2013 07 20 klaipeda

liepos 20, 2013

Nr. 165 (19 768)

Prik­lau­so­my­bės li­gų cent­ro va­do­vas L.And­ri­kis kar­tais taip pat iš­ge­ria alaus. Šeš­ta­die­nio in­ter­viu 5p.

www.kl.lt

Auk­si­nė O.Pi­kul sva­jo­nė pa­ga­liau iš­si­pil­dė.

Kaina 1,60 Lt

Vakarė 19p.

Mo­te­rų plia­žas – ne ta­bu

„Ma­ne tai ima bai­mė.“ Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė nuo­gąs­ta­vo, kad per Jū­ros šven­tę bus ma­žiau bio­tua­le­tų.

3p.

„Kar kar“ par­ke – nelaimė Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­die­čių nuo se­no pa­mėg­ta­ me Poil­sio par­ke – skau­di ne­lai­ mė. Čia įsi­kū­ru­siuo­se nuo­ty­kių ir lai­py­nių at­rak­cio­nuo­se sun­kiai su­si­ža­lo­jo ne­pil­na­me­tis vai­ki­nas, ku­ris at­si­dū­rė li­go­ni­nės rea­ni­ma­ ci­jos pa­la­to­je.

Po­ky­čiai: į mo­te­rų pa­plū­di­mius atei­nan­tys vy­rai dau­gu­mos jų jau ne­beg­lu­mi­na.

Anks­čiau ar­šiai sa­vo te­ri­to­ri­ją pa­plū­di­my­je gy­nu­sių mo­te­rų ne­ beg­lu­mi­na net ša­lia gu­lin­tys nuo­gi vy­rai. Į juos, mar­ši­ruo­jan­ čius po šį plia­žą, dau­gu­ma dai­lio­sios ly­ties at­sto­vių ne­krei­pia dė­ me­sio. Ta­čiau ta­ry­bi­niais lai­kais vy­rams mo­te­rų plia­žas bu­vo ta­ bu – at­kly­du­siems į šią vie­tą ne­pa­vyk­da­vo iš­neš­ti svei­ko kai­lio.

Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ mon­ta­žas

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Kar­tu de­gi­na­si ir vy­ras

Vy­rai mo­te­rų pa­plū­di­miuo­se – daž­ni sve­čiai.

Ta­čiau jie ne­be­su­ke­lia tiek emo­ ci­j ų, kaip ta­ry­b i­n iais lai­kais.

4

Ne­lai­mė įvy­ko ket­vir­ta­die­nio va­ ka­rą – apie 21.40 val. 17-me­tis klai­pė­die­tis R. nu­kri­to nuo pen­ kių ar še­šių met­rų aukš­čio lai­py­ nės ir grei­to­sios pa­gal­bos au­to­ mo­bi­liu bu­vo sku­biai iš­ga­ben­tas į li­go­ni­nę.

Vai­ki­nas po pa­ros dar te­be­bu­vo gy­do­mas Rea­ni­ma­ci­jos sky­riu­je.

Uos­ta­mies­čio Vai­kų li­go­ni­nė­je jam diag­no­zuo­tas de­ši­nės ran­kos lū­žis bei krū­ti­ni­nės stu­bu­ro da­lies aš­tun­to­jo slanks­te­lio lū­ ži­mas.

2

2

ŠEŠTADIENIS, LIEPOS 20, 2013

miestas Sus­kam­bės var­go­nai

Tik­ri­no pre­ky­bi­nin­kus

Mi­nė­jo su­kak­tį

Šian­dien Klai­pė­dos šv. Pran­ciš­ kaus Asy­žie­čio vie­nuo­ly­no kop­ ly­čio­je pir­mą kar­tą su­skam­bės mo­der­niau­si vi­so­je Ry­tų Eu­ro­ po­je var­go­nai – dvi die­nas vyks var­go­ni­nės mu­zi­kos kon­cer­tai, skir­ti inst­ru­men­to inau­gu­ra­ci­ jai. Var­go­nais mu­zi­kuos gar­sūs meist­rai iš Lie­tu­vos, Ru­si­jos, Iz­ rae­lio ir Aust­ri­jos.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­ sios tvar­kos sky­riaus dar­buo­ to­jai penk­ta­die­nį tik­ri­no dar­ žo­ves ir vai­sius bei tri­ko­ta­žą mies­te par­da­vi­nė­ju­sius pre­ky­ bi­nin­kus. Iš pa­tik­rin­tų 6 pre­ kei­vių nė vie­nas su sa­vi­mi ne­ tu­rė­jo lei­di­mo pre­kiau­ti. Pre­ ky­bi­nin­kai su do­ku­men­tais iš­ kvies­ti į sa­vi­val­dy­bę po­kal­bio.

Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Lie­tu­ vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Bu­ti­ gei­džio dra­gū­nų mo­to­ri­zuo­ta­sis pės­ti­nin­kų ba­ta­lio­nas va­kar mi­ nė­jo 21-ąsias įkū­ri­mo me­ti­nes.

Dra­gū­nų ba­ta­lio­no pra­džia – 1992 me­tais su­for­muo­tas Lau­ ko ka­riuo­me­nės Klai­pė­dos at­ ski­ras mo­to­de­san­ti­nis ba­ta­lio­ nas, įkur­tas ša­lia Ne­mir­se­tos.

Sa­vi­val­dy­bės sko­la didės Uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bė neat­sik­ra­to įpro­čio iš ban­kų sko­lin­tis pi­ni­gų. Ar­ti­miau­ siu me­tu ke­ti­na­ma im­ti di­des­nę nei 5 mln. li­tų pa­sko­lą ir jų po­rtfe­lis jau vir­šys 100 mln. li­tų.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­to na­riai va­kar sa­vi­val­dy­bei lei­do pa­si­ sko­lin­ti 5,3 mln. li­tų, ta­čiau ga­lu­ti­nį žo­dį dar tu­ri tar­ti mies­to ta­ry­ba.

Ta­čiau ji jau va­sa­rį, tvir­tin­da­ ma mies­to biu­dže­tą, nu­ma­tė, jog pi­ni­gų rei­kės sko­lin­tis. Tvir­ti­nant

Lie­pos 1 die­nos duo­ me­ni­mis, sa­vi­val­dy­ bė bu­vo ne­grą­ži­nu­si 96 mln. 50 tūkst. li­tų pa­sko­lų.

biu­dže­tą pa­ja­mų bu­vo su­pla­nuo­ ta ma­žiau nei iš­lai­dų, o de­fi­ci­tas sie­kė dau­giau nei 11 mln. li­tų. Ta­ čiau sa­vi­val­dy­bė dar tu­rė­jo 6 mln. jau paim­tos, bet dar neiš­leis­tos pa­ sko­los lė­šų, to­dėl pa­pil­do­mai sko­ lin­tis rei­kia 5,3 mln. li­tų.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Biu­dže­ to for­ma­vi­mo po­sky­rio ve­dė­ja Vir­ gi­ni­ja Jur­čie­nė aiš­ki­no, kad nau­jos pa­sko­los rei­kia koo­fin ­ an­suo­ti kai

ku­riuos ES lė­šo­mis įgy­ven­di­na­mus pro­jek­tus bei pa­deng­ti da­lį ne­tin­ ka­mo­mis pri­pa­žin­tų iš­lai­dų, ku­ rioms ne­ski­ria­ma pi­ni­gų iš ES. Tarp pro­jek­tų, ku­riems bus pa­ skirs­ty­ti nau­jau­sios pa­sko­los pi­ ni­gai, – Klai­pė­dos pi­lia­vie­tės su­ tvar­ky­mas, sta­cio­na­rių na­me­lių pa­jū­rio kem­pin­ge sta­ty­ba, lie­taus nuo­te­kų tink­lų se­na­mies­ty­je būk­ lės ge­ri­ni­mas, J.Ja­no­nio, Jo­niš­kės, Dar­žų gat­vių re­konst­ruk­ci­jos. „Ši pa­sko­la – lė­šos, ku­rių rei­kia šiais me­tais“, – Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Fi­nan­sų ir tur­to de­par­ta­ men­to di­rek­to­rė Al­do­na Špu­čie­ nė neat­me­tė ga­li­my­bės, jog ki­tais me­tais vėl teks sko­lin­tis pi­ni­gų.

Juo la­biau kad sa­vi­val­dy­bė dar nė­ ra vir­ši­ju­si sko­li­ni­mo­si li­mi­tų.

Lie­pos 1 die­nos duo­me­ni­mis, sa­vi­val­dy­bė bu­vo ne­grą­ži­nu­si 96 mln. 50 tūkst. li­tų pa­sko­lų.

Kai bus pa­si­sko­lin­ta dar 5,3 mln. li­ tų, bend­ra ne­grą­žin­tų pa­sko­lų su­ma išaugs iki 101 mln. 350 tūkst. li­tų.

Skai­čiuo­ja­ma, jog mo­kes­čių mo­ kė­to­jams nau­jau­sios pa­sko­los ap­ tar­na­vi­mas per me­tus kai­nuos apie 220–240 tūkst. li­tų – tiek rei­kės grą­žin­ti pa­lū­ka­nų. Nu­ma­to­mas pa­sko­los ter­mi­nas – 10 me­tų.

Sa­vi­val­dy­bių sko­los* Sa­vi­val­dy­bė

Sko­la (mln. Lt)

Vil­nius

632,237

Kau­nas

167,694

Klai­pė­da

95,368

Šiau­liai

62,555

Pa­ne­vė­ž ys

46,283

Aly­tus

19,658

Ute­na

25,109

Ma­ri­jam­po­lė

29,436

Tau­ra­gė

15,842

Tel­šiai

27,616 *2013 m. ba­lan­džio 1 d. duo­me­nys

„Kar kar“ par­ke – nelaimė Klai­pė­die­čio ran­ka bu­ 1 vo ope­ruo­ta ir su­tvir­ tin­ta me­ta­li­niais įtva­rais.

R. me­di­kus ti­ki­no pa­ts esąs kal­ tas, nes tin­ka­mai neįt­vir­ti­no ka­ ra­bi­no. Taip va­di­na­ma tam tik­ros konst­ruk­ci­jos žie­di­nė są­sa­ga, skir­ ta grei­tai ir pa­ti­ki­mai prie ko nors pri­si­ka­bin­ti.

To­kius daik­tus pa­pras­tai nau­do­ ja al­pi­nis­tai ar ug­nia­ge­siai.

Vai­ki­nas pa­sa­ko­jo, jog kris­da­ mas iš­gir­do, kaip at­si­se­gė ap­sau­ gos įren­gi­nys, ir su­pra­to, kad ne­ bu­vo jo ge­rai už­se­gęs. Šiuo me­tu ato­sto­gau­jan­tis bend­ ro­vės „KAR KAR nuo­ty­kių par­kas“ va­do­vas Min­dau­gas Ži­lys tei­gė apie įvy­kį iš dar­buo­to­jų su­ži­no­jęs te­le­ fo­nu.

Jam bu­vo pra­neš­ta, kad trau­ mą pa­ty­rė ne­pil­na­me­tis bend­ro­ vės dar­buo­to­jas, čia dir­ban­tis inst­ ruk­to­riu­mi.

17-me­tis atė­jo prieš dar­bo pa­ bai­gą ir pa­no­ro pa­ts pa­pra­mo­gau­

Ne­atsargumas: sep­ty­nio­lik­me­tis ma­no, jog par­ko lai­py­nė­se su­si­ža­lo­

jo dėl to, kad tin­ka­mai neuž­se­gė ka­ra­bi­no.

ti, ta­čiau bu­vo ne­pa­kan­ka­mai at­ sar­gus. Tuo me­tu lai­py­nių par­ke dir­bę dar­buo­to­jai lei­do ko­le­gai pa­ lai­pio­ti. „Jo­kio kri­mi­na­lo čia nė­ra. Mes bend­ro­vės vi­du­je at­lie­ka­me ty­ri­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

mą“, – tei­gė M.Ži­lys. Uos­ta­mies­ čio 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Vie­ šo­sios po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai taip pat aiš­ki­na­si įvy­kio ap­lin­ky­bes, iki­teis­ mi­nis ty­ri­mas dėl in­ci­den­to kol kas ne­pra­dė­tas.

3

ŠEŠTADIENIS, LIEPOS 20, 2013

miestas

Į dar­že­lius pa­teks ne vi­si

Dienos telegrafas San­tuo­kos. Šian­dien Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­gist­ra­ci­jos sky­riu­je tuok­sis 24 po­ros. Žie­dus su­mai­ nys Ana So­su­li­na ir Re­mi­gi­jus Sta­ni­šaus­ kas, Kris­ti­na Belc ir Ai­nius Lau­ri­nai­tis, Lau­ ra Go­tau­tai­tė ir Ma­rius Du­bins­kas, Re­gi­na Vai­džiu­ly­tė ir Žyd­rū­nas Pet­ra­vi­čius, Aud­ ro­nė Pau­laus­kie­nė ir Graž­vy­das Kas­maus­ kis, Gre­ta Rim­ku­tė ir Ar­vy­das Ur­ni­kis, Vik­ to­ri­ja Kar­puš­kai­tė ir Min­dau­gas Mi­šei­kis, Vi­ li­ta Bud­rec­kai­tė ir Ro­ma­nas Ba­ra­sa, Sand­ra Šniau­kai­tė ir To­mas Venc­kus, Vik­to­ri­ja Za­ ni­na ir Ed­ga­ras Kve­de­rys, Li­na Ar­laus­kai­tė ir Vai­das Venc­kus, Rū­ta Ra­mo­nai­tė ir Alf­ re­das Ra­da­vi­čius, Skais­tė And­ri­jaus­kai­tė ir Egi­di­jus Ston­kus, Na­ta­li­ja Su­cho­dols­ka­ja ir De­nis So­len­kov, Do­vi­lė Zig­man­tai­tė ir Kęs­ tas Raz­gai­tis, Ma­ri­na Tri­mai­lo­va ir Jev­ge­nij Pav­lov, Dai­va Gra­kaus­kai­tė ir Eval­das Plin­ kys, Kris­ti­na Rakš­ny­tė ir Alek­sandr Mi­kuš­ kin, Ne­rin­ga Ma­liau­kai­tė ir And­re­jus Kar­či­ kas, Ema Ku­ši­nai­tė ir Min­dau­gas Dap­kus, Bri­gi­ta Ven­ce­vi­čiū­tė ir Vi­ta­li­jus Pa­na­ma­ rio­vas, Jev­ge­ni­ja Čul­ko­va ir Igor Spi­ri­do­nov, Ing­ri­da Grun­du­lai­tė ir Min­dau­gas Ur­bo­nas, Rū­ta Ta­mu­le­vi­čiū­tė ir Ma­rius Druk­te­nis

Pa­gal pa­teik­tus tė­ vų pra­šy­mus aki­ vaiz­du, kad šie­met į Klai­pė­dos dar­že­ lius ir lop­še­lius ne­ pa­teks apie 800 ma­žy­lių – ge­ro­kai dau­giau nei per­nai.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja Lai­ma Priž­gin­tie­nė in­for­ma­vo, kad uos­ ta­mies­ty­je nuo rug­sė­jo 1 die­nos 781 iki­mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kas ne­ gaus vie­tos dar­že­liuo­se.

Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės nau­jau­siais duo­me­ni­mis, 2013 me­ tų sau­sio 1-ąją uos­ta­mies­ty­je vals­ ty­bi­nius dar­že­lius lan­kė 8 tūkst.

433 vai­kai, o ne­vals­ty­bi­nius – 120 vai­kų. „To­kio gau­saus skai­čiaus ne­sa­ me už­fik­sa­vę per 20 me­tų. Vi­są šį lai­ką au­gi­mas bu­vo pa­ste­bi­mas, ta­ čiau jis la­bai žy­mus nuo 2003-ių­ jų. Praė­ju­siais me­tais į dar­že­lius bei lop­še­lius ne­pa­te­ko 523 vai­kai“, – tei­gė L.Priž­gin­tie­nė.

Nors uos­ta­mies­čio mo­kyk­lo­se vai­kų ma­žė­ja, iki­mo­kyk­li­nu­kų kas­ met vis dau­giau. Tei­gia­ma, kad šio reiš­ki­nio prie­žas­tys – so­cia­li­nės. „Vai­kų gims­ta­mu­mas pa­sta­ruo­ ju me­tu yra sta­bi­li­za­vę­sis, ta­čiau,

Trū­ku­mas: su di­džiau­sio­mis pro­ble­mo­mis su­si­du­ria lop­še­liai – ten vie­tų be­ veik nė­ra.

ma­tyt, tė­vai no­ri kuo grei­čiau grįž­ ti į dar­bo rin­ką, o auk­les sam­dy­ ti – bran­gus ma­lo­nu­mas. Dėl šios prie­žas­ties jie sa­vo at­ža­las pa­ti­ki iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­goms“, – kal­bė­jo ve­dė­ja.

Pa­sak jos, di­džiau­sios pro­ble­mos ky­la į lop­še­lį vai­kus lei­džian­tiems tė­ve­liams – ten vie­tų be­veik nė­ra.

Ve­dė­jos tei­gi­mu, vie­tų sty­giaus dar­že­liuo­se pro­ble­mą ban­do­ma spręs­ti ku­riant nau­jas gru­pes, ta­ čiau vis­kas pri­klau­so nuo fi­nan­sa­ vi­mo. „Nau­jų gru­pių stei­gi­mas yra nu­ ma­to­mas, jei­gu bus fi­nan­sa­vi­mas.

Vals­ty­bė to­kio fi­nan­sa­vi­mo ne­ski­ ria, o Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė taip

pat ne­tu­ri lė­šų“, – sa­kė L.Priž­ gin­tie­nė.

Pa­sak jos, vie­nas iš pa­siū­ly­mų, kaip spręs­ti pro­ble­mą, – prieš­ mo­kyk­li­nes vai­kų gru­pes per­kel­ti į mo­kyk­las, ta­čiau ir šiai per­tvar­ kai bū­ti­nas fi­nan­sa­vi­mas, nes pa­ gal hi­gie­nos nor­mą įstai­go­se tu­rė­ tų at­si­ras­ti pa­tal­pos, skir­tos vai­kų mie­gui. Tam šie­met fi­nan­sų ne­ gau­ta, to­dėl pa­pil­do­mos gru­pės ne­bus su­for­muo­tos.

Anot spe­cia­lis­tų, nuo ru­dens lop­še­liuo­se ir dar­že­liuo­se vyks­ta šioks toks ju­dė­ji­mas. Pa­si­tai­ko, kad tė­vai kraus­to­si, iš­va­žiuo­ja į už­sie­nį, o vai­ko vie­tą ga­li užim­ti ki­tas ma­ žy­lis, to­dėl ne­di­de­lė ti­ki­my­bė gau­ti

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

781 – tiek iki­mo­kyk­li­nio am­ žiaus vai­kų šie­met ne­ gaus vie­tos dar­že­liuo­se. vie­tą dar iš­lie­ka. Kiek­vie­nais me­ tais iki­mo­kyk­li­nė­se įstai­go­se vie­na ki­ta lais­va vie­ta lie­ka, ta­čiau daž­ nai jos tė­vams pa­si­ro­do ne­tin­ka­ mos dėl vie­tos, am­žiaus gru­pės ar kal­bos.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­vi­ li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­gist­ra­ci­jos sky­riu­je už­ re­gist­ruo­tos 8 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ja­ ni­na Gar­gie­nė (g. 1925 m.), Aloy­zas Mi­ka­lo­ jū­nas (g. 1929 m.), Ro­ma­nas Si­mu­tis (g. 1933 m.), Mak­sim Besp­roz­va­nov (g. 1937 m.), Emi­ li­ja Ke­mer­ziū­nie­nė (g. 1938 m.), Jad­vy­ga Bru­ žie­nė (g. 1955 m.), Alek­sand­ras Za­levs­kis (g.

1962 m.), Jo­lan­ta Gor­nos­ta­je­va (g. 1966 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Al­bi­ nas Va­lai­tis, Emi­li­ja Ke­mer­ziū­nie­nė, Alek­ sand­ras Za­levs­kis, Ja­ni­na Gar­gie­nė, ry­toj – Ge­nė Bu­tel­ki­na.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ma Jad­vy­ga Bru­žie­nė.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­dė 8 mo­te­rys. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 3 ber­niu­kai.

Artėjant Jū­ros šven­tei – baimė dėl tua­le­tų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Tvar­ka ir šva­ra Jū­ros šven­tė­je be­ si­rū­pi­nan­čios ins­ti­tu­ci­jos lyg stu­ den­tai pa­sku­ti­nę nak­tį prieš eg­za­ mi­ną at­si­bu­do ir su­pra­to, jog lai­ko li­ko ma­žai, o spręs­ti­nų pro­ble­mų – la­bai daug.

Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė.

To­kią sa­vo sa­vi­jau­tą ji api­bū­di­no iš­sa­ky­da­ma nuo­gąs­ta­vi­mą, jog šie­ met per Jū­ros šven­tę mies­to cent­re bus pa­sta­ty­ta net 50-čia bio­tua­le­ tų ma­žiau nei anks­tes­niais me­tais. „Tik­rai su­lauk­si­me žmo­nių prie­ kaiš­tų“, – nea­be­jo­jo I.Ša­ka­lie­nė.

Jau nu­si­tei­kę prie­kaiš­tams

Klai­pė­do­je per Jū­ros šven­tę bus sun­ku ras­ti, kur ci­vi­li­zuo­tai at­lik­ ti gam­ti­nius rei­ka­lus, o pa­rei­gū­ nai nuo­gąs­tau­ja, kad bus su­dė­tin­ ga už­tik­rin­ti vie­šą­ją tvar­ką, mat vaiz­do ka­me­ros mies­tą ste­bės tik iki 20 val.

To­kias ir ki­tas pro­ble­mas var­di­jo į spe­cia­lų Jū­ros šven­tės pa­si­ren­gi­ mui skir­tą pa­si­ta­ri­mą su­si­rin­kę at­ sa­kin­gų ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vai. „Pa­sa­ky­ki­te da­bar ar­ba pa­lau­ki­ te, kol praeis Jū­ros šven­tė“, – iš­sa­ ky­ti or­ga­ni­za­ci­nes pro­ble­mas, ku­ rias vis dar ga­li­ma iš­spręs­ti, ra­gi­no Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas.

Dau­ge­lio ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vai ty­ lė­jo ar­ba vi­sai neat­vy­ko į pa­si­ta­ ri­mą, tar­si pa­reikš­da­mi, kad Jū­ros šven­tei yra tin­ka­mai pa­si­ren­gę. Ta­ čiau at­vy­ku­sie­ji spręs­ti­nas pro­ble­ mas py­lė lyg iš gau­sy­bės ra­go. „Ma­ne ima bai­mė“, – at­vi­rai pri­pa­ži­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės

Šie­met per Jū­ros šven­tę mies­to cent­ re bus pa­sta­ty­ta 50čia bio­tua­le­tų ma­ žiau nei anks­tes­ niais me­tais.

Pat­ru­liuos ir pa­plū­di­miuo­se

Ta­čiau vie­šo­sios įstai­gos „Klai­ pė­dos šven­tės“ va­do­vas Ro­man­ das Žiub­rys pa­ti­ki­no, jog pro­ble­ mų dėl tua­le­tų ne­tu­rė­tų kil­ti, nes jų skai­čius su­ma­žin­tas dėl ob­jek­ ty­vių prie­žas­čių. Šie­met ren­gi­niai ne­vyks Jo­no kal­ne­lio ir pi­lia­vie­tės te­ri­to­ri­jo­je, to­dėl esą jo­se ir ne­rei­ kia sta­ty­ti tua­le­tų. „Bet dar ga­li­me per­žiū­rė­ti tua­le­ tų iš­dės­ty­mo sche­mas ir pa­di­din­ ti jų skai­čių, kur rei­kia“, – ra­mi­no šven­tės va­do­vas.

Ne­pa­to­gu­mai: į Jū­ros šven­tės ren­gi­nius pa­si­links­min­ti išė­ję žmo­nės ga­li nu­si­teik­ti, jog ne­ma­žai lai­ko rei­kės

pra­leis­ti ir ei­lė­se prie tua­le­tų.

Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai in­for­ma­vo, jog yra pa­si­ren­gę dirb­ti, jų bu­dės dau­giau nei įpras­tai, pa­tru­liai vie­ šą­ją tvar­ką ser­gės ir pa­plū­di­miuo­ se. Ta­čiau pro­ble­ma esą yra ta, jog vaiz­do ka­me­rų, ku­rios fik­suo­ja, kas vyks­ta mies­te, per­duo­da­mą vaiz­dą dar­buo­to­jai ste­bi tik iki 20 val. To­ kią pa­slau­gą yra nu­pir­ku­si sa­vi­ val­dy­bė, to­dėl jos va­do­vų pa­pra­ šy­ta su kon­kur­są lai­mė­ju­sia įmo­ne su­si­tar­ti, kad bent jau Jū­ros šven­ tės sa­vait­ga­lį vaiz­dą mies­te per ka­ me­ras ste­bin­tys dar­buo­to­jai dirb­ tų il­giau.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Truk­do li­gos ir ato­sto­gos

Pa­rei­gū­nai taip pat pra­šė, kad Jū­ ros šven­tės sa­vait­ga­lį mies­te dirb­ tų ir sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­ kos sky­riaus spe­cia­lis­tai, ku­rie ga­lė­tų kont­ro­liuo­ti, kaip lai­ko­ma­ si mies­to ta­ry­bos pa­tvir­tin­tų tai­ syk­lių. Ir vėl pro­ble­ma – ne­ma­žai sky­riaus dar­buo­to­jų ser­ga ar­ba ato­sto­gau­ja.

Po­li­ci­jos at­sto­vai pa­pra­šė pa­si­ rū­pin­ti, kad bū­tų ge­riau ap­švies­ta erd­vė prie Su­ki­lė­lių ir To­mo gat­vių san­kry­žos. Prie jos yra pa­sta­to­mi tua­le­tai, to­dėl su­si­ren­ka daug žmo­

nių. To­lė­liau yra ap­leis­tas bu­vu­ sios Vy­dū­no mo­kyk­los sta­dio­nas, ku­ria­me taip pat mėgs­ta bū­riuo­tis Jū­ros šven­tės sve­čiai. Žmo­nių su­ si­bū­ri­mas ir tam­sa – pui­kus de­ri­ nys plė­ši­kams. „Pa­si­tar­si­me, ta­čiau nau­jų švies­ tu­vų tik­rai ne­pas­ta­ty­si­me. Gal­būt pa­vyks su­konst­ruo­ti ko­kį pro­žek­ to­rių“, – ža­dė­jo I.Ša­ka­lie­nė.

Klai­pė­dos Jū­ros šven­tė pra­si­dės penk­ta­die­nį 12 val., kai bus ati­da­ ry­ta tau­to­dai­li­nin­kų mu­gė pa­lei Da­nę. Ren­gi­niai vyks iki sek­ma­ die­nio va­ka­ro.

4

šeštadienis, liepos 20, 2013

miestas

Mo­te­rų plia­žas – ne ta­bu

Komentaras

1

Tik vie­na ki­ta lan­ky­to­ ja puo­la gė­din­ti ne­kvies­ tus sve­čius.

Mo­te­rų pa­plū­di­my­je be­si­lan­kan­ti klai­pė­die­tė Vik­to­ri­ja pa­sa­ko­jo, kad kar­tą te­ko ma­ty­ti, kaip čia atė­jo du jau­ni vai­ki­nai. „Jie at­si­sė­do ant suo­liu­ko prie per­si­ren­gi­mo ka­bi­nos, žval­gė­si, at­ro­dė, kad spren­džia, ką da­ry­ti.

Ta­da at­si­sto­jo ir nuė­jo į ko­pas, bet ne­ži­nia ko­dėl vėl su­grį­žo“, – pa­sa­ ko­jo klai­pė­die­tė.

Pa­sak Vik­to­ri­jos, iš pra­džių pa­ plū­di­my­je bu­vu­sios mo­te­rys ne­ krei­pė dė­me­sio. Tik vai­ki­nams su­grį­žus vie­na vy­res­nio am­žiaus poil­siau­to­ja pra­dė­jo va­ry­ti lauk.

Jie nė­rė iš pa­plū­di­mio.

Dar li­be­ra­les­nės dai­lio­sios ly­ ties at­sto­vės sau­lės vo­nio­mis mė­gau­ja­si Pir­mo­jo­je Meln­ra­gė­je, bu­vu­sia­me mo­te­rų pa­plū­di­my­je, ei­nant mo­lo link. Jau ke­le­rius me­ tus čia Ado­mo kos­tiu­mu de­gi­na­ si ir vy­ras.

