Man jau tiek me­tų, bet ne­nu­siš­ne­ku ir dar vis­ką pa­da­rau. (Juo­kia­si.)

– Daž­nai ten­ka pre­kiau­ti?

– Žo­ly­nų tur­gu­je aš pir­mą kar­tą. Šie­met per Ka­ziu­ko mu­gę pre­kia­ vau, ir Pre­zi­den­tė iš ma­nęs pir­ko vais­ta­žo­lių. Ir nu­si­pa­veiks­la­vo­me.

Sa­kė, nuo­trau­ką in­ter­ne­tu at­siųs, bet aš ne­tu­riu ir ne­mo­ku nau­do­tis, tad na­mų ad­re­są už­si­ra­šė. Tik dar nie­kaip ne­su­lau­kiu.

Iš­gir­dau, žmo­nės sa­ko: „Pre­zi­ den­tė atei­na.“ Žiū­riu, jau ir prieš ma­ne sto­vi. Ji sa­kė į ma­ne žiū­rė­ da­ma: „Mū­sų akys su­si­ti­ko. To­ kia ma­lo­ni mo­čiu­tė, su to­kia gra­ žia šyp­se­na.“ Ir nu­si­pir­ko iš ma­nęs vais­ta­žo­lių bei mar­gas ko­ji­nes.

Pre­zi­den­tė iš ma­nęs pir­ko čiob­re­ lių, mė­tų, me­li­sų ir ar­bat­žo­lių rin­ ki­nių.

– Koks tu­ri bū­ti žo­le­lių au­gin­ to­jas?

– Žo­le­lių au­gin­to­jas tu­ri my­lė­ ti žmo­nes, my­lė­ti gam­tą. Jei kas nors apie ta­ve blo­gai gal­vo­ja, rei­ kia ne­kreip­ti dė­me­sio ir pa­sa­ky­ti, kad Die­vas yra – at­si­rinks: už ge­ rus dar­bus dan­gų duo­da, už pik­tus – pra­ga­ru bau­džia. (Ki­ke­na.)

– Au­gi­no­te daug vai­kų. Tad išau­gi­no­te svei­kų vil­nie­čių?

– Svei­kų. Vai­kai la­bai grei­tai pri­ pran­ta prie ma­nęs, o kai tė­vai grįž­ ta, ne­no­ri su ma­ni­mi skir­tis, kad tik na­mo nei­šei­čiau.

– Auk­lė­ja­te vai­kų tė­vus, jie ti­ki žo­le­lių nau­da?

– Ti­ki ti­ki. Jei su­ser­ga, iš­kart iš na­mų ne­šu ko­kių čiob­re­lių ar lie­ pų žie­dų.

– Sup­ran­tu, kad jums pa­tin­ka gam­ta. Kur mies­te jos ieš­ko­te?

– Kai tik lais­va die­na, sten­giuo­si iš­va­žiuo­ti. Man la­bai pa­tin­ka Bal­ žio eže­ras, jį ga­li­ma ras­ti va­žiuo­ jant Ne­men­či­nės plen­tu. Ten sa­vo lai­kais ne­to­li dir­bau ir ato­sto­gas leis­da­vau. Kad ir da­bar, jei ga­lė­ čiau, bėg­čiau ten ir ei­čiau mau­

Ga­lia: žo­li­nin­kė Ja­ni­na sa­ko, kad tė­vus ne­sun­kiai įkal­bi­na sa­vo vai­kus

gy­dy­ti na­tū­ra­lio­mis žo­le­lė­mis.

dy­tis. Kiek­vie­nu mo­men­tu. Nors da­bar jau ma­žiau ten va­ži­nė­ju, o bū­da­vo, kad jau žo­lė ap­šerkš­ni­ju­ si, o aš dar mau­dy­da­vau­si.

– Lan­ko­tės dau­gu­mo­je šven­čių.

Mies­tie­čiai jus jau at­pa­žįs­ta?

Ru­gi­lės Ere­mi­nai­tės nuo­tr.

– Gal? Kas su ma­ni­mi pa­šne­ka, sa­ ko, at­ro­do, kad la­bai se­niai esa­me pa­žįs­ta­mi. Gal tai ko­kia nors trau­ ka ar ką? O gal tie­siog ge­ra ener­ gi­ja? Aš juk ne­pa­vy­džiu žmo­nėms nie­ko ir ne­gai­liu, ki­toms se­nu­tėms vais­ta­žo­lių duo­du.

8

liepos 4–10, 2013

tema

„Čia at­ro­do, kad mir­ties nėra.

Bi­čiu­lio ne­tek­tis, švie­ži iš­gy­ve­ni­mai, at­si­vėru­si tuš­tu­ma ir min­tys apie kal­nus – vietą, kur jau­tie­si lais­vas, ne­prik­lau­so­mas, gy­vas ir sa­vo­tiš­kai sau­gus. Kaip sakė al­pi­nis­tas Sau­lius Da­mu­le­ vi­čius, jei kas nors juos iš jo atimtų, va­di­na­si, atimtų džiaugsmą gy­ven­ti.

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Vos prie­š ke­lias die­nas po krau­ piai pa­si­bai­gu­sios eks­pe­di­ci­jos iš Pa­kis­ta­no na­mo pa­ga­liau su­grįžo S.Da­mu­le­vi­čius, kar­tu su juo – ir al­pi­nis­to Er­nes­to Mark­šai­čio pa­ lai­kai. Su­vok­ti to, kas įvy­ko, ras­ ti at­sa­kymų į klau­si­mus, kaip teigė S.Da­mu­le­vi­čius, dar ne­pa­vy­ko. „Galbūt pa­vyks vėl iš­vy­kus į kal­ nus“, – sakė 30-me­tis vy­ras ir dar kartą pa­brėžė, kad šis te­ro­ro ak­tas ne­tu­ri nie­ko bend­ra su al­pi­niz­mu.

Esą vi­si tai su­pran­tan­tys al­pi­nis­tai šią si­tua­ciją ver­ti­na būtent taip ir to­kie da­ly­kai jų aist­ros bei gy­ve­ni­ mo būdo taip leng­vai ne­pa­keis.

Kaip lei­do die­nas iki žiau­rio­sios šeš­ta­die­nio nak­ties? Ko­kios min­ tys su­ko­si gal­vo­je lau­kiant grįži­mo na­mo? Kodėl taip trau­kia kal­nai?

Ar al­pi­nis­tai tik­rai pa­sve­ria vi­sas ri­zi­kas ir ne­sto­ko­ja at­sa­ko­mybės?

Koks bu­vo E.Mark­šai­tis ir už ką vi­ si jį taip mėgo? Tai pra­bėgus po­rai dienų nuo aki­mir­kos, kai kir­to Lie­ tu­vos sieną, S.Da­mu­le­vi­čius pa­pa­ sa­ko­jo „Vil­niaus die­nai“.

– Per pa­starą­sias die­nas pa­tyrė­ te tiek, kiek vei­kiau­siai gy­ve­ni­ me dar ne­te­ko. Pa­ga­liau grįžo­ te na­mo, tik va­kar (pir­ma­dienį – red. pa­st.) į pa­sku­tinę ke­lionę pa­lydė­jo­te sa­vo bi­čiulį, bend­ra­ žygį E.Mark­šaitį. Ar nors kiek pa­lengvė­jo?

– Ne... Šian­dien (ant­ra­dienį – red. pa­st.) tik pra­dėjau skai­ty­ti, kaip vi­ sas tas įvy­kis bu­vo pa­teik­tas spau­ do­je. Ten būda­mi apie tai kalbė­jomės tar­pu­sa­vy­je, o kas bu­vo ra­šo­ma, iš prin­ci­po – kas nu­ti­ko, nes mūsų juk ten ne­bu­vo, ne­matė­me, ne­ži­no­jo­ me. Vyks­ta žu­dikų paieš­ka, ty­ri­mas,

įdo­mu su­ži­no­ti, kaip sek­sis to­liau.

Er­nes­to ir ma­no daik­tai tebė­ra ten.

Ti­kiuo­si, per sa­vaitę dvi jie su­grįš.

Svar­biau­sia bu­vo at­gau­ti juos iš ba­ zinės sto­vyk­los. Bai­su bu­vo, kad iš­ vogs ar­ba jie dings, bus su­nai­kin­ti.

Pa­lai­kau ryšį ir su ki­tais eks­pe­di­ci­ jos da­ly­viais. Vis­kas dar to­kia be­ si­su­kan­ti ka­ru­selė: tik va­kar pa­lai­ do­jo­me, vos spėjau šiek tiek pa­būti su šei­ma, už­puolė te­le­vi­zi­jos ir pan.

Dar net ne­bu­vo lai­ko ra­miai apie viską pa­gal­vo­ti.

– Praė­ju­sią sa­vaitę, kaip pa­ts minė­jo­te, te­ko mie­go­ti ir lėktu­ ve, ir ma­ši­no­je, o pa­budęs tikė­ da­votės iš­vys­ti Nan­ga Par­ba­to ba­zinės sto­vyk­los vaiz­dus. Jau dvi nak­tis pra­lei­do­te na­mie, ar jaus­mas vis dar tas pa­ts? Ar sa­ va ap­lin­ka jį pa­keitė?

– Pa­keitė, bet, sa­ky­čiau, į to­kią pusę, ku­rios ne­si­tikė­jau, – at­si­vėrė tuš­tu­ma. Da­bar jau ne­be­ži­nau, kur no­riu at­si­bus­ti.

– Grįžki­me į sa­vai­tes iki ne­ laimės. Pa­pa­sa­ko­ki­te, kaip lei­ do­te laiką, kuo už­siėmė­te?

– Ba­zinė­je sto­vyk­lo­je pra­lei­do­ me dau­giau nei dvi sa­vai­tes. Kai ten at­ėjo­me, bu­vo pui­kus oras, bet trūko ak­li­ma­ti­za­ci­jos. Pradė­jo­ me dirb­ti prie marš­ru­to: su­ne­šio­ jom vir­ves, svo­rius, įkūrėme pirmą sto­vyklą. Ta­da pra­si­dėjo blo­go oro sa­vaitė. Sni­go ga­na smar­kiai, vie­ ną naktį kaip trink­telė­jo kokį pus­ metrį snie­go. Ant kal­no jo bu­vo dar dau­giau. Porą dienų laukėm, kol nueis la­vi­nos. Ta­da bėgom į pirmą sto­vyklą at­kas­ti, ieš­ko­ti sa­vo daik­ tų, pa­la­pi­nių, vis­kas bu­vo už­vers­ta snie­gu. Ant Er­nes­to pa­la­pinės užk­ri­to dar vie­na la­vi­na. Jis manė, kad jau vis­kas baigė­si, pa­si­statė ją

šiek tiek šo­ne, o da­lis at­ski­lu­sios la­ vi­nos ir už­vir­to.

Iš da­lies dėl to, kad ne­ga­la­vo, iš da­lies ir dėl sulū­žu­sios pa­la­pinės jam te­ko grįžti į ba­zinę sto­vyklą. Aš ir­gi sir­gau, bet išgėręs vaistų pa­si­ju­tau ge­riau ir nu­sprend­žiau ei­ti į viršų. Ir­ gi keis­tas da­ly­kas, nes pa­ts šiaip la­ bai sau­gau­si, kol vi­siš­kai ne­pa­gy­ju, nie­kur nei­nu ir ki­tiems pa­ta­riu nei­ti, bet šįkart vis­kas bu­vo ki­taip. Dar sa­ kiau, kad nuei­siu iki pir­mos sto­vyk­ los, jei blo­gai jau­siuos, grįšiu. Ir kaip tik būčiau grįžęs tą va­karą. Bet jau­ čiau­si ge­rai ir kopėm į viršų.

– Nan­ga Par­ba­tas – vie­na su­ dėtin­giau­sių vir­šu­kal­nių pa­sau­ ly­je. Er­nes­tas turė­jo ke­ti­nimų tap­ti pir­muo­ju lie­tu­viu, įvei­ku­ siu šį „kalną žu­diką“. Ko­kios bu­vo jūsų am­bi­ci­jos, tiks­lai?

– Man tai būtų bu­vu­si aukš­čiau­sia viršūnė. Iki šiol aukš­čiau­siai esu įkopęs į dvi 7500 km viršū­nes. Čia vis­kas keitė­si. Eks­pe­di­ci­nis sti­lius ki­toks, reikė­jo keis­ti ba­tus, dra­bu­ žius, pri­si­de­rin­ti įrangą, viską leng­ vin­ti. Vien pa­si­ruoš­ti šiai eks­pe­di­ ci­jai bu­vo di­de­lis iššū­kis. Tai man bu­vo di­de­lis šuo­lis į viršų ir tai la­ bai mo­ty­va­vo. O ir pa­ti viršūnė – ji la­bai gra­ži. Atei­ni – ir prie­š ta­ve did­žiulė sie­na...

Man dar la­bai svar­bi ir marš­ ru­to bei viršūnės es­te­ti­ka. Nan­ ga Par­ba­tas yra to­kia kom­bi­na­ci­ja, ku­rią sun­ku ki­tur ras­ti. Ir vi­sur ta­ vęs lau­kia kab­liu­kai: per­lip­ti sieną, pa­skui klam­po­ti snie­go lau­kais, ži­ no­jo­me, kad tai rei­ka­laus siau­bin­ gai daug ener­gi­jos, pa­skui dar ga­na sta­čiai lip­ti ki­lo­metrą. Ir nuo­lat tu­ ri gal­vo­ti, kaip ką da­ry­si.

Be abe­jo, vi­sa­da sma­gu būti pir­ mam, pa­da­ry­ti ką nors, ko ki­tas ne­ pa­darė. Ši­tam kal­ne tik­rai bu­vo ga­li­ ma tai pa­da­ry­ti, iki šiol į jį tėra įkopę vos trys šim­tai žmo­nių. Tai kai ką pa­sa­ko ir apie pa­tį kalną, kad jis tik­ rai su­dėtin­gas ir ne kiek­vie­nam.

– Sakė­te, kad kal­nais jus dar vai­ kystė­je užkrėtė tėvai. Kur ir ko su tėvais vyk­da­vo­te į kal­nus?

– Daž­niau­siai va­žiuo­da­vo­me sli­ dinė­ti ir su­tik­ti Naujųjų metų. Kai bu­vau dvy­li­kos, pirmą kartą išė­jo­ me į Aukš­tuo­sius Tat­rus, per­ėjo­me kalnų ma­syvą. Tėvai tik­rai ne­ska­ti­ no, net gal, sa­ky­čiau, ne­la­bai norė­ jo, kad už­si­ka­bin­čiau, bet mo­kan­tis uni­ver­si­te­te tai su­grįžo ir pa­skui jau ne­be­pa­lei­dau.

– Ka­da gimė min­tis, kad no­ri­te tap­ti al­pi­nis­tu?

– Ma­no tėvai, jų drau­gai, am­ži­na­ tilsį krikš­tatė­vis – vi­si vie­naip ar ki­taip su­si­ję su kal­nais. Nuo vai­ kystės, kiek skai­čiau apie kal­nus, Pa­lydė­jo: „Mūsų žlium­bian­čių Er­nes­tas tik­rai ne­norėtų pa­ma­ty­ti, tad ge­ girdė­jau pa­sa­ko­jimų, apie al­pi­nis­tus riau pa­kel­kim tau­relę, pa­li­kim lašą jam ir šyp­so­da­mie­si pri­si­min­kim“, – su­si­darė toks be­veik to­bu­lo žmo­gaus to­kiais žod­žiais ir min­ti­mis drau­gai pa­lydė­jo E.Mark­šaitį į pa­sku­tinę įvaiz­dis – drąsaus, drau­giš­ko, pa­ ke­lionę.

Glebo Sokolovo nuo­tr. de­dan­čio, stip­raus. Ei­na dvie­se su­

Už­kopęs į tas aukš­tas viršū­nes be­veik ma­tai kos­ mo­so ribą: šviesą, atei­nan­ čią nuo žemės, ir tam­sumą – iš vir­šaus.

Eks­pe­di­ci­ja: al­pi­nis­tai ži­no­jo, kad no­rint įveik­ti vieną

ga­lo daug ener­gi­jos bei išt­vermės.

si­rišę vir­ve, ta drau­gystė, ko­man­dos dva­sia, grįžta na­mo, pa­sa­ko­ja nuo­ ty­kius. Ir, at­rodė, jei no­riu būti ge­ras žmo­gus, tu­riu tai pa­ban­dy­ti, galbūt taip įgau­ti tų gerų sa­vy­bių, apie ku­ rias girdė­jau iš kitų.

nant, pa­skui iš­si­mau­dy­ti jūro­je be jo­kio pa­vo­jaus. Ga­li­ma lip­ti le­du, į viršū­nes, į la­bai aukš­tas viršū­nes.

Al­pi­niz­mas, apie kurį kal­ba­me, yra žiau­res­nis, čia klai­dos kai­na kur kas di­desnė.

– Klau­si­mas ba­na­lus, bet kas jums yra kal­nai? Ir dėl ko trau­ kia į juos grįžti?

– Ten yra vis­kas. Ta pa­ti es­te­ti­ka – daug fo­tog­ra­fuo­ju, kad galė­čiau pa­ro­dy­ti ki­tiems. Savęs iš­ban­dy­ mas, savęs, ap­lin­kos, sti­chi­jos pa­ ži­ni­mas, gebė­ji­mas iškęs­ti sun­ku­ mus. Bet kai atei­na pa­lengvė­ji­mas, tai ir­gi ke­lia ma­lo­numą.

Nuo ma­žens pa­grin­dinė ver­tybė bu­vo laisvė, da­ry­ti tai, ką no­ri, kaip nors ki­taip, sa­vaip. Ir kal­nuo­se tu tai vi­sa­da ga­li, tu­ri vi­sišką laisvę.

Nan­ga Par­ba­tas – čia jau aukš­to ly­gio al­pi­niz­mas. O kal­nai ga­li pa­ si­ūly­ti viską: ei­ti ta­ke­liu, fo­tog­ ra­fuo­ti gėly­tes, grožė­tis vaiz­dais, ga­li pa­siim­ti virvę, ba­te­lius ir lip­ ti Kroa­ti­joj ant sie­nos sau­lei ke­pi­

– Ko­kio pa­si­ren­gi­mo rei­ka­lau­ ja šis spor­tas? Al­pi­nis­tai tre­ni­ ruo­ja­si kas­dien ar tik ruoš­da­ mie­si eks­pe­di­ci­jai?

– La­bai in­di­vi­dua­liai. Vie­ni juo­ kau­da­mi sa­ko, kad tre­ni­ruo­ja­si tik silp­ni, ki­tiems tai yra gy­ve­ni­mo bū­ das. Aš į viską žiū­riu kaip į tre­ni­ ruotę. Sten­giuo­si spor­tuo­ti kuo įvai­riau, visą­laik pa­lai­ky­ti tam tikrą or­ga­niz­mo fi­zinę būklę. Pro­ fe­sio­nalūs al­pi­nis­tai, jei da­ly­vau­ ja dvie­jo­se eks­pe­di­ci­jo­se per me­tus, ruo­šia­si nuo­lat. Pri­si­de­ri­na­me vis­ ką: ma­ra­to­no pro­gramą – išt­ver­ mei, lai­pio­ji­mo – rau­me­nims stip­ rin­ti ir t. t. Džiau­giamės, kai kas nors pa­pra­šo už­neš­ti sofą į penk­ tą aukštą, nes tai ir­gi tre­ni­ruotė. (Šyp­so­si.)

9

liepos 4–10, 2013

tema

Ten tu ži­nai, kad mir­si“

Port­re­tas: dar vai­kystė­je skai­ty­da­mas apie kal­nus, klau­sy­da­ma­sis pa­

sa­ko­jimų, nuo­ty­kių, apie al­pi­nis­tus S.Da­mu­le­vi­čius su­si­darė, kaip pa­ts sakė, tokį be­veik to­bu­lo žmo­gaus įvaizdį – drąsaus, drau­giš­ko, pa­de­ dan­čio, stip­raus.

su­dėtin­giau­sių vir­šu­kal­nių pa­sau­ly­je – 8126 m Nan­ga Par­batą – jų lau­kia daug iššū­kių ir kad tai pa­rei­ka­laus be

– O sli­dinėti lai­ko dar ran­da­te?

– Po­lia­rinė­se eks­pe­di­ci­jo­se, ku­rios man taip pat pa­tin­ka ir net po­rą kartų te­ko būti, yra slid­žių al­pi­niz­ mas. Be­veik visą dieną su slidė­mis li­pi į viršų, kar­tais ten­ka ir al­pi­nis­ tinę įrangą pa­nau­do­ti, o pa­skui lei­ die­si že­myn kaip su kalnų slidė­mis.

Tik da­rai tai su 20 kg kup­ri­ne. Tai­ gi slid­žių ne­pa­lie­ka­me.

– Ar al­pi­nis­tai tu­ri ko­kių nors prie­tarų, ri­tualų? Fil­me „In­ to Thin Air“ (apie eks­pe­di­ciją į Eve­restą) te­ko girdė­ti frazę, kad pa­siekęs viršūnę pa­ma­tai Die­ vo veidą. Kaip reikėtų in­terp­re­ tuo­ti šitą frazę?

– Ma­nau, kiek­vie­nas ką nors tu­ri.

Anks­čiau, kai dar kalnų tiek ne­pa­ ži­no­jau, turė­jau dau­giau prie­tarų.

Iš prin­ci­po pa­ts tu­ri viską jaus­ti.

Kaip sa­ko­me, ei­ti į kal­nus yra kiek­ vie­no spren­di­mas. Ir pa­ts tu­ri pa­ sa­ky­ti, ar esi pa­si­ruošęs, ar no­ri tądien lip­ti, ar ne­no­ri, ar no­ri leis­ tis že­myn. Tai la­bai svar­bu. Kar­

Sauliaus Damulevičiaus nuo­tr.

tais būna ta vi­dinė nuo­jau­ta, ku­ rios paaiš­kin­ti ne­ga­li. O kar­tais at­virkš­čiai, jau­ti tar­si vi­dinį pa­lai­ kymą, net at­ro­do, kad su ta­vi­mi kas nors ei­na, nors ei­ni vie­nas.

To­kia­me aukš­ty­je ha­liu­ci­na­cijų būna rim­tes­nių, nors man ne­pa­ si­taikė. Pa­vyzd­žiui, prie­š 60 me­ tų Nan­ga Par­batą pir­ma­sis įveikęs aust­ras Her­man­nas Buh­lis viršūnę pa­siekė vie­nas. Jo par­tne­riai ap­si­ su­ko ir grįžo, o jis to­liau kopė. Vi­ są naktį pra­lei­do ne­nu­si­leidęs į pa­la­pinę dau­giau nei 8 km aukš­ ty­je. Vi­si stebė­jo­si, kaip jis iš­gy­ ve­no. Nu­si­leidęs pa­sa­ko­jo, kad vi­ są laiką bu­vo su drau­gu. Iki pat tos aki­mir­kos, kol nu­si­lei­do ir įkvė­ pė dau­giau oro, jis ne­sup­ra­to, kad bu­vo vie­nas.

Ne­ži­nau, kaip dėl Die­vo, la­biau ti­ kiu žmo­gu­mi. Už­kopęs į tas aukš­tas viršū­nes be­veik ma­tai kos­mo­so ri­ bą: šviesą, atei­nan­čią nuo žemės, ir tam­sumą – iš vir­šaus. Tai su­si­lie­ja, ma­tai, kad Žemė ap­va­li. Tas jaus­mas tik­rai ypa­tin­gas. Yra kaž­kas, ma­tyt,

dėl to ir grįžta­me. Ne­ži­nau, ar Die­vo veidą, ar pa­ties kal­no veidą ten pa­ ma­tai. Nes būtent į kalną dau­ge­lis krei­piamės kaip į gyvą būtybę, ei­da­ mi su juo kal­bamės, kad jis priimtų, būtų nuo­lan­kus ir pa­leistų.

– Minė­jo­te, kad šis įvy­kis Pa­ kis­ta­ne ne­tu­ri nie­ko bend­ra su al­pi­niz­mu ir tai su­pran­tan­ čių al­pi­nistų ne­ga­li su­stab­dy­ti to­liau siek­ti sa­vo sva­jo­nių bei tikslų. Tai pa­sa­ky­kit, kas su­ stab­do?

– Būna, at­bai­do ne­lai­min­gi at­si­ti­ ki­mai. Kar­tais al­pi­niz­mas su­si­jęs su gy­ve­ni­mo eta­pais, at­si­ran­da šei­ ma, galbūt tai pa­ko­re­guo­ja, dar­bai, fi­nan­sai ir pa­na­šiai. Kar­tais tie­siog pe­rei­na­ma prie kitų po­mėgių – sli­ dinė­ji­mo, dvi­ra­čių spor­to, bėgi­mo.

Galbūt pa­skui vėl prie to grįžta­ma.

Ta li­ga su­si­rgus iš­gy­ti sun­ku. Ži­no­me, kad kal­nai pa­vo­jin­gi ir kad nuo mūsų spren­dimų bei ri­zi­ kos pa­si­rin­ki­mo laips­nio pri­klau­so, ar ke­lionė bus sėkmin­ga.

– Ar al­pi­nis­tai įver­ti­na vi­sas ri­ zi­kas? Ar sėkmę ištrūk­ti iš pra­ žūties gniaužtų ver­ti­na­te kaip ženklą, kad galbūt reikėtų pri­ stab­dy­ti, su­ma­žin­ti tempą? Ar vis dėlto dau­ge­lis to ne­pai­so?

– Al­pi­niz­mas la­bai sie­ja­mas su pa­vo­jais. Al­pi­nis­tai va­di­na­mi ad­ re­na­li­no fa­na­ti­kais. Man iš­vis keis­tas tas po­sa­kis, nes al­pi­nis­ tai pri­pratę prie aukš­čio. Ad­re­na­ li­nas, kaip ir kiek­vie­nam žmo­gui, iš­sis­ki­ria tik ta­da, kai yra ypa­tin­ ga si­tua­ci­ja pa­čiam or­ga­niz­mui, – tai fi­zio­lo­ginė reak­ci­ja į pa­vojų. Jis pa­de­da iš­gy­ven­ti. Ir tai nu­tin­ka tik ta­da, kai kren­ti, kai pra­skren­da pro galvą ak­muo, o to­kie at­ve­jai būna ga­na re­ti. Tu­ri būti kuo la­biau su­ si­kon­cent­ravęs ir kuo la­biau at­pa­ lai­davęs kūną. Nes jei rau­me­nys vi­ są laiką įtemp­ti, iš­kart vargs­ti.

Al­pi­nis­tus va­di­na mir­ti­nin­kais, ri­zi­kuo­jan­čiais sa­vo gy­vy­be. Jei grįžta, ge­rai, jei ne, taip jiems ir reikė­jo. Čia, ant žemės, mūsų lau­ kia tie pa­tys pa­vo­jai. Ta­vo di­delė ma­ši­na ar na­mas tavęs neap­sau­ gos. Ava­rijų įvyks­ta kas­dien, žmo­ nės su­ser­ga, ky­la gais­rai ir pa­na­ šiai. Sa­ky­čiau, žmonės tu­ri su­si­kūrę sau­gu­mo iliu­ziją ir apie tuos pa­vo­ jus ne­su­simąs­to.

O būda­mas ten, jei li­pi su­dėtin­ gu marš­ru­tu, visą­laik apie tai gal­ vo­ji, ži­nai, kad esi ri­zi­kos zo­no­je, sten­gie­si nu­ma­ty­ti, ak­ty­viai prie­ ši­nie­si ri­zi­kin­gam įvy­kiui. Ma­nau, kal­nuo­se ir at­si­ran­da mir­ties bei gy­ve­ni­mo pu­siaus­vy­ra. Čia at­ro­ do, kad mir­ties nėra, kol tai įvyks­ ta. Ten tu ži­nai, kad mir­si. Ten nėra to­kio klau­si­mo. Tie­siog ži­nai, kad žmo­gus mir­tin­gas. Li­pant į aukš­tus kal­nus, or­ga­niz­mas 6 km aukš­ty­je jau taip ne­be­funk­cio­nuo­ja, žaiz­dos ne­gy­ja, jei at­si­sėsi ant snie­go ir už­ mig­si – mir­si. Nuo­lat tu­ri ką nors da­ry­ti, kad būtum gy­vas. Gal tai ir pa­lai­ko norą vyk­ti į kal­nus, nes ten visą laiką jau­tie­si gy­vas.

– Su Er­nes­tu pa­tys ar­ti­miau­ si drau­gai ne­bu­vo­te, ta­čiau ne­ ma­žai bend­ra­vo­te. Kal­bin­ti jį pa­ži­noję al­pi­nis­tai be­veik su­ tar­ti­nai pa­brėžė jo cha­rizmą.

Koks jums bu­vo Er­nes­tas ir už ką vi­si jį taip mėgo ir mylė­jo?

– Er­nes­tas, vie­na ver­tus, bu­vo la­bai tvir­tas, kie­tos nuo­monės. Gin­da­vo ją iki nu­kri­ti­mo. Aš ir­gi tu­riu tvir­ tą nuo­monę, bet jau kar­tais veng­

da­vau de­batų su juo, nes galė­da­vo­ me kalbė­ti apie tą pa­tį ir vis tiek nė vie­nas ne­pa­si­duos. (Šyp­so­si.) Aiš­ ku, jis la­bai domė­jo­si al­pi­niz­mu, pa­sau­lio nau­jie­no­mis, jo nuo­monė bu­vo pa­grįsta.

Ki­ta ver­tus – drau­giš­kas, be­si­do­ min­tis ki­tais, bend­rau­jan­tis. Iš kur jis ži­no­jo tiek anek­dotų, ir da­bar ne­sup­ran­tu. Galė­da­vo visą va­karą juos pa­sa­ko­ti, ir vis nau­ji, ne­girdė­ ti. Su­si­rink­da­vom ba­zinėj sto­vyk­loj prie sta­lo, ir taip būda­vo links­ma, bet jei būda­vo Er­nes­tas, tai klegė­ da­vo vi­sa vir­tuvė.

At­sivėrė tuš­tu­ma.

Da­bar jau ne­be­ži­ nau, kur no­riu at­si­ bus­ti.

Ma­nau, jis bu­vo rea­lis­tas. Sup­ra-­ to pa­vo­jus, į juos drąsiai ėjo, bu­ vo ne­tekęs sa­vo par­tne­rių, užgrū­ din­tas. Bet jis visą­laik ra­miai į tai žiūrė­jo. Ir mes po lai­do­tu­vių su drau­gais kalbė­jo­me, kad mū­ sų žlium­bian­čių jis tik­rai ne­norėtų ma­ty­ti, tad ge­riau pa­kel­kim tau­ relę, pa­li­kim lašą jam ir šyp­so­da­ mie­si pri­si­min­kim.

– Kaip ma­no­te, ar ka­da nors ry­ šitės grįžti į Nan­ga Par­batą?

– La­bai norė­čiau. Ne­pat­rauk­si tų viršū­nių iš Pa­kis­ta­no. Ži­no­ma, ruo­ šian­tis ten dar kartą reikės ge­rai vis­ ką ap­gal­vo­ti, ypač sau­gu­mo klau­ simą. Bet toks pla­nas ar bent no­ras yra. Dar būda­mi ten vi­si nu­tarė­me, kad kitą­met reiktų su­grįžti ir pa­sta­ ty­ti at­mi­ni­mo lentą ar pa­minklą.

– Dėl šios eks­pe­di­ci­jos metė­te dar­bus, tai da­bar esa­te vi­siš­kai lais­vas. Ką veik­si­te?

– Šiek tiek pailsė­siu, o pa­skui gal jau vėl kur nors vyk­siu. Er­nes­tas po šios eks­pe­di­ci­jos pla­na­vo kop­ ti į K2, aš turė­jau savų planų ir jie iš­li­ko. Ten, kur pla­nuo­ju, bet dar neatsk­lei­siu, yra ma­no ge­ri drau­ gai, gra­žios viršūnės, gal ten ra­siu at­sa­ky­mus į klau­si­mus ir už­pil­dy­ siu tą tuš­tumą.

– Tu­ri­te viršūnę, ku­rią sva­jo­ja­ te įveik­ti?

– Tu­riu jų visą sąrašą. (Šyp­so­si.)

10

liepos 4–10, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Klausk me­ro drą­siai

Vil­nie­čiai klau­sia, A.Zuo­kas

T Pir­ma­sis Lie­tu­vos iš­šū­kis Valentinas Beržiūnas

V

a­di­na­mų­jų eu­roat­lan­tis­tų kal­ bos, esą Eu­ro­pa ir Ame­r i­ka – neišs­k i­r ia­mos, at­ro­do, ant­rą­ syk pa­si­ro­dė esan­čios grįs­tos

iliu­z i­jo­mis.

Lie­tu­vos Pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei ne­su­ta­r i­mai tarp JAV ir Eu­ro­pos, ku­r iuos su­kė­lė šni­pi­nė­ji­mo skan­da­las, ant­rą­ją pir­ mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai die­ną ap­kar­ti­no viešnagę mei­lės mies­te.

Pran­cū­zi­jos va­do­vas Fran­çois Hollande’as, su­si­ti­kęs su Pre­zi­den­te, bu­vo griež­tas – rei­ kia bend­ros ir tvir­tos ES po­zi­ci­jos šiuo klau­ si­mu. Ame­r i­ka tu­r i pa­siaiš­k in­ti. Be­je, jis ne vie­nas taip ma­no.

Ma­ža to, Eli­z ie­jaus rū­mų šei­mi­nin­kas pri­ dū­rė, kad ir Lais­vo­sios pre­ky­bos su­tar­ties li­k i­mas po šio skan­da­lo – neaiš­kus. Gal­būt Pran­cū­z i­ja blo­kuos su­si­ta­ri­mą?

Su­si­da­rė įspū­dis, kad ba­ra­si tė­tis su ma­ma, o vai­kas (Lie­ tu­va) ban­do juos su­tai­ky­ti...

Lie­tu­vos va­do­vė drą­si­no – su ame­ri­kie­čiais vi­sas pro­ble­mas ga­li­ma iš­spręs­ti drau­g iš­ kai ir ne­rei­kė­tų kves­tio­nuo­ti su­tar­ties. Juk „de­ry­bos dėl Lais­vo­sios pre­ky­bos su­tar­ties yra at­ski­ras klau­si­mas, dėl ku­rio jau su­tar­ ta anks­čiau“.

Su­si­da­rė įspū­dis, kad ba­ra­si tė­tis su ma­ma, o vai­kas ban­do juos su­tai­ky­ti...

Kal­bant rim­tai, Jung­ti­nių Vals­ti­jų in­te­re­sai – vie­na, ES – ki­ta.

Eu­roat­lan­tis­tai ma­no, kad šie in­te­re­sai vi­ suo­met su­ta­po ir su­taps. Kaip kad bu­vo Šal­ to­jo ka­ro me­tais, kai bend­ras Va­ka­r ų prie­ šas bu­vo Ta­ry­bų Są­jun­ga.

At­ro­do, kad taip pa­pras­tai gal­vo­t i – ma­ž ų ma­ž iau­s iai nai­vo­ka. Pa­s au­ly­je si­t ua­c i­ja kiek su­dė­t in­ges­nė, nei ma­no tran­sat­lan­ ti­nės vie­ny­bės ser­gė­to­jai, dek­la­r uo­jan­tys am­ž i­ną Eu­ro­pos ir JAV ar­tu­mą.

JAV vals­ty­bės sek­re­to­rius Joh­nas Ker­ry vi­ siš­kai tei­sus – šni­pi­nė­ji­mas yra įpras­ta vals­ ty­bių pra­k ti­ka. Klai­d in­gai gal­vo­ja vei­k iau Eu­ro­pos po­l i­ti­kai ir įvai­r ūs eks­per­tai, ma­ nan­tys, kad kas jau kas, bet Ame­ri­ka jų ne­ šni­pi­nės ir vi­suo­met liks tvir­ta drau­gė.

Vis­g i skan­da­las, at­ro­do, iš­sklai­dė bent jau ob­jek­t y­v iai mąs­tan­čių iliu­z i­jas. Ži­no­ma, var­g u ar Eu­ro­pa nu­si­g ręš nuo Jung­t i­n ių Vals­ti­jų. Taip ne­nu­ti­ko net 2003 m., kai JAV vie­na­ša­l iš­kai įsi­ver­žė į Ira­ką, o Va­ka­r ų Eu­ ro­pos vals­ty­bės (Pran­cū­zi­ja ir Vo­kie­ti­ja) su tuo ne­su­ti­ko.

Vis dėl­to vi­si tu­r i sa­vo in­te­re­sus, ar ne me­ tas ir Eu­ro­pai juos tu­rė­ti?

ę­sia­me „Vil­niaus die­nos“ rub­ri­ ką „Klausk me­ro drą­siai“, į ku­rią klau­si­mus mies­to va­do­vui vil­nie­čiai siun­čia e. pa­štu nuomone@diena.lt.

Koks tram­va­jus va­ži­nės sos­ti­nė­je? Ar dar­ že­li­nu­kai bus per­kel­ti į mo­kyk­las? Ką da­ry­ tų me­ras, jei jo šei­mo­je at­si­ras­tų sek­sua­li­nių ma­žu­mų at­sto­vų? Į šiuos ir ki­tus klau­si­mus at­sa­ko Vil­niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas.

– Me­re, kai ku­rios vai­kų žai­di­mų aikš­ te­lės Laz­dy­nuo­se ne tik ne­sut­var­ky­tos, bet ir ap­griu­vu­sios taip, kad ke­lia pa­vo­ jų. Se­niū­ni­ja kra­to­si šios at­sa­ko­my­bės, na­mo ad­mi­nist­ra­to­rius taip pat tei­gia, kad tai ne jų pro­ble­ma. Į ką rei­kia kreip­ tis, kad aikš­te­lės bū­tų su­tvar­ky­tos dar iki nu­tin­kant ne­lai­mei? (Mar­go) – Vien praė­ju­siais me­tais bu­vo at­nau­jin­ ta be­veik šim­tas pa­se­nu­sių vai­kų žai­di­mo aikš­te­lių. To­dėl apie su­ge­du­sią aikš­te­lę tie­ siog rei­kė­tų in­for­muo­ti Mies­to tvar­ky­mo sky­ rių, ku­ris tuo ir už­sii­ma. Užk­lau­są ga­li­te re­ gist­ruo­ti ir in­ter­ne­tu ad­re­su www.vil­nius.lt/ problemos.

– Me­re, dar me­tų pra­džio­je ta­ry­ba iš prin­ci­po pri­ta­rė tram­va­jaus idė­jai. Ko­ kios sta­di­jos šiuo me­tu yra tram­va­jaus pro­jek­tas? Gal jau yra in­ves­tuo­to­jų, aiš­ kios ko­kios nors da­tos? (Arū­nas A.) – Ru­de­nį pla­nuo­ja­me reng­ti at­viro tarp­tau­ti­ nio kon­kur­so są­ly­gas dėl nau­jos rū­šies trans­ por­to įve­di­mo. No­riu tik pa­tiks­lin­ti: ko­kio ti­po tram­va­jus rie­dės Vil­niaus gat­vė­se, ar dvi­bė­gis, ar vie­na­bė­gis, ar vir­tua­lu­sis, ar ra­ti­nis at­ski­ ro­je eis­mo juos­to­je, bus pa­si­rink­ta kon­kur­se.

Kon­kur­są lai­mės tie ran­go­vai, ku­rie pa­siū­lys ne tik ma­žiau­siai kai­nuo­jan­tį, bet ir eko­no­miš­kai nau­din­giau­sią pro­jek­tą mies­tui. Pla­nuo­ja­me, kad pir­ma li­ni­ja Stotis–Santariškės bus pra­ dė­ta ties­ti jau ki­tais me­tais, jei pa­vyks gau­ti ES fi­nan­sa­vi­mą. Šis ruo­žas pa­si­rink­tas neat­si­tik­ ti­nai – bū­tent juo kas­dien vie­šuo­ju trans­por­ tu va­žiuo­ja dau­giau­sia ke­lei­vių – kas va­lan­dą apie 5 tūkst. žmo­nių, ir šie srau­tai ne­si­kei­čia tiek dar­bo die­no­mis, tiek sa­vait­ga­liais.

