2013 07 09 klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ANTRADIENIS, LIEPOS 9, 2013

www.kl.lt

.;A?.162;6@ 962= <@ &

9

RUBRIKA

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

155 (19 758)

sveikata

Ĺ vieĹžios sultys ga li ir pakenkti

Ĺ vieĹžiai spaustĹł sulÄ?iĹł vartojimas – ne toks nekaltas da lykas, kaip mano dauguma. Specialistai tei gia, kad sultis reikia gerti nedideliais kiekiais, skiedĹžiant ir atsiĹžvelgiant ÄŻ indi vidualias sveikatos problemas.

Ener­ge­ti­kos mi­nist­ras J.Ne­ve­ro­vi­Ä?ius ma­no, kad AE re­bu­sas bus iť­sprÄ™s­tas ĹĄÄŻ ru­de­nÄŻ.

Pran­ciť­kus Va­ti­ka­no ban­kui Şa­da re­for­mas.

Lietuva 7p.

Be­sai­kis sul­Ä?iĹł gÄ—­ri­mas ga­li lem­ti lÄ—­ti­niĹł li­gĹł at­si­ra­di­mÄ….

Pasaulis 13p.

Evelina ZenkutÄ—

tis reikÄ—tĹł skies ti vandeniu, jog gÄ—rimo koncentra cija nebĹŤtĹł tokia stipri. Kenkia sergantiems Esant ĹĄiltiems orams, Ĺ˝mogui per dienÄ… pa deda vartoti daugiau ĹžmonÄ—s pra- vartoti nuo keliĹł ĹĄaukĹĄ kanka sutĹł iki trijĹł rodytĹł, ĹĄvieĹžios sul skysÄ?iĹł. At- stikliniĹł sulÄ?iĹł. Jas ger tys – puiki iĹĄeitai, nedideliais gurkĹĄ ti reikia lÄ—tis norintiems at sigaivinti ir gauti niais ir jokiu bĹŤdu ne tada, kai trĹŤkstamĹł vitami skrandis tuĹĄÄ?ias. nĹł dozÄ™. TaÄ?iau negalima pamirĹĄti, jog sultys, sergant tam tikromis ligomis, gali labiau pakenkti, nei padÄ—ti. Ĺ eimos gydytoja Ri tÄ— teigÄ—, kad ĹžmonÄ—s ta SeniĹŤnaidaĹžnai nejauÄ?ia saiko. „YpaÄ? atsargiai su natĹŤraliomis sultimis turÄ—tĹł elgtis sergantieji diabetu. Vaisiuose yra gausu fruktozÄ—s, kuri yra ne kas kita, kaip cukrus. Ĺ iame sÄ…ra ĹĄe yra ne tik vynuogiĹł sultys, bet ir daugelis kitĹł. IĹĄ koncentrato pa gamin se kartais bĹŤna iĹĄties tose sultynemaĹžai cukraus. Jis prisideda Rita SeniĹŤnaitÄ—: prie kartu ir diabeto bei antsvorio, o kitĹł lÄ—tiniĹł li- ÄŽ smul gĹł atsiradimo“, – kintuvÄ… sumesakÄ— ĹĄeimos gydytoja. tame viskÄ… – mor kÄ…, Riboti iĹĄgeriamĹł sulÄ?iĹł kiekÄŻ tu- apelsinÄ…, citrinÄ…, pieri ir asmenys, tu rintys skrandĹžio niĹł ĹĄaknĹł, o paskui problemĹł. „Sergantiems opa lige, gastritu skundĹžiamÄ—s vidu ir kitomis panaĹĄio riĹł mis tys gali atneĹĄti dau ligomis sul- pĹŤtimu, skrandĹžio giau Ĺžalos nei skausmais ar ne naudos. DÄ—l padidÄ— jusio skrandĹžio miga. ď Ž Rizika: `bY rĹŤgĹĄtingumo ga af` `R_ TN[a aNZ aVX li paĹŤmÄ—ti ÄŻvai_\ ZV` YV T\ ZV` TN rios lÄ—tinÄ—s ir net YV YN OVNb ]N XR[X a ĹŤmi V [RV ]N QĂ› aV viduriĹł pĹŤtimu, kinimu susijusios nÄ—s, su virĹĄ skrandĹžio skaus @Uba aR_` a\PX• [b\ ligos. Atsitina_ jos ir priima netei mais ar nemiga“, ka ir taip, jog Ĺžmo „DaĹžai girdĹžiu klai singus sprendi– aiĹĄkino ĹĄeimos gus neĹžino apie dingĹł nuo- gy mus. PavyzdĹžiui, R.SeniĹŤnaitÄ— teigÄ—, moniĹł esÄ… gerti dytoja. tam tikrÄ… ligÄ…, o ne geria ÄŻvairias sulkad itin atsarsultis nieko nesaikingas sulÄ?iĹł giai reikia elgtis ir tis vakare, galvoda valgius – naudin vartojimas atsklei su ĹželmenĹł sulmi, kad tai padÄ—s ga. dĹžia bÄ—dą“, – satimis. Jose yra gau dĹžiaugtis graĹžia ďŹ daug vitaminĹł, mik Sultyse yra Vadovaujasi mitais kÄ— R.SeniĹŤnaitÄ—. su gĹŤra. Geriant vyro- ir makroetĹł, o didelis jĹł kie antioksidannuogiĹł ar bananĹł Kadangi su sultimis lementĹł, kurie ga kis yra Ĺžalingas. sulÄ?iĹł kokteilius li agresyviai pagauname ne- grei Ĺ iĹł sulÄ?iĹł ypaÄ? rei maŞą vitaminĹł ir veikti skrandĹžio Ä?iau nutuksi, nei Reikia skiesti kÄ—tĹł vengti onkoÄŻvairiĹł elemengleivi numesi svo- lo rio, nes gliukozÄ— giniams ligoniams. ti pykinimÄ…, ÄŻvairius nÄ™, sukel- tĹł dozÄ™, jas gerti re MedikÄ— ÄŻsitikinusi, pavirsta ÄŻ riebaSultys yra tikkomenduoja- lus“, kad uĹždegimus ir ma ras antioksidantĹł, toti natĹŤraliai spaus geriau var- kitus negalavimus“, pavalgius. – sakÄ— gydytoja. kurios yra lÄ…steles – ÄŻspÄ—jo R.Setas sultis, o ne stiprinanÄ?ios medĹžia niĹŤnaitÄ—. „Geriausia palauk prekybos centruo gos, koncentrati bent jau vase parduodamus tas. Jos stiprins ne tik Greipfrutai ir Ĺžel landÄ… ar gÄ—rimus pakeliuo Pasak jos, spaudĹžian menys – pavojin sveikÄ…sias imuse. Gydytoja patiems sultis ir taip pusantros. UĹžkandĹžiaudami Daug gi ni nÄ—s iĹĄ ÄŻvairiĹł ĹžoliĹł, pa tarÄ—, kad sulÄ?iĹł ne sis kas temos lÄ…steles, bet gauname tam tikrÄ… vyzdĹžiui, pieniĹł reikÄ— ir vÄ—Ĺžines. kiekÄŻ mais- sultis, panacÄ—ja laiko greipfrutĹł TodÄ—l tingĹłjĹł medĹžiagĹł, tarpusavyje. Jei spau tĹł maiĹĄyti lapĹł ar ĹžemuogiĹł, spindulinis ar che taÄ?iau vaistus var todÄ—l papildomu mote gautÄ… koncenttojantiems gydy dĹžiame gÄ—ri- ra ĹžmonÄ—ms derÄ—tĹł skysÄ?iu skrandĹžio mas naikins blogÄ…sias rapinis mÄ… iĹĄ vaisiĹł, nepa tÄ… reikia skiesti dar apkrauti nereikÄ—bĹŤti atsargestariama ÄŻ jÄŻ dÄ—ti lÄ…steles, o labiau. antioksidantai jas niems. DÄ—l greipf tĹłâ€œ, – tikino ĹĄeimos dar ir ÄŻvairiĹł ĹžoliĹł „Kaip ir visose gy stiprins, kitaip tarutuose esanÄ?ios gydytoja. ar darĹžoviĹł. ve riant, trukdys gydy tam tikros medĹžia cijose, vartojant sul nimo situaPasak jos, sultys Dalis dietologĹł sa mui. gos vaistĹł poveidÄ—l papildomo tis bĹŤtinas sÄ…ko, kad vaisiĹł kis gali sustiprÄ—ti Medikai teigia, kad tĹŤrio gali iĹĄpĹŤsti moningumas ir do sultyse gausu cuk skrandÄŻ ir apsunarba susilpnÄ—ti, mÄ—jimasis savo per valanraus ir vitamidÄ… organizmo au jie gali sukelti ĹĄalu kinti virĹĄkinimÄ…. sveikata. Visiems nĹł, o darĹžoviĹł sul diniai ir organai tinÄŻ poveikÄŻ. rekomenduoju tyse – mineraiĹĄ sulÄ?iĹł vitaminĹł, ÄŽ ĹĄÄŻ faktÄ… reikÄ—tĹł at pasitarti su ĹĄeimos VaisiĹł ar darĹžoviĹł liniĹł druskĹł, todÄ—l fermentĹł pakreipti dÄ—me- si gydytoju ar diesultys, varto- sÄŻ ĹĄiuos komposavina jamos vakare, as vartojantiems me tologu. DaĹžnai Ĺžmo nentus tarpusavy menims, norindikamentus, gurkĹĄ tiek, kiek jĹł yra viename nÄ—s viena ausije maiĹĄyti nÄ—ra skirtus ĹĄirdies arit tiems numesti svo mi nugirsta infor gerai, nes gali su nyje. BĹŤtent taip mijai, hipertenmaci rio, nÄ—ra geras sidaryti naujĹł ir reikÄ—tĹł gerti sultis – ne zijai gydyti, reguliuo vadovaujasi. ÄŽ smul jÄ… ir aklai ja sprendimas. junginiĹł, kurie ap vienu prisÄ—dimu, janÄ?ius kraujo o krauna kepenis. kintuvÄ… sumekreĹĄÄ—jimÄ…, taip pat po 1–3 gurkĹĄnius ta viskÄ… – morkÄ…, „Pastebiu, kad Svarbu Ĺžinoti, kad (iki 50 ml) kas antidepresanapelsinÄ…, citrinÄ…, ĹžmonÄ—s daĹžnatĹŤralias sulvalandÄ…. YpaÄ? ĹĄios tus, migdomuosius. nai prisiskaito pseu pieniĹł ĹĄaknĹł, o pa taisyklÄ—s turÄ—Kartu su vaisskui skundĹžiasi domedicinos tais tĹł paisyti sergantie portalĹł pateikia nepatariama gerti ji vÄ—Ĺžiu, antraip, mos informaciir papildĹł, uĹžuo kuriuose yra greipf t stiprinÄ™ organiz rutĹł ekstrakto. mÄ…, tik maitins piktybines lÄ…s teles. e.zenkute@kl.lt

Ĺ iandien priedas

Mies­to val­dĹžiai – smō­gis „Li­be­ras­tams – NE! Klai­pÄ—­die­ti, ne­be­ bal­suok uĹž li­be­ra­ lias afe­ras!“ Vaiz­do kli­pas su to­kiais ťō­kiais, nu­kreip­ tais prieĹĄ Klai­pÄ—­ dos val­dĹžiÄ…, per pa­ strÄ…­sias ke­lias die­ nas pa­pli­to in­ter­ne­ te. Fil­mu­ko au­to­riai, ku­rie vie­ťai ne­pri­ sis­ta­to, taip esÄ… sie­ kia at­kreip­ti dÄ—­me­ sÄŻ ÄŻ tai, jog vi­sĹł mies­ tie­Ä?iĹł Poil­sio par­kas bu­vo „pa­do­va­no­ tas“ vie­nam mies­to po­li­ti­kĹł.

Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s In­for­ma­vi­mo ir e. pa­slau­gĹł sky­riaus ve­dÄ—­ja Vi­li­ja Venc­ku­tÄ—-Pa­lai­tie­nÄ— pa­ly­gi­no Vil­niaus ir uos­ta­mies­Ä?io sa­vi­val­dy­biĹł spe­ci­fi­kÄ….

Mo­kyk­los gat­vÄ— li­ko be li­ni­jĹł Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Po sa­vait­ga­lÄŻ vy­ku­siĹł au­to­mo­bi­liĹł ĹĄo­ni­nio sly­di­mo var­Şy­bĹł Pries­to­Ä?io gat­vÄ—s ruo­Şe ne­li­ko ho­ri­zon­ta­laus Ĺženk­li­ni­mo. Vie­to­mis ga­li at­ro­dy­ti, jog as­fal­tas Ä?ia tik kÄ… pa­klo­tas.

v.spuryte@kl.lt

Pen­kių Şings­nių is­to­ri­ja

4

„Di­de­lÄ— sa­vi­val­dy­bÄ— – di­des­nÄ—s int­ri­gos.“

2p.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ—

Fil­mo ÄŻĹžan­ga skel­bia, kad jis bus apie tai, kaip „Klai­pÄ—­dos li­be­ras­tai iĹĄ vi­suo­me­nÄ—s atÄ—­mÄ— par­kÄ… ir per­ da­vÄ— sa­vo gau­jos na­riui lob­ti“.

Kaina 1,30 Lt

„„Ďtai­gu: pen­kiĹł mi­nu­Ä?iĹł vaiz­do kli­pe mies­tÄ… val­dan­tiems po­li­ti­kams pa­Şer­ti rim­ti kal­ti­ni­mai.

you­tu­be.com sve­tai­nÄ—­je pa­tal­pin­to kli­po stop kad­rai

Au­to­mo­bi­liĹł ĹĄo­ni­nio sly­di­mo var­ Ĺžy­bos vy­ko Pries­to­Ä?io gat­vÄ—s ruo­ Ĺže nuo ne­to­lie­se esan­Ä?io pre­ky­bos cent­ro iki Mo­kyk­los gat­vÄ—s via­du­ ko. Va­kar Ä?ia va­Şia­vÄ™ vai­ruo­to­jai ne­be­ra­do li­ni­jĹł. „Gat­vÄ— – tra­giť­ ka. Jo­kio Ĺženk­li­ni­mo“, – dien­rať­ Ä?iui pik­ti­no­si vie­na vai­ruo­to­ja. Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dÄ—­ja Ire­na Ĺ a­ ka­lie­nÄ— tvir­ti­no, jog dar prieĹĄ ren­gi­ nÄŻ bu­vo aiť­ku, kad li­ni­jos nu­si­trins. „Gat­vÄ—s Ĺženk­li­ni­mÄ… tu­rÄ—s su­tvar­ky­ti lenk­ty­niĹł or­ga­ni­za­to­riai“, – tei­gÄ— I.Ĺ a­ka­lie­nÄ—.

3

Kai­nos ba­sei­ne Ĺža­di­na aist­ras Eve­li­na Zen­ku­tÄ— e.zenkute@kl.lt

Klai­pÄ—­die­tÄ—s ma­mos, ap­si­lan­kiu­ sios Klai­pÄ—­dos svei­ka­tos prie­Şiō­ ros cent­ro vai­kams skir­ta­me van­ dens pro­ce­dō­rĹł komp­lek­se, li­ko ĹĄo­ki­ruo­tos treÄ?­da­liu iĹĄau­gu­sio­mis pa­slau­gĹł kai­no­mis. Ĺ˝lug­do ba­sei­nÄ…

Uos­ta­mies­Ä?io gy­ven­to­ja Vik­to­ri­ja, kar­tu su vai­ku lan­kan­ti Klai­pÄ—­dos svei­ka­tos prie­Şiō­ros cent­ro ba­sei­ nÄ…, pa­sta­rÄ…­jÄŻ kar­tÄ… pa­bu­vo­ju­si ten, ne­te­ko amo. „Iki ĹĄiol vie­nas uŞ­siÄ—­mi­mas kai­ na­vo 15 li­tĹł. Nes­var­bu, ar pro­ce­dō­

ras no­ri­me at­lik­ti kō­di­kiĹł vo­ne­lÄ—­ je, ar di­des­nia­ja­me ba­sei­ne. Ta­Ä?iau ĹĄios ÄŻstai­gos ÄŻsa­ky­mu nuo lie­pos 8 d. kai­nos la­bai ĹĄok­te­lÄ—­jo“, – kal­bÄ—­jo Vik­to­ri­ja. Pa­sak jos, 30 min. pro­ce­ dō­ros vai­kui iki 1 me­tĹł ba­sei­ne kai­ nuos 58 li­tus, o vai­kui nuo 1 iki 4 m. – 80 li­tĹł. „Ab­sur­das! Gy­dy­to­jai nuo­lat re­ ko­men­duo­ja vai­kĹł spor­tÄ…, o da­ bar ky­la ÄŻta­ri­mas, kad ba­sei­nas yra Ĺžlug­do­mas. Kas pa­jÄ—gs mo­kÄ—­ti to­ kius pi­ni­gus?“ – klau­sÄ— pa­si­pik­ti­ nu­si ma­ma. Jai ant­ri­no ir Lo­re­ta, tei­gu­si, kad ĹĄei­mai, au­gi­nan­Ä?iai ma­ŞÄ… vai­kÄ…, net iki ĹĄiol bu­vu­si kai­na ne­bu­vo men­ka, ta­Ä?iau su ma­Şy­liu ba­sei­ne lan­kan­tis

tik kar­tÄ… per sa­vai­tÄ™ ĹĄei­mos biu­dĹže­tas ne­nu­ken­tÄ—­da­vo. „Ma­nau, kad Svei­ ka­tos prie­Şiō­ros cent­ro va­do­vy­bÄ— uĹž ĹĄias pa­slau­gas no­ri gau­ti per daug pi­ ni­gĹł, o gal taip sie­kia iĹĄ ma­Şų­jĹł klai­ pÄ—­die­Ä?iĹł atim­ti ga­li­my­bÄ™ pa­si­mankť­ tin­ti?“ – re­to­riť­kai klau­sÄ— Lo­re­ta. Dir­bo nuo­sto­lin­gai

Kaip tei­gÄ— Klai­pÄ—­dos svei­ka­tos prie­ Ĺžiō­ros cent­ro vy­riau­sio­ji gy­dy­to­ja Lo­re­ta Venc­kie­nÄ—, vai­kams skir­tĹł van­dens pro­ce­dō­rĹł komp­lek­so pa­ slau­gĹł kai­nos nuo lie­pos 8 d. iĹĄau­go, nes ÄŻstai­go­je pa­si­kei­tÄ— ba­sei­nĹł van­ dens kei­ti­mo tvar­ka, o stip­riai pa­di­ dÄ—­ju­sios sÄ…­skai­tos ver­tÄ— dirb­ti nuo­sto­lin­gai.

11

„„Prieť­ta­ra: klai­pÄ—­die­Ä?iai tei­gia, kad gy­dy­to­jai ska­ti­na lan­ky­ti ba­sei­nÄ…,

ta­Ä?iau Ä?ia ÄŻves­tos kai­nos nuo jo tik at­gra­so.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

2

ANTRADIENIS, LIEPOS 9, 2013

miestas

Šim­tu­kais nelijo Paaiš­kė­ję dar ke­tu­rių vals­ty­bi­nių eg­za­mi­nų re­zul­ta­tai – ne­nu­džiu­gi­no. Mak­si­ma­liais ba­lais pa­si­gir­ti ga­lė­jo tik ke­tu­ri abi­tu­rien­tai. Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Vals­ty­bi­nį is­to­ri­jos eg­za­mi­ną šiais me­tais uos­ta­mies­ty­je lai­kė 545 bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lų auk­ lė­ti­niai. Klai­pė­do­je vie­nin­te­lį šim­ tu­ką ga­vo „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jos abi­tu­rien­tas. 10-čiai jau­nuo­lių iš­ ban­dy­mas pa­si­ro­dė per­ne­lyg su­dė­ tin­gas ir jo įveik­ti ne­pa­vy­ko. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ko­ky­bės ir kai­tos po­sky­rio ve­dė­ja Vir­gi­ni­ja Ka­za­kaus­kie­nė tei­gė, kad šiais me­tais is­to­ri­jos eg­za­mi­nas vi­ so­je Lie­tu­vo­je bu­vo iš­lai­ky­tas pra­ sčiau nei per­nai. „Vie­nin­te­lis šim­tu­kas Klai­pė­do­ je tik­rai ne­ste­bi­na, nes net res­pub­ li­ki­niu mas­tu mak­si­ma­lų vals­ty­bi­ nio is­to­ri­jos eg­za­mi­no įver­ti­ni­mą pa­sie­kė vos 47 moks­lei­viai“, – sa­ kė ve­dė­ja. Praė­ju­siais me­tais is­to­ri­jos eg­ za­mi­ną lai­kė 635 mo­kyk­lų auk­lė­ti­ niai. 7 klai­pė­die­čiai su­rin­ko po 100 ba­lų. Is­to­ri­jos eg­za­mi­no neį­vei­kė 3 abi­tu­rien­tai. Pas­kelb­ti ir vo­kie­čių kal­bos vals­ty­bi­nio eg­za­mi­no re­ zul­ta­tai. Uos­ta­mies­ty­je eg­za­mi­

ną lai­kė tik 32 jau­nuo­liai. „Ne­bu­ vo už­fik­suo­tas nė vie­nas šim­tu­kas, ta­čiau ir neiš­lai­kiu­sių­jų nė­ra. Pas­ te­bi­me ten­den­ci­ją, kad vo­kie­čių kal­ba tarp moks­lei­vių – vis ma­ žiau po­pu­lia­ri. Ro­dos, ska­ti­na­me, kad ją mė­gin­tų mo­ky­tis ir dau­giau vai­kų, ta­čiau dau­gu­ma jų ren­ka­si ang­lų kal­bos pa­mo­kas“, – kal­bė­jo V.Ka­za­kaus­kie­nė. Praė­ju­siais me­tais vals­ty­bi­ nį vo­kie­čių kal­bos eg­za­mi­ną lai­kė 30 uos­ta­mies­čio moks­lei­vių. Vi­ si jie ga­vo tei­gia­mus įver­ti­ni­mus. 3 klai­pė­die­čių dar­bai bu­vo įver­tin­ti mak­si­ma­liu ba­lų skai­čiu­mi. Kaip tei­gė V.Ka­za­kaus­kie­nė, paaiš­kė­jo ir vals­ty­bi­nių fi­zi­kos bei che­mi­jos eg­za­mi­nų re­zul­ta­tai. Fi­zi­kos ži­nių iš­ban­dy­me da­ly­va­ vo 161 abi­tu­rien­tas. Šim­tu­ku nu­ džiu­gi­no vie­nin­te­lis „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jos mo­ki­nys. Eg­za­mi­no neiš­lai­kė vie­nas jau­nuo­lis. Che­mi­jos ži­nių pa­tik­ri­ni­me sa­vo jė­gas iš­ban­dė 134 moks­lei­viai. Tik vie­nam eg­za­mi­no iš­lai­ky­ti ne­pa­vy­ ko. Po vie­ną šim­tu­ką ga­vo „Ąžuo­ ly­no“ ir „Au­ku­ro“ gim­na­zi­jų abi­ tu­rien­tai.

Pra­dė­jo: V.Venc­ku­tė-Pa­lai­tie­nė nuo va­kar va­do­vau­ja Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės In­for­ma­vi­mo ir e. pa­slau­gų sky­riui.

Specialistė gerins įvaizdį As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Nau­jai įsteig­tam Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės In­for­ma­vi­mo ir e. pa­slau­ gų sky­riui nuo pir­ma­die­nio va­do­ vau­ja 38 m. klai­pė­die­tė, bu­vu­sio vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro Rai­mun­ do Pa­lai­čio žmo­na Vi­li­ja Venc­ku­tėPa­lai­tie­nė. Ji prieš pu­sant­ro mė­ne­ sio nu­run­gė dar tris pre­ten­den­tus ir lai­mė­jo kon­kur­są į šį po­stą.

– Sa­vo kar­je­ro­je tu­rė­jo­te žy­ miai aukš­tes­nių po­stų, ko­dėl nu­spren­dė­te įsi­dar­bin­ti Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bė­je? – Dėl ga­na ne­tra­di­ci­nių prie­žas­čių. Vi­si no­ri iš­va­žiuo­ti į sos­ti­nę, o mes pa­no­ro­me grįž­ti į pa­jū­rį. Sa­ve lai­kau klai­pė­die­te, ma­no vy­ras Rai­mun­das – iš Pa­lan­gos. Tai bu­vo pa­pil­do­mas aks­ti­nas grį­ži­mui, be to, man pa­si­ ro­dė įdo­mios šios pa­rei­gos. Re­zul­ta­tai: šiais me­tais is­to­ri­jos eg­za­mi­ną vi­so­je Lie­tu­vo­je abi­tu­rien­

tai iš­lai­kė pra­sčiau nei per­nai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

– Ar jau pla­nuo­ja­te ko­kių nors

per­mai­nų sa­vo nau­ja­me dar­be? – Sky­rius api­ma tris skir­tin­gus vie­ ne­tus – in­for­ma­ci­nes tech­no­lo­gi­jas, gy­ven­to­jų ap­tar­na­vi­mą vie­no lan­ ge­lio prin­ci­pu ir vie­šuo­sius ry­šius. Pir­miau­sia tu­riu įsi­gi­lin­ti, kaip vei­kia ši­ta struk­tū­ra. – Vie­na iš jū­sų pa­rei­gy­bės funk­ ci­jų – rei­ka­lui esant, ra­šy­ti va­ do­vams kal­bas. Ar jums jau te­ ko tai da­ry­ti? – Te­ko dirb­ti su mi­nist­rais ir ki­ tų sa­vi­val­dy­bių me­rais. Bu­vo vis­ko. Bet žmo­nės, su ku­riais dir­bau, bu­vo la­bai iš­kal­bin­gi, jie ne­skai­ty­da­vo iš po­pie­rių. Abe­jo­ju, ar Klai­pė­dos me­ rui reiks di­de­lės pa­gal­bos, jis juk ir sce­nos žmo­gus, pui­kiai jau­čia au­di­ to­ri­ją, ži­no mies­to pro­ble­ma­ti­ką. – 2003–2007 m. bu­vo­te Klai­pė­ dos mies­to ta­ry­bos na­rė, vė­liau dir­bo­te Vil­niaus me­ro Rai­mun­ do Alek­nos ko­man­do­je, ar ga­ lė­tu­mė­te pa­ly­gin­ti šias dvi sa­ vi­val­dy­bes?

– Tie­są sa­kant, nu­va­žia­vu­si į Vil­ nių, Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bę pri­si­ mi­niau su la­bai po­zi­ty­via emo­ci­ja. To­se veik­los sri­ty­se, su ku­rio­mis su­si­dū­riau sos­ti­nė­je, Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė man ta­da at­ro­dė kaip siek­ti­nas pa­vyz­dys. Ki­taip ta­riant, di­de­lė sa­vi­val­dy­bė – di­des­nės int­ ri­gos. Yra bu­vę at­ve­jų, kai su Vil­ niaus me­ru pa­si­ra­ši­nė­da­vo­me kiek­ vie­ną ta­ry­bos spren­di­mų la­pą, kad jų kas nors ne­su­keis­tų. O tai la­bai daug pa­sa­ko apie pa­čios sa­vi­val­dy­ bės spe­ci­fi­ką. – Dar vie­na jū­sų nau­jo­jo dar­ bo funk­ci­jų – for­muo­ti tei­gia­ mą sa­vi­val­dy­bės įvaiz­dį, ar tai reiš­kia, kad ban­dy­si­te mas­kuo­ ti esa­mas pro­ble­mas? – Ne­ke­ti­nu dangs­ty­ti ne­ge­ro­vių. Ta­čiau tik­rai ne­ma­nau, kad sa­vi­ val­dy­bės dar­buo­to­jai yra pik­ty­biš­ ki ir ban­do ty­čia kam nors kenk­ti. Nors, at­me­tus žmo­niš­ką­sias klai­ das, ži­no­ma, ne­su­sip­ra­ti­mų pa­si­ tai­ko, kaip ir kiek­vie­na­me dar­be.

Tur­gus iš­sau­go 10 tūkst. li­tų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Dau­giau pi­ni­gų iš bu­vu­sios dar­bo­ vie­tės – Se­no­jo tur­gaus įmo­nės no­ rė­ju­si pri­si­teis­ti di­rek­to­rės kė­dę ge­ra­no­riš­kai pa­li­ku­si Ra­mu­tė Ku­ bi­lie­nė li­ko nie­ko ne­pe­šu­si ir dar pa­ty­rė nuo­sto­lių.

