2013 07 18 klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

KETVIRTADIENIS, LIEPOS 18, 2013

www.kl.lt

163 (19 766)

12 82AC6?A.162;6@ 962 =<@ %

turtas

ab_aN`-QVR[N Ya _RQNXa\_Vb` 9bXN` :VX[RcVĂ˜Vb`

LietuviĹĄkame Ĺžve

So­cial­de­mok­ra­tai ra­do kal­tÄ… dÄ—l ki­lu­sios kri­zÄ—s. Tai A.Ku­bi­lius.

N.Man­de­los ju­bi­lie­jus: ar apie to­kiÄ… ĹĄa­lÄŻ sva­jo­jo ko­vos su apart­hei­du ly­de­ris?

Lietuva 10p.

Ke­ti­ni­mai ĹĄa­ly­je su­kur­ti ko­mer­ci­nÄ—s Ĺžve­jy­bos ro­jĹł ke­lia ĹĄyp­se­nas.

Aplinkos ministro Valentino Mazuro nio idÄ—ja Lietuvo savotiĹĄkÄ… ĹžvejĹł rojĹł je sukurti buvo sutikta gana prieĹĄtaringai. Vie slepia skeptiĹĄkĹł ni neĹĄypsenĹł, kiti tokiam Juk dabar mĹŤsĹł sumanymui pri ĹĄalies Ĺžvejai dÄ—l sa taria. vo pomÄ—gio daĹžnai kitas valstybes ir vyksta ÄŻ jose palieka savo pinigus. O gal ĹžvejĹł kryptis tikrai galÄ—tĹł kelioniĹł pasukti ÄŻ LietuvÄ…? Lukas Miknevi

nelis?

Ä?ius

vandens telkiniĹł, kuriuos valstybÄ— atvykstantys Ĺžve specialiai ÄŻĹžuvins, jai ne tik ĹžvejotĹł, apsaugÄ… nuo brabet ir naudotĹłsi ki konieriĹł. Kad ĹžvejĹł Nori kurti specia tomis paslaugoliÄ… zonÄ… rojus pateisintĹł mis, turÄ—tĹł kur nors savo vardÄ…, turÄ—tĹł „Lietuvoje norime siek apsi sukurti speciatovÄ—s, kuriÄ… pasirink ti ir tos vie- pavalgyti, norÄ—tĹł nuo gyventi ir liÄ… Ĺžvejybos zonÄ… ir mĹŤsĹł ĹĄalies, ir motis val sime, savival- ŞōklÄ—s dybÄ—s, kaimo turiz uĹžsienio Ĺžvejams ÄŻrankius, jiems reikÄ—tĹł tis, mo sodybĹł savimÄ—gÄ—jams, kad gidĹł ir t. t. Visas ĹĄias ninkai ir verslinin norintiems sugau paslaugas teiktĹł kai, prekiaujantys ti trofÄ—jiniĹł Ĺžuvietos gyventojai Ĺžvejybos ÄŻranga vĹł nebereikÄ—tĹł vyk ir taip uĹždirbtĹł, bei reikmenimis ti o regione, kuriame Ĺ vedijÄ… ar kitas Skan ÄŻ NorvegijÄ…, ar juos nuomojan tys, – visi, bĹŤtĹł sukurtas dinavijos ĹĄa- riems lis. Ir tas laikas ne naudinga, kad sÄ—kmin ku- ĹžvejĹł rojus, sumaŞėtĹł ne be uĹž kalnĹłâ€œ, – darbas. gai bĹŤď Ž DvejonÄ—s: .] tĹł plÄ—tojamas Ĺžvejy Tiesa, suprantama, prieĹĄ kurÄŻ laikÄ… pa YV[ X\` ZV [V` aR _V WN N bos ir rekreacinis reiĹĄkÄ— aplinkos QN XNQ cRWĂş _\ Wb` [R aVX Ob` ] kÄ—tĹł nemaŞų inves kad tam reia_NbX` X_Ă­cN` ]V turizmas“, – minis ministras V.Mazu [V TV[TĂş cRWĂş V b

ticijĹł, nors kaiterijoje vykusiaronis. bV XV cVR aN ZĂ­`Ăş N `VR [V\ AN Ă˜VNb ]N mo turizmo vers me su Kas tai? Energingai YVR` ZR XR _V\ a\ WNZ` ORa V_ ]_V af` cR WNV a\ XVN` XNY lo atstovai ir teiÄŻ darbus puo- bend sitikime su mokslo ir verslo gia, ON` X\Y XN` cR_ aV lusio ministro popu kad yra ruomenÄ—mis, MÄ—gÄ—jĹł [N Na `N_ TVNV liz Ĺžvejybos atvyksian pasirengÄ™ aptarnauti Vertina sĹł pamatuoti uĹžmo mas ar iĹĄ tie- tarybos, Kaimo turiz skeptiĹĄkai Ä?ius ÄŻ ĹžvejĹł rojĹł. @NbYVNb` VĂ­_\` /39 jai? Bent kol kas mo Pasak Kol [b\ a_ bĹŤtĹł daug. „Jei tas ĹžvejĹł klubĹł atstovais asociacijos Lietuvos kaimo turiz Aplinkos ministe ĹžvejĹł rojus bus rija, rodos, rimtai mo asociacijos kur valdininkai svarsto, kaip ir ku sakÄ— aplinkos pre riamas vi kurti ĹžvejĹł rojĹł, laik Ä—mÄ—si nagrinÄ—ti ĹĄiÄ… zidento Lino Ĺ˝aba ceministras Linas Jonauskas. idÄ—jÄ…. raĹĄtis nu- pradÄ—s su mintimi, kad ÄŻ LietuvÄ… niai buvo atlikta kai liĹŤno, nese- sprendÄ— pasidomÄ—ti, plĹŤsti uĹžsienio Ĺžve Ĺ iuo metu svarsto mo turizmo sokokios pinigĹł iĹĄ ma, jai ir Ä?ia sumos sklando Ĺžve leis krĹŤvas pinigĹł, dybĹł ĹĄeimininkĹł toviĹł, turtingĹł eĹžerĹł kuri iĹĄ vieJei tas ĹžvejĹł rojus apklausa, kurioje jy reikia tai paversle, kÄ… Europos bos turizmo mirĹĄti. Tikrai tikrai buvo teiraujamasi, dens telkiniĹł, turÄ—tĹł ir kitĹł vanto nebus. YpaÄ? Ĺžve ar bus kuriamas su tapti tokia rengÄ™ priimti Ĺžvejus ĹĄie yra pasi- tĹł pasiĹŤlyti Lietuvos jams galÄ—- kai svarstoma, kad tÄ… rojaus zona, taria rojĹł reikia dair patenkinti jĹł vandens tel- ry masi su Lietuvos kiniai ir ar V.Mazu ti kur nors RytĹł Lie poreikius. Jo teigi mintimi, kad ÄŻ Liekaimo turizmo mu, net 80 proc. ronio idÄ—ja aptuvos eĹžeruoasociacija, savise. skri ap Na, tai klaustĹłjĹł valdybÄ—mis. Ĺ˝vejĹł ne nÄ—ra turime mes tokiĹł tik utopija. tvirtino, kad galÄ—tĹł tuvÄ… pradÄ—s plĹŤsti rojuje Aplinkos eĹžerĹł sukaip skandinavai daryti reikiamas sÄ…ly Vie ministerija ÄŻsiparei ir ten vykstanÄ?iĹł gas ne tik Ĺžve- viĹł nas iĹĄ ne dau ge lio lie tu- ĹžvejĹł gotĹł uĹžsienio Ĺžvejai jams, bet ir jĹł ĹĄeimĹł ŞōklÄ—s gidĹł, KlaipÄ— ti parinktos vietovÄ—s uĹžtikrintikrai nepervilio ir Ä?ia poilsiui. sime“, – dos bend- tiki ÄŻĹžuvinimÄ…, rovÄ—s no Ku o Ĺžvejybos, poilsio, iĹĄ A.JakĹĄ „AisÄ—s rio leis je Lietuvos vie tas. gidai“ vadovas AudkrĹŤvas pinigĹł, tu Pasak jo, vienintelis lima kurti ĹžvejĹł rojĹł, toje bĹŤtĹł ga- rius JakĹĄtas neslÄ—pÄ—, tĹł paslaugĹł infrast rizmo ir kireikia tai pamirĹĄ dalykas, kuris kad Aplinkos Lie kol kas neap- mi ruktĹŤ sisprÄ™sta. Tiesa, jau tuvoje galÄ—tĹł sudo nisterijos idÄ—jÄ… dÄ—l macine sistema turÄ—tĹł ra, inforti. minti uĹžsieminÄ—tame susiĹžvejĹł rojaus nio pasirĹŤpinti vertina itin skep rinkime nemaĹžo pri Ĺžvejus mÄ—gÄ—jus, – kaimo turizmo so tiĹĄkai. Jo manylaĹĄiĹĄĹł Ĺžvejytarimo sulaukÄ— dybĹł ba mĹŤsĹł ĹĄalies upÄ— mu, galim kiek no nuomonÄ—, kad ĹĄa to kraĹĄto savivaldybÄ—s.savininkai ir se. Nuo 2006 m. rim verstis per lyje valstybÄ—s mastu ti ne vienÄ…, bet dau reikÄ—tĹł kur- galvÄ…, bet Europos „Lietuvoje ĹĄiÄ… zonÄ… vykdoma ĹĄiĹł ĹžuĹžvejai vis tiek giau tokiĹł zonĹł. vĹł apsaugos pro vyks ÄŻ NorvegijÄ… ar Aplinkos ministe siĹžvelgdami ne tik kursime at- Vieta dar neaiĹĄki grama jau duoda rijos atstovai tam Ĺ vedijÄ… – ĹĄalis, ÄŻ rezultatĹł – ÄŻ mĹŤsĹł kuriose ĹžvejĹł ro irgi pritarÄ—, bet tus, bet ir ÄŻ vietovÄ—s gamtos tur- Aplinkos ministeri jĹł natĹŤraliai suupes nerĹĄti atpasiĹŤlÄ— pirmiauja tvirtina, kad rekreacinÄ™ infplaukia gana dide kĹŤrÄ— pati gamta. sia sukurti vienÄ…, ĹžvejĹł rojus visĹł rastruktĹŤrÄ…, gali lis ĹĄiĹł ĹžuvĹł bĹŤrys, Tiesa, yra kelios pirma bĹŤtĹł nauo vÄ—liau, jau remybes uĹžtikrinti o jĹł dydis toks, koks iĹĄimtys, prie ku miantis patirtimi, dingas vietos bend riĹł rimÄ?iau pakitĹł ĹĄaliĹł upÄ—pamÄ—ginti kurruomenei. EsÄ… se – tikra retenybÄ—. dirbÄ—jus gal ir pa ti ir daugiau. vyktĹł pritraukti PraÄ—jusÄŻ rudenÄŻ Pagrindiniai lie Lietuvoje buvo su ĹžvejĹł iĹĄ uĹžsienio. tuviĹł Ĺžvejybos ke Ĺžvejota ne viena Bet vis tiek jĹł neper 20 kilogramĹł lioniĹł marĹĄrutai sverianti laĹĄiĹĄa. l.miknevicius@di

ena.lt

Ĺ iandien priedas

Pasaulis 11p.

jĹł rojuje pinigais

2

4

3

1

1. Ĺ amĹł ir kar piĹł Ĺžvejyba Ispanijo je, Ebro upÄ—je. SavaitÄ—s na – apie 700 eurĹł iĹĄvykos kai(apie 2400 litĹł) vienam Ĺžmogui. apgy vendi ni mas, ÄŽ ĹĄiÄ… kainÄ… ÄŻei na maiti ni mas du kar tus per dienÄ… (pus rienÄ—), valties nuo ryÄ?iai ir va kama, ÄŻran kiĹł nuoma ir gido paslau gos pildomai kai nuos visÄ… savaitÄ™. Pajau kai ir ma sa lai, al koholi niai gÄ—ri tori nei valÄ?iai, au mai, dega lai motomobi lio nuoma. Jei maistÄ… ruoĹĄitÄ—s Ĺžmogui at pigs maĹž patys, iĹĄvyka daug 100 eurĹł. 2. La ĹĄiĹĄĹł Ĺžvejyba Rusijoje, Kolos pu siasalio upÄ— se. Sa kaina vienam as vaitÄ—s iĹĄvykos meniui – apie 4200 litĹł. ÄŽ kainÄ… ÄŻei na veĹžimai, apgyven visi vietiniai perdinimas kotedĹžuo se, maitinimas, pil jybos dienos, licen nos ĹĄeĹĄios Ĺžvecijos Şōklei. ÄŽ kainÄ… neÄŻeina kelionÄ— iki draudimas, vizos, Murmansko, al koholiniai gÄ—ri mai. 3. Ĺ˝vejyba Norve gijos fiorduose ir jĹŤroje. Prik lauso gaudomĹł ĹžuvĹł dyd mai nuo vietos ir Ĺžio bei ÄŻvairovÄ—s kaina gali siek ti ka tĹŤkstanÄ?iĹł litĹł. ir kelis, ir kelioliÄŽ kainÄ… paprastai ÄŻeina namelio ir Ä?iau uĹž degalus ka katerio nuoma, tateriui tenka mokÄ— ti atskirai. 4. LydekĹł Ĺžvejy ba Ĺ vedijos eĹžeruo se. Namuko kaina riems asmenims su valtimi ketupaprastai kai nuo ja apie 1000 eurĹł ÄŽskaiÄ?iavus dega (apie 3500 litĹł). lus, maistÄ… ir kitus porei kius, kelionÄ—s asmeniui iĹĄei na apie 1500–2000 kai na vienam ď Ž Tikslas: cR litĹł. Wf O\` TVQĂş

Kaina 1,30 Lt

]N `YNb TN` aRV XVN[ abcĂ– b `VR [VR Ă˜Vb` TNYĂ›aĂş Na af` YVR ab cVNV `N X \ XNQ Ă&#x; 9VR cV YV\ aV QV QRYĂ›` ZĂ­`Ăş b]VĂş YN V \`

Vals­ty­bÄ— – ant ri­bos?

9b X\ :VX [R cV Ă˜VNb` [b\ a_

„Jei ÄŻ plia­ŞÄ… at­si­ne­ťi rō­ky­tĹł la­ťi­nu­kĹł, nie­ko blo­go ne­nu­tiks.“ Klai­pÄ—­dos vals­ty­bi­nÄ—s mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ťi­nin­kas An­ta­nas Bau­Şa aiť­ki­no, kÄ… plia­Şe val­gy­ti sau­gu.

3p.

6 mln. li­tĹł op­ti­miz­mo neÄŻk­vÄ—­pÄ— Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

„„Abe­jo­nÄ—: D.Var­ka­lio ir ki­tĹł ak­ty­viĹł Ĺžmo­niĹł su­ma­ny­mÄ… rink­ti Tau­tos Ta­ry­bÄ… V.Lands­ber­gis ver­ti­na at­sar­giai.

Vi­suo­me­nÄ—­je brÄ™s­ta per­vers­mas. Tau­ta at­si­dō­rÄ— ka­tast­ro­fiť­ko­je si­tua­ci­jo­je, to­dÄ—l Lie­tu­vo­je rei­kia keis­ti po­li­ti­nÄ™ ir eko­no­ mi­nÄ™ san­tvar­kÄ…. To­kias idÄ—­jas sklei­dĹžia Ĺži­no­mas klai­pÄ—­die­tis Dio­ny­zas Var­ka­lis, pra­si­ta­rÄ™s, kad ke­ti­na­ma ÄŻkur­ti Tau­tos Ta­ ry­bÄ… ir ini­ci­juo­ti nau­jÄ…­jÄŻ At­gi­mi­mÄ….

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Ĺ auks Tau­tos kon­fe­ren­ci­jÄ…

Ko­vo 11-osios ak­to sig­na­ta­ras Al­gir­ das End­riu­kai­tis, vie­nas per­mai­nĹł ini­cia­to­riĹł, ne­slÄ—­pÄ—, kad pla­nuo­ja­ ma su­for­muo­ti Tau­tos Ta­ry­bÄ…, pa­ na­ťiÄ… ÄŻ tÄ…, ku­ri bu­vo iť­rink­ta 1917 me­tais oku­puo­ta­me Vil­niu­je. „Tai bō­tĹł to­kia is­to­ri­nÄ— aliu­zi­ ja. Ĺ io­je lie­tu­viĹł tau­tai ka­tast­ro­fiť­

Vy­tau­to Liau­dans­kio ir BFL nuo­tr.

ko­je si­tua­ci­jo­je tai – bō­ti­na. Kol kas vyks­ta nuo­mo­niĹł ap­si­kei­ti­mas, bet spren­di­mo dar nÄ—­ra, ta­Ä?iau pir­miau­ sia rei­kÄ—­tĹł su­ťauk­ti Tau­tos kon­fe­ ren­ci­ją“, – tei­gÄ— A.End­riu­kai­tis. Ĺ i vi­suo­me­ni­niĹł or­ga­ni­za­ci­jĹł ir pa­vie­niĹł as­me­nĹł ini­cia­ty­va at­si­ra­do prieĹĄ pat Per­sit­var­ky­mo SÄ…­jō­dĹžio 25 me­tĹł ju­bi­lie­jĹł. Da­lis Ko­vo 11-osios ak­to sig­na­ta­rĹł, SÄ…­jō­dĹžio at­sto­vĹł Ä—mÄ—­si ini­cia­ty­vos ini­ci­ juo­ti nau­jÄ…­jÄŻ At­gi­mi­mÄ….

4

Nors per pir­mÄ…­jÄŻ pus­me­tÄŻ ÄŻ ĹĄių­me­ tÄŻ Klai­pÄ—­dos biu­dĹže­tÄ… pa­vy­ko su­ rink­ti maŞ­daug 6 mln. li­tĹł dau­giau nei pla­nuo­ta, jais ne­sku­ba­ma tať­ ky­tis, nes bai­mi­na­ma­si, jog ant­ro­ji me­tĹł pu­sÄ— bus pra­stes­nÄ— ir ga­lu­ti­ nÄ— virĹĄp­la­ni­niĹł pa­ja­mĹł su­ma sieks tik apie 2 mln. li­tĹł. Vyk­do 103 pro­c.

ÄŽ ĹĄių­m e­t ÄŻ Klai­p Ä—­d os iŞ­d Ä…, ku­ rÄŻ va­sa­rÄŻ pa­tvir­ti­no mies­to ta­ry­ ba, pla­nuo­ja­ma su­rink­ti apie 370 mln. li­tĹł. Per pir­mÄ…­jÄŻ pus­me­tÄŻ ÄŻ biu­dĹže­tÄ… jau pri­kap­sÄ—­jo 215 mln. li­tĹł – 6 mln. li­tĹł dau­giau nei pla­nuo­ta. Biu­dĹže­to su­rin­ki­mo vyk­dy­mo pla­ nas sie­kia 103 pro­c.

2

Poil­siau­to­jus bau­gi­na ÄŻspō­din­ga gy­va­tÄ— As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­pÄ—­die­tÄ— pen­si­nin­kÄ— ta­po keis­ to ÄŻvy­kio liu­di­nin­ke, – bu­vu­si ve­te­ ri­na­rÄ— pa­jō­rio miť­ke iť­vy­do ÄŻspō­ din­go dy­dĹžio gy­va­tÄ™. Ta­Ä?iau klai­ pÄ—­die­tÄ— ÄŻsi­ti­ki­nu­si, kad ji re­gÄ—­jo ne mō­sĹł miť­kams bō­din­gÄ… gy­vÄŻ, o ko­ ne dvie­jĹł met­rĹł il­gio rop­lÄŻ. Pa­da­ras – ba­to­no sto­rio

„AĹĄ daŞ­nai lai­kÄ… lei­dĹžiu gam­to­ je, pa­si­vaikť­Ä?io­ju ke­le­tÄ… va­lan­dĹł

ir pa­si­jau­Ä?iu ge­riau. DaŞ­niau­siai va­Şiuo­ju ÄŻ Gi­ru­liĹł miť­kus. Ĺ ÄŻ kar­ tÄ… bu­vau Ant­ro­jo­je Meln­ra­gÄ—­je, ne­ to­li Tin­gi­nio var­du va­di­na­mo upe­ lio“, – pa­sa­ko­jo Ve­ro­ni­ka. Mo­te­ris ti­ki­no, kad bu­vo nu­kly­ du­si ÄŻ ĹĄla­piÄ… miť­ko vie­tÄ…. „Pas­te­bÄ—­jau keis­tÄ… pail­gÄ… daik­tÄ…, rať­tuo­tÄ…, o sto­rio – kaip pran­cō­ziť­ kas ba­to­nas. Ma­no laz­da yra apie 70 cm il­gio, o Ä?ia gy­va­tÄ— – ko­ne tris­ kart il­ges­nÄ— uĹž laz­dÄ…. Pra­dĹžio­je pa­ ma­niau, jog tai Ĺžal­tys, juk mo­ku at­pa­Şin­ti gy­vius.

9

„„Gy­vō­ni­ja: pa­jō­rio miť­kuo­se gy­ve­na vik­ru­sis bei gy­va­ve­dis drie­Şai, gluo­de­nai ir pa­pras­tie­ji Ĺžal­Ä?iai.

Pa­jō­rio re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­jos nuo­tr.

2

KETVIRTADIENIS, LIEPOS 18, 2013

miestas

6 mln. li­tų op­ti­miz­mo neįk­vė­pė Dau­giau­sia, kaip įpras­ 1 tai, su­rink­ta gy­ven­to­ jų pa­ja­mų mo­kes­čio (GPM) – 68,7

mln. li­tų, o jo gau­ti bu­vo pla­nuo­ta 1,6 mln. li­tų ma­žiau. „Nors su­rink­ta dau­giau nei pla­ nuo­ta, ta­čiau ten­den­ci­jos nė­ra la­ bai ge­ros. Es­mė ta, kad šie­met per pir­mą­jį pus­me­tį su­rin­ko­me tik 48,3 pro­c. me­ti­nio GPM pla­no, kai per­nai tuo pat me­tu jau bu­vo­me ga­vę 51,3 pro­c. Tai reiš­kia, jog ant­rą­jį šių me­ tų pus­me­tį GPM tu­rė­tu­me su­rink­ ti dau­giau nei per pir­muo­sius še­šis mė­ne­sius, to­dėl ma­žė­ja ir ti­ki­my­bė, kad dau­gės viršp­la­ni­nių pa­ja­mų. Jų ga­li su­ma­žė­ti, ta­čiau ti­ki­mės, kad apie 2 mln. li­tų pa­ja­mų, ku­rios ne­ bu­vo pla­nuo­tos, pa­vyks iš­sau­go­ti“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Fi­ nan­sų ir tur­to de­par­ta­men­to di­rek­ to­rė Al­do­na Špu­čie­nė. Šie­met kur kas ge­riau nei per­nai se­ka­si rink­ti ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) mo­kes­tį. Per pir­mą­jį pus­me­ tį jo į Klai­pė­dos biu­dže­tą su­rink­ta 18,029 mln. li­tų – 83,9 pro­c. vi­so me­ti­nio pla­no ir 2,3 mln. li­tų dau­ giau nei pla­nuo­ta. Per­nai per tą pa­ tį lai­ko­tar­pį NT mo­kes­čio į mies­to iž­dą bu­vo su­rink­ta 16,6 mln. li­tų.

au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą. Po pir­mo­ jo pus­me­čio mies­to biu­dže­to vie­ti­ nių rink­lia­vų ei­lu­tė­je įra­šy­tas skai­ čius yra 1,2 mln. li­tų di­des­nis, nei bu­vo pla­nuo­ta. Sko­li­nin­kai bank­ru­tuo­ja

Fi­nan­sų ir tur­to de­par­ta­men­to di­ rek­to­rė pa­brė­žė, jog vi­sų mo­kes­čių į mies­to biu­dže­tą su­rink­ta ar­ba tiek pat, ar­ba dau­giau nei pla­nuo­ta, iš­ sky­rus dvi po­zi­ci­jas. Į Klai­pė­dos iž­dą per pir­mą­jį pus­ me­tį bau­dų su­rink­ta 400 tūkst. li­ tų ma­žiau nei pla­nuo­ta. „Tai su­si­ję su va­di­na­muo­ju už­ mar­šu­mo mo­kes­čiu, kai už au­to­ mo­bi­lio sto­vė­ji­mą ne­su­si­mo­kė­ję vai­ruo­to­jai, kai bū­na pri­čiup­ti, ga­ li su­si­mo­kė­ti už vi­są die­ną ir taip iš­veng­ta bau­dos. To­dėl jų su­rin­ki­ mas ma­žė­ja, o vie­ti­nės rink­lia­vos di­dė­ja“, – tei­gė A.Špu­čie­nė. Dar vie­nas ne­pa­si­se­ki­mas – že­ mės nuo­mos mo­kes­tis. Nors ter­ mi­nas jį su­mo­kė­ti yra iki lapk­ri­ čio 1 die­nos, ta­čiau bu­vo pla­nuo­ta, jog pir­mą­jį pus­me­tį įplauks pa­ja­ mos už že­mės nuo­mą iš tų nuo­mi­ nin­kų, ku­rie per­nai vė­la­vo su­mo­ kė­ti ar teis­mai yra įpa­rei­go­ję juos tai pa­da­ry­ti.

Gau­ta dau­giau di­vi­den­dų

„Bend­ra si­tua­ci­ja to­kia, kad per pir­mą­jį pus­me­tį pa­vy­ko su­rink­ti 58 pro­c. me­ti­nio pla­no mo­kes­ti­nių pa­ja­mų. Per­nai šis ro­dik­lis bu­vo 60 pro­c., va­di­na­si, šie­met pa­ja­mas į biu­dže­tą se­ka­si rink­ti šiek tiek pra­ sčiau, to­dėl ir ne­sku­ba­me į mies­ to ta­ry­bą jo ko­re­guo­ti – per­skirs­ty­ ti viršp­la­ni­nes pa­ja­mas. Per­nai jau bir­že­lį mies­to ta­ry­bos na­riai įvai­ rioms sri­tims pa­skirs­tė apie 5 mln. li­tų viršp­la­ni­nių pa­ja­mų, o šie­met lauk­si­me spa­lio, nes no­ri­me bū­ti tik­ri dėl gau­tos ne­pla­nuo­tų įplau­ kų su­mos“, – aiš­ki­no A.Špu­čie­nė. Tai, jog į mies­to biu­dže­tą ir šie­ met bus su­rink­ta dau­giau pi­ni­gų nei pla­nuo­ta, ro­do kai ku­rios iž­do po­zi­ci­jos, ku­rios jau ne­si­keis. Pa­ vyz­džiui, di­vi­den­dų iš sa­vi­val­dy­ bės val­do­mų įmo­nių pla­nuo­ta gau­ ti 3 mln. li­tų, o gau­ta 3,5 mln. li­tų, nes jų dau­giau su­mo­kė­jo bend­ro­vė „Klai­pė­dos ener­gi­ja“. Anot A.Špu­čie­nės, pui­kiai se­ka­ si rink­ti ir vie­ti­nes rink­lia­vas, pa­ vyz­džiui, už at­lie­kų tvar­ky­mą ar

Sta­tis­ti­ka: iš be­veik 3,5 tūkst. so­cia­li­nes pa­šal­pas kas mė­ne­sį gau­nan­čių klai­pė­die­čių vi­suo­me­nei nau­din­

gus dar­bus dirb­ti pri­va­lo tik de­šim­ta­da­lis.

Dar­bas at­bai­dė var­guo­lius

Be­veik 20 tūkst. li­tų – tiek Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bei per pus­me­tį pa­vy­ko su­tau­py­ ti mo­kes­čių mo­kė­to­jų li­tų, nes ne­rei­kė­jo mo­kė­ti pa­šal­pų var­guo­liams, ku­rie at­si­sa­ kė už jas ati­dirb­ti. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Anot A.Špu­čie­nės, pui­kiai se­ka­si rink­ti ir vie­ti­nes rink­lia­vas, pa­vyz­džiui, už at­lie­ kų tvar­ky­mą ar au­to­ mo­bi­lių sto­vė­ji­mą.