– Ger­bia­mas me­re, per ne­se­niai vy­ku­ sią avia­ci­jos šven­tę Vil­niu­je iš­gir­do­me skun­dų, kad spor­ti­nės ak­ro­ba­ti­kos at­ sto­vai ne­ga­li tre­ni­ruo­tis Ky­viš­kių ae­ rod­ro­me, – jis da­bar ati­duo­tas Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­tui. Ko­ dėl taip yra ir ar sa­vi­val­dy­bė nie­ko ne­ ga­li pa­da­ry­ti, kad čia ga­lė­tų tre­ni­ruo­tis ne tik bū­si­mie­ji avia­to­riai – stu­den­tai, bet ir spor­ti­nin­kai? (Ša­rū­nė L.) – Ky­viš­kių ae­rod­ro­mas, de­ja, ne­prik­lau­so Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bei ir net nė­ra Vil­ niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je.

– Esa­te mi­nė­jęs, kad Vil­nius ga­lė­tų tap­ti re­gio­no sos­ti­ne, kur lau­kia­mi žmo­nės iš Va­ka­rų Eu­ro­pos, Ry­tų, Šiau­rės ir Pie­tų.

Pas­ta­ruo­ju me­tu bū­tent at­vyks­tan­tys iš Ry­tų su­da­ro ne­ma­žą skai­čių už­sie­ nio sve­čių sos­ti­nė­je. Ar Vil­niaus val­ džia ga­lė­tų pa­gy­vin­ti dis­ku­si­jas dėl be­ vi­zio re­ži­mo tarp Lie­tu­vos ir Ru­si­jos bei Bal­ta­ru­si­jos na­cio­na­li­niu lyg­me­niu, juk Vil­nius, esan­tis kryž­ke­lė­je, ne­ma­žai iš to iš­loš­tų. (Va­len­ti­nas) – Aš ma­nau, kad mū­sų atei­tis – pa­sau­lis be sie­nų. Ta­čiau be­vi­zio re­ži­mo de­ri­ni­mo pro­ ce­dū­ros yra su­dė­tin­gas ir la­bai il­gas pro­ce­ sas, vyk­do­mas na­cio­na­li­niu lyg­me­niu, ir Vil­ niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė šių pro­ce­sų pa­veik­ti ne­ga­li.

– Kal­bė­da­mi Lat­vi­jos ir Es­ti­jos sos­ti­ nių me­rai daug dė­me­sio ski­ria so­cia­li­ nėms mies­tų pro­ble­moms. Vil­niu­je kol kas daug kal­ba­ma apie inf­rast­ruk­tū­rą, trans­por­tą, oro li­ni­jas ir ki­tas sri­tis, ta­ čiau, pa­vyz­džiui, dis­ku­si­jos apie so­cia­

Įs­pū­dis: nors me­ras A.Zuo­kas nė­ra di­de­lis alaus mė­gė­jas, ne­se­niai jis lan­kė­si vie­no­je ma­

žo­je Pak­ruo­jo alaus ga­myk­lo­je ir ti­ki­no bu­vęs su­ža­vė­tas.

li­nę at­skir­tį, ku­ri Vil­niu­je la­bai ryš­ki, ga­na pa­sy­vios. Ar su­tin­ka­te su šia nuo­ mo­ne, o gal dis­ku­si­jų pa­kan­ka? (Blin­da) – Dis­ku­si­jos, ap­ta­ri­mai ir svars­ty­mai so­cia­ li­niais klau­si­mais Vil­niu­je tik­rai vyks­ta ir tarp ga­na kom­pe­te­ntin­gų bei suin­te­re­suo­tų da­ly­vių (ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų, so­ cia­li­nių pa­slau­gų įstai­gų, po­li­ti­kų). Per pus­ me­tį vien sa­vi­val­dy­bė­je įvy­ko trys kon­fe­ren­ ci­jos įvai­riais so­cia­li­niais klau­si­mais. Ta­čiau to­kiems ren­gi­niams (kon­fe­ren­ci­joms, neį­ga­ lių­jų pa­sie­ki­mams, ap­skri­to­jo sta­lo dis­ku­ si­joms šio­mis te­mo­mis) vi­suo­me­nė­je ir ži­ niask­lai­do­je ski­ria­ma per ma­žai dė­me­sio.

Pas­ta­ruo­siuo­se ren­gi­niuo­se su­lau­kė­me vos vie­no ki­to žur­na­lis­to. Šiuo me­tu yra pa­reng­ta ir mies­to ta­ry­bai bus tei­kia­ma tvir­tin­ti So­cia­li­nės ri­zi­kos as­ me­nų, ne­tu­rin­čių nuo­la­ti­nės gy­ve­na­mo­sios vie­tos, ir el­ge­tau­jan­čių 2013–2018 m. in­teg­ ra­ci­jos ir so­cia­li­nės pa­gal­bos pro­gra­ma. Šiai so­cia­li­nei gru­pei pa­sta­rai­siais me­tais ski­ria­ mas ypa­tin­gas dė­me­sys – ge­ri­na­mos nak­vy­ nės na­mų gy­ve­ni­mo są­ly­gos, juo­se ir ne­mo­ka­ mo mai­ti­ni­mo įstai­go­se (Vil­niu­je jų – še­šios) di­di­na­mas vie­tų skai­čius, taip pat rū­pi­na­ma­ si to­kių as­me­nų įdar­bi­ni­mu. Nuo praė­ju­sių me­tų to­kie as­me­nys re­gist­ruo­ja­mi, su­kur­ta duo­me­nų ba­zė. Taip pat ple­čia­ma in­for­ma­ci­ jos apie įvai­rias so­cia­li­nes pa­slau­gas sklai­da – įvai­rio­se įstai­go­se pla­ti­na­mos in­for­ma­ci­nės kor­te­lės, kur to­kiems as­me­nims nu­si­praus­ti, pa­val­gy­ti, kur per­nak­vo­ti, kur kreip­tis pa­ma­ čius el­ge­tau­jan­tį vai­ką ir t. t. Sa­vi­val­dy­bė pa­ di­di­no so­cia­li­nės pa­ra­mos au­to­bu­siu­ko dar­bo va­lan­dų skai­čių. Da­bar šis trans­por­tas, ku­ riuo be­na­miai ir el­ge­tau­jan­tys as­me­nys ga­li bū­ti nu­vež­ti į nak­vy­nės na­mus, kur­suo­ja apie 10 va­lan­dų per pa­rą. Vil­nie­čiai ir mies­to sve­ čiai ga­li skam­bin­ti šiai tar­ny­bai te­le­fo­nu 8 617 44 661 ir pra­neš­ti apie be­na­mius.

Vil­niu­je, pir­ma­me iš Lie­tu­vos mies­tų, su­ da­ry­ta ir vei­kia Neį­ga­lių­jų rei­ka­lų ko­mi­si­ ja, ku­rio­je at­sto­vau­ja­ma įvai­rių ne­ga­lių tu­ rin­tiems vil­nie­čiams. Vil­nius pir­mas ima­si iš es­mės spręs­ti įsi­se­nė­ju­sias glo­bos ir slau­ gos pro­ble­mas – jis pir­mas Lie­tu­vo­je, pa­ tvir­ti­nęs Vy­res­nio am­žiaus as­me­nų slau­gos

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

ir glo­bos pro­gra­mą, Vy­res­nio am­žiaus as­me­ nų prie­žiū­ros 2012–2020 m. stra­te­gi­ją, veiks­ mų pla­ną, ku­riuo va­do­vau­jan­tis iki 2015 m. tu­rė­tų bū­ti iki 42 pro­c. pa­di­din­tas slau­gos lo­ vų skai­čius Vil­niaus mies­te.

Da­bar sa­vi­val­dy­bė įgy­ven­di­na pen­kis so­ cia­li­nių pa­slau­gų plėt­ros pro­jek­tus, fi­nan­ suo­ja­mus ES So­cia­li­nio fon­do, Lie­tu­vos Vy­ riau­sy­bės ir Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės lė­šo­mis.

Dau­gu­ma mo­kyk­lų, į ku­ rias siū­lo­ma per­kel­ti prieš­mo­kyk­li­nu­kus, yra 100–200 met­rų at­stu­mu.

– Ko­kių prie­mo­nių ža­da­te im­tis, kad Vil­ niu­je su­ma­žė­tų šil­dy­mo kai­nos? Kaž­ka­ da kal­bė­jo­te apie pe­rė­ji­mą prie bio­ku­ro ir pan. Šie­met kas nors bus nu­veik­ta ta link­me ar ir vėl lau­kia dar vie­nas re­kor­ di­nis šil­dy­mo se­zo­nas? (An­ta­ni­na G.) – Vil­niaus ši­lu­mos kai­na nuo 2012 m. rug­ sė­jo yra su­ma­žė­ju­si 10,4 pro­c. Ji ga­lė­tų bū­ ti ma­žes­nė 11,4 pro­c., ta­čiau vi­si var­to­to­jai mo­ka už su­skys­tin­tų­jų du­jų ter­mi­na­lą, o tai ši­lu­mos kai­no­je su­da­ro 0,39 cen­to už 1 kWh, ar­ba 1,5 pro­c.

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės prio­ri­te­tas ir to­liau iš­lie­ka pe­rė­ji­mas prie bio­ku­ro.

Taip pat ska­ti­na­me ne­prik­lau­so­mus ši­lu­ mos ga­min­to­jus, de­vy­niems iš­duo­tos są­ly­gos. Įgy­ven­di­nus ne­prik­lau­so­mų ši­lu­mos ga­min­ to­jų pro­jek­tus, bio­ku­ro da­lis ši­lu­mos Vil­niui ga­my­bo­je pa­di­dė­tų nuo 13 iki 48 pro­c. Tai kai­ną su­ma­žin­tų 4 cen­tais už 1 kWh. Ti­ki­mės, kad bus pa­sta­ty­tas 50 MW bio­ku­ ro ka­ti­las ant­ro­je ter­mo­fi­ka­ci­nė­je elekt­ri­nė­je, taip pat pla­nuo­ja­me re­konst­ruo­ti de­vin­tą­ją ra­jo­ni­nę ka­ti­li­nę Atei­ties gat­vė­je ir ten pa­sta­ ty­ti 10 MW bio­ku­ro ka­ti­lą.

– Ko­dėl ne­lei­džia­te sek­sua­li­nių ma­žu­ mų pa­ra­do Vil­niu­je? Juk esa­te li­be­ra­las.

11

liepos 4–10, 2013

Nuo­mo­nes, ko­men­ta­rus, dis­ku­si­jų te­mų pa­siū­ly­mus siųs­ki­te e. pa­štu nuomone@diena.lt

Ringas

at­sa­ko

Ir man įdo­mu, kaip jūs elg­tu­mė­tės, jei vie­ną die­ną jū­sų sū­nus pri­si­pa­žin­tų esan­tis gė­jus? Iš­mes­tu­mė­te iš na­mų?

(Ju­liux) – Vil­niaus mies­tas – lais­vas, to­le­ran­tiš­ kas, ger­bian­tis ki­tų žmo­nių nuo­mo­nę ir įsi­ti­ki­ni­mus. Ta­čiau Vil­niaus mies­to sa­ vi­val­dy­bė, de­rin­da­ma ei­ty­nių, pi­ke­tų, su­ si­bū­ri­mų, mi­tin­gų, įvai­rių kul­tū­ros ren­gi­ nių lei­di­mus, pri­va­lo lai­ky­tis ir Lie­tu­vo­je ga­lio­jan­čių įsta­ty­mų. Bū­tent dėl Su­si­rin­ ki­mų įsta­ty­mo su­griež­ti­ni­mo su­de­rin­ti lei­ di­mo ei­ty­nėms Ge­di­mi­no pro­spek­tu Vil­ niaus sa­vi­val­dy­bė ne­ga­lė­jo. Ta­čiau mes ieš­ko­jo­me, siū­lė­me ei­ty­nėms ki­tą vie­tą – Upės gat­vę.

Ma­no vai­kų orien­ta­ci­ja ne­tu­rė­tų jo­kios įta­kos mū­sų ar­ti­mam bend­ra­vi­mui šei­mo­je.

– Ar tie­sa, kad vi­si Vil­niaus pa­ruo­ šia­mų­jų gru­pių dar­že­li­nu­kai šie­met bus per­kel­ti į mo­kyk­las? Juk ten nė­ ra są­ly­gų (pa­vyz­džiui, lo­vų, at­ski­ro mai­ti­ni­mo), o ir ma­žy­liams bus sun­ ku su vy­res­niais vai­kais. (Su­si­rū­pi­nu­ si ma­ma) – Nė vie­nas dar­že­li­nu­kas į mo­kyk­lą ne­bus per­kel­tas. Dar­že­li­nu­kai eis į dar­že­lius.

Jei­gu kal­ba­me apie prieš­mo­kyk­li­nu­kus, tai yra tuos vai­kus, ku­rie jau ki­tą­met eis į mo­kyk­lą ir šiuo me­tu yra 6–7 me­tų, tai sa­vi­val­dy­bė tu­ri pla­nų pa­siū­ly­ti kai ku­rias šių vai­kų gru­pes per­kel­ti į mo­kyk­las. Ta­ čiau tai bus da­ro­ma tik ten, kur tam yra są­ly­gos, ar ten, kur jas ga­li­ma su­da­ry­ti.

Ma­ža to, nė vie­nas prieš­mo­kyk­li­nu­kas, jei­gu to ne­no­rės jo tė­vai, ne­bus per­kel­tas į mo­kyk­lą. Tai bus da­ro­ma tik ten, kur yra są­ly­gos, ar ten, kur jas ga­li­ma su­da­ry­ti.

Tai ne­bus ma­si­nis reiš­ki­nys. Prieš per­ke­ liant to­kią gru­pę į mo­kyk­los pa­tal­pas bus ta­ria­ma­si su tė­vais, mo­kyk­los bend­ruo­ me­ne, auk­lė­to­jais.

No­riu pa­brėž­ti, kad bus su­da­ry­tos vi­ sos są­ly­gos, ku­rios pri­klau­so pa­gal hi­gie­ nos nor­mas. Mie­gas, gry­nas oras, mais­tas, žai­di­mo zo­nos lau­ke. Vai­kai bus ne kar­tu su vi­sais moks­lei­viais, o at­ski­ro­se, ką tik su­re­ mon­tuo­to­se pa­tal­po­se. Ir lo­vy­tėms, ir pa­ ta­ly­nei, ir ug­dy­mo prie­mo­nėms, ir pa­tal­pų re­mon­tui, bal­dams – vi­siems šiems da­ly­ kams nu­ma­ty­tos lė­šos. Pi­ni­gai kiek­vie­nai mo­kyk­lai bus ski­ria­mi pa­gal po­rei­kį.

Kai bus baig­ti pa­tal­pų re­mon­tai, rugp­jū­čio vi­du­ry­je, tė­ve­liai ga­lės at­vyk­ti, ap­ žiū­rė­ti pa­tal­pas ir nu­spręs­ti, tin­ka to­kios pa­tal­pos jų vai­kui ar ne. Be to, kiek­vie­ną gru­pę siū­lo­me įkel­ti į tas mo­kyk­las, ku­ rios nuo dar­že­lio nu­to­lu­sios ne dau­giau nei pu­sę ki­lo­met­ro. Dau­gu­ma mo­kyk­lų, į ku­rias siū­lo­ma per­kel­ti priešmo­kyk­li­nu­ kus, yra 100–200 met­rų at­stu­mu. Taip pat ren­ka­mės tas mo­kyk­las, ku­rio­se pa­ tal­pos priešmo­kyk­li­nu­kams yra at­skir­tos nuo ki­tų mo­kyk­los pa­tal­pų.

Be­je, bi­jan­tiems šių nau­jo­vių ga­liu pa­ sa­ky­ti, kad priešmo­kyk­li­nės gru­pės mo­ kyk­lo­se jau ne vie­nus me­tus sėk­min­gai vei­ kia sos­ti­nė­je, pa­vyz­džiui, Jo­no Pau­liaus II pro­gim­na­zi­jo­je, Joa­chi­mo Le­le­ve­lio vi­du­ ri­nė­je mo­kyk­lo­je, Bal­sių ir „At­ža­ly­no“ pa­ grin­di­nė­se mo­kyk­lo­se, Vil­niaus spe­cia­lia­ ja­me cent­re „Ai­das“.

– Šiuo me­tu di­dė­ja at­vež­ti­nio alaus par­da­vi­mas. Koks jū­sų mėgs­ta­mas alus – lie­tu­viš­kas ar at­vež­ti­nis? Gal tu­ri­te ko­kią mėgs­ta­mą ma­žą alaus da­ryk­lė­lę? (Rob­ke) – Alaus ge­riu ne­daug, bet vi­sa­da lie­tu­viš­ ką, la­bai re­tai – bel­giš­ką. Ne­se­niai lan­ kiau­si Pak­ruo­jy­je, kur la­bai ma­lo­niai bu­ vau nu­ste­bin­tas ma­žos da­ryk­los „Dav­ra“, ji šven­tė sa­vo 20-ąjį ju­bi­lie­jų. Pui­kus gy­ vas alus, gra­ži šei­my­ni­nės alu­da­rys­tės tra­di­ci­ja.

Klausk spe­cia­lis­to

Ho­mo­sek­sua­lų ei­ty­nės Vil­niu­je – leis­ti ar draus­ti?

V

nuomonės

il­niaus apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas ėmė­si nag­ri­nė­ti skun­dą dėl Vil­niaus sa­ vi­val­dy­bės spren­di­mo ne­leis­ti ho­mo­sek­sua­lų ei­ty­nių Ge­di­mi­no pro­spek­te. Kaip iš tie­sų de­rė­tų rea­guo­ti – Sei­mo na­rių Ma­ri­jos Auš­ri­nės Pa­vi­lio­nie­nės ir Vi­dos Ma­ri­ jos Čig­rie­jie­nės nuo­mo­nės.

No­rė­jau pa­klaus­ti, ką ir kaip da­ry­ti, ko­ kius var­go ke­lius nuei­ti, no­rint ap­si­tver­ ti skly­pą tvo­ra? T. y. gy­ve­na­me Vil­niaus mies­te, pri­va­čia­me na­me su skly­pu, ir no­ ri­me ap­si­tver­ti tvo­ra, kad ga­lė­tu­me pa­ leis­ti sa­vo šu­nis. Tad ma­ne do­mi­na, į ką kreip­tis, ar rei­kia ko­kio pro­jek­to, kai­my­nų su­ti­ki­mo, juo la­biau jei ša­lia yra Vil­niaus re­gio­ni­nio par­ko te­ri­to­ri­ja? La­bai ačiū.

Ed­mun­das

Specialistas atsako And­re­jus Žu­kovs­k is

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės Vie­šų­jų ry­šių sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas

A To­mo Luk­šio / BFL nuo­tr.

Ma­ri­ja Auš­ri­nė Pa­vi­lio­nie­nė

Vi­da Ma­ri­ja Čig­rie­jie­nė

M

K

Sei­mo na­rė

a­no nuo­mo­nė vi­sa­da bu­vo už ei­ty­ nes, nes su­si­rin­ki­mo lais­vė Lie­tu­ vos pi­lie­čiams nu­ma­ty­ta ir Kons­ ti­t u­c i­jo­je, ir įsta­t y­mais. Tad jei žy­giuo­ti lei­džia­ma ki­toms so­cia­li­nėms gru­pėms, ko­dėl tu­rė­tų bū­ti drau­džia­ma sek­sua­li­nėms ma­ žu­moms? Juo la­biau kad pra­dė­jo­me pi­mi­nin­kau­ ti ES ir tu­ri­me pa­ro­dy­ti pa­gar­bą vi­siems, tu­ri­me iš­ryš­kin­ti ne­ge­ro­ves, jas pri­pa­žin­ti. Ei­ty­nė­mis šie žmo­nės pa­ro­do, kad jie no­ri tu­rė­ti sa­vo so­cia­li­ nes tei­ses, ku­rių iki šiol jiems ne­su­tei­kė­me, jie no­ ri pa­gar­bos, ne­no­ri bū­ti va­di­na­mi įvai­riais šlykš­ čiais žo­džiais.

Kam rei­k ia vie­šu­mo? Gy­ven­t i po­g rin­dy­je yra že­m i­nan­t is pa­siū­ly­mas, nes žmo­gaus ly­t i­n is ta­ pa­tu­mas yra pri­pa­ž įs­ta­mas ir ger­bia­mas bei ne­ disk­r i­m i­nuo­ja­mas vi­suo­se tarp­tau­t i­n iuo­se do­ ku­men­tuo­se, tik lie­tu­viai la­bai bi­jo šios są­vo­kos.

Bū­tent dėl to prieš ke­l ias sa­vai­tes ir ki­lo triukš­ mas pa­si­ra­šant Stam­bu­lo kon­ven­ci­ją, nu­ma­tan­ čią, kad žmo­gaus ne­ga­li­ma disk­ri­mi­nuo­ti dėl ly­ ti­nės ta­pa­ty­bės. Ką tik vėl ban­dy­ta Sei­me priim­ ti idio­t iš­ką pro­jek­t ą, ku­r is skam­b ė­jo maž­daug taip – jei bus kri­t i­k uo­ja­ma ta­vo ly­t i­nė elg­se­na (o tai yra pri­va­t us gy­ve­n i­mas, ku­r į gi­na Kons­t i­t u­ ci­ja), tar­si bus ban­do­ma ta­ve „gy­dy­t i“, tai ne­bus lai­ko­ma disk­r i­mi­na­ci­ja. Na, socialdemokratai šį pro­jek­tą su­stab­dė, pra­šė ati­dė­t i ru­de­n iui. Bet iš vi­so – kel­t i to­k į klau­si­mą, kai žmo­gaus disk­r i­m i­ na­ci­ja drau­d žia­ma ap­skri­tai, yra gė­d in­ga.

Sei­mo na­rė

o­dėl juos rei­k ia iš­skir­t i? Nuo to tik di­ dė­ja jų au­to­r i­te­tas, jie tik at­k rei­pia di­ des­n į žmo­n ių dė­me­s į. Tai­g i jie yra nor­ma­lūs žmo­nės, o kaip mes vaikš­ to­me, mums spe­cia­laus lei­di­mo ne­rei­k ia, tai ko­ dėl jiems da­bar rei­kia? Te­gu ei­na jie nor­ma­liai ir praeis. Na, jie to­k ie yra, jie – Die­vo ne­lai­mė, bet jei jau jų toks įsi­ti­ki­ni­mas, ger­biu juos. Jie ki­to­kie gi ne­bus, yra ir ga­bių žmo­nių, me­ni­nin­kų, mėgs­ tan­čių li­te­ra­t ū­rą. Bet ko­dėl da­bar rei­k ia ir po­l i­ci­ ją su­šauk­t i ar pa­na­šiai? Kad Pet­ras Gra­ž u­l is at­ eis? P.Gra­ž u­l is, ta­pęs se­n iū­nu, tru­pu­t į pa­si­kei­tė, tad ne­ma­nau, kad ji­sai muš. Ge­r iau­sia bū­t ų į vi­ sa tai ne­k reip­t i jo­k io dė­me­sio.

Ne­ga­li­ma su­si­reikš­min­ ti – aš pa­ti nie­ka­da ne­su­si­ reikš­mi­nu, kad ir kas bū­ čiau, vi­sa­da esu pa­pras­ta, priei­na­ma ir pa­trauk­li.

Taip, for­ma­l iai jiems lei­d i­mų rei­k ia, bet man vi­siš­kai ne­svar­bu, ku­r ia gat­ve jie eis. Ma­no as­ me­n i­ne nuo­mo­ne, kai su­reikš­m i­nam vis­ką, ta­ da ir ky­la pro­ble­mų. Su­reikš­m in­s im, kad ly­t į no­r i keis­t i, – tai­g i nie­ko jie ne­ž i­no, ką reiš­k ia ly­t į keis­ti. Ne­ga­li­ma su­si­reikš­min­ti – aš pa­ti nie­ka­da ne­su­si­reikš­m i­nu, kad ir kas bū­čiau, vi­sa­da esu pa­pras­ta, priei­na­ma ir pa­t rauk­l i.

Man at­ro­do, kad mes ga­lė­t u­me pa­sta­t y­t i sa­ vo „aš“ ir už­d raus­t i ei­t y­nes, bet tai ne­bus la­bai gra­ž u prieš ES – jie ga­l i pa­da­r y­t i nei­g ia­mas iš­ va­das. Pa­ž iū­rė­k i­te, Pran­cū­z i­jo­je kaip jie dėl gė­ jų san­t uo­k ų ko­vo­jo, nors aš esu la­bai prieš, nes tai ne­gam­t iš­ka.

O jei ho­mo­sek­sua­lai ei­t ų pro ma­no na­mus – aš ne­k reip­č iau dė­me­sio. Ma­nęs tai ne­ž a­v i, aš tuo ne­si­do­m iu. Yra žmo­n ių gru­pė, ku­r i tai pro­ pa­guo­ja, ir ką čia pa­da­ry­si. Ar rei­kė­tų baus­ti? Jei ten įžū­l iai kal­bės apie tai, jei kas nors už­gau­l ios – tai rei­k ia baus­t i. Kad ir ko­k ių žmo­g us įsi­t i­k i­n i­ mų bū­t ų, už­gau­l io­t i yra nee­t iš­ka.

Pa­s au­lė­ž iū­ra juk plin­ta. Pri­si­m in­k i­me, kaip mes rea­g uo­da­vo­me į ne­g rą, – vie­ną sy­k į su­t i­ kau Mask­vo­je, po­že­m i­nė­je pe­rė­jo­je. Na, tai ko­ jos pra­dė­jo dre­bė­t i ir bė­gau nuo jo. Bet da­bar ki­ taip žiū­r iu į juo­du­k us ir į mu­la­t us.

Skai­ty­to­jo ko­men­ta­ras

V

4 40 Nesvarbu Ne

a­di­na­mie­ji pri­ve­ža­mie­ji mik­riu­kai, va­žiuo­jan­tys į cent­rą, nie­kam ne­ truk­dė ir tu­rė­jo lik­ti, pvz., Stotis–Pa­ giriai, Stotis–Vaidotai. O da­bar Ku­ niš­kių, Vė­jo, Jau­nys­tės gat­vių gy­ven­to­jai li­ko vi­sai be nie­ko. Pės­čiom 3–4 km iki ar­ti­miau­sios au­to­bu­sų sto­te­lės Pa­gi­riuo­se ar­ba Da­ni­liš­kė­se.

Ap­tar­na­vo mus UAB „Cent­va­lis“. Au­to­bu­siu­kai nau­ji, vai­ruo­to­jai ma­lo­nūs... 25 mi­nu­tės – ir na­ mie. O da­bar pa­lei­do tas vos pa­va­žiuo­jan­čias griu­ve­nas „ka­ro­sus“. 50 mi­nu­čių va­žiuot iki Pa­ gi­rių ir pa­skui dar pės­čio­mis ei­ti apie va­lan­dą į na­mus. Bai­kit šai­py­tis iš nau­ja­ku­rių. <...> Ir dar.

Ma­no gal­va, tei­sin­gai, kad bu­vo pa­nai­kin­ti be­ si­dub­liuo­jan­tys marš­ru­tai. Bu­vo el­gia­ma­si ne­ kul­tū­rin­gai, sto­te­lė­se už­sta­ty­da­vo ma­ši­nas tie­ siai prieš vie­šą­jį trans­por­tą.

Bet tik­rai ne­ti­kė­jau, kad bus nai­ki­na­mas net ir pri­ve­ža­ma­sis trans­por­tas. Ti­kė­jau aš šiuo di­ de­liu ir pro­tin­gu žmo­gu­mi (už trans­por­to per­ tvar­ką at­sa­kin­gas Kas­ty­tis Lu­bys – red. pa­st.), bet tik­rai ne­si­ti­kė­jau, kad jis pri­da­rys tiek kvai­ lys­čių. Siū­lau jam iš­lip­ti iš ma­ši­nos ka­da nors ir į dar­bą ke­liau­ti apie dvi va­lan­das, ati­dirb­ti vi­są die­ną ir nar­ko­ma­nų drau­gi­joj (ku­rie va­ ži­nė­ja 78 au­to­bu­su) per dvi va­lan­das lai­min­ gai su­grįž­ti na­mo. Pa­šai­pi iš jo lū­pų šyp­se­nė­lė tik­rai grei­tai ding­tų. Tai­gi, ma­nau, kad pri­ve­ ža­mie­ji mik­riu­kai tik­rai tu­ri iš­lik­ti.

Šaltinis: diena.lt

Sau­lius

Jei žy­giuo­ti lei­džia­ma ki­ toms so­cia­li­nėms gru­ pėms, ko­dėl tu­rė­tų bū­ti drau­džia­ma sek­sua­li­nėms ma­žu­moms?

Kal­bant apie kai ku­r ių Sei­mo na­r ių elg­se­ną, kai svei­k i­na­ma net Ru­s i­jos Dū­ma dėl disk­r i­ mi­na­ci­n ių įsta­t y­mų priė­m i­mo, – tai yra gė­d in­ ga. Ten su žmo­nė­m is su­si­do­ro­ja­ma fi­z iš­kai, tad svei­k in­t i vals­t y­bę, turinčią su to­ta­l i­ta­r i­n ių po­ žy­m ių... O mes, 11 Sei­mo na­r ių, pra­ne­šė­me Eu­ ro­pos Par­la­men­t ui, Pag­r in­d i­n ių tei­sių agen­t ū­ rai, apie tai, kas de­da­si mū­sų vals­ty­bė­je, nes Vy­ riau­sy­bė neiš­sa­ko jo­k ios po­z i­ci­jos žmo­gaus tei­ sių pa­žei­d i­mo klau­si­mais. Už­sie­n io rei­ka­lų mi­ nist­r ui teks vyk­t i aiš­k in­t is dėl to.

Dienos klausimas.

Ar reikia drausti seksualinių mažumų eitynes Vilniaus centre? (proc.)

56 Taip

p­sit­ver­ti tvo­ra nė­ra taip pa­pras­ta, kaip ga­li at­ro­dy­ti. Ar tvo­rai rei­kia lei­di­mų ir ki­tų do­ku­men­tų, pri­klau­ so nuo to, kur ir ko­kia ta tvo­ra.

Tvo­ra pri­ski­r ia­ma prie ne­su­dė­t in­g ų sta­t i­ nių, ku­r ie skirs­to­m i į dvi gru­pes. Pir­mai gru­ pei pri­k lau­so tvo­ros, ku­r ių di­d žiau­sias aukš­ tis yra 1,8 m. Sta­tant to­k ią tvo­rą nei pro­jek­to, nei lei­d i­mo ne­rei­k ia.

Ant­rai gru­pei pri­klau­so tvo­ros, ku­rių aukš­ tis nuo 1,8 iki 2 m. No­rint pa­si­sta­ty­ti to­kią tvo­ rą, yra ren­g ia­mas su­pap­ras­t in­tas pro­jek­tas, ku­r į pa­t ik­r i­na sa­v i­val­dy­b ės įga­l io­tas at­sto­ vas ir duo­da raš­t iš­ką pri­ta­r i­mą.

Ra­šy­ti­niai pri­ta­ri­mai sta­ty­ti tvo­rą rei­ka­lin­ gi tuo­met, kai ji sta­to­ma kul­tū­ros pa­vel­do ob­ jek­to te­ri­to­ri­jo­je, kul­tū­ros pa­vel­do vie­to­vė­je, mies­te – kon­ser­va­ci­n io prio­r i­te­to ar komp­ lek­si­nė­je sau­go­mo­je te­r i­to­r i­jo­je ir jų ap­sau­ gos zo­no­se, pa­v ir­ši­n ių van­dens tel­k i­n ių ap­ sau­gos zo­no­se, kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­to te­ri­ to­ri­jo­je, kul­tū­ros pa­vel­do vie­to­vė­je, kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­to ar kul­tū­ros pa­vel­do vie­to­vės ap­sau­gos zo­no­je, vals­ty­bi­nė­je že­mė­je.

Sta­ty­bos tech­ni­nis reg­la­men­tas „Ne­su­dė­tin­ gi sta­ti­niai“ nu­sta­to, kad tvo­ra ant že­mės skly­ po ri­bos ga­li bū­ti sta­to­ma tik tu­rint ra­šy­ti­nius gre­ti­mų že­mės skly­pų sa­vi­nin­kų su­ti­ki­mus.

Jei gre­ti­mų že­mės skly­pų sa­vi­nin­kai ne­su­tin­ ka dėl tvo­ros sta­ty­mo ant že­mės skly­pų ri­bos, tvo­ra tu­ri bū­ti sta­to­ma tik sa­va­me skly­pe taip, kad tvo­ros konst­ruk­ci­jos neį­si­terp­tų į kai­my­ nų skly­pus. Be to, ši tvo­ra tu­ri bū­ti ažū­ri­nė, kad ant gre­ti­mų skly­pų ne­kris­tų še­šė­lis. Reg­la­men­ tas nu­sta­to, koks tu­ri bū­ti kiau­ry­mių plo­tas, pri­ klau­so­mai nuo pa­sau­lio kryp­ties.

Pri­ta­ri­mą iš sa­vi­val­dy­bės ga­li­ma gau­ti ir in­ ter­ne­tu. Te­rei­kia pri­si­jung­ti prie Lie­tu­vos Res­ pub­li­kos sta­ty­bos lei­di­mų ir sta­ty­bos vals­ty­ bi­nės prie­ž iū­ros in­for­ma­ci­nės sis­te­mos.

12

liepos 4â&#x20AC;&#x201C;10, 2013

lietuva

Pir­mi­nin­ka­vi­mas ES at­skleis ir tam­siÄ&#x2026;­sias pu­ses Po­li­to­lo­gas Ra­mō­nas Vil­pi­ťaus­kas sa­ko, kad, ne­pai­sant tei­gia­mĹł pra­si­dÄ&#x2014;­ju­sio Lie­tu­ vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES as­pek­tĹł, teks su­si­dur­ti ir su di­des­niu dÄ&#x2014;­me­siu nei­gia­miems da­ly­kams ĹĄa­ly­je, o dÄ&#x2014;­me­sys vi­daus po­li­ti­kai ga­li lik­ti nuo­ťa­ly­je.

Por­ta­lo die­na.lt redakcijoje ap­si­ lan­kÄ&#x2122;s so­cia­li­niĹł moks­lĹł dak­ta­ras, Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­niĹł san­ty­kiĹł ir po­li­ti­kos moks­lĹł ins­ ti­tu­to di­rek­to­rius R.Vil­pi­ťaus­kas at­sa­kÄ&#x2014; ÄŻ skai­ty­to­jĹł klau­si­mus apie pir­mi­nin­ka­vi­mÄ&#x2026;.

Â&#x201E;Â&#x201E;ĎŞ­val­gos: R.Vil­pi­ťaus­kas tvir­ti­

na, kad vie­nas di­dŞiau­sių sun­ ku­mų po­li­ti­kams bus ne­for­ma­ lus bend­ra­vi­mas su ki­tų vals­ty­ bių at­sto­vais. To­mo Luk­ťio / BFL nuo­tr.

â&#x20AC;&#x201C; Ar Lie­tu­vai pir­mi­nin­kau­jant ES kei­Ä?ia­si Lie­tu­vos sta­tu­sas, ar tai su­tei­kia mō­sĹł vals­ty­bei pa­pil­do­mĹł pri­vi­le­gi­jĹł? (Eg­lÄ&#x2014;) â&#x20AC;&#x201C; Ir taip, ir ne. Kei­Ä?ia­si tuo po­Şiō­ riu, kad pir­mi­nin­kau­jan­ti ES Ta­ ry­bai ĹĄa­lis tam­pa at­sa­kin­ga uĹž Ta­ ry­bos dar­bo or­ga­ni­za­vi­mÄ&#x2026;, tai­gi pir­miau­sia tu­ri gal­vo­ti apie vi­sĹł ES ĹĄa­liĹł na­cio­na­li­nes po­zi­ci­jas ir siek­ ti jĹł su­de­ri­na­mu­mo. Bet ne­si­kei­Ä?ia tai, jog nÄ&#x2014;­ra vi­siť­kai pa­mirť­ta­mi ir Lie­tu­vos na­cio­na­li­niai in­te­re­sai.

Tad ÄŻgy­da­ma pri­vi­le­gi­jÄ&#x2026; pri­si­dÄ&#x2014;­ti prie ES Ta­ry­bos dar­bot­var­kÄ&#x2014;s for­ ma­vi­mo ir dis­ku­si­jĹł mo­de­ra­vi­mo Lie­tu­va taip pat ÄŻgy­ja ir at­sa­ko­my­ bÄ&#x2122; su­de­rin­ti ĹĄÄŻ be­ťa­liť­kÄ&#x2026; tar­pi­nin­ ka­vi­mÄ&#x2026; su po­rei­kiu vi­siť­kai ne­pa­ mirť­ti sa­vo in­te­re­sĹł.

â&#x20AC;&#x201C; Ar ga­li­te pa­sa­ky­ti apie pir­ mi­nin­ka­vi­mÄ&#x2026; kÄ&#x2026; nors blo­go?

Ar tu­ri pir­mi­nin­ka­vi­mas ko­kiĹł nors nei­gia­my­biĹł pir­mi­nin­ kau­jan­Ä?iai ĹĄa­liai? (Vai­va) â&#x20AC;&#x201C; Pir­mi­nin­ka­vi­mas reiť­kia di­des­nÄŻ ĹĄa­lies po­li­ti­nÄ&#x2014;s dar­bot­var­kÄ&#x2014;s ap­kro­ vi­mÄ&#x2026;, dÄ&#x2014;l ku­rio svar­bĹŤs vi­daus po­ li­ti­kos klau­si­mai ga­li lik­ti nuo­ťa­ly­ je. Kaip mi­nÄ&#x2014;­jau, jam tu­ri bō­ti skir­ta lÄ&#x2014;­ťų iĹĄ Lie­tu­vos ir ES biu­dĹže­to. Pir­ mi­nin­ka­vi­mu taip pat ga­li ma­ni­pu­ liuo­ti ir po­li­ti­kai ar in­te­re­sĹł gru­pÄ&#x2014;s.

