PIRMAS miesto dienraĹĄtis
www.kl.lt
TREÄŒIADIENIS, LIEPOS 17, 2013
162 (19 765)
A?2š6.162;6@ 962= <@ $
11
namai
[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă&#x203A; 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ&#x203A;
namai
Naudoti baldai â&#x20AC;&#x201C;
V.GabÂĹĄys vis tiek ruÂdeÂnÄŻ tuÂrÄ&#x2014;s traukÂtis iĹĄ SeiÂmo viÂceÂpirÂmiÂninÂkĹł.
Lietuva 8p.
KaÂda baigÂsis MekÂsiÂkos karÂteÂliĹł kaÂrai?
Pasaulis 13p.
KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iai neÂskuÂba griebÂti doÂvaÂnoÂjaÂmĹł balÂdĹł.
Kam pirkti, jei gali ma gauti veltui? To kia iĹĄganinga iĹĄeitimi ga li pasinaudoti neiĹĄ galintieji ÄŻsigyti krÄ&#x2014;slo, spin tos ar kito reikiamo baldo. Tarp pirkimo ir pardavimo skel bimĹł galima surasti tiek pa siĹŤlymĹł, tiek pra ĹĄymĹł dovanoti naudotus baldus, tad akivaiz du, jog ÄŻvykus sandoriui lieka patenkintos abi pusÄ&#x2014;s. Lina Bieliauskai
l.bieliauskaite@kl
.lt
DomÄ&#x2014;josi, bet ne
tÄ&#x2014;
skambino
TaÄ?iau, prieĹĄingai nei kituose didmiesÄ?iuose, uosta miestyje ĹĄi paslauga nÄ&#x2014;ra itin po pu riuose interneto po liari â&#x20AC;&#x201C; ÄŻvairtaluose galima rasti vos vienÄ&#x2026; kitÄ&#x2026; skelbimÄ&#x2026;. Norintieji padova noti nebereikalingus baldus ÄŻpras tai ke lÄ&#x2122; sÄ&#x2026;lygÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; ĹĄiuos daik lia vienintetus iĹĄsigabenti patiems. Ĺ˝inoma, naivu tikÄ&#x2014;tis, kad dovanai siĹŤlomi ga miniai bus ĹĄiuolaikiĹĄki, maĹžai nau doti. Neretai tarp atiduo damĹł baldĹł galima aptikti dar tarybiniĹł laikĹł egzemplioriĹł: kadai se mĹł interjerÄ&#x2026; puoĹĄu daugelio nasiĹł tipiniĹł sekcijĹł, lovĹł, spintĹł ar foteliĹł. BemaĹž prieĹĄ pusme tÄŻ jamÄ&#x2026; fotelÄŻ skelbimÄ&#x2026; apie dovanopatalpinusi klaipÄ&#x2014;dietÄ&#x2014; Rasa prisipa Ĺžino, jog naujojo ĹĄeimininko baldas taip ir nesulaukÄ&#x2014;, nors informacija in ternete buvo perĹžiĹŤrÄ&#x2014;ta daugiau nei 100 kartĹł. Tik ardykitÄ&#x2014;s ir
nepaklausi prekÄ&#x2014;?
neĹĄkitÄ&#x2014;s
ď Ž Poreikis: Ă&#x;`V T V W
b `VR WV `R [Ă&#x2013; XV aĂş [R cVR [R _Vb` ZR
ab` [Nb Q\ aĂ&#x2013; ONY Q â&#x20AC;&#x17E;CarinÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153;, bet nepras Iki tol uĹž 30 litĹł Ă&#x2013; [R _R aNV ON[ Q\ WĂ&#x; Na ta pardavinÄ&#x2014;jamu [Nb WV[ aV SiĹŤlo, ko nereikia Anot klaipÄ&#x2014;dieÄ?io, daiktu, anot paĹĄne  @Uba aR_` a\PXÂ&#x2022; [b\ iĹĄ tÄ&#x2014;vĹł â&#x20AC;&#x17E;pavelkovÄ&#x2014;s, buvo sua_ neretai praĹĄo par â&#x20AC;&#x17E;Pre dÄ&#x2014;tasâ&#x20AC;&#x153; baldas, nors sidomÄ&#x2014;jÄ&#x2122; gal du po duoti jĹł turimus ten dar pirktas uĹž tais kiauju ÄŻvairiais buiÄ?iai skir- bal PadÄ&#x2014;vÄ&#x2014;tais baldais dus. jai, taÄ?iau galiausiai cialĹŤs pirkÄ&#x2014;- rublius, buvo neblo daiktais, kuriuos norintys atgos bĹŤklÄ&#x2014;s, neparsiveĹžu iĹĄ nusprendus jÄŻ sub sikratyti ar tokiĹł Vokie â&#x20AC;&#x17E;Ko nereikia, tÄ&#x2026; atiduoti veltui no raiĹžytas, taÄ?iau ÄŻsigyti klaipÄ&#x2014;dieir siĹŤ rinÄ?iĹłjĹł iĹĄvis negremÄ&#x2014;zdiĹĄko siosâ&#x20AC;&#x153; tijos. Ĺ iuo metu â&#x20AC;&#x17E;einamiau- kÄ&#x2014; si vyras. â&#x20AC;&#x201C; Net ne lo, â&#x20AC;&#x201C; juo- Ä?iai prieĹĄ kurÄŻ laikÄ&#x2026; dar gaminio nebebuvo beatsirado. â&#x20AC;&#x201C; ĹžoliapjovÄ&#x2014;s, dvi kur laikyti. sidomiu, kÄ&#x2026; si galÄ&#x2014;jo paraÄ?iai. Ta- jie no naudoti komiso Ä?iau baldai nelabai â&#x20AC;&#x17E;Paskambino vie â&#x20AC;&#x17E;NemaĹžai daiktĹł galimybÄ&#x2014;mis. kam ÄŻdomĹŤs. da ri parduoti, nes aĹĄ pats par- Ta nin Ä?iau ĹĄiandien ne vinÄ&#x2014;ju baldus per jome simbolinÄ&#x2014;mis, pardavinÄ&#x2014;- gus, bet spintos jau telis Ĺžmo- Jei neveĹžÄ?iau kaĹžko beliko ir viepus kito, bĹŤÄ?iau kai nebeturÄ&#x2014;jo- tu nedidelÄ&#x2014;mis me. na jau parveĹžÄ&#x2122;s juos maĹžesne nintelÄ&#x2014;s tokio pobĹŤdĹžio rÄ&#x2014;jÄ&#x2122;s seniai uĹžsida kainomis, ir ĹĄio fo DarÄ&#x2014;me remontÄ&#x2026;, ryti, â&#x20AC;&#x201C; tikino ti telio niekas neprekyvieiĹĄ Vokie- tÄ&#x2014;s, vei ne bu vo kaip jos.â&#x20AC;&#x153; visos iĹĄneĹĄti, reikÄ&#x2014; panorÄ&#x2014;jo. Gal neiĹĄ kusios buvusio ki jo iĹĄardyti. Tai vaizdus, gal per no teatro â&#x20AC;&#x17E;Vaidilaâ&#x20AC;&#x153; patalpo dvi savaites palau didelis?â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; svars se. kÄ&#x2014;me, norinÄ?iĹłIĹĄmesti daiktÄ&#x2026;, ku tÄ&#x2014; kitÄ&#x2026; tokÄŻ pat jĹł neatsirado ir atsi minkĹĄtojo komplek ris kratÄ&#x2014;meâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pato fotelÄŻ kaimydar gali puikiai tarsakojo klaipÄ&#x2014;dietis. nei padovanojusi moteris. Vyras prisipaĹžino KlaipÄ&#x2014;dietÄ&#x2014; nenei nauti, tiesiog ne gÄ&#x2014;, jog iĹĄmesnÄ&#x2014; nemanÄ&#x2122;s kyla gauti pelno iĹĄ daik ti daiktÄ&#x2026;, kuris dar to, kuris jam pagali puikiai tarrankos. Ä?iam nereikalingas. nauti, tiesiog neky la rankos. â&#x20AC;&#x17E;PavyzdĹžiui, sesuo â&#x20AC;&#x17E;NÄ&#x2014;ra jis iĹĄ kokiĹł gĹŤ ne niĹł laikĹł. Palikome dĹžiĹł sovieti- davinÄ&#x2014;jo naudotÄ&#x2026; spin seniai parpir tÄ&#x2026;, ir jÄ&#x2026; gana te po laiptais, vaikai mame aukĹĄ- greitai, maĹždaug per ant jo susideda pirko. Ĺ˝inoma, ji bu savaitÄ&#x2122;, nu- paĹĄnekovas. â&#x20AC;&#x201C; NeaiĹĄ Ĺžaislus, ir tiek. Vis vo ku, ko ĹžmodÄ&#x2014;lto gaila iĹĄneatrodÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;carinÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153;. iĹĄ naujesniĹł, nÄ&#x2014;ms reikia. Ĺ˝inoma, mestiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; prisipa Ĺžino pa Bet tos graĹžios kokiÄ&#x2026; dvidurÄ&#x2122; spintÄ&#x2026; iĹĄ plokĹĄÄ?iĹł ĹĄiĹł dienĹł spintos â&#x20AC;&#x17E;Atiduodame spin ĹĄnekovÄ&#x2014;. â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;popierinÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153;, greitai nupertÄ&#x2026;, tik ardy- ne ka uĹž kitÄ&#x2014;s ir neĹĄkitÄ&#x2014;s.â&#x20AC;&#x153; kokybiĹĄkosâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ÄŻsi tikinÄ&#x2122;s paĹĄne- GargĹžkokius pusantro ĹĄimto litĹł.â&#x20AC;&#x153; Tokiu pasiĹŤlykovas. mu gundÄ&#x2014; klaipÄ&#x2014; diĹĄkis neneigÄ&#x2014;, jog dietis Stasys, tadi dĹžiÄ&#x2026;jÄ&#x2026; asortimento dalÄŻ Ä?iau prisipaĹžino ÄŽvairiais sendaik sudaro klasikinio susi Ä?iais â&#x20AC;&#x201C; pradestiliaus baldai â&#x20AC;&#x201C; taip pat nesulaukÄ&#x2122;s. domÄ&#x2014;jusiĹłjĹł dant treniruokliais tokiĹł gaminiĹł iĹĄ ir baigiant inVokietijos, Olandi dais â&#x20AC;&#x201C; prekiaujan â&#x20AC;&#x17E;Gal nelabai kaip jos ĹĄiandien apÄ?ios parduotuatrodÄ&#x2014;?â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; kostu ir sendaikÄ?iĹł vÄ&#x2014;s GargĹžduose dÄ&#x2014;l niekam nepri turguose, kitose savininkas Linas reikÄ&#x2014; dovanojapanaĹĄia veikla uĹž taip pat prisipaĹži mo daikto, juokais siimanÄ?iose parno, jog Ä?ia siĹŤlosvarstÄ&#x2014; paĹĄneduotuvÄ&#x2014;se. mi naudoti baldai kovas. â&#x20AC;&#x201C; bene maĹžiausiai paklausi prekÄ&#x2014;. PaĹĄnekovas prisi paĹžino, jog ÄŻ ď Ž Egzotika: X\ parduotuvÄ&#x2122; uĹžsu ZV `V [Ă&#x203A; ONY QĂş ]_R kantys ĹžmonÄ&#x2014;s Xf ON ]N ZN b aNZ
Ĺ iandien priedas
Kaina 1,30 Lt
]N V` a\ _V WN
2cNY Q\ /ba XR cV Ă&#x2DC; VNb` [b\ a_
GreiÂtaÂsis kreÂdiÂtas â&#x20AC;&#x201C; uĹž meÂlÄ&#x2026; Nors smulÂkiĹłÂjĹł kre diÂtĹł iĹĄÂdaÂviÂmo tvar ka neÂseÂniai taÂpo grieĹžÂtesÂnÄ&#x2014;, gyÂvi pa vyzÂdĹžiai byÂloÂja, kad paÂsiÂskoÂlinÂti keÂlis ĹĄimÂtus liÂtĹł â&#x20AC;&#x201C; vie ni juoÂkai net joÂkiĹł paÂjaÂmĹł neÂgauÂnan Ä?iam beÂdarÂbiui. Te reiÂkia tik geÂros fan taÂziÂjos.
â&#x20AC;&#x17E;Kuo dauÂgiau tvarÂkos, tuo dauÂgiau biuÂrokÂraÂtĹł.â&#x20AC;&#x153; KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s adÂmiÂnistÂraÂciÂjos diÂrekÂtoÂrÄ&#x2014; JuÂdiÂta SiÂmoÂnaÂviÂÄ?iĹŤÂtÄ&#x2014; ÄŻsiÂtiÂkiÂnuÂsi, jog reiÂkia diÂdinÂti valÂdiÂninÂkĹł skaiÂÄ?iĹł.
2p.
VaiÂruoÂtoÂjai ĹĄieÂmet â&#x20AC;&#x201C; dosÂnesÂni MilÂda SkiÂriuÂtÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt
EveÂliÂna ZenÂkuÂtÄ&#x2014; e.zenkute@kl.lt
Ĺ ilÂti orai sparÂÄ?iai pilÂdo miesÂto biu dĹžeÂtÄ&#x2026;. PirÂmaiÂsiais mÄ&#x2014;ÂneÂsiais rink liaÂvos uĹž maÂĹĄiÂnĹł stoÂvÄ&#x2014;ÂjiÂmÄ&#x2026; pliaÂŞų prieiÂgoÂse suÂrinkÂta dauÂgiau nei per nai tuo paÂÄ?iu meÂtu.
BaiÂmiÂnoÂsi, kad piÂniÂgĹł neÂgaus
KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂtÄŻ MinÂdauÂgÄ&#x2026; nuÂsteÂbiÂno neÂkontÂroÂliuoÂjaÂma smulÂkiĹłÂjĹł var toÂjiÂmo kreÂdiÂtĹł iĹĄÂdaÂviÂmo sisÂteÂma. â&#x20AC;&#x17E;Taip suÂsiÂklosÂtÄ&#x2014;, kad neÂtuÂrÄ&#x2014;Âjau iĹĄ ko paÂsiÂskoÂlinÂti piÂniÂgĹł. TĹŤksÂtanÂtis liÂtĹł gal ir ne paÂti diÂdĹžiauÂsia suÂma, taÂÄ?iau maÂno giÂmiÂnÄ&#x2014;ms ir drauÂgams ji paÂsiÂroÂdÄ&#x2014; neÄŻÂkanÂdaÂma. NetÂruÂkus paÂsiÂraÂĹĄyÂsiu darÂbo suÂtarÂtÄŻ ir keÂliems mÄ&#x2014;ÂneÂsiams iĹĄÂvykÂsiu ÄŻ uĹžÂsieÂnÄŻ, o pi niÂgĹł keÂlioÂnei ir praÂgyÂveÂniÂmui iki pirÂmoÂjo atÂlyÂgiÂniÂmo neÂtuÂrÄ&#x2014;Âjauâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kalÂbÄ&#x2014;Âjo MinÂdauÂgas. VaiÂkiÂnas tiÂkiÂno neÂbiÂjoÂjÄ&#x2122;s piÂni gĹł skoÂlinÂtis inÂterÂneÂtu. VieÂninÂteÂlis daÂlyÂkas, kuÂris jam neÂdaÂvÄ&#x2014; raÂmyÂbÄ&#x2014;s, buÂvo ĹžiÂniaskÂlaiÂdoÂje girÂdÄ&#x2014;Âta inÂfor maÂciÂja esÄ&#x2026; ĹžaiÂbiĹĄÂkĹł kreÂdiÂtĹł iĹĄÂdaÂvi mo tvarÂka neÂseÂniai taÂpo geÂroÂkai grieĹžÂtesÂnÄ&#x2014;.
4
BirÂĹžeÂlÄŻ ataÂkaÂvo aikĹĄÂteÂles
Â&#x201E;Â&#x201E;LaisÂvÄ&#x2014;: kreÂdiÂto ÄŻstaiÂgai ilÂgam ÄŻsiÂpaÂreiÂgoÂti tereikia akiÂmirksÂnio, â&#x20AC;&#x201C; inÂterÂneÂtu paÂskoÂlÄ&#x2026; paimÂti gaÂli bet kas, reiÂkia
tik asÂmeÂniÂnÄ&#x2014;s sÄ&#x2026;ÂskaiÂtos nuÂmeÂrio.
VyÂtauÂto PetÂriÂko foÂtoÂmonÂtaÂĹžas
MoÂkesÂt is uĹž maÂĹĄ iÂn Ĺł stoÂv Ä&#x2014;Âj iÂm Ä&#x2026; vaÂd iÂn aÂm oÂj oÂj e ĹžaÂl ioÂj oÂj e zoÂn oÂj e praÂdÄ&#x2014;Âtas rinkÂti nuo geÂguÂĹžÄ&#x2014;s 1 die nos. Ĺ ÄŻ mÄ&#x2014;ÂneÂsÄŻ jo jau suÂrinkÂta per 34 tĹŤkst. liÂtĹł. VieÂĹĄoÂsios ÄŻstaiÂgos â&#x20AC;&#x17E;KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos keÂleiÂviÂnis transÂporÂtasâ&#x20AC;&#x153; diÂrekÂto rius GinÂtaÂras NeÂniĹĄÂkis paÂbrÄ&#x2014;ÂĹžÄ&#x2014;, kad moÂkesÂÄ?io suÂrinÂkiÂmas laÂbai pri klauÂso nuo vyÂrauÂjanÂÄ?iĹł orĹł. â&#x20AC;&#x17E;GeÂguÂĹžÄ&#x2122; piÂniÂgĹł suÂrinkÂta 25 proÂc. dauÂgiau nei perÂnai per tÄ&#x2026; paÂtÄŻ mÄ&#x2014; neÂsÄŻâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teiÂgÄ&#x2014; G.NeÂniĹĄÂkis. Kur kas sÄ&#x2014;kÂminÂgesÂnis buÂvo birÂĹžeÂlis.