Nuo­goms mo­te­rims jo kom­pa­ ni­ja ne­truk­do. Pa­sa­ko­ja­ma, kad vy­ras el­gia­si pa­do­riai – sau­lės vo­ nio­mis mė­gau­ja­si nuo­gas, o, ei­da­ mas mau­dy­tis, pri­si­den­gia rankš­ luos­čiu. „Mo­te­rys ant jo ne­pyks­ta. Šis vy­ ras joms sa­vas. Mies­to val­džia šio­ je vie­to­je no­rė­jo pa­nai­kin­ti mo­te­ rų plia­žą, o jis tam­pa nu­dis­tų. Ne vie­ną nuo­gą vy­rą čia esu ma­čiu­ si be­si­de­gi­nan­tį“, – pa­sa­ko­jo klai­ pė­die­tė Ine­sa.

Ste­bi pro žiū­ro­nus

Gel­bė­to­jai ne taip re­tai su­lau­kia pra­ne­ši­mų apie iš­kry­pė­lius, ku­rie mo­te­rų plia­že vaikš­to nuo­gi, mas­ tur­buo­ja­si. Ta­čiau dėl pro ša­lį ei­ nan­čių vy­rų skun­džia­ma­si re­tai. „Ma­žiau­siai tris kar­tus per die­ ną su­lau­kia­me pra­ne­ši­mų apie iš­ kry­pė­lius mo­te­rų plia­že. Kar­tais

Pra­gied­ru­lis Ve­lič­ka

Gy­dy­to­jas der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gas, sek­so­lo­gas

V

Su­si­do­mė­ji­mas: kai ku­rie vy­rai dabar be baimės t­rau­kia pagulėti į mo­te­rų plia­žą.

skam­bi­na ir dėl praei­nan­čių vy­ rų. Klau­sia, kur žiū­ri gel­bė­to­jai.

At­sa­kau, jog į jū­rą – ste­bi­me, kad žmo­nės ne­skęs­tų“, – pa­sa­ko­jo Pa­ lan­gos gel­bė­to­jų va­do­vas Jo­nas Pi­ rož­ni­kas.

Per­nai ku­ror­to gel­bė­to­jai pa­dė­ jo po­li­ci­jai su­gau­ti vie­ną to­kį iš­ kry­pė­lį.

Klai­pė­dos gel­bė­to­jai ban­dė su­ lai­ky­ti mo­te­ris gąs­di­nan­čius nuo­ gus vy­rus, bet daž­niau­siai ne­sėk­ min­gai. Šie vis pa­bėg­da­vo.

Yra ir ne­pik­ty­bi­nių mo­te­rų ste­ bė­to­jų. To­kie per žiū­ro­nus ste­bi nuo­ga­les iš ko­pų. At­si­ran­da ir to­ kių, ku­rie ban­do fo­tog­ra­fuo­ti. „Jei vy­ras ste­bi nuo­gas mo­te­ris pro žiū­ro­nus, tai ne­reiš­kia, kad jis

iš­kry­pė­lis“, – šmaikš­ta­vo Klai­pė­ dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­mo tar­ny­ bos vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Alek­ sand­ras Siak­ki.

Da­ri­jos Va­si­liaus­kie­nės nuo­tr.

da­vo pa­čios sto­riau­sios, la­biau­siai įde­gu­sios mo­te­rys. Jos bu­vo tar­si in­for­ma­ci­nė iš­ka­ba.

Pri­kul­da­vo ir gel­bė­to­jus

Jau­nes­nės yra pro­tin­ges­nės

Ni­dos gel­bė­to­jų tar­ny­bos va­do­vas Gin­ta­ras Kup­rys tvir­ti­no ne­sup­ ran­tan­tis tų poil­siau­to­jų, ku­rie įsi­ tai­so ant bend­ro­jo ir mo­te­rų plia­ žo ri­bos. „Ne­ži­nau, ko tie vy­rai ten gu­li“, – svars­tė va­do­vas. Į mo­te­rų plia­žą daž­nai už­klys­ ta už­sie­nie­čiai. Prieš ke­le­rius me­ tus du suo­miai Pa­lan­go­je pa­ma­nė, kad tai nu­dis­tų plia­žas, ir pri­gu­ lė nuo­gi. Apie juos bu­vo pra­neš­ta gel­bė­to­jams. Vy­rams te­ko pa­lik­ ti plia­žą. „Anks­čiau pa­ga­liais dau­žy­da­vo į pa­plū­di­mius už­su­ku­sius vy­rus.

Da­bar nie­ko. Vy­res­nės mo­te­rys gal la­biau purkš­tau­ja ir ke­lia int­ri­ gas. Jau­nos ne­krei­pia dė­me­sio. Jos pro­tin­ges­nės. Dar džiau­gia­si, kad kas į jas žiū­ri“, – šmaikš­ta­vo J.Pi­ rož­ni­kas.

Sto­riau­sios – tar­si iš­ka­ba

Iki šiol sklin­da le­gen­dos, kaip ta­ry­bi­niais lai­kais plia­žo lan­ky­ to­jos auk­lė­da­vo at­kly­du­sius vy­ rus. Vie­nai klai­pė­die­tei vai­kys­tė­ je at­min­ty­je įsi­rė­žė vaiz­das, kaip nuo­ga­lės vos ne­sud­ras­kė vie­no drą­suo­lio.

Vy­rai net la­žin­da­vo­si, kad pe­ reis mo­te­rų plia­žą. Kai vie­nas toks drą­suo­lis ban­dė įženg­ti į už­draus­tą zo­ną, mo­te­rys kaip šir­šės jį už­puo­ lė, nu­dras­kė vi­sus rū­bus ir nuo­gą įme­tė į jū­rą.

Pa­na­ši si­tua­ci­ja bu­vo ir anuo­me­ čia­me Pir­mo­sios Meln­ra­gės mo­te­ rų pa­plū­di­my­je. Per jį ban­džiu­siam ei­ti vy­rui mo­te­rys nu­plė­šė glau­des ir įme­tė į van­de­nį. „Jam varg­šui bu­vo la­bai gė­ da iš­lip­ti iš van­dens. Lau­kė, kol at­plauks gel­bė­to­jai. Vy­rai la­bai ri­zi­kuo­da­vo, ei­da­mi į mo­te­rų plia­žą“, – pri­si­mi­nė klai­pė­die­ tė Vio­le­ta.

Ji taip pat pa­sa­ko­jo, kad ta­ry­bi­ niais lai­kais mo­te­rų plia­žui ne­rei­ kė­jo jo­kių ženk­lų. Ant ri­bos sto­vė­

46 me­tus poil­siau­to­jų sau­gu­mu rū­pi­nę­sis bu­vęs Pa­lan­gos gel­bė­ ji­mo sto­ties va­do­vas Jo­nas Vi­ge­ lis pa­sa­ko­jo, kad ta­ry­bi­niais lai­kais mo­te­rys bu­vo la­bai ar­šios, ka­rin­gos ir or­ga­ni­zuo­tos.

Jo­nas Vi­ge­lis:

Mo­te­rys bu­vo griež­ tos. Grei­tai vi­sos su­ pul­da­vo ir ap­kul­ da­vo atė­ju­sį vy­rą.

Api­pe­šio­da­vo kaip rei­kiant.

„Net pa­ts esu ga­vęs per kup­rą.

Sken­do mo­te­ris. Iš­gel­bė­jau, o ji pa­ ma­tė, kad vy­ras, ir pra­dė­jo muš­ti“, – pa­sa­ko­jo bu­vęs gel­bė­ji­mo sto­ties va­do­vas.

Pa­sak J.Vi­ge­lio, ne kar­tą te­ko pa­ dė­ti vy­rams, ku­rie po ap­si­lan­ky­mo mo­te­rų plia­že lik­da­vo be glau­džių.

Mo­te­rys jas nu­plėš­da­vo, o vy­rus įmes­da­vo į jū­rą. Į ne sa­vo zo­ną už­kly­dę stip­rio­ sios ly­ties at­sto­vai bu­vo ap­mė­to­ mi ar iš­prau­sia­mi šla­piu smė­liu.

Ne vie­nam to­kiam drą­suo­liui į akis pa­žer­ta smė­lio. „Mo­te­rys bu­vo griež­tos. Grei­tai vi­sos su­pul­da­vo ir ap­kul­da­vo atė­

y­rai ste­bė­ti mo­te­rų į joms skir­tą pa­plū­d i­m į ga­l i ei­t i dėl ke­lių skir­tin­g ų tiks­lų.

Vie­nas jų – ne­kal­tas žiū­rė­ ji­mas. Vy­rų akys vi­sa­da kryps­ta į gra­ žią mer­gi­ną, dai­lią jos fi­gū­rą. Į mo­te­rų plia­žus at­klys­ta ir paaug­liai. Jie vi­sais lai­kais taip elg­da­vo­si. Jie bręs­ta ir do­ mi­si nuo­gu kū­nu. Prie­šin­gai nei anks­ čiau, da­bar yra in­ter­ne­tas. Ten ga­li­ma ras­ti vis­ko. Ta­čiau gal tai nu­si­bos­ta, ir va­sa­rą įdo­miau ste­bė­ti gy­vus su­bjek­ tus. Ki­ti vy­rai į mo­te­rų plia­žą ei­na ne ne­kal­tai ste­bė­ti, o pa­tir­ti ma­lo­nu­mą.

Ste­bė­da­mi nuo­gas mo­te­ris jie mas­tur­ buo­ja­si. Tre­čia rū­šis vy­rų – kri­mi­na­li­ niai nu­si­kal­tė­liai. Jie su­si­jau­di­na pa­ ma­tę nuo­gą kū­ną, o pa­skui už­puo­la mo­te­ris. To­kių at­ve­jų yra bu­vę. Taip pat yra to­k ių vy­r ų, ku­r ie ei­na į mo­ te­rų plia­žą, nes ne­pai­so jo­kių tai­syk­ lių. El­gia­si kaip as­me­nys, ku­rie ma­ši­ na at­va­žiuo­ja iki pat jū­ros, nors ži­no, kad taip elg­t is ne­ga­l i­ma. Pro­vo­k uo­ ja ir pa­čios mo­te­rys. Prieš po­rą me­tų su sve­čiais te­ko bū­ti bend­ra­me plia­ že. Mer­gi­na nu­si­se­gė lie­me­nė­lę ir de­ gi­no­si pus­nuo­gė. Yra ir eg­zi­bio­nis­tai, ku­rie su­si­jau­di­na, kai kas nors su­rea­ guo­ja į nuo­gą kū­ną. Vie­nas toks vy­ras vaikš­to Smil­ty­nė­je iš nu­dis­tų plia­žo per vy­rų į bend­rą. Yra to­kių ir mo­te­rų. Ži­no­ma, šiuo­lai­ki­nių mo­te­rų el­ge­sys, pa­ma­čius vy­rą joms skir­ta­me plia­že, ski­r ia­si. Rea­g uo­ja ne­bent vy­res­nės.

Jau­nos ne­sa­ko nie­ko. Tam įta­kos tu­ ri nuo­go kū­no kul­tas. Nuot­rau­kų, ku­ rio­se men­kai ap­si­ren­gę žmo­nės, pil­ ni laik­raš­čiai, žur­na­lai, in­ter­ne­tas.

Ne­be­l i­ko gė­dos jaus­mo dėl nuo­go kū­no. Ne tik vy­rai ei­na į mo­te­r ų pa­ plū­di­mius, bet ir mo­te­rys į vy­rų. Te­ ko ma­ty­ti, kaip vie­na nu­si­ren­gė nuo­ ga ir mė­ga­vo­si sau­lės vo­nio­mis vy­rų pa­plū­di­my­je. Iš­sit­ry­nė ri­bos.

ju­sį­jį. Api­pe­šio­da­vo kaip rei­kiant.

Vy­rai bi­jo­da­vo ei­ti į mo­te­rų plia­žą.

Ne­duok Die­ve, į jį pa­tek­ti. Ne taip, kaip da­bar, kas no­ri, tas ei­na“, – pri­si­mi­nė bu­vęs va­do­vas.

Mo­te­rys per joms skir­tą pa­plū­ di­mį vy­rus pra­ves­da­vo už­riš­to­mis akis, kad šie ne­nu­ken­tė­tų.

Au­ko­mis tap­da­vo už­sie­nie­čiai

Anot J.Vi­ge­lio, daž­niau­siai nu­ ken­tė­da­vo poil­siau­to­jai iš bu­vu­ sios So­vie­tų Są­jun­gos, Ka­li­ning­ra­ do sri­ties.

Tais lai­kais mo­te­rų plia­žas Pa­ lan­go­je bu­vo ne­to­li til­to – pra­si­ dė­da­vo už 50 met­rų nuo jo ir tęs­ da­vo­si iki Jū­ra­tės gat­vės.

Pa­sak J.Vi­ge­lio, ir tais lai­kais bū­da­vo smal­suo­lių, ku­rie ban­ dy­da­vo pa­si­slė­pę nu­fo­tog­ra­fuo­ ti nuo­gas mo­te­ris nuo til­to, ste­ bė­da­vo pro žiū­ro­nus. Išk­ry­pė­liai slėp­da­vo­si ko­po­se pri­si­den­gę pa­ klo­dė­mis.

Juos su­lai­ky­da­vo ir baus­da­vo tuo­me­tė mi­li­ci­ja. „Ta­da mo­te­rų plia­žas bu­vo ma­ žas. Ko­pos – ne tiek nu­nio­ko­ tos. Į jas tik vie­nas ki­tas iš­kry­pė­ lis įslink­da­vo, už­si­me­tęs pa­klo­dę.

Da­bar prie mo­te­rų plia­žo yra miš­ kas, o ten pil­na iš­kry­pė­lių“, – tei­ gė bu­vęs va­do­vas.

5

šeštadienis, liepos 20, 2013

šeštadienio interviu

L.And­ri­kis: „Ne­bū­ki­me per rim­ti“ Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

L

iu­das And­ri­kis – stan­dar­tus lau­žan­ti as­me­ny­bė. Biu­ dže­ti­nei įstai­gai va­do­vau­ jan­tis jau­nas žmo­gus tei­gia, kad rim­tos pa­rei­gos dar ne­reiš­kia, jog tu­ri gal­vo­ti ir at­ro­dy­ti kaip vi­si.

At­virkš­čiai – vy­ro gy­ve­ni­me sėk­ mę at­ne­ša ge­bė­ji­mas mąs­ty­ti ne­ tra­di­ciš­kai net ir rim­čiau­sio­se gy­ ve­ni­mo si­tua­ci­jo­se. Ne­pai­sant to, L.And­ri­kis ti­ki­na, kad ir ko­kia me­ niš­ka sie­la be­bū­tum, ne­ga­li­ma pa­ mirš­ti žmo­giš­ku­mo.

Priė­mė kaip sū­nų

– Kaip ta­po­te Prik­lau­so­my­bės li­gų cent­ro di­rek­to­riu­mi?

– Ma­nau, kad šis dar­bas ma­no gy­ ve­ni­me – dės­nin­gu­mas. Klai­pė­do­ je bai­giau so­cia­li­nį dar­bą ir vie­šą­jį ad­mi­nist­ra­vi­mą. Kau­no tech­no­lo­ gi­jos uni­ver­si­te­te bu­vau Sa­vi­val­ dos mo­ky­mo cent­ro koor­di­na­to­ rius. Lai­ki­no­ji sos­ti­nė man pa­ti­ko, ta­čiau vi­di­nis bal­sas šau­kė grįž­ ti į uos­ta­mies­tį. Pra­dė­jau re­gu­lia­ riai da­ly­vau­ti kon­kur­suo­se į vals­ty­ bės tar­ny­bą. Tik iš 12 kar­to pa­si­se­kė – Klai­pė­dos ap­skri­ties prieš­gais­ ri­nė­je gel­bė­ji­mo val­dy­bo­je pra­dė­ jau dar­buo­tis su vie­šai­siais pir­ ki­mais. 2008 m. dėl kri­zės la­bai su­ma­žė­jo veik­los, nes įstai­ga pra­ dė­jo tau­py­ti. Dar­bas ten man pra­ dė­jo pri­lyg­ti die­nos re­ži­mo ko­lo­ni­jai – jau­čiau­si kaip dar­žo­vė. Vie­ną ry­ tą pa­bu­dęs pa­gal­vo­jau, kad bū­tent šian­dien su­si­ra­siu dar­bą. Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės pus­la­py­je pa­ma­ čiau skel­bi­mą, kad ieš­ko­mas Prik­ lau­so­my­bės li­gų cent­ro di­rek­to­rius.

Daug vil­čių ne­tu­rė­jau. Ta­čiau pa­ ban­džiau ir, nu­run­gęs vie­ną kan­di­ da­tą, užė­miau šias pa­rei­gas.

– Kaip jau­ną ir ki­tu kam­pu į pa­ sau­lį žiū­rin­tį žmo­gų priė­mė ki­ ti dar­buo­to­jai?

– Jie bu­vo pa­siil­gę po­ky­čių, to­dėl su­ti­ko la­bai šil­tai. Ma­no at­žvil­giu ro­do­mo skep­ti­ciz­mo ne­pas­te­bė­jau.

Ku­rio­zi­nė si­tua­ci­ja: dau­gu­ma mo­ te­rų Prik­lau­so­my­bės li­gų cent­re tin­ ka į ma­mas. Vos pra­dė­jus va­do­vau­ ti įstai­gai bu­vo pa­sa­ky­ta, kad bū­siu joms kaip tik­ras sū­nus, ku­riam vi­ sa­da pa­dės. Nors dar­bas nė­ra leng­ vas, ne­pa­bė­gau ir ne­si­ruo­šiu bėg­ ti, nes ti­kiu sa­vi­mi ir ma­nau, kad ši įstai­ga ga­li at­si­sto­ti ant ko­jų. Dar­ buo­to­jams sa­kau – esa­me ant griu­ vė­sių, im­ki­me po ply­tą ir pra­dė­ki­me sta­ty­ti iš nau­jo.

– Kū­ry­biš­ku­mas „sau­sa­me“ ir biu­rok­ra­ti­nia­me dar­be – pra­ na­šu­mas ar trū­ku­mas?

– „Ki­toks“ ma­ty­mas, vaiz­duo­tė ir fan­ta­zi­ja da­bar ap­skri­tai „ant ban­gos“. Biu­dže­ti­nė­je įstai­go­je – tai ver­tin­gas da­ly­kas. Kū­ry­bin­gas mąs­ty­mas man la­bai pa­de­da. Ypač kai ten­ka iš­si­suk­ti iš, ro­dos, be­vil­ tiš­kų si­tua­ci­jų. Vis dėl­to at­sa­kin­gos pa­rei­gos nu­siur­bia da­lį kū­ry­biš­ ko lais­va­lai­kio, to­dėl ten­ka la­biau kon­cep­tua­li­zuo­ti, skir­ti ma­žiau lai­ ko nea­pib­rėž­tiems ieš­ko­ji­mams, o kur­ti konk­re­čius kū­ri­nius.

Al­ko­ho­lis ne­bet­rau­kia

– Kas die­ną ma­to­te žmo­nes, ko­vo­jan­čius su įvai­rio­mis pri­

iš vie­no ko­le­gos su­ži­no­jau, kad jau­ na kū­rė­ja at­ve­žė sa­vo dar­bus. Nu­ vy­ko­me pa­žiū­rė­ti. Mer­gi­nai pa­siū­ liau pa­ro­dy­ti Klai­pė­dą. Sa­vo­tiš­kai net jau­čiau­si at­sa­kin­gas už sa­vo mies­to rep­re­zen­ta­vi­mą. Kiek vė­liau ap­si­lan­kiau jos dirb­tu­vė­se ir nu­si­ ka­liau dir­žą. Pra­dė­jo­me bend­rau­ ti, va­ži­nė­ti vie­nas pas ki­tą. Ne­ma­ žai lai­ko drau­ga­vo­me per at­stu­mą, net ir su­si­tuo­kę ku­rį lai­ką dar ne­gy­ ve­no­me kar­tu: ji – Šiau­liuo­se, aš – Klai­pė­do­je. Tu­ri­me ir bend­rą kū­ri­nį – duk­rai ne­se­niai suė­jo vie­ne­ri.

pa­mo­ky­tų. Ne­ma­žą da­lį sa­vo vai­ kys­tės pra­lei­dau rau­do­na­ja­me kam­ ba­riu­ke. Pa­si­se­kė, kad pa­ra­le­li­nė­se kla­sė­se tu­rė­jau drau­gę Ra­mu­nę, ku­ ri bu­vo fo­tog­ra­fo Al­gi­man­to Alek­ sand­ra­vi­čiaus duk­ra. Iš šio pro­fe­ sio­na­lo ga­vau dau­gy­bę nau­din­gų pa­ta­ri­mų. No­rė­jau stu­di­juo­ti fo­ tog­ra­fi­ją, ta­čiau esu ki­lęs iš šei­mos, ku­rio­je vi­si yra fi­nan­si­nin­kai ir bu­ hal­te­riai. Gi­mi­nės ste­bė­jo­si, iš kur aš toks me­ni­nin­kas iš­dy­gau. Tė­vai drau­giš­kai pa­ta­rė pa­si­rink­ti spe­ cia­ly­bę ar­čiau že­mės.

– Ar dvi me­niš­kos sie­los tel­pa po vie­nu sto­gu?

– Ži­no­ma. Tur­būt kū­ry­bin­gas po­ žiū­ris į gy­ve­ni­mą ir suar­ti­na. Tiek ji pa­lai­ko ma­no me­ni­nius po­lė­kius, tiek aš jos. O jei dar trum­piau – tie­siog džiau­gia­mės ir mė­gau­ja­mės gy­ve­ni­mu.

– Jū­sų dar­buo­se – ne­ma­žai ero­ ti­kos. Ne­su­lau­kia­te nei­gia­mos ap­lin­ki­nių nuo­mo­nės? Dau­ gu­ma tur­būt ma­no, kad rim­ tas pa­rei­gas uži­man­tis žmo­gus nuo­gy­bių fo­tog­ra­fa­vi­mu ne­tu­ rė­tų už­siim­ti?

– Sa­vo dar­bą at­lie­ku at­sa­kin­gai, tam­pu vis pro­fe­sio­na­les­nis ir la­ biau kom­pe­ten­tin­gas, to­dėl ne­ma­ nau, kad ma­no kū­ry­ba tu­rė­tų bū­ ti truk­dis. Žmo­nės dar va­do­vau­ja­si ste­reo­ti­pais. Lais­va­lai­kis yra as­ me­ni­nis kiek­vie­no rei­ka­las. Rei­kė­ tų su­pras­ti, kad vi­si esa­me skir­tin­gi ir tu­ri­me sa­vi­tus po­mė­gius. Ko­ dėl rim­tos įstai­gos va­do­vas kar­tais ne­ga­li sau leis­ti bū­ti ne­rim­tu? Gy­ ve­ni­me aš mėgs­tu ei­ti prieš sro­vę, ati­trūk­ti ir pro­vo­kuo­ti. Šiais veiks­ mais sten­giuo­si ap­lin­ki­nius įstum­ti į ne­stan­dar­ti­nę si­tua­ci­ją ir pa­ban­ dy­ti pa­keis­ti jų po­žiū­rį.

– Jū­sų duk­ry­tei – tik me­tu­kai.

Ar jau ži­no­te, kaip auk­lė­si­te at­ ža­lą?

– Daug apie tai dar ne­gal­vo­jo­me.

Ta­čiau, ma­nau, kad kū­ry­bin­ga ap­ lin­ka pa­dės su­for­muo­ti ne­stan­ dar­ti­nį vai­ko po­žiū­rį į gy­ve­ni­mą.

Svar­biau­sia – dė­me­sys at­ža­lai.

Sten­giuo­si kuo dau­giau lai­ko skir­ti vai­kui, bend­rau­ti. Ta­čiau išau­gin­ti sa­vi­mi pa­si­ti­kin­čią, lais­vą as­me­ny­ bę – di­de­lis iš­šū­kis ir at­sa­ko­my­bė.

Po­žiū­ris: L.And­ri­kis mėgs­ta ei­ti prieš sro­vę ir pro­vo­kuo­ti tam, kad ap­

lin­ki­nius įstum­tų į ne­stan­dar­ti­nes si­tua­ci­jas bei pa­ban­dy­tų pa­keis­ti jų mąs­ty­mą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

klau­so­my­bė­mis. Ar as­me­niš­ kai te­ko su­si­dur­ti su al­ko­ho­liu, nar­ko­ti­kais ar lo­ši­mu?

– Esu stan­dar­ti­nis jau­nuo­lis, ku­ ris kar­tais iš­ge­ria alaus. Pri­pa­žįs­ tu, stu­di­jų lai­kais bu­vo ir rim­tes­ nių pa­si­links­mi­ni­mų, ta­čiau šei­ma ir gi­mu­si duk­ry­tė vis­ką su­dė­lio­ jo į sa­vo vie­tas. Stip­res­ni al­ko­ho­li­ niai gė­ri­mai pra­ra­do pa­trauk­lu­mą.

Tie­sa, ne­sėk­min­gai ban­dau ko­vo­ ti su rū­ky­mu. Me­tu pus­me­čiui ir vėl pra­de­du. Su bal­tu pa­vy­du žiū­ riu į žmo­nes, ku­rie ne­tu­ri vi­siš­kai jo­kių pri­klau­so­my­bių ir gy­ve­ni­me yra lais­vi.

– Sa­vo ap­lin­ko­je tu­ri skau­džių ir pa­mo­kan­čių pa­vyz­džių?

– Drau­gų ra­te ir tarp gi­mi­nių yra žmo­nių, ku­rių bė­dos aki­vaiz­džios.

Tu­riu pa­žįs­ta­mų, ku­rie eks­pe­ri­ men­ta­vo su vis­kuo ir pa­sie­kė to­ kį taš­ką, jog, re­gis, ke­lio at­gal ne­ bė­ra. Pa­me­nu, už­su­kau pas vie­ną pa­ne­vė­žie­tį į na­mus, o jis vi­siš­ kai gir­tas. Prap­jau­to­mis ran­ko­mis pra­šė pa­siek­ti ve­ną, nes pa­ts ne­ga­ li. To­kios si­tua­ci­jos su­kre­čia. Ke­ lis drau­gus jau esu pa­lai­do­jęs. Vie­ nas jų laip­ti­nė­je per­do­za­vęs bu­vo ras­tas pu­sę me­tų prieš man pra­ de­dant dirb­ti Prik­lau­so­my­bės li­gų cent­re. Daž­nai pa­gal­vo­jau, kad dar šiek tiek lai­ko ir gal­būt bū­čiau ga­ lė­jęs jam pa­dė­ti.

niai kal­bė­jau su te­ta, ku­ri pa­sa­kė, kad gy­ve­ni­me svar­biau­sia – tur­ tas. Pa­lau­ki­te, sa­kau, koks tur­tas – bū­ti žmo­gu­mi svar­biau­sia. Man šis prin­ci­pas tik­rai pa­de­da. Apsk­ ri­tai gy­ve­ni­me sten­giuo­si ne­tu­rė­ti išanks­ti­nių nu­si­sta­ty­mų, ypač ap­ lin­ki­nių at­žvil­giu. Kiek­vie­nas, kad ir kaip že­mai be­bū­tų, yra ver­tas iš­ ties­tos ran­kos.

Liu­das And­ri­kis:

Pa­gal­vo­jus, ką se­ne­ liams te­ko iš­gy­ven­ ti trem­ty­je, su­pran­ti, kad mes šio­mis die­no­ mis esa­me per rim­ti ir su­si­reikš­mi­nę.

– Ar pa­moks­lau­ja­te drau­gams, ku­rie gal šian­dien ir ne­tu­ri pro­ ble­mų, bet atei­ty­je jų ga­li su­ lauk­ti?

– Ne, mo­ra­lų tik­rai ne­skai­tau – kiek­vie­nas ren­ka­mės sa­vo gy­ve­ni­mo ke­lią. Štai su vie­nu drau­gu, ku­ris, ma­no ma­ny­mu, tu­ri pro­ble­mų, vis pa­si­kal­bu šia te­ma, ban­dau paaiš­ kin­ti, kad ga­li­ma gy­ven­ti ir ki­taip.

Kol kas jis – už­si­spy­ręs.

Mei­lė – per at­stu­mą

Kiek­vie­nas ver­tas pa­gal­bos

– Ver­ti­na­te žmo­gų, kad ir koks jis be­bū­tų, ir sten­gia­tės jam pa­ gel­bė­ti?

– So­cia­li­nį dar­bą pra­dė­jau stu­di­ juo­ti neat­si­tik­ti­nai – man ne­sve­ ti­mas alt­ruiz­mas, ne­ga­liu at­stum­ti žmo­gaus, ku­rį iš­ti­ko bė­da. Ne­se­

– Mi­nė­jo­te, kad šei­ma jū­sų gy­ ve­ni­me ne­ma­žai pa­kei­tė. Kaip su­si­pa­ži­no­te su žmo­na?

