2013 07 11 vilniaus diena

9 771822 77903 0

oo – s men portinis a men s ar inis spor tas?

išeina ketvirtadieniais Prem jera

Dovana

2,50 Lt Laida ir bū apie sta ty stą – tV3 et bas eryje

Tel PRo evizijos

liepo GRAMo s 13– s 19 d.

Šiandien su „Vilniaus diena“ –

Nr. 28

2013 liepa #39

viska s apie šrift ų ir gr skoniu s afin io diza in posk o oniu s popk ultū ra. tyrin ė svet jant im zon ą (?) ą

liepos 11–17 d., 2013 m. Nr. 28 (1529)

žurnalas 370

2013 m.

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Savaitraštis miestui

taikik lyje

3O s a.Mavarbiau s senO MOntO ių vO se n uOtr Metų aukO se

Vil­nių gėjai ima per Briu­selį 37O.die na.lt

Svar­biau­sia te­ma Eu­ro­pos sos­ti­ne va­ di­na­ma­me Briu­se­ ly­je – sek­sua­li­nių ma­žumų ei­tynės Vil­niu­je. Spau­dimą jau­čia vi­si – nuo dip­ lo­matų iki mi­nistrų. „Eu­ro­pa yra ypač už­ve­du­si šį klau­ simą. Ne­ži­nau, ar tai so­cia­linė grupė, tai grei­čiau sek­sua­linė grupė, ta­čiau ji ga­li tap­ti ir po­li­tinė“, – skėsčio­jo ran­ko­mis net eu­ro­par­la­men­ ta­ras Vy­tau­tas Lands­ber­gis.

LRT i Žadi eško gyv ntuv o o

tv h e Į te roj grįžtaleviziją ai d uetu

Jei­gu aš pa­ti kalbė­čiau, var­ to­čiau tik­tai „ne­grą“, nes man nei „ne­gras“, nei „či­go­nas“ nei­gia­mos reikšmės ne­tu­ri.

Man tai yra žod­žiai, ir tiek.

tiraža s 33 900

Kal­bi­ninkė doc. dr. Ire­na Sme­to­nienė

10p.

miestas

4p.

150 mln. litų vertės afe­ra?

Mi­li­jo­nai litų ES pa­ra­mos ir Vil­niaus mies­to lėšų, su­si­pynę vers­lo ir po­li­ tikų in­te­re­sai ar net ta­r ia­m i še­šia­ ženk­l iai ky­š iai – Vil­n iaus ap­skri­ ties ko­mu­na­li­nių at­liekų tvar­ky­mo cent­ro skelb­tas kon­kur­sas vir­to did­ž iu­liu skan­da­lu, kur šešė­lis kren­ta ir ant aukš­čiau­sių mies­to va­dovų.

Tema

8p.

(Ne)pa­mirš­ti did­vy­riai

2 „Scan­pix“ nuo­tr.

diena.lt

Ekonomika

Praš­ne­kin­ti klien­tus vers­las ban­ do ir kreip­da­ma­sis į juos per pro­ gramą „Sky­pe“. Ta­čiau taip šie at­ si­lie­pia ne­no­riai.

14p.

Pasaulis

Ku­ni­gaikš­tienė Cat­he­ri­ne pa­ gimdė! Ku­ni-­ gaikš­tienė Cat­he­ri­ne ta­po ma­ ma! To­kios ant­ raštės ne­tru­kus skambės pir­muo­ siuose laik­raš­čių pus­la­piuo­se, nes jau šią sa­vaitę pa­ saulį turėtų iš­vys­ ti būsi­ma­sis Did­ žio­sios Bri­ta­ni­ jos sos­to įpėdi­nis.

16p.

Sa­vait­ga­lis

Į fi­lo­so­finį, mis­tinį, ta­čiau la­bai spal­ vingą sa­vo kūry­bos pa­saulį žiū­ro­vus be gai­les­čio bloš­kia italų me­ni­nin­kas Giu­sep­pe Ze­vo­la iš Nea­po­lio – iš saulės ir man­do­li­nos mies­to. Su jo kūryba galima susipažinti J.Me­ko vi­zua­liųjų menų cent­re.

19p.

Sa­vait­ga­lis

Tuopų pūkų, kal­ban­čių švie­so­forų ir skai­tan­čių žmo­nių mies­tas. Tokį įspūdį po trum­pos pa­žin­ties pa­lie­ka trijų re­vo­liu­cijų mies­tas, šiaurės Pal­ my­ra, ar­ba dar Ru­si­jos kultū­ros sos­ ti­ne va­di­na­mas Sankt Pe­ter­bur­gas.

24p.

lietuva

12p.

Atei­nan­tys Pre­zi­dentės me­tai Ko lauk­ti iš pa­sku­ti­nių Pre­zi­dentės Da­l ios Gry­baus­kaitės ka­den­ci­jos metų? Po­li­to­lo­gai su­ta­ria: dėme­sys bus skir­tas pir­mi­nin­ka­vi­mui ES Ta­ ry­bai, o Vy­riau­sy­bei – vis skau­des­ ni kri­ti­kos kir­čiai. „Nu­lems Lie­tu­vos žmonės ir Lie­t u­vos žmo­n ių nuo­ monė“, – apie kan­di­da­ta­vimą į Lie­tu­ vos ar­ba ES pre­zi­den­tus sa­ko ji pa­ti.

2

liepos 11–17, 2013

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Kei­čia po­zi­ci­ją Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Sos­ti­nės me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas švel­ni­na po­zi­ci­ją ir sa­ko, kad pri­ va­čius ve­žė­jus bū­tų ga­li­ma grą­ žin­ti į bend­rą Vil­niaus trans­por­ to sis­te­mą.

Va­ka­rykš­čia­me mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­je bu­vo priim­tas spren­ di­mas svars­ty­ti se­ną­sias su­tar­tis su pri­va­čiais ve­žė­jais pra­tęs­ti iki 2015 m. sau­sio 1 d.

So­cial­de­mok­ra­tai pa­ga­liau su­ si­grie­bė, kad nuo lie­pos 1 d. pra­ dė­ta vyk­dy­ti vie­šo­jo trans­por­to sis­te­mos re­for­ma tu­ri trūkumą.

So­cial­de­mok­ra­tų at­sto­vas Vy­ tau­tas Mi­lė­nas ti­ki­no, jog frak­ci­ ja pri­ta­ria vie­šo­jo trans­por­to re­ for­mai ir ji neiš­ven­gia­ma, ta­čiau da­bar su­si­grieb­ta, kad per­tvar­ka tu­ri ne­ma­žai trū­ku­mų.

„Ma­ny­čiau, tei­sin­giau­sia bū­ tų per­tvar­ką ­baig­ti ta­da, kai bus baig­tas va­ka­ri­nis ap­link­ke­lis. Kai pa­baig­tu­me ap­link­ke­lį, mies­ te daug pro­ble­mų iš­si­spręs­tų“, – sa­kė V.Mi­lė­nas. Kaip ki­tą ar­gu­ men­tą jis įvar­di­jo ir tai, kad rei­kia lai­ko ki­tiems struk­tū­ri­niams per­ tvar­ky­mams įvyk­dy­ti.

Koks li­ki­mas lau­kia pri­va­čių ve­žė­jų, paaiš­kės per kitą ta­ry­bos po­sė­dį. Jei spren­di­mo pro­jek­tas bū­tų priim­tas, pri­va­tūs ve­žė­jai pa­gal se­nas su­tar­tis ga­lė­tų veik­ti dar iki 2015-ųjų sau­sio 1 d.

A.Zuo­kas taip pat pri­ta­rė V.Mi­ lė­nui ir tei­gė, kad toks spren­di­mas su­teik­tų ga­li­my­bę svars­ty­mais grįž­ti prie anks­tes­nių spren­di­mų. „Gal jau ga­li­ma ki­to­mis aki­mis pa­ žiū­rė­ti į kon­kur­sus ir grą­žin­ti ve­ žė­jus į trans­por­to sis­te­mą“, – sa­ kė A.Zuo­kas. Jo tei­gi­mu, iki lie­pos 1 d. to pa­da­ry­ti ne­bu­vo įma­no­ma.

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ ry­ba va­kar pa­tvir­ti­no spren­di­ mą mies­to gar­bės pi­lie­čio var­dą su­teik­ti Iz­rae­lio pre­zi­den­tui Shi­ mo­nui Pe­re­sui.

Me­ras A.Zuo­kas džiau­gė­si, kad Vil­nius tu­rės dar vie­ną gar­bų var­dą. Sh.Pe­re­sas 1994 m. ta­po No­be­lio tai­kos pre­mi­jos lau­rea­ tu, o 1997 m. įstei­gė Pe­re­so tai­ kos cent­rą. Iz­rae­lio po­li­ti­kas ver­ ti­na­mas kaip Iz­rae­lio ir Lie­tu­vos san­ty­kių puo­se­lė­to­jas.

Su Lie­tu­va Sh.Pe­re­sas sie­ja­mas, nes gi­mė ne­to­li Vil­niaus esan­čia­ me Viš­ne­vo mies­te­ly­je, Bal­ta­ru­si­

jo­je. Žy­dų tau­ty­bės po­li­ti­kas pri­ ski­ria­mas lit­va­kams.

Suteikti šį var­dą Sh.Peresui pa­ siūlė Lie­tu­vos žy­dų bend­ruo­me­ nė. Raš­te pa­brė­žia­ma, kad Iz­rae­lio pre­zi­den­tą Lie­tu­vos žy­dų bend­ ruo­me­nė lai­ko vie­nu gar­siau­sių pa­sau­lio lit­va­kų, – kar­tu su Vil­ niaus Gao­nu, Jas­cha Hei­fet­zu, Ro­mai­nu Ga­ri ir ki­to­mis iš­ki­lio­ mis as­me­ny­bė­mis jis, kaip lit­va­ kas, įei­na ne tik į Lie­tu­vos, bet ir į vi­so pa­sau­lio is­to­ri­ją bei kul­tū­ rą. Anot Lie­tu­vos žy­dų bend­ruo­ me­nės, Vil­niaus, anks­čiau va­din­ to Šiau­rės Je­ru­za­le, gar­bės pi­lie­čio var­do su­tei­ki­mas Sh.Pe­re­sui bū­ tų la­bai tin­ka­mas ir kaip tik lai­ku, per jo ar­tė­jan­tį vi­zi­tą į Lie­tu­vą.

Nau­jas ba­sei­nas Sostinės sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba tre­ čia­die­nį pri­ta­rė nau­jo 25 met­rų ba­sei­no sos­ti­nė­je pro­jek­ta­vi­mo ir sta­ty­bos dar­bų pir­ki­mui.

Pir­ki­mą pa­ves­ta or­ga­ni­zuo­ti sa­ vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­ rek­to­riui.

Ba­sei­nas tu­rės bū­ti 25 met­rų, 8 ta­ke­lių, jo ener­gi­nio efek­ty­vu­mo kla­sė tu­ri bū­ti ne že­mes­nė kaip A.

riuo­se – sek­sua­li­nių ma­žu­mų ei­ty­nės „Už

Dė­me­sys: ko­ne svar­biau­sias klau­si­mas Eu­ro­pos Par­la­men­to ko­ri­do­riuo­se

Re­mian­tis spren­di­mo pro­jek­ tu, ba­sei­nas tu­rė­tų bū­ti sta­to­mas ša­lia tan­kiai gy­ven­amų Vil­niaus mies­to vie­tų, ne di­des­niu kaip 500 met­rų at­stu­mu nuo dau­ giaaukš­čių gy­ve­na­mų­jų sta­ti­nių te­ri­to­ri­jų.

Iš­si­mo­kė­ti už ba­sei­ną ke­ti­na­ ma ne trum­piau nei per de­šimt me­tų.

VD, BNS inf.

Ig­nas Ja­čaus­kas Briu­se­l is (Bel­g i­ja)

Svar­biau­sias klau­si­mas

Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mą ES pri­ sta­tan­tys mi­nist­rai, dip­lo­ma­tai tu­ri at­lai­ky­ti rim­tą spau­di­mą – at­sa­ky­ti į klau­si­mus, kaip su­dė­lio­ta pir­mi­ nin­ka­vi­mo dar­bot­var­kė, tei­sin­tis dėl len­kų ma­žu­mos skun­dų, bu­vu­ sių ar ne­bu­vu­sių CŽV ka­lė­ji­mų.

Ta­čiau ga­liau­siai su­si­da­ro įspū­ dis, kad ko­ne svar­biau­sias klau­ si­mas Eu­ro­pos Par­la­men­to ko­ri­ do­riuo­se – sek­sua­li­nių ma­žu­mų ei­ty­nės „Už ly­gy­bę“ Vil­niu­je.

Dar prieš mi­nist­rams at­vyks­tant į Briu­se­lį, pir­mas nuo­mo­nę šiuo klau­si­mu iš­sa­kė vie­nas svar­biau­sių ES biu­rok­ra­ti­nio apa­ra­to as­me­nų – Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos va­do­vas José Ma­nue­lis Bar­ro­so. Jis tvir­ti­no, kad Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja aky­lai ste­bi tai, kas vyks­ta Vil­niu­je, nors pri­pa­ži­no, jog tei­si­nių prie­mo­nių kiš­tis į ei­ty­ nių or­ga­ni­za­vi­mą nė­ra.

In­for­ma­ci­jos nie­kas ne­tik­ri­no

Eu­ro­pos Par­la­men­te pri­si­sta­tant Lie­tu­vos mi­nist­rams į dar­bą ki­bo eu­ro­par­la­men­ta­rai. Ru­mu­nų eu­ ro­par­la­men­ta­rė Re­na­te We­ber Pi­ lie­čių lais­vių, tei­sin­gu­mo ir vi­daus rei­ka­lų ko­mi­te­te pri­si­sta­čiu­siems tei­sin­gu­mo mi­nist­rui Juo­zui Ber­

miestas per savaitę Penk­ta­die­nis Vil­nių su­dre­bi­no kultū­ ros ir me­no fes­ti­ va­lis „Kultū­ros nak­tis“. Jis ta­po ir pa­ grin­d i­n iu Lie­t u­v os pir­mi­nin­ k a ­v i ­m o ES Ta­ry­ bai pra­ d ž i o s kultū­r i­n iu ren­gi­niu. Iš vi­so mies­to gy­ven­to­jus ir sve­čius pa­kvietė

Dė­me­sys: ko­ne svar­biau­sias klau­si­mas E

Homoseksualai ima Vil­n

Gar­bės pi­lie­tis Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė

Vil­nius – dė­me­sio cent­re. Ir vei­kiau ne dėl to, kad Lie­tu­va pra­dė­jo pir­mi­nin­ kau­ti ES. Sek­sua­li­ nių ma­žu­mų ei­ty­ nės Vil­niu­je – ši te­ ma da­bar griau­dė­ ja Eu­ro­pos sos­ti­ne va­di­na­ma­me Briu­ se­ly­je.

net 167 pro­jek­tai. Be už­ sie­nio me­ni­ninkų darbų, sa­vo pro­ jek­tus pri­statė ir vi­sas būrys lie­tu­vių kū­ rėjų. „Šių metų pro­ gra­ma – did­žiau­sia, ko­kią esa­ me turėję“, – džiaugė­ si „Kultū­ros nak­ties“ ini­cia­ torė Dai­na Ur­ba­ na­vi­čienė.

na­to­niui bei vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ rui Al­fon­sui Dai­liui Ba­ra­kaus­kui sa­ kė no­rin­ti „pa­sa­ky­ti ke­le­tą žo­džių ne tik dėl ei­ty­nių drau­di­mo, bet ir dėl Lie­tu­vo­je svars­to­mų tei­sės ak­tų, ku­rie lai­ko­mi ho­mo­fo­biš­kais“.

Vy­tau­tas Lands­ber­gis:

Eu­ro­pa yra ypač už­ve­ du­si šį klau­si­mą. Ne­ ži­nau, ar tai so­cia­li­ nė gru­pė, tai grei­čiau sek­sua­li­nė gru­pė, ta­ čiau ji ga­li tap­ti ir po­ li­ti­nė.

sie­kė vien­pu­siš­ka in­for­ma­ci­ja: at­ va­žiuo­ki­te, pa­ma­ty­si­te, kad nė­ra taip, kaip kar­tais tei­gia­ma“, – gy­ nė­si mi­nist­ras. Šį klau­si­mą te­ko iš­girs­ti taip pat so­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo mi­nist­rei Al­gi­man­tai Pa­be­dins­kie­nei. „Ži­nau, kad Vil­niu­je sa­vi­val­dy­bė už­drau­dė LGBT ei­ty­nes. No­rė­čiau iš­girs­ti jū­sų nuo­mo­nę šiuo klau­si­ mu“, – rė­žė da­nų eu­ro­par­la­men­ta­ rė Brit­ta Thom­sen.

A.Pa­be­dins­kie­nė dar kar­tą pa­ ti­ki­no: „Ei­ty­nės Vil­niu­je tik­rai neužd­raus­tos, jos vyks, tik de­ra­ ma­si dėl gat­vės, ku­rio­je jos vyks.“ V.Lands­ber­gis: kal­tas pa­vy­das

J.Ber­na­to­nis ti­ki­no, kad ho­mo­ sek­sua­lų pa­ra­das nie­kuo­met ne­bu­ vo už­draus­tas, o Eu­ro­pos Par­la­men­ to na­riai yra de­zin­for­muo­ja­mi. „Dėl gė­jų pa­ra­do – jis Lie­tu­vo­je nie­ka­da ne­bu­vo už­draus­tas. Bu­vo tik dis­ku­si­ja dėl jo vie­tos tarp Vil­ niaus sa­vi­val­dy­bės ir LGBT (Les­ bie­čių, gė­jų, bi­sek­sua­lų, trans­sek­ sua­lų – red. pa­st.) at­sto­vų. Kaip mi­nist­ras su­si­tin­ku su LGBT bend­ ruo­me­nės at­sto­vais. No­riu pa­sa­ ky­ti, kad per Lie­tu­vos ne­prik­lau­ so­my­bės me­tus pa­siek­ta di­de­lė pa­žan­ga. Eu­ro­pos Par­la­men­tą pa­

Net kon­ser­va­to­rių pa­triar­chą eu­ ro­par­la­men­ta­rą Vy­tau­tą Lands­ber­ gį pa­lau­žė ši te­ma. „Vil­niaus die­ nai“ jis tvir­ti­no, kad ei­ty­nės tu­ri vyk­ti. Ta­čiau vie­šą kri­ti­ką Lie­tu­vai re­mian­tis ne­pa­tik­rin­ta in­for­ma­ci­ja jis pa­va­di­no kai ku­rių Eu­ro­pos Par­ la­men­to gru­pių žai­di­mu. „Lie­tu­va yra kri­ti­kuo­ja­ma dėl dau­gy­bės „neišsp­ręs­tų pro­ble­mų“.

Bet, kaip jau bu­vo pa­sa­ky­ta, da­bar yra Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mas ES, o ne ko­kie nors mū­sų na­mų rei­ka­ lai, tik­ros ar ne­tik­ros pro­ble­mos.

Bet ka­dan­gi esa­me ma­to­mi, gal­ būt kas nors net pa­vy­di dėl mū­ sų pir­mi­nin­ka­vi­mo, tad mes esa­

vil­nie­čiai. Val­dovų rūmus ati­darė Lie­tu­vos Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė. Ša­lies va­ dovė iš­reiškė viltį, kad di­din­gos mūsų is­to­ ri­jos sim­bo­lis – Val­dovų rūmai – vėl taps Lie­tu­vos ir vi­so Se­no­jo že­my­no po­li­ti­kos, kultū­ros, me­no bei is­to­ri­jos cent­ru.

Vil­niu­je pra­dėjo veik­ti su­re­mon­tuo­tas Vo­kie­čių gatvės fon­ta­nas, ku­riam su­ tvar­ky­ti 50 tūkst. litų skyrė bend­rovė „Ber­lin Che­mie Me­na­ri­ni Bal­tic“, pri­si­ jun­gu­si prie pro­jek­to „Do­va­na Vil­niui“.

Fon­ta­nas veiks kas­dien nuo 8 iki 23 val., 21 val. bus įjun­gia­mas jo ap­švie­ti­mas.

Fon­ta­no prie­žiū­ra kas­met Vil­niui kai­ nuos apie 17 tūkst. litų. Vil­niu­je iš vi­so yra 12 fon­tanų, 9 iš jų vei­kian­tys.

Projektas „Dovanos Vilniui“ buvp pra­ dėtas dar 2002 m. Tada Gedimino pros­ pekte buvo pasodinta liepų, o Vokiečių gatvėje – gėlių. 2004 ir šiais metais Ny­ derlandų karalystės ambasada Vilniui padovanojo tūkstančius gėlių, kurios buvo pasodintos Olandų žiede.

2013 07 04 2013 07 10

Šeš­ta­die­nis

Min­dau­go karū­na­vi­mo dieną Val­dovų rū­ mai Vil­niu­je iš­kil­min­gai at­vėrė var­tus vi­ suo­me­nei. Did­žia­ja­me kie­me vy­ku­sio­se rūmų ati­da­ry­mo iš­kilmė­se da­ly­va­vo aukš­ čiau­si vals­tybės va­do­vai, už­sie­nio sve­čiai, į ren­ginį su­skubę už­si­re­gist­ruo­ti pa­pras­ti

Pir­ma­die­nis

3

liepos 11–17, 2013

miestas

6p.

„Maskvos namų“ statyba juda, bet iš lėto, o „Vilniaus namų“ Maskvoje visiškai įstrigo.

Dvi­ra­čiais – į Vy­tau­to gim­ti­nę Vai­da Ka­lin­kai­tė v.kalinkaite@diena.lt

Šeš­ta­die­nį or­ga­ni­zuo­ja­mas dvi­ra­ čių žy­gis, skir­tas Žal­gi­rio mū­šiui pri­si­min­ti. Kar­tu va­žiuo­jan­ti gi­dė su­pa­žin­dins su Lie­tu­vos is­to­ri­ja ir iš­skir­ti­nai su Vy­tau­to Di­džio­jo gy­ ve­ni­mu.

Eu­ro­pos Par­la­men­to ko­ri­do­ ž ly­gy­bę“ Vil­niu­je.

No­rin­tys da­ly­vau­ti tu­rė­tų pa­sku­ bė­ti – re­gist­ra­ci­ja vyks­ta iki penk­ ta­die­nio, gru­pę su­da­rys vos 20 žmo­nių. Lais­vų vie­tų dar yra.

Ke­lio­nė pra­si­dės 11.30 val. nuo Tra­kų is­to­ri­nio na­cio­na­li­nio par­ ko ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­sta­to (Ka­

rai­mų g. 5, Tra­kai). Iš ten gru­ pė mins į Na­rez­kų kai­mą. Pas­kui ap­lan­kys Se­nuo­sius Tra­kus, Ru­ be­žiaus, Var­ni­kų kai­mus ir grįš į Tra­kus. Bend­ras marš­ru­to il­gis apie 18 km. „Orien­tuo­ja­mės ne į pa­tį mies­ tą, o mies­to apy­lin­kes. Mū­sų prin­ ci­pas, kad Tra­kai – ne tik pi­lis ir ki­bi­nai, bet mes dar tu­ri­me ir is­to­ ri­jos, ir gam­tos ap­link Tra­kus“, – sa­kė žy­gio or­ga­ni­za­to­rius Al­man­ tas Pi­vo­riū­nas.

Vi­sas žy­gis trun­ka apie ke­tu­rias va­lan­das. „Tai pus­die­nis ak­ty­vaus lai­ko pra­lei­di­mo ir su­si­pa­ži­ni­mo su is­to­ri­ja“, – tvir­ti­no A.Pi­vo­riū­nas.

Kvie­čia gaudyti ir ska­nau­ti vė­žių

e – sek­sua­li­nių ma­žu­mų ei­ty­nės „Už ly­gy­bę“ Vil­niu­je.

Vai­da Ka­lin­kai­tė

Šarūno Mažeikos / BFL nuotr.

nių per Briu­se­lį me ap­mė­to­mi pa­si­sa­ky­mais, kad gal­būt bū­tų su­men­kin­tas mū­sų vaid­muo“, – įžval­go­mis da­li­jo­si V.Lands­ber­gis.

Jis siū­lo vie­nin­te­lį da­ly­ką – vi­ siš­kai į tai ne­rea­guo­ti. Esą tei­sin­ tis dėl šių da­ly­kų, taip pat dėl ta­ ria­mo ei­ty­nių drau­di­mo ne­ver­ta, nes tuo­met neišb­ri­si­me iš nuo­la­ ti­nio tei­si­ni­mo­si liū­no, o tie, „ku­ rie no­ri men­kin­ti mū­sų pir­mi­nin­ ka­vi­mo vaid­me­nį, tik džiaug­sis, jei mes tei­sin­si­mės“. „Eu­ro­pa yra ypač už­ve­du­si šį klau­si­mą. Ne­ži­nau, ar tai so­cia­li­nė gru­pė, tai grei­čiau sek­sua­li­nė gru­ pė, ta­čiau ji ga­li tap­ti ir po­li­ti­nė.

Sun­ku įves­ti tai­syk­lę, kad sek­sua­ li­nėms ma­žu­moms ei­ty­nės cent­ ri­ne mies­to gat­ve bū­tų ne­ga­li­mos.

Ne­ga­li­ma priim­ti to­kio įsta­ty­mo, bet Vil­niaus val­džia gal­būt taip ban­do iš­veng­ti skir­tin­gai mąs­ tan­čių gru­pių su­si­rė­mi­mo. Psi­ cho­lo­giš­kai nė­ra tam pa­si­reng­ta.

Ne­leis­ti ei­ty­nių ne­ga­li­ma, rei­kia rū­pin­tis ki­tais da­ly­kais – gal­būt ga­li­ma kal­bė­tis su ei­ty­nių or­ga­ ni­za­to­riais, kad jie ne­si­dar­ky­tų, neiš­si­dir­bi­nė­tų, ne­siek­tų at­kreip­ti į sa­ve dė­me­sio reng­da­mie­si ypa­ tin­gais dra­bu­žiais, el­ge­siu, ku­ris be rei­ka­lo juos su­sie­ja su jų pri­ va­čiais da­ly­kais, su jų orien­ta­ci­ ja“, – kal­bė­jo pro­fe­so­rius.

Ant­ra­die­nis

Po su­si­ti­ki­mo su Vil­niaus me­ru Artū­ ru Zuo­ku prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­ čius pra­nešė, kad gelbės ant bank­ro­ to slenks­čio at­si­dūru­sią sos­tinę. Pa­sak Vy­riau­sybės va­do­vo, ypač pra­stą Vil­ niaus mies­to fi­nan­sinę pa­dėtį galėtų pa­ge­rin­ti Fi­nansų mi­nis­te­ri­jos pa­sko­ la ir nuo 42 iki 50 pro­c. pa­di­din­ta jam ski­ria­mo gy­ven­tojų pa­jamų mo­kes­čio da­lis. Prem­je­ras pri­dūrė, kad Vil­niaus sa­vi­val­dybė fak­tiš­kai yra ne­mo­ki, todėl pa­pil­do­mas pa­ja­mas ji pri­valės skir­ti tik sko­loms deng­ti. Be to, su ban­kais bus ta­ria­ma­si, kad jie sos­ti­nei sko­lintų pi­giau. A.Zuokas teigė, kad dabartinė Vyriausybė girdi sostinės problemas, o ankstesnioji jas iš esmės ignoravo.

Gin­čai tę­sia­si Vil­n iaus mies­to sa­v i­val­dy­bė nu­ spren­dė dar kar­t ą skųs­t i teis­mo nu­ro­dy­m ą su­d e­r in­t i su LGBT at­s to­vais ei­t y­n ių vie­t ą, nes Ge­ di­m i­no pro­s pek­te, kur ir no­r i­ ma or­g a­n i­z uo­t i ren­g i­n į, įsi­k ū­ ru­s ios vals­t y­b ės ins­t i­t u­c i­j os ir teis­m ai. Nors ap­skųs­t i spren­d i­ mą sa­v i­val­dy­b ė tu­r i tei­s ę li­k us vos sa­vai­tei iki ren­g i­n io, tai ža­ da­m a pa­d a­r y­t i „kaip įma­no­m a grei­č iau“.

Ei­t y­nės „Už ly­g y­bę 2013“ tu­rė­t ų vyk­t i lie­pos 27 d. Vil­n iaus val­ džia siū­lo ei­t y­n ių or­ga­n i­z a­to­ riams žy­g iuo­t i nuo­š a­l iau esan­ čia Upės gat­ve.

Lie­p os 12 d. Vil­n iaus apy­g ar­dos ad­m i­n ist­ra­c i­n is teis­m as pa­ten­ ki­no LGBT at­s to­v ų skun­d ą, ku­ riuo pra­š y­t a pa­n ai­k in­t i ei­t y­n ių or­g a­n i­z a­t o­r iams ne­p a­l an­k ų sa­v i­v al­d y­b ės ad­m i­n ist­r a­c i­j os spren­d i­m ą ne­leis­t i ei­t y­n ių Ge­ di­m i­no pro­s pek­te ir įpa­rei­g o­t i sa­v i­val­dy­b ę lei­d i­m ą iš­duo­t i.

Dar anks­č iau Lie­t u­vos gė­jų ly­ga lai­mė­j o vie­n ą by­l ą, kai teis­m as nu­ro­dė, kad Vil­n iaus val­d žia ne­ tu­r i tei­s ės pa­t i nu­s ta­t y­t i ei­t y­n ių vie­tos.

Ver­kių re­gio­ni­nia­me par­ke šį sa­ vait­ga­lį net du ren­gi­niai – šeš­ta­die­ nį bus gel­bė­ja­mas Bal­sio eže­ras, iš ku­rio bus trau­kia­mos šiukš­lės, o po to bus val­go­mi ja­me pa­gau­ti rai­ nuo­tie­ji vė­žiai. Šei­mos Ver­kių dva­ rą ga­lės ap­lan­ky­ti sek­ma­die­nį.

Šeš­ta­die­nį 20 val. jau ant­rą kar­tą nuo rai­nuo­tų­jų vė­žių bus gel­bė­ja­ mas Bal­sio eže­ras. Lie­tu­vos upė­ se ir eže­ruo­se už­si­vei­sę rai­nuo­tie­ji vė­žiai at­kly­do iš Šiau­rės Ame­ri­kos. Šie vė­žiai ga­li gy­ven­ti bet ko­kia­me – tiek šva­ria­me, tiek ne­šva­ria­me – van­de­ny­je, to­dėl jų po­pu­lia­ci­ja la­ bai iš­pli­to. Rai­nuo­tie­ji vė­žiai ant sa­vo kiau­to per­ne­ša li­gas, ku­rio­mis pa­tys ne­ser­ga, bet ku­rios yra pa­vo­ jin­gos ki­tiems vė­žiams. Dėl šių li­ gų ki­tų rū­šių vė­žiai Lie­tu­vo­je ėmė nyk­ti. Be to, rai­nuo­tie­ji vė­žiai daž­ nai suė­da žu­vų ik­rus, o tai ma­ži­na ir žu­vų po­pu­lia­ci­ją. „Dėl to nu­spren­dė­me pa­da­ry­ti to­kią ak­ci­ją ir ma­to­me, kad vi­suo­ me­nė tuo la­bai do­mi­si, la­bai ža­vi­ si“, – tei­gė Pa­vil­nių ir Ver­kių re­gio­ ni­nių par­kų di­rek­ci­jos vy­riau­sia­sis

spe­cia­lis­tas kul­tū­ro­lo­gas Juo­za­pas La­bo­kas.

Be to, šiais me­tais eže­ras bus va­ duo­ja­mas ir iš šiukš­lių. „Iš van­dens trauk­si­me įvai­rias šiukš­les, ku­rias poil­siau­to­jai, lan­ky­to­jai ar so­di­nin­ kai me­ta į van­de­nį ar jo pa­kran­tę.

Sut­var­kę eže­rą, pra­dė­si­me gau­dy­ ti vė­žius“, – apie ren­gi­nį pa­sa­ko­ jo J.La­bo­kas.

Vė­žiai gau­do­mi ran­ko­mis ar­ba tink­lu, ma­sa­lu juos iš­vi­lio­jant iš slėp­tu­vių. „Pri­si­gau­dę vė­žių juos vir­si­me di­de­lia­me ka­ti­le“, – sa­kė kul­tū­ro­lo­gas.

Sek­ma­die­nį 16 val. Ver­kių dva­ras lauks šei­mų. No­rint da­ly­vau­ti šia­ me ren­gi­ny­je rei­ka­lin­ga išanks­ti­nė re­gist­ra­ci­ja.

Vai­ku­čiams ir jų tė­ve­liams gi­dė Liu­da Ma­to­nie­nė ves eks­kur­si­ją, ku­rio­je or­ga­ni­za­to­riai kvies ap­žiū­ rė­ti rū­mų, iš­girs­ti praė­ju­sių lai­kų le­gen­dų, su­ži­no­ti apie čia gy­ve­nu­ sius dva­ro šei­mi­nin­kus ir su­pan­čią gam­tą. „Tai po­pie­tė vai­kams bei tė­ve­liams, per ku­rią bus įdo­miai ir pa­pras­tai, ne moks­li­ne kal­ba, pri­ sta­to­mas Ver­kių dvar­vie­tės gam­ tos ir kul­tū­ros pa­vel­das“, – tvir­ti­ no J.La­bo­kas.

Ver­kių re­gio­ni­nia­me par­ke yra bu­ vei­nių, ku­rio­se sau­go­mi re­tų rū­šių vabz­džiai. Se­nuo­siuo­se rū­mų po­že­ miuo­se gy­ve­na ke­lių rū­šių šikš­nos­ par­nių. Už dva­ro sie­nų ošia še­šių rū­ šių lie­pos, nors Lie­tu­vo­je do­mi­nuo­ja tik vie­na. Tai ir dar dau­giau įdo­mių da­ly­kų su­ži­nos su­si­rin­kę į šį ren­gi­nį.

Po eks­kur­si­jos vyks orientavi­ mosi žai­di­mas „Žal­čio lo­bio paieš­ ka“. Dau­giau žai­di­mo de­ta­lių gi­dė neatsk­lei­dė. Vė­liau vyks su­neš­ti­ nės vai­šės.

4

liepos 11–17, 2013

miestas

Tam­sūs šiukš­lių vers­lo už­ka­bo­riai Mi­li­jo­nai li­tų ES pa­ra­mos ir Vil­niaus mies­to lė­šų, su­si­py­nę vers­ lo ir po­li­ti­kų in­te­re­sai ar net ta­ria­mi še­šia­ženk­liai ky­šiai – Vil­ niaus ap­skri­ties ko­mu­na­li­nių at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ro (VAATC) skelb­tas kon­kur­sas vir­to di­džiu­liu skan­da­lu.

Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Še­šios bu­vo iš­mes­tos

Dar praė­ju­siais me­tais VAATC pa­ skel­bė vie­šą­jį kon­kur­są dėl ko­ mu­na­li­nių at­lie­kų me­cha­ni­nio bio­lo­gi­nio ap­do­ro­ji­mo įren­gi­nių pro­jek­ta­vi­mo, sta­ty­bos ir eksp­loa­ ta­vi­mo. Pro­jek­to, ku­rio net 85 pro­c. ver­tės fi­nan­suo­ja ES, pre­li­mi­na­ri kai­na yra be­veik 130 mln. li­tų. Taip pat nu­ma­ty­ta, kad ga­myk­lą pa­sta­ čiu­si įmo­nė gaus nuo­la­ti­nes pa­ja­ mas ir iš jos val­dy­mo.

Pro­jek­t ą įgy­ven­d in­t i pa­n o­ro ir kon­kur­se da­ly­va­vo sep­ty­nios įmo­n ės: „Man­f u­l a“, „Bio­was­te Tech­n o­l o­g ies“, „Ener­ges­m an“, „Lit­con“, „Po­že­mi­niai dar­bai“, „Pri­m e Ca­p i­tal“ ir „Gros­l i­ta“.

Ta­čiau tik vie­na jų pa­sie­kė fi­ ni­šo tie­sę, li­ku­sios bu­vo iš­mes­ tos už bor­to. Pir­ma­die­nį, lie­pos 8 d., at­plė­šus vie­nin­te­lį vo­ką, ja­ me pui­ka­vo­si „Ener­ges­man“ pa­ va­di­ni­mas.

VAATC at­sto­vai die­va­go­ja­si, kad likusios įmo­nės iš konkurso buvo pašalintos, nes nea­ti­ti­ko vi­sų rei­ ka­la­vi­mų. „Vis­kas bu­vo vyk­do­ma pa­gal pro­ce­dū­ras, pre­ci­ziš­kai ir ki­ti pa­ siū­ly­mai ne­bu­vo iš kar­to at­mes­ti.

Bu­vo ver­ti­ni­mo eta­pai, kiek­vie­nas bu­vo įver­tin­tas at­ski­rai, ar­gu­men­ tuo­tai ir spren­di­mai priim­ti mo­ty­ vuo­tai“, – tvir­ti­no VAATC vie­šo­ jo pir­ki­mo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Egi­di­jus Anu­lis.

Ta­čiau jis sa­kė ne­ga­lin­tis at­ skleis­ti, ku­rių konk­re­čių rei­ka­la­ vi­mų nea­ti­ti­ko še­šių per­kan­čių­jų or­ga­ni­za­ci­jų pa­siū­ly­mai. „Ki­tos įmo­nės ne­pa­sie­kė plė­ši­ mo pro­ce­dū­ros, o ko­mi­si­ja ne­ga­lė­ jo nu­si­ženg­ti tai­syk­lėms“, – abst­ rak­čiai kal­bė­jo E.Anu­lis.

Nei pa­tir­ties, nei dar­buo­to­jų

Ta­čiau vie­nin­te­lės įmo­nės sėk­mė su­kė­lė įta­ri­mų ne tik kon­ku­ren­

tams, bet ir kai ku­riems ko­mi­si­ jos na­riams. Vie­nas jų – Vir­gi­ni­jus Das­ti­kas, jis ti­ki­no net at­si­sa­kęs da­ly­vau­ti bal­sa­vi­me, ku­ria­me pa­ ša­lin­ti pa­sku­ti­niai „Ener­ges­man“ kon­ku­ren­tai.

Neo­fi­cia­liai tei­gia­ma, kad šie bu­vo iš­mes­ti už bor­to dėl to­kių smulk­me­nų kaip ke­li cen­ti­met­rai, o ne­va eks­per­tų iš­va­dos bu­vo ne koks tech­ni­nis do­ku­men­tas, bet be­let­ris­ti­ka.

Vicemeras ku­ruo­ ja Vil­niaus at­lie­kų tvar­ky­mo sri­tį, yra VAATC ste­bė­to­jų ta­ ry­bos pir­mi­nin­kas ir į pa­sta­ro­sios įmo­nės va­do­vus pra­stū­męs N.Ži­lių.

Dar dau­giau, „Ener­ges­man“ kai­ na esą vir­ši­jo iš es­mės vi­sų ki­tų pa­ siū­ly­mus. Pir­ma­die­nį at­plė­šus vo­ kus paaiš­kė­jo, kad įmo­nė ga­myk­lą siū­lo sta­ty­ti už 119 mln. li­tų, o to­ną at­lie­kų ap­do­ro­ti už 139 li­tus. Vie­na kon­ku­ren­čių bu­vo pa­si­ruo­šu­si ga­ myk­lą pa­sta­ty­ti už 99 mln. li­tų ir ati­tin­ka­mai im­ti 109 li­tus už to­ną šiukš­lių.

Arit­me­ti­ka pa­pras­ta: tu­rint ome­ ny, kad ga­myk­los val­dy­mo su­tar­ tis nu­ma­ty­ta 20-iai me­tų ir mak­ si­ma­lus šiukš­lių per­dir­bi­mo kie­kis yra 250 tūkst. to­nų per me­tus, išei­ na, kad su­da­rius su­tar­tį su „Ener­ ge­sa­man“ bū­tų per­mo­kė­ta net apie 150 mln. li­tų, o tai yra gy­ven­to­jų ir ES pi­ni­gai.

Be to, ži­niask­lai­da pra­ne­šė, kad mi­l i­jo­n i­n į kon­k ur­s ą lai­m ė­j u­s i „Ener­ges­man“, pa­si­ro­do, įsteig­ta vos prieš me­tus, įsta­ti­nis ka­pi­ta­las – 10 tūkst. li­tų, o jo­je dir­ba tik vie­ nas žmo­gus.

„Klau­si­mas ne man“

„Be abe­jo, kad ne­są­ži­nin­ga“, – ko­ mi­si­jos spren­di­mą ko­men­ta­vo pa­ ša­lin­tos „Man­fu­los“ va­do­vas Vir­ gi­ni­jus Štior­me­ris. Pa­sak jo, įmo­nė jau at­li­ko vi­sus veiks­mus ir iš­siun­ ti­nė­jo pre­ten­zi­jas dėl tei­si­nių bei ki­tų pa­žei­di­mų. Tą pa­tį pa­da­rė ir ki­ta iš kon­kur­so pa­ša­lin­ta bend­ro­ vė „Pri­me Ca­pi­tal“.

Vi­sas kon­kur­so spe­ci­fi­ka­ci­jas ati­ti­ku­sios bend­ro­vės „Ener­ges­ man“ vie­nas ak­ci­nin­kų, ži­no­mas vers­li­nin­kas Vy­tau­tas Ba­nys, ti­ki­no apie kon­kur­so ne­skaid­ru­mą nie­ko ne­ži­nan­tis ir kad į tre­čią­jį kon­kur­so eta­pą pa­te­ko tik vie­nin­te­lė jo įmo­ nė, nė kiek ne­si­ste­bė­jo. „Taip tu­rė­jo bū­ti ar ne­tu­rė­jo – klau­si­mas ne man. Aš ne­ži­nau, kaip kas tu­rė­jo bū­ti. Mes da­ly­va­vo­ me kon­kur­se, pa­tei­kė­me pa­siū­ly­mą ir jei­gu ko­mi­si­ja pri­pa­ži­no mus nu­ ga­lė­to­jais, ga­li­me tik pa­si­džiaug­ti“, – sa­kė V.Ba­nys. Še­šė­lis – ant vi­ce­me­ro

Ta­čiau ge­rai sa­vi­val­dy­bės ko­ri­ do­rius pa­žįs­tan­tys as­me­nys tei­ gia, ne­va „Ener­ges­man“ per­ga­lės prie­žas­tis yra ne ko­mi­si­ją su­ža­vė­ jęs pa­siū­ly­mas, o ar­ti­mi V.Ba­nio ir jo ko­le­gos Adol­fo Gi­nai­čio ry­šiai su vi­ce­me­ru Jo­nu Pins­ku­mi. Šis Dar­bo par­ti­jos (lei­bo­ris­tų) at­sto­vas ku­ruo­ja Vil­niaus at­lie­kų tvar­ky­mo sri­tį, yra VAATC ste­bė­ to­jų ta­ry­bos pir­mi­nin­kas ir į pa­ sta­ro­sios įmo­nės va­do­vus pra­stū­ męs Ne­ri­jų Ži­lių. Tei­gia­ma, kad ir E.Anu­lis VAATC vie­šo­jo pir­ki­mo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ku ta­po ne kie­ no ki­to, o vi­ce­me­ro dė­ka.

Pats J.Pins­kus pri­si­pa­ži­no, kad A.Gi­nai­tis yra se­nas jo pa­žįs­ta­mas ir kad šis kar­tais už­su­ka pa­si­sve­ čiuo­ti į vi­ce­me­ro ka­bi­ne­tą. „Ne, nie­kas ma­nęs ne­vei­kė. V.Ba­ nį ži­nau tik iš spau­dos, o A.Gi­nai­tis tik­rai ne­vei­kė. A.Gi­nai­tis yra stam­ bus vers­li­nin­kas, daug in­ves­tuo­ ja, daug sta­to, daž­nai ma­tau jį sa­

(Ne)kal­tas: at­lie­kų sri­tį ku­ruo­jan­tis sos­ti­nės vi­ce­me­ras J.Pins­kus gi­

na­si, kad ko­mi­si­jos spren­di­mo ne­ga­lė­jo pa­veik­ti jo bi­čiu­lys­tė su „Ener­ ges­man“ at­sto­vais.

Kęs­tu­čio Va­na­go / BFL nuo­tr.

vi­val­dy­bė­je su rei­ka­lais. Beje, man jis kaip vers­li­nin­kas yra au­to­ri­te­ tas. Jis toks skaid­rus vers­li­nin­kas, ne­su gir­dė­jęs apie jį nie­ko blo­go“, – vers­li­nin­ką liaup­si­no J.Pins­kus.

Vil­niaus vi­ce­me­ras taip pat ti­ ki­no, kad jam to­kia VAATC kon­ kur­so ei­ga ne­pa­tin­ka: „Jei­gu ver­ tin­čiau kaip žmo­gus, kaip pi­lie­tis, la­bai ne­gra­žiai at­ro­do. Bet kad bū­ tų galima tiks­liau ver­tin­ti, rei­kė­tų gau­ti vi­sas de­ta­les. Lo­giš­ka gal vis­ kas, o gal ir ne? Iš pir­mo žvilgs­nio at­ro­do kiek ne­kaip.“

150

mln. li­tų

pi­ges­nį pa­siū­ly­mą pa­tei­kė kon­ku­ren­tai už kon­kur­se nu­ga­lė­ju­sią „Ener­ges­man“.

STT li­pa ant kul­nų

Aiš­kin­sis VPT

Prieš me­tus VAATC lan­kė­si ir kra­tą at­li­ko Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) pa­rei­g ū­nai. Įmo­nės va­do­vas N.Ži­l ius ta­po vie­nu iš dvie­jų kal­t i­ na­mų­jų dėl ga­l i­mo pikt­nau­d žia­ vi­mo, ne­tei­sė­to nuo­sa­vy­bės tei­sių įre­g ist­ra­vi­mo, ne­t in­ka­mo pa­rei­g ų at­li­k i­mo ir do­ku­men­tų klas­to­ji­mo.

Vie­š ų­jų pir­k i­mų tar­ny­b a (VPT) pra­ne­š ė tir­sian­t i VAATC skelb­t ą at­l ie­k ų rū­šia­vi­mo fab­ri­ko kon­kur­ są. Spren­di­mas priim­tas po to, kai į VPT krei­pė­si prem­je­ras Al­g ir­das But­ke­vi­čius ir iš kon­kur­so pa­ša­lin­ tos įmo­nės.

Šiuo me­tu iki­teis­mi­nis ty­ri­mas te­ be­v yks­ta, ta­č iau ka­da jis baig­sis ir ka­da by­la nu­ke­l iaus į teis­mą – neaiš­ku. Kaip tei­gė STT dar­buo­to­ jai, dar nie­kas neaiš­k u, nes by­la – di­de­lės apim­ties.

Iki šiol su žiniasklaida nebendra­ vęs N.Žilius trečiadienį buvo pri­ verstas viešai teisintis Vilniaus miesto savivaldybės tarybai.

„Nusprendėme, kad tarnyba pa­ reikalaus pirkimo dokumentų ir tikrins pirkimo procedūras“, - BNS sakė VPT va­do­vas Žyd­r ū­nas Plyt­ ni­kas. „Kol kas pa­sa­k y­t i, ka­da bus iš­va­dos, dar ne­ga­l iu, nes ten bus ne­ma­žai me­d žia­gos. Ti­k iuo­si, kad per mė­ne­sį pu­sant­ro bus iš­va­da, bet vis­kas pri­k lau­sys nuo kon­kur­ so apim­ties“, – pridūrė jis.

BNS inf.

5

liepos 11–17, 2013

miestietis

Pri­si­sta­tan­tis vi­suo­me­nės vei­kė­ju

Pui­kiai sos­ti­nÄ—s nak­ti­nÄŻ gy­ve­ni­mÄ… iť­ma­nan­tis 25-eriĹł Jus­tas Gri­ga­ra­vi­Ä?ius gy­ve­na ĹĄo­ kio rit­mu. Ĺ iuo rit­mu jis ban­do uŞ­krÄ—s­ti ir ki­tus vil­nie­Ä?ius – jo ma­ny­mu, ĹĄo­kis yra pa­ts ge­riau­sias bō­das ko­mu­ni­kuo­ti su Ĺžmo­nė­mis.

Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Vie­na­me ba­re-krau­tu­vė­lė­je dir­ ban­tis vai­ki­nas nuo­lat sku­ba ÄŻ ĹĄo­kiĹł pa­mo­kas – tai fo­tog­ra­fij­ os moks­lus stu­di­ja­vu­sio Jus­to aist­ra. Lin­di­ho­ pas ir sal­sa yra tie ĹĄo­kiai, ku­riuos ĹĄo­ka vai­ki­nas ir ku­rie spar­Ä?iai po­ pu­lia­rė­ja tarp vil­nie­Ä?iĹł. Tie­sa, ĹĄo­ kė­jai daŞ­nai tam­pa tik­rais vi­suo­ me­nÄ—s vei­kė­jais. – Ko­dÄ—l tu – vi­suo­me­nÄ—s vei­ kė­jas? – Toks ma­no var­das at­si­ra­do juo­ kau­jant su drau­gais. Ma­no kom­ pa­ni­jo­je bu­vo bi­Ä?iu­lis, ku­rÄŻ va­di­no vi­sĹł rei­ka­lĹł mi­nist­ru, o aĹĄ ta­pau vi­suo­me­nÄ—s vei­kė­ju.

