2013 07 12 klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

PENKTADIENIS, LIEPOS 12, 2013

www.kl.lt

Nuosp­ren­džio lau­kian­tis V.Us­pas­ki­chas: „Ne­si­džiau­ki­te per anks­ti“.

Jū­ro­je jau skęs­ta žmo­nės.

S.Mag­nic­kis nuo Ru­si­jos teis­mo ne­pa­bė­go net po mir­ties.

Lietuva 5p.

Užribis 7p.

Pasaulis 9p.

Vai­kų žu­dy­mas – tra­di­ci­ja?

Vai­ko mir­tis – ka­ tast­ro­fa tė­vams. To­ dėl sun­ku su­vok­ ti at­ve­jus, kai ma­žy­ lių žu­di­kais tam­ pa pa­tys jų gim­dy­ to­jai. Pa­si­ro­do, liūd­ nai pa­gar­sė­ju­sios klai­pė­die­tės Vik­to­ri­ jos Fi­li­po­nen­ko pa­ da­ry­tas nu­si­kal­ti­ mas prieš 100 me­tų ir dar anks­čiau Lie­ tu­vo­je ne­bu­vo jo­kia nau­jie­na.

158 (19 761)

Kaina 1,30 Lt

„Esama kažkokių vėjų, ir tai egzistuoja jau seniai.“ Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas pripažino, jog patys miesto politikai yra patvirtinę absurdiškų taisyklių.

2p.

Be­dar­bių gre­tas pil­do ab­sol­ven­tai Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Įpu­sė­jus va­sa­rai, dar­bo rin­ko­je – op­ti­mis­ti­nės nuo­tai­kos. Pir­mą­ją šio mė­ne­sio die­ną ša­lies te­ri­to­ri­ nė­se dar­bo bir­žo­se už­fik­suo­tas ma­ žiau­sias re­gist­ruo­tų be­dar­bių skai­ čius nuo 2009-ųjų ba­lan­džio.

Pa­jū­ris – ne išim­tis

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Liūd­na­sis An­ge­liu­kų kvar­ta­las

Ša­lia Klai­pė­dos esan­čio­se Lė­bar­tų ka­pi­nė­se pa­lai­do­ta 45 tūkst. žmo­ nių, iš jų ke­li tūks­tan­čiai – vai­kai. „Jie lai­do­ja­mi dvie­jo­se vie­to­se.

Tas te­ri­to­ri­jas mes va­di­na­me An­ ge­liu­kų kvar­ta­lais. Jie su­for­muo­ ti dar ta­da, kai pra­dė­jo veik­ti ši­tos ka­pi­nės“, – pa­sa­ko­jo vie­šu­mo ne­ pa­no­ru­si ka­pi­nių dar­ buo­to­ja.

4

Ka­pas: prieš ket­ve­rius me­tus į šiukš­lių kon­tei­ne­rį iš­mes­tų be­var­džių dvy­nių am­ži­no­jo poil­sio vie­to­je gė­lės

ne­žy­di, ją den­gia žo­lė, ku­rią ret­sy­kiais nu­pjau­na ka­pi­nių dar­buo­to­jai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Nau­jau­siais duo­me­ni­mis, 187,4 tūkst. to­kių as­me­nų su­da­ro 10,2 pro­c. vi­sų ša­lies dar­bin­go am­žiaus gy­ven­to­jų. Taip pat pa­žy­mi­ma, jog per mė­ne­sį be­dar­bių skai­čius ša­ly­je su­ma­žė­jo 4,7 tūkst., o pa­ly­gin­ti su praė­ju­sių me­tų lie­pos 1 die­na – 21,2 tūkst. Kaip tei­gė Klai­pė­dos te­ri­to­ri­ nės dar­bo bir­žos (TDB) di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas And­rius Ado­mai­ tis, tai yra bend­ra ša­lies ten­den­ci­ja, tai­gi Klai­pė­dos re­gio­nas – ne išim­tis.

2

Smū­giai – spe­cia­lių­jų tar­ny­bų pa­no­sė­je As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Nak­tį iš ant­ra­die­nio į tre­čia­die­nį Klai­pė­dos se­na­mies­ty­je bu­vo ap­ stu spe­cia­lių­jų tar­ny­bų, ta­čiau tai ne­sut­ruk­dė trims už­puo­li­kams su­ spar­dy­ti vie­ną klai­pė­die­tį.

Sus­par­dė mies­to cent­re

Nu­si­kal­ti­mą už­fik­sa­vo „Klai­pė­ dos“ skai­ty­to­jas, ku­ris nu­fil­ma­vo, kaip Til­tų gat­vė­je vai­ki­ną už­puo­la vie­nas jau­nuo­lis, o vė­liau prie šio pri­si­de­da dar du.

Fil­muo­to­je me­džia­go­je už­fik­suo­ ta, kiek kar­tų tri­ju­lė smū­gia­vo vai­ ki­nui į įvai­rias kū­no vie­tas. Au­kai par­griu­vus ant grin­di­nio, tri­ju­lė jį to­liau plie­kė ko­jo­mis.

Yra ma­ty­ti, kaip jau­nuo­lis iš pa­ sku­ti­nių­jų den­gia­si gal­vą, ku­rią nu­si­kal­tė­liai tal­žo be gai­les­čio.

Bai­gę muš­ti jau­nuo­lį, vai­ki­nai pa­si­ša­li­no į tam­są. Už­puo­li­mas įvy­ko tuo me­tu, kai bu­vo ban­do­ma pa­kel­ti Bir­žos til­tą. Įvy­kio vie­to­je bu­dė­jo ne tik po­li­ci­ja, ug­nia­ge­siai, bet ir grei­to­sios me­di­ci­ nos pa­gal­bos eki­pa­žas.

7

Ty­ri­mas: už­puo­li­kai jau­nuo­lį mu­šė vi­sai ne­bi­jo­da­mi, kad juos kas nors pa­ma­tys.

„Klai­pė­dos“ skai­ty­to­jo nuo­tr.

2

PENKTADIENIS, LIEPOS 12, 2013

miestas

Be­dar­bių gre­tas pil­do ab­sol­ven­tai „Be­dar­bių už­re­gist­ruo­ 1 ja­ma ma­žiau, o lais­vų dar­bo vie­tų – žy­miai dau­giau“, –

pri­pa­ži­no pa­šne­ko­vas.

Per šių me­tų bir­že­lį Klai­pė­dos TDB už­si­re­gist­ra­vo 2 473 be­dar­ biai. Įdar­bin­ta 2 112 be­dar­bių, įre­ gist­ruo­tos 2 392 nau­jos lais­vos dar­ bo vie­tos.

Lie­pos 10 die­ną Klai­pė­dos TDB bu­vo re­gist­ruo­ta per 17 tūkst. be­ dar­bių: Klai­pė­dos sky­riu­je – 10 195, Ši­lu­tės – 3 342, Skuo­do – 1 535, Kre­tin­gos – 1 413, Pa­lan­gos – 528.

Gelbs­ti se­zo­ni­niai dar­bai

A.Ado­mai­tis pri­pa­ži­no, jog va­sa­rą be­dar­bių gre­tos tra­di­ciš­kai mąž­ta. „Dau­giau­siai įta­kos sta­tis­ti­kai tur­būt ir da­ro se­zo­niš­ku­mas. Ru­ de­nį, ma­tyt, bus ki­to­kie re­zul­ta­ tai. To­kios ten­den­ci­jos pa­ste­bi­mos ne pir­mus me­tus. Va­sa­rą siū­lo­ma daug trum­pa­lai­kių se­zo­ni­nių dar­ bų. Vien jau iš­kal­bin­gas tas fak­tas, kad ryš­kiau­siai ne­dar­bas su­ma­žė­jo Pa­lan­go­je ir ša­lia esan­čio­je Kre­tin­ go­je“, – ko­men­ta­vo spe­cia­lis­tas.

Pa­sak A.Ado­mai­čio, se­zo­no me­ tu la­biau­siai trūks­ta to­kių ap­tar­na­ vi­mo sfe­ros dar­buo­to­jų kaip vi­rė­ jai, bar­me­nai, pa­da­vė­jai, vieš­bu­čių dar­buo­to­jai. „Pa­gal mū­sų praė­ju­sių me­tų pro­ gno­zes ap­skri­ty­je trūks­ta ir gy­dy­ to­jų, slau­gy­to­jų. Taip pat tarp­tau­ ti­nių per­ve­ži­mų vai­ruo­to­jų, jū­ri­nių sri­čių at­sto­vų – lai­va­ve­džių, ka­pi­ to­nų“, – var­di­jo pa­šne­ko­vas.

Spe­cia­lis­tas pri­pa­ži­no, jog jau tra­di­ciš­kai va­sa­ros pra­džio­je dar­ bo bir­žą už­plūs­ta ir ką tik dip­lo­ mus ga­vę ab­sol­ven­tai.

Lie­pos 10-osios duo­me­ni­mis, Klai­pė­dos sky­riu­je bu­vo re­gist­ruo­ti 1 323 ab­sol­ven­tai, tu­rin­tys be­dar­ bio sta­tu­są, vien per pir­mą­sias de­ šimt mė­ne­sio die­nų jų už­si­re­gist­ ra­vo 348 – tai yra kiek ma­žiau nei tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu per­nai (465).

Tar­pi­nė sto­te­lė

Klai­pė­dos TDB at­sto­vas pri­pa­ži­no, jog jau­nuo­liams dar­bo bir­ža – ne­ re­tai tik tar­pi­nė sto­te­lė. „Jie pa­tys ne­nei­gia, kad juos mo­ ty­vuo­ja ne dar­bo paieš­kos, o tai, jog ne­rei­kės mo­kė­ti svei­ka­tos drau­di­ mo“, – pa­ste­bė­jo pa­šne­ko­vas.

A.Ado­mai­tis var­di­jo, jog ma­ žiau­s iai šan­s ų įsi­d ar­b in­t i tu­ ri pra­di­nių kla­sių, iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­m o spe­c ia­l is­to, so­c ia­l i­n io pe­da­go­go, psi­cho­lo­go, me­cha­ni­ kos in­ži­nie­riaus, tei­si­nin­ko, va­ dy­bi­nin­ko dip­lo­mus ga­vę ab­sol­ ven­tai. Dar­b o pa­s iū­l os rin­ko­je ima­mas jaus­ti ir eko­no­mis­tų per­ tek­lius.

Nors sta­ty­bų sek­to­riu­je ste­bi­ mi at­si­ga­vi­mo ženk­lai, dar­bo ga­ na sun­ku ras­ti ir ne­pa­ty­ru­siems mū­ri­nin­kams, tin­kuo­to­jams, ap­ dai­li­nin­kams. Esą darb­da­viai dai­ ro­si spe­cia­lis­tų, ku­rių ne­rei­kė­tų mo­ky­ti. „Ži­no­ma, darb­da­vių ir jau­nų žmo­nių, ieš­kan­čių dar­bo, in­te­re­sai ker­ta­si. Pas­ta­rie­ji no­rė­tų gau­ti 2–3 tūkst. li­tų at­ly­gį, bet re­tas darb­da­ vys ga­li pa­siū­ly­ti dau­giau nei mi­ ni­ma­lią al­gą“, – pri­pa­ži­no A.Ado­ mai­tis.

Ri­ba: pa­gal da­bar ga­lio­jan­čią tvar­ką Klai­pė­do­je klien­tai lau­ko ka­vi­nė­se ga­li bū­ti ap­tar­nau­ja­mi tik iki 23 va­

lan­dos.

Keis absurdiškas taisykles Val­di­nin­kai, nak­tį pa­si­vaikš­čio­ję mies­te, kons­ta­ta­vo, kad jų su­kur­tos ir po­li­ti­kų pa­ tvir­tin­tos kai ku­rios tai­syk­lės yra ab­sur­ diš­kos, to­dėl jas bū­ti­na ko­re­guo­ti.

Sta­tis­ti­ka

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Dau­g iau­siai dar­bin­go am­ž iaus gy­ ven­to­jų re­g ist­ruo­ta be­dar­biais Aly­ taus (17,7 pro­c.), Laz­d i­jų (17,0 pro­c.), Kal­va­r i­jos (16,9 pro­c.) ir Ig­na­l i­nos (16,8 pro­c.) ra­jo­nų sa­v i­val­dy­b ė­se.

Ma­ž iau­siai – ša­l ies pa­jū­ry­je: Ne­rin­ go­je (3,5 pro­c.), Kre­tin­gos ra­jo­ne (5,8 pro­c.) ir Pa­lan­go­je (6,3 pro­c.). Kaip ir prieš mė­ne­sį, tarp did­mies­čių aukš­ čiau­sias ne­dar­bas re­g ist­r uo­tas Pa­ ne­vė­ž y­je (10,5 pro­c.), že­m iau­sias – Šiau­liuo­se (7,7 pro­c.).

Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus spe­cia­ lis­tai, su­ren­gę nak­ti­nį rei­dą, aš­ tuo­nių ka­vi­nių sa­vi­nin­kams su­ra­šė pro­to­ko­lus už pre­ky­bos ir pa­slau­ gų tei­ki­mo vie­šo­se vie­to­se Klai­pė­ do­je pa­žei­di­mus.

Vi­si pro­to­ko­lai su­ra­šy­ti už tai, jog žmo­nės lau­ko ka­vi­nė­se bu­ vo ap­tar­nau­ja­mi po 23 va­lan­dos, o mies­to ta­ry­bos pa­tvir­tin­tos tai­syk­ lės lei­džia lau­ke pre­kiau­ti tik iki 23 va­lan­dos. „Daug žmo­nių sė­dė­jo lau­ko ka­vi­ nė­se po 23 va­lan­dos, nes bu­vo šil­tas va­ka­ras. Jie gė­rė vy­ną, alų, kal­bė­ jo­si, triukš­mo ne­kė­lė, to­dėl ne­la­ bai su­pra­to, ko iš jų no­ri­me, ko­dėl vai­ko­me pa­da­vė­jus. Tie­siog to­kios tai­syk­lės ir jų tu­ri­me lai­ky­tis“, – tei­gė Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus Ad­mi­nist­ra­ci­nės veik­los po­sky­rio ve­dė­jas Ma­rius Poi­mans­kis.

Už to­kį tai­syk­lių pa­žei­di­mą, kai žmo­nės lau­ko ka­vi­nė­se ap­tar­

Šal­ti­nis: Lie­tu­vos dar­bo bir­ža

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

v.spuryte@kl.lt

Ma­rius Poi­mans­kis:

Jie gė­rė vy­ną, alų, kal­bė­jo­si, triukš­mo ne­kė­lė, to­dėl ne­la­ bai su­pra­to, ko iš jų no­ri­me, ko­dėl vai­ko­ me pa­da­vė­jus.

nau­ja­mi po 23 va­lan­dos, vers­li­ nin­kams gre­sia bau­da nuo 20 iki 100 li­tų. Jei jie ge­ra­no­riš­kai su­ tin­ka, kad pa­žei­di­mas už­fik­suo­

tas, ir skir­tą nuo­bau­dą su­si­mo­ka per 10 die­nų nuo pro­to­ko­lo su­ra­ šy­mo, jiems rei­kia su­mo­kė­ti 10 li­ tų bau­dą.

Po rei­do spe­cia­lis­tai sa­vi­val­dy­bės va­do­vams iš­dės­tė de­ta­les, jog tai­ syk­lės, drau­džian­čios pre­ky­bą lau­ ko ka­vi­nė­se po 23 va­lan­dos, nea­ti­ tin­ka rea­ly­bės. „Ir sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ jos va­do­vai, ir mes, po­li­ti­kai, vi­ siš­kai su­tin­ka­me su tuo, jog tik­ rai ne­lo­giš­ka lau­ko ka­vi­nė­se po 23 va­lan­dos iš­vai­ky­ti klien­tus. Aiš­ku, triukš­mo ne­ga­li­ma kel­ti, mu­zi­ką rei­kė­tų iš­jung­ti 22 ar 23 va­lan­dą, ta­čiau žmo­nės tik­rai ga­lė­tų sė­dė­ti bent iki vi­dur­nak­čio“, – įsi­ti­ki­nęs Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­ tū­ras Šul­cas.

Jis tei­gė, jog ar­ti­miau­siu me­tu tai­syk­lės bus ko­re­guo­ja­mos, kad lau­ko ka­v i­n ės ga­l ė­t ų dirb­t i il­ giau. „Gal­būt klien­tus iki vi­dur­ nak­č io rei­k ė­t ų leis­t i ap­tar­n au­ ti ne vi­so­mis sa­vai­tės die­no­mis, o tik penk­ta­die­niais ir šeš­ta­die­ niais. Nuo to nie­kas tik­rai ne­nu­ ken­t ė­t ų. Juo la­b iau kad tai ak­ tua­l u tik du va­sa­ros mė­n e­s ius, kai bū­na šil­ti va­ka­rai“, – įsi­ti­ki­ nęs A.Šul­cas.

Nau­ja tvar­ka, lei­džian­ti lau­ko ka­ vi­nė­se klien­tus ap­tar­nau­ti il­giau, įsi­ga­lio­tų, kai Pre­ky­bos ir pa­slau­ gų tei­ki­mo vie­šo­se vie­to­se tai­syk­les pa­ko­re­guo­tų mies­to ta­ry­ba.

Sa­vi­val­dy­bė žada pirkti 11 bu­tų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Ke­lio­li­ka klai­pė­die­čių šei­mų, lau­ kian­čių ei­lės so­cia­li­niam būs­tui gau­ti, dar šie­met ga­lės įsi­kel­ti į nau­jus na­mus, nes sa­vi­val­dy­bė ke­ ti­na pirk­ti nau­jų bu­tų.

Ten­den­ci­jos: va­sa­ros pra­džio­je tarp dar­bo bir­žos „klien­tų“ ma­ty­ti dau­

giau jau­nų žmo­nių.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Jiems įsi­gy­ti va­kar Vy­riau­sy­bė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bei sky­rė 1,3 mln. li­tų. Dar 300 tūkst. li­tų bus pri­dė­ta iš mies­to biu­dže­to – lė­šos, ku­rios gau­tos pri­va­ti­za­vus sa­vi­val­ dy­bei pri­klau­siu­sias gy­ve­na­mą­sias pa­tal­pas.

Anot Klai­p ė­d os sa­v i­val­dy­b ės So­cia­li­nio būs­to sky­riaus ve­dė­ jos Dan­guo­lės Ne­tik­šie­nės, ke­

ti­na­ma įsi­gy­ti 11 dvie­jų kam­ba­ rių bu­tų. „Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rin­ko­ je uos­ta­mies­ty­je per me­tus kai­ nų po­ky­čių be­veik neį­vy­ko, to­ dėl skai­čia­vo­me, jog kvad­ra­ti­nis met­ras bu­to plo­to kai­nuo­ja apie 3 tūkst. li­tų. Re­mian­tis to­kiais skai­ čia­vi­mais ir išei­na, jog už so­cia­li­ nio būs­to plėt­rai skir­tus pi­ni­gus šie­met ga­lė­si­me nu­pirk­ti 11 dvie­jų kam­ba­rių bu­tų“, – aiš­ki­no D.Ne­ tik­šie­nė.

Per­nai sa­vi­val­dy­bė so­cia­li­nio būs­to fon­dą pa­pil­dė 16 vie­no kam­ ba­rio bu­tais, o šie­met nu­spręs­ta pirk­ti di­des­nius būs­tus, nes toks po­rei­kis.

Šiuo me­tu sa­vi­val­dy­bei pri­klau­ so 1 tūkst. 704 gy­ve­na­mo­sios pa­ tal­pos, iš ku­rių apie 260 yra so­cia­ li­niai bu­tai. Jie nuo gy­ve­na­mų­jų pa­tal­pų ski­ria­si tuo, jog su nuo­ mi­nin­kais su­da­ro­mos tre­jų me­tų ter­mi­nuo­tos su­tar­tys. Ei­lės so­cia­ li­niam būs­tui gau­ti Klai­pė­do­je lau­ kia 2 tūkst. 465 as­me­nys. Vy­riau­ sy­bė va­kar ir ki­toms sa­vi­val­dy­bėms sky­rė pi­ni­gų so­cia­li­nio būs­to fon­do plėt­rai. Dau­giau­sia skir­ta Vil­niui – per 3,5 mln. li­tų, Kau­nui – 2,5 mln. li­tų. Šiau­liams ati­teks 900 tūkst., Pa­ne­vė­žiui – 700 tūkst., Ma­ri­jam­ po­lei – 691 tūkst. li­tų. Ki­tos sa­vi­ val­dy­bės gaus ma­žes­nes su­mas. Iš vi­so pa­skirs­ty­ta 19 mln. li­tų.

3

PENKTADIENIS, LIEPOS 12, 2013

miestas Įkū­rė aso­cia­ci­ją

Tvar­kys pi­lia­kal­nius

Jo­ga – aikš­tė­je

Pa­jū­ry­je įsteig­ta tarp­tau­ti­nė žu­vies per­dir­bė­jų ir žve­jų aso­ cia­ci­ja „Bal­tic uni­ty“. Tai jau ket­vir­to­ji to­kio ti­po aso­cia­ci­ja, įsi­kur­sian­ti Klai­pė­do­je, ta­čiau vie­nin­te­lė, vie­ni­jan­ti tarp­tau­ ti­nius par­tne­rius. Aso­cia­ci­jos stei­gė­jos – dvi Lie­tu­vos bend­ ro­vės ir dvie­jų Es­ti­jos įmo­nių pa­da­li­niai mū­sų ša­ly­je.

Klai­pė­dos ra­jo­ne dė­me­sio su­ lauks pi­lia­kal­niai, ku­rių yra 15.

Prie 11 iš jų bus įreng­ti in­for­ ma­ci­niai sten­dai, pa­sta­ty­tos nuo­ro­dos, pa­reng­ti pi­lia­kal­ nių lan­ky­mo že­mė­la­piai. Prie kiek­vie­no iš 11 pi­lia­kal­nių bus įreng­ta ir mi­ni­ma­li inf­rast­ruk­ tū­ra – suo­liu­kai bei šiukš­lia­ dė­žės.

Va­sa­ros sa­vait­ga­liais Klai­pė­do­ je ka­ra­liaus jo­ga. Jos už­siė­mi­ mai bus ren­gia­mi nuo lie­pos 13 iki rugp­jū­čio 31 die­nos kiek­vie­ną šeš­ta­die­nį 9 val. Už­siė­mi­mai vyks At­gi­mi­mo aikš­tė­je. Prak­ti­kuo­jant jo­gą, stip­rė­ja imu­ni­nė sis­te­ma, įma­no­ma iš­mok­ti sen­ti ne­pra­ran­ dant gy­vy­bin­gu­mo, iš­lai­kant ra­ my­bę ir pro­to skaid­ru­mą.

Automobiliai – gal­vos skaus­mas Klai­pė­die­čių da­ro­ mi pa­žei­di­mai ma­ žai kei­čia­si. Dau­ giau­siai pro­to­ko­ lų su­ra­šo­ma rink­ lia­vos už au­to­mo­bi­ lių sto­vė­ji­mą ne­su­ si­mo­kė­ju­siems ar ne­leis­ti­no­je vie­to­je ma­ši­ną pa­li­ku­siems as­me­nims.

Pa­žei­di­mas: daž­niau­siai už­fik­suo­ja­ma, kai ma­ši­nos pa­lie­ka­mos ant žo­lės.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pir­mą­jį pus­me­tį Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­ riaus spe­cia­lis­tai su­ren­gė 187 įvai­ rius pa­tik­ri­ni­mus, bu­vo su­ra­šy­ta 4 tūkst. 876 pro­to­ko­lai. Dau­giau­sia jų – per 3 tūkst. – su­ra­šy­ta pa­žei­ dė­jams, ku­rie ne­su­si­mo­kė­jo rink­ lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą mies­to cent­re.

Di­de­lė pro­ble­ma iš­lie­ka ma­ši­nų sta­ty­mas ne­leis­ti­no­se vie­to­se. Ypač pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je. Šis pa­žei­ di­mas pa­gal daž­nu­mą bu­vo ant­ro­ je vie­to­je. Tre­čio­je vie­to­je yra ne­ le­ga­liai įreng­ta rek­la­ma.

Nors pro­to­ko­lų už įvai­rius pa­žei­ di­mus vis dar su­ra­šo­ma daug, anot Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­jos Kris­ti­ nos Vin­ti­lai­tės, klai­pė­die­čiai tam­ pa draus­min­ges­ni. „Ypač tai iš­ryš­kė­ja rek­la­mos sri­ ty­je. Re­zul­ta­tai aki­vaiz­dūs. Gat­ vė­se, kur bu­vo tik­ri­na­ma, ne­le­ ga­li rek­la­ma nu­ka­bin­ta, o vie­to­je jos at­si­ra­do es­te­tiš­ka, su­de­rin­ ta“, – džiau­gė­si ve­dė­ja. Dau­gė­ ja ir as­me­nų, ku­rie atei­na su­si­de­

rin­ti rek­la­mi­nių iš­ka­bų pro­jek­tus. Šių me­tų pir­mą­jį pus­me­tį sa­vi­val­ dy­bės at­sa­kin­giems dar­buo­to­jams per­žiū­rė­ti ir įver­tin­ti bu­vo pa­teik­ ta 632 pro­jek­tai. Praė­ju­siais me­ tais tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu jų su­ lauk­ta 453.