– Ma­no iš­rink­to­ji – šiau­lie­tė. Pa­ me­nu, Klai­pė­dos kul­tū­rų ir ko­mu­ ni­ka­ci­jų cent­re ji pri­sta­tė sa­vo as­ me­ni­nę odos dir­bi­nių pa­ro­dą. Pats pri­klau­sau Me­no kū­rė­jų są­jun­gai ir

Ne­su­reikš­mi­na pro­ble­mų

– Jums ne­sve­ti­mos me­ni­nio ju­ dė­ji­mo „Flu­xus“ idė­jos, ku­rios sa­ko, kad gy­ve­ni­me svar­bus žai­di­mas ir po­kštai. Esa­te žai­ dė­jas ir kas­die­ny­bė­je?

– Ne­ga­liu sa­ky­ti, kad vi­sa­da. Ta­ čiau net ir rim­to­se gy­ve­ni­mo si­ tua­ci­jo­se sten­giuo­si at­si­trauk­ti ir į su­si­klos­čiu­sią pa­dė­tį pa­žiū­rė­ti per hu­mo­ro pri­zmę. Ma­nau, žmo­ nės pa­ti­ria ir bai­ses­nių pro­ble­mų bei su­si­du­ria su di­des­niais iš­šū­ kiais. Pri­si­min­ki­me sa­vo se­ne­lius, ku­riems te­ko iš­ken­tė­ti trem­tį. Kai pa­gal­vo­ji, ką jie iš­gy­ve­no, su­pran­ ti, kad mes šio­mis die­no­mis esa­me per rim­ti ir su­si­reikš­mi­nę. Kam ta įtam­pa ir stre­sas, jei į vis­ką ga­li­ma pa­žiū­rė­ti pa­pras­čiau? Va­do­vau­juo­ si po­sa­kiu, kad lai­min­gi tie na­mai, ku­riuo­se skam­ba juo­kas. Atk­reip­ ki­te dė­me­sį, ko­kia ga­lin­ga jė­ga ga­li bū­ti šyp­se­na.

– Ne­ga­li­ma ne­pak­laus­ti apie jū­ sų įspū­din­gus ūsus. Sal­va­do­ras Da­li šią vy­riš­ką puoš­me­ną lai­ kė an­te­no­mis ry­šiui su kos­mo­ su pa­lai­ky­ti. Ko­dėl bū­tent toks sti­lius ir pa­si­rin­ki­mas?

– Paaug­lys­tė­je bu­vau pank­ro­ke­ris ir tu­rė­jau pra­var­dę Kos­mo­sas. Ūsai man – sa­vo­tiš­ka pro­vo­ka­ci­ja. Tie­ siog ne­no­rė­jau bū­ti toks, kaip vi­si.

– Kaip su­si­for­ma­vo toks po­žiū­ris?

– Man vi­sa­da bu­vo įdo­mūs pa­ra­ dok­sai ir ab­sur­diš­kos si­tua­ci­jos.

Dar stu­di­juo­da­mas at­ra­dau ne­ ma­žai in­for­ma­ci­jos apie „Flu­xus“.

Nus­te­bau su­ži­no­jęs, kad šio vi­sa­me pa­sau­ly­je gar­saus me­ni­nio ju­dė­ji­ mo pra­di­nin­kas bu­vo lie­tu­vis Jur­gis Ma­čiū­nas. Pas­te­bė­jau, kad jo dės­ to­mos min­tys su­tam­pa su ma­no­ sio­mis. Pa­si­ju­tau bend­ra­min­čiu.

2005 m. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te ga­

Nuot­rau­ko­se – ir ak­tai

– Vie­nas jū­sų po­mė­gių – fo­tog­ ra­fi­ja, ku­ria už­sii­ma­te ir da­bar.

Ka­da su­si­do­mė­jo­te šia sri­ti­mi?

– Kad­rų gau­dy­mas – dar nuo vai­ kys­tės li­ku­si aist­ra. Pa­me­nu, gal penk­to­je kla­sė­je bu­vo­me iš­vy­kę į Ni­ dą. Užė­jęs į vie­ną par­duo­tu­vę už 19 ta­lo­nų įsi­gi­jau fo­toa­pa­ra­tą „Sme­ na“. Grį­žęs na­mo sa­vo dė­dės, ku­ris mė­go fo­tog­ra­fuo­ti, pa­pra­šiau, kad

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė 1980 m. spa­lio 7 d. gi­mė Klai­pė­do­

je. Užau­go Pa­ne­vė­žy­je.

1999 m. bai­gė Pa­ne­vė­žio J.Bal­či­ko­

nio gim­na­zi­ją.

2003 m. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te įgi­

jo so­cia­li­nio dar­bo spe­cia­ly­bės ba­ka­ lau­ro kva­li­fi­ka­ci­ją.

vo vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo ma­gist­ro dip­lo­mą.

2005–2007 m. Kau­no tech­no­lo­gi­

jos uni­ver­si­te­to Sa­vi­val­dos mo­ky­mo cent­re dir­bo koor­di­na­to­riu­mi.

2007 m. dir­bo asis­ten­tu Ar­ta­še­so

Ga­za­ria­no va­dy­bos ir de­mok­ra­ti­jos mo­kyk­lo­je.

2008 m. pa­bai­go­je pra­dė­jo ei­ti Tur­

to val­dy­mo sky­riaus vy­res­nio­jo spe­ cia­lis­to pa­rei­gas Klai­pė­dos ap­skri­ties prieš­gais­ri­nė­je gel­bė­ji­mo val­dy­bo­je.

Nuo 2011 m. iki da­bar dir­ba Klai­pė­

dos pri­klau­so­my­bės li­gų cent­ro va­ do­vu.

Ve­dęs Jur­gą Sut­ku­tę, tu­ri duk­rą Ur­

šu­lę.

6

šeštadienis, liepos 20, 2013

miestas

Brai­dy­ti jū­ro­je – pavojinga Pas­ta­ro­sio­mis sa­ vai­tė­mis siau­tė­jan­ti jū­ra gvie­šia­si au­kų.

Uos­ta­mies­ty­je vos ne­nus­ken­do trys žmo­nės, tie­siog brai­dę pa­kran­tė­je.

Jų gel­bė­ji­mo ope­ra­ ci­jai bu­vo su­telk­ta še­šių gel­bė­to­jų ko­ man­da, į pa­gal­bą at­ sku­bė­jo ir ne­to­lie­se pra­mo­ga­vęs bang­ len­čių su ait­va­rais spor­to mė­gė­jas.

Pa­sek­mės: mau­dy­nės aud­rin­go­je jū­ro­je ga­li baig­tis skau­džia ne­lai­me.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Mil­da Ski­riu­tė Eve­l i­na Zen­k u­tė

Ant jo len­tos į kran­tą bu­vo par­ ga­ben­ta ki­ta mer­gi­na ir vai­ki­nas.

Gel­bė­to­jams pa­dė­jo kai­tuo­to­jas

Gal­vo­jo, kad nu­skęs

Ne­lai­mė va­di­na­ma­ja­me neį­ga­lių­ jų pa­plū­di­my­je įvy­ko už­va­kar apie 20.20 val. Su drau­gais pra­mo­ga­vę 26 me­tų kur­šė­niš­kis ir dvi 24 ir 16 me­tų klai­pė­die­tės ne­si­ti­kė­jo, kad jū­ra ga­li bū­ti to­kia pa­vo­jin­ga.

Po ne­lai­mės kom­pa­ni­ja gel­bė­ to­jams pa­sa­ko­jo, kad net ne­si­ruo­ šė mau­dy­tis. Jie nuė­jo pa­brai­dy­ti.

Kom­pa­ni­ja nuo kran­to te­bu­vo nu­ to­lu­si met­rą du.

Mer­gi­nos šo­ki­nė­jo per ban­gas, kai vie­ną jų pra­dė­jo ne­šti į gi­lu­mą.

Vai­ki­nas ban­dė pa­dė­ti, ta­čiau ban­ ga čiu­po ir jį.

Trau­ka bu­vo to­kia stip­ri, kad nei mer­gi­nos, nei stam­baus su­dė­ji­mo vai­ki­nas ne­pa­jė­gė sa­va­ran­kiš­kai grįž­ti į kran­tą. Į pa­gal­bą jiems at­sku­bė­jo ne tik šia­me pa­plū­di­my­je, bet ir Ant­ro­sios Meln­ra­gės, Gi­ru­lių plia­žuo­se bu­dė­ję gel­bė­to­jai. Iš vi­so gel­bė­ji­mo ope­ra­ ci­jo­je da­ly­va­vo še­ši žmo­nės.

Pa­sak Klai­pė­dos skęs­tan­čių­ jų gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vy­riau­sio­ jo spe­cia­lis­to Alek­sand­ro Siak­ki, gel­bė­to­jams vie­ną mer­gi­ną par­ga­ be­nus į kran­tą, pa­gal­bon at­plau­kė ne­to­lie­se pra­mo­ga­vęs kai­tuo­to­jas.

Sken­dęs vai­ki­nas tvir­ti­no ma­nęs, kad teks at­si­svei­kin­ti su gy­vy­be.

Kur­šė­niš­kis ne­slė­pė iki šio įvy­kio bu­vęs įsi­ti­ki­nęs, jog pa­na­ši ne­lai­mė ga­li nu­tik­ti ki­tiems, bet tik ne jam.

Pa­gal­bon at­plau­kė ne­to­lie­se pra­mo­ga­ vęs kai­tuo­to­jas. Ant jo len­tos į kran­tą bu­ vo par­ga­ben­ta ki­ta mer­gi­na ir vai­ki­nas.

A.Siak­ki pa­sa­ko­jo, kad į kran­tą par­ga­ben­tos mer­gi­nos bu­vo iš­si­ gan­du­sios, iš­tik­tos šo­ko, pri­gė­ru­ sios van­dens. Klai­pė­die­tės iš­vež­tos į li­go­ni­nę. Vai­ki­nui me­di­kų pa­gal­ bos ne­pri­rei­kė.

Va­ka­rą, kai įvy­ko ne­lai­mė, jū­ ra bu­vo aud­rin­ga. Ka­bė­jo rau­do­ na – mau­dy­tis drau­džian­ti vė­lia­ va. Ban­ga­vi­mas sie­kė 3,5 ba­lo.

Tai pir­mas sken­di­mas ties uos­ta­ mies­čio pa­plū­di­miais šį se­zo­ną.

Pas­ta­ruo­ju me­tu jū­ra yra la­bai aud­rin­ga, jo­je nuo­lat drau­džia­ma mau­dy­tis. „Esant to­kiai aud­rin­gai jū­rai, yra pa­vo­jin­ga net ar­ti kran­to. Ypač bai­ su dėl vai­kų“, – sa­kė A.Siak­ki.

Lei­džia įlip­ti iki pa­žas­tų

Gel­bė­to­jai dar­bo tu­ri ne tik Klai­ pė­do­je. Pa­lan­go­je šie­met iš­gel­bė­ti 8 žmo­nės, Ne­rin­go­je – 7. Kol kas jū­ra ne­pa­sig­lem­žė nė vie­nos gy­ vy­bės.

Pa­lan­gos gel­bė­to­jų va­do­vas Jo­ nas Pi­rož­ni­kas tvir­ti­no, kad, pa­ly­ gin­ti su anks­tes­niais me­tais, sken­ di­mų nė­ra daug. Per­nai to­kiu me­tu bu­vo iš­gel­bė­ta apie 40 žmo­nių.

Nors Klai­pė­dos ir Ne­rin­gos pa­ plū­di­miuo­se pa­sta­ro­sio­mis die­ no­mis bu­vo drau­džia­ma mau­dy­ tis, Pa­lan­go­je – ne. „Jei bū­tų drau­džia­ma mau­dy­tis, poil­siau­to­jai ma­ne su­pjaus­ty­tų ir su­val­gy­tų. Lei­džia­me mau­dy­tis, bet esa­me du kar­tus su­stip­ri­nę pa­ tru­lia­vi­mą. Lei­džia­me į jū­rą įbris­ ti iki pa­žas­tų. Pat­ru­liuo­ja­me van­ dens mo­to­cik­lais ir gi­liau bris­ti ne­lei­džia­me. Sė­di­me kaip ant ada­ tų. Ta­čiau su­pran­ta­me ir poil­siau­ to­jus. At­va­žia­vę iš ki­tų mies­tų jie no­ri iš­si­mau­dy­ti“, – pa­brė­žė J.Pi­ rož­ni­kas.

Klaipėdiečių įpročiai stebina Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pa­tik­ri­ni­mo, ar tvar­kin­gai iš­ve­ža­ mos at­lie­kos, me­tu paaiš­kė­jo keis­ ti klai­pė­die­čių įpro­čiai. Gy­ven­to­jai šiukš­les krau­na į ar­ti­miau­sią kon­ tei­ne­rį, nors čia jos ne­be­tel­pa. Paė­ jė­ti ke­lis žings­nius iki gre­ta sto­vin­ čio kon­tei­ne­rio tin­gi­ma.

Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos ir Ap­lin­kos ko­ky­bės sky­rių, Klai­pė­dos re­ gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo at­sto­vai tik­ri­no, kaip mies­te lai­ko­ma­si ko­mu­na­li­nių at­lie­kų tvar­ky­mo tai­syk­lių.

Aiš­kin­ta­si, ar tam tik­ro­se te­ri­ to­ri­jo­se yra pa­kan­ka­mas kon­tei­

ne­rių skai­čius, ar tvar­kin­gos jų aikš­te­lės, kaip lai­ko­ma­si ža­lių­jų, di­džių­jų at­lie­kų bei pa­dan­gų su­ rin­ki­mo tvar­kos. Šį kar­tą pa­tik­ri­ni­mas vy­ko pie­ti­ nė­je mies­to da­ly­je: Smil­te­lės, Lau­ ki­nin­kų, Var­pų gat­vė­se, Ši­lu­tės plen­te, Jū­ri­nin­kų pro­spek­te. „Nie­kur ne­ra­do­me, kad gu­lė­tų šiukš­lių krū­vos“, – tvir­ti­no Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ad­mi­nist­ra­ci­ nės veik­los po­sky­rio vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Ed­var­das Šu­ti­nas.

Kai kur kon­tei­ne­riai bu­vo pil­ni, ta­čiau, anot spe­cia­lis­to, teig­ti, kad jų trūks­ta, ne­ga­li­ma. „Aikš­te­lė­je vie­nas ša­lia ki­to sto­ vi še­ši kon­tei­ne­riai. Pen­ki tuš­ti, o vie­nas per­krau­tas. Vė­jas ga­li iš­ ne­šio­ti leng­ves­nes at­lie­kas. Žmo­

nės tin­gi paė­jė­ti ir įmes­ti šiukš­les į tuš­čią kon­tei­ne­rį, nors šis – vi­siš­ kai gre­ta. Tai ne at­lie­kų ve­žė­jų, o gy­ven­to­jų pro­ble­ma“, – tei­gė vy­ riau­sia­sis spe­cia­lis­tas.

Prie bui­ti­nių at­lie­kų kon­tei­ne­ rių ras­tos ir į mai­šus su­dė­tos sta­ ty­bi­nės at­lie­kos. Pa­lik­ti to­kias at­lie­kas yra drau­džia­ma – sta­ty­ bi­niam lau­žui rei­kia spe­cia­laus kon­tei­ne­rio.

Prie kon­tei­ne­rių ras­ta ir di­džių­jų at­lie­kų. Pa­sak E.Šu­ti­no, ki­tą die­ną bus tik­ri­na­ma, ar jos su­rink­tos. „Yra gra­fi­kas, ka­da di­džio­sios at­lie­kos tu­ri bū­ti iš­vež­tos. Pa­žiū­ rė­si­me, ar ve­žė­jai jo lai­ko­si. Prie­ šin­gu at­ve­ju jiems bus skir­tos bau­ dos“, – ko­men­ta­vo vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas.

7

šeštadienis, liepos 20, 2013

lietuva

Skal­puo­ja ar ro­do pa­vyz­dį?

Be­veik 3 mln. li­tų – to­kia su­ma už Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo (EŽTT) nu­sta­ty­ tus pa­žei­di­mus nuo 2000-ųjų pa­leng­vė­ jo Lie­tu­vos biu­dže­tas. Daug tai ar ma­žai?

Eks­per­tų tei­gi­mu, Lie­tu­va ES kon­teks­te at­ ro­do ge­rai.

Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Užs­to­jo ka­li­nį

Nuo ta­da, kai Lie­tu­vos pi­lie­čiams su­teik­ta tei­sė sa­vo in­te­re­sus gin­ti EŽTT, Lie­tu­va pri­pa­žin­ta pa­žei­du­si Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­ di­nių lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­ ją 71-oje by­lo­je. Pas­ta­ra­sis Teis­ mo spren­di­mas Lie­tu­vos at­žvil­giu priim­tas lie­pos 9 d. Juo pri­pa­žin­ ta, kad Lie­tu­va pa­žei­dė kon­ven­ci­ ją, nes Lu­kiš­kių tar­dy­mo izo­lia­to­ riu­je ka­lin­čiam as­me­niui ne­bu­vo leis­ti il­ga­lai­kiai pa­si­ma­ty­mai su su­tuok­ti­ne. Už tai jam pri­teis­ta 6 tūkst. eu­rų.

Pri­pa­žįs­ta­ma, kad skun­dų dėl ka­ li­ni­mo są­ly­gų ne­ma­žė­ja, EŽTT to­ kių pe­ti­ci­jų yra pa­sie­ku­si ne vie­na.

Jau anks­čiau ka­li­niai yra skun­dę­si dėl žmo­gaus oru­mą že­mi­nan­čio el­ ge­sio, ko­res­pon­den­ci­jos slap­tu­mo prin­ci­po pa­žei­di­mo. Pa­sak Lu­kiš­ kių tar­dy­mo izo­lia­to­riaus-ka­lė­ji­ mo di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo Ro­mo Os­ta­na­vi­čiaus, teo­riš­kai to­kie Teis­ mo spren­di­mai yra po­zi­ty­vus da­ly­ kas, nes lei­džia pa­žei­di­mų iš­veng­ ti atei­ty­je. Ta­čiau tam rei­kia keis­ti tei­sės ak­tus, įsta­ty­mus, o vi­sa tai už­trun­ka. Pa­vyz­džiui, rea­guo­jant į pa­sta­rą­ją by­lą, Lu­kiš­kių ka­lė­ji­me rei­kė­tų įreng­ti spe­cia­lias pa­tal­pas il­ga­lai­kiams pa­si­ma­ty­mams. „Pir­miau­sia tu­rė­tų bū­ti pa­keis­ ti pa­grin­di­niai įsta­ty­mai, reg­la­ men­tuo­jan­tys gi­mi­nai­čių tei­sę pa­si­ma­ty­ti su nu­teis­tai­siais, tar­ dy­mo izo­lia­to­riaus tai­syk­lės. Mes esa­me tie­sio­gi­niai jų vyk­dy­to­jai

Apie EŽTT No­r int EŽTT pa­duo­t i skun­dą bū­ ti­na ati­t ik­t i ke­le­tą griež­t ų są­ly­g ų.

Skun­do pre­teks­tas tu­r i bū­ti tik tei­ sių, iš­var­dy­t ų Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių kon­ven­ci­jo­je ar jos pro­to­ko­ luo­se, pa­žei­di­mas. Skun­dą ga­li pa­ duo­t i tik pa­ts ieš­ko­vas ir ne­tgi tuo at­ve­ju, kai pa­duo­da­mas ko­lek­ty­vi­ nis skun­das, kiek­vie­nas tu­r i pa­ro­ dy­t i sa­vo konk­re­čias pre­ten­z i­jas.

Skun­das tu­r i bū­ti pa­duo­tas ne vė­ liau kaip praė­jus 6 mė­ne­siams nuo ga­lu­t i­n io anks­tes­n io skun­do nag­ ri­nė­ji­mo kom­pe­ten­t in­go­je vals­t y­ bės įstai­go­je.

EŽTT dir­ba ko­le­g i­jo­m is. Spren­d i­ mus prii­ma Tri­jų tei­sė­jų, Sep­ty­nių tei­sė­jų ko­le­g i­jos ar­ba Di­d žio­ji ko­le­ gi­ja (iš 17 tei­sė­jų). By­la Di­d žia­jai ko­ le­g i­jai per­duo­da­ma na­r i­nė­t i ta­da, kai ji ke­l ia svar­bias bei dar ne­nag­ ri­nė­tas žmo­gaus tei­sių pro­ble­mas ir per ją for­mu­luo­ja­mos nau­jos tei­ si­nės nuo­sta­tos.

ir, kol bus pa­keis­ta, ma­nau, ga­lios se­no­ji tvar­ka. Klau­si­mas tik ar Ka­ lė­ji­mų de­par­ta­men­tas, Tei­sin­gu­ mo mi­nis­te­ri­ja pri­vers keis­ti ši­ tuos tei­sės ak­tus. Jei­gu EŽTT už tai pri­tei­sė ne­tgi kom­pen­sa­ci­ją as­me­ niui, vals­ty­bė tu­rė­tų su­si­rū­pin­ti ir priim­ti tai kaip įspė­ji­mą, nes vė­liau to­kios pa­čios by­los ga­li vėl pa­siek­ ti EŽTT“, – si­tua­ci­ją ver­ti­no R.Os­ ta­na­vi­čius.

El­vy­ra Bal­tu­ty­tė:

Lie­tu­va nie­kuo neiš­ sis­ki­ria ir ne­tgi at­ro­do daug ge­riau už dau­ge­ lį ki­tų vals­ty­bių.

Skun­džia­si vis daž­niau

Tie­sa, to­kios aukš­tos ins­tan­ci­jos teis­mus pa­sie­kia to­li gra­žu ne vi­ si ka­li­nių skun­dai. Pa­sak R.Os­ta­na­ vi­čiaus, ten­den­ci­ja, kad nu­teis­tie­ ji mėgs­ta ra­šy­ti skun­dus, tik di­dė­ja.

Tarp skun­dų pa­si­tai­ko ir ku­rio­ziš­kų at­ve­jų, pa­vyz­džiui, vie­nas ka­li­nys ra­ šo, kad elekt­ros lem­pu­tė jam švie­čia per ryš­kiai, ki­tas – kad ta pa­ti lem­ pu­tė su­tei­kia per ma­žai švie­sos.

Dar esą pa­si­tai­ko be­si­skun­džian­ čių at­ša­lu­siu mais­tu ar­ba tuo, kad pri­žiū­rė­to­jai neat­sa­ko į ka­li­nių pa­si­svei­ki­ni­mą. Ta­da jie jau­čia­si įžeis­ti ir pra­šo kom­pen­sa­ci­jos. Be to, nu­teis­tie­ji tu­ri tei­sę skun­dus ra­šy­ti ne ka­lė­ji­mo ad­mi­nist­ra­ci­jai, o kreip­tis tie­siai į teis­mą ir šia tei­ se uo­liai nau­do­ja­si.

Už­siė­mi­mas: skųs­ti Lie­tu­vą EŽTT pa­sta­ruo­ju me­tu itin pa­mė­go įka­li­ni­mo įstai­go­se lai­ką lei­džian­tys nu­teis­tie­ji.

„Jiems nie­ko ne­pri­tei­sia­ma, bet mums yra ad­mi­nist­ra­ci­nės iš­lai­ dos, teis­mams – pa­pil­do­mas dar­ bas. Jei­gu į teis­mą krei­pia­si lais­vė­je esan­tys pi­lie­čiai, jie tu­ri su­mo­kė­ ti mo­kes­tį, o mū­sų suim­tie­ji at­ leis­ti nuo šio mo­kes­čio. Tai čia gal bū­tų vie­na iš prie­mo­nių juos su­ draus­min­ti ar pri­vers­ti pa­gal­vo­ti, ar jiems ap­si­mo­ka ra­šy­ti tą skun­ dą“, – svars­tė R.Os­ta­na­vi­čius.

At­ro­do­me ne­blo­gai

Lie­t u­vos Vy­r iau­sy­b ės at­s to­v ė EŽTT El­vy­ra Bal­tu­ty­tė, pa­klaus­ ta, kaip EŽTT spren­di­mų at­žvil­giu at­ro­do­me ki­tų ES ša­lių kon­teks­te, bu­vo op­ti­mis­tė. Pa­sak E.Bal­tu­ty­ tės, pa­gal kon­ven­ci­jos pa­žei­di­mus mū­sų vals­ty­bė nie­kuo neišs­kir­ti­nė, o gal net at­ro­do ge­riau nei ki­tos. „Lie­tu­va nie­kuo neiš­sis­ki­ria ir ne­tgi at­ro­do daug ge­riau už dau­ ge­lį ki­tų vals­ty­bių. Kai pas mus ži­ niask­lai­do­je pa­si­ro­do in­for­ma­ci­ja, kad yra pa­žei­di­mas, tuo la­biau jei pi­ni­gų pri­tei­sia­ma, ta­da vi­si apie vis­ką ži­no, Lie­tu­va vėl pra­lai­mė­ jo ir t. t. O kad bū­na ir daug ne­ pa­žei­di­mų, kad 90 pro­c. pe­ti­ci­jų prieš Lie­tu­vą at­me­ta­mos kaip aiš­ kiai ne­pag­rįs­tos, ši­to nie­kas ne­no­ri ži­no­ti. Neiš­sis­ki­riam nei pa­žei­di­ mų, nei pe­ti­ci­jų skai­čiu­mi. Kar­tais mums at­ro­do, kad Lie­tu­vą la­biau­ siai skun­džia mū­sų gy­ven­to­jai, bet

Kęs­tu­čio Va­na­go / BFL nuo­tr.

ne, taip nė­ra. Jei ly­gin­tu­me san­ty­ ki­niais skai­čiais, kiek skun­dų kliū­va 10 tūkst. gy­ven­to­jų, tai Lie­tu­va gal net ne apie vi­du­rį, o prie ga­lo“, – aiš­ki­no E.Bal­tu­ty­tė.

Paš­ne­ko­vė pa­brė­žė, kad, kal­ bant apie EŽTT spren­di­mus, rei­kė­ tų veng­ti sa­ky­ti „Lie­tu­va pra­lai­mė­ jo by­lą“, nes „pra­lai­mė­ji­mas“ šiuo at­ve­ju ša­liai reiš­kia pa­mo­ką, kaip elg­tis atei­ty­je. E.Bal­tu­ty­tės tei­ gi­mu, sun­ku iš­skir­ti sri­tį, ku­rio­ je nu­sta­to­ma dau­giau­sia pa­žei­di­ mų, ta­čiau vie­na daž­nes­nių – tei­sė į tei­sin­gą teis­mą. „Šeš­tas kon­ven­ci­jos straips­nis yra tei­sė į tei­sin­gą by­los nag­ri­nė­ji­ mą. Žmo­nės klai­din­gai jį su­pran­ta ir ma­no, kad EŽTT, kaip ket­vir­to­ ji ins­tan­ci­ja, per­spręs jų by­lą. De­ja, teis­mas to ne­da­ro, daž­niau­siai vien to­dėl la­bai daug pe­ti­ci­jų at­me­ta­ ma kaip ne­nag­ri­nė­ti­nos. Vis dėl­to skai­čius lie­ka di­de­lis, ta­čiau to­kia pa­ti ten­den­ci­ja yra ir ki­to­se vals­ ty­bė­se: ar ne per il­ga bu­vo teis­mo pro­ce­so truk­mė, ar ne­ša­liš­kas bu­ vo teis­mas, ar gy­ny­ba už­tik­rin­ta.

Per is­to­ri­ją prieš Lie­tu­vą sta­tis­tiš­ kai tur­būt dau­giau­sia bū­tent to­kių pa­žei­di­mų pri­pa­žin­ta“, – kal­bė­jo E.Bal­tu­ty­tė. Įsi­ga­lio­ja po tri­jų mė­ne­sių

Kai EŽTT pa­skel­bia spren­di­mą, jis įsi­ga­l io­ja po tri­j ų mė­n e­s ių.

Per šį lai­ko­tar­pį spren­di­mą ga­ li­ma ap­skųs­ti, ta­čiau, pa­sak pa­ šne­ko­vės, tai pa­vyks­ta itin re­tai.