2
2
trečiadienis, liepos 17, 2013
miestas
Atrado pinigų gatvių apšvietimui Į miesto biudžetą prikapsėjus daugiau li tų, nei buvo planuota, politikai jau ėmė skirstyti, kur juos išleisti. Daugiausia lė šų suris greta savivaldybės esančio pasta to patalpų remontas ir nauji dviejų darže lių langai. Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
„Jau dabar miesto biudžete yra apie 1 mln. litų viršplaninių paja mų. Prognozuojame, kad iki metų pabaigos ši suma gali išaugti ir iki 3 mln. litų, todėl, manau, galėsime padaryti tai, ko jau anksčiau pra šė politikai“, – teigė uostamiesčio savivaldybės administracijos di rektorė Judita Simonavičiūtė. Kai vasarį buvo tvirtinamas šių metis Klaipėdos biudžetas, miesto tarybos nariai savivaldybės admi nistraciją buvo įpareigoję už pinigus, jei jų būtų surinkta daugiau, nei pla nuota, pirmiausia pakeisti bent ke lių darželių langus, kurie jau supuvę, geriau apšviesti miestą ir viešąsias erdves bei atkurti biudžetinių įstai gų darbo užmokesčio fondus, kurie buvo sumažinti 5 proc. Anot J.Simonavičiūtės, dėl at lyginimų biudžetininkams didini mo, kuris gali siekti 1–2 proc., bus sprendžiama paskutinįjį šių metų ketvirtį. Socialinių reikalų komiteto na riai vakar sprendė, kur dar gali būti išleisti neplanuoti, tačiau į miesto biudžetą surinkti pinigai. Kaip jau buvo sutarta ir anksčiau, pirmiausia numatoma pakeisti
dviejų darželių – „Du gaideliai“ ir „Linelis“ – langus. Šiam tikslui ke tinama skirti 360 tūkst. litų. Miesto erdvių ir gatvių apšvie timui papildomai numatoma skir ti 323,6 tūkst. litų. „Lėšų geriau ap šviesti miestą reikėtų 800 tūkst. litų, todėl numatoma suma labiau skirta pasiruošti tokiam apšvietimui“, – aiškino Strateginio planavimo sky riaus vedėja Indrė Butenienė. 550 tūkst. litų bus skirti pasta to, esančio Liepų gatvėje 7, remon tui. Iš šių patalpų iki metų pabai gos turėtų išsikraustyti Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, todėl čia numatoma suremontuoti vie ną aukštą ir įrengti 46 darbo vietas savivaldybės buhalteriams, kurie pradės dirbti centralizavus biudže tinių įstaigų buhalterijas. 200 tūkst. litų iš pajamų, kurių gauta daugiau, nei planuota, keti nama skirti Lėbartų kapinių plėt rai. Priežastis – ankstesnis rangovas bankrutavo, o viešųjų pirkimų būdu išrinkti nauji darbininkai pasiūlė di desnę kainą, nei buvo skirta pinigų. Dar 100 tūkst. litų viršplaninių biudžeto pajamų numatoma iš leisti apleistiems, grėsmę kelian tiems pastatams Minijos, Pievų Tako, Turgaus ir Smiltelės gatvė se nugriauti.
Prognozė: jei orai išliks šilti, rinkliavos už automobilių stovėjimą paplūdimių prieigose bus surinkta daugiau
lėšų.
Vairuotojai šiemet – dosnesni Rinkliavos pirmąjį va 1 saros mėnesį susirink ta per 76 tūkst. litų – 40 proc.
daugiau nei tą patį praėjusių me tų mėnesį. „Pernai birželis buvo vėsus. Šie met orai lepino. Todėl ir už auto mobilių stovėjimą surinkta kur kas daugiau“, – pabrėžė direktorius. Nors orai birželį buvo puikūs, tačiau dar nebuvo tokios dienos, kad paplūdimių prieigose esančios aikštelės būtų visiškai užpildytos. „Paprastai karštomis dienomis pirmiausiai užsipildo Antrosios Melnragės aikštelė. Jau vidurdienį gali nerasti vietos. Tada – Girulių, o dar po pusvalandžio – vadinamie ji Giruliai 2. Birželį buvo diena, kai šios aikštelės užsipildė. Vadinamo jo neįgaliųjų paplūdimio aikštelė je buvo likę keliasdešimt vietų“, – tvirtino vadovas. Dažniau mokėjo ir telefonu
Šviesa: viliamasi, jog biudžete užteks pinigų, kad kiekvienas gatvės
žibintas degtų ne tik miesto centre.
Vytauto Petriko nuotr.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Šį sezoną pirmą kartą vadinamojo je žaliojoje zonoje buvo galima at siskaityti ir mobiliuoju telefonu. „Gegužę ir birželį, kai čia buvo pradėta rinkti rinkliava, atsiskai tymas už mašinų stovėjimą SMS žinutėmis išaugo apie 70 proc.“, – pasakojo vadovas. Vairuotojai šį sezoną galėjo įsi gyti ir mėnesinius abonementus. Turint juos, mašinas galima statyti visoje žaliojoje zonoje, nepriklau somai nuo to, kiek laiko stovi. Gegužei tokių 50 litų kainuojan čių leidimų buvo nupirkta 8, birže liui – 12. Dažniau juos įsigijo įmo nės, kurios užsiima prekyba pajūrio teritorijoje.
Anot G.Neniškio, tokius leidi mus įsigijo ir keli fiziniai asmenys. Juos įsigyti verta, jei dažnai va žiuoja į paplūdimį automobiliu. „Jei mašiną paliktum paplūdimio aikštelėje visą dieną, tai 50 litų iš leistum per savaitę, o čia leidimu gali naudotis mėnesį“, – argumen tavo direktorius. Atsirado daugiau tvarkos
G.Neniškio teigimu, vairuotojai priprato ir prie kitos šių metų nau jovės – visų gatvių apmokestinimo. Iš pradžių buvo sumaišties tarp gy ventojų, bet viskas nusistovėjo. „Žmonės įprato. Gatvėse rinklia vą jau moka tvarkingai“, – tvirti no vadovas. Tačiau G.Neniškis pabrėžė, jog pinigai svarbus, bet ne pagrindinis dalykas. Svarbiausia, kad atsirado daugiau tvarkos. „Galime palyginti miesto ir rajo no paplūdimių prieigas važiuojant Karklės link. Klaipėdos aikštelė se mašinos sustatytos tvarkingai, pagal nubraižytas linijas. Nepalie kamos per dvi tris vietas. Vairuo tojai žino, kad yra kontrolė“, – pa sakojo G.Neniškis. Kontrolieriai didžiausią dėme sį dabar skiria pažeidėjams, ku rie piktybiškai stengiasi nemokė ti rinkliavos ir mašinas stato miško keliukuose. „Tendencijos tikrai džiugina. Įta kos turi ir tai, kad dabar už stovėjimą reikia mokėti visoje Pirmojoje Meln ragėje. Anksčiau žmonės, bandydami išvengti mokesčio, lįsdavo į gatveles, kiemus. Dabar taip elgtis nebėra pra smės „, – tvirtino vadovas.
111
– per tiek tūkst. litų jau surinkta už automobilių stovėjimą pajūrio zonoje.
Faktai ir skaičiai Rinkliava už automobilių stovėji
mą žaliojoje – pajūrio zonoje renka ma nuo gegužės 1-osios iki rugsėjo 15 dienos. Mokestis renkamas kasdien nuo
8 iki 20 val. Valanda kainuoja litą. Žaliosios zonos gyventojai kaip
ir kitose zonose gali įsigyti lengva tinius metinius leidimus. Pirmam automobiliui jis kainuoja 5, antram – 100 litų. Nuo šio sezono vairuotojai gali įsi
gyti ir mėnesinius abonentus, kurie kainuoja 50 litų. Pernai gegužę rinkliavos už maši
nų stovėjimą pajūryje buvo surink ta per 22 tūkst. litų, birželį – beveik 40 tūkst. litų.
Naujų valdininkų atlyginimams – milijonai litų Virginija Spurytė 3 mln. litų – tiek mokesčių mokėto jams kasmet papildomai kainuos iš laikyti išaugusią Klaipėdos savival dybės biurokratų armiją. Jos gretas ketinama praplėsti palaipsniui – nu matoma įsteigti 59 naujus etatus, kol jų skaičius išaugs iki 439,5.
„Tai labai nepopuliarus, bet būti nas sprendimas. Kuo daugiau tvar kos mieste, tuo daugiau biurokra tų. Jei tvarkos norime, turime už tai susimokėti“, – Klaipėdos savi
valdybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė aiškino, ko dėl daugės valdininkų. Didžiausias etatų augimo šuo lis numatomas nuo šių metų spalio 1 dienos. Priežastis – bus centrali zuota savivaldybės biudžetinių įstai gų apskaita. 121 įstaigoje numatoma gerokai sumažinti buhalterių skaičių, o Klaipėdos savivaldybės Finansų ir turto departamente įkurti Biudžeti nių įstaigų centralizuotos apskaitos skyrių su keturiais poskyriais. Juose dirbantys valdininkai ir rūpinsis biu džetinių įstaigų buhalterija.
Anot J.Simonavičiūtės, tokie po kyčiai mokesčių mokėtojams pa pildomai nekainuos, o kaip tik esą padės taupyti lėšas. Šiuo metu biudžetinėse įstaigo se yra 194 buhalterių etatai. Dar buotojų algoms, darbo vietoms iš laikyti per metus reikia beveik 6 mln. litų. Savivaldybėje numatoma įdar binti 46 naujus buhalterius. Juos išlaikyti kainuos 2,7 mln. litų per metus. Nuo spalio 1-osios dvi naujas pa reigybes ketinama įsteigti Butų ir
energetikos poskyryje. Darbuotojų reikia, nes, anot J.Simonavičiūtės, pasikeitė teisės aktai, todėl ir būti nos papildomos pajėgos. Nuo kitų metų pradžios Urbanis tinės plėtros departamente ketina ma įkurti naują Miesto planavimo skyrių, nes esą šios srities darbuo tojų dabar trūksta. Naujo skyriaus valdininkams išlaikyti per metus prireiks beveik 164 tūkst. litų. Nuo kitų metų pradžios ketina ma reorganizuoti Socialinės inf rastruktūros ir plėtros skyrių, jį išskiriant į du poskyrius. Juose
numatoma įdarbinti ir du naujus valdininkus, taip esą būtų geriau užtikrinamas projektų įgyvendi nimas. Naujų etatų kaina per me tus – daugiau nei 73 tūkst. litų. „Norėtume ir daugiau darbuo tojų, tačiau miesto biudžetas nė ra beribis. Išlaikyti naujus buhal terių etatus tarsi ir nekainuos, nes pinigai į savivaldybę bus perkelti iš biudžetinių įstaigų. Tačiau ki tiems etatams per metus reikės apie 500 tūkst. litų, o tai – nema ži pinigai“, – pripažino J.Simona vičiūtė.
3
trečiadienis, liepos 17, 2013
miestas Batalione – stovyklautojai
parodą surengė Kelte
Kviečia į Žvejo šventę
Klaipėdoje, Butigeidžio dragū nų motorizuotame pėstininkų batalione, šią savaitę šurmu liuos kasmet organizuojama vasaros stovykla, į kurią atvyko 184 vaikai. Stovykla – nemo kama, o joje dalyvauti pakvies ti aktyviausi Šaulių sąjungos nariai, jaunieji policijos rėmėjai bei socialiai remtini vaikai.
Iš senosios perkėlos į Smilty nę kursuojančiame kelte „Nida“ eksponuojama unikali paroda, kuri akcentuoja meną džiaugtis gyvenimu. Dariaus Chmieliaus ko fotografijų parodoje keleiviai galės pažinti projekto „Socialinis taksi“ virtuvę ir negalią turinčius žmones, kupinus stiprybės bei optimizmo.
Juodkrantėje liepos 19–20 die nomis vyks Pamario krašto žve jo šventė. Joje svarbiausias dė mesys bus skiriamas ištisus šimtmečius šio krašto gyvento jus maitinusiam žuvininkystės verslui ir jo atstovams. Renginio dalyvių lauks įvairios rungtys, jo markas, koncertai. Visi bus vaiši nami žuviene.
Kokybiškam atliekų tvarkymui – didesnė rinkliava Klaipėdoje atliekų surinkimą ir tvarky mą koordinuojan ti bendrovė Klaipė dos regiono atliekų centras savivaldy bės prašo, kad ši už teikiamas paslau gas mokėtų dau giau, nes esą sąnau dos jau pranoko pa jamas. v.spuryte@kl.lt
Mokestis žmonėms nedidės
Išlaidas padidino tai, jog buvo su kurta tokia atliekų tvarkymo sis tema, kad uostamiestis įvykdy tų visus teisės aktuose numatytus reikalavimus ir savivaldybei nerei kėtų mokėti milžiniškų baudų. Šiuo metu iš miesto biudžeto Klaipėdos regiono atliekų tvarky mo centrui (KRATC) už toną atlie kų surinkimo ir tvarkymo mokama 203 litai. Pinigai yra iš tikslinių lė šų – gyventojų sumokėtų mokes čių už komunalinių atliekų surin kimą ir tvarkymą. KRATC paprašė, jog įkainis, kurį už toną atliekų tvarkymo moka sa vivaldybė, būtų padidintas iki 258 litų. Tokį miesto tarybos sprendi mo projektą ir parengė valdininkai. Jie apskaičiavo, kad jei įkainis būtų padidintas nuo šių metų rugpjūčio, papildomai šiemet KRATC reikėtų sumokėti 1,5 mln. litų. „Tačiau rinkliava gyventojams šiemet tikrai nedidės, nes tikslinių lėšų miesto biudžete yra sukaupta. Be to, tikėtina, kad ir kitais metais gyventojams už atliekų surinkimą ir tvarkymą nereikės mokėti bran giau. Esmė ta, jog mažėja atliekų kiekiai, todėl ir KRATC savival dybė turi mokėti už mažesnį tonų kiekį. Jei rinkliava gyventojams ki tais metais ir keistųsi, tai tik keliais centais“, – pabrėžė Klaipėdos sa vivaldybės Aplinkos kokybės sky riaus vedėja Daiva Berankienė. Įkainiui – penkeri metai
Ji įsitikinusi, jog įkainį, pagal kurį savivaldybė atsiskaito su KRATC už atliekų tvarkymą, reikia padidin
Pos ėd is. Šiand ien 15 val. rot uš ėj e vyks Klaipėdos tar ybos Miesto ūkio ir apl inkos augos kom iteto posėd is. Jo darbotvarkėje numatyta svarstyti 9 klausimus. Poez ija. Klaipėdos viešosios bibl io tekos Girulių filiale (Šlaito g. 10A) šian dien 18 val. vyks japonų poez ijos va karas. Bus skaitomi haiku japonų ir lie tuvių kalba. Reng inys nemokamas. Koncertas. Šiand ien nuo 18 val. kul tūrinėje erdvėje „I love Palanga“ – Pa langos skulptūrų parko pievoje – vyks grupės „Elle G“ koncertas. Pasirodymo pradžia numatyta 20 val. Prieš jį veiks kūrybinės dirbtuvėlės, kurias ves gru pės narės.
Rūšiavimas: Klaipėdos regioniniame sąvartyne bus laikomos tik tos atliekos, kurių nebeįmanoma nei per
Virginija Spurytė
Dienos telegrafas
dirbti, nei sudeginti.
ti iki prašomos sumos. Jis nebuvo keistas nuo 2008 metų liepos, kai Klaipėdoje įsigaliojo vietinė rink liava už komunalinių atliekų surin kimą ir tvarkymą. „Kaip žinoma, per tuos pen kerius metus daug kas pabrango – kuras, elektra, kitos sąnaudos, padidėjo minimali alga. Kitaip ta riant, įkainį turime padidinti, kad KRATC nebankrutuotų, nes dabar sąnaudos viršija pajamas“, – aiš kino D.Berankienė. KRATC sąnaudas labiausiai au gina tai, kad bendrovė vykdė dar 2002 metų Vyriausybės nutari mą ir iki šių metų sukūrė efekty viai veikiančią komunalinių atlie kų tvarkymo sistemą. Vyriausybės nutarime numaty ta, jog iki 2013 metų savivaldybės turi užtikrinti, kad sąvartyne šali namų atliekų kiekis neturi viršy ti 50 proc. savivaldybės teritorijo je per metus susidarančių atliekų. Kitaip tariant, ne daugiau kaip pu sė susidarančių atliekų gali būti ša linamos sąvartyne, o likusios turi būti perdirbamos ar kitaip panau dojamos. Degina tik po rūšiavimo
Vyriausybė savivaldybes įpareigojo užtikrinti, kad nuo 2013 metų są vartynuose būtų šalinamos tik ap dorotos atliekos – tos, kurios li ko po rūšiavimo, yra netinkamos perdirbti ar kitaip panaudoti. Ta čiau jei jos turi energetinę vertę, privalo būti naudojamos energi jai gauti. Dėl šio nurodymo KRATC ir bendrovė „Fortum Lietuva“, val danti kogeneracinę jėgainę Klaipė
Vytauto Petriko nuotr.
dos laisvojoje ekonominėje zonoje, pasirašė sutartį dėl atliekų naudo jimo šios jėgainės veikloje. Sutartis pasirašyta, nes „Fortum Klaipėda“ laimėjo KRATC skelbtą viešą konkursą. Sutartyje numaty ta, kad už tonos atliekų priėmimą sudeginti kogeneracinėje jėgainė je KRATC „Fortum Klaipėdai“ mo ka 95,59 lito, o pastaroji bendrovė
Rinkliava gyvento jams šiemet tikrai nedidės. Tikėtina, kad ir kitais metais klaipėdiečiams už atliekų surinkimą ir tvarkymą nereikės mokėti brangiau. už apdorotų deginimo liekanų to nos priėmimą ir šalinimą sąvarty ne sumoka 121 litą. „Įvertinant tai, kad pelenų kiekis, priimamas į są vartyną, sudaro apie 20 proc. nuo deginimui pateikto atliekų kiekio, vienos atliekų tonos tvarkymas, jas naudojant energijai gauti, padidi na sąnaudas 71,39 lito, o tai nebuvo įskaičiuota į vietinės rinkliavos dy dį 2008 metais“, – teigiama mies to tarybos sprendimo projekto dėl įkainio padidinimo aiškinamaja me rašte. Sąnaudas padidino ir tai, jog pa gal galiojančias kogeneracinės jė gainės Taršos integruotos preven cijos ir kontrolės leidimo sąlygas, deginimui leidžiama naudoti atlie
kas tik po antrinio rūšiavimo. Dėl tokio reikalavimo pasikeitė darbo organizavimas sąvartyne, papildo mai naudojami mechanizmai atlie koms pakrauti, rūšiuoti, papildo mai išstumdyti. Įrengtos specialios aikštelės
Dar viena priežastis, kodėl KRATC prašo, kad už atliekų surinkimą ir tvarkymą savivaldybė mokė tų brangiau nei iki šiol, yra ta, jog mieste įrengtos trys didelių gaba ritų surinkimo aikštelės (Tilžės g. 66A, Šiaurės pr. 30, Plieno g. 13) bei viena žaliųjų atliekų kompos tavimo aikštelė Klaipėdos rajone, Glaudėnų kaime. Jas reikės prižiū rėti, o tokios sąnaudos į rinkliavos dydį iki šiol nebuvo įskaičiuotos. Po visų šių KRATC įdiegtų at liekų tvarkymo sistemos efekty vinimo priemonių Klaipėdos sa vivaldybė įvykdys 2013 metų komunalinių atliekų tvarkymo už duotis ir išvengs galimų baudų. Klaipėdos regioniniame sąvartyne šiemet pašalintų atliekų kiekis bus mažesnis nei 50 proc. savivaldybės teritorijoje susidariusių atliekų per metus. Ir visos į sąvartyną paten kančios atliekos bus tik po mecha ninio rūšiavimo ar deginimo. „Klaipėdos savivaldybė bus vi siškai įvykdžiusi užduotis dėl bio logiškai skaidžių atliekų šalinimo. Atkreiptinas dėmesys, jog kitų Lietuvos regionų savivaldybės ga li sulaukti sankcijų dėl užduočių nevykdymo. Pavyzdžiui, Graiki ja turėjo mokėti po 60 tūkst. eurų kasdien ir įgyvendinti reikalavimus dėl atliekų tvarkymo“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Laureatai. Bulgarijoje, Sozopolo mies te, vykusiame VIII tarptautiniame fes tivalyje-konkurse „Muzite“ Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Atlik imo meno (liaud ies muz ika) birbyn in in kų trio – Gedvydas Puškorius, Irman tas Mikalon is ir Rokas Aleksandrav i čius liaudies instrumentų kategorijo je laimėjo laureato vardą ir pirmojo laipsnio diplomą. Paroda. Prekybos ir pramog ų centre Taikos pr. 61 atidar yta paroda, skirta Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skry džio per Atlandą 80 met ų sukakčiai. Ji pasakoja visą lak ūnų skryd žio isto riją. Svarbiausias akcentas – išsaugo tas vokas, kur į S.Darius ir S.Girėnas iš Niujorko drauge su likusia pašto siun ta gabeno į Liet uvą. Paroda veiks iki liepos 31 dienos. Mirt ys. Vak ar Klaip ėdos sav iv al dyb ės Civ il inės metr ik ac ij os ir re gistr ac ij os skyr iuj e užreg istr uotos 9 klaip ėd ieč ių mirt ys. Mirė Vyt au tas Greiv ys (g. 1930 m.), Ona Briau nienė (g. 1932 m.), Jevgen ij Šiškov (g. 1938 m.), Zigm as Petreik is (g. 1949 m.), Lid ija Bel iakova (g. 1953 m.), Va sil ij Kam insk ij (g. 1958 m.), Sergėj Mo rozov (g. 1962 m.), Violet a Kač iuke vič ienė (g. 1962 m.), Osk aras Dail idė (g. 1966 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Konst ant in Sednev, Vlad im ir Kula gin, Zinaida Aleksejeva, Oskaras Dai lidė, Albina Klimavičienė. Joniškės kapinės. Šiandien laidojami Petras Povilas Laukys, Birutė Kazlaus kienė, Sergėj Morozov. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 6 moterys. Gimė 2 mergaitės ir 4 berniukai. Greitoj i. Vak ar iki 17 val. greitos ios pag alb os med ik ai sul aukė 73 iš kviet imų. Klaip ėd ieč iai daug iaus ia skund ės i krauj ot akos sut rik im ais, šird ies problemom is, aukšt u krau jospūd žiu.