„Pla­na­vo­me, jog gau­si­me 1,3 mln. li­tų že­mės nuo­mos mo­kes­čio, o ga­vo­me 1,1 mln. li­tų“, – skai­čius įvar­di­jo val­di­nin­kė. Ji tei­gė, jog Tei­sės sky­riui yra pa­ teik­ta in­for­ma­ci­ja apie sko­li­nin­kus, ku­rie sa­vi­val­dy­bei tu­ri su­mo­kė­ ti 3,5 mln. li­tų že­mės nuo­mos mo­ kes­čio. „Ta­čiau jau da­bar aiš­ku, kad 2,2 mln. li­tų šios su­mos, ma­tyt, taip ir ne­su­lauk­si­me, nes ją sko­lin­gos bend­ro­vės ar­ba jau bank­ru­ta­vo, ar­ ba pra­dė­jo bank­ro­to pro­ce­dū­ras“, – ap­gai­les­ta­vo A.Špu­čie­nė.

v.spuryte@kl.lt

Tvar­ka, kai dar­bin­go am­žiaus žmo­nės, ku­rie il­giau nei pu­sę me­ tų gau­na so­cia­li­nę pa­šal­pą, tu­ri ne dau­giau nei 40 va­lan­dų per mė­ne­ sį pa­dir­bė­ti vi­suo­me­nei nau­din­gų dar­bų, Klai­pė­do­je įsi­ga­lio­jo nuo šių me­tų va­sa­rio 1 die­nos. Nau­jau­siais duo­me­ni­mis, per tą lai­ką siun­ti­mų at­lik­ti vi­suo­me­ nei nau­din­gą veik­lą bu­vo iš­duo­ ta apie 350, ta­čiau 72 žmo­nės at­ si­sa­kė dirb­ti, to­dėl jiems bu­vo nu­trauk­tas pa­šal­pos mo­kė­ji­mas. Au­gi­nan­tiems vai­kus to­kiems as­ me­nims so­cia­li­nė pa­šal­pa ski­ria­ma tik jų at­ža­loms ir ne pi­ni­gi­ne for­ ma, o kor­te­le mais­tui įsi­gy­ti.

gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tį.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Do­mi­nuo­jan­čios prie­žas­ties, ko­ dėl 72 žmo­nės ne­dir­bo vi­suo­me­nei nau­din­gų dar­bų ir ne­be­gau­na pi­ni­ gų iš biu­dže­to, nė­ra. Vie­ni į lai­ki­ną dar­bo­vie­tę atė­jo ne­blai­vūs, ki­ti iš­vis ne­pa­si­ro­dė, tre­ti iš­kart pa­reiš­kė, kad jiems ne­rei­kia nei dar­bo, nei pi­ni­ gų. Gal žmo­nės tie­siog ne­tu­ri lai­ko – tų 40 va­lan­dų per mė­ne­sį, ku­rias ga­lė­tų skir­ti vi­suo­me­nei nau­din­gai veik­lai“, – svars­tė Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­ riaus ve­dė­ja Aud­ro­nė Lie­sy­tė. Taip ji tar­si už­si­mi­nė apie pa­si­tvir­ti­nan­ čius įta­ri­mus, jog so­cia­li­nių pa­šal­pų ga­vė­jai iš­ties dir­ba ne­le­ga­liai ir gau­ na ki­tų pa­ja­mų, to­dėl rea­liai pa­ra­ma jiems ne­prik­lau­sy­tų. Anot A.Lie­sy­tės, kol kas tik­ rai sun­ku pa­sa­ky­ti, kiek mo­kes­

čių mo­kė­to­jų pi­ni­gų su­tau­py­ta dėl to, kad bu­vo ne­ski­ria­mos pa­šal­pos klai­pė­die­čiams, at­si­sa­kiu­siems vi­ suo­me­nei nau­din­gos veik­los. Vi­ du­ti­nis pa­šal­pos dy­dis – apie 230 li­tų vie­nam as­me­niui per mė­ne­sį, o per šį lai­ką nau­din­gos vi­suo­me­nei veik­los at­si­sa­ko apie 20 klai­pė­die­ čių. To­dėl ga­li­ma da­ry­ti prie­lai­dą, jog nuo va­sa­rio 1 die­nos iki lie­pos 1-osios su­tau­py­ta 18,4 tūkst. li­tų. „Su­tau­py­tus pi­ni­gus vei­kiau­ siai tu­rė­si­me grą­žin­ti į vals­ty­bės biu­dže­tą, nes li­tus iš jo pa­ra­mai ir gau­na­me – tai vals­ty­bės de­le­ guo­ta funk­ci­ja. Ta­čiau mo­ko­mės, kaip koor­di­nuo­ti to­kią vi­suo­me­nei nau­din­gą veik­lą, o to­kia pa­tir­tis yra tik į ge­ra, nes ga­li bū­ti, jog nuo ki­ tų me­tų pra­džios so­cia­li­nių pa­šal­ pų mo­kė­ji­mas jau bus sa­vi­val­dos funk­ci­ja“, – tei­gė A.Lie­sy­tė. Or­ga­ni­zuo­ti vi­suo­me­nei nau­din­ gą veik­lą – lai­ki­nai įdar­bin­ti pa­šal­ pų ga­vė­jus – no­rą yra pa­reiš­ku­sios 36 įstai­gos ir bend­ro­vės: švie­ti­mo ir spor­to įstai­gos, dau­gia­bu­čių na­ mų ad­mi­nist­ra­to­riai. Už pa­šal­pas Klai­pė­do­je jau ati­dir­bo 202 žmo­ nės, o 77 dir­ba šiuo me­tu.

Šau­dyk­la nu­griau­ta tei­sė­tai Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Nug­rio­vu­si bu­vu­sios šau­dyk­los pa­sta­tą, uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­ bė dar be­veik pu­sant­rų me­tų lau­ kė teis­mų ver­dik­to, ar pa­siel­gė tei­ sin­gai. Val­di­nin­kus pa­sie­ku­si ži­nia pra­džiu­gi­no – at­ly­gin­ti spor­to en­tu­ zias­tams pa­da­ry­tos ža­los ar at­sta­ ty­ti pa­sta­to ne­rei­kės.

Šal­ti­nis: mies­to biu­dže­tą gau­siau­siai pri­pil­do dar­buo­to­jai, mo­kan­tys

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Dau­ge­lį me­tų Bi­ru­tės g. 5A riog­so­ ju­sį bu­vu­sį ap­leis­tą šau­dyk­los pa­ sta­tą mies­to ta­ry­ba nu­spren­dė nu­ griau­ti dar 2011 me­tų ba­lan­dį. To­kį spren­di­mą Klai­pė­dos re­gio­ no spor­ti­nio šau­dy­mo aso­cia­ci­ja po mė­ne­sio ap­skun­dė Klai­pė­dos apy­ gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­niam teis­mui. Ji pra­šė pa­nai­kin­ti po­li­ti­kų spren­di­mą ir pri­teis­ti ža­los at­ly­gi­ni­mą, rei­ka­ lin­gą šau­dyk­los rei­ka­la­vi­mus ati­ tin­kan­čio pa­sta­to at­sta­ty­mui ar­ba nau­jo įsi­gi­ji­mui, ta­čiau konk­re­čios su­mos neį­var­di­jo. Be to, en­tu­zias­tai teis­mo pra­šė tai­ky­ti lai­ki­ną­sias ap­ sau­gos prie­mo­nes – ne­leis­ti griau­

ti šau­dyk­los, kol by­la bus neiš­nag­ri­ nė­ta. Toks pra­šy­mas bu­vo at­mes­tas, to­dėl jau per­nai sau­sį Bi­ru­tės g. 5A burz­gė bul­do­ze­riai, ku­rie bu­vu­sios šau­dyk­los pa­sta­tą su­ly­gi­no su že­ me. Mo­kes­čių mo­kė­to­jams tai kai­ na­vo apie 70 tūkst. li­tų. Daug vė­liau – 2012 me­tų spa­lį – Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas sa­vo spren­di­mu Klai­pė­dos re­gio­no spor­ ti­nio šau­dy­mo aso­cia­ci­jos skun­dą at­me­tė kaip ne­pag­rįs­tą. Ar­gu­men­ tas – aso­cia­ci­ja nė­ra pa­sta­to sa­vi­ nin­kė, į jį ne­tu­ri jo­kių tei­sių. Ta­čiau spor­ti­nio šau­dy­mo en­ tu­zias­tai ne­nu­ri­mo ir Lie­tu­vos vy­ riau­sia­jam ad­mi­nist­ra­ci­niam teis­ mui (LVAT) pa­tei­kė ape­lia­ci­nį skun­dą. Jį ne­se­niai LVAT at­me­tė ir pa­li­ko ga­lio­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mą. Teis­mas nu­sta­tė, kad Klai­pė­dos re­gio­no spor­ti­nio šau­dy­mo aso­ cia­ci­ja ne­bu­vo pa­sta­to sa­vi­nin­kė, jo jo­kiais įsta­ty­mu nu­ma­ty­tais pa­ grin­dais ne­val­dė, pa­sta­tu ne­si­nau­ do­jo, to­dėl sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos spren­di­mas ob­jek­ty­viai ne­ga­lė­jo

pa­žeis­ti aso­cia­ci­jos tei­sių ar tei­sė­ tų in­te­re­sų. Rei­ka­la­vi­mas pri­teis­ ti ža­lą taip pat bu­vo at­mes­tas, nes pa­reiš­kė­ja jos ne­pag­rin­dė, ne­nu­ro­ dė pa­grin­do, neį­ro­dė fak­to. „Da­bar ga­liau­siai ži­no­me, kad pa­siel­gė­me tei­sin­gai nu­grio­vę ap­ leis­tą pa­sta­tą. Jis nu­griau­tas dėl to, kad kė­lė grės­mę žmo­nėms, ja­me be­na­miai nuo­lat su­kel­da­vo gais­ rų“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės Tei­sės sky­riaus ve­dė­jo pa­va­ duo­to­ja Jo­lan­ta Lau­ži­kai­tė. Po­li­ti­kai yra pa­tvir­ti­nę skly­po, esan­čio Bi­ru­tės g. 5A, de­ta­lų­jį pla­ną. Ja­me nu­ma­ty­ta, kad te­ri­to­ri­jo­je ga­li bū­ti sta­to­mi ir gy­ ve­na­mo­sios, ir ko­mer­ci­nės, ir vi­suo­ me­ni­nės pa­skir­ties pa­sta­tai. Anks­čiau svars­ty­ta, jog šio­je vie­to­je ga­lė­tų bū­ti sta­to­mas so­cia­li­nis būs­tas, bet kol kas to­kia idė­ja tik sklan­do ore, nes sta­ty­ boms nė­ra pi­ni­gų. „Tik po­li­ti­kai tu­ri ap­si­spręs­ti, kas bus ta­me skly­pe. Vie­na iš ga­li­my­ bių – jį par­duo­ti auk­cio­ne“, – tei­ gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Že­mėt­ var­kos sky­riaus ve­dė­ja Rai­mon­da Gru­žie­nė.

3

KETVIRTADIENIS, LIEPOS 18, 2013

miestas Par­duo­da iš­si­mo­kė­ti­nai

Krui­zi­nis lai­vas

Ta­rė­si dėl ruo­nių

Vals­ty­bės tur­to fon­das (VTF) dar kar­tą ban­dys par­duo­ti Klai­pė­do­ je esan­tį Lie­tu­vos ban­ko pa­sta­ tą ir ša­lia jo esan­čius du že­mės skly­pus. Šį kar­tą ob­jek­tą siū­lo­ ma įsi­gy­ti iš­si­mo­kė­ti­nai. Jau tre­ čias ban­ko pa­sta­to ir že­mės skly­ pų par­da­vi­mo auk­cio­nas nu­ma­ to­mas lie­pos 23 die­ną, o pra­di­nė par­da­vi­mo kai­na – 4,99 mln. li­tų.

Ry­toj į Klai­pė­dą at­plauks jau 24 krui­zi­nis lai­vas šį se­zo­ną. Tai – 181 m il­gio lai­ne­ris „Ocean Prin­ cess“, jis pas mus šie­met lan­ky­ sis ant­rą kar­tą. Iš vi­so iki rug­sė­ jo 11 d. Klai­pė­do­je ap­si­lan­kys 39 krui­zi­niai lai­vai. Tarp jų šį se­zo­ ną dar du kar­tus at­plauks 290 m il­gio jū­rų mil­ži­nas „Cos­ta Pa­ ci­fi­ca“.

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jo­je va­kar po­ sė­džia­vę spe­cia­lis­tai taip ir ne­ su­ta­rė, kaip nuo žū­ties sau­go­ ti ruo­nius. To­liau nu­ma­to­ma su žve­jais bei Že­mės ūkio mi­nis­te­ ri­ja dis­ku­tuo­ti apie siū­ly­mus ap­ skri­tai prie­kran­tė­se draus­ti vers­ li­nę žve­jy­bą ar­ba leis­ti žu­vis gau­ dy­ti tik spe­cia­lio­mis gau­dyk­lė­ mis, o ne tink­lais.

Pap­lū­di­mio ka­vi­nė­je ra­do ne­tvar­ką Įsi­bė­gė­jant ato­sto­gų se­zo­nui, tik­rin­to­jai su­stip­ri­no pa­plū­di­miuo­se ir jų priei­go­ se įsi­kū­ru­sių mai­ti­ni­mo įstai­gų kont­ro­ lę. Dėl pa­žei­di­mų vie­nos lau­ko ka­vi­nės veik­la su­stab­dy­ta, ki­tai už­draus­ta ga­ min­ti mais­tą. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Rei­ka­la­vi­mus vers­li­nin­kai ži­no

Klai­pė­do­je vei­kia 14 se­zo­ni­nių lau­ ko ka­vi­nių. Dau­giau­sia jų – 8 yra Meln­ra­gės ir Gi­ru­lių pa­plū­di­miuo­ se, Smil­ty­nės plia­žuo­se įsi­kū­ru­sios 3, dar 4 vei­kia Krui­zi­nių lai­vų ter­ mi­na­le. Se­zo­ni­nė­se lau­ko ka­vi­nė­se lei­ džia­ma ne­su­dė­tin­gų pa­tie­ka­lų ga­ my­ba iš at­vež­tų šal­dy­tų pus­ga­mi­ nių. Jos siū­lo če­bu­re­kus, be­lia­šus, kep­tą duo­ną su sū­riu, kol­dū­nus, skru­din­tas bul­vy­tes, ki­tus pa­na­ šius pa­tie­ka­lus. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­kas An­ta­nas Bau­ža pa­sa­ko­jo, kad dau­ gu­ma vers­li­nin­kų, tu­rin­čių se­zo­ni­ nes lau­ko ka­vi­nes, dir­ba ne vie­ne­ rius me­tus. „Tad įstai­gų sa­vi­nin­kai ži­no šiai veik­lai ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus, to­ dėl pa­žei­di­mų nu­sta­to­ma ne­daug“, – tvir­ti­no A.Bau­ža. Ra­do pa­se­nu­sį alų

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­ te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos ins­pek­to­riai nuo va­sa­ros se­zo­no pra­džios pa­ tik­ri­no 10 lau­ko ka­vi­nių. Vie­nos jų veik­la dėl nu­sta­ty­tų hi­gie­nos pa­žei­di­mų bu­vo su­stab­ dy­ta. Ins­pek­to­riai už­fik­sa­vo, kad lau­ko ka­vi­nės pa­tal­pos ne­tin­ka­ mai įreng­tos, ne­tvar­kin­gos. Ne­bu­vo pri­jung­tas van­duo, ne­ tin­ka­mai su­ren­ka­mos nuo­te­kos, neuž­tik­ri­na­mos pro­duk­tų lai­ky­mo są­ly­gos, rea­li­za­ci­jos ter­mi­nai. Ka­ vi­nė­je ne­bu­vo ir prie­mo­nių įran­gos bei ran­kų de­zin­fe­ka­vi­mui.

Šven­tė. Ry­toj Juodk­ran­tė­je pra­si­dės tra­di­ci­nė Pa­ma­rio kraš­to žve­jo šven­ tė, ku­ri truks dvi die­nas. Jos ren­g i­niai pra­si­dės 10 val. Vyks tau­to­dai­l i­n in­ kų, ama­t i­n in­k ų, tau­t i­n io ir ku­l i­na­r i­ nio pa­vel­do mu­gė. Bus įvai­r ių už­siė­ mi­mų, pa­skai­t ų, kon­cer­t ų, spor­t i­n ių var­ž y­bų. Bai­g ia­ma­sis Pa­ma­r io kraš­ to žve­jo šven­tės kon­cer­tas vyks šeš­ ta­die­n į 20.15 val.

Šie­met, kaip ir anks­ tes­niais me­tais, iš­ ne­šio­ja­mai pre­ky­ bai če­bu­re­kais Klai­ pė­dos pa­plū­di­miuo­ se neiš­duo­tas nė vie­nas lei­di­mas.

Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 10 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Bro­nius Ba­bi­lius (g. 1920 m.), Al­bi­na Ga­g i­lie­nė (g. 1928 m.), Do­mi­ny­kas Mil­vy­das (g. 1931 m.), Ma­ ri­jo­na But­k u­tė (g. 1936 m.), Pet­ras Mi­ ka­laus­kas (g. 1943 m.), For­tu­na­tas Bud­ rys (g. 1944 m.), Alek­sandr Kor­šu­nov (g. 1939 m.), Ire­na Iso­die­nė (g. 1958 m.), Jo­nas Zo­nys (g. 1962 m.), Jev­ge­n ij Sa­ din (g. 1963 m.).

Pa­sak A.Bau­žos, ši įmo­nė pa­plū­ di­my­je dir­ba ant­rus me­tus, ta­čiau pa­žei­di­mai kar­to­ja­si. Ins­pek­to­riai šias įstai­gas pa­tik­ri­no pa­kar­to­ti­ nai. Trū­ku­mai bu­vo pa­ša­lin­ti. Vie­ nai įstai­gai leis­ta at­nau­jin­ti veik­lą, o ki­tai – ga­min­ti pa­tie­ka­lus. Ne­tin­ka­mai vi­rė ku­ku­rū­zus

Į plia­žą – be miš­rai­nių

A.Bau­ža at­krei­pė dė­me­sį, kad šie­ met, kaip ir anks­tes­niais me­tais,

Po­sė­dis. Ry­toj 10 val. ro­tu­šė­je vyks Fi­ nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­to po­sė­ dis. Jo dar­bot­var­kė­je nu­ma­ty­ta svars­ ty­ti 15 klau­si­mų. Pa­ro­da. Ry­toj 17 val. Klai­pė­dos kul­tū­ rų ko­mu­n i­ka­ci­jų cent­ro pa­ro­d i­nė­se erd­vė­se (Di­d žio­ji Van­dens g. 2) ati­da­ ro­ma tre­čio­ji šiuo­lai­k i­n io me­no pro­ jek­to „Pa­ž a­das. Pir­ma triu­ko da­l is“ paroda/epizodas „Kai­t a­l io­jant prie­ žas­t is“. Eks­po­z i­ci­jos au­to­r ius jau­nas pran­cū­zas Si­mo­nas Nicaise‘as. Sa­vo dar­buo­se me­ni­nin­kas sie­k ia per­mąs­ ty­ti įpras­tus ob­jek­tus ir ges­tus, žvelg­ da­mas į juos iš įvai­rių, daž­nai ne­ti­kė­ tų per­spek­ty­vos taš­k ų.

Dar­buo­to­jai dir­bo ne­pa­si­tik­ri­nę svei­ka­tos bei neišk­lau­sę hi­gie­nos mo­ky­mo kur­sų. Ki­to­je tos pa­čios įmo­nės pa­plū­ di­mio ka­vi­nė­je ins­pek­to­riai ra­do pa­se­nu­sį alų. Taip pat nu­sta­ty­ti hi­ gie­nos pa­žei­di­mai, ku­rie ga­li tu­rė­ti įta­kos mais­to sau­gai. Šio­je įstai­go­je už­draus­ta ga­min­ti pa­tie­ka­lus.

Spe­cia­lis­tai tik­ri­no ir pa­plū­di­mių priei­go­se mais­to pro­duk­tais iš lai­ki­ nų­jų įren­gi­nių, mo­bi­lių mais­to ve­ži­ mė­lių, spe­cia­li­zuo­tų prie­mo­nių pre­ kiau­jan­čius as­me­nis. Pa­tik­ri­nus dvi vie­tas, ku­rio­se bu­vo pre­kiau­ja­ma ga­ ruo­se vir­tais ku­ku­rū­zais, nu­sta­ty­ta hi­gie­nos pa­žei­di­mų. At­sa­kin­giems as­me­nims skir­tos bau­dos.

Dienos telegrafas

Bausmė: vienos lauko kavinės veikla dėl rastų pažeidimų buvo su­

stabdyta.

Tomo Raginos nuo­tr.

iš­ne­šio­ja­mai pre­ky­bai če­bu­re­kais Klai­pė­dos pa­plū­di­miuo­se neiš­duo­ tas nė vie­nas lei­di­mas. „Poil­siau­to­jams siū­ly­tu­me ne­ pirk­ti ga­mi­nių iš to­kių pre­kei­vių. Pap­lū­di­miuo­se re­ko­men­duo­ja­ma val­gy­ti tik įreng­to­se se­zo­ni­nė­se lau­ko ka­vi­nė­se“, – pa­brė­žė A.Bau­ ža ir pa­ta­rė tin­ka­mai pa­si­rink­ti pa­

tie­ka­lus, ku­riuos ren­gia­ma­si at­si­ neš­ti į plia­žą. „Ge­riau­sia ne­štis vais­van­de­nių, vai­sių – to­kių pro­duk­tų, ku­rie ne taip grei­tai gen­da. Ne­pa­tar­ti­na ne­ štis mė­sos ga­mi­nių, miš­rai­nių. Rū­ ky­tus ga­mi­nius ga­li­ma. Jei į plia­žą at­si­ne­ši rū­ky­tų la­ši­nu­kų, nie­ko blo­ go ne­nu­tiks“, – aiš­ki­no A.Bau­ža.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ka­z i­m ie­ra Stro­pie­nė, Li­d i­ja Be­l ia­ko­ va, Va­si­l ij Ka­m ins­k ij, Alek­sandr Kor­ šu­nov, Jev­ge­nij Sa­din. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Pet­ras Mi­ka­laus­kas. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 11 mo­te­r ų. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 8 ber­niu­kai. Grei­to­j i. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 50 iš­k vie­ ti­mų.

4

ketvirtadienis, liepos 18, 2013

miestas

Vals­ty­bė – ant ri­bos? 1

Spa­lio mė­ne­sį Vil­niaus fil­har­mo­ni­jo­je ti­ki­ma­si su­šauk­ti Tau­tos kon­fe­ren­ci­ją, kaip tai bu­vo pa­da­ry­ta 1917 m. rug­sė­jo 22-ąją. Pag­rin­di­nis ar­gu­men­tas: vals­ty­ bė­je ne­vei­kia tie me­cha­niz­mai, ku­ rie bu­vo dek­la­ruo­ti prieš rin­ki­mus.

Zi­ta Šli­čy­tė

Klai­pė­dos ta­r y­bos na­rė, tei­si­n in­kė

J

au ku­rį lai­ką sklan­do idė­ja, kad pir­ma­jam Są­jū­d žio su­va­ž ia­ vi­mui pa­m i­nė­t i Vil­n iu­je bus sie­kia­ma iš vi­sos Lie­tu­vos su­ kvies­t i ne­par­t i­n ius žmo­nes. Juk Są­ jū­d is ir­g i bu­vo ne­par­t i­n is ju­dė­ji­mas. Jei­gu pa­kil­tų ne­par­ti­niai žmo­nės, Lie­ tu­vai bū­tų šiek tiek nau­dos, nes par­ti­jos la­bai deg­ra­da­vo, jos ne­be­tu­ri ideo­lo­gi­ jos, o rū­pi­na­si tik sa­vo gru­pi­niais in­te­ re­sais. Pa­ra­dok­sa­lu, kad nu­si­kal­ti­mais kal­ti­na­mi žmo­nės sė­di aukš­čiau­siuo­ se vals­ty­bės po­stuo­se. Tai ne­priim­ti­na dau­ge­liui pi­lie­čių. Bent jau mes, se­nie­ ji są­jū­di­nin­kai, po 20 me­tų ti­kė­jo­mės ki­to­kios vals­ty­bės. Apie mo­ra­lią po­li­ti­ ką šian­dien Lie­tu­vo­je nie­kas ne­be­kal­ ba. Tai – lyg kaž­ko­kia at­gy­ve­na. Nep­rie­ kaiš­tin­ga re­pu­ta­ci­ja nie­ko ne­be­reiš­kia. Ir jei da­bar jau­ni­mas ne­kils į ko­vą, mus ir to­liau val­dys teis­ti žmo­nės.

Kas čia vyks­ta?

Ak­ty­vis­tai pa­brė­žia, kad nė­ra vals­ ty­bę val­dan­čių po­li­ti­nių par­ti­jų dia­lo­go su vi­suo­me­ne. Esą jei pi­ lie­čiai, pro­tes­tuo­da­mi prieš ne­ge­ ro­ves, ne­bėg­tų iš Lie­tu­vos, se­niai vis­kas bū­tų pa­si­kei­tę, bet lie­tu­viai lin­kę pa­si­trauk­ti. Tei­gia­ma, kad per pa­sta­ruo­ sius 20 me­tų, nors ne­bu­vo nei ka­ ro veiks­mų, nei re­vo­liu­ci­jos, Lie­tu­ va pra­ra­do treč­da­lį gy­ven­to­jų, tiek, kiek per Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą. Vi­suo­me­ni­nin­kas D.Var­ka­lis įsi­ ti­ki­nęs, kad gelbs­tint vals­ty­bę rei­ kia nau­jos ideo­lo­gi­jos, nau­jo žmo­ nių pa­ki­li­mo. „Jei­gu tau­tos bal­sas yra ne­gir­di­ mas, tai kas čia vyks­ta? Juk tau­tos bal­sas, kaip Die­vo bal­sas. Mes iš­rin­ ko­me juos at­sto­vau­ti vals­ty­bės in­ te­re­sams, o per 20 me­tų ne­bu­vo nė vie­nos Vy­riau­sy­bės, ku­ri mąs­ty­tų vals­ty­biš­kai. Vis­kas bu­vo tik griau­ na­ma ir nai­ki­na­ma, pa­da­ry­ti nuo­sto­ liai ša­liai sie­kia apie 400 mi­li­jar­dų li­ tų“, – ne­slė­pė ap­mau­do D.Var­ka­lis. Idea­lis­tai li­ko pa­ša­ly­je

Ak­ty­vis­tai pa­brė­žė, kad Są­jū­džio ideo­lo­gi­ja bu­vo ge­ra, bet vis­kas vė­ liau esą bu­vo iš­kreip­ta. Idea­lis­tai, są­ži­nin­gi žmo­nės nu­stum­ti į ša­lį, o pir­mo­ji pri­va­ti­za­ci­jos ban­ga at­ne­šė mil­ži­niš­kus nuo­sto­lius Lie­tu­vai. D.Var­ka­lis var­di­jo, kaip že­mės gel­mių tur­tai bu­vo iš­par­duo­ti, su­ nai­kin­tas vals­ty­bi­nis lai­vy­nas, par­ ce­liuo­ja­mi miš­kai, iš­nau­do­ja­mi, skriau­džia­mi ir ap­gau­di­nė­ja­mi pa­ pras­ti žmo­nės. „Rei­kia keis­ti po­li­ti­nę ir eko­ no­mi­nę san­tvar­ką Lie­tu­vo­je. Jei ir to­liau ei­si­me tuo ke­liu, ku­riuo ei­ na­me, su­nai­kin­si­me tau­tą ir vals­ ty­bę. Ko­dėl per 20 me­tų ne­su­re­ gu­liuo­ta at­ly­gi­ni­mų sis­te­ma? O ko­dėl tuo pat me­tu ne­pas­ta­ty­tos ir ne­vei­kian­čios ato­mi­nės elekt­ri­nės di­rek­to­riui per mė­ne­sį mo­ka 19,5 mln. li­tų al­gą?“ – re­to­ri­nius klau­ si­mus žars­tė D.Var­ka­lis. Teks keis­ti san­klo­dą?

