2013 07 11 klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

ketvirtadienis, LIEPOS 11, 2013

www.kl.lt

Pa­jū­ris jau lau­kia Vo­kie­ti­jos pre­zi­den­to J.Gauc­ko vi­zi­to.

D.Gry­baus­kai­tė ža­da ir to­liau „va­ly­ti“ ša­lies teis­mų sis­te­mą.

Miestas 2p.

Lietuva 8p.

157 (19 760)

Ru­si­jo­je bręs­ta nau­jas et­ni­nės ne­san­tai­kos pro­trū­kis.

Pasaulis 11p.

Sken­duo­lis ke­lia są­my­šį Ži­nia apie at­ras­tą nu­sken­du­sį Ant­ro­ jo pa­sau­li­nio ka­ro lai­kų na­cių po­van­ de­ni­nį lai­vą tarp nar­dy­to­jų mė­gė­jų spro­go tar­si mi­na.

Ta­čiau pa­vel­do sau­ go­to­jai la­bai grei­ tai pa­si­sten­gė, kad sken­duo­lis nar­dy­ mo aist­ruo­liams tap­ tų ne­pa­sie­kia­mas.

Kaina 1,30 Lt

„Ne­sa­me tiek tur­tin­gi, kad ga­lė­tu­me plau­ti ša­li­gat­vius.“ Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė lau­kė lie­taus.

7p.

Sa­vi­val­dy­bė dar la­biau iš­si­pūs Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Ku­rį lai­ką dar­buo­to­jų skai­čių ma­ ži­nu­si uos­ta­mies­čio val­džia už­si­ mo­jo jį di­din­ti ir pir­ma­sis šuo­lis – itin ga­lin­gas. Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jo­je nu­ma­ty­ta įsteig­ti 60 nau­jų val­di­nin­kų eta­tų.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Ne­lei­do nei ru­sų, nei len­kų

In­ter­ne­to tink­la­la­piuo­se vos pa­si­ ro­džius fil­mu­kui apie nau­jai ap­tik­ tą ka­ro lai­kų sken­duo­lį, tarp nar­ dy­to­jų ėmė sklis­ti gan­dai, kad vi­si ga­lin­tie­ji kuo sku­biau lan­ky­tų at­ ras­tą­jį po­van­de­ni­nį lai­vą, nes grei­ tai val­diš­kos ins­ti­tu­ci­jos prie jo esą ne­bep­ri­leis. Ir jų būgš­ta­vi­mai pa­ si­tvir­ti­no. Šven­ti­nį sa­vait­ga­lį prie nu­sken­ du­sio po­van­de­ni­nio lai­vo nar­dy­ti plau­kęs klu­bo „Ok­to­pus“ va­do­vas Arū­nas Vai­no­ra su gru­pe tu­ris­tų uos­to priei­go­se bu­vo su­stab­dy­tas pa­sie­nie­čių ir nu­kreip­ tas at­gal.

4

Ne­sup­ra­to: prie nu­sken­du­sio po­van­de­ni­nio lai­vo nar­dy­ti plau­kęs ir uos­to priei­go­se pa­sie­nie­čių su­stab­dy­

tas klai­pė­die­tis A.Vai­no­ra ne­slė­pė nuo­sta­bos.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Ne­be­bū­si­me ta sa­vi­val­dy­bė, ku­ rios iš­lai­ky­mas vie­nam gy­ven­to­jui kai­nuo­ja pi­giau­siai Lie­tu­vo­je. Tie­ siog dir­ba­me ir ma­to­me, kur rei­kia to­bu­lin­ti struk­tū­rą. Kei­čia­si tei­ sės ak­tai, mums nu­lei­džia­ma dau­ giau dar­bų, to­dėl ir rei­kia dau­giau žmo­nių“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­ to­rė Ju­di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė.

Daug nau­jų eta­tų bus įsteig­ta to­dėl, kad nuo ki­tų me­tų pra­džios įve­da­ma cent­ra­li­zuo­ta sa­vi­val­dy­ bės biu­dže­ti­nių įstai­gų bu­hal­te­ri­ja.

2

2

ketvirtadienis, LIEPOS 11, 2013

miestas

Pa­jū­ry­je – tri­jų pre­zi­den­tų vi­zi­tas Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Klai­pė­dos gat­vė­se sa­vait­ga­lį ne kar­tą mir­gės ap­sau­gos au­to­mo­bi­ lių švy­tu­rė­liai – pa­jū­ry­je lau­kia­ma aukš­čiau­sio ran­go val­džios at­sto­ vų vi­zi­to.

Šeš­ta­die­nį Ni­do­je pra­si­dė­sian­ tį Tho­mo Man­no fes­ti­va­lį pa­gerbs net trys pre­zi­den­tai: Lie­tu­vos va­ do­vė Da­lia Gry­baus­kai­tė, lau­kia­ma ir fes­ti­va­lio glo­bė­jo, ka­den­ci­ją bai­ gu­sio Pre­zi­den­to Val­do Adam­kaus, o ren­gi­nį ati­da­rys Vo­kie­ti­jos Pre­zi­ den­tas Joa­chi­mas Gauc­kas.

D.Gry­baus­kai­tės kvie­ti­mu mū­sų ša­ly­je šiuo me­tu vie­šin­tis J.Gauc­ kas pa­ke­liui į Ne­rin­gą neil­gam stab­te­lės ir Klai­pė­do­je. Šeš­ta­die­nį 11.15 val. bu­vu­sios šv.

Jo­no baž­ny­čios te­ri­to­ri­jo­je nu­ma­ ty­tas Vo­kie­ti­jos pre­zi­den­to su­si­ti­

ki­mas ir po­kal­bis su Lie­tu­vos evan­ ge­li­kų liu­te­ro­nų baž­ny­čios vys­ku­pu Min­dau­gu Sa­bu­čiu, „Edel­vei­sasvil­ko vai­kai“ bei Klai­pė­dos vo­kie­ čių bend­ri­jų at­sto­vais.

Jei bus pra­stas oras, ren­gi­nys vyks S.Da­cho na­muo­se.

Ly­giai vi­du­die­nį J.Gauc­kas iš­ vyks į Ne­rin­gą, kur jo dar­bot­var­kė­ je nu­ma­ty­ta eks­kur­si­ja po T.Man­no mu­zie­jų, pie­tūs Ni­do­je, o vieš­na­gę pa­jū­ry­je 17 val. vai­ni­kuos tarp­tau­ ti­nio fes­ti­va­lio ati­da­ry­mo va­ka­ras.

Kaip tei­gė Vo­kie­ti­jos gar­bės kon­ su­las Klai­pė­do­je dr. Arū­nas Baub­ lys, pre­zi­den­to vi­zi­tas nea­be­jo­ti­nai yra iš­skir­ti­nės reikš­mės Lie­tu­vai. „Vo­kie­ti­ja yra vie­nas stam­biau­ sių eko­no­mi­kos, kul­tū­ros, moks­ lo par­tne­rių. To­kie vi­zi­tai duo­da pui­kų sti­mu­lą, ypač vers­lo, po­li­ti­ kos, kul­tū­ros at­sto­vams, už­megz­ ti glau­des­nius ry­šius“, – tei­gė gar­ bės kon­su­las.

Sėk­mė: šiais me­tais uos­ta­mies­čio abi­tu­rien­tai su­rin­ko 39 šim­tu­kais dau­giau nei per­nai.

Pribloškė šimtukų gausa Pa­si­bai­gu­si bran­dos eg­za­mi­nų se­si­ja at­ne­ šė džiu­gių ži­nių – šių me­tų šim­tu­kų der­ lius uos­ta­mies­ty­je ge­ro­kai gau­ses­nis nei praė­ju­siais me­tais, o vie­nas abi­tu­rien­ tas pa­sie­kė re­kor­dą – su­rin­ko net pen­kis šim­tu­kus.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

In­for­ma­ti­ka nu­vy­lė

Sve­čias: Klai­pė­do­je su­si­ti­ki­mas su J.Gauc­ku pla­nuo­ja­mas ne­for­ma­lio­

je ap­lin­ko­je.

„Scan­pix“ nuo­tr

Sa­vi­val­dy­bė dar la­biau iš­si­pūs Dėl šios prie­ž as­t ies 1 įstai­go­se su­ma­žės ap­ skai­tos dar­buo­to­jų, nes jie bus

per­kel­ti dirb­ti į sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­ją.

Pla­nuo­ja­ma, kad biu­dže­ti­nių įstai­gų bu­hal­te­ri­ja rū­pin­sis 48 nau­ ji val­di­nin­kai. „Juos priim­si­me dirb­ti į sa­vi­val­ dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ją, nes taip pri­ sii­ma­me at­sa­ko­my­bę už tai, kad biu­dže­ti­nių įstai­gų bu­hal­te­ri­jos bū­tų tvar­ko­mos tin­ka­mai. Ta­čiau neat­me­tu ti­ki­my­bės, kad atei­ty­ je vi­si tie dar­buo­to­jai iš sa­vi­val­ dy­bės bus „išim­ti“ ir įkur­ta nau­ja biu­dže­ti­nė įstai­ga“, – tei­gė J.Si­ mo­na­vi­čiū­tė.

Dar 12 nau­jų val­di­nin­kų į sa­vi­ val­dy­bę pla­nuo­ja­ma priim­ti, nes jai pa­ves­ta rū­pin­tis dau­gia­bu­čių na­mų re­no­va­ci­ja, bend­ri­jų, na­mų ad­mi­ nist­ra­to­rių prie­žiū­ra.

„Tu­ri­mų dar­buo­to­jų tie­siog ne­ be­pa­kan­ka, kad ga­lė­tu­me tin­ka­mai at­lik­ti vi­sas pa­ves­tas funk­ci­jas“, – pa­brė­žė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė.

Ji pa­ti­ki­no, kad nau­jų de­par­ta­ men­tų ne­bus ku­ria­ma, o nau­jie­ji dar­buo­to­jai tu­rė­tų dirb­ti prie įvai­ rių sky­rių įkur­tuo­se po­sky­riuo­se. „Šian­dien tik­rai ne­ga­liu pa­sa­ ky­ti, kiek tų nau­jų eta­tų įve­di­mas kai­nuos mo­kes­čių mo­kė­to­jams, kiek pa­pil­do­mai pi­ni­gų rei­kės dar­ bo už­mo­kes­čiui“, – net pre­li­mi­na­ rių skai­čių ne­drį­so įvar­dy­ti J.Si­mo­ na­vi­čiū­tė.

Nau­ji dar­buo­to­jai tu­rė­tų bū­ti įkur­din­ti gre­ta sa­vi­val­dy­bės esan­ čia­me pa­sta­te, iš ku­rio ne­tru­kus tu­rė­tų iš­si­kraus­ty­ti Ma­žo­sios Lie­ tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­jus. Šiuo me­tu Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jo­je yra 369 eta­tai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ko­ky­bės ir kai­tos po­sky­ rio ve­dė­ja Vir­gi­ni­ja Ka­za­kaus­kie­nė in­for­ma­vo, kad iš­ban­dy­mų ma­ra­ to­nas moks­lei­viams fi­ni­ša­vo tri­ jų pa­sku­ti­nių eg­za­mi­nų re­zul­ta­tų pa­skel­bi­mu. Šiais me­tais vals­ty­bi­nia­me in­ for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų eg­za­mi­ne da­ly­va­vo 85 mo­ki­niai. Tri­mis šim­ tu­kais ga­li džiaug­tis „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jos abi­tu­rien­tai. Ne­sėk­mės kar­tė­lį pa­ty­rė 16 jau­nuo­lių. Žvel­giant į res­pub­li­ki­nį vi­dur­ kį, in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų eg­ za­mi­nas klai­pė­die­čiams pa­si­se­kė pra­sčiau. Lie­tu­vos mas­tu iš­ban­dy­ mo neiš­lai­kė 17,57 pro­c. jau­nuo­lių, o uos­ta­mies­ty­je – 18,8 pro­c. „Ma­nau, kad tai lė­mė ke­le­tas prie­žas­čių. Pir­miau­sia eg­za­mi­ną lai­kė ne­daug moks­lei­vių, o iš­ban­ dy­mas bu­vo pa­čio­je se­si­jos pa­bai­ go­je. Grei­čiau­siai abi­tu­rien­tai jau bu­vo su­ži­no­ję ki­tus re­zul­ta­tus ir į eg­za­mi­ną pa­žiū­rė­jo pro pirš­tus.

Ki­ta da­lis mo­ki­nių, ma­tyt, tie­siog per daug pa­si­ti­kė­jo sa­vo jė­go­mis, ma­ny­da­mi, kad vis­ką ir taip mo­ ka“, – sa­kė V.Ka­za­kaus­kie­nė.

Vals­ty­bi­nį ru­sų kal­bos eg­za­mi­ ną šiais me­tais lai­kė 70 abi­tu­rien­ tų, dviem iš jų ne­pa­si­se­kė, o šim­ tu­kų ne­bu­vo su­lauk­ta.

Bio­lo­gi­jos eg­za­mi­ne da­ly­va­vo 278 jau­nuo­liai. Iš­ban­dy­mo neiš­ lai­kė du mo­ki­niai. Po vie­ną šim­tu­ ką ga­vo „Ąžuo­ly­no“ ir „Au­ku­ro“ gim­na­zi­jų abi­tu­rien­tai.

Geriau nei pernai

V.Ka­za­kaus­kie­nė džiau­gė­si, kad ši bran­dos eg­za­mi­nų se­si­ja ma­lo­niai nu­ste­bi­no mak­si­ma­lių įver­ti­ni­mų

gau­sa. Šių me­tų šim­tu­kų der­lius – 111, praė­ju­siais me­tais klai­pė­die­čiai su­rin­ko 72 šim­tu­kus.

Kaip ir kiek­vie­nais me­tais ge­ riau­siai pa­si­ro­dė „Ąžuo­ly­no“ gim­ na­zi­jos abi­tu­rien­tai, šie­met pel­nę

Kaip ir kiek­vie­nais me­tais ge­riau­siai pa­ si­ro­dė „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jos abi­tu­ rien­tai, šie­met pel­nę net 59 šim­tu­kus.

net 59 šim­tu­kus. Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­ja ga­li pa­si­gir­ti 18, „Au­ku­ ro“ – 10, „Vėt­run­gės“ – 6, „Var­po“ – 5, „Bal­ti­jos“ – 5 šim­tu­kais. Ki­to­ se uos­ta­mies­čio švie­ti­mo įstai­go­se pa­sie­ki­mai kuk­les­ni – moks­lei­viai ga­vo vie­ną, du ar­ba tris mak­si­ma­ lius įver­ti­ni­mus.

Re­kor­di­nin­kas iš­vyks

Kaip tei­gė V.Ka­za­kaus­kie­nė, uos­ ta­mies­ty­je du moks­lei­viai pa­sie­kė ypač ge­rų re­zul­ta­tų. „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jos abi­tu­ rien­tė Jovita Tautkevičiūtė ga­ vo tris šim­tu­kus, o tos pa­čios mo­ ky­mo įstai­gos abi­tu­rien­tas Jus­tas Žem­gu­lys pa­sie­kė uos­ta­mies­čio re­ kor­dą – lai­kė pen­kis eg­za­mi­nus ir iš vi­sų jų ga­vo mak­si­ma­lų 100 ba­lų įver­ti­ni­mą. Toks at­ve­jis Klai­pė­do­ je dar ne­bu­vo už­fik­suo­tas. „Šį penk­ta­die­nį Val­do­vų rū­ muo­se Vy­riau­sy­bės or­ga­ni­zuo­ja­ ma­me priė­mi­me šie moks­lei­viai bus pa­gerb­ti už pui­kiai iš­lai­ky­ tus eg­za­mi­nus. Gai­la, kad į šven­ tę vyks tik J.Žem­gu­lys“, – sa­kė V.Ka­za­kaus­kie­nė.

Spren­di­mas: pen­kis šim­tu­kus ga­

vęs ir re­kor­dą pa­sie­kęs J.Žem­gu­ lys stu­di­juo­ti vyks į Edin­bur­gą.

Pats vai­ki­nas ti­ki­no, jog vals­ty­ bi­niai pa­tik­ri­ni­mai di­des­nių pro­ ble­mų jam ne­su­kė­lė. „Lai­k iau vals­ty­b i­n į lie­t u­v ių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros, ang­lų kal­ bos, in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų, fi­zi­kos ir ma­te­ma­ti­kos eg­za­mi­ nus. Jau­di­nau­si tik dėl lie­tu­vių kal­bos. Dėl ki­tų iš­ban­dy­mų bu­ vau ra­mus, nes esu „tiks­liu­kas“, – sa­kė J.Žem­gu­lys. Įs­pū­din­gų re­zul­ta­tų pa­sie­kęs jau­ nuo­lis tei­gė, kad stu­di­juo­ti vyks į Edin­bur­gą. Į už­sie­nį iš­va­žiuo­ti vai­ ki­nas nu­spren­dė to­dėl, kad Lie­tu­ vo­je jo no­ri­mos stu­di­juo­ti dis­cip­li­ nos nė­ra. „Mo­ky­siuo­si spe­cia­ly­bės, ku­ri, ga­li­ma sa­ky­ti, yra dvi­gu­ba – kom­piu­te­rių moks­lo ir fi­zi­kos“, – sa­kė re­kor­di­nin­kas.

111

– tiek šimtukų šiais metais gavo uostamiesčio abiturientai.

3

ketvirtadienis, LIEPOS 11, 2013

miestas Alė­jo­je – dar vie­na puoš­me­na

Su­tei­kė pa­sko­lą

Bėgs ap­link Bal­ti­ją

Šian­dien Klai­pė­dos M.Maž­vy­do alė­ją pa­puoš dar vie­nas uni­ka­lus suo­liu­kas. Me­niš­kas alė­jos ak­cen­ tas sim­bo­li­zuos ge­riau­sią žmo­ gaus drau­gą – šu­nį. Tai bend­ro­ vės „Mars Lie­tu­va“ do­va­na klai­ pė­die­čiams ir mies­to sve­čiams.

Suo­liu­ko au­to­rius – dai­li­nin­kas Gin­tau­tas Jon­kus. Suo­liu­kas-šu­ niu­kas bus ati­deng­tas 12 val.

Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė, nors ir neišb­ren­da iš sko­lų, iš vie­no ko­mer­ci­nio ban­ko pa­si­ sko­li­no dar 6 mln. li­tų. Jų esą rei­kia ES in­ves­ti­ci­niams pro­ jek­tams koo­fi­nan­suo­ti. Sa­vi­ val­dy­bė pa­sko­lą tu­rės grą­žin­ ti per 14 me­tų ir per tą lai­ką už ją dar su­mo­kė­ti 1,044 mln. li­tų pa­lū­ka­nų.

Klai­pė­do­je star­tuos Bal­ti­jos jū­ rą ke­ti­nan­tis api­bėg­ti Vil­niaus ap­ skri­ties prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos ug­nia­ge­sys gel­bė­to­jas Ai­das Ar­dzi­jaus­kas (nuo­tr.). Jis ke­ti­na bėg­ti per 9 Eu­ro­pos vals­ ty­bes ir įveik­ti 3 500 km. Star­tas nu­ma­ty­tas rugp­jū­čio 1-ąją Klai­ pė­do­je, Teat­ro aikš­tė­je, fi­ni­šas – rug­sė­jo 14 d. ten pat.

Pi­ni­gus skirs vai­kams ir spor­tui Bend­ruo­me­nių ta­ ry­bos jau ap­si­ spren­dė, kur iš­leis­ ti 500 tūkst. li­tų, skir­tų bend­ruo­me­ niš­ku­mui ska­tin­ti.

Ir nors kai ku­rie gy­ ven­to­jai pa­gei­da­vo, kad jų bu­tuo­se bū­ tų įdė­ti plas­ti­ki­niai lan­gai, kaip ir per­ nai, dau­giau­sia li­ tų bus iš­leis­ta vai­kų žai­di­mų aikš­te­lėms įreng­ti ar at­nau­jin­ti.

v.spuryte@kl.lt

Re­mon­tuos „skeit­par­ką“

Klai­pė­die­čiai ak­ty­viai tei­kė pa­raiš­ kas, kur bū­tų ga­li­ma iš­leis­ti bend­ ruo­me­niš­ku­mui ska­tin­ti iš vals­ty­ bės skir­tus pi­ni­gus. Pa­raiš­kų gau­ta 250, ta­čiau kai ku­rias jų iš­kart te­ko at­mes­ti, nes jos nea­ti­ti­ko kri­te­ri­jų. „Sup­ran­ta­ma, jog tik­rai ne­ga­lė­jo­me ten­kin­ti gy­ven­to­jų no­rų jų bu­tuo­se pa­keis­ti plas­ti­ki­nius lan­gus, su­re­ mon­tuo­ti laip­ti­nes, fi­nan­suo­ti kai ku­rių ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų veik­lą“, – paaiš­ki­no Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės So­cia­li­nių pa­slau­gų po­ sky­rio vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Dia­ na Pi­le­lie­nė.

Tin­ka­mos pa­raiš­kos bu­vo per­ duo­tos svars­ty­ti ke­tu­rioms Vie­tos bend­ruo­me­nių ta­ry­boms, ku­rios

Pa­si­rin­ki­mas: vie­nas iš di­des­nių ob­jek­tų, kur bus iš­leis­ti bend­ruo­me­nės skir­ti pi­ni­gai, – va­di­na­mo­jo skeit­

priė­mė 108 spren­di­mus. Bend­ ruo­me­nių at­sto­vai nu­spren­dė, jog mies­te už iš vals­ty­bės skir­tus pi­ni­ gus rei­kia at­nau­jin­ti 42 vai­kų žai­di­ mų aikš­te­les, įreng­ti 8 lau­ko tre­ni­ ruok­lių komp­lek­sus, su­re­mon­tuo­ti „skeit­par­ką“ prie Klai­pė­dos jau­ni­ mo cent­ro, at­nau­jin­ti 10 krep­ši­nio aikš­te­lių, vie­šo­se mies­to vie­to­se įreng­ti suo­liu­kų, or­ga­ni­zuo­ti ren­ gi­nių ir pa­skai­tų gy­ven­to­jams, ku­ rių te­ma – ge­res­nis tė­vų bend­ra­vi­ mas su vai­kais.

De­fek­tus iš­tai­sė

„No­rint pa­ten­kin­ti vi­sas gy­ven­to­jų pa­raiš­kas, bū­tų rei­kė­ję 4 mln. li­tų, o skir­ta 500 tūkst. li­tų, to­dėl ir pa­si­ rink­tos to­kios prie­mo­nės. Svar­biau­ sia, kad jas pa­si­rin­ko pa­čios bend­ ruo­me­nės“, – sa­kė D.Pi­le­lie­nė.

Jos žo­džiais, šiuo me­tu jau ren­

Dia­na Pi­le­lie­nė:

Sup­ran­ta­ma, jog tik­rai ne­ga­lė­jo­me ten­kin­ti gy­ven­to­jų no­rų jų bu­ tuo­se pa­keis­ti plas­ti­ ki­nius lan­gus, su­re­ mon­tuo­ti laip­ti­nes. gia­mi do­ku­men­tai vie­šų­jų pir­ki­mų pro­ce­dū­roms pra­dė­ti, to­dėl ti­ki­ ma­si, kad ir dar­bai pra­si­dės ge­ro­ kai anks­čiau nei per­nai. „Klai­pė­da“ ra­šė, jog per­nai vai­kų žai­di­mo aikš­te­lės bu­vo įren­gi­nė­ja­ mos žie­mą, to­dėl dar­bai at­lik­ti itin ne­ko­ky­biš­kai ir kė­lė grės­mę ma­žų­ jų klai­pė­die­čių sau­gu­mui.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Ran­go­vai vi­s us de­fek­t us iš­ tai­sė ir da­bar vi­si įren­gi­niai yra sau­gūs. Jiems su­teik­ta ir vie­ne­ rių me­t ų ga­ran­t i­ja“, – tvir­t i­n o D.Pi­le­lie­nė.

Su­dau­žė ak­me­ni­nį sta­lą

Kol kas dar ne­sut­var­ky­tas tik Ban­ du­žių gat­vė­je nau­jo­je vai­kų žai­di­ mų aikš­te­lė­je esan­tis įren­gi­nys-na­ me­lis. Jį bu­vo pa­de­gę du paaug­liai.

Pa­rei­gū­nai jau nu­sta­tė jų ta­pa­ty­ bes, to­dėl vai­kų tė­vams teks at­ly­ gin­ti at­ža­lų pa­da­ry­tą ža­lą.

Van­da­lai nu­nio­ko­jo ir se­na­mies­ ty­je, prie bu­vu­sios Vy­dū­no vi­du­ri­ nės mo­kyk­los pa­sta­ty­tą ak­me­ni­nį te­ni­so sta­lą – jį su­skal­dė. Ran­go­vai ge­ra­no­riš­kai su­ti­ko jį pa­sta­ty­ti ki­ to­je vie­to­je – prie Klai­pė­dos jau­ni­ mo cent­ro, kur įreng­tos vaiz­do ste­ bė­ji­mo ka­me­ros.

At­lie­kų kon­tei­ne­rius iš­guis iš kie­mų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je jau šie­met ke­ti­na­ma po že­me su­kiš­ti šiukš­lių kon­tei­ne­rius – ir skir­tuo­sius miš­ rioms ko­mu­na­li­nėms, ir rū­šiuo­ toms at­lie­koms. Kol kas nu­ma­to­ ma įreng­ti de­šimt to­kių po­že­mi­ nių kon­tei­ne­rių aikš­te­lių, o iš vi­so jų mies­te pla­nuo­ja­ma 200.

Anot Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ap­ lin­kos ko­ky­bės sky­riaus ve­dė­jos Dai­vos Be­ran­kie­nės, jau yra pa­ reng­ta 50 po­že­mi­nių aikš­te­lių, nu­ma­ty­tų pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je, tech­ni­nių pro­jek­tų. Ta­čiau šie­met

Ke­lei­v iai. Mies­to au­to­bu­s ais bir­ž e­l į va­ž ia­vo 746 tūkst. 455 ke­lei­v iai. Pa­ ly­g in­t i su ge­g u­ž e – 195 tūkst. 633 ma­ žiau. To­k iam ke­lei­v ių skai­č iaus su­ ma­ž ė­j i­mui įta­kos ga­l ė­j o tu­rė­t i pra­ si­d ė­j u­s i va­s a­r a. Šil­t uo­j u me­t ų lai­ ku ke­lei­v ių mies­to au­to­bu­s ais vi­s a­ da va­ž iuo­j a ma­ž iau, nes ato­s to­g au­j a mo­k i­n iai, stu­den­t ai, įmo­n ių ar įstai­ gų dar­buo­to­j ai. Po­pu­l ia­r iau­s ios sto­ te­l ės iš­l i­ko „Bib­l io­t e­kos“, „At­g i­m i­ mo“, va­ž iuo­j ant iš šiau­r i­nės į pie­t i­nę mies­to da­l į, „Smil­te­lės“, va­ž iuo­jant iš pie­t i­n ės į šiau­r i­n ę mies­to da­l į.