4
trečiadienis, liepos 17, 2013
miestas
Greitasis kreditas – už melą 1
„Nuolatinio darbo netu riu jau kurį laiką. Nerimą kėlė faktas, jog pinigų galiu ir ne gauti, o jų reikėjo verkiant“, – tei gė pašnekovas.
Įmonės elgiasi ciniškai
Iš tiesų tai tokio kredito klaipėdie tis gauti niekaip negalėjo, – ne seniai Lietuvos bankas patvirtino naują atsakingo skolinimo ir mo kumo vertinimo tvarką. Nuo liepos 1 d. kredito davėjai, prieš sudarydami sutartį, privalo laikytis reikalavimo, kad viduti nės vartojimo kredito gavėjo įmo kos dydis turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito ga vėjo tvariųjų pajamų. Be to, pačios kredito įmonės įpareigotos atsa kingiau vertinti klientų mokumą. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiū ros departamento direktorius Vilius Šapoka pripažino, jog papasakota is torija signalizuoja, kad egzistuoja dviguba problema: viena pusė neat sakingai skolina, o kita – nepagalvo jusi apie pasekmes ima pinigus. „Faktą, kad kredito įmonės tik rina ne visus vartotojų duomenis,
Lietuvos banko duomenimis, ma
žuosius vartojimo kreditus 2012 m. teikė 37 įmonės, 2011 m. – 31 įmonė. Per 2012 m. vartojimo kredito da
vėjams išmokėta 796,13 tūkst. ma žųjų vartojimo kreditų ir paskolin ta 309,66 mln. Lt, o vidutinis kredito sumos dydis sudarė 389 Lt.
Įrašė išgalvotus skaičius
Klaipėdietis užsuko į vienos smul kiuosius kreditus dalijančios fir mos interneto svetainę. Mindaugas pasakojo, kad svetai nėje būtina registracija, tačiau jam šios procedūros nebereikėjo – vai kinas jau anksčiau buvo ėmęs ne didelį kreditą. Buvo paprašyta užpildyti lentelę apie savo namų ūkio pajamas ir fi nansinius įsipareigojimus. „Į klausimą, ar planuojate per artimiausią mėnesį prisiimti nau jų įsiskolinimų finansų įstaigoms ir kitiems asmenims, atsakiau – ne. Prie klausimo, kiek vidutiniš kai pajamų gauna mano namų ūkis per mėnesį, parašiau 2 tūkst. litų ir pažymėjau, jog dirbu. Žodžiu, ap linkybių verčiamas pamelavau“, – prisipažino Mindaugas. Tvirtinant duomenis, buvo gau tas atsakymas, jog asmens pajamos kreditui gauti nėra pakankamos. Netrukus vaikinas tariamo atlygi nimo sumą padidino į 3 tūkst. litų. Po kelių minučių klaipėdietis gavo pranešimą, kad pinigai sėkmingai keliauja į sąskaitą.
Faktai ir skaičiai
2012 m. pabaigoje net 40,7 proc. li
kusių grąžinti kreditų sumos sudarė tie mažieji kreditai, kurių grąžinimo terminas buvo pratęstas.
Ribojimas: Lietuvos bankas rudenį žada teikti įstatymo projektą, uždėsiantį dar siauresnį apynasrį smul
kiųjų kreditų davėjams.
Lietuvos bankas deklaravo viešai. Seimo rudens sesijoje pateiksime įstatymo projektą, kad kreditus teikiantieji negalėtų piktnaudžiau ti įstatymų nuostatomis, nes šiuo metu klientų duomenis gali tikrin ti tik prireikus. Vartojimo kredito bendrovės šią nuostatą interpre tuoja skirtingai. Sieksime, kad in formacija, gaunama iš klientų, bū tų tikrinama be išimties“, – žadėjo departamento direktorius. Pasak jo, nagrinėjamos situacijos, vartotojų ar jų giminių pretenzijos byloja, kad tam tikra dalis kreditus dalijančių bendrovių elgiasi ciniš kai. Dėl tos priežasties ir siūloma sugriežtinti šios srities reglamenta vimą. Po naujos tvarkos įsigaliojimo Lietuvos bankas yra numatęs atlikti kompleksinius bendrovių patikrini mus ir, radus kreditų išdavimo atvejų, kurie neatitinka įstatymo, įmonės bus baudžiamos finansiškai arba braukia mos iš kredito davėjų sąrašų. Gavo jau ne vieną skundą
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kre ditų asociacijos (LSVKA) valdybos pirmininkas Liutauras Valickas tei gė, kad įvardytas melagingų duo menų pateikimo pavyzdys – kvai lumo viršūnė. „Jis apgavo įmonę ir save. Tačiau net ir policija ar mokesčių inspek cija kartais apmulkinama – nesą žiningų žmonių pasitaiko visur. Vis dėlto tokių asmenų ar prasiskoli nusiųjų kreditų rinkoje nėra daug“, – akcentavo pašnekovas.
„Shutterstock“ nuotr.
Jis teigė, kad kredito paslaugomis dažniausiai naudojasi žmonės, ku riems kitos įstaigos, skolinančios pinigus, padėti nėra pajėgios. „Dažnai tai nedideliuose mieste liuose gyvenantys žmonės, turin tys mažai apmokamus darbus, ku riems įvairioms buities reikmėms pritrūksta nedidelės sumos pinigų. Jiems galimybė kartais pasiskolin ti kelis šimtus litų – gyvybiškai svarbi. Kredito įmonių paslaugo mis naudojasi ir smulkieji versli ninkai, dirbantys pagal patentus“, – tikino L.Valickas. Pasak jo, šio mėnesio pradžioje įteisinti pokyčiai atnešė daug nei giamų pasekmių. LSVKA valdybos pirmininkas tikino, kad žmonės, kurie tvarkingai atiduodavo kre ditus, yra pasipiktinę, nes jų teisės ir galimybės buvo apribotos. „Gavome ne vieno kliento skundą, kad asmenys, esant poreikiui, nebe gali pasiskolinti pinigų, nors prieš mėnesį tai dar galėjo padaryti. Žmo nės tikina, kad jie nebeturi alterna tyvų gauti kreditą. Sąmoningai pra dėjome rinkti nusivylusių vartotojų duomenų bazę, kurią vėliau pavie šinsime“, – teigė L.Valickas. „Pasikars visi kaimai“
LSVKA valdybos pirmininkas tei gė, kad smulkiųjų kreditų rinka gy vuoja tik ketverius metus ir per šį laikotarpį procesai joje neturėjo galimybės nusistovėti – tam truk dė nuolatinis ribojimas ir veiklos griežtinimas.
Vilius Šapoka:
Nagrinėjamos situa cijos rodo, kad tam tikra dalis kreditus dalijančių bendro vių elgiasi ciniškai. „Esame smulkus verslas, nepai sant Lietuvos banko iš piršto lauž tų pasisakymų, jog ši verslo sfe ra yra itin greitai auganti. Įdomu, kodėl niekas nesistengia supras ti, dėl ko tiek žmonių ja naudoja si? Ar 200–400 tūkstančių varto tojų yra visiški kvailiai? Tikrai ne. Jei žmogus neturi finansinių pro blemų, tokios paslaugos nesiren ka“, – kalbėjo pašnekovas. Jis pasakojo, kad seniau rekla minis šūkis „iki algos“ atspindėjo buvusią tam tikrą kreditą imančių vartotojų kategoriją – darbdaviai tyčiojosi iš darbuotojų ir laiku ne mokėdavo algų, tačiau niekas iš
valstybinių institucijų nesigilino, kad smulkieji kreditai dažnai yra socialinių problemų sprendimas. „Žmogus nedidelę sumą pasisko lindavo kelioms savaitėms, o gavęs atlyginimą atiduodavo palūkanas. Kai Lietuvos bankas pradėjo ribo ti bendrą vartojimo kredito metinę normą, buvo atimta teisė pasiimti labai mažą sumą itin trumpam lai ko tarpui“, – piktinosi L.Valickas. Jis patikino, kad ne kartą buvo kreip tasi į Lietuvos banką, prašant kvalifi kuotai pažiūrėti į šį reiškinį. Tačiau, kaip teigė pašnekovas, buvo nueita populistiniu keliu, pasakant, kad tai piktžaizdė, kurią reikia operuoti. „Išoperuokite. Uždrauskite kre dito įmonių darbą ir pažiūrėsite, kiek žmonių pėsti išeis per pasienį ar pasikars visi kaimai, nes žmonės nebeturės kaip pragyventi“, – kal bėjo L.Valickas. Skolas atiduoda artimieji
Lietuvos bankas informavo, kad mažųjų vartojimo kredito davė jų paslaugomis 2012 m. pabaigoje naudojosi 185,1 tūkst. klientų. Iš jų 65,5 tūkst. asmenų – jaunesni nei 25 m. amžiaus. Dviejose įmonėse jaunų asmenų dalis sudaro daugiau nei 50 proc. visų mažojo vartojimo kredito gavėjų skaičiaus. Kaip teigė Lietuvos banko spe cialistai, nors statistika nerodo didelės priklausomybės tarp jaunų klientų dalies įmonėje ir vėluojamų grąžinti kreditų, tačiau dažnai jau nuolių paimtus kreditus grąžina ne jie patys, o artimieji. „Tai, kad vis dar egzistuoja pa kankamai didelė dalis jaunų asme nų, leidžia abejoti, ar mokumas ir galimybės grąžinti kreditą yra įver tinami tinkamai“, – tvirtino spe cialistai.
Transportas niokoja šulinį Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Po Herkaus Manto gatvės viadu ku esantį lietaus nuotekų šulinį pa starąjį mėnesį jau teko remontuo ti du kartus, nes jam pakenkė in tensyvūs sunkiasvorio transpor to srautai.
Pastaruoju metu po Manto gatvės viaduku vis pastatomas eismą nu kreipiantis ženklas. Jis nurodo, kad vairuotojai, važiuodami iš šiaurinės miesto pusės, labiau laikytųsi kairės. Šis ženklas vis pastatomas, nes reikia remontuoti lietaus nuotekų šulinį. Anot įmonės „Klaipėdos van duo“ dispečerinės vadovo Mariaus Martynaičio, pastarąjį kartą pra nešimas, kad sulūžo šulinio liukas,
gautas prieš savaitę. Tada pastaty tas nukreipiamasis eismo ženklas. „Lietaus nuotekų kanalizacija priklauso savivaldybei. Remontu rūpinasi jos pasamdytas rangovas. Pranešėme apie problemą ir savi valdybei, ir įmonei, kuri turi atlikti remontą“, – tvirtino vadovas. Pasak M.Martynaičio, užvakar gautas pranešimas, kad šulinys sutvarkytas. Liukas buvo pakeis tas nauju, įbetonuotas ir paliktas sustingti. Dėl to vakar dieną ženk las dar nebuvo patrauktas. „Vakare nuvažiuosime pažiūrėti, patikrinsime, ar betonas sustingęs. Jei viskas bus gerai, ženklą patrauk sime“, – vakar tvirtino vadovas. Vakare eism ą nuk reip iant is ženklas buvo jau ne ant važiuoja mosios dalies, o kelkraštyje.
M.Martynaitis tvirtino, kad su tokia pat problema po Manto gat vės viaduku buvo susidurta prieš dvi savaites. Buvo suskilęs liukas, iššoko dangtis, liko atviras šulinys. „Ten yra labai žema vieta. Ma tyt, važiuoja sunkiasvorės maši nos, užkliūva ir sulaužo šulinį“, – spėjo vadovas. M.Martyn ait is pab rėž ė, jog ženklas pastatomas, kad mašinos neįvažiuotų į atvirą šulinį. Kol šu linys sutvarkomas, išdžiūsta beto nas, praeina savaitė. „Negaliu sakyti, kad ši vieta pro bleminė. Šulinio liukas suskilo ant rą kartą. Dažniau šioje vietoje pro blema būna liūčių metu. Vanduo nukelia šulinio dangtį ir nuplauna. Vėl tenka statyti ženklą, kol jį atve ža“, – komentavo vadovas.
Darbai: vakar vakare eismo nukreipiamasis ženklas jau buvo patrauk-
tas į kelkraštį.
Vytauto Petriko nuotr.
5
Trečiadienis, liepos 17, 2013
miestas
Klaipėdą atranda daugiau lenkų Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Įsilingavus kelionių sezonui turiz mo specialistai pastebi, jog uosta miestį atranda daugiau svečių iš užsienio nei pernai. Atvykstančių jų šalių žemėlapyje šiemet ryškėja ir naujos kryptys.
Išskirtinumas: „Debreceno vaistinė“ yra viena iš dviejų mieste, kur vaistai ne tik parduodami, bet ir ga
minami.
Vytauto Petriko nuotr.
Nebenori vaistinės Klaipėdos savivaldybė priversta nu traukti paskutiniąją koncesijos sutartį, pagal kurią verslininkams buvo perdavu si valdyti jai priklausančias vaistines ir už tai gaudavo pinigų.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Nutraukti sutartį, pagal kurią val do savivaldybės įmonę „Debrece no vaistinė“, paprašė pati konce sininkė – bendrovė „Naujakiemio vaistinė“. Su ja koncesijos sutartis buvo pasirašyta dar 2001 m. ir pagal ją atiduotos valdyti trys savivaldybės įmonės – vaistinės. Sutartyje buvo numatyta, jog už kiekvieną vaistinę koncesininkas kas mėnesį į savivaldybės biudže tą sumoka po 5 tūkst. litų. Per visą laikotarpį buvo surinkta daugiau nei 800 tūkst. litų. Tačiau jau pernai „Naujakiemio vaistinės“ vadovai kreipėsi į savi
valdybę ir paprašė nutraukti sutar tį dėl jos įmonių „Juodasis erelis“ ir „Saulėtoji vaistinė“ valdymo. Prie žastis – patiriami nuostoliai. Savivaldybė prašymą patenkino, sutartį nutraukė, o abi savo įmones likvidavo. „Ir „Debreceno vaistinė“, ma tyt, neatlaikė konkurencijos, nors yra ne paprasta, o gamybinė vais tinė. Tačiau koncesininkas pati ria nemažai nuostolių ir norėda mas išvengti dar didesnių paprašė sutartį nutraukti“, – aiškino Klai pėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjo pavaduotojas Edvardas Si mokaitis. „Naujakiemio vaistinė“ sutin ka padengti visus nuostolius, ku
800
Klaipėdos turizmo ir kultūros in formacijos centro direktorė Ro mena Savickienė pripažino, jog kol kas apie konkrečius skaičius kalbėti anksti, tačiau bent jau vi zualiai šią vasarą turistų srautai didesni. Pašnekovė neatmetė, jog tam nemažą įtaką turi ir neblo gas oras. „Matome, kad daugiau keliau ja mūsų kaimynai – estai, latviai. Nors, žinoma, jau daugelį me tų tarp atvykstančiųjų dominuoja vokiečiai, akivaizdu, kad daugėja turistų iš Rusijos. Klaipėdą atran da ir tokių šalių kaip Čekija, Švei carija gyventojai. Daugėja ir lenkų – matyt, pastarieji jau atsilankė Vilniuje, tad dabar važiuoja į ša lies gilumą, pajūrį“, – spėjo R.Sa vickienė. Uostamiesčio Turizmo ir kul tūros informacijos centro vado vė pripažino, jog čia užsukantys miesto svečiai nelabai linkę daly
tis kritinėmis pastabomis, galbūt kai ką tiesiog nutyli. „Rimtų nusiskundimų nesulau kiame. Žinoma, kai žmogus atė jęs klausia, kur galima rasti vie šąjį tualetą, ir mes pasakome, kad jam reikėtų nueiti iki senosios per kėlos, kitą kartą iš veido išraiškos galima suprasti, kad jis nėra tuo la bai patenkintas“, – pripažino pa šnekovė. Maždaug prieš mėnesį įstai gos darbuotojai užsienio turis tams ėmė siūlyti atsakyti į anke tos klausimus – esą taip siekiama ne tik surinkti išsamią informaci ją apie pačius turistus, jų įpročius, įspūdžius apie Klaipėdą, bet ir pa siteirauti atvykstančiųjų nuomo nės apie paties Turizmo ir kultū ros informacijos centro teikiamas paslaugas. „Bandome išsiaiškinti, kokio mis transporto priemonėmis jie at vyksta, ar jie keliauja vieni, iš kur sužinojo apie Klaipėdą, koks kelio nės tikslas, kiek planuoja praleisti dienų mieste bei išleisti pinigų sa vo buvimo čia laiku ir panašiai“, – vardijo specialistė. Pasak pašnekovės, kol kas su rinkta apie 100 anketų, tad apie kokias nors tendencijas kalbėti dar anksti – duomenis planuoja ma apibendrinti rudenį.