R.Ku­bi­lie­nė dar ba­lan­dį krei­pė­si į Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mą ir pra­šė, kad jis įpa­rei­go­tų Se­no­ jo tur­gaus val­dy­bą jai iš­mo­kė­ti tri­jų mė­ne­sių at­ly­gi­ni­mo dy­džio išei­ti­nę kom­pen­sa­ci­ją – apie 10 tūkst. li­tų. R.Ku­bi­lie­nė Se­no­jo tur­gaus di­ rek­to­re ne­be­dir­ba nuo ko­vo 1-osios. Ji iš dar­bo pa­si­trau­kė ša­lių – jos ir bend­ro­vės val­dy­bos su­si­ta­ri­mu. Jai bu­vo iš­mo­kė­ta dvie­jų mė­ne­sių dar­bo už­mo­kes­čio dy­džio išei­ti­nė kom­pen­sa­ci­ja ir dar prie­das, ku­rio dy­dis – mė­ne­sio al­ga, už tai, kad ji taip ge­ra­no­riš­kai su­ti­ko pa­si­trauk­ ti. Iš vi­so R.Ku­bi­lie­nei bu­vo iš­mo­ kė­ta apie 10 tūkst. li­tų, neats­kai­ čius mo­kes­čių.

„Tai – ma­no as­me­ni­nis rei­ka­las, aš ne­be­su vie­šas as­muo. Kai pa­si­ kaps­tai, at­si­ran­da mo­ty­vų, to­dėl ir krei­piau­si į teis­mą. Kiek­vie­nas tu­ri tei­sę, vi­sas pa­sau­lis ant teis­mų lai­ ko­si. Tai ne nu­si­kal­ti­mas, ne bau­ džia­mo­ji by­la, o ele­men­ta­rus gy­ ve­ni­miš­kas mo­men­tas“, – sa­vo

Tur­gaus vi­zi­ja – pre­ ky­bos cent­ras po at­ vi­ru dan­gu­mi, tad no­ rė­tu­me, kad ji bū­tų įgy­ven­din­ta per 2–3 me­tus.

spren­di­mo iš bu­vu­sios dar­bo­vie­ tės rei­ka­lau­ti dau­giau pi­ni­gų ba­ lan­dį ne­bu­vo lin­ku­si ko­men­tuo­ti R.Ku­bi­lie­nė. Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­ mas nu­spren­dė, kad di­des­nė išei­ ti­nė kom­pen­sa­ci­ja bu­vu­siai di­

rek­to­rei ne­prik­lau­so. Ka­dan­gi R.Ku­bi­lie­nės pra­šy­mas gau­ti dau­ giau pi­ni­gų ne­bu­vo pa­ten­kin­tas, ji pri­va­lės pa­deng­ti ir teis­mo iš­lai­das – apie 1,5 tūkst. li­tų. R.Ku­bi­lie­nė teis­mo spren­di­mą ga­li ap­skųs­ti aukš­tes­nei ins­tan­ci­ jai. Se­na­jam tur­gui nuo ba­lan­džio pa­bai­gos va­do­vau­ja nau­jas di­rek­ to­rius – kon­kur­są lai­mė­jęs Ar­vy­ das Gau­die­šius. Anot Se­no­jo tur­gaus bend­ro­vės Ste­bė­to­jų ta­ry­bos pir­mi­nin­ko Si­ mo­no Gent­vi­lo, di­rek­to­rius per du mė­ne­sius įro­dė, jog Se­na­sis tur­gus yra po­ten­cia­lo tu­rin­ti bend­ro­vė. Per du mė­ne­sius apy­var­ta, pa­ly­ gin­ti su tuo pa­čiu praė­ju­sių me­ tų lai­ko­tar­piu, išau­go 25–30 pro­c. Kai­nos pre­ky­bi­nin­kams ne­bu­vo pa­kel­tos, ta­čiau su­ma­žin­tos są­ nau­dos. „Tur­gus tu­ri plės­tis ir tap­ti se­ na­mies­čio gai­vi­ni­mo ker­ti­ne aši­mi. Tur­gaus vi­zi­ja – pre­ky­bos cent­ras po at­vi­ru dan­gu­mi, tad no­rė­tu­me, kad ji bū­tų įgy­ven­din­ta per 2–3 me­tus“, – tei­gė S.Gent­vi­las.

3

ANTRADIENIS, LIEPOS 9, 2013

miestas Bend­ra­dar­biaus su li­cė­ju­mi

Pra­si­dės fes­ti­va­lis

Lan­ko­si ka­de­tai

Klai­pė­dos li­cė­jaus di­rek­to­rė Re­ gi­na Kon­tau­tie­nė ir Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to rek­to­rius Vai­du­tis Lau­rė­nas pa­si­ra­šė bend­ra­dar­ bia­vi­mo su­tar­tį, ku­ria sie­kia­ma in­teg­ruo­ti moks­lo ir pra­kti­kos ži­nias, to­bu­lin­ti ug­dy­mo pro­ce­ są, vys­ty­ti moks­lą ir kul­tū­rą. Su­ tar­ty­je nu­ma­ty­ta atei­ty­je kur­ti uni­ver­si­te­ti­nę gim­na­zi­ją.

Ni­do­je lie­pos 13–20 d. vyk­sian­ čia­me XVII Tho­mo Man­no fes­ ti­va­ly­je da­ly­vaus daug iš­skir­ti­ nių sve­čių. Ren­gi­niai tra­di­ciš­kai vyks ra­šy­to­jo va­sar­na­my­je vei­ kian­čia­me me­mo­ria­li­nia­me mu­ zie­ju­je, ki­to­se vie­šo­se vie­to­se. Į fes­ti­va­lį, pa­sak ren­gė­jų, pla­nuo­ ja at­vyk­ti Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­ baus­kai­tė.

Klai­pė­dos uos­te lan­ko­si Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės (JK) ka­ri­nio jū­rų lai­vy­ no pa­tru­li­nis lai­vas HMS „Exp­lo­ rer“ (P164), ku­ria­me mo­ko­mi ka­ de­tai. Vi­zi­to me­tu vy­ko Lie­tu­vai ak­re­di­tuo­to JK gy­ny­bos ata­šė ir pa­tru­li­nio lai­vo HMS „Exp­lo­rer“ (P164) va­do su­si­ti­ki­mas su Ka­ri­ nių jū­rų pa­jė­gų va­du, pa­gerb­ti Vi­ tės ka­pi­nė­se pa­lai­do­ti JK ka­riai.

Re­mon­tas kei­čia au­to­bu­so marš­ru­tą Dėl ši­lu­mos tra­sos re­mon­to šian­dien ki­taip va­žiuos 3-io­ jo marš­ru­to au­ to­bu­sas. Jis ke­lei­ vius iš­leis vie­na sto­ te­le anks­čiau nei įpras­tai. Re­mon­tuo­ ti tink­lus rei­kia, nes dar žie­mą bu­vo trū­ kęs vamz­dis.

Sti­pen­di­jos. Dvi Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ to stu­den­tės gaus Lie­tu­vos pre­zi­den­tų sti­pen­di­jas. Pre­zi­den­to An­ta­no Sme­to­ nos sti­pen­di­ja pa­skir­ta Kris­ti­nai Bud­ vy­ty­tei, Me­nų fa­kul­te­to At­li­k i­mo me­ no (for­te­pi­jo­no) ba­ka­lau­ro nuo­la­ti­nių stu­di­jų pro­g ra­mos 3 kur­so stu­den­tei. Pre­zi­den­to Ka­zio Gri­niaus sti­pen­di­ja pa­skir­ta Vai­vai Struk­čins­kai­tei, Svei­ ka­tos moks­lų fa­kul­te­to Bio­me­di­ci­nos in­ž i­ne­r i­jos ba­ka­lau­ro nuo­la­t i­n ių stu­ di­jų pro­g ra­mos 2 kur­so stu­den­tei. Kon­cer­tas. Ry­toj 18 val. Klai­pė­dos vie­ šo­sios bib­lio­te­kos Gi­ru­lių fi­lia­le (Šlai­to g. 10A) vyks me­di­nių pu­čia­mų­jų kvin­ te­to kon­cer­tas „Va­sa­ros ato­kai­to­je“. Įė­ ji­mas ne­mo­ka­mas. Tai vie­nas iš kul­ tū­ri­nės pro­g ra­mos „Pė­dink į Gi­ru­lius“ ren­g i­nių.

Mil­da Ski­riu­tė

Po­ky­čiai: 3-io­jo marš­ru­to au­to­bu­sas šian­dien va­žiuos iki „Juodk­ran­tės“ sto­te­lės.

3-iu nu­me­riu pa­žy­mė­tas au­to­bu­ sas ki­taip va­žiuos nuo 9 iki 22 val. Įp­ras­tai šį marš­ru­tą ap­tar­nau­ jan­č ios trans­p or­to prie­m o­n ės dar­bą bai­gia „Nai­ku­pės“ sto­te­lė­je. Mi­nė­tu lai­ku marš­ru­tas bus bai­ gia­mas vie­na sto­te­le anks­čiau – „Juodk­ran­tės“ sto­te­lė­je. „Tiems, kas į au­to­bu­sus įlip­da­ vo ga­lu­ti­nė­je sto­te­lė­je, rei­kės 300– 400 met­rų paėjė­ti. Tai nė­ra la­bai daug, bet ne­ma­lo­nių skam­bu­čių grei­čiau­siai neiš­veng­si­me. Žmo­nės vi­sa­da rea­guo­ja į to­kius po­ky­čius. Tai kas­die­ny­bė“, – tvir­ti­no vie­šo­ sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis

trans­por­tas“ di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­jas And­rius Sa­mui­lo­vas. Pa­sak jo, tink­lų re­mon­tui bu­vo pra­šo­ma dau­giau lai­ko, ta­čiau pa­ vy­ko su­si­de­rė­ti, kad dar­bai bū­tų baig­ti per die­ną. Įmo­nės „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ Ši­lu­mos tie­ki­mo tar­ny­bos va­do­ vo pa­va­duo­to­jas Arū­nas Sma­gu­ ris tvir­ti­no, kad tiek lai­ko tu­rė­tų už­tek­ti. „Bus re­mon­tuo­ja­mas kvar­ta­li­nis įva­das. Žie­mą trū­ko vamz­dis ir su­ tri­ko ši­lu­mos tie­ki­mas var­to­to­jams. Se­zo­no me­tu šiek tiek tra­są tvar­kė­ me, ta­čiau rei­kia di­des­nio re­mon­to. Žie­mą tin­ka­mai su­re­mon­tuo­ti ne­

m.skiriute@kl.lt

And­rius Sa­mui­lo­vas:

Tiems, kas į au­to­bu­ sus įlip­da­vo ga­lu­ti­ nė­je sto­te­lė­je, rei­ kės 300–400 met­rų paėjė­ti.

pa­vy­ko, nes ne­lei­do oro są­ly­gos“, – aiš­ki­no pa­va­duo­to­jas. A.Sma­gu­ris pa­sa­ko­jo, kad anks­ čiau ši­lu­mos tra­sa ne­bu­vo va­žiuo­ ja­mo­jo­je gat­vės da­ly­je. Ji drie­kė­si

Mo­kyk­los gat­vė li­ko be li­ni­jų Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­ 1 val­dy­bės Ad­mi­nist­ra­ci­ nės veik­los po­sky­rio ve­dė­jo Ma­riaus

Poi­mans­kio, kiek­vie­no ren­gi­nio or­ ga­ni­za­to­riai tu­ri su­tvar­ky­ti te­ri­to­ri­ją taip, kaip įsi­pa­rei­go­jo, kai jiems bu­ vo iš­duo­da­mas lei­di­mas. „To­kia pra­kti­ka yra nau­do­ja­ ma vi­sa­da. Lenk­ty­nių or­ga­ni­za­to­ riai tu­rės sam­dy­ti įmo­nę, ku­ri at­ liks dar­bus. Šią­nakt pa­pras­čiau­siai ne­bu­vo spė­ta at­nau­jin­ti ženk­li­ni­mo. Die­ną, kai in­ten­sy­vus eis­mas, nei šis, nei tas už­da­ry­ti tą gat­vę. Li­ni­jos bus nu­pieš­tos ar­ti­miau­siu me­tu“, – va­kar tvir­ti­no M.Poi­mans­kis. Pa­sak ve­dė­jo, or­ga­ni­za­to­riai tu­ rės pa­si­rū­pin­ti ne tik li­ni­jo­mis, bet ir žo­lės at­so­di­ni­mu, jei ši bu­vo iš­ tryp­ta. „Vie­ta po ren­gi­nio tu­ri lik­ti to­ kia, ko­kia bu­vo prieš jį“, – pa­brė­žė M.Poi­mans­kis.

Dienos telegrafas

Ne­sut­var­kė: Pries­to­čio gat­vės ruo­že nuo pre­ky­bos cent­ro iki Mo­kyk­los

gat­vės via­du­ko, kur vy­ko lenk­ty­nės, va­kar ne­be­bu­vo eis­mo li­ni­jų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ša­lia gat­vės. Ta­čiau pa­sta­ro­ji bu­vo ple­čia­ma ir tra­sa at­si­dū­rė po va­žio­ ja­mą­ja da­li­mi. „Šiuo me­tu re­konst­ruo­ja­ma Mi­ ni­jos gat­vė, dar­bai vyks­ta ir Nai­ ku­pės gat­vė­je. No­ri­me vis­ką pa­ da­ry­ti kar­tu, kad ne­rei­kė­tų po me­tų vėl ka­si­nė­ti“, – tvir­ti­no pa­ va­duo­to­jas. Kol vyks dar­bai, bus nu­trauk­tas ši­lu­mos tie­ki­mas. Ta­čiau dau­gu­ma var­to­to­jų ne­liks be karš­to van­dens. Jis bus tie­kia­mas ki­ta pu­se ei­nan­ čia tra­sa. „Gal kaž­kiek na­mų ir liks be karš­to van­dens“, – tei­gė pa­va­ duo­to­jas.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 15 klai­pė­d ie­ čių mir­tys. Mi­rė Ma­ri­ja Cham­ko­va (g. 1924 m.), Vy­tau­tas Ma­čiu­lis (g. 1925 m.), Al­fon­sa Pri­koc­k ie­nė (g. 1927 m.), Fer­ di­nan­das Ma­lu­kas (g. 1927 m.), Jad­vy­ ga Sau­dar­g ie­nė (g. 1927 m.), Vy­tau­tas Straz­das (g. 1930 m.), Jo­nas Kriu­kas (g. 1931 m.), Ju­rij Mi­ro­nov (g. 1932 m.), Juo­ zas Jan­kaus­kas (g. 1933 m.), Frol Ma­ri­ nič (g. 1937 m.), Ona Al­do­na Va­dei­k ie­ nė (g. 1938 m.), Vin­cas Lau­kys (g. 1950 m.), Vy­tau­tas Gai­liū­nas (g. 1950 m.), Va­ le­rij Mi­chai­lov (g. 1953 m.), Al­bi­nas Pie­ li­k is (g. 1955 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ona Al­do­na Va­dei­k ie­nė, Va­le­r ij Mi­ chai­lov, Ju­r ij Mi­ro­nov, Jad­v y­ga Sau­ dar­g ie­nė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 9 mo­te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai.

4

ANTRadienis, liepos 9, 2013

miestas

Mies­to val­džiai – smū­gis

Komentaras

1

Kū­rė­jai iš­sa­miai paaiš­ki­ na pen­kis žings­nius, kaip uos­ta­mies­čio val­dan­čio­sios li­be­ra­ lų par­ti­jos esą pa­si­rū­pi­no ap­leis­to Poil­sio par­ko su­tvar­ky­mu, o vė­liau 2,5 hek­ta­ro per­da­vė val­dy­ti mies­ to ta­ry­bos na­riui Min­dau­gui Ži­liui, ku­ris įren­gė ne tik lai­py­nių par­ką, o prieš ke­lias die­nas ati­da­rė ir ka­vi­ nę, ku­rios le­ga­lu­mu abe­jo­ja­ma. Ci­ta­tos iš fil­mo: „Pir­mas žings­ nis. Iš pra­džių už 3,5 mln. li­tų mies­tie­čių ir ES lė­šų bu­vo su­tvar­ ky­ta vie­ta, kur vė­liau bus įreng­tas M.Ži­lio lai­py­nių par­kas“. „Ant­ras žings­nis. Li­be­ra­lų bal­ sais mies­to ta­ry­ba nu­ta­ria su­nai­ kin­ti įmo­nę, pri­žiū­rin­čią Poil­sio par­ką“. „Tre­čias žings­nis. Li­be­ra­lų bal­ sais mies­to ta­ry­ba nu­ta­ria par­ke įreng­ti lai­py­nių at­rak­cio­nus. Tvir­ ti­nant rink­lia­vos dy­dį, bal­suo­ja pa­ ts M.Ži­lys. Mo­kes­tis už vi­są par­ką 2 tūkst. li­tų per mė­ne­sį“. „Ket­vir­tas žings­nis. Pas­kel­bia­ mas „vie­ša­sis“ kon­kur­sas pa­rink­ti lai­py­nių par­ko ope­ra­to­rių. Skel­bi­ mas apie kon­kur­są iš­spaus­di­na­mas bir­že­lio 1 die­ną, per Pi­lies džia­zo fes­ti­va­lį, kai vi­si mies­tie­čiai alu­ tį ge­ria“. „Penk­tas žings­nis. Įmo­nė, ku­ rios ak­ci­nin­kas yra M.Ži­lys, „lai­ mi“ kon­kur­są. Lai­mi vie­nu taš­ku to­dėl, kad pa­tei­kia pro­jek­tą, jog in­ ves­tuos dvi­gu­bai dau­giau į be­veik dvi­gu­bai trum­pes­nes tra­sas nei ki­ tas kon­kur­so da­ly­vis“.

Ri­man­tas Ta­raš­ke­vi­čius

Klai­pė­dos mies­to ta­r y­bos na­r ys, bu­vęs uos­ta­m ies­čio me­ras

I

š ra­š y­mo, kal­b ė­ji­mo sti­l iaus iš­ kart ma­t y­t i, ko­k io mąs­t y­mo ir men­ta­l i­te­to yra tie va­d i­na­m ie­ji vi­s uo­me­n i­n in­k ai. Jiems ne­rei­ kia jo­k ių mo­t y­v ų, ar­g u­men­t ų, kad su­kel­t ų šur­mu­l į ir Klai­pė­da skam­bė­ tų nei­g ia­ma­me kon­teks­te. Net nea­ be­jo­ju, kad už jų kaž­kas sto­v i. Daž­ nai tuos vi­suo­me­n i­n in­k us ste­biu per ta­r y­bos po­sė­d žius, kaip jie fil­muo­ja, pa­skui vaiz­do me­d žia­gą pla­t i­na in­ ter­ne­te, sė­d i kiek­v ie­na­me ko­m i­te­to po­sė­dy­je, o už tai le­ga­lus at­ly­g i­n i­mas juk nė­ra mo­k a­mas. Aki­vaiz­du, kad juo­do­sios tech­no­lo­g i­jos skver­bia­si į Klai­pė­dą. Kal­bant apie Poil­sio par­ką, jį tvar­k y­t i pra­dė­jo­me prieš dau­g y­b ę me­t ų ir bu­vo to­k ių min­čių, kad ja­me ga­lė­t ų dirb­t i pri­va­t us vers­las – vie­ ni pa­sta­t y­t ų lai­py­nes, ki­t i – sū­py­nes, tre­t i gal­būt te­n i­so kor­t us įreng­t ų. Sa­ vi­val­dy­bė iš sa­vo biu­d že­to ne­pa­jė­g i pla­nuo­t i to­k ias in­ves­t i­ci­jas. Taip yra vi­sa­me pa­sau­ly­je, taip yra ir Klai­pė­ do­je. Tik­rai ne­ma­lo­nu bū­t i pa­va­d in­ tam li­be­ras­t u, bet pro­t in­gas žmo­g us nu­si­spjaus ir nueis.

Pa­kei­tė par­ti­ją M.Ži­lys į mies­to ta­ry­bą 2011 me­tų va­ sa­rį bu­vo iš­rink­tas Dar­bo par­ti­jos są­ ra­še. Ta­čiau kai for­ma­vo­si val­dan­čio­ ji koa­li­ci­ja, ši par­ti­ja į ją ne­pa­te­ko.

Dėl pi­ni­gų – abe­jo­nės

Fil­mu­ko kū­rė­jai ste­bi­si, kaip M.Ži­ lio įmo­nė ga­lė­jo įsi­pa­rei­go­ti, o mies­to val­džia pa­ti­kė­ti, kad po­li­ ti­kas į par­ką in­ves­tuos 1,2 mln. li­ tų, kai 2011 me­tais bend­ro­vės nuo­ sto­liai sie­kė 39 tūkst. li­tų. Ne­pai­sant šių skai­čių, sa­vi­val­ dy­bė su M.Ži­lio bend­ro­ve per­nai rugp­jū­tį pa­si­ra­šė 10 me­tų ga­lio­ sian­čią su­tar­tį, pa­gal ku­rią po­li­ti­ko įmo­nei leis­ta eksp­loa­tuo­ti 2,5 hek­ ta­ro par­ko, šio­je te­ri­to­ri­jo­je įren­ giant lai­py­nių par­ką. Nau­jes­ni skai­čiai vi­suo­me­ni­nin­ kus šo­ki­ra­vo dar la­biau. M.Ži­lys sa­ vi­val­dy­bei pa­tei­kė ata­skai­tą, jog iki šių me­tų pra­džios jau in­ves­ta­vo 782 tūkst. li­tų. Re­gist­rų cent­rui pa­teik­ to­je ba­lan­so ata­skai­to­je nu­ro­do­ma, kad po­li­ti­ko įmo­nė per­nai tu­rė­jo tik 364 tūkst. li­tų ver­tės tur­to. „Li­be­ra­liai sa­vi­val­dy­bei ne­ki­lo po­rei­kis de­ta­li­zuo­ti in­ves­ti­ci­jų ir pa­tik­rin­ti jų rea­lu­mą“, – dar vie­ nas pa­slėp­tas kal­ti­ni­mas šmės­te­li vaiz­do kli­pe. Pats M.Ži­lys aiš­ki­no, jog vis­kas yra skaid­ru, tik sa­ve vi­suo­me­ni­ nin­kais va­di­nan­tiems as­me­nims trūks­ta kom­pe­ten­ci­jos. „Mū­sų drau­gai, ku­rie įren­gė ši­ tą lai­py­nių par­ką, tai pa­da­rė avan­ su. Šie­met, ko­vo 28 die­ną, ga­vo­me vals­ty­bės ga­ran­ti­ją, vie­no ban­ko pa­sko­lą, ku­ri skir­ta tie­sio­giai ran­ go­vui, o ne mū­sų įmo­nei. Į par­ ką jau in­ves­tuo­ta 850 tūkst. li­tų ir dar apie 100 tūkst. li­tų – į ad­mi­ nist­ra­ci­nes pa­tal­pas ir ka­vi­nę. Vi­ si šie skai­čiai at­si­spin­dės šių me­tų fi­nan­si­nė­se ata­skai­to­se“, – tvir­ti­ no M.Ži­lys. Ga­li­ma tas, kas ne­drau­džia­ma

Vi­suo­me­ni­nin­kams už­kliu­vo tai, kad pa­čio­je par­ko šir­dy­je, prie

Abe­jo­nės: pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis daug dis­ku­si­jų su­kė­lė tai, ar par­ke pra­dė­ju­si veik­ti ka­vi­nė yra le­ga­li. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

vai­kų žai­di­mo aikš­te­lės, pra­dė­jo veik­ti M.Ži­lio val­do­mos bend­ro­ vės pi­ce­ri­ja.

„Tai vie­nas gru­biau­ sių pa­vyz­džių Klai­ pė­dos mies­to is­to­ri­ jo­je, kaip suį­žū­lė­ję li­be­ra­lai plė­šia vie­ šą­jį tur­tą. Ant­ra­sis pri­chva­ti­za­ci­jos eta­pas!“ „Ne­ži­nau, ar ji le­ga­li, nes pa­ sta­tas, ku­ria­me ji vei­kia, yra ad­ mi­nist­ra­ci­nės pa­skir­ties. Mais­ to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba lei­di­mą veik­lai iš­da­vė, o iš sa­vi­val­dy­bės dar ne­ga­vau at­sa­ky­mo. Man keis­ ta, kad M.Ži­lio bend­ro­vei ati­duo­ta pa­ti ge­riau­sia par­ko vie­ta – su­tvar­ ky­ta erd­vė, skir­ta mies­tie­čių poil­ siui. Juk jis tą lai­py­nių par­ką ga­lė­ jo įreng­ti dar ne­tvar­ky­to­je Poil­sio par­ko da­ly­je“, – įsi­ti­ki­nu­si vi­suo­ me­ni­nio ju­dė­ji­mo „Klai­pė­die­ti! At­ gai­vink sa­vo mies­to par­ką“ va­do­vė Jo­lan­ta Nor­kie­nė. Jai tar­si ant­ri­na vaiz­do kli­pe, skam­bant dra­ma­tiš­kai mu­zi­kai, pa­si­ro­dan­tys žo­džiai: „Tai vie­nas gru­biau­sių pa­vyz­džių Klai­pė­dos

mies­to is­to­ri­jo­je, kaip suį­žū­lė­ję li­ be­ra­lai plė­šia vie­šą­jį tur­tą. Ant­ra­ sis pri­chva­ti­za­ci­jos eta­pas!“ J.Nor­kie­nė to­kiems ne­va įžei­di­ nė­ji­mams ne­pri­ta­rė, ta­čiau pa­reiš­ kė, kad, jos nuo­mo­ne, yra aki­vaiz­ du, jog uos­ta­mies­čio val­dan­čio­sios dau­gu­mos at­sto­vui pri­klau­san­tis lai­py­nių par­kas įreng­tas pri­vi­le­gi­ juo­tai ir apei­nant įsta­ty­mus. „Mū­sų pa­siū­ly­me, pa­teik­ta­me kon­kur­sui dėl lai­py­nių par­ko įren­ gi­mo, bu­vo nu­ma­ty­ta ga­li­my­bė įreng­ti ir ka­vi­nę, ir vie­tas jau­ni­mo nak­vy­nei. Tai, ko ne­drau­džia įsta­ ty­mai, ir ga­li­ma da­ry­ti“, – tvir­ti­ no M.Ži­lys. Siū­lys tik­rin­tis svei­ka­tą

Jis ste­bė­jo­si, jog in­ter­ne­te pla­ti­ na­mas vaiz­do kli­pas apie lai­py­nių par­ką ir ka­vi­nę. „Tie vi­suo­me­ni­nin­kai prieš ke­ lias die­nas pas ma­ne ka­vi­nė­je bu­ vo ir džiau­gė­si, kad to­kia at­si­ra­do. Jie pa­gy­rė, jog ka­vi­nė­je ne­bus pre­ kiau­ja­ma al­ko­ho­liu. Praė­jo ke­lios die­nos, ir vėl pur­vas“, – ste­bė­jo­ si M.Ži­lys. Jis įta­rė, kad ken­čia dėl to, jog ano­ni­mi­niams vi­suo­me­ni­nin­kams neį­tin­ka ne jis, o vi­sa uos­ta­mies­čio val­dan­čio­ji dau­gu­ma. „Per ma­ne jai ir ban­do įgnyb­ti, men­kin­ti li­be­ra­lų par­ti­jas. Su­dė­tin­ ga kal­bė­ti su tais žmo­nė­mis. Pra­ de­du gal­vo­ti, kad ki­tą kar­tą jiems

rei­kės pa­siū­ly­ti pa­si­tik­rin­ti svei­ ka­tą, nes jų psi­cho­so­ma­ti­nė būk­ lė nė­ra adek­va­ti. Gal rei­kės pra­dė­ti tei­si­niais bū­dais ko­vo­ti, nes ne­be­ ma­tau ki­to ke­lio“, – svars­tė į vers­lą Poil­sio par­ke pa­si­nė­ręs mies­to ta­ ry­bos na­rys. Ži­ny­bos žiauk­čio­ja

Fil­mo kū­rė­jai ja­me rei­ka­lau­ja, kad Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas su­da­ry­tų ko­mi­si­ją, ku­ri iš­tir­tų šią „afe­rą“, pa­vie­šin­tų do­ ku­men­tus. „Ži­nau, kad toks fil­mu­kas klai­ džio­ja in­ter­ne­te, bet jo ne­ma­čiau, o tai, ma­tyt, ir er­zi­na jo kū­rė­jus. Iš­ ties su­dė­tin­ga bend­rau­ti su ano­ni­ mais, ku­rie dar kaž­ko ir rei­ka­lau­ ja. Kal­bant apie Poil­sio par­ką, tai apie kiek­vie­ną jo me­de­lį, ak­me­nė­ lį, suo­le­lį ar sta­liu­ką tiek pri­ra­šy­ ta, tiek pri­rei­ka­lau­ta, kad, ko ge­ro, vi­sos ži­ny­bos žiaukš­čio­ja, at­si­pra­ šau už to­kį iš­si­reiš­ki­mą, vien tik iš­gir­du­sios šį pa­va­di­ni­mą ir as­me­ nis, ku­rie krei­pia­si. Jei ką ir rei­kė­tų tir­ti, tai tik tai, kam at­sto­vau­ja tie ano­ni­mi­niai vi­suo­me­ni­nin­kai ir ar jų poel­giai yra adek­va­tūs“, – tei­gė uos­ta­mies­čio me­ras. Jis tvir­ti­no vi­sa­da pa­si­sa­kan­ tis tik už min­čių lais­vę, ga­li­my­bę reikš­ti nuo­mo­nę, ta­čiau ter­mi­no­ lo­gi­ja, ku­rią va­di­na­mie­ji vi­suo­me­ ni­nin­kai var­to­ja pa­sta­ruo­ju me­tu, anot me­ro, per­žen­gia vi­sas ri­bas.