Iť tie­sų, kai ma­no gy­ve­ni­me at­ si­ra­do lin­di­ho­pas, ťo­kiai, pra­dė­jau ieť­ko­ti dė­me­sio. Ga­na uŞ­si­spau­ dęs bu­vau il­gą lai­ką, kol su­pra­tau, kad eg­zis­tuo­ja vi­suo­me­nė. Pra­dė­ jau dau­giau lan­ky­tis mies­te, ren­gi­ niuo­se ir pa­na­ťiai. Šo­kis pa­leng­va įtrau­kia. Vė­liau su­pra­tau, kad iť ťo­kio ga­li­ma ir gy­ven­ti, – ťis fak­ tas dar la­biau įtrau­kė. Taip jau iťė­ jo, kad esu vi­suo­me­nės vei­kė­jas. – Bet kaip at­ra­dai pa­tį ťo­kį? – Šo­kį at­ra­dau su­si­dō­ręs kak­to­mu­ ťa su mer­gi­na vie­no­je sto­te­lių. Vė­

liau, jau va­Şiuo­da­mas tro­lei­bu­su, jÄ… uŞ­kal­bi­nau, ji pa­pa­sa­ko­jo, kad va­ Ĺžiuo­ja dĹžia­zo ĹĄok­ti. Ta­da su­si­mÄ…s­ Ä?iau: kaip tas dĹžia­zas at­ro­do?

Tai bu­vo gal prieĹĄ ge­rus ĹĄe­ťe­rius me­tus. Bu­vau pir­ma­me fo­tog­ra­fi­jos stu­di­jĹł kur­se, tad pa­gal­vo­jau: no­riu iť­mok­ti fo­tog­ra­fuo­ti ĹĄÄŻ ĹĄo­kÄŻ. Ta­Ä?iau man ne­si­se­kÄ—. Ga­liau­siai vie­na mo­ ky­to­jĹł man pa­siō­lÄ— iĹĄ pra­dĹžiĹł iť­mok­ti ĹĄok­ti, o ta­da jau ban­dy­ti fo­tog­ra­fuo­ ti. Taip ir pra­dė­jau: tem­pÄ—, tem­pÄ—, kol ga­liau­siai ĹĄo­kis ma­ne vi­siť­kai ÄŻtrau­kÄ—. – Ĺ o­kiai ĹĄiuo me­tu Vil­niu­je itin po­pu­lia­rus uŞ­siė­mi­mas. – Atk­rei­pus dė­me­sÄŻ, ga­li­ma pa­ma­ ty­ti, kad yra la­bai daug ĹĄo­kiĹł gru­ piĹł. Vil­niu­je ypaÄ? ka­vi­niĹł te­ra­sos tin­ka­mos ĹĄo­kiams – Ä?ia atei­na ĹĄo­ kė­jai, ĹĄo­ka, pri­trau­kia Ĺžmo­niĹł, uŞ­ tat jie (ka­vi­niĹł va­do­vai – red. pa­st.) ir pa­tys ska­ti­na ĹĄÄŻ da­ly­kÄ…. Tai gra­ Ĺžu, kul­tō­rin­ga ir fai­na.

AĹĄ pa­ts tre­Ä?ia­die­niais Su­ba­Ä?iaus aikť­te­lė­je or­ga­ni­zuo­ju pa­si­ťo­ki­mus ke­le­tui po­rĹł. Taip pat ki­to­se vie­to­se.

Tie­siog gro­ju mu­zi­ką ťo­kan­tiems.

Anks­Ä?iau ir mo­kyk­lo­je vai­kams ve­ dĹžiau lin­di­ho­po bō­re­lÄŻ, bet pri­trō­ko Ĺži­niĹł, ne­bu­vo ĹĄo­kiĹł par­tne­rÄ—s... Te­ ko baig­ti ĹĄÄŻ rei­ka­lÄ…. Ta­Ä?iau jau ket­ vir­tus me­tus per „Kul­tō­ros nak­tis“ Pran­cĹŤz­par­ky­je su drau­gais or­ga­ ni­zuo­ju ĹĄo­kiĹł tať­kÄ….

– Šo­kis tau ne tik lais­va­lai­kio pra­lei­di­mo bō­das? – Tai la­bai įtrau­kian­tis lais­va­lai­ kis. Mes juo­kia­mės, kad lin­di­ho­pas nė­ra ťo­kis, tai – gy­ve­ni­mo bō­das.

Jei pra­de­di ĹĄok­ti, ta­ve ÄŻtrau­kia, at­ si­ran­da va­ka­rė­liai, tam tik­ras sti­ lius, mu­zi­ka, Ĺžmo­nÄ—s. – Bet ar tai tie­sa? – Na, ko­dÄ—l? Mō­sĹł kul­tō­ra vi­sai ki­ ta. Aiť­ku, iť­ger­ti ga­li, bet kaip pa­skui pa­ťok­si? Tai la­bai kont­ro­liuo­ja­mas da­ly­kas. Tie­siog mō­sĹł bend­ra­vi­mo bō­das at­vi­res­nis, esa­me drau­giť­ ki, ÄŻ sa­vo bō­rÄŻ kvie­Ä?ia­me pri­si­jung­ti nau­jus be­si­do­min­Ä?ius Ĺžmo­nes. Mō­ sĹł ĹĄei­ma tam­pa vis di­des­nÄ—. Ne­se­niai pra­dė­jau ĹĄok­ti ir sal­sÄ… – ta bend­ruo­ me­nÄ— la­bai trau­kia, jĹł bend­ra­vi­mo po­bō­dis man la­bai pa­tin­ka. – Mer­gi­noms ĹĄo­kė­jai da­ro ÄŻspō­ dÄŻ? – Bō­na su­si­do­mė­ji­mo, nes vai­ki­ nai kaŞ­ko­dÄ—l la­bai ne­si­ryŞ­ta ĹĄok­ti: atei­na, bam­ba, lau­Şo­si. O mer­gi­nos vi­sÄ… lai­kÄ… no­ri ĹĄok­ti, bent jau dau­ gu­ma – jĹł akys tie­siog de­ga. Ĺ o­kiĹł gru­pė­se daŞ­nai bō­na toks san­ty­kis: pen­ki vai­ki­nai ir de­ťimt mer­gi­nĹł. – Esi ma­tÄ™s daug va­ka­rė­liĹł.

Kaip Şmo­nės ťo­ka Vil­niaus ba­ ruo­se?

– Vil­niaus ba­ruo­se Ĺžmo­nÄ—s pra­de­ da ĹĄok­ti po ko­kio penk­to ĹĄeť­to bo­ ka­lo alaus, kai jau ÄŻsi­drą­si­na. La­bai daŞ­nai ir pa­Ä?io­se ĹĄo­kiĹł pa­mo­ko­se Ĺžmo­nÄ—s la­bai su­si­kaus­tÄ™, bi­jo pri­ si­lies­ti ir tik po po­ros mė­ne­siĹł jie per­si­lau­Şia, bend­rau­ja ir iť­drÄŻs­ta ap­ka­bin­ti ĹĄo­kiĹł par­tne­rÄŻ. O ba­rĹł net nė­ra daug, ku­riuo­se bō­tĹł vie­ tos ĹĄok­ti. DaŞ­nai, kai jau pra­si­de­ da „tik­ras“ va­ka­rė­lis, mu­zi­ka gro­ja gar­siai, Ĺžmo­nÄ—s ir ant sta­lĹł ĹĄo­ka. – Nes­kai­tant ĹĄo­kiĹł, kur dar ieť­ kai Ĺžmo­niĹł, su ku­riais ga­li lais­ vai ko­mu­ni­kuo­ti? – Kal­bant apie nak­ti­nÄŻ gy­ve­ni­mÄ…, tu­ riu mÄ—gs­ta­mĹł ba­rĹł, kur ga­liu nuei­ ti tie­siog pa­bō­ti, pa­bend­rau­ti, nes ten su­si­ren­ka tam tik­ros kon­cep­ci­jos Ĺžmo­nÄ—s. Kaip kaŞ­kas pa­sa­kÄ—: vien­ kar­ti­nis drau­gas. Nuei­ni, pa­bend­rau­ji ir ei­ni to­liau. Bet kai ma­nÄ™s jau kaŞ­ ka­da klau­sÄ—, kur ieť­ko­ti drau­go, at­ sa­kiau: ĹĄo­kiĹł bō­re­ly­je – tai ge­riau­sia. – Vil­niu­je uŞ­ten­ka ba­rĹł, pa­si­ links­mi­ni­mo vie­tĹł jau­nimui? – Man trĹŤks­ta vie­tos, kur bō­tĹł ga­ li­ma tin­ka­mai pa­ťok­ti. Nes uŞ­su­kus ÄŻ ba­rÄ… ir iť­gė­rus ke­le­tÄ… gė­ri­mĹł vė­ liau ne­lie­ka kur ei­ti. Vi­si klu­bai...

Ten su­si­ren­ka ki­taip mÄ…s­tan­tys Ĺžmo­nÄ—s. Klu­buo­se au­di­to­ri­ja ki­Ä?i­nÄ—: bliz­gu­Ä?iai, elekt­ro­ni­nÄ— mu­zi­ka...

„„Erd­vės: ťo­kė­jo Jus­to ma­ny­mu,

sos­ti­nė­je nė­ra ba­rų, ku­riuo­se bō­ tų vie­tos tin­ka­mai pa­ťok­ti.

Margaritos VorobjovaitÄ—s nuotr.

LigoninÄ—s dÄ—mesÄŻ sutelkÄ— ir ÄŻ skubiÄ…jÄ… pagalbÄ…

nÄ—ms, taip pat sumaĹžintĹł mirtingumÄ… nuo traumĹł ir kitĹł iĹĄoriniĹł prieĹžasÄ?iĹł.

ApskaiÄ?iuota, kad ligoniniĹł, kuriĹł Skubiosios pagalbos bei Traumatologijos ir ortopedijos skyriams atnaujinti naudojama ES struktĹŤriniĹł fondĹł parama, sveikatos prieĹžiĹŤros paslaugĹł kokybÄ— pagerÄ—s apie 200 tĹŤkst. traumas patyrusiĹł pacientĹł.

Justina VoverytÄ—

ÄŽ Vakarus traukianÄ?iĹł automobiliĹł srautas palieka ir nelaimiĹł ĹĄleifÄ…. Avarijos PietĹł Lietuvos keliuose yra vienos daĹžniausiĹł, todÄ—l suĹžalotĹł ĹžmoniĹł likimui ÄŻtakos turi ir tai, kaip skubiai jiems bus suteikta pagalba. Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninÄ—je tai daroma pasitelkus naujausiÄ… ÄŻrangÄ….

Pernai statybininkai uĹžvÄ—rÄ— Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninÄ—s duris. Jie atnaujino PriÄ—mimo ir skubiosios pagalbos skyriĹł, taip pat suremontavo Traumatologijos ir ortopedijos skyriĹł.

Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninÄ—s projektui „Skubios pagalbos infrastruktĹŤros bei paslaugĹł kokybÄ—s gerinimas traumas patyrusiems pacientams“ ÄŻgyvendinti iĹĄ viso buvo skirta 4,76 mln. litĹł, iĹĄ jĹł ES parama – apie 4,047 mln. litĹł. Ĺ i ligoninÄ— yra didĹžiausia gydymo ÄŻstaiga PietĹł Lietuvoje.

Apskritai tai vienintelÄ— gydymo ÄŻstaiga apskrityje, atitinkanti visus pirmojo lygio traumos centrui keliamus reikalavimus. Dabar atnaujintame centre skubi traumatologinÄ— pagalba ne vÄ—liau kaip per valandÄ… gali bĹŤti suteikta visiems Alytaus apskrities gyventojams.

Pasak Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninÄ—s direktoriaus ArtĹŤro Vasiliausko, jau geras pusmetis, kaip medikai dirba

Dėmesys – ligoninėms

ď Ž Atnaujinta: .YfaNb` N]`X_VaVR` @ 8bQV_X\` YVT\[V[Ă›WR Na[NbWV[aN` =_VĂ›ZVZ\ V_ `XbOV\`V\` ]NTNYO\` `Xf_Vb`

profesinio komforto sÄ…lygomis.

O ir pacientai, gydomi atnaujintose, gerai vÄ—dinamose palatose, jauÄ?iasi geriau. „Ďgyvendindami projektÄ… ÄŻsigijome naujos medicininÄ—s ÄŻrangos, bĹŤtinos teikiant skubiÄ… pagalbÄ… traumĹł iĹĄtiktiems ĹžmonÄ—ms. Atnaujintame Traumatologijos skyriuje ÄŻrengta 20 lovĹł, suremontuotos tvarstymo, gipsavimo patalpos. Skyriuje ÄŻdiegta moderni slaugos darbuotojĹł iĹĄkvietimo sistema. Nupirkome ir operaciniĹł ÄŻrangos“, – pasidĹžiaugÄ— ligoninÄ—s vadovas. Anot A.Vasiliausko, avarijos kelyje daĹžniausiai tampa paÄ?iĹł sunkiau-

.YfaNb` N]`X_VaVR` @ 8bQV_X\` YVT\[V[Ă›` [b\a_

sių – stuburo ir galvos – traumų prieŞastimi. Bōtina, kad tokius ligonius ne vėliau kaip per valandą

alistĹł iĹĄ aukĹĄÄ?iausio lygio ligoniniĹł, ar ÄŻ jas nuveĹžti ligonius.

UŞduotis – kuo skubesnė pagalba

Ši ligoninė –vienintelė gydymo įstaiga apskrityje, atitinkanti visus pirmojo lygio traumos centrui keliamus reikalavimus. apŞiōrėtų specialistai, – paskirtų tyrimus ir priimtų sprendimą, ar gydyti patiems, ar kviesti speci-

ES parama gydymo įstaigas pasiekia pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.

Viena paramos sriÄ?iĹł yra mirtingumo ir neÄŻgalumo dÄ—l traumĹł bei kitĹł iĹĄoriniĹł mirties prieĹžasÄ?iĹł maĹžinimas.

Parama, kuriÄ… administruoja Sveikatos apsaugos ministerija, teikiama ligoninÄ—ms, kad ĹĄios modernizuotĹł infrastruktĹŤrÄ… ir taip sudarytĹł visas galimybes kuo greiÄ?iau suteikti skubiÄ… medicinos pagalbÄ… suĹžalotiems Ĺžmo-

VyriausybÄ— priemonei „Sveikatinimo veiklos tobulinimas, sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindiniĹł neinfekciniĹł ligĹł maĹžinimas“ ÄŻgyvendinti skyrÄ— 172,8 mln. litĹł, iĹĄ jĹł kone 147 mln. litĹł – Europos regioninÄ—s plÄ—tros fondo lÄ—ĹĄos, kitos – iĹĄ valstybÄ—s biudĹžeto.

Siekiant įgyvendinti ťią priemonę 2007–2013 m. parama skirta 16-ai projektų. Šeťi iť jų jau baigti. Alytaus apskrities S.Kudirkos, Respublikinei Vilniaus universitetinei, Tauragės, Klaipėdos vaikų, Marijampolės ir Regioninei Telťių ligoninėms skirta per 28,4 mln. litų paramos.

Kiti deťimt projektų ťiuo metu dar įgyvendinami, jiems skirta apie 59,3 mln. litų. Šiemet planuojama baigti ťeťis projektus, o likuPR sius keturis – 2014–2015 m.

6

liepos 11–17, 2013

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Nep­ri­žiū­ri­mų sta­ti­nių sa­vi­nin­kams gre­sia bau­dos Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Ne­se­niai Vil­niu­je įgriu­vo dvie­jų aukš­tų pa­sta­to sto­gas. Taip nu­ti­ ko dėl blo­gos jo prie­žiū­ros. Lai­mė, nie­kas ne­nu­ken­tė­jo. Ta­čiau pa­vo­ jus lie­ka, nes Vil­niu­je dar yra ma­ žiau­siai 135 neū­kiš­kai pri­žiū­ri­mi pa­sta­tai.

Neap­sau­go­jo nuo griū­ties

Sėk­me ga­li­ma va­din­ti tai, kad įgriu­vus Pla­čio­sios gatvės 4 nu­ me­riu pa­žy­mė­to pa­sta­to sto­gui nie­kas ne­nu­ken­tė­jo, – pa­sta­tas šiuo me­tu ne­gy­ve­na­mas. Sa­vi­val­ dy­bės su­da­ry­ta ko­mi­si­ja nu­sta­tė, kad pa­sta­tas įgriu­vo dėl blo­gos prie­žiū­ros ir dėl to, kad sa­vi­nin­kai lai­ku ne­siė­mė vi­sų bū­ti­nų veiks­ mų ap­sau­go­ti jį nuo griū­ties.

Kaip tei­gė Vil­niaus mies­to sa­ vi­val­dy­bės Ap­lin­kos ir ener­ge­ti­ kos de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Kęs­tu­tis Ka­ro­sas, pa­sta­to sa­vi­nin­kai bu­vo nu­baus­ ti, su­ra­šy­tas pro­to­ko­las. Ka­dan­gi pa­sta­tas nė­ra mies­to sa­vi­val­dy­ bės nuo­sa­vy­bė, ką su juo da­ry­ti, spren­džia jo sa­vi­nin­kai. „Mū­sų ži­nio­mis, šiuo me­tu sa­ vi­nin­kai ruo­šia pa­sta­to re­konst­ ruk­ci­jos pla­nus, yra pa­si­sam­dę kon­sul­ta­ci­joms kul­tū­ros pa­vel­do spe­cia­lis­tą. Ar­ti­miau­siu me­tu jie tu­ri pa­sta­tą ap­tver­ti, už­san­da­rin­ti ir im­tis vi­sų rei­ka­lin­gų prie­mo­nių, kad sta­ti­nys ne­kel­tų grės­mės žmo­ nių sau­gu­mui“, – sa­kė K.Ka­ro­sas.

Per šim­tą ap­leis­tų pa­sta­tų

Re­mian­tis 2013 m. sau­sį su­da­ry­tu Neū­kiš­kai pri­žiū­ri­mų (ne­nau­do­ ja­mų) sta­ti­nių sa­vi­nin­kų (nau­do­ to­jų) są­ra­šu, Vil­niaus mies­te yra 135 neū­kiš­kai pri­žiū­ri­mi pa­sta­ tai. Dau­gu­ma ne­pri­žiū­ri­mų sta­ti­ nių, kaip ir praė­ju­siais me­tais, yra Šni­piš­kių, Se­na­mies­čio, Nau­jo­ sios Vil­nios, Nau­ja­mies­čio, Žvė­ ry­no se­niū­ni­jo­se.

Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ap­lin­kos ir ener­ge­ti­kos de­par­ta­

men­to Būs­to re­no­va­vi­mo sky­riaus Sta­ti­nių nau­do­ji­mo prie­žiū­ros po­ sky­rio ve­dė­jo Tau­ro Va­ren­ber­go tei­gi­mu, šis skai­čius nuo­lat ma­žė­ ja, pa­sta­tų sa­vi­nin­kai nu­si­griau­na ne­pri­žiū­ri­mus pa­sta­tus, vyk­do re­ konst­ruk­ci­jos dar­bus.

Vil­niu­je be­veik po ly­giai yra ne­ pri­žiū­ri­mų gy­ve­na­mo­sios ir ne­ gy­ve­na­mo­sios (ad­mi­nist­ra­ci­nės, pre­ky­bos, ko­mer­ci­nės, san­dė­lia­ vi­mo ir ki­tos) pa­skir­ties pa­sta­tų.

Da­lis ne­pri­žiū­ri­mų (ne­nau­do­ja­ mų) sta­ti­nių yra ne­baig­tos sta­ ty­bos ob­jek­tai: Kons­ti­tu­ci­jos pr.

15 (gy­ve­na­ma­sis), Nau­gar­du­ko g.

62 (gy­ve­na­ma­sis), Žir­mū­nų g. 111 (ne­re­gist­ruo­tas), Per­ga­lės g. 35 (ad­mi­nist­ra­ci­nis) ir ki­ti.

Teis­mo spren­di­mu pri­pa­ži­nus sta­ti­nį be­šei­mi­nin­kiu jis per­duo­da­mas vals­ ty­bės ar­ba sa­vi­val­ dy­bių ins­ti­tu­ci­joms.

„Pa­gal Sta­ty­bos įsta­ty­mą sta­ ti­nio nau­do­to­jas pri­va­lo lai­ky­tis nor­ma­ty­vi­niuo­se sta­ty­bos tech­ni­ niuo­se do­ku­men­tuo­se ar sta­ti­nio sau­gos ir pa­skir­ties do­ku­men­tuo­ se nu­sta­ty­tų sta­ti­nio nau­do­ji­mo bei prie­žiū­ros rei­ka­la­vi­mų. Sta­ty­ bos tech­ni­nia­me reg­la­men­te nu­ ro­do­ma, kad sta­ti­nio nau­do­to­jas (sa­vi­nin­kas) pri­va­lo or­ga­ni­zuo­ti ir (ar) at­lik­ti sta­ti­nio tech­ni­nę prie­ žiū­rą, su­re­mon­tuo­ti, re­konst­ruo­ti ar­ba nu­griau­ti sta­ti­nius, jei­gu to­ les­nis jų nau­do­ji­mas ke­lia pa­vo­jų žmo­nių gy­vy­bei, svei­ka­tai ar ap­ lin­kai“, – aiš­ki­no T.Va­ren­ber­gas.

Bau­dos ir tur­to mo­kes­tis

Pa­sak Sta­ti­nių nau­do­ji­mo prie­žiū­ ros po­sky­rio ve­dė­jo, Ad­mi­nist­ra­ ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų (ATP) ko­ dek­sas nu­ma­to at­sa­ko­my­bę už

sta­ti­nių tech­ni­nės prie­žiū­ros tai­ syk­lė­se nu­ma­ty­tų prie­mo­nių ne­ tai­ky­mą, kai yra pa­vo­jin­ga sta­ti­nio de­for­ma­ci­ja ir griū­ties grės­mė. To­ kiais at­ve­jais ne­pri­žiū­ri­mų pa­sta­ tų sa­vi­nin­kams gre­sia bau­da nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. li­tų. Už sta­ti­ nių tech­ni­nės prie­žiū­ros tai­syk­lių ne­si­lai­ky­mą gre­sia įspė­ji­mas ar­ba bau­da nuo 200 iki 1 tūkst. li­tų.

Praė­ju­siais me­tais už pa­sta­ tų prie­žiū­ros ne­vyk­dy­mą pa­sta­ tų sa­vi­nin­kams bu­vo su­ra­šy­ta 19 ATP pro­to­ko­lų.

Siek­da­ma ne­nau­do­ja­mų ar nau­ do­ja­mų ne pa­gal pa­skir­tį, ap­leis­ tų ar ne­pri­žiū­ri­mų pa­tal­pų bei sta­ti­nių sa­vi­nin­kus pri­vers­ti rū­ pin­tis sa­vo ne­kil­no­ja­muo­ju tur­tu (NT), mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba nu­sta­tė NT mo­kes­tį. Pa­gal praė­ ju­sių me­tų ge­gu­žę priim­tą spren­ di­mą šiems me­tams bu­vo nu­sta­ ty­tas 1 pro­c. NT mo­kes­čio ta­ri­fas – šį­met jis tai­ko­mas 96 NT ob­jek­ tams. 2014-ie­siems šis ta­ri­fas pa­ di­din­tas iki 2,5 pro­c.

Ky­lan­tys ne­sklan­du­mai

T.Va­ren­ber­go tei­gi­mu, ne vi­sa­ da įma­no­ma ne­pri­žiū­ri­mą ava­ri­ nės būk­lės pa­sta­tą nu­griau­ti, bė­ dų ky­la ir dėl pro­to­ko­lo sa­vi­nin­kui su­ra­šy­mo. „Va­do­vau­jan­tis da­bar ga­lio­jan­ čiais tei­sės ak­tais, jei­gu pa­sta­tas (kul­tū­ros pa­vel­do sta­ti­nys) yra ava­ri­nės būk­lės, o pa­sta­to sa­vi­ nin­kas ne­pri­žiū­ri pa­sta­to, ne­lik­ vi­duo­ja ava­ri­nės būk­lės, sta­ti­nių nau­do­ji­mo prie­žiū­ros vyk­dy­to­jai ne­ga­li kreip­tis į teis­mą dėl ava­ ri­nio, ne­pri­žiū­ri­mo pa­sta­to nu­ grio­vi­mo. Šiuo at­ve­ju ga­li­ma tai­ ky­ti tik ad­mi­nist­ra­ci­nio po­vei­kio prie­mo­nes. Ta­čiau, jei­gu to­kio pa­ sta­to sa­vi­nin­ko gy­ve­na­mo­ji vie­ta yra ne­ži­no­ma ir ne­pa­vyks­ta jos nu­sta­ty­ti, iš­ky­la pro­ble­ma ir dėl ATP pro­to­ko­lo su­ra­šy­mo, nuo­ bau­dos sky­ri­mo“, – dės­tė Sta­ti­ nių nau­do­ji­mo prie­žiū­ros po­sky­ rio ve­dė­jas T.Va­ren­ber­gas.

Ki­tas niuan­sas – da­lis ne­pri­ žiū­ri­mų (ne­nau­do­ja­mų) pa­sta­ tų ne­tu­ri sa­vi­nin­ko ar­ba sa­vi­nin­ kas ne­ži­no­mas. Šie pa­sta­tai, pa­sak T.Va­ren­ber­go, Vy­riau­sy­bės nu­sta­ ty­ta tvar­ka įtrau­kia­mi į ap­skai­tą ir spren­džia­mas klau­si­mas dėl jų pri­pa­ži­ni­mo be­šei­mi­nin­kiais. „Teis­mo spren­di­mu pri­pa­ži­ nus sta­ti­nį be­šei­mi­nin­kiu jis per­ duo­da­mas vals­ty­bės ar­ba sa­vi­ val­dy­bių ins­ti­tu­ci­joms. Per­da­vus sa­vi­val­dy­bei mi­nė­tus sta­ti­nius spren­džia­mas klau­si­mas dėl to­ les­nio jų nau­do­ji­mo ar nu­grio­vi­ mo. 2012 m. Vil­niaus mies­to sa­vi­ val­dy­bė­je bu­vo 29 ne­gy­ve­na­mie­ji pa­sta­tai, ku­rie ne­tu­ri sa­vi­nin­ko ar ku­rių sa­vi­nin­kas ne­ži­no­mas, aš­ tuo­nis sta­ti­nius teis­mai pri­pa­ži­ no be­šei­mi­nin­kiais“, – pa­sa­ko­jo sa­vi­val­dy­bės at­sto­vas.

135

Įs­pė­ji­mas: sėk­me ga­li­ma va­din­ti tai, kad įgriu­vus Pla­čio­sios gatvės

4 nu­me­riu pa­žy­mė­to pa­sta­to sto­gui nie­kas ne­nu­ken­tė­jo.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

neū­kiš­kai pri­žiū­ri­mi pa­sta­tai šiuo me­tu yra Vil­niu­je.

Už­si­tę­sė: „Mask­vos na­mų“ sta­ty­bos vyks­ta nuo 2008 m.

„Mask­vos na­ma Nuo 2008 m. nie­kaip ne­pas­ta­to­mi „Mask­ vos na­mai“ du­ris at­ver­ti tu­rė­tų ki­tų me­ tų pa­va­sa­rį. Per še­še­rius sta­ty­bų me­tus ne tik ne kar­tą per­kel­ta įkur­tu­vių da­ta, bet ir pri­rei­kė keis­ti sta­ty­bų pro­jek­tą. O „Vil­ niaus“ na­mų pro­jek­tas Mask­vo­je vi­siš­ kai įstri­go.

Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Net­ru­kus at­si­ras fa­sa­das

Iš pra­džių pla­nuo­ta, kad Mask­vos sa­vi­val­dy­bės fi­nan­suo­ja­mos sta­ty­ bos tu­rė­tų bū­ti baig­tos 2011 m. pa­ bai­go­je, vė­liau ža­dė­ta dar­bus baig­ti iki 2012 m. pa­bai­gos. Šian­dien prie A.Juo­za­pa­vi­čiaus ir Rink­ti­nės gat­ vių san­kir­tos dygs­tan­tis pa­sta­tas te­bep­ri­me­na griau­čius, ta­čiau vie­ šo­sios įstai­gos „Mask­vos kul­tū­ros ir vers­lo cent­ras Mask­vos na­mai“ di­rek­to­rius Alek­sand­ras Ma­ka­ro­ vas ti­ki­na, kad ne­tru­kus vaiz­das pa­si­keis. „Į ant­rą pu­sę dar­bai jau tik­ rai per­žen­gę, vi­si tink­lai su­tvar­ ky­ti. Maž­daug po mė­ne­sio ar pu­ sant­ro pra­si­dės in­ten­sy­vus dar­bas ob­jek­te. Pla­nuo­jam šiais me­tais ir

fa­sa­dus už­deng­ti, nes vi­si dar­bai iš es­mės at­lik­ti, ši­lu­mą pa­leis­ ti, elekt­rą ir vi­sa ki­ta“, – ža­dė­jo A.Ma­ka­ro­vas.

Pre­ten­zi­jų nie­kam nė­ra

Anks­čiau sta­ty­bos ke­le­tą kar­tų stri­go, nes Mask­vos sa­vi­val­dy­bė per tar­pi­nin­kus vė­la­vo su­mo­kė­ti al­gas dar­bi­nin­kams. Vė­liau sko­los grą­žin­tos, o per­nai žie­mą Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė­je ap­si­lan­kė aukš­to ran­go sve­čiai iš Ru­si­jos.

Jie pa­ža­dė­jo, kad kul­tū­ros ir vers­lo cent­rą bus sten­gia­ma­si už­ baig­ti kaip įma­no­ma grei­čiau. Vil­ niu­je šiais pa­ža­dais en­tu­zias­tin­gai ti­ki­ma – A.Ma­ka­ro­vo tei­gi­mu, fi­ nan­sa­vi­mas vė­la­vo tik dėl to, kad kei­tė­si Mask­vos me­rai, o da­bar abi ša­lys vie­na ki­tai prie­kaiš­tų ne­tu­ri ir abi suin­te­re­suo­tos sta­ty­bų pa­bai­ga.

„Vil­niaus na­mai“ Maskvoje stri­go Vil­n iaus vi­ce­me­ras Jo­nas Pins­k us tei­gė ne­se­niai pa­si­kvie­tęs Aleksan­ drą Ma­ka­ro­vą po­kal­bio ir iš jo su­pra­ tęs, kad sta­ty­bų pa­bai­ga, nors ir pa­ ma­žu, ar­tė­ja.

Ta­čiau kur kas niū­res­nė si­t ua­ci­ja esą Mask­vo­je, ku­r tu­rė­tų bū­ti sta­to­ mi ana­lo­g iš­ki „Vil­niaus na­mai“. Pro­ jek­tas įstri­go ir „Vil­niaus na­mų“ sta­ ty­bos Mask­vo­je net ne­pra­dė­tos.

Pa­sak J.Pins­kaus, tiek „Mask­vos na­ mai“ Vil­niu­je, tiek „Vil­niaus na­mai“ Mask­vo­je at­neš­tų nau­dos, nes tai bū­tų „bend­ra­dar­bia­vi­mas, o ne at­virkš­čiai“.

Mask­vo­je „Vil­niaus na­mai“ esą tu­rė­tų veik­ti kaip eko­no­mi­nis cent­ras.

„Idė­ja bu­vo to­kia, kad am­ba­sa­da pa­si­lik­ tų kaip po­li­ti­nis cent­ras, yra dar vie­nas kul­tū­ri­nis cent­ras, o „Vil­niaus na­mai“ bū­ tų kaip eko­no­mi­nis cent­ras. Po­li­ti­nis, kul­tū­ri­nis, eko­no­mi­nis – bū­tų trys cent­ rai, ku­rie ga­lė­tų glau­džiai bend­ra­dar­ biau­ti ir tu­rė­tų nau­dą“, – sa­kė J.Pins­kus.

7

liepos 11–17, 2013

miestas

11p.

Kam turi priklausyti šilumos ūkis?

2014-ai­siais jau džiaug­si­mės mo­der­niu ap­švie­ti­mu?

Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Mies­to sa­vi­val­dy­bė, šių me­tų ge­ gu­žę dar kar­tą pa­skel­bu­si kon­ sul­ta­ci­jų mies­to ap­švie­ti­mo sis­ te­mos klau­si­mais vie­šą­jį kon­kur­ są, tei­gia, kad jau 2014 m. bus pra­ dė­ta ap­švie­ti­mo sis­te­mos re­no­va­ ci­ja ir eksp­loa­ta­ci­ja.

Kon­sul­ta­ci­jos dar už­truks

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

ai“ kyla, bet lė­tai Be to, Mask­va esą kruopš­čiai tik­ri­ na sta­ty­bų iš­lai­das. „Tai la­biau su­si­ję su nau­jos val­ džios atė­ji­mu, ten vis­kas vyks­ta ne taip grei­tai, kaip pas mus, kai atei­na nau­jas me­ras ir vis­kas grei­tai. Vyks­ ta sta­ty­bų in­ven­to­ri­za­ci­ja, Mask­va žiū­ri, skai­čiuo­ja, ga­na griež­tai ap­ skai­čiuo­ja, de­ri­na, kaip pa­nau­do­ti pi­ni­gai. Tai užė­mė lai­ko, o mes sta­ ty­bas vyk­dom be pre­ten­zi­jų ir pla­ nuo­jam ob­jek­tą ati­duo­ti ver­tin­ti ki­tų me­tų ko­vą ar ba­lan­dį. Lie­tu­vai jie ne­tu­ri nė vie­no žo­džio pre­ten­zi­ jų, jie pa­ten­kin­ti dar­bu“, – aiš­ki­no vie­šo­sios įstai­gos di­rek­to­rius.

Mask­vos me­rai kei­tė­si 2010 m., kai tuo­me­čio pre­zi­den­to Dmit­ri­jaus Med­ve­de­vo at­leis­tą Ju­ri­jų Luž­ko­vą po­ste pa­kei­tė Ser­ge­jus So­bia­ni­nas.

Da­bar ir šis pra­ne­šė apie pa­si­trau­ ki­mą, bet li­ko lai­ki­nu Mask­vos va­ do­vu iki rug­sė­jo. „Kas ga­lė­jo pro­gno­zuo­ti? Jei bū­ tų bu­vęs Luž­ko­vas ir se­na val­džia, gal bū­tų ne­ki­lę jo­kių klau­si­mų. Bet nie­kas ne­prog­no­za­vo, kad Luž­ko­ vas bus at­leis­tas, įvyks toks pa­ si­kei­ti­mas. Pas mus la­bai grei­tai įsi­va­žiuo­ja vi­sa nau­ja ko­man­da.

Mask­vai mū­sų klau­si­mas... Ten pil­na ir ki­tų klau­si­mų“, – pri­dū­rė A.Ma­ka­ro­vas.

Inf­rast­ruk­tū­ra ne­be­ti­ko

Vis dėl­to už­dels­tas lai­kas lė­mė sta­ ty­bos pro­jek­to po­ky­čius. Iš pra­džių

skelb­ta, kad dau­giau kaip 9 tūkst. kv. m pa­sta­tas bū­siąs kul­tū­ros ir in­for­ma­ci­jos cent­ras su dau­gia­ funk­ce 480 vie­tų sa­le, eks­po­zi­ci­ joms skir­to­mis ga­le­ri­jo­mis ir liuk­so kla­sės biu­ro pa­tal­po­mis, res­to­ ra­nu, poil­sio kam­ba­riais. Vė­liau nau­jo­ji Mask­vos val­džia nu­spren­ dė, kad kai ku­rie pir­mi­nio pro­jek­ to spren­di­mai jau pa­se­no, tad te­ko „per­stum­dy­ti per­tva­ras“. „Ži­n ot, 2007–2008 m. eko­ no­mi­ka ėjo, Die­ve ma­no, tik­tai tepk ant duo­nos svies­tą. Ki­to­ kie lai­kai atė­jo – ko­kie ten res­ to­ra­n ai, kiek­v ie­n as kvad­ra­t i­n is met­ras tu­ri dirb­ti, kad bū­tų vys­ to­ma kul­tū­ra, eko­no­mi­niai san­ ty­kiai. Res­to­ra­ną pa­kei­tė į ki­tus da­ly­kus, jo­kių poil­sio kam­ba­rių, jie bu­vo nu­ma­ty­ti, kad ne­rei­kė­ tų ieš­ko­ti vieš­bu­čio. Jų ir­gi at­si­ sa­kė, nes nie­ko bai­saus, vieš­bu­ čių ša­lia pil­na ir jie nė­ra ap­krau­ti.

Mask­va skai­čiuo­ja pi­ni­gą, ga­li­ma taip pa­sa­ky­ti. Pas­ta­tas tu­ri dirb­ ti dar­bą, at­neš­ti nau­dos tiek vil­ nie­čiams, tiek mask­vie­čiams“, – dės­tė A.Ma­ka­ro­vas.

Pa­sak A.Ma­ka­ro­vo, pa­grin­di­nis Mask­vos sa­vi­val­dy­bės no­ras – kad pa­sta­tas bū­tų šiuo­lai­kiš­kas ir ati­ tik­tų aukš­čiau­sius ko­ky­bės rei­ka­ la­vi­mus. Kiek Ru­si­jos sos­ti­nei at­ sieis „Mask­vos na­mų“ sta­ty­ba, neatsk­lei­džia­ma. Tai – ko­mer­ci­nė pa­slap­tis.

Prieš po­rą me­tų spe­cia­lią ga­li­ my­bių stu­di­ją dėl Vil­niaus mies­to ap­švie­ti­mo sis­te­mos re­konst­ruk­ ci­jos jau bu­vo pa­ren­gu­si Kau­no eks­per­tų įmo­nė „Fo­to­nas“. Kaip aiš­ki­no Vil­niaus mies­to sa­vi­val­ dy­bės Eko­no­mi­kos ir in­ves­ti­ci­jų de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­ja Ra­sa Ci­buls­kie­nė, at­lik­ta ga­li­my­bių stu­di­ja ir bu­vo pa­grin­ das pa­skelb­ti nau­ją kon­kur­są, ku­ rio nu­ga­lė­to­jai paaiš­kės įver­ti­nus pa­teik­tus pa­siū­ly­mus.

Apie 90 pro­c. elekt­ ros spin­tų yra pa­se­ nu­sios ir nu­si­dė­vė­ ju­sios, o švies­tu­vų, ku­rie šiuo me­tu eksp­loa­tuo­ja­mi Vil­ niu­je, iš­tek­liai pa­si­ bai­gę.

R.Ci­buls­kie­nė sa­kė, kad skir­ tin­gais pro­jek­to eta­pais sam­do­mi skir­tin­gi eks­per­tai, ku­rie tu­ri at­lik­ ti skir­tin­gas funk­ci­jas. „Prieš dve­jus me­tus mi­nė­tus kon­sul­tan­tus ga­li­ my­bių stu­di­jai at­lik­ti sam­dė Ūkio mi­nis­te­ri­ja – jų pa­slau­gos tuo eta­pu jau bai­gė­si. Šiuo me­tu per­ka­mi eks­ per­tai, ku­rie ver­tins Vil­niaus mies­to gat­vių ap­švie­ti­mo tink­lų re­no­va­ci­ jos ir eksp­loa­ta­vi­mo pa­slau­gų kon­ ku­ren­ci­nio dia­lo­go kan­di­da­tų pa­ teik­tus spren­di­mus ir pa­siū­ly­mus, pa­dės sa­vi­val­dy­bei kom­pe­ten­ci­jo­ mis, ku­rių mes ne­tu­ri­me. Ži­nia, pa­ na­šų pro­jek­tą šiuo me­tu įgy­ven­di­na Ko­pen­ha­ga, pa­tir­ties vi­so­je Eu­ro­po­ je ne­daug“, – pa­sa­ko­jo spe­cia­lis­tė.

Bir­že­lio pra­džio­je kon­kur­so da­ ly­viai jau pa­tei­kė spren­di­nius. Da­ ly­viams iš­siųs­ti kvie­ti­mai da­ly­vau­ ti kon­ku­ren­ci­nia­me dia­lo­ge, ku­ris pra­si­de­da jau šią sa­vai­tę – su­pla­ nuo­ti su­si­ti­ki­mai bent dviem mė­ ne­siams, po ku­rių bus at­nau­jin­tas su­tar­ties pro­jek­tas, ri­zi­kos, spe­

ci­fi­ka­ci­jos bei tei­kia­mi ga­lu­ti­niai pa­siū­ly­mai. Jei vis­kas vyks sklan­ džiai, šio eta­po nu­ga­lė­to­jas bus aiš­kus dar iki spa­lio mė­ne­sio.

Ti­ki­si su­tau­py­ti

Eko­no­mi­kos ir in­ves­ti­ci­jų de­par­ ta­men­to at­sto­vė pa­sa­ko­jo, kad mies­to sa­vi­val­dy­bės pla­nuo­ja­ ma mo­der­ni ap­švie­ti­mo sis­te­ma pa­dės su­tau­py­ti pi­ni­gų: pa­kei­tus se­nas lem­pas nau­jo­mis, bus kom­ pen­suo­tos pla­nuo­ja­mos in­ves­ti­ci­ jos nau­jai sis­te­mai dieg­ti. „Mo­der­ni­za­vus gat­vių ap­švie­ti­ mo tink­lus, elekt­ros ener­gi­jos su­ var­to­ji­mas su­ma­žės 50 pro­c. Be to, at­li­kus vi­sus dar­bus bus ga­li­ma val­ dy­ti gat­vių ap­švie­ti­mo ly­gį, pa­di­ din­ti tiek vai­ruo­to­jų, tiek pės­čių­jų sau­gu­mą tam­siu pa­ros me­tu, ge­riau ap­švies­ti pe­rė­jas, su­ma­žin­ti ap­lin­ kos tar­šą, pa­ge­rin­ti es­te­ti­nį Vil­niaus vaiz­dą“, – tei­gė R.Ci­buls­kie­nė. Šiuo me­tu sa­vi­val­dy­bei kon­ sul­ta­ci­jas ren­gia ir Vil­niaus uni­ ver­si­te­to spe­cia­lis­tų ko­man­da – Pus­lai­di­nin­kių op­toe­lekt­ro­ni­kos sky­riaus ve­dė­jas ha­bil. dr. Ar­tū­ras Žu­kaus­kas ir ki­ti jo ko­le­gos fi­zi­kai, ku­rie su sa­vi­val­dy­be yra pa­si­ra­šę spe­cia­lią au­to­ri­aus teisių su­tar­tį.

Apš­vie­ti­mo sis­te­ma – at­gy­ve­na

Apie at­gy­ve­nu­sias ap­švie­ti­mo tech­no­lo­gi­jas ir nau­jų­jų ga­li­my­ bes pa­pa­sa­ko­jo prieš ke­le­tą me­ tų sa­vi­val­dy­bei pa­slau­gas tei­ku­ sios įmo­nės „Fo­to­nas“ va­do­vas ir

Kau­no tech­no­lo­gi­jų uni­ver­si­te­to dės­ty­to­jas Al­ber­tas Mi­ke­lio­nis. „Se­no­ji sis­te­ma tiek fi­ziš­kai, tiek mo­ra­liš­kai pa­se­nu­si. Apie 90 pro­c. elekt­ros spin­tų yra pa­se­nu­sios ir nu­si­dė­vė­ju­sios, o švies­tu­vų, ku­ rie šiuo me­tu eksp­loa­tuo­ja­mi Vil­ niu­je, iš­tek­liai pa­si­bai­gę. Vis­ką jau rei­kia keis­ti ir, ži­no­ma, keis­ti į nau­jau­sius bei efek­ty­viau­sius“, – ko­men­ta­vo A.Mi­ke­lio­nis.

Nė­ra pa­si­rin­ki­mo

Eu­ro­po­je jau įdieg­ta ir nau­do­ja­ma to­kia ap­švie­ti­mo sis­te­ma. „Žvel­ giant į per­spek­ty­vą, ki­to pa­si­rin­ ki­mo nė­ra. Pa­sau­lis ju­da šia link­ me, ir ma­nau, kad per ar­ti­miau­sius 10 me­tų net 90 pro­c. švie­sos šal­ ti­nių bus švie­sos dio­dai“, – tei­gė spe­cia­lis­tas.

A.Mi­ke­lio­nis pri­ta­rė sa­vi­val­dy­ bės spe­cia­lis­tei R.Ci­buls­kie­nei, kad nau­ja sis­te­ma tik­rai at­neš­ tų nau­dos: bū­tų su­tau­po­ma iki 50 pro­c. elekt­ros ener­gi­jos, at­si­ras­tų vi­sai ki­tas val­dy­mo efek­ty­vu­mas, bū­tų su­ma­žin­tos eksp­loa­ta­ci­jos iš­lai­dos. To­kio ti­po sis­te­ma dar ir su­tei­kia ga­li­my­bę keis­ti švie­sos in­ten­sy­vu­mą: pa­vyz­džiui, jei nak­ tį eis­mas la­bai ma­žas ar­ba jo vi­sai nė­ra, švie­sos šal­ti­nius ga­li­ma pri­ ge­sin­ti ar­ba, at­si­žvel­giant į eis­mo in­ten­sy­vu­mą, val­dy­ti ope­ra­ty­viai.

Nors Lie­tu­vo­je jau yra to­kios ap­švie­ti­mo sis­te­mos pa­vyz­džių, Vil­nius bū­tų pir­ma­sis šią sis­te­mą įsi­ve­dęs vi­so mies­to mas­tu.

Bū­ti­ny­bė: Vil­nius ne­tu­ri ki­to pa­si­rin­ki­mo: mo­der­ni­zuo­ti ap­švie­ti­mą

bū­ti­na, nes 90 pro­c. elekt­ros spin­tų yra pa­se­nu­sios ir nu­si­dė­vė­ju­ sios, o švies­tu­vų iš­tek­liai pa­si­bai­gę.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

8

liepos 11–17, 2013

tema

„Ke­lio at­gal ne­bė­ra: teks ei­ti li­gi ga­lo“ Tragiškas Ste­po­no Da­riaus ir Sta­sio Gi­rė­no skry­dis „Li­tua­ni­ca“ per At­lan­tą, ku­rio 80-ąsias me­ti­nes lie­pos 17-ąją mi­nės vi­sa Lie­tu­va, ne­sto­ko­ja at­mi­ni­mo ženk­lų, ta­ čiau jo is­to­ri­ja iki šiol gau­bia­ma įvai­rių mi­tų ir pa­slap­čių.

Ag­nė Klim­čiaus­kai­tė a.klimciauskaite@diena.lt

Min­ti vie­no pa­grin­di­nių XX a. Lie­ tu­vos is­to­ri­jos įvy­kių mįs­les dar prieš tre­jus me­tus ėmė­si žur­na­ lis­tė, is­to­ri­nės do­ku­men­ti­kos kū­ rė­ja, kny­gų au­to­rė, dės­ty­to­ja Gra­ ži­na Svi­ders­ky­tė. Ji pra­dė­jo pir­mą tarp­tau­ti­nį „Li­tua­ni­cos“ is­to­ri­jos ar­chy­vi­nį ty­ri­mą. Vė­liau, kad pa­si­ da­ly­tų at­ra­di­mais, su­kū­rė „Li­tua­ ni­cos“ gi­dą in­ter­ne­te www.lituani­ ca–documentica.lt, o S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no skry­džio su­kak­tį pa­si­tin­ ka iš­leis­da­ma la­kū­nų žyg­dar­bį pri­ sta­tan­čią kny­gą vai­kams.

– Lei­dyk­la jau skel­bia apie ne­ tru­kus pa­si­ro­dy­sian­čią jū­sų kny­ge­lę vai­kams „Da­rius ir Gi­ rė­nas. Is­to­ri­ja ir le­gen­da“. Ko­ kia ji? Ar ją jau spė­jo įver­tin­ti jū­sų sū­nus?

– Ši lei­dy­ba ta­po at­ski­ra is­to­ri­ja, apie ją ga­lė­čiau il­gai kal­bė­ti. Il­gas ir sun­kus kny­ge­lės ke­lias at­spin­dė­jo mū­sų bū­riš­ką po­žiū­rį į is­to­ri­nį pa­ vel­dą, tie­siog chres­to­ma­tiš­kai pa­ de­monst­ra­vo siau­rus is­to­ri­jos aki­ ra­čius, ste­reo­ti­pi­nius vaiz­di­nius ir ne­tgi pa­liu­di­jo vi­suo­ti­nę vers­lo vir­ še­ny­bę: be­ga­li­nį su­ki­mą­si rin­kos ver­pe­tuo­se, tai pri­si­me­nant, tai vėl pa­mirš­tant tai, kas jau­di­na ir vis ne­duo­da ra­my­bės, – sa­vo šak­nis.

Nie­ka­da ne­bu­vau šios is­to­ri­jos fa­nė, net kai pra­dė­jau pa­ ti skrai­dy­ti, pi­lo­tuo­ti lėk­tu­vą.

Ma­tyt, to­kios ne­ra­my­bės pri­ spir­tas lei­dyk­los va­do­vas ma­ne ir su­si­ra­do bei už­krė­tė min­ti­mi pa­ pa­sa­ko­ti vai­kams, kas ir kaip iš tie­ sų nu­ti­ko tai „Li­tua­ni­cai“. Ta­čiau šiais lai­kais net la­bai gra­ži idė­ja ge­ ro­kai nu­ver­tė­ju­si, kaip koks li­tas.

Rei­kia daug už­si­spy­ri­mo ir lanks­ tu­mo, kad kon­ku­ren­ci­jos džiung­lė­ se pa­vers­tum ją tik­ru daik­tu.

Lai­mė, šiaip taip pa­vy­ko: kny­ ga bus ne apie tra­di­ci­nius sa­ka­lus iš pa­de­be­sų, bet apie tik­rus žmo­nes ir gy­vą is­to­ri­ją. Be­je, links­mo­ji „lei­ dy­bi­nio de­tek­ty­vo“ da­lis bu­vo juod­ raš­čio re­da­ga­vi­mas na­mie. Taik­liai pa­ste­bė­jo­te, kad ma­no sū­nus, bai­ gęs ant­rą kla­sę, pri­dė­jo ran­ką prie šios kny­ge­lės. Aš jį va­di­nu re­dak­to­ riu­mi, nes jis bu­vo pir­mas skai­ty­ to­jas ir la­bai pa­sta­bus tai­sy­to­jas.

