2013 07 15 klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PIRMADIENIS, LIEPOS 15, 2013

www.kl.lt

160 (19 763) =6?:.162;6@ 962=<@ "

9

RUBRIKA

JĹŞRA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

UostamiesÄ?io is­to­ri­jo­je – pir­mas Vo­kie­ti­jos pre­zi­den­to vi­zi­tas.

Miestas 2p.

Ar Vokietijai gresia ­ JaponijÄ… iĹĄtikusi demografinÄ— ­ krizÄ—?

Lie­tu­vos lai­vams aukť­tes­nio ran­go jō­ri­nin­kų ieť­ko­ma uŞ­sie­ny­je.

LaivininkystÄ— ieĹĄ ko

jĹŤrininkĹł uĹžsieny je

Situacija laivybos rinkoje yra tokia sudÄ—tinga, kad bankrutuoja didĹžiulÄ—s, kelis ĹĄimtus laivĹł turinÄ?ios kompa nijos. Pasaulio mas teliais nedidelÄ— Lietuvos jĹŤrĹł laivininkystÄ—, turinti 11 laivĹł, palyginti neblogai laikosi sudÄ—tingoje rinkoje. Jos vadovai su optimiz mu stebi, kaip nuo birĹželio jĹł segmento lygmeniu kyla lai vĹł frachtĹł indeksai.

Vidmantas Matu

ď Ž Darbas: YNV cV

[V[ Xf` aÛ'  1RY ab c\`• V_ XV aú 9VR ab c\` Wí _ú YNV cV [

tis

V[ Xf` aĂ›` YNV

v.matutis@kl.lt cĂş _RV `NV a_b[ XN ]R[ metinÄ— Ĺ engeno XV` ZĂ› [R `Vb` viza. Jis atvyks laivus ir liko paten ta ÄŻ KlaipÄ—dÄ…, Lietu ._Ă­ [\ /_b \ [b\ kin vos saugios laia_ remontininkĹł paslau ta vietiniĹł vybos administra ÄŽdarbinimas tapo cijoje patvirtina paprastesnis gomis. Dalis laivĹł dirba savo diplomus ir Lietuvos aukĹĄto „Šiandien aktualu, linijo gali vykti ÄŻ laivÄ…. joje jĹŤreivyskur Visi Lietuvos jĹŤrĹł se tÄ—s mokykloje pa vuose norinÄ?iĹł dirb surasti lai- PadirbÄ—jÄ™s Lietuvos lai rengiami neblojĹŤrĹł laivinin- gi ti aukĹĄtesnio kys laivai yra per 3 000 vininkystÄ—s spe rango jĹŤrininkĹł, tÄ—je jĹŤrininkas, jei BT. Kroviniai ypaÄ? mechanijoje nepatiko, Lie cialistai. Dalis jĹł patenka ir ÄŻ juose ÄŻprasti – trÄ… turÄ—damas tÄ… paÄ?iÄ… kĹł. Esame pasiren tuvos jĹŤrĹł laivinin ĹĄos, konteineriai, gÄ™ priimti jĹŤrivizÄ… gali „prakystÄ™. metalo lydiniai. sisukti“ ir kitoje Lietuvoje tarsi susi ninkus iĹĄ treÄ?iĹłjĹł laivybos kompadarÄ— jĹŤrininkĹł ĹĄaliĹł – Rusijos, IĹĄ 11 Lietuvos jĹŤrĹł kadrĹł ĹžirklÄ—s. Lai nijoje. Ukrainos. Mums tie laivininkystÄ—s vavedĹžiai ir mesiog reikia gerĹł laivĹł pusÄ— plaukio chanikai laivuose specialistĹł, kuriĹł „TreÄ?iojoje ĹĄalyje ja laivybos liniyra vyresni, dalis dar galima rasti jose. rininkÄ…, jo ÄŻdarbi suradus jĹŤ- darbuotojĹł – ir va tose ĹĄalyse“, – tiki karykĹĄÄ?iai kurnimo procesas no Laivai „Akvilė“, „Aud santai. rĹł laivininkystÄ—s ge Lietuvos jĹŤ- trunka maĹžiausiai dvi, daugiausiai rė“, „Daineralinis direkna“ ir „Skalva“ – tris savaites“, – NacionalinÄ—je Lie torius Audronis Lu lini tu tikino Lietuvos bys. konteinerius iĹĄ Pran joje plukdo kompanijoje dirba vos laivybos jĹŤrĹł laivininkystÄ—s Lietuvos jĹŤrĹł laivi cĹŤzijos ÄŻ AlĹžyvyresnio amjĹŤrininkĹł ÄŻdarninkystÄ—s lairÄ…, „Alka“ dirba Ĺžiaus laivavedĹžiai binimo ir darbĹł sau vuose jau dirba me linijoje tarp Ĺ veir gos specialistas chanikai iĹĄ Ukdijos ir Egipto. LaivĹł kapitonĹł am mechanikai. Audronis Lubys: Tomas KalaĹĄniko rainos. Viename lai vas. Ĺžiaus vidurkis ve net ir vyriauDidieji laivai pluk – net 60 metĹł. siasis mechanikas AnksÄ?iau formini do ÄŻvai yra ukrainietis. Ĺ iandien aktua mo procesas krotrukdavo beveik ES ir Lietuvos na Galimybes priim lu, kur vinius Atlanto vandenynorius cionalinÄ— tei- su pusmetÄŻ. Netti jĹŤrininkus iĹĄ regione. Anot A.Lubio, vie sÄ— ĹĄiandien yra to rasti laivuose nogi reikÄ—davo dÄ—ti treÄ?iĹłjĹł ĹĄaliĹł atvÄ— nas reisas trunka kia, kad negaliskelbimÄ… ÄŻ laikrÄ— pakoreguoiki 30 parĹł. ma priimti dirbti raĹĄÄ?ius ir ieĹĄkoti ta darbo jÄ—gos mig kapitono ir pir- rinÄ?iĹł dirbti aukĹĄ vieno ar kito poraci tesPats buvÄ™s laivo ka mojo jo padÄ—jÄ—jo tvarka. Dabar Ukrai jos ÄŻ LietuvÄ… bĹŤdĹžio specialistĹł pitonas A.LuiĹĄ treÄ?iĹłjĹł ĹĄaliĹł. nio ran Lietuvoje. Tik noje ar Rusijogo jĹŤrininkĹł, bys teigÄ—, kad to TaÄ?iau visi kiti lai tuomet, jei per je suradus tinkamÄ… kie il vybos specialisdu mÄ—nesius jĹł jĹŤrininkÄ… jis jau yra sÄ…lygiĹĄkai rames gesni reisai ypaÄ? mechanikĹł, tai gali bĹŤti priim neatsirasdavo vie po keliĹł savaiÄ?iĹł ni. ti. toje, gali bĹŤti siunÄ?iatoJĹŤrininkĹł darbas kviesti specialistus buvo galima BÄ—da ta, kad lietu mas ÄŻ laivÄ…. Lietuvos jĹŤrĹł vius jĹŤrinin- dÄ—l priimame jĹŤri iĹĄ uĹžsienio. kus labai vertina nin- laivininkystÄ—je yra sta ProcedĹŤra tokia: VakarĹł Europos kus iĹĄ bilus. Nors lai laivai ir vidutinio treÄ?iĹł jĹł ĹĄaliĹł – laivybos kompani kompanija per „Sky vininkystÄ—s Ĺ˝vilgsnis ÄŻ Kalining am jos. NemaĹža darado sritÄŻ pe“ bendrau- A.Lu 19 metĹł, jie tech Ĺžiaus – apie lis vakarykĹĄÄ?iĹł kur ja su jĹŤrininku, ÄŻver bys neslÄ—pÄ—, kad niĹĄ santĹł ÄŻsidarbina Rusijos, Ukrainos. tina labiausiai „Bos gi, tinkamai sutvar kai tvarkintuvos ambasadÄ… konk jÄŻ. Per Lie- domina laivĹł mecha kytas tiekimas, nikai ir laiva- vuo kalio“ hidrotechniniuose lailaivai neuĹžkliĹŤva je pateikiama sutar reÄ?ioje ĹĄaly- vedĹžiai iĹĄ Kaliningra se, naftos platfor uostĹł mose, jas apdo srities. Katis prieĹžiĹŤros tarnyboms. ir laivybos tarnaujanÄ?iuose lai praĹĄymas jÄŻ ÄŻdarbin su jĹŤrininku, liningradas yra ĹĄalia vuose. ti Lietuvoje, gaKlaipÄ—dos, su taip pat ir jaunĹł, ren AnksÄ?iau vykÄ™ ÄŻ ĹĄios sri „Pas mus reisai rantijos, kad jam bus reisus ir Indikasi darbÄ… pa- jos trunka penkis suteiktas dar- viau ties jĹŤrininkais bĹŤtĹł leng- mÄ— gal paprastesnÄŻ dar vandenyne bei Ade bas ir gyvenamasis nesius. Prie kranto dirbti. Lietuvos jĹŤ bo graďŹ kÄ…, o neno ÄŻlankoje, plotas. TreÄ?iodabar Lietuvos jĹŤ kystÄ—s sÄ…ryĹĄis su ĹĄia rĹł laivinin- laivybos kompanijo dirbanÄ?iose retai – ir uĹž didesnÄŻ sios ĹĄalies jĹŤrinin rĹł laivininkystÄ—s atlyginimą“, – se sritimi stiprÄ—kui suteikiama laivai ÄŻ ĹĄiuos regio kai lankstesni – mÄ— darbo graďŹ - tikino A.Lubys. ja. Kaliningrade ji nus nebeplukne remontavo savo do kroviniĹł. Jei tek nesÄŻ – laisvi. TodÄ—l sÄŻ dirba, mÄ—Kol kas Lietuvoje tĹł dirbti tokianÄ—ra problemĹł dalis jĹŤrininkĹł, me regione, ÄŻmonÄ— dÄ—l eiliniĹł jĹŤrinin kĹł. samdytĹł privaÄ?iÄ… apsaugÄ….

Ĺ iandien priedas

Pasaulis 8p.

DÄ—l bu­to – 6 me­tĹł ko­va

Kaina 1,30 Lt

„Ni­da be Thomo Man­no na­me­lio – ne Ni­da.“ To­kios aso­cia­ci­jos Lie­tu­vos Pre­zi­den­tÄ™ Da­liÄ… Gry­baus­kai­tÄ™ ly­di nuo vai­kys­tÄ—s.

5p.

Iť cent­ro dings­ta ban­ko­ma­tai

„„ TemidÄ—: E.Pau­lie­nÄ— pa­si­ry­Şu­si tei­sy­bÄ—s ieť­ko­ti ir Stras­bō­re, kad tik su ĹĄei­ma ne­bō­tĹł iť­kraus­ty­ta iĹĄ sÄ…­Şi­nin­gai ÄŻsi­gy­to bu­to Dra­gō­nĹł kvar­ta­le.

Vi­siť­kai pa­ťli­ju­si svei­ka­ta ir gal­vo­je nuo­lat be­si­su­kan­Ä?ios min­tys, kaip rei­kÄ—s gy­ven­ti, jei bus atim­tas sÄ…­Şi­nin­gai ÄŻsi­gy­tas bu­tas, o uĹž jÄŻ vis tiek teks mo­kÄ—­ti di­dĹžiu­lÄ™ pa­sko­lÄ…. Taip pa­sta­ruo­ju me­ tu gy­ve­na klai­pÄ—­die­tÄ— Ele­na Pau­lie­nÄ—, su vy­ru ir tri­mis vai­kais ne dÄ—l sa­vo kal­tÄ—s ga­lin­tys at­si­dur­ti gat­vÄ—­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­Şas

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

„„MaŞėja: bankomatų tinklas Klai-

pÄ—dos centre siaurÄ—ja.

Pir­ko uŞ 400 tōkst. li­tų

Lie­pos 18-oji – ĹĄi die­na E.Pau­lie­ nÄ—s ir jos ĹĄei­mos gy­ve­ni­me ar­ba at­ neĹĄ dĹžiaugs­mÄ…, ar­ba ga­ lu­ti­nai su­gniuŞ­dys.

4

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Iť­sig­ry­nin­ti pi­ni­gus Klai­pÄ—­dos cent­re tam­pa vis sun­kiau. ÄŒia vie­ nas po ki­to dings­ta ban­ko­ma­tai, o Ĺžmo­nÄ—s pri­vers­ti pa­suk­ti gal­vas, ieť­ko­da­mi ar­ti­miau­sio apa­ra­to.

Uos­ta­mies­ty­je da­bar yra 22 jung­ti­ niai ban­ko­ma­tai, ku­riais ga­li nau­ do­tis „Dans­ke Bank“, „Nor­dea“, „Ci­ta­de­le“ ir Ĺ iau­liĹł ban­kĹł klien­ tai. Anks­Ä?iau jĹł bu­vo dau­giau. Pa­nai­kin­ti ke­tu­ri ÄŻren­gi­niai, bu­vÄ™ J.Ja­no­nio, Her­kaus Man­to, Lie­po­ jos gat­vÄ—­se ir Tai­kos pro­spek­te. „Dans­ke Bank“ Mo­kÄ—­ji­mo kor­te­ liĹł de­par­ta­men­to va­do­vas Ro­ber­tas Ur­bo­na­vi­Ä?ius aiť­ki­no, kad op­ti­mi­ zuo­ti ban­ko­ma­tĹł skai­Ä?iĹł nu­sprÄ™s­ta pa­si­trau­kus anks­Ä?iau ĹĄia­me bend­ ra­me tink­le da­ly­va­vu­ siam ĹŞkio ban­kui.

3

2

pirmadienis, LIEPOS 15, 2013

miestas

Uostamiestyje – is­to­ri­nis prezidento vi­zi­tas Joa­chi­mas Gauc­kas įeis ne tik į mū­sų mies­to, bet ir vi­sos ša­lies is­to­ri­ją. Jis bu­vo pir­ma­sis Vo­kie­ti­jos pre­zi­den­tas, ap­si­lan­kęs Lie­tu­vo­je ir Klai­pė­do­je. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykovienė@kl.lt

Lie­tu­vo­je su vals­ty­bi­niu vi­zi­ tu lan­kę­sis Vo­kie­ti­jos pre­zi­den­tas J.Gauc­kas šeš­ta­die­nį prieš vi­dur­ die­nį at­vy­ko į uos­ta­mies­tį. Vo­kie­ti­jos gar­bės kon­su­las Klai­ pė­do­je Arū­nas Baub­lys sve­čią su­ ti­ko sim­bo­li­nė­je mies­to vie­to­je – prie bu­vu­sios svar­biau­sios prieš­ ka­rio Me­me­lio šv. Jo­no baž­ny­čios. Jos bu­vi­mo vie­tą šian­dien liu­di­ja tik pa­mink­li­nis ak­muo, ža­liuo­jan­ti gy­vat­vo­rė, žy­min­ti bu­vu­sios šven­ tyk­los pe­ri­met­rą, ir pla­ka­tas apie bend­ruo­me­nės ke­ti­ni­mus pri­kel­ti baž­ny­čią nau­jam gy­ve­ni­mui. „Ši­ta vie­ta yra sim­bo­li­nė, ka­dan­ gi čia sto­vė­jo mies­to ka­ted­ra, ku­ri

po­ka­riu bu­vo su­griau­ta. Da­bar eg­ zis­tuo­ja tos baž­ny­čios at­sta­ty­mo pro­jek­tai. Mes tu­ri­me vil­čių, kad po šio vi­zi­to pla­čiau į šį pro­jek­tą įsi­jungs ir di­des­nė da­lis Vo­kie­ti­jos išei­vi­jos“, – tei­gė A.Baub­lys. Ki­ta ver­tus, esą tai – įro­dy­mas, kad Lie­tu­va puo­se­lė­ja se­ną­jį kul­ tū­ri­nį pa­vel­dą, nes Šv. Jo­no baž­ ny­čia yra at­sta­to­ma kaip sa­vo­tiš­ kas anks­čiau gy­ve­nu­sių ir da­bar esan­čių žmo­nių vie­ni­ji­mo­si taš­ kas, kul­tū­ri­nis cent­ras, ku­ris leis­ tų gi­liau ir ge­riau pa­žin­ti tur­tin­gą ši­to kraš­to is­to­ri­ją, ku­ri yra ne tik vo­kiš­ka, ne tik lie­tu­viš­ka, bet čia pa­li­ko pėd­sa­ką ir ki­tų Eu­ro­pos ša­ lių kul­tū­ros. Vo­kie­ti­jos pre­zi­den­to lū­ku­ria­vo ir jį ne­pap­ras­tai šil­tai su­ti­ko vie­

ti­nė liu­te­ro­nų evan­ge­li­kų bend­ ruo­me­nė, ku­ri Klai­pė­do­je yra la­ bai ne­di­de­lė – maž­daug tūks­tan­tis žmo­nių. Prieš ka­rą Klai­pė­dos kraš­ te jų bu­vo apie 145 tūkst. „Tai – pir­mas ofi­cia­lus Vo­kie­ti­ jos pre­zi­den­to vi­zi­tas Lie­tu­vos ir Klai­pė­dos is­to­ri­jo­je. Mums tai be ga­lo di­de­lis įvy­kis ir tai yra svar­ bus ženk­las, kad Vo­kie­ti­ja at­si­su­ ka į Ry­tų Eu­ro­pą, į Bal­ti­jos kraš­tus. Ma­nau, kad iš to iš­loš vi­sos pu­sės, ka­dan­gi čia gy­vuo­ja ir vers­lo in­te­ re­sai, ir kul­tū­ri­niai mai­nai“, – sa­ kė A.Baub­lys. Ap­žiū­rė­jęs se­no­sios Šv.Jo­no baž­ny­čios vie­tą Vo­kie­ti­jos pre­zi­ den­tas J.Gauc­kas vy­ko į su­si­ti­ki­ mą su vie­tos bend­ruo­me­ne S.Da­ cho na­muo­se.

Sim­bo­liš­ka: Vo­kie­ti­jos pre­zi­den­tą J.Gauc­ką (centre) Vo­kie­ti­jos gar­bės kon­

su­las Klai­pė­do­je A.Baub­lys pa­si­ti­ko se­no­sios Šv. Jo­no baž­ny­čios vie­to­je.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ES būstine dienai ta­po Klai­pė­da

Nuotraukoje: Virginija Gražinienė (Klaipėdos teritorinės muitinės

darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė), Lilija Petraitienė (LS­ DP Klaipėdos m. skyriaus pirmininkė) ir Laima Juknienė (Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivieniji­ mo pirmininkė). Pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai tarp LSDP Klaipėdos m. skyriaus ir Klaipėdos teritorinės mui­ tinės darbuotojų profesinės sąjungos bei Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos mies­ to susivienijimo

Lietuvos socialdemokratų partijos Klaipėdos m. skyriaus tarybos po­ sėdyje, siekiant efektyvesnio ir konstruktyvesnio bendradarbiavimo ir įvertinus organizacijų bendrus tikslus ir vertybes, buvo pasirašyti ben­ dradarbiavimo susitarimai tarp LSDP Klaipėdos m. skyriaus ir Klaipė­ dos teritorinės muitinės darbuotojų profesinės sąjungos bei Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo. LSDP Klaipėdos m. skyriaus pirmininkė Lilija Petraitienė pasidžiaugė vis aktyvėjančiu bendradarbiavimu su profsąjungomis.

Į uos­ta­mies­tį sa­vait­ga­lį at­vy­ko apie 90 ES dip­lo­ma­tų, ku­riems sa­ vi­val­dy­bė su­ren­gė pa­žin­ti­nę pro­ gra­mą ir me­ro priė­mi­mą.

šei­ma, kad Eu­ro­pa yra vie­na šei­ ma, tad sce­no­je pa­si­ro­dė Kon­cer­ tų sa­lės ka­me­ri­nio or­kest­ro va­do­vas Min­dau­gas Bač­kus su sa­vo vai­kais.

ES ša­lių am­ba­sa­do­rių šio­je bend­ ri­jo­je vi­zi­tas į pa­jū­rį – vie­nas reikš­min­giau­sių Lie­tu­vos pir­mi­ nin­ka­vi­mo ES ren­gi­nių, to­dėl pa­ si­ren­gi­mas jam tru­ko apie pus­me­tį, kol iki smulk­me­nų bu­vo su­dė­lio­tos vi­sos de­ta­lės. ES na­cio­na­li­niams at­sto­vams už­da­ra­me ren­gi­ny­je Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lė­je pa­ro­dy­ta kon­cer­ ti­nė-pa­žin­ti­nė pro­gra­ma, ku­rio­je pri­sta­ty­ta Klai­pė­dos praei­tis, da­ bar­tis ir atei­tis. Praei­tį at­sklei­dė se­no­sios Klai­ pė­dos nuo­trau­kos ir sy­kiu pri­sta­to­ mi šio kraš­to tau­ti­niai kos­tiu­mai. Klai­pė­dos da­bar­tį sim­bo­li­za­vo šo­kių an­samb­lio „Žu­vėd­ra“ pa­si­ ro­dy­mas. Žvel­giant į atei­tį, ak­cen­ tuo­ta, kad di­džiau­sia ver­ty­bė yra

Sve­čiams iš ES bu­vo įteik­ti su­ve­ny­rai, pri­ me­nan­tys uos­ta­mies­ tį, – iš va­rio iš­kal­din­ti Klai­pė­dos se­nie­ji ant­ spau­dai , ku­rie bus lyg sėk­mės mo­ne­tos.