Pa­sak K.Vin­ti­lai­tės, re­zul­ta­ tų duo­da ir au­to­mo­bi­lių sta­ty­mo kont­ro­lė. Ypač tai aki­vaiz­du cent­ ri­nė­je mies­to da­ly­je. Ne­leis­ti­no­ se vie­to­se ma­ši­nas pa­lie­ka ne­bent ne­ži­nan­tys, kad to da­ry­ti čia ne­ ga­li­ma.

Ta­čiau, K.Vin­ti­lai­tės tei­gi­mu, di­ de­lė pro­ble­ma dėl au­to­mo­bi­lių sta­ ty­mo yra pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je. „No­rė­tų­si dau­giau ini­cia­ty­vų iš bend­ri­jų, kad įsi­tei­sin­tų skly­pus prie na­mų ir spręs­tų ma­ši­nų sto­ vė­ji­mo vie­tų pro­ble­mas. Tai pa­da­ ry­ti įma­no­ma. Kai ku­rios krep­ši­ nio aikš­te­lės yra vi­siš­kai ap­leis­tos ir ten jau sta­to­mos ma­ši­nos. Ko­ dėl jų ne­pa­da­ry­ti tvar­kin­go­mis sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­mis“, – svars­ tė ve­dė­ja.

K.Vin­ti­lai­tės nuo­mo­ne, po me­ tų ar dve­jų si­tua­ci­ja mies­te, bent rek­la­mos sri­ty­je, tu­rė­tų bū­ti dar ge­res­nė.

„Ne­le­ga­lios rek­la­mos mies­te su­ ma­žės. Žmo­nės ži­no, kad tai bran­ giai kai­nuo­ja, at­si­ras įpro­tis ją įtei­ sin­ti“, – tei­gė ve­dė­ja.

Ar­ti­miau­siu me­tu di­des­nis dė­ me­sys bus ski­ria­mas ir to­kioms sri­tims, kaip ko­mu­na­li­nių at­lie­ kų tvar­ky­mas, pre­ky­ba ir pa­slau­gų tei­ki­mas vie­šo­se vie­to­se. Bus ren­ gia­mi pa­tik­ri­ni­mai. „Ne vi­sas sri­tis spė­jo­me apim­ti.

Tad pra­dė­si­me griež­čiau jas kont­ ro­liuo­ti“, – pa­brė­žė K.Vin­ti­lai­tė.

Vy­tau­to Petriko nuo­tr.

4876 – tiek pro­to­ko­lų sa­vi­val­ dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­rius su­ra­šė per pir­ mą­jį šių me­tų pus­me­tį.

Pir­mą­jį pus­me­tį su­ra­šy­ta pro­to­ko­lų: Už au­to­mo­bi­lių sta­ty­mą ne­su­mo­

mą – 49 (per­nai – 70)

kė­jus rink­lia­vos – 3 293 (per­nai per tą pa­tį lai­ko­tar­pį 6 000)

Už rū­ky­mą drau­džia­mo­se vie­to­se

Už au­to­mo­bi­lių sta­ty­mo kie­muo­

Už žel­di­nių tai­syk­lių pa­žei­di­mus –

se tvar­kos pa­žei­di­mus – 1 073 (per­ nai – 479) Už rek­la­mos įren­gi­mo tai­syk­lių pa­

žei­di­mus – 319 (per­nai – 361) Už mies­to tvar­ky­mo ir šva­ros tai­

syk­lių bei sta­ti­nių tin­ka­mos prie­žiū­ ros tai­syk­lių pa­žei­di­mus – 68 (per­ nai – 34) Už vals­ty­bi­nės vė­lia­vos neiš­kė­li­

– 31 (per­nai ne­bu­vo su­ra­šo­mi) 21 (per­nai – 11) Už van­dens ap­skai­tos prie­tai­sų

nau­do­ji­mo pa­žei­di­mus – 7 Už ko­mu­na­li­nių at­lie­kų tvar­ky­mo

tai­syk­lių pa­žei­di­mus – 6 Už gy­vū­nų lai­ky­mo tai­syk­lių pa­

žei­di­mus – 8 Už dau­gia­bu­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo

tvar­kos pa­žei­di­mus – 1

Dienos telegrafas De­k a­n as. Klai­p ė­dos uni­ver­s i­te­to Gam­tos ir ma­te­ma­t i­kos moks­lų fa­ kul­te­tas tu­r i nau­ją de­ka­ną. Šias pa­ rei­gas pra­dė­jo ei­t i pro­f. dr. Vi­ta­l i­jus De­n i­s o­vas, bu­vęs šio fa­k ul­te­to In­ for­ma­t i­kos ka­ted­ros ve­dė­jas. Jo ka­ den­ci­ja truks iki ki­t ų me­t ų bir­že­l io 30 die­nos. Prof. dr. V.De­n i­so­vas pa­ kei­tė prieš tai Gam­tos ir ma­te­ma­t i­ kos moks­lų fa­k ul­te­t ui va­do­va­v u­s į pro­f. dr. Pet­rą Gre­ce­v i­čių.

Už­siė­mi­mai. Kiek­vie­ną ant­rą­jį mė­ne­ sio šeš­ta­die­nį Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ ri­jos mu­z ie­jus kvie­čia klai­pė­d ie­čius bei mies­to sve­čius da­ly­vau­t i edu­ka­ ci­niuo­se už­siė­mi­muo­se ir sa­vo pa­čių ran­ko­mis kur­ti at­vi­ru­kus, pa­veiks­lė­ lius ar ki­tus gra­fi­kos dar­bus. Toks už­ siė­mi­mas vyks ry­toj nuo 12 val. ir nuo 14 val. Už­siė­mi­mų kai­na – sim­bo­li­nė.

Suau­gu­siems – 5, vai­kams, stu­den­tams ir sen­jo­rams – 2,5 li­to. Bū­ti­na išanks­ti­ nė re­gist­ra­ci­ja tel. (8 46) 410 527.

Fes­ti­va­lis. Šeš­ta­die­nį Ni­do­je pra­si­dės XVII tarp­tau­t i­n is Tho­mo Man­no fes­ ti­va­lis. Jo pra­d žios kon­cer­tas vyks 17 val. Ni­dos evan­ge­l i­k ų liu­te­ro­nų baž­ ny­čio­je. Ren­gi­ny­je da­ly­vaus Lie­tu­vos Pre­z i­den­tė Da­l ia Gry­baus­kai­tė ir Vo­ kie­ti­jos Pre­zi­den­tas Joa­chi­mas Gauc­ kas. Fes­ti­va­lio ren­g i­niai vyks vi­są sa­ vai­tę ra­šy­to­jo va­sar­na­my­je vei­k ian­ čia­me me­mo­ria­li­nia­me mu­zie­ju­je, ki­ to­se vie­šo­se vie­to­se.

Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 7 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Ta­ma­ra Byst­ro­va (g. 1919 m.), Fi­lo­me­na Ado­mai­tie­nė (g.

1928 m.), Va­len­ti­na Glu­cho­va (g. 1929 m.), Leo­ka­d i­ja Žen­čie­nė (g. 1929 m.), Via­čes­lav Gro­mov (g. 1939 m.), Svet­la­ na Po­po­va (g. 1939 m.), Ar­vy­das Nag­ lys (g. 1967 m.).

Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Ni­ko­laj Si­ta­lo.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 14 mo­te­r ų. Gi­mė 6 mer­gai­tės ir 8 ber­niu­kai.

Švie­so­fo­ras mirk­sės ryš­kiau Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Lie­po­jos ir P.Li­dei­kio gat­vių san­ kry­žo­je esan­tis švie­so­fo­ras švies ryš­kiau. Va­kar ry­te bu­vo pa­keis­ti įren­gi­nio akių stik­liu­kai.

Pa­sak įmo­nės „Gat­vių ap­švie­ti­ mas“ tech­ni­kos di­rek­to­riaus Sau­ liaus Gri­gai­čio, tai pro­fil­ ak­ti­nis re­ mon­tas. „Stik­l iu­kai bu­vo su­s i­d ė­v ė­j ę.

Blo­gai ma­t ė­s i švie­so­fo­ro švie­

sos“, – tvir­ti­no va­do­vas. S.Gri­ gai­tis pa­sa­ko­jo, kad švie­so­fo­rams stik­liu­kus kart­kar­tė­mis ten­ka pa­ keis­ti. „Tai kas­die­niai mū­sų dar­bai. Bū­ na, kad švie­so­fo­rų stik­liu­kai su­ si­dė­vi, su­si­brai­žo ir juos rei­kia pa­keis­ti, bū­na, kad ap­si­ne­ša ir te­ rei­kia nu­va­ly­ti. Kei­čia­me ir per­ de­gu­sias lem­pu­tes“, – ko­men­ta­ vo va­do­vas.

Dėl re­mon­to va­kar ry­te švie­so­ fo­rai Lie­po­jos ir P.Li­dei­kio gat­ vių san­kry­žo­je ne­vei­kė, ta­čiau tai

pro­ble­mų vai­ruo­to­jams ne­su­kė­lė – spūs­čių ne­bu­vo su­si­da­rę. Šie­met mies­to švie­so­fo­rų pri­ žiū­rė­to­jams ke­lio­se san­kry­žo­se te­ ko re­mon­tuo­ti ir eis­mo įvy­kių me­ tu su­nio­ko­tus švie­so­fo­rus.

Ta­čiau to­kiais at­ve­jais re­mon­to iš­lai­das ap­mo­ka drau­di­mo kom­pa­ ni­ja, ku­rio­je ap­si­drau­dęs yra ava­ri­ jos kal­ti­nin­kas.

Klai­pė­dos gat­vė­se yra 66 švie­so­ fo­rai. Kas­met jų prie­žiū­rai ski­ria­ ma pa­na­ši su­ma – apie 200 tūkst. li­tų.

Re­mon­tas: pri­žiū­rė­to­jai Lie­po­jos ir P.Li­dei­kio gat­vių san­kry­žo­je pa­kei­

tė švie­so­fo­ro akių stik­liu­kus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

4

PENKTADIENIS, LIEPOS 12, 2013

miestas

Vai­kų žu­dy­mas – tra­di­ci­ja?

Vai­k ų lai­d o­j i­m as – 1 skaus­m in­ga pro­ce­d ū­ra ir pa­t iems dar­b uo­to­jams. Pa­sa­

ko­ja­ma, kad il­gą lai­ką ma­žy­liams duo­b es kas­d a­vo duob­ka­sys Ig­ nas. Pi­n i­g ų jis už tai neim­d a­ vo. Tie­siog to­kia yra jo žmo­giš­ ka nuo­sta­ta. „Pa­me­nu vie­no vai­ke­lio lai­do­tu­ ves, kai tė­vas tie­siog į ran­kas pa­ siė­męs kars­te­lį su sa­vo nau­ja­gi­miu ėjo prie ka­po duo­bės. Šir­dį dras­ kan­tis vaiz­das. Prie to da­ly­ko ne­ ga­li pri­pras­ti“, – pa­sa­ko­jo ka­pi­nių dar­buo­to­ja.

Kas mė­ne­sį čia vyks­ta 1–2 vai­kų lai­do­tu­vės. Kai ku­rie ka­pai pri­žiū­ ri­mi, nuo­la­tos žy­di gė­lės, de­ga žva­ kės, pa­dė­ti žais­liu­kai.

Ta­čiau ne­ma­žai ka­pe­lių stūk­ so žo­lė­je ir tik ne­di­de­lis kau­bu­rė­ lis by­lo­ja, kad ten yra kaž­kas pa­ lai­do­ta. „Ne­se­niai bu­vo at­ve­jis, kai mo­ti­ na at­si­sa­kė lai­do­ti sa­vo vai­ką, mo­ ty­vų ne­paaiš­ki­no. Ta­čiau jos so­ cia­li­nė pa­dė­tis ir gy­ve­ni­mo bū­das at­sa­kė į vi­sus klau­si­mus. Vai­ke­lį pa­lai­do­jo­me vals­ty­bės lė­šo­mis“, – pa­sa­ko­jo dar­buo­to­ja.

Ne­ži­no­mas vy­ras. 2009 m.

Vai­kų mir­čių prie­žas­tys pa­čios įvai­riau­sios – nuo li­gų, ne­lai­min­ gų at­si­ti­ki­mų iki ty­či­nių nu­žu­dy­ mų. To­kiais at­ve­jais, kai vai­ko ta­ pa­ty­bė aiš­ki, am­ži­no­jo poil­sio jis at­gu­la į ka­pą, ant ku­rio už­ra­šy­tas jo var­das ir pa­var­dė.

Ta­čiau yra ir to­kių ma­žy­lių, ku­rie var­do ne­tu­ri. Jų gy­ve­ni­mas bai­gė­ si tra­giš­kai net ne­pra­si­dė­jęs. Tarp neat­pa­žin­tų­jų ve­lio­nių vai­kų pa­si­ tai­ko ne­daž­nai. Pas­ta­ra­sis skau­dus įvy­kis – nau­ja­gi­mių dvy­nu­kų lai­ do­tu­vės.

Nors praė­jo ly­giai 4 me­tai, tai – sun­kiai pa­mirš­ta­mas įvy­kis.

Nau­ja­g i­m ių mo­t i­n a klai­p ė­ die­t ė V.Fi­l i­p o­n en­ko už vie­n o iš jų nu­ž u­dy­m ą (ki­tas dvy­nys esą gi­mė ne­gy­vas) nu­teis­ta ka­lė­ti 10 me­tų.

Ta­da, 2009 m. bir­že­lio pra­džio­je, praė­jus ly­giai mė­ne­siui po to, kai jų pa­lai­kus at­lie­kų kon­tei­ne­ry­je ra­do be­na­mis, bro­liu­kai bu­vo pa­lai­do­ti už vals­ty­bės pi­ni­gus vie­na­me ka­ pe at­ski­ruo­se kars­te­liuo­se ne vai­ kų kvar­ta­le, o ten, kur lai­do­ja­mi už vals­ty­bės lė­šas.

Lai­do­tu­vė­se da­ly­va­vo tik ka­pi­ nių dar­buo­to­jai. Ant ka­po at­si­ra­do dvi len­te­lės, su vie­no­dais už­ra­šais „Ne­ži­no­mas vy­ras. 2009 m.“.

Net mi­rę – vie­ni­ši

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­ ja Jo­lan­ta Dauk­šie­nė tuo me­tu dir­ bo ka­pi­nių tar­ny­bo­je. Ir jai su dar vie­nu ko­le­ga te­ko liūd­na mi­si­ja pa­ lai­do­ti ma­žuo­sius dvy­nius. „Aš apie juos kas­dien gal­vo­ju.

Ta­da bu­vo toks jaus­mas, tar­si lai­ do­čiau sa­vo vai­kus. Man bai­siau­ sia, kad tie vai­ke­liai net mi­rę bu­vo vie­ni­ši. Die­vas – tai mo­ti­nai tei­sė­ jas“, – sa­kė J.Dauk­šie­nė. Šian­dien ma­žy­liams bū­tų ket­ ve­ri. Ka­pi­nių dar­buo­to­ja pa­tvir­ti­ no, kad nuo pa­lai­do­ji­mo nie­kas iš vai­kų ar­ti­mų­jų ne­si­do­mė­jo jų ka­ pais ir juo­lab ne­si­krei­pė dėl per­lai­ do­ji­mo.

Tie­sa, tarp len­te­lių, ku­rio­ se gam­ta jau spė­jo iš­trin­ti bet ko­ kius ženk­lus, kaž­kas pa­sta­tė me­di­ nį sta­čia­ti­kių kry­žių.

Ant ka­po au­ga žo­lė, ku­rią kart­ kar­tė­mis nu­pjau­na ka­pi­nių dar­ buo­to­jai. Jo­kių gė­ly­čių, žva­ku­čių ar ko­kio nors žais­lo nie­ka­da ten ne­ bu­vo. Vai­kų lem­tį nu­lė­mė jų ma­ma, tu­rė­ju­si bū­ti ta, ku­ri juos sau­gos ir gins vi­są gy­ve­ni­mą. „Ten kaip bu­vo pa­lai­do­ti tie vai­ ku­čiai, taip ir li­ko. Mes ne­tu­ri­me pa­grin­do ką nors keis­ti. Len­te­lės jau iš­blu­ku­sios, ti­ki­mės, kad ka­da nors at­si­ras pi­ni­gų su­tvar­ky­ti už vals­ty­bės lė­šas pa­lai­do­tų as­me­ nų len­te­les“, – vy­lė­si ka­pi­nių dar­ buo­to­ja.

Ta­čiau net ir tuo at­ve­ju neaiš­ku, ar bus įra­šy­tos tų vai­kų pa­var­dės ir var­dai, ku­rių jiems nie­kas ne­su­ tei­kė.

Jo­lan­ta Dauk­šie­nė:

Aš apie juos kas­ dien gal­vo­ju. Ta­da bu­vo toks jaus­mas, tar­si lai­do­čiau sa­vo vai­kus.

Nu­žu­dy­mą pla­na­vo?

Pro­ku­ro­ras Au­re­li­jus Sta­nis­lo­vai­tis ty­rė ne vie­ną vai­ko nu­žu­dy­mo by­ lą. Tarp jų ir gar­sų­jį V.Fi­li­po­nen­ko nu­si­kal­ti­mą.

Pro­ku­ro­ras pri­pa­žįs­ta, kad to­ kiais at­ve­jais ten­ka tram­dy­ti emo­ ci­jas. Pa­sak A.Sta­nis­lo­vai­čio, jo spe­cia­li­za­ci­ja – nu­žu­dy­mai, tad jei ne­su­ge­bė­tų su­val­dy­ti emo­ci­jų, jau se­niai bū­tų be­prot­na­my­je.

Pak­laus­tas apie V.Fi­li­po­nen­ko at­ve­jį, pro­ku­ro­ras pa­brė­žė, kad by­ lo­je aiš­kiai nu­sta­ty­ta, jog tuo me­ tu, kai vai­kui bu­vo atim­ta gy­vy­bė, ji kam­ba­ry­je bu­vo vie­na ir veiks­ mus at­li­ko tik ji. Tai pri­pa­ži­no ir pa­ti V.Fi­li­po­nen­ko. „By­lo­je nu­sta­ty­tos ap­lin­ky­bės, kad vis dėl­to neau­gin­ti ir at­si­kra­ ty­ti vai­kų bū­tent to­kiu bū­du, nu­ sle­piant, o ne kaž­kam ati­duo­dant, bu­vo pla­nuo­ta. Nėš­tu­mą slė­pė nuo pa­čių ar­ti­miau­sių žmo­nių, tai by­ lo­ja, kad ji ke­ti­no vai­kais at­si­kra­ty­ ti“, – pa­brė­žė pro­ku­ro­ras.

Vaik­žu­džių gin­ti ne­no­ri

Ad­vo­ka­tui Vac­lo­vui Ja­nu­šaus­kui te­ko gin­ti vie­ną klai­pė­die­tę, įtar­tą nu­žu­džius sa­vo dvie­jų su pu­se mė­ ne­sio kū­di­kį. Vė­liau dėl nu­si­kal­ti­ mo ap­kal­tin­tas ir vai­ko tė­vas.

V.Ja­nu­šaus­ko tei­gi­mu, kai mo­te­ ris pra­dė­jo pa­sa­ko­ti, jis iš­si­gan­dęs už ją pa­čią. „Ji taip drą­siai ir pa­pras­tai kal­bė­ jo apie tą nu­si­kal­ti­mą, kad net sua­ be­jo­jau, ar ji psi­chiš­kai svei­ka. Pa­ sa­ko­jo su vi­so­mis smulk­me­no­mis, kaip ji nu­žu­dė sa­vo vai­ką, kaip ėmė jį už gal­vos ir tran­kė į sta­lą, kol kū­ di­kis lio­vė­si kvė­pa­vęs. Pas­kui jį jau ne­gy­vą pa­gul­dė ir nuė­jo mie­go­ti“, – pri­si­mi­nė ad­vo­ka­tas.

Įnir­šio mo­ty­vas – kū­di­kis ver­ kė, o su­g y­ven­t i­n is pa­rei­ka­l a­vo jį nu­til­dy­ti. Tie­sa, ant­ro­jo­je ap­ klau­so­je su­lai­ky­to­ji jau pra­kal­bo ki­taip, ji jau kal­tę ver­tė sa­vo su­ gy­ven­ti­niui.

Pa­si­ro­do, ta mo­te­ris bu­vo psi­ chiš­kai svei­ka ir da­bar yra nu­ teis­ta. „To­kių by­lų sa­vo pra­kti­ko­je dau­ giau ne­tu­rė­jau ir ne­no­riu. Man tai bu­vo la­bai bai­si by­la. Siau­bas ir da­ bar api­ma pri­si­mi­nus“, – ne­slė­pė ad­vo­ka­tas.

Mir­ti­nas ne­pa­kan­tu­mas

Smur­tas ir vai­k ų žu­dy­n ės Lie­ tu­vo­je – jo­kia nau­jie­na. Is­to­ri­ kė Da­lia Mar­cin­ke­vi­čie­nė pa­ra­ šė mo­nog­ra­fi­ją apie san­tuo­kas ir sky­ry­bas. Jo­je pa­brė­žia­ma, kad XIX a. ir XX a. pra­džio­je pa­vai­ni­ kiai Lie­tu­vo­je bu­vo ne­pa­gei­dau­ja­ mi ir to­kie at­ve­jai, kaip V.Fi­li­po­ nen­ko nu­si­kal­ti­mas, bu­vo ma­si­nis reiš­ki­nys. „Mer­gų vai­kai“ XIX a. ir tar­pu­ ka­rio Lie­tu­vo­je ir­gi bu­vo žu­do­mi. „Dėl pra­stos prie­žiū­ros ir ap­ lin­ki­nių abe­jin­gu­mo „ben­kar­tai“ mir­da­vo vos gi­mę, to­dėl jų mo­ti­ nų pa­siaiš­ki­ni­muo­se daž­nai skam­ bė­jo įpras­ta fra­zė: „ka­da tas kū­di­ kis nu­mi­rė“, – sa­vo stu­di­jo­je ra­šė D.Mar­cin­ke­vi­čie­nė.

Tei­gia­ma, kad tuo me­tu Lie­tu­ vo­je žiau­rų el­ge­sį su nau­ja­gi­miais ska­ti­no ypač ne­pa­kan­ti pa­žiū­ra į pa­vai­ni­kius ir jų mo­ti­nas. „Že­mai­čių vys­ku­pi­jos kon­sis­ to­ri­jos po­sė­džių pro­to­ko­lai mir­ ga įra­šais apie gi­mu­sius ne­gy­vus pa­vai­ni­kius. At­vy­ku­siems po­li­ ci­nin­kams ir teis­mo eks­per­tams mo­te­rys aiš­kin­da­vo, kad vai­kas mi­r ė gim­d ant. Ta­č iau ty­r i­m as nu­s ta­ty­d a­vo žmog­ž u­dys­t ę. Pa­ vai­ni­kius žu­dy­da­vo įvai­riai: už­ du­si­nant ar kuo nors tren­kiant per gal­vą“, – ra­šė is­to­ri­kė D.Mar­ cin­ke­vi­čie­nė.

Va­gys­tė – di­des­nis nu­si­kal­ti­mas

Moks­li­nin­kė ste­bė­jo­si to me­to ap­ lin­ki­nių abe­jin­gu­mu ir per­ne­lyg ma­žo­mis baus­mė­mis už vai­kų nu­ žu­dy­mus. „1858 m. ge­gu­žės 18 d. sam­di­nė Liud­vi­ka Mal­kaus­kai­tė šei­mi­nin­ko tvar­te pa­gim­dė ne­san­tuo­ki­nį kū­di­ kį, nu­me­tė jį nuo laip­tų, o la­vo­nė­lį pa­slė­pė po šie­nu. Net­ru­kus ji grį­ žo į tro­bą. Išk­vies­ta po­li­ci­ja te­ra­ do vai­ko kū­no da­lis – kit­ką suė­dė į tvar­tą at­kly­dęs šuo. Mo­te­rį teis­ mas nu­tei­sė 50 rykš­čių“, – ar­chy­ vi­nius do­ku­men­tus sa­vo stu­di­jo­je ci­ta­vo is­to­ri­kė.

D.Mar­cin­ke­vi­čie­nė pa­brė­žė, kad XIX a. ko­pūs­tų va­gys­tė iš ru­sų ka­ ri­nin­kui pri­klau­san­čio dar­žo bu­vo ver­ti­na­ma kur kas griež­čiau. Tai pa­da­riu­si An­ta­ni­na Pet­ke­vi­čiū­tė 1868 m. bu­vo įka­lin­ta 4 mė­ne­sius.

O ne­ty­či­nis vai­ko nu­žu­dy­mas daž­niau­siai ne­su­lauk­da­vo jo­kios baus­mės. 1859 m. Kau­no bau­džia­ mo­jo ir ci­vi­li­nio teis­mo rū­mai iš­ tei­si­no mo­te­rį, Viekš­nių pir­ty­je ne­ty­čia nu­skan­di­nu­sią ma­ža­me­ tį sū­nų. „Ma­žą, be šei­mos vai­ką XIX a. vi­suo­me­nė pri­pa­ži­no ne­vi­sa­ver­ čiu. Pa­vai­ni­kius mo­ti­nos pa­lik­ da­vo gat­vė­se, lau­kuo­se, uža­ku­ siuo­se šu­li­niuo­se ar pa­mes­da­vo sve­ti­miems“, – sa­vo stu­di­jo­je ra­ šė moks­li­nin­kė.