– tiek tūkstančių litų nuo 2001-ųjų į savivaldybės biudžetą už vaistines sumokėjo koncesininkas.
rie jau dabar viršija 30 tūkst. li tų. „Jeigu miesto taryba pritars ir koncesijos sutartis bus nutrauk ta, savivaldybės įmonė „Debre ceno vaistinė“ bent kol kas liks. Ji turi ir vadovą, kitus darbuoto jus, ir patalpas, gali tęsti veiklą. Tik politikai gali nuspręsti, ar ir šią savivaldybės įmonę likviduo ti, ar ieškoti naujo koncesininko, ar nieko nedaryti“, – teigė E.Si mokaitis. Savivaldybė turi vieną savo įmo nę, valdančią vaistinę, – „Sporti ninkų vaistinė“. Joje taip pat gaminami vaistai. Praėjusiais metais įmonė nuosto lių nepatyrė – išlaidos ir pajamos buvo beveik lygios.
Sezonas: vasarą uostamiestis sulaukia ir gausesnio būrio dviračiais
keliaujančių turistų.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
6
Trečiadienis, liepos 17, 2013
nuomonės
Anų laikų pomidorų ilgesys
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
P
Sąžinės reikalas
Violeta Juodelienė
S
ąž inė nūnai Lietuvoje yra la bai svarbi. Šunų neaug into jų remiami miestų komunali ninkai visomis priemonėmis kovoja su nesąž iningais keturkojų au gintojais, vis did inamom is baudom is brukdami savą supratimą apie švarą. Tar iam ieji stil iaus žinovai viešai auk lėja taut iečius. Vasarą mūvėt i ir basu tes, ir kojines – nesąž ininga aplink inių atžvilgiu! Savo išvaizda faktiškai atbai dai potencial ius invest uotojus. Na, ir, savaime suprantama, kenk i Lietuvai. O kenkt i tėv ynei, ypač niekad neišb rendančiai iš savivertės krizės, – be ga lo nesąž ininga. Labai norėt ume, kad sąž in ing i būt ų krepšininkai ir kunigai, verslininkai ir restoranų dain in inkai. Kad studentai būt ų sąž in ing i ir nenusirašinėt ų. Ke lin inkai – sąž in ingai klot ų asfaltą, tur gaus močiutės mokėt ų mokesčius už parduotą alyv in į obuol į iš savo sodo, kiemsarg iai ir per pūgą mojuotų lope tomis – teatidirba už minimalią algą! Vien intel iai asmenys, kur iems nega lioja sąž in ing umo reikalav imai, – pa tept ieji, bent dieną panešioję vald iš ką portfel į.
Vieninteliai asmenys, kuriems negalioja sąži ningumo reikalavimai, – pateptieji, bent dieną pa nešioję valdišką portfelį. Dėl Prez identės pastabų apie kompe tencijos styg ių kand idatė į min istr us viešai susierzina it mažas vaikas – są žin ingai prisipaž int i, kad nėra gimusi būt i min istre, niekaip negal i. Švieso for ų stulpus skinant is parlamentaras dievaž ijasi prie vairo sėdęs blaiv us it stiklas. Kitas vargo nemato darbo me tu poilsiaudamas egzot iškoje šalyje, trečias – balsuodamas už ašramų ty rinėtoją. Ar tokiame kontekste bereikia stebėtis nuteistųjų Darbo partijos byloje veiks mais? Nusikaltimo įrodymai, teismo sprendi mas, gėda dėl viešo teismo – visa tai tik „bambal į“ iš kiosko nušvilpusiam Pet rui ar įstatymo spragomis pasinaudo jusiai „nėštukei“. Reikalauti, kad Temi dės pranašumą pripaž intų ir atgailau damas kaltę atliktų Viktoras su kompa nija būt ų išt ies labai nesąž in inga. Juk jie – sąž ining i politikai, sąž iningai ger biant ys Liet uvos pol it ik ų puoselėja mas tradicijas.
risipažinsiu – jaučiu nos talgiją praėjusiems laikams. Ne, ne nostalgiją apskritai, bet tik raudonai spalvai, o konkrečiai – prisirpusiems, raudo niems kaip žarijos pomidorams, ku riais tuomet buvęs Klaipėdos pre kybos valdybos viršininkas draugas Arkadijus Lichtinšainas kartkartė mis iš Bulgarijos ar Rumunijos už versdavo prekyvietes. Va tuomet tai prasidėdavo di dysis pomidorų valgymas! Kainos nukrisdavo kartais net iki vieno rublio už kilogramą. Jei skaičiuo tume dabartiniais litais, atsižvel giant į kainų ir atlyginimų santy kį, tai būtų gal apie 10 litų.
Pradėsime valgy ti ne tik plastikinius bet ir akmeninius pomidorus. Vaka rų gyventojai tikrai greitai ir tokius išveis. Bet, nepaisydami tokios nema žos kainos, pirkdavome ir valgyda vome, nes buvo minkšti, sultingi, rūgščiai ir saldžiarūgščiai skanūs,
M
Prisiminimas: nemažai klaipėdiečių mano, kad sovietiniais laikais po
midorai buvo natūralūs, o ne tokie, kokie dabar siūlomi prekybos cent ruose, – „plastmasiniai“. dačnijmir.ru nuotr.
o ir pasirodydavo gal tik kartą per metus. Dabar gi pomidorų galima nu sipirkti ištisus metus. Sakytum – kokia laimė. Nyderlandai, Ispani ja, Lenkija, Turkija. Su šakelėmis ir be jų. Pomidorai milžinai ir lilipu tai – kekiniai. Rodos, tik pirk, val gyk ir džiaukis. Deja... Dažnai matau prie prekystalių atskubėjusias „gaspadines“, kurios tuos pomidorus pavarto, paspau do, pamaigo, paglosto ir padeda. Tikriausiai žino, kad pomidorai tik gražūs pažiūrėti, bet storao džiai, kietažieviai be tikro skonio ir aromato. Ne veltui „plastmasi niais“ praminti. Į turgavietę nueisi
– beveik tą patį rasi. Pas sodinin kus pirkti dabar net nejauku tapo, o ypač po „Klaipėdos“ paskleistos antireklamos – sodų daržai fekali jomis laistomi. Fu. Belieka tik nostalgija ir maža vil tis, kad gal mūsų prekybininkai pa suks į rytus – Bulgariją, Rumuniją. Užtektų ir arčiau – į saulėtąją Uk rainą. Kitu atveju pradėsime valgy ti ne tik plastikinius bet ir akmeni nius pomidorus. Vakarų gyventojai tikrai greitai ir tokius išveis. Juk tik pagalvokite – kokia nauda: ir ne gendantys, ir transportabilūs. Ta da ir ispanams pomidorais kautis būtų gerokai racionaliau. Eugenijus Urmanas
Aplinkosaugininkai ar įpareigo ti asmenys turėtų surengti keletą reidų po mišką ir atrasti būdų, kaip sugauti tuos vandalus. Ir tikrai at siras ir biudžetui pinigų, ir pačių klerkų atlyginimams. Ne šimto litų baudos turi būti, o tūkstantinės. Šimtas litų – ne bau da, kai mėlynės tokios brangios. Kiek tas žmogus padaro žalos... Juk iš mėlynių krūmelių po jų apsilankymo lieka vien tik staga rai. Kažkoks žmogus ateina ir tar
si metaliniais pirštais viską nuima. Kur tai matyta? Mes greitai apskri tai nebeturėsime mėlynių. Eugenija
Andriaus Deltuvos karikatūra
Ką galvoja miesto klerkai?
P
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Besišlapinantys begėdžiai
Atgarsiai
erskaičiau straipsnį „Dar bininkai liko be tvoros“ („Klaipėda“, 2013 07 09) ir buvau šokiruotas kai kurių savivaldybės tarnautojų pozicija. „Savivaldybei kažką griauti reikia turėti lėšų“, – teigia R.Graužienė. Negaliu patikėti, kad savivaldy bė nežino, kam yra išnuomotas šis sklypas. Galiu priminti. Čia yra įsi kūrusi bendrovė. Ta moteris, kuri minima straips nyje, yra šios firmos naktinė sargė ir nieko bendro su šia statyba ne
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
turi. Nereikia būti dideliu prana šu, kad suprastum, ką čia galima sugalvoti. Tvora yra šimto metrų su metali niais rėmais. Nuvežus į metalo lau žą susidarytų kelios tonos metalo. Taip pat 100 m tvora galima ap tverti 6 arų sklypą. Gal čia vyksta pasikėsinimas į savivaldybės turtą? Ši tvora statyta dar sovietų laikais, kad žmonės turėtų kelią, ir firmos vadovui nepriklauso. Savivaldybei išleisti jokių pinigų nereikia. Reikia atsiųsti kraną ir juo
iškelti nors vieną betoninę plokštę. Jos yra nepritvirtintos, prilaiko prie metalinio stovo pritvirtintos plokš telės. Vielos tinkle reikėtų išpjauti angą. Išrašyti sąskaitą ir įteikti fir mos vadovui. Problema išspręsta. Jei savivaldybė nerodys iniciaty vos, teks kreiptis į Vytautą Šerėną, kad atsiųstų tuos du suvalkiečius „bratkas“ su šakėmis. P.S. Už pasityčiojimą iš darbo liaudies reikia ne baudą skirti, o 10 parų arešto. Pamąstymui. Donatas
Lietuvoje tapo įprasta šlapintis viešoje vietoje. Turistų ypač pa mėgta sostinės Prezidentūra taip ir kviečia baltas sienas pažymėti. Bet ir savame mieste – ne ką prasčiau. Neseniai teko matyti nejaukų vaiz delį priešais Karklų gatvėje esantį daugiabutį. Nejaukiai turėjo pasi justi ir patys daugiabučio pirmojo aukšto gyventojai. Priešais langus vyriškis pradėjo daryti savo reika lą, suprantama, atsisukęs į langus. Krūmas pridengė jį iš gatvės pusės, kur lūkuriavo jo draugelis ir saugo jo, kad, neduok Dieve, kas nors ne pamatytų. Tik pamiršo, kad iš kitos pusės viskas matyti. Nejaugi sun ku į namus nubėgti ar kur nors pa sislėpti? Ar prigerta tiek, kad pūs lė nelaiko? Silvija
Nesuprantu gėjų
Vis nenutyla kalbos dėl gėjų eity nių. Aš nesuvokiu, ko šitie nelai mingi žmonės nori? Juk yra dar didesnę nelaimę turinčiųjų: aklie ji, kurtieji, luošieji. Jie neprašo ei tynių. Kodėl homoseksualams pri reikė tų demonstracijų? Perskaitęs vieno dienraščio straipsnį, supra tau, kad iš tikrųjų yra jėgos, kurios finansuoja visą šitą reikalą. Joms reikia, kad išnyktų skirtumas tarp tautų, šeimos. Homoseksualai no ri parodyti, kad yra skriaudžiami. Tik kas juos skriaudžia? Niekas jų nejudina. Ir kodėl vis lenda su sa vo reklamomis? Stasys
Turizmo sodybose – tik baliai?
Atėjo atostogos ir norisi pailsėti kaime. Tėvai jau mirę, kaimo neli ko, todėl belieka rinktis kaimo tu rizmą. Tačiau kaimo turizmas Lie tuvoje yra suprantamas kiek kitaip nei užsienio šalyse. Ten kaimo tu rizmas siūlo ramybę ir poilsį. Klai pėdos regione to nematau. Matau tik balius, triukšmingus pobūvius. Pas mus kaimo turizmo sąvoka yra iškreipta. Kitose šalyse kaimo tu rizmas teikia tylą ir natūralius pro duktus, o Lietuvoje – triukšmą ir degtinę. Skaitytoja
Sugedę kotletai
Anksčiau priešais vieną polikli niką esančioje parduotuvėje buvo geros prekės, įkandamos kainos. Bet neseniai apsilankiau ir pasi baisėjau. Kotletukų ir kitų maisto prekių galiojimo laikas buvo pasi baigęs. Pasiteiravau salės darbuo tojų, kodėl neišima iš prekybos sugedusių produktų? Sulaukiau atsikalbinėjimų, mat darbuotoja nėra atsakinga už šį skyrių ir ne gali nieko padaryti. Gal valdžia pasikeitė? O juk buvo tokia gera parduotuvė. Audrius Parengė Elina Dakinevičiūtė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
397 728
telefonas@kl.lt
Vandalai miške niokoja gamtą iškuose žmonės rankio ja ir niokoja mėlynes – iš tų augalėlių belikę tik stagarai. Girdžiu, kaip gamtosaugininkai prašo apie tai pranešti visus, kurie tai mato, tačiau turiu kitokį pasiū lymą. Manau, jog aplinkosauginin kai turėtų atrasti būdą, kaip pagau ti gamtą naikinančius žmones. Girdžiu vakar – už tai siūloma iki 100 litų bauda. Kas čia per bauda? Reikia tūkstantines baudas skirti.
karštas telefonas
397 750 397 772 397 727
711, 397 715
Platinimo tarnyba:
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
397 706 397 725
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 770
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
trečiadienis, liepos 17, 2013
miestas
Tikslai: atsikėlus į Smiltynę dalis žmonių pasipila į pliažą, dalis – į Jūrų muziejų.
Vytauto Petrtiko nuotr.
Smiltynė vilioja pliažu ir ruoniais Į Klaipėdą atvykę miesto svečiai neaplenkia Smiltynės. Jau kel te galima suprasti, kad apsigaubusieji rankšluosčiais keliauja į pa jūrį, o apsiginklavę fotoaparatais – pasižvalgyti po Kuršių neriją. Elina Dakinevičiūtė Brangiau negu taksi
„Kam vargti ir eiti kelis kilomet rus iki muziejaus?“ – šūkauja ir praeiv ius stabd o vad el iotojai, kviečiantys iki Jūros muziejaus nuvykti karieta. Norint pasimėgauti tokia kelione reikia plačiai atverti piniginę. Pasi teiravus dėl kainos viena vadelio toja patikino, kad pigiau ar bran giau niekur nerasime. „Kainos yra visur vienodos – 60 litų. Esame tarpusavyje susitarę, kad nekiltų nereikalingų pykčių“, – neslėpė moteris.
Esame tarpusavyje susitarę, kad nekiltų nereikalingų pykčių. Kelionė: be 60 litų nėra ko net svajoti apie pasivėžinimą karieta.
„Oho, kaip brangu! Brangiau už taksi“, – šūkteli praeivis su šeima, išgirdęs, už kokią kainą jam siūlo ma pasivažinėti karieta. Tačiau vadeliotojai moka įtikin ti ir už poros minučių tas pats vy riškis jau karieta lenkia visus pės čiuosius. Pakalbinti studentai iš Vilniaus teigė, kad tokia pramoga yra per prabangi. „Labai brangu, geriau pinigus pataupysim ir pėsčiomis nueisime. Taip daugiau pamatysime, o kartu ir pasportuosime“, – šmaikštavo jaunuoliai.
Smiltynės plente nesimatė nė vie no prekeivio. Viena moteris skanumynais pre kiavo tik pusiaukelėje Jūrų mu ziejaus link. Smiltynės delikate so kaina, priklausomai nuo ydaro, svyravo nuo 3 iki 4 litų. „Anksčiau mūsų buvo devynio lika. Dalis prekiauja pasislėpusios miške, o senučiukės baigia išmir ti“, – apie praretėjusias prekeivių gretas aiškino moteriškė, kvietusi paskanauti kepta duona. Netoliese tomis pačiomis vaišė mis prekiaujantis vyras siūlė nusi pirkti ir sodyboje išaugintų žirnių, už kuriuos prašė 5 litų.
Delikatesas – vafliai
Smiltynėje tradiciškai prekiau jama naminiais vafliais, įdarytais virtu kondensuotu pienu. Tačiau
Džiugina nemokama atrakcija
Senieji žvejybos laivai masina vi sus, ypač turistus iš užsienio, ke
liaujančius Jūrų muziejaus link. Poilsiautoja iš Baltarusijos neslėpė džiaugsmo galinti nemokamai pa klaidžioti po denį ir apžiūrėti lai vą iš vidaus. Paklausus, ar teko aplankyti et nografinę pajūrio žvejo sodybą, kurios ekspozicija taip pat nemo kama, baltarusė pareiškė, kad kai mo namelių yra mačiusi ir kitur, o ją esą traukia tik neįprasti, nema tyti objektai. „Reikia ir į gyvūnų pasirodymą suspėti“, – savo tikslus atskleidė besišypsanti moteris. Kaip ir daugelis kitų turistų, šei ma iš Baltarusijos apgailestavo, jog nepavyks pamatyti delfinų pasi rodymo. Nors ir nėra delfinų, Jūrų muziejus ir pliažas vis dar didžiau si traukos objektai Smiltynėje.
8
trečiadienis, liepos 17, 2013
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Vilniui bankrotą atidėjo Finansų ministerija skolų kamuo jamai Vilniaus miesto savivaldy bei suteikė 12 mln. litų trumpalai kę paskolą. Bankai savivaldybei nebeskolina.
Paskola, kurios metinės palū kanos yra 0,492 proc., suteik ta praėjusį penktadienį. Tai BNS pranešė Finansų ministerija. Pa sak jos atstovės Teresės Staniuly tės, paskola suteikta iš valstybės iždo, o ne iš pasiskolintų lėšų. Tai yra trečioji šiemet Finansų ministerijos suteikta paskola sos tinės savivaldybei – vasarį pasko linta 14,15 mln. litų (palūkanos – 0,572 proc.), gegužę – dar 11 mln. litų (0,632 proc.). Savivaldybė visas paskolas turės grąžinti iki spalio 1 d. Premjeras Algirdas Butkevičius praėjusią savaitę pareiškė, kad be Vyriausybės finansinės paramos Vilnius rugsėjį bankrutuotų, to dėl Vyriausybė turėjo imtis sku bių priemonių.
Už sukčiavimą nuteistas Seimo pirmininko pavaduotojas Vy tautas Gapšys anksčiau ar vėliau iš posto turės pasitraukti arba bus pašalintas, kaip tvirtina politologai. Kol kas klausimas bus atidėliojamas, bet rudenį teks dėti tašką. A.Butkevičius praėjusią savaitę sostinės merui Artūrui Zuokui pa žadėjo suteikti apie 12 mln. litų pa skolą ir kitais metais nuo 42 iki 50 proc. padidinti miestui skiriamo gyventojų pajamų mokesčio dalį. Anot A.Zuoko, šiuo metu savi valdybės skola siekia 1,1 mlrd. li tų. Tiesa, į šią sumą neįskaičiuo jamos einamosios skolos, t. y. skolos komunalinėms bei kitoms įmonėms. „Klaipėdos“, BNS inf.
V.Andriukaitis – teisus
Vyriausioji tarnybinės etikos ko misija (VTEK) nutraukė tyrimą dėl sveikatos apsaugos minist ro Vytenio Povilo Andriukaičio (nuotr.) kelionės į partijos rengi nį valdišku transportu.