Po pro­gra­mos Klai­pė­dos kon­cer­ tų sa­lės fo­jė vy­ko ofi­cia­lus ES dip­ lo­ma­tų priė­mi­mas. Ja­me sve­čiams pa­tiek­ta ba­ra­vy­kų sriu­ba, bu­ro­kė­lių kar­pa­čio su la­ši­ ša, viš­tie­nos su­kti­nu­kas su mor­ ko­mis, šer­nie­na su sly­vo­mis. De­

ser­tui – kep­tas lie­tu­viš­kas sū­ris su mė­tų le­dais. Prieš pa­tie­kiant de­ser­tą, staig­ me­ną sve­čiams do­va­no­jo ir Klai­pė­ dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. Jis tri­mi­tu at­li­ko Loui­so Armst­ ron­go kū­ri­nį „What a Won­der­ful World“. Sve­čiams iš ES bu­vo įteik­ti su­ve­ ny­rai, pri­me­nan­tys uos­ta­mies­tį, – iš va­rio iš­kal­din­ti Klai­pė­dos se­nie­ ji ant­spau­dai, ku­rie bus lyg sėk­mės mo­ne­tos, o jų ant­ro­je pu­sė­je įra­šy­ti Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES me­tai ir žo­dis „Klai­pė­da“. Sek­ma­die­nį iš Klai­pė­dos ES na­ cio­na­li­niai at­sto­vai iš­vyks į Pa­lan­ gą, šiek tiek su ja su­si­pa­žins ir tą pa­čią die­ną spe­cia­liu rei­su iš Tarp­ tau­ti­nio Pa­lan­gos oro uos­to iš­skris į Briu­se­lį. Skai­čiuo­ja­ma, jog Klai­pė­dos pri­ si­sta­ty­mas ir me­ro priė­mi­mas kai­ nuos apie 20 tūkst. li­tų. „Klai­pė­dos“ inf.

Priė­mi­mas: be­veik 90 ES dip­lo­ma­tų sa­vait­ga­lį pa­kvies­ta į už­da­rą va­ka­rą Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lė­je. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

3

pirmadienis, LIEPOS 15, 2013

miestas Pa­gerbs klu­bą

Lenk­ty­nių nu­ga­lė­to­jai

Pir­ma­die­nį ant „Vik­to­ri­jos“ vieš­ bu­čio sie­nos bus ati­deng­ta at­ mi­ni­mo len­ta „Ro­ta­ry“ klu­bo Klai­pė­do­je stei­gė­jams. Bū­tent „Vik­to­ri­jos“ vieš­bu­čio res­to­ra­ne prieš­ka­ry­je kas sa­vai­tę rink­da­ vo­si ro­ta­riai. Yra iš­sau­go­ti Klai­ pė­do­je 1938 m. lie­pos 15 d. su­ si­bū­ru­sio „Ro­ta­ry“ klu­bo do­ku­ men­tai.

Pa­lan­go­je fi­ni­ša­vu­sio­se 1 000 km lenk­ty­nė­se nu­ga­lė­jo „Ge­ ne­ral Fi­nan­cing – Au­to­pas­lau­ ga“ ko­man­da: Be­ne­dik­tas Va­na­ gas, Ne­mu­nas ir Ne­ri­jus Da­gi­liai. Lenk­ty­nės vy­ko jau 14 kar­tą. Jo­ se da­ly­va­vo 38 ko­man­dos, 128 spor­ti­nin­kai iš 5 ša­lių – Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Len­ki­jos, Bel­gi­jos ir Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos.

Ak­me­nis pa­slė­pė po smė­liu Iš par­ko žai­di­mų aikš­te­lės vai­kai ne­ beg­rįš bal­ti kaip vai­ duok­liai. Ma­žy­lių rū­bus te­pu­si dan­ga už­pil­ta smė­liu. Kiek lai­ko ši prie­ mo­nė bus efek­ty­vi, neaiš­ku.

m.skiriute@kl.lt

Anot Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės In­ves­ ti­ci­jų ir eko­no­mi­kos de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus Ri­čar­do Zul­co, tep­lių bal­tų ak­me­nu­kų, ku­riais skun­dė­ si tė­vai, nu­spręs­ta neiš­kas­ti. Smė­lis

su­pil­tas ant jų vir­šaus. R.Zul­co tei­ gi­mu, sa­vi­val­dy­bei šie dar­bai ne­kai­ na­vo nė li­to. Smė­lio at­ve­ži­mu į aikš­ te­lę pa­si­rū­pi­no ją įren­gu­si įmo­nė. „Kar­tu su ran­go­vu ieš­ko­jo­ me spren­di­mo, ką da­ry­ti su tep­ lia aikš­te­lės dan­ga. Nusp­ren­dė­me, kad ge­riau­sia išei­tis – smė­lis. Da­

bar skun­dų ne­tu­rė­tų bū­ti“, – ko­ men­ta­vo di­rek­to­rius.Pa­sak R.Zul­ co, smė­liu žai­di­mų aikš­te­lės yra iš­pil­tos Pa­lan­go­je. „Ten vi­si yra pa­ten­kin­ti“, – aiš­ki­ no pa­šne­ko­vas. Di­rek­to­rius ne­slė­ pė, kad yra ir ki­tų dan­gų, ku­rio­mis ga­li­ma iš­klo­ti žai­di­mų aikš­te­les.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Ga­li­ma su­dė­ti gu­mi­nį pa­grin­ dą, ta­čiau tai daug kai­nuo­ja. No­ ri­si, kad prie­mo­nės bū­tų kuo pi­ ges­nės. Ste­bė­si­me, kaip bus su smė­liu, ar neiš­lįs į pa­vir­šių ak­me­ nu­kai. Jei at­si­ras pro­ble­mų, ieš­ko­ si­me ki­tų spren­di­mo bū­dų“, – aiš­ ki­no va­do­vas.

Iš cent­ro dings­ta ban­ko­ma­tai 1

Ku­riuos įren­gi­nius nai­ kin­ti, ap­si­spręs­ta įver­ ti­nus juo­se at­lie­ka­mų ope­ra­ci­jų skai­čių. „Ban­ko­ma­tų tink­lo op­ti­mi­za­ vi­mui įta­kos tu­ri ir tai, jog klien­ tų po­rei­kis gry­nie­siems pi­ni­gams, kaip pa­ste­bė­jo­me, ma­žė­ja. Ope­ra­ ci­jos vis ak­ty­viau at­lie­ka­mos elekt­ ro­ni­niu bū­du“, – pa­brė­žė va­do­vas. R.Ur­bo­na­vi­čius tei­gė, kad li­ku­sio ban­ko­ma­tų tink­lo vi­siš­kai už­ten­ka, nes nuo šių me­tų klien­tai mo­kė­ji­

Ko­mi­te­tai. Pir­ma­die­n į 10.30 val. (Da­ nės g. 17, I aukš­to pa­si­ta­r i­mų sa­lė­je) vyks Ug­dy­mo ir jau­n i­mo rei­ka­lų ko­ mi­te­to po­sė­dis, ku­ria­me bus svars­to­ mas ir klau­si­mas dėl su­ti­k i­mo reor­ga­ ni­zuo­ti Klai­pė­dos mies­to spor­to cent­ rą. Tur­to ko­mi­te­tas po­sė­d žiaus 15.30 val. (Da­nės g. 17, I a. pa­si­ta­ri­mų sa­lė­je), bus kal­ba­ma apie Klai­pė­dos pri­k lau­ so­my­bės li­g ų cent­ro sa­vi­nin­ko tei­sių ir pa­rei­g ų bei tur­to per­da­vi­mą. Pri­m i­n i­m ai. Klai­p ė­dos ap­s kri­t ies vals­t y­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja pa­ ja­mų dek­la­ra­ci­jų ne­pa­tei­ku­siems ap­ skri­t ies gy­ven­to­jams iš­siun­tė pri­m i­ ni­mus. Pre­l i­m i­na­r iais skai­čia­v i­mais, dek­la­ra­ci­jų ne­pa­tei­kė 8,4 tūkst. tai pri­ va­lė­ju­sių pa­da­ry­ti ap­skri­ties gy­ven­to­ jų, iš jų – apie 4,5 tūkst. Klai­pė­dos m. gy­ven­to­jų.

Spren­di­mas: bal­ti ak­me­nys, ku­riais bu­vo iš­pil­ta aikš­te­lė, pa­slėp­ti po smė­lio sluoks­niu.

Mil­da Ski­riu­tė

Dienos telegrafas

mo kor­te­lė­mis ga­li gry­nuo­sius pi­ ni­gus iš­siim­ti ir įneš­ti į są­skai­tas dau­giau kaip 60 „Per­lo“ ter­mi­na­ lų. Iš vi­so Klai­pė­do­je yra 94 įvai­rių ban­kų ban­ko­ma­tai, iš ku­rių ga­li­ma pa­siim­ti pi­ni­gus, ir 9, prii­man­tys gry­nuo­sius. „Swed­bank“ at­sto­vas Sau­lius Ab­raš­ke­vi­čius tvir­ti­no, jog jų ban­ ko­ma­tų tink­lo veik­los op­ti­mi­za­vi­ mas yra nuo­la­ti­nis pro­ce­sas. „Ban­kas ste­bi tink­lo veik­lą ir ap­ kro­vi­mą, fik­suo­ja klien­tų srau­tus

ir sie­kia tink­lą pa­nau­do­ti kuo op­ ti­ma­liau. Dėl to kar­tais kei­čia­ma ban­ko­ma­tų vie­ta – jie per­ke­lia­mi, kur yra di­des­ni žmo­nių srau­tai, pa­ gal po­rei­kį die­gia­mi nau­ji įren­gi­ niai“, – tvir­ti­no at­sto­vas. Anot SEB ban­ko at­sto­vo Ar­vy­ do Ži­lins­ko, ar­ti­miau­siu me­tu šio ban­ko ban­ko­ma­tų tin­ke jo­kių pa­ kei­ti­mų ne­pla­nuo­ja­ma. Pas­ta­ruo­ju me­tu bu­vo pa­nai­ kin­tas vie­nas ban­ko­ma­tas, nes juo nau­do­jo­si ma­žai klien­tų.

DNB ban­ko at­sto­vas And­rius Vil­kan­cas pa­sa­ko­jo, kad šio ban­ko vie­nas ban­ko­ma­tas bu­vo per­kel­tas iš Klai­pė­dos į Pa­lan­gą. Jis ne­bu­vo la­bai po­pu­lia­rus tarp klai­pė­die­čių. Be to, ne­to­li jo yra ki­tas ban­ko­ ma­tas. Atei­ty­je pla­nuo­ja­ma at­nau­jin­ ti ban­ko­ma­tą mies­to cent­re, esan­ tį prie šio ban­ko fi­lia­lo. No­ri­ma, kad jis ne tik iš­duo­tų, bet ir priim­tų pi­ni­gus.

Se­zo­nas. Šią sa­vai­tę Klai­pė­do­je vie­ šės du krui­z i­n iai lai­vai – lie­pos 17 d. at­plauks „Is­land Sky“, o 19 d. – „Oce­ an Prin­ces“. Šį krui­zi­n į se­zo­ną į uos­ta­ mies­tį tu­ri at­vyk­ti 39 ke­lei­vi­niai lai­ne­ riai, pa­sku­ti­ny­sis – rug­sė­jo 11 d. Po­li­ci­ja. Sek­ma­die­nio nak­tį S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no gat­vė­je po­l i­ci­jos pa­rei­g ū­ nams už vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­d i­ mą su­lai­kant ne­blai­v ų (1,59 pro­m. al­ ko­ho­lio) 24 m. M. M., pa­sta­ra­sis kumš­ čiu su­da­vė pa­rei­g ū­nui į vei­dą. Įta­r ia­ ma­sis už­da­r y­tas į areš­t i­nę. Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. Mir­tys. Klai­pė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ ci­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­r iu­je sa­vait­ ga­l į už­re­g ist­r uo­tos dvie­jų klai­pė­d ie­ čių mir­t ys. Mi­rė Va­le­r i­jo­nas Vib­r ys (gim.1927 m.) ir Ni­na Ko­va­l io­va (gim. 1936 m. ). Nau­ja­gi­miai. Sa­vait­ga­lį gim­dė 35 mo­te­ rys. Gi­mė 18 mer­gai­čių ir 17 ber­niu­k ų. Grei­to­ji. Sek­ma­d ie­n į iki vi­dur­d ie­n io grei­to­s ios me­d i­ci­nos pa­gal­b os me­ di­k us klai­pė­d ie­čiai kvie­tė 30 kar­t ų. Mies­tie­čiai pa­ty­rė trau­mų, juos var­g i­ no krau­jos­pū­dis.

4

pirmadienis, LIEPOS 15, 2013

miestas

Dėl bu­to – 6 me­tų ko­va

Komentaras

1

Tą die­n ą Lie­t u­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas tu­ri skelb­ti nu­tar­tį, ku­ri lems, ar klai­pė­die­tė ir jos vy­ras pra­ras są­ ži­nin­gai už 400 tūkst. li­tų įsi­gy­ tą tri­jų kam­ba­rių bu­tą Dra­gū­nų kvar­ta­le. „Še­še­rius me­tus ti­kiuo­si, jog svei­kas pro­tas vis tiek tu­ri nu­ ga­lė­ti. Ta­čiau da­bar, kai bai­sio­ ji mū­sų is­to­ri­ja ar­tė­ja pa­bai­gos link, tu­riu pri­pa­žin­ti, jog pe­ si­miz­mo yra dau­giau nei op­ti­ miz­mo“, – nu­si­vy­li­mo ne­slė­pė E.Pau­lie­nė.

Hen­ri­kas Mic­ke­vi­čius

Lie­tu­vos žmo­gaus tei­sių ste­bė­ji­mo ins­ti­tu­to stei­gė­jas

K

Mo­ters svei­ka­ta – itin silp­na, o še­še­rius me­ tus trun­kan­ti įtam­ pa ir grės­mė pra­ras­ti bu­tą bai­gia atim­ti pa­ sku­ti­nes jė­gas.

„Klai­pė­da“ jau ra­šė, jog Pau­lių šei­ma iš klai­pė­die­čio Ole­go P. bu­tą Dra­gū­nų kvar­ta­le įsi­gi­jo prieš še­ še­rius me­tus. Ka­dan­gi san­tau­pų su­tuok­ti­niai daug ne­tu­rė­jo, iš ban­ko „Swed­bank“ paė­mė 345 tūkst. li­tų pa­sko­lą. Ole­gas bu­tą nu­si­pir­kęs bu­vo už pa­sko­lą, gau­tą iš ki­to ko­mer­ci­nio ban­ko. Šis būs­tą lei­do par­duo­ti, ta­čiau su są­ly­ga, kad pi­ni­gai iš­kart bus per­ves­ti į pa­žy­mo­je nu­ro­dy­ tą są­skai­tą ir taip pa­deng­ta Ole­go paim­ta pa­sko­la.

Pa­bai­ga: Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo nu­tar­tis še­še­rius me­tus trun­kan­čio­je klai­pė­die­čių ko­vo­je dėl nuo­

sa­vy­bės pa­dės taš­ką.

Per­ve­dė ne į tą są­skai­tą

Kai bu­to pir­ki­mo-par­da­vi­mo su­ tar­tis bu­vo tvir­ti­na­ma pas vie­ną Klai­pė­dos no­ta­rių, ši jo­je įra­šė ne ban­ko, ku­riam rei­kė­jo grą­žin­ti pa­ sko­lą, o Ole­go as­me­ni­nės są­skai­ tos nu­me­rį. Į ją ir bu­vo per­ves­ti pi­ ni­gai už bu­tą. Anot E.Pau­lie­nės, būs­to par­ da­vė­jas pi­ni­gus iš­taš­kė, su ban­ ku neat­sis­kai­tė, to­dėl vie­ną die­ ną į klai­pė­die­čių du­ris pa­si­bel­dė

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

ant­sto­liai. „Įsi­vaiz­duo­ki­te, koks ma­ne iš­ti­ko šo­kas. Mes „Swed­ ban­kui“ są­ži­nin­gai mo­ka­me pa­ sko­los įmo­kas – maž­daug po 2,5 tūkst. kas mė­ne­sį. Ta­čiau atė­jo ki­ to ban­ko, ku­riam taip ir li­ko sko­ lin­gas Ole­gas, siųs­ti ant­sto­liai. Jie pra­ne­šė, kad jei per 30 die­nų ban­ kui ne­su­mo­ka­me pa­sko­los įmo­kų už ke­tu­ris mė­ne­sius, kraus­to­mės lauk, nes bu­tas bus par­duo­tas iš var­žy­ti­nių“, – bai­sią­ją die­ną pri­ si­mi­nė klai­pė­die­tė. Tik ta­da, praė­jus ke­tu­riems mė­ ne­siams po bu­to įsi­gi­ji­mo, ji ir su­ ži­no­jo, kad už būs­tą Ole­gas taip ir ne­grą­ži­no pa­sko­los, nors pri­va­lė­jo tai pa­da­ry­ti. Šiuo me­tu jis už įvai­ rius nu­si­kal­ti­mus at­lie­ka baus­mę ka­lė­ji­me. „Kon­sul­ta­vau­si su sa­vo ban­ ko ju­ris­tais ir jie pa­ta­rė ap­skųs­ ti no­ta­rės veiks­mus, nes ji į pir­ki­ mo-par­da­vi­mo su­tar­tį įra­šė ne tą ban­ko są­skai­tą, į ku­rią tu­rė­jo bū­ti per­ves­ti pi­ni­gai. Taip ir pa­da­rė­me. Teis­mai vyks­ta jau še­še­rius me­tus ir nie­ko ge­ro dar neiš­gir­do­me“, – guo­dė­si E.Pau­lie­nė. Žu­do ne­ži­no­my­bė

Klai­pė­dos apy­gar­dos ir Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas pri­pa­ži­no, kad no­ta­rės veiks­mai yra tei­sė­ ti, nes Pau­liai sa­vo pa­ra­šais pa­ tvir­ti­no bu­to pir­ki­mo-par­da­vi­ mo su­tar­tį. Klai­pė­die­čių skun­dą bir­že­lio 19ąją nag­ri­nė­jo Lie­tu­vos Aukš­čiau­ sia­sis Teis­mas, ku­ris nu­tar­tį by­lo­je skelbs šią sa­vai­tę. Tai bus ga­lu­ti­nis ir ne­skun­džia­mas spren­di­mas. „Vi­są šį mė­ne­sį ir gy­ve­nu tik vais­tais. Nie­kam ne­lin­kė­čiau at­ si­dur­ti to­kio­je si­tua­ci­jo­je. Ne­ži­ no­my­bė, lau­ki­mas tie­siog žu­do. Kiek­vie­ną die­ną gal­vo­ji, ką tie tei­ sė­jai nu­spręs, kaip rei­kės gy­ven­ti to­liau“, – pa­sta­rą­sias sa­vo die­nas api­bū­di­no E.Pau­lie­nė. Jos vy­ras dir­ba už­sie­ny­je, kad šei­ma „Swed­ban­kui“ ga­lė­tų mo­ kė­ti pa­sko­los įmo­kas. Klai­pė­do­je, įsi­gy­ta­me bu­te, su E.Pau­lie­ne gy­ ve­na ir trys su­tuok­ti­nių vai­kai. Vi­ si jie pil­na­me­čiai – nuo 20 iki 23 me­tų. Sū­nus ir vie­na duk­ra – stu­ den­tai, ki­ta – be­dar­bė. „Lai­mė,

vai­kai jau di­de­li, tad rū­pes­čių lyg ir ma­žiau. Bet jie stu­den­tai, jiems rei­kia pa­dė­ti. Ži­nau, kad jei vai­kai bū­tų ne­pil­na­me­čiai, taip leng­vai į gat­vę mū­sų nie­kas ne­mes­tų“, – tei­gė pa­šne­ko­vė. Lau­kia ope­ra­ci­ja

Mo­ters svei­ka­ta – itin silp­na, o še­ še­rius me­tus trun­kan­ti įtam­pa ir grės­mė pra­ras­ti bu­tą bai­gia atim­ ti pa­sku­ti­nes jė­gas. „Iš li­go­ni­nių be­veik ne­bei­šei­nu, kas­dien man lei­džia­mi vais­tai. Ser­gu bron­chi­ ne ast­ma, dėl jos tu­riu neį­ga­lu­mą, du­su­lio prie­puo­liai bū­na kas­dien“, – pa­sa­ko­jo E.Pau­lie­nė. Ne­ga­na to, prieš ket­ve­rius me­ tus ją, ei­nan­čią per pės­čių­jų pe­rė­ ją prie Dra­gū­nų kvar­ta­lo, par­tren­ kė ma­ši­na. „Ėjau už­si­gal­vo­ju­si apie ne­si­bai­ gian­čias pro­ble­mas ir at­si­pei­kė­jau li­go­ni­nė­je. Bu­vau sun­kiai su­ža­lo­ ta, pa­sek­mės iš­li­ku­sios iki šiol“, – at­sklei­dė mo­te­ris. Lie­pos 30 die­ną nu­ma­ty­ta jai da­ry­ti pe­ties są­na­rio ope­ra­ci­ją. Jis per ava­ri­ją bu­vo la­bai pa­žeis­tas, da­bar daž­nai iš­ny­ra. Per­nai mo­te­ ris jau vie­ną kar­tą bu­vo ope­ruo­ta, bet rei­kia ir ant­ros ope­ra­ci­jos. „Ko­kios dar ope­ra­ci­jos, jei teks gy­ven­ti gat­vė­je, – liūd­nai at­si­du­ so E.Pau­lie­nė. – Aiš­ku, su vy­ru jau kal­bė­jo­mės, ką teks da­ry­ti, jei at­ ims bu­tą. Ma­tyt, teks nuo­mo­tis. Bet bė­da ta, kad ne­la­bai kas no­rės priim­ti to­kią gau­sią šei­my­ną. Ki­ ta pro­ble­ma – juk ban­kui vis tiek tu­rė­si­me mo­kė­ti pa­sko­lą, net jei ir atims bu­tą“. Lie­tu­vą skųs Stras­bū­rui

„Swed­ban­ko“ at­sto­vai taip pat lau­kia teis­mo spren­di­mo ir si­tua­ ci­jos iš­sa­miai ne­ko­men­tuo­ja, vie­ šai ne­tei­kia vil­čių, jog Pau­lių šei­ mą at­leis nuo pa­sko­los ir ban­dys de­rė­tis su tuo ki­tu ko­mer­ci­niu ban­ku. „Aki­vaiz­du, jog tai la­bai re­ta, iš­ skir­ti­nė ir ne­ma­lo­ni si­tua­ci­ja, ku­ rią lė­mė įvai­rios su­ta­pu­sios ap­ lin­ky­bės. Vi­lia­mės, jog pa­na­šios si­tua­ci­jos tik­rai ne­pa­si­kar­tos. Kol vyks­ta teis­mi­niai gin­čai, ko­men­ tuo­ti si­tua­ci­jos ga­li­mos baig­ties

iek­v ie­nas Lie­t u­vos pi­l ie­ tis tu­r i tei­sę kreip­t is į Eu­ ro­p os Žmo­g aus Tei­s ių Teis­mą (EŽTT) Stras­bū­re. To­k ia tei­sė įgy­ja­ma, kai by­la iš­nag­ri­ nė­ja­ma pa­sku­ti­nė­je mū­sų ša­lies ins­ tan­ci­jo­je – Aukš­čiau­sia­ja­me Teis­me. Po jo nu­tar­ties pa­skel­bi­mo į EŽTT ga­ li­ma kreip­tis per še­šis mė­ne­sius. Kal­ bant apie šį konk­re­t ų at­ve­jį, sun­k u pa­sa­ky­ti, ko­kį pa­reiš­ki­mą EŽTT tu­rė­ tų su­ra­šy­ti klai­pė­die­čiai. Rei­kia ras­ti ati­tin­ka­mą straips­nį ir, ma­nau, jog tai vei­k iau­siai bū­t ų tei­sės į nuo­sa­v y­bę pa­žei­di­mas. EŽTT pir­miau­sia spren­ džia, ar pa­reiš­k i­mą priim­t i. Prak­t i­ka to­k ia, jog nag­r i­nė­t i prii­ma­ma 9 iš 10 pa­reiš­k i­mų. Jei jis prii­ma­ma­mas, ta­ da skun­das nag­ri­nė­ja­mas iš es­mės, o pa­reiš­kė­jai ga­li kreip­tis dėl lai­ki­nų ap­ sau­gos prie­mo­nių tai­ky­mo, kad ne­bū­ tų vyk­do­mas Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo spren­d i­mas. Lie­t u­v iai daž­ niau­siai EŽTT skun­džia­si dėl tei­sės į tei­sin­gą by­los nag­ri­nė­ji­mą pa­žei­di­mo, o konk­re­čiau – dėl per il­gai trun­kan­ čių by­l i­nė­ji­mo pro­ce­sų. Ma­no pa­ta­ ri­mas toks – jei ne­ran­di tei­sy­bės Lie­ tu­vo­je, bū­t i­nai rei­k ia kreip­t is į EŽTT, nes tai yra pa­sku­ti­nė vil­tis ap­gin­ti sa­ vo tei­ses.

