PIRMAS miesto dienraštis
ketvirtadienis, LIEPOS 25, 2013
www.kl.lt
169 (19 772)
Kaina 1,30 Lt
Reformą blaško intrigos
Klaipėdos sporto sis temos reformato riai vieniems nori nukirsti galvas, o ki tus glosto. Tokia ne lygybė iki raudonu mo įkaitino sporti ninkų bendruome nę. Ji ypač buvo šo kiruota, kai po bend ros Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjo Manto Bago čiaus ir uostamies čio gimnasčių kelio nės į Vokietiją gim nastika buvo grąžin ta į iš biudžeto finan suojamų sporto ša kų sąrašą.
Skaitytojus pakvies atrakcija Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Šiemet dienraštis „Klaipėda“ ne tik spausdina Jūros šventės pro gramą, bet ir yra kitaip naudin gas didžiausios vasaros fiestos da lyviams. Turgaus gatvėje bus iš skleistas dienraščio skaitytojų no rų tinklas, kuriame skaitytojai ga lės išlieti savo svajones.
v.spuryte@kl.lt
Penkių dienų išvyka
12
Įsimintiną situaciją Senojo turgaus viešajame tualete apibūdino turgaus vadovas Arvydas Gaudiešius.
3p.
Virginija Spurytė
„Sporto reforma kelia daugiau klausimų nei atsakymų, todėl na tūralu, kad už ją atsakingi žmonės turėtų elgtis ypač at sakingai.
„Prie vieno dangčio atsisto ja po 20 žmonių.“
Abejonės: Klaipėdos sporto reformą, kurią itin skubama įgyvendinti, gaubia juodi debesys, nes klausimų
yra daugiau nei atsakymų.
Vytauto Petriko fotomontažas
Ketvirtadienio, penktadienio ir šeštadienio dienraštyje „Klaipė da“ bus išspausdinta Jūros šven tės programa su renginiais ir šalia rymos norų žuvytė. Į ją skaityto jai galės įrašyti savo troškimus, kuriuos galima atnešti ir įmesti į dienraščio norų tinklą. „Mes juos visus penktadienį ir šeštadienį sugaudysime ir perduosi me mūsų Metų jūrininkui, kuris įsi pareigojo norus išplukdyti į plačiuosius vandenis.
2
Dėl vaikymo – karas su inspekcija Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Žvyro kasėjas susikovė su trans porto kompanijų siaubu vadina ma Valstybine kelių transporto inspekcija. Nedidelės Klaipėdos rajono įmonės vadovas metė pirš tinę valstybinei institucijai ir patei kė ieškinį dėl to, kad inspekcija tuš čiai vaikė automobilio vairuotoją sverti krovinio į transporto kontro lės postą automagistralėje.
Į teismą – iš principo
Gargždiškis Edvardas Jonuševičius yra vienintelis susikovęs su Vals tybine kelių transporto inspekci ja (VKTI). „Aš reikalauju nežymios sumos, vos 180 litų, tačiau tai yra prin cipo reikalas“, – pabrėžė E.Jo nuševičius. Žvyro gavyba įmonė užsiima Klaipėdos rajono Poškų kaime. Įmonės automobiliai kas rytą su kroviniais pasuka į įvai riausias rajono ir ap skrities vietas.
10
Tvarka: užrašas VKTI ant motociklų byloja, kad kiekviena sunkiasvorė transporto priemonė gali būti bet ka
da sustabdyta ir nukreipta patikrinti.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
2
ketvirtadienis, LIEPOS 25, 2013
miestas
Skaitytojus pakvies atrakcija
Pasiūla: žvejai nėra tikri, ar spės Jūros šventės svečiams pasiūlyti šviežių žuvų.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Jūros šventė – be žuvų? Ar uostamiestis didžiausios jūrinės šven tės metu galės klaipėdiečiams ir atvykė liams pasiūlyti šviežių žuvų? Atrakcija: Jūros šventėje dienraščio „Klaipėda“ komanda šiais me
tais skaitytojus kvies patikėti savo no rus jūrai.