2011 me­tų pa­bai­go­je M.Ži­lys Dar­bo par­ti­ją pa­li­ko, o per­nai ko­vą ta­po Li­ be­ra­lų ir cent­ro są­jun­gos na­riu ir pa­ pil­dė šios par­ti­jos frak­ci­ją mies­to ta­ ry­bo­je. Taip iš­plė­tė ir val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos mies­to ta­ry­bo­je gre­tas. Kon­k ur­so iš­r ink­t i bend­ro­vę, ku­r iai bū­t ų su­teik­ta ga­l i­my­bė Klai­pė­dos poil­sio par­ke įreng­ti lai­py­nių par­ką, ko­mi­si­ja bu­vo su­da­ry­ta per­nai ko­vo 26 die­ną. Ge­gu­žės 30-ąją bu­vo pa­skelb­ti kon­ kur­so nuo­sta­tai, o lie­pos 4-ąją iš­rink­ ta nu­ga­lė­to­ja – bend­ro­vė, ku­rios 50 pro­c. ak­ci­jų pri­klau­sė M.Ži­liui. M.Ži­lys, kai bu­vo įtrauk­tas į Dar­bo par­ti­jos Klai­pė­dos sky­riaus kan­di­da­ tų pa­tek­ti į mies­to ta­ry­bos są­ra­šą, pa­ si­ra­šė pa­si­ža­dė­ji­mą. Vie­nas jo punk­ tų – išė­jus iš Dar­bo par­ti­jos ar pa­ša­ li­nus iš jos, at­si­sa­k y­t i iš Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­rio man­da­to. „Man tas do­k u­men­tas ab­so­l iu­čiai nie­ko ne­reiš­kia, nes ne Dar­bo par­ti­ ja man su­tei­kė man­da­tą, o žmo­nės ma­ne iš­rin­ko“, – tvir­ti­no po­li­ti­kas ir ne­si­lai­kė pa­si­ža­dė­ji­mo.

„Šian­dien dar ne­sii­mu ver­tin­ti, ar jau lai­kas kreip­tis į ati­tin­ka­mas ži­ny­bas dėl tam tik­rų įver­ti­ni­mų, bet ma­nau, kad jau prie to ar­tė­ja­ ma. Žmo­nės, ku­rie nuo­lat pik­ti­ na­si, ra­ši­nė­ja, lei­džia įvai­rius lei­ di­nė­lius, ke­lia tam tik­ras min­tis. Iš kur ta veik­la fi­nan­suo­ja­ma? Ta­ čiau tai aiš­kin­tis – ne ma­no dar­ žas. Yra spe­cia­lio­sios tar­ny­bos, jos ir tu­ri dirb­ti sa­vo dar­bą“, – pa­brė­ žė V.Grub­liaus­kas.

5

ANTRadienis, liepos 9, 2013

miestas

Dar­bi­nin­kai ­li­ko be ta­ko

Kliū­tis: vie­ną die­ną vals­ty­bės že­mė­je pra­min­tas ta­kas bu­vo už­tver­tas tvo­ro­mis ir dar­bi­nin­kams te­ko pė­din­

ti ke­lis kar­tus il­ges­nį ke­lią.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ke­li šim­tai klai­pė­die­čių, dir­ban­tys bal­dus ga­mi­nan­čio­je įmo­nė­ je LEZ te­ri­to­ri­jo­je, bend­ro­vė­je „Šal­na“ bei ki­to­se gre­ta esan­čio­se įmo­nė­se, pa­sta­ruo­ju me­tu pri­vers­ti į dar­bą ei­ti ke­lis kar­tus il­ ges­niu ke­liu tik to­dėl, kad kaž­kas sa­va­va­liš­kai už­tvė­rė ta­ką per vals­ty­bės že­mę.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Trum­pin­da­vo ke­lią ta­ke­liu

Ši­lu­tės plen­te nuo „Vin­gio“ au­to­ bu­sų sto­te­lės įmo­nių link jau daug me­tų vin­giuo­ja ta­kas. Juo iki ar­ti­ miau­sios įmo­nės klai­pė­die­čiams už­tek­da­vo nu­pė­din­ti ke­lis šim­tus met­rų. Tuo pa­čiu ta­ku ne vie­nas pie­tų per­trau­kos me­tu nu­bėg­da­vo į par­duo­tu­vę. Ta­čiau vie­ną ry­tą žmo­nėms ke­ lią pa­sto­jo be­to­ni­nė sie­na ir jie bu­ vo pri­vers­ti su­kti į neas­fal­tuo­tą Lyp­kių gat­vę, ku­rio­je nė­ra ša­li­gat­ vių. Taip ke­lias iki dar­bo žmo­nėms pail­gė­jo ne ma­žiau nei ke­tu­ris kar­ tus, be to, ta­po ne­sau­gus – gat­vė la­bai jud­ri. Iš abie­jų pu­sių ta­ke­lis bu­vo ri­bo­ ja­mas įmo­nių tvo­rų. Vie­no­je pu­sė­ je pa­lei jį ėjo bend­ro­vės „Klai­pė­dos kra­nai“ vie­li­nė tvo­ra, iš ki­tos – ki­ ta tvo­ra juo­sia au­to­mo­bi­lių aikš­te­ lę. Ta­ku žmo­nės ei­da­vo pės­tu­te bei va­žiuo­da­vo dvi­ra­čiais. Prieš ke­lias sa­vai­tes vie­ną die­ną jie pa­ma­tė neįp­ras­tą vaiz­dą: mo­te­ ris nu­ro­di­nė­jo sa­vo paaug­liams sū­ nums, kaip kas­ti duo­bę per ta­ką. O ne­tru­kus su­pra­to, kad duo­bė bu­ vo rei­ka­lin­ga be­to­ni­nei tvo­rai įce­ men­tuo­ti. Po sa­vait­ga­lio iš­dy­go tvo­ra

Žmo­nės pa­sa­ko­jo, jog klau­si­nė­ja­ ma, ką čia da­ro, mo­te­ris nė vie­nam nie­ko ne­sa­kė. Praė­jo vi­sai ne­daug lai­ko ir čia iš­dy­go be­to­ni­nė sie­na. Dau­ge­lis dar­bi­nin­kų pa­su­ko ap­lin­ kui, kai ku­rie be­to­ni­nę tvo­rą per­ li­po. Ta­čiau tai ne­bu­vo pa­sku­ti­nis už­kar­das – ta­ko ga­le bu­vo už­tver­ ta vie­los tink­lo tvo­ra. Dar­bi­nin­kai įta­ria, kad tvo­ros at­si­ra­do aikš­te­lės sa­vi­nin­kės, gy­ ve­nan­čios to­je pa­čio­je aikš­te­lė­je,

ini­cia­ty­va. Nors praei­da­mi žmo­ nės ma­ty­da­vo mo­te­rį su dviem ber­niu­kais, jos gy­ve­ni­mas jų ne­ do­mi­no. „Gal jai trūks­ta pri­va­tu­mo, apie tai ga­li­me tik spė­lio­ti. Ma­ty­da­vo­ me, kad jos vai­kai plau­na aikš­te­ lė­je lai­ko­mus vil­ki­kus, kad ten lai­ ko­mi au­to­bu­sai. Ban­dė­me kal­bin­ti vai­ką, ku­rį pa­ma­tė­me kie­me, bet ma­mos jis ne­pak­vie­tė. Apė­jo­me tą aikš­te­lę iš ki­tos pu­sės, kur per var­ tus į aikš­te­lę įva­žiuo­ja vil­ki­kai, šei­

Pa­na­šu, kad aikš­te­ lės sa­vi­nin­kė jau se­ niai ko­vo­ja už pri­va­ tu­mą, nes tvo­ra ne tik ap­juos­ta spyg­ liuo­ta vie­la, bet ir iš­ tep­ta lim­pan­čiu te­ pa­lu. mi­nin­kė išė­jo, pa­si­žiū­rė­jo ir už­da­ rė sa­vo na­me­lio du­ris. Kal­bė­ti su mu­mis ji ne­si­tei­kė. Ma­nau, la­bai ne­tei­sin­ga, kad as­me­ni­nių tiks­lų tu­rin­ti mo­te­ris pa­ken­kė dau­gy­bei žmo­nių ir pa­sta­tė tvo­rą ne sa­vo, o vals­ty­bės že­mė­je“, – pa­sa­ko­jo klai­ pė­die­tė Jo­vi­ta, pa­si­ry­žu­si ko­vo­ti už tei­sę dar­bo vie­tą pa­siek­ti trum­pes­ niu ke­liu. Ne­ra­do už ką baus­ti

Pa­tek­ti į sa­vo­tiš­ką tvir­to­vę pri­me­ nan­čią aikš­te­lę – ne­pap­ras­ta. Ją sau­go šu­nys, o apie tai įspė­ja už­ ra­šai. Vie­nin­te­lė įva­ža čia vi­sa­da už­ra­kin­ta. Pa­na­šu, kad aikš­te­lės sa­vi­nin­ kė jau se­niai ko­vo­ja už pri­va­tu­mą, nes tvo­ra ne tik ap­juos­ta spyg­

liuo­ta vie­la, bet ir iš­tep­ta lim­pan­ čiu te­pa­lu. Bal­dus ga­mi­nan­čios įmo­nės dar­ buo­to­jai į sa­vi­val­dy­bę krei­pė­si dar ta­da, kai pa­ju­to, jog ga­li at­si­ras­ti to­kia tvo­ra. Net­ru­kus val­di­nin­kai ap­si­lan­kė ir pa­tys pa­ma­tė, kad kaž­ ko­kie dar­bai vyk­do­mi, ta­čiau tvo­ ra ta­da dar ne­sto­vė­jo, tad ir baus­ti ne­bu­vo už ką. Praė­jo ne­daug lai­ko ir tvo­ra at­ si­ra­do. Sa­vi­val­dy­bės Že­mėt­var­kos sky­ riaus ve­dė­ja Rai­mon­da Gru­žie­nė pa­ti­ki­no, kad už­tver­ta­sis ta­kas yra vals­ty­bės že­mė­je, tad tvo­ros už­ tver­tos ne­tei­sė­tai. Rei­kė­tų ieš­ko­ti pi­ni­gų

„Vi­sa tai pa­na­šu į pi­gų de­tek­ty­vą, net kvai­liui aiš­ku, kam truk­dė ta­ kas. Kai pra­ne­šė­me apie ke­ti­ni­mą jį už­tver­ti, dar ne­bu­vo už ką baus­ti, o da­bar ne­ži­no­ma, ką baus­ti. Užuot prieš iš­dygs­tant tvo­rai pa­sa­kę jos tvė­rė­jams, jog jie el­gia­si ne­tei­sė­ tai ir be rei­ka­lo ne­varg­tų, val­di­ nin­kai ne­pa­da­rė nie­ko“, – pik­ti­ no­si Jo­vi­ta. „Sa­v i­val­dy­b ei kaž­k ą griau­ ti rei­kia tu­rė­ti lė­šų. Vals­ty­bi­nės že­mės kont­ro­lę vyk­do na­cio­na­ li­nė že­mės tar­ny­ba, bet ir sa­vi­ val­dy­bė ne­nu­si­ša­li­na. Kai ga­vo­ me šią ži­nia, bu­vo­me nu­va­žia­vę ir ma­tė­me pa­ma­tą, ant ku­rio ga­ lė­jo vė­liau at­si­ras­ti tvo­ra. Jei­ gu ge­ruo­ju tvo­ra ne­bus nu­griau­ ta, tiems žmo­nėms bus su­ra­šy­tas ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­ mų pro­to­ko­las. Ban­dy­si­me or­ga­ ni­zuo­ti šios tvo­ros nu­grio­vi­mą“, – pa­ža­dė­jo R.Gru­žie­nė. Dar kar­tą bend­rau­da­ma su žmo­ nė­mis, ku­riems ak­tua­lu tu­rė­ti trum­pes­nį ke­lią į dar­bą, R.Gru­žie­ nė pra­si­ta­rė, kad sa­vi­val­dy­bės pa­ gal­ba ne­bus grei­ta.

6

ANTRAdienis, liepos 9, 2013

nuomonės

Sau­go­ki­tės ag­re­sy­vaus šuns

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

N

Ne­ži­nios lai­ko­tar­pis

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

E

gip­to pro­ble­ma – so­cioe­ko­ no­m i­nės pro­ble­mos. Aki­ vaiz­du, kad val­d žios kai­ ta di­d žiau­sio­je ara­bų vals­ ty­bė­je es­m i­n ių vals­t y­bės pro­ble­mų neišsp­ręs. Vei­k iau, prie­šin­gai. Nu­ver­tus Hos­nį Mu­ba­ra­ką at­ro­dė, kad Egip­tas, nors pa­ma­žu, ju­da re­for­mų ke­ liu. Pir­miau­sia im­ta­si po­li­ti­nių re­for­mų, ta­čiau de­mok­ra­ti­nės san­tvar­kos įve­di­ mas iš es­mės si­tua­ci­jos ne­pa­kei­tė. Vie­na ver­tus, rin­k i­mų lai­mė­to­jai Mu­ sul­mo­nų bro­l i­jai bu­vo skir­ta ne­daug lai­ko re­for­moms vyk­dy­ti, ki­ta ver­tus, jė­gų per­si­stum­dy­mas Egip­te tarp skir­ tin­g ų po­li­ti­nių gru­pių ir ka­riuo­me­nės pa­si­ro­dė esan­tis komp­li­kuo­tas. Egip­te ka­r iuo­me­nė tu­r i di­de­lę įta­ką. Ar­m i­jos ge­ne­ro­lai val­do Egip­tą nuo pat 1952 me­tų, kai Egip­te nu­vers­ta mo­ nar­chi­nė san­tvar­ka. Tuo me­tu Mu­sul­ mo­nų bro­l i­ja, il­gai bu­vu­si po­g rin­dy­je, iš­k i­lo kaip stip­r i po­l i­t i­nė jė­ga, ka­dan­ gi ki­tos Egip­to po­l i­ti­nės jė­gos tiek iš li­

o­riu per­spė­ti žmo­nes, ku­ rie gy­ve­na Ged­mi­nų gat­ vės apy­lin­kė­se. Ei­da­mi ne­to­lie­se esan­čios „Vėt­ run­gės“ mo­kyk­los pa­si­vaikš­čio­ ji­mų ta­kais, bū­ki­te at­sar­gūs, ypač sau­go­ki­te vai­kus – čia siau­tė­ja ag­ re­sy­vus ir ga­lin­tis už­pul­ti šuo. Lie­pos 3 die­ną apie 21 va­lan­dą ei­da­ma ta­ku nuo Ged­mi­nų gat­vės van­dens tel­ki­nio link, bu­vau už­pul­ta ko­vi­nio šuns. Šu­nį ve­dė­si vi­du­ti­nio am­žiaus ir vi­du­ti­nio ūgio vy­riš­kis (dau­ giau bruo­žų ne­spė­jau įsi­dė­mė­ti). Man ei­nant pro ša­lį, vy­ras šu­ nį pa­lei­do nuo pa­va­dė­lio. Įsi­bė­gė­ jęs šuo tren­kė­si į ma­ne taip stip­ riai, jog nu­kri­tau ant as­fal­to. Šuns šei­mi­nin­kas su au­gin­ti­niu tuoj pat pa­bė­go. Vy­ras net ne­pak­lau­sė, ar ne­nu­ken­tė­jau. Api­bū­di­nu šu­nį: rus­vai juo­das, trum­pas kai­liu­kas, pla­tūs nas­rai. Gy­vū­nas tik­rai pa­na­šus į ko­vi­nį. La­bai nu­si­gan­dau, bu­vau to­kia be­jė­gė, smar­kiai su­si­tren­kiau ko­ ją, lū­žo ran­ka. Pro ša­lį ėjęs žmo­gus man pa­dė­jo at­si­kel­ti ir rū­pes­tin­gai su­tei­kė pa­ gal­bą, – ran­ką vė­liau te­ko gip­suo­ti. Man ki­lo klau­si­mas: ar šuns sa­vi­

U

Egip­te neiš­vy­si­me Si­ri­ jos sce­na­ri­jaus, ta­čiau ne­ra­mu­mų au­kų ga­li bū­ti ne vie­nas šim­tas. be­ra­l ios, tiek ki­tų sto­vyk­lų ne­su­ge­bė­ jo su­kur­ti tin­ka­mos al­ter­na­ty­vos – at­ pa­ž įs­ta­mos vi­suo­me­nė­je. Ga­l i­ma ma­ny­ti, kad vi­sos po­li­ti­nės jė­ gos Egip­te ir ša­l ies ka­riuo­me­nė su­vo­ kia, jog gy­ven­to­jų ge­ro­vės kū­r i­mas ga­l i su­val­dy­t i si­t ua­ci­ją. Ta­čiau re­for­ moms rei­k ia sta­bi­lu­mo ša­l ies po­l i­t i­ nė­je sfe­ro­je. O sta­bi­lu­mo nė­ra. Įvy­k iai Egip­te ke­l ia ne­ri­mą. Ten, skir­ tin­gai nei Si­r i­jo­je, ne­v yks­t a fun­da­ men­ta­lus konf­lik­tas (tarp ala­vi­tų ir su­ ni­tų), ta­čiau po­li­ti­niai prieš­ta­ra­vi­mai, at­ro­do, ga­l i su­kel­ti ne ma­ž iau pro­ble­ mų. Egip­te, ti­kė­t i­na, neiš­v y­si­me Si­r i­ jos sce­na­r i­jaus, ta­čiau ne­ra­mu­mų au­ kų ga­l i bū­ti ne vie­nas šim­tas. Ir tai dar la­biau kels įtam­pą. Ma­ža to, at­si­ras to­ kių, ku­rie įtam­pą kurs­tys, kaip nu­ti­ko Ira­ke 2005–2006 m. Šiuo at­ve­ju si­tua­ci­ja Egip­te – su­dė­tin­ga ir, re­gis, la­biau­siai ti­kė­ti­na kie­tes­nio nei anks­čiau ka­r iuo­me­nės val­dy­mo ga­l i­ my­bė.Sup­ran­ta­ma, ga­li­mas ir po­li­ti­nis spren­di­mas. Vis dėl­to pa­sta­ra­sis ke­lias kol kas at­ro­do duo­bė­tas. Var­gu ar be Mu­ sul­mo­nų bro­li­jos kas nors tu­ri to­kią įta­ ką Egip­te, kad ga­lė­tų sa­va­ran­kiš­kai (be ar­mi­jos pa­gal­bos) val­dy­ti.Ma­ža to, re­for­ moms (ku­rios bū­ti­nos) rei­kia stip­rios ir, tai svar­biau­sia, vie­nin­gos vy­riau­sy­bės, o ar to­kią pa­vyks su­for­muo­ti?

Nuo­mi­nin­kams rei­kia kul­tū­ros

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

nin­kas su­si­mąs­tė apie sa­vo poel­gį? At­sa­ko­my­bės šis žmo­gus tik­riau­ siai iš­vengs, ta­čiau ar jo ne­grau­žia są­ži­nė? Ken­čiu fi­zi­nį ir mo­ra­li­nį skaus­ mą, rei­ka­lin­gi pi­ni­gai gy­dy­mui, esu pen­si­nin­kė. Skau­du, jog šuns šei­mi­nin­kas taip abe­jin­gai pa­si­ša­li­no iš įvy­kio vie­tos. Bū­ki­te at­sar­gūs, nė­ra ga­ran­ti­jos, jog šis šuo jū­sų taip pat neuž­puls. O už­ pul­ti jus ga­li ne­tgi ir jū­sų pa­čių gy­ ve­na­mo­jo na­mo laip­ti­nė­je...

Ki­lo klau­si­mas: ar šuns sa­vi­nin­kas su­ si­mąs­tė apie sa­vo poel­gį? At­sa­ko­my­ bės šis žmo­gus tik­ riau­siai iš­vengs, ta­ čiau ar jo ne­grau­žia są­ži­nė?

Dai­va

Dvi­ra­ti­nin­kai – ne­draus­min­gi

Nu­ken­tė­ju­sio­ji

jau, kad pi­ni­gi­nė­je tu­rė­jau šim­to li­ tų ku­piū­rą. Te­ko net vy­rą į pa­gal­bą iš­si­kvies­ ti. Pa­ma­čiu­si jį, kios­ki­nin­kė dar la­ biau pa­si­me­tė. Pa­si­ro­do, kad ta pa­ ti mo­te­ris ir jį ban­dė ap­gau­ti. Tik su­ma bu­vo ma­žes­nė – ne­no­rė­jo grą­žin­ti 10 li­tų. Man vy­ras bu­vo pa­sa­ko­jęs tą is­ to­ri­ją, bet aš ne­ži­no­jau, kad tai bū­ tent ši kios­ki­nin­kė. Ga­liau­siai pik­to­ji kios­ki­nin­kė pa­pra­šė ma­no ta­pa­ty­bės kor­te­lės, kad nu­si­ra­šy­tų as­mens duo­me­nis, nors to­kios tei­sės ne­tu­rė­jo, ir pi­ni­ gus grą­ži­no. Ma­niau, kad po­li­ci­ją iš­kvies, bet ne­kvie­tė. Pak­lau­siau jos var­do ir pa­ var­dės, ta­čiau ne­pa­sa­kė. Pa­reiš­kė, kad vis­kas pa­ra­šy­ta „ant kom­piu­te­rio“.

Pers­kai­čiau dien­raš­ty­je „Klai­pė­da“ straips­nį apie bu­tų nuo­mą (V.Spu­ ry­tė. „Iš­si­nuo­mo­ti bu­tą – sun­ki mi­ si­ja“, „Klai­pė­da“, 2013 07 03) ir ki­lo ke­lios min­tys. Ga­liu pa­sa­ky­ti, ko­dėl lie­tu­viams sun­ku iš­si­nuo­mo­ti būs­ tą. Pir­miau­sia, te­gul bu­to nuo­mą su­mo­ka už vi­sus me­tus, o ne už de­ vy­nis mė­ne­sius, te­gul su­mo­ka de­ po­zi­tą. Ant­ra, pri­va­lo­ma bu­to neap­ leis­ti – ja­me pa­lai­ky­ti šva­rą ir tvar­ką. Taip Lon­do­ne stu­den­tai gy­ve­na, dir­ ba ir mo­ko­si, kad su­si­mo­kė­tų nuo­mą. Ir bus vis­kas ge­rai. O pas mus Lie­tu­ vo­je tė­vai sa­vo vai­kų net ne­mo­ko kul­ tū­ros, dėl to bai­su ką nors ir įsi­leis­ti į bu­tą, nes ne­ži­nai, ko­kį jį ra­si po mė­ ne­sio ar ke­lių.

Iš kios­ki­nin­kės el­ge­sio su­si­da­ ro įspū­dis, kad aš iš jos ki­še­nės iš­trau­kiau 50 li­tų. Bū­da­ma ka­si­ nin­kės vie­to­je ir tiks­liai ži­no­da­ ma, jog trūks­ta pi­ni­gų, aš bū­čiau iš­kvie­tu­si po­li­ci­ją, kad vis­kas bū­ tų aiš­ku. Toks kios­ki­nin­kės el­ge­sys ma­ne įžei­dė ir pa­pik­ti­no. Ka­dan­gi ji ne­ kvie­tė po­li­ci­jos, skun­dą pa­ra­šiau aš. Kaip ga­li­ma iš­ko­ne­veik­ti ne­kal­ tą žmo­gų, nu­si­ra­ši­nė­ti pa­so duo­ me­nis ir ne­kvies­ti po­li­ci­jos? Pas­kam­bi­nau ir jos va­do­vams į Vil­nių. Pra­ne­šiau apie pa­val­di­nės el­ge­sį. To­kiems žmo­nėms dirb­ti tik­rai ne­ga­li­ma. Vi­siems no­riu pa­ tar­ti bū­ti at­sar­giems su to­kio­mis įžū­lio­mis kios­ki­nin­kė­mis.

Dvi­ra­ti­nin­kai daž­nai prie­kaiš­tau­ja, kad juos skriau­džia vai­ruo­to­jai, ta­čiau jie pa­tys tu­rė­tų pa­si­žiū­rė­ti į sa­ve, kaip el­gia­si, kaip lai­ko­si Ke­lių eis­mo tai­ syk­lių. Jo­se aiš­kiai pa­ra­šy­ta, kad dvi­ ra­tį per pės­čių­jų pe­rė­ją rei­kia ves­ti, o ne juo va­žiuo­ti. Ta­čiau ne­pri­si­me­ nu, ka­da pa­sku­ti­nį kar­tą ma­čiau, kad dvi­ra­ti­nin­kas sa­vo trans­por­to prie­ mo­nę per pės­čių­jų pe­rė­ją ves­tų. Ga­ lė­tų po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai į tai at­kreip­ti dė­me­sį, ke­lis dvi­ra­ti­nin­kus nu­baus­ ti, gal ta­da ir ki­ti tap­tų draus­min­ges­ ni. Nes kai dvi­ra­ti­nin­kas va­žiuo­ja per pės­čių­jų pe­rė­ją, ke­lia grės­mę ne tik sau, bet ir vai­ruo­to­jams. Kot­ry­na

Rei­kia va­ly­to­jo

Pa­si­džiau­giau, jog „Karš­ta­me te­le­fo­ ne“ vie­na mo­te­ris, ku­rios var­do ne­ pa­me­nu, at­krei­pė dė­me­sį į itin di­de­ lę pro­ble­mą – la­bai pra­stai pri­žiū­ri­mą va­di­na­mą­jį Žar­dės pre­ky­bos ra­jo­nė­ lį, ku­ris yra Žar­dės kvar­ta­le prie Tai­ kos pro­spek­to. To­je erd­vė­je iš­ties la­ bai ne­tvar­kin­ga, kiek­vie­na­me kam­pe – kal­nai šiukš­lių. Be­je, to­je vie­to­je yra la­bai daug įvai­rių pre­ky­bos ir pa­slau­ gų vie­tų – ne­gi jų sa­vi­nin­kai ne­ga­lė­tų su­si­mes­ti po ke­lis li­tus ir pa­sam­dy­ti va­ly­to­ją, nors ir pu­se eta­to. Te­ri­to­ri­ja iš­kart tap­tų šva­res­nė. Jad­vy­ga

Li­gi­ta

Pra­dė­jo rink­ti eksk­re­men­tus

Py­ra­go „puoš­me­na“ – pe­lė­siai

S

kai­čiau, jog ins­pek­to­riai vis daž­niau tik­ri­na ka­vi­nes, par­duo­tu­ves, ar juo­se pre­ kiau­ja­ma ko­ky­biš­kais mais­ to pro­duk­tais. Ga­liu pa­sa­ky­ti tik tiek, kad tik­ rin­to­jai bū­tų dar ak­ty­ves­ni ir uo­ les­ni, nes pre­ky­bi­nin­kai yra la­bai suį­žū­lė­ję. Aną­dien už­si­ma­niau py­ra­go. Nuė­jau į ar­ti­miau­sią par­duo­tu­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

Kios­ki­nin­kė reikalavo dokumentų ž­dirb­ti 50 li­tų per se­kun­ dę yra la­bai pa­pras­ta. Tuo man te­ko įsi­ti­kin­ti pa­čiai, su­si­dū­rus su įžū­lia kios­ ki­nin­ke. Tik aš bu­vau ne ta, ku­ri ban­dė už­dirb­ti, o ta, iš ku­rios ban­ dė už­dirb­ti. Gy­ve­nu Žar­di­nin­kų gat­vė­je. Ne­ to­li vie­nos par­duo­tu­vės yra kios­ kas. Atė­jau į jį ap­si­pirk­ti. Pa­da­viau 100 li­tų, o kios­ki­nin­kė man duo­da grą­žos 50 li­tų ma­žiau nei tu­rė­tų. Gra­žiai par­da­vė­jai pa­sa­kiau, kad man per ma­žai ati­da­vė pi­ni­gų. Ši su­kė­lė tik­rą skan­da­lą. Iš­va­di­no ma­ne afe­ris­te, va­gi­le. Tu­rė­jau rau­do­nuo­ti prieš už ma­ nęs ei­lė­je sto­vė­ju­sius žmo­nes, nors nie­ko blo­go ne­pa­da­riau. Tik pa­pra­ šiau sa­vų pi­ni­gų. Aš tiks­liai ži­no­

karštas telefonas

Tie­są sa­kant, ne­no­rė­jau kel­ ti skan­da­lo ir ei­ti aiš­kin­tis su par­ da­vė­jo­mis, to­dėl tą py­ra­go dė­žu­ tę tie­siog pa­li­kau gu­lė­ti len­ty­no­je, ir tiek. Ta­čiau da­bar grau­žia są­ži­nę, jog kas nors ga­lė­jo ne­pas­te­bė­ti ir nu­ si­pirk­ti tą py­ra­gą, ku­rį par­si­ne­šus na­mo ga­ran­tuo­tai bū­tų rei­kė­ję iš­ mes­ti į šiukš­lių dė­žę. Mar­ta

Ma­rius Pa­ren­gė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

vę, kur par­da­vi­nė­ja­mi su­pjaus­ty­ ti ir su­fa­suo­ti ska­nu­my­nai. Vi­sa­ da ati­džiau pa­tik­ri­nu, kiek mais­to pro­duk­tas ga­lio­ja, to­dėl skai­čiau ir py­ra­gų pa­kuo­čių eti­ke­tes. Pa­ty­riau tik­rą šo­ką, kai pa­ma­ čiau, jog bu­vo pa­ra­šy­ta, kad py­ ra­gas tin­ka­mas var­to­ti iki bir­že­lio 30 die­nos (bu­vo bir­že­lio 29 die­ na), ta­čiau ant jo jau ma­tė­si pe­lė­ sių kuokš­tai.