D.Var­ka­lis pa­brė­žė, kad jis nė­ra pri­ va­čios nuo­sa­vy­bės prie­šas. Ta­čiau

Komentaras

Prib­ren­do: pa­sak R.Ozo­lo, Tau­tos Ta­ry­bos rei­kia ne dėl už­gai­dos, o dėl nea­be­jo­ti­nos bū­ti­ny­bės. Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

vals­ty­bė pri­va­lo tu­rė­ti sa­vo ži­nio­ je stra­te­gi­nius ob­jek­tus, duo­dan­ čius pel­nus, už ku­riuos bū­tų ga­ li­ma iš­lai­ky­ti mo­kyk­las, po­li­ci­ją, teis­mus, pro­ku­ra­tū­rą, ka­riuo­me­ nę, ki­tas vals­ty­bi­nes struk­tū­ras. „Žmo­nės už bu­to šil­dy­mą tu­ri mo­kė­ti dau­giau nei už­dir­ba, ką jie tu­ri da­ry­ti? Juk jie neiš­gy­ve­na, ar­gi val­džia to ne­ma­to? Da­bar ban­do­ me pa­ruoš­ti pla­ną, ko­kia tu­ri bū­ ti eko­no­mi­nė ir po­li­ti­nė san­klo­da Lie­tu­vo­je, nes lau­ki­nio ka­pi­ta­liz­ mo sam­plai­ka su li­be­ra­liz­mu ne­ pa­si­tei­si­no“, – dės­tė vi­suo­me­ni­ nin­kas. Pa­sak D.Var­ka­lio, ky­lan­tis nau­ja­ sis vi­suo­me­ni­nis ju­dė­ji­mas ne­no­ri užim­ti val­džios, – jo­je tu­ri bū­ti tie, ku­rie su­ge­ba val­dy­ti vals­ty­bę. „Vals­ty­bę tu­ri val­dy­ti ne šut­ vė drau­gų, ku­rie da­ro ne­są­mo­ nes, pra­si­len­kian­čias su žmo­gaus pri­gim­ti­mi ir svei­ku pro­tu. Ne­ga­li taip il­gai tęs­tis. Juk tu­ri bū­ti kaž­ko­ kia lo­gi­ka“, – kal­bė­jo D.Var­ka­lis. Ne­bus Są­jū­džio ana­lo­gas

Jau ke­lin­tus me­tus vei­kian­čiam vi­ suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų su­si­vie­ ni­ji­mui „Apsk­ri­ta­sis sta­las“ va­ do­vau­jan­tis Ko­vo 11-osios ak­to sig­na­ta­ras Ro­mual­das Ozo­las taip pat ma­no, kad atė­jo lai­kas, kai tam tik­ra vi­suo­me­nės nuo­mo­nė vals­ty­

bei svar­biais gy­ve­ni­mo klau­si­mais tu­rė­tų bū­ti pa­tei­kia­ma na­cio­na­li­ niu lyg­me­niu. Tai esą tu­rė­tų da­ry­ti tau­tos de­ le­guo­ta žmo­nių bend­ri­ja. Pa­sak R.Ozo­lo, tai ne­bū­tų Są­jū­džio ana­ lo­gas. „Ši­to rei­kia ne dėl už­gai­dos, rei­ kia dėl nea­be­jo­ti­nos bū­ti­ny­bės. Yra

Dio­ny­zas Var­ka­lis:

Da­bar ban­do­me pa­ ruoš­ti pla­ną, ko­kia tu­ri bū­ti eko­no­mi­nė ir po­li­ti­nė san­klo­da Lie­tu­vo­je, nes lau­ ki­nio ka­pi­ta­liz­mo sam­plai­ka su li­be­ra­ liz­mu ne­pa­si­tei­si­no.

da­ly­kų, ku­rie ne tik neats­to­vau­ja­ mi, bet val­džia ne vie­nu at­ve­ju ei­na prieš tau­tą ir tai nie­kaip ne­si­de­ri­ na su vie­šai eg­zis­tuo­jan­čia nuo­mo­ ne“, – įsi­ti­ki­nęs R.Ozo­las. Esą re­fe­ren­du­mas dėl ato­mi­nės elekt­ri­nės – gy­vas pa­vyz­dys. Pa­ sak R.Ozo­lo, re­fe­ren­du­mas įvy­

ko, ir su­bjek­to, ku­ris at­sto­va­vo tai nuo­mo­nei, ne­be­li­ko. „To­dėl rei­kia tau­tos įga­lio­ti­nių gru­pės, ku­ri veik­tų nuo­lat, da­ry­tų įvai­rius žings­nius, spau­di­mus ir val­ džia to pai­sy­tų“, – tei­gė R.Ozo­las. Už­sie­nio mi­li­jar­dai ne­pa­dės

Pa­sak R.Ozo­lo, nė­ra to­kių ga­ran­ti­ jų, kad tas nau­jas su­ma­ny­mas pa­ si­tei­sins ir Lie­tu­vai dirbs tik są­ži­ nin­gi žmo­nės. Į tą Ta­ry­bą tu­rė­tų atei­ti to­kie žmo­nės, ku­rie no­ri gy­ven­ti ir dirb­ ti Lie­tu­vo­je. Ne tie, ku­rie šian­dien blaš­ko­si po pa­sau­lį, o tie, ku­rie kant­riai iš­gy­ve­na vi­sas ne­gan­das, tu­ri spręs­ti Lie­tu­vai ir ši­tai že­mei svar­bius klau­si­mus, kad čia bū­tų ge­riau, nei yra da­bar. „Tik tu­rė­da­ma te­ri­to­ri­ją, gy­ven­ da­ma ši­to­je te­ri­to­ri­jo­je kaip tė­vy­ nė­je, kur­da­ma vals­ty­bę jo­je kaip tau­tos ap­sau­go­ji­mo inst­ru­men­tą tau­ta ga­li ti­kė­tis iš­lik­ti. Jo­kie mi­li­ jo­nai ar mi­li­jar­dai iš už­sie­nių mums ne­pa­dės, mes ir to­liau mer­dė­si­me, jei ne­pa­sa­ky­si­me sau la­bai aiš­kiai: gy­ve­nu šia­me pa­sau­ly­je, kad ši­ta­ me že­mės kam­pe bū­tų tvar­ka“, – pa­brė­žė R.Ozo­las. Ini­cia­ty­vą ver­ti­na at­sar­giai

Eu­ro­par­la­men­ta­ras, bu­vęs Są­jū­džio Sei­mo Ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Vy­tau­

tas Lands­ber­gis, kal­bė­da­mas apie nau­jas ak­ty­vis­tų ini­cia­ty­vas, pa­ brė­žė, kad tai tu­rė­tų bū­ti la­bai ge­ rai pa­ruoš­ta ir dau­ge­lio žmo­nių su­ vo­kia­ma kaip ak­tua­lus da­ly­kas. „Nes jei gru­pe­lė iš­kil­min­gai pa­ skelbs, kad su­šau­kė vi­sos Tau­ tos kon­fe­ren­ci­ją, o pa­ti tau­ta bus abe­jin­ga, jei ne­bus ren­ka­mi at­sto­ vai ar de­le­ga­tai, tai nie­ko ge­ro ne­ bus, jie pra­si­lenks su ke­ti­ni­mais“, – dien­raš­čiui „Klai­pė­da“ va­kar sa­ kė V.Lands­ber­gis. Eu­ro­par­la­men­ta­ras pri­pa­ži­no ne­tu­rįs duo­me­nų, kas yra Tau­tos Ta­ry­bos ini­cia­to­riai, koks jų tink­las vi­so­je Lie­tu­vo­je, ta­čiau esą są­ži­ nin­gų, šva­rių žmo­nių, ku­rie dirb­tų Lie­tu­vai, o ne sau, vi­sa­da rei­kia. „Bet tik­ro­vė vi­sa­da blo­ges­nė nei ke­ti­ni­mai. Jei­gu pa­si­sek­tų, bū­tų pui­ku. Da­bar vis ak­cen­tuo­ja­ma, kad Lie­tu­vai la­bai ne­pa­si­se­kė, kaž­kas čia la­bai blo­gai vis­ką pa­da­rė. To­kie kal­ bė­ji­mai yra psi­cho­lo­giš­kai ža­lin­gi“, – įsi­ti­ki­nęs V.Lands­ber­gis. Esą ir ki­to­se ša­ly­se yra pa­na­šių da­ ly­kų, ir ki­to­se ša­ly­se emig­ra­ci­ja la­bai di­de­lė. Eu­ro­par­la­men­ta­ro ma­ny­mu, to­kie des­pe­ra­tiš­ki api­bend­ri­ni­mai nė­ra nau­din­gi, to­dėl, V.Lands­ber­ gio įsi­ti­ki­ni­mu, rei­kė­tų kal­bė­ti apie po­zi­ty­vius sie­kius ir pla­nus. „Rei­kė­tų vi­sų pir­ma su­si­tvar­ky­ti su ne­są­ži­nin­gu­mu, su ko­rup­ci­ja tų, ku­rie dar neiš­si­vaikš­čio­jo, bet to­ li gra­žu yra ne an­ge­lai“, – tvir­ti­no V.Lands­ber­gis.

Cent­re – dar vie­no pa­sta­to re­ne­san­sas Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Klai­pė­dos cent­re at­gims­ta dar vie­ nas il­gus me­tus mer­dė­jęs pa­sta­tas. Jį įsi­gi­ju­si bend­ro­vė į re­konst­ruk­ ci­ją pla­nuo­ja in­ves­tuo­ti mi­li­jo­ni­ nes lė­šas.

Pro­jek­tas: re­konst­ruo­tas pa­sta­tas Lie­pų gat­vė­je taps biu­rų cent­ru.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Jau ku­rį lai­ką Lie­pų gat­vė­je 4 plu­ šan­tys sta­ty­bi­nin­kai ver­čia ne vie­ną klai­pė­die­tį spė­lio­ti, kas čia vyks­ta ir koks bus ga­lu­ti­nis re­zul­ta­tas. Pro­jek­tą įgy­ven­di­nan­čios bend­ ro­vės „Res No­vel­la“ at­sto­vas Ne­

ri­jus Ti­lin­dis pa­ti­ki­no, jog ir po re­konst­ruk­ci­jos du vie­nas su ki­ tu su­jung­ti sta­ti­niai bus pri­tai­ky­ti ad­mi­nist­ra­ci­nei pa­skir­čiai. „Šį ob­jek­tą įsi­gi­jo­me iš Tur­to ban­ko ir jo pa­skir­ties ne­kei­tė­me. Kaip ir bu­vo nu­ma­ty­ta, tai bus ad­ mi­nist­ra­ci­nis pa­sta­tas. Po re­konst­ ruk­ci­jos at­si­ras ir prie­sta­tas, ku­ris pa­gal de­ta­lų­jį pla­ną bu­vo nu­ma­ty­ tas dar be­ne prieš de­šimt me­tų“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas. Už pa­sta­tą įmo­nė su­mo­kė­jo apie 3 mln. li­tų, dar apie 5 mln. li­tų ke­ ti­na­ma in­ves­tuo­ti į jo at­gai­vi­ni­mą.

„Vie­ta pa­trauk­li, be to, ir pa­čios įmo­nės veik­los da­lis – pa­tal­pų nuo­ ma“, – mo­ty­vus var­di­jo N.Ti­lin­dis. Pas­ta­čius prie­sta­tą da­bar­ti­nis apie 900 kv. m ob­jek­to plo­tas tu­ rė­tų išaug­ti maž­daug iki 1 200 kv. m. Čia bus įreng­ti A kla­sės biu­rai, kie­me at­si­ras au­to­mo­bi­lių aikš­ te­lė, taip pat trans­por­to prie­mo­ nėms lai­ky­ti bus skir­tas po­že­mi­ nis ga­ra­žas. Jei neiš­kils ne­nu­ma­ty­tų trik­ džių, re­konst­ruk­ci­jos dar­bus pla­ nuo­ja­ma už­baig­ti ki­tų me­tų bir­že­ lį ar lie­pą.

5

ketvirtadienis, liepos 18, 2013

miestas

Poil­sis: Nag­lių re­zer­va­te lai­vus tu­rin­tys poil­siau­to­jai mė­gau­ja­si sau­le.

Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kų nuo­tr.

Į re­zer­va­tą – laivais Kur­šių ne­ri­ja šie­met ypač ken­čia nuo įžū­lių poil­siau­to­jų – iš­ky­lau­jan­čios kom­ pa­ni­jos į re­zer­va­tą at­plau­kia lai­vais ir ne­ var­žo­mai links­mi­na­si griež­tai sau­go­mo­je te­ri­to­ri­jo­je.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai, iš­vy­dę gam­ tai nea­be­jin­go gy­ven­to­jo fo­tog­ra­ fi­jas su Nag­lių re­zer­va­te už­fik­suo­ tais vaiz­dais, nu­spren­dė žy­mė­ti Kur­šių ma­rių pa­kran­tę ties sau­go­ ma te­ri­to­ri­ja. „Jei na­cio­na­li­niu mas­tu bu­ vo su­tar­ta, kad ši vie­ta tu­ri lik­ti gam­tai, va­di­na­si, mes vi­si tu­ri­me gerb­ti tai ir lai­ky­tis bend­rų su­ si­ta­ri­mų. Yra dau­gy­bė vie­tų, kur poil­siau­to­jai ga­li at­plauk­ti lai­ vais, iš­lip­ti ir mė­gau­tis poil­siu“, – kal­bė­jo Kur­šių ne­ri­jos na­cio­ na­li­nio par­ko di­rek­ci­jos va­do­vė Auš­ra Fe­ser. Gam­to­sau­gi­nin­kams per­duo­to­se nuo­trau­ko­se ma­ty­ti net ke­li lai­vai ir jais at­vy­kę poil­siau­to­jai.

Vie­nos kom­pa­ni­jos sė­di­nė­jo pa­ kran­tė­je ir lei­do lai­ką prie sa­vo jach­tos. Ki­to­se nuo­trau­ko­se ma­ty­ti, kaip lai­vais at­plau­kę poil­siau­to­jai nuo­gi

Auš­ra Fe­ser:

Anks­čiau nė­ra bu­vę, kad žmo­nės į re­zer­ va­tus brau­tų­si iš van­ dens pu­sės. de­gi­na­si sau­lu­tė­je. Ne­rin­giš­kis už­ fik­sa­vo ir nu­tryp­tas Nag­lių re­zer­ va­to ko­pas. „Ši va­sa­ra yra pir­mo­ji, kai bu­vo pa­ste­bė­tas toks reiš­ki­nys. Anks­ čiau nė­ra bu­vę, kad žmo­nės į re­

zer­va­tus brau­tų­si iš van­dens pu­ sės. Fo­tog­ra­fij­ o­se už­fik­suo­tų lai­vų sa­vi­nin­kus kvie­si­mės į di­rek­ci­ją“, – pa­ste­bė­jo A.Fe­ser. Tarp Juodk­ran­tės ir Per­val­kos 9 ki­lo­met­rus be­si­tę­sian­tis Nag­ lių re­zer­va­tas ata­kuo­ja­mas ir dvi­ ra­ti­nin­kų. „Esu pa­ste­bė­ju­si, kad dvi­ra­ti­nin­ kai, va­žiuo­da­mi nuo Juodk­ran­tės pu­sės, ne­pai­so net tvo­ros, ku­ri žy­mi re­zer­va­to ri­bą. Juk žmo­gui tu­ri bū­ ti aiš­ku, kad tai ki­ta te­ri­to­ri­ja, ta­čiau poil­siau­to­jai vis tiek va­žiuo­ja dvi­ra­ čiais per ko­pas ir poil­siau­ja ten“, – ti­ki­no par­ko di­rek­ci­jos va­do­vė. A.Fe­ser tei­gi­mu, di­rek­ci­ja už­sa­ kė 10 spe­cia­lių ženk­lų, ku­rie įspės lan­ky­to­jus, kad jie ma­rio­mis pa­sie­ kė re­zer­va­to kran­tą. Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai kas­met tu­ri rū­pin­tis su­lau­žy­tais, su­nio­ko­tais in­for­ma­ci­niais ženk­lais, ku­rie iš­ dės­ty­ti pa­jū­ry­je. „Kol kas no­ri­me pre­ven­ciš­kai per­spė­ti poil­siau­to­jus, kad jie lai­ ky­tų­si tai­syk­lių. Jei žmo­nės ne­pai­ sys ir ženk­lų, įžū­lių lan­ky­to­jų lau­ kia bau­dos“, – ti­ki­no A.Fe­ser. Nag­lių ir Grobš­to re­zer­va­tuo­se bu­di Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko dar­buo­to­jai. Už lan­ky­mą­ si re­zer­va­te be lei­di­mo nu­ma­ty­ta bau­da nuo 300 iki 500 li­tų.

Klai­pė­do­je kaš­to­nai li­ko be la­pų Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Nors dar tik vi­dur­va­sa­ris, ne­ma­ža da­lis mies­te au­gan­čių kaš­to­nų li­ko be la­pų. Juos nu­grau­žė kaš­to­ni­nės ker­ša­kan­dės. Su šia pro­ble­ma uos­ ta­mies­ty­je su­si­du­ria­ma kas­met.

Ne­be­li­ko: da­lies mies­te au­gan­

čių kaš­to­nų la­pai jau vi­siš­kai nu­ ru­da­vo.

Įmo­nės, pri­žiū­rin­čios mies­to žel­ di­nius, di­rek­to­rius Ge­di­mi­nas Va­ la­ši­nas tvir­ti­no, kad mi­nė­tos kir­ mė­lės kaš­to­nams ken­kia vi­so­je Eu­ro­po­je. Klai­pė­do­je ker­ša­kan­dės rū­pes­čių pra­dė­jo kel­ti prieš maž­ daug sep­ty­ne­rius me­tus. „Li­ga plin­ta. Sun­ku pa­sa­ky­ti, ko­ kiam kaš­to­nų skai­čiui pa­kenk­ta“, – ap­gai­les­ta­vo di­rek­to­rius. Anot G.Va­la­ši­no, ker­ša­kan­dės grau­žia kaš­to­nų la­pus ir šie nu­

džiūs­ta. G.Va­la­ši­nas pa­sa­ko­jo, kad Vo­kie­ti­jo­je nau­do­ja­mos tam tik­ros prie­mo­nės, ku­rios pa­de­ da ap­sau­go­ti kaš­to­nus nuo ker­ ša­kan­džių, ta­čiau jos yra la­bai bran­gios. Pas mus su ker­ša­kan­de ko­vo­ja­ma ug­ni­mi – ru­de­nį de­gi­na­mi ser­gan­ čių kaš­to­nų la­pai. Taip sie­kia­ma, kad li­ga ne­plis­tų. „Ži­no­ma, vi­sų la­pų su­de­gin­ti ne­pa­vyks­ta. Kaš­to­ nai au­ga ir par­kuo­se, tarp ki­tų me­ džių. Neats­kir­si vien tik jų la­pų“, – pa­sa­ko­jo di­rek­to­rius. Klai­pė­do­je dau­giau­siai au­ga lie­ pos ir kle­vai, o pa­sta­ruo­ju me­tu ypač sten­gia­ma­si ne­gau­sin­ti kaš­ to­nų skai­čiaus – jų so­di­na­ma vis ma­žiau, nors, G.Va­la­ši­no tei­gi­mu, kai ku­rios šių me­džių rū­šys yra at­ spa­rios ker­ša­kan­dėms.

6

ketvirtadienis, liepos 18, 2013

nuomonės

Kur par­ti­jos ve­da Lie­tu­vą?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

K

Kam da­bar la­biau­siai skau­da?

Lu­kas Mik­ne­vi­čius

K

ą ša­lies po­li­ti­nia­me gy­ve­ni­me pa­kei­tė pa­ga­liau pa­skelb­tas nuo­spren­dis Dar­bo par­ti­jos ir jos vei­kė­jų by­lo­je? Iš es­mės vi­ siš­kai nie­ko – Vy­tau­tas Gap­šys to­liau ei­na Sei­mo pir­mi­nin­ko pir­mo­jo pa­va­duo­to­jo pa­rei­gas, Vi­ta­li­ja Von­žu­tai­tė to­liau lyg nie­ kur nie­ko sė­di par­la­men­ta­rės kė­dė­je, o Vik­ to­ras Us­pas­ki­chas lan­ko­si Ru­si­jo­je. Vis dėl­to kai kam dėl to tu­rė­tų la­bai skau­ dė­ti gal­vas. Ab­sur­das, kad teis­mo pri­pa­ žin­ti su­kčiai va­do­vau­ja vals­ty­bei, toks aki­ vaiz­dus, jog koa­li­ci­ją su jais su­da­rę so­cial­ de­mok­ra­tai pri­va­lė­tų rau­do­nuo­ti iš gė­dos. Prem­je­ro ir so­cial­de­mok­ra­tų ly­de­rio Al­ gir­do But­ke­vi­čiaus svars­ty­mai, kad Dar­bo par­ti­jos (lei­bo­ris­tų) pir­mi­nin­kas V.Gap­šys

So­cial­de­mok­ra­tams, kiek jie be­vir­kau­tų, vis tiek teks at­lai­ky­ti pa­si­ py­lu­sius smū­gius dėl obuo­lia­vi­mo su teis­tais vei­kė­jais. tu­rė­tų su­spen­duo­ti sa­vo pa­rei­gas Sei­me, kol nu­teis­tų­jų skun­dus iš­nag­ri­nės Ape­lia­ ci­nis teis­mas, yra tik kal­bos. To­kios ga­li­my­bės, kaip pa­rei­gų su­spen­da­ vi­mas, Sei­mo sta­tu­tas ap­skri­tai ne­nu­ma­to. Par­la­men­to vi­ce­pir­mi­nin­kas ga­li at­si­sta­ ty­din­ti pa­ts, kaip aną ka­den­ci­ją pa­da­rė už grei­čio vir­ši­ji­mą nu­teis­tas Al­gis Ka­šė­ta, ar­ ba bū­ti at­sta­ty­din­tas su­ren­gus ne­pa­si­ti­kė­ ji­mo pro­ce­dū­rą. V.Gap­šys kol kas vi­sa sa­vo po­vy­za de­ monst­ruo­ja, kad pir­mą­ja ga­li­my­be jis tik­ rai ne­pa­si­nau­dos. Sei­mas vei­kiau­siai ne­ pa­si­nau­dos ir ant­rą­ja. Bent jau tol, kol pa­ grin­di­nė val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos par­ti­ja ti­kės, kad val­džia yra di­des­nė ver­ty­bė nei re­pu­ta­ci­ja. To­dėl juo­kin­gai skam­ba, kai so­cial­de­mok­ ra­tų vir­šū­nė­lės de­juo­ja, kad jų la­bai ne­ mėgs­ta Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ir vis sten­gia­si pa­že­min­ti. Ba­la ži­no, gal ir ne­ mėgs­ta. Bet ne­su­tik­ti su ša­lies va­do­ve, kai ši sa­ko, kad „to­le­ruo­da­mi teis­tą as­me­nį Sei­ mo va­do­vy­bė­je val­dan­tie­ji komp­ro­mi­tuo­ja sa­ve ir da­ro gė­dą vals­ty­bei“, neį­ma­no­ma. Tad so­cial­de­mok­ra­tams, kiek jie be­vir­kau­tų, vis tiek teks at­lai­ky­ti iš vi­sų pu­sių pa­si­py­lu­ sius smū­gius dėl obuo­lia­vi­mo su teis­tais vei­ kė­jais. O tai, tu­rint ome­ny­je pir­mi­nin­ka­vi­mą ES Ta­ry­bai ir ru­de­nį lau­kian­čius vals­ty­bei svar­bius spren­di­mus, bus ne­leng­va. Bai­ siau­sia jiems bū­tų, jei Ape­lia­ci­nis teis­mas nu­spręs­tų, kad bau­džia­ma tu­ri bū­ti ir vi­sa Dar­bo par­ti­ja (lei­bo­ris­tai), į ku­rią, siek­da­ma iš­veng­ti baus­mės, pa­vir­to Dar­bo par­ti­ja.

ai pa­žiū­ri, Lie­tu­vo­je yra tiek par­ti­jų, kad net ne­ beaiš­ku, ku­ria ti­kė­ti. Štai da­bar so­cial­de­ mok­ra­tai sa­ko, kad dėl bu­vu­sios skau­džios kri­zės ir eko­no­mi­nio bur­bu­lo spro­gi­mo kal­ti kon­ser­va­ to­riai, A.Ku­bi­lius ir ban­kų at­sto­vas G.Nau­sė­da. Pir­ma­jam net siū­lo­ma reng­ti ap­kal­tą. Ta­čiau pri­si­min­ki­me, kas prieš kon­ser­va­to­rius va­do­va­vo Lie­tu­vai? Kas pa­li­ko iš­tuš­tin­tą „Sod­ros“ biu­ dže­tą tuo­met į val­džią atė­ju­siems po­li­ti­niams prie­ši­nin­kams? Tie pa­tys soc­de­mai. To­dėl ši­to­kie kal­ti­ni­mai – tar­si iš pirš­to lauž­ti. Be to, ma­no nuo­mo­ ne, vi­sos val­džio­je bu­vu­sios par­ti­ jos pri­si­dė­jo prie ša­lies žlug­dy­mo, to­dėl žmo­nės jo­mis ir ne­pa­si­ti­ki la­ biau­siai. Tai­gi, ma­nau, kad Lie­tu­vą tu­ rė­tų val­dy­ti ne par­ti­jos, o as­me­ ny­bės. To­kios, koks bu­vo A.Bra­ zaus­kas, Č.Jur­šė­nas, o da­bar yra D.Gry­baus­kai­tė. Mat lie­tu­viš­kos par­ti­jos yra įkur­ tos tam, kad bū­tų ga­li­ma pri­siar­tin­ti prie lo­vio, iš ku­rio ga­li­ma sem­ti kiek pa­no­rė­jus. Ta­čiau, su­pran­ta­ma, tai ga­li da­ry­ti ne vi­si, o tik tie, ku­rie su­ ge­ba priei­ti prie to lo­vio. Tai­gi par­ti­jos, pa­si­nau­do­da­mos joms pa­lan­kiu Rin­ki­mų įsta­ty­mu, į tas šil­tas vie­te­les ir pa­so­di­na sa­ vo at­sto­vus, o pa­skui da­ro, ką su­ pla­na­vu­sios. Tam tar­nau­ja dau­ gia­man­da­tės rin­ki­mų apy­gar­dos, ku­rios ir „ap­rū­pi­na“ vals­ty­bės val­ dy­mo sis­te­mą „sa­viš­kiais“. Tai yra par­ti­niais dar­buo­to­jais, val­do­mais iš cent­ro.

A

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Be­na­miai įsi­gud­ri­no

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Par­ti­jos, pa­si­nau­do­ da­mos joms pa­lan­ kiu Rin­ki­mų įsta­ ty­mu, į tas šil­tas vie­te­les ir pa­so­di­na sa­vo at­sto­vus, o pa­ skui da­ro, ką su­pla­ na­vu­sios.