Daug kas teks­te ir net iliust­ra­ci­jo­ se bu­vo pa­keis­ta at­si­žvel­giant į jo kri­ti­ką. Ti­kiuo­si, jo bend­raam­žiai tai įver­tins.

Pa­tir­tis: pa­sak G.Svi­ders­ky­tės, daž­niau­siai ty­rė­jams truk­do vie­nat­vė.

Pa­lai­ky­mas, su­pra­ti­mas yra pa­grin­das, es­mė.

– Ar at­si­ras kny­ga apie S.Da­rių bei S.Gi­rė­ną ir suau­gu­sie­siems?

Ar do­ku­men­ti­nis fil­mas?

– Vi­sa­da ste­biuo­si, ko­dėl žmo­nės ne­pa­liau­ja klau­si­nė­ti apie fil­mą?

Vi­siems jo rei­kia, vi­si klau­sia: ka­da bus fil­mas? Bet aš nie­ka­da ne­su ža­ dė­ju­si ar skel­bu­si, kad to­kį kur­siu.

Už­tat vi­siš­kai tei­sė­tas yra kny­ gos lū­kes­tis. Tie­są sa­kant, bu­vau su­mąs­čiu­si vie­ną lei­di­nį ju­bi­lie­jaus pro­ga: bu­vo su­si­klos­čiu­si ryš­ki, skaid­ri po­pu­lia­rios kny­gos vi­zi­ja, su­kur­tas smul­kus tu­ri­nys, pra­dė­ti ra­šy­ti ap­ma­tai. De­ja, šios kny­gos lei­dy­bai iš biu­dže­ti­nio fon­do (dek­ la­ra­vu­sio S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no skry­džio me­tus kaip prio­ri­te­tą) ne­ skir­ta nė li­to. Kon­kur­se da­ly­va­vu­ si lei­dyk­la tai pa­va­di­no skan­da­lu, o aš – ei­li­niu pa­vyz­džiu, kaip aukš­ to­se kė­dė­se žiū­ri­ma į is­to­ri­nį pa­vel­ dą ir ko­kio­mis naf­ta­li­ni­nė­mis prie­ mo­nė­mis jis ne­va puo­se­lė­ja­mas.

Joks jau­nas žmo­gus prie to­kio tvai­ko ne­siar­tins, tik už skver­ no ati­temp­tas pa­kiurk­sos ir at­si­ trauks ata­tups­tas. Pas­kui ste­bi­ mės: vai, mū­sų vai­ku­čiams rū­pi tik maut sve­tur, pa­skui il­ges­nį pi­ ni­gą... O kaip ki­taip bus, jei nau­ jų vė­jų, gai­vių ži­nių, švie­žios pa­ tir­ties mū­sų ma­žy­čia­me šilt­na­my­je bai­mi­na­ma­si kaip svie­to pa­bai­gos?

Bet yra kaip yra. Nie­ko čia nau­ja.

Vi­sa lai­mė, kad ty­ri­mo pa­bai­ga vis tiek ža­da so­li­dų lei­di­nį – vi­so šio dar­bo api­bend­ri­ni­mą vie­no­je mo­ nog­ra­fij­ o­je.

– 2010-ai­siais pra­dė­jo­te pir­mą­ jį tarp­tau­ti­nį „Li­tua­ni­cos“ is­ to­ri­jos ty­ri­mą, pro­jek­tas te­be­ si­tę­sia ir šian­dien. Kuo to­liau į miš­ką, tuo dau­giau me­džių?

Kiek lai­ko nu­ma­to­te jį plė­to­ti, kiek dar pla­nuo­ja­ma eks­pe­di­ ci­jų? Jau­čia­te spau­di­mą jį grei­ čiau baig­ti?

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

– Eks­pe­di­ci­jų skai­čius ne­prog­ no­zuo­ja­mas, kaip ir do­ku­men­ tų skai­čius ne­nu­sa­ko­mas. Bet ku­ ris is­to­ri­kas pa­sa­ky­tų tą pa­tį: vi­si do­ku­men­tai nie­ka­da ne­bus ži­no­ mi, to­dėl jo­kio­je is­to­ri­jo­je nie­ka­ da ne­ga­lė­si pa­dė­ti pa­sku­ti­nio taš­ ko. Kiek da­bar ma­tau, už­sie­nin ga­li

tek­ti vyk­ti gal bent ke­tu­ris kar­tus, o Lie­tu­vo­je bet ku­riuo at­ve­ju teks dirb­ti ne­pa­liau­jant, gliau­dant ir virš­ki­nant par­si­vež­tas bei čia pat at­kas­tas ar­chy­vi­nes gė­ry­bes.

Jo­kio spau­di­mo nė­ra, iš­sky­rus tą, ku­rį pa­ti sau su­kū­riau ir nuo­lat pa­lai­kau. 2010-ai­siais ki­lo idė­ja, pra­dė­jau skai­ty­ti me­džia­gą, 2011ai­siais pra­dė­jau dirb­ti ar­chy­vuo­se, o 2012-ai­siais pa­ra­šiau di­ser­ta­ci­jos pro­jek­tą ir lai­mė­jau kon­kur­są, pa­ te­kau į Vil­niaus uni­ver­si­te­to Is­to­ri­ jos fa­kul­te­to dok­to­ran­tū­rą. Tai­gi po dve­jų me­tų lau­kia di­ser­ta­ci­ja, o ta­ da, gal­būt 2015 ar 2016 m., jos pa­ grin­du pa­ra­šy­ta mo­nog­ra­fij­ a.

Be­je, bū­tent aka­de­mi­nis už­nu­ ga­ris yra šio di­de­lio dar­bo tą­sos ir re­zul­ta­to ga­ran­tas. Ar įsi­vaiz­duo­ ja­te, kiek rei­kia lai­ko ir ener­gi­jos su­kaup­ti duo­me­nims, ku­rie yra... ne­ži­nia kur? Ne­kal­bu apie pi­ni­ gus. Jų trū­ku­mas daž­nai bū­na ne pa­ts svar­biau­sias kliu­vi­nys. Tik­ ri azar­tiš­ki ty­rė­jai ge­ba iš­gy­ven­ ti pus­ba­džiu, pa­šė­lu­sios įtam­pos są­ly­go­mis, mo­ka nu­si­gau­ti į pa­ sau­lio kraš­tą pus­vel­čiui ir ne­si­ skun­džia, net kai pil­vas prie stu­ bu­ro ima lip­ti.

Port­re­tai: jau tre­jus me­tus S.Da­riau

džen­tel­me­nus. Šie vy­rai – ne be še­š

Ta­čiau daž­niau­siai jiems truk­ do... ne­pa­ti­kė­sit kas. Ogi vie­nat­ vė! Atg­ra­sus jaus­mas, kad esi vie­ nas ka­rys mū­šio lau­ke: pa­ts šau­dai, pa­ts ap­ka­sus ka­si ir dar vė­lia­vą iš­ kė­lęs lai­kai. Pa­lai­ky­mas, su­pra­ti­ mas yra pa­grin­das, es­mė. Jei ne ko­ le­gos iš fa­kul­te­to, bū­čiau jau ant­rais ty­ri­mo me­tais stri­gu­si. De­ja, ži­ niask­lai­do­je in­te­lek­tua­li­nis dar­bas ne­ver­ti­na­mas, o apie to­kios apim­ ties veik­lą nė­ra ko nė kal­bė­ti.

Ne­pel­ny­tai už­mirš­tas S.Dari Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Ste­po­no Da­riaus ir Sta­sio Gi­rė­no skry­dį per At­lan­to van­de­ny­ną po dve­jų me­tų pa­kar­to­jo ki­tas lie­tu­ vis – Či­ka­go­je gi­męs Fe­lik­sas Vait­ kus. Ta­čiau šis tran­sat­lan­ti­nis la­ kū­nas Lie­tu­vo­je ne­ta­po le­gen­da, kaip S.Da­rius ir S.Gi­rė­nas.

Virš At­lan­to – vie­nui vie­nas

F.Vait­kus (angl. – Fe­lix Wait­kus) gi­mė 1907 m. bir­že­lio 20 d. Jung­ ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se, Či­ ka­go­je, lie­tu­vių išei­vių šei­mo­je.

Mo­kė­si Či­ka­gos uni­ver­si­te­te, Ka­ li­for­ni­jos avia­ci­jos mo­kyk­lo­je, kur bai­gė avia­ci­jos kur­sus.

Pa­ki­lęs iš Niu­jor­ko, 1935 m. rug­ sė­jo 21 ir 22 d. lėk­tu­vu „Lock­heed L-5B Ve­ga“ (pa­va­din­tu „Li­tua­ni­ca II“) 28-erių jau­nes­ny­sis lei­te­nan­tas F.Vait­kus per­skri­do At­lan­to van­ de­ny­ną. Ta­čiau dėl blo­gų oro są­ly­ gų bu­vo pri­vers­tas nu­tūp­ti Ai­ri­jo­ je, ne­to­li Ba­lin­ro­bo mies­te­lio, nors bu­vo nu­ma­ty­ta nu­si­leis­ti Kau­ne.

Lei­džian­tis dėl stip­raus vė­jo gū­sio nu­lū­žo lėk­tu­vo vie­no spar­no ga­las.

Tęs­ti skry­džio ne­be­bu­vo ga­li­ma. „F.Vait­kus skri­do vie­nas, ir tai – jau di­des­nė ri­zi­ka. Be to, 1935 m. skry­džiams bu­vo la­bai ne­pa­ lan­kūs orai. Jis vie­nin­te­lis skri­do tais me­tais per At­lan­tą ir jam pa­

vy­ko jį per­skris­ti. Ta­čiau jo lėk­tu­ vas tech­niš­kai bu­vo daug ge­res­nis ne­gu S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no. Be to, jis tu­rė­jo ra­di­jo kom­pa­są – grei­ tai pa­ga­vo kaž­ku­rią ra­di­jo sto­tį ir orien­ta­vo­si pa­gal ją. Tai vi­sai ki­ to­kia skry­džio ko­ky­bė. O S.Da­ rius ir S.Gi­rė­nas orien­ta­vo­si pa­gal žvaigž­des“, – pa­sa­ko­jo Vy­tau­ to Di­džio­jo ka­ro mu­zie­jaus Ka­ry­ bos is­to­ri­jos sky­riaus ve­dė­ja Da­lė Nau­ja­lie­nė, ne­di­de­lės mo­nog­ra­fi­ jos apie F.Vait­kų au­to­rė.

Gąs­di­no ka­ri­nės pa­rei­gos

Tad kur šuo pa­kas­tas, kad At­lan­ tą per­skri­dęs la­kū­nas F.Vait­kus čia taip ne­pel­ny­tai pri­mirš­tas, o so­ vie­tų lai­kais apie jį iš vi­so ne­bu­ vo kal­ba­ma? „Daž­nai sa­kau, kad lie­tu­vių tau­ta – ver­kian­ti tau­ta. Jei F.Vait­kus bū­ tų žu­vęs, gal daž­niau dėl jo verk­tų, daž­niau mi­nė­tų? S.Da­rius ir S.Gi­rė­ nas žu­vo – jų skry­džio le­gen­da gy­ vuos dar daug me­tų, – pa­ly­gi­no šių di­džių la­kū­nų li­ki­mą D.Nau­ja­lie­nė.

– F.Vait­kus Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ir po­ka­rio me­tais tar­na­vo JAV ka­ri­ nė­se oro pa­jė­go­se, ga­vo pul­ki­nin­ko lei­te­nan­to laips­nį. Tai kas so­viet­ me­čiu jį čia ga­lė­jo mi­nė­ti?“ Pa­si­lik­ti Lie­tu­vo­je ne­su­ti­ko

Po sa­vo per­ga­lin­go skry­džio per At­lan­tą F.Vait­kus at­vy­ko į Lie­tu­

vą tų pa­čių me­tų spa­lio pra­džio­ je. Lie­tu­va jį pa­si­ti­ko iš­kil­min­ gai. Kau­no vals­ty­bės teat­re jam ir jo šei­mai bu­vo su­reng­tas iš­kil­ min­gas priė­mi­mas. F.Vait­kui bu­ vo pri­seg­tas Vy­tau­to Di­džio­jo III laips­nio or­di­nas, pa­sa­ky­tos svei­ ki­ni­mo kal­bos, įteik­tos įvai­rių ša­ lies or­ga­ni­za­ci­jų do­va­nos.

Jei F.Vait­kus bū­tų žu­ vęs, gal daž­niau dėl jo verk­tų, daž­niau mi­nė­tų? S.Da­rius ir S.Gi­rė­nas žu­vo – jų skry­džio le­gen­da gy­ vuos dar daug me­tų.

Į Lie­tu­vą bu­vo at­ga­ben­tas ir čia su­re­mon­tuo­tas jo lėk­tu­vas „Li­ tua­ni­ca II“. Lie­tu­vo­je F.Vait­kus pra­lei­do mė­ne­sį – lan­kė­si vi­suo­ se di­des­niuo­se mies­tuo­se, bu­ vo la­bai gra­žiai prii­ma­mas. Jis kal­bė­jo per „Ra­dio­fo­ną“, apie jį tuo­me­tė­je spau­do­je bu­vo ra­šo­mi straips­niai.

Ka­ri­nė Lie­tu­vos va­do­vy­bė jam pa­ siū­lė pa­si­lik­ti – jis bū­tų bu­vęs Lie­ tu­vos ka­ro la­kū­nu. Ta­čiau F.Vait­kus at­si­sa­kė ir grį­žo į Ame­ri­ką.

9

liepos 11–17, 2013

tema ba ap­lai­džiai ap­skai­čiuo­tos skir­ tin­gos tri­jų ša­lių po­li­ti­kų įžval­ gos nu­lė­mė pir­mi­nes ir il­ga­lai­kes jos ato­maz­gas. Sun­ku pa­ti­kė­ti, kad vi­sa tai iš­vis nie­kur lig šiol ne­bu­ vo ar­gu­men­tuo­tai nag­ri­nė­ja­ma. Juk čia ir glū­di rak­tai į dau­ge­lį mįs­lių.

Joks jau­nas žmo­ gus prie to­kio tvai­ ko ne­siar­tins, tik už skver­no ati­temp­tas pa­kiurk­sos ir at­si­ trauks ata­tups­tas.

us ir S.Gi­rė­no is­to­ri­ją ty­ri­nė­jan­ti G.Svi­ders­ky­tė at­vi­ra: „Iš tu­ri­mų duo­me­nų juos ga­liu įvar­dy­ti kaip stip­rios va­lios šė­lių, kaip vi­si žmo­nės, už­tat tik­rai šva­riais mun­du­rais.“ Rai­mon­do Jur­gai­čio nuo­tr.

– S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no is­to­ri­ja apau­gu­si mi­tais, gan­dais. Kuriuos iki šios die­nos pa­vy­ko pa­neig­ti?

– O kiek jūs tu­ri­te laik­raš­čio nu­ me­rių, ku­riuo­se vi­sa tai nuo­sek­liai ap­tar­si­me? (Šyp­so­si.) Toks klau­si­ mas ap­žio­ja ko­ne vi­są ma­no di­ser­ ta­ci­jos im­tį. Ja­me tel­pa vis­kas: nuo he­ro­jų biog­ra­fi­jų su­bti­lių de­ta­lių iki tarp­tau­ti­nės po­li­ti­kos for­ce ma­jeu­ re. Tad apie ką tiks­liai no­rė­tu­mė­ te kal­bė­tis?

Ty­rė­jas yra toks sa­vo­tiš­kas pa­da­ ras: pa­pras­tai jis ven­gia pra­si­žio­ti iš­kart apie vis­ką, nes ši­taip ne­pa­ sa­ky­tų nie­ko, o Nie­kas jam yra mir­ ti­nai ny­kus ob­jek­tas... Tai­gi ver­čiau bū­tų pa­skir­ti vi­są in­ter­viu vie­nam ty­ri­mo as­pek­tų: konk­re­čiam biog­ ra­fi­jos mi­tui, le­gen­dai apie skry­dį, siau­bo pa­sa­kai apie ka­tast­ro­fą, na­ cio­na­li­nio na­ra­ty­vo kil­mei ar evo­ liu­ci­jai ir dar ko­kiai de­šim­čiai ki­ tų da­ly­kų.

Bet, tie­są sa­kant, man rū­pi ne ką nors pa­neig­ti, o pa­tvir­tin­ti. Pui­ kiau­siai se­ka­si įro­dy­ti štai ką: kad „Li­tua­ni­cos“ is­to­ri­ja aka­de­mi­niu lyg­me­niu nie­ka­da ne­bu­vo ti­ria­ma ir gal­būt dėl to jo­je tar­si nu­ny­ko du es­mi­niai as­pek­tai – tei­sė ir po­li­ti­ka.

Ka­tast­ro­fa įvy­ko trims vals­ty­bėms – JAV, Vo­kie­ti­jai, Lie­tu­vai – ne­pa­ ran­kiu lai­ku ne­pa­ran­kio­je vie­to­je.

Bū­tent tei­si­nis sta­tu­sas, po­li­ti­niai in­te­re­sai bei prio­ri­te­tai, taik­liai ar­

– Kas at­lie­kant ty­ri­mą jums pa­ čiai pa­si­ro­dė tik­ri at­ra­di­mai, ap­stul­bi­no, o gal ne­ma­lo­niai nu­ste­bi­no?

– Vis dar ste­bi­na jau daug kar­tų pa­tir­tas keis­tas jaus­mas, kaip tvir­ ti­na­si įžval­gos: nuo­jau­ta ne­suk­lai­ di­na ir pri­ve­da tie­siog prie ieš­ko­mų šal­ti­nių, kad ir kur jie bū­tų. Ne­ži­ nau, kaip tai paaiš­kin­ti, bet ty­rė­ jai tą jaus­mą pui­kiai pa­žįs­ta. An­tai at­vy­kau į mil­ži­niš­ką JAV na­cio­na­ li­nį ar­chy­vą be jo­kių išanks­ti­nių nuo­ro­dų ir jau ant­rą die­ną ran­ ko­se lai­kiau iš­slap­tin­tą Vals­ty­bės de­par­ta­men­to by­lą apie mū­sų la­ kū­nus. Joks ste­buk­las, tik... na, vis dėl­to kai kas nuo­sta­baus.

Džiau­gie­si kaip vai­kas, ku­ris gry­ bau­da­mas pa­si­kly­do, bet neišs­ky­do ir pa­ts ke­lią na­mo su­ra­do. Ir gry­bų pil­na pin­ti­nė, ir žy­gio pa­bai­ga lai­ min­ga – ko dau­giau no­rė­ti.

Ki­tas ma­lo­nus įspū­dis – pa­tys is­ to­ri­jos he­ro­jai, S.Da­rius ir S.Gi­rė­nas.

Jau ke­lio­li­kos me­tų ty­ri­nė­ji­mų pa­tir­tis liu­di­ja, kad be­maž kiek­vie­nas žmo­gus pa­lie­ka la­bai daug pėd­sa­kų, ku­riais se­kant vė­liau ga­li­ma pri­si­kas­ti ga­na gi­liai, ne­tgi prie as­me­niš­kų da­ly­kų, gal­būt neatsk­leis­tų tam žmo­gui gy­ vam esant. Be abe­jo, ne­grie­bi to­kių

su­bti­lių da­ly­kų kaip vėz­do, vei­kiau čiuo­pi jaut­riai it spyg­liuo­tą ro­žę. Tai­ gi jei tu­rė­čiau ko­kį „komp­ro­ma­tą“, ge­rai pa­svars­ty­čiau prieš jį skelb­da­ ma. Bet dar ge­riau jau­čiuo­si, nes to­ kio la­kū­nų at­ve­ju ne­ra­dau. Iš tu­ri­ mų duo­me­nų juos ga­liu įvar­dy­ti kaip stip­rios va­lios džen­tel­me­nus. Šie vy­ rai – ne be še­šė­lių, kaip vi­si žmo­nės, už­tat tik­rai šva­riais mun­du­rais.

– Ko­kia S.Da­riaus ir S.Gi­rė­ no le­gen­da jums pa­čiai at­ro­dė vai­kys­tė­je?

– Jo­kia: du dai­lūs uni­for­muo­ti vy­ rai lėk­tu­vo ka­bi­no­je, ir tiek. Nie­ka­ da ne­bu­vau šios is­to­ri­jos fa­nė, net kai pra­dė­jau pa­ti skrai­dy­ti, pi­lo­ tuo­ti lėk­tu­vą. „Li­tua­ni­cos“ is­to­ri­ja ne­ti­kė­tai ėmė trauk­ti apie 2009-uosius: ta­da bū­ nant to­li nuo Lie­tu­vos tie­siog ap­ni­ ko įky­ri min­tis, ėmė int­ri­guo­ti kaip ty­rė­ją, tu­rin­čią šio­kios to­kios įžval­ gos, gal net ele­men­ta­rios nuo­jau­tos.

Pra­dė­jau šį tą skai­ty­ti, svars­ty­ti...

Ta­da grį­žu­si į Lie­tu­vą nuė­jau į Vy­ tau­to Di­džio­jo ka­ro mu­zie­jų ir il­go­ kai per stik­lą žiū­rė­jau į oran­ži­nes lėk­ tu­vo nuo­lau­žas. Nie­ka­da ne­pa­mir­šiu tos po­pie­tės Kau­ne. Pas­kui tar­si ne­ li­ko pa­si­rin­ki­mo: te­ko ženg­ti pir­mus la­bai sun­kius žings­nius ir pa­ma­žu, var­giai, bet sklan­džiai iš­ru­tu­lio­ti tai, kas lig šiol ne­lei­džia nei nuo­bo­džiau­ ti, nei ra­miai il­sė­tis. O da­bar ke­lio at­ gal ne­bė­ra: teks ei­ti li­gi ga­lo.

3

metus trunka G.Sviderskytės pradėtas „Lituanicos“ istorijos tyrimas.

iaus ir S.Girėno testamento vykdytojas „Tai bu­vo ne­to­le­ruo­ja­ma. Tuo jis sau už­si­dė­jo mi­nu­są“, – sa­kė D.Nau­ja­lie­nė.

Pa­šė­lęs „Boeing“ ban­dy­to­jas

Nuo 1940 m. ru­dens iki 1946 m. pa­va­sa­rio F.Vait­kus tar­na­vo JAV ka­ri­nė­se oro pa­jė­go­se, bu­vo „Bo­ eing“ ga­myk­los vy­riau­sia­sis la­kū­ nas ban­dy­to­jas. Jis iš­ban­dė dau­ giau kaip 1000 „Boeing B-17 Flying Fort­ress“ ir apie 100 „Boeing B-29 Su­per­fort­ress“ lėk­tu­vų. 1946 m.

F.Vait­kui bu­vo su­teik­tas pul­ki­nin­ ko lei­te­nan­to laips­nis.

Vyks­tant Ko­rė­jos ka­rui (So­vie­ tų Są­jun­ga ja­me pa­lai­kė Šiau­rės Ko­rė­ją), 1951 m. ru­de­nį F.Vait­kus bu­vo pa­šauk­tas į ka­ri­nę tar­ny­bą.

Tar­na­vo Nor­to­no avia­ci­jos ba­zė­je Ka­li­for­ni­jo­je. Vė­liau bu­vo per­kel­ tas į JAV ka­ri­nių oro pa­jė­gų Lind­ sey avia­ci­jos ba­zę Vys­ba­de­ne, tuo­ me­tė­je Va­ka­rų Vo­kie­ti­jo­je. Ten jis ėjo JAV ka­ri­nių oro pa­jė­gų Eu­ro­po­je ap­rū­pi­ni­mo vir­ši­nin­ko pa­rei­gas.

Vys­ba­de­ne F.Vait­kus ir mi­rė nuo šir­dies in­fark­to bū­da­mas 49-erių.

Ma­tyt, di­de­lio krū­vio neat­lai­kė pi­ lo­to šir­dis. „Ne­pa­sa­k y­č iau, kad F.Vait­ kus už­mirš­tas Lie­tu­vo­je, – Kau­no avia­ci­jos mu­zie­ju­je sto­vi jo pi­lo­ tuo­to lėk­tu­vo „Li­tua­ni­ca II“ mo­ de­lis, – pa­tiks­li­no D.Nau­ja­lie­ nė. – Jis čia mi­ni­mas, ren­gia­mos

jam skir­tos pa­ro­dos. Tik­tai mū­sų tau­tai vis­kas dzin. O ten, Ai­ri­jo­je, tas Ba­lin­ro­bo mies­te­lis vi­sai Die­ vo už­mirš­tas. Bet jiems la­bai svar­ bu, kad ka­dai­se jų že­mė­se nu­si­lei­ do At­lan­to van­de­ny­ną per­skri­dęs la­kū­nas. Tai juos gar­si­na vi­sa­me pa­sau­ly­je. Tas įvy­kis ta­da pa­te­ko į pir­muo­sius laik­raš­čių pus­la­pius.

Juk ži­no­te, kaip už­sie­nie­čiai mo­ka rek­la­muo­tis, o lie­tu­viai šiuo po­ žiū­riu kuk­lūs.“ Nu­fil­ma­vo skry­džio liu­di­nin­kus

F.Vait­kaus as­me­ny­bė bei skry­dis per At­lan­tą su­do­mi­no ir ži­no­mą te­le­vi­zi­jos žur­na­lis­tę Edi­tą Mil­da­ žy­tę. Apie drą­sų­jį lie­tu­vį prieš dve­ jus me­tus ji su­su­ko fil­mą „So­lo virš At­lan­to“. Šio­je juos­to­je pa­nau­do­ jo ir ar­chy­vi­nius kad­rus, ku­rie bu­ vo iš­pirk­ti iš bri­tų. „Pas­kui pa­da­riau dar vie­ną fil­ mą – „Skry­dis, nu­tie­sęs til­tus“.

Apie tai, kaip F.Vait­kaus sū­nus pir­mą kar­tą gy­ve­ni­me at­va­žiuo­ ja į tą Ba­lin­ro­bo mies­te­lį ir su­si­ tin­ka su gy­vais sa­vo tė­vo skry­džio liu­di­nin­kais. Ta­da jie bu­vo vai­kai, paaug­liai. Jie šo­ko per tas ak­me­ni­ nes tvo­ras ir bė­go žiū­rė­ti, kas per ste­buk­las čia at­si­ti­ko, – pa­sa­ko­ jo E.Mil­da­žy­tė. – Nu­fil­ma­vau tas ga­nyk­las su kar­vė­mis ir tuos žmo­ nes. Pas­kui pri­sta­čiau fil­mą Ba­lin­ ro­be – bai­sų jo­mar­ką pa­da­rė­me.

Tas fil­mas ten nu­skam­bė­jo – pa­ti­ ko žmo­nėms, vie­tos sa­vi­val­dy­bei. Į su­si­ti­ki­mą bu­vo at­va­žia­vę ir ke­li Ai­ri­jos mi­nist­rai.“ Su­suk­ti fil­mus apie F.Vait­kų E.Mil­da­žy­tės pa­pra­šė Ai­ri­jos re­ gio­no bend­ruo­me­nė. „Ba­lin­ro­be vi­sa po­li­ti­ka pa­ rem­ta F.Vait­ku­mi. Jis bu­vo šeš­ ta­sis la­kū­nas, vie­nas per­skri­dęs At­lan­to van­de­ny­ną ir vie­nin­te­lis, skri­dęs 1935 m. Ten di­džiau­sias me­tų įvy­kis – lie­tu­vių su­va­žia­vi­ mas, skir­tas jo nu­si­lei­di­mo me­ti­ nėms pa­mi­nė­ti. Jis įtrauk­tas į to Ai­ri­jos re­gio­no mo­kyk­lų pro­gra­ mas. To­se vie­to­se jis – did­vy­ris.

Kiek­vie­nas ai­rių die­du­kas ar vai­ kas, pa­klaus­tas apie F.Vait­kų, at­ ra­por­tuos, kas jis toks“, – pa­sa­ko­ jo E.Mil­da­žy­tė. „Li­tua­ni­cą II“ su­nai­ki­no ru­sai

E.Mil­da­žy­tė pri­ta­ria nuo­mo­nei, jog F.Vait­kus so­viet­me­čiu Lie­tu­vo­je ne­mi­nė­tas dėl to, kad bu­vo aukš­tas JAV ka­ri­nis pa­rei­gū­nas, be to, da­ly­ va­vo Ko­rė­jos ka­re. „Ki­ta ver­tus, S.Da­rius bu­vo vals­ ty­bės vy­ras, vals­ty­bės kū­rė­jas. Jis vi­sa­da tu­rė­jo idė­jų ir min­čių apie Lie­tu­vą. Jis bu­vo po­li­ti­kas. Kaip ro­do is­to­ri­ja, jis bu­vo ge­riau­sias vi­sų lai­kų Lie­tu­vos rek­la­muo­to­ jas. Jis su­gal­vo­jo žy­gį, ku­ris iki šiol nė­ra pa­mirš­tas. Iš da­lies jis – kaip

Ju­ri­jus Ga­ga­ri­nas. O F.Vait­kaus gy­ ve­ni­me bu­vo vi­so­kių pe­ri­pe­ti­jų“, – kal­bė­jo E.Mil­da­žy­tė.

Po S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no žū­ ties Ame­ri­kos lie­tu­viai nu­spren­dė vyk­dy­ti šių la­kū­nų pa­sku­ti­nę va­ lią. Juo­du bu­vo pa­li­kę spar­nuo­tais žo­džiais su­ra­šy­tą tes­ta­men­tą, ku­ rio pa­grin­di­nė min­tis ši: jei­gu mes ne­persk­ri­si­me At­lan­to van­de­ny­no ir žū­si­me, te­gu jį per­skren­da ki­ti.

Ki­tas skry­dis bu­vo nu­ma­ty­tas 1934 m., jam bu­vo ren­gia­mas la­kū­ nas. Bet šis pa­rei­ka­la­vo pi­ni­gų. Ta­ da bu­vo pa­siū­ly­ta skris­ti F.Vait­kui.

Jo in­te­re­sai bu­vo vi­sai ki­ti. Jis bu­ vo la­kū­nas asas, am­bi­cin­gas. Jam bu­vo įdo­mu iš­ban­dy­ti nau­ją lėk­ tu­vą, tech­ni­nes jo ga­li­my­bes – at­ lik­ti žyg­dar­bį. „Ta­čiau su Lie­tu­va jis taip ne­si­ sais­tė kaip S.Da­rius, nes bu­vo gi­ męs Ame­ri­ko­je, ten įgi­jęs ge­rą iš­ si­la­vi­ni­mą. Jam bu­vo įdo­mu skris­ti per At­lan­tą kaip ta­len­tin­gam žmo­ gui“, – ma­no žur­na­lis­tė.

F.Vait­kaus lėk­tu­vą „Li­tua­ni­ca II“ Lie­tu­vos vy­riau­sy­bė bu­vo nu­ pir­ku­si ir pa­ver­tu­si tau­ti­niu at­ri­ bu­tu. Bu­vo ban­do­ma jį pri­tai­ky­ti ci­vi­li­nei avia­ci­jai. Ta­čiau 1940 m. užė­ję ru­sai „Li­tua­ni­cą II“ su­bom­ bar­da­vo. „Vaikš­čio­jau po tuos miš­kus prie Šiau­lių, kur „Li­tua­ni­ca II“ bu­vo su­nai­kin­ta“, – sa­kė E.Mil­da­žy­tė.

Li­ki­mas: F.Vait­kus – šeš­ta­sis la­

kū­nas avia­ci­jos is­to­ri­jo­je, vie­nas per­skri­dęs At­lan­to van­de­ny­ną ir vie­nin­te­lis, skri­dęs 1935 m.

Vy­tau­to Di­džio­jo ka­ro mu­zie­jaus rin­ki­nių nuo­tr.

10

liepos 11–17, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Sap­nas apie Eu­ro­pos sostą

Evaldas Labanauskas

P

ra­sidėję pa­sku­t i­n iai Da­l ios Gry­ baus­kaitės ka­den­ci­jos pre­z i­den­ to po­ste me­tai ža­da daug int­rigų.

Pag­r in­dinė – ar ji sieks ant­ros ka­ den­ci­jos. Jei ne­sugrįš į ES viršūnė­les, tuo­ met sieks – daž­niau­siai taip for­mu­luo­ja­mas at­sa­ky­mas.

Ba­land­ž io 1-ąją pa­leis­ta an­t is, kad D.Gry­ baus­kai­tei bu­vo pa­si­ū ly­tas ki­tais me­tais iš po­l i­t i­kos pa­si­t rauk­sian­čio Her­ma­no Van Rom­puy, ES pre­z i­den­to, po­stas, ta­po rim­ tų dis­k u­sijų ob­jek­t u. Dar dau­g iau, pri­si­ min­ta, kad ne­tru­kus reikės ieš­ko­ti ir nau­jo Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos va­do­vo. Tad natū­ra­lu, jog pra­dėta svars­ty­ti, esą pa­tir­ties Briu­se­ lio ko­ri­do­riuo­se tu­rin­ti, ko­vos su eko­no­mi­ kos kri­ze re­cep­tus Lie­tu­vo­je sėkmin­gai iš­ band­žiu­si ir kai ku­rių did­žiųjų ES ša­lių sim­ pa­tijų nu­si­pel­niu­si D.Gry­baus­kaitė yra ge­ riau­sia kan­di­datė bent jau į Eu­ro­pos Ko­mi­ si­jos va­do­vus.

Svar­biau­sia ap­lin­kybė, ku­ri, tikė­ti­na, brau­kia D.Gry­baus­kaitę iš kan­di­datų į ES val­do­vus sąra­šo, yra pa­pras­ta: Eu­ro­pai ne­rei­kia dar vie­no Na­po­leo­no.

Kad ir kaip norėtų­si, jog Lie­tu­vos at­stovė užimtų kurį nors iš Eu­ro­pos sostų, kad ir kiek D.Gry­baus­kaitė turėtų rei­k iamų sa­ vy­bių, ba­land­ž io 1-osios po­kštas, tikė­t i­na, liks po­kštu.

Tam koją ki­ša ket­ve­rių Pre­zi­dentės ka­den­ ci­jos metų už­sie­n io po­l i­t i­ka. Tarp D.Gry­ baus­kaitės ir bu­vu­sių Lie­tu­vos stra­te­g i­nių par­t ne­r ių lenkų lieps­no­ja be­veik at­v i­ra ne­san­tai­ka. Į sa­vo ga­l ios viršūnę sėkmin­ gai ko­pian­ti Var­šu­va galbūt dar ne­vi­siš­kai priim­ta prie ES did­ž iųjų sta­lo, ta­čiau su jos žod­ž iu ne­ga­l i ne­si­skai­ty­ti nie­kas.

ES ne­ga­l i ig­no­r uo­t i ir ne blo­ko ša­l ių nuo­ monės. T. y. iš­lie­ka svar­bus tiek Ru­si­jos, tiek JAV po­ž iū­r is. Abie­juo­se fron­t uo­se D.Gry­ baus­kai­tei daug draugų su­si­ras­ti ne­pa­vy­ ko. Net at­virkš­čiai – san­ty­kiai su Mask­va ta­ po dar šal­tes­ni, o bend­rau­jant su Va­šing­to­ nu neap­siei­ta be kliurkų , ku­r ios gal ir ne­ bu­vo smar­k iai ak­cen­t uo­ja­mos ame­r i­k ie­ čių, ta­čiau yra aiš­k iai pa­ž ymė­tos jų už­ra­ šuo­se.

Vis dėlto svar­biau­sia ap­lin­kybė, ku­ri, tikė­ ti­na, brau­k ia D.Gry­baus­kaitę iš kan­di­datų į ES val­do­v us sąra­šo, yra pa­pras­ta: Eu­ro­ pai ne­rei­k ia dar vie­no Na­po­leo­no. T. y. ES dar ne­rei­kia (ir ne­ži­nia, ar ka­da reikės) stip­ raus, val­din­go va­do­vo, ku­ris sa­vo ran­ko­se kon­cent­ruotų did­ž iu­les ga­lias ar net nu­ro­ dinėtų, kam ko­k ias už­sie­nio kal­bas mokė­ ti. Tra­piai ant di­de­l ių komp­ro­misų tra­di­ci­ jos pa­sta­ty­tai Eu­ro­pai rei­kia neam­bi­cin­go, lanks­taus, į komp­ro­mi­sus lin­ku­sio ir ki­tus įti­k in­ti (ne pri­vers­ti) su­ge­ban­čio po­li­ti­ko.

Savaitės interviu

Žar­go­nas – tik ma­žytė da­lelė to, k Vai­da Ka­lin­kaitė v.kalinkaite@diena.lt

K

al­bi­nin­kei, Vals­ty­binės lie­tu­vių kal­ bos ko­mi­si­jos na­rei doc. dr. Ire­nai Sme­to­nie­nei skau­du, kad po­li­ti­kai sa­vo ma­ni­pu­lia­ci­jas no­ri pri­deng­ ti li­tua­nis­tais, o Lie­tu­vai dir­ban­tys as­me­ nys ne­ga­li savęs va­din­ti pro­tėvių pa­var­de.

Ta­čiau ji ne­pri­pažįs­ta vie­to­vard­žių ra­šy­mo ne­lie­tu­viš­kai. Kal­bi­ninkė taip pat ne­si­ruo­ šia pa­klus­ti už­sie­nie­tiš­kam po­li­ti­niam ko­ rek­tiš­ku­mui ir at­si­sa­ky­ti to­kių žod­žių kaip „ne­gras“ ar „či­go­nas“. Be to, jos ma­ny­mu, jau­ni­mo žar­go­nas nėra toks pa­vo­jin­gas kal­ bai, kaip kai ku­rie skel­bia. „Kai ne­bėra ins­ti­tu­cijų, ku­rios pri­žiū­ ri kalbą, sa­vi ter­mi­nai ne­bėra ku­ria­mi. Ta­ da jau pra­de­da­ma kalbė­ti apie kal­bos mir­ties sta­diją. Bet tai ne dėl žar­go­no. Tai yra ma­žytė da­lelė to, kas ga­di­na kalbą“, – in­ter­viu „Vil­ niaus die­nai“ teigė doc. dr. I.Sme­to­nienė.

– Daug dis­ku­sijų su­kėlė klau­si­mas, ar ga­li­ma as­mens do­ku­men­tuo­se ar­ba ne­tgi spau­do­je pa­vardę ra­šy­ti ne­lie­tu­viš­kai.

Ko­kia jūsų nuo­monė?

– Čia yra vi­sos pro­ble­mos su­plak­tos į viena.

Todėl pra­si­de­da vi­sa bėda. Vie­na pro­ble­ma yra pa­vard­žių ra­šy­mas teks­tuo­se. T. y. ži­ niask­lai­dos teks­tuo­se, moks­lo dar­buo­se, kny­ go­se ir t. t. Bu­vo priim­tas 60-asis Kal­bos ko­ mi­si­jos nu­ta­ri­mas. Ta­da ne­tgi tie, ku­rie la­bai ka­riau­ja už lie­tu­vių kalbą, bal­sa­vo už ori­gi­ na­lias pa­var­des. 60-asis nu­ta­ri­mas nu­ro­do, jog sve­ti­mos pa­vardės tu­ri būti su­gra­ma­tin­ tos, kad sa­ki­niuo­se aiš­kiai ma­tytų­si žod­žių san­ty­kiai. Bet čia yra sve­timų pa­vard­žių ra­ šy­mas riš­liuo­se teks­tuo­se.

Ki­ta pro­ble­ma ky­la as­mens do­ku­men­tuo­se.

Kal­bi­nin­kai tik­rai ne­ga­li nu­spręsti. Jei­gu jau ir šitą da­lyką ati­duo­sim kal­bi­nin­kams, to­kiu at­ve­ju vals­tybės ne­rei­kia, už­ten­ka Kal­bos ko­ mi­si­jos vis­kam (juo­kia­si).

Tai, ką leid­žia reg­la­men­tuo­ti kal­bi­ninkų kom­pe­ten­ci­ja, bu­vo 60-asis nu­ta­ri­mas. Tai, kas per­žengė kal­bi­ninkų kom­pe­ten­ciją, bu­vo sprend­žia­ma Aukš­čiau­sio­jo­je Ta­ry­bo­je. Ži­ no­ma, bu­vo at­si­klaus­ta kal­bi­ninkų ir aiš­ kiai ma­ty­ti jų nuo­sta­ta: tre­čia­sis nu­ta­ri­mo punk­tas sa­ko, kad jei­gu žmo­gus turė­jo pa­ vardę, pa­ra­šytą ki­to­kiais raš­me­ni­mis, jis tu­ ri teisę už­si­ra­šy­ti ir gau­ti do­ku­mentą su tais ki­tais raš­me­ni­mis.

Tre­čio­ji pro­ble­ma, ku­ri mums ak­tua­ li, – san­tuo­kas su kitų ša­lių pi­lie­čiais su­ darę Lie­tu­vos pi­lie­čiai. Ar jie tu­ri teisę, pa­ siim­da­mi to pi­lie­čio pa­vardę, ra­šy­ti ją taip, kaip už­ra­šy­ta to pi­lie­čio as­mens do­ku­men­ te? Ar žmo­gus, gau­da­mas čia pi­lie­tybę, tu­ri teisę pa­rodęs sa­vo do­ku­mentą, kokį jis turė­ jo Vo­kie­ti­jo­je su dvi­gu­ba V (ar prancū­zas su Q rai­de), už­si­ra­šy­ti taip? Kal­bos ko­mi­si­jos kal­bi­nin­kai sakė, kad čia ne­būtų bėdos ir kal­bai nuo to nie­ko neat­si­tiktų. Todėl, kad tai yra as­mens do­ku­men­tas.

Keis­ti ar­gu­men­tai, kad kaip reikės pa­skui tas pa­var­des skai­ty­ti. Na, tiesą sa­kant, yra do­ku­mentų, ku­rių skai­ty­ti gal net visą gy­ve­ nimą nie­kam ir ne­pri­reiks, ne­bent su­da­rant san­tuoką ir mir­ties liu­di­jimą iš­ra­šant.

Aš tu­riu puikų pa­vyzdį – mūsų pro­fe­so­rius Axe­lis Hol­voe­tas. Jam iš tiesų skau­da širdį, kad lie­tu­viš­kuo­se do­ku­men­tuo­se ne­li­ko to, ką jis turė­jo n metų Olan­di­jo­je, t. y. ik­so. Kodėl jam per­rašė? Ir jam ne­tgi vaikų ne­lei­do už­ ra­šy­ti olan­diš­kai taip, kaip jis norė­jo. O jis žmo­gus dir­ba Lie­tu­vai. Šiuo me­tu la­bai neaiš­kus krei­pi­ma­sis bu­ vo į Kal­bos ko­mi­siją. Vy­riau­sybė da­bar rei­ka­ lau­ja, kad kal­bi­nin­kai priimtų kokį nors nu­ ta­rimą. Ma­tyt, ne­no­ri val­di­nin­kai vis dėlto įsik­lau­sy­ti, kad ko­mi­si­ja ne­ga­li už vals­tybę priim­ti nu­ta­ri­mo. Tai yra vals­tybės rei­ka­ las – ap­si­spręsti, kaip ra­šo­mos pi­lie­čių pa­ vardės.

Per daug es­ka­luo­ja­mas lenkų klau­si­mas.

Tai nėra lenkų klau­si­mas. Čia kal­ba­ma apie žmo­nes, ku­rie galė­jo turė­ti do­ku­men­tus. Na, te­gul ir len­kas. At­va­žia­vo jo pro­tėviai iš Len­ ki­jos. Jis tu­ri do­ku­men­tus ir no­ri su­si­grąžin­ ti pro­tėvių pa­vardę. Ne vi­si to­kie, kaip lie­ tu­viai, kad imk, ra­šyk kaip no­ri, ir jam vis tiek ge­rai. Yra ša­lių, kur tas pro­tėvių pa­var­ des bai­siau­siai sau­go. Jei­gu toks žmo­gus no­ ri su­si­grąžin­ti pa­vardę ir tu­ri pi­nigų vi­siems do­ku­men­tams pa­si­keis­ti, tai kodėl jam ne­ būtų ga­li­ma?

Jei­gu aš pa­ti kalbė­čiau, var­to­čiau tik­tai „ne­gras“, nes man nei „ne­gras“, nei „či­go­nas“ nei­gia­mos reikšmės ne­tu­ri. Man tai yra žod­žiai, ir tiek. Ži­no­ma, nie­kas ne­kal­ba, kaip kar­tais va­ di­na­mie­ji kal­bos gynė­jai pra­de­da aiš­kin­ti, kad da­bar vi­si ra­šys du dvi­gu­bom V ir Q. Ži­ no­ma, ne. Tu ne­ga­li pa­sa­ky­ti „Aš būsiu Vai­ da su dvi­gu­ba V“. Šne­ka­ma tik apie žmo­nes, ku­rie ga­li tą sa­vo pa­vardę įro­dy­ti. Ta­da vis­ kas stotų į sa­vo vie­tas. Bet trūksta kai kam ryž­tin­gu­mo pa­sa­ky­ti, kad vis­kas, da­bar bus taip, o ne ki­taip. Gal kam nors la­bai sma­gu, kad čia vi­si pyks­ta­si.

– O kaip yra su už­ra­šais vie­šo­se vie­to­se?

– Dėl gat­vių ir vie­to­vard­žių te­gul ne­svaigs­ ta nie­kas. Ši­taip ne­ga­li būti. Vie­nas da­ly­kas yra as­mens do­ku­men­tas: aš ar ma­no tėvai iš kur nors at­si­kraustė, ma­no pa­vardė už­ sie­ny­je ži­no­ma, aš ten tu­riu rūmus ar dar ką nors ir no­riu iden­ti­fi­kuo­ti sa­ve su ta se­ na gi­mi­ne.

Vi­sai kas ki­ta yra: aš at­si­kraus­čiau į vie­ tovę ir jo­je bu­vo to­kie pa­va­di­ni­mai. Nie­kas ne­ga­li pre­ten­duo­ti už­ra­šy­ti nei vie­to­vard­žio, nei gatvės taip, kaip jam atei­na ant seilės. Čia yra baltų et­ninės žemės ir tik to­kiu at­ ve­ju ga­li­ma bus už­ra­šy­ti taip, kaip no­ri len­ kai ar ko­kia ki­ta tau­tinė ma­žu­ma (nors, kaip ži­no­me, ki­tos tau­tinės ma­žu­mos to­kių klau­ simų ne­ke­lia, pa­vyzd­žiui, ka­rai­mai yra pa­ ten­kin­ti tuo, kaip yra), jei­gu is­to­ri­kai, ku­rie kar­tais gi­na len­kus, įro­dys, kad lie­tu­viai oku­ pa­vo Vil­niaus kraštą.

Tik įrod­žius is­to­riš­kai, kad mes oku­pa­vom Vil­niaus kraštą, – ne­įsi­vaiz­duo­ju, kas galėtų tai įro­dy­ti, – būtų ga­li­ma už­ra­šy­ti kaip nors ki­taip. O šiaip, pa­tin­ka jiems ar ne­pa­tin­ka, jie gy­ve­na Lie­tu­vo­je ir čia yra jos te­ri­to­ri­ja.

Vi­sai kas ki­ta yra Puns­ke, Seinų kraš­te. Ten yra lie­tu­viš­kos žemės. Nie­ko ne­ga­li len­kai pa­ da­ry­ti, jie pri­va­lo pa­gal kon­ven­ciją leis­ti už­ si­ra­šy­ti lie­tu­viš­kai. Ten yra lie­tu­vių žemės, ku­rios ati­te­ku­sios Len­ki­jai. O mes to­kios te­ ri­to­ri­jos ne­tu­ri­me. Na, bent jau mums nie­ kas nie­ka­da nėra sakęs ir įrodęs. Ne­bent mes kur­šių že­mes oku­pa­vo­me, bet kur­šių ne­bėra.

Nie­kas pre­ten­zijų ne­be­reiš­kia į kur­šiš­kas že­ mes (juo­kia­si).

– Ar pa­šne­ko­vui pa­var­to­jus žodį „ne­ gras“, „či­go­nas“ ar pa­našų, ku­ris lai­ ko­mas įžeid­žian­čiu, reiktų jį keis­ti?

– Čia toks keis­tas da­ly­kas. Tai už­sie­ny­je va­ di­na­ma po­li­ti­niu ko­rek­tiš­ku­mu. Bet jei­gu aš pa­ti kalbė­čiau, var­to­čiau tik­tai „ne­gras“, nes man nei „ne­gras“, nei „či­go­nas“ nei­gia­mos reikšmės ne­tu­ri. Man tai yra žod­žiai, ir tiek.

Kad kaž­kur ki­taip yra, tai dėl to kitą žo­ dį su­si­kur­ti... Kas bus, jei kas nors Eu­ro­ po­je su­gal­vos, jog vis­kas tu­ri būti ra­šo­ma ir vy­rišką­ja, ir mo­te­rišką­ja gi­mi­ne? Juk jau bandė ra­šy­ti pro­fe­sijų pa­va­di­ni­mus. Ir ką?

Pa­matė, kad rei­kia dau­giau už skel­bi­mus mokė­ti, ir vėl grįžo prie vy­riš­ko­sios for­mos.

Ne vi­si to­kie, kaip lie­tu­viai, kad imk, ra­šyk kaip no­ri, ir jam vis tiek ge­rai. Yra ša­lių, kur tas pro­tėvių pa­var­des bai­siau­siai sau­go.

