2013 07 23 klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ANTRADIENIS, LIEPOS 23, 2013

www.kl.lt

167 (19 770)

.;A?.162;6@ 962= <@

9

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

RUBRIKA

sveikata

CigaretÄ— netikra, pavojus tikras

A.But­ke­vi­Ä?ius ne­no­ri kraus­ty­tis ÄŻ re­zi­den­ci­jÄ….

Eu­ro­pÄ… apÄ—­mÄ— ka­ra­liť­ko­jo kō­di­kio karĹĄt­li­gÄ—.

Me­di­kai ÄŻta­ria, kad elekt­ro­ni­nÄ—s ci­ga­re­tÄ—s Ĺža­lin­gos, kaip ir tik­ros.

ď Ž GrÄ—smÄ—: [Nb

WNb `VĂş af _V ZĂş Qb\ ZR [V ZV` b aR[ X N ]N _Ă­ Xf aV RYRXa _ \ [V [

Ne tik ÄŻprastĹł ciga R` XNQ WV ]N XR[X aĂş ]YNb Ă˜VNZ` reÄ?iĹł rĹŤkymas su kelia ÄŻvairias ligas. niau pasigirsta nuo Vis daĹžmoniĹł, jog elektro „Tyrimai rodo, kad ant elektroninÄ—s cigaretÄ—s ne Ĺžiau pavojingos ninÄ—s cigaretÄ—s pa kÄ… ma- tas Ĺžmogaus sveika kuotÄ—s nurodynikotino kiekis ne tai. Medikai tikina, daĹžniausiai susigun retai skiriasi kad jomis nuo realaus elekt do jaunimas. roninÄ—je cigaretÄ—je esanÄ?io ni Ă? PV TN _R aĂ? " ZV [ b a

 @Uba aR_` a\PX• [b\ a_

NaujausiĹł tyrimĹł duomenimis, uĹžtenka parĹŤkyti elektroninÄ™ cigaretÄ™ 5 minutes, kad ji pakenktĹł plauÄ?iams. Ty kotino kiekio. Be rimai atskleidĹžia, to, jog elektroni rĹŤkant tÄ… paÄ?iÄ… elekt niĹł cigareÄ?iĹł var roninÄ™ cigaretotojai skundĹžiasi tÄ™, iĹĄkvepiamuose net 12 organizdĹŤmuose nikomo sistemĹł sutriki tino kiekis gali smar jimo pasekmÄ—s“, mĹł kiai svyruoti ir – teigia ÄŻstaigos Margarita Vit pradÄ—jus vartoti elekt simptomais kaskart bĹŤti vis ki kauskienÄ—: darbuotojai. toks“, – pasakojo ronines cigaretes ar praÄ—jus sa departamento atsto NÄ—ra tirta Pirmosios elektro vaitei nuo vartovai. ninÄ—s cigare- ElektroniniĹł ciga jimo pradĹžios. Anot jĹł, priklauso tÄ—s buvo uĹžpaten NarkotikĹł, taba remybe nuo nituotos vos prieĹĄ Ä?iĹł rĹŤ ko ir alkoholio kotino sergantys „DaĹžniausiai jau kymas vis tiek deĹĄimtmetÄŻ – 2003 kontrolÄ—s departa asmenys traukÄ?iami nemamen metais. TodÄ—l lonĹŤs kvÄ—pavimo dami elektroninÄ™ tai perspÄ—ja, kad elekt to specialis- trĹŤksta moksliniĹł yra rĹŤkymas, kad ir nervĹł sistecigaretÄ™ gauna tyri roninÄ—s ciga- at ir mos sutrikimĹł simp ĹĄios medĹžiagos, ta retÄ—s – gerokai pa skleistĹł nuolatinio mĹł, kurie kaip Ä?iau nelieka nei tomai, burnos vojingesnÄ—s, nei ir ilgalaikio ĹĄiÄ… prekÄ™ siĹŤlan- kvapo, ir gerklÄ—s gleivi elektroniniĹł ciga gali pasirodyti iĹĄ nei pelenĹł, dantys nÄ—s pakenki reÄ?iĹł vartojimo tys pirmo Ĺžvilgsnio. ir pirĹĄ- Elektro tai nepagelsta. O verslininkai no ĹĄalutinÄŻ poveikÄŻ. „VisuomenÄ—je susi niniĹł cigareÄ?iĹł var mai. draudimas rĹŤkyti rÄ—- ÄŻpras formavo klaitotojai skundĹžiasi pakilu dinga nuomonÄ—, NatĹŤralu, kad visuo tas tabako cigaretes tĹł ÄŻro siu dy krau ti esÄ… elektroninÄ—s ki jo me uĹž taip. spaudarose dimu, gal nÄ— nepapatalpose ĹĄiÄ… pre kankamai Ĺžino apie cigaretÄ—s nekelia vos skausmu ir svai kÄ™ dar labiau iĹĄdidelio pavojaus gimu, nemiga, nerimu, populiarino. cigaretes ir jĹł povei elektronines sveikatai ir gali bĹŤ drebuliu, nuokÄŻ, ti puikus cigarevargiu, burnos ir niĹł nÄ—ra apie jas net o dalis ĹžmoÄ?iĹł pakaitalas, bet gerklÄ—s gleivigirdÄ—jÄ™. Pasaulio sveinÄ—s sudirginimu, Sutrinka sveika mos specialaus skys katos organizaci ta krĹŤtinÄ—s skausÄ?io ja skatina visus mais miĹĄinio iĹĄ propileng – daĹžniausiai NarkotikĹł, tabako Patrauklus ÄŻvaiz vartotojus elgtis dis likolio, aromatiapdairiai ir susiir alkoholio pa ir spaudimu, sausu kosuliu, kontrolÄ—s departa sunkÄ—jusiu kvÄ—pa niĹł medĹžiagĹł ir ni Kaip teigÄ— departa laikyti nuo elekt mento darbuovi kotino. Pasak jĹł, men roniniĹł cigareÄ?iĹł liu, perĹĄalimo simp mu, Ä?iaudutojai tikina, kad tai, rĹŤkant elektroni to specialis- nikotino kiekis elekt ÄŻsigijimo bei var nors tyrimĹł apie tomais, raumeroninÄ—se cigaretojimo, nes nÄ—ra nes cigaretes yra nĹł ir sÄ…nariĹł skaus ilgalaikes elektro tÄ—se labai skirtingas ÄŻkvepiami ir iĹĄpuÄ?ia iki galo iĹĄtirtos ga niniĹł cigareÄ?iĹł mu, sutrikusiu – vienose nikomi garai, o ne dĹŤlimos jĹł vartovirĹĄkinimu, iĹĄsau rĹŤkymo pasekmes tino nÄ—ra iĹĄvis, o ki mai, nes ĹĄios cigare sÄ—jusia oda ir dar tose trĹŤksta, bet vis tÄ—s yra pripildobegale kitĹł neigia kis siekia net 48 mg. nikotino kie- daugÄ—ja duomenĹł mĹł simptomĹłâ€œ, apie trumpalai– perspÄ—jo depar kes jĹł rĹŤkymo pa sekmes. tamento specialistai. Evelina ZenkutÄ—

e.zenkute@kl.lt

Lietuva 7p.

Pasaulis 13p.

Ĺ iandien priedas

Kaina 1,30 Lt

10

UĹž griu­ve­nÄ… – mi­li­jo­nas

„Te­gul pik­ti­na­si, juk kas­met pik­ti­na­si.“ Vie­ťo­sios ÄŻstai­gos „Klai­pÄ—­dos ĹĄven­tÄ—s“ di­rek­to­rius Ro­man­das Ĺ˝iub­rys ne­krei­pÄ— dÄ—­me­sio ÄŻ ke­lia­mÄ… triukť­mÄ…, jog pre­ky­bos vie­tĹł kai­nos ĹĄven­ti­nÄ—­je mu­gÄ—­je yra per di­de­lÄ—s.

2p.

Mo­te­riai – bank­ro­to by­la As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Klai­pÄ—­dos apy­lin­kÄ—s teis­me pa­ skelb­ta pir­mo­ji nu­tar­tis dÄ—l bank­ ro­to by­los iť­kÄ—­li­mo fi­zi­niam as­me­ niui. Per pu­sant­ro mÄ—­ne­sio uos­ta­ mies­ty­je bank­ru­tuo­ti pa­reiť­kÄ— no­ rÄ… dar ať­tuo­ni klai­pÄ—­die­Ä?iai. „„Dos­nu­mas: sa­vi­val­dy­bÄ— ap­skai­Ä?ia­vo, kad uĹž ĹĄÄŻ ÄŻ gy­ve­na­mÄ…­jÄŻ na­mÄ… ne­be­pa­na­ťų pa­sta­tÄ… rei­kÄ—­tĹł su­mo­kÄ—­ti 850 tĹŤkst. li­tĹł, kai rea­li jo rin­kos ver­tÄ—

yra 145 tōkst. li­tų.

Nuo­lat pi­ni­gĹł sty­giu­mi be­si­skun­dĹžian­ti Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ— vÄ—l de­monst­ruo­ja neį­ti­kÄ—­ti­nÄ… dos­nu­mÄ…. UĹž 145 tĹŤkst. li­tĹł ver­ tÄ—s ap­griu­vu­sÄŻ na­mÄ…, esan­tÄŻ Ne­mu­no g. 93A, ku­rÄŻ rei­kia paim­ti vi­ suo­me­nÄ—s po­rei­kiams, val­di­nin­kai lin­kÄ™ iĹĄ mies­to biu­dĹže­to su­ plo­ti be­veik 1 mln. li­tĹł. To­kia su­ma jau ÄŻra­ťy­ta do­ku­men­tuo­se, nors su gy­ven­to­jais de­ry­bos net ne­pra­dÄ—­tos.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

No­ri tri­jų bu­tų

Ne­mu­no g. 93A esan­tÄŻ na­mÄ… ir jam pri­skir­tÄ… 16,26 aro plo­to skly­ pÄ… bei ĹŤki­nÄŻ pa­sta­tÄ… rei­kia paim­ ti vi­suo­me­nÄ—s po­rei­kiams. Sta­ ti­nius bō­ti­na nu­griau­ti, nes jie truk­do ties­ti Bal­ti­jos pro­spek­to tÄ™­si­nÄŻ nuo Mi­ni­jos iki Ne­mu­no gat­vÄ—s.

4

2

Ne­li­ko kre­di­to mo­kÄ—­to­jo

PraÄ—­ju­siÄ… sa­vai­tÄ™ Klai­pÄ—­dos apy­ lin­kÄ—s teis­mas pa­skel­bÄ— pir­mÄ…­ jÄ… nu­tar­tÄŻ fi­zi­nio as­mens bank­ro­to by­lo­je. Pa­reiť­kÄ—­ja pra­ťÄ— iť­kel­ti jai bank­ro­to by­lÄ…, nes mo­te­ris ne­pa­ jÄ—­gi grÄ…­Şin­ti pa­sko­los. Klai­pÄ—­die­tÄ— nu­ro­dÄ—, jog ne­mo­ ku­mÄ… su­kÄ—­lÄ— tai, kad iki tol paim­ tas pa­sko­las ir kre­di­tus mo­kÄ—­ jo su­tuok­ti­nis. Su juo nu­trau­kusi san­tuo­kÄ…, ĹĄiuo me­tu iĹĄ gau­na­mĹł pa­ja­mĹł vyk­dy­ti fi­nan­si­niĹł ÄŻsi­pa­ rei­go­ji­mĹł kre­di­to­riams moteris esÄ… ne­ga­li.

8

2

ANTRADIENIS, LIEPOS 23, 2013

miestas

Kos­mi­nės kai­nos pyk­do mugės pre­kei­vius Kai ku­rie tau­to­dai­li­nin­kai šie­met nu­si­tei­ kę boi­ko­tuo­ti Jū­ros šven­tės mu­gę, nes esą pre­ky­bos vie­tų kai­nos yra kos­mi­nės – to­kių nė­ra nė vie­no mies­to ren­gia­ma­me ker­mo­šiu­je. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Ga­lio­ja tre­čius me­tus

Ta­čiau Jū­ros šven­tės or­ga­ni­za­to­riai nė ne­ke­ti­na ini­ci­juo­ti kai­nų ma­ži­ ni­mo, nes vi­sos pre­ky­bos vie­tos ir taip iš­graibs­to­mos. „Klai­pė­da pa­ti at­stu­mia tau­to­ dai­li­nin­kus. Kaip ga­li­ma va­žiuo­ ti pre­kiau­ti į mu­gę, kur pre­ky­bos vie­ta kai­nuo­ja be­veik 1 000 li­tų? Juk dar rei­kia ir už ben­zi­ną at­vy­ki­ mui mo­kė­ti, ir tris die­nas kaž­kaip Klai­pė­do­je pra­gy­ven­ti. Tik­rai neį­ ma­no­ma tiek su­pre­kiau­ti, kad da­ ly­va­vi­mas Jū­ros šven­tės mu­gė­je neat­neš­tų nuo­sto­lių“, – pik­ti­no­si ke­ra­mi­kai iš Pa­ne­vė­žio. Pre­ky­bos vie­tų Jū­ros šven­tės mu­gė­je įkai­nius dar 2011 me­tais yra pa­tvir­ti­nu­si mies­to ta­ry­ba. Vie­no kvad­ra­ti­nio met­ro plo­to, at­si­žvel­ giant į vie­tos mu­gė­je pa­trauk­lu­mą, kai­na trims die­noms sie­kia nuo 61 iki 122 li­tų. Pre­ky­bos vie­tų plo­tas yra ar­ba 3, ar­ba 6 kvad­ra­ti­niai met­rai, to­ dėl jų kai­nos yra nuo 183 iki 732 li­tų. Pi­giau­sios yra vie­tos mu­gės

pa­kraš­čiuo­se, o bran­giau­sios – pa­ trauk­liau­sios, esan­čios prie abi­pus Bir­žos ir Pi­lies til­tų. Su­si­mo­kė­ję už pre­ky­bos vie­tą, pre­ky­bi­nin­kai dar pa­pil­do­mai tu­ ri mo­kė­ti už elekt­rą, pa­tys ieš­ko­ti, kur nu­si­praus­ti, nau­do­tis bend­rais bio­tua­le­tais.

Pre­ky­bos vie­ta Jū­ros šven­tės mu­gė­je kai­ nuo­ja ko­ne bran­giau­ siai vi­so­je Lie­tu­vo­je.

Pat­rauk­liau­sios – bran­giau­sios

„Pre­ky­bi­nin­kai kas­met pik­ti­na­si dėl pre­ky­bos vie­tų ir kai­nų. Ir te­gul pik­ti­na­si, nes įkai­nius ma­žin­ti bū­ tų ne­lo­giš­ka. Kaip ga­li­ma ma­žin­ti kai­nas, jei vi­sos vie­tos bū­na iš­per­ ka­mos. Šie­met jau per pir­mą die­ ną bu­vo iš­graibs­ty­tos pa­čios bran­ giau­sios vie­tos“, – tei­gė vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos šven­tės“, or­ ga­ni­zuo­jan­čios Jū­ros šven­tę, di­ rek­to­rius Ro­man­das Žiub­rys.

Po­pu­lia­ru­mas: Jū­ros šven­tės mu­gė yra vie­nas ma­siš­kiau­sių fes­ti­va­lio ren­ gi­nių.

Šiuo me­tu dar yra ke­lias­de­šimt lais­vų vie­tų mu­gė­je, ta­čiau pa­šne­ ko­vas nea­be­jo­jo, kad jų iki ker­mo­ šiaus pra­džios ne­be­liks. „Esu įsi­ti­ki­nęs, kad ir pa­sku­ti­ nę die­ną at­si­ras pre­kei­vių, no­rin­ čių pre­kiau­ti mu­gė­je, ta­čiau var­gu ar jiems tu­rė­si­me ką pa­siū­ly­ti“, – sa­kė R.Žiub­rys. Pre­ky­bos vie­ta Jū­ros šven­tės mu­ gė­je kai­nuo­ja ko­ne bran­giau­siai vi­ so­je Lie­tu­vo­je. Pa­vyz­džiui, Pa­lan­ go­je per va­sa­ros se­zo­no ati­da­ry­mą už pre­ky­bos vie­tą ker­mo­šiu­je „Pa­ lan­gos Ju­zė“ rei­kia mo­kė­ti 200 li­tų. Tai – kai­na trims die­noms. Vil­niu­je vyks­tan­čio­je Ka­ziu­ ko mu­gė­je pre­ky­bos vie­tos kai­na

trims die­noms svy­ruo­ja nuo 73 iki 440 li­tų. Su­rinks 0,5 mln. li­tų

„Ma­ž in­t i pre­k y­b os vie­t ų kai­n ų Jū­ros šven­tės mu­gė­je nė­ra pra­ smės. Pir­miau­sia to­dėl, kad vi­ sos jos iš­per­ka­mos. Ant­ra, iš su­ ren­ka­mų pi­ni­gų ir or­ga­ni­zuo­ja­ma Jū­ros šven­tė, ku­rios vi­si ren­gi­ niai yra ne­m o­ka­m i, tad kaž­kas tai tu­ri kom­pen­suo­ti. Be to, la­ bai abe­jo­ju, ar pi­giau su­mo­kė­ję už pre­ky­bos vie­tą pre­kei­viai su­ ma­žin­tų sa­vo pro­duk­ci­jos kai­nas, juk jie yra gud­rūs ir no­ri pa­kan­ ka­mai už­si­dirb­ti“, – sam­pro­ta­vo R.Žiub­rys.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Šie­met pre­ky­bos vie­tų skai­čius Jū­ros šven­tės mu­gė­je pa­di­din­tas nuo 567 iki 685. To­dėl iš pre­ky­bi­ nin­kų ti­ki­ma­si su­rink­ti 520 tūkst. li­tų rink­lia­vų, kai per­nai šis skai­ čius sie­kė 439 tūkst. li­tų. „Tie­siog pa­to­bu­li­no­me mu­gės sche­mą, to­dėl ir pa­vy­ko pa­di­din­ti vie­tų skai­čių. Joms įreng­ti iš­nau­ do­jo­me ir tas erd­ves, ku­rias se­niau oku­puo­da­vo ne­le­ga­lūs pre­kei­viai, pa­li­ko­me tik erd­vės praė­ji­mams“, – aiš­ki­no R.Žiub­rys. Pak­laus­tas, gal ki­tais me­tais kai­ nos bus per­žiū­rė­tos, „Klai­pė­dos šven­čių“ di­rek­to­rius juo­ka­vo: „Di­ din­ti gal ir ne­di­din­si­me, te­gul iš­lie­ ka to­kios pa­čios“.

Jū­ra – tei­sin­gas kapitono ke­lias As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Bai­gė­si dien­raš­čio „Klai­pė­da“ skelb­ tas bal­sa­vi­mas už la­biau­siai nu­si­ pel­niu­sį jū­ri­nin­ką. Iš 17 pa­siū­ly­tų klai­pė­die­čių šie­met Me­tų jū­ri­nin­ ko ti­tu­lui iš­rink­ti trys kan­di­da­tai, su­rin­kę dau­giau­sia bal­sų. Vie­nas jų – le­gen­di­nės jach­tos „Lie­tu­va“ ka­pi­ to­nas Os­val­das Ku­dze­vi­čius.

„O čia tai ste­buk­las“, – nu­ste­bo O.Ku­dze­vi­čius, su­ži­no­jęs, kad pre­ ten­duo­ja tap­ti Me­tų jū­ri­nin­ku. 41-erių jach­tos „Lie­tu­va“ ka­pi­to­ nas O.Ku­dze­vi­čius da­ly­vau­ja „Tall Ships Ra­ces“ ir ki­to­se pres­ti­ži­nė­ se pa­sau­li­nio ly­gio re­ga­to­se, rep­ re­zen­tuo­da­mas gim­tą­ją Klai­pė­dą ir Lie­tu­vą. Iš dau­ge­lio re­ga­tų jis grįž­ta su nu­ga­lė­to­jo ar­ba pri­zi­nin­ko lau­ rais. Ypač di­de­lis jach­tos ka­pi­to­no O.Ku­dze­vi­čiaus in­dė­lis, kad 2009 ir 2011 me­tais pres­ti­ži­nės re­ga­tos „Tall Ships Ra­ces“ jach­tos ir di­ die­ji bur­lai­viai ap­lan­kė Klai­pė­dos uos­tą. Os­val­das bu­riuo­ja nuo ma­ žų die­nų – jo tė­tis Ste­po­nas Ku­ dze­vi­čius taip pat pro­fe­sio­na­lus bu­riuo­to­jas. Pa­sak ka­pi­to­no, gy­ve­ni­me bu­vo daug už­siė­mi­mų, ku­rių ga­lė­jo im­ tis, bet pa­si­rin­ko bu­riuo­to­jo ke­lią. „Gy­ve­ni­mas taip pa­ko­re­ga­vo, kad ši­tas ke­lias yra tei­sin­gas, tin­ka­mas pa­gal ma­no gy­ve­ni­mo bū­dą, cha­ rak­te­rį. Ma­no vai­kai kol kas ne­bu­ riuo­ja, ačiū Die­vui, už­ten­ka vie­no to­kio šei­mo­je. Jū­ro­je dar­bas – sun­ kus, sle­gia bu­vi­mas to­li nuo šei­ mos“, – at­vi­ra­vo O.Ku­dze­vi­čius.

Kan­di­da­tas: le­gen­di­nės jach­tos „Lie­tu­va“ ka­pi­to­nas O.Ku­dze­vi­čius

vie­nas iš tri­jų klai­pė­die­čių, pre­ten­duo­jan­čių į Me­tų jū­ri­nin­ko ti­tu­lą.

Dien­raš­tis „Klai­pė­da“ Me­tų jū­ ri­nin­ko rin­ki­mus ren­gia jau penk­tą kar­tą. Šią ini­cia­ty­vą jau ne pir­mus me­tus re­mia bend­ro­vė „For­tum Klai­pė­da“. Jos at­sto­vo And­riaus Kas­pa­ra­vi­čiaus tei­gi­mu, Me­tų jū­ri­ nin­ko ren­gi­nys yra pra­smin­gas, nes pa­de­da pa­ro­dy­ti iš­skir­ti­nį dė­me­sį šios sun­kios pro­fe­si­jos ž mo­nėms. „Jū­ri­nin­kais Klai­pė­da ga­li di­ džiuo­tis – to­kios pro­fe­si­jos at­sto­ vų ne­tu­ri nė vie­nas ki­tas Lie­tu­vos mies­tas. Bend­ro­vei „For­tum Klai­ pė­da“ yra di­de­lė gar­bė pri­si­dė­ti prie jū­ri­nin­kų dar­bų įver­ti­ni­mo“, – tei­gė A.Kas­pa­ra­vi­čius.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Šian­dien jau ži­no­ma, kad, be O.Ku­dze­vi­čiaus, į Me­tų jū­ri­nin­ko ti­tu­lą pre­ten­duo­ja Vik­to­ras Po­zon­ ke­vi­čius ir Alek­sand­ras Sbit­ne­vas. Tai paaiš­kė­jo su­su­ma­vus bal­sa­vi­ mo la­pe­lius ir bal­sus in­ter­ne­tu. Ku­ris iš šių tri­jų vy­rų taps penk­ tuo­ju Me­tų jū­ri­nin­ku, paaiš­kės Jū­ ros šven­tės me­tu – lai­mė­to­jas bus pa­skelb­tas ir ap­do­va­no­tas lie­pos 26 d. 19.30 val. Krui­zi­nių lai­vų ter­ mi­na­le. Me­tų jū­ri­nin­kui bus įteik­ta klai­pė­ die­čio skulp­to­riaus Sva­jū­no Jur­kaus skulp­tū­rė­lė „Vai­kys­tės sva­jo­nė“ – ber­niu­kas, mo­jan­tis ke­pu­rai­te.

3

ANTRADIENIS, LIEPOS 23, 2013

miestas Prieš­ta­ra­vo įsta­ty­mams

Pa­gerbs žu­vu­siuo­sius

Nu­pir­ko dau­giau bu­tų

Per šių me­tų I pus­me­tį Vy­riau­ sy­bės at­sto­vo Klai­pė­dos ap­skri­ ty­je tar­ny­ba nu­sta­tė, kad re­gio­ no sa­vi­val­dy­bė­se bu­vo priim­ ti 26 tei­sės ak­tai, ku­rie prieš­ta­ ra­vo Kons­ti­tu­ci­jai, įsta­ty­mams ar Vy­riau­sy­bės spren­di­mams. Dau­giau­sia tei­sės pa­žei­di­mų nu­sta­ty­ta Pa­lan­gos, ma­žiau­sia – Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė­se.

Prieš įsi­siū­buo­jant Jū­ros šven­ tės links­my­bėms, tra­di­ciš­kai bus pa­gerb­ti žu­vę jū­ri­nin­kai. Jau tre­čius me­tus žu­vu­sių jū­ri­ nin­kų pa­ger­bi­mo ir vai­ni­kų pa­ dė­ji­mo ce­re­mo­ni­ja bus or­ga­ni­ zuo­ja­ma prie pa­mink­lo „Al­bat­ ro­sas“ Smil­ty­nė­je. Ce­re­mo­ni­ ja vyks pory­t (lie­pos 25 d.), pra­ džia – 14 val.

Pre­li­mi­na­riais Re­gist­rų cent­ro duo­me­ni­mis, šių me­tų II ket­vir­ tį Klai­pė­do­je su­da­ry­ta apie 690 būs­to par­da­vi­mo san­do­rių – be­ veik 33 pro­c. dau­giau nei per I ket­vir­tį. La­biau­siai per­ka­mi bu­vo 2 kam­ba­rių, 55–60 kv. m plo­to nau­jos sta­ty­bos bu­tai. Vi­du­ti­nė nau­jos sta­ty­bos bu­tų kai­na Klai­ pė­do­je yra iki 4 370 li­tų už kv. m.