Po­s ė­d is. Šian­d ien 13.30 val. ro­t u­š ė­ je vyks Fi­n an­s ų ir eko­n o­m i­kos ko­ mi­te­to po­s ė­d is.

par­ko prie Klai­pė­dos jau­ni­mo cent­ro re­mon­tas.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Dienos telegrafas

mies­to biu­dže­te skir­ta 350 tūkst. li­tų to­kių aikš­te­lių įren­gi­mui, o vie­na jų vi­du­ti­niš­kai kai­nuo­ja apie 35 tūkst. li­tų. „Va­di­na­si, šie­met ti­ki­mės įreng­ ti 10 po­že­mi­nių at­lie­kų kon­tei­ne­ rių aikš­te­lių. Pra­dė­si­me nuo Bal­ ti­jos pro­spek­to ir ei­si­me Smil­te­lės gat­vės link. Ši te­ri­to­ri­ja pa­si­rink­ ta dėl gy­ven­to­jų kon­cent­ra­ci­jos“, – apy­tiks­lią vie­tą, kur po že­me bus su­kiš­ti kon­tei­ne­riai, įvar­di­jo D.Be­ ran­kie­nė.

Nu­ma­ty­ta, kad vie­no­je aikš­te­lė­ je po že­me bus pa­kiš­ti du kon­tei­ ne­riai miš­rioms at­lie­koms ir trys šiukš­lių rū­šia­vi­mui.

Šiuo me­tu po­že­mi­nės at­lie­ kų kon­tei­ne­rių aikš­te­lės įreng­ tos sep­ty­nio­se mies­to vie­to­se. Jas įren­gė skir­tin­gi po­že­mi­nių kon­tei­ ne­rių ga­min­to­jai, mies­to val­džiai sie­kian­tys įro­dy­ti, kad jų ga­mi­niai yra ge­riau­si. „Esa­me at­li­kę gy­ven­to­jų ap­klau­ są, ku­rie po­že­mi­niai kon­tei­ne­riai ge­riau­si, ir aiš­kaus ly­de­rio nė­ra. Be to, tik per vie­šą­jį kon­kur­są paaiš­ kės, ku­ri bend­ro­vė įren­gi­nės po­ že­mi­nių at­lie­kų kon­tei­ne­rių aikš­ te­les“, – pa­brė­žė D.Be­ran­kie­nė.

Ji tvir­ti­no, kad pi­ni­gai aikš­te­lėms įreng­ti, nors ir iš mies­to biu­dže­to, yra tiks­li­nės lė­šos – žmo­nių su­mo­

kė­ta rink­lia­va už at­lie­kų iš­ve­ži­mą ir tvar­ky­mą. Mies­to stra­te­gi­nia­me pla­ne iki 2020 me­tų nu­ma­ty­ta vi­ sus at­lie­kų kon­tei­ne­rius su­kiš­ti po že­me. Šiam tiks­lui pa­siek­ti mies­te rei­kė­tų įreng­ti apie 200 po­že­mi­nių kon­tei­ne­rių aikš­te­lių, o tai kai­nuo­ tų apie 7 mln. li­tų. „Mū­sų sie­kia­my­bė įren­gi­nė­jant to­kias aikš­te­les – iš­trauk­ti at­lie­kų kon­tei­ne­rius iš dau­gia­bu­čių na­ mų kie­mų. Gal žmo­nėms ir rei­kės paė­jė­ti to­lė­liau iš­mes­ti šiukš­lių, ta­ čiau jie ne­be­sis­kųs, kad po lan­gais smir­da, o mu­sės ver­žia­si į bu­tus“, – tei­gė Ap­lin­kos ko­ky­bės sky­riaus ve­dė­ja.

Ki­n as. Šian­d ien 17.30 val. Klai­p ė­dos kul­t ū­r ų ir ko­mu­n i­k a­c i­j ų cent­ro Pa­ ro­dų rū­muo­s e bus ro­do­m as fil­m as „Co­p en­h a­gen Dreams“ – Da­n i­jos sos­ ti­nės Ko­p en­h a­gos po­r tre­t as. Jis apie ur­b a­n is­t i­n ę ap­l in­k ą, for­muo­j an­č ią žmo­n ių gy­ve­n i­mus, ir kaip žmo­n ių gy­ve­n i­m as kei­č ia fi­z i­nę ap­l in­k ą. Fil­ mas da­nų kal­b a su ang­l iš­k ais tit­rais. Įė­j i­m as ne­mo­k a­m as. Šven­tė. Šeš­t a­d ie­n į Dre­ver­no­j e vyks tra­d i­c i­nė žve­jų, me­nų ir kai­mo šven­ tė „Ant ma­r ių kraš­te­l io“. Ren­g i­n iai pra­s i­d ės 15 val. J.Gi­ž o et­nog­r a­f i­n ė­j e so­dy­b o­j e-mu­z ie­ju­j e ir tę­s is įvai­r io­s e Dre­ver­n os vie­to­s e. Vyks kon­cer­t ai, veiks žu­v ų ir ama­t ų tur­g us, dirb­t u­ vės, bus ver­d a­m a žu­v ie­n ė, bus ga­l i­ ma pa­s i­plau­k io­t i ku­rė­nu ir lai­ve­l iais po Kur­š ių ma­r ias, pa­s i­g ro­ž ė­t i jau­nų­ jų bu­r iuo­to­j ų pa­s i­ro­dy­m ais.

Pa­ro­d a. Klai­p ė­dos vie­š o­s ios bib­l io­ te­kos Me­no sky­r iu­je (J.Ja­no­n io g. 9) eks­p o­nuo­j a­m as Kris­t i­nos Va­l a­s e­v i­ čie­nės, Kau­no fo­tok­lu­bo na­rės, fo­tog­ ra­f i­jų cik­las „Kau­no for­tai. Vi­z i­jos“. Pa­ ro­da veiks iki lie­p os 25 die­nos. Au­to­ rę fo­tog­ra­f uo­t i įkvė­p ė ap­si­lan­k y­mas ap­leis­t uo­s e Kau­no for­t uo­s e.

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­d os sa­v i­v al­ dy­b ės Ci­v i­l i­n ės met­r i­k a­c i­j os ir re­ gist­r a­c i­j os sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­tos 4 klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Eu­g e­ ni­j a Ma­r i­j o­n a Ba­ly­k ie­n ė (g. 1927 m.), An­t a­n as Ra­p a­l is (g. 1932 m.), Ni­ko­l aj Si­t a­lo (g. 1939 m.), Ta­d as Šluš­nys (g.

1952 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­m i Juo­z as Jan­k aus­k as, Vin­cas Lau­k ys.

Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­r ą pa­ gim­d ė 10 mo­te­r ų. Gi­mė 5 mer­g ai­tės ir 5 ber­n iu­k ai.

Grei­to­j i. Va­k ar iki 16.30 val. grei­to­ sios pa­g al­b os me­d i­k ai su­l au­kė 58 iš­k vie­t i­mų. Klai­p ė­d ie­č iai skun­d ė­s i aukš­t u krau­j os­p ū­d žiu, pil­vo ir gal­ vos skaus­m ais, krau­j o­t a­kos su­t ri­ ki­m ais, py­k i­n i­m u, šir­d ies pro­b le­ mo­m is.

4

KeTVIRTadienis, liepos 11, 2013

miestas

Sken­duo­lis ke­lia są­my­šį

Komentaras

1

Toks esą Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to spren­di­ mas.A.Vai­no­ra tei­gė, kad nu­plau­kė į Kop­ga­lio pa­sie­nio už­kar­dą, nes lai­ ve bu­vo ir du Ru­si­jos pi­lie­čiai, ku­rie pri­va­lė­jo pa­teik­ti sa­vo vi­zas, o ta­da jiems pa­ro­dė raš­tą, jog į no­ri­mą jū­ ros kvad­ra­tą plauk­ti nie­kas ne­leis. „Mū­sų neiš­lei­do į jū­rą, nors Kul­ tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to raš­te pra­šo­ma ne už­draus­ti, o tik ap­ri­bo­ ti pa­te­ki­mą prie lai­vo. To­kius ap­ri­ bo­ji­mus ga­li­ma bū­tų tai­ky­ti pa­vie­ niams as­me­nims, bet ne ofi­cia­liems nar­dy­mo cent­rams“, – įsi­ti­ki­nęs A.Vai­no­ra.

Klai­pė­die­tis tei­gė, kad tą die­ną jie bu­vo ne vie­nin­te­liai, no­rė­ję pa­kliū­ti prie to sken­duo­lio. Pa­sie­nie­čiai taip pat neiš­lei­do lat­vių ir len­kų nar­dy­ to­jų gru­pių.

Lai­vas, įvar­di­ja­mas kaip U-580, ne­va bu­vo ap­tik­tas prieš pat Jo­ni­ nes, o jau po de­šim­ties die­nų Kul­tū­ ros pa­vel­do de­par­ta­men­tas iš­pla­ti­no di­rek­to­rės Dia­nos Var­nai­tės pa­si­ra­ šy­tą raš­tą, ku­riuo pra­šo­ma ap­ri­bo­ ti ga­li­my­bes nar­dy­to­jams mė­gė­jams ar­tin­tis prie nu­sken­du­sio ob­jek­to.

Vla­das Žul­kus

Pro­fe­so­r ius, ar­cheo­lo­gas

4 Išim­tis: Lie­tu­vos te­ri­to­ri­nė­je jū­ro­je yra apie 70 nu­sken­du­sių lai­vų, ta­čiau nar­dy­ti ne­lei­džia­ma tik prie U-580.

nar­dy­to­jams mė­gė­jams, tiek sau­giai lai­vy­bai.De­par­ta­men­tas pa­tvir­ti­no, jog ne­tu­ri tech­ni­nių ga­li­my­bių už­ tik­rin­ti lai­vo ap­sau­gos Bal­ti­jos jū­ro­ je, to­dėl krei­pė­si į pa­sie­nie­čius, kad šie stab­dy­tų nar­dy­to­jus, kol bus nu­ spręs­ta įsta­ty­mais ap­ri­bo­ti fi­zi­nių as­me­nų pa­te­ki­mą į šį lai­vą.

Nar­dy­to­jai lie­ja įnir­šį

De­par­ta­men­to ėji­mas žir­gu

Pak­ran­čių ap­sau­gos rink­ti­nės Kop­ ga­lio pa­sie­nio už­kar­do­je pa­tvir­ti­no, kad tai kol kas vie­nin­te­lis kvad­ra­tas Lie­tu­vos te­ri­to­ri­niuo­se van­de­ny­se, kur nar­dy­ti ne­lei­džia­ma. „Ob­jek­tas lai­ky­ti­nas kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tu, ku­rio iš­sau­go­ji­ mui bū­ti­na už­tik­rin­ti fi­zi­nę ir tei­ si­nę ap­sau­gą. Mū­sų duo­me­ni­mis, ob­jek­tas jau in­ten­sy­viai lan­ko­mas po­van­de­ni­nių na­rų mė­gė­jų ir ti­kė­ ti­na, kad grei­tai bus api­plėš­tas“, – ra­šo­ma Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­ men­to raš­te.

To­liau ra­šo­ma, kad iš fil­muo­tos me­džia­gos ma­ty­ti, jog ras­ta­me lai­ ve yra sprog­me­nų, at­vi­ros po­van­de­ ni­nės tor­pe­dos, ku­rių de­to­na­vi­mas ga­li pa­kenk­ti tiek pa­čiam lai­vui, tiek

Toks ne­ti­kė­tas drau­di­mas su­kė­lė nar­dy­to­jų įnir­šį, ku­rį šie lie­ja in­ter­ ne­te. Štai ką po ke­lių die­nų ra­šė na­ rų tink­la­la­piai. „Šian­dien jach­ta „Pe­ga­sus“ tik­ ri­no­me taš­kus, tu­ri­mus jū­ro­je. Klu­ bas „Or­ka“ ir drau­gai iš Lat­vi­jos klu­ bo „Po­sei­do­nas“ bu­vo at­si­ga­be­nę so­na­rą. Nu­ta­rė­me pa­ner­ti ir prie dr.

V.Vil­ko at­ras­to ob­jek­to. Pa­sie­nie­čiai mums la­bai grei­tai lie­pė iš ten drei­ fuo­ti už 1 jūr­my­lės. Su­ži­no­jo­me, kad drau­džia­ma nar­dy­ti tik ši­ta­me ra­jo­ne.

Re­ziu­mė: mie­li nar­dy­to­jai, jei­gu Lie­ tu­vo­je no­ri­me tu­rė­ti nar­dy­mo vers­lą, tu­ri­me slėp­ti mū­sų at­ras­tus ob­jek­tus.

Ne­duok Die­ve, apie tai su­ži­nos vals­ ty­bės ins­ti­tu­ci­jos, ku­rios per pa­sku­ ti­nes dvi die­nas pa­ro­dė, kaip ska­ti­na tu­riz­mą mū­sų vals­ty­bė­je.“

„Oc­to­pus“ ar­chy­vo nuo­tr.

„Mū­sų jau vi­sai ne­be­ger­bia­mos vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos šian­dien už­ drau­dė vi­soms vie­ti­nėms ir tarp­tau­ ti­nėms gru­pėms nar­dy­ti prie U-580.

Arū­nas Vai­no­ra:

Skau­džiau­sia, kad šian­dien vi­si nar­dy­ to­jai yra pri­ly­gin­ti plė­ši­kams.

Va taip mes re­mia­me sa­vo eko­no­mi­ ką, tu­riz­mą ir vi­sa ki­ta. Ner­ti ofi­cia­ liai ne­drau­džia­ma, bet drau­džia­ ma ten plauk­ti. Ne­pak­lus­nu­mas – trans­por­to prie­mo­nės kon­fis­ka­ ci­ja, bau­da ir vos ne lais­vės atė­mi­ mas. Jė­ga! Dar kar­tą svei­ki­nu pri­si­ dė­ju­sius prie šios ne­są­mo­nės.“ „Ste­bė­ti­ni tem­pai. Kai rei­kia kaž­ ko iš vals­ty­bės, taip grei­tai tai ne­ vyks­ta. Pa­jung­ti pa­sie­nie­čiai, ku­rie lyg ir rim­tes­nių už­siė­mi­mų ne­tu­ri, kaip dai­ve­rius (nar­dy­to­jus – A.D.) nuo wrec­kų (pa­sken­du­sių lai­vų – A.D.) vai­ky­ti. To­kiam rim­tam rei­ ka­lui ir ku­ro yra. Vie­nas drau­di­mo mo­ty­vų – iš­sau­go­ti lai­vą atei­ties kar­toms. Mes ir esa­me atei­ties kar­ ta. Po lai­vo nu­sken­di­mo praė­jo dau­ giau nei 70 me­tų, ko­kioms dar atei­ ties kar­toms rei­kia jį sau­go­ti? Tuoj ten iš to lai­vo nie­ko ne­liks.“ Kas plė­šia lai­vus?

Į 40 m gy­lį, ku­ria­me glū­di U-580, pa­ ner­ti ga­li ne kiek­vie­nas na­ras mė­gė­ jas, tam rei­ka­lin­gos spe­cia­lios ži­nios, ap­ran­ga, du­jų mi­ši­niai. Ar­gu­men­ tuo­ja­ma, kad vien to­dėl ten ma­si­nio po­van­de­ni­nio tu­riz­mo ne­bus. „Ką ten sau­go­ti? Lai­vas U-580 yra mo­ko­ma­sis. Tor­pe­dos – ne­tik­ros.

Jis po van­de­niu pra­gu­lė­jo 70 me­tų.

Kuo mes jam ga­li­me pa­kenk­ti? Ta­ čiau skau­džiau­sia, kad šian­dien vi­si nar­dy­to­jai yra pri­ly­gin­ti plė­ši­kams“, – ne­slė­pė ap­mau­do A.Vai­no­ra.

Nar­dy­to­jas tei­gė su po­van­de­ni­nio pa­vel­do plė­ši­kais nė­ra su­si­dū­ręs.

Per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį yra api­ plėš­ti du is­to­ri­niai lai­vai – „Karl Zeitz“ ir „Fu­si­lier“.

La­biau­siai nuo nio­ko­to­jų nu­ ken­tė­jo „Karl Zeitz“. Va­di­na­ma­ja­ me W-30 dar prieš 8 me­tus vaiz­do ka­me­ra A.Vai­no­ra už­fik­sa­vo ga­lin­ gą lai­vo štur­va­lą, ta­čiau po ke­le­rių me­tų jo ne­li­ko. „Vis­kas yra nu­pjau­ta pro­fe­sio­ na­liais inst­ru­men­tais, tai – ne na­

ro mė­gė­jo dar­bas su me­ta­lo pjūk­ le­liu, tai – pa­da­ry­ta hid­rop­jūk­lais.

Tam, kad iš­kel­tų to­kį daik­tą, rei­kė­ jo kra­nų. Tad jei ir yra ko­kie plė­ši­ kai, jie su­si­ję su stam­bio­mis įmo­nė­ mis, ku­rios pjaus­to lai­vus“, – ma­no klai­pė­die­tis.

Neo­fi­cia­liais duo­me­ni­mis, „Fu­ si­lier“ api­plė­ši­mas – fik­ci­ja. Tei­ gia­ma, jog bi­jo­da­mi, kad daik­tų iš nu­sken­du­sio lai­vo neiš­tam­py­tų plė­ši­kai, vie­nas ofi­cia­lios ins­ti­tu­ci­ jos at­sto­vas sa­vo ini­cia­ty­va pa­si­rū­ pi­no, kad nu­sken­du­sio lai­vo eki­puo­ tė bū­tų su­rink­ta ir per­lai­do­ta to­liau, kad nie­kas jos ne­pa­si­sa­vin­tų.

Ki­ta ba­ri­ka­dų pu­sė

Ne taip se­niai nar­dy­to­jų mė­gė­jų klu­ bui pri­klau­sęs Svai­ge­das Stoš­kus – da­bar ki­to­je ba­ri­ka­dų pu­sė­je. Jis dir­ ba Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te ir ma­no, kad po­van­de­ni­nis plė­ši­ka­ vi­mas yra ma­si­nis reiš­ki­nys. „Nuei­ki­te į Pa­lan­gos tur­ge­lį ir pa­ma­ty­si­te, ko­kio­mis se­no­vi­nė­mis lėkš­tė­mis ten pre­kiau­ja. Pak­laus­ki­ te, iš kur jie jas ga­vo. Pre­ky­bi­nin­kai net ne­sle­pia, kad jos iš nu­sken­du­sių lai­vų“, – at­sklei­dė S.Stoš­kus.

Nar­dy­to­jai įta­ria, kad ri­bo­jant pa­te­ ki­mą prie nu­sken­du­sių lai­vų ir su­ma­ nius da­li­jant lei­di­mus no­rin­tiems ten pa­nar­dy­ti at­si­ras ter­pė ko­rup­ci­jai. „Da­bar mes tu­ri­me pui­kią ter­pę kri­mi­na­lui – plė­ši­mui. Tvar­ka tu­ri bū­ti, tai – ne vien nar­dy­to­jų nuo­sa­ vy­bė“, – įsi­ti­ki­nęs S.Stoš­kus.

Dien­raš­čiui pa­vy­ko su­si­siek­ti su vie­nu tų nar­dy­to­jų, ku­ris bu­vo tarp pir­mų­jų, pa­nė­ru­sių prie va­di­na­mo­jo U-580, dėl ku­rio ir ki­lo su­maiš­tis. „Ne­ma­nau, kad nar­dy­to­jai ga­li kaip nors fi­ziš­kai pa­kenk­ti tam ob­ jek­tui. Neaiš­ku, ko­dėl už­drau­dė ten nar­dy­ti. Juk nar­do gru­pės su inst­ ruk­to­riais, šie ži­no, kaip elg­tis. Lai­ vas yra pra­rū­di­jęs sky­lė­tas, į vi­dų įlįs­ti neį­ma­no­ma, nes pil­na smė­ lio“, – pa­sa­ko­jo nar­dy­to­jas.

In­for­ma­ci­ja bu­vo vie­ša?

Iš tie­sų sken­duo­lį U-580 pir­mie­ji ap­ti­ko ne na­rai mė­gė­jai, kaip skel­ bia­ma, o Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­jos hid­rog­ra­fi­nis lai­vas.

Ad­mi­nist­ra­ci­ja pir­mo­ji ir vie­nin­te­lė ži­no­jo sken­duo­lio koor­di­na­tes.

Tar­ny­bos va­do­vo Eval­do Za­cha­ re­vi­čiaus pa­si­tei­ra­vus, kaip ga­lė­ jo nu­te­kė­ti ši in­for­ma­ci­ja pri­va­čiam nar­dy­mo klu­bui, jis at­sa­kė, kad tai – vie­ša pa­slap­tis. „Kai mū­sų dar­buo­to­jai su­ran­da ko­kią nors po­van­de­ni­nę kliū­tį, ją iden­ti­fi­kuo­ja, mes pri­va­lo­me skelb­ti ofi­cia­liai. Tai ir bu­vo pa­da­ry­ta mū­sų

2 pa­sau­lio ša­lys yra pa­si­ra­šiu­ sios UNES­CO po­van­de­ni­nio kul­t ū­ros pa­vel­do ap­sau­gos kon­ven­ci­ją. Lie­t u­va tą kon­ ven­ci­ją ra­ti­fi­ka­vo 2006 m. Šis su­si­ta­ri­ mas įpa­rei­go­ja mus sau­go­ti kul­tū­ros ob­jek­t us, te­r i­to­r i­n iuo­se van­de­ny­se, gre­tu­ti­niuo­se van­de­ny­se, eko­no­mi­nė­ je zo­no­je. Bet kol kas su ta ap­sau­ga yra sun­ko­ka. Šian­dien Lie­tu­vo­je yra maž­ daug 10 ob­jek­tų, ku­rie sau­go­mi įsta­ty­ mų, ta­čiau di­džiau­sia jų da­lis kol kas yra ne­sau­go­ma. Ir tie nar­dy­mai prie nu­sken­du­sių lai­vų yra ne­kont­ro­liuo­ ja­mi. Tai ne­reiš­kia, kad ten ne­ga­li­ma nar­dy­t i, ta­čiau, kaip mu­z ie­ju­je ne­ga­ li­ma lies­t i eks­po­na­tų, taip ir po van­ de­niu to da­ry­ti ne­rei­kė­tų. Vis dėl­to tų tai­syk­lių nė­ra lai­ko­ma­si. Pas­ta­ra­sis at­ ve­jis, kai vai­ki­nai kaž­kur ga­vo nu­sken­ du­sio po­van­de­ni­nio lai­vo koor­di­na­tes ir sku­bė­jo ten pa­si­ner­ti, su­pran­ta­mas.

Bet mes ži­no­me, kas bus po mė­ne­sio.

Prak­t i­ka ro­do, kad nuo nu­sken­du­sio lai­vo sku­biai yra nu­ren­ka­ma, ką tik ga­li­ma nu­rink­ti. Šiuo at­ve­ju Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tas ope­ra­ty­v iai ėmė­si prie­mo­nių, kad už­draus­tų nar­ dy­mą, bent jau kol kas. Tai – klu­bams ne­ma­lo­nūs da­ly­kai, bet vi­so­se ša­ly­se nu­ma­to­mos li­cen­ci­jos, no­rint nar­dy­ti prie to­kių ob­jek­tų. Tai ga­li bū­ti lan­ko­ ma, vie­ši­na­ma, bet rei­kia kont­ro­liuo­ti.

Iš vi­so mū­sų te­ri­to­ri­jo­je yra apie 70 nu­ sken­du­sių lai­vų. Sup­ran­ta­ma, nė­ra bū­ ti­ny­bės sau­go­ti vi­sų. Nus­ken­du­sių lai­ vų re­gist­re yra bent 10–15 sken­duo­lių, ku­r iems rei­ka­l in­ga ap­sau­ga. Ma­nau, tai ir bus įtei­sin­ta ar­ti­miau­siu lai­ku.

tink­la­la­py­je, sky­riu­je „Pra­ne­ši­mai jū­ri­nin­kams“. Tam, kad ten nie­kas ne­žve­jo­tų, ne­mes­tų in­ka­rų, mes nu­ ro­do­me ir koor­di­na­tes. Tie, kas su­ pran­ta, iš­šif­ra­vo ši­tą pra­ne­ši­mą“, – ti­ki­no E.Za­cha­re­vi­čius.

Ta­čiau tarp pra­ne­ši­mų jū­ri­nin­ kams ši­tos in­for­ma­ci­jos tar­ny­bos tink­la­la­py­je vis dėl­to ne­pa­vy­ko ap­ tik­ti. Va­di­na­si, in­for­ma­ci­ja ga­lė­ jo nu­te­kė­ti ir ki­tais ke­liais. Pa­vyz­ džiui, iš ki­tų tar­ny­bų, ku­rios apie tą sken­duo­lį ži­no­jo.

Ra­do ne tą lai­vą?

Ka­ro me­tu Klai­pė­do­je ba­za­vo­si 24oji mo­ko­mo­ji Vo­kie­ti­jos po­van­de­ ni­nių lai­vų flo­ti­lė. U-580 pri­klau­sė flo­ti­lei, ku­ri ba­za­vo­si Pi­lau. 1941 m. lapk­ri­čio 11 d. vo­kie­čių po­van­de­ni­nis lai­vas U-580 nu­sken­do po su­si­dū­ ri­mo su lai­vu tai­ki­niu „An­gel­burg“. Žu­vo 12 jū­ri­nin­kų, 32 iš­gel­bė­ti.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to moks­li­nis bend­ra­dar­bis Jū­ra­tis Lia­cho­vi­čius spė­ja, kad ne­se­niai ap­tik­tas lai­vas yra ne U-580, o U-340. „Vo­kie­čių tink­la­la­piuo­se pa­teik­ ti vi­si duo­me­nys apie šiuos lai­vus ir nu­ro­dy­ta konk­re­ti jų sken­di­mo vie­ ta. U-580 nu­sken­do šiau­riau Klai­ pė­dos, nei U-340. Tai­gi di­des­nė ti­ ki­my­bė, kad bū­tent šis lai­vas ir yra tas at­ras­ta­sis“, – ti­ki­no J.Lia­cho­ vi­čius. „Sken­duo­ly­je teo­riš­kai tor­pe­dos ga­lė­jo bū­ti ir mo­ko­mo­sios, ta­čiau to­kiuo­se lai­vuo­se ne­bū­ti­nai vis­kas bu­vo mu­lia­žas. Rei­kia ne­pa­mirš­ti, kad lai­vas nu­sken­do ka­ro me­tais“, – tei­gė J.Lia­cho­vi­čius.

5

ketvirtadienis, LIEPOS 11, 2013

miestas

Jaunimas laisvalaikį skiria savanorystei Pras­min­ga veik­la, nau­ji įspō­dŞiai ir pa­Şin­tys vis dau­giau jau­ni­mo vi­lio­ja įsi­trauk­ti į sa­ va­no­rys­tę.

Dai­no­ra Žal­py­tė Su­tei­kia ge­rų emo­ci­jų

Mo­kyk­li­nes kup­ri­nes bei va­do­ vė­lius pa­slė­pÄ™ stal­Ä?iuo­se ir ÄŻsi­ bė­gė­ju­sios va­sa­ros rit­mÄ… pa­ju­tÄ™ moks­lei­viai die­nas lei­dĹžia prie te­ le­vi­zo­riaus ar kom­piu­te­rio ek­ra­nĹł. „O tai kÄ… veik­ti?“ – klau­sia jie.