Ga­liau­siai esant di­des­niam su­si­do­ mÄ&#x2014;­ji­mui Lie­tu­va ne tik jos nu­veik­ ti dar­bai, bet ir ga­li­mos ne­sÄ&#x2014;k­mÄ&#x2014;s taip pat bus la­biau ma­to­mos ki­to­se ES ĹĄa­ly­se. Kal­bant apie pri­vi­le­gi­jas, tur­bĹŤt dar ga­li­ma pa­mi­nÄ&#x2014;­ti ir di­des­ nÄŻ ĹĄa­lies ma­to­mu­mÄ&#x2026; eu­ro­pi­nÄ&#x2014;­je bei tarp­tau­ti­nÄ&#x2014;­je are­no­je. Ta­Ä?iau ir tai rei­kia mo­kÄ&#x2014;­ti tin­ka­mai iť­nau­do­ti. â&#x20AC;&#x201C; Ko­dÄ&#x2014;l vo­kie­tis su ru­su bend­ ra­dar­biau­ja, o po­nas Lands­ ber­gis ir ÄŻ jÄŻ pa­na­ťōs Ĺžmo­nÄ&#x2014;s vis ne­pa­mirť­ta prie­ťin­ti lie­tu­ viĹł ir ru­sĹł tau­tĹł? (Vi­das)

â&#x20AC;&#x201C; Vo­k ie­t i­ja iĹĄ tie­s Ĺł tu­r i bend­ rĹł pro­jek­tĹł su Ru­si­ja, ypaÄ? ener­ ge­ti­kos sri­ty­je. Ne­pai­sy­da­ma to, Vo­kie­ti­jos kanc­le­rÄ&#x2014; yra ga­na kri­ tiť­kai at­si­lie­pu­si apie kai ku­riuos Ru­si­jos po­li­ti­nio re­Şi­mo ele­men­ tus. O tai, kad Lie­t u­vos va­d o­ vams jau se­no­kai su­dÄ&#x2014;­tin­ga kai ku­riais klau­si­mais, pvz., is­to­ri­ jos ar ener­ge­ti­kos po­li­ti­kos, ras­ti bend­rÄ&#x2026; po­zi­ci­jÄ&#x2026; su Ru­si­jos po­li­ti­ kais, nÄ&#x2014;­ra vien at­ski­rĹł per­so­na­li­ jĹł ÄŻta­kos re­zul­ta­tas. â&#x20AC;&#x201C; Kiek Lie­tu­vai kai­nuos pir­mi­ nin­ka­vi­mas ES, ku­ri biu­dĹže­to gra­fa ar sri­tis nu­ken­tÄ&#x2014;s la­biau­ siai? (Ksa­ve­ras) â&#x20AC;&#x201C; Vy­riau­sy­bÄ&#x2014;s tei­gi­mu, tai kai­nuos 214 mln. li­tĹł. Sun­ku pa­sa­ky­ti, ku­ri sri­tis dÄ&#x2014;l to gaus ma­Şes­nÄŻ fi­nan­sa­ vi­mÄ&#x2026;, nes ĹĄiam tiks­lui nau­do­ja­mos mo­kes­Ä?iĹł mo­kÄ&#x2014;­to­jĹł lÄ&#x2014;­ťos, ku­rios pla­nuo­jant biu­dĹže­tÄ&#x2026; ga­li bō­ti ski­ ria­mos bet ku­riai sri­Ä?iai. â&#x20AC;&#x201C; Kas, jō­sĹł nuo­mo­ne, Lie­tu­vai per pir­mi­nin­ka­vi­mo pus­me­tÄŻ

bus sun­kiau­sia? Ir â&#x20AC;&#x201C; nuo­ťir­dĹžiai â&#x20AC;&#x201C; ar ti­ki­te, kad mes pa­jÄ&#x2014;­gĹŤs dirb­ ti iĹĄ tik­rų­jĹł aukť­Ä?iau­siu ly­giu â&#x20AC;&#x201C; juk mō­sĹł net val­di­nin­kai ma­Şiau pa­ty­rÄ&#x2122; or­ga­ni­zuo­jant to­kio mas­ to ren­gi­nius nei ko­kios Vo­kie­ti­ jos ar Pran­cō­zi­jos. (Ma­ri­jo­na) â&#x20AC;&#x201C; Ĺ˝i­no­ma, mes ma­Şiau pa­ty­rÄ&#x2122; nei kÄ&#x2026; tik pir­mi­nin­ka­vi­mÄ&#x2026; bai­gu­si Ai­ri­ ja, ku­ri tai da­rÄ&#x2014; jau sep­tin­tÄ&#x2026; kar­tÄ&#x2026;, ir tu­ri­me ma­Şiau Ĺžmo­giť­kų­jĹł iť­tek­ liĹł nei Vo­kie­ti­ja ar Pran­cō­zi­ja. Bet di­dĹžiau­sia ri­zi­ka, ma­no nuo­mo­ne, â&#x20AC;&#x201C; ne val­di­nin­kĹł ne­pa­si­ruo­ťi­mas, bet mi­nist­rĹł ir vi­ce­mi­nist­rĹł, ku­rie tik pra­dÄ&#x2014;­jÄ&#x2122; dirb­ti ĹĄio­je Vy­riau­sy­bÄ&#x2014;­ je atÄ&#x2014;­jo ÄŻ po­li­ti­kÄ&#x2026;, ge­bÄ&#x2014;­ji­mai. Jie tu­ rÄ&#x2014;­jo tik pus­me­tÄŻ ÄŻsi­gi­lin­ti ÄŻ ES dar­ bot­var­kÄ&#x2014;s klau­si­mus sa­vo sri­ty­je, o dar di­des­nis iť­ťō­kis jiems bus ne­ for­ma­lus bend­ra­vi­mas su ko­le­go­ mis iĹĄ ki­tĹł ES ĹĄa­liĹł. Vis dÄ&#x2014;l­to di­de­lÄ&#x2014; da­lis dar­bi­niĹł klau­si­mĹł Ta­ry­bo­je ar dar­bo gru­pÄ&#x2014;­se spren­dĹžia­ma bend­ rau­jant ne­for­ma­liai, o tam rei­kia tar­pu­sa­vio pa­si­ti­kÄ&#x2014;­ji­mo ir as­me­ ni­niĹł kon­tak­tĹł, ku­rie ne­su­ku­ria­mi per die­nÄ&#x2026; ar mÄ&#x2014;­ne­sÄŻ.

ÄŽ paramos kaimo plÄ&#x2014;trai traukinÄŻ dar galima spÄ&#x2014;ti Gvidas KarÄ?inskas NespÄ&#x2014;jusiems pasinaudoti populiaria Lietuvos kaimo plÄ&#x2014;tros 2007â&#x20AC;&#x201C;2013 m. programos paramos priemone asbestiniams stogams keisti ar pertvarkant, pleÄ?iant pusiau natĹŤrinÄŻ ĹŤkÄŻ â&#x20AC;&#x201C; pats metas suskubti: lÄ&#x2014;ĹĄĹł dar liko.

Europos ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio fondo kaimo plÄ&#x2014;trai skiriamos lÄ&#x2014;ĹĄos kartu su nacionalinÄ&#x2014;mis lÄ&#x2014;ĹĄomis, baigiantis septyneriĹł metĹł ES ďŹ nansinio programavimo laikotarpiui, pasiekÄ&#x2014; beveik 8 mlrd. litĹł â&#x20AC;&#x201C; didĹžiausia dalis, 3,44 mlrd. litĹł, teko ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkiui ir miĹĄkininkystei, 2,77 mlrd. litĹł â&#x20AC;&#x201C; aplinkai ir kraĹĄtovaizdĹžiui gerinti, 0,9 mlrd. litĹł paskirstyta gyvenimo kokybei kaime gerinti ir ekonomikai ÄŻvairinti. Likusi parama atiteko LEADER metodo (0,46 mlrd. litĹł) bei techninÄ&#x2014;s paramos (0,31 mlrd. litĹł) programoms.

Viena patraukliausiĹł ir viena akivaizdĹžiausiai gyvenimo kokybÄ&#x2122; gerinanÄ?iĹł priemoniĹł buvo kaimo vietovÄ&#x2014;se esanÄ?iĹł ir ďŹ ziniams asmenims priklausanÄ?iĹł gyvenamĹłjĹł namĹł asbestinÄ&#x2014;s, arba vadinamosios ĹĄiferinÄ&#x2014;s, stogo dangos keitimas. Vien pernai metais patvirtinta beveik 50 mln. litĹł vertÄ&#x2014;s paraiĹĄkĹł, taÄ?iau lÄ&#x2014;ĹĄĹł dar liko: ĹĄiemet planuojama paskirstyti dar apie 19 mln. litĹł.

Suinteresuotieji, dar ĹĄiemet norÄ&#x2014;jÄ&#x2122; gauti paramÄ&#x2026; asbestiniĹł stogĹł keitimui, turÄ&#x2014;jo atitikti daugiau kriterijĹł nei anksÄ?iau. Pati parama nevirĹĄijo 50 proc. visos tinkamĹł ďŹ nansuoti iĹĄlaidĹł sumos, o maksimali iĹĄmoka sumaĹžinta iki 6000 litĹł. Pastaroji naujovÄ&#x2014;, pasak Ĺ˝emÄ&#x2014;s ĹŤkio ministerijos Kaimo plÄ&#x2014;tros departamento Alternatyvios

veiklos skyriaus vyriausiosios specialistÄ&#x2014;s Ingos VenciulytÄ&#x2014;s, ÄŻvesta dÄ&#x2014;l to, jog ankstesniais metais atsirado vos keli pareiĹĄkÄ&#x2014;jai, kuriems priklausanÄ?ios iĹĄmokos siekÄ&#x2014; daugiau nei ĹĄi suma. TaÄ?iau kadangi paraiĹĄkose nurodytos sumos visada bĹŤdavo maksimalios, pinigai buvo â&#x20AC;&#x17E;rezervuojamiâ&#x20AC;&#x153; tuĹĄÄ?iai, o tai trukdydavo gauti iĹĄmokas didesniam pareiĹĄkÄ&#x2014;jĹł ratui.

PasikeitÄ&#x2122; tinkamumo kriterijai

Dar viena naujovÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; pasikeitÄ&#x2122; kai kurie tinkamumo kriterijai. PavyzdĹžiui, nuo ĹĄiĹł metĹł norintiems pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plÄ&#x2014;tros 2007â&#x20AC;&#x201C;2013 m. programos minÄ&#x2014;tÄ&#x2026; priemonÄ&#x2122; asmenims nebeuĹžteks tik seniĹŤno patvirtinimo, kad gyvena kaimo vietovÄ&#x2014;je.

Nuo ĹĄiol reikÄ&#x2014;s pristatyti paĹžymÄ&#x2026;, jog asmuo yra registruotas kaimo vietovÄ&#x2014;je (nebĹŤtinai tame name, kuriam keiÄ?iamas stogas), kurioje gyventojĹł skaiÄ?ius nevirĹĄija 6000, ne trumpiau nei penkerius metus.

Kaip ir pernai iĹĄlieka nuostata, kad paraiĹĄkÄ&#x2026; galÄ&#x2014;s teikti tik bĹŤsto savininkai, â&#x20AC;&#x201C; jei yra bendraturÄ?iĹł, reikÄ&#x2014;s gauti jĹł ÄŻgaliojimÄ&#x2026;, patvirtintÄ&#x2026; notaro. IĹĄ bendraturÄ?io, kuris yra pareiĹĄkÄ&#x2014;jo sutuoktinis, uĹžteks paprasto raĹĄtiĹĄko sutikimo.

Beje, nuo ĹĄiĹł metĹł atsirado ir dar vienas privalomas kriterijus, anksÄ?iau nulemdavÄ&#x2122;s tik paraiĹĄkos pirmumÄ&#x2026;, â&#x20AC;&#x201C; pareiĹĄkÄ&#x2014;jas turi dirbti pastaruosius dvejus metus iki paraiĹĄkos pateikimo datos (taip pat dirbti ir paraiĹĄkos teikimo metu) kaimo vietovÄ&#x2014;je (nebĹŤtinai toje paÄ?ioje, kurioje yra jo bĹŤstas).

ParamÄ&#x2026; galima panaudoti tik iĹĄlaidoms asbestinei dangai iĹĄveĹžti ir utilizuoti, naujai stogo dangai,

kitoms statybinÄ&#x2014;ms medĹžiagoms, reikalingoms dangai pakeisti, taip pat projektui vieĹĄinti. Jei ÄŻsigyta stogo danga bus brangesnÄ&#x2014;, nei nustatyta taisyklÄ&#x2014;se, skirtumÄ&#x2026; teks padengti patiems. PirmenybÄ&#x2014;, kaip ir pagal kitas priemones, bus teikiama ES paramos dar negavusiems asmenims, taip pat turintiems daugiavaikes ĹĄeimas, ikimokyklinio amĹžiaus vaikĹł ar pradinukĹł, neÄŻgaliesiems, kuriĹł darbingumas â&#x20AC;&#x201C; 0â&#x20AC;&#x201C;55 proc.

Rems ĹŤkiĹł modernizavimÄ&#x2026;

Dar vienai Lietuvos kaimo plÄ&#x2014;tros 2007â&#x20AC;&#x201C;2013 m. programos priemonei â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝emÄ&#x2014;s ĹŤkio valdĹł modernizavimasâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; ÄŻgyvendinti nurodytu laikotarpiu skirta 1,56 mlrd. litĹł, per laikotarpÄŻ gautos 12 969 paraiĹĄkos, kuriose buvo praĹĄoma 2,01 mlrd. litĹł paramos, iĹĄ viso iĹĄmokÄ&#x2014;ta 1,42 mlrd. litĹł paramos lÄ&#x2014;ĹĄĹł.

Tiesa, ĹĄiemet ĹĄios priemonÄ&#x2014;s paraiĹĄkĹł priÄ&#x2014;mimas jau baigÄ&#x2014;si.

Beje, paraiĹĄkĹł teikÄ&#x2014;jĹł taip pat laukÄ&#x2014; naujovÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; remiama buvo tik pienininkystÄ&#x2014;s veikla, jei ji ĹŤkiui atneĹĄa ne maĹžiau kaip 50 proc. visĹł pajamĹł (ne maĹžiau kaip 25 proc. paramos privalo bĹŤti investuota ÄŻ pieno perdirbimÄ&#x2026;), o pats ĹŤkis vykdo veiklÄ&#x2026; ne trumpiau nei dvejus metus iki paraiĹĄkos pateikimo. Maksimali parama gali siekti 150 tĹŤkst. litĹł projektui. Paramos intensyvumas sudarÄ&#x2014; iki 50 proc. tinkamĹł ďŹ nansuoti iĹĄlaidĹł vertÄ&#x2014;s, o ĹŤkininkauti maĹžiau palankiose vietovÄ&#x2014;se â&#x20AC;&#x201C; iki 60 proc., jauniesiems ĹŤkininkams atitinkamai iki 60 ir iki 70 proc.

Rems ir pusiau natĹŤrinius ĹŤkius

Svarbios naujovÄ&#x2014;s ir pareiĹĄkÄ&#x2014;jams, norintiems gauti paramÄ&#x2026; pagal Lie-

ď Ž Aktyvumas: N`OR`aV[Ă&#x203A;` `a\T\ QN[T\` XRVaVZN` ]N`V[NbQ\WN[a 2@ ]N

_NZN `bQ\ZV[\ QNbTfOĂ? ]VYVRĂ&#x2DC;VĂş a\QĂ&#x203A;Y VRZRa WĂş aRVXVNZ\` ]N_NV X\` Ob` Na_R[XNZ\` aNVXN[a ]V_ZbZ\ X_VaR_VWb` 8Ă?`abĂ&#x2DC;V\ CN[NT\ /39 [b\a_

tuvos kaimo plÄ&#x2014;tros 2007â&#x20AC;&#x201C;2013 m. programos priemonÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;Pusiau natĹŤrinis ĹŤkininikavimasâ&#x20AC;&#x153;. Nors pagal ĹĄiÄ&#x2026; priemonÄ&#x2122; 2007â&#x20AC;&#x201C;2013 m. jau iĹĄmokÄ&#x2014;ta 50 mln. litĹł paramos, lÄ&#x2014;ĹĄĹł dar liko (planuojama dar paskirstyti 9,8 mln. litĹł), tad norintys jÄ&#x2026; gauti paraiĹĄkas turÄ&#x2014;tĹł spÄ&#x2014;ti pateikti nuo ĹĄiĹł metĹł liepos 15-osios iki rugpjĹŤÄ?io 31-osios.

Nuo ĹĄiol paramos pagal ĹĄiÄ&#x2026; programÄ&#x2026; gavÄ&#x2014;jams numatyta galimybÄ&#x2014; gauti paramÄ&#x2026; dar ir asbestinei namo stogo dangai keisti. Taip pat leidĹžiama maĹžinti ekonominÄŻ dydÄŻ valdos, kurios plÄ&#x2014;trai buvo panaudota parama, taÄ?iau penktais paramos gavimo metais jis privalo bĹŤti atkurtas.

Parama skiriama 5 metams â&#x20AC;&#x201C; jei planas vykdomas pirmuosius trejus metus, parama tÄ&#x2122;siama dar dvejus. Paramos gavÄ&#x2014;jai, registravÄ&#x2122; valdÄ&#x2026; Ĺ˝emÄ&#x2014;s ĹŤkio ir kaimo vers-

lo registre, nuo paraiĹĄkos teikimo dienos turi ÄŻsipareigoti vesti buhalterinÄ&#x2122; apskaitÄ&#x2026;, privalo bĹŤti deklaravÄ&#x2122; pasÄ&#x2014;lius bent vienus metus iki paraiĹĄkos teikimo. Taip pat privaloma ÄŻrodyti, kad ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio valda taps ekonomiĹĄkai perspektyvi.

Remiamas bus ir naujos ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio technikos bei ÄŻrangos, kompiuterinÄ&#x2014;s ÄŻrangos, N ir O kategorijĹł transporto priemoniĹł ÄŻsigijimas, infrastruktĹŤros ÄŻrengimas (vandentiekis, keliai), naujĹł pastatĹł statyba ar senĹł rekonstrukcija, bendrosios iĹĄlaidos. Svarbu tai, kad bus ďŹ nansuojamos ir vadinamosios retro iĹĄlaidos, patirtos per dvejus metus iki paraiĹĄkos pateikimo. www.kaimesypsenudaugeja.lt â&#x20AC;&#x201C; PR uĹžeik, pamatyk, pasirodyk...

13

liepos 4–10, 2013

lietuva

Val­džiai se­kė­si bėg­ti nuo spren­di­mų Komentarai

Vy­tau­tas Gap­šys

Sei­mo pir­ma­sis vi­ce­pir­mi­nin­kas, Dar­bo par­ti­jos (lei­bo­ris­tų) at­sto­vas

T Vei­ki­mas: val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos par­tne­riai daž­nai ro­do vie­ny­bę, ta­čiau svar­biau­sius klau­si­mus vis ati­dė­

lio­ja, nes ne­su­ta­ria.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Svar­biau­sius spren­di­mus ati­dė­lio­ti ir sau­giai le­pin­tis tau­tos mei­le. Toks val­dan­čių­jų bruo­žas iš­ryš­kė­jo be­si­bai­giant Sei­mo pa­va­sa­rio se­si­jai. Es­mi­nius dar­bus Sei­mas vėl nu­ke­lia. Šį­syk – ru­de­niui.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ato­mi­nė mig­la

Svar­bių spren­di­mų – kuo la­biau veng­ti. Re­gis, taip Sei­mas dir­bo be­si­bai­gian­čio­je pa­va­sa­rio se­si­ jo­je. Ple­na­ri­niai po­sė­džiai kar­tais truk­da­vo vos pus­die­nį – priim­tų svar­bių įsta­ty­mų skai­čius taip pat smar­kiai su­ma­žė­jo.

Lie­tu­vai rei­kia sta­ty­ti ato­mi­ nę ar ne? Šio re­bu­so val­dan­tie­ji lig šiol neišsp­ren­dė. Il­gai muis­tę­si, kū­rę dar­bo gru­pes, jie vis dar ne­ paaiš­ki­no, mū­sų ša­lis su­ks ato­mi­ niu ke­liu ar ne. Vie­nu me­tu Sei­mo

už­ku­li­siuo­se jau kal­bė­ta, kad kai­ rie­ji And­riaus Ku­bi­liaus pro­jek­tą lin­kę tęs­ti, tik su pa­tai­sy­mais, nes ki­taip ne­sup­ras­tų tau­ta. Ta­čiau ga­ lu­ti­niai spren­di­mai vėl­gi ati­dė­ti iki ru­dens.

Baig­d a­m as pa­va­s a­r io se­s i­ ją Sei­m as kos­m e­t iš­kai pa­ko­re­ ga­vo mo­kes­č ių sis­te­m ą. Be to, ga­liau­siai paaiš­kė­jo, kad kai­rių­ jų kal­bos apie pro­gre­si­nius mo­ kes­čius te­bu­vo ble­fas. „Sod­ros“ įmo­kų ri­bos, su­ma­žin­tų pen­si­jų, at­ly­gi­ni­mų dir­ban­tiems vals­ty­ bės tar­ny­bo­je, taip pat svei­ka­tos ap­sau­gos klau­si­mai vėl nu­ke­lia­ mi ru­de­niui.

aip, dar­bų daug pra­dė­ta, bet sa­ky­ti, kad juos esa­me bai­ gę, ne­ga­l i­me. Štai ši­lu­mos ūkio per­tvar­ka pa­ju­dė­jo, bet rei­k ia tęs­t i. Ener­ge­t i­ko­je ne­sa­me pa­ bai­gę su ato­mi­nės elekt­r i­nės pro­jek­ tu. Ta­čiau la­biau reik­tų kon­cent­ruo­tis į mo­kes­t i­n ius ir so­cia­l i­n ius da­ly­k us.

Ru­de­n į sprę­si­me su­ma­ž in­tų pen­si­jų kom­pen­sa­vi­mo klau­si­mą, ir tai su­si­ję su praė­ju­sios val­d žios spren­d i­mais.

Kal­bant apie Tau­t i­n ių ma­ž u­mų įsta­ ty­mą, ne­si­no­ri ža­dė­ti to, kas ga­li ir neį­ vyk­ti. Jis sun­kiai ski­na­si ke­lią Sei­me ir Vy­riau­sy­bė­je. Ti­kiuo­si, pa­vyks ras­ti su­ta­ri­mą tarp koa­li­ci­jos par­tne­rių, kad tas įsta­ty­mas bent at­ke­liau­tų į Sei­mą.

ne­ži­nio­je ir tam­so­je“, – dės­tė opo­ zi­ci­jos at­sto­vas Eli­gi­jus Ma­siu­lis.

Ma­ža to, Vy­riau­sy­bė lyg karš­tą bul­vę jau pu­sę me­tų mė­to Tau­ti­ nių ma­žu­mų įsta­ty­mą, ku­ris Lie­tu­ vos len­kų tan­kiai gy­ve­na­mo­se te­ri­ to­ri­jo­se leis­tų gat­vių pa­va­di­ni­mus ir pa­var­džių ra­šy­bą pa­se len­kų kal­ba.

Lė­tos ap­su­kos

Pus­me­čio Vy­riau­sy­bės dar­bo bruo­ žas – ji nuo­lat vė­luo­ja Sei­mui pa­ teik­ti iš­va­das dėl svar­bių įsta­ty­mo pro­jek­tų. Bū­tent dėl šios prie­žas­ ties ple­na­ri­nių po­sė­džių dar­bot­ var­kės bu­vo užim­tos ma­ža­reikš­ miais klau­si­mais. Ži­no­ma, opo­zi­ci­jai la­biau­siai kliū­va tai, kad Vy­riau­sy­bė ir Sei­ mo dau­gu­ma svar­biau­sius spren­ di­mus dėl ener­ge­ti­kos ati­dė­lio­ja. „Neaiš­ku, ko­kia iš­vis bus Lie­tu­ vos ener­ge­ti­kos atei­tis, ko­kia stra­ te­gi­ja, ko­kių rū­šių ku­rą mes atei­ ty nau­do­si­me. Nie­kas ne­paaiš­kė­jo.

Vi­suo­me­nė ir Sei­mo na­riai lai­ko­mi

Dar­bo par­ti­jos ved­ lys – lyg ak­me­nu­kas A.But­ke­vi­čiui ba­te.

„Val­dan­čio­sios par­ti­jos prieš rin­ ki­mus daug kal­bė­jo apie dar­bo vie­tų kū­ri­mą, eko­no­mi­kos gai­vi­ni­mą, bet lig šiol nie­ko ne­pa­da­rė“, – aiš­ki­no kon­ser­va­to­rius Jur­gis Raz­ma. O li­ be­ra­lams la­biau­siai kliū­va Sei­me ke­ lią pra­si­sky­nę ver­ty­bi­niai klau­si­mai, pa­vyz­džiui, ar draus­ti abor­tus.

Vy­tau­tas Dumb­liaus­kas Po­li­to­lo­gas

V

os su­da­rius koa­li­ci­ją Al­gir­ das But­ke­vi­čius ėmė kur­ ti dar­bo gru­pes. At­ro­dė, kad ne­sku­bė­ji­mas spręs­ti, ban­dy­mas rim­tai ap­svars­ty­t i opiau­ sius klau­si­mus džiu­g i­na. Juk sku­bos dar­bą vel­niai gau­do. Ta­čiau kai praė­ jo pu­sė me­tų ir nie­ko – jau ky­la klau­ si­mų. Gal ši Vy­r iau­sy­bė pa­t i ne­ž i­no, ko­k ių spren­di­mų no­r i? Gal ne­su­si­ta­ ria koa­li­ci­jo­je? Ga­liau­siai pir­mi­nin­ka­ vi­mas ES ga­l i bū­t i for­ma­l i prie­žas­t is sku­biai ne­spręs­ti vi­daus klau­si­mų. Iš Vy­riau­sy­bės bei Sei­mo no­rė­tų­si konk­ re­tes­nių ir aiš­kes­nių spren­di­mų. Gal­ būt dau­g iau aiš­ku­mo at­si­ras, kai Vik­ to­ro Us­pas­ki­cho by­lo­je bus pa­skelb­tas nuo­spren­dis.

„Lig šiol neaiš­ku, kaip ši­tas pro­ jek­tas to­liau bus Sei­me, val­dan­tie­ ji pa­tys ne­ži­no“, – kal­bė­jo li­be­ra­las E.Ma­siu­lis.

Nė­ra su­ta­ri­mo

Vie­nin­te­lis svar­bus da­ly­kas, pra­ stum­tas Sei­me, – tai nau­jas na­mų re­no­va­ci­jos pro­jek­tas. Ta­čiau ar jis vei­kia, pa­ma­ty­si­me ru­de­nį. La­bai ga­li bū­ti, kad įsta­ty­mą teks tai­sy­ti, nors ap­lin­kos mi­nist­ras Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis kol kas juo pa­ten­kin­tas.

Ko­dėl val­dan­tie­ji svar­bius spren­ di­mus taip ati­dė­lio­ja? Juk nau­ja val­dan­čio­ji dau­gu­ma dir­ba jau nuo gruo­džio? Vy­das Ged­vi­las aiš­ki­ no, kad Sei­mas ir Vy­riau­sy­bė sie­ kia įsta­ty­mų ko­ky­bės, ne kie­ky­bės.

Tai – vie­nin­te­lis ar­gu­men­tas.

O opo­zi­ci­jai ir po­li­ti­kos ap­žval­ gi­nin­kams at­ro­do, kad svar­bių įsta­ty­mų priė­mi­mas kliū­va dėl to, jog nė­ra su­ta­ri­mo pa­čio­je val­dan­ čio­jo­je koa­li­ci­jo­je.

Mi­nist­rų pra­vaikš­tų krep­še­lis gau­siau­sias Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Šian­dien, lie­pos 4 d., bai­gia­si ant­ra ei­li­nė šio Sei­mo se­si­ja. Re­čiau­siai, jei ne­skai­čiuo­si­me šio par­la­men­ to fe­no­me­no – Ne­rin­gos Venc­kie­ nės din­gi­mo, po­sė­džiuo­se lan­kė­si mi­nist­rai.

Nuo šios ka­den­ci­jos Sei­mo pra­ džios, lapk­ri­čio 16-osios, par­la­ men­te bu­vo 40 ple­na­ri­nių po­sė­ džių die­nų. Iš sta­tis­ti­kos ma­ty­ti, kad dau­giau kaip 20 Sei­mo na­rių sten­gė­si bū­ti pa­vyz­din­gi ir da­ly­ va­vo bent ke­liuo­se die­nos po­sė­ džiuo­se.

Po­sė­džių ne­lan­ky­mo ly­de­re ta­ po „Drą­sos ke­lio“ frak­ci­jos ved­lė N.Venc­kie­nė, ba­lan­džio pra­džio­je din­gu­si iš Lie­tu­vos. Iki tol pa­vyz­ din­gai po­sė­džius lan­kiu­sios bu­ vu­sios tei­sė­jos sta­tis­ti­ką nuo ba­ lan­džio puo­šia nu­liai – iš vi­so ji pra­lei­do 21 po­sė­džių die­ną. Ka­dan­ gi Sei­me N.Venc­kie­nė ne­si­lan­ko be

pa­tei­si­na­mos prie­žas­ties, ge­gu­žę jai nu­kirp­ta treč­da­lis al­gos. Ar už po­sė­džių ne­lan­ky­mą ga­li­ma im­tis griež­tes­nių prie­mo­nių, kol kas ne­ su­ta­ria nei Sei­mas, nei tei­si­nin­kai.

Jau ta­po įpras­ta, kad po­sė­džių lan­ko­mu­mo sta­tis­ti­ko­je ne­ži­ba mi­nist­rų pa­rei­gas ei­nan­tys Sei­mo na­riai. Šios ka­den­ci­jos Sei­me dve­ jas pa­rei­gas sun­kiau­siai se­kė­si su­ de­rin­ti kul­tū­ros mi­nist­rui Ša­rū­nui Bi­ru­čiui – jis, kaip ir N.Venc­kie­ nė, pra­lei­do 21-ą ple­na­ri­nių po­sė­ džių die­ną.

Ne­ką at­si­li­ko svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras Vy­te­nis Po­vi­las And­riu­ kai­tis – jis pra­lei­do ly­giai pu­sę po­ sė­džių die­nų. Po 18 to­kių die­nų pra­lei­do prem­je­ras Al­gir­das But­ke­ vi­čius ir su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Ri­ man­tas Sin­ke­vi­čius. Per 12 po­sė­ džių die­nų ki­tais dar­bais už­siė­mė Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jai va­do­vau­jan­ tis Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis, 9 – tei­ sin­gu­mo mi­nist­ras Juo­zas Ber­na­to­ nis, 6 – kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ras Juo­zas Ole­kas.

Iš po­sto dėl in­te­re­sų su­pai­nio­ ji­mo tu­rė­ju­si pa­si­trauk­ti ūkio mi­ nist­rė Bi­ru­tė Vė­sai­tė pra­lei­do 13 ple­na­ri­nių po­sė­džių die­nų.

Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­ mi­si­jos pir­mi­nin­kas kon­ser­va­to­ rius Va­len­ti­nas Stun­dys sa­ko, kad šios ka­den­ci­jos par­la­men­ta­rų lan­ ko­mu­mas nie­kuo neišs­kir­ti­nis. Ta­ čiau N.Venc­kie­nės at­ve­jį pir­mi­nin­ kas va­di­no uni­ka­liu. „Dar ne­tu­riu pa­sku­ti­nio mė­ne­sio su­ves­ti­nės, bet, pa­ly­gin­ti su anks­tes­ ne ka­den­ci­ja, ko nors iš­skir­ti­nio nė­ra.

N.Venc­kie­nė – at­ski­ras at­ve­jis, ko­ kio Sei­mų is­to­ri­jo­je nė­ra bu­vę, tai šio Sei­mo uni­ka­lu­mas. O bend­rų ki­to­kių ten­den­ci­jų tik­rai ne­ga­li­ma įvar­dy­ti“, – tei­gė ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas.

Sei­mo sta­tu­te nu­sta­ty­ta, kad Sei­ mo na­riui, be svar­bios pa­tei­si­na­mos prie­žas­ties ne­da­ly­va­vu­siam dau­ giau kaip pu­sė­je Sei­mo po­sė­džių, ku­riuo­se iš anks­to bu­vo nu­ma­ty­tas ir nu­ma­ty­tu lai­ku vy­ko bal­sa­vi­mas dėl tei­sės ak­tų priė­mi­mo, to mė­ne­ sio at­ly­gi­ni­mas ma­ži­na­mas treč­da­

liu. Ar par­la­men­tas ry­šis griež­tes­ niam žings­niui ir ban­dys pa­nai­kin­ti N.Venc­kie­nės man­da­tą, V.Stun­dys ne­prog­no­zuo­ja. „Ats­ki­rus spren­di­mus prii­ma Sei­mo val­dy­ba, vis­kas jos ran­ko­ se, bet pa­gal sta­tu­to nor­mą ki­tos prie­mo­nės nė­ra, tik treč­da­liu ma­ žin­ti at­ly­gi­ni­mą. Be sta­tu­to įma­ no­mas dar vie­nas ryž­tin­gas veiks­ mas – ini­ci­juo­ti ap­kal­tą ir to­kiu bū­du nai­kin­ti man­da­tą. Bet tei­si­ nin­kai ne­su­ta­ria: vie­ni sa­ko, kad bū­ti­nas pa­ties Sei­mo na­rio da­ly­ va­vi­mas, ki­ti sa­ko, kad ne­bū­ti­nas.

Ma­tyt, rei­kia dis­ku­tuo­ti ir ieš­ko­ti išei­ties“, – svars­tė par­la­men­ta­ras.

Ge­gu­žę Sei­mas svars­tė sta­tu­to pa­ tai­sas ir bal­sa­vo dėl pro­por­cin­go al­ gos ma­ži­ni­mo už kiek­vie­ną pra­leis­ tą po­sė­dį. Ta­čiau pa­si­ra­šy­ti sau to­kio nuo­spren­džio Sei­mo na­riai ne­si­ry­žo – priim­ti pa­tai­sai pri­trū­ko bal­sų.

V.Stun­dys ma­no, kad toks spren­ di­mas ga­lė­jo pa­di­din­ti vi­suo­me­nės pa­si­ti­kė­ji­mą tau­tos iš­rink­tai­siais. „Sta­tu­to pa­tai­sa sie­jo at­ly­gi­ni­mą su

da­ly­va­vi­mu po­sė­dy­je. Be abe­jo, tai bū­tų draus­mi­nan­ti prie­mo­nė. <...> Da­bar su­si­da­ro įspū­dis, kad po­li­ti­ kai ne­draus­min­gi, ne­lan­ko po­sė­džių.

Nors jie ži­no, kad yra ste­bi­mi, jų lan­ ko­mu­mas fik­suo­ja­mas, tiek ko­mi­te­ tų, tiek ko­mi­si­jų, tiek ple­na­ri­nių po­ sė­džių“, – svars­tė V.Stun­dys.

Kad fi­nan­si­nės san­kci­jos vei­kia tau­tos iš­rink­tuo­sius, įro­do ir kon­ ser­va­to­riaus Ro­ko Ži­lins­ko at­ve­jis.

Va­sa­rį Sei­mo val­dy­ba jam treč­da­ liu su­ma­ži­no at­ly­gi­ni­mą dėl sau­ sį pra­leis­tų ple­na­ri­nių po­sė­džių, ir nuo to lai­ko jis pra­dė­jo be­veik pa­ vyz­din­gai lan­ky­ti po­sė­džius.

21-ą

ple­na­ri­nių po­sė­džių die­ną pra­lei­do kul­tū­ros mi­nist­ras Š.Bi­ru­tis.

14

Liepos 4–10, 2013

ekonomika

82 vietą

pa­sau­ly­je pa­gal tu­ri­mas auk­so at­sar­gas uži­ma Lie­tu­va.

Nebedirbs su IBM

Svei­ka­tos ap­sau­gai – pa­pil­do­mos lėšos

Vy­riau­sybė nu­tarė nu­trauk­ti bend­ra­dar­ bia­vimą su JAV in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gijų mil­ži­ne IBM. „Yra kreip­ta­si į pro­ku­ratūrą dėl ga­li­mo ža­los pa­da­ry­mo. Šiuo me­tu ne­ mo­ku­mas ir Lie­tu­vos ty­rimų cent­ro sko­ la sie­kia 18 mln. litų“, – sakė ūkio mi­nist­ ras Eval­das Gus­tas. Šių metų pra­džio­je Ūkio mi­nis­te­ri­ja teigė, kad su IBM bend­ra­ dar­bia­vu­sio Lie­tu­vos ty­rimų cent­ro li­kimą spręs spe­cia­li dar­bo grupė.

Vy­riau­sybė va­ka­rykš­čia­me po­sėdy­je nu­ tarė skir­ti 145,329 mln. litų iš Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biud­že­to re­zer­ vo svei­ka­tos ap­sau­gos reikmėms. 132,773 mln. litų nu­tar­ta skir­ti as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­goms, 8,318 mln. litų – me­di­ci­ni­nei rea­bi­li­ta­ci­jai ir sa­na­to­ri­niam gy­dy­mui, 4,238 mln. litų – svei­ka­tos pro­ gra­moms ir ki­toms svei­ka­tos drau­di­mo iš­lai­doms pa­deng­ti.

Ma­žiau­siai bai­sus būdas im­tis

Be­veik prie­š me­tus at­si­ra­du­si ga­li­mybė im­tis nuo­sa­vo vers­lo ne­tu­rint di­de­lio pra­di­nio ka­pi­ta­lo ir neap­sik­rau­nant mil­ži­niš­ kais biu­rok­ra­ti­niais var­gais ne vieną lie­tuvį pa­ska­ti­no mes­ti sam­domą darbą ir pra­dėti dirb­ti sau. Mažųjų bend­rijų skai­čius Lie­tu­vo­je nuo­lat au­ga.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Spren­di­mas pa­si­tei­si­no

Vie­šo­sios įstai­gos „Vers­li Lie­tu­ va“ Vers­lu­mo de­par­ta­men­to di­ rek­to­rius Do­vy­das Var­ku­le­vi­čius laik­raš­čiui sakė, kad pra­ėjus be­ veik me­tams nuo mažųjų bend­rijų įtei­si­ni­mo ga­li­ma drąsiai teig­ti, jog šis spren­di­mas smar­kiai pri­si­ dėjo prie vers­lu­mo ska­ti­ni­mo. Pa­ sak jo, ma­žo­sios bend­ri­jos pa­ma­ žu nu­kon­ku­ruo­ja ki­tas smul­kio­jo vers­lo for­mas. „Yra ten­den­ci­ja, kad ne­ma­žai žmo­nių, dir­bu­sių su vers­lo liu­di­ji­ mais, da­bar stei­gia mažą­sias bend­ ri­jas. Pag­rin­dinė prie­žas­tis ta, kad dirb­da­mas su vers­lo liu­di­ji­mu ne­ ga­li sam­dy­ti dar­buo­tojų, o ma­ žo­ji bend­ri­ja tai ga­li da­ry­ti. Taip žmonės iš ama­ti­ninkų tam­pa nor­ ma­liais vers­li­nin­kais“, – aiš­ki­no D.Var­ku­le­vi­čius.

Jo tei­gi­mu, įtei­sin­da­ma mažą­sias bend­ri­jas Lie­tu­va nie­ko nau­ja neiš­ ra­do, tik pa­si­nau­do­jo gerą­ja kitų ša­ lių pa­tir­ti­mi. Be­ne se­niau­siai pa­na­ ši vers­lo for­ma gy­vuo­ja Jung­tinė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se, kur vei­kia va­ di­na­mo­sios ma­žo­sios kor­po­ra­ci­jos (angl. – small cor­po­ra­tion). „Lat­viai bei es­tai mus ap­lenkė ir mažą­sias bend­ri­jas įtei­si­no kur kas anks­čiau. Kurį laiką pa­gal stei­ giamų mažųjų bend­rijų skai­čių nuo jų at­si­li­ko­me, ta­čiau da­bar kai­my­ nus spar­čiai ve­jamės. Ne­tu­ri­me nau­jau­sių duo­menų, bet ma­žo­ sios bend­ri­jos su­da­ro apie 15–20 pro­c. visų re­gist­ruo­jamų verslų.

Be to, la­bai svar­bu, kad ma­žo­sios bend­ri­jos pa­pras­tai dir­ba pa­slaugų

sek­to­riu­je, o kuo dau­giau šia­me sek­to­riu­je dir­ban­čių žmo­nių, tuo eko­no­mi­kai ge­riau“, – sakė „Vers­ lios Lie­tu­vos“ Vers­lu­mo de­par­ta­ men­to va­do­vas.

Ne­rei­kia įsta­ti­nio ka­pi­ta­lo

Įsta­ty­mas, leid­žian­tis stei­gti in­ di­vi­dua­lio­sios įmonės ir už­da­ro­ sios ak­cinės bend­rovės (UAB) hib­ ri­du kar­tais va­di­na­mas mažą­sias bend­ri­jas, Lie­tu­vo­je įsi­ga­lio­jo nuo pra­ėju­sių metų rugsė­jo. To­kios for­ mos verslą ir įsteig­ti, ir val­dy­ti yra kur kas pa­pras­čiau, tad ne­nuos­ta­ bu, kad tai itin spar­čiai po­pu­liarė­ ja. Šiuo me­tu ma­žo­sios bend­ri­jos su­da­ro iki penk­ta­da­lio visų re­gist­ ruo­jamų verslų.

