2013 07 22 klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PIRMADIENIS, LIEPOS 22, 2013

www.kl.lt

166 (19 769) =6?:.162;6@ 962=<@

9

RUBRIKA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb`

CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

JĹŞRA

Perspektyva – lie tuviť

Klai­pÄ—­dos LEZ te­ri­to­ri­jo­je ťį­syk ki­lo ypaÄ? di­de­lis gais­ras.

Miestas 3p.

Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos laivybos kom panijos neÄŻsigijo nÄ— vieno ne tik naujo, bet ir „aptrinto“ laivo. Laivai tik buvo parda vinÄ—jami, kad bĹŤ tĹł galima iĹĄsilaikyti rinko je.

Juodk­ran­tÄ™ nu­ste­bi­no sie­kis mis­ti­fi­kuo­ti A.Ĺ˝i­liaus mir­tÄŻ.

Lie­tu­vos ÄŻmo­nÄ—s nebenori pirkti lai­vĹł.

Miestas 4p.

Ĺ iandien priedas

Vidmantas Matu

v.matutis@kl.lt

tis

Vengs Baltijos jĹŤ

ki dujoveĹžiai

ros

Pagal „Baltic Dry“ indeksÄ… ďŹ ksuojamas laivybos ki Verslas kyla iĹĄ duo limas bent jau bÄ—s Baltijos jĹŤros regio Sunkiai gyvenantis ne gali uĹžbuklai las yra 2008 metais vybos vers- suoti 2015 metais. Pa saulyje vis laprasidÄ—jusios biau krizÄ—s rezultatas. didÄ—ja su ekologija susieti reikalavimai laivams. Pernai, kai jau atro dÄ—, jog pasaulinÄ— laivyba Ĺžengia Jau nuo 2015 metĹł iĹĄ recesijos, rusausio 1 dienos Baltijos ir Ĺ iau deniop smogÄ— vie rÄ—s jĹŤrose ÄŻvedanos didĹžiausiĹł mas grieĹžtas reika pasaulyje laivĹł vÄ— lavimas sudeguliavos valstybÄ—s sio kuro junginiĹł Graikijos krizÄ—. – sie iĹĄmetimams ÄŻ atmos ros ir azoto Dabar laivĹł savinin ferÄ…. kai vÄ—l gyvena viltimis, kad bloga Laivybos kompa ni situacija nesinaudojamus pigiau joms dabar tÄ™s amĹžinai. Pavyz sius laivĹł dedĹžiui, sektoriuje, kur dirba Lietu vos jĹŤrĹł laivininkystÄ—s laivai, yra vilÄ?iĹł, kad jau ĹĄiĹł Lietuvos jĹŤrinio metĹł pabaigoje vis kas pagerÄ—s. mokymo sistemo Tai ne iĹĄ pirĹĄto lauĹžta naujieje na. Apie pagerÄ—ji turÄ—tĹł atsirasti mÄ… byloja birĹželÄŻ speryĹžtingai pradÄ—jÄ™ kilti „Baltic Dry“ cializacija, susi indeksai – tai yra jusi visĹł arba atskisu dujĹł termina rĹł specializacijĹł laivĹł uĹžsakymĹł lĹł, (fraktĹł) vidurkiai. iĹĄdujinimo (FSRU) KompanijĹł atstovai linkÄ™ vertinlaivĹł, dujoveĹžiĹł ti, kad pagal „Bal natic Dry“ indeksÄ… vigacija ir eksp ĹĄiĹł metĹł pradĹžio je laivyboje buloaď Ž Vizija: NaRV aVR` 9VR vo pasiektas dug tacija. ab c\` WĂ­ _Ăş YNV nas. Dabar verscf [R TN YĂ› aĂş OĂ­ aV V_ Qb lui nebÄ—ra kito ke W\ cR VĂş lio, kaip tik kilti iĹĄ duobÄ—s.  1P`Y\ TV` aVP` P\Z• [b\ a_ mis varoDabartinÄ— situa cija laivybos mus laivus taip galus – jĹŤrinÄŻ ma versle apibĹŤdina zutÄ… teks keisti ma taip: visi sukurios ĹĄapat yra apie 30 pro brangesniu dyzeli kandÄ™ dantis ken lys, tokios, kaip Nor- dar negalvojanti apie laivyno atnu ar suskystinc. Ä?ia, kol rinka iĹĄnaujinimÄ…, – svar vegija, Kinija, jau brangiau. tomis dujomis. sivalys. Ji dar nÄ—ra biau yra iĹĄgypaskelbÄ—, kad sveika, bankroventi ĹĄiandien. dotuos savo ĹĄaliĹł tai pasaulinio lai „MĹŤsĹł tie reikala lai vybos verslo dar vimai ypatin- Lie panijas. PanaĹĄiu ke vybos komTaÄ?iau ateities vi gai nepalies. Balti nepaleidĹžia. Labiau tuviĹĄki dujoveĹžiai zijos jau sklanliu gali Ĺžengti ir jos jĹŤros rinkosiai nukentÄ—- je do. Manoma, kad Vokietija, kitos ĹĄa Dabar dalis sunkiai – realu jo tie, kas iĹĄ laivy beveik nedirbame. lys, kuriĹł laivynai viena pirmĹłbesiver bos verslo norÄ—Plaukdami laivy jĹł Baltijos jĹŤros re ÄŻ Ĺ iaurÄ—s jĹŤros uos jo greitai uĹždirbti. bos kompanijĹł pjaus Ä?ianÄ?iĹł labiau nukentÄ—jo per kri gione pasistatytus naudosime Pakilimo laikozÄ™. Rusijos sian to laivus valdĹžia ÄŻ metalo lauŞą, ne dyzeliną“, – dÄ—s ti tarpiu kaip grybai su skystintĹłjĹł gamti nurodÄ— savo krovi retai ir palyginti tÄ— Lietuvos jĹŤrĹł po lietaus kĹŤrÄ—si niĹł dujĹł niĹł siun- termi tÄ—jams naudotis ru nesenus, perkopu laivininkystÄ—s gene fondai, kurie inves nalÄ… Lietuva turÄ—tĹł siĹĄkĹł kompanijĹł sius 15 metĹł. Kai ralinis direktotavo ÄŻ kroviniĹł Ĺžengti toliau. JĹŤrinio moky laivais, pirmiausia susidarÄ— laivĹł per rius Audronius Lu gabenimo verslÄ…. mo sistemoje tuteklius, supjaus„Sovkomot“, bys. Lai rÄ—tĹł atsirasti spe kurios situacija ne tyti darbo neturin panijĹł savininkais vybos komĹ ios kompanijos cializacija, susitÄŻ laivÄ… yra naugeriausia. Ĺ iai laivai yra vi- din tapo gydytojai, jusi su dujĹł termi kompanijai teikia du ti niĹĄ kai 19 me teisininkai, kurie giau, nei laikyti jÄŻ nalĹł, iĹĄdujinimo mi ir valstybiniai nesu prie krantiniĹł uĹž tĹł, (FSRU) laivĹł, dujo sakymai. DalÄŻ sun laivas. Dabar dides vokÄ—, kas yra ti ÄŻ juos „skreberius“ to dÄ—l dÄ—- ir mokÄ—ti mokesÄ?ius. veĹžiĹł navigacija kiai besiver- ir nÄ— dalis jĹł pininebus praÄ?ianÄ?iĹł laivybos kom eksp smÄ—s. Dabar tona NaujÄ… laivĹł pjaus gĹł praĹžuvo. tymo bangÄ… iĹĄpanijĹł Rusija Ä?ius loatacija. KlaipÄ—doje pastajĹŤri ryĹžtin kai nuo ja vi du ti niĹĄ nio mazuto ĹĄauks 2014 metais du Bene didĹžiausia lai ÄŻsigaliosian- kelb gai imasi privatizuoti. Pas- eksp jĹł terminalÄ… deĹĄimtmetÄŻ jÄŻ kai apie 650 ti vybos trage- JAV tarptau loatuos Norvegijos dija yra PietĹł Ko ti auk doleriĹł. DujĹł kai rÄ—joje kompa nos Euro- tarĹĄos. tinÄ— konvencija dÄ—l laivĹł rios lai cionai Murmansko, ku- o po to tos kompanijos „STX registruo- pos var to ji mo rin vas stovi areĹĄtuotas teks perimti paÄ?iai nija, Pagal ĹĄiÄ… konven ko je yra apie cijÄ… teks TolimĹł LietuRygoje, vai. Ar Panocean“ 500 sunaikinti ĹĄimtus situacija. Ji nuomo iki to laiko bus pa jĹł RytĹł laivininkys JAV doleriĹł uĹž to tanklaiviĹł, kurengti sajo nÄ…. Kai du- rie tÄ—ms ak- vi spe cijoms parduoti. vĹł iĹĄ viso pasaulio. per 200 lai- jos plaÄ?iau bus pra nebeatitiks atesta cialistai? dÄ—tos naudoti ciniĹł reikaSutartys buvo kaip Kitas niuansas ga lavimĹł. „Gerai, kad anks pasiraĹĄytos prieĹĄ laivĹł degalai, jĹł tes li bĹŤti siejakrizÄ™ didelÄ—mis jĹŤrĹł laivininkystÄ—s nÄ— Lietuvos mas su Lietuvos jĹŤ dÄ—l papildomĹł sau kaina pakils NeÄŻtikima, jog po kainomis. rĹł vadovybÄ— bulaivybos versgojimo, laivĹł lo tÄ—s perspektyvomis. laivininkysvo lÄ—ta pildymo iĹĄlaidĹł. krizÄ—s, kuriÄ… lÄ—mÄ— Kitos laivybos kom Ĺ i kompanilaivĹł pertek- daug pÄ—dÄ— ir neprisiÄ—mÄ— pernelyg ja panijos statÄ—lius, vÄ—l svarstoma turÄ—tĹł iĹĄlikti valdo si laivus tam, kad Laivybos kompa kreditĹł laivams apie tai, kad reima valstybÄ—s, iĹĄnuomotĹł juos nijĹł atstovai kÄ—s pirkti. Tos kaip laivybos kompani svarsto: jei dujĹł korÄ—jieÄ?iams. Dabar jĹŤ at rĹł nau vals jin ti ty lai bÄ—s, vus. jos, kainos nevirĹĄytĹł prestiĹžo daLaimÄ—s ne tie, do kurios nau- lis. pi kurie laivus keitÄ— josi bet kokia at Senstant dabarti mÄ… jos negauna, sta nigĹł uĹž nuo- dabartiniĹł jĹŤrinio prieĹĄ siradusia kreniam laivymazuto kainĹł, tydamos laivus nui, anksÄ?iau ar buvo brangĹŤs, o tie, krizÄ™, nes jie ditavimo galimybe jas kaip degalus ÄŻsiskolino bankams. vÄ—liau turÄ—s bĹŤti lai naudoti laivuose kurie pirks piPer pasaulÄŻ ri- dar ĹĄiandien yra Ĺžymiai vams pirkti, perkami kiti laivai. gesnius laivus praÄ— tasi su „STX Pano apsimokÄ—tĹł, nepai Vie sun jus na cean“ susijÄ™ kitĹł kes kri kryp sant zei. nÄ— je Ä?iĹł, to, kad dai apskai Ĺ ve- tuacijoje“, si- parÄ—mus vals dujinei ÄŻrangai teks kompanijĹł bankro – tikino A.Lubys. Ä?iavo, kad jĹł tybei, galÄ—tĹł bĹŤti tai. iĹĄleisti nema- lai posĹŤkis ÄŻ dujoveĹžiĹł Nors po pastarĹł Ĺžai papildomĹł lÄ— vynui atnaujinti kas vÄ—liavos laivynÄ…. Bent arjĹł laivĹł ĹĄĹł. Statyti dujomet reikÄ—tĹł mĹł skirti apie tris mi praÄ—jo daugiau kaip pirki- timiausiems deĹĄimtme lijardus eurĹł. Kai Ä?iams tai penkeri yra vie metai, Lietuvos jĹŤ na perspektyviau rĹł laivininkystÄ— siĹł pasaulio laivybos rinkĹł.

Atos­to­gĹł vie­ta – krō­mai

Kaina 1,30 Lt

„Ap­do­va­no­ji­mas jo­kiu bō­ du ne­pri­mins LÄ—­bar­tĹł.“ Ka­pi­to­nas Pet­ras Be­kÄ—­Şa ne­pa­tei­si­na mÄ—­gi­ni­mĹł ly­gin­ti ap­do­va­no­ji­mams skir­tas al­bat­ro­so skulp­tō­rÄ—­les su ka­pi­nÄ—­mis.

12p.

Dek­la­ruoti „uŞ­mir­ťo“ tĹŤks­tan­Ä?iai Li­na Bie­liaus­kai­tÄ— l.bieliauskaite@kl.lt

Be­veik 16 mln. li­tĹł – ÄŻ to­kiÄ… su­mÄ… pre­ten­duo­ja gy­ven­to­jĹł pa­ja­mĹł mo­kes­Ä?io leng­va­ta ga­lin­tys pa­ si­nau­do­ti ir dek­la­ra­ci­jas pa­tei­kÄ™ klai­pÄ—­die­Ä?iai. Sus­ku­bu­sie­ji tai pa­ da­ry­ti anks­Ä?iau jau ga­li dĹžiaug­tis pa­sto­rÄ—­ju­sia pi­ni­gi­ne, ki­tiems ge­ rĹł Ĺži­niĹł ga­li tek­ti lauk­ti ir iki mÄ—­ ne­sio pa­bai­gos. „„Po­zi­ci­ja: su ma­Şy­liais pa­la­pi­nÄ—­se il­giau nei mÄ—­ne­sÄŻ gy­ve­nu­sios mo­te­rys ti­ki­no, kad taip poil­sia­vo.

Dvi jau­nos mo­te­rys su sep­ty­niais vai­kais il­giau nei mÄ—­ne­sÄŻ gy­ ve­no po at­vi­ru dan­gu­mi ĹĄa­lia vie­no di­dĹžiau­siĹł Klai­pÄ—­dos pre­ ky­bos cent­rĹł. Apie tai, kad ma­Şy­liai mai­ti­na­mi ant lau­Şo pa­ga­ min­tu mais­tu ir nak­vo­ja pa­la­pi­nÄ—­se, so­cia­li­nÄ—ms tar­ny­boms ta­ po Ĺži­no­ma tik ta­da, kai vie­nas vai­kas pa­ts iť­kvie­tÄ— po­li­ci­jÄ….

Dai­vos Ja­naus­kai­tÄ—s nuo­tr.

Rin­ko­si in­ter­ne­tÄ… Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

ÄŽ sto­vyk­la­vie­tÄ™ – su po­li­ci­ja

Vie­nÄ… praÄ—­ju­sios sa­vai­tÄ—s va­ka­ rÄ… uos­ta­mies­Ä?io po­li­ci­jos pa­tru­liai gel­bÄ—­jo nuo smur­to du vai­kus. Po­ li­ci­jÄ… iť­kvie­tÄ— 13-me­tis. Jis pa­pa­sa­ ko­jo, kad mo­ti­na ir jos drau­gÄ— yra gir­tos, o vie­na jĹł dar ir su­mu­ťÄ— paaug­lÄŻ.

4

Vals­ty­bi­nÄ—s mo­kes­Ä?iĹł ins­pek­ci­jos (VMI) pre­li­mi­na­riais duo­me­ni­mis, iki lie­pos 31-osios ĹĄa­lies gy­ven­to­ jams pla­nuo­ja­ma grÄ…­Şin­ti dar apie 8 mln. li­tĹł gy­ven­to­jĹł pa­ja­mĹł mo­kes­ Ä?io (GPM), da­lis jĹł nu­ke­liaus ir ÄŻ klai­ pÄ—­die­Ä?iĹł sÄ…­skai­tas. VMI ĹĄie­met ga­vo pa­ja­mĹł dek­la­ra­ci­jĹł uĹž 2012 m. iĹĄ 47,1 tĹŤkst. Klai­pÄ—­dos gy­ven­to­jĹł, iĹĄ jĹł net 96 pro­c. dek­la­ra­ci­jas pa­ tei­kÄ— elekt­ro­ni­niu bō­du.

2

2

PIRMADIENIS, LIEPOS 22, 2013

miestas Lie­tu­vi­nin­kų so­dy­bo­je – folk­lo­ro fes­ti­va­lis Pro­tė­vių tra­di­ci­joms nea­be­jin­gi di­de­li ir ma­ži šeš­ta­ die­nio po­pie­tę rin­ko­si į folk­lo­ro fes­ti­va­lį „Užau­gau Lie­ tu­voj“. Vi­sai šei­mai skir­tas ren­gi­nys iš Do­vi­lų kie­me­ lio šie­met per­si­kraus­tė į jau­kią se­no­vi­nę lie­tu­vi­nin­ kų so­dy­bą ne­to­li Klai­pė­dos esan­čia­me Ki­si­nių kai­me. Kaip ir kas­met, fes­ti­va­lio pro­gra­mo­je at­si­spin­dė­jo sie­ kis ieš­ko­ti nau­jų folk­lo­ro iš­raiš­kos for­mų, su­bti­lios tra­ di­ci­jos ir mo­der­nu­mo sin­te­zės. Su­si­rin­ku­sių­jų lau­kė ne tik folk­lo­ro an­samb­lių pa­si­ro­dy­mai – pri­si­min­tos ir se­no­sios apei­gos, su­reng­tos tra­di­ci­nių ama­tų dirb­tu­ vė­lės, vi­lio­jo ku­li­na­ri­nio pa­vel­do vai­šės. Li­nos Bie­liaus­kai­tės ir Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­re­por­ta­žas

Dek­la­ruoti „už­mir­šo“ tūks­tan­čiai Klai­pė­dos ap­skri­ties 1 vals­ty­b i­n ės mo­kes­ čių ins­pek­ci­jos (AV­MI) Mo­kes­ti­nių

prie­vo­lių de­par­ta­men­to Ra­jo­nų ir mies­tų mo­kes­čių mo­kė­to­jų sky­riaus ve­dė­jos Al­do­nos But­kie­nės tei­gi­mu, šie­met dau­giau nei 36,7 tūkst. Klai­ pė­dos gy­ven­to­jų, pa­tei­ku­sių pa­ja­ mų dek­la­ra­ci­jas, sie­kė pa­si­nau­do­ti GPM leng­va­to­mis per 15,7 mln. li­ tų su­mai, o be­veik 7 tūkst. gy­ven­to­ jų dek­la­ra­vo tu­rin­tys su­mo­kė­ti kiek dau­giau nei 8 mln. li­tų GPM. Iki ge­gu­žės 1-osios dek­la­ruo­ ti pa­ja­mas ir tur­tą už 2012 me­tus prie­vo­lę tu­rė­jo apie 20 tūkst. Klai­ pė­dos gy­ven­to­jų: be­veik 16 tūkst. klai­pė­die­čių tu­rė­jo pa­teik­ti gy­ven­ to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio dek­la­ra­ci­jas, per 4 tūkst. – me­ti­nes gy­ven­to­jo (šei­mos) tur­to dek­la­ra­ci­jas. Sku­ba su­si­grą­žin­ti pi­ni­gus

„Su­ly­gi­nu­si gau­tas dek­la­ra­ci­jas su tre­čių­jų šal­ti­nių – ban­kų, dar­bo­ vie­čių, gy­ven­to­jų vers­lo par­tne­ rių – pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja, Klai­pė­ dos AV­MI nu­sta­tė, kad dar apie 4,4 tūkst. Klai­pė­dos gy­ven­to­jų vė­luo­ja įvyk­dy­ti sa­vo mo­kes­ti­nes prie­vo­les – pa­teik­ti pa­ja­mų dek­la­ra­ci­ją ir, jei rei­kia, su­mo­kė­ti mo­kes­tį. Re­ko­ men­duo­ja­me dek­la­ra­ci­jas pa­teik­ ti kuo sku­biau ir tai pa­da­ry­ti pa­to­ giau­siu bū­du – pa­si­nau­do­jant VMI elekt­ro­ni­nio dek­la­ra­vi­mo sis­te­ma“, – ra­gi­no A.But­kie­nė. Tur­to dek­la­ra­ci­jų ne­pa­tei­kė ir apie 80 to­kią prie­vo­lę tu­rin­čių uos­ ta­mies­čio gy­ven­to­jų. Paš­ne­ko­vė ne­nei­gė, jog pa­teik­ ti dek­la­ra­ci­jas ir su­mo­kė­ti mo­kes­tį la­biau­siai vė­luo­ja pa­si­nau­do­ju­sie­ ji di­des­niu nei pri­klau­so neap­mo­ kes­ti­na­muo­ju pa­ja­mų dy­džiu, taip pat gy­ven­to­jai, pri­va­lan­tys dek­la­ ruo­ti tur­tą ir kar­tu pa­teik­ti pa­ja­mų dek­la­ra­ci­ją, vers­lo liu­di­ji­mus tu­rė­ję ar in­di­vi­dua­lią veik­lą pa­gal pa­žy­mą vyk­dę mo­kes­čių mo­kė­to­jai. O ak­ty­

4,4

– tiek tūkst. klai­pė­die­čių vė­luo­ja įvyk­dy­ti sa­vo mo­kes­ti­nes prie­vo­les. viau­si bu­vo tie klai­pė­die­čiai, ku­rie sie­kė pa­si­nau­do­ti GPM leng­va­to­mis – su­si­grą­žin­ti da­lį mo­kes­čių. Gre­sia san­kci­jos

„Vi­siems vė­luo­jan­tiems pa­teik­ ti dek­la­ra­ci­jas VMI pra­de­da siųs­ti pri­mi­ni­mus. Elekt­ro­ni­nio dek­la­ra­ vi­mo sis­te­mos var­to­to­jai bus in­for­ muo­ja­mi e. bū­du, o ki­tiems siun­ čia­mi tra­di­ci­niai laiš­kai“, – aiš­ki­no A.But­kie­nė. Tiems, ku­rie lai­ku, tai yra iki ge­ gu­žės 2-osios, ne­pa­tei­kė pa­ja­mų mo­kes­čio dek­la­ra­ci­jos ir ne­su­mo­ kė­jo pri­klau­san­čių mo­kes­čių, nuo ge­gu­žės 3 die­nos bus skai­čiuo­ja­mi dels­pi­ni­giai (0,03 pro­c. už kiek­vie­ ną die­ną), kai dek­la­ra­ci­ja bus pa­ teik­ta VMI. „Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja, kaip ir anks­tes­niais me­tais, pir­miau­sia in­ for­muo­ja mo­kė­to­jus, sie­kia, kad jie sa­va­ran­kiš­kai vyk­dy­tų mo­kes­ti­nes prie­vo­les. Ta­čiau pik­ty­biš­kai ven­ gian­čius mo­kė­ti pla­nuo­ja baus­ti ir už dek­la­ra­ci­jų ne­pa­tei­ki­mą – bau­da ga­li siek­ti 500 li­tų, – įspė­jo A.But­kie­nė. – Jei gy­ven­to­jai su­si­du­ria su fi­nan­si­ niais sun­ku­mais ir ne­ga­li iš­kart su­ mo­kė­ti pa­ja­mų mo­kes­čio, ra­gi­na­me juos kreip­tis dėl mo­kes­čių ati­dė­ji­mo ar mo­kė­ji­mo iš­dės­ty­mo da­li­mis.“ Paš­ne­ko­vė ak­cen­ta­vo, kad toks bū­das kai­nuos kur kas pi­giau, nei vė­liau gre­sian­tis lė­šų areš­tas, išieš­ ko­ji­mas iš tur­to ir pa­na­šios prie­ mo­nės.