Sta­tis­ti­ka By­los, ku­rio­se EŽTT nu­spren­dė, kad Lie­t u­va pa­ž ei­dė pa­reiš­kė­j ų tei­ses ir lais­ves: 2000 m. – 4

2007 m. – 3

2001 m. – 2

2008 m. – 11

2002 m. – 4

2009 m. – 8

2003 m. – 3

2010 m. – 7

2004 m. – 1

2011 m. – 9

2005 m. – 3

2012 m. – 7

2006 m. – 6

2013 m. – 3

ne­tu­ri­me ga­li­my­bių. Ti­ki­me, kad teis­mas, įver­ti­nęs vi­sas ap­lin­ky­bes ir su­rin­kęs vi­są rei­ka­lin­gą in­for­ ma­ci­ją, priims ati­tin­ka­mą spren­ di­mą, ku­ris bus pa­lan­kus Pau­ lių šei­mai“, – pa­lai­ky­mą iš­reiš­kė „Swed­ban­ko“ at­sto­vas spau­dai Sau­lius Ab­raš­ke­vi­čius. Jis pa­brė­žė, kad ban­kas pa­lai­ko Pau­lių po­zi­ci­ją, jog į pir­ki­mo-par­ da­vi­mo su­tar­tį tu­rė­jo bū­ti įtrauk­ tos vi­sos są­ly­gos, ku­rio­se nu­ro­do­ ma, kad pi­ni­gai tu­ri bū­ti per­ves­ti ne į as­me­ni­nę būs­to par­da­vė­jo są­ skai­tą, bet į ban­ko, ku­riam būs­tas bu­vo įkeis­tas, są­skai­tą. Nors E.Pau­lie­nės net ir bal­se ga­ li­ma jus­ti nuo­var­gį ir nu­si­vy­li­mą, ji sa­vy­je vis dar ran­da ryž­to. „Jei Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo spren­di­mas mums bus ne­pa­lan­ kus, kreip­si­mės į Eu­ro­pos Žmo­ gaus Tei­sių Teis­mą. Kaž­kur vis tiek tu­ri bū­ti įma­no­ma ras­ti tei­ sy­bę, juk ne­ga­li­ma ši­taip tam­py­ ti nie­kuo dė­tų žmo­nių. Mes juk ne šiaip gat­vė­je su­tik­tam žmo­gui pi­ ni­gus ati­da­vė­me, vis­kas bu­vo už­ tvir­tin­ta no­ta­riš­kai“, – pa­brė­ žė klai­pė­die­tė, o pa­skui dar ty­liai pri­dū­rė, jog vis dar ti­ki­si, kad vis­ kas bus ge­rai.

5

pirmadienis, LIEPOS 15, 2013

lietuva

Rašytojas su­vie­ni­jo Lie­tu­vą ir Vo­kie­ti­ją Šių­me­ti­nis XVII tarp­tau­ti­nis Tho­mo Man­no fes­ti­va­lis Ni­do­je – ypa­tin­gas. Ren­gi­nio pra­džią pa­skel­bė Lie­tu­vos pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ir Vo­kie­ti­jos pre­zi­ den­tas Joa­chi­mas Gauc­kas.

Gar­bė: Ni­da Th.Man­no fes­ti­va­ly­je šie­met su­lau­kė aukš­čiau­sio ran­go gar­bin­giau­sių sve­čių ap­si­lan­ky­mo: Vo­kie­ti­jos va­do­vo J.Gauc­ko ir Lie­tu­vos

pre­zi­den­tės D.Gry­baus­kai­tės.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

ti­va­liu, jį ple­čia“, – prieš šven­tės pra­džią pa­brė­žė Lie­tu­vos pre­zi­ den­tė D.Gry­baus­kai­tė.

Me­nas su­jun­gė žmo­nes ir kul­tū­ras

Ni­dos evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų baž­ ny­čio­je šeš­ta­die­nį pa­va­ka­re fes­ ti­va­lio pra­džios kon­cer­te su­lauk­ta pa­čių gar­biau­sių sve­čių – Vo­kie­ti­ jos ir Lie­tu­vos pre­zi­den­tų, taip pat fes­ti­va­lio glo­bė­jo ka­den­ci­ją bai­ gu­sio Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pre­ zi­den­to Val­do Adam­kaus su žmo­ na Al­ma. „Aš nuo vai­kys­tės at­si­me­nu, kad Ni­da be Th.Man­no na­me­lio – ne Ni­da. O Th.Man­no fes­ti­va­lis sie­ ja Vo­kie­ti­ją ir Lie­tu­vą. Džiu­gu, kad me­nas su­vie­ni­jo žmo­nes ir kul­tū­ ras. Šis ry­šys bu­vo jau se­niai ir jis li­ko iki šiol. Džiau­giuos, kad yra žmo­nių, ku­rie rū­pi­na­si šiuo fes­

Baigs tre­jų me­tų cik­lą

Kas­met lie­pą Ni­do­je ren­gia­mas fes­ti­va­lis de­di­kuo­tas gar­siam vo­ kie­čių ra­šy­to­jui Th.Man­nui, ku­ rio var­das ta­po neat­sie­ja­ma ren­gi­ nio da­li­mi. Jis pir­mą­kart su­reng­tas 1996-ai­siais. Ren­gi­niai pra­si­dė­ jo nuo kla­si­ki­nės mu­zi­kos va­ka­ rų ir dis­ku­si­jų. Il­gai­niui jas pa­pil­ dė dai­lės pro­gra­ma ir ki­no nak­tys. Vi­si fes­ti­va­lio ren­gi­niai vyks­ta lie­ tu­vių ir vo­kie­čių kal­bo­mis. „Tai yra XVII Th.Man­no fes­ti­va­ lis, ku­ris va­di­na­si „Tė­vy­nės ieš­ko­ ji­mas“. Juo mes baig­si­me tre­jų me­ tų cik­lą, skir­tą dar vie­nam No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­tui Czes­la­wui Mi­

łos­zui“, – sa­kė Th.Man­no me­mo­ ria­li­nio mu­zie­jaus Ni­do­je di­rek­to­ rė Li­na Mo­tu­zie­nė. Ati­da­ry­me da­ly­va­vęs fes­ti­va­ lio glo­bė­jas Lie­tu­vos pre­zi­den­tas V.Adam­kus ne­slė­pė, kad ši­tas ren­ gi­nys jau ta­po mū­sų kul­tū­ros, mū­ sų gy­ve­ni­mo da­li­mi. „Kiek­vie­ną kar­tą ja­me ran­du pra­smę, nes tai – mū­sų kul­tū­ros, mū­sų bend­ra­vi­mo pa­grin­das ir tai duo­da jė­gų pa­žvelg­ti į atei­tį“, – kal­bė­jo V.Adam­kus. Vo­kie­ti­jos pre­zi­den­to pa­dė­ka

Fes­ti­va­lio ati­da­ry­me Vo­kie­ti­ jos pre­zi­den­tas iš­reiš­kė nuo­šir­ džiau­sią pa­dė­ką D.Gry­baus­kai­tei už priė­mi­mą, už tai, kad jį ly­dė­ jo vi­sos ke­lio­nės po pa­jū­rį me­tu. Šiuo vi­zi­tu Ni­do­je Vo­kie­ti­jos va­

do­vas J.Gauc­kas ir jo gy­ve­ni­mo drau­gė Da­nie­la Schadt bei šios ša­ lies vers­li­nin­kų de­le­ga­ci­ja už­bai­gė aš­tuo­nių die­nų ke­lio­nę per Bal­ti­ jos ša­lis. J.Gauc­kas esą nė­ra pir­ma­sis Vo­ kie­ti­jos pre­zi­den­tas, ku­ris sve­čia­ vo­si Th.Man­no mu­zie­ju­je, – 1999 m. su neo­fi­cia­liu vi­zi­tu čia vie­šė­jo tuo­me­ti­nis Vo­kie­ti­jos va­do­vas Ro­ ma­nas Her­co­gas. „Mums te­ko la­bai at­sa­kin­ga mi­ si­ja, Ni­do­je vie­nu me­tu dar nė­ra bu­vę tiek gar­bių aukš­čiau­sio ran­ go sve­čių. Oras vi­są die­ną bu­vo tar­si už­sa­ky­tas. Ypač pra­džiu­gi­no Vo­kie­ti­jos pre­zi­den­tas, pa­brė­žęs, kad čia poil­siau­tų, jei tik bū­tų to­ kia ga­li­my­bė. Mums tai – komp­li­ men­tas“, – džiau­gė­si Ne­rin­gos me­ras Da­rius Ja­sai­tis.

Da­rius Ja­sai­tis:

Vo­kie­ti­jos pre­zi­den­ tas pa­brė­žė, kad čia poil­siau­tų, jei tik bū­tų to­kia ga­li­my­bė. Mums tai – komp­li­men­tas.

Tradicija: šventės ati­da­ry­me da­ly­va­vęs Th.Manno fes­ti­va­lio glo­bė­jas Lie­tu­vos pre­zi­den­tas V.Adam­kus su žmo­na Al­ma ne­slė­pė, kad ši­s ren­gi­nys jau ta­po mū­sų kul­tū­ros da­li­mi.

Vy­tau­to Liau­dans­kio ir Gintauto Beržinsko nuo­tr.

6

Pirmadienis, liepos 15, 2013

nuomonės

Gė­jų ei­ty­nės: rek­la­ma ar tei­sė?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ma­ni­pu­lia­ci­jų vir­tuo­zai

v.spuryte@kl.lt

Dvi­ra­ti­nin­kai ju­da ne sa­vo juos­ta

L

ie­pos 27-ąją nu­ma­to­mos sek­sua­li­nių ma­žu­mų ei­ty­nės Vil­niu­je vi­suo­me­nę pa­da­li­jo į dvi da­lis. Ir nors dar neaiš­ku, ar ho­mo­sek­sua­lams bus leis­ta žy­giuo­ti Ge­di­mi­no pro­spek­tu, nes dėl ei­ty­nių vie­tos vis dar vyks­ta teis­mi­niai gin­čai, žmo­nės abe­jo­ja, ar to­kios ei­se­nos ap­skri­tai ne­rei­kė­tų už­draus­ti. Ei­ty­nių or­ga­ ni­za­to­riai die­va­go­ja­si, kad jie tik no­ri to­kių pa­čių tei­sių, kaip ir ki­tos so­cia­li­nės gru­pės, o jų prie­ši­nin­kai at­ker­ta, jog iš­kry­pi­mo nė­ra rei­ka­lo de­monst­ruo­ti. Ar rei­kia leis­ti reng­ti sek­sua­li­nių ma­žu­mų ei­ty­nes?

Prieš

K

ai penk­ta­die­nį vi­sų lai­kų ge­ riau­sias bi­čas Vik­to­ras rė­žė, kad jis bus pir­ma­sis ne­prik­ lau­so­mos Lie­tu­vos po­li­ti­nis ka­li­nys, ne­no­ro­mis su­si­zgrim­bi, jog pas mus bet ku­r į fak­tą vis dar ga­l i­ma var­ ty­ti, kaip tik no­ri. Ir kaip kam pa­to­g iau. Nu­si­kal­tė­lis ga­li tap­ti au­ka, o au­ka – nu­ si­kal­t i­mo bend­r i­n in­k u. Tai le­m ia tam tik­ra tvar­ka su­dė­lio­ti ar­gu­men­tai, re­to­ ri­n iai pa­ran­k ių fak­t ų ak­cen­tai ir to­k ie pat re­to­ri­niai nu­ty­lė­ji­mai ten, kur šiaip jau rei­kė­tų at­skleis­ti ne­pa­to­g ią tie­są. Ta­čiau ir tie­są su me­lu ga­li­ma su­kryž­ min­ti taip, kad am­žiais žmo­nių pa­sau­ lio kur­tos mo­ra­li­nės ar so­cia­li­nės ver­ ty­bės pa­si­ro­dys ne ver­ty­bė­mis, o vei­ kiau jų klo­nais ar ap­skri­tai są­mo­nės ame­bo­mis.

Kai no­ri nu­va­ly­ti sa­vo pur­vi­ną mun­du­rą, ge­ riau­sia iš­tep­ti sve­ti­mą. Tas ma­ni­pu­lia­ci­nis prin­ ci­pas iš­li­ko iki šių die­nų. To­kia ma­ni­pu­lia­ci­nė elg­se­na la­bai pri­ me­na Są­jū­d žio, ku­r io 25-me­t į mi­n i­ me, lai­kus. So­viet­me­čio sis­te­ma su­ko­ si tūks­tan­čiais biu­rok­ra­ti­nių sraig­te­lių, uo­liai vyk­džiu­sių Mask­vos par­ti­jos nu­ ro­dy­mus. Vos tik paaiš­kė­jo, kad Są­jū­dis ko­vą už ne­prik­lau­so­my­bę lai­mės, dau­ gy­bė kaip vi­du­riai už­kie­tė­ju­sių ko­mu­ nis­tų sa­vo par­ti­nius bi­lie­tus įki­šo į stal­ čius ir ėmė dė­tis re­zis­ten­tais bei ko­vo­ to­jais už tau­tos lais­vę. Net jei ta ko­va te­ bu­vo vog­ti tua­le­ti­nį po­pie­rių iš par­ti­jos ko­mi­te­to tua­le­to. Ideo­lo­gi­niai dar­buo­to­ jai, „tam tik­riems or­ga­nams“ su­da­ri­nė­ ję į baž­ny­čias ėju­sių vai­kų są­ra­šus, tuos vai­kus stai­ga ėmė mo­ky­ti ti­ky­bos, o pa­ tys – šliau­žio­ti Die­vo na­muo­se ke­liais. Po­lit­ru­kai, aiš­ki­nę, kad lai­ky­ti tris­pal­vę pa­lė­pė­je yra kri­mi­na­li­nis nu­si­kal­ti­mas, pa­tys paė­mė ją į ran­kas ir, stai­ga ta­pę de­ko­ra­ty­vi­niais pa­trio­tais, pra­dė­jo tau­ tos vė­lia­va mo­juo­ti gat­vė­se. Prie šir­d ies pri­dė­ję ran­k ą, „Tau­t iš­k ą gies­mę“ už­t rau­kė ir bu­vę vyk­do­mų­jų ko­m i­te­t ų dar­buo­to­jai, pir­m i­n ių par­t i­ nių or­ga­ni­za­ci­jų sek­re­to­riai ir vi­sas ki­ tas ko­la­bo­ran­t ų cho­ras, tik ką gie­do­ jęs di­ti­ram­bus L.Brež­ne­vui ir M.Gor­ba­ čio­vui. Da­lis tų vei­kė­jų ta­po ar­šiais de­ ši­n iai­siais ir su­da­r i­nė­jo są­ra­šus tų lie­ tu­v ių, ku­r iuos esą rei­kė­t ų su­š au­dy­t i, jei grįž­t ų so­v ie­t ų ka­r iuo­me­nė. Kai no­ ri nu­va­ly­ti sa­vo pur­vi­ną mun­du­rą, ge­ riau­sia tep­lio­ti sve­ti­mą. Tas ma­ni­pu­lia­ ci­nis prin­ci­pas iš­li­ko iki šių die­nų ir vis dar yra sėk­min­gai tai­ko­mas.

Su drau­ge ėjo­me Her­kaus Man­ to gat­ve. Už mū­sų va­žia­vo dvi­ra­ ti­nin­kė pės­tie­siems skir­ta juos­ta, ta­čiau, pa­tin­gė­ju­si įva­žiuo­ti į dvi­ ra­čiams skir­tą ke­lią, ji dar mus ap­ rė­kė, ko­dėl ne­pa­sit­rau­kia­me. Esu pa­si­pik­ti­nu­si – ji va­žia­vo ne dvi­ra­ čių ta­ku ir dar tei­kė­si mus ap­rėk­ti. Dvi­ra­ti­nin­kai tu­rė­tų bū­ti ati­des­ni ir va­žiuo­ti jiems skir­tais ta­kais. E.D.

Trū­ko in­for­ma­ci­jos

Vla­di­mi­ras Si­mon­ko, Lie­tu­vos gė­jų ly­gos va­do­vas: – Sa­vai­me su­pran­ta­ma, kad aš pa­si­sa­kau už ei­ty­nes. Pir­miau­sia dėl to, kad jos vyks­ta ne kas­met, o tik kas tre­jus me­tus ir tai yra tarp­tau­ti­nis įsi­pa­rei­go­ji­mas mū­sų par­tne­riams Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je. Mes, kaip so­ cia­li­nė gru­pė, taip pat no­ri­me bū­ti ma­to­mi ir tik­rai tu­ri­me to­kią tei­sę. Esa­me vie­nin­te­lė so­cia­li­nė gru­ pė, ku­riai dar ne­bu­vo su­teik­ta ga­li­my­bė pra­žy­giuo­ ti Ge­di­mi­no pro­spek­tu, o ma­ny­čiau, kad tik­rai tu­ ri­me to­kią pa­čią tei­sę į sa­vi­raiš­ką, kaip, pa­vyz­džiui, so­cial­de­mok­ra­tai ar po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai. Mes tik­rai ne­pra­šo­me iš­skir­ti­nių tei­sių. Kam rei­ka­lin­gos ei­ty­ nės? To­kį klau­si­mą tuo­met rei­kė­tų už­duo­ti ir ki­toms vi­suo­me­nės gru­pėms. Ei­ty­nių idė­ja eg­zis­tuo­ja nuo praė­ju­sio šimt­me­čio. Ame­ri­ko­je su­si­vie­ni­jo mo­te­ rys ir žy­gia­vo, kad iš­si­rei­ka­lau­tų to­kių pa­čių tei­sių kaip ir vy­rai. Ei­se­na tam tik­rai so­cia­li­nei gru­pei lei­ džia iš­reikš­ti sa­vo idė­jas, skleis­ti sa­vo ži­nias. Ei­ty­ nės mums rei­ka­lin­gos, nes mū­sų, Lie­tu­vos gė­jų ly­gos bend­ruo­me­nė, pa­sta­ruo­ju me­tu jau­čia spau­di­mą iš tam tik­rų po­li­ti­kų, ku­rie lei­džia sau ini­ci­juo­ti pa­kan­ ka­mai ne­ma­žai ho­mo­fo­biš­kų įsta­ty­mų. Be to, ne­se­ niai at­lik­tas ty­ri­mas pa­ro­dė, jog sek­sua­li­nių ma­žu­ mų at­sto­vai Lie­tu­vo­je jau­čia­si blo­giau­siai tarp vi­sų ES ša­lių. Tai reiš­kia, jog pro­ble­ma yra, bet Vil­niaus val­džia, Vy­riau­sy­bė, Sei­mas iš es­mės pa­brėž­ti­nai ig­ no­ruo­ja mū­sų orien­ta­ci­jos žmo­nių lū­kes­čius, nors esa­me pi­lie­čiai, rin­kė­jai, no­ri­me in­teg­ruo­tis į vi­suo­ me­nę. Mes no­ri­me pa­si­nau­do­ti sa­vo pi­lie­ti­ne tei­se su­reng­ti ei­ty­nes ir pa­sa­ky­ti, kad mums pri­klau­so to­ kios pa­čios tei­sės, kaip ir vi­soms ki­toms so­cia­li­nėms gru­pėms. Mes no­ri­me bū­ti ma­to­mi, nes Vil­nius pri­ klau­so ir mums.