Do­vy­das Var­ku­le­vi­čius:

Kol kas pra­ėjo per ma­žai lai­ko, ma­ny­ čiau, tuos sėkmės viš­čiu­kus galė­si­me skai­čiuo­ti po ko­kių trejų metų. Ūkio mi­nis­te­ri­jos tei­gi­mu, ma­žo­ ji bend­ri­ja – itin pa­to­gi ir pa­trauk­ li smul­kio­jo, šei­mos ir pra­de­dan­ čiųjų vers­lo for­ma. Vi­siems tiems, ku­rie norėtų pra­dėti sa­vo verslą, bet dar ne­si­ry­žo bai­min­da­mie­si di­de­lių iš­laidų ar su­dėtin­go įmonės stei­gi­mo. Ma­žo­sios bend­ri­jos for­ mą pa­si­rin­ku­siems pra­de­dan­tiems vers­li­nin­kams ypač pa­trauk­lu, kad stei­giant to­kią bend­riją ne­rei­kia jo­

Mažųjų bend­rijų stei­gi­mo di­na­mi­ka Lai­ko­tar­pis 2012 m. rugsė­jis

Įre­g ist­ruo­ta mažųjų bend­rijų 120 419

2012 m. spa­l is 350

2012 m. lapk­r i­tis 243

2012 m. gruo­dis

226

2013 m. sau­sis

232

2013 m. va­sa­r is

293

2013 m. ko­vas

307

2013 m. ba­lan­dis 260

2013 m. ge­g užė 2013 m. bir­že­l is

171

kio įsta­ti­nio ka­pi­ta­lo. Pa­vyzd­žiui, stei­giant UAB tai­ko­mas mi­ni­ma­ laus 10 tūkst. litų įsta­ti­nio ka­pi­ta­ lo rei­ka­la­vi­mas.

Ma­žo­ji bend­ri­ja yra ri­bo­tos at­sa­ ko­mybės pri­va­tus ju­ri­di­nis as­muo.

Tai reiš­kia, kad na­riai sa­vo tur­tu neat­sa­ko už ne­įvyk­dy­tas ma­žo­sios bend­ri­jos prie­vo­les. Mažąją bend­ riją ga­li steig­ti ne dau­giau kaip 10 fi­zi­nių as­menų, bet ga­li būti ir tik vie­nas steigė­jas. Ma­žo­ji bend­ri­ ja ga­li vyk­dy­ti bet ko­kią įsta­tymų ne­draud­žiamą veiklą.

Nors ma­žo­jo­je bend­ri­jo­je ne­rei­ ka­lau­ja­ma turė­ti mi­ni­ma­laus įsta­ ti­nio ka­pi­ta­lo, jos na­riai mo­ka įna­ šus, ku­rių dy­dis ir mokė­ji­mo tvar­ka nu­sta­to­mi na­rių su­si­rin­ki­me, o ma­žo­sios bend­ri­jos pel­nas skirs­to­ mas pro­por­cin­gai pa­gal na­rio įna­šo dydį, ta­čiau ga­li­ma nu­ma­ty­ti ir ki­ to­kią pel­no skirs­ty­mo tvarką.

Steig­ti mažą­sias bend­ri­jas vi­lio­ja ir ri­bo­ta jų na­rių at­sa­ko­mybė, t. y. ne­pa­si­se­kus vers­lui na­riai ri­zi­kuo­ ja tik sa­vo įna­šu, bet ne as­me­ni­niu tur­tu.

Ma­žo­sios bend­ri­jos na­rys ga­ li dirb­ti jo­je ne­su­da­ry­da­mas dar­ bo su­tar­ties, todėl ne­rei­kia mokė­ti mo­kes­čių nuo dar­bo už­mo­kes­čio, o lėšų as­me­ni­niams po­rei­kiams avan­su ga­li­ma pa­siim­ti iš pel­no.

Jei paaiškė­ja, kad pel­nas ma­žes­ nis, nei bend­ri­jos na­riui iš­mokė­tas avan­sas, trūksta­ma da­lis grąži­na­ ma bend­ri­jai.

Tie­sa, tei­si­nin­kai įspėja, kad čia ga­li slypė­ti ir pa­grin­di­nis ma­žo­sios bend­ri­jos trūku­mas: kai nėra aiš­ kiai nu­sta­ty­tos pel­no pa­skirs­ty­mo tvar­kos, ga­li būti sun­kiau spręsti bend­ri­jos na­rių tar­pu­sa­vio gin­čus.

Vys­to tra­di­ci­nes veik­las

D.Var­ku­le­vi­čius teigė, kad kol kas su­dėtin­ga kalbė­ti apie mažųjų bend­ rijų sėkmės is­to­ri­jas, kai jos išau­ ga sa­vo marš­ki­nius ir tam­pa, pa­ vyzd­žiui, UAB, ta­čiau atei­ty­je vis­ko ga­li būti, ypač jei kai ku­rios bend­ ri­jos nu­spręs ieš­ko­ti pa­pil­domų in­ ves­ti­cijų ir plėstis. „Kol kas pra­ ėjo per ma­žai lai­ko, ma­ny­čiau, tuos sėkmės viš­čiu­kus galė­si­me skai­ čiuo­ti po ko­kių trejų metų. Ki­tas as­pek­tas yra tas, jog vi­sa Lie­tu­ vos įsta­tymų bazė su­tvar­ky­ta taip, kad in­ves­tuo­to­jams pa­trauk­liau­sios būtų UAB, tad vers­lui, ku­ris gal­vo­

Komp­ro­mi­sas: ma­žo­sios bend­ri­jos Lie­tu­vo­je spar­čiai ski­na­si ke­lią. Jas

UAB stei­gi­mu taip pat nėra.

ja apie in­ves­ti­cijų paiešką, ma­žo­sios bend­ri­jos for­ma ne­pat­rauk­li.

Ta­čiau kal­bant apie šei­mos vers­ lą, ku­ris iš­lai­ko sa­ve ir sa­vo sa­vi­ nin­kus, bet ne­tu­ri di­de­lių am­bi­ cijų, ne­ma­tau prie­žas­čių, kodėl reikėtų keis­ti val­dy­mo formą. Ma­ nau, to­kie vers­lai kaip, pa­vyzd­žiui, ke­pyklėlės net ir la­bai sėkmin­gai vys­to­mi liks ma­žo­sios bend­ri­jos“, – svarstė pa­šne­ko­vas.

Pa­sak „Vers­lios Lie­tu­vos“ at­sto­ vo, mažųjų bend­rijų įtei­si­ni­mas ko­kių nors naujų vėjų į mūsų ša­lies vers­lo pa­dangę neat­nešė – jas įstei­ gę tau­tie­čiai už­sii­ma Lie­tu­vo­je tra­ di­ciš­kai po­pu­lia­riau­siais vers­lais. „Yra ke­li sek­to­riai, ku­rie Lie­tu­vo­ je daž­niau­si, – tai maž­me­ninė pre­ ky­ba, vie­ša­sis mai­ti­ni­mas, įvairūs, ne tik au­to­mo­bi­lių, ser­vi­sai ir gro­ žio sa­lo­nai, – var­di­jo D.Var­ku­le­vi­ čius. – To­kios po­pu­lia­riau­sios ma­ žųjų bend­rijų veik­los.“ Nors prie­š įtei­si­nant mažą­sias bend­ri­jas vy­ku­sio­se dis­ku­si­jo­ se bu­vo ak­cen­tuo­ja­ma, kad to­kia vers­lo val­dy­mo for­ma pa­ska­tins in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gijų star­ tupų stei­gimą, ro­dos, šie lūkes­čiai bu­vo kiek per­dėti. Pa­sak D.Var­ku­ le­vi­čiaus, ten­den­ci­ja, kad nau­jos in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gijų bend­ rovės ren­ka­si ma­žo­sios bend­ri­jos

formą, yra, ta­čiau di­delė da­lis va­ di­namųjų star­tupų kūrėjų vis dėl­ to sie­kia atei­ty­je pri­trauk­ti pa­pil­ domų in­ves­ti­cijų ir aug­ti, todėl dėl jau minėtų prie­žas­čių ren­ka­si ki­tas vers­lo val­dy­mo for­mas.

Pak­laus­tas, kaip ver­ti­na mažųjų bend­rijų per­spek­ty­vas, D.Var­ku­ le­vi­čius nea­be­jo­jo, kad to­kia vers­ lo val­dy­mo for­ma tik po­pu­liarės, o mažųjų bend­rijų skai­čius augs: „Ga­li­ma pa­pras­tai ap­skai­čiuo­ti.

Apie 95 pro­c. vi­so pa­sau­lio vers­lo su­da­ro smul­ku­sis ir vi­du­ti­nis vers­ las, o ma­žo­ji bend­ri­ja yra vie­na po­ pu­lia­riau­sių to­kio vers­lo formų.“ Po­pu­lia­riau­sios did­mies­čiuo­se

Vals­tybės įmonės Re­gistrų cent­ ro at­sto­vas Ai­das Pet­ro­šius laik­ raštį in­for­ma­vo, kad iki šių metų lie­pos 1 d. Lie­tu­vo­je iš vi­so bu­vo re­gist­ruo­ta 2621 ma­žo­ji bend­ri­ja.

Did­žio­ji da­lis jų – 1681 – bu­vo įsteig­ta in­ter­ne­tu.

Be­veik pusė (46 pro­c.) mažų­ jų bend­rijų vei­kia Vil­niu­je ir jo apy­ linkė­se, penk­ta­da­lis – Kau­no ap­ skri­ty­je, de­šim­ta­da­lis – Klaipė­dos ap­skri­ty­je. Šiau­lių ap­skri­ty­je įsikū­ ru­sios 154 ma­žo­sios bend­ri­jos, Pa­ nevė­žio – 130. Li­ku­siuo­se Lie­tu­vos re­gio­nuo­se įsteig­ta ma­žiau nei po šimtą mažųjų bend­rijų.

15

Liepos 4–10, 2013

ekonomika Ke­ti­na pirk­ti ­ lat­vių paukš­ty­nus

„Nor­fa“ per­nai di­di­no pelną

€

Vie­na did­žiau­sių Lie­tu­vo­je žemės ūkio in­ves­ ti­cijų bend­ro­vių „Li­nas Ag­ro Group“ už 12,5 mln. eurų (43,125 mln. litų) ke­ti­na įsi­gy­ti ke­ tu­rias Lat­vi­jos paukš­ti­nin­kystės bend­ro­ves. Įmonė pra­nešė, kad pa­si­rašė ke­lis su­si­ta­ri­ mus su fi­zi­niais as­me­ni­mis ir bend­rovė­mis dėl 87 pro­c. įmonės „Put­nu fab­ri­ka Ķe­ka­va“, taip pat dėl 100 pro­c. „Broi­leks“, „Ce­ro­vos“ ir „Liel­zel­ti­ni“ ak­cijų pa­ketų įsi­gi­ji­mo. San­do­ rius pla­nuo­ja­ma už­baig­ti gruodį.

Maž­me­ninės pre­ky­bos tinklą „Nor­fa“ val­ dan­čios bend­rovės „Nor­fos maž­me­na“ apy­var­ta per­nai pa­siekė 1,349 mlrd. litų – ­ 6 pro­c. dau­giau nei 2011 m., kai ji bu­vo 1,273 mlrd. litų. Įmonės gry­na­sis pel­nas per­nai pa­didė­jo 3,3 kar­to iki 9,684 mln. litų. ­ 2012 m. pa­bai­go­je įmonė turė­jo 40,5 mln. litų ne­pas­kirs­ty­to­jo pel­no, ta­čiau bend­rovė pra­nešė, kad šie­met, kaip ir per­nai, ne­ke­ti­ na mokė­ti di­vi­dendų ak­ci­nin­kams.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0155 DB sva­ras ster­lingų 1 4,0268 JAV do­le­ris 1 2,6612 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5218 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9191 Len­ki­jos zlo­tas 10 7,9526 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3567 Ru­si­jos rub­lis 100 8,0096 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8004

nuo­sa­vo vers­lo

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

+0,7854 % +0,1368 % +0,7839 % +0,3701 % +0,0041 % –0,5191 % +0,4496 % –0,1147 % +0,1968 %

Ko­kius mo­kes­čius rei­kia mokė­ti 20 pro­c. dyd­ž io gy­ven­tojų pa­jamų mo­kestį ma­žo­sios bend­ri­jos na­rys mo­ka už sa­ve vieną kartą per me­ tus nuo gautų pa­jamų, at­skai­čius dek­la­r uo­tas kaip su dar­bo san­t y­ kiais ar jų esmę ati­tin­kan­čiais san­ ty­k iais su­si­ju­sias pa­ja­mas.

kiams su­mos. PSD įmokų bazė per mėnesį ne­ga­li būti di­desnė ne­gu ket­ ve­rių ei­namųjų metų draud­žiamųjų pa­jamų dyd­žių su­ma (5952 li­tai), o šių įmokų bazė ka­len­do­ri­niais me­ tais ne­ga­li būti di­desnė ne­gu 48 ei­ namųjų metų draud­žiamųjų pa­jamų Mo­kes­čiai ir įmo­kos mo­ka­m i nuo dyd­žių su­ma (71 424 li­tai). Tais at­ve­ ma­žo­sios bend­r i­jos na­r io as­me­n i­ jais, kai veik­la vyk­do­ma ne vi­sus mo­ niams po­rei­k iams iš­siim­tos lėšų kes­ti­nius me­tus, PSD įmokų bazės ri­ bos per­skai­čiuo­ja­mos pro­por­cin­gai su­mos. veik­los vyk­dy­mo lai­ko­tar­piui.

Pen­sijų so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­ka – 26,3 pro­c. nuo ma­žo­sios bend­ri­jos Pel­no mo­kes­t is – 15 pro­c. Leng­va­ na­r io iš­siim­tos lėšų as­me­n i­n iams ta – 5 pro­c. pel­no mo­kes­čio ta­ri­fas – po­rei­kiams su­mos. Įmo­ka mo­ka­ma tai­ko­ma ta­da, kai dar­buo­tojų skai­ kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki čius ne­vir­ši­ja de­šimt žmo­nių, o mo­ ei­na­mo­jo mėne­sio pa­sku­tinės die­ kes­ti­nio lai­ko­tar­pio pa­ja­mos ne­vir­ nos. Jei to­kių pa­jamų ne­gau­ta, įmo­ ši­ja 1 mln. litų, bet jei­gu tas pa­ts as­ ka ne­mo­ka­ma. Tuo at­ve­ju, jei as­ muo yra dviejų mažųjų bend­r ijų muo turėtų kitų pa­jamų (pa­gal dar­ sa­v i­n in­kas, jam leng­va­ta ne­tai­ko­ bo su­tartį, iš in­di­vi­dua­lio­sios veik­ ma. Ji taip pat ne­būtų tai­ko­ma, jei­ los ar kt.), pen­sijų so­cia­l i­n io drau­ gu dviejų mažųjų bend­rijų na­riais, di­mo įmo­ka būtų mo­ka­ma nuo vi­ ku­r ie tu­r i dau­g iau nei pusę balsų, sų pa­jamų šal­t i­n ių ir kar­t u didėtų būtų tie pa­tys as­me­nys. as­mens draud­ž ia­mo­sios pa­ja­mos, nuo ku­r ių skai­čiuo­ja­mos vals­ty­bi­ nio so­cia­l i­n io drau­d i­mo iš­mo­kos, pa­vyzd­ž iui, pen­si­jos dy­dis.

Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo (PSD) įmo­ka – 9 pro­c. nuo pa­jamų. Ši įmo­ka mo­ka­ma kartą per mėne­ sį nuo ma­žo­sios bend­ri­jos na­rio iš­ siim­tos lėšų as­me­n i­n iams po­rei­

PVM mokė­to­ju ma­žo­sios bend­r i­ jos pri­va­lo re­g ist­r uo­t is, jei­g u at­ly­ gis už pa­t iek­tas pre­kes (su­teik­tas pa­slau­gas) ša­lies te­ri­to­ri­jo­je per pa­ staruosius 12 mėne­sių di­des­nis nei 155 tūkst. litų, taip pat jei­gu iš ki­tos ES vals­tybės įsi­gy­ja pre­kių dau­giau nei už 35 tūkst. litų per ka­len­do­r i­ nius me­tus.

Idė­ja pa­pil­do­mai veik­lai Vai­da Ka­lin­kaitė stei­gia žmonės, ku­rių ne­ten­ki­na in­di­vi­dua­liosios veik­los ga­li­mybės, bet no­ro už­siim­ti daug jėgų ir ži­nių rei­ka­lau­jan­čiu­

v.kalinkaite@diena.lt

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Mažųjų bend­rijų, UAB ir in­di­vi­dua­liųjų įmo­nių pa­ly­gi­ni­mas Ma­žo­ji bend­ri­ja

UAB

In­di­vi­dua­lio­ji įmonė

Steigė­jai (da­ly­viai)

Fi­z i­niai as­me­nys

Fi­zi­niai ir (ar) ju­ri­di­niai as­me­nys

Fi­zi­nis as­muo

Steigėjų (da­ly­ vių) skai­čius

1–10 (na­riai)

1–249 (ak­ci­nin­kai)

1 (sa­vi­nin­kas)

Mi­ni­ma­lus ka­pi­ta­lo dy­dis

Nus­ta­to pa­tys na­riai

Ne ma­žes­nis kaip 10 tūkst. litų

Ka­pi­ta­lo rei­ka­la­vi­mas ne­ tai­ko­mas

Na­r ių įna­šai ga­l i būti pi­n i­g i­n iai ir ne­ pi­n i­g i­n iai. Ne­pi­n i­g i­n ių įnašų vertė nu­sta­to­ma visų da­ly­vių bend­ru su­ta­ ri­mu. Įna­šas ne­ga­l i būti dar­bai ir pa­ slau­gos.

Ka­pi­ta­las pa­da­ly­tas į da­lis, va­di­na­ mas ak­ci­jo­mis. Už ak­ci­jas mo­ka­ma pi­n i­gais ir (ar) ak­ci­n in­k ui nuo­sa­ vybės tei­se pri­k lau­san­čiu ne­pi­n i­ gi­niu įna­šu, ku­ris tu­ri būti įver­tin­ tas teisės aktų nu­sta­ty­ta tvar­ka.

Pel­nas skirs­to­mas pro­por­cin­gai įneš­ to įna­šo dyd­žiui, ta­čiau bend­ri­jos nuo­ sta­tuo­se ga­l i būti nu­sta­ty­ta ki­taip. Ga­ li­ma pelną iš­mokė­t i avan­su. Pa­si­bai­ gus fi­nan­si­niams me­tams ir paaiškė­ jus, kad avan­su iš­mokė­ta pel­no da­lis yra di­desnė, nei pri­k lau­sytų, skir­t u­ mas tu­r i būti grąžin­tas.

Ak­c i­n in­k ui ski­r iamų di­v i­dendų Vi­s as in­d i­v i­dua­l io­s ios dy­d is pro­por­cin­gas jam pri­k lau­ įmonės pel­nas ski­ria­mas san­čių ak­cijų no­m i­na­l ia­jai ver­tei. sa­vi­nin­kui.

Ga­l i­mas di­v i­dendų iš­mokė­ji­mas už trum­pesnį nei fi­nan­si­n iai me­ tai lai­ko­tarpį.

At­ly­g i­ni­mas už re­g ist­ra­vimą –178,2 li­ to. At­ly­g i­n i­mas no­ta­r ui (stei­g iant ne elekt­ro­n i­n iu būdu) – ma­ž iau­siai 300 litų.

At­ly­g i­ni­mas už re­g ist­ra­vimą – 198 li­tai. At­ly­gi­ni­mas no­ta­rui (stei­giant ne elekt­ro­ni­niu būdu) – ma­žiau­siai 350 litų.

Ka­pi­ta­las ir įna­šai

Pel­no pa­skirs­ty­mas

Įmonės re­g ist­ ra­vi­mo iš­lai­ dos

Įna­šai – in­d i­v i­dua­l io­sios įmonės sa­v i­n in­k ui as­ me­ninės nuo­sa­vybės tei­ se pri­k lausęs tur­tas.

At­ly­g i­n i­mas už re­g ist­ra­ vimą – 107 li­tai. At­ly­g i­n i­ mas no­ta­rui (stei­g iant ne elekt­ro­ni­niu būdu) – ma­ žiau­siai 150 litų.

Indrė Kau­la­vi­čiūtė ir Ona Stan­ke­ vi­čiūtė įkūrė sa­vo mažąją bend­ riją – ver­timų biurą „Api­cu­la“.

Nors įmonė dar jau­na – vei­kia vos mėnesį, jos džiau­gia­si, kad ją ati­ da­ry­ti bu­vo pa­pras­ta. Ta­čiau ma­ to ir trūkumų. I.Kau­la­vi­čiūtė su­ ti­ko pa­si­da­ly­ti sa­vo įspūdžiais su laik­raš­čiu.

– Kaip ki­lo idė­ja steig­ti mažą­ ją bend­riją?

– Ver­ti­mo pa­slau­gas ga­li­ma teik­ ti ir tu­rint in­di­vi­dua­lio­sios veik­los pa­žy­mas, ta­čiau už­sie­nio klien­ tams pa­trauk­liau ir pa­ti­ki­miau pirk­ti pa­slau­gas iš įmonės. Iš pra­ džių apie bend­riją kaip apie vers­ lą net ne­gal­vo­jo­me, norė­jo­me būti pa­čios sau šei­mi­ninkės, bet dirb­ti ko­lek­ty­ve. Ir da­bar vi­sus spren­di­ mus prii­ma­me kar­tu, dėl vis­ko ta­ riamės, pa­čios nu­si­sta­to­me dar­ bo gra­fi­kus.

– Ar bu­vo sun­ku?

– Ma­žo­sios bend­ri­jos stei­gi­mo pro­cedū­ra itin pa­pras­ta. Ją ga­li­ ma įsteig­ti nuo­to­li­niu būdu. Mes nau­do­jomės no­ta­ro pa­slau­go­mis, bet ir mūsų at­ve­ju vis­kas užt­ru­ko tik ke­lias die­nas.

– Kodėl pa­si­rin­ko­te to­kią vers­lo formą?

– Galė­jo­me rink­tis už­darąją ak­ cinę bend­rovę ar ki­tas for­mas, bet jos ne­ti­ko dėl įsta­ti­nio ka­pi­ta­lo prie­volės ir kitų veiks­nių. Kiek­ vie­nai at­ski­rai dirb­ti pa­gal in­di­ vi­dua­lio­sios veik­los pa­žy­mas bū­ tų ne­tiks­lin­ga, todėl pa­si­rin­ko­me mažąją bend­riją.

– Kaip skirs­to­mas pel­nas jūsų įmonė­je?

– Pa­na­šiai, kaip ir už­da­ro­jo­je ak­ cinė­je bend­rovė­je skirs­to­mas pa­gal ak­cijų skai­čių, ma­žo­sios bend­ri­ jos pel­nas skirs­to­mas pro­por­cin­ gai pa­gal įneš­to įna­šo dydį.

– Ką pa­tar­tumė­te žmonėms, ku­rie dar tik pla­nuo­ja steig­ti mažąją bend­riją?

– Pa­tyrė­me, kad ši vers­lo for­ma la­ biau tin­ka jau dir­ban­tiems pa­gal dar­bo su­tar­tis, kaip pa­pil­do­mas vers­las. Reiktų įver­tin­ti pra­na­ šu­mus ir trūku­mus, nes ma­žo­sios bend­ri­jos na­riai su sa­vo įmo­ne ne­ su­da­ro dar­bo su­tar­čių, todėl ski­ ria­si so­cia­li­nio draus­tu­mo sta­tu­ sas. Ne­dir­bant pa­gal dar­bo su­tartį rei­kia sa­va­ran­kiš­kai draus­tis.

– Ar pla­nuo­ja­te atei­ty­je per­ tvar­ky­ti įmonę į ki­to­kios for­ mos?

– Vers­lo pra­džiai ši for­ma tin­ka.

Pert­var­ky­mo ga­li­mybę svars­ty­si­ me atei­ty­je dėl anks­čiau minė­to so­cia­li­nio drau­di­mo ap­lin­ky­bių.

16

liepos 4–10, 2013

pasaulis diena.lt/naujienos/uzsienis

Ras­ti bendrą kalbą

kalendorius

KUR? Jung­tinėse Vals­ti­jose.

KA­DA? Ket­vir­ta­die­nį, lie­pos 4 d.

nepriklausomybės diena Ame­ri­kie­čiai fe­jer­ver­kais, kon­cer­tais ir ki­tais ma­si­niais ren­gi­niais minės Nep­rik­lau­so­mybės dieną. Pri­si­me­nant ba­land­žio spro­gi­mus per Bos­to­no ma­ra­toną vi­so­je ša­ly­je bus im­ta­si ypa­tingų sau­gu­mo prie­mo­nių, gatvė­se pa­tru­liuos su­stip­rin­tos po­li­ci­jos pa­jėgos, vie­šo­se vie­to­se įren­gia­mos pa­pil­ do­mos stebė­ji­mo ka­me­ros. Šventės pro­ga pirmą kartą po ura­ga­no San­dy tu­ ris­tams vėl bus ati­da­ry­ta Niu­jor­ko Laisvės sta­tu­la.

Tarp­tau­tinės ato­minės ener­ge­ti­kos agentū­ros (TA­TE­NA) va­do­vas Yu­kiya Ama­no pa­si­ūlė išeitį, kaip Lie­tu­vai, Ru­si­jai ir Bal­ta­ru­si­jai už­megz­ti skaidrų, konst­ruk­tyvų bei po­zi­tyvų dia­logą dėl ato­mi­nių elekt­ri­nių.

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis Sankt Pe­ter­bur­gas (Ru­si­ja)

Ko­re­guo­ja pro­jektą

KUR? Vilniuje.

KA­DA? Penk­ta­die­nį, lie­pos 5 d.

pIRMININKAVIMO ISKiLMĖS Lie­tu­vos sos­tinė­je vyks pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai pra­džios iš­kilmės. Ša­lies va­dovė Da­lia Gry­baus­kaitė su­si­tiks su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ir Eu­ro­ pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ku José Ma­nue­liu Bar­ro­so. Uni­ka­laus kultū­ri­nio pro­jek­to, pri­sta­ty­sian­čio Lie­tuvą Eu­ro­pai, aši­mi taps mu­zi­ki­nis kūri­nys „Sąšau­ka“, ku­ris mu­zi­kinė­mis ir vaiz­do prie­monė­mis sieks pa­ro­dy­ti Lie­ tu­vos ir Eu­ro­pos bend­rystę.

KUR? Did­žio­joje Bri­ta­ni­joje.

KA­DA? Ant­ra­die­nį, lie­pos 9 d.

Ge­gužės pa­bai­go­je ži­niask­lai­do­je pa­si­rod­žius pra­ne­ši­mų, kad Ru­si­ ja stab­do Bal­ti­jos ato­minės elekt­ rinės sta­ty­bas Ka­li­ning­ra­de, Ru­ si­jos bran­d uo­l inės ener­ge­t i­kos bend­rovė „Ro­sa­tom“ ne­tru­kus pa­tiks­li­no, jog pro­jek­tas ne stab­ do­mas, o ko­re­guo­ja­mas. Dvie­ jų did­žiųjų 1200 me­ga­vatų reak­ to­rių sta­tybų ter­mi­nas pra­tęstas, o ob­jek­to aikš­telė ple­čia­ma, kad gre­ta jų, kaip svars­to­ma, iš­dygtų nuo ke­tu­rių iki aš­tuo­nių ma­žo – 40 me­ga­vatų – ga­lin­gu­mo reak­ to­riai, pa­našūs į tuos, ko­kie jau ke­letą de­šimt­me­čių nau­do­ja­mi ato­mi­niuo­se po­van­de­ni­niuo­se lai­ vuo­se ir led­lau­žiuo­se. „Tech­no­lo­gijų vys­ty­ma­sis žen­ gia di­ver­si­fi­ka­ci­jos ke­liu, sie­kiant su­d a­ry­t i platų sąlygų spektrą dieg­ti nau­jos konst­ruk­ci­jos reak­ to­rius, taip pat ma­žo ir vi­du­ti­ nio dyd­žio reak­to­rius. Šie reak­to­ riai ga­li su­teik­ti ga­li­mybę plėto­ti bran­duo­linę ener­ge­tiką ne­di­de­ liuo­se tink­luo­se ir ato­kiuo­se ra­ jo­nuo­se“, – tei­gia­ma bir­že­lio pa­ bai­go­je Sankt Pe­ter­bur­ge vy­ku­sios tarp­tau­tinės kon­fe­ren­ci­jos „Bran­ duo­linė ener­ge­ti­ka XXI a.“ ga­lu­ti­ nia­me pa­reiš­ki­me, kurį per­skaitė „Ro­sa­tom“ va­do­vas Ser­ge­jus Ki­ ri­jen­ka.

Pro­jek­tai jau ku­ria­mi

RAMADANO PRADŽIA Dau­ge­ly­je arabų ša­lių pra­si­dės pa­snin­ko mėnuo ra­ma­da­nas, kai ti­kin­tie­ ji nuo auš­ros iki saulės lai­dos ne­galės val­gy­ti, ger­ti, rūky­ti ir mylė­tis. Po to, kai ge­gužės 22 d. Lon­do­ne is­la­mis­tai gatvė­je nu­žudė britą ka­reivį ir pa­ didė­jo tar­pet­ninė įtam­pa, Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos vals­ty­binė te­le­vi­zi­ja „Chan­ nel 4“ nu­sprendė tie­sio­giai trans­liuo­ti mue­dzi­no kvie­timą mels­tis. Be­veik 5 pro­c. Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos gy­ven­tojų lai­ko sa­ve mu­sul­mo­nais.

TA­TE­NA va­do­vas Yu­kiya Ama­no nea­be­jo­ja ma­žo ir vi­du­ti­nio ga­lin­ gu­mo reak­to­rių per­spek­ty­vo­mis.

„Jie tu­ri daug pra­na­šumų. Jie ne­ di­de­li, ma­žiau kai­nuo­ja, dau­gu­ma jų ga­li būti pa­ga­min­ti ga­myk­lo­je, o sau­gu­mo po­žiū­riu jie ga­na pa­ti­ki­ mi. To­kie reak­to­riai tin­ka ša­lims, kur ener­ge­ti­kos sis­te­mos nėra pla­ čiai iš­vys­ty­tos, – per kon­fe­ren­ ciją Sankt Pe­ter­bur­ge sakė Yu­kiya Ama­no. – Be to, ma­žo ir vi­du­ti­ nio ga­lin­gu­mo reak­to­riai tu­ri pra­ na­šumų ir už­tik­ri­nant bran­duo­li­

Ro­lan­das Kriš­čiū­nas:

Tu­ri­me at­vejį, kai bu­ vo pa­žeis­ta Es­po kon­ ven­ci­ja, – tai pa­darė Bal­ta­ru­si­ja. Padė­ tis dėl pro­jek­to Ka­li­ ning­ra­do sri­ty­je iš es­ mės ne­ką ge­resnė.

nių ginklų ne­pla­ti­nimą, todėl jie vis svar­bes­ni bran­duo­linės ener­ ge­ti­kos atei­čiai. Su di­de­liu su­si­ domė­ji­mu ste­bi­me tech­no­lo­ginį pro­gresą šio­je sri­ty­je ir pa­de­da­me

Korekcija: dviejų didžiųjų Baltijos

lė plečiama, kad greta jų išdygtų nuo

vals­tybėms, ku­rios no­ri plėto­ti to­ kio ti­po reak­to­rius.“ Eu­ro­pos sau­gu­mo ir bend­ra­ dar­bia­vi­mo or­ga­ni­za­ci­jos (ES­BO) Bran­duo­linės ener­gi­jos agentū­ros va­do­vas Lui­sas E.Echá­var­ri pri­ dūrė, kad jau ke­le­tas vals­ty­bių ro­ do ini­cia­tyvą ir pro­jek­tuo­ja ma­žo bei vi­du­ti­nio dyd­žio reak­to­rius. „Ga­li­ma tikė­tis, kad per ket­ve­ rius, še­še­rius ar aš­tuo­ne­rius me­ tus to­kių reak­to­rių pa­si­ro­dys rin­ ko­je“, – sakė jis.

Siū­lo eks­pertų pa­galbą

KUR? Če­ki­joje.

KA­DA? Tre­čia­die­nį, lie­pos 10 d.

nAUJA VYRIAUSYBĖ Če­ki­jo­je bus ofi­cia­liai pa­skelb­ta nau­ja vy­riau­sybė, jos va­do­ve pirmą kartą ga­li tap­ti mo­te­ris – Par­la­men­to pir­mi­ninkė Mi­ros­la­va Němco­vá. Pet­ro Ne­čo (nuo­tr.) va­do­vau­ja­ma vy­riau­sybė griu­vo pra­ėjusį mėnesį įsip­lies­kus skan­da­ lui dėl ko­rup­ci­jos, kai po­li­ci­ja su­ėmė sep­ty­nis vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­cijų pa­reigū­ nus, tarp jų – prem­je­ro kan­ce­lia­ri­jos va­dovę Janą Na­gyovą. Ji kal­ti­na­ma ban­ dy­mu pa­pirk­ti par­la­men­to na­rius ir ne­teisė­tu prem­je­ro žmo­nos šni­pinė­ji­mu.

Išei­tis: Yukiya Ama­no siū­lo vi­soms trims kai­mynėms pa­si­kvies­ti tarp­

tau­ti­nių ne­prik­lau­somų eks­pertų, o jų iš­va­das pa­skelb­ti vie­šai.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Žur­na­listų pa­pra­šy­tas pa­ko­men­ tuo­ti konf­lik­tinę si­tua­ciją Bal­ti­ jos re­gio­ne, kur vie­nu me­tu pla­ nuo­ja­ma sta­ty­ti net tris ato­mi­nes elekt­ri­nes – Lie­tu­vo­je, Bal­ta­ru­si­ jo­je ir Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je, TA­TE­ NA va­do­vas Yu­kiya Ama­no pri­ pa­ži­no, kad ne tik Bal­ti­jos, bet ir ki­tuo­se re­gio­nuo­se su­si­da­ro pa­ dėtis, kai bend­ras sie­nas tu­rin­ čioms vals­tybėms trūksta tar­pu­ sa­vio su­pra­ti­mo. „TA­TE­NA vaid­muo nėra ver­tin­ti, ku­ri ša­lis tei­si, ku­ri ne, ar­ba joms tar­pi­nin­kau­ti. Mes ska­ti­na­me vals­ ty­bes kalbė­tis vieną su ki­ta, už­tik­ rin­ti skaid­rumą. Bet, svar­biau­ sia, ra­gi­na­me vals­ty­bes nau­do­tis TA­TE­NA pa­slau­go­mis. Mes ga­li­ me iš­siųs­ti tarp­tau­ti­nius eks­per­ tus įver­tin­ti vie­nos ar ki­tos vals­ tybės dar­bo. Jei­gu ki­ta ša­lis to no­ri,

17

liepos 4–10, 2013

pasaulis

siū­lo­si pa­dėti TA­TE­NA Bran­duo­linė atei­tis Ru­si­jos vi­cep­rem­je­ras Dmit­ri­jus Ro­ go­z i­nas (nuotr.) api­brėžė pen­k ias prie­žas­tis, kodėl Ru­si­ja sie­ja sa­vo atei­ tį su bran­duo­li­ne ener­ge­ti­ka. „Pir­ma, Ru­s i­jos Fe­de­ra­c i­ja vi­s uo­ met bu­vo ta ša­lis, ku­ri pa­laikė moks­ linį ir tech­no­lo­g inį pro­g resą. Kas­ kart, kai ne­pa­kan­ka­mai įver­t in­da­ vo­me moks­l i­n io bei tech­no­lo­g i­ nio pro­g re­so reikšmę, ša­l ies eko­ no­m i­ka riedė­da­vo į duobę ir vals­ tybės lauk­da­vo la­bai di­de­l i su­k rėti­ mai. Būtent todėl mes ne­si­r uo­šia­ me kar­to­t i praei­t ies, taip pat ne­to­l i­ mos, klaidų ir nuo­sek­liai imamės vi­ so to, kas per­spek­ty­viau­sia, ino­va­ty­ viau­sia bei nau­din­giau­sia vals­ty­bei.

Ant­ra, mūsų ša­ly­je vi­suo­met bu­vo la­ bai stip­ri fi­zikų, taip pat bran­duo­linės fi­zi­kos moks­li­ninkų pa­ren­g i­mo mo­ kyk­la. Šiuo me­tu vals­ty­binė kor­po­ra­ ci­ja „Ro­sa­tom“ vyk­do įvai­rius kon­kur­ sus ir olim­pia­das jau­niems ta­len­tin­ giems žmonėms, ku­rie tu­ri po­linkį į šiuos moks­lus. Šiuo po­ž iū­r iu Ru­siją ga­l i­ma pa­va­d in­t i švie­čia­muo­ju ug­ ni­kal­niu, ren­g ian­čiu to­k io po­būdžio spe­cia­lis­tus, ku­rių var­dai yra pa­sau­ li­nio ly­gio ir ku­rie jau įnešė ne­įkai­no­ jamą indėlį į bran­duo­linės ener­ge­ti­ kos ir vi­sos žmo­ni­jos plėtrą.

pro­fe­sio­na­lams. Tu­r i­me skaud­ž ią Čer­no­by­lio pa­tirtį, po šios ka­tast­ro­fos bu­vo pa­da­ry­tos griež­čiau­sios iš­va­dos – tiek pa­čia­me bran­duo­li­nia­me moks­ le, tiek mūsų ša­lies po­li­ti­niu lyg­me­niu; bu­vo su­vok­ta, kad svar­biau­sia ir ge­ riau­sia rem­tis sau­gu­mu, vys­ty­ti sau­ gias tech­no­lo­gi­jas. Nes mes bran­gi­ na­me ir sa­vo tau­tos, ir tų ša­lių, ku­rios kvie­čia­si mūsų bran­duo­li­nes tech­no­ lo­gi­jas į sa­vo te­ri­to­riją, sau­gumą.

Pa­ga­liau penk­to­ji prie­žas­tis – Ru­si­ja yra vie­na iš dviejų stam­biau­sių bran­ duo­li­nių vals­ty­bių ka­ri­niu po­ž iū­riu. Šiuo me­tu at­nau­ji­na­me Ru­si­jos gink­ luotą­sias pa­jėgas, bran­duo­linį stra­te­ ginį po­ten­cialą, ku­ris su­lai­ko nuo bet ko­kios ag­re­si­jos prie­š mūsų šalį. Nau­ do­ja­me šias tech­no­lo­gi­jas, kad iš­sau­ go­tu­me taiką tiek sa­vo ša­liai, tiek sa­ vo sąjun­g i­ninkėms, tiek vi­sai pla­ne­ tai. Toks ci­vi­li­nių bei ka­ri­nių tech­no­ lo­g ijų de­r i­nys yra neats­k i­r ia­mas ir natū­ra­lus, pa­t vir­t i­nan­t is mūsų ryž­ tą vys­ty­ti sau­gias bran­duo­li­nes tech­ no­lo­g i­jas“, – sakė Ru­si­jos vi­cep­rem­je­ ras D.Ro­go­zi­nas.

Tre­čia, Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ja yra šal­ta šiau­rinė vals­tybė, did­žiulė že­my­ninė ša­lis, ku­rios did­žio­ji da­lis gy­ven­tojų gy­ve­na eu­ro­pinė­je da­ly­je. Mes su­vo­ kia­me, kad mūsų ša­lies tur­tai glūdi už Ura­lo kalnų: Va­karų ir Rytų Si­bi­re, taip pat To­li­muo­siuo­se Ry­tuo­se. Iš­gau­ti šių uni­ka­lių gam­tos iš­tek­lių ne­įma­no­ma nau­do­jant tik tra­di­ci­nius ener­gi­jos šal­ ti­nius, ku­rie priei­na­mi pie­čiau. Šiau­ri­ niuo­se re­gio­nuo­se bran­duo­linė ener­ ge­ti­ka tu­ri vis ma­žiau al­ter­na­tyvų.

Ket­vir­to­ji prie­žas­tis su­si­ju­si su tuo šal­ tak­rau­jiš­ku­mu, ku­ris būdin­gas mūsų

atominės elektrinės reaktorių statybų terminas pratęstas, o objekto aikšteketurių iki aštuonių mažo galingumo reaktorių.

vi­suo­met esa­me pa­si­rengę iš­siųs­ ti mi­siją ir į šalį kai­mynę, taip pat ti­kimės, kad ša­lys su­tiks re­zul­ ta­tus pa­skelb­ti vie­šai. Ši­taip pa­ dėtis tam­pa aiš­kesnė, didė­ja tar­ pu­sa­vio su­pra­ti­mas, už­tik­ri­na­mas

Ser­ge­jus No­vi­ko­vas:

Dar prieš ke­letą me­ tų iš­vertė­me į lie­tu­ vių kalbą po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­nimą ir įteikė­me Lie­tu­vos ge­ ne­ra­li­niam kon­su­lui Sankt Pe­ter­bur­ge. tarp­tau­tinės teisės lai­ky­ma­sis. Tai­ gi mūsų vaid­muo yra ne nu­ro­dinė­ ti vals­tybėms, bet to­kio­mis ne­tie­ sio­ginė­mis prie­monė­mis pri­si­dėti prie po­zi­ty­vaus dia­lo­go“, – sakė Yu­kiya Ama­no.