Pasak VTEK, nors kyla abejonių dėl socialdemokrato V.P.Andriu kaičio, kaip ministro, vizito į par tijos renginį tikslingumo, tačiau, atsižvelgiant į aplinkybę, kad šis vizitas nebuvo ministro apsilan kymo Raseinių rajono savivaldy bėje tikslas, surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teig ti, jog ministras tarnybinį trans portą naudojo asmeninio pobū džio reikmėms. Etikos sargų teigimu, tyrimą nuspręsta nutraukti nesant konk rečių duomenų, kad V.P.Andriu kaitis, kovo 15 d. lankydamasis Raseinių rajono savivaldybėje, naudojosi pareigomis asmeninei naudai gauti ir valstybės valdomu turtu ne tarnybinei veiklai.
Kovo 15 d. V.P.Andriukaitis Ra seiniuose dalyvavo Lietuvos so cialdemokratų partijos Rasei nių skyriaus konferencijoje, taip pat susitiko su visuomene, lan kėsi Raseinių ir Ariogalos pirmi nės sveikatos priežiūros centruo se, Raseinių ligoninėje, susitiko su privačių klinikų vadovais, o po darbo valandų, kaip teigiama ži niasklaidoje, dalyvavo ir partijos renginyje.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Rinkimų kvapas
Vienam nuteistųjų, buvusiam Dar bo partijos lyderiui, Seimo valdy ba davė leidimą išvykti į Rusiją, bet jau po laiko – sprendimas priim tas tik vakar, nors politikas išskri do liepos 13-osios paryčiais. Tuo metu žvilgsniai nukrypo į kitą asmenį – Darbo partijos (lei boristų) dabartinį vadovą V.Gapšį. Tad kiek poste išsilaikys nuteistasis Seimo vicepirmininkas? Greičiau siai – iki rugsėjo, kai Seimas susi rinks į rudens sesiją. V.Gapšį trauk tis iš posto ragina ir Prezidentė, ir premjeras bei kiti koalicijos partne riai, tačiau šis kol kas į tai numoja ranka. Tačiau taip ilgai netruks, kaip tvirtina politikos apžvalgininkai. Politologas Kęstutis Girnius ma no, kad Darbo partijos atstovų lai kyseną nesitraukti iš posto savo noru lemia artėjantys prezidento rinkimai, galiausiai partija neturi ko prarasti.
Jie aiškiai supranta, kad Apeliacinis teis mas tikrai jų neiš teisins. Ilgiausiai V.Gapšys gali išsi laikyti iki galutinio teismo sprendimo.
„Klaipėdos“, BNS inf.
D.Kreivio aitvarai Su buvusiu ūkio ministru Dainiu mi Kreiviu (nuotr.) susijusi staty bų įmonė „Statybų gausa“, pernai žengusi į prieštaringai vertinamą saulės elektrinių verslą, per me tus susižėrė 2 mln. litų.
Su D.Kreiviu siejama įmonė per nai pastatė šešias saulės elekt rines, kaip skelbiama Registrų centrui pateiktoje „Statybų gau sos“ 2012 m. veiklos ataskaitoje, iš elektros gamybos gautos įmo nės pajamos pernai padidėjo 1,4 karto, iki 14,2 mln. litų, gryna sis pelnas išaugo 1,6 karto, iki 2 mln. litų. Seimas šių metų pradžioje su stabdė saulės elektrinių plėtrą, Vyriausybė kiekvienam veiklos atsisakiusiam plėtotojui žadėjo kompensuoti iki 100 tūkst. litų. Skaičiuojama, kad visoms kom pensacijoms prireiks ne daugiau kaip 200 mln. litų. Dėl sąsajų su verslo įmonėmis ūkio ministro posto 2011 m. ne tekęs D.Kreivys pernai skelbė,
Vicepirmininko dienos suskaičiuotos
kad grįžta į verslą, ir tai motyva vo siekiu būti skaidriam. Tuomet jis susigrąžino motinai anksčiau parduotą 40 proc. akcijų pake tą verslo ir nekilnojamojo tur to valdymo bendrovėje „Catus“ (buvusi „Stamija“), kuri iš dalies valdo ir statybų įmonę „Statybų gausa“. Likusias „Catus“ akcijas valdo D.Kreivio verslo partnerio Mindaugo Sinkevičiaus motina Grasilė Sinkevičienė. „Klaipėdos“, BNS inf.
„V.Gapšys turi atsistatydinti ir iš tiesų patiria didelį spaudimą. Ta čiau Darbo partija tokia pozicija siekia pateisinti savo argumentus, esą ta byla politinė. Tas užsispy rimas rodo tik viena: aš nenusi leisiu, bet ir jums uždavinio ma ne iškrapštyti nepalengvinsiu“, – samprotavo K.Girnius. Politologas Vytautas Dumbliaus kas pritarė, kad iš tiesų Darbo par tijos atstovas, įsikibęs posto, ki tų veikimo variantų tiesiog neturi. „Jie aiškiai supranta, kad Apelia cinis teismas tikrai jų neišteisins. Taigi viską lems galutinis teismo sprendimas. Ilgiausiai V.Gapšys gali išsilaikyti iki to sprendimo“, – komentavo V.Dumbliauskas. Socialdemokratai – pakrikę
Tvirtą poziciją dėl Darbo partijos atstovų buvimo koalicijoje Prezi dentė turėjo visada. O kodėl nuo monę dėl V.Gapšio nuolat kaita lioja socialdemokratai? Politologų teigimu, premjerui Algirdui Butke vičiui ir taip nuolat tenka tramdy ti šios partijos atstovus, tad jis su koalicijos partneriais nenori pyk tis, todėl aštriau dėl V.Gapšio at sistatydinimo ir nepasisako.
Pasirinkimas: nepaisydamas vis naujo spaudimo net ir iš valdančiųjų,
V.Gapšys įsikibęs savo posto ir atkakliai tvirtina nesitrauksiąs.
Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
Atsistatydino ne vienas Iš aukščiausių pozicijų Seime iki šiol krito ne vienas politikas. Dažniausiai – Seimo pirmininkai. 2006 m. šio posto neteko ilgametis
Naujosios sąjungos vadovas Artūras Paulauskas. Jis taip pat neatsistatydi no savo noru, tačiau lemiamas balsa vimas jam buvo pražūtingas. Po šio įvykio A.Paulausko politinė karjera pradėjo garmėti žemyn.
V.Dumbliauskas pridūrė, kad Darbo partijos pasitraukimas iš koalicijos reikštų jos griūtį. Politologas K.Girnius sako, kad jei V.Gapšys neatsistatydins, jį iš posto gali išversti interpeliaci ja. „Socialdemokratai nepasidavė Darbo partijos spaudimui ir balsa vo už neliečiamybės panaikinimą. Dėl V.Gapšio jie gali elgtis lygiai taip pat“, – spėjo politologas. Jo nuomone, teismo nuosprendis pakenks Darbo partijos populiaru mui, o V.Gapšio laikysena rodo tai, kad partija nori pademonstruoti vienybę. „Tai – ir kova dėl partijos įvaizdžio. Esą viskas veikia norma liai“, – tvirtino K.Girnius. Ruošiasi mūšiui?
Aistras dėl V.Gapšio vakar pakai tino emocingas Prezidentės Dalios
2008 m. iš aukštų pareigų atsista
tydinti dėl korupcijos skandalo buvo priverstas Viktoras Muntianas. Poste jį pakeitė Česlovas Juršėnas. 2009 m. rugsėjo 15 d. Seimo balsų
dauguma buvo atstatydintas Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas, vadinęs save „vienu iš trijų“. Koją politikui vėlgi pakišo skandalas dėl jo galimų ryšių su mafijos pasaulio atstovu Henyte.
Grybauskaitės pareiškimas. Šalies vadovė pareiškė: „Į Seimo vadovy bę išrinkę sunkiu nusikaltimu kal tinamą asmenį socialdemokratai prisiėmė atsakomybę už partijos ir valstybės garbę. Po teismo spren dimo Seimo vadovybėje toleruo dama teistą asmenį visa valdan čioji koalicija kompromituoja save ir daro gėdą valstybei.“ Tačiau vakar Prezidentė sulau kė atsakomojo socialdemokra tų smūgio. Frakcijos išplatintame pranešime rašoma: „Socialdemok ratų nuomone, šalies vadovės ašt rius pasisakymus būtų galima pa teisinti prasidėjusia prezidentine rinkimų kampanija, tačiau social demokratai jausdami atsakomybę už šalies politinį stabilumą norėtų tokio pobūdžio politinius debatus atidėti bent jau pusmečiui.“
9
Trečiadienis, liepos 17, 2013
užribis Mušė labai žiauriai
Namo grįš be mašinos
Vėlyvi praeiviai tapo aukomis
Kretingos raj., Latvelių k., 53 m. vyras puodo dangčiu trenkė žmonai per galvą ir sumušė akį. Smurtautojas pakliuvo į arešti nę. O 52 m. klaipėdietis uosta miestyje prie parduotuvės nu kentėjo nuo pažįstamo vyro, ku ris spyrė jam į tarpukojį ir pa grobė piniginę. Joje buvo doku mentai bei 420 litų.
Pirmadienio rytą Palangoje poil siaujantis Baltarusijos pilie tis neberado savo automobilio. Druskininkų g. kieme nakčiai pa likęs savo 2006 m. pagamintą „Audi“, baltarusis nepajuto, kaip neliko mašinos. Dingęs automo bilis savininko įvertintas 78 300 litų. Vagystę tiria uostamiesčio pareigūnai.
Liepos 15-osios naktį apie 4.30 val. klaipėdietis buvo sumuštas dviejų nepažįstamųjų prie vi są naktį veikiančios kavinės ša lia degalinės Taikos pr. 25 me tų vaikinas neteko 800 litų kai nuojančio telefono. Tą pačią naktį apie 3 val. panašiai nu kentėjo ir 31 m. latvis. Jis nete ko rankinės.
Šventojiškį nužudė įpykusios širšės Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Šventojoje mirė širšių sugeltas vie tos gyventojas. Šių vabzdžių lizdą vyras užkabino kieme šienauda mas žolę.
Žala: aplinkosaugininkai nutraukė Būtingės draustinyje kelią tvirtinusių statybininkų darbus, o už gamtai
padarytą žalą gresia baudos.
Aplinkosaugininkų nuotr.
Išvaikė techniką iš draustinio Aistrų sūkurį sukėlusio festivalio „Satta Outside“ organizatoriai vėl užsitraukė ne malonę – be aplinkosaugininkų leidimo Būtingės draustinio teritorijoje ėmė sun kiąja technika stumdyti žemes ir tvirtinti kelią, nors dar nėra aišku, ar renginys galės vykti saugomos teritorijos pašonėje. Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Gresia baudos
„Klaipėda“ rašė, kad rugpjūtį pla nuojamas keturių dienų renginys sulaukė vietos gyventojų pasiprie šinimo. Privačiame sklype organi zuojamam koncertui lyg ir nerei kėtų leidimų, tačiau renginys vyks draustinio teritorijoje, per kurią mažiausiai 5 tūkst. šventės daly vių žingsniuos jūros link. Tai sukėlė nerimą aplinkosaugi ninkams, kurie pateikė festivalio rengėjams klausimų ir reikalauja, kad į jų pastabas būtų atsižvelgta. „Išsiuntėme perspėjimą, kad draustinyje nebūtų organizuoja mas renginys, tačiau jau užfiksavo me, kad toje vietoje, kur planuoja mas renginys, vyksta darbai. Buvo nustumdyta žemės danga ir aplau žyta keletas krūmų. Darbus jie tu rėjo nutraukti“, – aiškino Palangos aplinkos apsaugos agentūros vedė ja Ramunė Lukaševičienė. Už saugomų teritorijų režimo pažeidimą gresia bauda nuo 400
iki 1 tūkst. litų. „Taip pat bus su skaičiuota gamtai padaryta žala. Viskas paaiškės, kai apskaičiuosi me plotą, kuriame buvo nustum dyta žolė“, – tvirtino pareigūnė.
Andrius Kairys:
Kas dieną per kopas lipa tūkstančiai žmo nių, ir nieko – jos vis dar stovi. Kažin ar tas vienas renginys pada rys didelę žalą.
Kopagūbrio neišlygino
Klaipėdos regiono aplinkos apsau gos departamento vadovas Andrius Kairys aiškino, esą festivalio ren gėjai tik vietos gyventojo prašymu tvirtino žvyrkelį per kaimą. „Nėra taip labai blogai, kaip vie tos gyventojams atrodo. Apžiūrėję kelią, pamatėme, kad į keletą duo bių įberta žvyro, maišyto su smėliu.
Gal kokie trys sunkvežimiai žvyro paberta“, – aiškino A.Kairys. Departamento vadovo teigi mu, vienos Būtingės kaimo sody bų šeimininkas parašė Palangos savivaldybei prašymą, kuriuo pra šo leidimo savo lėšomis sutvarky ti žvyrkelį. „Yra viena kita pievelė išvažinė ta, keli želdiniai sužaloti. Pareigū nai įvertins padarytą žalą ir nuro dys, kokia bauda skiriama. Nėra taip drastiškai pasielgta, kad būtų išlygintas kopagūbris ir oro uostas padarytas“, – kalbėjo A.Kairys. Turės gauti suderinimus
A.Kairio nuomone, Šventosios se niūnija neturėjo išduoti leidimo kelio pagerinimo darbams. „Darbus turėjo su mumis sude rinti. Tokiais atvejais privalu pa rengti supaprastintą projektą kelio pagerinimo darbams“, – tvirtino A.Kairys. Tačiau Klaipėdos regiono aplin kos apsaugos departamento va dovas aiškino, jog nemato nieko baisaus, kad draustinyje bus orga nizuojamas masinis renginys. „Kas dieną per kopas lipa tūks tančiai žmonių, ir nieko – jos vis dar stovi. Kažin ar tas vienas ren ginys padarys didelę žalą. Jei ir pa darys, aiškinsimės, kaip ji bus atly ginta“, – tikino A.Kairys. Pasak jo, Būtingės draustinis nė ra priskirtas jokiai institucijai, to dėl festivalio organizatoriai yra įpareigoti gauti „palaiminimus“ iš savivaldybės, Nacionalinės že mės tarnybos, Kretingos urėdijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsau gos departamento.
Nelaimė įvyko liepos 15-osios va karą. 1977 metais gimęs Topolių gatvės gyventojas pjovė žolę ir už kabinęs piktų širšių lizdą iškart bu vo sugeltas. Nepatvirtintais duomenimis, mirtis vyrą ištiko po 20 minučių. Medikai net nespėjo jam suteik ti pagalbos. Po 18 valandos vyras išėjo į kie mą pjauti žolės, jo pagyvenusi mo tina tuo metu taip pat buvo kieme. Ji matė, kaip sūnus riktelėjo, kai širšės jam įgėlė į galvą bei koją, ir nubėgo namo. Kai po kelių minučių moteris pa rėjo, rado sūnų gulintį lovoje. Nuo vabzdžio nuodų jį supykino. Kal binamas mamos, vyras neberea gavo. Moteris išskubėjo pas kaimynus prašyti, kad jie iškviestų medikus. Klaipėdos greitosios pagalbos vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė teigė, kad medikų brigada pasiekė nelaimės ištiktą žmogų per septynias mi nutes. Jaunas vyras jau buvo negyvas, tačiau mirtis jį buvo ištikusi nese niai, tad medikai taikė visas įma nomas gaivinimo priemones. Vis
dėlto grąžinti žmogų į šį pasau lį nepavyko. Nors greitąją kvietusi šio vy ro mama minėjo, kad sūnų sugė lė širšės, medikai nepastebėjo jo kių anafilaktinio šoko požymių. Nepamatė jie nei sugėlimo vietų, nei patinimų, nei kitų būdingų po žymių. Panašu, kad širšės įgėlimas sukėlė labai greitą organizmo reak ciją, sureagavo vidaus organai, su kėlę ne vieną staigų negalavimą, dėl ko jaunas vyras ir mirė. Velionio mama pareigūnams mi nėjo, kad sūnus nuo vaikystės buvo alergiškas įgėlimams. Prieš savaitę Palangos paplūdi myje kito širšių sugelto vyro gy vybei taip pat buvo kilęs pavojus. Medikai spėjo jį išgelbėti. Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento vedėjas Remigijus Alvydas Kirstukas tei gė, kad kiekvienas vabzdžių įgėli mams alergiškas žmogus šiltuoju metų laiku turi nuolat kišenėje tu rėti vaistų. Be to, vos sugeltas toks žmogus turi tuojau pat kviesti grei tąją pagalbą, nes prasidėjęs anafi laktinis šokas yra itin pavojingas. O atvykę medikai iškart pradeda rea nimuoti ligonį. Anafil aktinio šoko ištiktas žmo gus pajunta ūmai plintantį kvėpa vimo takų tinimą, sparčiai krenta kraujospūdis, sustoja kvėpavimas, žmogus netenka sąmonės, o nesu laukęs pagalbos miršta. Todėl aler giškiems žmonėms gydytojas pa tarė ypač saugotis širšių.
Po konfliktų – radinys prie durų Daiva Janauskaitė Plungėje prastą vardą turinčia me bendrabutyje pirmadienį būta neeilinio sujudimo – po pietų čia atskubėjo būrys policininkų bei „Aro“ išminuotojų.
A.Vaišvilos gatvėje 33 numeriu pa žymėto bendrabučio trečiajame aukšte gyvenantis 60-metis vyras policijai pranešė prie savo kam bario durų radęs grėsmingą radi nį. Vyras buvo įsitikinęs, kad įtar tiname pakete – sprogmuo, kuriuo norima jį nužudyti. Išminuotojai netruko išsiaiškin ti, kad vyras rado viso labo tary biniais laikais pagamintą garsinį sprogalą. Daiktas kiek didesnis nei apvali elektros baterija, naudojama pro žektoriuose, pavojaus žmonių gy vybei ar sveikatai nekėlė. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsini
mo nužudyti bus perkvalifikuotas. Kol kas pareigūnai bando nustaty ti, kas galėjo į bendrabutį atnešti karinės paskirties sprogalą. Aiški namasi, ar jį palikęs asmuo turėjo tikslą pakenkti 60-mečiui pareiš kėjui. Policininkai ne kartą lankė si A.Vaišvilos gatvėje esančia me bendrabutyje dėl minėto vyro konfliktų su kaimynais. Kaip pasakojo Plungės rajono po licijos komisariato viršininkas Sau lius Vaičekauskas, kol kas nežino ma, ar kažkas turėjo tikslą pakenkti pareiškėjui. Neatmetama galimybė, kad įvykis su šiuo žmogumi nėra susijęs, mat Plungėje, kur tarybi niais metais buvo įsikūręs karinis dalinys, ne vienas žmogus dar tu ri įvairių karinių atributų. „Tiriame visas įmanomas versi jas. Svarbiausia, kad plungiškiams tikrai nebuvo iškilęs joks pavojus“, – teigė S.Vaičekauskas.