Dar po tri­jų mė­ne­sių as­me­niui jau tu­ri bū­ti iš­mo­kė­ta pri­teis­ta kom­ pen­sa­ci­ja. „Dar po tri­jų mė­ne­sių tu­ri bū­ti priim­tas spren­di­mas bent jau in­di­ vi­dua­liu at­žvil­giu. Dar yra bend­ro­ sios prie­mo­nės, ku­rios už­ker­ta ke­ lią ki­tiems pa­žei­di­mams ir pa­ša­li­na pa­žei­di­mo prie­žas­tį, nes Lie­tu­va tu­ri įro­dy­ti, kad ji ne tik su­mo­kė­jo pri­teis­tą kom­pen­sa­ci­ją, bet ir ša­li­ na pa­žei­di­mo prie­žas­tį. Bet tai nė­ ra taip pa­pras­ta, dau­ge­lis vals­ty­ bių tu­ri di­de­lių pro­ble­mų grei­tai įvyk­dy­ti spren­di­mą“, – tei­gė pa­ šne­ko­vė.

Pi­ni­gi­nės kom­pen­sa­ci­jos iš­mo­ ka­mos ne vi­sais at­ve­jais, pa­si­tai­ko, kad „pa­ts pa­žei­di­mo pri­pa­ži­ni­mas tu­ri bū­ti pa­kan­ka­ma sa­tis­fak­ci­ja“.

Ta­čiau, pa­sak E.Bal­tu­ty­tės, ne­rei­ kė­tų ma­ny­ti, kad EŽTT ša­lies biu­ dže­tui smo­gia skau­džiau­siai. „Lie­tu­vos teis­muo­se iš vals­ty­bės daug dau­giau pri­tei­sia­ma. Mū­sų žmo­nių men­ta­li­te­tas li­kęs so­vie­ ti­nis, kad kas Lie­tu­vo­je pa­da­ry­ta – neį­do­mu, o kas už Lie­tu­vos ri­bų – jau reikš­min­ga. Jei pa­žei­džia­mos kie­no nors tei­sės, pir­miau­sia by­ li­nė­ja­ma­si Lie­tu­vo­je, ir šie teis­mai pri­tei­sia tik­rai dau­giau“, – ti­ki­no E.Bal­tu­ty­tė.

8

ŠeštADIENIS, liepos 20, 2013

10p.

Durys į politiką A.Navalnui bus uždarytos.

pasaulis Ta­ba­ko lo­bis­tai plu­ša iš p pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se įta­kin­gi lo­bis­tai, su­ si­spie­tę ap­link val­džią, nie­ko ne­ste­bi­na.

Ne­ką ma­žiau įdo­mūs po­van­de­ni­niai žai­di­mai, at­ro­do, vyks­ta ir ES sos­ti­nė­je Briu­se­ly­je.

Mi­li­jo­ni­nis biu­dže­tas

Oli­vier Hoe­de­ma­nas, ne­vy­riau­ sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos „Cor­po­ra­ te Eu­ro­pe Ob­ser­va­to­ry“, ste­bin­ čios lo­biz­mą ES, koor­di­na­to­rius, pa­sa­ko­jo, jog Briu­se­ly­je dir­ban­tys lo­bis­tai plu­ša išsi­juo­sę, kad Briu­ se­ly­je prii­ma­mi ES ak­tai ati­tik­tų jų bend­ro­vių in­te­re­sus.

Jis pa­ro­dė žur­na­lis­tams ne­to­ li Eu­ro­pos Par­la­men­to (EP) esan­ tį pa­sta­tą. Ant­ra­me aukš­te – „Bri­ tish Ame­ri­can To­bac­co“ lo­bis­tų bu­vei­nė.

Bend­ro­vė­je ofi­cia­liai dir­ba sep­ ty­ni eta­ti­niai lo­bis­tai, ta­čiau iš vi­so Briu­se­ly­je ji tu­ri 100 dar­buo­to­jų.

Kiek jų už­sii­ma lo­bis­ti­ne veik­ la? Ge­ras klau­si­mas. Aiš­ku tai, kad pa­da­li­nio biu­dže­tas – 5 mln. eu­rų per me­tus.

Ste­bi­me, kad ko­mi­ te­tų bal­sa­vi­muo­ se EK po­zi­ci­jos silp­ nė­ja. At­ro­do, lo­bis­tų pa­stan­gos duo­da vai­sių.

Lo­bis­tai pa­sieks sa­vo?

Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja (EK) pa­skel­bė, kad su­griež­tins ta­ba­ko pra­mo­nės kont­ro­lę. Nau­jo­sios ES di­rek­ty­vos tiks­las – at­pra­tin­ti jau­nus žmo­nes nuo ta­ba­ko ga­mi­nių.

Pa­vyz­džiui, ES bus drau­džia­mos mė­ti­nės ci­ga­re­tės, taip pat ki­ti kva­ pie­ji rū­ka­lai, ant pa­ke­lių tu­rės at­si­ ras­ti di­des­nio plo­to įspė­jan­tys apie rū­ky­mo ža­lą ženk­lai.

To ta­ba­ko pra­mo­nė ne­no­ri. Nes tai reiš­kia di­des­nes pa­kuo­čių iš­lai­ das, ma­ža to, da­lies ga­mi­nių ga­my­ bos nu­trau­ki­mą. „Ta­ba­ko bend­ro­vės sten­gia­si pa­ veik­ti Eu­ro­pos par­la­men­ta­rus, or­ ga­ni­zuo­ja įvai­rius so­cia­li­nius ren­ gi­nius, pa­vyz­džiui, va­ka­rie­nes, į ku­rias kvie­čia­mi par­la­men­ta­rų pa­ta­rė­jai, – pri­pa­ži­no O.Hoe­de­ ma­nas. – Ste­bi­me, kad ko­mi­te­tų bal­sa­vi­muo­se EK po­zi­ci­jos silp­nė­ ja. At­ro­do, lo­bis­tų pa­stan­gos duo­ da vai­sių.“

Lin­da McA­van, EP na­rė, taip pat pri­pa­ži­no, kad lo­bis­tų įta­ka stip­ri.

Pa­sak jos, di­rek­ty­vo­je, ku­rią pa­ siū­lė EK, at­si­ra­do net 1,5 tūkst. įvai­rių pa­tai­sų. Ma­ža to, po­li­ti­kė pa­tei­kė pa­vyz­dį, kai ES svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­rai su­ti­ko pa­nai­ kin­ti plo­nų­jų ci­ga­re­čių drau­di­mą, taip pat su­ma­žin­ti įspė­ji­mo apie rū­ky­mo ža­lą plo­tą ant pa­kuo­čių nuo 75 pro­c. iki 65 pro­c.

Tie­sa, mė­ne­sio pra­džio­je EP Vi­ suo­me­nės svei­ka­tos ko­mi­te­tas pa­ li­ko ga­lio­ti plo­nų­jų ci­ga­re­čių ir kva­pių­jų rū­ka­lų drau­di­mą, taip pat pa­tvir­ti­no 75 pro­c. įspė­ji­mo plo­to ant pa­kuo­čių rei­ka­la­vi­mą. Ta­čiau L.McA­van re­to­riš­kai pa­klau­sė, ar rug­sė­jo 10 d., kai bal­suo­ti dėl di­ rek­ty­vos su­si­rinks vi­sas EP, šios nuo­sta­tos iš­liks ne­pa­ki­tu­sios?

ES tu­ri va­di­na­mą­jį lo­bis­tų re­gist­ rą – Skaid­ru­mo re­gist­rą (angl. – Trans­pa­ren­cy Re­gis­ter). Įsi­ra­šy­ti į jį lo­bis­tai ga­li sa­va­no­ riš­kai. Ta­čiau šim­tai jų pa­si­ren­ka ne­vie­šin­ti to, kuo už­sii­ma, tad ga­li ne­kliu­do­mai veik­ti.

Ta­ba­ko pra­mo­nei ga­lio­ja kiek ki­ to­kios tai­syk­lės nei ki­toms bend­ ro­vėms. ES yra pa­si­ra­šiu­si Pa­sau­ lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos su­tar­tį, pa­gal ku­rią po­li­ti­kai tu­rė­tų veng­ ti su­si­tik­ti su ta­ba­ko pra­mo­nės at­ sto­vais.

Jei jie pri­va­lo su­si­tik­ti, ren­gi­niai ar pa­si­ta­ri­mai tu­ri bū­ti skaid­rūs.

Ta­čiau L.McA­van sa­ko, kad ta­ ba­ko pra­mo­nės at­sto­vai se­niai įsi­ gud­ri­no apei­ti vi­sus įma­no­mus ri­ bo­ji­mus.

Tie­sa, lo­bis­tai tei­gia, kad jų veik­ la skaid­ri ir ati­tin­ka vi­sus stan­dar­ tus.

Ro­na­nas Bar­ry, dir­ban­tis bend­ ro­vė­je „Bri­tish Ame­ri­can To­bac­ co“, pa­brė­žė, kad ši įmo­nė – at­vi­ra ir skaid­ri. Ta­čiau pri­pa­ži­no ne­sup­ ran­tąs kai ku­rių EP na­rių rei­ka­la­ vi­mų, kad ta­ba­ko ga­min­to­jams tu­ rė­tų bū­ti tai­ko­mi ko­mu­ni­ka­ci­jos su po­li­ti­kais ri­bo­ji­mai, ku­rie ne­tai­ko­ mi ki­toms bend­ro­vėms. „Mes par­duo­da­me le­ga­lius pro­ duk­tus, esa­me le­ga­li bend­ro­vė, to­ dėl, mū­sų nuo­mo­ne, tu­ri­me tu­rė­ ti tei­sę be­są­ly­giš­kai bend­rau­ti su as­me­ni­mis, ku­rie prii­ma spren­di­ mus“, – pik­ti­no­si lo­bis­tas.

Įkarštis: pa­sak ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų, šiuo me­tu ta­ba­ko pra­mo­nės lo­bis­tai tu­ri la­bai daug dar­bo.

Bri­tų kon­ser­va­to­rių at­sto­vas EP Mar­ti­nas Cal­la­na­nas su­ti­ko su šia nuo­mo­ne: „Idė­ja, kad vyks­ta ko­va tarp Do­vy­do ir Ga­li­jo­to, ne­va di­ džio­sios bend­ro­vės tu­ri tūks­tan­ čius ge­rai mo­ka­mų lo­bis­tų, ku­rie ko­vo­ja su dviem ma­žo­mis ne­vy­ riau­sy­bi­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis, yra la­bai to­li nuo tik­ro­vės.“ Pa­sak par­ la­men­ta­ro, vi­du­ti­niš­kai ne­vy­riau­

sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos net 43 pro­c. sa­vo pa­ja­mų gau­na iš ES, to­dėl ne­ tu­rė­tų skųs­tis. Įsi­vė­lė į skan­da­lą

Bu­vęs EK na­rys iš Mal­tos Joh­nas Dal­lis įsi­vė­lė į ko­rup­ci­jos skan­da­lą, kai esą pra­šė ky­šio iš vie­nos Šve­di­ jos ta­ba­ko bend­ro­vės už kram­to­mo­ jo ta­ba­ko drau­di­mo pa­nai­ki­ni­mą.

Tie­sa, ko­mi­sa­ras kal­ti­ni­mus ka­ te­go­riš­kai nei­gė. J.Dal­lis pa­reiš­kė, kad jis bu­vo są­moks­lo au­ka. „Aš bu­vau tas, ku­ris ka­te­go­riš­ kai lai­kė­si griež­tos po­zi­ci­jos ta­ba­ko pra­mo­nės at­žvil­giu, to­dėl jiems bu­ vau ne­priim­ti­nas. Gir­dė­jau, kad ori­ gi­na­li di­rek­ty­va bu­vo ge­ro­kai „pra­ skies­ta“, nes ta­ba­ko lo­bis­tai šiuo klau­si­mu dir­ba la­bai ak­ty­viai“, –

Dras­tiš­kas aust­ra­lų spren­di­mas: m Aust­ra­li­jos rū­ka­liai pik­ti­no­si šo­ki­ ruo­jan­čiais pa­veiks­lė­liais ant ci­ ga­re­čių pa­ke­lių. Ta­čiau jiems te­ko su­si­tai­ky­ti su vy­riau­sy­bės spren­ di­mu. Ne­pa­dė­jo net ta­ba­ko pra­mo­ nės mi­li­jo­nai.

Su­ma­ny­mas: pa­sak aust­ra­lų, šo­ki­ruo­jan­tys vaiz­dai dau­giau­sia po­

vei­kio tu­ri jau­ni­mui.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Įs­ta­ty­mas, įpa­rei­go­jan­tis ta­ba­ko ga­min­to­jus ant rū­ka­lų pa­kuo­čių vaiz­duo­ti šo­ki­ruo­jan­čius įvai­rio­mis li­go­mis ser­gan­čių žmo­nių at­vaiz­ dus, Aust­ra­li­jo­je įsi­ga­lio­jo 2012 m. gruo­dį.

Ci­ga­re­čių pa­kuo­tės, iš tie­sų, at­ ro­do siau­bin­gai. Ant vie­no iš pa­ ke­lių vaiz­duo­ja­mi pa­juo­dę dan­tys,

9

ŠeštADIENIS, liepos 20, 2013

pasaulis Det­roi­tas bank­ru­ta­vo

At­sik­ra­to rub­lių

Ra­do dar au­kų

Anks­čiau kles­tė­jęs JAV pra­ mo­nės cent­ras Det­roi­tas ket­ vir­ta­die­nį pa­skel­bė bank­ro­ tą, ne­beįs­teng­da­mas grą­žin­ ti 18,5 mlrd. do­le­rių sko­lų. Au­ to­mo­bi­lių pra­mo­nės gim­ti­nė­ je be­li­ko 700 tūkst. gy­ven­to­ jų, jo­je ap­stu ap­leis­tų dan­go­ rai­žių, ga­myk­lų ir na­mų, kles­ti nu­si­kals­ta­mu­mas.

Bal­ta­ru­si­jos va­liu­tai per­ko­pus 9 tūkst. rub­lių už do­le­rį psi­ cho­lo­gi­nę ri­bą, gy­ven­to­jai, pa­ mo­ky­ti 2011 m. de­val­va­ci­jos, puo­lė tuš­tin­ti ban­kų są­skai­ tų ir ri­kiuo­tis į ei­les prie va­liu­ tos kei­tyk­lų. Per pir­mą­sias de­ šimt šio mė­ne­sio die­nų bal­ta­ ru­siai į do­le­rius iš­kei­tė tri­li­jo­ ną rub­lių.

Ka­na­dos po­li­ci­ja ra­do dar ke­ tu­rių žmo­nių pa­lai­kus Lak Me­ gan­ti­ke – Kve­be­ko pro­vin­ci­ jos mies­te­ly­je, nu­nio­ko­ta­me di­džiu­lio gais­ro, ku­ris įsi­plies­ kė prieš dvi sa­vai­tes nuo bė­ gių nu­lė­kus ir spro­gus naf­tą ve­žan­čiam ge­le­žin­ke­lio są­sta­ tui. Bend­ras au­kų skai­čius pa­ di­dė­jo iki 42.

pe­ties

6 mln. aukų Rū­ky­mas vis dar yra pa­grin­di­nė

mir­ties prie­žas­tis pa­sau­ly­je, ku­rios ga­li­ma iš­veng­ti. Pa­sak Pa­sau­lio svei­ ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos, rū­ky­mas nu­le­ mia be­veik 6 mln. žmo­nių mir­tį kas­ met, dau­giau­sia – ma­žas ir vi­du­ti­nes pa­ja­mas gau­nan­čio­se ša­ly­se.

Jei da­bar­ti­nė ten­den­ci­ja iš­si­lai­kys,

mir­ties nuo ta­ba­ko at­ve­jų, kaip tvir­ ti­na Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­

ja, 2030 m. pa­dau­gės iki 8 mln. per me­tus.

Iš šie­met mi­ru­sių žmo­nių 5 mln. bu­ vo ta­ba­ko var­to­to­jai ar­ba bu­vę ta­ba­ ko var­to­to­jai, dau­giau kaip 600 tūkst. mi­rė nuo pa­sy­vaus rū­ky­mo.

Ma­no­ma, kad XX a. ta­ba­kas nu­ lė­mė 100 mln. žmo­nių mir­tį. Šia­me am­žiu­je šis skai­čius ga­li pa­siek­ti mi­ li­jar­dą.

Kaip ras­ti pu­siaus­vy­rą?

Pa­sak Eu­ro­pos eko­no­mi­kos ir so­cia­li­ nių rei­ka­lų ko­mi­te­to (EESC), EK siū­lo­ mi su­var­žy­mai ta­ba­ko pra­mo­nei nei­ gia­mai pa­veiks eko­no­mi­ką. Pir­miau­ sia tai tu­rės įta­kos dar­bo vie­toms, nes ta­ba­ko pra­mo­nė­je šiuo me­tu dir­ba apie 1,5 mln. ES pi­lie­čių. Ma­ža to, šis sek­to­rius tiek ES mas­tu, tiek na­cio­na­ li­nių vals­ty­bių mas­tu skai­čiuo­ja pel­ ną. Tie­sa, EESC pri­pa­ži­no, kad ta­ba­ko var­to­ji­mas ke­lia grės­mę vi­suo­me­nės svei­ka­tai. Svei­ka­ta, re­mian­tis EESC at­ skai­ta, ES lai­ko­ma prio­ri­te­tu, ta­čiau ko­

Komentaras

Jus­tas Vin­cas Pa­lec­k is Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rys

„Reu­ters“ nuo­tr.

sa­kė pa­si­trau­kęs ko­mi­sa­ras. Vė­liau J.Dal­lis pa­reiš­kė, kad pa­si­trauk­ti iš po­sto jį spau­dė EK va­do­vas José Ma­ nue­lis Bar­ro­so, taip pat ES ko­vos su su­kčia­vi­mu biu­ras OLAF. Ta­čiau EK va­do­vas nei­gė kal­ti­ ni­mus, sa­ky­da­mas, kad pa­ts ko­ mi­sa­ras pa­dė­jo sa­vo at­si­sta­ty­di­ni­ mo raš­tą.

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

D

irb­da­mas daž­nai ma­č iau įvai­raus po­bū­d žio lo­biz­ mo ap­raiš­k ų. Šiuo at­ve­ ju ma­nau, kad tai yra nor­ ma­lu. Siū­lau pa­skai­ty­ti ma­no pa­sky­rą in­ter­ne­te. Jo­je ra­šiau, kad bir­že­l į į ma­ no biu­rą Vil­n iu­je at­ke­l ia­vo bent 25 at­ vir­laiš­k iai iš Klai­pė­dos. Juo­se įvai­r io­ mis ra­š y­s e­no­m is bu­vo kar­to­ja­mos ke­l ios te­zės: ne­b al­s uo­k i­te už siū­lo­ mą ta­ba­ko di­rek­t y­vą, juk mes dėl to ga­l i­me ne­tek­t i dar­bo ta­ba­ko fab­r i­ke ir ap­skri­tai tu­rė­k i­te ome­ny­je, kad ta­ ba­ko pra­mo­nė su­mo­ka per me­t us į

mi­te­tas iš­reiš­kė su­si­rū­pi­ni­mą dėl EK siū­lo­mos di­rek­ty­vos kai ku­rių nuo­ sta­tų. EESC su­kri­ti­ka­vo EK pa­siū­ly­ mą 75 pro­c. rū­ka­lų pa­kuo­tės skir­ti įspė­ji­mams apie rū­ky­mo ža­lą. Pa­sak ko­mi­te­to, šio rei­ka­la­vi­mo bū­ti­ny­bė nė­ra moks­liš­kai pa­grįs­ta, bet su­kels daug nei­gia­mų pa­da­ri­nių pa­kuo­čių ir rū­ka­lų ga­min­to­jams. Ga­liau­siai ko­ mi­te­tas pa­brė­žė, kad kai ku­rių ta­ba­ko ga­mi­nių drau­di­mas pa­ska­tins rū­ka­lų kont­ra­ban­dą, to­dėl su­ma­žės už rū­ka­ lų par­da­vi­mą su­ren­ka­mų mo­kes­čių.

Lie­t u­vos biu­d že­tą 500 mln. li­t ų. Klai­ pė­d ie­čių laiš­k uo­se iš­reikš­tas su­si­r ū­ pi­ni­mas su­pran­ta­mas, ta­čiau daug ar­ gu­men­t ų kal­ba ir di­rek­t y­vos nau­dai.

ES ša­ly­se kiek­v ie­nais me­tais nuo rū­ ky­mo su­kel­t ų li­g ų mirš­ta 700 tūkst. žmo­n ių. Šioms vals­t y­b ėms rū­k a­l ių gy­dy­mas kiek­v ie­nais me­tais kai­nuo­ ja 25 mlrd. eu­r ų. Vaiz­di­nė in­for­ma­ci­ja – šo­ki­ruo­jan­čios nuo­trau­kos ar­ba pie­ ši­niai – neatg­ra­sins už­kie­tė­ju­sių rū­ka­ lių, ta­č iau ji tu­rė­t ų bū­t i veiks­m in­ga jau­n i­mui. To­ji vaiz­d i­nė in­for­ma­c i­ja užim­t ų 75 pro­c . pa­ke­l io pa­v ir­š iaus.

Svar­bu, kad pa­veiks­l iu­kai ir už­ra­š ai bū­t ų iš abie­jų pa­ke­l io pu­sių. <...> 70 pro­c. žmo­n ių pra­de­da rū­k y­t i bū­da­mi jau­nes­n i ne­g u 18 me­t ų. Vaiz­d i­nė agi­ ta­ci­ja ant ci­ga­re­čių pa­ke­l ių jau lei­do su­ma­ž in­t i rū­kan­čių skai­čių Ka­na­do­ je ir Aust­ra­l i­jo­je, ypač tarp jau­n i­mo.

Aps­kai­č iuo­ta, kad ta­ba­ko di­rek­t y­va per pen­ke­r ius me­t us rū­kan­čių skai­ čių ES tu­rė­t ų su­ma­ž in­t i 2–4 mln.

Ar ver­ta draus­ti e. ci­ga­re­tes?

Ko­dėl dau­ge­ly­je ša­lių drau­džia­ mos elekt­ro­ni­nės ci­ga­re­tės? Ša­ li­nin­kai sa­ko, kad to­kių ci­ga­re­ čių var­to­ji­mas pa­dė­tų iš­sau­go­ ti dau­ge­lį gy­vy­bių. Ar jie iš tie­sų tei­sūs?

Lon­do­no cent­re BBC žur­na­lis­tų pa­kal­bin­tas 31 me­tų Jon­ny La­ve­ry pra­si­ta­rė, kad rū­ky­da­mas įpras­tas ci­ga­re­tes jis rim­tai nuo­gąs­ta­vo dėl sa­vo svei­ka­tos, ta­čiau bu­vo taip pri­pra­tęs, kad ne­ga­lė­jo mes­ti. „Aš iš tie­sų tu­rė­jau rim­tų pro­ ble­mų. No­rė­jau iš­veng­ti mir­ties bet ko­kia kai­na“, – sa­kė vy­ras.

Prieš tre­jus me­tus J.La­ve­ry pa­ ju­to, kad svei­ka­ta pra­stė­ja. Pa­sak sta­tis­ti­kos, net pu­sė pa­sau­lio rū­ ka­lių mirš­ta nuo šio įpro­čio.

Ta­čiau Jon­ny bu­vo la­bai sun­ku at­si­sa­ky­ti dūmo. Ta­da jis at­ra­do al­ter­na­ty­vą – e. ci­ga­re­tę.

Rū­ky­da­mas to­kią ci­ga­re­tę žmo­ gus ne­gau­na tiek ni­ko­ti­no, kiek iš tik­ros ci­ga­re­tės. Ta­čiau vien Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je to­kių ci­ ga­re­čių par­duo­da­ma per 1,3 mln.

Tie­sa, tik­rų ci­ga­re­čių var­to­to­jų ša­ly­je – 9 mln.

Skai­čiuo­ja­ma, kad vien Jung­ti­ nė­se Vals­ti­jo­se e. ci­ga­re­čių par­ da­vi­mas šiais me­tais sieks 1 mlrd.

JAV do­le­rių, pa­ly­gin­ti su praė­ju­ siais me­tais, kai jis bu­vo 600 mln. do­le­rių.

Moks­li­nin­kai sa­ko, kad il­ga­lai­kio e. ci­ga­re­čių po­vei­kio ty­ri­mų re­zul­ ta­tų nė­ra, to­dėl sun­ku pa­sa­ky­ti, ar jos vi­siš­kai sau­gios. Vis­gi ty­rė­jai pri­pa­žįs­ta, jog e. ci­ga­re­tės nea­be­ jo­ti­nai svei­kes­nės nei įpras­tos.

Be to, tvir­ti­na­ma, kad e. ci­ga­ re­tės pa­de­da rū­ka­liams mes­ti rū­ ky­ti įpras­tas ci­ga­re­tes. Tai, pa­sak ty­rė­jų, įro­do ty­ri­mai, at­lik­ti su kai ku­riais rū­kan­čiais.

Vis dėl­to pa­sau­lio vals­ty­bė­se prii­ma­mi ak­tai, drau­džian­tys e. ci­ga­re­tes, vei­kiau­siai ga­li nu­lem­ti jų iš­ny­ki­mą. To­kio ti­po ci­ga­re­tės drau­džia­mos Bra­zi­li­jo­je, Sin­ga­pū­ re ir Mek­si­ko­je, nors įpras­tas ci­ ga­re­tes čia trau­kia vi­si no­rin­tys.

Skan­di­na­vai kaip įpras­tų ci­ga­ re­čių pa­kai­tą var­to­ja iš­gry­nin­tą ta­ba­ką, ku­ris įki­ša­mas tarp dan­ tų ir vir­šu­ti­nės lū­pos.

Toks „rū­ky­mas“ la­bai po­pu­lia­ rus Šve­di­jo­je ir Nor­ve­gi­jo­je, nors ofi­cia­liai ES ša­ly­se jis yra drau­ džia­mas.

To­kio rū­ky­mo po­vei­kis – pa­na­ šus kaip e. ci­ga­re­tės. Jis, bent kiek ži­no­ma, ne­su­ke­lia to­kių ža­lin­gų pa­da­ri­nių svei­ka­tai kaip įpras­tas rū­ky­mas, nors kai kas sa­ko, kad ga­li su­kel­ti tam tik­rų for­mų vė­žį.

Ne­pai­sy­da­mi skep­ti­kų kai ku­ rie ak­ty­vis­tai tvir­ti­na, kad al­ter­ na­ty­vių for­mų rū­ky­mas ga­li ne tik ma­žin­ti pri­klau­so­my­bę, ta­čiau ir pa­ska­tin­ti iš­ban­dy­ti tik­rą dū­mą.

Ypač tarp jau­ni­mo.

Ta­čiau e. ci­ga­re­čių var­to­to­jai at­rė­žė, kad jie ke­ti­na pro­tes­tuo­ti prieš ga­li­mą e. ci­ga­re­čių drau­di­ mą ES. Jie sa­ko, kad rū­ky­da­mi e. ci­ga­re­tes blo­giau­siu at­ve­ju rū­kys jas vi­są gy­ve­ni­mą, o ge­riau­siu ga­li ap­skri­tai at­si­sa­ky­ti dū­mo.

BBC inf.

600 mln. do­le­rių

– už tiek 2012 m. JAV par­duo­ta e. ci­ga­re­čių.

mirš­tan­tys žmo­nės ant pa­kuo­čių ant ki­to – gang­re­nuo­jan­čios ga­lū­ nės, tre­čio – li­go­to vai­ko, mirš­tan­ čio nuo vė­žio, fo­tog­ra­fi­ja.

Be to, vi­si pa­ke­liai – viens­pal­viai.

Vy­riau­sy­bė pa­si­rin­ko, eks­per­tų tei­gi­ mu, pa­čią ne­pat­rauk­liau­sią jau­ni­mui tam­sią ža­lių­jų aly­vuo­gių spal­vą.

Tie­sa, ją te­ko įvar­dy­ti kaip žals­ vai ru­dą, nes aly­vuo­gių spal­vos pa­ va­di­ni­mui pa­si­prie­ši­no aly­vuo­gių au­gin­to­jai.

Ant ci­ga­re­čių pa­ke­lių pa­lik­tas tik ma­žu šrif­tu iš­spaus­din­tas ci­ga­re­ čių pa­va­di­ni­mas.

Tie­sa, Aust­ra­li­jos ta­ba­ko bend­ ro­vės kaip įma­ny­da­mos ban­dė už­

kirs­ti ke­lią priim­ti dras­tiš­ką įsta­ ty­mą. 2010 m. rugp­jū­tį „Phi­lip Mor­ris In­ter­na­tio­nal“, „Bri­tish Ame­ri­can To­bac­co“ ir „Im­pe­rial To­bac­co“ ėmė­si ma­si­nės vie­šų­jų ry­šių kam­pa­ni­jos prieš pla­nuo­ja­mą re­for­mą. Vė­liau klau­si­mas per­si­kė­ lė į teis­mus.