Ju­lius Pan­ka, Lie­tu­vos tau­ti­nio jau­ni­mo są­jun­ gos ly­de­ris: – Net klaus­ti ne­rei­kia, nes ir taip aiš­ku, jog mes esa­ me prieš sek­sua­li­nių ma­žu­mų ei­ty­nes. Mū­sų nuo­ mo­ne, ho­mo­sek­sua­lu­mas yra iš­kry­pi­mas, ku­ris prieš­ta­rau­ja tra­di­ci­nėms, per tūks­tant­me­čius nu­si­ sto­vė­ju­sioms ver­ty­bėms. Toks su­tri­ki­mas bu­vo vi­sais lai­kais – ir an­ti­kos, ir vi­du­ram­žiais. Jis ir gam­to­je pa­ si­tai­ko. Ta­čiau tuo di­džiuo­tis, tai eks­po­nuo­ti, rek­la­ muo­ti, pro­pa­guo­ti, ma­no nuo­mo­ne, yra la­bai že­ma, ken­kia jau­na­jai kar­tai. To­kios gė­jų ei­ty­nės, įta­riu, yra rei­ka­lin­gos tik dėl pi­ni­gų. Tai vers­las, ku­rį fi­nan­suo­ja di­de­li fon­dai. Pa­si­žiū­rė­ki­te, kaip gy­ve­na vi­si tie sek­ sua­li­nių ma­žu­mų ak­ty­vis­tai. Juos drą­siai ga­li­ma va­ din­ti pa­si­tu­rin­čiais žmo­nė­mis, ta­čiau nie­ka­da ne­te­ko gir­dė­ti, kad jie tu­rė­tų su­kū­rę vers­lą, kur­tų pri­dė­ti­nę ver­tę. Va­di­na­si, juos fi­nan­suo­ja pa­kan­ka­mai dos­nūs fon­dai, o ak­ty­vis­tams prieš juos rei­kia at­si­skai­ty­ti, ką nu­vei­kė. Ei­ty­nės ir yra vie­na to­kių veik­lų ir ypač to­ dėl, jog vi­suo­me­nė­je su­ke­lia di­de­lį su­ju­di­mą. Žvel­ giant pla­čiau, ga­li­ma įžvelg­ti, kad tos ei­ty­nės yra ir var­to­ji­mo kul­tū­ros da­lis. Tra­di­ci­nių ver­ty­bių, nu­si­ sto­vė­ju­sių nor­mų nai­ki­ni­mas pa­de­da kur­ti ko­ky­biš­ kai nau­ją vi­suo­me­nę. Žmo­gų, ku­ris ne­tu­rės nei ly­ ties, nei tau­ty­bės, bus daug leng­viau kont­ro­liuo­ti ir įtrauk­ti į var­to­ji­mo kul­tū­rą. Ma­ne net er­zi­na kal­bos, jog ei­ty­nės rei­ka­lin­gos, nes sek­sua­li­nių ma­žu­mų at­ sto­vai Lie­tu­vo­je jau­čia­si skriau­džia­mi. Tai juk ne­ są­mo­nė, nes mes tik­rai ne­sa­me nei ho­mo­fo­bai, nei kaž­ko­kie disk­ri­mi­nuo­to­jai. Anaip­tol, juk į Sei­mą yra iš­rink­tas sa­vo ne­tra­di­ci­nės ly­ti­nės orien­ta­ci­jos ne­ sle­pian­tis po­li­ti­kas. Tai tik įro­do, jog Lie­tu­vo­je nė­ra jo­kio rei­ka­lo žy­giuo­ti už sek­sua­li­nę ly­gy­bę.

Šyp­so­ki­tės, už du­rų – ne­lauk­ti sve­čiai

S

ve­čiai – ži­no­ma, di­de­lis džiaugs­mas. Ypač – ar­ti­mi, bran­gūs, se­niai ne­ma­ty­ti. To­kie vi­suo­met at­sku­ba su lauk­tu­vė­mis, ge­ra nuo­tai­ka, sa­vo ap­si­lan­ky­mu pra­skaid­ri­na na­mus. Pap­ras­tai apie jų at­vy­ki­mą su­ta­ria­ ma iš anks­to, su­de­ri­na­mas lai­kas ir ap­lin­ky­bės, kad abi pu­sės ne­pa­tir­ tų ko­kių nors ne­pa­to­gu­mų. Ta­čiau bū­na ir ki­to­kių sve­čių. Gy­ve­nan­ tie­ji pa­jū­ry­je la­bai ge­rai nu­tuo­kia,

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Už

Saulius Pocius

karštas telefonas

tik va­ka­re pa­rei­si­me per­nak­vo­ti“. Po to­kios ti­ra­dos be­si­klau­san­čia­jam su­pa­ra­ly­žiuo­ja bal­so sty­gas. Ne­tu­ ri ką ir be­pri­dur­ti. Teks ne­nus­ta­ty­ tam lai­kui (ke­lias die­ne­les?) dvie­jų kam­ba­rių bu­te, ku­ria­me ir sa­viems vie­tos ne per dau­giau­siai, pri­glaus­ti dar še­šis žmo­nes, iš ku­rių ke­tu­ri – vos ūg­te­lė­ję vai­kai. Gal pa­sa­ky­si­te, kaip šei­mi­nin­kė tu­ri pri­si­vers­ti nu­ si­šyp­so­ti ne­lauk­tiems sve­čiams? Dia­na

Dai­va

Gy­ven­ti truk­do al­ko­ho­lis

Bū­da­mas Klai­pė­do­je džiau­giuo­ si gra­žiu mies­tu, gra­žia gam­ta, jū­ ra, ta­čiau kas­kart nu­si­vi­liu, kai pa­ ma­tau daug gir­tų ne­pil­na­me­čių, pa­plū­di­miuo­se gir­tau­jan­čių as­ me­nų, ku­rie šiukš­li­na, ka­bi­nė­ja­ si prie praei­vių ir truk­do nor­ma­ liai gy­ven­ti. Prob­le­ma yra, ta­čiau jos nie­kas ne­spren­džia. Tik­riau­siai li­be­ra­li Klai­pė­dos val­džia ne­su­ge­ ba iš­lais­vin­ti nor­ma­lių žmo­nių nuo šiukš­lin­tų­jų ir gir­tuok­lių, o gal­būt val­džia tar­nau­ja ne žmo­nėms, bet alu­da­riams, ku­rie vi­są mies­tą nu­ sė­jo al­ko­ho­lio rek­la­mo­mis? Net­gi kul­tū­ri­nių ir spor­to ren­gi­nių are­ na pa­va­din­ta Švy­tu­rio var­du, to­dėl ne­nuos­ta­bu, kad vai­kai ga­li leng­vai nu­si­pirk­ti al­ko­ho­lio par­duo­tu­vė­se, kad nie­kas ne­kont­ro­liuo­ja al­ko­ho­ lio var­to­ji­mo pa­plū­di­miuo­se, kad per kiek­vie­nas Jū­ros šven­tes įvyks­ ta tra­giš­kas įvy­kis, su­si­jęs su al­ko­ ho­lio var­to­ji­mu. Gal lai­kas pa­gal­vo­ ti apie blai­vią Jū­ros šven­tę? Ar­mi­nas Moc­ke­vi­čius, Na­cio­na­li­nės ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kont­ro­lės koa­li­ci­jos na­rys

Pa­ma­lo­nin­ta Klai­pė­dos

At­vy­kau iš Vil­niaus į Klai­pė­dą ir esu pa­ma­lo­nin­ta. Ap­si­lan­kiu­si vie­ na­me nak­ti­nia­me klu­be ga­liu pa­ sa­ky­ti, jog čia su­tik­tos mer­gi­nos yra la­bai man­da­gios – ne­si­stum­ do, tua­le­te tvar­kin­gai lau­kia ei­lė­je ir ne­tgi kar­tais už­lei­džia, ne­dras­ ko akių, ne­si­ve­lia į konf­lik­tus, o už­kliu­džiu­sios ką nors man­da­giai at­si­pra­šo. Taip pat tu­riu pa­ste­bė­ ji­mą apie vie­tos vai­ki­nus – jie la­bai mėgs­ta spaus­ti au­to­mo­bi­lių sig­ na­lus ir pro lan­gą siųs­ti bu­či­nu­kus praei­vėms mer­gi­noms. Ar tai yra vie­ti­nės kul­tū­ros da­lis? D.Ž. Pa­ren­gė Ad­rė Zak­raus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

apie ką kal­bu. Kai stai­ga vie­ną va­ sa­ros šeš­ta­die­nio pa­va­ka­rę il­gai ne­ nu­ty­la spau­džia­mas du­rų skam­bu­ tis, at­si­pa­lai­da­vęs, į in­ter­ne­tą įni­kęs šei­mos tė­vas iš ne­ti­kė­tu­mo vos ne­ nuk­ren­ta ant grin­dų, šu­nys ir ka­tės iš siau­bo iš­si­slaps­to po lo­vo­mis, jau ži­nai – su­lau­kei ne­ti­kė­tų sve­ čių. „Svei­ki, at­vy­ko­me štai pail­sė­ti į pa­jū­rį. Pa­bū­si­me ke­lias die­ne­les. Juk jūs nie­ko prieš. Mes jums ne­ truk­dy­si­me, pa­bū­si­me prie jū­ros,

Nors vi­so­je ša­ly­je įpras­ta gra­žiai pa­mi­nė­ti Vals­ty­bės die­ną, šie­met kaip nie­ka­da trū­ko in­for­ma­ci­jos apie šven­ti­nius ren­gi­nius Klai­pė­ dos mies­te. Vaikš­tant se­na­mies­čiu pa­vy­ko ap­tik­ti vie­ną ki­tą kon­cer­ tą, ta­čiau, pa­vyz­džiui, apie šven­ ti­nę mu­gę su­ži­no­jau tik ki­tą die­ną pa­ma­čiu­si ži­nu­tę spau­do­je. Ma­nau, mies­tie­čiai bū­tų ap­si­džiau­gę, jei­gu in­ter­ne­te bei dien­raš­čiuo­se bū­tų bu­ vę pa­teik­ta dau­giau in­for­ma­ci­jos.

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmadienis, liepos 15, 2013

ekonomika De­ga­lai vėl pa­bran­go

Į biu­dže­tą su­rink­ta dau­giau

€

Po­pu­lia­riau­sios 95 mar­kės ben­zi­nas penk­ ta­die­nį „Lu­koil“ kai­na­vo 4,65 li­to, „Or­len“ – 4,66 li­to, „Sta­toil“ – 4,6 li­to, ati­tin­ka­mai 13, 14 ir 6 cen­tais dau­giau nei prieš sa­vai­ tę. Dy­ze­li­nas „Lu­koil“ de­ga­li­nė­se pa­bran­ go 7 cen­tais, iki 4,39 li­to, „Or­len“ – 8 cen­ tais, iki 4,4 li­to, „Sta­toil“ – 6 cen­tais, iki 4,4 li­to. Sus­kys­tin­tų­jų du­jų kai­na „Or­len“ ir „Lu­koil“ de­ga­li­nė­se ne­si­kei­tė ir sie­kė 2,12 li­to, „Sta­toil“ at­pi­go 1 cen­tu, iki 2,12 li­to.

Na­cio­na­li­nis biu­dže­tas pir­mą pus­me­tį ga­ vo 10,271 mlrd. li­tų pa­ja­mų – 1 pro­c., ar­ba 6,1 mln. li­tų, dau­giau, ne­gu pro­gno­zuo­ta. Į vals­ty­bės biu­dže­tą sausį–birželį su­rink­ ta 8,607 mlrd. li­tų pa­ja­mų – 0,8 pro­c., ar­ ba 72,7 mln. li­tų, ma­žiau, nei ti­kė­ta­si. Pel­ no mo­kes­čio į vals­ty­bės biu­dže­tą su­rink­ta 403,1 mln. li­tų – 8,5 pro­c. (31,7 mln. li­tų) dau­giau, pa­ja­mų mo­kes­čio – 2,095 mlrd. li­tų, ar­ba 3,7 pro­c. (75,5 mln. li­tų) dau­giau.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,9784 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0010 JAV do­le­ris 1 2,6433 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5487 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9141 Len­ki­jos zlo­tas 10 7,9925 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3680 Ru­si­jos rub­lis 100 8,0950 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7848

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

+0,1244 % +0,2506 % –0,0454 % –0,0902 % +0,0285 % +0,0726 % –0,1942 % +0,0173 % –0,1399 %

Pre­zi­den­tė vieš­bu­čių vers­lo ne­nu­vy­lė Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ne­su­tin­ ka, kad vieš­bu­čiams bū­tų tai­ko­mas leng­ va­ti­nis 5 pro­c. pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­ čio (PVM) ta­ri­fas. Ta­čiau vers­li­nin­kai sa­ko, kad ir ša­lies va­do­vės siū­lo­mi 9 pro­c. juos vi­siš­kai ten­ki­na. Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Grą­ži­no Sei­mui

Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė penk­ ta­die­nį grą­ži­no Sei­mui pa­kar­to­ ti­nai svars­ty­ti Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­mo pa­tai­sas. Jos nuo­mo­ne, mo­kes­čio leng­va­ta vieš­ bu­čiams ga­lė­tų bū­ti 9 pro­c., o ne 5 pro­c., kaip nu­ma­ty­ta da­bar.

jo­je, Suo­mi­jo­je, Len­ki­jo­je vy­rau­ jan­tį ta­ri­fą. To­kiu at­ve­ju vals­ty­bės biu­dže­tas ne­tek­tų apie 30 mln. li­ tų pa­ja­mų per me­tus. Pre­zi­den­tė ma­no, kad da­bar įsta­ ty­me nu­ma­ty­ta 5 pro­c. PVM leng­va­ ta bū­tų skaus­min­ga biu­dže­tui, ku­ris dėl jos ne­tek­tų iki 40 mln. li­tų. „Vi­so­se ES ša­ly­se, iš­sky­rus vie­ nin­te­lį Liuk­sem­bur­gą, ap­gy­ven­ di­ni­mo pa­slau­goms tai­ko­mas di­ des­nis nei 5 pro­c. PVM ta­ri­fas“, – ra­šo­ma pre­zi­den­tū­ros pra­ne­ši­ me spau­dai. Pa­siū­ly­mas priim­ti­nas

Eval­da Šiš­kaus­kie­nė:

Pre­zi­den­tės siū­lo­mi 9 pro­c. tik­rai nė­ra blo­ga nau­jie­na. Ne­rei­kia vy­ ti Die­vo į me­dį. Ša­lies va­do­vė siū­lo vieš­bu­čiams nuo 2015 m. tai­ky­ti 9 pro­c. PVM ta­ri­fą, ku­ris bū­tų pa­na­šus į Es­ti­

Lie­tu­vos vieš­bu­čių ir res­to­ra­nų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Eval­da Šiš­ kaus­kie­nė dien­raš­čiui va­kar tei­gė, kad 9 pro­c. PVM ta­ri­fas vieš­bu­ čių pa­slau­goms šio­je sri­ty­je dir­ ban­tiems vers­li­nin­kams yra vi­siš­ kai priim­ti­nas. Pa­sak jos, svar­biau­sia, kad vieš­ bu­čių mo­ka­mi mo­kes­čiai ne­bū­ tų smar­kiai di­des­ni nei vals­ty­bė­se kai­my­nė­se ir mū­sų ša­lies tu­riz­mo sek­to­rius bū­tų kon­ku­ren­cin­gas. Tie­sa, pa­šne­ko­vė pa­brė­žė, kad jei vieš­bu­čiams bū­tų tai­ko­mas Sei­mo siū­ly­tas 5 pro­c. PVM ta­ri­fas, Lie­ tu­va ga­lė­tų tap­ti vi­so re­gio­no tu­ riz­mo sek­to­riaus ly­de­re: „Vieš­bu­ čiai per me­tus ga­lė­tų pa­si­ruoš­ti, in­ves­tuo­ti, o kai 2015 m. įsi­ves­tu­ me eu­rą, tik­rai paaiš­kė­tų, kad esa­

Su­vie­no­dins: nuo 2015-ųjų vieš­bu­čiams Lie­tu­vo­je bus tai­ko­mas toks pat kaip dau­gu­mo­je ki­tų ES vals­ty­

bių PVM ta­ri­fas.

me ap­len­kę ša­lis, ku­rio­se PVM ta­ ri­fas vieš­bu­čiams di­des­nis.“ „Jei­gu tu­rė­tu­me 5 pro­c. ta­ri­ fą, ga­lė­tu­me siū­ly­ti ma­žes­nes kai­ nas nei es­tai, lat­viai ar len­kai. Tai reiš­kia, kad mū­sų ša­lis pri­trauk­tų dau­giau tu­ris­tų, o dau­giau pa­ja­mų gau­nan­tis vers­las su­kur­tų dau­giau dar­bo vie­tų. Ta­čiau ir Pre­zi­den­ tės siū­lo­mi 9 pro­c. tik­rai nė­ra blo­ ga nau­jie­na. Ne­rei­kia vy­ti Die­vo į me­dį“, – kal­bė­jo E.Šiš­kaus­kie­nė. Iki šiol vieš­bu­čiams bu­vo tai­ko­mas stan­dar­ti­nis 21 pro­c. PVM ta­ri­fas. Per me­tus ne­nu­mirs

Pak­laus­ta, ar vieš­bu­čių vers­lą ten­ ki­na tai, kad leng­va­ti­nis PVM ta­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ri­fas įsi­ga­lios ne nuo atei­nan­čių, o tik nuo 2015 m., E.Šiš­kaus­kie­nė tei­gė, jog dėl tų vie­nų me­tų nie­ko bai­saus neat­si­tiks. Anot jos, vieš­ bu­čiams svar­biau, kad mo­kes­ti­nė ap­lin­ka bū­tų pa­sto­vi, mo­kes­čiai ne­bū­tų nuo­lat kai­ta­lio­ja­mi. „Vieš­bu­čių vers­las pa­pras­tai plė­to­ja­mas už pa­sko­las, tai reiš­ kia, kad vers­li­nin­kams rei­kia nuo­ lat vis­ką pla­nuo­ti ir bū­ti tik­riems, jog jo­kių ra­di­ka­lių po­ky­čių ne­bus. Mums tin­ka ir nuo 2015-ųjų, kaip sa­ko­ma, ge­riau žvirb­lis ran­koj nei brie­dis gi­rioj. Ta­čiau vers­li­nin­kai tu­ri ži­no­ti, kad tas PVM ta­ri­fas nuo 2015-ųjų tik­rai bus toks ir po me­tų ne­bus su­gal­vo­ta vėl jį keis­ti.

Ži­n o­m a, jei leng­va­t i­n is PVM ta­r i­fas bū­t ų tai­ko­m as nuo ki­t ų me­tų, vieš­bu­čiai jau da­bar ga­ lė­tų im­tis in­ves­ti­ci­nių pro­jek­tų, nes pla­nų tik­rai yra daug, įdar­ bin­ti dau­giau žmo­nių, ypač jau­ ni­mo, ir taip pri­si­dė­ti prie ša­lies pro­b le­m ų spren­d i­m o“, – tei­g ė Vieš­bu­čių ir res­to­ra­nų aso­cia­ci­ jos va­do­vė. Ji už­si­mi­nė, kad į Lie­tu­vą pla­ nuo­ja atei­ti gar­sūs tarp­tau­ti­niai vieš­bu­čių vers­lo var­dai, pa­vyz­ džiui, „Hil­ton“. O to­kiems in­ ves­t uo­to­jams sta­b i­l i mo­kes­t i­ nė ap­lin­ka yra vie­nas svar­biau­sių ar­gu­men­tų ren­kan­tis ša­lį in­ves­ti­ ci­joms.

Ban­kų pa­sko­lų pa­lū­ka­nos tu­rė­tų ma­žė­ti Nuo šian­dien įsi­ga­lio­jus nau­jai tarp­ban­ki­nės rin­kos pa­lū­ka­nų „Vi­ li­bor“ skai­čia­vi­mo tvar­kai, ti­ki­ma­ si, kad ji su­ma­žins ban­kų pa­sko­lų pa­lū­ka­nas. Skai­čiuo­jant „Vi­li­bor“ nuo šiol bus įtrauk­ti tik aukš­tą rei­ tin­gą tu­rin­tys ban­kai.