Už au­gin­ti­nius – dau­giau at­sa­ko­my­bės

Ko­man­di­ruo­tė. Klai­pė­dos me­ras Vy­ tau­tas Grub­l iaus­kas šian­dien iš­vyks­ ta į tar­ny­bi­nę ko­man­di­ruo­tę Vil­niu­je. Sos­t i­nė­je nu­ma­t y­t i su­si­t i­k i­mai Su­si­ sie­k i­mo mi­nis­te­ri­jo­je.

Uos­ta­mies­čio po­li­ ti­kai pri­va­lės pa­nai­ kin­ti pa­čių pa­tvir­ tin­tas Gy­vū­nų lai­ ky­mo tai­syk­les, nes jos tu­ri bū­ti mo­der­ nes­nės ir ati­tin­kan­ čios ES tei­sės ak­tus.

Po­sė­dis. Šian­dien 11 val. Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bė­je (Da­nės g. 17, I aukš­to po­sė­ džių sa­lė) vyks Bend­r uo­me­nės svei­ ka­tos ta­r y­bos po­sė­d is. Ja­me ke­t i­na da­ly­vau­t i Ap­l in­kos mi­n is­te­r i­jos vi­ ce­m i­n ist­ras A.Pet­k us. Po­sė­d žio tiks­ las – ap­tar­ti ap­lin­kos ko­ky­bės pro­ble­ mas Klai­pė­dos mies­te. Vie­na jų – kva­ pų kont­ro­lė uos­ta­mies­ty­je.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Tei­ki­mą pa­nai­kin­ti 2010 me­tais pa­tvir­tin­tas tai­syk­les Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bai su­ra­šė Vy­riau­sy­bės at­sto­vė Klai­pė­dos ap­skri­ty­je Dai­va Ke­re­keš. „Pa­si­kei­tė tei­sės ak­tai, reg­la­ men­tuo­jan­tys gy­vū­nų prie­žiū­rą ir ge­ro­vę, to­dėl rei­kia pa­keis­ti ir iki šiol ga­lio­ju­sias tai­syk­les“, – aiš­ ki­no Vy­riau­sy­bės at­sto­vo Klai­pė­ dos ap­skri­ty­je pa­ta­rė­ja Dai­va Šač­ ku­vie­nė. Nau­ją­sias tai­syk­les tu­rės tvir­tin­ti ne mies­to ta­ry­ba, o Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vai. Do­ku­men­tas tu­rės bū­ti pa­reng­ tas pa­gal pa­vyz­di­nes tai­syk­les, ku­ rias sa­vo įsa­ky­mu pa­tvir­ti­no Vals­ ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos di­rek­to­rius. „Anks­čiau sa­vi­val­dy­bė į tai­syk­les ga­lė­jo įra­šy­ti įvai­riau­sių nuo­sta­tų sa­vo nuo­žiū­ra, o da­bar yra pa­vyz­di­ nis do­ku­men­tas, ku­riuo pri­va­lu va­ do­vau­tis“, – tei­gė D.Šač­ku­vie­nė. Nau­jo­se tai­syk­lė­se kai ku­rios

Dienos telegrafas

Nu­ro­dy­mas: nau­jo­se tai­syk­lė­se šu­nis re­ko­men­duo­ja­ma ve­džio­ti to­se vie­to­se, kur lan­ko­si ma­žai žmo­nių.

nuo­sta­tos bus švel­nes­nės nei da­bar ga­lio­jan­čios, o kai ku­rios – griež­ tes­nės. Pa­vyz­džiui, vi­si na­mie lai­ ko­mi šu­nys, ka­tės, šeš­kai ir ki­ti pa­siut­li­gei im­lūs gy­vū­nai pri­va­lės bū­ti nuo jos vak­ci­nuo­ja­mi, o šei­ mi­nin­kai – tu­rė­ti tai pa­tvir­ti­nan­ tį do­ku­men­tą. Nu­ma­ty­ta ir tai, kad din­gus gy­ vū­nui apie tai rei­kės pra­neš­ti tai­ syk­lė­se nu­ma­ty­tam as­me­niui ir vie­šai pa­skelb­ti. Klai­pė­die­tis, ku­ris pri­glaus be­ glo­bį gy­vū­ną, apie tai per tris die­ nas tu­rės pra­neš­ti po­li­ci­jai ar­ba at­ sa­kin­gam as­me­niui. Nau­jo­se tai­syk­lė­se tu­rės bū­ti nu­ma­ty­ta ir tai, kiek vie­na­me bu­te

Artūro Morozovo nuo­tr.

Skai­čiuo­ja­ma, jog vie­nai ka­tei tu­ri tek­ ti ne ma­žiau nei 10 kvad­ra­ti­nių met­rų bu­to plo­to, o šu­niui – nuo 10 iki 30 kv. m, at­si­žvel­giant į jo svo­rį.

lei­džia­ma lai­ky­ti gy­vū­nų, at­si­žvel­ giant į būs­to plo­tą. Skai­čiuo­ja­ma, jog vie­nai ka­tei tu­ri tek­ti ne ma­žiau nei 10 kvad­ra­ti­nių met­rų bu­to plo­

to, o šu­niui – nuo 10 iki 30 kv. m, at­si­žvel­giant į jo svo­rį. Šiuo me­tu vie­na­me bu­te lei­džia­ ma lai­ky­ti vie­ną ka­tę ir vie­ną šu­nį, ar­ba du šu­nis, ar­ba dvi ka­tes. Nau­jo­sios tai­syk­lės tu­rės reg­la­ men­tuo­ti ir tai, kaip gy­ven­to­jai ga­li rū­pin­tis be­šei­mi­nin­kė­mis ka­tė­mis. Jos ga­lės bū­ti še­ria­mos tik spe­cia­ liai sa­vi­val­dy­bės nu­sta­ty­to­se vie­ to­se, kur pri­va­lės bū­ti įreng­tos šė­ ryk­los. Nau­jas Gy­vū­nų lai­ky­mo tai­syk­ les uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bė tu­ ri pa­reng­ti iki mė­ne­sio pa­bai­gos ar­ba pra­šy­ti Vy­riau­sy­bės at­sto­vo Klai­pė­dos ap­skri­ty­je tar­ny­bos ter­ mi­ną pra­tęs­ti.

Priė­mi­mas. Šian­d ien baig­sis pra­šy­ mų stu­d i­juo­t i aukš­to­sio­se mo­k yk­lo­ se priė­mi­mas. Lie­tu­vos aukš­tų­jų mo­ kyk­lų aso­cia­ci­jos bend­ra­jam priė­m i­ mui or­ga­n i­z uo­t i (LA­M AB­P O) in­for­ ma­ci­nė­je sis­te­mo­je sto­jan­tie­ji pa­teik­ ti ar ko­re­guo­ti pa­šy­mus ga­li iki ant­ra­ die­nio 17 val. LA­M AB­PO at­krei­pia dė­ me­sį, kad už­pil­dy­to pra­šy­mo nie­k ur siųs­t i ne­rei­k ia, iš­sau­go­jus jis lie­ka in­ for­ma­ci­nė­je sis­te­mo­je. Jei pra­šy­mas ko­re­guo­ja­mas ke­le­tą kar­tų, bus svars­ to­ma pa­sku­t i­nė ko­re­g uo­to pra­šy­mo ver­si­ja. Pir­mo­jo eta­po re­z ul­ta­tai bus skel­bia­mi lie­pos 27 die­ną iki 12 va­lan­ dos. Sto­jan­t ie­ji re­z ul­ta­tą pa­ma­tys sa­ vo pra­šy­me pri­si­jun­gę prie LA­M AB­ PO in­for­ma­ci­nės sis­te­mos. Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Va­le­rij Sot­ni­kov, Ri­ta Žal­taus­kie­nė, Ja­ ni­na Nei­man­tie­nė. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Liu­das Alek­sand­ras Turs­k is. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 8 mo­te­rys. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 3 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 17.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė apie 60 iš­ kvie­t i­mų.

Sa­vi­val­dy­bė tu­rės grą­žin­ti pi­ni­gus už rū­sį Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Prieš sep­ty­ne­rius me­tus džiaugs­ min­gai už 200 tūkst. li­tų pri­va­ti­za­ vę bend­ra­bu­čio rū­sį uos­ta­mies­čio val­di­nin­kai da­bar pri­vers­ti iš nu­ si­vy­li­mo grą­žy­ti ran­kas – teis­mas pir­ki­mo-par­da­vi­mo san­do­rį pri­pa­ ži­no ne­ga­lio­jan­čiu.

Tai mies­to biu­dže­tui pri­da­rė ne­ ma­žų nuo­sto­lių. Pir­kė­jui rei­kia grą­žin­ti 200,1 tūkst. li­tų, su­mo­kė­ti 22,1 tūkst. li­ tų pa­lū­ka­nas nuo pri­teis­tos su­mos, teis­mui per­ves­ti 0,5 tūkst. li­tų žy­ mi­nio mo­kes­čio ir dar 1,5 tūkst. li­ tų at­sei­kė­ti ant­sto­liui.

Bend­ra ža­la iž­dui – 224,2 tūkst. li­tų. Ge­ra ži­nia tik ta, kad dau­giau nei 600 kvad­ra­ti­nių met­rų plo­to bend­ra­bu­čio, esan­čio Deb­re­ce­no g. 7, rū­sio pa­tal­pos grą­žin­tos sa­vi­ val­dy­bei. „Ta­čiau jų taip bran­giai, kaip aną­kart, tik­rai ne­be­par­duo­si­me. Gal­būt ban­dy­si­me skai­dy­ti da­li­mis ir taip par­da­vi­nė­ti“, – svars­tė Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės Tur­to sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas Ed­var­das Si­ mo­kai­tis. Kai sa­vi­val­dy­bė par­da­vė rū­sį, ji nė ne­gal­vo­jo, jog ši pri­va­ti­za­vi­ mo is­to­ri­ja baig­sis taip ne­lai­min­ gai. „Ma­tyt, pir­kė­jas su­si­vo­kė, kad su­mo­kė­jo per daug. Be to, jis ne­va

ne­ga­lė­jo įre­gist­ruo­ti pir­ki­mo-par­ da­vi­mo su­tar­ties, nes nu­si­pirk­tos rū­sio pa­tal­pos ne­bu­vo re­gist­ruo­ tos kaip at­skir­tas tur­ti­nis vie­ne­ tas, to­dėl ir at­si­ra­do pre­teks­tas kreip­tis į teis­mą“, – tei­gė E.Si­ mo­kai­tis. Pa­tal­pas bu­vo nu­si­pir­kęs fi­zi­ nis as­muo. Jos, pa­ren­gus ati­tin­ka­ mą pro­jek­tą, esą ga­lė­jo bū­ti pri­tai­ ky­tos ar ka­vi­nei, ar dirb­tu­vėms, ar san­dė­liui. „Nors kol vy­ko by­los nag­ri­nė­ji­ mas, rū­sio pa­tal­pas įre­gist­ra­vo­me kaip at­ski­rą tur­to vie­ne­tą, vis­ką pa­da­rė­me, ta­čiau teis­mas pir­ki­ mo-par­da­vi­mo san­do­rį vis tiek pa­nai­ki­no“, – ap­gai­les­ta­vo E.Si­ mo­kai­tis.

Kai­nos: už Deb­re­ce­no gat­vė­je esan­čio bend­ra­bu­čio rū­sio pa­tal­pas da­

bar tik­rai ne­be­si­ti­ki­ma gau­ti 200 tūkst. li­tų, kaip 2006 me­tais.

4

ANTRADIENIS, LIEPOS 23, 2013

miestas

Už griu­ve­ną – mi­li­jo­nas

Komentaras

To­kia pro­ce­dū­ra nu­ma­ty­ 1 ta ir 2006, ir 2011 me­tais pa­tvir­tin­tuo­se te­ri­to­ri­jos de­ta­liuo­

siuo­se pla­nuo­se ir jų spren­di­niuo­ se. Ka­dan­gi Bal­ti­jos pro­spek­to tę­si­ nio sta­ty­bų už­sa­ko­vė yra Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė, ji ir pra­dė­jo Ne­mu­no g. 93A esan­čių pa­sta­tų ir že­mės skly­ po paė­mi­mo vi­suo­me­nės po­rei­ kiams pro­ce­dū­ras. Ta­čiau keis­čiau­sia yra tai, kad val­di­nin­kai, net ne­pa­si­de­rė­ję su gy­ven­to­jais, nu­ma­tė, kiek pre­li­mi­ na­riai jie mo­kės už pai­ma­mą nuo­ sa­vy­bę. „Nie­ko mes ne­ži­no­me. Jau 20 me­tų mus ke­ti­na iš­kraus­ty­ti, ta­ čiau nie­kas ne­vyks­ta iki šiol. Ir da­ bar tik iš jū­sų su­ži­no­jau, kad pra­ dė­tos kaž­ko­kios pro­ce­dū­ros. Mes tik­rai no­ri­me iš­si­kraus­ty­ti, nes čia jau ne­beį­ma­no­ma gy­ven­ti, ta­čiau tu­ri pa­siū­ly­ti ati­tin­ka­mas są­ly­gas. Ma­nau, mi­li­jo­no li­tų mums už­tek­ tų, nes rei­kia nu­si­pirk­ti tris pa­do­ rius bu­tus, kad ga­lė­tu­me oriai gy­ ven­ti“, – skai­čia­vo Ne­mu­no g. 93A esan­čio pa­sta­to ir di­džio­sios na­mo da­lies sa­vi­nin­kė Ja­ni­na Ba­nie­nė, kai ją ap­lan­kė „Klai­pė­dos“ žur­na­lis­tai.

Ru­gi­lė Trum­py­tė

Or­ga­n i­za­ci­jos „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­t io­nal“ Lie­tu­vos sky­r iaus pro­jek­t ų koor­d i­na­to­rė

S Iš­lai­dos: pi­ni­gai bus su­mo­kė­ti ir už ūki­niu pa­sta­tu va­di­na­mą sta­ti­nį, ku­rį rea­liai rei­kė­tų nu­griau­ti, nes ke­lia

grės­mę kaip bet ka­da ga­lin­tis su­griū­ti.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Na­mas – lyg kiu­že­na

Ne­mu­no g. 93A esan­tis na­mas pa­ sta­ty­tas 1930 me­tais ir aki­vaiz­ du, kad jau dau­ge­lį de­šimt­me­čių jis ne­ma­tė re­mon­to, nes nuo sto­go kren­ta čer­pės, o pa­ts pa­sta­tas bai­ gia su­lįs­ti į že­mę. Na­me – jo­kių pa­ to­gu­mų: nei van­den­tie­kio, nei ka­ na­li­za­ci­jos, nei cent­ri­nio šil­dy­mo. Ja­me gy­ve­na J.Ba­nie­nė, jos sū­nus ir duk­ra su sa­vo vai­kais. Ke­lias­de­ šimt kvad­ra­ti­nių met­rų na­mo plo­to pri­klau­so dar vie­nam žmo­gui. J.Ba­nie­nė pri­si­pa­ži­no, kad prieš ke­le­rius me­tus 18 kvad­ra­ti­nių met­ rų plo­to pa­lė­pę par­da­vė kaž­ko­kiam jau­nuo­liui, ku­ris dir­ba už­sie­ny­je ir įsi­gy­tas tur­tas nė­ra jo na­mai. J.Ba­nie­nei taip pat pri­klau­so ir 16,26 aro plo­to na­mui pri­skir­tas skly­pas bei vi­siš­ka griu­ve­na ta­pęs ūki­nis pa­sta­tas. Ir mo­te­ris, ir Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės že­mėt­var­kos sky­riaus ve­ dė­ja Rai­mon­da Gru­žie­nė pa­tvir­ti­ no, kad pa­sta­tas J.Ba­nie­nei bei dar vie­nam as­me­niui pa­vel­dė­ji­mo tei­ se ati­te­ko 1998 me­tais. Įvar­di­jo kos­mi­nius skai­čius

„Kas pra­šo paim­ti že­mę ir pa­sta­tus vi­suo­me­nės po­rei­kiams, tas ir fi­nan­ suo­ja iš­lai­das gy­ven­to­jams. Nau­jas nu­ties­tas ke­lias juk bus sa­vi­val­dy­ bės nuo­sa­vy­bė“, – po­li­ti­kams, ku­rie do­mė­jo­si, kas su­mo­kės už gy­ven­to­jų iš­kel­di­ni­mą, Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­te aiš­ki­no R.Gru­žie­nė. To­dėl ir keis­ta, kad val­di­nin­kai, ži­no­da­mi, jog teks leis­ti mies­to biu­ dže­to pi­ni­gus, ne­si­sten­gia jų tau­py­ti. Pa­reng­ta­me mies­to ta­ry­bos spren­di­ mo pro­jek­te dėl pra­šy­mo pa­tei­ki­mo Na­cio­na­li­nei že­mės tar­ny­bai paim­ti vi­suo­me­nės po­rei­kiams Ne­mu­no g. 93A esan­tį skly­pą ir pa­sta­tus įvar­di­ ja­mi kos­mi­niai skai­čiai. Nu­ma­to­ma, jog už 188 kv. m plo­to na­mą rei­kė­tų su­mo­kė­ti 846 tūkst. li­tų, ar­ba 4,5 tūkst. li­tų už vie­ną kvad­ra­ti­nį met­rą. 16,26 aro plo­to skly­pas įver­tin­ tas 220 tūkst. li­tų – 13,5 tūkst. li­tų už arą. Ūki­nio pa­sta­to ver­tė, val­di­ nin­kų nuo­mo­ne, yra 2 tūkst. li­tų, ar­ba 29 li­tai už kvad­ra­ti­nį met­rą.

Rai­mon­da Gru­žie­nė:

Mes va­do­vau­ja­mės ana­lo­gų me­to­di­ka, o ne Re­gist­rų cent­ro nu­sta­to­mo­mis vi­du­ ti­nė­mis rin­kos ver­ tė­mis.

Ta­čiau Re­gist­rų cent­ro nu­sta­ty­tos vi­du­ti­nės šių ob­jek­tų ver­tės ge­ro­ kai ski­ria­si nuo tų, ku­rios įra­šy­tos Klai­pė­dos val­di­nin­kų pa­reng­tuo­se do­ku­men­tuo­se. Re­gist­rų cent­ras nu­ro­do, jog at­ li­kus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ver­ti­ni­ mą vals­ty­bės reik­mėms Ne­mu­no g. 93A esan­tis gy­ve­na­ma­sis na­mas šiuo me­tu yra ver­tas 145 tūkst. li­tų, skly­pas – 296 tūkst. li­tų, o ūki­nis pa­sta­tas – 4,7 tūkst. li­tų. Su­ma ga­li dar išaug­ti

Ko­dėl Re­gist­rų cent­ro pa­tei­kia­ mi duo­me­nys val­di­nin­kams vi­siš­ kai neį­do­mūs? „Mes va­do­vau­ja­mės ana­lo­gų me­to­di­ka, o ne Re­gist­rų cent­ro nu­sta­to­mo­mis vi­du­ti­nė­ mis rin­kos ver­tė­mis“, – paaiš­ki­no R.Gru­žie­nė. To­dėl 16,26 aro plo­to skly­pas Ne­mu­no g. 93A ir įver­tin­tas 220 tūkst. li­tų, nes ne­se­niai auk­cio­ ne bu­vo par­duo­tas ne­to­lie­se esan­ tis skly­pas Mi­ni­jos gat­vė­je, o kai­na bu­vo 13,5 tūkst. li­tų už arą. Gy­ve­na­mo­jo na­mo Ne­mu­no g. 93A kvad­ra­ti­nis met­ras plo­to įkai­ no­tas 4,5 tūkst. li­tų to­dėl, kad iš Lyp­kių kai­mo iš­kraus­tant gy­ven­ to­jus už jų būs­tų kvad­ra­ti­nį met­rą su­mo­kė­ta nuo 3 iki 5 tūkst. li­tų. „Su­mos, kai že­mė ir na­mas bus pai­ma­mas vi­suo­me­nės po­rei­ kiams, ga­li smar­kiai keis­tis ir į di­ des­nę pu­sę. Bus at­lie­ka­mas in­di­ vi­dua­lus ver­ti­ni­mas, o ver­tin­to­jai ga­li įver­tin­ti ir tai, jog kei­sis žmo­ nių gy­ve­ni­mo ko­ky­bė, ga­li įskai­

No­rai: J.Ba­nie­nė įsi­ti­ki­nu­si, jog už tai, kad ji su vai­kais ir anū­kais iš­si­

kraus­ty­tų iš uos­to re­zer­vi­nės te­ri­to­ri­jos, val­džia tu­ri duo­ti pi­ni­gų trims pa­do­riems bu­tams Klai­pė­do­je.

čiuo­ti per­si­kraus­ty­mo iš­lai­das. Jei tur­to sa­vi­nin­kai ne­su­tiks su sa­vi­ val­dy­bės už­sa­ky­tu ver­ti­ni­mu, jie ga­li jį už­si­sa­ky­ti pa­tys. O ta­da jau teis­mas spręs, ku­rį ver­ti­ni­mą pri­ pa­žin­ti tin­ka­mu ir pa­gal ku­rį at­si­ skai­ty­ti“, – aiš­ki­no R.Gru­žie­nė. Po­li­ti­kams Fi­nan­sų ir eko­no­mi­ kos ko­mi­te­te klau­si­mų dėl at­si­skai­ ty­mų su gy­ven­to­jais su­mų ne­ki­lo. Pag­rin­di­nis klau­si­mas – fi­nan­sa­ vi­mo šal­ti­niai. „Šian­dien aš ne­ga­liu pa­teik­ti jo­ kio pa­ti­ki­ni­mo, kad pi­ni­gai bus ne iš mies­to biu­dže­to“, – pa­brė­ žė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­ na­vi­čiū­tė. Mies­to ta­ry­ba šią sa­vai­tę tu­rė­tų ap­si­spręs­ti, ar teik­ti pra­šy­mą Na­ cio­na­li­nei že­mės tar­ny­bai dėl skly­ po Ne­mu­no g. 93A paė­mi­mo vi­ suo­me­nės po­rei­kiams. Pir­ko už pa­sko­lą

To­kios pro­ce­dū­ros – įpras­tos, kai vyk­do­mi vals­ty­bei reikš­min­gi pro­ jek­tai. Ta­čiau joms, aki­vaiz­du, tai­ ko­mi dvi­gu­bi stan­dar­tai. Vie­nais at­ve­jais, kai vi­suo­me­nės po­rei­ kiams pai­ma­ma nuo­sa­vy­bė, žmo­ nės pra­lobs­ta, ki­tais – pa­ti­ria mil­ ži­niš­kų nuo­sto­lių. Dien­raš­tis jau ra­šė apie Klai­pė­ dos ra­jo­no gy­ven­to­jų ko­vą už sa­vo nuo­sa­vy­bę, į ku­rią bu­vo su­reng­ta ener­ge­ti­kų in­va­zi­ja. „Jau­čia­mės taip, lyg į vie­ną mū­sų tri­jų kam­ba­rių bu­to kam­ba­rį vals­ ty­bė bū­tų įkė­lu­si gy­ven­ti val­ka­tą, su­mo­kė­ju­si už tai vien­kar­ti­nę 100 li­tų kom­pen­sa­ci­ją ir mus pa­li­ku­si li­ki­mo va­liai. O mes ir pri­va­lė­tu­me

kęs­ti to­kią kai­my­nys­tę, nes bu­to su val­ka­ta nie­kas ne­pirk­tų“, – tuo­met dien­raš­čiui guo­dė­si Al­bi­nas ir Bi­ ru­tė Čer­naus­kai. Jie bei dar vie­nas žmo­gus 2006ųjų va­sa­rį Do­vi­luo­se Klai­pė­dos ra­jo­ ne įsi­gi­jo 22 hek­ta­rų že­mės ūkio pa­ skir­ties skly­pą. Už jį su­mo­kė­jo 500 tūkst. li­tų, iš ku­rių – 400 tūkst. li­ tų iš ban­ko paim­ta pa­sko­la. Žmo­nių sva­jo­nė bu­vo skly­pą iš­ skai­dy­ti į ma­žes­nius ir su­for­muo­ ti au­ten­tiš­kų so­dy­bų gy­ve­na­mą­ jį kvar­ta­lą. Dar 2006 m. jie pa­ren­gė rei­kia­mą pro­jek­tą, ta­čiau pa­si­kei­tė Klai­pė­dos ra­jo­no bend­ra­sis pla­nas ir pro­ce­dū­ras te­ko pra­dė­ti iš nau­jo. Ga­liau­siai sa­vi­nin­kai ga­vo są­ly­gas reng­ti de­ta­lų­jį pla­ną, ta­čiau vis­ką su­stab­dė, nes su­ži­no­jo, jog už pu­ sę mi­li­jo­no li­tų nu­si­pirk­tas skly­pas taps be­ver­tis, mat per jį bus tie­sia­ ma aukš­tos įtam­pos elekt­ros li­ni­ja. Čer­naus­kai tvir­ti­no, jog apie tai, kad per jų skly­pą bus tie­sia­ma 330 kW elekt­ros per­da­vi­mo oro li­ni­ja Klaipėda–Telšiai, ku­ri yra su­de­da­ mo­ji „Nord­Balt“ jung­ties da­lis, su­ ži­no­jo tik 2009 m., kai bu­vo pra­dė­ ta reng­ti pro­jek­to po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo ata­skai­ta. Elekt­ros per­ da­vi­mo li­ni­ja Klaipėda–Telšiai yra nu­ma­ty­ta Na­cio­na­li­nė­je ener­ge­ti­ kos stra­te­gi­jo­je, ku­rią Sei­mas pa­ tvir­ti­no 2007-ųjų sau­sį. Už 4 ha – 34 tūkst. li­tų