At­sa­ky­ti ÄŻ ĹĄÄŻ klau­si­mÄ… jiems ga­li ir bend­raam­Şiai. „Rei­kia pa­si­steng­ti ir pa­da­ry­ti kaŞ­kÄ… dÄ—l to, kas mums pa­tiems yra ÄŻdo­mu. Vis­kas pri­klau­ so nuo Ĺžmo­gaus. Jei jis ak­ty­vus, pa­ts su­ge­bÄ—s su­si­ras­ti sau veik­los, bet dau­ge­lis jos neieť­ko ir va­sa­ras lei­ dĹžia prie kom­piu­te­rio“, – ÄŻsi­ti­ki­ nu­si Klai­pė­dos li­cė­jaus ať­tun­to­kÄ— Aus­tÄ— Anu­Şy­tÄ—, ĹĄie­met ÄŻsi­trau­ku­si ÄŻ itin ak­ty­viÄ… veik­lÄ… – sa­va­no­rys­tÄ™.

Moks­lei­vÄ— tvir­ti­no, jog sa­va­no­ rys­tÄ— su­tei­kia ne tik ge­rĹł emo­ci­jĹł, bet ir daug ÄŻgō­dĹžiĹł, idė­jĹł bei nau­jĹł iť­ťō­kiĹł. „Tai pui­ki ga­li­my­bÄ— to­bu­ lė­ti, vais­tas nuo dep­re­si­jĹł ir nei­gia­ mĹł min­Ä?iĹłâ€œ, – ma­no ji. Anot pen­ kio­lik­me­tÄ—s, uos­ta­mies­ty­je va­sa­ros me­tu ga­lė­tĹł bō­ti or­ga­ni­zuo­ja­mos ir ÄŻvai­rios me­ni­nÄ—s dirb­tu­vÄ—s, uŞ­siė­ mi­mai vai­kams bei paaug­liams.

Per va­sa­rą – ke­li ren­gi­niai

„Pats ge­riau­sias va­sa­ros pra­lei­di­ mo bō­das – da­ly­va­vi­mas ren­gi­

niuo­se mies­to nau­dai. Tai pa­lie­ka neiť­dil­do­mų įspō­dŞių, tu ga­li pa­ si­jaus­ti rei­ka­lin­gu, nu­veik­ti kaŞ­ką ge­ro mies­to ir vi­suo­me­nės la­bui.

Dar vie­nas di­dĹžiu­lis sa­va­no­rys­ tÄ—s pliu­sas – pa­Şin­tys. Vi­si sa­va­ no­riai yra la­bai nuo­ťir­dĹŤs ir ma­lo­ nĹŤs Ĺžmo­nÄ—s, sma­gu su jais pa­tir­ti bend­rĹł nuo­ty­kiĹłâ€œ, – sva­no­rys­tÄ—s pliu­sus var­di­jo ir „Ait­va­ro“ gim­ na­zi­jos moks­lei­vÄ— Ari­na Bes­pa­ miat­no­va.

Ari­na Bes­pa­miat­no­va:

Pats ge­riau­sias va­ sa­ros pra­lei­di­mo bō­ das – da­ly­va­vi­mas ren­gi­niuo­se mies­to nau­dai.

Pa­sak vie­nuo­lik­to­kÄ—s, veik­los mies­te tik­rai yra, trĹŤks­ta tik Ĺžmo­ niĹł mo­ty­va­ci­jos bei no­ro. „ŠiÄ… va­sa­rÄ… jau sa­va­no­ria­vau tarp­tau­ti­nia­me fes­ti­va­ly­je „Ru­si­ jos ban­ga“, Klai­pė­dos dvi­ra­Ä?iĹł va­ sa­ros pra­dĹžios ĹĄven­tė­je, pa­sau­lio lie­tu­viĹł spor­to Ĺžai­dy­nė­se“, – nu­

„„Nau­din­gi: pa­sta­ruo­ju me­tu nė vie­nas di­des­nis mies­to ren­gi­nys neap­siei­na be sa­va­no­rių pa­gal­bos.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

veik­tus dar­bus var­di­jo Ari­na. Gim­ na­zis­tės tei­gi­mu, vi­suo­me­ni­nių ren­gi­nių, ku­riuo­se jau­ni­mui bō­tų ga­li­ma su­si­pa­Şin­ti su nau­ja veik­ la, va­sa­rą Klai­pė­do­je tu­rė­tų bō­ti dar dau­giau.

Klai­pė­dos Her­ma­no Zu­der­ma­ no gim­na­zi­jos de­ťim­to­kei Ka­mi­lei Vai­no­riō­tei sa­va­no­rys­tÄ— ta­po neat­ sie­ja­ma lais­va­lai­kio da­li­mi. „Ď pa­sau­lio lie­tu­viĹł Ĺžai­dy­nes bu­ vo at­rink­ta 80 sa­va­no­riĹł, tarp jĹł ir aĹĄ. Ak­ty­viai da­ly­va­vau ir ak­ci­jo­ je „Da­rom“ bei ki­tuo­se, daŞ­niau­ siai spor­to, ren­gi­niuo­se“, – pa­sa­

ko­jo moks­lei­vÄ—. – Ma­nau, mies­te ga­lė­tĹł bō­ti ren­gia­mos ÄŻvai­rios so­ cia­li­nÄ—s ak­ci­jos, die­nos sto­vyk­los, ÄŻ ku­rias jau­ni­mas ga­lė­tĹł ÄŻsi­trauk­ti, pa­ro­dy­ti sa­ve ir pa­ma­ty­ti ki­tus“.

Pa­gei­dau­ja tik pil­na­me­Ä?iĹł

Klai­pė­dos gy­vō­nĹł glo­bos na­mĹł „Pen­kios pė­du­tÄ—s“ sa­va­no­rÄ—, uĹž vie­ťuo­sius ry­ťius at­sa­kin­ga Si­mo­ na Ĺ a­ki­ny­tÄ— tei­gia, jog dÄ—l sa­va­no­ rys­tÄ—s ÄŻ ĹĄiÄ… ÄŻstai­gÄ… krei­pia­si ĹĄim­tai ÄŻvai­raus am­Şiaus Ĺžmo­niĹł. „Pen­kios pė­du­tÄ—s“ mie­lai prii­ ma sa­va­no­rius, ta­Ä?iau gy­vō­nais

lei­dĹžia­me rō­pin­tis tik pil­na­me­ Ä?iams. Ne­p il­n a­m e­Ä? iai sa­va­n o­ riau­ti ga­li tik pri­Şiō­ri­mi tė­ve­liĹł, o tai gan su­dė­tin­ga, nes suau­gu­sie­ ji va­sa­rÄ… daŞ­niau­siai dir­ba. Ne­no­ ri­me bō­ti at­sa­kin­gi uĹž tai, kas ne­ ty­Ä?ia vai­kams ga­li nu­tik­ti. Nors gy­vō­nai nė­ra ag­re­sy­vĹŤs, kar­tais pa­tys Ĺžmo­nÄ—s pa­da­ro klai­dĹł jais rō­pin­da­mie­si“, – tei­gÄ— S.Ĺ a­ki­ny­ tÄ—. Ji taip pat ne­slė­pÄ—, kad daŞ­nai ÄŻ gy­vō­nĹł prie­glau­dÄ… at­vy­kÄ™ sa­ va­no­riai su­pran­ta, kad tai sun­ kus dar­bas, ir ki­tÄ… die­nÄ… jau ne­ be­sug­rįŞ­ta.

LigoninÄ—s dÄ—mesÄŻ sutelkÄ— ir ÄŻ skubiÄ…jÄ… pagalbÄ…

nÄ—ms, taip pat sumaĹžintĹł mirtingumÄ… nuo traumĹł ir kitĹł iĹĄoriniĹł prieĹžasÄ?iĹł.

ApskaiÄ?iuota, kad ligoniniĹł, kuriĹł Skubiosios pagalbos bei Traumatologijos ir ortopedijos skyriams atnaujinti naudojama ES struktĹŤriniĹł fondĹł parama, sveikatos prieĹžiĹŤros paslaugĹł kokybÄ— pagerÄ—s apie 200 tĹŤkst. traumas patyrusiĹł pacientĹł.

Justina VoverytÄ—

ÄŽ Vakarus traukianÄ?iĹł automobiliĹł srautas palieka ir nelaimiĹł ĹĄleifÄ…. Avarijos PietĹł Lietuvos keliuose yra vienos daĹžniausiĹł, todÄ—l suĹžalotĹł ĹžmoniĹł likimui ÄŻtakos turi ir tai, kaip skubiai jiems bus suteikta pagalba. Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninÄ—je tai daroma pasitelkus naujausiÄ… ÄŻrangÄ….

Pernai statybininkai uĹžvÄ—rÄ— Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninÄ—s duris. Jie atnaujino PriÄ—mimo ir skubiosios pagalbos skyriĹł, taip pat suremontavo Traumatologijos ir ortopedijos skyriĹł.

Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninÄ—s projektui „Skubios pagalbos infrastruktĹŤros bei paslaugĹł kokybÄ—s gerinimas traumas patyrusiems pacientams“ ÄŻgyvendinti iĹĄ viso buvo skirta 4,76 mln. litĹł, iĹĄ jĹł ES parama – apie 4,047 mln. litĹł. Ĺ i ligoninÄ— yra didĹžiausia gydymo ÄŻstaiga PietĹł Lietuvoje.

Apskritai tai vienintelÄ— gydymo ÄŻstaiga apskrityje, atitinkanti visus pirmojo lygio traumos centrui keliamus reikalavimus. Dabar atnaujintame centre skubi traumatologinÄ— pagalba ne vÄ—liau kaip per valandÄ… gali bĹŤti suteikta visiems Alytaus apskrities gyventojams.

Pasak Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninÄ—s direktoriaus ArtĹŤro Vasiliausko, jau geras pusmetis, kaip medikai dirba

Dėmesys – ligoninėms

ď Ž Atnaujinta: .YfaNb` N]`X_VaVR` @ 8bQV_X\` YVT\[V[Ă›WR Na[NbWV[aN` =_VĂ›ZVZ\ V_ `XbOV\`V\` ]NTNYO\` `Xf_Vb`

profesinio komforto sÄ…lygomis.

O ir pacientai, gydomi atnaujintose, gerai vÄ—dinamose palatose, jauÄ?iasi geriau.

Ši ligoninė –vienintelė gydymo įstaiga apskrityje, atitinkanti visus pirmojo lygio traumos centrui keliamus reikalavimus. „Ďgyvendindami projektą įsigijome naujos medicininės įran-

.YfaNb` N]`X_VaVR` @ 8bQV_X\` YVT\[V[Ă›` [b\a_

gos, bĹŤtinos teikiant skubiÄ… pagalbÄ… traumĹł iĹĄtiktiems ĹžmonÄ—ms. Atnaujintame Traumatologijos skyriuje ÄŻrengta 20 lovĹł, suremontuotos tvarstymo, gipsavimo patalpos. Skyriuje ÄŻdiegta moderni slaugos darbuotojĹł iĹĄkvietimo sistema. Nupirkome ir operaciniĹł ÄŻrangos“, – pasidĹžiaugÄ— ligoninÄ—s vadovas. Anot A.Vasiliausko, avarijos kelyje daĹžniausiai tampa paÄ?iĹł sunkiausiĹł – stuburo ir galvos – traumĹł prieĹžastimi. BĹŤtina, kad tokius ligonius ne vÄ—liau kaip per valandÄ… apĹžiĹŤrÄ—tĹł specialistai, – paskirtĹł tyrimus ir priimtĹł sprendimÄ…, ar gydyti patiems, ar kviesti speci-

alistĹł iĹĄ aukĹĄÄ?iausio lygio ligoniniĹł, ar ÄŻ jas nuveĹžti ligonius.

UŞduotis – kuo skubesnė pagalba

ES parama gydymo įstaigas pasiekia pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.

Viena paramos sriÄ?iĹł yra mirtingumo ir neÄŻgalumo dÄ—l traumĹł bei kitĹł iĹĄoriniĹł mirties prieĹžasÄ?iĹł maĹžinimas.

Parama, kuriÄ… administruoja Sveikatos apsaugos ministerija, teikiama ligoninÄ—ms, kad ĹĄios modernizuotĹł infrastruktĹŤrÄ… ir taip sudarytĹł visas galimybes kuo greiÄ?iau suteikti skubiÄ… medicinos pagalbÄ… suĹžalotiems Ĺžmo-

VyriausybÄ— priemonei „Sveikatinimo veiklos tobulinimas, sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindiniĹł neinfekciniĹł ligĹł maĹžinimas“ ÄŻgyvendinti skyrÄ— 172,8 mln. litĹł, iĹĄ jĹł kone 147 mln. litĹł – Europos regioninÄ—s plÄ—tros fondo lÄ—ĹĄos, kitos – iĹĄ valstybÄ—s biudĹžeto.

Siekiant įgyvendinti ťią priemonę 2007–2013 m. parama skirta 16-ai projektų. Šeťi iť jų jau baigti. Alytaus apskrities S.Kudirkos, Respublikinei Vilniaus universitetinei, Tauragės, Klaipėdos vaikų, Marijampolės ir Regioninei Telťių ligoninėms skirta per 28,4 mln. litų paramos.

Kiti deťimt projektų ťiuo metu dar įgyvendinami, jiems skirta apie 59,3 mln. litų. Šiemet planuojama baigti ťeťis projektus, o likuPR sius keturis – 2014–2015 m.

6

KeTVIRTadienis, liepos 11, 2013

nuomonės

Už pei­lio plo­vi­mą – 10 cen­tų

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Sap­nas apie Eu­ro­pos sos­tą

Evaldas Labanauskas

P

ra­s i­dė­j ę pa­sku­t i­n iai Da­l ios Gry­b aus­k ai­tės ka­d en­c i­j os pre­zi­den­to po­ste me­tai ža­da daug int­ri­g ų. Pag­rin­di­nė – ar ji sieks ant­ros ka­den­ci­jos. Jei ne­sug­r įš į ES vir­šū­nė­les, tuo­met sieks. Daž­niau­ siai taip for­mu­luo­ja­mas at­sa­ky­mas.

Ba­lan­džio 1-ąją pa­leis­ta an­tis, kad D.Gry­ baus­kai­tei bu­vo pa­siū­ly­tas ki­tais me­ tais iš po­l i­t i­kos pa­si­t rauk­sian­čio Her­ ma­no Van Rom­puy, ES pre­zi­den­to, po­ stas, ta­po rim­t ų dis­k u­si­jų ob­jek­tu. Pri­ si­min­ta, kad ne­t ru­k us rei­kės ieš­ko­t i ir nau­jo Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos va­do­vo. Tad na­tū­ra­lu, jog pra­dė­ta svars­ty­ti, esą pa­ tir­ties Briu­se­lio ko­ri­do­riuo­se tu­rin­ti, ko­ vos su eko­no­mi­kos kri­ze re­cep­tus Lie­ tu­vo­je sėk­min­gai iš­ban­d žiu­si ir kai ku­ rių di­d žių­jų ES ša­lių sim­pa­ti­jų nu­si­pel­ niu­si D.Gry­baus­kai­tė yra ge­riau­sia kan­ di­da­tė bent jau į EK va­do­vus.

Ko­ją ki­ša ket­ve­rių Pre­zi­ den­tės ka­den­ci­jos me­tų už­sie­nio po­li­ti­ka.

Kad ir kaip no­rė­tų­si, jog Lie­tu­vos at­sto­ vė užim­tų ku­r į nors iš Eu­ro­pos sos­tų, kad ir kiek D.Gry­baus­kai­tė tu­rė­t ų rei­ kia­mų sa­v y­bių, ba­lan­d žio 1-osios po­ kštas, ti­kė­ti­na, liks po­kštu.

Tam ko­ją ki­ša ket­ve­rių Pre­zi­den­tės ka­ den­ci­jos me­t ų už­sie­n io po­l i­t i­ka. Tarp D.Gry­baus­kai­tės ir bu­v u­sių Lie­t u­vos stra­te­g i­n ių par­t ne­r ių len­k ų lieps­no­ ja be­veik at­v i­ra ne­san­tai­ka. Į sa­vo ga­ lios vir­šū­nę sėk­min­gai ko­pian­ti Var­šu­ va gal­būt dar ne­vi­siš­kai priim­ta prie ES di­d žių­jų sta­lo, ta­čiau su jos žo­d žiu ne­ ga­li ne­si­skai­ty­ti nie­kas.

ES ne­ga­l i ig­no­r uo­t i ir ne blo­ko ša­l ių nuo­mo­nės. T.y. iš­lie­ka svar­bus tiek Ru­ si­jos, tiek JAV po­ž iū­ris. Abie­juo­se fron­ tuo­se D.Gry­baus­kai­tei daug drau­gų su­ si­ras­ti ne­pa­vy­ko. Net at­virkš­čiai – san­ ty­k iai su Mask­va ta­po dar šal­tes­n i, o bend­rau­jant su Va­šing­to­nu neap­siei­ta be liap­su­sų, ku­rie gal ir ne­bu­vo smar­ kiai ak­cen­tuo­ja­mi ame­ri­k ie­čių, ta­čiau yra aiš­k iai pa­ž y­mė­ti jų už­ra­šuo­se.

Vis dėl­to svar­biau­sia ap­l in­k y­b ė, ku­ ri, ti­kė­t i­na, brau­k ia D.Gry­baus­kai­tę iš kan­d i­da­t ų į ES val­do­v us są­ra­šo, yra pa­pras­t a: Eu­ro­pai ne­rei­k ia stip­raus, val­d in­go va­do­vo, ku­r is sa­vo ran­ko­se kon­cent­ruo­tų di­de­les ga­lias ar net nu­ ro­d i­nė­t ų, kam ko­k ias už­sie­n io kal­bas mo­kė­ti. Tra­piai ant di­de­lių komp­ro­mi­ sų tra­di­ci­jos pa­sta­ty­tai Eu­ro­pai rei­k ia neam­bi­cin­go, lanks­taus, į komp­ro­m i­ sus lin­ku­sio ir ki­tus įti­k in­ti (ne pri­vers­ ti) su­ge­ban­čio po­li­ti­ko.

Š

iais lai­kais, kai tarp pre­ky­ bos cent­rų to­kia stip­ri kon­ ku­ren­ci­ja dėl klien­tų, kai ku­rie pre­ky­bi­nin­kų veiks­ mai at­ro­do itin keis­tai.

Iki šiol nie­kur ne­te­ko re­gė­ti, kad už tai, jog vai­siai par­duo­da­mi ma­ žes­nė­mis fa­suo­tė­mis, ima­mas pa­ pil­do­mas mo­kes­tis.

Bū­tent taip pa­si­pi­ni­gau­ti, o gal ge­riau tik­tų žo­dis „pa­si­cen­tau­ ti“, įsi­gud­ri­no vie­nas že­mo­mis kai­no­mis be­si­gi­rian­tis pre­ky­bos cent­ras.

Jei pir­kė­jas su­ma­ny­tų įsi­gy­ti, pa­ vyz­džiui, ne vi­są ar­bū­zą, o jo da­lį, jam už tai tek­tų su­mo­kė­ti pa­pil­do­ mai 10 cen­tų. Ir apie to­kį pri­dė­ti­nį mo­kes­tį už per­pjau­tus vai­sius kuo

J

E

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ša­li­gat­viai – ne dvi­ra­čiams

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

rim­čiau­siai įspė­ja­ma spe­cia­lia­me skel­bi­me. Bet iš tie­sų to­kie da­ly­ kai la­bai ste­bi­na. Taip ir ne­sup­ ra­tau, ar la­bai jau sun­ku tą ar­bū­zą per­pjau­ti, o gal la­bai bran­gu nu­ plau­ti pei­lį? Man at­ro­do, jog to­kio

po­bū­džio iš­lai­dos – fa­sa­vi­mas ma­ žes­niais kie­kiais, plas­ti­ko mai­še­liai, in­de­liai sve­ria­miems ga­mi­niams – jau ir taip yra įkal­ku­liuo­tos į pro­ duk­tų kai­ną.

Re­gi­na

dau­žy­tas pa­mink­las su iš­li­ku­sia įra­šo da­li­mi at­si­dū­rė prieš de­šim­ tį me­tų juo­dų­jų ar­cheo­lo­gų iš­kas­ to­je duo­bė­je.

So­viet­me­čiu ša­lia tų ka­pi­nai­čių iš šiau­ri­nės pu­sės bu­vo iš­kas­tos ne­ma­ žos duo­bės mė­sos kom­bi­na­to at­lie­ koms pil­ti. Jos apau­gu­sios krū­mais te­be­riog­so ir da­bar. Tik iš­ka­sus tas duo­bes prie tų ka­pi­nai­čių, sker­die­ nos at­lie­kų py­li­mo va­jaus bu­vo at­ si­sa­ky­ta. Kaž­kas pa­siū­lė „ge­res­nį“ va­rian­tą – dar di­des­nes ir gi­les­nes duo­bes sker­die­nos at­lie­koms prie ry­čiau esan­čių Šve­pe­lių ka­pi­nai­čių, kur taip pat bu­vo pi­la­mos at­lie­kos, at­vež­tos iš mė­sos kom­bi­na­to.

Ir da­bar čia ne­pa­tar­ti­na lan­džio­ti po tas at­lie­ko­mis už­pil­tas duo­bes, nes ga­li­ma įsmuk­ti į la­bai ne­ma­ lo­nią ma­sę. Fak­tiš­kai tą su­bjau­ro­ tą ap­lin­ką tiek prie Šve­pe­lių, tiek prie Lyp­kių ka­pi­nai­čių rei­kė­tų su­ tvar­ky­ti, tas bjau­rias duo­bes su dar bjau­res­niu tū­riu rei­kė­tų už­ly­gin­ti.

Kart­kar­tė­mis spau­do­je pa­si­ro­do straips­ne­lių apie tuos Lyp­kius ir jų da­bar­ti­nes pro­ble­mas. Tuo­se ra­ši­ niuo­se ten­ka pa­ste­bė­ti ne vie­ną is­ to­ri­nio pla­no ne­tiks­lu­mą. Pa­si­tai­ko ir ne­tiks­lu­mų jau iš mū­sų die­nų si­ tua­ci­jos. Štai bu­vo ra­šy­ta, kad bu­ vu­sio­je Lyp­kių dva­ro zo­no­je vyks ar­cheo­lo­gi­niai ka­si­nė­ji­mai.

Ne­ga­na to, kad so­viet­me­čiu ant dar bu­vu­sių to dva­ro pa­sta­tų pa­ma­

tų bu­vo pi­la­mos įvai­rios šiukš­lės, vė­ liau bu­vo už­pil­tas čia bu­vęs van­dens tel­ki­nys – di­de­lė ap­va­li kūd­ra. O štai per­nai ru­de­nį, šį­met pa­va­sa­rį ir iš da­lies va­sa­rą di­de­lė­je bu­vu­sio dva­ ro te­ri­to­ri­jo­je vy­ko že­mių per­ka­si­mo dar­bai, nau­do­jant ga­lin­gą tech­ni­ką.

Pa­sek­mė – dar­bų plo­te bu­vo su­nai­ kin­ti bu­vu­sio dva­ro sta­ti­nių ply­tų ir be­to­no pa­ma­tai, bu­vo baig­ti už­pil­ti čia bu­vę se­nie­ji dva­ro van­dens tel­ ki­niai. Da­bar iš vi­sų se­nų­jų Lyp­kių dva­ro sta­ti­nių te­li­ko vie­nin­te­lis pa­ sta­tas, esan­tis ar­čiau ge­le­žin­ke­lio li­ ni­jos, ap­sup­tas iš vi­sų pu­sių so­vie­ti­ nių lai­kų men­ka­ver­čiais sta­ti­niais ir bū­do­mis. Tą se­ną­jį pa­sta­tą bū­ti­nai rei­kė­tų iš­sau­go­ti jau vien kaip pa­ sku­ti­nį se­ną­jį Lyp­kių dva­ro ap­lin­kos sta­ti­nį. Juk jį su­tvar­kius, pa­sta­tas pa­ puoš­tų ir čia ku­ria­mą pra­mo­ni­nę zo­ ną, kur ga­lė­tų įsi­kur­ti ko­kia nors ad­ mi­nist­ra­ci­ja ar tar­ny­ba.

Pats Lyp­kių dva­ras tu­rė­jo 11–13 sta­ti­nių, o ar­ti­mo­je dva­ro ap­lin­ko­ je bu­vo še­šios so­dy­bos. Maž­daug iki 1970 me­tų ties bu­vu­sio dva­ ro pa­ma­tais dar sto­vė­jo trys se­nie­ ji dva­ro dar­bi­nin­kams skir­ti pa­sta­ tai. Te­ko juos pa­čiam ma­ty­ti. Be to, se­no­jo Lyp­kių dva­ro zo­nos pa­sta­ to dau­giau ne­li­kę se­nų­jų sta­ti­nių ne tik bu­vu­sio­je dvar­vie­tė­je, bet ir pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je, kur iki šių die­nų stūk­so vos du sta­ti­niai.

An­ta­nas

Šven­tę ga­di­no ma­ši­nos

Šeš­ta­die­nį va­ka­re bu­vau teat­rų fes­ti­va­ly­je, ku­ris vy­ko prie Da­ nės se­na­mies­ty­je. Bu­vo pra­si­dė­ jęs teat­ro tru­pės pa­si­ro­dy­mas, su­si­rin­ko daug žiū­ro­vų, ir stai­ga Til­to gat­ve pra­dė­jo va­žiuo­ti va­ di­na­mo­jo drif­to ma­ši­nos. Jų pa­ si­ro­dy­mas tru­ko gal pen­kio­li­ka mi­nu­čių, au­to­mo­bi­liai kė­lė di­ džiu­lį triukš­mą, sklei­dė dū­mus.

Ma­nau, kad tai ne­su­sip­ra­ti­ mas, nes teat­ro spek­tak­lį žiū­rė­ję žmo­nės ne­be­ga­lė­jo gir­dė­ti to, kas vyks­ta sce­no­je, o ak­to­riai at­ro­dė pa­si­me­tę ir ne­pa­ten­kin­ti.

Ur­tė

Sle­pia sa­vo iš­dai­gas

No­riu pa­pa­sa­ko­ti is­to­ri­ją apie „iš­ dai­gas“ se­nes­niais lai­kais. Yra to­ kia už­da­ro­ji ak­ci­nė bend­ro­vė, aš jo­je dir­bau, daug ką ži­no­jau, bet daug ir ne­ži­no­jau. Įmo­nė bu­vo įkur­ta ba­lan­džio mė­ne­sį, o bir­že­ lį – jau nu­pirk­ta. Kiek ži­nau, šią įmo­nę nu­pir­ko už še­šis mi­li­jo­nus, o par­da­vė už tris­de­šimt. Įmo­nę per sa­vo įga­lio­ti­nį nu­pir­ko vie­nas da­ bar aukš­tas as­muo. Apie ši­tą is­to­ ri­ją nie­kas ne­kal­ba. Gal ka­da nors kas nors su­si­do­mės?