Po­žiū­ris: pa­sak doc. dr. I.Sme­to­nienės, tik įrod­žius is­to­riš­kai, kad lie­tu­viai oku­pa­vo Vil­

niaus kraštą, vie­to­vard­žius būtų ga­li­ma už­ra­šy­ti kaip nors ki­taip.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

11

liepos 11–17, 2013

Nuo­mo­nes, ko­men­ta­rus, dis­ku­si­jų te­mų pa­siū­ly­mus siųs­ki­te e. pa­štu nuomone@diena.lt

Ringas

kas ga­di­na Ne vi­sa­da kas yra ki­tur, čia tin­ka. Mes ne­turė­jo­me nei­gia­mos reikšmės nei „ne­ grui“, nei „či­go­nui“. Mes taip tie­siog va­ di­no­me. Ru­sus mes va­di­na­me ru­sais, o lat­viai va­di­na krie­viais. Ir ką? Nuo to jie ne­pa­si­kei­čia. Tik­rai čia nėra nie­ko bai­ saus. Kar­tais, kai tas po­li­ti­nis ko­rek­tiš­ ku­mas pra­de­da lįsti į kalbą, da­ro­si ne­ge­ rai. Nei­giamą reikšmę ga­li­ma su­teik­ti bet ku­riam gra­žiam lie­tu­viš­kam žod­žiui. Na, pa­žiūrė­ki­te – „gai­dys“. Kas pa­si­darė?

Tai to­kiu at­ve­ju rei­kia iš žo­dy­no brauk­ti ir „vištą“. Juk mo­te­ris viš­to­mis va­di­na, ku­ rios žiop­los. Bet čia nie­kuo dėta pa­ti viš­ ta. Čia, ma­nau, yra per­lenk­ta.

– Kai ku­rie li­tua­nis­tai sa­ko, kad no­ rint iš­sau­go­ti kalbą rei­kia ne­var­to­ ti žar­go­no. Esą jau­ni­mas, var­to­jan­ tis sko­li­nius, nai­ki­na kalbą. Ar tik­rai kal­ba ga­li taip iš­nyk­ti?

– Dėl to ji neiš­nyks. Čia aš tu­riu la­bai tvir­ tą nuo­monę ir la­bai se­niai tai sa­kiau. Ne­ galė­čiau kalbė­ti apie ko­kio XX a. pra­džią, ar ne­bu­vo žar­go­no. Bet vi­sos kar­tos: tiek mes, tiek mūsų tėvai, tiek jūs, tiek atei­ nan­čios kar­tos, turės sa­vo žar­goną. Po­ ka­rio ar­ba tar­pu­ka­rio Lie­tu­va tik­rai turė­ jo ame­ri­kie­tiš­ko žar­go­no, nes grįžda­vo iš Ame­ri­kos. Aš pa­ti pui­kiai ži­nau, kaip pa­ sa­ko­jo žmonės, – „šip­kartę nu­si­pir­kau“.

Mes pui­kiai su­pran­ta­me, kad tai lai­vo bi­ lie­tas, bet jiems tai yra nor­ma­lus žo­dis.

Jūsų tėvai turė­jo ru­sišką žar­goną. Žar­go­nai išau­ga­mi. Aš vi­sa­da taip sa­ kau. Vai­kai vie­naip šne­ka, užaugę jau vi­ siš­kai ki­taip, žar­go­no ne­be­var­to­ja, su­ pran­ta sąmo­nin­gai, kas yra bend­rinė kal­ba. Blo­giau­sia, kad iš sve­timų kalbų ima­mi ter­mi­nai. Pa­sis­ko­li­ni ter­miną ir po to iš jo rei­kia pa­si­da­ry­ti būdvardį, veiks­ ma­žodį ir dau­gybę kitų. Jei­gu jis ima funk­ cio­nuo­ti, ši­tas žo­dis ir stu­mia lie­tu­višką var­to­seną. Ta­da kryps­ta­ma ir prie ne­lie­ tu­viš­kos sin­taksės. Bet ne­sa­kau, kad tai anglų, tai bet ku­rios kal­bos. So­cio­ling­vistų yra įro­dy­ta, kad taip vyks­ta vie­nos kal­bos (va­di­na­mo­sios oku­pa­cinės, bet ne blogą­ja pra­sme) in­va­zi­ja į kitą. Būtent per ter­mi­ nus, bet ne per žar­goną.

Aš mo­ky­to­jams sa­ky­da­vau – ne­draus­ kit ir ska­tin­kit vai­kus kur­ti sa­vo lie­tu­višką žar­goną. Ta­da jie pa­ma­tys, kad sa­va kal­ba taip pat ga­li­ma pri­si­kur­ti naujų žod­žių, ir ne­reikės jiems sko­lin­tis iš kitų kalbų.

– Ta­čiau ter­mi­nus vis­gi reiktų var­to­ti lie­tu­viš­kus, jei tik tai įma­no­ma?

– Su ter­mi­nais yra taip: yra bend­ra eu­ro­ pinė ten­den­ci­ja. Jei­gu ke­tu­rio­se did­žio­sio­ se kal­bo­se ši­tas žo­dis yra adap­tuo­tas, ta­da gal ir ne­ver­ta ieš­ko­ti ati­tik­mens, nes, ma­ tyt, la­bai sun­ku jį ras­ti.

Kai dir­ba spe­cia­lis­tai su ter­mi­no­lo­gais, jie žiū­ri la­bai sis­te­miš­kai: ar ga­li­mas ati­ tik­muo, ar jis galės pri­gy­ti, ar reikšmės ati­ti­ki­mas tik­rai adek­va­tus, ar iš to bus ga­li­ma pa­si­da­ry­ti kitų žod­žių. Pa­vyzd­žiui, „ha­ke­ris“ yra „pro­gra­mi­šius“, bet „ha­ke­ riau­ti“? „Prog­ra­mi­šiau­ti“? „Prog­ra­mi­šia­ vi­mas“? Tai ro­do, kad ati­tik­muo nėra toks ge­ras, kaip norė­tu­me. Ku­riant ter­miną rei­ kia la­bai daug nu­ma­ty­ti į prie­kį. „Saus­kelnės“ vie­toj „pam­persų“ kaip pui­kiai ti­ko. Bet tokį auk­so gry­nuo­liuką ras­ti ne­pap­ras­tai sun­ku. Čia toks su­dėtin­ gas moks­las, kad vie­niems kal­bi­nin­kams ne­pa­tem­pia­mas. So­cio­ling­vis­tai todėl ir sa­ko, kad kai ne­bėra ins­ti­tu­cijų, ku­rios pri­ žiū­ri kalbą, sa­vi ter­mi­nai ne­bėra ku­ria­mi.

Ta­da jau pra­de­da­ma kalbė­ti apie kal­bos mir­ties sta­diją. Bet tai ne dėl žar­go­no. Tai yra ma­žytė da­lelė to, kas ga­di­na kalbą.

Visą in­ter­viu skai­ty­ki­te portale www.diena.lt

nuomonės Klausk spe­cia­lis­to

Kam tu­ri pri­klau­sy­ti ši­lu­mos ūkis?

S

ei­mo priim­tos Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mo pa­tai­sos, ku­rioms įsi­ga­lio­jus ši­lu­mos ūkio val­ dy­mas ga­li pe­rei­ti iš sa­vi­val­dy­bių į Vy­riau­sybės ran­kas, lau­kia Pre­zi­dentės pa­tvir­ti­ni­ mo ar at­me­ti­mo. Li­pa­ma ant to pa­ties grėblio? Ar ieš­ko­ma, kaip pa­dėti gy­ven­to­jams už ši­lumą mokė­ti ma­žiau? Dis­ku­tuo­ja Lie­tu­vos ši­lu­mos tiekėjų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­ tas Vy­tau­tas Sta­siū­nas ir Sei­mo na­rys Re­mi­gi­jus Že­mai­tai­tis.

Svei­ki, įsi­pai­nio­jau į to­kią įdo­mią is­to­riją.

Vi­sai ne­se­niai su drau­gais ato­sto­ga­vo­me saulė­to­joje Gru­zi­jo­je. Ži­nia, ten la­bai my­li lie­tu­vius ir su nos­tal­gi­ja pri­si­me­na so­vie­ ti­nių laikų tautų drau­gystę, kai bu­vo už­ megz­ta daug as­me­ni­nių pa­žin­čių.

Poil­siau­da­mi prie jūros su­ti­ko­me vie­ ną la­bai ma­lonų gru­ziną, ku­ris ne­gailė­ jo liaup­sių nei lie­tu­viams, nei mūsų ša­ liai (oi tik­rai ne vieną tostą už drau­gystę pa­kėlėme). Pa­si­ro­do, kaž­ka­da jis stu­di­ja­ vo su vie­nu lie­tu­viu Le­ning­ra­de (da­bar­ti­ nia­me Sankt Pe­ter­bur­ge) ir la­bai su­si­drau­ ga­vo, ta­čiau per vi­sas per­mai­nas pra­ra­do jo kon­tak­ti­nius duo­me­nis.

Vy­ras pri­si­minė, kad drau­gas iš Vil­ niaus da­bar turėtų būti maž­daug 50 me­ tų. Jis taip pat nu­rodė jo vardą ir pa­vardę (bent apy­tiks­liai, nes jiems mūsų pa­vardės nėra leng­vas rie­šutė­lis).

Tad norė­čiau pa­klaus­ti, kaip galė­čiau pa­dėti gru­zi­nui su­ras­ti tą lie­tuvį drau­ gą? Gal yra koks pa­pras­tes­nis būdas, nei kreip­tis į ko­kią „Paieškų tar­nybą“?

Ma­rius

Vy­tau­tas Sta­siū­nas

Re­mi­gi­jus Že­mai­tai­tis

V

P

Lie­tu­vos ši­lu­mos tiekėjų aso­cia­ci­jos pre­z i­den­tas

als­ty­bei ši­lu­mos ūkis pri­klausė iki 1997 m. Vi­sas Lie­tu­vos ši­lu­mos ūkis bu­vo val­do­mas vie­nos vals­ ty­binės įmonės. Pas­kui pa­gal ES ir Tarp­tau­tinės ener­ge­ti­kos agentū­ros pa­si­ūly­ mus ši­lu­mos ūkis kaip ir vi­so­se ES vals­tybė­se bu­vo per­tvar­ky­tas ir yra val­do­mas sa­vi­val­dy­ bių, nes ši­lu­mos tink­lai, skir­tin­gai nei elekt­ ros, gam­ti­nių dujų ir naf­tos, yra lo­kalūs, tik to mies­to, ir jie ne­tu­ri nei tarp­mies­ti­nių, nei tarp­tau­ti­nių ry­šių. Ka­dan­gi ši­lu­ma la­bai ak­ tua­li gy­ven­to­jams, o ar­čiau­siai gy­ven­tojų yra sa­vi­val­dybė, tai pa­gal tarp­tau­tinę pra­ktiką sa­vi­val­dybės ir val­do ši­lu­mos ūkį, at­sa­ko už ši­lu­mos tie­kimą.

Nėra jo­kių pa­grįstų skai­čia­vimų, ku­rie pa­tvir­tintų, kad tai at­neš ko­kios nors nau­dos.

Per­da­vus ši­lu­mos ūkį sa­vi­val­dybėms 1997 m. bu­vo įkur­tos visų sa­vi­val­dy­bių įmonės.

Nuos­to­liai su­mažė­jo nuo 32 pro­c. iki 15 pro­c. tink­lui. Da­bar mes ga­li­me ko­men­tuo­ti, kad pa­čios did­žiau­sios pro­ble­mos, dėl ku­rių gy­ ven­to­jai daug mo­ka už šil­dymą, yra dėl pa­ statų būklės, jų vi­daus šil­dy­mo sis­temų ne­ sut­var­ky­mo.

No­riu pa­sa­ky­ti, kad tas va­di­na­ma­sis ši­lu­ mos ūkio per­tvar­kos teisės aktų pa­kei­ti­mo pa­ke­tas bu­vo reng­tas ne­da­ly­vau­jant nei ši­lu­ mos tie­ki­mo įmonės spe­cia­lis­tams, nei moks­ li­nin­kams, nei su nie­kuo ne­bu­vo de­rin­ta. Nėra jo­kių pa­grįstų skai­čia­vimų, ku­rie pa­tvir­tintų, kad tai at­neš ko­kios nors nau­dos. O tai, kas yra ak­cen­tuo­ja­ma, – kad bus pe­rei­na­ma prie bio­ku­ro, – ir taip jau da­ro­ma.

Da­bar­tinė Lie­tu­vos ši­lu­mos ūkio sis­te­ma reg­la­men­tuo­ta ir per­tvar­ky­ta taip, kaip ši­ lu­mos ūkį tvar­ko pa­žan­gios vals­tybės. Jei­ gu ši­lu­mos ūkis vėl at­gal bus per­duo­da­mas vals­ty­bei, tai, mūsų nuo­mo­ne, jau yra žings­ nis at­gal. Kai ši­lu­mos ūkis pri­klau­so vals­ty­ bi­nei įmo­nei, ji ne­ga­li nu­sta­ty­ti, kaip tiks­liai jis turėtų būti tvar­ko­mas vie­noj ar ki­toj sa­ vi­val­dybėj, nes yra 60 sa­vi­val­dy­bių. Tos vi­ sos sis­te­mos lo­ka­lios ir tu­ri sa­vo spe­ci­fiką.

Sa­vi­val­dybė yra pa­tvir­ti­nu­si ši­lu­mos ūkio spe­cialųjį planą, pa­gal kurį jis yra tvar­ko­ mas. Ki­taip ta­riant, da­bar Lie­tu­vos ši­lu­mos ūkis su­tvar­ky­tas ir funk­cio­nuo­ja pa­gal Skan­ di­na­vi­jos bei kitų vals­ty­bių pa­vyzdį.

Spe­cia­lis­tas at­sa­ko

Sei­mo na­r ys

ir­miau­sia bus iden­ti­fi­kuo­ja­mos įmo­ nės, ku­rios ga­li būti per­duo­da­mos vals­ty­bei. Jei­gu jos ne­tin­ka­mai, nee­ fek­ty­viai nau­do­ja­si ūkiu, tu­ri fi­nan­ si­nių sun­kumų ir ši­lu­mos kai­na šian­dien yra vi­siš­kai ne­pagrįs­ta ar­ba per­ka­mas ku­ras kai­ no­mis, ku­rios nėra adek­va­čios, tais at­ve­jais būtų ga­li­ma jas pe­rim­ti. Gal tai būtų ko­kia nors prie mi­nis­te­ri­jos įkur­ta vals­ty­binė ener­ ge­ti­kos įmonė ir ji ad­mi­nist­ruotų ši­lu­mos ūkius. Šian­dien aki­vaiz­du, kad ši­lu­mos ūkiai kai ku­rio­se sa­vi­val­dybė­se vi­siš­kai nee­fek­tin­ gai nau­do­ja­mi, o kai ku­riais at­ve­jais ne­tgi nu­ si­kals­ta­ma veik­la ga­li būti vyk­do­ma.

Ne­su­mai­šy­kit pa­pras­to ir svar­baus da­ly­ ko: įsta­ty­mas nėra toks, kad mes vi­sus ši­ lu­mos ūkius im­pe­ra­ty­vu pe­ri­ma­me. Įsta­ ty­mas bus vei­kian­tis tik jei­gu bus aiš­ku, kad koks nors vie­nas ši­lu­mos ūkis, – ar tai Šven­čio­nių, ar tai Šir­vintų, ar tai Vil­niaus mies­to, – vi­siš­kai nee­fek­ty­viai tvar­ko­si, ši­ lu­mos kai­na yra ne­pagrįs­ta ir pan. Tik to­ kiu at­ve­ju, ka­da yra vi­si šie ro­dik­liai, ta­da Vy­riau­sybė ga­li ini­ci­juo­ti to ši­lu­mos ūkio per­ėmimą. Bet jei­gu tvar­ko­si, pa­vyzd­žiui, kaip Ši­lutė, ku­ri tu­ri idea­liai vieną ma­žiau­ sių kainų ša­ly­je, tai aiš­ku, kad iš to­kių įmo­ nių nie­ko ne­reikės pe­rim­ti. Bet bu­vo at­ve­jis, pri­si­min­ki­te, Uk­mergė­je, Prie­nuo­se, ka­da ši­lu­mos ūkio tiekė­jas ne­pagrįs­tai teik­da­vo sąskai­tas, ne­teik­da­vo jo­kių įro­dymų.

Ang­li­jo­je už šil­dymą su­mo­ ka­ma į prie­kį. Jei­gu ne­su­ mokė­jai, tau tą pa­čią dieną at­jun­gia šil­dymą.

Šal­ti­nis: die­na.lt

Vals­ty­binės duo­menų ap­sau­gos ins­pek­ci­jos In­for­ma­ci­jos ir tech­no­lo­g ijų sky­r iaus vy­r iau­sio­ji spe­cia­l istė

D

uo­me­nys apie fi­zi­nių as­menų gy­ ve­namąją vietą tvar­ko­mi Lie­tu­vos Res­pub­l i­kos gy­ven­tojų re­g ist­re, todėl no­r int gau­t i to­k ius duo­me­ nis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos as­mens duo­menų tei­sinės ap­sau­gos įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka siū­ly­ti­na kreip­tis į Gy­ven­tojų re­gist­ro tar­nybą prie Vi­daus rei­kalų mi­nis­te­ri­jos Vil­niu­je, A.Vi­ vuls­kio g. 4A. Pra­šant pa­teik­ti as­mens duo­me­nis, va­do­vau­ jan­t is As­mens duo­menų tei­sinės ap­sau­gos įsta­ty­mo 6 straips­niu pra­šy­me tu­ri būti nu­ ro­dy­tas as­mens duo­menų nau­do­ji­mo tiks­las, tei­ki­mo bei ga­vi­mo tei­si­nis pa­grin­das ir pra­ šomų pa­teik­ti as­mens duo­menų apim­tis.

Iš­sa­mią in­for­ma­ciją apie as­mens duo­menų tei­kimą iš Gy­ven­tojų re­gist­ro ga­li­ma ras­ti Gy­ ven­tojų re­gist­ro tar­ny­bos in­ter­ne­to sve­tainė­ je www.gyv­reg.lt, Pas­laugų skil­ty­je.

Jau ke­letą kartų akis užk­liu­vo už in­ter­ne­ te ga­na ne­bran­giai par­duo­damų pa­puo­ šalų iš si­dab­ro. In­ter­ne­te per­ku daž­nai, bet pirk­ti pa­puo­šalų ne­drįstu, nes ne­su spe­ cia­listė ir tik­rai ne­ži­nau, ar šie dir­bi­niai ne­pa­dirb­ti. Todėl norė­čiau su­ži­no­ti, kaip namų sąly­go­mis at­skir­ti, ar pa­puo­ša­las tik­rai pa­ga­min­tas iš si­dab­ro, ar ne?

Zi­ta

Spe­cia­lis­tas at­sa­ko Re­gi­na Sa­ka­laus­kienė

Did­žio­jo­je da­ly­je ES vals­ty­bių ši­lu­mos ūkis pri­klau­so sa­vi­val­dybėms. Bet rei­kia at­skir­ti, kur tvar­ko­si pa­čios sa­vi­val­dybės, t. y. sa­vi­ val­dybėms pri­klau­so įmonės, ir kur iš­nuo­ mo­ta ar pri­va­ti­zuo­ta.

Vi­so­se vals­tybė­se yra skir­tin­gi mo­de­ liai, skir­tin­gas re­gu­lia­vi­mas, kainų nu­sta­ty­ mas. Lie­tu­vai iki to dar la­bai to­li. Pa­vyzd­žiui, Ang­li­jo­je už šil­dymą su­mo­ka­ma į prie­kį. Jei­ gu ne­su­mokė­jai, tau tą pa­čią dieną at­jun­gia šil­dymą. Pas mus ga­li turė­ti skolą kiek no­ri, bet tau ši­lu­ma vis tiek bus tie­kia­ma. Neim­ ki­te to kaip sver­ti­nio pa­si­sa­ky­mo, kad vi­so­ je ES taip yra. Kiek­vie­na vals­tybė tu­ri skir­ tingą re­gu­lia­vimą.

Dienos klausimas. Kas turėtų val­dy­ti ši­lu­mos ūkį? (pro­c.)

23 Sa­vi­val­dybė

Au­re­li­ja Gri­ki­naitė

41 Nes­var­bu

36 Vy­riau­sybė Pa­rengė Vai­da Ka­lin­kaitė

Lie­tu­vos pra­ba­v i­mo rūmų Pra­ba­v i­mo ir įspau­da­v i­mo sky­r iaus vir­ši­n inkė

T

iks­liai nu­sta­ty­ti, ar ga­mi­nys iš si­dab­ ro, namų sąly­go­mis su­dėtin­ga, nes daug ga­mi­nių yra ne si­dab­ri­niai, o tik si­dab­ruo­ti. Tau­rio­jo me­ta­lo su­ dėtį ga­l i nu­sta­ty­t i kva­l i­fi ­k uo­t i spe­cia­l is­tai – kai ku­rie ju­ve­ly­rai ar­ba pra­buo­to­jai, ku­rie tu­ ri spe­cia­lius rea­gen­tus.

Daž­n ai pa­s i­t ai­ko, kad in­ter­ne­t u įsi­g y­t i si­ dab­r i­n iai ga­m i­n iai nėra iš gry­no si­d ab­ro.

Kar­t ais net ir lom­b ar­d ams pri­duo­d a­m i ne tau­r iųjų me­t alų dir­bi­n iai. Būna, kad plie­n i­ niai ga­m i­n iai pa­tei­k ia­m i kaip bal­tojo auk­ so. Lie­t u­vos pra­b a­v i­mo rūmų spe­c ia­l is­t ai už ke­l is li­t us nu­s ta­to, iš ko pa­da­r y­t as ke­l ių gramų dir­bi­nys, todėl ne­ver­t a da­r y­t i eks­ pe­r i­mentų pa­t iems. Ga­m i­n io su­dėtį ro­do ir pra­b a, ta­č iau jei ji da­r y­t a ne Lie­t u­vo­je, var­ to­to­jas ga­l i ir ne­sup­ras­t i, ar tai pra­ba, ar koks nors ki­toks įspau­das, nes įvai­r io­se ša­ly­se šis ženk­l as skir­t in­gas.

12

liepos 11–17, 2013

lietuva

2009 m.

2010 m.

2011 m.

Atei­nan­čiais Pre­zi­dentės me­tais šv

Ko lauk­ti iš pa­sku­ti­ nių Pre­zi­dentės Da­ lios Gry­baus­kaitės ka­den­ci­jos metų?

Po­li­to­lo­gai su­ta­ria: dėme­sys bus skir­ tas pir­mi­nin­ka­vi­ mui ES Ta­ry­bai, o Vy­riau­sy­bei – vis skau­des­ni kri­ti­kos kir­čiai.

Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Išplėtė pre­zi­den­to ga­lias

Pre­zi­dentė D.Gry­baus­kaitė tre­ čia­dienį, lie­pos 10 d., vi­suo­me­ nei pri­statė ket­virtųjų ka­den­ci­jos metų re­zul­ta­tus. Penk­tie­ji ša­lies va­ dovės pre­zi­den­ta­vi­mo me­tai pra­si­ dės penk­ta­dienį, lie­pos 12-ąją. Po­ li­to­lo­gai Kęstu­tis Gir­nius ir Al­vi­das Lu­ko­šai­tis pa­ste­bi, kad pa­sta­rie­ ji ket­ve­ri me­tai Lie­tu­vos po­li­ti­ko­je žy­mi pre­zi­dentū­ros, kaip ins­ti­tu­ci­ jos, iš­ryškė­jimą ir iki tol bu­vu­sią ne­ įprastą ša­lies va­do­vo re­to­riką.

Pa­sak K.Gir­niaus, rinkė­jams to­kius būsi­mo­sios Pre­zi­dentės bruo­žus nu­spėti bu­vo sun­ku, nes anks­čiau ji bu­vo „kom­pe­ten­tin­ga tech­nok­ratė, bet kaip po­li­tikė ne­ si­reiškė“. „Ma­nau, ji tru­putį nu­ste­bi­no sa­vo sa­vo­tiš­ku kie­tu­mu ir per­pra­ to Seimą la­bai grei­tai bei pra­plėtė pre­zi­den­to ga­lias, nes Sei­mas ne­ drįso jai prie­šin­tis. Tai ganė­ti­nai

reikš­min­gas mo­men­tas. Nes kai Val­das Adam­kus mėgi­no tai da­ry­ti pirmąją sa­vo ka­den­ciją, jis pa­tyrė ne­ma­žai ne­sėkmių. O Pre­zi­den­ tei Sei­mas ne­prieš­ta­ra­vo ir dau­ giau ma­žiau nuo­lan­kiai jos at­žvil­ giu elgė­si“, – teigė po­li­to­lo­gas.

Eks­pertų nuo­mo­ne, griežtą Pre­zi­ dentės re­to­riką itin le­mia ne tik po­ li­tinė pa­saulė­žiū­ra, bet ir cha­rak­te­ ris. O ge­le­žinės le­di įvaiz­dis kar­tais ir spe­cia­liai iš­ryš­ki­na­mas. Čia rei­ kėtų pri­si­min­ti at­vejį, kai 2010 m.

D.Gry­baus­kaitė at­metė JAV pre­zi­ den­to Ba­rac­ko Oba­mos kvie­timą ir ne­vy­ko į Pra­ho­je su­rengtą Vi­du­ rio bei Rytų Eu­ro­pos va­dovų su­si­ti­ kimą. Pa­sak K.Gir­niaus, iš pa­žiū­ros tai bu­vo ne­pro­tin­gas spren­di­mas, ta­čiau su­laukė tarp­tau­ti­nio dėme­ sio ir dar la­biau su­tvir­ti­no D.Gry­ baus­kaitės įvaizdį. Ar toks griež­ tu­mas po­li­ti­ko­je yra tei­gia­mas, esą pri­klau­so nuo konk­re­taus at­ve­jo, kar­tais jis būti­nas.

Ta­čiau, A.Lu­ko­šai­čio tei­gi­mu, ga­li­ma kalbė­ti ir apie Pre­zi­dentės

san­tykį ap­skri­tai su par­la­men­tinės de­mok­ra­ti­jos kultū­ra, ku­rios Lie­ tu­vo­je ir šiaip trūksta. O per pa­ sta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus jos tik­ rai ne­pa­daugė­jo.

Al­vi­das Lu­ko­šai­tis:

Jei­gu Vy­riau­sybė nu­si­pel­nys, nea­be­ jo­ju, kad to­nas pa­ griežtės. O kad bus nu­si­pel­ny­ta, ir­gi nea­be­jo­ju. „Po­li­ti­kos eks­per­tus, ma­nau, ga­ na daž­nai Pre­zi­dentė ste­bi­no įvai­ rio­mis pro­go­mis, ar kri­ti­ka, ar pa­stebė­ji­mais, pamąs­ty­mais. Apsk­ ri­tai, kaip And­rius Ma­mon­to­vas yra sakęs, kad meilės ne­bus per daug, tai aš aso­cia­ciją kur­da­mas ga­liu sa­ky­ti, kad par­la­men­tinės de­mok­

ra­ti­jos tik­rai ne­bus per daug. Ir to kie­kio, ko­kybės, esant ši­tai Pre­zi­ den­tei, tik­rai ne­pa­daugė­jo. Bet čia yra klau­si­mas, kiek tai būtų ga­li­ma sie­ti su Pre­zi­den­te ir kiek – su pa­ čia sis­te­ma, par­la­men­tinės kultū­ ros, de­mok­ra­ti­jos plėtra, in­dokt­ri­ na­ci­ja eli­to ir vi­suo­menės gal­vo­se“, – svarstė A.Lu­ko­šai­tis. „Kas nu­si­pel­nys, tas ir gaus“

Penk­tie­ji Pre­zi­dentės bu­vi­mo vald­žio­je me­tai, anot po­li­to­logų, bus karš­ti ir įtemp­ti. Ar­ti­miau­sią pus­ metį di­de­lių vi­daus po­li­ti­kos rie­ tenų, kaip tei­gia­ma, ga­li­me ne­jus­ti, nes dėme­sys bus su­telk­tas į pir­mi­ nin­ka­vimą ES Ta­ry­bai. Ta­čiau tai esą ne­reiš­kia, kad ša­lies va­dovė švel­nins toną Vy­riau­sybės at­žvil­giu. „Jei­gu Vy­riau­sybė nu­si­pel­nys, nea­be­jo­ju, kad to­nas pa­griežtės. O kad bus nu­si­ pel­ny­ta, ir­gi nea­be­jo­ju. Nes koa­li­ci­ja la­bai su­dėtin­ga vi­so­mis pra­smėmis, tai yra įvar­di­ju­si ir pa­ti Pre­zi­dentė.

Kas nu­si­pel­no, tas ir gau­na“, – sakė A.Lu­ko­šai­tis.

Šalies vadovė įvar­di­jo svar­biau­sius dar­bus Eglė Še­pe­tytė Va­kar pre­zi­dentū­ro­je su­reng­to­ je me­tinė­je spau­dos kon­fe­ren­ci­ jo­je ša­lies va­dovė Da­lia Gry­baus­ kaitė ap­žvelgė ket­vir­tuo­sius sa­vo ka­den­ci­jos me­tus. Pre­zi­dentė iš­ var­di­jo svar­biau­sius, jos nuo­mo­ ne, nu­veik­tus dar­bus ir pa­siek­tus re­zul­ta­tus.

Nea­b e­jo­t i­n u pa­s ie­k i­m u D.Gry­ baus­k aitė įvar­d i­j o gerė­j an­č ią Lie­tu­vos eko­no­minę pa­dėtį. Pa­ sak Pre­zi­dentės, mi­ni­malų dar­bo už­mo­kestį pa­di­di­nu­siai Vy­riau­ sy­bei jau lai­kas pra­dėti ir laips­ niš­kai at­kur­ti at­ly­gi­ni­mus. Ša­lies va­dovė pa­brėžė, kad nau­ju fi­nan­ si­n iu lai­ko­tar­p iu – 2014–2020 m. – Lie­tu­va iš ES ga­li tikė­tis 4 mlrd. litų di­desnės pa­ra­mos, ku­ ri iš vi­so turėtų siek­ti 44,5 mlrd. litų. O per atei­n an­č ius dve­j us me­t us, pa­sak D.Gry­baus­kaitės,

jau­ni­mo ne­dar­bui ma­žin­ti mūsų ša­lis ga­li tikė­tis iki 900 mln. litų ES pa­ra­mos.

Pre­zi­dentė džiaugė­si tęsia­mais Lie­t u­vos ener­ge­t i­k os pro­j ek­ tais: su­s kys­t intųjų dujų ter­m i­ na­las esą sta­to­mas pa­gal gra­fiką, daugė­ja ne­p rik­l au­somų ši­l u­m os tiekėjų.

Kaip ir bir­želį skai­ty­da­ma me­tinį pra­ne­šimą Sei­me, Pre­zi­dentė vėl pa­brėžė „va­liu­si“ teis­mus. Ji pri­ minė per ket­ve­rius me­tus už teisė­ jo var­do pa­že­mi­nimą at­lei­du­si be­ veik tiek pat teisėjų, kiek at­leis­ta per anks­tes­nius 19 metų, – tar­ny­ bos ne­te­ko 13 teisėjų.

Iš­var­di­ju­si svar­biau­sius nu­veik­ tus dar­bus D.Gry­baus­kaitė at­sakė į žur­na­listų klau­si­mus.

Apie teismų sis­te­mos per­tvarką:

„Teisėjų gre­to­se lie­ka vie­ni ge­riau­ sių. Kiek ga­liu, ke­ti­nu ir to­liau „va­ ly­ti“ teis­mus.“

Apie kan­di­da­ta­vimą į Lie­tu­vos ar­ba ES pre­zi­den­tus:

„Nu­lems Lie­tu­vos žmonės ir Lie­ tu­vos žmo­nių nuo­monė. Ma­nau, pa­tys jūs (žur­na­lis­tai – red. pa­st.) pa­si­steng­si­te tą nuo­monę pa­teik­ ti, jūs ap­klau­sas pa­da­ry­si­te.“ Apie ei­ty­nes „Už ly­gybę“:

„Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­ja už­tik­ri­na vi­siems Lie­tu­vos pi­lie­čiams ly­gias su­si­rin­ki­mo tei­ses. Dėl vie­tos, kur ga­li vyk­ti vie­nas ar­ba ki­tas ren­gi­ nys, tai yra sa­vi­val­dybės pre­ro­ga­ ty­va. Ir tai tu­ri spręsti tiek tie, kas krei­pia­si į sa­vi­val­dybę, tiek pa­ ti sa­vi­val­dybė. Ant­ras teis­mas jau įpa­rei­go­jo sa­vi­val­dybę šį klau­simą išspręs­ti. Jei­gu ši­tas spren­di­mas bus ap­skųstas dar aukš­tes­nei ins­ tan­ci­jai, aukš­tesnė ins­tan­ci­ja vėl spręs. Todėl aš čia la­bai ko­men­ tuo­ti ne­norė­čiau, nes pro­ce­sas dar ne­si­baigė.“ „As­me­niš­kai aš ne­da­ ly­vau­ju jo­kio­se ei­tynė­se, iki šiol

ne­da­ly­va­vau ir ne­si­ruo­šiu da­ly­ vau­ti jo­kio­se ei­tynė­se.“

rai ne pre­zi­den­to at­sa­ko­mybė. Kad teisė­sau­ga at­liktų pa­šti­nin­ko funk­ ciją, ne­turė­čiau kiš­tis į tai.“

Apie Vy­riau­sybės darbą:

„Ma­nau, Lie­tu­va pra­stai at­ro­ do tiek vi­du­je, tiek tarp­tau­ti­nia­ me kon­teks­te dėl to, kad ne­su­ge­ ba priim­ti stra­te­gi­nių spren­dimų, ku­rie tu­ri būti priim­ti pa­čios Lie­ tu­vos. Mes ne­ga­li­me nu­stum­ti ši­ to spren­di­mo ar ap­si­spren­di­mo nei Es­ti­jai, nei Lat­vi­jai, nei šve­ dams. Tu­ri­me pa­tys ap­si­spręsti, stra­te­giš­kai atei­ty­je iš­lik­si­me ato­ minės ener­ge­ti­kos ša­li­mi ar ne. To­ dėl lauk­ti stu­dijų, nuo­monės iš tre­ čiųjų ša­lių tik­rai ne­reikėtų, nes jau pra­de­da­me at­ro­dy­ti ap­gailė­ti­nai.“ Apie Sei­mo narės Ne­rin­gos Venc­kienės paieš­kas:

„Kiek ži­nau, ieš­ko ne tam, kad ką nors blo­ga pa­da­rytų, o tam, kad įteiktų pra­ne­šimą apie at­vy­kimą į teismą. Vi­sa ki­ta – paieš­kos – tik­

Apie ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro Da­riaus Va­lio darbą:

„Pro­ku­ro­ras dir­ba vi­siš­kai sa­va­ran­ kiš­kai, taip ir ga­liu ver­tin­ti pro­ku­ ro­ro darbą. Re­for­mos pro­jektą ren­ gė ne pro­ku­ratū­ra, o pa­ts Sei­mas.

2011-ai­siais jį pri­ėmė 103 bal­sais, be­veik du treč­da­liai Sei­mo bal­sa­vo už to­kią re­formą, 2012-ie­ji skir­ ti jai įgy­ven­din­ti. Iš tiesų pro­ku­ro­ ras vykdė tik Sei­mo priimtą įsta­ tymą.“ Apie Fi­nan­si­nių nu­si­kal­timų ty­ri­mo tar­ny­bos va­dovų at­lei­di­mo skan­dalą:

„Sa­vo nuo­monę galė­čiau tik taip pri­sta­ty­ti, kad me­lo de­tek­to­riaus pa­ro­dymų abiejų pa­reigūnų at­ žvil­giu nei pro­ku­ratū­ra, nei teis­mas pa­nai­kin­ti ne­ga­li, jie iš­lie­ka.“

13

liepos 11–17, 2013

lietuva

2012 m.

vel­nu­mo bus ne­daug K.Gir­niaus po­žiū­riu, kol kas D.Gry­baus­kaitė Mi­nistrų ka­bi­netą kri­ti­ka­vo švel­niai: su­ėjus šim­tui Vy­riau­sybės dar­bo dienų ji sakė ne­tu­rin­ti ką ko­men­tuo­ti, nes dar ne­ma­ty­ti Vy­riau­sybės dar­bo re­ zul­tatų; skai­ty­da­ma me­tinį pra­ne­ šimą nu­rodė, kad jau me­tas pra­dėti dirb­ti. Dar po pus­me­čio, K.Gir­ niaus tei­gi­mu, to­nas griežtės. „Ji turės pa­si­sa­ky­ti, nes ši­ta Vy­ riau­sybė yra tie­siog ap­gailė­ti­nai silp­na. Ne­vyk­do svar­bių darbų, pa­ ti ne­su­si­ta­ria. Vis tiek Pre­zi­dentė tu­ri im­tis prie­mo­nių, pa­ska­tin­ti at­lik­ti būti­niau­sius dar­bus, ir dėl ato­minės, ir dėl kai ku­rių kitų da­ lykų. Ši­ta Vy­riau­sybė ne­ge­ba veik­ti nor­ma­liai ir Pre­zi­dentė turės pa­si­ sa­ky­ti šiuo klau­si­mu. Ir ma­nau, kad pa­si­sa­kys ne taip man­da­giai“, – dėstė po­li­to­lo­gas.

Po­li­ti­kos eks­per­to tei­gi­mu, pa­ dėtį sun­kins ir tai, jog Pre­zi­dentė lin­ku­si bend­ra­dar­biau­ti su so­cial­ de­mok­ra­tais, bet ne su ki­tais val­ dan­čio­sios koa­li­ci­jos par­tne­riais.

Apie atei­ties pla­nus D.Gry­baus­ kaitė kol kas ne­kal­ba. Ta­čiau kad ir kokį spren­dimą ji priims, – rung­ tis dėl ant­ros ka­den­ci­jos Lie­tu­vo­je ar kel­ti spar­nus ES mas­tu, – po­li­to­ logų tai ne­ste­bins. „Dip­lo­ma­tai yra kalbėję, esu iš jų girdėjęs, jog no­ ri­ma, kad nau­ja­sis ES pre­zi­den­tas būtų mo­te­ris iš ma­žos ša­lies. Tad

ji yra idea­li kan­di­datė. Ji ir­gi tu­ri Briu­se­lio pa­tir­ties, tai žmonės su­ pran­ta, ji laimė­jo Ka­ro­lio Did­žio­ jo pre­miją, ku­ri la­bai reikš­min­ga, ji su­pran­ta ES ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos žai­di­mo tai­syk­les bei vei­ki­mo bū­ dus. Tai di­de­li pra­na­šu­mai ir ji tik­rai ga­li į šitą po­zi­ciją pre­ten­duo­ti“, – kalbė­jo K.Gir­nius.

A.Lu­ko­šai­čio tei­gi­mu, jei D.Gry­ baus­kaitė su­gebėtų užim­ti da­bar­ ti­nio ES pre­zi­den­to Her­ma­no Van Rom­puy vietą, tai pri­lygtų ste­ buk­lui. Ta­čiau ateitį pro­gno­zuo­ ti dar anks­ti. „O kodėl gi ne? Nėra ste­buklų to­je ES. Ir ši­tas va­rian­tas vi­siš­kai priim­ti­nas bei ne­blo­gas vi­sai Eu­ro­pai būtų, ką jau kalbė­ ti apie Lie­tuvą. Ki­tas klau­si­mas – in­te­resų ga­lių žai­di­mai, ir ši­ta­me lau­ke su­žais­ti Pre­zi­den­tei vie­nai, ka­dan­gi ne­tu­ri di­des­nio už­nu­ ga­rio, sto­vyk­los, la­bai su­dėtin­ ga. Jei­gu taip at­si­tiktų ir ji taptų ES pre­zi­den­te ar pa­na­šiai, tai bū­ tų ste­buk­las Lie­tu­vai“, – sa­vo po­ žiūrį dėstė A.Lu­ko­šai­tis.

„Ji lin­ku­si bend­ra­dar­biau­ti su so­ cial­de­mok­ra­tais. Rei­kia pri­si­min­ti, kaip ji vi­so­mis iš­galė­mis mėgi­no už­kirs­ti ke­lią Dar­bo par­ti­jai pa­tek­ti į koa­li­ciją, tai ji pri­si­dės prie Dar­bo par­ti­jos su­nai­ki­ni­mo, ir jau yra pri­ si­dėju­si. Čia ne­būti­nai blo­gas da­ ly­kas. Aš ma­nau, kad ji jo­kios ypa­ tin­gos meilės nei Lie­tu­vos lenkų rin­kimų ak­ci­jai, nei Ro­lan­do Pak­so par­ti­jai ne­tu­ri, ji gana pra­gma­tiš­ka.

Rei­kia pri­si­min­ti, kad per rin­kimų kam­pa­niją Pre­zi­dentė aiš­kiai davė su­pras­ti, jog ji būtų norė­ju­si, kad rin­ki­mus būtų laimėję kon­ser­va­to­ riai ir li­be­ra­lai“, – sakė K.Gir­nius.

Bet ko­kie pa­si­rin­ki­mai ne­ste­bins

Komentarai

Al­gir­das Sy­sas

Lo­re­ta Grau­ž i­nienė

Val­dan­čio­sios Dar­bo par­t i­jos (lei­bo­r istų) at­stovė Sei­me

And­rius Ku­bi­lius

Val­dan­čiųjų so­cial­de­mok­ratų at­sto­vas Sei­me

J

Š

P

i val­dan­čiųjų ne­pradės gir­t i, ta­čiau tai natū­ra­lus da­ly­kas.

Ma­nau, kad Pre­z i­dentė nuo­ sek­l iai šitą koa­l i­c iją kri­t i­k a­ vo, nes ne pa­slap­t is, kad ji ne­norė­jo to­k ios koa­l i­c i­jos. Norė­jo vai­vo­r ykš­ tinės. Tad ne­ž i­n au, ar pa­s i­keis dėl pre­z i­den­to rin­k imų po­ž iū­r is į val­ dan­č iąją dau­g umą. Vi­s a­dos val­ dan­čia­jai dau­g u­mai bus pre­ten­z ijų, kad ir koks pre­z i­den­t as būtų.

Kal­bant apie dar vieną Pre­zi­dentės ka­den­ciją – jau vi­si vie­nu bal­su kal­ ba, kad rin­kimų kam­pa­ni­ja pra­si­dėjo, tai aki­vaizd­žiai ma­ty­ti pre­zi­dentū­ro­ je. Tad galbūt ji dau­giau, nuo­šird­žiau bend­raus.

iuo me­tu Pre­z i­dentės ir Vy­ riau­s ybės bend­ra­d ar­bia­v i­ mas yra konst­ruk­ty­vus ir toks turėtų lik­ti iki šių metų pa­bai­ gos. Ta­čiau pa­si­bai­gus pir­mi­nin­ka­vi­ mui ES Ta­ry­bai iš­kart pra­si­dės D.Gry­ baus­kaitės rin­kimų kam­pa­ni­ja ir ta­da kri­tiką Vy­riau­sy­bei jau reikės su­pras­ ti kaip re­to­riką prie­š rin­ki­mus. Rin­ki­ mai yra rin­ki­mai, vyks­ta natū­ra­li ko­va.

Kri­ti­ka ar ne kri­ti­ka, tai bus la­biau trak­ tuo­ja­ma kaip rin­kimų kalbos. Na, gal­ būt Dar­bo par­t i­jai kri­t i­ka jau šiek tiek tie­sio­g inė, kalbos ku­r ios kenks net ir pa­čiam pro­ce­sui. Ne­turėtų vals­tybės va­do­vai ne­pa­si­bai­g us teis­mo pro­ce­ sams reikš­t i nuo­monės.

Opo­z i­c i­n ių kon­s er­v a­to­r ių at­s to­v as Sei­m e

re­z i­dentė iš­l ie­k a nuo­s ek­l i net ir pa­si­kei­tus Sei­mo dau­ gu­mai. Mes kar­tais ir­g i turė­ da­vo­me skir­t ingų po­ž iū­ rių dėl vie­no­k ių ar ki­to­k ių darbų, bet jautė­me bend­rumą tuo at­ž vil­g iu, kad stengėmės dirb­ti ir pa­siek­ti re­zul­tatų.

Tad Pre­z i­dentė da­b ar­t inę val­d an­ čiąją dau­g umą kri­t i­k uo­ja visų pir­ma už tai, kad pra­bėgus pus­me­čiui ne­ma­ ty­t i darbų. Reikš­m in­gai ski­r ia­si at­sa­ ko­mybės ei­nant aukš­tas pa­rei­gas su­ vo­k i­mas ir tam tik­ras po­li­ti­kos sti­lius.

Pre­z i­dentė yra veiks­mo ir konk­re­čių re­zul­tatų sie­kian­ti ins­ti­tu­ci­ja. O da­bar­ ti­nei vald­ž iai at­ro­do, kad to­k ie prin­ci­ pai nėra ypač svarbūs.

2013 m.

BFL nuo­tr.

14

liepos 11–17, 2013

ekonomika

16,5 pro­c.

šie­met išau­go Lie­tu­vos eks­por­tas.

Nau­ja D.Ši­mo­nytės kar­je­ra

Gy­ven­tojų tur­tas paau­go ne­daug

Bu­vu­si fi­nansų mi­nistrė Ing­ri­da Ši­mo­nytė va­ kar pra­dėjo darbą Lie­tu­vos ban­ke, kur dirbs val­dy­bos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja. 38-erių I.Ši­mo­nytė, ku­ri 2009–2012 m. ėjo fi­nansų mi­nist­ro pa­rei­gas, nuo šių metų sau­sio taip pat dėsto mak­roe­ko­no­miką Vil­niaus uni­ver­si­ te­te. Vil­niaus uni­ver­si­te­te ji yra bai­gu­si vers­lo ad­mi­nist­ra­vi­mo ba­ka­lau­ro ir fi­nansų ma­gist­ ro stu­di­jas. I.Ši­mo­nytė Lie­tu­vos ban­ko val­dy­ bo­je pa­keitė Da­rių Pet­rauską.

Namų ūkių fi­nan­si­nis tur­tas pir­mo šių metų ket­vir­čio pa­bai­go­je siekė 93,7 mlrd. litų – 1 pro­c. dau­giau nei 2012-ųjų ko­vo pa­bai­go­je. Kaip pra­nešė Lie­tu­vos ban­kas, namų ūkių įsi­pa­rei­go­ji­mai ko­vo pa­bai­go­je bu­vo 31,2 mlrd. litų – 4 pro­c. ma­žiau nei prie­š me­tus. Dau­giau­sia namų ūkių fi­nan­ si­nio tur­to pir­mo ket­vir­čio pa­bai­go­je su­ darė gry­nie­ji pi­ni­gai bei indė­liai (39 pro­c.) ir ak­ci­jos (38 pro­c.).

Klientui prašnekinti –

nauji būdai

Po­kal­bių in­ter­ne­tu pro­gra­ma „Sky­pe“ ilgą laiką lie­tu­viams bu­vo tie­siog pi­gus būdas su­si­siek­ti su to­li esan­čiais ar­ti­mai­siais. Ta­čiau da­bar į šią pro­gramą at­si­gręžia vis dau­giau vers­li­ninkų, ku­rie pra­de­da su­pras­ti, kad ji ga­li pa­leng­vin­ti ko­mu­ni­ka­ciją su klien­tais. Tie­sa, prie to­kio bend­ra­vi­mo būdo dar rei­kia pri­pra­tin­ti ir pa­čius klien­tus.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Nau­jovė fi­nansų sek­to­riu­je

Kai ku­rios pa­slaugų sek­to­riu­je dir­ ban­čios įmonės „Sky­pe“ at­ra­do jau prie­š ke­le­rius me­tus. Taip jau ku­ ris lai­kas ga­li­ma su­si­tar­ti dėl nak­ vynės kai ku­riuo­se vieš­bu­čiuo­se ar pa­si­kon­sul­tuo­ti dėl ato­stogų su ke­ lio­nių or­ga­ni­za­to­riais.

Ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu pro­ gramą „Sky­pe“ pra­de­da rink­tis ir tos bend­rovės, ku­rios tra­di­ciš­kai su klien­tais daž­niau­siai bend­rau­da­vo akis į akį, – ban­kai ir ki­tos fi­nansų ins­ti­tu­ci­jos.

Nuo bir­že­lio pa­bai­gos per „Sky­ pe“ ga­li­ma su­si­siek­ti su SEB ban­ku.

Su pri­va­čiais klien­tais ban­kas šiuo ka­na­lu bend­rau­ja bet ku­riuo pa­ros me­tu, o su įmonė­mis – įpras­to­mis dar­bo va­lan­do­mis. „Di­na­miš­ka­me pa­sau­ly­je mūsų klien­tai yra mo­bilūs, daug ke­liau­ ja, fi­nan­si­nius klau­si­mus sprend­žia bet ku­rio­je vie­to­je ir bet ku­riuo me­ tu. Tai­gi nuo­lat ieš­ko­me būdų, kaip bend­ra­vimą su ban­ku jiems pa­da­ ry­ti dar pa­to­gesnį ir pa­pras­tesnį, kaip pa­dėti klien­tams tau­py­ti laiką ir pi­ni­gus. Per­nai pa­si­ūlėme gy­ven­ to­jams skam­bin­ti į banką pa­si­tar­ti dėl kas­die­nių pa­slaugų bet ku­riuo

pa­ros me­tu, da­bar ir gy­ven­to­jams, ir įmonėms siū­lo­me bend­ra­vi­mo nau­do­jan­tis pro­gra­ma „Sky­pe“ ga­ li­mybę“, – sakė SEB ban­ko val­ dy­bos na­rys ir Maž­me­ninės ban­ ki­nin­kystės tar­ny­bos di­rek­to­rius Vir­gi­ni­jus Do­vei­ka.

„Sky­pe“ nau­do­ja­me vi­di­nei bend­rovės ko­mu­ni­ka­ci­jai, o su klien­tais pra­stai.

Gy­ven­to­jai ir įmonės, pa­skam­ binę SEB ban­kui nau­do­da­mie­si pro­gra­ma „Sky­pe“, ga­li gau­ti in­ for­ma­ci­jos apie įvai­rias kas­dienės ban­ki­nin­kystės pa­slau­gas: pa­ slau­gas in­ter­ne­tu, mo­bi­liuo­ju te­ le­fo­nu, mokė­ji­mo kor­te­les ir kt.