„Ta elekt­ros li­ni­ja nu­ma­ty­ta tie­siai per mū­sų skly­po vi­du­rį, jį at­skir­ da­ma į dvi da­lis. Sup­ran­ta­ma, jog vie­nin­go kvar­ta­lo įkur­ti jau ne­be­ ga­lė­si­me. Be to, koks pro­tin­gas žmo­gus pirks skly­pą ar na­mą, kai

a­vai­me su­pran­ta­ma, jog kai už vi­suo­me­nės po­rei­k iams pai­ ma­mą že­mę ir pa­sta­tus Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės skai­čiuo­ja­ma su­ma taip ski­ria­si nuo Re­gist­rų cent­ro ver­tės, ky­la pa­grįs­tų įta­ri­mų, ar tin­ka­ mai lei­džia­mi mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ ni­gai. To­dėl sa­vi­val­dy­bė la­bai iš­sa­miai tu­ri paaiš­kin­ti kiek­vie­ną sa­vo žings­nį, skai­čia­vi­mo me­to­di­ką. Vir­še­ny­bė vi­sa­ da tu­ri bū­ti tei­kia­ma vie­ša­jam in­te­re­ sui, šiuo at­ve­ju – vi­suo­me­nės tei­sei ži­ no­ti, kaip ir kam iš­lei­džia­mi mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gai. Sa­vi­val­dy­bė neatsk­ lei­džia vi­suo­me­nės po­rei­kiams pai­ma­ mo tur­to sa­vi­nin­kų ta­pa­ty­bių, nes esą lai­ko­si as­mens duo­me­nų ap­sau­gos. Kai ku­riais at­ve­jais ji tik­rai bū­ti­na, ta­čiau kar­tais ke­lia ir abe­jo­nių. Pa­vyz­džiui, ne­se­niai ži­niask­lai­do­je pa­vie­šin­ta in­ for­ma­ci­ja apie tai, jog po­li­ti­kų ir vals­ ty­bės tar­nau­to­jų pa­teik­to­se vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų dek­la­ra­ci­jo­se nu­ro­ do­mų san­do­rių ver­tė nė­ra įvar­di­ja­ma. Vy­riau­sio­ji eti­kos ko­mi­si­ja aiš­ki­na, jog tai as­mens duo­me­nų ap­sau­ga, ta­čiau toks ar­gu­men­tas ma­žų ma­žiau­siai keis­ tas. Val­diš­ka­me sek­to­riu­je tu­ri bū­ti kuo dau­giau skaid­ru­mo, nes tik taip ga­li­ma di­din­ti vi­suo­me­nės pa­si­ti­kė­ji­mą juo. Ki­ ta ver­tus, jei vis­ką da­rai tei­sin­gai, tuo­ met ir nė­ra rei­ka­lo nie­ko slėp­ti. Skaid­ ru­mo sto­ka, ma­nau, tu­ri įta­kos ir tam, jog Lie­tu­vo­je vi­suo­me­nė sa­vi­val­dy­bes įvar­di­ja kaip vie­nas ko­rum­puo­čiau­sių ins­ti­tu­ci­jų. Nau­jau­sių ty­ri­mų duo­me­ni­ mis, jos pa­ten­ka į la­biau­siai ko­rum­puo­ tų ins­ti­tu­ci­jų pen­ke­tu­ką. Liū­di­na ir tai, kad net 77 pro­c. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų tei­ gia, kad tam, jog bū­tų ap­tar­nau­ja­mi vie­ ša­ja­me sek­to­riu­je, jiems rei­kia as­me­ni­ nių pa­žin­čių. Ir ky­ši­nin­kau­ja­me mes la­biau­siai ES – net 26 pro­c. ap­klaus­tų­jų nu­ro­dė, jog per pa­sta­ruo­sius me­tus val­ diš­ko­se ins­ti­tu­ci­jo­se tvar­ky­da­mi rei­ka­ lus da­vė ky­šį.

ma­tys gre­ta jo esan­čius di­džiu­lius stul­pus, ap­ka­bi­nė­tus sto­rais lai­ dais, ku­rie dar ir dūz­gia?“ – anuo­ met pik­ti­no­si Čer­naus­kai. Jie pro­jek­to vyk­dy­to­jai „Lie­tu­ vos ener­gi­jai“ (da­bar ak­ci­nė bend­ ro­vė „LitG­rid“ – V.S.) ėmė siū­ly­ti paim­ti skly­pą vi­suo­me­nės po­rei­ kiams už to­kią kai­ną, ko­kia bu­vo už jį su­mo­kė­ta. Ta­čiau gau­tas vie­na­ reikš­mis at­sa­ky­mas – že­mė ener­ ge­ti­kams ne­rei­ka­lin­ga. Prieš pu­sant­rų me­tų bend­ro­vė „LitG­rid“ per skly­pą ne tik ke­ti­ no ties­ti aukš­tos įtam­pos elekt­ros li­ni­ją, bet dar sie­kė ir ser­vi­tu­to jos sta­ty­bai ir ap­tar­na­vi­mui. Pap­ras­čiau ta­riant, „LitG­rid“ žmo­nių skly­pe ap­link elekt­ros li­ ni­ją no­rė­jo be­veik 4 hek­ta­rų, kad ga­lė­tų li­ni­ją sta­ty­ti, ją pri­žiū­rė­ti. Šia­me plo­te skly­po sa­vi­nin­kai nie­ ko ne­ga­lė­tų da­ry­ti, nors jis ir yra jų nuo­sa­vy­bė. Už tuos be­veik 4 hek­ ta­rus ener­ge­ti­kai Čer­naus­kams pa­ siū­lė maž­daug 34 tūkst. li­tų vien­ kar­ti­nę kom­pen­sa­ci­ją. Vi­sa kom­pen­sa­ci­jų pa­gal ser­vi­ tu­to nu­sta­ty­mo su­tar­tis Klaipė­ dos–Telšių li­ni­jai su­ma yra apie 5 mln. li­tų, o ser­vi­tu­to su­tar­čių – be­veik 600.

5

ANTRADIENIS, LIEPOS 23, 2013

aktualijos

Dilema: kas tu­ri plau­ti kon­tei­ne­rį? Klai­pė­dos ra­jo­no gy­ven­to­jai pa­vy­di uos­ ta­mies­čio gy­ven­to­jams ga­li­my­bės iš­lai­ ky­ti šva­rius bui­ti­nių at­lie­kų kon­tei­ne­ rius. Ra­jo­no ve­žė­jai jų nie­ka­da ne­plo­vė ir kol kas ne­ža­da plau­ti. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

„Ko­dėl mies­tie­čiams yra to­kia pa­ slau­ga, o ra­jo­no gy­ven­to­jams to­ kios ga­li­my­bės nė­ra? Esa­me nau­ ja­ku­riai, vos po pus­me­čio mū­sų šiukš­lių kon­tei­ne­ris jau yra ap­ dau­žy­tas, ap­lam­dy­tas – bai­su žiū­rė­ti. Kai ve­žė­jai iš­kra­to šiukš­ les, sa­vo kon­tei­ne­rį kar­tais ran­du gu­lin­tį ant šo­no, žvy­re“, – pa­sa­ ko­jo bu­vu­si klai­pė­die­tė, da­bar Ka­ lo­tės gy­ven­to­ja. Ra­jo­ne ko­mu­na­li­nes at­lie­kas ve­žan­čios bend­ro­vės „Eco­no­vus“ Klai­pė­dos pa­da­li­nio va­do­vas An­ ta­nas Gu­de­lis rė­žė, jog už to­kią rink­lia­vos su­mą, ku­rią mo­ka ra­jo­no gy­ven­to­jai, esą jie te­gul ir ne­si­ti­ki, kad kon­tei­ne­riai bū­tų plau­na­mi. „Ką jie ten mo­ka, ka­pei­kas mo­ ka, ko­kia čia rink­lia­va? Aš pa­ ts plau­nu sa­vo kon­tei­ne­rį. Jei pa­ ts pri­der­giau, pa­ts ir iš­si­plau­nu. Čia dau­giau žmo­nių pa­si­pū­ti­mas.

Anks­čiau jie šiukš­les ve­žė į miš­ką, o kai rei­kia mo­kė­ti rink­lia­vą, jiems jau ir kon­tei­ne­rius mat plau­ti rei­ kia“, – kal­bė­jo įmo­nės Klai­pė­dos pa­da­li­nio va­do­vas. A.Gu­de­lis ne­no­rė­jo gir­dė­ti gy­ ven­to­jų pa­sta­bų, kad ve­žė­jai nea­

An­ta­nas Gu­de­lis:

Ką jie ten mo­ka, ka­ pei­kas mo­ka, ko­kia čia rink­lia­va? Aš pa­ts plau­nu sa­vo kon­tei­ne­ rį. Jei pa­ts pri­der­giau, pa­ts ir iš­si­plau­nu.

ti­džiai el­gia­si su at­lie­kų kon­tei­ne­ riais ir jie lie­ka ap­dau­žy­ti. „Ke­liai yra siau­ri, ma­ši­noms sun­ku pa­siek­ti pri­va­čius na­mus. Nie­kas su tais kon­tei­ne­riais neat­

si­tiks. Jie tu­ri tar­nau­ti 20 me­tų. Ne vi­si yra nau­ji. Pir­ko­me dė­vė­tų, ku­ rie par­vež­ti iš Vo­kie­ti­jos“, – aiš­ki­ no įmo­nės at­sto­vas. Nau­do­tas kon­tei­ne­ris te­kai­nuo­ja 50 li­tų, o nau­ju­tė­lis – 100. „Yra to­kių, ku­rie pa­ga­min­ti prieš 5 me­tus, bet yra nau­do­ja­mų jau 10 me­tų. Vo­kie­čiai ge­riau gy­ve­na, gal no­ri nau­jes­nių, to­dėl ir par­duo­da nau­do­tus kon­tei­ne­rius“, – kal­bė­ jo A.Gu­de­lis. „Eco­no­vus“ pa­da­li­nio va­do­vas pri­pa­ži­no, kad jei ve­žė­jai su­ga­di­na ar su­lau­žo kon­tei­ne­rį, įmo­nė jį pa­ kei­čia ne­mo­ka­mai. „Bū­na, kad dang­tis su­lūž­ta ar ra­ tu­kas nu­kren­ta, at­ve­ža­me ir pa­kei­ čia­me“, – aiš­ki­no A.Gu­de­lis. Rink­lia­vą už ko­mu­na­li­nes at­ lie­kas ad­mi­nist­ruo­jan­čios įmo­nės „Gargž­dų šva­ra“ va­do­vas Ri­man­ tas Mar­tin­kus ti­ki­no, kad ra­jo­ne yra pa­tvir­tin­ta tvar­ka, pa­gal ku­rią pri­va­lu plau­ti tik vie­šuo­sius kon­ tei­ne­rius. „Gargž­dų cent­re ke­lių kon­tei­ ne­rių nie­kaip ne­ga­lė­jo­me iš­plau­ ti, tad pa­kei­tė­me nau­jais. Va­sa­rą vie­šuo­sius kon­tei­ne­rius pri­va­ lu plau­ti bent kar­tą per mė­ne­sį. Žmo­nės daž­niau­siai pa­tys su­ga­di­ na pri­va­čiuo­se kie­muo­se esan­čius kon­tei­ne­rius. Žie­mą jie pi­la karš­ tus pe­le­nus ir iš­tir­pi­na kon­tei­ne­ rių plast­ma­sę“, – ti­ki­no R.Mar­ tin­kus.

Pas­lau­ga: Klai­pė­dos ra­jo­no gy­ven­to­jai ga­li tik pa­sva­jo­ti apie mies­tie­

čiams priei­na­mą pa­slau­gą, nes jų bui­ti­nių at­lie­kų kon­tei­ne­rių nie­kas ne­plaus. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

6

ANTRAdienis, liepos 23, 2013

nuomonės

Mo­kes­čių kai­ta de­mo­ra­li­zuo­ja

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ter­šė­jus rei­kia baus­ti

Evaldas Labanauskas

V

Šį kar­tą Lie­tu­va ban­ do ne pa­ti im­tis ly­de­rio vaid­mens, o įtrauk­ti vi­ są ES. Vie­na to­k ių prie­mo­n ių – Eu­ra­z i­jos są­ jun­ga, ku­r ios vys­ty­mo­si pro­g re­sas ne­ ga­l i ne­bau­g in­t i. Eu­ra­z i­jos są­jun­ga – tai rim­ta al­ter­na­t y­va bend­ra­dar­bia­v i­mui ES ne tik eko­no­mi­niu, bet ir ver­ty­bi­niu, po­li­ti­niu at­ž vil­giu. Su­s ik­los­č iu­s ios ap­l in­k y­b ės, val­d žių kai­ta, o ga­l iau­siai ES abe­jin­g u­mas ar net san­kci­jų tai­ky­mas tie­sio­giai stu­mia kai ku­r ias ša­l is į Mask­vos glė­bį. Tar­k i­ me, Uk­rai­na ir Gru­zi­ja. Jos dar vi­sai ne­ se­niai bu­vo in­teg­ra­ci­jos į Va­ka­rus ly­de­ rės, o da­bar vėl pra­kal­bo apie ba­lan­sa­vi­ mo tarp Ry­tų ir Va­ka­r ų po­li­ti­ką. Kad ir kaip tai gra­žiai skam­bė­tų, ta­čiau ti­ kė­ti­nas ba­lan­sa­vi­mo po­li­ti­kos re­zul­ta­tas – su­grį­ži­mas į Mask­vos pri­klau­so­my­bę. Tai pui­k iai iliust­r uo­ja šių die­nų Bal­ta­ ru­si­jos at­ve­jis, taip pat Bal­t i­jos vals­t y­ bių skelb­tos neut­ra­lu­mo po­l i­t i­kos tar­ pu­ka­r iu pa­da­r i­n iai, kai šios ne­te­ko sa­ vo ne­prik­lau­so­my­bės. Na­t ū­ra­lu, kad su­si­da­r iu­si pa­dė­t is rei­ ka­lau­ja im­t is kont­ra­veiks­mų, ta­čiau šį kar­tą Lie­tu­va ban­do ne pa­ti im­tis ly­de­ rio vaid­mens, o įtrauk­ti vi­są ES. T. y. Lie­t u­vos pir­m i­n in­ka­v i­mo tiks­las yra su­g rą­ž in­t i į ES die­not­var­kę ry­t ų kryp­t į, at­k reip­t i Va­ka­r ų ša­l ių dė­me­sį, kad eg­zis­tuo­ja ne tik jų fi­nan­si­nės pro­ ble­mos.

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

K

aip da­bar jau ma­ty­ti, nuo ki­ tų me­tų įsi­ga­lios dar dau­giau nau­jų mo­kes­čių, ku­riuos su­ gal­vo­jo mū­sų val­džia. Ko rei­kė­jo ti­kė­tis, jei biu­dže­tas kaž­ko­dėl ne­su­ren­ka­mas jau 300 mln. li­tų, o mi­ni­ma­li al­ga pa­kel­ta iki tūks­tan­čio li­tų? Juk toms pa­di­din­ toms al­goms rei­kia pa­pil­do­mų mi­li­ jar­dų per me­tus. Iš kur juos gau­ti? Tai­gi val­dan­tie­ji vėl nuė­jo leng­ viau­siu ke­liu – su­gal­vo­jo keis­ ti mo­kes­čius. Juos įves­tų jau ry­toj, ta­čiau pa­gal įsta­ty­mus rei­kia pa­ skelb­ti prieš pus­me­tį. Val­dan­čių­jų bė­da ta, kad net ir apie nau­jo­ves pa­skelb­ti lai­ku ne­ su­ge­bė­jo, tad da­bar dar iš­kils abe­ jo­nių dėl to­kio mo­kes­čių pa­kei­ti­mo

tei­sė­tu­mo. Die­nos ir mė­ne­siai bė­ ga, už­sie­nio ban­kams rei­kia mo­kė­ti A.Ku­bi­liaus lai­kų pa­sko­lų pa­lū­ka­ nas, o pi­ni­gų nė­ra.

Pas mus vi­sa­da yra bau­džia­mi tie, ku­rie dir­ba, ku­rie ko nors sie­kia. Ne­bau­džia­mi tik tin­gi­niai, gir­tuok­ liai ir biu­dže­to švais­ ty­to­jai. Žo­džiu, val­džia gim­dys nau­jas sko­las, ku­rias vėl tu­rės ati­da­vi­

nė­ti pa­pras­ti žmo­nės ir smul­ku­sis vers­las. Taip jau yra: kai tik val­dan­tie­ siems rei­kia pi­ni­gų, jų jie ar­ba ty­liai pri­si­sko­li­na, ar­ba ap­krau­na pa­pras­ tus mir­tin­guo­sius nau­jais mo­kes­ čiais. To­dėl la­biau­siai nu­ken­čia vi­du­ri­nio­ji kla­sė ir smul­kie­ji vers­ li­nin­kai, ku­rie tu­ri at­lai­ky­ti ne tik mo­kes­čių, bet ir nuo­la­ti­nių pa­tik­ ri­ni­mų bei bau­dų mo­kė­ji­mo naš­tą. Juk pas mus vi­sa­da yra bau­džia­mi tie, ku­rie dir­ba, ku­rie ko nors sie­kia. Ne­bau­džia­mi tik tin­gi­niai, gir­tuok­ liai ir biu­dže­to švais­ty­to­jai. Vi­sa tai de­mo­ra­li­zuo­ja rin­ką ir nu­krei­pia ją ne­tei­sin­ga link­me, nes iš prin­ci­po tik ska­ti­na so­cia­li­nį ne­tei­sin­gu­mą. Re­gi­man­tas Alio­nis

Už vai­kų li­ki­mą tu­ri at­sa­ky­ti tė­vai D.Ja­naus­kai­tė. „Atos­to­gų vie­ta – krū­mai“, „Klai­pė­da, 2013 07 22. ***

Lais­va Lie­tu­va, kaip no­ri­me, taip gy­ve­na­me. Ta­ry­bi­nis

***

Ačiū žur­na­lis­tei, bet ką vei­kia tie, ku­rių pa­rei­ga tik­rin­ti vi­sus už­ka­ bo­rius? Ir ne dėl suau­gu­sių­jų, o dėl su jais esan­čių vai­kų. Ne­sup­ ra­tau, ko­dėl ne­ga­li­ma iš­si­kvies­ti vai­ko tei­sių ap­sau­gos spe­cia­lis­tės sa­vait­ga­lį? Vai­ko svei­ka­ta ir gy­vy­ bė – svar­biau­sias da­ly­kas. Bai­su, kas ga­lė­jo ma­žy­liams nu­tik­ti tuo­ se krū­my­nuo­se. O kiek dar jų yra to­kio­se vie­to­se? Bai­su, kad ins­ti­ tu­ci­jos, tu­rin­čios rū­pin­tis mo­ti­ na ir vai­ku, su­biu­rok­ra­tė­jo ir dir­ba tik nuo–iki. Ir ne pi­ni­gai čia es­mė, tie­siog bū­ti­na su­pras­ti, kad jei dir­ bi to­kį dar­bą, tai dar­bas be poil­sio die­nų. Vi

***

Rei­kė­tų, kad po­li­ci­ja pe­rei­tų vi­ sus gy­va­ty­nus, griu­ve­nas, už­kam­ pius, ku­riuo­se lan­ko­si be­na­miai.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

Dip­lo­ma­ti­jos vi­ra­žai

ie­nas pa­grin­di­nių Lie­tu­vos įvar­dy­t ų ES pir­m i­n in­ka­v i­ mo tiks­lų – nau­jo im­pul­so ne­leng­vus lai­kus iš­gy­ve­nan­ čiai ES Ry­tų par­tne­rys­tei su­tei­ki­mas. Tai to­l i gra­ž u ne­reiš­k ia, kad į Lie­tu­vos dip­lo­ma­t i­ją su­g rįž­ta pre­z i­den­to Val­do Adam­kaus lai­kais vyk­dy­ta ly­de­r ys­tės piet­ry­čių kryp­ti­mi po­li­ti­ka. Ne, su „uba­ gais“ ne­si­bi­čiu­liau­si­me ir, kol pre­zi­den­ tū­ro­je neį­v yks per­mai­nų, Lie­tu­vos už­ sie­nio po­li­ti­kos prio­ri­te­tas tu­rė­tų iš­lik­ti šiau­rės kryp­tis. Vis dėl­to grės­min­g i po­k y­čiai tarp­tau­t i­ nė­je are­no­je ver­čia pri­si­min­ti, kad tu­ri­ me ne tik va­ka­ri­nę, bet ir ry­ti­nę sie­ną. Eko­no­mi­kos kri­zės dre­bi­na­ma Eu­ro­pa su­si­kon­cent­ra­vo tik į sa­vo vi­di­nes pro­ ble­mas. Tuo me­t u Ru­si­ja – at­v irkš­čiai, vi­di­nes eko­no­mi­nes, so­cia­li­nes ir ki­tas pro­ble­mas sten­gė­si pa­slėp­ti ak­ty­via už­ sie­nio po­li­ti­ka, t. y. ag­re­sy­viai plės­ti sa­ vo įta­ką bu­v u­sio­se So­v ie­t ų Są­jun­gos ša­ly­se.

karštas telefonas

Žmo­gus

***

Ar ga­lė­jo taip bū­ti so­viet­me­čiu? Gal ne­rei­kia mums tiek lais­vės, nes ne­mo­ka­me ja nau­do­tis? Dau­ giau kaip mė­ne­sį gy­ve­na žmo­nės ša­bakš­ty­nuo­se, ir nie­kas ne­ži­no. Juo­kin­ga. Vai­kų gai­la, o mo­te­riš­ kes rei­kia įdar­bin­ti. Pen­si­nin­kė

***

Vi­sų pir­ma mo­ti­nų el­ge­sys yra ne­ pa­tei­si­na­mas. Ma­žei­kiuo­se miš­ke ne­gy­ve­no, o da­bar va ti­ki­si, kad at­ va­žiuos į Klai­pė­dą ir vis­kas bus ant lėkš­tu­tės pa­dė­ta. Bū­na, gy­ve­ni­me ne­pa­si­se­ka, pa­gim­do vai­ką ir lie­ ka jau­nos ma­mos vie­ni­šos. Bet ta­ da te­gul ne­pri­si­gim­do nuo kiek­vie­

Ma­my­tė

***

Lie­tu­vo­je net neat­siž­vel­gia­ma į vai­kų po­rei­kius – pri­si­dir­bai ir žiū­rėk, kaip pra­si­suk­ti. Pa­ti tu­ riu tris vai­kus, o vals­ty­bė iš­me­ta vos 700 li­tų – gy­ven­ki­te ke­tu­rie­ se, kaip no­ri­te. To­dėl ir bė­ga vi­si iš ša­lies. Dar­bo yra, bet nie­kas ne­no­ ri dirb­ti, nes ka­pei­kas mo­ka ir dar iš­si­dir­bi­nė­ja iš dir­ban­čių­jų. Tik­ra ba­na­nų ša­lis. Ang­ra Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Mo­ni­ka

Šal­ta va­ka­rie­nė

No­rė­čiau pa­dė­ko­ti vie­nos pi­ce­ri­ jos kur­je­riui už ska­nią ir il­gai lauk­ tą va­ka­rie­nę. Už­sa­ky­mo lau­kė­me 2 va­lan­das, pi­cą at­ve­žė vi­siš­kai šal­ tą. No­rė­jau ne­priim­ti už­sa­ky­mo, ta­čiau pa­gai­lo jau­nuo­lio. Ma­ty­ ti, kad jau­nas ir be pa­tir­ties. O dar vel­nių nuo vir­ši­nin­kų ga­li gau­ti. Siū­lau pi­ce­ri­joms at­kreip­ti dė­me­sį net tik į mais­to ko­ky­bę, bet ir pri­ sta­ty­mą. Lai­ma

Žvaigž­džių li­ga

Ne­se­niai vy­ko ži­no­mo krep­ši­nin­ ko S.Ja­sai­čio ir dai­ni­nin­kės O.Pi­ kul ves­tu­vės. Iš ša­lies pa­si­ro­dė, kad tuo­kia­si tik­ra ka­ra­liš­ka po­ra. Tiek daug bu­vo kal­bė­ta in­ter­ne­te: ko­kia su­kne­le pa­si­da­bins jau­no­ji, kas taps ves­tu­vių puo­tos ve­dė­ju. Ta­čiau la­biau­siai nu­ste­bi­no, kad ves­tu­vių ce­re­mo­ni­ja bu­vo trans­ liuo­ja­ma tie­sio­giai. Įdo­mu, kas pa­ ska­ti­no to­kiam žings­niui? Ne­jau­gi no­rė­ta su­lauk­ti kuo dau­giau šlo­ vės? O gal taip steng­ta­si ap­si­sau­ go­ti nuo įky­rių žur­na­lis­tų? Kaip be­bū­tų, ne­sup­ran­tu to­kio spren­di­ mo. Bet­rū­ko tik tie­sio­gi­nės trans­ lia­ci­jos iš pir­mo­sios jau­na­ve­džių nak­ties! Vy­da

Įtar­ti­ni suau­gu­sie­ji

Ma­ne su­do­mi­no straips­nis apie vai­ kų gau­jas (D.Ja­naus­kai­tė. „Mies­tą bau­gi­na vai­kų gau­ja“, „Klai­pė­da“, 2013 07 19). Po ma­no lan­gais laks­ to kaž­ko­kie įtar­ti­ni vai­kai su suau­ gu­siais, ku­rie ge­ria vi­du­ry die­nos ir dar vie­šo­je vie­to­je. Ne­ži­nau, iš kur tie vai­kai? Gal jie iš so­cia­liai rem­ti­ nos šei­mos? Penkiamečiai–šešia­ mečiai pyp­liai ne­bi­jo priei­ti prie to­kių dė­džių ir su jais bend­rau­ti. Gir­dė­jau, kal­ba bu­vo apie alų ir ci­ ga­re­tes. Tie­siog bai­su! Rei­kia vai­ ky­ti to­kius žmo­nes, nes vai­kai ima blo­gą pa­vyz­dį, o pa­skui ban­di­tais užau­ga. Pet­ras Pa­ren­gė Eli­na Da­ki­ne­vi­čiū­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

O tuos krū­my­nus rei­kė­tų iš­kirs­ ti, su­tvar­ky­ti. Juk kiek ten ren­ka­si „bom­žų“, val­ka­tų. Ša­lia – gy­ve­ na­mie­ji ra­jo­nai, mo­kyk­los, dar­ že­liai. Kaž­ko­dėl pa­rei­gū­nai ma­to tai, kas vyks­ta gat­vė­je, o kad kem­ sy­nuo­se gy­ve­na vai­kai, nie­kas ne­ pas­te­bi.

no po pen­kis vai­kus ir tai tik tam, kad pa­šal­pą gau­tų. O ir pi­ni­gus ge­ riau būs­tui pa­skir­tų, bet ne plan­ še­ti­niams kom­piu­te­riams ar „ip­ hon’ams“. Dėl tei­sė­sau­gos, vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir pan. Vie­no­se si­ tua­ci­jo­se smerk­ti­nai el­gia­si, o ki­ to­se – pa­gir­ti­nai. Už­sie­ny­je kar­tą nu­si­žen­gi, ir vis­kas, vai­kai vi­sam gy­ve­ni­mui atim­ti. Ta­čiau net ir to­bu­liau­sios ma­mos klai­dų da­ro. Vai­kui nė­ra nie­ko ge­riau nei bū­ ti su ma­ma, tik mes mo­ka­me vi­ si, ne­ži­no­da­mi si­tua­ci­jos, šmeiž­ti. Ši­to­je si­tua­ci­jo­je įžvel­giu abi­pu­sių klai­dų.