Įp­ro­čiai: pa­tei­kiant dek­la­ra­ci­jas Klai­pė­dos AV­MI spe­cia­lis­tų pa­gal­bos

mies­tie­čiams pri­rei­kia vis ma­žiau – di­džio­ji dau­gu­ma nau­do­ja­si elekt­ ro­ni­nė­mis ga­li­my­bė­mis. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Erd­vė: Smil­ty­nės pa­plū­di­myje poil­siau­to­jams neankš­ta.

Gel­bė­to­jams – nu­dis­tų ir gė­jų dė­me­sys

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ato­kes­nius pa­plū­di­mius mėgs­tan­tys poil­ siau­to­jai ste­bi­si, ko­dėl Smil­ty­nė­je ne­vei­ kia gel­bė­to­jų po­stas, esan­tis ne­to­li nu­dis­ tų, vy­rų ir bend­ro­jo plia­žų.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Bu­di pa­gal si­tua­ci­ją

Vie­na klai­pė­die­tė pa­sa­ko­jo, kad nuo­lat lan­ko­si bend­ra­ja­me Smil­ty­ nės pa­plū­di­my­je, nes no­ri iš­veng­ti di­de­lės ma­sės poil­siau­to­jų. Ties pa­sta­ro­jo ir nu­dis­tų plia­žo ri­ba įreng­tas gel­bė­to­jų po­stas. „Nė kar­to ne­ma­čiau, kad ja­ me dirb­tų gel­bė­to­jai. Bū­de­lė vi­ sa­da už­da­ry­ta. Nė­ra iš­ka­bin­ta net vė­lia­vos, ku­ri pa­ro­dy­tų, ar sau­gu mau­dy­tis. Įdo­mu, ko­dėl taip yra“, – svars­tė mo­te­ris. Klai­pė­dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­ mo tar­ny­bos vy­riau­sia­sis spe­cia­ lis­tas Alek­sand­ras Siak­ki tvir­ti­no, kad po­stas už­da­ry­tas ne vi­sa­da. Esą gel­bė­to­jai ja­me bu­di pa­gal si­ tua­ci­ją. „Šis ruo­žas nė­ra po­pu­lia­rus tarp poil­siau­to­jų. Nuo Nau­jo­sios per­ kė­los jis nu­to­lęs 2, nuo Se­no­sios – 3 km. Ka­dan­gi su­si­sie­ki­mas pra­ stas, tai dažniausiai čia bū­na ma­žai žmo­nių. To­dėl gel­bė­to­jai ir ne­dir­ ba nuo­lat. Šia­me po­ste jie bu­di, kai yra aud­rin­ga jū­ra, plia­že bū­na daug žmo­nių“, – tei­gė A.Siak­ki. Pri­žiū­ri pa­tru­liuo­jan­tis gel­bė­to­jas

Pa­sak vy­riau­sio­jo spe­cia­lis­to, bū­ na to­kių die­nų, kai po­stas ati­da­

ro­mas vi­du­die­nį, pri­si­rin­kus poil­ siau­to­jų, o 16 val. vėl už­da­ro­mas, nes plia­žas lie­ka tuš­čias. „Pas­kirs­to­me pa­jė­gas. Jei tik yra dau­giau žmo­nių, po­stas ati­da­ro­ mas. Šiaip į Smil­ty­nę per­si­ke­lia vi­ sa­da ma­žiau poil­siau­to­jų, o juo­lab taip to­li. Tarp Pir­mo­sios ir Ant­ro­ sios Meln­ra­gių taip pat yra plia­ žo ruo­žas, ku­ris nuo­lat tuš­čias“, – pa­sa­ko­jo A.Siak­ki. Pa­sak jo, kai nė­ra daug žmo­nių ir jū­ra neaud­rin­ga, šį ruo­žą pri­žiū­ ri gel­bė­to­jai, dir­ban­tys ar­ti­miau­ sia­me po­ste, taip pat plia­že pa­tru­ liuo­jan­tis gel­bė­to­jas. A.Siak­ki pa­brė­žė, kad pa­sta­rai­ siais me­tais šio­je pa­plū­di­mio te­ ri­to­ri­jo­je nė­ra bu­vę ne­lai­mių, esą čia sek­lu. „Jei įvyk­tų ne­lai­mė, spė­tu­me at­ va­žiuo­ti. Be to, vi­sa­da pa­tru­liuo­ja gel­bė­to­jas“, – pa­brė­žė spe­cia­lis­ tas. Jis poil­siau­to­jams pa­ta­rė nuo­ lat at­kreip­ti dė­me­sį, ar ant gel­bė­ to­jų bū­de­lės ka­bo dvie­jų spal­vų – rau­do­nos ir gel­to­nos – vė­lia­va. Tai pa­ro­do, kad plia­žą sau­go gel­ bė­to­jai. Nuo­ga­liai kvie­tė ka­vos

Anks­čiau gel­bė­to­jais dir­bę klai­ pė­die­čiai yra pa­sa­ko­ję, kad šia­ me po­ste dirb­ti su­dė­tin­ga. Ša­lia jo vei­kia nu­dis­tų plia­žas, o už šio

Alek­sand­ras Siak­ki:

Ka­dan­gi su­si­sie­ki­ mas pra­stas, tai daž­ niausiai šia­me ruo­že bū­na ma­žai žmo­nių. To­dėl gel­bė­to­jai čia ir ne­dir­ba nuo­lat.

– vy­rų. Pos­te dir­ban­tys gel­bė­to­ jai – tiek vai­ki­nai, tiek mer­gi­nos – su­lauk­da­vo ne­ma­lo­naus dė­me­ sio iš kai ku­rių nuo­ga­lių. „Ne­sa­kau, kad jie da­ry­da­vo kaž­ ką blo­ga, bet bū­da­vo la­bai ne­ ma­lo­nu. Priei­na nuo­gas vy­ras ir kvie­čia va­ka­re ka­vos. Nuo­gi vy­rai kvies­da­vo ka­vos ir mer­gi­nas, dir­ ban­čias gel­bė­to­jo­mis. Ne­jau­ku, kai plia­že ma­žai žmo­nių“, – pri­si­mi­nė bu­vęs gel­bė­to­jas. A.Siak­ki pa­brė­žė, kad ne­ma­lo­ nus dė­me­sys nė­ra prie­žas­tis, ko­dėl šia­me po­ste nuo­lat ne­bu­di gel­bė­ to­jai. Gi­ru­liuo­se taip pat yra nu­ dis­tų pa­plū­di­mys – ten po­stas vei­kia vi­są lai­ką. „Pap­ras­čiau­siai šia­me pa­plū­di­ mio ruo­že yra ma­žai žmo­nių“, – tvir­ti­no vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas.

3

PIRMADIENIS, LIEPOS 22, 2013

miestas

Lie­tu­vi­nin­kų so­dy­bo­je – folk­lo­ro fes­ti­va­lis

Lyp­kius nu­siau­bė gais­ras Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Bu­vu­sia­me Lyp­kių kai­me, ku­ris yra Klai­pė­dos lais­vo­sios eko­no­ mi­nės zo­nos te­ri­to­ri­jo­je, ki­lo di­de­ lis gais­ras – pleš­kė­jo iš­kart ke­li ap­ leis­ti me­di­niai pa­sta­tai.

Pra­ne­ši­mas apie ne­lai­mę ug­nia­ge­ sius pa­sie­kė va­kar 16.44 val. Pie­ ti­nė­je mies­to da­ly­je gy­ve­nan­tys žmo­nės apie tai su­ži­no­jo iš di­de­ lių dū­mų ka­muo­lių, pa­ki­lu­sių virš mies­to. Nors ofi­cia­liai bu­vo pra­ neš­ta, kad lieps­no­ja trys pa­sta­tai, iš tie­sų ug­nis siau­bė kur kas dau­giau sta­ti­nių. Ope­ra­ci­jų va­do­vas tei­gė, kad lieps­no­jo ne ma­žiau še­šių me­ di­nių pa­sta­tų. Vie­ną jų pa­vy­ko iš­ sau­go­ti, pa­na­šu, kad ja­me dar yra

gy­ven­to­jų. Ar žmo­nės čia įsi­kū­rę ofi­cia­liai, ne­ži­no­ma. Vi­si ki­ti me­ di­niai pa­sta­tai su­pleš­kė­jo. Po va­lan­dos gais­ras bu­vo lik­vi­ duo­tas, ta­čiau ug­nia­ge­siai dar il­gai dir­bo gais­ra­vie­tė­je ar­dy­da­mi ir pil­ da­mi van­de­nį ant me­di­nių konst­ ruk­ci­jų. Ug­nia­ge­sių tei­gi­mu, žmo­ nės ne­nu­ken­tė­jo. Iš­kel­di­nus gy­ven­to­jus, Lyp­kiuo­se li­ko gy­ven­ti tik vie­na mo­te­ris. Pa­ sak kai­my­nų, ji ne­tu­ri na­mo nuo­sa­ vy­bės do­ku­men­tų, to­dėl ne­ga­vo iš vals­ty­bės kom­pen­sa­ci­jos. Pen­si­nio am­žiaus mo­te­ris jau ku­ris lai­kas gy­ ve­na nuo­lat bi­jo­da­ma su­deg­ti, mat nuo šios va­sa­ros pra­džios ug­nis čia kaž­ko­dėl įsi­plies­kia itin daž­nai. Kai ku­rie neo­fi­cia­lūs dien­raš­čio šal­ti­ niai yra tei­gę, kad šio­je vie­to­je ga­li bū­ti są­mo­nin­gai pa­de­gi­nė­ja­ma.

l.bieliauskaite@kl.lt

Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) tar­pi­nin­ kai tei­gia, jog „žiau­rie­ji lai­kai“, kai pre­ky­vie­tes mies­to cent­re oku­ puo­da­vo dė­vė­tų rū­bų par­duo­tu­ vės, pa­ma­žu ei­na į už­marš­tį. Vis dėl­to so­ti ko­mer­ci­nės pa­skir­ties pa­tal­pų pa­siū­la by­lo­ja, jog nuo­mi­ nin­kai į pres­ti­ži­nę mies­to da­lį ne­ si­ver­žia.

Su­si­do­mė­ju­sių­jų nie­kaip ne­su­lau­ kia ir jau prieš ge­rą lai­ką at­lais­vin­ tos vie­no ban­ko Til­tų ir Tur­gaus gat­vių san­kir­to­je sky­riaus erd­vės. Šio ob­jek­to nuo­ma už­sii­man­čios ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to bend­ro­vės at­sto­vė Li­na Kup­šie­nė pri­pa­ži­no, jog pa­tal­pas su­dė­tin­ga iš­nuo­mo­ti ne tik dėl di­de­lio plo­to, ku­ris sie­ kia apie 500 kv. m. Anot pa­šne­ ko­vės, jas su­skai­džius ma­žes­niais tū­riais, ti­ki­ma­si, kad pro­ce­sas pa­

ju­dės iš vie­tos. Šiuo me­tu esą jau vyks­ta de­ry­bos su vie­na par­duo­ tu­ve, o iki tol Jū­ros šven­tės die­no­ mis pa­tal­po­se įsi­kurs lai­ki­ni pre­ kiau­to­jai. „Ta­čiau di­džiau­sia pro­ble­ma se­ na­mies­ty­je ir cent­re – au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo vie­tos, o sa­vi­val­dy­bė jų dau­giau ne­ski­ria. Ne pa­slap­tis, kad ir „Ki­ro“ pre­ky­bos cent­re esan­čias biu­ro pa­tal­pas sun­ku iš­nuo­mo­ti dėl tos pa­čios prie­žas­ties. Ši pro­ble­ma žlug­do vi­są se­na­mies­čio vers­lą – pra­de­dant biu­rais ir bai­giant ka­vi­ nė­mis bei par­duo­tu­vė­mis“, – tei­ gė pa­šne­ko­vė. Agen­tū­ros dar­buo­to­ja pri­dū­rė, jog im­tis veik­los cent­re nuo­mi­nin­ kus at­bai­do ir aukš­tos ko­mu­na­li­nių pa­slau­gų, pir­miau­sia – šil­dy­mo, kai­nos. Paš­ne­ko­vės tei­gi­mu, cent­ ri­nė­je mies­to da­ly­je esan­čias pre­ ky­bi­nes pa­tal­pas pir­ma­ja­me pa­sta­to aukš­te ga­li­ma iš­si­nuo­mo­ti maž­daug po 20–35 li­tų, biu­rų – 15–30 li­tų už

Poe­zi­ja. Klai­pė­dos kul­tū­rų ko­mu­ni­ka­ ci­jų cent­ro Me­no kie­me (Baž­ny­čių gat­ vė 4) šian­dien 18 val. ati­da­ro­ma Ine­sos Ca­ro­los Baum­gartl (Vo­kie­ti­ja) pa­ro­da „Gin­ta­re“. Jo­je poe­tė sa­vo su­kur­tas ei­ les pri­sta­tys ne­tra­di­ciš­kai – aus­tas. Dirb­tu­vė­lės. Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus et­nog­ra­fi ­nė­je žve­jo so­dy­bo­je nuo ry­ to­jaus iki sek­ma­die­nio 10.30–17.00 val. vyks edu­ka­ci­niai už­siė­mi­mai „Šv. Ona – duo­nos po­nia“. Veiks kū­ry­bi­nės dirb­ tu­vės, ku­r ių me­t u bus nau­do­ja­mos va­sa­ros gam­tos do­va­nos. Lan­k y­to­jai ga­mins bi­čių vaš­ko skulp­tū­rė­les, lies žva­kes, su­si­pa­ž ins su ku­li­na­ri­niu pa­ vel­du. Už­siė­mi­mus ves tau­to­dai­li­nin­ kė An­ge­lė Rauk­tie­nė.

Pa­vo­jus: va­kar pū­tęs stip­rus vė­jas įplies­kė stip­rią lieps­ną iš­kart ke­

liuo­se ne­gy­ve­na­muo­se me­di­niuo­se pa­sta­tuo­se.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

NT cent­re pres­ti­žas ne­gelbs­ti Li­na Bie­liaus­kai­tė

Dienos telegrafas

1 kv. m. Nors esą pa­si­rink­ti tik­rai yra iš ko, L.Kup­šie­nė pri­pa­ži­no, jog jau ne vie­ne­rius me­tus la­biau­siai tarp NT nuo­mi­nin­kų pa­klau­sios ne­to­li „Ak­ro­po­lio“ esan­čios ko­mer­ci­nės pa­skir­ties pa­tal­pos. Me­no ga­le­ri­ją Til­tų gat­vė­je ne­ se­niai už­da­riu­si vers­li­nin­kė Lo­re­ ta Ber­žins­kie­nė taip pat pri­pa­ži­no, jog su­ras­ti nuo­mi­nin­ką šioms pa­ tal­poms pa­vy­ko ne­grei­tai. „Se­na­mies­ty­je tur­būt že­miau­ sios nuo­mos kai­nos, ži­no­ma, ne­ ly­gi­nu su Žve­jy­bos uos­to ar Ši­lu­tės plen­to pra­mo­ni­nė­mis te­ri­to­ri­jo­ mis. Ta­čiau vers­li­nin­kus bai­mi­na se­na­mies­čio „vi­zi­ja“, au­to­mo­bi­lių sta­ty­mo pro­ble­mos. Mū­sų val­džios ran­ko­mis žmo­gus tie­siog ve­ja­mas iš se­na­mies­čio“, – kal­bė­jo Klai­pė­ dos vers­li­nin­kų se­na­mies­čio są­jun­ gos pir­mi­nin­kė. Bu­vu­sio­je ga­le­ri­jo­je ne­tru­kus įsi­ kurs dar vie­na mai­ti­ni­mo įstai­ga – ita­liš­ko mais­to res­to­ra­nė­lis.

Lo­re­ta Ber­žins­kie­nė:

Se­na­mies­ty­je tur­būt že­miau­sios nuo­mos kai­nos, ži­no­ma, ne­ly­ gi­nu su Žve­jy­bos uos­ to ar Ši­lu­tės plen­to pra­mo­ni­nė­mis te­ri­to­ ri­jo­mis. Ta­čiau vers­li­ nin­kus bai­mi­na se­na­ mies­čio „vi­zi­ja“.

Mu­z i­k a. Gi­r u­l ių bib­l io­te­ko­je-bend­ ruo­me­nės na­muo­se tre­čia­die­nį 18 val. vyks dar vie­nas pro­g ra­mos „Pė­dink į Gi­r u­l ius“ ren­g i­nys – Ma­r i­jaus Ku­či­ko mu­z i­k i­n is pro­jek­tas. Jo me­t u skam­ bės kla­v i­ši­n ių ir per­k u­si­jos imp­ro­v i­ za­ci­jos va­sa­riš­ko džia­zo te­ma. Pa­ro­dos. I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­kos III a. ho­le tre­čia­die­n į 16 val. bus ati­da­ry­ ta pa­ro­da „Ten, kur jū­ros ban­gos...“ Jo­ je eks­po­nuo­ja­mi ret­ro at­v i­r u­kai apie poil­sia­vi­mo prie Bal­ti­jos jū­ros is­to­ri­ją (iš Lie­tu­vos jū­r ų mu­z ie­jaus rin­k i­n io). Tą pa­čią die­ną 16 val. Mu­zi­kos sky­riu­ je (Her­kaus Man­to gat­vė 9A) bus ati­da­ ry­ta Ra­mū­nės Le­be­dy­tės at­mi­n i­mui skir­ta pa­ro­da „Gam­tos sti­chi­jos“. Iš­ly­dė­tu­vės. Tre­čia­die­n į 10 val. Teat­ ro aikš­tė­je or­ga­ni­zuo­ja­mos se­no­vi­nių au­to­mo­bi­lių iš­ly­dė­tu­vės į žy­gį per Lie­ tu­vą. Pro­jek­tas įtrauk­tas į šie­me­tės Jū­ ros šven­tės pro­g ra­mą. Mir­tys. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­vi­ li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­ riu­je šeš­ta­d ie­n į už­re­g ist­r uo­tos dvie­ jų klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Vy­tau­tas Tu­la­ba (g. 1948 m.) ir Liu­das Alek­sand­ ras Turs­k is (g. 1948 m.). Nau­ja­gi­miai. Per dvi sta­tis­ti­nes pa­ras pa­g im­dė 25 mo­te­rys. Gi­mė 14 ber­niu­ kų ir 11 mer­gai­čių.

4

pirmadienis, liepos 22, 2013

miestas

Atos­to­gų vie­ta – krū­mai 1

Liu­dy­to­jas: A.Ži­lius ne kar­tą sa­kė ti­kįs, kad pe­do­fi­li­jos by­lo­je tie­sa

anks­čiau ar vė­liau paaiš­kės.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Po A.Ži­liaus mir­ties pa­ži­ro ver­si­jų Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Juodk­ran­tiš­kis Al­ber­tas Ži­lius ne­ spė­jo įvyk­dy­ti vie­šai duo­to pa­ža­ do su­ras­ti „plau­kuo­tą ran­ką“, ku­ri nu­žu­dė jo bi­čiu­lį Drą­sių Ke­dį. Va­ kar vy­ras at­gu­lė gim­to­jo mies­te­lio ka­pi­nė­se.

Praė­ju­sį penk­ta­die­nį 51-erių A.Ži­ lių už­klu­pu­si mir­tis įžie­bė prieš­ ta­rin­gų ver­si­jų – in­ter­ne­ti­nė­je ži­ niask­lai­do­je pa­si­py­lė spė­lio­nių, esą vie­nas svar­biau­sių pe­do­fi­li­jos by­los liu­dy­to­jų nu­si­žu­dė ar­ba ga­lė­jo bū­ ti nu­žu­dy­tas. Kaip va­kar dien­raš­čiui tei­gė Klai­ pė­dos apy­gar­dos vy­riau­sia­sis pro­ku­ ro­ras Gied­rius Da­nė­lius, pa­gal me­ di­kų pa­teik­tą iš­va­dą spe­ku­lia­ci­joms bei ko­kiems nors pa­pil­do­miems tei­ sė­sau­gos ty­ri­mams pa­grin­do nė­ra. „Lie­pos 17 die­ną A.Ži­lius bu­vo at­vež­tas į vie­ną Klai­pė­dos li­go­ni­ nę su lė­ti­ne li­ga ir, mū­sų duo­me­ni­ mis, lie­pos 19-ąją dėl tos li­gos pa­ čio­je li­go­ni­nė­je nu­mi­rė. Tad apie ko­kį nors kri­mi­na­lą duo­me­nų nė­ ra“, – ko­men­ta­vo G.Da­nė­lius. Vy­riau­sia­sis pro­ku­ro­ras tei­gė ne­no­rįs įvar­dy­ti diag­no­zės, ta­čiau pa­nei­gė vie­šu­mo­je pa­skli­du­sią vie­ ną ver­si­jų, jog A.Ži­lius nu­mi­rė nuo ke­pe­nų ci­ro­zės – esą me­di­kai nu­ ro­dė ki­tą mir­ties prie­žas­tį. Por­ta­lo del­fi.lt duo­me­ni­mis, me­ di­kai kons­ta­ta­vo juodk­ran­tiš­kio mir­ tį dėl krau­jo už­krė­ti­mo – sep­sio. Šeš­ta­die­nį pa­skleis­ta ver­si­ja, kad A.Ži­lius ga­lė­jo nu­si­žu­dy­ti, lin­kę

Po­li­ci­jos pa­tru­liai mo­te­ rų ne­ra­do, o nu­skriaus­tą ber­niu­ką ir jo bend­raam­žį, gy­ve­nu­sį drau­ge, iš­ga­be­no į Klai­pė­dos mies­to šei­mos ir vai­ko ge­ro­vės cent­rą Deb­ re­ce­no gat­vė­je, kur pir­miau­siai bu­ vo iš­praus­ti ir pa­mai­tin­ti. Vai­kai bu­vo at­vi­ri ir nuo­šir­dūs, no­rė­jo žais­ti ir ne­slė­pė sa­vo ne­ links­mo gy­ve­ni­mo de­ta­lių. Ber­niu­kai pa­ro­dė, kur gy­ve­no pu­sant­ro mė­ne­sio.

abe­jo­ti ir jį pa­ži­no­ję juodk­ran­tiš­ kiai. Ne­to­li­mo­je vy­ro kai­my­nys­tė­je gy­ve­nęs Re­na­tas šeš­ta­die­nį „Klai­ pė­dai“ pa­sa­ko­jo, jog jau ku­rį lai­ką žmo­gus at­ro­dė pa­lie­gęs ir ka­muo­ ja­mas sun­kios li­gos. A.Ži­lius pla­čiai iš­gar­sė­jo pe­do­fi­li­ jos skan­da­lo me­tu. D.Ke­džio bend­ ra­žy­giui bu­vo pa­reikš­ti įta­ri­mai dėl bend­ri­nin­ka­vi­mo nu­žu­dant Kau­no apy­gar­dos teis­mo tei­sė­ją Jo­ną Fur­ ma­na­vi­čių ir Lai­mu­tės Stan­kū­nai­ tės se­se­rį Vio­le­tą Na­ru­še­vi­čie­nę. Vė­liau įta­ri­mai bu­vo pa­nai­kin­ ti, ta­čiau by­lo­je juodk­ran­tiš­kis li­ ko svar­bus liu­dy­to­jas. J.Fur­ma­na­vi­čius ir bu­vu­sios D.Ke­džio su­gy­ven­ti­nės L.Stan­ kū­nai­tės se­suo, ku­riuos pa­sta­ra­sis kal­ti­no są­sa­jo­mis su pe­do­fi­li­ja, bu­ vo nu­žu­dy­ti 2009-ai­siais Kau­ne. Net­ru­kus se­kė ir pe­do­fi­li­ja kal­ tin­to vers­li­nin­ko And­riaus Ūso mir­tis. Po žu­dy­nių Kau­ne ku­rį lai­ ką slaps­tę­sis dviem žmog­žu­dys­tė­ mis įta­ria­mas D.Ke­dys vė­liau pa­ts ras­tas ne­gy­vas. Prieš dau­giau nei tre­jus me­tus in­ter­viu „Klai­pė­dai“ A.Ži­lius tvir­ ti­no, jog jo bi­čiu­lis ne­ga­lė­jo bū­ ti įsi­pai­nio­jęs į šias žmog­žu­dys­tes, ir aiš­ki­no ne­ti­kįs ofi­cia­lia D.Ke­džio mir­ties ver­si­ja. „Gra­žiai pa­dė­jo į vie­tą. Bet ku­ ris taip pa­da­ry­tų, jei rei­kė­tų. Nė­ra su­dė­tin­ga pri­gir­dy­ti žmo­gų ir už­ spaus­ti skran­dį, kad jis už­spring­ tų sa­vo tu­ri­niu. Nė­ra pro­ble­mų. At­sik­ra­tė gra­žiai, tik įdo­mu, kie­no čia ta ran­ky­tė plau­kuo­ta“, – anuo­ met kal­bė­jo vy­ras.

