PIRMAS miesto dienraĹĄtis
TREÄŒIADIENIS, LIEPOS 24, 2013
www.kl.lt
168 (19 771)
10 A?2š6.162;6@ 962=< @ !
[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă&#x203A; 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ&#x203A;
A.ZuoÂkÄ&#x2026; hoÂmoÂsekÂsuaÂlai parÂverÂtÄ&#x2014; ant menÂÄ?iĹł.
Lietuva 8p.
â&#x20AC;&#x17E;HezÂbolÂlahâ&#x20AC;&#x153; nuo ĹĄiol EuÂroÂpoÂje â&#x20AC;&#x201C; teÂroÂrisÂtiÂnÄ&#x2014; orÂgaÂniÂzaÂciÂja.
MoÂderÂnus bĹŤsÂtas vienÂkieÂmyÂje virÂto darÂnia vieÂtiÂnio peiÂzaÂĹžo daÂliÂmi.
ď Ž Tandemas:
cV Qb`
V_ 4V[ aN _N` =YN a
Ă XVNV Â&#x201C; cVR [V[ TN
X\ ZN[ QN XNV Xb _
VN ZN [N Z\ V \ _Ă&#x203A;
Vereta Rupeikai
tÄ&#x2026; sodybÄ&#x2026;, viskas
tÄ&#x2014;
bĹŤ-
._ aĂ _\ :\ _\ g\ c \ [b\ a_
Nesirinko ĹĄlai
Ä?iaisiais. VerĹžlus tinio stogo verslininkas patĹł kieme. Naujuoju bĹŤstu tÄ&#x2026; ant NevÄ&#x2014;Ĺžio kran sisiĹŤlÄ&#x2014; padÄ&#x2014;ti pri ĹĄeima mÄ&#x2014;gaujasi ĹžiĹŤrÄ&#x2014;ti vietinio to. LaimÄ&#x2014;, nebeveik metus. Pasi trukus iĹĄauĹĄo kita senelio pasodintÄ&#x2026; ĹĄovÄ&#x2122; statyti nadiena â&#x20AC;&#x201C; ĹĄÄŻ sklypuĹĄynÄ&#x2026; paupyku mÄ&#x2026; nuo nulio, nu pÄ&#x2026; apsÄ&#x2014;mÄ&#x2014; pava je, o giliai ĹĄirdyje Gyventi prie Ne sprendÄ&#x2014; ĹĄÄŻ uĹždasarinio potvynio svajojo, kaip bĹŤvÄ&#x2014;Ĺžio upÄ&#x2014;s atsivinÄŻ patikÄ&#x2014;ti pro vanduo. Tapo aiĹĄ tĹł gera tokioje vie kraustÄ&#x2122;s jaunas vy fesio ku, kad rÄ&#x2122;sti natoje ÄŻsikurti. ras chitektams. Ĺ eimos naliems arnesigaili â&#x20AC;&#x201C; jo langai mÄ&#x2026; uĹžliejamoje te ÄŻleisti ĹĄaknis, pamil netruko Ä?ia Galiausiai iĹĄauĹĄo ritorijoje â&#x20AC;&#x201C; praaprÄ&#x2014;pia panodiena, kai vyti vietinÄ&#x2122; gamskirtingĹł architek galva dviejĹł raminÄŻ peizaĹžÄ&#x2026;. gaiĹĄtinga. Taigi, ras priartÄ&#x2014;jo prie tÄ&#x2026; ir uĹžmegzti ryĹĄÄŻ tĹł papraĹĄÄ&#x2014; pateko rinktis kiek savo svajonÄ&#x2014;s ir su Ä?ia gyvenanteikti savo vizijas, atokiau nuo upÄ&#x2014;s IĹĄ aukĹĄtai atsiverian mintyse jau buvo kokÄŻ pastatÄ&#x2026; jie esan tis upÄ&#x2014;s slÄ&#x2014;- sta bestatÄ&#x2026;s bĹŤskalvos. Dabar vyras tÄŻ sklypÄ&#x2026; ant nio vaizdas â&#x20AC;&#x201C; tar tytĹł ant kalvos. si tapytas padÄ&#x2014;l to nÄ&#x2014; kiek veiks â&#x20AC;&#x17E;Vienas buvo jaunas, las, ÄŻ kurÄŻ sodybos kitas â&#x20AC;&#x201C; suĹĄeiminin- bren dÄ&#x2122;s. Vis dÄ&#x2014;lto nu galÄ&#x2014;jo patirv.rupeikaite@dien
a.lt
PotvynÄŻ patyrÄ&#x2014; lai
Ĺ iandien priedas
Pasaulis 13p.
ď Ž AukĹĄtai: YNbX\ aR_N`\WR T
YfT N[a QRY[\
NeÂtoÂli KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos esanÂÄ?ioÂje KreÂtinÂga lÄ&#x2014;s seÂniĹŤÂniÂjoÂje uĹžÂvi rÄ&#x2014; koÂva dÄ&#x2014;l 10 tĹŤkst. liÂtĹł. Tiek piÂni gĹł skirÂta miesÂte lio herÂbui suÂkur ti. TaÂÄ?iau deÂĹĄimÂtys konÂkurÂso daÂlyÂviĹł proÂjekÂtĹł buÂvo at mesÂti. O laiÂmÄ&#x2014;ÂtoÂju paÂskelbÂtas kon kurÂse neÂdaÂly vaÂvuÂsio Vals tyÂbiÂnÄ&#x2014;s he ralÂdiÂkos ko miÂsiÂjos naÂrio darÂbas.
NZaN Â&#x201C;
Kaina 1,30 Lt
ď Ž DermÄ&#x2014;: [N Z
\ V[ aR_ WR _R cf _Nb WN TNZ a\` `]NY c\` [R ]N T_V[ QV [Vb ]N cRVX` a_bX QN[ Ă&#x2DC;V\` TĂ&#x203A; _ Yb ZN a\ Zb ]_\ cVa Ă&#x203A; aV` _V [V [Vb` YN[ Tb`
ď Ž Menas: `cR a
NV [Ă&#x203A;` V QV [V\ N] Q NV YĂ&#x2013; `b XĂ _Ă&#x203A; XR _N Z cVR [Ă&#x2013; V `VR [Ăş ]b\ V XN` 2TV QV Wb` V Z VN QNV YV [V[ XĂ&#x203A;` :VT N a\ [V` YĂ&#x203A;` 8\ `V[` XNV aĂ&#x203A;` ]N cRVX` YN`
â&#x20AC;&#x17E;KonÂkurÂsas buÂvo toks po puÂliaÂrus, kad suÂlauÂkÄ&#x2014;ÂmÄ&#x2014; net dvieÂjĹł paÂsiĹŤÂlyÂmĹł.â&#x20AC;&#x153; VieÂĹĄoÂsios ÄŻstaiÂgos â&#x20AC;&#x17E;KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos keÂleiÂviÂnis transÂporÂtasâ&#x20AC;&#x153; vadovas GinÂtaÂras NeÂniĹĄÂkis iroÂniÂzaÂvo, jog veÂĹžÄ&#x2014;Âjai tieÂsiog trokĹĄÂta apÂtarÂnauÂti nauÂjus marĹĄÂruÂtus.
3p.
â&#x20AC;&#x17E;MeÂriÂdiaÂnasâ&#x20AC;&#x153; suÂgrÄŻĹĄ tik ruÂdeÂnÄŻ VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ&#x2014; Autorius K.MickeviÄ?ius
v.spuryte@kl.lt
Ĺ iĹłÂmeÂtÄ&#x2014; JĹŤÂros ĹĄvenÂtÄ&#x2014; bus pirÂmoÂji po dauÂgyÂbÄ&#x2014;s meÂtĹł, kai jos neÂpuoĹĄ KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos simÂboÂlis â&#x20AC;&#x201C; burÂlaiÂvis â&#x20AC;&#x17E;Me riÂdiaÂnasâ&#x20AC;&#x153;. NauÂjieÂsiems barÂkenÂti nos saÂviÂninÂkams taip ir neÂpaÂvyÂko laiÂkyÂtis paÂĹžaÂdo, kuÂrÄŻ daÂvÄ&#x2014; perÂnai lapkÂriÂtÄŻ laiÂvÄ&#x2026; temÂpiant reÂmonÂtuo ti, kad atÂsiÂnauÂjiÂnÄ&#x2122;s â&#x20AC;&#x17E;MeÂriÂdiaÂnasâ&#x20AC;&#x153; DaÂnÄ&#x2014;Âje vÄ&#x2014;l stoÂvÄ&#x2014;s ĹĄieÂmet lieÂpÄ&#x2026;.
AsÂta DyÂkoÂvieÂnÄ&#x2014; a.dykoviene@kl.lt
KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?io darÂbas neÄŻÂtiÂko
4
N_ PUV aRX aNV 7Ă _N aĂ&#x203A;
ORV ď Ž MedĹžia gos: [N ZN` `aN a Modernios architek f aN` V XR _N ZV [VĂş OY\ tĹŤros bĹŤstas â&#x20AC;&#x201C; ne vien XR YVĂş N] VY aV[ aN` V_ b QR[T aN` XR _N ZV ja. Ĺ iuolaikiĹĄkas pa miestieÄ?iĹł privile [Ă&#x203A; ZV` ]Y\X aR Z V` statĹł ansamblis ga gili iĹĄkilti ir vienkiemy gaus ir komfortiĹĄko NusprendĹžiau tu kai Ĺžvelgia iĹĄ visĹł je, o pato- to rÄ&#x2014;ti vidaus erdviĹł: gyvenimo gali pa svetainÄ&#x2014;s, virtuvÄ&#x2014;s, kius namus, kurie vydÄ&#x2014;ti net ir kuror miegamojo ir net pirtelÄ&#x2014;s. tĹł gerbÄ&#x2014;jai. atstotĹł poilsiui skir-
HerÂbo konÂkurÂsas â&#x20AC;&#x201C; mÄŻsÂlÄ&#x2014;
KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos raÂjoÂno saÂviÂval dyÂbÄ&#x2014;s KulÂtĹŤÂros skyÂriaus veÂdÄ&#x2014; jas GinÂtauÂtas BaÂreiÂkis paÂtvirÂtiÂno, kad ĹĄiĹł meÂtĹł raÂjoÂno straÂteÂgiÂnia me plaÂne AgÂluoÂnÄ&#x2014;ÂnĹł, DauparĹłâ&#x20AC;&#x201C; KvietiniĹł ir KreÂtinÂgaÂlÄ&#x2014;s herÂbams suÂk urÂt i nuÂm aÂtyÂta 30 tĹŤkst. liÂtĹł.
namai
BĹŤstas kaime atstoja kurortÄ&#x2026;
AutorÄ&#x2014; Emilija R.
Autorius A.KaĹždailis
Â&#x201E;Â&#x201E;ÄŽvaiÂroÂvÄ&#x2014;: KreÂtinÂgaÂlei siĹŤÂlyÂtuoÂse miesÂteÂlio herÂbo vaÂrianÂtuoÂse â&#x20AC;&#x201C; ir kiauÂlÄ&#x2014;, ir laÂpÄ&#x2014;s, ir svasÂtiÂkos.
â&#x20AC;&#x17E;AiĹĄÂku, bĹŤÂtĹł buÂvÄ&#x2122; graÂĹžu, jei â&#x20AC;&#x17E;Me riÂdiaÂnasâ&#x20AC;&#x153; ÄŻ ÄŻprasÂtÄ&#x2026; saÂvo vieÂtÄ&#x2026; bĹŤÂ tĹł parÂtempÂtas prieĹĄ JĹŤÂros ĹĄvenÂtÄ&#x2122; ar per jÄ&#x2026;. TaÂÄ?iau saÂviÂninÂkĹł tiksÂlas yra ne ĹĄou, o koÂkyÂbÄ&#x2014;, kad laiÂvas bĹŤÂ tĹł suÂreÂmonÂtuoÂtas tinÂkaÂmai ir dar dauÂgeÂlÄŻ meÂtĹł puoĹĄÂtĹł DaÂnÄ&#x2014;s kran tiÂnÄ&#x2122;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teiÂgÄ&#x2014; KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos jĹŤÂriÂnio miesÂto simÂboÂlio â&#x20AC;&#x201C; burÂlaiÂvio â&#x20AC;&#x17E;Me riÂdiaÂnasâ&#x20AC;&#x153; paÂraÂmos fonÂdo atÂstoÂvas vieÂĹĄieÂsiems ryÂĹĄiams Ge diÂmiÂnas GuÂdaÂviÂÄ?ius.
5
2
TREČIADIENIS, LIEPOS 24, 2013
miestas
Buvusi pinigų saugykla pirkėjų nedomina Valstybės turto fondas jau trečią kartą nesėkmingai bandė parduoti Lietuvos banko pastatą ir šalia jo esančius du že mės sklypus Klaipėdoje. Vakar planuotas aukcionas neįvyko, nes pirkinys nesudo mino nė vieno pirkėjo.
Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Filialas uostamiestyje uždarytas pernai gruodį, kai nuspręsta ma žinti banko saugyklų tinklą Lie tuvoje. Valstybės turto fondo tinklala pyje skelbiama, kad Naujojoje Uos to gatvėje esančio pastato ir žemės sklypų pradinė pardavimo kaina – 4,99 mln. litų. Vakar tikėtasi surengti aukcio ną, tačiau pirmadienį iki 15 valan dos Valstybės turto fonde neuž siregistravo nė vienas aukciono dalyvis. Tai jau trečias nevykęs bandymas parduoti buvusią pini gų saugyklą uostamiestyje. Turto fondo atstovai teigė, kad pastatas perimtas pernai gruo džio pabaigoje ir pakartotinai jį bus bandoma parduoti rugsėjo–spalio mėnesiais. Brangiai parduodamas valstybės nekilnojamasis turtas
dažniausiai pradžioje nesulaukia pirkėjų, kurie paprastai tikisi, kad kaina bus sumažinta. Tačiau Priva tizavimo komisija kažkodėl to da ryti neketina, bet pirkėjams siūlo pastatą pirkti išsimokėtinai.
Sumą už įsigytą sta tinį ir žemės sklypą bus galima sumokė ti per pusantrų metų. Tačiau klientų ir tai nesudomino.
Sumą už įsigytą statinį ir žemės sklypą bus galima sumokėti per pusantrų metų. Tačiau klientų ir tai nesudomino. Klaipėdos padalinio turtą Lietu vos bankas perleido Valstybės tur
Nedomina: Lietuvos banko filialas uostamiestyje buvo uždarytas praėjusių metų gale.
to fondui. Likutinė šio turto vertė – 18,6 mln. Lt. Toks sprendimas priimtas opti mizuojant geografiškai plačiai iš dėstytą saugyklų tinklą. Klaipėdos skyrius esą apdoro jo mažiausiai (17 proc.) viso šalies grynųjų pinigų srauto, čia veikė viena iš aštuonių Lietuvos ban
ko saugyklų. Klaipėdos skyriaus bendros išlaidos kasmet sudarė beveik 4 mln. Lt. Iš 44 skyriaus darbuotojų tik 11 darbuotojų, arba vos ketvirtada lis, atliko pinigų tvarkymo darbus. Kiti trys ketvirtadaliai vykdė mi nėtas administravimo, apsaugos ir ūkio funkcijas.
Vytauto Petriko nuotr.
4,99
– už tiek mln. litų norima parduoti buvusią banko saugyklą.
Išbandymas jūra – ne kiekvienam Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Kapitonas Aleksandras Sbitnevas – vienas iš trijų pretendentų į Me tų jūrininko titulą dienraščio „Klai pėda“ skelbtuose rinkimuose. Iš 17 pasiūlytų klaipėdiečių jau yra ži nomos trys pavardės žmonių, pel niusių daugiausiai balsų. Nuga lėtojas bus paskelbtas per Jūros šventę.
64 m. jūrų kapitonas A.Sbitnevas Lietuvos jūrų laivininkystės bend rovėje dirbo 40 metų. Savo profe sinę karjerą pradėjo trečiuoju kapi tono padėjėju, o nuo 1981 m. dirbo kapitonu. „Natūralu, kad darbas jūroje – ne visiems, o jei dar nepatinka, tai jis iš viso neįmanomas“, – tikino A.Sbitnevas. Kolegų teigimu, A.Sbitnevas – autoritetas įgulos nariams, reik lus, taktiškas, apsiskaitęs, puikiai organ iz uoja darb ą ir kult ūr in ę veiklą laive, savo žinias ir patir tį perduoda jaunesniesiems ko legoms. Paskelbus Nepriklausomybę ka pitonas A.Sbitnevas bendrovės lai vams ruošė dokumentus keičiant sovietinę vėliavą į Lietuvos Res publikos trispalvę, su kuria pats praplaukiojo po visą pasaulį dau giau nei 20 metų. Kapitonas į Metų jūrininko titulą nominuotas už sėkmingą ilgame tį darbą Lietuvos jūrų laivininkys tės kompanijoje ir puikios pamai nos išauklėjimą.
Įvertinimas: jūrų kapitonas A.Sbitnevas – dar vienas klaipėdietis, pre
tenduojantis į Metų jūrininko titulą.