Ar­ba man tik pa­si­ro­dė, ar­ba nau­jo­ji tvar­ka, kad šu­nų eksk­re­men­tų ne­su­ ren­kan­tys pi­lie­čiai ga­li bū­ti nu­baus­ti 500 li­tų bau­da, yra iš­ties veiks­min­ ga. Pas­ta­ruo­ju me­tu pa­ste­biu la­bai daug klai­pė­die­čių, ku­rie ve­džio­da­mi sa­vo au­gin­ti­nį ran­ko­je tu­ri ir mai­še­ lį. Ir vos tik šuo „pa­da­ro krū­vą“, šei­ mi­nin­kas ją iš­kart su­ren­ka į mai­še­ lį ir iš­me­ta į kon­tei­ne­rį. Ki­ta ver­tus, tvar­ka ge­ra ir to­dėl, kad da­bar jau­ čiuo­si tu­rin­tis tei­sę kiek­vie­nam pi­ lie­čiui, ne­su­ren­kan­čiam sa­vo šu­nų iš­ma­tų, pa­sa­ky­ti, kad pri­va­lo tai pa­ da­ry­ti, nes ga­li tek­ti at­si­svei­kin­ti su 500 li­tų.

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

AntrADIENIS, liepos 9, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Kan­di­da­tai vis slaps­to­si Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Va­ka­ruo­se iki pre­zi­den­to rin­ kimų li­kus me­tams pa­pras­tai bū­ na aiš­ku, kas juo­se var­žy­sis. Ta­ čiau tik ne Lie­tu­vo­je. Par­ti­jos sa­ vo kan­di­datų dar neatsk­leid­žia, o naujų ly­de­rių kaip nėra, taip nė­ ra. Ir grei­čiau­siai ne­bus. Po­li­tinė saus­ra

Pla­nai: ener­ge­ti­kos mi­nist­ras J.Ne­ve­ro­vi­čius tvir­ti­na, kad klau­si­mas, ką da­ry­ti su Vi­sa­gi­no ato­mi­ne elekt­

ri­ne, bus išspręs­tas jau ru­denį, o skalūnų dujų ga­vy­bos su­tar­tis pa­si­ra­šy­ta taip pat dar šie­met.

J.Ne­ve­ro­vi­čius ža­da pro­veržį Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES svar­biau­si ener­ge­ti­kos prio­ri­te­tai – iki 2014 m. pa­dėti ES vi­daus rin­kos kūri­mo pa­ma­tus, stip­ rin­ti išo­ri­nes ener­ge­ti­kos kryp­tis. Ener­ge­ ti­kos mi­nist­ras Ja­ros­la­vas Ne­ve­ro­vi­čius taip pat už­si­minė apie Lie­tu­vos pla­nus. Ig­nas Ja­čaus­kas Briu­se­l is (Belgija)

Sieks su­ta­ri­mo

Briu­se­ly­je per Eu­ro­pos Par­la­men­ to Pra­monės, moks­li­nių ty­rimų ir ener­ge­ti­kos ko­mi­te­to (IT­RE) po­sėdį mi­nist­ras pa­brėžė, kad bend­ros ES ener­gi­jos vi­daus rin­kos už­bai­gi­mas iki 2014 m. yra pa­grin­di­nis prio­ ri­te­tas. Esą bus sie­kia­ma, kad ES įver­tintų pa­žangą ku­riant vi­daus rinką dar iki gruod­žio ir tai bus vie­na iš prie­mo­nių įgy­ven­di­nant ES už­sibrėž­tus kli­ma­to bei ener­ ge­ti­kos tiks­lus iki 2020 m. J.Ne­ve­ro­vi­čius kaip ant­rąjį prio­ ritetą įvar­di­jo būti­nybę siek­ti už­ tik­rin­ti pa­sau­lio ener­ge­ti­kos rinkų sta­bi­lumą. „Ener­ge­ti­kos po­li­ti­kos išo­rinės di­men­si­jos – ant­ra­sis mūsų prio­ri­ te­tas. Mums rei­kia sta­bi­lių pa­sau­ lio rinkų, kad už­tik­rin­tu­me Eu­ro­ pos sau­gumą <...>. Tai su­stip­rintų mūsų de­ry­bi­nes po­zi­ci­jas, kad tiek ES, tiek ne ES įmonės turėtų bend­ ras žai­di­mo tai­syk­les“, – pro­gra­ mos pri­sta­ty­me ak­cen­ta­vo J.Ne­ ve­ro­vi­čius. Mi­nist­ras skyrė dėme­sio ir at­si­ nau­ji­nantiems ener­gi­jos šaltiniams – jis pri­minė, kad ką tik pir­mi­nin­ka­ vimą ES bai­gu­si Ai­ri­ja pa­siekė pa­ žangą de­ran­tis dėl Ne­tie­sio­gi­nio že­ mės pa­skir­ties kei­ti­mo di­rek­ty­vos, nau­din­gos bio­ku­ro ga­min­to­jams. „Da­bar svar­bus lai­kas mūsų bend­roms dis­ku­si­joms. Tam­pa aki­ vaiz­du, kad trys ins­ti­tu­ci­jos – Eu­ ro­pos Par­la­men­tas, ES Ta­ry­ba ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, – vie­na ver­tus, kar­tu sie­kia ska­tin­ti pa­žan­giųjų bio­de­galų ga­mybą ir taip su­ma­žin­ti ap­lin­kai bei žmo­gui kenks­mingą jų ga­my­bos ša­lu­tinį po­veikį, ki­ta ver­

tus, sie­kia iš­lai­ky­ti aiš­kias in­ves­ta­ vi­mo per­spek­ty­vas ir ES at­si­nau­ ji­nan­čių ener­gi­jos iš­tek­lių tikslų pa­sie­kia­mumą. Pir­mi­nin­kau­da­ma Lie­tu­va sieks su­ta­ri­mo su Eu­ro­pos Par­la­men­tu, kad ši dosjė būtų už­ baig­ta“ – IT­RE ko­mi­te­to at­sto­vams sakė J.Ne­ve­ro­vi­čius.

si, mi­nist­ras neišs­kyrė nė vie­no ir tvir­ti­no, kad vi­si jie bu­vo svarbūs. J.Ne­ve­ro­vi­čius pa­žadė­jo įver­tin­ti iš­sa­ky­tas pa­sta­bas dėl pa­se­nu­sios dujų kainų su­sie­ji­mo su naf­tos kai­ no­mis me­to­di­kos, taip pat dėl ga­li­ mybės ne­pirk­ti elekt­ros ener­gi­jos iš vals­ty­bių, ku­rios ne­si­lai­ko sau­gu­ mo stan­dartų. „Šis klau­si­mas ypač ak­tua­lus Lie­tu­vai, ša­lia ku­rios sie­nos vys­to­ mi bran­duo­linės ener­ge­ti­kos pro­ jek­tai, dėl rimtų sau­gu­mo ir jo tai­ ky­mo stan­dartų klau­simų, tad ES bran­duo­linės sau­gos rei­ka­lai ne­tu­ri baig­tis ties ES išorės sie­na – būti­ na siek­ti, kad tie stan­dar­tai būtų tai­ko­mi ten, kur elekt­ra ga­mi­na­ ma tiek­ti į ES“, – pa­reiškė J.Ne­ve­ ro­vi­čius. Išaiškės ru­denį

Ru­denį esa­me įpa­rei­go­ti pa­teik­ti ga­lu­tinį spren­dimą, ką to­liau da­ry­si­me. Su­laukė klau­simų

Kalbė­da­mas apie bran­duo­linės ener­ge­ti­kos klau­si­mus J.Ne­ve­ro­ vi­čius pa­minė­jo 2009-ųjų Di­rek­ ty­vos dėl bran­duo­linės sau­gos per­ žiūrą, ku­ri bus vie­nas svar­biau­sių klau­simų bran­duo­linės ener­ge­ti­ kos sri­ty­je. Ko­mi­si­jos na­riai, tarp ku­rių – ir buvęs Eu­ro­pos Par­la­men­to pre­zi­ den­tas Jer­zy Bu­ze­kas, J.Ne­ve­ro­ vi­čiui dau­giau­sia klau­simų turė­ jo dėl to, kaip konk­re­čiai pa­vyks už­tik­rin­ti Eu­ro­pos Ta­ry­bos ir Eu­ ro­pos Par­la­men­to bend­ra­dar­bia­ vimą prii­mant Ener­ge­ti­nio sau­ gu­mo stra­te­giją, taip pat Ru­si­jos ener­ge­ti­kos įmonėms ne itin pa­tin­ kantį 3-iąjį ener­ge­ti­kos pa­ketą Bal­ ti­jos vals­tybė­se. Taip pat klaus­ta, ko­kius svar­biau­sius Eu­ro­pos ener­ ge­ti­kos tiks­lus Lie­tu­vos ener­ge­ti­ kos mi­nist­ras ma­to žvelg­da­mas į lai­ko­tarpį iki 2030-ųjų. Atk­reip­tas dėme­sys ir į elekt­ros ener­gi­jos im­ por­to, taip pat dujų im­por­to iš Ru­ si­jos pro­ble­mas. Po po­sėdžio žur­na­listų pa­klaus­ tas, ku­rie klau­si­mai bu­vo sun­kiau­

Ig­no Ja­čaus­ko nuo­tr.

Pak­laus­tas, kaip ju­da de­ry­bos su Lat­vi­ja ir Es­ti­ja dėl Vi­sa­gi­no ato­ minės elekt­rinės sta­tybų, jis tvir­ ti­no in­for­mavęs prem­jerą Al­girdą But­ke­vi­čių dėl nu­veiktų darbų. „Trum­pai ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad po visų su­si­ti­kimų su įmonė­mis, mi­nist­rais, mi­nist­rais pir­mi­nin­kais su­tar­ta dėl pro­jek­to bend­ro eko­no­ mi­nio įver­ti­ni­mo, tie dar­bai vyks­ta – ru­denį esa­me įpa­rei­go­ti pa­teik­ti ga­lu­tinį spren­dimą, ką to­liau da­ ry­si­me“, – pa­žadė­jo mi­nist­ras. J.Ne­ve­ro­vi­čiui te­ko išk­lau­sy­ti ir pa­stabų dėl im­por­tuo­jamų iš Ru­ si­jos dujų ke­liamų pro­blemų ne­ sant kon­ku­ren­ci­jos. Dien­raš­čiui jis už­si­minė, kad ir dėl dis­ku­sijų ke­ lian­čios skalūnų dujų žval­gy­bos Lie­tu­va su­tartį su „Chev­ron“ ga­li pa­si­ra­šy­ti dar šie­met. „Klaipė­do­je at­si­ras su­skys­tintųjų dujų ter­mi­na­las, ku­ris kitų me­ tų pa­bai­go­je turėtų būti ­baig­tas. Kal­bant apie re­gioną – kal­ba­me su Ko­mi­si­ja, su Lat­vi­ja, Len­ki­ja, Es­ti­ja, Suo­mi­ja, kad tu­ri at­si­ras­ti bend­ra re­gio­ninės inf­rast­ruktū­ros sche­ma. Dėl skalūnų žval­gy­bos – klau­si­mas su­si­jęs su dis­ku­si­ja, ku­ ri vyks­ta Sei­me: vie­nas įsta­ty­mas, kad būtų nu­ma­ty­tas po­vei­kio ap­ lin­kai ver­ti­ni­mas iš­gau­nant du­jas, yra pa­to­bu­lin­tas. Ma­nau, kad pro­ ce­sas judės į prie­kį, – ma­nau, šie­ met su­tar­ties pa­si­ra­šy­mas galėtų įvyk­ti“, – pa­reiškė jis.

To­kią nuo­monę li­kus pu­santrų metų iki Lie­tu­vos pre­zi­den­to rin­ kimų iš­sa­ko dau­gu­ma po­li­ti­kos ap­žval­gi­ninkų, po­li­to­logų, so­cio­ logų. Nes nė vie­na par­la­men­tinė par­ti­ja dėl pre­zi­den­to rin­kimų dar neap­sisp­rendė. Kas išdrįs mes­ti pirš­tinę Da­liai Gry­baus­kai­tei, jei ji – o tai la­bai tikė­ti­na – sieks bū­ ti per­rink­ta ant­rai ka­den­ci­jai, dar pen­ke­riems me­tams? So­cio­lo­gas, „Vil­mo­rus“ di­rek­to­ rius Vla­das Gai­dys kalbė­da­mas apie ga­li­mus D.Gry­baus­kaitės kon­ku­ ren­tus sakė, kad pa­sta­ruo­ju me­tu po­li­tinė­je are­no­je to­kių ryš­kių ly­ de­rių kaip da­bar­tinė ša­lies va­dovė nėra. „Kiek ro­do ap­klau­sos, skai­ čiai, at­mos­ferą, ku­ri da­bar tvy­ro, galė­tu­me api­būdin­ti ter­mi­nu „po­ li­tinė saus­ra“, nes ryš­kes­nių ly­de­ rių, ku­rie kur nors vestų, kviestų, nėra“, – nu­rodė V.Gai­dys. So­cio­lo­go tei­gi­mu, tai liu­di­ja ir van­gi pra­ėju­sių Sei­mo rin­kimų kam­pa­ni­ja. Net li­kus mėne­siui iki jų po­li­ti­niai de­ba­tai bu­vo skurdūs, pa­vir­šu­ti­niš­ki, naujų ly­de­rių taip ir neat­si­ra­do. Iš par­tijų – ty­la

Kol kas nė vie­na po­li­tinė par­ti­ ja dar ne­kal­ba apie ga­li­mus ar­ba tikė­ti­nus kan­di­da­tus į ša­lies va­ do­vo po­stą. Tie­sa, jau daug­maž aiš­ku, kad D.Gry­baus­kaitę remtų opo­zi­cinė kon­ser­va­to­rių par­ti­ja. Po­li­to­lo­go Vy­tau­to Dumb­liaus­ ko nuo­mo­ne, daug kas pri­klau­sys nuo po­li­ti­nių par­tijų ly­de­rių ap­ si­spren­di­mo. V.Dumb­liaus­ko tei­ gi­mu, de­ši­nie­ji būtų ne­nuo­seklūs, jei ne­be­remtų vėl kan­di­da­tuo­ti nu­spren­du­sios D.Gry­baus­kaitės. O so­cial­de­mok­ra­tai liktų ne­sup­ ras­ti, jei ne­keltų sa­vo kan­di­datū­ros.

Tikė­ti­na, da­bar­ti­nio par­ti­jos ly­de­ rio prem­je­ro Al­gir­do But­ke­vi­čiaus. Nors svars­to­ma ir eu­ro­par­la­men­ tarės, vieną­syk jau band­žiu­sios lai­ mę pre­zi­den­to rin­ki­muo­se, Vi­li­jos Blin­ke­vi­čiūtės kan­di­datū­ra. A.But­ke­vi­čius yra sakęs, kad pre­zi­den­to po­sto ne­siektų, jei dirbtų prem­je­ru ir „sektų­si spręs­ ti pro­ble­mas“. Ta­čiau dar neaiš­ ku, ką nu­spręs par­ti­ja. O kon­ser­ va­to­rių va­das And­rius Ku­bi­lius, klau­sia­mas, ko­kios po­zi­ci­jos lai­ ky­sis jo par­ti­ja, prie­š po­rą mėne­ sių pa­reiškė re­miąs D.Gry­baus­ kaitės kan­di­datūrą ir taip su­kėlė par­ti­jos krikš­čio­nių de­mok­ratų spar­no ne­pa­si­ten­ki­nimą. Ar iš­lai­kys rei­tin­gus?

So­cio­lo­gas V.Gai­dys sakė, kad bet ko­kiu at­ve­ju ga­li­mi D.Gry­baus­ kaitės kon­ku­ren­tai bus did­žiųjų po­li­ti­nių par­tijų ly­de­riai. „Kan­di­ datų aruo­das su­si­dės iš pa­grin­di­ nių po­li­ti­nių par­tijų ly­de­rių. Aiš­ku, bus ir dau­giau žmo­nių. Šiuo me­ tu Pre­zi­den­tei, re­mian­tis ap­klau­ so­mis, ar­ti­miau­sias kon­ku­ren­tas yra prem­je­ras A.But­ke­vi­čius. Bent jau taip ro­do so­cio­lo­ginės ap­klau­ sos. Bet vis dėlto int­ri­ga ne tiek ki­ ti kan­di­da­tai, kiek ta ap­lin­kybė, ar D.Gry­baus­kai­tei pa­vyks iš­lai­ky­ti sa­vo rei­tin­gus“, – dėstė V.Gai­dys. Pa­sak so­cio­lo­go, jau me­tai, kaip kren­ta Pre­zi­dentės rei­tin­gai. Ta­ čiau jis nea­be­jo­ja, kad artė­jant rin­ki­mams pre­zi­dentū­ra pa­rengs ne­ma­žai viešųjų ry­šių ak­cijų. Int­ri­ga dėl būsimų pre­zi­den­to rin­kimų ir ta, kaip šiuo at­ve­ju elg­ sis Vik­to­ro Us­pas­ki­cho bei Ro­lan­ do Pak­so par­ti­jos. Ži­nia, kol kas nei R.Pak­sas, nei V.Us­pas­ki­chas kan­ di­da­tuo­ti į pre­zi­den­to po­stą ne­ga­ li. Vie­nas dėl Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mo, ki­tas – dėl kilmės.

7

– tiek pre­ten­den­tų dėl ša­lies va­do­vo po­sto varžė­si 2009 m.

Sos­tinė gėjams ne­ža­da pa­si­duo­ti Sos­tinės vald­žia ir to­liau ne­si­ ruo­šia leis­ti sek­sua­linėms ma­žu­ moms žy­giuo­ti pa­grin­di­ne mies­ to ar­te­ri­ja.

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybė pra­ nešė skųsian­ti Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo spren­ dimą, ku­riuo teis­mas penk­ta­ dienį įpa­rei­go­jo ją su­de­rin­ti lei­ dimą gėjų ei­tynėms Ge­di­mi­no pro­spek­te. „Iš­nag­rinė­ju­si teis­mo spren­ dimą ir mo­ty­vus, Vil­niaus mies­ to sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­ja nu­sprendė skųsti teis­mo spren­ dimą, įpa­rei­go­jantį sa­vi­val­dybę su­de­rin­ti aso­cia­ci­jai Lie­tu­vos gė­ jų ly­gai (LGL) lei­dimą ei­tynėms Ge­di­mi­no pro­spek­tu“, – tei­gia­ ma sos­tinės vald­žios va­kar išp­la­ tin­ta­me pra­ne­ši­me. Anot sa­vi­val­dybės, teis­mas šią bylą nu­sprendė nag­rinė­ti per vieną

dar­bo dieną nuo skun­do pri­ėmi­ mo, o sa­vi­val­dy­bei bu­vo su­teik­ tos tik 28 va­lan­dos ar­gu­men­tams ir paaiš­ki­ni­mams pa­teik­ti. Sa­vi­val­dybės įsi­ti­ki­ni­mu, teis­ mas spren­di­me ne­pagrįs­tai nu­ rodė, kad šiuo at­ve­ju bus or­ga­ ni­zuo­ja­mos ei­tynės, tai yra tik praei­na­ma pro ins­ti­tu­ci­jas, ir or­ ga­ni­zuo­ja­mas su­si­rin­ki­mas ne­bus vyk­do­mas prie pa­statų, ku­riuo­ se įsikū­ru­sios vals­tybės ins­ti­tu­ ci­jos, – or­ga­ni­za­to­riai yra aiš­kiai nu­rodę, jog Lu­kiš­kių aikštė­je bus išsk­leid­žia­ma vai­vo­rykštės vėlia­ va, sa­ko­mos bai­gia­mo­sios kal­bos. Teis­mas penk­ta­dienį pa­ten­ki­no LGL skundą, ku­riuo pra­šy­ta pa­ nai­kin­ti ei­ty­nių or­ga­ni­za­to­riams ne­pa­lankų sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ ra­ci­jos spren­dimą ne­leis­ti ei­ty­nių Ge­di­mi­no pro­spek­te ir įpa­rei­go­ti sa­vi­val­dybę lei­dimą iš­duo­ti. „Klaipėdos“, BNS inf.

8

antradienis, liepos 9, 2013

užribis Part­ren­kė ­ dvi­ra­ti­nin­ką

Pris­pau­dė ­ ce­men­tu

Tik­ri­no ­ grei­tį

Klai­pė­dos raj. Do­vi­lų mies­te­ ly­je au­to­mo­bi­lis „Nis­san“ sek­ ma­die­nį apie 18 val. par­tren­ kė stai­ga iš ša­lu­ti­nio ke­lio iš­va­ žia­vu­sią dvi­ra­ti­nin­kę. 5 me­tu­ kų Tel­šių gy­ven­to­jas B.T. grei­to­ sios me­di­ci­ni­nės pa­gal­bos au­ to­mo­bi­liu iš­ga­ben­tas į Klai­pė­ dos vai­kų li­go­ni­nę. Vai­kas gy­ do­mas rea­ni­ma­ci­jos pa­la­to­je.

Pir­ma­die­nį bend­ruo­ju pa­gal­ bos te­le­fo­nu pra­neš­ta, kad Ši­ lu­tė­je sta­ty­bi­nių pre­kių par­ duo­tu­vė­je įvy­ko ne­lai­mė. Pra­ mo­nės g. esan­čia­me pre­ky­bos cent­re ce­men­to mai­šų pa­le­ tė pri­spau­dė žmo­gų. Ne­lai­mė­ lį iš­lais­vi­no par­duo­tu­vės dar­ buo­to­jai, žmo­gus iš­ga­ben­tas į li­go­ni­nę.

Sa­vait­ga­lį rei­do me­tu Klai­pė­ do­je už­fik­suo­tas 91 grei­tį vir­ ši­jęs vai­ruo­to­jas. Pa­lan­go­je jų nu­baus­ta 60. Iš 1 907 pa­tik­rin­ tų vai­ruo­to­jų iš­gė­rę al­ko­ho­lio bu­vo 24. 19 iš 24 nu­baus­tų vai­ ruo­to­jų bu­vo ap­svai­gę leng­vai. 5 dvi­ra­ti­nin­kai, prieš min­da­mi pe­da­lus, taip pat bu­vo sriūb­te­ lė­ję kaž­ko stip­raus.

Ka­vi­nė­se – nak­ti­nis tik­rin­to­jų de­san­tas As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­pė­dos se­na­mies­ty­je ir ki­to­se vie­to­se įsi­kū­ru­sios ka­vi­nės šį sa­ vait­ga­lį su­lau­kė kont­ro­lie­rių vi­zi­ to. Sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus pa­rei­gū­nai tik­ri­no, ar ka­ vi­nių va­do­vai lai­ko­si tvar­kos lau­ ko pre­ky­bą ri­bo­ti iki 23 val. Se­na­mies­ty­je – pa­žei­dė­jų gau­sa

Lau­ko ka­vi­nių du­ris sa­vi­val­dy­ bės dar­buo­to­jai vars­tė net iki 3 val. nak­ties. Iš vi­so bu­vo su­ra­šy­ti 8 pro­to­ko­lai, o už pa­žei­di­mus įstai­gų va­do­vai pir­mą kar­tą bus bau­džia­mi 10 li­tų bau­da. „Tik­ri­no­me ka­vi­nes se­na­mies­ ty­je, Mar­ty­no Maž­vy­do alė­jo­je ir pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je. Mes tik­ ri­no­me tas ka­vi­nes, ku­rios tu­ ri lau­ke pa­sta­ty­tų sta­liu­kų. Po 23 val. pre­ky­ba lau­ke tu­ri bū­ti baig­ ta ir lan­ky­to­jai ne­tu­ri bū­ti ap­ tar­nau­ja­mi“, – aiš­ki­no Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus Ad­mi­nist­ra­ci­nės veik­los po­sky­rio ve­dė­jas Ma­rius Poi­mans­kis. Se­na­mies­ty­je tik­rin­to­jai ra­do tik vie­ną ba­rą, ku­ris lai­kė­si tvar­kos. „Ka­vi­nė „Kur­piai“ bu­vo vie­ nin­te­lė, ku­ri pai­sė nu­ro­dy­mų. Ta­čiau vi­so­je Da­nės kran­ti­nė­je esan­tys ba­rai klien­tus ap­tar­na­ vo pa­žeis­da­mi tvar­ką. Jos ne­si­ lai­kė ir Mar­ty­no Maž­vy­do alė­jo­ je vei­kian­tys du ba­rai“, – aiš­ki­no M.Poi­mans­kis. Po 23 val. – di­džio­ji pre­ky­ba

Pa­sak po­sky­rio ve­dė­jo, po 23 va­ lan­dos pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je ne­ dir­bo nė vie­na ka­vi­nė, ku­rio­je lau­ ke bū­tų sta­liu­kų. „Ka­vi­nėms ir ba­rams pri­va­lu lai­ ky­tis ir mu­zi­kos lei­di­mo ap­ri­bo­ji­ mų. Mu­zi­ka ga­li gro­ti tik iki 22 val. Ne vi­suo­se, bet kai ku­riuo­se ba­ ruo­se mu­zi­ka vis dar gro­jo. Pa­čia­ me lei­di­me yra įra­šy­ta, kad mu­zi­ ka ga­li gro­ti iki 22 val., o lan­ky­to­jus lau­ke ga­li­ma ap­tar­nau­ti iki 23 val.“, – tei­gė M.Poi­mans­kis. Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai, ka­vi­nė­ se ir ba­ruo­se pa­pra­šę lei­di­mų, il­gai lū­ku­riuo­da­vo prie lau­ko du­rų, nes

dar­buo­to­jai tie­siog ne­ži­no­jo, kur pa­dė­ti do­ku­men­tai. Dar su di­des­ne nuo­sta­ba ka­vi­nių dar­buo­to­jai iš­klau­sy­da­vo per­spė­ji­ mą apie tvar­kos pa­žei­di­mą. „Daž­niau­siai bu­vo pik­ti­na­ma­si, nes po 23 val. tik ir pra­si­de­da di­ džio­ji pre­ky­ba“, – pa­ste­bė­jo spe­ cia­lis­tas. Sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jus ly­dė­jo po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai, tad rim­tes­nių in­ci­den­tų iš­veng­ta. „Lei­di­mus įstai­gos tu­ri tik­rai tu­ rė­ti, o dar­buo­to­jai tu­ri ži­no­ti, kas juo­se pa­ra­šy­ta. Už pre­ky­bos vie­šo­ se vie­to­se pa­žei­di­mus gre­sia bau­ da nuo 20 iki 100 li­tų. Pir­mą kar­tą ga­li bū­ti su­ra­šo­mas ad­mi­nist­ra­ci­nis nu­ro­dy­mas ir ga­li bū­ti skir­ta 10 li­tų bau­da“, – aiš­ki­no M.Poi­mans­kis. Links­muo­liai su pa­to­gu­mais

„Rei­dą bai­gė­me Krui­zi­nia­me ter­ mi­na­le. Ži­no­jo­me, kad jau­ni­mas čia ga­na ori­gi­na­liai links­mi­na­si. At­va­žia­vę au­to­mo­bi­liais, jau­nuo­liai iš ba­ga­ži­nių iš­si­trau­kia sta­liu­kus su kė­dė­mis ir links­mi­na­si. Kai mes at­ vy­ko­me, ma­tė­me to­kius vaiz­dus, ta­čiau į ter­mi­na­lą įsu­kus po­li­ci­jos au­to­mo­bi­liui, jau­ni­mas stai­giai su­ si­kro­vė sa­vo daik­tus“, – pa­sa­ko­jo M.Poi­mans­kis. Klai­pė­dos po­li­ci­jos Vie­šo­sios tvar­kos biu­ro vir­ši­nin­kas And­rius Le­liu­ga ti­ki­no, kad pa­rei­gū­nai atei­ ty­je Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le ža­da pa­tru­liuo­ti spe­cia­liais ženk­lais ne­ pa­žy­mė­tu au­to­mo­bi­liu. „Taip, bu­vo pra­ne­ši­mas, kad jau­ ni­mas links­mi­na­si pa­si­sta­tę sa­vo kė­du­tes. Ta­čiau vos pa­si­ro­dė pa­ rei­gū­nai, vi­si iš­si­laks­tė lyg ta­ra­ko­ nai“, – ti­ki­no A.Le­liu­ga. Kar­tu su sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­ jais rei­de da­ly­va­vę po­li­ci­jos pa­rei­ gū­nai tik­ri­no Žve­jų gat­vė­je sto­vin­ čius tak­si au­to­mo­bi­lius. „Tai bu­vo vei­kiau pre­ven­ci­nio po­bū­džio po­kal­bis dėl tak­si au­ to­mo­bi­lių sklei­džia­mo triukš­mo. Nusp­ręs­ta, kad tak­si tu­rė­tų sto­vė­ti jam skir­to­se vie­to­se. Gal net rei­kės pa­sta­ty­ti pa­pil­do­mus ke­lio ženk­ lus. O tak­sis­tai klien­tų lau­kia prie se­na­mies­ty­je esan­čių ba­rų ir ka­vi­ nių“, – aiš­ki­no A.Le­liu­ga.

