2013 07 19 klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

www.kl.lt

w

Rug­sė­jį į mo­kyk­lą grį­žu­sius moks­lei­vius ir vėl pa­si­tiks sta­ty­bi­nin­kai.

Miestas 2p.

penktadienis, LIEPOS 19, 2013

Teis­mas už­drau­dė san­tuo­kos liu­di­ji­me įra­šy­ti ne­lie­tu­viš­ką rai­dę.

Lietuva 7p.

Krem­liaus kri­ti­kas A.Na­val­nas pri­vers­tas trauk­tis iš Mask­vos me­ro rin­ki­mų.

Pasaulis 10p.

Mies­tą bau­gi­na vai­kų gau­ja Su vis grės­min­ giau Klai­pė­do­je vei­ kian­čia ne­pil­na­me­ čių gau­ja ko­vo­jan­ tys pa­rei­gū­nai jau­ čia­si lyg be­si­kau­ nan­tys su vė­jo ma­ lū­nais. Vai­kų tei­ sių ap­sau­gos sis­te­ ma gi­na va­gi­mis ir plė­ši­kais ta­pu­sius paaug­lius, taip pa­ smerk­da­ma vi­suo­ me­nę bū­ti neap­gi­ na­ma au­ka.

„Čia nė­ra ko džiaug­tis, rei­ kia verk­ti.“ Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės inf­rast­ruk­tū­ros prie­žiū­ros sky­riaus ve­dė­ja Vio­le­ta Gem­bu­tie­nė ne­tryš­ko džiaugs­mu dėl pi­ni­gų, skir­tų švie­ti­mo įstai­gų re­mon­tui.

LEZ’e lieps­no­ja vai­duok­liai As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Ap­leis­tus Lyp­kius Klai­pė­dos lais­ vo­jo­je eko­no­mi­nė­je zo­no­je (LEZ) nio­ko­ja gais­rai. Ug­nia­ge­siai ne­sle­ pia įta­ri­mų. Esą be jo­kio tiks­lo pa­ pras­tai ap­leis­ti pa­sta­tai taip daž­nai to­se pa­čio­se vie­to­se ne­de­ga.

d.janauskaite@kl.lt

Gro­bį nu­me­tė sėb­rams

8

Kaina 1,30 Lt

3p.

Dai­va Ja­naus­kai­tė

Jau aiš­ku, kad ši gau­ja daž­niau­siai vei­kia uos­ta­mies­čio cent­re ir iš­si­ ski­ria nu­si­kals­ta­moms gru­puo­tėms bū­din­gais po­žy­miais.

Penk­ta­die­nio va­ka­rą prieš Min­ dau­go ka­rū­na­vi­mo die­ną ke­li klai­ pė­die­čiai ta­po įvy­kio, at­sklei­du­sio vai­kų gau­jos vei­ki­mo sis­te­mą, liu­di­nin­kais.

164 (19 767)

Rea­ly­bė: pa­rei­gū­nai pa­tvir­ti­no, kad uos­ta­mies­ty­je jau ku­rį lai­ką vei­kia nu­si­kal­tė­liai, ku­rių įsta­ty­mas dėl jau­

no am­žiaus ne­lei­džia baus­ti.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Iš Lyp­kių kai­mo, il­gai­niui ap­sup­ to Klai­pė­dos lais­vo­sios eko­no­mi­ nės zo­nos, žmo­nės iš­kel­din­ti be­ veik prieš 2 me­tus.

Tiek lai­ko kai­mas tuš­čias ir spar­ čiai virs­ta griu­vė­siais. Ta­čiau šios te­ri­to­ri­jos su­tvar­ky­mo ir iš­va­ly­mo klau­si­mas strin­ga. „Mes ne kar­tą krei­pė­mės į Ap­ lin­kos mi­nis­te­ri­ją, kad ji spręs­tų tą klau­si­mą. Ir Ūkio mi­nis­ te­ri­ja ži­no ši­tą pro­ble­mą.

8

Ko­vo­je dėl bu­to – ma­ža per­ga­lė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Še­še­rius me­tus ko­vo­ju­si, kad ne­ pra­ras­tų są­ži­nin­gai už pa­sko­lą įsi­ gy­to bu­to, klai­pė­die­čių Pau­lių šei­ ma va­kar šven­tė ma­žą per­ga­lę. Iš­ gir­du­si ge­rą ži­nią Ele­na Pau­lie­nė ne­ga­lė­jo su­lai­ky­ti džiaugs­mo aša­ rų, nors dar ir teks pa­ko­vo­ti dėl tei­ sės gy­ven­ti nuo­sa­va­me būs­te.

Spren­di­mus pa­nai­ki­no

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas (LAT) va­kar nu­ta­rė pa­nai­kin­ti Pau­ lių šei­mai ne­pa­lan­kią Lie­tu­vos ape­ lia­ci­nio teis­mo nu­tar­tį ir Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo spren­di­mą. LAT

by­lą nag­ri­nė­ti iš nau­jo per­da­vė pir­ mos ins­tan­ci­jos teis­mui.

LAT nu­tar­tis yra ga­lu­ti­nė ir ne­ skun­džia­ma ir ji įsi­ga­lio­jo nuo jos pa­skel­bi­mo die­nos – nuo va­kar. „Man ir ma­no šei­mai tai reiš­ kia tikrai daug. Mums la­bai pa­dė­jo ir dien­raš­čio „Klai­pė­da“ pa­lai­ky­ mas. Aiš­ku, no­rė­jo­si, kad LAT nu­ tar­ti­mi mū­sų ko­vo­je bū­tų pa­dė­ tas ga­lu­ti­nis taš­kas. Ta­čiau ir tai, jog by­la grą­žin­ta nag­ri­nė­ti iš nau­ jo, jau yra per­ga­lė“, – už­plū­du­sios džiaugs­min­gos emo­ci­jos grau­di­no E.Pau­lie­nę. „Klai­pė­da“ ra­šė, kad dau­gia­vai­kė Pau­lių šei­ma iš klai­pė­die­čio Ole­go bu­tą Dra­gū­nų kvar­ta­le įsi­gi­jo prieš

še­še­rius me­tus. Ka­dan­gi san­tau­pų su­tuok­ti­niai daug ne­tu­rė­jo, iš ban­ ko „Swed­bank“ paė­mė 345 tūkst. li­tų pa­sko­lą, o 45 tūkst. li­tų par­da­ vė­jui su­mo­kė­jo gry­nai­siais.

Ole­gas bu­tą nu­si­pir­kęs bu­vo už pa­sko­lą, gau­tą iš ki­to ko­mer­ci­nio ban­ko. Šis būs­tą lei­do par­duo­ti, ta­ čiau su są­ly­ga, kad pi­ni­gai bus iš­ kart per­ves­ti į pa­žy­mo­je nu­ro­dy­ tą są­skai­tą ir taip pa­deng­ta Ole­go paim­ta pa­sko­la.

Kai bu­to pir­ki­mo-par­da­vi­mo su­tar­tis bu­vo tvir­ti­na­ma pas vie­ną Klai­pė­dos no­ta­rių, ši jo­je įra­šė ne ban­ko, ku­riam rei­kia grą­žin­ti pa­ sko­lą, są­skai­tos nu­me­ rį, o Ole­go as­me­ni­nę.

2

Na­mai: E.Pau­lie­nė leng­viau at­si­du­so su­ži­no­ju­si, kad aukš­čiau­sios ins­

tan­ci­jos teis­mo nu­tar­tis jos šei­mą bent kol kas ap­sau­go­jo nuo iš­me­ti­ mo į gat­vę.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

2

penktadienis, LIEPOS 19, 2013

miestas

Prie ka­pų vi­lios tu­ris­tus Is­to­ri­nė­se Vi­tės ka­ pi­nai­tė­se esan­čius dvie­jų bri­tų ka­rių ka­pus va­kar ap­lan­ kę gar­bin­gi sve­čiai su uos­ta­mies­čio sa­ vi­val­dy­bės at­sto­ vais ap­svars­tė ga­li­ my­bę šio­je vie­to­je įreng­ti in­for­ma­ci­nį sten­dą ir jo link ve­ dan­tį dvi­ra­čių ta­ką.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­do­je va­kar vie­šė­jo Bri­ta­ni­jos Tau­tų Są­jun­gos ka­ro ka­pų ko­mi­si­ jos pre­zi­den­tas Ija­nas Hu­sei­nas bei šios or­ga­ni­za­ci­jos at­sto­vas Bal­ti­jos ša­lims Bo­les­lo­vas Lud­vi­ča­kas.

Sve­čiai į uos­ta­mies­tį at­vy­ko ap­ lan­ky­ti dvie­jų bri­tų ka­rių, žu­vu­sių I pa­sau­li­nia­me ka­re, ka­pų. „Ši or­ ga­ni­za­ci­ja pri­žiū­ri bri­tų ka­rių ka­ pus 153 pa­sau­lio ša­ly­se, vi­suo­se že­my­nuo­se, iš­sky­rus An­tark­ti­dą.

Or­ga­ni­za­ci­jos at­sto­vai yra iš­si­kė­ lę tiks­lą, jog kiek­vie­ną ka­pą bū­ti­ na ap­lan­ky­ti kar­tą per aš­tuo­ne­rius me­tus, to­dėl da­bar ir bu­vo lai­kas jiems at­vyk­ti į Klai­pė­dą“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Tarp­tau­ti­ nių ry­šių, vers­lo plėt­ros ir tu­riz­mo sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ina Šid­laus­kie­nė.

Sve­čiai sa­vi­val­dy­bės tar­nau­ to­jams pa­dė­ko­jo, kad bri­tų ka­rių ka­pai uos­ta­mies­ty­je yra ge­rai pri­ žiū­ri­mi.

Is­to­ri­nė­se Vi­tės ka­pi­nai­tė­se yra du bri­tų, žu­vu­sių Lie­tu­vos te­ri­to­ ri­jo­je per I pa­sau­li­nį ka­rą, ka­pai.

Ta­čiau pa­mink­lai pa­sta­ty­ti sim­ bo­li­nė­se vie­to­se, o ne prie tik­rų ka­pa­vie­čių.

Pa­gar­ba: dviem bri­tų ka­pais uos­ta­mies­ty­je rū­pi­na­si net praei­viai – at­

si­tik­ti­nė mo­te­ris su­sto­jo pa­kel­ti nu­vir­t u­sių vai­ni­kų.

Ži­no­ma tai, kad A.Ban­tin­gas tik­rai yra pa­lai­do­tas Vi­tės ka­pi­ nė­se, ta­čiau tiks­li vie­ta neaiš­ki, o Dž.V.Krok­so­nas žu­vo Šiau­liuo­se, ta­čiau neaiš­ku, kur jis at­gu­lė am­ ži­no­jo poil­sio, to­dėl sim­bo­li­nis pa­ mink­li­nis ak­muo pa­sta­ty­tas gre­ta įsi­vaiz­duo­ja­mo A.Ban­tin­go ka­po.

Sa­vi­val­dy­bė sa­vo ruož­tu iki ka­rių ka­ pų ga­lė­tų nu­ties­ti dvi­ ra­čių ta­ką, kad juos leng­viau bū­tų pa­siek­ ti tu­ris­tams.

Sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­jai su sve­ čiais ap­ta­rė ir tai, jog ki­tą­met prie šių bri­tų ka­pų ga­lė­tų at­si­ras­ti in­ for­ma­ci­nis sten­das, ku­ria­me bū­tų įam­žin­ta A.Ban­tin­go gy­ve­ni­mo is­ to­ri­ja. „Ži­no­ma tai, kad kai ang­lai trau­kė­si iš Klai­pė­dos per I pa­sau­ li­nį ka­rą, A.Ban­tin­gas bu­vo la­bai

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

su­žeis­tas ir gu­lė­jo li­go­ni­nė­je. Su juo Klai­pė­do­je pa­si­li­ko ge­riau­sias drau­gas. Jis pa­ra­šė laiš­ką A.Ban­ tin­go žmo­nai, kad ši ne­si­jau­din­tų, nes jis li­ko Klai­pė­do­je su jos vy­ru ir jį pri­žiū­rės. Mo­te­ris per tą lai­ką pa­gim­dė A.Ba­tin­go sū­nų, ta­čiau jis sa­vo vai­ko taip ir neiš­vy­ko, nes mi­rė uos­ta­mies­čio li­go­ni­nė­je ir bu­ vo pa­lai­do­tas Vi­tės ka­pi­nė­se. Maž­ daug prieš de­šimt me­tų A.Ban­tin­go proa­nū­kis to laiš­ko ko­pi­ją at­siun­ tė į Klai­pė­dą – ji sau­go­ma Ma­žo­ sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­ju­je“, – pa­sa­ko­jo I.Šid­laus­kie­nė.

To­dėl ir pre­li­mi­na­riai su­tar­ta, kad to­kią is­to­ri­ją rei­kė­tų pa­vie­šin­ ti in­for­ma­ci­nia­me sten­de, pa­sta­ty­ ta­me prie bri­tų ka­rių ka­pų. Jis at­si­ ras­tų už Bri­ta­ni­jos Tau­tų Są­jun­gos ka­ro ka­pų ko­mi­si­jos lė­šas. Sa­vi­val­ dy­bė sa­vo ruož­tu iki ka­rių ka­pų ga­ lė­tų nu­ties­ti dvi­ra­čių ta­ką, kad juos leng­viau bū­tų pa­siek­ti tu­ris­tams. „Krui­zi­niais lai­vais į Klai­pė­dą at­ vyks­ta ne­ma­žai bri­tų. Jiems tik­rai tu­rė­tų bū­ti įdo­mu su­si­pa­žin­ti su sa­vo tau­tie­čių praei­ti­mi ir is­to­ri­ jo­mis“, – svars­tė I.Šid­laus­kie­nė.

Ko­vo­je dėl bu­to – ma­ža per­ga­lė Į ją ir bu­vo per­ves­ti pi­ 1 ni­gai už bu­tą. Ole­gas su ban­ku už par­duo­tą bu­tą taip ir neat­sis­kai­tė.

Sto­jo prieš no­ta­rę

Vie­ną die­ną į Pau­lių šei­mos na­mus pa­si­bel­dė ant­sto­liai ir pa­rei­ka­la­vo, kad klai­pė­die­čiai su­mo­kė­tų Ole­ go ne­grą­žin­tos pa­sko­los įmo­kas už ke­tu­ris mė­ne­sius. Vi­sa pa­sko­los su­ma – apie 245 tūkst. li­tų. Prie­ šin­gu at­ve­ju bu­tas bus areš­tuo­tas ir par­duo­tas iš var­žy­ti­nių. „Mes sa­vo ban­kui mo­ka­me pa­ sko­los įmo­kas – po maž­daug 2,5 tūkst. li­tų per mė­ne­sį, tad ko­ dėl dar tu­rė­tu­mė­me mo­kė­ti ir ki­ tą pa­sko­lą, ku­rios ne­grą­ži­no anks­ tes­nis bu­to sa­vi­nin­kas? Ir vi­sa tai nu­ti­ko tik to­dėl, kad no­ta­rė pir­ki­ mo-par­da­vi­mo su­tar­ty­je įra­šė ne tą są­skai­tos nu­me­rį“, – aiš­ki­no E.Pau­lie­nė.

Ji teis­muo­se pra­dė­jo kry­žiaus žy­gius, kad įro­dy­tų, jog no­ta­rės veiks­mai bu­vo ne­tei­sė­ti, to­dėl iš jos

rei­kia pri­teis­ti 245 tūkst. li­tų ir taip pa­deng­ti Ole­go ne­grą­žin­tą pa­sko­lą.

No­ta­rai dėl klai­dų dar­be ap­si­drau­ dė ir pri­va­lo­muo­ju, ir, jei pa­gei­dau­ ja, sa­va­no­riš­kuo­ju drau­di­mu, to­dėl at­sa­ko­vė­mis by­lo­je ta­po ir drau­di­ mo bend­ro­vės.

Gy­vens sau­giau ir ra­miau

Ir Klai­pė­dos apy­gar­dos, ir Lie­tu­ vos ape­lia­ci­nis teis­mas pri­pa­ži­no, jog kal­ta ne no­ta­rė, o pa­tys Pau­liai, ku­rie ne­bu­vo pa­kan­ka­mai ati­dūs, kad pa­ste­bė­tų, jog pir­ki­mo-par­ da­vi­mo su­tar­ty­je įra­šy­tos ne vi­sos bū­ti­nos są­ly­gos.

LAT tei­sė­jų ko­le­gi­jos nuo­mo­ nė bu­vo ki­to­kia. „Tai­kant Ci­vi­li­ nio ko­dek­so ir No­ta­ria­to įsta­ty­ mo nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias no­ta­ro at­sa­ko­my­bę, bei re­mian­ tis Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­ mo išaiš­ki­ni­mais, da­ry­ti­na iš­va­ da, kad tre­čio­jo as­mens no­ta­rės A.K. pro­fe­si­nės pa­rei­gos ne­tin­ka­ mas įvyk­dy­mas, su­kė­lęs ža­lin­gus pa­da­ri­nius, yra pa­grin­das pro­fe­

si­nei ci­vi­li­nei at­sa­ko­my­bei at­si­ ras­ti. No­ta­rų, jų at­sto­vų ir biu­ro dar­buo­to­jų kal­tais veiks­mais pa­ da­ry­tą ža­lą, vyk­dant no­ta­ro pro­ fe­si­nę veik­lą, at­ly­gi­na drau­di­kas, iš­mo­kė­da­mas drau­di­mo iš­mo­ką, ne­vir­ši­jan­čią drau­di­mo su­mos“, – tei­gia­ma va­kar pa­skelb­to­je LAT nu­tar­ty­je.

Jo­je taip pat pa­žy­mi­ma, kad že­ mes­nės ins­tan­ci­jos teis­mai neiš­ty­ rė vi­sų reikš­min­gų gin­čo ap­lin­ky­ bių ir šie pa­žei­di­mai ver­ti­na­mi kaip es­mi­niai pro­ce­so tei­sės nor­mų pa­ žei­di­mai. Jie ne­ga­li bū­ti pa­ša­lin­ ti ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­me, to­dėl by­la ir per­duo­ti­na nag­ri­nė­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mui. „Sup­ran­tu, kad tai reiš­kia, jog dar ne vie­nus me­tus teks min­ti teis­mų slenks­čius. Bet ži­nau ir tai, kad kol kas ga­li­me sau­giai ir ra­miai gy­ven­ti sa­vo bu­te, nie­kas mū­sų ne­si­kė­sins iš­kraus­ty­ti. Pa­si­ro­do, Lie­tu­vo­je dar eg­zis­tuo­ja šioks toks tei­sin­gu­mas“, – op­ti­mis­tiš­kai nu­ si­tei­ku­si bu­vo E.Pau­lie­nė.

3

penktadienis, LIEPOS 19, 2013

miestas Ug­nia­ge­siams – nau­ja tech­ni­ka

Šei­mai – fes­ti­va­lis

Aikš­tė­je – vėl jo­ga

Ug­nia­ge­siai už ES lė­šas įsi­gi­jo nau­jos įran­gos, ku­ri pa­dės ša­ lin­ti eko­lo­gi­nių ava­ri­jų pa­sek­ mes pa­jū­ry­je. Klai­pė­dos ap­skri­ ties prieš­gais­ri­nė gel­bė­ji­mo val­ dy­ba kar­tu su lat­viais da­ly­va­vo ES pro­jek­te ir sėk­min­gai jį įgy­ ven­di­no. Bend­ra pro­jek­to su­ma sie­kė 4,45 mln. Lt. 68 pro­c. šios su­mos ati­te­ko lie­tu­viams.

Šeš­ta­die­nį se­no­vi­nė­je lie­tu­vi­nin­ kų so­dy­bo­je Klai­pė­dos ra­jo­ne Ki­ si­nių kai­me vyks folk­lo­ro fes­ti­va­ lis „Užau­gau Lie­tu­voj“. Šis ren­gi­ nys skir­tas vi­sai šei­mai. Fes­ti­va­ lio ren­gi­niai pra­si­dės 14 val. Šeš­ ta­die­nį iš Do­vi­lų au­to­bu­sų sto­ te­lės marš­ru­tu Dovilai–Kisiniai– Dovilai ne­mo­ka­mai į šven­tę nuo­ la­tos ve­žios mik­roau­to­bu­sas.

Šį šeš­ta­die­nį ir jau­ni, ir pa­gy­ve­ nę klai­pė­die­čiai jau ant­rą kar­ tą kvie­čia­mi į jo­gos už­siė­mi­mus, vyks­tan­čius At­gi­mi­mo aik­šė­je.

Už­siė­mi­mų pra­džia – 9 va­lan­dą. Į tre­ni­ruo­tes pa­tar­ti­na at­si­neš­ ti ki­li­mė­lį. Už­siė­mi­mai At­gi­mi­mo aikš­tė­je bus ren­gia­mi kiek­vie­ną šeš­ta­die­nį iki rugp­jū­čio 31 die­ nos. Jie – ne­mo­ka­mi.

Mo­kyk­lų re­mon­tas tęsis ir rugsėjį Kai ku­rio­se ug­dy­ mo įstai­go­se rug­sė­ jį moks­lei­vius ir vėl pa­si­tiks sta­ty­bi­nin­ kai, ta­čiau tei­gia­ma, jog nė vie­nos švie­ ti­mo įstai­gos ug­dy­ ti­niai dėl re­mon­to ne­bus iš­kel­din­ti į ki­tas pa­tal­pas. Dau­ ge­ly­je mo­kyk­lų nu­ ma­to­mi tik ne­di­de­li dar­bai.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Jiems mies­to biu­dže­te bu­vo nu­ma­ ty­ti 351 tūkst. li­tų. 130 tūkst. li­tų šios su­mos jau iš­leis­ta, nes rei­kė­ jo kuo sku­biau re­mon­tuo­ti M.Maž­ vy­do pa­grin­di­nės mo­kyk­los sa­ni­ ta­ri­nes pa­tal­pas – tua­le­tus. „Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­ tos cent­ro spe­cia­lis­tai jau gra­si­no mo­kyk­lą už­da­ry­ti, nes sa­ni­ta­ri­nės pa­tal­pos ne­bea­ti­ti­ko jo­kių hi­gie­nos nor­mų. To­dėl sku­biai ir ėmė­mės dar­bų“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės So­cia­li­nės inf­rast­ruk­tū­ros prie­žiū­ros sky­riaus ve­dė­ja Vio­le­ta Gem­bu­tie­nė.

Pi­ni­gų su­mą, skir­tą švie­ti­mo įstai­gų ei­na­mie­siems re­mon­tams, ke­ti­na­ma at­kur­ti ir dar šiek tiek pa­di­din­ti.

Nu­ma­to­ma 160 tūkst. li­tų skir­ ti iš viršp­la­ni­nių mies­to biu­dže­ to pa­ja­mų – tai dar tu­ri pa­lai­min­ ti po­li­ti­kai. „Iš viršp­la­ni­nių pa­ja­mų pra­šė­me ne 130, o 160 tūkst. li­tų, nes Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­ tos cent­ras da­bar jau gra­si­na už­ da­ry­ti lop­še­lį-dar­že­lį „Že­muo­gė­ lė“. Čia sku­biai rei­kia re­mon­tuo­ti vir­tu­vė­lių pa­tal­pas, o to­kie dar­bai me­ti­nia­me pla­ne ne­bu­vo nu­ma­ty­

Dienos telegrafas Pa­si­ta­ri­mas. Šian­dien 13 val. sa­vi­val­ dy­bės po­sė­d žių sa­lė­je vyks vi­sų ins­ ti­tu­ci­jų, or­ga­n i­z uo­jan­čių Jū­ros šven­ tę, pa­si­ta­ri­mas.

Po­s ė­d is. Šian­d ien 10 val. ro­t u­š ė­je vyks Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­ to po­sė­dis.

Dar­bai: vie­na švie­ti­mo įstai­gų, ku­rio­je ir pra­si­dė­jus moks­lo me­tams dar su­kio­sis sta­ty­bi­nin­kai, – Vi­tės pa­

grin­di­nė mo­kyk­la.

ti, pi­ni­gai ne­sup­la­nuo­ti“, – aiš­ki­ no V.Gem­bu­tie­nė.