„Kad esu nominuotas į Metų jū rininko titulą, buvo labai netikė ta. Kai man paskambino ir pranešė šią naujieną, nustebau. Nors, antra vertus, juk 32 metus dirbau kapito nu, turbūt žmonės mane pažįsta“, – svarstė A.Sbitnevas. Dienrašt is „Klaip ėd a“, jau penktus metus skelbiantis Me tų jūrininko rinkimus, tęsia tau rią tradiciją pagerbti iškiliausius šios profesijos atstovus. Dvi savai tes portale www.kl.lt vyko balsa
Vytauto Petriko nuotr.
vimas, kur išryškėjo trys lyderiai, pretenduojantys į Metų jūrinin ko titulą. Susumavus balsavimo lape lius ir balsus internetu daugiau sia simpatijų pelnė Osvaldas Ku dzevičius, Viktoras Pozonkevičius ir A.Sbitnevas. Laimėtojas bus paskelbtas ir pagerbtas liepos 26 d. 19.30 val. Kruizinių laivų terminale Jūros šventės atidarymo iškilmingame renginyje.
3
TREČIADIENIS, LIEPOS 24, 2013
miestas Kviečia į „kiemą“
Vyksta pratybos
Prisideda neįgalieji
Rytoj nuo 14 iki 17 val. Klaipėdos jaunimo centro Atviros jaunimo erdvės kviečia visus į „kiemą“ – viskas, kas vyksta Atvirose jau nimo erdvėse, bus organizuoja ma tiesiog ant žolės: stalo žai dimai, gitaros ir būgnelių pamo kos, dekoravimo dirbtuvės. Ak cija vyks pievelėje šalia Nauja kiemio suaugusiųjų gimnazijos.
Šią savaitę Klaipėdoje vyksta tarptautinės pratybos „Baltic Bi kini 2013“. Mokymuose dalyvau ja daugiau nei 100 Lietuvos, Lat vijos ir Estijos karinių oro pajėgų karių. Pratybų metu orlaivių įgu los mokosi, kaip išsigelbėti iš or laivio po avarinio nusileidimo ant vandens. Pratybos „Baltic Biki ni“ rengiamos jau 10 kartą.
Smiltynės sveikatingumo takas sulaukia vis daugiau savanorių. Prie atkūrimo darbų patys pasi siūlė prisidėti neįgaliųjų centro „Lakštutė“ globotiniai ir jų glo bėjai. Jie vakar tvarkė tako ap linką. Oficialiai atidaryti atkurtą Smiltynės sveikatingumo taką planuojama rugpjūčio 25 dieną. Projektui neišleista nė lito.
Naktimis vežioti keleivių nepanoro Klaipėdoje šiemet naktimis autobusai nekursuos, nors ir buvo planuota. Ge rus ketinimus su žlugdė tai, jog nė vienas vežėjas ne panoro teikti šios paslaugos.
v.spuryte@kl.lt
Sodininkai: autobusai tarp uostamiesčio ir aplink jį esančių sodų bendrijų populiarūs nuo ankstyvo pava
sario iki vėlyvo rudens.
mas dar nepriimtas. Tačiau reikia įvertinti tai, kad jei iš naujo skelb tume konkursą, pasiūlymų patei kimo terminas yra 30 dienų. Fak tiškai vežėjas galėtų pradėti dirbti rugsėjo 15 dieną, o naktinis marš rutas numatytas tik iki rugsėjo 30 dienos. Vargu ar kas nors dėl dviejų savaičių vargintųsi pateik ti pasiūlymą“, – logika vadovavo si G.Neniškis. Kiti du pasiūlymai artimiau siu metu bus įvertinti ir, jei ati
Redakcijos archyvo nuotr.
Numatoma, kad au tobusai į „Aisę“ ir Šernus pradės kur suoti nuo lapkričio. tiks visus keliamus reikalavimus, su vežėjais bus pasirašytos penke rių metų sutartys. Numatoma, kad autobusai į „Aisę“ ir Šernus pradės kursuoti nuo lapkričio.
Jie keleivius veš visus metus, tač iau, ats iž velg iant į sezon ą, skirsis reisų skaičius ir autobu sų dydis. „Jei pasiūlymai neatitiks keliamų reikalavimų ir juos reikės atmesti, konkursą skelbsime iš naujo, nes vežėją vis tiek reikia išrinkti“, – aiškino G.Neniškis. Pagrindinis pergalę konkurse le miantis rodiklis – vežėjo pasiūly tas vieno nuvažiuoto kilometro įkainis.
l.bieliauskaite@kl.lt
Ties Mumlaukio ežeru verdantys darbai patraukė ir klaipėdiečių dė mesį. Žmonės nuogąstauja, jog iš teritorijos gabenamu dumblu bus užterštos uostamiesčio gatvės.
Klaipėdos savivaldybės Mies to tvarkymo skyriaus vedėja Ire na Šakalienė pripažino, jog šiuos darbus organizuojanti įmonė pri valo užtikrinti švarą. „Praėjusią savaitę su rangovais turėjome pasitarimą, ir jie apie tai buvo įspėti“, – aiškino pašne kovė. Iš šiaurinėje miesto dalyje esančio Mumlaukio ežero dumb las vežamas nuo praėjusios savai
tės, tačiau, pasak Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos, miestiečių nusi skundimų dėl netvarkos tuomet nesulaukta. „Buvome ir patys nuvažiavę, tikrai buvo valomasi“, – teigė pa šnekovė. Transporto paslaugas teikiančios bendrovės „Kelveda“ gamybos di rektorius Juozas Motiejauskas pa tikino, jog švarai palaikyti samdo ma speciali šlavimo mašina. „Stengiamės visada operatyviai reaguoti ir purvo ant kelio tikrai nepaliekame. Kažkokio specia laus grafiko nėra, tiesiog reaguo jame pagal situaciją. Tad vie ną dieną gali tekti valyti penkis, o kitą dieną – šešis kartus. Dau giau nešvarumų atsiranda tada,
Kavinės. Socialinės iniciatyvos „Drau gišk i maž yl iams restoranai“ iniciato riai įsitikino, jog pajūrio kurortuose tė vus su mažyliais yra pasiruošę priimti vos kelios kavinės bei barai. Iš kelioli kos per pastarąjį mėnesį prie projekto prisijungusių maitinimo įstaig ų esan čias pajūryje gal ima suskaičiuot i ant vienos rankos piršt ų. Šiuose restora nuose tėvai gal i patog iai privaž iuo ti prie stalo su vež imėl iu, perv yst yt i kūdik į, jį pasodinti vaik iškoje kėdutė je, išsirinkti patiekalą iš vaik iško me niu. Restoranai taip pat siūlo pramo gas, skirtas vaikams. Draug išk iausias maž yl iams kurortas pasirodė esant i Juodkrantė. Mirtys. Vakar Civ il inės metr ikacijos ir reg istracijos skyr iuje užreg istr uo tos 5 klaipėd iečių mirt ys. Mirė Vasi lij Žerebcov (g. 1927 m.), Edita Lėpienė (g. 1928 m.), Vasilij Solavjov (g. 1955 m.), Rimantas Grigutis (g. 1962 m.), Marty nas Gudait is (g. 1990 m.). Pirmad ien į užreg istruotos 5 klaipėdiečių mirtys. Mirė Alg irdas Jonas Januška (g. 1936 m.), Stasys Rimk us (g. 1938 m.), Irena Šor ienė (g. 1947 m.), Jan ina Neiman tienė (g. 1956 m.), Rita Žaltausk ienė (g. 1959 m.).
Ežero dumblas taškosi gatvėse Lina Bieliauskaitė
Reng in iai. Šiand ien pras ideda pir mieji Jūros šventės reng in iai. 10 val. iš Teatro aikštės reng iamos senov i nių automobil ių išlydėt uvės į žyg į per Lietuvą „Kviečiame į Jūros šven tės karalystę“. 16 val. Klaipėdos apskri ties viešojoje I.Simonaitytės bibl iote koje bus atidaryta paroda iš Lietuvos jūr ų muz iejaus rink in io „Ten, kur jū ros bangos...“ Mokesčiai. Klaipėdos apskrities vals tybinė mokesčių inspekcija išaišk ino atvejį, kai nek ilnojamojo turto bend rovė pardavė but us ir kitas patalpas Palangoje, tačiau pirk imo-pardavimo sutarčių nesudarė, o patalpas ir toliau apskaitė kaip savo nuosavybę. Bend rovė nuslėpė gavusi beveik 0,5 mln. li tų nekilnojamojo turto pardavimo pa jamų, tok iu būdu vengdama padeng ti įsiskolinimus kreditoriams, tarp ku rių – ir valstybė. Bendrovė papildomai deklaravo gautas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas ir per 85 tūkst. li tų pridėtinės vertės mokesčio.
Virginija Spurytė
Vakar baigėsi viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transpor tas“ konkursas išrinkti vežėjus, kurie keleivius vežtų maršrutais „Akropolis“–sodų bendrija „Ai sė“, „Autobusų stotis–Šernai“ ir penktadienio bei šeštadienio nak timis kursuotų Klaipėdoje nuo va dinamojo Miško kvartalo iki pieti nės miesto dalies. „Konkursas buvo toks populia rus, kad sulaukėme net dviejų pa siūlymų“, – ironizavo „Klaipėdos keleivinio transporto“ direktorius Gintaras Neniškis. Vienas vežėjas pateikė pasiūlymą aptarnauti maršrutą „Akropolis“– SB „Aisė“, kitas – „Autobusų sto tis–Šernai“. „Tai reiškia, jog naktinio auto buso maršruto šiemet Klaipėdoje nebus. Aišku, galutinis sprendi
Dienos telegrafas
Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Vytautas Gureck is, Vasilij Solavjov. Joniškės kapinės. Šiand ien laidoja ma Irena Šorienė. Įsipareigojimai: gabenant dumblą tarša neišvengiama, tačiau paslau
Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 9 moterys. Gimė 4 mergaitės ir 5 berniukai.
kai šlapia. Tačiau tokiu atveju ne retai net stabdome darbus, kad purvas nebūtų nešamas ant ke lio“, – aiškino subrangovų atsto vas. Anot I.Šakalienės, jei viskas
Greitoj i. Vakar iki 17 val. greitosios pagalb os med ikai sulaukė apie 60 išk viet imų. Klaip ėd ieč iai skundės i kraujotakos, širdies ritmo sutrikimais, pilvo skausmais.
gų teikėjai tikina darantys viską, kad aplinkinė teritorija būtų kuo sku biau sutvarkyta. Vytauto Liaudanskio nuotr.
vyks sklandžiai, dumblą iš Mum laukio planuojama išvežti per šią savaitę. Esą darbai šiek tiek vėla vo, nes lietaus praskiesta masė ga benti buvo per skysta.
4
TRečiAdienis, liepos 24, 2013
miestas
Herbo konkursas – mįslė 1
Kiekvienai seniūnijai – po 10 tūkst. litų. Pinigai bus skirti už simbolikos sukūri mą ir vėliavos, herbo bei antspau do gamybą. Klaipėdos rajone yra 11 seniūni jų. Kai kurios herbus turėjo jau iš anksčiau. Kaip ir kitose seniūnijose, taip ir Kretingalėje, buvo paskelbtas her bo sukūrimo konkursas, kuriam savo pasiūlymus pateikė tiek mė gėjai, tiek profesionalai. Tarp jų savo projektą pateikė ir klaipėdietis dizaineris Kęstu tis Mickevičius – ne naujokas šio je srityje. Jis buvo ir vienas Klaipė dos herbo atnaujinimo autorių. „Istorikai išdėstė fabulą, ir aš nupiešiau kryžkelę, ten baigia si Akmena ir prasideda Danė. To dėl miestelio herbo skydas tarsi iš trijų dalių, kurių vienoje yra stili zuota bažnyčia, o apačioje – tarsi dvi skirtingos gyvenvietės“, – pa sakojo K.Mickevičius. Projekte iš kraštų herbą laiko sti lizuotos lapės, nes esą šalia Kre tingalės yra Lapkalnis. Pasak au toriaus, lapės – įprastas gyvūnas heraldikoje, simbolizuoja gudru mą, priduoda žaismingumo. „Juo mažesnis miestelis, tuo so lidžiau turėtų atrodyti herbas. O senų, didelių miestų herbai pa prastai būna kuklesni. Kodėl komi sija nepriėmė mano varianto, neži nau“, – teigė klaipėdietis. Komisijos narys gali dalyvauti?
Konkurso dalyvius nustebino, kad nė vienas jų pasiūlytas projek tas netiko, o laimėtoju pripažintas Valstybinės heraldikos komisijos nario dizainerio Arvydo Každai lio darbas. Dienraščiui Heraldikos komisi jos narys patvirtino, kad tikrai pa rengė Kretingalės herbo projektą. Nors A.Každailis yra Valstybinės heraldikos komisijos narys, tačiau pagal įstatymus esą jis gali kurti ir pateikti savo darbus, bet nega li dalyvauti savo darbo svarstyme ir balsavime. „Aš nežinau, ar seniūnijoje buvo skelbtas konkursas iki manęs. Man buvo pasiūlyta sukurti herbą ir aš pateikiau maždaug 12 įvairių pa siūlymų“, – tvirtino A.Každailis. „Jeigu jau vyko konkursas, kaip ne jo dalyvis gali jame dalyvauti? Jeigu tie pasiūlyti darbai buvo to kie blogi Heraldikos komisijai, gal reikėjo pateikti tik simbolius, kad toliau dirbtų profesionalai?“ –
svarstė nenorėjęs viešintis vienas konkurso dalyvis. Nerimą esą kelia neskaidrumas, ypač kai sprendimas yra nuleidžia mas iš viršaus ir nesitariama su bendruomene. Teigiama, kad taip laužomi savivaldos pagrindai. „Juk čia ne viduramžiai, kai her bus vietovėms suteikdavo valdo vas“, – priminė pašnekovas.
Dainius Elertas Istor ikas
P
Nematė ar nenorėjo matyti?
Viena herbo konkurso organiza torių Kretingalės seniūno padė jėja Danguolė Urbienė negalėjo paaiškinti, kaip oficialiai pasibai gus konkursui jame atsirado dar vienas dalyvis – Valstybinės he raldikos komisijos narys A.Kaž dailis. „Mums jį rekomendavo Heral dikos komisija. Kreipėmės į ją, kas galėtų pateikti herbo eskizus, ir vienas iš jų buvo A.Každailis. O dėl K.Mickevičiaus darbo nežinau, gal jis kitiems kažką kūrė? Tų her
Edmundas Antanas Rimša:
Mes svarstėme vie nintelį dalyką, ku ris buvo sutartas. Ir buvo patvirtintas A.Každailio varian tas, bet kaip visada su Klaipėdos rajonu yra problemų.
bų versijų buvo pateikta labai daug. Tiesa, K.Mickevičiaus darbą patei kėme Heraldikos komisijai, bet jis netiko“, – prisiminė D.Urbienė. O Valstybinės heraldikos komi sijos pirmininkas Edmundas Anta nas Rimša tikino nieko nežinantis apie jokį K.Mickevičiaus projektą. „Nesu girdėjęs. Su lapėmis? Aš nesu matęs, ką jūs man sakote, ko aš nesu matęs. Mes svarstėme vienintelį dalyką, kuris buvo su tartas. Ir buvo patvirtintas A.Kaž
Komentaras
Nepaaiškino: kodėl Valstybinei heraldikos komisijai neįtiko K.Micke
vičiaus darbas, pačiam autoriui liko paslaptis.
Vytauto Petriko nuotr.
Kretingalės vardo istorija Kretingalės pirmasis pavadinimas su sijęs su žodžiu „Kretinga“. Kretingalė – vėlyvas pavadinimas, atsiradęs tik po 1923 m. Iki tol miestelis buvo žinomas kaip Kretinga.
Chodkevičiai perkėlė savo centrą – tai vėlyvoji Kretinga, vadinta lietuviškąja, žemaitiškąja arba rusiškąja Kretinga.
XVI a. susiduriama su ne vienos Kre tingos reišk in iu. Lietuv iškoje pusėje buvo senoji Kret inga, kur i tapo Kre tingsodžiu. Kitoje upės pusėje didikai
XX a. pradžioje V.Kalvaičio sudaryta me žodynėlyje dabart inė Kret ingalė vadinama būtent Kretinga, o dabarti nė vadinama rusų Kretinga.
Kretingalės vietoje Ordino laikais būta net trijų Kretingų – Kretinga, Kretinga Kažkada gyvavo Kretingos pilies apy prie kelio ir Kretinga prie upės. garda, kurią sudarė ne viena pilis. Tos gyvenvietės laikui bėgant susilie XIII a. kovų metu dalis tos apygardos jo į vieną. Pastačius bažnyčią, jas su atsidūrė Žemaitijos pusėje, o kita dalis jungė parapija. Ji vadinta prūsiškąja, liko Vokiečių ordino teritorijoje. bajoriškąja Kretinga.
dailio variantas, bet kaip visada su Klaipėdos rajonu yra problemų“, – piktinosi E.A.Rimša. Pasak Heraldikos komisijos pir mininko, niekas naujojo herbo va rianto kol kas nepatvirtino. Bet jis komisijoje esą jau apsvarstytas. Ta čiau teigiama, kad negali jo teik ti Prezidentei, kol nėra Klaipėdos rajono savivaldybės administraci jos pritarimo. „Mes jau sutinkame, kad Kretin galės herbas būtų raudonas tiltas su trimis ietigaliais sidabriniame skyde. Vėliava, herbas ir antspau das turi būti pagaminti iki me tų pabaigos, nes tam finansavimas numatytas šiems metams“, – tvir tino D.Urbienė.