Tarp šiukš­lių – kom­piu­te­ris

Tarp Tai­kos ir Jū­ri­nin­kų pro­spek­ tų esan­čia­me krū­mais ap­žė­lu­sia­me plo­te pa­rei­gū­nai pa­ma­tė sto­vyk­la­ vie­tę. Vaiz­das, ku­rį iš­vy­do, su­krė­tė net daug ma­čiu­sius po­li­ci­nin­kus. Ke­lios pa­la­pi­nės, trys vai­kų ve­ži­ mė­liai, dvi­ra­tis, tarp ša­kų iš­temp­ta vir­vė skal­bi­niams. Nuo pur­vi­nų in­ dų, ne­šva­rių dra­bu­žių bei pa­nau­do­tų saus­kel­nių tvy­ro­jo bjau­ri smar­vė. Vis dėl­to bu­vo pa­na­šu, kad ma­ mos ne­sto­ko­jo bran­gių daik­tų ir pi­ ni­gų. Tarp dau­gy­bės rū­bų mė­tė­si ried­len­tė, plan­še­ti­nis kom­piu­te­ris, ka­muo­liai, ne­pi­gūs žais­lai, ne pa­čios pi­giau­sios kū­no prie­žiū­ros prie­mo­ nės. O tarp šlamš­tu vir­tu­sių daik­tų vo­lio­jo­si ir plas­ti­ki­niai vos ke­lis li­tus kai­nuo­jan­tys vy­no bu­te­liai. Ant lau­žo sto­vin­tis ap­rū­kęs ar­ ba­ti­nis ir ke­li puo­dai su mais­to li­ ku­čiais trau­kė spie­čius mu­sių. Ti­kė­jo­si dar­bo, bet jo ne­ga­vo

Ga­vę in­for­ma­ci­jos so­cia­li­niai dar­ buo­to­jai penk­ta­die­nį su krū­muo­se gy­ve­nan­čio­mis mo­te­ri­mis su­si­sie­ kė te­le­fo­nu. Vie­na mo­te­rų ti­ki­no, kad į Klai­ pė­dą at­va­žia­vo ne­se­niai, ti­kė­jo­si čia gau­ti dar­bą ir iš­si­nuo­mo­ti bu­ tą, ta­čiau bu­vo ap­gau­tos, to­dėl ap­ si­gy­ve­no pa­la­pi­nė­se. Mo­te­ris tvir­ ti­no, kad su vai­kais jau iš­va­žia­vo į Ma­žei­kius, kur iki šiol gy­ve­no. Penk­ta­die­nį so­cia­li­niai dar­buo­ to­jai, ly­di­mi po­li­ci­nin­kų, ap­si­lan­ kė val­ka­tau­jan­čių mo­te­rų sto­vyk­ la­vie­tė­je, ta­čiau jų čia ne­ra­do. Paė­jė­ti nuo šios sto­vyk­la­vie­tės ve­dan­čiais ta­kais jie ne­si­var­gi­no ir nu­spren­dė paieš­kas pra­tęs­ti pir­ ma­die­nį. Van­duo – iš pre­ky­bos cent­ro

Šeš­ta­die­nį dien­raš­čio „Klai­pė­da“ ko­res­pon­den­tė ne­sun­kiai ap­ti­ko gau­sią­ją šei­my­ną.

Gud­ra­vi­mas: po po­kal­bio su po­li­ci­jos dar­buo­to­jais paaiš­kė­jo, kad mo­

te­rys su vai­kais į Klai­pė­dą at­vy­ko iš Ma­žei­kių.

Tą­dien vi­dur­die­nį dė­me­sį pa­trau­ kė į ar­čiau­siai esan­tį pre­ky­bos cent­rą atė­ju­si mer­gi­na. Ne­ši­na tuš­čiu pen­ kių lit­rų tal­pos plas­ti­ki­niu bu­te­liu ji pa­trau­kė į tua­le­tą, kur nu­si­prau­sė, su­si­šu­ka­vo, pa­si­sė­mė van­dens ir pa­ su­ko ta­ku, ve­dan­čiu į krū­my­nus. Pa­ti to ne­nu­jaus­da­ma mer­gi­ na nu­ve­dė pas sa­vo dau­gia­vai­kes drau­ges. Paaiš­kė­jo, kad da­lį man­ tos mo­te­rys bu­vo nu­si­ne­šu­sios vos už ke­lių de­šim­čių met­rų ir jau įsi­ ren­gu­sios nau­ją bu­vei­nę.

Vai­ko tei­sių ap­sau­ gos tar­ny­bos dar­ buo­to­jai sa­vait­ga­lį ne­dir­ba, tad juos iš­ si­kvies­ti ne­bu­vo ga­ li­my­bės. Drau­gėms ir jų vai­kams van­dens par­neš­ti ėjo 22 me­tų Aud­ro­nė iš Pa­ne­vė­žio. Ji pa­sa­ko­jo ne­tu­rin­ ti vai­kų, o prie mo­te­rų pri­si­jun­gė, nes bu­vo pa­žįs­ta­ma su vie­nos jų gi­ mi­nai­čiu. Ki­tos dvi mo­te­rys į Klai­pė­dą at­ vy­ko iš Ma­žei­kių. Abi ti­ki­no ne­gy­ ve­nan­čios su sa­vo vai­kų tė­vais ir vie­nos iš­lai­kan­čios sa­vo at­ža­las. 32 me­tų Ži­vi­lė čia gy­ve­no su pu­ sant­rų ir ket­ve­rių me­tų mer­gai­tė­ mis bei sep­ty­ne­rių sū­ne­liu, ku­ris bai­gė pir­mą­ją kla­sę. Jos drau­gė 33 me­tų Vai­da iš krū­ mų iš­lin­do su itin iš­se­ku­sia pen­ ke­rių me­tų duk­re­le ant ran­kų. Ji pri­si­pa­ži­no, kad tai jos vai­kas ket­ vir­ta­die­nį iš­kvie­tė po­li­ci­ją. Pak­laus­ta apie dar vie­ną sū­nų ji tvir­ti­no, kad ru­de­nį 16-os su­lauk­ sian­ti at­ža­la iš­va­ka­rė­se iš­va­žia­ vo į Ma­žei­kius pas gi­mi­nes. Ta­čiau paaug­lys tu­pė­jo krū­muo­se ir pa­ kvies­tas pri­si­jun­gė prie mo­ti­nos. Abi mo­te­rys tvir­ti­no nie­kam nie­ ko blo­go ne­da­ran­čios ir čia tie­siog ato­sto­gau­jan­čios. Nes­pė­jo iš­si­nuo­mo­ti būs­to?

Kal­bi­na­mos jos ti­ki­no, jog ma­žy­ liais pa­si­rū­pi­na tin­ka­mai, o spuo­gai ir nu­broz­di­ni­mai ant jų vei­dų, ran­kų ir ko­jų at­si­ra­do nuo uo­dų įgė­li­mo. Pak­laus­tos, ko­dėl vai­kai to­kie su­ly­sę, at­ro­do li­go­ti ir ne­pri­žiū­rė­ ti, abi su­tar­ti­nai aiš­ki­no, jog ma­žy­ liai yra svei­ki, o li­go­ni­nė­je yra bu­vę gal tik kar­tą. Abi pa­sa­ko­jo ne­ran­dan­čios dar­ bo, lau­kian­čios ga­li­my­bės iš­si­nuo­ mo­ti būs­tą bei įsi­dar­bin­ti ir vis pik­ti­no­si, kad so­cia­li­nės tar­ny­bos joms ne­pa­de­da.

Dai­vos Ja­naus­kai­tės nuo­tr.

Šne­kė­da­mos apie pui­kų vai­kų gy­ve­ni­mą pa­la­pi­nė­se mo­te­rys čia guo­dė­si, čia pui­ka­vo­si sa­vo pa­ja­ mo­mis. Vie­na tei­gė iš vals­ty­bės už tris ma­ža­me­čius vai­kus gau­nan­ti vos pu­sant­ro šim­to li­tų per mė­ne­ sį, ta­čiau tu­rin­ti drau­gą, ku­ris už­ dar­biau­ja už­sie­ny­je ir ją re­mia pi­ ni­gais bei do­va­no­mis. Ki­ta gy­rė­si gau­nan­ti per 800 li­ tų, to­dėl ne­sun­kiai iš­gy­ve­nan­ti. Paaug­lys pra­si­ta­rė tu­rįs iš­ma­nų­ jį te­le­fo­ną „iP­ho­ne“. Pra­šė nea­tim­ti vai­kų

Ži­nią apie krū­my­nuo­se ras­tus ir lau­ke jau ant­rą mė­ne­sį gy­ve­nan­čius vai­kus ko­res­pon­den­tė pir­miau­siai pra­ne­šė Bend­ro­jo pa­gal­bos cent­ro dar­buo­to­ jui. Šis ne­la­bai su­pra­to, apie ką kal­ ba, jį la­biau do­mi­no skam­bi­nu­sio­ sios as­mens duo­me­nys. Kad in­for­ma­ci­ja grei­čiau pa­siek­ tų tar­ny­bas, žur­na­lis­tė pa­skam­bi­no tie­sio­giai Vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­to bu­dė­to­jui. Į įvy­kio vie­tą bu­vo iš­kvies­ti po­li­ci­nin­kai ir grei­ to­ji pa­gal­ba. Pa­rei­gū­nai at­va­žia­vo pir­mi. Me­ di­kai klai­džio­jo il­giau. Vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos dar­buo­to­jai sa­vait­ga­lį ne­dir­ba, tad juos iš­si­kvies­ti ne­bu­vo ga­li­my­bės. Su­si­gau­dy­ti, kaip tin­ka­mai pa­ si­rū­pin­ti ma­žy­liais, ban­dė pa­rei­ gū­nai ir me­di­kai. Bu­vo aki­vaiz­du, kad trū­ko vai­ko tei­sių ži­no­vų, nes tar­ny­bų at­sto­vai ne­ži­no­jo, kaip pa­ sielg­ti, ir ban­dė vie­ni ki­tiems aiš­ kin­ti, ką da­ry­ti. Me­di­kai ne­no­rė­jo vai­kų vež­ti į li­go­ni­nę be ma­mų, po­li­ci­nin­kai ti­ ki­no, kad pri­va­lo pa­tik­rin­ti mo­te­ rų as­mens duo­me­nis ir už­fik­suo­ti, ar jos yra blai­vios. Mo­te­rys su­sku­ bo pra­šy­ti nea­tim­ti iš jų vai­kų. Te­ ko jas įti­ki­nė­ti ge­ruo­ju leis­ti nu­ga­ ben­ti ma­žy­lius į gy­dy­mo įstai­gą. Mo­ti­nas ir paaug­lį iš­lei­do

Po il­go­ko aiš­ki­ni­mo­si bu­vo su­tar­ta, kad pa­rei­gū­nė pa­ly­dės ma­žiau­siuo­ sius į Vai­kų li­go­ni­nę, o jų mo­ti­nos, bi­čiu­lė ir vy­riau­sias paaug­lys iš­ke­ lia­vo į 2-ąjį po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą. Čia bu­vo nu­sta­ty­tos vi­sų jų as­ me­ny­bės, pa­tik­rin­tas blai­vu­mas. Vie­na mo­ti­nų šeš­ta­die­nį po pie­tų į al­ko­ho­lio ma­tuok­lį įpū­tė 0,46 pro­ mi­lės, ki­tą pa­gi­rios ka­ma­vo ma­ žiau. Po šios pro­ce­dū­ros mo­te­rys ir paaug­lys bu­vo iš­leis­ti. Ke­tu­ri ma­žy­liai lai­ki­nai pa­tal­ pin­ti į Sut­ri­ku­sio vys­ty­mo­si kū­di­ kių na­mus, sep­tyn­me­tis ber­niu­kas nu­ga­ben­tas į Šei­mos ir vai­ko ge­ro­ vės cent­rą. Šian­dien jų li­ki­mą tu­ rė­tų spręs­ti Klai­pė­dos ir Ma­žei­kių vai­ko tei­sių sau­go­to­jai.

5

pirmADIENIS, liepos 22, 2013

lietuva Įam­ži­nimą ­ nu­kėlė

Proš­vaistės ­ by­lo­je

Dėl krizės ne­spėjusi su­tvar­ky­ti visų ob­ jektų, kur Lie­tu­vo­je viešė­da­mas lankė­si po­pie­žius Jo­nas Pau­lius II, Vy­riau­sybė pla­nuo­ja šiuos dar­bus pra­tęsti iki 2020 m. Pa­gal pro­jektą Vil­niu­je ke­ti­na­ma su­tvar­ky­ ti ša­lia Auš­ros vartų kop­ly­čios esantį Ba­ zi­li­jonų skverą, įreng­ti vie­šuo­sius tua­le­tus, au­to­mo­bi­lių stovė­ji­mo aikš­te­les, in­for­ma­ ci­jos centrą, su­tvar­ky­ti Kal­va­rijų ir Atei­ties gat­vių ruožą.

Did­žiau­sio Lie­tu­vo­je įvyk­dy­to plėši­mo, per kurį pa­vog­tos 272 mln. litų ver­ti­na­ mos iko­nos, by­la šie­met turėtų būti baig­ ta nag­rinė­ti Pa­nevė­žio apy­gar­dos teis­me. Įta­ria­mie­siems su­lai­ky­ti ir nu­si­kal­ti­mui išaiš­kin­ti po­li­ci­jai bei pro­ku­ratū­rai pa­ka­ko metų, o by­la teis­muo­se klaid­žio­ja jau tre­ čius me­tus. Ta­čiau teisė­jai sa­ko, kad, išs­ ky­rus plėši­mo ir ikonų rea­li­za­vi­mo by­las, ją bus ga­li­ma baig­ti jau šie­met.

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja (SAM) ne­pri­ta­ria Sei­me svars­to­ mam siū­ly­mui griež­tin­ti at­sa­ko­ mybę už pre­kybą or­ga­nais, įtrau­ kiant baus­mes už pre­kybą emb­ rio­nais, taip pat už ne­teisėtą dirb­ tinį ap­vai­si­nimą.

Apsišaudymas: į G.Kirkilo mestus kaltinimus konservatoriai netruko

sureaguoti – paaiškėjo, kad dėl krizės kaltas būtent jis, o ne A.Kubilius.

Sauliaus Žiūros / BFL nuotr.

Dešinieji kirto atgal j.argustas@diena.lt

A.Kubiliui – plojimai

Ką daryti, kad partijos narius įti­ kintum viena ir nekvestionuojama tiesa? Žinoma, saviškiams ir prijau­ čiantiems reikia išleisti propagan­ dinę brošiūrą, kurioje būtų dėsto­ mas A.Kubiliaus „krizės įveikimo“ naratyvas. Taip pasielgė opozicijoje atsidūrę konservatoriai, šiomis die­ nomis ėmę platinti dogmatiškų tei­ ginių kupiną leidinėlį. Beje, įdomus ir konservatorių Vyriausybės darbus aukštinan­ čios brošiūros pasirodymo laikas. Juk vos prieš keletą dienų sureng­ toje spaudos konferencijoje bu­ vęs premjeras socialdemokratas G.Kirkilas visiems paaiškino, kas kaltas dėl krizės: bankų finansų analitikai Nerijus Mačiulis bei Gi­ tanas Nausėda ir, be abejo, jų įžval­ gų inspiruotas G.Kirkilo „įpėdinis“ A.Kubilius. „Svarbiausi atsakymai apie TS-LKD darbus. Straipsnių rinkti­ nė“ – taip vadinasi veik 30-ies pus­ lapių partinis leidinys. Čia sudėti trys pačių konservatorių veikėjų ir jiems simpatizuojančių asmenų jau anksčiau publikuoti straipsniai. „Didelės padėkos nusipelno ir vi­ sa XV vyriausybė su ministru pir­ mininku A.Kubiliumi. Būtent jų sprendimai šiandien Lietuvai lei­ džia džiaugtis viena sparčiausiai atsigaunančių ekonomikų Lietuvo­ je, rekordiniu eksportu ir įgyvendi­ namais sprendimais siekiant ener­ getinės nepriklausomybės“, – tokia adoracija pradeda nežinomas au­

– tiek kartų Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja siū­lo pa­di­din­ti bau­das bra­ko­nie­riams.

Griež­tin­ti baus­mių ne­no­ri

Dėl visų Lietuvos bėdų kalti ne kon­ servatoriai, bet so­ cialdemokratas Gediminas Kirki­ las ir jo Vyriausybė. Tokį atkirtį oponentams specialioje brošiūroje parengė Andriaus Kubiliaus vadovaujami partijos nariai.

Justinas Argustas

5

torius, pasirašantis kaip straipsnių rinkinio „sudarytojas“, tik į skaity­ tojus jis kažkodėl kreipiasi social­ demokratiškai – „Bičiuliai“. G.Kirkilo kaltė

Kodėl per krizę išaugo emigracija, kodėl išaugo nedarbas, kodėl išau­ go valstybės skola – klausia vienas straipsnių autorių. Dėl to kaltas tik G.Kirkilas ir jo Vyriausybė. Mat esą Lietuva valdant kairiesiems netu­ rėjo jokio finansų rezervo. Tai – konservatorių veikėjo iš Kauno Giedriaus Smolsko įžvalgos. Čia puikuojasi ir konservatorių rėmėjos, nepartinės finansų mi­

Tikslas: nekvestionuojamų „tie­

sų“ rinkinys – speciali brošiūra su pagiriamaisiais straipsniais, pasirodo, buvo skirta tik partijos nariams. Justino Argusto nuotr.

nistrės Ingridos Šimonytės teks­ tas „Kas skolon sudėta“. Žinoma, ji aiškina, kokia gera ir puiki buvo A.Kubiliaus Vyriausybė. Paskutinis rinkinyje – A.Kubiliaus patarėjo Kęstučio Škiudo straips­ nis apie „Rusijos minkštąją galią“ – „Gazprom“ aukso amžius Lietuvo­ je“. Pagrindinė straipsnio tezė – kad dėl visko, pradedant „Lietuvos du­ jų“ pardavimu ir baigiant jų kaino­ mis, vėlgi kalti socialdemokratai. Patys neskaitė

Monika Navickienė, Tėvynės sąjun­ gos-Lietuvos krikščionių demokra­ tų (TS-LKD) atsakingoji sekretorė, dienraščiui paaiškino, kad leidi­ nys skirtas partijos kolegoms ir bu­ vo dalijamas per partijos sąskrydį. „Jo tiražas apytiksliai daugiau ne­ gu 500. Dalijome per sąskrydį. Da­ bar platiname, kas liko. Nuspren­ dėm partijos nariams paaiškinti ir sudėjome jau publikuotus straips­ nius“, – dėstė M.Navickienė. Keista, tačiau saviškiai to leidinio nebuvo matę. Antai TS-LKD frak­ cijos Seime atstovas Jurgis Razma prisipažino brošiūros nė akyse ne­ regėjęs: „Jūs anksčiau už mane su ja susipažinote, tad nieko negaliu pasakyti.“ Kairieji brošiūros, pastaruo­ ju metu senamiesčio gyventojams mėtomos į pašto dėžutes, taip pat nebuvo regėję. „Tai primena ba­ nalų propagandinį leidinį. Kon­ servatoriai ketverius metus ne­ teisingai vertino situaciją, už tai nieko ir nenuveikė“, – nukirto socialdemokratų propagandinin­ kas G.Kirkilas.

SAM sua­be­jo­jo Sei­me svars­to­mu pro­jek­tu, ku­riuo sie­kia­ma nu­sta­ ty­ti baud­žiamąją at­sa­ko­mybę už pre­kybą žmo­gaus or­ga­nais, au­di­ niais, ląstelė­mis transp­lan­ta­ci­jai, ly­tinė­mis ląstelė­mis pa­gal­bi­niam ap­vai­si­ni­mui ar­ba emb­rio­nu ir už ne­teisėtą transp­lan­ta­ciją bei ne­ teisėtą pa­gal­binį ap­vai­si­nimą. Pa­taisų ini­cia­to­riai tei­gia, kad Baud­žia­ma­ja­me ko­dek­se yra nu­ ma­ty­ta at­sa­ko­mybė tik už vei­ kas, pa­da­ry­tas žmo­gaus gy­vy­bei ir svei­ka­tai, sie­kiant įgy­ti nu­ kentė­ju­sio­jo as­mens or­ganą ar au­ dinį, ir už vei­kas, pa­da­ry­tas vyk­ dant pre­kybą žmonė­mis, sie­kiant įgy­ti nu­kentė­ju­sio­jo as­mens or­ ganą, au­dinį ar­ba ląste­lių. Ta­čiau pa­mi­ni­ma, kad į šių veikų sri­ tį ne­pa­tektų ne­ma­ža da­lis ga­limų pre­ky­bos or­ga­nais, au­di­niais ir ląstelė­mis at­vejų, ku­rie pa­žeid­žia žmo­gaus kūno ne­lie­čia­mumą, taip pat ne­pa­tektų ir pre­ky­ba ly­tinė­mis ląstelė­mis, skir­to­mis pa­gal­bi­niam ap­vai­si­ni­mui, ar­ba emb­rio­nu. Pa­sak SAM, pro­jek­to ini­cia­ to­riai ne­pag­rind­žia, kodėl rei­ kia kri­mi­na­li­zuo­ti pa­tį ne­teisė­ tos transp­lan­ta­ci­jos ar ne­teisė­to pa­gal­bi­nio (dirb­ti­nio) ap­vai­si­ni­ mo faktą. Kar­tu mi­nis­te­ri­ja pa­reng­ta­me Vy­riau­sybės iš­va­dos pro­jek­te nu­ ro­do, kad nors siū­lo­mos kri­mi­na­ li­zuo­ti vei­kos tie­sio­giai ne­įtvir­ tin­tos Baud­žia­ma­ja­me ko­dek­se kaip draud­žia­mos, ta­čiau dau­ge­ liu at­vejų jas api­ma ki­ti ko­dek­so

straips­niai, pa­vyzd­žiui, nu­ma­tan­ tys at­sa­ko­mybę tam, kas už­siėmė pre­ky­ba žmonė­mis siek­da­mas įgy­ti nu­kentė­ju­sio as­mens or­ganą, au­dinį ar­ba ląste­lių, tam, kas nu­ žudė kitą žmogų siek­da­mas įgy­ti nu­kentė­ju­sio as­mens or­ganą, au­ dinį ar ląste­lių, ar­ba tam, kas sun­ kiai su­ža­lo­jo ar su­sarg­di­no siek­ da­mas įgy­ti nu­kentė­ju­sio as­mens or­ganą, au­dinį ar­ba ląste­lių.