5

PenktADIENIS, liepos 12, 2013

lietuva

V.Us­pas­ki­chas nuo­sprend­žio ne­bi­jo Šian­dien lem­tin­ga die­na Dar­bo par­ti­jai (lei­bo­ris­tams) (DP) ir pa­ grin­di­niams jos veikė­jams – teis­mas skelbs nuo­sprendį. Ta­čiau tei­sia­mi DP at­sto­vai drąsi­na­si, o par­ti­jos ski­li­mo ar frak­ci­jos na­ rių iš­si­vaikš­čio­ji­mo ne­bi­jo.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Griež­tas nuo­spren­dis DP at­žvil­ giu ga­li kaip rei­kiant su­si­lpnin­ ti par­tiją. Ta­čiau tei­sia­mi veikė­jai nuo­sprend­žio iš­va­karė­se drąsi­no­ si nie­ko ne­biją. „Ne­sid­žiau­ki­te per anks­ti. Ma­no nuo­tai­ka la­bai ge­ ra. O kodėl ji turėtų blo­ga? Kodėl aš tu­riu gal­vo­ti, kad bus blo­gai?“ – va­kar sun­kiai rink­da­mas žod­ žius dien­raš­čiui kalbė­jo Vik­to­ras Us­pas­ki­chas.

Jau ke­letą sa­vai­čių ne­ty­la kal­bos, kad griež­tas nuo­spren­dis DP by­lo­ je ga­li pa­ska­tin­ti po­li­tikų mig­ra­ ciją iš DP frak­ci­jos Sei­me. Ke­le­tas DP frak­ci­jos at­stovų jau dai­ro­si į so­cial­de­mok­ratų, taip pat Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo frak­ciją. „Jei­gu no­ri, te­gu pe­rei­na. Ne­sup­ran­tu, kaip čia

su­si­jęs nuo­spren­dis ir per­ėji­mas“, – ra­miai ko­men­ta­vo vie­nas DP ly­ de­rių V.Us­pas­ki­chas.

Pa­na­šiai iš­va­karė­se sam­pro­ta­ vo ir ju­ri­di­nis DP ved­lys Vy­tau­tas Gap­šys. Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas paaiš­ki­no, kad jau­čia­si ne­kal­tas, tad vi­sai ne­si­jau­di­na. „Turėtų ma­ ne iš­tei­sin­ti. Jei bus ne toks ver­dik­ tas, tai jį skųsiu. Suė­mi­mo taip pat ne­bi­jau. Ne­tu­riu už ką būti suim­ tas“, – dėlio­jo V.Gap­šys.

Jis aiš­ki­no, kad kal­bos apie ga­limą DP frak­ci­jos na­rių mig­ra­ciją tėra pik­ tų kon­ku­rentų ble­fas, ku­rie no­ri DP pa­vaiz­duo­ti kaip silpną. „Tos kal­bos jau sep­ty­ne­rius me­tus – kiek trun­ka by­la – tęsia­si. Ir nie­ko. Nesą­monė.

Tai kon­ku­rentų ban­dy­mas mus pa­ tik­rin­ti“, – sakė V.Gap­šys. Šian­dien vi­dur­dienį į Vil­niaus apy­gar­dos teismą rink­sis DP at­

stovų mi­nia – teisė­jai per­skai­tys nuo­sprendį. Pro­ku­ro­ras Sau­lius Ver­sec­kas DP juo­do­sios bu­hal­te­ri­ jos by­lo­je siū­lo skir­ti še­še­rių metų laisvės at­ėmi­mo bausmę pa­tai­sos na­muo­se Sei­mo na­riui V.Us­pas­ ki­chui. Po­li­ti­ko bend­ra­žy­gei Vi­ta­ li­jai Von­žu­tai­tei, įvar­dy­tai jo de­ši­ nią­ja ran­ka ir esą pui­kiai ži­no­ju­siai, kas vyks­ta, siū­lo­ma skir­ti pen­ke­ rius me­tus, Sei­mo pir­mi­nin­ko pir­ ma­jam pa­va­duo­to­jui, nau­ja­jam DP pir­mi­nin­kui V.Gap­šiui – dve­ jus me­tus įka­li­ni­mo įstai­go­je. DP siū­lo­ma baus­ti 1,25 mln. litų bau­ da – jei teis­mas nu­spręs, su­dėjus dar ir siū­lo­mus kon­fis­kuo­ti ne­le­ ga­liai įgy­tus 25 mln. litų, 6 mln. li­ tų vals­tybės do­ta­ciją ir mo­kes­čius „Sod­rai“ bei VMI (3,8 mln. litų), bend­ras DP „nuo­sto­lis“ sieks apie 35 mln. litų.

Par­ti­jo­se – bruz­de­siai dėl rin­kimų Jus­ti­nas Ar­gus­tas Ką kitą­met siųs­ti į Eu­ro­pos Par­ la­mentą (EP)? Dėl to did­ž io­s io­ se par­ti­jo­se jau ver­da aist­ros. EP na­rio kėdė ir so­li­di al­ga ma­si­na ne vieną Lie­tu­vos po­li­tiką – dėl to, re­g is, ver­t a ir pa­s i­s tum­d y­t i alkūnė­mis.

J.Pa­lec­kis trau­kia­si

Gar­bus am­žius, žings­nis link pen­ si­jos ar­ba par­ti­jos pa­dėka už nuo­ pel­nus. Būtent rem­da­mo­si to­kio­ mis prie­žas­ti­mis par­ti­jos at­ren­ka kan­di­da­tus į EP.

Iki rin­kimų – kiek ma­žiau nei me­tai. Ta­čiau vi­dinės dis­ku­si­jos šiuo klau­si­mu par­ti­jo­se jau pra­ si­dėjo. Did­žiau­sia įtam­pa, re­gis, kai­riųjų sto­vyk­lo­je. Dien­raš­čio ži­ nio­mis, kraus­ty­tis į Briu­selį la­bai norėtų buvęs prem­je­ras Ge­di­mi­ nas Kir­ki­las. Šis veikė­jas da­ly­va­vo ir pra­ėju­ siuo­se rin­ki­muo­se, ta­čiau į EP ne­ pa­te­ko. Kitą­met so­cial­de­mok­ratų kan­di­datų sąra­še vei­kiau­siai ne­be­ bus da­bar­ti­nio EP na­rio Jus­to Vin­co Pa­lec­kio – šis bend­ra­žy­giams už­si­ minė norįs išei­ti į po­li­tinę pen­siją. „Jei bus par­ti­jos spren­di­mas, da­ly­

vau­siu. Sva­riau­sia – kom­pe­ten­ci­ ja“, – trum­pai kalbė­jo G.Kir­ki­las, pa­klaus­tas apie am­bi­ci­jas užim­ti eu­ro­par­la­men­ta­ro kėdę.

Kas ves so­cial­de­mok­ra­tus į EP rin­ki­mus? Vei­kiau­siai, kaip ir anks­ čiau, – Vi­li­ja Blin­ke­vi­čiūtė, ant­ras sąra­še – Zig­man­tas Bal­čy­tis.

Dėl V.Lands­ber­gio – abe­jonės

Did­žiau­sia int­ri­ga yra ta, kas šiuo­ se rin­ki­muo­se bus pir­mas Tėvy­ nės sąjun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ratų sąra­še. Pats Vy­tau­tas Lands­ber­gis Briu­se­ly­je žur­na­lis­ tams pa­tvir­ti­no, kad kitą­met ne­ kan­di­da­tuos, sa­ky­da­mas: „Ne­be­da­ ly­vau­siu, te­gu ki­ti atei­na ir dir­ba.“ Ta­čiau jo bend­ra­žy­giai iki ga­lo nė­ ra tik­ri, ar tik­rai taip bus. De­ši­nie­ji dėl kan­di­datų sąra­šo kol kas ne­si­ tarė, ta­čiau jo prie­ky­je, aiš­ku, ri­ kiuo­sis Lai­ma And­ri­kienė, Rad­vilė Morkū­naitė, Al­gir­das Sau­dar­gas – da­bar­ti­niai eu­ro­par­la­men­ta­rai.

Iš de­ši­niųjų no­ro užim­ti EP na­rio kėdę ne­sle­pia krikš­čio­nių de­mok­ ratų spar­no veikė­jai Man­tas Adomė­ nas ir Vi­li­ja Alek­naitė-Ab­ra­mi­kienė, taip pat buvęs už­sie­nio rei­kalų mi­ nist­ras Aud­ro­nius Ažu­ba­lis.

L.Dons­kis ne­kan­di­da­tuos

Li­be­ralų sąjūdis – kol kas vie­nin­ telė par­ti­ja, pa­skel­bu­si kan­di­datų Am­bi­ci­ja: Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas G.Kir­ki­las pa­no­ro į eu­ro­par­la­mentą. į EP sąrašą. Jau aiš­ku, kad jų at­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr. sto­vas Leo­ni­das Dons­kis dar kartą siek­ti EP nario man­da­to ne­ban­dys.

Li­be­ra­lus ves Sei­mo na­rys Pet­ Vie­nu at­sto­vu ma­žiau ras Aušt­re­vi­čius. To­liau ri­kiuo­ja­si ma­žai kam ži­no­mi veikė­jai To­mas Nuo 2014 m. Lie­t u­vo­je bus ren­ka­ma krikš­č io­n ims de­mok­ra­t ams. Šiems Ba­ra­no­vas ir Juo­zas Baub­lys. ne­b e 12, o 11 eu­ro­p ar­l a­men­t arų. Kai at­s to­v au­j a L.And­r i­k ienė, V.Lands­ Nea­be­jo­ti­nai iš­si­lai­ky­ti EP na­rio ku­r ioms vals­t ybėms ten­k antį eu­ ber­g is, R.Morkū­n aitė ir A.Sau­d ar­ kėdėje mėgins Lie­tu­vos lenkų rin­ ro­p ar­l a­men­t arų skai­č ių pa­s i­ū ly­t a gas. So­c ial­de­mok­ra­t ams – Z.Bal­č y­ kimų ak­ci­jos ly­de­ris Val­de­ma­ras ma­ž in­t i at­s i­ž vel­g iant į Kroa­t i­jos pri­ tis, V.Blin­ke­v i­č iūtė ir J.V.Pa­lec­k is.

To­ma­šev­kis. Jis, tie­sa, grei­čiau­siai si­j un­g imą prie ES. Kroa­t i­j ai EP nu­ Tvar­kos ir tei­s in­g u­m o par­t i­j ai – da­ly­vaus ir pre­zi­den­to rin­ki­muo­se. ma­t y­t a taip pat 11 vietų. EP rin­k i­ Ro­l an­d as Pak­s as ir Juo­z as Imb­r a­ O dau­giau­sia klau­simų ke­lia Dar­ mai Lie­t u­vo­j e nu­m a­to­m i kitą­met, sas. Lie­t u­vos lenkų rin­k imų ak­ci­jai – bo par­ti­ja. Ar Vik­to­ras Us­pas­ki­ ge­g užės 25 d. Šiuo me­t u EP Lie­t u­ V.To­m a­š evs­k is, Dar­b o par­t i­j ai – chas norės grįžti į EP? Ma­tyt, tai va tu­r i 12 at­s tovų. Dau­g iau­s ia jų pri­ Jus­t i­n a Vit­k aus­k aitė, Li­b e­ralų sąjū­ bus aiš­ku tik po to, kai pa­si­baigs klau­s o Tėvynės sąjun­g ai-Lie­t u­vos džiui – L.Dons­k is.

Dar­bo par­ti­jos by­la.

Įtam­pa: V.Us­pas­ki­chas ir jo bend­ra­žy­giai prie­š nuo­sprend­žio pa­skel­

bimą ku­ria drąsuo­lių įspūdį.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

E.Va­reikį gelbs­ti žmo­na Na­muo­se smur­ta­vu­siam par­la­ men­ta­rui Egi­di­jui Va­rei­kiui ga­li pa­vyk­ti iš­veng­ti san­kcijų – pro­ ku­ro­rai svars­tys ga­li­mybę bylą baig­ti su­si­tai­ky­mu.

Kaip pra­nešė Ge­ne­ra­linė pro­ku­ ratū­ra, ap­klaus­tas kaip įta­ria­ma­ sis E.Va­rei­kis pri­si­pa­ži­no pa­daręs nu­si­kals­tamą veiką, paaiš­ki­no, kad la­bai gai­li­si, ir at­si­prašė su­ tuok­tinės.

Baud­žia­mo­jo­je by­lo­je yra su­ tuok­tinės pa­liu­di­ji­mas, kad ji nu­ tarė at­leis­ti vy­rui, todėl pro­ku­ro­ rai spręs klau­simą baig­ti pro­cesą to­kiu būdu. Baud­žia­ma­ja­me ko­ dek­se yra nu­ma­ty­ta ga­li­mybė at­leis­ti nuo baud­žia­mo­sios at­ sa­ko­mybės, kai kal­ti­nin­kas ir nu­ kentėjęs as­muo su­si­tai­ko.

Pro­ku­ratū­ra pa­brėžia, kad at­ lei­dus as­menį nuo baud­žia­mo­sios at­sa­ko­mybės, kai kal­ti­nin­kas ir nu­kentėjęs as­muo su­si­tai­ko, pro­ ku­ro­rai ga­li pra­šy­ti teis­mo skir­ti

kal­ti­nin­kui vieną iš baud­žia­mo­jo po­vei­kio prie­mo­nių, pa­vyzd­žiui: da­ly­vau­ti smur­tinį el­gesį kei­čian­ čio­se pro­gra­mo­se; ne­mo­ka­mus dar­bus; tur­tinės ža­los at­ly­gi­nimą ar pa­ša­li­nimą; įmoką į Nu­kentė­ ju­sių nuo nu­si­kal­timų as­menų fondą ar kt.

Vil­n iaus apy­gar­d os pro­k u­ ratū­ros Vil­niaus apy­linkės pro­ ku­ratū­ros pro­ku­ro­rai E.Va­rei­kiui šią sa­vaitę įteikė pra­ne­šimą apie įta­rimą dėl fi­zi­nio skaus­mo su­ kėli­mo.

Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo med­žia­ go­je yra pa­kan­ka­mai duo­menų, pa­tvir­ti­nan­čių, kad E.Va­rei­kis, būda­mas ap­svaigęs nuo al­ko­ho­ lio, ge­gužės 4 d. sa­vo na­muo­se Vil­niaus ra­jo­ne smur­tau­da­mas prie­š sa­vo su­tuok­tinę su­kėlė jai fi­zinį skausmą.

Sei­mas bir­že­lio 20 d. pa­nai­ki­no na­muo­se smur­ta­vu­sio kon­ser­va­ to­riaus E.Va­rei­kio ne­lie­čia­mybę.

BNS inf.

Pa­sie­nie­čiai bandė kant­rybę Va­kar ry­te pa­si­bai­gu­si pa­sie­nio pa­reigūnų pro­tes­to ak­ci­ja su­ kėlė did­žiu­lių ne­pa­to­gumų no­ rin­tiems įva­žiuo­ti į Lie­tuvą – per par­ą Bal­ta­ru­si­jos pa­sie­ny­je eilės pa­tri­gubė­jo.

Bal­ta­ru­si­jos pa­sie­nio ko­mi­te­to va­kar die­nos 13 val. duo­me­ni­mis, Kot­lov­kos (La­vo­riš­kių) punk­te įva­žiuo­ti į Lie­tuvą eilės laukė 180 kro­vi­ni­nių au­to­mo­bi­lių, Ka­me­ nyj Log (Me­di­ninkų) – 300, Be­ ne­ko­nių (Šal­či­ninkų) – 280, Pri­ val­kos (Rai­gar­do) – 100 vil­kikų.

Lengvųjų au­to­mo­bi­lių eilė­se bu­ vo nuo 10 iki 30 ma­šinų.

O tre­čia­dienį apie vi­dur­dienį Kot­lov­kos (La­vo­riš­kių) punk­te eilė­je stovė­jo apie 80 kro­vi­ni­nių au­to­mo­bi­lių, Ka­me­nyj Log (Me­ di­ninkų) – 60, Be­ne­ko­nių (Šal­či­ ninkų) – 160, Pri­val­kos (Rai­gar­do)

– 40 vil­kikų. Va­kar po­piet Lie­tu­ vo­je eilės bu­vo ke­lis kar­tus trum­ pesnės. Šal­či­nin­kuo­se laukė 10 vil­kikų, La­vo­riškė­se – 50, Me­di­ nin­kuo­se – 60. „Nu­ro­dy­ti prie­žas­ čių, dėl ko su­si­darė tos eilės Bal­ta­ ru­si­jo­je, pa­reigū­nai ne­ga­li, – BNS sakė Vals­tybės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bos Viešųjų ry­šių sky­riaus vedė­jas Gied­rius Mi­šu­tis. – Au­to­ mo­bi­liai įleid­žia­mi, iš­leid­žia­mi.“ Nuo ant­ra­die­nio 8 val. iki va­kar 8 val. minė­tuo­se ke­tu­riuo­se pa­sie­nio punk­tuo­se su Bal­ta­ru­si­ja vy­ko pa­ sie­nie­čių pro­tes­to ak­ci­ja. Ka­dan­gi strei­kuo­ti jie ne­ga­li, su­reng­ta va­di­ na­mo­ji ita­liš­ka ak­ci­ja, kai vi­si ker­ tan­tys sieną tik­ri­na­mi itin ati­džiai.

Pa­sie­nie­čiai drau­ge su ki­tais sta­tu­ti­niais pa­reigū­nais rei­ka­lau­ ja di­din­ti at­ly­gi­ni­mus, spręsti so­ cia­li­nių ga­ran­tijų klau­si­mus.

BNS inf.

6

PeNKTadienis, liepos 12, 2013

nuomonės

Cent­re – įkve­pian­tis pa­vyz­dys

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ne­me­tė ke­lio dėl ta­ke­lio

M

Yra są­mo­nin­gų, nea­ be­jin­gų žmo­nių, ku­ rie kur­da­mi gra­žią ap­lin­ką puo­šia mies­ tą bei skaid­ri­na ne tik sa­vo, bet ir ki­tų kas­die­ny­bę.

O

fi­cia­liai iš VTB Vie­nin­go­sios krep­š i­n io ly­gos pa­s i­t rau­ kęs „Žal­g i­r is“ at­gar­sius su­ kė­lė abie­jo­se už­da­ry­tų du­ rų pu­sė­se. La­biau­siai šau­kė li­ku­sie­ji ana­ pus. Pa­lik­to­sios ly­gos ge­ne­ra­li­nis di­rek­ to­rius And­re­jus Ši­ro­ko­vas su­sku­bo pra­ neš­ti, kad pir­me­ny­bės nie­ko ne­pra­ra­do, nes nu­skur­dę ir bai­lūs krep­ši­nin­kai ki­tą se­zo­ną bus la­bai silp­ni. Funk­cio­nie­riaus pa­ty­čia pri­mi­nė ne ly­gos va­do­vo pa­reiš­ ki­mą, o įsi­žei­du­sio ne­sub­ren­dė­lio is­te­ri­ją.

Jis ži­no, kad „Žal­gi­riui“ ly­gia­ver­tės pa­mai­ nos ne­ras. Re­tas Eu­ro­pos klu­bas tu­ri to­ kias tra­di­ci­jas, aist­ruo­lius ir are­ną. Neat­si­ ras nė vie­na ki­ta „Žal­gi­rio“ ka­lib­ro ko­man­ da, ku­ri su­tik­tų leis­tis į pra­ga­riš­kas ke­lio­ nes Ru­si­jos gi­lu­mo­je, kad pa­žais­tų su nie­ kam ne­ži­no­ma ko­man­da.

Tuo me­tu Ru­si­jos ko­man­do­se žai­džian­ tys krep­ši­nin­kai iš­vy­kų į Lie­tu­vą lau­kė lyg

Re­tas Eu­ro­pos klu­bas tu­ ri to­kias tra­di­ci­jas, aist­ ruo­lius ir are­ną. šven­tės, nes čia bent į žiū­ro­vus ga­lė­jo pa­ si­žiū­rė­ti. Pa­vyz­džiui, pa­sku­ti­nes praė­ju­ sio se­zo­no fi­na­lo rung­ty­nes Mask­vo­je ste­ bė­jo 1 400 žiū­ro­vų – 6,5 kar­to ma­žiau nei „Žal­gi­rio“ rung­ty­nių lan­ko­mu­mo vi­dur­kis. „Žal­gi­rio“ are­ną A.Ši­ro­ko­vas ga­lė­jo va­din­ ti VTB Vie­nin­go­sios ly­gos Me­ka. Ant­ro­je vie­to­je pa­gal lan­ko­mu­mą li­ku­si „Sie­mens“ are­na Vil­niu­je į ly­gos rung­ty­nes su­kvies­ da­vo dvi­gu­bai ma­žiau žiū­ro­vų. „Žal­gi­rio“ are­na – ga­ran­tas, kad rung­ty­nės bus žiū­ri­mos, ta­čiau praė­ju­sia­me se­zo­ne jų jau bu­vo per daug. Bep­ro­tė­mis va­di­na­ me NBA ko­man­das, per re­gu­lia­rų­jį se­zo­ ną su­žai­džian­čias po 82 rung­ty­nes. „Žal­ gi­ris“ per­nai iš vi­so tu­rė­jo 79 su­si­ti­ki­mus.

Vie­nin­go­sios ly­gos ket­virt­fi­na­ly­je ir pus­fi­ na­ly­je te­ko žais­ti po ket­ve­rias rung­ty­nes per pen­kias die­nas.

Rung­ty­nių už­teks ir šį se­zo­ną. Net ir jei ne­pa­vyks pra­si­brau­ti į ant­rą­jį Eu­ro­ly­gos eta­pą, žal­gi­rie­čių neiš­tiks per­nykš­tis „Lie­ tu­vos ry­to“ li­ki­mas. Pa­va­sa­rį vil­nie­čiai iš­ ti­so­mis sa­vai­tė­mis ga­lė­jo loš­ti kor­to­mis, nes anks­ti iš­kri­tę iš Eu­ro­ly­gos krep­ši­nį žai­dė itin re­tai. Nuo šiol po pir­mo­jo eta­po su Eu­ro­ly­ga at­si­svei­ki­nę klu­bai ko­vas tęs Eu­ro­pos tau­rės tur­ny­re.

Ne­pa­mirš­ki­te, kad LKL bus vėl žai­džia­ mi du ra­tai. Su sa­vą­ja VTB Vie­nin­gą­ja ly­ ga ru­sai su­žlug­dė Ru­si­jos na­cio­na­li­nes pir­me­ny­bes. Prie be­dug­nės bu­vo at­si­dū­ ru­si ir LKL, per­nai ko­man­doms pa­siū­liu­ si žais­ti pa­gal iš­si­gi­mu­sį mo­de­lį. LKL su­ si­pro­tė­jo ženg­ti žings­nį at­gal. Pa­mi­ši­mui sa­vą­jį „Ne“ ta­rė ir „Žal­gi­ris“.

Ka­žin ar la­bai daug kas, juo­lab pen­si­nin­kai, to­kiam rei­ka­lui au­ko­tų sa­vo pi­ni­gus, nes už van­de­nį rei­kia mo­kė­ti. Jau ne­kal­bu apie pui­kų gė­ ly­ną, ku­riam puo­se­lė­ti taip pat rei­ kia ne­ma­žai lė­šų, pa­stan­gų ir lai­ko.

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Mo­te­rims trūks­ta ši­lu­mos

Gra­žu: praei­vių akį trau­kia darbš­čios klai­pė­die­tės ran­ko­mis iš­puo­se­

lė­tas gė­ly­nas.

No­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį į keis­tą ten­den­ci­ją vie­ša­ja­me trans­por­te.

Kiek­vie­ną kar­tą, kai įsė­du į pus­tuš­ tį au­to­bu­są, ne­ga­liu ra­miai ir pa­to­ giai va­žiuo­ti. Vi­sa­da at­si­ran­da se­ ny­vo am­žiaus mo­te­riš­kių, ku­rios ne­su­ran­da sau vie­tos tuš­čia­me au­ to­bu­se. Bū­ti­nai rei­kia at­si­sės­ti ša­ lia ma­nęs ir pri­spaus­ti prie lan­go su sa­vo di­džiu­liais krep­šiais. Ne­ jau­gi taip sun­ku at­si­sės­ti ki­tur? Juk au­to­bu­se pil­na lais­vų vie­tų. Mo­te­ riš­kėms gal ar­tu­mo trūks­ta ar ši­ lu­mos, o gal trau­kia jau­nat­viš­ka kom­pa­ni­ja?

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Kris­ti­na

La­bai pa­si­džiau­giau, kad yra to­kių są­mo­nin­gų, nea­be­jin­gų žmo­nių, ku­rie kur­da­mi gra­žią ap­lin­ką puo­ šia mies­tą bei skaid­ri­na ne tik sa­ vo, bet ir ki­tų kas­die­ny­bę.

Ne­re­tai „Klai­pė­dos“ nuo­mo­nių pus­la­py­je ten­ka pa­skai­ty­ti gy­ven­ to­jų prie­kaiš­tus val­džiai, kad tai šen, tai ten mies­te trūks­ta tvar­kos.

Tie­sa, yra ir ne­ge­rų da­ly­kų, bet

man at­ro­do, kad pa­tys klai­pė­die­ čiai, užuo­t niur­nė­ję ir pirš­tu baks­ no­ję į gat­vė­je nu­mes­tą šiukš­lę, pir­ miau pra­dė­tų nuo sa­vęs.

Ta­da ne­bes­te­bin­tų ir tvar­kin­gos dau­gia­bu­čių laip­ti­nės, ša­lia na­mų iš­puo­se­lė­ti žo­ly­nai bei gė­ly­nai.

Kaip jau mi­nė­jau, įkve­pian­čių pa­vyz­džių to­li ieš­ko­ti ne­rei­kia.