Taip pat vi­si ži­no, kad per rin­ki­ mus nau­do­ja­mi pa­ža­dai tė­ra tik di­ de­lė par­ti­nė ap­ga­vys­tė. Pui­kiai pri­ si­me­na­me vie­nus rin­ki­mus į Sei­mą, kai Dar­bo par­ti­ja ža­dė­jo daug ge­rų dar­bų pa­da­ry­ti po 11, 111, 1 111 die­ nų ir taip to­liau. Šian­dien nuo šių pa­ža­dų jau praė­jo ne­ma­žai lai­ko, ir vi­si ži­

no­me, kad jie bu­vo nie­ko ne­ver­ti. Dar­bo par­ti­jos ly­de­ris ta­da paaiš­ ki­no vi­suo­me­nei, jog jie ne­lai­mė­jo Sei­me tiek vie­tų, kiek rei­kė­tų par­ ti­jos pro­gra­mai įgy­ven­din­ti, to­dėl ir pa­ža­dai 11 ir 111 bei 1 111 li­ko po­ pie­ri­niai. Žo­džiu, kal­ti rin­kė­jai, ne par­ti­ ja, ku­ri juk iš es­mės tuos rin­kė­jus ir ap­mul­ki­no. Rei­ka­las čia tas, kad par­ti­jų at­ sto­vai pi­lie­čius maus­to kaip tik no­ ri: sa­ko vie­na, da­ro ki­ta, o žmo­nės nie­ko ne­ga­li pa­da­ry­ti. To­dėl ir at­ si­ra­do dau­ge­lio lie­tu­vių no­ras rink­ ti ne par­ti­nius, o as­me­ny­bes, ku­rie dar ga­li ką nors pa­keis­ti mū­sų ša­ly­ je. Prie­šin­gu at­ve­ju vi­siš­kai neaiš­ ku, kur tų par­ti­jų val­džia mus nu­ ves. Aiš­ku tik, kad tik­rai ne į švie­sų ry­to­jų, į ku­rį jau žy­gia­vo­me ve­da­mi vie­nos liūd­nai pa­gar­sė­ju­sios par­ti­ jos, val­do­mos iš Mask­vos. V.Ei­mu­tis

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

uni­ver­si­te­tus 2004 bu­vo priim­ti tik 57 stu­den­tai, o 2011 me­tais šis skai­čius šok­te­lė­jo net iki 1883. Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­ men­to duo­me­ni­mis, 2009–2011 me­tų lai­ko­tar­piu Lie­tu­vos uni­ver­ si­te­tų ir ko­le­gi­jų stu­den­tų skai­ čius nuo 201 tūkst. su­ma­žė­jo iki 175 tūkst. Ir nors Lie­tu­vos švie­ti­mo ir moks­ lo mi­nis­te­ri­jos va­do­vy­bė ti­ki­na, jog moks­lo ly­gis ša­ly­je yra aukš­tas, pa­ na­šu, kad moks­lei­viai ir jų tė­vai tu­ ri ki­to­kią nuo­mo­nę šiuo klau­si­ mu. Šiais me­tais at­lik­ta ap­klau­sa tai tik įro­dė. Jos me­tu iš ke­lių šim­ tų ap­klaus­tų moks­lei­vių tė­vų dau­ giau nei pu­sė sa­vo vai­kams pa­tar­ tų rink­tis stu­di­jas už­sie­ny­je. Tik ket­vir­ta­da­lis ma­nė, jog Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je stu­di­jų ko­ky­bė yra pa­na­ ši. Ta­čiau stu­di­juo­ti mū­sų uni­ver­ si­te­tuo­se sa­vo vai­kams pa­tar­tų tik kas šeš­tas ap­klau­sos da­ly­vis. Dau­ gu­ma ap­klaus­tų­jų neišs­ky­rė konk­ re­čių Lie­tu­vos švie­ti­mo sis­te­mos trū­ku­mų, o tei­gė, jog vi­sos švie­ti­

Nie­ko nė­ra bai­siau, kaip mies­to cent­re ma­ty­ti be­si­bas­tan­čius ap­ sku­ru­sius be­na­mius. Štai lau­ko ka­vi­nė­se, ypač cent­re, Til­tų gat­ vė­je, jau ku­rį lai­ką pa­ste­biu el­ge­ tas, ku­rie ne­si­var­žy­da­mi sė­da­si prie sta­liu­kų. Bai­siau­sia, kad to­kie žmo­nės, iš­si­trau­kę pi­gius spi­ri­ti­ nius gė­ri­mus, juos čia pat ge­ria ir mė­gau­ja­si ge­ru oru bei se­na­mies­ čio vaiz­dais. O kaip jaus­tis mums, pa­pras­tiems mies­tie­čiams, ku­rie atė­jo­me į mies­to cent­rą pa­si­sė­dė­ti ka­vi­nė­se? Ko­kį įspū­dį tai ma­ty­da­ mi apie mies­tą su­si­da­ro už­sie­nie­ čiai? Taip pat ste­bi­na fak­tas, kad ka­vi­nių sa­vi­nin­kai ir dar­buo­to­jai ne­krei­pia į to­kius žmo­nes dė­me­ sio. Jų net man­da­giai ne­pap­ra­šo pa­si­ša­lin­ti. Įdo­mu bū­tų su­ži­no­ ti ko­dėl? Ar ka­vi­nėms jų pres­ti­ žas ir su­grįž­ti ga­lin­tys klien­tai ne­ bes­var­būs? Dai­no­ra

Pa­siū­ly­mas sa­vi­val­dy­bei

Klai­pė­da – ma­no gim­ta­sis mies­ tas. Čia užau­gau ir gy­ve­nu. Sup­ ran­ta­ma, uos­ta­mies­čio sa­vi­val­ dy­bė sun­kiai dir­ba, kad pa­ge­rin­tų mies­to inf­rast­ruk­tū­rą. Ta­čiau, ma­ nau, tai rei­kė­tų da­ry­ti spar­tes­niais tem­pais. Vi­sų pir­ma rei­kia at­gai­ vin­ti se­na­mies­tį. Tai mies­to cent­ ras, ku­ria­me nuo­lat vyks­ta ju­dė­ ji­mas, lan­ko­si už­sie­nie­čiai. To­dėl bū­tų sma­gu, kad at­si­ras­tų dau­giau poil­sio zo­nų. Rei­kė­tų re­no­vuo­ti se­ nes­nius pa­sta­tus, ku­rie ne­pri­si­de­ da prie mies­to gro­žio. Taip pat no­ rė­tų­si mies­te dau­giau veiks­mo: įvai­rių kon­cer­tų, mu­gių. Ne­ga­li­ me gy­ven­ti tik Jū­ros šven­te, ku­ ri su­kvie­čia tūks­tan­čius lan­ky­to­jų. Svar­bu, kad uos­ta­mies­ty­je žmo­nės lan­ky­tų­si nuo­lat. Ma­ri­ja

Gal pa­kel­si­me ly­gį?

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

mo gran­dys mū­sų ša­ly­je yra silp­nos. Pa­na­šu, kad toks bū­si­mų stu­den­tų ir jų tė­vų nu­si­sta­ty­mas prieš stu­di­ jas Lie­tu­vo­je lems dar vie­ną emig­ ruo­jan­čių abi­tu­rien­tų ban­gą. Ai­da Plyt­ni­kai­tė

Lie­tu­vo­je vyks Eu­ro­pos fut­bo­lo U-19 čem­pio­na­tas. Į Lie­tu­vą at­ vyks vai­ki­nų rink­ti­nės iš eli­ti­nių fut­bo­lo ša­lių: Is­pa­ni­jos, Pran­ cū­zi­jos, Por­tu­ga­li­jos, Olan­di­ jos. Ga­ran­tuo­ju, kad bent ke­li iš jų taps pa­sau­li­nio ly­gio fut­bo­li­ nin­kais. Lie­tu­vai šis čem­pio­na­ tas bus pro­ga pa­si­ro­dy­ti tarp­tau­ ti­nė­je erd­vė­je. Na, gal ne aikš­tė­je, bet or­ga­ni­za­vi­mo ly­giu. Ti­kiuo­ si, čem­pio­na­tas bus su­reng­tas pro­fe­sio­na­liai, nes ne­no­rė­čiau, kad jau­nų­jų fut­bo­li­nin­kų gal­vo­ se lik­tų ne­ma­lo­nūs įspū­džiai. Vėl juok­sis iš mū­sų is­pa­nai dėl „bul­ vių lau­ko“. Na, ne da­bar, bet atei­ ty­je, kai da­lis šių jau­nuo­lių grįš į Lie­tu­vą pa­ko­vo­ti dėl ke­lia­la­pio į pa­sau­lio ar Eu­ro­pos čem­pio­na­ tą. Tad pa­si­mo­ky­ki­me iš klai­dų ir ne­leis­ki­me Lie­tu­vai tap­ti pa­juo­ kos ob­jek­tu. Ne­si­no­ri, kad Pla­ti­ ni pirš­tais už­ba­dy­tų. J.M. Pa­ren­gė Ur­tė So­fi­ja Mi­to­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 728

telefonas@kl.lt

Stu­di­jos sve­tur ska­tins emig­ra­ci­ją bi­tu­rien­tai ne­ri­mau­da­ mi lau­kė eg­za­mi­nų re­ zul­ta­tų ir rin­ko­si aukš­ tą­sias mo­kyk­las, ku­rio­se no­rė­tų stu­di­juo­ti. Nie­kam ne pa­ slap­tis, jog vis daž­niau moks­lei­vių akys kryps­ta į už­sie­nio uni­ver­si­te­ tus. Stu­di­jas juo­se kas­met ren­ka­si vis dau­giau stu­den­tų. Šie me­tai ne­ bus išim­tis. Kaip vie­na pa­trauk­liau­sių ša­ lių stu­di­juo­ti už­sie­ny­je daž­niau­siai įvar­di­ja­ma Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė. Šią ša­lį kas­met ren­ka­si vis dau­giau mo­ kyk­las bai­gu­sių abi­tu­rien­tų. Jau ko­ne tra­di­ci­nė­mis ta­po dau­ge­lio stu­den­tų įvar­di­ja­mos prie­žas­tys: ge­res­nė stu­ di­jų ko­ky­bė, ma­žes­nės kai­nos, ge­ res­nės per­spek­ty­vos atei­čiai. Po­rei­kis stu­di­juo­ti už­sie­ny­ je ypač išau­go po 2004 me­tų, kai at­si­vė­rė sie­nos ir su­ma­žė­jo stu­di­jų kai­nos. Pa­gal UCAS (Jung­ti­nės Ka­ ra­lys­tės or­ga­ni­za­ci­ja, ku­ri koor­di­ nuo­ja priė­mi­mo pro­ce­są į nuo­la­ti­ nes ba­ka­lau­ro stu­di­jų pro­gra­mas) sta­tis­ti­ką į Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės

karštas telefonas

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtadienis, liepos 18, 2013

miestas

Nes­pė­ja plau­ti pri­terš­tų kon­tei­ne­rių Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ve­žė­jai ne­spė­ja plau­ti pri­derg­tų bui­ti­nių at­lie­kų kon­tei­ne­rių, ku­ riuo­se at­si­du­ria ir že­mės, ir ne­be­ val­go­mos sriu­bos. Taip el­gia­si ne tik dau­gia­bu­čių, bet ir pri­va­čių na­ mų gy­ven­to­jai.

Sklin­da ne­ma­lo­nus kva­pas

Pa­gal mies­to ta­ry­bos pa­tvir­tin­tas tai­syk­lės į kon­tei­ne­rius me­ta­mos at­lie­kos tu­ri bū­ti su­dė­tos į mai­ še­lius. Ta­čiau to pai­so ne vi­si gy­ ven­to­jai. „Į kon­tei­ne­rius pi­la­mos sriu­bos, že­mės. Tam­pa su­dė­tin­ga juos iš­ plau­ti. Dėl to ir už­trun­ka­me. Praė­ ju­sį ket­vir­ta­die­nį neišp­lo­vė­me apie

Da­lis li­ko neišp­lau­ti

Au­dė­jų gat­vės 6 na­me gy­ve­nan­ ti mo­te­ris pik­ti­no­si tin­ka­mai ne­ pri­žiū­ri­mais kon­tei­ne­riais. Pa­sak jos, ve­žė­jai kon­tei­ne­rius pa­pras­tai plau­na ant­rą mė­ne­sio ket­vir­ta­die­ nį. Ta­čiau šį kar­tą kon­tei­ne­riai ne­ bu­vo iš­plau­ti. „Šiukš­les iš­ve­žė, o kon­tei­ne­rių neišp­lo­vė. Vi­so­je gat­vė­je jie li­ko pur­vi­ni, smir­din­tys. Praė­ju­sį mė­ ne­sį kon­tei­ne­riai bu­vo iš­plau­ti, bet tik po skam­bu­čio ve­žė­jui“, – tvir­ ti­no mo­te­ris. Anot at­lie­kų su­rin­ki­mu be­si­rū­pi­ nan­čios įmo­nės ge­ne­ra­li­nio di­rek­ to­riaus Lai­mo­no Že­mai­čio, mi­nė­ti kon­tei­ne­riai nu­ma­ty­tu lai­ku ne­bu­ vo iš­plau­ti, nes ne­spė­ta. Dar­bai bus už­baig­ti šian­dien. „Praė­ju­sį ket­vir­ta­die­nį ne­spė­jo­ me iš­plau­ti da­lies Au­dė­jų ir ki­to­se gat­vė­se sto­vin­čių kon­tei­ne­rių. Taip nu­ti­ko, nes dar­bai il­giau už­tru­ko, nei nu­ma­ty­ta gra­fi­ke. Kon­tei­ne­riai yra la­bai už­terš­ti že­mė­mis, skys­to­mis at­lie­ko­mis“, – pa­sa­ko­jo va­do­vas.

Lai­mo­nas Že­mai­tis:

Dar­bus svar­bu at­lik­ ti ko­ky­biš­kai, ge­riau ne­spė­ti iš­plau­ti 100 kon­tei­ne­rių ir tai pa­ da­ry­ti vė­liau. 10 pro­c. Mo­kyk­los ra­jo­ne esan­čių kon­tei­ne­rių. Ki­tą die­ną at­va­žiuo­ ti ne­ga­li­me, nes juos plau­na­me ki­ ta­me ra­jo­ne. Tad dar­bus baig­si­me ket­vir­ta­die­nį“, – tvir­ti­no L.Že­ mai­tis. Pa­sak va­do­vo, ne­pai­sy­da­mi tvar­ kos ir hi­gie­nos šiukš­lių at­si­kra­to ne tik dau­gia­bu­čių, bet ir pri­va­čių na­ mų gy­ven­to­jai. „Pir­mie­siems tai ne­svar­bu, nes kon­tei­ne­riai bend­ro nau­do­ji­mo. Ta­čiau dėl ant­rų­jų keis­ta. Juk kon­ tei­ne­ris kaip ir jų – sto­vi jų kie­me. Pas­kui iš jo sklin­da ne­ma­lo­nus

Tvar­ka: bui­ti­nių at­lie­kų kon­tei­ne­riai va­sa­rą tu­ri bū­ti plau­na­mi ne re­čiau kaip kar­tą per mė­ne­sį, o de­zin­fe­

kuo­ja­mi kar­tą per sa­vai­tę.

kva­pas“, – ste­bė­jo­si ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius. L.Že­mai­tis pa­brė­žė, kad že­mės ir ža­lio­sios at­lie­kos ap­skri­tai ne­ ga­li bū­ti pi­la­mos į bui­ti­nių at­lie­kų kon­tei­ne­rius. Tam yra kom­pos­ta­ vi­mo dė­žės. Anot va­do­vo, pa­ts bai­siau­sias da­ly­kas – pra­stai iš­plau­ti kon­tei­ ne­rį. „Eik­vo­ji lai­ką, van­de­nį ir vis tiek neišp­lau­ni šva­riai. Dar­bus svar­bu at­lik­ti ko­ky­biš­kai, ge­riau ne­spė­ti iš­plau­ti 100 kon­tei­ne­rių ir tai pa­ da­ry­ti vė­liau“, – įsi­ti­ki­nęs L.Že­ mai­tis.

Redakcijos archyvo nuo­tr.

Pa­tik­ri­ni­mams trūks­ta pa­jė­gų

Pa­gal mies­to ta­ry­bos pa­tvir­tin­tą tvar­ką bui­ti­nių at­lie­kų kon­tei­ne­riai tu­ri bū­ti plau­na­mi ne re­čiau kaip kar­tą per mė­ne­sį, kai vy­rau­ja di­des­ nė nei 8 laips­nių tem­pe­ra­tū­ra. Dar­ bai vyk­do­mi pa­gal gra­fi­ką. Bui­ti­nių at­lie­kų kon­tei­ne­riai kar­tą per sa­vai­ tę pri­va­lo bū­ti de­zin­fe­kuo­ja­mi. Ant­ri­nių ža­lia­vų kon­tei­ne­riai tu­ri bū­ti plau­na­mi du kar­tus per me­tus. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ap­lin­kos ko­ky­bės sky­riaus ve­dė­ja Dai­va Be­ ran­kie­nė tvir­ti­no, jog nu­si­skun­di­ mų dėl kon­tei­ne­rių prie­žiū­ros pa­ sta­ruo­ju me­tu ne­gau­ta.

Šį se­zo­ną skun­dų dėl kon­tei­ne­ rių prie­žiū­ros nė­ra ga­vęs ir sa­vi­val­ dy­bės Svei­ka­tos ap­sau­gos sky­rius, ku­rio spe­cia­lis­tai kont­ro­liuo­ja, ar kon­tei­ne­riai tin­ka­mai pri­žiū­ri­mi. Ta­čiau šie­met to­kių pa­tik­ri­ni­mų su­reng­ta ne­bu­vo. „Tu­rė­tu­me tik­rin­ti, ar kon­ tei­ne­riai de­zin­fe­kuo­ja­mi, ta­ čiau trūks­ta pa­jė­gų. Ne­ga­vo­me nė vie­no skun­do. Jei tu­rė­tu­me, su­reng­tu­me ne­pla­ni­nį pa­tik­ri­ ni­mą“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės Svei­ka­tos ap­sau­gos sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ni­na Gend­vi­lie­nė.

8

KETVIRTADIENIS, LIEPOS 18, 2013

klaipėdos verslas ieško investuotojų

Pak­lau­sios pro­fe­si­jos

Uos­tas pir­mau­ja

Bal­ta­ru­si­jos lais­vo­sios eko­ no­mi­nės zo­nos val­dy­to­jai ieš­ ko in­ves­tuo­to­jų uos­ta­mies­ty­ je. Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­ nės ir ama­tų rū­mų tink­la­la­py­je pa­tal­pin­tas krei­pi­ma­sis, ku­ria­ me uos­ta­mies­čio vers­li­nin­kams siū­lomas in­ves­ti­ci­nis pro­jek­tas me­ta­lo ga­mi­nių lo­gis­ti­kos cent­ ro sta­ty­bai Bal­ta­ru­si­jo­je.

Klai­pė­dos dar­bo bir­ža, at­si­žvelg­ da­ma į dar­bo ieš­kan­čių žmo­ nių ge­bė­ji­mą kon­ku­ruo­ti dar­ bo rin­ko­je bei dar­bo mo­ty­va­ci­ ją, pir­miau­siai siū­lo dar­bą as­me­ nims, tu­rin­tiems pa­klau­sias pro­ fe­si­jas, – bu­hal­te­riams, par­da­vi­ mo va­dy­bi­nin­kams, elekt­ro­tech­ ni­kams, bend­ro­sios pra­kti­kos slau­gy­to­jams, su­vi­rin­to­jams.

Klai­pė­dos uos­tas pa­gal kon­ tei­ne­rių kro­vą pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį pir­ma­vo tarp tri­jų Bal­ ti­jos ša­lių uos­tų. Klai­pė­dos uos­ te per­krau­ta 196,7 tūkst. są­ly­gi­ nių kon­tei­ne­rių (TEU) – 7,4 pro­c. dau­giau nei per­nai tuo pat me­tu. Ry­gos uos­te TEU kro­va šie­met pa­di­dė­jo 3 pro­c. iki 183,9 tūkst., Ta­li­no – 9,6 pro­c. iki 129 tūkst.

Į vers­lo mi­si­ją – be vers­li­nin­kų As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Uos­ta­mies­čio vers­li­nin­kams or­ ga­ni­zuo­ta vers­lo mi­si­ja į kai­my­ ni­nę Lie­po­ją pa­čių vers­lo žmo­nių ne­su­do­mi­no. Į ke­lio­nę iš­vy­ko tik Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­ kai ir po­li­ti­kai. Eko­no­mi­nių zo­nų skir­tu­mai

Nors Lie­po­ja yra mies­tas Klai­pė­dos par­tne­ris ir daug me­tų bend­ra­dar­ biau­ja­ma, ta­čiau de­le­ga­ci­jos ap­si­ lan­ko re­tai. To­dėl, pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Tarp­tau­ti­nių ry­šių, vers­lo plėt­ros ir tu­riz­mo sky­riaus va­do­vės Da­lios Ples­ko­vie­nės, ir bu­ vo su­reng­ta ke­lio­nė pas kai­my­nus, kur ap­lan­ky­tas uos­tas, ga­myk­los, lais­vo­ji eko­no­mi­nė zo­na. „Lie­po­jos lais­vo­ji eko­no­mi­nė zo­ na (LEZ) ski­ria­si nuo klai­pė­die­tiš­ kos. Klai­pė­dos LEZ‘as bu­vo ku­ria­ mas ply­na­me lau­ke. Tai bu­vo tuš­čio lau­ko in­ves­ti­ci­ja, kur nu­ties­tos gat­ vės, su­tvar­ky­ta ki­ta inf­rast­ruk­tū­ra. O Lie­po­jos LEZ‘as ėjo ki­tu ke­liu“, – pa­sa­ko­jo D.Ples­ko­vie­nė. Lie­po­jos lais­vo­ji eko­no­mi­nė zo­na kū­rė­si se­no­jo­je pra­mo­nės te­ri­to­ri­ jo­je ša­lia uos­to, kur jau bu­vo su­ tvar­ky­ta inf­rast­ruk­tū­ra, san­dė­liai, pa­tal­pos. Da­bar čia ban­do­ma pri­ trauk­ti vers­lą. Iš­sau­go­jo žu­vų ga­myk­lą

D.Ples­ko­vie­nės tei­gi­mu, Lie­po­ ja ak­ty­viai tvar­ko­si, di­de­lės lė­šos ski­ria­mos vi­suo­me­ni­nei inf­rast­ ruk­tū­rai. Vi­sas mies­tas pri­tai­ky­tas neį­ga­lie­siems, ypač re­gė­ji­mo ne­ga­ lią tu­tin­tiems žmo­nėms. „Įreng­tos grub­lė­tos li­ni­jos ša­li­

gat­viuo­se – orien­ty­ras ne­re­giams. Lie­po­jos se­na­mies­ty­je at­lie­ka­ma re­konst­ruk­ci­ja, kad neį­ga­lūs žmo­ nės bū­tų mo­bi­lūs mies­te“, – pa­sa­ ko­jo D.Ples­ko­vie­nė. Klai­pė­die­čių de­le­ga­ci­ja ap­lan­ kė ir Lie­po­jos žu­vų per­dir­bi­mo ga­ myk­lą, ku­ri dar so­viet­me­čiu gar­sė­ jo špro­tų kon­ser­vais. „Pa­ma­tė­me, kaip ga­mi­na­mi špro­tai, la­bai tvar­kin­gos gra­žios pa­tal­pos. Pa­li­ko ge­rą įspū­dį“, – tei­gė klai­pė­die­tė. Trin­tis tarp mies­to ir uos­to

Kol kas lat­viams esą ne­pa­vyks­ta pri­trauk­ti in­ves­ti­ci­jų į bu­vu­sį ka­ ri­nį mies­te­lį, ku­ria­me yra daug ap­ leis­tų pa­sta­tų, bet nė­ra lė­šų jų su­ tvar­ky­mui ir pri­tai­ky­mui. „Tai bū­tų pui­kios erd­vės gol­fo aikš­ty­nui ar žir­gų spor­tui. Jie tu­ ri gra­žių vi­zi­jų, kaip vys­ty­ti tą te­ ri­to­ri­ją, bet su­si­du­ria su to­mis pa­ čio­mis pro­ble­mo­mis, kaip ir mes. Ka­dan­gi Lie­po­ja – uos­tas, tai pra­ mo­nė ir tu­riz­mas kar­tais vie­nas ki­ tam ki­ša ko­ją, kar­tais bend­ra­dar­ biau­ja. Bet jie, kaip ir mes, ban­do tą ba­lan­są iš­lai­ky­ti“, – tei­gė D.Ples­ ko­vie­nė. Lat­viai ke­ti­na vys­ty­ti ir svei­ka­tos tu­riz­mą. Ša­lia Lie­po­jos yra eže­ras, ku­rio dumb­las tu­ri gy­do­mų­jų sa­ vy­bių, tad tu­ris­tai į Lie­po­ją dėl jo at­va­žiuo­da­vo net iš Ru­si­jos. To­dėl no­ri­ma at­gai­vin­ti tą sa­na­to­ri­ją. Pa­ra­dok­sa­lu, bet į Lie­po­ją, vers­ li­nin­kams skir­tą ke­lio­nę, vers­li­nin­ kai ne­va­žia­vo. „Klai­pė­dos LEZ‘o at­sto­vai anks­ čiau lan­kė­si Lie­po­jo­je, o ki­tų vers­ li­nin­kų ke­lio­nė kaž­ko­dėl ne­su­do­ mi­no“, – ste­bė­jo­si D.Ples­ko­vie­nė.

Plėt­ra: nau­ji van­dens ir nuo­te­kų tink­lai bus tie­sia­mi ir Klai­pė­dos mies­te, ir ra­jo­ne.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

So­duose ties van­den­tie­kį Van­dens ir nuo­te­kų tink­lų plėt­rai uos­ta­ mies­čio van­den­tie­ki­nin­kai dar šie­met ti­ ki­si „su­čiup­ti“ apie 20 mln. ES lė­šų. Di­ džio­ji jų da­lis bus in­ves­tuo­ja­ma ne mies­te, o Klai­pė­do­je ra­jo­ne. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Jei uos­ta­mies­čio po­li­ti­kai pri­tars, „Klai­pė­dos van­duo“ iki rugp­jū­ čio pa­bai­gos tu­ri pa­teik­ti pa­raiš­ką gau­ti eu­ro­pi­nių fon­dų fi­nan­sa­vi­mą ke­liems van­dent­var­kos ir nuo­te­kų tink­lų plėt­ros pro­jek­tams. „Pro­jek­tai yra iš re­zer­vi­nio są­ ra­šo ir jie bus fi­nan­suo­ja­mi tik ta­ da, jei ES pi­ni­gų ne­be­bus ski­ria­ ma at­lie­kų tvar­ky­mo sis­te­mai. Ta­čiau jei pi­ni­gų ne­gau­si­me šie­ met, jų tik­rai tu­rė­tu­me su­lauk­ti ki­tais me­tais, kai pra­si­dės nau­jas ES lė­šų pro­gra­ma­vi­mo lai­ko­tar­ pis“, – aiš­ki­no bend­ro­vės „Klai­ pė­dos van­duo“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­ to­rius Leo­nas Ma­kū­nas. Ti­ki­ma­si, kad šie­met pa­vyks gau­ti apie 18,5 mln. li­tų, o dar apie 2 mln. li­tų tu­rė­tų pri­si­dė­ti pa­ ti bend­ro­vė. Van­dens ir nuo­te­kų tink­lų tie­si­mo dar­bai, jei pi­ni­gai

bus skir­ti šie­met, tu­rė­tų bū­ti baig­ ti iki 2015 m. pa­bai­gos. Pir­miau­sia van­den­tie­kio ir bui­ti­nių nuo­te­kų tink­lus ke­ti­na­ma ties­ti Klai­pė­dos te­ri­to­ri­jo­je esan­čio­se so­dų bend­ ri­jo­se „Do­bi­las“, „In­ka­ras“, „Ra­

Ra­jo­ne nu­ma­to­ma nu­ties­ti apie 17 km nuo­te­kų ir apie 25 km nau­jų van­den­tie­ kio tink­lų. mu­nė“, „Re­ne­tas“ Dar vie­nas pro­ jek­tas – van­den­tie­kio ir nuo­te­kų tink­lai bus tie­sia­mi nuo Lie­pų gat­ vės pa­bai­gos iki Šiau­lių kai­mo. Klai­pė­do­je iš vi­so pla­nuo­ja­ ma nu­ties­ti 4,13 km van­den­tie­kio ir 4,03 km nuo­te­kų tink­lų. Ra­jo­ ne pla­nuo­ja­ma dar di­des­nė plėt­

ra. Nu­ma­to­ma nu­ties­ti apie 17 km nuo­te­kų ir apie 25 km nau­jų van­ den­tie­kio tink­lų. Nu­ma­to­ma ties­ti ma­gist­ra­li­nę van­den­tie­kio li­ni­ją iš Klai­pė­dos į Prie­ku­lę. „Jo­je da­bar vei­kia ke­tu­rios van­ den­vie­tės, ta­čiau jų pa­jė­gu­mai ne­ di­de­li, be to, ir van­duo ne­ko­ky­biš­ kas. Prie­ku­lė­je rei­kia sta­ty­ti nau­ją van­den­vie­tę, ku­ri kai­nuo­tų apie 3 mln. li­tų, ta­čiau jei nu­tie­si­me ma­ gist­ra­li­nę van­den­tie­kio tra­są, van­ den­vie­tės sta­ty­ti ne­be­rei­kės, to­dėl su­ma­žės ir in­ves­ti­ci­jos, ir są­nau­ dos“, – tei­gė L.Ma­kū­nas. Dar vie­nas pro­jek­tas – nau­ja nuo­te­kų tink­lų li­ni­ja tarp Prie­ku­ lės ir Ag­luo­nė­nų. Ar dėl šių in­ves­ti­ci­jų į ra­jo­ną ne­ di­dės van­dens kai­na klai­pė­die­ čiams? „Ir įmo­nės val­dy­ba, ir Ste­bė­to­ jų ta­ry­ba ana­li­za­vo bei kons­ta­ta­ vo, jog in­ves­ti­ci­jos van­dens kai­nai įta­kos ne­tu­rės, jos ne­rei­kės di­din­ti. Nors bend­ro­vė ir in­ves­tuo­ja, ta­čiau pri­si­jun­gia nau­jų var­to­to­jų, ku­rie jai duo­da dau­giau pa­ja­mų“, – tvir­ ti­no Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas. L.Ma­kū­nas taip pat pa­brė­žė, jog tie­siant nau­jus van­den­tie­kio ir nuo­te­kų tink­lus bend­ro­vės są­nau­ dos iš­ties di­dė­ja, bet pa­ja­mos au­ ga dar la­biau.