Kas gamins Kretingalės herbą, vėliavą ir antspaudą, dar neaišku. Kokia dalis iš tų 10 tūkst. litų ski riama paties herbo projektui, atsa kyti niekas negalėjo. Simboliai su svastikomis
Kretingalės herbo kūrėjas A.Kaž dailis pradžioje siūlė variantus, ku riuose nupiešti ietigaliai su runo mis ir stilizuotomis svastikomis, tačiau jų atsisakyta. „Tie ženklai tikrai neprime na hakenkreuz’o (nacių naudotas svastikos variantas – A.D.). Šitos svastikos – europietiškas ir pasau linės atminties simbolis, kaip ir še šialapė žvaigždutė mūsų verpstė se“, – tikino A.Každailis.
aradoksalu, bet iet igal is su ident išk ais ženkl ais buvo rastas Vok iet ijoje, Branden burgo žemėje. Labai toli nuo mūsų apyl ink ių. Kita vert us, svast i kos simbol ika labai primena nacio nalsocial ist ų. Būtent svast ikos lenk tais galais buvo naudojamos nacių valdytame Klaipėdos krašte. Vis dėlto herbai – svarbus dalykas, ypač mies tel iams, nes herald ikos simbol ika at spind i miestel io tapat ybę. Liet uvoje susik lostė tok ia trad icija, kad naudo jam i istor in iai herbai arba kur iam i nauji tiems miestel iams, kur ie jų ne turėjo. Tada kreipiamas dėmesys į miestel io istor iją, praeit į, kraštovaiz dį arba tai, kuo miestel is išsiskir ia iš kitų. Herbas atspindi siek į įteisinti sa vivaldą, kad ir maž iausia forma. Natū ralu, kad į jo kūrimą turi būti įtraukta bendruomenė. Suprantama, ten nėra pakankamai žmon ių, kur ie išmany tų herald ikos subtilybes. Herbas nė ra paprastas ženklas, jam neužtenka vien dizaino sprend imų. Kret ingalės sen iūn ija paskelbė konk ursą, atsil ie pė moksleiv iai, vietos mok ytojai ir dizainer iai. Tie darbai buvo atr inkt i. Keletas konkurso dalyvių kreipėsi į is torikus ir paprašė pakomentuoti Kre tingalės istor iją. Po šio pokalbio tapo aišku, kad konkurso dalyviai neturėjo išeit ies poz icijų, nes nebuvo pareng ta istorinė pažyma. Konkurso rezulta tas tai ir rodo. Pernelyg laisvai viskas buvo interpretuojama. Tačiau pirmo jo konkurso etapo darbuose pateikta daug ybė simbol ių, su kur iais galėt ų tol iau dirbt i žmonės, išmanantys he rald iką. Ir bendr uomenė vėl iau galė tų pasirinkti. Tiesa, kai kurie simboliai buvo labai tiesmuk i, ir vargu ar jie tik tų. Pavyzd žiui, kiaulė. Šio gyv ūno he rald ikoje iš viso nėra, yra tik šernas. Tačiau kriterijų, kuriais vadovaujantis buvo atrinkti darbai, nebuvo. Natūra lu, kad Valstybinę heraldikos komisi ją tie darbai nustebino. Tačiau buvo ir vertų dėmesio pasiūlymų. Kodėl pati kom isija patvirt ino vieno iš savo na rių darbą, neaišku.
Dizainerio teigimu, jis tuos sim bolius perpiešė iš „Kuršių archeo logijos“. Tačiau po ilgų svarstymų esą pasirodė, kad ietigalių piešinys per daug sudėtingas, per daug rea listinis, todėl pasirinktas papras tesnis variantas.
5
TREČIADIENIS, LIEPOS 24, 2013
miestas
„Meridianas“ sugrįš tik rudenį 1
Simboliai: karališką Jūros šventės temą šiais metais iliustruos naujos A.Klemencovo kompozicijos.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Šventėje – karališka programa Virš Klaipėdos miesto rotušės suple vėsuosianti vėliava šį penktadienį pa skelbs 54-osios Jūros šventės pradžią, įsupsiančią į karališkų renginių sūkurį.
Evelina Zenkutė e.zenkute@kl.lt
Skulptūros leis žaisti
Šiais metais pagrindiniais šven tės meniniais akcentais taps dvi Jūros šventės dailininko Anatoli jaus Klemencovo sukurtos skulp tūrinės kompozicijos „Karūna“ ir „Muzikinis vežimas“, įsikursian čios Atgimimo aikštėje ir Tiltų bei Turgaus gatvių sankryžoje. Atg im im o aikšt ėje nuo pat penktadienio ryto dalyvių žvilgs nius trauks įspūdinga 8 m aukščio karūna. Prie jos bus įkurta foto menininkų laboratorija, leisianti įsiamžinti Jūros šventės karalys tės simbolio fone. Savaitgalį prie karūnos aikš tėje vyks įvairūs renginiai – nuo teatralizuoto projekto, skirto ka ralienei Luizei atminti, iki Simo no Donskovo koncerto bei tris dienas aikštę užliesiančių šokių. Ne ką mažiau įspūdingas meni nis akcentas Jūros šventės daly vių laukia ir Tiltų bei Turgaus gat vės sankryžoje. Čia penktadienį 16 val. bus pristatytas „Muzikinis vežimas“. Interakt yv ios skulpt ūr in ės kompozicijos viduje stovės piani nas, kuriuo pagroti galės ir mies tiečiai. Be to, „Muz ik in is vež im as“ spjaudys vandenį ir pūs dūmus. Aplink A.Klemencovo kūrinį įsi kurs pantomimos teatro „A“ akto rius Aleksas Mažonas ir jo koman da bei pianistas Marijus Kučikas. Kitais miesto papuošimais rū pinsis Jūros šventės organizatoriai – pagal A.Klemencovo sukurtą fir minį stilių senamiesčio gatvėse su plevėsuos karališkos stilistikos vė liavos.
Karališka programa – visiems
Vieš os ios įstaigos „Klaip ėd os šventės“ kūrybos vadovė Dalia Grikšaitė pasakojo, kad 54-ąjį kar tą uostamiestį užliesiantis renginių potvynis šiais metais išsiskiria sa vo tema – Jūros šventės karalyste. „Karališkoji miesto praeitis dar nėra gerai žinoma visuomenėje, kaip norėtųsi. Be to, uostamiestyje, kaip jūriniame mieste, gausu pasakų ir le
Norinčiųjų su gėlėmis plaukti į jūrą ir da lyvauti ceremonijo je laivai lauks nuo 10 iki 10 val. 45 min. prie Kruizinių laivų termi nalo krantinių.
gendų, kuriose vyrauja karališki per sonažai bei simboliai – nuo Perkūno ir Jūratės iki gintarinės pilies ar ka rūnos“, – sakė D.Grikšaitė. Pasak jos, sunku pasakyti, kuris Jūros šventės renginys yra pagrin dinis, nes šventės dalyvių yra tiek daug, jog kiekvienam iš jų artimi skirtingi dalykai. „Manau, kad jūrininkams širdį turėtų paglostyti jūrinės iškilmės, penktadieninė teatralizuota eise na ar žuvusių kolegų pagerbimo ce remonija jūroje. Pramogaujantiems rekomenduojama apsilankyti di džiuosiuose koncertuose. Žmonėms, ieškantiems turinio, įspūdį turėtų padaryti Klaipėdos valstybinio mu zikinio teatro ar Klaipėdos koncertų salės projektai“, – sakė „Klaipėdos šventės“ kūrybos vadovė.
Tradicijos ir naujovės
Bene labiausiai intriguojantys pro jektai Jūros šventės dalyvių laukia pirmąją renginių maratono dieną, kai Teatro aikštėje Klaipėdos vals tybinio muzikinio teatro orkest ras atliks kompozitoriaus Riman to Giedraičio sukurtą simfoninę siuitą, skirtą Maiklui Džeksonui, o Kruizinių laivų terminale atlikėjas Mantas – grupės „Queen“ dainas. Pirmojo Jūros šventės vakaro kul minacija taps Kruizinių laivų termi nale įvyksiantis JAV grupės „Tor tured Soul“ koncertas, o šeštadienį klaipėdiečius ir miesto svečius už degs Karibų muzikos grupė „Trafas si“ iš Olandijos, kuri šventės svečius palydės į įspūdingą fejerverką. Simbolišku marinistiniu šventės akcentu taps šeštadienio renginiai: jau tradicija tampantis senųjų laivų paradas Danės upe „Dangės floti lė“, kapitono Liudviko Stulpino pagerbimas Smiltynės kapinaitėse bei žuvusio laivo „Linkuva“ įgulos pagerbimas Skulptūrų parke. Bene labiausiai Jūros šventės or ganizatoriai akcentuoja šeštadienį Baltijos jūroje 12 val. įvyksiančią žuvusių jūroje pagerbimo cere moniją. Norinčiųjų su gėlėmis plauk ti į jūrą ir dalyvauti ceremonijo je laivai lauks nuo 10 iki 10 val. 45 min. prie Kruizinių laivų termina lo krantinių. Laukiama pusės milijono žmonių
Vieš os ios įstaigos „Klaip ėd os šventės“ direktorius Romandas Žiubrys mano, kad šiais metais tri jų dienų karališkame maratone tu rėtų apsilankyti apie pusė milijono žmonių. Be meninės šventės pro gramos, juos visada dar vilioja iš skirtinai didelė mugė. Kaip teigė organizatoriai, iki Jū ros šventės pradžios likus vos ke lioms dienoms, joje beveik visos vietos jau išgraibstytos. Danės gatvėje nuo buvusio TEO pastato iki Šiaurinio rago išsidės čiusioje mugėje bus įrengtos 685 prekybos vietos. Jūros šventės biudžetas šiais me tais siekia 900 tūkst. Lt.
Šio fondo savininkais pernai rudenį tapo Klai pėdos verslininkai Aloyzas Kuz marskis ir Aidas Kaveckis. Jie pe rėmė fondo teises ir pareigas, o sykiu ir jo turtą – burlaivį „Meri dianas“. Pernai lapkritį laivas buvo iš temptas remontuoti. „Tad a niekas než in ojo, kok ia jo tikroji būklė. Ir kai jau doke paaiškėjo, jog reikės keisti beveik visas konstrukcijas, laivo savi ninkai siekė, kad remontas bū tų baigtas iki Jūros šventės. Kai ji artėjo, net imta mąstyti, kaip lai vo grįžimą integruoti į renginių programą. Tačiau kuo labiau ar tėjo šventė, tuo aiškiau buvo, kad iki jos laivo sugrąžinti į Danę ne pavyks“, – atvirai kalbėjo G.Gu davičius. Laivą remontuojantys specialis tai pateikė realų darbų grafiką, ku riame buvo numatyta, jog „Meri diano“ korpuso atstatymo darbus galima baigti iki rugsėjo. „Didelė dalis darbų jau padaryta, trūksta nedaug, tačiau dabar tikrai ne ta stadija, kad laivą būtų galima rodyti visuomenei. Geriau vėliau, bet viską padaryti kokybiškai“, – pabrėžė pašnekovas. „Meridiano“ savininkai šian dien uostamiesčio valdžios atsto vus kviečia susipažinti, kaip vyksta remonto darbai. Taip siekiama įro
dyti, jog barkentina į įprastą vietą planuotu laiku negrįš dėl objekty vių priežasčių. „Nors korpuso atstatymo darbų pabaiga ir nukelta, tai nereiškia, jog darbininkams bus leista atsipalai duoti. Jie turės dirbti kokybiškai ir sparčiai, kad suspėtų iki rugsė jo. Vienareikšmiškai „Meridianas“ į vietą turi būti partemptas iki tol, kol prasidės Pilies tilto remontas ir
Gediminas Gudavičius:
Didelė dalis darbų jau padaryta, trūksta nedaug, tačiau dabar tikrai ne ta stadija, kad laivą būtų galima rodyti visuomenei.
jo nebebus galima kelti“, – patiki no G.Gudavičius. Nors laivas Danės krantinę vėl puoš nuo rugs ėjo, jis dar ne bus baigtas remontuoti – iki ki tų metų vasaros vyks vidaus re monto darbai. Num atom a, kad „Meridiane“ žmonės galės pra dėti lankytis nuo kitų metų bir želio ar liepos. Skaičiuojama, jog barkentinos remontas kainuos 6–7 mln. litų.
Vaizdas: „Meridiano“ krantinė per šią Jūros šventę bus tuščia, nes bur
laivio nespėta suremontuoti.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
6
TRečiAdienis, liepos 24, 2013
nuomonės
Neribota laisvė ir grėsmės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Aukštuomenei taupyti nevalia
Saulius Tvirbutas
K
onstitucinis Teismas paskel bė, kad per krizę buvo netei sėt ai nurėžtos algos dau giausia užd irbant iems vals tybės tarnautojams, tarp jų ir teisėjams. Ginčyt i teismo sprend imų neval ia, bet nori nenori kyla klausimas, kodėl sunk mečiu vieniems sumažinti pajamas yra normalu, o kit iems – tai jau pasikėsin i mas į Konstituciją? Teisėjai aiškina, kad sumaž inus aukš tos kategorijos valdininkų koeficientus ir priedus pažeistos atlyginimų propor cijos, t. y. sudėtingą darbą dirbančių vals tybės tarnautojų pajamos buvo priartin tos prie žemesnės kvalifikacijos asme nų atlyginimų. Šiuo metu Aukščiausiojo Teismo teisėjai į rankas per mėnesį gau na 6,4 tūkst., apygardų – 5,69 tūkst., apy linkių – 4,5 tūkst. litų. Teismuose dirban tys kiti valstybės tarnautojai gauna apie 2 tūkst. litų, o pagal darbo sutartis įdar binti buhalteriai, informatikai, raštinių
Nebent norime būti ša lis, kur klesti aukštuo menė, o jai nugaras len kia baudžiauninkai. specialistai – vos daugiau nei tūkstantį. Taigi skirtumai tarp teisėjų ir kitų teismo darbuotojų nėra tokie maži. Kitose iš biu džeto finansuojamose aukštos kategori jos pareigybėse taip pat nepastebima di delio skurdo ar dramatiško priartėjimo prie žemesniųjų tarnautojų sluoksnio. Jų algos gerokai pranoksta ir vidutinį šalies uždarbį. 2009 m. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad valdininkams per kri zę galima mažinti tik bazinį algų dydį. To kiu atveju proporcingai mažėtų ir biblio tekininkų, ugniagesių, policininkų algos. Jų pajamos ir iki sunkmečio buvo apgai lėtinos. Ar dabartinis Konstitucinio Teis mo sprendimas reiškia, kad jų viltys gau ti didesnį atlygį nukeliamos į tolimą atei tį? Juk jei padidės algos jiems, vėl bus pa žeistos tos šventosios proporcijos. O tada teks dar daugiau kelti atlyginimą aukštie siems valdininkams. Lietuvos biudžetas to nepatemps, nebent norėtume sulauk ti graikų likimo. Apskritai kyla klausimas, ar tokia Konstitucija, kuri užklupus sunk mečiui neleidžia taupymo naštos perkel ti daugiau uždirbantiems ir taip apsaugo ti labiausiai pažeidžiamus žmones, yra naudinga šaliai? Gal tada verta pagalvo ti apie jos tobulinimą. Nebent norime bū ti šalis, kur klesti aukštuomenė, o jai nu garas lenkia baudžiauninkai.
I
š esmės pasikeitė gyvenimas, – įgijome neribotą laisvę ir spar čiai žengiame į šviesesnį gyve nimą. Bet ar jis visiems šviesus? Tie, kurie sugebėjo, susikūrė materia linę bazę, savą verslą, kitiems, sa koma, viską aitvarai sunešė. Tačiau daugelis tautiečių gyvena prie skur do ribos ir kol kas nemato gyvenimo pagerėjimo. Daug žydinčio jaunimo palieka šalį ir išvyksta laimės ieškoti plačiame pasaulyje, o pas mus plinta nebūtos socialinės bėdos – narkoti kai, įvairios seksualinės pakraipos. Vyresnio amžiaus žmonės negir dėjo niekada tokių žodžių, kuriuos dabar gali išgirsti kiekvieną mielą dieną: homoseksualai, heterosek sualai, biseksualai, pedofil ai, ir to kių, kuriuos girdi, bet pavadinimo neįmanoma ištarti. Neturėdamas aiškesnio suprati mo apie šiuos seksualinius nukry pimus, bibliotekoje gavau knygą „Seksologija“ ir nutariau pasiskaitęs suvokti plintančių žodžių prasmę ir kitos seksualinės pakraipos gyveni mo ypatumus. Skaitant minėtą kny gą, sunku buvo patikėti, kad jau nuo senų laikų buvo gyvi visi knygoje paminėti seksualiniai nukrypimai – vien retai pasitaikančių nukrypi mų suskaičiavau 17 ar 18 pavadini mų, pradedant kleptomanija, piro manija, zoofilija (šie žodžiai mums pažįstami) ir baigiant – gerontofil ija (potraukis seniems asmenims), ne krofilija (lavonams), akrotomofilija (žmonėms, netekusiems galūnių). Daugumą kitų retai pasitaikančių nukrypimų praleidžiu ir neaiškinu nukrypimus nusakančios prasmės. Kas norės, gali susirasti seksualinė je enciklopedijoje ar paskaitęs kny gą „Seksologija“. Plačiau noriu apsistoti aptarda mas pedofilus ir homoseksualus bei jiems artimas grupes. Pedofilai turi lytinį potraukį mažiems vaikams – berniukams ir mergaitėms, įvairiais būdais įsiteikdami šiems jie tvirkina juos ir tenkina savo geidulius. Pedo filijos skandalas plačiai nuskambė jo Garliavoje ir Kauno mieste, iš šio atvejo žmonės gavo nemažai infor macijos apie šį liguistą seksualinį iš krypimą. Tai perspėjimas tėvams, kad pri valoma saugoti savo vaikus – stebėti jų draugus, atžaloms pataikaujančius suaugusius asmenis ir laiku užkirsti kelią galimiems nepadoriems žaidi mams, apsaugoti vaikus nuo galimo bendravimo su tokiais piliečiais. Plačiausiai šaknis įleidęs yra ho moseksualizmas ir biseksualizmas. Faktiškai tai labai artimi, mažai kuo besiskiriantys seksualiniai nukrypi mai. Visus juos lytiškai traukia tos pačios lyties asmenys. Vieni homo seksualai tenkinasi su atsitiktiniais partneriais, kiti pamilsta vienas ki tą ir atskirai negali gyventi. Jų visų seksualinis bendravimas – įvairio
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Pradžiugino tvarka Neringoje
Taktika: didelį šurmulį šalyje sukėlusios seksualinės mažumos ir to
liau siekia didesnio dėmesio sau bei savo gyvenimo būdui.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
mis, kartais net šlykščiomis formo mis, vienas kito lytinių organų dir ginimas, kol pasiekiama seksualinė aistra ir geidulių patenkinimas. Pui ki terpė šiems iškrypimams atsirasti yra internatas, kalėjimai, kariuome nė, laivynas. Homoseksualai, kaip ir pedofil ai, dažnai bando užmegz ti lytinius santykius su mažame čiais vaikais ir paaugliais, kuriuos įtraukus į šiuos žaidimus, pastarieji tampa homoseksualais ir patys ieško vaikų, paauglių savo lytiniams no rams tenkinti. Atsiranda amžinas ratas – pirma aš, o po to – tu. Kad to neatsitiktų, tėvai turi stebėti vaikus, kontro liuoti jų draugystę, polinkius, gebė ti jiems paaiškinti seksualinio bend ravimo prasmę, apsaugoti juos nuo galimų klaidų ir, kol ne vėlu, gelbė ti jų dvasinį gyvenimą, nepažeis tą moralę.