Legenda byloja, kad jū 1 rai perduoti norai išsi pildo“, – tvirtino dienraščio „Klai
pėda“ rinkodaros projektų vadovė Monika Saltonė. Žuvytę teks susilankstyti pa tiems skaitytojams, tai – tikrai smagi atrakcija. Sulankstyti labai paprasta, yra skaičiai, nubraižy tos lenkimo linijos, nurodyta, ku ria kryptimi lenkti. Suprantama,
Vytauto Petriko nuotr.
prieš tai reikės įrašyti savo norus. „Net jei ir neturėsite tos norų žuvytės ar tuo metu nebūsite įsigi ję dienraščio, klaipėdiečius ir sve čius kviečiame į Turgaus gatvę, kur jie ras „Klaipėdos“ komandą ir sa vo norus galės išreikšti vietoje“, – žadėjo M.Saltonė. Rinkodaros projektų vadovės teigimu, dienraščio skaitytojų Jū ros šventėje laukia siurprizai.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Pastebima, kad kelerius metus iš eilės prieš startuojant Jūros šventei kartojasi identiška situacija – žve jybos draudimų saistomus žvejus tuščiais tinklais palieka staiga pa blogėję orai. Kol kas miesto turga vietėse šviežių menkių nematyti. „Turime lašišų, lietuviškų karpių, karšių, Atlanto menkių. Tik šviežių Baltijos menkių nėra, žvejai negali į jūrą išplaukti“, – pasakojo Naujo sios turgavietės direktoriaus pava duotojas Vidmantas Mickus. Pašnekovas pripažino, kad anks čiau tokiu laiku ant prekystalių bū davo pilna šviežių menkių, starkių. Kodėl turgavietėse nebėra jūro je sugautų menkių, išaiškino Žuvi
ninkystės tarnybos direktoriaus pa vaduotojas Vaclovas Petkus. „Menkių žvejyba, pagal ES reg lamentą, draudžiama nuo liepos 1
Žvejybos draudimų saistomus žvejus tuš čiais tinklais palieka staiga pablogėję orai.
d. iki rugsėjo 1 d. Žvejai, kurių lai vai yra iki 12 metrų ilgio, gali žve joti po vieną savaitę liepos mėnesį ir vieną savaitę rugpjūčio mėnesį“, – aiškino V.Petkus. Žuvininkystės tarnyba leidžia patiems žvejams pasirinkti, kurią
savaitę traukti tinklus iš sandėlių. „Kaip tyčia ir vėl prieš Jūros šventę siautė audros ir stiprus vė jas. Tai kartojasi ne pirmus metus, o aš dirbu savo darbą daugybę me tų. Kai tik artėja šventė, žvejai ne kantrauja užmesti tinklus, jūra ima siautėti, prasideda štormai“, – pa sakojo V.Petkus. Savaitę krante teko praleisti ir tiems žvejams, kurie neturi apri bojimų. „Laivams iki 8 metrų žvejyba yra neribojama. Mažieji laivai gali žve joti visus metus. Tačiau ir jie dėl orų liko krante“, – aiškino V.Petkus. Jis prisiminė, kaip vienais me tais žvejai, sukę galvas prieš Jūros šventę, kaip suspėti prižvejoti žu vų, vėliau gailėjosi. „Žmonės pasakojo, kad liko neiš pirkta pusė tonos žuvų. Sunku surasti aukso vidurį“, – sakė V.Petkus. Turguje vakar karšių kilogramas atsiėjo 6,5 lito. Lašišų kilogramas kainavo 25 litus, o Atlanto menkių kilogramas – nuo 21 iki 24 lito.
Linkėjimai nuo Brazilijos krantų Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Kam šiemet atiteko Metų jūrinin ko vardas, vienas iš trijų į jį pre tenduojančių kapitonų Viktoras Pozonkevičius apie tai sužinos tik iš skambučio, ar SMS žinutės. Šie met jis Jūros šventėje, kur ir bus paskelbtas laureatas, nedalyvaus, mat šiuo metu darbuojasi prie Bra zilijos krantų.
Kai dienraščio žurnalistai susisiekė su 41 metų kapitonu, jis koordina vo viename Brazilijos uostų krau namą jo laivą, o laikas nuo Lietu vos skyrėsi ketvirčiu paros. „Galėjote skambinti ir anksčiau, vis tiek dirbome visą naktį. Kai pa sikrausime, plauksime į Europą. Namo grįšime tik rugsėjo mėne sį“, – puikios nuotaikos neprara do V.Pozonkevičius net ir sulaukęs labai ankstyvo skambučio. Metų jūrininko rinkimams kapi toną pristačiusieji apibūdino jį kaip savo srities profesionalą, neapsi ribojantį vien profesine veikla. Jis ryžtingai gina jūrininkų interesus, rašo straipsnius jūrininkams ak tualiomis temomis, viešina jūri ninkų problemas ir teikia pasiūly mus, kaip jas reikėtų spręsti. Atkaklus ir smalsus, pilietišką poziciją turintis V.Pozonkevičius
Pretendentas: jūrų kapitonas V.Pozonkevičius dar vienas klaipėdie
tis, pretenduojantis į Metų jūrininko titulą.