„Ti­kė­ti­na, kad pa­si­kei­tus są­ra­ šams pa­lū­ka­nų nor­mos ir taip su­ ma­žė­tų. Mes ti­ki­mės su­ma­žė­ji­mo, bet tai pri­klau­so nuo pa­čių ko­ti­ ruo­čių, ku­rių mes da­bar ne­ži­no­ me, ir nuo pa­si­kei­sian­čio ban­kų są­ra­šo. Ma­žes­nės „Vi­li­bor“ au­to­ ma­tiš­kai reiš­kia ma­žes­nes pa­lū­ka­ nų nor­mas ar­ba pi­ges­nes pa­sko­las tiems, ku­rie jas anks­čiau yra paė­mę

su kin­ta­mo­siomis palūkanomis, o ban­kams – ma­žes­nes pa­ja­mas“, – BNS sa­kė Lie­tu­vos ban­ko Fi­nan­ si­nio sta­bi­lu­mo de­par­ta­men­to di­ rek­to­rius Ge­di­mi­nas Šim­kus. Pa­sak jo, ban­kų są­ra­šas bus nu­ sta­ty­tas įsi­ga­lio­jus tvar­kai, ta­čiau da­bar aki­vaiz­du, kad, pa­vyz­džiui, SEB, „Swed­bank“, DNB, „Nor­ deos“ ir „Dans­ke“ ban­kų rei­tin­gai yra aukš­tes­ni nei Lie­tu­vos. Kaip pra­ne­šė Lie­tu­vos ban­ kas, ap­skai­čiuo­jant „Vi­li­bor“ bus įtrau­kia­mos ban­kų, ku­rių rei­tin­ gas ne dau­giau kaip dviem pa­ko­ po­mis ma­žes­nis už že­miau­sią Lie­ tu­vai su­teik­tą rei­tin­gą, pa­lū­ka­nos. Anot cent­ri­nio ban­ko, dėl pa­sta­

ruo­ju me­tu su­ma­žė­ju­sio tarp­ban­ ki­nės rin­kos ak­ty­vu­mo anks­tes­nė skai­čia­vi­mo me­to­di­ka ne­be­tin­ ka, to­dėl nu­spręs­ta ją pa­keis­ti, kad nau­ja tvar­ka tiks­liau at­spin­dė­tų pa­dė­tį rin­ko­je. Šiuo me­tu „Vi­li­bor“ ap­skai­čiuo­ ja­mos pa­gal pen­kių ban­kų – DNB, Me­di­ci­nos, SEB, „Swed­bank“ ir Šiau­lių – pa­lū­ka­nų nor­mas. Še­šių mė­ne­sių tarp­ban­ki­nė pa­lū­ka­nų nor­ ma „Vi­li­bor“ penk­ta­die­nį bu­vo 1,01 pro­c., tri­jų mė­ne­sių – 0,75 pro­c. Nau­ja tvar­ka tu­rė­tų įsi­ga­lio­ti nuo šian­dien. „Vi­li­bor“ pa­lū­ka­nos ap­ skai­čiuo­ja­mos ir skel­bia­mos kiek­ vie­ną die­ną. BNS inf.

Vil­tis: ti­ki­ma­si, kad nau­jo­ji „Vi­li­bor“ ap­skai­čia­vi­mo tvar­ka pa­leng­vins

pa­sko­las su kin­ta­mo­sio­mis pa­lū­ka­no­mis tu­rin­čių gy­ven­to­jų naš­tą.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

8

pirmadienis, liepos 15, 2013

pasaulis Su­ba­dė aust­ra­lę

Ne­ti­kė­tas puo­li­mas

Įtam­pa neats­lūgs­ta

Is­pa­ni­jos Pamp­lo­nos mies­te, kur sa­vai­tę vyks­ta gar­su­sis San Fer­mi­no fes­ti­va­lis, per pa­sku­ ti­nį bu­lių bė­gi­mą į krū­ti­nę bu­ vo su­ba­dy­ta 23 me­tų aust­ra­lė. Ji bu­vo nu­vež­ta į li­go­ni­nę ope­ ruo­ti. Jos būk­lė, pa­sak me­di­ kų, rim­ta. Šeš­ta­die­nį per grūs­ ty­nes su­žeis­tas 19-me­tis is­pa­ nas, jo būk­lė taip pat rim­ta.

Su­da­no Dar­fū­ro re­gio­ne iš pa­ sa­lų bu­vo nu­žu­dy­ti sep­ty­ni taik­da­riai iš Tan­za­ni­jos, kaip pa­skel­bė Af­ri­kos Są­jun­gos ir Jung­ti­nių Tau­tų mi­si­ja. Dar 17 bu­vo su­žeis­ta. Iš­puo­lis įvyk­ dy­tas ne­to­li taik­da­rių ba­zės Ma­na­va­šė­je, esan­čio­je į šiau­ rę nuo Pie­tų Dar­fū­ro vals­ti­jos sos­ti­nės Nia­los.

Bel­fas­to po­li­ci­ja ant­rą pro­tes­ tan­tų riau­ši­nin­kų smur­to nak­tį bu­vo ap­mė­ty­ta pa­de­ga­mo­sio­ mis bom­bo­mis. Ne­ra­mu­mai pra­si­dė­jo po­li­ci­jai įgy­ven­di­nus ar­bit­ra­žo ins­ti­tu­ci­jos spren­di­ mą, ku­riuo pro­tes­tan­tų Ora­ nie­čių or­di­nui bu­vo už­draus­ta žy­giuo­ti per Bel­fas­to ka­ta­li­kų res­pub­li­ko­nų ra­jo­ną.

Kal­tas ieš­mas

Gims­ta­mu­mas ma­ žė­ja, o imig­ra­ci­ja į Ja­po­ni­ją – menka, to­dėl so­cia­li­nė sis­ te­ma kuo to­liau, tuo pra­sčiau fi­nan­ suo­ja­ma.

Bas­ti­li­jos die­nos šven­tę Pran­ cū­zi­jai ap­kar­ti­no ge­du­las dėl trau­ki­nio ka­tast­ro­fos au­kų. Pa­ sak ty­rė­jų, kal­tas ne žmo­gus, o bė­gių ieš­mo pa­žei­di­mas.

Ty­rė­jai pa­brė­žė, kad ava­ri­ jos prie­žas­tis ne­bu­vo žmo­gaus klai­da. Ži­nią pa­tvir­ti­no ir Pran­ cū­zi­jos su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Frédéri­cas Cu­vil­lier. Ava­ri­ja ne­to­li sos­ti­nės Pa­ ry­žiaus esan­čio­je Bre­tin­ji prie Or­žo sto­ty­je įvy­ko penk­ta­die­nį. Ke­lei­vi­nis re­gio­ni­nis trau­ki­nys nu­lė­kė nuo bė­gių ir tren­kė­si į sto­ties, esan­čios už maž­daug 25 km į pie­tus nuo Pa­ry­žiaus, pe­ ro­ną. Ke­li va­go­nai ap­vir­to. Ge­le­žin­ke­lių bend­ro­vė SNCF in­for­ma­vo, kad ava­ri­ją su­kė­lė lū­žu­si bė­gių jun­gė ge­le­žin­ke­lio ieš­me, esan­čia­me sto­ty­je. „Jun­gė su­lū­žo, ati­trū­ko ir iš­ ni­ro iš sa­vo mo­vos, – sa­kė SNCF ge­ne­ra­li­nis ve­dė­jas inf­rast­ruk­tū­ ros rei­ka­lams Pier­re’as Izar­das. – Ji įstri­go ieš­mo cent­re, truk­dė nor­ma­liai rie­dė­ti trau­ki­nio ra­ tams ir, re­gis, nu­lė­mė trau­ki­nio nu­va­žia­vi­mą nuo bė­gių.“ Bend­ro­vė nu­ro­dė, kad lem­tin­ gas ieš­mas bu­vo pa­tik­rin­tas lie­ pos 4 d. ir kad įsa­kė ne­del­siant pa­tik­rin­ti apie 5 tūkst. pa­na­šių jun­gių sa­vo tink­le. „Nusp­ren­dė­me pa­tik­rin­ti šio po­bū­džio įran­gą vi­sa­me tink­le ir pra­de­da­me da­bar“, – pa­tvir­ti­no SNCF va­do­vas Guil­lau­me’as Pe­py. Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras F.Cu­vil­lier pa­gy­rė są­sta­to ma­ši­nis­tą, ku­ris, pa­sak mi­nist­ro, „pa­de­monst­ra­vo be­veik ne­pap­ras­tą reak­ci­ją, kai iš­ kart pa­siun­tė per­spė­ji­mą, pa­dė­ju­ sį iš­veng­ti su­si­dū­ri­mo su ki­tu ar­ tė­jan­čiu trau­ki­niu“. Pa­sak pa­rei­gū­nų, trau­ki­nys iš Pa­ry­žiaus į vi­du­rio va­ka­rų mies­tą Li­mo­žą va­žia­vo 137 km per va­lan­dą grei­čiu. Tie­sa, mi­nist­ras pri­dū­rė, kad re­gio­ni­niai Pran­cū­zi­jos ge­le­ žin­ke­liai yra pa­se­nę, nes SNCF pa­sta­rai­siais me­tais dau­giau dė­me­sio sky­rė sa­vo grei­tų­jų trau­ki­nių TGV li­ni­joms. „Ne­ga­li­me bū­ti pa­ten­kin­ ti ried­me­ni­mis, ku­riems jau 30 me­tų, – sa­kė F.Cu­vil­lier. – Pa­ dė­tis sun­ki. Pas­ta­rai­siais me­tais tra­di­ci­nė­se li­ni­jo­se ji pa­blo­gė­jo dėl iš­tek­lių sty­giaus.“ Ne­lai­mė įvy­ko bū­tent tuo me­ tu, kai dau­ge­lis pran­cū­zų pra­dė­jo va­sa­ros ato­sto­gas Bas­ti­li­jos paė­ mi­mo die­ną. Tuo me­tu tra­di­ciš­ kai dau­ge­lis trau­ki­nių bū­na sau­ sa­kim­ši. Nu­lė­ku­sia­me nuo bė­gių są­sta­te bu­vo 385 ke­lei­viai. BBC, BNS inf.

Po­zi­ci­ja: vo­kie­čių eks­per­tai ma­no, kad Vo­kie­ti­ja yra ge­riau pa­si­ruo­šu­si de­mog­ra­fi­niams po­ky­čiams nei Ja­po­ni­ja.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Vo­kie­čiai mo­ko­si iš ja­po­nų klai­dų Azi­jos eko­no­mi­kos va­rik­liu prieš ku­rį lai­ką va­din­ta Ja­po­ni­ja iš­gy­ve­na sun­kius lai­kus. Vie­nas di­džiau­sių iš­šū­kių – sens­tan­ti vi­ suo­me­nė. Ar pa­na­šus li­ki­mas lau­kia Eu­ro­ pos eko­no­mi­kos va­rik­lio – Vo­kie­ti­jos?

Gy­ven­to­jų skai­čius ma­žės

Ja­po­ni­jos mo­kyk­lo­se vyks­ta spe­ cia­lūs kur­sai, ku­riuo­se kal­ba­ma apie šei­mos kū­ri­mą. Ži­nia jau­nie­ siems ja­po­nams pa­pras­ta – tu­rė­ki­ te kuo dau­giau vai­kų. Ja­po­ni­ja yra pir­ma mo­der­ni tau­ ta, ku­rią iš­ti­ko de­mog­ra­fi­nė kri­zė. Gy­ven­to­jai spar­čiai sens­ta, žmo­nių kas­met ma­žė­ja. Tai tu­ri la­bai nei­ gia­mų pa­da­ri­nių so­cia­li­nei ir eko­ no­mi­nei sis­te­mai. Pir­miau­sia stin­ga dar­bo jė­gos, be to, atei­ty­je trūks jau­nų žmo­nių, ku­rie iš­lai­ky­tų pen­si­nin­kus. Ša­lis tu­rės sko­lin­tis, o Ja­po­ni­jos sko­loms jau da­bar pa­sau­ly­je nė­ra ly­gių. Ja­po­ni­jos na­cio­na­li­nis gy­ven­to­jų skai­čiaus ir so­cia­li­nės ap­sau­gos ty­ ri­mų ins­ti­tu­tas skai­čiuo­ja, kad iki 2060 m. ša­lies gy­ven­to­jų ga­li su­ ma­žė­ti 40-ia mln. Šiuo me­tu Ja­po­ni­jo­je gy­ve­na 127 mln. gy­ven­to­jų. Ta­čiau, įver­ti­nus gims­ta­mu­mo ir mir­tin­gu­mo ro­ dik­lius, 2110 m. Ja­po­ni­jo­je ga­li lik­ ti vos 43 mln. gy­ven­to­jų. Pa­ly­gi­no su Vo­kie­ti­ja

De­mog­ra­fi­nė kai­ta vyks­ta ir Eu­ ro­pos eko­no­mi­kos va­rik­liu va­di­ na­mo­je Vo­kie­ti­jo­je. Ber­ly­no gy­ ven­to­jų skai­čiaus ir vys­ty­mo­si

ins­ti­tu­to pro­gno­zė­je pa­brė­žia­ma, kad iki 2050 m. iš 81,8 mln. Vo­kie­ ti­jos gy­ven­to­jų liks 71,5 mln. Ins­ti­tu­to di­rek­to­rius Rei­ne­ris Kling­hol­zas bei Ham­bur­go uni­ ver­si­te­to Azi­jos ir Af­ri­kos ins­ti­tu­to pro­fe­so­rė Gab­rie­le Vogt siū­lo vo­ kie­čiams ne­kar­to­ti ja­po­nų klai­dų ir lai­ku už­bėg­ti kri­zei už akių. „Vo­kie­ti­ja ga­li pa­si­mo­ky­ti, ko­kių klai­dų ne­rei­kė­tų da­ry­ti, – pa­brė­žė R.Kling­hol­zas. – Kol kas Vo­kie­ti­ ja, bent jau pa­ly­gin­ti su Ja­po­ni­ja, ne­pras­tai pa­si­ruo­šu­si de­mog­ra­fi­ niams po­ky­čiams.“ Pa­sak eks­per­to, vo­kie­čiams rei­ kė­tų pra­dė­ti rū­pin­tis de­mog­ra­fi­ niais klau­si­mais anks­čiau, nei tai da­rė ja­po­nai. „Ga­li bū­ti ge­riau, ta­čiau mū­sų si­ tua­ci­ja kol kas ge­ra. Nors Vo­kie­ti­ ja, teo­riš­kai bū­da­ma se­niau­sia pa­gal gy­ven­to­jų am­žių Eu­ro­pos ša­lis, tu­rė­ tų silp­ti eko­no­mi­niu po­žiū­riu, vis­kas yra prie­šin­gai“, – sa­kė eks­per­tas. Ro­bo­tai žmo­nių ne­pa­keis

Eks­per­tai nu­sta­tė, kad Ja­po­ni­ jos gy­ven­to­jų skai­čiaus ma­žė­ji­ mas pir­miau­sia su­si­jęs su tuo, jog 1947–1949 m. ša­lis, anks­čiau nei ki­tos Va­ka­rų ša­lys, iš­gy­ve­no va­di­ na­mą­jį kū­di­kių bu­mą.

Šiuo lai­ko­tar­piu gi­mė net 8 mln. ja­po­nų. Pa­ly­gin­ki­me: 2011 m. Ja­ po­ni­jo­je gi­mė vos 1 mln. „Prob­le­ma, kad žmo­nės, ku­ rie pa­sie­kia pen­si­nį am­žių, dau­ giau ne­no­ri bū­ti eko­no­miš­kai pro­ duk­ty­vūs. Gims­ta­mu­mas ma­žė­ja, o imig­ra­ci­ja į Ja­po­ni­ją menka, to­dėl so­cia­li­nė sis­te­ma kuo to­liau, tuo pra­sčiau fi­nan­suo­ja­ma“, – pa­brė­ žė moks­li­nin­kai. Jie tei­gė, kad imig­ra­ci­jos di­di­ni­ mas ga­lė­tų su­ma­žin­ti nei­gia­mus de­mog­ra­fi­nės kri­zės pa­da­ri­nius Ja­po­ni­jo­je. Kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­to­jų trū­ ku­mas Ja­po­ni­jo­je – di­de­lis. Re­ mian­tis stu­di­ja, ku­rį lai­ką ja­po­nai su­ge­bė­jo apei­ti pro­ble­mą pa­nau­ do­da­mi ro­bo­tus, ta­čiau to jau ne­ ga­na. „Jei kal­ba­me apie svei­ka­tos ap­ sau­gos sek­to­rių, ro­bo­tais žmo­nių ne­pa­kei­si“, – pa­brė­žė R.Kling­ hol­zas. Pa­sak jo, ja­po­nams rei­kė­ tų įsi­leis­ti į ša­lį dau­giau imig­ran­ tų. Jie ga­lė­tų at­neš­ti nau­jų idė­jų ir pa­kel­ti ga­my­bos ly­gį. Tie­sa, Vo­kie­ti­jo­je, kaip ra­šo­ma stu­di­jo­je, pa­dė­tis ge­res­nė. Ja­po­ni­ jo­je at­vy­kė­liai iš ki­tų ša­lių su­da­ro vos 1,7 pro­c. vi­so gy­ven­to­jų skai­ čiaus, o Vo­kie­ti­jo­je – 19 pro­c. Iš jų 7,7 pro­c. – ne vo­kie­čiai, li­ kę na­tū­ra­li­za­vo­si ar­ba turi Vo­kie­ ti­jos pi­lie­ty­bę, nes jau gi­mė Vo­ kie­ti­jo­je. Pa­sak R.Kling­hol­zo, Eu­ro­po­ je po­žiū­ris į imig­ran­tus ge­ro­kai ski­ria­si nuo po­žiū­rio Ja­po­ni­jo­je: „Imig­ra­ci­ja į Ja­po­ni­ją – su­dė­tin­ga ir ne­pat­rauk­li. Net kvo­tos, ku­rias ja­po­nai nu­sta­to, pa­vyz­džiui, svei­ ka­tos ap­sau­gos sek­to­riaus dar­ buo­to­jams iš Viet­na­mo, Fi­li­pi­nų ar

In­do­ne­zi­jos, re­tai ka­da bū­na vir­ši­ ja­mos.“ Imig­ra­ci­ja – nau­din­ga

Ja­po­ni­jos vy­riau­sy­bė, va­do­vau­ja­ma Shin­zo Abe’s, tu­ri iš­spręs­ti ne­ma­ žai pro­ble­mų. Ji pa­skel­bė, kad vyk­ dys eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mo pro­gra­ mas, ta­čiau tai reiš­kia, jog ša­lies sko­los, šiuo me­tu sie­kian­čios 230 pro­c. BVP, to­liau augs. Fak­tiš­kai Ja­po­ni­jos sko­la di­des­nė nei Grai­ki­jos, bet ša­lis su­ge­ba iš­si­ lai­ky­ti ne­bank­ru­ta­vu­si dėl to, kad sko­li­na­si iš sa­vo ša­lies gy­ven­to­jų. Ta­čiau de­mog­ra­fi­nei si­tua­ci­ jai blo­gė­jant to­kiai pra­kti­kai gre­sia žlug­ti. Ma­ža to, Ja­po­ni­ja kas­met tam­pa vis la­biau pri­klau­so­ma nuo im­por­to, nes ma­žė­ja ga­my­ba. Vo­kie­čių eks­per­tai sa­ko, kad Vo­ kie­ti­jai kai ku­rio­se sri­ty­se iš Ja­po­ ni­jos ver­tė­tų pa­si­mo­ky­ti. Pa­vyz­džiui, Te­kan­čios Sau­lės ša­ ly­je net 28 pro­c. vy­rų, su­lau­ku­sių 64 ir dau­giau me­tų, te­be­dir­ba, o Vo­kie­ti­jo­je šis skai­čius sie­kia vos 7 pro­c. Eks­per­tai pa­ste­bi, kad, pa­ly­ gin­ti su Vo­kie­ti­ja, pen­si­jos Ja­po­ni­ jo­je ga­na ma­žos ir tai ska­ti­na vy­ res­nio am­žiaus žmo­nes dirb­ti. Tie­sa, pa­sak R.Kling­hol­zo, laz­ da tu­ri du ga­lus – se­nų dar­buo­to­ jų iš­lai­ky­mas ne­lei­džia pra­si­muš­ ti į aukš­tes­nes po­zi­ci­jas jau­ni­mui, tu­rin­čiam nau­jų idė­jų. Kal­bė­da­mas apie Ja­po­ni­jos atei­ tį R.Kling­hol­zas re­ziu­ma­vo: „Ar­ ba ša­lis liks et­niš­kai ho­mo­ge­niš­ ka ir at­si­vers pa­sau­liui tik ta­da, kai gy­ven­to­jų skai­čiaus ma­žė­ji­mas su­ kels rim­tą pa­vo­jų eko­no­mi­kai, ar­ ba Ja­po­ni­ja pa­dės ho­mo­ge­niš­ku­mą į stal­čių ir at­si­vers pa­sau­liui.“ „Die Welt“ inf.

9

pirmADIENIS, liepos 15, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Lai­vi­nin­kys­tė ieš­ko jū­ri­nin­kų už­sie­ny­je Si­tua­ci­ja lai­vy­bos rin­ko­je yra to­kia su­ dė­tin­ga, kad bank­ ru­tuo­ja di­džiu­lės, ke­lis šim­tus lai­vų tu­rin­čios kom­pa­ni­ jos. Pa­sau­lio mas­te­ liais ne­di­de­lė Lie­ tu­vos jū­rų lai­vi­nin­ kys­tė, tu­rin­ti 11 lai­ vų, pa­ly­gin­ti ne­blo­ gai lai­ko­si su­dė­tin­ go­je rin­ko­je. Jos va­ do­vai su op­ti­miz­mu ste­bi, kaip nuo bir­ že­lio jų seg­men­to lyg­me­niu ky­la lai­vų frach­tų in­dek­sai.

