2013 07 05 klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

Liepos 6 d., šeštadienį, laikraštis neišeis.

Kitas dienraščio numeris – liepos 8 d., pirmadienį.

PENKTADIENIS, LIEPOS 5, 2013

www.kl.lt

D.Gry­baus­kai­tė: „Stip­rin­si­me Eu­ro­pos pi­ni­gų są­jun­gą“.

Egip­to ka­riuo­me­nė su­try­pė de­mok­ra­ti­jos dai­gus.

O.Pi­kul ir S.Ja­sai­tis vis dar sle­pia, kur vyks jųd­vie­jų ves­tu­vės.

Pasaulis 6p.

Vakarė 12p.

Lietuva 5p.

Iš Klai­pė­dos – į Ban­ko­ką

Ne­di­de­lis la­ga­mi­ nas ir bi­lie­tas į vie­ną pu­sę. Su to­kiu „ka­ pi­ta­lu“ prieš tre­jus me­tus Tai­lan­do sos­ ti­nę Ban­ko­ką pa­sie­ kė klai­pė­die­tis Ri­ man­tas Ga­jaus­kas. Į sve­čią ša­lį iš­vi­lio­ tas ne ma­lo­nu­mų, o iš­gin­tas ieš­ko­ti pra­gy­ve­ni­mo ga­li­ my­bių, šian­dien vy­ ras raš­ko sa­vo vers­lo vai­sius ir pri­si­pa­žįs­ta ra­dęs ro­jų že­mė­je.

„Kai gau­ni ap­do­va­no­ji­mą, tai reiš­kia, kad jau lai­kas ei­ti į pen­si­ją.“ Spaus­tu­vi­nin­ką Sau­lių Jo­ku­žį, su­ži­no­ju­s, kad jam bus įteik­tas vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mas, už­klu­po ap­mąs­ty­mai.

Gy­vai mo­te­riai – vai­ni­kas As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Į ne­ma­lo­nią si­tua­ci­ją pa­te­ko bank­ ru­tuo­jan­čių įmo­nių ad­mi­nist­ra­vi­ mu už­sii­man­čios kom­pa­ni­jos va­ do­vė. Mo­te­ris įta­ria, kad ją mė­gin­ta įbau­gin­ti slap­čia ant au­to­mo­bi­lio lan­go pa­lik­tu lai­do­tu­vių vai­ni­ku.

l.bieliauskaite@kl.lt

Diag­no­zė: „nu­va­žia­vo sto­gas“

10

Kaina 1,60 Lt

2p.

Li­na Bie­liaus­kai­tė

Jei ir ne tie­sio­giai, R.Ga­jaus­ko var­ das tu­rė­tų bū­ti ži­no­mas ne vie­nam klai­pė­die­čiui.

Praei­ty­je sėk­min­gas uos­ta­mies­ čio vers­li­nin­kas, ku­rio šei­mai pri­ klau­sė res­to­ra­nai „Juo­do­jo ka­ti­no smuk­lė“, ne­lin­kęs at­vi­rau­ti, ko­ dėl žlu­go il­gus me­tus puo­se­lė­tas vers­las.

153 (19 756)

Emig­ran­tas: Tai­lan­de R.Ga­jaus­kas tie­sio­gi­ne ir per­kel­ti­ne pra­sme ga­li jaus­tis pa­ga­vęs sa­vo „gy­ve­ni­mo žu­vį“.

Ri­man­to Ga­jaus­ko as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Klai­pė­die­tė ne­sut­ri­ko ir nu­spren­ dė kreip­tis į po­li­ci­ją, kai ant jai pri­ klau­san­čio „Le­xus“ au­to­mo­bi­lio prie­ki­nio lan­go stik­lo iš­vy­do ap­ vy­tu­sį lai­do­tu­vėms skir­tą vai­ni­ką. „Neiš­si­gan­dau, ta­čiau pa­si­jau­ čiau ne­ma­lo­niai. Tai tik­rai nė­ra džiu­gi­nan­tis vaiz­das“, – dien­raš­ čiui pa­sa­ko­jo Ra­sa.

Mo­te­ris iš pra­džių ti­ki­no ne­su­ vo­ku­si ra­di­nio, kaip pik­ ta­va­lio jai pa­lik­tą ži­nią.

3

Pa­jū­ry­je – pa­šau­tas ruo­nis As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Poil­siau­to­jų Smil­ty­nė­je ap­tik­tas ne­gy­vas ruo­nis ir vėl už­mi­nė mįs­ lių. Šį kar­tą įta­ria­ma, kad ruo­nio pa­te­lė bu­vo pa­šau­ta.

Ruo­nį ra­do Smil­ty­nė­je

Per pa­sta­rą­sias ke­lias sa­vai­tes tai ne pir­mas at­ve­jis, kai jū­ra į kran­ tą iš­me­ta ne­gy­vus šiuos gy­vū­nus.

Prieš po­rą sa­vai­čių ap­lin­ko­sau­ gi­nin­kai aiš­ki­no­si net še­šių ruo­ nių žū­tį. Šį kar­tą pu­sant­ro šim­to ki­log­ ra­mų sve­rian­čios ruo­nių pa­te­lės

kū­nas ras­tas 6-aja­me Smil­ty­nės ki­lo­met­re.

Pa­sak Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­ nio par­ko di­rek­to­rės Auš­ros Fe­ser, par­ko dar­buo­to­jai or­ga­ni­zuos ruo­ nio iš­ve­ži­mą iš pa­plū­di­mio. „Tai la­bai di­de­lis gy­vū­nas, teks ieš­ko­ti spe­cia­lios tech­ni­kos“, – aiš­ki­no A.Fe­ser.

Aptiko šau­ti­nę žaiz­dą

Jū­rų mu­zie­jaus Jū­rų žin­duo­lių ir paukš­čių sky­riaus ve­dė­jas Arū­nas Gru­šas ti­ki­no, kad ne­gy­vas gy­vū­ nas jū­ro­je bu­vo ne vie­ną sa­vai­tę. „Spė­ja­me, kad į gy­vū­ną bu­ vo šau­ta. Ta­čiau skro­di­mas ne­

bu­vo da­ro­mas, nes gy­vū­nas il­gai iš­gu­lė­jo van­de­ny­je. Ofi­cia­liai ne­ pat­vir­ti­nta, kad ruo­nis mi­rė nuo šau­ti­nės žaiz­dos. Nors sky­lė yra“, – kal­bė­jo A.Gru­šas.

Spe­cia­lis­tas pa­ste­bė­jo, kad mir­ ties prie­žas­tį bū­tų ga­li­ma pa­tvir­ tin­ti tik tuo­met, jei bū­tų pa­vy­kę ras­ti kul­ką. „Ta­č iau žaiz­d a ras­ta to­k io­ je vie­to­je, kur jos ne­tu­rė­tų bū­ti.

Taip pa­p ras­tai prie už­pa­ka­l i­n ių plauk­m e­n ų sto­r uo­s iuo­s e rau­ me­ny­s e to­k ia sky­l ė neat­s i­ran­ da. Mes ma­n o­m e, kad tai – pa­ šau­tas ruo­nis“, – ti­ki­no A.Gru­šas.

3

Skai­čiai: per me­tus pa­jū­ry­je vi­du­ti­niš­kai ran­da­mi aš­tuo­ni ne­gy­vi ruo­

niai. Šie­met jau ras­ti sep­ty­ni.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

2

penktadienis, LIEPOS 5, 2013

miestas

S.Jo­ku­žiui – or­di­nas iš Pre­zi­den­tės

Po­ky­tis: bran­dos ates­ta­tai su pa­gy­ri­mu šią va­sa­rą pra­džiu­gins ma­žiau

abi­tu­rien­tų.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Ates­ta­tus su pa­gy­ri­mu da­lins griež­čiau Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Šiais me­tais ne tiek daug abi­tu­rien­ tų gaus mo­kyk­los bai­gi­mą liu­di­ jan­tį do­ku­men­tą su pa­gy­ri­mu. Pa­ si­kei­tu­si eg­za­mi­nų lai­ky­mo tvar­ka ne­bu­vo dė­kin­ga jau­nuo­liams, no­ rin­tiems pa­si­džiaug­ti jų ge­bė­ji­mus įro­dan­čiu spe­cia­liu įver­ti­ni­mu.

Nuo šių me­tų bran­dos ates­ta­tas su pa­gy­ri­mu iš­duo­da­mas moks­ lei­viams, tu­rin­tiems ne že­mes­nius nei 9 se­mest­ro ba­lus, iš­lai­kiu­siems pri­va­lo­mą vals­ty­bi­nį bran­dos eg­ za­mi­ną ir tu­rin­tiems ne ma­žes­nius kaip 86 ba­lų vi­sų lai­ky­tų vals­ty­bi­nių bran­dos eg­za­mi­nų įver­ti­ni­mus.

Iki šiol ga­lio­ju­si tvar­ka bran­dos ates­ta­tu su pa­gy­ri­mu lei­do džiaug­ tis abi­tu­rien­tams, ku­rių se­mest­ro ar mo­kyk­li­nio eg­za­mi­no ba­las bu­ vo ne že­mes­nis nei 9, o vals­ty­bi­nio eg­za­mi­no pro­cen­tas sie­kė 50.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ko­ky­bės ir kai­tos po­sky­rio ve­dė­ ja Vir­gi­ni­ja Ka­za­kaus­kie­nė in­for­ ma­vo, kad nau­ja tvar­ka šiais me­ tais įsi­ga­lio­jo įtei­si­nus kri­te­ri­nį, o ne nor­mi­nį eg­za­mi­nų ver­ti­ni­mą.

Pa­gal jį nu­sta­ty­ta, kad eg­za­mi­nų

ver­ti­ni­mas yra su­skirs­ty­tas į pa­ ten­ki­na­mą, pa­grin­di­nį ir aukš­tes­ nį­jį pa­sie­ki­mų ly­gį. „Iš­lai­kę vals­ty­bi­nį bran­dos eg­za­ mi­ną ir su­rin­kę ba­lą nuo 86 iki 100, moks­lei­viai yra pri­ski­ria­mi ge­riau­ sių­jų ka­te­go­ri­jai. Dėl to­kio ver­ti­ ni­mo pa­si­kei­tė ir ates­ta­tų sky­ri­mo tvar­ka“, – sa­kė ve­dė­ja.

Eg­za­mi­nų ver­ti­ni­mas yra su­skirs­ty­tas į pa­ ten­ki­na­mą, pa­grin­ di­nį ir aukš­tes­nį­jį pa­ sie­ki­mų ly­gį.

Pa­sak jos, šiais me­tais eg­za­mi­nų lai­ky­mo sis­te­mo­je ap­skri­tai įvy­ko daug pa­si­kei­ti­mų. „Ma­nau, kad abi­tu­rien­tai su jais su­si­tai­kė. Šio­je si­tua­ci­jo­je, kaip ir kiek­vie­no­je ki­to­je, da­lis moks­lei­ vių li­ko ne­pa­ten­kin­ti, ki­ta da­lis – džiau­gia­si“, – kal­bė­jo V.Ka­za­kaus­ kie­nė.

Va­di­na­ma­sis rau­do­nas dip­lo­mas, sto­jant į tam tik­ras spe­cia­ly­bes ar uni­ver­si­te­tus, pri­de­da vie­ną ba­lą.

Tarp Vals­ty­bės die­ ną Pre­zi­den­tū­ro­ je pa­ger­bia­mų Lie­ tu­vai nu­si­pel­niu­sių žmo­nių bus ir vie­ nas klai­pė­die­tis.

Spaus­tu­vi­nin­kui ir me­ni­nin­kui Sau­liui Jo­ku­žiui įteik­s or­di­ no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ me­da­lį.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Lie­pos 6-ąją – Lie­tu­vos ka­ra­liaus Min­dau­go ka­rū­na­vi­mo die­ną Pre­ zi­den­tū­ro­je tra­di­ciš­kai vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mais bus pa­gerb­ti Lie­ tu­vai at­si­da­vę, ją gar­si­nan­tys žmo­ nės. Nu­ma­ty­ta, jog Pre­zi­den­tė Da­ lia Gry­baus­kai­tė įteiks 51 vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mą.

Vie­nas jų ir bus skir­tas S.Jo­ku­ žiui. Klai­pė­die­tis už nuo­pel­nus Lie­tu­vai bus ap­do­va­no­tas, nes yra di­de­lio ti­ra­žo lei­di­nių Brai­lio raš­tu ak­lie­siems ir silp­na­re­giams spaus­ di­ni­mo pra­di­nin­kas, dau­ge­lio kul­ tū­ri­nių ren­gi­nių me­ce­na­tas.

Jo kan­di­da­tū­rą ap­do­va­no­ji­mui pa­siū­lė Lie­tu­vos spaus­tu­vi­nin­kų aso­cia­ci­ja, ku­rios ta­ry­bos pir­mi­ nin­kas ir yra S.Jo­ku­žys. „Kaž­ko­kia ne­tei­sy­bė. Tarp ap­ do­va­no­tų­jų tu­rė­čiau bū­ti ne vie­ nas klai­pė­die­tis. Mū­sų tu­rė­tų bū­ ti ma­žiau­siai 50, nes Klai­pė­do­je yra

Emo­ci­jos: S.Jo­ku­žys džiau­gė­si įver­ti­ni­mu, ta­čiau ap­gai­les­ta­vo, jog šie­

met yra vie­nin­te­lis ap­do­va­no­ja­mas klai­pė­die­tis.

šim­tai žmo­nių, ku­rie už ma­ne žy­ miai dau­giau pa­da­rę ir nu­si­pel­nę“, – kuk­li­no­si S.Jo­ku­žys.

Pak­laus­tas, kaip jis ver­ti­na jam skir­tą or­di­no me­da­lį, ku­rį ry­toj gaus, S.Jo­ku­žys tei­gė, kad ap­do­ va­no­ji­mas yra tar­si avan­sas už dar bū­si­mus dar­bus. „Kai įtei­kia ap­do­va­no­ji­mą, reiš­ kia, kad jau lai­kas ei­ti į pen­si­ją, – juo­ka­vo pa­šne­ko­vas. – Ta­čiau rei­kia pri­pa­žin­ti, jog vi­si esa­me ma­žiu­kai ir vis tiek no­ri­me, kad mus pa­ste­bė­tų, o ne tik bau­dos kvi­tą iš­ra­šy­tų.“ Jis vis ap­gai­les­ta­vo, kad vals­ty­ bės ap­do­va­no­ji­mą iš klai­pė­die­čių šie­met gaus vie­nin­te­lis. „Rei­kia

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

pa­si­steng­ti, kad ki­tais me­tais mū­ sų bū­tų ge­ro­kai dau­giau. Gai­la, kad ne­su­ge­ba­me ver­tin­ti ap­link sa­ve esan­čių žmo­nių. Mes mo­ka­me tik la­bai gra­žiai pa­lai­do­ti, o gy­vą suės­ ti – mū­sų, lie­tu­vių, šven­ta pa­rei­ga.

Kai šio bruo­žo at­si­sa­ky­si­me, už­ka­ si­me kur nors dur­py­ne, iš­mok­si­me vie­ni ki­tus gerb­ti, kol gy­vi esa­me“, – fi­lo­so­fa­vo pa­šne­ko­vas.

Jis į Pre­zi­den­tū­ro­je ren­gia­mas iš­ kil­mes vyks su vi­sa šei­ma – žmo­na, duk­ro­mis, žen­tais, anū­kais. „Ge­ra bus pro­ga pa­ma­ty­ti, kaip Pre­zi­den­ tė gy­ve­na. Šei­mai tai bus daug di­ des­nė šven­tė nei man, nes aš la­bai jau­din­siuo­si“, – hu­mo­ro jaus­mo ne­sto­ko­jo S.Jo­ku­žys.

3

penktadienis, LIEPOS 5, 2013

miestas Kro­va išau­go

Re­mon­ta­vo žem­siur­bę

Pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį „Klai­ pė­dos naf­ta“ kro­vos apim­tis pa­ di­di­no 6 pro­c., o pa­ja­mos taip pat au­go 6 pro­c. Perk­rau­ta 3,566 mln. t kro­vi­nių ir gau­ta 73,7 mln.

Lt pre­li­mi­na­rių pa­ja­mų. Bir­že­ lį bend­ro­vė per­kro­vė 9 pro­c. ma­ žiau naf­tos pro­duk­tų nei per­nai bir­že­lį, nes su­ma­žė­jo pa­sau­lio naf­tos pro­duk­tų ga­my­bos mar­ža.

„Va­ka­rų lai­vų ga­myk­los“ duk­ te­ri­nė įmo­nė „Va­ka­ru lai­vų re­ mon­tas“ stip­ri­na sa­vo po­zi­ci­jas Eu­ro­pos žem­siur­bių ir žem­ka­ sių re­mon­to rin­ko­je. Lie­pą įmo­ nė­je bu­vo baig­tas lai­vo „Nic­co­ lo Ma­chia­vel­li“ re­mon­tas. Žem­ siur­bė yra 138,5 m il­gio ir 26 m plo­čio. Uni­ka­lios konst­ruk­ci­jos lai­vas at­lie­ka gi­li­ni­mo dar­bus.

Pa­jū­ry­je – pa­šau­tas ruo­nis

Dienos telegrafas

Sun­ku spė­ti, ko­kiuo­se 1 van­de­ny­se bu­vo su­ža­ lo­ta suau­gu­si, 150 ki­log­ra­mų sve­

rian­ti ir apie 1,8 met­ro il­gio ruo­ nio pa­te­lė. „Ne­gy­vus ruo­nius kaip tik ir ran­da­me bū­tent taip su­ža­lo­tus.

Esu prie Bū­tin­gės ste­bė­jęs ruo­ nį su su­tru­pin­tu žan­di­kau­liu. Po to jis din­go, po sa­vai­tės jį ra­do­me ne­gy­vą ant kran­to“, – pri­si­mi­nė A.Gru­šas.

Spe­cia­lis­tas neat­me­tė ver­si­jos, kad taip kas nors ga­lė­jo pra­mo­gau­ ti. „Ne­ži­nau, ar į ruo­nį šau­dė žve­ jys, bet į gy­vū­ną tik­rai šau­ta. Vis­ko ga­li bū­ti, kad taip kaž­kas pra­mo­ga­ vo“, – svars­tė Jū­rų mu­zie­jaus spe­ cia­lis­tas.

Gy­vū­nų žū­tis neiš­tir­ta

Prieš dvi sa­vai­tes pa­jū­ry­je ras­tų še­šių ne­gy­vų ruo­nių žū­ties is­to­ri­ja vis dar yra neį­min­ta, nors ją iš­tir­ ti bu­vo nu­ro­dęs ap­lin­kos mi­nist­ras Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis.

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vas An­ ta­nas Bau­ža ti­ki­no, kad spe­cia­lio­ sios tar­ny­bos bu­vo su­si­rin­ku­sios ir ap­svars­tė, kaip rei­kė­tų koor­di­nuo­ ti veiks­mus. „Ta­čiau bu­vo ras­ti jau pra­dė­ję ir­ ti ruo­niai. To­dėl at­lik­ti skro­di­mus jau nė­ra pra­smės. Šis ruo­nis taip pat yra api­ręs, to­dėl jo mū­sų la­ bo­ra­to­ri­ja ne­siims tir­ti. Ta­čiau yra su­de­rin­ta, kas ir kaip tu­rė­tų im­tis veiks­mų, jei pa­si­kar­to­tų to­kios si­ tua­ci­jos“, – aiš­ki­no A.Bau­ža.

Kva­pai: jū­ra vis dar iš­me­ta ne­gy­vus gram­buo­lius, ku­rie ir­da­mi sklei­džia dvo­ką.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pliažuose pa­si­tin­ka dvo­kas Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Į pa­plū­di­mius atė­ju­sių poil­siau­to­jų no­sis rie­čia dvo­kas. Ma­no­ma, kad jį vis dar sklei­džia yran­tys kark­va­ ba­liai. Nors jų iš plia­žų bu­vo iš­vež­ ta sunk­ve­ži­miais, jū­ra vis dar iš­me­ ta krū­vas ne­gy­vų va­ba­lų.

Smil­ty­nės, Meln­ra­gės ir Gi­ru­lių pa­plū­di­miuo­se ar­čiau jū­ros tvy­ro bjau­rus dvo­kas. Poil­siau­to­jai pri­ vers­ti vie­te­lės ieš­ko­ti ar­čiau ko­pų, kad neu­žuos­tų ne­ma­lo­nių kva­pų.

Ma­no­ma, kad dvo­ką sklei­džia yran­tys gram­buo­liai, ku­rių krū­vos vis dar te­be­gu­li pa­kran­tė­je. „Prieš ke­le­tą die­nų bu­vo di­de­ lis ban­ga­vi­mas. Į kran­tą jū­ra iš­me­ tė krū­vas va­ba­lų, ku­rie bu­vo ant dug­no. Jų ne tiek daug kaip anks­ čiau, bet yra. Ne kas ki­tas, o ne­gy­vi vabz­džiai ir sklei­džia dvo­ką“, – pa­ sa­ko­jo Klai­pė­dos skęs­tan­čių­jų gel­

bė­ji­mo tar­ny­bos vy­riau­sia­sis spe­ cia­lis­tas Alek­sand­ras Siak­ki.

Pa­sak jo, ne­ma­lo­nų kva­pą sklei­ džia ir žo­lės, ku­rių pri­neš­ta po aud­ros. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė pa­ plū­di­mių pri­žiū­rė­to­jus bu­vo įpa­ rei­go­ju­si iš­va­ly­ti plia­žus nuo gram­

Grei­čiau­siai dvo­ką sklei­džia yran­tys gram­buo­liai, ku­rių krū­vos vis dar te­be­ gu­li ar­čiau jū­ros. buo­lių. Pla­nuo­ta su­rink­ti apie 80 to­nų ne­gy­vais va­ba­lais už­terš­to smė­lio. „Ran­go­vai dar ren­ka va­ba­lus plia­ žuo­se. Jū­ra jų nuo­la­tos iš­me­ta. Da­ lis va­ba­lų li­ko po smė­liu. Jie pū­va ir sklei­džia ne­ma­lo­nų kva­pą“, – tvir­ ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­

to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė.

Pa­sak jos, pro­ble­ma ir ta, kad gram­b uo­l ių pa­p lū­d i­m iuo­se ne­ su­si­rin­ko Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­ val­dy­bė. „Šiuo­se plia­žuo­se va­ba­lai vis dar ty­so. Jū­ra nu­plau­na juos iš ten, o iš­me­ta pas mus. “, – spė­ jo I.Ša­ka­lie­nė.

Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Ko­mu­na­li­nio ūkio ir ap­lin­ko­sau­ gos sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­ lis­tas Fe­lik­sas Žem­gu­lys tvir­ti­no, kad ir jiems pri­klau­san­čiuo­se pa­ plū­di­miuo­se va­ba­lai bu­vo šiek tiek ap­rink­ti.

Prie šių dar­bų pri­si­dė­jo Pa­jū­ rio re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­ja. Bu­ vo su­rink­ta maž­daug to­na už­terš­ to smė­lio, ne­gy­vų žu­vų. „Dar­bus or­ga­ni­za­vo­me pa­gal tu­ri­mas lė­šas. Ne­ga­li­me ly­gin­tis su Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tu“, – tvir­ti­no F.Žem­gu­lys.

Gy­vai mo­te­riai – vai­ni­kas „Ne­s u­l au­k ė­m e jo­k ių 1 gra­si­nan­čių laiš­kų, su nie­kuo ne­konf­lik­ta­vo­me. Net ne­

nu­jau­čiu, kas taip ga­lė­tų pa­sielg­ ti“, – ti­ki­no mo­te­ris.

Ta­čiau įmo­nės va­do­vė nu­spren­ dė pa­ra­šy­ti pa­reiš­ki­mą po­li­ci­jai, kai ge­du­lin­gą vai­ni­ką ant au­to­mo­bi­lio lan­go ap­ti­ko ir jos ko­le­ga. Abi ma­ ši­nas gra­sin­to­jas nu­si­žiū­rė­jo sto­ vin­čias prie įmo­nės biu­ro. „Pa­gal­vo­jo­me, jei kas nors nu­tik­ tų, bent jau bū­tų aiš­ku, kad žmo­nės apie in­ci­den­tą bu­vo pra­ne­šę po­li­ ci­jai. Ne­ži­nia, kaip ga­li su­si­klos­ty­ti įvy­kiai“, – kal­bė­jo mo­te­ris.

Ta­čiau įmo­nės va­do­vė ti­ki­no, kad pa­sta­ruo­ju me­tu bend­rau­jant su klien­tais nie­ko įtar­ti­no neį­vy­ko. „Vai­ni­ką paė­mė iš šiukš­ly­no.

Toks nu­vy­tęs ir ne­ži­nia kur bu­vęs.

Ne, gra­sin­to­jas, jei taip ga­li­ma bū­tų jį pa­va­din­ti, ne­pir­ko šio vai­ni­ko“, –

įta­rė mo­te­ris. Tai ne pir­mas kar­tas, kai pa­jū­ry­je mė­gin­ta lai­do­tu­vių at­ ri­bu­ti­ka įbau­gin­ti.

Prieš ke­le­tą me­tų tuo­me­tė Kur­ šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­ rek­ci­jos va­do­vė Au­re­li­ja Stan­ci­kie­ nė taip pat bu­vo ap­ti­ku­si ge­du­lin­gą vai­ni­ką prie sa­vo na­mų.

2008 me­tais da­bar­ti­nė Sei­mo na­rė A.Stan­ci­kie­nė prie sa­vo na­ mų Ni­do­je ra­do de­gan­čią žva­ku­ tę ir chri­zan­te­mas, per­riš­tas juo­ du kas­pi­nu.

Mo­te­ris tuo me­tu tei­gė, kad taip bu­vo aiš­kiai ban­dy­ta ją įbau­gin­ti.

A.Stan­ci­kie­nė po įvy­kio krei­pė­ si į Ne­rin­gos po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­ tą. Ta­čiau gra­sin­to­jų po­li­ci­ja taip ir ne­ra­do. Kaip ir nei­šaiš­ki­no, kas Ne­rin­go­je pa­sklei­dė gan­dus, kad už Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­ci­jos va­do­vės gal­vą siū­lė di­ de­lę pi­ni­gų su­mą.

Au­to­bu­sai. Nuo penk­ta­die­nio iki pir­ ma­die­nio Pries­to­čio gat­vės ruo­že nuo pre­k y­bos cent­ro, esan­čio Pries­to­čio gat­vė 30, iki Mo­kyk­los gat­vės via­du­ko or­ga­ni­zuo­ja­mos au­to­mo­bi­lių šo­ni­nio sly­di­mo var­žy­bos. Dėl ren­gi­nio ki­taip va­žiuos kai ku­rių marš­ru­tų au­to­bu­sai.

Penk­ta­die­nį nuo 19 iki 24 val. ir pir­ma­ die­nį iki 1 val. 1, 13, 15, 15A marš­ru­tų au­ to­bu­sai į šiau­r i­nę mies­to da­l į iš pra­ džių va­žiuos pa­tvir­tin­tais marš­ru­tais, to­liau Mo­kyk­los, Ar­to­jų, Lie­pų, Tri­la­ pio, S.Dau­kan­to, But­kų Ju­zės, S.Nė­ries, Pries­to­čio gat­vė­mis ir to­liau pa­tvir­tin­ tais marš­ru­tais. Į pie­ti­nę mies­to da­lį iš pra­džių vyks pa­tvir­tin­tais marš­ru­tais, to­liau Pries­to­čio, Tri­la­pio, Lie­pų, Ar­to­ jų, Mo­kyk­los gat­vė­mis ir to­liau pa­tvir­ tin­tais marš­ru­tais. 18, 19, 21 ir 25 marš­ ru­tų au­to­bu­sai – į šiau­ri­nę mies­to da­ lį va­ž iuos pa­tvir­t in­tais marš­r u­tais. Į pie­ti­nę mies­to da­lį iš pra­džių kur­suos pa­tvir­tin­tais marš­ru­tais, to­liau Lie­pų, Ar­to­jų, Mo­k yk­los gat­vė­m is ir to­l iau pa­tvir­tin­tais marš­ru­tais. Šeš­ta­die­nį ir sek­ma­die­n į 1, 15 marš­ru­tų au­to­bu­sai į šiau­ri­nę mies­to da­l į iš pra­džių vyks pa­tvir­tin­tais marš­ru­tais, to­liau Mo­kyk­ los, Ar­to­jų, Lie­pų, Tri­la­pio, S.Dau­kan­to, But­kų Ju­zės, S.Nė­ries, Pries­to­čio gat­vė­ mis ir to­liau pa­tvir­tin­tais marš­ru­tais. Į pie­ti­nę mies­to da­lį va­žiuos iš pra­džių pa­tvir­tin­tais marš­ru­tais, to­liau Pries­to­ čio, Tri­la­pio, Lie­pų, Ar­to­jų, Mo­kyk­los gat­vė­mis ir to­liau pa­tvir­tin­tais marš­ ru­tais. 18, 21 ir 25 marš­ru­tų au­to­bu­sai į šiau­ri­nę mies­to da­l į vyks pa­tvir­tin­ tais marš­r u­tais. Į pie­t i­nę mies­to da­l į iš pra­džių va­žiuos pa­tvir­tin­tais marš­ ru­tais, to­liau Lie­pų, Ar­to­jų, Mo­kyk­los gat­vė­mis ir to­liau pa­tvir­tin­tais marš­ru­ tais. Kol vyks var­žy­bos, mi­nė­tų marš­ ru­tų au­to­bu­sai ga­li nu­kryp­ti nuo tvar­ ka­raš­čių.

Smil­ty­nė. Penk­ta­d ie­n į 17.30 val. ofi­ cia­l iai bus ati­da­r y­ta Kur­š ių ne­r i­jos na­cio­na­l i­n io par­ko va­sa­ros bu­vei­nė „Kur­šių ne­r i­ja pra­si­de­da Smil­t y­nė­je“.

Ren­gi­niai vyks vi­lo­se, esan­čio­se Smil­ ty­nės gat­vės 9, 10, 11, 12 pa­sta­tuo­se.

Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 9 klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Au­gus­ti­nas Ti­ mins­kas (g. 1927 m.), Ja­n i­na Bal­čai­ty­ tė (g. 1928 m.), Leon­t i­na Le­gec­k ie­nė (g. 1931 m.), Vy­tau­tas Bu­di­na­vi­čius (g.

1933 m.), Zig­mas Son­gai­la (g. 1943 m.), Vy­tau­tas Šus­ta­vi­čius (g. 1956 m.), Gra­ ži­na Dar­g u­ž ie­nė (g. 1964 m.), Dmit­r ij Be­l ia­kov (g. 1986 m.), Do­na­tas Bur­ba (g. 1990 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Dmit­rij Be­lia­kov, Al­bi­nas Ra­dze­vi­čius, Vy­tau­tas Šus­ta­vi­čius, Ja­ni­na Bal­čai­ty­ tė, sek­ma­die­nį – Zig­mas Son­gai­la, Gra­ ži­na Dar­gu­ž ie­nė, Va­le­rij Bes­so­nov.

Spau­di­mas: jau ne pir­mą kar­tą lai­do­tu­vėms skir­ta at­ri­bu­ti­ka mė­gi­na­

ma įbau­gin­ti neį­ti­ku­sį žmo­gų.

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 9 mo­te­rys. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai.