Už 380 tūkst. li­tų di­des­ni ar ma­ žes­ni re­mon­to dar­bai nu­ma­to­mi be­veik vi­so­se iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­ mo įstai­go­se, o iš bend­ro­jo la­vi­ni­ mo mo­kyk­lų – tik H.Zu­der­ma­no

Už 380 tūkst. li­tų di­ des­ni ar ma­žes­ni re­ mon­to dar­bai nu­ma­ to­mi be­veik vi­so­se iki­mo­kyk­li­nio ug­ dy­mo įstai­go­se. ir „Ait­va­ro“ gim­na­zi­jo­se. Pir­mo­ jo­je bus iš da­lies pa­keis­ta elekt­ros ins­ta­lia­ci­ja, abie­jo­se mo­kyk­lo­se at­ lik­tas da­li­nis sto­go re­mon­tas. „Iki­mo­kyk­li­nė­se įstai­go­se do­mi­ nuo­jan­tys dar­bai yra elekt­ros ins­ ta­lia­ci­jos ir ka­na­li­za­ci­jos re­mon­ tas, tai­gi džiaug­tis nė­ra kuo, rei­kia verk­ti. Džiaugs­mą ke­lia tik tai, kad dvie­juo­se dar­že­liuo­se – „Pu­ti­ nė­lis“ ir „Šal­ti­nė­lis“ jau kei­čia­mi

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Re­mon­to dar­bai Klai­pė­dos ug­dy­mo įstai­go­se Pro­jek­to ver­tė (mln. Lt)

Dar­bų pa­bai­ga

3,69 (ES – 3,12)

2013-09-01

Pas­ta­to ka­pi­ta­l i­nis 5,47 (ES – 2,28) re­mon­tas

2014-12-05

Įs­tai­ga

Pro­jek­tas

„Var­po“ gim­na­zi­ja

Pas­ta­to ši­lu­mi­nė re­no­va­ci­ja

A.Bra­ko dai­lės mo­kyk­la

Send­va­r io pa­g rin­ Pas­ta­to di­nė mo­kyk­la mo­der­ni­za­vi­mas

3,29 (ES – 2,7)

2013-08-31

Vi­tės pa­g rin­d i­nė Pas­ta­to mo­kyk­la mo­der­ni­za­vi­mas

2,25 (ES – 2,1)

2013-11

Vy­dū­no vi­du­ri­nė Pas­ta­to mo­kyk­la ir Su­lu­pės g. 26 S.Še­me­rio suau­gu­ re­konst­ra­vi­mas sių­jų gim­na­zi­ja

1,29 (ES – 1,29)

Pre­li­mi­na­riai 2015-02

„Smel­tės“ pro­gim­na­zi­ja

1,33 (ES – 1,23)

Pas­ta­to re­konst­ra­vi­mas

lan­gai, o dar du – „Du gai­de­liai“ ir „Li­ne­lis“ lau­kia sa­vo ei­lės, bet dar­ bai nu­ma­to­mi šie­met“, – tvir­ti­no V.Gem­bu­tie­nė.

Ne­pa­keis­ti lan­gai liks dar ke­tu­ rio­se iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­ go­se – „Ban­ge­lė­je“, „Ber­že­ly­je“, „Vė­ri­nė­ly­je“ ir Re­gos cent­re. Di­

2013-12-20

die­ji re­mon­to dar­bai – re­konst­ruk­ ci­jos jau vyks­ta ar pra­si­dės še­šio­se Klai­pė­dos švie­ti­mo įstai­go­se.

Dau­ge­ly­je jų sta­ty­bi­nin­kai triūs ir po rug­sė­jo 1-osios, ta­čiau val­di­ nin­kai tvir­ti­no, jog re­mon­tas ne­ sut­rik­dys ug­dy­mo pro­ce­so, nes esą pla­nuo­ja­mi išo­rės dar­bai.

Var­go­nai. Klai­pė­dos šv. Pran­ciš­kaus Asy­ž ie­čio kop­ly­čio­je (Sa­va­no­rių g. 4) šeš­ta­d ie­n į ir sek­ma­d ie­n į vyks nau­jų var­go­nų inau­g u­ra­ci­ja ir skam­bės jai skir­t ų kon­cer­t ų cik­las „Var­go­nų lai­ vė“. Šeš­ta­die­n į 15 val. – var­go­nų inau­ gu­ra­ci­jos pra­d žia, da­ly­vaus bro­lis Be­ ne­d ik­tas, pro­v in­ci­jo­las As­t i­jus Kun­ gys, kul­tū­ros mi­nist­ras Ša­r ū­nas Bi­ru­ tis, mies­to val­d žios at­sto­vai, var­go­nų sta­t y­bos fun­da­to­r iai, var­go­nuos var­ go­nų dis­po­zi­ci­jos kū­rė­jas Ga­ris Grod­ ber­gas (Ru­si­ja); 17 val. šv. Mi­šio­se var­ go­nuos kom­po­zi­to­rius Al­vi­das Re­me­ sa, taip pat skam­bės A.Mar­ti­nai­čio „Šv.

Pran­ciš­kaus mal­da“, ku­r ią at­l iks doc.

Re­na­t a Mar­c in­k u­tė-Le­s ieur ir cho­ ras „Au­ku­ras“, bei V.Paukš­te­lio „Iš­li­k i­ mas“, ku­r į gros var­go­ni­nin­kas Rim­vy­ das Mit­kus. Sek­ma­die­n į 12 val. var­go­ nų mu­zi­kos kon­cer­tą su­rengs Hai­gas A.Vos­g ue­r it­chia­nas (Iz­rae­l is); 15 val. šv. Mi­šio­se gie­dos Šiau­lių vals­ty­bi­nis ka­me­ri­nis cho­ras „Po­li­fo­ni­ja“; 17 val. – Mi­chae­lio Schöcho (Aust­ri­ja) var­go­nų mu­zi­kos kon­cer­tas.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­gist­ra­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 4 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Bro­nis­la­va Ged­gau­die­nė (g. 1932 m.), Ka­zi­mie­ras Ma­čiuls­kis (g.

1938 m.), Vy­tau­tas Gu­rec­kis (g. 1954 m.), Vac­lo­vas Bin­gi­nas (g. 1959 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Al­bi­na Ga­gi­lie­nė, Bro­nius Ba­bi­lius, Ire­ na Iso­die­nė, Bro­nis­la­va Ged­gau­die­nė, Do­mi­nin­kas Mil­vy­das.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­r ų. Gi­mė 6 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai.

Grei­to­ji. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 58 iš­kvie­ti­mų.

Klai­p ė­d ie­č iai dau­g iau­s ia skun­dė­s i krau­jo­ta­kos su­t ri­k i­mais, pil­vo skaus­ mais, aukš­tu krau­jos­pū­d žiu.

4

penktadienis, liepos 19, 2013

miestas

Da­nė­je lai­vus sau­gos nuo smū­gių Dvie­jų Klai­pė­dos til­ tų lau­kia per­mai­nos – Pi­lies til­tą nu­ma­to­ ma jau ne­tru­kus re­ konst­ruo­ti, o pa­su­ ka­mą­jį til­te­lį elekt­ ri­fi­kuo­ti. Tai esą pa­ dės pa­ge­rin­ti žve­jy­ bos inf­rast­ruk­tū­rą Da­nė­je.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Da­nės kran­ti­nes ir Pi­lies uos­te­ lį pa­gal kon­ce­si­jos su­tar­tį val­dan­ti bend­ro­vė „Klai­pė­dos lai­vų re­mon­ tas“ uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bei pa­ siū­lė par­tne­rės tei­sė­mis da­ly­vau­ti pro­jek­te „Žve­jy­bos inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ra Da­nės upė­je“.

Su pa­reng­tu pro­jek­tu „Klai­pė­ dos lai­vų re­mon­tas“ pre­ten­duo­ja į 4,9 mln. li­tų ES pa­ra­mą. Jei įmo­nė pro­jek­tą teik­tų vie­na, pa­ra­mos su­ ma siek­tų tik iki 80 pro­c. pro­jek­ to ver­tės, o sy­kiu su sa­vi­val­dy­be – iki 100 pro­c.

Jei mies­to ta­ry­ba pri­tars da­ly­va­ vi­mui šia­me pro­jek­te, nu­ma­to­ma,

Po­ky­čiai: Da­nės upė­je sie­kia­ma taip pa­ge­rin­ti inf­rast­ruk­tū­rą, kad lai­vams švar­tuo­tis prie kran­ti­nių bū­tų sau­giau.

jog sa­vi­val­dy­bei ati­teks 2,4 mln. li­tų pro­jek­tui ski­ria­mos su­mos. Ją pla­nuo­ja­ma iš­leis­ti Pi­lies til­to re­ mon­tui, ku­riam iš vi­so rei­kia apie 11 mln. li­tų. Ran­gos dar­bų su­tar­tį ti­ki­ma­si pa­si­ra­šy­ti rug­sė­jį. „Aiš­ku, kad Pi­lies til­to re­mon­ tas pa­ge­rins žve­jy­bos inf­rast­ruk­ tū­rą Da­nė­je. Kol jo ne­ga­li­ma kil­ no­ti, tol upės ruo­žas tarp Bir­žos ir Pi­lies til­tų yra mi­ręs, nes į jį ne­ga­ li įplauk­ti lai­vai“, – tei­gė „Klai­pė­

dos lai­vų re­mon­to“ di­rek­to­rius Al­ vy­das But­kus.

2,5 mln. pro­jek­to lė­šų – „Klai­pė­ dos lai­vų re­mon­to“ da­lis. Už šiuos pi­ni­gus ke­ti­na­ma įsi­gy­ti po­nto­ni­ nių ban­go­lau­žių. „Da­nės upė lai­vy­ bai nė­ra la­bai pa­to­gi, nes ji ban­guo­ ta, ban­gų dy­dį le­mia vy­rau­jan­tys vė­jai. Es­mė ta, jog švar­tuo­tis Da­ nė­je lai­vams nė­ra la­bai sau­gu. Ta­ čiau žio­ty­se įreng­tu­me po­nto­ni­ nius ban­go­lau­žius, ku­rie bū­tų tik

per se­zo­ną. Taip lai­vai bū­tų ap­ sau­go­ti nuo smū­gių į kran­ti­nes“, – aiš­ki­no A.But­kus.

Nuo smū­gių į kran­ti­nes lai­vus tu­rė­tų sau­go­ti ir įsi­gy­tos bei su­ mon­tuo­tos at­mu­šos.

Nu­ma­to­ma įsi­gy­ti ir ka­te­rį, ku­ris bū­tų skir­tas ap­tar­nau­ti Da­nės upė­ je ir Pi­lies uos­te­ly­je pri­si­švar­ta­vu­ sius lai­vus.

Dar vie­na pro­jek­to prie­mo­nė – uni­ka­lio­jo pa­su­ka­mo­jo til­te­lio elekt­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ri­fi­ka­ci­ja. „Esa­me pa­ren­gę pro­jek­ tą, kad jis ga­lė­tų bū­ti val­do­mas ne tik ran­ki­niu bū­du, bet ir au­to­ma­ tiš­kai. To­kį pro­jek­tą pri­sta­tė­me pa­ vel­do­sau­gi­nin­kams Vil­niu­je, jis bu­ vo įver­tin­tas pa­lan­kiai. Ta­čiau aiš­ku, jei im­si­mės to­kių dar­bų, vėl rei­kės vis­ką de­rin­ti. Til­te­lio elekt­ri­fi­ka­ci­ja tie­siog pa­leng­vin­tų jo prie­žiū­rą, rei­ kė­tų ma­žiau žmo­nių, o ran­ki­nis val­ dy­mas bū­tų iš­sau­go­tas ir lik­tų kaip pa­ro­do­ma­sis“, – tei­gė A.But­kus.

Dau­gė­ja ma­čiu­sių­jų gy­va­tę monst­rą As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

At­si­ra­do dar vie­na klai­pė­die­tė, ku­ ri pa­tvir­ti­no, kad pen­si­nin­kės pa­jū­ ry­je ma­ty­ta neįp­ras­to dy­džio gy­va­ tė tik­rai nė­ra fan­ta­zi­jos vai­sius.

rė­siu no­ro ei­ti gry­bau­ti. Gal at­si­ ra­do ko­kie žal­čiai mu­tan­tai? Tai­gi tik­rai ti­kiu, kad straips­ny­je mi­ni­ ma klai­pė­die­tė ga­lė­jo ma­ty­ti kaž­ ką pa­na­šaus, ką ir aš“, – pa­sa­ko­jo įvy­kio liu­di­nin­kė.

žal­tį“, – kal­bė­jo D.Bas­ty­tė.

Spe­cia­lis­tės ma­ny­mu, klai­pė­die­ čių ma­ty­ta gy­va­tė ga­li bū­ti na­muo­ se au­gin­tas sve­timk­raš­tis gy­vis. „Gal žmo­nės ne­be­no­ri ar ne­be­ ga­li iš­lai­ky­ti to­kios gy­va­tės ir nu­ spren­dė pa­leis­ti?“ – ver­si­ją kė­lė D.Bas­ty­tė.

Ma­tė ir kar­je­re Ran­kos sto­rio šliu­žas

Va­kar „Klai­pė­do­je“ per­skai­čiu­ si straips­nį „Poil­siau­to­jus bau­gi­na įspū­din­ga gy­va­tė“ Da­lia D. ap­stul­ bo. Ne taip se­niai ji pa­ti bu­vo re­gė­ ju­si neįp­ras­to dy­džio gy­vį, tik nie­ kam apie tai ne­drį­so sa­ky­ti. „Jū­sų straips­nis pa­tvir­ti­no ma­no koš­ma­riš­ką ra­di­nį. Lie­pos 3 d. dvi­ ra­čiu va­žia­vau iš Pa­lan­gos į Kark­lę ir vie­na­me miš­ko po­sū­ky­je ne­to­li ke­liu­ko pa­ma­čiau ypa­tin­go di­du­ mo ge­ro­kai nuo že­mės pa­kel­ta gal­ va gy­va­tę. Ji bu­vo ne­baikš­ti, to­dėl ga­lė­jau ją ra­miai ap­žiū­rė­ti“, – tei­ gė klai­pė­die­tė Da­lia D. Mo­ters tei­gi­mu, gy­va­tė bu­vo tam­sios spal­vos, įspū­din­go dy­džio ir maž­daug ran­kos sto­rio. „Ji bu­vo be­veik juo­dos spal­vos, už gal­vos ban­džiau įžiū­rė­ti bū­din­ gų žal­čiams ženk­lų. Ži­no­ma, bai­ mės akys di­de­lės, bet gy­va­tė tik­ rai bu­vo neįp­ras­to dy­džio“, – tei­gė mo­te­ris.

Klai­pė­die­tė pa­tvir­ti­no, kad re­to dy­džio gy­vis iš tie­sų įsi­kū­rė pa­jū­ rio miš­kuo­se. „Va­rė­nos ra­jo­ne yra te­kę ma­ty­ ti įspū­din­go dy­džio žal­čių, bet tai, ką pa­ma­čiau lie­pos 3 d., il­gam liks at­min­ty­je ir ka­žin ar ka­da nors tu­

Da­lia pri­si­pa­ži­no, jog yra gir­dė­ju­si pa­lan­giš­kių pa­sa­ko­ji­mų apie įspū­ din­go dy­džio gy­va­tes.

Žie­mos neišt­vers

Klai­pė­die­čių ma­ty­ta gy­va­tė ga­li bū­ti na­ muo­se au­gin­tas sve­ timk­raš­tis gy­vis. Šliužas: ly­giaž­vy­nis žal­tys Lie­tu­vo­je yra vie­nin­te­lis rop­lys, ku­ris ga­li

„Pa­ke­lei­viu yra te­kę pa­vež­ti vie­tos žmo­gų, ku­ris pa­pa­sa­ko­jo, kad tarp Šven­to­sios ir Pa­lan­gos esan­čiuo­se kar­je­ruo­se žmo­nės se­niau yra ma­ tę įspū­din­go dy­džio gy­va­čių. Ne­ži­ nau, ar tai tie­sa, bet tarp gy­ven­to­jų skli­do kal­bos apie ypa­tin­go bai­su­ mo gy­va­tes, ku­rios ga­li bū­ti nuo­ din­gos“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Da­lia ste­bė­jo­si, kad nie­ka­da vie­šai ne­bu­vo pra­bil­ta apie šiuos rop­lius. „Džiau­giuo­si, kad straips­ny­je mi­ni­ma klai­pė­die­tė pir­mo­ji nu­ta­ rė pa­pa­sa­ko­ti apie sa­vo re­gi­nį. Nes aš net ne­drį­sau pra­si­tar­ti, jog ma­ čiau ko­ne dvie­jų met­rų il­gio gy­ va­tę. Nie­kas ne­bū­tų pa­ti­kė­jęs“, – kal­bė­jo skai­ty­to­ja.

užaug­ti iki be­veik met­ro il­gio.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Da­lia gy­va­tę monst­rą ma­tė lie­ pos 3 d. va­žiuo­da­ma tarp Pa­lan­gos ir Kark­lės.

Mi­nė­ta­me dien­raš­čio straips­ny­je klai­pė­die­tė Ve­ro­ni­ka pa­sa­ko­jo, kad ji įspū­din­go dy­džio gy­va­tę ma­tė lie­pos 1 d. Ant­ro­jo­je Meln­ra­gė­je. „Ne­ži­nau, ar tai ga­lė­jo bū­ti ta pa­ ti gy­va­tė, ta­čiau jei gy­vis to­kio dy­ džio, gal jis ir ga­lė­jo nu­šliauž­ti to­kį at­stu­mą“, – svars­tė Da­lia.

Da­lios ma­ty­ta gy­va­tė ne­bu­vo baikš­ti, kiek pa­bu­vęs pa­ke­lė­je, gy­ vis nu­lei­do gal­vą ir at­bu­las įšliau­ žė į pie­vą. „Ją ga­lė­jau ap­žiū­rė­ti ne­truk­do­ ma, bet bai­mė bu­vo di­de­lė. Ka­ dan­gi gy­va­tė bu­vo pa­kė­lu­si gal­vą, man pa­si­ro­dė, kad ji ga­lė­tų reng­tis

šuo­liui. Ta­čiau ji pa­ti pa­si­trau­kė“, – pa­sa­ko­jo Da­lia.

Tu­rė­si­me sa­vo pa­bai­są?

Lie­tu­vos her­pe­to­lo­gų drau­gi­jos, ku­ri rū­pi­na­si Lie­tu­vo­je ap­tin­ka­ mų lau­ki­nių var­lia­gy­vių ir rop­lių ap­sau­ga, pir­mi­nin­kė Da­lia Bas­ty­ tė, vos iš­gir­du­si is­to­ri­ją apie dvie­jų met­rų il­gio ir ran­kos sto­rio gy­va­tę, pa­si­džiau­gė, kad pa­jū­ris tu­rės sa­vo Loch­ne­so pa­bai­są. „Įsi­vaiz­duo­ju, kaip žmo­nės tu­rė­ jo iš­si­gąs­ti. Man pir­miau­siai į gal­vą šo­vė min­tis, kad tai bus nau­ja, Lie­ tu­vai ne­bū­din­ga rop­lių rū­šis. Mū­sų žal­čiai iki to­kio dy­džio neu­žau­ga, o vie­nin­te­lė gy­va­tė, ku­rią mes tu­ri­ me, – an­gis yra kur kas ma­žes­nė už

So­viet­me­čiu plun­giš­kiai yra pa­sa­ ko­ję, kaip Pla­te­lių miš­kuo­se gry­ bau­da­mi taip pat ma­tė įspū­din­go dy­džio gy­va­tę, ku­ri ne­tu­rė­jo žal­ čiui bū­din­gų gel­to­nų žy­mių. „Tai ga­lė­jo bū­ti ly­giaž­vy­nis žal­ tys. Jie užau­ga šiek tiek di­des­ni.

Ta­čiau mo­te­rys vei­kiau­siai ma­tė ne žal­tį, o kaž­ko­kią ki­tą gy­va­tę“, – įta­rė D.Bas­ty­tė.

Tai, kad di­džiu­lį rop­lį klai­pė­die­ tės iš­vy­do tri­jų die­nų skir­tu­mu ir skir­tin­go­se vie­to­se, D.Bas­ty­tės ne­ nus­te­bi­no. „Gy­va­tės nė­ra lin­ku­sios ke­liau­ti, bet jei rop­lys yra iš­mes­tas, jis ga­li in­ten­sy­viai ieš­ko­ti bu­vei­nės. Daž­ niau­siai gy­va­tės pri­si­ri­ša prie sa­vo vie­tos. Bet jei rop­lys yra nu­si­tei­kęs, jis šliau­žia ga­na grei­tai“, – aiš­ki­no spe­cia­lis­tė.

Lie­tu­vos her­pe­to­lo­gų drau­gi­jos pir­mi­nin­kė pri­si­pa­ži­no, kad tai pir­ mas at­ve­jis, kai ji iš­gir­do apie lais­ vė­je įsi­kū­ru­sį 2 met­rų il­gio rop­lį. „Aš abe­jo­ju, kad ši gy­va­tė iš­tvers žie­mą. Juk rop­liai yra šal­tak­rau­jai.

Jei lau­ke bus 20 laips­nių šal­čio, jam ne­pa­dės net ola“, – tvir­ti­no spe­ cia­lis­tė.

5

penktadienis, LIEPOS 19, 2013

miestas

Ieš­ko­ma pi­ges­nių at­lie­kų ve­žė­jų Klai­pė­dos re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­ mo cent­ras (KRATC) bir­že­lio pa­ bai­go­je pa­skel­bė Klai­pė­dos mies­ to ko­mu­na­li­nių at­lie­kų su­rin­ki­mo ir iš­ve­ži­mo į Klai­pė­dos re­gio­no są­ var­ty­ną pa­slau­gų pir­ki­mo at­vi­rą­jį kon­kur­są.

Šiuo me­tu Klai­pė­dos mies­te be­veik du treč­da­lius rink­lia­vos mo­kes­čio su­da­ro at­lie­kų su­rin­ki­mo ir trans­ por­ta­vi­mo są­nau­dos.

Ve­žė­jams už į re­gio­ni­nį są­var­ ty­ną at­vež­tą at­lie­kų to­ną mo­ka­ma po 144 li­tus (su PVM). Kon­kur­ so są­ly­go­se nu­ma­ty­ta, kad ve­ži­ mo kai­na ne­tu­rė­tų vir­šy­ti 95 li­tų už to­ną, tai bū­tų maž­daug 35 pro­ cen­tais ma­žiau.

Iki šiol Klai­pė­do­je at­lie­kų su­ rin­kė­jai dir­ba pa­gal tie­sio­gi­nė­se de­ry­bo­se su­tar­tą įkai­nį, nes dėl nuo 2008 me­tų pra­si­dė­ju­sių teis­ mi­nių gin­čų Klai­pė­dos mies­te ne­ pa­vy­ko įvyk­dy­ti kon­kur­so jų pa­ rin­ki­mui. „Pir­mo­jo kon­kur­so by­la vis dar ne­baig­ta, ta­čiau Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­ba mums lei­do vyk­dy­ti nau­ ją kon­kur­są ir mes iš­nau­do­ja­me šią pro­gą, siek­da­mi su­ma­žin­ti pa­slau­ gų įkai­nius, ku­rie tu­ri įta­kos klai­ pė­die­čių mo­ka­mai vie­ti­nei rink­

lia­vai“, – aiš­ki­no KRATC vie­šų­jų pir­ki­mų ir pro­jek­tų ad­mi­nist­ra­ vi­mo sky­riaus vir­ši­nin­kas To­mas Ma­tai­tis.

Jei­gu kon­kur­sas įvyks sėk­min­ gai, Klai­pė­da ga­lės įgy­ven­din­ti ir su­rin­ki­mo te­ri­to­ri­jų per­skirs­ty­ mą. Vie­nas at­lie­kų ve­žė­jas ap­ tar­naus konk­re­čią mies­to da­lį ir kie­m uo­se ne­b es­to­v ės skir­t in­g ų fir­mų kon­tei­ne­riai.

Taip bus tau­po­mi ve­ži­mo kaš­ tai ir su­ma­ži­na­mas šiukš­lia­ve­žių eis­mas mies­te. Tarp­tau­ti­nio kon­ kur­so re­zul­ta­tai tu­rė­tų paaiš­kė­ti rugp­jū­čio mė­ne­sį.

KRATC inf.

144 – tiek li­tų mokama ve­žė­jams už į re­gio­ni­nį są­var­ty­ną at­vež­tą at­lie­kų to­ną.

„Mėmelio Taupomoji Kasa“ klientus pasitinka naujose patalpose Didžiausia Klaipėdos regiono kre­ dito unija „Mėmelio Taupomoji Ka­ sa“ ir toliau sėkmingai plečia savo paslaugų ratą. Birželio pradžioje savo klientams duris atvėrė nau­ joje, erdvioje būstinėje adresu Mi­ nijos g. 127 (buvęs prekybos cen­ tras „Marios“). Klientų patogumui senuoju adresu Liepų g. 5 taip pat veikia indėlių ir įmokų aptarnavi­ mo skyrius.

Apie unijos einamąsias aktualijas kalbamės su administracijos vado­ vu Henriku Čepu: „Unija savo vei­ klą vykdo vadovaudamasi ilgalaike strategija, siekdama sukurti pati­ kimą ir konkurencingą paslaugų struktūrą visame Klaipėdos regi­ one. Nuo kredito unijos įsikūrimo naudojomės senosiomis patalpo­ mis nuomos pagrindais. Kažkada šių patalpų veiklai pakako, tačiau šiuo metu esame stipriai išaugę ir jos pasidarė per ankštos. Be to, gyvenimas juda pirmyn ir mes ke­ liame kartelę klientų aptarnavimo srityje į naują aukštumą. Plečiasi teikiamų paslaugų spektras, natū­ ralu, jog ne tik daugėja darbuotojų,

bet kartu ir kyla klientų aptarnavi­ mo kriterijų reikalavimai, – pasa­ koja apie unijoje vykstančią plėtrą H.Čepas. – Naujos patalpos pritai­ kytos būtent unijos poreikiams, to­ dėl klientų čia laukia pačios aukš­ čiausios kokybės aptarnavimas ir paslaugos.“ Vasara – atostogų metas, dau­ geliui žmonių atsiranda nenu­ matytų išlaidų, kurioms jie netu­ ri santaupų. Vartojimo kreditas iki 30 000 Lt – puiki finansinė išei­ tis, perkant tiek atostogų keliones,

tiek buitinę techniką, o gal net au­ tomobilį ar lėšas skiriant būsto at­ naujinimui. Vasaros periodu tai­ komos itin žemos – nuo 10 proc. siekiančios vartojimo kreditų me­ tinės palūkanos. „Mėmelio Taupomoji Kasa“ yra seniausiai įkurta bei turin­ ti didžiausią patirtį kredito uni­ ja Klaipėdoje, kurios patikimumu klientai įsitikino net pačiais sudė­ tingiausiais ekonominio nuosmu­ kio metais.