Klien­tai ga­li su­ži­no­ti ban­ko pa­si­ūly­mus, pri­rei­kus už­si­re­gist­ruo­ti į su­si­ti­kimą su va­dy­bi­nin­ku ban­ko sky­riu­je. Nus­tatę as­mens ta­pa­tybę, ban­ko spe­cia­lis­tai ga­li at­šauk­ti blo­kuotą prieigą prie elekt­ro­ninės ban­ki­nin­kystės pa­slaugų, priim­ ti už­sa­kymą pa­ga­min­ti de­be­to mokė­ji­mo kor­telę, priim­ti pra­šy­ mus už­si­sa­ky­ti tie­sio­gi­nio de­be­

to pa­slaugą ar jos at­si­sa­ky­ti, tei­kia in­for­ma­ciją apie pa­sko­las ir iš­per­ kamąją nuo­mą. Šią sa­vaitę ga­li­mybę su­si­siek­ti su va­dy­bi­nin­kais nau­do­jant pro­ gramą „Sky­pe“ pa­si­ūlė ir kre­di­to uni­ja „Vil­niaus kre­di­tas“.

Nors ša­lies fi­nansų rin­ko­je tai dar nau­jovė, „Vil­niaus kre­di­to“ ad­mi­ nist­ra­ci­jos va­dovė Ing­ri­da Kond­ro­ tienė ti­ki­si, kad toks bend­ra­vi­mas iš­po­pu­liarės. „Sie­kia­me būti kuo ar­čiau klientų, uni­jos na­rių, todėl sten­giamės ir bend­ra­vimą pa­da­ ry­ti kuo pa­pras­tesnį. Tie­sio­gi­niai ir ne­mo­ka­mi po­kal­biai per „Sky­ pe“ iki šiol la­biau bu­vo nau­do­ja­ mi tarp draugų ar ko­legų. Kre­di­to unijų veik­la grįsta na­rių, bend­ruo­ menės, koo­pe­ra­ci­jos prin­ci­pais, tad ir nau­jas bend­ra­vi­mo būdas, ma­ nau, bus or­ga­niš­kas, natū­ra­lus“, – sakė I.Kond­ro­tienė.

Pamė­go emig­ran­tai

V.Do­vei­ka laik­raš­čiui teigė, kad nors SEB ban­kas po­kal­biams su klien­tais „Sky­pe“ nau­do­ti pra­dėjo la­bai ne­se­niai, pir­mie­ji re­zul­ta­tai pra­no­ko lūkes­čius – kas­dien vi­du­ ti­niš­kai su­lau­kia­ma dau­giau kaip 50 skam­bu­čių. „Be to, pa­ste­bi­me, kad to­kių skam­bu­čių po­kal­bio tru­ kmė yra ge­ro­kai il­gesnė nei įprastų

te­le­fo­ni­nių skam­bu­čių. Klien­tams „Sky­pe“ skam­bu­čiai yra ne­mo­ ka­mi, todėl jie kal­ba be sku­bos, steng­da­mie­si su­pras­ti vi­sas de­ta­ les“, – teigė V.Do­vei­ka.

Anot jo, ypač pa­slaugą pamė­ go už­sie­ny­je dir­ban­tys lie­tu­viai – anks­čiau il­ges­nis po­kal­bis su ban­ ku jiems bu­vo per bran­gus, ta­čiau at­si­ra­dus ga­li­my­bei skam­bin­ti per „Sky­pe“ jie no­riai do­mi­si pro­duk­ tais, pa­slau­go­mis, pro­ce­sais ir kai­ no­da­ra. „Anks­čiau už­sie­ny­je dir­ ban­tys lie­tu­viai už­vers­da­vo banką elekt­ro­ninė­mis užk­lau­so­mis, da­ bar jas ima keis­ti skam­bu­čiai per „Sky­pe“, nes tai pa­to­giau, grei­čiau ir efek­ty­viau“, – teigė pa­šne­ko­vas.

Per pus­metį – vos ke­li

Vis dėlto da­lis vers­li­ninkų tei­gia, kad pro­gra­ma „Sky­pe“ – tik vie­ nas būdų su­si­siek­ti su klien­tais, ta­ čiau tik­rai ne pa­ts po­pu­lia­riau­sias.

Tai visų pir­ma le­mia pa­tys klien­tai.

Nors „Sky­pe“ įdieg­ta ko­ne kiek­ vie­na­me kom­piu­te­ry­je, norė­da­ mi už­si­sa­ky­ti ko­kią nors pa­slaugą, žmonės mie­liau tuo pa­čiu kom­piu­ te­riu ra­šo elekt­ro­ni­nius laiš­kus ar­ ba su pa­slaugų teikė­jais su­si­sie­kia įpras­tu te­le­fo­nu. „Ši pa­slau­ga la­bai ne­po­pu­lia­ri“, – pa­tvir­ti­no vie­na sos­tinė­je vei­

Neat­si­lie­pia: už­megz­ti ry­šius su klie

kol kas mie­liau ren­ka­si tra­di­ci­nes

kian­čių nak­vynės namų „Vi­vuls­ kio apar­ta­men­tai“ dar­buo­to­ja.

Pa­sak jos, pa­starąjį pus­metį per pro­gramą „Sky­pe“ sve­čių na­mai įvykdė vos dvi ar tris kam­ba­rių re­ zer­va­ci­jas.

Nors sve­čių namų in­ter­ne­to tink­ la­la­py­je prie kon­tak­ti­nių duo­menų aiš­kiai ma­ty­ti ir „Sky­pe“ pik­tog­ ra­ma, ku­rią pa­spaudęs klien­tas iš­ kart su­si­siektų su va­dy­bi­nin­ku, dar­buo­to­ja sakė, kad elekt­ro­ni­niu pa­štu su­lau­kia­ma kur kas dau­giau užk­lausų.

Geo­de­zi­nius dar­bus at­lie­kan­ čios bend­rovės „Geo Group“ va­ do­vas Ma­ri­jus Ka­niušė­nas taip pat teigė, kad ban­dy­mai su klien­tais bend­rau­ti per „Sky­pe“ la­bai nu­

D.Bagd­žiū­nas: ko­mu­ni­kuo­ti rei­kia Vai­da Ka­lin­kaitė v.kalinkaite@diena.lt

Ko­m u­n i­ka­c i­jos in­t er­n e­t e spren­ di­m us siū­l an­č ios bend­r ovės „Gau­m i­n a“ di­r ek­t o­r ius Da­r ius Bagd­ž iū­n as sa­k o, kad mūsų ša­ lies įmonės dar tik mo­k o­s i iš­ nau­d o­t i in­t er­n e­t o tei­k ia­m as ga­ li­m y­b es.

Truk­dis: pa­sak D.Bagd­žiū­no, iš­

ra­din­gai ko­mu­ni­ka­ci­jai in­ter­ne­te koją daž­niau­siai ki­ša ži­nių apie in­ter­ne­tinę erdvę trūku­mas.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Kalbė­d a­m a­s is su laik­raš­č iu D.Bagd­žiū­nas teigė, kad nors gerų ko­mu­ni­ka­ci­jos in­ter­ne­te pa­vyzd­žių ne­trūksta ir Lie­tu­vo­je, vis dėl­ to, pa­ly­gin­ti su dau­ge­liu Eu­ro­pos ša­lių, mūsų vers­li­nin­kai šio­je sri­ ty­je ge­ro­kai at­si­lie­ka.

Pa­sak D.Bagd­žiū­no, in­ter­ne­tu klien­tus pa­siek­ti ban­dan­tis vers­las daž­nai ne­gal­vo­ja, kad ir šiam ko­ mu­ni­ka­ci­jos ka­na­lui rei­kia prie­žiū­ ros bei in­ves­ti­cijų. Tie­siog su­kur­ti įmonės pa­skyrą feis­bu­ke ir ma­ny­ti, kad vien dėl to klien­tai pra­dės ma­ siš­kai plūsti, – did­žiau­sia klai­da.

– Ko­kias svar­biau­sias ga­li­my­ bes, jūsų nuo­mo­ne, su­tei­kia in­ ter­ne­tinė erdvė įmonėms?

– In­ter­ne­tinė erdvė su­tei­kia ga­ li­mybę var­to­to­jui pa­siek­ti prekės ženk­lus, gau­ti in­for­ma­ciją ar­ba at­ lik­ti veiksmą per nuo­tolį. Toks yra pa­pras­tas, bet svar­biau­siais pra­ na­šu­mas.

– Ar įmonės tiek pa­sau­ly­je, tiek konk­re­čiai Lie­tu­vo­je ge­ba tin­ ka­mai iš­nau­do­ti šiuo­lai­ki­nių tech­no­lo­gijų siū­lo­mas ga­li­my­ bes?

– Sa­ky­čiau, kad įmonės dar mo­ ko­si iš­nau­do­ti pro­gre­so su­ku­ria­ mas ga­li­my­bes. Did­žiau­sias stab­ dis – ži­nių apie vir­tua­lios erdvės pa­nau­do­jimą sto­ka daž­nos įmo­ nės vi­du­je. Kai įmo­nių dar­buo­to­ jai ne­tu­ri spe­cia­lių ži­nių, tai ir už­ duo­tis kūry­binėms agentū­roms jie for­mu­luo­ja taip, kad tai ve­da prie ri­bo­to ino­va­cijų po­ten­cia­lo at­ sklei­di­mo. Būtent todėl ko­mu­ni­ ka­ci­ja in­ter­ne­te daž­nai būna nuo­ bo­di ir nee­fek­ty­vi.

– Kaip in­ter­ne­te ko­mu­ni­kuo­ jan­čios Lie­tu­vos įmonės at­ro­ do pa­sau­lio kon­teks­te?

– Lie­tu­vo­je yra la­bai gerų ko­mu­ ni­ka­ci­jos in­ter­ne­te pa­vyzd­žių, ne­ nu­si­leid­žian­čių pa­sau­lio ge­riau­ siems pro­j ek­t ams, o gal ir juos ap­len­kian­čių. Vis dėlto rei­kia pri­ pa­žin­ti, kad dau­ge­liu at­ve­ju lie­ tu­viš­ki pro­jek­tai vel­ka­si Eu­ro­pos uo­de­go­je.

– Gal galė­tumė­te nu­ro­dy­ti ge­ rų ir blogų pa­vyzd­žių, iš ku­rių vers­las turėtų mo­ky­tis, kaip pa­nau­do­ti in­ter­ne­to ga­li­my­bes ar, prie­šin­gai, kaip jų ne­reikėtų nau­do­ti?

15

liepos 11–17, 2013

ekonomika Padė­jo saus­ra ­ Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je

„Chev­ron“ ­ trauk­tis ne­ke­ti­na

€

Už­sie­nio rin­ko­se išau­gus pie­no pro­duktų pa­ klau­sai ir pa­didė­jus kai­noms, Vil­kyš­kių pie­ ninė pirmą šių metų pus­metį ga­vo 14 pro­c. dau­giau kon­so­li­duotųjų pa­jamų nei per­nai – 158,1 mln. litų. Vil­kyš­kių pie­ninės pa­grin­di­ nis ak­ci­nin­kas Gin­ta­ras Ber­ta­šius BNS sakė, kad tai iš esmės lėmė va­sa­ros saus­ra vie­no­ je pa­grin­di­nių pa­sau­lio pie­no pro­duktų eks­ por­tuo­tojų Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je ir su­mažė­ ju­si te­nykš­čių pie­no pro­duktų pa­si­ūla.

JAV ener­ge­ti­kos bend­rovė „Chev­ron“ tei­ gia ne­ke­ti­nan­ti trauk­tis iš Lie­tu­vos po to, kai Sei­mas su­griež­ti­no skalūnų dujų žval­ gybą ir ga­vybą. Tai tre­čia­dienį po su­si­ti­ki­ mo su „Chev­ron“ at­sto­vais pa­reiškė prem­ je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius. „Jie iša­na­li­za­ vo priim­tus įsta­ty­mus Sei­me ir pa­sakė, kad tai neuž­da­ro durų in­ves­tuo­ti Lie­tu­vo­je, kad leid­žia vys­ty­ti verslą Lie­tu­vo­je, va­do­vau­jan­ tis šiais įsta­ty­mais“, – sakė A.But­ke­vi­čius.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0237 DB sva­ras ster­lingų 1 4,0177 JAV do­le­ris 1 2,7001 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5668 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9134 Len­ki­jos zlo­tas 10 7,9915 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3684 Ru­si­jos rub­lis 100 8,2084 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7814

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

+0,2819 % +0,1845 % +0,8441 % +0,9637 % –0,1179 % –0,3752 % +0,1031 % +1,2058 % +0,2017 %

Verslininkai sėkmės su ino­va­ci­jo­mis ne­sie­ja Eko­no­mi­kos krizė pa­ska­ti­no aukš­čiau­sio ly­gio va­do­vus dieg­ ti ino­va­ci­jas ir va­do­vau­tis ne­ stan­dar­ti­niu po­žiū­riu. O Lie­tu­ vos vers­li­nin­kai vis dar ti­ki­si, kad sėkmė ap­lan­kys, jei dar­buo­to­jai už ma­žiau dirbs dau­giau.

Ski­ria dau­giau­sia dėme­sio

en­tais vers­li­nin­kai ban­do ir nau­do­da­mi in­for­ma­ci­nes tech­no­lo­gi­jas, pa­vyzd­žiui, pro­gramą „Sky­pe“. Ta­čiau klien­tai­ bend­ra­vi­mo for­mas.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

vi­lian­tys, nors šią pa­slaugą įmonė siū­lo jau se­no­kai. „Sky­pe“ nau­ do­ja­me vi­di­nei bend­rovės ko­mu­ ni­ka­ci­jai, o su klien­tais pra­stai. Iš esmės per „Sky­pe“ bend­rau­ja­me tik su vie­na bend­ro­ve, ku­ri nau­ do­ja­si mūsų pa­slau­go­mis“, – sa­ kė pa­šne­ko­vas.

Vers­li­nin­kas metė ak­menį ir į pa­ čių klientų daržą. Pa­sak jo, daž­ni at­ ve­jai, kai klien­tas at­siun­čia užk­lausą per „Sky­pe“, bet pa­skui iš­kart at­ si­jun­gia ir dings­ta, o dar­buo­tojų ban­dy­mai jam at­sa­ky­ti bai­gia­si tuš­čiai.

Pa­sak M.Ka­niušė­no, „Sky­pe“ sa­ vo kom­piu­te­ry­je tu­ri daž­nas žmo­ gus, ta­čiau ši pro­gra­ma vis dėlto sie­ja­ma tik su bend­ra­vi­mu tarp ar­

timųjų, o vers­lo rei­ka­lus links­ta­ma tvar­ky­ti tra­di­ci­niais būdais.

Pa­bandę vėl nau­do­ja­si

Įvai­rio­mis do­va­no­mis pre­kiau­jan­ čios bend­rovės „Do­vanų ša­lis“ at­ sto­vas Da­rius Mar­kaus­kas taip pat pri­pa­ži­no, kad klien­tai daž­niau­siai krei­pia­si te­le­fo­nu ir elekt­ro­ni­niu pa­štu, ta­čiau ti­ki­no, jog „Sky­pe“ funk­ci­ja „tik­rai nėra tik tam, kad būtų“. „Klien­tai, ku­rie į mus krei­ pia­si būtent per pro­gramą „Sky­ pe“, su­da­ro apie 5 pro­c., gal kiek dau­giau bend­ro srau­to, bet 10 pro­c. ne­sie­kia“, – sakė pa­šne­ko­vas.

Pa­sak jo, ten­den­ci­jos, kad ši pa­ slau­ga po­pu­liarė­ja, nėra. Vi­sus dve­jus me­tus, kai įmonė siū­lo į ją

kreip­tis per „Sky­pe“, šia ga­li­my­be be­si­nau­do­jan­čių klientų skai­čius iš­ li­ko maž­daug pa­sto­vus. Ta­čiau, pa­ sak D.Mar­kaus­ko, ga­na aki­vaiz­di ki­ ta ten­den­ci­ja – klien­tai, ku­rie vieną kartą bend­rau­ti su įmo­ne pa­si­rin­ko „Sky­pe“, ir kitą kartą nau­do­ja­si bū­ tent šia ko­mu­ni­ka­ci­jos prie­mo­ne. „Do­vanų ša­lies“ at­sto­vas pa­sa­ ko­jo, kad klau­si­mai, ku­riuos klien­ tai už­duo­da te­le­fo­nu ar per „Sky­ pe“, ne­si­ski­ria, ta­čiau ski­ria­si pa­tys skir­tin­gus ko­mu­ni­ka­ci­jos būdus be­si­ren­kan­tys žmonės. Per „Sky­ pe“ be­si­krei­pian­tys klien­tai daž­nai mėgsta il­giau pa­bend­rau­ti, su­ži­no­ti dau­giau de­ta­lių apie pa­gei­dau­jamą prekę, o ir ją pa­čią ren­ka­si kur kas kruopš­čiau.

Au­gant kon­ku­ren­ci­jai vi­sa­me pa­ sau­ly­je, aukš­čiau­sio ly­gio va­do­vai sten­gia­si už­tik­rin­ti įmo­nių au­ gimą kur­da­mi ir dieg­da­mi ino­ va­ci­jas vers­le, ieš­ko­da­mi naujų vers­lo plėtros būdų bei kryp­čių.

Bend­rovės „PwC“ at­lik­ta ap­ klau­sa, ku­rio­je da­ly­va­vo 246 įmo­nių va­do­vai iš Šiaurės ir Pietų Ame­ri­kos, Eu­ro­pos, Ra­mio­jo van­ de­ny­no re­gio­no ir Vi­du­ri­nių Ry­ tų ša­lių, pa­rodė, kad 97 pro­c. va­ dovų ino­va­ci­jas vers­le nu­ro­do kaip aukš­čiau­sią prio­ri­tetą.

Skir­tin­guo­se pa­sau­lio re­gio­ nuo­se ino­va­c i­jos ne­v ie­n o­d ai svar­bios. Did­žiau­sias ino­va­cijų po­rei­kis jau­čia­mas Ra­mio­jo van­ de­ny­no re­gio­no ša­ly­se ir Šiaurės Ame­ri­ko­je, kur va­do­vai vie­nin­gai pri­pa­ži­no, kad vers­lo ino­va­ci­joms jų įmonė­se ski­ria­ma dau­giau­sia dėme­sio. Vi­du­rio ir Rytų Eu­ro­po­ je 18 pro­c. įmo­nių va­dovų tvir­ti­no prie­šin­gai – teigė, kad ino­va­ci­jos nėra prio­ri­te­tas to­se rin­ko­se, ku­ rio­se vei­kia jų įmonės.

Po­žiū­ris pa­si­keitė

Apk­lau­sa taip pat at­skleidė, kad po­žiū­ris į vers­lo pro­cesų efek­ty­ vumą ir ino­va­cijų svarbą vers­ le nuo 2009 m. reikš­min­gai pa­ si­keitė.

Be­veik du treč­da­liai pa­sau­lio įmo­nių va­dovų ma­no, kad ino­va­ ci­jos ir veik­los efek­ty­vu­mas yra vie­no­dai svarbūs jų įmo­nių sėkmei. Dau­giau­sia tai tei­gian­čių vers­lo ly­de­rių bu­vo Lo­tynų Ame­

ri­ko­je (71 pro­c.), o kiek ma­žiau – Vi­du­ri­niuo­se Ry­tuo­se (50 pro­c.).

Ino­va­cijų svar­bos įver­ti­ni­mas ro­do, kaip pa­si­keitė va­dovų dėme­ sio cent­ras, pa­ly­gin­ti su 2009 m. at­lik­ta ap­klau­sa. Tuo me­tu di­din­ ti vers­lo pro­cesų efek­ty­vumą bu­vo svar­biau­sias tiks­las, nes įmonės siekė kom­pen­suo­ti dėl fi­nan­sinės krizės su­mažė­ju­sias pa­ja­mas ir dėl to smu­kusį pel­ną. Da­bar trys ket­ vir­ta­da­liai įmo­nių va­dovų ma­no, kad ino­va­ci­jos bent jau ne ma­ žiau svar­bios nei veik­los efek­ty­ vu­mas.

Pas mus vis­kas ki­taip

Lie­tu­vos vers­lo ly­de­riai vis dar ma­ no, kad svar­biau­sia vers­lo sėkmei yra di­din­ti veik­los efek­ty­vumą.

Dau­giau nei pusė (53 pro­c.) ap­ klaustų Lie­tu­vos įmo­nių va­dovų teigė ma­nan­tys, kad vie­na ga­li­ my­bių, kaip už­tik­rin­ti vers­lo plė­ trą, yra kur­ti nau­jus pro­duk­tus ir pa­slau­gas, ta­čiau tik 9 pro­c. va­ dovų nu­rodė, kad ino­va­ci­jos yra vie­nas iš trijų prio­ri­tetų jų vers­le ir joms ke­ti­na­ma skir­ti in­ves­ti­cijų per atei­nan­čius 12 mėne­sių.

Net 67 pro­c. res­pon­dentų nu­ rodė ke­ti­nan­tys per atei­nan­čius 12 mėne­sių in­ves­tuo­ti į veik­los efek­ty­vu­mo di­di­nimą.

Anot „PwC“ Kon­sul­ta­cijų sky­ riaus di­rek­to­riaus Aud­riaus Ce­ siu­lio, Lie­tu­vos įmo­nių va­dovų ap­klau­sos re­zul­ta­tai at­spin­di vy­ rau­jan­čią nuo­monę ir tam tik­ ru po­žiū­riu iner­tinį mąstymą, kad pa­grin­dinį Lie­tu­vos įmo­nių kon­ku­ren­cinį pra­na­šumą už­tik­ ri­na san­ty­ki­nai ma­žesnės veik­los sąnau­dos ir gebė­ji­mas ga­min­ti ga­mi­nius ma­ža sa­vi­kai­na.

Pa­sak jo, to­kiai nuo­mo­nei įsit­ vir­tin­ti pa­dėjo ir fi­nan­sinės krizės lai­ko­tar­pis.

VD inf.

ten, kur yra vartotojas – Jei no­ri­te gerų pa­vyzd­žių, ver­ta ap­lan­ky­ti tink­la­la­pius www.ria­ dom.eu, www.lu­xu­rye­co­buil­der. com ar lie­t u­v išką www.svy­t u­ rio­sa­lis.lt. Blogų pa­vyzd­žių var­ dy­ti ne­no­riu. Tie­siog at­si­da­ry­ki­ te bet kurį tink­la­lapį. Jei jis jums ne­su­ke­lia tei­giamų emo­cijų ar­ba ne­pa­de­da pa­ten­kin­ti jūsų po­rei­ kių, va­di­na­si, tai yra blo­gas pro­ jek­tas.

– Kaip ma­no­te, jei įmonė jau nau­d o­ja­s i vie­n u so­c ia­l i­n iu tink­lu ar in­ter­ne­ti­ne pa­slau­ga, ar ji turėtų iš­siplės­ti ir į ki­tus tink­lus? Pa­vyzd­žiui, jei įmonė nau­do­ja­si feis­bu­ku, ar jai ver­ta

su klien­tais ko­mu­ni­kuo­ti dar ir tvi­te­ry­je?

– Kiek­v ie­n as įmonės veiks­m as tu­r i at­s i­p irk­t i. Įmonės ko­m u­n i­ ka­c i­ja tu­r i būti ten, kur yra jos var­t o­t ojų. So­c ia­l i­n ių tinklų yra šim­t ai. Ku­r iuo­se konk­re­č iai bū­ ti ir ką juo­se sa­ky­ti, rei­kia spręs­ ti kiek­vie­nu konk­re­čiu at­ve­ju at­ ski­rai. Tei­sin­gas ke­lias ga­li būti ir turė­ti 20 so­cia­li­nių tinklų pa­ skyrų, ir nė vie­nos.

– Koks iš­ra­din­giau­sias in­ter­ ne­tinės erdvės pa­nau­do­ji­mas jums la­biau­siai įsi­minė?

– Te­ko dirb­ti prie dau­gy­bės įdo­ mių pro­jektų. Ta­čiau man vie­nas

iš įdo­miau­sių yra „Or­bis Li­tua­ niae“ (www.ldkis­to­r i­ja.lt). Tai be­veik sep­ty­ni šim­tai is­to­rijų apie Lie­tu­vos Did­žiąją Ku­ni­gaikš­tystę, su­skait­me­nin­tas Vil­niaus uni­ver­ si­te­to bib­lio­te­ko­je sau­go­mas Joa­ chi­mo Le­le­we­lio rin­ki­nys, dar­bo su skait­me­ni­niais žemė­la­piais ir me­ta­duo­me­ni­mis priemonės. Jis įdo­mus tuo, kad kiek­vie­na is­to­ri­ja per­ra­šy­ta ke­lis kar­tus ir pa­teik­ta var­to­to­jui tur­tin­gu for­ma­tu, kiek­ vie­na de­talė, iliust­ra­ci­jos tiks­liai ati­tin­ka to lai­ko ma­das, med­žia­ gas ir ar­chi­tektūrą. Būtent šios prie­monės yra pro­jek­to sėkmės ga­ ran­tas, su­do­mi­nan­tis skai­ty­toją ir ska­ti­nan­tis jo grįžta­mumą.

Abe­jin­gi: tik 9 pro­c. Lie­tu­vos įmo­nių va­dovų nu­rodė, kad ino­va­ci­jos

yra vie­nas iš trijų prio­ri­tetų jų vers­le.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

16

liepos 11–17, 2013

pasaulis diena.lt/naujienos/uzsienis

Įvykių kalendorius

KUR? Vilniuje.

KA­DA? Ket­vir­ta­die­nį, lie­pos 11 d.

sUSITINKA prezidentai Lie­tu­vo­je su vals­ty­bi­niu vi­zi­tu lan­ko­si Vo­kie­ti­jos pre­zi­den­tas Joa­chi­mas Gauc­kas. Jis su­si­ti­ks su ša­lies va­do­ve Da­lia Gry­baus­kai­te ir ap­tars dvi­ša­ lį po­li­ti­nį, eko­no­mi­nį ir kultū­ri­nį bend­ra­dar­bia­vi­mą. Ypa­tin­gas dėme­sys skir­tas ak­tua­liems Bal­ti­jos jūros re­gio­no, ener­ge­ti­kos ir san­ty­kių su Rytų kai­my­nais klau­si­mams. Ša­lių va­do­vai taip pat ap­tars pa­grin­di­nius Lie­tu­ vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai prio­ri­te­tus.

KUR? Kaire.

KA­DA? Penk­ta­die­nį, lie­pos 12 d.

nauja vyriausybė

Pa­s i­ro­dy­m as: pa­starąjį kartą ku­ni­gaikš­tienė Cat­he­ri­ne vie­šai pa­de­monst­ra­vo sa­vo ap­valų pil­vuką bir­že­lio

Egip­te for­muo­ja­ma nau­jo­ji ša­lies vy­riau­sybė. Jai va­do­vau­ti sa­vaitės pra­ džio­je pa­skir­tas Ha­ze­mas al Beb­la­wi. Tie­sa, Mu­sul­monų bro­li­ja, ku­rios ly­ de­ris Mo­ha­me­das Mor­si bu­vo ka­riuo­menės pa­ša­lin­tas iš po­sto, tre­čia­dienį pa­si­ūlymą dėl po­stų nau­jo­jo­je vy­riau­sybė­je at­metė. Pas­kelb­to­je lai­ki­no­jo pre­zi­den­to Ad­ly Man­sou­ro char­ti­jo­je ža­da­ma, kad nau­ji par­la­men­to ir pre­ zi­den­to rin­ki­mai Egip­te vyks kitų metų pra­džio­je.

KUR? Bagdade.

KA­DA? Sek­ma­die­nį, lie­pos 14 d.

Respublikos diena Ira­ke sek­ma­dienį mi­ni­mos 55-o­sios Ira­ko Res­pub­li­kos įkūri­mo me­tinės.

1958 m. va­do­vau­ja­mi bri­ga­dos ge­ne­ro­lo Abd al Ka­ri­mo Qa­si­mo ira­kie­čiai nu­vertė mo­nar­chiją ir įkūrė Ira­ko Res­pub­liką. Tie­sa, 1963 m. įvykus per­vers­ mui A.al K.Qa­si­mas bu­vo nu­vers­tas. 1968 m. Ira­ke įsi­galė­jo „Ba’ath“ par­ti­ja, pa­ma­žu per­ėjusi į ge­ne­ro­lo Sad­da­mo Hus­sei­no kont­rolę, ku­ris 1979 m. su­ telkė vald­žią sa­vo ran­ko­se. 2003 m. S.Hus­sei­no re­ži­mas bu­vo nu­vers­tas.

KUR? Grosete.

KA­DA? Tre­čia­die­nį, lie­pos 17 d.

Kai vie­nas verks, mi­li

Ku­ni­gaikš­tienė Cat­he­ri­ne pa­gimdė!

Ku­ni­gaikš­tienė Cat­he­ri­ne ta­po ma­ma! To­kios ant­raštės ne­tru­kus skambės pir­muo­se laik­raš­čių pus­la­ piuo­se, nes jau šią sa­vaitę pa­saulį turėtų iš­vys­ti būsi­ma­ sis Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos sos­to įpėdi­nis.

240

kapitono teismas

mln.

Tra­gišką ava­riją prie Ita­li­jos krantų pa­ty­ru­sio krui­zi­nio lai­vo „Cos­ta Con­cor­ dia“ ka­pi­to­no Fran­ces­co Schet­ti­no (nuo­tr.) by­los nag­rinė­ji­me pa­skelb­ta per­ trau­ka iki lie­pos 17 d., kai šis pro­ce­sas lie­pos 9 d. bu­vo pra­dėtas Gro­se­to mies­ te. Šio žings­nio prie­žas­ti­mi ta­po na­cio­na­li­nis tei­si­ninkų strei­kas. F.Schet­ti­no kal­ti­na­mas ne­ty­či­niu 32 žmo­nių nu­žu­dy­mu, taip pat dėl to, kad pa­li­ko ant uolų užp­lau­kusį ir skęstantį laivą, kai ja­me dar bu­vo per­si­gan­du­sių ke­lei­vių.

svarų ster­lingų pa­pil­domą in­jek­ciją gi­mus prin­cui ar­ba prin­ce­sei gaus Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos eko­no­mi­ka.

Li­go­ninės ap­gul­tis

Sraig­tas­par­nis sto­vi pa­si­rengęs bet ku­rią aki­mirką nu­skrai­din­ti ku­ni­ gaikštį Wil­liamą iš oro bazės Šiau­ rės Vel­se (čia jis at­lie­ka tar­nybą) į va­karų Lon­do­no Švč. mergelės Ma­ri­jos li­go­ninę, kur 1982 m. gi­ mė pa­ts ir ku­rią dar nuo pra­ėju­sios sa­vaitės ap­gulė žur­na­lis­tai bei fo­ tog­ra­fai. Šie pui­kiai ži­no, kiek yra ver­tos pir­mo­sios gar­se­ny­bių kūdi­ kių nuo­trau­kos. 2008 m. ak­to­riai An­ge­li­na Jo­lie ir Bra­das Pit­tas už pirmą­sias sa­vo dvy­nukų fo­tog­ra­fi­ jas ga­vo 11 mln. do­le­rių. Ši ma­ni­ja pra­si­dėjo dar per­nai gruodį, kai Kemb­rid­žo ku­ni­gaikš­ tienė Cat­he­ri­ne bu­vo pa­gul­dy­ ta į li­go­ninę dėl ry­ti­nio py­ki­ni­mo.

Jau tuo­met vie­nas britų vers­li­nin­ kas ėmė par­da­vinė­ti ka­ra­liš­kuo­sius vėmi­mo mai­še­lius. Da­bar pre­ky­ bi­nin­kai ka­ra­liš­kuo­sius sim­bo­lius nau­do­ja vi­sur, pra­de­dant sau­sai­ niais ir bai­giant puo­de­liais, lėkš­ tėmis bei kny­go­mis.

Lon­do­no vieš­bu­tis „Gros­ve­nor Hou­se“ žengė dar to­liau. Jis siū­ lo iš­si­nuo­mo­ti ka­ra­liškąjį vaikų kam­barį, įrengtą to pa­ties bu­ti­ko, ku­ris ap­rūpi­no ir Wil­lia­mo vai­ kystės mie­gamąjį. Toks kam­ba­rys kai­nuo­ja 2,3 tūkst. svarų ster­lingų (9,2 tūkst. litų) už par­ą, ja­me pa­ sta­ty­ti rankų dar­bo bal­dai, taip pat vai­kiš­ka lo­velė su karūnė­le ir bal­ da­ki­mu. Įžy­my­bių pa­puo­šalų di­zai­ne­ ris Theo Fen­nel­las su­kūrė kol kas pra­šmat­niau­sią do­vaną kūdi­kiui – 10 tūkst. svarų ster­lingų (40 tūkst. litų) kai­nuo­jan­čią bran­gak­me­niais nu­sags­tytą 18 ka­ratų bal­to­jo auk­ so apy­rankę su pri­ka­bin­tu kūdi­kių odos kre­mo in­de­liu.

Ka­ra­liš­ko­ji mo­netų ka­lyk­la pa­ ruošė 2013 pro­gi­nių si­dab­ri­nių pensų, ku­rių bend­ra vertė vir­ši­

ja 50 tūkst. svarų ster­lingų (200 tūkst. litų) ir ku­rie bus pa­do­va­ no­ti vai­kams, gi­mu­siems tą pa­čią dieną, kaip ir Jung­tinės Ka­ra­lystės sos­to įpėdi­nis ar­ba įpėdinė.

Postū­mis eko­no­mi­kai

Pa­si­pel­ny­ti iš ka­ra­liš­ko­sios šei­mos pa­gausė­ji­mo ban­do ir pa­tys Wind­ so­rai bei Midd­le­to­nai. Ka­ra­liš­ko­ sios ko­lek­ci­jos fon­do, ku­ris rūpi­ na­si ka­ra­liškųjų rūmų su­ve­ny­rais, par­duo­tuvė­se pa­si­rodė vai­kiškų kom­bi­ne­zonų, pri­me­nan­čių gvar­ die­čių uni­formą. Būsi­mo se­ne­ lio prin­co Char­le­so par­duo­tuvė­je „Highg­ro­ve Shop“ Glos­ter­šy­ro gra­fystė­je par­duo­da­ma rankų dar­bo vai­kiš­ka ava­lynė. Būsi­mos ma­mos tėvai Ca­ro­le ir Mi­chae­las Midd­le­ to­nai taip pat pa­pildė sa­vo šven­čių or­ga­ni­za­vi­mo par­duo­tuvės asor­ti­ mentą vai­kiš­ko­mis prekė­mis.

Kaip per­nykš­tis ka­ra­lienės ju­bi­ lie­jus ar­ba Wil­lia­mo ir Cat­he­ri­ne ves­tuvės 2011-ai­siais, sos­to įpėdi­ nio gi­mi­mas šiais eko­no­miš­kai su­ dėtin­gais lai­kais ža­da tam tikrą po­ stūmį Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos ūkiui.

Maž­me­ninės pre­ky­bos ty­rimų cent­ras pro­gno­zuo­ja, kad nuo lie­ pos pra­džios iki rugpjū­čio pa­bai­ gos ša­lies eko­no­mi­ka pa­pil­do­mai gaus 240 mln. svarų ster­lingų (be­ veik 1 mlrd. litų). Treč­da­lis šios su­ mos bus pra­val­gy­ta ir pra­ger­ta per šven­ti­nius va­karė­lius, dar dau­giau turėtų būti iš­leis­ta įvai­riau­siems su­ve­ny­rams – žais­lams, ki­toms vai­kiš­koms prekėms, kny­goms, plokš­telėms ir pan.

Anot Maž­me­ninės pre­ky­bos ty­ rimų cent­ro di­rek­to­riaus Jos­hua Bam­fiel­do, apie 13 pro­c. turėtų išaug­ti net vai­kiškų su­lanks­tomų kėdu­čių su ra­te­liais par­da­vi­mas, nes bri­tai steng­sis neat­si­lik­ti nuo Kemb­rid­žo ku­ni­gaikš­čių.

17

liepos 11–17, 2013

pasaulis

15-ąją per ka­ra­lienės gim­ta­die­nio pa­radą.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Įtam­pa: fo­tog­ra­fai, ap­gulę Lon­do­no Švč. mergelės Ma­ri­jos li­go­ninę, lau­kia išs­va­jotųjų pirmųjų kadrų.

i­jo­nai visame pasaulyje džiaug­sis Britų so­cio­lo­gai dar anks­čiau pa­stebė­jo, kad Cat­he­ri­ne ta­po pa­ vyzd­žiu dau­ge­liui mo­terų. Jos ko­pi­ juo­ja ku­ni­gaikš­tienės sti­lių, šu­kuo­ seną, sten­gia­si nau­do­ti to­kią pat kos­me­tiką, o „no­sis kaip Kate’s“ yra vie­na po­pu­lia­riau­sių ope­ra­cijų plas­tinės chi­rur­gi­jos kli­ni­ko­se.

La­žybų karšt­ligė

Neką ma­žes­nis ažio­ta­žas pa­ste­bi­ mas ir la­žybų kon­to­ro­se, kur azar­ tiš­kie­ji bri­tai ban­do nu­spėti viską: nuo nau­jo­jo sos­to įpėdi­nio ly­ties ir var­do iki svo­rio, plaukų ar akių spal­vos. Kai kas ne­tgi la­ži­na­si, kad jis stu­di­juos Ško­ti­jos Šv. And­riaus uni­ver­si­te­te ar­ba kad jos pir­mo­jo vai­ki­no var­das bus Ro­ber­tas.

Wil­lia­mas ir Cat­he­ri­ne teigė nu­sprendę ne­tik­rin­ti kūdi­kio ly­

ties iki gi­mi­mo, nors dau­ge­liui pa­ si­rodė, kad ku­ni­gaikš­tienė šie­met kovą apie tai pra­si­tarė, kai iš vie­nos britės ga­vu­si do­vanų pliu­šinį žais­ lą tarė: „Ačiū, aš per­duo­siu jį sa­vo me...“ – ir stai­giai nu­ti­lo.

Vis­gi ly­tis ne­be­tu­ri to­kios di­delės reikšmės kaip anks­čiau, nes 2011 m.

Tautų Sand­rau­ga nu­sprendė su­teik­ti mo­nar­cho sūnums ir duk­te­rims vie­ nodą teisę į sostą. Tai­gi Kemb­rid­žo ku­ni­gaikš­čių vai­kas bus tre­čias eilė­ je į sostą ir į ket­virtą vietą nu­stums Wil­lia­mo brolį princą Har­ry.

Po­ra teigė jau iš­rin­ku­si var­dus tiek ber­niu­kui, tiek mer­gai­tei, bet ir­gi nu­sprendė ne­skelb­ti jų pir­ma lai­ko. O tarp la­žy­bi­ninkų po­pu­lia­ riau­si var­dai – ka­ra­lienės Elž­bie­ tos II vi­du­ri­nis var­das Ale­xand­ra ir George’as.

„Ažio­ta­ž as jau­č ia­m as vi­so­ je ša­ly­je, – teigė la­žybų bend­ rovės „Pad­dy Po­wer“ at­sto­vas Ro­ ry Scot­tas. – La­žy­bos ir ka­ra­liš­ko­ji šei­ma yra dvi po­pu­lia­riau­sios pra­ mo­gos Jung­tinė­je Ka­ra­lystė­je, kaip ir po­kal­biai apie pra­stą orą.“ Auklę at­stos se­ne­liai

Dėl ko bri­tams la­žin­tis ne­be­rei­kia ir kas jau pa­skelb­ta ofi­cia­liai? Tai Kemb­rid­žo ku­ni­gaikš­čių kūdi­kio ti­tu­las. Nau­ja­gi­mis bus va­di­na­mas var­du ir turės Jo ar Jos Ka­ra­liš­ko­ sios Aukš­tybės Kemb­rid­žo prin­co ar prin­cesės ti­tulą.

Britų ži­niask­lai­da ra­šo, kad vai­ kas dau­giau lai­ko tik­riau­siai pra­leis Midd­le­tonų na­muo­se. Nors se­ne­ liai Mi­chae­las ir Ca­ro­le ne­tu­ri ka­ ra­liškų šaknų, būtent jie ga­li su­

Mo­te­rys ko­pi­juo­ja Cat­he­ri­ne sti­lių, šu­ kuo­seną, o „no­sis kaip Kate’s“ yra vie­na po­pu­lia­ riau­sių ope­ra­cijų plas­tinės chi­rur­gi­ jos kli­ni­ ko­se.

Gau­sa: Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos par­duo­tuvės lūžta nuo ka­ra­liš­ko­sios at­ri­bu­ti­kos su­ve­nyrų.

teik­ti vai­kui tai, ko jam la­biau­siai rei­kia, – meilę, jau­kius na­mus ir ramų gy­ve­nimą.

Pa­sak ka­ra­liš­ko­sios šei­mos biog­ rafės Pen­ny Ju­nor, pa­ts prin­cas Wil­lia­mas la­bai mėgsta žmo­nos šeimą, ra­mią ir at­pa­lai­duo­jan­čią jų namų at­mos­ferą.

Cat­he­ri­ne taip pat ke­ti­na at­si­sa­ ky­ti il­ga­metės tra­di­ci­jos turė­ti ka­ ra­liškąją auklę. Nors Wil­lia­mas la­ bai mylė­jo sa­vo auk­les, jis su­ti­ko su to­kiu spren­di­mu ir ža­da sąži­nin­gai at­lik­ti vi­sas tėvo pa­rei­gas.

Sau­gos pri­va­tumą

Ku­ni­gaikš­tis Wil­lia­mas pir­mas ka­ ra­liš­ko­sios šei­mos is­to­ri­jo­je da­ly­ vaus žmo­nos gim­dy­me. Nau­ja­sis sos­to įpėdi­nis die­nos šviesą iš­vys Lon­do­no Švč. mergelės Ma­ri­jos li­ go­ninės pri­va­čia­me Lin­do spar­ne, kur prie­š 31 me­tus gimė pa­ts Wil­lia­ mas. Prin­cesė Dia­na, ku­ri žu­vo 1997 m. per au­to­mo­bi­lio ka­tast­rofą Pa­ ry­žiu­je po sky­rybų su prin­cu Char­ le­su, ten pa­gimdė ir princą Har­ry. Įpras­tas gim­dy­mas šio­je pri­va­ čio­je li­go­ninės da­ly­je kai­nuo­ja 5 tūkst. svarų ster­lingų (20 tūkst. li­ tų), o kiek­vie­na pa­pil­do­ma nak­tis – po 1 tūkst. (4 tūkst. litų). Gim­dy­mui va­do­vaus pa­tyręs me­di­kas Mar­cu­ sas Set­chel­las, buvęs ka­ra­lienės gi­ ne­ko­lo­gas. Ne­di­delės iš­kilmės nu­ ma­ty­tos pa­čio­je li­go­ninė­je: sve­čiai galės pa­kel­ti taurę šam­pa­no ir pa­ svei­kin­ti nau­juo­sius tėve­lius. Žur­na­lo „Ma­jes­ty“ re­dak­to­rius Joe Litt­le’as sakė, kad ku­ni­gaikš­tis ir ku­ni­gaikš­tienė yra pri­va­ti po­ra ir, nors ži­no apie did­žiulį su­si­domė­ jimą vi­sa­me pa­sau­ly­je, ban­do ri­bo­ ti vie­šumą. „Pri­va­t u­m as yra svar­b iau­ sia prin­cui Wil­lia­mui, nes jis ma­ tė, kaip jo mo­ti­na, prin­cesė Dia­na, kentė­jo nuo pa­pa­racų, ir no­ri už­

tik­rin­ti, kad to ne­nu­tiktų jo žmo­nai ar jo pa­ties vai­kams“, – sakė jis.

Ru­denį po­ra turėtų ap­si­gy­ven­ti Lon­do­ne, ke­tu­rių aukštų ir 20-ies kam­ba­rių Ken­sing­to­no rūmuo­se, kur jau bai­gia­ma 1 mln. svarų ster­ lingų (4 mln. litų) kai­na­vu­si re­no­ va­ci­ja. Iki tol šei­ma gy­vens sa­vo ko­ted­že Vel­se ar­ba ma­ža­me dviejų mie­gamųjų na­me­ly­je prie pat Ken­ sing­to­no rūmų.

Did­žiu­lis po­pu­lia­ru­mas

Artė­jant nu­ma­to­mai gim­dy­mo da­ tai – lie­pos 13-ajai – ku­ni­gaikš­tienė nuo pra­ėju­sio mėne­sio ne­be­vyk­ do ofi­cia­lių pa­reigų, o prin­cas Wil­ lia­mas, paieš­kos ir gelbė­ji­mo sraig­ tas­par­nio pi­lo­tas, oro pa­jėgų bazė­je Vel­so šiaurė­je yra pa­si­rengęs bet ku­ riuo me­tu sku­biai grįžti į Lon­doną.

Pas­tarąjį kartą Cat­he­ri­ne vie­ šai pa­de­monst­ra­vo sa­vo ap­valų pil­vuką bir­že­lio 15-ąją per ka­ra­ lienės gim­ta­die­nio pa­radą. Dviem die­no­mis anks­čiau ji pa­krikš­ti­jo į van­denį nu­leistą bei jos gar­bei pa­ va­dintą krui­zinį laivą „Royal Prin­ cess“ ir su­daužė į jo bortą šam­pa­ no bu­telį.

Ka­ra­liš­ko­sios šei­mos po­pu­lia­ru­ mas Did­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je bei už­ sie­ny­je po ka­ra­liškųjų ves­tu­vių ir per­nai minė­to dei­man­ti­nio (60 metų) ka­ra­lienės val­dy­mo ju­bi­lie­ jaus tebė­ra la­bai di­de­lis.

Fo­tog­ra­fas Mar­kas Ste­war­tas bu­ vo vie­nas pirmųjų, įsikū­ru­sių spau­ dos sto­vyk­lo­je prie li­go­ninės, kad būtų pir­mo­se eilė­se, kai ka­ra­liš­ko­ji po­ra su kūdi­kiu išeis iš li­go­ninės. „Vi­sa­me pa­sau­ly­je yra did­žiu­lis su­si­domė­ji­mas ka­ra­liš­kuo­ju kūdi­ kiu, ypač Ame­ri­ko­je, ir aš no­riu būti pir­mo­je eilė­je, kai bus ra­šo­ma pa­sau­lio is­to­ri­ja“, – sakė M.Ste­ war­tas.

Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

18

liepos 11–17, 2013

sportas diena.lt/naujienos/sportas

Sporto aistruolio kalendorius

KUR? Dub­li­ne ar­ba in­ter­ne­te sport­li­ve.lt.

KA­DA? Lie­pos 11 d. 21.45 val.

„Žal­gi­ris“ Eu­ro­pos ly­go­je Lie­tu­vos fut­bo­lo A ly­gos čem­pio­na­ to ly­de­ris Vil­niaus „Žal­gi­ris“ bel­džia­ si į Eu­ro­pą. Prieš sa­vai­tę pir­mas Eu­ ro­pos ly­gos at­ran­kos rung­ty­nes žal­gi­ rie­čiai na­mie su Ai­ri­jos „Saint Patrick’s“ vie­nuo­lik­tu­ku bai­gė ly­gio­sio­mis (2:2).

Vil­nie­čiai Dub­li­ne pa­si­ry­žę kau­tis dėl sau pa­lan­kaus re­zul­ta­to ir ženg­ti į ant­ rą Eu­ro­pos ly­gos at­ran­kos eta­pą.

Tre­ne­riai ir žai­dė­ jai daž­nai ak­cen­ tuo­ja ag­re­sy­vią gy­ny­bą – taip pa­ siun­tus prie­ši­nin­ kus į psi­cho­lo­gi­ nį nok­dau­ną net taik­liau­sių snai­pe­ rių me­ti­mai skrie­ ja pro ša­lį. Tad ko­ kią svar­bą rung­ ty­nių baig­čiai tu­ ri spor­ti­nin­kų psi­cho­lo­gi­nis pa­ si­ren­gi­mas?

Pa­si­rin­ki­mas: R.Ger­ma­nie­nė, kal­bė­da­ma apie psi­cho­lo­gi­nio už­gau­lio­ji­mo tak­ti­ką aikš­te­lė­je, ti­ki­no, kad žmo­

niš­ku­mo ri­bos per­ženg­ti ne­de­rė­tų, bet, anot jos, „jei plėš­rū­nų puo­to­je ne­sielg­si kaip plėš­rū­nas, pa­ts tap­si pa­tie­ka­lu“.

Margaritos Vorobjovaitės nuo­tr.

Krep­ši­nin­kas nė­ra dar­bi­nis ark­lys Ba­lys Šmi­gels­kas

b.smigelskas@diena.lt

KUR? Es­ti­jo­je ar­ba in­ter­ne­te sport­li­ve.lt.

KA­DA? Lie­pos 12 d. 18 val.

U-20 krepšinio čem­pio­na­tas To­mo Pa­čė­so mušt­ruo­ja­mi dvi­de­šimt­ me­čiai Es­ti­jo­je jau pra­dė­jo Eu­ro­pos čem­pio­na­to ko­vas. Lie­tu­viai grū­mė­si su Ser­bi­jos ir Vo­kie­ti­jos rink­ti­nė­mis, o šian­dien iš­mė­gins jė­gas su gru­zi­nais.

Krep­ši­nin­kai pa­si­ry­žę Lie­tu­vai iš­ko­vo­ ti dar vie­ną me­da­lių komp­lek­tą, o, anot T.Pa­čė­so, su­si­klos­čius pa­lan­kiai si­tua­ci­ jai netgi pa­jė­gūs tap­ti čem­pio­nais.

KUR? Kau­ne ar­ba in­ter­ne­te spor­totv.lt.