4

penktadienis, LIEPOS 5, 2013

sveikata

Tra­di­ci­ja ta­pu­si Pran­cū­zi­jos ir uos­ ta­mies­čio oto­chi­ rur­gų drau­gys­tė sėk­min­gai tę­sia­ si – praė­ju­sią sa­vai­ tę Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­ti­nė­je li­go­ni­ nė­je (KUL) dvi die­ nas vy­ko tarp­tau­ti­ nė moks­li­nė kon­fe­ ren­ci­ja „Oto­chi­rur­ gi­jos ir oto­neu­ro­chi­ rur­gi­jos teo­ri­ja ir pra­ kti­ka“.

Bend­ra­dar­bia­vi­mas: Pran­cū­zi­jos oto­chi­rur­gai ir KUL dar­buo­to­jai uos­ta­mies­ty­je su­si­tin­ka jau sep­tin­tą­jį kar­ tą.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pran­cū­zi­jos pa­tir­tis – ken­čian­tiems dėl au­sų li­gų Li­na Lik­šai­tė Pa­dė­jo sun­kiems li­go­niams

Kon­fe­ren­ci­jos me­tu tarp­tau­ti­nė ko­man­da, ku­rią su­da­rė KUL gy­dy­ to­jai oto­chi­rur­gai sky­riaus ve­dė­jas B.Praš­ke­vi­čius, me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­ras R.Ma­čiu­lai­tis ir me­di­ci­ nos moks­lų dak­ta­rai Fran­sua Fu­ria, Ala­nas Ka­rout­chi iš Pran­cū­zi­jos bei oto­chi­rur­gas Sa­la­mo­nas Ab­ra­mo­ vi­chius iš Ang­li­jos, at­li­ko tris su­ dė­tin­gas funk­ci­nes re­konst­ruk­ ci­nes au­sies ope­ra­ci­jas. Uni­ka­lių ži­nių no­rin­tys įgy­ti me­di­kai už­ sie­nio pro­fe­sio­na­lų meist­riš­ku­mą ir dar­bą ga­lė­jo ste­bė­ti per vaiz­do ry­šį sa­lė­je.

KUL vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo pa­va­ duo­to­jas me­di­ci­nai Eu­ge­ni­jus Za­ la­gė­nas tei­gė, kad il­gus me­tus be­ si­t ę­s ian­t is bend­ra­d ar­b ia­v i­m as – nau­din­gas tiek me­di­ci­nos sri­ties at­sto­vams, tiek žmo­nėms, ser­gan­ tiems su­dė­tin­go­mis au­sų li­go­mis. „Dėl to­kių ren­gi­nių oto­ri­no­la­ rin­go­lo­gai ga­li to­bu­lė­ti pro­fe­si­ nė­je sri­ty­je. Vyks­ta pa­si­kei­ti­mas nuo­mo­nė­mis ir įžval­go­mis, da­li­ ja­ma­si įgy­ta pa­tir­ti­mi. Ne ką ma­ žes­nę nau­dą gau­na pa­cien­tai. Dar prieš su­si­ti­ki­mą su pro­fe­sio­na­lais iš už­sie­nio li­go­niai yra at­ren­ka­mi, kon­sul­tuo­ja­mi vie­ti­nių gy­dy­to­jų.

Vė­liau jiems at­lie­ka­mos meist­riš­ ku­mo rei­ka­lau­jan­čios ope­ra­ci­jos“, – kal­bė­jo E.Za­la­gė­nas.

Pa­sak jo, su­dė­tin­go­mis au­sų li­ go­mis ser­gan­tiems žmo­nėms ki­to­se gy­dy­mo įstai­go­se jau bu­vo at­lik­tos ope­ra­ci­jos, bet ne­gau­ta rei­kia­mo efek­to dėl esa­mų di­de­lių dest­ruk­ ci­nių už­de­gi­mi­nių pa­ki­ti­mų.

Vė­liau po tarp­tau­ti­nės jung­ti­ nės ko­man­dos at­lik­tų ope­ra­ci­jų pa­cien­tai bus re­gu­lia­riai pri­žiū­ri­ mi KUL Au­sų-no­sies-gerk­lės li­gų sky­riaus me­di­kų, o bai­gę gy­dy­mo kur­są iš­vyks na­mo.

Su­tei­kia vil­tį

KUL Oto­ri­no­la­rin­go­lo­gi­jos sky­ riaus ve­dė­jas Bro­nius Praš­ke­vi­ čius pa­sa­ko­jo, kad ne­gir­din­tiems žmo­nėms sun­kiau pa­dė­ti nei ak­ lie­siems. „Pas­te­biu, jog ne­re­gius už­jau­čia, o kur­čiuo­sius lai­ko kvai­les­niais. Ir kon­fe­ren­ci­jos me­tu spe­cia­li­zuo­ja­ mės au­sies mik­ro­chi­rur­gi­jos sfe­ ro­je, ku­ri yra vie­na iš svar­bes­nių.

Kar­tu su pran­cū­zų me­di­kais kiek­ vie­nais me­tais ope­ruo­ja­me ne­sėk­ min­gai gy­dy­tus pa­cien­tus, ku­riems Lie­tu­vos me­di­kai jau ne­be­ga­li pa­ dė­ti“, – tei­gė B.Praš­ke­vi­čius. Šie li­go­niai daž­nai yra jau­ni žmo­ nės iš vi­sos Lie­tu­vos, ku­riuos au­ sies li­gos per­se­kio­ja nuo vai­kys­tės, su jo­mis jau­nuo­liai ir užau­ga.

To­kiems pa­cien­tams gre­sia įvai­ rios komp­li­ka­ci­jos – vei­do pa­ra­ly­ žius, me­nin­gi­tas, sme­ge­nų ar sme­ ge­nė­lių abs­ce­sai.

Kaip tei­gė me­di­kas, kon­fe­ren­ci­ jų me­tu at­lie­ka­mos ope­ra­ci­jos pa­ cien­tams, pra­ra­du­siems vil­tį, daž­ nai tam­pa iš­si­gel­bė­ji­mu.

Pa­sak jo, pa­to­lo­gi­jų, komp­li­ka­ci­ jų ar net mir­čių, su­si­ju­sių su au­si­ mis, pa­sta­ruo­ju me­tu ma­žė­ja. Tam įta­kos tu­ri di­des­nis tė­vų rū­pes­ tis sa­vo vai­kais bei tech­no­lo­gi­nis pro­gre­sas.

Ope­ruo­ta daug

Pran­cū­zi­jos gy­dy­to­jų vi­zi­to tiks­las – per­duo­ti pra­kti­nę pa­tir­tį Lie­tu­ vos gy­dy­to­jams au­sų mik­ro­chi­ rur­gi­jo­je ir su­pa­žin­din­ti su nau­jo­ vė­mis bei moks­li­niais pa­sie­ki­mais šio­je sri­ty­je.

Kon­fe­ren­ci­jos me­tu bu­vo ste­ bi­mas ne tik dar­bas ope­ra­ci­nė­ je, ap­ta­ria­mi at­lik­ti veiks­mai, bet ir da­li­ja­ma­si teo­ri­nė­mis ži­nio­mis, skai­tant pra­ne­ši­mus.

Pir­mą kar­tą pran­cū­zų me­di­kai į Lie­tu­vą at­vy­ko 1997 m., kai Vil­ niaus San­ta­riš­kių li­go­ni­nė­je įvy­ ko pir­ma pra­kti­nė-moks­li­nė kon­ fe­ren­ci­ja, ku­rios me­tu bu­vo at­lik­ta 10 au­sų funk­ci­nių re­konst­ruk­ci­nių ope­ra­ci­jų.

Prieš iš­vyk­da­mi iš Lie­tu­vos spe­ cia­lis­tai lan­kė­si KUL, o nuo 2001ųjų čia at­vyks­ta re­gu­lia­riai – kas po­rą me­tų. Klai­pė­do­je at­lie­ka­mos pa­ro­do­mo­sios ope­ra­ci­jos ir skai­to­ mos pa­skai­tos.

Kon­fe­ren­ci­jo­se pa­tir­ties se­mia­ si gy­dy­to­jai oto­ri­no­la­rin­go­lo­gai iš vi­sos Lie­tu­vos. Šiais me­tais į ren­ gi­nį at­vy­ko šios sri­ties gy­dy­to­jai iš Vil­niaus, Kau­no, Klai­pė­dos, Šiau­ lių, Pa­ne­vė­žio ir ki­tų mies­tų.

Gy­dy­to­jų iš Pran­cū­zi­jos bei Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos vi­zi­tas į KUL – jau sep­tin­tas. Per tą lai­ką at­lik­ta per 70 ope­ra­ci­jų, ku­rios, anot spe­cia­ lis­tų, pa­vy­ko pui­kiai, o kon­sul­tuo­ta dar dau­giau – apie 200 pa­cien­tų.

Meist­riš­ku­mas: KUL vy­ku­sios kon­fe­ren­ci­jos me­tu kar­tu su šios li­go­ni­nės gy­dy­to­jais oto­chi­rur­gais me­di­ci­

nos moks­lų dak­ta­rai A.Ka­rout­chi, F.Fu­ria iš Pran­cū­zi­jos bei oto­chi­rur­gas S.Ab­ra­mo­vi­chius iš Ang­li­jos at­li­ko tris su­dė­tin­gas funk­ci­nes re­konst­ruk­ci­nes au­sies ope­ra­ci­jas.

Kon­fe­ren­ci­jų me­tu at­ lie­ka­mos ope­ra­ci­jos pa­cien­tams, pra­ra­ du­siems vil­tį, daž­nai tam­pa iš­si­gel­bė­ji­mu.

Ste­bi­na pro­gre­sas

Me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­ras F.Fu­ ria pa­ti­ki­no, kad nuo­šir­džiai džiau­ gia­si to­kiu dvie­jų ša­lių bend­ra­dar­ bia­vi­mu. „Kiek­vie­ną kar­tą at­vy­kę mes su­ ži­no­me ir iš­moks­ta­me nau­jų da­ly­ kų. Esu įsi­ti­ki­nęs, kad da­li­ji­mo­ si pa­tir­ti­mi pro­ce­sas su ko­le­go­mis – la­bai svar­bus. Prieš ke­lio­nę į Klai­pė­dą to­bu­li­na­mės ir pa­tys ruo­šia­mės, kad ga­lė­tu­me bend­ra­ min­čiams pa­pa­sa­ko­ti kaž­ką nau­jo ir ver­tin­go“, – tei­gė F.Fu­ria.

Pa­sak jo, vi­sai at­vy­ku­siai de­le­ga­ ci­jai im­po­nuo­ja šil­tas uos­ta­mies­ čio me­di­kų ir pa­cien­tų su­ti­ki­mas ir bend­ra­vi­mas.

Teo­ri­nė­mis ir pra­kti­nė­mis ži­ nio­mis at­vy­kę pa­si­da­ly­ti me­di­ kai džiau­gė­si, kad tech­no­lo­gi­jų at­ žvil­giu li­go­ni­nė­je ste­bi­ma di­džiu­lė pa­žan­ga. „Ma­ty­da­mi li­go­ni­nės pa­stan­ gas, ga­li­me dar leng­viau siek­ti už­ si­brėž­tų tiks­lų“, – tei­gė už­sie­nio me­di­kai.

Pa­gar­ba: iš už­sie­nio at­vy­kę oto­chi­rur­gi­jos spe­cia­lis­tai džiau­gė­si ma­

lo­niu bend­ra­vi­mu su pa­cien­tais.

Pa­ger­bė V.Piv­ri­ką

Už­si­mez­gu­sio bend­ra­dar­bia­vi­mo me­tu du gy­dy­to­jai iš KUL Au­sųno­sies-gerk­lės li­gų sky­riaus sta­ ža­vo­si Pa­ry­žiaus kli­ni­ko­se. 1998 m. teo­ri­nes ir pra­kti­nes ži­nias gi­li­ no gy­dy­to­jas Bro­nius Praš­ke­vi­čius, o 2003 m. – ir pro­f. ha­bil. dak­ta­ras Vik­to­ras Piv­ri­kas.

Už in­dė­lį Lie­tu­vos me­di­ci­nos sri­ty­je pran­cū­zų gy­dy­to­jai bu­vo ap­do­va­no­ti ir įver­tin­ti vals­ty­bi­niu ly­giu.

KUL sa­vo ruož­tu pro­f. And­re Sul­tan, ku­ris šiais me­tais dėl li­gos į uos­ta­mies­tį at­vy­ti ne­ga­lė­jo, su­

tei­kė Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­ go­ni­nės gar­bės dak­ta­ro var­dą, o F.Fu­ria ap­do­va­no­tas Klai­pė­dos ap­ skri­ties gar­bės ženk­lu. Šiais me­tais kon­fe­ren­ci­ja pa­ ženk­lin­ta ir liū­de­sio gai­da. Ren­gi­ nio da­ly­viai ap­gai­les­ta­vo dėl kon­fe­ ren­ci­jos ini­cia­to­riaus, il­gus me­tus sa­vo ener­gi­ją šiai veik­lai ati­da­vu­ sio V.Piv­ri­ko ne­tek­ties.

At­vy­ku­si de­le­ga­ci­ja jo šei­mai pa­ reiš­kė užuo­jau­tą ir pa­pra­šė ko­le­gų jai per­duo­ti spe­cia­liai pa­ga­min­tą me­da­lį, sim­bo­li­zuo­jan­tį Pran­cū­zi­ jos ir Lie­tu­vos drau­gys­tę bei am­ži­ ny­bę.

5

penktadienis, liepos 5, 2013

lietuva

Sei­mas iť­ly­dė­tas su uŞ­duo­ti­mis Sei­me mi­nint pir­mi­nin­ka­vi­mo ES pra­dŞią, ťa­lies va­do­vė Dalia Gry­ baus­kai­tė ra­gi­no ypa­tin­gą dė­me­ sį skir­ti fi­nan­si­niam sta­bi­lu­mui, o Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­das Ged­vi­ las su­ti­ko, kad Lie­tu­vai tai – krikť­ tas su rim­tais iť­ban­dy­mais.

Pa­ger­bė par­la­men­tų va­do­vai

„„ Pa­rei­gos: ťven­tiť­kai nu­si­tei­ku­

siam Sei­mui ir ki­tiems po­li­ti­kams D.Gry­baus­kai­tÄ— pri­mi­nÄ—, kad ES pir­mi­nin­kau­jan­Ä?ios Lie­tu­vos lau­ kia dau­gy­bÄ— rim­tĹł dar­bĹł.

Vy­gin­to Ska­rai­Ä?io nuo­tr.

Va­kar iť­kil­min­ga­me Lie­tu­vos pir­mi­ nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai pra­dĹžios mi­ nė­ji­me is­to­ri­nė­je Ko­vo 11-osios sa­ lė­je Sei­me rin­ko­si ĹĄa­lies va­do­vai, po­li­ti­kai, taip pat dau­gy­bÄ— gar­bin­ gĹł sve­Ä?iĹł. Be Lie­tu­vos Pre­zi­den­tÄ—s D.Gry­baus­kai­tÄ—s, po­sė­dy­je da­ly­va­ vo Ai­ri­jos Ats­to­vĹł rō­mĹł pir­mi­nin­ kas Sea­nas Bar­ret­tas, Grai­ki­jos par­ la­men­to pir­mi­nin­kas At­ha­nas­sias Pa­paioan­nou, Es­ti­jos par­la­men­ to pir­mi­nin­kÄ— Ene Erg­ma, Kroa­ti­jos par­la­men­to va­do­vas Jo­si­pas Le­ko, Lat­vi­jos par­la­men­to pir­mi­nin­kÄ— Sol­ vi­ta Abuol­ti­nia, Len­ki­jos Se­na­to pir­ mi­nin­kas Bog­da­nas Bo­ru­se­wic­zius, Eu­ro­pos Par­la­men­to pir­mi­nin­ko pa­ va­duo­to­jas Oth­ma­ras Ka­ras. „Ti­ki­me so­li­da­ria ir su­bsi­dia­ria Eu­ro­pa. Pa­si­sa­ko­me uĹž pa­ti­ki­mÄ…, at­vi­rÄ… ir au­gan­Ä?iÄ… ES. To­dÄ—l atei­ nan­tÄŻ pus­me­tÄŻ dirb­si­me stip­rin­ da­mi ES fi­nan­si­nÄŻ sta­bi­lu­mÄ… ir at­

sa­kin­gu­mÄ…. Stip­rin­si­me Eu­ro­pos pi­ni­gĹł są­jun­gÄ…. Plė­to­si­me bend­rą­jÄ… rin­kÄ… ir ska­tin­si­me vers­lo kon­ku­ ren­cin­gu­mÄ… bei ino­va­ci­jas“, – sa­ kÄ— Pre­zi­den­tÄ—.

Lie­tu­va ne­sie­kia bō­ ti tik ES „var­to­to­ja“.

Vi­si pi­lie­Ä?iai no­ri pri­si­dė­ti prie sÄ—k­ min­gos Eu­ro­pos atei­ties kō­ri­mo.

Dė­me­sys – ne­dar­bui ir ener­ge­ti­kai

Pas­ku­ti­nia­me Sei­mo pa­va­sa­rio se­ si­jos po­sė­dy­je pa­sa­ky­to­je kal­bo­ je Pre­zi­den­tÄ— pa­brė­Şė, kad Lie­tu­va pra­de­da pir­mi­nin­kau­ti, kai eko­ no­mi­nÄ— si­tua­ci­ja Eu­ro­po­je vis dar su­dė­tin­ga, tad po­li­ti­kams teks nu­ veik­ti dau­gy­bÄ™ dar­bĹł. „Ne­dar­bas, ypaÄ? jau­ni­mo, tiek Lie­tu­vo­je, tiek ki­to­se ES vals­ty­bė­se yra pa­sie­kÄ™s re­kor­di­nes aukť­tu­mas.

Dar vis bō­ti­na dė­ti pa­stan­gas sie­ kiant il­ga­lai­kio fi­nan­si­nio sta­bi­lu­mo de­ri­nant jÄŻ su eko­no­mi­kos ska­ti­ni­ mo prie­mo­nė­mis ir struk­tō­ri­nė­mis re­for­mo­mis“, – sa­kÄ— ĹĄa­lies va­do­vÄ—.

„Švyturio“ tradicinei kolekcijai – Europos someljÄ— ÄŻvertinimas TradicijĹł laikymasis duoda vaisiĹł, kaip pabrÄ—Ĺžia „Švyturio“ vyriausioji aludarÄ— DĹžuljeta ArmonienÄ—. Ji neslepia dĹžiaugsmo, kad net trijĹł „Švyturio“ daryklos tradicinÄ—s kolekcijos rĹŤĹĄiĹł alus – „Baltijos“, „Baltas“ ir „Old Port Ale“ – iĹĄ Briuselio parsiveŞė apdovanojimus „iTQi Superior Taste Award 2013“, dar vadinamus Europos skonio ir kokybÄ—s „Oskarais“.

ď Ž Apdovanojimas:  cfab_V\• cf_VNb`V\WV NYbQN_Ă› 1 ._Z\[VR[Ă› QVQ Vb\

WN`V V `XV_aV[Vb N]Q\cN[\WVZb  /NYaVW\`• NYbV “ 8_V a\Y\ cNVT QR

„Žigulinio“ ar „SostinÄ—s“ receptai, ir to meto technologai ieĹĄkojo savo sprendimĹł. Taip gimÄ—, pavyzdĹžiui, tradicinis lietuviĹĄkas „Širvenos“ receptas, na, o klaipÄ—dieÄ?iai atsakÄ— BirŞų kraĹĄtui ir sukĹŤrÄ— „Baltijos“ alĹł. „Baltijos“ alus, jo receptĹŤra ir gaminimo technologija nekito nuo pat jos gamybos pradĹžios.

Per tiek metĹł nematÄ—me reikalo jo keisti“, – pasakojo vyriausioji „Švyturio“ aludarÄ—.

Ji sakÄ— neabejojanti, kad to meto KlaipÄ—dos aludariai ÄŻkvÄ—pimo ieĹĄkojo dar senojo MÄ—melio tradicijose ir pasiĹŤlÄ— „kovo“ arba „Marzen“ stiliaus tamsĹłjÄŻ alĹł. GalbĹŤt todÄ—l jis, kai buvo pradÄ—tas vertinti, buvo nesunkiai klasiďŹ kuotas kaip bavariĹĄko „Oktoberfest / Marzen“ stiliaus alus. „Naudojamas tamsus karamelinis salyklas pirmiausia prisideda prie ĹĄio alaus iĹĄvaizdos – jÄ… irgi vertina maisto degustatoriai. Te-

ko girdÄ—ti, kad apibĹŤdinant „Baltijos“ alaus spalvÄ… jis lyginamas ir su variu, ir su bronza, bet vis dÄ—lto man labiausiai patinka klaipÄ—dietiĹĄkas apibĹŤdinimas – tamsaus gintaro spalvos“, – teigÄ— DĹž.ArmonienÄ—.

AlĹł „iTQi“ apdovanojimuose vertino 14 Europos virÄ—jĹł ir someljÄ— asociacijĹł nariai iĹĄ PrancĹŤzijos, Belgijos, Ispanijos, DidĹžiosios Britanijos, Graikijos, Portugalijos, Vokietijos, Italijos, Ĺ vedijos ir kitĹł senojo Ĺžemyno ĹĄaliĹł. Kiekvienais metais produktus vertina vis kiti ekspertai, kad bĹŤtĹł iĹĄvengta subjektyvumo skiriant balus. „DĹžiaugiuosi, kad „Švyturio“ alus labai gerai vertinamas uĹžsienio ekspertĹł. Tai liudija „Švyturio“ daryklos meistriĹĄkumÄ… pasaulio kontekste ir leidĹžia mums deramai atstovauti Lietuvai kaip iĹĄskirtinÄ—s aludarystÄ—s ĹĄaliai“, – dĹžiauPR gÄ—si DĹž.ArmonienÄ—.

„Lie­tu­va ne­sie­kia bō­ti tik ES „var­to­to­ja“. Mō­sĹł po­li­ti­kai, vers­ li­nin­kai, me­ni­nin­kai ir vi­si pi­lie­Ä?iai no­ri pri­si­dė­ti prie sÄ—k­min­gos Eu­ ro­pos atei­ties kō­ri­mo. Esa­me pa­si­ ruo­ťę sun­kiai dirb­ti kur­da­mi sau­ gius ir tur­tin­gus Eu­ro­pos na­mus.

Mō­sĹł na­mus“, – sa­kÄ— Pre­zi­den­tÄ— ir kal­bÄ… bai­gÄ— ra­gi­ni­mu vi­soms ES ĹĄa­lims na­rÄ—ms ir kai­my­nÄ—ms dirb­ ti kar­tu.

Krikť­tas Lie­tu­vai

„Lie­tu­va – pir­mo­ji iĹĄ tri­jĹł Bal­ti­jos ĹĄa­liĹł, ku­riai ati­te­ko ĹĄi reikť­min­ga ir at­sa­kin­ga mi­si­ja. Su to­kiu iť­ťō­ kiu su­si­du­ria­me pir­mÄ… kar­tÄ…. Tai – tar­si krikť­tas, po ku­rio ga­lė­si­me ti­ tu­luo­ti sa­ve ne kaip nau­jo­kÄ™, o kaip pa­ty­ru­siÄ… Eu­ro­pos vals­ty­bę“, – va­ kar Sei­me sa­kÄ— par­la­men­to pir­mi­ nin­kas V.Ged­vi­las. Pa­sak jo, vi­ sÄ… ĹĄiĹł me­tĹł ant­rÄ… pus­me­tÄŻ Lie­tu­va bus at­sa­kin­ga uĹž ES dar­bot­var­kę – rei­kÄ—s sprÄ™s­ti vi­siems eu­ro­pie­ Ä?iams ak­tua­lius klau­si­mus. „Ma­lo­nu pa­brėŞ­ti ir tai, kad Lie­ tu­va – pir­mo­ji vals­ty­bÄ—, ku­ri pir­mi­ nin­kaus kÄ… tik dar la­biau pa­di­dė­ju­ siai Eu­ro­pai, ku­riÄ… su­da­ro jau 28 na­rÄ—s“, – tvir­ti­no Sei­mo va­do­vas. „KlaipÄ—dos“, BNS inf.

Do­mi­si, bet ne­per­ka Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Bu­vęs Lie­tu­vos am­ba­sa­dos pa­sta­ tas Var­ťu­vo­je vis dar ne­ran­da pir­ kė­jo. Jau įvy­ko net trys ne­sėk­min­ gi auk­cio­nai. Vis dėl­to ne­pra­ran­ da­ma vil­ties bu­vu­sią am­ba­sa­dą į ki­tas ran­kas per­leis­ti dar ťie­met.

Mantas Jocius

Geriausiai ÄŻvertintam „Švyturio Baltijos“ alui suteikta iĹĄskirtinÄ— KriĹĄtolo ĹžvaigĹždÄ—. KriĹĄtolo ĹžvaigĹždÄ—s apdovanojimÄ… gauna produktai, trejus metus iĹĄ eilÄ—s gavÄ™ trijĹł ĹžvaigĹždĹžiĹł apdovanojimus ir surinkÄ™ daugiau nei 90 proc. teigiamĹł Europos virtuvÄ—s ĹĄefĹł ÄŻvertinimĹł. „Baltijos“ alus surinko net 94,7 proc. teigiamĹł ÄŻvertinimĹł anoniminÄ—je degustacijoje, kurioje vertinamas gÄ—rimĹł ir maisto produktĹł pirmasis ÄŻspĹŤdis, iĹĄvaizda, aromatas bei skonis.

Tai kol kas vienintelis lietuviĹĄkas produktas, pelnÄ™s tokÄŻ aukĹĄtÄ… ÄŻvertinimÄ…. „Pasiteisino tai, kad iĹĄlaikÄ—me tradicinius ĹĄiĹł rĹŤĹĄiĹł alaus gamybos metodus. Ĺ is alus, kaip ir prieĹĄ penkiasdeĹĄimt metĹł, brandinamas senoviniuose brandinimo rĹŤsiuose, kuriĹł iĹĄ didĹžiĹłjĹł daryklĹł turi tik „Švyturys“, – pasakojo DĹž.ArmonienÄ—. „Baltijos“ alaus receptas – vienas seniausiĹł mano naudojamĹł receptĹł, „Švyturio“ paveldo dalis.

Jis buvo sukurtas dar septintajame praÄ—jusio amĹžiaus deĹĄimtmetyje. Ĺ is tamsus alus buvo vienas iĹĄ visasÄ…junginiĹł alaus receptĹł, sukurtĹł KlaipÄ—doje. NorÄ—dami didesnÄ—s ÄŻvairovÄ—s nei vien standartiniai

Ji taip pat pa­brė­Şė, kad „eko­ no­mi­nÄ— ir ener­ge­ti­nÄ— kon­ku­ren­ ci­ja ĹĄian­dien ke­lia dau­giau klau­si­ mĹł, nei ES ga­li at­sa­ky­ti“, o Azi­jos ir Lo­ty­nĹł Ame­ri­kos vals­ty­bÄ—s me­ ta iť­ťō­kÄŻ Eu­ro­pai. „Ir jei­gu ne­dė­si­me pa­stan­gĹł si­ tua­ci­jai pa­keis­ti – kon­ku­ruo­ti da­ ry­sis vis sun­kiau“, – sa­kÄ— D.Gry­ baus­kai­tÄ—.

Pa­sak Pre­zi­den­tÄ—s, vie­na to prie­ Ĺžas­Ä?iĹł – ne­kon­ku­ren­cin­ga ener­ge­ti­ kos iť­tek­liĹł kai­na vi­so­je Eu­ro­po­je. „Vi­sa Eu­ro­pa ga­lĹł ga­le pa­ti­ria ir su­pran­ta, kad ener­ge­ti­kos iť­tek­liĹł tie­ki­mo mo­no­po­li­ja yra prie­ťin­ga mō­sĹł au­gi­mo ir Ĺžmo­niĹł ge­ro­vÄ—s tiks­lams. Pa­ma­Şu, bet tiks­lin­gai ES tu­ri ju­dė­ti ÄŻ prie­kÄŻ ne tik kur­da­ ma vi­daus ener­ge­ti­kos rin­kÄ…, bet ir siek­da­ma su­ta­ri­mo dÄ—l ES iĹĄo­rÄ—s ener­ge­ti­kos po­li­ti­kos. Nes tik kon­ ku­ren­cin­gos ener­ge­ti­kos iť­tek­liĹł kai­nos pa­dÄ—s grą­Şin­ti vi­sos Eu­ro­ pos eko­no­mi­kÄ… ÄŻ sta­bi­laus au­gi­mo ke­lią“, – kal­bė­jo Lie­tu­vos va­do­vÄ—.

Sa­vo kal­bo­je ji taip pat pa­mi­nė­ jo ki­tus pir­mi­nin­ka­vi­mo prio­ri­te­ tus – san­ty­kių su ES kai­my­nė­mis ge­ri­ni­mą, pre­ky­bos su stra­te­gi­nė­ mis par­tne­rė­mis plėt­rą, sau­gu­mo ir gy­ny­bos po­li­ti­kos stip­ri­ni­mą.

Par­duo­ti Var­ťu­vos cent­re, ge­ro­je, stra­te­gi­nė­je vie­to­je, esan­tį pa­sta­ tą Vy­riau­sy­bė lei­do dar 2008 m.

Na­mas tuť­Ä?ias sto­vi nuo 2006ĹłjĹł, kai Lie­tu­vos dip­lo­ma­tai iĹĄ ten iť­si­kraus­tÄ— ÄŻ erd­ves­nes pa­tal­pas.

Nuo per­nai spa­lio bu­vu­siÄ… am­ ba­sa­dÄ… bu­vo mė­gi­na­ma tris kar­ tus par­duo­ti auk­cio­ne, ta­Ä?iau ne­ sÄ—k­min­gai. Pir­mus du kar­tus 682 kv. m. pa­sta­tas ÄŻkai­no­tas be­veik 9 mln. li­tĹł (2,6 mln. eu­rĹł), ĹĄiĹł me­ tĹł ge­gu­Şę uĹž jÄŻ pa­pra­ťy­ta jau kiek dau­giau kaip 8 mln. li­tĹł (2,3 mln. eu­rĹł). Ta­Ä?iau pir­kė­jĹł vis dar nė­ra.

Tur­to ban­ko Tur­to at­nau­ji­ni­ mo tar­ny­bos di­rek­to­riaus Lai­mo Da­niō­no tei­gi­mu, be­si­do­min­Ä?iĹł bu­vu­sios am­ba­sa­dos pa­tal­po­ mis yra, ta­Ä?iau vi­si no­ri ma­Şes­ nÄ—s kai­nos. „Be­si­do­min­Ä?iĹł yra ir tie be­si­ do­min­tys ÄŻvar­di­ja, kad Var­ťu­vo­je pa­na­ťaus tur­to ga­na ne­ma­Şai. O

mes ne­lin­kÄ™ kai­nos la­bai nu­leis­ti, uŞ­tat vyks­ta to­kia, pa­va­din­ki­me, rin­kos ste­bė­se­na. Kai­na jau bu­ vo nu­leis­ta, bet tie be­si­do­min­tys ÄŻvar­di­ja, kad ji tu­rė­tĹł bō­ti nu­leis­ta dau­giau“, – sa­kÄ— L.Da­niō­nas.