Mes visi turime su kurti tokią vaikų auklėjimo sistemą, kuri neleistų plisti nenatūralioms sek sualinėms tradici joms. Naudodamiesi demokratija, as mens privatumo teisėmis, homo seksualai savo atkaklumu priver tė daugybę demokratinių valstybių pripažinti save kaip kitos seksuali nės orientacijos atstovus, normalius asmenis. Kai kurios šalys jau įteisino tos pačios lyties asmenų santuokas. Valstybių vyriausybės atakuoja mos, kad būtų leista homoseksua lioms šeimoms įsivaikinti ir auginti vaikus, jų šeimas prilyginti tradici nėms šeimoms ir užtikrinti vieno das socialines garantijas. Homoseksualų eitynės plinta iš Vakarų į šiaurės rytuose esančias šalis kartu su demokratijos pliti mu. Homoseksualų eitynės – tai ne tik demonstravimas, atstovų gausu mo parodymas, bet ir agitacija kitų žmonių atžvilgiu, kad seksualinio bendravimo pasirinkimas yra kiek
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
397 728
telefonas@kl.lt
vieno asmeninis reikalas, lyg ir sa koma: junkitės prie mūsų. Tokiai viešai agitacijai prieštarau ja tradicinės orientacijos asmenys, bažnyčia, valstybinės institucijos, nesuteikdamos teisės organizuo ti masines homoseksualų eitynes prestižinėmis miestų gatvėmis. Didėjant homoseksualų skaičiui, mažėja tradicinių santuokų, vaikų gimstamumas, mažėja šalies gy ventojų skaičius. Įvertinus ir tai, kad daug jaunimo emigruoja į kitas pa saulio valstybes, mažose tautose ga li ypač sumažėti gyventojų skaičius ir tokios šalys gali tapti senelių glo bos namais. Siekiant mažinti homoseksua lų skaičių, didinti vaikų gimsta mumą, mes visi – tėvai, visuome nė, mokyklos, bažnyčia, valstybė – turime sukurti tokią vaikų auk lėjimo sistemą, kuri neleistų plisti nenatūralioms seksualinėms tradi cijoms – išaiškintų vaikams netra dicinių seksualinių santykių povei kį žmogaus moralei bei jo dvasinam gyvenimui. Tik normali šeima yra Tautos pagrindas. Pabandžiau įsivaizduoti homo seksualių „šeimų“ gyvenimą. Ma nau, kad paprasčiau gyventi kartu dviem moterims. Žymiai sudėtin gesnis gyvenimas vyriškose „šei mose“ – nėra bendrų siekių, šeimos rūpesčių, belieka – kasdieniai buiti niai reikalai, pasidalijimas pareigo mis ir seksualinio bendravimo aki mirkos. Laikui bėgant, aistra silpsta ir partneriai, mano supratimu, pa junta, kad ne tuo keliu buvo einama – senatvė be šeimos, vaikų, – vel tui praleistas gyvenimas. Gal tai pa junta ne visi, bet esu tikras, kad tam tikra dalis nusenusių homoseksua lų skaudžiai išgyvena dėl nevykusiai pasirinkto gyvenimo kelio. Baigiant reikia pasakyti, kad ho moseksualai šiuo metu pasieks visus savo tikslus. Mūsų tikslas – doro vės įdiegimas vaikams, kad mažėtų ir nyktų netradiciniai lytiniai san tykiai, augtų ir tvirtėtų tradicinės santuokos, kad tvirtėtų mūsų tau tos gyventojų moralė ir dvasinis gy venimas. Bronius Guzaitis, inžinierius, pensininkas
Teko pabuvoti Neringoje, kur pa starąjį kartą lankėmės dar tarybi niais metais. Išties vaizdas pritren kiantis. Mums, čia buvusiems filmo „Mažoji išpažintis“ laikais, dabar susidarė neįtikėtinas įspūdis. Net neįtarėme, kad taip bus sutvarkyta Juodkrantė ir Nida. Apsilankę čia supratome, kodėl čia taip veržia si užsieniečiai. Jie nori ne tik pa sigrožėti gamta, bet ir pasidžiaug ti puikiais kurortiniais miesteliais, kur karaliauja darna ir ramybė. Ma nytum, jog esi kur nors Vakarų Eu ropoje, o ne Lietuvoje, taip puikiai čia viskas tvarkoma. Vilniečių šeima
Tegyvuoja šventė!
Šį savaitgalį prasideda didžiausias Klaipėdos miesto renginys – Jū ros šventė! Jau 54-ąjį kartą į mū sų mylimą miestą sugužės žmo nės iš visos Lietuvos. Šia proga noriu palinkėti miesto viešosios tvarkos pareigūnams susitvarky ti su savo užduotimis: užtikrin ti tvarką mieste, drausminti vie šosios tvarkos pažeidėjus. Svarbu, kad šventės nuotaikos nedrumstų nelaimingi atsitikimai ir neblaivūs asmenys. Tikiu, kad šventės nuo taiką kels spalvinga renginių mo zaika ir geras oras, o miesto svečiai liks susižavėję šia švente. Antanas
Padavėja – kaip iš dangaus iškritusi
Nustebino kai kurių viešojo mai tinimo įstaigų darbas. Susidariau įspūdį, kad vasaros sezono me tu įmonės priima jaunus, nepaty rusius darbuotojus, kurie visiškai nemoka elgtis su klientais. Štai vie no kavinių tinklų darbuotoja buvo nemaloni, reiškė akivaizdų nepasi tenkinimą, kad jai reikia aptarnau ti kažkokius klientus: užsakymo pradžioje nepasiūlė gėrimų, nepa linkėjo skanių pietų, nubloškė są skaitą ant stalo kaip kokį skudurą. Suprantu, žmonės pavargsta, tačiau taip elgtis su klientais negalima. Toks darbuotojų elgesys tik atgra so klientus. Todėl norėčiau pasiū lyti kavinių tinklams kruopščiau, atsakingiau rinktis personalą. Vaida
Muzikali popietė
Pirmadienį pietų metu buvau nu stebinta Muzikinio teatro aktorių. Miesto centre įvyko mažas spek taklis, kuriuo liko sužavėti uosta miesčio gyventojai. Mano nuomo ne, tai tikrai praskaidrino žmonių nuotaiką ir leido bent akimirkai pamiršti rūpesčius. Todėl norėčiau teatro darbuotojus paraginti daž niau surengti tokius mažus pasiro dymus ir stebinti miestiečius. Taip visiems parodysime, kad Klaipėda – gyva! Rita Parengė Urtė Sofija Mitokaitė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
karštas telefonas
397 750 397 772 397 727
711, 397 715
Platinimo tarnyba:
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
397 706 397 725
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 770
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
TREČIADIENIS, LIEPOS 24, 2013
miestas
Prieglaudoje beglobiams gyvūnams ankšta Likimo valiai palikti šunys ir katės savo antrojo šanso laukia laikinuose namuo se – gyvūnų prieglaudose. Uostamiestyje šiuo metu veikia tik viena tokia įstaiga, ku rioje visiems miesto beglobiams keturko jams vietos neužtenka. Elina Dakinevičiūtė Visi narvai perpildyti
Gyvūnų globos namų „5 pėdu tės“ savan or ė Sim on a Šak iny tė teigė, kad prieglaudoje yra gy vūnų perteklius. Dabar laikinuose namuose gyvena apie 30 šunelių ir 20 katinų. Esą didelis gyvūnų antplūdis čia prasidėjo tada, kai baigėsi savi valdybės sutartis su įmone, buvu sia atsakinga už beglobių gyvūnų priežiūrą Klaipėdoje. Išrinkti naujai įmonei buvo paskelbtas konkursas, tačiau nugalėtojas dar neaiškus. Kaip aiškino S.Šakinytė, „5 pė dutės“ neprivalo priimti visų be globių gyvūnų. „Gyvūną priimame tik tada, kai prieglaudoje yra laisvų vietų “,– kalbėjo S.Šakinytė. Prašo priimti atgal
Prieglauda sulaukia nemažai klai pėdiečių skambučių dėl išmestų katinų ar šunų. Pasitaiko ir tokių
žmonių, kurie patys į prieglaudą atveža jiems nereikalingus gyvū nėlius, tačiau pasirodo esantys ge raširdžiai keturkojų mylėtojai. „Į prieglaudą atvykusi moteris at vežė baltą katiną, kuris jai sukė
Per dieną „5 pėdutės“ sulaukia iki dešim ties norinčiųjų pri sijaukinti keturkojį draugą.
lė problemų. Pasirašinėdama rei kalingus perdavimo dokumentus, moteris susijaudino išvydusi gy vūnus narvuose. Tai atrodė ga na keista iš jos pusės: savo gyvū ną atiduoda į prieglaudą, o dėl kitų čia esančių verkia“, – stebėjosi sa vanorė.
Padėtis: šiuo metu uostamiestyje beglobių gyvūnų niekas negaudo.
Kol vieni stengiasi atsikratyti, ki ti ieško naujo draugo, pažadėdami, kad juo bus tinkamai pasirūpinta. Tačiau, pasak S.Šakinytės, pasi taiko ir melo. „Pasižadama gerai rūpintis augintiniu, tačiau vėliau išaiškėja, kad šunys laikomi volje re ar pririšti prie būdos“, – atvira vo pašnekovė Gyvūnus ypač noriai globo ti pasiima jaunuoliai, bet ne vi si yra pakankamai subrendę šiam žingsniui. „Anksčiau atiduodavome gyvū nėlius asmenims nuo 18 metų, ta čiau praktika parodė, kad ne visa da viską lemia amžius“, – pasakojo
savanorė. Anot moters, kai net ir suaugę vaikai gyvena kartu su tė vais, kurie nėra linkę auginti gyvū no, kartais tenka spręsti keblias si tuacijas. „Skambindavo pasipiktinę tėvai ir prašydavo atsiimti gyvūnė lius atgal“, – prisiminė S.Šakinytė. Namai – zoosodas
Per dieną „5 pėdutės“ sulaukia iki dešimties norinčiųjų prisijaukinti keturkojį draugą, tačiau tik ketu ri prieglaudą palieka kartu su lai mingu gyvūnu. S.Šakinytė pati augina šunį iš prie glaudos. Ji pasidalijo savo džiaugs mu ir atskleidė, kad namuose dar
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
laukia ir kiti gyvūnėliai. Moteris už siima laikinąja globa, taip stengda masi padėti išspręsti perpildytos prieglaudos problemą. Be savo au gintinio, S.Šakinytė namuose augi na dar porą šuniukų ir kačiukų. Prieglaudoje, be Simonos, dirba dar keli savanoriai, tačiau trūks ta profesionalų, kurie užtikrintų visavertę gyvūnų priežiūrą. Anot S.Šakinytės, prieglaudai trūksta ir finansavimo, o visai neseniai iš vienos parduotuvės buvo pavog ta aukų dėžutė. Kiekvieną dieną į prieglaudą patenka vidutiniškai 2 gyvūnėliai. Per mėnesį 34 gyvūnai suranda naujus namus.
8
trečiadienis, liepos 24, 2013
lietuva
Mažumoms žygiuoti leista Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atmetęs savi valdybės skundą, vakar pritarė seksualinių mažumų keturių valandų trukmės eitynėms Gedimino prospektu. Vilniaus me ras Artūras Zuokas sakė, kad savivaldybė nebeturi galių spren dimui prieštarauti. Lukas Kivita
l.kivita@diena.lt
Lietuvos vyriausiasis administ racinis teismas paskelbė galutinį ir neskundžiamą sprendimą dėl šį šeštadienį planuojamų seksualinių mažumų eitynių vietos. Kaip ir no rėjo patys homoseksualai, eitynės vyks Gedimino prospektu. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad Vilniaus valdžia „neįrodė būtinybės nagrinėjamu atveju ri boti teisę į susirinkimų laisvę“. Prieš bylos nagrinėjimą teismas pabrėžė, kad ginčas „kilo dėl tai kių susirinkimų laisvės, kuri yra vienas demokratinės visuomenės pagrindų“. Skundą savivaldybės atstovai pa teikė po to, kai liepos 5 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nuosprendį leisti seksuali nių mažumų eitynes pagrindinėje miesto gatvėje. Beje, tai, kad teismo sprendimas bus vykdomas bei eitynės leidžia
Komentarai
Vladimiras Simonko
Lietuvos gėjų lygos vadovas
B
e jok ios abejonės, teismo sprendimą vertinu labai tei giamai. Tikiuosi, kad teisinio nih il izmo bakchanal ija Vil niaus miesto savivaldybėje pagaliau baigėsi ir atėjo laikas bendradarbiau ti. Tai gera prad žia surengt i eitynes
mos, vakar patvirtino ir Vilniaus meras A.Zuokas.
Artūras Zuokas:
Savivaldybės komisija privalės vykdyti teismo sprendimą ir išduoti leidimą seksualinių mažumų eitynėms nuo Odminių skvero iki Lukiškių aikštės. „Vilniaus savivaldybės admi nistracinė komisija, gavusi teismo sprendimą, privalės jį įvykdyti ir išduoti leidimą seksualinių mažu mų eitynėms pagal jų prašymą vi sos apimties – nuo Odminių skvero iki Lukiškių aikštės keturias valan das, renginius pradedant 13 val. (šeštadienį – red. past. )“, – BNS tok ias, kok ias jas planavom dar sau sio prad žioje. Prireikė septyn ių mė nesių, kad įrodyt ume, jog žmogaus teisės Lietuvoje egzistuoja, o Gedimi no prospektas priklauso visiems. Ma nau, toks teismo sprendimas pravers visai visuomenei. Saugumo klausimą derinome kartu su Vilniaus policija – ji patvirtino, kad per eitynes incidentų nenutiks. Prel im in ar iai eit ynės e turėt ų daly vaut i apie 800 žmon ių. Sit uacija yra sunk i, nes teismo proces ai užv ilk i no eit yn ių organ iz av im ą, Liet uvos gėjų lyga tik dabar gal i išsiųst i kviet i mus. O į eit ynes kviečiam i visi Liet u vos gyventojai. Aš nekviečiu tik pono Graž ul io.
Dėl G.Jakavonio – nemalonumai Baudą vietoj Seimo nario Gedimi no Jakavonio jo žmonai skyrusi Varėnos rajono policijos komisa riato tyrėja Marta Kodis gavo tar nybinę nuobaudą – papeikimą.
Toks sprendimas priimtas pir madienį Alytaus apskrities vy riausiajame policijos komisariate baigus tarnybinį patikrinimą dėl Seimo nario G.Jakavonio žmonai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo. „Tyrėja nubausta ne dėl to, kad ji blogai įvertino neryškią nuo trauką, o todėl, kad neapklausė nei Seimo nario, nei jo žmonos. Pasitikėjo žodiniais paaiškinimais, nesurinko kitų bylos duomenų. Galima sakyti, kad darbą atliko aplaidžiai“, – spaudos konferen cijoje vakar sakė Policijos depar tamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis.