Es­po kon­ven­ci­ja

Abi­pu­siai prie­kaiš­tai

Kad ša­lių kai­my­nių dia­lo­gas la­bai svar­bus, skai­ty­da­mas pra­ne­šimą kon­fe­ren­ci­jo­je „Bran­duo­linė ener­ ge­ti­ka XXI a.“ ak­cen­ta­vo ir Lie­tu­ vos už­sie­nio vi­ce­mi­nist­ras Ro­lan­das Kriš­čiū­nas. „Lie­tu­va iš sa­vo pa­tir­ties ga­li pa­brėžti, kad vals­ty­bių kai­my­nių dia­lo­gas neap­siei­na be sun­kumų, – teigė vi­ce­mi­nist­ras. – Tu­ri­me at­vejį, kai bu­vo pa­žeis­ta Es­po kon­ven­ci­ja, – tai pa­darė Bal­ta­ru­si­ja. Si­tua­ci­ja dėl pro­jek­to Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je iš es­ mės ne­ką ge­resnė. Esa­me įsi­ti­kinę, kad Es­po kon­ven­ci­ja ne­turėtų būti lai­ko­ma pa­pras­tu for­ma­lu­mu, ir ti­ kimės, jog mūsų kai­my­nai lai­ky­sis to­kio pat po­žiū­rio.“ Ta­čiau Ru­si­jos atstovai ne­su-p­ ran­ta Lie­tu­vos prie­kaištų. „Mes pri­sii­ma­me ne­tgi dau­giau įsi­pa­ rei­go­jimų, nei galė­tu­me, – ti­ki­no „Ro­sa­tom“ ko­mu­ni­ka­ci­jos di­rek­ to­rius Ser­ge­jus No­vi­ko­vas. – Tik­ riau­siai ži­no­te, kad Ru­si­ja pa­si­rašė Es­po kon­ven­ciją, bet jos ne­ra­ti­ fi­ka­vo. Ta­čiau Bal­ti­jos ato­minės elekt­rinės at­ve­ju mes sa­va­no­riš­ kai vei­kia­me lai­ky­da­mie­si šios kon­ven­ci­jos dva­sios, in­for­muo­da­ mi vals­ty­bes kai­my­nes apie to­kius pro­jek­tus kaip ato­minė elekt­rinė.

At­li­ko­me vi­suo­me­ni­nius klau­ sy­mus de­vy­nio­se iš de­šim­ties ša­ lių kai­my­nių. De­šim­ta, kur to dar ne­darė­me, yra Lie­tu­va, bet esa­me pa­si­rengę tai pa­da­ry­ti. Dar prieš

Jung­t i­n ių Tautų kon­ven­ci­ja dėl po­ vei­k io ap­l in­kai įver­t i­n i­mo tarp­vals­ ty­bi­nia­me kon­teks­te (Es­po kon­ven­ ci­ja) yra pa­g rin­di­nis tarp­tau­ti­nis do­ ku­men­tas, nu­ma­tan­t is būti­nybę ša­

ke­letą metų iš­vertė­me į lie­tu­vių kalbą po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­nimą ir įteikė­me Lie­tu­vos ge­ne­ra­li­niam kon­su­lui Sankt Pe­ter­bur­ge, bet Lie­tu­va iki šiol nėra pa­si­ren­gu­ si vi­suo­me­ni­niams klau­sy­mams.

Tai vals­tybės teisė, ir mes ne­ga­ li­me su sa­vo įsta­tais jėga verž­tis į sve­timą kiemą.“ Lie­tu­va no­ri at­sa­kymų

Lie­tu­vos už­sie­nio rei­kalų mi­nis­ te­ri­ja (URM) laik­raš­čiui teigė, kad Lie­tu­va nėra ga­vu­si ofi­cia­laus Ru­ si­jos siū­ly­mo su­reng­ti vie­šuo­sius svars­ty­mus Lie­tu­vo­je dėl Ka­li­ ning­ra­do ato­minės elekt­rinės po­ vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo pa­gal Es­ po kon­ven­ciją. „Ver­ti­na­me Ru­si­jos siekį lai­ky­ tis Es­po kon­ven­ci­jos Ka­li­ning­ra­ do ato­minės elekt­rinės at­ve­ju, ta­ čiau no­ri­me at­kreip­ti dėmesį, kad šio­je kon­ven­ci­jo­je nu­ma­ty­tas pro­ cedūrų ei­liš­ku­mas, pa­gal kurį tu­ri vyk­ti tarp­vals­ty­binės kon­sul­ta­ci­ jos dėl ato­mi­nių elekt­ri­nių sau­gos, – pir­miau­sia tu­ri būti pa­reng­tas iš­ sa­mus Po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo

lims kai­mynėms bend­ra­dar­biau­t i ato­mi­nių elekt­ri­nių sta­ty­bos klau­si­ mais: teik­ti in­for­ma­ciją, su­pa­ž in­din­ ti ša­lių kai­my­nių vi­suo­menę, or­ga­ni­ zuo­ti eks­pertų kon­sul­ta­ci­jas.

do­ku­men­tas ir pa­teik­ti at­sa­ky­mai į už­duo­tus ša­lių klau­si­mus raš­tu, tik ta­da ren­gia­mi vie­šie­ji svars­ty­mai ir ga­liau­siai eks­pertų kon­sul­ta­ci­jos“, – tei­gia­ma URM laik­raš­čiui pa­teik­ ta­me at­sa­ky­me. „Tik iš­lai­kius šį pro­cedūrų ei­ liš­kumą, t. y. pir­ma ga­vus iš­sa­mią in­for­ma­ciją iš Ru­si­jos, bus už­tik­ rin­tas tin­ka­mas po­vei­kio ap­lin­kai įver­ti­ni­mas, o Lie­tu­vos vi­suo­menė tin­ka­mai su­pa­žin­din­ta su pro­jek­ tu. De­ja, šiuo me­tu pro­ce­sas – vis dar pir­ma­ja­me iš etapų, nes vis dar ne­gau­ti at­sa­ky­mai į Lie­tu­vos eks­ pertų iš­kel­tus klau­si­mus dėl bran­ duo­linės sau­gos stan­dartų ir ap­ lin­ko­sau­gos rei­ka­la­vimų lai­ky­mo­si Ka­li­ning­ra­do ato­minė­je elekt­rinė­ je. Ru­si­jos siū­ly­mai stai­ga pe­rei­ ti į ant­rąjį ar net tre­čiąjį iš Es­po kon­ven­ci­jo­je nu­ma­tytų etapų ir su­reng­ti vie­šuo­sius Ka­li­ning­ra­ do ato­minės elekt­rinės pro­jek­to svars­ty­mus ar eks­pertų kon­sul­ta­ ci­jas Lie­tu­vo­je ne­ga­li būti lai­ko­mi priim­ti­nais“, – teigė URM. Žurnalisto kelionę į Sankt Peterburgą organizavo „Rosatom“

Ira­nas su­sto­ti ne­ke­ti­na Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis Va­karų ra­gi­ni­mai su­stab­dy­ti ura­no sod­ri­nimą ne­kliu­do Ira­ nui plėto­ti sa­vo bran­duo­linės pro­gra­mos. Pradėjęs eksp­loa­ tuo­ti pirmąjį ato­minį reak­to­rių Bu­šeh­re, Te­he­ra­nas jau svars­ to apie ki­tus ir ža­da juos sta­ty­ ti pa­ts.

Ira­no bran­duo­linės ener­gi­jos or­ ga­ni­za­ci­jos va­do­vas Fe­rey­doo­nas Ab­ba­si (nuotr.) Sankt Pe­ter­bur­ge vy­ku­sio­je kon­fe­ren­ci­jo­je „Bran­ duo­linė ener­ge­ti­ka XXI a.“ pa­ sa­ko­jo žur­na­lis­tams, kad 1 tūkst.

MW reak­to­rius Bu­šeh­ro ato­ minė­je elekt­rinė­je jau vei­kia ir ne­tru­kus bus pra­dėtas eksp­ loa­tuo­ti pa­gal pa­skirtį. „Ru­si­jos bend­rovė dar tu­ri at­lik­ti tam tik­ rus ban­dy­mus, o po jų elekt­rinė bus per­duo­ta mums eksp­loa­tuo­ ti“, – sakė pa­reigū­nas.

Anot jo, elekt­rinė­je ga­li­ma įreng­ti iš vi­so ke­tu­ris reak­to­ rius, ir to­kie pla­nai svars­to­mi.

Bet iki šiol Ira­nas kliovė­si Ru­si­ jos tech­no­lo­gi­jo­mis, o da­bar is­ la­miš­ka res­pub­li­ka tei­gia, kad yra pa­jėgi pa­ti sta­ty­tis bran­duo­ li­nius reak­to­rius. „Jau pra­dėjo­me sa­vo te­ri­to­ ri­jo­je ir sa­vo jėgo­mis ga­min­ ti įrangą, su­si­ju­sią su ga­lin­gais reak­to­riais. Jau be­veik baigė­me kur­ti 360 MW reak­to­rių“, – sa­ kė F.Ab­ba­si.

Pa­reigū­nas teigė, kad Ira­nas ke­ti­na sta­ty­tis 10 MW ti­riamąjį reak­to­rių ir leng­vo­jo van­dens elekt­rinę. „Net­ru­kus gau­si­me ga­lu­ti­nius žemės skly­po duome­ nis, kur stovės elekt­rinė, o tuo­ met pra­dėsi­me įren­gi­mo dar­ bus“, – teigė F.Ab­ba­si. Žur­na­listų pa­klaus­tas, ar ga­li­ ma tikė­tis per­mainų Ira­no bran­ duo­linė­je pro­gra­mo­je po to, kai ša­lies vairą po pra­ėju­sio mėne­sio rin­kimų per­ėmė nau­jas pre­zi­ den­tas, F.Ab­ba­si sakė: „Norė­čiau pa­sa­ky­ti, kad Ira­no bran­duo­linė pro­gra­ma sie­kia dviejų tikslų.

Pir­mas – elekt­ros ener­gi­jos ga­ my­ba, o ant­ras – spin­du­liuotės nau­do­ji­mas tai­kiais tiks­lais, mū­ sų tau­tos la­bui.

Mūsų pir­ma­sis tiks­las – elekt­ ros ener­gi­ja – iš­liks, bran­duo­li­ nio ku­ro ga­my­ba ir sod­ri­ni­mas taip pat bus tęsia­mas pa­gal mū­ sų pa­reikš­tus tiks­lus. Mes tęsi­me ga­mybą pa­gal sa­vo po­rei­kius.“

18

liepos 4–10, 2013

sportas diena.lt/naujienos/sportas

Į Lie­tu­vos stadionus – Eu­ro­pos gran­dai Er­len­das Dia­gi­le­vas Vil­niu­je, Ma­ri­jam­po­lė­je ir Šiau­liuo­ se jau ne­tru­kus nuai­dės švil­pu­kai, kurie paskelbs Lietuvos futbolo klubų kovų Europoje pradžią.

Bir­že­lio 24 d. per cent­ri­nė­je UE­FA būs­ti­nė­je Nio­ne vy­ku­sią bur­ tų trau­ki­mo ce­re­mo­ni­ją paaiš­kė­jo Vil­niaus „Žal­gi­rio“, Ma­ri­jam­po­lės „Sū­du­vos“ ir Pak­ruo­jo „Kruo­jos“ var­žo­vai pir­ma­ja­me Eu­ro­pos ly­gos at­ran­kos cik­le.

Jau šian­dien, lie­pos 4 d., vil­ nie­čiai Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­ jos (LFF) sta­dio­ne priims sve­čius iš Ai­ri­jos – šių­me­čio na­cio­na­li­nės ly­gos čem­pio­na­to ly­de­rius, „St. Patrick’s Ath­le­tic“ klu­bą. 21 val. pra­si­de­dan­čias rung­ty­nes tie­sio­ giai trans­liuos LRT te­le­vi­zi­ja.

Ge­di­mi­nas Pau­laus­kas:

Mū­sų ša­lies ko­man­ doms ap­skri­tai Eu­ro­ po­je ne­bū­na leng­vų pa­si­vaikš­čio­ji­mų, su vi­sais tu­ri ko­vo­ti.

Tą pa­čią die­ną Ma­ri­jam­po­ lės „Ar­vi“ are­no­je bus su­žais­tos rung­ty­nės tarp vie­tos „Sū­du­vos“ ir tarp­tau­ti­nė­se pir­me­ny­bė­se de­biu­ tuo­jan­čios ma­ke­do­nų „FK Tur­no­ vo“ ko­man­dų, o Pak­ruo­jo „Kruo­ja“ su­rengs trum­pą iš­vy­ką į Šiau­lius, kur šei­mi­nin­ko tei­sė­mis stos į ko­ vą prieš kai­my­nų – Mins­ko „Di­na­ mo“ – eki­pą.

Il­ga­me­tis Lie­tu­vos A ly­gos čem­ pio­nas Pa­ne­vė­žio „Ek­ra­nas“ kovą dėl galimybės žaisti pagrindiniame UEFA Čempionų lygos etape pra­ dės gim­ta­ja­me Aukš­tai­ti­jos sta­ dio­ne.

Po de­ry­bų su UE­FA, įvyk­džius pa­ža­dą at­nau­jin­ti sta­dio­no inf­rast­ ruk­tū­rą ir pra­plės­ti kai ku­riuos sek­ to­rius, pa­ne­vė­žie­čiai lie­pos 16 d. su­si­tiks su Is­lan­di­jos čem­pio­nais „Fim­lei­kafé­lag Haf­narf­jar­ðar“ ant jiems įpras­tos ža­lio­sios ve­jos.

Prieš me­tus, po per­ga­lės prieš tuo­me­čius Ai­ri­jos aukš­čiau­sio­ sios ly­gos čem­pio­na­to nu­ga­lė­to­ jus „Sham­rock Ro­vers“, „Ek­ra­nui“ pri­vers­ti­nai iš­si­kraus­čius iš Aukš­ tai­ti­jos į Vil­niaus LFF sta­dio­no dirb­ ti­nės dan­gos aikš­tę, Lie­tu­vos čem­ pio­nų žai­di­mas smar­kiai su­pras­tė­jo: Briu­se­lio „An­der­lecht“ ir Bu­ka­reš­ to „Steaua“ pa­ne­vė­žie­čiai sos­ti­nė­ je pra­lai­mė­jo ati­tin­ka­mai 0:6 bei 0:2 re­zul­ta­tu ir pa­sta­ro­sio­mis rung­ty­ nė­mis už­bai­gė sa­vo praė­ju­sių me­ tų pa­si­ro­dy­mą ofi­cia­liuo­siuo­se Eu­ ro­pos klu­bų tur­ny­ruo­se.

Nors dar prieš paaiš­kė­jant bur­tų trau­ki­mo re­zul­ta­tams bu­vo ži­no­ ma, kad „Ek­ra­nui“ lie­pą teks su­si­ kau­ti su vie­na iš UE­FA Šiau­rės re­ gio­nui pri­skir­tų ko­man­dų, tačiau vie­toj lat­vių ar Lie­tu­vos klu­bų žai­ dė­jams ge­riau pa­žįs­ta­mų Es­ti­jos ko­man­dų pa­ne­vė­žie­čiams ati­te­ko, jų pa­ties žo­džiais ta­riant, „itin eg­ zo­tiš­ka“ eki­pa. „Ek­ra­nas“ su ti­tu­luo­tai­siais is­ lan­dais šių na­muo­se žais lie­pos 23 ar­ba 24 d. (tiks­li da­ta bus pa­skelb­ ta vė­liau). „Su­si­dū­ri­mu su eg­zo­ti­ka“, pa­ skel­bus Eu­ro­pos ly­gos bur­tų trau­ki­ mo re­zul­ta­tus, tik­rai ne­ga­lė­tų „pa­ si­gir­ti“ Pak­ruo­jo „Kruo­jos“ eki­pos fut­bo­li­nin­kai. Sve­čiai, ku­riuos jie šian­dien priims Šiau­liuo­se, – be­ne kiek­vie­nam iš ko­man­dos žai­dė­jų iki skaus­mo ži­no­mas Mins­ko „Di­na­ mo“ vie­nuo­lik­tu­kas. „Kruo­jai“ šis var­žo­vas bu­vo įvar­di­ja­mas kaip vie­ nas rim­čiau­sių ga­li­mų prie­ši­nin­kų.

Lie­tu­vos A ly­gos pir­me­ny­bių tur­ ny­ro len­te­lė­je šiuo me­tu penk­tą vie­tą uži­man­čios Pak­ruo­jo „Kruo­jos“ gy­ nė­jas Ge­di­mi­nas Pau­laus­kas tei­gė, kad Lie­tu­vos klu­bams leng­vą var­ žo­vą ras­ti sun­ku vi­so­je Eu­ro­po­je. „Mū­sų ša­lies ko­man­doms ap­ skri­tai Eu­ro­po­je ne­bū­na leng­vų pa­si­vaikš­čio­ji­mų, su vi­sais tu­ri ko­ vo­ti, – sa­kė G.Pau­laus­kas. – Mins­ ko „Di­na­mo“ vi­sa­da de­monst­ruo­ ja aukš­to ly­gio fut­bo­lą. Skir­tin­gai nei dau­gu­ma Bal­ta­ru­si­jos eki­pų, jie sten­gia­si žais­ti pa­že­me, iš­nau­ do­ti kraš­ti­nius žai­dė­jus. Tai tech­ niš­ka ko­man­da, bus ne­leng­va, bet ko­vo­si­me.“

Auk­sas: pa­sau­lio čem­pio­na­te lau­kia­ma R.Mei­lu­ty­tės per­ga­lių.

AFP nuo­tr.

Ar R.Mei­lu­ty­tė pa­ska­tins sir­ga­lius ke­liau­ti?

Lie­pą vie­na ge­riau­sių pa­sau­ly­je plau­ki­kė Rū­ta Mei­lu­ty­tė star­tuos pa­sau­lio van­dens spor­to ša­kų čem­pio­na­te Is­pa­ ni­jo­je. Nea­be­jo­ti­na, kad prie te­le­vi­zo­rių ek­ra­nų bus pri­li­pu­ si vi­sa Lie­tu­va. O kiek tau­tie­čių su­si­vi­lios is­to­ri­nes aki­mir­kas pa­ma­ty­ti iš ar­ti?

Jur­gi­ta Ša­kie­nė j.sakiene@diena.lt

ga­li­ma ste­bė­ti už 40 li­tų, va­ka­ri­ nės – dvi­gu­bai bran­ges­nės.

Di­džiau­sias ren­gi­nys

Lau­kia ir vie­tos lie­tu­vių

R.Mei­lu­ty­tės ir ki­tų mū­sų ša­lies plau­ki­kų star­tus per­nai Anykš­ čiuo­se vy­ku­sia­me Lie­tu­vos plau­ ki­mo čem­pio­na­te ste­bė­jo sau­sa­ kim­šos tri­bū­nos. Tam, kad bū­tų iš­veng­ta spūs­čių, pir­mą kar­tą ša­ lies plau­ki­mo is­to­ri­jo­je čem­pio­ na­tas žiū­ro­vams bu­vo mo­ka­mas.

Gal po auk­si­nių kau­nie­tės grybš­nių su­si­do­mė­ji­mas plau­ki­ mu taip išau­go, kad ir lie­pos pa­ bai­go­je Is­pa­ni­jo­je pra­si­dė­sian­čia­ me pa­sau­lio van­dens spor­to ša­kų čem­pio­na­te lie­tu­viai sir­ga­liai bus skai­čiuo­ja­mi šim­tais? Šios var­žy­bos yra di­džiau­sias pa­sta­rų­jų dve­jų me­tų van­dens spor­to ren­gi­nys pa­sau­ly­je. „Ar no­ri pa­ma­ty­ti, kaip R.Mei­ lu­ty­tė ge­ri­na pa­sau­lio re­kor­dą ir dar kar­tą pri­ver­čia pa­sau­lį aik­ čio­ti? Pats lai­kas pirk­ti bi­lie­tą į var­žy­bas ir pra­dė­ti pla­nuo­ti įsi­ min­ti­niau­sias gy­ve­ni­mo ato­sto­ gas“, – sir­ga­liai agi­tuo­ja­mi Lie­ tu­vos plau­ki­mo fe­de­ra­ci­jos (LPF) in­ter­ne­to sve­tai­nė­je. „Sma­gu, kai ži­nai, kad kas nors į var­žy­bas at­va­žia­vo dėl ta­vęs, kad pa­lai­ko, iš­gy­ve­na, kad per­ga­lių ne tau vie­nam rei­kia. Be abe­jo, sir­ ga­liai spor­ti­nin­kams ener­gi­jos tik pri­de­da“, – įsi­ti­ki­nęs LPF di­rek­ to­rius Emi­lis Vait­kai­tis.

Pi­giau­si li­kę bi­lie­tai į vie­nos die­nos ry­ti­nes plau­ki­mo var­žy­bas va­kar kai­na­vo po 60 li­tų, į va­ka­ri­ nes – po 90 li­tų. Šuo­lių į van­de­ nį ry­ti­nes var­žy­bas pi­giau­siai bus

„Ma­nau, kad ge­riau­siu at­ve­ju mū­ sų ša­lies plau­ki­kų pa­si­ro­dy­mą Bar­ se­lo­no­je ste­bės iki šim­to lie­tu­vių“, – ban­dė spė­ti LPF ge­ne­ra­li­nis sek­ re­to­rius Min­dau­gas Špo­kas.

Emi­lis Vait­kai­tis:

Sma­gu, kai ži­nai, kad kas nors į var­ žy­bas at­va­žia­vo dėl ta­vęs, kad pa­lai­ko, iš­gy­ve­na, kad per­ ga­lių ne tau vie­nam rei­kia.

tis – per ma­ža pa­klau­sa. „Kuo Lie­tu­vo­je vi­si dau­giau­sia do­mi­ si? Krep­ši­niu!“ – pa­reiš­kė ke­lio­ nių agen­tū­ros „Sai­tas“ di­rek­to­rė Li­na Ru­kai­ty­tė. Ši agen­tū­ra ne­su­lau­kė nė vie­nos užklausos, su­si­ju­sio su plau­ki­mo čem­pio­na­tu. „Ten­ki­na­me in­di­vi­ dua­lius klien­tų po­rei­kius, bet šią mi­nu­tę nė vie­no, no­rin­čio su mū­ sų pa­gal­ba vyk­ti į mi­nė­tas var­žy­ bas, neat­si­ra­do“, – sa­kė L.Ru­kai­ ty­tė. Ki­to­se ke­lio­nių agen­tū­ro­se si­tua­ci­ja pa­na­ši.

L.Ru­kai­ty­tė teigė, kad su Bar­se­ lo­na la­bai pa­to­gus su­si­sie­ki­mas, – į šį mies­tą iš Lie­tu­vos yra daug pi­ gių oro linijų bendrovių rei­sų, tad ga­li bū­ti, kad kai ku­rie lie­tu­viai pa­si­ry­žę į čem­pio­na­tą vyk­ti sa­ va­ran­kiš­kai.

Var­žy­sis ke­tu­rio­se rung­ty­se

„Ir tai plau­ki­mui, pa­ly­gin­ ti su anks­tes­niais me­tais, jau bū­ tų pa­kan­ka­mai daug“, – pri­dū­rė E.Vait­kai­tis. Pa­sak jo, jau aiš­ku, kad į čem­pio­na­tą va­žiuos apie 20 rė­mė­jų gru­pė ir maž­daug tiek pat spor­ti­nin­kų ar­ti­mų­jų.

Fe­de­ra­ci­jos at­sto­vai vi­lia­si, jog Bar­se­lo­no­je bus su­lauk­ta ir vie­tos lie­tu­vių pa­ra­mos. Į agen­tū­ras ne­si­krei­pia

Ke­lio­nių agen­tū­ros pa­sau­lio van­ dens spor­to ša­kų čem­pio­na­tu ne­ su­si­do­mė­jusios. Ne­ra­do­me, kad ku­ri nors sir­ga­liams siū­ly­tų ke­ lio­nės, ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­ gų pa­ke­tus. Pa­tei­kia­ma prie­žas­

Pa­sau­lio van­dens spor­to ša­kų čem­pio­na­tas Bar­se­lo­no­je vyks lie­ pos 19–rugp­jū­čio 4 d. Čia ge­riau­si pa­sau­lio at­le­tai var­žy­sis pen­kio­se spor­to ša­ko­se. Lie­tu­vos at­sto­vai var­žy­sis dvie­jo­se – šuo­lių į van­ de­nį ir plau­ki­mo.

R.Mei­lu­ty­tė šia­me čem­pio­na­ te da­ly­vaus ke­tu­rio­se rung­ty­se: plauks 50 ir 100 met­rų krū­ti­ne bei lais­vuoju sti­liu­mi. Ti­kė­ti­na, kad pa­sau­lio čem­pio­na­te da­ly­vaus dar aš­tuo­ni Lie­tu­vos plau­ki­kai, įvyk­dę čem­pio­na­to nor­ma­ty­vus, bet tiks­ lus da­ly­vių skai­čius ir pa­var­dės dar nė­ra ofi­cia­liai pa­tvir­tin­tos.

LPF duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je spor­ti­nį plau­ki­mą pro­pa­guo­ja per 4,3 tūkst. žmo­nių: 2,9 tūkst. vy­rų ir 1,4 tūkst. mo­te­rų.

19

liepos 4–10, 2013

29p.

Vilniečio savaitės renginių gidas.

savaitgalis

prasideda su „Vilniaus diena“

M.Le­vic­kis: „Ko­vo­ti ten­ka kas­dien“ Ge­riau­sio pa­sau­lio akor­deo­nis­to var­ dą pel­nęs Mar­ty­nas Le­vic­kis už­si­brėž­ tą mi­si­ją – iš­po­pu­ lia­rin­ti akor­deo­no mu­zi­ką – pil­do su kau­pu. Ir ti­ki, kad ne už kal­nų lai­kas, kai pa­klau­sy­ti šio inst­ ru­men­to pub­li­ka rink­sis į sta­dio­nus.

Ag­nė Klim­čiaus­kai­tė a.klimciauskaite@diena.lt

23-ejų vai­ki­nas įver­tin­tas dau­giau nei 30-ies kon­kur­sų ap­do­va­no­ji­ mais. Iki jo pa­si­ro­dy­mo TV3 pro­jek­ te „Lie­tu­vos ta­len­tai“ akor­deo­nas dau­ge­liui lie­tu­vių at­ro­dė „se­niu­kų ar­mo­ni­ka“ ar bent jau inst­ru­men­ tas, tin­ka­mas tik liau­dies va­ka­ro­nė­ se ir gi­mi­nės su­va­žia­vi­muo­se.

Kad akor­deo­nas ver­tas skam­bė­ ti di­džio­sio­se sce­no­se, M.Le­vic­kis įro­dė pa­čiai mu­zi­kos vers­lo gi­gan­ tei „Uni­ver­sal Mu­sic“ ir su jai pri­ klau­san­čia „Dec­ca“ pa­si­ra­šė su­tar­ tį iš­leis­ti al­bu­mą. Šis, pa­va­di­ni­mu „Mar­ty­nas“, lie­pos 1 d. pa­si­ro­dė tarp­tau­ti­nė­je rin­ko­je. Be­je, tarp­ tau­ti­nia­me me­nų va­dy­bos žur­na­ le „In­ter­na­tio­nal Arts Ma­na­ger“ lie­tu­vio su­tar­tis su „Dec­ca“ va­di­ na­ma is­to­ri­ne, nes M.Le­vic­kis ta­ po pir­muo­ju akor­deo­nis­tu, ku­riuo su­si­do­mė­jo ši vie­na žy­miau­sių lei­ dy­bos bend­ro­vių. M.Le­vic­kis mi­ si­jos ne­pa­mirš­ta ir sa­vo gim­ti­nė­je – kart­kar­tė­mis su­grįž­ta kon­cer­ tuo­ti, o Kris­tu­po va­sa­ros fes­ti­va­ly­ je rugp­jū­tį su­rengs Akor­deo­no mu­ zi­kos sa­vai­tę. Jos be­lau­kiant apie kar­je­ros už­da­vi­nius, kas­die­nius džiaugs­mus ir sva­jo­nes su M.Le­ vic­kiu kal­bė­jo „Vil­niaus die­na“.

Sva­jo­nė: tik­riau­siai ge­riau­sias Lie­tu­vos akor­deo­nis­tas M.Le­vic­kis pri­si­pa­žįs­ta, kad da­bar mei­lei ne­tu­ri lai­ko, bet la­bai no­rė­tų sa­ve ma­ty­ti to­bu­la­

me vaiz­de­ly­je su šei­ma, vai­kais ir t. t.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

– Esa­te pri­sta­to­mas kaip kla­ si­ki­nis akor­deo­nis­tas, o pa­ts kla­si­kos rė­mų kra­to­tės ir eks­ pe­ri­men­tuo­ja­te, akor­deo­ną va­ di­na­te mo­der­niu inst­ru­men­tu.

Tai kas gi jūs esa­te?

– Da­bar itin ma­din­ga kra­ty­tis rė­ mų, tad ir kra­tau­si. O jei rim­tai, esu mu­zi­kan­tas ir at­lie­ku mu­zi­ką, ku­ri man pa­tin­ka, – ar­gi toks pa­ pras­tas po­žiū­ris ga­ li kam nors už­kliū­ti.

20

20

liepos 4–10, 2013

savaitgalis

M.Le­vic­kis: „Ko­vo­ti ten­ka kas

Taip, esu bai­gęs kla­ 19 si­ki­nės mu­zi­kos mo­ ky­mo ins­ti­tu­ci­jas, ku­rios ma­ne pa­

ruo­šė kaip kla­si­ki­nį mu­zi­kan­tą, bet man to vis­gi ne­ga­na.

– Gar­si įra­šų bend­ro­vė „Dec­ca Re­cords“ lie­pos 1-ąją iš­lei­do jū­sų al­bu­mą. Pa­pa­sa­ko­ki­te, koks jis?

– Šis al­bu­mas man – šių me­tų pro­ jek­tas, pa­rei­ka­la­vęs dau­gy­bės lai­ ko ir at­si­da­vi­mo. Džiau­giuo­si, kad pa­ga­liau jis iš­lei­džia­mas. Al­bu­me skam­ba pla­čios įvai­ro­vės mu­zi­ka nuo ba­ro­ko iki šių lai­kų po­pdai­nų in­terp­re­ta­ci­jų. Al­bu­me at­si­sklei­džia akor­deo­nas iš skir­tin­gų kam­pų, su skir­tin­gais inst­ru­men­tais. Tik ke­ le­tas kū­ri­nių įra­šy­ti so­lo akor­deo­ nu, vi­si ki­ti va­ri­juo­ja: akor­deo­nas su sim­fo­ni­niu or­kest­ru, akor­deo­nas su sty­gi­nių kvar­te­tu, akor­deo­nas su inst­ru­men­ti­ne gru­pe. Tad ir mu­zi­ ka va­ri­juo­ja pri­klau­so­mai nuo idė­ jos ir su­dė­ties.

– Šie­met Kris­tu­po va­sa­ros fes­ ti­va­ly­je rugp­jū­čio mė­ne­sį ren­ gia­te Akor­deo­no mu­zi­kos sa­ vai­tę. Ar tai rim­tes­nis žings­nis į mu­zi­kos va­dy­bą, ren­gi­nių or­ ga­ni­za­vi­mą?

– Akor­deo­no mu­zi­kos sa­vai­tė Kris­ tu­po va­sa­ros fes­ti­va­lio pro­gra­mo­je – jau ant­ri me­tai. Man di­de­lė gar­ bė bū­ti šios sa­vai­tės me­no va­do­vu ir kar­tu su fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­riais ge­ne­ruo­ti įdo­mias idė­jas. Šiais me­ tais akor­deo­no sa­vai­tė pa­tei­kia ga­ na pla­tų mu­zi­ki­nių sti­lių spekt­rą.

Prog­ra­mą ati­da­ry­si­me su iš­skir­ti­ nai šiuo­lai­ki­ne ori­gi­na­lia mu­zi­ka akor­deo­nui. Rugp­jū­čio 23 d. Mo­lė­tų et­no­kos­mo­lo­gi­jos mu­zie­jaus bokš­te vyks kon­cer­tas „Ant kos­mi­nio van­ de­ny­no kran­to“, ku­ria­me da­ly­vaus sty­gi­nių kvar­te­tas, kar­tu at­lik­si­me Pou­lo Ru­der­so se­re­na­dą „Ant kos­ mi­nio van­de­ny­no kran­to“, So­fi­jos Gu­bai­du­li­nos „Si­len­zio“ ir skan­da­ lin­go­jo Joh­no Cage’o „4’33’’“. Kon­ cer­to idė­ja – kos­mo­sas ir jį go­bian­ti di­na­miš­ka mu­zi­ka, ku­ri pa­laips­niui pa­gal pro­gra­mą skam­bės vis ty­liau, o klau­sy­to­jai pa­si­ners į vi­siš­ką ty­ lu­mą ke­lio­li­kai mi­nu­čių ir kon­cer­to pa­bai­go­je ga­lės ste­bė­ti kos­mo­so pla­ ty­bes šiek tiek iš ar­čiau.

Taip pat klau­sy­to­jai ga­lės iš­girs­ ti ma­no al­bu­mo „iAc­cor­dion“ pro­ gra­mą – akor­deo­nu gro­ja­mas po­pu­ lia­rias me­lo­di­jas su inst­ru­men­ti­ne gru­pe – net ke­lio­se skir­tin­go­se vie­ to­se (ne tik Vil­niu­je). Ki­ta­me kon­cer­ te „Ant kal­no vir­šū­nės“ akor­deo­nas skam­bės su Klai­pė­dos ka­me­ri­niu or­ kest­ru. Ga­liau­siai aš­tuo­ni akor­deo­ nis­tai su­si­bū­rę į an­samb­lį pri­sta­tys kom­po­zi­to­riaus Piot­ro Čai­kovs­kio sim­fo­ni­nių kū­ri­nių in­terp­re­ta­ci­jas kon­cer­te „Ne­mir­tin­gas Čai­kovs­kis“.

Atok­vė­piui lau­kia ir akor­deo­no ma­ ra­to­nas, ku­ria­me, ti­kiuo­si, da­ly­vaus dau­ge­lis jau­nų­jų Lie­tu­vos akor­deo­ nis­tų, tai­gi no­rė­čiau pa­kvies­ti vi­sus no­rin­čius re­gist­ruo­tis.

– Ar po­pu­lia­rūs kū­ri­niai, ku­ riuos per­gro­ja­te, jums pa­čiam yra mie­li, ar vis­gi tai – duok­lė šou pa­sau­liui ir akor­deo­no po­ pu­lia­ri­ni­mui?

– Ne­pa­sa­ky­čiau, kad po­psas man ne­mie­las. Esu žmo­gus kaip ir vi­ si ir pa­klau­sau vi­so­kios mu­zi­kos.

Tai, ką da­rau per „Sun­day Squee­ ze“ se­si­jas, yra iš da­lies rin­ko­da­

ros prie­mo­nė, skir­ta pa­ska­tin­ti kuo la­biau do­mė­tis akor­deo­nu, jam po­ pu­lia­rin­ti ir su­lauk­ti kuo dau­giau su­si­do­mė­ji­mo man pa­čiam kaip at­li­kė­jui. Už­siim­ti sek­ma­die­ni­niais po­phi­tų per­gro­ji­mais tik­rai nė­ra ma­no gy­ve­ni­mo tiks­las.

– Ko pa­siilgs­ta­te iš Lie­tu­vos bū­da­mas sve­tur?

– Lie­tu­viš­ko kve­pian­čio oro, sau­lė­ tos va­sa­ros, ar­ti­mų­jų.

– Bu­vo­te pa­skelb­tas ofi­cia­liu tu­riz­mo am­ba­sa­do­riu­mi Lie­ tu­vai. Ką už­sie­nie­čiams pa­siū­ ly­tu­mė­te ap­lan­ky­ti Lie­tu­vo­je?

Koks bū­tų jū­sų tu­ris­ti­nis marš­ ru­tas po Lie­tu­vą?

– Konk­re­čių marš­ru­tų dar ne­pas­kel­biau. Lie­tu­va už­sie­nie­čiui pir­ miau­sia tu­ri tap­ti svar­bi kaip ke­ lio­nės ar ato­sto­gų tiks­las. La­bai daug žmo­nių be­veik nie­ko ne­ži­no apie Lie­tu­vą, ki­ta ver­tus, pa­sta­ruo­ ju me­tu su­tin­ku vis dau­giau to­kių, ku­rie ne tik ži­no apie mū­ sų ša­lį, bet ir yra čia gy­ve­ nę. To­kiu at­ve­ju sten­giuo­si iš­girs­ti tik­rą­ją jų nuo­mo­nę – nu­plėš­ti jų man­da­gu­mo kau­kes ir iš­peš­ti, ką iš tie­ sų mano apie Lie­tu­vą. Ti­kiu, kad mū­sų ša­lis tam­pa itin pa­ trauk­ti ir vis at­vi­res­nė.

– Jei tu­rė­tu­mė­te vi­sas ga­li­my­ bes kur­ti al­bu­mą to­kį, ko­kio trokš­ta­te, ne­rū­pė­tų jo ko­mer­ ci­nė sėk­mė, koks jis bū­tų?

– Pri­pa­žin­siu – jis bū­tų ki­toks. Al­ bu­mas, ku­ris iš­lei­džia­mas da­bar, yra la­bai di­na­miš­kas ir in­ten­sy­vus, ener­ gin­gas, jau­nat­viš­kas. Tai yra ge­ros ko­ky­bės mu­zi­ka ir aš iš­ties mė­gau­ juo­si ją at­lik­da­mas. Ta­čiau tai ma­ nęs neatsk­lei­džia vi­sa­pu­siš­kai, nes vis­gi ta ant­ro­ji pu­sė, la­biau kla­si­ki­ nė, gi­les­nė, in­ty­mes­nė, yra itin svar­ bi man, kaip me­ni­nin­kui. Esu tik­ras, kad ne­reiks la­bai il­gai lauk­ti, kol iš­ lei­siu ir ne­ko­mer­ci­nį al­bu­mą, bet, ži­ no­ma, vis tiek siek­siu, kad kuo dau­ giau žmo­nių jį iš­girs­tų. Bet ar ta­da jis jau taps ko­mer­ci­nis?

– Lie­tu­vo­je įkū­rė­te akor­deo­nis­ tų mo­kyk­lą. Pap­ras­tai mu­zi­ kos mo­kyk­lo­se akor­deo­no kla­ sės nė­ra la­bai po­pu­lia­rios. Kaip gy­vuo­ja jū­siš­kė?

– Taip at­ro­do tik iš pir­mo žvilgs­ nio – ne­tie­sa, kad mu­zi­kos mo­kyk­ lo­se jis lie­ka nuo­ša­ly. Akor­deo­nas Lie­tu­vo­je la­bai po­pu­lia­rus inst­ru­ men­tas. Pri­dur­siu ir tai, kad reik­tų la­bai ver­tin­ti Lie­tu­vos mu­zi­kos mo­ kyk­las, nes jos fi­nan­suo­ja­mos vals­ ty­bės ir jo­se vai­kai gau­na mu­zi­ki­nio ug­dy­mo pa­slau­gas už itin že­mą kai­ ną. Ma­no įkur­ta mo­kyk­la li­ko kaip kon­cep­tas, nes pri­va­taus mo­ky­mo pa­klau­sa, ypač mu­zi­kos sri­ty­je, Lie­tu­vo­je nė­ra pa­pli­tu­si, tad ir rea­ lių klien­tų nor­ma­liai veik­ti mo­kyk­ lai pri­trū­ko. „Ac­coA­ka­de­mi­ja“ yra edu­ka­ci­nis me­no cent­ras, tad vi­sa veik­la vyks­ta ir to­liau. Kiek su­spė­ ja­me, ren­gia­me kon­cer­tus, tei­kia­me mu­zi­kos at­li­ki­mo pa­slau­gas pri­va­ tiems ren­gi­niams, kon­cer­ti­nes ga­li­ my­bes jau­niems akor­deo­nis­tams.