Pa­sak pa­ťne­ko­vo, ki­tÄ… auk­cio­ nÄ… pla­nuo­ja­ma reng­ti rug­sė­jÄŻ, kai baig­sis ato­sto­gĹł me­tas. Ta­Ä?iau ar pa­sta­to kai­na bus dar la­biau su­ ma­Şin­ta, kol kas neaiť­ku. L.Da­ niō­no tei­gi­mu, pir­kė­jus la­biau­siai at­bai­do tai, kad ÄŻ pa­sta­tÄ… pa­ten­ka per ma­Şai sau­lÄ—s ĹĄvie­sos. „Pir­kė­jai ver­ti­na vis­kÄ…. Tas pa­ sta­tas tu­ri sa­vĹł pra­na­ťu­mĹł ir sa­ vĹł mi­nu­sĹł. Vie­nas iĹĄ mi­nu­sĹł, ku­ rÄŻ pir­kė­jai ÄŻvar­di­ja, – kad pie­ti­nÄ—s sau­lÄ—s ja­me nė­ra. Tai yra pro­ble­ ma, rei­kia ga­na ne­ma­Şų in­ves­ti­ ci­jĹł, tad vis­kas su­si­de­da ÄŻ skai­ Ä?ius. Ka­dan­gi tÄ… tur­tÄ… Ĺžiō­ri vers­lo ÄŻmo­nÄ—s, jos vis­kÄ… ap­skai­Ä?iuo­ja per pi­ni­gus, ÄŻvar­di­ja tuos trō­ku­mus ir sa­ko, kad kai­na per di­de­lė“, – at­ sklei­dÄ— pa­ťne­ko­vas.

Pa­va­sa­rÄŻ kal­bė­ta, kad pa­sta­tu ypaÄ? do­mi­si uk­rai­nie­Ä?iai. Ta­Ä?iau san­do­ris neį­vy­ko. Vis dÄ—l­to ti­ki­ ma­si, kad nau­jo pa­sta­to ĹĄei­mi­ nin­ko paieť­kos neuŞ­si­tÄ™s. „Mes esa­me su­pla­na­vÄ™, kad ĹĄiais me­tais pa­sta­tas bus par­duo­ tas“, – ti­ki­no L.Da­niō­nas.

„„Ma­Şė­ja: bu­vu­sios am­ba­sa­dos Var­ťu­vo­je kai­na nu­kri­to be­veik vie­nu

mi­li­jo­nu li­tų.

Tur­to ban­ko nuo­tr.

6

penktadienis, liepos 5, 2013

8p.

Kelio paieškos branduoliniame Bermudų trikampyje.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis De­mok­ra­ti­ja Egip­te bai­gė­si Egip­to ka­riuo­me­nė pa­reiš­kė, jog pe­ri­ma val­džią, o pre­zi­den­ tą Mo­ha­me­dą Mor­si ver­čia iš po­sto. Da­ bar jau sun­ku pa­sa­ ky­ti, kas bus to­liau.

Aiš­ku tik tai, kad eko­no­mi­nės ir so­ cia­li­nės pro­ble­mos pa­čios neiš­sisp­ręs.

50

– mažiausiai tiek žmonių žuvo Egipte per savaitę, iki M.Morsi buvo nuverstas.

De­mok­ra­ti­jos bom­ba spro­go

Praė­jo vos dve­ji me­tai nuo die­nos, kai egip­tie­čiai iš­ver­tė iš po­sto il­gus me­tus ša­liai va­do­va­vu­sį Hos­ni Mu­ ba­ra­ką. Fa­rao­nu va­din­tas H.Mu­ba­ ra­kas vė­liau my­nė teis­mų slenks­ čius, o tau­ta rin­ko nau­juo­sius ša­lies va­do­vus.

2011 m. di­džiau­sio­je pa­gal gy­ ven­to­jų skai­čių ara­bų vals­ty­bė­ je bu­vo iš­rink­tas par­la­men­tas, po me­tų ša­lies va­do­vu ta­po is­la­miš­ kos Mu­sul­mo­nų bro­li­jos na­rys M.Mor­si.

Ta­čiau ra­my­bės po­li­ti­nės re­for­ mos Egip­te neat­ne­šė. Ir var­gu ar ga­lė­jo... So­cia­li­nė ir eko­no­mi­nė pa­dė­tis Egip­te kaip bu­vo pra­sta, taip ir li­ko.

Dau­ge­lis ėmė svai­dy­tis kal­ti­ni­ mais, esą M.Mor­si, užuo­t rū­pi­nę­ sis ša­lies pro­ble­mo­mis, ėmė telk­ti val­džią. Ki­ti pik­ti­no­si, kad Mu­sul­ mo­nų bro­li­ja – karš­tai re­li­gin­ga, net ekst­re­mis­ti­nė, to­dėl ne­va engs se­ku­lia­rius gy­ven­to­jus.

Ga­l iau­s iai prie vi­so jo­va­l o pri­ si­d ė­jo įsi­se­n ė­j u­s ios vi­s uo­m e­n ės pro­b le­m os – ne­d ar­bas, skur­d as, ki­tos so­c ia­l i­n ės pro­b le­m os, su­ dė­t in­ga eko­n o­m i­n ė pa­d ė­t is...

Tai vėl su­vei­k ė kaip ka­ta­l i­za­to­ rius. Šios sa­vai­tės vi­du­ry­je de­mok­ra­ ti­jai, at­ro­do, bu­vo pa­dė­tas taš­kas.

Bent da­bar taip at­ro­do.

Nu­si­vy­lė Mu­sul­mo­nų bro­li­ja

Tie­sa, po rin­ki­mų daug kas kal­ bė­jo, kad egip­tie­čių pa­si­rin­ki­mas bal­suo­ti už Mu­sul­mo­nų bro­li­ją – lauk­tas. Bro­li­ja, be abe­jo­nės, bu­vo ge­riau­siai ži­no­ma iš vi­sos gau­sy­ bės Egip­to po­li­ti­nių jė­gų. Pri­pa­ žįs­ta­ma ir ger­bia­ma, or­ga­ni­zuo­ ta, ka­dai­se ko­vo­ju­si po­grin­dy­je su re­ži­mu, Mu­sul­mo­nų bro­li­ja įvei­kė dau­ge­lį sa­vo mar­gi­na­li­nių var­žo­vų iš li­be­ra­lio­sios, de­mok­ra­tiš­kos, so­ cial­de­mok­ra­tiš­kos sto­vyk­lų.

Tai nau­jas is­to­ri­nis mo­men­tas. At­sik­ra­ tė­me M.Mor­si ir Mu­ sul­mo­nų bro­li­jos.

Vis­gi eks­per­tai at­sar­giai ver­ti­ no rin­ki­mų baig­tį. Pa­sak jų, bu­vo sun­ku nu­spė­ti, kaip Egip­tui, tiks­ liau, iš­rink­toms skir­tin­gų pa­žiū­ rų po­li­ti­nėms jė­goms, sek­sis „per­ kur­ti“ ša­lį.

Nuo­g ąs­ta­v i­m ai, at­ro­d o, bu­vo pa­grįs­ti. Po­li­ti­nės ko­vos ir pro­ tes­tai ta­po ko­ne Egip­to kas­die­ ny­be.

Ka­riuo­me­nė ku­rį lai­ką į ne­ra­mu­ mus žvel­gė iš šo­no. Ta­čiau ant­ra­ die­nį ta­rė sa­vo žo­dį – pa­skel­bė ul­

ti­ma­tu­mą. Ja­me aiš­kiai pa­sa­ky­ta – M.Mor­si pri­va­lo per 48 va­lan­das su­re­gu­liuo­ti kri­zę ir pa­si­trauk­ti, ant­raip ka­riš­kiai įsi­kiš.

Gy­ny­bos mi­nist­ras ir gink­luo­ tų­jų pa­jė­gų va­das ge­ne­ro­las Ab­ de­las Fat­tah al Si­si įvyk­dė, ką ža­ dė­jo.

Ka­dan­gi M.Mor­si ne­pa­sit­rau­kė, prie­šin­gai, per sa­vo at­sto­vus pa­ reiš­kė, kad „ko­vos su per­vers­mu“, ka­riš­kiai pre­zi­den­tą nu­ša­li­no, o po­li­ci­ja pra­dė­jo sui­mi­nė­ti svar­bius pre­zi­den­to pa­dė­jė­jus ir Mu­sul­mo­ nų bro­li­jos ly­de­rius. Bu­vo iš­duo­ ta 300 Mu­sul­mo­nų bro­li­jos pa­rei­ gū­nų areš­to or­de­rių. Nut­rauk­tos ir Mu­sul­mo­nų bro­li­jos te­le­vi­zi­jos trans­lia­ci­jos. Areš­tuo­ti ir te­le­vi­zi­ jos „Al Ja­zee­ra“ Egip­to fi­lia­lo dar­ buo­to­jai, nes trans­lia­vo nu­vers­to­jo M.Mor­si kal­bą.

Ka­riš­kiai ėmė­si ini­cia­ty­vos

Pro­tes­tuo­to­jų bu­vei­nė­je Egip­ to sos­ti­nės Tah­ri­ro aikš­tė­je lie­jo­ si džiaugs­mo aša­ros. Žmo­nės ke­ lias va­lan­das svei­ki­no vie­ni ki­tus, švil­pė, lei­do pi­ro­tech­ni­kos prie­ mo­nes ir spau­dė au­to­mo­bi­lių gar­ si­nius sig­na­lus. „Tai nau­jas is­to­ri­nis mo­men­tas.

At­sik­ra­tė­me M.Mor­si ir Mu­sul­ mo­nų bro­li­jos“, – džiau­gė­si vie­ nas links­my­bių da­ly­vis Oma­ras She­ri­fas.

Dau­ge­lis su­si­rin­ku­sių pro­tes­tuo­ to­jų kal­ti­no ša­lies va­do­vą iš­da­vus 2011 m. re­vo­liu­ci­ją – tuo, kad val­ džia bu­vo su­kon­cent­ruo­ta jo Mu­ sul­mo­nų bro­li­jos ran­ko­se.

O M.Mor­si ša­li­nin­kų gre­to­se tvy­ ro­jo pyk­tis. Jie sa­kė, kad nie­kuo­met ne­pri­pa­žins per­vers­mo.

Dau­ge­lis eks­per­tų nuo­gąs­tau­ja, kad ne­su­ta­ri­mai tarp abie­jų sto­ vyk­lų ga­li su­kel­ti Egip­te la­bai rim­ tą kri­zę. Mu­sul­mo­nų bro­li­ja tiek Egip­te, tiek re­gio­ne tu­ri ne­ma­žai ša­li­nin­kų. Ar ne­kils gink­luo­tų su­ si­rė­mi­mų, nors ji jau se­niai su­dė­ jo gink­lus?

Jau vyks­tant pro­tes­tams neiš­ veng­ta au­kų. Per sa­vai­tę iki M.Mor­ si nu­ver­ti­mo per su­si­rė­mi­mus žu­vo ma­žiau­siai 50 žmo­nių.

Tie­sa, A.F.al Si­si ra­mi­no, kad ka­ riuo­me­nė kont­ro­liuo­ja si­tua­ci­ją.

Pir­miau­sia, į Kai­ro ir ki­tų mies­ tų gat­ves iš­rie­dė­jo tan­kai ir ka­riuo­ me­nės da­li­niai. Vė­liau ge­ne­ro­las iš­dės­tė ke­lio į po­li­ti­nį pe­rei­na­mą­jį pro­ce­są de­ta­les.

Pa­sak jo, is­la­mis­tų pa­reng­ ta kons­ti­tu­ci­ja bus įšal­dy­ta, taip pat bus su­reng­ti pir­ma­lai­kiai pre­ zi­den­to rin­ki­mai, ta­čiau neį­var­ di­jo ter­mi­no. A.F.al Si­si pri­dū­rė, kad ka­riš­kiai ne­si­kiš į po­li­ti­ką. Esą „ar­mi­ja liks ato­kiai nuo po­li­ti­kos“.

Ga­liau­siai Egip­to ka­riš­kiai pra­ne­ šė, kad lai­ki­nuo­ju va­do­vu pa­skel­bė

Re­vo­liu­ci­jos vė­jai ne­pa­sie­kė turistų pamėgtų Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Prieš dve­jus me­tus, kai bu­vo ver­ čia­mas Hos­ni Mu­ba­ra­kas, Lie­tu­ vos ke­l io­n ių agen­t ū­r oms te­k o at­š auk­t i skry­d žius į Egip­t ą. Šį­ kart ne­ra­mu­mai šio­je ša­ly­je lie­ tu­v ių tu­r is­t ų poil­s io be­v eik ne­ sut­ruk­dė.

Tu­ris­tai ke­lio­nių neat­šau­kia

Tu­riz­mo agen­tū­ros „No­va­tu­ras“ rin­ko­da­ros pro­jek­tų va­do­vė Ie­va Do­re­lai­tie­nė dien­raš­čiui tei­gė, kad Egip­to ku­ror­ti­nės zo­nos yra to­ li nuo po­li­ti­nių ne­ra­mu­mų, to­dėl šio­je ša­ly­je poil­siau­jan­tiems lie­tu­ viams jo­kių pro­ble­mų ne­ki­lo. „Lai­ko­mės Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos re­ko­men­da­ ci­jų su­si­lai­ky­ti nuo ke­lio­nių į di­ džiuo­sius Egip­to mies­tus, bet poil­ sio zo­no­se ra­mu, tu­ris­tai sau­gūs ir ra­miai ato­sto­gau­ja. Ko mes at­si­sa­ kė­me – tai eks­kur­si­jų į pa­tį Kai­rą.

Bet pa­dė­tis jau sta­bi­li­zuo­ja­si, nuo šian­dien (lie­pos 4 d. – red. pa­st.) yra at­nau­jin­tos eks­kur­si­jos į Luk­ so­rą, – va­kar sa­kė I.Do­re­lai­tie­

nė. – Atos­to­gau­to­jai kon­sul­tuo­ja­ si, bet ke­lio­nių neat­šau­kia. Egip­tas yra po­pu­lia­riau­sia ato­sto­gų kryp­tis žie­mą, o va­sa­rą po­pu­lia­res­nės ki­tos kryp­tys, nors tu­ris­tai vis tiek ren­ ka­si Egip­tą dėl ge­ro kai­nos ir ko­ky­ bės san­ty­kio, ge­ro kli­ma­to ir pui­ kaus ap­tar­na­vi­mo.“ Egip­te šiuo me­tu ato­sto­gau­ja 86 „No­va­tu­ro“ klien­tai, pir­ma­die­nį

ten iš­ke­liaus nau­ja lie­tu­vių tu­ris­ tų gru­pė.

Egip­tas liks po­pu­lia­rus

„Tez­Tour“ Vie­šų­jų ry­šių ir rin­ko­ da­ros sky­riaus va­do­vė In­ga Aukš­ tuo­ly­tė taip pat tei­gė, kad pa­gei­da­ vi­mų ati­dė­ti su­pla­nuo­tas ke­lio­nes į Egip­tą ne­bu­vo su­lauk­ta. Ke­lio­nių agen­tū­ra to­liau vyk­do su­pla­nuo­tą

skry­džių pro­gra­mą į šią ša­lį. „Kaip pa­ty­ręs ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rius, esa­me suin­te­re­suo­ti vi­siš­ka sa­vo klien­tų ge­ro­ve ir sau­gu­mu. Nuo­lat pa­lai­ko­me ry­šį su Egip­to ku­ror­tuo­ se vei­kian­čio­mis „Tez­Tour“ at­sto­ vy­bė­mis. Jo­se tu­ris­tams su­tei­kia­ ma vi­sa rei­ka­lin­ga in­for­ma­ci­ja. „Tez­Tour“ at­sto­vy­bės Egip­te pa­ tvir­ti­na, kad tu­ris­tų mėgs­ta­muo­

se ku­ror­tuo­se ra­mu ir sau­gu. Šiuo me­tu lai­ki­nai su­stab­dy­tos eks­kur­ si­jos į Kai­rą“, – dien­raš­čiui tei­gė I.Aukš­tuo­ly­tė. „Ti­kė­ti­na, kad Egip­tas ir to­liau iš­liks vie­na po­pu­lia­riau­sių žie­mos se­zo­no poil­si­nių ke­lio­nių kryp­čių dėl pui­kiai iš­vys­ty­tos tu­riz­mo inf­ rast­ruk­tū­ros, aukš­čiau­sios kla­sės ap­tar­na­vi­mo, ge­ro kai­nos ir ko­ky­

Ko mes at­si­sa­kė­me – tai eks­kur­si­jų į pa­ tį Kai­rą. Bet pa­dė­tis jau sta­bi­li­zuo­ja­si, at­ nau­ji­na­mos eks­kur­ si­jos į Luk­so­rą.

Atos­to­gos: tu­ris­tai ra­gi­na­mi su­si­lai­ky­ti nuo ne­bū­ti­nų ke­lio­nių į di­džiuo­sius Egip­to mies­tus, o ku­ror­ti­nė­se ša­lies zo­no­se ra­mu.

„Reu­ters“ nuo­tr.

7

penktadienis, liepos 5, 2013

pasaulis Pra­dės ­ de­ry­bas

Ne­lai­min­gas ­ at­si­ti­ki­mas

Mi­rė ­ iš­ra­dė­jas

De­ry­bos dėl lais­vo­sios pre­ky­ bos tarp ES ir JAV bus pra­dė­ tos, ta­čiau tuo pat me­tu dar­ bo gru­pės tirs Va­šing­to­no gal­ būt vyk­do­mo šni­pi­nė­ji­mo Eu­ ro­pos dip­lo­ma­ti­nė­se at­sto­vy­ bė­se mas­tą. Tai tre­čia­die­nį po ES ly­de­rių de­ry­bų Ber­ly­ne pa­ skel­bė Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos va­ do­vas José Ma­nue­lis Bar­ro­so.

Tra­giš­ka Sau­lės cir­ko ak­ro­ba­ tės Sarah’os Guil­lot-Guyard žū­tis per praei­tą sa­vait­ga­ lį vy­ku­sį pa­si­ro­dy­mą Las Ve­ ga­so are­no­je bu­vo pri­pa­žin­ ta ne­lai­min­gu at­si­ti­ki­mu. 31 me­tų dvie­jų vai­kų mo­ti­na mi­ rė nuo dau­gy­bi­nių su­ža­lo­ji­ mų, nu­kri­tu­si iš dau­giau nei 27 m aukš­čio.

Doug­la­sas En­gel­bar­tas, ku­ris kom­piu­te­ri­nės pe­ly­tės iš­ra­ di­mu su­kė­lė re­vo­liu­ci­ją in­for­ ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų sri­ty­je, ant­ra­die­nį mi­rė Ka­li­for­ni­jo­je, bū­da­mas 88 me­tų. Šis prie­ tai­sas, ku­ris iš pra­džių at­ro­dė kaip me­di­nė dė­žu­tė su dviem me­ta­li­niais ra­tu­kais, pa­ten­ tuo­tas 1970 m.

i – pre­zi­den­tas nu­vers­tas Aukš­čiau­sio­jo kons­ti­tu­ci­nio teis­mo pir­mi­nin­ką Ad­ly al Man­sou­rą. Be­ je, į teismo pirmininko po­stą A.al Man­sou­rą pa­sky­rė pa­ts M.Mor­si, ku­rio pa­rei­gas jis da­bar eis.

Tarp­tau­ti­nė reak­ci­ja

Tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė pa­ra­gi­ no Egip­to ka­riš­kius ir ki­tus pa­rei­ gū­nus veng­ti smur­to pro­trū­kių.

JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ ma pa­ra­gi­no Egip­tą kuo grei­čiau grįž­ti prie ren­ka­mos ci­vi­li­nės vy­ riau­sy­bės, o Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja iš­ sa­kė su­si­rū­pi­ni­mą dėl ar­mi­jos įsi­ ki­ši­mo.

Jung­ti­nių Tau­tų va­do­vas Ban Kimoo­nas tei­gė su­pran­tan­tis, kad egip­tie­čiai bu­vo „stip­riai nu­si­vy­lę“ sa­vo ly­de­riu, ta­čiau taip pat pri­dū­ rė esan­tis su­si­rū­pi­nęs dėl ar­mi­jos įsi­ki­ši­mo.

ES išo­rės po­li­ti­kos va­do­vė Cat­he­ri­ne Ash­ton iš­reiš­kė vil­tį, kad lai­ki­no­ji ad­mi­nist­ra­ci­ja, ku­rią pa­ skel­bė nau­ja­sis re­ži­mas, bus vi­siš­ kai veiks­ni ir kad bus už­tik­ri­na­mos žmo­gaus tei­sės bei įsta­ty­mų vir­še­ ny­bė. Ta­čiau svar­biau­sia ES vals­ty­ bė Vo­kie­ti­ja pa­brė­žė, jog M.Mor­si nu­ša­li­ni­mas yra „di­de­lis at­si­trau­ ki­mas nuo de­mok­ra­ti­jos“.

Veng­ti smur­to pa­ra­gi­no ir Ru­si­ja, o Sau­do Ara­bi­jos ka­ra­lius Ab­dul­lah gy­rė ar­mi­jos įsi­ki­ši­mą.

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

ku­ror­tų bės san­ty­kio, ma­lo­naus kli­ma­to bei šil­tos jū­ros“, – pri­dū­rė „Tez­Tour“ at­sto­vė.

Mi­nis­te­ri­ja įspė­ja

Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­ te­ri­ja va­kar pa­ra­gi­no su­si­lai­ky­ti nuo ne­bū­ti­nų ke­lio­nių į di­džiuo­ sius Egip­to mies­tus – Kai­rą, Alek­ sand­ri­ją, Sue­cą, Is­mai­li­ją, Port Sai­dą – ir rim­tai įver­tin­ti vy­ki­mo į ki­tus Egip­to mies­tus bei re­gio­nus, iš­sky­rus Rau­do­no­sios jū­ros ku­ror­ tus, bū­ti­ny­bę. „Ša­ly­je iš­lie­ka aukš­ta pro­tes­tų, riau­šių ir ki­tų vie­šo­jo sau­gu­mo pa­ dė­tį pa­blo­gin­ti ga­lin­čių įvy­kių ti­ki­ my­bė“, – pra­ne­šė Už­sie­nio rei­ka­ lų mi­nis­te­ri­ja. „Re­ko­men­duo­ja­me veng­ti iš­vyk­ ti iš Pie­tų Si­na­ju­je esan­čių ku­ror­tų te­ri­to­ri­jos, o ke­liau­jant į Egip­to pie­ tuo­se esan­čius tu­ris­ti­nius ob­jek­ tus ir mies­tus – Luk­so­rą, Asua­ną – rink­tis oro trans­por­tą. Vyks­tan­ tiems į pa­sie­nio su Li­bi­ja ir Su­da­nu re­gio­nus pa­tar­ti­na at­si­žvelg­ti į vie­ tos ins­ti­tu­ci­jų sau­gu­mo re­ko­men­ da­ci­jas bei per­spė­ji­mus“, – nu­ro­do Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja.

Si­tua­ci­ja: M.Mor­si ir ka­riš­kių drau­gys­tė bai­gė­si, ar­mi­jos va­do­vai pa­skel­bė, kad Egip­to pre­zi­den­tas nu­vers­tas ir su­lai­ky­tas.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Ar­mi­ja pa­ro­dė, kas šalyje šei­mi­nin­kas Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

Ka­riš­kiai Egip­to po­li­ti­nia­me gy­ve­ ni­me do­mi­nuo­ja nuo pat 1952 m. per­vers­mo, po ku­rio 1953-iai­siais pa­skel­bus nau­ją­ją ša­lies kons­ti­ tu­ci­ją bu­vo įkur­ta Egip­to Res­pub­ li­ka.

1952 m. nu­ver­tus mo­nar­chi­nę san­tvar­ką Egip­te įsi­tvir­ti­no ar­ mi­jos va­do­vy­bė. Egip­to va­do­vai Mu­ham­ma­das Na­gui­bas, Ga­ma­ las Ab­de­las Nas­se­ras, An­wa­ras Sa­da­tas ir Hos­ni Mu­ba­ra­kas – vi­ si bu­vo ar­mi­jos ge­ne­ro­lai.

To­k ios ga­l ios, ko­k ia ar­m i­ja mė­gau­ja­si Egip­te, ka­riš­kiai ne­ tu­ri jo­kio­je ki­to­je pa­sau­lio ša­ly­ je, gal­būt tik Pa­kis­ta­ne. Ka­riuo­ me­nės va­dai val­dė ir val­do Egip­to vals­ty­bės įmo­nes, pri­žiū­ri vis­ką, nuo mais­to ga­my­bos iki tu­ris­tų mėgs­ta­mų ku­ror­tų prie Rau­do­ no­sios jū­ros.

Ma­ža to, ar­mi­ją pa­lai­ko di­de­ lė da­lis Egip­to gy­ven­to­jų, nors sim­pa­ti­jos ka­riš­kiams ne­pa­dė­jo H.Mu­ba­ra­kui iš­lik­ti val­džio­je.

Ge­ne­ro­las H.Mu­ba­ra­kas ne­ su­ge­bė­jo ga­ran­tuo­ti sta­bi­lu­mo Egip­te. Tai pri­ver­tė ka­riš­kius keis­ ti tak­ti­ką. Sie­kiant nu­ra­min­ti vi­ suo­me­nę iš pra­džių rei­kė­jo sim­ bo­liš­kai pa­keis­ti tai, kas įpras­mi­no šiurkš­tų re­ži­mą.

Pir­mas žings­nis – H.Mu­ba­ra­ kas nu­vers­tas nuo val­džios. Ant­ ras – teis­mo baus­mė H.Mu­ba­ra­ kui. Tre­čias – pa­ža­dė­tos re­for­mos, pir­miau­sia – po­li­ti­nės, nors, at­ro­ do, dau­giau kos­me­ti­nės nei sis­te­ mi­nės.

Ta­čiau vi­suo­me­nę nors lai­ki­nai nu­ra­min­ti pa­vy­ko. Bent jau iš­ leis­ti ga­rą, su­si­kau­pu­sį per bru­ta­ lų H.Mu­ba­ra­ko pa­lai­ky­tą su­si­do­ ro­ji­mą su pro­tes­tuo­to­jais.

2011 m. žie­mą H.Mu­ba­ra­ kas pa­si­trau­kė, o ka­riš­kiai lai­ki­ nai pe­rė­mė val­džią. Mo­ha­me­ das Hus­sei­nas Tan­ta­wi, tuo­me­tis Gink­luo­tų­jų pa­jė­gų Aukš­čiau­sio­ sios ta­ry­bos pir­mi­nin­kas, ta­po de fac­to ša­lies va­do­vu.

Tų pat me­tų va­sa­rį ka­riuo­me­ nė pa­lei­do par­la­men­tą ir su­stab­ dė kons­ti­tu­ci­jos ga­lio­ji­mą, kol bus pa­ruoš­ta nau­jo­ji.

Ko­vo mė­ne­sį bu­vo su­reng­tas re­fe­ren­du­mas dėl kons­ti­tu­ci­jos, o lapk­ri­tį Egip­te su­reng­ti pir­mie­ ji nuo H.Mu­ba­ra­ko re­ži­mo nu­ver­ ti­mo par­la­men­to rin­ki­mai. Dar po me­tų 2012 m. bir­že­lį iš­rink­tas ša­ lies va­do­vas Mo­ha­me­das Mor­si, Mu­sul­mo­nų bro­li­jos kan­di­da­tas.

Ky­la klau­si­mas, kaip į per­vers­mą rea­guos vi­suo­me­ nė, tiks­liau – tie, ku­rie re­mia M.Mor­si?

At­ro­dė, kad Egip­tas sto­ja­si ant ko­jų. Ta­čiau Mu­sul­mo­nų bro­li­ jai sten­gian­tis di­din­ti įta­ką Egip­ te ki­lo pa­si­prie­ši­ni­mas, dau­giau­ sia iš se­ku­lia­rių ir li­be­ra­lių Egip­to vi­suo­me­nės sluoks­nių.

2012 m. žie­mą ki­lo pir­mie­ji su­ si­rė­mi­mai tarp M.Mor­si ša­li­nin­kų ir opo­nuo­jan­čių ša­lies va­do­vui bei vy­riau­sy­bei. Dau­ge­lis pro­tes­tuo­ti

išė­ju­sių egip­tie­čių bai­mi­no­si, kad Mu­sul­mo­nų bro­li­ja ga­li im­tis įves­ ti Egip­te re­li­gi­nę val­džią.

Bro­li­jos įta­kos au­gi­mo ne­no­rė­jo ir ka­riuo­me­nė, ta­čiau ka­riš­kiai ku­ rį lai­ką ne­si­ki­šo, vei­kiau­siai lau­kė pre­teks­to veik­ti. Kai nau­jo­ji ša­ lies val­džia su M.Mor­si prie­ša­ky­ je pa­si­ro­dė esan­ti ne­pa­jė­gi su­val­ dy­ti si­tua­ci­ją Egip­te, ka­riš­kiai ėmė verž­ti varž­tus.

Tie­sa, da­bar ky­la klau­si­mas, kaip į per­vers­mą rea­guos vi­suo­ me­nė, tiks­liau – tie, ku­rie re­mia M.Mor­si?

Ka­riš­kių eli­tas neiš­ven­gia­mai yra pri­klau­so­mas nuo nuo­tai­kų vi­suo­me­nė­je. So­cia­li­nė ir eko­no­ mi­nė pa­dė­tis Egip­te ma­žai te­pa­ge­ rė­jo, tad tik lai­ko klau­si­mas, ka­da vi­suo­me­nė su­si­voks, jog ap­skri­ tai sis­te­ma – dau­ge­lio pro­ble­mų prie­žas­tis. Šiuo at­ve­ju, ma­tyt, vis­kas pri­ klau­sys nuo to, kaip Egip­to po­li­ti­ nis ir ka­ri­nis eli­tas su­ge­bės spręs­ti vi­suo­me­nę sle­gian­čias so­cia­li­nes bei eko­no­mi­nes pro­ble­mas. Ga­li­ mas ir kie­to kumš­čio sce­na­ri­jus – tai kol kas sun­ku pa­sa­ky­ti.

8

PenktADIENIS, liepos 5, 2013

pasaulis kl.lt/naujienos/uzsienis

Ras­ti bendrą kalbą

Įvykių kalendorius

KUR? Vilniuje.

KA­DA? Penk­ta­die­nį, lie­pos 5 d.

Tarp­tau­tinės ato­minės ener­ge­ti­kos agentū­ros (TA­TE­NA) va­do­vas Yu­kiya Ama­no pa­si­ūlė išeitį, kaip Lie­tu­vai, Ru­si­jai ir Bal­ta­ru­si­jai už­megz­ti skaidrų, konst­ruk­tyvų bei po­zi­tyvų dia­logą dėl ato­mi­nių elekt­ri­nių.

pIRMININKAVIMO IšKiLMĖS Lie­tu­vos sos­tinė­je vyks pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai pra­džios iš­kilmės. Ša­lies va­dovė Da­lia Gry­baus­kaitė su­si­tiks su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ir Eu­ro­ pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ku José Ma­nue­liu Bar­ro­so. Uni­ka­laus kultū­ri­nio pro­jek­to, pri­sta­ty­sian­čio Lie­tuvą Eu­ro­pai, aši­mi taps mu­zi­ki­nis kūri­nys „Sąšau­ka“, ku­ris mu­zi­kinė­mis ir vaiz­do prie­monė­mis sieks pa­ro­dy­ti Lie­ tu­vos ir Eu­ro­pos bend­rystę.

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis Sankt Pe­ter­bur­gas (Ru­si­ja)

Ko­re­guo­ja pro­jektą

KUR? Lam­pedū­zoje.