Jakavoniai nebuvo apklaus ti oficialiai, neįspėti apie atsa komybę už melagingų parodymų davimą. Administracinio teisės pažeidi mo byla dėl greičio viršijimo bus atnaujinta ir nagrinėjama iš nau jo. Kas dabar bus traukiamas at sakomybėn, policija kol kas nega li pasakyti. Kaip jau skelbta, prieš kele tą mėnesių Jakavonių šeimos vi sureigį užfiksavo viename už miesčio kelyje įrengtas greičio matuoklis. Nuotraukoje aiškiai matyti, kad prie automobilio vai ro sėdi vyras, panašus į ne kartą už eismo taisyklių pažeidimus baustą parlamentarą G.Jakavonį. Tačiau minėta tyrėja skyrė bau dą nė karto nebaustai jo žmonai ir taip sumažino gresiančią 300 litų baudą iki 50 litų. „Klaipėdos“, BNS inf.
iškart po teismo sprendimo vakar sakė A.Zuokas. Pasak jo, policijos pareigūnai privalės užtikrinti vie šąją tvarką ir saugumą. Mėnesio pradžioje teismo spren dimas leisti homoseksualų eitynes Gedimino prospektu buvo grindžia mas tuo, kad savivaldybė neturėjo racionalių argumentų, kodėl gėjų eitynės čia turėtų būti uždraustos. Be to, anot teismo, uždraudus eity nes būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, diskriminuojama sociali nė grupė ir nestandartinės seksua linės orientacijos asmenys. Savivaldybės atstovai išreiškė poziciją, kad eitynės negali vyk ti, nes jos sutrikdytų miesto gyve nimą, – keturių valandų trukmės renginys sutrikdytų viešojo trans porto ir automobilių eismą, paraly žiuotų Gedimino prospekte įsikū rusių verslininkų darbą. Vilniaus valdžia siūlė eitynių organizato riams nuošaliau esančią Upės gat vę, bet šie siekia žygiuoti pagrindi ne sostinės gatve.
Julius Panka
Lietuvos taut in io jaun imo sąjungos pirm in inkas
O
bjektyviai išt irt i šį klausi mą buvo neįmanoma, nes viskas buvo vykdoma sku bos tvarka. Tai reiškia, kad nukenčia kokybė. Mūsų organizacija vis dar laukia teismo sprendimo ir, at
Išsireikalavo: nors savivaldybė dėjo visas pastangas, kad eitynės bū
tų nukeltos kitapus upės, kur jos vyko ir 2010-aisiais, teismas pritarė renginiui sostinės centre. Ingos Juodytės nuotr.
Organizatoriai teigia, kad eity nės, kurios rengiamos daugelyje Vakarų šalių, svarbios siekiant at kreipti dėmesį į seksualinių mažu mų diskriminavimą ir paskatinti lygybę. Lietuvos gėjų lygos vado vas Vladimiras Simonko mėnesio pradžioje tvirtino, kad jų organi zacija eitynių saugumo planą, at rodo, kai kurie žmonės yra lygesni už kitus. Kita vertus, mes turime labai ge rų iniciatyvų. Tuo metu Kaune vyks vakaronės, skirtos šeimoms, o mūsų organizacija rengs tradicinę baltų sto vyklą, todėl nei vaikams, nei paaug liams į išk rypėl ius žiūrėt i nereikės. O aktyviąją visuomenės dal į kviečiu ateit i stebėt i eityn ių ir išreikšt i savo pilietinės pozicijos. Išreikšti taip, kad homoseksualams daug iau nesinorė tų žygiuoti Gedimino prospektu. Jeigu žmonės žygiuoja ir sako, jog tai yra garbė, tai susirinkusi visuomenė parodys, kad tikrai nėra kuo didžiuo tis, o eitynių dalyviai gali būti sugėdinti. Galimas švilpimas, šūkiai, plakatai. Ga lų gale juk ir žvilgsniai daug ką pasako.
stumą nuo teismo bei valstybinių institucijų ir kitas detales derina su policija. Pirmosios seksualinių mažumų eitynės Lietuvoje įvyko 2010 m. Ei tynėse Upės gatvėje tuomet daly vavo keli šimtai žmonių, o griežtai saugomoje teritorijoje juos pasitiko apie tūkstantį protestuotojų.
800
– tiek asmenų ketina dalyvauti liepos 27 d. keturias valandas truksiančiose eitynėse „Už toleranciją“ Vilniaus centre.
Siūlo baudas visam gyvenimui Premjeras Algirdas Butkevičius informavo, kad Vyriausybė siūlys grąžinti vadinamąją baudos ba lų sistemą nedrausmingiems vai ruotojams, – šie galėtų prarasti tei sę vairuoti visam gyvenimui.
A.Butkevičius vakar pranešė, kad siekiant pažaboti nedrausmingus vairuotojus ruošiami teisės aktų pro jektai, kurie jau rudenį bus teikiami Seimui. Pasak premjero, vienas siū lomų pakeitimų – grįžti prie baudos balų sistemos, kad nuolatiniai pažei dėjai prarastų vairuotojo teises. „Ruošiami įstatymo projektai, kurie bus pateikti rudenį. Pirmiau sia nuspręsta siūlyti Vidaus reika lų ministerijai derinti Administ racinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus dėl baudos taškų sis temos įteisinimo. Siekiame grįž ti prie baudos taškų, kad piktnau džiaujantys nusižengimais būtų baudžiami vairuotojo pažymėjimo atėmimu“, – vakar interviu Lietu vos radijui sakė premjeras.
Taip pat ministras pirmininkas tarp siūlymų įvardijo, kad „jei ne blaivus vairuotojas padarė avariją ir jos padariniai labai liūdni, turė tų būti atimamos teisės visam lai kui“. Komentuodamas situaciją dėl keleto pastarųjų skaudžių eis mo įvykių premjeras pabrėžė, kad priemonių prieš pažeidėjus imtasi jau šiuo metu: „Sustiprintos poli cinės priemonės, kiekvieną savait galį rengiami reidai, kai stabdomi visi vairuotojai iš eilės ir tikrina mas blaivumas.“ Baud os bal ų sistem a, kai per metus už padarytus pažeidimus sur ink us 10 baud os bal ų būd a vo atim am a teis ė vair uot i au tom ob il į 12 mėn es ių, gal iojo iki 2008 m. Tiesa, buvęs susisiekimo mi nistras liberalas Eligijus Masiulis tikino, kad balų sistema, kuri bu vo svarstoma ir praėjusios Vyriau sybės, būtų žingsnis į praeitį ir tik paskatintų korupciją.
„Šita baudų sistema buvo pa naikinta dėl to, kad ji labai stipriai skatina korupciją pačioje policijos sistemoje ir kad tais balais būda vo manipuliuojama, jie tai sutei kiami, tai nesuteikiami“, – sakė E.Masiulis.
Jei neblaivus vairuotojas padarė avariją ir jos padariniai labai liūdni, turėtų būti atimamos teisės visam laikui. Pasak jo, sistema veikia efekty viau, kai yra, pavyzdžiui, konfis kuojamas automobilis. Nes balai leistų vadinamiesiems kelių ere liams atsipalaiduoti žinant, kad nesurinkus tų dešimties balų rea lios sankcijos negresia. „Klaipėdos“, BNS inf.
9
TRečiAdienis, liepos 24, 2013
užribis
Klaipėdiečiai gėjų nesaugos Dėl savaitgalį uostamiestyje vyksiančios di džiausios metų šventės Klaipėdos polici ninkai atleisti nuo prievolės važiuoti į so tinę, kur telkiamos visos šalies pareigūnų pajėgos tvarkai gėjų eitynių metu užtikrinti. Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Būta kalbų, kad į Vilnių teks vyk ti ir mūsų mobiliojo būrio pareigū nams. Smarkiai „nukraujavusioms“ patrulių pajėgoms tai būtų rimtas smūgis nuo penktadienio prasidė siančios Jūrų šventės metu. Neseniai paaiškėjo, kad klaipė diečiams saugoti gėjų nereikės. Policijos departamento Komuni kacijos skyriaus vadovas Ramūnas Matonis patikino, jog Klaipėdos pareigūnai į sostinę komandiruo jami nebus. Tikslaus skaičiaus policininkų, užtikrinsiančių viešąją tvarką gė jų eitynių metu, Policijos depar tamentas neteikia. Teigiama, kad taip siekiama nekelti aistrų ir ne sureikšminti šio įvykio. Pasak R.Matonio, eitynių metu dirbs visos Lietuvos apskričių poli cijos komisariatų mobiliųjų būrių, viešojo saugumo tarnybos bei Vil niaus apskrities pareigūnai. Tik klaipėdiečiai ir šiauliečiai at leisti nuo šios pareigos, mat abie
juose miestuose savaitgalį vyks masiniai renginiai. „Su Policijos departamentu esa me sutarę, kad iš mūsų komisaria to į Vilniuje šeštadienį vyksiančias gėjų eitynes pareigūnų nekoman diruosime. Vyks Jūros šventė, to dėl mūsų pareigūnams ir čia už teks darbo. Buvo tokių minčių,
kad ir mūsų vyrams gali tekti va žiuoti į sostinę, bet visi supran ta, kad čia irgi bus sudėtinga dirb ti, nes šventė vyks ne vieną dieną. Mes – ne vienintelė apskritis Lie tuvoje, todėl teks apsieiti be mūsų pareigūnų“, – tikino Klaipėdos ap skrities policijos viršininkas Sigi tas Šveikauskas. Jūros šventėje planuojama už tikrinti tvarką savo pajėgomis. Pa reigūnai dirbs viršvalandžius, be to, padės apskrities komisariatui priskirti viešojo saugumo pada linių pareigūnai. Klaipėdoje dirbs iki 20 šio padalinio policininkų. Nuo penktadienio iki sekmadie nio pagelbės ir Policijos mokyk los kursantai, kurie dabar atlieka praktiką.
Iš vaiko teisių saugotojų automo bilio pirmadienį pasprukę 12 ir 13 metų berniukai po paros patys su grįžo į Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centrą, nes buvo ne miegoję ir išalkę.
Berniukai į šį centrą pateko praė jusį ketvirtadienį, kai pasigėrusios motinos juos puolė mušti. Šie vaikai su dar penkiais broliais bei seserimis, motinomis bei jų drauge apie pusantro mėnesio gy veno po atviru dangumi, tarp krū mų pietinėje miesto dalyje. Visa ši šeimyna atsibastė į uostamiestį iš Mažeikių. Savaitgalį dviejų motinų vaikai pateko į ligoninę, kur buvo gydo mi nuo niežų. Dar vienas 15-metis vienos šių moterų sūnus taip pat apgyvendintas centre. Pirmadienį Mažeikių vaiko tei sių apsaugos darbuotojai atvyko išsivežti šiame mieste gyvenamąją vietą deklaravusių nepilnamečių. Pirmiausiai į automobilį buvo įlai pinti vyresnieji berniukai. Iš Debreceno gatvės, kur įsikū ręs Šeimos ir vaiko gerovės cent ras, automobilis nuvažiavo prie li goninės. Kol suaugusieji rūpinosi mažesniųjų vaikų paėmimu, 12 ir 13 metų berniukai paspruko. Paryčiais į policiją skambinę klaipėdiečiai pranešė matantys miesto gatvėmis vaikštinėjančius vaikus, tačiau policijos patruliai jų nerado. Vakar dieną abu vaikai pa tys atėjo į centrą ir pasiprašė prii
važiuojant būti su ausinėmis.
Dėl vietos ant šaligatvių su dvi ratininkais konkuruojantys pės tieji tvirtina, jog šie kelia pavojų dar ir todėl, kad važinėja su ausi nėmis ir dėl to negirdi, kas aplink juos vyksta.
Tvarkdariai: šiemet uostamiesčio pareigūnus nuo prievolės dirbti gė
jų eitynių metu išgelbėjo Jūros šventė.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
mami. Jie tikino nenorintys gyventi valdiškuose namuose Mažeikiuo se ir prašė leisti įsikurti Klaipėdo je, kur jiems labiau patinka. Tačiau darbuotojai paaiškino, kad nuo berniukų noro niekas ne priklauso. Vaikai pasakojo visą naktį vaikš tinėję po miestą ir nesumerkę akių. Glaustis buvusioje stovyklavietėje,
kur dar liko daugybė jų daiktų, jie bijojo. Berniukai turi mobiliojo ry šio telefonus, tačiau susisiekti su motinomis jiems nepavyko, todėl jie nežino, kur yra gimdytojos. Paaugliai pažadėjo, kad nebepa bėgs ir šiandien, trečiadienį, nesi priešins išvežami į Mažeikius, kur valdiškuose namuose jau gyvena jaunesnieji jų broliai ir sesės.
Nuo dviratininkų dažniausiai nu kenčia pagyvenę žmonės ir vai kai. Ne vienas pargriautas pėsčias žmogus yra minėjęs, kad važiuo jantieji dviračiu mano esą privi legijuoti, o jei jie dar ir su ausi nėmis, tai pasaulis aplink juos išnyksta. Klaipėdos kelių policijos biu ro viršininko pavaduotojas Min daugas Džermeika paaiškino, kad Kelių eismo taisyklės nedraudžia dviratininkams ar kitų transpor to priemonių vairuotojams būti su ausinėmis. Svarbu, kad muzikos ar kitokių įrašų klausymasis netruk dytų susivokti situacijoje, o vai ruotojas girdėtų garsinius signa lus, kurie jam būtini.
miesto dalyje, iškeliavo į valdiškus namus.
Daivos Janauskaitės nuotr.
„Jeigu pareigūnai pastebėtų gat vėje besiblaškantį dviratininką ir suprastų, jog jis pavojingai elgia si todėl, kad yra su ausinėmis ir negirdi aplinkinių garsų, tokį ga li įspėti ar pareikalauti nusiim ti ausines. Tačiau bausti neturėtų už ką. Vairuojant negalima naudo tis mobiliojo ryšio telefonu, o apie ausines taisyklėse neužsimena ma. Be to, man neteko girdėti, kad koks nors eismo įvykis būtų įvy kęs dėl panašių priežasčių“, – ti kino M.Džermeika. Vis dėlto pareigūnas patvirti no, jog dviratininkai mūsų gatvė se nesilaiko daugybės jiems priva lomų reikalavimų ir yra priskiriami prie daugiausiai pažeidimų pada rančių eismo dalyvių. Bene dažniausiai dviratininkai nusižengia per perėjas ne vesdami dviračius, o jas įveikę važiuodami. „Gatvėse dirbantys pareigūnai pastebėjo, jog dviratininkai nere tai jaučiasi taip, lyg jiems viskas būtų leidžiama“, – teigė M.Džer meika.
STT persistengė? Daiva Janauskaitė Specialiųjų tyrimų tarnybos su čiupti bei prokuroro prašyti įka linti bendrovės direktorius ir sta tybos darbų vadovas Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo iš teisinti.
Iškrapštė: valkataujančių moterų vaikai, paimti iš krūmynų pietinėje
Vytauto Petriko nuotr.
Už ausines nebaudžia Daiva Janauskaitė
Pabėgo nuo vaiko teisių gynėjų Daiva Janauskaitė
Realybė: dviratininkams, kaip ir mašinų vairuotojams, nedraudžiama
Abu vyrai buvo kaltinami suklasto ję dokumentus, o direktorius, pri lygintas valstybės tarnautojui, – dar ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Bendrovės „Statybų techniniai sprendimai“ direktorius Ramūnas Jackus 2011 metais su Klaipėdos valstybine kolegija sudarė sutartį įvairiems remonto darbams atlik ti. Pagal ją įmonė pati turėjo atlikti visus darbus arba samdytis socia linės įmonės statusą turinčius su brangovus. Pareig ūn ai suž in ojo, kad ko legiją remontavusios bendrovės darb in inkams kai kur iuos dar bus padėjo atlikti langus bei ra diatorius pardavusių įmonių dar bininkai. Nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad iš beveik 400 radiatorių tik apie 40 sumontavo juos pardavusios bend rovės darbininkai.
Paaiškėjo, kad remontas vyko rudenį, kai jau buvo šalta ir teko skubėti įjungti šildymą, todėl par davėjai pagelbėjo statybininkams. Tačiau dokumentuose tai neatsis pindėjo. Statybos darbų vadovas Giedrius Černiauskas sąskaitoje nurodė, jog iš kitos bendrovės tik pirko staty bines medžiagas, o apie atliktus jos darbininkų darbus neužsiminė. Teismas išteisino abu vyrus, nors prokuroras prašė R.Jackų įkalinti ketveriems, o G.Černiauską – pu santrų metų. Nuosprendyje teigiama, kad pir kinių vertė buvo kur kas didesnė nei jų sumontavimo darbų kaina, todėl įvardydami tai pirkimo pardavimo sandoriu R.Jackus ir G.Černiaus kas nenusižengė įstatymui. Teisme liudijęs Klaipėdos vals tybinės kolegijos vadovas pati kino, kad darbai buvo atlikti tin kamai ir laiku. Nei valstybė, nei Europos Sąjunga, kurios lėšomis buvo remontuojama kolegija, ža los nepatyrė. Išteisinti vyrai nenorėjo kalbėti, kodėl užkliuvo pareigūnams, tačiau leido suprasti, kad nemažai nervų kainavusių nemalonumų galėjo su laukti dėl konkurentų skundų.
10
trečiadienis, LIEPOS 24, 2013
namai
namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
Būstas kaime atstoja kurortą
Tandemas: architektai Jūratė ir Gintaras Platūkiai – vieninga komanda, kai kuriama namo išorė bei
vidus.
Modernios architektūros būstas – ne vien miestiečių privilegi ja. Šiuolaikiškas pastatų ansamblis gali iškilti ir vienkiemyje, o pato gaus ir komfortiško gyvenimo gali pavydėti net ir kurortų gerbėjai.