Jau ku­rį lai­ką pa­ste­biu, kad mies­ to cent­re nė­ra pa­kan­ka­mai šiukš­lių dė­žių. Ei­ni se­na­mies­čiu ir nė­ra kur iš­mes­ti sal­dai­nių po­pie­riu­kų, plas­ ti­ki­nių van­dens bu­te­lių ar obuo­lių grauž­tu­kų. Ne­su iš tų mies­tie­čių, ku­rie šiukš­li­na kur tik pa­puo­la. Vi­ sas šiukš­les ne­šio­juo­si tol, kol su­ ran­du kon­tei­ne­rį. Kar­tais jo ten­ka ieš­ko­ti iki pat na­mų. Daž­niau­sia tai da­ry­ti nė­ra la­bai ma­lo­nu. Ypač va­sa­rą, kai ap­lin­kui karš­ta, sklin­da ne­ma­lo­nus kva­pas, o į ta­ve ne­pa­ ten­kin­tais žvilgs­niais žiū­ri žmo­nės. To­dėl ma­nau, kad mū­sų mies­to sa­ vi­val­dy­bė ne­pa­kan­ka­mai rū­pi­na­si mies­tu, o pa­rei­gū­nai tin­ka­mai ne­ nu­bau­džia tų, ku­rie ter­šia ap­lin­ką. Juk tu­ri­me ją tau­so­ti!

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, liepos 23, 2013

lietuva

Stu­den­tai pa­klau­sė mi­nist­ro? Sto­ji­mo į aukš­tą­sias mo­kyk­las są­ra­šuo­ se vėl ka­ra­liau­ja so­cia­li­niai moks­lai, ta­ čiau į juos sto­ja ma­žiau abi­tu­rien­tų nei per­nai ar už­per­nai. „Ma­nau, kad ten­den­ ci­ja ge­ra“, – taip pa­dė­tį ver­ti­na švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras Dai­nius Pa­val­kis. Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Pas­ku­ti­nė die­na pa­teik­ti pra­šy­mą

Šian­dien bai­gia­si pra­šy­mų į aukš­tą­ sias mo­kyk­las bend­ra­sis priė­mi­mas – ne­sus­ku­bę pa­teik­ti pa­raiš­kų abi­ tu­rien­tai tai dar ga­li pa­da­ry­ti iki 17 val. Li­kus die­nai iki nu­sta­ty­to ter­ mi­no pa­bai­gos pa­gei­da­vi­mus sto­ ti į Lie­tu­vos aukš­tą­sias mo­kyk­las ir ko­le­gi­jas bu­vo pa­tei­kę 39,5 tūkst. mo­kyk­las bai­gu­sių jau­nuo­lių. 43,66 pro­c. iš jų ren­ka­si so­cia­li­ nius moks­lus, po jų ri­kiuo­ja­si bio­ me­di­ci­nos moks­lai – į juos pa­ raiš­kas kol kas pa­tei­kė 20,81 pro­c. abi­tu­rien­tų. To­liau – tech­no­lo­gi­ jos moks­lai (19,05 pro­c.), hu­ma­ni­ ta­ri­niai moks­lai (6,15 pro­c.), fi­zi­ niai moks­lai (5,44 pro­c.) ir me­nai (4,89 pro­c.). Nors so­cia­li­niai moks­lai ar­ti­ miau­sią stu­di­jų kryp­tį len­kia dau­ giau kaip dvi­gu­bai, pa­sta­rai­siais me­tais sto­jan­čių į juos ma­žė­ja. Per­ nai so­cia­li­nių moks­lų dip­lo­mą pa­ no­ro gau­ti maž­daug 47 pro­c. bū­si­ mų­jų stu­den­tų, už­per­nai – 51 pro­c. Tai yra ga­na di­de­lis, ke­lių tūks­tan­ čių stu­den­tų, skir­tu­mas. Lie­tu­ vos aukš­tų­jų mo­kyk­lų aso­cia­ci­jos bend­ra­jam priė­mi­mui or­ga­ni­zuo­ti (LA­MA BPO) pre­zi­den­tas Pra­nas Ži­liu­kas jau anks­čiau yra pa­brė­ žęs, kad vals­ty­bi­nių vie­tų uni­ver­ si­te­tuo­se ir ko­le­gi­jo­se yra tru­pu­ tį dau­giau nei 15 tūkst., tad ke­lių tūks­tan­čių stu­den­tų per­si­skirs­ty­ mas tam­pa svar­bus vi­sos vals­ty­ bės mas­tu. Mi­nist­ras pa­ten­kin­tas

Tai, kad jau­nuo­liai tu­rė­tų ati­džiau pa­svars­ty­ti prieš sto­da­mi į so­cia­ li­nius ir hu­ma­ni­ta­ri­nius moks­

lus, ne­se­niai bu­vo sa­kęs švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras D.Pa­val­kis. Jo tei­gi­mu, so­cia­li­niai ir hu­ma­ni­ta­ri­ niai moks­lai ne­tu­ri per­spek­ty­vos nei Lie­tu­vo­je, nei ES, tad abi­tu­ rien­tai tu­rė­tų rink­tis tech­no­lo­gi­ jos moks­lus, ku­rių at­sto­vų trūks­ ta. Mi­nist­ras pa­tei­kia nau­jau­sius Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) duo­me­nis apie in­for­ma­ci­nių ir ry­šių tech­no­ lo­gi­jų (IRT) spe­cia­lis­tų trū­ku­mą ES iki 2015 m. EK iš­va­do­se tei­gia­ma, kad šiuo lai­ko­tar­piu IRT spe­cia­ lis­tų vi­so­je Bend­ri­jo­je rei­kės apie 870 tūkst., o aukš­to­sios mo­kyk­los jų pa­rengs vos 120 tūkst., tad skir­ tu­mas aki­vaiz­dus. Neaiš­ku, kiek įta­kos abi­tu­rien­ tams tu­rė­jo mi­nist­ro kal­bos, ta­ čiau D.Pa­val­kis jų pa­si­rin­ki­mu pa­ ten­kin­tas – ten­den­ci­ja esą ge­rė­ja. Atei­ty­je mi­nist­ras vil­tis de­da ir į pri­va­lo­mo ma­te­ma­ti­kos eg­za­mi­ no įve­di­mą, tai ke­ti­na­ma pa­da­ry­ ti nuo 2016 m. „Aš ne­si­jau­čiu pri­si­dė­jęs, bet jau­čiuo­si, kad la­biau, dau­giau ir aiš­kiau su­tei­kė­me in­for­ma­ci­jos stu­den­tams apie tai, ko trūks­ta. Ma­nau, kad ten­den­ci­ja yra ge­ra, ti­kiuo­si, jog įve­dus ma­te­ma­ti­kos eg­za­mi­ną, pra­dė­jus ak­ty­viau apie jį kal­bė­ti bus dar di­des­nių šan­sų mo­ky­tis in­ži­ne­ri­jos, tech­no­lo­gi­jos moks­lus“, – va­kar dien­raš­čiui tvir­ ti­no D.Pa­val­kis. LSS pre­zi­den­tas: gąs­din­ti ne­rei­kė­tų

Ta­čiau Lie­tu­vos stu­den­tų są­jun­gos (LSS) pre­zi­den­to Pau­liaus Bal­to­ko mi­nist­ro re­to­ri­ka ne­ža­vi. P.Bal­to­ kas pri­ta­ria, jog so­cia­li­nių moks­lų spe­cia­lis­tų išug­do­ma per daug ir ge­rai, kad skai­čiai ma­žė­ja. Ta­čiau bū­si­mų­jų stu­den­tų esą ne­rei­kė­tų gąs­din­ti neiš­ven­gia­mu ne­dar­bu.

Šyp­se­na: D.Pa­val­kis džiau­gia­si su­tei­kęs dau­giau in­for­ma­ci­jos apie tai, ko­kias spe­cia­ly­bes de­rė­tų rink­tis, tik

stu­den­tų at­sto­vai abe­jo­ja, ar gąs­di­ni­mas ne­dar­bu ga­li bū­ti veiks­min­gas.

„Ne, čia ne­ga­lė­čiau su­tik­ti (su mi­nist­ru – red. pa­st.), nes so­cia­ li­niai moks­lai iš prin­ci­po nė­ra ne­ rei­ka­lin­gi ir nė­ra taip, kad įsto­jęs į so­cia­li­nius moks­lus tik­rai ne­ra­ si dar­bo. Ma­ny­čiau, ir LSS ma­no, kad bū­ti­na ska­tin­ti stu­den­tus sto­ ti į tech­no­lo­gi­nius moks­lus ar tiks­ lią­sias spe­cia­ly­bes šiek tiek ki­taip, ne­gra­si­nant, kad ne­ra­si dar­bo. Rei­ kia kur­ti pri­dė­ti­nę ver­tę toms spe­ cia­ly­bėms, ku­rios yra ne­po­pu­lia­ rios. Nes kas už šiuos žo­džius ga­li at­sa­ky­ti, jei ir įsto­jęs į tech­no­lo­gi­ jos moks­lus tu to dar­bo ne­ra­si?“ – kal­bė­jo P.Bal­to­kas. Me­di­ko iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­tis švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras ne sy­kį yra pa­brė­žęs ir bio­me­di­ci­nos moks­lų nau­dą – esą ši sri­tis vi­sa­ da tu­rės per­spek­ty­vų. At­ro­do, tam pri­ta­ria ir abi­tu­rien­tai – sto­jan­čių į bio­me­di­ci­ną krei­vė pa­laips­niui ky­la. Šie­met šią sri­tį rin­ko­si penk­ ta­da­lis sto­jan­čių, per­nai ir už­per­ nai to­kių bu­vo ati­tin­ka­mai 18 ir 16 pro­c.

Ta­čiau LSS pre­zi­den­tas svars­to, kad ak­lai džiaug­tis to­kiais ro­dik­ liais ne­rei­kė­tų. „Ma­nau, kad tas džiaugs­mas yra ga­nė­ti­nai ge­ras, nes šiaip dau­gė­ja sto­jan­čių į bio­me­di­ci­nos ir tech­no­ lo­gi­jos moks­lus, pa­ly­gin­ti su dve­jų me­tų ro­dik­liais. Bet vėl­gi, ar tik­rai Lie­tu­vo­je įma­no­ma pa­siū­ly­ti to­ kiam pro­cen­ti­niam skai­čiui dar­bo vie­tų? Vėl su­si­du­riam su pro­ble­ma ir klau­si­mu, kad grei­čiau­siai dau­ gu­ma tų moks­lei­vių ke­ti­na iš­va­ žiuo­ti“, – pri­pa­ži­no P.Bal­to­kas. Be to, pa­sak P.Bal­to­ko, kar­tais abi­tu­rien­tams ko­ją ki­ša įsi­ga­lė­ję ste­reo­ti­pai, ver­čian­tys sto­ti į uni­ ver­si­te­tus, kai ne­re­tai di­des­nės per­spek­ty­vos lau­kia ko­le­gi­ją bai­ gu­sių stu­den­tų. „Lie­tu­vo­je 70 pro­c. rin­kos su­ da­ro pa­slau­gų sek­to­rius, ku­ris iš prin­ci­po gy­ve­na iš so­cia­li­nių moks­lų. Vėl­gi tu­ri­me aiš­kiai su­ pras­ti, kad ne­ga­li ap­si­vers­ti vis­ kas aukš­tyn ko­jom ir ne­ga­li vi­ si su­sto­ti į tech­no­lo­gi­jos moks­lus,

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

taip tie­siog ne­bus. Ki­tas da­ly­kas – kad kar­tais manom, jog uni­ver­si­te­ tas tu­ri ruoš­ti spe­cia­lis­tus. Kar­tais yra at­virkš­čiai, jis tu­ri ruoš­ti pla­ čiai iš­si­la­vi­nu­sį žmo­gų, o spe­cia­ lis­tą tu­ri ruoš­ti ko­le­gi­ja. Čia ir­gi toks mū­sų vi­suo­me­nės mi­tas, ku­ ris la­bai klai­di­na sto­jan­čius“, – pa­ brė­žė P.Bal­to­kas.

39,5 tūkst.

– tiek jau­nuo­lių iki va­kar va­ka­ro pa­tei­kė pra­šy­mus sto­ti į Lie­tu­vos aukš­tą­sias mo­kyk­las.

Premjeras į re­zi­den­ci­ją ne­no­ri Vy­riau­sy­bės kanc­le­ris Al­mi­nas Ma­čiu­lis tei­gia, kad po po­ros sa­ vai­čių tu­rė­tų bū­ti aiš­ku, kas baigs prem­je­ro re­zi­den­ci­jos Tur­niš­kė­se re­konst­ruk­ci­ją.

Jo tei­gi­mu, dar­bai tu­rė­tų baig­tis ki­tų me­tų pra­džio­je. Ta­čiau pats mi­nist­ras pir­mi­nin­kas Al­gir­das But­ke­vi­čius sa­ko, kad mie­liau lik­ tų gy­ven­ti da­bar­ti­niuo­se sa­vo na­ muo­se ne­to­li Vin­gio par­ko. „Jei­gu įsta­ty­muo­se bus nu­ma­ ty­ta, kad rei­kia kel­tis, tai ta­da kel­ siuo­si, o jei­gu bus ga­li­my­bė ne­si­ kel­ti, tai čia la­bai ge­ra gy­ven­ti ir grei­tai at­va­žiuo­ju į dar­bą“, – žur­ na­lis­tams va­kar sa­kė A.But­ke­vi­ čius. Pa­sak A.Ma­čiu­lio, ran­go­vo paieš­ kos už­si­tę­sė, nes kon­kur­se pra­lai­ mė­jęs da­ly­vis pa­tei­kė pre­ten­zi­ją. „Pa­gal pro­ce­dū­ras į pre­ten­zi­ ją bu­vo at­sa­ky­ta, at­mes­ta ji, bet

ka­dan­gi pre­ten­zi­jos tei­kė­jas tu­ ri tu­rė­ti lai­ko kves­tio­nuo­ti mū­sų ko­mi­si­jos spren­di­mą ar­ba jo ne­ kves­tio­nuo­ti, tai tas ati­dė­ji­mo lai­ ko­tar­pis – 15 ka­len­do­ri­nių die­nų – ji­sai pra­tęs­tas nuo praei­to penk­ ta­die­nio, to­dėl dar rei­kė­tų be­veik po­rą sa­vai­čių pa­lauk­ti“, – žur­na­ lis­tams va­kar sa­kė A.Ma­čiu­lis. Jo tei­gi­mu, kon­kur­se var­žė­si dvi bend­ro­vės. „Vie­nos iš jų, tos, ku­ri ne­pa­tei­kė kva­li­fi­ka­ci­ją įro­dan­čių do­ku­men­tų, pa­siū­ly­mas bu­vo at­mes­tas. Be­je, šis pa­siū­ly­mas bu­vo ge­ro­kai bran­ges­ nis ne­gu to, ku­ris po­ten­cia­liai ga­li bū­ti lai­mė­to­jas“, – tei­gė kanc­le­ris. Pa­sak jo, dar­bų pa­bai­ga pla­nuo­ja­ ma ki­tais me­tais. „Ka­dan­gi šiais me­tais pi­ni­gų nė­ra tiek, kiek bū­tų rei­ka­lin­ga re­ zi­den­ci­jai su­tvar­ky­ti, tai tie­siog ir tas pro­jek­tas per­si­ke­lia į ki­tus me­ tus, bet į ki­tų me­tų pra­džią, ne vė­

liau“, – dės­tė A.Ma­čiu­lis. Jis sa­kė ma­nan­tis, kad šio­je re­zi­den­ci­jo­je A.But­ke­vi­čius gy­vens, nors ne­su­ reikš­mi­no ga­li­mo ki­to­kio jo spren­ di­mo. „Aš ne­tu­riu to­kios in­for­ma­ci­jos, kad prem­je­ras ne­si­kels <...>. Ga­lų ga­le tai nė­ra re­zi­den­ci­ja pa­var­dei, tai re­zi­den­ci­ja pa­rei­gy­bei“, – sa­kė kanc­le­ris. Jis neatsk­lei­džia nei kon­kur­se da­ly­va­vu­sių bend­ro­vių, nei jų pa­ siū­ly­tų kai­nų. Ži­niask­lai­do­je pa­si­ gir­do spė­lio­nių, kad lai­mė­to­ja – po kon­kur­so at­rink­ta bend­ro­vė „Por­ ta­las“. Ki­ta kon­kur­so da­ly­vė esą bu­vo bend­ro­vė „Mi­ca­ras“. Kan­ce­ lia­ri­jos at­sto­vai anks­čiau yra sa­kę, kad re­zi­den­ci­jo­je li­ko ne­pa­da­ry­ta apie 15 pro­c. dar­bų. Teig­ta, jog tam pri­reiks 600 tūkst. li­tų. Re­zi­den­ci­jos at­nau­ji­ni­mas jau pa­ rei­ka­la­vo 4 mln. li­tų biu­dže­to lė­šų. „Klaipėdos“, BNS inf.

Abe­jo­nės: il­giau nei pen­ke­rius me­tus įstri­gu­sias re­zi­den­ci­jos sta­ty­bas

ke­ti­na­ma baig­ti ki­tų me­tų pra­džio­je, tik prem­je­ras A.But­ke­vi­čius ne­ži­ no, ar no­rės į ją kel­tis. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

8

ANTRAdienis, liepos 23, 2013

užribis

Mo­te­riai – bank­ro­to by­la 1

O įsi­sko­li­ni­mai sie­kia dau­ giau nei 362 tūkst. li­tų. Mo­te­ris tei­gė, kad jos bu­vęs su­ tuok­ti­nis mo­kė­jo pa­sko­las, kol dir­ bo už­sie­ny­je. Vy­ras esą pra­dė­jo iš­gė­ri­nė­ti, pa­ si­kei­tė jo gy­ve­ni­mo bū­das, po­ra iš­ si­sky­rė, o įsi­pa­rei­go­ji­mai kre­di­to­ riams li­ko. Po san­tuo­kos nu­trau­ki­mo su bu­ vu­siu vy­ru mo­te­ris ne­bend­rau­ja, pa­sta­rą­jį kar­tą jį ma­tė prieš pen­ ke­rius me­tus, jo fi­nan­si­nė pa­dė­ tis ne­ži­no­ma, jo bu­vi­mo vie­ta taip pat neaiš­ki. Pris­lė­gė mil­ži­niš­ka pa­sko­la

Klai­pė­die­tė kar­tu su da­bar jau bu­ vu­siu su­tuok­ti­niu prieš dau­giau nei 5 me­tus paė­mė be­veik 98 tūkst. eu­rų kre­di­tą so­do na­mo pir­ki­mui ir re­mon­tui bei būs­to drau­di­mo įmo­ kai su­mo­kė­ti. Pir­ki­mo-par­da­vi­mo su­tar­tis su­da­ry­ta 2008 m., ta­čiau tur­tas per tuos me­tus yra la­bai nu­ ver­tė­jęs ir at­gau­ti tai, kas yra su­ mo­kė­ta, nė­ra ga­li­my­bės.

Klai­pė­die­tė nu­ro­dė, kad da­bar jos vie­nin­te­lės gau­na­mos pa­ja­mos yra dar­bo už­mo­kes­tis – 823,39 li­ to per mė­ne­sį. Teis­mas kons­ta­ta­ vo, kad pa­reiš­kė­ja pa­gal jos tur­ti­nę pa­dė­tį ne­ga­li įvyk­dy­ti įsi­pa­rei­go­ ji­mų kre­di­to­riams, o sko­los su­ma aki­vaiz­džiai vir­ši­ja 25 mi­ni­ma­lius mė­ne­si­nius at­ly­gi­ni­mus. Vie­nin­te­lė išei­tis

Ta­čiau net ir rea­li­za­vus klai­pė­die­ tės nuo­sa­vy­bės tei­se tu­ri­mą įkeis­tą tur­tą, ku­rio bend­ra ver­tė pa­gal ne­ kil­no­ja­mo­jo tur­to re­gist­ro duo­me­ nis yra 204 tūkst. li­tų, pa­reiš­kė­jos gau­na­mų pa­ja­mų ne­pa­kak­tų pa­ deng­ti tu­ri­mus sko­li­nius įsi­pa­rei­ go­ji­mus. Klai­pė­die­tė yra ne­mo­ki. Teis­mas nu­ta­rė iš­kel­ti jai bank­ ro­to by­lą ir sky­rė bank­ro­to ad­mi­ nist­ra­to­rių. Bank­ro­to pro­ce­dū­ros kai­nuos 2 057 li­tų. Per ma­žiau nei pu­sant­ro mė­ne­sio jau 8 klai­pė­die­ čiai teis­mui pa­reiš­kė no­rą bank­ru­ tuo­ti. Vy­riau­siam pa­reiš­kė­jui – 58 m., jau­niau­siai mo­te­riai – 25 m.

G.Ei­ni­kis lu­po žmo­ną Dai­va Ja­naus­kai­tė Ne­si­bai­gian­čiais skan­da­lais pa­ gar­sė­jęs bu­vęs krep­ši­nin­kas Gin­ ta­ras Ei­ni­kis vėl at­si­dū­rė Klai­pė­ dos areš­ti­nė­je. Jis dar kar­tą su­mu­ šė žmo­ną Jur­gi­tą.

Po­li­ci­jos pa­tru­liai tram­dy­ti Rum­ piš­kės gat­vė­je da­bar gy­ve­nan­čio G.Ei­ni­kio at­sku­bė­jo nak­tį iš šeš­ta­ die­nio į sek­ma­die­nį. Prieš įsi­siau­tė­ju­sį gir­tą aukš­taū­gį jiems te­ko pa­nau­do­ti spe­cia­lią­sias prie­mo­nes, elekt­ro­šo­ko įren­gi­nį ir ant­ran­kius. Į al­ko­ho­lio ma­tuok­lį jis įpū­tė 1,98 pro­mi­lės.

Po vi­dur­nak­čio pa­rei­gū­nai G.Ei­ ni­kį iš­ga­be­no į po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­ tą, o vė­liau – į Vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to areš­ti­nę. Nuo smur­to nu­ken­tė­ju­si aukš­ taū­gio žmo­na pa­te­ko į li­go­ni­nę. Pir­ma­die­nį bu­vęs krep­ši­nin­kas bu­vo iš­leis­tas į lais­vę ir vėl bu­vo su sa­vo žmo­na. Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je. G.Ei­n i­k iui tai ne pir­m as toks ty­ri­mas. Jo žmo­na, dau­gy­bę kar­ tų nu­ken­t ė­j u­s i nuo smur­tau­ jan­čio su­tuok­ti­nio, vė­liau jį įsi­ lei­d žia į na­m us ir to­l iau kar­t u gy­ve­na.

Rū­pes­tis: šeš­ta­die­nį krū­my­nuo­se ap­tik­tos ir po­li­ci­jai bei me­di­kams per­duo­tos mo­ti­nos bei jų vai­kai kol kas

gy­vens at­ski­rai.

Iš­ke­lia­vo į val­diš­kus na­mus Il­giau nei mė­ne­sį uos­ta­mies­ty­je po at­vi­ ru dan­gu­mi su sep­ty­niais vai­kais gy­ve­ nu­sios mo­ti­nos ne­su­vo­kė, kad ke­tu­ri ma­ žiau­si jų vai­kai ser­ga nie­žais.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ap­ti­ko „Klai­pė­dos“ žur­na­lis­tė

Iš Ma­žei­kių at­ke­lia­vu­sios dvi mo­ te­rys krū­my­nuo­se už pre­ky­bos cent­ro BIG gy­ve­no su bū­riu vai­kų. Šeš­ta­die­nį dien­raš­čio „Klai­pė­ da“ ko­res­pon­den­tės at­ras­tos mo­ te­rys bu­vo per­duo­tos po­li­ci­jos pa­ rei­gū­nų ži­nion. Klau­si­nė­ja­mos, ko­dėl vai­kai to­ kie žaiz­do­ti, jos ti­ki­no, jog ma­žy­ liai tie­siog nu­si­ka­sė uo­dų su­gel­tas vie­tas, iš­ber­ti yra nuo aler­gi­jos au­ ga­lams. Tą­dien ke­tu­ri ma­žiau­si jų vai­kai bu­vo pa­gul­dy­ti į Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­ti­nės li­go­ni­nės In­fek­ci­nį sky­ rių, kur me­tų ir tri­jų mė­ne­sių, tre­ jų, še­še­rių ir sep­ty­ne­rių ma­žy­liams bu­vo diag­no­zuo­ti nie­žai. Trys vy­res­ni mo­te­rų vai­kai, ku­ riems 15, 14 ir 13 me­tų, iki pir­ma­ die­nio pie­tų lai­ką lei­do Klai­pė­ dos mies­to šei­mos ir vai­ko ge­ro­vės cent­re Deb­re­ce­no gat­vė­je. Mo­ti­nų ne­pri­žiū­rė­ti ir neauk­lė­ti vai­kai nu­ siau­bė cent­ro gru­pės bu­vei­nę. Kaip gy­vens to­liau, ne­ži­no

Kar­je­ra: vie­nas ti­tu­luo­čiau­sių Lie­tu­vos krep­ši­nin­kų G.Ei­ni­kis pa­sta­rai­

siais me­tais gar­sė­ja tik konf­lik­tais ir smur­tu.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Dai­vos Ja­naus­kai­tės nuo­tr.