Užs. 1140008

Jū­ros šven­tė­je – ka­ra­liš­ka mu­zi­ka Į ka­ra­liš­ką rū­bą įvilk­tos Jū­ros šven­tės or­ ga­ni­za­to­riai ti­ki­na, kad jo­je sau ar­ti­mą kam­pą ras kiek­vie­nas – to­kia mu­zi­ki­nių sti­lių gau­sa kaip šie­met klai­pė­die­čiams bus pa­siū­ly­ta pir­mą kar­tą per vi­są šven­ tės is­to­ri­ją.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Nuo kla­si­kos iki po­pso

Kaip tei­gė vie­šo­sios įstai­gos „Klai­ pė­dos šven­tės“ kū­ry­bos va­do­vė Da­lia Grik­šai­tė, lie­pos 26–28 d. į uos­ta­mies­tį grįž­tan­čio­je 54-ojo­je Jū­ros šven­tė­je mu­zi­ki­nių ren­gi­nių įvai­ro­vė įtiks ir įno­rin­giau­siems šven­tės da­ly­viams.

Pa­sak jos, pa­ruoš­ta uni­ver­sa­li pro­gra­ma, ku­rio­je kaž­ką pa­trauk­ laus ras vi­sų am­žiaus gru­pių, sko­ nių ir po­rei­kių at­sto­vai. Klai­pė­die­ čius ir mies­to sve­čius vi­są sa­vait­ga­lį džiu­gins mu­zi­kos gar­sai nuo džia­zo ir kla­si­kos iki bliu­zo ir po­pso. Šių me­tų Jū­ros šven­tės pro­gra­ mo­je – be­veik šim­tas skir­tin­gų ren­gi­nių, ku­rie sa­vo vie­tą ras uos­ ta­mies­čio gat­vė­se ir aikš­tė­se, o di­ džiau­si ir įspū­din­giau­si kon­cer­tai vyks Teat­ro aikš­tė­je bei Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le.

Duok­lė ka­ra­liui

Be­ne la­biau­siai int­ri­guo­jan­tis pro­ jek­tas Jū­ros šven­tės da­ly­vių lau­kia pir­mą­ją ren­gi­nių ma­ra­to­no die­ną – ki­tą penk­ta­die­nį. 19 val. 30 min.

Teat­ro aikš­tė­je Klai­pė­dos vals­ty­ bi­nio mu­zi­ki­nio teat­ro or­kest­ras ir du cho­rai pir­mą kar­tą at­liks klai­

pė­die­čio kom­po­zi­to­riaus Ri­man­to Gied­rai­čio su­kur­tą sim­fo­ni­nę siui­ tą, skir­tą Maik­lui Džek­so­nui.

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio mu­zi­ki­nio teat­ro va­do­vas Ra­mū­nas Kaub­rys sa­kė, kad šis at­li­kė­jas bu­vo ti­tu­luo­ ja­mas po­psce­nos ka­ra­liu­mi, to­dėl ir

Šių me­tų Jū­ros šven­tės pro­gra­mo­je – be­veik šim­tas skir­ tin­gų ren­gi­nių.

Pa­si­rin­ki­mas: mu­zi­ki­nė Jū­ros šven­tės pro­gra­ma nu­ste­bins ir įno­rin­gus ren­gi­nių lan­ky­to­jus.

vi­sas pro­jek­tas – toks pat ka­ra­liš­kas.

Sim­fo­ni­nę siui­tą Teat­ro aikš­tė­je pa­ keis le­gen­di­nė, pa­siilg­ta ir itin re­tai kon­cer­tuo­jan­ti klai­pė­die­čių bliu­zo gru­pė „Kont­ra­ban­da“.

Pris­ta­tys le­gen­das

Tą pa­tį penk­ta­die­nio va­ka­rą Teat­ ro aikš­tei iš­šū­kį mes Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­las, ku­ria­me uos­ta­mies­čio žvaigž­dės pa­si­ro­dys teat­ra­li­zuo­ta­me kon­cer­te „Mei­lės le­gen­dų uos­tas“.

Ren­gi­ny­je šoks par­ke­to ka­ra­liai – spor­ti­nių šo­kių an­samb­lis „Žu­vėd­ ra“, Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio mu­zi­ki­nio teat­ro ba­le­to tru­pė, dai­nuos at­li­kė­jai Ed­mun­das Ku­čins­kas, Edi­ta Bod­ro­ vai­tė, Rai­mo­da Vai­čiū­tė, No­ta.

Kon­cer­tą koor­di­nuo­jan­tis Gin­ta­ ras Ben­džius in­for­ma­vo, kad teat­ ra­li­zuo­to šou me­tu klai­pė­die­čiams bus pri­sta­ty­tos 9 mies­to le­gen­dos. „Uos­ta­mies­čio vai­duok­lio ar ka­ mink­rė­čio is­to­ri­jos – tik vie­nos iš dau­ge­lio. Jas šven­tės da­ly­viams pa­pa­sa­kos Ta­ra­vos Ani­ke vir­sian­ti Jo­lan­ta Puo­dė­nai­tė ir į Gi­dą įsi­kū­ ny­sian­tis Ed­var­das Bra­zys“, – kal­ bė­jo M.Ben­džius.

Pir­mo­jo Jū­ros šven­tės va­ka­ro kul­mi­na­ci­ja taps Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le įvyk­sian­tis JAV gru­pės „Tor­tu­red Soul“ kon­cer­tas. Su šiuo ko­lek­ty­vu klai­pė­die­čiai jau su­si­pa­ ži­no 2011 m. Pi­lies džia­zo fes­ti­va­ lio me­tu.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Kai­tins Ka­ri­bų rit­mai

Ir lie­pos 27 d., šeš­ta­die­nį, Jū­ros šven­tės da­ly­vių lau­kia įspū­din­ga va­ka­ri­nė pro­gra­ma. Teat­ro aikš­tė­ je nuo 19 val. skam­bės le­gen­di­nių ko­lek­ty­vų „Hi­per­bo­lė“ ir „Stu­di­ ja“ dai­nos, o va­ka­rą pra­tęs ka­ra­liš­ kas at­li­kė­jo Man­to pa­si­ro­dy­mas, ku­rio me­tu dai­ni­nin­kas at­liks gru­ pės „Queen“ kū­ri­nius.

22 val. Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­ lės va­sa­ros est­ra­do­je klau­sy­to­jų lau­kia gur­ma­niš­kas in­te­lek­tua­lios mu­zi­kos kok­tei­lis – spe­cia­liai Jū­ ros šven­tei su­kur­tas Da­ni­jos al­ter­ na­ty­vaus džia­zo gru­pės „Off­pis­te Gu­rus“ ir Klai­pė­dos ka­me­ri­nio or­ kest­ro bend­ras pro­jek­tas.

Šeš­ta­die­nį 19 val. Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le žiū­ro­vai pra­dės mu­zi­ki­ nę ke­lio­nę ap­link pa­sau­lį. Tarp­tau­ ti­nė mu­zi­kos fies­ta „Su mu­zi­ka ap­ link pa­sau­lį“ į sce­ną pa­kvies gru­pę „Kar­ma“, ku­ri kon­cer­tuo­ja su And­riu­mi Ma­mon­to­vu, JAV ko­lek­ ty­vą „Lord‘s Bis­hop Rock“, lat­vius „All Day Long“ ir aust­rus „Hot­ saw­ce“.

Kon­cer­to „vi­ni­mi“ taps Ka­ri­ bų mu­zi­kos gru­pė „Tra­fas­si“ iš Olan­di­jos, ku­riai šie­met te­ko gar­ bė links­min­ti nau­jo­jo Ny­der­lan­dų ka­ra­liaus inau­gu­ra­ci­jos sve­čius. Šeš­ta­die­nio va­ka­rą Krui­zi­nių lai­ vų ter­mi­na­le vi­dur­nak­tį vai­ni­kuos šven­ti­nis fe­jer­ver­kas.

6

penktadienis, liepos 19, 2013

nuomonės

Ne par­ti­jos kal­tos, o as­me­nys

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Opo­zi­ci­jos kra­chas Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

R

u­si­jos opo­z i­ci­jos ly­de­r į Alek­ se­jų Na­val­ną teis­mas pri­pa­ž i­ no kal­tu grobs­ty­mo by­lo­je.

Pro­ce­sas, ku­r ia­me šis vei­kė­ jas da­ly­va­vo – 2011 m. gruo­d žio 4 d. įvy­ kę Ru­si­jos Vals­ty­bi­nės Dū­mos rin­k i­mai ir po jų se­ku­sios di­de­lio mas­to de­monst­ ra­ci­jos, reikš­m in­gas. Po rin­k i­mų Krem­ liui ar­t i­ma par­t i­ja „Vie­n in­go­ji Ru­si­ja“ už­ si­tik­ri­no dau­giau nei pu­sę rin­kė­jų bal­sų.

Ki­ta da­lis ati­te­ko va­di­na­mo­sioms „sis­te­ mi­nėms“ Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos Ko­mu­n is­ tų, Tei­sin­go­sios Ru­si­jos bei Li­be­ra­lų de­ mok­ra­tų par­ti­joms. Tie­sa, „Vie­nin­go­ji Ru­ si­ja“ iš­lai­kė do­mi­na­vi­mą Dū­mo­je.

Po rin­ki­mų vir­tua­lio­je erd­vė­je su­si­bū­ru­ sioms gru­pėms gruo­džio 10 d. pa­vy­ko su­

A.Na­val­no teis­mas iš da­lies pa­tvir­tin­tų, jog Krem­lius ne­ke­ti­na at­ pa­lai­duo­ti varž­tų. reng­ti di­džiau­sią per pa­sta­ruo­sius du de­ šimt­me­čius mi­tin­gą Mask­vo­je. Gruo­džio 24 d. įvy­ko ant­ra­sis ir dar di­des­nis mi­tin­ gas. Po šių „ne­si­ste­mi­nių“ ak­ci­jų bu­vo ke­ lia­mas vie­nas klau­si­mas – kaip į jas rea­ guos Krem­lius?

La­biau­siai ti­kė­t i­nas bu­vo pro­tes­t ų iš­si­ kvė­pi­mo sce­na­ri­jus. Jis, pa­na­šu, ir rea­li­za­ vo­si. For­ma­lios tei­si­nės re­for­mos bu­vo at­ lik­tos (tie­sio­gi­niai gu­ber­na­to­rių rin­ki­mai, par­ti­jų re­gist­ra­vi­mo li­be­ra­li­za­vi­mas), ta­ čiau es­mi­niai val­džios sver­tai li­ko Vla­di­ mi­ro Pu­ti­no ir jo ap­lin­kos ran­ko­se.

Iki ša­lies pre­zi­den­to rin­ki­mų 2012 m. ko­ vo 4 d. V.Pu­ti­nas ne­ro­dė, kad ban­dys mal­ šin­t i „ne­si­ste­mi­nę“ opo­zi­ci­ją. Ta­čiau gal­ būt vis­kas ne taip, kaip at­ro­do?

Ar A.Na­val­no teis­mu ban­do­ma pa­ro­dy­ ti, jog „ne­si­ste­mi­nių“ pro­tes­tų or­ga­ni­za­to­ riai bus rea­l iai bau­d žia­mi? Sun­k u pa­sa­ ky­ti. Kam V.Pu­ti­nui „krau­ti“ po­li­ti­nį ka­pi­ ta­lą opo­zi­cio­nie­riui, ku­ris jau da­bar Va­ka­ ruo­se va­di­na­mas „did­vy­riu“?

Gal­būt tarp Ru­si­jos eli­to (V.Pu­t i­no ap­ lin­ko­je) įsi­bė­gė­jo jė­g ų per­si­stum­dy­mas, ku­r io me­tu įta­ką ple­čia eli­to na­r iai iš jė­ gos struk­tū­rų („si­lo­vi­kai“), o va­di­na­mų­jų tech­nok­ra­tų spar­no ga­lios ma­žė­ja? A.Na­ val­no teis­mas iš da­l ies pa­t vir­t in­t ų, jog Krem­lius ne­ke­ti­na at­pa­lai­duo­ti varž­tų.

Gal tai su­si­ję su už­sie­n io po­l i­t i­ka ir au­ gan­čiu Va­ka­rų spau­di­mu Krem­liui? Šiuo at­ve­ju po­k y­čių jau yra – ma­ty­t i Ru­si­jos griež­tes­nė re­to­ri­ka tar­pu­sa­vio san­ty­kiuo­ se su Va­ka­rų vals­ty­bė­mis. Tai­gi A.Na­val­ no teis­mas ga­li bū­ti ban­dy­mas pa­ro­dy­ti Va­ka­rams jų vie­tą.

N

o­rė­čiau at­si­liep­ti į V.Ei­ mu­čio straips­nį „Kur par­ti­jos ve­da Lie­tu­vą?“ („Klai­pė­da“, 2013 07 18), ku­ria­me au­to­rius tei­gia, kad par­ti­ jos yra blo­gos, kad jos yra tik bū­das pa­tek­ti prie val­džios lo­vio, dės­to­ mos ir ki­tos iš pirš­to ar iš dar kaž­ ku­rio or­ga­no lauž­tos teo­ri­jos. Taip pat kal­ti­na­mi so­cial­de­mok­ra­tai, ku­rie ne­va ir su­da­rė są­ly­gas at­si­ ras­ti kri­zei, tik kon­ser­va­to­riai tuo me­tu atė­jo į val­džią ir tu­rė­jo srėb­ti soc­de­mų pri­vir­tą ko­šę.

Vi­sos lie­tu­viš­kos par­ti­jos iš­si­vys­tė iš Są­jū­džio, vi­sos jos, iš­sky­rus M.Bu­ro­ke­ vi­čiaus plat­for­mi­ nin­kus, ko­vo­jo už lais­vą Lie­tu­vą.

Kai per­skai­tai to­kius straips­ nius, taip ir no­ri­si pa­sa­ky­ti: „Avi­ ne tu avi­ne, kon­ser­va­to­rių pa­dlai­ žy, ar ne­ma­tai, kas Lie­tu­vo­je da­rė­si tais 2008 me­tais? Gal ak­las esi ar­ ba ser­gan­tis?“ Juk jei ne so­cial­de­mok­ra­tai ir jų ly­de­riai, tas pa­ts A.Bra­zaus­kas ir Č.Jur­šė­nas, ku­riuos po­nas V.Ei­ mu­tis, be­je, taip pat pa­gar­biai mi­ni, Lie­tu­va jau se­niai bū­tų nu­grimz­du­ si į be­dug­nę. Bra­zaus­ki­nin­kams ne

Praei­viams – dul­kių de­be­sis

Sma­gu, kad mies­to val­džia rū­pi­na­ si ir kie­muo­se esan­čių duo­bių re­ mon­tu. Ket­vir­ta­die­nio ry­tą ke­li­ nin­kai lo­pė įva­žą į Kre­tin­gos gat­vės na­mus. Išs­kap­ta­vo ert­mes ir šla­ vė dul­kes. Pas­ta­ro­sios ne­bu­vo su­ drė­kin­tos. Tik dar­bi­nin­kas mos­te­li šluo­ta, dul­kių de­be­sys pa­ky­la ir vė­ jas jas nu­ne­ša į gat­vę ant praei­vių, ma­ši­nų. Te­ko apei­ti lanks­tu dar­ bi­nin­kus, kad ne­pak­liū­čiau į dul­ kių de­be­sį.

Vik­to­ri­ja

Rei­kia skal­bi­mo ma­ši­nų

Glo­bos na­mams (Žal­gi­rio g. 3A) rei­ka­lin­gos dvi vei­kian­čios au­to­ ma­ti­nės skal­bi­mo ma­ši­nos. Tel. 8 684 39 376.

Ne­si­rū­pi­no vai­ko sau­gu­mu

vys­tė iš Są­jū­džio, vi­sos jos, iš­sky­ rus M.Bu­ro­ke­vi­čiaus plat­for­mi­ nin­kus, ko­vo­jo už lais­vą Lie­tu­vą.

Sup­ran­ta­ma, yra žmo­nių, ku­rie disk­re­di­tuo­ja tas par­ti­jas, bet tai dar ne­reiš­kia, kad tos par­ti­jos yra ne­rei­ka­lin­gos ir blo­gos. Rei­kia žiū­ rė­ti į dar­bus, o ne į kvai­las opo­nen­ tų ap­kal­bas, ir tik ta­da da­ry­ti sa­vo iš­va­das bei jo­mis da­ly­tis su ki­tais.

Sup­ran­tu, kai va­žiuo­ja­mą­ja da­li­ mi rie­da pro­fe­sio­na­lių dvi­ra­ti­nin­ kų gru­pės. Jie va­žiuo­ja tvar­kin­gai, sau­giai, ne­ke­lia pro­ble­mų au­to­ mo­bi­liams. Ta­čiau te­ko ste­bė­to neįp­ras­tą si­tua­ci­ją. Tė­vai ei­na ša­ li­gat­viu, o vai­kas dvi­ra­čiu va­žiuo­ja pir­ma eis­mo juos­ta. Kiek pa­va­žia­ vęs jis pa­su­ko į ša­li­gat­vį, su­sto­jo ir lau­kė tė­vų. Ta­da vėl iš­rie­dė­jo į gat­ vę. Tė­vai dėl to­kio jo el­ge­sio ne­sa­ kė nė žo­džio. Ta­čiau taip va­žiuo­ti juk pa­vo­jin­ga. Juk vai­kas stai­ga iš­ va­žiuo­da­vo į gat­vę. Grei­tai ga­lė­jo pa­kliū­ti po ma­ši­nos ra­tais.

Vac­lo­vas Lin­kus

Kris­ti­na

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Ne­mo­ka pa­ruoš­ti ka­vos

Ka­da tie­sa ir do­ra grįš į Lie­tu­vą?

A.Dy­ko­vie­nė. „Vals­ty­bė – ant ri­bos?“, „Klai­pė­da“, 2013 07 18.

Dio­ny­zas Var­ka­lis aiš­kiai iš­dės­tė Lie­tu­vos atei­ties po­zi­ci­ją, kad ki­to ke­lio nė­ra: iš­lik­ti ar­ba su­si­nai­kin­ti.

Ačiū žur­na­lis­tams, tai pir­mas rea­ lus straips­nis, kad Lie­tu­vo­je ne ro­ ži­nė ar vio­le­ti­nė spal­va ir vis gy­ ve­ni­mas ge­rė­ja, o rea­li grės­mė su­si­nai­ki­ni­mui.

il­tis ro­do, bet jo­mis ir smur­tau­to­ją grybš­te­li, at­bai­do. Iš tik­rų­jų Tau­ ta at­si­dū­rė vil­ko na­ba­gė­lio pa­dė­ ty­je, ta­čiau tū­no. Pa­ti gam­ta mo­ko ne­da­ly­vau­ti nu­si­kal­ti­me, prie­šin­tis smur­tui pri­lygs­tan­čioms vei­koms, at­mes­ti glo­ba­lis­tų ir ES vi­lio­nes.

Kol Tau­ta dar tu­ri jė­gų.

*** Dėl per­vers­mo abe­jo­ju, nes į ką ver­si­mės? O kad vy­riau­sy­bė­je, sa­ vi­val­dy­bė­se – bor­de­lis, tai fak­tas.

Pats Prem­je­ras yra tam­po­mas koa­ li­ci­jos par­tne­rių, o soc­de­mai ty­li.

G.Kir­ki­las ir tas ne­be­su­ge­ba sa­ki­ nio su­regz­ti. Net­var­ka lai­mi prieš įsta­ty­mus. Val­di­nin­kai spjau­do ant įsta­ty­mų.

Klai­pė­da

Al­gi­man­tas Zo­lu­bas

Yes

*** Bi­ti­nin­kams ži­no­mas reiš­ki­nys, kai bi­čių plė­ši­kių už­pul­ta bi­čių šei­ma, ne­be­pa­jėg­da­ma ap­si­gin­ti, sa­vo me­dų pra­de­da ne­šti į plė­ši­kių avi­ lį (da­ly­vau­ja nu­si­kal­ti­me). Pa­na­ šiai el­gia­si mū­sų tau­ta, į val­džią at­ ves­da­ma plė­ši­kau­to­jus. Kai vil­kas smur­tau­to­jas įsi­su­ka į avių ban­dą, nu­tve­ria vie­ną už spran­do ir ve­da į miš­ką ją su­do­ro­ti, avis pa­klus­niai sa­vo ko­je­lė­mis vil­ko ve­da­ma bė­ga, pa­si­duo­da, pa­ti da­ly­vau­ja nu­si­ kal­ti­me (jei avis ne­bėg­tų drau­ge su vil­ku, vil­kas jos nu­temp­ti ne­pa­jėg­ tų). Pa­na­šiai el­gia­si ir mū­sų tau­ta.

Kai na­ba­gė­lis vil­kas pa­kliū­va į šu­ ni­dę, jis ne­tū­no, prie­ši­na­si, ne tik

*** 100 pro­c. pri­ta­riu D.Var­ka­lio iš­sa­ ky­tiems tei­gi­niams. Tai, kad vals­ ty­bė ant „ri­bos“, bu­vo aiš­ku prieš pen­kio­li­ka me­tų, kai vi­si pa­grin­di­ niai Lie­tu­vos stra­te­gi­niai ūkiai vals­ ty­bės šu­lų bu­vo iš­vog­ti, iš­par­duo­ti, „pri­chva­ti­zuo­ti“ ir nua­lin­ti. Ne­ga­na to, tų vals­ty­bės šu­lų dė­ka iš Lie­tu­ vos „iš­va­ry­ta“ dau­gy­bė gy­ven­to­jų, ieš­ko­ju­sių ge­res­nio pra­gy­ve­ni­mo.

*** Pui­kus straips­nis, ačiū au­to­rei.

Gal ateis pa­ga­liau tei­sy­bė ir nor­ ma­lus žmo­gus ne­bus taip žiau­ riai že­mi­na­mas. Bet no­rė­čiau pa­ klaus­ti: ar to­kios stra­te­gi­nės sri­tys, kaip ener­ge­ti­ka, du­jo­tie­kis, van­duo ir ki­tos, ne­tu­rė­tų pri­klau­sy­ti vals­ ty­bei? Treč­da­lis gy­ven­to­jų pa­li­ ko sa­vo Gim­ti­nę tik iš bė­dos. Kiek aša­rų pra­lie­ta oro uos­tuo­se. Ko­dėl mū­sų vai­kai ir anū­kai bu­vo pri­vers­ ti bėg­ti iš sa­vo na­mų? Kas už tai at­ sa­kys? Ka­da tie­sa ir do­ro­vin­gu­mas grįš į Lie­tu­vą?

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Si­gi­tas

*** Ne­pas­ta­ty­tos ato­mi­nės elekt­ri­ nės di­rek­to­riui mo­ka­ma be­veik 20 tūkst. li­tų al­ga! Už ką ji jam mo­ka­ ma? Taip ga­li bū­ti tik Lie­tu­vo­je.

Koš­ma­ras

Mo­čiu­tė Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Šal­tos ka­vos mė­gė­jai tu­rė­tų ati­ džiai pa­si­rink­ti ka­vi­nę, iš ku­rios ją pirk­ti. Man te­ko nu­si­pirk­ti to­ kią, ku­rios bu­vo neį­ma­no­ma ger­ ti. Ne­bu­vau gė­ręs šlykš­tes­nio gė­ ri­mo. Tai ne šal­ta ka­va, o su­šal­dy­ti van­dens le­dai su ka­vos prie­mai­ šo­mis. Ma­niau, kad čia tik ma­no sko­nio re­cep­to­riai strei­kuo­ja, ta­ čiau se­suo taip pat li­ko ne­pa­ten­ kin­ta šia ka­va. Aki­vaiz­du, kad ne vi­sos įstai­gos mo­ka pa­ruoš­ti ska­ nią šal­tą ka­vą. Tad ge­riau rink­tis tas, ku­rios iš­ban­dy­tos.

Dai­nė

Pa­pik­ti­no gy­dy­to­jos pa­si­sa­ky­mas

Ma­ne pa­pik­ti­no ži­nia apie ge­ro­ kai pa­di­din­tas ba­sei­no kai­nas pa­ čių ma­žiau­sių­jų tė­ve­liams. Dar la­biau šo­ki­ra­vo įstai­gos va­do­vės pa­reiš­ki­mas. Gy­dy­to­ja pa­reiš­kė, jei išau­gus kai­nai ma­žai kas be­ si­lan­kys ba­sei­ne, tai tuo ge­riau – įstai­ga neiš­leis pi­ni­gų. Keis­tas po­ žiū­ris. Juk ma­mos no­ri už­grū­din­ti vai­kus, kad šie ma­žiau sirg­tų. Jei ma­žiau sirgs, val­džiai ne­rei­kės tiek pi­ni­gų iš­leis­ti. Va­di­na­si, jei no­ ri, kad vai­kas ne­si­rgtų, mo­kėk pi­ ni­gus. Abe­jo­ju, ar ge­ras ir pa­kan­ ka­mai di­de­les pa­ja­mas gau­nan­tys jau­ni tė­ve­liai ves­tų sa­vo vai­ką į ba­ sei­ną už 80 li­tų.