Gyventi prie Nevėžio upės atsi kraustęs jaunas vyras netruko čia įleisti šaknis, pamilti vietinę gam tą ir užmegzti ryšį su čia gyvenan
čiaisiais. Veržlus verslininkas pa sisiūlė padėti prižiūrėti vietinio senelio pasodintą pušyną paupy je, o giliai širdyje svajojo, kaip bū tų gera tokioje vietoje įsikurti. Galiausiai išaušo diena, kai vy ras priartėjo prie savo svajonės ir mintyse jau buvo bestatąs būs
Aukštai: lauko terasoje gamta –
Dermė: namo interjere vyrauja gamtos spalvos, netrukdančios gėrėtis
Vereta Rupeikaitė v.rupeikaite@diena.lt
Potvynį patyrė laiku
lyg ant delno.
Medžiagos: namas statytas iš keraminių blokelių, apšiltintas ir uždengta
tą ant Nevėžio kranto. Laimė, ne trukus išaušo kita diena – šį skly pą apsėmė pavasarinio potvynio vanduo. Tapo aišku, kad ręsti na mą užliejamoje teritorijoje – pra gaištinga. Taigi, teko rinktis kiek atokiau nuo upės esantį sklypą ant kalvos. Dabar vyras dėl to nė kiek
pagrindiniu paveikslu, matomu pro vitrininius langus.
Nusprendžiau turėti tokius namus, kurie atstotų poilsiui skir tą sodybą, viskas bū tų kieme.
nesigaili – jo langai aprėpia pano raminį peizažą. Iš aukštai atsiveriantis upės slė nio vaizdas – tarsi tapytas pa veikslas, į kurį sodybos šeiminin
kai žvelgia iš visų vidaus erdvių: svetainės, virtuvės, miegamojo ir net pirtelės. Nesirinko šlaitinio stogo
Naujuoju būstu šeima mėgaujasi beveik metus. Pasišovę statyti na mą nuo nulio, nusprendė šį užda vinį patikėti profesionaliems ar chitektams. Šeimos galva dviejų skirtingų architektų paprašė pa teikti savo vizijas, kokį pastatą jie statytų ant kalvos. „Vienas buvo jaunas, kitas – su brendęs. Vis dėlto nugalėjo patir
Menas: svetainės židinio apdailą sukūrė keramikas Egidijus Šimatonis,
vieną iš sienų puošia dailininkės Miglės Kosinskaitės paveikslas.
11
trečiadienis, LIEPOS 24, 2013
namai
Įdarbinantiems gamtą – kompensacijos Atsinaujinančius energijos šaltinius die giantys individualių namų gyventojai vėl gali pretenduoti į valstybės paramą. Specialistai tvirtina, jog norinčiųjų pasi naudoti tokia galimybe gretos vis didėja. Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Užteks ar neužteks?
as keraminėmis plokštėmis. Artūro Morozovo nuotr.
tis“, – šypsojosi pašnekovas, kur ti savo namus patikėjęs architektui Gintarui Platūkiui. Jis dirbo su su tuoktine Jūrate – ji daugiausia pri sidėjo apipavidalinant interjerą. „Diskutavome maždaug metus, architektas argumentavo savo idė jas, mintis. Aš tiesiog pasitikėjau juo“, – atviravo šeimininkas. Nors apylinkėse vyrauja tradici nės dvišlaitės formos namai, nau jasis pastatas plokščiu stogu, įsi tikino pats šeimininkas, gamtos peizažo negadina, darniai įsilieja į reljefą. „Manau, kad kitoks sto gas nelabai ir būtų tikęs“, – svars tė namo šeimininkas, į savo sodybą žvelgęs ir iš kitos Nevėžio pusės. Pasirūpino artimaisiais
Verslininkas taip pat norėjo atskiro svečių namelio su pirtimi, kad at vykę giminaičiai ir draugai turėtų kur apsistoti bei turėtų savo erdvę. Šiam statiniui šlaito papėdėje ar chitektas pasiūlė tokią pat stilisti ką kaip ir pagrindinio namo. „Kiti turi sodybas toli nuo namų. Man nesinorėjo nuolat kažkur važi nėti, todėl nusprendžiau turėti to kius namus, kurie atstotų poilsiui skirtą sodybą, viskas būtų kieme“, – šypsojosi sodybos šeimininkas. Jam namai – tarsi kurortas. Antra vertus, puoselėjamoje oazėje nuo lat yra rytojaus nelaukiančio dar
bo. Be pagalbininkų iš šalies šeima neišsiverstų. Būtent lauke šeimi ninkai praleidžia net ir laisvalaikį, žaidžia lauko tenisą ar krepšinį, o norėdami atsipalaiduoti, išsikrauti nurimsta pirtyje. Šeimininkai gali rinktis įvairias pirtis – sausą, karš tą arba drėgną kaip turkiška. Namų pirtelę prikaitinti galima itin greitai. Daugelis svečių nu stemba, kad ji – iškart už svetainės, nereikia leistis kur nors į rūsį. Kiek ilgiau tenka kūrenti ant tvenkinio kranto įrengtą lietuviš ką garinę pirtį su mūrine krosnimi. Užpylus vandens ant akmenų, jo je vanojamasi vantomis, atliekami masažai, kitos procedūros. Be to, grįžęs iš Japonijos verslininkas su manė prie savo namų įrengti japo niškos pirties analogą – iki pagei daujamos temperatūros kaitinamo vandens baseinėlį šalia tvenkinio. Praleisti daugiau laiko namuo se, prie židinio, tenka šaltais žie mos vakarais. Šeimininkas norė jo, kad interjeras nebūtų per daug provokuojantis, bet namuose bū tų jauku, šilta. Tad pasirinkti natū ralios gamtos atspalviai, kurie dera prie pro langus matomų vaizdų. „Svarbiausia, kad gyventi būtų patogu. Namas reikalingas ne ki tiems parodyti, bet patiems gy venti“, – šiuo principu vadovau jasi modernaus būsto valdovai.
Lietuvos aplinkos apsaugos investici jų fondas (LAAIF), paskelbęs šiųme tį kvietimą teikti registracijos formas paramai pagal priemonę „Atsinauji nančių energijos šaltinių (saulės, vė jo, biokuro, geoterminės energijos ar kt.) panaudojimas individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuo se“, sulaukė apie 130 paraiškų. „Neabejoju, kad ši priemonė tik populiarės. Paraiškų ateina iš visų Lietuvos regionų, tarp jų – ir Klai pėdos, bet ypač nustebimo mažei kiškiai. Nežinau kodėl, bet Ma žeikių gyventojai itin aktyvūs“, – teigė LAAIF direktorius Arvydas Dragūnas. LAAIF vadovas skaičiavo, jog pa reiškėjams jau turėtų būti rezer vuota maždaug pusė milijono litų, arba ketvirtadalis numatytų lėšų. Bendra projektams pagal šį kvie timą finansuoti skiriama suma – 2 mln. litų. „Šiemet apimtys, kurios bus įgy vendintos, gal ir viršys numatytą sumą, tačiau kol kas nėra spren dimo, kad ji yra galutinė. Jei šios sumos neužteks, galbūt Aplinkos ministerijoje bus svarstoma, ar yra galimybių ją padidinti. Jei tai nebus padaryta šiemet, bet kokiu atveju programa bus tęsiama kitąmet“, – kalbėjo A.Dragūnas. Energija skirta tik sau
Pašnekovo skaičiavimu, už nu matytus 2 mln. litų galėtų būti fi nansuojama apie 300 projektų, žinoma, priklausomai nuo kom pensuojamų išlaidų sumos – jos varijuoja nuo kelių iki keliolikos
tūkstančių litų, nelygu, kokia prie monė diegiama. Anot specialisto, populiariau sios jų – saulės kolektoriai karš tam vandeniui ruošti, įvairūs ši lumos siurbliai, taip pat biokuro – granuliniai – katilai. „Šiemet pirmąkart gavome ir pa raiškų dėl vėjų jėgainių bei saulės fo tovoltinių elektrinių projektų. Svarbu žinoti, jog energijos negalima parduo ti elektros tinklams, ji turi būti nau dojama tik asmeniniams poreikiams“, – dėmesį atkreipė A.Dragūnas.
Arvydas Dragūnas:
Paraiškų ateina iš visų Lietuvos regionų, tarp jų – ir Klaipėdos, bet ypač nustebimo mažeikiškiai.
Pasak pašnekovo, šiais metais sulaukta ir „rekordinės“ paraiškos keturioms priemonėms – dviem saulės, šilumos siurblio ir vėjo jė gainės projektams. „Kompensaciją galima gauti ir kelioms priemonėms, tai neribo jama, tačiau negalima teikti dviejų paraiškų vienam kvietimui“, – aiš kino LAAIF direktorius. Pareiškėjams numatyta finan suoti iki 30 proc. visų faktiškai pa tirtų projektui tinkamų finansuo ti išlaidų, bet ne daugiau kaip 50 tūkst. litų. „Gyva eilė“ – vieša
A.Dragūnas įspėjo, kad nekom pensuojamos sodo namuose įdieg
2
– tiek mln. litų skirta atsinaujinančių energijos šaltinių projektams finansuoti. tų priemonių išlaidos, be to, reika lavimus atitinkantys individualūs namai turi būti įregistruoti Regist rų centre. „Jei namas nėra 100 proc. už baigtas, subsidijos skirti negalime. Šios priemonės tikslas – finansuo ti ne namų užbaigimą, o skatinti keisti taršų kurą švaresniu arba įsi rengti papildomus, atsinaujinan čius energijos šaltinius“, – saugik lius komentavo pašnekovas. Finansavimas nebus skiriamas ir tuo atveju, jei darbai buvo atlieka mi be sutarčių ar sąskaitos išrašy tos ne tiems žmonėms, kurie patei kė paraišką, taip pat tuo atveju, jei išlaidos bus patirtos anksčiau kaip 2012 m. balandžio 15 dieną. „Šiemet stengtasi gerokai su paprastinti tvarką, atsisakyta pa reiškėjams reikalavimų rengti vie šuosius pirkimus, taip pat pildyti didžiulę sudėtingą paraišką, teikti tam tikras pažymas. Dabar sistema ypač paprasta – tereikia užpildyti vieną registracijos formą be jokių priedų, pažymų, papildomų doku mentų“, – aiškino specialistas. Pasak A.Dragūno, registracijos formas galima teikti iki tol, kol iš seks finansavimui skirtos lėšos, o prašymus sumokėti kompensaci ją su visais čekiais, būtinais do kumentais privaloma pateikti iki gruodžio 1 dienos, antraip rezer vacija bus panaikinta. „Internete viešai skelbiama vi sa pareiškėjų eilė ir rezervuojamų pinigų sumos, kiekvienas gali pa siskaičiuoti, ar dar turi šansų gau ti kompensaciją“, – patarė pašne kovas.
Užmojai: susigrąžinti dalį išlaidų norintiems pareiškėjams taikomi apribojimai – vienas jų, kad išgaunama
energija būtų naudojama saviems poreikiams.
„Shutterstock“ nuotr.
12
trečiadienis, liepos 24, 2013
ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 2,9491 DB svaras sterlingų 1 4,0220 JAV doleris 1 2,6188 Kanados doleris 1 2,5347 Latvijos latas 1 4,9138 Lenkijos zlotas 10 8,1949 Norvegijos krona 10 4,4098 Rusijos rublis 100 8,0957 Šveicarijos frankas 1 2,7957
pokytis
–0,4254 % +0,3018 % –0,2552 % –0,0513 % –0,0122 % +0,4831 % +0,2068 % –0,2956 % +0,1038 %
Papildomos pajamos – skoloms dengti
Paskelbti didžiausi mokesčių mokėtojai
Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad kitąmet išlaidoms didinti bus panaudota tik pagal Fiskalinės drausmės įstatymą lei džiama pajamų dalis, o likusi bus nukreip ta skoloms dengti. „Jeigu pajamos bus apie 1 mlrd. litų, tai tie 300 mln. litų bus iš karto nukreipti į rezervą, kad kauptume ateičiai, bet manau, kad tai bus panaudota finansi nėms skoloms dengti“, – interviu LRT radi jui teigė premjeras.
Daugiausia mokesčių pirmą šių metų pusmetį sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ ir aplenkė antroje vietoje esančią dujų importo ir prekybos bendrovę „Lietuvos dujos“. Valsty binės mokesčių inspekcijos duomenimis, „Or len Lietuva“ šių metų sausio–birželio mėne siais sumokėjo 652,572 mln. litų, o „Lietuvos dujos“ – 275,55 mln. litų. Trečia buvo tabako gaminių bendrovė „Philip Morris Baltic“, kuri sumokėjo 241,163 mln. litų mokesčių.
Muša už gerus darbus? Stipresnio nei 7,5 laipsnio alaus negaminti susitarę Lietuvos alu dariai sulaukė Konkurencijos ta rybos dėmesio. Šios institucijos pareigūnai įtaria neteisėtus susi tarimus.
Lietuvos konkurencijos taryba, tirianti galimą kartelinį susitari mą, atliko dokumentų poėmius kai kuriose šalies alaus daryklo se. Tai BNS patvirtino „ŠvyturioUtenos alaus“ atstovas spaudai Dainius Smailys. Pati Konkuren cijos taryba kol kas oficialiai ne patvirtino šios informacijos. D.Smailys BNS sakė, kad liepos 16 d. Konkurencijos taryba atliko patikrinimą „Švyturio-Utenos alaus“ būstinėje Vilniuje. „Tyrimas atliekamas dėl vie šai paskelbto aludarių socialinės atsakomybės veiksmo – ketini mo Garbės kodekse įtvirtinti įsi pareigojimą negaminti stipresnio kaip 7,5 proc. alaus. „ŠvyturysUtenos alus“ bendradarbiauja su Konkurencijos taryba ir teikia vi są reikalingą informaciją“, – BNS sakė D.Smailys. Konkurencijos tarybos atstovė Rima Kaulėnaitė BNS sakė, kad informacija apie tyrimus yra ne vieša ir taryba jų nekomentuoja. Didžiuosius alaus gamintojus vienijančios Lietuvos aludarių gil dijos vadovas Saulius Galadauskas BNS taip pat teigė nekomentuo jantis neoficialios informacijos. „Klauskite Konkurencijos tary bos“, – BNS sakė S.Galadauskas. „Kaln ap il io-Tauro grup ės“ generalinis direktorius Marijus Kirstukas BNS šios informacijos taip pat nekomentavo, o „Guber nijos“ valdybos pirmininkas Ro mualdas Dunauskas BNS sakė, kad įmonėje jokių kratų ar doku mentų poėmių nebuvo atlikta. Seimui balandžio pabaigo je dar labiau sugriežtinus Alko
holio kontrolės įstatymą ir nuo 2014 m. uždraudus parduoti stip resnį nei 7,5 proc. alų bei alkoho linius kokteilius didesniuose kaip 0,5 litro plastikiniuose buteliuo se, trys didieji šalies aludariai pa reiškė iš viso negaminsiantys to kio alaus. Lietuvos aludarių gildijos tary ba, kurioje yra „Švyturys-Utenos alus“, „Kalnapilio-Tauro grupė“ ir „Volfas Engelman“, tuomet pasiūlė pakeisti Lietuvos aluda rių garbės kodeksą ir įsipareigoti negaminti stipresnio nei 7,5 proc. alaus.
Dainius Smailys:
Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) pa naikinus tam tik rus bendrovei TEO LT taikytus apriboji mus, ši ketina efek tyviau konkuruoti su mobiliojo ryšio paslaugų teikėjais. Tiesa, įmonė pripa žįsta, kad situacija balso telefonijos rin koje itin įtempta.
Tyrimas atlieka mas dėl viešai pa skelbto aludarių socialinės atsako mybės veiksmo. Palengvėjo: RRT nusprendė, kad bendrovė TEO LT nebeturi didelės
„Mes, aludariai, pripažįsta me, kad Lietuvoje buvo susida riusi nenormali situacija, kai rin koje buvo parduodama itin daug labai stipraus alaus didelio tū rio plastiko taroje. Kadangi pir maujantys šalies alaus gaminto jai stipriausio alaus nebegamins, visuomenė galės matyti – ar stipriausias alus tikrai yra reto kulinarinio paveldo dalis, ar vi so labo tik spiritinių gėrimų bei „vaisiuko“ konkurentas“, – tuo met išplatintame pranešime tei gė S.Galadauskas. Be minėtų įmonių, gildijoje dar yra lietuvių kapitalo įmonė Biržų „Rinkuškiai“, restoranas „Prie Katedros“, lietuviško salyklo ga mintojai Panevėžio „Viking Malt“ bei Švenčionėlių „Maltosa“. „Klaipėdos“, BNS inf.
Neatvirauja: pati Konkurencijos taryba kol kas nepatvirtina, kad
lankėsi alaus daryklose. Tomo Urbelionio / BFL nuotr.
įtakos balso telefonijos rinkoje, tad ji nuo kitų metų galės taikyti kur kas lankstesnę paslaugų kainodarą. Vyginto Skaraičio / BFL nuotr.
TEO leista taikyti nuolaidas Lukas Miknevičius l.miknevicius@diena.lt
Nebebus išskirtinė įmonė
RRT šią savaitę konstatavo, kad fiksuotojo ryšio skambučių rinko se konkurencija yra efektyvi. Šiuo pagrindu bendrovei TEO panaikin ti tam tikri fiksuotojo ryšio kaino daros apribojimai, kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos reikalavimai, taip pat apskaitos atskyrimo įpa reigojimas pagal RRT nustatytas taisykles.