Įstatymo rengėjai turi pagrįsti, kodėl už tam tikras priemones būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę kaip kraštutinę priemonę. Mi­nis­te­ri­ja taip pat at­krei­pia dėmesį, kad už teisės aktų, reg­la­ men­tuo­jan­čių žmo­gaus au­di­nių, ląste­lių ir or­ganų, taip pat iš žmo­ gaus gautų au­di­nių bei ląste­lių pa­ ga­mintų pro­duktų, skirtų nau­do­ti žmo­gui, do­no­rystę, įsi­gi­jimą, iš­ty­ rimą, ap­do­ro­jimą, kon­ser­va­vimą, lai­kymą, pa­skirs­tymą ir transp­lan­ ta­ciją, pa­žei­di­mus yra nu­ma­ty­ta ad­mi­nist­ra­cinė at­sa­ko­mybė. „Įsta­ty­mo pro­jek­to rengė­ jai pri­va­lo pa­teik­ti aiškų siū­lomų kri­mi­na­li­zuo­ti veikų pa­pli­ti­mo, jų pa­vo­jin­gu­mo ar ke­lia­mos grės­ mės tei­si­niams gėriams pa­grin­ dimą, taip pat pa­grįsti, kodėl ap­ ta­ria­mos vei­kos yra tos, už ku­rias būti­na tai­ky­ti baud­žiamąją at­sa­ ko­mybę kaip ul­ti­ma ra­tio prie­ monę“, – tei­gia SAM at­sto­vai. Vy­riau­sybė iš­vadą nu­ma­to tvir­ tin­ti po­sėdy­je kitą sa­vaitę. „Klaipėdos“, BNS inf.

Prie­ši­na­si: SAM at­sto­vai ma­no, kad Sei­mo siū­ly­mai išplės­ti baus­

mes už or­ganų pre­kybą yra per griež­ti.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

6

pirmadienis, liepos 22, 2013

nuomonės

Per Jū­ros šven­tę – lais­va­die­nis?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Klie­din­ti de­mok­ra­ti­ja

d.janauskaite@kl.lt

Dėl dang­te­lių įpyk­dė par­da­vė­ja

D

vi die­nas kas­met vyks­tan­čios Jū­ros šven­tės ren­gi­nių pa­si­žiū­rė­ti į Klai­pė­dą at­vyks­ta dau­gy­bė žmo­nių iš vi­sos Lie­tu­vos. Per to­kį trum­pą lai­ką ne­daž­nas spė­ja pa­ma­ty­ti vis­ką, ką siū­lo or­ga­ni­za­to­riai, o pa­si­mė­ gau­ti jū­ros ma­lo­nu­mais vi­sai ne­bū­na lai­ko. Šven­tė – ne tik links­my­bės, bet ir jū­ri­nės vals­ty­bės ak­cen­ tas. Jos me­tu ati­duo­da­ma pa­gar­bos duok­lė jū­ri­nin­kams bei jū­ri­niam vers­lui. Min­tis, kad Jū­ros šven­tė tu­rė­tų bū­ti įtrauk­ta į ša­lies šven­čių są­ra­šą, o jai pa­mi­nė­ti rei­kė­tų il­go­jo sa­vait­ga­lio, ky­la ne tik klai­pė­die­čiams. Ar rei­kia Jū­ros šven­tę skelb­ti vals­ty­bės šven­te, kol kas ne­su­ta­ria net uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jai.

Prieš

Saulius Pocius

L

au­kė­me, lau­kė­me ir su­lau­kė­ me. Pak­vai­š u­s ių biu­rok­ra­t i­ jos te­t u­ly­čių no­rai iš­si­pil­dė – ne­pil­na­me­č ius da­bar įsta­t y­ mas sau­go la­biau už na­cio­na­li­nes ver­ty­ bes. Jie ga­li ne­var­žo­mai drė­kin­ti sie­nas, spar­dy­ti pen­si­nin­kams už­pa­ka­lius, o iš aš­t uo­n ias­de­šimt­me­tės in­va­l i­dės rei­ka­ lau­t i jiems pa­čiulp­t i. Ir dėl to, su­pran­ta­ ma, yra ne­kal­ti. Ofi­cia­liai. Tuo pa­si­rū­pi­no Sei­mas, keis­da­mas Bau­džia­mą­jį ko­dek­są ir dar 2006-ai­siais priim­da­mas Ne­pil­na­ me­čių ap­sau­gos nuo nei­gia­mo vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos po­vei­kio įsta­ty­mą. At­ro­dy­tų, kad ten­ka re­gė­ti kuok­te­lė­ju­sią Te­mi­dę, – iki 14 me­tų jų net teis­ti ne­ga­li­ ma. Tai­g i jei­g u dvy­l i­ka­me­t is pei­l iu nu­

dai­gos nuo jo be­si­gy­nu­sį žmo­g ų, kal­tas bus ne žu­di­kas, o pa­ti au­ka, nes pa­si­pai­ nio­jo, taip sa­kant, ne lai­ku ir ne vie­to­je. Žo­d žiu, de­mok­ra­t i­ja pas mus stra­pa­l io­ ja pa­šė­lu­sį idio­tiz­mo kan­ka­ną – mies­tus jau te­ro­ri­zuo­ja ne­sub­ren­dė­lių gau­jos, ku­ rios ne tik gvel­bia vis­ką iš ei­lės, bet ir nak­ ti­mis brau­na­si į par­duo­tu­ves ar ka­z i­no. Ši­tas kri­mi­na­l i­n is ne­plau­t ų vir­šu­gal­v ių gai­va­las nuo pat ma­ž ų die­nų įpra­to, kad suau­g u­sie­ji yra tas fo­nas, ku­r ia­me ga­l i­ ma elg­t is kaip tik no­r i. Ir da­r y­t i ką no­r i. Nes tie suau­g u­sie­ji yra bu­kap­ro­čiai, pa­ tys sa­ve įka­l i­nę sa­vo pa­čių su­si­gal­vo­t ų kvai­lų įsta­ty­mų pink­lė­se. Kas pa­sa­kys, kad tai ne­tei­sy­bė? Juk ne­ pil­na­me­čiai pas mus – tar­si psi­chi­niai li­ go­n iai, – abi šios so­cia­l i­nės gru­pės pri­ klau­so iš­skir­ti­nų­jų kas­tai. Par­duo­tu­vė­je jie va­gia ko­ka­ko­lą, o tu ne­ga­li net pirš­tu pa­grū­mo­ti, kad ne­pa­da­ry­tum skriau­dos neiš­si­vys­čiu­siai psi­chi­kai, – to­kie įsta­ty­ mai. Po­l i­ci­ja ne­pil­na­me­čių taip pat bi­jo, nes ga­li tek­ti at­sa­ky­ti pa­gal iš Va­ka­rų nu­ bež­džio­niau­tą įsta­ty­mą: pa­si­skųs, kad ga­ vo per na­gus, pa­rei­g ū­nui – bau­džia­mo­ji by­la. Ką ten pa­rei­g ū­nai. Net­ru­kus pa­tys tė­vai vai­k ų ne­ga­lės pa­l ies­t i, – „blū­d i­jan­ čios“ Sei­mo te­tu­lės ro­mio­mis fi­zio­no­mi­ jo­mis įtei­sins jau ir to­kią ne­są­mo­nę. Kaip čia at­si­ti­ko, kad ku­rian­tys įsta­ty­mus as­me­nys pir­miau­siai gal­vo­ja ne apie au­ kas, o nu­si­kal­tė­lius? Ne apie do­mi­nuo­jan­ čią vi­suo­me­nę, o apie at­ma­tas? Vei­kiau­ siai taip yra to­dėl, jog įsta­ty­mus ku­ria bet kas, tik ne tie, ku­rie įga­lūs tai da­ry­ti.

Prieš ke­le­tą die­nų bu­vau vie­no­ je par­duo­tu­vė­je, no­rė­jau nu­si­pirk­ ti kon­ser­va­vi­mui skir­tų stik­lai­nių dang­te­lių. Par­duo­tu­vės len­ty­no­je ra­dau jau pra­plėš­tą, dang­te­lių pil­ ną mai­še­lį, pa­siė­miau pen­kis, nes man tik tiek ir te­rei­kė­jo. Pras­to­vė­ jau il­go­je ei­lė­je, o ka­si­nin­kė at­si­sa­kė man juos par­duo­ti. Anot jos, ga­li­ ma pirk­ti tik po dvi­de­šimt vie­ne­tų. Ban­džiau paaiš­kin­ti, kad dang­te­lių mai­še­lis jau bu­vo pra­plėš­tas ir dau­ ge­lis pa­siim­da­vo tiek, kiek kam rei­ kia, bet ji prieš­ta­ra­vo ir ne­nu­si­lei­do. Pik­čiau­sia, jog spe­cia­liai va­žia­vau, vel­tui su­gai­šau lai­ką vien to­dėl, kad par­duo­tu­vių dar­buo­to­jai ne­su­ge­ba tvar­kin­gai su­rū­šiuo­ti pre­kių. In­ga

Trūks­ta veik­los

Ro­man­das Žiub­rys, vie­šo­sios įmo­nės „Klai­pė­dos šven­tės“ va­do­vas: – Man yra te­kę klau­sy­ti tar­pu­ka­rio vy­riau­sy­bės na­ rių pa­si­sa­ky­mus apie tai, jog Lie­tu­va tu­ri su­pras­ti, kad Klai­pė­da jai yra var­tai į pa­sau­lį, ir su­vok­ti, ko­kią nau­dą vals­ty­bei at­ve­ria Klai­pė­dos kraš­tas bei uos­tas. Esu tik­ ras, kad tas pa­ts yra ir dėl Jū­ros šven­tės. Ir mū­sų val­ džia tu­rė­tų lai­ky­tis to­kios pat po­zi­ci­jos. To­dėl ma­nau, kad pa­ro­dant uos­ta­mies­čio ver­tę vals­ty­bei, be abe­jo, rei­kė­tų la­biau su­reikš­min­ti ir Jū­ros šven­tę. Ma­nau, jog vals­ty­bė tu­rė­tų iš­nau­do­ti šią pro­gą, kad pi­lie­čiai su­pras­tų, kas yra jū­ri­nė vals­ty­bė ir ką uos­tas bei jū­ ra mums duo­da. Kul­tū­ri­nę da­lį mes ga­li­me už­tik­rin­ti, bet eko­no­mi­nės, moks­li­nės ar ki­tų pu­sių ga­lė­tų im­ tis vals­ty­bė.

Vik­to­ras Kro­lis, Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų va­do­vas: – Ma­nau, kad į klau­si­mą, ar skelb­ti Jū­ros šven­tę vi­ sos ša­lies šven­te ir leis­ti žmo­nėms ne­dirb­ti iš­ti­są il­gą­ jį sa­vait­ga­lį, rei­kė­tų žvelg­ti ne tik klai­pė­die­čių aki­mis, bet vi­sos Lie­tu­vos mas­tu. Nes lais­va­die­niai ski­ria­mi vi­sos vals­ty­bės žmo­nėms, o ne vie­nam mies­tui. Ma­ nau, ma­no nuo­mo­nei pri­tar­tų dau­ge­lis – da­bar ne tas lai­kas, kai ga­li­ma švęs­ti dar dau­giau. Mes pa­kan­ka­ mai daug šven­čia­me. Nors ne­pri­si­me­nu tiks­lios sta­ tis­ti­kos, bet, ma­no ži­nio­mis, esa­me tarp dau­giau­siai lais­vų die­nų per me­tus tu­rin­čių vals­ty­bių, to­dėl už­ teks švęs­ti, o juo la­biau di­din­ti ne­dar­bo die­nų skai­ čių. Vals­ty­bė dar ne­gy­ve­na taip ge­rai, kad tu­rė­tų pra­ ban­gą il­gai švęs­ti.

Skun­džiuo­si, nes Klai­pė­do­je vi­siš­kai nė­ra ką veik­ti. Vi­si po dar­bų už­si­ra­ ki­na na­muo­se, gat­vės lie­ka tuš­čios, mies­te nuo­bo­du. Kai grįž­tu iš ki­to mies­to, pa­vyz­džiui, iš Pa­lan­gos ar Vil­ niaus, pa­si­jau­čiu kaip kai­me. Mies­tas vi­siš­kai ap­mi­ręs, trūks­ta ju­de­sio. Ko­ dėl va­sa­ros va­ka­rais čia nė­ra or­ga­ni­ zuo­ja­mi jo­kie ren­gi­niai ar pra­mo­gos? Lu­kas

Truk­do rū­kan­tie­ji

Ne­ga­na to, kad vi­so­se au­to­bu­sų sto­ te­lė­se ga­li­ma pa­ma­ty­ti po ke­lis rū­ kan­čiuo­sius, rū­ko­riai ne­de­ra­mai el­ gia­si ir vie­ša­ja­me trans­por­te. Nu­me­ta nuo­rū­ką ir šo­ka į au­to­bu­są, o kva­pas pa­sklin­da vi­sur. Kai ku­rie dar įšo­kę ne­ga­li iš­mes­ti ci­ga­re­tės. Jie pa­tys rū­ ka­lų smar­vės neu­žuo­džia, o ne­rū­kan­ tiems vos įma­no­ma kvė­puo­ti. Tai gal tuoj bus ga­li­ma jiems ir au­to­bu­suo­se at­si­sė­du­siems už­si­rū­ky­ti? Ilo­na

Šil­ta vie­ta – biu­dže­ti­nis vers­las

Dė­ko­ja pjo­vė­jams

No­riu pa­si­džiaug­ti ir pa­dė­ko­ti pjo­ vė­jams, ku­rie nu­šie­na­vo tarp Žar­di­ nin­kų tven­ki­nio ir Smil­te­lės gat­vės esan­tį par­ką. Il­gai ma­ne ner­vi­no, kad prie me­de­lių pa­lik­tos dvi­met­ri­nės žo­lės, o da­bar taip gra­žiai vis­kas nu­ šie­nau­ta, su­tvar­ky­ta. Daug sma­giau ir ma­lo­niau vaikš­čio­ti po par­ką. Klai­pė­die­tė

Pa­gei­dau­ja teat­rų ir spek­tak­lių

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

D

až­nai sa­ko­ma, kad šil­ tos vie­te­lės yra gau­na­mos tik tu­rint pa­žįs­ta­mų dar aukš­tes­nė­se ins­ti­tu­ci­jo­se. Iš tie­sų taip ir yra. Bet tik val­diš­ka­ me sek­to­riu­je. Ten iš tie­sų te­be­gy­ vuo­ja tos se­nos so­vie­ti­nės tra­di­ ci­jos, kai dar­bo vie­tos su­ku­ria­mos pa­gal par­ti­nę li­ni­ją ar­ba pa­gal gi­mi­ nys­tės ry­šį.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

Dai­va Ja­naus­kai­tė

Už

Ne­pil­na­me­čiai pas mus – tar­si psi­chi­niai li­go­ niai, – abi šios so­cia­li­ nės gru­pės pri­klau­so iš­skir­ti­nų­jų kas­tai.

karštas telefonas

ne­su­tei­kia konk­re­čios eko­no­mi­ nės nau­dos. Tai bū­tų nu­si­kal­ti­mas prieš vers­lą. Kiek­vie­nas žmo­gus čia tu­ri daug ir pro­duk­ty­viai dirb­ti. Prie­šin­gu at­ve­ju jis yra ne­rei­ka­lin­ gas. Ir jo­kie gi­mi­nys­tės ar par­ti­niai ry­šiai jo­kios reikš­mės ne­tu­ri. Sup­ ran­ta­ma, ne­kal­bant apie šei­my­ni­ nes įmo­nes, ku­rio­se nė­ra sve­ti­mų. A.D.

Mies­tie­tė Pa­ren­gė Dai­no­ra Žal­py­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Ne išim­tis ir da­bar­ti­niai lai­kai, kai ge­rai ap­mo­ka­mą dar­bo vie­tą gau­na žmo­nės, tu­rin­tys tam tik­rų ry­šių, pa­de­dan­čių gy­ve­ni­me. Taip yra ir Klai­pė­do­je. Ta­čiau vi­siš­kai ki­taip yra pri­va­ čia­me sek­to­riu­je. Čia vis­ką le­mia žmo­gaus as­me­ni­nės ir dar­bo sa­vy­ bės. Joks nor­ma­lus darb­da­vys ne­ lai­kys įmo­nė­je dar­buo­to­jo, ku­ris

Pers­kai­čiau laik­raš­ty­je apie Jū­ros šven­ tę ir kon­cer­tus, ku­rie vyks mies­te. Man jau per 70 me­tų, tad įvai­rūs šiuo­lai­ki­ niai kon­cer­tai ma­no dva­sios ne­be­ten­ki­ na. La­bai no­rė­čiau, kad Klai­pė­do­je bū­tų pa­ro­dy­tas koks nors liau­diš­kas spek­ tak­lis, kad bū­tų ga­li­ma pa­sė­dė­ti, pa­si­ juok­ti. Prieš ke­le­tą me­tų bu­vau to­kia­me vai­di­ni­me Dre­ver­no­je, tai ir da­bar dar pri­si­me­nu tą spek­tak­lį, taip links­mai sė­dė­jo­me ir ska­niai juo­kė­mės. Pa­siil­gau to­kių da­ly­kų. Ta­da man bū­tų tik­ra Jū­ros šven­tė. Be abe­jo, atei­siu ir į mu­gę, pa­si­ vaikš­čio­siu pa­lei Da­nę, bet ta šiuo­lai­ki­ nė mu­zi­ka jau ne­be ma­no am­žiui.

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, liepos 22, 2013

ekonomika De­ga­lai ­ bran­go

Ty­ri­mas ­ įstri­go

€

Per sa­vaitę de­galų kai­nos de­ga­linė­se pa­ didė­jo. E95 markės ben­zi­nas penk­ta­dienį „Lu­koil“ kai­na­vo 4,76 li­to, „Or­len“ – 4,69 li­to, „Sta­toil“ – 4,74 li­to, ati­tin­ka­mai 11, 3 ir 14 centų dau­giau nei pra­ėjusį penk­ta­ dienį. Dy­ze­li­nas „Lu­koil“ de­ga­linė­se per sa­vaitę pa­bran­go 12 centų, iki 4,51 li­to, „Or­len“ – 9 cen­tais, iki 4,49 li­to, „Sta­toil“ – 10 centų, iki 4,5 li­to, su­skys­tintųjų dujų kai­na ne­si­keitė – jos kai­na­vo 2,12 li­to.

Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba jau ket­virtą kartą pra­tęsė dar per­nai kovą pra­dėtą ty­rimą dėl žve­jy­bos vi­daus van­de­ny­se kvotų sky­ ri­mo tai­syk­lių. Ty­ri­mas pra­tęstas, nes Že­ mės ūkio mi­nis­te­ri­ja ta­rybą in­for­ma­vo, kad nuo lie­pos 1 d. kvo­tas skirs­to Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja, o Žemės ūkio mi­nis­te­ri­jos tai­ syklės ar­ti­miau­siu me­tu ne­teks ga­lios. Ty­ ri­mas dėl tai­syk­lių jau bu­vo pra­tęstas rug­ pjūtį ir lapk­ritį bei šie­met va­sarį.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,9530 DB sva­ras ster­lingų 1 4,0022 JAV do­le­ris 1 2,6282 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5348 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9162 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1474 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3993 Ru­si­jos rub­lis 100 8,1036 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7902

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

–0,4417 % +0,1076 % –0,2732 % +0,3087 % +0,0142 % +0,1180 % +0,0614 % –0,1651 % –0,0287 %

Lietuvai – Europos lobistų dėmesys

Į ES Ta­ry­bai pir­mi­nin­kau­jan­čią Lie­tuvą kryps­ta ne tik Eu­ro­pos biu­rok­ratų, bet ir lo­bistų akys. Šie jau mi­na mūsų vald­žios slenks­čius, tikė­da­mie­si jų at­sto­ vau­ja­moms in­te­resų grupėms pa­lan­kių spren­dimų.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Ap­si­lankė pas ša­lies va­do­vus

Praė­ju­sios sa­vaitės pa­bai­go­je Lie­tu­ vo­je ap­si­lankė vie­nos įta­kin­giau­sių Eu­ro­pos vers­lo lo­bistų or­ga­ni­za­ci­ jos „Bu­si­ness Eu­ro­pe“ de­le­ga­ci­ja. Jai at­si­vėrė pa­čių aukš­čiau­sių ša­ lies pa­reigūnų – Pre­zi­dentės Da­ lios Gry­baus­kaitės, prem­je­ro Al­ gir­do But­ke­vi­čiaus ir ūkio mi­nist­ro Eval­do Gus­to – du­rys. Kaip dien­raš­čiui pa­sa­ko­jo vie­ nin­te­lis lo­bis­ti­ne veik­la Briu­se­ ly­je ofi­cia­liai už­sii­man­tis lie­tu­ vis To­mas Va­si­levs­kis, ne­svar­bu, ku­ri ša­lis vie­nu ar ki­tu me­tu pir­ mi­nin­kau­ja ES Ta­ry­bai, ji vis tiek su­lau­kia ge­ro­kai di­des­nio lo­bistų dėme­sio, nes to­kia vals­tybė tie­ sio­giai da­ly­vau­ja svars­tant ir prii­ mant vi­sai Bend­ri­jai reikš­min­gus spren­di­mus.

To­mas Va­si­levs­kis:

Įvairūs lo­bis­tai jau vei­kia mūsų ša­ly­je ir sie­kia, kad prii­ma­ mi spren­di­mai būtų nau­din­gi jų at­sto­vau­ ja­moms in­te­resų grupėms. Tad ir mūsų ša­lies pa­reigū­nai bei po­li­ti­kai šį pus­metį tik­rai su­lauks daž­nes­nių ne tik ko­legų iš už­sie­ nio, bet ir įvai­rių or­ga­ni­za­cijų at­ stovų vi­zitų. „Ir čia kal­ba­ma ne tik apie verslą. Tai ir įvai­rios ne­vy­riau­sy­binės, vi­ suo­me­ninės, ap­lin­ko­sau­gos bei ki­ tos or­ga­ni­za­ci­jos. Jei pa­žiūrė­tu­me, kiek šiuo me­tu Lie­tu­vo­je vyks­ta pir­ mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai ren­gi­nių ir ku­rių or­ga­ni­za­cijų at­sto­vai į jas at­ vyks­ta, pa­ma­ty­tu­me, jog įvairūs lo­ bis­tai jau vei­kia mūsų ša­ly­je ir sie­ kia, kad prii­ma­mi spren­di­mai būtų nau­din­gi jų at­sto­vau­ja­moms in­te­ resų grupėms. Tai vi­siš­kai nor­malūs pro­ce­sai“, – aiš­ki­no T.Va­si­levs­kis. Pak­laus­tas, ku­rie Lie­tu­vos pir­ mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai klau­si­

mai la­biau­siai do­mi­na vers­lo lo­bis­ tus, T.Va­si­levs­kis teigė, kad svar­bu vis­kas, kas su­si­ję su lais­vu pre­kių ir žmo­nių judė­ji­mu, ener­ge­ti­ka, įmo­nių kon­ku­ren­cin­gu­mo di­di­ni­ mu, il­ga­lai­kiu Bend­ri­jos biud­že­tu, Bankų sąjun­ga, jau­ni­mo ne­dar­bu ir t. t. Pabrėžė ES kon­ku­ren­cin­gumą

Lie­tu­vo­je viešė­ju­si or­ga­ni­za­ci­jos „Bus­i­ness Eu­ro­pe“ pre­zi­dentė Em­ ma Mar­ce­gag­lia teigė, kad ener­ge­ ti­kos po­li­ti­ka, ge­res­nis fi­nan­sa­ vi­mas ir ža­liavų paieš­ka pa­dėtų Eu­ro­pai iš­lik­ti kon­ku­ren­cin­gai. „Mums rei­kia ki­to­kios ener­ge­ ti­kos po­li­ti­kos, nes mes ne­ga­li­me var­žy­tis su JAV, jei jos tu­ri ma­žes­nes ener­gi­jos kai­nas. Mums rei­kia ge­ res­nio pri­ėji­mo prie pa­skolų, mums rei­kia pri­ėji­mo prie ža­liavų. Ki­nai daug ieš­ko Af­ri­kos vals­tybė­se – Eu­ro­pa to ne­da­ro. Taip pat mes tu­ ri­me in­ves­tuo­ti ES biud­že­to pi­ni­ gus į trans­por­to sek­to­riaus ty­ri­ mus“, – teigė „Bu­si­ness Eu­ro­pe“ va­dovė. Ji sakė, kad su A.But­ke­vi­čiu­ mi ap­tarė ir jau­ni­mo ne­dar­bo pro­ ble­mas. Pa­sak jos, svei­kin­ti­na, kad šiai pro­ble­mai ES ski­ria 6 mlrd. eu­ rų, ta­čiau, anot E.Mar­ce­gag­lios, tai trum­pa­lai­kis pro­ble­mos spren­di­ mas. Rei­kia ieš­ko­ti ir il­ga­lai­kių bū­ dų, kaip uni­ver­si­tetų per­tvar­ka bei pa­pras­tesnė pra­kti­ka. E.Ma­ce­gag­lia taip pat teigė Lie­ tu­vos prem­je­rui iš­sa­kiu­si nuo­ monę, jog rei­kia stip­rin­ti Eu­ro­pos pra­monę, kad ji su­kurtų bent 20 pro­c. BVP. „Busi­ness Eu­ro­pe“ va­dovė pa­ brėžė, kad reikėtų ska­tin­ti moks­ lo ins­ti­tu­cijų, pro­fe­si­nių mo­kyklų ir vers­lo bend­ra­dar­bia­vimą. Pa­sak E.Mar­ce­gag­lios, tai būtų abi­pu­siš­ kai nau­din­ga tiek įmonėms, tiek stu­den­tams, ku­rie įgytų pra­kti­kos ir vėliau galėtų sėkmin­giau in­teg­ ruo­tis į dar­bo rinką. Ti­ki­si bend­ra­dar­biau­ti

„Bu­si­ness Eu­ro­pe“ de­le­ga­ciją pri­ ėmęs prem­je­ras A.But­ke­vi­čius sa­ kė, kad jo va­do­vau­ja­ma Vy­riau­sybė vi­suo­met bus at­vi­ra konst­ruk­ty­vių pa­si­ūlymų tu­rin­tiems vers­lo at­sto­ vams.