Ru­si­ja statys gamyklą Klai­pė­do­je Di­džiau­sias Ru­si­jos san­tech­ni­kos de­ta­lių ga­min­to­jas „Ani Plast“ į ga­ myk­lą Klai­pė­do­je ke­ti­na in­ves­tuo­ti 31 mln. li­tų ir įdar­bin­ti 60 žmo­nių. Pa­tir­tis: Lie­po­ja iki šiol su­ge­bė­jo iš­lai­ky­ti dar so­viet­me­čiu mies­tą gar­

si­nu­sią špro­tų ga­myk­lą.

Vai­dos Žvi­kie­nės nuo­tr.

Ru­si­jos vers­li­nin­kai Klai­pė­dos lais­ vo­jo­je eko­no­mi­nė­je zo­no­je pla­nuo­ ja sta­ty­ti ga­myk­lą. Jo­je nuo 2015 m.

bus ga­mi­na­mos kiek­vie­nuo­se na­ muo­se nau­do­ja­mos van­dens nuo­ te­kų sis­te­mos plas­ti­ki­nės de­ta­lės. Ga­min­to­jai, rink­da­mie­si vie­tą plėt­rai Ry­tų Eu­ro­po­je, svars­tė apie ga­myk­las Len­ki­jo­je bei Lie­tu­vo­je. Pa­to­ges­nė geog­ra­fi­nė pa­dė­tis pa­ ska­ti­no pa­si­rink­ti Lie­tu­vą.

Vi­sa bend­ro­vės pro­duk­ci­ja bus eks­por­tuo­ja­ma į už­sie­nį. „Ani Plast“ pla­nuo­ja sa­vo ga­mi­nius iš Lie­tu­vos par­da­vi­nė­ti 14 už­sie­ nio ša­lių. Iki šiol įmo­nė mū­sų ša­ ly­je tu­rė­jo tik at­sto­vy­bę par­da­vi­ mams. „Klai­pė­dos“ inf.

9

ketvirtadienis, liepos 18, 2013

užribis

Poil­siau­to­jus bau­gi­na įspū­din­ga gy­va­tė

Nors iš gir­tų vai­ruo­ to­jų atim­ti au­to­mo­ bi­liai lai­ko­mi ma­ ši­nų aikš­te­lė­je, kol kal­ti­nin­kas su­mo­ ka bau­dą, ne pir­mą kar­tą gir­tam vai­ ra­vu­siam Kris­ti­nos Bra­zaus­kie­nės sū­ nui pa­da­ry­ta išim­tis.

1

Ta­čiau ne­ma­čiau žal­čiams bū­din­gų gel­to­nų dė­mių ant gal­vos“, – ti­ki­no mo­te­ris. Slė­pė­si olo­je

Pa­ža­dė­jo: E.But­ri­mo ma­ma pa­ti­ki­no pa­rei­gū­nus, kad sū­naus vai­ruo­

tos ma­ši­nos iki teis­mo ne­par­duos.

As­tos Alek­sė­jū­nai­tės nuo­tr.

Ti­ki K.Bra­zaus­kie­nės pa­ža­du Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Daž­niau­siai lau­kia­ma teis­mo

Neb­lai­vaus vai­ra­vu­sio 42 me­tų Er­nes­to But­ri­mo ad­mi­nist­ra­ci­nės tei­sės pa­žei­di­mo by­la Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­me bus nag­ri­ nė­ja­ma rug­sė­jo 6-ąją. Bau­džia­mo­ ji by­la dėl ban­dy­mo pa­pirk­ti pa­rei­ gū­ną te­be­ti­ria­ma. Jei­gu į pa­na­šią si­tua­ci­ją bū­tų pa­te­kęs bet ku­ris ki­tas mir­tin­ga­ sis, ne­blai­vaus prie vai­ro sė­du­sio bei po­li­ci­nin­kui ky­šį pa­ban­džiu­sio įbruk­ti as­mens au­to­mo­bi­lis bent jau iki teis­mo spren­di­mo bū­tų lai­ ko­mas au­to­mo­bi­lių aikš­te­lė­je. Taip sten­gia­ma­si už­tik­rin­ti, kad tūks­ tan­ti­nė bau­da bus su­mo­kė­ta. Be to, teis­mas ga­li nu­spręs­ti kon­ fis­kuo­ti pik­ty­bi­nio pa­žei­dė­jo trans­ por­to prie­mo­nę, tad pri­vers­ti­nis jos lai­ky­mas aikš­te­lė­je ga­ran­tuo­ja, kad au­to­mo­bi­lis iki tol ne­bus par­duo­tas. Ma­ši­ną grą­ži­no lai­ki­nai

Ta­čiau E.But­ri­mo vai­ruo­tas au­to­ mo­bi­lis jau ki­tą die­ną po in­ci­den­ to Ne­rin­go­je iš­rie­dė­jo į Vil­nių. Mat K.Bra­zaus­kie­nė Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­rui (KPB) pa­ra­šė raš­ tą, ku­riuo pa­reiš­kė, kad bend­ro­vei „Drau­gys­tės vieš­bu­tis“ pri­klau­ san­tį au­to­mo­bi­lį jos sū­nus, dir­ban­ tis bend­ro­vės ge­ne­ra­li­niu di­rek­to­ riu­mi, pa­siė­mė sa­va­va­liš­kai. Klai­pė­dos KPB va­do­vas Ra­mū­ nas Ši­dei­kis tei­gė ga­vęs bend­ro­

vės val­dy­bos na­rės K.Bra­zaus­kie­ nės raš­tą, ku­riuo ji ga­ran­ta­vo, kad bend­ro­vei „Drau­gys­tės vieš­bu­tis“ pri­klau­san­tis au­to­mo­bi­lis ne­bus par­duo­tas iki bus pa­skelb­tas teis­ mo spren­di­mas. R.Ši­dei­kio ti­ki­ni­mu, au­to­mo­bi­lis grą­žin­tas lai­ki­nai. Jo li­ki­mą spręs teis­mas. Kon­fis­kuo­ja ir sve­ti­mas

Nors ma­ši­na į aikš­te­lę pa­te­ko Ne­ rin­gos po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų spren­di­ mu, ji grą­žin­ta Klai­pė­dos KPB vir­ ši­nin­ko nu­ro­dy­mu. „Va­do­va­vo­mės tei­sin­gu­mo ir pro­tin­gu­mo kri­te­ri­ju­mi. To­kia yra pra­kti­ka, sten­gia­mės ne­vai­ ky­ti žmo­nių. Į mus krei­pė­si, mes ir spren­dė­me klau­si­mą“, – tei­gė R.Ši­dei­kis. Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­ di­mų by­las nag­ri­nė­jan­tis Klai­pė­ dos mies­to apy­lin­kės teis­mo tei­ sė­jas Ma­rius Dob­ro­vols­kas tei­gė, jog pa­kar­to­ti­nai įkliu­vu­sio ne­blai­ vaus prie vai­ro žmo­gaus vai­ruo­tas au­to­mo­bi­lis kon­fis­kuo­ja­mas, net jei pa­žei­dė­jui jis ne­prik­lau­so. Ki­to va­rian­to įsta­ty­mas ne­nu­ma­to. Tei­sė­jas pri­si­mi­nė ne­se­niai iš­ nag­ri­nė­jęs po­rą pa­na­šių by­lų, ku­ rio­se nu­spren­dė kon­fis­kuo­ti au­ to­mo­bi­lius, nors juos vai­ra­vo ne sa­vi­nin­kai. Pap­ras­tai ak­tua­liau­sia iš­siaiš­ kin­ti, ar sa­vi­nin­kas su­da­rė są­ly­gas pa­žei­dė­jui ne­truk­do­mai nau­do­tis trans­por­to prie­mo­ne.

Bru­ko pi­ni­gus ir ža­dė­jo at­leis­ti

Pa­sak by­los me­džia­gos, E.But­ri­ mas bir­že­lio 30-ąją apie pu­sę ant­ ros nak­ties nuo nau­jo­sios per­kė­los iki Alks­ny­nės kont­ro­lės po­sto va­ žia­vo pa­skui Ru­si­jos vals­ty­bi­niais nu­me­riais pa­žy­mė­tą ma­ši­ną nuo­ lat spaus­da­mas gar­si­nį sig­na­lą. Pos­te jis taip pat ne­nus­to­jo sig­ na­li­zuo­ti ir taip su­kė­lė čia dir­ban­ čio pa­rei­gū­no įta­ri­mą. Pa­ju­tęs nuo E.But­ri­mo sklin­dan­ tį al­ko­ho­lio tvai­ką, pa­rei­gū­nas pa­ pra­šė „Pors­che Cayen­ne“ vai­ruo­to­ją pa­pūs­ti į al­ko­ho­lio ma­tuok­lį. Šis pa­ reiš­kė, kad grįš į Klai­pė­dą, ir vi­sais bū­dais ban­dė iš­veng­ti pa­tik­ri­ni­mo. Vai­ruo­to­jas ne­tu­rė­jo pa­žy­mė­ji­ mo, nes šis do­ku­men­tas iš jo bu­ vo atim­tas anks­čiau. E.But­ri­mas pa­tei­kė kaž­ko­kią už­sie­nio kor­te­lę, ku­rio­je nu­ro­dy­ti jo as­mens duo­ me­nys. Sup­ra­tęs, kad įkliu­vo, E.But­ri­mas ban­dė įbruk­ti pa­rei­gū­nui pra­džio­je 200 li­tų, o kai šis įspė­jo apie at­sa­ ko­my­bę, su­mą pa­tri­gu­bi­no ir kar­tu su do­ku­men­tais mė­gi­no įkiš­ti į po­ li­ci­nin­ko uni­for­mos ki­še­nę. Kai pa­rei­gū­nas pa­sa­kė, kad kvies ope­ra­ty­vi­nę gru­pę, už­fik­suo­sian­čią pa­pir­ki­mo fak­tą, E.But­ri­mas pa­ reiš­kė, kad tai ne jo pi­ni­gai, po to – kad li­tai iš­kri­to jam iš ki­še­nės, o ga­liau­siai pa­gra­si­no at­lei­sian­tis po­li­ci­nin­ką iš dar­bo. E.But­ri­mo blai­vu­mas bu­vo pa­ tik­rin­tas po pu­sant­ros va­lan­dos, jis į ma­tuok­lį įpū­tė 1,46 pro­mi­lės.

Į ra­lį – su ko­mi­sa­ro pa­žy­mė­ji­mu As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Vil­nie­tis vers­li­nin­kas nu­ste­bi­no net ir keis­čiau­sių nu­ti­ki­mų ma­čiu­sius Pa­ lan­gos pa­rei­gū­nus. Vy­riš­kis at­va­žia­ vo į ku­ror­te vy­ku­sią 1 000 ki­lo­met­ rų lenk­ty­nių šven­tę už au­to­mo­bi­lio prie­ki­nio stik­lo už­si­ki­šęs su­klas­to­tą po­li­ci­jos ko­mi­sa­ro pa­žy­mė­ji­mą.

Pra­ban­gus au­to­mo­bi­lis BMW X6 ku­ror­to pa­rei­gū­nų dė­me­sį pa­trau­ kė tuo­met, kai jis, už­tver­da­mas ke­ lią ki­tiems au­to­mo­bi­liams, dvi­de­ šimt mi­nu­čių styp­so­jo vie­no­je iš Pa­lan­gos de­ga­li­nių. Paaiš­kė­jo, kad ma­ši­ną į de­ga­li­nę at­vai­ra­vo vers­li­nin­ko žmo­na. Pir­mi­niais duo­me­ni­mis, mo­te­ris no­rė­jo įsi­pil­ti de­ga­lų ir ma­ši­ną pa­ sta­tė prie pri­pil­dy­mo sto­te­lės. Iš pra­džių ap­lin­ki­niai ne­krei­ pė dė­me­sio, kad au­to­mo­bi­lis il­gai

sto­vi pri­pil­dy­mo vie­to­je, bet nie­ kas ne­pi­la de­ga­lų. Po ku­rio lai­ko de­ga­li­nės dar­buo­ to­jai iš­kvie­tė po­li­ci­ją, nes ma­ši­na sto­vė­jo be vai­ruo­to­jo. At­vy­kę po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai iš­vy­ do už prie­ki­nio BMW stik­lo pa­lik­tą po­li­ci­jos vy­res­nio­jo ko­mi­sa­ro pa­ žy­mė­ji­mą. Pra­dė­jus aiš­kin­tis, koks pa­ rei­gū­nas ga­lė­jo taip įžū­liai „nu­ mes­ti“ au­to­mo­bi­lį vi­du­ry­je de­ ga­li­nės, paaiš­kė­jo, jog jį at­vai­ra­vo vil­nie­čio vers­li­nin­ko su­tuok­ti­ nė, ku­ri su­si­ba­rė su vy­ru ir pa­li­ ko ma­ši­ną sto­vė­ti. Pats au­to­mo­ bi­lio sa­vi­nin­kas 38-erių Eval­das tuo me­tu ste­bė­jo lenk­ty­nes. Vy­ ras iš­pū­tė akis, kai pa­rei­gū­nai, dirs­te­lė­ję į už lan­go už­kiš­tą do­ ku­men­tą, vai­ruo­to­jo pa­klau­sė, ko­dėl jis ve­žio­ja­si su­klas­to­tą pa­ žy­mė­ji­mą. Vy­riš­kis aiš­ki­no, kad

sa­vo poel­gy­je neįž­vel­gia nie­ko blo­go. Už su­klas­to­to po­li­ci­jos pa­rei­gū­ no pa­žy­mė­ji­mo ve­žio­ji­mą­si vil­nie­ čiui gre­sia bau­džia­mo­ji by­la ir iki 3 me­tų ne­lais­vės. Ku­ror­to po­li­ci­jai tą sa­vait­ga­lį dar­bo ne­trū­ko. Pa­sak Pa­lan­gos vie­ šo­sios po­li­ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­ko Gin­tau­to Po­ce­vi­čiaus, mies­tas su­ lau­kė ge­ro­kai dau­giau poil­siau­to­jų. „Ki­lo muš­ty­nių, pa­si­tai­kė ke­li in­ci­ den­tai dėl din­gu­sių daik­tų“, – var­ di­jo pa­rei­gū­nas. Pir­ma­die­nio nak­tį grei­to­sios me­ di­ci­nos pa­gal­bos me­di­kai į Pa­lan­ gos li­go­ni­nę dėl dur­ti­nės žaiz­dos at­ve­žė 25 me­tų pa­lan­giš­kį M.T. Dėl gir­tu­mo jau­nuo­lis ne­ga­lė­jo paaiš­ kin­ti įvy­kio ap­lin­ky­bių. Ta­čiau pa­rei­gū­nai ne­tru­kus nu­ sta­tė įta­ria­mą­jį – tai šiuo me­tu Pa­ lan­go­je gy­ve­nan­tis 24 me­tų M.B.

Klai­pė­die­tės aky­se gy­va­tė ėmė ran­ gy­tis į čia pat esan­čią olą. „Aš laz­da pri­spau­džiau uo­de­gą, ta­čiau gy­vis bu­vo toks stip­rus, kad ma­no laz­da net įsmu­ko į an­gą“, – pri­si­mi­nė pen­si­nin­kė. Ve­ro­ni­ka pri­si­pa­ži­no, kad jei ne­ bū­tų te­kę praei­ty­je dirb­ti su gy­vū­ nais, bū­tų mir­ti­nai iš­si­gan­du­si to­ kios di­de­lės gy­va­tės. „Kas nors, iš­klau­sęs ma­no is­to­ ri­ją, ga­lė­tų ir pirš­tą prie smil­ki­nio pa­su­kio­ti. O jei gy­va­tę pa­ma­ty­tų jau­na ma­ma su vai­ku, vei­kiau­siai pri­dė­tų į kel­nes“, – juo­kė­si klai­ pė­die­tė. Ve­ro­ni­ka su­ko gal­vą, ko­dėl jai ne­pa­vy­ko įžiū­rė­ti žal­čiui bū­din­gų dė­mių. „Pats gy­va­tės kū­nas bu­vo raš­ tuo­tas ir ru­dos spal­vos. Vie­ta, ku­ rio­je pa­da­rą ma­čiau, yra še­šė­ly­je, vie­tą ap­švie­čia tik pro me­džių vir­ šū­nes pra­si­mu­šan­ti sau­lė“, – kal­ bė­jo mo­te­ris. Šliu­žas at­ke­lia­vo jū­ra?

Po ku­rio lai­ko mo­te­ris su­grį­žo į tą pa­čią vie­tą ir vėl ėmė ieš­ko­ti ur­vo, nes no­rė­jo už­fik­suo­ti keis­tą gy­vį. „Ta­čiau nie­kaip ne­ga­lė­jau su­ras­ ti ur­vo an­gos, vis­kas la­pais už­klo­ ta. Ne­ži­nau, ko­kia tai gy­va­tė ga­lė­jo bū­ti. Spren­džiant iš dy­džio, ji pa­ na­ši į pi­to­ną. Gal kas lai­kė na­muo­ se, o jis pa­spru­ko ar­ba žmo­nės jį pa­lei­do“, – svars­tė klai­pė­die­tė. Mo­te­ris kė­lė ver­si­ją, kad gy­va­tė miš­ką ga­lė­jo pa­siek­ti ir iš jū­ros. „Juk ša­lia te­ka upe­lis. Man ši ver­si­ja at­ro­do įti­ki­na­ma, nes prieš dau­gy­bę me­tų esu pir­ku­si kros­nies kū­re­ni­mui ak­mens ang­lis iš uos­to įmo­nės. Kar­tu su ang­li­mis į kie­ mą at­ke­lia­vo ga­na įspū­din­go dy­ džio vėž­lys. Pa­ma­niau, kad jis pa­ te­ko iš ko­kio nors lai­vo“, – kal­bė­jo mo­te­ris. Neį­ti­ki­ma, bet rea­lu

Kre­tin­gos miš­kų urė­di­jos urė­das An­ta­nas Ba­ra­naus­kas ti­ki­no, kad mo­ters pa­teik­ta is­to­ri­ja yra ga­na neį­ti­ki­ma. „Ta­čiau jei tai ne an­gis ar žal­ tys, to­kio dy­džio gy­va­tė iš­ties ga­ lė­jo at­ke­liau­ti jū­ra. Vi­sai ti­kė­ti­na, kad lai­vais vie­nuo­se kraš­tuo­se pa­ pli­tę gy­viai ga­li nu­ke­liau­ti į to­li­

miau­sias pa­sau­lio vie­tas. Pa­da­ras ga­li bū­ti ir ne mū­sų kraš­tų gy­ven­ to­jas, jū­ra daug ką iš­me­ta“, – kal­ bė­jo urė­das. A.Ba­ra­naus­kas ti­ki­no, kad Gi­ru­ lių miš­kuo­se gy­ve­na dau­gy­bė gy­ vių, ga­li pa­si­tai­ky­ti ir žal­čių. Pa­vo­jin­ga žmo­gui

Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus bio­lo­gasmu­zie­ji­nin­kas Re­mi­gi­jus Dai­li­dė ti­ki­no, kad ša­ly­je gy­ve­na vie­nin­te­lė žmo­gui pa­vo­jin­ga gy­va­tė – an­gis. „Jos nuo­dai gal mir­ti­nai ir ne­ pa­vo­jin­gi, bet po įkan­di­mo bū­ti­na kreip­tis į me­di­kus. Nes nuo­dai ga­

An­ta­nas Ba­ra­naus­kas:

Pa­da­ras ga­li bū­ti ir ne mū­sų kraš­tų gy­ven­ to­jas, jū­ra daug ką iš­ me­ta.

li nu­ke­liau­ti iki šir­dies, sme­ge­nų, ki­tų gy­vy­biš­kai svar­bių or­ga­nų, o pa­sek­mės ga­li bū­ti su­dė­tin­gos“, – aiš­ki­no R.Dai­li­dė. Pa­sak jo, an­gis užau­ga apie 70– 80 cm, žal­tys ga­li siek­ti 100 ar net 102 cm. „Kai gy­va­tė ju­da, sun­ku nu­sta­ ty­ti jos il­gį. Ta­čiau aš ma­ny­čiau, kad mo­te­ris ma­tė žal­tį. Meln­ra­gė­ je esu gir­dė­jęs, jog yra žal­čių ir ga­ na įspū­din­go dy­džio. Aš pa­ts esu ma­tęs dau­giau nei met­ro il­gio ir sto­ro­ką žal­tį – ne ba­to­no, bet ge­ rų dvie­jų pirš­tų sto­rio“, – ti­ki­no bio­lo­gas. R.Dai­li­dė tei­gė, kad žal­tį ne­bū­ti­ nai nuo ki­tų rop­lių ski­ria gel­to­nos spal­vos dė­mės. „Griež­tų spal­vų nė­ra, o ir pa­čių žal­čių yra įvai­rių, to­dėl dė­mės ga­ lė­jo bū­ti rus­vos spal­vos ir ne to­kios ryš­kios. An­gis bū­na dau­giau raš­ tuo­ta nei žal­tys, bet an­gis neu­žau­ ga iki to­kio dy­džio, kiek ga­li užaug­ ti žal­tys. Mū­sų kraš­tuo­se žal­čiai yra ga­na tam­sios spal­vos“, – kal­bė­jo Jū­sų mu­zie­jaus dar­buo­to­jas. Pa­sak bio­lo­go, gy­va­tės nė­ra di­ de­lės ke­liau­to­jos, ta­čiau ti­kė­ti­na, kad mig­ruo­ja. „Jos mėgs­ta įsi­kur­ti sau­so­je, ta­ čiau ne­to­li van­dens esan­čio­je vie­ to­je. Gy­va­tės yra me­džio­to­jos ir min­ta smul­kiais grau­ži­kais“, – paaiš­ki­no R.Dai­li­dė.

Pap­ra­šė nu­ša­lin­ti teis­mą Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Gar­lia­vos štur­mo liu­di­nin­kai iš­ reiš­kė ne­pa­si­ti­kė­ji­mą Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mu ir pa­pra­šė nu­si­ ša­lin­ti vi­są teis­mą.

Va­kar šis teis­mas tu­rė­jo pra­dė­ ti nag­ri­nė­ti skun­dą, ku­riuo pra­šo­ ma Lai­mu­tės Stan­kū­nai­tės gy­nė­jui ad­vo­ka­tui Gin­ta­rui Čer­niaus­kui už me­la­gin­gus pa­ro­dy­mus kel­ti bau­ džia­mą­ją by­lą. Ka­dan­gi iki­teis­mi­nio ty­ri­mo šiam tei­si­nin­kui ne­pra­dė­jo skun­ dą ga­vę pro­ku­ro­rai bei Klai­pė­dos

mies­to apy­lin­kės teis­mas, apy­gar­ dos teis­mas tu­rė­jo nag­ri­nė­ti skun­ dą ir pa­skelb­ti nu­tar­tį, ku­ria tu­rė­tų bū­ti pra­de­da­mas ar­ba ne­pra­de­da­ mas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. Va­kar po pie­tų teis­mo sa­lė­je ki­lo triukš­mas. Pra­džio­je pra­šy­ta nu­si­ ša­lin­ti skun­dą nag­ri­nė­ju­sią tei­sė­ją, o vė­liau – ir vi­są teis­mą. Nu­ša­li­ni­me mi­nė­ti ke­li ar­gu­ men­tai: esą tei­sė­ja ne­lei­do da­ry­ti po­sė­džio gar­so įra­šo, no­rė­jo pa­lik­ ti pa­reiš­kė­ją be tei­sė­to at­sto­vo, be pa­grin­do pa­rei­ka­la­vo iš sa­lės išei­ti pa­reiš­kė­jos rė­mė­jus. Ką nu­spręs teis­mas, paaiš­kės lie­ pos 19 die­ną.

10

ketvirtadienis, liepos 18, 2013

lietuva Teks pa­lauk­ti ru­dens

Ver­gų ari­jos ne­gie­dos

Kir­tis uni­ver­si­te­tams

Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas nu­spren­dė Kons­ ti­tu­ci­jos pa­tai­sų pro­jek­tą dėl kan­di­da­ta­vi­mo po ap­kal­tos ati­dė­ti ru­de­niui. Sa­vo pa­tai­ sų va­rian­tą jau pa­tei­kė Sei­ mo Kons­ti­tu­ci­jos ko­mi­si­ja, pa­ gal ku­rios pa­siū­ly­mą Rolandas Pak­sas ga­lė­tų kan­di­da­tuo­ti jau per ki­tus pre­zi­den­to rin­ki­mus.

Na­cio­na­li­nis pa­rei­gū­nų pro­ fe­si­nių są­jun­gų su­si­vie­ni­ji­ mas skel­bia at­šau­kian­tis pro­ tes­to ak­ci­ją, per ku­rią tei­sė­ sau­gos sis­te­mos dar­buo­to­ jai ke­ti­no at­lik­ti Ver­gų ari­ją iš Giuseppe’s Ver­di ope­ros „Na­ bu­kas“. Pro­tes­to ak­ci­ja at­šau­ kia­ma dėl vyks­tan­čių de­ry­bų su Vy­riau­sy­be.

Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras Dai­nius Pa­val­kis po Vy­riau­sy­ bės po­sė­džio pa­reiš­kė, kad aukš­to­sios mo­kyk­los ne vi­suo­ met ruo­šia tuos spe­cia­lis­tus, ku­rių trūks­ta. Anot jo, Lie­tu­vai šiuo me­tu trūks­ta ne bai­gu­ sių so­cia­li­nius moks­lus, o ka­ro me­di­kų, in­for­ma­ci­nių tech­no­ lo­gi­jų spe­cia­lis­tų, in­ži­nie­rių.

Kal­tas A.Ku­bi­lius Dėl Lie­tu­vą už­klu­pu­sios kri­zės kal­tas And­rius Ku­bi­lius ir du eko­ no­mis­tai – Ne­ri­jus Ma­čiu­lis bei Gi­ ta­nas Nau­sė­da. To­kią ži­nią va­kar pa­skel­bė kai­rių­jų vir­šū­nė­lės.

Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ jos aukš­ti po­li­ti­kai va­kar su­ren­ gė spe­cia­lią spau­dos kon­fe­ren­ci­ ją, jo­je pa­tei­kė sa­vo fi­nan­sų kri­zės in­terp­re­ta­ci­ją. Eksp­rem­je­ras Ge­di­ mi­nas Kir­ki­las drioks­te­lė­jo ir pa­ reiš­kė, jog ša­lies fi­nan­sus su­jau­ kė val­džią pe­rė­mę kon­ser­va­to­riai, o prie pa­ni­kos smar­kiai pri­si­dė­jo ban­kų eks­per­tai. „Bu­vo su­kel­ta di­de­lė fi­nan­si­nė pa­ni­ka. Dau­giau­sia prie to pri­si­dė­jo ban­kų eks­per­tai, ma­no po­žiū­riu“, – kal­bė­jo G.Kir­ki­las. Pap­ra­š y­tas nu­ro­d y­t i, ku­ riuos eks­per­tus lai­ko at­sa­kin­ gais, eksp­rem­je­ras pa­var­džių ne­ ven­gė. Konk­re­čiai nu­ro­dy­ti du: „Swed­bank“ ir SEB ban­kų vei­ dai – N.Ma­čiu­lis bei G.Nau­sė­da. „Vi­si, ku­rie yra vie­šu­mo­je. Po­nas N.Ma­čiu­lis, po­nas G.Nau­sė­da“, – iš­var­di­jo G.Kir­ki­las. G.Kir­ki­lo nuo­mo­ne, mo­kes­čių re­for­mą val­dant A.Ku­bi­liaus Vy­ riau­sy­bei rea­liai ini­ci­ja­vo ban­ kai – nors ir ne­pri­si­pa­žįs­ta. Be to, ban­kų ana­li­ti­kų pro­gno­zuo­ti eko­ no­mi­niai re­zul­ta­tai esą ne­bu­vo pa­siek­ti. „Nep­ri­si­jun­gi­mas prie eu­ro zo­nos per me­tus mums kai­ nuo­ja maž­daug apie pu­sę mi­li­jar­ do li­tų“, – ne­ži­nia iš kur paim­tus skai­čius pa­tei­kė G.Kir­ki­las. Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas Al­gir­ das Sy­sas pir­miau­sia kal­bė­jo apie „bom­bi­kes“: kon­ser­va­to­rių spren­ di­mus kar­py­ti al­gas, ku­riuos Kons­ ti­tu­ci­nis Teis­mas pri­pa­ži­no prieš­ ta­rau­jan­čiais pa­grin­di­niam ša­lies įsta­ty­mui. „Klaipėdos“ inf.