Ag­nė L.

Val­do ne ES Ta­ry­ba, val­do pi­ni­gai

D

Ar kas ga­li at­sa­ky­ti, ko­dėl švie­ so­fo­rai yra sun­kiai įžiū­ri­mi? Kar­ tu su sve­čiais va­žia­vau per mies­tą.

Kai sau­lė­ta, Tai­kos pro­spek­te neį­ ma­no­ma pa­ma­ty­ti švie­sos sig­na­lų.

Ne­jau­gi stip­res­nių lem­pu­čių mies­ tas ne­tu­ri? Kas už švie­so­fo­rus at­sa­ kin­gas? Ged­mi­nų gat­vė­je, ties bu­ vu­sia 22-ąja ir 23-ią­ja mo­kyk­la, taip pat sun­ku įžvelg­ti tą sig­na­lą. O prie 22-osios mo­kyk­los dar ir me­džių ša­kos už­go­žia net pa­tį švie­so­fo­rą.

Tur­būt iš pen­si­nin­kų pra­dės rink­ti pi­ni­gus, kad lem­pu­tes įsta­ty­tų.

Rei­ka­lin­ga mo­bi­lio­ji par­duo­tu­vė

Vil­niu­je tei­kia­ma pa­slau­ga, kai ga­ li­ma mais­to pro­duk­tus už­si­sa­ky­ti te­le­fo­nu ar­ba in­ter­ne­tu už tam tik­ rą mo­kes­tį. Pre­kes į na­mus pri­sta­to kur­je­ris. Pa­si­gen­du to­kia ga­li­my­be pa­si­nau­do­ti ir mū­sų mies­te. Juk tai bū­tų la­bai pa­to­gu žmo­nėms, ku­ rie ne­tu­ri sa­vo trans­por­to, o ypač prieš il­gą­sias šven­tes, kai rei­kia nu­si­pirk­ti mais­to ke­lioms die­noms į prie­kį. Ar ne­pa­seks mū­sų pre­ky­ bi­nin­kai Vil­niaus pa­vyz­džiu?

Re­gi­na

Se­na­mies­ty­je ne­ra­do ban­ko­ma­to

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

ty­č io­j i­m as iš pa­p ras­t ų Lie­t u­vos žmo­nių.

Pa­vyz­džiui, ko­kia nau­da iš to Klai­pė­dai? Jo­kios. Čia net jo­kių ren­ gi­nių, va­di­na­si, ir pi­ni­gų ne­bus.

At­v y­ko Vo­k ie­t i­jos pre­z i­d en­ tas Joa­chi­mas Gauc­kas. Ačiū jam.

Bet šis gar­bin­gas žmo­gus at­vy­ ko į Tho­mo Man­no fes­ti­va­lį Ne­ rin­go­je, o ne į ES ren­gi­nį pa­jū­ry­ je. Vi­si pi­ni­gai vėl nu­sės Vil­niaus kler­kų ir su jais su­si­ju­sių as­me­ nų, ku­riuos jau se­niai lai­kas nu­

teis­ti iki gy­vos gal­vos, ki­še­nė­se. O Klai­pė­da ir to­liau skurs, nes sos­ ti­nės biu­rok­ra­tams uos­ta­mies­tis ne­rū­pi. Kaip­gi ki­taip ver­tin­ti to­kį jų el­ge­sį, kai vie­nin­te­lia­me Lie­tu­ vos uos­ta­mies­ty­je ne­vyks­ta jo­kie su tuo iš­gar­sin­tu pir­mi­nin­ka­vi­mu su­si­ję ren­gi­niai?

Vis­ką pas mus val­do pi­ni­gai, o tos kal­bos, šū­kiai tė­ra tik prie­dan­ ga tiems pi­ni­gams pa­si­sa­vin­ti. Tai sėk­min­gai ir da­ro­ma.

Ri­čar­das Ši­li­nis

Sa­vai­tei at­vy­kau į Klai­pė­dą. Sek­ ma­die­nį rei­kė­jo sku­biai iš­si­gry­ nin­ti pi­ni­gų, ta­čiau nie­kaip ne­ga­lė­ jau su­ras­ti sa­vo ban­ko ban­ko­ma­to.

Poil­sio die­ną ban­ko pa­da­li­niai ne­ dir­ba, to­dėl vi­są va­lan­dą pra­lei­dau se­na­mies­ty­je ieš­ko­da­ma ga­li­my­bės iš­si­gry­nin­ti pi­ni­gų. Te­ko vyk­ti net iki sto­ties, kol pa­ga­liau su­ra­dau.

Ne­jau­gi ban­kams yra sun­ku įreng­ ti ban­ko­ma­tus se­na­mies­ty­je? Čia vis dėl­to lan­ko­si tiek daug žmo­nių, ku­riems taip pat rei­kia at­lik­ti pi­ni­ gų iš­si­gry­ni­ni­mo ope­ra­ci­jas.

Gin­ta­rė

Nak­tys tam­pa kan­čia

Ka­da pa­ga­liau pie­ti­nė­je mies­to da­ ly­je pa­si­baigs žmo­nių nuo­di­ji­mas?

Be­veik kiek­vie­ną nak­tį ten­ka at­si­ kel­ti ir ken­tė­ti smar­kų dvo­ką. Nė­ra jo­kio poil­sio. Ne­jau­gi va­do­vai ma­ no, kad žmo­nės nie­ko ne­jau­čia?

Da­lia Pa­ren­gė Eli­na Da­ki­ne­vi­čiū­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Gai­la lem­pu­čių?

Li­nas

a­bar ži­niask­lai­da tar­si pa­ tra­ku­si vis tri­mi­tuo­ja ir tri­mi­tuo­ja: „Pir­mi­nin­ka­ vi­mas ES Ta­ry­bai!“ „Pir­ mi­nin­kau­ja­me!“ „Lie­tu­vai bus ge­ riau!“ „Lie­tu­va – dė­me­sio cent­re!“ Na ir kas, kad pir­mi­nin­kau­ja­me?

Kas pa­pras­tam žmo­gui iš to? Kas žmo­gui iš mū­sų eu­ro­par­la­men­ta­ rų, sė­din­čių ir nie­ko ne­vei­kian­čių, bet gau­nan­čių be­gė­diš­kus pi­ni­gus Briu­se­ly­je?

Ogi nie­ko. Po­nu­liai Vil­niu­je pa­ si­ly­gi­no gat­ves, pa­si­tvar­kė sos­ti­nės cent­rą, o da­bar dar įpras­tą kar­tą pra­si­plaus ES ir vals­ty­bės biu­dže­ to lė­šų. Po vi­so ši­to triukš­mo ska­ niai ir bran­giai pa­val­giu­si vel­tė­džių gau­ja iš­va­žiuos ir pa­mirš tą Lie­tu­ vą. Bus taip, kaip bu­vo – iki šiol apie ją nie­kas do­rai nie­ko ne­ži­no­jo ir ne­ži­nos, nė­ra ko čia pa­tiems sa­ vęs ap­gau­di­nė­ti.

O pir­mi­nin­ka­vi­mas čia kaip žai­ di­mas – da­vė pa­gal­bi­nės mo­kyk­los mo­ki­niui ma­ši­ną pa­vai­ruo­ti, pa­ skui be gai­les­čio iš­stums lauk. Vis tiek vi­si ži­no­me, ko­kios pa­krai­pos ir ko­kios veis­lės at­sto­vai val­do tą ES. Ir nie­kas nie­ko čia ne­pa­da­rys, nes ir vi­sas ES Par­la­men­to dar­bas yra tik di­de­lis žai­di­mas.

Tai­gi ne­rei­kia pud­rin­ti sme­ge­ nų, nie­ko ge­ro tas pir­mi­nin­ka­vi­ mas mums neat­neš.

Taip, pa­ti ES yra Lie­tu­vai la­bai nau­d in­ga, nes į biu­d že­t ą įlie­ja­ ma iš­ties daug pi­ni­gų. Ta­čiau tas ta­ria­mas pir­mi­nin­ka­vi­mas Ta­ry­ bai iš tie­sų yra tik šlykš­tus pa­si­

Informacija: 397

397 728

telefonas@kl.lt

ies­to cent­re aną­dien dė­ me­sį pa­trau­kė vie­nas vaiz­de­lis, ku­ris, ma­nau, bū­tų nu­ste­bi­nęs ne tik ma­ne.Prie­šais alaus da­ryk­lą sto­ vin­čio dau­gia­bu­čio na­mo gy­ven­ to­ja tvan­kų va­ka­rą lais­tė gė­ly­ną, van­dens žar­ną iš­si­me­tu­si per sa­vo bu­to pir­ma­ja­me aukš­te bal­ko­ną.

Ta­das Šir­vins­kas

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

PeNKTadienis, liepos 12, 2013

užribis

Smū­giai – spe­cia­lių­jų tar­ny­bų pa­no­sė­je

Pa­tai­sos na­muo­ se ka­lin­tys nu­si­ kal­tė­liai, iš pa­tik­ lios klai­pė­die­tės iš­ vi­lio­ję 102 tūkst. li­tų, dar kar­tą stos prieš teis­mą.

1

Gro­bis: iš klai­pė­die­tės iš­vi­lio­tus pi­ni­gus su­kčiai lie­pė slėp­ti pa­što dė­

žu­tė­je, o iš ten gry­nuo­sius išim­da­vo pa­gy­ve­nu­si mo­te­ris, nu­si­kal­tė­lių bend­ri­nin­kė.

Po­li­ci­jos nuo­tr.

Re­kor­di­nę su­mą iš­vi­lio­ję su­kčiai atsidūrė teis­me As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ap­ga­vo ka­li­nių gru­pė

Ta­čiau pra­ras­tus pi­ni­gus 72 me­tų Ire­nai ka­žin ar pa­vyks su­si­grą­žin­ ti, mo­te­ris su­kčiams ati­da­vė vis­ką, ką tu­rė­jo, ir dar pa­si­sko­li­no.

Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo ty­ri­mo biu­ro ir Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros pa­rei­gū­nai bai­gė di­de­lės apim­ties iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl or­ga­ni­zuo­tos gru­pės įvyk­dy­to su­kčia­vi­mo stam­ biu mas­tu.

Pa­rei­gū­nai nu­sta­tė 11 įta­ria­mų­ jų, aš­tuo­ni iš ku­rių jau at­lie­ka lais­ vės atė­mi­mo baus­mes pa­tai­sos na­muo­se už ki­tus pa­da­ry­tus nu­ si­kal­ti­mus. Spė­ja­ma, kad de­vy­ ni įta­ria­mie­ji vei­kė or­ga­ni­zuo­to­je gru­pė­je. Ap­gau­lės tink­lą nu­si­kal­ tė­liai bu­vo iš­ke­ro­ję vi­so­je Klai­pė­ dos ap­skri­ty­je.

te­le­fo­no ra­ge­ly­je ban­ki­nin­ku ap­ si­me­tu­sio nu­si­kal­tė­lio nu­ro­dy­mą per­ves­ti pi­ni­gus į dvi są­skai­tas, mo­te­ris ne­tru­kus į vie­ną nu­ro­ dy­tų są­skai­tų per­ve­dė 20 tūkst., o į ki­tą – dau­giau kaip 18 tūkst. li­tų. Ire­na ne­su­sip­ra­to, kad yra mul­ki­na­ma, – su­lau­ku­si nu­ro­ dy­mo per­ves­ti dar di­des­nę pi­ni­ gų su­mą į tre­čią­ją są­skai­tą, klus­ niai jį įvyk­dė.

Tik po il­go lai­ko su­ pra­tu­si, kad ją mul­ ki­na su­kčiai, mo­te­ ris nu­žings­nia­vo į po­li­ci­ją. Ten ji pri­si­ pa­ži­no, jog jau­tė­si lyg už­hip­no­ti­zuo­ta.

Vo­ke­lius slė­pė slėp­tu­vė­se

Pi­ni­gus siun­tė į są­skai­tas

Klai­pė­die­tė Ire­na į su­kčių pink­les pa­kliu­vo, kai lai­di­niu te­le­fo­nu su­ lau­kė pa­rei­gū­nu ap­si­me­tu­sio nu­si­ kal­tė­lio skam­bu­čio. Šiau­lių gat­vės gy­ven­to­ja pa­ti­kė­ jo nu­si­kal­tė­lio me­lu, kad iš jos są­ skai­tos ban­do­ma plau­ti pi­ni­gus.

Vers­lą plė­to­jan­čios Ire­nos bai­ mė pra­ras­ti pi­ni­gus bu­vo stip­res­ nė už svei­ką nuo­vo­ką. Iš­gir­du­si

Vė­liau afe­ris­tų go­du­mas ėmė aug­ti, ir jie nu­ro­dė mo­te­riai at­neš­ti vo­ke­lį su 1,5 tūkst. li­tų ir įmes­ti į vie­no Tai­ kos pro­spek­to na­mo pa­što dė­žu­tę.

Net­ru­kus nu­si­kal­tė­liai pa­rei­ka­la­ vo dar di­des­nės su­mos – 9 tūkst. li­tų, ku­rią nu­ro­dė vo­ke pa­lik­ti to­ je pa­čio­je pa­što dė­žu­tė­je.

Aly­taus pa­tai­sos na­mų gy­ven­ to­jai net su­rez­gė ki­no fil­mo ver­tą sce­na­ri­jų. Mo­te­riai jie nu­ro­dė vo­

ką su 24 tūkst. li­tų pa­slėp­ti slap­ta­ vie­tė­je prie vie­nos elekt­ros tink­lų pa­sto­tės Tai­kos pro­spek­te.

Pa­tik­liai afe­ris­tams pi­ni­gus da­ li­ju­si vers­li­nin­kė ne­tru­kus li­ko su tuš­čia ban­ko są­skai­ta.

Mo­te­ris ant ke­lių klū­pė­da­ma mal­ da­vo kai­my­nės pen­si­nin­kės, kad ši pa­sko­lin­tų 2 tūkst. li­tų. Ga­vu­si pra­ šy­tą su­mą, Ire­na ne­tru­kus pa­si­bel­ dė vėl ir pa­pra­šė dar 50 li­tų.

Klai­pė­die­tė ai­ma­nuo­da­ma įti­ki­ nė­jo kai­my­nę, kad ją pri­slė­gė di­ džiu­lė bė­da.

De­ta­lių ne­pa­sa­ko­ja

Fil­muo­ta me­džia­ga su­ do­mi­no 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­ to kri­mi­na­lis­tus.

Paaiš­kė­jo, kad tą nak­tį me­di­kų pa­gal­bos pri­rei­kė net ne vie­nam, o dviem jau­nuo­liams.

Tai, kad vai­ki­nai at­vež­ti grei­to­ sios me­di­ci­nos pa­gal­bos au­to­mo­ bi­liu į li­go­ni­nę ir yra smar­kiai su­ muš­ti, po­li­ci­jai pra­ne­šė me­di­kai.

Per­žiū­rė­ję „Klai­pė­dos“ dien­raš­ čio skai­ty­to­jo fik­suo­tą me­džia­gą, pa­rei­gū­nai nu­džiu­go, kad už­puo­ li­kus nu­ken­tė­ju­sia­jam bus leng­ viau at­pa­žin­ti.

Bu­vo ma­no­ma, kad ta pa­ti kom­ pa­ni­ja kiek anks­čiau ga­lė­jo už­pul­ti vie­ną iš vai­ki­nų, o Til­tų gat­vė­je bu­ vo su­spar­dy­tas ir ant­ra­sis.

Li­go­n i­n ė­je pa­rei­g ū­n ų lau­k ė siurp­ri­zas. Gy­do­mas jau­nuo­lis vi­ sų nuo­sta­bai at­si­sa­kė bend­rau­ti su po­li­ci­ja ir pa­reiš­kė ne­tu­rin­tis jo­kių pre­ten­zi­jų. Net­ru­kus po­li­ci­jos pa­ gal­bos at­si­sa­kė ir ant­ra­sis. „Kol kas mes ži­no­me tik tiek, kad bu­vo su­ža­lo­ti du vai­ki­nai. Dau­giau ap­lin­ky­bių mes ne­ži­no­me. Ta­čiau ma­nau, ne­tru­kus paaiš­kės, kas iš tie­sų ten dė­jo­si“, – ti­ki­no 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Kri­mi­na­li­ nės po­li­ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­kas Kęs­tu­tis Ku­bi­lius.

Pag­ro­bė kel­nes

K.Ku­bi­lius pa­ste­bė­jo, kad pir­miau­ siai rei­kė­tų pa­ska­tin­ti klai­pė­die­tį, ku­ris už­fik­sa­vo in­ci­den­tą. „Už tai tu­ri­me pi­lie­čiams bū­ti dė­ kin­gi. Bet ko­kia me­džia­ga ti­riant to­ kius nu­si­kal­ti­mus pa­rei­gū­nams ga­li pra­vers­ti“, – aiš­ki­no K.Ku­bi­lius.

Pa­rei­gū­nų tei­gi­mu, muš­ty­nių, už­puo­li­mų ar net plė­ši­mų tam­siu pa­ros me­tu uos­ta­mies­ty­je įvyks­ta nuo­lat, tad mies­tie­čiai tu­rė­tų bū­ti nea­be­jin­gi ir, iš­vy­dę in­ci­den­tą, tu­ rė­tų iš­kvies­ti po­li­ci­ją. „Ta­čiau ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kad to­ kių nu­si­kal­ti­mų pa­dau­gė­jo. Tai pri­ klau­so nuo įvai­riau­sių da­ly­kų – se­ zo­no, ren­gi­nių gau­sos ir net nuo ge­ro oro. Daž­niau to­kių in­ci­den­tų nu­tin­ka ten, kur yra pa­si­links­mi­ ni­mo vie­tos ar­ba po vie­šų ren­gi­nių, kon­cer­tų“, – pa­ste­bė­jo K.Ku­bi­lius. Šią sa­vai­tę 1-asis po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­tas pra­dė­jo ty­ri­mą dėl 29 me­ tų vai­ki­no už­puo­li­mo ir api­plė­ši­ mo. Vai­ki­nas skun­dė­si, kad bu­vo su­muš­tas Kre­tin­gos gat­vė­je. Už­ puo­li­kai iš klai­pė­die­čio atė­mė te­ le­fo­ną ir pa­gro­bė kel­nes. Jau­nuo­ liui su­lau­žy­ti šon­kau­liai. Šie­met Klai­pė­dos mies­te pra­dė­ ti 157 ty­ri­mai dėl plė­ši­mų. Vie­šo­je vie­to­je šie­met uos­ta­mies­ty­je įvyk­ dy­tas 581 nu­si­kal­ti­mas.

Su­ra­do tik 14 tūkst. li­tų

Tik po il­go lai­ko at­si­kvo­šė­ju­si ir su­ pra­tu­si, kad ją mul­ki­na su­kčiai, mo­ te­ris nu­žings­nia­vo į po­li­ci­ją. Ten ji pri­si­pa­ži­no, jog jau­tė­si lyg už­hip­no­ ti­zuo­ta.

Klai­pė­dos ap­skri­ties pa­rei­gū­nai su­lai­kė nu­si­kal­ti­mais gar­sė­jan­čių tri­jų sū­nų mo­ti­ną, ku­ri klai­pė­die­tės pa­lik­tus vo­ke­lius su pi­ni­gais paim­ da­vo, o pi­ni­gus ati­duo­da­vo gru­ puo­tės na­riams. Jos na­muo­se ras­ ta 8 tūkst. li­tų.

Po­li­ci­ja per­spė­ja, kad afe­ris­tai au­kas pa­si­ren­ka skam­bin­da­mi at­ si­tik­ti­niams as­me­nims ir pri­si­sta­ ty­da­mi tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų ar ban­kų dar­buo­to­jais.

Tei­sė­sau­gi­nin­kai ap­ri­bo­jo įta­ ria­mų­jų nuo­sa­vy­bės tei­ses į dau­ giau nei 14 tūkst. li­tų, au­to­mo­bi­lį bei ki­tus daik­tus.

Sąs­kai­tos: klai­pė­die­tis nu­fil­ma­vo, kaip se­na­mies­ty­je trys jau­nuo­liai už­

puo­la ir ­spar­do vaikiną, ku­ris vė­liau at­si­dū­rė li­go­ni­nė­je.

„Klai­pė­dos“ skai­ty­to­jo nuo­tr.

Neramioje Baltijos jū­ro­je sken­do poilsiautojai Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Gel­bė­to­jai va­kar ne­spė­jo vai­ky­ti į aud­rin­gą jū­rą mau­dy­tis be­si­ver­ žu­sių poil­siau­to­jų. Ne­lai­mių neiš­ veng­ta – sken­do še­ši žmo­nės. O vie­ nas vos ne­nu­mi­rė įkan­dus šir­šei.

Jū­ra bu­vo pa­vo­jin­ga

„Jau ry­te atė­ję į dar­bą jau­tė­me, kad bus sun­ki die­na. Ban­ga­vi­mas ir trau­ka – di­de­li, van­duo – šil­tas, vi­si poil­siau­to­jai ver­žė­si mau­dy­ tis“, – pa­sa­ko­jo Ne­rin­gos gel­bė­to­ jų va­do­vas Gin­ta­ras Kup­rys.

Klai­pė­dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­ mo tar­ny­bos vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­ tas Alek­sand­ras Siak­ki pa­sa­ko­jo, kad

uos­ta­mies­čio pa­plū­di­miuo­se ry­te, nors ne­bu­vo vė­jo, ban­ga­vi­mas sie­kė 2 ba­lus. Mau­dy­tis bu­vo drau­džia­ma.

Vė­jas pra­dė­jo pūs­ti po pie­tų. „Gel­bė­to­jams bu­vo sun­ki die­na.

Skel­bė per gar­sia­kal­bius, kad mau­dy­ tis drau­džia­ma, ta­čiau įspė­ji­mų bu­vo ne­pai­so­ma“, – tvir­ti­no A.Siak­ki.

G.Kup­rys pa­sa­ko­jo, kad Ne­rin­ go­je sken­do trys žmo­nės.

Ties šiau­ri­ne įva­ža į pa­plū­di­mį ne­lai­mę jū­ro­je pa­ty­rė apie 40 me­ tų už­sie­nie­tis, prie cent­ri­nės gel­ bė­ji­mo sto­ties – 17 me­tų mer­gi­na, ties ma­žuo­ju gel­bė­to­jų po­stu – 33 me­tų vy­ras. Vi­sus juos jū­ra trau­kė to­lyn. Pa­sak G.Kup­rio, iš­gel­bė­tie­ ji iš­ven­gė sun­kių pa­sek­mių. Jiems pa­gal­bą su­tei­kė ir ap­žiū­rė­jo pa­plū­

di­my­je bu­din­tys me­di­kai. Grei­to­ sios pa­gal­bos ne­pri­rei­kė.

Ru­sas iš­kei­kė gel­bė­to­jus

Ne­rin­gos gel­bė­to­jai bu­vo ga­vę ir du pra­ne­ši­mus, jog skęs­ta žmo­nės, bet nu­vy­kus paaiš­kė­jo, kad pa­gal­ bos ne­rei­kia. Žmo­nės į kran­tą grį­ žo pa­tys.

Dar tris poil­siau­to­jus gel­bė­to­ jams te­ko par­ly­dė­ti į kran­tą, kad neį­vyk­tų ne­lai­mė.

Ni­do­je ties cent­ri­ne gel­bė­ji­mo sto­ti­mi te­ko gel­bė­ti Ru­si­jos pi­lie­tį. „Gel­bė­to­jai pa­ma­tė, kad žmo­gus nu­to­lo už sek­lu­mos, pri­plau­kė pa­ dė­ti, bet šis keik­da­ma­sis ne­su­ti­ko priim­ti pa­gal­bos. Ru­si­jos pi­lie­čio bu­ vo pra­šo­ma ka­bin­tis už van­dens mo­

to­cik­lo len­tos, kad bū­tų ga­li­ma par­ temp­ti, bet šis at­si­sa­kė. Kran­tą vy­ras pa­sie­kė pa­ts. Gel­bė­to­jai jį par­ly­dė­jo. Žmo­gus bu­vo ne tik gir­tas, bet ir pa­ var­gęs“, – pa­sa­ko­jo G.Kup­rys.

Pra­dė­jo ne­šti to­lyn

Pa­lan­gos gel­bė­to­jai poil­siau­to­jams lei­do mau­dy­tis ir jų ne­vai­kė iš jū­ ros. Ka­bė­jo gel­to­na vė­lia­va, reiš­ kian­ti, kad mau­dy­tis pa­vo­jin­ga.

Va­kar di­džiau­sia­me ša­lies ku­ror­ te sken­do trys žmo­nės: du Len­ki­ jos pi­lie­čiai ir vie­nas poil­siau­to­jas iš Vil­niaus ra­jo­no. Vi­si trys žmo­nės sken­do pa­na­šio­je vie­to­je – tarp til­ to ir Ron­žės. „Vie­nas len­kas šo­ki­nė­jo per ban­ gas, nu­to­lo nuo kran­to, ga­vo gurkš­

nį, ir jū­ra jį pra­dė­jo ne­šti. Kai iš­ trau­kė­me, jis bu­vo be są­mo­nės“, – pa­sa­ko­jo Pa­lan­gos gel­bė­to­jų va­ do­vas Jo­nas Pi­rož­ni­kas.

Pa­sak jo, vi­siems sken­du­siems gel­bė­to­jai su­tei­kė pa­gal­bą ir ati­da­ vė grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kams.