An­ge­lė Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

397 728

telefonas@kl.lt

Atgarsiai

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

kar­tą te­ko gel­bė­ti ša­lį, kai de­ši­nie­ ji ją bu­vo nu­va­rę į be­dug­nę. Gel­ bė­ji­mas vyks­ta ir da­bar. Pri­si­den­ gu­si kri­ze bu­vu­si de­ši­nių­jų val­džia ne tik su­ma­ži­no al­gas, bet ir atė­ mė da­lį pen­si­nin­kų do­rai už­dirb­tų pen­si­jų. Tik da­bar vėl į val­džią atė­ ję so­cial­de­mok­ra­tai ėmė­si re­for­ mų ir bu­vo pa­di­ din­ta mi­ni­ma­li al­ga žmo­nėms.

Vėl ėmė kles­tė­ ti eko­no­mi­ka ir to­liau dar la­biau kles­tės, jei tik de­ši­nie­ji jiems ne­t ruk­d ys.

A.But­k e­ vi­čius da­ ro vis­k ą, kad žmo­nės gy­ven­tų ge­riau.

Ar­gi, po­ne, to ne­ pas­te­bi­te?

Man la­b iau­s iai pik­ta yra dėl to, kad vi­sa­da at­si­ran­ da to­kių žmo­nių, ku­rie kaž­ką šne­ ka pri­si­klau­sę ne­ži­nia ko ir ne­ži­nia kur. Gal taip yra dėl to, kad ne­no­ ri­ma ma­ty­ti lie­tu­viš­kų par­ti­jų, bet la­bai gei­džia­ma yra vie­nin­te­lė ru­ siš­ka? Taip jau bu­vo anks­čiau, iki šiol vy­res­nio­ji kar­ta pui­kiai pri­si­ me­na. Ir pa­bai­gai no­ri­si pa­sa­ky­ti: jei pro­te­lis per skys­tas, sa­vo kvai­ lus sam­pro­ta­vi­mus ga­li­ma dės­ty­ti ne laik­raš­ty­je, o vir­tu­vė­je prie „pe­ čiaus“ sto­vin­čiai sa­vo bo­bai.

Vi­sos lie­tu­viš­kos par­ti­jos iš­si­

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktadienis, liepos 19, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Lie­tu­viš­ka al­ga ke­lia nuo­sta­bą Pa­si­ro­do, lie­tu­viš­kos al­gos ga­li nu­ ste­bin­ti net Lo­ty­nų Ame­ri­kos at­ sto­vus: Vil­niu­je vy­ku­sios Eu­ro­pos ir Lo­ty­nų Ame­ri­kos ša­lių par­la­ men­ti­nės asamb­lė­jos (EU­RO­LAT) at­sto­vas iš Sal­va­do­ro sa­kė ne­sup­ ran­tan­tis, kaip lie­tu­viai iš­gy­ve­na už 500 eu­rų.

Pa­sy­vu­mas: ty­ri­mai pra­de­da­mi ir dėl ne­tei­sė­to po­li­ti­kų pra­tur­tė­ji­mo, bet nu­tei­sia­mos kol kas tik smul­kios

žu­ve­lės, pa­vyz­džiui, ro­mų tau­ty­bės Rū­ta Pet­ra­vi­čiū­tė, – iš jos teis­mas nu­spren­dė kon­fis­kuo­ti 450 tūkst. li­ tų ver­tą bu­tą Kau­no cent­re.

Artūro Morozovo nuo­tr.

Vie­toj baus­mių – iš­gąs­tis Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės ini­ci­juo­ta ko­va su ne­tei­sė­tu pra­tur­tė­ji­mu rea­ly­bė­je vir­to šnipš­tu: nors Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ ti­mų ty­ri­mo tar­ny­ba (FNTT) ir Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra (GP) ty­ri­ mų at­lie­ka ne­ma­žai, nu­baus­tų – vos vie­nas ki­tas.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Mėgs­ta­mas gink­las

Ko­va su ne­tei­sė­tu pra­tur­tė­ji­mu ir baus­mės – mėgs­ta­ma ša­lies va­do­ vės D.Gry­baus­kai­tės te­ma. Ji kas­ met mėgs­ta pa­kar­to­ti, kad ko­vo­ je su ne­tei­sė­tu pra­tur­tė­ji­mu ne­ga­li bū­ti jo­kių iš­ly­gų. Pre­zi­den­tė džiū­ ga­vo, jog į tik­ri­na­mų dėl ne­tei­sė­to pra­tu­rė­ji­mo asmenų są­ra­šą bu­vo įtrauk­ti po­li­ti­kai. De­ja, vi­si tie ty­ ri­mai ty­liai nu­ge­so ar­ba už­si­tę­sė. Štai FNTT dien­raš­tį in­for­ma­vo, kad šiuo me­tu at­lie­ka­mi 45 iki­teis­ mi­niai ty­ri­mai dėl ne­tei­sė­to pra­ tur­tė­ji­mo. „Šiuo­se iki­teis­mi­niuo­ se ty­ri­muo­se ti­ria­ma tur­to, ku­ris, kaip įta­ria­ma, ne­ga­lė­jo bū­ti įgy­ tas as­mens tei­sė­to­mis pa­ja­mo­mis, ver­tė sie­kia 43 mln. li­tų. Sie­kiant už­tik­rin­ti ga­li­mą tur­to kon­fis­ka­vi­ mą, lai­ki­nai ap­ri­bo­ta tei­sė į nuo­ sa­vy­bę tur­to, ku­rio ver­tė 29,3 mln. li­tų. FNTT iki­teis­mi­niuo­se ty­ri­ muo­se (tiek pra­dė­tuo­se, tiek at­lie­ ka­muo­se ir jau baig­tuo­se) bu­vo ar yra ti­ria­ma 182 as­me­nų vei­ka“, – ap­ta­kiai į dien­raš­čio klau­si­mą at­ sa­kė FNTT at­sto­vė spau­dai.

Pro­ku­ro­rai skai­čiuo­ja

Tie­sa, FNTT įvar­di­jo vie­ną konk­ re­tų at­ve­jį – FNTT Pa­ne­vė­žio apy­ gar­dos val­dy­ba kar­tu su Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ra bai­gė iki­ teis­mi­nį ty­ri­mą dėl ne­tei­sė­to pra­ tur­tė­ji­mo, kai au­to­mo­bi­liais pre­ kiau­jan­čios įmo­nės va­do­vas ir nie­kur ne­dir­ban­ti jo su­tuok­ti­nė nu­si­pir­ko ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to, ku­ rio įsi­gi­ji­mo ne­ga­lė­jo pa­grįs­ti tei­sė­ tai gau­to­mis pa­ja­mo­mis. Be to, šia­ me ty­ri­me au­to­mo­bi­lių par­da­vė­jui pa­reikš­ti įta­ri­mai su­kčia­vi­mu, ap­ gau­lin­gu ap­skai­tos tvar­ky­mu, ne­ tei­sin­gų duo­me­nų apie pa­ja­mas, pel­ną ir tur­tą pa­tei­ki­mu.

At­lie­kant iki­teis­mi­nį ty­ri­mą nu­ sta­ty­ta, kad su­tuok­ti­niai už 300 tūkst. li­tų bend­ra nuo­sa­vy­bės tei­

se įsi­gi­jo bu­tą Pa­lan­go­je, Va­na­gu­ pės gat­vė­je. To­kio pir­ki­nio su­tuok­ ti­niai ne­ga­lė­jo pa­grįs­ti tei­sė­to­mis pa­ja­mo­mis. Ta­čiau baig­ta bau­džia­ mo­ji by­la dar tik per­duo­ta Pa­ne­vė­ žio mies­to apy­lin­kės teis­mui.

FNTT iki­teis­mi­niuo­ se ty­ri­muo­se (tiek pra­dė­tuo­se, tiek at­ lie­ka­muo­se ir jau baig­tuo­se) bu­vo ar yra ti­ria­ma 182 as­ me­nų vei­ka.

GP at­sto­vai, pa­klaus­ti apie ty­ri­ mus, il­gai del­sę pa­tei­kė tik ba­na­ lią sta­tis­ti­ką iš GP ata­skai­tos. Jei ja ti­kė­tu­me, per pir­mą 2013 m. pus­ me­tį pa­gal Bau­džia­mo­jo ko­dek­so straips­nį „Ne­tei­sė­tas pra­tur­tė­ji­ mas“ re­gist­ruo­ti 87 nu­si­kal­ti­mai.

Iš GP pa­teik­tos in­for­ma­ci­jos ma­ ty­ti, kad per še­šis šių me­tų mė­ne­ sius teis­mams bu­vo per­duo­ta 41 by­la dėl ne­tei­sė­to pra­tur­tė­ji­mo, ta­čiau in­for­ma­ci­jos, kiek yra įsi­ tei­sė­ju­sių nuo­spren­džių, nė­ra. GP at­sto­vai aiš­ki­no, kad de­ta­lią ana­li­zę šiuo klau­si­mu ren­gia FNTT, ta­čiau dien­raš­čiui ją pa­teik­ti at­si­sa­kė.

Pa­tik­ri­na dau­giau

Ką vei­kia Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­ pek­ci­ja (VMI)? Jos funk­ci­ja – nu­ sta­ty­ti ga­li­mo ne­tei­sė­to pra­tur­ tė­ji­mo po­žy­mius. Tuo­met to­kia in­for­ma­ci­ja per­duo­da­ma iki­teis­mi­ nio ty­ri­mo ins­ti­tu­ci­joms, – FNTT ar­ba po­li­ci­jai, – ku­rios ir spren­ džia, ką su ja da­ry­ti. Kaip in­for­ma­ vo VMI, iš vi­so nuo 2011 m. sau­sio iki šiol VMI nu­sta­tė net 238 ne­tei­ sė­to pra­tur­tė­ji­mo at­ve­jus. Be­je, kai ku­riuos at­ve­jus pa­dė­jo išaiš­kin­ti ir gar­sio­ji „Goog­le Street View“ pa­ slau­ga. In­for­ma­ci­ja per­duo­ta tei­ sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­joms. Nus­ta­ty­

ta tur­to, ku­rio įsi­gi­ji­mui pa­grįs­ti trūks­ta tei­sė­tų pa­ja­mų, ver­tė – 87 mln. li­tų. „Kont­ro­lės veiks­mams – mo­kes­ti­ niams ty­ri­mams ir pa­tik­ri­ni­mams – at­ren­ka­mi mo­kes­čių mo­kė­to­jai, ku­ rių ri­zi­kin­gu­mas įver­ti­na­mas kaip di­džiau­sias. Per vyk­do­mus mo­kes­ ti­nius ty­ri­mus ir pa­tik­ri­ni­mus vi­sa­ da ver­ti­na­ma, ar as­mens pa­ja­mos ap­mo­kes­tin­tos įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka, o tur­tas įsi­gy­tas tik iš įsta­ ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka dek­la­ruo­tų ir ap­mo­kes­tin­tų lė­šų. Jei ky­la įta­ri­ mas, kad tur­tas įsi­gy­tas ar pa­sko­los su­teik­tos iš gal­būt įsta­ty­mų nu­sta­ ty­ta tvar­ka neap­mo­kes­tin­tų pa­ja­mų, o as­muo ne­tu­ri prie­vo­lės dek­la­ruo­ ti pa­ja­mų, mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­to­ rius tu­ri tei­sę nu­ro­dy­ti as­me­nims pa­teik­ti paaiš­ki­ni­mus apie tur­to įsi­ gi­ji­mo ir pa­ja­mų ga­vi­mo šal­ti­nius ir juos pa­grįs­ti“, – nu­ro­dė VMI.

Komentaras

Vi­ta­li­jus Gai­lius

Sei­mo na­rys, bu­vęs FNTT va­do­vas

B

ė­da tai, kad iki šiol nė­ra teis­ mų pra­kti­kos šiuo klau­si­mu.

Ga­liu pa­sa­ky­ti tik tai, kad il­gai trū­ko ir re­ko­men­da­ci­jų, – GP la­bai smar­kiai vė­la­vo jas pa­teik­ti, jas pa­ ren­gė tik 2013 m. FNTT, pa­me­nu, 2011 m. jau bu­vo­me re­ko­men­da­ci­jas pa­ren­ gę, VMI bu­vo taip pat pa­ren­gu­si.

Su­si­for­muos teis­mų pra­kti­ka, pa­tir­tis, at­si­ras ty­rė­jų spe­cia­l i­za­ci­ja, ma­nau, pa­ju­dės ir tie ty­ri­mai. Tar­ki­me, pa­gal Bau­d žia­mo­jo ko­dek­so pi­n i­g ų plo­v i­ mo straips­n į pir­mai­siais me­tais ir­g i bu­vo liūd­ni re­zul­ta­tai, vė­liau pa­dė­tis pa­si­tai­sė.

Vie­nas Vil­niu­je po­sė­džiau­jan­ čios EU­RO­LAT pir­mi­nin­kų, at­ sto­vau­jan­tis Lo­ty­nų Ame­ri­kos ša­l ims, Leo­n e­l is Vásque­zasBúca­ro tei­gė bu­vęs nu­ste­bin­tas, kai su­ži­no­jo, kad Lie­tu­vo­je vi­du­ ti­nė al­ga te­sie­kia 500 eu­rų (apie 2 tūkst. li­tų). „Tai, kas ma­ne nu­ste­bi­no bū­ nant čia, Lie­tu­vo­je, yra vi­du­ti­ nis at­ly­gi­ni­mas, ku­ris sie­kia apie 500 eu­rų. Man ky­la klau­si­mas, ar iš tie­sų ga­li­te iš­gy­ven­ti už to­kį at­ly­gi­ni­mą, ypač kri­zės lai­ko­tar­ piu“, – va­kar per spau­dos kon­fe­ ren­ci­ją Sei­me sa­kė jis.

Iš tie­sų to­kia sve­čio nuo­sta­ba yra kiek keis­to­ka, nes, re­mian­tis vien ofi­cia­lia sta­tis­ti­ka, Sal­va­ do­re gy­ve­ni­mo ly­gis ge­ro­kai že­ mes­nis nei Lie­tu­vo­je: BVP vie­ nam gy­ven­to­jui per me­tus sie­kia apie 12,9 tūkst. li­tų, Lie­tu­vo­je –

apie 32,7 tūkst. li­tų. Kai­nų ir at­ ly­gi­ni­mų san­ty­kis – taip pat Sal­ va­do­ro ne­nau­dai.

Vis dėl­to iš Sal­va­do­ro ki­lęs po­ li­ti­kas pri­pa­ži­no, kad svar­biau­ sias Lie­tu­vos tur­tas – iš­si­la­vi­nę žmo­nės. „Pag­rin­di­nė jū­sų stip­ry­bė – kad tu­ri­te daug itin iš­si­la­vi­nu­sių žmo­ nių, iš­si­la­vi­ni­mo ly­gis Lie­tu­vo­je la­bai aukš­tas“, – tei­gė sve­čias.

Jis at­krei­pė dė­me­sį, kad Lo­ ty­nų Ame­ri­kos vals­ty­bės, skir­ tin­gai ne­gu Eu­ro­pa, tu­ri daug gam­tos iš­tek­lių, bet ne­mo­ka jais pa­si­nau­do­ti. „Mes tu­ri­me sa­vo ša­ly­se daug gam­tos iš­tek­lių, bet ne­ži­no­me, kaip tais iš­tek­liais pa­si­nau­do­ti <...>. O jūs, kaip ir Šiau­rės vals­ ty­bės, tu­ri­te pui­kius stan­dar­tus.

Jūs ro­do­te so­cia­li­nio kon­sen­ su­so pa­vyz­dį. Tu­ri­te žmo­giš­ kų­jų iš­tek­lių. Man bu­vo pa­sa­ ky­ta, kad Lie­tu­vos mo­te­rys yra itin iš­si­la­vi­nu­sios. Taip pat gir­ dė­jau, kad vis dau­giau lie­tu­ vių iš­moks­ta dau­giau nei vie­ną už­sie­nio kal­bą. Tai la­bai ge­rai“, – Lie­tu­vos pra­na­šu­mus pa­ste­bė­jo L.Vásque­zas-Búca­ro. „Klaipėdos“, BNS inf.

Te­mos – nuo nar­ko­ti­kų iki ska­lū­nų Nuo pir­ma­die­nio Sei­mo rū­muo­se vy­ko asamblėjos Po­li­ti­nių rei­ka­lų, sau­g u­mo ir žmo­gaus tei­sių ko­mi­ te­to, Eko­no­mi­kos, fi­nan­sų ir pre­ky­ bos rei­ka­lų ko­mi­te­to, So­cia­li­nių rei­ ka­lų, jau­ni­mo ir vai­kų, žmo­giš­kų­jų iš­tek­l ių mai­nų, švie­t i­mo ir kul­t ū­ ros ko­mi­te­to bei Mig­ra­ci­jos rei­ka­lų

dar­bo gru­pės po­sė­d žiai. Vil­n iu­je ap­tar­ti re­gio­ni­nio sau­gu­mo, ko­vos su nar­ko­ti­kais, vai­kų švie­ti­mo, ska­ lū­nų du­jų ga­vy­bos, pre­ky­bos ža­lia­ vo­mis tarp ES ir Lo­ty­nų Ame­ri­kos, mais­to sau­gos, stra­te­gi­nės par­tne­ rys­tės ir bend­ra­dar­bia­vi­mo su Ki­ ni­ja klau­si­mai.

Ra­šy­ti „W“ teis­mas ne­lei­do Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas (LAT) at­me­tė pra­šy­mą po už­sie­ ny­je su­da­ry­tos san­tuo­kos įgy­ tą pa­var­dę Lie­tu­vo­je iš­duo­ta­me san­tuo­kos liu­di­ji­me ra­šy­ti su rai­ de „W“.

LAT pa­brė­žia, kad esa­ma kons­ ti­tu­ci­nė dokt­ri­na ir tei­si­nis reg­ la­men­ta­vi­mas įtvir­ti­na lie­tu­vių kal­bos, kaip vals­ty­bi­nės kal­bos, sta­tu­są, o tai reiš­kia, kad Lie­tu­ vos pi­lie­čių var­dai ir pa­var­dės as­mens do­ku­men­tuo­se tu­ri bū­ti ra­šo­mi lie­tu­viš­kai, var­to­jant lie­ tu­vių kal­bos rai­dy­ne esan­čias rai­ des, taip pat vi­si ci­vi­li­nės būk­lės ak­tų įra­šai tu­ri bū­ti da­ro­mi lai­ kan­tis lie­tu­vių kal­bos tai­syk­lių. „To­dėl teis­mai pa­grįs­tai ne­ten­ ki­no pa­reiš­kė­jos pra­šy­mo iš­duo­ ti jai san­tuo­kos liu­di­ji­mą ir ja­ me pa­reiš­kė­jos pa­var­dę įra­šy­ti su „W“ rai­de“, – ra­šo­ma LAT pra­ ne­ši­me.

Už­sie­ny­je san­tuo­ką su­da­riu­si Lie­tu­vos pi­lie­tė krei­pė­si į teis­mą ir pra­šė, kad po san­tuo­kos įgy­ ta pa­var­dė Lie­tu­vo­je iš­duo­ta­me san­tuo­kos liu­di­ji­me bū­tų įra­šy­ ta su „W“ rai­de. Mo­te­ris taip pat nu­ro­dė, kad jai iš­duo­ta­me Lie­tu­ vos pi­lie­čio pa­se jos pa­var­dė įra­ šy­ta su „V“ rai­de, ku­ri, mo­ters

tei­gi­mu, Aust­ri­jo­je ne­var­to­ja­ma.

Teis­mams ne­ten­ki­nus pa­reiš­kė­ jos pra­šy­mo, pa­reiš­kė­ja ka­sa­ci­nį skun­dą pa­tei­kė LAT. LAT tre­čia­die­nį sa­vo nu­tar­ti­mi pa­reiš­kė­jos ka­sa­ci­nį skun­dą at­ me­tė. Teis­mas nu­ro­dė, kad Kons­ ti­tu­ci­jos 14 straips­ny­je nu­sta­ty­ta, jog vals­ty­bi­nė kal­ba yra lie­tu­vių kal­ba, o Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas yra pa­si­sa­kęs, kad as­mens var­das ir pa­var­dė as­mens pa­se tu­ri bū­ti ra­šo­mi vals­ty­bi­ne kal­ba.

Taip pat LAT pa­brė­žia, kad Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas yra pa­si­ sa­kęs dėl ga­li­my­bės to pa­ties pa­so ki­tų įra­šų sky­riu­je as­mens var­dą ir pa­var­dę įra­šy­ti ne­lie­tu­viš­kais raš­ me­ni­mis ir ne­sug­ra­ma­tin­ta for­ma, kai as­muo to pa­gei­dau­ja. Pa­sak KT, tai ne­prieš­ta­rau­tų kons­ti­tu­ ci­nei dokt­ri­nai, bet Sei­mas tu­rė­tų nu­sta­ty­ti as­mens var­do ir pa­var­ dės ra­šy­mo pa­so ki­tų įra­šų sky­riu­ je ne­vals­ty­bi­ne kal­ba pa­grin­dus. „Ta­čiau kol kas šis tei­si­nis reg­ la­men­ta­vi­mas nė­ra su­kur­tas. Kai jis bus su­kur­tas, pa­reiš­kė­ja tu­rės ga­li­my­bę kreip­tis dėl sa­vo var­do ir pa­var­dės įra­šy­mo Lie­tu­vos pi­ lie­čio pa­so ki­tuo­se sky­riuo­se ne­ lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis ir ne­sug­ ra­ma­tin­ta for­ma“, – sa­kė LAT. „Klaipėdos“, BNS inf.

8

penktadienis, liepos 19, 2013

užribis

Mies­tą bau­gi­na vai­kų gau­ja 1

Ne­to­li de­ga­li­nės ša­lia au­ to­bu­sų sto­ties praei­vių dė­me­sį pa­trau­kė ne­ti­kė­tas sau­ gos tar­ny­bos dar­buo­to­jų su­ju­di­ mas. Zu­jo au­to­mo­bi­liai su švy­tu­ rė­liais, ap­sau­gi­nin­kai aki­vaiz­džiai kaž­ko ieš­ko­jo.

Ne­ti­kė­tai žmo­nės pa­ma­tė per Pries­to­čio gat­vę grei­tai bė­gan­ tį paaug­lį. Apie 13 me­tų paaug­lys ran­ko­se lai­kė kup­ri­nę su vog­tais daik­tais. Vai­kas nu­bė­go prie pre­ky­ bos cent­ro „Lie­pa“, kur au­to­mo­bi­ lių aikš­te­lė­je sto­vi­nia­vo bū­re­lis pa­ na­šaus am­žiaus sėb­rų.

Bėg­lys nu­me­tė drau­gams kup­ ri­nę, per­li­po per čia pat sto­vė­ju­sią tvo­rą ir din­go. Jo bend­ri­nin­kai nie­ kur ne­sku­bė­da­mi žval­gė­si, ste­bė­jo at­si­vi­ju­sius ap­sau­gi­nin­kus ir mo­bi­ lio­jo ry­šio te­le­fo­nu ra­por­ta­vo bėg­ liui apie suau­gu­sių­jų veiks­mus.

Ma­žo­jo va­gi­šiaus ne­ra­dę ap­sau­ gi­nin­kai ne­ži­no­jo, kad gro­bis jau se­niai pa­te­ko į jo bend­ri­nin­kų ran­ kas. Nie­ko ne­si­bai­min­da­mi šie ste­ bė­jo si­tua­ci­ją prie tvo­ros, vaikš­ ti­nė­jo po pre­ky­bos cent­rą ir vis kal­bė­jo­si te­le­fo­nais.

Tą­kart va­gis li­ko ne­su­čiup­tas, o įvy­kio liu­dy­to­jai su­pra­to, jog vai­ kai vei­kia kaip ge­rai or­ga­ni­zuo­ ta gau­ja.

Tu­ri suau­gu­sį va­dei­vą

Šią sa­vai­tę nak­tį iš pir­ma­die­nio į ant­ra­die­nį se­na­mies­ty­je ke­li ne­ pil­na­me­čiai ban­dė įsi­brau­ti į gė­ri­ mų par­duo­tu­vę.

Ti­kė­ti­na, kad jiems bū­tų pa­si­se­ kę įvyk­dy­ti sa­vo pla­ną, ta­čiau ant­ ra­ja­me to pa­ties na­mo aukš­te gy­ ve­nan­tis par­duo­tu­vės dar­buo­to­jas iš­gir­do keis­tą triukš­mą ir iš­bai­dė ma­žuo­sius nu­si­kal­tė­lius.

Nors į įvy­kio vie­tą grei­tai at­sku­ bė­jo sau­gos tar­ny­bos dar­buo­to­jai, ta­čiau įta­ria­mų­jų ne­ra­do. Ne vie­ ną ra­tą ap­link se­na­mies­tį tą­nakt su­ko ir ap­sau­gi­nin­kai, ir po­li­ci­jos pa­tru­lių eki­pa­žas, ta­čiau vai­kų ne­ pas­te­bė­jo.

Tą pa­čią nak­tį vai­kų žy­giai ne­si­ bai­gė. Jie ban­dė pa­tek­ti dar ir į vi­ są pa­rą vei­kian­tį klu­bą. Ke­lią jiems pa­sto­ju­siems dar­buo­to­jams ma­ža­ me­čiai aiš­ki­no no­rin­tys nu­si­pirk­ ti rū­ka­lų. Į vi­dų no­rė­jo pa­tek­ti ke­tu­ri vai­ kai, o ato­kiau jų lau­kė suau­gęs vy­ ras, ku­ris, pa­na­šu, yra jų va­dei­va.