10
trečiADIENIS, liepos 17, 2013
ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 2,9692 DB svaras sterlingų 1 3,9894 JAV doleris 1 2,6381 Kanados doleris 1 2,5305 Latvijos latas 1 4,9137 Lenkijos zlotas 10 8,0571 Norvegijos krona 10 4,3519 Rusijos rublis 100 8,1042 Šveicarijos frankas 1 2,7853
pokytis
–0,3424 % –0,0426 % –0,2873 % –0,4641 % –0,0448 % +0,0546 % –0,1193 % –0,0296 % –0,1506 %
Premjeras ramus Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius dar kartą pareiškė manantis, kad Lietuvoje žval gant ir išgaunant skalūnų dujas aplinkai nebus pakenkta.
Pasak premjero, Vyriausybė, priimd am a sprend im us dėl skalūnų gavybos, vadovaujasi mokslininkų išvadomis. „Paprašėme Lietuvos moks lininkų, kad jie atliktų savo ty rimus ir pateiktų išvadas, kokių yra grėsmių aplinkai, ekonomi kai ir visuomenei. Tik po moks lininkų pateiktų išvadų mes pra dėjome Seime svarstyti įstatymų projektus ir, vadovaudamiesi to mis išvadomis, mes tikrai nepa kenksim nei aplinkai, nei žmo gui. Manau, kad mokslininkų pateikti pasiūlymai yra verti dėmesio, ir jų tikrai laikysimės“, – vakar interviu LRT radijui sa kė A.Butkevičius, komentuo damas Prancūzijos prezidento François Hollande’o teiginį, kad skalūnų dujos gali užteršti Eu ropos gruntinius vandenis.
Vadovaudamiesi tomis išvadomis, mes tikrai nepa kenksim nei aplin kai, nei žmogui.
Prancūzijos vadovo teigimu, hidraulinio ardymo metodas skalūnų dujoms išgauti kelia pernelyg didelį pavojų grunti niams vandenims. Lietuvos mokslų akademi jos mokslininkai kovo pabaigo je konstatavo, kad skalūnų du jų gavyba galima, tačiau su tam tikromis sąlygomis – turi bū ti parengtas gavybos projektas, rimtas poveikio aplinkai verti nimas, atsižvelgiant į visus as pektus – geologinius, ekologi nius, technologinius ir kitus. Mokslininkų išvadose taip pat įvardijamos galimos grėsmės iš gaunant skalūnų dujas, o didžiausia – kad naudojama labai daug vandens. Mokslininkai nu rodė, jog Vakarų Lietuvoje esa ma skalūnų dujų išteklių, tačiau jų vertinimai labai skiriasi nuo amerikiečių. Aplinkos ministerijos komisija penktadienį turėtų spręsti, ar JAV energetikos bendrovę „Chevron“ paskelbti skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkurso laimėtoja. Tai tvirtina aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. „Klaipėdos“, BNS inf.
Referendumui teisininkai nepritaria
Susitiks su lietuvos vadovais
Seimo kanceliarijos Teisės departamen tas kritiškai įvertino grupės parlamentarų iniciatyvą rengti referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams uždraudimo. Kaip teigiama Seimo teisininkų išvadoje, referendumu siūlomi priimti Konstituci jos pakeitimai akivaizdžiai prieštarauja ES teisei ir šių pakeitimų priėmimas galėtų būti pripažintas sava valia prisiimtų tarp tautinių įsipareigojimų nesilaikymu.
Dviejų dienų vizito į Vilnių atvykstanti Tarp tautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Chris tine Lagarde (nuotr.) Lietuvoje susitiks su aukščiausiais šalies vadovais. Tai pirma sis TVF vadovo apsilankymas šalyje po 16 metų pertraukos. Ch.Lagarde šiandien su sitiks su Prezidente Dalia Grybauskaite, premjeru Algirdu Butkevičiumi, finansų mi nistru Rimantu Šadžiumi ir Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku.
Laukia „Ikeos“ ir drąsinasi
Vasaros pabaigoje Vilniuje atidaroma par duotuvė „Ikea“ daugeliui kelia smalsumą, o jos konkurentams – baldų gaminto jams ir pardavėjams – meta iššūkį. Tačiau šie sako konkurencijos nebijantys ir netgi džiaugiasi, kad ji auga. Vaida Kalinkaitė v.kalinkaite@diena.lt
Rinkos rodiklis
„Ogmios“ grupės ekonomikos di rektorė Viktorija Beatričė Radze vičienė dienraščiui teigė, kad labai nustebinti Lietuvos baldų gamin tojų ir prekiautojų „Ikeos“ atida rymas neturėtų. Pasak jos, apie šį didelį žaidėją, ateinantį į Lietuvos rinką, mūsų šalies baldininkai ži nojo jau seniai. Ji tvirtino mananti, kad šios par duotuvės atidarymas Lietuvoje yra labai pozityvus reiškinys. Jis rodo, kad mūsų šalyje yra atitinkamos sąlygos, reikalingos didiesiems pa saulio rinkos dalyviams. „Tai parodo tam tikrą visos Lie tuvos rinkos brandą, nes šiuo metu į Lietuvą ateina ne tik „Ikea“. Atei na ir kitų prekės ženklų, kurie pa sirodo tuomet, kai rinkoje yra pa jamų, tam tikra branda, perkamoji galia. Tai dar vienas mūsų integra cijos į pajamingų Europos piliečių ratą žingsnis. Tikrai manau, kad tai labai geras dalykas“, – tvirtino V.B.Radzevičienė. Pašnekovė įsitikinusi, kad „Ikeos“ atėjimas į Lietuvą turėtų pakelti
kartelę daugeliui kitų baldais pre kiaujančių įmonių vien dėl to, jog ši bendrovė vardą užsitarnavo už pi gius, bet kokybiškus baldus. „Jų produktai radę savo rinką. Labai kils kartelė daugeliui Lietu vos gamintojų ir tiems, kurie im portuoja iš Kinijos ar kitų pigios darbo rinkos šalių“, – tvirtino V.B.Radzevičienė. Didesnė įtaka mažiesiems
„Mes šiuo atveju, žinoma, laukiame, tam tikros konkurencijos, normalu to laukti. Bet manau, kad labiausiai nukentės prekybos centrai ir pre kybininkai, kurie dirba nebrangių prekių rinkos sektoriuje, bet nega li pasiūlyti tokios vertės, kokią gali pasiūlyti „Ikea“, – sakė V.B.Radze vičienė ir patikslino, kad turi galvo je ne tik produkto kokybę. Į vertę įskaičiuojamas ir prista tymo greitumas, jo kaina, prekei suteikiama garantija, darbas, kuris buvo įdėtas gaminant produktą. „Tai labai daug verčių, kurias turi „Ikea“. Įvairūs prekybos centrai ir prekybininkai to negalės pasiūly ti. Todėl, pavyzdžiui, „Nemuno baldai“, „Gintaro baldai“ ir daug nedidelių, nežinomų ženklų turės
smarkiai kilstelėti savo kartelę ar ba nuleisti kainą. Nežinau, kokio sprendimo jie imsis, tačiau jiems tai daug labiau darys įtaką“, – įsi tikinusi V.B.Radzevičienė. Taip pat ji pridėjo, kad pirmai siais metais „Ikea“ turėtų sukelti smalsumo efektą, kai žmonės ap sipirks šioje parduotuvėje dėl jos naujumo. „Laukiame, norime, bus smagu“, – džiugiai sakė V.B.Ra dzevičienė. „Nemuno baldai“ apie „Ikeos“ atėjimą ir keliamą konkurenciją kalbėtis nesutiko. Specialiai nesiruošia
„Ogmios“ grupė specialių akcijų dėl „Ikeos“ atsidarymo neplanuo ja ir žada laikytis numatytų rin kodaros planų. V.B.Radzevičienės teigimu, „Ikea“ parduoda koky biškus masinius produktus, o lie tuviški prekybos centrai gali pasiūlyti individualesnių, stilingesnių ir patvaresnių baldų. „Ne todėl, kad „Ikea“ yra blogai, o mes gerai, bet todėl, kad yra įvai rių klientų turinčių įvairių poreikių. Mūsų nėra ištikęs šokas. Gyvename laisvoje rinkoje, ir gerai, kad mūsų rinka patraukli dideliems žaidė jams. Tai reiškia, kad ir Lietuvos gamintojai turi daugiau galimybių. Kas jas išnaudos, tie bus išmintin gesni“, – teigė V.B.Radzevičienė. Marta Rudėnė, „Magrės baldų“ rinkodaros vadovė, taip pat tvir tino, kad įmonė specialiai „Ikeos“ atidarymui nesiruošia ir vadovau sis ilgalaikiais, seniau numatytais planais.Tačiau neslėpė, kad žino mo vardo parduotuvės atidarymas kelia dviprasmiškų jausmų.
„Iš dalies gal ir yra šiokia to kia nežinomybė, nes „Ikea“ turės didžiulį prekybos plotą ir jos bal dų asortimentas bus įvairus. Mūsų baldų asortimentas šiek tiek dub liuosis, bet mes nelabai baimi namės“, – sakė ji. Konkurencijos nebijo
M.Rudėnė mano, kad neteks labai konkuruoti su „Ikea“, nes „Magrės baldų“ produkcija priskiriama vi dutinei ir aukštesnei klasei. „Čia, žinote, gal daugiau nerimauja to kie prekybos centrai kaip „Ber ry“ ar „Jysk“, kurie prekiauja nuo smulkmenų iki didelių baldų“, – svarstė M.Rudėnė. Ji tvirtino, kad nors didelio neri mo nėra, „Magrės baldai“ vis dėl to nusiteikę, jog „Ikea“ atims da lį pirkėjų. Nepaisydama to, įmonė planuoja ne siekti susigrąžin ti pirkėjus, o pasistengti pagerinti savo teikiamas paslaugas, kad pri trauktų naujų klientų taip, kaip to negali padaryti „Ikea“. „Išskirtinumas, individualūs už sakymai, audinių pasirinkimas yra tai, ko „Ikea“ negali pasiūlyti“, – įsitikinusi M.Rudėnė. „Jysk“ Lie tuvos regiono vadovė Eglė Mačio nienė tikino, kad „Ikeos“ atėjimas į Lietuvą jų parduotuvių tinklo nė kiek negąsdina. „Dar įdomiau“, – tvirtino ji. Konkurencijai „Jysk“ parduo tuvės taip pat specialiai nesiruošia. Akcijos, kurios planuojamos, ne priklauso nuo „Ikeos“ atidarymo, o ar vėliau tai turės įtakos, E.Mačio nienės teigimu, bus žinoma tik po to, kai bus matomas „Ikeos“ par duotuvės atidarymo rezultatas.
Gyvena me laisvo joje rinko je ir gerai, kad mūsų rinka yra patraukli dideliems žaidėjams.
Pozicija: lietuvių baldininkai su nerimu laukia „Ikeos“ atidarymo, nors ir teigia, kad šios rinkos milžinės konkurencijos nebijo.
Tomo Lukšio / BFL nuotr.
11
trečiadienis, LIEPOS 17, 2013
namai
namai
namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
Naudoti baldai – nepaklausi prekė? Kam pirkti, jei galima gauti veltui? Tokia išga ninga išeitimi gali pasinaudoti neišgalintie ji įsigyti krėslo, spintos ar kito reikiamo bal do. Tarp pirkimo ir pardavimo skelbimų ga lima surasti tiek pasiūlymų, tiek prašymų dovanoti naudotus baldus, tad akivaizdu, jog įvykus sandoriui lieka patenkintos abi pusės. Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Domėjosi, bet neskambino
Tačiau, priešingai nei kituose did miesčiuose, uostamiestyje ši pa slauga nėra itin populiari – įvai riuose interneto portaluose galima rasti vos vieną kitą skelbimą. Norintieji padovanoti nebereika lingus baldus įprastai kelia vieninte lę sąlygą – šiuos daiktus išsigabenti patiems. Žinoma, naivu tikėtis, kad dovanai siūlomi gaminiai bus šiuo laikiški, mažai naudoti. Neretai tarp atiduodamų baldų galima aptikti dar tarybinių laikų egzempliorių: kadaise daugelio na mų interjerą puošusių tipinių sek cijų, lovų, spintų ar fotelių. Bemaž prieš pusmetį apie dovano jamą fotelį skelbimą patalpinusi klai pėdietė Rasa prisipažino, jog naujojo šeimininko baldas taip ir nesulaukė, nors informacija internete buvo per žiūrėta daugiau nei 100 kartų. Tik ardykitės ir neškitės
Iki tol už 30 litų pardavinėjamu daiktu, anot pašnekovės, buvo su sidomėję gal du potencialūs pirkė jai, tačiau galiausiai nusprendus jį atiduoti veltui norinčiųjų išvis ne beatsirado. „Nemažai daiktų pardavinė jome simbolinėmis, nedidelėmis kainomis, ir šio fotelio niekas ne panorėjo. Gal neišvaizdus, gal per didelis?“ – svarstė kitą tokį pat minkštojo komplekto fotelį kaimy nei padovanojusi moteris. Klaipėdietė neneigė, jog išmes ti daiktą, kuris dar gali puikiai tar nauti, tiesiog nekyla rankos. „Nėra jis iš kokių gūdžių sovieti nių laikų. Palikome pirmame aukš te po laiptais, vaikai ant jo susideda žaislus, ir tiek. Vis dėlto gaila iš mesti“, – prisipažino pašnekovė. „Atiduodame spintą, tik ardy kitės ir neškitės.“ Tokiu pasiūly mu gundė klaipėdietis Stasys, ta čiau prisipažino susidomėjusiųjų taip pat nesulaukęs. „Gal nelabai kaip atrodė?“ – ko dėl niekam neprireikė dovanoja mo daikto, juokais svarstė pašne kovas.
Poreikis: įsigijusieji seną, kitų ne vienerius metus naudotą baldą neretai bando jį atnaujinti.
„Carinė“, bet neprasta
Anot klaipėdiečio, iš tėvų „pavel dėtas“ baldas, nors dar pirktas už rublius, buvo neblogos būklės, ne subraižytas, tačiau gremėzdiško gaminio nebebuvo kur laikyti. „Paskambino vienintelis žmo gus, bet spintos jau nebeturėjo me. Darėme remontą, nebuvo kaip visos išnešti, reikėjo išardyti. Tai dvi savaites palaukėme, norinčių jų neatsirado ir atsikratėme“, – pa sakojo klaipėdietis. Vyras prisipažino nė nemanęs gauti pelno iš daikto, kuris jam pa čiam nereikalingas. „Pavyzdžiui, sesuo neseniai par davinėjo naudotą spintą, ir ją gana greitai, maždaug per savaitę, nu pirko. Žinoma, ji buvo iš naujesnių, neatrodė „carinė“. Bet tos gražios šių dienų spintos – „popierinės“, nekokybiškos“, – įsitikinęs pašne kovas. Įvairiais sendaikčiais – prade dant treniruokliais ir baigiant in dais – prekiaujančios parduotu vės Gargžduose savininkas Linas taip pat prisipažino, jog čia siūlo mi naudoti baldai – bene mažiau siai paklausi prekė.
Siūlo, ko nereikia
„Prekiauju įvairiais buičiai skir tais daiktais, kuriuos parsivežu iš Vokietijos. Šiuo metu „einamiau sios“ – žoliapjovės, dviračiai. Ta čiau baldai nelabai kam įdomūs. Jei nevežčiau kažko kito, būčiau turėjęs seniai užsidaryti, – tikino
neretai prašo parduoti jų turimus baldus. „Ko nereikia, tą ir siūlo, – juo kėsi vyras. – Net nesidomiu, ką jie nori parduoti, nes aš pats par davinėju baldus perpus mažesne kaina jau parvežęs juos iš Vokie tijos.“
„Shutterstock“ nuotr.
Padėvėtais baldais norintys at sikratyti ar tokių įsigyti klaipėdie čiai prieš kurį laiką dar galėjo pa sinaudoti komiso galimybėmis. Tačiau šiandien nebeliko ir vie nintelės tokio pobūdžio prekyvie tės, veikusios buvusio kino teatro „Vaidila“ patalpose.
Išmesti daiktą, kuris dar gali puikiai tar nauti, tiesiog nekyla rankos.
pašnekovas. – Neaišku, ko žmo nėms reikia. Žinoma, kokią dvidu rę spintą iš plokščių greitai nuper ka už kokius pusantro šimto litų.“ Gargždiškis neneigė, jog didžiąją asortimento dalį sudaro klasikinio stiliaus baldai – tokių gaminių iš Vokietijos, Olandijos šiandien ap stu ir sendaikčių turguose, kitose panašia veikla užsiimančiose par duotuvėse. Pašnekovas prisipažino, jog į parduotuvę užsukantys žmonės
Egzotika: komisinė baldų prekyba pamažu tampa istorija.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
12
trečiadienis, LIEPOS 17, 2013
rubrika namai
Renkasi „pliusus“ Brangst ant elektr ai ir įsig al int taup ymo įpročiams, gyv ent oj ai vis dažn iau renk as i aukšč iau sios energinės klasės buities prie taisus.
Lietuvos prekybos įmonių asocia cijos (LPĮA) duomenys rodo, kad mažiau elektros vartojančių A+ ir aukštesnės klasės televizorių, skal bimo mašinų, viryklių, šaldytuvų, indaplovių pardavimai per pirmą jį šių metų pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotar piu, ūgtelėjo beveik 20 proc. Asociacijos skaičiavimais, paly ginti penkis populiariausius bui ties prietaisus, aukštesnė energinė
klasė vartotojams leidžia už elekt ros energiją sutaupyti iki 900 litų per metus. „Naujausios buities prietaisų pardavimo tendencijos sufleruoja apie kintančius vartotojų įpročius. Prieš keletą metų svarbiausia buvo produkto prekės ženklas ir kaina, o dabar daugiau dėmesio kreipia ma į prietaisų energijos naudoji mo efektyvumą. Gyventojai įprato skaičiuoti ir įsitikino, kad pasirinkę kiek brangesnius, bet modernes nius buities prietaisus, per metus gali sutaupyti ne vieną šimtinę li tų, o šios investicijos greitai atsi perka“, – tvirtino LPĮA vykdoma sis direktorius Laurynas Vilimas.
Patarimas: specialistai rekomenduoja uždengti smėlio dėžes, kad jos būtų apsaugotos nuo taršos. Vaikų
lopšeliams-darželiams tai privaloma.
Vytauto Petriko nuotr.
Smėlio dėžėje slypi pavojai
Svertai: buitinės technikos pirkėjų pasirinkimą vis labiau motyvuoja
prietaiso sunaudojamos elektros energijos kie kis.