Vie­to­je, kur sken­do poil­siau­ to­jas, bu­vo pa­sta­ty­ti ženk­lai, kad mau­dy­tis drau­džia­ma, ta­čiau žmo­ nės jų ne­pai­sė. Vie­nas poil­siau­to­jas Pa­lan­gos pa­plū­di­my­je vos ne­mi­rė įgė­lus vabz­džiui. Žmo­gus pra­ra­do są­mo­nę, ėmė mė­ly­nuo­ti. „Vos at­gai­vi­no­me. Ma­tyt, šir­dis pra­dė­jo sto­ti“, – spė­jo J.Pi­rož­ni­kas. Įgel­tas vy­ras taip pat bu­vo per­ duo­tas grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kams.

8

penktadienis, liepos 12, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,42 %

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,9747 DB sva­ras ster­lingų 1 3,9910 JAV do­le­ris 1 2,6445 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5510 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9127 Len­ki­jos zlo­tas 10 7,9867 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3765 Ru­si­jos rub­lis 100 8,0936 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7887

pokytis

–1,6205 % –0,6646 % –2,0592 % –0,6156 % –0,0142 % –0,0601 % +0,1854 % –1,3986 % +0,2625 %

Pa­žei­dimų miestuose – ap­stu Ša­lies sa­vi­val­dy­bes įver­ti­nu­si Vals­ tybės kont­rolė ra­do ne­ma­žai vie­šo­ jo pir­ki­mo tvar­kos pa­žei­dimų.

Per au­ditą paaiškė­jo, kad, at­lie­kant vie­šuo­sius pir­ki­mus sta­ty­bos dar­ bams, prekėms ar pa­slau­goms įsi­ gy­ti, be viešųjų pir­kimų įsi­gy­ta 2,6 mln. litų vertės pa­pil­domų darbų. „Au­di­to me­tu nu­sta­ty­tos sis­te­ minės pro­ble­mos ro­do, kad sa­vi­ val­dybė­se trūksta at­sa­kin­ges­nio ir rūpes­tin­ges­nio po­žiū­rio val­dant vals­tybės turtą. Rūpes­čių te­be­ke­lia Viešųjų pir­kimų įsta­ty­mo pa­žei­di­ mai“, – Vals­tybės kont­rolės pra­ne­ ši­me api­bend­rin­da­ma au­ditų re­ zul­ta­tus sakė vals­tybės kont­ro­lierė Giedrė Šve­dienė.

Remiantis pra­ne­ši­mu, nu­sta­ty­ta at­vejų, kai sa­vi­val­dybė­se vyk­do­mi vie­šie­ji pir­ki­mai bu­vo ne­pagrįs­ tai su­skai­do­mi ar­ba pa­si­ren­ka­mas ne­tin­ka­mas pir­ki­mo būdas. „Sa­vi­val­dybė­se įsi­vy­rau­ja blo­ go­ji pra­kti­ka, kai vyk­dant vie­šo­jo pir­ki­mo su­tar­tis iš anks­to su­mo­ ka­ma ran­go­vams už at­liktų darbų ak­tuo­se nu­ro­dy­tus, bet fak­tiš­kai dar neat­lik­tus dar­bus. Be to, pa­ žeid­žiant teisės aktų rei­ka­la­vi­mus, iš ran­govų yra prii­ma­mi at­lik­ti dar­ bai, vir­ši­jant ei­na­mie­siems biud­že­ ti­niams me­tams nu­sta­ty­tus asig­ na­vi­mus“, – ra­šo­ma pra­ne­ši­me.

Vals­tybės kont­ro­lie­riai taip pat ma­no, jog sa­vi­val­dybėms ne­reikėtų val­dy­ti 18,858 mln. litų vertės elekt­ ros li­nijų bei trans­for­ma­to­ri­nių, nes tai su­ke­lia tei­si­nių pro­blemų tiek joms, tiek elekt­ros skirs­tomųjų tin­ klų ope­ra­to­rei „Les­to“. „Teisės ak­tai ne­su­tei­kia teisės vals­ty­bei nuo­sa­vybės tei­se pri­klau­ san­čių ener­ge­ti­kos ob­jektų per­ duo­ti val­dy­ti ener­ge­ti­kos įmonėms neat­ly­gin­ti­nai“, – tei­gia­ma Vals­ tybės kont­rolės at­lik­to sa­vi­val­dy­ bių au­di­to ata­skai­to­je.

Pa­sak Vals­tybės kont­rolės, „Les­ to“ ne­mo­ka­mai nau­do­ja­si sa­vi­val­ dy­bių ener­ge­ti­kos ob­jek­tais, nors pa­gal įsta­tymą to da­ry­ti ne­ga­ li. Anot kont­ro­lie­rių, taip pat ky­la pro­blemų ir dėl in­ves­ti­cijų į elekt­ros tink­lus – „Les­to“ ne­ga­li in­ves­tuo­ti į vals­tybės turtą, o sa­vi­val­dybėms į jį in­ves­tuo­ti nėra po­rei­kio.

Atas­kai­to­je tei­gia­ma, kad sa­vi­val­ dybės galėtų ener­ge­ti­kos ob­jek­tus par­duo­ti „Les­to“, ta­čiau san­do­riai ne­su­da­ro­mi, nes įsta­ty­muo­se nėra ga­li­my­bių kom­pen­suo­ti sa­vi­val­dy­ bių iš­lai­das. Sa­vi­val­dy­bių skai­čia­ vi­mais, ener­ge­ti­kos ob­jektų pa­ruo­ ši­mas par­duo­ti ga­li at­siei­ti nuo 11 tūkst. iki 50 tūkst. litų.

Ener­ge­ti­kos ob­jek­tus val­do de­ vy­nios sa­vi­val­dybės.

BNS inf.

+0,68 %

+0,55 %

Pa­ra­ma ener­ge­ti­kos pro­jek­tams

Pel­nas smu­ko dau­giau nei du kar­tus

ES su­teiks 2,5 mln. li­tų pa­ra­mos trims svar­biems Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos pro­jek­ tams. Lie­tu­vos ir Len­ki­jos du­jų jung­ties po­ vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mui (PAV) skir­ta 1,45 mln. li­tų, Sy­de­rių po­že­mi­nės gam­ti­nių du­ jų sau­gyk­los pro­jek­to pla­nui ir PAV – 870 tūkst. li­tų. ES fi­nan­suos po 50 pro­c. šių dar­bų ver­tės. „Lit­Pol Link“ jung­ties nuo­la­ti­ nės sro­vės kei­tik­lio da­liai įreng­ti skir­ta 176 tūkst. li­tų – 10 pro­c. pro­jek­to ver­tės.

DNB ban­kas per še­šis šių me­tų mė­ne­sius už­dir­bo 25,5 mln. li­tų gry­no­jo pel­no – 54,4 pro­c. ma­žiau nei prieš me­tus, kai jo pel­nas bu­vo 55,3 mln. li­tų. DNB ban­ko tur­tas per me­tus išau­go 6,9 pro­c., iki 11,89 mlrd. li­tų, pa­sko­lų po­rtfe­lis – 3,1 pro­c., iki 9,14 mlrd. li­tų, in­dė­lių po­rtfe­lis – 19,2 pro­c., iki 6,23 mlrd. li­tų. DNB ban­ko gry­no­sios pa­ja­mos pir­mą pus­me­tį bu­vo 174,5 mln. li­tų – 12,3 pro­c. di­des­nės ne­gu per­nai tuo pa­čiu me­tu.

Ru­si­jos pa­reigū­ nams pa­reiš­kus, kad Bal­ta­ru­si­jos pa­sie­ny­je pa­sta­ty­ ta tvo­ra Lie­tu­vos neap­sau­gos nuo af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro, mūsų ša­lies Žemės ūkio mi­nis­ te­ri­jos va­do­vybė tvir­ti­na, kad be to­ kios prie­monės si­ tua­ci­ja ga­li tap­ti ne­ val­do­ma.

Pla­nai: Lie­tu­va bai­mi­na­si, kad af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro užk­ratą ga­li per­neš­ti lau­ki­niai šer­nai, tad pla­nuo­ja vi­

są Bal­ta­ru­si­jos pa­sienį ati­tver­ti tvo­ra.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Abe­jin­gas po­žiū­ris būtų pra­žūtin­gas Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Lie­tu­va jau kreipė­si į Eu­ro­pos Ko­ mi­siją (EK) ir pra­šė 13,5 mln. eu­ rų (46,6 mln. litų) fi­nan­sinės pa­ ra­mos ko­vai su af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro užk­ra­tu Bal­ta­ru­si­jo­je. Jei lė­ šos bus skir­tos, apie 10 mln. eurų pla­nuo­ja­ma iš­leis­ti gyvūnų judė­ jimą tarp Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos stab­dan­čiai tvo­rai.

Ta­čiau Ru­si­jos vi­suo­menės svei­ ka­tos va­do­vas Ge­na­di­jus Oniš­čen­ ka pa­reiškė, kad to­kia tvo­ra Lie­tu­ vos neap­sau­gos. „Te­gul jie sta­to tvorą, jei tu­ri pi­ nigų, bet tai vi­siš­kai ne­nau­din­ga.

Vi­ru­sas ga­li sklis­ti per ne­le­ga­liai im­ por­tuo­jamą mėsą. Taip pat ga­li bū­ ti per­ve­ža­mas kar­tu su grūdais“, – dėstė Ru­si­jos pa­reigū­nas.

Lie­tu­vos žemės ūkio vi­ce­mi­ nist­ras Ry­tis Šat­kaus­kas dien­raš­ čiui teigė, kad kiau­lių ma­ro pa­ vo­jus toks di­de­lis, jog tvo­ra yra būti­na ir ji būtų tik vie­na iš ap­ sau­gos prie­mo­nių. Kraš­tu­tinė prie­monė – visą Lie­tu­vos ir Bal­ ta­ru­si­jos pa­sie­nio ruožą pa­da­ry­ti ste­rilų nuo kiau­lių. Tai reiš­kia, kad vals­tybė turėtų su­pirk­ti vi­sus šio­je zo­no­je lai­ko­mus gy­vu­lius.

– Kaip ver­ti­na­te G.Oniš­čen­kos pa­reiš­kimą? Ar tik­rai tvo­ros sta­ty­bos būtų bergžd­žias dar­ bas? – dien­raš­tis pa­klausė vi­ce­ mi­nist­ro R.Šat­kaus­ko.

– Tvo­ra yra tik vie­na iš prie­mo­nių, o jų Ekst­re­ma­liųjų si­tua­cijų ko­mi­ si­jo­je esa­me ap­svarstę tik­rai ne vieną. Šis ma­ras plin­ta per er­kes,

jį per­ne­ša mig­ruo­jan­tys šer­nai.

Kiau­les ga­li­me kont­ro­liuo­ti, bet lau­ki­nių gyvūnų ne­su­kont­ro­liuo­si­ me. Todėl būti­na sta­ty­ti tvorą, ku­ ri ri­botų jų judė­jimą. Be to, yra te­ kę girdė­ti neo­fi­cia­lių pa­reiš­kimų iš Ru­si­jos, kad jei kiau­lių ma­ras at­si­ rastų ku­rio­je nors ES ša­ly­je, jie už­ da­rytų visą Eu­ropą (ne­leistų įvež­ti mėsos pro­duktų – red. pa­st.).

Kiau­lių ma­ras yra la­bai pa­vo­jin­ ga li­ga. Kai ku­rios Eu­ro­pos ša­lys, ku­rioms te­ko su ja su­si­dur­ti, turė­jo su užk­ra­tu ko­vo­ti de­šimt­me­čius.

– Ko­kių prie­mo­nių ap­si­sau­ go­ti nuo af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ ro šiuo me­tu yra ėmu­sis Lie­tu­ va? Ar jos pa­kan­ka­mos?

– Už 750 tūkst. litų, ku­riuos skyrė Vy­riau­sybė, de­zin­fe­kuo­ja­mi au­to­ mo­bi­lių ra­tai, plau­na­mi ke­liau­tojų ba­tai, de­zin­fek­ci­niu skys­čiu purš­ kia­mi sunk­ve­ži­miai. Tai mi­ni­ma­ lios ap­sau­gos prie­monės.

Ki­tos prie­monės – jau minė­tos 500 ki­lo­metrų il­gio tvo­ros sta­ty­bos, ku­ rios kai­nuotų apie 10 mln. eurų. Taip pat norė­tu­me įreng­ti pil­no au­to­mo­ bi­lių plo­vi­mo įrangą. Tam taip pat reiktų apie 10 mln. eurų. Šių lėšų, ma­tyt, taip pat bus pra­šo­ma EK. Kraš­tu­tinė prie­monė būtų iš vi­ so pa­sie­nio ruo­žo iš­ga­ben­ti kiau­ les. Tam vals­tybė turėtų su­pirk­ti kiau­les ar siū­ly­ti ūki­nin­kams ko­ kias ki­to­kias kom­pen­sa­ci­jas, kad jie šių gy­vu­lių at­si­sa­kytų. Tie­sa, vals­tybė tam fi­nansų ne­tu­ri, bet gal pa­dėtų EK. – Kiek Bal­ta­ru­si­jos ir Lie­tu­vos pa­sie­nio ruo­že ga­li būti au­gi­

na­ma kiau­lių ir kiek lėšų pri­ reiktų joms su­pirk­ti?

– Bi­jau su­me­luo­ti, bet kiau­lių čia au­gi­na­ma, ro­dos, apie ke­lias­de­ šimt tūkstan­čių. Kiek tai galėtų kai­nuo­ti, ne­ga­liu pa­sa­ky­ti.

Ry­tis Šat­kaus­kas:

Kiau­les ga­li­me kont­ro­liuo­ti, bet lau­ki­nių gyvūnų ne­su­kont­ro­liuo­si­ me. Todėl būti­na sta­ty­ti tvorą.

– Lie­tu­va ap­sau­gai nuo kiau­lių ma­ro sten­gia­si skir­ti pa­kan­ka­ mai dėme­sio. O kaip yra ki­to­je sie­nos pusė­je? Ar su Bal­ta­ru­si­ ja vyks­ta konst­ruk­ty­vus bend­ ra­dar­bia­vi­mas?

– Norė­čiau su­si­lai­ky­ti nuo kai­ mynų kri­ti­kos. Kalbų ten­ka girdė­ti įvai­rių. Ofi­cia­liai bal­ta­ru­siai yra pa­tvir­tinę apie du af­ri­ki­nio kiau­

lių ma­ro ži­di­nius, ta­čiau, neo­fi­ cia­liais duo­me­ni­mis, yra ir dar vie­nas. Jie sa­ko, kad pa­sie­ny­ je nėra už­sikrė­tu­sių lau­ki­nių šer­ nų, bet, mūsų ži­nio­mis, ga­li bū­ ti ir ki­taip.

– Ap­lin­kos mi­nist­ras Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis kreipė­si į ša­lies med­žio­tojų būre­lius, kad šie suin­ ten­sy­vintų šernų med­žioklę pa­ sie­nio zo­no­je. Ar med­žio­to­jai at­si­žvelgė į šį pra­šymą?

– Tiesą sa­kant, ne­la­bai kas tuos šer­nus ten med­žio­ja. Todėl Že­ mės ūkio mi­nis­te­ri­ja pa­pil­do­mai kreipė­si į Ap­lin­kos mi­nis­te­riją, kad būtų im­ta­si prie­mo­nių med­žiok­lei in­ten­sy­vin­ti. Taip pat pra­šo­me, kad bent 10 ki­lo­metrų iki sie­nos ne­būtų sta­to­mos lau­ki­nių žvėrių šėryk­los ir žvėrys ne­turėtų pa­grin­ do mig­ruo­ti prie mais­to.

Užk­ra­to dar neap­ti­ko Nuo pir­mo­jo ofi­cia­laus pra­ne­ši­ mo apie Bal­ta­ru­si­jos Gar­di­no sri­ty­ je pa­tvir­tintą af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ ro ži­dinį Lie­tu­vos vals­ty­binė mais­ to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba iš­tyrė 88 kiau­lių ir 134 su­med­žiotų šernų mėgi­nius šiai li­gai nu­sta­ty­ti. Visų ty­ rimų re­zul­ta­tai bu­vo nei­gia­mi. Iš vi­ so per pirmą šių metų pus­metį dėl af­ri­ki­nio ir kla­si­ki­nio kiau­lių ma­ro iš­tir­ta dau­giau kaip 2,5 tūkst. kiau­ lių ir apie 1 tūkst. šernų mėgi­nių. Nė vie­na­me mėgi­ny­je pa­vo­jingų ligų su­kėlėjų ne­bu­vo nu­sta­ty­ta.

9

PenktADIENIS, liepos 12, 2013

pasaulis Par­ti­jos ­ pro­tes­tas

Karš­ti ­ de­ba­tai

Bu­lių ­ bėgi­mas

Bu­vu­sio Ita­li­jos prem­je­ro Sil­ vio Ber­lus­co­ni par­ti­ja boi­ko­ ta­vo tra­pios koa­li­cinės vy­ riau­sybės viršū­nių su­si­ti­kimą ir blo­ka­vo par­la­men­to veiklą, pro­tes­tuo­da­ma prie­š Aukš­ čiau­sio­jo teis­mo spren­dimą pa­spar­tin­tai priim­ti nu­tartį, ku­ria jam ga­li būti užd­raus­ta užim­ti vals­ty­bi­nius po­stus.

Ai­ri­jos par­la­men­tas po visą naktį tru­ku­sių emo­cingų kal­ bų va­kar anks­ti ry­te pa­skelbė per­trauką de­ba­tuo­se dėl įsta­ ty­mo pro­jek­to, ku­riuo ša­ly­ je pirmą kartą būtų le­ga­li­zuo­ti abor­tai, jau se­niai skal­dan­tys ka­ta­li­kišką ai­rių vi­suo­menę.

Prie par­la­men­to per naktį sto­ vyk­la­vo pro­tes­tuo­to­jai.

Šim­tai nu­trūktgal­vių va­kar ­ mėga­vo­si ad­re­na­li­no ant­plūdžiu, spruk­da­mi nuo pusę to­ nos sve­rian­čių bu­lių vin­giuo­to­ mis Is­pa­ni­jos šiau­ri­nio Pamp­lo­ nos mies­to gatvė­mis, kur vyks­ ta San Fer­mi­no fes­ti­va­lis. Per šį ren­ginį su­si­žeidę du vy­rai bu­vo pa­gul­dy­ti į li­go­ninę, nors nė vie­ nas jų ne­bu­vo su­ba­dy­tas.

Ru­si­ja nu­teisė mi­rusį tei­si­ninką Mask­vos teis­mas ne­ra­do pa­grin­do rea­ bi­li­tuo­ti kalė­ji­me mi­rusį tei­si­ninką Ser­ gejų Mag­nickį ir pri­pa­ži­no jį bei jo bu­vusį darb­davį Wil­liamą Brow­derį kal­tais dėl mo­kes­čių ven­gi­mo. „Gėdos die­na Ru­si­jai“

In­ves­ti­ci­nio fon­do „Her­mi­ta­ge Ca­ pi­tal“ va­do­vas W.Brow­de­ris, Jung­ tinė­se Vals­ti­jo­se gimęs Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos pi­lie­tis, už akių nu­teis­tas kalė­ti de­vy­ne­rius me­tus. Jis gy­ve­ na Lon­do­ne, kur įsikūręs jo fon­das.

Ru­si­ja sieks jo iš­da­vi­mo ir su ati­ tin­ka­mu pra­šy­mu kreip­sis į tarp­ tau­ti­nes tei­si­nes institu­ci­jas.

W.Brow­de­ris neigė jam pa­teik­tus kal­ti­ni­mus, jo ad­vo­ka­tai ža­da skųs­ ti teis­mo spren­dimą. „Teis­mas bei nuo­spren­dis man ir Ser­ge­jui ro­do, jog Vla­di­mi­ras Pu­ti­ nas nau­dos teis­mus, kad nu­slėptų sa­vo eko­no­mi­nius nu­si­kal­ti­mus“, – sakė W.Brow­de­ris. „Ma­nau, kad ši die­na – gėdos die­na Ru­si­jai, – tęsė jis. – Jie nu­teisė mi­rusį žmo­ gų. Tai pir­mas toks at­ve­jis nuo po­ pie­žiaus For­mo­zo laikų, o tai yra 900-ie­ji mūsų eros me­tai.“

Mi­chai­las Fe­do­to­vas:

Tai uni­ka­lus teis­mo spren­di­mas, ku­ris, ti­kiuo­si, ne­taps pra­kti­ka, nes teis­ti mi­ru­ siuo­sius – tai iš­vis nea­ti­tin­ka gėrio ir blo­gio sąvokų.

Mag­nic­kio sąra­šas

Prieš areštą S.Mag­nic­kis ap­kal­ti­no mi­li­ci­ninkų ir mo­kes­čių ins­pek­to­rių grupę tuo, kad jie, pa­si­nau­do­da­mi pa­vog­tais ke­lių W.Brow­de­rio įmo­ nių do­ku­men­tais, pa­si­sa­vi­no iš vals­ tybės biud­že­to 5,4 mlrd. rub­lių su­ si­grąžinę pri­dėtinės vertės mo­kestį.

Būda­mas 37-erių, S.Mag­nic­kis mirė Mask­vos tar­dy­mo izo­lia­to­ riaus li­go­ninė­je 2009 m. lapk­ritį, po 11 mėne­sių už grotų. At­li­kus ty­rimą paaiškė­jo, kad jam ne­bu­vo lai­ku skir­tas gy­dy­mas.

S.Mag­nic­kio mir­tis su­kėlė di­ delį re­zo­nansą tiek Ru­si­jo­je, tiek už jos ribų ir ta­po pa­grin­du Jung­ tinėms Vals­ti­joms su­da­ry­ti va­di­ namąjį Mag­nic­kio sąrašą. Į jį bu­ vo įtrauk­ti žmonės, galėję pri­si­dėti prie S.Mag­nic­kio tra­giš­ko li­ki­mo. Šiems žmonėms Va­šing­to­nas užd­raudė at­vyk­ti į JAV ir skyrė eko­ no­mi­nes san­kci­jas.

Liuk­sem­bur­go prem­je­ras Jea­ nas Claude’as Junc­ke­ris, ku­ris bu­vo il­giau­siai vy­riau­sybės va­ do­vo po­ste dirbęs po­li­ti­kas ES, va­kar at­si­sta­ty­di­no dėl slaptų­ jų tar­nybų skan­da­lo.

Fik­ty­vus įdar­bi­ni­mas?

Po S.Mag­nic­kio mir­ties ty­ri­mas bu­vo nu­trauk­tas, bet Ge­ne­ra­linės pro­ku­ratū­ros pra­šy­mu ne­tru­kus vėl at­nau­jin­tas.

Anot pro­ku­rorų, 2001 m. įmo­ nės „Fi­res­to­ne Dun­can“ au­di­to­ rius S.Mag­nic­kis pa­dėjo „Her­mi­ta­ ge Ca­pi­tal“ va­do­vui W.Brow­de­riui iš­veng­ti mo­kes­čių, kai už­re­gist­ra­vo leng­va­ti­nio ap­mo­kes­ti­ni­mo zo­no­je Kal­mu­ki­jo­je dvi įmo­nes ir ana­li­ti­ kais fik­ty­viai įdar­bi­no du ne­įga­lius vie­tos gy­ven­to­jus.

Liu­dy­to­jai, tarp jų ir minė­ti du ne­įga­lie­ji, pa­tvir­ti­no šią ver­siją.

Teis­mas ne­pa­tikė­jo S.Mag­nic­ kio liu­di­ji­mu, kad įmonės teisė­ tai gau­da­vo leng­vatų, o ne­įga­lie­ji tik­rai dir­bo ir gau­da­vo at­ly­gi­nimą.

Teisė­jas pa­reiškė, kad šiems bu­vo mo­ka­mas tik ne­di­de­lis at­ly­gis už jų pa­teik­tus do­ku­men­tus, rei­ka­lin­gus no­rint įdar­bin­ti.

Teis­mas nu­sprendė, kad S.Mag­ nic­kis, vyk­dy­da­mas W.Brow­de­rio nu­ro­dy­mus, or­ga­ni­za­vo stam­baus mas­to mo­kes­čių ven­gi­mo schemą, fal­si­fi­ka­vo mo­kes­čių dek­la­ra­ci­jas ir ne­teisė­tai nau­do­jo­si leng­va­to­mis.

Uni­ka­lus spren­di­mas

Ru­si­jos žmo­gaus tei­sių ta­ry­bos va­ do­vas Mi­chai­las Fe­do­to­vas ap­gai­ les­ta­vo, kad mi­ru­siam S.Mag­nic­ kiui bu­vo pa­skelb­tas kal­ti­na­ma­sis nuo­spren­dis. „Kons­ti­tu­ci­nis teis­mas aiš­kiai išdėstė, kad by­la mi­ru­sio tei­sia­mo­ jo ar­ba kal­ti­na­mo­jo at­žvil­giu ga­ li būti nag­rinė­ja­ma tik tuo at­ve­ju, kai siek­da­mi rea­bi­li­ta­ci­jos to pra­ šo jo ar­ti­mie­ji. O S.Mag­nic­kio ar­ti­ mie­ji ne kartą sakė, kad pro­tes­tuo­ ja prie­š šį teis­mo pro­cesą, – teigė M.Fe­do­to­vas. – Tai uni­ka­lus teis­ mo spren­di­mas, ku­ris, ti­kiuo­si, ne­ taps pra­kti­ka, nes teis­ti mi­ru­siuo­ sius – tai iš­vis nea­ti­tin­ka gėrio ir blo­gio sąvokų.“ O Vals­tybės Dūmos Teisės ko­mi­ te­to pir­mi­nin­kas Pa­ve­las Kra­še­ni­ ko­vas ne­įžvel­gia nie­ko ne­įpras­ta, nes by­la bu­vo nag­rinė­ja­ma dviejų žmo­nių at­žvil­giu. „Jie bu­vo dvie­se. Todėl teis­mas ne­galė­jo vie­no kal­ti­na­mo­jo at­žvil­ giu bylą nag­rinė­ti, o ki­to – ne. Jei­gu jis (S.Mag­nic­kis – red. pa­st.) būtų buvęs vie­nas, by­la būtų bu­vu­si nu­ trauk­ta“, – paaiš­ki­no jis.