Ka­lė­ji­mą dar sieks ati­to­lin­ti Nu­teis­tų­jų Dar­bo par­ti­jos (DP) juo­do­ sios bu­hal­te­ri­jos by­ lo­je gy­nė­jai kol kas tik var­to įspū­din­gos apim­ties nuo­spren­ dį, ta­čiau skųs­ti ke­ ti­na ne tik baus­ mes, bet ir pro­ce­są – kad teis­mas tu­rė­tų dau­giau dar­bo.

Ėjimas: nors V.Sviderskis (dešinėje) dar nežino, kas klius nuosprendyje jo ginamajam V.Uspaskichui bei

kitiems Darbo partijos atstovams, leido suprasti pasistengsiąs, kad teismas turėtų kuo daugiau darbo.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Kol kas dar neaiš­ku, ko­kius ar­ gu­men­tus sa­vo ape­lia­ci­jai pa­si­ telks vi­si ke­tu­ri nu­teis­ti DP vei­ kė­jai. Vy­tau­tas Svi­ders­kis, vie­nas DP ved­lio Vik­to­ro Us­pas­ki­cho gy­ nė­jų, pro­gno­zuo­ja, kad skun­džia­ ma­si bus ne tik dėl baus­mių, bet ir dėl ne­tin­ka­mai teis­mo iš­tir­tų ar įver­tin­tų ap­lin­ky­bių. „Pro­ce­sas bus il­gas bei su­dė­tin­ gas ir ga­li už­truk­ti il­gai. Jei gin­či­ja­ mos bus tik baus­mės, ape­lia­ci­nė­je ins­tan­ci­jo­je teis­mi­nis ty­ri­mas ne­ rei­ka­lin­gas. Ta­čiau, ma­tyt, bus kal­ ba­ma apie neiš­tir­tas ir ne­tin­ka­mai įver­tin­tas ap­lin­ky­bes. Juk teis­mas ne­ten­ki­no ai­bės gi­na­mų­jų pra­šy­mų. Kiek vi­sa tai už­truks, tik­rai ne­ga­liu pa­sa­ky­ti“, – kal­bė­jo V.Svi­ders­kis.

Jis pa­sa­ko­jo dar tik su­si­pa­žįs­tąs su įspū­din­gos apim­ties – 431 la­po – Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo nu­tar­ti­ mi. „Čia ne Agat­hos Chris­tie ro­ma­

Vy­tau­tas Svi­ders­kis:

Pro­ce­sas bus il­gas bei su­dė­tin­gas ir ga­ li už­truk­ti il­gai. nas. Čia – nuo­spren­dis ir skai­čiai. Aš dar ne­su ap­si­spren­dęs, ką gin­ čy­si­me. Aš ap­si­spren­dęs dėl vie­no: bau­džia­ma­sis pro­ce­sas yra ne­tin­ka­ mas, ne­ko­rek­tiš­kai jis su­for­mu­luo­ tas. Juk per­skai­ty­ti tei­sia­mo­jo po­sė­ džio pro­to­ko­lą per tris dar­bo die­nas ir pa­ra­šy­ti pra­šy­mus dėl pa­pil­dy­mų,

Andriaus Ufarto / BFL nuotr.

pa­tai­sy­mų, pa­tiks­li­ni­mų neį­ma­no­ ma. Tai aš net ne­ži­nau – ban­džiau pa­si­žiū­rė­ti. Į teis­mą at­ke­lia­vo 154 to­mai, po teis­mo da­bar yra maž­ daug 180 to­mų. Ir man per tris die­ nas rei­kia ši­tą per­skai­ty­ti ir pa­sta­ bas“, – kri­ti­ka­vo V.Svi­ders­kis. Pats buvęs Darbo partijos ve­ dlys V.Uspaskichas šiuo metu il­

sisi Rusijoje, Archangelske, kur, kaip pats tvirtino, žada aplanky­ ti mamą ir surengti šventę savo gimtojo Urdomos miestelio žmo­ nėms. Jį teismas paleido už pusės milijono litų užstatą. Politikas iš­ vykai gavo ir Seimo valdybos pri­ tarimą, tiesa, jau praėjus dviem dienoms po išvykos.

Pro­ku­ro­rai ren­gia at­sa­ką Ge­ne­ra­l i­nė pro­k u­ra­t ū­ra taip pat kol kas ne­ko­men­t uo­ja, su ku­r iais teis­mo ar­g u­men­tais ne­su­t in­ka, ta­ čiau ti­kė­ti­na, jog spren­di­mą taip pat skųs. Pri­me­na­me, kad Vil­niaus apy­ gar­dos teis­mas kal­t i­na­muo­sius DP by­lo­je V.Us­pas­ki­chą, Vy­tau­tą Gap­šį, Vi­ta­li­ją Von­žu­tai­tę ir Ma­ri­ną Liut­ke­ vi­čie­nę pri­pa­ži­no kal­tais dėl ap­gau­

lin­gos bu­hal­te­ri­jos tvar­ky­mo ir be­ veik 4 mln. li­tų mo­kes­t i­nių prie­vo­ lių iš­ven­g i­mo DP nau­dai. V.Upas­k i­ chui skir­ta 4 me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­mė, V.Von­žu­tai­tė ka­lės 3 me­tus, M.Liut­ke­vi­čie­nė – 1 me­tus, o V.Gap­ šys lais­vės atė­mi­mo baus­mės ne­ga­ vo, jis tu­rės su­mo­kė­t i 275 MGL (35 750 li­tų) dy­d žio bau­dą.

Vil­niaus koa­li­ci­ja ne­be­ti­ki atei­ti­mi? Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Kal­bos apie by­ran­čią sos­tinės ta­ rybą bliūkš­ta: tiek val­dan­tie­ji, tiek opo­zi­ci­ja pri­pažįs­ta, kad ne­su­ta­ rimų ap­stu, o dėl koa­li­ci­jos atei­ ties ga­ran­tijų nėra, ta­čiau nei­gia be­si­de­ran­tys dėl nau­jos koa­li­ci­jos su­dėties, tik lau­kia kitų par­tijų ini­ cia­ty­vos.

At­sar­gus: vi­ce­me­ras J.Pins­kus

prie­kaištų me­rui tu­ri, ta­čiau į at­ virą kovą ne­ky­la.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Įtam­pa tarp Vil­niaus mies­to sa­vi­ val­dybės ta­ry­bos koa­li­ci­jos par­tne­ rių – me­ro Artū­ro Zuo­ko par­ti­jos „Taip“ ir Dar­bo par­ti­jos – pra­dėjo ryškė­ti prie­š ke­lias sa­vai­tes, kai ki­ lo ne­su­ta­rimų dėl at­liekų rūšia­vi­mo ga­myk­los pro­jek­to. Opo­zi­ci­nių kon­

ser­va­to­rių Vil­niaus ta­ry­bo­je at­sto­vas Vi­das Ur­bo­na­vi­čius tei­gia, kad tai – tik viršūnėlė. „Rūšia­vi­mo pro­jek­tas yra tik vir­ šūnėlė, yra krūva kitų pro­jek-tų – nuo trans­por­to per­tvar­kos, ku­ri ir iš­ju­di­no tos koa­li­ci­jos pa­ma­tus, iki įta­kos sferų ar ku­ra­vi­mo sri­čių pa­ si­da­li­ji­mo tarp koa­li­ci­jos par­tne­ rių. La­bai aki­vaizd­žiai ma­to­me, kad dau­giau yra ne­pa­ten­kintų esa­ ma sis­te­ma ne­gu pa­ten­kintų“, – sa­ kė V.Ur­bo­na­vi­čius. Ta­čiau pa­šne­ko­vas nei­gia kal­bas, kad frak­ci­jos jau de­ra­si dėl nau­jos koa­li­ci­jos su­dėties. Ko­ri­do­riuo­se apie tai esą pa­si­šne­ka­ma jau dve­jus me­tus, nuo šios ta­ry­bos pra­džios, ta­čiau ofi­cia­lių pa­si­ūlymų nie­kas

ne­pa­tei­kia. Vis dėlto V.Ur­bo­na­vi­ čius sa­ko nea­be­jo­jan­tis, kad koa­li­ ci­ja anks­čiau ar vėliau grius. „Ta­ry­bos dar­bas kuo to­liau, tuo la­biau iš­ba­lan­suo­tas. Ma­nau, kad tai trum­po pe­rio­do klau­si­mas, koa­li­ci­ja tu­ri keis­tis ar ap­skri­tai byrė­ti. Turėtų bent jau pa­si­keis­ ti kai ku­rie par­tne­riai, nes jei­gu jie ne­su­si­dir­bo, tai ne­be­su­si­dirbs tik­rai. Vis dau­giau at­si­ran­da ne­su­ ta­rimų, o ne bendrų po­žiū­rio taš­ kų“, – dėstė V.Ur­bo­na­vi­čius. Ki­taip ta­ry­bos na­rių su­si­kalbė­ jimą ma­to vi­ce­me­ras Jo­nas Pins­kus. Dar­bo par­ti­jos at­sto­vas ne­sle­pia to­ li gra­žu ne vi­sa­da pri­ta­rian­tis me­ro po­zi­ci­jai, ta­čiau ti­ki­na, kad „vi­sais klau­si­mais su­ta­ria tik tie, ku­rie ne­

dir­ba“. Vi­ce­me­ras pa­ti­ki­no, kad jo par­ti­ja ne­siims ra­di­ka­lių per­mainų. „Jei­gu at­si­ras įtam­pos ki­to­se frak­ci­jo­se, o la­bai svar­bu, kad jų neat­si­rastų pa­ties me­ro frak­ci­jo­je, tai čia tik gy­ve­ni­mas pa­ro­dys, kas bus“, – sakė J.Pins­kus. Ta­čiau pa­klaus­tas, ko­kią re­gi koa­ li­ci­jos ateitį, po­li­ti­kas žod­žius rin­ko at­sar­giai. „Tik­rai ne­su ora­ku­las, po­ li­ti­koj kiek­vie­na die­na ga­li at­neš­ti po du tris įvy­kius, ku­rie ga­li kar­di­ na­liai pa­keis­ti vi­sus klau­si­mus“, – teigė vi­ce­me­ras. Kad jo­kių po­ky­ čių nei­ni­ci­juo­ja ir koa­li­ci­jos par­ tne­riai so­cial­de­mok­ra­tai, pa­tvir­ ti­no jų at­sto­vas Vy­tau­tas Milė­nas. Ta­čiau pro­gno­zuo­ti ta­ry­bos atei­ties jis taip pat ne­bu­vo linkęs.

11

ketvirtadienis, liepos 18, 2013

pasaulis Su­tin­ka ka­lė­ti

Men­kos vil­tys

Lei­do tuoktis Gėjams

Per­nai prie Džil­jo sa­los ap­vir­ tu­sio Ita­li­jos krui­zi­nio lai­vo ka­ pi­to­no Fran­ces­co Schet­ti­no gy­nė­jai va­kar teis­me pa­pra­ šė su­si­ta­rti dėl kal­ti­ni­mo ir pa­ reiš­kė, kad jis yra pa­si­ren­gęs ka­lė­ti tre­jus me­tus bei pen­ kis mė­ne­sius. „Cos­ta Con­cor­ dios“ ka­tast­ro­fa nu­si­ne­šė 32 gy­vy­bes.

Mask­vos mies­to val­džia va­ kar pa­tvir­ti­no Ru­si­jos pro­tes­ tų ly­de­rio Alek­se­jaus Na­val­ no kan­di­da­tū­rą da­ly­vau­ti rug­ sė­jo 8-ąją vyk­sian­čiuo­se sos­ ti­nės me­ro rin­ki­muo­se, ta­čiau jo am­bi­ci­jas ga­li su­žlug­dy­ti šian­dien lau­kia­ma teis­mo nu­ tar­tis by­lo­je dėl vals­ty­bės lė­šų grobs­ty­mo.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos par­la­ men­to že­mie­ji rū­mai priė­mė įsta­ty­mą, įtei­si­nan­tį tos pa­ čios ly­ties as­me­nų san­tuo­ kas Ang­li­jo­je ir Vel­se, jos ga­li bū­ti pra­dė­tos re­gist­ruo­ti jau nuo atei­nan­čių me­tų. Gavęs karalienės Elžbietos II prita­ rimą, šis įstatymas įsigalio­ jo vakar.

Vien tik lais­ve so­tus ne­bū­si

Šian­dien mi­nė­da­ ma Nel­so­no Man­de­ los 95-ąjį gim­ta­die­ nį Pie­tų Af­ri­kos Res­ pub­li­ka (PAR) dar kar­tą pa­dė­kos jam už mil­ži­niš­ką in­dė­ lį į sa­vo ša­lies rai­dą, bet kar­tu tu­rės pri­ pa­žin­ti, kad jo pa­ stan­gų ne­pa­ka­ko kles­tin­čiai vals­ty­ bei su­kur­ti.

Žaiz­dos: PAR vi­suo­me­nė di­džiuo­ja­si lais­ve ir to­le­ran­ci­ja, ku­rią ša­liai pa­do­va­no­jo N.Man­de­la, bet yra ka­muo­ja­ma rim­tų so­cia­li­nių bei eko­no­mi­nių

pro­ble­mų.

Ma­žai kas pa­si­kei­tė

N.Man­de­la pa­su­ko sa­vo ša­lį nau­ju ke­liu, bet vals­ty­bės vai­rą pe­rė­mę jo įpė­di­niai pri­da­rė vals­ty­bei ne­ma­ žai ža­los. Pre­zi­den­to Tha­bo Mbe­ ki ne­no­ras pri­pa­žin­ti ry­šio tarp ŽIV ir AIDS pri­ve­dė prie to, kad šian­ dien PAR iš vi­sų pa­sau­lio vals­ty­bių tu­ri dau­giau­sia šio vi­ru­so ne­šio­to­ jų – 5,6 mln. Da­bar­ti­nis ša­lies va­ do­vas Ja­co­bas Zu­ma lai­ko­si įsi­ki­bęs po­sto, ne­pai­sy­da­mas la­bai įti­ki­na­ mų įta­ri­mų ža­gi­ni­mu ir ko­rup­ci­ja. Ne­dar­bo ly­gis PAR sie­kia 25 pro­c., o nu­si­kals­ta­mu­mas pa­sie­kė to­ kį mas­tą, kad už­sie­nio vals­ty­bės įspė­ja sa­vo pi­lie­čius im­tis sau­gu­ mo prie­mo­nių vyks­tant į Jo­ha­nes­ bur­gą, Keip­tau­ną bei Pre­to­ri­ją. Lūš­ny­nai ir be­dar­bis jau­ni­mas – tai ti­piš­ka ap­lin­ka ne­to­li Jo­ha­nes­ bur­go esan­čia­me skur­džia­me Alek­ sand­ros ra­jo­ne, ku­ris apart­hei­do me­tais bu­vo skir­tas tik juo­dao­ džiams. Per du de­šimt­me­čius nuo apart­hei­do pa­nai­ki­ni­mo čia ma­žai kas pa­si­kei­tė. Aukš­čiau­sias ne­dar­ bo ly­gis ir jo­kių nor­ma­laus gy­ve­ ni­mo są­ly­gų – Alek­sand­ra ryš­kiai iliust­ruo­ja PAR pra­si­vė­ru­sią pra­ra­ ją tarp skur­džių ir tur­tin­gų. Ta­čiau vie­tos gy­ven­to­jai tu­ ri pa­si­di­džia­vi­mo ob­jek­tą – na­mą, kur prieš areš­tą daž­nai slaps­tė­si N.Man­de­la. Vi­sai ša­lia apart­hei­do me­tais gy­ve­no Mart­ha Clea­rens Let­soa­lo, nuo­lat bi­jo­ju­si dėl sa­vo vai­kų, da­ly­va­vu­sių 1976 m. stu­ den­tų riau­šė­se. „N.Man­de­la mums yra vis­kas. Mes iki šiol jį my­li­me ir be jo ne­ ga­li­me“, – sa­kė mo­te­ris.

Įk­ve­pia N.Man­de­la

Jos anū­kas Tu­mi Ma­si­te yra vie­tos jau­ni­mo žvaigž­dė. Jis tu­ri spor­ to sa­lę ir yra ži­no­mas kul­tū­ris­tas. Vy­ras sten­gia­si, kad spor­tas tap­tų priei­na­mas vi­siems Alek­sand­ros gy­ven­to­jams. Jis tei­gia ši­taip ko­vo­ jan­tis už ly­gias ga­li­my­bes, kad nie­ kas ne­lik­tų gy­ve­ni­mo ša­li­ke­lė­je.

Mamp­he­la Ramp­he­le:

Tai nė­ra tas is­to­ri­nis pa­vel­das, ku­rio ti­kė­ jo­si mū­sų di­die­ji ly­ de­riai. Tai nė­ra ta ša­ lis, apie ku­rią sva­jo­jo N.Man­de­la. „Mo­kyk­lo­se ne­bė­ra spor­to pa­ mo­kų, o mo­ky­to­jai nie­ko ne­da­ro, kad at­ri­bo­tų vai­kus nuo nar­ko­ti­kų ir al­ko­ho­lio. Štai kas ma­ne įkve­pia ir yra pa­vyz­dys vi­siems mū­sų spor­ to sa­lės lan­ky­to­jams, – sa­kė jis, ro­ dy­da­mas į N.Man­de­los nuo­trau­ką bok­so rin­ge.“ Ap­leis­tas mies­to mu­zie­jus, ku­ rio sta­ty­bos taip ir ne­bu­vo baig­ tos, pui­kiai iliust­ruo­ja ne­pa­si­tei­si­ nu­sias vie­tos gy­ven­to­jų vil­tis. 2003 m. Alek­sand­ros ra­jo­nui vys­ty­ti bu­ vo skir­ta 100 mln. eu­rų, bet gy­ven­ to­jai to nė ne­pa­ju­to. Jie įsi­ti­ki­nę, kad pi­ni­gai bu­vo iš­vog­ti. Pa­si­bai­gus apart­hei­dui, Fran­sui Ke­ka­nai pa­vy­ko pra­dė­ti sa­vo vers­ lą. 1994 m. jis ati­da­rė ne­di­de­lę bū­ ti­niau­sių pre­kių par­duo­tu­vę.

„Reu­ters“ nuo­tr.

„Ma­di­ba (ši­taip N.Man­de­lą daž­ nai va­di­na tau­tie­čiai – red. pa­st.) su­tei­kė lais­vę juo­dao­džiams PAR gy­ven­to­jams, bet dar daug rei­kės nu­veik­ti jo iš­kel­tiems tiks­lams pa­ siek­ti“, – sa­kė F.Ke­ka­na. „Pi­ni­gai yra pi­ni­gai. Vien lais­ve so­tus ne­bū­si, – tę­sė vy­ras. – Kad pa­val­gy­tum, rei­kia pi­ni­gų. Ma­to­te, aš dir­bu, kad tu­rė­čiau pi­ni­gų. Da­ bar be­li­ko pa­da­ry­ti taip, kad kiek­ vie­nas ga­lė­tų tai da­ry­ti.“ Opo­zi­ci­ja me­ta iš­šū­kį

Nuo 1994 m. vals­ty­bei va­do­vau­jan­ tis Af­ri­kos na­cio­na­li­nis kong­re­sas (ANK) te­be­tu­ri tvir­tą rin­kė­jų pa­ra­ mą, bet vis gar­siau yra kri­ti­kuo­ja­ mas opo­zi­ci­jos dėl to, kad pra­stai va­do­vau­ja ir ne­su­ge­ba ap­rū­pin­ti gy­ven­to­jų bū­ti­niau­siais da­ly­kais – būs­tu, van­de­niu bei dar­bu. Bū­tent tai pa­ska­ti­no ži­no­mą ko­ vo­to­ją su apart­hei­du ir bu­vu­sią Pa­sau­lio ban­ko va­do­vę Mamp­he­ lą Ramp­he­le šie­met įsteig­ti nau­ją par­ti­ją „Agang“, ku­rios pa­va­di­ni­ mas reiš­kia „Sta­ty­ki­me“. Ji ke­ti­na mes­ti iš­šū­kį ANK ir sieks per­ga­lės 2014 m. par­la­men­to rin­ki­muo­se. „Ko­rup­ci­ja ir ne­bau­džia­mu­mo kul­tū­ra įsi­šak­ni­jo val­džio­je bei vi­ suo­me­nė­je. Jie va­gia va­do­vė­lius iš mo­kyk­lų, va­gia vais­tus iš ser­gan­čių ŽIV, va­gia tūks­tan­čius dar­bo vie­tų ir mi­li­jar­dus ran­dų in­ves­ti­ci­jų, – val­ dan­čiuo­sius plū­do 65 me­tų po­li­ti­ kė. – Tai nė­ra tas is­to­ri­nis pa­vel­das, ku­rio ti­kė­jo­si mū­sų di­die­ji ly­de­riai. Tai nė­ra ta ša­lis, apie ku­rią sva­jo­jo N.Man­de­la ir Steve’as Bi­ko.“ „Eu­ro­news“, „Ne­za­vi­si­ma­ja Ga­ze­ta“ inf.

Ne­san­tai­kos obuo­lys Nel­so­nas Man­de­la dar gy­vas, o šei­mą jau dras­ko gin­čai dėl jo lai­ do­ji­mo vie­tos ir fi­nan­si­nio pa­li­ ki­mo.

Ku­nu kai­me, kur užau­go N.Man­ de­la, bu­vo pa­lai­do­ti trys jo vai­kai. Bet prieš dve­jus me­tus jų pa­lai­ kai bu­vo per­lai­do­ti Mve­zo kai­me, kur N.Man­de­la gi­mė. Jo anū­kas Mand­la nu­spren­dė čia įreng­ti me­ mo­ria­lą sa­vo gar­sia­jam se­ne­liui. Ta­čiau vy­riau­sio­ji N.Man­de­los duk­ra Ma­ka­zi­we ir dar 14 gi­mi­ nai­čių pa­tei­kė skun­dą teis­mui, ir šis nu­ro­dė grą­žin­ti pa­lai­kus į Ku­ nu. Po­li­ci­jai te­ko pa­nau­do­ti jė­ gą, bet teis­mo spren­di­mas bu­vo įvyk­dy­tas. Anū­kas M.Man­de­la tvir­ti­na, kad šis gin­čas su­si­jęs su bu­vu­sio PAR pre­zi­den­to fi­nan­si­niu pa­li­ki­ mu. Anot jo, gi­mi­nai­čiai jam ker­ ši­ja už tai, kad jis ne­pa­lai­kė jų by­

los, ku­ria sie­kia­ma iš N.Man­de­los įkur­tų bend­ro­vių pa­ša­lin­ti tris bu­vu­sio pre­zi­den­to pa­dė­jė­jus. N.Man­de­los gi­mi­nai­čiai tei­gia, kad jo pa­dė­jė­jai, įskai­tant ger­ bia­mą žmo­gaus tei­sių ad­vo­ka­ tą George’ą Bi­zo­są, ne­tu­ri tei­sės pri­klau­sy­ti dvie­jų bend­ro­vių, ku­ rių ver­tė sie­kia 1,7 mln. JAV do­le­ rių, val­dy­boms. Iš N.Man­de­los kul­to sėk­min­ gą vers­lą da­ro ne tik ei­li­niai pre­ kiau­to­jai su­ve­ny­rais, bet ir pa­tys šei­mos na­riai, ku­riems pri­klau­ so ofi­cia­lūs N.Man­de­los pre­ kės ženk­lai, – tai ir vy­no na­mai „Hou­se of Man­de­la Wi­ne“, ir kny­gos, ir dra­bu­žių li­ni­ja 46664, pa­va­din­ta jo ka­lė­ji­mo nu­me­riu. Pats N.Man­de­la pa­gei­dau­ja, kad da­lis pa­ja­mų iš par­da­vi­mo bū­tų skir­ta ko­vos su AIDS pro­ gra­moms. BBC inf.

Gim­ta­die­nis li­go­ni­nė­je N.Man­de­la 95-ąjį gim­ta­die­nį su­

tiks li­go­ni­nė­je, kur bu­vo pa­gul­dy­tas bir­že­lio 8 d., – jau ket­vir­tą kar­tą nuo praė­ju­sių me­tų gruo­džio. Jo būk­lė kri­ti­nė, bet sta­bi­li. Pre­zi­den­tas J.Zu­ ma pa­ra­gi­no tau­tie­čius mels­tis už N.Man­de­los svei­ka­tą ir pra­ne­šė, kad jis rea­guo­ja į gy­dy­mą. N.Man­de­la li­go­ni­nė­je at­si­dū­rė dėl

sun­kios plau­čių in­fek­ci­jos. Prob­le­

mos dėl plau­čių jam pra­si­dė­jo ka­lė­ ji­me, kur jis pra­lei­do 27 me­tus – nuo 1962 iki 1990 m. Vi­są gy­ve­ni­mą sky­ręs ko­vai už

juo­dao­džių tei­ses 1993 m. N.Man­ de­la bu­vo ap­do­va­no­tas No­be­lio tai­kos pre­mi­ja. 1994 m. jis bu­vo iš­ rink­tas pir­muo­ju juo­dao­džiu PAR pre­zi­den­tu ir va­do­va­vo ša­liai iki 1999-ųjų.

12

KetvirtADIENIS, liepos 18, 2013

turtas

turtas@diena.lt redaktorius Lukas Miknevičius

Lie­tu­viš­ka­me žvejų ro­ju­je pi­ni Ap­lin­kos mi­nist­ro Va­len­ti­no Ma­zu­ro­nio idė­ja Lie­tu­vo­je su­kur­ti sa­vo­tišką žvejų rojų bu­vo su­tik­ta ga­na prie­šta­rin­gai. Vie­ni ne­ sle­pia skep­tiškų šyp­senų, ki­ti to­kiam su­ma­ny­mui pri­ta­ria. Juk da­bar mūsų ša­lies žve­jai dėl sa­vo po­mėgio daž­nai vyks­ta į ki­tas vals­ty­bes ir jo­se pa­lie­ka sa­vo pi­ni­gus. O gal žvejų ke­lio­nių kryp­tis tik­rai galėtų pa­suk­ti į Lie­tuvą? Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

No­ri kur­ti spe­cia­lią zoną

„Lie­tu­vo­je no­ri­me su­kur­ti spe­cia­ lią žve­jy­bos zoną ir mūsų ša­lies, ir už­sie­nio žve­jams mėgėjams, kad no­rin­tiems su­gau­ti trofė­ji­nių žu­ vų ne­be­reikėtų vyk­ti į Nor­ve­giją, Šve­diją ar ki­tas Skan­di­na­vi­jos ša­ lis. Ir tas lai­kas ne­be už kalnų“, – prie­š kurį laiką pa­reiškė ap­lin­kos mi­nist­ras V.Ma­zu­ro­nis. Kas tai? Ener­gin­gai į dar­bus puo­ lu­sio mi­nist­ro po­pu­liz­mas ar iš tie­ sų pa­ma­tuo­ti už­mo­jai? Bent kol kas Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja, ro­dos, rim­tai ėmėsi nag­rinė­ti šią idėją. Šiuo me­tu svars­to­ma, ku­ri iš vie­ to­vių, tur­tingų ežerų ir kitų van­ dens tel­ki­nių, turėtų tap­ti to­kia ro­jaus zo­na, ta­ria­ma­si su Lie­tu­vos kai­mo tu­riz­mo aso­cia­ci­ja, sa­vi­ val­dybė­mis. Žvejų ro­ju­je Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja įsi­pa­rei­gotų už­tik­rin­ ti pa­rink­tos vie­tovės įžu­vi­nimą, o žve­jy­bos, poil­sio, tu­riz­mo ir ki­ tų pa­slaugų inf­rast­ruktū­ra, in­for­ ma­ci­ne sis­te­ma turėtų pa­si­rūpin­ti kai­mo tu­riz­mo so­dybų sa­vi­nin­kai ir to kraš­to sa­vi­val­dybės. „Lie­tu­vo­je šią zoną kur­si­me at­ si­žvelg­da­mi ne tik į gam­tos tur­ tus, bet ir į vie­tovės rek­rea­cinę inf­ rast­ruktūrą, ga­li­my­bes už­tik­rin­ti

van­dens tel­ki­nių, ku­riuos vals­tybė spe­cia­liai įžu­vins, ap­saugą nuo bra­ ko­nie­rių. Kad žvejų ro­jus pa­tei­sintų sa­vo vardą, turėtų siek­ti ir tos vie­ tovės, ku­rią pa­si­rink­si­me, sa­vi­val­ dybės, kai­mo tu­riz­mo so­dybų sa­vi­ nin­kai ir vers­li­nin­kai, pre­kiau­jan­tys žve­jy­bos įran­ga bei reik­me­ni­mis ar juos nuo­mo­jan­tys, – vi­si, ku­ riems nau­din­ga, kad sėkmin­gai bū­ tų plėto­ja­mas žve­jy­bos ir rek­rea­ci­nis tu­riz­mas“, – mi­nis­te­ri­jo­je vy­ku­sia­ me su­si­ti­ki­me su moks­lo ir vers­lo bend­ruo­menė­mis, Mėgėjų žve­jy­bos ta­ry­bos, Kai­mo tu­riz­mo aso­cia­ci­jos žvejų klubų at­sto­vais sakė ap­lin­kos vi­ce­mi­nist­ras Li­nas Jo­naus­kas.