Klai­pė­dos vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos va­do­vę pa­va­duo­jan­ti Vir­ gi­ni­ja Ge­laž­ni­kie­nė pa­sa­ko­jo, jog vi­si sep­ty­ni vai­kai va­kar bu­vo per­ duo­ti Ma­žei­kių so­cia­li­niams dar­ buo­to­jams. Ke­ti­na­ma steig­ti vi­sų sep­ty­nių vai­kų lai­ki­ną­ją glo­bą, jie bus ap­ gy­ven­din­ti val­diš­kuo­se na­muo­ se. Vai­kų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos dar­buo­to­ja pa­ti­ki­no, kad mo­ti­ noms vai­kai bent kol kas ne­bus grą­žin­ti. Pir­ma­die­nį po pie­tų abi mo­ti­nos pa­si­ro­dė I.Kan­to gat­vė­je įsi­kū­ru­

sio­je Vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­ bo­je. V.Ge­laž­ni­kie­nė nu­ste­bo jas pa­ ma­čiu­si, nes ap­leis­tų ir ne­pri­žiū­ rė­tų vai­kų mo­ti­nos bu­vo tvar­kin­gai ap­si­ren­gu­sios ir vi­siš­kai ne­pa­na­ šios į val­ka­tas. Jos do­mė­jo­si, ar ga­lės pa­siim­ti at­ža­las, ta­čiau su­ ži­no­jo, kad šiuo klau­si­mu pri­va­lės kreip­tis į ana­lo­giš­ką tar­ny­bą Ma­ žei­kiuo­se. „Mo­te­rys nė­ra ap­si­lei­du­sios, ta­ čiau pa­si­rū­pin­ti at­ža­lo­mis vi­siš­kai ne­su­ge­ba. Vie­na jų net nė­ra įtei­si­ nu­si vai­kų tė­vys­tės, ne­pri­si­tei­sė iš jų tė­vų ali­men­tų. Jos ti­ki­no ne­tu­ rin­čios kur gy­ven­ti, ne­ran­dan­čios dar­bo, o pa­klaus­tos, kaip ke­ti­na to­ liau gy­ven­ti, trau­kė pe­čiais“, – pa­ sa­ko­jo V.Ge­laž­ni­kie­nė.

Ap­leis­tų vai­kų mo­ti­ nos bu­vo tvar­kin­gai ap­si­ren­gu­sios ir vi­ siš­kai ne­pa­na­šios į val­ka­tas. Jos do­mė­ jo­si, ar ga­lės pa­siim­ ti at­ža­las.

Py­ko, kad ne­su­lau­kia pa­gal­bos

Šeš­ta­die­nį ko­res­pon­den­tės kal­bi­ na­ma 33 me­tų ke­tu­rių vai­kų ma­ ma Vai­da aiš­ki­no, kad yra užau­gu­ si Klai­pė­do­je. Su tė­vais ji gy­ve­no bend­ra­bu­ty­je Mi­ni­jos gat­vė­je. Abu tė­vai jau mi­rę, o ke­le­tą pa­sta­rų­jų me­tų ji gy­ve­na Ma­žei­kiuo­se. Mo­te­ris pik­ti­no­si, kad jai – dau­ gia­vai­kei mo­ti­nai ne­su­tei­kia­mas so­cia­li­nis būs­tas, o už tris ma­ža­

me­čius vai­kus iš vals­ty­bės ji gau­ nan­ti vos 150 li­tų. Net­ru­kus ji jau gy­rė­si tu­rin­ti drau­gą, ku­ris už­ dar­biau­ja už­sie­ny­je ir ją su vai­ kais dos­niai re­mia pi­ni­gais bei do­ va­no­mis. Ma­žei­kių so­cia­li­niams dar­buo­to­ jams abi mo­te­rys yra ge­rai ži­no­mos kaip ne­tu­rin­čios so­cia­li­nių įgū­džių, šios šei­mos yra įtrauk­tos į so­cia­li­ nės ri­zi­kos šei­mų są­ra­šą, joms tei­ kia­ma so­cia­li­nė pa­gal­ba. Nors Ma­žei­kių so­cia­li­niai dar­ buo­to­jai ti­ki­no, kad mo­te­rys nė­ ra gir­tau­jan­čios, šeš­ta­die­nį nuo jų dvel­kęs pa­gi­rių tvai­kas ir dau­gy­bė pi­gaus vy­no bu­te­lių jų sto­vyk­la­vie­ tė­je by­lo­jo ką ki­ta. Šiukš­les kuops mies­tas?

Iš kur mo­te­rys ga­vo gau­sy­bę ne­pi­ gių daik­tų, ku­riuos bu­vo su­si­tem­ pu­sios į pa­čių įsi­reng­tą sto­vyk­la­ vie­tę, neaiš­ku. Kol kas ne­nusp­ręs­ta, kas va­lys jų šiukš­ly­nus. Mat ne­trum­pai gy­ ve­nu­sios vie­no­je sto­vyk­la­vie­tė­je ir pri­tem­pu­sios ten dau­gy­bę šlamš­to, iš­si­gan­du­sios, kad ga­li bū­ti už­klup­ tos po­li­ci­jos ir vai­ko tei­sių sau­go­to­ jų, ma­žei­kiš­kės per­si­kė­lė į ki­tą tos pa­čios lau­ky­mės vie­tą. Ten jos taip pat at­si­tem­pė ne­ma­žai daik­tų. Atos­to­gau­jan­tį 2-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­ką pa­va­duo­ jan­tis Gin­ta­ras La­sic­kas tvir­ti­no, jog ne po­li­ci­jos dar­bas tram­dy­ti šiukš­lin­to­jus ar vers­ti juos su­tvar­ ky­ti pa­čių už­terš­tą plo­tą. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to va­do­vą pa­ va­duo­jan­ti Ire­na Ša­ka­lie­nė tei­gė, kad šiukš­ly­nus teks kuop­ti mies­ to tvar­ky­to­jams. Ta­čiau ne­tru­kus val­di­nin­kė nu­spren­dė, kad lo­giš­ka bū­tų kreip­tis į po­li­ci­ją ir pa­ban­dy­ ti pri­vers­ti šiukš­les iš­kuop­ti pa­čias kal­ti­nin­kes. Tuo tar­pu 2-aja­me po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­te yra tik me­džia­ga apie vai­kų ne­prie­žiū­rą. Nors penk­ta­die­ nį mo­te­rų ir jų vai­kų krū­my­nuo­se ieš­ko­ję pa­rei­gū­nai ma­tė, ko­kį są­ var­ty­ną jos čia „įvei­sė“, su­lai­kius šiukš­lin­to­jas ne­sus­kub­ta joms dėl to pa­reikš­ti pre­ten­zi­jų.

9

ANTRADIENIS, LIEPOS 23, 2013

rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Ci­ga­re­tė netikra, pa­vo­jus tikras

Grės­mė: nau­jau­sių ty­ri­mų duo­me­ni­mis, už­ten­ka pa­rū­ky­ti elekt­ro­ni­nę ci­ga­re­tę 5 mi­nu­tes, kad ji pa­kenk­tų plau­čiams.

Ne tik įpras­tų ci­ga­re­čių rū­ky­mas su­ke­lia įvai­rias li­gas. Vis daž­ niau pa­si­girs­ta nuo­mo­nių, jog elekt­ro­ni­nės ci­ga­re­tės ne ką ma­ žiau pa­vo­jin­gos žmo­gaus svei­ka­tai. Me­di­kai ti­ki­na, kad jo­mis daž­niau­siai su­si­gun­do jau­ni­mas. Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Nė­ra tir­ta

Nar­ko­ti­kų, ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kont­ro­lės de­par­ta­men­to spe­cia­lis­ tai per­spė­ja, kad elekt­ro­ni­nės ci­ga­ re­tės – ge­ro­kai pa­vo­jin­ges­nės, nei ga­li pa­si­ro­dy­ti iš pir­mo žvilgs­nio. „Vi­suo­me­nė­je su­si­for­ma­vo klai­ din­ga nuo­mo­nė, esą elekt­ro­ni­nės ci­ga­re­tės ne­ke­lia di­de­lio pa­vo­jaus svei­ka­tai ir ga­li bū­ti pui­kus ci­ga­re­ čių pa­kai­ta­las, bet Pa­sau­lio svei­ ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja ska­ti­na vi­sus var­to­to­jus elg­tis ap­dai­riai ir su­si­ lai­ky­ti nuo elekt­ro­ni­nių ci­ga­re­čių įsi­gi­ji­mo bei var­to­ji­mo, nes nė­ra iki ga­lo iš­tir­tos ga­li­mos jų var­to­

ji­mo pa­sek­mės“, – tei­gia įstai­gos dar­buo­to­jai. Pir­mo­sios elekt­ro­ni­nės ci­ga­re­ tės bu­vo už­pa­ten­tuo­tos vos prieš de­šimt­me­tį – 2003 me­tais. To­dėl trūks­ta moks­li­nių ty­ri­mų, ku­rie at­skleis­tų nuo­la­ti­nio ir il­ga­lai­kio elekt­ro­ni­nių ci­ga­re­čių var­to­ji­mo ša­lu­ti­nį po­vei­kį. Na­tū­ra­lu, kad vi­suo­me­nė ne­pa­ kan­ka­mai ži­no apie elekt­ro­ni­nes ci­ga­re­tes ir jų po­vei­kį, o da­lis žmo­ nių nė­ra apie jas net gir­dė­ję. Pat­rauk­lus įvaiz­dis

Kaip tei­gė de­par­ta­men­to spe­cia­lis­ tai, rū­kant elekt­ro­ni­nes ci­ga­re­tes yra įkve­pia­mi ir iš­pu­čia­mi ga­rai, o ne dū­ mai, nes šios ci­ga­re­tės yra pri­pil­do­

Mar­ga­ri­ta Vit­kaus­kie­nė:

Elekt­ro­ni­nių ci­ga­re­ čių rū­ky­mas vis tiek yra rū­ky­mas, kad ir kaip šią pre­kę siū­lan­ tys vers­li­nin­kai no­rė­ tų įro­dy­ti ki­taip. mos spe­cia­laus skys­čio – daž­niau­siai mi­ši­nio iš pro­pi­leng­li­ko­lio, aro­ma­ti­ nių me­džia­gų ir ni­ko­ti­no. Pa­sak jų, ni­ko­ti­no kie­kis elekt­ro­ni­nė­se ci­ga­re­ tė­se la­bai skir­tin­gas – vie­no­se ni­ko­ ti­no nė­ra iš­vis, o ki­to­se ni­ko­ti­no kie­ kis sie­kia net 48 mg.

„Ty­ri­mai ro­do, kad ant elekt­ro­ ni­nės ci­ga­re­tės pa­kuo­tės nu­ro­dy­ tas ni­ko­ti­no kie­kis ne­re­tai ski­ria­si nuo rea­laus elekt­ro­ni­nė­je ci­ga­re­ tė­je esan­čio ni­ko­ti­no kie­kio. Be to, rū­kant tą pa­čią elekt­ro­ni­nę ci­ga­re­ tę, iš­kve­pia­muo­se dū­muo­se ni­ko­ ti­no kie­kis ga­li smar­kiai svy­ruo­ti ir kas­kart bū­ti vis ki­toks“, – pa­sa­ko­jo de­par­ta­men­to at­sto­vai. Anot jų, pri­klau­so­my­be nuo ni­ ko­ti­no ser­gan­tys as­me­nys trauk­ da­mi elekt­ro­ni­nę ci­ga­re­tę gau­na šios me­džia­gos, ta­čiau ne­lie­ka nei kva­po, nei pe­le­nų, dan­tys ir pirš­ tai ne­pa­gels­ta. O drau­di­mas rū­ky­ti įpras­tas ta­ba­ko ci­ga­re­tes už­da­ro­se pa­tal­po­se šią pre­kę dar la­biau iš­ po­pu­lia­ri­no. Sut­rin­ka svei­ka­ta

Nar­ko­ti­kų, ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kont­ro­lės de­par­ta­men­to dar­buo­ to­jai ti­ki­na, kad nors ty­ri­mų apie il­ga­lai­kes elekt­ro­ni­nių ci­ga­re­čių rū­ky­mo pa­sek­mes trūks­ta, bet vis dau­gė­ja duo­me­nų apie trum­pa­lai­ kes jų rū­ky­mo pa­sek­mes.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Nau­jau­sių ty­ri­mų duo­me­ni­mis, už­ten­ka pa­rū­ky­ti elekt­ro­ni­nę ci­ ga­re­tę 5 mi­nu­tes, kad ji pa­kenk­ tų plau­čiams. Ty­ri­mai at­sklei­džia, jog elekt­ro­ni­nių ci­ga­re­čių var­to­ to­jai skun­džia­si net 12 or­ga­niz­ mo sis­te­mų su­tri­ki­mų simp­to­mais pra­dė­jus var­to­ti elekt­ro­ni­nes ci­ga­ re­tes ar praė­jus sa­vai­tei nuo var­to­ ji­mo pra­džios. „Daž­niau­siai jau­čia­mi ne­ma­ lo­nūs kvė­pa­vi­mo ir ner­vų sis­te­ mos su­tri­ki­mų simp­to­mai, bur­nos ir gerk­lės glei­vi­nės pa­ken­ki­mai. Elekt­ro­ni­nių ci­ga­re­čių var­to­to­jai skun­džia­si pa­ki­lu­siu krau­jo spau­ di­mu, gal­vos skaus­mu ir svai­gi­mu, ne­mi­ga, ne­ri­mu, dre­bu­liu, nuo­ var­giu, bur­nos ir gerk­lės glei­vi­ nės su­dir­gi­ni­mu, krū­ti­nės skaus­ mais ir spau­di­mu, sau­su ko­su­liu, pa­sun­kė­ju­siu kvė­pa­vi­mu, čiau­du­ liu, per­ša­li­mo simp­to­mais, rau­me­ nų ir są­na­rių skaus­mu, su­tri­ku­siu virš­ki­ni­mu, iš­sau­sė­ju­sia oda ir dar be­ga­le ki­tų nei­gia­mų simp­to­mų“, – per­spė­jo de­par­ta­ men­to spe­cia­lis­tai.

10

10

ANTRADIENIS, LIEPOS 23, 2013

rubrika sveikata

Ci­ga­re­tė netikra, pa­vo­jus tikras 9 Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­ nės li­go­ni­nės Pul­mo­no­lo­gi­jos sky­ For­muo­ja įpro­tį

riaus ve­dė­jas Ar­vy­das Va­la­vi­čius ti­ki­no, kad elekt­ro­ni­nių ci­ga­re­čių to­le­ruo­ti ne­rei­kė­tų. Kaip tei­gė me­di­kas, bet ko­kiu at­ ve­ju tai yra ci­ga­re­tė. „Ne vel­tui vi­suo­me­nė­je ky­la dis­ ku­si­jos, kad jų var­to­ji­mą rei­kė­tų pri­skir­ti prie vi­siems įpras­to ta­ba­ ko rū­ky­mo. Esu įsi­ti­ki­nęs, jog nuo elekt­ro­ni­nės ci­ga­re­tės iki pa­pras­tos žmo­gų ski­ria vos vie­nas žings­nis. Ypač jau­ni­mą. Jei žmo­gus pra­de­ da žais­ti su esą ne­kal­to­mis elekt­ ro­ni­nė­mis ci­ga­re­tė­mis, ti­ki­my­bė, jog ne­tru­kus tai taps rim­tu įpro­čiu – di­de­lė“, – sa­kė ve­dė­jas. Pa­sak jo, psi­cho­lo­gi­nė pri­klau­ so­my­bė, lai­kant elekt­ro­ni­nę ci­ga­ re­tę bur­no­je, įgy­ja­ma la­bai grei­tai. „Be to, nė­ra aiš­ku, kaip iš tie­sų il­ga­lai­kė­je per­spek­ty­vo­je ken­kia šis ža­lin­gas įpro­tis. Tur­būt elekt­ro­ni­ nes ci­ga­re­tes ga­lė­čiau pa­tei­sin­ti vie­nin­te­liu at­ve­ju – jei il­gus me­tus daug su­rū­kan­tis žmo­gus no­ri at­si­ sa­ky­ti pri­klau­so­my­bės. Ta­čiau tai tik ma­žes­nės blo­gy­bės pa­si­ri­ki­mas iš dvie­jų“, – sa­kė A.Va­la­vi­čius.

žmo­gus ir to­liau for­muo­ja bei gi­ li­na šį ža­lin­gą įpro­tį. Elekt­ro­ni­nė ci­ga­re­tė jo­kiu bū­du ne­ga­li bū­ti lai­ ko­ma al­ter­na­ty­va, at­si­sa­kant pri­ klau­so­my­bės, – sa­kė M.Vit­kaus­ kie­nė. Gy­dy­to­ja tei­gė pa­ste­bė­ju­si, kad elekt­ro­ni­nes ci­ga­re­tes daž­niau­siai rū­ko jau­ni­mas. „Žmo­gaus įvaiz­dis rek­la­mo­se pa­tei­kia­mas la­bai pa­trauk­liai. Esą jos ne­ken­kia, žmo­gus at­ro­do šau­ niai, rū­ky­mas lei­džia­mas ir už­da­ ro­se pa­tal­po­se, to­dėl tai vi­siš­kai ne­kal­ta“, – kal­bė­jo me­di­kė. Pa­sak jos, elekt­ro­ni­nių ci­ga­re­čių rū­ky­mas vis tiek yra rū­ky­mas, kad ir kaip šią pre­kę siū­lan­tys vers­li­ nin­kai no­rė­tų įro­dy­ti ki­taip. „No­rin­tie­ji mes­ti ža­lin­gą įpro­ tį pir­miau­sia tu­ri su­vok­ti, kad tam rei­kia va­lios, už­si­spy­ri­mo ir no­ro. Jei žmo­gus ima­si elekt­ro­ni­nės ci­ ga­re­tės, ma­tyt, jis to pa­da­ry­ti ne­ no­ri. Pas­te­bė­jau, kad il­gą rū­ky­mo sta­žą tu­rin­tys vy­res­ni as­me­nys šia pre­ke ne­su­si­gun­do. O jau­ni­mas pa­ si­tei­si­na, jog to­kias ci­ga­re­tes rū­ko, nes no­ri pri­tap­ti prie kom­pa­ni­jos“, – kal­bė­jo gy­dy­to­ja.

Jau­ni­mo ma­da

Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nės gy­ dy­to­ja pul­mo­no­lo­gė Mar­ga­ri­ta Vit­ kaus­kie­nė apie elekt­ro­ni­nes ci­ga­ re­tes pa­si­sa­ko dar griež­čiau. „Ne­pa­tei­si­nu jų jo­kiais at­ve­jais – nei ri­bo­jant rū­ky­mą, nei me­tant šį ža­lin­gą įpro­tį. Ty­ri­mų šio­je sri­ ty­je dar nė­ra daug, to­dėl elekt­ro­ ni­nių ci­ga­re­čių da­ro­ma ža­la nė­ra aiš­ki. Kas ži­no, ar po kaž­kiek me­ tų da­bar vis ma­din­ges­niu tam­pan­ čio įpro­čio pa­sek­mės ne­bus skau­ džios“, – svars­tė pul­mo­no­lo­gė. Pa­sak jos, dau­gu­ma žmo­nių ran­ da psi­cho­lo­gi­nį pa­tei­si­ni­mą – esą ken­kian­čių ci­ga­re­čių at­si­sa­kiau, o elekt­ro­ni­nės – tik žai­di­mas. „Toks po­žiū­ris tik­rai klai­din­gas. Rū­ky­da­mas elekt­ro­ni­nę ci­ga­re­tę

Dėl to sumažės eilės, kuriose žmonės laukia šių endoprotezų, norėdami palengvinti savo judė­ jimą. Atsakingi VLK specialistai in­ formuoja žmones, kurie šių en­ doprotezų laukia eilėje, kad jie jau yra nupirkti. Informacija jiems siunčiama registruotu pra­ nešimu nurodytos gyvenamosios vietos adresu. Taigi žmonės gali

Nors uos­ta­mies­ty­je eg­zis­tuo­ja vie­nin­te­lė do­no­rų krau­ją prii­ man­ti įstai­ga, tei­gia­ma, kad krau­jo ir jo kom­po­nen­tų Klai­pė­ dos li­go­ni­nėms ne­trūks­ta. Na­cio­na­li­nio krau­jo cent­ro Klai­pė­ dos fi­lia­lo dar­buo­to­jai ti­ki­na, kad vie­nin­te­lė pro­ble­ma, su ku­ria su­si­du­ria įstai­ga, va­sa­rą su­ma­žė­jan­tis do­no­rų skai­čius. e.zenkute@kl.lt

Krau­jo ne­trūks­ta

Grėsmė: nuo elekt­ro­ni­nės ci­ga­

re­tės iki pa­pras­tos žmo­gų ski­ria vos vie­nas žings­nis.

kreiptis į gydymo įstaigas, gydy­ tojus ir tartis dėl reikalingos ope­ racijos. Iš viso nupirkti beveik 6 tūkst. kelio ir klubų endoprotezų. Jie pa­ skirstomi visoms 22 gydymo įs­ taigoms Lietuvoje, atliekančioms klubo ir kelio sąnario endoprote­ zavimo operacijas. VLK taip pat atkreipia dėmesį, kad pacientai, norintys, jog endo­ protezavimo operacija būtų atlik­ ta greičiau, gali pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje eilė šioms opera­ cijoms yra mažesnė. Informacija apie eiles yra nuo­ lat atnaujinama ir skelbiama VLK interneto svetainėje www. vlk.lt skiltyje „Sąnarių endo­ protezavimas“. Taigi pacientai gali keisti savo prašymuose nu­ rodytas gydymo įstaigas, kurio­ se pageidauja atlikti reikiamą operaciją. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos inf. Užs. 1139672

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Do­no­rai va­sa­rą pa­sy­vūs

Eve­li­na Zen­ku­tė

Klubo ir kelio endoprotezai jau pakeliui į gydymo įstaigas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministeri­ jos (VLK) informuoja, kad di­ džioji dalis nupirktų klubo ir ke­ lio sąnarių endoprotezų jau yra pakeliui į gydymo įstaigas. Vie­ ni endoprotezai jau pasiekė jas, kiti bus pristatyti kitą savaitę, o likusieji – liepos mėnesio pabai­ goje. Juos gavusios įstaigos ga­ lės sėkmingai planuoti reikia­ mas operacijas, pacientų gydy­ mą. Kai kurios iš jų jau gali tai da­ ryti ir dabar.

Prie­žas­tis: šil­to­jo se­zo­no me­tu pa­dau­gė­ja ato­sto­gau­jan­čių žmo­nių, to­dėl do­no­rų ap­si­lan­ko ma­žiau.

Nuo ge­gu­žės trims mė­ne­siams bu­ vo su­stab­dy­ta Kau­no krau­jo cent­ro veik­la. Ši įstai­ga krau­jo bei jo kom­ po­nen­tų teik­da­vo ir uos­ta­mies­čio gy­dy­mo įstai­goms. Kiek anks­čiau Krau­jo do­no­rys­tės cent­rui bu­vo pa­skelb­tas bank­ro­tas dėl dar­buo­to­jams nuo­lat vė­luo­jan­ čių at­ly­gi­ni­mų. Tuo­met įstai­ga sa­ vo ju­ri­di­nes tei­ses per­da­vė Kau­no krau­jo cent­rui, ku­ris įsi­pa­rei­go­ jo ap­rū­pin­ti krau­jo kom­po­nen­tais gy­dy­mo įstai­gas, su ku­rio­mis bu­ vo su­da­ry­tos su­tar­tys. Kau­no krau­jo cent­ro veik­la su­ stab­dy­ta, sua­be­jo­jus jos kom­pe­ ten­ci­ja – įstai­ga neį­ro­dė ga­lin­ ti iš­tir­ti krau­ją taip, kaip nu­ma­ty­ta tei­sės ak­tuo­se. Krau­jo bei jo kom­po­nen­tų tie­ki­ mu įpa­rei­go­tas pa­si­rū­pin­ti Na­cio­ na­li­nis krau­jo cent­ras. Na­cio­na­li­nio krau­jo cent­ro Klai­ pė­dos fi­lia­lo va­do­vė Ra­sa Ogins­ kie­nė pa­ti­ki­no, kad uos­ta­mies­ čio li­go­ni­nės krau­ju ap­rū­pi­na­mos pui­kiai ir trū­ku­mo šio­je sri­ty­je nė­ ra jau­čia­ma. Stin­ga rek­la­mos

„Įs­tai­ga, kaip ir kiek­vie­ną va­sa­ rą, dir­ba pa­na­šiu re­ži­mu. Ka­dan­gi šil­to­jo se­zo­no me­tu pa­dau­gė­ja ato­ sto­gau­jan­čių žmo­nių, do­no­rų ap­ si­lan­ko ma­žiau ir tu­ri­me pa­suk­ ti gal­vas, kaip juos pa­kvies­ti duo­ti krau­jo“, – sa­kė R.Ogins­kie­nė. Kaip tei­gė va­do­vė, uos­ta­mies­ty­ je la­bai trūks­ta po­zi­ty­vios, pi­lie­tiš­ ku­mą ug­dan­čios ir ska­ti­nan­čios in­ for­ma­ci­jos vie­šo­jo­je erd­vė­je. „Pas­te­biu fak­tą, kad žmo­gus apie ga­li­my­bę duo­ti krau­jo neat­ly­gin­ti­ nai ne­su­si­mąs­to, kol jam ar jo ar­ ti­ma­jam kaž­kas ne­nu­tin­ka. Be to,

kiek­vie­nas ga­li ap­si­žval­gy­ti Klai­ pė­do­je ir tu­rės pri­pa­žin­ti fak­tą, kad akį pa­trau­kian­čios in­for­ma­ci­ jos apie do­no­rys­tę pra­ktiš­kai nė­ra. Žmo­giš­ko­sios pa­jė­gos mū­sų įstai­ go­je nė­ra la­bai gau­sios, to­dėl dar­bo, su­si­ju­sio su krau­jo au­ko­ji­mo ska­ti­ ni­mu, tu­ri­me su kau­pu“, – kal­bė­jo fi­lia­lo di­rek­to­rė.