BBC, ne­wsru.com inf.

Įklam­pi­no skan­da­las

Ver­dik­tas: Mask­vos teis­mas spren­dimą pa­skelbė tuš­čiam kal­ti­namųjų

suo­lui, nes vie­nas kal­ti­na­ma­sis yra miręs, o ki­tas gy­ve­na Lon­do­ne.

AFP, „Reu­ters“ nuo­tr.

Jis sakė tik­riau­siai siek­sian­tis nau­jo po­li­ti­nio man­da­to, ta­čiau ne­nu­rodė, ar mėgins vėl tap­ ti premjeru per rin­ki­mus, ku­rie ga­li būti su­reng­ti spalį.

Nors J.C.Junc­ke­riui tik 58-eri, jis va­do­vau­ja jau 18 metų, o vy­ riau­sybė­je dir­ba vi­sus 30. Eu­ro­ po­je po­li­ti­kas la­biau­siai garsė­ja ne­ra­miu aš­tuo­ne­rių metų va­do­ va­vi­mu eu­ro zo­nos fi­nansų mi­ nistrų gru­pei, ku­ris baigė­si sausį.

Liuksemburgo par­la­men­tas tyrė pra­ne­šimą, kad ša­lies slap­ to­ji tar­ny­ba SREL, ku­rią prem­ je­ras turėtų pri­žiūrė­ti, už­siėmė ne­de­ra­ma veik­la, įskai­tant ne­ teisė­tus te­le­fo­ni­nių po­kal­bių klau­sy­mu­sis, ko­rup­ciją ir net ne­sąži­ningą au­to­mo­bi­lių verslą.

Atas­kaitą pa­rengė par­la­men­ to ko­mi­te­tas po to, kai vie­nas Liuk­sem­bur­go sa­vait­raš­tis pra­ ėju­sią sa­vaitę pa­skelbė 2007 m. slap­ta įra­šytą J.C.Junc­ke­rio ir tuo­me­čio SREL va­do­vo Mar­co Mil­le po­kalbį.

To po­kal­bio me­tu M.Mil­le sa­ kė, kad jo dar­buo­to­jai slap­ta įra­ šė po­kalbį su Liuk­sem­bur­go did­žiuo­ju her­co­gu ir kad su­ve­re­ nas pa­lai­ko re­gu­lia­rius ryšius su britų MI6.

Ta­čiau ki­lus triukš­mui ini­ci­juo­ tas par­la­men­to ty­ri­mas at­skleidė dau­giau pur­vo: kad eg­zis­tuo­ja 13 tūkst. slaptų bylų apie as­me­nis ir bend­ro­ves, kad bu­vo ne­le­ga­ liai klau­so­ma­si vers­lo ly­de­rių, kad vie­na ko­vos su te­ro­riz­mu ope­ra­ci­ja iš tikrųjų bu­vo prie­dan­ga sie­kiant pa­dėti rusų oli­gar­chui su­mokė­ti 10 mln. do­le­rių is­panų šni­pui ir kad net vy­ko mig­lo­tas pri­va­tus pra­ ban­gių au­to­mo­bi­lių vers­las.

BNS inf.

Mi­ru­siųjų teis­mai Pa­sau­l io is­to­r i­jo­je mi­r u­siųjų teismų nors re­tai, bet būta.

Pir­ma­sis teis­mo spren­di­mas, ku­riuo re­mian­tis ji bu­vo su­de­gin­ta, pri­pa­žin­ 897 m. Ro­mo­je įvy­ko eks­hu­muo­ tas ne­ga­lio­jan­čiu. to po­p ie­ž iaus For­m o­z o teis­m as. 1945 m. Niurn­ber­go tri­bu­no­las tei­ Jo kūnas bu­vo pa­so­din­tas į po­pie­ sė vieną ar­ti­miau­sių Adol­fo Hit­le­rio žiaus sostą ir tar­do­mas, o at­sa­kinė­ bend­ra­žy­gių Mar­tiną Bor­maną. Jo jo už sos­to pa­si­slėpęs dia­ko­nas. For­ kūnas ne­bu­vo ras­tas, nors liu­dy­to­jai mo­zo iš­rin­ki­mas po­pie­žiu­mi bu­vo teigė, kad jis nu­si­nuo­di­jo 1945 m. ge­ pri­pa­žin­tas ne­teisė­tu, o jo įsa­kai pa­ gužės 2 d. Ta­čiau mir­ties fak­tas ne­ nai­kin­ti. bu­vo pa­tvir­tin­tas, todėl teis­mas įtarė, 1455–1456 m. Prancū­zi­jo­je vy­ko Ža­ kad jis slaps­to­si. Tri­bu­no­las už akių nos d’Ark iš­tei­si­na­ma­sis pro­ce­sas. Bu­ skyrė M.Bor­ma­nui mir­ties bausmę. vo ap­klaus­ta 115 liu­dy­tojų, ku­rie pa­ Jo pa­lai­kai ras­ti 1972 m., bet tik 1998 neigė vi­sus jai pa­teik­tus kal­ti­ni­mus. m. jie bu­vo iden­ti­fi­kuo­ti ir kre­muo­ti.

Gy­ny­ba: J.C.Junc­ke­ris nei­gia

jam me­ta­mus kal­ti­ni­mus, bet pa­lie­ka po­stą. „Reu­ters“ nuo­tr.

10

PeNKTadienis, liepos 12, 2013

sportas

Ka­riš­kiai įro­dė sa­vo pra­na­šu­mą Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Tris die­nas Klai­pė­do­je vy­ku­sio­ se Bal­ti­jos ša­lių ka­riš­kių spor­to žai­dy­nė­se me­da­liais pa­si­puo­šė ir klai­pė­die­čiai, o jo­se trium­fa­vo lie­ tu­viai.

Jau 11-ą kar­tą su­reng­to­se žai­dy­nė­ se da­ly­va­vo dau­giau nei 200 suau­ gu­sių­jų ir jau­nų­jų spor­ti­nin­kų iš Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos gink­ luo­tų­jų pa­jė­gų ir ka­ri­nių jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų.

Ka­riš­kiai var­žė­si įvai­rio­se rung­ ty­se: žai­dė pa­plū­di­mio tink­li­nį, ma­žą­jį fut­bo­lą, 3x3 krep­ši­nį, jė­ gas iš­ban­dė spor­ti­nės žūk­lės, ka­ ri­nio orien­ta­vi­mo­si, ka­ri­nio šau­ dy­mo var­žy­bo­se.

Ka­ri­nio orien­ta­vi­mo rung­ty­je ly­ gių ne­bu­vo uos­ta­mies­čio Dra­gū­nų ba­ta­lio­ne tar­nau­jan­čiam ei­li­niui Dai­va­rui Ge­niui, ku­ris pa­si­puo­šė auk­so me­da­liu.

To­kios pat spal­vos me­da­lį iš­ko­ vo­jo ir ser­žan­tas Ta­das Gus­tai­tis iš Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų. Jis ne­pra­len­

kia­mas bu­vo spor­ti­nės žūk­lės var­ žy­bo­se. Jo­se tre­čią­ją vie­tą iš­ko­vo­jo ka­pi­to­nas lei­te­nan­tas To­mas La­ža­ ny­kas, ku­ris taip pat tar­nau­ja Ka­ri­ nė­se jū­rų pa­jė­go­se.

Si­dab­ro me­da­lis ka­ri­nio šau­dy­ mo rung­ty­je ati­te­ko klai­pė­die­čiui Gin­tau­tui Nes­tec­kiui iš Dra­gū­nų ba­ta­lio­no.

Me­da­liais pa­si­puo­šė ir dai­lio­ sios ly­ties klai­pė­die­tės. Ant­rą­ją vie­tą pa­plū­di­mio tink­li­nio tur­ny­ re iš­ko­vo­jo Bi­ru­tė Krikš­čio­nai­ty­tė ir Kor­ne­li­ja Bi­ti­nai­tė iš Kraš­to ap­ sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų 3-io­sios rink­ti­nės. „Ga­li­ma drą­siai kons­ta­tuo­ti, jog lie­tu­viai ka­riš­kiai šio­se žai­dy­nė­ se bu­vo stip­riau­si ir ge­riau­si, nes kiek­vie­no­je rung­ty­je iš­ko­vo­jo me­ da­lių“, – tvir­ti­no Lie­tu­vos ka­ riuo­me­nės spor­to klu­bo vir­ši­nin­ ko pa­va­duo­to­jas ka­pi­to­nas Dai­nius Mor­kū­nas. Žai­dy­nės Klai­pė­do­je su­reng­ tos jau ant­rą­jį kar­tą. Pir­mąsyk šis spor­to ren­gi­nys uos­ta­mies­ty­je vy­ ko 2007-ai­siais.

Per­ga­lė: Lie­tu­vos ka­riš­kių rink­ti­nė pra­no­ko ko­le­gas iš kaimyninių ša-

lių – Lat­vi­jos ir Es­ti­jos.

Vai­do Bim­bi­rio nuo­tr.

Rink­ti­nė – be P.Jan­kū­no Į pir­mą­ją Lie­tu­vos vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nės tre­ni­ruo­čių sto­vyk­lą su­ si­rinks ne vi­si kan­di­da­tai, ku­riuos pa­kvie­tė vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Jo­ nas Kaz­laus­kas.

Va­kar Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­ jos (LKF) pre­zi­den­tas Ar­vy­das Sa­ bo­nis pra­ne­šė, kad rink­ti­nei teks vers­tis be puo­lė­jo Pau­liaus Jan­ kū­no, ku­ris kol kas ne­bai­gė rea­bi­ li­ta­ci­jos po pe­ties trau­mos ir ope­ ra­ci­jos. „La­bai gai­la, bet nau­jau­si ty­ri­ mai pa­ro­dė, kad ne­spė­siu iki ga­lo at­si­gau­ti, o į rink­ti­nę rei­kia va­žiuo­ ti tik pa­si­ren­gus 100 pro­c. Lin­kiu ko­man­dai sėk­mės ir ti­kiuo­si, kad ki­tais me­tais vėl ga­lė­siu jai pa­dė­ ti“, – sa­kė P.Jan­kū­nas.

Lie­tu­vos rink­ti­nės vy­riau­sia­ sis tre­ne­ris J.Kaz­laus­kas tei­gė, kad ki­to krep­ši­nin­ko į P.Jan­kū­no vie­tą ne­kvies. „Lyg ap­si­draus­da­mas į kan­di­ da­tų są­ra­šą įtrau­kiau kiek dau­giau aukš­taū­gių, to­dėl jo­kių pa­pil­do­mų kvie­ti­mų ne­bus“, – tvir­ti­no J.Kaz­ laus­kas. Į sto­vyk­lą Pa­lan­go­je neat­vyks ir vi­du­rio puo­lė­jas Jo­nas Va­lan­čiū­

nas, o tik­riau­siai vė­luos įžai­dė­jas Adas Juš­ke­vi­čius.

J.Va­lan­čiū­nas ren­gia­si de­biu­ tui Las Ve­ga­so (JAV) „Va­sa­ros ly­ go­je“, ku­rio­je jo at­sto­vau­ja­ma To­ ron­to „Rap­tors“ eki­pa šeš­ta­die­nį su­si­kaus su NBA čem­pio­nu Ma­ja­ mio „Heat“. A.Juš­ke­vi­čius su Lie­ tu­vos stu­den­tų krep­ši­nio rink­ti­ne da­ly­vau­ja uni­ver­sia­do­je Ka­za­nė­ je (Ru­si­ja).

Ar vyk­ti į rink­ti­nę vis dar svars­ to bro­liai Kšiš­to­fas ir Dar­ju­šas Lav­ ri­no­vi­čiai.

Lie­pos 15-ąją pa­jū­ry­je tu­rė­tų su­si­tik­ti Man­tas Kal­nie­tis, To­mas De­li­nin­kai­tis, Re­nal­das Sei­bu­ tis, Mar­ty­nas Ge­ce­vi­čius, Mar­ty­ nas Po­cius, Jo­nas Ma­čiu­lis, Min­ dau­gas Kuz­mins­kas, Li­nas Klei­za, Do­na­tas Mo­tie­jū­nas, Ro­ber­tas Jav­to­kas ir, jei­gu ap­si­spręs pa­dė­ ti na­cio­na­li­nei ko­man­dai, bro­liai Lav­ri­no­vi­čiai.

Be­veik vi­sos tre­ni­ruo­tės, iš­sky­ rus dvi, bus skir­tos fi­zi­niam pa­si­ ren­gi­mui ir vyks Pa­lan­gos cent­ ri­nia­me mies­to sta­dio­ne. Ant­ra sto­vyk­la nu­ma­ty­ta lie­pos 23–30 d.

Kau­ne. „Klai­pė­dos“, LKF inf.

Pa­si­rin­ki­mas: dau­giau­sia spor­ti­nin­kų šių­me­tė­se lenk­ty­nė­se va­žiuos BMW au­to­mo­bi­liais.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

Lenk­ty­nė­se – 38 ko­man­dos Ry­toj prie jau 14 kar­tą Pa­lan­go­je ren­gia­ mų 1 000 km lenk­ty­nių star­to li­ni­jos iš­si­ ri­kiuos 38 ko­man­dos, ku­rių su­dė­ty­je bus 128 spor­ti­nin­kai iš pen­kių vals­ty­bių – Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Len­ki­jos, Bel­gi­jos ir Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos.

Po­pu­lia­riau­sias šių­me­čių lenk­ty­ nių au­to­mo­bi­lis – BMW. Net 16 šio Vo­kie­ti­jos ga­min­to­jo bo­li­dų, pra­de­ dant nuo pir­mo­sios se­ri­jos dy­ze­li­ nių ir bai­giant spe­cia­liai il­gų nuo­ to­lių lenk­ty­nėms pa­ruoš­tais, to­kiais ga­liū­nais kaip „BMW Sil­houet­te“, iš­vai­ruos ko­man­dos, puo­se­lė­jan­ čios di­džiau­sias am­bi­ci­jas.

Prie star­to li­ni­jos bus ir tri­jų įvai­rių mo­di­fi­ka­ci­jų „Al­fa Ro­meo“, po du „Pors­che“, „Volks­wa­gen“ ir „Hon­da“ au­to­mo­bi­lius, po vie­ną – „Au­di“, „Ford“, „Le­xus“, „Mit­su­ bis­hi“, „Nis­san“, „Su­ba­ru“, „Re­ nault“, „Ško­da“, VAZ, „Seat“ ir la­bai grės­min­gai at­ro­dan­čius ga­ lin­gus pro­to­ti­pus „Aqui­la SR-1“, „Spi­re GTR-1“ ir „Ra­di­cal SR5“.

Var­žy­bų tech­ni­nis ko­mi­sa­ras Rau­las Koo­vas iš Es­ti­jos ir jo pa­

gal­bi­nin­kai ne­tu­rė­jo di­de­lių prie­ kaiš­tų eki­pų pa­reng­čiai prieš at­sa­ kin­gą eg­za­mi­ną. „Šios lenk­ty­nės – po­pu­lia­rios, o jų da­ly­viai jau at­min­ti­nai ži­no, kaip

334

– tiek ratų 1 000 km maratone turės įveikti lenktynininkai. rei­kia pa­reng­ti spor­ti­nę tech­ni­ką ma­ra­to­ni­nėms var­žy­boms, to­dėl va­do­vau­ti tech­ni­nei lenk­ty­nių ko­ mi­si­jai nė­ra sun­ku, – sa­kė R.Koo­ vas. – Džiau­giuo­si, kad šie­met už­

te­ko vos ke­lių pa­sta­bų, į ku­rias ko­man­dos at­si­žvelgs ir ga­lė­si­me kons­ta­tuo­ti, kad vi­si lie­tu­viš­ka­ja­ me ma­ra­to­ne da­ly­vau­sian­tys bo­li­ dai vi­siš­kai ati­tin­ka ren­gi­nio spor­ ti­nį reg­la­men­tą.“ Lenk­ty­nių tik­ro­ji uver­tiū­ra pra­ si­dės penk­ta­die­nio va­ka­rą vyk­ sian­čio­mis kva­li­fi­ka­ci­nė­mis var­ žy­bo­mis.

Kva­li­fi­ka­ci­ja ren­gia­ma pa­gal per­nykš­tį pa­si­tei­si­nu­sį reg­la­men­ tą, kai vi­si 1 000 km lenk­ty­nių da­ ly­viai at­ran­kos var­žy­bo­se rung­sis kar­tu, tu­rė­da­mi tam 40 min. lai­ ko li­mi­tą. Ta­čiau tuo grei­čiau­sių­jų de­šim­tu­kui at­ran­kos var­žy­bos dar ne­si­baigs, nes jie įgis tei­sę dar kar­ tą su­si­grum­ti 15 min. truk­sian­čio­je TOP 10 kva­li­fi­ka­ci­jo­je. „Ga­na lais­vo­je tra­so­je, ku­rio­je ra­ tus te­suks dėl ge­riau­sios po­zi­ci­jos be­si­kau­nan­tys tik 10 spor­ti­nin­kų, ga­li­ma ti­kė­tis ir grei­čio re­kor­do, ku­ ris bu­vo pa­siek­tas per­nai ir pri­klau­so Ra­mū­nui Čap­kaus­kui, vie­ną 2 994 met­rų il­gio tra­sos ra­tą su „Aqui­ la CR1 LS7“ įvei­ku­siam per 1 min.

17,270 sek.“, – pro­gno­za­vo var­žy­bų va­do­vas Graž­vy­das Sme­to­nis.

Lenk­ty­nių star­tas – šeš­ta­die­nį 12.15 val. Spor­ti­nin­kams iki fi­ni­šo rei­kės va­žiuo­ti 334 ra­tus. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Iš ant­ros vie­tos smuko į aš­tun­tą Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Ka­za­nė­je (Ru­si­ja) vyks­tan­čio­se va­ sa­ros stu­den­tų žai­dy­nė­se va­kar sa­ vo jė­gas de­monst­ra­vo trys klai­pė­ die­čiai. Jiems iš­ko­vo­ti me­da­lių ne­ pa­vy­ko, nors vie­nas spor­ti­nin­kas bu­vo ar­ti to­kio tiks­lo.

Va­kar uni­ver­sia­do­je star­ta­vo du sun­kiaat­le­čiai – Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­to stu­den­tai To­mas Li-čin-hai ir Ma­rius Mic­ke­vi­čius. Abie­jų svo­ rio ka­te­go­ri­ja – iki 85 kg.

Sa­vo gru­pė­je itin sėk­min­gai pa­ si­ro­dė M.Mic­ke­vi­čius. Jis lai­mė­ jo ro­vi­mo rung­tį (152 kg), stū­mi­mo rung­ty­je (183 kg) ten­ki­no­si ant­rą­ja vie­ta ir ga­liau­siai dvi­ko­vė­je su 335 kg užė­mė ant­rą­ją vie­tą. Mū­siš­kį

mi­ni­ma­liai ap­len­kė Tai­lan­do at­le­ tas Pi­taya Tib­no­ke (336 kg).

Ki­tas klai­pė­die­tis T.Li-činhai gru­pės var­žy­bo­se iš­ro­vė 124 kg, stū­mi­mo rung­ty­je iš­kė­lė 160 kg svo­rį ir su 284 kg užė­mė 4-ą vie­tą.

Ta­čiau to­kius ge­rus re­zul­ta­tus pa­ko­re­ga­vo A gru­pės spor­ti­nin­kų pa­si­ro­dy­mai. Po jų M.Mic­ke­vi­čius ga­lu­ti­nė­je įskai­to­je li­ko aš­tun­to­je vie­to­je, o T.Li-čin-hai – 13-oje.

Va­kar uni­ver­sia­do­je pra­si­dė­ jo vy­rų lais­vų­jų im­ty­nių tur­ny­ras, ku­ria­me var­žė­si ir klai­pė­die­tis Jo­ nas Ru­da­vi­čius. Svo­rio ka­te­go­ri­ jo­je iki 120 ki­log­ra­mų jis jau pir­ mo­jo­je dvi­ko­vo­je 0:8 pra­lai­mė­jo ame­ri­kie­čiui Ty­rell For­tu­ne ir pa­ si­trau­kė iš to­les­nės ko­vos dėl ap­ do­va­no­ji­mų.

Šian­dien lais­vų­jų im­ty­nių tur­ny­ re rung­sis ki­tas Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­to stu­den­tas – Ša­rū­nas Jur­čys.

Jis var­žy­sis svo­rio ka­te­go­ri­jo­je iki 60 ki­log­ra­mų. Šian­dien pa­si­ro­dy­mus tęs ir sun­kiaat­le­čiai, tarp ku­rių bus ir du klai­pė­die­čiai: Ser­ge­jus Li­cha­vo­jus (105 kg) ir Žy­gi­man­tas Sta­nu­lis (94 kg). Spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, Ž.Sta­nu­ lis tarp Lie­tu­vos sun­kiaat­le­tų tu­ri dau­giau­sia šan­sų iš­ko­vo­ti me­da­ lį. Jis ba­lan­dį iš Eu­ro­pos sun­kio­ sios at­le­ti­kos čem­pio­na­to par­ve­žė du bron­zos me­da­lius.

Klai­pė­die­čių pa­si­ro­dy­mą uni­ver­ sia­do­je baigs sam­bo im­ty­ni­nin­kas Val­das Ka­na­pec­kas, ku­ris ko­vos sek­ma­die­nį.

27-osios va­sa­ros stu­den­tų žai­ dy­nės baig­sis lie­pos 17 die­ną.

11

penktadienis, liepos 12, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

gidas Festivalis, kuriame savanoriauja mokslo daktarai

R

ytoj, liepos 13-ąją, Nidoje prasideda XVII tarptautinis Thomo Manno festivalis – bene vienintelis toks šalyje akademinės kultūros renginys, kuriame vieni kitus darniai papildo muzika, dailė, kinas, pokalbiai bei diskusijos.

Renginių įvairovę įrėmina temos, įkvėptos autoritetingų Europos intelektualų minčių. Šiųmetę – „Tėvynės ieškojimas“, itin aktualią visu joje užkoduotu daugiaprasmiškumu, padiktavo Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo esė rinktinė. Jos interpretacijų įvairovė aprėps koncertų repertuarą, žodžio programos teminius akcentus, meno parodas bei projektus.

Kultūrinį prestižą puoselėjantis solidus renginys yra mėgstamas intelektualiosios publikos iš Lietuvos ir užsienio, lankomas oficialių asmenų, kurių gretose šiemet – itin solidūs tarptautiniai vardai.

Stabilumas ir tvirtas apsisprendimas žengti pasirinktu keliu šiandien retoki ne tik kultūrinių renginių organizavimo srityje, tačiau Th.Manno festivalis principinių formos naujovių nežada. Anot renginį organizuojančio Th.Manno kultūros centro, įsikūrusio Nidoje, bet savo veikla ir kontaktų tinklu seniai pranokusio kurorto ribas, direktorės Linos Motuzienės, festivalis vengia komercializacijos ir trumpalaikio naujumo efekto.

– Kaip pasitikrinate, kad kryptis pasirinkta teisingai?

– Festivalio programą rengiantis tarptautinis kuratoriumas, kurį sudaro istorikai, muzikologai, menotyrininkai ir kiti kultūros ekspertai, paiso tradicijos puoselėti amžinus dalykus, klasiką. Kita vertus, paprasčiausias būdas pasitikrinti – atsižvelgti į svečių susidomėjimą.

O jų kasmet vis daugėja. Be to, labai džiaugiamės tais, kurie festivalyje lankosi nuo pat pirmojo renginio, jau 16 metų. Pati centre dirbu ir festivalio organizaciniais reikalais rūpinuosi penktuosius metus. Per šį laikotarpį spėjau įsidėmėti kasmet mus aplankančius svečius ir nuolat fiksuoju naujus veidus.

– Th.Manno festivalio programa aprėpia aštuonias intensyvias dienas, kasdien siūlydama vidutiniškai po tris renginius.

Kurių iš jų šiemet jokiu būdu nepraleistumėte, būdama ne organizatorė, o tiesiog vasarotoja?

dininkas, Vilniaus dailės akademijos (VDA) Nidos meno kolonijos rezidentas Wilhelmas Klotzekas Th.Manno memorialiniame muziejuje atidarys parodą „Nie da“ („Niekuomet ten“) bei surengs ją papildysiančių tekstų skaitymą. Nidos meno kolonijoje kuratorės Eglė Mikalajūnė ir Rasa Antanavičiūtė pristatys gausių menininkų pajėgų parodą „Savos teritorijos“, kurioje dalyvaus prancūzų kolektyvas „Societe Realiste“, įkurtas Ferenco Grófo ir Jean-Baptiste Naudy 2004-iaisiais, britas Marcus Coates, suomis Mikko Kuorinki, Londone gyvenantis kanadietis videomenininkas Markas Lewis, 2009-ais atstovavęs Kanadai Venecijos meno bienalėje, ir lietuvis fotografas Robertas Narkus.