Susidomėjo: Tarybai pirmininkaujančios šalys visuomet sulaukia padažnėjusių įvairių patarėjų vizitų. Penktadie­

nį organizacijos „Business Europe“ vadovus E.Marcegaglią ir Marką J.Beyrerį priėmė premjeras A.Butkevičius.

„Lie­t u­vos Vy­r iau­sybė pa­l ai­ ko vi­sas aso­cia­ci­jas, ku­rios sie­kia pa­ge­rin­ti ho­ri­zon­talųjį koor­di­ na­vimą ES ly­giu, stip­rin­ti įmo­ nių kon­ku­ren­cin­gumą ir pri­si­de­ da prie sklan­daus dar­bo rin­kos funk­cio­na­vi­mo. Vie­na to­kių or­ ga­ni­za­cijų ir yra „Bu­si­ness Eu­ro­ pe“, – sakė įta­kin­gus lo­bis­tus pri­ ėmęs prem­je­ras. Pa­sak jo, su­si­ti­ki­me bu­vo kalbė­ta apie eko­no­mi­kos si­tua­ciją, pa­si­da­ ly­ta pa­tir­ti­mi ir po­žiū­riu į to­les­nius svar­biau­sius sie­kius bei dar­bus. „Sup­ran­ta­m e, kad pa­sau­ly­je eko­no­mi­niai sun­ku­mai dar ne­si­ baigė. Todėl pri­va­lo­me pa­ge­rin­ ti sa­vo eko­no­mi­nes sąly­gas ir iš­ lai­ky­ti tvarų eko­no­mi­kos au­gimą. Mūsų pa­grin­di­nis prio­ri­te­tas yra at­skleis­ti ša­lies eko­no­minį po­ ten­c ialą, su­m a­ž i­n ant nor­m i­ nius rei­ka­la­vi­mus ir koor­di­nuo­ jant vals­tybės po­li­ti­kos vyk­dymą, taip pat su­ma­žin­ti ad­mi­nist­ra­ci­ nes pro­cedū­ras. Mes jau da­ro­me pa­žangą šio­je sri­ty­je“, – kalbė­jo A.But­ke­vi­čius. Ūkio mi­nist­ras E.Gus­tas taip pat teigė, kad ti­ki­si sėkmin­go bend­ra­ dar­bia­vi­mo su Eu­ro­pos vers­lui at­ sto­vau­jan­čiais lo­bis­tais. „Ti­kiu, kad šian­die­nos su­si­ti­ki­ mas taps pa­grin­du pro­duk­ty­viam ir abiem pusėms nau­din­gam bend­

Bu­tau­to Ba­raus­ko / BFL nuo­tr.

ra­dar­bia­vi­mui tiek Lie­tu­vos pir­mi­ nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai lai­ko­tar­piu, tiek ir vėliau. Or­ga­ni­za­ci­ja jau da­ bar glaud­žiai bend­ra­dar­biau­ja su Lie­tu­va ren­gian­tis ne­for­ma­liam ES Kon­ku­ren­cin­gu­mo ta­ry­bos mi­ nistrų, at­sa­kingų už vi­daus rinką ir pra­monę, su­si­ti­ki­mui, vyk­sian­ čiam Vil­niu­je lie­pos 22, 23 d.“, – sakė E.Gus­tas. Vers­las – Bendrijos va­rik­lis

Ša­l ies va­d ovė D.Gry­b aus­kaitė „Bu­s i­n ess Eu­ro­p e“ at­s to­vams aiš­ki­no, kad būtent jų at­sto­vau­ ja­mas vers­las ir yra ša­lių klestė­ ji­mo va­rik­lis. „Vers­lo sėkmė – vi­sos Eu­ro­pos stip­rybė. Tam, kad Eu­ro­pa galė­ tų kon­ku­ruo­ti pa­sau­ly­je, būti­na stip­rin­ti Eu­ro­pos bendrąją rinką ir su­da­ry­ti ge­res­nes sąly­gas vers­lui veik­ti“, – sakė Pre­zi­dentė.

Pa­sak D.Gry­baus­kaitės, kol kas ne vi­so­se Eu­ro­pos ša­ly­se vers­lui sąly­gos yra pa­lan­kios. Eko­no­minė krizė pa­lietė dau­gelį vers­lo įmo­nių, todėl Lie­tu­va, per­ėmu­si pir­mi­nin­ ka­vi­mo ES Ta­ry­bai vairą, sieks at­ kur­ti Eu­ro­pos kon­ku­ren­cin­gumą. Kaip vieną iš prie­mo­nių tai pa­siek­ ti Pre­zi­dentė įvar­di­jo ener­ge­ti­nių salų pa­nai­ki­nimą ir bend­ro­sios ES vi­daus ener­gi­jos rin­kos su­kūrimą, nes šiuo me­tu eu­ro­pie­čiai už ener­ gi­jos iš­tek­lius mo­ka per bran­giai. Pre­zi­dentė pa­brėžė, kad Lie­tu­ vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai ir Eu­ro­pos vers­lo prio­ri­te­tai su­tam­ pa. Todėl bend­ras dar­bas dėl visų eu­ro­pie­čių ge­rovės bus la­bai svar­ bus. Pa­sak ša­lies va­dovės, būti­na už­tik­rin­ti jau­ni­mo kar­je­ros ga­li­my­ bes, todėl vers­las turėtų dar ak­ty­ viau pri­si­dėti sprend­žiant jau­ni­mo ne­dar­bo pro­ble­mas.

Tra­di­ci­niai vi­zi­tai Eu­ro­pos vers­lo įmo­n ių aso­cia­ci­jos „Bu­si­ness Eu­ro­pe“ va­do­vybės su­si­ti­ ki­mas su pir­mi­n in­kau­jan­čios ša­l ies vy­riau­sybės at­sto­vais – il­ga­metė or­ ga­n i­z a­c i­jos tra­d i­c i­ja. Ši aso­c ia­c i­ja vie­ni­ja 41 vers­lo ir pra­monės įmo­nių aso­cia­ciją iš 35 ša­lių. Iš vi­so po „Bus­i­

ness Eu­ro­pe“ spar­nu glaud­ž ia­si apie 20 mln. įmo­nių iš vi­so Se­no­jo že­my­ no. Or­ga­n i­za­ci­jos tiks­las – už­t ik­r in­ ti, kad būtų tin­ka­mai at­sto­vau­ja­ma įmo­n ių in­te­re­sams Eu­ro­pos ins­t i­tu­ ci­jo­se sie­k iant au­g i­mo ir kon­k u­ren­ cin­gu­mo Eu­ro­po­je.

8

pirmADIENIS, liepos 22, 2013

pasaulis Apmėtė ak­me­ni­mis

Mir­ti­nas prie­sko­nis

Bu­či­nys ka­ra­lie­nei

Mi­nia de­monst­rantų už­puolė opo­zi­ci­jos ly­de­rius iš Jung­ti­ nio na­cio­na­li­nio judė­ji­mo (JNJ) Gru­zi­jos va­ka­ruo­se esan­čia­me Zug­did­žio mies­te. Pas­ta­ruo­ ju me­tu ša­ly­je tvy­ro įtam­pa dėl artė­jan­čių ša­lies va­do­vo rin­ kimų. JNJ ap­kal­ti­no val­dan­čiąją koa­li­ciją „Gru­zi­jos sva­jonė“ su­ ren­gus pro­tes­to mi­tingą.

Alie­ju­je, nau­do­ta­me ruo­šiant maistą mo­kyk­lo­je, nuo ku­rio Rytų In­di­jo­je mirė 23 moks­lei­ viai, bu­vo „la­bai tok­siš­ko“ kon­ cent­ruo­to in­sek­ti­ci­do, nau­do­ ja­mo žemės ūky­je. Vai­kai iš Bi­ ha­ro vals­ti­jos Gan­da­ma­no kai­ mo mirė su­valgę lęšių, bul­ vių ir ry­žių. Vaikų am­žius bu­vo nuo 4 iki 12 metų.

Du de­šimt­me­čius Bel­giją val­ dęs 79 metų Al­ber­tas II per sos­to at­si­sa­ky­mo ce­re­mo­niją pa­siuntė „di­delį bu­činį“ ka­ra­ lie­nei Pao­lai. Al­ber­tas II sos­to at­si­sakė sa­vo vy­riau­sio­jo sū­ naus, 53 metų Philippe’o, ku­ ris da­bar tam­pa sep­tin­tuo­ ju smar­kiai su­si­skald­žiu­sios vals­tybės mo­nar­chu, nau­dai.

Šventų nėra? Ita­li­jos ži­niask­lai­da skel­bia, kad Va­ti­ka­no ban­ke į svarbų po­stą pa­ ties po­pie­žiaus Pran­ciš­kaus pa­so­ din­tas pre­la­tas – pa­garsėjęs šven­ to­jo mies­to ku­lua­ruo­se gėjus.

Italų sa­vait­raš­tis „L’Espresso“ tvir­ti­no, kad pre­la­tas Bat­tis­ ta Ric­ca, pa­skir­tas į Va­ti­ka­no banką, bu­vo už­mezgęs ho­mo­ sek­sua­lius san­ty­kius, kai dir­ bo Va­ti­ka­no am­ba­sa­do­je Mon­ te­vidė­ju­je, Urug­va­ju­je, be to, turė­jo ro­maną su vie­nu švei­ carų gvar­di­nin­ku. Va­ti­ka­no eks­per­tas Sand­ro Ma­gis­te­ris pa­brėžė, kad B.Ric­ ca kartą bu­vo smar­kiai su­muš­ tas, kai trai­nio­jo­si po gėjų su­ si­rin­kimų vie­tas Urug­va­ju­je, o vie­nam švei­carų gvar­di­jos ka­pi­ to­nui išrū­pi­no ap­gy­ven­di­nimą ir duo­da­vo pi­nigų. Ga­liau­siai 2000 m. dėl sa­ vo el­ge­sio jis bu­vo at­šauk­tas iš Mon­te­vidė­jo. Be to, jis bu­vo įstrigęs lif­te su nak­čiai į am­ba­sadą pa­si­kvies­ tu jau­nu vy­riš­kiu, ir juos abu reikė­jo gelbė­ti. Tie­sa, „L’Espresso“ pri­du­ria, kad vei­kiau­siai Pran­ciš­kus ne­ nu­tuokė apie B.Ric­cos praeitį, kai šie­met pa­skyrė jį sa­vo as­me­ ni­niu at­sto­vu Va­ti­ka­no ban­ke. Esą skan­da­las bu­vo kruopš­čiai sle­pia­mas net nuo aukš­čiau­sių Baž­ny­čios hie­rarchų. Po Mon­te­vidė­jo B.Ric­ca užė­ mė ke­lis pres­ti­ži­nius po­stus Ro­ mo­je, pa­vyzd­žiui, va­do­va­vo Šv. Mor­tos re­zi­den­ci­jai, ku­rio­je gy­ ve­na po­pie­žius. „Dėl to jis galė­ jo regz­ti painų san­ty­kių su aukš­ čiau­siais ka­ta­likų hie­rar­chi­jos sluoks­niais vi­sa­me pa­sau­ly­je tinklą“, – spėlio­jo S.Ma­gis­te­ris. Pa­sak jo, pa­žin­tys lei­do B.Ric­ cai nu­slėpti pi­kan­tiš­kas gy­ve­ ni­mo de­ta­les. Ga­li­mas da­ly­kas, kaip tvir­ti­na laik­raš­čio žur­na­lis­ tas, B.Ric­cos praei­ties už­tu­ša­vi­ mas bu­vo „gėjų lo­bistų“ veik­los Va­ti­ka­ne pa­vyz­dys. „L’Espresso“, BNS inf.

Did­žio­jo au­to­mo­bi­ lių ga­my­bos tre­je­to – „Ge­ne­ral Mo­tors“ (GM), „Chrys­ler“ ir „Ford“ – na­mais ka­dai­se buvęs Det­roi­tas vir­to tikrų tik­riau­ siu už­kam­piu. Smu­kus ga­my­bai mies­tas iš­tuštė­jo, o da­bar sken­di sko­lo­se ir tam­so­je.

Ap­leis­ta: to­kių kaip šis pa­statų Det­roi­te – tūkstan­čiai, ka­dai­se juo­se gy­ve­no dar­bi­nin­kai iš vi­sos ša­lies.

Ar pa­vyks Det­roi­tui pri­si­kel­ti? Su­mažė­jo gy­ven­tojų

Šlo­vingą Det­roi­to, įsikū­ru­sio JAV šiaurės ry­tuo­se pa­lei sieną su Ka­ na­da, praeitį pri­me­na cent­rinė­ je mies­to da­ly­je stūksan­tys pen­ki GM stik­lo bokš­tai. GM bokš­tai – did­žiau­si pa­sta­tai mies­te. Ka­dai­se įmonė bu­vo did­žiau­sia mies­to darb­davė, tai­gi ir mo­kes­čių mokė­to­ja. Ta­čiau ga­my­ ba smu­ko, o vėliau per­si­kėlė ki­tur, todėl GM, kaip ir ki­ti JAV au­to­mo­ bi­lių ga­my­bos mil­ži­nai, ne­su­gebė­jo at­lai­ky­ti kon­ku­ren­cinės ko­vos. Prie Det­roi­to nuo­smu­kio pri­si­ dėjo ir ra­sinė ne­san­tai­ka. Įtam­pa, ki­lu­si pra­ėju­sio am­žiaus 7-aja­me de­šimt­me­ty­je, pa­ska­ti­no vi­du­ rinės klasės bal­taod­žius gy­ven­to­ jus spruk­ti į prie­mies­čius. Vers­ las pa­sekė jų pa­vyzd­žiu. Det­roi­to cent­ras iš­tuštė­jo, su­mažė­jo ir į iž­ dą mo­kamų mo­kes­čių. Tuo me­tu prie­mies­čiai iš­siplėtė, o jiems iš­ lai­ky­ti reikė­jo did­žiu­lių pi­nigų. Ga­liau­siai vie­nas po ki­to mies­ tą ėmė pa­lik­ti žmonės. Prieš pusę am­žiaus ket­vir­tu pa­gal dydį Jung­ ti­nių Vals­tijų mies­tu tapęs Det­roi­ tas ėmė trauk­tis. 1950 m. ja­me gy­ve­no 1,8 mln. žmo­nių, o 2012 m., re­mian­tis ofi­ cia­liais duo­me­ni­mis, – vos apie 700 tūkst. Det­roi­tas šiuo me­tu uži­ma tik 18-ą vietą did­žiau­sių JAV mies­ tų sąra­še. Pas­ku­tinį smūgį mies­ tui su­davė 2009 m. eko­no­mi­kos ir fi­nansų krizės su­kel­tos did­žiųjų JAV au­to­mo­bi­lių ga­my­bos gi­gantų fi­nan­sinės bėdos. Juos trauk­ti iš bank­ro­to liū­no te­ko vy­riau­sy­bei. Mil­ži­niš­kos sko­los

„Reu­ters“ nuo­tr.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Praė­ju­sios sa­vaitės pa­bai­go­je Det­ roi­tas ta­po did­žiau­siu iki šiol JAV

mies­tu, ku­ris pa­skelbė apie sa­vo bank­rotą. Ne­nuos­ta­bu, nes mies­to sko­los dėl be­sai­kio sko­li­ni­mo­si pa­ siekė įspūdin­gus 18,5 mlrd. do­le­rių. Skolų mies­tas jau ne­su­ge­ba grąžin­ ti. Praė­jusį mėnesį mokė­ji­mus te­ ko nu­trauk­ti. Pa­sak Mi­či­ga­no vals­ti­jos gu­ber­ na­to­riaus Ric­ko Sny­de­rio, ki­to­kios išei­ties ne­bu­vo, tik skelb­ti mies­ tą ne­mo­kiu. Tie­sa, gu­ber­na­to­rius pri­pa­ži­no, kad dėl did­žiau­sio vals­ ti­jos mies­to bank­ro­to ki­tiems vals­ ti­jos mies­tams ir re­gio­nams nea­be­ jo­ti­nai bus sun­kiau gau­ti kre­di­tus, ne­pai­sant iki šiol ga­na pa­ti­kimų Mi­či­ga­no vals­ti­jos lakštų. „Tai sun­kus žings­nis, ta­čiau vie­ nin­telė įgy­ven­di­na­ma ga­li­mybė spręsti pro­blemą, bren­du­sią še­ šis de­šimt­me­čius“, – pri­pa­ži­no R.Sny­de­ris. Prob­le­ma, kad mies­tas su­ren­ka la­bai ma­žai mo­kes­čių. Todėl die­na iš die­nos yra pri­vers­tas ma­žin­ti vie­ šųjų pa­slaugų mastą, o tai ska­ti­na gy­ven­to­jus kel­tis į ki­tus mies­tus. Pag­rin­dinė mies­to darb­davė – au­to­mo­bi­lių pra­monė – ir­gi ėmė ma­žin­ti dar­buo­tojų skai­čių, nes au­to­ma­ti­za­vo ga­mybą ar­ba per­kėlė ją į ki­tus re­gio­nus. Ga­liau­siai ame­ ri­kie­tiš­kus au­to­mo­bi­lius nu­kon­ku­ ra­vo Azi­jos ga­min­to­jai, ku­rie ėmė steig­ti sa­vo ga­myk­las JAV. Gu­ber­na­to­rius R.Sny­de­ris pa­ brėžė, kad mies­tui rei­kia nau­jos pra­džios, vėliau jis galėtų ban­dy­ti sto­tis ant kojų. „Det­roi­to pi­lie­čiai pel­ny­tai pri­va­lo įgy­ti aiškų ke­lią iš nuo­lat blo­gi­namų viešųjų pa­slaugų ra­to, – sakė R.Sny­de­ris. – Vie­nin­ te­lis pa­ti­ki­mas ke­lias į sta­bilų ir tvirtą Det­roitą – pra­šy­ti bank­ro­to ap­sau­gos.“

R.Sny­de­ris šių metų pra­džio­je mies­to sko­loms tvar­ky­ti pa­skyrė ne­pap­rastąjį mies­to ad­mi­nist­ra­to­ rių – bank­ro­to bylų eks­pertą Ke­ vyną Orrą. Tikė­ta­si, kad mies­tui galbūt pa­ vyks iš­si­ka­pa­no­ti iš skolų liū­no, ta­čiau ad­mi­nist­ra­to­rius pri­pa­ži­no, kad ma­to tik vieną ke­lią iš su­si­da­ riu­sios pa­dėties – bank­rotą.

Tai sun­kus žings­nis, ta­čiau vie­nin­telė įgy­ ven­di­na­ma ga­li­mybė spręsti pro­blemą.

Nus­ta­ty­ta, kad mies­tas ne­ga­ li su­mokė­ti sa­vo skolų, jų ne­mo­ka nu­sta­ty­tu lai­ku ir yra ne­mo­kus. Det­roi­tas jau il­giau nei de­šimt­ metį sko­li­no­si, kad su­mokėtų sa­vo sko­las, o ši trum­pa­re­giš­ka po­li­ti­ka dar la­biau iš­tuš­ti­no mies­to iždą. Šiuo me­tu iš kiek­vie­no į mies­to iždą pa­ten­kan­čio do­le­rio apie 38 cen­tus ski­ria­ma sko­loms grąžin­ti ir įsi­pa­rei­go­ji­mams, to­kiems kaip pen­sijų mokė­ji­mas, vyk­dy­ti. Prog­no­zuo­ja­ma, kad iki 2017 m., jei ne­bus da­ro­ma re­formų, šios iš­ lai­dos pa­sieks 65 pro­c. mies­to pa­ jamų. „Da­bar at­si­ve­ria ga­li­mybė su­stab­dy­ti 60 metų tru­kusį nuo­ smukį, – žadė­jo R.Sny­de­ris. – Su­ kur­si­me stip­resnį, ge­resnį Det­roitą. Ne vien šio mies­to, bet ir vals­ti­jos pi­lie­čiai to nu­si­pelnė.“ Pro­tes­tuo­ja prie­š bank­rotą

R.Sny­de­ris iš­var­di­jo vir­tinę pro­ blemų, aiš­kin­da­mas, kodėl sko­

lų pri­slėgtas Det­roi­tas ne­be­ga­li vyk­dy­ti įsi­pa­rei­go­jimų sa­vo pi­lie­ čiams. Pli­ka aki­mi ma­ty­ti, jog Det­roi­tas vir­to vai­duok­lių mies­tu. Mies­te iš­ si­barstę 78 tūkst. ne­be­nau­do­jamų pa­statų. Dau­ge­ly­je ra­jonų stūkso ne­nau­do­ja­mos ga­myk­los, trau­ki­ nių sto­tys, ka­dai­se dar­bi­ninkų ap­ gy­ven­ti na­mai. Dau­ge­lis pa­statų – ava­rinės būklės ir yra ne­saugūs, ta­čiau vald­žia ne­tu­ri lėšų nei pa­sta­tams nu­griau­ ti, nei jiems re­no­vuo­ti. Nu­si­kals­ta­mu­mas Det­roi­te – vie­nas did­žiau­sių iš visų JAV did­ mies­čių, o ne­dar­bo ly­gis sie­kia 18 pro­c. Po­li­ciją išk­vie­tu­siems žmonėms ten­ka lauk­ti vi­du­ti­niš­kai 58 mi­nu­ tes, nors ša­lies vi­dur­kis yra 11 mi­ nu­čių. Vis­gi yra to­kių, ku­rie ke­ti­na prie­ šin­tis bank­ro­to pro­cedū­rai. Penk­ta­dienį mies­to dar­buo­tojų pen­sijų fon­dai, ku­riems Det­roi­tas sko­lin­gas apie 9 mlrd. do­le­rių, pa­ teikė ieš­kinį teis­mui, ku­riuo sie­kia su­stab­dy­ti bank­ro­to pa­skel­bimą. Apy­gar­dos teisė­jas, gavęs ieš­ kinį, nu­rodė su­stab­dy­ti bank­ro­ to pro­cedūrą, nes ji esą ker­ta­si su JAV kons­ti­tu­ci­ja. Tie­sa, ga­lu­tinį tašką bank­ro­ to pa­skel­bi­mo by­lo­je turėtų pa­dėti fe­de­ra­li­nis teis­mas. Šis turės nu­ spręsti, ar Det­roi­tui ga­li­ma leis­ti rest­ruktū­ri­zuo­ti ar ne­tgi pa­nai­kin­ ti fi­nan­si­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus, pa­ skel­bus bank­rotą pa­gal Jung­ti­nių Vals­tijų ko­dek­so 9-ąjį straipsnį. Mi­či­ga­no ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras ap­skundė apy­gar­dos teisė­jo nu­ta­ rimą su­stab­dy­ti bank­ro­to bylą. „Fox News“, CNN, BBC, BNS inf.