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose rytoj 17.30 val. bus pristatomas 1991-aisiais sukurta kino juosta „Christiania, you have my heart“. Pilno metra žo dokumentinis filmas danų kalba su angliškais titrais pasakoja lais vojo miesto Kristianijos, įsikūru sios Kopenhagos širdyje, istoriją. Kas nutinka, kai tūkstančiams žmonių suteikiama laisvė manifes tuoti jų svajones apie visuomenę modernaus metropolio centre? Re zultatas – Kristianija, Vakaruose il giausiai išsilaikiusi laisva bendruo menė už įprastos tvarkos įstatymo. Kristianija – Kopenhagos rajonas, kitaip dar vadinamas laisvės mies
tu. Amo saloje įsikūręs miestelis, po Tivolio sodų, yra antroji pagal lankomumą turistų atrakcija Dani jos sostinėje – kasmet jis pritraukia apie pusę milijono užsienio svečių. 34 ha dydžio komunoje, esan čioje vos už kilometro nuo Danijos karalienės rezidencijos, šiuo metu gyvena apie 850 gyventojų. Dau guma jų visuomenės nustatytoms normoms nepaklūstantys žmonės: hipiai, pankai, menininkai, valka tos, muzikantai ir kiti. Šeštadienį 13 val. Architektų pa skaitoje (ne tik) moksleiviams bus pristatyta Lietuvos mokyklose skaityta paskaita „Perskaityk ar chitektūrą“. Pranešėjas – archi tektas Vaidotas Dapkevičius. Įėjimas į renginius nemokamas. „Klaipėdos“ inf.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Smėlis nuolat netiriamas
Daugiabučių namų kiemuose įren giama vis daugiau smėlio dėžių, kuriose kapstosi mažieji. Jos ypač populiarios naujos statybos gyve namuosiuose kvartaluose. Vien vadinamajame Dragūnų kvartale įrengta apie dešimt smė lio dėžių, kuriose kasdien gau su mažylių. Tačiau mamos pačios turi įvertinti, ar tokiose kiemuo se esančiose žaidimų vietose vai kams saugu. Nė viena institucija netikrina, ar smėlio dėžės tinkamai prižiūri mos. Klaipėdos visuomenės svei katos centras (KVSC) kontroliuoja tik ikimokyklinių ugdymo įstai gų teritorijose esančių smėlio dė žių priežiūrą. Tačiau nuolatiniai tyrimai dėl parazitologinės taršos neatlieka mi ir čia. Smėlis vaikų lopšeliųdarželių dėžėse tiriamas tik gavus skundą. „Reglamente nėra numatyta, kad turime nuolat tirti smėlį. Ta čiau stebime, ar dėžės ikimokyk linio ugdymo įstaigose tinkamai prižiūrimos“, – tvirtino KVSC Vi suomenės sveikatos saugos kont rolės skyriaus vedėja Asta Šlepe tienė. Sulaužė medinius dangčius
Unikalus: miestas mieste pritraukia milijonus turistų.
techzwn.com nuotr.
Ar nėra kokių nors pažeidimų, tik rinama kartą per metus. Dabar tai bus daroma rudenį.
nius dangčius smėlio dėžėms, o po nakties juos randa sulaužytus. Tenka laukti, kol atsiras lėšų naujiems. Po žaidimo – ligos
Anot A.Šlepetienės, pagal reika lavimus kiekvieną pavasarį įstaiga turi įvertinti ir apsispręsti, ar smė lio nereikia pakeisti, ar jo netrūks ta. Smėlio negalima vežti iš paplū dimio – dažniausiai jis gabenamas iš karjerų. Įstaigų administracija turi pa sirūpinti, kad smėlis kartkartėmis būtų perkastas, o dėžės būtų už dengtos. Jei nepaisome šių reika lavimų, gresia nuobaudos.
Uždengti smėlio dėžes privalu, kad jos būtų apsaugotos nuo taršos. A.Šlepetienės teigimu, geriausiai tam tiktų medinis dangtis. „Plėvelė nėra geriausias varian tas. Uždengus ja dėžę, smėlis pra deda šusti. Tinklas apsaugo nuo šunų ir kačių, bet ne nuo lapų“, – patarė vedėja. Anot A.Šlepetienės, didžiausia problema, kad neuždengtų dėžių smėlį gali pridergti šunys ir katės. Su tokiu smėliu žaidžiantys vaikai gali užsikrėsti ligomis, kurios plin ta per šių gyvūnų išmatas. Vedėjos teigimu, prieš keletą metų parazitologinė tarša aptikta vieno vaikų lopšelio-darželio smė lio dėžėje. Pareikalauta, kad smėlis būtų pakeistas.
Asta Šlepetienė:
Patarė gerai apžiūrėti
„Shutterstock“ nuotr.
Kviečia į Kristianiją Uostamiestyje tęsiasi projekto „Klai pėdos architektūra“ renginiai.
Kieme įrengtose smėlio dėžėse vaikams žaisti leidžiančios mamos negali būti tik ros, kad jų atžalos neužsikrės kokiomis nors ligomis. Pasirodo, šių dėžių turinys netikrinamas. Ar jos tinkamai prižiūrimos, kontroliuojama tik vaikų darželiuose.
Higienos norma nu rodo, kad smėlio dė žės turi būti uždeng tos, bet nenurodo kaip. Įstaigos imasi įvairių priemonių.
A.Šlepetienė pasakojo, kad vaikų lopšeliai-darželiai stengiasi tinka mai prižiūrėti smėlio dėžes, tačiau problemų neišvengiama. „Higienos norma nurodo, kad smėlio dėžės turi būti uždengtos, bet nenurodo kaip. Įstaigos ima si įvairių priemonių. Smėlio dėžes uždengia plėvele, tentais, tinklais, mediniais dangčiais. Negalima sa kyti, kad įstaigos nesprendžia šio klausimo, bet problemų yra“, – pasakojo vedėja. Anot A.Šlepetienės, pasitaiko, kad įstaigos pasigamina gražius medi
A.Šlepetienė pabrėžė, kad daugia bučių namų kiemuose įrengtomis smėlio dėžėmis turi rūpintis namo administratoriai, bendrijos. Įmon ės, adm in istr uojanč ios Dragūnų kvartalo namus, vadovas Aleksejus Jegorovas tvirtino, kad smėlio dėžės čia nuolatos prižiū rimos. „Esame nupirkę 10 kub. m smė lio dėžėms, tad jas papildome kiek vieną sezoną. Kartais mamytės pa prašo ir anksčiau, nes dažnai smėlis pasklinda už aptvaro“, – pasakojo A.Jegorovas. Pasak jo, nors Visuomenės svei katos centro atstovai rekomenduo ja uždengti smėlio dėžes, tai pada ryti sudėtinga. „Po nakties tų dangčių nebelik tų. Aišku, valkataujantys šunys ir katės gali priteršti smėlio dėžes. Tikimybė, kad vaikai gali užsikrės ti, išlieka, tačiau kol kas to nebu vo. Mamytės prieš leisdamos vaiką į smėlio dėžę turėtų ją gerai apžiū rėti“, – patarė A.Jegorovas.
13
trečiadienis, liepos 17, 2013
pasaulis
Meksikos „Los Zetas“ neteko barono Ar vienas įtakin giausių kartelių „Los Zetas“, suėmus jo vadą, palaužtas? O gal vieno kartelių lyderio suėmimas tik paskatins naujas narkotikų gaujų kovas?
Neiššovė nė vienos kulkos
Operacija prieš narkotikų karte lio bosą apsiėjo be kulkų ir kraujo praliejimo. Meksikos specialiosios paskirties kariuomenės dalinys, priklausantis jūrų pėstininkams, neiššovęs nė vieno šūvio sučiupo vieno žiauriausių narkotikų kont rabandos kartelių vadeivą. Vyriausybei tai buvo vienas di džiausių laimikių per jau beveik dešimtmetį besitęsiantį karą su karteliais, kurio metu žuvo nuo 60 iki 70 tūkst. žmonių.
Kartelio „Los Zetas“ varžovai tikriausiai laikys tokį pasikei timą silpnumo mo mentu. Miguelis Ángelis Treviño, dar žinomas kaip Z-40, buvo sučiup tas, kai kariškių sraigtasparnis nu tūpė priešais pikapą, kuriuo jis su dviem bendrais važiavo žvyrkeliu netoli šiaurės rytinio miesto Nue vo Laredo, besiribojančio su Tek sasu. Beje, Nuevo Laredas – gim tasis narkotikų barono miestas. Vadeivos automobilyje kariai ra do net 2 mln. JAV dolerių (5,3 mln. litų) grynaisiais pinigais, taip pat aštuonis galingus šaunamuosius ginklus ir 500 šovinių.
Operacija: Meksikos specialiosios pajėgos sulaikė vieną žiauriausių šalies nusikaltėlių M.Á.Treviño. AFP nuotr.
Manoma, kad kiti du suimtie ji buvo vadeivos asmens sargybi nis ir grupuotės narys, atsakingas už finansus. Silpnumo ženklas?
Vyriausybės atstovai džiaugėsi lai mikiu. „Nebuvo iššautas nė vienas šūvis“, – teigė vidaus reikalų mi nistras Eduardo Sánchezas. Ministerija paskelbė suimto 40-mečio narkotikų barono nuo trauką, kurioje jis matomas vilkin tis ilgus juodus marškinius, sukru vinta apatine lūpa ir mėlyne ant dešiniojo skruosto. Ši nuotrauka buvo padaryta po M.Á.Treviño arešto. Vėliau jis bu vo išsiųstas į sostinę Meksiką. M.Á.Treviño buvo sučiuptas po daugelį mėnesių trukusių pastangų jį susekti. Pareigūnai nustatė, kad jis važinėjo neasfaltuotais keliais tarp Koahuilos ir Tamaulipaso valstijos, kurioje yra Nuevo Laredas. M.Á.Treviño turi brolį, kuris taip pat priklauso karteliui „Los Zetas“, tačiau nežinoma, ar Omaras Tre viño, žinomas kaip Z-42, gali pa keisti brolį poste. Todėl analitikai perspėjo, kad „Los Zetas“ varžovai tikriausiai laikys suėmimą silpnumo mo mentu. Jie gali atakuoti šio karte
M.Á.Treviño: Meksikos narkotikų baronas besiribojančiame su JAV Teksaso valstija. Priklausė vienai vietos gau jai. Vėliau ėmėsi narkotikų kontra bandos verslo. Praėj us io amž iaus pas kut in io
jo dešimtmečio viduryje prisijungė prie plataus narkotikų kontraban dos tinklo – Meksikos įlankos karte lio. Kartelis garsus žiauriomis žmog žudystėmis. 2007 m. buvo vienas grupuotės
„Los Zetas“, atsiskyrusios nuo Įlankos kartelio, kūrėjų. 2012 m. tapo vienval džiu „Los Zetas“ lyderiu, įsivėlė į ko vas su kitais karteliais, tarp jų – Įlan kos karteliu. Meksika buvo pasiūliusi 2,3 mln. Nusikalstama veika M.Á.Treviño
užsiėmė nuo vaikystės. Gimė šiau rės rytiniame mieste Nuevo Larede,
JAV dolerių, o Jungtinės Valstijos – 5 mln. dolerių premiją už barono su čiupimą.
lio tvirtoves arba kitaip mėginti iš stumti jį iš jo teritorijų. Pasižymėjo žiaurumu
M.Á.Treviño kaltinamas organi zuotu nusikalstamumu, žmogžu dystėmis, narkotikų kontrabanda, kankinimais ir pinigų plovimu. Kartelis „Los Zetas“ siejamas su kai kuriais žiauriausiais nusikalti mais per Meksikos narkotikų karą,
įskaitant 72 migrantų nužudymą 2010 m. rugpjūtį ir vienų lošimo namų padegimą trečiame pagal dy dį Meksikos Monterėjaus mieste. M.Á.Treviño yra įtakingiausias narkotikų kontrabandos baronas, suimtas po to, kai prezidentas En rique Peña-Nieto perėmė šalies vadovo postą pernai gruodį. „Los Zetas“ laikoma viena grės mingiausių organizuotų nusikals
tamų grupuočių Meksikoje. Jos kontroliuojamos teritorijos apima didžiausią šiaurinės Meksikos plotą. Organizacija buvo įkurta buvu sių elitinių pajėgų karių, nors pats M.Á.Treviño niekada nebuvo karys. M.Á.Treviño buvo sučiuptas praėjus aštuoniems mėnesiams po to, kai Meksikos kariai per susišau dymą šiaurinėje Koahuilos valstijo je nukovė jo pirmtaką Heriberto. Tiesa, praėjus kelioms valan doms, kai Heriberto buvo nužudy tas, jo kūnas iš laidojimo namų bu vo pagrobtas ginkluotų užpuolikų. Karą su narkotikų karteliais pradėjo dabartinio šalies vadovo pirmtakas Felipe Calderónas. Atė jęs į valdžią 2006 m., jis pasiuntė tūkstančius karių kovoti su narko tikų kontrabanda. Tiesa, stebėtojai tada teigė, kad agresyvi F.Calderóno kova su kar teliais tik paskatino juos skilti ir dar nuožmiau kovoti tarpusavyje mėginant užgrobti susilpnėjusių konkurentų teritoriją. Nors per F.Calderóno kadenciją buvo sučiupta arba nužudyta dau giau nei 20 iš 37 labiausiai ieškomų narkotikų baronų, šiuos pasieki mus temdė didžiulio masto krau jo praliejimas. Naujasis šalies lyderis E.PeñaNieto pažadėjo įgyvendinti nau ją strategiją, labiausiai orientuotą į smurto mažinimą, – vykdyti nusi kalstamumo prevencijos programas ir įkurti sukarintas policijos pajėgas. „Reuters“, BBC, CNN, BNS inf.
Gaujų karai: klausimai ir atsakymai Koks smurto lygis Meksikoje?
Smurtas, susijęs su narkot ik ų gaujų karais, nuo 2006 m. Meksikoje nusi nešė nuo 60 iki 70 tūkst. žmonių gy vybę. Tarp aukų – gaujų nariai, saugu mo pajėg ų kar iai, pol icijos pareig ū nai, politikai ir atsitiktiniai žmonės.
Ameriką. Skaičiuojama, kad per me tus iš šio verslo kontraband in inkai susižeria net 13 mlrd. JAV dolerių. Iš Meksikos atkeliauja apie 90 proc. JAV išplatinamo kokaino. Pasak pareigū nų, gaujos nuožmiai kariauja dėl kont rabandos kelių.
Kurie regionai labiausiai kenčia
Kurie karteliai įtakingiausi?
nuo karų?
Šiuo metu Meksikoje veikia du dide li karteliai – Sinaloa ir „Los Zetas“. „Los Zetas“ laikoma viena grėsm ing iau sių organ iz uot ų nusikalstamų gru puočių Meksikoje. Ji buvo įkurta bu vusių elitinių pajėgų karių, nors pats M.Á.Treviño niekada nebuvo karys. Iš pradžių „Los Zetas“ veikė kaip Mek sikos įlankos kartelio ginkluotų smo gikų gauja, tačiau grupuotės išsiskyrė 2010 m. ir pradėjo žiaurius karus dėl
Dažniausiai gaujų karai vyksta šiauri nėje ir rytinėje Meksikos dalyse, prie Jungtinių Valstijų sienos. Per Meksi kos ir JAV pasienyje esančias valsti jas eina pagrindinis kvaišalų kontra bandos iš Pietų Amerikos kelias. Kuo užsiima narkotikų karteliai?
Kartel iai užsiima narkot ik ų kontra banda iš Piet ų Amer ikos į Šiaurės
teritorijos bei įtakos Šiaurės Meksiko je. „Los Zetas“ taip pat kovoja dėl pel ningų narkotikų kontrabandos marš rutų į JAV su Sinaloa karteliu, kuriam vadovauja Meksikoje labiausiai ieško mas žmog us Joaquínas Guzmánas, pravarde El Chapo. Ši grupuotė taip pat užsiima reketu, degalų vagystė mis, produktotiekių plėšimu ir netei sėtu migrantų pervežimu. Kokio masto korupcija Meksikos
policijoje? Korupcijos mastas – didelis. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl į kovą su narkot ik ų kartel iais siunčiamos jūrų pėstininkų pajėgos. Karteliai tu ri nemažai pinigų, todėl gali papirkti pol icijos pareig ūnus arba infi ltruot i savo žmones į pareigūnų gretas.
NARKOTIKŲ KARTELIŲ KONTROLIUOJAMA TERITORIJA
14
Trečiadienis, liepos 17, 2013
sportas
Kelias į Slovėniją prasidėjo Palangoje Pasirengimą rugsėjo mėnesį Slovėnijoje vyksiančiam Europos vyrų krepšinio čempionatui Palangoje ir Klaipėdoje pradėjo vos 11 kandidatų į nacionalinę rinktinę.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Trūksta keturių kandidatų
Pirmojoje treniruotėje kurorto stadione plušėjo Robertas Javtokas, Darjušas Lavrinovičius, Martynas Pocius, Donatas Motiejūnas, Mindaugas Kuzminskas, Martynas Gecevičius, Mantas Kalnietis, Jonas Mačiulis, Tomas Delininkaitis, Linas Kleiza ir Renaldas Seibutis. Dar trys žaidėjai – Kšyštofas Lavrinovičius ir iš universiados grįšiantys Lietuvos studentų rinktinės krepšininkai – Adas Juškevičius ir Vytenis Čižauskas į pajūrį atvyks artimiausiomis dienomis. K.Lavrinovičius žada treniruotis jau šiandien, o studentai, į Palangą atvyksiantys trečiadienio vakarą, tarp rinktinės senbuvių įsilies ketvirtadienį. Anot vėl prie nacionalinės rinktinės vairo stojusio Jono Kazlausko, abu brolius Lavrinovičius jis tikėjosi matyti pirmąją dieną. „Seniai dirbau Lietuvoje, gal pasikeitė reikalavimai? – ironizavo specialistas. – Kšyštofas sakė, kad skambino Lietuvos krepšinio federacijos generaliniam sekretoriui Mindaugui Balčiūnui ir perspėjo, kad vėluos į stovyklą. Tačiau man to niekas nepasakė ir todėl įvyko nesusipratimas. Pirmadienį pats krepšininkas susisiekė su manimi ir paaiškino situaciją.“ Ketvirtasis, kurio laukiama, – daugiausiai dėmesio sulaukiantis
Strategas: nacionalinės koman-
dos vairas vėl įteiktas patyrusiam J.Kazlauskui.