Tvar­ka: sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai, tik­rin­da­mi lau­ko ka­vi­nes, ra­do be­veik

de­šimt įstai­gų, ku­rio­se klien­tai lau­ke bu­vo ap­tar­nau­ja­mi po 23 val.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ei­lės: karš­tais sa­vait­ga­liais tūks­tan­ti­nės au­to­mo­bi­lių ei­lės daž­nai nu­si­drie­kia prie įva­žų į kel­tus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ke­ly­je į ne­ri­ją – spūs­tys Sa­vait­ga­lį poil­siau­to­jams plūs­te­lė­jus į Ne­rin­gą, su­si­da­rė au­to­ mo­bi­lių spūs­tys prie kel­tų į Smil­ty­nę. Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro pa­rei­ gū­nams te­ko tram­dy­ti gud­ruo­lius, ku­rie ti­kė­jo­si į kel­tą pa­tek­ti net pa­žei­di­nė­da­mi ke­lių eis­mo tai­syk­les.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė As­ta Dy­ko­vie­nė

sa­vait­ga­lis“, – ne­slė­pė Smil­ty­nės per­kė­los va­do­vas Da­rius But­vy­das.

Fik­suo­ti re­kor­dai

Nu­bau­dė 19 pa­žei­dė­jų

Šven­ti­nį sa­vait­ga­lį vy­ko ren­gi­ nys Juodk­ran­tė­je. To­dėl iš anks­to pro­gno­zuo­ta, kad no­rin­čių­jų per­ si­kel­ti per ma­rias skai­čius bus di­ džiu­lis. Šeš­ta­die­nį kel­ti­nin­kai dir­bo iki tri­jų nak­ties, kol par­ga­be­no vi­sus no­rin­čius grįž­ti at­gal į že­my­ną. O sek­ma­die­nį di­dy­sis au­to­mo­bi­ lių srau­tas iš Kur­šių ne­ri­jos bai­gė­ si apie 22 va­lan­dą. Į vie­ną kel­tą tel­pa 35 leng­vie­ji au­to­mo­bi­liai. Per tris die­nas, penktadienį–se­ kmadienį, iš Klai­pė­dos į Smil­ty­nę bu­vo per­kel­ta 35 tūkst. ke­lei­vių, o au­to­mo­bi­lių – 6,6 tūkst. Pa­ly­gin­ti su ki­tais va­sa­ros sa­ vait­ga­liais, ke­lei­vių bu­vo du kar­tus dau­giau, o au­to­mo­bi­lių – tris­kart dau­giau nei įpras­ta. Vien šeš­ta­ die­nį nau­jo­jo­je per­kė­lo­je kel­ti­nin­ kai at­li­ko 114 rei­sų. „Kvie­tė­mės ir po­li­ci­ją, kad tru­ pu­tį pa­gel­bė­tų, nes ki­lo šio­kių to­ kių ne­su­sip­ra­ti­mų. Bu­vo „šil­tas“

Au­to­mo­bi­lių ei­lės Mi­ni­jos gat­vė­je nu­si­drie­kė ko­ne po­rą šim­tų met­rų, to­dėl eis­mą te­ko re­gu­liuo­ti po­li­ci­ jos eki­pa­žui. Pa­sak Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­ko Ra­mū­no Ši­dei­

Ta­čiau paaiš­kė­jo, kad iš 19 pa­žei­dė­ jų rea­liai Ne­rin­go­ je gy­ve­na tik vie­nas vai­ruo­to­jas.

kio, ne­kant­rau­jan­tie­ji pa­tek­ti į kel­ tą gud­ra­vo ir net mė­gi­no kirs­ti dvi­ gu­bą iš­ti­si­nę li­ni­ją. „Dau­gu­ma to­kių pa­žei­dė­jų – lei­ di­mus į Ne­rin­gą tu­rin­tys žmo­nės. Jie įsi­vaiz­da­vo, kad tu­rė­da­mi lei­di­ mą ne­mo­ka­mai per­si­kel­ti kel­tu ga­li da­ry­ti ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­ di­mus“, – ste­bė­jo­si R.Ši­dei­kis.

Mi­ni­jos gat­vė­je bu­dė­jęs po­li­ci­ jos eki­pa­žas su­stab­dė ir už iš­ti­si­ nės eis­mo li­ni­jos kir­ti­mą pro­to­ko­ lus su­ra­šė net 19 pa­žei­dė­jų. Pik­ti­no­si ei­le

„To­kie lei­di­mai iš­duo­da­mi va­di­na­ mie­siems Ne­rin­gos gy­ven­to­jams. Ta­čiau paaiš­kė­jo, kad iš 19 pa­žei­ dė­jų rea­liai Ne­rin­go­je gy­ve­na tik vie­nas vai­ruo­to­jas. Ki­ti pa­žei­dė­ jai bu­vo tik dek­la­ra­vę gy­ve­na­mą­ ją vie­tą ku­ror­te, o rea­liai gy­ve­ na Kau­ne ar Vil­niu­je“, – pa­sa­ko­jo R.Ši­dei­kis. Dau­gu­ma to­kių ke­lių ere­lių vai­ ra­vo pra­ban­gius ir nau­jus au­to­mo­ bi­lius. „Pa­rei­gū­nai iš­klau­sė ne­pa­ten­ kin­tų vai­ruo­to­jų prie­kaiš­tų, kad jie tu­ri lauk­ti bend­ro­je ei­lė­je“, – ti­ki­no Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­ nin­kas. Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai pri­me­na, kad va­sa­ros lai­ko­tar­piu uos­ta­mies­ty­ je bus ren­gia­mi įvai­raus po­bū­džio rei­dai, ku­rių me­tu pa­rei­gū­nai tik­ rins ne tik vai­ruo­to­jų blai­vu­mą, bet ir ža­da baus­ti chu­li­ga­niš­kai vai­ruo­ jan­čius vai­ruo­to­jus.

9

ANTRADIENIS, liepos 9, 2013

rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Šviežios sul­tys ga­li ir pa­kenk­ti Švie­žiai spaus­tų sul­čių var­to­ji­mas – ne toks ne­kal­tas da­ly­kas, kaip ma­no dau­gu­ ma. Spe­cia­lis­tai tei­gia, kad sul­tis rei­kia ger­ ti ne­di­de­liais kie­kiais, skie­džiant ir at­si­žvel­giant į in­di­vi­dua­lias svei­ka­tos pro­ble­mas. Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Ken­kia ser­gan­tiems

Esant šil­tiems orams, žmo­nės pra­ de­da var­to­ti dau­giau skys­čių. At­ ro­dy­tų, švie­žios sul­tys – pui­ki išei­ tis no­rin­tiems at­si­gai­vin­ti ir gau­ti trūks­ta­mų vi­ta­mi­nų do­zę. Ta­čiau ne­ga­li­ma pa­mirš­ti, jog sul­tys, ser­ gant tam tik­ro­mis li­go­mis, ga­li la­ biau pa­kenk­ti, nei pa­dė­ti. Šei­mos gy­dy­to­ja Ri­ta Se­niū­nai­ tė tei­gė, kad žmo­nės daž­nai ne­jau­ čia sai­ko. „Ypač at­sar­giai su na­tū­ra­lio­mis sul­ti­mis tu­rė­tų elg­tis ser­gan­tie­ji dia­be­tu. Vai­siuo­se yra gau­su fruk­ to­zės, ku­ri yra ne kas ki­ta, kaip cuk­rus. Šia­me są­ra­še yra ne tik vy­ nuo­gių sul­tys, bet ir dau­ge­lis ki­tų. Iš kon­cent­ra­to pa­ga­min­to­se sul­ty­ se kar­tais bū­na iš­ties ne­ma­žai cuk­ raus. Jis pri­si­de­da prie ant­svo­rio, o kar­tu ir dia­be­to bei ki­tų lė­ti­nių li­ gų at­si­ra­di­mo“, – sa­kė šei­mos gy­ dy­to­ja. Ri­bo­ti iš­ge­ria­mų sul­čių kie­kį tu­ ri ir as­me­nys, tu­rin­tys skran­džio pro­ble­mų. „Ser­gan­tiems opa­li­ge, gast­ri­tu ir ki­to­mis pa­na­šio­mis li­go­mis sul­ tys ga­li at­neš­ti dau­giau ža­los nei nau­dos. Dėl pa­di­dė­ju­sio skran­džio rūgš­tin­gu­mo ga­li paū­mė­ti įvai­ rios lė­ti­nės ir net ūmi­nės, su virš­ ki­ni­mu su­si­ju­sios li­gos. At­si­tin­ ka ir taip, jog žmo­gus ne­ži­no apie tam tik­rą li­gą, o ne­sai­kin­gas sul­čių var­to­ji­mas at­sklei­džia bė­dą“, – sa­ kė R.Se­niū­nai­tė. Rei­kia skies­ti

Me­di­kė įsi­ti­ki­nu­si, kad ge­riau var­ to­ti na­tū­ra­liai spaus­tas sul­tis, o ne pre­ky­bos cent­ruo­se par­duo­da­mus gė­ri­mus pa­ke­liuo­se. Gy­dy­to­ja pa­ ta­rė, kad sul­čių ne­rei­kė­tų mai­šy­ti tar­pu­sa­vy­je. Jei spau­džia­me gė­ri­ mą iš vai­sių, ne­pa­ta­ria­ma į jį dė­ti dar ir įvai­rių žo­lių ar dar­žo­vių. Da­lis die­to­lo­gų sa­ko, kad vai­sių sul­ty­se gau­su cuk­raus ir vi­ta­mi­ nų, o dar­žo­vių sul­ty­se – mi­ne­ra­ li­nių drus­kų, to­dėl šiuos kom­po­ nen­tus tar­pu­sa­vy­je mai­šy­ti nė­ra ge­rai, nes ga­li su­si­da­ry­ti nau­jų jun­gi­nių, ku­rie ap­krau­na ke­pe­nis. Svar­bu ži­no­ti, kad na­tū­ra­lias sul­

tis rei­kė­tų skies­ti van­de­niu, jog gė­ri­mo kon­cent­ra­ci­ja ne­bū­tų to­ kia stip­ri. Žmo­gui per die­ną pa­kan­ka su­ var­to­ti nuo ke­lių šaukš­tų iki tri­jų stik­li­nių sul­čių. Jas ger­ti rei­kia lė­ tai, ne­di­de­liais gurkš­niais ir jo­kiu bū­du ne ta­da, kai skran­dis tuš­čias.

Ri­ta Se­niū­nai­tė:

Į smul­kin­tu­vą su­me­ ta­me vis­ką – mor­ką, apel­si­ną, cit­ri­ną, pie­ nių šak­nų, o pa­skui skun­džia­mės vi­du­rių pū­ti­mu, skran­džio skaus­mais ar ne­mi­ga. „Da­žai gir­džiu klai­din­gų nuo­ mo­nių esą ger­ti sul­tis nie­ko ne­ val­gius – nau­din­ga. Sul­ty­se yra daug vi­ta­mi­nų, mik­ro- ir mak­roe­ le­men­tų, ku­rie ga­li ag­re­sy­viai pa­ veik­ti skran­džio glei­vi­nę, su­kel­ ti py­ki­ni­mą, įvai­rius už­de­gi­mus ir ki­tus ne­ga­la­vi­mus“, – įspė­jo R.Se­ niū­nai­tė. Pa­sak jos, spau­džian­tiems sul­tis iš įvai­rių žo­lių, pa­vyz­džiui, pie­nių la­pų ar že­muo­gių, gau­tą kon­cent­ ra­tą rei­kia skies­ti dar la­biau. „Kaip ir vi­so­se gy­ve­ni­mo si­tua­ ci­jo­se, var­to­jant sul­tis bū­ti­nas są­ mo­nin­gu­mas ir do­mė­ji­ma­sis sa­vo svei­ka­ta. Vi­siems re­ko­men­duo­ju pa­si­tar­ti su šei­mos gy­dy­to­ju ar die­ to­lo­gu. Daž­nai žmo­nės vie­na au­si­ mi nu­girs­ta in­for­ma­ci­ją ir ak­lai ja va­do­vau­ja­si. Į smul­kin­tu­vą su­me­ ta vis­ką – mor­ką, apel­si­ną, cit­ri­ną, pie­nių šak­nų, o pa­skui skun­džia­si

Ri­zi­ka: sul­tys, ser­gant tam tik­ro­mis li­go­mis, ga­li la­biau pa­kenk­ti, nei pa­dė­ti.

vi­du­rių pū­ti­mu, skran­džio skaus­ mais ar ne­mi­ga“, – aiš­ki­no šei­mos gy­dy­to­ja. Va­do­vau­ja­si mi­tais

Ka­dan­gi su sul­ti­mis gau­na­me ne­ ma­žą vi­ta­mi­nų ir įvai­rių ele­men­ tų do­zę, jas ger­ti re­ko­men­duo­ja­ ma pa­val­gius. „Ge­riau­sia pa­lauk­ti bent jau va­ lan­dą ar pu­sant­ros. Už­kan­džiau­da­mi ir taip gau­na­me tam tik­rą kie­kį mais­ tin­gų­jų me­džia­gų, to­dėl pa­pil­do­mu skys­čiu skran­džio ap­krau­ti ne­rei­kė­ tų“, – ti­ki­no šei­mos gy­dy­to­ja. Pa­sak jos, sul­tys dėl pa­pil­do­mo tū­rio ga­li iš­pūs­ti skran­dį ir ap­sun­ kin­ti virš­ki­ni­mą. Vai­sių ar dar­žo­vių sul­tys, var­to­ ja­mos va­ka­re, as­me­nims, no­rin­ tiems nu­mes­ti svo­rio, nė­ra ge­ras spren­di­mas. „Pas­te­biu, kad žmo­nės daž­ nai pri­si­skai­to pseu­do­me­di­ci­nos po­rta­lų pa­tei­kia­mos in­for­ma­ci­

jos ir prii­ma ne­tei­sin­gus spren­di­ mus. Pa­vyz­džiui, ge­ria įvai­rias sul­ tis va­ka­re, gal­vo­da­mi, kad tai pa­dės džiaug­tis gra­žia fi­gū­ra. Ge­riant vy­ nuo­gių ar ba­na­nų sul­čių kok­tei­lius grei­čiau nu­tuk­si, nei nu­me­si svo­ rio, nes gliu­ko­zė pa­virs­ta į rie­ba­ lus“, – sa­kė gy­dy­to­ja. Greipf­ru­tai ir žel­me­nys – pa­vo­jin­gi

Daug kas pa­na­cė­ja lai­ko greipf­ru­tų sul­tis, ta­čiau vais­tus var­to­jan­tiems žmo­nėms de­rė­tų bū­ti at­sar­ges­ niems. Dėl greipf­ru­tuo­se esan­čios tam tik­ros me­džia­gos vais­tų po­vei­ kis ga­li su­stip­rė­ti ar­ba su­si­lpnė­ti, jie ga­li su­kel­ti ša­lu­ti­nį po­vei­kį. Į šį fak­tą rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­ sį var­to­jan­tiems me­di­ka­men­tus, skir­tus šir­dies arit­mi­jai, hi­per­ten­ zi­jai gy­dy­ti, re­gu­liuo­jan­čius krau­jo kre­šė­ji­mą, taip pat an­ti­dep­re­san­ tus, mig­do­muo­sius. Kar­tu su vais­ tais ne­pa­ta­ria­ma ger­ti ir pa­pil­dų, ku­riuo­se yra greipf­ru­tų ekst­rak­to.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

R.Se­niū­nai­tė tei­gė, kad itin at­sar­ giai rei­kia elg­tis ir su žel­me­nų sul­ ti­mis. Jo­se yra gau­su an­tiok­si­dan­ tų, o di­de­lis jų kie­kis yra ža­lin­gas. Šių sul­čių ypač rei­kė­tų veng­ti on­ko­ lo­gi­niams li­go­niams. Sul­tys yra tik­ ras an­tiok­si­dan­tų, ku­rios yra ląs­te­les stip­ri­nan­čios me­džia­gos, kon­cent­ra­ tas. Jos stip­rins ne tik svei­ką­sias imu­ ni­nės sis­te­mos ląs­te­les, bet ir vė­ži­nes. To­dėl spin­du­li­nis ar che­mo­te­ra­pi­nis gy­dy­mas nai­kins blo­gą­sias ląs­te­les, o an­tiok­si­dan­tai jas stip­rins, ki­taip ta­ riant, truk­dys gy­dy­mui. Me­di­kai tei­gia, kad per va­lan­ dą or­ga­niz­mo au­di­niai ir or­ga­nai iš sul­čių vi­ta­mi­nų, fer­men­tų pa­ si­sa­vi­na tiek, kiek jų yra vie­na­me gurkš­ny­je. Bū­tent taip ir rei­kė­tų ger­ti sul­tis – ne vie­nu pri­sė­di­mu, o po 1–3 gurkš­nius (iki 50 ml) kas va­lan­dą. Ypač šios tai­syk­lės tu­rė­ tų pai­sy­ti ser­gan­tie­ji vė­žiu, ant­raip, užuo­t stip­ri­nę or­ga­niz­mą, tik mai­ tins pik­ty­bi­nes ląs­te­les.

10

ANTRADIENIS, liepos 9, 2013

rubrika sveikata Pa­si­ti­kė­ji­mas šlubuoja

Ką ger­ti va­sa­rą

Skie­pys kas 10 me­tų

Iš tri­jų Bal­ti­jos ša­lių svei­ka­tos sis­te­ma la­biau­siai pa­si­ti­ki Es­ ti­jos gy­ven­to­jai (64 pro­c.), ma­ žiau­siai – Lat­vi­jos (43 pro­c.). Lie­tu­viai pa­si­skirs­tę per­pus: 53 pro­c. ša­lies gy­ven­to­jų tei­gia esą sau­gūs dėl svei­ka­tos. La­ bai ne­sau­gūs dėl svei­ka­tos jau­ čia­si esą 6 pro­c. es­tų, 19 pro­c. lat­vių ir 17 pro­c. lie­tu­vių.

Die­to­lo­gai su­da­rė są­ra­šą gė­ri­ mų, ku­riuos nau­din­giau­sia ger­ ti va­sa­rą. Be van­dens, į šį są­ra­ šą pa­ten­ka kar­vės ir ož­kos pie­ nas, nes ja­me daug mais­tin­gų­ jų me­džia­gų, kal­cio. Ža­lio­jo­je ar­ba­to­je yra daug nau­din­gų vi­ ta­mi­nų, mik­roe­le­men­tų ir an­ tiok­si­dan­tų, ji ma­ži­na cuk­raus kie­kį krau­jy­je.

Skie­pus nuo stab­li­gės ir dif­te­ri­ jos rei­kia at­nau­jin­ti kas de­šimt me­tų. Da­bar nuo šių li­gų vy­res­ ni nei 26 me­tų gy­ven­to­jai ga­li pa­ si­skie­py­ti ne­mo­ka­mai. Skie­pai itin re­ko­men­duo­ja­mi daug lai­ko gam­to­je pra­lei­džian­tiems as­me­ nims. Grės­mė su­si­rgti ky­la, kai li­ gos su­kė­lė­jai pa­ten­ka į žaiz­dą ir pra­de­da ga­min­ti stip­rų nuo­dą.

Pa­vo­jai ty­ko mū­sų pa­čių na­muo­se Na­mai yra ta vie­ta, į ku­rią kas­kart su­grį­žę jau­čia­mės at­ra­dę ra­my­bę ir sau­gu­mą. De­ ja, iš tie­sų net ir na­muo­se ne­sa­me vi­siš­ kai sau­gūs. Ko­dėl? Skais­tė Ka­li­ni­nai­tė Jun­gik­liai ir ran­ke­nos

Kiek­vie­na­me na­mų kam­ba­ry­ je mū­sų svei­ka­tai pa­vo­jų ga­li su­ kel­ti mik­ro­bai. Šie ma­žy­čiai, pli­ka aki­mi ne­ma­to­mi mik­roor­ga­niz­ mai vei­sia­si ant kas­dien nau­do­ja­ mų daik­tų. Ku­rie iš jų yra idea­li ter­pė mik­ro­ bams plis­ti ir kaip iš­veng­ti jų ža­los? Ne­re­tai grį­žę na­mo pir­miau­ sia įjun­gia­me švie­są. Jei va­sa­rą to ne­rei­kia da­ry­ti ves­ti­biu­ly­je, tai ei­ nant plau­tis ran­kų į vo­nią ar tua­le­ tą, ku­rie daž­nai yra be lan­gų, tam­ pa neiš­ven­gia­ma. Ne­nuos­ta­bu, kad bū­tent jun­gik­liai yra vie­ni ne­šva­ riau­sių daik­tų vi­suo­se na­muo­se: juos lie­čia­me ne­plau­to­mis ran­ko­ mis, ant ku­rių po die­nos yra su­si­ kau­pę pa­čių įvai­riau­sių mik­ro­bų. Lies­da­mi du­rų ran­ke­nas ir švie­ sos jun­gik­lius ne­plau­to­mis ran­ ko­mis, sau ir sa­vo ar­ti­mie­siems su­ke­lia­me ri­zi­ką ap­si­krės­ti to­kio­ mis bak­te­ri­jo­mis, kaip E.co­li, Gir­ dia lamb­lia ir Ba­lan­ti­dium co­li. Jos su­ke­lia įvai­rias žar­ny­no in­fek­ci­jas. Kaip to iš­veng­ti? Tvar­kant na­mus de­rė­tų pri­si­min­ti ir iš­va­ly­ti šias ne­ re­tai pa­mirš­ta­mas vie­tas pa­pras­ čiau­sia de­zin­fe­kuo­jan­čia šluos­te. Kla­via­tū­ra, pul­te­lis, te­le­fo­nas

Mo­bi­lu­sis te­le­fo­nas, nuo­to­li­nio val­dy­mo pul­te­lis ir kom­piu­te­ rio kla­via­tū­ra – be šių tri­jų daik­ tų tik­riau­siai jau ne­beį­si­vaiz­duo­ja­ me sa­vo kas­die­ny­bės. Ant jų, kaip ir švie­sos jun­gik­lių bei du­rų ran­ke­ nų, pa­lie­ka­me įvai­rių mik­ro­bų. Sie­kiant ap­si­sau­go­ti nuo mik­ro­bų de­ra daž­niau plau­ti ran­kas ir vėl­gi va­ ly­ti šias prie­mo­nes de­zin­fe­kuo­jan­čio­ mis šluos­tė­mis ar ser­ve­tė­lė­mis. Ko ge­ro, bū­tų pra­var­tu at­ski­rai pa­kal­bė­ti apie kom­piu­te­rio kla­ via­tū­rą. Re­mian­tis Či­ka­gos Šiau­rės Va­ka­rų me­mo­ria­li­nės li­go­ni­nės at­ lik­tu ty­ri­mu, ant kom­piu­te­rio kla­ via­tū­ros net 24 va­lan­das ga­li iš­ gy­ven­ti dvi mir­ti­nai pa­vo­jin­gos bak­te­ri­jų rū­šys: En­te­ro­coc­cus fae­ cium (ga­li su­kel­ti odos, krau­jo­ ta­kos, šla­pim­ta­kių in­fek­ci­jas) ir Stap­hy­lo­coc­cus au­reus. Mik­ro­bai ant kla­via­tū­ros pa­ten­ ka ne tik nuo mū­sų ran­kų. Ne­ma­ žai žmo­nių, dirb­da­mi kom­piu­te­riu, ne­re­tai su­de­ri­na val­gy­mo ir gė­ri­mo pro­ce­sus. Pa­tys to ne­pas­te­bė­da­mi tru­pi­na, iš­tep­lio­ja mais­tu ar api­

pi­la įvai­riais skys­čiais sa­vo kom­ piu­te­rio kla­via­tū­rą. Pa­laips­niui tai su­da­ro idea­lias są­ly­gas plis­ti įvai­ riems mik­roor­ga­niz­mams. Spe­cia­lis­tai re­ko­men­duo­ja im­ tis at­sar­gu­mo prie­mo­nių ir ap­sau­ go­ti sa­ve bei tech­ni­ką nuo ža­lin­go po­vei­kio: pe­rio­diš­kai iš­va­ly­ti kla­ via­tū­rą šluos­te ar iš­siurb­ti dul­kių siurb­liu ir veng­ti val­gy­ti ar ger­ti dir­bant kom­piu­te­riu. Pjaus­ty­mo len­te­lės

Pjaus­ty­mo len­te­lė – tai vie­nas tų daik­tų, ku­riuos ga­mi­nan­tie­ji mais­ tą nau­do­ja kas­dien ir net ke­lis kar­ tus per die­ną. Mik­ro­bų ant pjaus­ ty­mo len­te­lių at­si­ran­da nuo ža­lios mė­sos, dar­žo­vių ar ki­tų mais­to pro­ duk­tų, taip pat il­gai jas mir­kius van­ de­ny­je su ki­tais ne­šva­riais in­dais.

Pa­tys ne­šva­riau­si daik­tai vi­so­je vir­tu­ vė­je – kem­pi­nė­lė ir plau­tu­vė. Pas­ta­ro­ji sa­vo ne­šva­ru­mu pri­ lygs­ta klo­ze­tui.