Jū­ra­tė Vai­de­lie­nė:

Prieš ke­lis me­tus vy­ ku­si ap­klau­sa pa­ro­ dė, kad į krau­jo au­ ko­ji­mą klai­pė­die­čiai žiū­ri pa­sy­viau ir at­ sar­giau nei Vil­niaus ar Kau­no gy­ven­to­jai.

Pai­nio­ja įstai­gas

Na­cio­na­li­nio krau­jo cent­ro ry­šių su vi­suo­me­ne spe­cia­lis­tė Jū­ra­tė Vai­ de­lie­nė tei­gė, kad 2008 m. įvy­ ku­sios skan­da­lin­gos is­to­ri­jos pa­ sek­mės, kai Na­cio­na­li­nio krau­jo cent­ro Klai­pė­dos fi­lia­lo veik­la bu­ vo nu­trauk­ta ir per­duo­ta pri­va­čiai bend­ro­vei, jau­čia­mos ir da­bar. „Su­si­du­ria­me su dvip­ras­miš­ ka si­tua­ci­ja. Krau­jo do­no­rai ne­ski­ ria krau­jo cent­rų. Pa­vyz­džiui, vie­ni mū­sų so­cia­li­nio tink­la­la­pio „Fa­ce­ book“ pro­fi­ly­je rep­li­kuo­ja, kad ne­ dir­ba­me. Ki­ti klau­sia, kur din­go mū­sų cent­ras uos­ta­mies­ty­je. Tad vi­sa­da ak­cen­tuo­ja­me, kad esa­me vie­šo­ji įstai­ga Na­cio­na­li­nis krau­jo cent­ras su fi­lia­lais Klai­pė­do­je ir Pa­ ne­vė­žy­je“, – kal­bė­jo J.Vai­de­lie­nė. Pa­sak jos, šiuo me­tu, kaip ir kiek­ vie­ną va­sa­rą, uos­ta­mies­čio įstai­ga dir­ba pa­di­din­to­mis ap­su­ko­mis, nes

li­gos ir ne­lai­mės va­sa­rą nea­tos­to­ gau­ja, to­dėl krau­jo rei­kia kas­dien. Va­sa­rą au­ko­ja ma­žiau

Pag­rin­di­nis neat­ly­gin­ti­nai krau­ją au­ko­jan­čių kon­tin­gen­tas yra jau­ni­ mas: moks­lei­viai, stu­den­tai ir ki­ti ak­ty­vūs jau­no am­žiaus žmo­nės. „Va­sa­rą dau­gu­ma ato­sto­gau­ja. Aka­de­mi­nės bend­ruo­me­nės at­ sto­vai grįž­ta į gim­tuo­sius mies­tus, vyks­ta pa­dir­bė­ti į už­sie­nį, to­dėl to­kio do­no­ro ak­ty­vu­mo, koks bū­ na ru­de­nį ar žie­mą, nė­ra“, – tei­gė pa­šne­ko­vė. Dėl šios prie­žas­ties Na­cio­na­li­nis krau­jo cent­ras va­sa­ros pra­džio­ je or­ga­ni­zuo­ja įvai­rias ak­ci­jas, ku­ rios aki­vaiz­džiai pa­de­da skleis­ti ži­ nią apie krau­jo do­no­rys­tę. Cent­ro dar­buo­to­jai pa­ste­bi, kad po to­kių ak­ci­jų no­rin­čių au­ko­ ti krau­ją žmo­nių są­ra­šas pa­si­pil­do nau­jo­mis pa­var­dė­mis. Žmo­nių po­žiū­ris į krau­jo do­no­ rys­tę uos­ta­mies­ty­je ir sos­ti­nė­je šiek tiek ski­ria­si. „Prieš ke­lis me­tus vy­ku­si ap­ klau­sa pa­ro­dė, kad į krau­jo au­ko­ ji­mą klai­pė­die­čiai žiū­ri pa­sy­viau ir at­sar­giau nei Vil­niaus ar Kau­no gy­ven­to­jai. Ko­dėl si­tua­ci­ja bū­tent to­kia, sun­ku pa­sa­ky­ti“, – pa­sa­ko­ jo J.Vai­de­lie­nė.

Sta­tis­ti­ka 2012 m. bend­ras do­no­rų skai­čius vi­

so­je Lie­tu­vo­je sie­kė 6 388 as­me­nis. Iš jų 2 223 žmo­nės krau­jo da­vė neat­

ly­gin­ti­nai. 2012 m. Na­cio­na­li­nio krau­jo cent­ro

Klai­pė­dos fi­lia­le 1 015 žmo­nių krau­jo paau­ko­jo neat­ly­gin­ti­nai. 2011 m. to­kių bu­vo 1 943.

11

ANTRADIENIS, LIEPOS 23, 2013

sveikata „Iš­ma­nu­sis“ nu­tu­ki­mas

Dar­bas ati­to­li­na li­gas

Kau­las – iš virkš­te­lės

JAV moks­li­nin­kai nu­sta­tė, kad as­me­nys, nau­do­jan­tys iš­ma­ niuo­sius te­le­fo­nus, tu­ri di­des­nę ri­zi­ką nu­tuk­ti. Nus­ta­ty­ta, kad iš­ ma­niuo­ju te­le­fo­nu kas­dien nau­ do­ja­ma­si nuo 1,5 iki 14 va­lan­dų, vi­du­ti­niš­kai 5 va­lan­das. Tai ge­ ro­kai su­ma­ži­na fi­zi­nį ak­ty­vu­mą, pa­na­šiai kaip te­le­vi­zo­riaus žiū­rė­ ji­mas, ir di­di­na nu­tu­ki­mo ri­zi­ką.

At­li­kus be­veik pu­sės mi­li­jo­no as­ me­nų ty­ri­mą nu­sta­ty­ta, jog kuo il­ giau žmo­gus dir­ba su­lau­kęs pen­ si­nio am­žiaus, tuo yra ma­žes­nė Alz­hei­me­rio ar ki­tų de­men­ci­jų ri­ zi­ka, tei­gia Pran­cū­zi­jos moks­li­nin­ kai. Dirb­da­mas žmo­gus tu­ri pro­ ti­nių iš­šū­kių. Kiek­vie­ni pa­pil­do­ mi dar­bo me­tai de­men­ci­jos ri­zi­ką su­ma­ži­na 3,2 pro­c.

Šią va­sa­rą Is­pa­ni­jos moks­li­nin­ kams pa­vy­ko iš virkš­te­lės ka­ mie­ni­nių ląs­te­lių su­si­nte­tin­ ti kau­li­nį au­di­nį. Pas­ta­ra­sis šiuo me­tu ban­do­mas in vi­vo. Moks­ li­nin­kai ti­ki, kad jau ar­ti­miau­siu lai­ku pa­vyks kau­li­nį au­di­nį pa­ nau­do­ti at­ku­riant kau­li­nius de­ fek­tus po trau­mų ar už­de­gi­mi­ nių pro­ce­sų.

Ap­sau­ga nuo sau­lės – sai­kas

Prieš vė­žį – iš­ma­niuo­ju pei­liu Nau­jas chi­rur­gi­nis pei­lis per ke­lias se­kun­des ga­lės at­skir­ti vė­ži­nį au­di­ nį nuo svei­ko ir pa­dės ša­lin­ti aug­ lius ope­ruo­jant, nu­ro­do­ma prieš sa­vai­tę pa­skelb­to­je stu­di­jo­je.

Re­ko­men­da­ci­jos: me­di­kai pa­ta­ria į sau­lę ne­lįs­ti ne­pa­si­te­pus ap­sau­gi­niu kre­mu, o pir­mus kar­tus de­gin­tis ne il­giau nei 15 mi­nu­čių.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Kai orų pro­gno­zės džiu­gi­na nau­jie­no­mis apie karš­tas ir sau­lė­tas die­nas, pa­plū­di­ mius už­ka­ria­vę žmo­nės var­žo­si dėl šo­ ko­la­di­nio įde­gio. Dai­no­ra Žal­py­tė Pir­ma sau­lė – 15 mi­nu­čių

„La­bai svar­bu yra sai­kas, ypač bū­ nant sau­lė­je“, – tei­gia Res­pub­li­ki­ nės Klai­pė­dos li­go­ni­nės Odos li­gų sky­riaus ve­dė­jas Vy­tau­tas To­liu­šis, ra­gin­da­mas vi­sus prieš mė­gau­jan­ tis sau­lės vo­nio­mis pa­si­rū­pin­ti tin­ ka­ma odos ap­sau­ga. Pa­sak spe­cia­lis­to, prieš pra­de­ dant ak­ty­vų de­gi­ni­mo­si se­zo­ną, odą prie sau­lės spin­du­lių rei­kė­tų pra­tin­ti iš lė­to, o ne pir­mą­ją de­gi­ ni­mo­si die­ną skir­ti mil­ži­niš­ką tie­ sio­gi­nių sau­lės spin­du­lių do­zę. „Odą ga­li­ma pa­ruoš­ti sai­kin­gai de­gi­nan­tis po pen­kio­li­ka mi­nu­čių kas­dien, vis il­gi­nant de­gi­ni­mo­si truk­mę. Tuo­met žmo­nės iš­veng­tų pa­rau­di­mų ir nu­de­gi­mų“, – pa­ta­ rė gy­dy­to­jas ir pri­mi­nė, kaip rink­ tis ap­sau­gi­nį kre­mą. „Svar­biau­sia at­kreip­ti dė­me­sį į ap­sau­gos nuo sau­lės veiks­nį (angl. SPF – Sun Pro­tec­tion Fac­tor). Kuo švie­ses­nė oda, tuo di­des­nis skai­ čius tu­ri bū­ti nu­ro­dy­tas ant ap­ sau­gi­nio kre­mo. Daž­nai itin švie­

sios odos žmo­nės ren­ka­si SPF 20 kre­mus. Jie per silp­nai vei­kia ir neap­sau­go odos. Švie­siao­džiams ver­tė­tų rink­tis kre­mus, ant ku­rių pa­ra­šy­ta „SPF 40“ ar „SPF 50“, – re­ko­men­da­vo V.To­liu­šis. Švie­siai odai – di­des­nė ap­sau­ga

Dar vie­na nu­de­gi­mų sau­lė­je prie­ žas­tis – ne­tei­sin­gas ap­sau­gi­nių kre­mų nau­do­ji­mas. „Po 2–3 de­gi­ni­mo­si va­lan­dų kre­ mu odą rei­kia pa­tep­ti iš nau­jo. Ta­ čiau žmo­nės daž­niau­siai tin­gi, vie­ną kar­tą iš­si­te­pę de­gi­na­si vi­są pus­die­nį“, – sa­kė gy­dy­to­jas, dė­ me­sį at­kreip­da­mas ir į at­spa­rių van­de­niui kre­mų var­to­ji­mą. Po mau­dy­nių kre­mo ap­sau­ga su­ si­lpnė­ja, tad švie­siao­džiams bū­ti­ nai rei­kė­tų pa­si­tep­ti iš nau­jo, ypač jei de­gi­na­ma­si nuo 12 iki 16 va­lan­ dos, kai sau­lės spin­du­liai pa­tys pa­ vo­jin­giau­si. Į pa­plū­di­mį – be ma­kia­žo

Su­si­rū­pi­nę poil­siau­to­jai į me­di­ ci­nos įstai­gas daž­nai krei­pia­si dėl nuo sau­lės pa­di­dė­ju­sių ar pa­rau­

du­sių pig­men­ti­nių dė­mių, ta­čiau spe­cia­lis­tai ti­ki­na, jog pa­tik­rin­tų ir pa­vo­jaus ne­ke­lian­čių ap­ga­mų de­gi­ nan­tis sau­lė­je dangs­ty­ti ne­bū­ti­na. „Pas­te­bė­jus įtar­ti­nų, pa­di­dė­ju­sių ar ne­ma­lo­nius po­jū­čius ke­lian­čių

Spe­cia­lis­tai pa­ta­ria ke­liau­jan­tiems į pa­ plū­di­mį ne­per­sis­ teng­ti su kos­me­ti­ ka bei par­fu­me­ri­ja – dėl jų de­gi­nan­tis ga­ li kil­ti įvai­rios aler­ gi­nės reak­ci­jos.

pig­men­ti­nių dė­mių rei­kia kreip­tis į gy­dy­to­ją dar prieš de­gi­ni­mo­si se­ zo­ną“, – įspė­jo V.To­liu­šis. Spe­cia­lis­tai pa­ta­ria ke­liau­jan­ tiems į pa­plū­di­mį ne­per­sis­teng­ ti su kos­me­ti­ka bei par­fu­me­ri­ja – dėl jų de­gi­nan­tis ga­li kil­ti įvai­rios aler­gi­nės reak­ci­jos. Pir­mie­ji gel­bė­ji­mo­si žings­niai

Net ir vis­ką apie sau­gaus de­gi­ni­ mo­si pa­slap­tis ži­nan­tys žmo­nės ne vi­sa­da pa­siel­gia at­sa­kin­gai ir po ke­le­tos va­lan­dų ma­lo­nu­mo plia­že pa­ti­ria bai­sias nu­de­gi­mų su­ke­lia­ mas kan­čias.

„Nu­de­gus odą vais­ti­nė­je rei­ kė­tų įsi­gy­ti kre­mą ar­ba purš­kik­lį su pan­te­no­liu ar ki­tų odą minkš­ ti­nan­čių te­pa­lų“, – re­ko­men­da­ vo gy­dy­to­jas ir pri­mi­nė, jog yra ir na­tū­ra­lių skaus­mą bei nu­de­gi­mus mal­ši­nan­čių prie­mo­nių, ku­rias kiek­vie­nas ga­li ras­ti sa­vo šal­dy­tu­ ve. Tai ke­fy­ras, grie­ti­nė ir ki­ti rie­ ba­lų tu­rin­tys pro­duk­tai. Nu­de­gus sau­lė­je re­ko­men­duo­ja­ma ir gai­vi­ nan­ti bei vė­si­nan­ti pi­pir­mė­čių ar šalt­mė­čių ar­ba­ta. So­lia­riu­mų du­rys neuž­si­ve­ria

Nors įpu­sė­ju­si va­sa­ra le­pi­na sau­lė­ to­mis die­no­mis, žmo­nių ne­trūks­ta ne tik pa­plū­di­miuo­se, bet ir so­lia­ riu­muo­se. „Mer­gi­nos daž­niau­siai tei­si­na­ si, jog dir­ba ir ne­tu­ri lai­ko pus­ die­nį gu­lė­ti pa­plū­di­my­je, o va­sa­rą pa­ba­lu­sios vaikš­čio­ti ne­no­ri. Vai­ ki­nai va­sa­ros me­tu čia lan­ko­si žy­ miai re­čiau. Pa­si­tai­ko ir to­kių at­ ve­jų, kad klien­tės pra­ran­da sai­ką, tad ten­ka joms pa­siū­ly­ti pa­da­ry­ti per­trau­ką ir su­grįž­ti po sa­vai­tės ar dvie­jų. Kar­tais žmo­nės ne­be­pas­ te­bi, kai ima pikt­nau­džiau­ti so­ lia­riu­mais“, – tei­gė vie­no mies­to cent­re įsi­kū­ru­sio so­lia­riu­mo ad­ mi­nist­ra­to­rė Aus­tė­ja. Anot jos, de­gi­nan­tis tiek sau­lė­je, tiek so­ lia­riu­me svar­biau­sia ne­per­sis­ teng­ti ir bū­ti at­sa­kin­giems už sa­ vo svei­ka­tą.

Pei­lis „iK­ni­fe“ ana­li­zuo­ja ga­rus, pa­sklin­dan­čius, kai chi­rur­gas ša­ li­na au­di­nį, nau­do­da­mas elekt­ros sro­vę, ir aki­mirks­niu pra­ne­ša, ar au­di­nys yra vė­ži­nis, ar svei­kas. Ban­dy­mai su 91 pa­cien­tu pa­ ro­dė, kad šio „įran­kio diag­no­zės yra ne­pap­ras­tai tiks­lios“, to­dėl jis tik­riau­siai yra „pa­kan­ka­mai pa­ti­ ki­mas, kad bū­tų pra­dė­tas pla­čiai nau­do­ti ope­ra­ci­nė­se“, – sa­ko­ ma JAV žur­na­le „Scien­ce Trans­ la­tio­nal Me­di­ci­ne“ pa­skelb­ta­me straips­ny­je. „iK­n i­fe“ vei­k ia nau­d o­d a­m as ma­sės spekt­ro­met­ri­jos me­to­dą, ana­li­zuo­da­mas dū­mus, su­si­da­ ran­čius per ope­ra­ci­jas iš­ga­ri­nan­ti au­di­nius, ir per tris se­kun­des pra­ neš­da­mas chi­rur­gui, ko­kios yra jo ląs­te­lės. Šiuo me­tu nau­do­ja­mi me­to­dai, įskai­tant pa­ša­lin­tų au­di­nių ana­ li­zę pa­to­lo­gi­jos la­bo­ra­to­ri­jo­je, yra „bran­gūs ir daž­nai ne­pa­kan­ka­mi“, o juos nau­do­jant re­zul­ta­tai paaiš­ kė­ja tik maž­daug po 20–30 mi­nu­ čių, ra­šo ty­rė­jai iš Veng­ri­jos ir Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos. „Pa­žy­mė­ti­na, kad įpras­to­je kli­ni­ ki­nė­je pra­kti­ko­je nė­ra be­veik jo­kių tech­no­lo­gi­jų, ku­rios pa­dė­tų chi­ rur­gams tiks­liau at­skir­ti vė­ži­nius au­di­nius“, – sa­ko­ma stu­di­jo­je. Dėl šio ne­tik­ru­mo pa­cien­tus ne­ re­tai ten­ka pa­kar­to­ti­nai ope­ruo­ti ar­ba baig­tis bū­na dar blo­ges­nė, nes dau­ge­lio minkš­tų­jų au­di­nių na­vi­kų ne­pa­vyks­ta pa­ša­lin­ti ne­tgi per ke­ lias ope­ra­ci­jas, pa­žy­mė­jo ty­rė­jai. „iK­ni­fe“ bu­vo iš­ban­dy­tas su au­ di­nių mė­gi­niais, paim­tais iš 302 pa­cien­tų. Tarp tir­tų mė­gi­nių bu­vo skran­džio, sto­ro­sios žar­nos, ke­pe­ nų, plau­čių, krū­tų ir sme­ge­nų na­ vi­kų pa­vyz­džiai. Vė­liau šis pei­lis bu­vo iš­ban­dy­tas per 91 ope­ra­ci­ją, ša­li­nant vė­ži­nius au­di­nius. At­lie­kant ty­ri­mus su „iK­ni­fe“, ku­rio vei­ki­mas pa­grįs­tas „grei­to­ sios eva­po­ra­ci­nės jo­ni­za­ci­jos ma­ sės spekt­ro­met­ri­jos“ tech­no­lo­gi­ ja (REIMS), per vi­sas 91 ope­ra­ci­ją re­zul­ta­tai su­ta­po su his­to­pa­to­lo­ gi­nės ana­li­zės re­zul­ta­tais, sa­ko­ma stu­di­jo­je. Ta­čiau „iK­ni­fe“ tik­riau­siai ne­bus pra­dė­tas par­da­vi­nė­ti dar bent me­ tus, nau­jie­nų agen­tū­rai AFP tei­gė vie­nas iš straips­nio au­to­rių Je­re­my Ni­chol­so­nas, dir­ban­tis Im­pe­ri­jos ko­le­dže Lon­do­ne. BNS inf.

12

antradienis, liepos 23, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,34 %

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,9617 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0099 JAV do­le­ris 1 2,6255 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5360 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9144 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1555 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,4007 Ru­si­jos rub­lis 100 8,1197 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7928

pokytis

+0,2946 % +0,1924 % –0,1027 % +0,0473 % –0,0366 % +0,0994 % +0,0318 % +0,1987 % +0,0932 %

–0,55 %

–0,41 %

Plau­ti ba­tus jau pa­si­ruo­šė

Kas tre­čia ci­ga­re­tė – kont­ra­ban­di­nė

Lie­tu­va pa­si­ruo­šu­si nuo ant­ra­die­nio de­zin­ fe­kuo­ti ke­lei­vių ava­ly­nę pa­sie­ny­je su Bal­ ta­ru­si­ja. Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ ri­jos tar­ny­bos va­do­vas Jo­nas Mi­lius tei­ gia, kad kol kas tar­ny­ba ne­svars­to ga­li­my­ bės dar la­biau griež­tin­ti tvar­kos pa­sie­ny­je. J.Mi­liaus tei­gi­mu, ke­lei­vių ne­bus pra­šo­ma plau­ti ran­kų. „Ran­kos ir taip plau­na­mos pa­ly­gin­ti daž­nai – pa­grin­di­nė už­kra­to per­ ne­ši­mo grės­mė yra ba­tai“, – sa­kė J.Mi­lius.

Be­veik kas tre­čia su­rū­ko­ma ci­ga­re­tė Lie­ tu­vo­je yra kont­ra­ban­di­nė. Tai ro­do bend­ro­ vės „Niel­sen“ at­lik­to tuš­čių pa­ke­lių ty­ri­mo duo­me­nys. Kont­ra­ban­di­nių ci­ga­re­čių mas­ tas Lie­tu­vo­je iš­lie­ka ant­ras di­džiau­sias Eu­ ro­po­je ir ant­rą šių me­tų ket­vir­tį, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu 2012-ųjų lai­ko­tar­piu, pa­di­dė­ jo 0,3 pro­cen­ti­nio punk­to, iki 29,6 pro­c. To­ kie skai­čiai pa­tei­kia­mi Na­cio­na­li­nės ta­ba­ ko ga­min­to­jų aso­cia­ci­jos pra­ne­ši­me.

Al­gų kom­pen­sa­vi­mą svars­tys ru­de­nį Kons­ti­tu­ci­niam Teis­mui nu­ro­ džius iki spa­lio at­kur­ti vals­ty­bės tar­nau­to­jų ir tei­sė­jų al­gas, su jais bus at­si­skai­ty­ta ki­tų me­tų pa­va­ sa­rį. Tam rei­kės apie 240 mln. li­ tų vals­ty­bės biu­dže­to lė­šų.

Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius tei­gia, jog mi­nis­te­ri­jos pri­va­lės tau­py­ti dar­bo už­mo­kes­čiui skir­ tas lė­šas, kad bū­tų su­teik­tos kom­ pen­sa­ci­jos vals­ty­bės tar­nau­to­ jams ir tei­sė­jams. „Nuo spa­lio 1 d., ka­da bus at­ ku­ria­mos kva­li­fi­ka­ci­jos ir ka­te­go­ ri­jos vals­ty­bės tar­nau­to­jams, kaip yra nu­ma­ty­ta Kons­ti­tu­ci­nio Teis­ mo, kad ši­tą da­lį pi­ni­gų bū­tų ga­li­ ma iš­mo­kė­ti ki­tais me­tais iki ko­ vo 1 d. ar iki ko­vo 31 d. Šian­dien mi­nist­rams duo­tas nu­ro­dy­mas, kad vi­sos su­tau­py­tos lė­šos dar­bo už­mo­kes­čio fon­de ne­bū­tų iš­mo­ kė­tos kaip prie­dai, pre­mi­jos, bet ta su­ma ir­gi bū­tų skir­ta fi­nan­ si­niams įsi­pa­rei­go­ji­mams įgy­ ven­din­ti“, – va­kar po Vy­riau­sy­ bės pa­si­ta­ri­mo žur­na­lis­tams sa­kė A.But­ke­vi­čius. Jo tei­gi­mu, yra du ga­li­mi at­ly­gi­ ni­mų at­kū­ri­mo va­rian­tai. „Jei­gu tu­rė­si­me lė­šų, fak­tiš­kai bus ga­li­ma at­kur­ti dar gruo­džio mė­ne­sį. O ki­tas va­rian­tas – ne­ kei­čiant šių me­tų biu­dže­to asig­ na­vi­mų pri­skai­čiuo­ta bus šiais me­tais, o iš­mo­kė­ta – ki­tais“, – kal­bė­jo prem­je­ras. Jo tei­gi­mu, at­ly­gi­ni­mų kom­ pen­sa­vi­mo šal­ti­nis ga­lė­tų bū­ ti maž­daug 750 mln. li­tų pla­nuo­ ja­mos di­din­ti ki­tų me­tų biu­dže­to iš­lai­dos. „At­s iž­vel­g iant į Fis­ka­l i­n ės draus­mės įsta­ty­mą, ku­ris ga­lio­ ja, pa­gal jį, ro­dos, 750 mln. li­ tų bus ga­li­ma di­din­ti iš­lai­das. Tai reikš, kad apie 240 mln. li­tų, ku­

rių rei­ka­lau­ja­ma pa­gal Kons­ti­tu­ ci­nio Teis­mo priim­tą spren­di­mą, ir bus den­gia­ma“, – sa­kė A.But­ ke­vi­čius.