9

pirmADIENIS, liepos 22, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Pers­pek­ty­va – lie­tu­viš­ki du­jo­ve­žiai Per pa­sta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus Lie­tu­ vos lai­vy­bos kom­pa­ni­jos neį­si­gi­jo nė vie­ no ne tik nau­jo, bet ir „ap­trin­to“ lai­vo. Lai­ vai tik bu­vo par­da­vi­nė­ja­mi, kad bū­tų ga­li­ ma iš­si­lai­ky­ti rin­ko­je.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Vers­las ky­la iš duo­bės

Sun­kiai gy­ve­nan­tis lai­vy­bos vers­ las yra 2008 me­tais pra­si­dė­ju­sios kri­zės re­zul­ta­tas. Per­nai, kai jau at­ro­dė, jog pa­sau­ li­nė lai­vy­ba žen­gia iš re­ce­si­jos, ru­ de­niop smo­gė vie­nos di­džiau­sių pa­sau­ly­je lai­vų vė­lia­vos vals­ty­bės Grai­ki­jos kri­zė. Da­bar lai­vų sa­vi­nin­kai vėl gy­ve­na vil­ti­mis, kad blo­ga si­tua­ci­ja ne­si­ tęs am­ži­nai. Pa­vyz­džiui, sek­to­riu­ je, kur dir­ba Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­ kys­tės lai­vai, yra vil­čių, kad jau šių me­tų pa­bai­go­je vis­kas pa­ge­rės. Tai ne iš pirš­to lauž­ta nau­jie­ na. Apie pa­ge­rė­ji­mą by­lo­ja bir­že­lį ryž­tin­gai pra­dė­ję kil­ti „Bal­tic Dry“ in­dek­sai – tai yra vi­sų ar­ba at­ski­ rų spe­cia­li­za­ci­jų lai­vų už­sa­ky­mų (frak­tų) vi­dur­kiai. Kom­pa­ni­jų at­sto­vai lin­kę ver­tin­ ti, kad pa­gal „Bal­tic Dry“ in­dek­są šių me­tų pra­džio­je lai­vy­bo­je bu­ vo pa­siek­tas dug­nas. Da­bar vers­ lui ne­bė­ra ki­to ke­lio, kaip tik kil­ti iš duo­bės. Da­bar­ti­nė si­tua­ci­ja lai­vy­bos vers­le api­bū­di­na­ma taip: vi­si su­ kan­dę dan­tis ken­čia, kol rin­ka iš­ si­va­lys. Ji dar nė­ra svei­ka, bank­ro­ tai pa­sau­li­nio lai­vy­bos vers­lo dar ne­pa­lei­džia. La­biau­siai nu­ken­tė­ jo tie, kas iš lai­vy­bos vers­lo no­rė­ jo grei­tai už­dirb­ti. Pa­ki­li­mo lai­ko­ tar­piu kaip gry­bai po lie­taus kū­rė­si fon­dai, ku­rie in­ves­ta­vo į kro­vi­nių ga­be­ni­mo vers­lą. Lai­vy­bos kom­ pa­ni­jų sa­vi­nin­kais ta­po gy­dy­to­jai, tei­si­nin­kai, ku­rie ne­su­vo­kė, kas yra lai­vas. Da­bar di­des­nė da­lis jų pi­ni­ gų pra­žu­vo. Be­ne di­džiau­sia lai­vy­bos tra­ge­ di­ja yra Pie­tų Ko­rė­jo­je re­gist­ruo­ tos kom­pa­ni­jos „STX Pa­no­cean“ si­tua­ci­ja. Ji nuo­mo­jo per 200 lai­ vų iš vi­so pa­sau­lio. Su­tar­tys bu­vo pa­si­ra­šy­tos prieš kri­zę di­de­lė­mis kai­no­mis. Ki­tos lai­vy­bos kom­pa­ni­jos sta­tė­ si lai­vus tam, kad iš­nuo­mo­tų juos ko­rė­jie­čiams. Da­bar pi­ni­gų už nuo­ mą jos ne­gau­na, sta­ty­da­mos lai­vus įsi­sko­li­no ban­kams. Per pa­sau­lį ri­ ta­si su „STX Pa­no­cean“ su­si­ję ki­tų kom­pa­ni­jų bank­ro­tai.

Vengs Bal­ti­jos jū­ros

Pa­gal „Bal­tic Dry“ in­dek­są fik­suo­ ja­mas lai­vy­bos ki­li­mas bent jau Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ne ga­li už­buk­ suo­ti 2015 me­tais. Pa­sau­ly­je vis la­ biau di­dė­ja su eko­lo­gi­ja su­sie­ti rei­ ka­la­vi­mai lai­vams. Jau nuo 2015 me­tų sau­sio 1 die­ nos Bal­ti­jos ir Šiau­rės jū­ro­se įve­da­ mas griež­tas rei­ka­la­vi­mas su­de­gu­ sio ku­ro jun­gi­nių – sie­ros ir azo­to iš­me­ti­mams į at­mos­fe­rą. Lai­vy­bos kom­pa­ni­joms da­bar nau­do­ja­mus pi­giau­sius lai­vų de­

Lie­tu­vos jū­ri­nio mo­ky­mo sis­te­mo­je tu­rė­tų at­si­ras­ti spe­ cia­li­za­ci­ja, su­si­ju­si su du­jų ter­mi­na­lų, iš­du­ji­ni­mo (FSRU) lai­vų, du­jo­ve­žių na­ vi­ga­ci­ja ir eksp­loa­ ta­ci­ja. ga­lus – jū­ri­nį ma­zu­tą teks keis­ti bran­ges­niu dy­ze­li­nu ar su­skys­tin­ to­mis du­jo­mis. „Mū­sų tie rei­ka­la­vi­mai ypa­tin­ gai ne­pa­lies. Bal­ti­jos jū­ros rin­ko­ je be­veik ne­dir­ba­me. Plauk­da­mi į Šiau­rės jū­ros uos­tus nau­do­si­me dy­ze­li­ną“, – dės­tė Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tės ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius Aud­ro­nius Lu­bys. Šios kom­pa­ni­jos lai­vai yra vi­ du­t i­n iš­kai 19 me­t ų, to­d ėl dė­ ti į juos „skre­be­rius“ ne­bus pra­ smės. Da­bar to­na jū­ri­nio ma­zu­to kai­n uo­ja vi­d u­t i­n iš­kai apie 650 JAV do­le­rių. Du­jų kai­nos Eu­ro­ pos var­to­j i­m o rin­ko­je yra apie 500 JAV do­le­rių už to­ną. Kai du­ jos pla­čiau bus pra­dė­tos nau­do­ti kaip lai­vų de­ga­lai, jų kai­na pa­kils dėl pa­pil­do­mų sau­go­ji­mo, lai­vų pil­dy­mo iš­lai­dų. Lai­vy­bos kom­pa­ni­jų at­sto­vai svars­to: jei du­jų kai­nos ne­vir­šy­tų da­bar­ti­nių jū­ri­nio ma­zu­to kai­nų, jas kaip de­ga­lus nau­do­ti lai­vuo­se dar ap­si­mo­kė­tų, ne­pai­sant to, kad du­ji­nei įran­gai teks iš­leis­ti ne­ma­ žai pa­pil­do­mų lė­šų. Sta­ty­ti du­jo­

Vi­zi­ja: atei­ties Lie­tu­vos jū­rų lai­

vy­ne ga­lė­tų bū­ti ir du­jo­ve­žių.

mis va­ro­ mus lai­vus taip pat yra apie 30 pro­c. bran­giau. Lie­tu­viš­ki du­jo­ve­žiai – rea­lu

Da­bar da­lis sun­kiai be­si­ver­čian­čių lai­vy­bos kom­pa­ni­jų pjaus­to lai­vus į me­ta­lo lau­žą, ne­re­tai ir pa­ly­gin­ti ne­se­nus, per­ko­pu­sius 15 me­tų. Kai su­si­da­rė lai­vų per­tek­lius, su­pjaus­ ty­ti dar­bo ne­tu­rin­tį lai­vą yra nau­ din­giau, nei lai­ky­ti jį prie kran­ti­nių ir mo­kė­ti mo­kes­čius. Nau­ją lai­vų pjaus­ty­mo ban­gą iš­ šauks 2014 me­tais įsi­ga­lio­sian­ ti tarp­tau­ti­nė kon­ven­ci­ja dėl lai­vų tar­šos. Pa­gal šią kon­ven­ci­ją teks su­nai­kin­ti šim­tus tank­lai­vių, ku­ rie ne­bea­ti­tiks ates­ta­ci­nių rei­ka­ la­vi­mų. Neį­ti­ki­ma, jog po lai­vy­bos vers­ lo kri­zės, ku­rią lė­mė lai­vų per­tek­ lius, vėl svars­to­ma apie tai, kad rei­ kės at­nau­jin­ti lai­vus. Lai­mės ne tie, ku­rie lai­vus kei­tė prieš kri­zę, nes jie bu­vo bran­gūs, o tie, ku­rie pirks pi­ ges­nius lai­vus praė­jus kri­zei. Šve­ dai ap­skai­čia­vo, kad jų vė­lia­vos lai­vy­nui at­nau­jin­ti kas­met rei­kė­tų skir­ti apie tris mi­li­jar­dus eu­rų. Kai

ku­rios ša­ lys, to­kios, kaip Nor­ ve­gi­ja, Ki­ni­ja, jau pa­skel­bė, kad do­tuos sa­vo ša­lių lai­vy­bos kom­ pa­ni­jas. Pa­na­šiu ke­liu ga­li ženg­ti ir Vo­kie­ti­ja, ki­tos ša­lys, ku­rių lai­vy­nai la­biau nu­ken­tė­jo per kri­zę. Ru­si­jos val­džia nu­ro­dė sa­vo kro­vi­nių siun­ tė­jams nau­do­tis ru­siš­kų kom­pa­ni­jų lai­vais, pir­miau­sia „Sov­komf­lot“, ku­rios si­tua­ci­ja ne ge­riau­sia. Šiai kom­pa­ni­jai tei­kia­mi ir vals­ty­bi­niai už­sa­ky­mai. Da­lį sun­kiai be­si­ver­ čian­čių lai­vy­bos kom­pa­ni­jų Ru­si­ja ryž­tin­gai ima­si pri­va­ti­zuo­ti. Pas­ kelb­ti auk­cio­nai Mur­mans­ko, ku­ rios lai­vas sto­vi areš­tuo­tas Ry­go­je, To­li­mų­jų Ry­tų lai­vi­nin­kys­tėms ak­ ci­joms par­duo­ti. „Ge­rai, kad anks­tes­nė Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tės va­do­vy­bė bu­ vo lė­ta­pė­dė ir ne­pri­siė­mė per­ne­lyg daug kre­di­tų lai­vams pirk­ti. Tos lai­vy­bos kom­pa­ni­jos, ku­rios nau­ do­jo­si bet ko­kia at­si­ra­du­sia kre­ di­ta­vi­mo ga­li­my­be lai­vams pirk­ti, šian­dien yra žy­miai sun­kes­nė­je si­ tua­ci­jo­je“, – ti­ki­no A.Lu­bys. Nors po pa­sta­rų­jų lai­vų pir­ki­ mų praė­jo dau­giau kaip pen­ke­ri me­tai, Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tė

„Dcslo­gis­tics.com“ nuo­tr.

dar ne­gal­vo­jan­ti apie lai­vy­no at­ nau­ji­ni­mą, – svar­biau yra iš­gy­ ven­ti šian­dien. Ta­čiau atei­ties vi­zi­jos jau sklan­ do. Ma­no­ma, kad vie­na pir­mų­ jų Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ne pa­si­sta­ty­ sian­ti su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lą Lie­tu­va tu­rė­tų ženg­ti to­ liau. Jū­ri­nio mo­ky­mo sis­te­mo­je tu­ rė­tų at­si­ras­ti spe­cia­li­za­ci­ja, su­si­ ju­si su du­jų ter­mi­na­lų, iš­du­ji­ni­mo (FSRU) lai­vų, du­jo­ve­žių na­vi­ga­ci­ja ir eksp­loa­ta­ci­ja. Klai­pė­do­je pa­sta­ čius du­jų ter­mi­na­lą de­šimt­me­tį jį eksp­loa­tuos Nor­ve­gi­jos kom­pa­ni­ja, o po to teks pe­rim­ti pa­čiai Lie­tu­ vai. Ar iki to lai­ko bus pa­reng­ti sa­ vi spe­cia­lis­tai? Ki­tas niuan­sas ga­li bū­ti sie­ja­ mas su Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­ tės per­spek­ty­vo­mis. Ši kom­pa­ni­ ja tu­rė­tų iš­lik­ti val­do­ma vals­ty­bės, kaip jū­rų vals­ty­bės, pres­ti­žo da­ lis. Sens­tant da­bar­ti­niam lai­vy­ nui, anks­čiau ar vė­liau tu­rės bū­ti per­ka­mi ki­ti lai­vai. Vie­na kryp­čių, pa­rė­mus vals­ty­bei, ga­lė­tų bū­ti po­ sū­kis į du­jo­ve­žių lai­vy­ną. Bent ar­ ti­miau­siems de­šimt­me­čiams tai yra vie­na per­spek­ty­viau­sių pa­sau­ lio lai­vy­bos rin­kų.

10

pirmADIENIS, liepos 22, 2013

rubrika JŪRA paskelbė konkursą

Kro­vi­nių ne­tek­tys

Mo­te­rys lai­vuo­se

Uos­to di­rek­ci­ja pa­skel­bė kon­ kur­są pirk­ti ne­di­de­lį iki 7 met­ rų il­gio gy­lio ma­ta­vi­mo ka­te­ rį. Ne­se­niai įsi­gy­tas gy­lio ma­ ta­vi­mo lai­vas „Lo­tas“. Pus­met­ rio gramz­dos ka­te­ris bū­tų skir­ tas ma­tuo­ti gy­lius sek­lio­se uos­ to vie­to­se. Rei­ka­lui esant, ka­te­ ris spe­cia­lia prie­ka­ba bū­tų ve­ža­ mas ir į Šven­to­sios uos­tą.

Klai­pė­dos uos­tas kar­tu su Bū­ tin­gės ter­mi­na­lu šie­met iš ry­ti­ nės Bal­ti­jos ša­lių uos­tų krau­na dau­giau­siai. Ta­čiau per pus­me­tį bend­ra re­gio­no uos­tų kro­va yra 2,5 mln. to­nų ma­žes­nė. Jie kro­ vė apie 79 mln. to­nų. Di­džiau­sia kro­vos da­lis te­ko Lat­vi­jos (45,7 pro­c.) uos­tams. Es­ti­jos da­lis – 27,5, Lie­tu­vos – 26,8 pro­c.

Jū­rų kel­tuo­se ap­tar­nau­jan­čio­je sfe­ro­je dir­ba daug mo­te­rų. Tarp lai­va­ve­džių jos itin re­tos, apie me­cha­ni­kus nė­ra ką ir kal­bė­ti. Nor­ve­gi­ja sa­vo mo­te­ris no­ri ma­ ty­ti štur­ma­nė­mis. Tos ša­lies jū­ rei­vys­tės mo­kyk­lo­se mer­gi­nos lai­va­ve­dės su­da­ro iki 10 pro­c. stu­den­tų. Pre­ky­bos lai­vuo­se jos su­da­ro jau tik 4 pro­c.

Nau­jos tech­no­lo­gi­jos už­val­do ir ba Ne tik Klai­pė­dos, bet ir žy­miai la­biau kom­ piu­te­ri­zuo­tų uos­tų at­sto­vai pa­si­sa­ko prieš per­ne­lyg di­de­lį ir ne vi­sa­da pa­ti­ki­ mą in­ter­ne­ti­nių nau­jo­vių skver­bi­mą­si. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Uos­tai vei­kia be žmo­nių

Uos­tų veik­los kom­piu­te­ri­za­vi­mas iš­lais­vi­na daug dar­bo jė­gos. Jau yra ter­mi­na­lų, kur kro­vi­niai per­ve­ža­mi ir krau­na­mi nau­do­jan­tis au­to­ma­ti­ niais įren­gi­niais. Vie­na­me Ro­ter­da­mo uos­to kon­ tei­ne­rių ter­mi­na­lų te­ko ste­bė­ti, kaip jis dir­ba be žmo­gaus pa­gal­bos. Sup­ ran­ta­ma, žmo­nės – ope­ra­to­riai ka­ bi­ne­tuo­se sė­di prie kom­piu­te­rių ir ste­bi, kaip dir­ba ro­bo­tai. Ta­čiau pa­ čia­me ter­mi­na­le vaiz­das prieš­ta­rin­ gas – įren­gi­niai vei­kia, kro­vos pro­ ce­sas vyks­ta, o žmo­nių ne­si­ma­to. Kom­piu­te­ri­nės ir in­ter­ne­ti­nės sis­te­mos vis labiau už­val­do kro­vos ter­mi­na­lus, ypač uos­tų lo­gis­ti­kos sis­te­mas. Kro­vi­nio sa­vi­nin­kas kur nors Ame­ri­ko­je ar Aust­ra­li­jo­je ga­ li ste­bė­ti, kaip jo kon­tei­ne­ris ju­da uos­te kur nors Eu­ro­po­je. Ne­ri­mas dėl ata­kų

Pa­sau­ly­je vis dau­g iau at­s i­ran­d a uos­t ų kom­p iu­te­r i­za­v i­m o prie­

ši­n in­k ų. Ne­s e­n iai JAV eks­p er­ tai, ty­r ę di­d žiau­s ių šios ša­l ies Los An­d že­l o ir Longs Bi­č o uos­ tų veik­lą, pa­skel­bė pri­tren­kian­ čią ata­skai­tą. JAV uos­tai ga­li bū­ ti leng­vai pa­ž ei­d žia­m i pra­d ė­j us prieš juos vyk­dy­t i ki­b er­n e­t i­n es ata­kas. To­kie pa­reiš­ki­mai ga­li tu­rė­ ti ir tam tik­rą tiks­lą – pra­neš­ti JAV val­džiai, ku­ri ski­ria daug dė­me­sio ko­vai prieš te­ro­riz­mą, kad ir jū­rų uos­tams rei­kia dau­giau pi­ni­gų pa­ si­reng­ti ko­vai su įsi­ki­ši­mu į uos­to veik­lą iš išo­rės. JAV eks­per­tų ver­ti­ni­mu, jū­rų uos­tai yra svar­būs ša­lies inf­rast­ ruk­tū­ros ob­jek­tai, to­dėl jų ap­sau­ gai prieš „ha­ke­rius“ tu­ri bū­ti ski­ ria­ma dau­giau dė­me­sio. Pa­teik­tas pa­vyz­dys, kad su­trik­ džius Los An­dže­lo ir Long Bi­čo uos­tų veik­lą per pa­rą JAV eko­no­ mi­ka pa­tir­tų maž­daug vie­no mi­li­ jar­do JAV do­le­rių nuo­sto­lį. Jau už­f ik­s uo­ta at­ve­j ų, kai „ha­ke­r iai“ ban­d ė įsi­l auž­t i į JAV uos­t ų kom­p iu­te­r i­n es vi­d aus sis­te­m as.

Ke­lia ne­pa­to­gu­mų vers­lui

Klai­pė­dos uos­te ak­tua­les­nės in­ for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų die­gi­mo pro­ble­mos. Jau be­veik de­šimt­me­ tį die­gia­ma Kro­vi­nių ir pre­kių in­ for­ma­ci­nė sis­te­ma (KI­PIS). „Dir­bant su ta sis­te­ma ky­la daug pro­ble­mų. Neišsp­ręs­tas kon­fi­ den­cia­lu­mas dėl kro­vi­nių, daug klaus­tu­kų dėl sau­gos. Sis­te­mos

JAV uos­tai ga­li bū­ti leng­vai pa­žei­džia­mi pra­dė­jus prieš juos vyk­dy­ti ki­ber­ne­ti­ nes ata­kas.

ne­pri­pa­žįs­ta Vals­ty­bi­nė mo­kes­ čių ins­pek­ci­ja, to­dėl pa­sta­ra­jai pa­ pil­do­mai ten­ka reng­ti ata­skai­tas. Neišsp­ręs­tos uos­to var­tų są­sa­jos su KI­PIS sis­te­ma“, – vers­lo ne­ pa­to­gu­mus dėl KI­PIS var­di­jo Lie­ tu­vos jū­rų kro­vos kom­pa­ni­jų aso­ cia­ci­jos va­do­vas Vai­do­tas Ši­lei­ka. Uos­to kro­vos kom­pa­ni­jų at­sto­vai pa­pra­šė, kad pus­me­čiui bū­tų ati­ dė­tas pri­va­lo­mas KI­PIS sis­te­mos nau­do­ji­mas. Ją kaip pri­va­lo­mą Klai­pė­dos uos­te pla­nuo­ta įves­ti nuo šių metų lie­pos 1 die­nos. Sis­ te­ma bus pri­tai­ky­ta dar iki 2014 m. sau­sio 1 die­nos.

Situacija: Klai­pė­dos uos­te in­for­ma­ci­nės tech­no­lo­gi­jos, su­si­ju­sios su kro­v

Ekspertai įver­tins Kiau­lės Nu­ga­ros pa­k Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Sta­tant su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­ jų ter­mi­na­lą, vis dau­giau dar­bų at­ lie­ka Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja.