Bu­vo aki­vaiz­du, kad ber­niu­kai jo klau­so ir vyk­do nu­ro­dy­mus.

Teis­ti ir baus­ti ne­ga­li­ma

Prie­žas­tys: nu­sta­ty­ta, kad nu­si­kal­tė­liais dar vai­kys­tė­je tam­pa aso­cia­

lių tė­vų ne­pri­žiū­rė­ti vai­kai.

Su­si­vie­ni­jo į gru­puo­tę

„Ne­neig­siu, mes ži­no­me apie šiuos ma­ža­me­čius nu­si­kal­tė­lius. Anks­ čiau jie va­gi­liau­da­vo po vie­ną, šie­ met jie jau vei­kia drau­ge. Gvel­bia, ką tik pa­ma­to: te­le­fo­nus, žmo­ nių daik­tus, pi­ni­gus. Vis­ką sun­ku ir iš­var­dy­ti. Len­da į te­le­ko­mu­ni­ ka­ci­jos bend­ro­vių sa­lo­nus, spau­ dos kios­kus, pre­ky­bos cent­rus“,

Vei­kiau­siai tie pa­tys ne­pil­na­me­čiai va­sa­ ros pra­džio­je ap­vo­ gė vie­nos te­le­ko­mu­ ni­ka­ci­jų bend­ro­vės būs­ti­nę Her­kaus Man­to gat­vė­je.

– tei­gė uos­ta­mies­čio 1-ojo po­li­ci­ jos ko­mi­sa­ria­to va­do­vas Min­dau­ gas Bu­si­las.

Ko­mi­sa­ria­to va­do­vas ne­slė­pė, kad šių ma­žų­jų nu­si­kal­tė­lių veik­los at­ve­jų už­fik­suo­ta ir dau­giau, ta­čiau ne kiek­vie­nam jų ran­da­ma įro­dy­ mų. M.Bu­si­las ti­ki­no ži­nan­tis, kaip vei­kia šie ne­pil­na­me­čiai, ta­čiau at­ skleis­ti de­ta­lių ne­no­rė­jo. „Ne­ga­liu pa­neig­ti to, ką sa­ko­te“, – pra­si­ta­rė pa­rei­gū­nas iš žur­na­lis­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

tų iš­gir­dęs, jog ma­ža­me­čiai vei­kia ne tik die­ną, bet ir nak­tį, bū­na pa­ si­skirs­tę vaid­me­ni­mis, su­si­sie­kia ir koor­di­nuo­ja veiks­mus te­le­fo­nais, o jiems va­do­vau­ja suau­gęs as­muo.

Svar­biau­sia fi­gū­ra – 12-me­tis

Pa­rei­gū­nas pri­si­mi­nė, kad vei­kiau­ siai tie pa­tys ne­pil­na­me­čiai va­sa­ ros pra­džio­je ap­vo­gė vie­nos te­le­ ko­mu­ni­ka­ci­jų bend­ro­vės būs­ti­nę Her­kaus Man­to gat­vė­je.

Tą­kart smul­kaus kū­no su­dė­ji­ mo vai­kas įlin­do į pa­tal­pų vi­dų ir drau­gams per­da­vė apie 40 nau­jų te­le­fo­nų.

Su 12 me­tų ber­niu­ku tą­kart nu­ si­kal­ti­mą įvyk­dė ki­tas ne­pil­na­me­ tis ir ne­se­niai iš įka­li­ni­mo įstai­gos grį­žęs 18-me­tis.

Vi­si jie bu­vo su­čiup­ti, bet dėl itin jau­no am­žiaus pa­grin­di­nis kal­ti­nin­kas ne­ga­lė­jo bū­ti pa­trauk­ tas bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn, o ki­ti ap­klaus­tie­ji dė­jo­si ne­su­si­ję su įvy­kiu.

Vie­nas ak­ty­viau­sių ma­žų­jų nu­ si­kal­tė­lių 12-me­tis Eri­kas anks­ čiau bu­vo su­gal­vo­jęs bū­dą vog­ti iš par­da­vė­jų. Par­duo­tu­vė­se jis pa­ si­pra­šy­da­vo į tua­le­tą, o pa­te­kęs į pa­gal­bi­nes pa­tal­pas iš­kraus­ty­da­ vo dar­buo­to­jų ran­ki­nes bei ki­še­ nes. Jis mo­kė­da­vo nu­gvelb­ti bu­te­ lį iš ba­ro ar iš­tuš­tin­ti ka­sos apa­ra­to stal­čiu­kus.

Pa­rei­gū­nai ži­no, kas yra šios gau­ jos na­riai, ta­čiau po­li­ci­nin­kai ne­ga­ li pa­da­ry­ti nie­ko dau­giau, tik nu­si­ kal­tė­lius per­duo­ti tė­vams, nes dėl itin jau­no am­žiaus vai­kai Lie­tu­vo­ je ne­ga­li bū­ti bau­džia­mi. „Įro­dy­ti jų ne­tei­sė­tą vei­ki­mą yra me­nas. Jų ne­pa­so­din­si į areš­ti­nę ir baus­ti to­kia baus­me, ko­kią jie su­ pras­tų ir jos bi­jo­tų, nė­ra pa­pras­ta. Įs­ta­ty­mai nu­ma­to vi­są vir­ti­nę įvai­ riau­sių po­vei­kio prie­mo­nių ir tik po il­go ban­dy­mo ge­ruo­ju pa­veik­ti to­ kius vai­kus jie ga­li bū­ti pa­siųs­ti į so­cia­li­za­ci­jos cent­rus. Mes im­tis ki­to­kių prie­mo­nių ne­ga­li­me. Yra nu­sta­ty­ta tvar­ka, ir mes ne­ga­li­me jos pa­žeis­ti“, – aiš­ki­no M.Bu­si­las.

Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ ros pro­ku­ro­rė Ra­sa Mo­re­nie­nė ti­ki­ no, kad nu­si­kals­ti lin­kęs 12-me­tis pa­ts prieš po­rą me­tų bu­vo api­plėš­ tas vy­res­nių paaug­lių. Ga­li bū­ti, kad šis įvy­kis pa­da­rė jam ypa­tin­ gą po­vei­kį.

Pro­ku­ro­rė ži­no, jog dau­ge­liu pa­ na­šių at­ve­jų ma­ža­me­čius vyk­dy­ ti nu­si­kal­ti­mus pa­stū­mė­ja vy­res­ni as­me­nys, ku­rie ste­bi įvy­kius bū­da­ mi ša­lia, bet pa­tys ran­kų ne­si­te­pa.

Tiek ma­ža­me­čiai nu­si­kal­tė­liai, tiek jais ma­ni­pu­liuo­jan­tys vy­res­ nie­ji pui­kiai ži­no įsta­ty­mus ir su­ vo­kia, kad 14 me­tų yra ri­ba, iki ku­ rios nu­si­kal­tę vai­kai nė­ra tei­sia­mi.

Aso­cia­lių tė­vų pa­li­kuo­nys

Vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos vy­ res­ny­sis spe­cia­lis­tas Ai­ri­das Vit­ke­ vi­čius ti­ki­no, kad ne­su­ti­ko nė vie­no nu­si­kals­ti lin­ku­sio vai­ko, ku­rio na­ muo­se bu­vo tvar­ka ir dar­na. „Vi­si ma­žie­ji nu­si­kal­tė­liai au­ga pro­ble­mi­nė­se šei­mo­se. Kai tam­pa­me tik­rais šių vai­kų drau­gais, jie pa­sa­ko at­vi­rai, kad tė­vai jais ne­si­rū­pi­na, to­ dėl tam­pa pik­ti ir links­ta į blo­gus da­ ly­kus“, – ne­slė­pė spe­cia­lis­tas.

A.Vit­ke­vi­čius ti­ki­no, kad 12me­tis, apie ku­rio nu­si­kal­ti­mus ži­ no vi­sos Klai­pė­dos po­li­ci­nin­kai, prieš sa­vai­tę iš­vež­tas į so­cia­li­za­ci­ jos cent­rą. Vie­na jį au­gi­nan­ti ma­ma aiš­kin­da­vo ne­su­sit­var­kan­ti su sū­ nu­mi, jis nuo­lat bėg­da­vo iš na­mų.

Ta­čiau sa­vo kal­tės mo­te­ris neįž­ vel­gė, nors net šei­mos ne­pa­žįs­tan­ tiems žmo­nėms kris­da­vo į akis tai, kad ber­niu­kas bu­vo vi­siš­kai ne­pri­ žiū­rė­tas. Kai kaus­tė spei­gas, drau­ge su ma­ma į teis­mą vai­kas atė­jo avė­ da­mas plo­na­pa­džiais ba­tais, o tarp

Komentaras Ra­sa Mo­re­nie­nė Pro­k u­ro­rė

M

a­no su­pra­ti­mu, toks vai­ kas su­pran­ta, kuo jam gre­sia nu­si­kal­ti­mai, kai pa­ts sa­vo kai­l iu pa­jau­ čia, ką reiš­kia pa­tek­ti už gro­tų. Da­bar sten­g ia­ma­si kaip tik ga­l i­ma nu­si­kal­ tu­sius vai­k us ap­sau­go­t i nuo suė­m i­ mų. To­dėl jie jau­čia­si ne­bau­džia­mi. Įs­ ta­ty­mas skam­ba la­bai gra­žiai, bet juk ne­ži­no­me sta­tis­ti­kos, kiek taip tau­so­ jant jų tei­ses pa­si­tai­so ir tam­pa nor­ ma­liais žmo­nė­mis. Kai vie­ną, ki­tą, tre­ čią bei dau­giau kar­tų nu­baus­ti lyg­ti­nai ga­liau­siai ne­pil­na­me­čiai gau­na rea­lią baus­mę, ta­da ke­lio at­gal į lais­vę ne­bė­ ra. Jei ga­lė­čiau, kiek­v ie­nam to­k iam vai­kui pa­ro­dy­čiau, ką reiš­kia bū­ti už­ da­ry­tam. Po tri­jų ar pen­k ių už gro­tų pra­leis­t ų pa­r ų dau­ge­l is pa­keis­t ų sa­ vo nuo­sta­tas. Kai su­pras, kad blo­gai elg­da­ma­sis tu­rės pa­sek­mes, ku­rių pa­ ts tik­rai ne­no­ri, esu tik­ra, grei­čiau pa­ keis sa­vo el­ge­sį, o nuo to bus sau­giau gy­ven­ti ir ap­lin­ki­niams. Juk ir ma­žas vai­kas pa­sau­lį pa­žįs­ta vis­ką iš­ban­dy­ da­mas pa­ts. Kai kyš­te­li pirš­tą prie ug­ nies ir ap­si­de­g i­na, ne­be­rei­k ia aiš­k in­ ti, kad tai pa­vo­jin­ga. Per­ne­lyg iš­pūs­tas vai­kų tei­sių pai­sy­mas lei­džia net nu­si­ kal­ti­mą įvyk­džiu­siems vai­kams jaus­ tis ne­bau­džia­miems.

trum­pu­čių pus­ko­ji­nių ir kel­nių ma­ tė­si pa­rau­du­sios vai­ko ko­jos.

Po­li­ci­nin­kai bi­jo ne­pil­na­me­čių

Ke­lias iki baus­mės, ku­rią nu­si­kal­ tę vai­kai su­pran­ta kaip rea­lią, yra il­gas. Po pir­mų­jų nu­si­kal­ti­mų pa­ pras­tai bau­džia­mi tė­vai. Pra­džio­je sie­kia­ma, kad jie pa­tys im­tų­si auk­ lė­ti at­ža­las.

Tik ge­ro­kai vė­liau pra­de­da­mi tai­ ky­ti įpa­rei­go­ji­mai lan­ky­tis pas psi­ chiat­rą, nuo­lat leis­ti lai­ką die­nos cent­re, kur su ma­ža­me­čiais bend­ rau­ja so­cia­li­niai dar­buo­to­jai.

Nors A.Vit­ke­vi­čius ti­ki­no, kad spe­cia­lis­tams pa­vyks­ta pri­si­bels­ti iki to­kių vai­kų šir­džių ir jie no­riai lei­džia lai­ką sto­vyk­lo­se bei cent­re, pa­rei­gū­nai pa­ste­bi ką ki­ta. Kas­met iš na­mų pa­bė­ga ir val­ka­tau­da­mi iš­gy­ve­na iš nu­si­kal­ti­mų dau­gy­bė ma­ža­me­čių.

Pa­rei­gū­nai ti­ki­na, kad daž­ną kar­ tą pa­tys bi­jo su­lai­ky­tų ne­pil­na­me­ čių, nes šie yra itin įžū­lūs, akip­ lė­šiš­ki ir už­ver­čia po­li­ci­jos va­dus skun­dais. Nors dau­ge­lis šių skun­ dų bū­na ne­pag­rįs­ti, tei­sin­tis dėl sa­ vo veiks­mų nė vie­nam po­li­ci­nin­kui nė­ra ma­lo­nu.

LEZ’e lieps­no­ja vai­duok­liai 1

Pas­ta­tai tu­ri bū­ti nu­ griau­ti už vals­ty­bės pi­ ni­gus ar­ba juos tu­ri skir­ti sa­vi­val­ dy­bei, ku­ri at­liks ši­tuos dar­bus“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Tur­to sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ jas Ed­var­das Si­mo­kai­tis.

Kiek kai­nuo­tų nu­grio­vi­mas, neaiš­ku, ta­čiau spė­ja­ma, ne­pi­giai, pa­sta­tų yra ke­lios de­šim­tys, nes kai­me bu­vo 30 so­dy­bų. „Kiek ži­nau, tie pa­sta­tai dar yra vals­ty­bės nuo­sa­vy­bė. Pa­gal Vy­riau­ sy­bės nu­ta­ri­mą pa­sta­tus Lyp­kiuo­se tu­ri pe­rim­ti Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja, bet jie jų ne­pe­ri­ma. Spren­di­mą nu­ griau­ti ga­li priim­ti tik sa­vi­nin­kas.

Kol kas jo­kių pra­šy­mų nu­griau­ti

ne­ga­vo­me“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Že­mėt­var­kos sky­riaus ve­dė­ja Rai­mon­da Gru­žie­nė.

Sa­vi­val­dy­bė sa­vo pi­ni­gų leis­ti ne­be­no­ri, esą ir taip už sa­vo pi­ni­ gus įre­gist­ra­vo vals­ty­bės tur­tą Ne­ kil­no­ja­mo­jo tur­to re­gist­re. „Krei­pė­mės ir į lais­vo­sios eko­no­ mi­nės zo­nos va­do­vus, bet šie sa­ko, kad jie tik val­do eko­no­mi­nę zo­ną ir grio­vi­mais neuž­sii­ma“, – pa­tvir­ti­ no E.Si­mo­kai­tis.

Ga­li­mas da­ly­kas, jog ap­leis­to kai­mo nu­grio­vi­mą pa­grei­tins suin­ ten­sy­vė­ję gais­rai šiuo­se LEZ‘o vai­ duok­liuo­se. „Pa­gal mū­sų sta­tis­ti­ką vi­si gais­ rai Lyp­kių kai­me vy­ko lie­pos mė­

ne­sį. Gal tai yra kie­no nors in­te­re­ sas, ne­ži­nau. Pa­de­gė­jų nu­sta­ty­ti ne­pa­vy­ko. Vie­ną die­ną iš kar­to bu­ vo trys ži­di­niai. Be jo­kio tiks­lo pa­ pras­tai ap­leis­ti pa­sta­tai taip daž­ nai to­se pa­čio­se vie­to­se ne­de­ga“, – įta­rė Klai­pė­dos ap­skri­ties prieš­ gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos vir­ši­ nin­kas Ge­de­mi­nas Ka­ra­lius.

Nuo me­tų pra­džios Klai­pė­do­ je de­gė 25 ap­leis­ti pa­sta­tai. Pen­ki iš jų – lais­vo­jo­je eko­no­mi­nė­je zo­no­ je. Vien lie­pos mė­ne­sį – 5, 11 ir 12 die­no­mis – ap­leis­tas Lyp­kių kai­mas lieps­no­jo tris­kart. Pas­ku­ti­nį kar­tą vie­nu me­tu bu­vo trys ži­di­niai.

Pa­de­gi­mus ti­ria po­li­ci­ja, ug­nia­ ge­siai ana­li­zuo­ja si­tua­ci­ją.

Pa­de­gi­mai: per 7 die­nas ap­leis­ta­me Lyp­kių kai­me ug­nia­ge­siai gais­rus

ge­si­no net tris kar­tus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

9

penktadienis, liepos 19, 2013

ekonomika Kro­vi­nių srau­tas menks­ta

Siū­lo ma­žin­ti mo­kes­čių naš­tą

€

Bend­ro­vė „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ pir­mą šių me­tų pus­me­tį per­ve­žė 23,4 mln. to­nų kro­vi­nių – 0,4 pro­c. ma­žiau nei per­nai tuo pat lai­ku. „Ma­žė­jan­ti apim­tis mums ke­lia ne­ri­mą ir mes ko­re­guo­ja­me iš­lai­das bei in­ves­ti­ci­jas. Be to, ak­ty­viai bend­rau­ja­me su klien­tais ir ban­do­me sta­bi­li­zuo­ti kro­vi­ nių srau­tus“, – sa­kė „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­ lių“ Kro­vi­nių ve­ži­mo di­rek­ci­jos Ko­mer­ci­jos de­par­ta­men­to di­rek­to­rius To­mas Ker­šis.

Spor­tui skir­tų pa­sta­tų sa­vi­nin­kus siū­lo­ ma visiškai at­leis­ti nuo ne­kil­no­ja­mo­jo tur­ to mo­kes­čio. Ati­tin­ka­mą pa­tai­są Sei­me re­ gist­ra­vo par­la­men­ta­ras Ju­ras Po­že­la. Jis sa­ko, kad ša­ly­je trūks­ta spor­to sa­lių, ba­sei­ nų, te­ni­so aikš­te­lių, spor­to klu­bų, to­dėl rei­ kia plės­ti šią inf­rast­ruk­tū­rą. Įs­ta­ty­mai da­ bar lei­džia spor­to sta­ti­nių sa­vi­nin­kus at­leis­ ti nuo ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio ar­ba jį su­ma­žin­ti atskiru savivaldybių sprendimu.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,9661 DB sva­ras ster­lin­gų 1 3,9979 JAV do­le­ris 1 2,6354 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5270 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9137 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1378 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3966 Ru­si­jos rub­lis 100 8,1170 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7910

Kon­ser­va­to­rius dėl kri­zės ap­kal­ ti­nu­sių so­cial­de­mok­ra­tų fi­nan­ sų mi­nist­rui va­kar tu­rė­jo bū­ti ne­ sal­du klau­sy­tis Tarp­tau­ti­nio va­ liu­tos fon­do (TVF) va­do­vės žars­ to­mų pa­gy­rų bu­vu­siam prem­je­ rui And­riui Ku­bi­liui.

Pri­ki­šo: M.Ka­se­liaus­ko va­do­vau­ja­mai VMI ten­ka tei­sin­tis ir dėl pra­stai

vyk­do­mo biu­dže­to su­rin­ki­mo pla­no.

Sau­liaus Žiū­ros / BFL nuo­tr.

VMI – kir­tis po kir­čio Lu­kas Mik­ne­vi­čius

tei­gia­ma va­kar iš­pla­tin­ta­me VMI pra­ne­ši­me.

Pa­žei­džia įsta­ty­mus

Ri­man­tas Ša­džius:

Mo­kes­čių ins­pek­to­riams pa­sta­ruo­ ju me­tu vis ten­ka tei­sin­tis ir gin­tis nuo smū­gių, pa­si­py­lu­sių iš įvai­rių pu­sių. Kol kas į vi­sus prie­kaiš­tus VMI at­sa­ko tik tiek, kad ins­ti­tu­ci­ jos veik­la bus pa­to­bu­lin­ta.

Vals­ty­bės kont­ro­lė va­kar pra­ne­ šė, kad mo­kes­čių fon­do ap­skai­ta jau ne pir­mus me­tus tvar­ko­ma, pa­ žei­džiant Bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos ir Vie­šo­jo sek­to­riaus at­skai­to­my­bės įsta­ty­mus bei Vie­šo­jo sek­to­riaus ap­skai­tos ir fi­nan­si­nės at­skai­to­ my­bės stan­dar­tus.

VMI tvir­ti­na, kad ši pro­ble­ma yra at­si­ra­du­si dėl tech­ni­nių ap­lin­ ky­bių, o per mė­ne­sį bus įgy­ven­din­ ta 70 pro­c. Vals­ty­bės kont­ro­lės re­ ko­men­da­ci­jų. „Mo­kes­čių fon­do ap­skai­ta tvar­ ko­ma dve­jy­bi­nio įra­šo prin­ci­pu, ta­čiau dėl Mo­kes­čių ap­skai­tos in­ for­ma­ci­nės sis­te­mos tech­ni­nių ri­bo­ji­mų (grei­ta­vei­kos) di­džio­ji kny­ga su­da­ro­ma al­ter­na­ty­vio­mis pu­siau au­to­ma­ti­zuo­to­mis prie­ mo­nė­mis, nau­do­jant duo­me­nis iš pir­mi­nių sis­te­mos mo­du­lių“, –

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

+0,3451 % +0,7231 % +0,2320 % –0,0079 % 0% +0,5026 % +0,4707 % +0,2544 % –0,0609 %

Žars­tė pa­gy­ras A.Ku­bi­liui

Vals­ty­bi­nei mo­ kes­čių ins­pek­ci­jai (VMI) – ne­ra­mios die­nos. Fi­nan­sų mi­ nis­te­ri­ja nu­spren­ dė, kad ši ins­ti­tu­ci­ ja kal­ta dėl pra­sto mo­kes­čių su­rin­ ki­mo. O va­kar VMI dar įgė­lė ir Vals­ty­ bės kont­ro­lė.

l.miknevicius@diena.lt

Valiutų kursai

Var­to­ji­mo mo­kes­čių ne­su­rin­ki­mą šiuo me­tu le­mia ne eko­ no­mi­nės prie­žas­tys, bet rim­tos mo­kes­ čių ad­mi­nist­ra­vi­mo spra­gos.

Kal­čiau­sia ins­ti­tu­ci­ja

ins­pek­ci­ja pa­si­ren­ka tas bend­ro­ ves, ku­rios nea­ti­tin­ka eko­no­mi­nės si­tua­ci­jos ir neuž­tik­ri­na efek­ty­vios kont­ro­lės.

Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos dar­bo gru­pė tei­gia, kad ga­lu­ti­nio var­to­ji­mo iš­ lai­dos šių me­tų pir­mą ket­vir­tį, pa­ ly­gin­ti su 2012 m. tuo pa­čiu lai­ko­ tar­piu, au­go 3,9 pro­c., na­mų ūkių var­to­ji­mo iš­lai­dos au­go 5 pro­c., o PVM mo­kė­ji­mo prie­vo­lė, VMI duo­me­ni­mis, au­go tik 2 pro­c. „Įver­ti­nęs dar­bo gru­pės ata­skai­ tą, da­rau iš­va­dą, kad var­to­ji­mo mo­ kes­čių ne­su­rin­ki­mą šiuo me­tu le­ mia ne eko­no­mi­nės prie­žas­tys, bet rim­tos mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo spra­gos“, – pra­ne­ši­me tei­gė fi­nan­ sų mi­nist­ras Ri­man­tas Ša­džius.

Dar skau­džiau VMI kliu­vo nuo tie­ sio­gi­nio vir­ši­nin­ko – Fi­nan­sų mi­ nis­te­ri­jos. Šios mi­nis­te­ri­jos dar­ bo gru­pė, ku­ri nag­ri­nė­jo mo­kes­čių ne­su­rin­ki­mo prie­žas­tis, nu­sta­tė, kad pa­grin­di­nė pro­ble­ma – mo­ kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo spra­gos.

Dėl to esą kal­ta VMI. Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja VMI prie­ kaiš­tau­ja ir dėl ne­vyk­do­mos sis­ te­m in­gos mo­kes­č ių mo­k ė­to­j ų ver­ti­ni­mo at­ran­kos. Mi­nis­te­ri­jos ma­ny­mu, dėl to ky­la ri­zi­ka, kad

VMI va­do­vai po to­kių Fi­nan­sų mi­ nis­te­ri­jos pa­reiš­ki­mų tei­gia, kad mi­nis­te­ri­jos dar­bo gru­pės iš­va­das ver­ti­na tei­gia­mai. „Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja pa­tei­kė ge­ras me­to­di­nio po­bū­džio re­ko­men­da­ci­ jas, lei­sian­čias dar la­biau pa­ge­rin­ti mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mą. Mi­nė­tas re­ko­men­da­ci­jas VMI jau įgy­ven­di­ na“, – sa­kė ins­pek­ci­jos vir­ši­nin­kas Mo­des­tas Ka­se­liaus­kas.

su­mo­kė­ti iš­kart, da­bar – tik po tam tik­ ro lai­ko. Dėl to biu­dže­to pa­ja­mos „pa­si­ slin­ko“ lai­ke į prie­kį. Ma­žiau PVM pa­te­ ko į biu­dže­tą ir todėl kad dėl au­gan­čio eks­por­to me­tų pra­džio­je spar­čiai di­dė­ jo grą­žin­tas PVM, ku­rio fak­tiš­kai vien per 2013 m. sausį–balandį grą­žin­ta 279 mln. li­tų dau­giau nei per­nai tuo pa­čiu me­tu. Ak­ci­zo su­mo­kė­ji­mui di­džiau­sią įta­ką tu­ri ma­žė­jan­tis ak­ci­zi­nių pre­kių

par­da­vi­mas: dy­ze­li­nių de­ga­lų šie­met par­duo­ta 2 pro­c., ben­zi­no – 17 pro­c., ci­ ga­re­čių – 2,5 pro­c. ma­žiau nei praė­ju­ siais me­tais. Stip­rių­jų al­ko­ho­li­nių gė­ri­ mų ir vy­no šiais me­tais par­duo­da­ma dau­giau, ta­čiau apie 13 pro­c. ma­žiau bu­vo par­duo­ta alaus. VMI nuo­mo­ne, di­džiau­sia ak­ci­zo su­rin­ki­mo pro­ble­ ma – įve­ža­mi de­ga­lai iš tre­čių­jų ša­lių ir kont­ra­ban­da.