Darbas: lai­vi­nin­kys­tė: „Del­tu­vos“ ir ki­tų Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tės lai­vų rei­sai trun­ka pen­kis mė­ne­sius.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Įdar­bi­ni­mas ta­po pa­pras­tes­nis

„Šian­dien ak­tua­lu, kur su­ras­ti lai­ vuo­se no­rin­čių dirb­ti aukš­tes­nio ran­go jū­ri­nin­kų, ypač me­cha­ni­ kų. Esa­me pa­si­ren­gę priim­ti jū­ri­ nin­kus iš tre­čių­jų ša­lių – Ru­si­jos, Uk­rai­nos. Mums tie­siog rei­kia ge­rų spe­cia­lis­tų, ku­rių dar ga­li­ma ras­ti to­se ša­ly­se“, – ti­ki­no Lie­tu­vos jū­ rų lai­vi­nin­kys­tės ge­ne­ra­li­nis di­rek­ to­rius Aud­ro­nis Lu­bys. Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tės lai­ vuo­se jau dir­ba me­cha­ni­kai iš Uk­ rai­nos. Vie­na­me lai­ve net ir vy­riau­ sia­sis me­cha­ni­kas yra uk­rai­nie­tis. Ga­li­my­bes priim­ti jū­ri­nin­kus iš tre­čių­jų ša­lių at­vė­rė pa­ko­re­guo­ ta dar­bo jė­gos mig­ra­ci­jos į Lie­tu­vą tvar­ka. Da­bar Uk­rai­no­je ar Ru­si­jo­ je su­ra­dus tin­ka­mą jū­ri­nin­ką jis jau po ke­lių sa­vai­čių ga­li bū­ti siun­čia­ mas į lai­vą. Pro­ce­dū­ra to­kia: lai­vi­nin­kys­tės kom­pa­ni­ja per „Sky­pe“ bend­rau­ ja su jū­ri­nin­ku, įver­ti­na jį. Per Lie­ tu­vos am­ba­sa­dą konk­re­čio­je ša­ly­ je pa­tei­kia­ma su­tar­tis su jū­ri­nin­ku, pra­šy­mas jį įdar­bin­ti Lie­tu­vo­je, ga­ ran­ti­jos, kad jam bus su­teik­tas dar­ bas ir gy­ve­na­ma­sis plo­tas. Tre­čio­ sios ša­lies jū­ri­nin­kui su­tei­kia­ma

me­ti­nė Šen­ge­no vi­za. Jis at­vyks­ ta į Klai­pė­dą, Lie­tu­vos sau­gios lai­ vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­jo­je pa­tvir­ti­na sa­vo dip­lo­mus ir ga­li vyk­ti į lai­vą. Pa­dir­bė­jęs Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­ kys­tė­je jū­ri­nin­kas, jei jo­je ne­pa­ti­ko, tu­rė­da­mas tą pa­čią vi­zą ga­li „pra­ si­suk­ti“ ir ki­to­je lai­vy­bos kom­pa­ ni­jo­je. „Tre­čio­jo­je ša­ly­je su­ra­dus jū­ ri­nin­ką, jo įdar­bi­ni­mo pro­ce­sas trun­ka ma­žiau­siai dvi, dau­giau­siai – tris sa­vai­tes“, – ti­ki­no Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tės jū­ri­nin­kų įdar­ bi­ni­mo ir dar­bų sau­gos spe­cia­lis­tas To­mas Ka­laš­ni­ko­vas. Anks­čiau for­mi­ni­mo pro­ce­sas truk­da­vo be­veik pus­me­tį. Net­ gi rei­kė­da­vo dė­ti skel­bi­mą į laik­ raš­čius ir ieš­ko­ti vie­no ar ki­to po­ bū­džio spe­cia­lis­tų Lie­tu­vo­je. Tik tuo­met, jei per du mė­ne­sius jų neat­si­ras­da­vo vie­to­je, bu­vo ga­li­ma kvies­ti spe­cia­lis­tus iš už­sie­nio. Žvilgs­nis į Ka­li­ning­ra­do sri­tį

A.Lu­bys ne­slė­pė, kad la­biau­siai do­mi­na lai­vų me­cha­ni­kai ir lai­va­ ve­džiai iš Ka­li­ning­ra­do sri­ties. Ka­ li­ning­ra­das yra ša­lia Klai­pė­dos, su šios sri­ties jū­ri­nin­kais bū­tų leng­ viau dirb­ti. Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­ kys­tės są­ry­šis su šia sri­ti­mi stip­rė­ ja. Ka­li­ning­ra­de ji re­mon­ta­vo sa­vo

lai­vus ir li­ko pa­ten­kin­ta vie­ti­nių re­mon­ti­nin­kų pa­slau­go­mis. Lie­tu­vos aukš­to­jo­je jū­rei­vys­ tės mo­kyk­lo­je pa­ren­gia­mi ne­blo­ gi spe­cia­lis­tai. Da­lis jų pa­ten­ka ir į Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tę. Lie­tu­vo­je tar­si su­si­da­rė jū­ri­nin­kų kad­rų žirk­lės. Lai­va­ve­džiai ir me­ cha­ni­kai lai­vuo­se yra vy­res­ni, da­lis dar­buo­to­jų – ir va­ka­rykš­čiai kur­ san­tai. Na­cio­na­li­nė­je Lie­tu­vos lai­vy­bos kom­pa­ni­jo­je dir­ba vy­res­nio am­ žiaus lai­va­ve­džiai ir me­cha­ni­kai. Lai­vų ka­pi­to­nų am­žiaus vi­dur­kis – net 60 me­tų. ES ir Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė tei­ sė šian­dien yra to­kia, kad ne­ga­li­ ma priim­ti dirb­ti ka­pi­to­no ir pir­ mo­jo jo pa­dė­jė­jo iš tre­čių­jų ša­lių. Ta­čiau vi­si ki­ti lai­vy­bos spe­cia­lis­ tai ga­li bū­ti priim­ti. Bė­da ta, kad lie­tu­vius jū­ri­nin­ kus la­bai ver­ti­na Va­ka­rų Eu­ro­pos lai­vy­bos kom­pa­ni­jos. Ne­ma­ža da­ lis va­ka­rykš­čių kur­san­tų įsi­dar­bi­na „Bos­ka­lio“ hid­ro­tech­ni­niuo­se lai­ vuo­se, naf­tos plat­for­mo­se, jas ap­ tar­nau­jan­čiuo­se lai­vuo­se. „Pas mus rei­sai trun­ka pen­kis mė­ne­sius. Prie kran­to dir­ban­čio­se lai­vy­bos kom­pa­ni­jo­se dar­bo gra­fi­ kai lanks­tes­ni – mė­ne­sį dir­ba, mė­ ne­sį – lais­vi. To­dėl da­lis jū­ri­nin­kų,

Arū­no Bru­žo nuo­tr.

Da­lis lai­vų dir­ba li­ni­jo­se

Aud­ro­nis Lu­bys:

Šian­dien ak­tua­lu, kur su­ras­ti lai­vuo­se no­ rin­čių dirb­ti aukš­tes­ nio ran­go jū­ri­nin­kų, ypač me­cha­ni­kų, to­ dėl prii­ma­me jū­ri­nin­ kus iš tre­čių­jų ša­lių – Ru­si­jos, Uk­rai­nos. taip pat ir jau­nų, ren­ka­si dar­bą pa­ gal pa­pras­tes­nį dar­bo gra­fi­ką, o ne­ re­tai – ir už di­des­nį at­ly­gi­ni­mą“, – ti­ki­no A.Lu­bys. Kol kas Lie­tu­vo­je nė­ra pro­ble­mų dėl ei­li­nių jū­ri­nin­kų.

Vi­si Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tės lai­vai yra per 3 000 BT. Kro­vi­niai juo­se įpras­ti – trą­šos, kon­tei­ne­riai, me­ta­lo ly­di­niai. Iš 11 Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tės lai­vų pu­sė plau­kio­ja lai­vy­bos li­ni­ jo­se. Lai­vai „Ak­vi­lė“, „Aud­rė“, „Dai­ na“ ir „Skal­va“ li­ni­jo­je pluk­do kon­tei­ne­rius iš Pran­cū­zi­jos į Al­žy­ rą, „Al­ka“ dir­ba li­ni­jo­je tarp Šve­ di­jos ir Egip­to. Di­die­ji lai­vai pluk­do įvai­rius kro­ vi­nius At­lan­to van­de­ny­no re­gio­ne. Anot A.Lu­bio, vie­nas rei­sas trun­ka iki 30 pa­rų. Pats bu­vęs lai­vo ka­pi­to­nas A.Lu­ bys tei­gė, kad to­kie il­ges­ni rei­sai yra są­ly­giš­kai ra­mes­ni. Jū­ri­nin­kų dar­bas Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tė­je yra sta­bi­lus. Nors lai­vai ir vi­du­ti­nio am­žiaus – apie 19 me­tų, jie tech­niš­kai tvar­kin­ gi, tin­ka­mai su­tvar­ky­tas tie­ki­mas, lai­vai neužk­liū­va uos­tų ir lai­vy­bos prie­žiū­ros tar­ny­boms. Anks­čiau vy­kę į rei­sus ir In­di­ jos van­de­ny­ne bei Ade­no įlan­ko­je, da­bar Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tės lai­vai į šiuos re­gio­nus ne­bep­luk­ do kro­vi­nių. Jei tek­tų dirb­ti to­kia­ me re­gio­ne, įmo­nė sam­dy­tų pri­va­ čią ap­sau­gą.

10

pirmADIENIS, liepos 15, 2013

rubrika JŪRA Uos­tai „sen­ka“

Du­jo­tie­kio at­ša­kos

Pa­ly­do­vi­nis ry­šys

Ry­ti­nės Bal­ti­jos uos­tuo­se to­liau „sen­ka“ kro­va. Išs­ky­rus Klai­pė­ dą, ne­li­ko uos­tų, ku­rie iš­lai­ky­tų tei­gia­mą kro­vą. Nors bir­že­lį Klai­ pė­dos uos­te kro­va 9,2 pro­c. ma­ žes­nė nei per­nai, per 6 mė­ne­ sius ji iš­li­ko 2,3 pro­c. di­des­nė. Vents­pi­ly­je bend­ra kro­va ma­žes­ nė 5,8 pro­c., Ry­go­je – 8,8, Ta­li­ne – 8,9, Lie­po­jo­je – 28 pro­c.

Ru­si­jos ži­niask­lai­da pra­ne­ šė, kad Bal­ti­jos ša­lių eks­per­ tai, įskai­tant ir Lie­tu­vos, svars­ tys, ko­kios at­ša­kos nuo „Nord Stream“ du­jo­tie­kio Bal­ti­jos jū­ros dug­ne bū­tų tie­sia­mos į at­ski­ras ša­lis. Toks su­si­ta­ri­mas rei­ka­lin­ gas tam, kad atei­ty­je prie du­jo­ tie­kio no­rin­čios pri­si­jung­ti ša­lys gau­tų sta­ty­bos lei­di­mus.

Ko­man­di­nia­me Lie­tu­vos ka­ri­ nių jū­rų pa­jė­gų lai­ve „Jot­vin­gis“ (N42) die­gia­ma nau­jau­sio ti­po te­le­fo­ni­nio, fak­si­mi­li­nio ir duo­ me­nų per­da­vi­mo ry­šio sis­te­ma, ku­ri už­tik­rins ne­pert­rau­kia­mą ry­šio pa­slau­gų tei­ki­mą Bal­ti­jos, Šiau­rės, Nor­ve­gi­jos, Kel­tų jū­rų, Bis­ka­jo įlan­kos ir Šiau­rės At­lan­ to re­gio­nuo­se.

Jau ir anks­čiau su jū­ri­nė­mis ke­lio­nė­ mis ta­pa­ti­na­ma ke­lio­nių agen­tū­ ra „Kran­tas Tra­vel“ da­bar sa­vo veik­lą plė­to­ja kaip jū­ri­nės kul­tū­ros sklei­dė­ja.

Ly­gis: į jū­rų kel­tus klien­tai vis daž­niau bi­lie­tus per­ka in­ter­ne­tu.

Ryž­tin­gas po­sū­kis į jū­ri­nes ke­lio­nes Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Krui­zai – ne to­kie ir bran­gūs

„Mus rin­ko­je daž­niau­siai at­pa­žįs­ ta kaip jū­ri­nių ke­lio­nių agen­tū­rą. Mums tai džiu­gu. Tu­ri­me dau­giau­ siai pa­tir­ties kryp­tin­gai dirb­da­ mi su jū­rų kel­tais. Nuo­lat kvie­čia­ me klien­tus į mi­ni krui­zus Bal­ti­jos jū­ro­je. Bend­rau­ja­me su krui­zi­nių lai­vų kom­pa­ni­jo­mis, ku­rios pluk­ do tu­ris­tus Bal­ti­jos jū­ro­je ir už­su­ka į Klai­pė­dą. Ren­gia­me jų klien­tams eks­kur­si­jas. Pa­de­da­me žmo­nėms su­ras­ti įdo­mias ke­lio­nes į bet ku­rį pa­sau­lio kraš­tą“, – dės­tė „Kran­tas Tra­vel“ va­do­vas Pu­ti­nas Biels­kis. Šie­met ir Vil­niu­je vy­ku­sio­je tu­ riz­mo pa­ro­do­je, ir ki­tuo­se ren­gi­ niuo­se „Kran­tas Tra­vel“ pri­si­sta­ to kaip ke­lio­nių jū­ro­mis agen­tū­ra, jū­ri­nės kul­tū­ros sklei­dė­ja per ke­ lio­nes. „Mes no­ri­me su­griau­ti ste­reo­ ti­pus, kad ke­liau­ti jū­ro­mis krui­zi­ niais lai­vais yra tik tur­tin­gų­jų ir iš­ rink­tų­jų pri­vi­le­gi­ja. Siū­lo­me pla­tų ke­lio­nių jū­ro­mis spekt­rą, kad kiek­ vie­nas su­ras­tų tai, kas jį do­mi­na, ir jam leis­tų fi­nan­si­nės ga­li­my­bės“, – pa­ste­bė­jo jis. Va­do­vo nuo­mo­ne, kai įver­ti­na­ mos vi­sos ap­lin­ky­bės, paaiš­kė­ja, kad ne­tgi vyk­ti į 7 pa­rų krui­zą nė­ra taip jau bran­gu. Ke­lio­nių agen­tū­ra „Kran­tas Tra­vel“ tu­ri jū­ri­nių ke­lio­ nių eks­per­tus, ku­rie pa­de­da su­dė­ lio­ti vi­sus jū­ri­nės ke­lio­nės niuan­ sus, pa­ta­ria, ko­kius tin­ka­miau­sius va­rian­tus pa­si­rink­ti. Pa­vyz­džiui, Vi­dur­že­mio ar Ka­ ri­bų jū­ro­se, Ar­ti­mų­jų Ry­tų re­gio­ne ga­li­ma ras­ti krui­zų, ku­rie kai­nuo­ ja iki 2 tūkst. li­tų. Bet pri­klau­so­ mai nuo se­zo­no, išanks­ti­nio bi­ lie­tų už­sa­ky­mo, kai­nos be lėk­tu­vų skry­džių į iš­plau­ki­mo uos­tus, ga­ li bū­ti ir 1200–1400 li­tų. Skry­dis į Ro­mą ar Bar­se­lo­ną per pi­gių skry­ džių bend­ro­ves ga­li kai­nuo­ti 500– 800 li­tų.

„Krui­ze po Vi­dur­že­mio jū­rą ap­ lan­kai ko­kias 7 ša­lis. Kas­dien bū­ni vis ki­to­je ša­ly­je. Lai­ve gy­ve­ni kaip aukš­čiau­sio ly­gio vieš­bu­ty­je. Gau­ ni aukš­čiau­sios kla­sės ap­tar­na­vi­ mą, mai­ti­ni­mą 3 kar­tus per die­ną. Ne­rei­kia kiek­vie­ną die­ną su­si­krau­ ti la­ga­mi­nų ir žiū­rė­ti, ka­da iš­vyks trau­ki­nys ar iš­skris lėk­tu­vas. Jei pa­ly­gin­tum kai­nas krui­ze ir gy­ve­ ni­mą Tur­ki­jo­je 5 žvaigž­du­čių vieš­ bu­ty­je, įsi­ti­kin­tum, kad jos yra pa­ na­šios“, – ti­ki­no P.Biels­kis. Bi­lie­tų kel­tuo­se ly­de­riai

Jū­ri­nių ke­lio­nių sri­ty­je be­ne to­liau­ siai „Kran­tas Tra­vel“ yra pa­žen­gęs bi­lie­tų par­da­vi­mo kel­tuo­se sri­ty­ je. Avia­ci­jo­je bi­lie­tų par­da­vi­mas per in­ter­ne­tą jau tu­ri gi­lias tra­di­ ci­jas. Jū­ri­nė­je sri­ty­je Lie­tu­vo­je bi­ lie­tų pre­ky­ba in­ter­ne­tu dar tik žen­ gia pir­muo­sius žings­nius. Pre­kiau­ti kel­tų bi­lie­tais in­ter­ne­tu kaip tik ir ėmė­si „Kran­tas Tra­vel“. Įver­ti­nu­si, kad 80 pro­c. jos klien­tų yra lie­tu­viai, Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je, agen­tū­ra ne­tgi su­kū­rė bi­lie­tų par­ da­vi­mo sis­te­mą lie­tu­vių kal­ba. Per „Kran­tas Tra­vel“ ga­li­ma įsi­ gy­ti bi­lie­tus į kel­tus ne tik iš Klai­ pė­dos į Ky­lį, Kars­ham­ną ar Zas­ni­cą, bet ir iš Ry­gos, Ta­li­no, Hel­sin­kio, Stok­hol­mo, Ko­pen­ha­gos, Os­lo ar ne­tgi Ams­ter­da­mo ar Niu­kast­lo. „Nors esa­me DFDS ant­ri­nė bend­ro­vė, ta­čiau vers­le lai­ko­mės mi­si­jos pa­teik­ti klien­tams pa­čius op­ti­ma­liau­sius marš­ru­tus. Par­da­ vi­nė­ja­me bi­lie­tus ne tik į „DFDS Sea­ways“, bet ir į ki­tus Bal­ti­jos bei Šiau­rės jū­rų kel­tų bend­ro­vių lai­ vus“, – pa­tiks­li­no P.Biels­kis. Pas­te­bė­ta, kad lie­tu­vių įpro­ čiai ke­liau­ti kel­tais yra pra­gma­tiš­ ki. Daž­niau­siai jais ke­liau­ja emig­ ran­tai, vyks­tan­tys dirb­ti į Šve­di­ją, Nor­ve­gi­ją, Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją. Vis daž­niau kel­tais ke­liau­ja ir pra­mo­ gau­to­jų šei­mos. Po­pu­lia­rė­ja marš­ ru­tai iš Klai­pė­dos į Ky­lį, Karls­ham­ ną ir Zas­ni­cą. „Kran­tas Tra­vel“ iš

Pu­ti­nas Biels­kis:

Kas ga­li ge­riau pa­ tar­ti tu­ris­tui, ko sau­ go­tis, tar­ki­me, Rio de Ža­nei­re, jei ne žmo­gus, ku­ris ten jau bu­vo.