Nerijus Ivanauskas:
Konkurencija sustip rėtų, jei fiksuotųjų ir mobiliųjų tinklų su jungimo mokesčiai būtų vienodi. RRT įpareigojimai ir su tuo su siję reikalavimai TEO LT teikiant fiksuotojo ryšio nacionalinių ir tarptautinių skambučių paslaugas gyventojams bei verslui neteks ga lios nuo 2014 m. sausio 1 d. Tokį sprendimą RRT priėmė at likusi fiksuotojo telefono ryšio pa slaugų rinkų tyrimą ir nustačiusi, kad nacionalinių skambučių var totojų bei paslaugų gavėjų ir tarp tautinių skambučių vartotojų bei paslaugų gavėjų rinkose egzistuo ja efektyvi konkurencija.
„Tai reiškia, kad TEO galės lanksčiau nustatyti kainas gyven tojams ir verslui. Sumažėjus ad ministravimo reikalavimams ga lėsime greičiau reaguoti į rinkos sąlygas ir pateikti patrauklesnių pasiūlymų vartotojams“, – teigė TEO paslaugų plėtros ir rinkoda ros tarnybos vadovas Nerijus Iva nauskas. Taiko į verslo klientus
Pasak N.Ivanausko, šiuo metu vis dar taikomi kainodaros apriboji mai reiškia, kad, pavyzdžiui, TEO LT vartotojui skambinant į kitus fiksuotojo ryšio tinklus, nustatyta skambučio kaina turi būti tokia pat, kaip ir skambinant TEO LT tinkle. „Taikomas kainų kontrolės įpa reigojimas reiškia, kad nustatyta skambučio kaina turi būti pagrįs ta konkrečiomis su skambučiu su sijusiomis išlaidomis. Tokiu būdu TEO LT negalėjo lanksčiai taikyti nuolaidų vartotojams ir verslui“, – dienraščiui teigė N.Ivanauskas. Anot jo, panaikinus šiuos apri bojimus atsiveria galimybė lanks čiau konkuruoti su mobiliojo ryšio paslaugų teikėjais. Ar šioje rinko je dar matoma pakankamai erdvės, kad konkurencija būtų sėkminga? „Jau nuo šių metų liepos sutei kėme itin konkurencingą alter natyvą savo privatiems klientams – pertvarkėme pokalbių planus ir pasiūlėme daug daugiau papildo mų pokalbio minučių ne tik į fik suotojo, bet ir mobiliojo ryšio tink
lus už 0 centų už minutę“, – teigė pašnekovas. N.Ivanausko manymu, erdvės konkuruoti su mobiliojo ryšio pa slaugų teikėjais vis dar yra, ypač verslo klientų sektoriuje. „Verslo klientams teikiamos fik suotojo ryšio paslaugos vis dar itin aktualios, ypač dėl kartu su jomis teikiamų papildomų galimybių: skambučių peradresavimo, kon ferencinių skambučių paslaugos, greitųjų skambučių“, – aiškino TEO LT atstovas. Sąlygos nevienodos
Paklaustas, ar RRT sprendimas ne pavėluotas, nes Lietuvos balso te lefonijos rinkoje didesnių pokyčių nėra jau keletą metų, N.Ivanauskas sakė sutinkantis su tokia nuomone, tačiau teigė, kad atitinkami spren dimai nėra greitai priimami. Jo teigimu, TEO ir dabar sten giasi konkuruoti su mobiliojo ryšio operatoriais, tačiau konkurencinės sąlygos nevienodos, o tai apsunki na situaciją. „Konkurencija jau vyksta, tačiau nevienodomis sąlygomis. Konku rencija sustiprėtų, jei fiksuotųjų ir mobiliųjų tinklų sujungimo mo kesčiai būtų vienodi. Konkuren cija veiksmingesnė, kai visi rin kos žaidėjai turi galimybę vienodai lanksčiai formuoti kainodarą ir konkuruoti paslaugos kokybe, nau jovėmis – teikiamomis papildomo mis technologinėmis balso ryšio ga limybėmis“, – kalbėjo pašnekovas.
13
trečiadienis, liepos 24, 2013
pasaulis Bijo radiacijos
Išvaikė dujomis
Kraupus išpuolis
Japonijos Fukušimos atomi nėje elektrinėje vėl pastebėti iš vieno nuniokoto reaktoriaus kylantys garai. Tačiau „Tokyo Electric Power Co.“ teigia, kad matavimo įranga neparodė jo kių reikšmingų radiacijos po kyčių. Bendrovė tiria prielaidą, kad garo šaltinis galėjo būti susikaupęs lietaus vanduo.
Brazilijos policija ašarinėmis dujomis ir vandens patranko mis vaikė šimtus protestuoto jų netoli Rio de Žaneiro valsti jos gubernatoriaus rūmų, ku riuose įvyko popiežiaus Pran ciškaus ir Brazilijos preziden tės Dilmos Rousseff susitiki mas. Protestuotojai smerkė korupciją ir pinigų švaistymą.
Kinijoje peiliu ginkluotas vy ras įsiveržė į institucijos, at sakingos už vieno vaiko po litikos priežiūrą, biurą ir mir tinai subadė du pareigūnus, taip pat sužeidė dar tris pa reigūnus ir advokatą. In cidentas įvyko Dongsingo mieste, pietinėje Guangsi provincijoje.
Griežtas Europos verdiktas „Hezbollah“ Iš pradžių skelbtos sankcijos Iranui, paskui leista tiekti ginklus Siri jos sukilėliams, o dabar ES paskelbė, kad Libane veikianti „Hezbol lah“ – teroristų organizacija. Kas toliau?
Tikslas pasiektas
Libane veikianti „Hezbollah“ – viena svarbiausių Irano sąjungi ninkių regione, taip pat svarbi Si rijos prezidento Basharo al Assado rėmėja, įsitraukusi į kovą su vadi namąja Sirijos opozicija, kurią itin palaiko Vakarai. Be to, šiitų judėjimas yra svarbi politinė jėga Libane, kurio gyven tojai priklauso kelioms didelėms religinėms bendruomenėms. Or ganizacija turi didelę įtaką kaden ciją baigiančioje premjero Najibo Mikati vyriausybėje. Tiesa, didžiausią galvos skausmą „Hezbollah“ visuomet kėlė Izraeliui, kurio pašonėje yra įsikūrusi. 2006 m. žydų karinės pajėgos net buvo įsiver žusios į gretimą Libaną. Tada siekta kumščiu likviduoti organizaciją. Ta čiau Izraeliui nepavyko... Priešingai, pasak saugumo eks pertų, „Hezbollah“ tapo viena ge riausiai ginkluotų grupių regione, turinčia stiprią karinę struktūrą, gaunančia gerą ginkluotę ir finan sinę paramą iš Irano. Tarnauja Izraeliui?
Paskelbus sprendimą, kad ES nuo šiol „Hezbollah“ laikys teroris tų organizacija, šios atstovai be užuolankų pareiškė, jog ES patai kauja Izraeliui. „ES nusilenkė Izraelio norams įtraukdama „Hezbollah“ į savo juodąjį sąrašą“, – skelbė „Hez bollah“ televizija. Kartu ji pa reiškė, kad svarbiausias vaidmuo stumiant sprendimą priklauso Di
džiajai Britanijai. „Priešo valsty bės (Izraelio – red. past.) lyderiai daug metų bandė spausti Europą priimti šį sprendimą ir propaguoti jį skandalingai remiant amerikie čiams bei britams“, – buvo sako ma pranešime.
ES nusilenkė Izrae lio norams įtraukda ma „Hezbollah“ į sa vo juodąjį sąrašą.
Televizija taip pat parodė fil muotą medžiagą iš Izraelio prezi dento Shimono Pereso susitikimo su ES užsienio politikos vado ve Catherine Ashton, kuriame šis ragino ES kuo skubiau įtraukti „Hezbollah“ į teroristų organiza cijų sąrašą. Izraelis ir Jungtinės Valstijos pa sveikino naująsias sankcijas. Izraelio teisingumo ministrė Tzipi Livni kaip išmanydama gy rė sprendimą. Pasak jos, spren dimas aiškiai parodo, kad Libano šiitų grupuotė yra „teroristų orga nizacija“. „Sveikinu ES pranešimą, kad „Hezbollah“ dabar yra įtraukta į teroristų organizacijų sąrašą, – džiaugėsi T.Livni. – Pagaliau, po ne vienus metus trukusių svarsty mų, tvirtinimas, kad „Hezbollah“ yra teisėta politinė partija, teisingai žlugo. Dabar visam pasauliui aiš
ku, kad „Hezbollah“ yra teroristų organizacija.“ Prašymo neišgirdo
Pasak ES diplomatijos vadovų, ku rie priėmė sprendimą, „Hezbollah“ įtraukta į juodąjį sąrašą, nes laiko ma atsakinga už teroro atakas ES teritorijoje. Tiesa, bendros nuomonės kaip vi suomet nebuvo. Kai kurios ES šalys pareiškė, kad įtakingos šiitiškos or ganizacijos įtraukimas į sąrašą des tabilizuos padėtį Libane. Tačiau jas, pasak diplomatų, pavyko įtikinti. Tiesa, Libanas pareiškė, kad „Hezbollah“ yra „esminė Liba no visuomenės sudedamoji dalis“, ir prieš priimant sprendimą prašė ES pakeisti poziciją. Beirutas ar gumentavo, kad „joks sprendimas nebūtų priimamas skubotai ir ne sivadovaujant objektyviais bei ne paneigiamais įrodymais“. „Los Angeles Times“, BBC, BNS inf.
Lietuviai parėmė sankcijas Lietuvos diplomatijos vadovas Li nas Linkevičius pareiškė, kad re mia sankcijas „Hezbollah“. Pasak jo, „atėjo metas pasakyti teisybę“. Kar tu L.Linkevičius prieš susitikimą sa kė, kad ES turėtų siekti paspartinti vadinamąjį Artimųjų Rytų taikos procesą tarp Izraelio ir palestinie čių. Ministras taip pat pabrėžė, kad Egiptas turėtų kuo greičiau sureng ti demokratinius rinkimus.
Sprendimas: stipri ir įtakinga šiitų organizacija „Hezbollah“ ES pa
skelbta teroristine.
„Reuters“ nuotr.
Ką reiškia būti juodajame sąraše? Įtraukimas į juodąjį sąrašą taps pa grindu neišduoti vizų asmenims, taip pat įšaldyti su grupuote susijusių or ganizacijų sąskaitas. Tačiau šį nuta rimą įgyvendinti bus sudėtinga, nes pareigūnams teks išsiaiškinti įvairių „Hezbollah“ organizacijų vidinius ry šius ir nustatyti, kam gali būti taiko
mos sankcijos dėl priklausymo suka rintam sparnui. „Hezbollah“ palaiko glaudžius ryšius su Iranu, yra Izrae lio priešininkė. Organizacijos kovo tojai šiuo metu kariauja Sirijoje, o tai sukėlė susirūpinimą Vakarams, ku rie palaiko sukilėlius, siekiančius nu versti prezidentą B.al Assadą.
Didžiojoje Britanijoje liejosi džiaugsmo upės Britai šventė iki paryčių. Nuo šiol tauta turės dar vieną numylėtinį – berniuką, kurį pagimdė kunigaikš tienė Catherine.
Žinia: Didžiosios Britanijos tele
komas Londono gyventojus sku biai informavo, kad gimė berniu kas. „Reuters“ nuotr.
Princas Will iam as pas id al ijo džiaugsmu dėl sūnaus. Jis sakė, kad yra labai laimingas. Naujagimis, kuris po savo sene lio princo Charleso ir tėvo turėtų paveldėti sostą, gimė pirmadienį po pietų Švč. Mergelės Marijos li goninėje, Londono Padingtono ra jone. Karalienė Elžbieta II ir prin cas Charlesas išreiškė džiaugsmą dėl kūdikio gimimo. „Karalienė, Edinburgo kunigaikš tis, Velso princas, Kornvalio kuni
gaikštienė, princas Harry ir abie jų šeimų nariai buvo informuoti ir yra patenkinti naujienomis“, – bu vo sakoma oficialiame karališkosios šeimos pranešime spaudai.
Tapti seneliu yra uni kalus momentas kiekvieno gyvenime. Pirmo vaikaičio sulaukęs Char lesas džiaugėsi: „Tapti seneliu yra unikalus momentas kiekvieno gy venime, kaip pastaraisiais mėne siais man sakė nesuskaičiuojama daugybė malonių žmonių, tad aš
nepaprastai didžiuojuosi ir esu laimingas pirmą kartą tapęs se neliu.“ Ministras pirmininkas Davidas Cameronas taip pat paskelbė pra nešimą žiniasklaidai, kuriame sa koma: „Džiaugiuosi dėl kunigaikš čio ir kunigaikštienės gimus jų sūnui. Visa šalis švęs. Jie bus nuo stabūs tėvai.“ Sveikinimus atsiuntė ir JAV pre zidentas Barackas Obama: „Mi chelle ir aš su didžiuliu malonumu sveikiname Kembridžo kunigaikštį ir kunigaikštienę šia džiaugsminga jų pirmojo vaiko gimimo proga.“ Paskelbus žinią apie naujagimį britai ėmė šėlti. Minios žmonių su
sibūrė prie Bakingamo rūmų. Dau gelis liejo džiaugsmo ašaras. Williamas, kuris buvo šalia žmo nos per gimdymą, dviem savai tėms išeis tėvystės atostogų. Jis yra paieškų ir gelbėjimo sraigtas parnio pilotas karališkosiose oro pajėgose. Naujasis britų princas pagal Zo diaką yra Vėžys – kaip jo tėvas ir velionė senelė princesė Diana. Ast rologai pareiškė, jog šis ženklas ro do, kad jis bus stiprus lyderis. BNS inf.
Daugiau apie karališkąjį kudikį kl.lt
14
TRečiAdienis, liepos 24, 2013
sportas
Sporto telegrafas Tenisas. Portugalijoje vykstančio vyrų teniso turnyro „Guimaraes Open“ pirmajame rate pralaimėjimą patyrė bei 440 eurų čekiu pasitenkinęs iš tolesnės kovos pasitraukė Laurynas Grigelis. 492-ą vietą ATP klasifikacijoje užimantis 21-erių klaipėdietis šešioliktfinalyje per 1 val. 37 min. 6:4, 0:6, 3:6 turėjo pripažinti 19-mečio portugalo Joao Domingueso (ATP-594) pranašumą. Dvejetų varžybų ketvirtfinalyje L.Grigelio ir baltarusio Vladimiro Ignatiko varžovais bus trečioji turnyro pora – urugvajietis Arielis Beharas bei ispanas Carlosas Pochas-Gradinas. Turnyro prizų fondą sudaro 42 500 eurų. Krepšinis. Aštuonių ekipų Eurolygos atrankos vyrų krepšinio turnyras spalio 1–4 dienomis bus surengtas Vilniuje. Sostinės „Lietuvos ryto“ varžovu kovoje dėl vienintelio kelialapio į pagrindines Eurolygos varžybas šio turnyro ketvirtfinalyje bus Ramūno Butauto treniruojamas Latvijos čempionas Rygos VEF klubas. Pergalės atveju vilniečiai pusfinalyje žaistų su Varezės „Cimberio“ (Italija) arba Oldenburgo „EWE Baskets“ (Vokietija) krepšininkais. Kitas dvi atrankos turnyro Vilniuje ketvirtfinalio poras sudarys Rusijos, Belgijos, Čekijos bei Turkijos komandos: Maskvos srities „Chimki“ – Ostendės „Telenet“ ir Nymburko ČEZ – Bandirmos „Banvit“. Triumfas. Graikijoje baigėsi 12-asis planetos senjorų krepšinio čempionatas, kuriame šeštą kartą nugalėtojos titulą iškovojo Vilniaus „Svajos“ moterys. Čempionų titulą apgynusios bei auksą iškovojusios vilnietės (40mečių grupė; 15 komandų) įveikė Kolumbijos, Vokietijos, Suomijos, Turkijos ir Graikijos ekipas. Finale „Svajos“ krepšininkės po atkaklios ir permainingos kovos 61:60 privertė pasiduoti Ukrainos komandą. Iki finalo pabaigos likus dviem minutėms, švieslentėje švietę skaičiai lietuvių nedžiugino: ukrainietės buvo priekyje 60:55. Tačiau puikiai sužaidusios lemiamas mačo akimirkas Vilniaus „Svajos“ krepšininkės išplėšė pergalę minimalia persvara. Naujokas. Su treneriu Gediminu Petrausku sutartį pratęsęs Šiaulių „Šiaulių“ krepšinio klubas pradėjo rikiuoti gretas naujam sezonui. Pasak ekipos svetainės internete, pirmuoju pirkiniu tapo 20 metų 198 cm puolėjas Rokas Giedraitis. Su visą karjerą „Šiaulių“ komandoje žaidusio gynėjo Roberto Giedraičio vyresniuoju sūnumi Roku pasirašyta sutartis pagal formulę „1+1“. Praėjusį sezoną R.Giedraitis žaidė „Mažeikių“ ekipoje, su kuria laimėjo Nacionalinės krepšinio lygos čempionatą. Liko. Graikijos krepšinio čempionas bei šalies taurės savininkas Atėnų „Panathinaikos“ klubas vieneriems metams pratęsė sutartį su 28-erių Lietuvos rinktinės puolėju Jonu Mačiuliu. Finansinės krepšininko, Graikijos sostinės ekipoje rungtyniaujančio nuo praėjusių metų rudens, kontrakto sąlygos neskelbiamos. Per 33 praėjusio sezono Graikijos krepšinio pirmenybių rungtynes J.Mačiulis vidutiniškai pelnė po 8,6 taško, atkovojo po 4,5 kamuolių. Per 29 į Eurolygos turnyro ketvirtfinalį iškopusios „Panathinaikos“ ekipos rungtynes lietuvio statistiniai rodikliai buvo panašūs – 10,1 taško, 4,1 sugriebto kamuolio.