Jei tas žvejų ro­jus bus ku­ria­mas su min­ti­mi, kad į Lie­ tuvą pra­dės plūsti už­sie­nio žve­jai ir čia iš­leis krūvas pi­nigų, rei­kia tai pa­mirš­ti.

Vie­ta dar neaiš­ki

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja tvir­ti­na, kad žvejų ro­jus visų pir­ma būtų nau­ din­gas vie­tos bend­ruo­me­nei. Esą

at­vyks­tan­tys žve­jai ne tik žve­jotų, bet ir nau­dotų­si ki­to­mis pa­slau­go­ mis, turėtų kur nors ap­si­gy­ven­ti ir pa­val­gy­ti, norėtų nuo­mo­tis val­tis, žūklės įran­kius, jiems reikėtų gidų ir t. t. Vi­sas šias pa­slau­gas teiktų vie­tos gy­ven­to­jai ir taip už­dirbtų, o re­gio­ne, ku­ria­me būtų su­kur­tas žvejų ro­jus, su­mažėtų ne­dar­bas. Tie­sa, su­pran­ta­ma, kad tam rei­ kėtų ne­mažų in­ves­ti­cijų, nors kai­ mo tu­riz­mo vers­lo at­sto­vai ir tei­ gia, kad yra pa­si­rengę ap­tar­nau­ti at­vyk­sian­čius į žvejų rojų. Pa­sak Lie­tu­vos kai­mo tu­riz­mo aso­cia­ci­jos pre­zi­den­to Li­no Ža­ba­liū­no, ne­se­ niai bu­vo at­lik­ta kai­mo tu­riz­mo so­ dybų šei­mi­ninkų ap­klau­sa, ku­rio­je bu­vo tei­rau­ja­ma­si, ar šie yra pa­si­ rengę priim­ti žve­jus ir pa­ten­kin­ti jų po­rei­kius. Jo tei­gi­mu, net 80 pro­c. ap­klaustųjų tvir­ti­no, kad galėtų su­ da­ry­ti rei­kia­mas sąly­gas ne tik žve­ jams, bet ir jų šeimų poil­siui. Ku­rio­je Lie­tu­vos vie­to­je būtų ga­ li­ma kur­ti žvejų rojų, kol kas neap­ sispręs­ta. Tie­sa, jau minė­ta­me su­si­ rin­ki­me ne­ma­žo pri­ta­ri­mo su­laukė nuo­monė, kad ša­ly­je reikėtų kur­ ti ne vieną, bet dau­giau to­kių zonų. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai tam ir­gi pri­tarė, bet pa­si­ūlė pir­miau­ sia su­kur­ti vieną, o vėliau, jau re­ mian­tis pa­tir­ti­mi, pamė­gin­ti kur­ ti ir dau­giau.

Dve­jonės: Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja ža­da, kad žvejų ro­jus ne tik bus pui­ki vie­ta

trauks krūvas pi­ni­gingų žvejų iš už­sie­nio. Ta­čiau pa­tys žve­jai to­kias kal­bas

Ver­ti­na skep­tiš­kai

Kol val­di­nin­kai svars­to, kaip ir kur kur­ti žvejų rojų, laik­raš­tis nu­ sprendė pa­si­domė­ti, ko­kios pi­nigų su­mos sklan­do žve­jy­bos tu­riz­mo vers­le, ką Eu­ro­pos žve­jams galė­ tų pa­si­ūly­ti Lie­tu­vos van­dens tel­ ki­niai ir ar V.Ma­zu­ro­nio idė­ja ap­ skri­tai nėra tik uto­pi­ja. Vie­n as iš ne­d au­ge­l io lie­t u­ vių žūklės gidų, Klaipė­dos bend­ rovės „Aisės gi­dai“ va­do­vas Aud­ rius Jakš­tas ne­slėpė, kad Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos idėją dėl žvejų ro­jaus ver­ti­na itin skep­tiš­kai. Jo ma­ny­ mu, ga­lim kiek no­rim vers­tis per galvą, bet Eu­ro­pos žve­jai vis tiek vyks į Nor­ve­giją ar Šve­diją – ša­lis, ku­rio­se žvejų ro­jų natū­ra­liai su­ kūrė pa­ti gam­ta. Tie­sa, yra ke­lios išim­tys, prie ku­rių rim­čiau pa­ dirbė­jus gal ir pa­vyktų pri­trauk­ti žvejų iš už­sie­nio. Bet vis tiek jų ne­

būtų daug. „Jei tas žvejų ro­jus bus ku­ria­mas su min­ti­mi, kad į Lie­tuvą pra­dės plūsti už­sie­nio žve­jai ir čia iš­leis krūvas pi­nigų, rei­kia tai pa­ mirš­ti. Tik­rai tik­rai to ne­bus. Ypač kai svars­to­ma, kad tą rojų rei­kia da­ ry­ti kur nors Rytų Lie­tu­vos eže­ruo­ se. Na, ne­tu­ri­me mes to­kių ežerų kaip skan­di­na­vai ir ten vyks­tan­čių žvejų tik­rai ne­per­vi­lio­si­me“, – ti­ki­no A.Jakš­tas. Pa­sak jo, vie­nin­te­lis da­ly­kas, ku­ris Lie­tu­vo­je galėtų su­do­min­ti už­sie­ nio žve­jus mėgėjus, – la­šišų žve­jy­ ba mūsų ša­lies upė­se. Nuo 2006 m. vals­tybės mas­tu vyk­do­ma šių žu­ vų ap­sau­gos pro­gra­ma jau duo­da re­zul­tatų – į mūsų upes nerš­ti at­ plau­kia ga­na di­de­lis šių žuvų būrys, o jų dy­dis toks, koks kitų ša­lių upė­ se – tik­ra re­te­nybė. Praė­jusį ru­denį Lie­tu­vo­je bu­vo su­žve­jo­ta ne vie­na per 20 ki­log­ramų sve­rian­ti la­ši­ša.

Pag­rin­di­niai lie­tu­vių žve­jy­bos ke­lio­nių marš­ru­tai

2

4

3

1. Šamų ir kar­pių žve­jy­ba Is­pa­ni­jo­je, Eb­ro upė­je. Savaitės iš­v y­kos kai­ na – apie 700 eurų (apie 2400 litų) vie­nam žmo­g ui. Į šią kainą įei­na ap­g y­ven­d i­n i­mas, mai­t i­n i­mas du kar­t us per dieną (pus­r y­č iai ir va­ka­ rienė), val­t ies nuo­ma, įran­k ių nuo­ma ir gi­do pa­slau­gos visą sa­vaitę. Pa­ pil­do­mai kai­nuos jau­kai ir ma­s a­lai, al­ko­ho­l i­n iai gėri­mai, de­ga­lai mo­ to­r i­nei val­č iai, au­to­mo­bi­l io nuo­ma. Jei maistą ruo­š itės pa­t ys, iš­v y­ka žmo­g ui at­pigs maž­daug 100 eurų. 2. La­šišų žve­jy­ba Ru­si­jo­je, Ko­los pu­sia­sa­lio upė­se. Sa­vaitės iš­v y­kos kai­na vie­nam as­me­niui – apie 4200 litų. Į kainą įei­na vi­si vie­ti­niai per­ ve­ž i­mai, ap­gy­ven­di­ni­mas ko­ted­ž uo­se, mai­ti­ni­mas, pil­nos še­šios žve­ jy­bos die­nos, li­cen­ci­jos žūklei. Į kainą ne­įei­na ke­lionė iki Mur­mans­ko, drau­di­mas, vi­zos, al­ko­ho­li­niai gėri­mai. 3. Žve­jy­ba Nor­ve­gi­jos fior­duo­se ir jūro­je. Prik­lau­so­mai nuo vie­tos ir gau­domų žuvų dyd­ž io bei įvai­rovės kai­na ga­li siek­ti ir ke­lis, ir ke­lio­li­ ka tūkstan­čių litų. Į kainą pa­pras­tai įei­na na­me­lio ir ka­te­rio nuo­ma, ta­ čiau už de­ga­lus ka­te­riui ten­ka mokė­ti at­ski­rai.

1

4. Ly­dekų žve­jy­ba Šve­di­jos eže­ruo­se. Na­mu­ko kai­na su val­ti­mi ke­tu­ riems as­me­n ims pa­pras­tai kai­nuo­ja apie 1000 eurų (apie 3500 litų). Įskai­čia­vus de­ga­lus, maistą ir ki­tus po­rei­k ius, ke­l ionės kai­na vie­nam as­me­niui išei­na apie 1500–2000 litų.

Tiks­las: žve­jy­bos gidų pa­slau­gas tei­kian­tys lie­tu­viai sa­ko, kad į Lie­

tuvą už­sie­nie­čius galėtų at­vi­lio­ti di­delės mūsų upių la­ši­šos.

Lu­ko Mik­ne­vi­čiaus nuo­tr.

13

KetvirtADIENIS, liepos 18, 2013

turtas Val­dybą su­for­muos ­ iki ru­dens

No­ri ska­tin­ti ­ elekt­ro­ninį verslą

€

Ūkio mi­nist­ras pro­gno­zuo­ja, kad iki ru­dens bus su­for­muo­ta nau­ja įstai­gos „Vers­li Lie­tu­ va“ val­dy­ba, ku­ri pa­skelbs va­do­vo kon­kursą. Pa­sak Eval­do Gus­to (nuo­tr.), da­bar vyks­ta kan­di­datų į val­dybą paieš­ka. „Ma­nau, kad per mėnesį bus su­for­muo­ta val­dy­ba. Da­bar ­ren­ka­mi kan­di­da­tai, o pa­skui jie turės bū­ ti de­ri­na­mi su at­sa­kin­go­mis ša­li­mis ir ins­ti­ tu­ci­jo­mis. Vėliau nau­ja val­dy­ba pa­skelbs va­ do­vo kon­kursą“, – BNS sakė E.Gus­tas.

Pir­mi­nin­kau­da­ma ES, Lie­tu­va ska­tins elekt­ ro­ni­nio vers­lo ir pa­slaugų plėtrą. Pa­sak Su­ si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos, bus ple­čia­ma tarp­ vals­ty­binė te­le­ko­mu­ni­ka­cijų inf­rast­ruktū­ra ir už­tik­ri­na­mi saugūs san­do­riai in­ter­ne­tu. Šiuos prio­ri­te­tus su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Ri­ man­tas Sin­ke­vi­čius pri­statė Vil­niu­je vie­šin­ čiai Eu­ro­pos Par­la­men­to Pra­monės, moks­ li­nių ty­rimų ir ener­ge­ti­kos ko­mi­te­to (IT­RE) pir­mi­nin­kei Ama­liai Sar­to­ri.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,9559 DB sva­ras ster­lingų 1 3,9692 JAV do­le­ris 1 2,6293 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5272 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9155 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,0971 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3760 Ru­si­jos rub­lis 100 8,0964 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7927

i­gais ne­lis? Ką kal­ba meš­ke­rio­to­jai Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jai pa­skel­bus apie ke­ti­ni­mus Lie­tu­vo­je kur­ti žve­ jų rojų, žvejų mėgėjų in­ter­ne­to fo­ ru­muo­se šia te­ma už­virė karš­tos dis­ku­si­jos. Laik­raš­tis pa­tei­kia kai ku­rias lais­va­lai­kio be meš­kerės ran­ko­se ne­įsi­vaiz­duo­jan­čių žmo­ nių ci­ta­tas. Aš tik norė­jau pa­si­tiks­lin­ti. Ar čia pas mus Lie­tu­vo­je tik­rai taip vis­kas ge­rai, ar aš ko nors ne­pas­te­biu? Nes pa­sta­ruo­ju me­tu jau ne apie krizę, ne­ darbą, uba­gus, va­gis, bet tik apie rojų, Eu­ro­pos ly­de­rius, ge­riau­sius mi­nist­ rus te­kal­ba­ma. Toks jaus­mas, kad kas nors no­ri mums už­kalbė­ti dantį.

mūsų ša­lies meš­ke­rio­to­jams, bet ir pri­ kol kas ver­ti­na at­sar­giai. Sauliaus Žiūros / BFL nuo­tr.

„Už­sie­niečiams galėtų būti įdo­ mi žve­jy­ba Ne­ry­je ar Aukš­tai­ti­jos Šven­to­jo­je. Te­ko girdė­ti, kad jau pra­ėju­sių metų ru­denį į Lie­tuvą spe­cia­liai dėl la­šišų bu­vo at­vykę žvejų iš tos pa­čios Skan­di­na­vi­jos. Šia kryp­ti­mi galbūt ir būtų įma­no­ ma dirb­ti“, – svarstė A.Jakš­tas. Ne­di­de­liais lai­ve­liais į Bal­ti­jos jūra žve­jus pluk­dan­tis pa­šne­ko­vas teigė, kad tarp „Aisės gidų“ klientų pa­si­tai­ko ir už­sie­nie­čių, ta­čiau tai la­biau pa­vie­niai at­ve­jai. „Kar­tais at­va­žiuo­ja lat­vių, len­ kų. Su mu­mis yra žve­joję ir to­kių ša­lių kaip Li­ba­nas pi­lie­čių. Tie­ sa, tai žmonės, ku­rie mūsų ša­ly­ je gy­ve­na, tu­ri lei­di­mus dirb­ti, o lais­va­lai­kiu su­si­gal­vo­ja pa­si­da­ry­ ti to­kią pra­mogą kaip men­kių žve­ jy­ba Bal­ti­jos jūro­je. Vis­gi spe­cia­ liai dėl to­kios žve­jy­bos į Lie­tuvą nie­kas ne­va­žiuo­ja“, – pa­sa­ko­jo A.Jakš­tas. „Mokėtų di­de­lius pi­ni­gus“

Žūklės gidų pa­slau­gas tei­kian­čios ir žūklės reik­me­ni­mis pre­kiau­jan­ čios bend­rovės „Mu­se­li­ne.lt“ di­ rek­to­rius Er­nes­tas Ke­tur­ka laik­ raš­čiui teigė, kad lai­ko­si ki­to­kios nuo­monės. Jo įsi­ti­ki­ni­mu, tik­rai įma­no­ma su­si­tvar­ky­ti taip, kad už­ sie­nie­čiai žve­jai at­vyktų į Lie­tuvą, tik rei­kia kryp­tin­gai dirb­ti. Jis taip pat ak­cen­ta­vo, kad rea­liau­sias va­ rian­tas – sve­čius vi­lio­ti re­kor­di­nio dyd­žio Lie­tu­vos la­ši­šo­mis. „Ma­nau, va­ka­rie­čiai tik­rai mo­ kėtų la­bai di­de­lius pi­ni­gus, kad pa­ gautų to­kią la­šišą, ko­kių pas mus at­plau­kia. To­kio dyd­žio šių žuvų ki­tur nėra“, – teigė E.Ke­tur­ka. Pa­sak jo, ma­si­nio su­si­domė­ji­mo Lie­tu­vos upė­mis kol kas nėra, bet vie­nos ki­tos užk­lau­sos „Mu­se­li­ne. lt“ gi­dai su­lau­kia ir iš už­sie­nio.

Te­gul Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja ku­ria tą rojų nors ir Mėnu­ly­je. Ne­sup­ran­tu vie­no – kodėl ten turėtų plauk­ti žve­ jų mėgėjų su­mo­ka­mi pi­ni­gai? Kam nors bus nau­din­ga, o aš as­me­niš­kai ten gal gy­ve­ni­me ne­va­žiuo­siu. O ar ne­bus taip, kad žve­jo­ti galė­si įsi­gijęs žve­jo mėgėjo bi­lietą, bet už pri­va­ žia­vimą, nak­vynę ir t. t. mokė­si ne­ sąmo­nin­gus pi­ni­gus? Ne­su­kur­sim mes net ir ma­žo ko­ mu­niz­mo, nei­šeis. Ir ne todėl, kad tai ab­sur­das, bet todėl, kad jau ant­rą die­ ną kas nors ką nors pa­vogs. O jei rim­ tai, rei­kia nu­si­leis­ti ant žemės ir bent Kau­no ma­rias pra­džio­je pra­dėti nor­ ma­liai tvar­ky­ti. O tam rei­kia vi­sai ne­ daug – tik ele­men­ta­rios tvar­kos ir nor­ma­liai pa­grįstos įžu­vi­ni­mo pro­ gra­mos, spe­cia­lių tai­syk­lių ko­kiems 5 me­tams, ir vis­kas. Jei pa­žiūrė­tu­me į JAV ar ko­kią Aust­ra­liją – vos ne kiek­ vie­nas tel­ki­nys tu­ri įžu­vi­ni­mo stra­te­ giją. Ir žu­vies yra, ir ro­jus yra. Uto­pi­ja ar ne uto­pi­ja, bet va va­ kar bu­vau Dre­ver­nos uos­te­ly­je. Jei to­kie uos­te­liai at­si­rastų prie 10–15 did­žiau­sių Lie­tu­vos ežerų ir ke­li prie Kau­no ma­rių, tai aš nie­ko prie­š. Tik vers­las to ne­da­rys, tuo tu­ri pa­si­ rūpin­ti sa­vi­val­dybės. Jei tai įma­no­ ma Dre­ver­noj, kodėl ne­įma­no­ma ki­ to­se Lie­tu­vos vie­to­se? O tai kas truk­do Molėtų sa­vi­val­ dy­bei ir ke­lioms kai­mo tu­riz­mo so­ dy­boms pa­siim­ti vieną ežerą ir jį pri­ žiūrė­ti, iš­si­nuo­mo­ti bei tvar­ky­ti? Jei pa­si­tei­sins, bus pa­vyz­dys ki­tiems ir pa­sklis šis būdas.

„Tuos iš­kel­tus tiks­lus tik­rai ga­ li­ma pa­siek­ti, bet rei­kia nor­ma­liai tvar­ky­tis. O kai ku­riuos ma­ne ner­ vi­nan­čius da­ly­kus ga­li­ma su­tvar­ ky­ti vi­sai ne­sun­kiai ir tam ne­rei­kia jo­kio spe­cia­laus žvejų ro­jaus. Pa­ vyzd­žiui, la­ši­šas tik­rai in­ten­sy­viai kiek­vieną ru­denį žve­jo­ju jau ke­le­ rius me­tus, o ar tu­riu li­cen­ciją, ins­ pek­to­riai tik­ri­no vos po­rą kartų. Ir tai tik to­se vie­to­se, kur jiems pa­to­ gu pri­va­žiuo­ti. Rei­kia įves­ti griež­ tesnę kont­rolę ir tas žvejų ro­jus at­ si­ras sa­vai­me“, – dėstė E.Ke­tur­ka.

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

–0,4479 % –0,5063 % –0,3336 % –0,1304 % +0,0366 % +0,4965 % +0,5538 % –0,0962 % +0,2657 %

Pa­žadė­jo lai­ky­tis drausmės Lu­kas Mik­ne­vi­čius Lie­tu­vo­je vie­šin­ti Tarp­tau­ti­nio va­l iu­t os fon­d o (TVF) va­d ovė Chris­ti­ne La­gar­de iš aukš­čiau­ sių mūsų ša­lies pa­reigūnų iš­gir­ do, kad Lie­tu­va ke­ti­na lai­ky­tis griež­tos fis­ka­linės drausmės ir neat­si­sa­ko tiks­lo nuo 2015-ųjų įsi­ves­ti eurą. Pabrėžė indėlį

Mūsų ša­lies pir­mi­nin­ka­vi­mas ES Ta­ry­bai ir pa­sau­lio bei Lie­tu­vos eko­no­minė pa­dėtis. To­kios bu­vo pa­grin­dinės Ch.La­gar­de po­kal­bių su Lie­tu­vos va­do­vais te­mos. TVF va­do­vas Lie­tu­vo­je lankė­si po 16 metų per­trau­kos. Va­kar į Vil­nių at­vy­ku­si Ch.La­ gar­de pir­miau­sia lankė­si pre­zi­ dentū­ro­je, kur su­si­ti­ko su Pre­zi­ den­te Da­lia Gry­baus­kai­te. „Lie­tu­vos pa­tir­tis įro­do, kad per trumpą laiką įma­no­ma iš­lip­ ti iš eko­no­minės duobės. Tik at­ sa­kin­ga fi­nansų po­li­ti­ka ga­li už­ tik­rin­ti eko­no­mi­kos au­gimą ir fi­nansų rinkų pa­si­tikė­jimą. Eu­ ro­pa tu­ri tęsti re­for­mas – tai vie­ nin­te­lis ke­lias iš­veng­ti skaud­žių fi­nansų kri­zių pa­da­ri­nių“, – po su­si­ti­ki­mo su vie­nos įta­kin­giau­sių pa­sau­lio fi­nansų ins­ti­tu­cijų va­do­ ve sakė Pre­zi­dentė. Pa­sak D.Gry­baus­kaitės, TVF indė­lis bu­vo svar­bus sprend­žiant Eu­ro­pos skolų krizę. TVF su­teikė fi­nan­sinę pa­galbą Ai­ri­jai, Por­tu­ ga­li­jai, Kip­rui, Grai­ki­jai, Lat­vi­jai, Veng­ri­jai ir Is­lan­di­jai. Su­si­ti­ki­me taip pat bu­vo ap­tar­tas TVF at­lik­tas pa­sau­lio eko­no­mi­kos ver­ti­ni­mas. Lie­tu­vos va­dovės tei­ gi­mu, lėtėjant eko­no­mi­kos au­gi­ mui pa­sau­ly­je, ša­lims rei­kia to­liau lai­ky­tis at­sa­kin­gos fis­ka­linės po­li­ ti­kos ir im­tis visų prie­mo­nių eko­ no­mi­kos kon­ku­ren­cin­gu­mui bei au­gi­mui ska­tin­ti.

man­tas Šad­žius ir Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­kas Vi­tas Va­si­ liaus­kas.

Da­lia Gry­baus­kaitė:

Lie­tu­vos pa­tir­tis įro­do, kad per trumpą laiką įma­no­ma iš­lip­ti iš eko­no­minės duobės. „Mes vis dar gy­ve­na­me lai­ko­ tar­piu, kai būti­na kon­so­li­duo­ ti eko­no­mi­kos ir fi­nansų sta­bi­ lumą eu­ro zo­no­je bei vi­so­je ES. Skir­si­me dėmesį to­les­niam ban­ kų sąjun­gos kūri­mui, tai pa­dės fi­ nansų ins­ti­tu­ci­joms su­kur­ti tvir­ tesnį pa­grindą. Taip pat daug dėme­sio teik­si­me nau­jai ES fi­ nan­si­nei per­spek­ty­vai įgy­ven­din­ ti. Jau esa­me pa­rengę dar­bo pro­ gramą ES Eko­no­mi­kos ir fi­nansų rei­kalų ta­ry­bai (ECO­FIN). Mūsų pir­mi­nin­ka­vi­mo lai­ko­tar­piu nu­ ma­ty­ti ke­tu­ri Ta­ry­bos po­sėdžiai ir ne­for­ma­lus po­sėdis Vil­niu­je rugsė­jo 13 ir 14 d.“, – svar­biau­ sius su fi­nan­sais su­si­ju­sius Lie­ tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai

dar­bus TVF va­do­vei nu­pa­sa­ko­jo A.But­ke­vi­čius. Pa­sak jo, Ch.La­gar­de domė­jo­si Lie­tu­vos ke­ti­ni­mais įsi­ves­ti eurą ir teigė, kad ne­pai­sy­da­mas lai­kinų sun­kumų eu­ro zo­no­je TVF re­mia tokį mūsų ša­lies ap­si­spren­dimą. A.But­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, eurą tu­ rin­čios vals­tybės įrodė, kad ga­li im­ tis re­formų ir ko­vo­ti su iš­ki­lu­sio­mis pro­ble­mo­mis. „Mūsų tiks­las – lai­ ky­tis fis­ka­linės drausmės ir pri­si­ jung­ti prie eu­ro zo­nos su vi­so­mis at­sa­ko­mybė­mis bei ga­li­mybė­mis. Jau pa­reng­tas eu­ro įve­di­mo pla­ nas, aukš­čiau­si vals­tybės pa­reigū­ nai koor­di­nuo­ja pa­si­ren­gimą šiam žings­niui“, – sakė prem­je­ras. Pra­bi­lo apie grėsmes

O fi­nansų mi­nist­ras R.Šad­žius po su­si­ti­ki­mo su TVF va­do­ve žur­na­ lis­tams aiš­ki­no, kad Lie­tu­vos sie­ kiams įsi­ves­ti eurą koją ga­li pa­kiš­ ti tik pra­stas mo­kes­čių su­rin­ki­mas į vals­tybės biud­žetą. Pa­sak mi­nist­ro, Ch.La­gar­de pa­ brėžė, kad prie eu­ro zo­nos pri­si­ jung­ti sie­kian­ti Lie­tu­va tu­ri itin rūpin­tis sa­vo eko­no­mi­ka ir fis­ka­ li­ne draus­me. „Tu­ri­me žmo­niš­kai rink­ti mo­kes­čius“, – teigė fi­nansų mi­nist­ras.

Lai­ko­tar­pis dar su­dėtin­gas

Po su­si­ti­ki­mo su D.Gry­baus­kai­ te Ch.La­gar­de vy­ko į Vy­riau­sybę, kur jos laukė prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius, fi­nansų mi­nist­ras Ri­

Su­laukė­me: TVF va­dovės Ch.La­gar­de ap­si­lan­ky­mas Lie­tu­vo­je – pir­

mas to­kio ran­go šios ins­ti­tu­ci­jos va­do­vo vi­zi­tas po 16 metų.

Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

Vizitinė kortelė 57-erių Ch.La­gar­de gimė Pa­r y­ž iu­ je, baigė po­li­ti­kos moks­lus, pa­darė sėkmingą kar­jerą tarp­tau­tinė­je tei­si­ ninkų bend­rovė­je „Ba­ker & McKen­ zie“ ir ga­liau­siai ta­po pirmą­ja jos va­ do­ve mo­te­ri­mi.

ka­da ne­bi­jo­ju­si at­vi­rai reikš­ti sa­vo nuo­monės, dėl 2008 m. pra­si­dėju­ sios pa­sau­lio eko­no­mi­kos krizės ji ap­kal­ti­no vyrų do­mi­nuo­jamą ir tes­ tos­te­ro­no per­pil­dytą kultūrą pa­sau­ lio ban­kuo­se.

2005 m. bu­vo pa­skir­ta Prancū­zi­jos pre­k y­bos mi­n ist­re. Jai ei­nant šias pa­rei­gas ša­l ies eks­por­tas pa­siekė re­kor­di­nes aukš­tu­mas. 2007 m. po­ li­tikė bu­vo pa­skir­ta fi­nansų mi­nist­ re ir ta­po pirmą­ja mo­te­ri­mi, ei­nan­ čia šias pa­rei­gas ne tik Prancū­zi­jo­je, bet ir Did­žio­jo aš­tuo­ne­to ša­ly­se. Nie­

2009 m. britų laik­raš­tis „The Fi­nan­ cial Ti­mes“ iš­rin­ko Ch.La­gar­de ge­ riau­sia Eu­ro­pos fi­nansų mi­n ist­re. Tarp­tau­tinį pri­pa­ži­nimą ir pa­garbą ji pelnė sėkmin­gai gin­da­ma Prancū­ zi­jos in­te­re­sus tarp­tau­ti­niuo­se fo­ru­ muo­se, to­kiuo­se kaip Did­žio­jo dvi­de­ šim­tu­ko. Taip pat ji su­vai­di­no pa­grin­

dinį vaid­menį 2010 m. ku­riant fi­nan­ sinės pa­gal­bos me­cha­nizmą krizės iš­tik­toms eu­ro zo­nos ša­lims. 2011 m. liepą ji per­ėmė TVF va­do­vo pa­ rei­gas iš tau­tie­čio Dominique’o Straus­ so-Kah­no, Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se įklim­ pu­sio į skan­dalą dėl vieš­bu­čio kam­ba­ rinės iš­ža­gi­ni­mo. Ta­čiau ne­tru­kus ji pa­ ti at­si­dūrė pro­ku­rorų aki­ra­ty­je dėl įta­ rimų vir­ši­jus įga­lio­ji­mus ir da­rius spau­ dimą teis­mui, kai dir­bo Prancū­zi­jos fi­ nansų mi­nist­re. Kal­ti­ni­mai po­li­ti­kei ne­pa­teik­ti, bet šie­met kovą po­li­ci­ja at­ li­ko kratą jos na­muo­se Pa­ry­žiu­je.