Įta­ka: mo­de­lia­vi­mo ty­ri­mais bus nu­sta­ty­ta, ko­kią įta­ką Kiau­lės Nu­ga­ros kran­tams da­rys su­skys­tin­tų­jų gam­

ti­nių du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­ba.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Bir­že­lį baig­ta gi­lin­ti šiam ter­mi­na­ lui sta­ty­ti rei­ka­lin­ga ak­va­to­ri­ja, tu­ rin­ti di­džiau­sią 16 met­rų gy­lį. Vi­sas gi­li­ni­mo pro­jek­tas baig­tas vyk­dy­ ti lie­pą. Uos­to di­rek­ci­jos inf­rast­ruk­tū­ros de­par­ta­men­to va­do­vas Vid­man­tas Paukš­tė mi­nė­jo, kad po gi­li­ni­mo in­ten­sy­viai ste­bi­mi di­des­nio gy­lio ak­va­to­ri­jo­je vyks­tan­tys po­ky­čiai. Po per­da­vi­mo at­lik­ti du de­ta­lūs ba­ ti­met­ri­niai ma­ta­vi­mai ir įsi­ti­kin­ta, kad už­ne­ši­mų be­veik nė­ra. Uos­to di­rek­ci­ja ir taip uos­te nuo­ lat ste­bi vyks­tan­čius po­ky­čius dėl są­na­šų. Po bend­ro ak­va­to­ri­jos gi­li­ni­mo, taip pat jos gi­li­ni­mo dėl su­skys­ tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­

lo ste­bė­ji­mo taš­kų uos­te ge­ro­kai pa­dau­gė­jo. V.Paukš­tė pa­ste­bė­jo, kad ypač aky­lai ste­bi­mi Kiau­lės Nu­ga­ros šlai­tai. Bu­vo įvai­riau­sių gąs­di­ni­ mų, kad po du­jų ter­mi­na­lo pir­so sta­ty­bos Kiau­lės Nu­ga­ra ga­li bū­ ti plau­na­ma ar ne­tgi slink­tų į uos­ to ak­va­to­ri­ją. Pa­na­šių po­žy­mių kol kas ne­pas­ te­bė­ta. Nors maž­daug už 100 met­ rų nuo Kiau­lės Nu­ga­ros ak­va­to­ri­jos gy­lis jau yra 14,5 met­ro. Di­džiau­ sias iš­gi­li­ni­mas iki 16 met­rų yra kiek to­lė­liau. Sus­kys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­ mi­na­lo pir­sas bus įreng­tas maž­ daug už 100 met­rų nuo Kiau­lės Nu­ga­ros. Uos­to di­rek­ci­ja jau pa­skel­bė kon­ kur­są Kiau­lės Nu­ga­ros šlai­tų sta­ bi­lu­mui tir­ti. Bus at­lie­ka­mi po­vei­ kio Kiau­lės Nu­ga­rai mo­de­lia­vi­mai, ver­ti­nant įta­ką šiai sa­lai da­bar­ti­nė­ mis bei atei­ties są­ly­go­mis, kai čia bus pa­sta­ty­tas pir­sas ir prie jo sto­ vės iš­du­ji­ni­mo lai­vas (FSRU) bei

11

pirmADIENIS, liepos 22, 2013

JŪRA Uk­rai­nos uos­tai

Ža­liau­sias krui­zi­nis

Jė­gai­nės jū­ro­je

Uk­rai­nos vy­riau­sy­bė pa­tvir­ti­ no uos­tų vys­ty­mo iki 2038 m. stra­te­gi­ją. Ją pa­dė­jo reng­ti tarp­ tau­ti­niai eks­per­tai. Pla­nuo­ja­ma, kad Uk­rai­nos uos­tai per me­tus kraus 210 mln. to­nų kro­vi­nių. Uos­tų efek­ty­vu­mą ke­ti­na­ma pa­ di­din­ti maž­daug 80 pro­c. Da­bar 10 jos uos­tų kro­va per me­tus – apie 110 mln. to­nų.

Nor­ve­gi­jo­je tarp Sta­van­ge­rio ir Ber­ge­no pra­dė­jo plau­kio­ti ke­lei­ vi­nis lai­vas „MS Sta­van­ger fjor­ do“. Len­ki­jos Gdans­ko lai­vų sta­ tyk­lo­je gi­męs lai­vas lai­ko­mas eko­lo­giš­kiau­siu ke­lei­vi­niu lai­ne­ riu pa­sau­ly­je. Jis va­ro­mas tik su­ skys­tin­to­mis gam­ti­nė­mis du­jo­ mis, į at­mos­fe­rą be­veik neiš­me­ ta jo­kių ter­ša­lų.

Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ki­lo pro­tes­ to ban­ga dėl vė­jo jė­gai­nių sta­ty­ bos Bris­to­lio ka­na­le. Par­ką pla­ nuo­ja­ma sta­ty­ti jū­ro­je už ke­lių ki­lo­met­rų nuo kran­to. Bri­tai ne­ ri­mau­ja, kad vė­jo jė­gai­nės pa­ keis Esek­so gra­fys­tę. Ji dėl gra­ žios gam­tos per me­tus at­vi­lio­ja apie 7 mln. tu­ris­tų. Ža­la bus da­ ro­ma ir jū­ros gy­vū­nams.

au­gi­na

Į Ru­si­ją su­grįž­ta so­ vie­ti­nių lai­kų lai­ vai, tu­rin­tys van­ dens spar­nus. Iš so­ vie­ti­nių lai­kų vy­ res­nės kar­tos žmo­nės dar ge­ rai pri­si­me­na Kur­ šių ma­rio­mis ir Ne­ mu­nu iš Klai­pė­dos į Kau­ną plau­kio­ju­sį lai­vą „Ra­ke­ta“. Vi­zi­ja: Ru­si­jo­je pra­dė­to sta­ty­ti nau­jos kar­tos lai­vo su van­dens spar­nais „Ko­me­ta 120M“ di­zai­ne­rių su­kur­

tas vaiz­das.

Ru­si­jo­je atgimsta van­dens „Ra­ke­ta“ Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

vi­niais ir pre­kė­mis, pri­gy­ja sun­kiau. Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

kran­tes du­jo­ve­žis. Įver­ti­nus sro­vių, lai­vų sraig­tų, ero­zi­jos įta­ką, kom­piu­te­ ri­nės pro­gra­mos tirs, koks bus po­ vei­kis Kiau­lės Nu­ga­rai. Ty­ri­mas bus at­lie­ka­mas ke­tu­ ris mė­ne­sius. Nuo jo re­zul­ta­tų pri­klau­sys, rei­kės ar ne įtvir­tin­ ti Kiau­lės Nu­ga­ros šlai­tą. Mo­de­ lia­vi­mo re­zul­ta­tai bus ap­svars­ty­ti Uos­to tech­ni­nė­je ta­ry­bo­je ir prii­ ma­mas spren­di­mas. Vyk­d ant su­s kys­t in­t ų­j ų gam­ ti­n ių du­j ų ter­m i­n a­l o sta­ty­b os po­vei­k io ap­l in­k ai ver­t i­n i­m ą, Kiau­l ės Nu­ga­ros šlai­tas bu­ vo įvar­dy­tas kaip vie­n a ga­l i­m ų grės­m ių. Bet mo­d e­l ia­v i­m as ga­ li pa­ro­dy­t i, kad SGD ter­m i­n a­l as pa­vo­jaus Kiau­lės Nu­ga­ros kran­ tams ne­kels. Jei kil­tų pa­vo­jus, šlai­to su­tvir­ti­ ni­mas vyk­tų 2014 me­tais. Ran­go­ vas, ku­ris kon­kur­so bū­du bū­tų iš­ rink­tas šiais me­tais, tu­rės ne tik su­tvir­tin­ti Kiau­lės Nu­ga­ros šlai­ tą, bet ir pa­teik­ti ma­žiau­siai tris jo tvir­ti­ni­mo pa­siū­ly­mus.

Nep­rik­lau­so­mos Lie­tu­vos lai­ kais taip ir ne­pa­vy­ko at­gai­vin­ti šio marš­ru­to. Vie­na prie­žas­čių – ne­ bu­vo grei­taei­gių upi­nių lai­vų. Ban­ dy­ta pri­kel­ti „Ra­ke­tą“, bet to pa­ da­ry­ti ne­pa­vy­ko. Ge­ro­kai di­des­nius vi­daus van­ de­n is tu­r in­t i Ru­s i­ja ėmė­s i gai­ vin­t i sa­vo vi­d aus van­d e­n ų lai­ vy­bą. Ne­se­niai Ru­si­jos Ry­bins­ko sta­tyk­lo­je pra­dė­tas sta­ty­ti nau­jo ti­po upi­nis ke­lei­vi­nis lai­vas „Ko­ me­ta 120M“, tu­r in­t is po­van­d e­ ni­nius spar­nus. Toks lai­vas Ru­si­ jo­je pra­dė­tas sta­ty­ti dau­giau kaip po 20 me­tų per­trau­kos. Iš es­mės tai yra Lie­tu­vos „Ra­ke­tos“, o ki­ tur So­v ie­t ų Są­j un­go­je plau­k io­ ju­sių lai­vų „Me­teor“, „Ko­me­ta“ ko­p i­ja. Tik nau­jo­s ios „Ko­m e­tos 120M“ di­zai­n as skir­s is nuo se­ nų­j ų lai­v ų – jis bus šiuo­l ai­k iš­ kes­nis. Pa­sau­ly­je grei­taei­giai lai­vai su po­van­de­ni­niais spar­nais yra re­te­ ny­bė. Su­dė­tin­giau­sia su­kur­ti po­

van­de­ni­nio spar­no konst­ruk­ci­ją. Su­konst­ruo­ti po­van­de­ni­nį lai­vo spar­ną kai­nuo­ja ne­tgi bran­giau nei šiuo­lai­ki­nio lėk­tu­vo spar­nus. To­ dėl dau­ge­lis pa­sau­lio ša­lių yra at­ si­sa­kiu­sios sta­ty­ti grei­taei­gius ka­ te­rius ant spar­nų. So­vie­tų Są­jun­go­je to­kie lai­vai bu­vo ga­mi­na­mi, nes iš­lai­dų šiam tiks­lui tik­rai ne­gai­lė­ta. To­dėl ir plau­kio­jo są­ly­giš­kai bran­gūs lai­vai su po­van­de­ni­niais lai­vais. Da­bar jų bu­vu­sio­je So­vie­tų Są­ jun­gos da­ly­je jau be­veik ne­li­ko. Ru­si­jo­je dar ga­li­ma pa­ma­ty­ti lai­ vus „Vos­chod“. Sta­tant nau­ją­jį lai­vą „Ko­me­ ta 120M“, konst­ruk­to­riams, ku­rie ži­no­jo so­vie­ti­nių lai­vų su spar­nais sta­ty­bos ypa­tu­mus, te­ko spręs­ti ke­le­tą pro­ble­mų. Pir­miau­siai rei­ kė­jo su­ma­žin­ti lai­vo svo­rį, kad ma­ žė­tų jo gramz­da ir lai­vas skrie­tų ant spar­nų virš van­dens. Tai pa­vy­ko pa­da­ry­ti at­si­sa­kius įvai­rių ka­be­lių ir įdie­gus šiuo­lai­ki­nes be­ry­šes jo val­dy­mo sis­te­mas. To­kia, at­ro­dy­ tų, men­ka nau­jo­vė su­ma­ži­no lai­vo svo­rį dau­giau nei vie­na to­na. Įdieg­

tos ir ki­tos lai­vo svo­rį ma­ži­nan­čios nau­jo­vės. Tai su­tei­kė ga­li­my­bę su­ kur­ti nau­jo pro­fil­ io lai­vus su van­

Su­konst­ruo­ti po­ van­de­ni­nį lai­vo spar­ną kai­nuo­ja bran­giau nei šiuo­ lai­ki­nio lėk­tu­vo spar­nus. dens spar­nais. So­vie­ti­niai lai­vai ant spar­nų tu­rė­jo di­de­lę pro­ble­ mą – la­bai triukš­min­gus va­rik­lius. Plau­kiant bū­da­vo sun­ku su­si­kal­bė­ ti. Po ke­lių va­lan­dų iš­li­pus į kran­ tą gal­vo­je dar ūž­da­vo va­rik­liai. Pra­ ne­ša­ma, kad lai­ve „Ko­me­ta 120M“ va­rik­lių triukš­mo ly­gis su­ma­žin­tas ke­lis kar­tus. „Ko­m e­t a 120M“ pri­t ai­k y­ ta pluk­dy­ti 120 ke­lei­vių. Sa­lo­ne įreng­tos to­kios pat sė­dy­nės, ko­ kios yra lėk­tu­vuo­se. Nu­ma­ty­ta, kad vi­du­ti­nis lai­vo grei­tis bus 35

Rea­ly­bė: Ru­si­jo­je dar ga­li­ma iš­vys­ti so­vie­ti­nių „Vos­chod“ lai­vų, tu­rin­čių van­dens spar­nus.

maz­gai (apie 65 km/val.), ta­čiau at­ski­rais at­ve­jais lai­vas ga­lės iš­ vys­ty­ti net iki 60 maz­gų (110 km/ val.) grei­tį. Šiuo me­tu Ru­si­jos konst­ruk­to­riai ku­ria dar ke­lių mo­di­fik ­ a­ci­jų lai­vus su van­dens spar­nais. Vie­nas jų – lai­vas „Val­dai“, ga­lė­sian­tis pluk­ dy­ti iki 40 ke­lei­vių. Jis plau­kios sek­lio­se upė­se, kur di­des­ni lai­vai spar­nais jau ka­bin­tų dug­ną. To­ kia pro­ble­ma Ru­si­jo­je ak­tua­li, nes ma­žiau pri­žiū­ri­mos upės spar­čiai sen­ka. Ki­tas nau­jas lai­vas „Cik­lon“ su van­dens spar­nais skir­tas plau­kio­ ti jū­ro­mis. Jis ga­lės priim­ti iki 250 žmo­nių. Tarp­tau­ti­nė­je pa­ro­do­je Sankt Pe­ter­bur­ge šiais me­tais bu­vo pri­ sta­ty­tas ir dar vie­nas ma­žos kla­sės grei­taei­gis lai­vas. Tai lai­vas ant va­ di­na­mo­jo oro ki­li­mo. Ši konst­ruk­ ci­ja pa­na­ši į lai­vus ant oro pa­gal­ vės. Nu­ma­ty­tos ke­lios to­kių lai­vų mo­di­fi­ka­ci­jos – ke­lei­vi­niai, pluk­ dy­sian­tys apie 120 ke­lei­vių, ir kro­ vi­ni­niai, ku­rie ga­lės ga­ben­ti apie 70 to­nų kro­vi­nių.

„Ko­ra­ley.net“ nuo­tr.

12

pirmADIENIS, liepos 22, 2012

JŪRA

Ap­do­va­no­ji­mai – ki­tais me­tais Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Jū­ri­nės kul­tū­ros koor­di­na­ci­nė ta­ ry­ba džiu­giai su­ti­ko ži­nią, kad Klai­ pė­dos mies­to ta­ry­ba pri­ta­rė jū­ri­ nės kul­tū­ros ap­do­va­no­ji­mui „Al­ bat­ro­sas“.

Jū­ri­nės kul­tū­ros koor­di­na­ci­nės ta­ ry­bos vie­na idė­jų – ska­ti­nan­ti Klai­ pė­dos kaip uos­ta­mies­čio tū­riš­ku­ mą – sun­kiai sky­nė­si ke­lią. No­ras da­ly­ti jū­ri­nės kul­tū­ros sri­ty­je pa­ si­žy­mė­ju­siems žmo­nėms al­bat­ro­so skulp­tū­rė­les da­lies Klai­pė­dos po­li­ ti­kų bu­vo su­tik­tas prie­šiš­kai. „Al­bat­ro­so“ pa­mink­las vie­šai bu­vo pa­ly­gin­tas su Lė­bar­tų ka­pi­nė­ mis. Ne­va nee­tiš­ka teik­ti pa­mink­ lo, ku­ris skir­tas iš­plau­ku­siems lai­ vams ir ne­grį­žu­siems jū­ri­nin­kams at­min­ti, skulp­tū­rė­les. „Ap­do­va­no­ji­mas jo­kiu bū­du ne­ pri­mins Lė­bar­tų, nes tai bus ap­ do­va­no­ji­mas už nuo­pel­nus jū­ri­nei kul­tū­rai. Jį gaus ne tik jū­ri­nin­kai, o ir bet ku­ris vi­suo­me­nės na­rys, ku­ ris ren­gia jū­ri­nės kul­tū­ros pro­jek­ tus, juos vyk­do ir puo­se­lė­ja, pro­pa­ guo­ja jū­ri­nes idė­jas“, – pa­ste­bė­jo Jū­ri­nės kul­tū­ros koor­di­na­ci­nės ta­ ry­bos pir­mi­nin­kas Pet­ras Be­kė­ža. Jo tei­gi­mu, al­bat­ro­sas yra vie­ nas ga­lin­giau­sių jū­ri­nių paukš­čių, į ku­riuos, kaip le­gen­do­mis ti­ki jū­ri­ nin­kai, per­si­kū­ni­ja jų sie­los. Al­bat­

ro­sas – ir stip­ry­bės sim­bo­lis. Van­ de­ny­nų pla­ty­bė­se iš­vy­dę šį paukš­tį jū­ri­nin­kai įgy­da­vo dva­si­nės stip­ry­ bės ir sėk­min­gai pa­siek­da­vo kran­ tą. To­dėl sim­bo­lio ne­ga­li­ma tik­rai ly­gin­ti su Lė­bar­tais. Nors „Al­b at­ro­s o“ pa­m ink­l as ir skir­tas iš­plau­ku­siems lai­vams bei ne­grį­žu­siems jū­ri­nin­kams, jis yra vil­t ies, jū­r i­n ės dva­s ios sim­ bo­lis. „Al­bat­ro­so“ ap­do­va­no­ji­mai bū­tų tei­kia­mi kas­met per Eu­ro­pos jū­ros die­ną Smil­ty­nė­je prie „Al­bat­ro­so“ pa­mink­lo. Juos teik­tų pro­pa­guo­jant jū­ri­nę kul­tū­rą, pa­vel­dą pa­si­žy­mė­ ju­siems mies­to žmo­nėms, or­ga­ni­ za­ci­joms. Pir­ma­sis ap­do­va­no­ji­mas ga­lė­tų bū­ti 2014 me­tais. Pla­nuo­ta ap­do­va­no­ji­mus teik­ti jau šie­met, bet bu­vo įsi­vel­ta į dis­ku­si­jas ir ne­ spė­ta pa­si­reng­ti. „Jū­r i­n ę kul­t ū­r ą ska­t i­n an­č ių prie­mo­nių Klai­pė­do­je iki šiol bu­ vo ma­žo­kai. Bū­ti­na įver­tin­ti žmo­ nes jū­ri­nės kul­tū­ros, moks­lo, vers­ lo plė­to­ji­mo sri­tyse, žmo­nes, ku­rie yra jū­ri­nės min­ties, idė­jų va­rik­liai“, – pa­ste­bė­jo Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­ jaus di­rek­to­rė Ol­ga Ža­lie­nė. Dar neaiš­ku, ko­kia bus „Al­bat­ ro­so“ no­mi­na­ci­jų sta­tu­lė­lė: ar to­ kia, kaip da­bar­ti­nis pa­mink­las – į van­de­nį kren­tan­tis al­bat­ro­sas, ar sklei­džian­tis spar­nus, kaip vil­ties sim­bo­lis. Apie tai dar ža­da­ma dis­ ku­tuo­ti.

Na­vi­ga­ci­jos prie­tai­sų pirm­ta­kas Šių me­tų pra­džio­je ne­to­li Ang­li­jos kran­ tų tarp nu­sken­du­ sio lai­vo nuo­lau­žų, ku­rios jū­ros dug­ne pra­gu­lė­jo 500 me­ tų, bu­vo ap­tik­tas keis­tas kam­puo­ tas kris­ta­las, ku­ris, pa­sak moks­li­nin­kų, ga­lė­jo bū­ti le­gen­di­ nis sau­lės ak­muo – vi­kin­gų epo­cho­je nau­do­tas na­vi­ga­ci­ nis įren­gi­nys. Ve­nan­tas But­kus Fan­ta­zi­ja ar tik­ro­vė?

Se­nie­ji Skan­di­na­vi­jos gy­ven­to­jai vi­kin­gai bu­vo pui­kūs jū­ri­nin­kai. Sa­vo smai­lia­no­siais sli­bi­nų gal­vo­ mis pa­puoš­tais lai­vais jie įveik­da­vo di­džiu­lius at­stu­mus tarp Nor­ve­gi­ jos, Is­lan­di­jos, Gren­lan­di­jos ir at­ gal. Nei bai­sios aud­ros, nei šiau­rės vė­jai ne­ga­lė­da­vo su­truk­dy­ti drą­ siems jū­ri­nin­kams pa­si­rink­ti tei­ sin­gą kur­są, ve­dan­tį prie gim­tų­ jų kran­tų. Il­gą lai­ką įvai­rių sri­čių moks­ li­nin­kai su­ko gal­vas spė­lio­da­mi, kaip vi­kin­gai ras­da­vo ke­lią, kai sau­lė, mė­nu­lis ir žvaigž­dės pa­si­ slėp­da­vo už tan­kaus de­be­sų šy­ do. Juk kom­pa­sas Skan­di­na­vi­jo­je pa­si­ro­dė tik XIII am­žiu­je. Vi­kin­ gų sa­gos, pa­sa­ko­jan­čios apie jų to­ li­mas jū­rų ke­lio­nes, vis mi­nė­da­vo kaž­ko­kį „sólars­teinn“ – sau­lės ak­ me­nį. Vie­no­je sa­gų pa­sa­ko­ja­ma, kad kar­tą ka­ra­lius Ola­fas ap­si­lan­kė pas se­ną žmo­gų, ku­ris tei­gė mo­kąs aiš­ kin­ti sap­nus, o jo sū­nus Si­gur­das ga­lįs net ap­si­niau­ku­sią die­ną pa­ sa­ky­ti, ku­rio­je dan­gaus vie­to­je yra sau­lė. Ka­ra­lius pa­rei­ka­la­vo, kad jau­na­sis jū­ri­nin­kas pa­ro­dy­tų sa­vo su­ge­bė­ji­mus. Oras bu­vo ap­si­niau­ kęs ir sni­go. Si­gur­das iš­si­trau­kė iš užan­čio sau­lės ak­me­nį – ne­di­de­lį gels­vą kris­ta­lą, iš­kė­lęs jį pa­žiū­rė­ jo į dan­gų ir pa­ma­tė, iš kur at­skli­ do švie­sa. Taip jis nu­sta­tė ne­ma­ to­mos sau­lės pa­dė­tį. O kai ži­nai, kur yra Sau­lė, ga­li nu­sta­ty­ti ir pa­ sau­lio ša­lis – ry­tus, va­ka­rus, šiau­ rę, pie­tus.

Idė­ja: A.le Flo­cho ir jo kar­tu su G.Ro­par­su su­konst­ruo­tas vi­kin­gų sau­

lės kom­pa­sas.

vie­ną me­tų die­ną, da­nų ar­cheo­ lo­gas Thor­kil­das Rams­kou (1915– 1985) pra­dė­jo ma­ny­ti, kad le­gen­da apie pa­slap­tin­gą Si­gur­do sau­lės ak­me­nį ne to­kia jau iš­gal­vo­ta. Il­ gai ieš­ko­jęs jis ra­do mi­ne­ra­lą, ku­

1592 me­tais nu­sken­ du­sio ang­lų lai­vo ra­di­nys įro­do, kad sau­lės kom­pa­su nau­do­jo­si ne tik vi­ kin­gai, bet ir ang­lai.

ris dėl sa­vo neįp­ras­tų sa­vy­bių tik­ rai ga­lė­jo bū­ti pa­va­din­tas „sau­lės ak­me­niu“. Žiū­rint per to­kį mi­ne­ra­lą į ko­kį nors daik­tą, vaiz­das dve­ji­na­si. Fi­zi­ kai šį reiš­ki­nį va­di­na dvi­gu­bu švie­ sos lū­žiu. Bet kal­ci­tą pa­su­ki­nė­jus, ga­li­ma at­ras­ti to­kį kam­pą, kai švie­ sos srau­tas nu­sto­ja dve­jin­tis. Va­di­ na­si, to­je pu­sė­je ir yra sau­lė.