Ta­čiau 2011 m. ru­de­nį įsta­ty­mas bu­vo pa­tvir­tin­tas, o 2012 m. pa­bai­ go­je įsi­ga­lio­jo.

Rū­ka­liai iki šiol va­di­na nau­jus pa­ke­lius šlykš­čiais. Kai ku­rie sa­kė, kad net rū­ky­ti ta­po ne­ma­lo­nu, esą ci­ga­re­čių sko­nis pa­žvel­gus į pa­ke­ lį su­pras­tė­jo.

Vy­riau­sy­bė at­rė­žė, kad nau­jos prie­mo­nės yra skir­tos jau­ni­mui nuo rū­ky­mo at­bai­dy­ti.

Ty­ri­mai ro­do, kad jei žmo­nės ne­ pra­de­da rū­ky­ti iki 26 me­tų, yra di­ de­lė ti­ki­my­bė, jog jie nie­ka­da to ne­pra­dės da­ry­ti. Be to, ki­ti ty­ri­mai at­sklei­dė, kad ci­ga­re­čių pa­ke­lių pa­ va­di­ni­mas ta­ba­ko bend­ro­vėms la­ bai svar­bus pri­trau­kiant nau­jus dū­ mo mė­gė­jus.

Vy­riau­sy­bė pa­reiš­kė, kad re­ for­mos tiks­las – su­ma­žin­ti rū­ka­ lių skai­čių iki 10 pro­c. gy­ven­to­jų 2018 m.

Ti­ro­nai: ES ke­ti­na draus­ti ir e. ci­ga­re­tes, nors moks­li­nin­kai sa­ko,

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

SI­PA nuo­tr.

kad jos ga­li pa­dė­ti mes­ti rū­ky­ti.

10

ŠeštADIENIS, liepos 20, 2013

pasaulis kl.lt/naujienos/uzsienis

Pasaulio darbotvarkė

KUR? Briu­se­ly­je. KA­DA? Sek­ma­dienį, lie­pos 21 d.

perleis sostą Du de­šimt­me­čius Bel­giją valdęs ka­ra­lius Al­ber­tas II (de­šinė­je) at­si­sa­kys sos­to sa­vo sūnaus Philippe’o la­bui. Mo­nar­chas tvir­ti­no, kad jo am­žius ir svei­ka­ta ne­be­leid­žia jam ei­ti sa­vo pa­reigų taip, kaip jis norėtų. Al­ber­tas II at­li­ko svarbų vaid­menį sa­vo su­skal­dy­tos ša­lies gy­ve­ni­me. Jam va­do­vau­ jant, su­si­prie­šinę po­li­ti­kai 2011-ųjų pa­bai­go­je pa­ga­liau su­si­tarė dėl vy­riau­ sybės – iki šio su­si­ta­ri­mo ša­lis net 541 dieną gy­ve­no be vy­riau­sybės.

Du­rys į po­li­tiką Po opo­zi­ci­jos ak­ty­vistų areštų ir bylų se­ ri­jos Ru­si­jos kalė­ji­mai ruo­šia lo­vas nau­ jiems gy­ven­to­jams. Pir­ma­sis šią sa­vaitę ver­diktą iš­gir­do ko­vo­to­jas su ko­rup­ci­ ja, tink­la­raš­ti­nin­kas ir opo­zi­ci­jos ly­de­ris Alek­se­jus Na­val­nas.

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Sku­bus teis­mas

KUR? Os­le. KA­DA? Pir­ma­dienį, lie­pos 22 d.

tragedijos minėjimas Nor­ve­gi­ja minės bai­siau­sių žu­dy­nių šios ša­lies is­to­ri­jo­je ant­rąsias me­ ti­nes. 2011 m. lie­pos 22 d. ra­di­ka­lus ekst­re­mis­tas An­der­sas Beh­rin­gasBrei­vi­kas su­sprog­di­no dvi bom­bas Os­lo cent­re, o pa­skui įvykdė žu­dy­ nes jau­ni­mo sto­vyk­lo­je Utio­jos sa­lo­je. Už 77 žmo­nių nu­žu­dymą A.Beh­ rin­gas-Brei­vi­kas ga­vo aukš­čiau­sią Nor­ve­gi­jos įsta­tymų nu­ma­tytą baus­ mę – 21 me­tus kalė­ji­mo.

Ki­ro­vo teis­mas ket­vir­ta­dienį sky­ rė pen­ke­rių metų kalė­ji­mo baus­ mę A.Na­val­nui, ap­kal­tin­tam pa­si­ sa­vi­nus apie 510 tūkst. JAV do­le­rių (1,3 mln. litų) iš vie­nos me­die­na pre­kiau­jan­čios Ki­ro­ve įsikū­ru­sios bend­rovės, ku­rios kon­sul­tan­tu jis dir­bo 2009 m., kai bu­vo vyk­do­mas san­do­ris su re­gio­no ad­mi­nist­ra­ci­ja.

Anot Ty­rimų ko­mi­te­to, jis, būda­mas Ki­ro­vo sri­ties gu­ber­na­ to­riaus pa­tarė­ju, or­ga­ni­za­vo vals­ tybės bend­rovės „Ki­rov­les“ tur­to grobs­tymą, su­si­mokęs su jos va­ do­vu Via­čes­la­vu Opa­le­vu ir bend­ rovės „Viats­ka­ja les­na­ja kom­pa­ni­ ja“ di­rek­to­riu­mi Piot­ru Ofi­ce­ro­vu.

Pas­ta­ra­sis nu­teis­tas kalė­ti ket­ve­ rius me­tus.

Ma­ri­ja Lip­man:

A.Na­val­no per­se­kio­tojų už­duo­tis yra mak­si­ma­liai jį izo­liuo­ti, neut­ra­li­ zuo­ti ir pa­ra­ly­žiuo­ti jo, kaip pi­lie­ti­nio ak­ty­vis­to, veiklą.

KUR? Atė­nuo­se. KA­DA? Tre­čia­dienį, lie­pos 24 d.

naujas streikas Po lie­pos 16 d. su­reng­to 24 va­landų strei­ko Grai­ki­jos pro­fe­sinės sąjun­gos pla­nuo­ja su­reng­ti dar vieną to­kią ak­ciją, prie­šin­da­mo­si ma­si­niams at­lei­ di­mams ir ki­toms vals­tybės iš­laidų ma­ži­ni­mo prie­monėms, ku­rių vy­riau­ sybė pri­vers­ta im­tis spaud­žia­ma tarp­tau­ti­nių kre­di­to­rių. Tą pa­čią dieną eu­ro zo­nos pa­reigū­nai įver­tins Grai­ki­jos tau­py­mo pa­stan­gas ir spręs, ar iš­ mokė­ti Atė­nams dar vieną pa­sko­los dalį iš 240 mlrd. eurų kre­di­to li­ni­jos.

KUR? Strasbū­re. KA­DA? Ket­vir­ta­dienį, lie­pos 25 d.

Išnagrinės skundą Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas pa­skelbs iš­vadą dėl bu­vu­sio naf­tos bend­rovės „Ju­kos“ va­do­vo Mi­chai­lo Cho­dor­kovs­kio (kairė­je) ir jo vers­lo par­ tne­rio Pla­to­no Le­be­de­vo skun­do. Nu­teis­tie­ji tvir­ti­na, kad skir­da­ma jiems kalė­ji­mo baus­mes Ru­si­ja pa­žeidė Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių kon­ven­ciją, o pa­ čios by­los yra po­li­tiš­kai mo­ty­vuo­tos. Už 200 mln. tonų naf­tos grobs­tymą ir pi­nigų plo­vimą jie bu­vo nu­teis­ti kalė­ti 14 metų, vėliau bausmės su­švel­nin­tos.

37-erių opo­z i­c i­jos at­s to­vas A.Na­val­nas, vie­nas ak­ty­viau­sių pro­testų or­ga­ni­za­to­rių, tei­gia ta­ pęs Krem­liaus su­si­do­ro­ji­mo au­ka ir teis­mo pro­cesą va­di­na far­su. Sku­ biai vykęs teis­mas at­si­sakė kvies­ ti A.Na­val­no ir jo ad­vo­katų pa­si­ūly­tus liu­dy­to­jus, at­metė de­šim­tis

gy­ny­bos pra­šymų, tarp jų – at­lik­ ti ne­prik­lau­somą me­die­nos kainų eks­per­tizę.

Ta­čiau di­de­lio at­gar­sio su­laukęs teis­mo pro­ce­sas iš da­lies pa­ran­kus opo­zi­ci­jos ly­de­riui, ne­tu­rin­čiam ko­ mu­ni­ka­ci­jos ka­nalų vals­ty­binė­je ži­ niask­lai­do­je. A.Na­val­no by­los nag­ rinė­jimą stebė­jo ne tik jo ša­li­nin­kai, bet ir tie, kas jam ne­pri­ta­ria. „Šis teis­mo pro­ce­sas pa­lie­ka stiprų įspūdį, ir A.Na­val­nas pa­tvir­ ti­na sa­vo re­pu­ta­ciją kaip drąsaus ir sa­vi­mi pa­si­ti­kin­čio žmo­gaus, ge­ ro pro­fe­sio­na­lo ir ad­vo­ka­to, ku­ris pa­ts gi­na­si, – po­rta­lui po­lit.ru sa­ kė Mask­vos Car­ne­gie cent­ro eks­ pertė Ma­ri­ja Lip­man. – Jis vi­suo­ met aukš­tu­mo­je, ir tiems, kas jam pri­jau­čia, šie bruo­žai ke­lia di­delį su­si­žavė­jimą.“ Metė iššūkį Krem­liui

Krem­lių er­zi­na stip­ri ir cha­riz­ma­ tiš­ka A.Na­val­no as­me­nybė, jis su­ ge­ba pa­trauk­ti bei mo­bi­li­zuo­ti ma­ ses ir galėtų tap­ti ly­de­riu, ku­rio se­niai reikė­jo su­si­skald­žiu­siai bei bend­ros nuo­sek­lios pro­gra­mos ne­ tu­rin­čiai Ru­si­jos opo­zi­ci­jai. Be to, jis iškėlė į pa­vir­šių daug pur­vo iš vals­ tybės kont­ro­liuo­jamų kor­po­ra­cijų ir įmo­nių. Tap­da­mas smul­kiuo­ju ak­ ci­nin­ku, A.Na­val­nas gau­da­vo teisę į jų vi­daus in­for­ma­ciją, ku­rią vėliau vie­šin­da­vo sa­vo tink­la­raš­ty­je.

Vieną stam­biau­sių nu­si­kal­timų jis at­skleidė 2010 m. lapk­ritį, kai pa­skelbė do­ku­men­tus, ku­rie ro­do, kad vals­ty­binės naf­tos kor­po­ra­ci­jos „Trans­neft“ va­dy­bi­nin­kai pa­vogė 4 mlrd. do­le­rių sta­ty­da­mi naf­to­tiekį į Ki­niją. Kaip vi­sa­da ne­pri­pažįs­tan­ tis komp­ro­misų, A.Na­val­nas šią sa­vaitę pa­skelbė iš­samų straipsnį, ku­ria­me ap­kal­ti­no vieną ar­ti­miau­ sių V.Pu­ti­no sąjun­gi­ninkų – Ru­si­

Reak­c i­j a: iš­girdę nuo­sprendį, A.Na

žmo­nių.

jos ge­le­žin­ke­lių bend­rovės va­dovą Vla­di­mirą Ja­ku­niną – tu­rint dau­ gybę ne­dek­la­ruo­to tur­to ir vers­lo in­te­resų.

Atsk­leidęs daug ko­rup­ci­jos, su­kčia­vi­mo ir pikt­naud­žia­vi­mo at­ vejų, būtent jis nu­kalė val­dan­čia­jai „Vie­nin­ga­jai Ru­si­jai“ itin pri­gi­ju­sią „su­kčių ir va­gių par­ti­jos“ eti­ketę. „Vie­nin­go­ji Ru­si­ja“ 2011 m. laimė­ jo par­la­men­to rin­ki­mus, bet daug ma­žes­ne per­sva­ra, o jos per­galę ap­ temdė gausūs kal­ti­ni­mai rin­kimų klas­to­ji­mu ir ma­si­niai pro­tes­tai. Į vieną did­žiau­sių pro­tes­to ak­cijų po rin­kimų 2011 m. gruod­žio 5 d. su­si­rin­ko 120 tūkst. žmo­nių. Au­

Bo­lot­na­jos by­la Bir­že­l io 24 d. Mask­vos teis­mas pra­ dėjo nag­r inė­t i va­d i­n amąją Bo­lot­ na­jos bylą. Jo­je 12 žmo­n ių kal­t i­na­ mi kurstę ma­si­n ius ne­ra­mu­mus ar­ ba da­ly­vavę jo­se per pro­tes­to ak­ciją Mask­vos Bo­lot­n a­j os aikštė­j e per­ nai ge­g užės 6 d., pre­z i­den­to Vla­d i­ mi­ro Pu­t i­no inau­g u­ra­ci­jos iš­va­karė­ se. Pro­k u­rorų duo­me­n i­m is, per ne­ ra­mu­mus bu­vo su­žeis­t i 82 po­l i­ci­jos pa­reigū­nai, o mies­t ui pa­da­r y­t a 28 mln. rub­l ių (2,2 mln. litų) ža­la. Vie­nas pro­tes­to da­ly­v is Mak­si­mas Lu­z ia­n i­ nas per­nai lapk­ritį jau bu­vo nu­teis­tas taip pat mi­n i­mas Gru­z i­jos po­l i­t i­kas kad at­sa­ko­mybėn ke­ti­na­ma pa­trauk­ kalė­t i ket­ve­r ius su pu­se metų.

Gi­vi Tar­ga­madzė, ku­ris, Ru­si­jos tyrė­ ti as­me­nis, per­nai ge­gužės 6 d. Mask­ Ats­ki­ro­je by­lo­je ma­si­nių ne­ra­mumų jų tei­gi­mu, fi­nan­sa­vo šią ak­ciją, turė­ vo­je pro­tes­ta­vu­sius ki­to­je – Ma­nie­žo or­ga­ni­za­vi­mu Bo­lot­na­jos aikštė­je kal­ ju­sią baig­tis per­vers­mu. Pa­sak Ru­si­ – aikštė­je. Anot tyrėjų, jie su­si­mokė su ti­na­mi „Kai­rio­jo fron­to“ ly­de­ris Ser­ge­ jos ži­niask­lai­dos, kitą mėnesį Bo­lot­na­ Bo­lot­na­jos pro­tes­to or­ga­ni­za­to­riais ir jus Udal­co­vas ir jo bend­ra­žy­gis Leo­ jos by­los kal­ti­namųjų gre­tos ga­li dar bandė ati­t rauk­t i pa­reigūnų dėmesį ni­das Raz­voz­ž a­je­vas. Šio­je by­lo­je išaug­ti. Šal­ti­niai teisė­sau­go­je pra­nešė, nuo pa­grin­di­nio pro­tes­to.

11

ŠeštADIENIS, liepos 20, 2013

pasaulis

bus už­da­ry­tos

V.Pu­ti­no opo­nen­tai ir jų li­ki­mas Alek­se­jus Na­val­nas pa­pildė sąrašą Vla­di­mi­ro Pu­ti­no opo­nentų, ku­rie at­si­dūrė ana­pus įsta­ty­mo, trem­ty­je ar­ba mirė įtar­ti­no­mis ap­lin­kybė­mis.

Kir­tis oli­gar­chams

Kai V.Pu­ti­nas 2000 m. ta­po pre­ zi­den­tu, pir­muo­ju jo tai­ki­niu ta­ po oli­gar­chai. Pir­ma­sis nu­kentė­ jo Vla­di­mi­ras Gu­sins­kis, Krem­lių kri­ti­ka­vu­sios te­le­vi­zi­jos NTV va­ do­vas. Ne­su­tikęs leis­ti vald­žiai kiš­tis į te­le­vi­ziją, jis bu­vo ap­kal­ tin­tas su­kčia­vi­mu ir pa­bėgo iš ša­lies.

Net­ru­kus prie jo pri­si­jungė ki­ tas ži­niask­lai­dos mag­na­tas Bo­ri­ sas Be­re­zovs­kis. Jis pa­dėjo V.Pu­ ti­nui pa­kil­ti į vald­žios olimpą, bet jų ke­liai grei­tai iš­sis­kyrė, ir jis pa­ si­prašė prie­globs­čio Did­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je. Čia jis to­liau at­kak­ liai kri­ti­ka­vo Krem­lių, kol bu­ vo ras­tas ne­gy­vas sa­vo namų vo­ nio­je šie­met kovą. Po­li­ci­ja ne­ra­do įro­dymų, kad prie jo mir­ties pri­ si­dėjo ki­tas as­muo.

A.Po­lit­kovs­ka­ja bu­ vo vie­na iš pen­kių laik­raš­čio „No­va­ja Ga­ze­ta“ žur­na­listų, nu­žu­dytų ar­ba mi­ ru­sių įtar­ti­no­mis ap­lin­kybė­mis nuo 2000 m.

a­val­no ša­li­nin­kai Mask­vo­je bandė su­reng­ti ne­sank­cio­nuotą mi­tingą, bet po­li­ci­ja už­kir­to jam ke­lią ir areš­ta­vo 200 „Reu­ters“ nuo­tr.

gant jo au­to­ri­te­tui ir ži­no­mu­mui, A.Na­val­nas pa­skelbė, kad ryžtų­si ne­tgi ba­lo­ti­ruo­tis į pre­zi­den­tus.

Lau­kia dar ke­lios by­los

Teis­mo ver­diktą A.Na­val­nas iš­gir­ do turė­da­mas Mask­vos me­ro rin­ kimų kan­di­da­to pa­žymė­jimą, kurį tre­čia­dienį ga­vo su­rinkęs rei­ka­ lin­gus 110 sa­vi­val­dybės de­pu­tatų pa­rašų. Leis­ti jam kan­di­da­tuo­ ti pa­ra­gi­no ir pa­ts Mask­vos me­ras Ser­ge­jus So­bia­ni­nas, nors kri­ti­kai kal­ti­na jį veid­mai­nys­te. Esą mies­ to gal­va sąmo­nin­gai pa­skubė­jo su­ reng­ti išanks­ti­nius me­ro rin­ki­ mus šie­met rugsėjį, kad pra­si­tęstų

man­datą iki 2018-ųjų, kol jo rei­tin­ gai dar ga­na aukš­ti, o opo­zi­ci­ja nė­ ra pa­si­ren­gu­si kon­ku­ruo­ti.

A.Na­val­no ad­vo­ka­tai ap­skundė teis­mo spren­dimą, ir jis bu­vo pa­ leis­tas, kol bus svars­to­ma ape­lia­ ci­ja. Bet Mask­vos Car­ne­gie cent­ ro eks­pertė M.Lip­man įsi­ti­ki­nu­si, kad vie­naip ar ki­taip A.Na­val­nui bus už­kirs­tas ke­lias į po­li­tiką ir jei­ gu ne šio­je, tai ki­to­je by­lo­je jis iš­ girs kal­ti­namąjį nuo­sprendį. „Ma­nau, bent jau ar­ti­miau­siu lai­ku jo per­se­kio­tojų už­duo­tis yra mak­si­ma­liai jį izo­liuo­ti, neut­ra­ li­zuo­ti ir pa­ra­ly­žiuo­ti jo, kaip pi­ lie­ti­nio ak­ty­vis­to, veiklą. Bylų yra

daug, – teigė ji. – Jo per­se­kio­to­ jai tu­ri dau­gybę ga­li­my­bių lai­ky­ti jį pa­ka­bintą ore, kai bet koks neat­ sar­gus žings­nis ga­li baig­tis be­ lan­ge. Jis pa­kliu­vo ant la­bai rim­to kab­liu­ko.“ A.Na­val­no at­žvil­giu iš­kel­ta dar vie­na baud­žia­mo­ji by­la, ku­rio­je jis kal­ti­na­mas kar­tu su bro­liu Ole­gu išg­robstęs 55 mln. rub­lių (4,4 mln. litų), kai juo­du dir­bo pa­što vers­ le. Tyrė­jai taip pat ti­ria ga­li­mas jo sąsa­jas su 100 mln. rub­lių (8 mln. litų) išg­robs­ty­mu iš jau ne­be­vei­ kian­čios po­li­tinės De­ši­niųjų jėgų sąjun­gos ir ne­teisė­tu Ki­ro­vo sri­ties spi­ri­to ga­myk­los pri­va­ti­za­vi­mu.

ty­v iau­sių opo­z i­cio­n ie­r ių, ku­r io šta­ bas iš­ma­n iai iš­nau­do­ja ties­mu­k us Ru­si­jos vald­ž ios veiks­mus ko­vo­jant su juo. Jo teis­mas su­laukė daug vie­šu­ mo, bai­g ia­mo­ji kal­ba teis­me in­ter­ne­ te per­žiūrė­ta dau­gybę kartų, vaiz­dai, ku­r iuo­se – po­l i­ci­jos ban­dy­mas jį su­ lai­ky­ti, ir­gi pa­skli­do pla­čiai ir, re­mian­ tis nau­jau­sio­mis ap­klau­so­mis, ma­žiau nei ket­vir­ta­da­lis ma­no, kad kal­ti­ni­mai jam yra pa­grįsti. Tad la­bai tikė­ti­na, jog teis­mo pro­ce­sas jį pa­vers ar­ba kan­ki­ niu, ar­ba he­ro­ju­mi. Ir taip tik su­stip­rins jo po­zi­ci­jas.

Ta­čiau ar šis pro­ce­sas ir jo veik­la kaip nors pa­gelbės Ru­si­jos opo­z i­ci­n iam judė­ji­mui ir galėtų pri­si­dėti prie po­li­ti­ nių per­mainų? Pir­miau­sia būti­na su­ vok­ti, kad ar­ti­miau­siu me­tu sun­ku tikė­tis to­kių in­ten­sy­vių pro­testų, ko­ kie vy­ko 2012 m. pirmą pus­metį. Opo­ zi­ci­ja ir pro­testų or­ga­ni­za­to­riai natū­ra­ liai turė­jo pe­rei­ti į ki­to­kią sta­diją: tap­ti

la­biau or­ga­ni­zuo­ti, la­biau koor­di­nuo­ ti, dirb­ti dau­giau ne­ma­to­mo mo­bi­li­ zuo­jan­čio dar­bo ir pa­ga­liau turė­ti kokį aiš­kesnį tikslą nei nu­vers­ti Vla­di­mirą Pu­tiną. Ru­si­jos sąly­go­mis tai ne­leng­ va už­duo­tis ir opo­zi­ci­ja nėra to­kia vie­ nin­ga bei efek­ty­vi, kaip norėtų­si. Jai, ži­no­ma, kliu­do ir pa­ti Ru­si­jos vald­žia, pra­dėju­si teis­mus prie­š pro­tes­tuo­to­ jus, su­griež­ti­nu­si tei­sinę bazę. Kiek re­ zul­ta­tyvūs šie veiks­mai, su­pra­si­me galbūt artė­jant tik ki­tiems rin­ki­mams.

A.Na­val­no teis­mo at­ve­ju ma­ty­ti, kad bu­vo per­si­steng­ta ir itin ties­mu­kai pa­ de­monst­ruo­tas no­ras jo at­si­kra­ty­ti. Tad sim­bo­linė per­galė pa­siek­ta. Ta­čiau pa­ts did­žiau­sias ir kol kas neat­sa­ky­tas klau­ si­mas yra – ar šias per­ga­les ma­to tik ati­ dūs ir suin­te­re­suo­ti stebė­to­jai, ar šios ži­ nios nu­ke­liau­ja to­liau į pa­sy­vią, nors ir ne­pa­ten­kintą gy­ven­tojų dalį ir stip­ri­na jos ne­pa­si­ten­ki­nimą vald­žia. Kol kas at­ ro­do, kad aud­ra vyks­ta tik stik­linė­je.

Vie­nas ži­no­miau­sių Krem­ liaus prie­ši­ninkų yra buvęs naf­ tos bend­rovės „Ju­kos“ va­do­vas Mi­chai­las Cho­dor­kovs­kis, ap­ kal­tinęs V.Pu­tiną bei jo bend­ra­ žy­gius ko­rup­ci­ja ir ryžę­sis pa­ts ženg­ti į po­li­tiką. Ta­čiau to pa­da­ ry­ti naf­tos mag­na­tas ne­spėjo – po dviejų bylų dėl su­kčia­vi­mo ir mo­ kes­čių ven­gi­mo jis sėdi už grotų iki 2014 m., bet ne­tru­kus ga­li su­ lauk­ti naujų kal­ti­nimų.

Pa­vo­jai ty­ko ir trem­ty­je

Opo­zi­cinė veik­la Ru­si­jo­je – la­bai ri­zi­kin­gas už­siė­mi­mas. De­šim­ tys ak­ty­vistų šiuo me­tu sėdi tei­

siamųjų suo­le ar­ba už grotų. Bet likę laisvė­je ne­nu­leid­žia rankų.

Buvęs vi­ce­mi­nist­ras Bo­ri­sas Nem­co­vas, ne­pai­sy­da­mas nuo­ la­ti­nio per­se­kio­ji­mo ir su­lai­kymų dėl vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­dimų, to­liau at­kak­liai kri­ti­kuo­ja V.Pu­ tiną. Kaip ir A.Na­val­nas, jis yra opo­zi­ci­jos koor­di­na­cinės ta­ry­ bos na­rys, taip pat pa­rašė de­vy­ nias V.Pu­ti­no veik­los ata­skai­tas, ku­rio­se kal­ti­na pre­zi­dentą žlug­ dant vals­tybę.

Dar vie­nas opo­zi­ci­jos koor­di­ na­cinės ta­ry­bos na­rys yra buvęs šach­matų pa­sau­lio čem­pio­nas Ga­ ris Kas­pa­ro­vas, ne­se­niai pa­pildęs po­li­ti­nių emig­rantų gre­tas.

Bet, kaip ro­do bu­vu­sio Fe­de­ ra­linės sau­gu­mo tar­ny­bos dar­ buo­to­jo Alek­sand­ro Lit­vi­nen­kos li­ki­mas, pa­vo­jai ty­ko ir trem­ty­ je. A.Lit­vi­nen­ka mirė Lon­do­ne 2006 m., ap­nuo­dy­tas ra­dioak­ty­ viu po­lo­niu. Žur­na­listų žmog­žu­dystės

Į Krem­liaus ne­ma­lonę pa­ten­ka ne tik oli­gar­chai bei opo­zi­ci­jos po­li­ ti­kai, bet ir žur­na­lis­tai, šou vers­ lo žvaigždės.

Kse­ni­ja Sob­čiak, ku­rios tėvas Ana­to­li­jus bu­vo V.Pu­ti­no po­li­ti­ nis mo­ky­to­jas, nuo­lat da­ly­vau­ da­vo įvai­riuo­se Ru­si­jos te­le­vi­zi­jos šou, kol po 2011 m. par­la­men­ to rin­kimų pri­si­jungė prie pro­ tes­to judė­ji­mo. Da­bar šou vers­lo žvaigždė ten­ki­na­si smul­kiu li­be­ ra­liu te­le­vi­zi­jos ka­na­lu „Dožd“, nes pa­grin­dinės te­le­vi­zi­jos nu­ traukė su ja su­tar­tis.

V.Pu­ti­nas ne­sle­pia sa­vo po­žiū­ rio į žur­na­lis­tus, ku­rie kri­ti­kuo­ja jo va­do­va­vimą. Kai 2006 m. bu­vo nu­žu­dy­ta Ana Po­lit­kovs­ka­ja, ku­ri dir­bo laik­raš­ty­je „No­va­ja Ga­ze­ta“ ir at­kak­liai kri­ti­ka­vo Krem­liaus po­li­tiką Čečė­ni­jo­je, V.Pu­ti­nas su­ men­ki­no jos darbą pa­reikš­da­mas, kad šios žur­na­listės įta­ka Ru­si­jos po­li­ti­niam gy­ve­ni­mui bu­vo mi­ ni­ma­li.

A.Po­lit­kovs­ka­ja bu­vo vie­na iš pen­kių laik­raš­čio „No­va­ja Ga­ ze­ta“ žur­na­listų, nu­žu­dytų ar­ba mi­ru­sių įtar­ti­no­mis ap­lin­kybė­ mis nuo 2000 m.

BBC inf.