„Dragūnui“ – mįslė iš Liuksemburgo „Dragūno“ rankininkai dar turi savaitę atostogų, tačiau mintimis jie jau naujajame sezone. Poilsio rimtį sudrumstė traukti Europos rankinio federacijos (EHF) taurės turnyro burtai, kurie klaipėdiečiams lėmė varžovą.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Artūrą Juškėną pakeitusio Miglio Astrausko auklėtiniams pirmame etape teks kovoti su Liuksemburgo „Kaerjeng“ ekipa. Apie nedidelio Kaerjengo miestelio ekipą M.Astrauskas turi nedaug informacijos. Žinoma, kad ji Liuksemburgo čempionate užėmė antrąją vietą. „Žinant tai, kad šį pavasarį viena šios šalies komandų žaidė Europos „Iššūkio“ taurės turnyro finale su Minsko ASK ekipa, galima daryti išvadas, kad Liuksemburgo vyrai gerai žaidžia rankinį“, – pastebėjo M.Astrauskas.
Nežinomieji: „Kaerjeng“ rankininkai (žali marškinėliai) kol kas – didelė paslaptis.
Strategas neslėpė, kad burtais patenkintas – klaipėdiečiai gavo kone lengviausią varžovą iš pirmame etape žaisiančiųjų. M.Astrauskas prisipažino, kad tik sužinojęs varžovą pradės rinkti apie jį žinias.
Pirmosios klaipėdiečių ir liuksemburgiečių rungtynės vyks rugsėjo 7 arba 8 dieną Liuksemburge. Atsakomoji dvikova Klaipėdoje bus po savaitės. Pergalės atveju antrajame etape „Dragūnas“ susitiktų su rumunų
Bakau „Stiinţa“ komanda, kuri nuo šio etapo stos į kovą dėl taurės. Rumunai savo internetiniame puslapyje jau įvertino būsimus varžovus. Bakau rankinio klubo atstovai įsitikinę, kad jiems teks žaisti su lietuviais.
Lietuvės nusileido Prancūzijos rinktinei Elina Dakinevičiūtė
Lietuvoje vykstančiame pasaulio merginų iki 19 metų krepšinio čempionate mūsų rinktinė turėjo pripažinti Prancūzijos rinktinės pranašumą – 53:65. Tai trečiasis lietuvių pralaimėjimas, sukomplikavęs galimybes patekti į ketvirtfinalį. Pirmąjį kėlinį Lietuvos krepšininkės nenusileido varžovėms – 12:12, tačiau antrąjį ketvirtį dėl gausybės klaidų leido prancūzėms atsiplėšti – 34:22. Paskutinįjį kėlinį šeimininkės laimėjo 17:14. Varžovėms, turėjusioms solidžią persvarą, toks lietuvių aktyvumas nekėlė pavojaus. Rezultatyviausios lietuvių gretose buvo Greta Tamašauskaitė, pelniusi 14 taškų, ir Dalia Belickaitė, surinkusi 13 taškų. 33 min. žaidusi klaipėdietė Roberta Mizgerytė pelnė 6 taškus. Ramunės Kumpienės auklėtinė iš 7 dvitaškių pataikė tris. Vos 2 min. aikštėje buvusi kita uostamiesčio atstovė Evelina Mauraitė nespėjo atlikti nė vieno statistinės lentelės veiksmo. Viešnių gretose rezultatyviausiai žaidė 16 taškų surinkusi Clarince Djaldi-Tabdi. Vakar vyko lemiama lietuvių kova su olandėmis. Varžovės kartu su lietuvėmis yra grupės ekipų rikiuotės apačioje. Pergalės atveju mūsų ekipa dar išsaugotų galimybę kovo-
Indėlis: R.Mizgerytė (balta apranga) su prancūzėmis kovojo 33 min., per jas pelnė 6 taškus.
ti dėl kelialapio į ketvirtfinalį. Klaipėdoje antradienį tęsėsi varžybose dėl 13-16 vietų. Korėja sutriuški-
no Senegalo rinktinę 97:64, o Malis 51:70 nusileido Argentinai. Dėl patekimo į ketvirtfinalį vakar uos-
FIBA nuotr.
tamiestyje žaidė Brazilija ir Australija, Serbija ir Japonija, Rusija ir Ispanija.
19
trečiadienis, liepos 24, 2013
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Versus aureus“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Kazio Almeno knygą „Lietingos dienos“.
K.Almenas. „Lietingos dienos“. Žinomo rašytojo knyga apie sovietmečio Lietuvą aštuntojo dešimtmečio pradžioje: šalia istorinių ir politinių įvykių, sąlygojusių sovietinių piliečių gyvenimą, vyksta detektyvinės įtampos kupinas veiksmas vienoje Palangos viloje, kurioje atsidūręs milicijos leitenantas Donatas Vėbra žmogžudystės byloje tampa ir kaltinamuoju, ir kaltintoju. Veiksmas trunka nuo sekmadienio popietės iki ketvirtadienio. Be paliovos lyja, išskyrus trečiadienį. Lietus – kaip fonas jau primirštai sovietinei tikrovei, kuri knygoje atkurta itin vaizdingai ir tiksliai, gyvais nepakartojamų charakterinių tipų paveikslais, buities detalėmis ir leksika, paryškinta žemaitiškos šnektos, tarnybinio žargono, nevengiant ir grubių rusiškų keiksmažodžių.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 30 d.
Avinas (03 21–04 20). Būsite neįprastos nuotaikos, gilinsitės į psichologinius dalykus. Galbūt pamilsite vyresnį ar autoritetingą žmogų. Tik pasistenkite neįskaudinti seno draugo. Jautis (04 21–05 20). Iškils sunkumų, neatsikratysite jausmo, kad pernelyg išsiskiriate iš kitų. Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Verta atsisakyti kolektyvinės veiklos. Dvyniai (05 21–06 21). Norėsite bendrauti ir pasidalyti mintimis. Tačiau pokalbio partnerį rinkitės atsargiai, kad vėliau netektų gailėtis dėl to, ką pasakėte. Atminkite, kad geras pašnekovas gali tapti ištikimu draugu. Vėžys (06 22–07 22). Kalbėsite įtikinamai. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Liūtas (07 23–08 23). Kils pavojus būti suklaidintam ar pernelyg susižavėti keista idėja. Patirsite psichologinį spaudimą. Todėl kruopščiai atlikite savo tiesiogines pareigas ir neapsikraukite naujomis užduotimis. Mergelė (08 24–09 23). Susidursite su žmogumi, kurio emocijos labai skirsis nuo jūsų. Dabartinė jūsų padėtis jūsų netenkins. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Vakare kils noras fantazuoti. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo ar diskusijos priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę. Skorpionas (10 24–11 22). Slėpsite, ignoruosite savo emocijas ir poreikius. Jūsų vertybės prieštaraus jūsų jausmams. Galvoje bus painiava. Neskubėkite daryti išvadų, nusiraminkite ir nieko naujo nesiimkite. Šaulys (11 23–12 21). Seksis ieškoti savo idealo ir siekti svajonės. Nebijokite skraidyti padangėmis. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Drąsiai judėkite pirmyn. Ožiaragis (12 22–01 20). Dėl skirtingų vertybių ir skonio nesuprasite kito žmogaus, o šis gali jums mesti iššūkį. Neskubėkite ginčytis, geriau dar kartą išklausykite savo pašnekovo ir pasistenkite jį suprasti. Vandenis (01 21–02 19). Norėsite pakeisti savo gyvenimo būdą, pagerinti supančią aplinką, tačiau ši diena nėra palanki spręsti svarbius ir lemtingus klausimus. Aplinkiniai gali suabejoti jūsų veiklos tikslingumu. Žuvys (02 20–03 20). Patyrinėkite savo vertybes ir apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tik slėpkite savyje savo spėliones, kad neįžeistumėte artimo žmogaus.
Orai
Artimiausiomis dienomis orai išliks apsiniaukę ir lietingi. Šiandien sušils iki 20–23 laipsnių, numatomas lietus, perkūnija. Ketvirtadienio naktį trumpas lietus prognozuojamas tik apie Vilnių. Dieną gali sušilti iki 26 laipsnių, trumpai palis beveik visoje Lietuvoje. Lietingi orai turėtų pasitraukti penktadienį, tačiau debesuota išliks iki savaitės galo.
Šiandien, liepos 24 d.
+23
+18
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)
+23
Šiauliai
Klaipėda
+23
Panevėžys
+21
Utena
+22
5.27 21.56 16.29
205-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 160 dienų. Saulė Liūto ženkle.
Tauragė
+22
Pasaulyje Atėnai +35 Berlynas +28 Brazilija +27 Briuselis +24 Dublinas +21 Kairas +33 Keiptaunas +15 Kopenhaga +24
kokteilis Magas šiurpino žmones Žinomas amerikiečių iliuzionistas An dy Grossas savo triuku kone iki infark to išgąsdino tautiečius. Vyr išk is prisėl indavo prie pasir ink tų „auk ų“ neįtikėtinos išvaizdos – vir šutinė kūno dalis buvo visiškai atskir ta nuo apatiniosios. Taip magas norė jo pademonstruoti perpus perpjautą žmog ų. Pil iečiai, pamatę tai, pat irda vo šoką. Viena moteris taip išsigando, kad puolė bėgti į parką. Nukritusi ir vėl atsikėlusi ji bėgo toliau. Pats iliuzionistas nesirengė atskleisti savo triuko paslapties. A.Grossas nori, kad ir toliau žmonės liktų nežinioje, ir paliko jiems galimybę toliau spėlioti, kaip tai yra atliekama.
Kaunas Londonas +28 Madridas +36 Maskva +21 Minskas +23 Niujorkas +30 Oslas +27 Paryžius +27 Pekinas +36
Praha +29 Ryga +24 Roma +30 Sidnėjus +16 Talinas +24 Tel Avivas +31 Tokijas +26 Varšuva +22
Vėjas
3–8 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+22
+20
Marijampolė
Vilnius
+22
Alytus
Vardai Dargvilas, Dargvilė, Kristina, Kristoforas, Kunigunda, Živilė.
liepos 24-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+17
+18
+17
+17
8
+18
+19
+18
+17
6
+17
+19
+18
+16
6
rytoj
PeNKTadienį
1824 m. Delavare pa skelbti pirmosios pasau lyje sociologinės apklau sos rezultatai apie artė jančius JAV prez idento rinkimus. 1923 m. Šveicarijoje bu vo pasirašyta paskut i nė Pirmojo pasaul in io karo sutart is – Lozanos sutartis. 1946 m. Bik in io atole Ramiajame vandenyne JAV pirmą kartą atl iko povanden in į atom inės bombos bandymą.
1970 m. gimė aktorė ir dainininkė Jenifer Lo pez.
Žvaigždės parašas – ant užpakalio
1974 m. mirė neutrono atradėjas, vienas atomi nės bombos kūrėjų seras Jamesas Chadwickas. 1976 m. JAV kosm in is laivas „Vik ing 1“ nusilei do Marse. 1977 m. start avo ma žiausias pasaulio lėktu vas (svoris 0,1 g, o spar nų ilgis – 7,6 cm). Pilotas buvo musė. 1999 m. mirė daug iau nei 38 met us šal į val dęs Maroko kar al ius Hass anas.
Sapnininkas
Didžiosios Britanijos popmuzikos žvaigždė Robbie Williamsas pade monstravo turintis puikų humoro jausmą – per praeitą savaitgalį vy kusį koncertą Švedijoje jis paliko autografą ant vienos savo gerbė jos užpakaliuko. Triukas: išvydę tokį A.Grossą,
žmonės kelioms akimirkoms suakmenėdavo.
Ir mes turime fokusininkų Lietuvoje garsiausiu iliuzionistu prisi stato Arvydas Stonys. Šalies Iliuzionistų klubo prezidentas daugelį metų savo triukais stulbina įvai raus amžiaus ir įvairių tautų žmones. A.Stonys yra dalyvavęs daugybėje tele vizijos ir šou projektų, žiūrovus stebino daugiau nei dešimties valstybių nakti niuose klubuose, restoranuose, koncer tų bei sporto rūmuose, cirkuose. Lietuviui yra tekę dirbti kartu su visa me pasaulyje žinomais artistais – Jay Scott Berry, Patricku Page, Arsene Lu pinu, Jeffu McBride.
Buvęs itin populiarios vaikinų popmuzikos grupės „Take That“ narys ir hitu tapusios dainos „An gels“ atlikėjas praeitą šeštadie nį surengė savo gastrolių „Take The Crown“ koncertą Geteborgo mieste. Tuomet jis pastebėjo žaismin gą plakatą, laikomą vienos žiūro vės, kuri buvo įvardyta kaip Lone Martinsen. Užrašas ant plakato skelbė: „Pra šau, pasirašykit man ant užpakalio, kad galėčiau išsitatuiruoti parašą“. R.Williamsas pakvietė gerbėją ant scenos, kur ji nusimovė šortus, o žvaigždė patenkino neįprastą mer ginos prašymą. BNS inf.
„Kokteilio“ pozicija Kuo Billas Gatesas skiriasi nuo Dievo? Dievas negalvoja, kad jis yra B.Gatesas.
Ieško gyvųjų
Nugirstas pokalbis Vaikinas merginai: „Einame pas mane, parodysiu fokusą“. Mergina: „Bet pats tą fokusą ir auginsi!“
Realiame gyvenime Žmona vyrui: – Matai šį vaiką nuot raukoje? Matai? Tai šeštą valandą paimsi jį iš darželio!
Linksmieji tirščiai Ateina moteris rytą į darbą pamušta akimi. – Kas tau trenkė? – smalsauja bendra darbiai. – Vyras. – O mes galvojome, kad jis komandi ruotėje! – Ir aš taip galvojau... Česka (397 719; jei parašiutas neišsiskleidė, antrą kartą nešokite!)
Dviejų žemės drebėjimų nusiaubtoje Kinijos Gansu provincijoje gelbėtojai visomis išgalėmis bandė rasti gyvųjų. Žemės drebėjimai nusinešė maž iau siai 92 gyvybes, o traumą patyrę vie tos gyventojai bando suvokti praradi mų mastą. Valstybinė televizija CCTV parodė reportažą, kuriame matyti ka riai, kasantys žemes ir smėl į, kad pa siekt ų po nuošliauža palaidotus na melius. Sunkiai sužeisti pacientai bu vo sraigtasparniais skraidinami į pro vincijos sost inę Land žou. Du pirma dienį ryte įvykę žemės drebėjimai bu vo 5,9 ir 5,6 balo stiprumo, nurodė JAV geologijos tarnyba, tačiau jų hipocent rai buvo tik 10 km gylyje, tad daug at palaiduotos energ ijos buvo atiduota žemės paviršiui, kur ji viską niokojo. BNS inf., „Reuters“ nuotr.
Ką šiąnakt sapnavote?
Sapnuoti pakaruoklį, tai lyg įspėji
Autografas: Švedijoje koncertavęs dainininkas R.Williamsas pasirašė
ant savo gerbėjos užpakaliuko.
mas, jog turėtumėte saugotis ugnies, ginklo ir vandens. Šis sapnas gali reikš ti ir smurtą ar nenumatytas išlaidas. Jeigu sapne reg ite gėrimų pilnas sta tines, jūsų lauk ia gerovė, bet nestigs ir barnių. Jeigu sapnuojate, kad perka te kok į nors gėrimą, gali būti, kad pa sisavinsite nuosavybę, į kurią neturi te jok ių teisių. Jeig u sapnuojate, kad geriate gėrimus, – jūsų nuosavybė ka bo ant plauko, bet draugai padės rasti išeitį iš susidariusios padėties. Tačiau gali reikšti ir jūsų nedraugiškumą, at siskyrimą. Sapne matyti keletą ar daug lėlių reiškia, jog turėsite daug išlaidų. Žais ti su lėle gal i reikšt i laimingą šeimy ninį gyvenimą, bet gali reikšti ir veid mainystę. Iš tiesų tai gana dviprasmiš kas sapnas. Jei vyras dovanų gauna lė lę, laukia nemalonumai, jei mergina – nelaiminga meilė. Verk iant i lėlė pra našauja įvairias priekabes, kurių bus sunku išvengti. Jei sapnuojate, kad karalienė jus kal bina, dar tą patį mėnesį laukia svarbus apsisprend imas, ypač asmen in iame gyvenime. Plačiąja prasme karalienė sapne simbol izuoja kilmingą ar tiks liau – mandag ią, išsilav inusią drau gę ir sapnui suteik ia teig iamą reikš mę. Tačiau jeigu susapnuota karalie nė yra pavargusi ar ligota, tai toks sap nas reiškia nesėkmes. Jei sapne piešia te karalienę, galimos aukštesnės parei gos. Jei sapnuojate, kad fotografuojatės su karaliene, noras pralenkti kitus su kiršins ar net išskirs.