KA­DA? Lie­pos 13, 14 d. 18 val.

kont­ro­li­nės rung­ty­nės Lie­tu­vos jau­ni­mo (iki 19 me­tų) krep­ šinio rink­ti­nė jau pa­si­da­bi­no pa­sau­ lio čem­pio­na­to bron­za. Į ko­vą sto­ja ir ga­biau­si ša­lies 18-me­čiai. Pa­si­ren­gi­mą Eu­ro­pos čem­pio­na­tui tę­sian­tys lie­tu­ viai kont­ro­li­nė­se rung­ty­nė­se iš­mė­gins jė­gas su Kroa­ti­jos ir Is­pa­ni­jos bend­ raam­žiais. Mū­sų rink­ti­nės gar­bę gi­na ir Ar­vy­do Sa­bo­nio sū­nus Do­man­tas.

Ar šiuo­lai­ki­nia­me spor­to pa­sau­ ly­je vis­kas ma­tuo­ja­ma tik iš­pūs­tu biu­dže­tu ir fi­zi­nė­mis ga­li­my­bė­ mis? Kiek įta­kos ga­lu­ti­niam rung­ ty­nių re­zul­ta­tui tu­ri vi­di­nis nu­si­ tei­ki­mas ir psi­cho­lo­gi­ja?

Apie spor­ti­nin­kus ir jų tre­ne­ rius daž­niau­siai iš­tin­kan­čias kri­ zes sa­vait­raš­tis „Vil­niaus die­na“ kal­bė­jo­si su spor­to psi­cho­lo­gi­jos pio­nie­re Lie­tu­vo­je Ri­nal­da Ger­ ma­nie­ne.

– Lie­tu­vo­je spor­to psi­cho­lo­ gi­ja vis dar žen­gia pir­muo­sius žings­nius. Kaip at­ro­do­me už­ sie­nio ša­lių kon­teks­te?

– Pag­rin­di­nė mū­sų pro­ble­ma yra ta, kad ga­li­me la­bai liūd­nai pri­ si­žais­ti už­siim­da­mi di­le­tan­tiz­mu ir disk­re­di­tuo­ti pa­čią spor­to psi­ cho­lo­gi­ją. Pri­va­lo­me va­do­vau­tis ge­riau­sia pra­kti­ka. Pa­sau­ly­je jos yra pa­kan­ka­mai, te­rei­kia ją pri­ tai­ky­ti.

Pa­vyz­džiui, prieš po­rą sa­vai­čių Pa­ry­žiu­je te­ko lan­ky­tis tarp­tau­ti­ nė­je spor­to psi­cho­lo­gų kon­fe­ren­ ci­jo­je. Po griež­tos at­ran­kos į va­ di­na­mą­ją „Ex­pert class“ pa­te­ko aš­tuo­ni spor­to psi­cho­lo­gai. Da­ ly­va­vo­me už­siė­mi­muo­se su žmo­ nė­mis, ku­rie ren­gia spor­ti­nin­kus olim­pi­nėms žai­dy­nėms.

Taip pat te­ko lan­ky­tis šiuo­lai­ ki­nės spor­to psi­cho­lo­gi­jos cent­re Vie­no­je. Bū­tent ten šuo­liui iš stra­ tos­fe­ros bu­vo pa­reng­tas Fe­li­xas Baum­gart­ne­ris. Cent­re dir­ba­ma su gar­siais spor­ti­nin­kais iš vi­so pa­ sau­lio. No­riu pa­sa­ky­ti, kad Eu­ro­pa mums at­vi­ra ir no­ri pa­dė­ti. Rei­kia tik tai su­pras­ti ir no­rė­ti aug­ti.

– Jums te­ko dar­buo­tis ant­ri­ nė­je Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­to“ ko­man­do­je. Kuo ši pa­tir­tis bu­ vo nau­din­ga jums, krep­ši­nin­ kams, tre­ne­riams?

– Tuo­me­tis tre­ne­ris Ro­ber­tas Štel­ ma­he­ris, taip pat tre­ne­ris Ma­rius Li­nar­tas su­pra­to rei­ka­lo svar­bą ir tuo pa­si­nau­do­jo. Ga­li­me pri­si­min­

ti, kaip Vil­niaus „Per­las“ lai­mė­ jo prieš Kau­no „Žal­gi­rį“. Šiuo me­tu krep­ši­nin­kai yra iš­si­bars­tę po klu­ bus, pra­de­dant Na­cio­na­li­ne krep­ ši­nio ly­ga (NKL), Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­ga (LKL) ir bai­giant NBA. Ry­šį pa­ lai­ko­me su vi­sais. Psi­cho­lo­gi­nį dar­ bą jie pri­si­me­na kaip ge­rą pa­tir­tį. Į ko­man­dą atė­jau iš Ša­rū­no Mar­čiu­ lio­nio krep­ši­nio aka­de­mi­jos ir man tai bu­vo laip­te­lis į pro­fe­sio­na­lų­ jį spor­tą.

Ri­nal­da Ger­ma­nie­nė:

Jei­gu spor­ti­nin­kas į trau­mą pa­žvel­gia kaip į ga­li­my­bę, jis lai­mi ne rung­ty­nes, o gy­ve­ni­mą.

– Su­tin­ka­te ar ne, kad to­bu­liau­ sias va­rian­tas – tre­ne­ris tri­juo­ se as­me­ny­se: psi­cho­lo­gas, tė­ vas ir žai­di­mo ar­chi­tek­tas.

– Tai di­de­lis pliu­sas, bet to­kių kaip, pa­vyz­džiui, Joh­nas Woo­de­nas (bu­ vęs NBA tre­ne­ris – red.pa­st.) yra vie­ne­tai. Dau­ge­lis stra­te­gų sie­kia bū­ti šie trys as­me­nys, ta­čiau čia laz­da tu­ri du ga­lus: vie­nas va­di­na­ si „no­riu ir ga­liu“, o ki­tas – „no­riu, bet ne­ga­liu“. Pas­ta­ra­sis pa­si­tai­ ko la­bai daž­nai. Yra bu­vę klien­tų, ku­rie to siek­da­mi tie­siog pa­si­klys­ da­vo ir su­trik­da­vo. To­kiais at­ve­jais tre­ne­ris su­si­pyks­ta pa­ts su sa­vi­mi.

Tuo­met dau­ge­lis da­ly­kų tiek aikš­te­ lė­je, tiek gy­ve­ni­me tam­pa ne­prog­no­ zuo­ja­mi.

– Kaip vyks­ta pa­ts pro­ce­sas?

Su kiek­v ie­n u spor­t i­n in­k u bend­rau­ja­te as­me­niš­kai, mo­ ty­vuo­ja­te jį? Kaip se­ka­si ras­ti ke­lią į žai­dė­jo sie­lą?

– For­ma pa­pras­ta – in­di­vi­dua­lios ir gru­pi­nės kon­sul­ta­ci­jos. Svar­ biau yra tu­ri­nys. Esu eg­zis­ten­ci­nės psi­cho­lo­gi­jos at­sto­vė, to­dėl ma­no dar­bo tiks­las – at­skleis­ti spor­ti­ nin­kų mak­si­ma­laus spor­ti­nio pa­

si­ro­dy­mo prin­ci­pus per eg­zis­ten­ci­ nės psi­cho­lo­gi­jos ele­men­tų vei­ki­mą ir įta­ką.

Ak­cen­tuo­ju ho­lis­ti­nį, as­me­ny­bi­ nį, as­pek­tą. Yra di­de­lis skir­tu­mas tarp funk­ci­nio ir as­me­ny­bi­nio po­ žiū­rio. Nes bū­tent funk­ci­nis po­žiū­ ris į spor­ti­nin­ką kaip į dar­bi­nį ark­lį, ge­ri­nan­tį tik tech­ni­nius bei inst­ ru­men­ti­nius re­zul­ta­tus (iš­tver­mę, me­ti­mo tech­ni­ką, fi­zi­nę jė­gą, tam tik­rus ju­de­sius aikš­te­lė­je ir t. t.), ir yra tas po­žiū­ris, ku­rio kon­teks­te pa­si­ro­do eg­zis­ten­ci­nės psi­cho­lo­gi­ jos prin­ci­pų pra­smin­gu­mas.

Juk ne tik aki­vaiz­dūs ir tie­sio­ gi­niai spor­ti­niai ele­men­tai le­mia pa­si­ro­dy­mo efek­ty­vu­mą, bet ir ne to­kie aki­vaiz­dūs bei tie­sio­gi­niai ele­men­tai, kaip spor­ti­nės veik­los, spor­ti­nin­ko gy­ve­ni­mo da­lies su­ vo­ki­mas, as­me­ny­bės sa­vi­raiš­kos ir pan.

To­dėl eg­zis­ten­ci­nė te­ra­pi­ja ga­ li su­lė­tin­ti dar­bą su spor­ti­nin­kais, ta­čiau pa­da­ro jį gi­les­nį ir komp­ lek­siš­kes­nį. Pag­rin­di­nė psi­cho­lo­go prie­mo­nė ran­dant ke­lią į spor­ti­nin­ ko sie­lą yra mei­lė. Psi­cho­lo­gas taip pat tu­ri bū­ti as­me­ni­niu pa­vyz­džiu spor­ti­nin­kui – ne­ga­li siel­var­tau­ ti, nuo­bo­džiau­ti, liū­dė­ti, at­ro­dy­ ti ne­pa­kan­ka­mai op­ti­mis­tiš­kas ar kar­tais silp­nas. Psi­cho­lo­go įvaiz­ dy­je tu­ri bū­ti ab­so­liu­čios kon­cent­ ra­ci­jos, žiau­ru­mo bruo­žų, jis ne­tgi tu­ri bū­ti at­šiau­rus ir griež­tas – tai taip pat pa­de­da pa­siek­ti spor­ti­nin­ ko sie­lą.

– Koks jū­sų po­žiū­ris į va­di­ na­mą­ją „Trash talk“ tak­ti­ ką, kai opo­nen­tas ag­re­sy­viais žo­džiais aikš­te­lė­je už­gau­lio­ja prie­ši­nin­ką ir taip sten­gia­si jį iš­ves­ti iš pu­siaus­vy­ros?

– Svar­bu pa­si­kliau­ti svei­ku pro­tu. Žmo­niš­ku­mas – ri­ba, ku­rią per­ žen­gęs ar­ba lai­mi, ar­ba žūs­ti. Ta­ čiau svar­bu ne­pa­mirš­ti: jei plėš­rū­ nų puo­to­je ne­sielg­si kaip plėš­rū­nas, tap­si pa­tie­ka­lu.

– Ar pa­ste­bi­te es­mi­nių ver­ty­ bių skir­tu­mų tarp jau­no ir pa­ ty­ru­sio žai­dė­jo?

– Skir­tu­mų ieš­ko­ti ne­rei­kia. Iš pa­ tir­ties ga­liu pa­sa­ky­ti, kad jau­nys­tę ir pa­tir­tį rei­kia vie­ny­ti. Mū­sų var­ to­to­jų kul­tū­ro­je, tu­riu ome­ny­je ne tik spor­tą, apie ver­ty­bes kal­ba­me vis ma­žiau. Ma­nau, bū­tent spor­ to pa­sau­lis yra vie­na iš sfe­rų, ku­ ri ga­li su­ža­din­ti tik­rų ver­ty­bių at­ gai­vi­ni­mą.

– Vie­na blo­giau­sių spor­ti­nin­ ko kar­je­ros da­lių – trau­mos.

Lie­tu­vo­je tu­ri­me pa­kan­ka­mai pa­vyz­džių, kai gar­sūs krep­ši­ nin­kai kar­je­r ą bai­g ė pir­m a lai­ko...

– Spor­tas yra kaip sek­sas, ta pa­ ti li­bi­do ener­gi­ja, ku­ri kar­tais bai­ gia­si pir­ma lai­ko. Na, o kaip po to jau­tie­si, la­bai in­di­vi­dua­lu. Mū­sų ša­ly­je ne­ži­nau nė vie­nos trau­mų val­dy­mo pro­gra­mos, ta­čiau vals­ ty­bė­se, kur spor­to psi­cho­lo­gi­ja yra pa­žen­gu­si, tai vei­kia. Jau ne­ kal­bu apie Lie­tu­vo­je eg­zis­tuo­jan­ čius da­ly­kus, kai krep­ši­nin­ko tė­ vai to­le­ruo­ja sū­naus veik­lą, šiam tu­rint šir­dies ydą. Rei­kia pa­ga­liau su­pras­ti, kad tai yra grės­mė ne tik žmo­gaus svei­ka­tai, bet ir gy­vy­bei.

Fi­zi­nė trau­ma ga­li bū­ti psi­cho­lo­gi­ nės trau­mos prie­žas­tis ir at­virkš­ čiai, psi­cho­lo­gi­nė trau­ma – fi­zi­nės trau­mos prie­žas­tis. Vis­kas gy­ve­ ni­me yra su­si­ję, taip, kaip tu­rė­tų bū­ti su­si­ję šio pa­vyz­džio kon­teks­ te tre­ne­ris ir psi­cho­lo­gas.

– Įk­ve­pian­tis Ar­vy­do Ma­ci­ jaus­ko pa­vyz­dys – vos bai­ gęs kar­je­rą jis pra­dė­jo krims­ti tre­ne­rio moks­lus, su­kū­rė šei­ mą ir gy­ve­na lai­min­gą gy­ve­ ni­mą. Pa­na­ši ir Ma­ri­jo­no Pet­ ra­vi­čiaus si­tua­ci­ja. Ar daž­nas spor­ti­nin­kas esant to­kiai sun­ kiai si­tua­ci­jai su­ge­ba sa­va­ran­ kiš­kai iš­lai­ky­ti pu­siaus­vy­rą?

– Jei­gu žiū­ri­me į spor­ti­nin­ką kaip į dar­bi­nį ark­lį, tuo­met po­pu­lia­rus po­žiū­ris „bai­gė kar­je­rą pir­ma lai­ ko“ čia pui­kiai tin­ka. O gal jo kar­ je­ra tik pra­si­de­da. Jei­gu spor­ti­ nin­kas į trau­mą pa­žvel­gia kaip į ga­li­my­bę, jis lai­mi ne rung­ty­nes, o gy­ve­ni­mą.

19

liepos 11–17, 2013

29p.

Vilniečio savaitės renginių gidas.

savaitgalis

prasideda su „Vilniaus diena“

Sau­lė­to­jo Nea­po­lio fi­lo­so­fas ir mis­ti­kas Į fi­lo­so­fi­nį, mis­ti­nį, ta­čiau la­bai spal­vin­gą sa­vo kū­ry­bos pa­sau­lį žiū­ro­vus be gai­les­ čio bloš­kia ita­lų me­ni­nin­kas Giu­sep­pe Ze­ vo­la iš Nea­po­lio – iš sau­lės ir man­do­li­nos mies­to.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Iš pa­veiks­lų ver­žia­si spal­vos

Ka­dan­gi G.Ze­vo­la – ge­ras me­ni­ nin­ko Jo­no Me­ko bi­čiu­lis, neat­si­ tik­ti­nai jo pa­ro­da „Džiaugs­mas do­ va­no­ti“ ati­da­ry­ta J.Me­ko vi­zua­lių­jų me­nų cent­re Vil­niu­je. Įdo­mu tai, kad po­stū­mis su­kur­ti šiuos dar­bus bu­vo iliust­ruo­ti Vil­niaus uni­ver­si­ te­to bib­lio­te­kos kny­gų vir­še­liai.

Jau ky­lant laip­tais pa­si­tin­ka len­ te­lė su už­ra­šu „Ie­ri“ (va­kar – it.), prie du­rų – „Og­gi“ (šian­dien – it.). Įė­jęs į vi­dų ap­stulbs­ti – kū­ri­niais žė­ri vi­sos sie­nos. O jie pa­tys tar­ si per­smelk­ti gai­va­lin­go vė­jo šuo­ ro. Be žo­džių aiš­ku: tai – iš­skir­ti­ nis me­ni­nin­kas, iš­skir­ti­niai dar­bai.

Me­ni­nin­kas mąs­ty­to­jas, mis­ti­kas, fi­lo­so­fas. Be rė­mų, be ri­bų pla­ čią­ja pra­sme. Pa­veiks­lų pa­va­di­ni­ mų, ma­tyt, spe­cia­liai nė­ra. Tad lie­

ka žiū­rė­ti, gi­lin­tis, ana­li­zuo­ti ar­ba tie­siog at­spė­ti, ką sa­vo dar­buo­se jis už­ko­da­vo ir ką no­ri pa­sa­ky­ti.

Kiek­vie­nas G.Ze­vo­los pa­veiks­ luo­se įžvelgs, ką no­ri, – vi­sa­tos gel­mę, gai­va­lą, kai­tą, ne­pas­to­vu­ mą. Keis­tų ir pa­slap­tin­gų ženk­lų, iš Re­ne­san­so epo­chos at­ke­lia­vu­ sių fi­gū­rų. Su­ras net kai ką čiur­lio­ niš­ka. Tik čiur­lio­niš­ko liū­de­sio čia nė­ra – iš dar­bų tie­siog ver­žia­si ita­ liš­kas tem­pe­ra­men­tas, plūs­ta spal­ vos. Pas­te­bės mąs­lų Kris­taus vei­dą, pa­jus ry­šį su krikš­čio­ny­be.

Ap­su­kęs ra­tą ar du, pa­ste­bi tre­ čią len­te­lę – „Ades­so“ (da­bar – it.).

Va­di­na­si, pa­ro­da „Džiaugs­mas do­ va­no­ti“ to­kia yra da­bar? Po ke­le­rių me­tų ji bus ki­to­kia. Ne vel­tui pa­ ro­dos ati­da­ry­mo iš­va­ka­rė­se iš lie­ tu­viš­kos duo­nos ir imp­ro­vi­zuo­to sta­lo Giu­sep­pe su­kū­rė ins­ta­lia­ci­ ją „Duo­nos fi­lo­so­fi­ja“. Tai – duo­

na bi­čiu­liams. Vi­si da­li­ja­mės duo­na kaip drau­gys­tės, mei­lės ir ar­tu­mo sim­bo­liu.

Su­si­tin­ka praei­tis ir da­bar­tis

„Da­bar­ti­nė ma­no gy­ve­na­mo­ji vie­ ta yra ma­no teat­ras, ku­rį va­di­nu „Mu­ta Do­mus“. Bū­tent čia 2010 m. pa­bai­go­je pra­dė­jau di­džiu­lės apim­ ties kū­ri­nį pa­va­di­ni­mu „Džiaugs­ mas do­va­no­ti“, – kaip at­si­ra­do ši neįp­ras­ta ir spin­din­ti pa­ro­da, aiš­ ki­no G.Ze­vo­la.

Pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­mos pen­ kios pa­veiks­lų se­ri­jos. Tai – „Varg­šų iliust­ra­ci­jos“, „Tur­tin­gų­jų iliust­ra­ ci­jos“, „De­šimt Die­vo įsa­ky­mų“, „Še­šios kū­ri­ni­jos die­nos“ („Pa­ sau­lio su­tvė­ri­mas“), „Ke­liauk ten, kur ne­ke­liau­ji“. Be­veik vi­sos se­ri­ jos su­si­de­da iš 30 skait­me­ni­nių at­ spau­dų, at­lik­tų ant pa­si­dab­ruo­tos plas­ti­ko plė­ve­lės. Se­ri­jos „Ke­liauk

ten, kur ne­ke­liau­ji“ dar­bai at­lik­ti ant auk­suo­tos plė­ve­lės. Pa­veiks­lai taip spin­di, blyk­čio­ja, kad at­ro­do, jog at­lik­ti ant me­ta­lo. „Pir­ma­sis iko­nog­ra­fi­nis po­stū­ mis šiems dar­bams bu­vo Vil­niaus uni­ver­si­te­to bib­lio­te­ko­je ras­tų kny­gų iliust­ruo­tų vir­še­lių sim­bo­ li­nis pa­sau­lis. Ši pir­mo­ji iko­nog­ ra­fi­nė vers­mė at­si­nau­ji­na kiek­vie­ no­je dar­bų se­ri­jo­je“, – at­sklei­dė me­ni­nin­kas sa­vo kū­ri­nių ry­šį su Lie­tu­va.

O štai kaip šią nea­po­lie­čio pa­ ro­dą api­bū­di­no J.Me­kas: „G.Ze­ vo­la atei­na į šiuo­lai­ki­nį po­stmo­ der­nų me­no pa­sau­lį su ener­gin­gų, spal­vin­gų, sprogs­tan­čių me­ta­fo­rų, sim­bo­lių ir vaiz­di­nių la­vi­na. Tai – šiuo­lai­ki­niai vaiz­di­niai ir to­li­mi vaiz­di­niai, at­si­ra­dę iš gi­laus san­ ty­kio su Re­ne­san­so poe­tais, mis­ti­kais ir

21

Tai jus pra­ ry­jan­tys vaiz­di­niai, su ku­riais ke­liau­ja­te ir ne­ži­no­te, net ne­no­ri­te ži­ no­ti, kur jie jus nu­neš, ta­čiau esa­ te tik­ras, kad tai ne­pap­ras­ta, ne­ti­ kė­ta ke­lio­nė, kur su­si­tin­ ka praei­tis ir da­bar­tis.

Pa­ro­da: Vil­niu­je, J.Me­ko vi­zua­lių­jų me­nų cent­re, eks­po­nuo­ja­muo­se G.Ze­vo­los pa­veiks­luo­se kiek­vie­nas įžvelgs, ką no­ri, – vi­sa­tos gel­mę, gai­va­lą, kai­tą, ne­pas­

to­vu­mą. Keis­tų ir pa­slap­tin­gų ženk­lų, iš Re­ne­san­so epo­chos at­ke­lia­vu­sių fi­gū­rų.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

21

liepos 11–17, 2013

savaitgalis

Sau­lė­to­jo Nea­po­lio fi­lo­so­fas ir mis­ti­kas Tarp dai­lės ir fi­lo­so­fi­jos G.Ze­vo­la – ta­py­to­jas, fi­lo­so­fas ir poe­ tas. Jis gi­mė 1952 m. Ita­li­jo­je, Nea­po­ ly­je. Stu­di­ja­vo ta­py­bą Ro­mos ir Ka­ ta­ni­jos dai­lės aka­de­mi­jo­se, taip pat vi­zua­lų­jį su­vo­ki­mą ir ko­mu­ni­ka­ci­ją „Suor Or­so­la Be­nin­ca­sa“ uni­ver­si­te­te Nea­po­ly­je. Jo gy­ve­ni­mui ir kū­ry­bai įta­kos tu­rė­jo to­kie me­ni­nin­kai kaip aust­rų eks­pe­ri­men­ti­nio ir mul­ti­me­ di­jos me­no kū­rė­jas Her­man­nas Nit­chas, aust­rų eks­pe­ri­men­ti­nių fil­mų kū­rė­jas Pe­te­ris Ku­bel­ka, ita­lų fi­lo­so­fi­ jos pro­fe­so­rius An­to­nio Gar­ga­no, fil­ mų kū­rė­jas, ame­ri­kie­tiš­ko­jo avan­gar­ do ki­no krikš­ta­tė­vis J.Me­kas, pran­cū­ zų poe­tas Bernard’as Heid­siec­kas. „G.Ze­vo­la – iš­skir­t i­n is me­n i­n in­kas, nau­do­jan­tis įvai­rias me­di­jas, pra­de­ dant nuo ta­py­bos, skait­me­ni­nės gra­ fi­kos, vi­deo, ob­jek­t ų iki poe­z i­jos ar net ak­ci­jų ir vai­dy­bos. Jis pa­pras­tai ku­ria ne dai­lės kū­ri­nius, o for­muo­ja idė­jų, vaiz­dų ir ob­jek­tų vi­su­mą, ku­rią ga­li­ma va­din­ti ins­ta­lia­ci­ja. Ta­čiau šis žo­dis bū­tų per skur­dus. Ge­riau sa­ky­ ti, kad me­ni­nin­kas au­džia iš­ti­są erd­ vę, vi­zio­nie­riš­ką vi­sa­tą“, – ra­šo­ma pa­ ro­dos lanks­ti­nu­ke. Įk­vė­pi­mas: „Pir­ma­sis iko­nog­ra­fi­nis po­stū­mis šiems dar­bams su­kur­ti bu­vo Vil­niaus uni­ver­si­te­to bib­lio­te­

ko­je ras­tų kny­gų iliust­ruo­tų vir­še­lių sim­bo­li­nis pa­sau­lis“, – at­sklei­dė G.Ze­vo­la sa­vo kū­ri­nių ry­šį su Lie­tu­va.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

mąs­ty­to­jais. Tai jus 19 pra­ry­jan­tys vaiz­di­ niai, su ku­riais ke­liau­ja­te ir ne­ži­ no­te, net ne­no­ri­te ži­no­ti, kur jie jus nu­neš, ta­čiau esa­te tik­ras, kad tai ne­pap­ras­ta, ne­ti­kė­ta ke­lio­nė, kur su­si­tin­ka praei­tis ir da­bar­tis.“ Kū­ry­ba – tai ama­tas

Ma­lo­niai bend­rau­jan­tis, links­ mas G.Ze­vo­la su­ti­ko at­sa­ky­ti į ke­ lis „Vil­niaus die­nos“ žur­na­lis­tės klau­si­mus.

– Giu­sep­pe, kaip vis­kas su­si­ klos­tė, kad ta­po­te me­ni­nin­ku?

– Vis­kas nu­ti­ko ant jū­ros kran­to.

No­rė­jau tap­ti žve­ju, bet ta­pau lais­ vu mąs­ty­to­ju.

to­kią poe­zi­ją. Kar­tais žve­jo­ju ne­tgi val­ty­je (iš tik­rų­jų jach­to­je – red.

– Ar esa­te ir lais­vas me­ni­nin­ kas, ar at­virkš­čiai – kiek­vie­ną ry­tą vaikš­to­te į tar­ny­bą, tar­ki­ me, ban­ke ar­ba gau­dy­ti žu­vų?

Juk Nea­po­lis – ant Ti­rė­nų jū­ ros kran­to.

– Kad bū­tum lais­vas, rei­kia dirb­ti ir ar­ti jū­ros, kur ge­riau­sias ama­ tas yra bū­tent žve­jo. Te­be­su žve­jas ne­tgi ta­da, kai dir­bu ban­ke. Užuot gau­dęs žu­vis, žve­jo­ju pa­veiks­lų ap­ma­tus, žo­džių žais­mą ir šio­kią

Užuot gau­dęs žu­ vis, žve­jo­ju pa­veiks­ lų ap­ma­tus, žo­džių žais­mą ir šio­kią to­ kią poe­zi­ją. pa­st.), su ku­ria ke­lia­vau tre­jus me­ tus. Per ke­lio­nę ap­lan­kė For­tū­na ir su­ga­vau di­de­lį tu­ną, su­val­giau jį

Ne vel­tui jo kū­ry­bos ke­ly­je – dau­gy­ bė keis­tų ir ne­ti­kė­tų pro­jek­tų. Prieš 15 me­tų Giu­sep­pe gy­ve­no se­no­je jach­

vi­są, tad štai ko­dėl ma­no – mis­ tiš­ko fi­lo­so­fo – vi­dus nė­ra nei tra­ giš­kas, nei bjau­rus, o la­bai spal­ vo­tas.

– Bet jū­sų pa­veiks­lai la­bai su­ dė­tin­gi. Iš kur se­mia­tės idė­jų kū­ry­bai?

– Ma­no pa­veiks­lai la­bai su­dė­tin­ gi ir man pa­čiam. Kar­tais at­ro­do, kad jie ne­kaip jau­čia­si, tai­gi juos nu­va­lau, nu­pu­čiu. Jei to ne­pa­kan­ ka, ve­žu į li­go­ni­nę, kad iš­veng­čiau to­les­nių komp­li­ka­ci­jų ir ra­miai ga­ lė­čiau at­si­duo­ti kas­die­nėms idė­jų paieš­koms. Ta­čiau kiek­vie­ną kar­

to­je „Hal­lo­ween“, ku­ri ta­po jo na­mais, dirb­tu­ve ir la­bo­ra­to­ri­ja. Čia jis su­kū­ rė poe­mą „Įka­lin­ti lais­vė­je“. 2003 m.

Cer­to­sa di San Lo­ren­zo Pa­du­lo­je, Sa­ ler­no re­gio­ne, pradėtas įgyvendinti G.Ze­vo­los pro­jek­tas „Tai­syk­lė ir išim­ tis“, skir­tas Gior­da­no Bru­no.

2004 m. G.Ze­vo­la įkū­rė lei­dyk­lą „Po­ si­tion Plot­ting Book“, ku­rio­je iš­lei­do apie 500 lei­d i­n ių įvai­r io­mis kal­bo­ mis su įvai­rių me­ni­nin­kų kū­ri­niais, są­mo­n in­gai ne­p ai­s y­d a­mas au­to­ riaus tei­sių. Ši veik­la išau­go į ke­le­tą per­for­man­sų, ku­rie bu­vo at­lik­ti įvai­ rių ša­l ių mies­tuo­se: Kio­te, Vil­n iu­je, Vie­no­je, Ber­ly­ne, Bu­da­peš­te, Pa­r y­ žiu­je, Nea­po­ly­je, Ro­mo­je, Niu­jor­ke.

Vė­l iau G.Ze­vo­la ini­ci­ja­vo dau­g y­bę pro­jek­tų. Pro­jek­tą „Tik­ra­sis me­nas – žmo­nių ir idė­jų cir­ku­lia­ci­jos ap­link pa­sau­l į cent­ras“ su­ren­gė sa­vo jach­ to­je. Pro­jek­tus „Dar­bai ir die­nos: tai­ syk­lė“ su­ren­gė Cer­to­sa di San Lo­ren­ zo Pa­du­lo­je, „Nea­po­l is kvie­čia Niu­ jor­ką: mis­ti­nė Te­re­za“ – Fil­mų an­to­ lo­g i­jos ar­chy­ve Niu­jor­ke, „Nea­po­l is kvie­čia Kio­tą: 33 fo­to­ko­lia­žai kny­gai“ – Me­nų ir di­zai­no uni­ver­si­te­te Kio­ te, „Prin­cas An­to­nio kvie­čia De­da­lą: pir­ma­sis kos­mog­ra­fi­nės vaiz­duo­tės eks­pe­ri­men­tas“ – Nea­po­ly­je.

tą, kai jau­čiuo­si pa­si­ruo­šęs ką nors su­kur­ti, su­skam­ba var­pe­lis da­ry­ti per­trau­ką. Ir dau­giau ta idė­ja bū­ na ne­be­rei­ka­lin­ga. Tie­są sa­kant, sten­giuo­si veng­ti idė­jų, bet ne vi­ sa­da pa­si­se­ka.

– Kaip ma­no­te, ar dai­li­nin­kas – tai dar­bas, pro­fe­si­ja, mi­si­ja?

– Tai – ama­tas. Kaip ir žve­jo.

– Ko­kių svar­biau­sių tai­syk­lių lai­ko­tės?

– Tai­syk­lės per gy­ve­ni­mą kei­čia­si.

Taip pat daž­nai pai­sau išim­čių, ku­ rios tik pa­tvir­ti­na tai­syk­les.

Įvertinimas: „Tai – šiuo­lai­ki­niai vaiz­di­niai ir to­li­mi vaiz­di­niai, at­si­ra­dę iš gi­laus san­ty­kio su Re­ne­san­so poe­tais, mis­ti­kais ir mąs­ty­to­jais“, – taip G.Zevolos kūrybą apibūdino jo bičiulis

J.Mekas.

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

22

liepos 11–17, 2013

savaitgalis

Kar­jerą ban­ke ji iš­ keitė į šeimą. Ak­ty­ viai fut­bolą pro­pa­ guo­jan­čiai, du sū­ nus au­gi­nan­čiai Lie­ tu­vos na­cio­na­linės fut­bo­lo rink­tinės na­rio Dei­vi­do Čes­ naus­kio žmo­nai, 2002 m. Mis Lie­tu­ vai Vai­dai Grik­šai­ tei-Čes­naus­kie­nei, šiuo me­tu svar­biau­ sia auklė­ti vai­kus.

Kvar­te­tas: Vai­dai šei­ma – did­žiau­sia ver­tybė.

Karjera gali ir palaukti, o šeima Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

– Bu­vau paim­ti iš dar­že­lio Dei­vi­ du­ko (pir­ma­jam Čes­naus­kių sūnui lie­pos 23 d. su­kaks pen­ke­ri, o Ro­jui liepą – dve­ji, – red. pa­st.). Su ma­ žais ber­niu­kais – visą laiką daug rei­kalų, – kalbė­da­ma grei­ta­kal­be Vai­da kun­ku­lia­vo ener­gi­ja ir ne­ nus­ty­go kaip įjung­tas va­rik­liu­kas.

– Jau no­ri­te tre­čio vai­ko – mer­ gaitės?

– Dei­vi­dui juo­kais sa­kau, kad jei ga­ ran­tuos, jog bus mer­gaitė, pir­myn!

Pla­nuo­ja­me po 5–7 metų. Ta­čiau sa­ko­ma: tu pla­nuok, o Die­vas pa­si­ juoks. Svar­biau­sia, abu sūnūs svei­ ki. Vie­nas vai­ke­lis, jei leid­žia ga­li­ mybės, nėra šei­ma. Mūsų da­bar­ti­nis gy­ve­ni­mo būdas, ke­lionės lei­do su­ si­lauk­ti ir ant­ro. Kol vai­kai nei­na į mo­kyklą, ga­li­me pa­ke­liau­ti.

– Turbūt ži­no­te, kas fut­bo­le yra nuo­šalė?

– (Juo­kia­si.) Pro­vo­kuo­ja­te? Čia ne

eg­za­mi­nas, ne­pa­si­duo­siu! Ir vie­na, ir su vai­kais ap­si­lan­kiau be­veik vi­ so­se fut­bo­lo rung­tynė­se, kai Dei­ vi­das žaidė Kre­to­je, Sa­lo­ni­kuo­se, Edin­bur­ge, Ba­ku. Lankėmės „Žal­gi­ rio“ ir „Sūdu­vos“ rung­tynė­se. Ve­ žamės du ka­muo­lius – tai šven­tas rei­ka­las. Ma­žie­ji se­ka tėčio pėdo­ mis. Ro­jus ži­no ke­lią į sta­dioną, to­ dėl net su­pa­ni­ka­vo, kai tėtis, veng­ da­mas spūsčių, pa­su­ko ki­tu ke­liu.

Dar­že­ly­je įren­giau vai­kams fut­bo­ lo var­tus. Mūsų ma­ža­sis džiaug­da­ ma­sis kren­ta ant žolės, kaip ir fut­ bo­li­nin­kai.

– Kodėl su vy­ru ke­lia­vo­te į ki­tas ša­lis kar­tu? Da­bar spor­ti­ninkų žmo­nos ar draugės juos tik kar­tais ap­lan­ko, o pa­čios lie­ka na­mie.

– Šei­ma pri­va­lo būti kar­tu. Pui­kiai su­ta­ria­me, tėtis my­li vai­kus, jis jiems – idea­las. Da­bar, kai ber­niu­ kai ma­ži, jei no­ri­me, kad šei­ma bū­ tų tvir­ta, ypač svar­bu būti kar­tu.

– Dir­bo­te ban­ke in­ves­ta­vi­mo va­dy­bi­nin­ke, turė­jo­te at­skirą

ka­bi­netą, vilkė­jo­te kos­tiumėlį, da­ly­vau­d a­vo­te pro­jek­t uo­se. Šei­ma jums pa­si­rodė svar­biau už kar­jerą?

– Da­bar esu daug su­si­ju­si su fut­ bo­lu (Vai­da – Eu­ro­pos de­vy­nio­lik­ me­čių čem­pio­na­to am­ba­sa­dorė, da­ly­vau­ja mo­terų fut­bo­lo judė­ji­ me – red. pa­st.). Ne­su ta, ku­ri tik sėdi na­mie ir plau­kia pa­sro­viui.

Idea­lu – šei­mos ir kar­je­ros har­mo­ ni­ja. Lie­tu­vo­je kles­ti jau­no žmo­gaus kul­tas, todėl Grai­ki­jo­je, Azer­baid­ža­ne, kur tuo­kia­ma­si vėliau, stebė­jo­si, kad tu­ri­me jau du vai­kus.

Kar­tais ma­ny­da­vo, kad esu auklė.

Ma­mos dar­bas – su­dėtin­giau­sias.

Esu so­cia­liai ak­ty­vi, ta­čiau, per­ne­ lyg daug dėme­sio ski­riant kar­je­rai, nu­ken­čia šei­ma. Esu jau­na, kar­je­ rai lai­ko dar yra, nors artė­ja tris­ de­šimt­me­tis.

– Azer­baid­ža­nas, Grai­ki­ja ski­ ria­si sa­vo kultū­ra ir gy­ve­ni­mo būdu. Ten jums pa­ti­ko?

– Grai­kai ir azer­baid­ža­nie­čiai kai kuo pa­našūs – eis­mas, ke­lio ženklų ne­pai­sy­mas, pypsė­ji­mas gatvė­se, skubė­ji­mas. Esa­me švie­saus gy­mio, tad kar­tais ne­jau­ku, kai net sos­tinė­ je Ba­ku čiu­pinė­da­vo vaikų plau­kus.

Kai ku­rie žmonės net pa­bu­čiuo­da­vo mūsų vai­kus. Mie­lai grįžčiau į Ba­ ku, ten ra­do­me draugų.

– Vis dėlto su­laukė­te nei­gia­mos reak­ci­jos, kai vai­kelį mai­ti­no­te krūti­mi.

– Ten ki­to­kia kultū­ra. Ro­jui bu­ vo pust­re­čio mėne­sio, vaikš­čio­jo­me par­ke, o kar­tais sun­ku būda­vo ap­ skai­čiuo­ti laiką. Paė­jau už krūmų, bet pa­čiai bu­vo ne­jau­ku mai­tin­ti sūnų.

– Iš­ties nemėgs­ta­te aukš­ta­kul­ nių ir ne­se­gi­te trumpų si­jonų?

– La­bai re­tai, dėviu ne­bent su­knelę.

Trumpų si­jonų ne­tu­riu. Aukš­ta­kul­ niai ne­pa­togūs dėl grei­to gy­ve­ni­mo būdo, būnant su vai­kais. Ne­bent tai būtų ofi­cia­lus ar va­ka­ro ren­gi­nys.

Ver­tybė: V.Grik­šai­tei-Čes­naus­kie­nei la­biau pa­tin­ka džiaug­tis gy­ve­ni­

mu, nei ana­li­zuo­ti kitų trūku­mus.

– Pro­pa­guo­ja­te sveiką gy­ve­ni­ mo būdą, ne­tei­kia­te reikšmės gar­siems prekės vardams, nors

Ba­ku bu­vo­te pra­ban­gos pre­kių par­duo­tuvės „Em­po­rium Ba­ ku“ rek­la­mos vei­du.

– Dei­vi­das ir­gi už sveiką gy­ve­ni­mo būdą, mi­tybą, jis paaiš­ki­na mais­ to su­dėtį. Sten­giamės to­kius įpro­ čius dieg­ti ir vai­kams. Dra­bu­žiai?

Kai tai ga­li sau leis­ti, jie ne­tam­pa svar­biu da­ly­ku. Lie­tu­vo­je yra daug ta­len­tingų ir daug pi­giau ko­ky­biš­ kus dra­bu­žius siu­van­čių žmo­nių.

Grožį su­pran­tu sa­ vaip, be to, aš sa­vo vy­ rą pui­kiai pa­žįstu, to­ dėl jis – gra­žiau­sias.

– Vai­da, turbūt ži­no­te dau­gu­ mos nuo­monę apie spor­ti­nin­ kus ir jų žmo­nas? Ne­su­ža­lo­ ti in­te­lek­to ir tuš­tutės, ku­rioms rei­kia tik naujų au­to­mo­bi­lių, bran­gių dra­bu­žių, vaikų auk­lių.

– Su­tin­ku la­bai daug ža­vių ir pro­ tingų fut­bo­li­ninkų žmonų ir drau­ gių. Sau­liaus Mi­ko­liū­no, Ed­ga­ ro Čes­naus­kio žmo­nos – šau­nios ir pro­tin­gos. Ne­pa­mirš­ki­me na­cio­ na­li­nio lie­tu­vių pa­tie­ka­lo – pa­vy­do, ku­ris gim­do ste­reo­ti­pus. Aš ne­tu­riu lai­ko ap­kal­boms ir pa­vy­dui. Džiau­ giuo­si, kad esa­me svei­ki.

– Matė­te ne­se­niai pla­čiai nu­ skambė­jusį Ru­si­jos fut­bo­lo rink­tinės na­rio Ju­ri­jaus Žir­ko­ vo žmo­nos, 2012 m. Mi­sis Ru­ si­jos Iri­nos, in­ter­viu, kur ji de­ monst­ruo­ja aukš­čiau­sio ka­lib­ro „in­te­lektą“ ir tuš­tybę?

– Ma­čiau. Man bu­vo jos gai­la. Kar­ tais žur­na­lis­tai pro­fe­sio­na­lai, se­ni vil­kai, prirėmę prie sie­nos su vaiz­ do ka­me­ra, mo­ka išp­ro­vo­kuo­ti. Ne­ ma­nau, kad ji žiop­la.

– Kodėl ne­norė­jo­te, kad Dei­vi­ das da­ly­vautų jums gim­dant?

– Ne­norė­čiau, kad vy­ras da­ly­vautų gim­dant, nes tai – in­ty­mi aki­mir­ka, ku­rią norė­čiau pa­si­lik­ti sau.

– La­bai skau­du, kai vy­ras ne­

ga­li būti gre­ta, ypač kai to la­ bai rei­kia?

– Gre­ta būna ma­no, Dei­vi­do tėvai.

Esa­me su­si­tuokę pen­ke­rius me­tus.

Nu­si­tei­kiau psi­cho­lo­giš­kai ir tai pri­ėmiau. Kai vai­kai užaugs, bus leng­viau.

– Fut­bo­li­nin­kai tu­ri itin daug gerbėjų, ku­rioms ne­svar­bu, kad esa­te Mis Lie­tu­va. Ku­ris iš jūsų pa­vy­des­nis?

– Ži­no­ma, nie­kas ne­ga­li pa­sa­ky­ti, kaip nu­tiks gy­ve­ni­me. La­bai džiau­ giuo­si, kad jis to­le­ran­tiš­kas, pro­tin­ gas ir manęs ne­var­žo. Pa­vy­do būna, pa­juo­kau­ja­me. Jei pa­vy­do ne­liktų – būtų ne­ge­rai. Pa­si­ti­ki­me vie­nas ki­ tu. Iš­ti­ki­mybė ir pa­si­tikė­ji­mas yra svar­biau­si da­ly­kai.

– Prieš pen­ke­rius me­tus sakė­ te, kad esa­te stra­tegė, daug pla­nuo­ja­te į prie­kį. Pas­ta­ruo­ju me­tu vis daž­niau iš­girs­tu, kad ak­cen­tuo­ja­te mokė­jimą džiaug­ tis čia ir da­bar. Kas turė­jo įta­ kos po­ky­čiui?

– Dei­vi­das. Daug gy­ve­ni­mo si­tua­ cijų, įvy­kių pa­rodė, kad ry­to­jaus ga­li ne­su­lauk­ti. Dei­vi­das – ra­mus, po­zi­ ty­vus, op­ti­mis­tiš­kas, tei­sin­gas žmo­ gus. Pa­pil­do­me vie­nas kitą: esu ak­ty­ vi, sie­kian­ti tiks­lo. Jei ko nors no­riu, ne­pa­vyks­ta, jis nu­ra­mi­na: svar­biau­ sia, kad esa­me svei­ki, tu­ri­me ran­kas ir ko­jas. Rei­kia džiaug­tis gy­ve­ni­mu!

– Jis iš­mokė džiaug­tis gy­ve­ni­ mu, ra­my­be, o ko iš­mokė­te jį?

– Duo­siu jo te­le­fo­no nu­merį. Pak­ laus­ki­te. (Juo­kia­si.)

– Kaip iš­sau­go­ti tar­pu­sa­vio san­ty­kius būnant kar­tu be­veik sep­ty­ne­rius me­tus, pa­gimd­žius du vai­ke­lius?

– Ne­si­ma­to­me mėnesį du. Ka­ran­ ti­nas jiems – die­na prie­š var­žy­bas.

Tai su­tei­kia tam tik­ro šar­mo ir su­ si­ti­ki­mai būna kaip pa­si­ma­ty­mai.

Pa­vyzd­žiui, prie­š Šv. Va­len­ti­no die­ ną, iš anks­to su­taręs su tėvais, kad jie pa­žiūrės vai­ke­lius, jis pa­skam­ bi­no iš Ba­ku: „Atsk­risk.“ Tai bu­vo nuo­sta­bus pa­si­ma­ty­mas.

23

liepos 11–17, 2013

savaitgalis diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Sėkmę at­nešė Eu­ge­ni­jus One­gi­nas Lai­ma Že­mu­lienė

Vi­zi­tinė kor­telė

Va­sa­ros pa­bai­go­je Lie­tu­vos na­cio­ na­li­nio ope­ros ir ba­le­to teat­ro pri­ ma­do­na Sand­ra Ja­nu­šaitė krau­ sis la­ga­mi­nus. Nuo rugsė­jo 5 d. ji pra­dės dirb­ti so­lis­te Ese­no „Aal­ to“ ope­ros teat­re Vo­kie­ti­jo­je. Dar­ bo su­tartį 39 metų so­listė pa­si­rašė dviem se­zo­nams.

Ope­ri­nio dai­na­vi­mo S.Ja­nu­šaitė mokė­si Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ ro aka­de­mi­jo­je (pro­f. Vla­dos Mikš­ taitės, Jo­lan­tos Čiu­ri­laitės ir pro­f.

Ire­nos Mil­ke­vi­čiūtės klasė­se).

– Ar pa­si­ūly­mas dirb­ti Ese­ no teat­re jums – lo­giš­ka kar­je­ ros tąsa, ar vi­sai ne­tikė­tas? – „Vil­niaus die­na“ pa­si­tei­ra­vo S.Ja­ nu­šaitės.

– Vi­sai ne­tikė­tas. Vie­na už­sie­nio agentė pa­si­ūlė vyk­ti į per­klausą Ese­ne. „Ge­rai, no­riu“, – at­sa­kiau.

Ma­niau, būsiu kvies­tinė so­listė. Bet jie man pa­si­ūlė etatą. Toks kvie­ti­ mas nu­kri­to kaip iš dan­gaus. Il­gai svars­čiau, pa­skui su­ti­kau. Ma­nau, vėliau būsiu per se­na, bus vėlu ką nors pra­dėti sve­tur – da­bar esu pa­čia­me žydė­ji­me.

2004 m. S.Ja­nu­š aitė ta­po „Ope­ ros švy­t u­r ių“ ap­do­va­no­jimų Me­ tų ope­ros vil­ti­mi, 2007 m. – „Ope­ ros švy­tu­rių“ ap­do­va­no­jimų Metų ope­ros so­lis­te už Zyg­lin­dos ir Ma­ dam Ba­terf­lai vaid­me­nis. 2012 m. tą pa­t į ap­do­va­no­jimą ji pelnė už Tat­ja­nos vaid­menį ope­ro­je „Eu­ ge­ni­jus One­g i­nas“.

l.zemuliene@diena.lt

Vik­to­ri­jos Mel­nik nuo­tr.

– ne

– Kas jums yra did­žiau­sia ver­ tybė?

– Šei­ma, vai­kai, dar­na, tar­pu­sa­vio pa­si­tikė­ji­mas, to­le­ran­ci­ja. Tai die­ gia­me ir vai­kams, jie tu­ri ma­ty­ti dar­nius san­ty­kius, pa­garbą. Todėl pa­tys juos au­gi­na­me, ne­sam­do­me auklės. La­bai svar­bu, kad for­muo­ jant vaikų pa­saulė­žiūrą juos au­ gintų tėvai.

Dei­vi­du­kas tu­ri sim­pa­tiją dar­že­ ly­je, su ja mie­ga su­si­ka­binę už ran­ kų. Paaiš­ki­no: taip ma­to be­siel­gian­ čius mus. Ži­no­ma, jie ne­ma­to to, ko ne­derėtų ne pa­gal sa­vo am­žių.

– Sa­ko, da­bar­tinė jaunų žmo­ nių kar­ta – nar­ci­zai ir pa­tys sau itin reikš­min­gi.

– Ma­no bro­liui 22-eji, to ne­pas­ tebė­jau. Man svar­biau šei­ma, mū­ sų gy­ve­ni­mo įvy­kiai, nei stebė­ti, ar žmo­gus pa­ts sau reikš­min­gas.

– Bet ap­link tiek daug var­to­ji­ mo, su­sve­timė­ji­mo.

– Pa­siū­la iš­ties per­ne­lyg di­delė.

Rei­kia mokė­ti at­si­rink­ti būti­niau­ sius da­ly­kus. Kar­tais ir pa­ti pa­ ste­biu, kad už­sibū­nu so­cia­li­niuo­se tink­luo­se, o ver­čiau reikėtų bend­ rau­ti su ar­ti­mai­siais, drau­gais.

– Mie­gas jums vis dar pra­ban­ga?

– Per par­ą mie­gu apie še­šias va­lan­ das. Tie­sa, Ro­jus vis dar pra­bun­da, tad be per­trau­kos tiek lai­ko mie­go­ jau la­bai se­niai.

– Kuo fut­bo­las ge­res­nis už krep­šinį?

– Pa­sau­ly­je tai – svar­biau­sias spor­tas. Jį žaid­žia ma­no vy­ras. Fut­ bo­las žaid­žia­mas ne už­da­ro­se pa­ tal­po­se, bet gry­na­me ore, gam­to­je.

– Ir vie­nas fut­bo­lo „eg­za­mi­ no“ klau­si­mas. Ku­ris fut­bo­li­ nin­kas gra­žiau­sias pa­sau­ly­je po D.Čes­naus­kio?