Ky­lio ren­gia eks­kur­si­jas į Vo­kie­ti­ jos pra­mo­gų par­kus, iš Karls­ham­no į Šve­di­jos pa­kran­tės mies­te­lius, la­ ši­šų žūk­lės vie­tas, jū­ri­nius mu­zie­ jus, iš Zas­ni­co į Riu­ge­no sa­los poil­ sio zo­nas. Jau se­niau per „Kran­tas Tra­vel“ ren­gia­mas ne­bran­gus (nuo 125 li­tų vie­nam as­me­niui) sa­vait­ga­lio mi­ nik­rui­zas iš Ry­gos į Stok­hol­mą. Po­ pu­lia­rė­ja ke­tu­rių die­nų ke­lio­nė kel­ tu „Prin­cess Anas­ta­sia“ ap­lan­kant ke­tu­rias sos­ti­nes – Ta­li­ną, Sankt Pe­ter­bur­gą (su­tei­kia­ma 72 pa­rų ne­mo­ka­ma Ru­si­jos vi­za), Hel­sin­ kį ir Stok­hol­mą. Šios ke­lio­nės kai­ na vie­nam as­me­niui – nuo 600 li­ tų. Lie­tu­viai at­ran­da ir dvie­jų pa­rų Šiau­rės jū­ros krui­zą iš Ko­pen­ha­gos į Os­lą ir at­gal, ku­ris kai­nuo­ja nuo 300 li­tų vie­nam as­me­niui, be bi­lie­ to kai­nos iš Pa­lan­gos į Ko­pen­ha­gą. Agen­tū­ra su­re­gu­liuo­ja vis­ką

P.Biels­kio tei­gi­mu, lie­tu­viai vis daž­niau ren­ka­si jū­ri­nius krui­zus. Bu­vo ne­ma­žai ir to­kių, ku­rie jau do­mė­jo­si ne­tgi 4 mė­ne­sių krui­zais

ap­link pa­sau­lį. Tie­sa, kol kas bu­vo pa­si­rink­ti tik ke­li at­ski­ri krui­zi­nės ke­lio­nės ap­link pa­sau­lį eta­pai. Lie­tu­viams dar rei­kia su­bręs­ti kaip jū­rų tu­ris­tams. „Kran­tas Tra­ vel“ sie­kia, kad ke­lio­nės jū­ro­mis kaip lie­tu­vių jū­ri­nės kul­tū­ros da­lis atei­tų pas mus. Kar­tu su „Na­tio­nal Geog­rap­hic“ bend­ro­vė „Kran­tas Tra­vel“ kas­met ren­gia Lie­tu­vo­je jau­nų­jų geog­ra­fų kon­kur­są. Lai­mė­to­jų kla­sei do­va­no­ ja­ma ke­lio­nė lai­vu į Stok­hol­mą. Kon­ kur­sas – ne­pap­ras­tai po­pu­lia­rus. Jis ska­ti­na jau­ną­ją kar­tą ke­liau­ti, do­mė­ tis jū­ri­ne geog­ra­fi­ja. Kon­kur­se da­ly­ vau­ja per 200 mo­kyk­lų. Nau­jas kon­ kur­sas pra­si­dės šie­met rug­sė­jį. Reng­da­mas krui­zus „Kran­tas Tra­vel“ dir­ba su dau­ge­liu lai­vy­bos kom­pa­ni­jų, pa­grin­di­nės – „Cos­ ta Pa­ci­fi­ca“, „Royal Ca­rib­ben In­ ter­na­tio­nal“, „Sil­ver­sea“ ir ki­tos. Krui­zai par­duo­da­mi į bet ku­rį pa­ sau­lio kraš­tą, ne­tgi An­tark­ti­dą. „Jū­ri­nių ke­lio­nių vers­le yra dau­ gy­bė niuan­sų. Įp­ras­ta, kad trum­ piau trun­kan­čiuo­se krui­zuo­se dau­ giau bū­na jau­nų žmo­nių. Ke­liau­to­jų am­žius pri­klau­so ir nuo kom­pa­ni­ jos. „Cos­ta Pa­ci­fic­ a“ lai­vais plau­kia dau­giau jau­ni­mo, „Sil­ver­sea“ – at­ virkš­čiai – dau­giau vy­res­nių žmo­ nių. Sa­vai­tės truk­mės krui­zuo­ se di­de­lė ti­ki­my­bė su­tik­ti dau­giau jau­nų šei­mų su vai­kais. Taip ga­liu su­griau­ti dar vie­ną mi­tą, kad krui­ zi­niais lai­vais plau­kia tik pa­gy­ve­nę vo­kie­čiai, ja­po­nai ar ame­ri­kie­čiai“, – ti­ki­no P.Biels­kis. Ki­ta ypač mū­sų kraš­to žmo­nėms bū­din­ga krui­zi­nių ke­lio­nių bai­mė yra il­gi svars­ty­mai, kaip nu­si­gau­ ti į rei­kia­mą uos­tą, kaip su­si­kal­bė­ ti lai­ve, jei ne­mo­ku ang­liš­kai. „To bai­min­tis taip pat ne­rei­kė­tų. Dau­ge­ly­je lai­vų įvai­riuo­se kraš­tuo­ se jau yra ru­siš­kai kal­ban­tys krui­ zi­nių kom­pa­ni­jų at­sto­vai. Nu­vyk­ti į ki­tų ša­lių uos­tus taip pat nė­ra su­ dė­tin­ga. Ke­lio­nių agen­tū­ros „Kran­ tas Tra­vel“ jū­ri­niai eks­per­tai vis­ką

su­re­gu­liuo­ja, įtei­kia klien­tui į ran­ kas at­min­ti­nę ir jis leng­vai pa­sie­kia uos­tą, kur sto­vi krui­zi­nis lai­vas“, – tvir­ti­no P.Biels­kis. Sa­va­ran­kiš­kos ke­lio­nės ap­kars­ta

Da­lis lie­tu­vių, tau­py­da­mi pi­ni­gus, pa­tys įvai­riais ap­lin­ki­niais ke­liais per­ka ke­lio­nes, ti­kin­da­mi, kad jos ge­ro­kai pi­ges­nės. „Dėl pi­ges­nių sa­va­ran­kiš­kų ke­lio­ nių dar yra di­de­lis klau­si­mas. Žmo­ nės ly­gi­na tik ke­lio­nės kai­ną ir ne­ skai­čiuo­ja įvai­rių pa­pil­do­mų iš­lai­dų – mai­ti­ni­mo, eks­kur­si­jų ir taip to­ liau. Yra ir sau­gu­mo niuan­sai. Jei vyks­tant į ar­ti­mus ir ži­no­mus kraš­ tus ti­ki­my­bė nu­si­vil­ti yra pa­ly­gin­ti ma­ža, tai vyks­tant į To­li­mų­jų Ry­tų, Lo­ty­nų Ame­ri­kos, Af­ri­kos ša­lis – ji di­de­lė. Bū­na at­ve­jų, kai su­si­da­rę pi­ ges­nius va­rian­tus žmo­nės iš anks­to mo­ka in­ter­ne­tu, įsi­gud­ri­na tai da­ ry­ti ne­tgi per ne­pa­žįs­ta­mus as­me­ nis ir at­vy­kę nie­ko ne­ran­da, o pa­ si­skųs­ti nė­ra kam“, – apie ke­lio­nių rin­kos niuansus kal­bė­jo P.Biels­kis. Paaiš­kė­ja, kad kom­pa­ni­ja, ku­rio­je bi­lie­tai pirk­ti iš anks­to, per pus­me­ tį jau spė­jo bank­ru­tuo­ti. Pa­sak jo, net ir tie, ku­rie lin­kę ke­liau­ti sa­va­ran­kiš­kai, vis tiek da­lį pa­čių ri­zi­kin­giau­sių pa­slau­gų už­ sa­ko per ke­lio­nių agen­tū­ras. Net­gi toks pa­pras­tas niuan­sas, kaip skry­ dis su ke­liais per­sė­di­mais. Jei kur nors lėk­tu­vas vė­luos, su­grius vi­sa gran­di­nė. Pa­čiam žmo­gui su­ras­ ti išei­tį stre­si­nė­je si­tua­ci­jo­je su­dė­ tin­ga, o agen­tū­ra vi­sa­da pa­dės, nes ji at­sa­ko už sa­vo pa­slau­gas. P.Biels­kis pa­ste­bė­jo, kad ypač su­dė­tin­gų si­tua­ci­jų bū­na Lo­ty­nų Ame­ri­kos ša­ly­se. „Mū­sų dar­buo­to­jai yra pa­ty­rę, pa­tys api­plau­kė dau­gu­mą pa­sau­ lio krui­zi­nių marš­ru­tų, lan­kė­si di­ de­liuo­se to­li­mų kraš­tų mies­tuo­se. Kas ga­li ge­riau pa­tar­ti, ko sau­go­ tis, tar­ki­me, Rio de Ža­nei­re, jei ne žmo­gus, ku­ris ten jau bu­vo“, – pa­ ste­bė­jo P.Biels­kis.

11

pirmADIENIS, liepos 15, 2013

JŪRA Ap­link pa­sau­lį

Pir­ma­sis ju­bi­lie­jus

Val­džios pa­ra­ma

Lie­pos 20 die­ną Sankt Pe­ter­bur­ ge pla­nuo­ja­ma di­džiu­lė šven­ tė. Bus su­tin­ka­mas pir­mą kar­ tą sa­vo is­to­ri­jo­je ap­link pa­sau­ lį api­plau­kęs bur­lai­vis „Se­dov“. Ant jo rė­jų su­stos kur­san­tai, ku­ rie taip pa­mi­nės plau­ki­mą. Per 14 mė­ne­sių bur­lai­vis ap­lan­kė 24 ša­lis, 32 uos­tus, iš vi­so įvei­kė 45 tūkst. jūr­my­lių.

Prieš 10 me­tų tuš­čio­je vie­to­je pra­dė­tas sta­ty­ti Es­ti­jos Si­la­me­ jos uos­tas per­nai jau kro­vė 6,5 mln. to­nų kro­vi­nių. Ru­si­jos pa­ sie­ny­je esan­čio uos­to sėk­mė sie­ja­ma su tuo, kad 50 pro­c. jo tur­to pri­klau­so in­ves­tuo­to­jams iš Ru­si­jos, ku­rie ap­rū­pi­na kro­vi­ niais. Uos­te vei­kia kon­tei­ne­rių, naf­tos pro­duk­tų, ki­ti ter­mi­na­lai.

Ki­ni­ja, skir­tin­gai nei ES ša­lys, nu­ spren­dė įvai­rio­mis prie­mo­nė­mis pa­rem­ti dėl pa­sau­li­nės kri­zės sun­kio­je situacijoje at­si­dū­ru­sias lai­vy­bos kom­pa­ni­jas. 80 pro­c. Ki­ni­jos kom­pa­ni­jų ant­rus me­tus iš ei­lės dir­ba nuo­sto­lin­gai. Ki­ni­ jos val­džia ma­žins to­na­žo mo­ kes­tį, mo­kės su­bsi­di­jas į me­ta­lo lau­žą nu­ra­šant lai­vus.

Bend­ras tiks­las – ska­tin­ti tran­zi­tą Klai­pė­dos uos­te lan­kė­si Bal­ta­ru­si­jos ir Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių va­ do­vai, ku­riems sa­vo pla­nus pri­sta­tė ir kon­cer­nui „Ache­mos gru­pė“ pri­klau­san­ti ak­ci­nė bend­ro­vė Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ni­ja (KLAS­CO). Ju­lius Šat­kus

Vie­na pa­grin­di­nių su­si­ti­ki­mo me­ tu ap­tar­tų te­mų – są­ly­gų ge­ri­ni­ mas sie­kiant pri­trauk­ti pa­pil­do­ mus tran­zi­ti­nių kro­vi­nių srau­tus bei trans­por­to lo­gis­ti­kos sche­mų to­bu­li­ni­mas ga­be­nant per Klai­ pė­dos uos­tą Bal­ta­ru­si­jos pra­mo­ nės eks­por­tą. Bu­vo ak­cen­tuo­ja­ma, kad tik glau­dus bend­ra­dar­bia­vi­mas tarp kro­vos kom­pa­ni­jų ir ge­le­žin­ ke­lių ga­li už­tik­rin­ti pa­trauk­lias są­ ly­gas kro­vi­nių siun­tė­jams. KLAS­CO ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Aud­rius Pau­ža pa­mi­nė­jo, kad šian­ dien yra la­bai svar­bus eta­pas vys­ tant Klai­pė­dos uos­tą. Baig­ti uos­to ka­na­lo gi­li­ni­mo dar­bai, KLAS­CO kro­vos ter­mi­na­le pir­mą kar­tą pa­ krau­tas „Pa­na­max“ lai­vas, tu­rin­tis di­des­nę nei 13 met­rų grimz­lę, iš­ga­ be­no be­veik 70 tūkst. to­nų Ru­si­jos me­ta­lur­gi­jos hol­din­go „Me­ta­loin­ vest“ me­ta­lo bri­ke­tų. Atei­ty­je pla­ nuo­ja­mas nuo­la­ti­nis pa­na­šaus po­ bū­džio kro­vi­nių srau­tas. „Per ar­ti­miau­sius 4–5 me­tus plės­da­mi ter­mi­na­lus kro­vos pa­jė­ gu­mus pla­nuo­ja­me pa­di­din­ti 30– 40 pro­cen­tų, sta­to­me ir pla­nuo­ja­ me sta­ty­ti nau­jus san­dė­lius, kro­vos li­ni­jas, to­dėl mums ypač svar­bu,

kad mū­sų veiks­mai bū­tų su­de­rin­ ti su ge­le­žin­ke­lio ga­li­my­bė­mis tiek Lie­tu­vo­je, tiek Bal­ta­ru­si­jo­je“, – tvir­ti­no A.Pau­ža. Bal­ta­ru­si­jos ge­le­žin­ke­lių va­do­ vas Vla­di­mi­ras Mo­ro­zo­vas do­mė­ jo­si, kaip spar­čiai bus įgy­ven­din­

Aud­rius Pau­ža:

Klai­pė­dos uos­to kom­ pa­ni­jų ir Bal­ta­ru­si­jos kro­vi­nių ve­žė­jų ry­ šiai vi­suo­met bu­vo stip­rūs, vers­lo dia­lo­ gas vyks­ta nuo­lat.

ti kom­pa­ni­jos plėt­ros pla­nai. Bu­vo dis­ku­tuo­ja­ma apie svar­bą il­ga­lai­ kių su­si­ta­ri­mų, ku­rie ga­lė­tų už­tik­ rin­ti pla­nin­gą lo­gis­ti­kos gran­di­nės vys­ty­mą. Kai­my­ni­nės ša­lies ka­lio trą­šas ir ki­tą pro­duk­ci­ją krau­nan­ti KLAS­ CO sve­čiams pri­sta­tė ir in­ves­ti­ci­ jas į bi­rių trą­šų ter­mi­na­lą. Nuo ki­tų me­tų ba­lan­džio, kai bus iš­plės­tas bi­rių kro­vi­nių ter­mi­na­las, jo me­

ti­nis pa­jė­gu­mas sieks 4 mln. to­nų, vie­nu me­tu bus ga­li­ma su­tal­pin­ti į san­dė­lius 220 tūkst. to­nų trą­šų. A.Pau­ža pa­žy­mė­jo, kad šie­ met ba­lan­dį Klai­pė­do­je vy­kęs ša­ lių eko­no­mi­nis fo­ru­mas pa­ska­ti­no pra­mo­ni­nin­kus stip­rin­ti trans­por­ ti­nin­kų par­tne­rys­tę ir siek­ti di­des­ nės abi­pu­sės nau­dos. Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­kos vy­riau­sy­bės va­do­vo Mi­chai­lo Mias­ni­ko­vi­čiaus ir Lie­ tu­vos prem­je­ro Al­gir­do But­ke­vi­ čiaus tą­kart ap­tar­tos bend­ra­dar­ bia­vi­mo gai­rės ša­lių san­ty­kiuo­se at­vė­rė nau­ją abi­pu­siai nau­din­ gą eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­ mo eta­pą. „Uos­to kom­pa­ni­jų ir Bal­ta­ru­si­ jos kro­vi­nių ve­žė­jų ry­šiai vi­suo­met bu­vo stip­rūs, vers­lo dia­lo­gas vyks­ ta nuo­lat, mes sten­gia­mės su­da­ ry­ti kon­ku­ren­cin­gas pre­ky­bos są­ ly­gas, daug in­ves­tuo­ja­me į kro­vos tech­no­lo­gi­jas. KLAS­CO ga­my­bi­nių ope­ra­ci­jų tem­pas tie­sio­giai su­si­jęs su Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos ge­le­žin­ ke­lių tech­ni­niais klau­si­mais. Toks bend­ra­dar­bia­vi­mas duo­da nau­dos vi­som pu­sėm, už­tik­ri­na pa­ja­mas ir pa­pil­do­mas įplau­kas į Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos vals­ty­bių biu­dže­tus“, – apie sve­čių vi­zi­to reikš­mę sa­kė A.Pau­ža.

Bend­ra­dar­bia­vi­mas: KLAS­CO ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius A.Pau­ža Bal­ta­

ru­si­jos ge­le­žin­ke­lių va­do­vui Vla­di­mi­rui Mo­ro­zo­vui pri­sta­tė kom­pa­ni­ jos in­ves­ti­ci­nius pla­nus bei su­pa­žin­di­no su įmo­nės is­to­ri­ja.

Ed­ga­ro Va­lec­ko nuo­tr.

Smil­ty­nės per­kė­la ieš­ko nau­jo lai­vo Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Vals­t y­b ės val­d o­m a bend­r o­v ė Smil­ty­nės per­kė­la pa­skel­bė tarp­ tau­ti­nį kon­kur­są įsi­gy­ti vie­nos die­nos rei­sus vyk­dan­tį ke­lei­vi­nį lai­vą.

Pers­pek­ty­va: da­bar uos­to ap­žval­goms nau­do­ja­mą „Ve­nus“ lai­vą atei­

ty­je ga­li pa­keis­ti ir įsi­gy­tas Smil­ty­nės per­kė­los kel­tas.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Šios bend­ro­vės tech­ni­kos ir sau­ gios lai­vy­bos di­rek­to­rius Ro­lan­ das Buč­mys pa­tiks­li­no, kad lai­ vas pluk­dys ke­lei­vius iš Klai­pė­dos į Ni­dą. Jis taip pat bus nau­do­ja­ mas įvai­riems kon­cer­tams, priė­ mi­mams reng­ti. Idė­ja įsi­gy­ti ma­žos gramz­dos grei­taei­gį kel­tą pa­skelb­ta prieš po­ rą me­tų. To­kie rei­sai jau bu­vo pla­ nuo­ja­mi pra­dė­ti nuo 2012 me­tų. Ka­da tarp Klai­pė­dos ir Ni­dos ga­lė­tų pra­dė­ti plau­kio­ti maž­daug dvi va­lan­das ke­lio­nė­je į vie­ną pu­ sę už­truk­sian­tis kel­tas, R.Buč­mys

ne­siė­mė spręs­ti. Pla­nuo­ja­ma rei­ są ati­da­ry­ti ki­tais me­tais, ta­čiau nie­kas ne­ga­li pro­gno­zuo­ti, kiek už­truks vie­šų­jų pir­ki­mų pro­ce­ dū­ros. Smil­ty­nės per­kė­la ieš­ko ka­ta­ ma­ra­no ti­po, ne se­nes­nio kaip 15 me­tų iki 45 met­rų il­gio, vi­du­ti­niš­ kai 20 maz­gų grei­čiu plau­kian­čio kel­to. Jis tu­rė­tų priim­ti ne ma­žiau kaip 130 ke­lei­vių. Iš jų 80 tu­rė­ tų su­ras­ti vie­tų ke­lei­vių sa­lo­ne su pa­no­ra­mi­niais lan­gais. Lai­vas tu­ri bū­ti pri­tai­ky­tas žmo­nėms su ne­ ga­lia. Leng­vai iš­mon­ta­vus sa­lo­no kė­ des, lai­vas bū­tų nau­do­ja­mas įvai­ riems priė­mi­mams reng­ti. Nu­ ma­ty­ta, kad jis ga­lė­tų plau­kio­ti ir žie­mą, ne­tgi esant su­lau­žy­to le­do li­ku­čiams. Ti­ki­ma­si, kad kel­tu nau­do­sis ir dvi­ra­čiais ke­liau­jan­tys tu­ris­tai. To­dėl ant de­nio jis tu­rė­tų priim­

ti ne ma­žiau kaip 50 dvi­ra­čių. Taip pat lai­ve tu­rė­tų bū­ti at­vi­ras ke­lei­ vių de­nis su ap­žval­gos aikš­te­le. Lai­vas tu­rė­tų bū­ti ne itin aukš­ tas – 8,5 met­ro aukš­čio nuo van­ dens li­ni­jos, kad pra­lįs­tų pro vi­ daus van­dens til­tus, pa­vyz­džiui, At­ma­tos upė­je ties Rus­nės sa­la. Lai­vas ga­lė­tų plau­kio­ti ir sek­les­ niais Lie­tu­vos vi­daus van­de­ni­ mis. Di­džiau­sia jo grimz­lė tu­rė­ tų bū­ti 1,4 met­ro. Pa­gei­dau­ja­ma, jog lai­ve bū­tų ir echo­lo­tas – gy­lio ma­ta­vi­mo įren­ gi­nys, kad ne­ty­čia iš­sly­dęs iš far­ va­te­rio lai­vas neat­si­dur­tų kur nors ant sek­lu­mos Kur­šių ma­rio­se. R.Buč­mys tei­gė, kad šiuo me­tu to­kio ti­po lai­vo Lie­tu­vo­je nė­ra. Ta­ čiau Smil­ty­nės per­kė­los no­rus ati­ tin­kan­čių lai­vų pa­kan­ka­mai daug yra Vo­kie­ti­jos, Olan­di­jos, Šve­di­ jos, Suo­mi­jos, Ita­li­jos uos­ta­mies­ čiuo­se.

12

pirmADIENIS, liepos 15, 2013

JŪRA

Paskutinis korsaras su legendine reputacija Vokiečių daugiaserijinę dramą „Emdeno“ vyrai“ turėjo progos pamatyti ir LRT žiūrovai. Filmas primena kaizerinės Vokietijos kreiserio „Emdenas“, paskutinio korsaro su nepriekaištinga reputacija, istoriją. Venantas Butkus Pralenkė piratą Morganą

XX a. pradžioje tokius laivus, kaip „Emdenas“, kurie savarankiškai kovojo jūrų ir vandenynų susisiekimo keliuose, oficialiai vadindavo reideriais (angl. raider – užpuolikas). Iš esmės jie atlikdavo tas pačias funkcijas, kaip ir viduramžių korsarai, kurie su savo karaliaus leidimu užpuldinėdavo priešiškai nusiteikusios valstybės vertingomis prekėmis pakrautus laivus. Korsarai paprastai nebūdavo tokie žiaurūs ir negailestingi, kaip „sėkmės džentelmenai“. Matyt, todėl „Emdenui“ ir prilipo korsaro, o ne pirato etiketė, nors jo vadas korvetės kapitonas (armijoje atitinkantis majoro laipsnį) Karlas Miuleris (1873-1923) į jūros dugną pasiuntė daugiau laivų nei garsusis britų piratas Henris Morganas (1635-1688). 1914 metų rudenį per du mėnesius šis vokiečių kreiseris užpuolė ir paskandino 23 užsienio šalių prekybos laivus, rusų kreiserį ir prancūzų minininką. XX a. pradžioje jūrininkai vis dar kariaudavo džentelmeniškai. Jie niekada nepalikdavo likimo valiai skęstančių priešininkų. Net reideriai, kurie jūrų keliuose „medžiodavo“ priešo prekybinius ir karinius laivus, dažniausiai laikydavosi tarptautinių karo įstatymų ir tradicijų, humaniškai elgdavosi su belaisviais. Per „Emdeno“ antpuolius nežuvo nė vienas prekybinių laivų žmogus. Visi nuskandintų laivų jūreiviai ir keleiviai buvo nugabenti į krantą, internuoti arba paleisti. Londono laikraštis „The Times“ vėliau rašė, kad „Emdenas“ anglams kėlė skirtingus jausmus: jie su malonumu sutiko jo žūtį, tačiau sveikino į nelaisvę patekusius kapitoną K. Miulerį ir jo įgulą kaip drąsų ir kilnų priešą. Sėkminga „medžioklė“

1914 metų rugpjūčio 14 dieną už trisdešimt tūkstančių kilometrų nuo Europos Ramiojo vandenyno pietuose veikusios vokiečių eskadros admirolas Maximilianas von Spee suteikė „Emdeno“ vadui, kuris priklausė jūros karininkų elitui, teisę veikti savarankiškai „britų ežere“ – anglų dominuojamame Indijos vandenyne. Nuo nedidelės Pagano salos eska-

Istorija: kaizerinės Vokietijos kreiseris - korsaras „Emdenas“.

dra pasuko į rytus Pietų Amerikos krantų link, o „Emdenas“ į vakarus. Taip 118 metrų ilgio kreiseris su 361 įgulos nariu, ginkluotas 18 patrankų ir dviem torpediniais aparatais pradėjo žygį, po kurio tapo pačiu garsiausiu Pirmojo pasaulinio karo reideriu. Dvi savaites „Emdenas“ 10 mazgų greičiu vagojo tuščią Indijos vandenyną. Kreiserio vadas pradėjo nerimauti. Pagaliau 8 rugsėjo sustabdomas pirmas laivas. Tai graikų garlaivis „Pontoporos“, gabenantis 6 000 tonų akmens anglies. Laivas neutralus, tačiau krovinys priklauso priešui. Pagal tarptautinę teisę krovinį galima pasisavinti, o laivą su visa įgula būtina paleisti. Graikai buvo paleisti tik po savaitės, kai jo krovinį surijo „Emdeno“ garo katilų krosnys.