Al­gir­das But­ke­vi­čius:

Mi­nist­rams duo­tas nu­ro­dy­mas, kad vi­ sos su­tau­py­tos lė­ šos dar­bo už­mo­kes­ čio fon­de ne­bū­tų iš­mo­kė­tos kaip prie­dai. Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas bir­ že­lį pa­skel­bė, kad Kons­ti­tu­ci­jai prieš­ta­rau­ja spren­di­mai, ku­riais su­ma­žin­ti vals­ty­bės tar­nau­to­jų ir tei­sė­jų pa­rei­gi­nės al­gos koe­fi­cien­ tai, vals­ty­bės tar­nau­to­jų prie­dų už kva­li­fi­ka­ci­nes kla­ses, sta­tu­ti­ nių vals­ty­bės tar­nau­to­jų prie­dų už kva­li­fi­ka­ci­nes ka­te­go­ri­jas dy­ dis. Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo tei­gi­ mu, 2009 m. vi­du­ry­je bu­vo ga­ li­ma su­ma­žin­ti tik ba­zi­nį dy­dį, tai­ko­mą pa­rei­gū­nų ir tar­nau­to­jų at­ly­gi­ni­mams ap­skai­čiuo­ti. Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­ mo įsi­ga­lio­ji­mas ati­dė­tas iki spa­ lio 1 d. Jei iki to lai­ko ne­bus priim­ti ati­ tin­ka­mi įsta­ty­mai, tu­ri įsi­ga­lio­ ti iki kri­zės ga­lio­ję ne­su­ma­žin­ti koe­fic­ ien­tai ir prie­dai. Anks­čiau pra­neš­ta, kad, pir­ mi­niais skai­čia­vi­mais, dar šie­met at­ly­gi­ni­mams at­kur­ti pri­reik­tų 34 mln. li­tų, ki­tą­met – 200 mln. li­tų, o su kom­pen­sa­vi­mu iš vi­so tek­tų su­ras­ti be­veik mi­li­jar­dą li­tų. „Klaipėdos“, BNS inf.

Už­riš: ES vals­ty­bės na­rės nuo ki­tų me­tų tu­rės pa­si­rū­pin­ti, kad pa­ra­mą gau­tų tik dir­ban­tys žem­dir­biai, o ne ūki­

nin­kais tik ap­si­me­tan­tys as­me­nys.

Gau­dys „so­fos ūki­nin­kus“

Neak­ty­vūs ūki­nin­kai, ku­rie rea­liai ne­vyk­do jo­kios veik­los, ne­ be­ga­lės pre­ten­duo­ti į ES pa­ra­mą. Tie­sa, kaip už­tik­rin­ti, kad to­kie ūkiai ne­gau­tų iš­mo­kų, kiek­vie­na vals­ty­bė spręs at­ski­rai. Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Mo­kės tik dir­ban­tiems

Lie­tu­vos že­mės ūkio mi­nist­ras Vir­ gi­li­jus Juk­na tei­gia, kad nuo ki­tų me­tų pra­si­dė­sian­čios bend­ro­sios ES že­mės ūkio po­li­ti­kos re­for­mos rei­ka­la­vi­mas tie­sio­gi­nes iš­mo­kas skir­ti tik ak­ty­viems ūki­nin­kams už­kirs ke­lią lė­šas gau­ti tiems, ku­ rie no­ri tik iš­mo­kų, bet dirb­ti že­ mės vi­sai ne­ke­ti­na. „Bend­ro­sios že­mės ūkio po­li­ti­ kos re­for­ma nu­ma­to, kad tie­sio­ gi­nės iš­mo­kos ga­lės bū­ti mo­ka­ mos tik ak­ty­viems ūki­nin­kams. Tai di­de­lis pa­sie­ki­mas, lei­sian­tis iš tie­sio­gi­nių iš­mo­kų sis­te­mos eli­ mi­nuo­ti va­di­na­muo­sius so­fos ūki­ nin­kus, nu­krei­piant tie­sio­gi­nę pa­ ra­mą tik tiems, ku­rie že­mės ūkio plo­tus nau­do­ja ga­my­bai ir pa­lai­ ko jų ge­rą ūki­nę bei ap­lin­ko­sau­ gi­nę būk­lę“, – ES vals­ty­bių na­rių par­la­men­tų kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­ tų pir­mi­nin­kų su­si­ti­ki­me Vil­niu­je va­kar tei­gė V.Juk­na. Kiek pikt­nau­džiau­to­jų – neaiš­ku

Ver­dik­tas: Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas nu­ta­rė, kad at­ly­gi­ni­mai vals­ty­bės

tar­nau­to­jams bu­vo ma­ži­na­mi ne­tin­ka­mai. Ša­rū­no Ma­žei­kos / BFL nuo­tr.

Kęs­tu­čio Va­na­go / BFL nuo­tr.

Eu­ro­pos Par­la­men­to Že­mės ūkio ir kai­mo plėt­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Czes­ła­was Ada­mas Sie­kiers­kis po­sė­dy­je taip pat pa­brė­ žė, kad į ES lė­šas ga­lės pre­ten­duo­ti tik rea­liai že­mę dir­ban­tys ūki­nin­kai, bet ES vals­ty­bės pa­čios ga­lės nu­sta­ ty­ti ak­ty­vaus ūki­nin­ko po­žy­mius. „Atei­ty­je iš­mo­kos bus ski­ria­mos tik ak­ty­viems ūki­nin­kams. Ta­čiau nu­ma­ty­ta siek­ti tam tik­ro lanks­tu­ mo ES vals­ty­bė­se na­rė­se, tai reiš­ kia, kad vals­ty­bės na­rės ga­lės sa­vo nuo­žiū­ra api­brėž­ti, kas yra tas ak­ ty­vus ūki­nin­kas“, – dės­tė eu­ro­par­ la­men­ta­ras.

Lie­tu­vos ūki­nin­kų są­jun­gos pir­ mi­nin­kas Jo­nas Tal­man­tas dien­ raš­čiui tei­gė, kad to­kių ne­dir­ban­čių žem­dir­bių, ku­rie pa­ra­mą gau­na ir už dir­vo­nuo­jan­čius lau­kus, Lie­tu­vo­je yra, ta­čiau kiek, sun­ku pa­sa­ky­ti.

Vir­gi­li­jus Juk­na:

Tai di­de­lis pa­sie­ki­ mas, lei­sian­tis iš tie­ sio­gi­nių iš­mo­kų sis­ te­mos eli­mi­nuo­ti va­ di­na­muo­sius so­fos ūki­nin­kus. „Bend­rau­jant su žem­dir­biais iš vi­sos Lie­tu­vos ten­ka gir­dė­ti is­to­ri­ jų, kad štai vie­na­me ar ki­ta­me ra­jo­ ne yra ūki­nin­kas, ku­ris nie­ko ne­dir­ ba, bet pa­ra­mą gau­na. Ta­čiau tik­rai ne­ga­liu pa­sa­ky­ti bent kiek konk­re­ tes­nio to­kių ūkių skai­čiaus“, – sa­ kė J.Tal­man­tas. Paš­ne­ko­vas ti­ki­no, kad bent jau tarp Lie­tu­vos ūki­nin­kų są­jun­gos na­rių to­kių ūki­nin­kų, ku­rie pikt­ nau­džiau­ja ga­li­my­bė­mis gau­ti ES pa­ra­mą, tik­rai nė­ra. Ver­čia nau­ji iš­šū­kiai

Že­mės ūkio mi­nist­ro V.Juk­nos tei­ gi­mu, nu­ma­to­mi bend­ro­sios že­mės ūkio po­li­ti­kos po­ky­čiai yra bū­ti­ni, rea­guo­jant į nau­jus iš­šū­kius, at­si­ ra­du­sius ES že­mės ūky­je ir kai­mo vie­to­vė­se. Ta­čiau mi­nist­ras pa­brė­ žė, kad nu­ma­to­mas ūki­nin­ka­vi­mo są­ly­gų su­vie­no­di­ni­mas Lie­tu­vos ne­ten­ki­na. „Bū­da­mas Lie­tu­vos že­mės ūkio mi­nist­ras ir at­sto­vau­da­mas vi­sų Lie­tu­vos ūki­nin­kų in­te­re­sams, šio­

je sri­ty­je aš ne­ga­liu bū­ti vi­siš­kai pa­ ten­kin­tas, nes, de­ja, pa­gal šių me­ tų va­sa­rį Eu­ro­pos Va­do­vų Ta­ry­bo­je su­de­rė­tus re­zul­ta­tus Lie­tu­va ir to­ liau liks tarp gau­nan­čių ma­žiau­sias tie­sio­gi­nes iš­mo­kas ES“, – pa­reiš­kė V.Juk­na. Mi­nist­ras tei­gė pri­pa­žįs­ tąs, kad 2014–2020 m. tie­sio­gi­nių iš­mo­kų sche­mo­je nu­ma­to­ma dau­ giau rei­ka­la­vi­mų ne­gu da­bar, ta­čiau jis pa­brė­žė, kad ūki­nin­kams ky­lan­ čius klau­si­mus, su­si­ju­sius su nau­ jo­vė­mis, pa­dės spręs­ti stip­ri­na­ma ūkių kon­sul­ta­vi­mo sis­te­ma. Dau­ge­lis nau­jo­sios re­for­mos nuo­sta­tų įsi­ga­lios iki 2018 m. – iki to lai­ko ES ša­lių ūki­nin­kai ga­lės su­ si­pa­žin­ti su nau­jo­vė­mis. „Toks su­ta­ri­mas nau­din­gas vi­ soms vals­ty­bėms na­rėms, nes ski­ ria­ma dau­giau lai­ko tin­ka­mai pa­si­ ruoš­ti. Ta­čiau tos vals­ty­bės na­rės, ku­rios anks­čiau iš­skirs to­kias vie­ to­ves pa­gal nau­jus kri­te­ri­jus, ga­lės ir anks­čiau pra­dė­ti mo­kė­ti iš­mo­ kas pa­gal nau­ją­ją sche­mą“, – tei­ gė V.Juk­na.

Žem­dir­biai Lie­tu­vo­je Dir­ba­mas že­mės plo­tas (ha)

Ūkių skai­čius

0–1 1–3 3–5 5–10 10–20 20–30 30–50 50–100 100–500 Dau­giau kaip 500

9749 33 785 21 686 25 010 16 570 4675 2627 1014 329 15

13

antradienis, liepos 23, 2013

pasaulis Lan­ko­si ­ Bra­zi­li­jo­je

draugauti –­ Ne ly­gis

Su­teiks ­ pa­sko­lą?

Po­pie­žius Pran­ciš­kus va­kar at­ vy­ko į di­džiau­sią ka­ta­li­kiš­ką vals­ty­bę – Bra­zi­li­ją. Rio de Ža­ nei­ro mies­te po­nti­fi­kas da­ly­ vaus Pa­sau­li­nė­se jau­ni­mo die­ no­se. Šven­tą­jį Tė­vą iš­ly­dė­jo Ita­li­jos prem­je­ras En­ri­co Let­ta. Ro­dy­da­mas įpras­tą pa­pras­ tu­mą, po­pie­žius pa­ts ne­šė­si į lėk­tu­vą sa­vo ran­ki­nį ba­ga­žą.

Es­ti­jos gy­ny­bos mi­nist­ras Ur­ mas Rein­sa­lu ne­ma­no, kad Bal­ti­jos ša­lims rei­kė­tų kur­ti bend­rą ka­riuo­me­nę. Lat­vi­jos pre­zi­den­tas And­ris Bėr­zi­nis sa­kė, kad Bal­ti­jos ša­lys tu­rė­ tų kur­ti bend­rus ka­ri­nius da­ li­nius ir pa­laips­niui for­muo­ti bend­rą ar­mi­ją pa­gal iš­ma­nio­ sios gy­ny­bos prin­ci­pus.

Mask­vo­je vie­šin­tis Si­ri­jos prem­je­ro pa­va­duo­to­jas Qad­ri Ja­mi­las (nuo­tr.) sa­kė, kad šis klau­si­mas bu­vo ap­tar­tas per de­ry­bas su Ru­si­jos už­sie­nio mi­nist­ru Ser­ge­ju­mi Lav­ro­vu. Be to, Si­ri­jos pa­rei­gū­nas pri­ dū­rė, kad su­si­ta­ri­mai dėl gy­ ny­bos ra­ke­tų sis­te­mų S-300 te­be­ga­lio­ja.

Pa­ža­di­no dre­ban­ti že­mė

Mer­gai­tė, ber­niu­ kas? Koks jo var­ das? Ko­kią pir­mą do­va­ną jis gaus? Ko­ kį mais­tą val­gys? Pas­kel­bus ži­nią, kad gim­do bri­tų nu­my­ lė­ti­nio prin­co Wil­lia­ mo žmo­na Ka­te, Di­ džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ki­lo ne­re­gė­tas sam­ brūz­dis.

Cent­ri­nė­je Ki­ni­jos da­ly­je esan­ čio­je Gan­su pro­vin­ci­jo­je įvy­kę du ga­lin­gi že­mės dre­bė­ji­mai nu­ si­ne­šė ma­žiau­siai 50 žmo­nių gy­ vy­bę, šim­tai bu­vo su­žeis­ta. Dre­ bė­ji­mų ži­di­niai bu­vo ne­di­de­lia­ me gy­ly­je.

JAV geo­lo­gi­jos tar­ny­ba (USGS) nu­ro­dė, kad pir­ma­sis 5,9 ba­lo po­ že­mi­nis smū­gis bu­vo už­fik­suo­tas 7.45 val. ry­te vie­tos (2.45 val. Lie­ tu­vos) lai­ku, o jo epi­cent­ras nu­ sta­ty­tas už 151 km nuo Gan­su pro­ vin­ci­jos Bei­dao mies­to. Jo ži­di­nys bu­vo vos 9,8 km gy­ly­je. Ant­ras že­mės dre­bė­ji­mas įvy­ko ta­me pa­čia­me re­gio­ne 9.12 val. vie­tos (4.12 val. Lie­tu­vos) lai­ku, o jo ži­di­nys bu­vo 10,1 km gy­ly­je. Tai pa­skel­bė USGS. Nau­jie­na: pra­ne­šus ži­nią, kad Wil­lia­mo žmo­na Ka­te gim­do, Di­džio­jo­je

Bri­ta­ni­jo­je ki­lo ne­re­gė­tas su­ju­di­mas.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Karšt­li­gė dėl kū­di­kio Sku­biai į li­go­ni­nę

Re­gis, tik ar­šiems mo­nar­chi­jos prie­ši­nin­kams ka­ra­liš­ko­jo kū­di­kio gi­mi­mas – ne šven­tė. Ta­čiau dau­ ge­liui bri­tų gi­mi­mas pri­ly­go ko­ne ste­buk­lui. Kaip ko­kiais vi­du­ram­ žiais, kai vi­sa tau­ta lauk­da­vo ka­ ra­liaus įpė­di­nio ar­ba ap­rau­do­da­vo mi­ru­sį mo­nar­chą skam­bant baž­ny­ čių var­pams. Nuo pat ry­to prie Va­ka­rų Lon­do­ ne esan­čios Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos li­go­ni­nės Lin­do spar­no, ku­ria­me prin­cus Wil­lia­mą ir Har­ry pa­gim­ dė prin­ce­sė Dia­na, bū­ria­vo­si gau­ sus bū­rys žur­na­lis­tų. Ži­niask­lai­da net tie­sio­giai trans­ lia­vo gat­vės ša­lia li­go­ni­nės, ku­rio­je gu­li ku­ni­gaikš­tie­nė, vaiz­dą. Tie­sa, nuo pat ry­to pro pa­sta­tą tik sliū­ki­ no žmo­nės... Žur­na­lis­tai lau­kė vai­ko gi­mi­mo nuo lie­pos vi­du­rio, nes bū­tent to­ kiu lai­ku neo­fi­cia­liai bu­vo nu­ma­ty­ tas gim­dy­mas. Anks­ti ry­te ly­di­ma vy­ro Kemb­ri­ džo her­co­gie­nė bu­vo at­vež­ta į li­go­ ni­nę, nes jai pra­si­dė­jo są­rė­miai. Iki tol Ka­te gy­ve­no Ken­sing­to­no rū­ muo­se. Nau­ja­sis įpė­di­nis

Kemb­ri­džo ku­ni­gaikš­tie­nės ir Wil­ lia­mo kū­di­kis – tre­čias žmo­gus ei­ lė­je į bri­tų sos­tą po prin­co Char­le­ so ir Wil­lia­mo. Ti­kė­ti­na, kad vie­ną die­ną jis ga­li vil­tis tap­ti ša­lies va­ do­vu. Šis kū­di­kis – tre­čias ka­ra­lie­nės Elž­bie­tos II proa­nū­kis ir pir­mas prin­co Char­le­so vai­kai­tis.

Pa­gal nau­ją­jį ka­ra­liš­kų­jų ti­tu­lų pa­vel­dė­ji­mo įsta­ty­mą tei­sę sės­ti į sos­tą kū­di­kis tu­rės ne­prik­lau­so­mai nuo ly­ties. Įs­ta­ty­mas bu­vo pa­keis­ tas Lor­dų rū­muo­se ka­ra­lie­nės ini­ cia­ty­va, ir tai pa­ska­ti­no gan­dus, esą ka­ra­liš­ko­ji po­ra lau­kia­si mer­ gai­tės. Ta­čiau pa­tys Ka­te ir Wil­lia­mas tvir­ti­no ne­ži­nan­tys nau­ja­gi­mio ly­ ties. Be to, ka­ra­liš­ko­ji po­ra pra­si­ta­ rė, kad Ka­te no­rė­tų gim­dy­ti na­tū­ ra­liai, nors bu­vo pa­si­gir­dę gan­dų, esą bus tai­ko­ma hip­no­zė, o gal ir at­lie­ka­mas ce­za­rio pjū­vis.

Dėl kū­di­kio var­do Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­ je net bu­vo or­ga­ni­ zuo­ja­mos la­žy­bos. Tie­sa, gim­dy­me da­ly­vau­ti Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos vi­daus rei­ka­lų sek­re­to­riui ne­rei­kė­jo. To­kia nuo­sta­ta ga­lio­jo prieš be­ veik šim­tą me­tų, nes ta­da bai­min­ ta­si su­kčia­vi­mo ga­li­my­bės. An­tai gi­mus ka­ra­lie­nei Elž­bie­tai II tuo­ me­tis vi­daus rei­ka­lų sek­re­to­rius se­ras Wil­lia­mas Joyn­so­nas-Hick­ sas lau­kė ki­ta­me kam­ba­ry­je. Ta­čiau iki 1948 m., kai gi­mė prin­cas Char­ le­sas, įsta­ty­mas bu­vo pa­nai­kin­tas kaip ne­bū­ti­nas. Dėl kū­di­kio var­do Di­džio­jo­je Bri­ ta­ni­jo­je net bu­vo or­ga­ni­zuo­ja­mos la­žy­bos. Prog­no­zuo­ta, kad, gi­mus mer­gai­tei, ji ga­li bū­ti pa­va­din­ta Alek­

sand­ra, Char­lot­te ar­ba Dia­na Wil­lia­ mo ma­mos gar­bei, taip pat Elž­bie­ta ar­ba Vik­to­ri­ja. O tarp vy­riš­kų var­dų do­mi­na­vo Geor­ge’as ir Ja­me­sas. Tie­sa, kai gi­mė Wil­lia­mas, jo var­das bu­vo pa­skelb­tas tik po sa­ vai­tės, o prin­co Char­le­so var­das bu­vo pa­slap­tis vi­są mė­ne­sį. Kraus­ty­sis į rū­mus

Nau­jo sos­to įpė­di­nio gi­mi­mo ne­ kant­riai lauk­ta nuo pat pra­šmat­nių Wil­lia­mo ir Ka­te ves­tu­vių 2011 m. ba­lan­džio 29 d. Vest­mins­te­rio aba­ ti­jo­je. Vė­liau pa­skelb­ta, kad Ka­te lau­ kia­si. Tie­sa, nėš­tu­mas ne­sut­ruk­dė jai ro­dy­tis vie­šu­mo­je, to­kius pa­ si­ro­dy­mus ji nu­trau­kė tik pa­čio­je nėš­tu­mo pa­bai­go­je. Gi­mus vai­kui Wil­lia­mui pri­klau­ so dvie­jų sa­vai­čių tė­vys­tės ato­sto­ gos, tie­sa, vė­liau jis grįš į tar­ny­bą pa­kran­čių ap­sau­go­je. Vel­se sos­to įpė­di­nis dir­ba paieš­kos ir gel­bė­ji­ mo sraig­tas­par­nio pi­lo­tu. Rug­sė­jį baig­sis jo tar­ny­ba, ta­ da juo­du pla­nuo­ja per­si­kraus­ty­ti iš sa­vo ato­kaus na­me­lio Ang­le­sio sa­lo­je prie Vel­so kran­tų į Ken­sing­ to­no rū­mus Lon­do­no cent­re. Vis dėl­to at­nau­ji­ni­mo dar­bai rū­muo­ se tik­riau­siai ne­bus baig­ti dar ma­ žiau­siai mė­ne­sį ar du po to, kai kū­ di­kis gims. Tai reiš­kia, kad Wil­lia­mas ir Ka­te tik­riau­siai tu­rės ten­kin­tis da­bar­ti­ niais lai­ki­nais sa­vo na­mais Lon­do­ ne – dvie­jų mie­ga­mų­jų būs­tu rū­mų te­ri­to­ri­jo­je. BBC, „Dai­ly Mail“, BNS inf.

Švies­tu­vai ėmė siū­buo­ti, su­vib­ra­vo lan­gai, ki­lo triukš­ mas, lai­mė, bent jau ply­šių sie­no­se neat­si­vė­rė. Tie­sa, Ki­ni­jos že­mės dre­bė­ ji­mų cent­ras pa­skel­bė, kad pa­ sta­rie­ji po­že­mi­niai smū­giai bu­vo ge­ro­kai stip­res­ni, ne­gu nu­ro­dė ame­ri­kie­čių seis­mo­lo­gai, ir kad stip­riau­sias smū­gis bu­vo 6,6 ba­ lo. Seis­mo­lo­gai ci­ta­vo Min­sia­no apy­gar­dos gy­ven­to­jų pa­sa­ko­ji­ mus, kad po­že­mi­niai smū­giai tę­ sė­si apie mi­nu­tę. Pa­sak Ki­ni­jos pa­rei­gū­nų, smar­ kiai nu­ken­tė­jo iš vi­so sep­ty­nios gy­ven­vie­tės. Te­le­vi­zi­jos re­por­ ta­žuo­se bu­vo ma­ty­ti gy­ven­vie­ čių gat­vės, už­vers­tos griu­vė­siais.

Kai kur ki­lo pur­vo nuo­šliau­žos. Į ne­lai­mės vie­tą bu­vo pa­siųs­ta 500 ka­rių, tarp jų – 120 spe­cia­li­zuo­tų gel­bė­to­jų. Tie­sa, gel­bė­to­jams ne­ bu­vo leng­va pa­siek­ti gy­ven­vie­tes ato­kia­me kal­nuo­ta­me ra­jo­ne, nes jau ku­ris lai­kas pro­vin­ci­ją mer­kia liū­tys, ku­rios, pa­sak me­teo­ro­lo­gų, šią sa­vai­tę ne­nu­rims. Su nu­siaub­tais re­gio­nais nu­trū­ ko ry­šys, taip pat bu­vo su­ga­din­tas svar­bus greit­ke­lis, jun­gian­tis pro­ vin­ci­jos sos­ti­nę Lan­džou su pie­ti­ ne pro­vin­ci­jos da­li­mi. Dre­bė­ji­mas taip pat bu­vo jun­ ta­mas Lan­džou ir gre­ti­mos Šaan­si pro­vin­ci­jos sos­ti­nė­je Sia­ne. 6,6 ba­lo že­mės dre­bė­ji­mas gre­ ta esan­čio­je Si­čua­no pro­vin­ci­jo­ je anks­čiau šiais me­tais nu­si­ne­šė bent 200 žmo­nių gy­vy­bę. 2008 m. Si­čua­ne per smar­kų že­mės dre­bė­ ji­mą žu­vo be­veik 90 tūkst. žmo­ nių. Va­ka­ri­nė­je ir cent­ri­nė­je Ki­ni­ jos da­ly­je že­mės dre­bė­ji­mai – taip pat daž­nas reiš­ki­nys. „Švies­tu­vai ėmė siū­buo­ti, su­ vib­ra­vo lan­gai, ki­lo triukš­mas, lai­mė, bent jau ply­šių sie­no­se neat­si­vė­rė“, – pa­sa­ko­jo už 40 km nuo dre­bė­ji­mo epi­cent­ro vie­na­me vieš­bu­ty­je ap­si­sto­jęs liu­di­nin­kas. Pa­sak jo, žmo­nėms bu­vo sku­biai liep­ta pa­lik­ti pa­sta­tus. „Va­liau­si dan­tis, ir vis­kas ap­ lin­kui su­dre­bė­jo. Ma­niau, kad tie­siog neiš­si­mie­go­jau. Vė­liau su­pra­tau, jog dre­ba že­mė“, – pa­ sa­ko­jo vie­nas liu­di­nin­kas so­cia­ li­nia­me tink­la­la­py­je „Twit­ter“. Ki­tas in­ter­nau­tas ra­šė: „Gan­su dre­bė­ji­mas. Tiek daug ne­lai­mių vie­nu me­tu, dar vie­nas po­tvy­nis, dar vie­na nuo­šliau­ža, dar vie­ nas dre­bė­ji­mas... Ar dar yra ko­ kia nors sau­gi vie­ta?“ CNN, BBC, BNS inf.

Iš­gąs­tis: anks­ti ry­te įvy­kęs že­mės dre­bė­ji­mas Gan­su pro­vin­ci­jos gy­

ven­to­jus iš lo­vų pri­ver­tė bėg­ti į gat­ves.

„Reu­ters“ nuo­tr.

14

ANTRAdienis, liepos 23, 2013

sportas

Sporto telegrafas Prizininkė. Liepojos pusės maratono bėgime Latvijoje dalyvavo daugiau nei 20 Lietuvos bėgikų. Trečia tarp moterų buvo klaipėdietė Gytė Norgilienė (1 val. 27 min. 19 sek.). Tarp vyrų Artūras Meška taip pat užėmė trečiąją vietą (1 val. 11 min. 10 sek.), Dainius Šaučikovas – penktąją (1 val. 12 min. 36 sek.), o Petras Pranckūnas - devintąją (1 val. 14 min. 55 sek.). Nugalėtojais tapo Latvijos bėgikai Valerijus Žolnerovičius (1 val. 9 min. 17 sek.) ir Lienė Bernsonė (1 val. 24 min. 26 sek.).

„Atlantas“ – Lenkijoje

Rinktinės pažiba – B.Mickus Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Olandijoje Lietuvos atstovai laimėjo vos vieną aukso medalį. Jį iškovojo klaipėdietis bėgikas Benediktas Mickus, buvęs greičiausiu 800 m distancijoje.