– Dei­vi­das Čes­naus­kis, Dei­vi­das Čes­naus­kis, Dei­vi­das Čes­naus­kis.

Grožį su­pran­tu sa­vaip, be to, aš sa­ vo vyrą pui­kiai pa­žįstu, todėl jis – gra­žiau­sias. Na, ge­rai, dar jo bro­ lis Ed­ga­ras.

2001 m. bai­g u­si Mu­z i­kos ir teat­ ro aka­de­miją, S.Ja­nu­šaitė pra­dėjo dirb­t i Lie­t u­vos na­c io­na­l i­n ia­me ope­ros ir ba­le­to teat­re so­lis­te.

So­l istė yra dai­na­v u­si Did­ž io­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, Ita­li­jo­je, Is­pa­ni­jo­je, Lat­ vi­jo­je, Olan­di­jo­je.

Svarbiausi vaid­me­nys: Sol­vei­ga (Ed­var­do Grie­go „Pe­ras

Giun­tas“),

– Ko­kius kūri­nius at­li­ko­te per­ klau­so­je?

– Dai­na­vau Žydės ir Čio Čio San ari­jas iš operų „Žydė“ ir „Ma­dam Ba­terf­lai“. At­li­kau dar vieną kūrinį, bet jau ne­pri­si­me­nu kokį. Į per­klausą bu­vo at­vykę ne­ma­žai so­listų.

Keis­tas su­ta­pi­mas – į per­klausą va­žia­vau po ką tik Vil­niu­je įvy­ku­ sios ope­ros „Eu­ge­ni­jus One­gi­nas“ prem­je­ros, kur dai­na­vau Tat­janą.

Vėliau, kalbė­tis dėl pri­ėmi­mo sąly­ gų, – vėl po „One­gi­no“ spek­tak­lio.

Ra­chelė (Jacques’o Halé­vy „Žydė“), Tat­ja­na (Piot­ro Čai­kovs­kio „Eu­ge­

ni­jus One­gi­nas“), Mo­te­ris (Gin­ta­ro So­dei­kos „Win­ter“), Mi­mi, Miu­zetė (Gia­co­mo Puc­ci­ni

„Bo­he­ma“), Žynė (Giu­sep­pe Ver­di „Ai­da“), Do­na El­vy­ra (Wolfgango Ama­

deus Mo­zar­to „Don Žua­nas“), Li­za (P.Čai­kovs­kio „Pikų da­ma“), Zen­ta (Ri­char­do Wag­ne­rio „Skra­

jo­jan­tis olan­das“),

– Ma­tyt, jums sėkmę at­nešė Eu­ge­ni­jus One­gi­nas?

– Taip. Perk­lau­sa įvy­ko prie­š me­ tus. Jie vi­sus se­zo­nus, spek­tak­lius pla­nuo­ja ge­ro­kai į prie­kį. To­kios su­tar­tys vi­sa­da pa­si­ra­šo­mos ke­ le­ri me­tai į prie­kį.

– Ar dėl to ne­bai­su, ar ne­per­ si­gal­vo­si­te?

– Aš pa­ten­kin­ta tuo kvie­ti­mu, bet šiek tiek bi­jau. Ki­tas mies­tas, ki­ tas teat­ras. Nau­jovės žmo­nes šiek tiek gąsdi­na. Ki­ta ver­tus, nau­jo­vių ne­rei­kia bi­jo­ti. Nie­ko am­ži­no nėra.

O gal aš ten tik dve­jus me­tus ir te­ norė­siu būti?

Ap­sisp­rend­žiau, kad va­žiuo­ siu vie­na. Vie­nam sūnui 15, ki­tam – 16 metų, jie vo­kiš­kai ne­si­mokę.

Vy­riau­sia­jam baig­ti mo­kyklą vo­ kie­čių kal­ba būtų ne­įma­no­ma. Ir vy­ras liks Lie­tu­vo­je – mes ne­tu­ri­ me kam pa­lik­ti pri­žiūrė­ti vaikų.

A.Švil­pa – bo­sas, aš – sop­ra­nas, I.Prud­ ni­ko­vaitė – me­co­ sop­ra­nas. Trūksta tik te­no­ro – būtų vi­ sas lie­tu­vių so­listų „komp­lek­tas“ Ese­ne.

– Vy­ras ne­prieš­ta­rau­ja dėl jū­ sų dar­bo Vo­kie­ti­jo­je?

– Ne. Jo­kių pro­blemų. Sa­kiau, la­ bai jo ilgė­siuo­si. 18 metų, kai mes kar­tu, – maž­daug ži­no­me, kas to­ kie esa­me.

– Ko­kius vaid­me­nis at­lik­si­te Ese­no „Aal­to“ teat­re?

Leo­no­ra (G.Ver­di „Li­ki­mo ga­lia“), Ma­dam Ba­terf­lai (G.Puc­ci­ni „Ma­

dam Ba­terf­lai“), Zyg­lin­da (R.Wag­ne­rio „Val­ki­ri­ja“), Mi­kae­la (Georges’o Bi­zet „Kar­men“), Ai­da (G.Ver­di „Ai­da“), Dez­de­mo­na (G.Ver­di „Ote­las“), Oda­be­la (G.Ver­di „Ati­la“), Ma­non Les­ko (G.Puc­ci­ni „Ma­non Ne­ri­mas: „Aš pa­ten­kin­ta tuo kvie­ti­mu, bet šiek tiek bi­jau. Ki­tas mies­

tas, ki­tas teat­ras. Nau­jovės žmo­nes šiek tiek gąsdi­na“, – prie­š nau­ ją kar­je­ros pra­džią Ese­no „Aal­to“ teat­re būgšta­vo ope­ros pri­ma­do­ na S.Ja­nu­šaitė.

Mar­ty­no Alek­sos nuo­tr.

– Nuo rugsė­jo 5 d. būsiu eta­tinė to teat­ro so­listė, bet tvar­ka ten ne to­ kia, kaip Lie­tu­vo­je, – jie leid­žia man būti kur no­riu. Tik teat­ro va­do­vybę turė­siu apie tai in­for­muo­ti.

Ese­ne kar­jerą pra­dėsiu Mi­mi vaid­me­niu Gia­co­mo Puc­ci­ni ope­ro­ je „Bo­he­ma“. Mi­mi dai­na­vau ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir Lat­vi­jo­je. Tas pa­ sta­ty­mas man bus tre­čias. Nors ir da­bar ga­liu atmin­ti­nai su­dai­nuo­ti visą tekstą, todėl man ne­būti­na ten sėdėti. Dar ten dai­nuo­siu ope­ro­se „Eu­ge­ni­jus One­gi­nas“, „Kar­men“, „Ma­dam Ba­terf­lai“. Taip pat dai­ nuo­siu vie­no­je prem­je­ro­je kitų me­ tų pa­va­sarį – tai būti­na su­tar­ties sąly­ga. Vis­kas su­ra­šy­ta, ką turė­ siu da­ry­ti.

Pir­mo­ji re­pe­ti­ci­ja Ese­ne – tik­tai lapk­ri­čio 29 d. Todėl Lie­tu­vo­je su did­žiau­siu džiaugs­mu da­bar ruo­ šiu El­vy­ros par­tiją Giu­sep­pe Ver­ di ope­ro­je „Er­na­ni“. La­bai norė­jau mūsų teat­re ­dai­nuo­ti to­je ope­ro­je.

– Ar Ese­no teat­ras pa­si­rūpins jūsų ap­gy­ven­di­ni­mu?

– Ne. Ka­dan­gi būsiu eta­tinė dar­ buo­to­ja, teks su­si­ras­ti pa­čiai, kur

gy­ven­ti. Pla­nuo­ju iš­si­nuo­mo­ti ne­ di­delį butą.

– Ke­lis kar­tus di­desnę algą, pa­ly­gin­ti su mūsų na­cio­na­li­ne ope­ra, gau­si­te „Aal­to“ teat­re?

– Ge­ro­kai dau­giau. Ir turė­siu dau­ giau laisvės. Bet aš ne vien dėl pi­ nigų su­ti­kau ten dirb­ti, nors, aiš­ ku, pi­ni­gai yra svar­bu.

Les­ko“), El­za fon Bra­bant (R.Wag­ne­rio

„Lo­heng­ri­nas“).

– Ese­no teat­re būsi­te ne vie­na – ten dai­nuo­ja ir Ie­va Prud­ ni­ko­vaitė, ir Al­m as Švil­pa.

Bus į ką at­si­rem­ti sun­kią va­ landą.

– A.Švil­pa – bo­sas, aš – sop­ra­ nas, I.Prud­ni­ko­vaitė – me­co­sop­ ra­nas. Trūksta tik te­no­ro – būtų vi­sas lie­tu­vių so­listų „komp­lek­ tas“ Ese­ne.

Darbas: S.Janušaitė su choreografe Elita Bukovska repetuoja Elzos

vaidmenį operoje „Lohengrinas“.

24

liepos 11–17, 2013

savaitgalis

Pa­niu­ręs, bet ra­mus, vė­juo­tas, Tuo­pų pū­kų, kal­ban­čių švie­so­fo­rų ir skai­ tan­čių žmo­nių mies­tas. To­kį įspū­dį po trum­pos pa­žin­ties pa­lie­ka tri­jų re­vo­liu­ci­ jų mies­tas, šiau­rės Pal­my­ra, ar­ba dar Ru­ si­jos kul­tū­ros sos­ti­ne va­di­na­mas Sankt Pe­ter­bur­gas.

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis Sankt Pe­ter­bur­gas (Ru­si­ja)

Pas­ken­dęs pū­kuo­se

Pir­ma, už ko už­kliū­va akis bir­ že­lio pa­bai­go­je iš­li­pus iš trau­ki­ nio Sankt Pe­ter­bur­go ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je, yra ore skrai­dan­tys tuo­pų pū­kai. Po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ ro sku­bant ap­žel­din­ti mies­tą šių me­džių bu­vo pri­so­din­ta tiek, kad šian­dien jų iš­kirs­ti iš es­mės neį­ ma­no­ma. Tad aler­giš­kiems žmo­ nėms be­lie­ka vaikš­čio­ti su no­si­ nai­tė­mis ir min­dy­ti po­lik­li­ni­kų slenks­čius. Bet vai­kams, ža­liuo­se par­kuo­se vai­kan­tiems ba­lan­džius ap­link fon­ta­nus, tuo­pų pū­kai – tik pa­pil­do­mas džiaugs­mas.

Van­dens mies­tie­čiams ir sve­ čiams Sankt Pe­ter­bur­gas ne­gai­ li. Mask­vos aikš­tė­je, ku­ri yra vie­na di­džiau­sių pa­sau­ly­je, net vie­nuo­li­ kos fon­ta­nų komp­lek­sas vė­si­na ant pje­des­ta­lo ke­pu­rę į prie­kį iš­tie­su­sį Vla­di­mi­rą Le­ni­ną ir, ži­no­ma, mies­ to gy­ven­to­jus bei sve­čius.

Karš­tą va­sa­ros die­ną, kai oro tem­pe­ra­tū­ra pa­ky­la virš 30-ies laips­nių, taip pat ge­rai at­vė­si­ na stik­li­nė gi­ros iš mo­čiu­tės, pre­ kiau­jan­čios prie sta­ti­nės for­mos pre­kys­ta­lio.

Kul­tū­ros sos­ti­nė

Ras­ti lais­vą suo­liu­ką pa­vė­sy­je to­ kio­mis die­no­mis bū­na sun­ku, tad nuo sau­lės spin­du­lių slėp­tis ten­ka po že­me. Sankt Pe­ter­bur­go met­ro gar­sė­ja tuo, kad yra vie­nas gi­liau­ sių pa­sau­ly­je.

Tris mi­nu­tes nu­va­žia­vęs es­ka­la­ to­riu­mi že­myn, ne­ma­ty­da­mas tu­ ne­lio pa­bai­gos, pa­skui nu­si­lei­dęs laip­tais ir dar vie­nu trum­pes­niu es­

ka­la­to­riu­mi, pa­ten­ki į met­ro­po­li­te­ no sto­tį „Ad­mi­ral­tejs­ka­ja“, esan­čią 102 m po že­me. Dėl be­veik 15 me­ tų už­tru­ku­sių sta­ty­bų ati­da­ry­ta tik 2011 m., ji vos ke­liais met­rais nu­si­ lei­džia Ki­je­vo sto­čiai „Ar­se­nal­na­ ja“, ku­ri yra gi­liau­sia pa­sau­ly­je.

Mask­vos aikš­tė­je net vie­nuo­li­kos fon­ ta­nų komp­lek­sas vė­ si­na ant pje­des­ta­lo ke­pu­rę į prie­kį iš­tie­ su­sį V.Le­ni­ną, mies­ to gy­ven­to­jus bei sve­čius.

Apie at­va­žiuo­jan­tį trau­ki­nį įspė­ ja stip­rus oro gū­sis. „At­sar­giai, du­ rys už­si­da­ro“, – įspė­ja gar­sia­kal­bis, ir trau­ki­nys du­mia to­liau, neužt­ru­ kęs nė pu­sės mi­nu­tės.

Bū­tent čia, gi­liai po že­me, sly­pi dar vie­nas svar­bus Sankt Pe­ter­bur­ go bruo­žas – ke­lei­viai met­ro skai­ to kny­gas. Ru­sai sa­ko, kad, pa­vyz­ džiui, Mask­vo­je toks vaiz­das ta­po re­te­ny­be. Tik­riau­siai tai yra vie­ na prie­žas­čių, ko­dėl Sankt Pe­ter­ bur­gas va­di­na­mas Ru­si­jos kul­tū­ ros sos­ti­ne.

Skir­tin­gi pa­sau­liai

Skir­tu­mas tarp Mask­vos ir Sankt Pe­ter­bur­go – la­bai ryš­kus. Čia vai­ruo­to­jai pra­lei­džia pės­čiuo­sius, o ke­lių po­li­ci­nin­kai nei­ma ky­šių.

Bent jau tai tei­gė vie­nas pa­žįs­ta­ mas mask­vie­tis, mėgs­tan­tis pa­ spaus­ti ak­ce­le­ra­to­rių.

Išs­kir­ti­nu­mas: nors Sankt Pe­ter­bur­gas ne­ta­po ant­rą­ja Ve­ne­ci­ja, kaip sva­jo­jo Pet­ras I, mies­tas įgi­jo la­bai sa­vi­t

„Iš Sankt Pe­ter­bur­go vi­suo­met grįž­tu su krū­va bau­dos la­pe­lių, – juo­kė­si jis. – O Mask­vo­je su po­li­ci­ nin­kais vi­sa­da pa­vyks­ta su­si­tar­ti.“ Anot vy­ro, nuo­lat sku­bė­ti ver­čia pa­šė­lęs Mask­vos gy­ve­ni­mo rit­mas ir di­de­lės spūs­tys, o to ne­ra­si Sankt Pe­ter­bur­ge. „Ar ži­no­te, kas yra na­no­se­kun­ dė? Tai lai­ko tar­pas tarp įsi­jun­gu­ sio ža­lio švie­so­fo­ro sig­na­lo ir už ta­vęs sto­vin­čio au­to­mo­bi­lio sig­na­ lo“, – Mask­vo­je po­pu­lia­rų anek­do­ tą pa­sa­ko­jo pa­žįs­ta­mas.

Nak­tis: pus­va­lan­dis po vi­dur­nak­čio, o virš Fon­tan­kos upės vis dar švie­su.

F.Dos­to­jevs­kio ta­kais

Pės­tie­siems Sankt Pe­ter­bur­ge drau­ giš­ki ne tik vai­ruo­to­jai, bet ne­tgi švie­so­fo­rai. „Pe­rei­ti per Go­ro­ cho­va­jos gat­vę lei­džia­ma“, – ne­ ti­kė­tai pra­by­la gar­sia­kal­bis, įsi­ žie­bus ža­liam sig­na­lui. Pa­sik­lys­ti tu­ris­tams ne­leis gau­sūs sten­dai su že­mė­la­piais, o ir mies­tie­čiai ma­lo­ niai nu­ro­dys ke­lią.

Vaikš­čio­da­mas idea­liai tie­siais ir be­ga­li­niais pro­spek­tais, pla­čio­mis aikš­tė­mis, so­dais ir par­kais, upių ir ka­na­lų kran­ti­nė­mis, pa­gal­vo­ji, kad

tuos pa­čius ta­kus ka­dai­se min­da­vo Alek­sand­ras Puš­ki­nas ir Fio­do­ras Dos­to­jevs­kis, Mi­chai­las Lo­mo­no­so­ vas ir Dmit­ri­jus Men­de­le­je­vas, Mi­ chai­las Glin­ka ir Pet­ras Čai­kovs­kis.

Juos ir ki­tus žy­mius Sankt Pe­ter­ bur­go gy­ven­to­jus įam­ži­na dau­gy­ bė pa­mink­lų ir bius­tų, bet pa­gal jų skai­čių ne­pra­len­kia­mas lie­ka V.Le­ ni­nas, ku­rio var­dą Sankt Pe­ter­bur­ gas tu­rė­jo iki 1991-ųjų.

Nors yra ga­na jau­nas mies­tas (šie­met pa­mi­nė­jęs 310-ąsias įkū­ ri­mo me­ti­nes), Sankt Pe­ter­bur­gas

Šur­mu­lys: bir­že­lio pa­bai­go­je at­ro­do, kad žmo­nių Sankt Pe­ter­bur­ge nak­tį dau­giau nei Ju­li­ja­no Ga­li­šans­kio nuo­tr.

Nevos pakrantėse.

25

liepos 11–17, 2013

savaitgalis

bet gra­žus Sankt Pe­ter­bur­gas leng­viau nei die­ną pa­grin­di­nia­me Ne­vos pro­spek­te.

Ky­lan­čius til­tus pa­ly­di ap­lo­dis­ men­tai ir šū­kiai, ir tuo­met Ne­ vos van­de­nis ima skros­ti di­džiu­liai kro­vi­ni­niai lai­vai, o ant pa­kel­tos til­to da­lies pra­si­de­da la­ze­rių šou.

Drau­giš­ka at­mos­fe­ra

Šur­mu­lys kiek ap­rims­ta tik apie tre­čią nak­ties. Kai kur puoš­nio­mis su­kne­lė­mis pa­si­da­bi­nu­sios mer­gi­ nos jau rams­to stul­pus, o po­li­ci­nin­ kai bal­tais marš­ki­niais so­di­na į tak­ si pa­dau­gi­nu­sius ir lau­ko ka­vi­nė­je prie sta­lo už­mi­gu­sius vy­ru­kus.

Tiek die­ną, tiek nak­tį Sankt Pe­ ter­bur­ge jau­tie­si sau­gus. Gal­būt to­ dėl, kad mies­tas ge­rai ap­švies­tas, o per bal­tą­sias nak­tis tems­ta tik apie pir­mą va­lan­dą, ar kad di­džiu­lia­me bū­ry­je tu­ris­tų jau­ti ma­žes­nę ti­ki­ my­bę pa­tek­ti į su­kčių ar­ba chu­li­ga­ nų pink­les, o gal dėl to, kad mies­te gau­su po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų, dar va­ ži­nė­jan­čių se­no­mis la­do­mis.

Vė­sa: karš­to­mis va­sa­ros die­no­mis Sankt Pe­ter­bur­go gy­ven­to­jai ir sve­

čiai at­gai­vos ieš­ko prie fon­ta­nų.

Iš Sankt Pe­ter­bur­ go vi­suo­met grįž­tu su krū­va bau­dos la­ pe­lių. O Mask­vo­je su po­li­ci­nin­kais vi­sa­da pa­vyks­ta su­si­tar­ti.

tą vei­dą, ne­pa­na­šų į jo­kio ki­to Ru­si­jos mies­to.

ga­li pa­si­gir­ti tur­tin­ga is­to­ri­ja, nors kar­tais ji bū­da­vo la­bai ne­gai­les­ tin­ga. Va­di­na­mas tri­jų re­vo­liu­ci­jų mies­tu, jis spė­jo pa­keis­ti jau du pa­ va­di­ni­mus. Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ ro me­tais mies­tas iš­gy­ve­no be­veik 900 die­nų ir nak­tų tru­ku­sią blo­ka­ dą, apie ku­rią šian­dien pri­me­na pa­ mink­lai mies­to gy­nė­jams ir gė­lė­mis ap­so­din­ti gy­ny­bi­niai bun­ke­riai.

Gat­vės poe­zi­ja

Kad gy­ven­to­jai my­li sa­vo mies­tą ir ger­bia jo is­to­ri­ją, ga­lu­ti­nai įsi­ti­ki­ni

„Shutterstock“ nuotr.

pa­klau­sęs poe­zi­jos skai­ty­mų Mar­ so lau­ke. „Bū­na pa­niu­ręs, bet ra­mus, bū­na vė­juo­tas, bet gra­žus“, – šios poe­ to mė­gė­jo ei­lu­tės tiks­liai api­bū­di­na per ke­lias die­nas su­si­da­ry­tą įspū­dį apie Sankt Pe­ter­bur­gą.

Po pir­mos va­lan­dos nak­ties gat­ vės poe­zi­jos fes­ti­va­lio žiū­ro­vų gre­ tos ima re­tė­ti, ir žmo­nės trau­kia į Ne­vos pa­kran­tę ste­bė­ti pa­ke­lia­mų til­tų. Tuo­met pra­si­brau­ti pro mi­ nią žmo­nių, ap­si­gink­la­vu­sių fo­ toa­pa­ra­tais ir gė­ri­mais, yra ne­ką

Bet Sankt Pe­ter­bur­gas tie­siog al­ suo­ja drau­giš­ka at­mos­fe­ra. Ir juo­ kin­ga, ir mie­la ste­bė­ti, kaip prie pa­kran­tės kios­ko pa­ma­tę bū­rį azi­ jie­tiš­kos iš­vaiz­dos ru­siš­kai ne­sup­ ran­tan­čių jau­nuo­lių, bergž­džiai ban­dan­čių nu­si­pirk­ti py­ra­gė­lių su jau­tie­na, du vy­riš­kiai ru­sai ima ko­ne juos glė­bes­čiuo­ti, sa­vo kal­ ba sa­ky­da­mi: „Ja­po­ni­ja? „Hi­ta­ chi“, „So­ny“? Pa­gar­ba! Bet ypač – už „Toyo­tą“!“ Net­gi žvirb­lis, lau­ko ka­vi­nė­ je nu­tū­pęs tie­siai ant ta­vo sta­lo ir šo­ki­nė­jan­tis mąs­liu žvilgs­niu, tar­ si kvie­čia dar pa­bū­ti. Bet trau­ki­ nys jau lau­kia pe­ro­ne, ir nors su­ vo­ki, kad Sankt Pe­ter­bur­gą spė­jai pa­žin­ti tik akies kraš­te­liu, su vi­su įspū­džių ir lauk­tu­vių ba­ga­žu ten­ ka skuos­ti į sto­tį.

i die­ną, ypač Re­mon­tas: ra­šy­to­jų ir poe­tų ap­dai­nuo­tas Ne­vos pro­spek­tas įgy­ja nau­ją vei­dą, bet ne­pra­ran­da is­to­ri­nio ža­ve­sio.

Pa­gar­ba: pa­mink­lų ir bius­tų Sankt Pe­ter­bur­ge dau­giau­sia pa­sta­ty­ta

V.Le­ni­nui, ku­rio var­dą Sankt Pe­ter­bur­gas tu­rė­jo iki 1991-ųjų.

Pri­pa­ži­ni­mas: Alek­sand­ro par­ke, vaikš­ti­nė­jant tarp skulp­tū­rų va­di­na­

mo­jo­je žvaigž­džių alė­jo­je, ma­lo­niai nu­ste­bi­na du teat­ro krės­lai, skir­ti lie­ tu­vių ak­to­riui Do­na­tui Ba­nio­nui ir re­ži­sie­riui Ri­mui Tu­mi­nui pa­gerb­ti.

At­ly­gi­ni­mai ve­ja­si kai­nas Kai­no­mis Sankt Pe­ter­bur­gas len­kia Vil­n ių. Vi­du­t i­n io ly­g io ka­v i­nė­je to­ liau nuo mies­to cent­ro už neį­mant­ rius pie­t us – mask­v ie­t iš­k us barš­ čius, bul­vi­nius bly­nus su mė­sa ir bo­ ka­lą alaus – ga­li tek­ti su­mo­kė­ti 350 rub­lių (28 li­tus). Vien­kar­ti­nis vie­šo­jo trans­por­to bi­lie­tas kai­nuo­ja 28 rub­ lius (2,25 li­to), o skel­bi­mas met­ro­po­li­ te­ne kvie­čia nau­do­tis ne­re­gė­ta ak­ci­ja ir su nuo­lai­dų kor­te­le įsi­gy­ti ki­log­ra­ mą kiau­lie­nos spran­di­nės tik už 219 rub­lių (17,5 li­to).

Tik ci­ga­re­čių ir ben­zi­no kai­nos lie­tu­ viams ga­lė­tų su­kel­ti pa­vy­dą. Pa­ke­lio „Marl­bo­ro“ kai­na ne­sie­kia 5 li­tų, o lit­

ras A95 mar­kės de­ga­lų kai­nuo­ja vos pust­re­čio. Nors ben­zi­nas ko­ne per­ pus pi­ges­nis nei Lie­tu­vo­je, tak­si pa­ slau­gos kai­nuo­ja pa­na­šiai: 12 km ke­ lio­nė be grūs­čių kai­nuos 35 li­tus.

Bend­ras kai­nų ly­gis Sankt Pe­ter­bur­ ge aukš­tes­nis nei Vil­niu­je, bet di­des­ ni ir at­ly­g i­n i­mai. Pre­k y­bos tink­las „Mag­nit“ par­da­vė­jus vi­lio­ja at­ly­gi­ni­ mais nuo 25 tūkst. iki 32 tūkst. rub­lių (nuo 2 tūkst. iki 2,5 tūkst. li­tų), pre­kių ži­no­vus – nuo 35 tūkst. iki 45 tūkst. rub­lių (nuo 2,8 tūkst. iki 3,6 tūkst. li­ tų), o par­duo­tu­vės di­rek­to­riui ža­da iki 70 tūkst. rub­lių (5,6 tūkst. li­tų) at­ ly­gi­ni­mą.

26

liepos 11–17, 2013

savaitgalis

Iš­leis­tu­vės svar­biau už ves­tu­ves?

Pa­si­ro­do, kai ku­rių abi­tu­rien­tų tė­ve­liai į sa­vo at­ža­lų iš­leis­tu­vių ap­da­rus lin­kę in­ves­ tuo­ti ne­men­kas su­mas. Jau po ke­lių die­nų Vil­niu­je pra­si­dė­sian­tis mo­kyk­lų iš­leis­tu­ vių ma­ra­to­nas tu­rė­tų pa­plo­nin­ti dau­ge­lio tė­vų pi­ni­gi­nes.

Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Gal­vo­sū­kis dėl įvaiz­džio

Stilistas Kęs­tu­tis Rim­džius pa­sa­ ko­jo, kad daž­niau­siai į jį sti­liaus pa­ta­ri­mų klau­si­mais krei­pia­si ne pa­tys abi­tu­rien­tai, o jais be­si­rū­pi­ nan­tys tė­vai. „Daž­niau­siai pra­šo, kad mes pa­ dė­tu­me jų duk­roms. Yra ir to­kių klien­tų, ku­rie bent jau kon­sul­ta­ci­jų atei­na: ne­ga­li ap­si­spręs­ti dėl vie­no iš ke­lių ap­da­ro va­rian­tų ar­ba ne­tu­ri idė­jų, bet ne­no­ri in­ves­tuo­ti krū­vos pi­ni­gų“, – pa­sa­ko­jo sti­lis­tas ir įvaiz­ džio na­mų Vil­niu­je bendraturtis.

Di­zai­ne­rės Ju­li­jos Ja­nu­lai­ty­tės nuo­mo­ne, iš­leis­tu­vės nė­ra iš­skir­ti­ nio ap­ran­gos pro­to­ko­lo rei­ka­lau­jan­ ti šven­tė, tad įvaiz­džio pa­si­rin­ki­mas ne­tu­rė­tų bū­ti ­var­žomas: „Da­bar yra XXI a., tad ga­li­mas ir mo­te­riš­kas kel­nių kos­tiu­mas. Ir ant rau­do­no­ jo ki­li­mo esa­me ma­tę gar­sių ak­to­ rių, dė­vin­čių bū­tent kel­nes.“ „Nė­ra ko­kių nors spal­vų tai­syk­lių: ita­lų ma­da trykš­ta ryš­kio­mis spal­vo­ mis, šiau­rie­tiš­ko­je ma­do­je – dau­giau pa­ste­li­nių spal­vų. Vis­kas pri­klau­so nuo žmo­nių sko­nio ir po­mė­gių. Aš siū­ly­čiau at­kreip­ti dė­me­sį į ža­lius, auk­so spal­vos at­spal­vius, rau­do­ną spal­vą“, – pa­sa­ko­jo J.Ja­nu­lai­ty­tė. „Ma­nau, la­bai svar­bu pri­si­min­ti tai­syk­lę, kad iš­leis­tu­vės nė­ra ves­tu­ vės, – tik­rai ne­rei­kia „tor­tų“. Ne­ rei­kia steng­tis iš­si­puoš­ti per daug, nes tai yra šven­tė, ku­ri trun­ka ga­ na il­gai: daž­niau­siai vi­si sten­gia­si su­lauk­ti ry­to ir pa­si­tik­ti sau­lę, tad la­bai svar­bu, kad dra­bu­žis ge­rai at­ ro­dy­tų ir 2 val. die­nos, ir 2 val. nak­ ties. Svar­biau­sia – pa­to­gu­mas“, – ti­ki­no K.Rim­džius.

In­ves­tuo­ja skir­tin­gai

Lo­gi­ka: abi­tu­rien­tų iš­leis­tu­vės yra kar­tą gy­ve­ni­me, ves­tu­vės ga­li kar­to­tis, o iš­leis­tu­vės – ne, to­dėl kai ku­

riems tė­vams tam pi­ni­gų ne­gai­la.

Dra­bu­žis – pa­gal trū­ku­mus

Pa­sak sti­lis­to, ypač mer­gi­noms prieš iš­leis­tu­vių šven­tę de­rė­tų at­ si­sto­ti prieš veid­ro­dį ir kri­tiš­kai sa­ ve įver­tin­ti bei ap­si­spręs­ti, ku­riuos trū­ku­mus no­ri­si už­mas­kuo­ti, o ku­ riuos pra­na­šu­mus – iš­ryš­kin­ti. Ta­ čiau pa­si­rin­ki­mo amp­li­tu­dė yra di­de­lė: ga­li­ma rink­tis ir puoš­nų gla­ mū­ri­nį įvaiz­dį, ir ką nors pa­pras­to, jau­nat­viš­ko, neį­pa­rei­go­jan­čio. „Kal­bant apie ten­den­ci­jas, mo­te­ rims da­bar siū­lo­ma la­bai daug ek­

Margaritos Vorobjovaitės nuo­tr

lek­tiš­kų, ryš­kių bei in­ten­sy­vių spal­ vų apdarų. Toms, ku­rios tu­ri to­bu­lą odą, yra įde­gu­sios, pui­kus va­rian­tas bū­tų rink­tis sma­rag­do, ryš­kiai ro­ži­ nę, cit­ru­si­nę spal­vas. O toms, ku­ rios bal­tes­nės ir švel­nes­nių vei­do bruo­žų, pa­ta­riu rink­tis pa­ste­li­nius va­rian­tus: gels­vą, raus­vą, pud­ros spal­vas. Jau ke­lin­tą se­zo­ną iš ma­dos nei­šei­nan­tis pud­ros at­spal­vis pui­ kiai de­ra su juo­dais ak­cen­tais ir vi­ sa­da at­ro­do puoš­niai, pa­sle­pia odos trū­ku­mus“, – var­di­jo sti­lis­tas.

J.Janu­lai­ty­tė taip pat tvir­ti­no, kad pra­ktiš­kiau­sia iš­leis­tu­vėms bū­tų pa­si­rink­ti šil­ko au­di­nį, ku­ris yra il­gaam­žis ir ne­su­ke­lia pro­ble­ mų karš­tą va­sa­ros die­ną. Taip pat ji pa­ta­rė at­si­sa­ky­ti il­gų bliz­gių su­kne­lių.

Kuo pa­keis­ti kla­si­ki­nį kos­tiu­mą?

K.Rim­džius pa­ta­ri­mų ne­sto­ko­jo ir vai­ki­nams, ku­rie daž­niau­siai lin­kę rink­tis ne itin įdo­mų kla­si­ki­nį vy­ riš­ko kos­tiu­mo va­rian­tą. Vai­ki­nai

Spalvos: mados ekspertai išleistuvių šventei pataria rinktis jaunatviškus ryškiaspalvius, bet praktiškus ir vasaros sezonui tinkančius apdarus.

taip pat ne­tu­rė­tų veng­ti jau­nat­viš­ ko įvaiz­džio ir spal­vų. „Šiais lai­kais dvy­lik­to­kai ne­bū­ti­ nai pri­va­lo rink­tis kos­tiu­mą. Ga­li­ ma pa­si­rink­ti švar­ko, marš­ki­nių ir kla­si­ki­nių džin­sų va­rian­tą ar­ba kel­ nių, marš­ki­nių ir lie­me­nės de­ri­nį – tai, kas at­ro­dy­tų la­bai jau­nat­viš­kai ir gai­viai. Juk iš­leis­tu­vės daž­niau­ siai vyks­ta lie­pą, ka­da la­bai karš­ ta“, – sa­kė K.Rim­džius. „Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad švar­ ku vil­ki­ma tik la­bai trum­pą šven­ tės lai­ką, tad jį nu­si­vil­kus lie­ka­ma tik su marš­ki­niais. To­dėl siū­lau lie­ me­nę, ku­ri vi­sa­da puo­šia ir su­tei­ kia sti­lin­gu­mo“, – tei­gė sti­lis­tas ir ra­gi­no neuž­mirš­ti kla­si­ki­nio vy­rų ap­ran­gos ele­men­to.

Jis vai­ki­nams taip pat pa­ta­rė rink­tis ma­ri­nis­ti­nį įvaiz­dį: bal­ tas kel­n es, bal­t us marš­k i­n ius, tam­siai mė­ly­ną dviei­lio su­se­gi­mo švar­ką ir leng­vus įsi­spi­ria­mus ba­ tus. Apsk­ri­tai rei­kė­tų rink­tis vy­ rų gar­de­ro­be šį se­zo­ną ka­ra­liau­ jan­čius ryš­kias­pal­vius, raš­tuo­tus kos­tiu­mus: ža­lios, sma­rag­di­nės ar ply­tų spal­vos.

„Shutterstock“ nuotr.

K.Rim­džius pa­sa­ko­jo, kad jo klien­ tai į iš­leis­tu­vių ap­da­rus lin­kę in­ves­ tuo­ti ga­na skir­tin­gai: nuo 500–700 li­tų iki net 2–3 tūkst. li­tų. „Su­mos so­li­džios, bet aš vi­sa­da sa­kau, kad ga­li­ma ir su pi­ges­niais va­rian­tais iš­si­suk­ti. Ma­nau, tu­rint ką nors nau­jo ga­li­ma tai su­de­rin­ti su tuo, kas yra ir spin­to­je. Tiek mer­gi­nos, tiek vai­ki­nai drą­siai ga­li iš­si­suk­ti in­ves­tuo­da­mi ne dau­giau kaip 500 li­tų“, – ti­ki­no sti­lis­tas.

Yra eko­no­miš­kai su­ dė­tin­gas lai­ko­tar­ pis ir la­biau­siai ne­ ma­din­ga puoš­tis per daug – tai lai­ko­ma pra­sto sko­nio ženk­lu.

Pa­sak jo, iš­leis­tu­vėms ga­li­ma rink­tis dra­bu­žius, ku­rie ir po šven­ tės iš­liks pra­ktiš­ki bei pri­tai­ko­mi kas­dien. „Aš vi­sa­da esu už na­tū­ra­lu­mą.

18 me­tų – pa­ti jau­nys­tė, kai vi­ sas jau­ni­mas yra gra­žus ir ne­rei­ kia kur­ti dirb­ti­nio įvaiz­džio, sa­vęs sen­din­ti, – ti­ki­no K.Rim­džius. – Iš­leis­tu­vės yra kar­tą gy­ve­ni­me, ves­tu­vės ga­li kar­to­tis, o iš­leis­tu­ vės – ne.“ „Ma­nau, kad lai­ko­tar­pis dik­tuo­ja sa­vas są­ly­gas, – iš­leis­tu­vėms mer­ gi­nos su­kne­lių ne­si­siu­va, ne­bent tos, ku­rios tu­ri fi­gū­ros pro­ble­mų.

Daž­niau­siai per­ka“, – pa­sa­ko­jo di­zai­ne­rė J.Ja­nu­lai­ty­tė. Pa­sak jos, pa­vyz­džiui, mer­gi­nų tė­vai iš­leis­ tu­vių įvaiz­džiui lin­kę iš­leis­ti iki 1 tūkst. li­tų. „Šiuo me­tu kuk­lu­mas yra ten­ den­ci­ja. Ar­ba, ki­taip, sai­ko jaus­ mas. Yra eko­no­miš­kai su­dė­tin­gas lai­ko­tar­pis ir la­biau­siai ne­ma­din­ ga puoš­tis per daug – tai lai­ko­ma pra­sto sko­nio ženk­lu. Pats ma­din­ giau­sias da­ly­kas yra iš­si­rink­ti to­kią su­kne­lę, ku­ri bū­tų ne­vie­na­die­nis dra­bu­žis“, – ti­ki­no di­zai­ne­rė. Jos tei­gi­mu, klien­tės daž­niau­siai ren­ ka­si na­tū­ra­laus šil­ko su­kne­les.

27

liepos 11–17, 2013

meilė diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Kai ves­ tu­vės su­ tam­pa su to­kia gra­ žia šven­te, kaip Vals­ ty­bės die­ na, vis­ kas at­ro­do dvi­gu­bai gra­žiau, iš­kil­min­ giau, šven­ tiš­kiau.

Iš­kil­mės: praė­ju­sį šeš­ta­die­nį ne­to­li pre­zi­den­tū­ros esan­čio­je Šv. Kry­žiaus baž­ny­čio­je vy­

ku­sios Lau­ros ir Sau­liaus su­tuok­tu­vės tie­siog idea­liai su­ta­po su Vals­ty­bės die­nai skir­ta vė­lia­vų pa­kė­li­mo ce­re­mo­ni­ja S.Dau­kan­to aikš­tė­je.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Jau­nie­siems – ir ka­ra­liaus Min­dau­go pa­tran­kų sal­vės

Dai­ni­nin­kė ves­tu­vėms už 1,9 mln. do­le­rių Va­sa­ra – ves­tu­vių ir, ži­no­ma, ves­ tu­vių dai­ni­nin­kų me­tas, jiems ga­ li­ma iš­leis­ti net mi­li­jo­nus. Tai ra­ šo „The Wall Street Jour­nal“.

Au­gant pa­si­tu­rin­čių po­rų skai­ čiui JAV, tin­ka­mo­mis pri­pa­žįs­ta­ mos tik ori­gi­na­lios dai­nos.

Praė­ju­siais me­tais, kai mo­de­ lis Hol­ly Va­lan­ce ir ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to su­pir­kė­jas Nic­kas Can­dy su­ si­tuo­kė Be­ver­li Hil­se, pa­gro­ti ves­ tu­vė­se jie pa­si­sam­dė Ka­ty Per­ry, kaip pra­ne­ša­ma, už ne­kuk­lią 1,9 mln. JAV do­le­rių (apie 5 mln. li­ tų) su­mą. Ži­no­ma, K.Per­ry yra tik vie­ na iš dau­ge­lio dai­ni­nin­kų, ku­rie pa­si­ro­do pri­va­čiuo­se ren­gi­niuo­ se. Ki­ti at­li­kė­jai, ku­rie yra su­ren­ gę kon­cer­tus to­kioms šven­tėms, yra ir Chris­ti­na Agui­le­ra (ne ma­ žiau nei 1 mln. do­le­rių, apie 2,6 mln. li­tų), ir Rob­bie Wil­liam­ sas (dau­giau nei 1 mln. do­le­rių), ir George’as Mi­chae­las. Tie­sa, šis už Nau­jų­jų me­tų va­ka­rė­lį ne­pa­si­ kuk­li­no pa­pra­šy­ti 3 mln. do­le­rių (7,9 mln. li­tų).

Ar­gi ga­li bū­ti kas nors pra­ban­ giau? Pa­si­ro­do, ga­li. „The Los An­ ge­les Ti­mes“ pra­ne­šė, kad vers­ lo mag­na­tas Da­vi­das H.Brook­sas su­rin­ko vi­są bū­rį žvaigž­džių sa­ vo duk­ros Eli­za­beth pil­na­me­tys­ tės šven­tei bat mic­vai. Tarp jų bu­vo 50 Cent, „Ae­ros­mith“, Do­ nas Hen­ley, To­mas Pet­ty ir Ste­vie Nicks. Vi­so to kai­na – 10 mln. do­ le­rių (26 mln. li­tų).

Nea­be­jo­ti­na, mi­li­jo­nus kai­ nuo­jan­tis pa­si­ro­dy­mas ga­li ypa­ tin­gą jū­sų die­ną pa­vers­ti dar ypa­ tin­ges­ne. Ta­čiau tai ne tik vir­ši­ja be­veik kiek­vie­no mir­tin­go­jo biu­ dže­tą, bet ir yra ge­ro­kai per daug, nei dau­ge­lis net įta­kin­gų po­rų tu­ rė­tų iš­leis­ti.

Juk yra ga­ly­bė pri­pa­žin­tų ar­ tis­tų, ku­rie pa­si­ro­dy­tų ir už še­ šia­ženk­lę ar pen­kia­ženk­lę su­mą.

Taip pat ga­li­ma pri­si­min­ti jau­ nuo­sius ta­len­tus.

Be to, ga­li­ma gau­ti ką nors pa­ na­šaus į nuo­lai­dą, jei at­li­kė­jas per sa­vo tu­rą bus ne­to­li tos vie­tos, kur vyks ren­gi­nys. Šiuo at­ve­ju, kaip sa­ko Ke­nas Fer­mag­li­chas, ren­gi­ nių or­ga­ni­za­vi­mo įmo­nės „The Agen­cy Group“ vi­cep­re­zi­den­tas, at­li­kė­jas ren­gi­nį „ga­li įtrauk­ti į sa­ vo tu­rą“.

Vis dėl­to ne­tgi tie, ku­rie ne­ ga­li nu­si­sam­dy­ti įžy­my­bės sa­vo ves­tu­vėms, tvir­ti­na, kad ir įpras­ ta ves­tu­vių mu­zi­kan­tų gru­pė ga­li kai­nuo­ti ne­ma­žą su­me­lę. Di­džio­ ji da­lis pro­fe­sio­na­lių va­ka­rė­lių spe­cia­lis­tų įsi­ti­ki­nę, kad ga­li tek­ ti pa­klo­ti nuo 5 iki 10 tūkst. do­le­ rių (13–26 tūkst. li­tų) už tik­rai ko­ ky­biš­ką pa­si­ro­dy­mą.

O ko­kio ly­gio pa­si­ro­dy­mo ga­ li­ma ti­kė­tis už 1,9 mln. do­le­rių?

H.Va­lan­ce, jos iš­rink­to­jo N.Can­dy ir at­li­kė­jos K.Per­ry at­sto­vai ne­pa­ tei­kė jo­kių ko­men­ta­rų apie praė­ ju­sį ves­tu­vi­nį pa­si­ro­dy­mą. Ta­čiau ga­li­ma ma­ny­ti, kad ką tik iš­kep­ ta po­ra per šven­tę tu­rė­jo ga­ly­ bę pra­mo­gų: be K.Per­ry, juos links­mi­no ir po­pu­lia­raus Lon­do­ no miu­zik­lo „Jer­sey Boys“ ak­to­ riai, ku­riuos jaunieji spe­cia­liai at­ skrai­di­no ves­tu­vių pro­ga. Jei vi­sa ki­ta ir ne­bū­tų pa­vy­kę, tik­riau­siai jie bū­tų pa­pra­šę ke­lių iš sa­vo sve­ čių juos pa­links­min­ti. Juk tarp jų bu­vo ir Si­mo­nas Co­wel­las bei El­ to­nas Joh­nas.

Pa­ren­gė Kris­ti­na Sprin­dy­tė

10

mln. do­le­rių tėvas su­mo­kė­jo už mu­zi­kan­tus per duk­ros bat mic­vos šven­tę.

Ne­di­du­kė Šv. Kry­žiaus baž­ny­čia – vi­sai ša­lia pre­zi­den­tū­ros.

Praė­ju­sį šeš­ta­die­nį, kai bu­vo mi­ni­ma Vals­ty­bės (Lie­tu­vos ka­ra­ liaus Min­dau­go ka­rū­na­vi­mo) die­na, po­ros mai­nė auk­so žie­dus ir šio­je baž­ny­čio­je.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

„Gal jūs – Min­dau­gas?“ – pa­klau­ siau prie baž­ny­čios su jau­ną­ja lū­ ku­riuo­jan­čio jau­ni­kio. „Ne, aš – Sau­lius“, – nu­si­juo­kė vy­riš­kis.

Ne­pa­no­rę sa­ky­ti sa­vo pa­var­džių, 31-ų in­ži­nie­rius Sau­lius ir 29-erių va­dy­bos spe­cia­lis­tė Lau­ra ne­slė­ pė jau­du­lio ir lau­kė, ka­da bus pa­ kvies­ti užei­ti į baž­ny­čią.

Koks jaus­mas api­ma tuo­kian­tis to­kią Lie­tu­vai reikš­min­gą die­ną? „Iš­kil­min­gu­mo jaus­mas, – sa­kė

!

jau­no­ji. – Kai ves­tu­vės su­tam­pa su to­kia gra­žia šven­te, kaip Vals­ ty­bės die­na, vis­kas at­ro­do dvi­gu­ bai gra­žiau, iš­kil­min­giau, šven­ tiš­kiau.“ Jau­nie­ji pa­ti­ki­no, kad spe­cia­liai šios da­tos ne­si­rin­ko – taip su­ta­ po. Jiems no­rė­jo­si su­si­tuok­ti pir­ mą­jį lie­pos sa­vait­ga­lį, šeš­ta­die­ nį. „At­si­ver­tė­me ka­len­do­rių – ogi žiū­ri­me: tą šeš­ta­die­nį Min­dau­gi­ nės. Ap­si­džiau­gė­me“, – sa­kė jau­ na­ve­džiai.

Po­ra ne­slė­pė, kad pa­si­ruoš­ti ves­ tuvių šventei reikėjo daug lai­ko ir jė­gų.

„Bu­vo su­dė­tin­ga, bet fai­na. Pa­ tys vis­ką da­rė­me – ieš­ko­jo­me, or­ ga­ni­za­vo­me“, – pa­sa­ko­jo jau­ni­kis.

Tarp Lau­ros ir Sau­liaus su­tuok­ tu­vių bei Vals­ty­bės die­nos šven­tės iš tik­rų­jų įvy­ko ne­nu­ma­ty­tas są­ skam­bis.

Ke­lios mi­nu­tės iki 12 val. iš baž­ ny­čios išė­jo ir jau­nuo­sius pa­si­ti­ ko ku­ni­gas Ri­čar­das Do­vei­ka. Prie pre­zi­den­tū­ros esan­čio­je S.Dau­kan­ to aikš­tė­je tuo­met už­gro­jo or­kest­ ras ir pra­si­dė­jo iš­kil­min­gas Ka­ra­ liaus Min­dau­go ka­rū­na­vi­mo die­nos mo­men­tas – vė­lia­vų pa­kė­li­mo ce­ re­mo­ni­ja ir pa­tran­kų sa­liu­tas.

„Vil­niaus die­nos“ rub­ri­koje „Mei­lė“ kvie­čia­me jau­na­ve­džius pa­pa­sa­ko­ti apie sa­ve, sa­vo mei­lę, pa­si­da­ly­ti įspū­džiais iš ves­tu­vių. Ga­li kreip­tis ir jau­nų­jų ar­ti­mie­ji ar drau­gai ir pa­svei­kin­ti jau­na­ve­džius „Vil­niaus die­no­je“.

Dau­giau in­for­ma­ci­jos tei­rau­kitės e. pa­štu redakcija@diena.lt ar­ba tel. 219 1372.

Su­ma: už ma­žes­nę nei 5 mln. li­tų su­mą dai­ni­nin­kė K.Per­ry neiš­tars

„Taip, su­tin­ku“.

„Scan­pix“ nuo­tr.

28

liepos 11–17, 2013

kinas

Visos savaitės TV programos – priede

kino premjeros

N-13

KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas Vingis“, „Forum Cinemas Akropolis“, „Multikino“. KA­DA? Nuo liepos 12 d.

Karas dėl žmonijos išlikimo Veiksmo juostoje „Ugnies žiedas“ gausu kvapą gniaužiančių specialiųjų efektų, intensyvių kovos scenų vandenyje ir sausumoje, o prieš šio filmo robotus transformeriai atrodo kaip žaisliukai. Iš Ramiojo vandenyno gelmių į paviršių iškyla ištisa armija monstrų. Negailestingi milžiniški padarai siekia pasisavinti žmonių gyvybę palaikančius išteklius. Prasideda nuožmus karas, kuriame paskutine žmonijos viltimi tampa jėgeriai – didžiuliai robotai.

Kadrai iš filmų

Prie pa­vo­jin­gos ri­bos N-13

KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas Vingis“, „Forum Cinemas Akropolis“, „Multikino“. KA­DA? Nuo liepos 12 d.