Komentaras

Dovilė Jakniūnaitė

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­ kių ir po­li­ti­kos mokslų ins­ti­tu­to do­centė

K

e­l is mėne­s ius vyks­t an­ tis teis­mo pro­ce­sas prie­š A.Na­valną nea­be­jo­ti­nai ro­ do, kad šis er­z i­na Ru­si­jos vald­žią. Sąmo­nin­gai pro­vo­ka­ty­vus ir ka­te­go­riš­kas, pa­sta­ruo­ju me­tu įsit­vir­ ti­nan­tis kaip vie­nas aiš­kiau­sių opo­zi­ ci­jos ly­de­r ių ir veidų A.Na­val­nas pa­ va­sarį pa­reiškė, kad ke­ti­na da­ly­vau­ti pre­zi­den­to rin­ki­muo­se, ir vi­siš­kai ne­ se­n iai bu­vo už­re­g ist­ruo­tas Mask­vos me­ro rin­k i­muo­se. Jis yra vie­nas ak­

Pabė­go: G.Kas­pa­ro­vas šie­met pa­pildė Ru­si­jos po­li­ti­nių emig­rantų

gre­tas, nors tei­gia, kad už­sie­ny­je pa­gy­vens tik lai­ki­nai.

SI­PA nuo­tr.

12

šeštadienis, liepos 20, 2013

sportas

Amerikiečių pamoka Lietuvėms pirmoji kova pasaulio merginų iki 19 metų krepšinio čempionate baigėsi itin skaudžiu pralaimėjimu – net 66 taškų skirtumu.

Elina Dakinevičiūtė

Išbandymas: rungtyniauti turėjo progos nė karto šalies čempionate

dar nežaidęs A.Alajevas (su kamuoliu).

„Atlanto“ futbolo klubo nuotr.

Pranoko „Trakus“ Česlovas Kavarza Klaipėdos „Atlantas“ Trakuose žaidė kontrolines rungtynes su Lietuvos futbolo 1-osios lygos čempionate kovojančia „Trakų“ komanda.

Susitikimas baigėsi klaipėdiečių pergale 2:0. Įvarčiai krito kiekvieną kėlinį. Iki pertraukos pasižymėjo Marius Papšys. Antrąjį kėlinį iš

gana toli šeimininkų vartininką nuginklavo Edgaras Ditmonas.

Rezultatas galėjo būti kitoks, tačiau abiejų komandų žaidėjai „pasižymėjo“ smūgiuodami 11 m baudinius. Klaipėdietis Tadas Eliošius nepataikė į vartus, o „Trakų“ žaidėjo viltį pasiekti įvartį užgesino uostamiesčio ekipos vartininkas Osvaldas Kniukšta, atmušęs kamuolį.

Panevėžyje mūsų šalies krepšininkes 111:47 (15:38, 16:29, 9:31, 7:15) pamokė čempionių titulą ginanti JAV rinktinė.

Dvikovos nugalėtojos buvo žinomos jau po pirmųjų dešimties minučių, kurias amerikietės laimėjo 23 taškų skirtumu. Vėliau varžovės vis didino persvarą. Baigiantis susitikimui JAV komanda buvo priekyje 68 taškais – 110:42. Čempionės dominavo visų varžybų metu ir lietuves lenkė pagal visus rodiklius.

Lietuvės pralaimėjo kovą dėl atšokusių kamuolių (23-60) ir suklydo net 29 kartus. Amerikietės atliko du kartus daugiau rezultatyvių perdavimų (25-10). Į pergalę JAV komandą vedė Breanna Stewart, pelniusi 26 taškus.

Komandos kapitonė Morgan Tuck prie pergalės prisidėjo 18 taškų.

Rungtynėse pasižymėjo visos amerikiečių žaidėjos.

Lietuvių gretose rezultatyviausia buvo Ieva Kazlauskaitė, pelniusi 14 taškų. Po 8 taškus surinko klaipė-

Lyderės: brazilėms Klaipėda – laimingas miestas, jame šios šalies

krepšininkės nežino nesėkmės kartėlio.

dietė Roberta Mizgerytė ir Dalia Belickaitė.

Rinktinei atstovaujanti kita uostamiesčio atstovė Evelina Mauraitė žaidė 3 min. Kartą nepataikiusi tritaškio, ji taškų nepelnė.

Vakar lietuvės kovojo su Malio ekipa, o šiandien išbandys jėgas su merginomis iš Kinijos. Į kitą rungtynių etapą iš grupių pateks po tris geriausias komandas.

Klaipėdoje rungtyniauja A ir B grupių penketukai. Pirmąją dieną užfiksuoti rezultatai: Brazilija – Rusija 66:63 (5:13, 22:12, 16:19, 23:19), Serbija – Korėja 88:79 (19:20, 24:17, 23:21, 33:21), Australija – Argentina 69:48 (16:11, 17:11, 16:10, 20:16), Ispanija – Japonija 84:70 (15:14, 23:11, 26:28, 20:17).

Vakar pirmosios aikštelėje pasirodė brazilės ir korėjietės. Nors

Vytauto Petriko nuotr.

pirmąjį kėlinį geriau rungtyniavo Azijos krepšininkės, tačiau vėliau iniciatyvą perėmė Brazilijos komanda, šventusi įtikinamą pergalę 96:81 (19:21, 27:7, 30:20, 20:33).

Pirma sėkmė aplankė Rusijos rinktinę, 73:51 (17:21, 18:9, 25:12, 13:9) įveikusią serbes, kurioms tai buvo pirmasis pralaimėjimas.

Vėliau žaidė ispanės su argentinietėmis ir japonės su australėmis.

Šiandien Klaipėdoje žais 13.30 val. Brazilija – Serbija 15.45 val. Korėja – Rusija 18 val. Argentina – Japonija 20.15 val. Ispanija – Australija

Krepšininkai buriavo po Kuršių marias Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Artėjant Europos krepšinio čempionatui Slovėnijoje, ilgametis Lietuvos rinktinės rėmėjas „Švyturys“ jau ketvirtus metus paeiliui pakvietė krepšininkus ir jų vyriausiąjį trenerį Joną Kazlauską paburiuoti po Kuršių marias, Baltijos jūroje.

Nenuobodu: žaidėjai „Lietuvos“ jachtoje buvo daugiau nei valandą.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Vytauto Petriko nuotr.

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

Iš pradžių buvo planuota, kad sportininkai plauks su pasaulį apiplaukusia „Ambersail“, tačiau kelioms dienoms iki akcijos lūžus šios jachtos stiebui teko tartis su ne mažiau garsios „Lietuvos“ įgula (kapitonas Osvaldas Kudzevičius).

Dėl didelio vėjo šįmet krepšininkai nesiryžo atakuoti jūros vartų ir plaukti į Baltijos jūrą. Savotišką rinktinės treniruotė buvo sureng-

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

ta vien mariose. Iššūkį pakovoti su nemažomis bangomis ir vėju kartu su treneriu J.Kazlausku priėmė penki krepšininkai – Donatas Motiejūnas, Kšyštofas Lavrinovičius, Mindaugas Kuzminskas, Martynas Gecevičius ir Adas Juškevičius.

Buriavimo treniruotėje panoro dalyvauti ir fizinio parengimo treneris Sigitas Kavaliauskas bei masažuotojas Juozas Petkevičius. „Tikiu, kad išbandžius ir užgrūdinus save šaltose Kuršių mariose jums bus nebaisios jokios kovos šiltoje Adrijos jūros pakrantėje“, – linkėjo „Švyturio“ vadovas Rolandas Viršilas, sveikindamas krepšininkus.

Po plaukimo J.Kazlauskas įspaudė ranką į gipsą. Įspaudas taps planuojamos „Švyturio“ krepšinio šlovės alėjos eksponatu.

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

13

šeštADIENIS, liEPoS 20, 2013

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

vakarė

Naujas hobis – ait­va­rų dresavimas

Objektyve: F.Butkinas įamžino gausybę jėgos aitvarų entuziastų gyvenimo akimirkų.

Pas­ta­rai­siais me­tais itin iš­po­pu­lia­rė­ju­si, ta­čiau dau­ge­liui lie­tu­vių vis dar eg­zo­tiš­ka spor­to ša­ka, jei ir neap­ver­čia jos ger­bė­jų gy­ve­ni­ mo aukš­tyn ko­jo­mis, bent jau nu­spal­vi­na jį ryš­kes­nė­mis spal­vo­ mis. Ne vie­ne­rius me­tus iš ša­lies jė­gos ait­va­rų en­tu­zias­tus ste­ bė­jęs ir ga­liau­siai pa­ts į šią „upę“ įbri­dęs Fi­li­pas But­ki­nas pri­pa­žįs­ ta, jog tai yra be­ga­li­nį ma­lo­nu­mą ir džiaugs­mą tei­kian­tis po­mė­gis.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Su­ba­lan­suo­ta ir vai­kams

Sa­vo pro­fe­si­jo­je daug pa­sie­kęs, be­ maž 20 me­tų dar­bo pa­tir­tį tu­rin­tis jū­rų gy­vū­nų dre­suo­to­jas, fo­tog­ra­ fas, tri­jų vai­kų tė­vas sa­ko, kad jė­gos ait­va­rai jo gy­ve­ni­me at­si­ra­do neat­ si­tik­ti­nai. Be to, kaip pra­si­ta­rė vy­ ras, da­bar jo gy­ve­ni­mas ku­pi­nas ir ki­tų nau­jų iš­šū­kių. „Kaip fo­tog­ra­fuo­jan­čiam žmo­gui man vi­sa­da tai bu­vo gra­žu, fo­tog­ra­

fuo­da­vau kai­tuo­jan­čius drau­gus. Be to, ka­dan­gi dir­bu su del­fi­nais, jū­rų liū­tais, vis­kas, kas su­si­ję su van­de­ niu, van­dens spor­to ša­kos man yra ne sve­ti­mos, tai vos ne ma­no įvaiz­ džio da­lis“, – dės­tė pa­šne­ko­vas.

O ir pa­ts bend­ra­vi­mas su žmo­ nė­mis, ku­rie pa­mi­šę dėl kai­ta­vi­mo, anot Fi­li­po, tu­ri di­de­lio ža­ve­sio. „Jė­gos ait­va­rai su­vie­ni­ja vi­siš­kai skir­tin­gus žmo­nes, šiuo spor­tu ga­li už­siim­ti ir vy­res­ni žmo­nės, ir vai­ kai, ir vy­rai, ir mo­te­rys“, – var­di­ jo pa­šne­ko­vas.

Klai­pė­die­tis pri­pa­ži­no, kad jė­ gos ait­va­rų ger­bė­jams ašt­rių po­jū­ čių ne­stin­ga. Ir tai tur­būt yra ne­ men­kas šio už­siė­mi­mo ko­zi­ris.

Paš­ne­ko­vas svars­tė, jog nuo­ty­ kio, ašt­res­nio po­jū­čio, chu­li­ga­niš­ ku­mo ge­rą­ja pra­sme ne­są­mo­nin­gai sie­kia bet ko­kio­je sa­vo veik­lo­je.

Spro­gi­mo dar lau­kia

„Tik­rai ne­su iš tų žmo­nių, ku­ rie dre­ba dėl ad­re­na­li­no. Ne­da­rau to są­mo­nin­gai, nes dar­bas su gy­ vū­nais man ir taip jo su­tei­kia pa­

Fi­li­po But­ki­no nuo­tr.

kan­ka­mai. Ta­čiau ga­na ag­re­sy­viai vai­ruo­ju ma­ši­ną, gal tai ir ne­sau­ gu, bet toks, ma­tyt, cha­rak­te­rio bruo­žas. Nors man at­ro­do, kad aš la­bai švel­nus žmo­gus, ma­tyt, vis no­ri­si sa­ve kaž­kaip su­pur­ty­ti, – juo­kė­si pa­šne­ko­vas. – Jei ga­lė­čiau sau leis­ti, au­to­mo­bi­lių spor­tas bū­ tų dar vie­nas ma­no po­mė­gis. Bet tai yra žiau­riai bran­gus ma­lo­nu­ mas, jam rei­kia daug in­ves­ti­ci­jų.

Taip pat žiau­riai pa­tin­ka avia­ci­ja.

Tad jei jau vi­sai pa­si­ner­čiau į fan­ ta­zi­jas, bū­tų sma­gu pi­lo­tuo­ti ko­ kį lėk­tu­vė­lį.“ Fi­li­pas kuk­li­no­si, jog šiuo me­ tu tik mo­ko­si kai­ta­vi­mo abė­cė­lės.

Vy­ras pri­si­pa­ži­no, kad tam jis ren­ ka­si ato­kes­nius plia­žus, to­liau nuo smal­sių akių. „Vi­sa­da sten­giuo­si kaž­ką iš­mok­ ti slap­čia, kad nea­tei­čiau į tą bend­ ruo­me­nę vi­siš­kas „lū­ze­ris“, – šyp­ so­jo­si pa­šne­ko­vas. – Tai tur­būt kvai­lys­tė, bet tu­riu pir­ma iš­ban­ dy­ti, kad su­pras­čiau – man ar ne man ta veik­la, ar ver­ta tuo rim­tai

už­siim­ti. Taip, da­bar ga­liu pa­sa­ky­ ti, kad tai yra ma­no.“ Už­teks var­vin­ti sei­les

Vy­ras juo­ka­vo, jog da­bar jo di­ džiau­sias pa­sie­ki­mas – per­ga­lė prieš pa­tį sa­ve.

Fi­li­pas But­ki­nas:

Nors man at­ro­do, kad aš la­bai švel­nus žmo­ gus, ma­tyt, vis no­ri­si sa­ve kaž­kaip su­pur­ty­ti. „Ga­liau­siai žen­giau tą žings­nį, nes apie tai sva­jo­jau se­niai. Sei­lių var­vi­ni­mas ir die­na iš die­nos ste­bė­ ji­mas, kaip kai­tuo­ja ki­ti, ga­liau­siai pe­rė­jo į ki­tą sta­di­ją. To­kio spro­gi­ mo, eu­fo­ri­jos dar ne­bu­vo, bet ti­kiu, kad tai ateis“, – vy­lė­ si pa­šne­ko­vas.

15

14

šeštADIENIS, liEPoS 20, 2013

vakarė

Jie ne­ga­li nu­sė­dė­ ti vie­to­je, kas­dien tik­ri­na ki­tos die­nos orų pro­gno­zes ir, jei ža­da­mas pa­lan­kus vė­jas, me­tę vi­sus dar­bus, su­si­kro­vę jė­gos ait­va­rus trau­ kia prie ma­rių ar­ba jū­ros. „Kai­ta­vi­mas yra gy­ve­ni­mo bū­ das“, – ne­sle­pia to­ kį jį pa­si­rin­kęs jė­gos ait­va­rų spor­to en­ tu­zias­tas ir kai­ta­vi­ mo mo­kyk­los Sven­ ce­lė­je įkū­rė­jas Al­gir­ das Da­nius.

Trauka: esant pa­lan­kiam vė­jui ir ge­roms oro są­ly­goms per die­ną Sven­ce­lė­je su­si­ren­ka daugiau nei ke­li šim­tai kaituotojų.

Kai­to variklį ir degalus atstoja Ad­rė Zak­raus­kai­tė To­kių vie­tų re­ta

Apie 40 km nuo Klai­pė­dos nu­to­lu­si Sven­ce­lė lai­ko­ma Lie­tu­vos kai­tuo­ to­jų Me­ka. Dėl pa­lan­kių geog­ra­fi­nių są­ly­gų šio­je vie­to­vė­je vė­jai pu­čia be­veik vi­sa­da, to­dėl ji lyg mag­ne­ tas trau­kia ekst­re­ma­laus van­dens spor­to en­tu­zias­tus iš vi­sos Lie­tu­ vos, o kai ka­da ir iš už­sie­nio. „To­kių ge­rų vie­tų kai­ta­vi­mo spor­tui kaip Sven­ce­lė ma­žai kur yra. Ei­ni ki­lo­met­rą į Kur­šių ma­ rias, ne­gi­lu, dug­nas ly­gus, ma­žai ban­gų – idea­lios są­ly­gos kai­tuo­ti, tre­ni­ruo­tis ir mo­ky­tis at­lik­ti triu­ kus“, – vie­tos pri­va­lu­mus var­di­jo jė­gos ait­va­rų inst­ruk­to­rius Lu­kas Paš­kaus­kas.

A.Da­nius pa­sa­ko­jo, jog esant pa­ lan­kiam vė­jui ir ge­roms oro są­ly­ goms per die­ną šio­je vie­to­vė­je su­ si­ren­ka per ke­lis šim­tus žmo­nių.

Jų pa­to­gu­mui su­kur­ta ir mi­ni­ ma­li, ta­čiau bū­ti­niau­sius po­rei­ kius ten­ki­nan­ti inf­rast­ruk­tū­ra.

At­vy­ku­sie­ji į Sven­ce­lės poil­sia­vie­ tę ga­li iš­si­nuo­mo­ti kon­tei­ne­rį nak­ vy­nei, ap­si­sto­ti sa­vo na­me­ly­je ant ra­tų ar­ba pa­la­pi­nė­je. Ats­ki­ruo­

se sa­ni­ta­ri­niuo­se kon­tei­ne­riuo­se poil­siau­to­jams įreng­ti du­šai, tua­ le­tai, ka­vi­nė.

Bran­gus ma­lo­nu­mas

„Kai­tų spor­tas Lie­tu­vo­je plin­ta kaip vi­ru­sas, o lie­tu­vių su­si­do­mė­ji­mas juo tik au­ga. Vis dau­giau žmo­nių su­ser­ga kai­ta­vi­mo li­ga, ku­ri iš pa­ grin­dų kei­čia gy­ve­ni­mą – juk tam

Al­gir­das Da­nius:

Ne­bė­ra jū­rą tu­rin­ čios ša­lies, ku­rio­je žmo­nės ne­kai­tuo­tų.

si – poil­sia­vie­tė­je yra įreng­ti ke­li nuo­mos punk­tai.

Jė­gos ait­va­rų spor­tu ga­li už­siim­ti vai­kai nuo 8 me­tų. „To­liau ri­bų nė­ ra – mū­sų mo­kyk­lo­je yra ir 62 me­ tų kai­tuo­to­ja“, – džiau­gė­si A.Da­ nius. Anot vy­ro, šiuo spor­tu ga­li už­siim­ti bet kas, svar­biau­sia yra no­rė­ti, tu­rė­ti pa­si­ry­ži­mo, va­lios ir kant­ry­bės.

Kiek lai­ko rei­kia no­rint iš­mok­ti kai­tuo­ti? „Tai yra la­bai in­di­vi­dua­lu.

Vie­niems už­ten­ka 3 ar 4 va­lan­dų, o ki­tiems ir 8 va­lan­dų neuž­ten­ka. Ta­ čiau jei už­trun­ki dau­giau nei 20 va­ lan­dų, gal ver­tė­tų su­si­mąs­ty­ti, jog tai ne ta­vo spor­tas“, – svars­tė vy­ras.

Kai­tuo­ja vi­sur, kur yra jū­ra

rei­kia ne tik be ga­lo daug lai­ko, bet ir pi­ni­gų“, – tei­gė pa­šne­ko­vas.

Vy­ras pri­pa­žįs­ta, jog kai­ta­vi­ mas yra gan bran­gus spor­tas. No­ rint įsi­gy­ti vi­siš­kai nau­ją kai­ta­vi­ mo įran­gos komp­lek­tą, ga­li tek­ti pa­klo­ti apie 6,5 tūkst. li­tų. Tie­sa, dau­ge­lis žmo­nių per­ka nau­do­tą įran­gą ir taip iš­lei­džia per­pus ma­ žiau pi­ni­gų. Ki­ti įran­gą nuo­mo­ja­

„Dau­ge­lis kai­tuo­to­jų mėgs­ta ir snieg­len­čių spor­tą. Tarp jų esa­ma pa­na­šu­mų. Ta­čiau atė­jus žie­mai iš­ky­la di­le­ma – va­žiuo­ti į kal­nus ar kai­tuo­ti? Vi­sur ne­sus­pė­si, juk rei­ kia dar ir dirb­ti. Ta­čiau pa­sta­ruo­ ju me­tu rim­ti kai­tuo­to­jai at­si­sa­ko snieg­len­čių. Daug kas tie­siog gal­ vo­ja – nu­va­žiuo­siu ten, kur šil­ta, ma­no žmo­na ar drau­gė ga­lės pa­ si­de­gin­ti ir pail­sė­ti, o aš tuo tar­pu kai­tuo­siu“, – pa­sa­ko­jo A.Da­nius.

Ga­li­my­bės: inst­ruk­to­riai ti­ki­na, kad kai­tuo­ti ga­li bet kas, svar­biau­sia tu­rė­ti no­ro ir pa­si­ry­ži­mo.

Vy­ras iš­sky­rė, jog tarp mėgs­ta­ miau­sių kai­tuo­to­jų ke­lio­nių taš­kų yra Bra­zi­li­ja, Ro­do sa­la, Keip­tau­ nas, Is­pa­ni­jos pa­kran­tės, Mau­ri­ ci­jus, Nau­jo­ji Ka­le­do­ni­ja, Tai­lan­do sa­los, Kam­bo­dža, Aust­ra­li­ja, Viet­ na­mas, JAV pa­kran­tės. „Ta­čiau da­bar ne­bė­ra jū­rą tu­rin­ čios ša­lies, ku­rio­je žmo­nės ne­kai­ tuo­tų“, – pri­dū­rė jis.

Lie­tu­vo­je kai­tuo­to­jai ren­ka­ si Kur­šių ma­rias ar­ba Bal­ti­jos jū­ rą. „Kar­tais kai­tuo­ja­ma ir Kau­no ar Elekt­rė­nų ma­rio­se, ta­čiau ten pu­čia že­my­ni­nis, gū­siuo­tas vė­jas, ku­ris ga­li pa­kenk­ti jė­gos ait­va­rui. Šiam spor­tui rei­kia to­ly­gaus, pa­ sto­vaus vė­jo, toks pu­čia tik prie jū­ ros. Vė­jas juk yra pa­grin­di­nis mū­sų ku­ras“, – paaiš­ki­no A.Da­nius.

Anot vai­ki­no, kai­tuo­to­jai tai da­ro ne tik sa­vo ma­lo­nu­mui, bet ir pa­ rung­ty­niau­ja. Bal­ti­jos ša­ly­se Lie­tu­ vos kai­tuo­to­jai yra vie­ni stip­riau­ sių. „Šie­met ant­rą kar­tą vy­ku­sio­se tarp­tau­ti­nė­se Bal­ti­jos ša­lių jė­gos ait­va­rų ir van­den­len­čių var­žy­bo­se „Kite&Wake Fes­ti­val“ vi­sas pri­zi­ nes vie­tas lai­mė­jo lie­tu­viai. Lat­viai mums net ne­pri­lygs­ta“, – įsi­ti­ki­ nęs L.Paš­kaus­kas.

Inf­rast­ruk­tū­ra: Sven­ce­lės poil­sia­v

nak­vy­nei, ap­si­sto­ti sa­vo na­me­ly­je

15

šeštADIENIS, liEPoS 20, 2013

vakarė

Naujas hobis – ait­va­rų dresavimas 13

Anot Fi­li­po, ano­kia pa­slap­tis, kad kai­tuo­ to­jams ne­pa­vyks­ta iš­veng­ti ir trau­ mų, ir ekst­re­ma­lių si­tua­ci­jų. „Yra vi­so­kių at­ve­jų, ku­rių, ži­ no­ma, pa­ts ne­su pa­ty­ręs, bet ku­riuos ma­čiau, o dar dau­giau esu gir­dė­jęs. Ga­li kaž­ko ne­su­ val­dy­ti, vis dėl­to tai yra gam­ tos sti­chi­ja, vė­jo gū­siai, ter­mi­ nės są­ly­gos. Vi­sus tuos da­ly­kus rei­kia iš­ma­ny­ti, neuž­si­žais­ti. Bet šiuo at­ve­ju ga­liu apie tai kal­bė­ ti kaip di­le­tan­tas“, – pri­pa­ži­no pa­šne­ko­vas.

Vi­lio­ja van­de­ny­no ban­gos

Ki­ta ver­tus, anot Fi­li­po, kai­ta­ vi­mas pa­de­da at­si­kra­ty­ti įky­rių min­čių, vi­siš­kai iš­va­ly­ti sme­ge­ nis – val­dy­da­mas jė­gos ait­va­rą tu­ri mak­si­ma­liai su­si­kon­cent­ruo­ ti ir bū­ti vi­sas nuo–iki šia­me pro­ ce­se. Be abe­jo, tam nu­tei­kia ir ati­ tin­ka­ma ap­lin­ka – van­duo, vė­jas, pa­plū­di­miai.

vė­jas

Ga­li­ma sa­ky­ti, kad bū­tent fo­tog­ra­fi­ja šian­dien yra pa­grin­ di­nė jo mai­tin­to­ja – maž­daug prieš po­rą sa­vai­čių dre­suo­to­jas išė­jo iš dar­bo Jū­rų mu­zie­ju­je. „Kol iki au­to­ma­tiz­mo ne­nuš­ li­fuo­ji tam tik­rų veiks­mų, gal­vo­ ji, kaip vis­ką su­val­dy­ti. Ta­čiau kai pa­sie­ki aukš­tes­nį ly­gį, at­si­ran­ da ki­tų pro­ble­mų. Įs­pū­din­ga, kad žmo­gus jė­gos ait­va­ru ga­li pa­kil­ ti tiek, kad jį vos ma­tai. Ne­nuos­ ta­bu, kad tiems, ku­rie pa­ban­do kai­tuo­ti van­de­ny­ne, Bal­ti­jos jū­ra ar ma­rios jau ne­be „ly­gis“, – šyp­ so­jo­si pa­šne­ko­vas.

Fi­li­pas ne­nei­gė, jog jė­gos ait­va­ rų ger­bė­jų gre­tos kas­met įspū­din­ gai ple­čia­si. Ta­čiau klai­pė­die­tis ne­ ma­no, jog tai yra tik lai­ki­nas ma­dos šauks­mas. „Ar tai ma­dos rei­ka­las? Ne­ma­ nau, kad tai at­slūgs. La­bai jau de­ mok­ra­tiš­kas spor­tas, pa­ti at­mos­fe­ ra tarp žmo­nių pui­ki. Ir šian­dien, kai mes taip pri­pra­tę prie rit­mo, gal pa­sy­vus poil­sis ap­skri­tai bus ma­ žiau kam įdo­mus?“ – svars­tė pra­ de­dan­tis kai­tuo­to­jas.

ie­tė­je ga­lima iš­si­nuo­mo­ti kon­tei­ne­rį ant ra­tų ar­ba pa­la­pi­nė­je.

Ad­rės Zak­raus­kai­tės nuo­tr.

Dre­suo­to­jas: klai­pė­die­čiui pa­klūs­ta ir sim­pa­tiš­kie­ji del­fi­nai, ir grės­min­gi jū­rų liū­tai.

Lau­kia Mek­si­ka?

„Kaip? Vi­sa­ga­lis feis­bu­kas. Jau se­ niai bend­rau­ju su ke­liais fo­tog­ra­fais Grai­ki­jo­je. Kai pa­sa­kiau, kad at­va­ žiuo­ju pa­dir­bė­ti, jie la­bai drau­giš­ kai pa­siū­lė bend­rų pro­jek­tų – fo­ tog­ra­fa­vau krikš­ty­nas, tu­rė­jau po­rą mo­de­lių, žo­džiu, bu­vo ką veik­ti ir jie ma­nęs kon­ku­ren­tu ne­lai­kė“, – šmaikš­ta­vo Fi­li­pas.

Ga­li­ma sa­ky­ti, kad bū­tent fo­ tog­ra­fi­ja šian­dien yra pa­grin­di­ nė jo mai­tin­to­ja – maž­daug prieš po­rą sa­vai­čių dre­suo­to­jas išė­jo iš dar­bo Jū­rų mu­zie­ju­je. Paš­ne­ko­ vo tei­gi­mu, kol vyks­ta re­no­va­ci­ja, jam no­rė­tų­si nu­veik­ti kaž­ką la­biau pra­smin­go. „Jaus­mas keis­tas, bet pa­ts taip nu­spren­džiau. Pri­si­ver­čiu at­si­kel­ti anks­ti ry­te, lyg ei­čiau į dar­bą, nes bi­ jau, kad tai ne­tap­tų am­ži­no­mis ato­ sto­go­mis, – juo­kė­si Fi­li­pas. – Die­vi­ nu Jū­rų mu­zie­jų, čia užau­gau, atė­jau dirb­ti nuo 18 me­tų. Ta­čiau pro­fe­si­ jos ne­pa­li­kau, kei­čiu tik dar­bo vie­tą.