Puo­lė tei­sin­tis

Lie­tu­vo­je dvi die­nas vie­šė­ju­si TVF va­do­vė Chris­ti­ne La­gar­de va­kar su mū­sų ša­lies po­li­ti­kais, ban­ki­ nin­kais, vers­lo at­sto­vais ir stu­ den­tais da­ly­va­vo ap­skri­to­jo sta­lo dis­ku­si­jo­je. Jo­je iš­gy­rė anks­tes­nės Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bės pa­stan­gas ko­vo­jant su fi­nan­sų kri­ze, o bu­ vu­siam prem­je­rui A.Ku­bi­liui dė­ ko­jo as­me­niš­kai. „Kai mes pa­si­žiū­ri­me į 2009 m., – ir į tai, kas bu­vo pa­siek­ta per tre­jus me­tus, – tai tie­siog stul­bi­ na. Tai bu­vo di­džiu­lės pa­stan­gos ir di­džiu­lė drą­sa. Aiš­ku, kad tai, ką Lie­tu­va pa­ro­dė, bu­vo drą­sa ir pa­si­ry­ži­mas pa­tiems iš­si­kaps­ty­ti iš kri­zės“, – Vil­niaus uni­ver­si­te­te vy­ku­sio­je dis­ku­si­jo­je sa­kė Ch.La­ gar­de.

Ji tei­gė, kad Lie­tu­va 2009-ai­ siais at­li­ko di­de­lį ir pa­gy­rų ver­tą dar­bą. „Ir aš no­rė­čiau pa­svei­kin­ ti prem­je­rą A.Ku­bi­lių, ku­ris da­ly­ vau­ja dis­ku­si­jo­je, no­rė­čiau pa­dė­ ko­ti jums, kad es­te čia, ir no­rė­čiau pa­dė­ko­ti už pa­stan­gas“, – tę­sė Ch.La­gar­de.

Pak­laus­ta, kiek svar­bu, ar at­ ski­ros ša­lys su sun­ku­mais tvar­ kė­si pa­de­da­mos TVF, ar be jo pa­gal­bos, fon­do va­do­vė tvir­ti­ no, kad svar­biau­sia – ga­lu­ti­nis re­zul­ta­tas, o ne tai, kaip jis bu­ vo pa­siek­tas. „Mums daž­nai pri­me­na­ma apie Lie­tu­vos įdė­tas pa­stan­gas – tai yra tai, kas ga­li bū­ti pa­da­ry­ta“, – sa­kė Ch.La­gar­de.

Vil­niu­je Ch.La­gar­de Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­jų va­do­vus per­spė­jo, kad da­bar svar­bu iš­sau­go­ti „sun­kiai pa­siek­tus“ kon­ku­ren­cin­gu­mo ir vie­šų­jų fi­nan­sų lai­mė­ji­mus.

Fi­nan­sų mi­nist­ras Ri­man­tas Ša­džius dis­ku­si­jo­je kal­bė­jo, kad Lie­tu­vo­je šiuo me­tu rei­kia vyk­dy­ ti po­li­ti­ką, nu­kreip­tą į dar­bo vie­ tų, ypač di­des­nės pri­dė­ti­nės ver­ tės, kū­ri­mą.

R.Ša­džius tei­gė, kad Lie­tu­vai reik­tų ne tik va­di­na­mų­jų Si­li­cio slė­nių, bet ir ge­rai mo­ka­mų, aukš­ tos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­bo vie­tų. „Lie­tu­va be­veik ne­tu­ri gam­ ti­nių iš­tek­lių, iš­sky­rus vie­ną – mū­sų in­te­lek­tą, žmo­giš­kuo­sius iš­tek­lius. Tai yra tai, kas tu­rė­tų bū­ti svar­bu Lie­tu­vai no­rint kon­ ku­ruo­ti pa­sau­ly­je, nes bend­ro­ je rin­ko­je kon­ku­ren­ci­ja yra vi­sur.

Dar­bo vie­tos, ku­rios ge­rai mo­ka­

Aiš­ku, kad tai, ką Lie­tu­va pa­ro­dė, bu­ vo drą­sa ir pa­si­ry­ ži­mas pa­tiems iš­si­ kaps­ty­ti iš kri­zės. mos, ku­rioms rei­kia aukš­to iš­si­la­ vi­ni­mo, yra bū­ti­nos, kad ga­lė­tu­ me teik­ti pa­slau­gas in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų, far­ma­ci­jos sek­to­ riams“, – sa­kė mi­nist­ras.

Lie­tu­vos ban­ko or­ga­ni­zuo­ to­je ap­skri­to­jo sta­lo dis­ku­si­jo­je „Eu­ro­pos eko­no­mi­nė in­teg­ra­ci­ ja: iš­šū­kių ir ga­li­my­bių ver­ti­ni­ mas“ taip pat da­ly­va­vęs cent­ri­ nio ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­kas Vi­tas Va­si­liaus­kas pa­brė­žė fe­de­ ra­liz­mo reikš­mę sie­kiant pi­ni­gų ir eko­no­mi­kos są­jun­gos. „Ma­nau, kad fis­ka­li­nis fe­de­ra­ liz­mas yra Eu­ro­pos atei­tis. Tai aš sa­kau kaip sa­vo as­me­ni­nę nuo­ mo­nę. Jau vyks­ta daug dis­ku­si­jų šiuo klau­si­mu, bet be fe­de­ra­liz­ mo ne­ma­tau ga­li­my­bių iš­gy­ven­ ti eko­no­mi­kos ir pi­ni­gų są­jun­gai“, – tei­gė V.Va­si­liaus­kas. „Klaipėdos“, BNS inf.

Bė­da – PVM ir ak­ci­zai Šių me­tų ge­gu­žę biu­dže­to pa­ja­mos iš mo­kes­čių vir­ši­jo pla­ną – su­rink­ta 100,4 pro­c. pla­nuo­tų pa­ja­mų. Pen­kių mė­ne­ sių fak­ti­nės mo­kes­čių įplau­kos ski­ria­si nuo pla­no, o tam dau­giau­sia įta­kos tu­ ri PVM ir ak­ci­zų įplau­kos. VMI nu­sta­tė, kad PVM įplau­kų at­si­li­ki­mui nuo pla­ no di­džiau­sią įta­ką šie­met tu­rė­jo pa­ si­kei­tu­si im­por­to PVM tvar­ka: anks­ čiau im­por­tuo­to­jai PVM pri­va­lė­da­vo

Po­žiū­ris: už Lie­tu­vos ko­vą su kri­ze Ch.La­gar­de gy­rė ne ša­lia sė­din­

tį R.Ša­džių, o anks­tes­nę ša­lies Vy­riau­sy­bę, ku­rią da­bar­ti­niai val­dan­ tie­ji ir kal­ti­na dėl vi­sų ne­ge­ro­vių.

Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

10

pENKtADIENIS, LIEPOS 19, 2013

PASAULIS Įtūžis stiprė­ja

Ki­lo riaušės

Su­šaudė dar­buo­to­jus

De­monst­ran­tai, ku­rie Bul­ga­ ri­jos sos­tinė­je So­fi­jo­je 35 die­ nas iš eilės pro­tes­tuo­ja prie­š vy­riau­sybę, pa­ra­gi­no iš­tisą par­ą blo­kuo­ti par­la­men­to pa­ statą. Va­kar jie rin­ko­si So­fi­jos cent­ro gatvė­se ir su­kėlė cha­ osą per in­ten­syvų vi­dur­die­nio eismą, šauk­da­mi „At­sis­ta­ty­di­ ni­mas“ bei „Ma­fi­ja“.

In­di­jos Bi­ha­ro vals­ti­jos mo­ kyk­los, kur ap­si­nuo­diję val­ gyk­los mais­tu mirė 22 moks­ lei­viai ir dar be­veik 30 at­si­ dūrė li­go­ninė­je, di­rek­torė pra­ dėjo slaps­ty­tis nuo teisė­sau­ gos, o pa­si­pik­tinę vie­tos gy­ ven­to­jai su­rengė riau­šes, blo­ ka­vo ke­lius ir de­gi­no au­to­mo­ bi­lius.

Af­ga­nis­ta­ne Ta­li­ba­no ko­vo­to­ jai va­kar nu­šovė aš­tuo­nis ci­ vi­lius af­ga­nis­ta­nie­čius, ku­ rie vy­ko į darbą JAV ka­riš­kių bazė­je į pie­tus nuo Ka­bu­lo.

Jie bu­vo pri­vers­ti iš­lip­ti iš sa­ vo au­to­mo­bi­lio, nu­ves­ti maž­ daug 200 m nuo ke­lio į ne­to­ li esantį kaimą ir po vieną nu­ šau­ti į galvą.

Krem­liaus kri­ti­kas pa­tup­dy­tas už grotų Ru­si­jos teis­mas va­kar skyrė pen­ ke­rių metų laisvės at­ėmi­mo baus­ mę pro­testų prie­š Krem­liaus po­li­ tiką ly­de­riui Alek­se­jui Na­val­nui, kai pa­skelbė nuo­sprendį by­lo­je dėl di­de­lio mas­to vals­tybės tur­ to grobs­ty­mo.

Suim­ti teis­mo salė­je

„Ge­rai. Jūs čia ne­nuo­bod­žiau­ki­te be manęs. Svar­biau­sia – ne­sėdėki­te rankų su­dėję: rupūžė pa­ti nuo naf­tos vamzd­žio ne­nu­šoks“, – so­cia­li­nia­me tink­le „Twit­ter“ spėjo brūkštelė­ti A.Na­val­nas prie­š tai, kai jam teis­me pa­skel­bus nuo­ sprendį bu­vo uždė­ti ant­ran­kiai. Jis ir me­tais švel­nesnę bausmę gavęs jo par­tne­ris Piot­ras Ofi­ce­ro­vas bu­vo iš­vež­ti į kalė­jimą.

Du vy­rai nu­teis­ti už tai, kad esą pa­vogė me­die­nos už 16 mln. rub­lių (1,3 mln. litų) iš vals­ty­binės bend­ rovės „Ki­rov­les“ 2009 m., kai A.Na­val­nas dir­bo Ki­ro­vo sri­ties gu­ber­na­to­riaus ne­mo­ka­mu kon­ sul­tan­tu. Abiem taip pat skir­ta 1 mln. rub­lių (80 tūkst. litų) bau­da.

Kal­ti­na­mie­ji tei­gia, kad by­la yra po­li­tiš­kai mo­ty­vuo­ta, ir ke­ti­ na skųsti teis­mo spren­dimą.

Trau­kia­si iš rin­kimų

A.Na­val­no ša­li­nin­kai iš­reiškė pa­ si­pik­ti­nimą dėl teis­mo spren­di­mo ir pa­va­di­no jį nau­jau­siu Vla­di­mi­ ro Pu­ti­no ban­dy­mu užg­niauž­ti net men­kiau­sią pa­si­prie­ši­nimą jau 13 metų trun­kan­čiam jo val­dy­mui.

Ta­čiau Mask­vos vald­žia neiš­davė jo­kių lei­dimų pro­tes­tuo­ti ir pa­ra­ gi­no su­si­lai­ky­ti nuo ne­sank­cio­ nuotų ak­cijų. Ma­nie­žo ir ki­to­ se sos­tinės aikštė­se va­kar budė­jo su­stip­rin­tos po­li­ci­jos pa­jėgos. Kai kurie įspėjimo nepaisę ir protes­ tuoti bandę A.Navalno šalininkai buvo sulaikyti. „By­la bu­vo vi­siš­kai su­fab­ri­ kuo­ta nuo pra­džios iki pa­bai­

gos, ir ne­tgi teisė­jas ne­galė­jo pa­sa­ky­ti, ko­kia bu­vo to nu­si­ kal­t i­m o prie­ž as­t is, koks tiks­ las“, – buvęs mi­nist­ras Bo­ri­ sas Nem­co­vas, tapęs opo­zi­ci­jos veikė­ju, sakė žur­na­lis­tams, išė­ jęs iš teis­mo salės.

Buvęs fi­nansų mi­nist­ras Alek­ se­jus Kud­ri­nas, dar pa­lai­kan­tis ry­šius su V.Pu­ti­nu, rašė „Twit­ ter“, kad šis nuo­spren­dis yra „ne tiek bausmė, kiek ban­dy­mas izo­ liuo­ti jį nuo vie­šo­jo gy­ve­ni­mo ir rin­kimų pro­ce­so“.

Vos dieną prie­š teis­mo ver­diktą A.Na­val­nas bu­vo re­gist­ruo­tas kaip kan­di­da­tas Mask­vos me­ro rin­ki­muo­se, ku­rie vyks rugsė­ jį. Nors nuo­spren­dis vi­siš­kai įsi­ teisės tik po ape­lia­ci­jos, jis ne­be­ ma­to pra­s-mės juo­se da­ly­vau­ti ir ra­gi­na sa­vo ša­li­nin­kus boi­ko­tuo­ ti rin­ki­mus.

Stip­rus ly­de­ris

37-erių A.Na­val­nas iš­ki­lo kaip nau­ja stip­ri po­li­tinė jėga per ma­ si­nius pro­tes­tus prie­š V.Pu­tiną, įsip­lies­ku­sius 2011-ųjų gruo­ dį. Dėl dau­ge­liui žmo­nių su­pran­ ta­mos re­to­ri­kos ir cha­riz­mos A.Na­val­nas ta­po vie­nu svar­biau­ sių opo­zi­ci­jos ly­de­rių, va­do­va­vu­ sių pre­ce­den­to ne­tu­rin­tiems pro­ tes­tams prie­š V.Pu­tiną.

Ta­čiau ne­tgi kai ku­rie opo­zi­ci­ jos veikė­jai kri­ti­kuo­ja A.Na­valną, sa­ky­da­mi, kad jam stin­ga aiš­kios ša­lies atei­ties vi­zi­jos ir kad jis tik ža­da su­triuš­kin­ti ko­rup­ciją bei su­so­din­ti į kalė­ji­mus sa­vo opo­ nen­tus, jei­gu iš­kiltų į vald­žią.

A.Na­val­nas taip pat dar nėra pelnęs di­de­lio pri­pa­ži­ni­mo ki­tuo­ se re­gio­nuo­se, išs­ky­rus sa­vo tvir­ tovę Maskvą, kur jis ta­po did­vy­riu in­ter­ne­tu ak­ty­viai be­si­nau­do­jan­ čiai vi­du­ri­nei kla­sei, sva­jo­jan­čiai gy­ven­ti ki­to­kio­je Ru­si­jo­je.

BNS, ne­wsru.com inf.

Nu­tildė: at­vy­kus graikų itin nemėgs­ta­mam Vo­kie­ti­jos fi­nansų mi­nist­rui W.Schäub­le, Atė­nuo­se bu­vo­

užd­raus­ta pro­tes­tuo­ti, į gat­ves pa­si­ųstos gau­sios po­li­ci­jos pa­jėgos.

Pro­tes­tai ne­padė­jo „De­pu­ta­tai pra­žudė tautą šiuo bal­sa­vi­ mu!“ – to­kiais šūkiais Grai­ki­jos ma­ni­fes­ tan­tai pa­si­ti­ko par­la­men­to pa­tvir­tintą naują an­tik­ri­zi­nių prie­mo­nių pa­ketą.

Re­for­mos mai­nais į pa­skolą

Grai­ki­jos par­la­men­tas va­kar pa­ry­ čiais ne­di­de­le balsų per­sva­ra pri­ėmė di­de­lio mas­to re­for­mas nu­ma­tantį teisės aktą, nuo ku­rio pri­klau­so, ar ša­lis gaus naują 6,8 mlrd. eurų (23,5 mlrd. litų) iš­moką pa­gal ES ir Tarp­ tau­ti­nio va­liu­tos fon­do (TVF) fi­ nan­sinės pa­gal­bos pro­gramą.

Koa­li­cinės vy­riau­sybės dau­gu­ma pa­dėjo pra­stum­ti la­biau­siai gin­či­ja­ mus straips­nius, ku­rie bu­vo išp­ro­ vo­kavę ke­lias die­nas tru­ku­sius pro­ tes­tus gatvė­se. Nau­ja­sis įsta­ty­mas bu­vo priim­tas 153 bal­sais prie­š 140.

Vi­sa mo­ky­tojų bend­ ruo­menė jau­čia­si iš­ duo­ta. Jie žlug­do tech­ni­nes mo­kyk­ las, ir tai tik pra­džia.

Pa­gal šį įsta­tymą tūkstan­čiai vie­ šo­jo sek­to­riaus dar­buo­tojų, įskai­ tant mo­ky­to­jus ir sa­vi­val­dy­bių po­li­ci­jos pa­reigū­nus, turės ieš­ko­ti nau­jo dar­bo ki­tur ar­ba priim­ti tą, ku­ris jiems bus pa­si­ūly­tas. Prie­šin­ gu at­ve­ju jie dar­bo vietų ne­teks.

Reak­ci­ja: A.Na­val­nui skir­ta kalė­ji­mo bausmė su­kėlė pa­si­pik­ti­ni­mo

bangą in­ter­ne­te, nu­si­vy­limą ir su­si­rūpi­nimą dėl šio ver­dik­to pa­reiškė ES bei JAV. „Reu­ters“ nuo­tr.

AFP nuo­tr.

Ža­da ge­res­nių dienų

Apie 4200 vie­šo­jo sek­to­riaus dar­ buo­tojų turėtų būti per­kel­ti į ki­

to­kius dar­bus jau iki lie­pos pa­ bai­gos.

Grai­ki­jai teks per­skirs­ty­ti iš vi­so 25 tūkst. dar­bo vietų vals­ty­binė­ se įstai­go­se, o iki metų pa­bai­gos at­leis­ti dar apie 4 tūkst. žmo­nių.

Nuo atei­nan­čios sa­vaitės vie­šo­sio­ se pro­fe­sinė­se tech­ni­kos mo­kyk­lo­ se ne­be­bus ren­gia­mi 52 spe­cia­ly­bių dar­buo­to­jai, kaip nu­ma­to­ma įsta­ ty­me, kurį pa­grin­dinė pri­va­čio­jo sek­to­riaus pro­fe­sinė sąjun­ga GSEE pa­va­di­no ant­ka­piu Grai­ki­jos dar­bi­ nin­kams.

Prem­je­ras An­to­nis Sa­ma­ras gy­ nė šias ne­po­pu­lia­rias prie­mo­nes, taip pat žadė­jo „ge­res­nes die­nas“ grai­kams ir pa­skelbė, kad bus 10 pro­c. su­ma­žin­ti par­da­vi­mo mo­ kes­čiai res­to­ra­nams, sie­kiant pa­ gy­vin­ti tu­rizmą.

Ra­gi­no trauk­tis iš ES

Ta­čiau tūkstan­čiams pro­tes­tuo­tojų, vėlų tre­čia­die­nio va­karą su­si­rin­ ku­siems prie Grai­ki­jos par­la­men­ to, prem­je­ro pa­ža­dai at­rodė tuš­ ti. „Vie­nu bal­sa­vi­mu jie per­braukė šim­tus tūkstan­čių gy­vy­bių, jie nu­ žudė tautą šiuo bal­sa­vi­mu, pa­pjovė be pei­lio!“ – te­le­vi­zi­jai „Eu­ro­news“ sakė vie­nas pro­tes­tuo­to­jas.

Mo­ky­tojų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­ tas Mi­cha­lis Tzat­zas sakė: „Vi­sa mo­ky­tojų bend­ruo­menė jau­čia­si iš­duo­ta. Jie žlug­do tech­ni­nes mo­ kyk­las, ir tai tik pra­džia.“

Prie par­la­men­to gar­siai skambė­ jo ra­gi­ni­mai trauk­tis iš ES ir keis­ti vy­riau­sybę.

Nemėgs­ta­mas sve­čias

Va­kar Atė­nuo­se bu­vo pa­skelb­tas drau­di­mas pro­tes­tuo­ti, nes į sos­tinę at­vy­ko Vo­kie­ti­jos fi­nansų mi­nist­ras Wolf­gan­gas Schäub­le. Šis po­li­ti­kas Grai­ki­jo­je lai­ko­mas griež­to tau­py­ mo po­li­ti­kos, smar­kiai vei­ku­sios šalį pa­sta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus, vie­nu pa­grin­di­nių apo­lo­getų. Į Atėnų gat­ves bu­vo pa­si­ųsta 4 tūkst. po­li­ci­ninkų, met­ro sto­tys mies­to cent­re už­da­ry­tos.

W.Schäub­le su­si­ti­ko su Grai­ki­jos prem­je­ru A.Sa­ma­ru ir ki­tais aukš­ tais pa­reigū­nais, taip pat da­ly­va­vo įstei­giant pa­ra­mos fondą į sun­kią pa­dėti pa­te­ku­sioms vers­lo įmo­ nėms.

BNS, „Eu­ro­news“ inf.

Skai­čiai ir fak­tai Grai­ki­ja pa­sta­ruo­sius ket­ve­rius

me­tus bu­vo pri­vers­ta im­tis dau­ge­ lio skaus­mingų re­formų mai­nais į 240 mlrd. eurų (828,6 mlrd. litų) fi­ nan­sinę pa­galbą iš ES ir TVF. Gy­ ven­tojų pro­tes­tai lėmė po­li­tinį ne­ sta­bi­lumą: per šį laiką ša­ly­je ke­tu­ris kar­tus keitė­si vy­riau­sybė.

Jau šeš­tus me­tus šalį kre­čiant re­

ce­si­jai, o ne­dar­bui pa­sie­kus re­kor­ dinį 27 pro­c. lygį, ne­si­ti­ki­ma, kad Grai­ki­jos eko­no­mi­ka vėl pra­dės aug­ti anks­čiau nei 2014 m.

Grai­ki­jos sko­la vis dar au­ga ir šie­

met turėtų pa­siek­ti 175 pro­c. bend­ ro­jo vi­daus pro­duk­to. Eks­per­tai būgštau­ja, kad ga­li tek­ti dar kartą nu­ra­šy­ti jos dalį, kaip bu­vo pa­da­ ry­ta per­nai kovą.

11

penktadienis, liepos 19, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

gidas

Į „Stebuklų šalį“ ves gatvės cirko festivalis Kitą savaitgalį Klaipėdoje vyksianti Jūros šventė ir vėl turės išskirtinį akcentą, kuriuo negali pasigirti joks kitas Baltijos valstybių miestas.

Mažiems ir dideliems

Tarptautinis gatvės cirko festivalis „Stebuklų šalis“ kvies susitikti su neprilygstamais šio žanro atstovais, skinančiais plojimus bei apdovanojimus Europos didmiesčiuose, ir rengia plačią visos šeimos laisvalaikio programą.

Tradicinėje vietoje, Šiaurės rage netoli Senosios perkėlos, liepos 26 d., penktadienį, iškilmingu atidarymu bei specialiais vakariniais artistų pasirodymais startuosiantis festivalis lankytojų lauks ir šeštadienį bei sekmadienį. Kaip pasakojo festivalio organizatorius Vaidas Kvedaras, artistai kasdien demonstruos vis kitokią programą – iš viso per savaitgalį Klaipėdoje bus parodyti 45 gatvės cirko artistų pasirodymai. Teritorijoje tradiciškai bus pastatytos dvi scenos su žiūrovams skirtais amfiteatrais, veiks kavinės, vyks atrakcijos mažiesiems žiūrovams.

Klaipėdiečių ketvirtuosius metus rengiamame festivalyje jau yra pasirodę tituluoti gatvės cirko artistai iš Prancūzijos, Vokietijos, Šveicarijos, Olandijos, Švedijos, Ispanijos, Australijos, JAV, Izraelio ir apsilankę daugiau kaip 10 tūkst. žiūrovų. Šių metų programoje – įspūdingas pirmąkart į Lietuvą atvyksiančių Europos artistų bei festivalio draugų sąrašas.

Skleis karnavalo magiją

Renginio puošmena – 1993-iaisiais Venecijoje įkurta ir karnavalo magiją skleidžianti „Teatro Pavana“ trupė, šiuo metu reziduojanti Olandijoje. Tarptautinė artistų komanda pristatys išskirtinės stilistikos pasirodymus su stulbinamos choreografijos bei scenografijos šokiais ant kojūkų. Virš minios iškylantys personažai virsta plevenančia spalvų jūra, paslaptingomis

„Teatro Pavana“ (Olandija).

„Chimichurri“ (Argentina).

moteriškomis būtybėmis arba tokių pat grakščių, kaip ir baukščių antilopių būriu, kuris darniai sustingsta nujausdamas pavojų.