Ver­ta įsi­dė­mė­ti, kad pjaus­ty­mo len­te­les ge­riau­sia nu­plau­ti karš­ tu van­de­niu šiurkš­čia ir mui­luo­ta kem­pi­nė­le at­ski­rai nuo plau­na­mų in­dų. Pa­nau­do­jus len­te­lę vie­nam pro­duk­tui, rei­kia ją nu­plau­ti ir nu­ sau­sin­ti, kad grės­mę ke­lian­tys mik­ roor­ga­niz­mai ne­pa­tek­tų ant ki­tų mais­to pro­duk­tų. Be to, pjaus­ty­mo len­te­les re­ko­men­duo­ja­ma pe­rio­diš­ kai pa­keis­ti nau­jo­mis, nes nuo daž­ no pjaus­ty­mo jų pa­vir­šiu­je at­si­ran­ da įpjo­vų, ku­rio­se kau­pia­si mik­ro­bai ir juos yra la­bai sun­ku iš­va­ly­ti. Plau­tu­vė ir kem­pi­nė­lė

Pa­tys ne­šva­riau­si daik­tai vi­so­je vir­tu­vė­je – kem­pi­nė­lė ir plau­tu­vė. Pas­ta­ro­ji sa­vo ne­šva­ru­mu pri­lygs­ta klo­ze­tui. Neš­va­rūs in­dai, įvai­raus mais­to li­ku­čiai yra idea­lios są­ly­gos plau­tu­vė­je veis­tis E.co­li ar sal­mo­ ne­lių bak­te­ri­joms. Jos ga­li pa­tek­ti ant ran­kų ar net mais­to, o vė­liau ir į or­ga­niz­mą, kur ga­li su­kel­ti žar­ny­ no ne­ga­la­vi­mų. Sie­kiant iš­veng­ti šių svei­ka­ tos su­tri­ki­mų, pa­tar­ti­na plau­ ti vir­tu­vės kriauk­lę spe­cia­lio­mis

Nes­vei­ka: ne­šva­rūs in­dai ir pjaus­ty­mo len­te­lės vie­no­je plau­tu­vė­je, ne­tvar­ka ant dar­bas­ta­lio – in­fek­ci­jų ži­

di­nys.

prie­mo­nė­mis. Re­ko­men­duo­ja­ma nau­do­ti spe­cia­lias prie­mo­nes ir vamz­džiams va­ly­ti bei de­zin­fe­kuo­ ti, nes ten taip pat kau­pia­si įvai­rių svei­ka­tą ža­lo­jan­čių mik­ro­bų. Kem­pi­nė­lė – ne­šva­riau­sias, pa­ vo­jin­giau­sias svei­ka­tai daik­tas na­ muo­se. Kem­pi­nė­lės struk­tū­ra yra ypa­tin­ga tuo, kad ne tik plau­na in­ dus, bet ir yra pui­ki ter­pė mik­ro­ bams dau­gin­tis. Plau­da­mi ne­šva­rius in­dus mes sie­kia­me jų šva­ros, o per­brau­ kę ne­šva­ria kem­pi­nė­le jų pa­vir­ šių pa­den­gia­me mik­ro­bais. Neš­ va­ri kem­pi­nė­lė, kaip ir kriauk­lė, di­di­na ri­zi­ką ap­si­krės­ti sal­mo­ne­ lė­mis, E.co­li ir sta­fi­lo­ko­ko (su­ke­lia žar­ny­no su­tri­ki­mų) bak­te­ri­jo­mis. Bū­ti­na re­gu­lia­riai keis­ti se­ną­ ją kem­pi­nė­lę nau­ja. Se­ną­ją ga­li­ ma de­zin­fe­kuo­ti, ją su­šla­pi­nus ir pa­kai­ti­nus mik­ro­ban­gų kros­ne­lė­ je ke­lias mi­nu­tes. Ki­li­mai

Ar jū­sų ki­li­mas šva­rus? Pli­ka aki­mi žiū­rint ga­li pa­si­ro­dy­ti kaip tik taip, ta­čiau iš tik­rų­jų pur­vas, o kar­tu su juo ir įvai­rūs pa­vo­jai mū­sų svei­ ka­tai sle­pia­si gi­les­nia­me ki­li­mo sluoks­ny­je. Ki­li­mą ga­li­ma api­bū­din­ti kaip filt­rą, ku­ris su­ge­ria ne­šva­ru­mus, bak­te­ri­jas, aler­ge­nus. Kiek­vie­ną die­ną, bū­da­mi na­mie, mes tai įkve­ pia­me, o tin­ka­mai ne­pri­žiū­rė­da­mi ki­li­mų ga­li­me iš­pro­vo­kuo­ti aler­gi­ ją, akių per­štė­ji­mą ar ne­tgi ast­mą. Kaip nuo to ap­si­draus­ti? Te­rei­kia re­gu­lia­riai siurb­ti ki­li­mą ir kart­kar­ tė­mis iš­va­ly­ti pro­fe­sio­na­liai va­lyk­ lo­je ar na­muo­se.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Klo­ze­tas ir vo­nia

Pa­lai­ky­ti klo­ze­to šva­rą šiais lai­kais nė­ra su­dė­tin­ga – tam skir­ta dau­gy­ bė įvai­rių prie­mo­nių. Va­lant kar­tą per sa­vai­tę ar bet ka­da, kai tik to pri­rei­kia, už­ker­ta­mas ke­lias pa­vo­ jin­giems mik­ro­bams plis­ti. Vo­nią rei­kia plau­ti kiek­vie­ną kar­ tą jo­je iš­si­mau­džius. Svar­bu ne tik iš­plau­ti, bet po to ir nu­sau­sin­ti. Kas gre­sia, jei­gu to ne­da­ry­si­te? Pa­sak spe­cia­lis­tų, vo­nio­je ir ant klo­ze­to daž­nai ap­tin­ka­ma sta­fi­lo­ ko­ko, E.co­li, sal­mo­ne­lių ir strep­to­ ko­ko bak­te­ri­jų. Rankš­luos­čiai

Kas kar­tą iš­si­mau­dę ir nu­si­šluos­ tę rankš­luos­čiu, mes pa­ša­li­na­me mik­ro­bus nuo sa­vo kū­no. Vis dėl­to ant sa­vo rankš­luos­čių mes taip pat pa­lie­ka­me ir ne­gy­vos odos ga­ba­lė­lių, ku­rie tam­pa mais­tu įvai­rioms bak­te­ri­joms. Ir kiek­vie­ ną kar­tą pa­si­nau­do­da­mi tuo rankš­ luos­čiu mes tas pa­čias bak­te­ri­jas per­ne­ša­me ant sa­vo kū­no. Rankš­luos­čių sa­vy­bė su­ger­ ti van­de­nį, pra­stas jų džio­vi­ni­mas ir drėg­mė vo­nios kam­ba­ry­je – vi­sa

tai yra idea­lios są­ly­gos mik­ro­bams dau­gin­tis. Rankš­luos­čius rei­kia skalb­ti pa­si­nau­do­jus vie­ną kar­tą ir už­tik­rin­ti ge­rą vo­nios kam­ba­rio ven­ti­lia­ci­ją. Žmo­gus

Žmo­gus nė­ra daik­tas, bet mes taip pat esa­me ne­šva­rio­ji mū­sų na­mų da­lis. Ant sa­vo kū­no mes per­ne­ša­me mi­li­jo­nus mik­ro­bų kiek­vie­ną die­ ną. Dau­giau­sia jų su­si­kau­pia ant mū­sų ran­kų, nes lie­čia­me pa­čius įvai­riau­sius daik­tus, to­dėl ran­ koms tu­ri bū­ti ski­ria­mas ypa­tin­ gas dė­me­sys. Ran­kas rei­kia plau­ti su mui­lu ma­žiau­siai 15–20 se­kun­džių. Mi­ ne­so­tos vals­ti­jos Svei­ka­tos de­par­ ta­men­to spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, ge­riau nau­do­ti pa­pras­tą, o ne an­ti­bak­te­ri­ nį mui­lą, nes il­gas pa­sta­ro­jo nau­ do­ji­mas ma­ži­na bak­te­ri­jų at­spa­ ru­mą che­mi­nėms prie­mo­nėms, skir­toms mik­ro­bams ša­lin­ti. Dar ge­riau nau­do­ti skys­tą mui­lą, nes ne­lie­ka ga­li­my­bės dau­gin­tis mik­ ro­bams, kaip ant ga­ba­li­nio mui­lo. Pa­reng­ta pa­gal už­sie­nio spau­dą

Bak­te­ri­jos ir li­gos E.co­li, Gair­dia lamb­lia

En­te­ro­coc­cus fae­cium

su­ke­l ia lamb­l ia­zę, pa­s i­reiš­k ian­č ią virš­k i­na­mo­jo trak­to funk­ci­jos su­t ri­ ki­mais.

su­ke­l ia odos, krau­jo­ta­kos, šla­pim­ta­ kių in­fek­ci­jas. Stap­hy­lo­coc­cus au­reus

Ba­lan­ti­dium col

su­ke­lia odos in­fek­ci­jas.

su­ke­lia ba­lan­ti­dia­zę, li­ga pa­si­reiš­k ia ap­si­nuo­di­ji­mu ir sto­ro­sios žar­nos pa­ žei­di­mais.

Sal­mo­ne­lių bak­te­ri­jos

su­ke­l ia įvai­r ius žar­ny­no ne­ga­la­v i­ mus, sal­mo­ne­lio­zę.

11

ANTRADIENIS, liepos 9, 2013

sveikata

Uni­ka­li pro­ce­dū­ra iš­gel­bė­jo nuo ne­ga­lios Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nė­je at­lik­ta iš­skir­ti­nė ir su­dė­tin­ga in­ter­ven­ci­nė pro­ce­dū­ra – pir­mą kar­tą Lie­tu­vo­je į mie­go ar­te­ri­ ją įve­dus spe­cia­lų sten­tą pa­dė­ta sun­kios būk­lės pa­cien­tui, ku­rį stai­ga iš­tik­to iše­mi­nis gal­vos sme­ge­nų in­sul­tas. Li­na Lik­šai­tė Spė­jo lai­ku

Lie­tu­vo­je toks gy­dy­mo me­to­das sku­biai į li­go­ni­nę at­vež­tam žmo­gui bu­vo pri­tai­ky­tas pir­mą kar­tą. „Ne­ bent kaž­kas bū­tų slap­ta tai pa­da­ręs ir ne­pa­vie­ši­nęs. Ta­čiau kiek klau­ si­nė­jo­me ko­le­gų, paaiš­kė­jo, kad šis at­ve­jis bu­vo uni­ka­lus“, – tei­gė li­ go­ni­nės me­di­kai. Sėk­min­gai pa­si­bai­gu­si is­to­ri­ja pra­si­dė­jo ta­da, kai su gal­vos sme­ ge­nų iše­mi­niu in­sul­tu į Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nę 72 me­tų pa­cien­ tas bu­vo at­ga­ben­tas tie­siai iš spor­ to sa­lės. Fi­ziš­kai ak­ty­vus, svei­ką gy­ven­se­ną pro­pa­guo­jan­tis vy­ras po tre­ni­ruo­tės nuė­jo į du­šą ir pa­ si­jau­tė pra­stai. Ap­lin­ki­niai sku­biai krei­pė­si į me­di­kus. Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nės neu­ro­lo­gas Sau­lius Ta­ro­za pri­si­ mi­nė, kad pa­cien­tui, at­vy­ku­siam į sku­bios pa­gal­bos sky­rių, bu­vo vi­ siš­kai pa­ra­ly­žiuo­tos kai­rės pu­sės ga­lū­nės, o tuo­me­ti­nė jo būk­lė ne­ža­ dė­jo nie­ko ge­ro. Džiu­gi­no tik fak­tas, kad žmo­gus į me­di­ci­nos įstai­gą at­ vy­ko ope­ra­ty­viai – per va­lan­dą nuo pra­stos sa­vi­jau­tos pra­džios. At­li­kus rei­kia­mus ty­ri­mus nu­ sta­ty­ta, kad vy­riš­kiui vi­siš­kai už­ si­kim­šu­si la­bai svar­bi mie­go ar­te­ ri­ja, ku­ri yra kak­lo sri­ty­je.

Tra­di­ci­niai me­to­dai ne­gel­bė­jo

Sie­kiant iš­gel­bė­ti pa­cien­to gy­vy­bę, iš pra­džių bu­vo pri­tai­ky­tas kla­si­ki­ nis gy­dy­mo me­to­das – int­ra­ve­ni­nė trom­bo­li­zė, ku­rios tiks­las – vais­tų pa­gal­ba su­skys­tin­ti krau­ją ir iš­tir­ pin­ti trom­bą. „Ta­č iau ti­k i­my­b ė, kad to­k ia svar­bi ir ne­ma­ža ar­te­ri­ja at­si­vers, te­sie­kia apie 4 pro­c. Ši pro­ce­dū­ ra ne­bu­vo sėk­min­ga, to­dėl sku­biai bu­vo at­lik­ta ka­te­te­ri­nė an­giog­ra­fi­ ja. Jos me­tu vy­rui per kirkš­nį bu­ vo įves­tas ka­te­te­ris. Už­si­kim­šu­sią ar­te­ri­ją kak­lo sri­ty­je bu­vo ban­dy­ ta pa­nai­kin­ti int­raar­te­ri­ne trom­ bo­li­ze, ta­čiau nei stip­riai skys­ ti­nan­tys vais­tai, nei mė­gi­ni­mai iš­siurb­ti da­ri­nį, ne­pa­dė­jo“, – pa­ sa­ko­jo S.Ta­ro­za. Ga­liau­siai Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nės Šir­dies ir krau­ja­gys­lių ra­ dio­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas Va­len­ ti­nas Jok­šas ry­žo­si uni­ka­liai pro­ ce­dū­rai – ar­te­ri­jos sten­ta­vi­mui. Po sku­biai at­lik­tų veiks­mų ar­te­ ri­jos spin­dis sėk­min­gai at­si­vė­rė ir su­tri­ku­si sme­ge­nų krau­jo­ta­ka bu­vo at­kur­ta. Lai­kas nuo su­si­rgi­mo pra­ džios iki krau­jo­ta­kos at­kū­ri­mo tru­ ko ke­tu­rias va­lan­das. Tai­ko­ma re­tai

Sten­tas yra vie­li­nis ci­lind­ro for­mos tink­le­lis, ku­ris su­siau­rė­ju­sią ar­te­

ri­jos vie­tą iš­ple­čia ir ne­lei­džia jai su­bliūkš­ti. „Į už­si­kim­šu­sią vie­tą įve­dus sten­tą, pa­cien­to svei­ka­ta, dar šiam gu­lint ant sa­lo, pra­dė­jo ge­rė­ti. Ki­ tą die­ną vy­ras jau sto­vė­jo ant ko­jų, ga­lė­jo pa­kel­ti ran­ką, o dar po ke­lių die­nų sa­va­ran­kiš­kai vaikš­čio­jo“, – pa­sa­ko­jo neu­ro­lo­gas. Pa­sak jo, at­lie­kant šią pro­ce­dū­rą la­bai svar­bus lai­kas. Ban­dant pa­dė­ ti žmo­gui, ku­rį iš­ti­ko gal­vos sme­ ge­nų in­fark­tas, ati­tin­ka­mų veiks­ mų rei­kia im­tis per pir­mas ke­lias va­lan­das. Sten­ta­vi­mo me­to­di­ka žmo­gui, iš­tik­tam ūmaus iše­mi­nio in­sul­to, – dar vi­siš­kai nau­ja ir nė­ra daž­nai tai­ko­ma kas­die­ni­nė­je pra­kti­ko­je. V.Jok­šas tei­gė, kad ne­to­li­mo­je atei­ty­je sten­ta­vi­mas ga­lė­tų tap­ ti vie­nu iš pa­si­rink­ti­nių gy­dy­mo me­to­dų, esant stam­bios sme­ge­ nis mai­ti­nan­čios ar­te­ri­jos už­si­ kim­ši­mui, gelbs­tint li­go­nius, ku­ riems pa­si­reiš­kė gal­vos sme­ge­nų in­fark­tas. „At­lie­kant šią pro­ce­dū­rą, la­bai svar­bus ko­man­di­nis neu­ro­lo­gų, in­ ter­ven­ci­nių ra­dio­lo­gų bei grei­to­sios pa­gal­bos spe­cia­lis­tų dar­bas, nes kiek­vie­na mi­nu­tė yra la­bai svar­ bi. Bū­ti­na ir aukš­ta me­di­kų kva­li­ fi­ka­ci­ja bei spe­ci­fin ­ ės ži­nios. Ke­le­tą to­kių pro­ce­dū­rų jau esa­me at­li­kę,

Pro­fe­sio­na­lu­mas: pa­cien­tui, ku­rio mie­go ar­te­ri­ja bu­vo vi­siš­kai už­si­

kim­šu­si, pa­dė­jo uni­ka­li sten­ta­vi­mo pro­ce­dū­ra, ku­rią at­li­ko Jū­ri­nin­kų li­ go­ni­nės spe­cia­lis­tai. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ta­čiau gal­vos sme­ge­nų in­fark­tai pa­cien­tams įvyk­da­vo dar li­go­ni­ nė­je, daž­niau­siai kaip komp­li­ka­ ci­ja. Pas­ta­ruo­ju at­ve­ju pir­mą kar­tą sėk­min­gai iš­gy­dė­me žmo­gų, ku­ris bu­vo at­vež­tas grei­to­sios pa­gal­bos“, – džiau­gė­si V.Jok­šas. Pro­fe­sio­na­lios pa­slau­gos

Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nės di­ rek­to­rius dr. Jo­nas Są­ly­ga tei­gė, kad šios gy­dy­mo įstai­gos Šir­dies ir krau­ja­gys­lių ra­dio­lo­gi­jos sky­riu­je at­lie­ka­mos in­ter­ven­ci­nės ra­dio­lo­ gi­jos pro­ce­dū­ros ne tik šir­dies, bet ir ki­toms krau­ja­gys­lėms. Vie­na­me pa­da­li­ny­je da­ro­mi šir­ dies ir šir­dies krau­ja­gys­lių ty­ri­mai, o ki­ta­me – ki­tų svar­bių krau­ja­gys­

lių ty­ri­mai. Pro­fe­sio­na­lūs me­di­kai jas at­lie­ka spe­cia­liais apa­ra­tais – an­giog­ra­fais. „Li­go­ni­nė­je ty­ri­mai da­ro­mi tri­ mis šiuo­lai­ki­niais an­giog­ra­fais, ku­riais už­tik­ri­na­mas ko­ky­biš­kas pa­cien­to iš­ty­ri­mas, lei­džian­tis tin­ ka­mai pa­rink­ti to­li­mes­nio gy­dy­mo tak­ti­ką. An­giog­ra­fais taip pat at­lie­ ka­mos ir gy­do­mo­sios pro­ce­dū­ros“, – tei­gė dr. J.Są­ly­ga. Šir­dies ir krau­ja­gys­lių ra­dio­lo­gi­ jos sky­riu­je per me­tus vi­du­ti­niš­ kai at­lie­ka­ma 4 tūkst. 800 gy­do­ mų­jų ir 1 tūkst. 800 diag­nos­ti­nių pro­ce­dū­rų. Pag­rin­di­nis tiks­las, kad pa­cien­tas lai­ku gau­tų ko­ky­ biš­kas, sa­va­lai­kes ir pro­fe­sio­na­ lias pa­slau­gas.

Kai­nos ba­sei­ne ža­di­na aist­ras „Se­niau van­de­nį ba­ 1 sei­nuo­se keis­da­vo­me kar­tą per die­ną, ta­čiau vie­na ma­

ma pa­si­skun­dė, esą tai nea­ti­tin­ka hi­gie­nos nor­mų. Pa­va­sa­rį Vi­suo­ me­nės svei­ka­tos cent­ro spe­cia­lis­ tai pa­tik­ri­no mū­sų įstai­gos vyk­ do­mą veik­lą ir ra­do pa­žei­di­mų. Tu­rė­jo­me su­mo­kė­ti bau­das ir bu­ vo­me įpa­rei­go­ti van­de­nį keis­ti po kiek­vie­nos pro­ce­dū­ros“, – tei­gė L.Venc­kie­nė. Vie­nai pro­ce­dū­rai yra su­nau­do­ ja­ma 7 ar­ba 10 ku­bi­nių met­rų van­ dens. „Ne pa­slap­tis, ko­kios uos­ta­ mies­ty­je yra vie­no pa­šil­dy­to „ku­ bo“ van­dens kai­na, ar­ti­miau­siu me­tu ji dar kils. Vie­na­me už­siė­mi­ me kar­tu su ma­mo­mis ga­li da­ly­ vau­ti trys ar­ba še­ši vai­kai. Pas­kai­ čiuo­ki­te, ko­kią su­mą mums rei­kia su­mo­kė­ti vien už van­de­nį“, – kal­ bė­jo vy­riau­sio­ji gy­dy­to­ja. Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ro suau­gu­sių­jų ba­sei­ne nau­ do­ja­ma re­cir­ku­lia­ci­nė sis­te­ma, kai iš­bė­gęs iš tal­pos van­duo į ją su­ grįž­ta at­gal. Ten, nau­do­jant pa­pil­ do­mas che­mi­nes va­ly­mo me­džia­ gas, van­duo kei­čia­mas po­rą kar­tų per me­tus. Vai­kų ba­sei­ne to­kios sis­te­mos įdieg­ti ne­ga­li­ma ir ba­sei­nui už­pil­ dy­ti yra nau­do­ja­mas van­den­tie­kio van­duo.

Nus­ta­tė pa­gal iš­lai­das

„At­nau­ji­no­me tvar­ką dėl van­dens kei­ti­mo. Pas­kai­čia­vę ir no­rė­da­mi iš­gy­ven­ti, tu­rė­jo­me pa­kel­ti kai­ nas“, – ne­slė­pė L.Venc­kie­nė. Su­ma už mau­dy­nes pri­klau­ so nuo van­dens ir vai­kų skai­čiaus ba­sei­ne. 10 ku­bi­nių met­rų ba­sei­ ne gru­pi­nis už­siė­mi­mas 6 vai­kams nuo šiol at­sieis 40 li­tų. O sean­sas

Mokestis už mau­dy­ nes pri­klau­so nuo van­dens ir vai­kų skai­čiaus ba­sei­ne. 1–4 me­tų vai­kams su vie­nu iš tė­ vų, kai da­ly­vau­ja 3 ma­mos ir trys at­ža­los, kai­nuo­ja 80 li­tų. 7 ku­bi­nių met­rų ba­sei­ne gru­pi­ nis už­siė­mi­mas vai­kams iki vie­ne­ rių me­tų at­sieis 58 li­tus. Ta­me pa­ čia­me ba­sei­ne 6 vai­kai be tė­vų ga­li pa­si­džiaug­ti van­dens ma­lo­nu­mais už 40 li­tų. Kū­di­kio vo­ne­lės kai­na ne­si­kei­ tė – li­ko 15 li­tų. O ma­žas ba­sei­nė­ lis kai­nuo­ja 43 li­tus. Su­nau­do­ja tri­gu­bai

„Ma­mos bu­vo atė­ju­sios pas ma­ne ir aro­gan­tiš­kai rei­ka­la­vo, jog su­ ma­žin­tu­me dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­

Prie­žas­tis: kai­nos vai­kų ba­sei­ne pa­ki­lo, nes pa­si­kei­tė ba­sei­nų van­dens kei­ti­mo tvar­ka, o pa­di­dė­ju­sios są­

skai­tos ver­tė dirb­ti nuo­sto­lin­gai.

mus, kad jų vai­kai ga­lė­tų nau­do­ tis van­dens pro­ce­dū­rų komp­lek­so pa­slau­go­mis už tą pa­čią kai­ną“, – tvir­ti­no L.Venc­kie­nė. Ta­čiau pa­šne­ko­vė ti­ki­no esą rei­ kia džiaug­tis, jog įstai­ga iki šiol ap­ skri­tai su­ge­bė­jo teik­ti šią pa­slau­gą. „Fi­nan­siš­kai „ėjo­me į mi­nu­są“. Tiek pi­ni­gų, kiek su­rink­da­vo­me,

neuž­tek­da­vo net dar­buo­to­jų at­ly­ gi­ni­mams ap­mo­kė­ti. O da­bar, kai su­nau­do­ja­me ge­ro­kai dau­giau šil­to van­dens, jau ne­be­ga­li­me sau leis­ ti pra­ban­gos pa­lik­ti se­nes­nes kai­ nas“, – aiš­ki­no va­do­vė. Paš­n e­ko­v ė tei­g ė su­p ran­tan­t i, kad šok­te­l ė­j u­s ios kai­n os pa­l iks tik da­lį klien­tų, ta­čiau ir iš­lai­

Da­ri­jos Va­si­liaus­kie­nės nuo­tr.

dų įstai­ga tu­rės ma­žiau. Praė­ju­sį mė­ne­sį Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­ žiū­ros cent­re bu­vo už­f ik­s uo­tas be­veik tri­gu­bas karš­to van­dens su­n au­d o­j i­m as. Se­n iau kiek­v ie­ ną mė­ne­sį įstai­go­je bū­da­vo iš­lei­ džia­ma apie 500 ku­bi­nių met­rų van­dens, o šį – net 1,4 tūkst. ku­ bi­nių met­rų.

12

antradienis, liepos 9, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,23 %

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0328 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0083 JAV do­le­ris 1 2,6916 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5467 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9175 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,0029 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3064 Ru­si­jos rub­lis 100 8,0756 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7892

pokytis

+0,1552 % –0,5237 % +0,4928 % +0,1494 % –0,0467 % –0,8536 % –1,8104 % +0,2669 % –0,2147 %

Mi­nist­ras ap­si­juo­kė? Vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras Dai­lis Al­fon­sas Ba­ra­kaus­kas pra­ne­ šė, jog de­rė­sis su tri­mis di­džiau­ siais ša­ly­je mo­bi­lio­jo ry­šio ope­ ra­to­riais, kad jie at­pi­gin­tų Bend­ ra­jam pa­gal­bos cent­rui (BPC) tei­ kia­mą skam­bi­nan­čių nu­me­riu 112 vie­tos nu­sta­ty­mo pa­slau­gą.

O ope­ra­to­riai at­kir­to, kad to­kios pa­slau­gos vals­ty­bei, kaip ir nu­ ma­to įsta­ty­mai, tei­kia­mos ne­ mo­ka­mai, kom­pen­suo­ja­mos tik pa­tir­tos są­nau­dos. „Om­ni­tel“ vie­tos nu­sta­ty­ mo duo­me­nis BPC tei­kia neat­ ly­gin­ti­nai. Iš vals­ty­bės biu­dže­to tik kom­pen­suo­ja­mos mū­sų pa­ tir­tos są­nau­dos, bū­ti­nos įran­gai, rei­ka­lin­gai vals­ty­bės reik­mėms – vie­tos nu­sta­ty­mo duo­me­nims BPC teik­ti, – įsi­gy­ti ir pri­žiū­rė­ ti“, – BNS sa­kė „Om­ni­tel“ at­ sto­vė Dai­va Se­lic­kai­tė. Ji tei­gė, jog Elekt­ro­ni­nių ry­ šių įsta­ty­mas nu­ma­to, kad ope­ ra­to­riai „kiek­vie­no pa­gal­bos skam­bu­čio at­ve­ju neat­ly­gin­ti­nai tei­kia vie­tos nu­sta­ty­mo duo­me­ nis“, ta­čiau įsta­ty­mas nu­ma­to ir kom­pen­sa­ci­jas už ope­ra­to­riams ne­bū­ti­nas są­nau­das. „Tele2“, ku­ri pir­mo­ji 2009 m. pra­dė­jo teik­ti to­kią pa­slau­ gą BPC, at­sto­vas And­rius Ba­ra­ naus­kas BNS taip pat tei­gė, kad kom­pen­suo­ja­mos tik ope­ra­to­rių pa­tir­tos są­nau­dos. 2009 m. vi­ si ope­ra­to­riai pra­dė­jo teik­ti vie­ tos nu­sta­ty­mo pa­slau­gą, dėl to anuo­met su­si­ta­rę su Vi­daus rei­ ka­lų mi­nis­te­ri­ja. D.A.Ba­ra­kaus­kas va­kar pa­ skel­bė, kad da­bar už to­kią pa­ slau­gą BPC mo­ka per daug, – esą val­džia pri­vers­ta vyk­dy­ti įsi­pa­ rei­go­ji­mus, ku­rie bu­vo priim­ti bu­vu­sių Vy­riau­sy­bių, ir klau­si­ mą ke­ti­na­ma spręs­ti „su ta ten­ den­ci­ja, kad ta pa­slau­ga vals­ ty­bei kai­nuo­tų pi­giau“. Ta­čiau mi­nist­ras kar­tu pa­brė­žė, kad ji rei­ka­lin­ga, sie­kiant ope­ra­ty­viai rea­guo­ti į pa­gal­bos pra­šy­mą. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja 2009 m. lapk­ri­tį pa­nai­ki­no ieš­ki­nį Lie­tu­ vai dėl skam­bi­nan­čių pa­gal­bos nu­me­riu 112 vie­tos nu­sta­ty­mo pa­slau­gos tei­ki­mo. BPC vė­la­vo įdieg­ti šią pa­slau­gą vi­so­je ša­ly­ je, ta­čiau po Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos įspė­ji­mo Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­ te­ri­ja pa­si­ra­šė su­tar­tis su mo­bi­ lio­jo ry­šio ope­ra­to­riais. Iki tol nu­sta­ty­ti skam­bi­nan­čių (iš bet ku­rio jud­rio­jo ry­šio tink­ lo) nu­me­riu 112 ar ki­tais na­cio­ na­li­niais pa­gal­bos nu­me­riais bu­vi­mo vie­tą bu­vo ga­li­ma tik Vil­niaus mies­te ir Vil­niaus ra­ jo­no sa­vi­val­dy­bių te­ri­to­ri­jo­je. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

–0,18 %

+0,04 %

Eg­za­mi­nas va­do­vams neį­vei­kia­mas

Būs­to par­da­vi­mas šie­met au­ga

Per pir­mą šių me­tų pus­me­tį dau­gu­ma į kre­di­to uni­jų va­do­vus siū­ly­tų žmo­nių rei­ kia­mų eg­za­mi­nų neiš­lai­kė. Lie­tu­vos ban­ kas pra­ne­šė, kad šie­met eg­za­mi­nus lai­kė iš vi­so 20 žmo­nių, iš jų tik trys ži­nių pa­tik­ rą iš­lai­kė. Ban­kas šie­met su­ren­gė pen­kis spe­cia­lius eg­za­mi­nus, juos lai­kė 13 kan­ di­da­tų į uni­jų va­do­vus (10 iš jų eg­za­mi­ no neiš­lai­kė) ir sep­ty­ni esa­mi va­do­vai. Šių kva­li­fi­ka­ci­ja kė­lė abe­jo­nių.