KA­DA? Pir­ma­die­nį, lie­pos 8 d.

Popiežiaus vizitas Po­pie­žius Pran­ciš­kus pir­mo­jo už­sie­nio vi­zi­to vyks į mig­rantų sa­la va­di­ namą Lam­pedūzą Ita­li­jo­je, kur mel­sis už ne­le­ga­lius mig­ran­tus, nu­sken­ du­sius pa­ke­liui į Eu­ropą. Va­ti­ka­nas pra­nešė, kad po­pie­žius bu­vo la­bai su­ krėstas dėl dar vienos nelaimės prie Lam­pedū­zos krantų pra­ėjusį mėnesį, kai nu­sken­dus val­čiai žu­vo sep­ty­ni žmonės. Tūkstančiai žmo­nių pa­sta­rai­ siais me­tais per Lam­pedūzą bandė pa­tek­ti į ES per­pil­dy­to­mis val­ti­mis.

KUR? Did­žio­joje Bri­ta­ni­joje.

KA­DA? Ant­ra­die­nį, lie­pos 9 d.

Ge­gužės pa­bai­go­je ži­niask­lai­do­je pa­si­rod­žius pra­ne­ši­mų, kad Ru­si­ ja stab­do Bal­ti­jos ato­minės elekt­ rinės sta­ty­bas Ka­li­ning­ra­de, Ru­ si­jos bran­d uo­l inės ener­ge­t i­kos bend­rovė „Ro­sa­tom“ ne­tru­kus pa­tiks­li­no, jog pro­jek­tas ne stab­ do­mas, o ko­re­guo­ja­mas. Dvie­ jų did­žiųjų 1200 me­ga­vatų reak­ to­rių sta­tybų ter­mi­nas pra­tęstas, o ob­jek­to aikš­telė ple­čia­ma, kad gre­ta jų, kaip svars­to­ma, iš­dygtų nuo ke­tu­rių iki aš­tuo­nių ma­žo – 40 me­ga­vatų – ga­lin­gu­mo reak­ to­riai, pa­našūs į tuos, ko­kie jau ke­letą de­šimt­me­čių nau­do­ja­mi ato­mi­niuo­se po­van­de­ni­niuo­se lai­ vuo­se ir led­lau­žiuo­se. „Tech­no­lo­gijų vys­ty­ma­sis žen­ gia di­ver­si­fi­ka­ci­jos ke­liu, sie­kiant su­d a­ry­t i platų sąlygų spektrą dieg­ti nau­jos konst­ruk­ci­jos reak­ to­rius, taip pat ma­žo ir vi­du­ti­ nio dyd­žio reak­to­rius. Šie reak­to­ riai ga­li su­teik­ti ga­li­mybę plėto­ti bran­duo­linę ener­ge­tiką ne­di­de­ liuo­se tink­luo­se ir ato­kiuo­se ra­ jo­nuo­se“, – tei­gia­ma bir­že­lio pa­ bai­go­je Sankt Pe­ter­bur­ge vy­ku­sios tarp­tau­tinės kon­fe­ren­ci­jos „Bran­ duo­linė ener­ge­ti­ka XXI a.“ ga­lu­ti­ nia­me pa­reiš­ki­me, kurį per­skaitė „Ro­sa­tom“ va­do­vas Ser­ge­jus Ki­ ri­jen­ka.

Pro­jek­tai jau ku­ria­mi

RAMADANO PRADŽIA Dau­ge­ly­je arabų ša­lių pra­si­dės pa­snin­ko mėnuo ra­ma­da­nas, kai ti­kin­tie­ ji nuo auš­ros iki saulės lai­dos ne­galės val­gy­ti, ger­ti, rūky­ti ir mylė­tis. Po to, kai ge­gužės 22 d. Lon­do­ne is­la­mis­tai gatvė­je nu­žudė britą ka­reivį ir pa­ didė­jo tar­pet­ninė įtam­pa, Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos vals­ty­binė te­le­vi­zi­ja „Chan­ nel 4“ nu­sprendė tie­sio­giai trans­liuo­ti mue­dzi­no kvie­timą mels­tis. Be­veik 5 pro­c. Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos gy­ven­tojų lai­ko sa­ve mu­sul­mo­nais.

TA­TE­NA va­do­vas Yu­kiya Ama­no nea­be­jo­ja ma­žo ir vi­du­ti­nio ga­lin­ gu­mo reak­to­rių per­spek­ty­vo­mis.

„Jie tu­ri daug pra­na­šumų. Jie ne­ di­de­li, ma­žiau kai­nuo­ja, dau­gu­ma jų ga­li būti pa­ga­min­ti ga­myk­lo­je, o sau­gu­mo po­žiū­riu jie ga­na pa­ti­ki­ mi. To­kie reak­to­riai tin­ka ša­lims, kur ener­ge­ti­kos sis­te­mos nėra pla­ čiai iš­vys­ty­tos, – per kon­fe­ren­ ciją Sankt Pe­ter­bur­ge sakė Yu­kiya Ama­no. – Be to, ma­žo ir vi­du­ti­ nio ga­lin­gu­mo reak­to­riai tu­ri pra­ na­šumų ir už­tik­ri­nant bran­duo­li­

Ro­lan­das Kriš­čiū­nas:

Tu­ri­me at­vejį, kai bu­ vo pa­žeis­ta Es­po kon­ ven­ci­ja, – tai pa­darė Bal­ta­ru­si­ja. Padė­ tis dėl pro­jek­to Ka­li­ ning­ra­do sri­ty­je iš es­ mės ne­ką ge­resnė.

nių ginklų ne­pla­ti­nimą, todėl jie vis svar­bes­ni bran­duo­linės ener­ ge­ti­kos atei­čiai. Su di­de­liu su­si­ domė­ji­mu ste­bi­me tech­no­lo­ginį pro­gresą šio­je sri­ty­je ir pa­de­da­me

Korekcija: dviejų didžiųjų Baltijos

lė plečiama, kad greta jų išdygtų nuo

vals­tybėms, ku­rios no­ri plėto­ti to­ kio ti­po reak­to­rius.“ Eu­ro­pos sau­gu­mo ir bend­ra­ dar­bia­vi­mo or­ga­ni­za­ci­jos (ES­BO) Bran­duo­linės ener­gi­jos agentū­ros va­do­vas Lui­sas E.Echá­var­ri pri­ dūrė, kad jau ke­le­tas vals­ty­bių ro­ do ini­cia­tyvą ir pro­jek­tuo­ja ma­žo bei vi­du­ti­nio dyd­žio reak­to­rius. „Ga­li­ma tikė­tis, kad per ket­ve­ rius, še­še­rius ar aš­tuo­ne­rius me­ tus to­kių reak­to­rių pa­si­ro­dys rin­ ko­je“, – sakė jis.

Siū­lo eks­pertų pa­galbą

KUR? Če­ki­joje.

KA­DA? Tre­čia­die­nį, lie­pos 10 d.

nAUJA VYRIAUSYBĖ Če­ki­jo­je bus ofi­cia­liai pa­skelb­ta nau­ja vy­riau­sybė, jos va­do­ve pirmą kartą ga­li tap­ti mo­te­ris – Par­la­men­to pir­mi­ninkė Mi­ros­la­va Němco­vá. Pet­ro Ne­čo (nuo­tr.) va­do­vau­ja­ma vy­riau­sybė griu­vo pra­ėjusį mėnesį įsip­lies­kus skan­da­ lui dėl ko­rup­ci­jos, kai po­li­ci­ja su­ėmė sep­ty­nis vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­cijų pa­reigū­ nus, tarp jų – prem­je­ro kan­ce­lia­ri­jos va­dovę Janą Na­gyovą. Ji kal­ti­na­ma ban­ dy­mu pa­pirk­ti par­la­men­to na­rius ir ne­teisė­tu prem­je­ro žmo­nos šni­pinė­ji­mu.

Išei­tis: Yukiya Ama­no siū­lo vi­soms trims kai­mynėms pa­si­kvies­ti tarp­

tau­ti­nių ne­prik­lau­somų eks­pertų, o jų iš­va­das pa­skelb­ti vie­šai.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Žur­na­listų pa­pra­šy­tas pa­ko­men­ tuo­ti konf­lik­tinę si­tua­ciją Bal­ti­ jos re­gio­ne, kur vie­nu me­tu pla­ nuo­ja­ma sta­ty­ti net tris ato­mi­nes elekt­ri­nes – Lie­tu­vo­je, Bal­ta­ru­si­ jo­je ir Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je, TA­TE­ NA va­do­vas Yu­kiya Ama­no pri­ pa­ži­no, kad ne tik Bal­ti­jos, bet ir ki­tuo­se re­gio­nuo­se su­si­da­ro pa­ dėtis, kai bend­ras sie­nas tu­rin­ čioms vals­tybėms trūksta tar­pu­ sa­vio su­pra­ti­mo. „TA­TE­NA vaid­muo nėra ver­tin­ti, ku­ri ša­lis tei­si, ku­ri ne, ar­ba joms tar­pi­nin­kau­ti. Mes ska­ti­na­me vals­ ty­bes kalbė­tis vieną su ki­ta, už­tik­ rin­ti skaid­rumą. Bet, svar­biau­ sia, ra­gi­na­me vals­ty­bes nau­do­tis TA­TE­NA pa­slau­go­mis. Mes ga­li­ me iš­siųs­ti tarp­tau­ti­nius eks­per­ tus įver­tin­ti vie­nos ar ki­tos vals­ tybės dar­bo. Jei­gu ki­ta ša­lis to no­ri,

9

PenktADIENIS, liepos 5, 2013

pasaulis

siū­lo­si pa­dėti TA­TE­NA Bran­duo­linė atei­tis Ru­si­jos vi­cep­rem­je­ras Dmit­ri­jus Ro­ go­z i­nas (nuotr.) api­brėžė pen­k ias prie­žas­tis, kodėl Ru­si­ja sie­ja sa­vo atei­ tį su bran­duo­li­ne ener­ge­ti­ka. „Pir­ma, Ru­s i­jos Fe­de­ra­c i­ja vi­s uo­ met bu­vo ta ša­lis, ku­ri pa­laikė moks­ linį ir tech­no­lo­g inį pro­g resą. Kas­ kart, kai ne­pa­kan­ka­mai įver­t in­da­ vo­me moks­l i­n io bei tech­no­lo­g i­ nio pro­g re­so reikšmę, ša­l ies eko­ no­m i­ka riedė­da­vo į duobę ir vals­ tybės lauk­da­vo la­bai di­de­l i su­k rėti­ mai. Būtent todėl mes ne­si­r uo­šia­ me kar­to­t i praei­t ies, taip pat ne­to­l i­ mos, klaidų ir nuo­sek­liai imamės vi­ so to, kas per­spek­ty­viau­sia, ino­va­ty­ viau­sia bei nau­din­giau­sia vals­ty­bei.

Ant­ra, mūsų ša­ly­je vi­suo­met bu­vo la­ bai stip­ri fi­zikų, taip pat bran­duo­linės fi­zi­kos moks­li­ninkų pa­ren­g i­mo mo­ kyk­la. Šiuo me­tu vals­ty­binė kor­po­ra­ ci­ja „Ro­sa­tom“ vyk­do įvai­rius kon­kur­ sus ir olim­pia­das jau­niems ta­len­tin­ giems žmonėms, ku­rie tu­ri po­linkį į šiuos moks­lus. Šiuo po­ž iū­r iu Ru­siją ga­l i­ma pa­va­d in­t i švie­čia­muo­ju ug­ ni­kal­niu, ren­g ian­čiu to­k io po­būdžio spe­cia­lis­tus, ku­rių var­dai yra pa­sau­ li­nio ly­gio ir ku­rie jau įnešė ne­įkai­no­ jamą indėlį į bran­duo­linės ener­ge­ti­ kos ir vi­sos žmo­ni­jos plėtrą.

pro­fe­sio­na­lams. Tu­r i­me skaud­ž ią Čer­no­by­lio pa­tirtį, po šios ka­tast­ro­fos bu­vo pa­da­ry­tos griež­čiau­sios iš­va­dos – tiek pa­čia­me bran­duo­li­nia­me moks­ le, tiek mūsų ša­lies po­li­ti­niu lyg­me­niu; bu­vo su­vok­ta, kad svar­biau­sia ir ge­ riau­sia rem­tis sau­gu­mu, vys­ty­ti sau­ gias tech­no­lo­gi­jas. Nes mes bran­gi­ na­me ir sa­vo tau­tos, ir tų ša­lių, ku­rios kvie­čia­si mūsų bran­duo­li­nes tech­no­ lo­gi­jas į sa­vo te­ri­to­riją, sau­gumą.

Pa­ga­liau penk­to­ji prie­žas­tis – Ru­si­ja yra vie­na iš dviejų stam­biau­sių bran­ duo­li­nių vals­ty­bių ka­ri­niu po­ž iū­riu. Šiuo me­tu at­nau­ji­na­me Ru­si­jos gink­ luotą­sias pa­jėgas, bran­duo­linį stra­te­ ginį po­ten­cialą, ku­ris su­lai­ko nuo bet ko­kios ag­re­si­jos prie­š mūsų šalį. Nau­ do­ja­me šias tech­no­lo­gi­jas, kad iš­sau­ go­tu­me taiką tiek sa­vo ša­liai, tiek sa­ vo sąjun­g i­ninkėms, tiek vi­sai pla­ne­ tai. Toks ci­vi­li­nių bei ka­ri­nių tech­no­ lo­g ijų de­r i­nys yra neats­k i­r ia­mas ir natū­ra­lus, pa­t vir­t i­nan­t is mūsų ryž­ tą vys­ty­ti sau­gias bran­duo­li­nes tech­ no­lo­g i­jas“, – sakė Ru­si­jos vi­cep­rem­je­ ras D.Ro­go­zi­nas.

Tre­čia, Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ja yra šal­ta šiau­rinė vals­tybė, did­žiulė že­my­ninė ša­lis, ku­rios did­žio­ji da­lis gy­ven­tojų gy­ve­na eu­ro­pinė­je da­ly­je. Mes su­vo­ kia­me, kad mūsų ša­lies tur­tai glūdi už Ura­lo kalnų: Va­karų ir Rytų Si­bi­re, taip pat To­li­muo­siuo­se Ry­tuo­se. Iš­gau­ti šių uni­ka­lių gam­tos iš­tek­lių ne­įma­no­ma nau­do­jant tik tra­di­ci­nius ener­gi­jos šal­ ti­nius, ku­rie priei­na­mi pie­čiau. Šiau­ri­ niuo­se re­gio­nuo­se bran­duo­linė ener­ ge­ti­ka tu­ri vis ma­žiau al­ter­na­tyvų.

Ket­vir­to­ji prie­žas­tis su­si­ju­si su tuo šal­ tak­rau­jiš­ku­mu, ku­ris būdin­gas mūsų

atominės elektrinės reaktorių statybų terminas pratęstas, o objekto aikšteketurių iki aštuonių mažo galingumo reaktorių.

vi­suo­met esa­me pa­si­rengę iš­siųs­ ti mi­siją ir į šalį kai­mynę, taip pat ti­kimės, kad ša­lys su­tiks re­zul­ ta­tus pa­skelb­ti vie­šai. Ši­taip pa­ dėtis tam­pa aiš­kesnė, didė­ja tar­ pu­sa­vio su­pra­ti­mas, už­tik­ri­na­mas

Ser­ge­jus No­vi­ko­vas:

Dar prieš ke­letą me­ tų iš­vertė­me į lie­tu­ vių kalbą po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­nimą ir įteikė­me Lie­tu­vos ge­ ne­ra­li­niam kon­su­lui Sankt Pe­ter­bur­ge. tarp­tau­tinės teisės lai­ky­ma­sis. Tai­ gi mūsų vaid­muo yra ne nu­ro­dinė­ ti vals­tybėms, bet to­kio­mis ne­tie­ sio­ginė­mis prie­monė­mis pri­si­dėti prie po­zi­ty­vaus dia­lo­go“, – sakė Yu­kiya Ama­no.

Es­po kon­ven­ci­ja

Abi­pu­siai prie­kaiš­tai

Kad ša­lių kai­my­nių dia­lo­gas la­bai svar­bus, skai­ty­da­mas pra­ne­šimą kon­fe­ren­ci­jo­je „Bran­duo­linė ener­ ge­ti­ka XXI a.“ ak­cen­ta­vo ir Lie­tu­ vos už­sie­nio vi­ce­mi­nist­ras Ro­lan­das Kriš­čiū­nas. „Lie­tu­va iš sa­vo pa­tir­ties ga­li pa­brėžti, kad vals­ty­bių kai­my­nių dia­lo­gas neap­siei­na be sun­kumų, – teigė vi­ce­mi­nist­ras. – Tu­ri­me at­vejį, kai bu­vo pa­žeis­ta Es­po kon­ven­ci­ja, – tai pa­darė Bal­ta­ru­si­ja. Si­tua­ci­ja dėl pro­jek­to Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je iš es­ mės ne­ką ge­resnė. Esa­me įsi­ti­kinę, kad Es­po kon­ven­ci­ja ne­turėtų būti lai­ko­ma pa­pras­tu for­ma­lu­mu, ir ti­ kimės, jog mūsų kai­my­nai lai­ky­sis to­kio pat po­žiū­rio.“ Ta­čiau Ru­si­jos atstovai ne­sup­ran­ta Lie­tu­vos prie­kaištų. „Mes pri­sii­ma­me ne­tgi dau­giau įsi­pa­ rei­go­j imų, nei galė­t u­m e, – ti­ ki­n o „Ro­sa­tom“ ko­m u­n i­ka­c i­jos di­rek­to­rius Ser­ge­jus No­vi­ko­vas.

– Tik­riau­siai ži­no­te, kad Ru­si­ ja pa­si­rašė Es­po kon­ven­ciją, bet jos ne­ra­ti­fi­ka­vo. Ta­čiau Bal­ti­jos ato­minės elekt­rinės at­ve­ju mes sa­va­n o­r iš­kai vei­k ia­m e lai­k y­d a­ mie­si šios kon­ven­ci­jos dva­sios, in­for­muo­da­mi vals­ty­bes kai­my­ nes apie to­k ius pro­jek­t us kaip ato­minė elekt­rinė.

At­li­ko­me vi­suo­me­ni­nius klau­ sy­mus de­vy­nio­se iš de­šim­ties ša­ lių kai­my­nių. De­šim­ta, kur to dar ne­darė­me, yra Lie­tu­va, bet esa­me

Jung­t i­n ių Tautų kon­ven­ci­ja dėl po­ vei­k io ap­l in­kai įver­t i­n i­mo tarp­vals­ ty­bi­nia­me kon­teks­te (Es­po kon­ven­ ci­ja) yra pa­g rin­di­nis tarp­tau­ti­nis do­ ku­men­tas, nu­ma­tan­t is būti­nybę ša­

pa­si­rengę tai pa­da­ry­ti. Dar prieš ke­letą metų iš­vertė­me į lie­tu­vių kalbą po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­nimą ir įteikė­me Lie­tu­vos ge­ne­ra­li­niam kon­su­lui Sankt Pe­ter­bur­ge, bet Lie­tu­va iki šiol nėra pa­si­ren­gu­ si vi­suo­me­ni­niams klau­sy­mams.

Tai vals­tybės teisė, ir mes ne­ga­ li­me su sa­vo įsta­tais jėga verž­tis į sve­timą kiemą.“ Lie­tu­va no­ri at­sa­kymų

Lie­tu­vos už­sie­nio rei­kalų mi­nis­ te­ri­ja (URM) laik­raš­čiui teigė, kad Lie­tu­va nėra ga­vu­si ofi­cia­laus Ru­ si­jos siū­ly­mo su­reng­ti vie­šuo­sius svars­ty­mus Lie­tu­vo­je dėl Ka­li­ ning­ra­do ato­minės elekt­rinės po­ vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo pa­gal Es­ po kon­ven­ciją. „Ver­ti­na­me Ru­si­jos siekį lai­ky­ tis Es­po kon­ven­ci­jos Ka­li­ning­ra­ do ato­minės elekt­rinės at­ve­ju, ta­ čiau no­ri­me at­kreip­ti dėmesį, kad šio­je kon­ven­ci­jo­je nu­ma­ty­tas pro­ cedūrų ei­liš­ku­mas, pa­gal kurį tu­ri vyk­ti tarp­vals­ty­binės kon­sul­ta­ci­jos dėl ato­mi­nių elekt­ri­nių sau­gos, – pir­miau­sia tu­ri būti pa­reng­tas iš­

lims kai­mynėms bend­ra­dar­biau­t i ato­mi­nių elekt­ri­nių sta­ty­bos klau­si­ mais: teik­ti in­for­ma­ciją, su­pa­ž in­din­ ti ša­lių kai­my­nių vi­suo­menę, or­ga­ni­ zuo­ti eks­pertų kon­sul­ta­ci­jas.

sa­mus Po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo do­ku­men­tas ir pa­teik­ti at­sa­ky­mai į už­duo­tus ša­lių klau­si­mus raš­tu, tik ta­da ren­gia­mi vie­šie­ji svars­ty­mai ir ga­liau­siai eks­pertų kon­sul­ta­ci­jos“, – tei­gia­ma URM laik­raš­čiui pa­teik­ta­ me at­sa­ky­me. „Tik iš­lai­kius šį pro­cedūrų ei­ liš­kumą, t. y. pir­ma ga­vus iš­sa­mią in­for­ma­ciją iš Ru­si­jos, bus už­tik­ rin­tas tin­ka­mas po­vei­kio ap­lin­kai įver­ti­ni­mas, o Lie­tu­vos vi­suo­menė tin­ka­mai su­pa­žin­din­ta su pro­jek­ tu. De­ja, šiuo me­tu pro­ce­sas – vis dar pir­ma­ja­me iš etapų, nes vis dar ne­gau­ti at­sa­ky­mai į Lie­tu­vos eks­pertų iš­kel­tus klau­si­mus dėl bran­d uo­l inės sau­gos stan­d artų ir ap­lin­ko­sau­gos rei­ka­la­vimų lai­ ky­m o­s i Ka­l i­n ing­ra­d o ato­m inė­ je elekt­rinė­je. Ru­si­jos siū­ly­mai stai­ga pe­rei­ti į ant­rąjį ar net tre­ čiąjį iš Es­po kon­ven­ci­jo­je nu­ma­ tytų etapų ir su­reng­ti vie­šuo­sius Ka­li­ning­ra­do ato­minės elekt­rinės pro­jek­to svars­ty­mus ar eks­pertų kon­s ul­ta­c i­jas Lie­t u­vo­je ne­ga­l i būti lai­ko­mi priim­ti­nais“, – teigė URM.

Ira­nas su­sto­ti ne­ke­ti­na Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis Va­karų ra­gi­ni­mai su­stab­dy­ti ura­no sod­ri­nimą ne­kliu­do Ira­ nui plėto­ti sa­vo bran­duo­linės pro­gra­mos. Pradėjęs eksp­loa­ tuo­ti pirmąjį ato­minį reak­to­rių Bu­šeh­re, Te­he­ra­nas jau svars­ to apie ki­tus ir ža­da juos sta­ty­ ti pa­ts.

Ira­no bran­duo­linės ener­gi­jos or­ ga­ni­za­ci­jos va­do­vas Fe­rey­doo­nas Ab­ba­si (nuotr.) Sankt Pe­ter­bur­ge vy­ku­sio­je kon­fe­ren­ci­jo­je „Bran­ duo­linė ener­ge­ti­ka XXI a.“ pa­ sa­ko­jo žur­na­lis­tams, kad 1 tūkst.

MW reak­to­rius Bu­šeh­ro ato­ minė­je elekt­rinė­je jau vei­kia ir ne­tru­kus bus pra­dėtas eksp­ loa­tuo­ti pa­gal pa­skirtį. „Ru­si­jos bend­rovė dar tu­ri at­lik­ti tam tik­ rus ban­dy­mus, o po jų elekt­rinė bus per­duo­ta mums eksp­loa­tuo­ ti“, – sakė pa­reigū­nas.

Anot jo, elekt­rinė­je ga­li­ma įreng­ti iš vi­so ke­tu­ris reak­to­ rius, ir to­kie pla­nai svars­to­mi.

Bet iki šiol Ira­nas kliovė­si Ru­si­ jos tech­no­lo­gi­jo­mis, o da­bar is­ la­miš­ka res­pub­li­ka tei­gia, kad yra pa­jėgi pa­ti sta­ty­tis bran­duo­ li­nius reak­to­rius. „Jau pra­dėjo­me sa­vo te­ri­to­ ri­jo­je ir sa­vo jėgo­mis ga­min­ ti įrangą, su­si­ju­sią su ga­lin­gais reak­to­riais. Jau be­veik baigė­me kur­ti 360 MW reak­to­rių“, – sa­ kė F.Ab­ba­si.

Pa­reigū­nas teigė, kad Ira­nas ke­ti­na sta­ty­tis 10 MW ti­riamąjį reak­to­rių ir leng­vo­jo van­dens elekt­rinę. „Net­ru­kus gau­si­me ga­lu­ti­nius žemės skly­po duome­ nis, kur stovės elekt­rinė, o tuo­ met pra­dėsi­me įren­gi­mo dar­ bus“, – teigė F.Ab­ba­si. Žur­na­listų pa­klaus­tas, ar ga­li­ ma tikė­tis per­mainų Ira­no bran­ duo­linė­je pro­gra­mo­je po to, kai ša­lies vairą po pra­ėju­sio mėne­sio rin­kimų per­ėmė nau­jas pre­zi­ den­tas, F.Ab­ba­si sakė: „Norė­čiau pa­sa­ky­ti, kad Ira­no bran­duo­linė pro­gra­ma sie­kia dviejų tikslų.

Pir­mas – elekt­ros ener­gi­jos ga­ my­ba, o ant­ras – spin­du­liuotės nau­do­ji­mas tai­kiais tiks­lais, mū­ sų tau­tos la­bui.

Mūsų pir­ma­sis tiks­las – elekt­ ros ener­gi­ja – iš­liks, bran­duo­li­ nio ku­ro ga­my­ba ir sod­ri­ni­mas taip pat bus tęsia­mas pa­gal mū­ sų pa­reikš­tus tiks­lus. Mes tęsi­me ga­mybą pa­gal sa­vo po­rei­kius.“

10

penktadienis, liepos 5, 2013

miestas

Iš Klai­pė­dos – į Ban­ko­ką 1

„Ne­no­rė­čiau apie tai kal­ bė­ti – tai as­me­ni­nė šei­ mos is­to­ri­ja“, – į iš­ve­džio­ji­mus ne­ si­lei­do pa­šne­ko­vas.

R.Ga­jaus­kas ne­nei­gė, jog prieš tre­je­tą me­tų, dau­ge­lio aki­mis, pa­ si­ry­žęs vi­siš­kai avan­tiū­rai, pa­drą­si­ ni­mų veik ne­su­lau­kė. Vy­rą pa­lai­kė tik my­li­mo­ji, su ku­ria da­bar bend­ rą gy­ve­ni­mą ku­ria Tai­lan­de. „Pa­žįs­ta­mi, gi­mi­nės pa­gal­vo­jo, kad man „nu­va­žia­vo sto­gas“. Ta­ da tik­rą­ja to žo­džio pra­sme iš­si­ruo­ šiau ieš­ko­ti lai­mės – va­žia­vau į vi­ siš­ką ne­ži­nią. Tai bu­vo lyg skry­dis į Mė­nu­lį“, – vaiz­džiai pa­ly­gi­no klai­ pė­die­tis.

Paš­ne­ko­vas juo­ka­vo, jog ki­to­mis ap­lin­ky­bė­mis ra­di­ka­lius gy­ve­ni­mo po­ky­čius bū­tų ga­li­ma su­sie­ti su am­ žiaus vi­du­rio kri­ze. Ta­čiau tuo me­ tu vy­ras jau­tė­si vi­siš­kai už­speis­tas į kam­pą.

Ri­man­tas Ga­jaus­kas:

Po pir­mo mė­ne­sio žiū­riu, kad ati­dir­bau „į mi­nu­są“. Jei dar vie­nas toks mė­nuo, vis­kas – be­lie­ka pa­ si­džiau­ti ant pal­mės.

Vers­las: Ban­ko­ke vei­kian­čia­me sa­vo vieš­bu­ty­je klai­pė­die­tis no­rė­tų ma­ty­ti dau­giau tau­tie­čių, ta­čiau esą šie

ne­pra­tę ke­liau­ti pa­vie­niui.

Iš pla­nų išė­jo šnipš­tas

„Kai ant gat­vės li­kau tik su la­ga­mi­ nė­liu, ne­la­bai be­bu­vo iš ko rink­tis.

Pra­dė­ti kaž­ką nuo nu­lio po­kri­zi­nė­ je si­tua­ci­jo­je Klai­pė­do­je bu­vo su­dė­ tin­ga. Blaš­kiau­si il­gą lai­ką, ieš­ko­ da­mas, kuo už­siim­ti, bet ne­ma­čiau jo­kios per­spek­ty­vos, – pri­si­pa­ži­no emig­ran­tas. – Ta­čiau kiek­vie­na kri­ zė yra ge­ra pro­ga ap­mąs­ty­ti, kas bu­ vo ne­ge­rai ir ko­kio gy­ve­ni­mo no­ri.

Tad nu­spren­džiau įgy­ven­din­ti se­ ną sa­vo sva­jo­nę. Ka­dan­gi la­bai ne­ mėgs­tu šal­čio, vi­sa­da no­rė­jau gy­ ven­ti šil­to kli­ma­to ša­ly­je.“ At­vy­kęs į Tai­lan­dą, R.Ga­jaus­kas au­dė min­tį už­siim­ti tuo, ką iš­ma­no ge­riau­siai, – kad ir ati­da­ry­ti res­to­ra­ nė­lį, skir­tą tu­ris­tams iš Ru­si­jos. „Ta­čiau res­to­ra­nų čia ap­stu. Iš­ si­nuo­mo­ti pa­tal­pas ge­ro­je vie­to­je – ne­svei­kai bran­gu, o pra­sto­je – ap­ skri­tai ne­ver­ta. Iš ma­no pla­nų išė­jo šnipš­tas, to­dėl te­ko ka­bin­tis už kaž­ko ki­to. Tie­siog taip nu­ti­ko, kad rei­kia­ mu me­tu at­si­ra­dau rei­kia­mo­je vie­ to­je. Ban­ko­ke už­ti­kau 20 kam­ba­rių vieš­bu­tį, ku­ris vei­kė nuo­sto­lin­gai.

Ne­bu­vo praė­jęs nė mė­nuo nuo ma­no at­vy­ki­mo, ir jau bu­vau jį iš­si­nuo­mo­ jęs. Kont­rak­tas il­ga­lai­kis, tai­gi ga­liu dar­buo­tis, kiek leis jė­gos ir no­ras.“ It nuo­gas į dil­gė­les

Nuo pat pir­mų mi­nu­čių nau­jai iš­ kep­tam vers­li­nin­kui sa­vo kai­liu te­ko pa­tir­ti vie­tos pa­pro­čių ypa­tu­mus. „Pra­šau pa­ro­dy­ti skai­čius – sa­ko, ko­kie skai­čiai? Jo­kių do­ku­men­tų, jo­kių su­tar­čių. Va, sa­ko, sto­vi vieš­ bu­tis, no­ri – nuo­mo­kis, no­ri – ne. Įme­tė kaip į dil­gė­les nuo­gą“, – juo­ kė­si pa­šne­ko­vas.