14

ketvirtadienis, liepos 18, 2013

sportas

Klaipėdoje – pasaulio čempionatas Šiandien Lietuvoje prasidės pasaulio merginų iki 19 metų krepšinio pirmenybės. Klaipėdoje aštuonios rinktinės varžysis A ir B grupėse, Panevėžyje tiek pat komandų – C ir D grupėse.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Aukštaitijos sostinės krepšinio gerbėjai galės išvysti rungtyniaujančias Lietuvos, JAV, Prancūzijos, Olandijos, Kanados, Kinijos, Senegalo ir Malio komandas. Uostamiestyje grumsis Rusijos, Serbijos, Brazilijos, Korėjos, Australijos, Ispanijos, Argentinos ir Japonijos ekipos. Mieste prie Nevėžio pirmąjį etapą pradėsiančioje mūsų šalies rinktinėje, kurią rengė vyriausioji trenerė Diliara Velišajeva (jai padeda Jurgita Štreimikytė-Virbickienė ir Živilė Mikalauskaitė), kovos ir dvi klaipėdietės – gynėja Evelina Mauraitė (trenerė Diana Anužienė) ir puolėja Roberta Mizgerytė (trenerė Ramunė Kumpienė). Anot Klaipėdos V.Knašiaus krepšinio mokyklos specialistės D.Anužienės, rinktinės marškinėlius tikrai vilkėtų dar viena jos auklėtinė Elžbieta Čeponytė. Jos svajonę žaisti planetos pirmenybėse atėmė trauma. Sportininkė, šiuo metu sveikstanti po kelio operacijos, varžybas stebės iš tribūnų. D.Anužienė įsitikinusi, kad Lietuvos komandoje būtų žaidusi ir R.Kumpienės ugdoma Agnė Černeckytė, tačiau ji buvo paaukota dėl kitų rinktinių interesų. Pagal Tarptautinės krepši-

Lietuvos rinktinė Žaidėja

1-ojo etapo rungtynių Klaipėdoje tvarkaraštis Liepos 18 d. (ketvirtadienis) 12.45 val. Brazilija – Rusija 15 val. Serbija – Korėja 18 val. Argentina – Australija 20.15 val. Japonija – Ispanija

Ūgis

Dalia Belickaitė

1996

178

Austėja Širšinaitytė

1995

165

Justina Kraujūnaitė

1995

175

Roberta Mizgerytė

1995

188

Evelina Mauraitė

1995

173

Daugilė Šarauskaitė

1996

196

Akvilė Vitunskaitė

1996

182

Justina Matuzonytė

1994

195

Greta Tamašauskaitė 1994

170

Ieva Kazlauskaitė

1994

178

Simona Dobrovolskytė 1994

180

Laura Želnytė

189

1994

Grupės

Liepos 19 d. (penktadienis) 13.30 val. Korėja – Brazilija 15.45 val. Rusija – Serbija 18 val. Ispanija – Argentina 20.15 val. Australija – Japonija

A (Klaipėda): Rusija, Serbija, Brazilija, Korėja B (Klaipėda): Australija, Ispanija, Argentina, Japonija

Liepos 20 d. (šeštadienis) 13.30 val. Brazilija – Serbija 15.45 val. Korėja – Rusija 18 val. Argentina – Japonija 20.15 val. Ispanija – Australija

nio federacijos (FIBA) nuostatus jauni žaidėjai per metus gali rungtyniauti dviejuose čempionatuose. Neseniai A.Černeckytė grįžo iš Turkijoje vykusio Europos 20-mečių merginų čempionato. Rugpjūčio mėnesį ji dar atstovaus mūsų šalies rinktinei Vengrijoje rengiamose Senojo žemyno 18-mečių pirmenybėse. D.Anužienė nedrįso prognozuoti, kaip seksis Lietuvos krepšininkėms.

Gimimo metai

C (Panevėžys): Prancūzija, Olandija, Kanada, Senegalas D (Panevėžys): JAV, Lietuva, Kinija, Malis

Laukimas: nuo pirmojo etapo rezultatų priklausys, ar klaipėdiečiai iš-

vys uostamiestyje rungtyniaujančią Klaipėdos „Fortūnos“ krepšininkę R.Mizgerytę (su kamuoliu). Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Mūsų žaidėjoms bus labai sunku, – tvirtino ji. – Komandoje vos penkios merginos, gimusios 1994aisiais, kitos jaunesnės. Kokia sunki situacija su tais metais gimusiomis krepšininkėmis, įrodo ir tai, kad į rinktinę pateko ir dvejais metais jaunesnės merginos.“ Tačiau trenerė kvietė neskubėti panikuoti – kaip atrodys

lietuvės, pamatysime po pirmųjų turų. Mūsų žaidėjos grupėje kausis su amerikietėmis, kinėmis ir Malio atstovėmis. Grupės favoritės – pasaulio čempionių titulą ginsiančios JAV krepšininkės. Į trejetą, tęsiant toliau kovą dėl medalių, realiausios pretendentės – lietuvės ir kinės.

Antrame etape varžysis 12 rinktinių, pagal rezultatus suskirstytų į dvi grupes. Šių grupių varžybos, ketvirtfinalio, pusfinalio susitikimai, varžybos dėl medalių vyks vien Klaipėdoje. Nors Panevėžyje žiūrovai čempionatą stebės nemokamai, klaipėdiečiams teks pirkti bilietus. Tiesa, visai dienai (keturioms rungtynėms) bilietas kainuos vos 9 litus. Taupesni sporto aistruoliai už 29 litus gali nusipirkti abonementą visoms pirmenybėms.

Uostamiesčio jaunučiams atiteko sidabras Česlovas Kavarza Sėkmingai Lietuvos čempionatuose rungtyniaujančios Klaipėdos futbolo mokyklos komandos iškovojo dar vieną titulą. Sidabro medalius laimėjo Rimanto Skersio ir Rimanto Vilavičiaus treniruojami 14-mečiai.

Vicečempionai: jaunieji klaipėdiečiai – vieni geriausių Lietuvoje tarp bendraamžių.

Jaunučių pirmenybėse žaidę „FM-Baltų“ jaunieji futbolininkai, kovoję tarp 12 ekipų, surinko 52 taškus. Čempionais tapo labai stabiliai ir galingai rungtyniavusi Alytaus komanda. Dzūkijos jaunieji futbolininkai surinko 63 taškus. Uostamiesčio žaidėjai, kovoję dėl antrosios vietos, vos trimis taškais aplenkė bronzos medalius iškovojusius Vilniaus futbolo mokyklos auklėtinius. Anot trenerių, uostamiesčio vienuolikės vartus patikimai saugojo Vincentas Šarkauskas. Varžovų veiksmus kaustė gynė-

jai – Dovydas Pocius ir didelę pažangą padaręs Ernestas Albrikas. D.Pocius, žaisdamas gynybos grandyje, sugebėjo pasiekti 12 įvarčių. Saugų linijoje geru žaidimu išsiskyrė Rokas Filipavičius ir Davidas Zdančius. Stipriausia buvo puolimo grandis, pirmenybėse įmušusi daugiausiai įvarčių (91) iš visų komandų. Labai rezultatyviai rungtyniavo Atas Šerkšnys (25 įvarčiai), Artūras Seražidenovas (16) ir Domantas Putrius (10). Į čempionato simbolinę rinktinę pateko ir klaipėdietis A.Šerkšnys, pripažintas geriausiu pirmenybių puolėju. Į Lietuvos jaunučių rinktinę kviečiami net septyni „FM-Baltų“ žaidėjai: Jonas Bičkus, Lukas Pušinskas, A.Seražidenovas, Neilas Urba, A.Šerkšnys, D.Putrius ir D.Pocius. Keletas iš jų rugsėjo mėnesį pakels sparnus į Kauną, kur meistriškumą kels Nacionalinėje futbolo akademijoje.

19

ketvirtadienis, liepos 18, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame C.Frieser knygą „Oskaras ir vaikų gaujos paslaptis“.

C.Frieser. „Oskaras ir vaikų gaujos paslaptis“. Smalsusis nuotykių mėgėjas Oskaras ryžtasi keliauti laiko mašina į praeitį, kad tik nereikėtų šeštadienį mokytis lotynų kalbos. Atsidūręs viduramžių Niurnberge, jis pakliūva į miestą, pilną raupsuotųjų. Su savo senuoju bičiuliu Albrechtu (su juo susipažino per pirmąją kelionę praeitin) Oskaras patiria šiurpių nuotykių. Berniukai vos išneša sveiką kailį, stengdamiesi į dienos šviesą ištraukti mieste siaučiančių plėšikų gaują ir jų vadeivą.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 23 d.

Avinas (03 21–04 20). Jūs tvirtai žinote, ko norite, tad pasistenkite nesivelti į tuščius ginčus. Išlaikysite aplinkinių pagarbą, jei nebūsite pernelyg išpuikęs. Jautis (04 21–05 20). Venkite ilgų pokalbių ar diskusijų. Galite sulaukti pagalbos ar paramos prašymų. Šiandien paskolinti pinigai pas jus gali ir nebesugrįžti, užtat pirkti daiktai tarnaus ilgai ir suteiks daug džiaugsmo. Dvyniai (05 21–06 21). Būsite linkęs kelti sau neįvykdomus uždavinius. Žinoma, būtų geriau įtikinti save siekti ko nors realesnio. Saugokite sveikatą, ypač patartina vengti alkoholio. Vėžys (06 22–07 22). Turėsite puikią galimybę pagaliau baigti ilgą ir painų darbą. Dalykiniai kontaktai bus vaisingi, o štai asmeniniame gyvenime laukia stiprūs išgyvenimai ir blaškymasis. Liūtas (07 23–08 23). Nepradėkite darbų neturėdamas aiškaus plano, kuo pradėsite ir kaip baigsite. Betikslis blaškymasis šiandien ypač nepageidautinas. Šįvakar susiskaičiuokite pajamas ir išlaidas. Mergelė (08 24–09 23). Teks pademonstruoti savo taktą ir kantrybę. Jūsų paties labui patartina tai daryti savanoriškai ir su entuziazmu Šeima ir draugai reikalaus jūsų dėmesio ir nenorės girdėti pasiteisinimų. Svarstyklės (09 24–10 23). Jei žinosite, kada kalbėti, o kada – klausytis, galite užmegzti labai naudingų dalykinių pažinčių. Būti kantriam gali būti kiek sunkiau nei įprastai. Vakare nebūkite vienas. Skorpionas (10 24–11 22). Pamirškite visa, kas buvo bloga pastarosiomis dienomis. Nauja diena ir naujos galimybės. Atsitiktinis pokalbis pirmoje dienos pusėje gali būti viliojančių perspektyvų užuomazga. Šaulys (11 23–12 21). Pats laikas pasirūpinti reikalais, kuriuos kažkada atidėjote „vėlesniam laikui“. Pasistenkite susidoroti su visais bjauriaisiais ir nuobodžiaisiais darbais. Padėti draugui ar kolegai gali pasirodyti ne taip nyku, kaip manėte. Ožiaragis (12 22–01 20). Daugiau pasitikėjimo savimi ir savo sprendimais. Į kai kuriuos dalykus pamėginkite pažiūrėti iš visiškai priešingo taško. Antroje dienos pusėje nepasiduokite bandos jausmui. Vandenis (01 21–02 19). Kamuos padėties neaiškumas, veikiausiai teks keisti anksčiau suplanuotą dienotvarkę. Rūpesčių gali kelti finansiniai klausimai. Klausykitės vidinio balso ir pasistenkite jį teisingai suprasti. Žuvys (02 20–03 20). Būsite visiems reikalingas, bet tai nebūtinai jus džiugins. Nesiduokite emociškai šantažuojamas, nesileiskite į tuščias diskusijas. Pasistenkite padovanoti sau laisvą nuo rūpesčių vakarą.

Orai

Šiandien oras sušils iki 21–25 laipsnių, bus šiek tiek debesuota, palis tik vietomis. Rytoj naktį numatoma 13– 16 laipsnių šiluma, šiauriniuose regionuose galimas lietus. Dieną visoje Lietuvoje prognozuojami trumpi lietūs, vietomis su perkūnija. Bus 20–23 laipsniai šilumos. Savaitgalis prognozuojamas lietingas ir vėsus – naktimis temperatūra laikysis apie 10, dieną – apie 18 laipsnių šilumos, lis.

Ne­pir­ki­te įtar­ti­nų ak­me­nų Ano­k ia čia pa­slap­t is, kad lie­t u­v iai daž­n iau­s iai va­ž iuo­ja il­s ė­t is, pra­mo­ gau­t i į Tur­k i­ją. Sup­ran­ta­ma, kad no­rė­ da­mi par­vež­ti lauk­tu­vių mū­sų tau­tie­ čiai šio­je ša­ly­je per­ka su­ve­ny­rų, dir­bi­ nių, ko­k ių nors nie­k u­čių. Pa­mo­kan­t i is­to­r i­ja nu­t i­ko ru­s ų tu­r is­ tui, ku­r is, kaip ir tūks­tan­čiai at­v y­kė­l ių į Tur­k i­ją, taip pat ne­no­rė­jo na­mo grįž­t i tuš­čio­m is. Tur­g u­je Iva­nas su­ma­nė nu­ si­pirk­t i iš pa­ž iū­ros pa­pras­t ą ak­me­n į, ant pre­k ys­ta­l io gu­lė­ju­sį kar­t u su mag­ ne­tais šal­dy­tu­vų pa­vir­šiams ir su­ve­ny­ ri­nė­m is lėkš­tė­m is. Už jį pre­kei­v is pa­ pra­šė 10 do­le­r ių. Ru­sas nu­si­kal­tė­l iu ta­ po, kai no­rė­jo grįž­t i na­mo. Mui­t i­n in­kai jį su­lai­kė, tvir­t in­da­m i, kad nu­pirk­ta­sis ak­muo – Tur­ki­jos kul­tū­ri­nė ver­ty­bė. Si­ tua­ci­ja komp­l i­ka­vo­si, nes Iva­nas bu­vo areš­t uo­tas ir tu­rė­jo lauk­t i teis­mo. Krisk ne­g y­vas, – ru­sui už su­ve­ny­rą grė­ sė 12 me­t ų ne­lais­vės. Tei­sė­jas ne­bu­vo ak­me­n i­nės šir­d ies, jis Ru­si­jos pi­l ie­čiui sky­rė 1 320 Tur­k i­ jos ly­rų bau­dą ir 1,5 me­tų ne­lais­vės są­ ly­g i­nai.

+21

+20

Telšiai

Klaipėda

+24

Panevėžys

+22

Utena

+23

Praha +25 Ryga +22 Roma +29 Sidnėjus +22 Talinas +20 Tel Avivas +30 Tokijas +28 Varšuva +24

Vėjas

5–7 m/s

Marijampolė

Vilnius

+22

Alytus

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+19

+20

+19

+19

7

+20

+19

+18

+18

7

rytoj

šešTadienį

+18

+17

9

1610 m. Tos­ka­no­je mi­rė ita­lų dai­li­nin­kas, vie­nas žy­miau­sių ba­ro­ko meist­ rų Mi­che­lan­gel Me­ri­si da Ca­ra­vag­gio. Gi­mė 1517 m. Mi­la­ne. 1918 m. gi­mė bū­si­ma­sis PAR pre­z i­den­tas, 1993 me­t ų No­b e­l io tai­kos pre­m i­jos lau­rea­tas Nel­ so­nas Man­de­la. 1925 m. bu­vo iš­leis­tas Adol­fo Hit­le­r io vei­k a­ las „Mein Kampf“, ku­r is ta­po fa­šiz­mo bib­li­ja Vo­ kie­ti­jo­je.

Ba­lio­nų pi­lo­tai vos spė­ja­su­ktis

Ly­čių skir­tu­mai – Kuo ski­r ia­si vy­rai ir mo­te­r ys? – Mo­te­r ys plau­na in­dus po val­g io, o vy­rai – prieš.

Links­mie­ji tirš­čiai Il­g ai ste­b ė­j ę ar­mė­nus, ru­s ų moks­ li­n in­k ai nu­s pren­dė, kad jie – pa­t ys kant­r iau­si Eu­ro­po­je. Ar­mė­nai kon­ja­ ką iš­lai­ko 5–7 me­t us, o ru­sai deg­t i­nę – ne il­g iau kaip 10 min. Čes­ka (397 719; jei­gu ga­vo­te į de­ši­nį skruos­tą, at­su­ki­te kai­rį­jį – žan­di­kau­lis at­si­sta­tys į vie­tą)

1974 m. JAV tei­sin­g u­mo de­par­ta­men­tas įsa­kė Joh­ nui Len­no­nui pa­l ik­t i ša­l į iki rug­sė­jo 10 die­nos. Imig­ ra­ci­jos tar­ny­ba at­si­s a­kė pra­tęs­t i jam vi­zą dėl to, kad 1968 me­tais Ang­li­jo­je J.Len­no­nas bu­vo ap­kal­tin­ tas ma­ri­hua­nos lai­ky­mu. 1999 m. Ki­n i­jos pre­z i­ den­tas Jiang Ze­mi­ni pa­ reiš­kė JAV pre­z i­den­t ui Bil­lui Clin­to­nui, kad Pe­ ki­nas neat­me­ta ga­li­my­ bės jė­ga iš­spręs­ti Tai­va­ no klau­si­mą.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

tik ak­mens lui­tas, o ki­tiems – neį­kai­no­ja­ma ver­ty­bė.

Praė­ju­s iais me­t ais dau­g iau­s iai už­ sie­n ie­č ių, at­v y­k u­sių į Lie­t u­vą, bu­vo iš Bal­t a­r u­si­jos (20 pro­c .), Ru­si­jos (17 pro­c.), Len­k i­jos (10 pro­c.), Lat­v i­jos (10 pro­c.) ir Vo­k ie­t i­jos (9 pro­c.). Pa­ra­dok­sa­lu, ta­čiau 2012-ai­siais ke­l io­ nių į Lie­t u­vą iš ES ša­l ių su­ma­žė­jo 1,8 pro­c., o iš ne ES ša­l ių pa­dau­gė­jo 19,2 pro­c . Po­pu­l ia­r iau­s ios už­s ie­n io tu­r is­ tų lan­k y­tos vie­to­vės bu­vo Vil­n ius, at­ vi­l io­jęs 62 pro­c. sve­č ių, Kau­nas – 28, Klai­pė­da – 16, Tra­kai – 12, ir Pa­lan­ga – 8 pro­c. vi­sų tu­r is­t ų.

Arnoldas, Eimantė, Ervinas, Fridrikas, Kamilius, Tautvilas.

1951 m. gi­mė poe­tas, ver­tė­jas Gin­ta­ras Pa­tac­ kas, 1998-ųjų „Poe­z i­jos pa­va­sa­rio“ lau­rea­tas.

Skir­tu­mas: vie­niems gal­būt tai

Žiups­ne­lis sta­tis­ti­kos

Vardai

liepos 18-ąją

Diena

+19

+22

+23

Rytas

+18

199-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 166 dienos. Saulė Vėžio ženkle.

+23

Kaunas Londonas +29 Madridas +32 Maskva +20 Minskas +22 Niujorkas +36 Oslas +24 Paryžius +30 Pekinas +31

Skai­čius: Lie­tu­vo­je už­re­gist­ruo­ti 107 oro ba­lio­nai. Di­de­lę da­lį jų virš sa­vo mies­to po ke­lių sa­vai­čių tu­rės pro­

gą iš­vys­ti ir klai­pė­die­čiai.

Prieš 25 me­tus į pa­dan­gę pa­ki­lo pir­ mie­ji Lie­tu­vo­je re­gist­ruo­ti oro ba­lio­ nai: „Vil­tis“ ir „Lie­tu­va“ bu­vo įsi­gy­ti at­li­kus na­tū­ri­nius mai­nus – iš­kei­tus į juos lie­tu­viš­ką sklan­dy­tu­vą.

Da­bar ša­ly­je vei­kia 15 orei­vys­tės klu­bų, re­gist­ruo­ti 107 oro ba­lio­ nai. Ci­vi­li­nės avia­ci­jos ad­mi­nist­ ra­ci­jos duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­ je iš­duo­tos 175 oro ba­lio­no pi­lo­to li­cen­ci­jos, o ak­ty­viai skrai­dan­ čių orei­vių šiuo me­tu ga­lė­tų bū­ti maž­daug šim­tas. Jau nie­ko ne­bes­te­bi­na spal­vo­tais ku­po­lais nu­sė­ta Vil­niaus, Kau­no, Tra­kų, Mo­lė­tų ar ki­tų gy­ven­vie­čių pa­dan­gė. Oro ba­lio­nų pi­lo­tai pa­sa­ko­jo, kad šį se­zo­ną vos spė­ja su­ktis. „Per mė­ne­sį se­zo­no me­tu, esant pa­lan­ kioms są­ly­goms, į dan­gų ten­ka kil­ti 30 ir dau­giau kar­tų“, – tei­gia še­šio­ li­ka me­tų Lie­tu­vos orei­vių drau­gi­ jos vi­cep­re­zi­den­to pa­rei­gas ėjęs oro

5.17 22.05 16.48

Tauragė

orai klaipėdoje Šiandien

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+21

Šiauliai

Pasaulyje Atėnai +30 Berlynas +26 Brazilija +28 Briuselis +28 Dublinas +22 Kairas +33 Keiptaunas +19 Kopenhaga +22

kokteilis

Šiandien, liepos 18 d.

ba­lio­no pi­lo­tas Ro­ma­nas Mi­ke­le­vi­ čius. Jo skrai­dy­mo oro ba­lio­nu sta­ žas – 2 tūkst. val. Vi­so­je Lie­tu­vo­je, jo skai­čia­vi­ mais, per vie­ną va­sa­ros mė­ne­sį su­ren­gia­ma apie 3 tūkst. skry­džių. „Tu­ri­me tik­rai įspū­din­gų kraš­to­ vaiz­džių, o šil­tuo­ju me­tų lai­ku ne­ trūks­ta die­nų, kai oro ba­lio­nams bū­na tin­ka­mas oras. Tad no­rin­čių­ jų skris­ti ap­stu“, – pa­sa­ko­jo R.Mi­ ke­le­vi­čius. Pa­sak pi­lo­to, ba­lio­nų skry­džiai virš dau­ge­lio Eu­ro­pos mies­tų ri­bo­ ja­mi, o ir šios pra­mo­gos kai­na ki­to­ se ša­ly­se daug di­des­nė. Už va­lan­dą ore ki­to­se Eu­ro­pos vals­ty­bė­se ten­ ka pa­klo­ti apie 200 eu­rų, o Lie­tu­ vo­je pa­kil­ti į pa­dan­ges ga­li­ma ir už tris kar­tus ma­žes­nę kai­ną. Orei­vių neat­bai­do, kad ši veik­la ne­pi­gi. R.Mi­ke­le­vi­čius skai­čia­vo, jog vien ba­lio­no ku­po­las kai­nuo­ ja apie 120 tūkst. li­tų, o į vi­siš­ kai su­komp­lek­tuo­tą, ke­lei­viams

skrai­din­ti skir­tą ba­lio­ną teks in­ ves­tuo­ti ma­žiau­siai 140 tūkst. li­ tų. Prie šios su­mos dar rei­kia pri­ dė­ti ir jo eksp­loa­ta­ci­jos, de­ga­lų, au­to­mo­bi­lio su spe­cia­liu ve­ži­ mė­liu ba­lio­nui, nuo­la­ti­nės prie­ žiū­ros iš­lai­das. Klai­pė­die­čiai šią va­sa­rą taip pat tu­rės pro­gą pa­si­gro­žė­ti oro ba­lio­ nų nu­sė­tu dan­gu­mi. Rugp­jū­čio 1–4 die­no­mis Klai­pė­dos orei­vių klu­bas or­ga­ni­zuo­ja pir­mą­jį spor­ti­nį karš­ to oro ba­lio­nų ren­gi­nį Klai­pė­do­je – „Klai­pė­dos kraš­to tau­rė 2013“. Į ren­gi­nį pa­kvies­tos 25 oro ba­lio­nų ko­man­dos, tai yra apie 100 da­ly­ vių iš Lie­tu­vos. Pi­lo­tai var­žy­sis dėl ren­gi­nio nu­ga­lė­to­jo var­do, pa­grin­ di­nio pri­zo. Nu­ma­ty­ti 5 var­žy­bi­niai skry­ džiai, ke­li bend­ri pa­ro­do­mie­ji pa­ ki­li­mai iš tin­ka­mų vie­šų­jų erd­ vių pa­čia­me Klai­pė­dos mies­te ir jo apy­lin­kė­se. „Klai­pė­dos“ inf.

Jei­gu su­sap­na­vo­te aguo­nas, tai toks sap­nas reiš­kia, kad jū­sų lau­kia pe­rio­ das, pil­nas ma­lo­nu­mų, mei­lės. Jei sap­ nuo­ja­te, jog ski­na­te aguo­nų žie­dus, sap­nas ža­da, kad jums pa­vyks su­kaup­ ti daug tur­to be ki­tų pa­gal­bos. Uos­ty­ti aguo­nas – trum­pa­lai­kis įsi­my­lė­ji­mas, svai­gus džiaugs­mas. Jei sap­nuo­ja­te la­ bai daug aguo­nų – ne­ti­kė­ti sve­čiai. Jei sap­ne kre­čia­te aguo­nų gal­vu­tes, vai­kai jus ap­kal­tins, jog esa­te per­ne­lyg griež­ ti. Jei sap­nuo­ja­te, kad ra­vi­te ar rau­na­te aguo­nas, kils no­ras su­si­rū­pin­ti ap­leis­ tais na­mais, ku­riems skir­ti dau­giau dė­ me­sio ir lai­ko truk­do ki­ti dar­bai. Sap­ nuo­t i aguo­nas grūs­tu­vė­je ar­ba trin­t i jas – sve­ti­mo­te­ria­vi­mas. Žen­tas sap­nuo­se daž­niau­siai sim­ bo­li­zuo­ja rū­pes­čius, konf­lik­tus šei­mo­ je, la­bai il­gai ne­bus aiš­ku, kas ne­klys­ ta, kie­no nuo­mo­nė le­mia­ma. Jei žen­ tą sap­nuo­ja jo ne­tu­rin­tis as­muo, reiš­ kia, kad su la­bai įky­riu žmo­gu­mi ne­ bū­t i­na bend­rau­t i nuo ry­to iki va­ka­ ro. Daug žen­tų – ne­su­ge­bė­ji­mas pa­si­ rink­ti tin­ka­mos pro­fe­si­jos pri­vers pri­ pa­ž in­ti, kad ne­ga­li­te bū­ti sa­va­ran­kiš­ kas, ypač kai esa­te pa­lik­tas li­ki­mo va­ liai. Sap­nuo­ti ser­gan­tį žen­tą – veid­mai­ nys­tė iš­skirs ir taps ver­tin­ga pa­mo­ka, ypač me­tams įpu­sė­jus. Sap­nuo­ti žen­ tą jo na­muo­se ir ma­ty­t i, kad vi­si bu­ to vamz­dy­nai su­ge­dę, bė­ga van­duo – žen­to neiš­t i­k i­my­bė, ne­si­r ū­pi­ni­mas šei­ma ir sky­ry­bos. Jei­gu mo­te­ris sap­nuo­ja, kad yra slau­ gė ir at­si­svei­k i­na su sa­vo pa­cien­tais, va­di­na­si, ją ap­gaus. Kar­tais šis sap­nas ga­li reikš­ti, kad lik­si­te naš­le ir gy­ven­ si­te iš kuk­l ių lė­šų, be gi­mi­n ių ir ar­t i­ mų­jų pa­ra­mos. Slau­gy­ti ką nors sap­ ne – mei­lė.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.