Lie­tu­vo­je per še­šis šių me­tų mė­ne­sius par­ duo­ta 12 610 bu­tų ir 3920 in­di­vi­dua­lių­ jų na­mų – ati­tin­ka­mai 19 pro­c. ir 3,2 pro­c. dau­giau nei 2012-ųjų sausio–birželio mė­ ne­siais. Pre­li­mi­na­riais Re­gist­rų cent­ro duo­ me­ni­mis, tik bir­že­lio mė­ne­sį ša­ly­je par­duo­ ti 2142 bu­tai ir 779 in­di­vi­dua­lie­ji na­mai – ati­tin­ka­mai 14,5 pro­c. ir 4,3 pro­c. dau­giau nei per­nai bir­že­lį, ta­čiau 14 pro­c. ir 7,2 pro­c. ma­žiau nei šių me­tų ge­gu­žės mė­ne­sį.

No­rin­tiems pa­si­ mė­gau­ti šių­me­čiu me­du­mi už jį ten­ka mo­kė­ti dau­giau nei per­nai. Tai nu­lė­ mė vė­ly­vas pir­ma­ sis me­du­ne­šis. Bi­ti­ nin­kai kol kas ne­si­ ryž­ta pro­gno­zuo­ti, ar aukš­tos me­daus kai­nos iš­si­lai­kys vi­ są se­zo­ną.

Vil­tis: vė­ly­vas pa­va­sa­ris nu­lė­mė vė­la­vu­sį pir­mą­jį me­du­ne­šį ir aukš­tas me­daus kai­nas, ta­čiau jei va­sa­ra bi­

ti­nin­kams bus sėk­min­ga, ant­ro­je rug­sė­jo pu­sė­je jų pro­duk­ci­ja ga­li at­pig­ti.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Me­dų at­pi­gin­tų ge­ra va­sa­ra Vai­da Ka­lin­kai­tė v.kalinkaite@diena.lt

Kol kas bran­gu

Šiuo me­tu me­daus kai­nos rin­ko­je svy­ruo­ja nuo 18 iki 28 li­tų už ki­log­ ra­mą. Kai­ną pir­miau­sia le­mia me­ daus rū­šis. Kol me­daus kai­nos kan­džio­ja­ si, Lie­tu­vos bi­ti­nin­kų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Žil­vi­nas Šo­lys sa­ko, kad no­rin­tys šiuo ska­nės­tu ap­si­ rū­pin­ti šal­ta­jam me­tų lai­kui tu­rė­ tų ne­sku­bė­ti, nes va­sa­ros pa­bai­go­ je me­dus ga­li ir at­pig­ti. Va­kar vy­ku­sio­je spau­dos kon­fe­ ren­ci­jo­je Ž.Šo­lys iš­lai­dau­ti ne­no­ rin­tiems me­daus mė­gė­jams siū­lė pa­lauk­ti iki rugp­jū­čio vi­du­rio, kai pa­si­baigs pa­sku­ti­nis ko­pi­nė­ji­mas. Jei jis bus sėk­min­gas, me­daus kai­ na kris. Tie­sa, Bi­ti­nin­kų aso­cia­ci­jos va­ do­vas pa­brė­žė, kad ge­ras me­dus ne­bus pi­gus, o pi­gus me­dus var­gu ar bus ge­ras. Dirb­ti­nis ne­bus ko­ky­biš­kas

„Ko­ky­biš­ką me­dų ga­mi­na daug kas, bet at­sa­ko­my­bę, kad tai tik­rai ko­ky­biš­kas me­dus, pri­sii­ma ne­ dau­ge­lis“, – sa­kė Ž.Šo­lys. Tie, ku­rie iš­drįs­ta pri­siim­ti at­ sa­ko­my­bę, žy­mi sa­vo par­duo­da­ mą pro­duk­ci­ją spe­cia­liais ko­ky­ bę nu­ro­dan­čiais ženk­lais. Ž.Šo­lys at­krei­pė dė­me­sį, kad spręs­ti apie

me­daus ko­ky­bę pa­gal jo sko­nį ne­ de­rė­tų, nes tai pri­klau­so nuo vie­ to­vės, ku­rio­je bi­tės ren­ka ne­kta­rą, aug­me­ni­jos. Ta­čiau ko­ky­biš­ko dirb­ti­nio me­ daus bū­ti tik­rai ne­ga­li. „Jei­gu yra dirb­ti­nės bi­tės, tai ta­da ga­li bū­ ti ir dirb­ti­nis me­dus. Bet jei­gu ne­ tu­ri dirb­ti­nių bi­čių, tai dirb­ti­nio me­daus ne­bus. Tai yra tik sal­dik­ lis. Sus­kys­tin­tas cuk­rus. Me­dus yra ak­ty­vus pro­duk­tas. Ne tik sal­dik­lis. Ja­me yra vi­ta­mi­nų, mik­roe­le­men­tų, fer­men­tų, ak­ty­vių­jų me­džia­gų, sti­ mu­liuo­jan­čių me­džia­gų, aro­ma­ti­nių me­džia­gų, ku­rios na­tū­ra­liai paim­tos iš gam­tos“, – sakė Ž.Šolys. Ži­no­ma, jis pri­ta­ria, kad ko­kį me­dų ir iš ku­rio ga­min­to­jo pirk­ti, tu­ri pa­si­rink­ti pa­ts var­to­to­jas pa­ gal sa­vo sko­nį ir fi­nan­si­nes ga­li­ my­bes. Prik­lau­so nuo są­ly­gų

Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos Že­mės ūkio ga­my­bos ir mais­to pra­mo­ nės de­par­ta­men­to Ko­ky­bės po­ li­ti­kos sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tė Aus­ma Miš­ki­nie­nė džiau­gė­si, kad Lie­tu­vo­je bi­ti­nin­kai bu­vo be­ne pa­ tys ak­ty­viau­si iš vi­sų ūki­nin­kų ir grei­čiau­siai pa­no­ro sa­vo ga­mi­na­ mus pro­duk­tus pa­žy­mė­ti ko­ky­bės ženk­lu. Ji ak­cen­ta­vo, kad iš­skir­ti­nės ko­ ky­bės že­mės ūkio ir mais­to pro­ duk­tams tai­ko­mi spe­cia­lūs rei­ka­la­

vi­mai. Bi­ty­nai tu­ri bū­ti ati­tin­ka­mu at­stu­mu nu­to­lę nuo kenks­min­gų vie­tų – ke­lių, fab­ri­kų. Bi­čių šei­mos tu­ri bū­ti lai­ko­mos tik me­di­niuo­se avi­liuo­se, mai­tin­ti bi­tes ga­li­ma tik me­du­mi, iš­sky­rus tuos at­ve­jus, kai vy­rau­ja ne­pa­lan­kios oro są­ly­gos, gy­dy­ti bi­tes ga­li­ma tik bio­lo­gi­nė­ mis prie­mo­nė­mis.

Jei­gu jums siū­lo­ma įsi­gy­ti iš­skir­ti­nės ko­ ky­bės me­daus plas­ti­ ki­nia­me in­de­ly­je, tai tik­rai nė­ra iš­skir­ti­ nės ko­ky­bės me­dus.

Taip pat vi­sas ga­my­bos pro­ce­sas tu­ri vyk­ti Lie­tu­vo­je, ga­mi­nant me­ dų ne­ga­li­ma nau­do­ti mais­to prie­ dų, ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­tų or­ga­ niz­mų ar me­daus šil­dy­ti, nes ta­da jis pra­ran­da mais­ti­nę ver­tę. Pir­kė­ jai tu­rė­tų ži­no­ti, kad to­kio me­daus ga­lio­ji­mo lai­kas yra penk­ta­da­liu trum­pes­nis – 14 mė­ne­sių, o par­ da­vi­nė­ja­mas jis tu­ri bū­ti tik stik­li­ niuo­se in­duo­se. „Jei­gu jums siū­lo­ma įsi­gy­ti iš­ skir­ti­nės ko­ky­bės me­daus plas­ti­ki­ nia­me in­de­ly­je, nors ir tin­ka­ma­me mais­tui fa­suo­ti, tai tik­rai nė­ra iš­

skir­ti­nės ko­ky­bės me­dus ar­ba nė­ra lai­ko­ma­si rei­ka­la­vi­mų“, – tvir­ti­no A.Miš­ki­nie­nė. Eko­lo­gi­ja – ne ste­buk­las

Eko­lo­giš­kam me­dui tai­ko­mi ki­to­ kie rei­ka­la­vi­mai nei iš­skir­ti­nės ko­ ky­bės pro­duk­tui. Eko­lo­giš­kam me­dui ne­kta­ras tu­ri bū­ti ren­ka­mas tik iš eko­lo­giš­kų pa­ sė­lių, ar­ti ne­ga­li bū­ti už­terš­tų van­ dens šal­ti­nių ar ki­tų bi­čių svei­ka­ tai gal­būt ken­kian­čių veiks­nių. Be to, pa­ts bi­čių sa­vi­nin­kas ne­ga­li nai­ kin­ti ar ža­lo­ti bi­čių, iš­sky­rus at­ve­ jus, kai to­kiu bū­du ban­do­ma ap­ sau­go­ti bi­čių šei­mą nuo li­gų. Avi­liai tu­ri bū­ti pa­ga­min­ti iš eko­ lo­giš­kų me­džia­gų, bet ne­bū­ti­nai me­die­nos. Bi­tėms gy­dy­ti ga­li bū­ti nau­do­ja­mi ir ve­te­ri­na­ri­niai pre­pa­ ra­tai. Eko­lo­giš­kas me­dus ga­li bū­ti par­da­vi­nė­ja­mas mais­tui pri­tai­ky­ tuo­se in­duo­se iš bet ko­kios me­ džia­gos. Tie­sa, bi­ti­nin­kys­tės eks­per­tai ti­ki­na, kad tik­rai ne­ga­li­ma sa­ky­ti, jog eko­lo­giš­kas me­dus yra kuo nors pra­na­šes­nis už tą, ku­riam tai­ko­mas iš­skir­ti­nės ko­ky­bės api­bū­di­ni­mas. Abu pro­d uk­tai yra ge­r i, bet jiems tie­siog tai­ko­mi skir­tin­gi rei­ ka­la­vi­mai. Ko­ky­bės ženk­lu ne­pa­ žy­mė­tas me­dus taip pat ga­li bū­ti ge­ras me­dus, tik jį su­rin­kęs bi­ti­ nin­kas nė­ra krei­pę­sis dėl ko­ky­bės ser­ti­fi­ka­to.

13

antradienis, liepos 9, 2013

pasaulis Pa­ly­gi­no su Si­ri­ja

Nie­kas ne­su­ba­dy­tas

Sug­riu­vo vieš­bu­tis

Mu­sul­mo­nų bro­li­ja pa­reiš­kė, kad Egip­to gink­luo­tų­jų pa­jė­gų va­das ge­ne­ro­las Ab­du­las Fat­ tah al Si­si no­rįs, jog ša­lį iš­tik­tų toks pa­ts li­ki­mas kaip pi­lie­ti­ nio ka­ro apim­tą Si­ri­ją. Is­la­miš­ kas ju­dė­ji­mas pa­reiš­kė, kad šau­dy­nės Kai­re yra „siau­bin­ gas nu­si­kal­ti­mas“, ir pa­kvie­tė ko­vo­ti su per­vers­mu.

Tūks­tan­čiai nu­trūkt­gal­vių Is­ pa­ni­jos šiau­rė­je esan­čios Pamp­lo­nos gat­vė­mis bė­go nuo bu­lių, bet nie­kas per šį ant­rą šių­me­čio San Fer­mi­no fes­ti­va­lio bu­lių bė­gi­mą ne­bu­vo su­ba­dy­tas. Na­va­ros li­go­ni­nės va­do­vas Ja­vie­ras Ses­ma sa­kė, kad ke­tu­ri žmo­nės yra gy­do­mi dėl su­žei­di­mų.

Pie­tų In­di­jos Si­kan­da­ra­ba­do mies­te su­griu­vus dvie­jų aukš­ tų vieš­bu­čiui, ma­žiau­siai dvy­ li­ka žmo­nių žu­vo, o dar še­šio­ li­ka bu­vo su­žeis­ta. Liu­di­nin­kai tei­gė, kad pa­sta­tas ėmė griū­ti nu­vir­tus vie­nai vir­tu­vės sie­nai. Pas­ta­rai­siais mė­ne­siais In­di­jo­ je su­griu­vo ke­li pa­sta­tai, dau­ giau­sia – Mum­ba­ju­je.

Juo­dos Va­ti­ka­no ban­ko pa­slap­tys Tai, kas vyks­ta Va­ti­ka­ne, tik Va­ti­ka­no rei­ ka­las? Po­pie­žius Pran­ciš­kus taip ne­ma­no. Pon­ti­fi­kas sie­kia, kad vi­sos Baž­ny­čios ins­ti­tu­ci­jos tap­tų skaid­rios. Pir­mas dar­ bas – Va­ti­ka­no ban­kas ir gan­dais apau­gu­ si jo veik­la. Plo­vė pi­ni­gus?

Praė­ju­sią sa­vai­tę Ita­li­jos tei­sė­sau­ ga bai­gė nag­ri­nė­ti Va­ti­ka­no ban­ko veik­los mo­de­lį. Pa­sak ty­rė­jų, ban­ kas bu­vo at­vi­ras pi­ni­gams plau­ti. Tie­sa, iš­va­dos bu­vo slap­tos, bet ita­lų spau­da jas ga­vo ir, ži­no­ma, nu­te­ki­no. Ty­ri­mas tru­ko net tre­jus me­tus. Re­mian­tis iš­va­do­mis, ku­rias ci­ta­ vo Ita­li­jos dien­raš­tis „Cor­rie­re del­ la Se­ra“, ban­kas, ofi­cia­liai ži­no­mas kaip Re­li­gi­nių rei­ka­lų ins­ti­tu­tas (IOR), ne­pa­kan­ka­mai tik­rin­da­vo sa­vo klien­tus, o są­skai­tų val­dy­to­ jams bū­da­vo lei­džia­ma ki­tų var­du per­ves­ti di­de­les su­mas. Ita­li­jos tei­sė­sau­ga ne­sa­kė, kad per IOR bu­vo plau­na­mi pi­ni­gai, ta­čiau pa­brė­žė, jog to­kia ti­ki­my­bė yra. „Di­de­lė ri­zi­ka, kad IOR veik­los mo­de­lis – neį­var­di­jant sa­vo tik­rų­jų klien­tų – ga­li bū­ti nau­do­ja­mas kaip už­dan­ga ne­tei­sė­toms ope­ra­ci­joms nu­slėp­ti“, – pa­brė­žė tei­sė­sau­ga. Kliu­vo ir Ita­li­jos ban­kams, ku­ rie priim­da­vo lė­šas iš IOR, ta­čiau ne­siaiš­kin­da­vo, kam jos pri­klau­so. Vė­liau su­mos bū­da­vo per­ve­da­mos

į ki­tus ban­kus, tai­gi, iš­plau­na­mos. „IOR ga­li leng­vai tap­ti ke­liu nu­si­ kals­ta­mos kil­mės pi­ni­gams plauti“, – pa­brė­žė ty­rė­jai. Jie pri­dū­rė, kad Va­ti­ka­no ban­kas sa­ko ne­tie­są, esą vi­sų IOR są­skai­ tų val­dy­to­jai yra re­li­gi­nės kong­re­ ga­ci­jos ar­ba dva­si­nin­kai. „Taip pat esa­ma pri­va­čių as­me­ nų, ku­rie dėl sa­vo ypa­tin­gų ry­šių su Šven­tuo­ju Sos­tu ga­li de­po­nuo­ti pi­ ni­gus ir ati­da­ry­ti są­skai­tas“, – tei­ gė pro­ku­ro­rai.

IOR ga­li leng­vai tap­ ti ke­liu nu­si­kals­ ta­mos kil­mės pi­ni­ gams plauti. Neš­va­rūs finansai

Ty­ri­mas bu­vo pra­dė­tas po to, kai 2010 m. rug­sė­jį iš IOR į Ita­li­jos ban­ ką „Cre­di­to Ar­ti­gia­no“ bu­vo per­ ves­ta 23 mln. eu­rų (79,4 mln. li­tų). 3 mln. eu­rų iš šios su­mos bu­vo per­ves­ti į ban­ką „Ban­ca del Fu­ci­

Re­for­ma: tai, kas vyks­ta už šio Va­ti­ka­no ban­ko pa­sta­to sie­nų, il­gai bu­vo pa­slap­tis, ta­čiau po­pie­žius Pran­

ciš­kus sie­kia, kad jam pa­val­džių ins­ti­tu­ci­jų dar­bas bū­tų skaid­rus.

„Reu­ters“ nuo­tr.

li­kų baž­ny­čia ne­tu­rė­tų bai­min­tis at­nau­jin­ti „se­nų ir pa­lai­kių“ Baž­ ny­čios įstai­gų. Pon­ti­fi­kas taip pat ini­ci­ja­vo ty­ ri­mą dėl ban­ko veik­los. Jis pa­ve­ dė gru­pei įta­kin­gų kar­di­no­lų per spa­lį vyk­sian­tį su­si­ti­ki­mą pa­siū­ly­ ti bū­dų, kaip ga­lė­tų bū­ti re­for­muo­ ta Va­ti­ka­no ad­mi­nist­ra­ci­ja. IOR ne sy­kį bu­vo at­si­dū­ręs ži­ niask­lai­dos ir tei­sė­sau­gos dė­me­ sio cent­re. Vir­ti­nė kon­fi­den­cia­lių Va­ti­ka­no do­ku­men­tų, ku­riuos praei­tais me­ tais nu­te­ki­no po­pie­žiaus eme­ri­to Be­ne­dik­to XVI lio­ka­jus, at­sklei­dė nu­ma­no­mą ko­rup­ci­ją ir ne­tin­ka­ mą val­dy­mą Ro­mos ku­ri­jo­je. Eks­per­tai pa­brė­žė, kad su­si­tvar­ ky­ti su Va­ti­ka­no ins­ti­tu­ci­jas kre­

čian­čiais skan­da­lais po­pie­žiui nu­ ro­dė Kar­di­no­lų ko­le­gi­ja. „Tu­rė­da­mas rei­ka­lin­gų ry­šių, me­tų me­tus bet kas ga­lė­jo at­si­ da­ry­ti są­skai­tą Va­ti­ka­no ban­ke ir iš­plau­ti di­džiu­les pi­ni­gų su­mas. Pas­ta­ro­jo­je konk­la­vo­je (po­pie­ žiui iš­rink­ti – red. pa­st.) kar­di­no­ lai elek­to­riai ra­gi­no (vyk­dy­ti – red. pa­st.) ra­di­ka­lias per­mai­nas“, – dien­raš­ty­je „La Re­pubb­li­ca“ ra­šė Va­ti­ka­no eks­per­tas Pao­lo Ro­da­ri. „Reak­ci­ja bu­vo žai­biš­ka. Ku­ri­ ja su­pra­to, kad ne­beį­ma­no­ma su fi­ nan­si­nė­mis pro­ble­mo­mis elg­tis kaip su pe­do­fi­li­jos, di­di­nant per­ke­lia­mų žmo­nių skai­čių ir at­re­miant kal­ti­ni­ mus“, – ko­men­ta­vo Car­lo Mar­ro­ni iš dien­raš­čio „Il So­le 24 Ore“.

no“, o ki­ti 20 mln. – į ban­ko „JP Mor­gan“ pa­da­li­nį Frank­fur­te. Per­ve­di­mo do­ku­men­tus pa­si­ra­šė tuo­me­tis IOR ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius Pao­lo Cip­ria­ni ir jo pa­va­duo­ to­jas Mas­si­mo Tul­li, abu jie at­si­ sta­ty­di­no praei­tą sa­vai­tę. Abu vy­rai pa­lai­kė glau­džius ry­ šius su dva­si­nin­ku Nun­zio Sca­ra­ no, ku­ris daug me­tų dir­bo Va­ti­ka­ no aukš­to ran­go fi­nan­si­nin­ku. Jis bu­vo areš­tuo­tas įta­rus jį są­moks­ lu kont­ra­ban­da at­ga­ben­ti į Ita­li­ją iš Švei­ca­ri­jos 20 mln. eu­rų ne­šva­ rių pi­ni­gų. Po­pie­žiaus ty­ri­mas

Ga­liau­siai apie per­tvar­kas Va­ti­ka­no ban­ke vie­šai pra­kal­bo ir po­pie­žius Pran­ciš­kus. Jis pa­reiš­kė, kad Ka­ta­

„Press TV“, „Reu­ters“, BNS inf.

Kuk­lus pontifiko vi­zi­tas į Lam­pe­dū­zos sa­lą Iš­nuo­mo­tas „Fiat“, me­di­nė tau­rė ir kry­žius – po­pie­žius Pran­ciš­kus, at­vy­kęs į pa­bė­gė­lių Me­ka va­di­na­ mą Ita­li­jos Lam­pe­dū­zos sa­lą, ro­dė kuk­lu­mą.

Lam­pe­dū­zos sa­lo­je, esan­čio­je Ita­li­ jos pie­tuo­se, lai­ki­ną prie­globs­tį ran­ da tūks­tan­čiai ne­le­ga­lių imig­ran­tų iš Af­ri­kos ir Ar­ti­mų­jų Ry­tų, ku­riems pa­vyks­ta įveik­ti Vi­dur­že­mio jū­rą. Sa­lo­je au­ko­da­mas šven­tą­sias mi­šias Ro­mos ka­ta­li­kų baž­ny­čios va­do­vas ra­gi­no pa­sau­lį ne­pa­mirš­ ti nu­skriaus­tų žmo­nių. „Pra­šo­me at­lei­di­mo dėl abe­jin­ gu­mo to­kiai dau­gy­bei bro­lių ir se­ se­rų“, – sa­kė po­pie­žius Pran­ciš­kus. Kar­tu jis pa­ger­bė tūks­tan­čių imig­ ran­tų, ku­rie kas­met žūs­ta mė­gin­ da­mi pa­siek­ti Eu­ro­pą, at­mi­ni­mą. „Ge­ro­vės kul­tū­ra mus ver­čia gal­ vo­ti vien apie sa­ve, da­ro mus ne­

jaut­rius ki­tų verks­mui“, – pa­brė­žė Šven­ta­sis Tė­vas, pa­si­sa­ky­da­mas už „bro­liš­ką at­sa­ko­my­bę“ ir smerk­da­ mas „abe­jin­gu­mo glo­ba­li­za­ci­ją“. Ka­ta­li­kų baž­ny­čios va­do­vas pa­ svei­ki­no imig­ran­tus iš mu­sul­mo­ niš­kų kraš­tų su šven­to­jo pa­snin­ko mė­ne­sio ra­ma­da­no pra­džia. Au­ko­da­mas mi­šias jis nau­do­ jo kry­žių ir tau­rę, pa­ga­min­tus iš me­die­nos, paim­tos iš su­trū­ni­ju­sių žve­jy­bos lai­vų, ku­riais daž­niau­siai at­plau­kia mig­ran­tai, ypač iš Li­bi­ jos ir Tu­ni­so. Lam­pe­dū­zos pa­kran­ tė­se riog­so de­šim­tys to­kių ap­leis­ tų lai­vų. Imp­ro­vi­zuo­tas mi­šių al­to­rius taip pat bu­vo pa­ga­min­tas iš žve­ jy­bos val­ties. Ka­ta­li­kų pa­sau­lio ly­ de­ris iš­plau­kė į jū­rą pa­kran­čių sar­ gy­bos lai­vu, kad nu­leis­tų į van­de­nį vai­ni­ką ir taip pa­gerb­tų pa­ke­liui žu­vu­sius mig­ran­tus.

Ap­sup­tas de­šim­čių žve­jy­bos lai­ ve­lių ir jach­tų, po­nti­fi­kas iš­kil­min­ gai per­žeg­no­jo jū­rą to­je vie­to­je, kur nu­sken­do vie­nas iš dau­ge­lio pa­bė­ gė­lių lai­vų. Pran­ciš­kus taip pat su­si­ti­ko su maž­daug 50 ne­se­niai į sa­lą at­plau­ ku­sių at­vy­kė­lių, tarp ku­rių bu­vo daug jau­nų Erit­rė­jos pi­lie­čių, ir sa­ kė jiems: „Mel­si­mės už tuos, ku­rių ne­bė­ra su mu­mis.“ Vie­nas jau­nuo­lis sa­kė po­pie­žiui: „Daug iš­ken­tė­jo­me, kol pa­sie­kė­me šią ra­mią vie­tą, ta­čiau da­bar tu­ri­me pa­si­lik­ti Ita­li­jo­je. No­rė­tu­me, kad ki­ tos Eu­ro­pos ša­lys mums pa­dė­tų.“ Pa­gal ES tai­syk­les prie­globs­čio pra­šan­tys as­me­nys tu­ri lik­ti ša­ly­ se, į ku­rias jie pir­miau­sia at­vy­ko, o be pa­ly­do­vų ke­liau­jan­tys ne­pil­na­ me­čiai daž­nai įstrin­ga Lam­pe­dū­ zo­je dau­ge­liui mė­ne­sių ir ten lau­ kia, kol bus per­kel­ti.

Po­pie­žiaus kuk­lu­mą at­spin­dė­jo ir ši ke­lio­nė, ku­rio­je bu­vo ma­žiau po­mpas­ti­kos, bū­din­gos Ka­ta­li­kų baž­ny­čios va­do­vų vi­zi­tams. Šį­kart Šven­ta­sis Tė­vas ne­su­si­ti­ko su po­ li­ti­kais ar Baž­ny­čios hie­rar­chais, o po sa­lą va­ži­nė­jo ne pa­pa­mo­bi­liu, bet au­to­mo­bi­liu „Fiat“, iš­si­nuo­ mo­tu iš vie­no vie­tos gy­ven­to­jo. Apie šį vi­zi­tą bu­vo pa­skelb­ta tik praei­tą sa­vai­tę, nors įpras­ta, kad po­pie­žiaus ke­lio­nės or­ga­ni­zuo­ja­ mos po ke­lis mė­ne­sius. Li­kus ke­lioms va­lan­doms prieš nu­si­lei­džiant Pran­ciš­kaus lėk­tu­ vui, Lam­pe­dū­zą pa­sie­kė dar vie­nas lai­vas su 166 mig­ran­tais ir pa­pil­dė vir­ti­nę ki­tų, ku­riais žmo­nės spru­ko iš Šiau­rės Af­ri­kos nuo ne­ra­mu­mų, pra­si­dė­ju­sių per 2011 m. nu­vil­ni­ju­ sias Ara­bų pa­va­sa­rio re­vo­liu­ci­jas. Pas­ta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis at­vy­ kė­lių srau­tas Lam­pe­dū­zo­je pa­di­

dė­jo dėl pa­ge­rė­ju­sių orų. Šie­met jau at­plau­kė apie 4 tūkst. žmo­nių – tris­kart dau­giau ne­gu per tą pa­tį lai­ko­tar­pį 2012 m. Ta­čiau šie skai­čiai vis tiek daug ma­žes­ni nei per mig­ra­ci­jos pi­ką 2011 m., kai vos per ke­lis mė­ne­sius at­vy­ko de­šim­tys tūks­tan­čių žmo­ nių, pa­šli­jus Šiau­rės Af­ri­kos vals­ ty­bių sie­nų kont­ro­lei po Ara­bų pa­ va­sa­rio su­ki­li­mo. Nuo 1999 m. į Lam­pe­dū­zą at­vy­ ko per 200 tūkst. žmo­nių, to­dėl ši sa­la ta­po vie­nais pa­grin­di­nių ne­ tei­sė­tos mig­ra­ci­jos į Eu­ro­pą var­tų. Jung­ti­nių Tau­tų ko­mi­sa­rės pa­bė­ gė­lių rei­ka­lams biu­ras nu­ro­dė, kad šie­met mė­gin­da­mi iš Šiau­rės Af­ri­ kos pa­kliū­ti į Eu­ro­pą žu­vo jau apie 40 žmo­nių, dau­gu­ma jų nu­sken­do. O praei­tais me­tais žu­vo ar­ba din­go apie 500 mig­ran­tų. BBC, „Reu­ters“, BNS inf.