Iš­si­nuo­mo­jęs vieš­bu­tį, ku­rio užim­tu­mas per me­tus ne­sie­kė nė 50 pro­c., šian­dien R.Ga­jaus­kas jau skai­čiuo­ja be­veik 100 pro­c.

Ta­čiau, pa­šne­ko­vo žo­džiais, pra­ džia bu­vo to­kia sun­ki, kad te­ko iš­gy­ ven­ti ne vie­ną be­mie­gę nak­tį. „Vaikš­čio­jau pa­ža­lia­vęs. Juk man tai bu­vo vi­siš­kai nau­ja sri­tis. Nors di­de­lių pra­di­nių in­ves­ti­ci­jų ne­rei­kė­ jo, ta­čiau į nuo­mą su­mer­kiau pa­sku­ ti­nes san­tau­pas. Po pir­mo mė­ne­sio žiū­riu, kad ati­dir­bau „į mi­nu­są“. Jei dar vie­nas toks mė­nuo, vis­kas – be­ lie­ka pa­si­džiau­ti ant pal­mės. Ne­bus nei už ką val­gy­ti, nei už ką grįž­ti. O sau bu­vau da­vęs žo­dį, kad ne­beg­rį­ šiu jo­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis. Bet pa­ ma­žu vis­kas iš­ju­dė­jo – iš es­mės be

Ko­lo­ri­tas: res­to­ra­nų vers­lą tu­rė­ju­sį lie­tu­vį iš pra­džių šiur­ Me­niu: sve­čio­je ša­ly­je iš­ti­sus me­tus ga­li­ma

pi­no to­kie vaiz­dai, ta­čiau il­gai­niui pa­mė­gęs gat­vė­je ruo­ šia­mą mais­tą ti­ki­no dėl to svei­ka­tos su­tri­ki­mų ne­pa­ty­ręs.

di­de­lių in­ves­ti­ci­jų ga­vau ge­rą ob­ jek­tą pa­trauk­lio­je Ban­ko­ko vie­to­je, tik jam bu­vo ne­tin­ka­mai va­do­vau­ ja­ma“, – aiš­ki­no R.Ga­jaus­kas.

Lie­tu­viai – re­ti sve­čiai

Pag­rin­di­nis vers­li­nin­ko dar­bas – or­ ga­ni­zuo­ti par­da­vi­mus in­ter­ne­tu, ta­ čiau vy­ras ne­si­bo­di pa­dir­bė­ti ir vieš­ bu­čio re­gist­ra­tū­ro­je, kai lais­va­die­niais ten­ka pa­va­duo­ti dar­buo­to­jus.

Nak­vy­nė šiuo­lai­kiš­kai įreng­tuo­se kam­ba­riuo­se su te­le­vi­zo­riu­mi, mi­ ni ba­ru ir be­vie­lio in­ter­ne­to priei­ ga vie­nam as­me­niui čia sie­kia kiek dau­giau nei 100 li­tų. „Su­ti­ki­te, net Lie­tu­vo­je ne­daž­nai gau­si to­kį kai­nos ir ko­ky­bės san­ty­ kį“, – šyp­te­lė­jo pa­šne­ko­vas.

Di­džiau­sią at­vyks­tan­čių­jų kon­tin­ gen­tą su­da­ro ry­tie­čiai – Ja­po­ni­jos, Ki­ni­jos, Ma­lai­zi­jos, In­di­jos bei Sin­ ga­pū­ro gy­ven­to­jai, ta­čiau su­lau­kia­ ma ir tu­ris­tų iš Aust­ra­li­jos, Vo­kie­ ti­jos, vie­no ki­to at­vy­kė­lio iš Ru­si­jos bei įvai­rių ki­tų Eu­ro­pos ša­lių.

R.Ga­jaus­ko vieš­bu­ty­je tau­tie­čiai – itin re­ti sve­čiai, anot vers­li­nin­ko, tie­ siog lie­tu­viai la­biau pra­tę ke­liau­ti ne pa­vie­niui, o įsi­gy­ti ke­lio­nių pa­ke­tus.

Nau­jos ma­ši­nos ne­be­rei­kia

Į klau­si­mą, ar da­bar ga­lė­tų sa­ve pa­va­din­ti pa­si­tu­rin­čiu žmo­gu­mi, klai­pė­die­tis at­sa­ko ne­vie­na­reikš­ miš­kai. „Mi­li­jo­nų čia neuž­dirb­si, nes kai­ nos neaukš­tos, bet ga­liu sau leis­ti ne­skai­čiuo­ti, kaip pra­gy­ven­ti mė­ ne­sį. Di­de­lėms san­tau­poms čia ir­ gi nė­ra po­rei­kio. Kiau­rus me­tus ga­ liu vaikš­čio­ti su šor­tais, šle­pe­tė­mis ir marš­ki­nė­liais, už šil­dy­mą są­skai­

mė­gau­tis nuo­sta­biais vai­siais.

tų nė­ra. Va­ka­rie­čiams skir­tuo­se res­ to­ra­nuo­se – kai­nos kaip Lie­tu­vo­je, ta­čiau už tris ke­tu­ris li­tus ga­li įsi­ gy­ti tik­rai ne­blo­go gat­vės mais­to.

Tie­siog pra­gy­ve­ni­mo są­nau­dos vi­ sai ki­tos nei Lie­tu­vo­je“, – įver­ti­no pa­šne­ko­vas.

Be to, R.Ga­jaus­kas pa­ty­rė, jog at­ vy­kus į Tai­lan­dą gy­ve­ni­mo ver­ty­bės įga­vo vi­sai ki­tą pra­smę. „Klai­pė­do­je bu­vau pa­kan­ka­mai vie­šas as­muo, ma­ne pa­ži­no­jo dau­ giau žmo­nių, ne­gu net pa­ts bū­čiau to no­rė­jęs. Tuo me­tu tu­rė­da­vai bū­ ti tar­si įsi­pa­rei­go­jęs, kad ma­te­ria­li­ nių gė­ry­bių gau­sa bū­tų ma­to­ma, kad ta­vęs kas nors neapš­ne­kė­tų, ne­pa­si­ šai­py­tų, ne­su­nie­kin­tų. Da­bar po­žiū­ ris vi­siš­kai pa­si­kei­tė. Man čia ne­rei­ kia nei pra­ban­gaus na­mo – gy­ve­nu sa­vo vieš­bu­ty­je, nei nau­jos bran­ gios ma­ši­nos – čia pui­kiai iš­vys­ty­ ta trans­por­to sis­te­ma ir že­mos kai­ nos. Nu­va­žiuo­ti iki pa­jū­rio 130 km au­to­bu­su kai­nuo­ja 10 li­tų“, – var­di­ jo klai­pė­die­tis.

Ra­my­bė tvy­ro lyg ši­lu­ma

Po­kal­bio me­tu pa­šne­ko­vas ne kar­tą kar­to­jo, jog Tai­lan­de jau­čia­si at­ra­dęs ro­jų že­mė­je. Čia esą to­bu­las kli­ma­ tas, nes fak­tiš­kai iš­ti­sus me­tus lai­ ko­si maž­daug 30 laips­nių ši­lu­mos oro tem­pe­ra­tū­ra, o van­duo įši­lęs iki 25–27 laips­nių, ta­čiau, prie­šin­gai nei ki­tuo­se šil­tuo­siuo­se kraš­tuo­se, ne­var­gi­na drėg­mė.

Nors gy­ven­da­mas sve­tur pa­siilgs­ ta lie­tu­viš­ko mais­to, sve­čio­je ša­ly­je klai­pė­die­tis at­ra­do mėgs­ta­mų vie­ ti­nių pa­tie­ka­lų, ga­li mė­gau­tis švie­ žio­mis jū­ros gė­ry­bė­mis, ste­buk­lin­ go sko­nio vai­siais.

Ri­man­to Ga­jaus­ko as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

„Vi­di­nės ra­my­bės po­jū­tis čia toks, kad sun­ku nu­pa­sa­ko­ti, jis to­ta­li­nis ir tvy­ro kaip ši­lu­ma ap­lin­kui. Kiek tu­ rė­jau dep­re­si­jų, stre­sų, čia per neil­ gą lai­ką vis­kas iš­ga­ra­vo. Da­bar net pa­čiam bai­su pri­si­min­ti, kaip ga­ lė­jau taip gy­ven­ti, kai jau pra­bu­ dęs jau­ti stre­są, iš­ti­sai kaž­kur le­ki, sku­bi. Čia vi­si vie­ti­niai – „at­si­pū­ tę“, vi­sa­da šyp­so­si. Nors jie tin­gūs, neišp­ru­sę, o jų mąs­ty­mas pri­lygs­ ta mū­sų vai­kams, ta­čiau už­kre­čia sa­vo nuo­šir­džiu ge­ru­mu, drau­giš­ ku­mu ir be­ri­biu en­tu­ziaz­mu. La­bai ge­ras jaus­mas bū­ti tarp ge­rų žmo­ nių, o ir tu­ris­tai lai­min­gi, at­si­pa­lai­ da­vę. Kai už­per­nai grį­žau į Lie­tu­vą, pa­ty­riau bai­sų kont­ras­tą – vi­si su­si­ rau­kę, pik­ti, kaž­kur sku­ba“, – šyp­ te­lė­jo vy­ras.

R.Ga­jaus­kas juo­ka­vo, jog dar neat­si­ver­tęs pa­so pa­gal pa­na­šius po­žy­mius ga­li at­pa­žin­ti ir vi­sus tu­ ris­tus iš Ry­tų Eu­ro­pos ša­lių.

Pri­vers­da­vo „pu­to­tis“

Paš­ne­ko­vas pa­ti­ki­no, kad net ne­ga­ lė­tų įvar­dy­ti sve­čio­je ša­ly­je jam ne­ priim­ti­nų da­ly­kų. „Iš pra­džių gal er­zin­da­vo ta­ jų men­ta­li­te­tas. Ga­li pa­ra­šy­ti iš­ti­są ro­ma­ną, kaip jie ski­ria­si nuo mū­ sų. Kai ėmiau­si vers­lo, ma­ty­da­mas jų da­ro­mas ne­są­mo­nes taip „pu­to­ da­vau­si“, o da­bar pa­čiam juo­kin­ ga. Sun­kiai įsi­vaiz­duo­ju, kad ma­ne kas nors ga­lė­tų iš­muš­ti iš pu­siaus­ vy­ros. Net­gi ta­jai, ku­rie yra ne­nus­ pė­ja­mų poel­gių meist­rai“, – juo­kė­ si klai­pė­die­tis.

Paš­ne­ko­vas pa­ty­rė, jog vers­lo są­ ly­gos šio­je ša­ly­je ir Lie­tu­vo­je – ne­ ly­gin­ti­nos.

„Tai­lan­de vie­ti­niams su­da­ry­tos to­kios ga­li­my­bės, kad bet ku­ris ta­jus ga­li ei­ti į gat­vę ir už­si­dir­bi­nė­ti pi­ni­ gų kaip tik iš­ma­no. Po­pu­lia­riau­sias da­ly­kas – įsi­gy­ti ve­ži­mė­lį ir gat­vė­je kaž­kuo pre­kiau­ti. Ne­rei­kia jo­kių li­ cen­ci­jų, tik eik, da­ryk, ne­tin­gėk. Jei Lie­tu­vo­je net ir at­ra­dus ni­šą rei­kė­tų pra­dė­ti vers­lą, tek­tų su­si­dur­ti su di­ džiu­lė­mis biu­rok­ra­ti­nė­mis kliū­ti­mis – lei­di­mai, de­ri­ni­mai, gais­ri­nin­kai, hi­gie­nos cent­rai, sta­ty­bų, mo­kes­čių ins­pek­ci­jos. Lie­tu­vo­je bū­da­vo re­ta sa­vai­tė, kad kas nors nea­tei­tų pa­tik­ rin­ti res­to­ra­no. O čia per tre­jus me­tus vie­nin­te­lį sy­kį bu­vo už­su­kę iš imig­ ra­ci­jos tar­ny­bos“, – pa­sa­ko­jo klai­pė­ die­tis, ku­riam sve­čio­je ša­ly­je pri­va­lu kas­met pra­si­tęs­ti dar­bo vi­zą.

Vers­li­nin­ko įsi­ti­ki­ni­mu, jei Lie­ tu­va tu­rė­tų to­kias ga­li­my­bes dirb­ti, to­kį kli­ma­tą ir tu­ris­tų srau­tus, tur­ čiai bū­tų vi­si, kas tik ne­tin­gė­tų pa­ ju­din­ti nors pirš­tą.

Nu­mir­tų iš ba­do

Pa­sak vers­li­nin­ko, jam nie­kur ki­tur ne­te­ko pa­tir­ti to­kio pa­gar­baus po­ žiū­rio į imig­ran­tus kaip Tai­lan­de. „Ma­tyt, jie su­pran­ta, kad nu­mir­tų iš ba­do, jei ne imig­ran­tai, ne­pai­sant jų tu­ri­mų są­ly­gų. Ša­ly­je ta­jų vers­li­ nin­kų – vie­nas ki­tas. Vers­lu už­sii­ma tarp­tau­ti­nės kom­pa­ni­jos, „bal­tie­ ji“, vie­ti­niai in­dai ar ki­nai“, – pa­ty­ rė pa­šne­ko­vas.

Nors už­sie­nie­čiams vers­li­nin­ kams ke­lia­mi griež­tes­ni rei­ka­la­vi­ mai, R.Ga­jaus­ko aki­mis, or­ga­ni­zuo­ti čia vers­lą – ma­rios ga­li­my­bių. „Tai­lan­de di­de­li pi­ni­gų srau­tai, mi­li­jo­nai tu­ris­tų. Jiems vis­ko rei­kia ir jie leng­vai lei­džia pi­ni­gus“, – pa­ ste­bė­jo pa­šne­ko­vas.

Per tre­je­tą to­li­mo­je ša­ly­je pra­leis­ tų me­tų pa­ts vers­li­nin­kas į gim­ti­nę bu­vo grį­žęs vos kar­tą, prieš dve­jus me­tus. Ar­ti­miau­siu me­tu klai­pė­ die­tis į Lie­tu­vą ke­ti­na par­skris­ti jau rugp­jū­tį. „Fi­nan­si­nės ga­li­my­bės leis­tų su­ grįž­ti ir daž­niau, bet ne­si­no­ri il­gam pa­lik­ti vieš­bu­čio. Ta­čiau izo­liuo­ tas per prie­var­tą čia tik­rai ne­si­jau­ čiu. Po pir­mų me­tų grįž­ti bu­vo vie­ ni mo­ty­vai – no­rė­jo­si pa­si­pa­sa­ko­ti nau­jie­nas, kaip man se­ka­si. Da­bar jau pa­čiam no­ri­si pa­žiū­rė­ti švie­žio­ mis aki­mis, kas pa­si­kei­tė Lie­tu­vo­je.

Ne­ži­nau, ar tai nos­tal­gi­jos ap­raiš­ka, ar la­biau smal­su­mas. Bet fak­tiš­kai ne­tu­riu jo­kios abe­jo­nės, kad su vi­ sam at­gal į Lie­tu­vą ne­grį­šiu“, – ne­ slė­pė pa­šne­ko­vas.

11

PeNKTADIENIS, LiEPOS 5, 2013

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

vakarė

Į kalnus – pa­ma­ty­ti Die­vo vei­do

Pa­ly­dė­jo: „Mū­sų žlium­bian­čių Er­nes­tas tik­rai ne­no­rė­tų pa­ma­ty­ti, tad ge­riau pa­kel­kime tau­re­lę, pa­li­kime la­šą jam ir šyp­so­da­mie­si pri­si­min­kime“, – to­kiais žo­džiais ir min­ti­mis drau­

gai pa­ly­dė­jo E.Mark­šai­tį į pa­sku­ti­nę ke­lio­nę.

Min­tys apie kal­nus – vie­tą, kur jau­tie­si lais­vas ir netgi sau­gus, neap­lei­džia al­pi­ nis­to Sau­liaus Da­mu­le­vi­čiaus ir po bičiu­ lio netekties. „Jei kas kal­nus atim­tų, va­di­ na­si, atim­tų džiaugs­mą gy­ven­ti“, – sa­ko jis.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Vos prieš ke­lias die­nas po krau­piai pa­si­bai­gu­sios eks­pe­di­ci­jos iš Pa­ kis­ta­no na­mo pa­ga­liau su­grį­žo al­ pi­nis­tas S.Da­mu­le­vi­čius, kar­tu su juo – ir al­pi­nis­to Er­nes­to Mark­šai­ čio pa­lai­kai. Su­vok­ti tai, kas įvy­ko, ras­ti at­sa­ky­mų į klau­si­mus S.Da­ mu­le­vi­čiui dar ne­pa­vy­ko.

„Gal­būt pa­vyks vėl iš­vy­kus į kal­ nus“, – sa­kė 30-me­tis vy­ras ir dar kar­tą pa­brė­žė, kad šis te­ro­ro ak­tas ne­tu­ri nie­ko bend­ra su al­pi­niz­mu.

Esą vi­si tai su­pran­tan­tys al­pi­ nis­tai šią si­tua­ci­ją ver­ti­na bū­tent taip ir to­kie da­ly­kai jų aist­ros taip leng­vai nea­tims. Taip S.Da­mu­le­ vi­čius kal­bė­jo pra­bė­gus po­rai die­ nų nuo aki­mir­kos, kai kir­to Lie­tu­ vos sie­ną.

Gle­bo So­ko­lo­vo nuo­tr.

– Per pa­sta­rą­sias die­nas pa­ty­ rė­te tiek, kiek vei­kiau­siai gy­ ve­ni­me dar ne­te­ko. Pa­ga­liau grį­žo­te na­mo, tik va­kar (pir­ ma­die­nį – red. pa­st.) į pa­sku­ti­ nę ke­lio­nę pa­ly­dė­jo­te sa­vo bi­ čiu­lį, bend­ra­žy­gį E.Mark­šai­tį.

Ar nors kiek pa­leng­vė­jo?

– Ne... Šian­dien (ant­ra­die­nį – red. pa­st.) tik pra­dė­jau skai­ty­ti, kaip vi­sas tas įvy­kis bu­vo nu­švies­tas spau­do­je. Ten bū­da­mi apie tai kal­ bė­jo­mės tar­pu­sa­vy­je, o kas bu­vo ra­šo­ma, iš prin­ci­po – kas nu­ti­ko, nes mū­sų juk ten ne­bu­vo, ne­ma­tė­ me, ne­ži­no­jo­me.

Vyks­ta žu­di­kų paieš­ka, ty­ri­mas, įdo­mu su­ži­no­ti, kaip sek­sis to­liau.

Er­n es­t o ir ma­n o daik­t ai te­b ė­ra ten. Ti­kiuo­si, per sa­vai­tę dvi jie su­grįš. Svar­biau­sia bu­vo at­gau­ ti juos iš ba­zi­nės sto­vyk­los. Bai­ su bu­vo, kad iš­vogs ar­ba jie dings, bus su­nai­kin­ti. Pa­lai­kau ry­šį ir su ki­tais eks­pe­di­ci­jos da­ly­viais. Vis­

kas dar tar­si be­si­su­kan­čio­je ka­ru­ se­lė­je: tik va­kar pa­lai­do­jo­me, vos spė­jau šiek tiek pa­bū­ti su šei­ma, už­puo­lė te­le­vi­zi­jos ir pan. Dar net ne­b u­vo lai­k o ra­m iai apie vis­k ą pa­gal­vo­ti.

At­si­vė­rė tuš­tu­ma.

Da­bar jau ne­be­ži­ nau, kur no­riu at­si­bus­ti.

– Praė­ju­sią sa­vai­tę, kaip pa­ ts mi­nė­jo­te, pa­bu­dęs ti­kė­da­ vo­tės iš­vys­ti Nan­ga Par­ba­to ba­z i­n ės sto­v yk­l os vaiz­d us.

Jau dvi nak­tis pra­lei­do­te na­ muo­se. Ar jaus­mas vis dar tas pa­ts?

– Pa­kei­tė, bet, sa­ky­čiau, į to­kią pu­sę, ko­kios ne­si­ti­kė­jau, – at­si­ vė­rė tuš­tu­ma. Da­bar jau ne­be­ži­ nau, kur no­riu at­si­bus­ti.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te, kaip lei­do­te lai­ką iki ne­lai­mės, kuo už­siė­ mė­te?

– Ba­zi­nė­je sto­vyk­lo­je pra­lei­do­me dau­g iau nei dvi sa­vai­tes. Oras bu­vo pui­k us. Pra­d ė­j o­m e reng­ ti marš­ru­tą: su­ne­šio­jo­me vir­ves, svo­rius, įkū­rė­me pir­mą sto­vyk­lą.

Ta­da oras su­bju­ro. Vie­ną nak­ tį trink­te­lė­jo ko­kį pus­met­rį snie­ go. Po­rą die­nų lau­kėm, kol nu­ eis la­vi­nos. Ta­da bė­go­me į pir­mą sto­vyk­lą jos at­kas­ti, ieš­ko­ti sa­vo daik­tų, pa­la­pi­nių, nes vis­kas bu­ vo už­vers­ta snie­gu.

Er­nes­tas ne­ga­la­vo, jo pa­la­pi­nę su­laužė lavina, to­dėl jis grį­žo į ba­ zi­nę sto­vyk­lą. Aš ir­gi sir­gau, bet iš­ gė­ręs vais­tų pa­si­ju­tau ge­riau ir nu­ spren­džiau ei­ti į vir­šų. Šiaip la­bai sau­gau­si, kol vi­siš­kai ne­pa­gy­ju, bet šį­kart vis­kas bu­vo ki­taip. Dar sa­ kiau, kad nuei­siu iki pir­mos sto­ vyk­los, o jei dar blo­ gai jau­siuos, grį­šiu.

14

12

PeNKtADIENIS, liEPoS 5, 2013

vakarė

PRISTATO

O.Pikul: jis no­rė­jo di­de­lių gra­žių ves­tu­vių Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė

METŲ JŪRININKO RINKIMUS Penktą kartą bus tituluotas Metų jūrininkas!

Mielieji, kviečiame siūlyti savo darbais, projektais, žygiais žmonėms, miestui ir jūrai labiausiai nusipelniusių 2012-aisiais jūrininkų kandidatūras.

Titulo laimėtojas bus paskelbtas Kruizinių laivų terminale liepos 26-ąją.

Iki liepos 8 d. 12 val. siūlykite Metų jūrininko titulo vertus pretendentus.

Liepos 9 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus paskelbtas galutinis pretendentų sąrašas.

Liepos 9–22 d. balsuodami jūs rinksite labiausiai šio titulo vertą jūrininką.

Liepos 23–25 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus pristatyti 3 daugiausia balsų surinkę pretendentai.

SIŪLYKITE SAVO JŪRININKĄ!

Kandidatus galite siūlyti: „Klaipėdos“ redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras”; „Klaipėdos“ skyriuje, PC „Akropolis“, Taikos pr. 61; Didžiuosiuose prekybos centruose; el. paštu jurininkas@kl.lt; portale www.KL.lt.

Projekto rėmėjas

i.pepceviciute@diena.lt

Lie­pos 19 d. auk­so žie­dus su­mai­ nys vie­na gar­siau­sių Lie­tu­vos po­rų – mer­gi­nų gru­pės „Nau­jos Pu­py­tės“ na­rė O­ksa­na Pi­kul ir jos iš­rink­ta­sis krep­ši­nin­kas Si­mas Ja­sai­tis.

Gau­bia pa­slap­ties šy­du

Kol kas, nei kur pla­nuo­ja­ma tuok­ tu­vių šven­tė, nei kiek jo­je bus sve­ čių, nei ku­rio di­zai­ne­rio su­kne­ lę vil­kės, nei kur po puo­tos me­dų ko­pi­nės, O.Pi­kul neatsk­lei­džia, tik šyp­so­da­ma­si sa­ko: „Ves­tu­vių die­ ną vis­ką pa­ma­ty­si­te!“ Kaip krep­ši­nin­kas my­li­ma­jai pa­ si­pir­šo, ji taip pat lin­ku­si pa­si­lai­ky­ ti sau. „Tai la­bai as­me­niš­ka. Ga­liu tik iš­duo­ti, kad tai įvy­ko Lie­tu­vos pa­jū­ry­je, ne­to­li mū­sų mėgs­ta­mo res­to­ra­no. Bet de­ta­lių pa­sa­ko­ti ne­ no­rė­čiau“, – tei­gė pa­šne­ko­vė.

Mei­lė, sim­pa­ti­ja yra che­mi­ja. Ne­ga­ li nu­sa­ky­ti, dėl ko tą žmo­gų my­li. Tie­ siog taip jau gam­tos duo­ta.

Ko­dėl tiek daug pa­slap­ties? „To­ dėl, kad toks su­si­ta­ri­mas. Aš žo­džio žmo­gus ir žo­džio lai­kau­si. Vis­ką pa­ ma­ty­si­te ves­tu­vių die­ną“, – tvir­ti­no O.Pi­kul ir nu­si­juo­kė sa­ky­da­ma, kad tik­riau­siai jie su Simu at­ro­do per­ ne­lyg pa­slap­tin­gi.

Už ką my­li S.Ja­sai­tį?

O.Pi­kul ne­slė­pė – dar ne­se­niai apie šei­mą ji ne­gal­vo­jo, svar­biau­si jai bu­vo moks­lai ir pa­čios veik­la. „Bet šiuo me­tu man tai la­bai ak­ tua­lus klau­si­mas, mes ruo­šia­mės kur­ti šei­mą, ruo­šia­mės san­tuo­kai. Šei­mą kaip ver­ty­bę įdie­gė ma­ma.

Ka­dan­gi jau žen­gia­me to­kį žings­ nį, mums ši ver­ty­bė, be abe­jo­nės, da­bar yra svar­biau­sia“, – at­vi­ra­vo dai­ni­nin­kė.

Kal­bė­da­ma apie lai­min­gą san­ tuo­ką kaip vi­so to pa­grin­dą ji iš­ sky­rė ke­le­tą da­ly­kų: su­pra­tin­gu­mą, ge­bė­ji­mą vie­nam prie ki­to de­rin­tis, to­le­ran­ci­ją, mo­kė­ji­mą at­leis­ti, pa­ gar­bą ir mei­lę vie­nas ki­tam. Tai, O.Pi­kul įsi­ti­ki­ni­mu, le­mia san­ty­ kių sėk­mę.

Vi­si žmo­nės tu­ri trū­ku­mų, idea­ lių nė­ra. Bet už ką vis dėl­to ji taip my­li Si­mą? „Mei­lė, sim­pa­ti­ja yra che­mi­ja.

Ne­ga­li nu­sa­ky­ti, dėl ko tą žmo­ gų my­li. Tie­siog taip jau gam­ tos duo­ta. Ir kai pa­jau­čia­me vie­ nas ki­tam sim­pa­ti­ją, ne­ga­lime pa­sa­ky­ti už ką. Taip, daž­nai šis jaus­mas apa­ki­na ir ne­ma­tai nei­ gia­mų žmo­gaus sa­vy­bių, ku­rios lai­kui bė­gant iš­ryš­kė­ja. Ga­lė­čiau daug var­dy­ti, ku­rios Si­mo sa­vy­ bės man pa­tin­ka, bet nuo­šir­du­ mą ir pa­pras­tu­mą iš­skir­čiau kaip la­biau­siai ža­vin­čias“, – tei­gė bū­ si­mo­ji nuo­ta­ka. „Tie­są sa­kant, apie tai nie­kad ne­su­si­mąs­čiau, nes tarp mū­sų yra vi­siš­ka che­mi­ja ir mei­lė vie­nas ki­ tam“, – pri­dū­rė ji.

Dis­ku­si­ja: pa­sak dai­ni­nin­kės O.Pi­kul, ji siū­lė ty­liai ir ra­miai su­si­tuok­ti

už­sie­ny­je, bet my­li­ma­sis S.Ja­sai­tis no­rė­jo kitaip.

Siū­lė pa­bėg­ti sve­tur

Tuok­tu­vių šven­tę po­ra pla­na­vo kar­tu. O.Pi­kul tei­gi­mu, ji bus jų abie­jų sva­jo­nių iš­si­pil­dy­mas. „Tu­ rė­si­me tai, ko ir no­rė­jo­me“, – apie kol kas pa­slap­ties šy­du gau­bia­mą ves­tu­vių šven­tę sa­kė O.Pi­kul.

Dai­ni­nin­kė tei­gė ne­san­ti la­bai reik­li ir per­ne­lyg di­de­lės reikš­mės de­ta­lėms ar vie­tai ji ne­sky­rė. Kaip pa­ti sa­kė, ne­si­no­rė­jo prie nie­ko per daug pri­si­riš­ti. Ta­čiau pa­pa­sa­ko­ jo, kad vis dėl­to pir­mi­nis ves­tu­vių pla­nas iš­si­sky­rė. „Siū­liau Si­mui va­žiuo­ti kur nors į to­li­mą gra­žią ša­lį ir ty­liai, ra­miai su­si­tuok­ti, liu­di­nin­kės bū­tų bu­ vu­sios mū­sų ma­mos. Bet jis no­ rė­jo di­de­lių gra­žių ves­tu­vių. Man ti­ko abu va­rian­tai“, – tei­gė pa­šne­ ko­vė.

Pa­sak jos, kai my­l i žmo­g ų ir svar­b iau­s ias tam­p a pa­ts šei­ mos kū­r i­m o fak­tas, no­rai, kaip

Gedimino Žilinsko nuo­tr.

tai at­švęs­ti, jau ne­be­tu­ri di­de­lės reikš­mės. „Tai jau tam­pa tik ga­li­my­bių ir lai­ko klau­si­mu. Ačiū Die­vui, kad ga­lė­jo­me sau leis­ti pa­si­da­ry­ti taip, kaip no­rė­jo­me. Iš prin­ci­po ne­tei­ kiu tam tiek daug reikš­mės. Man jo­kio skir­tu­mo, ko­kios ves­tu­vės bū­tų bu­vu­sios“, – apie ne­tru­kus įvyk­sian­čią šven­tę kal­bė­jo krep­ši­ nin­ko su­ža­dė­ti­nė.

3

metai

– ma­žiau­siai tiek trun­ka S.Ja­sai­čio ir O.Pi­kul drau­gys­tė.

13

PeNKtADIENIS, liEPoS 5, 2013

vakarė

Z.Lie­pi­nis: „Kars­te ki­še­nių nė­ra“ Jei mu­zi­ka su­jau­di­ na iki aša­rų, jos kū­ rė­jui tai tu­rė­tų bū­ti di­džiau­sias komp­ li­men­tas. Tuo įsi­ti­ ki­nęs gar­sus lat­vių kom­po­zi­to­rius Zig­ ma­ras Lie­pi­nis, ku­ ris sa­vo dar­bų pa­ sta­ty­muo­se ne kar­ tą re­gė­jo to­kią pub­li­ kos reak­ci­ją.

gė, jog Lie­tu­vo­je nė­ra la­bai daž­ ni sve­čiai – į Klai­pė­dą jie at­vyks­ta dėl dar­bi­nių rei­ka­lų Mu­zi­ki­nia­me teat­re, ke­le­tą kar­tų iš uos­ta­mies­ čio ke­lia­vo kel­tu į Šve­di­ją. „Pa­lan­ga mū­sų ne­trau­kia, nes čia per­ne­lyg daug žmo­nių. Mums net ne­rei­kia va­žiuo­ti į Lie­tu­vą, pas mus ir taip daug lie­tu­vių“, – juo­ka­vo kom­po­zi­to­rius, pri­pa­ži­nęs, kad ne­ ma­žai mū­sų tau­tie­čių pa­mė­go erd­ vius Lat­vi­jos pa­plū­di­mius.