Pet­ras

Pik­ti­na pa­se­nę pro­duk­tai

pjau­ti me­džių. Kai šie nu­virs­da­vo, tie bar­ba­rai vyš­nias nu­si­rink­da­ vo. Ir taip uo­ga­vo kas­met, kol so­dų be­veik ne­be­li­ko. O nau­jų ne­so­di­no.

Nau­ji šei­mi­nin­kai, nau­ja bai­si tvar­ ka. To­dėl noks­tan­čias vyš­nias vi­sa­ da pri­si­me­nu su liū­de­siu.

Mė­ta

Bi­ru­tė

Vy­tas Ta­mo­šiū­nas

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

gim­tą­sias vie­tas, se­no­se jų so­dy­ bo­se li­ko ve­šin­tys so­dai su ga­lin­ gais vyš­nių me­džiais.

Tai tie at­vy­kė­liai, ku­rie ap­si­gy­ve­ no kraš­te, vyš­nias rin­ko iki tol dar ne­ma­ty­tu bū­du. At­va­žiuo­da­vo at­ vi­ru sunk­ve­ži­miu ne­ma­ža kom­pa­ ni­ja, ge­rai pri­si­vai­šin­da­vo ir kib­da­vo

Daž­nai laik­raš­čiuo­se ir in­ter­ne­ te ten­ka skai­ty­ti dis­ku­si­jas dėl dvi­ra­ti­nin­kų. Ma­no nuo­mo­ne, šį klau­si­mą bū­tų ga­li­ma la­bai leng­ vai iš­spręs­ti. Ša­li­gat­viai nė­ra tin­ ka­ma vie­ta dvi­ra­ti­nin­kams va­ ži­nė­ti, juk dvi­ra­tis – trans­por­to prie­mo­nė. Kai bu­vau Is­pa­ni­jo­ je, ten dvi­ra­čių ta­kai drie­kia­si vi­ du­ry­je gat­vės, o au­to­mo­bi­liai va­ žiuo­ja iš kraš­tų. Ne­sa­kau, kad ir Lie­tu­vo­je taip rei­kė­tų pa­da­ry­ti, bet ša­li­gat­vius tik­rai rei­kia pa­ lik­ti pės­tie­siems. Kai vie­ną die­ną li­pau iš au­to­bu­so, įsi­bė­gė­jęs dvi­ ra­ti­nin­kas vos neuž­va­žia­vo ant ko­jų. Rei­kia šį klau­si­mą spręs­ ti. Ša­li­gat­viai – ne vie­ta dvi­ra­ti­ nin­kams.

Ko­dėl Suo­mi­jo­je, Šve­di­jo­je val­ džia ap­skai­čiuo­ja, kad žmo­gui už­tek­tų pi­ni­gų pra­gy­ven­ti? Juk pen­si­nin­kams nė­ra at­ski­ros par­ duo­tu­vės, vi­si į tas pa­čias ei­na­me ir per­ka­me. Kar­tą vy­ras par­ne­šė nu­kai­no­tas ban­de­les, iš­vy­nio­ jo­me ir pa­ma­tė­me, kad jos vi­sai pa­ža­lia­vu­sios. Nu­ne­šė­me, grą­ ži­no­me, bet ne taip leng­va pir­ myn at­gal vaikš­čio­ti. Už­sie­ny­je pa­si­bai­gu­sio ga­lio­ji­mo pro­duk­ tus ati­duo­da vel­tui, o čia vi­si iš­ si­dir­bi­nė­ja. Juk par­duo­tu­vė­je yra dau­gy­bė dar­buo­to­jų, ne­jau­gi nie­ kas ne­ga­li tie­siog pa­tik­rin­ti?

Vyš­nios pri­me­na apie bar­ba­rus su se­na Klai­pė­dos kraš­ to gy­ven­to­ja. Čia nuo se­ nų lai­kų žmo­nės au­gi­no so­dus. Tad, pra­dė­jus nok­ti vyš­nioms, vi­sa­da at­si­me­nu nau­ja­ ku­rių „uo­ga­vi­mus“.

Kai mū­sų kraš­to gy­ven­to­jai jau bu­vo iš­gui­ti ar sa­vo no­ru pa­li­ko

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 728

telefonas@kl.lt

Kas su­tvar­kys Lyp­kių dva­rą? au se­niai do­miuo­si Ma­žo­ sios Lie­tu­vos is­to­ri­ja ir pa­ na­šiais da­ly­kais, to­dėl daž­ nai ap­si­lan­kau tam tik­ruo­se mū­sų uos­ta­mies­čio ir už­mies­čio „taš­kuo­se“, ypač kai juo­se vyks­ta ar ruo­šia­mi vyk­dy­ti vie­no­kie ar ki­ to­kie dar­bai. Štai prieš ke­le­tą die­nų te­ko įpras­ tą kar­tą ap­si­lan­ky­ti Lyp­kių apy­lin­ kė­se. Esu pri­si­žiū­rė­jęs per dau­ge­lį me­tų įvai­riau­sių da­ly­kų, to­dėl ma­ ne nu­ste­bin­ti nė­ra leng­va, bet tik­rai ne­su at­bu­kęs tiek tei­gia­mam da­ly­ kui, tiek ypač nei­gia­miems reiš­ki­ niams. Na, o šį sy­kį ap­si­lan­kęs man ge­rai ži­no­mo­je vie­to­je, bu­vu­sio­se ka­pi­nai­tė­se, už­ti­kau čia tei­gia­mų per­mai­nų. Ka­pi­nai­tės bu­vo nu­šie­ nau­tos, da­lis priau­gu­sių men­ka­ ver­čių me­džių bu­vo pa­ša­lin­ti ar­ba iš da­lies ap­ge­nė­ti. Šios prie­mies­čio ka­pi­nės bu­vo ypač nu­nio­ko­tos so­ viet­me­čiu. Čia bū­da­vo ne tik ka­si­ nė­ja­ma ar dau­žo­mi ir va­gia­mi ka­ pi­nai­čių kry­žiai, ant­ka­piai, bet čia bu­vo ve­ža­mos ir pi­la­mos įvai­rios ūki­nės at­lie­kos, ku­rios ir da­bar dar čia ky­šo iš įvai­rių kam­pų.

Tai­gi ka­pi­nai­čių mi­ni­ma­liam su­tvar­ky­mui, ma­nau, vien nu­ šie­na­vi­mo neuž­ten­ka. Rei­kė­tų iš­ grėbs­ty­ti šiukš­les, pa­ly­gin­ti įvai­ rias įdu­bas ir ne­ly­gu­mus že­mė­je, gal net at­vež­ti ir už­pil­ti smė­lio ar šiaip tin­ka­mos že­mės. Vie­nas su­

karštas telefonas

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

Pa­ren­gė Dai­no­ra Žal­py­tė Prenumeratos skyrius: 397

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

KeTVIRTadienis, liepos 11, 2013

miestas

Šaligatviai tapo lip­nūs Nuo lie­pų te­kan­tis ama­rų iš­ski­ria­mas lip­čius vėl ter­šia ša­li­ gat­vius. Plau­ti jų ne­ ža­da­ma, nes tam rei­ kė­tų daug lė­šų. Lim­ pan­tis skys­tis pro­ ble­mų ke­lia ir vai­ ruo­to­jams. Jį ypač su­dė­tin­ga nu­va­ly­ti nuo au­to­mo­bi­lių.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ama­rams – pa­lan­kus me­tas

Lie­pų alė­jo­se sken­din­čios mies­tų gat­vės ir ša­li­gat­viai tam­pa lip­nūs ir pur­vi­ni. Kai kur prie jų net lim­ pa pės­čių­jų ba­tai. Po me­džiais pa­ lik­tų ma­ši­nų vai­ruo­to­jų ry­tais taip pat lau­kia ne­ma­lo­nus siurp­ri­zas.

Au­to­mo­bi­liai bū­na pa­deng­ti lip­nia ma­se. Vai­ruo­to­jai skun­džia­si, kad ją nu­va­ly­ti ypač su­dė­tin­ga.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­do vy­res­nio­ji moks­lo dar­buo­to­ja Ri­ta Nek­ro­šie­nė aiš­ki­no, kad ša­li­ gat­vius ir po me­džiais pa­lik­tas ma­ ši­nas iš­ma­to­mis ap­der­gia ama­rai. „Pas­ta­ruo­ju me­tu vy­rau­ja pa­ kan­ka­mai šil­ti orai. Lie­taus trūks­ta.

Yra la­bai pa­lan­kus me­tas dau­gin­tis ama­rams. Ant lie­pų jų tu­rė­tų bū­ ti la­bai daug“, – pa­sa­ko­jo R.Nek­ ro­šie­nė.

Ama­rai lai­ko­si me­džių la­pų apa­ čio­je, kad bū­tų pa­vė­sis. Šie ken­kė­ jai mai­ti­na­si la­pų sul­ti­mis ir iš­ski­ ria lip­nų sals­vą skys­tį, va­di­na­mą lip­čiu­mi, ku­ris te­ka ant ša­li­gat­vių.

Anot R.Nek­ro­šie­nės, jei lie­pos aug­tų miš­ke ar so­dy­bo­se, ti­kė­ti­ na, kad ama­rų iš­ski­ria­mą lip­čių su­rink­tų vabz­džiai: bi­tės, vaps­vos, ka­ma­nės.

Ta­čiau mies­te jų nė­ra daug.

Lip­čius virs­ta me­du­mi

R.Nek­ro­šie­nė aiš­ki­no, kad ama­rai la­bai ken­kia me­džiams. Jų iš­ski­ria­

Neš­va­ra: ant ša­li­gat­vių, vie­to­se, kur au­ga lie­pos, su­si­da­rė lip­nios pur­

vi­nos dė­mės.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

mas lip­nus skys­tis pa­den­gia la­pų pa­vir­šių, to­dėl šie blo­gai kvė­puo­ja.

Ant la­pų pra­de­da kaup­tis ne­šva­ru­ mai ir iš­si­vys­to suod­li­gė.

su­rink­tas ne iš mies­to žel­di­nių“, – pa­brė­žė spe­cia­lis­tė.

Ama­rai puo­la ne tik lie­pas, ta­ čiau daž­niau­siai juo­dos dė­mės ant ša­li­gat­vių at­si­ran­da bū­tent po jo­ mis. R.Nek­ro­šie­nės tei­gi­mu, lie­pas ama­rai puo­la la­biau nei ki­tus me­ džius, mat jų la­pai yra sul­tin­ges­ni.

Kai ku­rie klai­pė­die­ čiai, pa­ma­tę po lie­ po­mis nu­te­kė­ju­sį lip­ čių, ma­no, kad tai yra liep­žie­džių me­dus.

Kai ku­rie klai­pė­die­čiai, pa­ma­tę po lie­po­mis nu­te­kė­ju­sį lip­čių, ma­ no, kad tai yra liep­žie­džių me­dus.

Pa­sak R.Nek­ro­šie­nės, iš da­lies šie žmo­nės tei­sūs. „Tai ama­rų pa­ga­min­tas me­ dus. Jis nė­ra nuo­din­gas, o ver­tin­ gas. Tik­ru me­du­mi lip­čius tam­pa tuo­met, kai jį su­ren­ka ir per­dir­ba vabz­džiai. Jis va­di­na­si lip­čiaus me­ du­mi. Aiš­ku, kad žmo­gus to­kį me­ dų ga­lė­tų var­to­ti, lip­čius tu­ri bū­ti

Ša­li­gat­vių plau­ti ne­ža­da

Pa­sak R.Nek­ro­šie­nės, ama­rų kie­kis su­ma­žės pra­dė­jus ly­ti. Van­duo jiems kenks­min­gas. Ama­rų su­ma­žė­tų ir lais­tant me­džių la­ją stip­ria sro­ve.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė tvir­ti­no, kad mies­to ša­ li­gat­vių ne­pla­nuo­ja­ma plau­ti. Anot jos, tam rei­kė­tų la­bai di­de­lės pi­ni­ gų su­mos. „Ne­sa­me tiek tur­tin­gi, kad ga­ lė­tu­me plau­ti ša­li­gat­vius. Lie­taus yra pa­kan­ka­mai. Kas­met mies­ te yra to­kia si­tua­ci­ja. Pa­ly­ja lie­tus ir vis­ką nu­plau­na. Tai nė­ra kaž­ko­ kia tar­ša. Tai tie­siog gam­ta“, – ko­ men­ta­vo ve­dė­ja.

Til­tas pa­ki­lo tik 8 cen­ti­met­rus Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Bir­žos til­to pri­žiū­rė­to­jams ne­pa­ vy­ko įgy­ven­din­ti sa­vo su­ma­ny­ mo įren­gi­nį kel­ti tik vie­ną nak­tį.

Ban­dy­mas bu­vo ne­sėk­min­gas, to­ dėl jį te­ko pa­kar­to­ti, o už tai su­mo­ kės mo­kes­čių mo­kė­to­jai.

„Pa­kė­li­mas ne­pa­vy­ko taip, kaip pla­ na­vo­me. Užst­ri­go kai ku­rie me­cha­ niz­mai. Juos per die­ną ban­dy­si­me su­re­mon­tuo­ti“, – va­kar iš ry­to tei­ gė Bir­žos til­tą pri­žiū­rin­čios bend­ ro­vės „Via­du­kas“ Klai­pė­dos fi­lia­lo vir­ši­nin­kas Ar­vy­das Bie­se­vi­čius.

Sa­vi­val­dy­bė yra da­vu­si lei­di­mą Bir­žos til­tą kel­ti tris nak­tis iš ei­

lės – lie­pos 9–12 d. Nak­tį iš ant­ ra­die­nio į tre­čia­die­nį jis bu­vo ke­ lia­mas 1 va­lan­dą. Nors pla­nuo­ta, kad pa­kė­li­mas truks ke­lio­li­ka mi­ nu­čių, liu­di­nin­kų tei­gi­mu, dar­bi­ nin­kai ka­ma­vo­si tris va­lan­das, kol ga­liau­siai trū­ko kant­ry­bė ir dar­bus te­ko nu­trauk­ti. Til­tą esą pa­vy­ko pa­kel­ti vos 8 cen­ti­met­rus.

Pla­nuo­ta, jog ir nak­tį iš tre­čia­ die­nio į ket­vir­ta­die­nį Bir­žos til­tas taip pat bus ke­lia­mas 1 va­lan­dą.

Bir­žos til­to pa­kė­li­mo ban­dy­mų pri­rei­kė, nes bu­vo pa­keis­tas Da­ nės dug­nu nu­ties­tas elekt­ros ka­ be­lis, ku­riuo ati­te­kan­čia ener­gi­ja mai­ti­na­mi til­to pa­kė­li­mo įren­gi­ niai, švies­tu­vai. Po šių re­mon­to dar­bų ir no­ri­ma įsi­ti­kin­ti, ar ka­

be­liu iš­ties ati­te­ka ener­gi­ja ir til­ to pa­kė­li­mo me­cha­niz­mai vei­kia tin­ka­mai.

Iš tri­jų da­lių su­da­ry­to 70 met­rų ka­be­lio pa­kei­ti­mas mo­kes­čių mo­ kė­to­jams kai­na­vo 45 tūkst. li­tų.

Pir­mą­ją nak­tį „Via­du­ko“ dar­ buo­to­jai til­tą ban­dė pa­kel­ti ne­mo­ ka­mai, o už ant­rą­jį, jei pri­reiks, ir tre­čią­jį ban­dy­mą iš mies­to biu­dže­to rei­kės su­mo­kė­ti po 1,5 tūkst. li­tų.

Bir­žos til­tas bu­vo re­konst­ruo­tas prieš sep­ty­ne­rius me­tus. Už be­ veik 5 mln. li­tų bu­vo pa­keis­ti til­ to tu­rėk­lai, val­dy­mo, pa­lei­di­mo me­cha­niz­mai, vi­sa elekt­ros įran­ ga, res­tau­ruo­ti švies­tu­vai, pa­klo­ta epok­si­di­nė dan­ga su hid­roi­zo­lia­ci­ niais sluoks­niais.

8

KetvirtADIENIS, liepos 11, 2013

Lietuva

2009 m.

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

ri­tai, kaip And­rius Ma­mon­to­vas yra sakęs, kad meilės ne­bus per daug, tai aš aso­cia­ciją kur­da­mas ga­liu sa­ky­ti, kad par­la­men­tinės de­mok­ ra­ti­jos tik­rai ne­bus per daug. Ir to kie­kio, ko­kybės, esant ši­tai Pre­zi­ den­tei, tik­rai ne­pa­daugė­jo. Bet čia yra klau­si­mas, kiek tai būtų ga­li­ma sie­ti su Pre­zi­den­te ir kiek – su pa­čia sis­te­ma, par­la­men­tinės kultū­ros, de­mok­ra­ti­jos plėtra, in­dokt­ri­na­ ci­ja eli­to ir vi­suo­menės gal­vo­se“, – svarstė A.Lu­ko­šai­tis.

silp­na. Ne­vyk­do svar­bių darbų, pa­ ti ne­su­si­ta­ria. Vis tiek Pre­zi­dentė tu­ri im­tis prie­mo­nių, pa­ska­tin­ti at­lik­ti būti­niau­sius dar­bus, ir dėl ato­minės, ir dėl kai ku­rių kitų da­ lykų. Ši­ta Vy­riau­sybė ne­ge­ba veik­ti nor­ma­liai ir Pre­zi­dentė turės pa­si­ sa­ky­ti šiuo klau­si­mu. Ir ma­nau, kad pa­si­sa­kys ne taip man­da­giai“, – dėstė po­li­to­lo­gas.

Po­li­ti­kos eks­per­to tei­gi­mu, pa­ dėtį sun­kins ir tai, jog Pre­zi­dentė lin­ku­si bend­ra­dar­biau­ti su so­cial­ de­mok­ra­tais, bet ne su ki­tais val­ dan­čio­sios koa­li­ci­jos par­tne­riais.

Pre­zi­dentė aiš­kiai davė su­pras­ti, jog ji būtų norė­ju­si, kad rin­ki­mus būtų laimėję kon­ser­va­to­riai ir li­ be­ra­lai“, – sakė K.Gir­nius.

BFL nuo­tr.

Prezidentės rykščių neišvengs

Ko lauk­ti iš pa­sku­ti­nių Pre­zi­dentės Da­lios Gry­baus­kaitės ka­den­ci­jos metų? Po­li­to­lo­ gai su­ta­ria: dėme­sys bus skir­tas pir­mi­ nin­ka­vi­mui ES Ta­ry­bai, o Vy­riau­sy­bei – vis skau­des­ni kri­ti­kos kir­čiai.

Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Išplėtė pre­zi­den­to ga­lias

Pre­zi­dentė D.Gry­baus­kaitė tre­čia­ dienį vi­suo­me­nei pri­statė ket­virtųjų ka­den­ci­jos metų re­zul­ta­tus. Penk­ tie­ji ša­lies va­dovės pre­zi­den­ta­vi­mo me­tai pra­si­dės penk­ta­dienį, lie­pos 12-ąją. Po­li­to­lo­gai Kęstu­tis Gir­ nius ir Al­vi­das Lu­ko­šai­tis pa­ste­bi, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai Lie­tu­ vos po­li­ti­ko­je žy­mi pre­zi­dentū­ros, kaip ins­ti­tu­ci­jos, iš­ryškė­jimą ir iki tol bu­vu­sią ne­įprastą ša­lies va­do­ vo re­to­riką.

Pa­sak K.Gir­niaus, rinkė­jams to­kius būsi­mo­sios Pre­zi­dentės bruo­žus nu­spėti bu­vo sun­ku, nes anks­čiau ji bu­vo „kom­pe­ten­tin­ga tech­nok­ratė, bet kaip po­li­tikė ne­ si­reiškė“. „Ma­n au, ji tru­p utį nu­s te­b i­n o sa­vo sa­vo­t iš­k u kie­t u­m u ir per­ pra­to Seimą la­bai grei­tai bei pra­ plėtė pre­zi­den­to ga­lias, nes Sei­ mas ne­d rįso jai prie­š in­t is. Tai ganė­t i­n ai reikš­m in­gas mo­m en­ tas. Nes kai Val­d as Adam­k us mėgi­n o tai da­ry­t i pirmąją sa­ vo ka­den­ciją, jis pa­tyrė ne­ma­žai ne­sėkmių. O Pre­zi­den­tei Sei­mas

ne­prieš­ta­ra­vo ir dau­giau ma­žiau nuo­lan­kiai jos at­žvil­giu elgė­si“, – teigė po­li­to­lo­gas.

Eks­pertų nuo­mo­ne, griežtą Pre­zi­ dentės re­to­riką itin le­mia ne tik po­ li­tinė pa­saulė­žiū­ra, bet ir cha­rak­te­ ris. O ge­le­žinės le­di įvaiz­dis kar­tais ir spe­cia­liai iš­ryš­ki­na­mas. Čia rei­ kėtų pri­si­min­ti at­vejį, kai 2010 m.

D.Gry­baus­kaitė at­metė JAV pre­zi­ den­to Ba­rac­ko Oba­mos kvie­timą ir ne­vy­ko į Pra­ho­je su­rengtą Vi­du­ rio bei Rytų Eu­ro­pos va­dovų su­si­ti­ kimą. Pa­sak K.Gir­niaus, iš pa­žiū­ros tai bu­vo ne­pro­tin­gas spren­di­mas, ta­čiau su­laukė tarp­tau­ti­nio dėme­ sio ir dar la­biau su­tvir­ti­no D.Gry­ baus­kaitės įvaizdį. Ar toks griež­ tu­mas po­li­ti­ko­je yra tei­gia­mas, esą pri­klau­so nuo konk­re­taus at­ve­jo, kar­tais jis būti­nas.

Ta­čiau, A.Lu­ko­šai­čio tei­gi­mu, ga­li­ma kalbė­ti ir apie Pre­zi­dentės san­tykį ap­skri­tai su par­la­men­tinės de­mok­ra­ti­jos kultū­ra, ku­rios Lie­ tu­vo­je ir šiaip trūksta. O per pa­ sta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus jos tik­ rai ne­pa­daugė­jo. „Po­li­ti­kos eks­per­tus, ma­nau, ga­ na daž­nai Pre­zi­dentė ste­bi­no įvai­ rio­mis pro­go­mis, ar kri­ti­ka, ar pa­stebė­ji­mais, pamąs­ty­mais. Apsk­

„Kas nu­si­pel­nys, tas ir gaus“

Penk­tie­ji Pre­zi­dentės bu­vi­mo vald­žio­je me­tai, anot po­li­to­logų, bus karš­ti ir įtemp­ti. Ar­ti­miau­sią pus­ metį di­de­lių vi­daus po­li­ti­kos rie­ tenų, kaip tei­gia­ma, ga­li­me ne­jus­ti, nes dėme­sys bus su­telk­tas į pir­mi­ nin­ka­vimą ES Ta­ry­bai. Ta­čiau tai esą ne­reiš­kia, kad ša­lies va­dovė švel­nins toną Vy­riau­sybės at­žvil­giu. „Jei­gu Vy­riau­sybė nu­si­pel­nys, nea­be­jo­ju, kad to­nas pa­griežtės. O kad bus nu­si­ pel­ny­ta, ir­gi nea­be­jo­ju. Nes koa­li­ci­ja la­bai su­dėtin­ga vi­so­mis pra­smėmis, tai yra įvar­di­ju­si ir pa­ti Pre­zi­dentė.

Kas nu­si­pel­no, tas ir gau­na“, – sakė A.Lu­ko­šai­tis.

K.Gir­niaus po­žiū­riu, kol kas D.Gry­baus­kaitė Mi­nistrų ka­bi­netą kri­ti­ka­vo švel­niai: su­ėjus šim­tui Vy­riau­sybės dar­bo dienų ji sakė ne­tu­rin­ti ką ko­men­tuo­ti, nes dar ne­ma­ty­ti Vy­riau­sybės dar­bo re­ zul­tatų; skai­ty­da­ma me­tinį pra­ne­ šimą nu­rodė, kad jau me­tas pra­dėti dirb­ti. Dar po pus­me­čio, K.Gir­ niaus tei­gi­mu, to­nas griežtės. „Ji turės pa­si­sa­ky­ti, nes ši­ta Vy­ riau­sybė yra tie­siog ap­gailė­ti­nai

Al­vi­das Lu­ko­šai­tis:

Jei­gu Vy­riau­sybė nu­si­pel­nys, nea­be­ jo­ju, kad to­nas pa­ griežtės. O kad bus nu­si­pel­ny­ta, ir­gi nea­be­jo­ju.

„Ji lin­ku­si bend­ra­dar­biau­ti su so­cial­de­mok­ra­tais. Rei­kia pri­si­ min­ti, kaip ji vi­so­mis iš­galė­mis mėgi­no už­kirs­ti ke­lią Dar­bo par­ ti­jai pa­tek­ti į koa­li­ciją, tai ji pri­ si­dės prie Dar­bo par­ti­jos su­nai­ ki­ni­mo, ir jau yra pri­si­dėju­si. Čia ne­būti­nai blo­gas da­ly­kas. Aš ma­ nau, kad ji jo­kios ypa­tin­gos meilės nei Lie­tu­vos lenkų rin­kimų ak­ci­jai, nei Ro­lan­do Pak­so par­ti­jai ne­tu­ri, ji gana pra­gma­tiš­ka. Rei­kia pri­si­ min­ti, kad per rin­kimų kam­pa­niją

Bet ko­kie pa­si­rin­ki­mai ne­ste­bins

Apie atei­ties pla­nus D.Gry­baus­ kaitė kol kas ne­kal­ba. Ta­čiau kad ir kokį spren­dimą ji priims, – rung­ tis dėl ant­ros ka­den­ci­jos Lie­tu­ vo­je ar kel­ti spar­nus ES mas­tu, – po­li­to­logų tai ne­ste­bins. „Dip­ lo­ma­tai yra kalbėję, esu iš jų gir­ dėjęs, jog no­ri­ma, kad nau­ja­sis ES pre­zi­den­tas būtų mo­te­ris iš ma­ žos ša­lies. Tad ji yra idea­li kan­ di­datė. Ji ir­gi tu­ri Briu­se­lio pa­ tir­ties, tai žmonės su­pran­ta, ji laimė­jo Ka­ro­lio Did­žio­jo pre­miją, ku­ri la­bai reikš­min­ga, ji su­pran­ ta ES ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos žai­di­ mo tai­syk­les bei vei­ki­mo būdus.

Tai di­de­li pra­na­šu­mai ir ji tik­rai ga­li į šitą po­zi­ciją pre­ten­duo­ti“, – kalbė­jo K.Gir­nius.

A.Lu­ko­šai­čio tei­gi­mu, jei D.Gry­ baus­kaitė su­gebėtų užim­ti da­bar­ ti­nio ES pre­zi­den­to Her­ma­no Van Rom­puy vietą, tai pri­lygtų ste­ buk­lui. Ta­čiau ateitį pro­gno­zuo­ ti dar anks­ti. „O kodėl gi ne? Nėra ste­buklų to­je ES. Ir ši­tas va­rian­tas vi­siš­kai priim­ti­nas bei ne­blo­gas vi­sai Eu­ro­pai būtų, ką jau kalbė­ ti apie Lie­tuvą. Ki­tas klau­si­mas – in­te­resų ga­lių žai­di­mai, ir ši­ta­me lau­ke su­žais­ti Pre­zi­den­tei vie­nai, ka­dan­gi ne­tu­ri di­des­nio už­nu­ ga­rio, sto­vyk­los, la­bai su­dėtin­ ga. Jei­gu taip at­si­tiktų ir ji taptų ES pre­zi­den­te ar pa­na­šiai, tai bū­ tų ste­buk­las Lie­tu­vai“, – sa­vo po­ žiūrį dėstė A.Lu­ko­šai­tis.