14

ANTRAdienis, liepos 9, 2013

sportas

Are­na lau­kia mer­gi­nų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Klai­pė­da jau pa­si­ren­gu­si iš­skir­ ti­niam spor­to ren­gi­niui – pir­mą kar­tą uos­ta­mies­ty­je vyk­sian­čiam pa­sau­lio mer­gi­nų (U-19) krep­ši­ nio čem­pio­na­tui. Ta­čiau Lie­tu­vos rink­ti­nę klai­pė­die­čiai ga­lės iš­vys­ ti tik to­kiu at­ve­ju, jei ji ko­vos dėl me­da­lių.

Pa­sau­lio mer­gi­nų krep­ši­nio čem­ pio­na­tas Lie­tu­vo­je vyks lie­pos 1828 die­no­mis. Var­žy­bos bus žai­ džia­mos Klai­pė­dos ir Pa­ne­vė­žio are­no­se. Bur­tai lė­mė, jog uos­ta­mies­ty­je rung­sis A ir B gru­pių ko­man­dos, o Pa­ne­vė­žy­je – C ir D gru­pių. Pas­ta­ ro­jo­je yra ir Lie­tu­va. „Aiš­ku, gai­la, kad mū­sų rink­ti­ nė žais ne Klai­pė­do­je, ta­čiau bur­ tai yra bur­tai. Lie­tu­vos ko­man­dą sir­ga­liai Klai­pė­do­je vis dėl­to ga­li iš­vys­ti, nes mū­sų are­no­je vyks fi­ na­li­nės čem­pio­na­to ko­vos“, - tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės spor­to sky­ riaus ve­dė­jas Man­tas Ba­go­čius. Iš gru­pių į ki­tą eta­pą pa­teks po tris ge­riau­siai pa­si­ro­džiu­sias ko­ man­das. Jos vėl bus su­skirs­ty­tos į du po­gru­pius, iš ku­rių kiek­vie­no po ke­tu­rias rink­ti­nes pra­si­braus į ket­ virt­fi­na­lį. Jie, pus­fi­na­liai, dvi­ko­va dėl bron­ zos me­da­lių ir fi­na­las jau ir tu­rė­tų vyk­ti Klai­pė­dos are­no­je. „Čem­pio­na­tui esa­me pa­si­ren­ gę, tad jis ga­li pra­si­dė­ti nors ir ry­ toj. Tie­sa, dar li­ko su­dė­lio­ti me­ro priė­mi­mo ren­gi­nio ak­cen­tus. Pir­ me­ny­bių or­ga­ni­za­vi­mu rū­pi­na­ si Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­ja, o

mes tik pa­de­da­me kuo ga­li­me“, aiš­ki­no M.Ba­go­čius. Jis skai­čia­vo, kad čem­pio­na­tui iš mies­to biu­dže­to ne­rei­kės iš­leis­ ti be­veik nė li­to. Kai­nuo­ti ga­li tik su­reng­ti me­ro priė­mi­mą. „Vi­sa ki­ ta mū­sų pa­gal­ba – žmo­niš­kie­ji re­ sur­sai“, – pa­brė­žė M.Ba­go­čius. Jis vi­sus klai­pė­die­čius kvie­tė į are­ną, nors jo­je gru­pės var­žy­bo­se ir ne­žais Lie­tu­vos rink­ti­nė. „Bū­ ki­me sve­tin­gi, pa­lai­ky­ki­me ir ki­ tas ko­man­das“, – ra­gi­no M.Ba­ go­čius. Šie­met Klai­pė­do­je vyks dar vie­nas gran­dio­zi­nis spor­to ren­ gi­nys – Eu­ro­pos jau­nių (iki 15 ir 17 me­tų) sun­kio­sios at­le­ti­kos čem­pio­na­tas. Jam or­ga­ni­zuo­ti iš mies­to biu­ dže­to skir­ta kiek dau­giau nei 150 tūkst. li­tų. Pla­nuo­ja­ma, kad Eu­ro­ pos jau­nių čem­pio­na­te, ku­ris vyks rug­sė­jo 1-8 die­no­mis, da­ly­vaus per 400 da­ly­vių iš 40 Eu­ro­pos ša­lių.

Čem­pio­na­to I eta­po gru­pės A gru­pė

Ru­si­ja, Ser­bi­ja, Bra­zi­li­ja, Pie­tų Ko­rė­ja B gru­pė

Aust­ra­li­ja, Is­pa­ni­ja, Ar­gen­ti­na, Ja­po­ ni­ja C gru­pė

Pran­cū­zi­ja, Olan­di­ja, Ka­na­da, Se­ne­ ga­las

Spor­ti­nin­kai: bron­zos me­da­lius iš­ko­vo­ję klai­pė­die­čiai M.Ra­lic­kas, Ž.Ga­li­šans­kis, R.Bal­sys ir D.Bal­sys (vi­si

sto­vi de­ši­nė­je) su­si­drau­ga­vo su juos pra­len­ku­sio­mis Uk­rai­nos (sto­vi kai­rė­je) ir Ru­si­jos (tu­pi) įgu­lo­mis.

Tra­kuo­se – per­ga­lin­gi yriai Iš tra­di­ci­nės tarp­tau­ti­nės irk­la­vi­mo re­ga­tos „Gin­ta­ri­niai irk­lai“, vy­ku­sios Tra­kuo­se, klai­pė­die­čiai par­si­ve­žė gau­sy­bę me­da­lių ir taip pra­no­ko dau­gy­bę spor­ti­nin­kų iš už­sie­nio ša­lių. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Gins Lie­tu­vos gar­bę

Žiū­ro­vai: ti­ki­ma­si, jog sir­ga­liai per pa­sau­lio mer­gi­nų krep­ši­nio čem­

pio­na­tą už­tvin­dys uos­ta­mies­čio are­ną.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Gin­ta­ri­nių irk­lų“ re­ga­ta bu­vo su­reng­ta jau 51-ąjį kar­tą. Į se­ną­ją Lie­tu­vos sos­ti­nę – Tra­kus at­vy­ ko apie 600 irk­luo­to­jų net iš de­ šim­ties ša­lių. Dėl ap­do­va­no­ji­mų įvai­rio­se val­ čių kla­sė­se tris die­nas var­žė­si spor­ ti­nin­kai iš Ki­ni­jos, Azer­bai­dža­no, Švei­ca­ri­jos, Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos, Len­ki­jos, Uk­rai­nos, Lat­vi­jos, Es­ti­ jos ir Lie­tu­vos. Šis tur­ny­ras ta­po ir lie­tu­vių at­ ran­ka į pa­sau­lio jau­nių irk­la­vi­mo čem­pio­na­tą, ku­ris rugp­jū­tį taip

Ste­bi­no da­ly­vių gau­sa

„Gin­ta­ri­nių irk­lų“ re­ga­to­je da­ly­va­ vo net 22 uos­ta­mies­čio spor­ti­nin­ kai, ku­riuos var­žy­boms ruo­šia tre­ ne­riai Z.Gu­daus­kas, E.Kve­de­rie­nė, L.Mi­leš­ka, T.Kat­lio­rius. Me­da­lių il­gai lauk­ti ne­te­ko. Jau pir­mą­ją fi­na­lų die­ną jais ke­tur­vie­ čių val­čių kla­sė­je pa­si­puo­šė Ro­kas ir Do­vy­das Bal­siai, Ma­rius Ra­lic­kas, Žy­gi­man­tas Ga­li­šans­kis. Ant klai­ pė­die­čių krū­ti­nių su­ži­bo bron­zos me­da­liai – spor­ti­nin­kai nu­si­lei­do tik Ru­si­jos ir Uk­rai­nos at­sto­vams. Si­dab­ro me­da­lius iš­ko­vo­jo jung­ ti­nė Lie­tu­vos mo­te­rų aš­tuon­vie­tės eki­pa, ku­rio­je irk­la­vo ir klai­pė­die­ tės Ag­ne­tė Stir­bins­ky­tė, Vi­da Ša­ tie­nė, Vi­ta Rim­kie­nė ir Sa­ni­ta Ozo­ li­na-Šmi­tė.

Tre­ne­riai pa­brė­žė, jog 51-oji „Gin­ ta­ri­nių irk­lų“ re­ga­ta pa­si­žy­mė­ jo ypač di­de­le da­ly­vių gau­sa ir jų meist­riš­ku­mu. To­dėl tre­ne­riai ypač džiaug­ da­vo­si, kai jų auk­lė­ti­niai pra­si­ brau­da­vo į fi­na­li­nius plau­ki­mus, nors juo­se ir ne­lai­mė­da­vo pri­zi­ nių vie­tų. Tre­ne­rių ver­ti­ni­mu, pui­kiai pa­ si­ro­dė klai­pė­die­tis To­mas Plauš­ka, ku­ris vien­vie­čių leng­vo svo­rio val­ čių kla­sė­je iš­ko­vo­jo penk­tą­ją vie­tą. Ket­vir­tą­ja vie­ta džiau­gė­si Eis­vė Stul­pi­nai­tė, star­ta­vu­si vien­vie­čių leng­vo svo­rio val­čių kla­sės fi­na­li­ nia­me plau­ki­me. Fi­na­le plau­kę vai­ki­nų aš­tuon­ vie­tės su vai­ri­nin­ku val­čių kla­ sė­je To­mas Plauš­ka, Ei­man­tas Alek­sand­ra­v i­č ius, Žy­g i­m an­tas Dei­man­ta­vi­čius, Ka­ro­lis Si­mai­tis, To­mas Vin­ti­las, Kris­ti­jo­nas Ber­ no­tas, Ar­nol­das Val­čiu­kas, Do­mi­ ny­kas Ber­no­tas, Dei­vis Stul­pi­nas iš­ko­vo­jo 4 vie­tą, o Jo­nas Moc­ke­vi­ čius, Ge­di­mi­nas Gird­vai­nis, Jur­gis Jur­ge­le­vi­čius, Man­tas Mu­liuo­lis, Man­tas Ma­la­kaus­kas, Taut­vy­das Vait­kū­nas, Ed­var­das Ba­bars­kas, Ro­kas Ged­ri­mas, Do­vy­das Dons­ kis užė­mė 5 vie­tą. Mer­gi­nų ke­tur­vie­čių val­čių kla­ sė­je be vai­ri­nin­ko Gre­ta Ba­go­čiū­ tė, Do­vi­lė Gi­nei­ty­tė, Eis­vė Stul­ pi­nai­tė, Ju­li­ja Le­bai­tė iš­ko­vo­jo šeš­tą­ją vie­tą.

Bron­za – jung­ti­nei įgu­lai

Ko­vo­jo ir meist­rai

D gru­pė

JAV, Lie­tu­va, Ki­ni­ja, Ma­lis

ku įgu­la, su­for­muo­ta iš Klai­pė­dos, Kau­no ir Šiau­lių irk­luo­to­jų. Klai­pė­ dai at­sto­va­vo Ag­ne­tė Stir­bins­ky­tė, Ju­li­ja Lė­bai­tė, Gre­ta Ba­go­čiū­tė, Eis­ vė Stul­pi­nai­tė, Do­vi­lė Gi­nei­ty­tė.

pat vyks Tra­kuo­se. Tei­sę var­žy­tis pa­sau­lio čem­pio­na­te ir gin­ti Lie­ tu­vos gar­bę iš­ko­vo­jo ir Klai­pė­dos jau­nių aš­tuon­vie­tės įgu­la.

Tei­sę var­žy­tis pa­sau­ lio čem­pio­na­te ir gin­ti Lie­tu­vos gar­bę iš­ko­vo­ jo ir Klai­pė­dos jau­nių aš­tuon­vie­tės įgu­la. Da­ly­va­vo 22 klai­pė­die­čiai

Ant­rą­ją fi­na­lų die­ną klai­pė­die­čiai taip pat ne­li­ko be me­da­lių. Var­ žy­da­mie­si ke­tur­vie­čių val­čių kla­ sė­je be vai­ri­nin­ko, bro­liai Ro­kas ir Do­vy­das Bal­siai, Žy­gi­man­tas Ga­ li­šans­kis ir Ma­rius Ra­lic­kas užė­ mė ant­rą­ją vie­tą ir iš­ko­vo­jo si­dab­ ro me­da­lius. Tre­čią­ja vie­ta ir bron­zos že­to­nais džiau­gė­si jung­ti­nė Lie­tu­vos mo­te­ rų aš­tuon­vie­tės val­ties su vai­ri­nin­

Tra­kuo­se jė­gas iš­ban­dė ir Klai­pė­ dos „Dan­gės yriai“ klu­bo meist­rai. Si­dab­ro me­da­lius iš­ko­vo­jo ke­tur­ vie­tė be vai­ri­nin­ko: To­mas Šmi­ tas, Zig­man­tas Gu­daus­kas, Da­rius Rai­šu­tis, Li­nas Lu­kaus­kas. Vien­vie­čių val­čių kla­sė­je ant­ras fi­ni­šą kir­to Arū­nas Ša­tas, o mo­te­rų po­ri­nę dvi­vie­tę irk­la­vu­sios Ri­ma Pet­rai­tie­nė ir Jo­lan­ta Bag­do­na­vi­ čie­nė iš­ko­vo­jo bron­zos me­da­lius.

19

ANTRAdienis, liepos 9, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Džeko Londono knygą „Baltoji Iltis“.

Džekas Londonas. „Baltoji Iltis“ – vilkas, užaugęs atšiauriame pasaulyje, patyręs daugybę skriaudų, kiekvieną akimirką kovojęs dėl galimybės išlikti, patenka į visai kitą aplinką, kurioje nubunda geriausios jo prigimties šaknys. Vilkiukas niekad nebuvo matęs žmogaus, tačiau instinktu jautė jo galią. Kažkokiu nesuvokiamu būdu žmoguje jis atpažino gyvybę, kuri išsikovojo pranašumą prieš kitus Tyrų gyventojus. Ne vien savo, bet ir visų savo protėvių akimis žiūrėjo dabar vilkiukas į žmogų, – akimis, kurios kadaise sukinėjosi tamsoje apie daugybę žiemos stovyklų laužų, kurios spoksojo iš tolo arba iš tankumynų gelmės į tą keistą dvikojį gyvį, kuris buvo visų gyvųjų daiktų viešpats.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Motoras antradienis – VĖŽIAUTOJAI trečiadienis – Juodas grūzdas ketvirtadienis – Raudona uoga

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės laimėtojas – Sandra Pakalniškytė .

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA

(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 16 d.

Avinas (03 21–04 20). Klaidingai įvertinsite jėgas ir užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų įsitikinimams. Visa tai gali sugadinti nuotaiką. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu reikalu. Jautis (04 21–05 20). Ramus laikas, viskas vyks sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas nekels rūpesčių. Metas pagalvoti apie tobulinimosi ar karjeros galimybes. Viskas, ką numatysite, ateityje gali tapti realybe. Dvyniai (05 21–06 21). Bendraujant su vyresniais ar įtakingais žmonėmis gali išsirutulioti naujų idėjų. Pasistenkite išsaugoti ramybę, neleiskite negatyvioms mintims ir miglotoms nuojautoms valdyti jūsų. Vėžys (06 22–07 22). Seksis bendrauti su jaunais žmonėmis, šeima ir kolegomis. Jausite jų supratimą bei paramą. Bet jiems taip pat reikalingas jūsų nuoširdus palaikymas. Liūtas (07 23–08 23). Dieną patartina praleisti su mylimu žmogumi. Tikėtinas emocijų antplūdis. Nepaisant to, kad esate patenkintas savo gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių. Pasistenkite nepraleisti dienos bergždžiai, įvertinkite praeitį ir numatykite uždavinius ateičiai. Mergelė (08 24–09 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus. Kils idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Palanki diena skaityti, žiūrėti filmus. Svarstyklės (09 24–10 23). Mėgausitės gyvenimu ir vertinsite savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs jūsų subtilų skonį. Skorpionas (10 24–11 22). Kils kūrybingų idėjų. Pabūkite vienas, pasivaikščiokite po parką ar mišką. Pajuskite, kad esate visatos dalis, suvokite savo vienybę su supančiu pasauliu. Šaulys (11 23–12 21). Galbūt su kažkuo konfliktuosite. Nesutarimai gali įsiplieksti dėl menkniekio ir pareikalauti iš jūsų daug kantrybės. Vakare būtinai atsikratykite blogų emocijų: pasivaikščiokite, aplankykite mėgstamą kavinę ar pasiklausykite muzikos. Ožiaragis (12 22–01 20). Galimas konfliktas su jaunu ar autoritetingu žmogumi. Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso. Nieko pavojingo nėra, viskas jūsų rankose, reikia tik šiek tiek pastangų. Vandenis (01 21–02 19). Slėpsite ir ignoruosite savo emocijas bei poreikius. Galvoje bus painiava. Neskubėkite daryti išvadų, tiesiog nusiraminkite ir nieko nauja nesiimkite. Žuvys (02 20–03 20). Esate labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Naudinga pabendrauti su vyresniais žmonėmis.

Orai

Lietuvoje artimiausiomis dienomis bus šilta, beveik nelis. Šiandien lietaus nenumatoma, naktį oras sušils iki 20–25 laipsnių. Vakariniuose rajonuose trumpai palyti gali trečiadienį, tačiau oras laikysis šiltas: apie 12– 14 laipsnių naktį ir apie 22–24 laipsnius šilumos dieną. Antroje savaitės pusėje lietūs prognozuojami visoje Lietuvoje.

Šiandien, liepos 9 d.

+21

+20

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+23

Šiauliai

Klaipėda

+24

Panevėžys

+22

Utena

+23

5.04 22.16 17.12

190-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 175 dienos. Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+24

Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +28 Brazilija +25 Briuselis +24 Dublinas +23 Kairas +33 Keiptaunas +20 Kopenhaga +24

kokteilis Sa­vait­ga­lio idi­lė Sa­vait­ga­li­nio poil­sio lau­ki­mas dir­ban­ čiam žmo­gui uži­ma di­džią­ją dar­bo sa­ vai­tės da­l į. Ta­čiau tai dar ne­reiš­k ia, kad tie lū­kes­čiai pa­si­tei­sins. Kla­si­ki­nis pa­vyz­dys. Penk­ta­die­nį po il­go va­ka­ro­ ji­mo prieš ei­nant gul­ti toks nuo dar­bo nu­si­bai­gęs klai­pė­die­tis pri­sie­kė: „Šeš­ ta­die­n į mie­go­siu iki pie­tų“. Ir ma­no­te jam pa­vy­ko? Ži­no­ma, ne, nes sa­vait­ ga­l į ypač anks­t i gar­siai pa­skel­bė ki­ rai. Juos su­si­kvie­tė kai­my­nė Zum­zu­ la (kai ku­rie tei­gia ma­tę jos met­ri­ką ir ti­ki­na, kad tai tik­ras var­das, nors šiaip jis pri­me­na Žie­žu­lą, bet var­das tai mo­ te­riš­kei la­bai tin­ka). Ji nuo se­no gar­sė­ ja li­g uis­ta mei­le ma­žes­nie­siems bro­ liams (čia kal­ba ne apie vie­nuo­lius, bet – apie gy­vū­nus), vos praau­šus pro sa­ vo iršt­vos ply­šį į kie­mą ji ėmė mė­ty­ti su­mir­ky­tos duo­nos sau­jas ant ša­li­gat­ vio, taip ap­taš­ky­da­ma ir kai­my­nų au­ to­mo­bi­lius, ku­riems kie­me, jos ma­ny­ mu, ne vie­ta. Tad štai į mie­ga­mo­jo ra­jo­ no mie­gan­tį kie­mą anks­ty­vą šeš­ta­die­ nį Zum­zu­la sa­vo bur­tais su­kvie­tė tun­ tą kirų. Ir vi­si per sa­vai­tę nu­si­dir­bu­sio žmo­gaus pla­nai šeš­ta­die­nį at­si­pūs­ti iki pie­tų nie­kais pa­vir­to, kaip tas K.Do­ne­ lai­čio snie­gas pa­va­sa­r į. Juk skar­džia­ gerk­liai juo­da­gal­viai ty­liai pa­bū­ti ne­ mo­ka net sve­čiuo­se. „Kok­tei­lis“ ste­bi­si, kad kai­my­nai dėl to anks­ty­vo paukš­ čių kly­ka­vi­mo kaž­ko­dėl kal­ti­na Zum­ zu­lą ir kai ku­rie ne­tgi pa­si­ren­gę iš­muš­ ti pa­sku­ti­nius du jos prie­ki­nius dan­tis, vi­sai ne­kreip­da­mi dė­me­sio į to­kią gra­ žią žmo­gaus ir gam­tos der­mę.

Pa­kė­lė kai­nas Sė­d i dvi skruz­dė­lės. Ir vie­na sa­ko ki­ tai: „Ži­nok, de­ja, šian­d ien kny­g ų ne­ skai­t y­sim, nes jon­va­ba­l is pa­kė­lė kai­ ną už elekt­rą“.

Ir Čer­no­by­ly­je va­sa­ra Čer­no­by­ly­je da­bar ir­gi va­sa­ra. Gra­žiai mė­ly­nuo­ja žo­ly­tė, paukš­te­l iai links­ mai lo­ja.

Kaunas Londonas +26 Madridas +37 Maskva +25 Minskas +26 Niujorkas +31 Oslas +23 Paryžius +29 Pekinas +28

Praha +26 Ryga +21 Roma +29 Sidnėjus +15 Talinas +21 Tel Avivas +30 Tokijas +34 Varšuva +27

Vėjas

3–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+17

+20

+18

+16

6

+19

+19

+18

+16

6

rytoj

ketvirtadienį

+20

Marijampolė

Vilnius

+23

Alytus

Vardai Algirdas, Algirdė, Ermina, Leonardas, Marcelina, Rytė, Veronika, Vera

liepos 9-ąją

Rytas

+18

+24

+20

+20

+18

5

1810 m. Pran­cū­zi­ja anek­ sa­vo Olan­di­ją. 1877 m. ne­to­li Lon­do­no (Ang­li­ja) įvy­ko pir­ma­sis Vimbl­do­no te­n i­so tur­ ny­ras. 1922 m. John­ny Weiss­ mul­ler ta­p o pir­muo­ ju plau­k i­k u pa­s au­ly­je, ku­r iam 100 m pa­v y­ko įveik­t i grei­čiau nei per mi­nu­tę – 58,6 se­kun­des. 1932 m. mi­rė skus­t u­ vo iš­ra­dė­jas ame­ri­kie­tis Kin­gas Camp Gil­let­te.

1956 m. gi­mė Ho­l i­v u­ do ak­to­r ius, ke­l ių „Os­ ka­r ų“ lau­rea­t as Tom Hanks.

1960 m. SSRS va­do­vas Ni­ki­ta Chruš­čio­vas įspė­ jo JAV, kad ame­ri­kie­čių in­ter­ven­ci­jos į Ku­bą at­ ve­ju SSRS bus pa­sta­ro­ sios pu­sė­je. 1988 m. Vil­n iaus Vin­ gio par­ke įvy­ko šim­ta­ tūks­t an­t i­n is Są­j ū­d žio mi­tin­gas. 1993 m. at­li­kę DNR ty­ri­ mą bri­t ų moks­l i­n in­kai iden­t i­fi ­ka­vo Ru­si­jos ca­ ro Ni­ko­la­jaus II bei jo šei­ mos na­rių pa­lai­kus.

Pliaže – gel­bė­to­jų pa­mo­kos vaikams Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Gel­bė­to­jai tę­sia tra­di­ci­jas ir mo­ko ma­žuo­sius pa­plū­di­mių lan­ky­to­jus sau­giai elg­tis jū­ro­je ir prie ki­tų van­ dens tel­ki­nių. Ta­čiau ne­ži­nia, kas su­lau­kė di­des­nio su­si­do­mė­ji­mo – pro­tin­gi pa­mo­ky­mai ar gel­bė­to­jų tech­ni­ka.

Va­kar Ant­ro­sios Meln­ra­gės pa­ plū­di­my­je gel­bė­to­jų pa­skai­tų apie sau­gų el­ge­sį prie van­dens iš­klau­sė šim­tas vai­kų iš sto­vyk­la­vie­čių. Jie bu­vo su­skirs­ty­ti į dvi gru­pes. Ma­žie­siems Klai­pė­dos skęs­tan­ čių­jų gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vy­riau­ sia­sis spe­cia­lis­tas Alek­sand­ras Siak­ki pa­sa­ko­jo, kaip elg­tis jū­ro­je, kad bū­tų iš­veng­ta ne­lai­mės, ką da­ ry­ti jai įvy­kus. Vai­kai bu­vo su­pa­žin­din­ti ir su plia­že ka­ban­čių vė­lia­vų reikš­mė­ mis. Jiems pa­ro­dy­ta, kaip at­lie­ka­ mas dirb­ti­nis kvė­pa­vi­mas. Pas­kai­tų klau­sę ma­žie­ji ga­lė­jo dau­giau su­ži­no­ti ir apie gel­bė­to­jų dar­bo ypa­tu­mus. Gel­bė­to­jai jiems

Pas­kai­ta: gel­bė­to­jai vai­kams pa­sa­ko­jo, kaip sau­giai elg­tis prie jū­ros.

pa­ro­dė ir sa­vo tech­ni­ką – van­dens mo­to­cik­lą, pri­pu­čia­mą val­tį su va­ rik­liu, ka­te­rį, ke­tur­ra­tį, bū­tent ji ir su­lau­kė di­džiau­sio su­si­do­mė­ji­mo. Klai­pė­dos gel­bė­to­jai ma­žie­siems apie sau­gų el­ge­sį jū­ro­je pa­sa­ko­ja ne

pir­mus me­tus. A.Siak­ki tvir­ti­no, kad to­kios pa­skai­tos ma­žie­siems poil­siau­to­jams nau­din­gos ir su­si­ do­mė­ji­mas jo­mis di­dė­ja. „Vai­kus rei­kia kuo anks­čiau mo­ ky­ti sau­gaus el­ge­sio prie van­dens.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Tai ga­li pa­dė­ti iš­veng­ti ne­lai­mių. Šie­met pa­skai­tų klau­sė­si ne tik sto­vyk­lau­to­jai. Ge­gu­žę ir bir­že­ lį mo­kyk­lų pra­šy­mu jos bu­vo ve­ da­mos mo­ki­nu­kams“, – pa­sa­ko­ jo A.Siak­ki.

Va­sa­ros li­ga – Dak­ta­re, ma­no ko­jos juo­duo­ja! – O plau­ti mė­g i­no­te? – O ką, pa­de­da?

Sap­ni­nin­kas

Pa­bė­gi­mo ver­si­ja Iš zoo­lo­gi­jos so­do pa­bė­go sar­gas. Bent jau to­k ią ver­si­ją apie jo din­g i­mą iš­kė­ lė liū­tai.

O kur ket­vir­tas? – Kai­my­nė­le, jū­sų trys ber­n iūkš­čiai siau­bia ma­no vyš­nias. – Vieš­pa­tie, o kur­g i ket­vir­tas?

Kla­si­ki­nė geo­met­ri­ja Jei­g u vy­ras ke­t u­r is kar­t us pa­suks į kai­rę, tai pa­gal geo­met­ri­jos tai­syk­les, jis tu­rė­tų grįž­ti na­mo. Čes­kos sek­re­to­rė (39 77 19, „Kok­tei­lį“ pa­sie­ kė ato­sto­gau­jan­čio Čes­kos laiš­kas: „Pas mus oras ge­ras. Praė­ju­sią sa­vai­tę li­jo tik du kar­tus – iš pra­džių 3 die­nas, o pa­skui – 4“.)

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sap­ne ma­ty­ti skęs­tan­čią gel­bė­ji­mo val­tį reiš­k ia, kad ga­li­te pa­k liū­ti į kon­ku­ren­ to pa­spęs­tus spąs­tus. Jei­gu sap­nuo­ja­ te, kad jū­ro­je din­go gel­bė­ji­mo val­t is, va­d i­na­si, nu­ga­lė­si­te sun­k u­mus. Jei­ gu sap­nuo­ja­te, kad sė­d i­te gel­bė­ji­mo val­ty­je, – iš­veng­si­te blo­g io. Jei­gu sap­ ne jūs iš­si­gel­bė­si­te, tai atei­t y­je pa­si­ seks iš­veng­ti di­d žiu­lės bė­dos.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.