Paš­ne­ko­vas ne­dra­ma­ti­zuo­ja, jog kai­my­nys­tė­je gy­ve­nan­čių lie­tu­ vių ir lat­vių ži­nios apie vie­ni ki­tų mu­zi­ki­nį, kul­tū­ri­nį gy­ve­ni­mą ga­ na kuk­lios. „Ne­ma­nau, kad taip jau ma­žai vie­ni apie ki­tus ži­no­me. Pa­vyz­džiui, kad ir ne itin ma­no my­li­mas dai­ni­ nin­kas Lau­ris Rei­ni­kis. Kiek ži­nau, jis po­pu­lia­rus ir pas jus. Štai su­ dai­na­vo vie­ną dai­ną, jei ne­klys­tu, 7 kal­bo­mis, tarp jų ir lie­tu­vių, – ir jau ži­no­mas. Tai kaž­koks fe­no­me­nas“, – šmaikš­ta­vo kom­po­zi­to­rius.

Šlo­vė: ka­dai­se M.Zi­ve­rės fo­tog­

ra­fi­jos pui­ka­vo­si ant mu­zi­kos plokš­te­lių vir­še­lių.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Mėgs­ta me­lo­din­gą mu­zi­ką Tie­siai į šir­dį

Ne išim­tis – ir uos­ta­mies­čio Mu­zi­ ki­nio teat­ro re­per­tua­rą ne­se­niai pa­ pil­džiu­si mu­zi­ki­nė dra­ma „Ada­ta“. Šį pa­sta­ty­mą Klai­pė­do­je pir­mą kar­tą iš­vy­dęs jau ge­ro­kai pri­blė­sus prem­je­ros aist­roms, kom­po­zi­to­rius ti­ki­no li­kęs pa­ten­kin­tas ir kū­ry­bi­ nės ko­man­dos dar­bu, ir pa­ma­lo­ nin­tas žiū­ro­vų įver­ti­ni­mo. „Jei ir šian­dien kaž­kas žiū­rė­da­ mas šį miu­zik­lą sa­lė­je ver­kia, va­di­ na­si, kaž­ko­kiu bū­du tai pa­lie­čia jo šir­dį“, – svars­tė Z.Lie­pi­nis.

Dar 2005-ai­siais su­kur­ta ir pir­ mą kar­tą 2007-ai­siais Ry­gos na­cio­ na­li­nio teat­ro sce­no­je su­skam­bu­si mu­zi­ki­nė dra­ma gy­va­vo net du se­ zo­nus ir bu­vo pa­ro­dy­ta 67 kar­tus.

Z.Lie­pi­nis ne­nei­gia – šis spek­ tak­lis ta­po la­bai ryš­kiu įvy­kiu Lat­ vi­jos mu­zi­ki­nia­me gy­ve­ni­me, ir tai taip pat ne­men­kas jo re­ži­sie­riaus, da­bar­ti­nio Klai­pė­dos mu­zi­ki­nio teat­ro va­do­vo Ra­mū­no Kaub­rio bei jo su­bur­tos ko­man­dos nuo­pel­nas.

No­rė­jo ki­to­kio po­žiū­rio

„Kai anuo­met svars­tė­me apie spek­ tak­lio re­ži­sie­riaus kan­di­da­tū­rą, ne­ ga­lė­jau su­ras­ti nė vie­no po­ten­cia­ laus lat­vių kū­rė­jo, ku­ris mąs­ty­tų to­kio­mis ka­te­go­ri­jo­mis kaip Ra­ mū­nas. Tie­siog ki­taip, ašt­riau“, – pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vas.

Maž­daug po pen­ke­rių me­tų per­ trau­kos vėl iš­vy­dęs „Ada­tą“ jau uos­ta­mies­čio Mu­zi­ki­nio teat­ro sce­no­je, kom­po­zi­to­rius pri­si­pa­ži­ no, jog bu­vo be ga­lo įdo­mu į šį dar­ bą pa­žvelg­ti nau­jo­mis aki­mis. „Bū­tų keis­ta, jei Klai­pė­do­je bū­tų bu­vęs ly­giai toks pa­ts pa­sta­ty­mas, kaip ir Ry­go­je. Pir­miau­sia mū­sų na­cio­na­li­nio teat­ro sce­nos vi­siš­kai ki­toks ti­pas, tech­ni­nės ga­li­my­bės, ji ga­li su­ktis. Ma­nau, ir Ra­mū­nui, kaip kū­rė­jui, tie­siog bū­tų bu­vę neį­ do­mu da­ry­ti vis­ką taip pat. Ga­liau­ siai ne­rei­kia at­mes­ti skir­tu­mų tarp lie­tu­vių bei lat­vių žiū­ro­vų. O mu­zi­ ka ko­kia jau yra, to­kia yra“, – šyp­ so­jo­si pa­šne­ko­vas.

Va­di­na­mas le­gen­di­niu

Tai ne­be pir­mas Z.Lie­pi­nio dar­bo pa­sta­ty­mas Klai­pė­dos mu­zi­ki­nia­ me teat­re. Ta­čiau lie­tu­vių pub­li­kai

Nuos­ta­ta: ope­ras ir miu­zik­lus pa­

sta­rai­siais me­tais ku­rian­tis kom­ po­zi­to­rius sa­ko, kad jo ne­do­mi­na vie­na­die­nė mu­zi­ka.

kū­rė­jo var­das nė­ra taip ge­rai ži­no­ mas, kaip, pa­vyz­džiui, Rai­mon­do Pau­lo ar Lai­mos Vai­ku­lės, nors sa­ vo gim­to­jo­je ša­ly­je jis lai­ko­mas ne men­kes­nio „ka­lib­ro“ žvaigž­de.

Lat­vi­jos ži­niask­lai­dos dė­me­sio ne­sto­ko­jan­tis kom­po­zi­to­rius ne­ re­tai pa­va­di­na­mas ir le­gen­di­niu, ir kul­ti­niu. Po­pu­lia­ru­mas Z.Lie­pi­nį ir jo žmo­ną Mir­dzą Zi­ve­rę ly­di nuo so­vie­ti­nių lai­kų.

Zig­ma­ras Lie­pi­nis:

Pa­lan­ga mū­sų ne­ trau­kia, nes čia per­ne­lyg daug žmo­nių. Mums net ne­rei­kia va­žiuo­ti į Lie­tu­vą, pas mus ir taip daug lie­tu­vių.

Gru­pės „Opus“ šei­my­ni­nė ko­ man­da anuo­met iš­mai­šė vi­są So­ vie­tų Są­jun­gą, daug kon­cer­tuo­ da­vo Mask­vo­je, ži­no­ma, bu­vo mėgs­ta­mi bei gar­bi­na­mi gim­ti­nė­ je, daž­nai pa­si­ro­dy­da­vo ir kai­my­ ni­nė­je Lie­tu­vo­je. „To­li­mo­jo 8-ojo de­šimt­me­čio me­tais dir­bo­me gru­pė­je pas R.Pau­ lą. Žmo­na bu­vo dai­ni­nin­kė, aš – pia­nis­tas. R.Pau­las išė­jo ir ne­be­ da­vė mums sa­vo dai­nų, o kaž­kaip

Drau­ge: Z.Lie­pi­nio ir M.Zi­ve­rės šei­mos pa­ma­tų neiš­ju­di­no nei mil­ži­niš­

kas po­pu­lia­ru­mas, nei pi­ni­gai.

rei­kė­jo for­muo­ti re­per­tua­rą. Ne­ pai­sant to, mes iš­li­ko­me, aš ėmiau kur­ti dai­nas. Ži­no­te, yra toks po­ sa­kis – taip grū­di­no­si plie­nas. Tad la­bai ga­li bū­ti, kad jei tuo­met vis­ kas bū­tų bu­vę sklan­du, šian­dien mes ne­bū­tu­me tuo, kuo esa­me“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vas.

At­si­sa­kė kar­je­ros Ru­si­jo­je

Kaip jau­niems žmo­nėms anuo­ met šlo­vė ir po­pu­lia­ru­mas ne­su­ su­ko gal­vos? „Bu­vo ir gė­lių, ir ap­lo­dis­men­ tų, ir ger­bė­jų laiš­kų, bet sce­na – vie­na, o gy­ve­ni­mas – ki­ta. Vi­sa­da blai­viai žiū­rė­jau į po­pu­lia­ru­mą. Be to, mums prio­ri­te­tas bu­vo šei­ma“, – tvir­ti­no M.Zi­ve­rė. „Tai bu­vo tie­siog dar­bas. Ži­no­ ma, tais lai­kais už­dirb­da­vo­me krū­ vas pi­ni­gų, ta­čiau ne­bu­vo ką pirk­ ti, – kal­bė­jo Z.Lie­pi­nis. – Anuo­met la­bai daug dir­bo­me Ru­si­jo­je, Mask­ vo­je. Bet gi­mė vai­kai, ir ši ša­lis mū­ sų ne­be­do­mi­no. Štai L.Vai­ku­lė Ru­ si­jo­je dai­nuo­ja iki šiol, ga­lė­jo­me ir mes, bet mū­sų pa­si­rin­ki­mas bu­vo pa­si­lik­ti Lat­vi­jo­je.“ Ir da­bar su­tuok­ti­niai ga­li sau leis­ti pa­to­gų gy­ve­ni­mą, pra­ban­gias ke­lio­nes ar nau­ju­tė­lai­tį „Pors­che“ vi­su­rei­gį.

Nors šiuo me­tu kom­po­zi­to­rius ne­sto­ko­ja kū­ry­bi­nės veik­los, o jo žmo­na už­sii­ma pro­diu­sa­vi­mu, tu­ ri sa­vo kom­pa­ni­ją, ka­pi­ta­lą šei­mai su­kro­vė ne ši veik­la.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vers­lą au­gi­no 15 me­tų

Po ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo Z.Lie­pi­nis or­ga­ni­zuo­da­vo gar­ sių už­sie­nio at­li­kė­jų pa­si­ro­dy­mus Lat­vi­jo­je, įkū­rė pir­mų­jų ko­mer­ci­ nių ra­di­jo sto­čių tink­lą ša­ly­je. „Tuo me­tu mu­zi­kan­tams, me­no žmo­nėms bu­vo sun­kūs lai­kai. Sup­ ra­tęs, kad iš mu­zi­kos neiš­gy­ven­si­ me, nu­spren­džiau už­siim­ti ra­di­jo vers­lu. Man pri­klau­sė 3 ra­di­jo sto­ tys, o kai įsi­va­žia­vo vers­las, ke­ti­ no­me pirk­ti ir vie­ną lie­tu­vių ra­di­ jo sto­tį, bet šių pla­nų at­si­sa­kė­me.

2007-ai­siais ra­di­jo tink­lą par­da­ viau. Ko­dėl? Tai tie­siog vers­las.

Išau­gi­no­me jį, ati­dir­bo­me 15 me­ tų ir par­da­vė­me, – dės­tė pa­šne­ko­ vas. – Ta­čiau ir ta­da bu­vau mu­zi­ kan­tas ir kom­po­zi­to­rius, juo esu ir šian­dien. Nie­ka­da gy­ve­ni­me ne­da­ riau to, kas man ne­pa­tin­ka.“ Į klau­si­mą, ar ga­lė­tų sa­ve pa­va­ din­ti tur­tin­gais žmo­nė­mis, kū­rė­ jo žmo­na at­sa­ko, jog vei­kiau jie­du jau­čia­si fi­nan­siš­kai ne­prik­lau­so­mi – pi­ni­gai su­tei­kia lais­vės. „Tur­tai ne­bu­vo ir nė­ra mū­ sų tiks­las. Ga­li bū­ti su­per­tur­tin­ gas žmo­gus, kaip „App­le“ įkū­rė­jas Steve‘as Job­sas, ta­čiau kai ku­rių li­ gų jo­kiais pi­ni­gais neiš­gy­dy­si. Tai­ gi vis­kas są­ly­giš­ka. O kars­te ki­še­nių nė­ra“, – šyp­te­lė­jo kū­rė­jas.

Vie­nos dai­nos fe­no­me­nas

Vis dar ak­ty­vūs, kū­ry­bin­gi, daug ke­liau­jan­tys su­tuok­ti­niai ne­nei­

Sa­ve po­pmu­zi­kos kla­si­ku ga­lin­ tis pa­va­din­ti kū­rė­jas pa­ti­ki­no, jog šian­dien jį do­mi­na vi­sai ki­to­kios kryp­ties mu­zi­ka. „Tu­rint gal­vo­je mū­sų am­žių ir su­pra­ti­mą apie mu­zi­ką, ati­tin­ka­ mas ir po­žiū­ris į po­pmu­zi­ką. Ži­no­ ma, aš ga­liu kur­ti ko­kius nors šla­ ge­rius, bet man neį­do­mu tai, kas pre­ten­duo­ja vien į ma­din­gas ten­ den­ci­jas. Kaip ir vien aka­de­mi­nė mu­zi­ka. Aš mėg­tu me­lo­din­gą mu­ zi­ką. Tik me­lo­di­ja ga­li pa­lies­ti šir­ dį, – įsi­ti­ki­nęs pa­šne­ko­vas. – Ži­no­ ma, mes pa­si­žiū­ri­me „Eu­ro­vi­zi­ją“, nes tie­siog smal­su. Bet jau šian­ dien žmo­nės už­mir­šo pu­sę šie­me­ čio kon­kur­so dai­nų ir nie­kas nie­ ka­da jo­mis ne­be­si­do­mės. Apsk­ri­tai šian­die­ni­nės po­pu­lia­rio­sios mu­zi­ kos gy­va­vi­mo lai­kas la­bai trum­pas – dvi trys sa­vai­tės, kai ku­riais at­ ve­jais – me­tai. Jau­ni žmo­nės, ži­no­ ma, įvar­dys ak­tua­li­jas. Bet ry­toj jie apie tai už­mirš. Kas­dien at­si­ran­da vis kaž­kas nau­ja, bet tai, kas at­si­ ran­da, ne vi­sa­da įdo­mu.“ Į pa­ste­bė­ji­mą, kad „bra­liu­kai“ lat­viai Lie­tu­vos at­sto­vui „Eu­ro­vi­ zi­jo­je“ ne­bu­vo dos­nūs, Z.Lie­pi­nis rea­ga­vo neiš­si­su­ki­nė­da­mas: „Pa­ sa­ky­siu at­vi­rai, šį kar­tą bu­vo ne pa­ts ge­riau­sias Lie­tu­vos va­rian­tas.

Pa­si­ro­dy­mas bu­vo neį­do­mus, „nė joks“, be ener­gi­jos. Bet mū­sų dai­ na ir­gi bu­vo nie­ka­las“.

Pra­virk­do ir žmo­ną

Ne­se­niai iš tri­jų mė­ne­sių ke­lio­nės, ku­rios di­džią­ją da­lį su­da­rė krui­zas pra­ban­giu lai­ne­riu, grį­žę su­tuok­ ti­niai pa­sa­ko­jo, jog tai bu­vo ne tik jųd­vie­jų 60-me­čiui skir­tas tu­ras.

Iš­vy­kos me­tu kom­po­zi­to­rius su­ kū­rė ora­to­ri­ją, ku­rios prem­je­rą ry­ gie­čiai tu­rė­tų pa­ma­ty­ti ki­tų me­tų ge­gu­žę. Įs­pū­din­gam kū­ri­niui, ku­ ris skir­tas so­lis­tams, cho­rui, sim­ fo­ni­niam or­kest­rui, kū­rė­ją įkvė­pė rea­lus įvy­kis Ja­po­ni­jo­je vy­ku­sio že­ mės dre­bė­ji­mo me­tu. „Aš jau ver­kiau“, – pri­si­pa­ži­ no kom­po­zi­to­riaus žmo­na, ta­pu­si pir­mą­ja kū­ri­nio klau­sy­to­ja.

Pak­laus­tas, ar šį kom­po­zi­to­riaus dar­bą tu­rės ga­li­my­bių iš­vys­ti ir Lie­tu­vos pub­li­ka, au­to­rius šyp­so­ da­ma­sis int­ri­ga­vo: „Gal­būt“.

14

PeNKtADIENIS, liEPoS 5, 2013

vakarė

Eks­pe­di­ci­ja: al­pi­nis­tai ži­no­jo, kad, no­rint įveik­ti vie­ną su­dė­tin­giau­sių vir­šu­kal­nių pa­sau­ly­je – 8 126 m Nan­ga Par­ba­tą, jų lau­kia daug iš­šū­kių ir kad tai pa­rei­ka­laus be ga­lo daug ener­gi­jos

Į kalnus – pa­ma­ty­ti Die­vo ve

Ir kaip tik bū­čiau grį­žęs 11 tą va­ka­rą. Bet jau­čiau­si ge­rai ir ko­pė­me į vir­šų.

– Nan­ga Par­ba­tas – vie­na su­dė­ tin­giau­sių vir­šu­kal­nių pa­sau­ ly­je. Er­nes­tas tu­rė­jo ke­ti­ni­mų tap­ti pir­muo­ju lie­tu­viu, įvei­ku­ siu šį kal­ną žu­di­ką. Ko­kios bu­ vo jū­sų am­bi­ci­jos, tiks­lai?

– Man tai bū­tų bu­vu­si aukš­čiau­sia vir­šū­nė. Iki šiol aukš­čiau­siai esu įko­ pęs į dvi 7 500 m vir­šū­nes. Čia vis­kas kei­tė­si. Eks­pe­di­ci­jos sti­lius ki­toks, rei­kė­jo keis­ti ba­tus, dra­bu­žius, pri­ si­de­rin­ti įran­gą, ma­žin­ti svo­rį. Vien pa­si­ruoš­ti šiai eks­pe­di­ci­jai bu­vo di­ de­lis iš­šū­kis. Tai la­bai mo­ty­va­vo. O ir pa­ti vir­šū­nė – ji la­bai gra­ži. Atei­ni – ir prieš ta­ve di­džiu­lė sie­na...

Man dar la­bai svar­bi ir marš­ru­ to bei vir­šū­nės es­te­ti­ka. Nan­ga Par­ ba­tas yra to­kia kom­bi­na­ci­ja, ku­rią sun­ku ki­tur ras­ti. Ir vi­sur ta­vęs lau­ kia kab­liu­kai: per­lip­ti sie­ną, pa­skui klam­po­ti snie­go lau­kais, ga­na sta­ čiai kop­ti ki­lo­met­rą ir nuo­lat gal­vo­ ti, kaip tai da­ry­ti. Ži­no­jo­me, kad tai rei­ka­laus la­bai daug ener­gi­jos.

Be to, vi­sa­da sma­gu bū­ti pir­mam, pa­da­ry­ti ką nors, ko ki­tas ne­pa­da­ rė. Ši­tame kal­ne tik­rai bu­vo ga­li­ma tai pa­da­ry­ti, iki šiol į jį tė­ra įko­pę vos trys šim­tai žmo­nių.

– Sa­kė­te, kad kal­nais jus dar vai­kys­tė­je už­krė­tė tė­vai?

– Daž­niau­siai va­žiuo­da­vo­me sli­ di­nė­ti ir su­tik­ti Nau­jų­jų me­tų. Kai bu­vau dvy­li­kos, pir­mą kar­tą išė­jo­ me į Aukš­tuo­sius Tat­rus, pe­rė­jo­me kal­nų ma­sy­vą. Tė­vai tik­rai ne­ska­ti­ no, net gal, sa­ky­čiau, ne­la­bai no­rė­ jo, kad už­si­ka­bin­čiau.

– Ka­da pa­ju­to­te, kad no­ri­te tap­ ti al­pi­nis­tu?

– Ma­no tė­vai, jų drau­gai, am­ži­na­ til­sį krikš­ta­tė­vis – vi­si vie­naip ar ki­taip su­si­ję su kal­nais. Nuo vai­ kys­tės, kiek skai­čiau apie kal­nus, gir­dė­jau pa­sa­ko­ji­mų, apie al­pi­ nis­tus su­si­da­rė toks be­veik to­bu­lo žmo­gaus įvaiz­dis – drą­sus, drau­ giš­kas, pa­de­dan­tis, stip­rus. Ei­na dvie­se su­si­ri­šę vir­ve, ta drau­gys­ tė, ko­man­dos dva­sia. Grįž­ta na­mo, pa­sa­ko­ja nuo­ty­kius. Ir at­ro­dė, jei no­riu bū­ti ga­na ge­ras žmo­gus, tu­ riu tai pa­ban­dy­ti.

– Klau­si­mas ba­na­lus, bet kas jums yra kal­nai? Ir dėl ko trau­ kia į juos grįž­ti?

– Ten yra vis­kas. Ta pa­ti es­te­ti­ka – daug fo­tog­ra­fuo­ju, kad ga­lė­čiau pa­ro­dy­ti ki­tiems. Sa­vęs iš­ban­dy­ mas, sti­chi­jos pa­ži­ni­mas, ge­bė­ji­ mas iš­kęs­ti sun­ku­mus.

Nuo ma­žens man pa­grin­di­nė ver­ ty­bė bu­vo lais­vė da­ry­ti tai, ką no­riu, kaip nors ki­taip, sa­vaip. Ir kal­nuo­se tai vi­sa­da ga­li. Nan­ga Par­ba­tas – aukš­to ly­gio al­pi­niz­mas. O kal­nai ga­li pa­siū­ly­ti vis­ką: ei­ti ta­ke­liu, fo­ tog­ra­fuo­ti gė­ly­tes, gro­žė­tis vaiz­dais.

Ga­li­ma lip­ti le­du, į vir­šū­nes, į la­bai aukš­tas vir­šū­nes. Al­pi­niz­mas, apie ku­rį kal­ba­me, yra žiau­res­nis, čia klai­dos kai­na kur kas di­des­nė.

– Ko­kio pa­si­ren­gi­mo rei­ka­lau­ ja šis spor­tas? Al­pi­nis­tai tre­ni­ ruo­ja­si kas­dien ar tik ruoš­da­ mie­si eks­pe­di­ci­jai?

– Tai la­bai in­di­vi­dua­lu. Vie­ni juo­ kau­da­mi sa­ko, kad tre­ni­ruo­ja­si tik silp­ni, ki­tiems tai yra gy­ve­ni­ mo bū­das. Aš į vis­ką žiū­riu kaip į tre­ni­ruo­tę. Pro­fe­sio­na­lūs al­pi­nis­ tai, jei da­ly­vau­ja dvie­jo­se eks­pe­ di­ci­jo­se per me­tus, ruo­šia­si nuo­ lat. Pri­si­de­ri­na­me vis­ką: ma­ra­to­no pro­gra­mą – iš­tver­mei, lai­pio­ji­

mo – rau­me­nims stip­rin­ti ir t. t.

Džiau­gia­mės, kai kas nors pa­pra­ šo už­neš­ti so­fą į penk­tą aukš­tą, nes tai – ir­gi tre­ni­ruo­tė.

– Ar al­pi­nis­tai tu­ri ko­kių nors prie­ta­rų, ri­tua­lų? Fil­me „In­ to Thin Air“ (apie eks­pe­di­ci­ją, ko­pu­sią į Eve­res­tą, – red. pa­st.) te­ko gir­dė­ti fra­zę, kad pa­sie­kęs vir­šū­nę pa­ma­tai Die­vo vei­dą.

Kaip rei­kė­tų in­terp­re­tuo­ti ši­ tą fra­zę?

Saulius Damulevičius:

Čia at­ro­do, kad mir­ ties nė­ra, kol tai neį­vyks­ta. Ten tu ži­nai, kad mir­si.

– Ma­nau, kiek­vie­nas ką nors tu­ri.

Anks­čiau, kai kal­nų tiek dar ne­pa­ži­ no­jau, tu­rė­jau dau­giau prie­ta­rų. Iš prin­ci­po pa­ts tu­ri vis­ką jaus­ti. Kaip sa­ko­me, ei­ti į kal­nus yra kiek­vie­no spren­di­mas. Ir pa­ts tu­ri pa­sa­ky­ti, ar esi pa­si­ruo­šęs, no­ri tą­dien lip­ti ar leis­tis že­myn. Tai la­bai svar­bu.

Vi­di­nės nuo­jau­tos paaiš­kin­ti ne­ga­ li. Kar­tais net at­ro­do, kad su ta­vim kas nors ei­na, nors ei­ni vie­nas.

To­kia­me aukš­ty­je bū­na net ha­ liu­ci­na­ci­jų, bet man ne­pa­si­tai­kė.

Pa­vyz­džiui, prieš 60 me­tų Nan­ ga Par­ba­tą pir­ma­sis įvei­kęs aust­ ras Her­man­nas Bulh‘is vir­šū­nę pa­ sie­kė vie­nas. Jo par­tne­riai ap­si­su­ko ir grį­žo, o jis to­liau ko­pė. Vi­są nak­tį pra­lei­do dau­giau nei 8 km aukš­ty­ je. Vi­si ste­bė­jo­si, kaip jis iš­gy­ve­no.

Nu­si­lei­dęs pa­sa­ko­jo, kad vi­są lai­ką bu­vo su drau­gu. Ir iki tos aki­mir­kos, kol ne­nu­si­lei­do ir neįk­vė­pė dau­giau

oro, jis ne­sup­ra­to, kad bu­vo vie­nas.

Ne­ži­nau, kaip dėl Die­vo, la­biau ti­ kiu žmo­gu­mi. Už­ko­pęs į tas aukš­tas vir­šū­nes ma­tai pra­ktiš­kai kos­mo­so ri­bą: švie­są, atei­nan­čią nuo že­mės, ir tam­su­mą – iš vir­šaus. Tai su­si­ lie­ja, ma­tai, kad Že­mė ap­va­li. Tas jaus­mas tik­rai ypa­tin­gas. Yra kas nors, ma­tyt, dėl to ir grįž­ta­me. Ne­ ži­nau, ar Die­vo vei­dą, ar pa­ties kal­no vei­dą ten pa­ma­tai. Juk bū­tent į kal­ną dau­ge­lis krei­pia­mės kaip į gy­vą bū­ ty­bę, ei­da­mi su juo kal­ba­mės, kad jis priim­tų, bū­tų nuo­lan­kus ir pa­leis­tų.

– Mi­nė­jo­te, kad tra­ge­di­ja Pa­kis­ ta­ne ne­tu­ri nie­ko bend­ra su al­ pi­niz­mu ir tai su­pran­tan­čių al­ pi­nis­tų ne­ga­li su­stab­dy­ti to­liau siek­ti sa­vo sva­jo­nių ir tiks­lų.

Tai pa­sa­ky­ki­te, kas su­stab­do?

– Bū­na, at­bai­do ne­lai­min­gi at­si­ ti­ki­mai. Kar­tais al­pi­niz­mas su­si­ jęs su gy­ve­ni­mo eta­pais: at­si­ran­da šei­ma, dar­bai, fi­nan­sai ir pa­na­šiai.

Kar­tais tie­siog pe­rei­na­ma prie ki­ tų po­mė­gių – sli­di­nė­ji­mo, dvi­ra­čių spor­to, bė­gi­mo. Gal­būt pa­skui vėl prie to grįž­ta­ma. Ta li­ga su­si­rgus, iš­gy­ti sun­ku. Ži­no­me, kad kal­nai yra pa­vo­jin­gi ir kad nuo mū­sų spren­di­mų ir ri­zi­ kos pa­si­rin­ki­mo laips­nio pri­klau­so, ar ke­lio­nė bus sėk­min­ga.

– Ar pa­si­se­ki­mo iš­trūk­ti iš pra­ žū­ties gniauž­tų ne­ver­ti­na­te kaip ženk­lo, kad gal­būt rei­kė­tų pri­stab­dy­ti, su­ma­žin­ti tem­pą?

– Al­pi­niz­mas sie­ja­mas su pa­vo­jais, al­pi­nis­tai va­di­na­mi ad­re­na­li­no fa­ na­ti­kais. Man keis­tas tas apibūdi­ nimas. Ad­re­na­li­no iš­si­sky­ri­mas – tai or­ga­niz­mo reak­ci­ja į pa­vo­jų, pa­vyz­džiui, kai kren­ti, pra­skren­da pro gal­vą ak­muo, bet to­kie at­ve­jai bū­na ga­na re­ti. Al­pi­nis­tas tu­ri bū­ti

kuo la­biau su­si­kon­cent­ra­vęs min­ ty­se ir kuo la­biau at­pa­lai­da­vęs kū­ ną. Jei rau­me­nys vi­są lai­ką įtemp­ ti, iš­kart vargs­ti. Ži­nau, kad al­pi­nis­tus va­di­na mir­ ti­nin­kais, ri­zi­kuo­jan­čiais sa­vo gy­ vy­be. Jei grįž­ta – ge­rai, jei ne – taip jiems ir rei­kė­jo. Vi­sur mū­sų lau­kia tie pa­tys pa­vo­jai. Di­de­lė ma­ši­na ar na­mas nuo jų neap­sau­gos. Ava­ri­ jos įvyks­ta kas­dien, žmo­nės su­ser­ ga, ky­la gais­rai ir pa­na­šiai.

O bū­da­mas ten, jei li­pi su­dė­tin­gu marš­ru­tu, vi­są­laik apie tai gal­vo­ji, ži­nai, kad esi ri­zi­kos zo­no­je, sten­ gie­si nu­ma­ty­ti, ak­ty­viai prie­ši­nie­ si ri­zi­kin­gam įvy­kiui. Ma­nau, kad kal­nuo­se at­si­ran­da mir­ties ir gy­ve­ ni­mo pu­siaus­vy­ra. Čia at­ro­do, kad mir­ties nė­ra, kol tai neį­vyks­ta. Ten tu ži­nai, kad mir­si. Ten nė­ra to­kio klau­si­mo. Tie­siog ži­nai, kad žmo­ gus yra mir­tin­gas. Li­pant į aukš­tus kal­nus, or­ga­niz­mas 6 km aukš­ty­je jau taip ne­be­funk­cio­nuo­ja, žaiz­dos ne­gy­ja, jei at­si­sė­si ant snie­go ir už­ mig­si – mir­si. Nuo­lat tu­ri ką nors da­ry­ti, kad iš­lik­tum gy­vas. Gal to­ dėl trau­kia į kal­nus, nes ten vi­są lai­ką jau­tie­si gy­vas.

– Su Er­nes­tu pa­tys ar­ti­miau­ si drau­gai ne­bu­vo­te, ta­čiau ne­ ma­žai bend­ra­vo­te. Kal­bin­ti Er­ nestą pa­ži­no­ję al­pi­nis­tai be­veik su­tar­ti­nai pa­brė­žė jo cha­riz­mą.

Koks jums bu­vo Er­nes­tas?

– Er­nes­tas iš vie­nos pu­sės bu­vo la­ bai tvir­tas, sa­vo nuo­mo­nę gin­da­vo iki nu­kri­ti­mo. Aš ir­gi tu­riu tvir­tą nuo­mo­nę, bet jau kar­tais veng­da­ vau de­ba­tų su juo, nes ga­lė­da­vo­ me kal­bė­ti apie tą pa­tį ir vis tiek nė vie­nas ne­pa­si­duo­da­vo. Aiš­ku, jis la­bai do­mė­jo­si al­pi­niz­mu, pa­ sau­lio nau­jie­no­mis, jo nuo­mo­nė bu­vo pa­grįs­ta.

15

PeNKtADIENIS, liEPoS 5, 2013

vakarė

s ir iš­tver­mės.