Šalies vadovė įvar­di­jo svar­biau­sius dar­bus Eglė Še­pe­tytė Va­kar pre­zi­dentū­ro­je su­reng­to­ je me­tinė­je spau­dos kon­fe­ren­ci­ jo­je ša­lies va­dovė Da­lia Gry­baus­ kaitė ap­žvelgė ket­vir­tuo­sius sa­vo ka­den­ci­jos me­tus. Pre­zi­dentė iš­ var­di­jo svar­biau­sius, jos nuo­mo­ ne, nu­veik­tus dar­bus ir pa­siek­tus re­zul­ta­tus.

Apie kan­di­da­ta­vimą į Lie­tu­vos ar­ba ES pre­zi­den­tus:

Nu­lems Lie­tu­vos žmonės ir Lie­tu­ vos žmo­nių nuo­monė. Ma­nau, pa­ tys jūs (žur­na­lis­tai – red. pa­st.) pa­

si­steng­si­te tą nuo­monę pa­teik­ti, jūs ap­klau­sas pa­da­ry­si­te.

Apie ei­ty­nes „Už ly­gybę“:

Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­ja už­tik­ri­na vi­ siems Lie­tu­vos pi­lie­čiams ly­gias su­ si­rin­ki­mo tei­ses. Dėl vie­tos, kur ga­ li vyk­ti vie­nas ar­ba ki­tas ren­gi­nys, tai yra sa­vi­val­dybės pre­ro­ga­ty­va. Ir tai tu­ri spręsti tiek tie, kas krei­pia­si į sa­vi­val­dybę, tiek pa­ti sa­vi­val­dybė.

Ant­ras teis­mas jau įpa­rei­go­jo sa­vi­ val­dybę šį klau­simą išspręs­ti. Jei­gu ši­tas spren­di­mas bus ap­skųstas dar aukš­tes­nei ins­tan­ci­jai, aukš­tesnė ins­tan­ci­ja vėl spręs. Todėl aš čia

la­bai ko­men­tuo­ti ne­norė­čiau, nes pro­ce­sas dar ne­si­baigė. As­me­niš­ kai aš ne­da­ly­vau­ju jo­kio­se ei­tynė­ se, iki šiol ne­da­ly­va­vau ir ne­si­ruo­ šiu da­ly­vau­ti jo­kio­se ei­tynė­se.

ty­je iš­lik­si­me ato­minės ener­ge­ti­kos ša­li­mi ar ne. Todėl lauk­ti stu­dijų, nuo­monės iš tre­čiųjų ša­lių tik­rai ne­reikėtų, nes jau pra­de­da­me at­ro­ dy­ti ap­gailė­ti­nai.

Apie Vy­riau­sybės darbą:

Apie Sei­mo narės Ne­rin­gos Venc­kienės paieš­kas:

Ma­nau, Lie­tu­va pra­stai at­ro­do tiek vi­du­je, tiek tarp­tau­ti­nia­me kon­ teks­te dėl to, kad ne­su­ge­ba priim­ ti stra­te­gi­nių spren­dimų, ku­rie tu­ ri būti priim­ti pa­čios Lie­tu­vos. Mes ne­ga­li­me nu­stum­ti ši­to spren­di­mo ar ap­si­spren­di­mo nei Es­ti­jai, nei Lat­vi­jai, nei šve­dams. Tu­ri­me pa­ tys ap­si­spręsti, stra­te­giš­kai atei­

Kiek ži­nau, ieš­ko ne tam, kad ką nors blo­ga pa­da­rytų, o tam, kad įteiktų pra­ne­šimą apie at­vy­kimą į teismą.

Vi­sa ki­ta – paieš­kos – tik­rai ne pre­zi­den­to at­sa­ko­mybė. Kad teisė­ sau­ga at­liktų pa­šti­nin­ko funk­ciją, ne­turė­čiau kiš­tis į tai.

Apie ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro Da­riaus Va­lio darbą:

Pro­ku­ro­ras dir­ba vi­siš­kai sa­va­ran­ kiš­kai, taip ir ga­liu ver­tin­ti pro­ku­ ro­ro darbą. Re­for­mos pro­jektą ren­ gė ne pro­ku­ratū­ra, o pa­ts Sei­mas.

2011-ai­siais jį pri­ėmė 103 bal­sais, be­veik du treč­da­liai Sei­mo bal­sa­ vo už to­kią re­formą, 2012-ie­ji skir­ti jai įgy­ven­din­ti. Iš tiesų pro­ku­ro­ras vykdė tik Sei­mo priimtą įsta­tymą.

Apie teismų sis­te­mos per­tvarką:

Teisėjų gre­to­se lie­ka vie­ni ge­riau­sių.

Kiek ga­liu, ke­ti­nu ir to­liau „va­ly­ti“ teis­mus.

9

KeTVIRTadienis, liepos 11, 2013

užribis Su­lai­kė va­gį

ki­še­nė­je – nar­ko­ti­kai

Su­mu­šė ir api­plė­šė

Klai­pė­do­je, Rim­kų g. po­li­ci­jos pa­tru­liai su­lai­kė 26 m. vai­ki­ną, ku­ris mė­gi­no ap­vog­ti kai­my­nus.

Rim­kų g. 4 na­mo gy­ven­to­jas M.Š. per lan­gą įli­po į ša­lia esan­ čio na­mo bu­tą. Vai­ki­nas mė­gi­no iš­neš­ti ran­ki­nę, fo­toa­pa­ra­tą, do­ ku­men­tus, ban­ko kor­te­les ir 20 li­tų. Nuos­to­lis ga­lė­jo siek­ti 2,5 tūkst. li­tų.

Pa­lan­gos po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai su­ lai­kė 21 m. jau­nuo­lį, ku­ris už nar­ ko­ti­kų lai­ky­mą at­si­dū­rė areš­ti­nė­ je. Vai­ki­nas links­mi­no­si J.Ba­sa­ na­vi­čiaus g., kai pa­rei­gū­nai nu­ spren­dė su juo nuo­dug­niau pa­si­ kal­bė­ti. Jau­nuo­lio ki­še­nė­je pa­tru­ liai ap­ti­ko į nar­ko­ti­kus pa­na­šių me­džia­gų. Vil­nie­tis ap­klaus­tas ir su­lai­ky­tas dviem pa­roms.

Į po­li­ci­ją krei­pė­si 43 m. klai­pė­ die­tis, ku­ris pra­ne­šė, kad bu­ vo už­pul­tas prie Pa­ry­žiaus Ko­ mu­nos g. 8 na­mo. Vy­ras nu­ ro­dė, kad kaž­ko­kie vai­ki­nai jį su­mu­šė ir atė­mė ran­ki­nę bei laik­ro­dį. Nu­ken­tė­ju­sy­sis nu­ro­ dė pa­ty­ręs 1,7 tūkst. li­tų ža­lą. Įvy­kį ti­ria 1-asis po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­tas.

Drau­gė din­go. Su ja – ir 100 tūkst. li­tų As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Keis­tą is­to­ri­ją ten­ka narp­lio­ti uos­ ta­mies­čio po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams, ku­riems reiks su­ras­ti ne­ži­nia kur pra­puo­lu­sią klai­pė­die­tę, iš drau­ go są­skai­tos į sa­vą­ją per­ve­du­sią net 100 tūkst. li­tų.

Į po­li­ci­ją su pa­reiš­ki­mu at­žings­ nia­vo 62 me­tų klai­pė­die­tis Gvi­das Š. Vy­ras gy­ve­na ir dir­ba už­sie­ny­je, ta­čiau pa­si­ge­do vie­na­me Lie­tu­vos ban­kų bu­vu­sių sa­vo pi­ni­gų.

Tie­sa, vy­ras pa­no­ro, kad pa­rei­ gū­nai su­ras­tų ko­ne prieš me­tus su­ tik­tą mo­te­rį, ku­rią jis įta­ria pa­si­sa­ vi­nus jo pi­ni­gus.

Už­sie­ny­je vil­ki­ko vai­ruo­to­ju dir­ ban­tis vy­ras pa­si­ge­do už­dirb­tų ir są­skai­to­je lai­ky­tų 100 tūkst. li­tų.

Vy­riš­kis aiš­ki­no, kad ne­va tu­ri ke­lias ban­ko są­skai­tas, to­dėl apie va­gys­tę ne iš kar­to su­ži­no­jo.

Klai­pė­die­tis pri­si­pa­ži­no, kad į Lie­tu­vą su­grįž­ta tik kar­tą per me­

tus. Pas­ta­rą­jį sy­kį jis gim­ti­nė­je lan­ kė­si praė­ju­sią va­sa­rą.

Esą su­grį­žęs į Klai­pė­dą jis per­nai bu­vo ap­si­sto­jęs pa­žįs­ta­mos Jo­vi­tos G. bu­te Vy­tu­rio gat­vė­je. Žmo­gus ga­lė­jo nu­ro­dy­ti tik mo­te­ris var­dą ir pa­var­dę. Kur dir­ba ir ko­kio am­ žiaus ga­lė­tų bū­ti jo bi­čiu­lė, vy­ras ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti.

Vai­ruo­to­jas pa­rei­gū­nams guo­dė­ si, kad bi­čiu­lė ne­ži­nia kaip su­ži­no­jo jo elekt­ro­ni­nės ban­ki­nin­kys­tės ko­ dus ir iš są­skai­tos pi­ni­gus per­ve­dė į sa­vo są­skai­tą.

Ga­vę nu­ken­tė­ju­sio­jo pa­reiš­ki­ mą, po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai nu­vy­ko į bu­tą, ku­ria­me Gvi­das Š. bu­vo ap­ si­sto­jęs su bi­čiu­le. Ta­čiau nu­ro­dy­ tu ad­re­su nie­ko ne­ra­do. Kur gy­ve­na ir kuo už­sii­ma Jo­vi­ta, kol kas nė­ra ži­no­ma.

Pa­rei­gū­nai vi­lia­si, kad pa­vyks su­ras­ti įta­ria­mą­ją, jei ji nė­ra pa­bė­ gu­si į už­sie­nį. Įvy­kį ti­ria Klai­pė­dos 2-asis po­li­ ci­jos ko­mi­sa­ria­tas.

Ve­žė na­mi­nę deg­ti­nę Klai­pė­dos pa­tru­lių rei­das ap­skri­ty­ je bai­gė­si plun­giš­kio su­lai­ky­mu su na­mi­nės deg­ti­nės kro­vi­niu.

Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ro, Ke­lių pa­tru­lių kuo­pos 2-ojo bū­rio pa­rei­gū­nai ant­ra­die­nį pa­tru­lia­vo Plun­gės ra­jo­ne Bur­bai­čių kai­me.

Iš pat anks­ty­vo ry­to apie 8 val. pa­ rei­gū­nai su­stab­dė au­to­mo­bi­lį „VW Golf“, ku­rį vai­ra­vo 36 me­tų R.T. Tik­r i­n ant vai­r uo­to­j o do­k u­ men­t us, iš au­to­m o­b i­l io jau­t ė­

si sklin­d an­t is al­ko­h o­l io kva­pas. Įdė­m iau ap­ž iū­r ė­j us au­to­m o­b i­ lį, bu­vo ras­ta 11 plas­ti­ki­nių tal­pų po 25 lit­rus su skaid­rios spal­vos skys­čiu, tu­rin­čiu na­mi­nės deg­ti­ nės kva­pą.

Vai­ruo­to­jas ne­ga­lė­jo paaiš­kin­ti, iš kur at­si­ra­do tal­pos, ta­čiau ne­nei­ gė, kad tai yra na­mi­nė deg­ti­nė. Į įvy­kio vie­tą bu­vo pa­kvies­ta Plun­gės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­to ope­ra­ty­vi­nė gru­pė. „Klai­pė­dos“ inf.

Švie­so­fo­ras: Lie­pų ir Ar­to­jo gat­vių san­kry­žo­je eks­pe­ri­men­tai tę­sia­si – pus­me­tį ry­mo­jęs švie­so­fo­ras vėl ėmė

veik­ti, ta­čiau ar nuo to bus ge­riau vai­ruo­to­jams, nie­kas ne­ga­li at­sa­ky­ti.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vėl veikia švie­so­fo­ras Ko­ne pus­me­tį bu­vęs iš­jung­tas Lie­pų ir Ar­ to­jo gat­vių san­kry­žos švie­so­fo­ras vėl vei­ kia. Nors bu­vo tei­gia­ma, kad jis iš­jung­tas dėl eks­pe­ri­men­to, ta­čiau pa­rei­gū­nai ne­ ga­li at­sa­ky­ti, ar ge­riau, kai jis vei­kia, ar tuo­ met, kai eis­mas vyks­ta ne­var­žo­mai.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

„Šio­je vie­to­je bū­da­vo smul­kių ava­ ri­jų. Ta­čiau di­des­nių pro­ble­mų čia ne­kil­da­vo. To­je san­kry­žo­je vai­ ruo­to­jams ten­ka lauk­ti vos 30 se­ kun­džių“, – aiš­ki­no Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro Ad­mi­nist­ra­ci­nės veik­los po­ sky­rio spe­cia­lis­tas Gin­ta­ras Ku­ čins­kas.

Dėl sa­vait­ga­lį vy­ku­sių ren­gi­nių šios san­kry­žos švie­so­fo­ras bu­vo įjung­tas, o ta­da jį nu­spręs­ta pa­lik­ ti veik­ti ir to­liau. „Jį rei­kė­tų su­re­gu­liuo­ti su Lie­ pų gat­vės ir Šiau­rės pro­spek­to san­kry­žos švie­so­fo­ru, ta­čiau mes

tam ne­tu­ri­me pa­jė­gų“, – aiš­ki­no G.Ku­čins­kas.

Pa­rei­gū­nai įsi­ti­ki­nę, kad tai ne jų rei­ka­las re­gu­liuo­ti švie­so­fo­rus, esą tai gat­vių ap­švie­ti­mą ir švie­so­fo­rus pri­žiū­rin­čios įmo­nės dar­bas.

Klai­pė­do­je švie­so­fo­rus pri­žiū­ rin­čios įmo­nės „Gat­vių ap­švie­ ti­mas“ di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo Sau­liaus Gri­gai­čio tei­gi­mu, švie­ so­fo­rai re­gu­liuo­ja­mi tik nu­ro­džius po­li­ci­jai. „Kaip lieps, taip ir pa­da­ry­si­me.

Kol kas spren­di­mo iš­jung­ti ne­ bu­vo, va­di­na­si, jis veiks“, – tei­gė S.Gri­gai­tis.

G.Ku­čins­kas ti­ki­no, kad kiek to­liau esan­čio Šiau­rės pro­spek­to

švie­so­fo­ras jau bu­vo re­gu­liuo­tas, kai pa­si­kei­tė au­to­mo­bi­lių srau­ tai, re­mon­tui už­da­rius J.Ja­no­ nio gat­vę. „Te­ko ste­bė­ti, kaip pa­si­kei­tė ry­ ti­niai ir va­ka­ri­niai srau­tai. Juk iš Ar­to­jo san­kry­žos su­kan­čių­jų yra ne­daug. Be to, ga­li­ma prieš švie­ so­fo­rą pa­suk­ti į kai­rę, už­va­žiuo­ti ant til­to ir sau­giai ju­dė­ti to­liau“, – aiš­ki­no G.Ku­čins­kas.

Ta­čiau klai­pė­die­čiai keiks­no­jo ne­vei­kian­tį švie­so­fo­rą, kai va­ka­ rais tek­da­vo nu­si­leis­ti nuo Mo­kyk­ los gat­vės via­du­ko ir, įsu­kus į Lie­pų gat­vę, iš­va­žiuo­ti iš mies­to. „Kol kas pa­tru­liai ste­bi si­tua­ci­ ją ir srau­tus. Dėl šio švie­so­fo­ro yra dvi nuo­mo­nės – va­žiuo­jan­tiems Lie­pų gat­ve iš­jung­tas švie­so­fo­ras yra pa­to­gus, o su­kan­tiems iš Ar­to­ jo gat­vės – ne. Juk vi­siems neį­tik­ si“, – pa­ste­bė­jo G.Ku­čins­kas. Įmo­nės „Gat­vės ap­švie­ti­mas“ at­sto­vo S.Gri­gai­čio tei­gi­mu, pa­sta­ ruo­ju me­tu mies­te re­gu­liuo­ti tik du švie­so­fo­rai. „Mi­ni­jos gat­vės san­kry­žo­je su Rū­tų ir Bi­jū­nų gat­vė­mis švie­so­fo­rai re­gu­liuo­ti to­dėl, kad sinch­ro­niš­kiau veik­tų“, – aiš­ki­no S.Gri­gai­tis.

Ava­ri­jos kal­ti­nin­kas sku­bė­jo į lai­do­tu­ves As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Klai­pė­do­je ne­blai­vus vai­ruo­to­jas su­kė­lė ava­ri­ją, ku­rio­je ap­ga­din­tas au­to­mo­bi­lis.

Kro­vi­nys: plun­giš­kis įkliu­vo su 275 lit­rais na­mi­nės deg­ti­nės.

Klai­pė­dos po­li­ci­jos nuo­tr.

Ava­ri­ja įvy­ko Jū­ri­nin­kų pro­spek­ to ir Lau­ki­nin­kų gat­vės san­kry­ žo­je ant­ra­die­nio va­ka­rą apie 17.30 val. 53 me­tų Ana­to­li­jaus vai­ruo­

ja­mas au­to­mo­bi­lis „Au­di A6“ at­ si­tren­kė į su­sto­ju­sio au­to­mo­bi­lio „Toyo­ta“ ga­li­nę da­lį. Ma­ši­ną vai­ra­ vo mo­te­ris. Ava­ri­jos me­tu „Toyo­ta“ vai­ruo­to­ja ne­sun­kiai nu­ken­tė­jo. Po me­di­kų ap­žiū­ros klai­pė­die­tė iš­leis­ ta gy­dy­tis į na­mus.

Ta­čiau paaiš­kė­jo, kad ava­ri­ją su­ kė­lęs „Au­di A6“ vai­ruo­to­jas yra ne­blai­vus. Vy­ro or­ga­niz­me nu­sta­

ty­ta dau­giau nei 2 pro­mi­lės al­ko­ ho­lio ga­rų.

Vy­ras pa­rei­gū­nams paaiš­ki­ no, jog ge­di dėl bro­lio mir­ties. Iš­ ties ant ga­li­nės au­to­mo­bi­lio sė­dy­ nės vy­ras ve­žė­si lai­do­tu­vių vai­ni­ką, pa­puoš­tą juos­ta su už­ra­šu, kad mi­ ru­sio­jo ge­di bro­lis.

Vai­ruo­to­jas mė­gi­no tei­sin­tis, kad al­ ko­ho­liu mal­ši­no ne­tek­ties skaus­mą.

10

KETVIRTADIENIS, liepos 11, 2013

klaipėdos verslas Ple­čia ter­mi­na­lus

At­leis dar­buo­to­jus

Pla­nuo­ja krui­zus

Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ ni­ja (KLAS­CO), per ar­ti­miau­ sius 4–5 me­tus plės­da­ma ter­ mi­na­lus, kro­vos pa­jė­gu­mus pla­ nuo­ja pa­di­din­ti 30–40 pro­c., to­ dėl sta­to­mi ir pla­nuo­ja­ma sta­ty­ ti nau­jus san­dė­lius bei kro­vos li­ ni­jas. Bus iš­plės­tas Bi­rių kro­vi­ nių ter­mi­na­las, jo me­ti­nis pa­jė­ gu­mas sieks 4 mln. t.

Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo nu­tar­ti­mi iš­kel­ta bank­ro­to by­la bend­ro­vei „Kle­miš­kės pre­ky­ba“.

Pag­rin­di­nė įmo­nės veik­la – gy­ ve­na­mų­jų ir ne­gy­ve­na­mų­jų na­ mų sta­ty­ba. Nuo 2013 m. lie­pos 22 d. nu­ma­to­ma at­leis­ti 38 dar­ buo­to­jus – są­ma­ti­nin­kus, sta­ ty­bos dar­bi­nin­kus, konst­ruk­to­ rius, sta­lius.

Jau pla­nuo­ja­mas 2015 m. krui­ zi­nių lai­vų se­zo­nas. Už­re­gist­ ruo­ti 6 ke­lei­vi­niai lai­ne­riai, ku­ rie po 2 m. ke­ti­na at­vyk­ti į Klai­ pė­dą. Di­džiau­sias jų – 238 m il­ gio „Crys­tal Symp­ho­ny“. 2014 m. pas mus ke­ti­na ap­si­lan­ky­ ti 48 krui­zi­niai lai­vai. Jū­rų mil­ži­ nas – 290 m il­gio „Cos­ta Pa­ci­fi­ ca“ vie­šės net 7 kar­tus.

Lie­tu­viai su­si­lau­kė dė­me­sio

Dėl dar­bų ko­ky­bės – skun­dai Klai­pė­die­tė Gul­si­na Ve­re­so­ča, gy­ve­nan­ti Ban­du­žių gat­vės dau­gia­bu­ty­je, su­da­rė su­ tar­tį su Klai­pė­do­je vei­kian­čia fir­ma, kad ši įsta­ty­tų nau­jas bu­to du­ris. Mo­te­ris at­lik­tų dar­bų ko­ky­be ne­pa­ten­kin­ta, o vers­li­nin­ kai su klien­tės pre­ten­zi­jo­mis ne­su­tin­ka.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Po­zi­ci­ja: A.Lu­ka­šen­ka šiems Lie­

tu­vos in­ves­tuo­to­jams ir atei­ty­je ža­da iš­skir­ti­nę pa­ra­mą.

Kon­cer­no SBA ir Va­ka­rų me­die­nos gru­pė (VMG) Bal­ta­ru­si­jos Mo­gi­lio­ vo mies­te pa­sta­ty­to 325 mln. li­tų ver­tės ga­myk­lų komp­lek­so ati­da­ ry­mo iš­va­ka­rė­se va­kar ap­si­lan­kė ir Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tas Alek­ sand­ras Lu­ka­šen­ka.

Lie­tu­vos įmo­nių pro­jek­tas yra di­ džiau­sia tie­sio­gi­nė Lie­tu­vos įmo­ nių in­ves­ti­ci­ja Bal­ta­ru­si­jo­je ir vie­ na di­džiau­sių ga­my­bos in­ves­ti­ci­jų už­sie­ny­je ša­lies vers­lo is­to­ri­jo­je, pra­ne­šė SBA. Lie­tu­vos bal­dų ga­ min­to­jai Bal­ta­ru­si­jo­je pa­ga­min­tą pro­duk­ci­ją tieks Šve­di­jos kon­cer­ nui „Ikea“ bei Ru­si­jos rin­kai. „Man svar­bu, kad jūs, kaip pri­va­ ti įmo­nė, pa­ro­dy­tu­mė­te, kaip rei­kia dirb­ti. Svar­bu, kad ma­ty­čiau, ko­ kio lyg­mens mes tu­rė­tu­me siek­ti“, – ant­ra­die­nį su­si­ti­kęs su Lie­tu­vos vers­li­nin­kais sa­kė A.Lu­ka­šen­ka, ku­ rio pa­si­sa­ky­mo vaiz­do įra­šas skel­ bia­mas „You­tu­be“ tink­la­la­py­je.

Jis tvir­ti­no, kad Bal­ta­ru­si­ja yra at­vi­ra in­ves­ti­ci­joms ir kad ša­ly­je ne­tru­kus ga­li pri­trūk­ti dar­bi­nin­ kų. VMG ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Vik­to­ras Ado­mai­tis su­si­ti­ki­me su Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tu tei­gė, kad in­ves­ti­ci­joms bu­vo su­da­ry­tos pa­ lan­kios są­ly­gos ir nuo­lat jau­čia­mas vie­tos val­džios pa­lai­ky­mas. „Mes čia ne­si­jau­čia­me už­sie­nio in­ves­tuo­to­jais“, – tvir­ti­no V.Ado­ mai­tis.

Komp­lek­są su­da­ro „VMG In­dust­ ry“ me­džio drož­lių plokš­čių, kor­pu­ si­nių bal­dų, fa­ne­ros fab­ri­kai ir SBA „Me­be­lain“ ga­myk­la, ku­ri ga­mi­na na­tū­ra­liu lukš­tu deng­tus bal­dus, ja­ me su­kur­ta 1 tūkst. dar­bo vie­tų. VMG į nau­ją ga­myk­lą in­ves­ta­vo 270 mln. li­ tų, o SBA – 55 mln. li­tų, 17,2 mln. li­ tų pa­sko­lą su­tei­kė Eu­ro­pos plėt­ros ir re­konst­ruk­ci­jos ban­kas. Ga­myk­lų komp­lek­so ati­da­ry­mo iš­kil­mė­se da­ ly­va­vo ir klai­pė­die­čių de­le­ga­ci­ja.

BNS ir „Klai­pė­dos“ inf.

Pro aku­tę žvel­gia nuo ta­bu­re­tės

Mo­te­ris tei­gė, kad ga­vę už­sa­ky­mą at­va­žia­vo meist­rai, iš­si­ma­ta­vo, ko­ kios tos du­rys tu­ri bū­ti. G.Ve­re­so­ ča tvir­ti­no pa­pra­šiu­si, kad aku­tę įreng­tų ge­ro­kai že­miau, nes ji pa­ ti yra že­mo ūgio ir įpras­to­je vie­to­ je jos tie­siog ne­pa­sieks.

Dar­bai bu­vo at­lik­ti ly­giai prieš mė­ne­sį, ta­čiau mo­te­ris ti­ki­na, kad du­rys įsta­ty­tos ne­ko­ky­biš­kai, be vi­daus ap­dai­los ir ji bi­jan­ti gy­ven­ti na­muo­se, ku­rie yra tar­si be du­rų. „Aku­tę įsta­tė 10 cm aukš­čiau nei ma­no pa­čios ūgis. No­rė­da­ma pa­ žiū­rė­ti, kas pas ma­ne atė­jo, tu­riu lip­ti ant ta­bu­re­tės. Jie man paaiš­ ki­no, kad to­kie stan­dar­tai. Kam man tie stan­dar­tai, jei aš jos ne­pa­ sie­kiu“, – ste­bė­jo­si mo­te­ris.

Stri­go spy­na

G.Ve­re­so­ča pa­sa­ko­jo, kad tik įsta­ čius du­ris spy­ną bu­vo ga­li­ma pa­ suk­ti vos du kar­tus, o tu­rė­jo su­ktis ke­tu­ris. Ji tei­gia su­ra­šiu­si sa­vo pa­ sta­bas ant są­skai­tos-fak­tū­ros. „Ma­ža to, iš­kart po to du­ry­se iš vi­so įstri­go rak­tas, jau gal­vo­jo­me, kad teks nak­vo­ti gat­vė­je. Skam­bi­ no­me tai fir­mai, ku­ri įsta­tė du­ris.