Po „Emdeno“ žūties toks pat vardas iki šiol buvo suteiktas keturiems vokiečių karo laivams.

naikinti telegrafo stotį, įsikūrusią vienoje iš Kokoso salų. Joje susiėjo povandeniniai kabeliai, jungiantys Londoną su Australija. K.Miuleris žinojo, kad telegrafo stoties personalas negausus ir neginkluotas, bet nenujautė, kad jį patį jau medžioja britai ir australai. 1914 metų lapkričio 9-osios ankstyvų rytą šautuvais, revolveriais ir kulkosvaidžiais ginkluotas vokiečių laivo desantas išsilaipino atole Direction ir be vargo sunaikino telegrafo stotį. Kol desantininkai čia darė tvarką, jūroje stovintį „Emdeną“ užklupo australų kreiseris „Sidnėjus“. Kova baigėsi visiška australų pergale. Visi gyvi likę vokiečių jūrininkai, išskyrus saloje likusį desantą, buvo paimti į nelaisvę ir iki karo pabaigos išbuvo lageryje Maltos saloje. Saloje likęs 50 jūreivių būrys, vadovaujamas leitenanto Helmuto Miukės (1881-1957), užgrobė saloje buvusią nedidelę perpuvusią škuną ir su ja nakties priedangoje pabėgo. Būtent apie tos „Emdeno“ jūreivių grupės kupiną pavojų grįžimą tėvynėn ir pasakojo jau minėtas vokiečių filmas „Emdeno“ vyrai“. Vokiečiai didžiuojasi

Po to beveik kiekviena diena baigdavosi sėkminga „medžiokle“, o jos pagrindiniais trofėjais tapdavo anglų laivai. Jie buvo skandinami, vertingesnis krovinys perkeliamas į kreiserį lydintį transportinį laivą „Markomania“. Tuo metu ir „Emdeno“ kambuzas lūžo nuo geriausio maisto, alaus ir visokiausių alkoholinių gėrimų atsargų. Neretai iš kubrikų ir priekinio denio sklisdavo skambios jūreivių dainos. Su belaisviais buvo elgiamasi humaniškai. Jie nebadavo, nebuvo žeminami. Pasitaikius progai juos perduodavo neutralios valstybės laivams, plaukiantiems į neutralius uostus. Gandai apie sėkmingus „Rytų gulbės“, taip dėl jo baltai dažytų bortų ir antstatų „Emdeno“ jūreiviai vadino savo laivą, reidus pasklido gana plačiai. Daugiau kaip 60 sąjungininkų laivų šukavo Indijos vandenyną ieškodami įžūlaus vokiečių korsaro. Atpildo valanda

Šį kartą „Emdeno“ vadas, turėdamas visišką veikimo laisvę, atrodo, persistengė. Jis nutarė su-

Karui pasibaigus „Emdeno“ vyrus tėvynėje pasitiko kaip didvyrius. Laivo vadas buvo apdovanotas aukščiausio laipsnio valstybės ordinu „Pour le Mérite“ („Už nuopelnus“), kurį Prūsijos karalius Frydrichas II, dar vadinamas Didžiuoju, įsteigė 1740 metais. Be to, jam buvo suteiktas jūrų kapitono (Kapitän zur See) laipsnis, atitinkantis armijos pulkininką. Nepagailėta apdovanojimų ir laivo komandai. Kaip ypatingos pagarbos ženklą Vyriausybė leido visiems įgulos nariams prie savo pavardės pridėti žodį „Emden“. Vokiečiai iki šiol didžiuojasi „Emdeno“ jūreiviais, kurie ištikimai tarnavo savo tėvynei, žiauraus karo sąlygomis išsaugojo žmogiškąjį orumą ir nusikaltimais nesuterštą garbę. Po „Emdeno“ žūties toks pat vardas iki šiol buvo suteiktas keturiems vokiečių karo laivams. Kartu su vardu jie simboliškai paveldėjo ir „Geležinį kryžių“, kuriuo buvo apdovanotas jų pirmtakas. Šiandien jau nebėra nė vieno gyvo pirmojo „Emdeno“ jūreivio, tačiau jau daugiau kaip 80 metų gyvuoja bendrija, kuri vienija jų palikuonis ir legendinio laivo gerbėjus.

19

Pirmadienis, liepos 15, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame C.Frieser knygą „Oskaras ir vaikų gaujos paslaptis“.

C.Frieser. „Oskaras ir vaikų gaujos paslaptis“. Smalsusis nuotykių mėgėjas Oskaras ryžtasi keliauti laiko mašina į praeitį, kad tik nereikėtų šeštadienį mokytis lotynų kalbos. Atsidūręs viduramžių Niurnberge, jis pakliūva į miestą, pilną raupsuotųjų. Su savo senuoju bičiuliu Albrechtu (su juo susipažino per pirmąją kelionę praeitin) Oskaras patiria šiurpių nuotykių. Berniukai vos išneša sveiką kailį, stengdamiesi į dienos šviesą ištraukti mieste siaučiančių plėšikų gaują ir jų vadeivą.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 23 d.

Avinas (03 21–04 20). Jausite poreikį bendrauti, labiau nei paprastai norėsis artumo, šeimos palaikymo, ryšių su artimaisiais. Pasistenkite ir pats pasiūlyti artimiesiems savo paramą, pagalvokite, kuo galite juos pradžiuginti. Jautis (04 21–05 21). Venkite bet kokio darbo ar rimtų pokalbių. Tegyvuoja pramogos ir linksmybės! Nesėdėkite namuose ir nebūkite vienas. Bendraukite ir dalyvaukite! Dvyniai (05 22–06 21). Pykčiams, ginčams šiandien neturėtų būti vietos jūsų namuose. Vėlų vakarą galite pasijusti sudirgę, slopinkite kylančią pagundą išsilieti ant sutuoktinio. Vėžys (06 22–07 22). Šiandien pasišvęskite šeimai ar mylimam žmogui – bendraukite, kartu kur nors išvažiuokite, pasistenkite kuo turiningiau praleisti šią dieną. Jei santykiuose su artimais žmonėmis buvo kilę nesklandumų – tinkamas metas juos ištaisyti, tik padarykite tai pirmoje dienos pusėje. Liūtas (07 23–08 23). Situacija tokia, kad reikia žūtbūt susiveržti diržus. Jei jūsų partneris to nesupranta, nepykite, nesikarščiuokite, pamėginkite ramiu tonu išdėstyti jam ar jai savo argumentus. Mergelė (08 24–09 23). Riba tarp flirto ir aistros, meilės ir prievartos tampa pavojingai trapi. Vadovaukitės intuicija. Stenkitės likti lankstus. Svarstyklės (09 24–10 23). Išnaudokite šią dieną ilgiems pašnekesiams prie arbatos puodelio su žmogumi, kurį norite geriau pažinti. Geriau vienas kitam atsiskleisite, greičiausiai rasite dar daugiau bendrų interesų, panašumų, o tai sustiprins jūsų santykius. Skorpionas (10 24–11 22). Šiandien nesiveržkite į triukšmingas vietas, didelės kompanijos išsunktų daug energijos. Diena tinkamesnė pabendrauti su artimais žmonėmis – giminaičiais, tėvais, gerias draugais. Šaulys (11 23–12 21). Šaulius šiandien gali apnikti nerimas, negera nuojauta neleis atsipalaiduoti, sunks iš jūsų energiją. Pasikalbėkite su partneriu apie tai, kas neduoda jums ramybės – palengvės. Ožiaragis (12 22–01 20). Neatsisakykite svarbiausių principų, tačiau atsižvelkite ir į sutuoktinio ar kolegos poreikius, norus. Svarbiausia suvokti, ko iš tiesų trokštate, o tuomet bandyti ieškoti kompromisų. Vandenis (01 21–02 19). Greičiausiai kankins lengvas tingulys, nieko nesinorės veikti, niekur eiti Leiskite sau atsipūsti ir tiesiog pasimėgauti poilsiu bei ramybe. Žuvys (02 20–03 20). Šiandien pasirūpinkite artimais žmonėmis, pagarbiau su jais bendraukite. Neatsargus žodis šiandien lengvai sugriaus darną. Nepulkite smerkti – kiekvienam pasitaiko suklysti.

Orai

Šiandien kai kur, daugiausia rytiniuose rajonuose, trumpai palis. Vietomis galima perkūnija. Naktį kai kur tvyros rūkas. Temperatūra naktį nukris iki 11–16, dieną kils iki 21–26 laipsnių šilumos. Rytoj lietaus tikimybė nedidelė. Naktį kai kur rūkas. Orai išliks vidutiniškai šilti.

Šiandien, liepos 15 d.

+20

+17

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+22

Šiauliai

Klaipėda

+21

Panevėžys

+20

Utena

+21

5.12 22.10 16.58

196-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 169 diena. Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+22

Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +21 Brazilija +27 Briuselis +24 Dublinas +26 Kairas +37 Keiptaunas +16 Kopenhaga +20

kokteilis R.K., at­si­liepk! „Kok­tei­l is“ su­ne­r i­mo, ar kar­tais gar­ su­sis dien­raš­čio „Klai­pė­da“ ko­men­ta­ to­r ius R.K., ku­r io įsta­bių­jų ko­men­ta­ rų jau ku­r į lai­ką ne­ran­da­me po­r ta­lo tink­la­la­py­je, ne tas pa­ts R.K., ku­ris pa­ kliu­vo į Kre­tin­gos areš­ti­nę už su­kčia­ vi­mą ir pa­skel­bė ba­do ak­ci­ją, nes jam ne­lei­d žia­ma per­duo­t i na­mi­n ių barš­ čių ir ka­me­ro­je jis lai­ko­mas vie­nas. Jei tai tik ne­lem­tas su­ta­pi­mas, tai, R.K., at­ leisk. „Kok­tei­lio“ lin­kė­ji­mai ta­vo žmo­ nai Aud­ro­nei.

Kaunas Londonas +28 Madridas +31 Maskva +23 Minskas +21 Niujorkas +30 Oslas +22 Paryžius +15 Pekinas +26

Praha +21 Ryga +21 Roma +15 Sidnėjus +18 Talinas +19 Tel Avivas +31 Tokijas +35 Varšuva +19

Vėjas

3–7- m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Marijampolė

Vilnius

+21

Alytus

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+16

+17

+17

+16

7

+17

+17

+17

+16

7

+17

+18

+17

+17

6

rytoj

tRečiadienį

1410 m. Lie­tu­vos ir Len­ ki­jos ka­r iuo­me­nės su­ triuš­ki­no Kry­žiuo­čių or­ di­ną prie Griun­val­do – įvy­ko Žal­gi­rio mū­šis. 1815 m. są­jun­gi­nin­kams pa­s i­d a­vė Pran­c ū­z i­j os kar­ve­dys Na­p o­leo­n as Bo­n a­p ar­t as, ku­r is vė­ liau bu­vo iš­trem­tas į Šv. Ele­nos sa­lą. 1865 m. Dub­l i­ne gi­mė Alf­re­das Harms­wort­has – laik­raš­čių „Dai­ly Mir­ ror“, „Dai­ly Mail“ ir „The Ti­mes“ stei­gė­jas.

a.dykoviene@kl.lt

Bran­gus ma­lo­nu­mas – Už pa­rei­g ū­no įžei­di­mą jums bau­da 500 li­t ų. Ar no­r i­te dar ką nors pa­sa­ ky­ti? – Taip, tik­rai no­rė­čiau, bet kai to­k ios kai­nos...

Me­ti­nės: 1933 m. lie­pos 15 d. su­du­žu­sios jach­tos „Bu­dys“ įgu­los au­

koms pa­gerb­ti ant šiau­ri­nio mo­lo 1994 m. pa­sta­ty­tas in­ka­ras.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Bu­dys“ bu­vo pir­mo­ji ką tik at­ kur­tos ir su­vie­ny­tos Lie­tu­vos jū­ rų skau­tų jach­ta. 1926-ųjų spa­ lio 1 d. šis 14, 5 m il­gio ąžuo­li­nis

lai­vas pir­mą kar­tą iš­plau­kė į jū­ rą su tris­pal­ve. Šis įvy­kis lai­ko­ mas Lie­tu­vos jū­ri­nio jach­tin­go pra­džia.

Sap­ni­nin­kas

Žodynėlis Dar­buo­to­jų re­ko­men­da­ci­jo­se var­to­ja­ mi žo­džiai ir tik­ro­sios jų reikš­mės: Pui­kūs rep­re­zen­ta­ci­niai įgū­džiai – ge­ ba mal­ti š...dą; Ge­r i ko­mu­n i­ka­ci­n iai įgū­d žiai – vi­są dar­bo lai­ką ple­pa te­le­fo­nu; Dar­bas yra svar­biau­sia – toks bjau­rus, kad nie­kas su juo nei­na į pa­si­ma­ty­mą; Nep­rik­lau­so­mas dar­buo­to­jas – nie­kas ne­ži­no, ką jis vei­kia; Grei­to mąs­ty­mo – mo­ka įti­ki­na­mai pa­ si­tei­sin­ti; Mąs­to nuo­sai­kiai – nie­ka­da ne­prii­ma spren­di­mo; Ag­re­sy­vus – cha­mas; Lo­giš­kai or­ga­ni­zuo­ja dar­bą – dar­bą už­ krau­na kam nors ki­tam; Kruopš­tus – smulk­me­niš­kas; Sie­kian­tis kar­je­ros – klas­tin­gas; Lo­ja­lus – ne­su­ge­ba su­si­ras­ti ki­to dar­bo. Čes­kos sek­re­to­rė (39 77 19, lai­kas bė­ga ne­pas­te­bi­mai, dar ne­pra­bu­dai, o jau vė­luo­ji į dar­bą)

teleloto

Nr. 901

2013 07 14

§§ §§ 46 57 06 30 54 22 68 03 24 47 41 73 28 11 44 59 13 67 49 20 69 66 61 25 14 32 58 09 29 60 02 40 64 42 70 §§§ 37 33 51 50 38 §§ §§§ 10 65 05 43 18 §§§ §§§ §§§ 12 45 04

Šian­dien mi­ni­mos 80-osios jū­rų skau­tų jach­tos „Bu­dys“ įgu­los žū­ ties me­ti­nės. Jau­nie­ji jū­ri­nin­kai ti­ kė­jo­si su „Bu­džiu“ iš­plauk­ti į jū­rą, kad sim­bo­liš­kai pa­si­tik­tų grįž­tan­ čią Da­riaus ir Gi­rė­no „Li­tua­ni­cą“.

į veid­ro­dį: „Aš ta­vęs ne­pa­žįs­tu! Bet – nu­sku­siu“.

1933 m. Ste­po­nas Da­rius ir Sta­sys Gi­rė­nas Niu­jor­ ke lėk­t u­v u „Li­t ua­n i­ca“ pa­k i­lo į skry­d į per At­ lan­tą. 1968 m. pra­dė­ti re­gu­lia­ rūs lėk­t u­v ų skry­d žiai tarp Niu­jor­ko ir Mask­vos. 1999 m. iš ne­di­de­lio mu­ zie­jaus Pran­cū­zi­jos pie­ tuo­s e ne­to­l i Mar­s e­l io pa­vog­tas XVII am­ž iaus Remb­rand­to pa­veiks­las „Vai­kas su mui­lo bur­bu­ lu“, ku­rio ver­tė dau­g iau nei 3 mln. JAV do­le­rių.

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 1 000 000 (1 x 1 000 000) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 9 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt

As­ta Dy­ko­vie­nė

Pa­gi­rin­gas: žmo­ge­lis ry­te žiū­ri

Bonaventūras, Mantas, Gerimantė, Henrikas, Rozalija, Rožė, Herkus.

1904 m. mi­rė ru­s ų ra­š y­t o­j as An­t o­n as Če­cho­vas.

Jie plau­kė pa­si­tik­ti „Li­tua­ni­cos“

De­ja, 1933 m. lie­pos 15 d. aud­ ros me­tu bur­lai­vis su­du­žo į Klai­ pė­dos uos­to mo­lą. Dėl ne­nus­ta­ ty­tų prie­žas­čių stri­gus va­rik­liui, lai­vas iš­kart ne­te­ko grei­čio ir ta­po ne­val­do­mas. Uos­to var­tų sro­vės jį tuč­tuo­jau ap­su­ko ir ėmė ne­šti link šiau­ri­nio mo­lo, į ku­rį triukš­min­gai du­žo iš jū­ros plūs­tan­čios ban­gos. Mo­lui ar­tė­jant, trys įgu­los na­riai, ne­pai­sy­da­mi va­do drau­di­mo, iš­šo­ ko iš lai­vo. Ma­tyt, jie ti­kė­jo­si, kad su gel­bė­ji­mo­si lie­me­nė­mis sau­giai iš­lips į kran­tą. Jau­nuo­liai žu­vo, li­kę 8 įgu­los na­riai iš­si­gel­bė­jo.

Vardai

liepos 15-ąją

Grei­tas iš­blai­vi­ni­mas – Pa­da­vė­jau, re­gis, pa­dau­gi­nau. At­neš­ ki­te ką nors, pa­dė­sian­čio iš­si­blai­vy­ti. – Pra­šau. Jū­sų są­skai­ta, po­ne.

+21

+21

Papildomi prizai: „Ford Mondeo“ (TV) – Vidas Maila „Ford Mondeo“ – 0089525, 0301630 Kelialapis į Maljorką – 0069186 Kelialapis į Kretą – 0214307 Kelialapis į Turkiją – 0305583 Poriniai kelialapiai į Palangą – 0579610, 0524846, 0120568, 0081293, 0458010 Motoroleriai „Mosca Fava“ – 0102572, 0291751, 0504536 Dviračiai „Panther“ – 044*789 LED televizoriai „Orion“ – 046*752 Muzikos centrai su DVD „Philips“ – 052*352 Fotokameros „Fujifilm“ – 051*829 Cikloninės krosnelės LR – 057*967 Keptuvių rinkiniai „Tefal“ – 035*420 Kavos aparatai „Delonghi“ – 000*255 GPS navigatoriai „Lark Freebird“ – 043*943 Planšetiniai kompiuteriai „eSTAR“ – 013*953 5 000 Lt (tel. 1634, liepos 8 d.) – Rima Paškevičiūtė, Vita Vaičekonienė, Ona Šlepikienė, Vincas Bisturys, Stasys Lukošius Kvietimai į TV: 001*695, 053*303, 047*292 Prognozė: Aukso puode bus – 200 000 Lt

EUROJACKPOTAS Nr. 1234 Nr. 24 EUROJACKPOTAS

Sap­ne ma­ty­ti skęs­tan­čią gel­bė­ji­mo val­ tį reiš­kia, kad ga­li­te pa­kliū­ti į kon­ku­ren­ to pa­spęs­tus spąs­tus. Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad jū­ro­je din­go gel­bė­ji­mo val­tis, va­di­ na­si, jūs nu­ga­lė­si­te sun­ku­mus. Jei­gu sap­ nuo­ja­te, kad sė­di­te gel­bė­ji­mo val­ty­je – iš­ veng­si­te blo­gio. Jei­gu sap­nuo­ja­te ba­na­nus, va­di­na­si, li­ ki­mas ža­da ne­ma­lo­nų po­kal­bį su kaž­ko­ kiu drau­gu. Sap­ne val­gy­ti ba­na­nus reiš­ kia, jog lau­kia var­gi­nan­tys ir ri­zi­kin­gi dar­bai, o jei val­go­te ne­pri­no­ku­sius ba­na­ nus – lau­kia sun­kūs įsi­pa­rei­go­ji­mai. Iš­ties tai ne­koks sap­nas, be­veik vi­suo­met reiš­ kian­tis ne­sėk­mes.

2013 00 002013 07 12 EUROJACKPOTAS 00 Lt000 000 Lt EUROJACKPOTAS – 124 314- 571 07 27 33 47 48 + 02 07 00 00 00 00 Laimėjimas: 00 00 Atspėta: 5 Papildomi +2 124 314 skaičiai 0 571 0 Lt 5+1 663 795 Lt 5 Prognozė: 517 760 Lt 4 Eurojackpote +2 7- 708 Lt 00 mln. Lt 4+1 555 Lt 4 316 Lt 3+2 104 Lt 3+1 56 Lt 2+2 39 Lt 3 39 Lt 1+2 25 Lt 2+1 25 Lt Prognozė: „Eurojackpotas“ – 141 mln. Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.