Esu pa­trio­tas, nes at­ sto­vau­ju sa­vo ša­liai už jos ri­bų. Bet žvel­ giant rea­liai esu kos­ mo­po­li­tas.

– Kiek lai­ko per die­ną gro­ja­te?

Ar bū­na die­nų (sa­vai­čių), kai ne­ pai­ma­te inst­ru­men­to į ran­kas?

– Da­bar­ti­nis pe­rio­das ypač sun­ kus. Iš es­mės ne­beg­ro­ju na­mie, nes kon­cer­tuo­ti ten­ka ko­ne kas­dien.

La­bai blo­gai dėl to jau­čiuo­si, nes lau­kia rim­ti pa­si­ro­dy­mai JAV lie­ pos pa­bai­go­je, kur tu­rė­siu pri­sta­ ty­ti su­dė­tin­gą kla­si­ki­nę pro­gra­mą ATG akor­deo­nis­tų fes­ti­va­ly­je Či­ka­ go­je. Vis­gi ti­kiu, kad spė­siu tin­ka­ mai pa­si­ruoš­ti. O kai yra lais­ves­nio lai­ko, tai ir gro­ju tiek, kiek jo yra.

– To­bu­la die­na jums – ko­kia ji?

– Ra­mus sau­lė­tas ry­tas, ka­va. Spor­ to klu­bas – trum­pa tre­ni­ruo­tė. At­ sa­ki­nė­ji­mas į elekt­ro­ni­nius laiš­kus.

Už­kan­dis. Gro­ji­mas bent 4 va­lan­ das. Pie­tūs – nie­kur ne­sku­bant. Ta­ da ar­ba dar dau­giau pa­gro­ti, ar­ba

– Me­no pa­sau­ly­je ne­re­tai kal­ba­ ma apie nuo­žmią kon­ku­ren­ci­nę ko­vą, int­ri­gas. Jūs jau­čia­te taip?

– Ko­vo­ti ten­ka kas­dien dėl įvai­ riau­sių da­ly­kų. Ta­čiau svar­bu pa­ si­rink­ti tin­ka­mus ko­vos bū­dus.

– Pri­tar­tu­mė­te tei­gi­niui, kad gro­jan­tis žmo­gus – ge­res­nis ir lai­min­ges­nis?

– Ka­dan­gi ne­gro­jau bū­da­mas tik 2–3 me­tų, ta­da dar ne­ga­lė­jau sa­ vęs ir sa­vo sa­vi­jau­tos su­vok­ti kaip ne­gro­jan­čio. Net ne­ži­nau.

– Ko­kias ryš­kiau­sias sa­vo bū­do sa­vy­bes iš­skir­tu­mė­te?

– At­kak­lu­mas, at­sa­ko­my­bė, kruopš­tus lai­ko pla­na­vi­mas ir pa­nau­do­ji­ mas, kū­ry­bin­gu­mas.

Cha­rak­te­ris: „Silp­ny­bes pa­si­lie­ku sau, bet ra­miai ga­liu pa­sa­ky­ti, jog

ne­su toks minkš­tas, kad joms pa­si­duo­čiau“, – tei­gė M.Le­vic­kis.

kny­ga, par­kas, su­si­ti­ki­mai su drau­ gais, kon­cer­tai, pa­ro­dos ir pan. Tik vis re­čiau to­kių die­nų bū­na....

– Kas jums yra pra­smin­gas lais­ va­lai­kis?

– Priei­nu prie iš­va­dos, jog tam, kad lais­va­lai­kis įgau­tų pra­smę ir bū­tų efek­ty­vus, rei­kia iš­jung­ti te­le­fo­ną ir ar­ba bū­ti vie­nam, tuo mė­gau­jan­tis, ar­ba bū­ti mie­lų žmo­nių kom­pa­ni­ jo­je ir tie­siog da­ry­ti tai, kas pa­tin­ ka tuo me­tu.

– Ku­rių kla­si­ki­nių kom­po­zi­ to­rių mu­zi­ka la­biau­siai jums strin­ga į šir­dį, ati­tin­ka jū­sų as­ me­ny­bę?

– Pir­miau­sia atei­na į gal­vą Igo­ris Stra­vins­kis, Ri­char­das Wag­ne­ris, P.Čai­kovs­kis, Ar­vo Pärtas, S.Gu­bai­ du­li­na, bet jų tik­rai daug dau­giau.

– Ko­kia mu­zi­ka er­zi­na jus?

– Ne­gy­va.

– Skai­čiuo­ja­te, ke­lių tarp­tau­ ti­nių kon­kur­sų lau­rea­tu esa­te ta­pęs? Koks įver­ti­ni­mas jums bran­giau­sias?

– Skai­čiuo­ju – šias lai­kais vis­ką rei­kia skai­čiuo­ti. Svar­biau­si lai­mė­

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

ji­mai yra Lie­tu­vos ka­ra­lie­nės Mor­ tos pre­mi­ja, pa­sau­lio tau­rės kon­ kur­se „Cou­pe Mon­dia­le“ užim­ta pir­mo­ji vie­ta, fon­do „Lon­don Phil­ har­mo­nia Mar­tin Mu­si­cal Scho­ lars­hip“ skir­ta pre­mi­ja, lai­mė­ji­mas „Lie­tu­vos ta­len­tų“ kon­kur­se.

– Kai lai­mė­jo­te „Lie­tu­vos ta­ len­tus“, di­džiau­sia nuo­sta­ ba bu­vo, kad ne­tu­ri­te nuo­sa­vo inst­ru­men­to ir gro­ja­te sko­lin­ tu. O da­bar?

– Nuos­ta­ba bu­vo kiek ne­tei­sin­gai su­pras­ta. Akor­deo­nas, ku­riuo gro­ju, yra man gar­bin­gai pa­skir­tas Šiau­lių mies­to ir tai įvy­ko dar 2006 m. Di­ džiuo­juo­si Šiau­liais ir nuo­lat sten­ giuo­si jiems tin­ka­mai at­sto­vau­ti.

– Atsk­leis­ki­te ne­nu­si­ma­nan­tiems apie inst­ru­men­tų kai­nas, kiek kai­nuo­ja ge­ras akor­deo­nas?

– Kon­cer­ti­nių akor­deo­nų kai­nos la­ bai įvai­rios – nuo 10 000 iki 30 000 eu­rų.

– Sa­ve lai­ko­te pa­trio­tu? Kos­ mo­po­li­tu?

– Esu pa­trio­tas, nes at­sto­vau­ju sa­ vo ša­liai už jos ri­bų. Bet žvel­giant rea­liai esu kos­mo­po­li­tas.

– Pak­laus­tas apie mei­lę, vi­sad at­ sa­ko­te, kad jai kol kas tie­siog nė­ ra vie­tos jū­sų gy­ve­ni­me. Ma­no­ te, mei­lei yra tin­ka­mas lai­kas?

– Mei­lei lai­ko nė­ra, juk ji atei­na ne­ ti­kė­tai. La­bai no­rė­čiau sa­ve ma­ty­ti to­bu­la­me vaiz­de­ly­je su šei­ma, vai­ kais ir t. t. Bet kol kas dar pa­si­lie­ku sa­vo tei­sę į in­di­vi­dua­lu­mą.

– Gar­sūs mu­zi­kan­tai, pa­sa­ko­ da­mi apie vai­kys­tę, ne­re­tai pra­ si­ta­ria pa­vy­dė­da­vę bend­raam­ žiams, ku­rie laks­ty­da­vo kie­me, krės­da­vo kvai­lys­tes, žais­da­ vo, o jiems tek­da­vo gro­ti. Esą vai­kys­tės ne­rū­pes­tin­gu­mas ir at­sa­ko­my­bė gro­ti – di­džiau­si kont­ras­tai, o mei­lė inst­ru­men­ tui ir no­ras gy­ve­ni­me tik gro­ti atei­na ge­ro­kai vė­liau. Ko­kia jū­ sų pa­tir­tis?

– Ne­ga­liu skųs­tis – ma­no vai­kys­ tė bu­vo pui­ki ir be jos da­bar ne­bū­ čiau tas, kas esu. Taip, dar­bo bu­ vo, at­sa­ko­my­bės ne­trū­ko, bet vis­ką da­riau dėl tiks­lo. Džiau­giuo­si, kad ma­ne su­po žmo­nės, įkve­pian­tys dirb­ti ir siek­ti tiks­lo. Anks­ty­vo­ je vai­kys­tė­je ma­no įkvė­pi­mas bu­vo krikš­to tė­vas, skulp­to­rius Zig­man­ tas Vaiš­vi­la, ku­rio dė­ka ir pra­dė­jau gro­ti akor­deo­nu. Vė­liau ma­no gu­ ru ta­po akor­deo­no mo­ky­to­ja Ma­ry­ tė Mar­ke­vi­čie­nė. Da­bar tuo gu­ru ir įkvė­pi­mo šal­ti­niu kar­tais ten­ka bū­ ti sau pa­čiam, o tai ir yra sun­kiau­ sia už­duo­tis.

21

liepos 4–10, 2013

savaitgalis

s­dien“ – Ar gro­ja­te ki­tais inst­ru­ men­tais?

– Gro­ju for­te­pi­jo­nu ir ki­tų žmo­ nių ner­vais.

– „Pia­ni­nas – tai tur­tin­gų­jų akor­deo­nas“, „Akor­deo­nas – inst­ru­men­tas, skir­tas gro­ ti po­lkoms puo­to­se, dro­vios bar­ba­ri­jos or­gi­jo­se; jo gar­ sas pra­stai su­de­rin­tas, kaip mu­tuo­jan­tis paaug­lio bal­ sas“, „Kiek­vie­nas vai­ruo­ to­jas, ge­ban­tis iš­lanks­ty­ti ir su­lanks­ty­ti ke­lių že­mė­la­pį, yra su­bren­dęs iš­mok­ti gro­ ti akor­deo­nu“. Tai tik ke­le­ tas ci­ta­tų, pie­šian­čių ne itin pa­trauk­lų šio inst­ru­men­to įvaiz­dį. Ko­dėl jis toks?

– Ste­reo­t i­p ai ga­l io­ja vi­s ur.

Akor­deo­no at­ve­ju ga­liu tik ap­ gai­l es­t au­t i, kad ne­v y­k ė­l iai ir neiš­ma­nė­liai pra­dė­jo tam­py­ti jo dump­les ir taip nu­val­kio­jo šį inst­ru­men­tą. Sa­ky­ti, kad akor­ deo­nas skam­ba kaip mu­tuo­jan­ tis paaug­lio bal­sas, yra la­bai ne­tei­sin­ga, bet vėl­gi prieš ma­no akis iš­dygs­ta vaiz­das, kai koks nu­s i­g ė­r ęs se­n is gro­ja gat­v ė­j e be­pū­van­čiu akor­deo­nu, – taip, ta­d a jis tik­r iau­s iai ir skam­ ba kaip mu­t uo­jan­t is paaug­ lio bal­sas. Akor­deo­nas, skam­ ban­tis pro­fe­sio­na­lio­je sce­no­je, tu­ri dau­gy­bę gar­si­nių temb­rų ir spal­vų ga­li­my­bių: nuo skam­bių gi­lių akor­dų, pri­me­nan­čių var­ go­nų gau­di­mą, iki in­ty­miau­ sių ne­su­vo­kia­mo ty­lu­mo gar­ sų, ku­rie, su­bti­liai at­lie­ka­mi, tik­rai su­ža­vi dau­ge­lį. Bet ir ge­ rai, kad ga­lio­ja tie ste­reo­ti­pai, nes ta­da to­kiems kaip aš yra ką veik­ti.

– Jū­sų kar­je­ra da­bar rū­pi­na­ si ži­no­mas pro­diu­se­ris Ric­ kas Blas­key, taip pat dir­ban­ tis su vo­kie­čių smui­ki­nin­ku Da­vi­du Gar­ret­tu. Šis gar­sė­ ja tuo, kad grie­žia kla­si­ką po­psti­liu­mi ir ne bet kur, o sta­dio­nuo­se. Jū­sų due­tu at­ lik­ta „Ha­va Na­gi­la“ liaup­si­ na­ma ir kal­ba­ma, kad tik lai­ ko klau­si­mas, ka­da jūs pa­ts kon­cer­tuo­si­te sta­dio­nuo­se.

Ga­li­me ti­kė­tis tu­rė­ti pa­sau­ li­nio gar­so žvaigž­dę?

– Gro­ti sta­dio­nuo­se nė­ra ma­no sie­kia­my­bė. Ar tai bū­tų sma­ gu? Ži­no­ma, ir to la­bai lau­kiu.

Ti­kiu, kad akor­deo­no mu­zi­ ka tuo­met su­lauks dar ne­gir­dė­ to po­pu­lia­ru­mo. Gro­ti kon­cer­tų sa­lė­je ir sta­dio­ne yra du skir­ tin­gi da­ly­kai, ku­riuos, ti­kiuo­si, man pa­vyks su­de­rin­ti ir tarp jų iš­la­vi­ruo­ti.

– Gy­ve­na­te tarp Lie­tu­vos ir Ang­li­jos. Nors ti­ki­na­te, kad atei­tį sie­ja­te su Lie­tu­va, vis­gi kar­je­ros ga­li­my­bės ir sėk­mė jus trau­kia to­lyn nuo gim­ ti­nės. Ar šian­dien taip pat tvir­tai teig­tu­mė­te, kad šak­ nis įlei­si­te Lie­tu­vo­je?

– Sva­jo­ju tu­rė­ti na­mą Lie­tu­vo­ je. Miš­ke, kur tik gy­va gam­ta ap­ link. To­kio­je ap­lin­ko­je vai­kys­tė­je pra­leis­da­vau daug lai­ko ir to pa­ siilgs­tu. Lie­tu­va vi­sa­da bus ma­ no na­mai, o gy­ve­na­mo­ji vie­ta ir lie­ka tie­siog ad­re­sas.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1990 m. bir­že­lio 11 d. Tau­ra­gė­je.

niuo­se mu­zi­kos kon­kur­suo­se bei fes­ ti­va­liuo­se, yra pel­nęs per 30 pri­zi­nių liaus Son­d ec­k io kon­s er­v a­t o­r i­j ą, vie­tų ir ap­do­va­no­ji­mų. 2004 m. ta­po Lon­d o­n o ka­r a­l iš­k o­s ios mu­z i­k os pir­muo­ju ša­lies akor­deo­nis­tu, ga­vu­ aka­d e­m i­j os pir­m o­j o laips­n io ab­s ol­ siu Lie­tu­vos ka­ra­lie­nės Mor­tos pre­ ven­t as (pro­f . Owe­n o Mur­r ay kla­s ė), mi­ją, o 2006 m. už pa­sie­ki­mus Šiau­ įgi­j ęs pro­f e­s io­n a­l aus at­l i­k ė­j o, di­r i­ lių mies­to sa­vi­val­dy­bė Mar­ty­nui įtei­ gen­t o kva­l i­f i­k a­c i­j as ir mo­k y­t o­j o li­ kė nau­ją akor­deo­ną „Pi­gi­ni“. Ki­ti ryš­ cen­c i­j ą. kūs ap­do­va­no­ji­mai: ant­ro­ji vie­ta ATG Įver­t i­n i­m as. Nuo 2002 m. da­l y­ Ant­ho­ny Gal­los-Ri­ni tarp­tau­ti­nia­me vau­j a res­p ub­l i­k i­n iuo­s e ir tarp­t au­t i­ akor­deo­no kon­kur­se 2010 m. (San­ta Iš­s i­l a­v i­n i­m as. Bai­g ė Šiau­l ių Sau­

Kla­ra, Ka­li­for­ni­ja, JAV), 2009 m. pir­ mos vie­t os pri­z ai pen­k io­s e skir­t in­ go žan­ro ka­te­go­ri­jo­se AAA akor­deo­ no kon­kur­se (Mem­fis, Te­ne­sis, JAV), 2010 m. pel­n y­t a pir­m o­j i vie­t a pa­ sau­lio akor­deo­nis­tų kon­kur­se „Cou­ pe Mon­dia­le“ (Va­raž­di­nas, Kroa­ti­ja).

2011–2012 m. bu­vo at­rink­tas da­ly­vau­ ti „Park La­ne Group“ kon­cer­tų se­ri­jo­ se, taip pat lai­m ė­j o fon­d o „Lon­d on Phil­har­mo­nia Mar­tin Mu­si­cal Scho­

lars­h ip“ įsteig­t ą pre­m i­j ą. 2011 m. ta­ po TV3 muzikinio pro­jek­to „Lie­tu­vos ta­len­tai“ nu­ga­lė­to­ju. Ta­po pir­muo­ju lie­tu­viu, tu­rin­čiu as­me­ni­nę pa­sky­rą „You­tu­be“ po­rta­lo mu­zi­ki­nia­me ka­ na­le „Ve­vo“.

Al­bu­mai. 2012 m. lie­pą pri­sta­tė sa­

vo de­b iu­t i­n ę kom­p ak­t i­n ę plokš­t e­ lę „iAc­cor­dion“. 2013 m. lie­pą „Dec­ ca Clas­sics“ iš­lei­do lie­tu­vio al­bu­mą „Mar­ty­nas“.

22

liepos 4–10, 2013

savaitgalis

Tūks­tan­čio me­tų ke­lio­nė

Ke­lio­nių bū­na įvai­rių. Yra ir to­kių, ku­rio­se „nie­kas neįs­kai­čiuo­ta“: ta­da „Boein­gą“ pa­kei­čia dvi­ra­tis, vie­nin­te­lė na­vi­ga­ci­jos prie­mo­ nė – ant ke­lio, sie­nų ir me­džių pa­žy­mė­tos marš­ru­to ro­dyk­lės, o vie­toj ke­tu­rių žvaigž­du­čių vieš­bu­čio va­ka­rop nak­vy­nės na­mų du­ris pa­de­da at­ver­ti gais­ri­nin­kai ir po­li­ci­nin­kai.

Loreta Galubauskienė l.galubauskiene@diena.lt

Tiks­las – ka­ted­ra

„Troš­kau ne tik nuo­ty­kių, bet ir iš­šū­kių: pa­bėg­ti nuo stu­den­tiš­ ko šur­mu­lio, pra­skaid­rin­ti min­ tis, iš­ban­dy­ti sa­ve ir pa­ma­ty­ti ša­ lį“, – pri­si­pa­ži­no ke­tu­rias die­nas pi­lig­ri­mų ke­liu 200 km dvi­ra­čiu per Por­tu­ga­li­ją ir Is­pa­ni­ją nu­my­ nęs Ge­di­mi­nas Ur­bo­nas.

Por­tu­ga­li­jo­je stu­di­juo­jan­tis vai­ ki­nas vie­nui vie­nas ke­lia­vo iš Por­ to mies­to, ap­lan­ky­da­mas Po­vua de Var­zi­no, Ra­tes, Bar­se­loso, Pon­te de Li­mos, Ka­min­jos, San Ped­ro da To­ rės mies­te­lius, vė­liau pa­su­ko per Is­pa­ni­ją – Tu­jį, Re­don­de­lą, Pon­ te­ved­rą, Kal­das de Rei­są, Pad­ro­ną iki pat Sant­ja­go de Kom­pos­te­los. Į UNES­CO pa­sau­lio kul­tū­ros žmo­ni­jos pa­vel­do są­ra­šą įtrauk­tas Šv.Jo­kū­bo ke­lias (isp. – Ca­mi­no de San­tia­go) – tai ka­ta­li­kų pi­lig­ri­mų ke­lias, ve­dan­tis į Is­pa­ni­jos Sant­ ja­go de Kom­pos­te­los ka­ted­rą, ku­ rio­je, ti­ki­ma, yra pa­lai­do­tas apaš­ ta­las Jo­kū­bas.

Vi­sas šio ke­lio, pra­si­de­dan­čio Pran­cū­zi­jo­je ir be­si­drie­kian­čio iki pat Is­pa­ni­jos šiau­rės va­ka­rų pa­ kran­tės, il­gis sie­kia be­veik 800 km. Kiek­vie­nas pa­gal iš­ga­les in­ di­vi­dua­liai pa­si­ren­ka, ko­kią ke­lio at­kar­pą įveiks. Įvai­rių tau­ty­bių pi­ lig­ri­mai juo trau­kia nuo vi­du­ram­ žių jau ko­ne 1000 me­tų.

Kryp­tį ro­do net ir kriauk­lės

Ga­li­ma ke­liau­ti tri­mis bū­dais: pės­ čio­mis, dvi­ra­čiu ar­ba ark­liu. „Ne, jo­jan­čių ne­su­ti­kau, dau­ giau­sia ei­na­ma pės­čio­mis“, – sa­ kė Ge­di­mi­nas.

Vai­ki­nas ne­si­gai­lė­jo pa­si­rin­kęs dvi­ra­tį, nors daž­nai jį rei­kė­jo ves­ tis ar net ne­šti ant pe­čių: ta­ke­liai drie­kia­si ir kal­nais, per upe­lius ar

laip­tus. Ren­gian­tis to­kiai ke­lio­nei svar­biau­sios trys tai­syk­lės: ne­pa­ mirš­ti ke­pu­rės nuo sau­lės, liet­pal­ čio ir vi­sus daik­tus kup­ri­nė­je vež­tis su­dė­tus į ne­perš­lam­pa­mus plas­ti­ ki­nius mai­še­lius.

Ga­lio­ja ne­ra­šy­ta tai­ syk­lė – su­ti­kus ar pa­ ly­dint ne­pa­žįs­ta­mą­jį bū­ti­nai pa­lin­kė­ti vie­ nas ki­tam ge­ro ke­lio.

„Ir im­ti kuo ma­žiau, nes va­ka­rop ne­ša­mas vie­nas ki­log­ra­mas tam­pa de­šim­čia“, – nu­si­šyp­so­jo ne kar­tą lie­taus už­klup­tas lie­tu­vis. Že­mė­la­pis ne­rei­ka­lin­gas – gel­to­ nos ro­dyk­lės ant grin­di­nio, tvo­rų, sie­nų ar net me­džių ro­do, kur su­kti to­liau.

Dar vie­nas spe­cia­lus vi­siems pi­ lig­ri­mams su­pran­ta­mas ženk­las – kriauk­lės: jų spin­du­lių kryp­tis ir­ gi nu­ro­do to­les­nį marš­ru­tą. Ne­re­tai ta­kai ve­da ir per pri­va­čias val­das.

Kup­ri­nę su­tai­sė bat­siu­vys

„Stab­te­lė­ti ir gurkš­te­lė­ti is­pa­niš­ ko vy­no ne­siū­lo­ma, ta­čiau vi­sur ga­lio­ja nie­kur ne­ra­šy­ta tai­syk­lė – su­ti­kus ar pa­ly­dint ne­pa­žįs­ta­mą­jį bū­ti­nai pa­lin­kė­ti vie­nas ki­tam ge­ro ke­lio (isp. buen ca­mi­no), – pi­lig­ri­ mų bend­ra­vi­mo ypa­tu­mus aiš­ki­no G.Ur­bo­nas. – Jei pa­me­ti ro­dyk­lę, tie­siog pa­klau­si vie­ti­nių, ku­rie, net ne­mo­kė­da­mi ang­lų kal­bos, mie­lai ran­ka pa­ro­do kryp­tį.“ Ge­di­mi­nas pri­si­mi­nė vie­ną ku­ rio­ziš­ką si­tua­ci­ją. Miš­ka­ve­žis ve­žė iš­kirs­tus me­džius ir bu­vo vi­siš­kai neaiš­ku, kur su­kti, ta­čiau ša­li­ke­lė­je pa­ste­bė­jo ki­tų pi­lig­ri­mų iš gel­to­nų gė­lių su­dė­tą ro­dyk­lę. O kai ke­liau­

Ge­di­mi­nas: gy­ve­ni­me daž­nai pa­kliū­vu į ne­ti­kė­tas si­tua­ci­jas.

jant įply­šo lie­tu­vio kup­ri­nė, vie­tos bat­siu­vys ge­ra­no­riš­kai ją su­tai­sė ir net neė­mė pi­ni­gų.

Ne­ga­li ne­si­ža­vė­ti drau­giš­ku­mu ir no­ru pa­dė­ti ki­tiems, ne­svar­bu, ko­ kios tau­ty­bės bū­tum.

Nak­vy­nė su pa­rei­gū­nais

Ke­liau­jan­tys pi­lig­ri­mai nak­vo­ ti daž­niau­siai ap­si­sto­ja pi­lig­ri­mų na­muo­se. Vie­na nak­tis čia kai­nuo­ ja apie še­šis eu­rus. Gau­ni dviaukš­tę lo­vą, už­val­ka­lą pa­gal­vei ir pa­klo­dę.

Mieg­mai­šį tu­ri tu­rė­ti pa­ts. „Ar ke­lio­nė­je bu­vo iš­šū­kių? – mąs­ty­da­mas per­klau­sė stu­den­tas.

– Taip, ir abu kar­tus ieš­kant nak­ vy­nės.“ At­vy­kus į Ka­min­ją Ge­di­mi­ną pa­ si­ti­ko už­da­ry­tos nak­vy­nės na­mų du­rys. Jau te­mo. Vai­ki­nas pri­si­mi­ nė kaž­ka­da po­rtu­ga­lų drau­gų duo­ tą pa­ta­ri­mą, kad, iš­ti­kus bet ko­kiai bė­dai, čia įpras­ta pra­šy­ti pa­gal­bos pas spe­cia­lių­jų tar­ny­bų pa­rei­gū­ nus. „Krei­piau­si į gais­ri­nin­kus, jie pa­ dė­jo te­le­fo­nu su­ras­ti nak­vy­nės na­ mų dar­buo­to­ją ir ji at­vy­ko – pa­si­ ro­do, tą­nakt, be ma­nęs, čia ne­bu­vo nė vie­no pi­lig­ri­mo, to­dėl ji ra­miau­ siai išė­jo na­mo“, – ma­lo­niai ste­bė­ jo­si ke­liau­to­jas.

Ne ma­žiau įdo­mi bu­vo ir ant­ro­ji nak­tis. Re­don­de­los pi­lig­ri­mų nak­ vy­nės na­mai bu­vo per­pil­dy­ti, nė vie­nos lais­vos vie­tos. „Šį­kart pa­su­kau į po­li­ci­ją. Ang­ liš­kai kal­ban­tis pa­rei­gū­nas pa­ly­dė­ jo iki spor­to sa­lės, esan­čios ne­to­li, ir su­ta­rė su sa­lės dar­buo­to­ju leis­ ti man jo­je per­nak­vo­ti, – pa­sa­ko­ jo lietuvis. – Ma­ne už­ra­ki­no, o ry­ tą išei­da­mas pa­ts už­tren­kiau sa­lės du­ris.“ Nuo­var­gio – nė pėd­sa­ko

Kuo ar­čiau ke­lio­nės tiks­lo, tuo dau­giau ta­kų su­si­lie­ja į vie­ną ke­

Do­ku­men­tas: Sant­ja­go de Kom­pos­te­los pi­lig­ri­mų cent­re G.Ur­bo­nas ga­vo

lią, dau­gė­ja ir jais ke­liau­jan­čių pi­ lig­ri­mų.

Nuo Pad­ro­no mies­te­lio iki Sant­ ja­go de Kom­pos­te­los ka­ted­ros – tik 25 km. No­ras kuo grei­čiau ją pa­siek­ti ry­tą ver­tė kel­tis iš lo­vos anks­ti. „Kai at­vy­kau, apė­mė sun­kiai nu­sa­ko­mas jaus­mas: ne­jutau jo­kio nuo­var­gio, at­ro­do, ke­liau­čiau dar to­liau. Kai ma­tai at­vy­ku­sius ki­ tus pi­lig­ri­mus, įvei­ku­sius skir­tin­ gos truk­mės ir marš­ru­to ke­lio­nes, bet ve­da­mus vie­no tiks­lo, api­ma bend­rys­tės jaus­mas, nors su­tin­ki juos pir­mą ir gal­būt pa­sku­ti­nį kar­ tą“, – po­jū­čiais da­li­jo­si lie­tu­vis pi­ lig­ri­mas.

Ants­pau­dai de­da­mi ir ka­vi­nė­se

Anot Ge­di­mi­no, dau­giau­sia pi­lig­ ri­mų – vy­res­nio am­žiaus.

Ne­to­li Sant­ja­go de Kom­pos­te­los šv. Jo­kū­bo ka­ted­ros įsi­kū­ręs pi­lig­ ri­mų biu­ras. Čia tu­ri pri­sta­ty­ti ir svar­biau­sią pi­lig­ri­mų ke­lio­nės do­ ku­men­tą – kas­dien pil­dy­tą pi­lig­ ri­mo pa­są, iš­mar­gin­tą kiek­vie­nos ap­lan­ky­tos vie­to­vės ant­spau­dais.

To­kios žy­mos de­da­mos daug kur:

Pa­no­ra­ma: ke­liau­jant at­si­ve­ria įvai­rūs gam­tos vaiz­dai.

po­li­ci­jo­je, gais­ri­nė­je, baž­ny­čio­se, de­ga­li­nė­se, net ka­vi­nė­se – te­rei­kia ne­pa­mirš­ti jų pa­pra­šy­ti.

Pi­lig­ri­mys­tę liu­di­jan­tį pa­žy­mė­ji­ mą gau­si įvei­kęs bent pa­sku­ti­nius 100 ke­lio ki­lo­met­rų. Vis dėl­to lo­ ty­nų kal­ba iš­duo­tas do­ku­men­tas su pa­var­de ir da­ta nė­ra svar­biau­ sias da­ly­kas, džiu­gi­nan­tis įvei­kus marš­ru­tą. „Be pa­tir­tų įspū­džių, įgy­ji daug dau­giau: imi la­biau pa­si­kliau­ ti sa­vi­mi ir ap­lin­ki­niais, su­stip­ri­ ni sa­vą­jį ti­kė­ji­mą. Na­mo grįž­ti jau ki­toks“, – api­bend­ri­no lie­tu­vis ke­ liau­to­jas.

800

km

nuo Pran­cū­zi­jos per Is­pa­ni­ją drie­kiasi apaš­ta­lo Jo­kū­bo ke­lias.

23

liepos 4–10, 2013

vo pi­lig­ri­mys­tę liu­di­jan­tį pa­žy­mė­ji­mą.

savaitgalis Trys tai­syk­ lės: ne­pa­ mirš­ti ke­ pu­rės nuo sau­lės, liet­ pal­čio ir daik­tus kup­ ri­nė­je vež­ tis su­dė­tus į mai­še­lius.

Bend­ra­min­čiai: ar­tė­jant prie tiks­lo dau­gė­ja drau­ge ke­liau­jan­čių pi­

lig­ri­mų.

Ženk­lai: pi­lig­ri­mų ke­lio kryp­tį nu­ As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

ro­do ne tik gel­to­nos ro­dyk­lės.

Su­ma­nu­mas: Ge­di­mi­nas sa­ve

nuo­trau­ko­se įam­žin­da­vo ir pa­ts.

24

liepos 4–10, 2013

savaitgalis

„Jis mė­go kom­pa­ni­ją, anek­do Vai­kys­tės ir da­bar­ties Pa­ry­žius. Mies­to aikš­tės, til­tai, ka­vi­nės.

Su­si­kau­pęs dir­ban­tis tė­vas ir jo pa­veiks­lus par­da­vi­nė­jan­ti mo­ti­na. Toks vaiz­das daž­nai iš­ky­la in­ži­nie­riui Vy­tau­tui Ka­siu­ liui prieš akis.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Pa­ry­žiu­je gy­ve­nan­tis 68-erių V.Ka­ siu­lis at­vy­ko į sa­vo tė­vo – gar­saus lie­tu­vių dai­li­nin­ko Vy­tau­to Ka­siu­ lio (1918–1995 m.) – mu­zie­jaus ir pa­ro­dos ati­da­ry­mo iš­kil­mes. V.Ka­ siu­lio dai­lės mu­zie­jus praė­ju­sią sa­ vai­tę du­ris at­vė­rė Vil­niu­je.

Sun­ku at­plėš­ti akis nuo jo tė­ vo pa­veiks­lų – vis­kas spal­vin­ga, links­ma ir grakš­tu, tar­si gy­ve­ni­ me ne­bū­tų tra­ge­di­jų ar liū­de­sio, o tik spal­vin­gas kar­na­va­lo žais­mas.

Ne vel­tui Pa­ry­žiu­je gy­ve­nęs ir ten pa­lai­do­tas V.Ka­siu­lis va­di­na­mas ro­jaus so­dų dai­li­nin­ku. Rei­kia­mu lai­ku at­si­dū­ręs rei­kia­mo­je vie­to­ je, V.Ka­siu­lis pa­sie­kė tai, ko no­ rė­jo. Li­ki­mas jam bu­vo pa­lan­kus, o Pa­ry­žius – tas mies­tas, ku­ria­me jis ga­lė­jo įgy­ven­din­ti sa­vo sie­kius ir sva­jo­nes.

Po to, kai bu­vo ati­da­ry­ta pa­ro­da, pri­sė­do­me pa­si­kal­bė­ti su dai­li­nin­ ko sū­nu­mi.

– Ger­bia­mas Vy­tau­tai, kaip jums pa­tin­ka tė­vo mu­zie­jus ir jo pa­veiks­lų eks­po­zi­ci­ja? Ar to­ kią eks­po­zi­ci­ją įsi­vaiz­da­vo­te?

– Sun­ku bu­vo įsi­vaiz­duo­ti, kaip jie su­tvar­kys pa­veiks­lus. Ne­ži­no­ jau, ar bus pa­gal epo­chą, pa­gal te­ mą. Jie la­bai gra­žiai su­ka­bi­no. Ge­ ra idė­ja su­ka­bin­ti pa­veiks­lus pa­gal te­mą. Man la­bai pa­tin­ka. Pir­mą kar­tą ma­tau to­kią di­de­lę sa­vo tė­ vo dar­bų pa­ro­dą. Ži­not, ma­ne la­ bai jau­di­na ta pa­ro­da.

– Koks tė­vo vaiz­das iš­li­kęs jū­ sų at­min­ty­je? Koks žmo­gus jis bu­vo?

– Jis bu­vo lai­min­gas ir links­mas žmo­gus. Mė­go kom­pa­ni­ją, pa­sa­ kot anek­do­tus, dai­nuot, val­gyt, iš­ gert, žu­vaut. Daž­nai žu­vau­da­vom kar­tu – ir Šve­di­jo­je, ir Pran­cū­zi­ jos pie­tuo­se. Čia yra pa­veiks­las – Landsk­ru­nos ci­ta­de­lė, ka­na­las ap­lin­kui ją. Ten žu­va­vo­me vie­ną die­ną. Atė­jo šve­dai pa­sa­ky­ti, kad už­draus­ta. Bet jau bu­vo­me daug eše­riu­kų pa­si­ga­vę. Vai­di­nom, kad ne­sup­ran­tam šve­diš­kai, ir nuė­jom su žu­vim.

– Kaip ma­no­te, jei­gu jū­sų tė­ vas ne­bū­tų iš­vy­kęs į Pa­ry­žių, o bū­tų li­kęs Lie­tu­vo­je, ar čia taip pat bū­tų nu­ta­pęs to­kių pui­kių pa­veiks­lų, su­lau­kęs pri­pa­ži­ni­ mo, iš­gar­sė­jęs?

– Sun­ku pa­sa­ky­ti, ką jis bū­tų da­ręs, jei bū­tų li­kęs Lie­tu­vo­je. Ne­su tik­ras, kad tas jo sti­lius bū­tų buvęs pri­pa­ žin­tas. Bū­tų ki­taip ta­pęs. Bet jis vi­ sa­da no­rė­jo į Pa­ry­žių va­žiuo­ti ir ten gy­ven­ti. Dar kai bu­vo lais­va Lie­tu­ va, prieš ka­rą, jis vis no­rė­jo į Pa­ry­ žių va­žiuo­ti.

Vi­si Pa­ry­žiaus įsi­ my­lė­jė­liai ei­da­vo per tą til­tą. Da­bar ži­ nau, kad ir ma­no tė­ vas ėjo per tą til­tą su my­li­ma mo­te­ri­mi.

– Jū­sų mo­ti­na po tė­vo mir­ties la­bai sau­go­jo jo pa­veiks­lus ir apie jo­kį mu­zie­jų Lie­tu­vo­je, re­ gis, ne­bu­vo jo­kių min­čių.

– Kai Lie­tu­va bu­vo oku­puo­ta so­ vie­tų, tė­vai ne­no­rė­jo čia va­žiuot ir da­ryt pa­ro­dos. Kai Lie­tu­va ta­po ne­ prik­lau­so­ma, tė­vai ne­la­bai tuo ti­ kė­jo ir vis bi­jo­jo, kad ru­sai grįš.

Pas­kui ma­no tė­vas nu­mi­rė, Bro­ nę bu­vo sun­ku įti­kint su­rengt čia pa­ro­dą. Vis sa­ky­da­vo: „Lie­tu­va – ma­žas kraš­tas. Ma­no vy­ras pa­da­ rė tarp­tau­ti­nę kar­je­rą.“ Jai Lie­tu­ vo­je gal ne­la­bai įdo­mu bu­vo da­ryt tą pa­ro­dą. Bet pa­si­kei­tė jos nuo­mo­ nė. Ir ge­rai, kad pa­si­kei­tė.

Ji la­bai sau­go­jo tė­vo pa­veiks­lus, nie­kam ne­par­duo­da­vo. Nė aš ne­ga­ vau, kai tė­vas nu­mi­rė. Tu­rė­jau du ar tris jo pa­veiks­lus. Bet da­bar šiek tiek dau­giau jų pa­si­ka­bi­nau.

– Jū­sų tė­vo kar­je­ra nu­si­se­kė dar ir dėl to, kad jis vie­nin­te­lis iš lie­tu­ vių dai­li­nin­kų tu­rė­jo nuo­sa­vą ga­ le­ri­ją, o jo žmo­na, – kaip sa­ko­te, Bro­nė, – ten par­duo­da­vo pa­veiks­ lus. Pui­ki in­for­ma­ci­jos sklai­ da, šių die­nų ter­mi­nais kal­bant, ir pui­kus pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nis.

– Tė­vas ieš­ko­jo di­des­nio bu­to. Vie­ ną die­ną grįž­ta ir sa­ko: „Nu­pir­ kau.“ – „Ką? – klau­sia Bro­nė. – Bu­tą?“ – „Ne, ga­le­ri­ją.“ Jis ap­lan­kė ke­lis bu­tus, o agen­tas pa­klau­sė, kuo jis už­sii­ma. „Aš – dai­li­nin­kas“, – pa­sa­kė tė­vas. „O aš tu­riu ga­le­ri­ją.

Ga­lit pirkt“, – pa­reiš­kė agen­tas. Ir grį­žo tė­vas na­mo, nu­si­pir­kęs ga­le­ ri­ją. La­bai ge­ro­je vie­to­je – prie Me­ no mo­kyk­los. Ma­ža gat­vė, bet la­bai gar­si – daug ga­le­ri­jų. Nuo tos ga­le­ ri­jos vis­kas ir pra­si­dė­jo.

Mo­ti­nos dė­ka ga­lė­jo­me ir bu­tą, ir ga­le­ri­ją nu­si­pirk­ti. Ji tau­py­da­vo pi­ni­gus, ku­riuos tė­vas vis no­rė­da­ vo iš­leis­ti. Ji ga­le­ri­jo­je vi­sas die­nas dirb­da­vo. Ir tė­vas ten daž­nai bū­da­ vo. Ga­le­ri­jos ga­le bu­vo toks kam­ba­ riu­kas – ten jis ta­py­da­vo.

– Gir­dė­jau, kad jū­sų mo­ti­nai ge­rai sek­da­vo­si par­duo­ti pa­ veiks­lus, – tu­rė­jo vers­li­nin­ko gys­le­lę.