Dermė: penktuosius metus Th.Manno kultūros centrui vadovaujanti istorikė L.Motuzienė džiaugiasi galė-

dama derinti festivalio organizavimą su galimybe nuolat plėsti savo akiratį.

– Visa programa yra labai turininga, ir ypač džiugina tai, kad kai kurie poilsiautojai net planuoja savo atostogas, atsižvelgdami į festivalio datas. Beje, tradiciškai turėsime ir garbių svečių. Šiais metais festivalį atidarys Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas Joachimas Gauckas, dalyvaujant Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Kaip ir kasmet, atidary-

Kai kurie poilsiautojai net planuoja savo atostogas, atsižvelgdami į Th.Manno festivalio datas. me dalyvaus festivalio globėjas kadenciją baigęs Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai, kiti oficialūs asmenys ir iškilūs kultūros žmonės.

Savo ruožtu aš dalyvauju visuose renginiuose ir tai vertinu kaip puikią galimybę plėsti akiratį, – šypso-

si. – Kalbant apie šių metų programos akcentus, neabejotina „vinis“ yra iki šiol tik kartą Lietuvoje viešėjusios vokietės literatūrologės ir kultūrologės Aleidos Assmann vizitas festivalyje. Goethe’s instituto kvietimu atvyksianti profesorė žodžio programos renginyje kalbės apie tėvynės ieškojimą, polemizuodama su šiai temai knygą paskyrusiu Cz.Miłoszu. Turint galvoje, kad iki šiol profesorė Lietuvoje yra tik skaičiusi paskaitas specialistų auditorijai, tai – išties puiki galimybė išgirsti jos įžvalgas aktualia tema.

Man asmeniškai tai įdomu ir dėl to, kad esu istorijos doktorantė ir savo darbe nagrinėju atminimo kultūrą, kurios tyrinėtoja yra A.Assmann.

Th.Manno kūrybos mėgėjus, besidominčius ir rašytojo šeimos gyvenimu, neabejotinai sudomins susitikimas su leidėja Nicola Knoth, kuri išleido rašytojo anytos Hedvigos Pringsheim feljetonus apie šeimos gyvenimą.

Simbolinis ir svarbus yra festivalio bičiulio muzikologo Edmundo Gedgaudo knygos apie šviesaus atminimo Th.Manno festivalio muzikos programos sudarytoją Oną

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Narbutienę, kurios pradėtas tradicijas renginys tęsia iki šiol, pristatymas. Monografija „Ona Narbutienė. Gyvenimo preliudai“ yra pripažinta vienu iš geriausių praėjusių metų šalies muzikologijos darbų ir įvertinta Vytauto Landsbergio premija. Daugelį metų su O.Narbutiene bendravęs E.Gedgaudas knygoje itin jautriai ir subtiliai atskleidžia įžvalgios specialistės ir įdomios, atviros gyvenimui asmenybės paveikslą.

Labai įdomi paroda kurorto lankytojų lauks Neringos istorijos muziejuje. Vokietijoje gyvenanti menotyrininkė Eva Pluharová-Grigienė, kuri yra dirbusi Th.Manno kultūros centre Nidoje, ją parengė pagal neseniai apsigintą disertaciją, skirtą Kuršių nerijos kurortų istorijos temai. Parodoje ji pristatys įvairių laikotarpių leidinius, atskleisiančius, kaip nuo XIX a. pabaigos iki Sovietų Sąjungos griūties, atsižvelgiant į ideologiją, keitėsi, šių dienų terminais kalbant, kurortų prekinis ženklas ir reklamos koncepcija.

Festivalio dailės programos didžiąją dalį sudarys šiuolaikinio meno renginiai. Goethe‘s instituto stipen-

– Suorganizuoti didelį renginį – nelengva užduotis. Ko nemato lankytojai?

– Lemiamą darbą – programos sudarymą – atlieka kuratoriumas.

Mano sritis – organizacinė veikla, kurios nebūčiau galėjusi atlikti be bičiulių pagalbos. Th.Manno festivalis unikalus dar ir tuo, kad čia savanoriškais pagrindais dirba ir šitaip didžiulę paspirtį suteikia Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojai ir doktorantai: istorikas dr. Vasilijus Safronovas, archeologė Raimonda Nabažaitė bei kiti. Esu jiems labai dėkinga.

– Ko gero, būtent festivalis diktuoja Th.Manno kultūros centro veiklos ritmą?

– Iš tiesų šis renginys tampa simbolinio metinio ciklo pabaiga, po kurios laukia nedidelis atokvėpis – kitam festivaliui esame įpratę pradėti ruoštis pasibaigus ankstesniajam. Tačiau tai nėra vienintelė centro veiklos sritis. Esame aktyviai įsitraukę į projektinę veiklą, plėtojame bendradarbiavimą tarptautiniu mastu. Šiuo metu bendraujame su Norvegijos kultūros centrais ir muziejais, ypač su rašytojo Knuto Hamsuno centru, ir tikimės, kad tai išaugs į bendrus projektus bei padės mūsų mažai organizacijai išeiti į platesnius vandenis. O vėliau tikimės išplėsti kompaktiškame rašytojo vasarnamyje įsikūrusį Th.Manno muziejų bei kultūros centrą ir fiziškai – yra ne tik vizijų, bet ir galimybių jas įgyvendinti pritraukiant europinį finansavimą.

Kalbėjosi Valerija Lebedeva

Festivalio programa –

www.kl.lt

12

penktadienis, liepos 12, 2013

pramogų gidas Pažers operinės muzikos perlų

S.Janušaitė – su styginių kvartetu

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos kultūrinių vasaros renginių programa „Pėdink į Girulius“ publiką šįvakar pamalonins koncertu „Operinės muzikos perlai“. Jame dainuos Olga Žorova (sopranas), Andrejus Valikovas (tenoras) ir Tomas Vilaniškis (bosas). Jiems akompanuos Aurelija Kržanavičienė ir Tamara Prokopovič (fortepijonas). Skambės F.M.Torroba, F.P.Tosti, I.Arditti ir L.Denza dainos, taip pat arijos ir duetai iš G.Donicetti, W.A.Mozarto, G.Bizet, A.Dvoržako, P.Čaikovskio ir S.Rachmaninovo operų. Koncertą ves solistas Vitalijus Muravjovas.

KUR? Girulių bibliotekoje (Šlaito g. 10A).

KADA? Liepos 12 d. 18 val.

KAINA? Nemokamai.

Klaipėdos koncertų salės (KKS) vasaros renginių ciklą šįvakar pratęs koncertas gundančiu pavadinimu „O, brangioji...“. Jame susitiks 2012 metų Auksinio scenos kryžiaus laureatė solistė Sandra Janušaitė bei tais pačiais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės premija apdovanotas Kauno styginių kvartetas. Kartu su pianiste Rūta Mikelaityte-Kašubiene parengtoje jų programoje susipins nuostabiausios soprano arijos bei romantinės dainos su originaliomis pjesėmis styginių kvartetui bei šviesia nostalgija ir sveiku humoru persmelkta Vidmanto Bartulio muzika.

KUR? KKS parko estradoje (Šaulių g. 36).

KADA? Liepos 12 d. 20 val.

KAINA? 15, 20 Lt.

Į Kuršių marias grįžta „Muzikuojantis keltas“ Nuo liepos 19-osios jau septintą vasarą saulei leidžiantis Klaipėdoje prasidės intriguojantys, kerintys pamiltų dainininkų koncertai ant vandens. Festivalis „Muzikuojantis keltas“ – tai unikalus reiškinys, kai muzikos grožis susipina su gamtos didybe.

Festivalio rengėjai iš bendrovės „Promo Plius“ prisipažino, jog šįkart buvo kiek sunerimę, kad sugedus keltui „Nida“ gali tekti koncertus atidėti kitai vasarai, tačiau sulaukė galybės entuziastų skambučių, laiškų ir suprato, kad žmonėms jų tikrai trūksta, tad labai stengėsi nenuvilti jų lūkesčių. „Viskas bus gerai! Netrukus keltas „Nida“ išplauks į marias – anksčiau, nei prasidės koncertai.

Planuotas profilaktinis remontas, kurį darome kiekvieną pavasarį ir rudenį, nebuvo sudėtingas ar įspūdingas. Didesnį remontą atliekame kas penkerius metus, tada keltas perdažomas. Tik šįkart detalių laukėme ilgai – maždaug devynias savaites. Šiemet turėjome bėdų su vairo kolonėlėmis, reikėjo keisti kai kurias detales, tai laukimas ir prailgo“, – dėstė Smiltynės perkėlos direktorius Darius Butvydas.

Per septynetą metų tautiečiai ir svečiai priprato prie netradici-

nėje erdvėje skambančios mėgstamiausios muzikos, prie nuostabios šventės ir išgyvenimų. Jie vėl palydės besileidžiančią saulę ir vilnimis pasieks jūros vartus bei Kiaulės Nugarą, suksis „Kelto valso“ ritmu. Romantinių pasiplaukiojimų gerbėjų šiemet laukia keletas naujovių: „Muzikuojantis keltas“ išplauks 20.30 val., o koncertai vyks penktadienių ir šeštadienių vakarais. „Kapitonams, kuriems išpuola proga stoti prie vairo, kai skamba muzika, – didelis džiaugsmas. Žinoma, visada malonu matyti ir šiltas keleivių šypsenas, kai visi patenkinti, nėra piktų, žmonės atsipalaidavę“, – sakė kelto kapitonas Arvydas Budrius, įgudęs pasukti keltą taip, kad vėjo gūsiai neužgožtų muzikos garsų. „Ne pirmą kartą teks koncertuoti „Muzikuojančiame kelte“. Tai – labai teisingas reiškinys Klaipėdoje, nes kur kitur Lietuvoje rasi tokią originalią erdvę. Iš tikrųjų muzika

Atlikėjai: „Muzikuojančiame kelte“ nebe pirmą vasarą koncertuos „Sare Roma“ ir I.Valinskienė.

ir gamta turi daug bendro ir šiame koncerte jos susilieja. Mes stengiamės parinkti tokią programą, kuri nebūtų banali, nuvalkiota, kuri suteiktų peno mintims ir svajonėms, kad visi pajustume tą dermę. Kaip ir praėjusias vasaras, ir šiemet atliksime dainų apie jūrą ir laivus“, – pasakojo Stano, festivalyje pasirodysiantis su grupe „Čili’nam“. „Čia tampi gamtos įkaitu, bet tai yra labai malonu ir įspūdinga.

Be to, niekur kitur taip šiltai nepabendrausi su atlikėjais, nebūsi taip arti jų. Publika, kuri susirenka į muzikuojantį keltą, tiksliai žino, ko nori, ko atėjo ir ko tikisi. Tai irgi malonu, nes dainuojame žmonėms, ne alaus bokalui“, – šypsojosi atlikėjas. „Klaipėdos“ inf.

Festivalio programa Liepos 19 d. 20.30 val. – „Sare Roma“, lei mėlyną jūrą“. Bilietai – po 53 Lt. čigoniškų dainų ir aistrų vakaras. BilieRugpjūčio 3 d. 20.30 val. – Ingos Vatai – po 63 Lt. linskienės gražiausių dainų vakaras Liepos 20 d. 20.30 val. – Kostas Smo- „Mylėk mane!“. Bilietai – po 73 Lt. riginas ir Olegas Ditkovskis, dainuojamosios poezijos vakaras. Bilietai – po Rugpjūčio 10 d. 20.30 val. – Mariaus Jampolskio, Ramūno Rudoko ir Sta53 Lt. no humoristinis šou „Čili’nam”. BilieLiepos 26 d. 20.30 val. – Radži, popu- tai – po 73 Lt. liariausių dainų vakaras „Visko būna!“ Keltas „Nida“ išplaukia iš Senosios Bilietai – po 53 Lt. Smiltynės perkėlos (Šiaurės ragas, DaLiepos 27 d. 20.30 val. – legendinės nės g. 1). Koncertų pradžia – 20.30 val. grupės „Hiperbolė“ gitaristo Igorio Be- Plaukimo trukmė – 2 val. rino koncertas. Bilietai – po 63 Lt. Bilietus platina „Bilietų pasaulis“, o konRugpjūčio 2 d. 20.30 val. – Liuba Na- certo dieną jie parduodami Senosios zarenko, romansų vakaras „Kadais pa- perkėlos kavinėje (renginio vietoje).

„Dizaino manufaktūroje“ kurs viršelius knygoms Esate iš uostamiesčio, domitės dizainu ir norite išmėginti savo kūrybinį potencialą? Jūsų registracijos laukia šį mėnesį duris atversianti Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) „Dizaino manufaktūra 2013“, kurioje laukiami visi kūrybingieji.

Idėjos: ankstesniais „Dizaino manufaktūros“ metais jos dalyviai, be ki-

ta ko, kūrė originalias pakuotes.

Vienas iš sėkmingiausių KKKC vykdomų kūrybinių industrijų projektų aprėpia pusės metų nemokamų kūrybinių seminarų ir paskaitų, ekskursijų į gamybos įmones bei savarankiško kūrybinio darbo ciklą. „Dizaino manufaktūra“ rengiama trečiąjį kartą. Šių metų tema – knygos dizainas.

Projektu siekiama sudaryti sąlygas dalyviams, kad jie išplėtotų savo kūrybinę viziją nuo proto šturmo iki gaminio. Jiems talkina įvairioms kūrybinės veiklos sritims atstovaujantys lektoriai bei

projekto partneriais tampančios įmonės.

Liepos 19 d. 19 val. ir 20 d. 12 val. KKKC Meno kieme (Bažnyčių g. 4) vyks pirmieji „Dizaino manufaktūros 2013“ dalyvių susitikimai su šių metų projekto partnerės leidyklos „Mintis“ atstovais.

Projekto dalyviai kurs viršelius dviem „Minties“ leidyklos spaudai ruošiamoms knygoms: amerikiečio maisto ir kulinarijos istoriko Dave‘o Dewitto darbui „Da Vinčio virtuvė. Slaptoji itališkos virtuvės istorija“ ir Luko Devitos studijai „Lietuvos populiaroji muzika, džiazas ir rokas „Melodijos“ plokštelėse 1961–1991 m.“. Geriausi vizualiniai sprendimai taps tiražinių leidinių veidais. „Mintis“ – viena iš seniausių šalies leidyklų, kurios ištakos siekia 1945-uosius. Šiandien leidykla tebėra orientuota į kultūrologinio,

filosofinio, politologinio, istorinio pobūdžio bei grožinę literatūrą, drauge ieško naujų krypčių, temų bei formų.

Atrinktiems dalyviams „Dizaino manufaktūros“ užsiėmimai bus nemokami. Motyvacinis laiškas bei gyvenimo aprašymas padėtų įvertinti pasirengimą ir entuziazmą. Dalyvaujantieji projekte prašomi atsinešti į užsiėmimus savo kompiuterį ir fotoaparatą. Išankstinė registracija vyksta el. paštu rasma@kkkc.lt ir mob. tel. 8 645 44 321.

Ankstesniais „Dizaino manufaktūros“ metais dalyviai nagrinėjo žakardinio audimo subtilybes, mokėsi gaminti stiklo suvenyrus, kurti interjerą, vitražus, pakuotes, odos dirbinius, projektuoti baldus ir kt. Projektą remia Kultūros ministerija. „Klaipėdos“ inf.

13

penktadienis, liepos 12, 2013

pramogų gidas Vasaros kine – baskų filmai

Paroda apie vėtrungių tėvą

Vasaros vakarais klaipėdiečiai turi puikią progą pasimėgauti ir geru kinu, kuris nukels į pačias egzotiškiausias pasaulio šalis. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC) siūlo originalų ir spalvingą vasaros kino repertuarą. Kitą savaitę jame – smagi baskų trumpametražių filmų programa KIMUAK. Šią programą kasmet organizuoja ir finansuoja Baskų krašto kultūros departamentas ir Baskų filmų archyvų fondas, o filmus kasmet atrenka ir katalogą sudaro nepriklausoma žiuri. Bus rodomi filmai (su angliškais subtitrais) iš 2010 ir 2012 m. katalogų.

KUR? KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2).

KADA? Liepos 16, 17 d. 19 val.

KAINA? Nemokamai.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (MLIM) Klaipėdoje eksponuojama paroda „Kuršmarių vėtrungių tėvas Ernstas Vilhelmas Berbomas (1786–1865)“, parengta Kintų Vydūno kultūros centro. Parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių, vadinamą Kuršmarių vėtrungių tėvu. Jis buvo eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, Klaipėdos miesto burmistras, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą.

KUR? MLIM (Didžioji Vandens g. 2).

KADA? Iki liepos 20 d.

KAINA? Muziejaus lankymas – 5, 2,5 Lt.

Kitą savaitę Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynas kviečia į vargonų muzikos koncertus „Vargonų laivė“, skirtus Šv. Pranciškaus Asyžiečio onkologijos centro koplyčios naujųjų vargonų inauguracijai.

„Vargonų laivė“ Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje (Savanorių g. 4) Liepos 20 d.

15 val. – vargonų inauguracijos pradžia. Dalyvaus brolis Benediktas, provincijolas Astijus Kungys, LR kultūros ministras Šarūnas Birutis, Klaipėdos miesto valdžios atstovai, vargonų statybos fundatoriai. Vargonuos vargonų dispozicijos kūrėjas G.Grodbergas (Rusija).

17 val. – šv. Mišios. Jų metu vargonuos kompozitorius Alvidas Remesa.

Sąskambis: Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje įrengti profesionalūs „Rieger” vargonai forma

atliepia architektūrinę koplyčios-laivo koncepciją.

Evaldo Darulio nuotr.

Suskambės nauji vargonai Inauguracijai – koncertų ciklas

Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje įrengti 37 registrų, trijų manualų ir pedalo profesionalūs, vienais geriausių pasaulyje tituluojami „Rieger“ firmos (Austrija) vargonai, savo forma atliepiantys architektūrinę koplyčioslaivo koncepciją.

Liepos 20-ąją vargonų inauguracijos pradžioje naujaisiais vargonais gros vienas žymiausių Rusijos vargonininkų, Maskvos filharmonijos vyr. vargonininkas Garis Grodbergas. Reikšminga, kad maestro yra gimęs Klaipėdoje, o naujieji vargonai buvo pagaminti pagal jo sukurtą balsų dispoziciją. Išskirtinės stilistikos atlikėjo repertuare – visų epochų ir krypčių muzika: nuo J.S.Bacho iki O.Mesiano, taip pat XX a. kompozitorių D.Šostakovičiaus, K.Chačaturiano ir kitų kūryba.

Šv. Mišių metu bus atlikti ir naujausi lietuvių kompozitorių kūriniai vargonams: Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato kompozitoriaus Algirdo Martinaičio „Šv. Pranciškaus malda“ ir kompozitoriaus Vytauto Paukštelio „Išlikimas“. O liepos 21-ąją naujaisiais vargonais vargonuos Haigas A.Vosgueritchianas (Izraelis) ir Michaelis Schöchas (Austrija).

Gaivins prarastą tradiciją

Pastaraisiais metais vargoninės muzikos koncertų galimybės Klaipėdoje buvo ribotos tiek dėl instrumento, tiek dėl atlikėjų stokos.

Profesionalios muzikos koncertai vyksta tik Klaipėdos universiteto Menų fakulteto salėje, kurioje vargonai pastatyti dar 1975 m.

Nutrūko ir VšĮ „Naujasis vargonų forumas“ kelerius metus mieste rengti festivalio „Vargonų vasa-

ra“ koncertai. Tai turėjo reikšmės šios muzikos klausymo tradicijų praradimui. Šiandieninė vargonavimo praktika užsienyje ir mūsų šalyje išgyvena stilistinius pokyčius: praeities atlikimo tradicijos derinamos

Tikimasi, jog „Vargonų laivės“ koncertai taps naujos vargoninės muzikos koncertų tradicijos Klaipėdoje pradžia.

su šiuolaikiškais muzikiniais ieškojimais. Tikimasi, jog „Vargonų laivės“ koncertai taps naujos var-

goninės muzikos koncertų tradicijos Klaipėdoje pradžia.

Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčios vargonų statybą fundavo Inga Gusiatina su dukterimis Kotryna ir Beatriče. Koncertų „Vargonų laivė“ ciklą kofinansavo LR Kultūros rėmimo fondas ir Austrijos ambasada.

Iki Vienos ir Zalcburgo

Projekto iniciatorius ir vadovas brolis Benediktas Jurčys planuoja sukurti tarptautinį „Rieger“ firmos vargonų kelią nuo Klaipėdos ir Vilniaus iki Vienos ir Zalcburgo. Prieš 2 500 metų Gintaro keliu nuo Baltijos jūros iki Diurnbergo Zalcburge vyko gyva prekyba gintaru – dabar Vargonų keliu iš Lietuvos į Austriją, iš Austrijos į Lietuvą sklis muzikos skambesys...

Kompanija „Rieger“ yra viena seniausių vargonų gaminto-

Taip pat skambės A.Martinaičio „Šv.

Pranciškaus malda“, kurią atliks doc.

Renata Marcinkutė-Lesieur ir choras „Aukuras“ (vadovas Alfonsas Vildžiūnas), bei V.Paukštelio „Išlikimas“, kurį gros vargonininkas Rimvydas Mitkus.

Liepos 21 d.

11 val. – šv. Mišios.

12 val. – vargonų muzikos koncertas.

Vargonuos H.A.Vosgueritchianas (Izraelis).

15 val. – šv. Mišios – pirmosios koplyčios pašventinimo metinės. Giedos Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ (vadovas Tomas Ambrozaitis).

17 val. – vargonų muzikos koncertas.

Vargonuos M.Schöchas (Austrija).

jų, veikianti jau beveik 170 metų. Per tą laiką austrų kompanija pagamino daugiau nei 2 000 įvairiausių dydžių ir tipų instrumentų, kurie skamba visame pasaulyje: Bratislavos filharmonijoje, Regensburgo katedroje, Auksinėje Muzikverėno Vienos salėje, Rytų meno centre Šanchajuje, Šenceno kultūros centre ir Seulo Sunark bažnyčioje. Kitąmet „Rieger“ vargonai suskambės ir Paryžiaus filharmonijoje. „Klaipėdos“ inf.

„Emalio gėlynuose“ – žaisminga juvelyrika „Klaipėdos galerijoje“ iki liepos 25osios veikia personalinė Ingos Juškienės juvelyrikos paroda „Emalio gėlynai“.

Ekspozicija atveria kelią į emalio technikos pažinimo pasaulį. Emalis be metalo – tai tiesiog stiklas, o metalo spalvų paletė – labai ribota. Šių dviejų kontrastingų medžiagų sąjunga daro emalio meną unikalų.

Nuo 2009-ųjų, susipažinusi su emalio technika, metalo plastika,

I.Juškienė eksperimentuoja spalvų ir formų deriniais, kuria papuošalus. Meno kūriniuose ji dažnai iškala palinkėjimus – gėrio, svajonių išsipildymo... Ši kūrybos sritis reikalauja itin didelio profesionalumo bei kruopštumo, daug kantrybės. Emalio pagrindui menininkė naudoja varį, kurį pati kalinėja ir iš kurio pjausto žaismingus motyvus, o aukso tirpalas kūriniams suteikia taurumo. „Emalis – unikali medžiaga, kuri užburia mane kūrybai. Ji paslanki

kuriant netikėtas plokštumas, formas, spalvinius sprendimus. Man priimtinos ir nesvetimos visos emalio meno technologijos bei jų tradicinės ir naujai atrastos tarpusavio jungtys. Mano kūryba – raštai, linijos, ornamentai, atsinešti iš vaikystės“, – pasakojo parodos autorė. Žaismingai pateiktoje parodos ekspozicijoje „Emalio gėlynai“ meistriškai atlikti I.Juškienės emalio kūriniai dvelkia vasaros gaiva ir žydinčiomis pievomis. „Klaipėdos“ inf.

Papuošalai: I.Juškienės „Gėlė“ ir „Paukštulis“ – iš emalio.

14

penktadienis, liepos 12, 2013

pramogų gidas

J.Vosylius: gal todėl ir tapau dailininku „Vaikystėje ne kartą kritau iš medžio.

Gal todėl ir tapau dailininku. Matot, kas atsitiko“, – juokėsi žinomas klaipėdietis tapytojas monumentalistas Juozas Vosylius, uostamiesčio Rūtų galerijoje atidaręs savo molbertinės tapybos darbų parodą.

Vizitinė kortelė J.Vosylius gimė 1950 m. Marijampolės rajone.

1968 m. baigė M.K.Čiurlionio meno mokyklą, 1968–1973 m. studijavo Lietuvos dailės institute (dabar – Dailės akademija), įgijo freskos ir mozaikos specialybę.

Nuo 1973 m. gyvena ir kuria Klaipėdoje, yra Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Dailės katedros docentas, šalies dailininkų grupės „Individualistai“ narys.

Profesinės veiklos sritys – monumentalioji ir molbertinė tapyba.

Parodose dalyvauja nuo 1973 m.

Nuo 1978 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Dilema: „Dailininkas nesirenka stiliaus – gal stilius jį pasirenka...“ – svarstė J.Vosylius, apžvelgdamas savo

darbų parodą Rūtų galerijoje.

Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

Tapybos miksas

„Ji apglėbia maždaug pastarąjį mano kūrybos dešimtmetį, – sakė dailininkas „Klaipėdai“. – Tai savotiškas ankstesnių ir naujų darbų miksas iš „Gintaro rinkėjų“, „Rojaus sodų“ tapybos ciklų – norėjau, kad būtų matyti braižo kaita, žanrų skirtingumas. Štai ir pora portretų, keletas peizažų, yra ir natiurmortų – galerijos parodinėje ekspozicijoje tilpo bene 14 paveikslų.“ Ir jie visi – poetiniai, filosofiniai, metaforiški, su smagia ironijos gaidele, kaip būdinga šiam savitam dailininkui. Paroda primena, kad tai vienas iš nedaugelio tapytojų, pamėgusių portreto žanrą ir tapančių žmones nuo pat kūrybinio kelio pradžios. Šiuosyk eksponuojami profesoriaus Vytauto Tetensko ir tapytojo Danieliaus Rusio portretai. Nebe pirmą dešimtmetį tapomą „Gintaro rinkėjų“ ciklą tęsia plastiškos temos ir motyvų variacijos kompozicijose „Kalėdiniai gintaro rinkėjai“, „Vienas gintaro rinkėjas“, „Vargšai gintaro rinkėjai“, „Gin-

taro rinkėjo vakaras“. Paveikslas „Kažkas skrendantis“ pradėtas 2008-aisiais, o užbaigtas tik šiemet. „Ilgai tapau, daug taisau, neretai grįžtu prie ankstesnių darbų“, – prasitarė autorius, šįkart ne vieną savo kūrybos gerbėją maloniai nustebinęs diptiku „Krikštai ir debesys“. Abu puikūs paveikslai nutapyti daugiau nei prieš dešimtmetį, bet iki šiol niekur nerodyti.

Atgaiva akiai ir sielai – į juos žiūrint. „Madona. Motinystė“ – šiemetė drobė, „Medžiai su paukščių lizdais“, „Rausvas plaukimas“ datuoti 2012-aisiais. Jie ir „Vasaros mąstymas“ atkeliavo iš Botanikos sode praleisto laiko.

Stebėtinai lakios fantazijos

„Dailininkas nesirenka stiliaus – gal stilius jį pasirenka, – svarstė J.Vosylius, apžvelgdamas savo darbų parodą Rūtų galerijoje. – Ši kolekcija labai skirtinga – nuo spalvomis trykštančių peizažų, kurie nutapyti Botanikos sode, iki anksčiau sukurtų filosofinių, vadinamųjų fondinių darbų. Iš jos šiek tiek matyti, kaip keičiasi mano stilius, pasaulėjauta, kokie tapybos žanrai man artimi.“

Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Juozą pažįstu seniai... Nuo Šventosios akių freskos iki eskizo ant nago – štai toks jo kūrybos diapazonas“, – šmaikštavo tapytojas marinistas Edvardas Malinauskas per vernisažą, įteikdamas J.Vosyliui tuščią drobę ir liepdamas ant jos tapyti vertikaliai – tarkim, gėlę, ne jūrą, kuri prašyte prašosi horizontalaus formato. Neva kad jiedu iš bičiulių netaptų konkurentais.

mo, truputį humoro, simbolikos...

Taip natiurmortas įgavo peizažo savybių, o peizažas – natiurmorto... Ir jo portretuose – ne tik veidai... Yra apie ką pagalvoti į juos žiūrint... Juozas yra Juozas – nei pridėsi, nei atimsi. Tai viena iškiliausių Klaipėdos meno figūrų“, – apibendrino menotyrininkas Petras Šmitas. Žmonių džiaugsmui

Petras Šmitas:

Juozas yra Juozas – nei pridėsi, nei atimsi. Tai viena iškiliausių Klaipėdos meno figūrų.

„J.Vosylius yra grynas monumentalistas. Žavi jo stebėtinai laki fantazija. Sunku ją net suvokti, bet tai labai gražu. Sakyčiau, čia nėra gryno žanro, nors esama ir portretų, ir natiurmortų, ir peizažų... Bet autorius juos dar papildė, pridėdamas truputį literatūrišku-

Akivaizdu, baigęs freskos studijas, J.Vosylius tapyboje išlaikė polinkį į monumentalumą, kuris jo kūryboje puikiai dera su dvasingumu, sakralumu, amžinųjų žmogaus būties vertybių – gyvybės paslapties, motinystės, tiesos, gyvenimo prasmės – paieškomis ir atskleidimu. Savo tapybos darbais J.Vosylius išsiskiria ne tik uostamiestyje, bet ir visos Lietuvos kontekste.

Jis sukūrė kelias dešimtis sieninės tapybos kūrinių visuomeniniuose pastatuose. Ir vienas, ir su bendraautoriais yra ištapęs per dvi dešimtis milžiniškų freskų ir pano Klaipėdoje bei aplinkinėse vietovėse – Palangoje, Šventojoje, Juknaičiuose, Plateliuose, Vėžaičiuose, Pagėgiuose, Rieta-

Jo tapybos darbų yra įsigiję Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos dailės fondas, M.K.Čiurlionio dailės muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėdos dramos teatras, Maskvos Tretjakovo galerija, įvairios organizacijos ir privatūs asmenys Lietuvoje bei užsienyje.

ve, Tauragėje. Deja, freskos žinomos mažiau nei molbertinė tapyba, daugelis jų negrįžtamai sunaikintos ir nuniokotos. Kitos J.Vosyliaus freskos puošia Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės, Pagėgių Švento Kryžiaus, Šventosios Švenčiausios Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčių altorius.

Dabar šioje kūrybos srityje – pauzė, naujų užsakymų neturi.

Todėl ir leidžia laiką jei ne su savo studentais, tai dirbtuvėje prie molberto. Neslepia, kad sieninės tapybos ilgisi... „Freska tapoma ne tik dabarčiai, bet ir ateities kartoms, – sakė jis.

– Visada galvoju, kad kuriu ją amžiams, prisiimdamas didžiulę atsakomybę. Tačiau laikas ir istorijos vingiai įneša savų korektūrų...

Gaila tų freskų, kurios sunyko, ir gera dėl tų, kurios išliko, puoselėjamos. Svajoju dar nutapyti ne vieną žmonių džiaugsmui.“ O J.Vosyliaus molbertinės tapybos paroda Klaipėdos Rūtų galerijoje veikia iki liepos 24 d. Irgi – žmonių džiaugsmui.

Parodoje: J.Vosylius Rūtų galerijoje išskleidė pastarojo dešimtmečio savo kūrybos miksą – ekspozicijoje esama ir peizažų, ir portretų, ir natiurmortų.

19

PeNKTAdienis, liepos 12, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Džeko Londono knygą „Baltoji Iltis“.

Džekas Londonas. „Baltoji Iltis“ – vilkas, užaugęs atšiauriame pasaulyje, patyręs daugybę skriaudų, kiekvieną akimirką kovojęs dėl galimybės išlikti, patenka į visai kitą aplinką, kurioje nubunda geriausios jo prigimties šaknys.

Vilkiukas niekad nebuvo matęs žmogaus, tačiau instinktu jautė jo galią.

Kažkokiu nesuvokiamu būdu žmoguje jis atpažino gyvybę, kuri išsikovojo pranašumą prieš kitus Tyrų gyventojus.

Ne vien savo, bet ir visų savo protėvių akimis žiūrėjo dabar vilkiukas į žmogų, – akimis, kurios kadaise sukinėjosi tamsoje apie daugybę žiemos stovyklų laužų, kurios spoksojo iš tolo arba iš tankumynų gelmės į tą keistą dvikojį gyvį, kuris buvo visų gyvųjų daiktų viešpats.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 16 d.

Avinas (03 21–04 20). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o jauni pažįstami nepateisins vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui.

Neskubėkite reikšti savo nuomonės.

Jautis (04 21–05 20). Nepatartina įsigyti naujų daiktų, nes gali nukentėti tai, kas jums labai svarbu.

Kaip elgtis įvairiose situacijose, pakuždės intuicija, kuri šiandien nesnaudžia ir yra pasirengusi jums padėti.

Dvyniai (05 21–06 21). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajausite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau, negu galite įvykdyti.

Vėžys (06 22–07 22). Malonūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingus. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – ši diena tikrai puiki.

Liūtas (07 23–08 23). Esate labai susikaupę ir greiti. Būsite labai jautrūs, kitaip vertinsite savo emocijas bei veiksmus. Galbūt tie įvertinimai bus nepakankamai teisingi, todėl geriau šiandien tiesiog pailsėkite.

Mergelė (08 24–09 23). Pirmenybę teiksite įprastam gyvenimui ir nesigriebsite nerealių idėjų ar būdų atitrūkti nuo tikrovės. Ne pats tinkamiausias laikas skaityti knygas ar žiūrėti filmus. Realūs darbai atneš daugiau naudos.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Vertinsite visa tai, ko iki šiol pasiekėte, o problemų sprendimas teiks malonumą. Tačiau neužsnūskite ant laurų, nes artėja nelabai palankus laikotarpis.

Skorpionas (10 24–11 22). Palanki diena bendrauti, megzti pažintis ir kurti ateities planus. Džiaugsitės savo padėtimi ir nuopelnais. Jei ir toliau pasikliausite tik savo jėgomis, viskas bus tik dar geriau. Šaulys (11 23–12 21). Siekiant karjeros susidarys įspūdis, kad jūsų idėjos gali būti ignoruojamos. Nekovokite su pavydžiais žmonėmis, kurie trukdo judėti pirmyn, – pasitraukite į šalį ir ramiai siekite savo tikslų.

Ožiaragis (12 22–01 20). Jūs labai energingi ir aktyvūs, jaučiate nepaprastą jėgų bei motyvacijos antplūdį. Tačiau laikykitės numatyto plano, kad nepristigtumėte jėgų.

Vandenis (01 21–02 19). Jūsų laukia ne itin malonūs išbandymai, sudėtingi pokalbiai. Bendraujant gali kilti nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas. Žuvys (02 20–03 20). Ši diena pažers jums malonių netikėtumų. Galbūt sutiksite seniai matytą žmogų, su kuriuo anksčiau gerai leidote laiką. Atgaivintos pažintys praskaidrins nuotaiką ir įkvėps naujų jėgų.

Pakutuvėnuose dvi dienas aidės žemaitiškos dainos Plungės rajone Pakutuvėnuose dvi dienas vyks žemaitiškos dainos festivalis „Esam ė būsem“.

Renginys prasidės šiandien 18 val. žemaitiškomis mišiomis.

Jas laikys Lietuvos šv. Kazimiero provincijos ministras Astijus Kungys OFM. Vėliau festivalio dalyvių ir svečių laukia žemaitiškos liaudies

muzikos vakaronė. Ją ves Plungės rajono folkloro ansambliai „Gondinga“, „Vaisamta“, „Šateikē“, „Platelē“.

Rytoj nuo 11 val. iki pat vakaro koncertuos jaunieji šiuolaikinės žemaitiškos muzikos atlikėjai, grupės „Saulės broliai“ nariai, Povilas Girdenis, Saulius Petreikis su draugais, Juozas Milašius ir grupės „Ironija“, „Savi“, taip

pat visoje Lietuvoje žinomi muzikantai – Andrius Kulikauskas su draugais, Petras ir Dominykas Vyšniauskai.

Renginio metu vyks amatų mugė, veiks lankininkų klubas „Perkūno strėlė“.

Pakutuvėnai – vieta, kur nenaudojami kvaišalai, daug laukinės gamtos, pravers priemonė nuo uodų, kilimėlis, palapinė.

Šalia teka Minija, galima maudytis, ilsėtis.

Festivalį globoja Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos ministras A.Kungys OFM. Renginį organizuoja Šv. Antano Paduviečio vienuolynas ir žemaičių kultūros draugijos Plungės skyrius „Gondinga“. „Klaipėdos“ inf.

Orai

Savaitės pabaiga bus lietinga, tačiau orai pernelyg neatvės. Šiandien lietus stiprės, daug kur griaudės perkūnija. Bus 20–23 laipsniai šilumos. Panašūs orai išsilaikys ir savaitgalį – lis, kai kur su perkūnija. Sekmadienį pro debesis turėtų pasirodyti ir saulė, tačiau trumpai palyti turėtų visoje Lietuvoje. Temperatūra naktį bus 14–17, dieną apie 20–23 laipsnius šilumos.

Šiandien, liepos 12 d.

+23

+18

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+22

Šiauliai

Klaipėda

+23

Panevėžys

+21

Utena

+21

5.08 22.13 17.05

193-ioji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 172 dienos.

Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+21

Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +23 Brazilija +24 Briuselis +20 Dublinas +25 Kairas +33 Keiptaunas +22 Kopenhaga +23

kokteilis Ko nirš­ta ma­mos? „Kok­tei­l io“ agen­t ų akis vi­s ą va­s a­ rą džiu­g i­na mie­los jau­nos ma­my­tės, vaikš­t i­nė­jan­čios su sa­vo ma­ž y­l iais.

Vai­ku­čiai iš­puo­se­lė­ti, pa­puoš­ti, kaip iš at­vi­ru­kų. Gra­žu pa­žiū­rė­ti ir ma­moms, ir praei­viams. Ne vi­si jie ir iš­tve­ria ne­ pa­čiu­pi­nė­ję vai­k u­čio, ne­paū­ba­vę ar ne­pa­g y­rę ma­my­tės už gra­ž ų vai­ke­ lį. Pri­sė­li­na štai ko­kia te­tu­lė, nu­tai­siu­ si ge­ro­sios fė­jos fi­zio­no­mi­ją, ir pa­plo­ nin­tu bal­se­liu čiul­ba: „Oi, koks gra­žu­ tis, koks mei­lu­t is“, pa­g los­to plau­k us, žnyb­te­li skruos­tą. Ma­ma pa­krau­pu­si, net ne­spė­ja pa­si­prie­šin­ti, net ne­spė­ja šūk­te­lė­t i: „Ne­l ies­k i­te ma­no vai­ko, jis ne koks šu­niu­kas!“ Ta­čiau te­tu­lės juk ne kvai­los, sve­t i­mų šu­nų ne­l ie­čia ir pa­čios ži­no, kad ke­tur­ko­jis ga­l i įkib­t i dan­ti­mis to­kiai po­niai į pa­si­jo­nį, o ką vai­kas? Jis ken­čia ši­to­kių ap­si­me­tė­lių prie­ka­bia­vi­mą, ne­sup­ras­da­mas, ko­dėl jo neap­gi­na ma­my­tė.

Ap­sisp­ren­di­mo klau­si­mas Mui­t i­n in­k as ap­ž iū­r i­nė­j a kaž­ko­k io žmo­gaus krep­šį: „Na, tai ap­si­spręs­k i­ te ga­lų ga­le, kur čia jū­sų daik­tai, o kur – ma­no!“

Ban­ki­nin­ko žo­dy­nė­lis Vy­ras – ne­pro­cen­ti­nis kre­di­tas. Žmo­na – kre­di­tas.

Vai­kai – ne­lik­vi­dūs ak­ty­vai.

Uoš­vė – pra­bė­gu­sių me­tų sko­los.

Uoš­vis – at­nau­ji­na­ma­sis kre­di­tas.

Mei­lu­žė – ne­biu­dže­ti­nis fon­das.

Gy­ve­ni­mas – amor­ti­za­ci­ja.

Tė­vai – mo­kes­ti­nės leng­va­tos.

Sku­bė­ti ne­rei­kia Prieš­gais­ri­nės ko­man­dos va­das lė­tai, tar­si pa­si­vaikš­čio­da­mas, įei­na į pa­tal­ pą, ku­rio­je, lauk­da­ma iš­kvie­ti­mų, sė­di gais­ri­nin­kų ko­man­da. Žio­vau­da­mas ir neišt­rauk­da­mas ran­kų iš ki­še­nių sa­ko: „Vy­r u­čiai, po tru­pu­t į ruoš­k i­tės. De­ga mo­kes­čių ins­pek­ci­jos pa­sta­tas“.

Kaunas Londonas +26 Madridas +37 Maskva +27 Minskas +24 Niujorkas +25 Oslas +26 Paryžius +25 Pekinas +31

Praha +21 Ryga +23 Roma +29 Sidnėjus +19 Talinas +22 Tel Avivas +30 Tokijas +34 Varšuva +20

Vėjas

2–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+16

+18

+19

+17

6

+17

+19

+17

+17

5

rytoj

sEkmadienį

+19

Marijampolė

Vilnius

+20

Alytus

+18

+17

5

1884 m. gi­mė ita­lų ta­py­ to­jas ir skulp­to­rius Ame­ deo Mo­dig­lia­ni.

1902 m. Aust­ra­li­jos par­ la­men­t as bal­s a­vo už imig­ra­ci­jos ap­ri­bo­ji­mus bei su­tei­kė bal­s a­v i­mo tei­sę mo­te­rims.

1920 m. ofi­cia­l iai ati­da­ ry­tas Pa­na­mos ka­na­las.

1920 m. so­v ie­t ų Ru­si­ja ir Lie­t u­va pa­si­ra­šė tai­ kos su­tar­t į. Ru­si­ja de ju­ re pri­p a­ž i­no Lie­t u­vos ne­prik­lau­so­my­bę.

Bonifacas, Brunonas, Izabelė, Margiris, Sigibertas, Sigitas, Vyliaudė.

1969 m. gi­mė ak­to­ rė Li­sa Ni­co­le Car­son, vai­d i­nu­s i TV se­r ia­le „Eli Mak­byl“.

Krem­lius grįžta prie ma­ši­nė­lių Ru­si­jos vals­ty­bi­nė tar­ny­ba, tu­rin­ ti sau­go­ti Krem­liaus ko­mu­ni­ka­ci­ją, ieš­ko pirk­ti se­no­viš­kų ra­šo­mų­jų ma­ ši­nė­lių, kad ne­bū­tų ga­li­ma nu­te­kin­ti in­for­ma­ci­jos iš kom­piu­te­rių kie­tų­jų dis­kų, ket­vir­ta­die­nį sa­kė šal­ti­niai.

Grį­ži­mą prie po­pie­riz­mo per­smelk­ tų so­vie­ti­nės biu­rok­ra­ti­jos lai­kų, kaip pra­ne­ša­ma, pa­ska­ti­no slap­tų do­ku­men­tų pa­skel­bi­mas in­ter­ne­to sve­tai­nė­je „Wi­ki­Leaks“ ir bu­vu­sio JAV žval­gy­bos kont­rak­ti­nin­ko Ed­ war­do Snow­de­no at­sklei­di­mai.

Fe­de­ra­li­nė ap­sau­gos tar­ny­ba, ku­ ri taip pat yra at­sa­kin­ga už pre­zi­ den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no ap­sau­gą, ke­ti­na iš­leis­ti tik kiek dau­giau nei 486 tūkst. rub­lių (14,8 tūkst. do­ le­rių) elekt­ri­nėms ra­šo­mo­sioms ma­ši­nė­lėms, skel­bia­ma vals­ty­bi­ nės įsi­gi­ji­mų agen­tū­ros tink­la­la­ py­je za­kup­ki.gov.ru. „Šis pir­ki­nys bu­vo pla­nuo­ja­mas jau dau­giau kaip me­tus“, – ket­vir­ ta­die­nį sa­kė šal­ti­nis tar­ny­bo­je, ku­ri ži­no­ma ru­siš­ku ak­ro­ni­mu FSO. Pra­ne­ši­mas mi­nė­to­je in­ter­ne­ to sve­tai­nė­je at­si­ra­do praė­ju­sią sa­ vai­tę. Tar­ny­bos at­sto­vė ko­men­

Vardai

liepos 12-ąją

Rytas

+18

+21

+20

1975 m. San To­mė ir Prin­si­pės (Sao To­me and Prin­ci­pe) sa­lų vals­ty­bės ta­po ne­prik­lau­so­mo­mis nuo Por­tu­ga­li­jos.

1990 m. ei­li­nia­me SSKP su­va­ž ia­vi­me iš par­t i­jos pa­si­t rau­kė Bo­r i­sas Jel­ ci­nas.

1996 m. Di­d žio­sios Bri­ ta­n i­jos prin­cas Char­les ir prin­ce­sė Dia­na po 15 me­t ų tru­k u­s ių ve­dy­ bų su­ta­rė dėl sky­r y­bų są­ly­g ų.

Sap­ni­nin­kas

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei­gu su­sap­na­vo­te tau­rę, tai toks sap­nas

Saugumas: senoviškos rašomosios mašinėlės pasirodė patikimesnės

už šiuolaikinę techniką.

tuo­ti at­si­sa­kė. Krem­lių re­mian­tis laik­raš­tis „Iz­ves­ti­ja“ ra­šė, kad ta vals­ty­bi­nė tar­ny­ba no­ri nu­pirk­ti 20 ra­šo­mų­jų ma­ši­nė­lių, nes nau­ do­ti kom­piu­te­rius ren­giant slap­ čiau­sius do­ku­men­tus ga­li ne­be­ bū­ti sau­gu. „Po skan­da­lų dėl slap­tų do­ku­ men­tų iš­pla­ti­ni­mo „Wi­ki­Leaks“, Ed­war­do Snow­de­no de­mas­ka­vi­mų, pra­ne­ši­mų apie tai, kad Dmit­ri­jaus Med­ve­de­vo bu­vo pa­si­klau­so­ma per

jo vi­zi­tą G-20 vir­šū­nių su­si­ti­ki­me Lon­do­ne, bu­vo nu­spręs­ta iš­plės­ ti po­pie­ri­nių do­ku­men­tų kū­ri­mo pra­kti­ką“, – ra­šė laik­raš­tis, rem­ da­ma­sis šal­ti­niu FSO. Ne taip kaip spaus­din­tu­vai, kiek­ vie­na spaus­di­ni­mo ma­ši­nė­lė tu­ri sa­vo in­di­vi­dua­lų brai­žą, tad įma­ no­ma kiek­vie­ną do­ku­men­tą su­ sie­ti su ma­ši­nė­le, ku­ria jis bu­vo at­ spaus­din­tas, ra­šė „Iz­ves­ti­ja“. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

reiš­kia, kad jū­sų ma­lo­nu­mai ne­pa­tiks jū­ sų ar­ti­mie­siems. Sap­nuo­ti daug tau­rių – su­si­tai­ky­mas. Kriš­to­lo tau­rė – pa­gar­ba ir džiaugs­mas, ku­rio se­niai lau­kė­te. Su­dau­ žy­ta tau­rė – ne­vy­kęs ban­dy­mas iš­gar­sė­ ti. Jei sap­nuo­se tau­rė ap­vers­ta – jū­sų iš­di­ du­mas yra nuo­žmiau­sias prie­šas. Sap­ne ma­ty­ti tau­rę, pil­ną vy­no, reiš­kia, kad ga­ li­te pa­si­ti­kė­ti drau­gais. Jie rei­kia­mu mo­ men­tu su­teiks pa­ra­mą. Jei­gu sap­ne ap­ žiū­ri­nė­ja­te se­no­vi­nes tau­res, va­di­na­si, lau­kia pa­lan­kių žmo­nių pa­siū­ly­mai. Tau­ rę do­va­no­ti – esa­te lau­kia­mas sve­čias Jei sap­nuo­ja­te, kad pa­si­ra­ši­nė­ja­te do­ ku­men­tus, pa­vyks įti­kin­ti par­tne­rius ar bend­ra­dar­bius, jog rei­kia pri­tar­ti jū­sų nuo­ mo­nei. Jei pa­ra­šas neįs­kai­to­mas – abe­jo­ nės pan­čios ir stab­dys dar tą pa­tį mė­ne­sį.

Jei sap­nuo­ja­te, kad pa­si­ra­ši­nė­ja­te už ki­ tą, ap­niks ne­pa­si­ti­kė­ji­mas sa­vo su­ge­bė­ji­ mais. Pa­ra­šas rau­do­nu ra­ša­lu – neat­sa­kin­ gas poel­gis iš­skirs iš ki­tų, kai jums pa­čiam ma­žiau­siai to rei­kia. Du skir­tin­gi to pa­ties žmo­gaus pa­ra­šai – veid­mai­nys­tė at­vers akis dar tą pa­tį pus­me­tį. Pa­ra­šas ant tuš­ čio la­po – vie­nat­vė sa­vo no­ru. Šis sap­nas ga­li bū­ti ir pa­ra­gi­ni­mas elg­tis san­tū­riau.

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1061

2013 07 10 Iš­va­da: jei jums jau ket­vir­ta die­

na iš ei­lės ne­si­no­ri ei­ti į dar­bą, va­di­na­si, šian­dien yra ket­vir­ta­ die­nis.

Vie­ti­nis Ote­las – Di­rek­to­rius no­ri ma­ne pa­smaug­ti! – sa­ko vie­na drau­gė ki­tai.

– Ko­dėl taip gal­vo­ji?

– Vos tik aš pa­vė­luo­ju į dar­bą, jis iš kar­ to klau­sia: „O kur mū­sų Dez­de­mo­na?“ Čes­kos sek­re­to­rė ( 39 77 19, sa­ko­ma, kad no­rint už­dirb­ti dvi­gu­bai rei­kia dvi­gu­bai dirb­ti.

Tai kur čia nau­da?)

AUKSO PUODAS - 17 907 662 Lt DIDYSIS PRIZAS - 2 291 456 Lt 37 19 30 21 17 25 Auksinis skaičius 05 Papildomi skaičiai 24 43 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk 47 048 Lt (0 priz.)

5 skaičiai 5 341 Lt (5 priz.)

4 skaičiai 163 Lt (224 priz.)

3 skaičiai 12 Lt (4119 priz.)

2 + papildomas sk. 7 Lt (5239 priz.)

Džokeris - bil. nr. 090 081 241 (110 168 Lt) Prognozė: Aukso puode – 19 mln. Lt Didysis prizas – 2 mln. Lt Džokeris – 110 000 Lt