Be­vil­tiš­ka“, – re­ziu­ma­vo mo­te­ris.

G.Ve­re­so­ča ne­sle­pia, kad jai pa­ reiš­kus pre­ten­zi­jas at­va­žia­vo tos fir­mos dar­buo­to­jai, ap­žiū­rė­jo nau­ jas du­ris, fo­tog­ra­fa­vo ir pa­tei­kė sa­vo iš­va­das: „Jo­kių išo­ri­nių pa­žei­di­mų neap­tik­ta, spy­nos ra­ki­no pui­kiai, du­rys su­mon­tuo­tos ko­ky­biš­kai, su­mon­tuo­tos pa­gal guls­čiu­ko nu­li­ nį ly­gį. Tarp sie­nos ir šo­ni­nio ap­va­ do yra su­si­da­ręs tar­pas dėl ne­ly­gios sie­nos. Sie­nos krei­vu­mo G.Ve­re­so­ča ne­pri­pa­žįs­ta. Iš­va­da – du­rys įsta­ty­ tos ko­ky­biš­kai ir ati­tin­ka vi­sus ke­ lia­mus rei­ka­la­vi­mus“.

Ant at­sa­ky­mo į skun­dą klien­tė ran­ka už­ra­šė, kad su ši­to­mis iš­va­ do­mis ji ne­su­tin­ka, nes „yra liu­di­ nin­kas, kad du­ry­se pil­na bro­ko“.

Eks­per­ti­zė kai­nuo­tų bran­giai

„Du­rys kai­na­vo 1 470 li­tų. Tiek su­ mo­kė­jau. Į vi­so­kias ins­pek­ci­jas pa­

ra­šiau la­bai daug skun­dų. Ta­čiau į juos kaž­ko­dėl be­veik nie­kas ne­krei­ pia dė­me­sio. Ga­vau nie­ki­nį at­sa­ky­ mą: „Kreip­ki­tės į teis­mą“, – ap­gai­ les­ta­vo G.Ve­re­so­ča.

Skun­dą ty­ru­si Vals­ty­bi­nė ne mais­to pro­duk­tų ins­pek­ci­ja in­for­ ma­vo, kad „jei­gu mon­ta­vi­mo dar­ bus at­li­ku­si įmo­nė ne­pri­pa­žįs­ta sa­vo at­sa­ko­my­bės dėl išaiš­kė­ju­sių de­fek­tų, tiks­lin­ga už­si­sa­ky­ti sta­ti­ nio da­lies eks­per­ti­zę“.

Gul­si­na Ve­re­so­ča:

Ga­vau nie­ki­nį at­sa­ ky­mą: „Kreip­ki­tės į teis­mą“.

Eks­per­ti­zės iš­va­da esą bū­tų rei­ ka­lin­ga spren­džiant gin­čą teis­ mo ke­liu. Ta­čiau eks­per­tų ty­ri­mas kai­nuo­ja ne­pi­giai. Sta­ty­bos ser­ti­ fi­ka­vi­mo cent­ro eks­per­tas Val­de­ ma­ras Gau­rons­kis tei­gė, kad su­ma ga­li siek­ti net iki ke­lių tūks­tan­čių li­tų. O už ty­ri­mą tu­rė­tų su­mo­kė­ti jo už­sa­ko­vas, tai yra as­muo, ne­pa­ ten­kin­tas du­rų ko­ky­be. „Jei­gu, pa­vyz­džiui, gy­ven­to­ jas skun­džia­si, kad jis gir­di, kaip jo kai­my­no šu­niu­kas laip­tais li­pa, to­kiu at­ve­ju rei­kė­tų pa­tik­rin­ti gar­ so izo­lia­ci­ją at­vy­kus į vie­tą. Ki­taip ta­riant, rei­kia kvies­ti spe­cia­lis­tus su la­bo­ra­to­ri­ja, ku­rie at­va­žiuos pas žmo­gų ir įver­tins, ar jo pre­ten­zi­jos yra pa­grįs­tos. O to­kia pa­slau­ga kai­ nuo­tų iki 1,2 tūkst. li­tų“, – pa­tvir­ ti­no V.Gau­rons­kis.

Vi­daus ap­dai­los neuž­sa­kė

Vals­ty­bi­nės ne mais­to pro­duk­tų ins­pek­ci­jos raš­te at­kreip­tas dė­ me­sys, kad du­rys G.Ve­re­so­čos bu­ te su­mon­tuo­tos be vi­daus ap­dai­ los. Iš vi­daus ma­ty­ti pu­tos, tarp sie­nos ir šo­ni­nio ap­va­do yra su­ si­da­rę tar­pai dėl ne­ly­gios sie­nos.

Su­mon­tuo­tos skir­tin­gų ga­min­to­ jų spy­nos: apa­ti­nė – vo­kiš­ka, ki­ta – ita­liš­ka. Du­rų apa­čio­je at­si­kli­ja­ vu­si tar­pi­nė.

Ne­pa­ten­kin­ta: klai­pė­die­tė G.Ve­re­so­ča įsi­ti­ki­nu­si, kad meist­rai dar­bus

at­li­ko ne­ko­ky­biš­kai ir ji ke­ti­na ieš­ko­ti tei­sy­bės.

Bend­ro­vės ko­mer­ci­jos di­rek­to­ rius Gied­rius Pus­tel­ni­kas ste­bė­jo­ si klien­tės skun­dais, nes apie vi­di­ nę ap­dai­lą su ja esą ne­bu­vo jo­kios kal­bos. Mo­te­ris tei­gu­si, kad da­rys bu­to re­mon­tą.

Kal­bė­da­mas apie vi­daus ap­dai­lą, G.Pus­tel­ni­kas pa­brė­žė, kad to­kių dar­bų pa­gei­dau­ja maž­daug pu­sė nau­jas du­ris už­si­sa­kiu­sių klien­tų.

Lau­ko ap­dai­la esą įei­na į du­ rų kai­ną, o dėl vi­daus su meist­rais ta­ria­ma­si ir mo­ka­ma at­ski­rai. Šiuo konk­re­čiu at­ve­ju mo­te­ris iš Ban­du­ žių gat­vės esą ne­si­ta­rė dėl vi­daus du­rų ap­dai­los. „Vi­di­nės ap­dai­los kai­na svy­ruo­ ja nuo 150 iki 350 li­tų. Pas G.Ve­re­ so­čą ap­dai­la kai­nuo­tų iki 250 li­tų, bet mes dėl jos ne­si­ta­rė­me ir iš jos pi­ni­gų už tai ne­paė­mė­me“, – tvir­ ti­no G.Pus­tel­ni­kas.

Du­rų op­ti­kai – stan­dar­tai

Pak­laus­tas apie du­rų aku­tę, ku­ rią klien­tė pra­šė įsta­ty­ti že­miau, nes yra la­bai ma­žo ūgio, bend­ro­ vės ko­mer­ci­jos di­rek­to­rius sa­kė: „Aku­tė yra įsta­to­ma maž­daug 145 cm nuo grin­dų. Toks stan­dar­tas.

Jei įsta­ty­tu­me aku­tę že­miau, ma­žo ūgio žmo­gui pro ją pa­si­žiū­rė­ti gal ir bū­tų pa­to­giau, bet jis pa­ma­ty­tų tik atė­ju­sio­jo barz­dą, o ne vei­dą“, – du­rų aku­tės op­ti­kos su­bti­ly­bes pa­ sa­ko­jo G.Pus­tel­ni­kas.

Pa­sak vers­li­nin­ko, ir šiuo me­tu yra vie­nas už­sa­ky­mas įmon­tuo­ti du­rų aku­tę že­miau. G.Pus­tel­ni­kas tei­gia, kad jie tik sim­bo­liš­kai aku­ tės vie­tą pa­že­mi­no 5 cm. Kai paaiš­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ki­no si­tua­ci­ją, klien­tas esą su­pra­to, kad to da­ry­ti ne­rei­kia.

Vers­li­nin­kai pa­si­ren­gę by­li­nė­tis

G.Ve­re­so­ča tei­gia, kad tas du­ris, už­ki­šus ran­kas už ap­va­dų, ga­li­ma iš­plėš­ti iš vie­tos. Mo­te­ris pa­brė­žė, jog jas sta­čiu­sios fir­mos di­rek­to­rius su ja ne­si­kal­ba, o tik siū­lo kreip­tis į teis­mą. „Tos du­rys yra su vi­sais ko­ky­bės ser­ti­fi­ka­tais ir įsta­ty­tos idea­liai.

Pa­gal sta­ty­bos reg­la­men­tus vis­kas pui­kiai pa­sta­ty­ta. Ten nė­ra prie ko pri­si­ka­bin­ti, ne­ži­nau, ko ji ieš­ko“, – ste­bė­jo­si G.Pus­tel­ni­kas.

Bend­ro­vės at­sto­vas tei­gė, kad jie net ke­ti­no iš­kvies­ti sta­ty­bos ins­ pek­ci­ją, kad ši pa­tvir­tin­tų tą pa­ tį. G.Pus­tel­ni­ko tei­gi­mu, eks­per­tai at­si­sa­kė va­žiuo­ti, kai su­ži­no­jo, ko­ kia si­tua­ci­ja.

Esą bu­vę aki­vaiz­du, kad klien­tė šiuo at­ve­ju ne­tei­si. Bend­ro­vės ko­ mer­ci­jos di­rek­to­rius šia­me vers­le su­ka­si jau be­veik 10 me­tų ir tei­gia, kad ne­pa­ten­kin­tų klien­tų per pus­ me­tį pa­si­tai­ko maž­daug po vie­ną. „Te­gul ji ei­na į teis­mą. Ga­liau­ siai rei­kia pa­mo­ky­ti žmo­gų, kad liau­tų­si mus šmei­žęs. Nes ne­be­ ži­no, prie ko pri­si­ka­bin­ti“, – sa­kė G.Pus­tel­ni­kas.

By­li­nė­tis dėl ne­ko­ky­biš­kai at­lik­ tų dar­bų su klien­tais esą dar ne­ te­kę. Vers­li­nin­kai ti­ki­na, kad pa­ si­tai­ko gin­čų, kai ten­ka kvies­tis Vals­ty­bi­nę ne mais­to ins­pek­ci­ją, ta­čiau daž­niau­siai vis­kas bai­gia­si klai­dų iš­tai­sy­mu, jei to­kios bū­na, ir tai­kiu su­ta­ri­mu.

11

KetvirtADIENIS, liepos 11, 2013

pasaulis Pra­sidė­jo ­ teis­mas

Nau­ja ­ vy­riau­sybė

Skleid­žia ­ ter­ša­lus?

JAV uni­ver­si­te­to stu­den­tas Džo­cha­ras Car­na­je­vas, kal­ti­ na­mas ba­landį su­sprog­dinęs bom­bas per Bos­to­no ma­ra­ toną, kai žu­vo trys žmonės, va­kar pirmą kartą pa­si­rodė teis­me ir akis į akį su­si­ti­ko su žmonė­mis, ku­rie bu­vo su­žeis­ ti per tuos du iš greit­puod­žių pa­ga­mintų bombų spro­gi­mus.

Če­ki­jos pre­zi­den­tas Mi­lo­šas Ze­ma­nas va­kar pa­skyrė tech­ nok­ratų vy­riau­sybę, va­do­vau­ jamą jo il­ga­me­čio kai­riųjų pa­ žiūrų sąjun­gi­nin­ko Jiří Rus­no­ ko (nuo­tr.). Šiuo prie­šta­rin­gai ver­ti­na­mu žings­niu jis mėgi­no už­baig­ti po­li­tinę krizę, ki­lu­sią dėl ky­ši­nin­ka­vi­mo ir šni­pinė­ji­ mo skan­da­lo.

Ja­po­ni­jos bran­duo­linės ener­ ge­ti­kos prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­ ja per­spėjo, kad iš ava­ri­jos iš­ tik­tos Fu­ku­ši­mos ato­minės elekt­rinės į jūrą tik­riau­siai to­ liau pa­ten­ka ra­dioak­ty­vių ter­ šalų. Tai jau se­niai įta­ria eks­ per­tai. Elekt­rinę 2011 m. kovą nu­nio­ko­jo žemės drebė­ji­mo su­kel­tas cu­na­mis.

Užb­lo­kuo­tas greit­ ke­lis, ne­ra­mu­mai ir rei­ka­la­vi­mai su­ reng­ti lin­čo teis­ mą. Pa­pil­do­mos po­ li­ci­jos pa­jėgos ban­ do ne­leis­ti įsip­lieks­ ti et­ni­niam konf­lik­ tui Ru­si­jos pie­tuo­se.

Įtam­pa: Ru­si­jos na­cio­na­lis­tai ra­gi­na ma­siš­kai va­žiuo­ti į Pu­ga­čiovą ir pro­tes­tuo­ti, bet teisė­sau­ga ne­ke­ti­na jų leis­ti į konf­lik­to ži­di­niu ta­pusį miestą.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Ru­si­jo­je bręsta et­ninė ne­san­tai­ka Ke­lis­kart dūrė skal­pe­liu

Ne­ra­mu­mai ki­lo po 20-me­čio Rus­ la­no Mar­ža­no­vo žmog­žu­dystės, ku­rią naktį į šeš­ta­dienį Sa­ra­to­ vo sri­ties Pu­ga­čio­vo mies­te įvykdė 16-me­tis išei­vis iš Kau­ka­zo.

Kaip pa­sa­ko­jo ka­vinės „Auk­sinė sta­tinė“ sa­vi­nin­kas, gin­čas tarp paaug­lio čečė­no ir bu­vu­sio de­san­ ti­nin­ko ki­lo prie jo įstai­gos. Ka­ vinė­je tvarką pri­žiū­rin­tys ka­zo­kai pa­bandė juos išs­kir­ti, bet konf­ lik­tas per­si­kėlė į kitą vietą ir vir­to muš­tynė­mis. Paaug­lys iš­sit­raukė skal­pelį ir ke­letą kartų smogė juo opo­nen­tui į krūtinę. Pas­ta­ra­sis apie ant­rą va­landą nak­ties bu­vo pri­sta­ ty­tas į li­go­ninę, bet ten mirė.

Paaug­lys bu­vo su­lai­ky­tas, jam pa­teik­ti kal­ti­ni­mai žmog­žu­dys­te.

Vai­ki­nas pri­pa­ži­no kaltę ir teis­ mo spren­di­mu bu­vo už­da­ry­tas į areš­tinę.

Sek­ma­dienį va­ka­re mies­to aikštė­ je su­si­rin­ko maž­daug 200 nu­žu­dy­to vy­ro ar­timųjų ir pa­žįstamų, kad iš­ siaiš­kintų san­ty­kius su su­lai­ky­to­jo gi­mi­nai­čiais. Po­li­ci­jai pa­vy­ko už­kirs­ ti ke­lią konf­lik­tui, bet mi­nia nu­slin­ko į kitą ra­joną, kur kom­pak­tiš­kai gy­ve­ na čečė­nai, ir ten už­virė muš­tynės.

Teisė­sau­gos pa­reigū­nai sto­jo mūru tarp ke­lių šimtų konf­lik­to da­ly­vių, šaudė į orą ir nau­do­jo aša­ri­nes du­ jas. Ke­li žmonės bu­vo su­lai­ky­ti.

Rei­ka­lau­ja iš­kel­din­ti čečė­nus

Kitą dieną Pu­ga­čio­vo gy­ven­to­jai vėl su­si­rin­ko į sti­chinį mi­tingą prie ra­ jo­no ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­sta­to ir rei­ ka­la­vo iš­kel­din­ti iš Pu­ga­čio­vo išei­ vius iš Šiaurės Kau­ka­zo res­pub­likų, be to, įspėjo, kad prie­šin­gu at­ve­ ju kils stam­bus et­ni­nis konf­lik­tas.

Buvęs de­san­ti­nin­kas R.Mar­ža­no­ vas yra jau ne pir­mas vie­tos gy­ ven­to­jas, nu­kentėjęs nuo kau­ka­zie­ čių. 2010 m. ge­gužę prie tos pa­čios

„Auk­sinės sta­tinės“ čečė­nas pa­ var­de Mu­da­je­vas pa­pjovė Ni­ko­lajų Veš­nia­kovą ir ga­vo už tai de­šim­ties metų kalė­ji­mo bausmę. „Iš­kel­din­ti!“ – skan­da­vo mi­nia, o po ku­rio lai­ko ke­li šim­tai žmo­ nių, kai ku­rie ve­di­ni vai­kais, pa­ traukė prie fe­de­ra­li­nio greit­ke­lio Samara–Volgogradas ir jį užb­lo­ka­ vo. Tik po 40 mi­nu­čių po­li­ci­jai pa­ vy­ko at­lais­vin­ti ke­lią. Pa­reigū­nams taip pat pa­vy­ko už­kirs­ti ke­lią ban­ dan­tiems pa­deg­ti čečėnų pamėgtą ka­vinę „Ha­lal“.

Po So­vietų Sąjun­gos griū­ties išau­go tiek išo­rinė kse­no­fo­bi­ja – an­ti­va­ka­rie­tiš­kos ir an­tia­me­ri­kie­tiš­kos nuo­tai­kos, tiek vi­dinė kse­no­fo­bi­ja at­vykė­lių, „sve­timų“ at­žvil­giu.

Vald­žia ra­mi­na mies­tie­čius ir pa­ brėžia, kad konf­lik­tas tarp jau­nuo­ lio bei ne­pil­na­me­čio žu­di­ko ki­lo ne dėl et­ni­nių, bet dėl bui­ti­nių prie­ žas­čių, tiks­liau – dėl mer­gi­nos. Esą jau­na­sis čečė­nas bandė su­si­pa­žin­ ti su de­san­ti­nin­ko drau­ge, ir dėl to ki­lo gin­čas.

Ta­čiau R.Mar­ža­no­vo draugė Je­ ka­te­ri­na Po­no­ma­rio­va jau davė pa­ ro­dy­mus tyrė­jams ir pa­reiškė, kad ne­pa­ži­no­jo žu­di­ko ir iš­vis gy­ve­ni­ me jo ne­matė.

Konf­lik­tas Pu­ga­čio­ve nuaidė­ jo per visą Ru­siją ir pa­traukė na­ cio­na­lis­ti­nių or­ga­ni­za­cijų dėmesį. So­cia­li­niuo­se tink­luo­se pa­pli­to ra­gi­ni­mas lie­pos 11-ąją ma­siš­kai rink­tis į Pu­ga­čiovą pro­tes­tuo­ti. Ta­

čiau teisė­sau­ga ke­ti­na už­kirs­ti tam ke­lią. Va­kar pa­ke­liui į Sa­ra­tovą iš trau­ki­nio bu­vo iš­so­din­tas ži­no­ mas Sankt Pe­ter­bur­go na­cio­na­lis­ tas Ser­ge­jus Bon­da­ri­kas.

Pui­ki do­va­na na­cio­na­lis­tams

Na­cio­na­liz­mo ir kse­no­fo­bi­jos pro­ ble­mas ty­rinė­jan­čio in­for­ma­ci­jos cent­ro „So­va“ eks­pertė Ve­ra Al­pe­ ro­vič pri­pa­ži­no, kad įvy­kiai Pu­ga­ čio­ve yra pui­ki do­va­na Ru­si­jos na­ cio­na­lis­tams. „Pa­na­šių pa­vyzd­žių jau būta. Bu­ vo Kon­do­po­ga, bu­vo pa­na­šių įvy­ kių ki­tuo­se mies­tuo­se, – teigė ji. – Bet pa­dėtis Pu­ga­čio­ve vei­kiau­siai yra išim­tis. Pa­na­šių ne et­ni­nių, o bui­ti­nių konf­liktų tarp skir­tin­gos tau­tybės žmo­nių Ru­si­jo­je įvyks­ ta la­bai daž­nai. Tik jie daž­niau­siai ne­pe­rau­ga į ne­ra­mu­mus, į et­ni­nius su­si­rėmi­mus ir net ne­rei­ka­lau­ja di­ de­lių po­li­ci­jos pa­jėgų įsi­ki­ši­mo.

Kodėl Pu­ga­čio­vas ta­po to­kia išim­ ti­mi, kol kas ne­la­bai aiš­ku. Galbūt mies­te bu­vo su­dėtin­ga kri­mi­no­ge­ ninė pa­dėtis ir po­li­ci­ja su tuo ne­ko­ vo­jo ar­ba ko­vo­jo, bet ne­sėkmin­gai.

Galbūt reikš­min­gas yra fak­tas, kad nu­žu­dy­ta­sis tar­na­vo oro de­san­to ka­riuo­menė­je, ku­ri pa­si­žy­mi kse­ no­fo­biš­ka orien­ta­ci­ja. Galbūt bu­vo ki­to­kių prie­žas­čių. Bet kol kas nėra pa­grin­do ma­ny­ti, kad ši pa­dėtis išp­ro­vo­kuos di­delę et­ni­nių ne­ra­ mumų bangą vi­so­je Ru­si­jo­je.“ Sa­vi prie­š sve­ti­mus

Le­va­dos nuo­mo­nių ty­ri­mo cent­ ro va­do­vo Le­vo Gud­ko­vo nuo­mo­ ne, kse­no­fo­bi­ja yra ro­dik­lis, kad vald­žia ne­su­ge­ba spręsti so­cia­li­ nių pro­blemų. „Vald­žia Ru­si­jo­je su­vo­kia­ma kaip ko­rum­puo­ta, nu­si­kals­ta­ma. Ir be­ jėgiš­ku­mo jaus­mas prie­š ad­mi­nist­ ra­cinę sa­vi­valę ar­ba prie­š nu­si­kals­

ta­mas jėgas įgau­na to­kias for­mas, ko­kias mes da­bar ma­to­me Pu­ga­ čio­ve“, – aiš­ki­no jis.

Anot eks­per­to, kse­no­fo­bi­jos ly­gis Ru­si­jo­je la­bai aukš­tas, o per pa­sta­ ruo­sius du de­šimt­me­čius jis išau­ go dvi­gu­bai. Po So­vietų Sąjun­gos griū­ties išau­go tiek išo­rinė kse­no­ fo­bi­ja – an­ti­va­ka­rie­tiš­kos ir an­tia­ me­ri­kie­tiš­kos nuo­tai­kos, tiek vi­dinė kse­no­fo­bi­ja at­vykė­lių, „sve­timų“ at­žvil­giu. „Bend­rai kal­bant, „sve­ ti­mi“ – tai tie pa­tys „sa­vi“, išei­viai iš Kau­ka­zo ar­ba iš Čečė­ni­jos, kaip Pu­ga­čio­vo at­ve­ju. Čečė­ni­ja – tai

la­bai de­zor­ga­ni­zuo­ta vi­suo­menė.

Po dviejų karų su­griu­vo tra­di­cinė tvar­ka ir at­si­ra­do naujų su­vo­kimų, kaip tu­ri būti or­ga­ni­zuo­tas gy­ve­ni­ mas. Jėga su­vo­kia­ma kaip būdas sa­ ve rea­li­zuo­ti. Tai ir­gi ka­ro pa­da­ri­nys tam tik­ru at­žvil­giu.

Jei­gu turė­tu­me nor­ma­lias teisė­ sau­gos ins­ti­tu­ci­jas, pro­ble­ma būtų ga­na leng­vai sprend­žia­ma kiek­vie­ nu at­ski­ru at­ve­ju. O čia ji kaip­mat įgau­na nei­gia­mos kon­so­li­da­ci­jos et­ ni­niu pa­grin­du po­būdį – sa­vi prie­š sve­ti­mus“, – kalbė­jo L.Gud­ko­vas.

BBC, ne­wsru.com, RFI, snob.ru inf.

Ne­ra­mu­mai Kon­do­po­go­je

2006 m. Ka­re­li­jos Kon­do­po­gos mies­ kai. De­monst­ran­tai rei­ka­la­vo iš­va­ te ki­lo di­de­l i et­n i­n iai ne­ra­mu­mai. ry­t i iš vie­tos tur­gaus kau­ka­z ie­čius.

Jie pra­si­dėjo po to, kai še­ši išei­v iai Ke­l ias die­n as tru­k u­s ių ne­ra­mumų iš Čečė­n i­jos ir Da­ges­ta­no, ap­si­g ink­ mal­š in­t i at­v y­ko spe­c ia­l io­s ios pa­ lavę pei­l iais, laz­do­m is bei me­t a­l i­ skir­t ies mi­l i­c i­j os būriai iš Pet­ro­z a­ niais stry­pais, at­vy­ko prie vie­no res­ vods­ko. Į šį miestą iš Kon­do­p o­g os to­ra­no at­ker­šy­ti už su­muštą draugą bu­vo lai­k i­n ai iš­kel­d in­tos kau­k a­z ie­ ir per ma­si­nes muš­t y­nes su vie­tos čių šei­mos. gy­ven­to­jais nu­ž udė du žmo­nes, dar Po šių įvy­k ių Ru­si­jo­je pa­dažnė­jo et­ de­vy­nis su­žeidė. ni­n ių konf­l iktų aiš­k i­n imų­si smur­t i­ Kitą dieną mies­te pra­si­dėjo mi­t in­ niu būdu, o „Kon­do­po­ga“ ta­po bend­ gai ir po­g ro­mai, bu­vo pa­de­g inė­ja­mi ri­niu žod­ž iu, tai­ko­mu vi­siems pa­na­ kau­ka­z ie­čiams pri­k lau­san­t ys kios­ šaus ti­po konf­l ik­tams.

12

KetvirtADIENIS, liepos 11, 2013

turtas

turtas@diena.lt redaktorius Lukas Miknevičius

Klientui prašnekinti –

nauji būdai

Po­kal­bių in­ter­ne­tu pro­gra­ma „Sky­pe“ ilgą laiką lie­tu­viams bu­vo tie­siog pi­gus būdas su­si­siek­ti su to­li esan­čiais ar­ti­mai­siais. Ta­čiau da­bar į šią pro­gramą at­si­gręžia vis dau­giau vers­li­ninkų, ku­rie pra­de­da su­pras­ti, kad ji ga­li pa­leng­vin­ti ko­mu­ni­ka­ciją su klien­tais. Tie­sa, prie to­kio bend­ra­vi­mo būdo dar rei­kia pri­pra­tin­ti ir pa­čius klien­tus.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Nau­jovė fi­nansų sek­to­riu­je

Kai ku­rios pa­slaugų sek­to­riu­je dir­ ban­čios įmonės „Sky­pe“ at­ra­do jau prie­š ke­le­rius me­tus. Taip jau ku­ ris lai­kas ga­li­ma su­si­tar­ti dėl nak­ vynės kai ku­riuo­se vieš­bu­čiuo­se ar pa­si­kon­sul­tuo­ti dėl ato­stogų su ke­ lio­nių or­ga­ni­za­to­riais.

Ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu pro­ gramą „Sky­pe“ pra­de­da rink­tis ir tos bend­rovės, ku­rios tra­di­ciš­kai su klien­tais daž­niau­siai bend­rau­da­vo akis į akį, – ban­kai ir ki­tos fi­nansų ins­ti­tu­ci­jos.

Nuo bir­že­lio pa­bai­gos per „Sky­ pe“ ga­li­ma su­si­siek­ti su SEB ban­ku.