– Sek­da­vo­si. Bet kar­tais ji ne­ma­ lo­niai priim­da­vo klien­tus. Bu­vau nu­ste­bęs, kai vie­ną kar­tą po­rą – vy­rą ir mo­te­rį – Bro­nė be­veik iš­va­ rė iš ga­le­ri­jos sa­ky­da­ma: „Ma­tau, kad nie­ko ne­sup­ran­tat.“ (Juo­kia­ si.) Bet daug žmo­nių at­vyk­da­vo iš vi­so pa­sau­lio. Pa­tik­da­vo pa­veiks­ las ir pirk­da­vo. Gal gai­la, kad ga­ le­ri­ją nu­si­pir­ko, – čia ne jų dar­ bas, ne jų spe­cia­ly­bė. Ma­no tė­vas bu­vo gry­nai dai­li­nin­kas, ne­mo­kė­ jo sa­vo pa­veiks­lų par­duo­ti. Bro­nė ne vi­sa­da bu­vo ma­lo­ni su klien­ tais. Su spe­cia­lis­to pa­gal­ba, ma­ nau, bū­tų bu­vu­si dar di­des­nė tė­ vo kar­je­ra.

– Ta­čiau Pa­ry­žiu­je jis vis tiek iš­gar­sė­jo.

– Taip. Iš­si­pil­dė jo no­ras gy­ven­ti iš me­no ir bū­ti Pa­ry­žiu­je. Tai jam bu­ vo svar­biau­sia. Ma­žai dai­li­nin­kų iš­gy­ve­na iš me­no. Tė­vas – vi­sa­da.

Nors bu­vo links­mas žmo­gus, stip­ rų cha­rak­te­rį tu­rė­jo.

Kai at­vy­ko į Pa­ry­žių, tė­vas drau­ ga­vo su ke­liais dai­li­nin­kais: skulp­ to­riu­mi An­ta­nu Mon­čiu, gra­fi­ku Ži­bun­tu Mik­šiu, ki­tais lie­tu­viais.

Jie ir ger­da­vo. Kai at­va­žia­vo Bro­nė, vis­kas lio­vė­si. Sus­tab­dė. Jie pra­dė­ jo daug re­čiau ma­ty­tis.

Vi­su­ma: „Pir­mą kar­tą ma­tau to­kią di­de­lę sa­vo tė­vo dar­bų pa­ro­dą. Ži­not,

gar­saus dai­li­nin­ko sū­nus V.Ka­siu­lis.

– Ma­tau, jū­sų pri­si­mi­ni­mai apie mo­ti­ną ne­ko­kie?

– Ne, ko­dėl? Ji bu­vo la­bai ge­ras žmo­gus, tik kie­to cha­rak­te­rio. Bet taip rei­kė­jo. Rei­kia, kad po­ro­je vie­ nas bū­tų kie­tes­nis.

– Gal pri­si­me­na­te iš jau­nys­tės Pa­ry­žiaus la­biau­siai į at­min­tį įstri­gu­sį nuo­ty­kį?

– Ypač ge­rai at­si­me­nu at­vy­ki­mą į Pa­ry­žių, kai bu­vau ko­kių ket­ve­ rių su pu­se. At­va­žia­vo­me čia iš Vo­kie­ti­jos, Frei­bur­go. Tė­vas atė­ jo mū­sų pa­si­tik­ti į ge­le­žin­ke­lio sto­ tį. Jis paė­mė tak­si ir va­žia­vo­me iki kam­ba­riu­ko, ku­rį bu­vo iš­si­nuo­mo­ jęs. Tak­sis­to pra­šė, kad va­žiuo­tų per San­tar­vės (pranc. – Con­cor­ de) aikš­tę, Eli­zie­jaus lau­kais, per

Paveikslai: savitą stilių sukūręs V.Kasiulis vadinamas rojaus sodų dailininku. Jo muziejus praėjusią savaitę duris atvėrė Vilniuje.

Žvaigž­dės (pranc. – l’Étoile) aikš­tę.

Koks įspū­dis bu­vo, kai vai­kas at­va­ žiuo­ji iš ma­žo kai­me­lio! Kai va­žiuo­ ju per Con­cor­de aikš­tę, vis at­si­me­ nu tą va­ka­rą.

Ant bal­to po­pie­riaus tė­vas bu­vo nu­pai­šęs stal­tie­sę – su Pa­ry­žiaus vaiz­dais, su var­dais „Vy­tu­kas, Vy­ tau­tas, Bro­nė“, kur kam sė­dė­ti.

Pir­mas val­gis, ku­rį ga­vom Pa­ry­ žiu­je ant tos po­pie­ri­nės stal­tie­sės, – sar­di­nių dė­žu­tė. Mums bu­vo šven­tė, nes su­si­ti­ko­me po pu­sant­rų me­tų iš­si­sky­ri­mo. Mu­zie­ju­je ta stal­tie­sė yra, bet jos dar neeks­po­nuo­ja.

– Ar nuo to va­ka­ro Pa­ry­žius, jū­ sų aki­mis, la­bai pa­si­kei­tė?

– Yra daug vie­tų, ku­rios ma­žai pa­si­ kei­tė. Žmo­nės pa­si­kei­tė, bet vie­tos –

25

liepos 4–10, 2013

savaitgalis

o­tus, dai­nuot, iš­gert, žu­vaut“ tų, ku­rie į tas pa­čias ka­vi­nes ei­na, kaip Mon­mart­ro lai­kų dai­li­nin­kai.

Jis ra­miai dirb­da­vo vie­nas na­mie ar­ba ta­me ga­le­ri­jos kam­ba­riu­ky.

Kar­tais klien­tas klaus­da­vo Bro­nės: „Kas tas žmo­gus, ar dai­li­nin­kas?“ – „Ne, – sa­ky­da­vo Bro­nė. – Ma­no rė­mi­nin­kas.“ Jis ne­no­rė­da­vo ro­dy­ tis klien­tams kaip dai­li­nin­kas.

– Ar jū­sų tė­vas pa­tik­da­vo mo­ te­rims?

– Apie tai ma­žai ži­nau – jis ga­ na už­da­ras bu­vo. Tik ži­nau, kad ir Frei­bur­ge, ir Pa­ry­žiu­je jis drau­ga­vo su lat­vių poe­te Ilo­na Lei­ma­ne. Yra čia jos kny­ga, tė­vo iliust­ruo­ta. Bro­ nė apie tai man ne­kal­bė­da­vo. Bet aš ke­lis kar­tus bu­vau I.Lei­ma­nę su­ti­ kęs su tė­vu. Ma­niau, kad jis Frei­ bur­ge bu­vo iliust­ra­vęs tą kny­gą. Bet kai ban­džiau skai­ty­ti, pa­ste­bė­jau, kad ji pa­ra­šy­ta Pa­ry­žiu­je. Tos ei­ lės vei­kiau­siai bu­vo pa­ra­šy­tos, sa­ ky­kim, kai Bro­nė dar ne­bu­vo at­va­ žia­vu­si į Pa­ry­žių iš Frei­bur­go.

Kny­go­je yra I.Lei­ma­nės poe­ma apie vie­ną gar­sų Pa­ry­žiaus til­tą. Ji la­bai ma­ne su­jau­di­no – vi­si Pa­ry­ žiaus įsi­my­lė­jė­liai ei­da­vo per tą til­ tą. Da­bar ži­nau, kad ir ma­no tė­vas ėjo per tą til­tą su my­li­ma mo­te­ri­mi.

Bet aš akių neiš­sio­pe­ra­vęs la­ze­riu – vis dar su aki­niais vaikš­tau.

Prieš ke­lis mė­ne­sius dar gy­ve­nau ne­to­li Pa­ry­žiaus, da­bar – Pa­ry­žiu­ je, ne­to­li Mon­mart­ro. Vi­sai ne­se­ niai per­si­kė­lė­me – dar gy­ve­na­me tarp kar­to­ni­nių dė­žių. Ei­nam su žmo­na pa­si­vaikš­čio­ti, į res­to­ra­nus va­ka­rie­niau­ti. Ne tik šeš­ta­die­nį ar sek­ma­die­nį, bet ir sa­vai­tės vi­du­ry­ je. Pa­ry­žiu­je tai ne­su­dė­tin­ga. Šei­mo­je kal­ba­me pran­cū­ziš­kai.

Ma­no žmo­na Nelly – pran­cū­zė. Sū­ nus Mat­hias stu­di­juo­ja in­ži­ne­ri­ją.

Jis no­ri da­ry­ti in­ži­ne­ri­nius ty­ri­mus, to­dėl stu­di­juo­ja ge­riau­sio­je Pran­ cū­zi­jos mo­kyk­lo­je. Tą mo­kyk­lą yra bai­gę še­ši No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­ tai. Pir­mo­ji bu­vo Ma­rie Cu­rie.

Sū­nus iš­mo­ko lie­tu­viš­kai. Val­ das Pa­pie­vis mo­kė ir nu­ste­bo, kaip

grei­tai jis iš­mo­ko. Praė­ju­sį kar­tą su juo bu­vo­me Lie­tu­vo­je – vis­ką su­ pran­ta ir vi­sai ge­rai kal­ba lie­tu­ viš­kai. Šį­kart ne­ga­lė­jo at­va­žiuo­ti – da­bar jam eg­za­mi­nai. At­va­žiuos rugp­jū­tį.

– Tė­vo mu­zie­jus ati­da­ry­tas, jo pa­veiks­lus ga­li pa­ma­ty­ti Lie­tu­ vos žmo­nės ir tu­ris­tai. Apie ką dar sva­jo­ja­te?

– Esu jau to­kio am­žiaus, kai sva­ jo­nių lie­ka ma­žai, be to, be­veik vi­ sos iš­si­pil­dė. Man la­bai svar­bu, kad jau yra ma­no tė­vo mu­zie­jus, pa­ro­ da. Aš – lai­min­gas žmo­gus. Chris­ tia­nas Gil­ber­tas Stie­be­lis, ga­le­ri­jos sa­vi­nin­kas, su ku­riuo tė­vas bu­vo pa­si­ra­šęs su­tar­tį, sa­ky­da­vo: „Aš no­riu mir­ti 20-ies, bet kaip ga­li­ma vė­liau.“ Aš – taip pat.

– Bet jis my­lė­jo ir jū­sų mo­ti­ną, vi­są gy­ve­ni­mą jos ne­pa­li­ko.

– Ke­lioms die­noms, bet ne il­giau.

Tik­rai, jis my­lė­jo Bro­nę. Vi­sa­da pas ją grįž­da­vo.

ma­ne la­bai jau­di­na ta pa­ro­da“, – sa­kė iš Pa­ry­žiaus su žmona Nelly at­vy­kęs Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

Mon­mart­ras, Eli­zie­jaus lau­kai – ne.

Bu­ti­kai ki­to­kius daik­tus par­da­vi­nė­ ja. Pa­ry­žiaus prie­mies­čiai pa­si­kei­tė, bet pa­ts Pa­ry­žius, ma­no nuo­mo­ne, ga­na ma­žai. Įs­pū­dis maž­daug toks pat. Švie­sus mies­tas.

– Ku­ri vie­ta Pa­ry­žiu­je jū­sų mėgs­ta­miau­sia?

– Stu­den­tų kvar­ta­las prie Sen Mi­ še­lio bul­va­ro.

– Ar tė­vas Pa­ry­žiu­je tu­rė­jo stip­rių kon­ku­ren­tų? Juk me­ni­ nin­kai ne tik bend­rau­ja, bet ir kon­ku­ruo­ja.

– Me­ni­nin­kai nei bend­rau­ja, nei kon­ku­ruo­ja. Ma­no tė­vas ma­žai su ki­tais dai­li­nin­kais su­si­tik­da­vo. Tik su lie­tu­viais, ku­rie ar Pa­ry­žiu­je gy­

ve­no, ar iš Ame­ri­kos at­va­žiuo­da­ vo. Daug at­va­žiuo­da­vo ir iš Lie­tu­ vos. Bū­da­vo drau­giš­ki su­si­ti­ki­mai – apie me­ną ma­žai kal­bė­da­vo.

Tė­vas ieš­ko­jo di­des­ nio bu­to. Vie­ną die­ ną grįž­ta ir sa­ko: „Nu­pir­kau.“ – „Ką? – klau­sia Bro­nė. – Bu­ tą?“ – „Ne, ga­le­ri­ją.“ Tė­vas vie­nas dirb­da­vo ir ma­ žai su ki­tais bend­rau­da­vo, ypač su dai­li­nin­kais. Jam ne­bu­vo įdo­ mu su dai­li­nin­kais. Jis ne­bu­vo tarp

– Kaip Pa­ry­žiaus me­no kri­ti­kai ver­ti­no jū­sų tė­vo dar­bus? Ar jis ne­bu­vo disk­ri­mi­nuo­ja­mas – at­ seit emig­ran­tas?

– Tas Pa­ry­žiu­je ne­tu­ri jo­kios įta­kos.

Ma­žai pran­cū­zų dai­li­nin­kų gy­ve­no Pa­ry­žiu­je. Vin­cen­tas van Gog­has bu­vo iš Olan­di­jos, Pab­lo Pi­cas­so – iš Is­pa­ni­jos, Chai­mas Soutine’as at­vy­ko iš Vil­niaus, Mar­cas Cha­gal­ las bu­vo gi­męs Bal­ta­ru­si­jo­je. Rei­kia žiū­rė­ti dar­bus. Me­no kai­nos da­ bar vi­siš­kai ne­sup­ran­ta­mos. Ma­no nuo­mo­ne, tie, ku­rie bran­giau­si, nė­ ra ge­riau­si. Me­ni­nin­ką ga­li­ma ver­ tin­ti tik po ke­lių šim­tų me­tų, kol jis gy­vas – per anks­ti.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te apie sa­ve – kuo už­sii­ma­te, ko­kius moks­lus bai­ gė­te?

– Bai­giau in­ži­ne­ri­ją. Pas­ta­ruo­ju me­ tu dir­bau me­di­ci­ni­nių la­ze­rių sri­ty­je, ypač akių la­ze­rių. Dir­bau su pa­ties pir­mo­jo la­ze­rio mo­de­liu, ku­rį iš­ra­ do ame­ri­kie­čiai, pa­skui – su pa­čiu pir­muo­ju, ku­ris pa­sie­kė Pran­cū­zi­ją.

Tikslas: reikiamu laiku atsidūręs reikiamoje vietoje, V.Kasiulis pasie-

kė tai, ko norėjo. Likimas jam buvo palankus, o Paryžius – tas miestas, kuriame galėjo įgyvendinti savo siekius ir svajones.

Šeima: Kalėdos Kasiulių namuose būdavo didelė šventė.

Asmeninio archyvo nuotr.

Aukš­ti­no gy­ve­ni­mo kar­na­va­lą Vy­tau­tas Ka­siu­lis gi­mė 1918 m. ba­lan­ džio 23 d. Sim­ne. Nuo 1937 m. mo­kė­si Kau­no me­no mo­kyk­lo­je. Bai­gęs Kau­ no tai­ko­mo­sios ir de­ko­ra­ty­vi­nės dai­ lės ins­ti­tu­tą, 1941–1944 m. ja­me dės­tė.

1944 m. pa­si­trau­kė į Vo­kie­ti­ją. 1946– 1948 m. gy­ve­no Frei­bur­ge, dės­tė Dai­ lės ir ama­tų mo­kyk­lo­je, vė­liau va­do­ va­vo pie­ši­mo kla­sei. Nuo 1948 m. gy­ ve­no Pa­ry­žiu­je.

Alie­ju­mi, gua­šu, pa­ste­le, tem­pe­ra nu­ ta­pė fi­gū­ri­nių kom­po­zi­ci­jų, po­rtre­tų, ly­ri­nių pei­za­žų, na­tiur­mor­tų. Anks­ ty­vie­ji kū­ri­niai daž­niau­siai bu­vo bui­ ti­nio žan­ro pa­veiks­lai – rea­lis­ti­niai, psi­cho­lo­giš­ki, su hu­mo­ro ele­men­tais,

tam­so­ko ko­lo­ri­to. Vė­les­ni – mo­der­nis­ ti­niai, jiems bū­din­gas ly­riz­mas, de­ko­ ra­ty­vu­mas, švie­sių sod­rių spal­vų ko­ lo­ri­tas, imp­ro­vi­za­ci­ja. Kom­po­zi­ci­jo­se daž­nai vaiz­da­vo mu­zi­kan­tus, cir­ko ar­ tis­tus, šven­tuo­sius. Jų fi­gū­ros abst­ra­ huo­tos, žais­min­gos – iš­gau­tas kar­na­ va­lo efek­tas.

V.Ka­siu­lis yra su­ren­gęs per­so­na­li­nių pa­ro­dų Kau­ne, Frei­bur­ge, Pa­ry­žiu­je, Ham­bur­ge, Že­ne­vo­je, Ber­ly­ne, Lon­ do­ne, Ko­pen­ha­go­je, Stok­hol­me, Či­ ka­go­je, Niu­jor­ke. Me­no kri­ti­kai jį va­ di­na vie­nu įdo­miau­sių XX a. ant­ro­ sios pu­sės Pa­ry­ž iaus mo­kyk­los dai­ li­nin­kų.

27

liepos 4–10, 2013

meilė

„Jis no­rė­jo di­de­lių gra­žių ves­tu­vių“ Lie­pos 19 d. auk­so žie­dus su­mai­nys vie­ na gar­siau­sių Lie­tu­vos po­rų – mer­gi­nų gru­pės „Nau­jos Pu­py­tės“ na­rė O­ksa­na Pi­kul ir jos iš­rink­ta­sis krep­ši­nin­kas Si­mas Ja­sai­tis.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Gau­bia pa­slap­ties šy­du

Kol kas nei kur pla­nuo­ja­ma tuok­ tu­vių šven­tė, nei kiek jo­je bus sve­ čių, nei ku­rio di­zai­ne­rio su­kne­ lę vil­kės, nei kur po puo­tos me­dų ko­pi­nės, O.Pi­kul neatsk­lei­džia, tik šyp­so­da­ma­si sa­ko: „Ves­tu­vių die­ ną vis­ką pa­ma­ty­si­te!“ Kaip krep­ši­nin­kas my­li­ma­jai pa­ si­pir­šo, ji taip pat lin­ku­si pa­si­lai­ky­ ti sau. „Tai la­bai as­me­niš­ka. Ga­liu tik iš­duo­ti, kad tai įvy­ko Lie­tu­vos pa­jū­ry­je, ne­to­li mū­sų mėgs­ta­mo res­to­ra­no. Bet de­ta­lių pa­sa­ko­ti ne­ no­rė­čiau“, – tei­gė pa­šne­ko­vė.

Ko­dėl tiek daug pa­slap­ties? „To­ dėl, kad toks su­si­ta­ri­mas. Aš žo­ džio žmo­gus ir žo­džio lai­kau­si.

Vis­ką pa­ma­ty­si­te ves­tu­vių die­ ną“, – tvir­ti­no O.Pi­kul ir nu­si­juo­ kė sa­ky­da­ma, kad tik­riau­siai at­ro­ do per­ne­lyg pa­slap­tin­gi.

Už ką my­li S.Ja­sai­tį?

O.Pi­kul ne­slė­pė – dar ne­se­niai apie šei­mą ji ne­gal­vo­jo, svar­biau­si jai bu­vo moks­lai ir pa­čios veik­la. „Bet šiuo me­tu man tai la­bai ak­ tua­lus klau­si­mas, mes ruo­šia­mės kur­ti šei­mą, ruo­šia­mės san­tuo­kai. Šei­mą kaip ver­ty­bę įdie­gė ma­ma.

Ka­dan­gi jau žen­gia­me to­kį žings­ nį, mums ši ver­ty­bė, be abe­jo­nės, da­bar yra svar­biau­sia“, – at­vi­ra­vo dai­ni­nin­kė.

Kal­bė­da­ma apie lai­min­gą san­ tuo­ką ji iš­sky­rė ke­le­tą da­ly­kų: su­ pra­tin­gu­mą, ge­bė­ji­mą vie­nam prie

Dis­k u­s i­j a: pa­sak dai­n i­n in­k ės

O.Pi­kul, ji siū­lė ty­liai ir ra­miai su­ si­tuok­ti už­sie­ny­je, bet my­li­ma­ sis S.Ja­sai­tis no­rė­jo di­de­lių gra­ žių ves­tu­vių. As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

!

ki­to de­rin­tis, to­le­ran­ci­ją, mo­kė­ji­mą at­leis­ti, pa­gar­bą ir mei­lę vie­no ki­ tam. Tai, O.Pi­kul įsi­ti­ki­ni­mu, le­mia san­ty­kių sėk­mę.

Vi­si žmo­nės tu­ri trū­ku­mų, idea­ lių nė­ra. Bet už ką vis dėl­to ji taip my­li Si­mą? „Mei­lė, sim­pa­ti­ja yra che­mi­ja.

Ne­ga­li nu­sa­ky­ti, dėl ko tą žmo­gų my­li. Tie­siog taip jau gam­tos duo­ ta. Ir kai pa­jau­čia­me vie­nas ki­tam sim­pa­ti­ją, ne­ga­lim pa­sa­ky­ti už ką.

Taip, daž­nai šis jaus­mas apa­ki­na, ir ne­ma­tai nei­gia­mų žmo­gaus sa­vy­ bių, ku­rios lai­kui bė­gant iš­ryš­kė­ja.

Ga­lė­čiau daug var­dy­ti, ku­rios Si­mo sa­vy­bės man pa­tin­ka, bet nuo­šir­ du­mą ir pa­pras­tu­mą iš­skir­čiau kaip la­biau­siai ža­vin­čias“, – tei­gė bū­si­ mo­ji nuo­ta­ka. „Tie­są sa­kant, apie tai nie­kad ne­su­si­mąs­čiau, nes tarp mū­sų yra vi­siš­ka che­mi­ja ir mei­lė vie­no ki­ tam“, – pri­dū­rė ji.

Mei­lė, sim­pa­ti­ja yra che­mi­ja. Ne­ga­li nu­ sa­ky­ti, dėl ko tą žmo­ gų my­li. Tie­siog taip jau gam­tos duo­ta.

Siū­lė pa­bėg­ti sve­tur

Tuok­tu­vių šven­tę po­ra pla­na­vo kar­tu. O.Pi­kul tei­gi­mu, ji bus jų abie­jų sva­jo­nių iš­si­pil­dy­mas. „Tu­ rė­si­me tai, ko ir no­rė­jo­me“, – apie kol kas pa­slap­ties šy­du gau­bia­mą ves­tu­vių šven­tę sa­kė O.Pi­kul.

Dai­ni­nin­kė tei­gė ne­san­ti la­bai reik­li ir per­ne­lyg di­de­lės reikš­mės de­ta­lėms ar vie­tai ji ne­sky­rė. Kaip pa­ti sa­kė, ne­si­no­rė­jo prie nie­ko per daug pri­si­riš­ti. Ta­čiau pa­pa­sa­ko­ jo, kad vis dėl­to pir­mi­nis ves­tu­vių pla­nas iš­si­sky­rė. „Siū­liau Si­mui va­žiuo­ti kur nors į to­li­mą gra­žią ša­lį ir ty­liai, ra­miai su­si­tuok­ti, liu­di­nin­kės bū­tų bu­ vu­sios mū­sų ma­mos. Bet jis no­rė­ jo di­de­lių gra­žių ves­tu­vių. Man ti­ko abu va­rian­tai“, – tei­gė pa­šne­ko­vė.

Pa­sak jos, kai my­li žmo­gų ir svar­ biau­sias tam­pa pa­ts šei­mos kū­ri­mo fak­tas, no­rai, kaip tai at­švęs­ti, jau ne­be­tu­ri di­de­lės reikš­mės. „Tai jau tam­pa tik ga­li­my­bių ir lai­ko klau­si­mu. Ačiū Die­vui, kad ga­lė­jo­me sau leis­ti pa­si­da­ry­ti taip, kaip no­rė­jo­me. Iš prin­ci­po ne­tei­kiu tam tiek daug reikš­mės. Man jo­kio skir­tu­mo, ko­kios ves­tu­vės bū­tų bu­vu­sios“, – apie ne­tru­kus įvyk­ sian­čią šven­tę kal­bė­jo krep­ši­nin­ ko su­ža­dė­ti­nė.

„Vil­niaus die­nos“ rub­ri­koje „Mei­lė“ kvie­čia­me jau­na­ve­džius pa­pa­sa­ko­ti apie sa­ve, sa­vo mei­lę, pa­si­da­ly­ti įspū­džiais iš ves­tu­vių. Ga­li kreip­tis ir jau­nų­jų ar­ti­mie­ji ar drau­gai ir pa­svei­kin­ti jau­na­ve­džius „Vil­niaus die­no­je“.

Dau­giau in­for­ma­ci­jos tei­rau­kitės e. pa­štu redakcija@diena.lt ar­ba tel. 219 1372.

Fluidai: dainininkė O.Pikul tvirtino, kad juodu su Simu sieja visiška chemija ir meilė.

Gedimino Žilinsko nuotr.

28

liepos 4–10, 2013

kinas Visos savaitės TV programos – priede

Ne­tu­rin­tis kur nu­tūpti ava­ri­nis lėktu­vas – tai krizės apim­ ta ES, o už­ mig­dy­ti ant­ ros klasės ke­lei­viai – tai me­la­gin­go­ mis po­li­tikų kal­bo­mis ap­kvai­lin­ta liau­dis.

kino premjeros

N-13

KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas Akropolis“, „Forum Cinemas Vingis“, „Multikino“. KA­DA? Nuo liepos 3 d.

Draugystė ir kova už teisingumą Filme „Vienišas klajūnas“ harmoningai pinami trilerio ir komedijos elementai. Tai istorija apie indėną Tonto, kuris eiliniam Teksaso reindžeriui Džonui Reidui padėjo tapti legendiniu kovotoju už teisybę. Džonas ir Tonto tampa pagrindiniais Teksaso žemes apraizgiusių intrigų kovotojais. Du skirtingi vyrai, likimo suburti kovai su bendru priešu, privalo išmokti dirbti kaip viena komanda. Filme gausu įspūdingų gaudynių scenų, kaskadinių triukų.

Pre­liu­di­ja: su­ge­du­si lėktu­vo va­žiuoklė ir išgąs­tis – tik įžan­ga į aud­ringą va­karėlį, pa­

gar­dintą iš­lais­vin­tu ke­lei­vių sek­sua­lu­mu.

Kad­rai iš fil­mo

Ekst­re­ma­lus pa­si­skrai­dy­mas ar ak­tua­li me­ta­fo­ra?

N-18

KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas Akropolis“, „Forum Cinemas Vingis“, „Multikino“. KA­DA? Nuo liepos 5 d.

Pasaulio pabaiga Kine ne taip dažnai aktoriai vaidina ne personažus, o save pačius. Filmas „Dabar jau tikrai šikna“ – būtent toks. Šeši draugai įkalinami Jameso Franco namuose, kai Los Andželą supurto virtinė keistų, nepaaiškinamų ir pražūtingų katastrofų. Pasaulis, kurį draugai pažinojo, griūva, prasideda įvairiausių fobijų priepuoliai. Galų gale draugai priversti palikti saugią prieglaudą ir išeiti į lauką, kur jų laukia neišvengiamas likimas bei draugystės išbandymas.

N-13

KUR? „Kine po žvaigždėmis“, ŠMC kiemelyje, Vokiečių g. 2 / Rūdninkų g. 1. KA­DA? Liepos 5 d. 22.30 val.

Drovuolio pasakojimai Filme „Provokuojantys užrašai“ neturtingos šeimos išugdytas 16-metis Klodas tik iš pažiūros atrodo ramus, drovus ir nekaltas. Jis vengia griebtis iniciatyvos, mėgsta tylenio taktiką, paslaptingu žvilgsniu tyrinėja aplinkinius. Tačiau visiškai kitoks Klodas atsiskleidžia rašydamas, jo mintys, kupinos vujarizmo, klastos ir erotiškumo. Dėstytojas Žermenas pastebi talentą ir bando išsiaiškinti, iš kokių situacijų Klodas semiasi įkvėpimo.

Ped­ro Al­modó­va­ras sa­vo kar­jerą pra­dėjo pi­kan­tiš­ko­mis ko­me­di­jo­mis ir prie šio žan­ro vėl su­grįžo. Ale­liu­ja!

Ge­di­mi­nas Jan­kaus­kas P.Al­modó­va­ras vėl po­kštau­ja

Dar vi­sai ne­se­niai at­rodė, kad sa­vo še­šias­de­šimtąjį gim­ta­dienį pa­si­ tikęs „Šal­tais ap­ka­bi­ni­mais“ (2009 m.) mo­der­naus ki­no kla­si­ku tapęs P.Al­modó­va­ras ry­žo­si pra­dėti nau­ ją sa­vo kūry­bos etapą ir taip nu­liū­ di­no ne­mažą sa­vo bu­vu­sių gerbė­ jų ar­miją: šia­me fil­me jau ne­bu­vo re­ži­sie­rių iš­gar­si­nu­sių pi­kan­tiškų kom­po­nentų ir trans­ves­titų pa­ra­ do, ku­ris taip daž­nai pa­gar­din­da­vo ties ki­čo ri­ba ba­lan­suo­jan­čias anks­ tes­nes pi­kan­tiš­kas is­to­ri­jas.

Dar niū­resnė ir net bai­sesnė bu­ vo „Oda, ku­rio­je gy­ve­nu“ (2011 m.), su­kur­ta pa­gal prancūzų ra­šy­ to­jo Thier­ry Jon­quet ro­maną „Ta­ ran­tu­las“. Čia net re­ži­sie­riaus ta­ lis­ma­nu daž­nai va­di­na­mo An­to­nio Ban­de­ra­so ta­len­tas su­ži­bo vi­sai ne­ tikė­to­mis spal­vo­mis.

Ta­čiau, kaip įsi­ti­kin­si­me žiūrė­ da­mi nau­jau­sią P.Al­modó­va­ro filmą žais­min­gu pa­va­di­ni­mu „Aš to­kia su­ si­jau­di­nu­si!“, re­ži­sie­rius su­rimtėjęs bu­vo neil­gai. Pri­gim­ties neap­gau­si!

Kad ir kaip steng­tu­meis jai prie­šin­ tis, ji galų ga­le įveiks ban­dy­mus bū­ ti jai neiš­ti­ki­mam.

Vis­kas tik iš­monė

„Vis­kas, ką pa­ma­ty­si­te šia­me fil­me, yra iš­monė, ne­tu­rin­ti nie­ko bend­ra su rea­ly­be“, – skel­bia pra­di­nis fil­ mo tit­ras. Tiesą sa­kant, jo vi­sai ne­ rei­kia.

KUR? „Kine po žvaigždėmis“, ŠMC kiemelyje, Vokiečių g. 2 / Rūdninkų g. 1.

KA­DA? Liepos 6 d. 22.30 val.

Kino istorija „Kino odisėja. I dalis“ – tai aštuonių dalių epinė kelionė per pasaulio kino istoriją, pradedant nuo kino išradimo XIX a. ir baigiant globalizuota skaitmenine XXI a. industrija. Kino kritiko Marko Cousinso pasakojimas remiasi gausiais fragmentais iš filmų, interviu su legendiniais režisieriais ir vietų, kuriose buvo nufilmuoti ryškiausi kino darbai, tyrimais. Tai ne tik meilės laiškas kinui, bet ir radikalus kino istorijos perrašymas.

N-13 „Aš to­kia su­si­jau­di­nu­si!“ Nuo 2013 07 05 Trukmė 90 min.

Se­niai aiš­ku, kad P.Al­ modó­va­ro fil­m uo­ se at­si­tin­ka tai, kas ne­ga­li gim­ti ba­ na­l io­j e vaiz­ duotė­je. Todėl kai į dangų ima kil­ti iš Mad­ ri­do į Mek­siką skren­dan­tis ke­ lei­vi­nis lėktu­vas, val­d o­m as dar­b o me­tu te­kilą mau­kian­ čios gėjų ko­man­dos, tam­ pa aiš­ku, kad, anot vie­nos ke­leivės, per skrydį at­si­tiks kas nors ne­įti­ ki­ma, kas pa­keis visų mūsų gy­ve­ ni­mus.

Ab­sur­das ne­laimės fo­ne

Vos pa­ki­lus į orą paaiškė­ja, kad dėl užb­lo­kuotų ratų lėktu­vas ne­galės sau­giai nu­tūpti. Va­di­na­si, rei­kia kuo il­giau su­kti ra­tus virš To­le­do, kiek ga­li­ma ati­dėlio­jant ne­ma­lonų nu­ si­lei­di­mo mo­mentą. Nep­ra­ran­dan­ tys sa­vit­var­dos lėktu­vo pi­lo­tai ry­šio prie­monė­mis ieš­ko lais­vos nu­si­lei­ di­mo juos­tos, bet paaiškė­ja, kad nė vie­nos to­kios vi­so­je ša­ly­je (!) nėra.

Kad ne­kiltų pa­ni­ka, ant­ros klasės ke­lei­vius įgu­la tie­siog už­mig­do. O su li­ku­siais vers­lo klasės ke­lei­viais (bu­ vu­sia po­rnog­ra­fi­nių filmų žvaigž­de, eks­cent­riš­ka mo­te­ri­mi me­diu­mu, afe­ris­tu ban­ki­nin­ku, di­delę pa­tirtį tu­rin­čiu mo­terų šird­žių ėdi­ku, sa­vo pro­fe­si­ja nu­si­vy­lu­siu sam­do­mu žu­ di­ku ir ki­tais ne ma­žiau eks­cent­riš­

kais per­so­na­žais) trys stiuar­dai kaip įma­ny­da­mi sten­gia­si už­megz­ti ar­ timą žmo­gišką ryšį.

Iš­ra­din­gu­mo vy­ru­kams tik­rai ne­ trūksta. Jie ple­pa vi­so­kius nie­kus, pa­vai­ši­na ke­lei­vius kok­tei­liu „Va­ len­si­ja“ (šam­pa­no, apel­sinų sul­ čių, dži­no ir di­delės mes­ka­ li­no dozės mi­ši­niu), net dai­nuo­ja ir šo­ka pa­gal po­p u­l ia­r ias dis­ko sti­liaus me­lo­di­jas kaip tik­ri nak­ti­nių klubų žvaigždū­nai.

Kok­tei­lis, ži­no­ma, pa­da­rys sa­vo ir išp­ro­vo­kuos ne vieną ekst­re­ma­laus sek­so pro­veržį. O ko ki­to bu­ vo ga­li­ma lauk­ti iš su­ bręsti nie­kaip ne­no­rin­čio chu­li­ga­no P.Al­modó­va­ro?

Po­li­tinė me­ta­fo­ra?

Ga­li­ma įvai­riai ver­tin­ti šį nau­jau­ sią P.Al­modó­va­ro filmą. Vie­niems jis reikš il­gai lauktą re­ži­sie­riaus su­ grįžimą prie jo pirmųjų kūri­nių sti­ lis­ti­kos. Ki­ti su­si­mąstys apie tra­pią ribą, ski­rian­čią žmo­nių sek­sua­linę orien­ta­ciją („dėl bi­sek­sualų nie­kad ne­ga­li būti tik­ras“). Tre­tiems at­ro­ dys, kad jie žiū­ri dar vieną ab­sur­dišką is­to­riją apie puotą ma­ro me­tu.

O kai kas jau iš­šif­ra­vo filmą „Aš to­kia su­si­jau­di­nu­si!“ kaip šiuo­lai­ kinės Is­pa­ni­jos (o gal ir vi­sos Eu­ ro­pos) me­ta­forą. Esą ne­tu­rin­tis kur nu­tūpti ava­ri­nis lėktu­vas – tai kri­ zės apim­ta ES, o už­mig­dy­ti ant­ros klasės ke­lei­viai – tai me­la­gin­go­mis po­li­tikų kal­bo­mis ap­kvai­lin­ta liau­ dis, iš ku­rios šio pa­sau­lio vieš­pa­čiai at­ėmė teisę ži­no­ti tikrą tiesą.

Va­riantų daug. Todėl kiek­vie­nas te­pa­si­ren­ka sau tin­ka­miau­sią. „Aš to­kia su­si­jau­di­nu­si!“ („Los aman­tes pa­sa­je­ros“) Ko­me­di­ja. Is­pa­ni­ja, 2013 m.

Rež. P.Al­modó­va­ras.

Vai­di­na A.Ban­de­ra­sas, Pené­lo­pe Cruz, Ja­vie­ras Cá­ma­ra, Car­lo­sas Are­ce­sas, Raú­lis Aré­va­lo.

veiksmas

••• humoras

••• įtampa

••• erotika

••• siaubas

•••

4

29

liepos 4–10, 2013

idėjos laisvalaikiui

Se­no­sios Lie­tu­vos pri­si­mi­ni­mai

Tik­ri vil­nie­čiai ži­no, kad Min­dau­go ka­rū­na­vi­mo die­ną rei­kia trauk­ti į Ker­na­vę, – ten, kaip ir kas­met, vyks Gy­vo­sios ar­cheo­lo­ gi­jos die­nos, ku­rio­se bus pri­sta­to­mi ama­tai, se­no­ji mu­zi­ka, vyks ri­te­rių ko­vos ir spek­tak­liai.

Tarp­tau­ti­nis eks­pe­ri­men­ti­nės ar­ cheo­lo­gi­jos fes­ti­va­lis, kaip ir kas­ met, Min­dau­go ka­rū­na­vi­mo die­ną kvies pa­mi­nė­ti pra­smin­gai: Ker­ na­vė­je, ant Pi­lies kal­no ir Pa­jau­ tos slė­ny­je, vėl kaip ka­dai­se skries taik­lios lan­ki­nin­kų strė­lės, triūs dau­gy­bė na­gin­gų ama­ti­nin­kų, ku­ rie mo­kys sa­vo ama­to ir šven­tės da­ly­vius, skam­bės se­no­ji mu­zi­ka, o išal­kę ga­lės pa­si­gar­džiuo­ti pa­gal vi­du­ram­žių re­cep­tus ruoš­tais val­ giais.

Festivalis ne tik supažindins su atkurtais proistorės ir ankstyvų­ jų viduramžių amatais, protėvių gyvenimo būdu – lankytojai galės atsiskelti titnago, nusižiesti puodą, nusikalti monetą, iššauti iš lanko.

Svečiams suteikiama galimybė pa­ būti įspūdingoje istorinėje aplinko­ je gamtos prieglobstyje, pasinerti į linksmą festivalio šurmulį ir pajus­ ti tikrąją viduramžių dvasią.

Lie­pos 6 d. 10.45 val. fes­ti­va­lis pra­si­dės da­ly­vių ei­ty­nė­mis, o jau 11 val. šven­tė bus ofi­cia­liai ati­da­ ry­ta. Vi­są šeš­ta­die­nį ir sek­ma­die­nį nuo 11 iki 19 val. bur­sis ama­ti­nin­ kai, bus ren­gia­mi ge­riau­sio lip­ dy­ti­nio puo­do, šau­dy­mo iš lan­ko, ver­pi­mo kon­kur­sai vai­kams. Lie­ pos 6-ąją nuo 12 val. vyks įvai­rios pa­skai­tos – su­si­pa­žin­si­te su veng­ rų kla­jok­lių gen­čių gy­ve­ni­mo bū­ du, su vi­du­ram­žių Ker­na­ve, iš­mok­ si­te se­nų­jų ug­nies iš­ga­vi­mo bū­dų, ste­bė­si­te vi­du­ram­žių rai­te­lių ko­vas,

bus pri­sta­ty­ti re­konst­ruo­ti is­to­ri­ niai kos­tiu­mai, iš­vy­si­te, kaip lie­ ja­mi si­dab­ro ir bron­zos ga­mi­niai.

Kon­cer­tuos Ru­gia­vei­dė ir folk­lo­ro gru­pės „Se­du­la“, „Sen Sva­ja“.

Sek­ma­die­nį lau­kia ar­cha­jiš­ki žai­ di­mai ir var­žy­bos, mu­zi­ka­vi­mas, po­kal­biai su Ker­na­vės ar­cheo­lo­ gais, vi­du­ram­žių ko­vos, šau­dy­mo iš lan­ko tur­ny­ras, luo­to ap­de­gi­ni­ mo pri­sta­ty­mas, ga­lė­si­te su­si­pa­ žin­ti su se­ną­ja Lie­tu­vos ir Eu­ro­pos ka­rio gink­luo­te, žies­tos ke­ra­mi­kos ga­my­bos pa­slap­ti­mis, ste­bė­ti vi­du­ ram­žių teis­mo pro­ce­są. Se­no­sios mu­zi­kos kon­cer­tus do­va­nos gru­ pės VI­SI, „Trys ke­tu­rio­se“, „Kau­ ko­ras“.