Sauliaus Damulevičiaus as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

vei­do Iš ki­tos pu­sės – drau­giš­kas, ko­ mu­ni­ka­bi­lus. Iš kur jis ži­no­jo tiek anek­do­tų, ir da­bar ne­sup­ran­tu. Ga­ lė­da­vo vi­są va­ka­rą juos pa­sa­ko­ti, ir vis nau­ji, ne­gir­dė­ti. Su­si­rink­da­vo­ me ba­zi­nė­je sto­vyk­lo­je prie sta­lo, ir taip bū­da­vo links­ma.

Ma­n au, kad Er­n es­t as bu­ vo rea­lis­tas. Sup­ra­to pa­vo­jus, į juos drą­siai ėjo, nors bu­vo ne­te­ kęs sa­vo par­tne­rių, už­grū­din­tas.

Bet jis vi­są­laik ra­miai į tai žiū­ rė­jo. Ir mes po lai­do­tu­vių drau­gų ra­te kal­bė­jo­me, kad mū­sų žlium­ bian­čių jis tik­rai ne­no­rė­tų pa­ma­ ty­ti, tad ge­riau pa­kel­ki­me tau­re­lę, pa­li­ki­me la­šą jam ir šyp­so­da­mie­si pri­si­min­ki­me.

Port­re­tas: tragedija kalnuose pasibaigęs te­ro­ro ak­tas S.Da­mu­le­vi­čiaus gyvenimo būdo ir aistros kalnams nepakeis.

– Kaip ma­no­te, ar ka­da nors ry­ ši­tės grįž­ti į Nan­ga Par­ba­tą?

– La­bai no­rė­čiau. Ne­pat­rauk­ si tų vir­šū­nių iš Pa­kis­ta­no. Ži­no­ ma, ruo­šian­tis ten dar kar­tą rei­ kės ge­rai vis­ką ap­gal­vo­ti, ypač dėl sau­gu­mo. Bet toks pla­nas ar bent no­ras yra. Dar bū­da­mi ten vi­si nu­ ta­rė­me, kad ki­tą­met rei­kė­tų su­ grįž­ti ir pa­sta­ty­ti at­mi­ni­mo len­tą ar pa­mink­lą.

– Dėl šios eks­pe­di­ci­jos me­tė­te dar­bus, tai da­bar esa­te vi­siš­kai lais­vas. Ką veik­si­te?

– Šiek tiek pail­sė­siu, o pa­skui gal jau vėl kur nors vyk­siu. Er­nes­tas po šios eks­pe­di­ci­jos pla­na­vo kop­ti į K2, aš tu­rė­jau sa­vų pla­nų ir jie iš­li­ko.

Ten, kur pla­nuo­ju, bet dar neatsk­ lei­siu, yra ma­no ge­ri drau­gai, gra­ žios vir­šū­nės. Gal ten ra­siu at­sa­ ky­mus į klau­si­mus ir už­pil­dy­siu tą tuš­tu­mą.

– Tu­ri­te vir­šū­nę, ku­rią sva­jo­ja­ te įveik­ti?

– Tu­riu jų vi­są są­ra­šą.

Kredo: alpinistai ži­no, kad kal­nai yra pa­vo­jin­gi ir kad nuo jų spren­di­mų ir ri­zi­kos pa­si­rin­ki­mo laips­nio pri­klau­so, ar ke­lio­nė bus sėk­min­ga.

16

PeNKtADIENIS, liePoS 5, 2013

vakarė

Kaip ir kiek­vie­nas uos­ta­mies­tis, Klai­ pė­da nuo se­no gar­ sė­jo vieš­na­miais ir pro­sti­tu­tė­mis.

Vie­nu me­tu mieste vei­kė 8 vieš­na­miai, ku­riuo­se gy­dy­to­ jų pri­žiū­ri­mos sa­ ve par­da­vi­nė­jo 80 mer­gi­nų. Gan­das apie jų iš­tvir­ki­mą bu­vo pa­skli­dęs net iki Ams­ter­da­mo.

Re­pu­ta­ci­ja: gar­sas tarp jū­ri­nin­kų apie Me­me­lio pro­sti­tu­tes skli­do iki Ams­ter­da­mo.

Vytauto Petriko fotomontažas

Memelio gė­dos šlei­fas – vieš­na­miai As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Iš­si­gi­mu­sios žmo­ni­jos iršt­vos

Jo­nas Ta­to­ris, ap­ra­šęs se­no­sios Klai­pė­dos ur­ba­nis­ti­nę rai­dą, sa­vo kny­go­je kė­lė ver­si­ją, kad pir­mie­ji neo­fi­cia­lūs vieš­na­miai Klai­pė­do­je pra­dė­jo veik­ti XVIII a. ant­ro­je pu­ sė­je, kai suin­ten­sy­vė­jo jū­rų pre­ky­ ba ir ry­šiai su ki­tais uos­tais.

XIX a. pra­džio­je, per Na­po­leo­ no ka­rus, kai Klai­pė­da ku­riam lai­ kui vir­to ka­ra­liš­kuo­ju mies­tu, nes ja­me ap­si­gy­ve­no Prū­si­jos ka­ra­ lius su šei­ma, mi­nist­rai ir ka­ra­ liaus gvar­di­ja, mies­tą steng­ta­si šva­rin­ti, įves­ti griež­tes­nę tvar­ ką. Tuo­kart Vi­tė­je įsa­ky­ta ati­da­ ry­ti pir­mą­jį vieš­na­mį –“vie­šą­ją įstai­gą“. „Kai si­fil­ iu už­si­krė­tė ne­ma­žai ka­ri­nin­kų, ta­da ka­ra­lius ir da­vė nu­ ro­dy­mą, kad rei­kia įkur­ti vie­šuo­ sius na­mus. Juo­se jau bu­vo įves­ta gy­dy­to­jų prie­žiū­ra, su­ma­žė­jo ri­zi­ ka už­si­krės­ti ve­ne­ri­nė­mis li­go­mis.

La­biau pa­si­tu­rin­tys vy­rai ei­da­vo ten“, – pa­sa­ko­jo šia te­ma do­mė­ję­ sis uos­ta­mies­čio is­to­ri­kas Dai­nius Eler­tas.

Tu­ri­ma ži­nių, kad šių įstai­gų cent­ru vė­liau vir­to bū­tent Vi­tės prie­mies­tis. 1827 me­tais vi­si Klai­ pė­dos vieš­na­miai bu­vo su­kel­ti į šį mies­to ra­jo­ną.

Uos­ta­mies­čiams – išim­tys

„1807 me­tais toks Giu­le­ni ra­šė, kad ang­lų prie­mies­ty­je, va­di­na­mo­ je Vi­tė­je, ku­rio­je sto­vi dau­giau­siai rąs­ti­niai na­mai, gy­ve­na tau­tos at­ ma­tos. Tie, ku­rie no­ri bū­ti ap­vog­ ti, net paau­ko­ti gy­vy­bę ar svei­ka­ tą, ten už­mez­ga abe­jo­ti­nas pa­žin­tis ir lan­ko pur­vi­nus „ka­bo­kus“. Vi­ sas prie­mies­tis – na­mas prie na­ mo, vieš­na­miai, skir­ti mat­ro­sams.

Po­li­ci­ja čia, kaip ir vi­sa­me Me­me­ ly­je, yra ap­gai­lė­ti­na, o apie me­di­ci­ ną nė­ra ko gal­vo­ti. Kas no­ri iš­vys­ ti žmo­nes, kaip gy­vu­lius, tea­tei­na čio­nai ir pa­si­sten­gia ap­lan­ky­ti šias

iš­si­gi­mu­sios žmo­ni­jos iršt­vas. Čia jau se­niai nė­ra jo­kio do­ro­vin­gu­mo ir kuk­lu­mo“, – XIX a. ke­liau­to­ją ci­ ta­vo D.Eler­tas.

To­liau to me­to liu­di­nin­kas ap­ra­ šo jo ma­ty­tus žmo­nes „su iš­var­vė­ ju­sio­mis nuo si­fi­lio aki­mis ir ki­tais bai­siais ne­ga­la­vi­mais“. „O jau 1819 me­tais Pe­te­ris Ro­ zen­va­lis ra­šė, kad „jū­ri­nin­kai, kaip ir sti­chi­ja, ku­rio­je jie pra­lei­džia be­ veik vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą, yra lau­ ki­niai ir ne­sut­ram­do­mi. Ypač tuo iš­si­ski­ria ang­lai, Me­me­ly­je su­da­

Dai­nius Eler­tas:

Ams­ter­da­me sklan­ dė po­pu­lia­rus jū­ ri­nin­kų po­sa­kis, ži­no­mas dar tar­pu­ ka­ry­je: „Jei ne­no­ ri su­ga­din­ti sū­naus, ne­leisk jo į Me­me­lį“.

ran­tys dau­gu­mą ir be­veik vi­si be išim­ties lai­ką lei­džian­tys Vi­tė­ je, au­ko­da­mi sa­vo tur­tą iš­tvir­ka­ vi­mams, links­min­da­mie­si, jie ten už­si­bū­da­vo il­giau nei jiems leis­ta ir jo­kie ka­pi­to­no pra­šy­mai ar įsa­ ky­mai ne­pa­jė­gė jų grą­žin­ti prie pa­ rei­gų“, – anų lai­kų liu­di­ji­mą pa­tei­ kė D.Eler­tas.

P.Ro­zen­va­lis ra­šė ir apie pa­čias mer­gi­nas, ku­rios esą tuos iš­tvir­ ka­vi­mus nuo ma­žens ma­tė, ste­bė­ jo ir pe­rė­mė tą pa­si­bai­sė­ti­ną gy­ve­ ni­mo bū­dą. „Ams­ter­da­me sklan­dė po­pu­lia­ rus jū­ri­nin­kų po­sa­kis, ži­no­mas dar tar­pu­ka­ry­je, „jei ne­no­ri su­ga­din­ti sū­naus, ne­leisk jo į Me­me­lį“, – sa­ kė D.Eler­tas.

Tai­gi, 1830 m. Klai­pė­do­je vei­ kė 8 vieš­na­miai. Juo­se gy­dy­to­jų pri­žiū­ri­mos sa­ve par­da­vi­nė­jo 80 mer­gi­nų.

Po 1831-ųjų su­ki­li­mo, kai siau­ tė­jo cho­le­ros epi­de­mi­ja, mies­te su­ma­žė­jo ir vieš­na­mių. 1842 m. jų bu­vo li­kę vos trys, ku­riuo­se dir­bo 30 mer­gi­nų. „Mels­vy­tės pa­ra­pi­jos krikš­to kny­go­je vie­nas ku­ni­gas pa­li­ko įra­ šą: „Pak­rikš­ti­jau 15 kur­vų vai­kų“.

Be­je, šis žo­dis ki­lęs iš lo­ty­niš­ko ir reiš­kia „krei­vas“, – šian­dien ne­pa­ do­riu lai­ko­mo žo­džio kil­mę aiš­ki­ no is­to­ri­kas. Įdo­mu tai, kad XIX a. Vo­kie­ti­jos įsta­ty­mai drau­dė pro­sti­tu­ci­ją, ta­ čiau uos­ta­mies­čiuo­se, jei vieš­na­ mius pri­žiū­rė­jo po­li­ci­ja, to­kie rei­ ka­la­vi­mai ne­bu­vo tai­ko­mi.

Mo­ra­lės ir li­gų di­le­ma

Vis dėl­to XIX a. vi­du­ry­je ir ant­ ro­je šio am­žiaus pu­sė­je tarp­tau­ti­ nė­se me­di­kų kon­fe­ren­ci­jo­se bu­vo svars­to­ma, kaip efek­ty­viau ko­vo­ ti su plin­tan­čio­mis ve­ne­ri­nė­mis li­ go­mis.

Bu­vo siū­lo­ma slap­tus vie­šuo­sius na­mus le­ga­li­zuo­ti ir per­duo­ti po­ li­ci­jos ži­niai.

Po Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro ofi­ cia­lių vie­šų­jų na­mų Klai­pė­do­je ne­ bu­vo, jie vei­kė pri­si­den­gę kaip ka­ vi­nės ir res­to­ra­nai.

Tei­gia­ma, kad spe­cia­lūs pa­sta­tai šiam tiks­lui ne­bu­vo sta­to­mi, vieš­ na­miai įsi­kur­da­vo gy­ve­na­muo­ siuo­se na­muo­se ar kar­če­mo­se. Jų var­tai ar du­rys vi­sa­da bū­da­vo už­ ra­kin­ti. Prie šir­de­lės for­mos an­gos bu­dė­da­vo sar­gas.

1930 m. Klai­pė­do­je bu­vo ži­no­ mos ir re­gist­ruo­tos dau­giau nei treč­da­lis vi­sų mies­to pro­sti­tu­čių.

Be jų, mies­te pro­sti­tu­ci­ja už­sii­mi­ nė­jo dar apie 70 mo­te­rų.

Prieš Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą su pro­sti­tu­ci­ja im­ta ko­vo­ti, pa­skelb­ti nu­ro­dy­mai dėl mo­te­rų, dir­ban­čių ka­vi­nė­se ir res­to­ra­nuo­se el­ge­sio.

Užd­raus­ta vi­lio­ti sve­čius, juos ra­ gin­ti ger­ti ir kal­bin­ti pa­si­lik­ti, taip pat už­draus­tos iš­ka­bos bei su­tar­ ti­niai ženk­lai su užuo­mi­no­mis apie mo­te­rų pa­slau­gas.

Apie pro­sti­tu­ci­jos pro­ble­mas sa­ vo at­si­mi­ni­muo­se „O bu­vo taip“ ra­šė ir gar­sio­ji Klai­pė­dos kraš­to ra­šy­to­ja Ie­va Si­mo­nai­ty­tė. Ji už­si­ me­na, kad Fer­di­nan­do aikš­tės ra­jo­ ne bu­vo kaž­koks na­me­lis su šir­de­ lės for­mos var­te­liais. I.Si­mo­nai­ty­tė ap­ra­šo, kaip vie­na jos kai­my­nė pra­ dė­jo už­sii­mi­nė­ti „tuo vers­lu“ ir iš pra­džių pra­ban­giai gy­ve­no, o pa­ skui, su­šlu­ba­vus svei­ka­tai, ji pa­ty­ rė vi­siš­ką nuo­puo­lį.

Dau­gia­ly­pis reiš­ki­nys

„Pros­ti­tu­ci­ja už­sii­mi­nė­jo ir naš­lės, ir kai­mo mer­gi­nos, ir dar­bi­nin­kės, ir ka­ta­li­kės, ir liu­te­ro­nės ir net žy­ dai­tės. Tas reiš­ki­nys bu­vo dau­gia­ ly­pis. Vie­nos dir­bo vieš­na­miuo­se, kur bu­vo už­ves­ta pro­sti­tu­čių kar­ to­te­ka, mer­gi­nas pri­žiū­rė­jo gy­dy­ to­jas, jos ne­ga­lė­jo iš­vyk­ti be pri­ va­lo­mos re­gist­ra­ci­jos. Ir tik kai jos mes­da­vo sa­vo „vers­lą“, jas iš­re­ gist­ruo­da­vo iš to gė­din­go są­ra­šo“, – pa­sa­ko­jo D.Eler­tas.

Tai bu­vo le­ga­li pro­sti­tu­ci­ja. Ta­ čiau vei­kė ir pu­siau le­ga­lios pro­sti­ tu­tės. Eg­zis­ta­vo tam tik­ros vie­tos, kur bu­vo ga­li­ma iš­si­nuo­mo­ti kam­ ba­rį ir „su­si­žve­jo­ti“ klien­tą. To­kiu at­ve­ju vi­sas už­dar­bis lik­da­vo mer­ gi­nai, ta­čiau ri­zi­ka bu­vo di­des­nė.

Apie kai­nas nie­kur ne­mi­ni­ma.

Esą tai de­li­ka­tus rei­ka­las. Ta­čiau spė­ja­ma, kad jos bu­vo priei­na­mos, pri­klau­so­mai nuo pro­sti­tu­tės ly­gio ir „ka­te­go­ri­jos“. Spė­ja­ma, kad vy­rų, už­sii­mi­nė­jan­čių pro­sti­tu­ci­ja, se­nai­ siais lai­kais Klai­pė­do­je ne­bu­vo. Esą pa­gal to lai­ko ma­dą tai ne­ga­lė­jo bū­ ti po­pu­lia­ru. „Pa­vie­nių ne­tra­di­ci­nės orien­ta­ ci­jos žmo­nių, ži­no­ma, bu­vo, bet abe­jo­ju, ar bu­vo tuo gi­ria­ma­si“, – tvir­ti­no is­to­ri­kas.

Tei­gia­ma, kad gat­vė­se pro­sti­tu­ tės Klai­pė­do­je ne­bes­to­vė­jo XIX a., esą tai su­val­dė tei­sė­sau­ga.

Su­te­ne­riai – „vers­lo“ par­tne­riai

Klai­pė­do­je eg­zis­ta­vo ir su­te­ne­ riai, jie neat­sie­ja­mi nuo pro­sti­

tu­ci­jos. Pir­miau­sia tai bū­da­vo smuk­li­nin­kai, ku­rie be vi­so ki­to tei­kė dar ir pa­pil­do­mą pa­slau­gą – pre­kia­vo mer­gi­no­mis ar­ba ži­ no­jo, kur jų su­ras­ti, už­tik­ri­no jų ap­sau­gą ir da­li­jo­si iš klien­to gau­ tais pi­ni­gais. „Ki­tas da­ly­kas bu­vo mak­le­riai, ku­rie už­tik­rin­da­vo pil­ną lai­vų ap­ ran­ta­vi­mą. Nuo ge­ria­mo­jo van­dens iki mer­gi­nų. Jie ir­gi bu­vo tam tik­ra su­te­ne­rių at­mai­na, ta­čiau apie tai ne­bu­vo ra­šo­ma su­tar­ty­se, gy­va­vo tik žo­di­nis su­si­ta­ri­mas. Net nea­ be­jo­ju, kad kai ku­rie ka­pi­to­nai, no­ rė­da­mi pa­lai­ky­ti įgu­los draus­mę, or­ga­ni­zuo­da­vo jiems ir to­kias pa­ slau­gas, tai bu­vo leng­viau, nei su­ gau­dy­ti kiek­vie­ną jū­ri­nin­ką iš lan­ dy­nės“, – įsi­ti­ki­nęs is­to­ri­kas.

Su­te­ne­riai bu­vo ir vieš­na­mių lai­ ky­to­jai.

Ku­ror­to spe­ci­fi­ka

„Tais lai­kais gy­va­vo dar vie­nas reiš­ki­nys. Da­bar mes jį va­din­tu­ me gal ko­kiu ki­to­kiu pa­va­di­ni­mu nei pro­sti­tu­ci­ja. Sa­ky­ki­me, gy­ve­ no ko­kia dai­li naš­lė, ku­ri tie­sio­giai pro­sti­tu­ci­ja lyg ir ne­si­ver­tė, bet tu­ rė­jo 3–4 ar dau­giau mei­lu­žių, ku­rie už sek­so pa­slau­gas jai duo­da­vo iš­ lai­ky­mą. Ki­taip ta­riant, ji gau­da­vo nuo­la­ti­nes pa­ja­mas, kaip ir pro­sti­ tu­tė“, – tei­gė D.Eler­tas.

Tei­gia­ma, kad Klai­pė­do­je bu­ vo ir to­kių „sa­lo­nų“, kur pa­pras­ tai koo­pe­ruo­da­vo­si ke­lios da­mos.

Jos or­ga­ni­zuo­da­vo tam tik­rą poil­ sį vy­rams, ieš­kan­tiems mo­te­riš­kos drau­gi­jos, ir taip už­si­dirb­da­vo.

Klai­pė­da bu­vo ne tik uos­ta­mies­ tis, bet ir ku­ror­tas, o pro­sti­tu­ci­ja – neat­sie­ja­ma jo da­lis. Va­sa­rą „už­ dar­biau­ti“ čia at­vyk­da­vo ne­ma­žai mer­gi­nų iš ap­lin­ki­nių pro­vin­ci­jų.

Jos gau­dy­da­vo klien­tus res­to­ra­ nuo­se, pa­plū­di­miuo­se, par­kuo­se.

Tai bu­vo se­zo­ni­nis kai ku­rių mo­ te­rų už­siė­mi­mas.

Ty­ri­nė­to­jų tei­gi­mu, iki šių lai­kų nie­kas ne­pa­si­kei­tė, tik pa­ts laik­ me­tis.

17

PeNKtADIENIS, liePoS 5, 2013

vakarė horoskopai.diena.lt

Ka­pi­to­nams ne vi­sa­da rei­kia jū­ros

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė lie­pos 6–12 die­noms AVI­NAS (03 21–04 20)

Šį sa­vait­ga­lį ne­nuo­bo­ džiau­si­te, tik bū­ki­te itin at­sar­gūs ke­ly­je, ne­lenk­ty­niau­ki­te su ban­dan­čiai­siais ap­lenk­ti. Nu­ ma­to­mi in­for­ma­ty­vūs ren­gi­niai, eks­kur­si­jos, sve­čiai ir vieš­na­gės.

Jus ga­li nu­džiu­gin­ti ne­ti­kė­tai iš­ girs­ta nau­jie­na. Ki­tą sa­vai­tę ga­li­ te priim­ti svar­bų spren­di­mą, su­si­ ju­sį su šei­ma, mei­le, nuo­sa­vy­be ar vai­kais. Sek­sis de­monst­ruo­ti hu­ mo­rą, ta­len­tus, ar­ba tai da­rys jū­sų vai­kai, o jūs juos palaikysite. Ga­ li­mas su­si­ti­ki­mas su ar­ti­mu žmo­ gu­mi, ku­rio il­gai ne­ma­tė­te.

JAU­TIS (04 21–05 20)

Iš­va­da: iš Ši­lu­tės į Kin­tus lai­vu plau­kęs H. Vai­tie­kū­nas re­ziu­ma­vo, kad ir

Že­mai­ti­jo­je yra pui­kių vie­tų, skir­tų van­dens tu­riz­mui.

Kaip gy­ve­na žmo­nės, dir­ban­tys prie jū­ros? Į to­kį klau­si­mą šį kar­ tą ban­dys at­sa­ky­ti lai­dos „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ty­bė“ ka­pi­to­nas Hen­ri­ kas Vai­tie­kū­nas.

Res­pub­li­ki­nė­je Klai­pė­dos li­go­ni­nė­ je dir­ban­tys įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­ tai Hen­ri­kui pa­pa­sa­kos, jog dar­bas vie­no­je se­niau­sių ir mo­der­niau­ sių li­go­ni­nių Klai­pė­do­je yra vie­nas ma­lo­nu­mas, nes tai vie­ta, ku­rio­ je ne tik gau­su me­no kū­ri­nių, pra­ skaid­ri­nan­čių tiek per­so­na­lo, tiek pa­cien­tų nuo­tai­kas, bet ir įdieg­tos vi­sos nau­jau­sios tech­no­lo­gi­jos, lei­ džian­čios at­lik­ti nuo­dug­nius, li­go­ niui rei­ka­lin­gus ty­ri­mus.

Taip pat lai­do­je Hen­ri­kas dar kar­tą pa­tei­sins lai­dos ka­pi­to­no var­

Sa­vait­ga­lį jū­sų min­tys su­ ksis apie nuo­sa­vy­bę, gra­ žius daik­tus, ska­nius pa­tie­ka­lus.

Tur­būt steng­si­tės pa­si­pel­ny­ti. Tai ga­li pa­vyk­ti, ta­čiau jei gau­si­te pa­ ja­mų, tuoj sku­bė­si­te iš­lai­dau­ti.

Ga­lbūt atvyks sve­čias, ku­ris jus ir nu­ste­bins, ir iš­var­gins. Ki­tą sa­vai­ tę pa­lan­ku gai­vin­ti se­nas pa­žin­ tis, už­baig­ti anks­čiau pra­dė­tus, bet už­mes­tus kū­ry­bi­nius pro­jek­ tus, at­sa­ky­ti į neat­sa­ky­tus laiš­kus ir pan. Tik­tų pre­li­mi­na­riai tar­tis dėl nuo­mos, in­ter­viu ar pan.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Šeš­ta­die­nį bū­si­te ak­ty­vūs ir ieš­ko­si­te tin­ka­mos drau­gi­ jos bend­ram lais­va­lai­kiui, iš­vy­kai į ren­gi­nius. Ga­li­te su­si­ras­ti šau­nią kom­pa­ni­ją, už­megz­ti int­ri­guo­ja­mą flir­tą. Sek­ma­die­nį jau elg­si­tės ga­ na keis­tai, steng­si­tės nuo vi­sų at­ si­ri­bo­ti. Gal­būt išaiš­kės kaž­ko­kia klas­ta, me­las ar­ba su­triks svei­ka­ ta. Ki­ta sa­vai­tė pa­lan­ki me­ni­nei ir me­di­ci­ni­nei veik­lai, so­cia­li­niams in­te­re­sams, lab­da­rai. Iš kon­fi­den­ cia­lios veik­los ga­li­mos pa­ja­mos.

Jū­sų gal­vo­je su­ksis pro­tin­gos min­ tys, ga­li­te su­bliz­gė­ti ga­bu­mais.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Sa­vait­ga­lį bū­si­te ko­mu­ ni­ka­bi­lūs, smal­sūs. Ga­li­te su­lauk­ti sve­čio ar­ba pa­tys kaž­kur vyk­si­te. Ga­li­te at­si­dur­ti vi­suo­ me­nės ar pub­li­kos aki­ra­ty­je. Tai pa­glos­tys sa­vi­mei­lę, ta­čiau teks iš­tver­ti vie­šą dė­me­sį, kri­ti­ką. Sau­ go­ki­tės trau­mų. Ki­tą sa­vai­tę ga­li­mi su­si­ti­ki­mai, per ku­riuos nu­skam­ bės ne­blo­gų idė­jų. De­ja, ne­tru­kus ap­ting­si­te ar­ba pra­sčiau jau­si­tės, ma­žiau pa­si­ti­kė­si­te sa­vi­mi ir ki­ tais. Ki­ta ver­tus, su­stip­rės in­tui­ ci­ja – įsi­klau­sy­ki­te į ją.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Sa­vait­ga­lį tik­riau­siai teks at­lik­ti pa­rei­gą, nuo ku­rios no­rė­tu­mė­te iš­si­suk­ti. Vis dėl­to ją at­li­kus nuo­tai­ka pra­skaid­rės. Ki­ tu at­ve­ju kil­tų konf­l ik­tų. Sek­sis ge­riau, jei­gu tu­rė­si­te pa­kan­ka­mai pa­kan­tu­mo ir kant­ry­bės. Ki­tą sa­ vai­tę gau­si­te ži­nią, ža­dan­čią pa­ gei­dau­ja­mą per­mai­ną ar fi­nan­ si­nę pa­ra­mą, pa­sko­lą, ga­li­my­bę nau­din­gai kaž­ką par­duo­ti ar nu­ pirk­ti. Ti­kė­ti­na, kad tu­rė­si­te ga­ li­my­bę iš­tai­sy­ti kai ku­rias klai­das.

No­rė­sis lėk­ti to­liau nuo kas­die­ny­ bės, pa­si­ner­ti į pra­mo­gas.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Sa­vait­ga­lį jums ga­li kil­ti no­ras ne švęs­ti vals­ty­bės šven­tę, o su­ki­nė­tis vir­tu­vė­je ar so­dy­bo­je. Jei vis dėl­to kur nors į vie­šu­mą ei­si­te, tai ruoš­da­mie­si il­ gai gai­ši­te prie veid­ro­džio. La­biau sau­go­ki­tės kan­dan­čių, ge­lian­čių pa­da­rų. Paš­ne­ko­vams ne­sa­ky­ki­ te vis­ko, ką gal­vo­ja­te, nes su­kel­ si­te įtam­pą. Ki­tą sa­vai­tę jums tu­ rė­tų sek­tis tar­pi­nin­kau­ti, megz­ti bend­ra­dar­bia­vi­mą, par­tne­rys­tę.

Tik­tų tvar­ky­ti ir fi­nan­si­nius bei ju­ri­di­nius rei­ka­lus.

Ro­ber­to Raz­mos nuo­tr.

dą – drą­siai sės prie lai­vo vai­ro ir pa­trauks marš­ru­tu Šilutė–Kintai. Žiū­ro­vus tik­rai nu­ste­bins at­si­ve­ rian­tys pa­sa­kiš­ko gro­žio vaiz­dai, o šią iš­vy­ką Hen­ri­kas re­ziu­muos vie­ nu sa­ki­niu: ir Že­mai­ti­jo­je yra pui­kių vie­tų, skir­tų van­dens tu­riz­mui.

Lai­dos pa­bai­gai – IX pa­sau­ lio lie­tu­vių spor­to žai­dy­nės, ku­ rios į Klai­pė­dą su­vi­lio­jo lie­tu­vius iš dau­giau nei 20-ies pa­sau­lio ša­ lių. Drau­giš­ko­se įvai­rių spor­to ša­ kų rung­ty­se bu­vo skan­duo­ja­mas tik vie­nas žo­dis: „Lie­tu­va!“ Uni­ka­li ir ste­bi­nan­ti lai­da „Lie­ tu­va – jū­ri­nė vals­ty­bė“ – jau šį sek­ma­die­nį, lie­pos 7-ąją, nau­ju lai­ku – 17.15 val. per Lie­tu­vos te­ le­vi­zi­ją.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Sa­vait­ga­lį vi­si tu­rės sa­vų su­ma­ny­mų, ir jūs pa­si­ju­ si­te vie­ni­ši. Gal­būt pa­tys at­si­sa­ ky­si­te kaž­kur da­ly­vau­ti, vyk­ti. Jei vis dėl­to ra­si­te ne­di­de­lę drau­gi­ ją pa­ple­pė­ti prie tau­rės vy­no, ne­ pra­ras­ki­te sai­ko. Sau­go­ki­te svei­ ka­tą, kont­ro­liuo­ki­te sa­vo žo­džius, kad iš­veng­tu­mė­te konf­l ik­tų. Ki­ tą sa­vai­tę vis­ką lems jū­sų ža­ve­ sys, as­me­ni­nės sa­vy­bės, mo­kė­ ji­mas bend­rau­ti. Ga­li­te kaž­kuo su­bliz­gė­ti, įgy­ti dau­giau įta­kos.

Re­gis, su­si­tik­si­te su se­nais drau­ gais, gi­mi­nai­čiais, sve­čiuo­si­tės ar­ba priim­si­te sve­čius. Įma­no­mas per­spek­ty­vus san­do­ris.

„Klai­pė­dos“ inf.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

Sa­vait­ga­lį di­džiau­sią at­ gai­vą teiks gam­tos gro­žis, mei­lės ro­man­ti­ka, spor­tas, ekst­ re­ma­lūs lais­va­lai­kio už­siė­mi­mai.