Ne­li­ko abe­jo­nių

Pran­cū­zų moks­li­nin­kai Al­ber­tas le Flo­chas ir Guy Ro­par­sas spė­ja, kad vi­kin­gai nau­do­jo ne šiaip sau ak­me­ nį, o jį įdė­tą į prie­tai­są, ku­rį va­di­no sau­lės kom­pa­su. Jie net su­konst­ra­vo kai ką pa­na­šaus į tai, ką ga­lė­jo nau­ do­ti vi­kin­gai sa­vo ke­lio­nė­se. Ban­ dy­mai pa­ro­dė, kad net ap­si­niau­ku­ sią die­ną su šiuo prie­tai­su ga­li­ma ke­lių laips­nių tiks­lu­mu nu­sta­ty­ti, ku­rio­je pu­sė­je yra sau­lė. Sen­sa­ci­ją su­kė­lęs kris­ta­las bu­vo ras­tas dar 1592 me­tais nu­sken­du­ sia­me ang­lų lai­ve. Tai by­lo­ja, kad sau­lės kom­pa­su nau­do­jo­si ne tik vi­kin­gai, bet ir ang­lai, be­je, ke­liais šimt­me­čiais vė­liau. Tuo me­tu ang­ lai jau tu­rė­jo mag­ne­ti­nius, ta­čiau, pa­si­ro­do, nau­do­jo ir sau­lės kom­ pa­sus. Gal­būt mag­ne­ti­nę ro­dyk­lę nuo tei­sin­gos kryp­ties nu­suk­da­vo dau­gy­bė de­ny­je iš­ri­kiuo­tų ge­le­ži­ nių pa­būk­lų, tad tek­da­vo pri­si­min­ti se­no­vės vi­kin­gų iš­ra­di­mą. Da­bar ne­be­li­ko abe­jo­nių, kad vi­ kin­gų sau­lės ak­muo prieš dau­ge­ lį am­žių nar­siems jū­rų kla­jū­nams iš­ties bu­vo kel­ro­dė žvaigž­dė.

Įam­ži­no: Fa­re­rų sa­lų pa­što ženk­lai, ku­rių vie­na­me pa­vaiz­duo­tas vi­kin­

gas, lai­kan­tis ran­ko­je sau­lės kom­pa­są.

Be­sid­ve­ji­nan­tis vaiz­das

Tra­di­ci­jos: prie „Al­bat­ro­so“ pa­mink­lo at­si­ras dar vie­nas ren­gi­nys –

„Al­bat­ro­so“ ap­do­va­no­ji­mai.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Dau­gu­ma moks­li­nin­kų il­gą lai­ ką bu­vo lin­kę ma­ny­ti, kad sa­go­se mi­ni­mas sau­lės ak­muo yra skal­dų, kū­ru­sių dai­nas apie vi­kin­gų žy­gius ir jų per­ga­les, fan­ta­zi­jos vai­sius. Ta­čiau ty­ri­nė­da­mi skan­di­na­vų jū­ rų tra­di­ci­jas, jie su­rin­ko ne­gin­či­ja­ mų įro­dy­mų, kad vi­kin­gai tik­rai ži­ no­jo sa­vo lai­vų po­zi­ci­jų nu­sta­ty­mo pa­gal dan­gaus švie­su­lių aukš­tį pa­ slap­tį. Kai Ko­pen­ha­gos na­cio­na­li­nio mu­zie­jaus is­to­ri­kai su­ra­do se­no­ vės na­vi­ga­to­rių len­te­les, ku­rio­se bu­vo su­ra­šy­tos ži­nios apie sau­lės aukš­tį švin­tant ir vi­dur­die­nį kiek­

Rea­lu: se­no­vės pie­ši­nys, vaiz­duo­jan­tis vi­kin­gų lai­vą ir jo va­dą, lai­kan­tį

ran­ko­se sau­lės ak­me­nį.

Ve­nan­to But­kaus ar­chy­vo nuo­tr.

19

pirmadienis, liepos 22, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Versus aureus“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Kazio Almeno knygą „Lietingos dienos“.

K.Almenas. „Lietingos dienos“. Žinomo rašytojo knyga apie sovietmečio Lietuvą aštuntojo dešimtmečio pradžioje: šalia istorinių ir politinių įvykių, sąlygojusių sovietinių piliečių gyvenimą, vyksta detektyvinės įtampos kupinas veiksmas vienoje Palangos viloje, kurioje atsidūręs milicijos leitenantas Donatas Vėbra žmogžudystės byloje tampa ir kaltinamuoju, ir kaltintoju. Veiksmas trunka nuo sekmadienio popietės iki ketvirtadienio. Be paliovos lyja, išskyrus trečiadienį. Lietus – kaip fonas jau primirštai sovietinei tikrovei, kuri knygoje atkurta itin vaizdingai ir tiksliai, gyvais nepakartojamų charakterinių tipų paveikslais, buities detalėmis ir leksika, paryškinta žemaitiškos šnektos, tarnybinio žargono, nevengiant ir grubių rusiškų keiksmažodžių.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 30 d.

Avinas (03 21–04 20). Greičiausiai nubusite irzlūs ir pikti, linkę konfliktuoti. Iš paskutiniųjų stenkitės išlaikyti sveiką protą. Jei tektų atlikti svarbų darbą – būtinai jį užbaikite, o jei įmanoma – atidėkite porai dienų. Jautis (04 21–05 20). Nors šiandien atrodytų, kad visi susimokę prieš jus ir viskas kristų iš rankų - tikėkite savo sėkme. Svarbių sutarčių šiandien geriau nepasirašinėti ir nepasiduoti pesimizmui. Dvyniai (05 21–06 21). Gali iškilti netikėtų kliūčių – nemėginkite pramušti galva sienos, verčiau bandykite ją apeiti. Nervų sistema greičiausiai bus jautroka – tad mažiau bendraukite, vakarą praleiskite kuo ramiau. Vėžys (06 22–07 22). Kivirčas su sutuoktiniu gali visai dienai sugadinti nuotaiką. Darbe pasistenkite atsiriboti nuo asmeninių problemų. Jei jaučiate, kad su sutuoktiniu susitarti nepavyks – atidėkite pokalbį kitai dienai. Liūtas (07 23–08 23). Išeitį iš susidariusios padėties tikrai įmanoma rasti - svarbiausia neskubėti. Neklausykite kitų patarimų, pasikliaukite tik savimi. Mergelė (08 24–09 23). Nors savaitė dar tik prasidėjo, gali kankinti nuovargis, apatija. Bendruose projektuose greičiausiai sunkiai seksis pasiekti sutarimą, o rezultatai nebus tokie, kokių norėtumėte. Svarstyklės (09 24–10 23). Spaudimu šiandien nieko nelaimėsite. Kad ir kaip norėtųsi trenkti durimis – susivaldykite. Žmogui, su kuriuo bręsta konfliktas, pyktis per dieną kitą atlėgs, ir pats jūsų atsiprašys. Skorpionas (10 24–11 22). Sveikame kūne sveika siela. Nepamirškite šio posakio, jau senokai laikas pasirūpinti šlubuojančia sveikata. Jei gerai jausitės – neliks neišsprendžiamų problemų. Šaulys (11 23–12 21). Netinkamas metas keisti darbą, pirkti nekilnojamąjį turtą. Asmeniniame gyvenime taipogi patartina susilaikyti nuo skubotų sprendimų. Jūsų sąjungininkai – šaltakraujiškumas ir kantrybė. Ožiaragis (12 22–01 20). Ramybės ieškokite gamtoje ar šeimoje. Į konfliktus nesivelkite, į apkalbas nekreipkite dėmesio. Daugiau atlaidumo, supratingumo – ir diena nebus bloga. Vandenis (01 21–02 19).Kad ir kaip norėtųsi permainų, nuo skubotų sprendimų patartina susilaikyti. Subrandinkite savo planus, leiskite mintims susigulėti. Šeimoje turėtumėte rasti palaikymo ir supratimo. Žuvys (02 20–03 20). Šią dieną užsimezgusi pažintis ar pradėtas darbas gali baigtis visai ne taip, kaip tikitės. Finansinė padėtis jau greitu metu turėtų pasitaisyti, o dabar susiveržkite diržą ir pasitelkite kantrybę.

Orai

Slėgis po truputį pradės kilti. Šiandien trumpi lietūs numatomi kai kur, daugiausia Rytų Lietuvoje. Vietomis galima perkūnija. Sugrįš 21–26 laipsnių šiluma. Rytoj bus nemažai debesų, vietomis trumpai palis. Temperatūra sieks 18–23 laipsnius šilumos, tačiau pūs nemalonus vakarinių krypčių 6–11 m/s vėjas. Trečiadienio naktį kai kur susidarys rūkas. Dieną daug kur trumpai palis, galima perkūnija. Įsidienojus sušils iki 19–24 laipsnių.

Šiandien, liepos 22 d.

+19

+18

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+18

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+18

Panevėžys

+18

Utena

+20

5.23 21.59 16.36

203-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 162 dienos. Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+18

Pasaulyje Atėnai +32 Berlynas +28 Brazilija +28 Briuselis +30 Dublinas +22 Kairas +34 Keiptaunas +18 Kopenhaga +24

kokteilis Ko­dėl ma­žes­ni šu­nys ar­šes­ni? Ma­r y­tė, pri­si­pa­ž i­nu­si, jog pa­t i ne­tu­r i šuns, daug kar­t ų pa­ste­bė­jo, kad ma­ žie­ji ke­tur­ko­jai yra aki­vaiz­džiai ag­re­ sy­ves­ni nei di­die­ji. Ji ieš­ko at­sa­ky­mo į klau­si­mą: „Ko­dėl?“ „Dau­gy­bę sy­kių ma­čiau, kaip konf­lik­tus su­kė­lė šei­mi­nin­kų ve­džio­ja­mi ne­di­de­li šu­niu­kai, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris. – Jei ne­to­li vie­nas ki­to yra di­de­lis šuo, pa­vyz­džiui, vilk­šu­nis, ir ma­žas – koks nors pin­če­ris ar net čiau čiau, de­vy­nis kar­tus iš de­šim­ ties puo­li­mo ini­cia­to­riai bus vos nuo že­ mės per sprin­dį užau­gan­tys ke­tur­ko­jai.“ „Kok­tei­lio“ ger­bė­jai smal­su, ko­dėl bė­dos ant sa­vo gal­vos ieš­ko silp­nes­ni, ma­žes­ni šu­niu­kai. O kai iš­šau­kia ug­nį į sa­ve, ne­ ria cyp­da­mi prie šei­mi­nin­kų – gel­bėk.

Kaunas Londonas +31 Madridas +34 Maskva +17 Minskas +17 Niujorkas +31 Oslas +21 Paryžius +33 Pekinas +32

Praha +29 Ryga +18 Roma +30 Sidnėjus +16 Talinas +18 Tel Avivas +30 Tokijas +28 Varšuva +22

Vėjas

8–11 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+16

+18

Marijampolė

Vilnius

+19

Alytus

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+18

+18

+17

+16

10

+17

+19

+18

+16

11

+19

+20

+19

+18

8

rytoj

trečiadienį 1946 m. gi­mė pran­cū­ zų dai­ni­nin­kė Mi­reil­le Mat­hieu.

1962 m. Al­žy­ras pa­skel­ bė ne­prik­lau­so­my­bę. 1981 m. už pa­si­kė­si­ni­mą į po­pie­žių Jo­ną Pau­lių II Meh­met Ali Ag­ca nu­ teis­tas ka­lė­t i iki gy­vos gal­vos. 1989 m. at­kur­tas Kau­no Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­ si­te­tas. 1999 m. ati­da­r y­tas Bū­ tin­gės ter­mi­na­las. 1999 m. pa­sau­l io čem­ pio­nė Dia­na Ži­l iū­tė ta­ po Pran­cū­z i­jo­je vy­k u­ sių dau­g ia­d ie­n ių mo­te­

Į Juodk­ran­tę vi­lio­jo žve­jo šven­tė Ne­rin­gos ku­ror­te Juodk­ran­tė­je dvi die­nas vy­ku­si Pa­ma­rio kraš­to žve­ jo šven­tė kvie­tė at­si­gręž­ti į šim­ta­ me­tes žve­jy­bos tra­di­ci­jas.

Nei kal­ba, nei dai­nuo­ja Vy­res­n io am­ž iaus žmo­nės įsi­t i­k i­nę, kad šuo ga­li mąs­ty­ti, kal­bė­ti, skai­čiuo­ ti ar dai­nuo­ti kaip žmo­gus. „Kok­tei­liui“ pa­vy­ko su­ži­no­ti, kad tai tik gra­ži pa­sa­ka. Anot ki­no­lo­gų, to­kie „ste­ buk­lin­gi“ šu­nys kar­tais pa­si­ro­do pa­ro­ do­se. Jei šuo ir ga­li ko nors pa­siek­ti, tai tik įro­do jo nuo­vo­ku­mą. Ki­ta ver­tus, vi­ sa tai pa­sie­kia­ma su­dė­tin­gos dre­sū­ros me­to­dais. Šuns reak­ci­ja, ku­rios ne­pas­ te­bi žiū­ro­vai, tam­pa itin jaut­ri. Bet ne­ ga­li­ma net kal­bė­ti apie žmo­giš­ką­jį su­ vo­ki­mą ir jo raiš­kos bū­dus.

Gal tai tei­sy­bė Už­bė­r us ant cuk­raus ga­ba­lė­l io šiek tiek ci­ga­re­čių pe­le­nų ir cuk­r ų įki­šus į lieps­ną, jis už­si­degs ir degs mels­vai gel­to­na spal­va.

At­si­su­kus at­gal 1939 me­tais Pran­cū­zi­ja ir Di­džio­ji Bri­ta­ ni­ja pa­skel­bė ka­rą Vo­kie­ti­jos Rei­chui, o ne at­virkš­čiai. Tie­sa, nei pran­cū­zai, nei ang­lai vo­kie­čių ne­puo­lė. Pas­kel­bė ka­rą, ir vis­kas.

Klai­pė­die­čiams žve­jams Jei kas nors iš klai­pė­die­čių vyks žve­jo­ ti į Te­ne­sio vals­ti­ją (JAV), ži­no­ki­te, kad ten drau­džia­ma žu­vis gau­dy­ti la­su.

Links­mie­ji tirš­čiai Ar­tė­jant prie san­k ry­žos vai­r uo­to­jas pra­šo žmo­nos: – Pa­žiū­rėk, ar dir­ba de­ši­ny­sis po­sū­kio sig­na­las? Žmo­na iš­ki­ša gal­vą pro lan­gą: – Dir­ba, ne­dir­ba, dir­ba, ne­dir­ba, dir­ba... Čes­ka (397 719; aną­dien ban­ko­ma­tas ek­ra­ne pa­ra­šė: „Ne­pa­kan­ka lė­šų“. Ne­ju­čia su­si­mąs­ čiau – pas ma­ne ar ban­ke?)

Tra­di­ci­nis ren­gi­nys šeš­ta­die­ nį ma­rių kran­ti­nė­je su­bū­rė ne tik vie­tos gy­ven­to­jus, poil­siau­to­ jus, bet ir ki­tų ap­link Kur­šių ma­ rias iš­si­bars­čiu­sių bend­ruo­me­nių at­sto­vus. Ant­rą­ją die­ną vy­ku­si šven­tė kvie­tė pa­si­ner­ti į pra­mo­ gas ir links­my­bes. Dėl „Nep­tū­no“ tau­rės var­žę­ si Rus­nės, Ni­dos, Juodk­ran­tės, Prie­ku­lės, Klai­pė­dos ko­man­dų na­riai, be įpras­tų krep­ši­nio, fut­ bo­lo bei ki­tų spor­ti­nių rung­čių, jė­gas ga­lė­jo iš­ban­dy­ti ir šmaikš­ čio­se rung­ty­se – pa­si­ga­ly­nė­ti kel­ da­mi 10 kg in­ka­rą ar­ba temp­da­mi val­tį su „un­di­ne“. Ma­rių kran­ti­nė­je pra­mo­gau­to­ jus kvie­tė ir mu­gė, ku­rio­je šven­tės da­ly­viai ga­lė­jo įsi­gy­ti įvai­rių mė­ sos ga­mi­nių, gar­džių sū­rių, me­ džio dro­ži­nių, pin­tų ra­kan­dų, ke­ ra­mi­kos dir­bi­nių, pa­puo­ša­lų bei ki­tų gė­ry­bių.

rų lenk­t y­n ių „Tour de Fran­ce“ nu­ga­lė­to­ja. 1998 m. ali­na­mo karš­ čio pie­ti­nė­je JAV da­ly­je au­kų skai­čius vir­ši­jo 120 pa­gy­ve­nu­sių bei se­ny­vo am­žiaus žmo­nių. 2011 m. Lon­do­ne ei­da­ mas 89-uo­sius me­tus mi­ rė vie­nas gar­siau­sių šiuo­ lai­ki­nių me­ni­nin­k ų ang­ lų ta­py­to­jas rea­lis­tas Lu­ cian Freud, ku­r is bu­vo mo­der­n io­s ios psi­c hoa­ na­l i­zės pra­d i­n in­ko Sig­ mun­do Freu­do vai­kai­tis.

teleloto

Nr. 902

2013 07 21 §§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 61 746 (6 x 10 291) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 7 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt

l.bieliauskaite@kl.lt

nėms, nes puo­la iš už nu­ga­ros.

Dalius, Magdalena, Mantilė, Marija.

liepos 22-ąją

Li­na Bie­liaus­kai­tė

Ag­re­si­ja: ma­ži šu­nys pa­vo­jin­gi žmo­

Vardai

§§ §§ 72 16 46 26 68 05 40 19 50 35 71 32 20 55 63 41 65 14 07 27 53 58 34 36 08 03 17 54 73 45 48 64 06 56 13 §§§ 44 74 12 28 24 §§ §§§ 09 23 52 22 67 §§§ §§§ §§§ 30 47 75 01 02 42

Rung­tis: ža­vią „un­di­nę“ jau­nuo­liai pluk­dė įsi­bri­dę į ma­rių van­de­nį. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ren­gi­nio da­ly­viai ga­lė­jo ne tik iš­vys­ti, kaip iš žil­vi­čių pi­na­mi žu­ vims gau­dy­ti skir­ti bu­čai, bet ir pa­ tys iš­mok­ti šios tech­ni­kos. Šven­tei įpu­sė­jus bu­vo už­kur­tas di­džiu­ lis tra­di­ci­nės žu­vie­nės ka­ti­las. Dvi die­nas tru­ku­sį ren­gi­nį šeš­ta­die­nio

va­ka­rą vai­ni­ka­vo Lie­tu­vos ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų or­kest­ro pa­si­ro­dy­mas bei ži­no­mų ša­lies po­pmu­zi­kos at­ li­kė­jų kon­cer­tas. Pa­ma­rio kraš­to žve­jo šven­tė or­ga­ni­zuo­ja­ma dau­giau nei pu­sę am­žiaus.

Papildomi prizai: „Ford Mondeo“ (TV) – Vidas Maila „Ford Mondeo“ – 0089525, 0301630 Kelialapis į Maljorką – 0069186 Kelialapis į Kretą – 0214307 Kelialapis į Turkiją – 0305583 Poriniai kelialapiai į Palangą – 0579610, 0524846, 0120568, 0081293, 0458010 Motoroleriai „Mosca Fava“ – 0102572, 0291751, 0504536 Dviračiai „Panther“ – 044*789 LED televizoriai „Orion“ – 046*752 Muzikos centrai su DVD „Philips“ – 052*352 Fotokameros „Fujifilm“ – 051*829 Cikloninės krosnelės LR – 057*967 Keptuvių rinkiniai „Tefal“ – 035*420 Kavos aparatai „Delonghi“ – 000*255 GPS navigatoriai „Lark Freebird“ – 043*943 Planšetiniai kompiuteriai „eSTAR“ – 013*953 5 000 Lt (tel. 1634, liepos 8 d.) – Rima Paškevičiūtė, Vita Vaičekonienė, Ona Šlepikienė, Vincas Bisturys, Stasys Lukošius Kvietimai į TV: 052*956, 012*920, 015*845 Prognozė: Aukso puode bus – 300 000 Lt

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

At­gim­ti sap­ne ar­ba pri­si­kel­ti iš nu­mi­ ru­sių­jų – tai ženk­las, kad tu­ri­te pra­dė­ti ki­taip tvar­ky­ti sa­vo gy­ve­ni­mą, tie­siog rei­k ia kaž­ką keis­t i. Jei­g u sap­nuo­ja­te, kad jus su­grą­ži­no į gy­ve­ni­mą, pa­tir­si­ te ne­tek­tį, bet ga­lų ga­le ra­si­te dau­giau nei pra­ra­do­te. Jus ap­lan­kys lai­mė. Jei sap­nuo­ja­te, kad ra­šo­te tes­ta­men­ tą, prie­šai nu­si­v ils ir pa­l iks ra­my­bė­ je. Per­ra­šy­t i tes­ta­men­tą – tap­si­te ne­ pa­t ik­lu­mo au­ka. Jei sap­nuo­ja­te, kad ki­tas as­muo pa­ra­šė tes­ta­men­tą jū­sų nau­dai, reiš­kia, jog ne­ti­kė­tos per­mai­ nos pa­ska­t ins la­biau pa­si­t i­kė­t i sa­v i­ mi, o ne ki­tais, ypač lin­ku­siais že­min­ ti. Jei­gu mo­te­ris sap­ne ma­to, kaip jos

vy­ras ra­šo tes­ta­men­tą ne jos nau­dai, toks sap­nas reiš­kia, kad jos lau­kia gin­ čai ar net teis­mi­niai pro­ce­sai. Jei­gu jūs su­sap­na­vo­te, jog su­nai­ki­no­te jau pa­si­ ra­šy­tą tes­ta­men­tą, toks sap­nas reiš­kia, kad ga­li­te tap­ti ap­gau­lės au­ka, bū­ti iš­ duo­ti ar ap­kal­bė­ti. Jei sap­nuo­ja­te, kad są­var­ty­ne ieš­ko­te rei­ka­lin­go daik­to, reiš­kia, jog pa­si­rink­ si­te ne pa­čią ge­riau­sią išei­tį, o pa­skui gai­lė­si­tės. Iš­mes­ti daik­tus į są­var­ty­ną – ryž­t in­gas žings­n is, po ku­r io ne­k ils no­ras gy­ven­ti praei­ti­mi. Jei sap­nuo­ja­ te, kad gy­ve­na­te są­var­ty­ne, tai ženk­ las, jog ga­li­te tap­ti pa­tik­lu­mo au­ka. Šis sap­nas taip pat per­spė­ja, kad kuk­lu­ mas kar­tais ne puo­šia, o ne­tgi ken­kia.

EUROJACKPOTAS Nr. 1234 Nr. 25 EUROJACKPOTAS

2013 00 002013 07 19 EUROJACKPOTAS 00 000 EUROJACKPOTAS – 143 370- 373 Lt 000 Lt

Jei sap­nuo­ja­te ba­sei­ną su auk­si­nė­ mis žu­ve­lė­mis, tai ženk­las, kad tu­rė­ si­te ne­ma­lo­nu­mų. Jei auk­si­nė žu­ve­lė ne­gy­va, jū­sų lau­kia sun­k ūs iš­ban­dy­ mai. Sap­nuo­ti auk­si­nę žu­ve­lę, reiš­kia, kad lau­kia ma­lo­nūs sėk­min­gi nuo­ty­ kiai, o mer­gi­nai šis sap­nas pra­na­šau­ ja ve­dy­bas su tur­t in­g u ir sim­pa­tiš­ku žmo­gu­mi.

07 18 19 33 37 + 02 05 00 00 00 00 Laimėjimas: 00 00 Atspėta: 5 Papildomi +2 143 370 skaičiai 0 373 0 Lt 5+1 328 140 Lt 5 Prognozė: 139 371 Lt 4 Eurojackpote +2 7- 067 Lt 00 mln. Lt 4+1 544 Lt 4 262 Lt 3+2 124 Lt 3+1 54 Lt 2+2 39 Lt 3 39 Lt 1+2 28 Lt 2+1 23 Lt Prognozė: „Eurojackpotas“ – 34 mln. Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.