Tra­di­ci­jos: se­no­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos ga­li­ma mo­ky­tis ne tik iš kny­gų,

VD inf.

bet ir ste­bint se­nų­jų ama­tų at­kū­ri­mą ar klau­sant ar­cheo­lo­gų pa­skai­ tų Ker­na­vė­je.

Karolio Kavolėlio / BFL nuo­tr.

renginių kalendorius

KUR? Teatro arenoje, Olimpiečių g. 3.

KA­DA? Liepos 7 d. 19.30 val. KIEK? 113–143 litai.

KUR? VU Botanikos sode Kairėnuose, Kairėnų g. 43.

KA­DA? Liepos 7 d. 19 val. KIEK? 33 litai.

KUR? Koncertų salėje „Piano Lt“, Trakų g. 9 / Kėdainių g. 1.

KA­DA? Liepos 10 d. 18 val. KIEK? 74–104 litai.

Liūdna trijulė

Roko gitaros genijus

Odė muzikai

Bardų vasaros festivalio koncertų ciklą tęs grupė „Liūdni slibinai“, penktus metus liūdnas lietuvio gyvenimo detales apdainuojantis, teatrališkai išradingas ir muzikaliai sąmoningas triasmenis darinys. Šis aktorių-muzikantų-šokėjų-komikų-dainininkų trejetas turi šventą tikslą – savo liūdnomis dainomis ir plikomis širdimis raginti lietuvį atsisakyti lengvabūdiškumo ir gyvenimo džiaugsmo.

Lietuvoje su savo grupe pasirodys bene garsiausias šių dienų gitarinės roko muzikos virtuozas, žymių gitaristų mokytojas ir įkvėpėjas Joe Satriani. Koncerte klausytojai išgirs ne tik gerai gerbėjams pažįstamų kūrinių, bet ir šviežių kompozicijų iš naujausio darbo „Unstoppable Momentum“. J.Satriani virtuoziškumas įvertintas ir muzikos kritikų – jis net penkiolika kartų buvo nominuotas įvairiose „Grammy“ kategorijose.

Violončelininkas Stephanas Schraderis parengė šešių J.S.Bacho siuitų programą. Pasirodymas trunka net dvi valandas. Paklaustas, kodėl nori sugroti visas siuitas per vieną vakarą, jis sakė: „Kiekviena iš šešių siuitų yra savita, kiekvienai būdingas individualumas. Preliudija ir penki šokiai po jos mums demonstruoja skirtingus vieno charakterio aspektus. Šie šeši charakteriai papildo vienas kitą kaip tos pačios šeimos nariai.“

KUR? Startas – Žaliųjų ežerų paplūdimyje. KA­DA? Liepos 6 d. 11 val. KIEK? Starto mokestis – 10 litų.

KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30.

KA­DA? Liepos 9 d. 21 val. KIEK? 52 litai.

KUR? Radvilų rūmų muziejuje, Vilniaus g. 24.

KA­DA? Liepos 5–spalio 14 d. KIEK? 3–6 litai.

KUR? Galerijoje „Vartai“, Vilniaus g. 39.

KA­DA? Iki liepos 27 d. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

Bėgimas aplink Žaliuosius ežerus

instrumentas – stalas

Itališka prabanga

„Reportažai“ iš Žiemos karo

Vienas seniausiai organizuojamų bėgimų Lietuvoje jau 24-ą kartą bėgimo entuziastus sukvies prie Žaliųjų ežerų. Bėgimas skirtas Valstybės dienai bei 603-iosioms Žalgirio mūšio metinėms paminėti. Bėgikų laukia speciali 11,5 km ilgio trasa gražiausiomis Žaliųjų ežerų vietomis. Dalyviai bus suskirstyti į šešias amžiaus grupes.

Ar galite įsivaizduoti pasirodymą, kurio pagrindinė žvaigždė – stalas? Tai – pasaulinio garso gausybę apdovanojimų susišlavęs Lenkijos menininkų grupės „Karbido“ projektas. „Karbido“ nariai įprastą stalą pavertė neįtikimų galimybių muzikos instrumentu – menkiausias vibracijas išgauna rankomis, lazdelėmis, peiliais ir paverčia jas kerinčiais garsais.

„Renesanso spindesys“ – nuostabi kelionė laiku, leidžianti atrasti Italijos Renesanso dvarų gyvenimą. Parodoje pristatomos prabangios Italijos Renesanso laikų princų ir princesių drabužių rekonstrukcijos. Senoviniai kostiumai eksponuojami greta paveikslų, pagal kuriuos jie buvo atkurti. Parodą puošia princų puotos scena.

Mindaugo Lukošaičio vizitine kortele tapo piešinių grafitu ciklai. Grafito technikai tinka karų, smurto tema.

M.Lukošaičio piešiniai – tarsi reportažai iš įvykio vietos. Naujausio piešinių ciklo „Talvisota“ („Žiemos karas“) darbuose atrodo, kad M.Lukošaitis po truputį išvalo iš savo piešinių turinį ir artėja prie dekoratyvaus ar abstraktaus idealo.

30

liepos 4–10, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt.

Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

Siūlo darbą

Paslaugos Pigiai gamina spintas su stumdomomis durimis, virtuvės, miegamojo, kt. baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295.

1134777

Parengtas sklypo Baltupio g. 69 detalusis planas.

Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, atstovaujamas Miesto plėtros departamento, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel. 211 2519.

Rengėjas: SĮ „Vilniaus planas“, Konstitucijos pr. 3, Vilnius, tel. 211 2446.

Planavimo pagrindas: Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. 30-101 „Dėl pavedimo organizuoti sklypo Baltupio g.

69 detaliojo plano rengimą“.

Planavimo tikslas: nekeičiant sklypo paskirties, naudojimo būdų ir pobūdžių, nustatyti sklypo naudojimo ir tvarkymo režimą

vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais (numatyti futbolo aikštę, teniso kortus, automobilių stovėjimo aikštelę ir įrenginius, skirtus aktyviam poilsiui) bei patikslinti valstybinės reikšmės miško ribas.

Su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti darbo dienomis SĮ „Vilniaus planas“ Konstitucijos pr. 3, Vilnius, 506 kab. nuo 2013 m. liepos 5 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. Informaciją teikia projekto vadovas S.Dagelis, tel. (8 5) 211 2496, mob. tel. 8 686 09 471.

Parengtas detalusis planas bus viešai eksponuojamas Vilniaus miesto savivaldybėje Konstitucijos pr. 3, prie 215 kab. nuo

š. m. liepos 19 d. iki rugpjūčio 5 d.

Viešas susirinkimas įvyks š.m. rugpjūčio 5 d. 16 val. Vilniaus miesto savivaldybėje 215 kab.

Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos gali būti teikiami planavimo organizatoriui iki viešo susirinkimo pradžios.

Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritoriniame skyriuje Juozapavičiaus g. 9 per mėnesį nuo atsakymo į pateiktą pasiūlymą išsiuntimo dienos.

Pradėtas rengti apie 7,6 ha teritorijos tarp Santariškių gatvės ir Molėtų plento detalusis planas.

Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, atstovaujamas Miesto plėtros departamento, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel. 211 2526.

Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. 30-1285.

Planavimo tikslas: vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais, patikslinti esamo sklypo (kad. Nr. 0101/0005:432) ribas, naudojimo ir tvarkymo režimą, keičiant Santariškių medicinos miestelio detalųjį planą, patvirtintą Vilniaus m. tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 1-1191, nustatyti kitos teritorijos dalies paskirtį – kita, būdą – inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I), pobūdį – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų

aptarnavimo objektų statybos (I1), naudojimo bei tvarkymo režimą, padalyti sklypais ir patikslinti valstybinės reikšmės miško ribas dėl projektuojamos gatvės per nagrinėjamą teritoriją.

Detaliojo plano rengėjas: SĮ „Vilniaus planas“, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel. 211 2497, projekto vadovė S.Dagelienė, tel. 211 2198.

Apie parengto detaliojo plano viešą pristatymą visuomenei bus paskelbta papildomai.

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ viešo konkurso būdu išnuomos šias patalpas: 1. 92,09 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas Žirmūnų g. 137A, trejiems metams, pradinė 1 kv. m kaina 7 Lt (be PVM); 2. 79,06 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas Justiniškių g. 14, trečiame aukšte, penkeriems metams, pradinė 1 kv.

m kaina 9,5 Lt (be PVM); 3. 138,31 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas Justiniškių g. 14, ketvirtame aukšte, penkeriems metams, pradinė 1 kv. m kaina 7 Lt (be PVM).

Pradinis įnašas – 3 mėnesių nuomos kaina ir PVM. Įnašas turi būti sumokėtas į UAB „Vilniaus viešasis transportas“ sąs-

kaitą Nr. LT25 7044 0600 0774 2285 AB SEB banke. Vertinimo kriterijus – didžiausia kaina. Paraiškos pateikiamos 10 dienų nui skelbimo Žolyno g. 15, 220 kab. Dėl konkurso nuostatų kreiptis tel. 239 4723.

Vokai su pasiūlymais atplėšiami 2013 m. liepos 12 d. 10 val. Verkių g. 52, 216 kab., Vilniuje.

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.

1068527

RAAD 2013 04 24 priimtoje atrankos išvadoje Nr. (38-4)-VR-1.7-2075 pateiktus motyvus.

6. Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą: Poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) subjektas – Vilniaus VSC, išnagrinėjęs planuojamos ūkinės veiklos (toliau – PŪV) užsakovo pateiktą papildomą medžiagą teigia, jog nepakanka informacijos priimti atrankos išvadai dėl privalomo arba neprivalomo PAV, nes neįvertinta kvapo sklaida katilinėje naudojant biokurą, pateiktas tik skalūnų alyvos kvapų sklaidos modeliavimas bei nepateikta informacija, ar lakūs organiniai junginiai (toliau – LOJ) neišsiskiria į aplinką per katilinės kaminą deginant skalūnų alyvą. PAV subjektas – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pritaria neprivalomam PAV tik su atitinkamomis sąlygomis – PŪV metu į aplinką neturi išsiskirti aromatiniai angliavandeniliai, bei LOJ, veiklos metu skleidžiami kvapai neturi viršyti kvapo intensyvumui nustatytų ribinių verčių ir pan. Tačiau, įvertinus pateiktą teršalų sklaidos modeliavimo medžiagą matyti, kad aromatinių angliavandenilių ir LOJ išmetimai į aplinką yra planuojami. Vykdant tolesnes poveikio aplinkai vertinimo procedūras bus pateikta išsami informacija apie ūkinę veiklą ir jos poveikį, išnagrinėti PAV subjektams kilę aktualūs klausimai. PAV subjektas – Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, pritaria dėl privalomo PŪV PAV. Galimas visuomenės nepasitenkinimas PŪV. PAV metu visuomenei bus sudarytos galimybės išsamiau susipažinti su PŪV, teikti pasiūlymus dėl pastarosios sprendinių įgyvendinimo. Visuomenės pasiūlymus privalės vertinti PAV užsakovas.

Taip pat PAV metu bus atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros, kurių metu bus atliekamas poveikio gyvenamajai aplinkai vertinimas. 7. Priimta galutinė atrankos išvada – Mazuto ūkio rekonstrukcijos Naujosios Vilnios rajoninėje katilinėje Nr. 2 (RK-2), Pramonės g. 95, Vilnius, poveikio aplinkai vertinimas privalomas (2013 06 25 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7-3151).

matyta keisti sklypo (kad. Nr. 0101/0008:57) detaliojo plano sprendinius, patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-771, keičiant sklypo ribas ir plotą, teritorijos tvarkymo reglamentą, bei keičiant žemės sklypo (kad.

Nr. 0101/0100:2005) žemės naudojimo paskirtį, sklypo ribas ir plotą, nustatant teritorijos tvarkymo reglamentus. Priimtas sprendimas – Remiantis SPAV atrankos informacija ir išnagrinėjus vertinimo subjektų išvadas, priimtas sprendimas neatlikti teritorijos tarp Ukmergės ir S.Nėries gatvių Vilniuje, detaliojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV). Su priimto sprendimo motyvais ir SPAV atrankos medžiaga galima susipažinti UAB AF-Consult Lvovo g. 25, Vilnius, tel. (8 5) 272 2537, faks. (8 5) 2 10 7211. Pasiūlymus dėl priimto sprendimo galima teikti raštu per 10 d. d. nuo šio skelbimo datos UAB AF-Consult Lvovo g. 25, Vilnius, faks. (8 5) 2 107211, rasa. alkauskaite@afconsult.com.

Parduoda

Statybos ir remonto

Dažome namus, stogus, fasadus. Aukšta kokybė. Ilgalaikiai rezultatai. Tel. 8 644 41 861.

1125567

Vilniaus centre atsidarančiame restorane reikalingi barmenai (-ės), padavėjai (-os).

Reikalinga patirtis nuo 2 metų, anglų, rusų kalbų mokėjimas, darbas pamainomis. Informacija tel. (8 5) 203 2828.

1133476

Vilniaus centre atsidarančiame restorane reikalingi picų kepėjai (-os). Reikalinga patirtis nuo 2 metų (būtina), darbas pamainomis. Informacija tel. (8 5) 203 2828.

1133470

VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, aptarnavimas. www.Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265.

1093205

Technikos remonto Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją.

Tel. 8 647 07 741.

1076340

Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

1129618

Vilniaus centre atsidarančiame restorane reikalingi virėjai (-os). Pageidautina plataus profilio. Reikalinga darbo patirtis nuo 2 metų (būtina), darbas pamainomis. Informacija tel. (8 5) 203 2828.

1133473

Kepyklėlėje Vilniuje ir Lentvaryje reikalinga kepėja. Turinčioms patirties mokame gerą atlyginimą. Be patirties – apmokome.

Kreiptis tel. 8 685 69 231.

1129908

Reikalingi patyrę betonuotojai ir plytelių klijuotojai. Tel. 8 609 61 482.

Kelionių Iš/į Londoną vežame siuntinius ir smulkius krovinius. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449.

Informacija – www.lietuvalondonas.com.

1131003

Kitos Kviečiame suaugusiuosius ir šeimas į Koučingo ir lyderystės vasaros stovyklas nuo liepos 8 d. Daugiau informacijos tel.

8 656 23 723, e. paštas info@tla.lt.

1126909

1128358

Žemės ūkis Anglija! Salotų, aviečių nuėmimas, pakavimas. Anglų k. nebūtina. Kaina 430 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532.

1132301

Perka Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

1058714

Įvairūs INFORMACIJA apie mazuto ūkio rekonstrukcijos Naujosios Vilnios rajoninėje katilinėje Nr. 2 (RK-2), Pramonės g. 95, Vilnius, galutinę atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas – UAB „Vilniaus energija“, Jočionių g. 13, tel. (8 5) 266 7199, faksas (8 5) 266 7339.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – Mazuto ūkio rekonstrukcija Naujosios Vilnios rajoninėje katilinėje Nr. 2 (RK-2), Pramonės g. 95, Vilnius. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta – Pramonės g. 95, Naujoji Vilnia, Vilniaus miestas, Vilniaus apskritis. 4. Persvarstoma atsakingos institucijos - Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai – Mazuto ūkio rekonstrukcijai Naujosios Vilnios rajoninėje katilinėje Nr. 2 (RK-2) Pramonės g. 95, Vilnius, poveikio aplinkai vertinimas privalomas (2013 04 24 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7.-2075). 5. Motyvai peržiūrėti atrankos išvadą – UAB „Vilniaus energija“ 2013 05 08 raštu Nr. 004-03-12486 kreipėsi į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – Vilniaus RAAD) dėl prašymo persvarstyti atrankos išvadą, prašyme nurodydamas paaiškinimus į Vilniaus

1133575

Kita Informacija apie priimtą sprendimą dėl privalomo strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV). Plano rengimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas. Rengiamas planas ar programa – teritorijos tarp Ukmergės ir S.Neries gatvių detalusis planas, Fabijoniškių seniūnija, Vilniaus miestas. Planavimo tikslas – parengti apie 0,9548 ha teritorijos tarp Ukmergės ir S.Nėries gatvių Vilniuje dviejų sklypų detalųjį planą, kuriame nu-

1135288

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ.

Pranešame, kad parengtas apie 9,34 ha teritorijos, pagal Vilniaus verbų etnokultūrinio kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą patenkančios į kompleksinio planavimo zoną Nr. 22, Pilaitės seniūnijoje, Vilniuje, detalusis planas. Planavimo pagrindas – 2012 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas „Dėl pavedimo organizuoti teritorijos, pagal Vilniaus verbų etnokultūrinio kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą patenkančios į kompleksinio planavimo zoną Nr. 22, detaliojo plano rengimą“ Nr.30-597. Planavimo tikslas – padalyti sklypus, pakeisti sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, nustatyti naudojimo būdą ir pobūdį, sklypų naudojimo ir tvarkymo režimą, vadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. ir Vilniaus verbų etnokultūrinio kraštovaizdžio draustinio specialiojo plano sprendiniais.

Planuojamas žemės sklypų būdas ir pobūdis – gyvenamojo naudojimo būdo (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos pobūdis), atskirųjų želdynų naudojimo būdo (rekreacinės paskirties želdynų naudojimo pobūdis), inžinerinės infrastruktūros naudojimo būdo (susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių naudojimo pobūdžiai). Numatomi statyti statiniai – inžinerinės ir susisiekimo komunikacijos, jų aptarnavimo objektai, gyvenamieji vienbučiai namai. Planavimo terminas – 2012 05–2015 05. Planavimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, Vil-

31

liepos 4–10, 2013

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt nius. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“ (Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius). Informacija teikiama tel. 8 698 13 100. Viešo svarstymo procedūrų vieta ir laikas – detaliojo plano ekspozicija nuo 2013 07 18 iki 2013 08 02 Pilaitės seniūnijos patalpose (Vydūno g. 20, Vilnius). Viešas aptarimas vyks 2013 08 02 18 val. (Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius).

Informacija teikiama tel. 8 698 13 100. Planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami planavimo organizatoriui ir projekto rengėjui raštu ir žodžiu iki viešo aptarimo dienos. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai detaliojo plano sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (A.Juozapavičiaus g. 9) per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto pranešimo įteikimo dienos.

1134252

INFORMACIJA DĖL DAUGIABUČIO GYVENAMOJO NAMO EITMINŲ G. 4, PAŠILAIČIŲ SEN., STATYBOS PROJEKTO. Numatomo projektuoti statinio statybvietės adresas – Eitminų g. 4, Pašilaičių sen., Vilnius. Sklypo kad.

Nr. 0101/0100:2007; statinio paskirtis - daugiabutis gyvenamasis namas. Teritorijų planavimo dokumentas ir jo patvirtinimo data – teritorijos tarp Gabijos ir Ukmergės plento detalusis planas 2004 12 29. Planuojama statinio projektavimo ir statybos pradžia ir pabaiga – projektavimo pradžia 2013 m.

II ketv.; statybos pradžia 2014 m. I ketv,. pabaiga – 2015 m. II ketv. Projektuotojo pavadinimas ir jo būstinės adresas – UAB „Ekoprojektas”, A.Goštauto g. 8, Vilnius. E. pašto adresas ir telefonas projekto vadovo, galinčio teikti informaciją apie projektą – projekto vadovė Milda Laužikaitė, milda@ekopro.lt, tel. 8 685 11 838. Laikas (dienomis ir valandomis), skirtas susipažinti su projektu - nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. 16 val. iki 2013 m. rugsėjo 17 d. 16 val. Statytojas (užsakovas) UAB „Deliza“, Belmonto g. 17C-1, LT-11300 Vilnius.

1133746

Informuojame, kad 2013 07 15 nuo 10 val. bus atliekami žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav., Medininkų sen., Jociūnų k., skl. proj. Nr. 1231 (Medininkų k. v.), kadastriniai matavimai. Kviečiami gretimo sklypo, kad. Nr. 4150/0600:264, suinteresuoti asmenys. Darbus atliks UAB G.M. & Co, Verkių g. 29, Vilnius, gm@geodeziniaimatavimai.lt. Tel. 8 650 89 002.

1135262

Informuojame, kad 2013 07 16 nuo 15 val. bus atliekami žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav., Dvarčionių g., SB „Bijūnas“, skl. Nr. 56, kadastriniai matavimai. Kviečiami gretimo sklypo, kad. Nr. 0101/0037:88, suinteresuoti asmenys. Darbus atliks UAB G.M. & Co, Verkių g. 29, Vilnius, gm@geodeziniaimatavimai.lt. Tel. 8 650 89 002.

1135211

Informuojame, kad 2013 m. liepos 15 d.

10 val. bus vykdomas Dmitrijaus Šliachtič žemės sklypo, esančio Žemaitėlių vs., Paberžės sen., Vilniaus r., kadastrinis Nr. 4196/0400:90, ribų ženklinimas po formavimo ir pertvarkymo projekto (projekte sklypo Nr. 2). Kviečiame gretimo žemės sklypo (projekte sklypo Nr. 1) savininką Niną Ivanovą dalyvauti ženklinant Dmitrijaus Šliachtič žemės sklypo ribas. Kadastrinius matavimus atliekančios įmonės UAB „SANORA” adresas Žalgirio g. 90, Vilnius, tel. 275 2523, 8 698 40 821, e. paštas soklida.info@gmail.com.

mu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1485 yra patvirtintas kitos paskirties žemės sklypo, esančio Malūno g. 12, Daržininkų k., Nemėžio sen., Vilniaus r., formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto iniciatorius – Leonidas Gaidamovičius. Projekto rengėjas – individuali S.Bumblausko įmonė „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.

1135203

Informuojame, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1491 yra patvirtintas kitos paskirties žemės sklypo, esančio Baltarusių g. 30, Nemėžio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto iniciatorius – Franc Mackevič. Projekto rengėjas – individuali S.Bumblausko įmonė „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.

1135205

Informuojame, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1504 yra patvirtintas kitos paskirties žemės sklypo, esančio Sodų g. 14, Nemėžio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto iniciatorius – Danielius Tamulis. Projekto rengėjas – individuali S.Bumblausko įmonė „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.

1135207

Informuojame, kad vadovaujantis 2012 10 11 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 746-12 reg. Nr. AD-870-(3.31) rengiamas 1,0000 ha ploto žemės ūkio paskirties vietovės lygmens žemės sklypo, kad. Nr. 4142/0600:433, esančio Dobromislės k., Šatrininkų sen., Vilniaus r., detalusis planas.

Planavimo organizatorius: Miroslav Andruškevič, adresas: Vėliučionys, Liepų al. 63-10, Vilniaus r. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, įmonės kodas 300655884, buveinės adresas Vytenio g. 50, 208 kab., Vilnius, kontaktinis tel. 8 656 20 430, e. p. info@vildomus. lt. Planavimo tikslas: keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę: gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1), padalyti į sklypus. Nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą, statybos reglamentus naujai statomiems/rekonstruojamiems statiniams. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 08 13 iki 2013 08 27 Šatrininkų seniūnijos patalpose (detaliojo plano projekto sprendinių grafinė dalis pridedama). Detaliojo plano viešas aptarimas vyks 2013 08 27 9 val. Šatrininkų seniūnijoje, Vilniaus rajone.

1131974

Informuojame, kad žemės sklypo, kad. Nr. 4184/0100:272, esančio Vilniaus r. sav., Sudervės sen., Purviškių k. 2, ženklinimas vietovėje vyks 2013 07 08 10 val. Kviečiame

KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

1135210

Informuojame, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. birželio 21 d. įsaky-

Laisvė... Pramogos... Draugai... Atostogos... Džiaugsmas...

Ir dar daugiau priežasčių keliauti jūra – išsirinkite savo!

VASAROS KRUIZAS RYGA–STOKHOLMAS– RYGA – nuo 105 LT Į kelionės kainą įskaičiuota: • Kruizinė kelionė pasirinktos klasės kajutėje.

• Uosto ir kuro mokestis.

laisvalaikis

1133737

Yra vykdomas sklypo, esančio Vilniaus r. sav., Šatrininkų sen., Juodalaukio k., kad.

Nr. 4142/0500:248, kaimo plėtros projektas, kurio tikslas – parinkti vietą naujai ūkininko ūkio sodybai. Kviečiame gretimo sklypo, kad. Nr. 4142/0500:247, savininką Edvardą Šmitą susipažinti su projekto sprendiniais 2013 07 08-2013 07 19 UAB „PROJEKTITA“, Laisvės pr. 60, Vilnius. Tel. 8 600 66 692, e. paštas projektita@gmail.com.

„Vinetu kaimas” – autentiška Amerikos indėnų poilsiavietė, įsikūrusi Klaipėdos raj. vaizdingame Akmenos-Danės upės slėny-

je kviečia Jus PASIJUSTI TIKRAIS INDĖNAIS ir siūlo: poilsį, nakvynę bei pramogas mistiniame indėnų name vigvame su taikos pypkės ritualu; švęsti gimtadienius, organizuoti sąskrydžius, susitikimus, bernvakarius, mergvakarius ir kitas šventes. Vaikai kviečiami pasiversti indėnais „Jaunųjų vilkų stovykloje“. Išbandyti indėnišką septynių sielos prakaitų pirtį inipi; išbandyti akies taiklumą iš lanko įvairiuose turnyruose! Vandens turistams siūlome keliones kanoja ar baidare Minijos ar Danės upėmis. Mus rasite: 15 km nuo Klaipėdos, Kretingalės kryptis. Šlikių k.

Daugiau informacijos: www.vinetukaimas.lt tel. +370 602 50 008.

1126663

1135142

Yra vykdomas žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav., Riešės sen., Petručų k., kad. Nr. 4170/0200:727, kaimo plėtros projektas, kurio tikslas – parinkti vietą naujai ūkininko ūkio sodybai. Kviečiame gretimo sklypo, kad. Nr. 4170/0200:704, savininką Kęstutį Vinčą susipažinti su projekto sprendiniais 2013 07 08-2013 07 19 UAB „PROJEKTITA“ patalpose, Laisvės pr. 60, Vilnius. Tel. 8 600 66 692, e. paštas projektita@gmail.com.

1135143

Parengtas žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0115:136, plotas – 0,2 ha) Naujanerių k., Verkių sen., Vilniuje, detalusis planas.

Planavimo tikslai: pakeisti žemės tikslinę paskirtį pagal bendrojo plano sprendinius, padalyti sklypą, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba). Planavimo organizatorius: Marius Šimulionis, Vilniaus g. 30, Anykščiai. Projekto rengėjas: UAB „Arus“, Mokslininkų g.

39-2, Vilnius, tel. (8 5) 272 9113, faks. (8 5) 272 9873; info@arus.lt. Viešas svarstymas: su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti detaliojo plano rengėjo patalpose nuo 2013 m. liepos 22 d. Parengtas detalusis planas bus viešai eksponuojamas Verkių seniūnijoe nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. Viešas susirinkimas vyks 2013 m. rugpjūčio 19 d. 15 val.

Verkių seniūnijoje, Kalvarijų g. 156, Vilniuje. Pasiūlymus ir pastabas galima teikti plano rengėjui raštu per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai projekto sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančiai institucijai per mėnesį nuo jiems išsiųsto pranešimo gavimo dienos.

1134735

Sodininkų bendrija PELKYNAS, kodas 286500510, 2013 m. liepos 21 d. 12 val. šaukiamas neeilinis bendrijos narių susirinkimas, kuris vyks SB „Pelkynas“ (Baronų k., Bezdonių sen., Vilniaus r.), prie skelbimų lentos. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Bendrijos pirmininko rinkimai; 2. Įstatų keitimas; 3. Įgaliojimų suteikimas. Su susirinkimo dokumentais bendrijos nariai gali susipažinti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais bendrijos buveinėje.

1134257

Karščiausi kelionių pasiūlymai

1134461

Informuojame, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1357 yra patvirtintas žemės sklypo, esančio Didžiasalio k., Nemėžio sen., Vilniaus r., formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto iniciatoriai – Natalja Sokolova, Svetlana Golubovič, Irina Igošina. Projekto rengėjas – individuali S.Bumblausko įmonė „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.

gretimo sklypo, kad. Nr. 4184/0100:0668, bendraturtę Juliją Charsikaitę dalyvauti ženklinime. Informacija: UAB „PROJEKTITA“, Laisvės pr. 60, Vilnius. Tel. 8 600 66 692, e. paštas projektita@gmail.com.

skelbimai

A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

• Pramoginė ir poilsinė programa laive: gyva muzika, šokiai, diskoteka, viktorinos ir galimybė laimėti nuostabias dovanas ir Tallink kelioninius dovanų kuponus, bei naktine šou programa!

• Mažiesiems keliautojams nuobodu nebus – laive yra pramogų ir vaikams!

Pasiūlymas galioja kruizams iki 2013 08 31.

Daugiau informacijos www.krantas.lt

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (toliau – bendrovė) skelbia Reikalavimo teisių į Vilniaus miesto savivaldybės 11 868 503,95 (vienuolikos milijonų aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių tūkstančių penkių šimtų trijų Lt 95 ct) Lt dydžio skolinių įsipareigojimų pardavimo konkursą. Pardavimo objektas skaidomas į atskiras dalis – konkurso dalyvis turi teisę teikti vieną pasiūlymą įsigyti ne mažesnį nei 1 000 000 (vieno milijono) Lt dydžio skolinį įsipareigojimą.

Skolos grąžinimo garantija – reikalavimo teisių perleidimo ir skolos grąžinimo sutartis tarp bendrovės bei SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir Mokėjimo atidėjimo bei išdėstymo sutartis tarp SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir savivaldybės.

Pardavimas vyks 2013 m. liepos 16 d. 10 val. Žolyno g. 15, Vilniuje, 200 kab. Pardavimo sąlygas dalyviai gali rasti bendrovės interneto svetainėje adresu www.vilniausvt.lt, išskyrus priedą Nr. 2, kuris bus perduotas pateikus prašymą bendrovės įgaliotam atstovui Vytautui Surdokui, tel. (8 5) 273 8604, faksu (8 5) 272 2467, el. paštu vytautas.surdokas@vilniausvt.lt arba atvykus į bendrovės buveinę adresu Verkių g. 52, Vilnius, 210 kab. Pardavimo sąlygos su priedais konkurso dalyviui ar jo įgaliotam atstovui teikiamos nemokamai.

Pakartotinis pardavimas (neįvykus pirmajam) vyks 2013 m. liepos 30 d. 10 val. tuo pačiu adresu.

Kontaktinis asmuo – Ekonomikos skyriaus viršininko pavaduotojas V.Surdokas, tel. (8 5) 273 8604, faksas (8 5) 272 2467, el. paštas vytautas.surdokas@vilniausvt.lt.

Atsiskaitymo sąlygos: laimėtojas per 5 (penkias) darbo dienas nuo sutarties pasirašymo privalės pervesti pasiūlyme nurodytą sumą į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą.

Orai 27-oji metų savaitė.

Saulė Vėžio ženkle.

Vėjas 3–9 m/s

Savaitgalio orai penktadienį

+27

Į Lietuvą sugrįžo vasariški karščiai, artimiausiomis dienomis temperatūra vietomis šoktelės iki 30 laipsnių karščio. Šiandien lietaus nenumatoma, temperatūra bus 27–30 laipsnių karščio. Penktadienio naktį bus 16–17 laipsnių šilumos. Dieną vietomis palis, galima perkūnija, tačiau temperatūra laikysis apie 27–30 laipsnių karščio. Šiek tiek atvės savaitgalį – dienomis prognozuojami 22–25 laipsniai šilumos.

+27

+29

Telšiai

Naktis

Šiauliai

+30

Klaipėda

+16

Panevėžys

+33 +25 +24 +22 +19 +33 +18 +22

+30

7

+27

+27

Šeštadienį

Tauragė

+30

Pasaulyje Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga

Vėjas (m/s)

Utena

Naktis

Kaunas

Diena

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+23 +37 +30 +27 +31 +20 +22 +32

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+16

+29

Vėjas (m/s)

+26

7

Vilnius

+27

+23 +30 +26 +22 +23 +31 +28 +29

Diena

Marijampolė

+27

SEkmadienį

Alytus

Naktis

Diena

+15

Vėjas (m/s)

+25

5

Kalendorius Ketvirtadienis, liepos 4 d.

penktadienis, liepos 5 d.

šeštadienis, liepos 6 d.

sekmadienis, liepos 7 d.

pirmadienis, liepos 8 d.

antradienis, liepos 9 d.

trečiadienis, liepos 10 d.

Teka 4.49 Leidžiasi 21.57

Teka 4.50 Leidžiasi 21.56

Teka 4.51 Leidžiasi 21.55

Teka 4.52 Leidžiasi 21.55

Teka 4.53 Leidžiasi 21.54

Teka 4.54 Leidžiasi 21.53

Teka 4.56 Leidžiasi 21.52

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

VARDAI: Berta, Elžbieta, Malvina, Ulrikas, Teodoras

VARDAI: Butginas, Filomena, Mantvilė, Karolina

VARDAI: Domas, Nerė, Nervydas, Nervilė

VARDAI: Amanda, Astė, Astijus, Klausas, Vilgailė

VARDAI: Arnas, Arnoldas, Elžbieta, Virginija

VARDAI: Algirdas, Leonardas, Skirmantas, Veronika

VARDAI: Amalija, Amelija, Eirimė, Neimantas

1807 m. gimė italų karo vadas, kovotojas už laisvę ir politinis veikėjas Giuseppe Garibaldi.

1826 m. mirė trečiasis JAV prezidentas, pagrindinis JAV nepriklausomybės deklaracijos autorius Thomas Jeffersonas.

1927 m. gimė italų kino aktorė Gina Lollobrigida.

1934 m. mirė lenkų kilmės Prancūzijos fizikė bei Nobelio premijos laureatė Marie Curie.

1940 m. gimė kino kritikas Saulius Macaitis.

1992 m. mirė argentiniečių tango kompozitorius Ástoras Piazzolla.

1996 m. mirė tapytojas Algimantas Švėgžda.

1879 m. gimė JAV tenisininkas ir politikas Dwightas Davisas.

1911 m. gimė Prancūzijos premjeras ir prezidentas Georges’as Pompidou.

1927 m. gimė poetė Liūnė Sutema (Zinaida NagytėKatiliškienė).

1946 m. Paryžiuje pirmą kartą pademonstruotas bikinis, sukurtas modeliuotojo Louis Réard’o.

1963 m. gimė amerikiečių aktorė Edie Falco.

1973 m. gimė airių dainininkė, dainų autorė Róisín Murphy.

1979 m. gimė Prancūzijos tenisininkė, buvusi pirmoji pasaulio raketė Amélie Mauresmo.

Lietuvos valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena Tarptautinė bučinių diena 1253 m. kunigaikštis Mindaugas karūnuotas Lietuvos karaliumi.

1893 m. mirė prancūzų rašytojas Guy de Maupassant’as.

1907 m. gimė Meksikos dailininkė Frida Kahlo.

1928 m. gimė poetė Janina Degutytė.

1935 m. gimė Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama XIV. 1946 m. gimė amerikiečių aktorius Sylvesteris Stallone.

1980 m. gimė Ispanijos krepšininkas Pau Gasolis.

1572 m. mirė Lietuvos ir Lenkijos valdovas Žygimantas Augustas.

1860 m. gimė austrų kompozitorius ir dirigentas Gustavas Mahleris.

1887 m. gimė rusų tapytojas Marcas Chagallas.

1904 m. gimė poetas Jonas Aistis.

1930 m. mirė škotų rašytojas seras Arthuras Conanas Doyle’is.

1940 m. gimė britų grupės „The Beatles“ būgnininkas ir dainininkas Ringo Starras.

1943 m. gimė italų dainininkas Toto Cutugno.

1945 m. mirė poetė Salomėja Nėris.

1954 m. mirė rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius.

Tarptautinė alergijos diena 1839 m. gimė JAV pramonininkas ir filantropas Johnas Rockefelleris.

1926 m. gimė literatūros tyrinėtoja Janina Žėkaitė.

1951 m. gimė amerikiečių aktorė Anjelica Huston.

1958 m. gimė amerikiečių aktorius Kevinas Baconas.

1961 m. gimė grupės „Depeche Mode“ muzikantas Andy Fletcheris.

1966 m. gimė dainininkė, TV žvaigždė Inga Valinskienė.

1970 m. gimė amerikiečių dainininkas Beck.

1999 m. mirė krepšininkas, olimpinis ir Europos čempionas Pranas Lubinas.

1988 m. Vilniaus Vingio parke įvyko Sąjūdžio mitingas, kuriame dalyvavo daugiau nei 100 tūkst. žmonių iš visos Lietuvos.

1946 m. gimė australų grupės „AC/DC“ dainininkas Bonas Scottas.

1950 m. gimė Ukrainos politikas Viktoras Janukovyčius.

1956 m. gimė amerikiečių aktorius, dviejų „Oskarų“ laureatas Tomas Hanksas.

1957 m. gimė britų dainininkas Marcas Almondas.

1964 m. gimė amerikiečių dainininkė Courtney Love.

1985 m. gimė Slovėnijos krepšininkas Mirza Begičius.

Septyni broliai miegantys 1509 m. gimė prancūzų religijos reformatorius, protestantas Johnas Calvinas.

1830 m. gimė prancūzų dailininkas impresionistas Camille’is Pissarro.

1871 m. gimė prancūzų rašytojas Marcelis Proustas.

1935 m. gimė literatūros tyrinėtojas Juozapas Girdzijauskas.

1948 m. gimė rašytoja, Kovo 11-osios Akto signatarė Vidmantė Jasukaitytė.

1954 m. gimė britų grupės „Pet Shop Boys“ vokalistas Neilas Tennantas.

1985 m. gimė Vokietijos futbolininkas Mario Gómezas.

Na ir kaip tu nežinai?

lengvas sudoku

1. Kuris alkoholinis gėrimas vadinamas burbonu?

8

mą bendrovę.

2. 1906 m. Henry Royce’as įkūrė visiems žino rdė?

Kokia buvo jo verslo partnerio pava 3. Vienas brolis Vokietijoje įkūrė verslą, kitas prisijung kitame miesto gale įkūrė analogišką verslą. Šiandien ė. Netrukus jie susipyko. Antrasis prekės ženklai iki šiol aršiai bro konkuruoja. Įvardykite abu lių jau nebėra, bet jų sukurti prekės ženklus.

4. Koks automobilių gamintojas „kaltas“, kad „Porsche 911“ modelis pavadintas būtent taip?

nis orkestras 5. 1922 m. Maskvoje buvo įkurtas simfoni ? ėtis „Persimfans“. Kuo ypatinga buvo jo sud

5 3

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

2022

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1372 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

3

9

7

8

5

3

9 5 7 1

8 7

reklamos skyrius: 261

3654

MIESTAS: Rugilė Ereminaitė – 219 1391 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 Eglė Šepetytė – 219 1381 EKONOMIKA: Lukas Miknevičius (redaktorius) – 219 1372

Platinimo tarnyba: 261

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Balys Šmigelskas – 219 1383 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374

3

1

4

Pasiūlykite savo klausimą: k.monkiene@vilniausdiena.lt karštOJI linija: 212

6

8 1

8 1

6

4

3 7

9 7

PR

3

4

2

5

1

7

9

6

8

8

1

5

6

3

9

4

7

2

6

9

7

2

4

8

3

1

5

5

2

5

4

9

7

1

8

3

6

9

3

8

4

6

5

7

2

1

7

6

1

3

8

2

5

9

4

1

6 Prenumeratos skyrius: 261

1688

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 3700.

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai 8

4

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

Praėjusios savaitės protų mūšio atsakymai: 1. Revoliucijos 2. Romanas Polanski 3. Kazanova 4. „The Beatles“ 5. Žąsys

1

7

6

8

5

3

2

4

9

4

8

9

7

2

6

1

5

3

5

2

3

1

9

4

6

8

7

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3656, 279 1370, 261 3659,

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 3653 PLATINIMO TARNYBA: 261 3653