Ištikimi festivalio bičiuliai „Bencha Theater“ (Olandija) akrobatai šiuosyk pristatys programą su gyva muzika ir nebeapsiribos „Stebuklų šalies“ firminiu ženklu tapusiais triukais ant krano – klaipėdiečių laukia numeriai su visiškai kitokiu, bet ne mažiau įspūdingu rekvizitu. „Bencha Theater“ pasirodymai – tai poezija ir adrenalinas kartu. Dramatiškos melodijos dera su įspūdingais ekstremaliais akrobatų piruetais ore.

Medžiojo keletą metų

Su festivalio senbuviais išradingumu varžysis „Stebuklų šalies“ naujokai „Du Mirador“ (Belgija) akrobatai, atvažiuojantys su didžiuliu sceninės įrangos bagažu ir dviem skirtingomis programomis. Dueto nariai įsimyli ir aiškinasi santy-

„Du Mirador“ (Belgija).

„SharnierTheater“ (Vokietija).

kius, pokštauja ir žaidžia, varžosi ir tikrina savo galimybių ribas.

Visa tai – lipant kuo arčiau debesų. „Du Mirador“ šokiai ore pelno žiūrovų simpatijas nuoširdžiais personažais ir komiškomis situacijomis, kurios klostosi taip vikriai, tarsi sudėtinga akrobatika būtų įkandama kiekvienam.

Desantas iš Ispanijos suteiks festivaliui sodraus pietietiško skonio.

Pokštai, šokiai ir triukai susilieja į visumą karštų vyrukų iš Ispanijos „Trifaldó“ šou. O jų argentinietiškos kilmės kolegos „Chimichurri“ žada net tris programas, kuriose įkūnys skirtingus veikėjus ir demonstruos stulbinamus cirko įgūdžius.

Jaukią atmosferą kurs linksmų Vokietijos komandos „SharnierTheater“ personažų, kuriuos „Stebuklų šalies“ rengėjai medžiojo keletą metų, kompanija. Gianno ir Nanini – šauni, nors ir keistoka porelė, nesižarstanti žodžiais.

Užtat jų mišrūnas Pino linkęs lo-

ti be progos ir nuolatos pridaro eibių... Šios įspūdingos lėlės – daugelio Europos vasaros festivalių puošmena. Gailestingosios sesutės „Dádivas“ (Ispanija) pasiūlys vaistų nuo visų ligų, o ypač – nuo blogos nuotaikos.

Lietuviški akcentai

Lietuvai festivalyje atstovaus tarptautinių renginių laureatas ir šalies publikos numylėtinis iliuzijos meistras Mantas Wizard.

Trijų dienų fiestą sekmadienio vakarą vainikuos dar vienas lietuviškas akcentas – šlovingo kolektyvo „Tele bim-bam“, vadovaujamo Neringos Čereškevičienės, koncertas. Nedažnai pajūrį aplankantys hitų „Mamos suknelė“, „Pupa“, „Voras“, „Baltoji varnelė“ ir kitų, kurių žodžius moka kiekvienas, atlikėjai žada puikią šventę visai šeimai. „Stebuklų šalis“ pirmąkart Klaipėdoje surengta 2010-aisiais.

Organizatorių nuotr.

Festivalį remia Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas.

Bilietai į renginį – „Tiketoje“ (www. tiketa.lt). Publika gali pasirinkti patraukliausią variantą iš bilietų, galiojančių kurią nors vieną (30 Lt) arba visas tris (60 Lt) festivalio dienas.

Bilietas suteikia teisę prireikus palikti renginio teritoriją ir norimu metu vėl sugrįžti į „Stebuklų šalį“ stebėti pasirodymų. Rengėjai įspėjo, kad festivaliui artėjant bilietai brangs, taigi pirkti iš anksto apsimoka. „Klaipėdos“ inf.

45

– tiek pasirodymų kitą savaitgalį Klaipėdoje surengs gatvės cirko artistai.

12

penktadienis, liepos 19, 2013

pramogų gidas Vasara Giruliuose – džiazo ritmu

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos kultūrinių renginių programa „Pėdink į Girulius“ kitą savaitę pristatys muzikinį projektą „Vasara džiazo ritmu“. Jo atlikėjai – klaipėdiečiai pianistas Marijus Kučikas ir džiazo vokalistė Edita Bodrovaitė-Rukienė publikai žada lengvų ir vasariškų džiazo melodijų vakarą. Edita baigė džiazo studijas Klaipėdos universitete (KU), šiuo metu vaikus moko vokalo, yra vadinamosios Lietuvos džiazo rinktinės narė. Marijus mokėsi groti E.Balsio menų gimnazijoje, studijavo KU pas doc. Saulių Šiaučiulį, dabar pats mokytojauja, daug koncertuoja.

KUR? Girulių bibliotekoje (Šlaito g. 10A).

KADA? Liepos 24 d. 18 val.

KAINA? Nemokamai.

Kviečia į muzikinę kavinę

Baltijos gitarų kvarteto narys Chrisas Ruebensas rytoj kviečia į susitikimą „Café musical“ (muzikinėje kavinėje). Tai – vieta, kurioje sudera skirtingos kultūros, suskamba sustojęs laikas ir muzika nuramina mintis. Poetiškas, kiek romantiškas programos pavadinimas nuteikia, jog kūriniai bus persmelkti skirtingos – braziliškos, rytietiškos, klasikinės, bliuzo, džiazo – muzikos elementų. Visi jie susilies, sukurdami progą improvizacijoms ir netikėtam skambesiui.

Ch.Ruebenso (gitara) ansamblyje taip pat gros Saulius Petreikis (pučiamieji), Vytautas Bikus (klavišiniai) ir Andrius Kairys (mušamieji).

KUR? KKS parko estradoje (Šaulių g. 36).

KADA? Liepos 20 d. 20 val.

KAINA? 15, 20 Lt.

Kintuose siaučia „Marių audra“ Praėjusį savaitgalį Lietuvos pamarį sudrebino „Marių audra“. Taip vadinasi liepos 13–27 dienomis vykstantis Kintų muzikos festivalis, kuris įsilies į Marių šventę.

riai – smuikininkės A.Jusionytė, D.Simaškaitė, J.Ivanova, violončelininkai J.Kulikauskas, Davidas Dumčius, kontrabosininkas Auris Galvelis.

Vienos dalies koncertų „Pažintis su „NI&Co“ metu ansamblio artistai solo grieš kūrinius, kuriuos drąsiai galima vadinti styginių instrumentų repertuaro aukso fondu.

Anot organizatorių, šie koncertai – puiki galimybė užmegzti asmenišką pažintį su ansamblio nariais.

Naktinis ir baigiamasis koncertai

Dovanų gavo fortepijoną

„Kaip banguojantis marių vanduo po audros nusklido garsas apie 2012 m. vasaros „NI&Co“ muzikos savaitę Kintuose. Po jos dar sekė Advento muzikinis sveikinimas kintiškiams bei „NI&Co“ videoklipo kūrimas Kintų bažnyčioje. Taip pasklido garsas apie Kintuose gimstantį muzikos festivalį, – pasakojo jo steigėja ir direktorė Audra Kiminiūtė-Juodeškienė. – Toji žinia nepaliko abejingų ir mūsų draugų. Didžiausią siurprizą ir nuoširdžiausią dovaną mums įteikė gydytoja Dalia Pečiukaitienė ir jos šeima iš Vilniaus, Kintų muzikos festivaliui padovanojusi savo antikvarinį fortepijoną, pagamintą J.Becker maždaug 1890–1900 m. Sankt Peterburge. Unikalus instrumentas restauruotas Juodeškų šeimos pastangomis. Taigi muzikos galia Kintuose auga, ieško partnerių, kurie kartais atsiranda netikėtai, tuo įrodydami, kad įvykiai ir daiktai, besipinantys tarpusavyje, ir žmonės, generuojantys idėjas, dalindamiesi širdžių šiluma ir gebėjimais, sukuria tai, ką mes pasišovę vadinti Kintų muzikos festivaliu.“ Jo pirmojo koncerto metu Kintų kultūros namų salėje restauracijos specialistas vilnietis Audrius Blažiūnas pristatė instrumentą, o pirmąkart jį „prakalbino“ instrumentinis trio „Kaskados“ iš sostinės: pianistė Albina Šikšniūtė, smuikininkė Rusnė Mataitytė ir violončelininkas Edmundas Kulikauskas atliko spalvingą ir dinamišką koncertinę programą. Joje skambėjo kompozitorių B.Smetanos, S.Prokofjevo, A.Chačaturiano, I.Stravinskio, A.Piazzollos kūriniai. Publikai tai buvo įsimintina muzikinė kelionė, supažindinusi su skirtingų šalių kompozitorių kūryba ir pradžiuginusi šio kolektyvo pateikiamomis kūrinių interpretacijomis.

Šeimininkai: ansamblis „NI&Co“ – Kintų muzikos festivalio ašis.

Organizatorių nuotr.

Vilniaus universiteto (VU) choras „Pro musica“ įkurtas 2004-aisiais VU studentų, baigusių studijas ir išlaikiusių ryšį su savo Alma Mater, iniciatyva. Chore dainuoja VU studentai, dėstytojai, darbuotojai ir alumnai. Chorui vadovauja R.Gelgotienė.

taip pat numatyta Kintų seniūnaičių spartakiada (10–12.30 val.), šventės dalyvių eisena nuo didžiosios evangelikų liuteronų bažnyčios iki marių (14.10 val.). Ten vyks koncertas „Ant marių krantelio“, skirtas Tarmių metams (15.30 val.). Jame dalyvaus šokių kolektyvai „Kintai“, Vilkyčių „Veiviržas“, Saugų vokalinis ansamblis „Vakarė“, Šilutės rajono folkloro kolektyvai. Šventės dalyvių nuo 18 val. lauks vandens pramogos ir rungtys – plaukiojimas katamaranais, baidarėmis, lentomis (SUP’ais). Nuo 21.30 val. vyks vakaro koncertas, kurį surengs roko grupė „RebelHeart“ (Kaunas). Jo metu ant Kuršių marių kranto suliepsnos laužas – kaip atminties ir pagarbos negrįžusiems iš marių, draugystės ir tolerancijos fakelas. Šventę organizuoja Kintų Vydūno kultūros centras ir Kintų seniūnija. Laukiami visi!

Repetuoja, kuria, koncertuoja

„Jau antrą vasarą susitinkame Kintuose. Šįkart Kintų muzikos festivalis – dar spalvingesnis ir įvairesnis, – džiaugėsi jo meno vadovas Gediminas Gelgotas. – Koncertų klausytojai dar išgirs mišrių balsų chorą „Pro Musica“. Ansamblis „NI&Co“ viena scena dalysis su Vilniaus universiteto choru, surengs ypatingą – naktinį – koncertą Kintų mažojoje bažnyčioje bei gros festivalio uždarymo koncerte.

Kaip ir pernai, be šių koncertų, taip pat vyks „NI&Co“ artistų soliniai pasirodymai – dviejų vakarų metu, atlikdami sudėtingiausius styginių instrumentų repertuaro kūrinius, jie asmeniškai prisistatys festivalio klausytojams. Bus galima išgirsti atskirai muzikuojant daugelio tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatus – smuikininkes Augustą Jusionytę, Dalią Simaškaitę, Juliją Ivanovą, violončelininką Justą Kulikauską. Kaip ir pernai, visą kitą laiką skiriame repeticijoms ir kūrybai, žinoma, nepamiršdami poilsio, kuris šiame krašte tampa ypatingu įkvėpimu. Džiaugiuosi, kad ir vėl esame kartu, ir tikiuosi, jog ir šią vasarą Kintų muzikos festivalis į publikos širdis atneš daug malonių įspūdžių, džiaugsmo.“ Dainuos „Pro Muzica“

Rytoj 13 val. Kintų kultūros namų salėje dainuos choras „Pro Muzica“. Koncerte dalyvaus ansamblis „NI&Co“. Jų pasirodymui diriguos Rasa Gelgotienė ir G.Gelgotas.

Žmonės, generuojantys idėjas, dalindamiesi širdžių šiluma ir gebėjimais, sukuria tai, ką mes pasišovę vadinti Kintų muzikos festivaliu.

„Pro Musica“ įgyvendino bendrus projektus su Ekstremadūros (Ispanija), San Francisko (JAV), Jekaterinburgo (Rusija), Oslo (Norvegija) ir Rio de Žaneiro (Brazilija) universitetų chorais.

Kintų muzikos festivalyje „Pro Musica“ atliks įžymiojo Lietuvos menininko M.K.Čiurlionio aranžuotas lietuvių liaudies dainas, o kartu su šio festivalio šeimininkais – ansambliu „NI&Co“ – choras dainuos G.Gelgoto kompoziciją. Įsilies į Marių šventę

Šis festivalinis koncertas įsilies į rytoj nuo 10 val. Kintuose vyksiančią Marių šventę, kurios programoje

Pažintis su „NI&Co“

Šventė baigsis, o Kintų muzikos festivalis tęsis, kviesdamas dar geriau susipažinti su „NI&Co“. Tai bus galima padaryti jau šįvakar ir liepos 25-ąją 19.30 val. Kintų didžiojoje bažnyčioje, kur ir vyks „Pažintis su „NI&Co“.

Styginių ansamblis „NI&Co“ įkurtas 2006 m. Kolektyvo branduolį sudaro daugelio tarptautinių konkursų laureatai, jaunieji Lietuvos stygininkai, studijavę ar tebetęsiantys savo studijas Vienos, Hamburgo, Graco ir kitose aukštosiose muzikos mokyklose. Kolektyvo na-

Liepos 24 d. 23 val. Kintų mažojoje bažnyčioje rengiamas naktinis koncertas, kuriame „NI&Co“ atliks šiuolaikinę minimalistinę muziką ir klausytojams pateiks ją netikėtai konceptualiai. Didžiąją ansamblio repertuaro dalį sudaro kolektyvo vadovo kūriniai. 2009-aisiais pats minimalistinės muzikos pradininkas JAV kompozitorius Terry Riley išreiškė susižavėjimą šiuo kolektyvu. „Tai, ką jūs darote, – iš tiesų efektinga. Man patinka, kad atlikėjai groja mintinai. Man patinka jūsų muzikantų jautrus vibrato ir dėmesys garso grynumui. Jūs skleidžiate taiką...“ (Fragmentas iš T.Riley laiško G.Gelgotui, 2009 m.).

Naktiniame koncerte ansamblis „NI&Co“ atliks specialią programą, sudarytą iš itin ramių ir harmoningų kūrinių, kurie būtent nakties tyloje, tikimasi, nuskambės stebuklingai... Tai bus naujas ir įsimintinas potyris kiekvienam atėjusiajam, žadėjo atlikėjai.

Jie surengs ir festivalio uždarymo koncertą, kuris vyks liepos 27 d. 19.30 val. Kintų didžiojoje bažnyčioje. „Po jaudinančio dviejų valandų koncerto dabar mes žinome: lietuviai muzikantai, pasivadinę „NI&Co“ vardu, pristato šiuolaikinę minimalistinę, eksperimentinę muziką ir jie pačius sudėtingiausius savo repertuaro kūrinius atlieka mintinai. Jie pasižymi niekur anksčiau nematytu atlikimo braižu, jų pasirodymuose judesys, išraiškos ir dirigavimo gestai organiškai susijungia su atliekama muzika. Jų muzikos atlikimo jėga yra užimanti kvapą, o kokybė – briliantinė“, – teigė muzikos kritikas E.Ochs Vokietijos leidinyje „Ostseezeitung“ 2012 m.

Festivalio baigiamajame koncerte „NI&Co“ atliks ypatingą programą, kurią jau šį rudenį išgirs Lenkijos, Švedijos bei JAV klausytojai. Pirmoje dalyje skambės žinomų užsienio kompozitorių kūriniai, antroje – originali vientisa kompozicija, sudaryta iš G.Gelgoto muzikos.

Parengė Rita Bočiulytė

13

penktadienis, liepos 19, 2013

pramogų gidas Prancūzų menininko prisistatymas

Tapytojo A.Gražio „Aukso amžius“

Šiandien Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) parodinėse erdvėse atidaroma trečioji šiuolaikinio meno projekto „Pažadas.

Pirma triuko dalis“ paroda / epizodas „Kaitaliojant priežastis“. Jo autorius yra jaunas prancūzas Simonas Nicaise’as. Savo darbuose menininkas siekia permąstyti įprastus objektus ir gestus, žvelgdamas į juos iš įvairių, dažnai netikėtų perspektyvos taškų. S.Nicaise’as šį mėnesį kūrė KKKC rezidentūroje. Parodos atidarymo dieną nuo 17.30 val. KKKC Meno kieme (Bažnyčių g. 4) bus pristatytas radijas duuuradio.fr, jo įkurtas drauge su menininkų grupe.

KUR? KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2).

KADA? Vernisažas – liepos 19 d. 17 val.

KAINA? Nemokamai.

Uostamiesčio Baroti galerijoje šiandien atidaroma vilniečio tapytojo Audriaus Gražio retrospektyvinė kūrinių paroda „Aukso amžius“, skirta autoriaus 50-mečiui. Anot filosofo Leonido Donskio, „A.Gražys mums atveria savo tylių struktūrų ir puantilistinio laiko pasaulį.

Puantilistiniame laike kiekvienas pasaulio fragmentas turi tylią savo paties egzistenciją. (...) Įdėmiai pažvelk į save kiekvienoje laiko atkarpoje, nes rytoj būsi ją praradęs – tai žinia, kurią siunčia gilus, refleksyvus, bet sykiu spontaniškai įvairiapusis ir nenuspėjamas A.Gražio menas“. Paroda veiks iki rugpjūčio 9 d.

KUR? Baroti galerijoje (Aukštoji g. 1).

KADA? Vernisažas – liepos 19 d. 17 val.

KAINA? Nemokamai.

Meno kieme – austi eilėraščiai Kitą savaitę uostamiesčio Meno kieme lankytojams duris atvers Inesos Carolos Baumgartl (Vokietija) paroda „Gintare“. Joje poetė savo sukurtas eiles pristatys netradiciškai – austas.

Sugrįš: ansamblis „Sare Roma“ klaipėdiečių festivalyje ant vandens pasirodo

kasmet.

Organizatorių nuotr.

Į jūrą – su muzika Festivalis ant vandens „Muzikuojantis keltas 2013“ šiandien plukdys čigoniškos muzikos, o rytoj – dainuojamosios poezijos gerbėjus.

Drauge: aktoriai K.Smoriginas ir O.Ditkovskis jau nebe pirmą dešim-

I.C.Baumgartl parodą parengė kartu su tekstilininke iš Berlyno Rita Zepf, kuri perrašė eiles siuvimo mašina. Eilėraščiai, išausti medžiagos skiautėse, primena kaklaskares, kuriomis moterys mojuoja išplaukiantiems laivams; kaklaskares – plazdenančias vėjyje tarsi įspėjamąsias vėliavas...

Anot poetės, bevaikštant gintaro pakrante, jai kilo mintis, kad jos prisiminimai ir jausmai – tarsi gintaro inkliuzai. O eilėraštis – gintaras, kuris vizualizuoja jos kelionę.

Tai inspiravo parodos pavadinimą.

Viešnia buvo mėnesiui atvykusi į Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) rezidenciją pagal jo vykdomą mainų su menininkų namais „Lukas“ Arenshope (Vokietija) programą. „Klaipėdos miestą ir apylinkes pažinau nesistemiškai; pasitelkiau

žemėlapį, kelionių gidą ir fotoaparatą, – sakė menininkė. – Tad naujuosius tekstus apibūdinčiau kaip vis dar laisvus, besikeičiančius įspūdžių nėrinius. Juose aprašomi ryšiai tarp erdvės, iš kurios atvykau, ir erdvės, keliaujant atrastos čia.“ „Pirmasis tekstas, gimęs Klaipėdoje, grąžina į kelionę keltu, atvykimą į uostą. Radijo transliuotos Vokietijos jūrų meteorologijos tarnybos naujienos priminė namus, bet aš jau buvau pakeliui, tarsi plyšyje tarp buvusio ir esamo, – apie eilėraščių inspiracijas pasakojo I.C.Baumgartl.

– Bastydamasi po uostamiestį, atsidūriau Skulptūrų parke. Jame susižavėjau vienoje Regimanto Midvikio skulptūroje iškaltu senos lietuvių liaudies dainos tekstu, jo skambesiu. Perskaičiusi dainos vertimą anglų kalba, vėliau ją išverčiau į vokiečių kalbą. Kitas eilėraštis – pastanga aprašyti mylimojo ilgesį, likus gimtajame uoste...“ Vernisažas – liepos 22 d. 18 val.

Klaipėdos meno kieme (Bažnyčių g. 4), kur KKKC organizuojama paroda veiks iki rugpjūčio 11 d. „Klaipėdos“ inf.

tmetį ne tik vaidina, bet ir koncertuoja kartu.

Čigoniškos aistros

„Čigoniški šokiai – magiški kaip būrimas“, – sakė „Sare Roma“ ansamblio vadovas Ištvanas Kvikas, šįvakar „Muzikuojančiame kelte“ ketvirtus metus iš eilės surengsiantis „Sare Roma“ čigonų dainų ir aistrų vakarą. „Kiekvienais metais sugalvojame naujų dalykų. Šį kartą parodysime keletą numerių iš mūsų naujos programos „Čigonų baronas“, kuri buvo sėkmingai pristatyta Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Netrukus ją rodysime festivaliuose Suomijoje ir Švedijoje. Publika tikrai mus palaiko. Dar deriname, ar atvyks ir visų pamėgtas smuikininkas Kasparas, tačiau gitaristas Arturas Sabilo, kuris puikiai groja flamenką, čigonų autorių dainas, tokias kaip „Aš turtingas“, tikrai bus. Pamatysite šokėją Anželą Kaldaros ir Lizą Kvik, mano dukrą, išgirsite dainininkes Alioną Michaj ir Rožę. Čigonų romansas yra nepaprasta daina – jo žodžiai pasiekia širdį, o akordai atspindi mūsų gyvenimą ir svajones sėdint prie laužo. O šokiai – tai stebuklinga magija, kurios mes, čigonai, net negalime paaiškinti.

Tai Dievas duoda mums dovaną – laimę perteikti galią, energiją, suteikiančias žmonėms galimybę giliai jausti. Tai – kaip čigoniškas būrimas, kurio niekur nesimoko-

ma, o daug tiesos pasako apie žmogų. Klaipėdoje mums ypač gera, čia antroji mūsų tėvynė, nes prieš 60 metų pirmą kartą į Lietuvą atvažiavusiems mano močiutėms ir seneliams tai buvo pirmasis miestas, kuriame jie įsikūrė. Vėliau daug metų jie gyveno Kupiškyje, tik paskui įsikūrė Vilniuje“, – savo emocijomis dalijosi I.Kvikas.

Ištvanas Kvikas:

Čigoniški šokiai – magiški kaip būrimas.

Dainuos poeziją

O rytoj „Muzikuojančiame kelte“ – dainuojamosios poezijos vakaras su aktoriais Kostu Smoriginu ir Olegu Ditkovskiu. „Kiekvieną kartą dainuoju kitaip, nes man neįdomu taip pat dainuoti“, – teigė K.Smoriginas, drauge su O.Ditkovskiu jau septintą sezoną dainuosiantis klaipėdiečių vasaros festivalyje ant vandens.

Galima suvaržyti žmogų, bet neįmanoma įkalinti dainos – primena kinų patarlė. Ja vadovaujasi ir K.Smoriginas, ruošdamasis koncertui. „Muzikuojančiame kelte“ jis pristatys savo dainas iš naujausio rin-

kinio „Albumas“. „Mano naujasis albumas yra labai teatrinis. Paprastas klausytojas, nežinodamas mano teatrinės praeities, nuopelnų ar klaidų, klausysis kaip tiesiog dainų – muzikos ir tekstų. Ir tarsi supras, apie ką aš dainuoju. Išties publika tas dainas priima tik po kiek laiko ir jas pamėgsta. Bepigu dabar visiems reikalauti „Paukščių“ ar „Pavasario“ – jos atsirado prieš 30 metų. Įsivaizduojate, kiek kartų jos jau dainuotos per koncertus?!.

Klausytojai be tų dainų manęs tarsi ir neįsivaizduoja. Todėl vakaro metu skambės ir jos... Naujos dainos priimamos atsargiau: žmogus iš prigimties yra atsargus... Bet kaipgi be jų?!.“ – prieš koncertą kalbėjo K.Smoriginas.

Išplauks iš Šiaurės rago

„Muzikuojantis keltas“ (keltas „Nida“) išplaukia iš Senosios Smiltynės perkėlos (Šiaurės ragas, Danės g. 1, Klaipėda).

Koncertų pradžia – 20.30 val.

Plaukimo trukmė – 2 val.

Bilietai į „Sare Roma“ pasirodymą – po 63 Lt, į K.Smorigino ir O.Ditkovskio dainuojamosios poezijos vakarą – po 53 Lt. Bilietus platina „Bilietų pasaulis“, o koncertų dienomis jie parduodami Senosios perkėlos kavinėje (renginio vietoje). „Klaipėdos“ inf.

Netradiciškai: Klaipėdos įspūdžių inspiruoti I.C.Baumgartl eilėraščiai

ant audeklo perrašyti siuvimo mašina ir taps parodos eksponatais.