Česlovas Kavarza

Klaipėdos „Atlanto“ futbolininkai sekmadienį išvyko į treniruočių stovyklą Lenkijoje. Uostamiesčio ekipa savaitę plušės Gnievine netoli Gdynės. Į Lenkiją išvažiavo 24 futbolininkai. Tarp jų ir peržiūroje esantis „Kruojos“ žaidėjas Ernestas Vėliulis. Į treniruočių stovyklą turėtų atvykti dar vienas šios komandos atstovas – vartininkas Mindaugas Malinauskas. Dėl tėvelio mirties Alytuje liko ir į Lenkiją neišvyko Lukas Baranauskas. Klaipėdoje liko ir puolėjas Žilvinas Kymantas. Su juo greičiausiai klubas atsisveikins. Baltijos jūros pakrantėje „Atlantas“ sužais trejas rungtynes. Liepos 24-ąją klaipėdiečių varžovais bus Lenkijos 2-osios lygos (trečios pagal pajėgumą) čempionate žaidžiantys Bytovo „Bytovia“ futbolininkai. Liepos 27 d., šeštadienį, „Atlantas“ išmėgins jėgas su Izraelio aukščiausios lygos klubu „Hapoel“ iš Bir Šyvos miesto. Liepos 30-ąją lietuviai susirems su Lenkijos („Ekstraklasa“) aukščiausioje lygoje žaidžiančiu Gdansko „Lechia“ klubu.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Jėgos: netoli finišo linijos vyko nuožmi kova, kurią laimėjo B.Mickus (dešinėje).

Mindaugo Krakio auklėtinis finalinėse varžybose du ratus apibėgo per 1 min. 55,50 sek. Klaipėdietis petys petin finišo liniją kirto kartu su rumunu Madalinu Dorianu Ghebanu. Tik peržiūrėjus fotofinišo įrašą, teisėjai ryžosi skelbti čempioną. Bronzos medalį iškovojo prancūzas Pierrickas Loiras – 1 min. 56,21 sek. „Pirmą ratą vyko taktinė kova, – varžybų subtilybes pasakojo M.Krakys. – Vienu metu B.Mickus buvo net paskutinis. Panašią taktiką ir planavome. Tiesa, buvau liepęs, kad pernelyg neatsiliktų nuo priekyje bėgančių varžovų. Benediktas šiek tiek per daug atsiliko. Laimė, spurtas likus 200 metrų buvo efektingas, – pavyko išsiveržti į lyderius. Bėgikui iš Rumunijos finišo tiesiojoje pasisekė keliomis akimirkomis aplenkti klaipėdietį, tačiau B.Mickus rado papildomų jėgų kovoje dėl aukso.“

Gedminų pagrindinėje mokykloje pradėjęs bėgioti jaunuolis susilaukė didelės pagarbos. Per festivalio uždarymą jam buvo patikėta nešti šalies vėliavą. Grįžus į Lietuvą, klaipėdietis tarp pasitinkančiųjų buvo dėmesio centre. Gerai pasirodė už varžovus metais ir net dviem jaunesnis rutulio stūmikas Arminas Čečkauskas. 5 kg rutulį nustūmęs 17 m 24 cm, jis užėmė penktąją vietą. Iki bronzos medalio klaipėdiečiui trūko 52 cm. Šuolių į aukštį sektoriuje rungtyniavęs Dovydas Gricius užėmė 8-ąją vietą. Uostamiesčio lengvaatletis peršoko 193 cm aukštyje buvusią kartelę. Devinta vieta tenkinosi ieties metikė Akvilė Gedminaitė. Ji patekusi į finalą lemiamose varžybose nuskraidino įrankį 46 m 88 cm. Tokioje pat pozicijoje buvo ir trišuolininkas Titas Barkus, nušokęs 13 m 92 cm.

Ugdytojas: festivalio čempiono pergale itin džiaugėsi treneris

M.Krakys.

Prasčiausiai tarp klaipėdiečių sekėsi Eglei Morėnaitei, 1 500 m distancijoje užėmusiai 14-ąją vietą. Lietuvos jauniai su vienu aukso ir vienu bronzos medaliu tarp 49 valstybių užėmė 28-ą vietą. Du sidabro žetonus iškovoję estai li-

Alfredo Pliadžio nuotr.

ko 33-i, o latviai su vienu bronzos medaliu – 37-i. Prieš dvejus metus Trabzone lietuviai pelnė net 10 medalių – 3 aukso, 4 sidabro, 3 bronzos. Turkijoje mūsų šalies atstovai buvo dešimti. 13-asis festivalis vyks 2015 metais Gruzijoje.

Lietuvių laukia nelengva užduotis Elina Dakinevičiūtė

Pasaulio merginų krepšinio čempionate blankiai žaidžiančios lietuvės verčia abejoti, ar pateks į ketvirtfinalį ir atvyks į Klaipėdą. Nors vienos pergalės pakako, kad mūsų krepšininkės patektų į kitą pirmenybių etapą, tačiau lietuvės turės labai pasistengti, kad savo grupėje būtų tarp keturių pajėgiausių komandų ir tęstų kovą dėl medalių. Neturėdamos nė vieno auksinio taško, mūsų krepšininkės turės iškovoti bent dvi pergales rungtyniaudamos su Prancūzijos, Kanados ir Olandijos rinktinėmis. Vakar Panevėžyje kinės 79:64 įveikė kanadietes. Vėliau susitiko amerikietės ir olandės. Lietuvos penketukas susirėmė su vien pergales iškovojusiomis prancūzėmis. Klaipėdoje pirmosios žaidė dėl 13-16 vietų kovojančios komandos: Malis – Senegalas 49:27, Korėja – Argentina 87:60.

Grupėje, tęsiančioje kovą dėl medalių, australės nepasigailėjo rusių 96:72. Vakar dar uostamiestyje žaidė Brazilija – Japonija ir Ispanija – Serbija. Pirmajame etape lietuvės nusileido Kinijos komandai (65:78) ir grupėje užėmė trečiąją vietą. Vienintelę pergalę šeimininkės šventė nugalėjusios Malio rinktinę 84:50. Rezultatyviausia lietuvių gretose buvo klaipėdietė Roberta Mizgerytė, pelniusi 25 taškus.

Šiandien Klaipėdoje žais 11.15 val. Senegalas – Korėja (dėl 1316 vietų) 13.30 val. Malis – Argentina (dėl 1316 vietų) 15.45 val. Brazilija – Australija 18 val. Serbija – Japonija 20.15 val. Rusija – Ispanija

Antausis: rusės, vakar žaidusios su australėmis, patyrė triuškinamą pralaimėjimą 24 taškų skirtumu. Vytauto Petriko nuotr.

19

antradienis, liepos 23, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Versus aureus“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Kazio Almeno knygą „Lietingos dienos“.

K.Almenas. „Lietingos dienos“. Žinomo rašytojo knyga apie sovietmečio Lietuvą aštuntojo dešimtmečio pradžioje: šalia istorinių ir politinių įvykių, sąlygojusių sovietinių piliečių gyvenimą, vyksta detektyvinės įtampos kupinas veiksmas vienoje Palangos viloje, kurioje atsidūręs milicijos leitenantas Donatas Vėbra žmogžudystės byloje tampa ir kaltinamuoju, ir kaltintoju. Veiksmas trunka nuo sekmadienio popietės iki ketvirtadienio. Be paliovos lyja, išskyrus trečiadienį. Lietus – kaip fonas jau primirštai sovietinei tikrovei, kuri knygoje atkurta itin vaizdingai ir tiksliai, gyvais nepakartojamų charakterinių tipų paveikslais, buities detalėmis ir leksika, paryškinta žemaitiškos šnektos, tarnybinio žargono, nevengiant ir grubių rusiškų keiksmažodžių.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Amoniakas antradienis – SIDABRAS trečiadienis – KIETAS RIEŠUTĖLIS ketvirtadienis – Esi šaunuolis penktadienis – Fatališka klaida Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės laimėtoja – Irena Kremerienė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 30 d.

Avinas (03 21–04 20). Bus lengva bendrauti su aplinkiniais. Apmąstykite praeities įvykius ir padaryti teisingas išvadas. Kad ankstesnės bėdos nekankintų, svarbu nekartoti senų klaidų. Jautis (04 21–05 20). Būsite kalbus, noriai ir lengvai bendrausite. Svarbiausia kokias temas ir problemas spręsite, juk ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klausys. Dvyniai (05 21–06 21). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbus, noriai ir lengvai bendrausite. Sekite savo mintis – tai labai svarbu. Vėžys (06 22–07 22). Atrodys, kad pasiekti ką nors reikšminga neįmanoma. Kol kas išsvajotos aukštumos jums nepasiekiamos. Kol kas teks užsiimti įprastais darbais. Nenusiminkite, viskas pravers ateityje. Liūtas (07 23–08 23). Iškils problemų, susijusių su asmeniniu gyvenimu, todėl būsite jautrus. Tikėtina daugybė sunkumų, klaidų, konfliktų ir visa tai teks įveikti bei ištaisyti. Pasistenkite būti malonus, venkite kivirčų. Mergelė (08 24–09 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus. Kils idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Palanki diena skaityti, žiūrėti intelektualias televizijos laidas. Svarstyklės (09 24–10 23). Esate nusivylęs karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai darbo dienai. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus ir pasiruoškite emocijų protrūkiui. Skorpionas (10 24–11 22). Kils kūrybinių idėjų. Pabūkite vienas, pasivaikščiokite po parką. Pajuskite, kad esate visatos dalis, suvokite savo vienybę su visu supančiu pasauliu. Šaulys (11 23–12 21). Atsivers galimybė žengti sėkmės keliu. Ignoruosite savo jausmus. Pasistenkite įveikti savo niūrias nuotaikas. O jeigu nepasiseks, nesijaudinkite – tai ne paskutinė galimybė. Ožiaragis (12 22–01 20). Gali tekti rinktis – draugiška kompanija ar nepritarimas tam tikroms idėjoms. Norėsite plaukti prieš srovę. Nieko svarbaus nespręskite, ypač jeigu jaučiate, kad ne iki galo supratote situaciją. Vandenis (01 21–02 19). Aplinkiniai nepritars jūsų nuomonei, prieštaraus jūsų idėjoms ar mintims. Būtina apsvarstyti susidariusią situaciją. Priešingu atveju dabartinė padėtis gali turėti neigiamos įtakos ateityje. Žuvys (02 20–03 20). Esate labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodami nepamirškite įsipareigojimų. Naudinga pabendrauti su vyresniais žmonėmis.

Orai

Pirmoje savaitės pusėje Lietuvoje orai po truputį šils, numatomas lietus. Šiandien daug kur protarpiais lis. Temperatūra bus 20–22 laipsniai šilumos. Trečiadienį taip pat daug kur gali trumpai palyti. Naktį bus 13– 16, dieną 22–24 laipsniai šilumos. Nuo ketvirtadienio temperatūra turėtų kilti dar aukščiau, lietaus sumažės.

Šiandien, liepos 23 d.

+20

+18

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+21

Šiauliai

Klaipėda

+22

Panevėžys

+20

Utena

+21

5.25 21.58 16.33

204-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 161 diena. Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+21

Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +27 Brazilija +27 Briuselis +31 Dublinas +21 Kairas +33 Keiptaunas +14 Kopenhaga +24

kokteilis Ra­do ne­ži­no­mų gry­bų Pri­sie­kęs gry­bau­to­jas Zig­mas va­kar ieš­ko­ti miš­ko gė­ry­bių nu­si­bel­dė net į Ak­me­nės ra­jo­no miš­kus. Bes­lan­kio­da­ mas klai­pė­die­tis pa­ma­tė gau­sy­bę gry­ bų, ku­rie su­da­rė ne­ma­žą kups­tą. „Gal skai­ty­to­jai ži­no, ar jis val­go­mas tik kar­tą?“ – krei­pė­si skai­ty­to­jas, ti­kė­ da­ma­sis su­lauk­ti at­sa­ky­mo. Zig­mas pri­si­pa­ži­no, kad dau­ge­lį me­tų gry­bau­jant toks „kel­mas“ į aki­ra­tį pa­te­ ko pir­mą kar­tą. „Gal ten, prie Nau­jo­sios Ak­me­nės, to­kie gry­bai au­ga dėl to, kad gau­na ce­men­to dul­kių?“ – svars­tė vy­riš­kis.

Kaunas Londonas +29 Madridas +35 Maskva +18 Minskas +18 Niujorkas +31 Oslas +26 Paryžius +33 Pekinas +31

Praha +29 Ryga +21 Roma +30 Sidnėjus +17 Talinas +18 Tel Avivas +31 Tokijas +31 Varšuva +21

Vėjas

7–17 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+17

+18

+18

+18

11

+19

+20

+19

+18

8

rytoj

KeTViRTadienį

+20

Marijampolė

Vilnius

+20

Alytus

+19

+18

6

1896 m. įvy­ko pir­mo­ sios šiuo­lai­k i­nės olim­ pi­nės (va­s a­ros) žai­dy­ nės. 1957 m. Ha­go­je gi­mė olan­dų fil­mų kū­rė­jas Theo van Gog­has. Nu­ žu­dy­tas 1957 m. Ams­ ter­da­me. 1991 m. pa­skelb­tas nau­ jos SSKP pro­g ra­mos pro­jek­tas, ku­r ia­me ak­ cen­tuo­ta pri­va­ti nuo­sa­ vy­bė, eko­no­mi­nė in­teg­ ra­ci­ja į pa­sau­l io rin­ką bei re­li­gi­jos lais­vė.

a.aleksejunaite@kl.lt

Ne­ži­no­my­bė: ne­ma­ty­ti gry­bai

Ne­ži­nan­tie­ji at­sa­ky­mo su­ka­si iš pa­dė­ ties sa­ky­da­mi: „Klausk ark­lio, jo gal­va di­des­nė“.

Bū­ti­na ži­no­ti nuo­din­gus Net ma­ži vai­kai ži­no, kad abe­jo­ti­nų gry­ bų ne­rei­kia rink­ti. Pa­vo­jin­giau­si ir nuo­ din­giau­si mū­sų miš­kų gry­bai yra žals­ vo­ji, bal­to­ji ir smai­lia­ke­pu­rė mus­mi­rės. Ma­žiau nuo­din­gos – pa­pras­to­ji (rau­do­ no­ji), mar­go­ji, gels­vo­ji mus­mi­rės. Nuo­d in­gos yra kai ku­r ios plau­ša­bu­ dės (au­ga gegužės–birželio mėn.), tau­ ria­bu­dės (pa­na­šios į ūmė­des). Nuo­din­ ga puokš­ti­nė kel­ma­bu­dė, ku­ri au­ga ant kel­mų va­sa­rą bei ru­de­nį ir pai­nio­ja­ma su pa­pras­tuo­ju kel­mu­čiu. Yra są­ly­giš­kai nuo­din­gų gry­bų: tai bo­ bau­siai, pieng­ry­bis pū­kuo­tė, gel­to­na­ sis ir sa­ma­ni­nis bei kai ku­rie ki­ti pieng­ ry­biai, pik­to­ji ūmė­dė. Šiuos gry­bus ruo­ šiant mais­tui bū­ti­na ge­rai nu­vir­ti.

Bū­ki­te ge­ri Nes­par­dy­k i­te ne­rei­ka­l in­g ų vai­sia­k ū­ nių, net ir nuo­din­gų­jų, nes jie rei­ka­lin­ gi žvė­re­liams, paukš­čiams, miš­kui.

Links­mie­ji tirš­čiai Yra kal­nas Pie­tų Ame­ri­ko­je, – jei­gu žmo­ gus ant jo sto­vė­da­mas me­luo­ja, tai kal­ nas jį pra­ry­ja. Vie­ną kar­tą ant to kal­no at­ si­sto­jo trys mer­gi­nos – juo­dap­lau­kė, bru­ ne­tė ir blon­di­nė. Juo­dap­lau­kė sa­ko: – Aš ma­nau, kad esu pa­ti darbš­čiau­sia. Kal­nas šast ir pra­ri­jo ją. Bru­ne­tė sa­ko: – Aš gal­vo­ju, jog esu pa­ti po­pu­lia­riau­sia. Ir ją kal­nas pra­ri­jo. Blon­di­nė sa­ko: – Aš gal­vo­ju... Šast ir ją pra­ri­jo kal­nas. Čes­ka (397 719; pa­si­ro­do, gry­bus pa­ta­ria­ma ne pjau­ti, o iš­rau­ti. Be to, rau­nant tru­pu­tį pa­suk­ti)

Po­roms, ku­rios ke­ti­na tuok­tu­ves reng­ti ant jū­ros kran­to ar po at­vi­ ru dan­gu­mi, si­nop­ti­kai ne­tru­kus pa­teiks staig­me­ną – per­žiū­rė­jus 30 me­tų orų pro­gno­zes bus įvar­dy­ta die­na, kai yra ma­žiau­sia ga­li­my­bė pa­si­pil­ti lie­tui.

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ ny­ba jau siū­lo ga­li­my­bę už­si­sa­ky­ ti fak­ti­nių orų ap­ra­šy­mą konk­re­ čiai die­nai. „Gim­ta­die­nio ar ki­tos šven­tės pro­ga ga­li­ma pa­ruoš­ti fak­ti­nių orų ap­ra­šy­mą. Ja­me bus ap­ra­šy­ta, ko­ kie orai bu­vo tą die­ną, kai gi­mė ju­ bi­lia­tas, koks vė­jas pū­tė ir ko­kia bu­vo oro tem­pe­ra­tū­ra“, – pa­sa­ko­jo Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ ny­bos In­for­ma­ci­jos sky­riaus spe­ cia­lis­tė Zi­ta Mar­ke­vi­čie­nė. Ta­čiau kol kas ma­žai to­kių, ku­rie do­mė­tų­si, koks bus oras su­pla­nuo­ tos šven­tės me­tu. „To­dėl, kad sun­ku nu­sa­ky­ti, koks bus oras šven­tės me­tu. Kol kas mes ga­li­me pa­teik­ti tik ar­ti­miau­sios sa­ vai­tės tiks­lias pro­gno­zes. Ži­no­ ma, žmo­nes la­biau­siai do­mi­na, ar šven­tės die­ną lis lie­tus. Ta­čiau ne­ ga­li­me tiks­liai pa­sa­ky­ti, kad žmo­ gaus kie­me tik­rai ne­lis“, – ne­slė­pė Z.Mar­ke­vi­čie­nė. Si­nop­ti­kai dau­giau­sia su­lau­kia ves­tu­vi­nin­kų skam­bu­čių, ar šven­ čių ren­gė­jų už­klau­sų dėl orų pro­ gno­zės. „Daž­nai žmo­nės klau­sia, ko­ kią die­ną me­tuo­se bus ma­žiau­sia lie­taus ti­ki­my­bė. Lie­taus ti­ki­my­ bė iš­skai­čiuo­ja­ma pa­gal dau­gia­ me­čius tos die­nos orų ste­bė­ji­mus. Ta­čiau tai nė­ra tiks­li pro­gno­zė. Jei šią die­ną ne­li­jo de­šimt­me­čius, ne­ reiš­kia, kad bū­tent šiais me­tais taip pat švies sau­lė“, – aiš­ki­no spe­cia­ lis­tė. Z.Mar­ke­vi­čie­nė ti­ki­no, kad Hid­ ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­ba yra su­

2011 m. sa­vo na­muo­se Lon­do­ne ras­ta ne­gy­va 27-erių „Gram­my“ ap­ do­va­no­ta bri­t ų sou­lo dai­ni­nin­kė Amy Wi­ne­ hou­se.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei sap­ne re­gi­te, kaip jums ant kak­lo

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja

Apolinaras, Brigita, Gilmina, Romula, Roma, Tarvilas.

1994 m. Da­ka­re su­for­ muo­ta ka­r iš­k ių vy­r iau­ sy­bė. 1997 m. gais­ras nu­nio­ko­ jo Pa­ry­žiaus cent­re esan­ tį Žmo­gaus mu­zie­jų, ku­ria­ me sau­go­mi me­no kū­ri­niai ir dir­bi­niai, vaiz­duo­jan­tys žmo­ni­jos rai­dos is­to­ri­ją. 1998 m. Groz­ne pa­si­kė­ sin­ta į Če­čė­n i­jos pre­z i­ den­tą As­la­ną Mas­cha­do­ vą, sun­k iai su­žeis­t i ke­ tu­r i pre­z i­den­to ap­sau­g i­ nin­kai. A.Mas­cha­do­vas ne­nu­ken­tė­jo.

Vestuves derins prie orų Zig­mui kė­lė ne­ma­žai klau­si­mų.

Vardai

liepos 23-iąją

Rytas

+19

+21

+21

Prog­no­zės: si­nop­ti­kų ma­ny­mu, jau­na­ve­džiams ge­riau­sia bū­tų tuok­tis

Ni­do­je, nes čia va­sa­rą bū­na ma­žiau­sia lie­taus ti­ki­my­bė.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

kau­pu­si dau­gia­me­čius orų ste­ bė­ji­mo duo­me­nis ir die­nos orų sta­tis­ti­ką pa­teiks pa­gal 30 me­tų kaup­tus ste­bė­ji­mus. Tar­ny­bos spe­cia­lis­tai aiš­ki­no, kad orų sta­tis­ti­nius duo­me­nis ga­li pa­teik­ti ne tik jau­na­ve­džiams, bet ir lai­do­tu­vi­nin­kams. „Keis­tų klau­si­mų su­lau­kia­me. Pa­me­nu, kai vie­nas žmo­gus tei­ra­ vo­si, ar bus sau­lė­tas jo bu­tas. Jam at­sa­kė­me, kad ne kli­ma­to ste­bė­ji­ mas, o būs­to vie­ta nu­sa­kys, ar jis bus sau­lė­tas“, – pri­si­mi­nė spe­ cia­lis­tė.

Pa­jū­rio, kur orai ga­li pa­si­keis­ ti per pus­die­nį, gy­ven­to­jai ma­žai do­mi­si sta­tis­ti­kos pa­tei­kia­mo­mis orų pro­gno­zė­mis. „Daž­niau pa­tei­kia­me duo­me­nis apie konk­re­čią juos do­mi­nan­čią da­tą“, – sa­kė Z.Mar­ke­vi­čie­nė. Ta­čiau si­nop­ti­kai jau yra įvar­di­ję vie­ną ten­den­ci­ją – dau­giau­sia sau­ lė­tų die­nų per me­tus už­fik­suo­ja­ma Ni­do­je. „Pas­te­bė­jo­me, kad bū­tent Ni­ da, o ne Pa­lan­ga ga­li pa­si­gir­ti di­ džiau­siu sau­lė­tų die­nų skai­čiu­mi“, – pri­si­mi­nė spe­cia­lis­tė.

ka­bi­na me­da­lio­ną, – grei­tai gau­si­te pui­ kų pa­siū­ly­mą, la­biau su­si­ju­sį su as­me­ ni­niu gy­ve­ni­mu. Jei drau­gas(-ė) grą­ži­ na jū­sų do­va­no­tą me­da­lio­ną – ti­kė­ti­nas nu­si­vy­li­mas, o jei me­da­lio­ną pa­me­ta­te, lau­kia mir­tis, ne­lai­mė, liū­de­sys. Sap­ne gau­dy­ti triu­šį – men­kas pel­ nas, nu­si­vy­li­mas. Jei sap­nuo­ja­te bal­tą triu­šį, lau­kia šven­tė, kai jos vi­sai ne­si­ ti­ki­te. Šis sap­nas ga­li reikš­ti, kad vai­kai pa­ga­liau pra­džiu­gins tė­vus, ypač gy­ve­ nan­čius ne su jais. Jei­gu su­sap­na­vo­te, kaip ap­link jus ne­rū­pes­tin­gai šo­ki­nė­ja triu­šiai, tai toks sap­nas reiš­kia, kad vai­ kai jums su­teiks daug džiaugs­mo. Jei­gu sap­nuo­ja­te sa­vo vir­ši­nin­ką, daž­n iau­siai tai ro­do jū­sų bai­mę, ne­ ri­mą. Jei­g u sap­ne esa­te vir­ši­n in­kas ir va­do­vau­ja­te ki­tiems žmo­nėms, va­ di­na­si, jū­sų su­ge­bė­ji­mai ir pro­tas iš­si­ skirs iš ki­tų, su­ge­bė­si­te tin­ka­mai įver­ tin­t i gy­ve­n i­mo ver­ty­bes ir užim­si­te aukš­tą pa­dė­tį vi­suo­me­nė­je. Jei sap­nuo­ja­te, kad gar­ba­no­ja­te plau­ kus, nors anks­čiau to ne­da­rė­te, pa­vyks su­do­min­t i, be abe­jo, ne gar­ba­no­mis, bet per­mai­no­mis, ku­rių tiks­lin­gu­mu nea­be­jo­ja­te. Gai­lė­t is ker­pa­mų gar­ba­ nų – skau­dus pra­ra­di­mas, fi­nan­si­niai nuo­sto­liai pri­vers la­biau ver­tin­ti ki­tų nuo­mo­nę. Pra­ž i­lu­si gar­ba­na – pri­mi­ ni­mas, jog lai­kas te­sė­t i pa­ža­dus, net jei pa­ža­dė­ta leng­va­bū­diš­kai. Šis sap­ nas ga­li reikš­ti ir mo­ti­nos nu­si­vy­li­mą vai­kų gy­ve­ni­mu, apie ku­rį neišt­vė­ru­ si pra­bils dar tą pa­čią sa­vai­tę. Jei kaž­ kas įky­riai siū­lo su­gar­ba­no­ti plau­kus, ap­lin­ky­bės ne­ti­kė­tai pra­dės klos­ty­tis taip, jog teks ieš­ko­t i pa­pil­do­mo dar­ bo. Neįp­ras­tai smul­kios gar­ba­nos ža­ da, kad pel­nas pra­noks vi­sus lū­kes­ čius, pa­ska­t ins la­biau pa­si­t i­kė­t i sa­vi­ mi, ypač at­sa­kin­gais mo­men­tais, be­je, ir to­li nuo na­mų.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.