Val­dy­ki­te im­pul­sy­vu­mą, ne­pro­ vo­kuo­ki­te ag­re­si­jos. Sau­go­ki­tės trau­mų. Gal­būt su­ra­si­te pa­mes­tus pi­ni­gus, daik­tą ar­ba kaip tik kaž­ ko ne­tek­si­te. Ki­tą sa­vai­tę no­riai bend­rau­si­te ir dar­buo­si­tės. Ti­ kė­ti­nos pa­ja­mos iš ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to, ko­mer­ci­jos, gro­žio pro­ ce­dū­rų, kū­ry­bi­nio dar­bo. Tur­būt pa­vyks gau­ti ar pa­teik­ti do­mi­nan­ čią in­for­ma­ci­ją. Jau­si­te ypa­tin­gą prie­šin­gos ly­ties dė­me­sį.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Sa­vait­ga­lį įdo­miai lei­si­te ne na­muo­se. Vyk­si­te į ren­ gi­nius, ku­ror­tą ar pas se­niai ma­ty­ tus žmo­nes, gy­ve­nan­čius to­lo­kai nuo jū­sų. Pa­sis­ten­ki­te ne­pro­vo­ kuo­ti bar­nių ir ne­si­vel­ti į juos, jei­gu pro­vo­kuos ki­ti. Sau­go­ki­tės trau­mų.

Kuo ini­cia­ty­ves­ni ir veik­les­ni bū­ si­te, tuo ge­riau sek­sis ki­tą sa­vai­ tę, ypač jei pa­dės ak­ty­vus pa­žįs­ta­ mas. Re­gis, įtik­si­te ir vir­ši­nin­kui, ir klien­tams. Pa­lan­ku telk­ti ko­lek­ty­ vą, or­ga­ni­zuo­ti veik­lą, ren­gi­nius.

Pi­ni­gi­nė su­plo­nės, jei­gu pri­si­jung­ si­te prie sma­gios kom­pa­ni­jos ar kils no­ras de­monst­ruo­ti pra­ban­gą.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Sa­vait­ga­lį ga­li­mi su­si­ti­ki­ mai su įvai­riais žmo­nė­mis, nau­jos pa­žin­tys. Be ga­lo trok­ši­te dė­me­sio, mei­lės, ero­ti­nių ma­lo­nu­ mų. Tur­būt už­plūs aist­rin­gi jaus­ mai. Ga­li­te įgy­ven­din­ti pla­ną, su­ si­ju­sį su ke­lio­ne ar in­for­ma­ci­ja iš už­sie­nio. Re­gis, su­do­min­si­te neei­ li­nį žmo­gų. At­sar­giai ke­ly­je. Ki­tą sa­vai­tę ga­li­te gau­ti reikš­min­gą ži­ nią iš už­sie­nio ar ofi­cia­lios įstai­gos.

Už­sie­nie­tis ga­li jus pa­ska­tin­ti ryž­ tis neįp­ras­tai avan­tiū­rai. Pa­dau­gės op­ti­miz­mo ir to­li sie­kian­čių pla­nų.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Su­lau­kę pa­kvie­ti­mo į pa­ si­ma­ty­mą ar šau­nų va­ka­ rė­lį, šeš­ta­die­nį pa­si­ju­si­te lyg ant spar­nų. Iš­ties no­rė­sis flir­tuo­ti, švęs­ti, or­ga­ni­zuo­ti pra­mo­gas ir jo­se da­ly­vau­ti. Ver­ta pa­mė­gin­ ti at­nau­jin­ti san­ty­kius, ku­rie ne­ se­niai pa­ty­rė kri­zę. Pa­si­sau­go­ki­ te ag­re­sy­vių gy­vū­nų, er­kių. Ki­tą sa­vai­tę pa­lan­ku spręs­ti įsi­dar­bi­ ni­mo ir vers­lo klau­si­mus. Tur­būt ko­re­guo­si­te sa­vo įvaiz­dį ar­ba su­ ma­niai puo­ši­te ki­tus. Ga­li įsi­žieb­ ti flir­tas dar­be. Bū­si­te nea­be­jin­gi ki­tų žmo­nių pro­ble­moms, su­ma­ niai tar­pi­nin­kau­si­te. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Sa­vait­ga­lį kils įvai­rių no­rų, ta­čiau ar­ti­mie­ji ne vis­kam pri­tars. Pa­si­sau­go­ki­te gre­sian­čių trau­mų, taip pat ir bui­ti­nių. Ne­ su­kel­ki­te gais­ro. Ti­kė­ti­nas ren­gi­ nys, ku­ria­me su­tik­si­te se­niai ma­ ty­tus žmo­nes. Bus kuo ste­bė­tis.

Re­gis, džiu­gins ir vai­kai, ir mei­lė.

Ki­tą sa­vai­tę bū­si­te ener­gin­gi, kū­ ry­bin­gi. Kaž­kuo ga­li pa­si­tar­nau­ti ger­bė­jai, rė­mė­jai. Ga­li­te pa­siek­ti ne­blo­gų re­zul­ta­tų kū­ry­bo­je, spor­ te, dirb­da­mi su vai­kais.

Si­do­ni­ja

18

PENKTADIENIS, LIEPOS 5, 2013

vaikų alėja 7–12 m.

konkursas@kl.lt.

konkursas@kl.lt.

19

penktadienis, liepos 5, 2013

sportas

Ket­virt­fi­na­ly­je – ki­nų bar­je­ras Če­ki­jos sos­ti­nė­je vyks­tan­čia­me pa­ sau­lio jau­ni­mo (iki 19 me­tų) vai­ki­nų krep­ši­nio čem­pio­ na­te Lie­tu­vos rink­ ti­nė įvei­kė vie­ną ly­ de­rių – Is­pa­ni­jos ko­ man­dą ir šian­dien pra­dės žūt­bū­ti­nes ko­vas dėl me­da­lių.

Aš­tunt­fi­na­lio E gru­pė­je jau­nie­ ji Lie­tu­vos krep­ši­nin­kai 61:59 nu­ ga­lė­jo is­pa­nus ir iš­ko­vo­jo penk­tą per­ga­lę. Šian­dien mū­siš­kiai pa­sau­ lio čem­pio­na­to ket­virt­fi­na­ly­je su­ si­kaus su Ki­ni­jos eki­pa, ku­ri sa­vo gru­pė­je užė­mė tre­čią­ją vie­tą.

Be­veik vi­są ma­čą su Is­pa­ni­jos rink­ti­ne lie­tu­viai dik­ta­vo sa­vo są­ ly­gas – 13:2, 36:18, 44:31, 54:48.

Li­kus žais­ti pu­sant­ros mi­nu­tės, is­pa­nai priar­tė­jo – 58:57. Tuo­met dvi­taš­kį pa­tai­kė To­mas Dim­ša, vie­ ną bau­dą – Ma­rius Gri­go­nis, o is­ pa­nai tik pa­sku­ti­nė­mis se­kun­dė­mis su­švel­ni­no skir­tu­mą dviem bau­dų me­ti­mais.

Lie­tu­viai pa­tai­kė vos vie­ną tri­ taš­kį iš 24 (4,2 pro­c.), is­pa­nams se­ kė­si tik šiek tiek ge­riau – 4/27 (14,8

Tau­rė. Šeš­t a­d ie­n į Lie­t u­vos fut­b o­ lo fe­de­ra­ci­jos tau­rės tur­ny­ro I eta­po rung­t y­nes žais Klai­p ė­dos „Jam­bo“.

Jų var­žo­vas – F.B.K. „Kau­nas“. Var­ž y­ bos vyks Klai­pė­dos cent­ri­nio sta­dio­ no dirb­t i­nės dan­gos aikš­tė­je. Jų pra­ džia 15 val.

Fut­bo­las. Lie­tu­vos fut­bo­lo I ly­gos ly­ de­r is „Klai­pė­dos gra­n i­tas“ šeš­ta­d ie­ nį na­muo­se – uos­ta­m ies­čio cent­r i­ nia­me sta­d io­ne žais 14 tu­ro var­ž y­ bas su Jo­na­vos Lie­ta­va. Var­žy­bų pra­ džia – 17 val.

Situacija: nors lietuviai ir įveikė Ispanijos rinktinę, tačiau grupės turnyrinėje lentelėje vis tiek buvo privers-

ti ją praleisti į priekį.

pro­c.). Mū­siš­kiai pa­da­rė dvi­gu­bai dau­giau klai­dų – 16:8, bet taik­liau mė­tė dvi­taš­kius – ati­tin­ka­mai 62,9 pro­c. (22/35) ir 45,7 pro­c. (16/35) bei bau­das – 77,8 pro­c. (14/18) ir 57,7 pro­c. (15/26) Is­pa­ni­jos krep­ši­nin­kai ket­virt­fi­ na­ly­je su­si­tiks su aust­ra­lais, kroa­tai – su ser­bais, o kol kas nė vie­ne­rių

Fiba.com nuotr.

rung­ty­nių ne­pra­lai­mė­ję ame­ri­kie­ čiai – su ka­na­die­čiais.

Jei tre­ne­rio To­mo Ma­siu­lio va­ do­vau­ja­ma ko­man­da įveiks ki­nus, pus­fi­na­ly­je žais su JAV ar­ba Ka­na­ dos rink­ti­ne.

Pus­fi­na­liai bus žai­džia­mi šešta­ dienį, o fi­na­las – sek­ma­die­nį. „Klai­pė­dos“ inf.

Re­zul­ta­tas Lietuva–Ispanija: 61:59 (17:11, 19:15, 11:17, 14:16). Re­zul­ta­ty­viau­si žai­dė­jai: M.Gri­ go­nis 13 (7 at­ko­vo­ti ka­muo­liai), A.Jan­kai­tis ir M.Ge­be­nas po 10/G.Her­nan­go­ me­zas 13, E.Vi­ce­do 11.

Komandų rikiuotė Vieta Komanda

E gru­pė 1. Is­pa­ni­ja 2. Lie­tu­va 3. Kroa­ti­ja 4. Ka­na­da 5. Ar­gen­ti­na 6. Ira­nas F gru­pė 1. JAV 2. Ser­bi­ja 3. Ki­ni­ja 4. Aust­ra­li­ja 5. Ru­si­ja 6. Bra­zi­li­ja

Perg. Pralaim.

5 5 5 3 1 1

1 1 1 3 5 5

6 5 3 3 2 2

0 1 3 3 4 4

Ni­diš­kis ta­po Eu­ro­pos vi­ce­čem­pio­nu Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Tre­ni­ruo­tės Kur­šių ne­ri­jos miš­ kuo­se ni­diš­kiui Vy­te­niui Mi­liū­nui pa­dė­jo iš­ko­vo­ti Eu­ro­pos vi­ce­čem­ pio­no ti­tu­lą ir tei­sę da­ly­vau­ti pa­ sau­lio čem­pio­na­te.

Var­žy­bos: V.Mi­liū­nas rugp­jū­čio pa­bai­go­je jė­gas iš­ban­dys ir pa­sau­lio

čem­pio­na­te.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Sporto telegrafas

Ne­rin­gos spor­to mo­kyk­los nuo­tr.

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

V.Mi­liū­nas da­ly­va­vo Len­ki­jos pie­tų kal­nuo­se įsi­kū­ru­sia­me ku­ror­ti­nia­ me mies­te­ly­je Kras­nob­ro­de vy­ku­ sia­me Eu­ro­pos orien­ta­vi­mo­si spor­ to kal­nų dvi­ra­čiais čem­pio­na­te.

Lie­tu­vai ne­rin­giš­kis at­sto­va­vo, nes jau anks­čiau ta­po ša­lies čem­ pio­nu jau­ni­mo gru­pė­je.

Jau pir­mą­ją var­žy­bų die­ną Eu­ ro­pos čem­pio­na­te bu­vo ga­li­ma pa­si­džiaug­ti sėk­min­gu V.Mi­liū­ no star­tu sprin­to dis­tan­ci­jo­je. Jo­ je spor­ti­nin­kas užė­mė aukš­tą ket­ vir­tą­ją vie­tą.

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

Ir nors ki­ti star­tai bu­vo kiek kuk­les­ni, pa­siek­ti re­zul­ta­tai to­liau džiu­gi­no: tiek vi­du­ti­nė­je dis­tan­ci­ jo­je, tiek ir il­go­jo­je tra­so­je V.Mi­liū­ nas užė­mė 14-ąsias vie­tas.

Pas­ku­ti­nę čem­pio­na­to die­ną, ypač grei­to­je ir tech­niš­ko­je miš­rių es­ta­fe­čių rung­ty­je, ni­diš­kis sy­kiu su ko­man­dos drau­ge Mil­da Dau­ tar­tai­te tra­so­je vėl pa­ro­dė sa­vo grei­tį ir per­mai­nin­go­je ko­vo­je užė­ mė ant­rą­ją vie­tą. Lie­tu­vos dve­je­tas nu­si­lei­do tik Ru­si­jos at­sto­vams.

Sėk­min­gas pa­si­ro­dy­mas Eu­ro­ pos čem­pio­na­te lė­mė, kad V.Mi­liū­ nas už­si­tik­ri­ntų ga­li­my­bę da­ly­vau­ti rugp­jū­tį Es­ti­jo­je vyk­sian­čia­me pa­ sau­lio čem­pio­na­te. Pa­ties V.Mi­liū­no nuo­mo­ne, di­džiau­sią įta­ką jo aukš­ tiems pa­sie­ki­mams tu­ri nuo­sek­lus tre­ni­ra­vi­ma­sis Ne­rin­gos miš­kuo­se ir da­ly­va­vi­mas be­veik vi­so­se Lie­tu­ vo­je vyks­tan­čio­se var­žy­bo­se.

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

Uni­ver­sia­da. Ry­toj Ka­za­nė­je (Ru­si­ja) bus ofi­cia­l iai ati­da­ry­ta 27-oji va­sa­ros uni­ver­sia­da, ta­čiau var­ž y­bos pra­si­ dė­jo jau šian­dien. Pa­sau­l io stu­den­tų žai­dy­nė­se da­ly­vaus dau­g iau nei 9,3 tūkst. at­le­t ų iš 162 vals­t y­bių, tarp jų – ir Lie­tu­vos stu­den­tai. Jie iš­mė­g ins jė­gas 12-oje spor­to ša­k ų. Iš Klai­p ė­ dos uni­ver­si­te­to į uni­ver­sia­dą iš­v y­ ko 13 spor­t i­n in­k ų: Alek­sand­ra Ste­ pa­no­va, Man­tas Vit­kaus­kas, Ma­r ius Mic­ke­v i­čius, To­mas Li­čin­hai, Žy­g i­ man­tas Sta­nu­l is ir Ser­ge­jus Li­cha­vo­ jus (sun­k iaat­le­čiai), Ma­r ius Ra­l ic­kas, Do­vy­das ir Ro­kas Bal­siai (irk­luo­to­jai), Jo­nas Ru­da­vi­čius ir Ša­r ū­nas Jur­čys (lais­v ų­jų im­t y­n ių at­sto­vai), Val­das Ka­na­pic­kas (sam­bo im­ty­ni­nin­kas).

Pa­s it­rau­k i­m as. Pa­t i­k i­mų tink­la­la­ pio „Bas­ket­News.lt“ šal­ti­nių ži­nio­mis, Kau­no „Žal­gi­rio“ krep­ši­nio klu­bas jau yra ap­si­spren­dęs trauk­tis iš VTB Vie­ nin­go­sios ly­gos. Nuo šio se­zo­no pa­ si­kei­t us Eu­ro­ly­gos var­ž y­bų for­ma­ tui, į „Top 16“ eta­pą ne­pa­te­kę klu­bai tęs ko­vas su stip­r iau­sio­mis Eu­ro­pos tau­rės ko­man­do­mis ir kar­tu var­žy­sis „Last 32“ eta­pe. Ja­me eki­pos bus su­ skirs­t y­tos į aš­t uo­n ias gru­pes po ke­ tu­r ias ko­man­das. Žal­g i­r ie­čiai dvie­jų ra­tų sis­te­ma pla­nuo­ja žais­t i ir Lie­tu­ vos krep­ši­n io ly­go­je. Tad ras­t i lai­ko tre­čiam tur­ny­rui bū­tų pra­ktiš­kai neį­ ma­no­ma. Va­kar paaiš­kė­jo ir „Žal­gi­rio“ var­žo­vai Eu­ro­ly­gos gru­pės var­žy­bo­ se. Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos čem­pio­ nas žais B gru­pė­je su Mad­r i­do „Real“ (Is­pa­n i­ja), Stam­bu­lo „Ada­no­lu Efes“ (Tur­k i­ja), Bam­ber­go „Bro­se Bas­kets“ (Vo­k ie­t i­ja), Mi­la­no „EA7 Em­po­r io Ar­ ma­ni“ (Ita­li­ja) ir Stras­bū­ro IG (Pran­cū­ zi­ja) klu­bais.

Eu­ro­ly­ga. Lie­t u­vos mo­te­r ų krep­ši­ nio ly­gos (LMKL) čem­pio­nė ir ša­l ies tau­rės lai­mė­to­ja Vil­n iaus „Ki­birkš­ ties-VI­Č I-IKI“ ko­m an­d a da­ly­v aus 2013-2014 m. se­zo­no Eu­ro­ly­gos tur­ ny­re. Šių var­ž y­bų bur­tai bus iš­t rauk­ ti šian­dien Miun­che­ne. Praė­ju­sį se­zo­ ną vil­n ie­tės da­ly­va­vo Eu­ro­pos tau­ rės tur­ny­re. Čem­pio­na­tas. Eu­ro­pos leng­vo­sios at­le­t i­kos (iki 23 me­t ų) čem­pio­na­te Suo­m i­jo­je Lie­t u­vai at­sto­vaus 21 at­ le­tas. Rink­t i­nės ly­de­r iai – pa­sau­l io jau­n i­mo čem­pio­nas dis­ko me­t i­kas And­r ius Gu­d žius bei vi­ce­čem­pio­ nės – šuo­l i­n in­kė į aukš­t į Ai­r i­nė Pal­ šy­tė bei tri­šuo­l i­n in­kė Do­v i­lė Dzin­ dza­le­tai­tė.

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

Orai

Šiandien daugelyje rajonų trumpai palis, tačiau karštis neatslūgs. Temperatūra bus 27–30 laipsnių karščio.

Savaitgalis turėtų būti šiek tiek vėsesnis – dienomis bus mažai debesuota, prognozuojama 21–27 laipsnių šiluma.

Šiandien, liepos 5 d.

+24

+23

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+27

Šiauliai

Klaipėda

+30

Panevėžys

+26

Utena

+25

5.00 22.20 17.20

186-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 179 dienos.

Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+29

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +32 Berlynas +24 Brazilija +24 Briuselis +24 Dublinas +21 Kairas +33 Keiptaunas +18 Kopenhaga +21

kokteilis Di­džio­ji ne­tei­sy­bė

„Kok­tei­lis“ nu­gir­do, kad prieš ke­ lias die­nas dėl smur­to ar­ti­mo­je ap­ lin­ko­je iš­kvies­tus Klai­pė­dos po­li­ci­ nin­kus ap­kan­džio­jo ne šuo ir net ne pri­jau­kin­tas opš­rus (taip kai ku­rie va­di­na bar­su­kus), bet mo­te­ris. Neį­ ti­kė­ti­na is­to­ri­ja nu­ti­ko I.Si­mo­nai­ ty­tės gat­vė­je, kur gy­ve­na ir ryš­kiai spin­di bent ke­lios vie­ti­nės te­le­vi­ zi­jos žvaigž­dės. Bet kan­džio­jo­si ne jie, o jų kaž­ko­kia kai­my­nė – 48 m. ne­blai­vi I.P. Po­li­ci­jos su­ves­ti­nė­je ra­šo­ma: „Ag­re­sy­vi mo­te­ris įkan­do pa­tru­liui į ran­ką“. „Kok­tei­lis“ ma­ no, jog tai la­bai val­diš­kas po­žiū­ ris. Vi­sų pir­ma po­li­ci­nin­kai at­vy­ko jau su nuo­sta­ta, kad ten juos kaž­ kas bars, gal net api­pils iš­si­kvė­pu­ siu alu­mi. Ki­taip ta­riant, pik­ti, kad rei­kia kaž­kur va­žiuo­ti. Ga­li­mas da­ ly­kas, kad ag­re­sy­vi (jų tei­gi­mu) mo­ te­ris tik no­rė­jo pa­bu­čiuo­ti pa­rei­gū­ nui ran­ką, ne­ty­čia su­pai­nio­ju­si jį su ku­ni­gė­liu. Gal ei­da­ma pa­si­tik­ti ne­ kvies­tų sve­čių ji pa­pras­čiau­siai pa­ sly­do ir kris­da­mi dan­tų pro­te­zai ne­ty­čia grybš­te­lė­jo tam pa­tru­liui ran­ką. O šis pro­to­ko­le už­ra­šė: „Ag­ re­sy­vi mo­te­ris įkan­do man į ran­ką“. „Kok­tei­lis“ ma­no, jog toks po­žiū­ris – neob­jek­ty­vus ir ne­tei­sin­gas.

Londonas +25 Madridas +38 Maskva +30 Minskas +27 Niujorkas +32 Oslas +24 Paryžius +25 Pekinas +33

Praha +23 Ryga +29 Roma +30 Sidnėjus +19 Talinas +25 Tel Avivas +30 Tokijas +28 Varšuva +29

Vėjas

4–9 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+19

+23

+19

+16

4

+18

+22

+18

+16

6

rytoj

sekmadienį

+21

Vilnius

Marijampolė

+27

Alytus

+19

+16

5

1811 m. Ve­ne­sue­la ta­po pir­mą­ja Pie­tų Ame­ri­kos vals­t y­be, iš­si­ko­vo­ju­sia ne­prik­lau­so­my­bę.

1830 m. pran­cū­zai oku­ pa­vo Al­žy­rą.

1841 m. Tho­mas Cook ati­da­rė pir­mą­ją sa­vo tu­ riz­mo agen­tū­rą.

1865 m. pir­mą kar­tą pa­ sau­ly­je įves­tas grei­č io ap­r i­bo­ji­mas: Di­d žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je trau­ki­niai ga­ lė­jo va­žiuo­ti vos 2 my­lių per va­lan­dą grei­čiu.

Sa­vait­ga­lį karštis nevargins

Vasara: artimiausiomis dienomis uostamietyje bus galima mėgautis malonia šiluma.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ne­be to­kie karš­ti kaip va­kar, ta­čiau va­sa­riš­ki orai klai­pė­die­čių lau­kia ir ar­tė­jan­čio­mis die­no­mis.

Ran­kos ne­ky­la

Nusp­ren­džiau su­si­ras­ti dar­bą. Pa­ ra­šiau sa­vo gy­ve­ni­mo ap­ra­šy­mą, at­si­spaus­di­nau. Pers­kai­čiau. Ir ap­ si­ver­kiau. Ne­jau­gi toks nuo­sta­bus žmo­gus tu­ri dirb­ti?

Kam tos ato­sto­gos?

Gal­vo­jau, kur čia man iš­vyk­ti pail­ sė­ti. Sus­kai­čia­vau pi­ni­gus ir su­pra­ tau, kad dar ne­pa­var­gęs. Čes­kos sek­re­to­rė ( 39 77 19, „Kok­tei­lio“ pa­ta­ri­mas: jei tu­ri­te dau­gy­bę nea­ti­dė­lio­ti­nų dar­bų, pir­miau­siai rei­ kia nu­spręs­ti, ku­riuos jų ati­dė­ti dar kar­tą)

1943 m. Kurs­ko mū­šy­je Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais vo­k ie­čių ar­m i­ja pe­rė­jo į gy­ny­bą.

1946 m. Pa­r y­ž iu­je ma­ dų de­monst­ra­vi­mo me­ tu mo­de­l iuo­to­jas Louis Reard pir­mą kar­tą de­ monst­ra­vo nau­ją mo­te­ riš­ką mau­dy­mo­si kos­ tiu­mą.

1980 m. šve­das Bjorn Borg penk­tą kar­tą iš ei­ lės lai­mė­jo Vimbl­do­no (Ang­li­ja) te­ni­so tur­ny­rą.

Sap­ni­nin­kas

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Ko­dėl mo­te­rys avi aukš­ta­kul­niais, da­žo­si ir kvė­pi­na­si? Nes jos ma­žos, bai­sios ir dar smir­di!

pa­tai­sy­tum fi­gū­rą, o jis tau – „kaip tik“.

Antanas, Butginas, Filomena, Gintas, Karolina, Mantmilė .

1911 m. gi­mė Pran­cū­ zi­jos prem­je­ras ir pre­ zi­d en­t as (1969–1974) Geor­ges Pom­pi­dou.

Vy­riš­ka opi­ni­ja

Dep­re­si­ja: nu­si­per­ki lan­ką, kad

Vardai

liepos 5-ąją

Rytas

+17

+30

+26

Si­nop­ti­kai pro­gno­zuo­ja, jog šian­ dien, pa­sku­ti­nį sa­vai­tės dar­ba­die­ nį, ne­lis, oras įšils iki 22–24 laips­ nių ši­lu­mos, vy­raus ne­stip­rus, 5–9 m/s va­ka­rų kryp­čių vė­jas.

Nak­tį į šeš­ta­die­nį bus 14–17 laips­nių ši­lu­mos, o ry­toj die­ną ter­

mo­met­ro stul­pe­lis kils iki 20–23 laips­nių aukš­čiau nu­lio.

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos si­nop­ti­ko Alek­sand­ro Zai­ce­vo tei­gi­mu, šeš­ta­die­nį ga­li­ mas trum­pas lie­tus, pūs 5–10 m/s vė­jas.

Spe­cia­lis­to tei­gi­mu, sek­ma­die­nį kri­tu­lių ne­lau­kia­ma, die­ną tu­rė­tų įšil­ti iki 20–23 laips­nių, nak­tį pro­ gno­zuo­ja­ma 13–16 laips­nių aukš­ čiau nu­lio, pūs 5–9 m/s šiau­rės va­ka­rų vė­jas. Lie­tu­vos hid­ro­me­ teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos duo­me­ni­mis,

lie­pos vi­du­ti­nė oro tem­pe­ra­tū­ra nu­ma­to­ma 1–2 laips­niais aukš­tes­ nė už vi­du­ti­nę dau­gia­me­tę (vi­du­ ti­nė dau­gia­me­tė – 16,7 laips­nio), o mė­ne­sio kri­tu­lių kie­kis pro­gno­ zuo­ja­mas ar­ti­mas vi­du­ti­niam dau­ gia­me­čiam.

Va­sa­ros vi­du­ti­nė tem­pe­ra­tū­ ra nu­ma­to­ma 1 laips­niu aukš­tes­nė už vi­du­ti­nę dau­gia­me­tę (vi­du­ti­nė dau­gia­me­tė – 16,1 laips­nio), se­zo­ no kri­tu­lių kie­kis taip pat pro­gno­ zuo­ja­mas ar­ti­mas vi­du­ti­niam dau­ gia­me­čiam.

Darb­da­vio baus­mė – triu­šio au­sys Vie­na 61 me­tų ja­po­nė bu­vo ver­čia­ ma dė­vė­ti triu­šio au­sis kaip baus­ mę už neį­vyk­dy­tą par­da­vi­mų pla­ ną, o nuo­trau­kos, vaiz­duo­jan­čios jos pa­že­mi­ni­mą, bu­vo nau­do­ja­mos jos bend­ro­vės mo­ky­mo pro­gra­mo­ se, pra­ne­šė ži­niask­lai­da.

Mo­te­ris, ku­rios var­das ne­mi­ni­mas, dir­bo kos­me­ti­kos ga­my­bos įmo­nė­ je „Ka­ne­bo“ piet­va­ka­ri­nia­me Oi­ tos mies­te. Ji pa­tei­kė teis­mui ieš­ki­ nį, skųs­da­ma­si, kad pa­ty­rė psi­chi­kos

su­tri­ki­mą, kai dar­buo­to­jos vir­ši­nin­ kai liep­da­vo jai dė­vė­ti įvai­rius mas­ ka­ra­do kos­tiu­mus, to­kiu bū­du baus­ da­mi už neį­vyk­dy­tus pla­nus. Vie­nu me­tu mo­te­riai te­ko dė­vė­ti di­džiu­les triu­šio au­sis, nu­ro­dė ke­li laik­raš­čiai.

Ke­tu­ri jos vir­ši­nin­kai fo­tog­ra­fa­vo dar­buo­to­ją, dė­vin­čią tuos kos­tiu­ mus, ir to­kias nuo­trau­kas dė­da­vo kaip pa­vyz­dį į mo­ky­mų pro­gra­mų me­džia­gą, ra­šo dien­raš­tis „Mai­ ni­chi Shim­bun“. Mo­te­ris tvir­ti­na, jog dėl sa­vo bend­ro­vės veiks­mų

pa­ty­rė dva­si­nių kan­čių, su­kė­lu­sių fi­zi­nį su­si­rgi­mą. Dar­buo­to­ja pa­ rei­ka­la­vo pri­teis­ti jai 3,3 mln. je­ nų (87,1 tūkst. li­tų) kom­pen­sa­ci­ją, nu­ro­dė laik­raš­tis.

Teis­mas pa­lai­kė jos pre­ten­zi­jas, ta­čiau įpa­rei­go­jo „Ka­ne­bo“ su­mo­ kė­ti tik 220 tūkst. je­nų (5,8 tūkst. li­tų), ant­ra­die­nį pra­ne­šė dien­raš­ tis „Asa­hi“, ci­tuo­da­mas ieš­ko­vės ad­vo­ka­tą, ku­ris sa­kė, kad bend­ro­vė jai su­mo­kė­jo di­des­nę su­mą.

BNS inf.

Jei sap­nuo­ja­te, kad pra­dė­jo­te mankš­tin­ tis, dar tą pa­tį mė­ne­sį pa­kei­si­te gy­ve­ni­mo bū­dą, kad nu­tol­tu­mė­te nuo tų, su ku­riais jums tik­rai ne­de­ra ei­ti vie­nu ke­liu. Da­ry­ti mankš­tą aikš­tė­je – per­spė­ji­mas, kad stro­ piau sau­go­tu­mė­te sa­vo pa­slap­tis. Jei mo­ ko­te da­ry­ti mankš­tą ki­tus, ver­tin­ga pa­tir­ ti­mi bus ne­pa­si­nau­do­ta, nes kaž­kas pa­ si­stengs pa­skleis­ti ne­ma­lo­nius gan­dus apie jus ir vi­są jū­sų šei­mą. Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad lai­ko­te ran­ko­se lėkš­tę, va­di­na­si, jus ap­lan­kys sėk­mė. Jei sap­nuo­ja­te plau­na­mas lėkš­tes, lau­kia ap­ kal­bos, jei su­dau­žė­te lėkš­tę – ne­ti­kė­tai ap­ lan­kys sve­čiai. Jei sap­nuo­ja­te, kad per­ka­ te lėkš­tes, jums ar pa­žįs­ta­miems ga­li gim­ ti mer­gai­tė. Sap­nuo­ja­te lėkš­čių ko­lek­ci­ją mu­zie­ju­je – lau­ki­te ma­lo­nių staig­me­nų iš ar­ti­mo žmo­gaus. Jei dar tą pa­čią sa­vai­tę ne­su­lauk­si­te, im­ki­tės ini­cia­ty­vos. Sap­ne ma­ty­ti ne­šva­rias lėkš­tes reiš­kia bar­nius šei­mo­je, ne­san­tai­ką.

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1060

2013 07 03 AUKSO PUODAS – 16 072 838 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 368 329 Lt 07 08 02 31 14 06 Auksinis skaičius 26 Papildomi skaičiai 40 36 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk 23679 Lt (0 priz.)

5 skaičiai 4510 Lt (6 priz.)

4 skaičiai 157 Lt (237 priz.)

3 skaičiai 11 Lt (4291 priz.)

2 + papildomas sk. 6 Lt (5537 priz.)

Džokeris - bil. nr. 080 227 580 (111 632 Lt) Prognozė: Aukso puode – 18 mln. Lt Didysis prizas – 2 mln. Lt Džokeris – 110 000 Lt