Dir­bau ir Tur­ki­jo­je, ir Sau­do Ara­bi­ jo­je, ir Bah­rei­no Ka­ra­lys­tė­je, Grai­ki­ jo­je. Esu ke­liau­nin­kas.“ Paš­ne­ko­vas at­vi­ra­vo ne­se­niai su­ lau­kęs dar­bo pa­siū­ly­mo Mek­si­ko­je. „Bet no­riu su­pras­ti, ko aš ten va­ žiuo­ju, koks bus ma­no vaid­muo“, – sa­kė Fi­li­pas.

Cha­riz­ma: Fi­li­pui sma­gu iš­ban­dy­ti sa­ve ne­ti­kė­to­se gy­ve­ni­mo si­tua­ci­

jo­se, pa­tir­ti vis nau­jų po­jū­čių.

Ne­ryš­kin­da­vo juos­te­lių

Fi­li­pas nea­be­jo­ja, jog teks paau­ko­ ti ne­ma­žai lai­ko ir pa­stan­gų, kad iš­mok­tų val­dy­ti jė­gos ait­va­rus. Ir ne vien dėl to, kad tai jam – nau­ ja sri­tis. „Pas­te­biu, kad vis­kas, kas man bran­gu, svar­bu, atei­na iki ma­nęs la­bai lė­tai, tas ke­lias la­bai il­gas.

Nors ga­liau­siai tai, ko no­riu, pa­ sie­kiu. Kad ir fo­tog­ra­fi­ja. Fo­tog­ra­ fuo­da­vau jau vai­kys­tė­je, bet man tie­siog bū­da­vo įdo­mus pa­ts pro­ce­ sas, net juos­te­lių ne­ryš­kin­da­vau“, – šyp­te­lė­jo vy­ras. Šian­dien Fi­li­pas kaip fo­tog­ra­fas dar­bi­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų pri­si­pa­ žįs­ta tu­rįs iki ru­dens. Už­sa­ky­mų klai­pė­die­tis ne­sto­ko­jo ir Grai­ki­ jo­je, kur me­tų pra­džio­je maž­daug ke­tu­ris mė­ne­sius dir­bo del­fi­nų dre­suo­to­ju.

Aist­ra: anot Fi­li­po, jo ke­lias į fo­tog­ra­fi­ją, kaip ir pro­fe­si­nę veik­lą, bu­vo ne­leng­vas ir il­gas.

Fi­li­po But­ki­no as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

16

šeštADIENIS, liEPoS 20, 2013

vakarė

Ri­mi­nis – mėgs­tan­tiems sau Toks il­gas pa­plū­di­ mys ir to­kia, at­ro­ do, ne­si­bai­gian­ ti pa­grin­di­nė Via­le Re­gi­na Marg­he­ri­ta gat­vė yra tik Ita­li­jos ku­ror­te Ri­mi­ny­je.

Abi­pus jos – ga­ly­bė res­to­ra­nų, pi­ce­ri­jų, tra­to­ri­jų, ba­rų. Vis­ kas – ato­sto­gau­to­jų poil­siui ir ge­ro­vei.

Eks­kur­si­ja: ato­sto­gau­jan­tys Ri­mi­ny­je pa­pras­tai ky­la į Ape­ni­nų kal­nus, kur įsi­kū­ręs San Ma­ri­nas – vals­ty­bė vals­ty­bė­je.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Le­gen­dos gim­ti­nė

Da­bar Ri­mi­nis gal­būt ir ne toks, ko­kį sa­vo fil­muo­se įam­ži­no čia gi­męs (ir čia pa­lai­do­tas) gar­su­ sis ita­lų ki­no re­ži­sie­rius Fe­de­ri­ co Fel­li­ni, ku­rio juos­to­se rea­ly­bė su­si­pi­na su fan­ta­zi­ja. Da­bar Ri­ mi­ny­je dau­giau rea­ly­bės, o ma­ žiau – fan­ta­zi­jos.

Prie Ad­ri­jos jū­ros įsi­kū­ręs Ri­mi­ nis pir­mą kar­tą čia įkė­lu­siam ko­ ją at­ro­do lyg vieš­bu­čių džiung­lės – jų čia yra net 2300. O kiek dar vi­lų ir apar­ta­men­tų! Vi­si vieš­bu­čiai ne­ di­de­li ir kom­pak­tiš­ki, vi­si pa­plū­di­ miai – vals­ty­bi­niai ir jie iš­nuo­mo­ ti, to­dėl už gul­tus ir skė­čius rei­kia mo­kė­ti pa­pil­do­mai. Ta­čiau nie­kas ne­truk­do atei­ti iš­si­mau­dy­ti į bet ku­rį pa­plū­di­mį.

Ma­no­ma, kad Ri­mi­nis – di­džiau­ sias ku­ror­tas Eu­ro­po­je. Smė­lė­tas jo pa­plū­di­mys drie­kia­si apie 20 km.

Už­tat čia tik­ras „ko­mu­niz­mas“ – dau­gu­ma vieš­bu­čių tri­jų žvaigž­ du­čių. Ge­res­ni – ke­tu­rių ir pen­kių žvaigž­du­čių – vieš­bu­čiai įsi­kū­ rę ato­kiau nuo cent­ro – Ri­čio­nė­je.

Bet ir juo­se gy­ve­nan­tys ato­sto­gau­ to­jai ne­sė­di ran­kų su­dė­ję – ban­do pa­gau­ti grei­tą ita­liš­ko gy­ve­ni­mo rit­mą.

Kai va­ka­re įsi­žie­bia spal­vo­tos švie­sos, dar stip­riau pra­de­da ūž­ ti ma­ši­nos ir mo­to­ro­le­riai, ba­rai ir nak­ti­niai klu­bai, kai į gat­ves su­ plūs­ta vi­sas ku­ror­tas ir sa­vo „po­stus“ uži­ma pa­sau­ly­je se­niau­sios pro­fe­si­jos at­sto­vės, at­ro­do, kad Ri­ mi­nis – tai mies­tas, ku­ris nie­ka­da ne­mie­ga. Kaip ir Niu­jor­kas.

Nak­tį poil­siau­to­jai ga­li links­min­ tis dis­ko­te­ko­se. „Co­co­nuts“ iki 23 val. kok­tei­liams tai­ko nuo­lai­das – 8 eu­rus kai­nuo­jan­tį kok­tei­lį par­duo­ da už 5. Ita­liš­ka ro­man­tiš­ka mu­zi­ka skam­ba daž­na­me vieš­bu­ty­je – ten šo­ka pa­gy­ve­nę žmo­nės.

mos kum­piu ir par­me­za­no sū­riu, Bo­lo­ni­jos ma­ka­ro­nais. Šio re­gio­ no pa­tie­ka­las yra ir pia­da – plo­ nas duo­nos sko­nio pa­plo­tė­lis, įda­ ry­tas sū­riu bei dar­žo­vė­mis. O kur dar Emi­li­jos-Ro­ma­ni­jos vy­nas, iš­ spaus­tas iš San­gio­ve­se vy­nuo­gių! Ši vy­nuo­gių rū­šis čia – pa­grin­di­nė.

Į jū­rą – ir su laz­de­le

Ri­mi­nis nė­ra jau toks kai­mas – ja­ me 130 tūkst. gy­ven­to­jų. Va­sa­rą, pa­pras­tai lie­pą ir rugp­jū­tį, mies­tas pa­si­pil­do 2 mln. poil­siau­to­jų. Mal­ šin­ti ato­sto­gų karšt­li­gės čia trau­kia vo­kie­čiai, ru­sai, ang­lai, pa­tys ita­lai.

Ri­mi­nio ne­ven­gia ir lie­tu­viai.

Dau­gu­ma poil­siau­to­jų triukš­ mo ir gau­sy­bės žmo­nių ne­bi­jo – čia ato­sto­gau­ja su ma­žais vai­kais. Nėš­ čios mo­te­rys, drą­siai at­ki­šu­sios sa­ vo pil­vus, trau­kia į jū­rą. Į jū­rą bren­ da ir laz­da be­si­re­mian­ti sen­jo­rė, o ją pri­lai­ko pa­na­šaus am­žiaus šiek tiek tvir­tes­nė drau­gė ir drau­gas. Tie­siog ste­bi­na, kaip jie gai­džio žings­ne­liu trau­kia į vos vos ban­guo­jan­čią Ad­ ri­ją. Ri­mi­nis – mėgs­tan­tiems sau­lę, jū­rą ir gy­ve­ni­mo džiaugs­mą.

Ska­niau­si pa­sau­ly­je le­dai

Atos­to­gau­to­jų pa­slau­goms – dau­ gy­bė res­to­ra­nų, pi­ce­ri­jų, tra­to­ri­jų, ba­rų. Juo­se skimb­čio­ja lėkš­tės, ša­ ku­tės, vy­no tau­rės, alaus bo­ka­lai ir ai­di links­mų žmo­nių kle­ge­sys.

Pi­cą „Mar­ga­ri­ta“, nuo ku­rios pra­si­dė­jo per­ga­lin­gas pi­cų žy­gis per pa­sau­lį, Ri­mi­ny­je ga­li­ma su­val­ gy­ti už 5–6 eu­rus. Ru­siš­kų barš­čių lėkš­tė – 7, o gar­sie­ji ita­liš­ki ge­la­to (le­dai) vaf­ly­je – 2 eu­rai. Šiems ne­ pri­lygs­ta jo­kios ša­lies le­dai.

Emi­li­jos-Ro­ma­ni­jos sri­tis, ku­ rio­je įsi­kū­ręs Ri­mi­nis, gar­sė­ja Par­

Ar per­ženg­si Ru­bi­ko­ną?

Nu­mal­ši­nę sau­lės ir mau­dy­nių troš­ku­lį, ki­tą die­ną poil­siau­to­jai trau­kia ap­žiū­rėti­ Ri­mi­nio. Mies­ tas su­si­de­da iš dvie­jų zo­nų – is­ to­ri­nės ir ku­ror­ti­nės. Pag­rin­di­nis is­to­ri­nio mies­to sim­bo­lis ir se­ niau­sias sta­ti­nys – im­pe­ra­to­riaus Au­gus­to Trium­fo ar­ka, pa­sta­ty­ta 27 m. pr. Kr. Pe­rė­jęs im­pe­ra­to­riaus Ti­be­ri­ jaus I a. sta­ty­tą ar­ki­nį til­tą, pa­ ten­ki į se­ną Bor­go San Giu­lia­no kvar­ta­lą, ku­rį ri­mi­nie­čiai nuo se­ no va­di­na kai­mu. Siau­ros gat­ve­ lės, ma­ži na­me­liu­kai. Kai ku­rių sie­nos pa­sa­ko­ja apie F.Fel­li­ni ir jo kar­je­rą ki­no pa­sau­ly­je. F.Fel­li­ ni skir­tas fres­kas re­ži­sie­riaus mir­ ties me­ti­nių pro­ga 1994 m. nu­ta­pė trys Ri­mi­nio me­ni­nin­kai – kiek­ vie­nas fres­ko­se įam­ži­no pa­si­rink­ to fil­mo sce­ną.

Grįž­da­mas at­gal į mies­to da­lį, va­di­na­mą Ma­ri­na cent­ro, iš­vys­ ti tie­siog kla­si­ka ta­pu­sį vieš­bu­tį „Grand Ho­tel Ri­mi­ni“, ku­rio liuk­so kam­ba­ry­je, at­vy­kęs į gim­tą­jį mies­ tą, ap­si­sto­da­vo F.Fel­li­ni. Gim­ta­sis re­ži­sie­riaus na­mas neiš­li­ko.

Ne­to­li vieš­bu­čio – va­di­na­ma­sis vel­nio ra­tas. Už 8 eu­rus juo pa­ki­ lus į 60 m aukš­tį at­si­ve­ria Eu­ro­po­ je di­džiau­sio ku­ror­to pa­plū­di­mys ir mies­to pa­no­ra­ma.

Ne­to­li Ri­mi­nio te­ka Ru­bi­ko­no upė, sie­ja­ma su Ce­za­rio var­du ir jo po­sa­kiu „Per­ženg­ti Ru­bi­ko­ną“.

Taip pat mies­to pa­kraš­ty­je ga­li­ma ap­lan­ky­ti mi­nia­tiū­rų par­ką, ku­ ria­me – vi­si gar­sie­ji Ita­li­jos ar­chi­ tek­tū­ros pa­mink­lai, tik su­ma­žin­ti iki mi­ni­mu­mo. Čia pa­tiks tiek vai­ kams, tiek suau­gu­sie­siems, nes, be mi­nia­tiū­rų, yra ir pra­mo­gų: trau­ki­ nu­kas, van­dens ka­no­jos, mi­ni ke­ lio­nė Di­džiuo­ju Ve­ne­ci­jos ka­na­lu, for­tas su van­dens pa­tran­ko­mis.

Ap­žiū­ri ša­lies įžy­my­bes

Poil­siau­jan­tys Ri­mi­ny­je tra­di­ciš­ kai ky­la į Ape­ni­nų kal­nus, kur įsi­ kū­ręs San Ma­ri­nas – vals­ty­bė vals­ ty­bė­je. Tai – pa­ti po­pu­lia­riau­sia ir ar­ti­miau­sia (at­stu­mas – tik 25 km) eks­kur­si­ja iš Ri­mi­nio.

Pa­tys iš­tver­min­giau­si lei­džia­si į to­li­miau­sią eks­kur­si­ją – į Ro­mą.

Ke­lio­nė į San Ma­ri­ną kai­nuo­ja 20, Flo­ren­ci­ją – 70, Ve­ne­ci­ją – 80, Ro­ mą – 105 eu­rus.

Vaikš­tant po San Ma­ri­ną, pir­ miau­sia rei­kia at­rem­ti ru­sių pre­ kiau­to­jų ata­kas: „Grįž­da­mi at­gal, bū­ti­nai už­su­ki­te į mū­sų krau­tu­vė­ lę.“ O ma­žy­čių krau­tu­vė­lių čia – kaip gry­bų po lie­taus, į vi­sas tik­rai neuž­suk­si. Jo­se pre­kiau­ja­ma su­ve­ ny­rais, ran­ki­nė­mis, ba­tais, pa­puo­ ša­lais. Čia yra gar­sių pre­kės ženk­ lų, ta­čiau rink­tis rei­kia ati­džiai, nes gau­su pa­dir­bi­nių.

San Ma­ri­no Švie­siau­sio­ji Res­ pub­li­ka – se­niau­sia ir ma­žiau­sia res­pub­li­ka pa­sau­ly­je, esan­ti 60 kv. km že­mės lo­pi­ny­je. Šiuo me­tu jo­je yra apie 26 tūkst. gy­ven­to­jų.

Ma­no­ma, kad San Ma­ri­ną 301 m. įkū­rė vie­nuo­lis ir mū­ri­nin­kas šv.

Kai va­ka­re įsi­žie­ bia spal­vo­tos švie­ sos, kai į gat­ves su­ plūs­ta vi­sas ku­ror­ tas ir sa­vo „po­stus“ uži­ma pa­sau­ly­je se­ niau­sios pro­fe­si­ jos at­sto­vės, at­ro­ do, kad Ri­mi­nis – tai mies­tas, ku­ris nie­ ka­da ne­mie­ga.

Ma­ri­nas. Per­se­kio­ja­mas dėl re­li­ gi­nių įsi­ti­ki­ni­mų jis bu­vo pri­vers­ tas bėg­ti nuo im­pe­ra­to­riaus Diok­ le­cia­no.

Tu­ris­tai ky­la į pa­čią Ti­ta­no kal­ no vir­šū­nę (740 m virš jū­ros ly­gio).

Ten įsi­kū­ręs vi­du­ram­žius pri­me­ nan­tis taip pat San Ma­ri­nu va­di­ na­mos ša­lies sos­ti­nės se­na­mies­ tis. Ja­me – val­džios pa­sta­tas, trys pi­lys, pa­mink­las Giuseppe’i Ga­ ri­bal­di – žy­miam Ita­li­jos re­vo­liu­ cio­nie­riui, ko­vo­ju­siam dėl jos su­ si­vie­ni­ji­mo. Pri­vers­tas bėg­ti iš Ve­ne­ci­jos, prie­globs­čio G.Ga­ri­bal­ di ieš­ko­jo bū­tent čia.

San Ma­ri­nas tu­ri sa­vo pi­ni­gų ka­lyk­lą, pa­što ženk­lus, fut­bo­lo ko­ man­dą ir net ka­riuo­me­nę. Vi­du­ti­ nė al­ga čia – apie 300 eu­rų di­des­ nė ne­gu Ita­li­jo­je. Va­sa­ros karš­čių ali­na­mi tu­ris­tai ne­puo­la štur­muo­ ti gy­ny­bi­nių pi­lių. Ra­miai įsi­kū­rę pa­vė­sy­je, jie gurkš­no­ja gai­viuo­ sius gė­ri­mus, alų, žval­go­si į ra­tu San Ma­ri­ną su­pan­čius kal­nus ir virš jų plau­kian­čius de­be­sis.

17

šeštADIENIS, liEPoS 20, 2013

vakarė

u­lę, jū­rą ir gy­ve­ni­mo šėls­mą

Van­duo: Ve­ne­ci­ja – tai di­džio­ji pa­slap­tis, per 200–300 me­tų ji ma­žai te­pa­si­kei­tė. Miestas turi apie 120 salų ir 150 kanalų.

Apim­tis: šia ka­ru­se­le pa­ki­lus į aukš­ty­bes, at­si­ve­ria Eu­ro­po­je di­džiau­sio ku­ror­to – Ri­mi­nio – pa­plū­di­mys.

Sus­to­ju­sio lai­ko mies­tas

Ki­tas tu­ris­tų marš­ru­tas ve­da į Ve­ne­ci­ją – mies­tą ant van­dens, iš ku­rio kaž­ka­da drie­kė­si ke­lias į Ry­tus. Sa­ko­ma, kad Ve­ne­ci­ja pra­ tur­tė­jo iš drus­kos – už ją im­da­ vo mui­tą. Kaž­ka­da tai bu­vo vie­ nas tur­tin­giau­sių Eu­ro­pos mies­tų.

La­gū­na, spe­ci­fi­nis oras, gon­do­los – mies­tas ant van­dens tu­ris­tus trau­kia vi­sais me­tų lai­kais. Ve­ne­ ci­ja – tai di­džio­ji pa­slap­tis, tai su­ sto­jęs lai­kas: per 200–300 me­tų ji ma­žai te­pa­si­kei­tė. Ro­man­ti­kos čia – su kau­pu.

Pag­rin­di­nė Ve­ne­ci­jos gat­vė (kaip Ge­di­mi­no pro­spek­tas Vil­niu­je) – Di­dy­sis ka­na­las, o pa­grin­di­nis „tro­ lei­bu­sas“ – va­po­ret­to (gar­lai­vis).

Pa­lei Di­dį­jį ka­na­lą ant po­lių pa­sta­ ty­ta dau­gy­bė pra­šmat­nių rū­mų, o tie po­liai nuo van­dens apau­gę ža­ lio­mis „barz­do­mis“. Va­po­ret­to ar­ tė­jant prie Šv. Mor­kaus aikš­tės, ve­ ria­si vis įspū­din­ges­ni vaiz­dai.

O štai ir ji – to­ji aikš­tė. Čia – du svar­biau­si mies­to sta­ti­niai: Šv.

Mor­kaus ba­zi­li­ka, ku­rio­je su­si­py­ nę Ry­tų ir Va­ka­rų ar­chi­tek­tū­ros bei puo­šy­bos sti­liai, ir Do­žų rū­mai – go­ti­kos še­dev­ras.

Pa­siirs­ty­mas ka­na­lais gon­do­ la še­šiems as­me­nims at­siei­na po 20 eu­rų. Ke­liau­nin­kai vai­ši­na­ mi šam­pa­nu. Ve­ne­ci­jos baž­ny­ čias, mu­zie­jus puo­šia pa­sau­li­nio gar­so dai­li­nin­kų še­dev­rai. Ta­čiau per pus­die­nį to neap­žiū­rė­si – Ve­ ne­ci­ją rei­kia ap­lan­ky­ti dar kar­tą.

Be­lie­ka už 8 eu­rus lif­tu pa­kil­ti į Šv. Mor­kaus aikš­tė­je esan­čią var­ pi­nę. Iš čia rus­vai švy­ti Ve­ne­ci­jos sto­gai, sa­los ir sa­le­lės – kaip ant del­no. Žur­na­lis­tės ke­lio­nę su­ren­gė ke­lio­ nių or­ga­ni­za­to­rius „No­va­tu­ras“.

Ho­ri­zon­tai: tu­ris­tai žval­go­si į ra­tu San Ma­ri­ną su­pan­čius kal­nus, virš jų plau­kian­čius de­be­sis ir kal­nų pa­

pė­dė­je įsi­kū­ru­sius na­mus.

Is­to­ri­ja: pa­grin­di­nis is­to­ri­nio Ri­mi­nio sim­bo­lis ir se­niau­sias sta­ti­nys – im­pe­ra­to­riaus Au­gus­to Trium­fo ar­

ka, pa­sta­ty­ta 27 m. pr. Kr.

Lai­mos Že­mu­lie­nės nuo­tr.

Vals­ty­bė: prie San Ma­ri­no par­la­

men­to kei­čia­si gar­bės sar­gy­ba.

Gro­žis: Ve­ne­ci­jos par­duo­tu­vė­

se – gau­sy­bė pa­puo­ša­lų, pa­ga­ min­tų iš Mu­ra­no stik­lo.

18

šeštADIENIS, liEPoS 20, 2013

vakarė

Bū­rė­ja – gy­ve­ni­mo pa­ta­rė­ja ar pra­na­šė?

Kris­ti­na Len­kai­ty­tė k.lenkaityte@kl.lt

Į su­si­ti­ki­mą su vie­na Klai­pė­dos bū­ rė­ja at­vy­ku­si stu­den­tė Lau­ra juo­ kia­si – pa­sta­ro­sios pra­na­šys­tei iš­si­ pil­dy­ti ne­bu­vo lem­ta. Vie­toj dvie­jų ža­dė­tų vai­kų mer­gi­na įsi­gi­jo žiur­ kė­ną, o tei­si­nės pro­ble­mos, ku­rios tu­rė­jo ap­kar­tin­ti gy­ve­ni­mą, taip ir neap­lan­kė.

Bū­rė­jos sa­lo­nas – vir­tu­vė­je

„Prieš me­tus pa­kvie­tu­si į kuk­ lią sa­vo vir­tu­vę, bū­rė­ja sim­bo­liš­ kai už­de­gė žva­kę ir pra­dė­jo mai­ šy­ti kor­tas. Tai da­ry­da­ma ji ti­ki­no, jog ge­riau­siai atei­tį nu­spė­ti nau­do­ jant ne vie­ną, o ke­lias kor­tų ka­la­ des“, – pa­sa­ko­jo Lau­ra, tuo me­tu pa­no­ru­si iš­ban­dy­ti bū­rė­jos siū­lo­ mas pa­slau­gas.

Pa­si­ruo­ši­mo me­tu, pa­sak jos, vi­ du­ti­nio am­žiaus mo­te­ris sten­gė­si iš­vi­lio­ti ap­si­lan­ky­mo prie­žas­tis ir su­ži­no­ti apie esa­mą gy­ve­ni­mo si­ tua­ci­ją.

Pa­bend­ra­vu­si su sa­vo ant­gam­ tiš­kais pa­gal­bi­nin­kais bei pa­pra­ šiu­si stu­den­tės per­kel­ti kor­tas, bū­rė­ja ėmė pa­sa­ko­ti, ko­kiu tiks­ lu jau­na mer­gi­na per­žen­gė jos du­ rų slenks­tį. „Kor­tos ro­do, jog ta­vęs lau­kia po­ky­čiai“, – sa­vo pra­kal­bą pra­dė­ jo mo­te­ris, ne­pai­sy­da­ma, jog mer­ gi­na vos prieš po­rą mi­nu­čių pa­sa­ kė tai pa­ti.

Dėl nu­ma­to­mo iš­si­kė­li­mo į nau­ jus na­mus pa­si­kon­sul­tuo­ti atė­ju­si

Lau­ra su­lau­kė šo­ki­ruo­jan­čio at­sa­ ky­mo – iš­si­kraus­ty­mo da­ta dar la­ bai to­li. Daik­tus jau su­si­pa­ka­vu­si mer­gi­na tik nu­si­šyp­so­jo ir lau­kė, ką bū­rė­ja po­strin­gaus to­liau.

Išp­ra­na­šau­tų dvy­nu­kų nė­ra

Pa­sa­ko­da­ma apie atei­tį, bū­rė­ja ne­ ven­gė to­kių skam­bių fra­zių kaip ge­ rai ap­mo­ka­mas dar­bas, daug aist­ ros gy­ve­ni­me, gra­ži šei­ma, pui­ki svei­ka­ta. Nors po­kal­bio me­tu ji bu­ vo lin­ku­si at­skleis­ti tei­gia­mus da­ ly­kus, ta­čiau pa­brė­žė, jog ves­tu­vė­ mis dar ne­kve­pia.

rias iš­spręs­ti bus ga­na sun­ku. Taip pat mi­nė­jo dar­bo pa­siū­ly­mą, tu­rė­ sian­tį gy­ve­ni­mą ap­vers­ti aukš­tyn ko­jo­mis.

Praė­jus ke­lioms die­noms po jų po­kal­bio, Lau­ra jau gy­ve­no nau­ juo­se na­muo­se. Mi­nė­to dar­bo pa­ siū­ly­mo taip ir ne­su­lau­ku­si mer­gi­ na tę­sė dar­bą pre­ky­bos cent­re. „Praė­jo jau be­veik me­tai, ta­čiau nei vai­kų, nei pil­vo dar ne­si­ma­to, o ir pla­nuo­se nė­ra“, – juo­kė­si Lau­ra, pa­ti­kin­da­ma, jog ir tei­si­nės pro­ble­ mos jos na­mus ap­len­kė.

Kas per daug, tas ne­svei­ka

Vie­niems yra nu­lem­ ta dau­giau, ki­tiems – ma­žiau, ta­čiau sė­dė­ ti ir lauk­ti, ka­da tai įvyks, ne­rei­kia. „Vai­kai bus, ta­čiau san­tuo­kos ne­ ma­tau, jei grei­tu lai­ku ne­su­si­tuok­si – vė­liau ne­si­tuok­si vi­sai“, – kons­ ta­ta­vo bū­rė­ja, ap­si­spręs­ti pa­siū­liu­ si per atei­nan­čius du mė­ne­sius.

Pra­na­šau­da­ma, jog mer­gi­na tu­rės tris ar­ba ke­tu­ris vai­kus, bū­rė­ja pa­brė­ žė, jog gims dvy­nu­kai, nors nė vie­no iš po­ros gi­mi­nė­je dvy­nių ne­pa­si­tai­ kė. Vė­liau pri­dū­rė, jog per pu­sę me­ tų stu­den­tė pa­stos ir su­si­lauks jų.

Ar­tė­da­ma prie pa­bai­gos, bū­rė­ ja pri­dū­rė, jog grei­tu me­tu mer­gi­ nos lau­kia tei­si­nės pro­ble­mos, ku­

Be­veik de­šimt­me­tį iš kor­tų bu­rian­ ti klai­pė­die­tė Lai­ma pa­sa­ko­jo, jog daž­niau­siai žmo­nės krei­pia­si ta­da, kai ka­muo­ja įvai­rios pro­ble­mos ar­ ba vyks­ta per­mai­nos gy­ve­ni­me. „Prie­žas­tis ga­li bū­ti sky­ry­bos, ne­lai­mės ar pra­dė­ję strig­ti fi­nan­ si­niai rei­ka­lai“, – at­sklei­dė bū­rė­ja.

Per die­ną mo­te­ris sa­ko su­lau­ kian­ti vi­du­ti­niš­kai pen­kių įvai­raus am­žiaus klien­tų: atei­na ir še­šio­lik­ me­čiai, ir sep­tin­tą de­šimt­me­tį per­ ko­pę smal­suo­liai.

Ne­ma­žą klien­tų ra­tą tu­rin­ti mo­ te­ris pri­pa­ži­no, jog kar­tais žmo­gui ten­ka pra­neš­ti ir ne itin ma­lo­nius da­ly­kus, ta­čiau pa­sa­ky­ti, jog jis ne­ tru­kus mirs, – dar ne­te­ko. „Vie­niems yra nu­lem­ta dau­giau, ki­tiems – ma­žiau, ta­čiau sė­dė­ti ir lauk­ti, ka­da tai įvyks, ne­rei­kia“, – svei­ko pro­to ne­pra­ras­ti ra­gi­no bū­ rė­ja ir pa­ste­bė­jo, jog spren­di­mą, kaip gy­ven­ti, prii­ma pa­ts žmo­gus.