14

penktadienis, liepos 19, 2013

sportas M.Beinoras skina pergales

Pralaimėta prancūzams

Klaipėdiečiai žaidė geriau

Tarptautiniame šachmatų turnyre „Plungė-2013“ visas pirmąsias keturias partijas laimėjo klaipėdietis Mindaugas Beinoras (ELO koeficientas 2 371). Taip pat visus 4 taškus iškovojo šiaulietis Matas Narmontas (2 418) ir kaunietis Tomas Laurušas (2 373). Pustaškiu nuo lyderių atsilieka trys šachmatininkai.

Lietuvos vaikinų (iki 18 metų) rinktinė nesėkme Latvijoje pradėjo Europos pirmenybes.

Pirmojo turo mačą lietuviai 58:67 pralaimėjo prancūzams. 19 taškų pelnė Domantas Sabonis, po 8 – Augustas Šuliauskas, Ričardas Verbickas ir Lukas Grabauskas. Grupėje lietuviai dar žais su serbais ir slovėnais.

Palangoje vyko draugiškos jaunųjų tenisininkų varžybos tarp Klaipėdos teniso akademijos ir svečių iš Maskvos. Rusijos mažieji sportininkai stovyklauja Lietuvos pajūryje, kaupia jėgas, o kurorto aikštyne kelia meistriškumą. Jauniesiems klaipėdiečiams pavyko nugalėti maskviečius akivaizdžiu pranašumu 17:8.

Sporto telegrafas Šaunuoliai. Baigėsi beveik dvi savaites trukusi 27-oji vasaros universiada Kazanėje (Rusija). Joje Lietuvos studentai iškovojo 10 medalių – 6 aukso, 1 sidabro ir 3 bronzos – bei galutinėje komandų įskaitoje užėmė 11-ą vietą. „Lietuvos studentų pasirodymas – neįtikėtinas. Džiaugiuosi, kad iškovojome ne tik dešimt medalių, bet ir daug sportininkų pateko į stipriausiųjų aštuonetus. Mes aplenkėme didesnes ir gilesnes sporto tradicijas turinčias šalis“, – mūsų šalies atstovų pasirodymą įvertino Lietuvos sporto universiteto (LSU) sporto ir infrastruktūros prorektorius, nusipelnęs šalies treneris Aleksas Stanislovaitis. Universiados medalių įskaitoje Lietuva aplenkė Vokietiją, Prancūziją, Didžiąją Britaniją, Braziliją, Lenkiją ir kitas šalis. Kazanėje Lietuvai atstovavo 91 studentas 12-oje sporto šakų. Prieš dvejus metus Šendžene (Kinija) vykusioje universiadoje lietuviai iškovojo 13 medalių ir pasiekė geriausią rezultatą per nepriklausomos Lietuvos istoriją. Kita vasaros universiada 2015 metais vyks Pietų Korėjoje.

Tenisas. Taline (Estija) vykstančiame teniso turnyre pasirodymą dvejetų bei vienetų varžybose baigė aštuoniolikmetis Lukas Mugevičius. Lietuvio bei 22-ejų suomio Heriko Sillanpaa duetas trečiadienį dvejetų varžybų ketvirtfinalyje 3:6, 6:1, 7:10 turėjo pripažinti favoritų – 20-mečio suomio Micke Kontineno bei 24-erių olando Wesley Koolhofo pranašumą. Vienetų varžybų aštuntfinalyje L.Mugevičius 0:6, 2:6 pralaimėjo antrajai raketei prancūzui Lucui Pouille. Turnyro Estijos sostinėje prizų fondą sudaro 15 tūkst. JAV dolerių.

Dviračių sportas. Čekijoje prasidėjo Senojo žemyno jaunių (iki 18 metų) ir jaunimo (iki 23 metų) plento dviračių pirmenybės. Jaunių vaikinų atskiro starto lenktynėse 53-ias finišavo Matas Mickevičius, 22,5 km distanciją įveikęs per 30 min. 28,34 sek. Dar kuklesni buvo kitų dviejų Lietuvos atstovų rezultatai. Martynas Stasikelis (31 min. 34,14 sek.) liko 69-as, o Hubertas Grigelevičius (32 min. 13,91 sek.), aplenkęs vos vieną varžovą, tenkinosi 73-iąja pozicija.

Lengvoji atletika. Italijoje vystančiose Europos jaunimo lengvosios atletikos pirmenybėse į vaikinų rutulio stūmimo rungties finalą tarp trylikos dalyvių su šeštu rezultatu pateko bei vakar vakare dėl medalio kovojo 19-metis Paulius Žabinskas. Atrankos varžybų A grupėje (9 dalyviai) klaipėdietis jau pirmuoju bandymu pagerino asmeninį rekordą (18 m 60 cm) ir įvykdė kvalifikacinį (18 m) normatyvą. Toliau nei P.Žabinskas šioje grupėje rutulį nustūmė bosnis Mesudas Pezeras (19 m 40 cm).

Starte – sunki brazilių pergalė Klaipėdoje ir Panevėžyje vakar prasidėjo pasaulio merginų iki 19 metų krepšinio čempionatas.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Uostamiestyje pirmosios į aikštelę išbėgo Rusijos ir Brazilijos rinktinės. Per visas 40 minučių vyko permaininga kova. Priekyje buvo tai viena, tai kita komanda.

Kas nugalės, sprendėsi paskutiniąją minutę. Nuaidėjus finalinei sirenai pergalės šokį šoko Pietų Amerikos atstovės – 66:63 (5:13, 22:12, 16:19, 23:19).

Nugalėtojas į priekį vedė 16 taškų pelniusi Vanessa Goncalves ir 11 – Alana Goncalo. Tarp rusių rezultatyvumu išsiskyrė Olga Novikova – 17 taškų ir Albina Raževa – 14.

Kitaip klostėsi antrosios rungtynės, kuriose žaidė Serbijos ir Korėjos komandos. Pergalę šventė europietės 88:79.

Serbės išsiveržė į priekį nuo antrojo kėlinio pradžios. Trečiajame kėlinyje jos pirmavo net 17 taškų skirtumu ir niekas neabejojo, kad Serbijos rinktinė pergale pradės pirmenybes. Tačiau kitaip maniusios korėjietės ketvirtąjį kėlinį sumažino skirtumą iki 3 taškų – 70:73, bet lemiamoms atakoms pristigo jėgų.

Kova: nors pergalių svarstyklės sviro rusių (raudona apranga) pusėn, tačiau fortūna nusišypsojo brazilėms.

Vytauto Petriko nuotr.

Vakar dar žaidė Argentina ir Australija bei Japonija ir Ispanija.

O Panevėžio krepšinio aistruoliai pirmųjų varžybų neišvydo.

Senegalo rinktinė vėlavo atvykti į Lietuvą, todėl Kanados komandai įskaityta techninė pergalė rezultatu 20:0.

Kitos varžybos, kuriose susirėmė Prancūzijos ir Olandijos komandos, žiūrovams buvo nuobodžios.

Prancūzės buvo visa galva pranašesnės už varžoves 81:58.

Klaipėdoje tris dienas kovos A ir B grupių ekipos iš Rusijos, Serbijos, Brazilijos, Korėjos, Aus-

tralijos, Ispanijos, Argentinos ir Japonijos. Aukštaitijos sostinėje varžysis C ir D grupėse kovosiančios Lietuvos, JAV, Prancūzijos, Olandijos, Kanados, Kinijos,

Senegalo ir Malio rinktinės. Lietuvės vakar susitiko su amerikietėmis. Į kitą etapą pateks po tris geriausias grupių komandas.

1-ojo etapo rungtynių Klaipėdoje tvarkaraštis Šiandien 13.30 val. Korėja – Brazilija 15.45 val. Rusija – Serbija 18 val. Ispanija – Argentina 20.15 val. Australija – Japonija

Rytoj 13.30 val. Brazilija – Serbija 15.45 val. Korėja – Rusija 18 val. Argentina – Japonija 20.15 val. Ispanija – Australija

„Atlanto“ komandoje rungtyniaus D.Nakrošius Klaipėdos „Atlanto“ futbolo klubas dvejų metų sutartį pasirašė su 22ejų gynėju Donatu Nakrošiumi.

Papildymas: V.Lekevičius per vasarą į komandą priėmė trečią naujoką.

„Atlanto“ futbolo klubo nuotr.

Pastaruosius dvejus metus futbolininkas rungtyniavo Lenkijoje, Ržešovo „Stal“ klube.

D.Nakrošius žaidėjo kelią pradėjo gimtajame Panevėžyje, gindamas „Ekrano“ jaunimo komandos garbę. Vėliau vidurio gynėjas atstovavo FBK „Kauno“ ekipai, iš kurios išvyko į Lenkiją.

Tai trečiasis naujokas „Atlanto“ futbolo klube per vasaros pertrauką. Anksčiau komandos atstovai

sukirto rankomis su gynėju Luku Artimavičiumi ir puolėju Luku Baranausku.

Su tiek pat futbolininkų buvo ir atsisveikinta. Į Rusijos aukščiausioje lygoje žaidžiančią Nižnij Novgorodo „Volgos“ ekipą, su kuria pavyko pasirašyti sutartį, buvo išlydėtas vartininkas Michailas Komarovas. Abipusiu susitarimu iš komandos išėjo nuo sezono pradžios Klaipėdos „Granitui“ skolintas Justas Vilavičius ir atleistas nė vienerių rungtynių šiose pirmenybėse nežaidęs Artiomas Jerošenka. „Klaipėdos“ inf.

19

penktadienis, liepos 19, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame C.Frieser knygą „Oskaras ir vaikų gaujos paslaptis“.

C.Frieser. „Oskaras ir vaikų gaujos paslaptis“. Smalsusis nuotykių mėgėjas Oskaras ryžtasi keliauti laiko mašina į praeitį, kad tik nereikėtų šeštadienį mokytis lotynų kalbos.

Atsidūręs viduramžių Niurnberge, jis pakliūva į miestą, pilną raupsuotųjų.

Su savo senuoju bičiuliu Albrechtu (su juo susipažino per pirmąją kelionę praeitin) Oskaras patiria šiurpių nuotykių. Berniukai vos išneša sveiką kailį, stengdamiesi į dienos šviesą ištraukti mieste siaučiančių plėšikų gaują ir jų vadeivą.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 23 d.

Avinas (03 21–04 20). Jausitės prislėgtas, manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Susikivirčijus galimas emocijų protrūkis. Venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs.

Jautis (04 21–05 20). Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos.

Tik nebūkite paviršutiniškas ir pernelyg pasitikintis savimi.

Dvyniai (05 21–06 21). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti savo emocijų, bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė, atsiras progų išnaudoti savo kūrybines galimybes.

Vėžys (06 22–07 22). Būkite atidus, teks rinktis – draugiški santykiai ar nepritarimas tam tikroms aplinkinių idėjoms. Norėsite plaukti prieš srovę. Nieko svarbaus nespręskite, ypač jei jaučiate, kad ne iki galo supratote situaciją.

Liūtas (07 23–08 23). Esate komunikabilus ir sumanus, lengvai atrandate naujų idėjų. Tinkamas laikas apsvarstyti susidariusią situaciją. Iš naujos pažinties ar susitikimo nieko daug nesitikėkite, greičiausiai tai bus tiesiog malonus pokalbis.

Mergelė (08 24–09 23). Būsite įsitempęs ir šiek tiek irzlus, o tai gali tapti nesutarimų su aplinkiniais priežastimi. Todėl geriau patylėkite ir venkite konfliktų.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės savo jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Neignoruokite savo norų.

Skorpionas (10 24–11 22). Bus sunku susikaupti, gali kilti netinkamų ar klaidinančių minčių. Tai sunkus ir emocionalus laikas, galimi kivirčai su vyresniais ir autoritetingais žmonėmis. Geriau pabūkite vienas, atsipalaiduokite, pasiklausykite muzikos. Šaulys (11 23–12 21). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, galėsite juos patikrinti, nes jūsų protas bus ypač aktyvus. Netyčia neįskaudinkite pačių artimiausių draugų.

Ožiaragis (12 22–01 20). Dėl skirtingų vertybių ir skonio nesuprasite kito žmogaus. Neskubėkite ginčytis, geriau dar kartą išklausykite savo pašnekovo ir pasistenkite jį suprasti.

Vandenis (01 21–02 19). Energingas laikotarpis, tinkantis įgyvendinti planus arba rūpintis turimu verslu. Šiuo metu būsite fiziškai aktyvus. Tik nepraraskite saiko. Žuvys (02 20–03 20). Jausite nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Pasistenkite tinkamai susiskirstyti laiką ir darbus, kad vakare nepasirodytų, jog nieko nespėjote nuveikti, nors ir išliejote begalę energijos.

Orai

Lietuvoje artimiausiomis dienomis bus lietinga, oras pradės vėsti. Šiandien galima perkūnija, vėjo gūsiai kai kur sieks 15–17 m/s. Sušils iki 19–24 laipsnių šilumos. Šeštadienis bus lietingas, temperatūra naktį sieks 9–15, dieną 18–19 laipsnių šilumos. Lietingi orai prognozuojami ir sekmadieniui.

Šiandien, liepos 19 d.

+19

+19

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+20

Šiauliai

Klaipėda

+20

Panevėžys

+20

Utena

+19

5.18 22.04 16.46

200-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 165 dienos.

Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+23

Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +26 Brazilija +27 Briuselis +26 Dublinas +23 Kairas +32 Keiptaunas +16 Kopenhaga +24

kokteilis Pa­sis­ver­ti gat­vė­je? Ko­dėl gi ne Po se­ną­ją Klai­pė­dą vaikš­čio­ju­siai Da­ nu­tei top­te­lė­jo min­tis, kad vi­sai ne­blo­ gai bū­tų, jei kaip se­nes­niais lai­kais vie­ na ar ki­ta mo­čiu­tė sau ko­kį cen­tą pri­si­ dur­tų sver­da­mos no­rin­čiuo­sius su­ži­ no­ti sa­vo svo­rį žmo­nes. „Pri­si­me­na­te, mo­te­riš­kės tu­rė­da­vo svars­tyk­les, ku­ rios šian­dien, aiš­ku, su­kel­tų šyps­n į, – trum­pam sen­ti­men­tai už­plū­do skai­ty­ to­ją. – Šian­dien jos tu­rė­tų, be abe­jo, pa­ žan­ges­nes svars­tyk­les. Ir anais lai­kais, ir šiais tik­rai at­si­ras­tų smal­suo­lių, ku­ riems ma­gė­tų su­ži­no­ti, kiek sve­ria.“ Anot Da­nu­tės, dėl vi­so­kių ir net ab­sur­ diš­kų drau­di­mų bai­mių daug ko ne­be­ tu­ri­me.

Spau­dė ran­ką alu­da­riams Di­džio­ji da­lis vy­rų ir net ne­ma­žai mo­ te­rų va­kar pa­sau­ly­je šven­tė Tarp­tau­ ti­nę alu­da­rių die­ną. „Kok­tei­liui“ pa­vy­ko su­ži­no­ti, kad šios die­ nos idė­ja gi­mė JAV alaus žur­na­lis­to Jay Brook­so gal­vo­je, kai jis pa­ma­tė lip­du­ką San Fran­cis­ko alu­dė­je. Ant jo bu­vo pa­ra­ šy­ta: „Ar jau pa­šlo­vi­no­te sa­vo alu­da­rį?“ Idė­ją pa­si­ga­vo žur­na­las „Beer&Brewer Ma­ga­zi­ne“, ku­ris šiai pro­gai ne­tgi pra­ dė­jo rink­ti my­li­miau­sią vie­tos alu­da­rį.

Alu­da­r ių die­na yra su­ta­pa­t i­na­ma su Šven­to­jo Ar­nol­do die­na, ku­ris kai ku­ riuo­se baž­ny­čios raš­tuo­se yra lai­ko­ mas alaus ga­my­bos pa­tro­nu. Nors da­ ta ir ke­lia abe­jo­nių, ta­čiau pa­gar­bos šie žmo­nės yra ver­ti bet ku­riuo at­ve­ju.

Kaunas Londonas +28 Madridas +36 Maskva +24 Minskas +23 Niujorkas +34 Oslas +24 Paryžius +30 Pekinas +30

Praha +27 Ryga +19 Roma +29 Sidnėjus +21 Talinas +17 Tel Avivas +29 Tokijas +29 Varšuva +24

Vėjas

7–12 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+22

+19

Marijampolė

Vilnius

+21

Alytus

Vardai Aurėja, Auksė, Gailigandas, Ksaveras, Mantgailė, Vincentas.

liepos 19-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+19

+19

+18

+18

9

+18

+19

+18

+17

9

+18

+19

+19

+18

10

rytoj

sekmadienį

1545 m. La­man­š o są­ siau­ry­je nu­sken­do ang­ lų ka­ro lai­vas „Ma­ry Ro­ se“: ka­tast­ro­fos au­ko­mis ta­po dau­g iau nei 700 žmo­nių.

1814 m. gi­mė re­vol­ve­rio iš­ra­dė­jas ame­ri­kie­tis Sa­ mue­lis Col­tas.

1834 m. gi­mė pran­cū­zų ta­py­to­jas imp­re­sio­nis­tas ir skulp­to­r ius Ed­ga­ras De­ga­sas. Mi­rė 1917 m.

1870 m. Pran­cū­zi­jos im­ pe­ra­to­r ius Na­po­leo­nas III pa­skel­bė ka­rą Prū­si­

jai, pra­dė­da­mas pran­cū­ zų ir vo­kie­čių ka­rą.

1893 m. gi­mė ru­sų poe­ tas Vla­d i­m i­r as Ma­j a­ kovs­kis.

1900 m. Pa­ry­žiu­je ati­da­ ry­tas pir­ma­sis met­ro.

1966 m. bū­da­mas 50ies Fran­kas Si­nat­ra ve­ dė dvi­de­šimt­me­tę ak­to­ rę Mia Far­row.

1980 m. Mask­vo­je pra­ si­dė­jo olim­pi­nės žai­dy­ nės, ku­r ias, pro­tes­t uo­ da­mos prieš so­vie­tų in­ va­z i­ją Af­ga­nis­ta­ne, boi­

To­bu­lo ko­rio paslaptis įminta

ko­ta­vo dau­g iau nei 45 vals­ty­bės.

1996 m. le­gen­d i­n iam bok­si­nin­kui Mu­ham­ma­ dui Ali už­de­gus olim­pi­ nę ug­nį, pra­si­dė­jo At­lan­ tos (JAV) va­sa­ros olim­pi­ nės žai­dy­nės.

2008 m. Niu­jor­ke, is­to­ ri­n ia­me Floyd Ben­net Field oro uos­te, ati­deng­ ta me­mo­r ia­l i­nė len­t a, skir­ta is­to­r i­n iam lie­t u­ vių la­kū­nų Ste­po­no Da­ riaus ir Sta­s io Gi­rė­no skry­džiui per At­lan­tą.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sap­nuo­se ait­va­rai sim­bo­li­zuo­ja iliu­

Tūks­tan­čius me­tų mąs­ty­to­jai ste­ bė­jo­si to­bu­la bi­čių ko­rio san­da­ ra. Kiek­vie­na ko­rio ake­lė yra to­ bu­lo še­šia­kam­pio for­mos, o jos še­ šios plo­ny­tės vaš­ki­nės sie­ne­lės ne vien su­tei­kia tvir­tu­mo ko­rio struk­ tū­rai, bet ir yra iš­ma­niau­sias bū­das me­dui lai­ky­ti.

Kaip ro­do nau­ja stu­di­ja, ko­rio ake­ lės iš pra­džių bū­na ne še­šia­kam­pės, o ap­skri­tos. Še­šia­kam­pė­mis jos pa­laips­niui tam­pa to­ly­giai pa­si­skirs­tant vaš­ kui, ku­rį spe­cia­lios bi­tės dar­bi­ nin­kės įšil­do iki ly­dy­mui­si ar­ti­mos tem­pe­ra­tū­ros. Šią prie­lai­dą iš­kė­lė trys moks­li­ nin­kai iš Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ir Ki­ ni­jos, va­do­vau­ja­mi Kar­di­fo uni­ver­ si­te­to ty­rė­jo Bhus­ha­no Ka­ri­ha­loo.

Moks­li­nin­kai aiš­ki­no­si, kas nu­ tin­ka, kai ko­rius sta­tan­čios bi­tės su­ren­ka vaš­ko pleis­ka­nė­les nuo ne­kta­rą ir žie­da­dul­kes ren­kan­čių dar­bi­nin­kių kū­nų.

Karšt­l i­g iš­kai dar­b uo­d a­m o­s i, šios bi­tės lip­do ake­les, iš­si­ri­kia­vu­ sios ei­lė­mis ša­lia vie­na ki­tos ir iš

Procesas: pradžioje korio akelės būna apskritos, o ne šešiakampės.

prie­šin­gų ko­rio pu­sių. Jos su­min­ ko pleis­ka­nė­les ir pri­lip­do jas ne­to­li tos vie­tos, kur jun­gia­si trys ma­žy­ čiai 6 mm skers­mens ci­lind­rai.

Dar­bi­nin­kių sklei­džia­ma ši­lu­ma ir vaš­ko fi­zi­nės sa­vy­bės at­lie­ka vi­ sa ki­ta.

Maž­daug 45 laips­nių Cel­si­jaus tem­pe­ra­tū­ro­je vaš­kas la­bai su­

minkš­tė­ja ir tam­pa klam­pia tą­ sia ma­se.

Ake­lių jun­gi­mo­si vie­to­je pa­vir­ šiaus įtem­pi­mo jė­ga pri­ver­čia vaš­ką iš­si­temp­ti tar­si pie­niš­ką ka­ra­me­lę.

Sie­ne­lės tarp ci­lind­rų jun­gi­mo­si vie­tų su­si­ly­do, iš­si­tie­si­na, ir ake­ lės tam­pa še­šia­kam­pės.

zi­jas. Dėl pra­mo­gos ga­lit už­mirš­ti svar­ bius rei­ka­lus. Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad žio­vau­ja­te iš nuo­bo­du­l io, reiš­k ia, jog jūs su­lauk­si­te pa­lan­kių nau­jie­nų iš to­li esan­čių drau­ gų. Ste­bė­ti ki­tus žio­vau­jan­čius – ženk­las, kad pra­dė­jo­te kiš­tis ne į sa­vo rei­ka­lus.

Jei­gu jau­na mer­gi­na žio­vau­ja iš nuo­bo­ du­lio ša­lia esant iš­rink­ta­jam, reiš­kia, kad ji liks vie­nat­vė­je ir ban­dys ras­ti ki­tą. Su­sap­nuo­ta aud­ra – tai gy­ve­ni­mo ko­ vos, ku­rios pa­si­baigs lai­min­gai. Sap­ne re­ gė­ti, kad ar­tė­ja aud­ra – il­ga li­ga ir ne­su­ta­ ri­mai. Vi­sa tai jums su­teiks daug kan­čių.

Ma­ty­ti siau­tė­jan­čią aud­rą – grės­mė jū­sų lai­mei. Ta­čiau aud­ra ga­li reikš­ti ir sap­nuo­ jan­čio žmo­gaus aud­rin­gą pri­gim­tį. Sap­ne re­gė­ti aud­rin­gą jū­rą reiš­kia ne­lai­mę, kar­ tais pa­vo­jų. Jei­gu jū­rei­vis sap­nuo­ja aud­ rą – jo lau­kia šir­dies ne­ri­mas ir il­ge­sin­ga mei­lė. Sap­ne ma­ty­t i aud­ros dras­ko­mą sa­vo na­mo sto­gą reiš­kia, kad na­mams ir šei­my­ni­nei lai­mei gre­sia pa­vo­jus.

„Klai­pė­dos“, BNS inf.

Mi­li­jo­nai: alus pla­ne­to­je tu­ri ne­

ma­žai ger­bė­jų.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Ne­rea­li tie­sa apie ne­rea­liau­sią pa­sau­ly­ je tau­tą. Nes tik lie­tu­viai su­ge­ba už­dirb­ ti 600 li­tų per mė­ne­sį ir už bu­tą su­mo­ kė­ti 800 li­tų bei dar su­krapš­ty­ti alui.

Ne­pa­tik­rin­ta ver­si­ja Ar ži­no­te, ko­dėl ara­bų ša­ly­se sau­sa­sis įsta­ty­mas? Įsi­vaiz­duo­ki­te: pri­si­ge­ria vy­ras, var­gais ne­ga­lais par­šliau­žia iki na­mų, o ten jo jau lau­kia 10 žmo­nų su ko­čė­lais.

Links­mie­ji tirš­čiai Alaus ba­re: – Aš – Bon­das. Džeim­sas Bon­das.

– O aš – Li­nas. Či­po Li­nas. Čes­ka (397 719; nos­tal­gi­ja, kai no­ri­si su­grįž­ti, o nė­ra kur)

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1062

2013 07 17 AUKSO PUODAS – 19 823 438 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 293 328 Lt 20 34 10 17 22 38 Auksinis skaičius 01 Papildomi skaičiai 45 18 Lietuvoje laimėti prizai: 6 skaičiai 764 442 Lt (1 priz.)

5 + papildomas sk 71680 Lt (0 priz.)

5 skaičiai 7037 Lt (4 priz.)

4 skaičiai 142 Lt (271 priz.)

3 skaičiai 11 Lt (4412 priz.)

2 + papildomas sk. 6 Lt (5901 priz.) „Džokeris“ – bil. nr. 010 097 853 (116 123 Lt) Prognozė: Aukso puode – 21 mln. Lt Didysis prizas – 2 mln. Lt „Džokeris“ – 110 000 Lt