Su pri­va­čiais klien­tais ban­kas šiuo ka­na­lu bend­rau­ja bet ku­riuo pa­ros me­tu, o su įmonė­mis – įpras­to­mis dar­bo va­lan­do­mis. „Di­na­miš­ka­me pa­sau­ly­je mūsų klien­tai yra mo­bilūs, daug ke­liau­ ja, fi­nan­si­nius klau­si­mus sprend­žia bet ku­rio­je vie­to­je ir bet ku­riuo me­ tu. Tai­gi nuo­lat ieš­ko­me būdų, kaip bend­ra­vimą su ban­ku jiems pa­da­ ry­ti dar pa­to­gesnį ir pa­pras­tesnį, kaip pa­dėti klien­tams tau­py­ti laiką ir pi­ni­gus. Per­nai pa­si­ūlėme gy­ven­ to­jams skam­bin­ti į banką pa­si­tar­ti dėl kas­die­nių pa­slaugų bet ku­riuo

pa­ros me­tu, da­bar ir gy­ven­to­jams, ir įmonėms siū­lo­me bend­ra­vi­mo nau­do­jan­tis pro­gra­ma „Sky­pe“ ga­ li­mybę“, – sakė SEB ban­ko val­ dy­bos na­rys ir Maž­me­ninės ban­ ki­nin­kystės tar­ny­bos di­rek­to­rius Vir­gi­ni­jus Do­vei­ka.

„Sky­pe“ nau­do­ja­me vi­di­nei bend­rovės ko­mu­ni­ka­ci­jai, o su klien­tais pra­stai.

Gy­ven­to­jai ir įmonės, pa­skam­ binę SEB ban­kui nau­do­da­mie­si pro­gra­ma „Sky­pe“, ga­li gau­ti in­ for­ma­ci­jos apie įvai­rias kas­dienės ban­ki­nin­kystės pa­slau­gas: pa­ slau­gas in­ter­ne­tu, mo­bi­liuo­ju te­ le­fo­nu, mokė­ji­mo kor­te­les ir kt.

Klien­tai ga­li su­ži­no­ti ban­ko pa­si­ūly­mus, pri­rei­kus už­si­re­gist­ruo­ti į su­si­ti­kimą su va­dy­bi­nin­ku ban­ko sky­riu­je. Nus­tatę as­mens ta­pa­tybę, ban­ko spe­cia­lis­tai ga­li at­šauk­ti blo­kuotą prieigą prie elekt­ro­ninės ban­ki­nin­kystės pa­slaugų, priim­ ti už­sa­kymą pa­ga­min­ti de­be­to mokė­ji­mo kor­telę, priim­ti pra­šy­ mus už­si­sa­ky­ti tie­sio­gi­nio de­be­

to pa­slaugą ar jos at­si­sa­ky­ti, tei­kia in­for­ma­ciją apie pa­sko­las ir iš­per­ kamąją nuo­mą. Šią sa­vaitę ga­li­mybę su­si­siek­ti su va­dy­bi­nin­kais nau­do­jant pro­ gramą „Sky­pe“ pa­si­ūlė ir kre­di­to uni­ja „Vil­niaus kre­di­tas“.

Nors ša­lies fi­nansų rin­ko­je tai dar nau­jovė, „Vil­niaus kre­di­to“ ad­mi­ nist­ra­ci­jos va­dovė Ing­ri­da Kond­ro­ tienė ti­ki­si, kad toks bend­ra­vi­mas iš­po­pu­liarės. „Sie­kia­me būti kuo ar­čiau klientų, uni­jos na­rių, todėl sten­giamės ir bend­ra­vimą pa­da­ ry­ti kuo pa­pras­tesnį. Tie­sio­gi­niai ir ne­mo­ka­mi po­kal­biai per „Sky­ pe“ iki šiol la­biau bu­vo nau­do­ja­ mi tarp draugų ar ko­legų. Kre­di­to unijų veik­la grįsta na­rių, bend­ruo­ menės, koo­pe­ra­ci­jos prin­ci­pais, tad ir nau­jas bend­ra­vi­mo būdas, ma­ nau, bus or­ga­niš­kas, natū­ra­lus“, – sakė I.Kond­ro­tienė.

Pamė­go emig­ran­tai

V.Do­vei­ka laik­raš­čiui teigė, kad nors SEB ban­kas po­kal­biams su klien­tais „Sky­pe“ nau­do­ti pra­dėjo la­bai ne­se­niai, pir­mie­ji re­zul­ta­tai pra­no­ko lūkes­čius – kas­dien vi­du­ ti­niš­kai su­lau­kia­ma dau­giau kaip 50 skam­bu­čių. „Be to, pa­ste­bi­me, kad to­kių skam­bu­čių po­kal­bio tru­ kmė yra ge­ro­kai il­gesnė nei įprastų

te­le­fo­ni­nių skam­bu­čių. Klien­tams „Sky­pe“ skam­bu­čiai yra ne­mo­ ka­mi, todėl jie kal­ba be sku­bos, steng­da­mie­si su­pras­ti vi­sas de­ta­ les“, – teigė V.Do­vei­ka.

Anot jo, ypač pa­slaugą pamė­ go už­sie­ny­je dir­ban­tys lie­tu­viai – anks­čiau il­ges­nis po­kal­bis su ban­ ku jiems bu­vo per bran­gus, ta­čiau at­si­ra­dus ga­li­my­bei skam­bin­ti per „Sky­pe“ jie no­riai do­mi­si pro­duk­ tais, pa­slau­go­mis, pro­ce­sais ir kai­ no­da­ra. „Anks­čiau už­sie­ny­je dir­ ban­tys lie­tu­viai už­vers­da­vo banką elekt­ro­ninė­mis užk­lau­so­mis, da­ bar jas ima keis­ti skam­bu­čiai per „Sky­pe“, nes tai pa­to­giau, grei­čiau ir efek­ty­viau“, – teigė pa­šne­ko­vas.

Per pus­metį – vos ke­li

Vis dėlto da­lis vers­li­ninkų tei­gia, kad pro­gra­ma „Sky­pe“ – tik vie­ nas būdų su­si­siek­ti su klien­tais, ta­ čiau tik­rai ne pa­ts po­pu­lia­riau­sias.

Tai visų pir­ma le­mia pa­tys klien­tai.

Nors „Sky­pe“ įdieg­ta ko­ne kiek­ vie­na­me kom­piu­te­ry­je, norė­da­ mi už­si­sa­ky­ti ko­kią nors pa­slaugą, žmonės mie­liau tuo pa­čiu kom­piu­ te­riu ra­šo elekt­ro­ni­nius laiš­kus ar­ ba su pa­slaugų teikė­jais su­si­sie­kia įpras­tu te­le­fo­nu. „Ši pa­slau­ga la­bai ne­po­pu­lia­ri“, – pa­tvir­ti­no vie­na sos­tinė­je vei­

Neat­si­lie­pia: už­megz­ti ry­šius su klie

kol kas mie­liau ren­ka­si tra­di­ci­nes

kian­čių nak­vynės namų „Vi­vuls­ kio apar­ta­men­tai“ dar­buo­to­ja.

Pa­sak jos, pa­starąjį pus­metį per pro­gramą „Sky­pe“ sve­čių na­mai įvykdė vos dvi ar tris kam­ba­rių re­ zer­va­ci­jas.

Nors sve­čių namų in­ter­ne­to tink­ la­la­py­je prie kon­tak­ti­nių duo­menų aiš­kiai ma­ty­ti ir „Sky­pe“ pik­tog­ ra­ma, ku­rią pa­spaudęs klien­tas iš­ kart su­si­siektų su va­dy­bi­nin­ku, dar­buo­to­ja sakė, kad elekt­ro­ni­niu pa­štu su­lau­kia­ma kur kas dau­giau užk­lausų.

Geo­de­zi­nius dar­bus at­lie­kan­ čios bend­rovės „Geo Group“ va­ do­vas Ma­ri­jus Ka­niušė­nas taip pat teigė, kad ban­dy­mai su klien­tais bend­rau­ti per „Sky­pe“ la­bai nu­

D.Bagd­žiū­nas: ko­mu­ni­kuo­ti rei­kia Vai­da Ka­lin­kaitė v.kalinkaite@diena.lt

Ko­m u­n i­ka­c i­jos in­t er­n e­t e spren­ di­m us siū­l an­č ios bend­r ovės „Gau­m i­n a“ di­r ek­t o­r ius Da­r ius Bagd­ž iū­n as sa­k o, kad mūsų ša­ lies įmonės dar tik mo­k o­s i iš­ nau­d o­t i in­t er­n e­t o tei­k ia­m as ga­ li­m y­b es.

Truk­dis: pa­sak D.Bagd­žiū­no, iš­

ra­din­gai ko­mu­ni­ka­ci­jai in­ter­ne­te koją daž­niau­siai ki­ša ži­nių apie in­ter­ne­tinę erdvę trūku­mas.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Kalbė­d a­m a­s is su laik­raš­č iu D.Bagd­žiū­nas teigė, kad nors gerų ko­mu­ni­ka­ci­jos in­ter­ne­te pa­vyzd­žių ne­trūksta ir Lie­tu­vo­je, vis dėl­ to, pa­ly­gin­ti su dau­ge­liu Eu­ro­pos ša­lių, mūsų vers­li­nin­kai šio­je sri­ ty­je ge­ro­kai at­si­lie­ka.

Pa­sak D.Bagd­žiū­no, in­ter­ne­tu klien­tus pa­siek­ti ban­dan­tis vers­las daž­nai ne­gal­vo­ja, kad ir šiam ko­ mu­ni­ka­ci­jos ka­na­lui rei­kia prie­žiū­ ros bei in­ves­ti­cijų. Tie­siog su­kur­ti įmonės pa­skyrą feis­bu­ke ir ma­ny­ti, kad vien dėl to klien­tai pra­dės ma­ siš­kai plūsti, – did­žiau­sia klai­da.

– Ko­kias svar­biau­sias ga­li­my­ bes, jūsų nuo­mo­ne, su­tei­kia in­ ter­ne­tinė erdvė įmonėms?

– In­ter­ne­tinė erdvė su­tei­kia ga­ li­mybę var­to­to­jui pa­siek­ti prekės ženk­lus, gau­ti in­for­ma­ciją ar­ba at­ lik­ti veiksmą per nuo­tolį. Toks yra pa­pras­tas, bet svar­biau­siais pra­ na­šu­mas.

– Ar įmonės tiek pa­sau­ly­je, tiek konk­re­čiai Lie­tu­vo­je ge­ba tin­ ka­mai iš­nau­do­ti šiuo­lai­ki­nių tech­no­lo­gijų siū­lo­mas ga­li­my­ bes?

– Sa­ky­čiau, kad įmonės dar mo­ ko­si iš­nau­do­ti pro­gre­so su­ku­ria­ mas ga­li­my­bes. Did­žiau­sias stab­ dis – ži­nių apie vir­tua­lios erdvės pa­nau­do­jimą sto­ka daž­nos įmo­ nės vi­du­je. Kai įmo­nių dar­buo­to­ jai ne­tu­ri spe­cia­lių ži­nių, tai ir už­ duo­tis kūry­binėms agentū­roms jie for­mu­luo­ja taip, kad tai ve­da prie ri­bo­to ino­va­cijų po­ten­cia­lo at­ sklei­di­mo. Būtent todėl ko­mu­ni­ ka­ci­ja in­ter­ne­te daž­nai būna nuo­ bo­di ir nee­fek­ty­vi.

– Kaip in­ter­ne­te ko­mu­ni­kuo­ jan­čios Lie­tu­vos įmonės at­ro­ do pa­sau­lio kon­teks­te?

– Lie­tu­vo­je yra la­bai gerų ko­mu­ ni­ka­ci­jos in­ter­ne­te pa­vyzd­žių, ne­ nu­si­leid­žian­čių pa­sau­lio ge­riau­ siems pro­j ek­t ams, o gal ir juos ap­len­kian­čių. Vis dėlto rei­kia pri­ pa­žin­ti, kad dau­ge­liu at­ve­ju lie­ tu­viš­ki pro­jek­tai vel­ka­si Eu­ro­pos uo­de­go­je.

– Gal galė­tumė­te nu­ro­dy­ti ge­ rų ir blogų pa­vyzd­žių, iš ku­rių vers­las turėtų mo­ky­tis, kaip pa­nau­do­ti in­ter­ne­to ga­li­my­bes ar, prie­šin­gai, kaip jų ne­reikėtų nau­do­ti?

13

KetvirtADIENIS, liepos 11, 2013

turtas Nau­ja D.Ši­mo­nytės kar­je­ra

„Chev­ron“ ­ trauk­tis ne­ke­ti­na

€

Bu­vu­si fi­nansų mi­nistrė Ing­ri­da Ši­mo­nytė va­ kar pra­dėjo darbą Lie­tu­vos ban­ke, kur dirbs val­dy­bos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja. 38-erių I.Ši­mo­nytė, ku­ri 2009–2012 m. ėjo fi­nansų mi­nist­ro pa­rei­gas, nuo šių metų sau­sio taip pat dėsto mak­roe­ko­no­miką Vil­niaus uni­ver­si­ te­te. Vil­niaus uni­ver­si­te­te ji yra bai­gu­si vers­lo ad­mi­nist­ra­vi­mo ba­ka­lau­ro ir fi­nansų ma­gist­ ro stu­di­jas. I.Ši­mo­nytė Lie­tu­vos ban­ko val­dy­ bo­je pa­keitė Da­rių Pet­rauską.

JAV ener­ge­ti­kos bend­rovė „Chev­ron“ tei­ gia ne­ke­ti­nan­ti trauk­tis iš Lie­tu­vos po to, kai Sei­mas su­griež­ti­no skalūnų dujų žval­ gybą ir ga­vybą. Tai tre­čia­dienį po su­si­ti­ki­ mo su „Chev­ron“ at­sto­vais pa­reiškė prem­ je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius. „Jie iša­na­li­za­ vo priim­tus įsta­ty­mus Sei­me ir pa­sakė, kad tai neuž­da­ro durų in­ves­tuo­ti Lie­tu­vo­je, kad leid­žia vys­ty­ti verslą Lie­tu­vo­je, va­do­vau­jan­ tis šiais įsta­ty­mais“, – sakė A.But­ke­vi­čius.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0237 DB sva­ras ster­lingų 1 4,0177 JAV do­le­ris 1 2,7001 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5668 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9134 Len­ki­jos zlo­tas 10 7,9915 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3684 Ru­si­jos rub­lis 100 8,2084 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7814

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

+0,2819 % +0,1845 % +0,8441 % +0,9637 % –0,1179 % –0,3752 % +0,1031 % +1,2058 % +0,2017 %

Verslininkai sėkmės su ino­va­ci­jo­mis ne­sie­ja Eko­no­mi­kos krizė pa­ska­ti­no aukš­čiau­sio ly­gio va­do­vus dieg­ ti ino­va­ci­jas ir va­do­vau­tis ne­ stan­dar­ti­niu po­žiū­riu. O Lie­tu­ vos vers­li­nin­kai vis dar ti­ki­si, kad sėkmė ap­lan­kys, jei dar­buo­to­jai už ma­žiau dirbs dau­giau.

Ski­ria dau­giau­sia dėme­sio

en­tais vers­li­nin­kai ban­do ir nau­do­da­mi in­for­ma­ci­nes tech­no­lo­gi­jas, pa­vyzd­žiui, pro­gramą „Sky­pe“. Ta­čiau klien­tai bend­ra­vi­mo for­mas.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

vi­lian­tys, nors šią pa­slaugą įmonė siū­lo jau se­no­kai. „Sky­pe“ nau­ do­ja­me vi­di­nei bend­rovės ko­mu­ ni­ka­ci­jai, o su klien­tais pra­stai. Iš esmės per „Sky­pe“ bend­rau­ja­me tik su vie­na bend­ro­ve, ku­ri nau­ do­ja­si mūsų pa­slau­go­mis“, – sa­ kė pa­šne­ko­vas.

Vers­li­nin­kas metė ak­menį ir į pa­ čių klientų daržą. Pa­sak jo, daž­ni at­ ve­jai, kai klien­tas at­siun­čia užk­lausą per „Sky­pe“, bet pa­skui iš­kart at­ si­jun­gia ir dings­ta, o dar­buo­tojų ban­dy­mai jam at­sa­ky­ti bai­gia­si tuš­čiai.

Pa­sak M.Ka­niušė­no, „Sky­pe“ sa­ vo kom­piu­te­ry­je tu­ri daž­nas žmo­ gus, ta­čiau ši pro­gra­ma vis dėlto sie­ja­ma tik su bend­ra­vi­mu tarp ar­

timųjų, o vers­lo rei­ka­lus links­ta­ma tvar­ky­ti tra­di­ci­niais būdais.

Pa­bandę vėl nau­do­ja­si

Įvai­rio­mis do­va­no­mis pre­kiau­jan­ čios bend­rovės „Do­vanų ša­lis“ at­ sto­vas Da­rius Mar­kaus­kas taip pat pri­pa­ži­no, kad klien­tai daž­niau­siai krei­pia­si te­le­fo­nu ir elekt­ro­ni­niu pa­štu, ta­čiau ti­ki­no, jog „Sky­pe“ funk­ci­ja „tik­rai nėra tik tam, kad būtų“. „Klien­tai, ku­rie į mus krei­ pia­si būtent per pro­gramą „Sky­ pe“, su­da­ro apie 5 pro­c., gal kiek dau­giau bend­ro srau­to, bet 10 pro­c. ne­sie­kia“, – sakė pa­šne­ko­vas.

Pa­sak jo, ten­den­ci­jos, kad ši pa­ slau­ga po­pu­liarė­ja, nėra. Vi­sus dve­jus me­tus, kai įmonė siū­lo į ją

kreip­tis per „Sky­pe“, šia ga­li­my­be be­si­nau­do­jan­čių klientų skai­čius iš­ li­ko maž­daug pa­sto­vus. Ta­čiau, pa­ sak D.Mar­kaus­ko, ga­na aki­vaiz­di ki­ ta ten­den­ci­ja – klien­tai, ku­rie vieną kartą bend­rau­ti su įmo­ne pa­si­rin­ko „Sky­pe“, ir kitą kartą nau­do­ja­si bū­ tent šia ko­mu­ni­ka­ci­jos prie­mo­ne. „Do­vanų ša­lies“ at­sto­vas pa­sa­ ko­jo, kad klau­si­mai, ku­riuos klien­ tai už­duo­da te­le­fo­nu ar per „Sky­ pe“, ne­si­ski­ria, ta­čiau ski­ria­si pa­tys skir­tin­gus ko­mu­ni­ka­ci­jos būdus be­si­ren­kan­tys žmonės. Per „Sky­ pe“ be­si­krei­pian­tys klien­tai daž­nai mėgsta il­giau pa­bend­rau­ti, su­ži­no­ti dau­giau de­ta­lių apie pa­gei­dau­jamą prekę, o ir ją pa­čią ren­ka­si kur kas kruopš­čiau.

Au­gant kon­ku­ren­ci­jai vi­sa­me pa­ sau­ly­je, aukš­čiau­sio ly­gio va­do­vai sten­gia­si už­tik­rin­ti įmo­nių au­ gimą kur­da­mi ir dieg­da­mi ino­ va­ci­jas vers­le, ieš­ko­da­mi naujų vers­lo plėtros būdų bei kryp­čių.

Bend­rovės „PwC“ at­lik­ta ap­ klau­sa, ku­rio­je da­ly­va­vo 246 įmo­nių va­do­vai iš Šiaurės ir Pietų Ame­ri­kos, Eu­ro­pos, Ra­mio­jo van­ de­ny­no re­gio­no ir Vi­du­ri­nių Ry­ tų ša­lių, pa­rodė, kad 97 pro­c. va­ dovų ino­va­ci­jas vers­le nu­ro­do kaip aukš­čiau­sią prio­ri­tetą.

Skir­tin­guo­se pa­sau­lio re­gio­ nuo­se ino­va­c i­jos ne­v ie­n o­d ai svar­bios. Did­žiau­sias ino­va­cijų po­rei­kis jau­čia­mas Ra­mio­jo van­ de­ny­no re­gio­no ša­ly­se ir Šiaurės Ame­ri­ko­je, kur va­do­vai vie­nin­gai pri­pa­ži­no, kad vers­lo ino­va­ci­joms jų įmonė­se ski­ria­ma dau­giau­sia dėme­sio. Vi­du­rio ir Rytų Eu­ro­po­ je 18 pro­c. įmo­nių va­dovų tvir­ti­no prie­šin­gai – teigė, kad ino­va­ci­jos nėra prio­ri­te­tas to­se rin­ko­se, ku­ rio­se vei­kia jų įmonės.

Po­žiū­ris pa­si­keitė

Apk­lau­sa taip pat at­skleidė, kad po­žiū­ris į vers­lo pro­cesų efek­ty­ vumą ir ino­va­cijų svarbą vers­ le nuo 2009 m. reikš­min­gai pa­ si­keitė.

Be­veik du treč­da­liai pa­sau­lio įmo­nių va­dovų ma­no, kad ino­va­ ci­jos ir veik­los efek­ty­vu­mas yra vie­no­dai svarbūs jų įmo­nių sėkmei. Dau­giau­sia tai tei­gian­čių vers­lo ly­de­rių bu­vo Lo­tynų Ame­

ri­ko­je (71 pro­c.), o kiek ma­žiau – Vi­du­ri­niuo­se Ry­tuo­se (50 pro­c.).

Ino­va­cijų svar­bos įver­ti­ni­mas ro­do, kaip pa­si­keitė va­dovų dėme­ sio cent­ras, pa­ly­gin­ti su 2009 m. at­lik­ta ap­klau­sa. Tuo me­tu di­din­ ti vers­lo pro­cesų efek­ty­vumą bu­vo svar­biau­sias tiks­las, nes įmonės siekė kom­pen­suo­ti dėl fi­nan­sinės krizės su­mažė­ju­sias pa­ja­mas ir dėl to smu­kusį pel­ną. Da­bar trys ket­ vir­ta­da­liai įmo­nių va­dovų ma­no, kad ino­va­ci­jos bent jau ne ma­ žiau svar­bios nei veik­los efek­ty­ vu­mas.

Pas mus vis­kas ki­taip

Lie­tu­vos vers­lo ly­de­riai vis dar ma­ no, kad svar­biau­sia vers­lo sėkmei yra di­din­ti veik­los efek­ty­vumą.

Dau­giau nei pusė (53 pro­c.) ap­ klaustų Lie­tu­vos įmo­nių va­dovų teigė ma­nan­tys, kad vie­na ga­li­ my­bių, kaip už­tik­rin­ti vers­lo plė­ trą, yra kur­ti nau­jus pro­duk­tus ir pa­slau­gas, ta­čiau tik 9 pro­c. va­ dovų nu­rodė, kad ino­va­ci­jos yra vie­nas iš trijų prio­ri­tetų jų vers­le ir joms ke­ti­na­ma skir­ti in­ves­ti­cijų per atei­nan­čius 12 mėne­sių.

Net 67 pro­c. res­pon­dentų nu­ rodė ke­ti­nan­tys per atei­nan­čius 12 mėne­sių in­ves­tuo­ti į veik­los efek­ty­vu­mo di­di­nimą.

Anot „PwC“ Kon­sul­ta­cijų sky­ riaus di­rek­to­riaus Aud­riaus Ce­ siu­lio, Lie­tu­vos įmo­nių va­dovų ap­klau­sos re­zul­ta­tai at­spin­di vy­ rau­jan­čią nuo­monę ir tam tik­ ru po­žiū­riu iner­tinį mąstymą, kad pa­grin­dinį Lie­tu­vos įmo­nių kon­ku­ren­cinį pra­na­šumą už­tik­ ri­na san­ty­ki­nai ma­žesnės veik­los sąnau­dos ir gebė­ji­mas ga­min­ti ga­mi­nius ma­ža sa­vi­kai­na.

Pa­sak jo, to­kiai nuo­mo­nei įsit­ vir­tin­ti pa­dėjo ir fi­nan­sinės krizės lai­ko­tar­pis. „Klaipėdos“ inf.

ten, kur yra vartotojas – Jei no­ri­te gerų pa­vyzd­žių, ver­ta ap­lan­ky­ti tink­la­la­pius www.ria­ dom.eu, www.lu­xu­rye­co­buil­der. com ar lie­t u­v išką www.svy­t u­ rio­sa­lis.lt. Blogų pa­vyzd­žių var­ dy­ti ne­no­riu. Tie­siog at­si­da­ry­ki­ te bet kurį tink­la­lapį. Jei jis jums ne­su­ke­lia tei­giamų emo­cijų ar­ba ne­pa­de­da pa­ten­kin­ti jūsų po­rei­ kių, va­di­na­si, tai yra blo­gas pro­ jek­tas.

– Kaip ma­no­te, jei įmonė jau nau­d o­ja­s i vie­n u so­c ia­l i­n iu tink­lu ar in­ter­ne­ti­ne pa­slau­ga, ar ji turėtų iš­siplės­ti ir į ki­tus tink­lus? Pa­vyzd­žiui, jei įmonė nau­do­ja­si feis­bu­ku, ar jai ver­ta

su klien­tais ko­mu­ni­kuo­ti dar ir tvi­te­ry­je?

– Kiek­v ie­n as įmonės veiks­m as tu­r i at­s i­p irk­t i. Įmonės ko­m u­n i­ ka­c i­ja tu­r i būti ten, kur yra jos var­t o­t ojų. So­c ia­l i­n ių tinklų yra šim­t ai. Ku­r iuo­se konk­re­č iai bū­ ti ir ką juo­se sa­ky­ti, rei­kia spręs­ ti kiek­vie­nu konk­re­čiu at­ve­ju at­ ski­rai. Tei­sin­gas ke­lias ga­li būti ir turė­ti 20 so­cia­li­nių tinklų pa­ skyrų, ir nė vie­nos.

– Koks iš­ra­din­giau­sias in­ter­ ne­tinės erdvės pa­nau­do­ji­mas jums la­biau­siai įsi­minė?

– Te­ko dirb­ti prie dau­gy­bės įdo­ mių pro­jektų. Ta­čiau man vie­nas

iš įdo­miau­sių yra „Or­bis Li­tua­ niae“ (www.ldkis­to­r i­ja.lt). Tai be­veik sep­ty­ni šim­tai is­to­rijų apie Lie­tu­vos Did­žiąją Ku­ni­gaikš­tystę, su­skait­me­nin­tas Vil­niaus uni­ver­ si­te­to bib­lio­te­ko­je sau­go­mas Joa­ chi­mo Le­le­we­lio rin­ki­nys, dar­bo su skait­me­ni­niais žemė­la­piais ir me­ta­duo­me­ni­mis priemonės. Jis įdo­mus tuo, kad kiek­vie­na is­to­ri­ja per­ra­šy­ta ke­lis kar­tus ir pa­teik­ta var­to­to­jui tur­tin­gu for­ma­tu, kiek­ vie­na de­talė, iliust­ra­ci­jos tiks­liai ati­tin­ka to lai­ko ma­das, med­žia­ gas ir ar­chi­tektūrą. Būtent šios prie­monės yra pro­jek­to sėkmės ga­ ran­tas, su­do­mi­nan­tis skai­ty­toją ir ska­ti­nan­tis jo grįžta­mumą.