Pa­si­ti­kė­ji­mas: kai ku­rie žmo­nės pa­si­da­ro pri­klau­so­mi nuo bū­rė­jų ir

ne­be­mo­ka gy­ven­ti sa­va­ran­kiš­kai.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

19

šeštADIENIS, liEPoS 20, 2013

vakarė horoskopai.diena.lt

Jū­ra – ne tik lai­vai, bet ir lais­vė Po dvie­jų sa­vai­čių per­trau­kos prie te­le­vi­zi­jos ek­ra­nų su­si­rin­ku­sius žiū­ ro­vus vėl džiu­gins va­sa­riš­ka ir in­for­ ma­ty­vi lai­da „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ty­ bė“. Šį kar­tą lai­dos ka­pi­to­nas Hen­ri­ kas su Gied­re pa­jū­ry­je ieš­kos pra­mo­ gų. O jų Klai­pė­do­je va­sa­rą – ap­stu.

Gied­rė pri­sta­tys jau ket­vir­tus me­ tus vyk­sian­tį tarp­tau­ti­nį gy­vos mu­zi­kos fes­ti­va­lį ant jū­ros kran­ to – „Kark­lė 2013 Li­ve Mu­sic Be­ ach“. Tai mei­le, lais­ve ir mu­zi­ka al­suo­jan­tis fes­ti­va­lis, į pa­jū­rį pri­ trau­kian­tis dau­giau nei 12 tūkst. žiū­ro­vų. Įs­ta­bi gam­ta, ge­riau­ sia mu­zi­ka, ori­gi­na­lios pra­mo­ gos ir me­nai bei po­zi­ty­vi pub­li­ ka į Kark­lę vi­sus su­kvies Žo­li­nės sa­vait­ga­lį.

Hen­ri­kas dar kar­tą ap­si­lan­kys jo nau­jai at­ras­ta­me Ši­lu­tės kraš­ te, kur žiū­ro­vai tu­rės ga­li­my­bę su­ si­pa­žin­ti su Kin­tuo­se tei­kia­mo­mis nak­vy­nės, mai­ti­ni­mo, žve­jy­bos ir

ki­to­mis pa­slau­go­mis. O tuo tar­pu Gied­rė pri­sta­tys ren­gi­nių or­ga­ni­za­ vi­mo įmo­nę „Trys Ka­ra­liai“, ku­rios ved­lys Re­mi­gi­jus Žio­gas pa­pa­sa­ kos, kaip prieš de­šim­tį me­tų jau­nų vai­ki­nų tre­je­tas ma­žais žings­ne­liais pra­dė­jo sa­vo veik­lą, ku­ri šian­dien išau­go į di­džiu­lę kom­pa­ni­ją, ve­ dan­čią ir or­ga­ni­zuo­jan­čią ren­gi­ nius ne tik Klai­pė­do­je, bet ir vi­so­ je Lie­tu­vo­je.

Gied­rės lau­kia ir ypa­tin­ga at­rak­ ci­ja – lai­py­nės nuo­ty­kių par­ke „Kar kar“, ku­ria­me įreng­ta 13 skir­tin­go su­dė­tin­gu­mo tra­sų, iš ku­rių 10 yra skir­tos jau­ni­mui ir suau­gu­siems, o 3 – kiek ma­žes­niems vai­kams. Ku­ rias tra­sas ry­šis iš­ban­dy­ti Gied­rė, pa­ma­ty­si­te jau šį sek­ma­die­nį.

Uni­ka­li ir ste­bi­nan­ti lai­da „Lie­ tu­va – jū­ri­nė vals­ty­bė“ – šį sek­ ma­die­nį, lie­pos 21-ąją, jau įpras­tu lai­ku – 17.15 val. per Lie­tu­vos te­ le­vi­zi­ją. „Klai­pė­dos“ inf.

Oksana tapo Jasaitiene

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė lie­pos 20–26 die­noms AVI­NAS (03 21–04 20)

Šį savaitgalį dairysitės ne­ kasdieniškų reginių. Nuo­ taika bus gana pakili. Regis, turėsite bendrų reikalų su užsieniečiais. San­ tykiai gali susikomplikuoti dėl nesu­ gebėjimo teisingai reaguoti į situaci­ ją ir žodžius. Kitą savaitę numatoma daug lakstymo ir kontaktų. Tikėtina, kad su kuo nors pradėsite bendra­ darbiauti arba sulauksite rėmėjų. Su pastarųjų pagalba galėsite išspręsti kai kuriuos keblius klausimus. Nuo ketvirtadienio geriau seksis dirbti vienam. Jei pajusite meninį įkvėpi­ mą, prasmingai tai išnaudokite.

JAU­TIS (04 21–05 20)

Savaitgalį be galo trokšite ki­ tų dėmesio, pikantiškų pra­ mogų ir malonumų. Galite leistis į įspūdingą išvyką, ekskursiją. Vis dėlto galite patirti, kad kai kada nau­ joves ir permainas tenka priimti ne­ pasiruošus. Kitą savaitę mintys vis suksis apie darbą, politiką. Reikalai klostysis prieštaringai, tačiau nė­ ra to blogo, kas neišeitų į gera. Gal­ būt gausite pasiūlymą pereiti į naują darbovietę ar pan. Galite ypatin­ gai praleisti laiką su bendraminčių kompanija.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Savaitgalis nepašykštės pra­ mogų, pagundų. Galbūt kaž­ kuo nudžiugins gerbėjai ar pažįsta­ mi žmonės. Jei pasitelksite humoro jausmą, tai ir jums, ir aplinkiniams bus smagu. Paskirkite meilės pasi­ matymą. Tik nesistenkite primesti savo valios kitiems. Kita savaitė bus aktyvi, kūrybinga. Konkurentai jums kaišios pagalius į ratus, bet kartu pa­ rodys, kad esate ne iš kelmo spirti.

Reikėtų elgtis aptakiau, ne taip ties­ mukai. Nuo to priklauso, ką gausite ir ką prarasite. Yra pavojus, kad jūsų dosnumu gali būti pasinaudota.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Savaitgalį jums norėsis pra­ mogauti, lyderiauti, organi­ zuoti. Šeštadienis žada intriguojamų atrakcijų. Galimas meilės nuotykis.

Jei visur rodysite iniciatyvą ir piršite savo planus, tai ir atsakomybę už sė­ kmę ar nesėkmę teks prisiimti jums.

Kitą savaitę seksis visi darbai. Pra­ vartu tartis dėl dalykinių sutarčių.

Nenumokite ranka į naujus pasiūly­ mus – tai išeis į naudą. Jei tik pano­ rėsite, patirsite ir jausmų, romanti­ kos. Gali atsiskleisti jus dominančio asmens paslaptys.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Savaitgalio dienos tinkamos dvasinei praktikai, meni­ nei kūrybai ir kontaktams su meniš­ kais žmonėmis. Svajosite apie gerovę, meilę, tačiau realiai su tuo bus susiję kiti žmonės, tad teks prie jų derintis.

Primygtinai nepirškite savo nuomo­ nės ir patarimų kitiems. Kitą savaitę pagaliau turėtų būti priimtas svarbus sprendimas. Aktualiausi bus verslo ir turtiniai klausimai. Pagerės santykiai šeimoje arba su meilės partneriu. Pa­ daugės intriguojamos informacijos ir bendravimo su įdomiais žmonėmis.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Vakar popietę am­ žiną meilę vienas kitam prisiekė grupių „Naujos pupytės“ bei „Pop Ladies“ narė Oksana Pikul ir krepšininkas Simas Jasaitis.

Savaitgalį pravartu išvyk­ ti į gamtą, sodybą, suorgani­ zuoti iškylą. Regis, sulauksite kom­ plimentų dėl savo išvaizdos ar kokių nors pasiekimų. Galite skinti lau­ rus sporte, scenoje. Galite išvykti į užsienį arba sulaukti svečio iš to­ li. Kitą savaitę būsite psichologiškai įžvalgūs ir aktyvūs. Jums seksis susi­ vokti kitų jausmuose, atspėti jų keti­ nimus. Pravartu pagalvoti apie aukš­ tesnę profesinę kvalifikaciją. Galite gauti lauktą žinią iš valstybinės įs­ taigos arba užsienio. Galimi įvykiai, sukelsiantys su ateitimi, praturtėji­ mu susijusių iliuzijų. Pasitikėkite sa­ vimi ir veržkitės į tikslą.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

Lukas Kvita

Sostinės širdyje esančioje Šv. Jonų bažnyčioje vykstančios vestuvės sulaukė ir praeivių dėmesio. Pa­ našu, kad darganotas oras nuotai­ kos nesugadino.

Vakar į vestuvių ceremoniją at­ skubėjo žinomi pramogų ir sporto pasaulio žmonės, tarp kurių buvo matyti ir dainininkės Liepa Mon­ deikaitė bei Natalija Bunkė, jos bu­ vęs vyras Deivydas Zvonkus, krep­ šininkas Mantas Kalnietis.

Jaunavedžiai pasirūpino, kad iš­ kilmės atrodytų kuo prabangiau: prie paradinio įėjimo buvo nuties­ tas baltas kilimas, o bažnyčios vi­ duje stovintys suolai išpuošti bal­ tų gėlių puokštėmis.

O.Pikul liko ištikima savo stiliui – ji vilkėjo trumpą baltą vestuvinę suknelę, kuri iki šlaunų apnuogino dainininkės kojas. Išlipusi iš baltais kaspinais puošto blizgančio auto­ mobilio, 29-erių metų dainininkė noriai pozavo fotografams.

Kai tėvo lydima nuotaka įėjo į bažnyčią, žiniasklaidos atstovai taip pat buvo įleisti į vidų.

Per sutuoktuvių ceremoniją Šv.

Jonų bažnyčia aidėjo nuo jaunie­ siems skirtų giesmių ir dainų. Po ceremonijos jaunavedžiai neslė­

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Savaitgalį tapsite jautresni priešingos lyties meilės pa­ gundoms, pasižymėsite kūrybin­ gumu, išlaidumu. Jums gali pavykti neblogai pasipelnyti ar susitarti dėl naudingo užsakymo. Būsite jautrus grožiui ir pasižymėsite geru skoniu.

Tik venkite pernelyg girtis tuo, ką tu­ rite. Kita savaitė bus kupina kontak­ tų, pasitarimų. Seksis suderinti nuo­ mones. Neieškosite žodžio kišenėje, nestokosite sąmojo. Nuo ketvirta­ dienio jau būsite nusiteikę tvarkyti namų ūkio, žemės nuosavybės rei­ kalus, prioritetą teikti šeimai.

Finalas: S.Jasaitis ir O.Pikul prieš

vestuves draugavo keletą metų.

Andriaus Ufrato/BFL nuotr.

pė šypsenų. „Jaudinausi labiau nei prieš svarbias varžybas“, - pareiš­ kė S.Jasaitis.

Oksana po santuokos tapo Pi­ kul-Jasaitiene. „Beprotiškai jau­ dinausi“, - sakė dainininkė. Pora vakar paklausta apie būsimas atža­ las, nuo atsakymo išsisuko: „Viskas Dievo rankose“. „Lokomotiv Kuban“ krepši­ nio komandoje žaidžiantis 31-erių S.Jasaitis ir dainininkė O.Pikul iki vestuvių artimai bendravo jau ke­ letą metų. Krepšininkui tai jau an­ trosios vedybos – jis prieš keletą metų išsiskyrė su buvusiu mode­ liu Vaida Klizaite.

Savaitgalio susitikimai gali būti kažkuo reikšmingi. Jeigu norite, kad jus kažkas pastebėtų, pa­ tys parodykite deramą dėmesį. Pasi­ stenkite atsiimti skolą. Ir patys neiš­ sisukinėkite, jei turite kažką grąžinti.

Regis, pasisemsite atgaivos dvasiai iš turiningo renginio ar išvykos. Kitą savaitę jums gali itin rūpėti su stu­ dijomis, kelionėmis susiję klausi­ mai. Tikėtini kontaktai su įtakingais žmonėmis. Galbūt išgirsite raginimų pasimokyti iš užsieniečių, pasikon­ sultuoti su specialistais. Galite pozi­ tyviai išspręsti verslo kūrimo ar įsi­ darbinimo problemą.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Savaitgalį planuosite iš­ vykas, vizitą į svečius arba vaišes, ruošitės trokštamam susi­ tikimui. Jūsų nuoširdumas, komu­ nikabilumas leis sužavėti tuos, kurie jus domina. Kitą savaitę nestokosi­ te protingų idėjų ir kūrybinio įkvė­ pimo.Galite sulaukti neįprastai reiš­ kiamo dėmesio iš priešingos lyties atstovo. Gali megztis meilės roma­ nas arba atsiras proga pasilinksmin­ ti. Domins sveikatai, grožiui nau­ dingos procedūros. Nebijokite eiti į darbo konkursus, kalbėtis su vado­ vais. Tik atsakingai teikite informa­ ciją, neiškraipykite faktų.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Savaitgalį galite patirti ypa­ tingų įpūdžių arba įsigy­ ti trokštamą prekę. Galbūt vyksi­ te į kelionę ar renginį, kuriame teks bendrauti su įdomiais žmonėmis ir turėsite progos pasisemti naudin­ gų patarimų, naujų idėjų. Puose­ lėkite aplinką ir asmeninius san­ tykius. Kitą savaitę puikiai seksis, jeigu niekas nedrums jūsų ramy­ bės ir nejauks planų. Noras gra­ žiau susitvarkyti buitį, įtikti arti­ miesiems nepigiai kainuos, tačiau nenueis veltui. Seksis meilės ir kū­ rybos fronte.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Savaitgalį daug kas priklau­ sys nuo nuotaikos. Vis­ kas atrodys paprasta ir lengva, jei­ gu maloniai elgsitės ir bendrausite.

Sekmadienį galimas keistas inci­ dentas. Gali pasirodyti, kad iliuzijos, susijusios su kokiu nors asmeniu ar veikla, nėra pagrįstos. Kitą savaitę neblogai seksis administracinė vei­ kla, mokslas. Jums gali pateikti pa­ siūlymą, susijusį su nauju projektu.

Turėtų sektis, jeigu ieškote galimy­ bių bendradarbiauti, kurti ar plėsti verslą, ką nors pigiau įsigyti, leistis į kelionę darbo ar gydymosi, reabi­ litacijos tikslais. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Savaitgalį galite atsidurti viešo dėmesio centre. Tur­ būt įgysite šlovės, įtakingų gerbė­ jų. Gausite naudingos informacijos, bus su kuo pasitarti dėl ateities pla­ nų. Kita vertus, mylimas žmogus, artimieji kels rūpesčių. Kitą savai­ tę gali būti nelengva laikytis įpras­ tinio ritmo. Jeigu jus vargins ap­ linkinių dėmesys, vykite į atokesnę vietą. Gamta bus nuostabi gaivin­ toja, naujų jėgų šaltinis. Regis, ro­ mantiški impulsai, meilės troškulys vis stiprės ir kažko sieksite. Tai su­ Si­do­ni­ja teiks laimės pojūtį.

20

ŠEŠTADIENIS, liepos 20, 2013

vaikų alėja 7–12 m.

konkursas@kl.lt.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje šiek tiek atvės, laikysis lietingi orai. Šiandien oro temperatūra sieks 17– 19 laipsnių šilumos, daug kur protarpiais numatomas lietus. Šiaurės vakarų vėjo gūsiai kai kur sieks 15–18 m/s. Sekmadienį daug kur trumpi lietūs, išliks vėsūs, gana vėjuoti orai.

Naktį bus 10–15 laipsnių šilumos, dieną 18–20 laipsnių šilumos.

Šiandien, liepos 20 d.

+19

+19

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+17

Šiauliai

Klaipėda

+18

Panevėžys

+18

Utena

+19

5.20 22.03 16.43

201-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 164 dienos.

Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+19

Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +26 Brazilija +28 Briuselis +24 Dublinas +22 Kairas +33 Keiptaunas +17 Kopenhaga +25

kokteilis Ech, tie vai­ku­čiai...

Kaunas Londonas +26 Madridas +36 Maskva +19 Minskas +17 Niujorkas +33 Oslas +27 Paryžius +30 Pekinas +32

Praha +25 Ryga +19 Roma +27 Sidnėjus +20 Talinas +19 Tel Avivas +30 Tokijas +28 Varšuva +22

Vėjas

8–12 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+19

+19

+18

+17

9

+18

+20

+18

+17

7

rytoj

pirmadienį

Tie­sa, mie­li skai­ty­to­jai, gy­ve­ni­mas bū­ tų liūd­nes­nis, jei ap­link mus ne­lai­gy­tų ir sa­vo iš­min­ti­mi nuo­tai­kos ne­kel­tų mū­ sų ma­žiau­sie­ji. Pak­lau­sius, ką ir kaip jie šne­ka, ne­no­ro­mis nu­si­šyp­so­me. „Paukš­čius rei­kia glo­bo­ti: va­sa­rą jie pa­ de­da so­di­nin­kams ir dar­ži­nin­kams les­ ti vabz­džius.“ „Va­sa­rą aš ato­sto­gau­ju ir ki­to­k ius dar­ bus dir­bu.“ „Af­ri­ko­je daug kro­ko­di­lų ir ki­to­kių di­de­ lių gy­va­čių.“ „Kai ku­rios be­ždžio­nės me­džiuo­se ka­ bo že­myn gal­va.“

„Pa­va­sa­r į kai­mie­čiai sė­ja mie­ž ius, avi­ žas ir ki­tus ku­ku­rū­zus.“ „Mei­lė – kai ma­ma ma­to tė­tį pur­vi­ną ir su­pra­kai­ta­vu­sį ir vis tiek sa­ko, kad jis gra­žes­nis už Ro­ber­tą Red­for­dą.“ „Kar­vė duo­da pie­no ir vi­są lai­ką kram­ to, o jau­tis, jos vy­ras, į ją žiū­ri. O žiū­ri to­ dėl, kad to­liau pri­riš­tas.“ „Kiau­lė bū­na už­da­ry­ta. O kaip tu sa­kei jos vy­ras va­d i­na­si, kui­lys? Tas tai gal kar­tu bū­na, bet aš ne­su ma­čiu­si. Pas ma­no mo­čiu­tę jo­kie kiau­li­nai ne­gy­ve­ na. Ir kam jie?“ „Gai­dys rei­ka­lin­gas, kad liep­tų viš­toms kiau­ši­nius dė­ti.“ „Kiek­vie­nam gy­vu­liui rei­kia duo­ti var­ dą, nes kai šauk­si „ož­ka, ož­ka“, tai vi­sos ir su­bėgs.“ „Mū­sų kla­sė krep­ši­nį pra­lai­mė­jo dėl to, kad mū­sų aukš­taū­giai yra ma­ži.“ „„Va­sa­rą rei­kia lai­ku nu­pjau­ti ja­vus, uo­ gas, gry­bus, kad žie­mą ne­bū­tų nuo­bo­ du nuo­bo­džiau­ti.“ Čes­ka (jei­gu no­ri­te, kad kar­vės ma­žiau ės­tų ir duo­tų dau­giau pie­no, rei­kia jas ma­žiau šer­ti ir daž­niau melž­ti)

+18

Vilnius

Marijampolė

+19

Alytus

+17

+16

13

1304 m. gi­mė ita­lų poe­ tas Fran­ces­co Pet­rar­ca.

1810 m. Ko­lum­bi­ja pa­ skel­b ė ne­p rik­l au­s o­ my­bę.

1917 m. ser­bai, kroa­tai ir slo­vė­nai nu­spren­dė įkur­t i są­jun­gą – Ju­gos­ la­vi­ją.

1919 m. įsteig­tas pir­ma­ sis Lie­t u­vos vals­t y­b ės or­di­nas „Už tė­vy­nę“ (nuo 1920 02 03 – Vy­ties kry­ žius) – iki 1928 m. vie­nin­ te­l is Lie­t u­vos vals­t y­bi­ nis ap­do­va­no­ji­mas.

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

l.bieliauskaite@kl.lt

Po at­vi­ru dan­gu­mi su­si­ruo­šu­ siems pra­mo­gau­ti klai­pė­die­čiams sa­vait­ga­lio orai ne­bus pa­lan­kūs – spe­cia­lis­tai pro­gno­zuo­ja, jog ar­ti­ miau­sio­mis die­no­mis pūs stip­rus vė­jas, o ir kri­tu­lių vei­kiau­siai iš­ veng­ti ne­pa­vyks.

So­dai: lie­pa džiu­gi­na įvai­riau­sių gė­ry­bių der­liu­mi.

Ta­čiau, spe­cia­lis­to tei­gi­mu, pa­ ma­žu orai tu­rė­tų pa­ge­rė­ti. Ant­ ra­die­nį jau bus kiek šil­čiau, ter­ mo­met­ro stul­pe­lis kils iki 18–21

Dai­vos Ja­naus­kai­tės nuo­tr.

laips­nio aukš­čiau nu­lio, ta­čiau iš­ lie­ka ne­di­de­lio lie­taus ti­ki­my­bė.

Tre­čia­die­nį oras įšils iki 19–22, bus be žy­mes­nio lie­taus.

Už nu­mes­tą svorį – auk­sas Du­ba­jaus sa­vi­val­dy­bė pa­skel­bė neįp­ras­tą ini­cia­ty­vą ko­vo­je su šio Per­si­jos įlan­kos emy­ra­to gy­ven­to­ jų nu­tu­ki­mu: žmo­nes, ku­riems pa­ vyks nu­mes­ti svo­rio, ža­da­ma ska­tin­ ti auk­su, pra­ne­šė vie­tos laik­raš­tis.

kos ša­lių sten­gia­si ko­vo­ti su gy­ ven­to­jų nu­tu­ki­mu.

Kam­pa­ni­jos „Jū­sų svo­ris auk­su“ or­ga­ni­za­to­riai ža­da pa­do­va­no­ti po gra­mą auk­so už kiek­vie­ną nu­mes­tą ki­log­ra­mą – su są­ly­ga, kad šios ak­ ci­jos da­ly­viai nu­mes bent po du ki­ log­ra­mus iki rugp­jū­čio 16-osios. Ši kam­pa­ni­ja su­tam­pa su mu­sul­ mo­nų šven­tuo­ju pa­snin­ko mė­ne­siu ra­ma­da­nu, ku­ris baig­sis rugp­jū­čio pir­mo­je pu­sė­je.

Per ra­ma­da­ną ti­kin­tie­ji su­si­lai­ko nuo val­gių, gė­ri­mų ir rū­ki­mo nuo

1944 m. na­cių ka­ro va­dai ne­sėk­min­gai mė­gi­no nu­ žu­dy­ti Adol­fą Hit­le­rį.

1969 m. JAV ast­ro­nau­tas Nei­las Armst­ron­gas ta­po pir­muo­ju žmo­gu­mi, iš­si­ lai­pi­nu­siu Mė­nu­ly­je.

1992 m. Vac­la­vas Ha­ve­las at­si­sta­ty­di­no iš Če­kos­lo­va­ ki­jos pre­zi­den­to pa­rei­gų.

1993 m. Lie­t u­vo­je nu­ trauk­ta ta­lo­nų apy­var­ta.

2005 m. Ka­na­da ta­po ket­vir­tą­ja ša­li­mi pa­sau­ ly­je, įtei­si­nu­sia tos pa­ čios ly­ties san­tuo­kas.

Sap­ni­nin­kas

Li­na Bie­liaus­kai­tė

Prob­le­ma: dau­ge­lis Per­si­jos įlan­

Alvydas, Aurelijus, Česlovas, Elijas, Jeronimas, Vismantė.

1938 m. gi­mė JAV ki­no ak­to­rė Na­ta­l ie Wood, iš­gar­sė­ju­si vaid­me­niu ki­no fil­me „West Si­de Sto­ry“.

Lau­kia­ma stip­raus vė­jo

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ ny­bos si­nop­ti­ko Alek­sand­ro Zai­ce­ vo tei­gi­mu, šian­dien oro tem­pe­ra­ tū­ra tu­rė­tų kil­ti iki 19–21 laips­nio ši­lu­mos, ga­li­mas trum­pas lie­tus.

Pūs 8–11 m/s vė­jas, gū­siuo­se ga­ lin­tis su­stip­rė­ti iki 15 m/s.

Ry­toj vė­jas dar la­biau stip­rės ir gū­siuo­se jau ga­li siek­ti 15–18 m/s.

Sek­ma­die­nio nak­tį bus 14–17, die­ ną – 17–20 laips­nių ši­lu­mos, ry­te ir die­ną lau­kia­ma lie­taus.

Pir­ma­die­nį šiau­rės va­ka­rų vė­jas tu­rė­tų stip­rė­ti iki 20 m/s, pro­gno­ zuo­ja­mas ir trum­pas lie­tus. Nak­tį taip pat lai­ky­sis 14–17, die­ną – 17– 20 laips­nių ši­lu­mos.

Vardai

liepos 20-ąją

Rytas

+18

+18

+18

sau­lės pa­te­kė­ji­mo iki sau­lė­ly­džio.

Ta­čiau dau­ge­lis so­čiai pri­si­val­ go su­te­mus, nors per­spė­ja­ma, kad per­si­val­gy­mas ga­li pa­kenk­ti svei­ ka­tai.

Trys at­si­tik­ti­nai at­rink­ti šios ak­ci­jos da­ly­viai lai­mės po auk­si­ nę mo­ne­tą, ver­tą 20 tūkst. dir­ha­ mų (14,3 tūkst. li­tų). Ki­tiems bus pa­da­ly­tos auk­si­nės mo­ne­tos, ku­ rių bend­ra ver­tė – 200 tūkst. dir­ ha­mų (143 tūkst. li­tų).

Da­ly­viai pri­va­lės pa­si­sver­ti vie­ šuo­siuo­se par­kuo­se įreng­to­mis svars­tyk­lė­mis ir pa­si­ža­dė­ti ne­nau­ do­ti svei­ka­tai ken­kian­čių liek­nė­ji­ mo me­to­dų, taip pat su­lauks die­to­ lo­gų kon­sul­ta­ci­jų. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Jei­gu sap­ne jūs kaž­kam esa­te įsi­sko­li­ nęs ir mo­ka­te pi­ni­gus, toks sap­nas reiš­ kia, kad sėk­min­gai to­bu­lin­si­te pra­dė­tus dar­bus ir vi­siš­kai kont­ro­liuo­si­te si­tua­ci­ ją. Jei­gu sap­ne jums ne­duo­da ra­my­bės kaž­koks įsi­sko­li­ni­mas – tai toks sap­nas reiš­kia, kad jūs nu­si­vil­si­te vie­nu iš sa­ vo pa­žįs­ta­mų. Jei sap­nuo­ja­te, kad esa­te sko­lin­gas di­de­lę su­mą, ne­baig­ti dar­bai taps rim­ta kliū­ti­mi. Ati­duo­ti sko­lą, ypač mo­ne­to­mis, – pa­vyks nu­trauk­ti ne­ma­ lo­nius san­ty­kius su tais, ku­rie įpra­to gy­ ven­ti jū­sų są­skai­ta. Jei­gu sap­ne sko­li­na­ tės pi­ni­gų – lau­ki­te fi­nan­si­nių sun­ku­mų ar­ba ki­tų ne­ma­lo­nu­mų. Sap­nuo­ti, kad jums kaž­kas sko­li­na pi­ni­gų ar­ba daik­ tus – nau­jos, tvir­tos drau­gys­tės pra­džia.

Jei­gu kaž­kas sko­li­na­si iš jū­sų pi­ni­gų – drau­gų pa­ra­ma ga­ran­tuo­ta. Sap­ne ly­gin­ti stal­tie­sę reiš­kia, kad su­si­ tai­ky­mas lems, jog dar tą pa­tį mė­ne­sį su­ grįš bu­vęs pa­si­ti­kė­ji­mas ir sa­vi­mi, ir ki­ tais. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir se­niai lauk­ tą laiš­ką. Jei stal­tie­sė su­lo­py­ta – ta­ria­mas skur­das, o iš tie­sų šykš­tu­mas ne­liks ne­ pas­te­bė­tas. Kar­py­ti stal­tie­sę – il­gai ati­ dė­l io­tos da­ly­bos ne­pa­ten­k ins nei vie­ nų, nei ki­tų. Tai gal ap­siei­ti be jų? Dar tą pa­čią sa­vai­tę įsi­ti­kin­si­te, kad tai neį­ma­ no­ma. Jei sap­ne ga­vo­te do­va­nų stal­tie­sę, tai lyg užuo­mi­na, kad ta­po­te per­ne­lyg at­ vi­ri, nors slėp­ti, bent pri­deng­ti tik­rai yra ką. Dė­mė­ta stal­tie­sė – gė­da ir prie­kaiš­tai, kai to ma­žiau­siai ti­kė­jo­tės iš žmo­nių, lig šiol slė­pu­sių sa­vo tik­rą­ją nuo­mo­nę.