Jonas Valančiūnas kandidatų būryje judės liepai baigiantis arba rugpjūčiui prasidėjus. Nori ilgesnio pasirengimo
J.Kazlauskas įsitikinęs, kad daugiau krepšininkų kviesti nėra prasmės. Spaudžia laikas. „Pajūryje ruošimės fiziškai, tik viena kita treniruotė bus salėje Klaipėdoje. Vėliau sportininkai kelsis į Kauną. Laikinojoje sostinėje ir kitose stovyklose bus gludinami vien žaidybiniai elementai“, – kaip vyks pasirengimas, aiškino treneris. Specialistas negailėjo kritikos Tarptautinei krepšinio federacijai (FIBA), kuri nesutvarko sezono tvarkaraščio: kurie mėnesiai yra skirti klubams, kurie – rinktinėms ar poilsiui. „Laikas pasirengti čempionatams kasmet trumpėja“, – buvo nepatenkintas 58-erių treneris. J.Kazlauskas dievagojosi, kad dvyliktukas, kuris važiuos į pirmenybes, bus žinomas tik paskutinėmis dienomis. Pasak jo, konkurencija rinktinėje turi būti iki pat pabaigos. „Gal kuris iš žaidėjų patirs traumą, gal dar kokia nelaimė. Skubėti ir apsijuokti nėra reikalo. Jei
Veja: sportininkai treniruotę baigė pabėgiojimu Palangos stadione.
jau pakvietėme, tai tiems žaidėjams yra puiki galimybė tobulėti ir viltis grįžti į rinktinę ateityje. Be to, nesame tokie vargšai, kad taupytume kiekvieną litą, mažindami kandidatų skaičių iki minimumo“, – sakė rinktinės vairininkas. J.Kazlauskas pernelyg nesielvartauja, kad vidurio puolėjas J.Valančiūnas Lietuvoje pasirodys liepos pabaigoje. „Nors nemanau, kad NBA vasaros lyga – yra rimta lyga, tačiau gal žaisti joje, pasijausti lyderiu – psichologiškai labai gerai“, – šiek tiek ironijos pabėrė patyręs specialistas, prisipažinęs, kad dėl to nemato didelės tragedijos. Šuniukai liks namie
Paklaustas, ar ir į kitas stovyklas krepšininkus galės lydėti žmonos, draugės ir šuniukai, J.Kazlauskas buvo kategoriškas: „Ne“. „Ilgai Lietuvoje nebuvau, todėl, kas čia tapo įprasta, neįmanoma taip paprastai pakeisti. Vėliau noriu, kad jie visą dėmesį skirtų darbui, – sakė treneris. – Gal todėl pirmoji stovykla – Palangoje, kurioje vyksta fizinis pasirengimas. Kažkada toks modelis buvo madingas. Tiesa, šuniukai tada nebu-
Pratybos: pirmojoje treniruotėje D.Motiejūnas, kaip ir kiti krepšininkai, plušo su lynais.
vo madinga. Tais laikais buvo kitos problemos, o žmonos padėdavo kontroliuoti daug ką. Dabar to nebereikia.“ Lavrinovičiai gelbės Lietuvą
Po pertraukos vėl rinktinei padėti nusprendęs Darjušas Lavrinovičius po treniruotės spindėjo geru ūpu: „Nuotaika, ypač pirmosiomis dienomis, gera“. Paklaustas, kas nulėmė, kad vėl yra tarp kandidatų, puolėjas atsakinėjo tiesiai šviesiai: „Apsisprendimas, noras.“ D.Lavrinovičius atviravo, kad ne jis vienas sprendė, o kartu su broliu Kšyštofu. „Vieną dieną galiausiai apsisprendėme, kad reikia padėti. Jei mes su broliu būtume atsisakę, tai kandidatų į rinktinę būtų akivaizdžiai mažiau“, – sakė Kauno „Žalgirio“ žaidėjas, atviravęs, jog nepaisė medikų rekomendacijų pailsėti. „Jie visada sako, kad geriau ilsėtis, negu žaisti“, – gydytojams žnybtelėjo krepšininkas. NBA puolėjas tikisi žaisti
Tarp kandidatų – ir Donatas Motiejūnas. 22-ejų žaidėjas nenorėjo prisiminti ankstesnių laikų.
Vytauto Petriko nuotr.
„Neskaičiavau, kiek ten kartų mane išmetė ar kiek pats nevažiavau į stovyklas, – sakė Hjustono „Rockets“ krepšininkas. – Dabar atvažiavau dirbti, stengtis. O kaip bus – taip bus. Svarbu atiduoti visas jėgas. Visi susirinkome dėl bendro tikslo – kuo daugiau padėti komandai. Šįkart, tikiuosi, pateksiu į dvyliktuką.“ Užatlantėje rungtyniaujantis kaunietis, prieš atvykdamas į Palangą, tris savaites kiekvieną dieną dirbo individualiai. „Po sezono pasilikau Amerikoje ir pusantro mėnesio sportavau. Paskui pailsėjau, o vėliau ėmiau ruoštis rinktinei. Buvo atvažiavęs treneris iš Hjustono. Su juo kartu dirbau, kad greičiau grįžčiau prie geros sportinės formos“, – apie vasaros darbus pasakojo krepšininkas. Paklaustas apie D.Motiejūno ir J.Valančiūno duetą, puolėjas irgi buvo geros nuotaikos: „Dar neteko su Jonu žaisti. Tai gal bus proga jį pamatyti – jei neiškrisiu iš rinktinės.“ Senojo žemyno čempionatas vyks rugsėjo 4-22 dienomis. Lietuviai B grupėje Jesenicės mieste varžysis su Makedonija, Juodkalnija, Bosnija ir Hercegovina, Latvija ir Serbija.
Klaipėdietis: tarp kandidatų į rinktinę ir T.Delininkaitis.
19
TRečiadienis, liepos 17, 2013
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame C.Frieser knygą „Oskaras ir vaikų gaujos paslaptis“.
C.Frieser. „Oskaras ir vaikų gaujos paslaptis“. Smalsusis nuotykių mėgėjas Oskaras ryžtasi keliauti laiko mašina į praeitį, kad tik nereikėtų šeštadienį mokytis lotynų kalbos. Atsidūręs viduramžių Niurnberge, jis pakliūva į miestą, pilną raupsuotųjų. Su savo senuoju bičiuliu Albrechtu (su juo susipažino per pirmąją kelionę praeitin) Oskaras patiria šiurpių nuotykių. Berniukai vos išneša sveiką kailį, stengdamiesi į dienos šviesą ištraukti mieste siaučiančių plėšikų gaują ir jų vadeivą.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 23 d.
Avinas (03 21–04 20). Patirsite malonių akimirkų bendraudamas su mylimais žmonėmis. Lengvai sugebėsite išspręsti net ir pačias sudėtingiausias problemas. Nepraraskite pasitikėjimo savimi. Jautis (04 21–05 20). Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti kitą žmogų. Kai nežinote, kaip elgtis painiose situacijoje, paklausykite savo vidinio balso. Dvyniai (05 21–06 21). Sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Galite susižavėti ar net įsimylėti. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau nei galite įvykdyti. Vėžys (06 22–07 22). Puikiai seksis suprasti aplinkinius. Malonūs jausmai, geri santykiai ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Ši diena tikrai puiki, nenusimato jokių nemalonių staigmenų. Liūtas (07 23–08 23). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Galite susipykti su brangiu žmogumi, todėl patirsite stresą. Bet jei sugebėsite suprasti, kad pykstate dėl smulkmenų ir greitai susitaikysite, tai jūsų santykiams smarkiai nepakenks. Mergelė (08 24–09 23). Jausite šeimos ir draugų supratimą bei palaikymą. Bet ir jūs neatsisakysite išklausyti ir patarti, ypač jei reikalinga jūsų pagalba. Prisiimtus įsipareigojimus vėliau teks įvykdyti. Svarstyklės (09 24–10 23). Viską vertinsite ir branginsite, visi darbai eisis lengvai ir sklandžiai. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Skorpionas (10 24–11 22). Kils kūrybinių idėjų. Pabūkite vienas, pamąstykite, pasvajokite. Pailsėjęs ir pasisėmęs jėgų galėsite kibti į darbus ir įgyvendinti visas savo mintis. Šaulys (11 23–12 21). Bus sunku rasti bendrą kalbą su kitais žmonėms. Greitai šis sudėtingas laikotarpis baigsis ir viskas sugrįš į senas vėžes, o dabar daugiau laiko pabūkite vienas. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų žodžiai gali skaudinti artimus žmones, tikėtinas nemalonus ginčas, kuris gali sugadinti santykius. Todėl labai gerai apgalvokite prieš ką nors sakydamas arba verčiau visai patylėkite. Vandenis (01 21–02 19). Slėpsite ir ignoruosite savo emocijas bei poreikius. Jūsų norai prieštaraus jūsų vertybėms. Galvoje bus visiška painiava. Neskubėkite daryti išvadų, nusiraminkite ir nieko naujo nesiimkite. Žuvys (02 20–03 20). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs idėjų lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tik nepamirškite darbo!
„Klaipėdos galerijoje“ – V.Viningo tapybos „Concerto“ Rytoj 17.30 val. „Klaipėdos galerijos” filiale uostamiesčio centrinėje Herkaus Manto gatvėje duris lankytojams atvers klaipėdiečio Virginijaus Viningo personalinė tapybos paroda „Concerto”.
Šio dailininko tapyba įkūnija gaivališką muzikos garsų siautulį, kompozicijos pribloškia sodriomis spalvomis, figūrų emocinėmis būsenomis. Ryškaus kolorito potėpiais, priklausomai nuo teptuko pločio, autorius formuoja šokėjos judesį, muzikanto figūrą ar muzi-
kinio instrumento grakštumą. Niekas nepagražinta, taikliai perteikti judesiai, emocijos. Viningiški dažų nutekėjimai sustiprina iliuzijos poveikį. Be nutekėjimų V.Viningo tapyba prarastų labai daug. Kaip teigė menotyrininkas Vidas Poškus, „būtent šie nutekėjimai galutinai užfiksuoja ir pirminį plevenimą, ir esminį prisilietimą, ir galutinį sustingimą. Galbūt ir visą pačią esmę. Be nutekėjimų tapyboje neliktų judesio – V.Viningo tapybos kibirkšties, vadovaujančio prado. Kitais žodžiais tariant – sielos“.
V.Viningas – Lietuvos dailininkų sąjungos narys, E.Balsio menų gimnazijos dailės mokytojas, nuo 1988 m. dalyvauja parodose Lietuvoje, Švedijoje, kūrė tarptautiniuose pleneruose Vokietijoje, Danijoje, Suomijoje ir kitur. Jo kūryba jau gerai pažįstama sostinės meno vertintojams. Vilniuje surengusio keletą personalinių parodų autoriaus darbai šiuo metu dalyvauja tarptautinėje tapybos trienalėje. Tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ keletą V.Viningo paveikslų įsigijo šiuolaikinio meno muziejus.
Dailininko kūryba deramai įvertinta, daugelis darbų jaukiai įsikūrė privačiuose interjeruose. V.Viningo paveikslai emociškai įtaigūs, todėl nepalieka abejingų. Kažkas pastebėjo, kad jo tapyba – kaip džiazas ir vynas – pagavi, svaiginanti, įtraukianti. Ji turi vyriškos jėgos. V.Viningo tapybos paroda „Concerto“ „Klaipėdos galerijos“ filiale (Herkaus Manto g. 22, antrajame aukšte) veiks iki rugpjūčio 22 d. Įėjimas – laisvas. „Klaipėdos“ inf.
Paveikslas: V.Viningo „Šokėja“ ta-
po naujo tapybos ciklo pradininke.
Orai
Artimiausios dienos bus debesuotos. Trečiadienį daug kur trumpai palis. Sušils iki 20–23 laipsnių. Ketvirtadienį orai bus panašūs, naktį kai kur tvyros rūkas, dieną vietomis numatomas trumpas lietus. Naktį atvės iki 9–14, dieną sušils iki 24–25 laipsnių. Antrojoje savaitės pusėje orai turėtų šiek tiek atvėsti, savaitgalis bus lietingas.
Šiandien, liepos 17 d.
+20
+21
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)
+22
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
+22
Panevėžys
+21
Utena
+20
5.15 22.07 16.52
198-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 167 dienos. Saulė Vėžio ženkle.
Tauragė
+21
Pasaulyje Atėnai +31 Berlynas +27 Brazilija +28 Briuselis +26 Dublinas +24 Kairas +33 Keiptaunas +19 Kopenhaga +24
kokteilis Kirų kvykimas užkniso juodai Save senu klaipėdiečiu pristatęs Kazi mieras prisipaž ino, kad senokai norė jo paskambinti „Kokteiliui“ dėl jo kant rybę išsek inusių paukščių, kur ie ne duoda ramybės nei nakt į, nei dieną. „Na, rodos, gerokai anksčiau to nebū davo, o pastaraisiais metais tai tapo nep akenč iama, – pikt inos i vyr išk is. – Po miest ą skraid ant ys kirai savo triukšmu baig ia suėst i paskut in ius mano nerv us. Šie prie vandens tur in tys gyventi paukščiai savo klyksmais, panašiais ir į šuns lojimą, ir į mašinos signal izaciją, ir į skerd žiamos kiaulės žvieg imą, gal i net num ir usįjį prikelt i. Kirų balsas toks aižus, kad pilkosioms varnoms dar tolokai iki jų.“ Kaz im ieras pas teb ėj o, jog šie van dens plunksnuoč iai mieste jauč ias i kaip savo ter itor ijoje, nes jų yra daug, jie – stipr ūs. Ir geresn io maisto šalt i nio, kaip miestelėnų šiukšl ių kontei ner iai, jie niek ur neras. „Kad pagaut ų žuv ytę, jie tur i vargt i, – iron izavo vyr išk is. – O kam vargt i, kai atskrenda į miestą, prie šiukšl ių kon teiner ių prilesa, kiek į skrand į telpa, ir po to derg ia, kur papuola.“
Chuliganai: kirams nė motais
draudžiantys ženklai.
„Kokteilio“ pozicija Ką mano miesto Gamtos skyr iaus ve dėjas bei jo pavald in iai?
Raskite laiko O Rosita, pasitelkusi Paulą Chappiusą Braggą, kviečia rast i laiko darbui, nes tai sėkmės kaina. Taip pat rask ite laiko apmąst ymams – tai jėg ų šalt in is. Rask ite laiko žaid i mams – tai jaunystės paslapt is. Ras kite laiko skait ymui – tai žin ių pag rin das. Rask ite laiko draug ystei – tai lai mės šalt in is. Rask ite laiko meilei – tai šventa gyvenimo dovana. Rask ite lai ko juokui – jis padės jums įveikti gyve nimo sunk umus.
Linksmieji tirščiai Ateina mažas berniukas į parduotuvę ir laibu balsel iu prašo: – Pon ia paldavėja, duok ite man, pla sau, vieną bandelę su aguonom is. – O batono su heroinu tau nereik ia?! Narkomanas nelaim ingas. Česka (397 719; manau, kad žuvėdros gražesnės nei kirai. O gal ne?)
Kaunas Londonas +31 Madridas +36 Maskva +21 Minskas +22 Niujorkas +33 Oslas +27 Paryžius +30 Pekinas +31
Praha +26 Ryga +23 Roma +30 Sidnėjus +23 Talinas +21 Tel Avivas +30 Tokijas +28 Varšuva +25
Vėjas
Marijampolė
5–10 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+18
+21
+18
+16
7
+18
+21
+18
+15
8
rytoj
PeNKTadienį
+20
Vilnius
+20
Alytus
Vardai Aleksas, Darius, Girėnas, Irma, Narimantas, Vaiga, Vytenis.
liepos 17-ąją
Rytas
+19
+21
+20
+16
+16
9
1881 m. Šiaul ių rajone mirė švietėjas, pirmųjų liet uv išk ų kalendor ių sudar ytojas ir leidėjas Laur ynas Ivinsk is. Gi mė apie 1811 m. 1933 m. perskridę At lantą, bet nepasiekę Lie tuvos, Soldyno miške (Lenk ija) žuvo lietuv iai lak ūn ai Step on as Da rius-Jucevičius ir Stasys Girėnas-Girskis. 1947 m. gimė Cam il la Parker Bowles, Velso princo Charles žmona.
1952 m. gimė televizi jos serialo „Gelbėtojai“ žvaigždė ir prod iuse ris David Hasselhoff.
Išardė apkūnių prostitučių tinklą
1973 m. Afganistanas pa siskelbė respublika. 1991 m. SSRS preziden tas Mikhail Gorbachev ir JAV prezidentas Geor ge Bush paskelbė apie istor in į susitar imą su maž int i tarpkont inen tinę branduol inę gink luotę. 2000 m. Vokietija ir JAV pasirašė istor in į susita rimą dėl komp ens aci jos už šimtų tūkstančių žmonių darbą nacių sto vyklose.
Sapnininkas Ką šiąnakt sapnavote?
Japonijos policija suėmė įtariamą prostitucijos tinklo vadovę, kuri savo klientams į namus siųsdavo apkūnias moteris, sveriančias iki 150 kg.
Apie tai vakar pranešė vienas tei sėsaugos atstovas. 41 metų Keiko Saito ir viena jos darbuotojų įta riamos susimokusios įkurti inty mių paslaugų bendrovę „Makkusu Bodi“ („Maksimalus kūnas“). Šioji reklamavosi kaip orientuota į vyrus, kuriems patinka „sprogs tamos krūtys ir užpakaliai“, nuro dė policija. Įtariama, kad K.Saito buvo įdar binusi per 30 nutukusių moterų, įskaitant vieną, kuri svėrė daugiau nei 150 kg, paskelbė naujienų agen tūra „Jiji Press“. Pasak policijos, klientai Tokiju je galėjo iškviesti šias darbuotojas į savo namus arba viešbučio nu merį, užsisakę paslaugą „deri-he ru“ (sveikatinimas namuose), ku ri yra plačiai paplitusi Japonijoje, draudžiančioje lytinę sueitį už pi nigus.
Mitas: laisvo elgesio moterų dėmesio nevengiančius vyrus nebūtinai
traukia laibakojės gražuolės.
Bendrovė reklama vosi kaip orientuo ta į vyrus, kuriems patinka „sprogsta mos krūtys ir užpa kaliai“.
„Shutterstock“ nuotr.
K.Saito, kuri, kaip manoma, per trejus metus uždirbo apie 400 mln. jenų (10,6 mln. litų), anksčiau pa ti yra dirbusi prostitute, rašo „Ji ji Press“. Savo verslą ji įkūrė įsitikinusi, kad apkūnios moterys bus popu liarios tarp klientų, pridūrė agen tūra. „Klaipėdos“, BNS inf.
Jei sapnavote, kad aplošiate kitus kor tomis, toks sapnas įspėja apie sunkią atei tį. Tačiau pačiam būti aploštam kitų – lai mingai seksis visi sumanymai. Jei sap ne regėjote, kad lošiant kortomis neturi te pinigų, vadinasi, laukia sunkus ir ne laimingas gyvenimas. Pralošus pinigus dar ir išgerti sapne – reiškia sunkią ir ne malonią ateitį. Jei sapnavote pasagą, toks sapnas reiš kia patvirtinimą, kad tai, ką darote – nau dinga. Regėti sapne sulaužytą pasagą reiškia išsiskyrimą su mylimuoju ar sky rybas šeimoje. Jei sapnavote, kad kalate pasagą prie namo ar buto durų, savaran kiškumas netrukus pradžiugins sėkme. Gauti dovanų pasagą – nekukli užuomi na labai sutrikdys, o sapnuoti daug pasa gų – tuščios viltys, kad tiesiausias kelias yra trumpiausias, šis sapnas taip pat ga li reikšti nesėkmingus mainus. Sapnuo ti pasagos formos papuošalą reiškia pa tvirtinimą, kad jums nieko neduos veltui – teks atsilyginti, nebūtinai pinigais. Sa pnuoti pasagą vyrui – sėkmingas verslas, moteriai – laimingas bendradarbiavimas. Jeigu sapne radote pasagą ir ją pakėlėte, vadinasi, atsiras pelno šaltinis, apie kurį net nesvajojote. Jeigu sapnavote, kad pa saga kabo ant tvoros – sėkmė bus dides nė, nei tikėjotės. Sapne regėti pasagą ant arklio kojos reiškia didžiulę laimę. Regėti tiesiog pakabintą pasagą gali reikšti, kad artimiausiu turėsite malonią kelionę.