Abe­jin­gi: tik 9 pro­c. Lie­tu­vos įmo­nių va­dovų nu­rodė, kad ino­va­ci­jos

yra vie­nas iš trijų prio­ri­tetų jų vers­le.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

14

KeTVIRTadienis, liepos 11, 2013

sportas

Jau­nie­ji fut­bo­li­nin­kai – šalies čem­pio­nai Lie­tu­vos čem­pio­ na­tuo­se šie­met itin sėk­min­gai rung­ty­ niau­jan­čių Klai­pė­ dos fut­bo­lo mo­kyk­ los auk­lė­ti­nių pa­si­ ro­dy­mą vai­ni­ka­vo še­šio­lik­me­čiai fut­ bo­li­nin­kai. Jie ne­se­ niai pa­si­bai­gu­sio­ se 2012-2013 me­tų Lie­tu­vos aukš­čiau­ sios ly­gos še­šio­lik­ me­čių jau­nių pir­ me­ny­bė­se iš­ko­vo­jo auk­so me­da­lius.

Per­ga­lė: Klai­pė­dos fut­bo­lo mo­kyk­los še­šio­lik­me­čiai auk­lė­ti­niai uos­ta­mies­čiui par­ve­žė auk­so me­da­lius.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Jau­nuo­sius uos­ta­mies­čio fut­bo­li­ nin­kus tre­ni­ruo­ja Re­mi­gi­jus Alon­ de­ris ir Ro­mual­das Nor­kus.

Klai­pė­dos fut­bo­lo mo­kyk­los še­ šio­lik­me­čių rink­ti­nė pir­me­ny­bė­se tarp 12 eki­pų su­rin­ko 52 taš­kus ir 4 taš­kais ap­len­kė ant­rą­ją vie­tą užė­ mu­sią Vil­niaus „Žal­gi­rio-Griun­ val­do“ vie­nuo­li­kę. Bron­zos me­ da­liais tu­rė­jo ten­kin­tis Vil­niaus

fut­bo­lo mo­kyk­los jau­nie­ji fut­bo­ li­nin­kai (44 taš­kai). Klai­pė­die­ čiams žai­dė­jams iš­ko­vo­tas nu­ga­lė­ to­jų var­das yra itin bran­gus, nes ir prieš čem­pio­na­tą, ir per jį ko­man­ da „nu­krau­ja­vo“ – pra­ra­do ke­lis pa­jė­gius žai­dė­jus.

Prieš čem­pio­na­tą į Na­cio­na­li­nę fut­bo­lo aka­de­mi­ją spar­nus pa­kė­ lė ly­de­riai – Au­ri­mas Jur­ge­le­vi­čius bei Ri­čar­das Švei­kaus­kas.

Ke­lio­se le­mia­mo­se pir­me­ny­bių rung­ty­nė­se ne­ga­lė­jo pa­dė­ti uos­ta­

mies­čio rep­re­zen­ta­ci­nės „At­lan­to“ ko­man­dos gre­to­se de­biu­ta­vęs Do­ vy­das Virk­šas. Šios ne­tek­tys tik su­vie­ni­jo ko­ man­dą, ku­ri kiek­vie­no­se rung­ty­ nė­se ko­vo­jo ne­tau­so­da­ma jė­gų.

Klai­pė­die­čių eki­po­je la­bai pa­ti­ ki­mai var­tus sau­go­jo Ker­nius Za­ ka­ras. Gy­ny­bo­je sėk­min­gai var­žo­vų ata­kas grio­vė Mak­sim Ko­no­nen­ko, Vil­li Gri­gai­tis, Al­das Žer­nys.

Sau­gų li­ni­jo­je ge­ru žai­di­mu iš­si­ sky­rė Lev Son, Ge­di­mi­nas Prū­se­

vi­čius, Ju­lius Bū­tė, Ar­man­das Ba­ len­ko.

Itin re­zul­ta­ty­viai rung­ty­nia­ vo puo­lė­jai Liu­tau­ras Rim­kus (21 įvar­tis), Do­vy­das Virk­šas (12 įvar­čių) bei Rai­das Šper­lin­gas (11 įvar­čių).

Iš nu­ga­lė­to­jų ko­man­dos į čem­ pio­na­to sim­bo­li­nę rink­ti­nę pa­te­ ko net du klai­pė­die­čiai. Ge­riau­ siu gy­nė­ju pri­pa­žin­tas V.Gri­gai­tis, o ge­riau­sio puo­lė­jo lau­rai ati­te­ko L.Rim­kui.

Komanda Lie­tu­vos čem­pio­nais ta­po: Ker­n ius Za­ka­ras, Mak­sim Ko­no­nen­ko, Vil­l i Gri­gai­t is, Al­das Žer­nys, Lev Son, Ge­di­mi­nas Prū­se­vi­čius, Ju­lius Bū­tė, Ar­ man­das Ba­len­ko, Liu­tau­ras Rim­kus, Do­ vy­das Virk­šas, Rai­das Šper­l in­gas, Bro­ nius Ja­šins­kas, Ma­tas Dzia­da­ra­v i­čius, Da­r ius Šly­ko­vas, Ig­nas Ber­ta­šius, Ša­r ū­ nas Bač­ko, Žil­v i­nas Lu­ko­šius, Gied­r ius Ju­re­vi­čius, Juo­zas Mi­ra­vins­kas, Mar­ty­ nas Če­pas, Vi­lius Do­mar­kas.

Sta­dio­no va­do­vas ve­jai at­vė­rė sa­vo pi­ni­gi­nę Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Cent­ri­nio sta­dio­no ve­jos nu­nio­ko­ ji­mo is­to­ri­ja ar­tė­ja lai­min­gos pa­bai­ gos link. Nors kal­tie­ji as­me­nys konk­ re­čiai ir neį­var­dy­ti, at­sa­ko­my­bę pri­ siė­mė sta­dio­no va­do­vas Ro­mual­das Par­ga­liaus­kas, ku­ris pa­si­ry­žo ve­ją at­so­din­ti už sa­vo pi­ni­gus.

„Klai­pė­da“ ra­šė, jog bir­že­lio vi­du­ ry­je ir fut­bo­li­nin­kus, ir sir­ga­lius, ir mies­to val­džią šo­ki­ra­vo stai­ga di­ de­liuo­se plo­tuo­se nu­ru­da­vu­si sta­ dio­no ve­ja.

Nors tuo­met sta­dio­no ba­zės va­ do­vas R.Par­ga­liaus­kas su­ko uo­ de­gą ir aiš­ki­no, kad kal­čiau­si dėl che­mi­nės ata­kos yra che­mi­ka­ lų par­da­vė­jai, ne­va įbru­kę ne tas prie­mo­nes, ga­liau­siai jis pri­siė­mė at­sa­ko­my­bę. „Jei ką kal­tin­si­te dėl šios pro­ble­ mos, tai kal­tin­ki­te ma­ne, nes esu ba­zės va­do­vas“, – sa­vo pa­siaiš­ki­ ni­me vir­ši­nin­kui, Klai­pė­dos kū­no kul­tū­ros ir rek­rea­ci­jos cent­ro di­ rek­to­riui Vy­tau­tui Pla­tū­kiui ra­šė R.Par­ga­liaus­kas.

Cent­ro di­rek­to­riui Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja bu­vo

pa­ve­du­si at­lik­ti ty­ri­mą ir iš­siaiš­ kin­ti ve­jos su­ga­di­ni­mo prie­žas­tis, nu­sta­čius kal­tus as­me­nis pra­dė­ ti ty­ri­mą dėl draus­mės pa­žei­di­mo ir nuo­sto­lių at­ly­gi­ni­mo. „Kal­tą as­me­nį lyg ir nu­sta­tė­me.

Tai R.Par­ga­liaus­kas, ku­ris pri­siė­ mė vi­są at­sa­ko­my­bę. Jis vis­ką ir

Ja­me tei­gia­ma, kad kal­tų as­me­nų ne­ nus­ta­ty­ta, o ve­jos su­ga­di­ni­mą lė­mė ap­lin­ky­bių vi­su­ma.

su­tvar­kys sa­vo lė­šo­mis. Jau da­bar pri­pir­ko žo­lės sėk­lų, trą­šų, pa­pil­ do­mai mo­ka dar­bi­nin­kams, kad jie dirb­tų ir sa­vait­ga­liais. Vi­sas dė­me­ sys da­bar ski­ria­mas ve­jai ir ji lie­ pos pa­bai­go­je bus dar ge­res­nė nei bu­vo iki su­ga­di­ni­mo“, - tvir­ti­no V.Pla­tū­kis.

Ta­čiau sa­vi­val­dy­bei pa­teik­ta­me jo at­sa­ky­me dėl sta­dio­no ve­jos su­ ga­di­ni­mo konk­re­tu­mo trūks­ta. Ja­ me tei­gia­ma, kad kal­tų as­me­nų ne­

nus­ta­ty­ta, o ve­jos su­ga­di­ni­mą lė­mė ap­lin­ky­bių vi­su­ma: ne­ko­ky­biš­ki che­mi­jos pre­pa­ra­tai, drėg­mės sty­ gius, ko­ky­bę pra­ra­dę ve­jos pa­grin­ dai. Ta­čiau raš­te pa­brė­žia­ma, kad R.Par­ga­liaus­kas įsi­pa­rei­go­jo ve­ ją su­tvar­ky­ti už sa­vo pi­ni­gus ir tai jau da­ro. „Mums svar­biau­sia, kad aikš­ tė bū­tų su­tvar­ky­ta ir tai ne­kai­nuo­ tų mo­kes­čių mo­kė­to­jams“, - tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Ni­jo­lė Lau­ži­kie­nė.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­na­vi­ čiū­tė bu­vo įpa­rei­go­ju­si ir Ap­lin­kos ko­ky­bės sky­riaus spe­cia­lis­tus įver­ tin­ti su­ga­din­tą ve­ją. „Jie paaiš­ki­no, kad ve­ja tik­rai su­ga­din­ta dėl ne­tin­ ka­mai pa­nau­do­tų che­mi­ka­lų, ta­čiau ją įma­no­ma at­kur­ti. Ka­dan­gi to­kie dar­bai jau vyks­ta, mus ty­ri­mo iš­va­ dos ten­ki­na. Žiū­rė­si­me, kas bus lie­ pos pa­bai­go­je“, – ato­maz­gos vis dar lau­kia N.Lau­ži­kie­nė.

Pre­li­mi­na­riai skai­čiuo­ta, jog sta­ dio­no ve­jai pa­da­ry­ti nuo­sto­liai ga­ li siek­ti 30 tūkst. li­tų, ta­čiau V.Pla­ tū­kis pa­ti­ki­no, kad ža­la yra ge­ro­kai ma­žes­nė.

Dar­bai: che­mi­ka­lų iš­de­gin­tuo­se ve­jos plo­tuo­se kei­čia­ma že­mė ir į ją

sė­ja­ma nau­ja žo­lė.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

19

KeTViRTAdienis, liepos 11, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Džeko Londono knygą „Baltoji Iltis“.

Džekas Londonas. „Baltoji Iltis“ – vilkas, užaugęs atšiauriame pasaulyje, patyręs daugybę skriaudų, kiekvieną akimirką kovojęs dėl galimybės išlikti, patenka į visai kitą aplinką, kurioje nubunda geriausios jo prigimties šaknys.

Vilkiukas niekad nebuvo matęs žmogaus, tačiau instinktu jautė jo galią.

Kažkokiu nesuvokiamu būdu žmoguje jis atpažino gyvybę, kuri išsikovojo pranašumą prieš kitus Tyrų gyventojus.

Ne vien savo, bet ir visų savo protėvių akimis žiūrėjo dabar vilkiukas į žmogų, – akimis, kurios kadaise sukinėjosi tamsoje apie daugybę žiemos stovyklų laužų, kurios spoksojo iš tolo arba iš tankumynų gelmės į tą keistą dvikojį gyvį, kuris buvo visų gyvųjų daiktų viešpats.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 16 d.

Avinas (03 21–04 20). Pamėginkite ką nors pakeisti. Pradėkite nuo to, kas labiausiai erzina ar trukdo.

Atsitraukite kelis žingsnius atgal, pažiūrėkite, kas išėjo. Gali būti, kad rezultatas pradžiugins.

Jautis (04 21–05 21). Būsite tiesiog nepakeičiamas pagalbininkas žmonėms. Puikiausiai spręsite už kitus, užtat tvarkydamas savo reikalus neišvengsite dvejonių ir abejonių.

Dvyniai (05 22–06 21). Jūsų veiksmus šiandien visiškai lemia emocijos, tad ieškoti kažkokios logikos tame, kas vyksta, tikriausiai neverta.

Darbe venkite pernelyg karštų ginčų ar diskusijų.

Vėžys (06 22– 07 22). Pernelyg daug jėgų reikalauja darbas. Padėtį reikėtų keisti, bet kol kas tai vargiai įmanoma. Aptarkite su vyresnybe savo teisę į asmeninį gyvenimą.

Liūtas (07 23–08 23). Šiandien jus užvaldys neigiamos emocijos – būsite išdidus ir piktas. Iš karto teisti savęs nereikia, tačiau vakare teks atsiprašyti visų tų, kuriuos per dieną įžeidėte.

Mergelė (08 24–09 23). Šiandien pats geriausias jūsų sąjungininkas – kantrybė. Dalis kliūčių, kurias jums norėtųsi pašalinti nedelsiant, per laiką tiesiog išnyks pačios, tad verčiau nedaužykite sienos galva.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Neskubėkite aktyviai veikti, vis tiek negalėsite paskubinti įvykių. Palūkėkite, kol gausite aiškų signalą, jog kelias laisvas. Tuomet ir galėsite išlieti susikaupusią energiją.

Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų dėmesio šiandien sieks visi, pradedant artimiausiais giminaičiais ir baigiant atsitiktiniais praeiviais. Jei kam teks atsakyti neigiamai, pasistenkite tai padaryti taktiškai. Šaulys (11 23–12 21). Diena praeis be ypatingų įvykių ir greitai. Vakarą reikėtų leisti su artimais žmonėmis, galite net surengti nedidelę šeimyninę šventę ar nueiti kur kartu pavakarieniauti.

Ožiaragis (12 22–01 20). Pasidalinkite savo išmintimi su artimu žmogumi - jam to labai reikia. Net jei nesate tikras, kad galite būti naudingas, vis dėlto ištieskite pagalbos ranką - jūsų geranoriškumas neliks nepastebėtas.

Vandenis (01 21–02 19). Pasistenkite išvengti konflikto su žmogumi, kuriam nesate abejingas. Būkite pasirengęs nusileisti. Šiandien jums teks kontroliuoti save kiekvieną sekundę, jei nenorite prikalbėti to, dėl ko paskui tektų gailėtis. Žuvys (02.20 – 03.20). Nebūkite toks griežtas sau. Reikalai gali klostytis ne visai taip, kaip jūs suplanavote, o gal net ir visiškai atvirkščiai. Jei norite pasiekti tikslą, apsisukite ir keliaukite į priešingą pusę, nei ketinote.

Orai

Šiandien daug kur nulis trumpi lietūs, dieną vietomis smarkūs ir su perkūnija. Naktį atvės iki 9–14, pajūryje iki 16 laipsnių, dieną numatoma 20–25 laipsnių šiluma. Rytoj prognozuojami lietingi orai. Temperatūra keisis nedaug.

Šiandien, liepos 11 d.

+20

+18

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+23

Šiauliai

Klaipėda

+22

Panevėžys

+25

Utena

+22

5.07 22.14 17.07

192-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 173 dienos.

Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+21

Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +22 Brazilija +25 Briuselis +19 Dublinas +23 Kairas +35 Keiptaunas +22 Kopenhaga +22

kokteilis Mums – jų pro­ble­mas „Kok­tei­lį“ pa­sie­kė ži­nia, kad Ame­ri­ko­je esan­čio Mir­ties Slė­nio na­cio­na­li­nia­me par­ke lan­ky­to­jai ant že­mės įni­ko kep­ ti kiau­ši­nius. Pa­si­ro­do, tas par­kas liūd­ nu pa­va­di­ni­mu, esan­tis 86 m že­miau jū­ros ly­gio, lai­ko­mas ne tik že­miau­sia ir sau­siau­sia vie­ta vi­so­je Šiau­rės Ame­ ri­ko­je, bet čia ir ypač karš­ta. Pas­ta­ro­ sio­mis sa­vai­tė­mis ten tvy­ro neįp­ras­ ti karš­čiai – tem­pe­ra­tū­ra ne­krin­ta že­ miau 50 laips­nių. Na­tū­ra­lu, kad tu­ris­ tai sma­gi­na­si kep­da­mi kiau­ši­nius tie­ siog ant že­mės. Sun­ku su­pras­ti, ko ant jų taip pyks­ta par­ko dar­buo­to­jai. Juk kiau­ši­nie­nė gam­to­je kur kas grei­čiau iš­nyks nei kark­va­ba­liai Klai­pė­dos pa­ jū­ry­je, dėl ku­r ių dū­lan­čių mai­tų mū­ sų mies­to tvark­da­r iai la­bai ne­su­ka sau gal­vos.

Su­si­pa­ži­no Du po­nai vie­nas ki­tam pri­si­sta­to: – Diu­r ua. Vers­l i­n in­kas. Ke­tus ir plie­ nas.

– Šmi­tas. Ka­lė­ji­mo vir­ši­nin­kas. Duo­na ir van­duo.

Vie­ša pa­slap­tis – Kur dir­ba­te?

– Tai – vals­ty­bi­nė pa­slap­tis!

– O ką ga­mi­na jū­sų ga­myk­la?

– Ka­ri­nė pa­slap­tis!

– O kiek už­dir­ba­te?

– Ma­žai, tik 50 cen­tų už gra­na­tą!

Nea­py­kan­ta drau­gams?

Ir kaip rei­kė­jo ne­kęs­ti drau­gų, kad ben­ zi­ni­nį pjūk­lą pa­va­din­tų „Drau­gys­tė“.

Kas nu­skriau­dė?

– Alio, ar čia gy­v ū­nų ap­sau­gos drau­ gi­ja?

– Aha. Ir kas gi, ožy, ta­ve nu­skriau­dė?

Kaunas Londonas +23 Madridas +28 Maskva +24 Minskas +26 Niujorkas +28 Oslas +22 Paryžius +24 Pekinas +26

Praha +18 Ryga +24 Roma +22 Sidnėjus +13 Talinas +21 Tel Avivas +32 Tokijas +34 Varšuva +22

Vėjas

2–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+22

+21

Marijampolė

Vilnius

+23

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+15

+18

+18

+16

3

+16

+18

+18

+17

5

+17

+18

+18

+16

4

rytoj

ŠEštadienį 1934 m. Mi­la­ne Ita­li­jo­ je gi­mė ma­dų di­zai­ne­ ris Gior­gio Ar­ma­ni.

1987 m. Zag­re­be (Kroa­ ti­ja) gi­mu­sį ber­n iu­ką – Ma­tej Gaš­par – JT įvar­ di­jo pen­k ia­m i­l i­jar­d i­n iu pa­sau­lio gy­ven­to­ju.

1990 m. strei­ka­vo šim­ tai tūks­tan­čių Uk­rai­nos šach­t i­nin­k ų, pro­tes­tuo­ da­m i prieš so­v ie­t i­nės vy­riau­sy­bės po­li­ti­ką.

1991 m. Sau­do Ara­bi­jo­je ka­tast­ro­fą pa­t y­rė Ni­ge­ ri­jos avia­lai­ne­ris su mal­ di­nin­kais: žu­vo 261 lėk­ tu­vu skri­dęs as­muo.

Bri­ta­ni­ja lau­kia kū­di­kio

Ša­lis drau­ge su prin­cu Wil­lia­mu ir jo žmo­na Ka­te Midd­le­ton ti­ki­si jau la­ bai ne­tru­kus iš­vys­ti pir­mą­jį jųd­vie­jų vai­ką, ku­ris bus tre­čias žmo­gus ei­lė­ je į Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės sos­tą.

Kemb­ri­džo ku­ni­gaikš­tis ir ku­ni­ gaikš­tie­nė, ku­rie iš­kil­min­gai su­ si­tuo­kė 2011 me­tų ba­lan­dį, per­nai gruo­dį pa­skel­bė, kad Ka­te lau­kia­si.

Po­ra ne­skel­bė tiks­lios nu­ma­to­mo gim­dy­mo da­tos, tik sa­kė, kad kū­ di­kis tu­rė­tų gim­ti lie­pos vi­du­ry­je.

Benediktas, Pijus, Šarūnė, Vilma, Vilmantas, Žutautas, Žutautė.

liepos 11-ąją

Rytas

Fo­tog­ra­fai sto­vyk­lau­ja prie li­go­ni­ nės, so­cia­li­nė ži­niask­lai­da ūžia, par­ duo­tu­vės rek­la­muo­ja pre­kes nau­ja­ gi­miams – Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja ne­kant­ riai lau­kia šią sa­vai­tę tu­rin­čio gim­ti bū­si­mo­jo sos­to įpė­di­nio.

Vardai

Apie jo gi­mi­mą bus pa­skelb­ta tra­ di­ci­niais ir šiuo­lai­ki­niais bū­dais – per „Twit­ter“, tink­la­la­pius ir skel­ bi­mą prie Ba­kin­ga­mo rū­mų.

Kad ka­ra­liš­ko­jo kū­di­kio atė­ji­mas į šį pa­sau­lį ar­tė­ja, ro­dė ir tai, jog rū­mų pa­rei­gū­nai pa­skel­bė, kad nau­ja­gi­mis bus va­di­na­mas var­du ir tu­rės Jo ar Jos Ka­ra­liš­ko­sios Aukš­ty­bės Kemb­ ri­džo prin­co ar prin­ce­sės ti­tu­lą.

Kū­di­kis tu­ri gim­ti pri­va­čia­me Lon­ do­no Švč. Ma­ri­jos li­go­ni­nės Lin­do spar­ne, kur prieš 31 me­tus gi­mė prin­ cas Wil­lia­mas. Gim­dy­mą tu­ri priim­ti bu­vęs ka­ra­lie­nės gi­ne­ko­lo­gas Mar­cus Set­chel­las pri­va­čia­me li­go­ni­nės spar­ ne, kur nor­ma­lus gim­dy­mas kai­nuo­ja 4 965 sva­rus ster­lin­gus. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

1995 m. su­tri­kus šir­dies veik­lai Ru­si­jos pre­zi­den­ tas Bo­r i­sas Jel­ci­nas pa­ gul­dy­tas į li­go­ni­nę.

1999 m. Bri­ta­n i­jos mi­ nist­ras pir­mi­nin­kas To­ ny Blair pa­ra­g i­no Šiau­ rės Ai­ri­jos pro­tes­tan­tų ir ka­ta­li­kų po­li­ti­kus ne­pra­ ras­ti ge­riau­sios per ke­lis de­š imt­me­č ius pro­gos įtvir­tin­ti tai­ką re­gio­ne.

2002 m. ei­da­mas 96uo­sius me­tus mi­rė poe­ tas Ber­nar­das Braz­džio­ nis. Gi­mė 1907 m.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Utė­lės sap­nuo­se sim­bo­li­zuo­ja pi­ni­gus.

Karališka: K.Midd­le­ton jau kuris

laikas nebesirodo viešumoje.

Sap­ne ma­ty­ti sa­vo gal­vą, pil­ną utė­lių, – di­ džiu­liai pi­ni­gai. Jei­gu sap­ne re­gi­te utė­lę ant sa­vo kū­no, va­di­na­si, ne­ko­rek­tiš­kai pa­sielg­si­te su se­nais pa­žįs­ta­mais. Sap­ne ran­kio­ti utė­les iš gal­vos ir barz­dos – sek­ sis ga­my­ba ir pre­ky­ba, ypač pa­lan­kus toks sap­nas vers­li­nin­kams. Su­gau­ti utė­ lę – li­ga, ku­riai su­teik­si­te di­de­lę reikš­mę.

Sap­nuo­ti pil­ną sau­ją utė­lių reiš­kia, kad grei­tai gau­si­te pi­ni­gų, muš­ti utė­les – tu­ rė­si­te iš­lai­dų. Jei sap­nuo­ja­te, kad ne­duo­ da ra­my­bės utė­lės, tai – ge­ras ženk­las ir reiš­kia, kad tap­si­te lai­min­gas ir tur­tin­gas, iš­si­lais­vin­si­te iš rū­pes­čių ir var­gų. Jei sap­nuo­ja­te, kad iš­si­tuo­kė­te, bū­si­ te kal­ti­na­mi ne­ge­rais, nu­si­kals­ta­mais dar­bais.

Nuoš­liau­ža nu­šla­vė na­mus

Ka­ti­no min­ti­ji­mai: pa­ga­liau vis­

kas sa­vo vie­to­je.

Sa­vi­rea­li­za­ci­jos ga­li­my­bė Tik šiais lai­kais žmo­gui pa­ga­liau at­si­ ra­do ga­li­my­bė vi­siš­kai sa­ve rea­li­zuo­ti: da­bar jau ga­li­ma par­duo­ti sa­vo ke­pe­ nis, inks­tus, ki­tus or­ga­nus, ske­le­tą.

Ver­ty­bių ska­lė Bu­vęs pa­da­vė­jas įsi­dar­bi­no po­li­ci­nin­ ku ir ne­ga­li at­si­džiaug­ti: „Šis dar­bas gal ir ma­ž iau ap­mo­ka­mas, bet kaip ge­ra, kai klien­tas vi­sa­da ne­tei­sus“. Čes­kos sek­re­to­rė (39 77 19, pa­ste­bė­ji­mas: jei dan­tų še­pe­tė­lis kaž­ko­dėl ne­tel­pa jums į bur­ną, va­di­na­si, tai ne dan­tų še­pe­tė­lis, o ba­tų še­pe­tys)

Ki­n i­jo­je va­kar nu­slin­ko maž­daug dvie­jų kvad­ra­t i­n ių ki­lo­met­r ų že­mės nuo­šliau­ž a, ku­r i su­g rio­vė ma­ž iau­ siai vie­nuo­l i­ka na­mų ir už­ver­tė 30– 40 žmo­n ių. Dar 12 gy­ven­to­jų lai­ko­ mi din­gu­siais be ži­nios, jų ieš­ko dau­ giau nei šim­tas gel­bė­to­jų su šu­ni­mis.

Nuoš­liau­žą Džong­sin­go vie­to­vė­je piet­ va­ka­ri­nė­je Si­čua­no pro­vin­ci­jo­je su­kė­

lė smar­kios liū­tys. Nuo ki­lu­sių po­tvy­ nių pro­vin­ci­jo­je nu­ken­tė­jo be­veik pu­ sė mi­li­jo­no žmo­nių, 37 tūkst. bu­vo pri­ vers­ti pa­lik­ti na­mus. Pro­vin­ci­jos šiau­ ri­nė­je da­ly­je ant­ra­d ie­n į su­g riu­vo til­ tas, kai ant jo bu­vo še­ši au­to­mo­bi­liai.

Per šį in­ci­den­tą be ži­nios din­go dvy­ li­ka žmo­nių.

BBC inf., AFP nuo­tr.