Dvi policininkės, vienas taikinys Komedijoje „Vienas šūvis. Dvi kulkos“ dvi visiškai skirtingos, bet kokią situaciją absoliučiai priešingai matančios moterys privalo dirbti kartu. FTB agentė Sara yra tvarkinga, savo darbą išmananti ir viską pagal instrukcijas daranti pareigūnė. Visiška jos priešingybė – Bostono policininkė Šenon. Ji arogantiška, visiškai nepaisanti subordinacijos, nevengianti keiktis ir išgerti, nesirūpinanti tvarkinga pareigūnui derančia išvaizda ir mėgstanti mojuoti ginklais.

V

KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas Vingis“, „Forum Cinemas Akropolis“, „Multikino“. KA­DA? Nuo liepos 12 d.

Geltonieji gelbėja pasaulį Didis vagis, gerumo nekenčiantis snobas Gru ir jo geltonų pakalikų armija sugrįžta dar juokingesniame animaciniame filme „Bjaurusis aš 2“. Gru nusamdomas Superslaptos organizacijos, kovojančios su pasaulio blogiuir siekiančios sustabdyti piktadarį Eduardo. Pasitelkęs linksmų pakalikų šutvę, lydimas slaptosios agentės Liusės, Gru leidžiasi gelbėti pasaulio ir patenka į nuotykių virtinę.

Ki­ne pa­kan­ka pa­vyz­džių, kai au­to­riai sten­gia­si dar sy­kį pa­kar­to­ti sėk­mės for­ mu­lę. Bet la­bai re­tai to­kį vi­sai su­pran­ta­ mą troš­ki­mą vai­ni­kuo­ja dar vie­na kū­ry­bi­ nė per­ga­lė.

Ge­di­mi­nas Jan­kaus­kas Įsi­my­lė­ti per vie­ną nak­tį

Jau se­niai nie­ko ne­ste­bi­na žiū­ro­ vams pa­tin­kan­čių ko­mer­ci­nių fil­ mų tę­si­niai. Kur kas re­čiau pa­si­tai­ ko at­ve­jų, kai fil­mų kū­rė­jams la­biau už tai, kaip iš­spaus­ti kuo dau­giau fi­nan­si­nės nau­dos, no­ri­si po di­de­ lio lai­ko tar­po vėl su­si­tik­ti su he­ro­ jais ir pa­žiū­rė­ti, kaip su­si­klos­tė jų to­les­nis li­ki­mas. Štai 1995-ai­siais Ber­ly­no ki­no fes­ti­va­ly­je pub­li­ką ir žiu­ri na­rius su­ža­vė­jo jau­no re­ži­sie­riaus Ri­char­ do Link­la­te­rio ly­ri­nė dra­ma „Prieš pa­te­kant sau­lei“. Tai bu­vo ne­šiuo­ lai­kiš­kai sen­ti­men­ta­lus fil­mas, la­ bai pri­me­nan­tis se­nas me­lod­ra­mas apie pla­to­niš­ką mei­lę, nors jo he­ro­ jai yra jau­ni žmo­nės, su­si­pa­žįs­tan­ tys trau­ki­ny­je. Ned­rą­sus ame­ri­kie­ tis Dže­sis ir Sor­bo­nos uni­ver­si­te­to stu­den­tė pran­cū­zai­tė Se­li­na Vie­ no­je kar­tu pra­lei­do tik vie­ną pa­rą, bet juos iš kar­to su­jun­gė ar­ti­mos vi­di­nės gi­mi­nys­tės ry­šys.

Is­to­ri­ja tę­sia­si

N-16

KUR? „Kine po žvaigždėmis“, ŠMC kiemelyje, Vokiečių g. 2 / Rūdininkų g. 1.

KA­DA? Liepos 12 d. 22.30 val.

Meilės ir nusikaltimo istorija Filmo „Tabu“ centre – tame pačiame Lisabonos daugiabučio aukšte gyvenančių trijų moterų likimai. Aurora – temperamentinga ir ekscentriška pagyvenusi moteris, įtarianti, kad jos tarnaitė Santa naudoja prieš ją vudu burtus. Jų kaimynė Pilar siekia pagerinti pasaulį, atitaisyti svetimų žmonių kaltes. Aurorai mirus, Santa ir Pilar sužino kai ką iš jos praeities – meilės ir nusikaltimo istoriją, vykusią Afrikoje, Tabu kalno papėdėje.

Ka­dan­gi pa­čių svar­biau­sių žo­džių po­re­lė vie­nas ki­tam taip ir neišd­rį­ so iš­tar­ti, re­ži­sie­rius ir abu pa­grin­ di­nių vaid­me­nų at­li­kė­jai Et­ha­nas Hawke’as bei Ju­lie Del­py po de­ vy­ne­rių me­tų nu­spren­dė dar kar­ tą su­grįž­ti prie šios is­to­ri­jos. Fil­me „Prieš sau­lė­ly­dį“ (2004 m.) Dže­sis ir Se­li­na su­si­ti­ko Pa­ry­žiu­je ir su­ tei­kė ga­li­my­bę ro­man­ti­kos iš­siil­ gu­siems žiū­ro­vams dar kar­tą pa­ tir­ti ma­lo­nų šir­dies ne­ri­mą.

O da­bar ek­ra­nuo­se pa­si­ro­dan­čia­ me fil­me „Prieš vi­dur­nak­tį“ ga­lė­si­ me pa­bū­ti tre­čio­jo he­ro­jų pa­si­ma­ ty­mo liu­di­nin­kais.

Tre­čias at­vi­ru­mo tes­tas

Dže­sio ir Se­li­nos ro­ma­nas pra­si­dė­ jo prieš aš­tuo­nio­li­ka me­tų. Jau ta­ da jiems bend­rau­ti ne­bu­vo kal­bos

bar­je­rų, nes Se­li­na ge­rai kal­bė­jo ang­liš­kai. Ta­čiau šiuos at­si­tik­ti­nius pa­žįs­ta­mus iš kar­to su­jun­gė ge­ro­ kai glau­des­nis pa­na­šios pa­sau­lė­ žiū­ros ir vi­di­nės gi­mi­nys­tės ry­šys.

Slam­pi­nė­da­mi nak­ti­nė­mis mies­to gat­vė­mis juo­du ga­lė­jo at­ver­ti vie­ nas ki­tam slap­čiau­sias sa­vo sie­ los ker­te­les. Pra­džio­je po­re­lė tik­tai žai­dė žo­džiais ir mė­ga­vo­si ga­li­my­ be be užuo­lan­kų at­sa­ki­nė­ti į keb­ liau­sius klau­si­mus. Vė­liau toks at­ vi­ru­mo tes­tas pa­ko­re­ga­vo to­les­nes žai­di­mo tai­syk­les.

Tre­čią kar­tą Dže­sį ir Se­li­ną su­ tin­ka­me Me­se­ni­jo­je, Grai­ki­jo­je. Čia juo­du kar­tu su duk­re­lė­mis dvy­nė­ mis ato­sto­gau­ja. Abiem tai pui­ki pro­ga ati­trūk­ti nuo rū­pes­čių, pa­ si­mė­gau­ti nie­ko ne­vei­ki­mo ma­lo­ nu­mais, vėl ra­miai pa­slam­pi­nė­ti ir pa­si­ner­ti į pri­si­mi­ni­mų svai­gu­lį („Pri­si­me­ni, kai man ro­dei sau pa­ čiam pa­ra­šy­tą laiš­ką?“).

Lai­min­go fi­na­lo ne­bus?

Nuo dvie­jų anks­tes­nių fil­mų tre­ čia­sis ski­ria­si dviem svar­bio­mis de­ta­lė­mis. Anks­čiau Dže­siui ir Se­ li­nai vi­siš­kai pa­ka­ko vie­nam ki­to, ir jie be­veik ne­krei­pė dė­me­sio į ap­lin­ ki­nius, o da­bar juos su­pa ki­ti fil­mo dra­ma­tur­gi­jai svar­būs per­so­na­žai: pa­gy­ve­nu­si grai­kų po­ra, se­nu­kas ir jau­ni įsi­my­lė­jė­liai (gal ket­vir­ta­ sis R.Link­la­te­rio fil­mas pa­sa­kos jau apie jų ro­ma­ną?).

O ki­tas pa­ste­bi­mas skir­tu­mas yra tai, kad pir­mų fil­mų fi­na­lai pa­ lik­da­vo žiū­ro­vams slap­tą vil­tį, jog Dže­sis ir Se­li­na ka­da nors bus kar­ tu. Da­bar bai­gian­tis tri­lo­gi­jai vis daž­niau pa­mąs­tai apie tai, kad pa­ bu­vę drau­ge jau be­veik de­šimt­me­ tį juo­du vis la­biau ar­tė­ja prie pa­vo­ jin­gos ri­bos, kai ga­li iš­si­pil­dy­ti jau mi­nė­to laiš­ko pa­čiam sau pir­mie­ ji žo­džiai: „Svei­kas, Dže­si. Da­bar tau ke­tu­rias­de­šimt. Ti­kiuo­si, kad tu neiš­sis­ky­ręs...“

„Prieš vi­dur­nak­tį“ („Be­fo­re Mid­night“) Dra­ma. JAV, 2013 m.

Rež. R.Link­la­te­ris.

Vai­di­na E.Hawke’as, J.Del­py, Sea­mus Da­veyFitz­pat­ric­kas, Jen­ni­fer Prior.

veiksmas

••• humoras

••• įtampa

••• erotika

••• siaubas

•••

4 N-13 „Prieš vi­dur­nak­tį“ Nuo 2013 07 12 Truk­mė 109 min.

29

liepos 11–17, 2013

idėjos laisvalaikiui

Vil­nius – pa­vyz­dys Lie­tu­vai ir Eu­ro­pai 1988-ai­siais Vil­niu­je at­si­dū­ręs jau­nas stu­den­tas, o da­bar – ge­ne­ra­li­nis po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ras Sau­lius Skver­ne­lis sa­kė la­biau­siai nu­ste­bęs dėl vie­no da­ly­ko – kad čia buvo kal­ba­ma ru­siš­kai.

Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

„At­vy­kau iš tuo­me­čio Kap­su­ko (da­ bar­ti­nės Ma­ri­jam­po­lės – red. pa­st.), ku­ris bu­vo gry­nai lie­tu­viš­kas mies­ tas. Vil­nius pa­si­ro­dė la­bai di­de­lis, ta­čiau keis­ta bu­vo, kad čia tiek ma­žai lie­tu­vy­bės, – vi­sas vie­šas bend­ra­vi­ mas vy­ko ru­siš­kai. O įvy­kių tuo­met bu­vo la­bai daug: pa­si­ro­dė laik­raš­tis „At­gi­mi­mas“, vy­ko pir­mie­ji mi­tin­ gai, Są­jū­džio su­va­žia­vi­mai“, – pri­ si­mi­nė S.Skver­ne­lis.

Anot jo, Vil­nius per tuos 25 me­ tus pa­si­kei­tė į ge­ra: iš­si­plė­tė, iš­gra­ žė­jo, pa­ge­rė­jo inf­rast­ruk­tū­ra. „Gai­la tik, kad ypač se­na­mies­ty­je dar yra daug ne­sut­var­ky­tų, ap­leis­tų val­diš­kų pa­sta­tų, – keis­ta, ko­dėl taip yra. Juk jei vals­ty­bei sun­ku tvar­ky­tis, gal­būt vers­las ga­lė­tų tuo už­siim­ti?

Tik­rai ne­bū­tų tų griu­vė­sių, pa­sta­tų vai­duo­klių ap­ra­ši­nė­to­mis sie­no­mis.

Bet mies­tas vys­to­si – man, kaip vil­ nie­čiui, mies­tas pa­tin­ka. Džiau­giuo­ si, kad esu čia“, – tvir­ti­no jis.

S.Skver­ne­lis Vil­niui api­bū­din­ti rink­tų­si fra­zę „di­na­miš­kas mies­tas“, nes čia – dau­gy­bė įvy­kių. Bū­tent to­ dėl čia dir­ban­tys po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nai yra pa­vyz­dys vi­sai Lie­tu­vai. „Vil­nius, ma­no aki­mis, nė­ra nei per ma­žas, nei per di­de­lis. Pa­vyz­ džiui, kai ku­rie ki­ti Eu­ro­pos did­ mies­čiai net sle­gia sa­vo dy­džiu.

Kal­bant apie po­li­ci­ją – lat­viams iš­ šū­kių ir sun­ku­mų bu­vo ne­tgi dau­ giau nei mums, es­tams, aiš­ku, bu­vo ki­taip; Es­ti­jo­je vy­rau­ja ki­ta dar­bų ir vals­ty­bės po­žiū­rio fi­lo­so­fi­ja. Sos­ti­ nė­je, Vil­niaus ap­skri­ty­je vei­kia di­ džiau­sia po­li­ci­jos įgu­la, dau­giau­sia re­gist­ruo­ja­ma nu­si­kals­ta­mų vei­kų,

dau­giau­sia ir ma­si­nių ren­gi­nių. Tad dar­bo tik­rai yra, pa­gal Vil­nių daž­ nai ver­ti­na­mas ir vi­sos po­li­ci­jos dar­bas“, – apie at­sa­ko­my­bę kal­ bė­jo Lie­tu­vos po­li­ci­jos va­do­vas.

Pa­sak jo, pra­si­dė­jus Lie­tu­vos pir­ mi­nin­ka­vi­mui ES, Vil­niaus po­li­ci­ ja jau­čia įtam­pą, nes sve­čių ir mū­ siš­kių sau­gu­mui už­tik­rin­ti mes­tos di­džiu­lės pa­jė­gos. „Be abe­jo, įtam­ pą jau­čia­me. No­ri­me, kad tas pus­ me­tis praei­tų kuo sklan­džiau, kad bū­tų sau­gu, kad tiek for­ma­lių, tiek ne­for­ma­lių su­si­ti­ki­mų da­ly­viai ir mū­sų žmo­nės jaus­tų­si sau­gūs. Kal­ bant apie pa­tru­lių tar­ny­bą Vil­niaus mies­te, su ato­sto­go­mis bus tik­rai sun­ku. Lie­pą, kiek ži­nau, ato­sto­gų pa­tru­liai iš vi­so nei­na. Ne­pa­mirš­ki­ me, be ES pir­mi­nin­ka­vi­mo ren­gi­nių, yra ir mū­sų kas­die­nis dar­bas – daug ki­tų vie­šų ren­gi­nių“, – sa­kė jis.

S.Skver­ne­liui taip pat kliū­va va­ di­na­mie­ji gra­fi­čiai, ta­čiau po­li­ci­jos ko­vos su sie­nų tep­lio­to­jais ge­ne­ra­li­ nis ko­mi­sa­ras ne­va­di­na be­pras­me. „Pag­rin­di­nė už­duo­tis – auk­lė­ ti taip be­siel­gian­čius jau­nus žmo­ nes. Tai yra di­džiu­lė fi­nan­si­nė naš­ ta mies­tui, tai nė­ra me­nas“, – sa­vo nuo­mo­nę iš­sa­kė po­li­ci­jos va­do­vas ir pa­tiks­li­no, kad kal­ba­ma apie pa­ pras­tas tep­lio­nes, o ini­cia­ty­vą leis­ti le­ga­liai pieš­ti gra­fi­čius ke­lio­se po­ že­mi­nė­se pe­rė­jo­se jis tik svei­ki­no.

Vil­nie­čiams S.Skver­ne­lis pa­lin­ kė­jo ge­ros ir gra­žios va­sa­ros. „Taip pat lin­kiu, kad mies­te gy­ven­ti bū­tų jau­ku, sau­gu, pa­to­gu. Dėl at­sar­gu­ mo – ne­ma­nau, kad tai mies­to pro­ ble­ma. Bet taip, ma­si­nių ren­gi­nių bus ga­na daug, tad svar­bu gerb­ti vie­niems ki­tus, su­vok­ti, kad mies­ te gy­ve­na­me ne vie­ni“, – sa­kė jis.

Pa­rei­gin­gu­mas: S.Skver­ne­lis pri­

pa­žįs­ta, kad jo va­do­vau­ja­miems po­li­ci­nin­kams Vil­niu­je šią va­sa­rą ato­sto­gau­ti be­veik ne­teks, nes dar­bo – per akis.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

renginių kalendorius

KUR? Užutrakio dvare, Užtrakio g. 17.

KA­DA? Liepos 13 d. 19.30 val. KIEK? 24 litai.

KUR? Trakuose.

KA­DA? Liepos 12–14 d. KIEK? 99–203 litai.

KUR? VU Botanikos sode Kairėnuose, Kairėnų g. 43.

KA­DA? Liepos 14 d. 19 val. KIEK? 30–60 litų.

Savaitgalį lekiam į Trakus

Pučiamųjų instrumentų virtuozas

Nuoširdžios muzikos mėgėjams

Liepos 12–14 d. Trakai pavirs dideliu, draugišku festivaliu – čia vyks „Tamsta muzika 2013“. Trakų pilies pusiasalyje įsikūrusiose scenose koncertuos Shaggy (JAV) (nuotr.), „Quadron“ (Danija), „Cortes“ (Didžioji Britanija) ir daugiau nei 20 atlikėjų iš Lietuvos, tarp jų Alina Orlova, Saulius Prūsaitis su nauju projektu „Face White“, „Skylė“, „Golden Parazyth“, „Keymono“, Leon Somov & Jazzu, „Saulės kliošas“, BIX, „Freaks on Floor“, „Liūdni slibinai“, o festivalį atidarys ir uždarys „Poliarizuoti stiklai“.

Užutrakio festivalio orkestras, kuriame groja geriausi Lietuvos muzikos atlikėjai, kviečia pasiklausyti dar vieno unikalaus meninio projekto su Arkady Shilkloperiu (Vokietija, valtorna, flugelhornas, Alpių ragas). A.Shilkloperis jau tris dešimtmečius stebina pasaulį savo virtuozišku muzikavimu. Šiam menininkui pavyko įtvirtinti improvizacijai sunkiai paklūstančius pučiamuosius instrumentus, netgi Alpių ragą. Dirigentas – Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Modestas Pitrėnas.

Ieva Narkutė į koncertų sales privilioja daugybę nuoširdžios, subtilios, subrandintos muzikos gerbėjų. Ir nors atlikėja nesiveržia savo kūryba užkariauti pasaulio, jos klausydamas tiesiog negali likti abejingas. I.Narkutės vizitine kortele tapo daina „Raudoni vakarai“. Dar ji dainuoja apie šaltį ir žiemą, apie laiškus, ilgesį, meilę, kuri permaininga kaip metų laikai, apie turėjimą ir neturėjimą. „Pažadu nustebinti ir dainomis sušildyti visus susirinkusius“, – kviečia dainininkė.

KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30.

KA­DA? Liepos 13 d. 21 val. KIEK? 27–62 litai.

KUR? Raganiukės teatre, S.Stanevičiaus g. 24.

KA­DA? Liepos 13 d. 12 val. KIEK? 16 litų.

KUR? Senamiestyje. KA­DA? Liepos 14 d. 10 val.

KIEK? 20 litų. Dėl bilietų kreiptis tel. 272 4805.

KUR? (AV17) galerijoje, Aušros Vartų g. 17.

KA­DA? Iki rugpjūčio 11 d. KIEK? Ne­mo­ka­mai.

Romantiškasis V.Cipriani

Su Karlsonu nebus liūdna

Vilniaus panoramų takais

Laiko cikliškumas

Meistriška klasikos, džiazo, populiariosios muzikos, grigališkojo choralo samplaika tapo italų pianisto, vargonininko ir kompozitoriaus Vincenzo Cipriani raktu į publikos širdį. Pasak paties menininko, jo muzika gimė vieną karštą vasaros dieną, kai, pamiršus visus įmanomus stereotipus, norėjosi pasakyti kai ką labai svarbaus.

Pagal Astrid Lindgren knygą pastatytas muzikinis interaktyvus spektaklis „Karlsonas ir Mažylis“ pasakoja apie neįprastą Mažylio ir nepakartojamo pokštininko Karlsono draugystę. Karlsonas gyvena mažame namelyje ant stogo. Vakarais jis sėdi priebutėlyje ir dairosi į žvaigždes. Kokie nuotykiai laukia Karlsono?

Nepatikėsite, kol savo akimis nepamatysite.

Dauboje įsikūrusiame, kalvomis apipintame Vilniaus mieste daug patrauklių ir įdomių vietų, iš kurių atsiveria puikios miesto panoramos – Senamiesčio apžvalgos vietos Subačiaus gatvėje, ant Trijų Kryžių kalno ir kitur. Puikus vaizdas atsiveria nuo Vilniaus kalvų. Kiekvienas apžvalgos taškas ar vieta turi ką parodyti.

Denisas Kolomyckis – universalus šiuolaikinio meno kūrėjas. Instaliacijų parodoje „Heaven Eleven“ pagrindinė tema yra laikas, jo cikliškumas – nuolatinis judėjimas link kritinio momento (sunaikinimo ar susinaikinimo). Vienoje iš instaliacijų menininkas naudoja gyvas gėles, kurios vykstant parodai pasmerkiamos susidurti su savuoju cikliniu laiku – vytimu ir išnykimu.

30

liepos 11–17, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt.

Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija viešo konkurso būdu nuomoja negyvenamąsias patalpas Adresas Antakalnio g. 97

Plotas kv. m Pradinė 1 kv. m Trumpas patalpų nuomos kaina apibūdinimas per mėnesį Lt 125,06 7 Pusrūsis

Patalpų paskirtis pagal veiklos pobūdį

Pradinis įnašas Lt

Patalpų apžiūros laikas

Registracija dėl apžiūros telefonu

2627

2013-07-16 9–9.30 val.

2013-07-17 10–10.30 val.

2013-07-18 10–10.30 val.

2013-07-19 15.30–16 val.

211 2251

Komercinei ir prekybinei veiklai Medicininei, farmacinei ir komercinei veiklai Sandėliavimo veiklai

Dariaus ir Girėno g.

18 Geležinio Vilko g. 5

71,56

60

128,75

1

Rūsys

Kaukysos g., Vilnius

2582

1

Sporto veiklai

7746

Smėlio g. 33

67,59

1

Bėgimo takas – 1017 kv. m, krepšinio aikštelė – 625 kv. m, aikštelė – 940 kv. m Požeminė slėptuvė

Sandėliuoti, paslaugų arba kultūros veiklai

203

Smėlio g. 33

111,76

1

Požeminė slėptuvė

336

Sodų g. 15

20,51

1

1 aukštas

Sandėliuoti, paslaugų arba kultūros veiklai Administracinei veiklai

1390,27

1

Sandėliavimo veiklai

4171

Stiklių g. 5

181,15

50

Sandėlis – 1368,27 kv. m, siurblinė – 22,0 kv. m, kiemo statiniai 1 aukštas

Stiklių g. 5

121,8

50

1 aukštas

222,90

19

1 aukštas

Vilniaus g. 39

29,4

20,12

4 aukštas

Prekybos ir viešojo maitinimo veiklai Prekybos, paslaugų ir viešojo maitinimo veiklai Administracinei, komercinei veiklai Administracinei veiklai

T.Vrublevskio g. 4

83,69

19

1 aukštas

Administracinei veiklai

4771

Žalioji a. 3

20,48

2,45

2 aukštas

Administracinei veiklai

151

2,45

2 aukštas

Administracinei veiklai

322

Rūsys

Komercinei ir sandėliavimo veiklai

384

Statybininkų g. 18, Molėtai

Švitrigailos g. 7

Žalioji a. 3 Žirmūnų g. 143

43,71 91,20

1,4

1 aukštas

Konditerijos gaminių įmonė Vilniaus ir Utenos regione ieško vairuotojo – vadybininko su nuosavu mikroautobusu.

Darbas su esamais ir naujais klientais.

Patirtis pardavimų srityje būtų privalumas Tel. 8 687 22 882, e. paštas erikas@riestlita.lt.

Pigiai gamina spintas su stumdomomis durimis, virtuvės, miegamojo, kt. baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295.

27 173

2013-07-16 10–10.30 val.

2013-07-16 10–10.30 val.

2013-07-19 15.30–16 val.

2013-07-17 10–10.30 val.

2013-07-19 10–10.30val.

2013-07-17 11–11.30 val.

2013-07-17 10.30–11 val.

2013-07-16 10–10.30 val.

18 270 12 706 1775

1076341

Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

1129619

Kelionių

Statybos ir remonto

Iš/į Londoną vežame siuntinius ir smulkius krovinius. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas. com.

Siūlome darbą Norvegijoje žuvies filetavimo mašinų derintojui ir laivo elektroninio (automatinio) valdymo derinimo specialistui bei kitiems inžinieriams, mechanikams. Anglų kalba būtina. Tel. 8 656 15 550.

1131004

Kitos

1136662

1136127

2013-07-16 9.30–10 val.

2013-07-16 9.30–10 val.

2013-07-18 10–10.30 val.

2013-07-15 14–14.30 val.

62

1134778

1137625

UAB „Meyer & John” dirbti Vilniaus regione ieško darbuotojų (vandentiekio ir nuotekų vamzdžių klojimas): ekskavatorininkų, brigadinininkų, vamzdžių klojėjų, požeminių vamzdynų diagnostikos operatoriaus. Įmonė užtikrina visas socialines garantijas ir darbo užmokestį, priklausantį nuo pasiektų rezultatų. Tel. (8 5) 210 4225; projektai@ meyer-john.lt.

387

dimų kompiuterius. Suteikiame garantiją.

Tel. 8 647 07 741.

Paslaugos

Siūlo darbą

12 881

Dažome namus, stogus, fasadus. Aukšta kokybė. Ilgalaikiai rezultatai. Tel. 8 644 41 861.

1125568

VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, aptarnavimas. www.

Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265.

1093206

Kviečiame suaugusiuosius ir šeimas į Koučingo ir lyderystės vasaros stovyklas nuo liepos 8 d. Daugiau informacijos tel.

8 656 23 723, e. paštas info@tla.lt.

1126910

Parduoda Nekilnojamąjį turtą Sklypas Klaipėdoje, Dubysos g. 58a, 666a, 2100000 Lt, Komercinė/gyvenamoji paskirtis. Savininkas. Tel. 8 616 72 345.

1137143

Vilniaus centre atsidarančiame restorane reikalingi barmenai (-ės), padavėjai (-os).

Reikalinga patirtis nuo 2 metų, anglų, rusų kalbų mokėjimas, darbas pamainomis. Informacija tel. (8 5) 203 2828.

Palangos centre parduodamas 2 kambarių butas, iki jūros 300 m (tvarkingas, 48 kv. m, 4/3 a., su baldais ir buitine technika).

195 000 Lt. Tel. 8 614 75 139, e. paštas kartysh@list.ru.

1133477

1137278

Skubiai parduodamas butas Palangoje (38 kv. m, erdvi virtuvė, kambarys, holas, vonia ir tualetas atskirai, yra balkonas, 3 aukštas).

Kaina 78 000 Lt. Tel. 8 684 72 529.

Vilniaus centre atsidarančiame restorane reikalingi picų kepėjai (-os). Reikalinga patirtis nuo 2 metų (būtina), darbas pamainomis. Informacija tel. (8 5) 203 2828.

1135710

Žemės ūkio paskirties sklypus: 9,6 ha Stončių k. ir 2,3 ha Rimkų k. Geras privažiavimo kelias, šalia Klaipėdos. Tel. 8 687 26 494.

1133471

1137601

Vilniaus centre atsidarančiame restorane reikalingi virėjai (-os). Pageidautina plataus profilio. Reikalinga darbo patirtis nuo 2 metų (būtina), darbas pamainomis. Informacija tel. (8 5) 203 2828.

Kitas prekes

1133474

BUAB „Idela“ parduoda materialųjį turtą.

Paraiškos priimamos keturiolika dienų nuo paskelbimo spaudoje. Administratorius. Tel. 8 601 38 067.

Anglija! Salotų, aviečių nuėmimas, pakavimas. Anglų k. nebūtina. Kaina 430 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532.

BUAB „Stairalita“ parduoda naudotą materialųjį ir nematerialųjį turtą. Pasiūlymai renkami 7 dienas nuo skelbimo datos. Informacija teikiama tel. 8 601 38 067, 8 675 40 107.

Žemės ūkis

1137188

1136299

Technikos remonto Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žai-

1137335

216 4435 211 2441 211 2257 211 2251 211 2251 211 2206 211 2251 211 2257 211 2257 211 2206 211 2206 211 2441 211 2441 211 2441 211 2251

Perka Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

1058715

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.

1068528

Nuomoja

Konkurso dalyviai registruojami darbo dienomis Konstitucijos pr. 3 (2 a. 214 kab.) nuo 2013-07-15 iki 2013-07-23 9–11 val.

Atsakinga – konkurso komisijos sekretorė Roma Baguckienė. Telefonai pasiteirauti 211 2441, 211 2251, 211 2257, 211 2206.

Konkurso dalyviai pateikia užklijuotą voką, ant kurio turi būti užrašytas turto (patalpų) adresas ir nuoroda „Turto nuomos konkursui“. Voke turi būti nurodyta: a) siūloma konkreti 1 kv. m patalpų nuomos kaina; b) konkurso dalyvis (asmens vardas ir pavardė bei asmens kodas (fiziniams asmenims), įmonės pavadinimas ir kodas (juridiniams asmenims), adresas, telefono numeris, banko pavadinimas ir adresas, sąskaitos numeris ir kodas); c) veiklos, atitinkančios nuomos sąlygas, aprašymas; d) juridinio asmens registravimo pažymėjimo ir juridinio asmens įstatų kopija, patvirtinta antspaudu ir įgalioto atstovo parašu; e) dalyvio įsipareigojimas pasirašyti Vilniaus miesto tarybos 2004-07-14 sprendimu Nr. 1-467 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos bei panaudos“ patvirtintą pavyzdinę patalpų nuomos sutartį; f) dalyvio sutikimas su skelbiamomis nuomos konkurso sąlygomis.

Patalpos išnuomojamos 5 metams, bet ne ilgiau kaip iki patalpų įtraukimo į privatizavimo programą.

Konkursas įvyks 2013 m. liepos 24 d., 10 val., Konstitucijos pr. 3 (2 a., 215 kab.).

Konkurso dalyviai pateikia banko išduotą kvitą, kuriame pažymėta, kad konkurso dalyvis į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT27 4010 0424 0397 3788 AB DNB banke (kodas 40100) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamentui (įmonės kodas 188708377) sumokėjo pradinį įnašą, lygų paskelbtos pradinės patalpų nuomos 3 mėnesių kainai. Konkurso dalyviai (išskyrus įmonių, įstaigų, organizacijų vadovus) privalo su savimi turėti įgaliojimą atstovauti konkurse.

Konkurso dalyviams, pralaimėjusiems konkursą, pradinis įnašas yra grąžinamas.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536. Pasiūlymus galima teikti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo. 7. Kur galima išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais - Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo.

1135969

Pamesta (laikyti negaliojančiu)

Komercinių, prekybos, biuro patalpų nuoma Klaipėdos centre. Daug privalumų. „Amberton Klaipėda“, Naujojo Sodo g.

1A, tel. 8 616 72 345.

Pamestas UAB „Videolyderis“ 300522478) įstatų originalas.

Įvairūs

2013 m. liepos 23 d. 10 val. Vilniaus r. Sudervės sen. Bubų k. bus ženklinamos sklypo, Nr. 4184/0100:0854, ribos. Kviečiame dalyvauti gretimų sklypų, Nr. 4184/0100:14, :63, savininkus. Matavimus vykdys UAB “Inverstatus”, Konstitucijos pr. 23B, Vilnius, tel.

8 600 11 803; sradiulis@gmail.com.

1137157

UAB „MAKVEŽA“ (įmonės kodas 161621777, PVM mokėtojo kodas LT616217716) informuoja, kad dingę nepanaudoti PVM sąskaitų faktūrų blankai, serija MAK numeriai: 1379407, 1321803, 1358581, 1321523, (4 blankų vienetai) laikomi negaliojančiais.

INFORMACIJA apie „RK-8 katilinės rekonstrukcija, įrengiant biokuru kūrenamą vandens šildymo katilą ir kondensacinį dūmų ekonomaizerį” atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas – UAB „Vilniaus energija“, Jočionių g. 13, tel. (8 5) 266 7199, faksas (8 5) 266 7339. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – RK-8 katilinės rekonstrukcija, įrengiant biokuru kūrenamą vandens šildymo katilą ir kondensacinį dūmų ekonomaizerį. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta – Ateities g. 12, Vilniaus miestas, Vilniaus apskritis. 4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai – RK-8 katilinės rekonstrukcijai, įrengiant biokuru kūrenamą vandens šildymo katilą ir kondensacinį dūmų ekonomaizerį poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (2013 07 02 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7-3290). 5. Kur, kada ir iki kada galima išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą – UAB „Vilniaus energija“, Jočionių g. 13, Vilnius, tel. (8 5) 266 7324. 6. Kam ir iki kada teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą –

(į.

k.

1136351

Kita

1137476

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ.

Kartojama sklypo Geležinio Vilko g. 9A, Vilniuje (kadastro Nr. 0101/0052:398), ir jo gretimybių detaliojo plano projekto viešo svarstymo procedūra. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 01 18 įsakymas Nr. 30-157, 2013 03 15 Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. A620 104-(2.15.1.21-MP2). Planavimo tikslai: patikslinti sklypo ribas, prijungiant laisvos valstybinės žemės, nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių, nustatyti sklypo komercinės paskirties objektų naudojimo būdą (K), prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos naudojimo pobūdį (K1), leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo reikalavimus bei statybos reglamentus. Planuojamame žemės sklype K (K1) numatoma administracinių pastatų statyba, taip pat galimybė statyti prekybos ir viešbučių paskirties pastatus. Detaliuoju planu taip pat yra formuojamas inžinerinės infrastruktūros naudojimo būdo (I), susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos naudojimo pobūdžio (I1) žemės sklypas, skirtas inžinerinių tinklų bei automobilių stovėjimo aikštelės statybai ir eksploatavimui. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3,

31

liepos 11–17, 2013

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt 09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2529, faks. (8 5) 211 2033, tinklapis www.vilnius.lt. Plano rengėjas: UAB „Skliauto Pėda“, Vokiečių g. 28-29, Vilnius, tel. (8 5) 231 4269, faks.

(8 5) 231 4269, e. p. gintaras.sernius@takas.lt. Informaciją teikia architektas Gintaras Šernius, tel. (8 5) 231 4269, e. p. gintaras.sernius@takas.lt. Su parengtu detaliojo plano projektu bus galima susipažinti nuo 2013 07 26 iki 2013 08 23 plano rengėjo patalpose, Vokiečių g. 28-29, Vilniuje. Parengtas detalusis planas bus viešai eksponuojamas nuo 2013 07 26 iki 2013 08 08 Vilkpėdės seniūnijos patalpose, Savanorių pr. 49, Vilniuje. Viešas susirinkimas vyks 2013 08 26 16 val. Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, II a., Konstitucijos pr. 3, Vilniuje. Pasiūlymų pateikimo ir apskundimo tvarka: pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento galima teikti planavimo organizatoriui arba plano rengėjui iki viešo susirinkimo pabaigos. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.

1137566

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ.

Parengtas žemės sklypo, esančio Žemųjų Rusokų vs., Avižienių sen., Vilniaus r., kad. Nr. 4174/0100:924, detalusis planas. Projekto rengimo pagrindas – Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 485-12 Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti 2013 05 04, Nr. SSp-219-13. Planavimo tikslas - dalyti sklypą į kelis sklypus bei keisti vieno žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę – gyvenamąją teritoriją, nustatyti statybos reglamentus. Planuojamas žemės sklypo būdas ir pobūdis: sklypas kad. Nr. 4174/0100:924 - žemės ūkio paskirties žemė. Rengimo terminai: 2013-2014 m.

Detaliojo plano sprendinių pasekmių poveikio vertinimas atliekamas šiais aspektais: poveikio gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui.

Viešojo svarstymo procedūrų vieta ir laikas: supažindinimo su parengto detaliojo plano sprendiniais pradžia nuo 2013 07 08. Parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas Avižienių seniūnijoje, Sudervės g. 9, Avižienių k., LT-14013 Vilniaus r., nuo 2013 07 08 iki 2013 08 12. Viešasis aptarimas vyks 2013 08 12 10 val. Avižienių seniūnijos patalpose, Sudervės g. 9, Avižienių k., LT-14013 Vilniaus r. Pasiūlymų teikimo tvarka: pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento projekto visuomenė gali teikti planavimo organizatoriui raštu per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Projekto organizatorius: V.Baleišis, V.Kossak-Baleišienė. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Urbanistikos formatas“, S.Dariaus ir S.Girėno g.

86, Vilnius. Projekto rengėjas: UAB „Urbanistikos formatas“, S.Dariaus ir S.Girėno g. 86, Vilnius, e. p. info@uformatas.lt.

1136340

skelbimai

Informuojame, kad 2013 07 13 11 val. adresu Kirtimų k., Lavoriškių s., Vilniaus r. sav., skl. kad. Nr. 4157/0100:278, bus ženklinamos sklypo ribos ir atliekami kadastriniai matavimai pil. V.Norvilienei. Prašom gretimo sklypo, kad. Nr. 4157/0100:279, savininką dalyvauti žymint bendrą ribą arba kreiptis į UAB Geo2, Buivydiškių g. 4-30, Vilnius, dėl ribų suderinimo. Tel. 8 686 17 539, e. paštas sarunas.linka@gmail.com.

1135519

Informuojame, kad Natalijai Vidmer priklausančio žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0084:0323, SB „Paštininkas“, Vilniaus m., Vilniaus apskrityje, ribos bus ženklinamos vietovėje š.m. liepos 15 d. 10 val. Gretimo sklypo, kad. Nr. 0101/0084:0338, savininkus kviečiame atvykti į vietą arba kreiptis į UAB „Geodeziniai matavimai“, Saltoniškių g.

29/3, Vilnius; Geodeziniai_matavimai@yahoo.com, tel. (8 5) 285 1183, matavimus atliks O.Važnevičius, tel. 8 600 26 215.

1136839

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1472 yra patvirtintas žemės sklypo, esančio Mėtų 3-ioji g. 42, Rastinėnų k., Sudervės sen., Vilniaus r. (kad. Nr. 4184/0811:551), formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto iniciatoriai – Janina Galiauskienė ir Stasys Galiauskas.

1136088

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2013 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-857 patvirtintas žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0075:1241, esančio SB „Švietimas“, skl. Nr. 40, Pavilnio sodų 16-oji g. 9, Vilniaus mieste, formavimo ir pertvarkymo projektas. Tel. 8 643 00 363, e. paštas baltruniene.rita@gmail.com.

1136302

laisvalaikis

„Vinetu kaimas” – autentiška Amerikos indėnų poilsiavietė, įsikūrusi Klaipėdos raj. vaizdingame Akmenos-Danės upės slėnyje kviečia Jus PASIJUSTI TIKRAIS INDĖNAIS ir siūlo: poilsį, nakvynę bei pramogas mistiniame indėnų name vigvame su taikos pypkės ritualu; švęsti gimtadienius, organizuoti sąskrydžius, susitikimus, bernvakarius, mergvakarius ir kitas šventes. Vaikai kviečiami pasiversti indėnais „Jaunųjų vilkų stovykloje“. Išbandyti indėnišką septynių sielos prakaitų pirtį inipi; išbandyti akies taiklumą iš lanko įvairiuose turnyruose! Vandens turistams siūlome keliones kanoja ar baidare Minijos ar Danės upėmis. Mus rasite: 15 km nuo Klaipėdos, Kretingalės kryptis. Šlikių k.

Daugiau informacijos: www.vinetukaimas.lt tel. +370 602 50 008.

1135982

Karščiausi kelionių pasiūlymai KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

Laisvė... Pramogos... Draugai... Atostogos... Džiaugsmas...

Ir dar daugiau priežasčių keliauti jūra – išsirinkite savo!

VASAROS KRUIZAS RYGA–STOKHOLMAS– RYGA – nuo 105 LT Į kelionės kainą įskaičiuota: • Kruizinė kelionė pasirinktos klasės kajutėje.

• Uosto ir kuro mokestis.

A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

• Pramoginė ir poilsinė programa laive: gyva muzika, šokiai, diskoteka, viktorinos ir galimybė laimėti nuostabias dovanas ir Tallink kelioninius dovanų kuponus, bei naktine šou programa!

• Mažiesiems keliautojams nuobodu nebus – laive yra pramogų ir vaikams!

Pasiūlymas galioja kruizams iki 2013 08 31.

Daugiau informacijos www.krantas.lt

NETURI VIETOS, KUR GALĖTUM REALIZUOTI SAVO IDĖJAS? NORI IR MOKI RAŠYTI, PIEŠTI, FOTOGRAFUOTI, GRIMUOTI? Savo idėjas siūlyk 37O@vilniausdiena.lt

Orai 28-oji metų savaitė.

Saulė Vėžio ženkle.

Vėjas 2–5 m/s

Savaitgalio orai penktadienį

+20

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje bus šilta, bet lietinga. Šiandien daug kur palis, daug kur galima perkūnija. Temperatūra bus 19–24 laipsniai šilumos. Penktadienį dieną daug kur palis, naktį temperatūra sieks apie 13–15, dieną bus 20–22 laipsniai šilumos.

+20

+22

Telšiai

Naktis

Šiauliai

+24

Klaipėda

+15

Panevėžys

4

Šeštadienį +23

Naktis

Kaunas

Pasaulyje +32 +22 +23 +20 +22 +33 +24 +22

+21

+22

+20

Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga

Vėjas (m/s)

Utena Tauragė

Diena

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+23 +38 +26 +27 +29 +25 +24 +29

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+16

+24

Vėjas (m/s)

+22

6

Vilnius

+20

+20 +24 +28 +17 +22 +30 +34 +21

Diena

Marijampolė

+21

SEkmadienį

Alytus

Naktis

Diena

+14

Vėjas (m/s)

+23

3

Kalendorius Ketvirtadienis, liepos 11 d.

penktadienis, liepos 12 d.

šeštadienis, liepos 13 d.

sekmadienis, liepos 14 d.

pirmadienis, liepos 15 d.

antradienis, liepos 16 d.

trečiadienis, liepos 17 d.

Teka 4.57 Leidžiasi 21.51

Teka 4.58 Leidžiasi 21.50

Teka 4.59 Leidžiasi 21.49

Teka 5.01 Leidžiasi 21.48

Teka 5.02 Leidžiasi 21.47

Teka 5.03 Leidžiasi 21.45

Teka 5.05 Leidžiasi 21.44

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

VARDAI: Benediktas, Kipras, Pijus, Šarūnė, Vilmantas

VARDAI: Bonifacas, Brunonas, Izabelė, Margiris, Sigitas

VARDAI: Arvilas, Eugenijus, Henrikas, Kleopatra

VARDAI: Eigilė, Kamilas, Libertas, Vydas

VARDAI: Enrikas, Henrieta, Henrikas, Herkus

VARDAI: Danguolė, Faustas, Vaigaudė, Vaigaudas

VARDAI: Darius, Darutis, Girėnas, Narimantas, Narvydas

Pasaulio gyventojų diena 1890 m. gimė poetas, dramaturgas, vertėjas Petras Vaičiūnas.

1934 m. Italijoje gimė dizaineris Giorgio Armani.

1937 m. mirė JAV kompozitorius George’as Gershwinas.

1959 m. gimė amerikiečių dainininkė Suzanne Vega.

1974 m. gimė dainininkas Alanas Chošnau.

1974 m. mirė švedų rašytojas, Nobelio premijos laureatas Päras Lagerkvistas.

1979 m. gimė sportinių šokių šokėja Edita Daniūtė.

2002 m. mirė poetas Bernardas Brazdžionis.

1884 m. gimė italų tapytojas ir skulptorius Amedeo Modigliani.

1904 m. gimė Čilės poetas, diplomatas, politikas, Nobelio literatūros premijos laimėtojas Pablo Neruda.

1937 m. gimė poetė Judita Vaičiūnaitė.

1962 m. Londono klube „Marquee Club“ grupė „The Rolling Stones“ surengė savo pirmąjį koncertą.

1969 m. gimė amerikiečių aktorė Lisa Nicole Carson.

1973 m. gimė Italijos futbolininkas Christianas Vieri.

1978 m. gimė amerikiečių aktorė Michelle Rodriguez.

2009 m. Dalia Grybauskaitė inauguruota Lietuvos Respublikos Prezidente.

1260 m. Kuršių žemėje mūšyje prie Durbės ežero žemaičių ir lietuvių kariuomenė sutriuškino Livonijos ordino kariuomenę.

1930 m. Urugvajuje prasidėjo pirmasis pasaulio futbolo čempionatas.

1942 m. gimė amerikiečių aktorius Harrisonas Fordas.

1949 m. mirė režisierius, aktorius Borisas Dauguvietis.

1949 m. gimė aktorius Vidas Petkevičius.

1954 m. mirė Meksikos dailininkė Frida Kahlo.

1992 m. gimė lengvaatletė Airinė Palšytė.

1994 m. mirė režisierius, aktorius, Panevėžio dramos teatro įkūrėjas Juozas Miltinis.

1789 m. Paryžiaus gyventojai užėmė Bastiliją ir paleido visus kalinius – prasidėjo Prancūzijos revoliucija. Šią dieną švenčiama Prancūzijos Respublikos nacionalinė šventė – Bastilijos diena.

1862 m. gimė austrų tapytojas Gustavas Klimtas.

1913 m. gimė 38-asis JAV prezidentas Geraldas Fordas.

1918 m. gimė švedų kino režisierius Ingmaras Bergmanas.

1968 m. gimė aktorius, televizijos laidų, renginių vedėjas Ramūnas Rudokas.

1971 m. gimė aktorius Dainius Kazlauskas.

1977 m. gimė Švedijos princesė Victoria.

Žalgirio mūšio diena 1606 m. gimė garsus olandų dailininkas grafikas Rembrandtas.

1904 m. mirė rusų rašytojas Antonas Čechovas.

1919 m. gimė poetas Alfonsas Nyka-Niliūnas.

1961 m. gimė amerikiečių aktorius Forestas Whitakeris.

1973 m. gimė amerikiečių aktorius Brianas Austinas Greenas.

1975 m. gimė stipriausiu pasaulio žmogumi laikomas Žydrūnas Savickas.

1976 m. gimė vokiečių aktorė ir modelis Diane Kruger.

1981 m. gimė futbolininkas Marius Stankevičius.

Škaplierinė, prapjovos (rugiapjūtės pradžia) 1872 m. gimė poliarinių sričių tyrinėtojas norvegas Roaldas Amundsenas.

1945 m. prasidėjo atominė epocha – Naujojoje Meksikoje JAV sėkmingai susprogdino pirmąjį branduolinį ginklą.

1957 m. gimė politikas, visuomenės veikėjas Emanuelis Zingeris.

1957 m. gimė rusų detektyvų rašytoja Aleksandra Marinina.

1981 m. gimė dainininkas Raigardas Tautkus.

1989 m. mirė austrų dirigentas Herbertas von Karajanas.

Pasaulio lietuvių vienybės diena Dariaus ir Girėno žuvimo diena 1918 m. bolševikai sušaudė Rusijos carą Nikolajų II ir visą jo šeimą.

1933 m. perskridę Atlantą, bet nepasiekę Lietuvos Lenkijoje žuvo lietuviai lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas.

1947 m. gimė Camilla Parker-Bowles, Velso princo Charleso žmona.

1952 m. gimė JAV aktorius Davidas Hasselhoffas.

1954 m. gimė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

1959 m. mirė amerikiečių džiazo dainininkė Billie Holiday.

Na ir kaip tu nežinai?

sudoku

1. Kuo išskirtiniai yra futbolo klubo „FC Guardia Svizzera“ žaidėjai?

Farukas I skundėsi 2. 1948 m. Kairo konferencijoje Egipto karalius tauja. Greitai beliks lordui Johnui Boydui Orrui: „Visas pasaulis maiš likusius keturis. penki karaliai – Anglijos karalius ir…“ Įvardykite

9 5 3

4

3. Australijoje – 000, Austr ijoje – 144, Irake – 123, Sin 995, Kinijoje – 119, Tailan de – 191. O kiek Lietuvoje? gapūre –

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1372 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

6

4

reklamos skyrius: 261

9 4

3654

MIESTAS: Rugilė Ereminaitė – 219 1391 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 Eglė Šepetytė – 219 1381 EKONOMIKA: Lukas Miknevičius (redaktorius) – 219 1372

7

1

9 6

2

1

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Balys Šmigelskas – 219 1383 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374

8 Prenumeratos skyrius: 261

PR

1688

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

3

5

6

Platinimo tarnyba: 261

6

3

2 1

Pasiūlykite savo klausimą: k.monkiene@vilniausdiena.lt

2022

6 7

sių JAV pavardžių 5. Viena pavardė patenka į populiariau elio literatūros dešimtuką, kita – į 400-uką. Vienas Nob s? premijos laureatas naudoja jas abi. Kuri

5

3 5

4. Kas tas aštuntas, kuris yra dešimtas?

karštOJI linija: 212

3

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 3700.

Praėjusios savaitės protų mūšio atsakymai: 1. Burbonu vadinamas viskis, kurio sudėtyje yra ne mažiau nei 51 proc. kukurūzų 2. Charlesas Stewartas Rollsas 3. „Adidas“ ir „Puma“ 4. „Peugeot“, dėl išskirtinių teisių į triženklius automobilių modelių pavadinimus su 0 viduryje 5. Pirmasis orkestas be dirigento Praėjusios savaitės sudoku atsakymai 8

1

4

2

6

5

9

3

7

7

5

6

3

9

1

2

4

8

2

3

9

7

8

4

6

1

5

6

9

8

5

3

2

1

7

4

5

2

1

4

7

8

3

6

9

3

4

7

9

1

6

5

8

2

9

8

2

6

4

3

7

5

1

1

6

5

8

2

7

4

9

3

4

7

3

1

5

9

8

2

6

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3656, 279 1370, 261 3659,

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 3653 PLATINIMO TARNYBA: 261 3653