Metų jūrininko rinkimams siūlo mas jau antrus metus iš eilės. „Man tai – naujiena, bet labai smagi“, – sužinojęs, kad pakliuvo tarp trijų kandidatų į Metų jūrinin kus, neslėpė nuostabos kapitonas. Po studijų Klaipėdoje nuo 2006 m. jis jūrų kapitonu dirba laivybos bendrovėje „Quadrant“ (Vokietija). Su žmona Galina augina dvi dukras Aną ir Sofiją. Dienraštis „Klaipėda“, jau penk tus metus skelbiantis Metų jūrinin ko rinkimus, tęsia taurią tradiciją
Asmeninio archyvo nuotr.
per Jūros šventę pagerbti iškiliau sius šios profesijos atstovus. Šiemet rinkimams buvo pasiū lyta 17 jūrininkų, už kuriuos bal savo skaitytojai. Susumavus bal savimo lapelius ir balsus internetu daugiausia simpatijų pelnė Osval das Kudzevičius, V.Pozonkevičius ir Aleksandras Sbitnevas. Laimėtojas bus paskelbtas ir pagerbtas liepos 26 d. 19.30 val. Kruizinių laivų terminale vyk siančiose Jūros šventės atidary mo iškilmėse.
3
ketvirtadienis, LIEPOS 25, 2013
miestas Padidėjo butų kainos
Renkasi dujų tiekėją
Sulaukė pageidavimų
Parduodamų butų kainos 5 di džiausiuose Lietuvos miestuo se I šių metų pusmetį padidė jo Klaipėdoje ir Vilniuje. Sostinė je butų kainos per pusmetį pa didėjo 1,1 proc., o Klaipėdoje per tą patį laikotarpį bendras butų kainų lygis paaugo 0,3 proc. In dividualių namų kainos I pusme tį Klaipėdoje smuktelėjo 1 proc.
Potencialius dujų tiekėjus būsi mam suskystintųjų gamtinių du jų (SGD) terminalui „Klaipėdos nafta“ tikisi išsirinkti šių metų pabaigoje. Anksčiau skelbta, kad derybos bus baigtos ir sutartis su tiekėjais bus pasirašyta jau šią vasarą. Tarp potencialių dujų tiekėjų buvo net 16 pretendentų, tačiau vėliau jų sumažėjo.
Klaipėdos universitetas (KU) šie met sulaukė beveik 10 tūkst. pa geidavimų studijuoti. Stojantieji į KU prašymuose dažniausiai mi nėjo viešojo administravimo, psi chologijos, rekreacijos ir turiz mo, kineziterapijos, ekonomikos, slaugos, žurnalistikos studijas. Kvietimai studijuoti KU bus pa skelbti iki liepos 27 d. 12 val.
Didžiosioms šiukšlėms – aikštelės Jau netrukus Klai pėdoje pradės veik ti trys didelių gaba ritų atliekų surin kimo aikštelės. Jo se klaipėdiečiai nemokamai ga lės atsikratyti at liekų, kurių negali ma mesti į prie na mų esančius kontei nerius. lių gyventojams būtų ne daugiau kaip 10 km.
d.janauskaite@kl.lt
„Seni baldai, remonto atliekos, rū bai, kilimai ir kiti nebereikalingi di desni daiktai iki šiol buvo paliekami kiemuose prie komunalinių atlie kų konteinerių. Dabar žmonės tu rės galimybę neužgriozdinti kiemų sendaikčiais, o palikti aikštelėse, kur atliekos bus išrūšiuojamos, išskirs tomos perdirbti arba saugiai utili zacijai“, – aiškino Klaipėdos regio no atliekų tvarkymo centro (KRATC) ekologė Ramunė Šličienė. Šios aikštelės įrengtos taip, kad jas būtų patogu pasiekti visų uos tamiesčio dalių gyventojams. Pieti nėje miesto dalyje ji veiks Plieno g. 13, į kurią įvažiuojama pro Šilutės pl. esančią degalinę. Miesto centre ji įrengta Tilžės g. 66A, jos žvalgytis reikėtų pravažiavus turgavietę deši
nėje. Šiaurinės uostamiesčio dalies gyventojai tokią aikštelę nesunkiai ras Šiaurės pr. 30, važiuodami nuo Herkaus Manto gatvės dešinėje, ne toli garažų masyvo. Į didelių gabaritų aikšteles gy ventojai galės atvežti ir nemokamai palikti buitinės elektros bei elekt roninės įrangos atliekas, naudotas padangas, nebereikalingus teksti lės gaminius, dienos šviesos lem pas, tepalus, dažus, baldus, mišrias statybos ir griovimo atliekas ir ki ta. Pavojingos atliekos bus rūšiuo jamos ir laikomos užrakintos. Kai kurių atliekų kiekiai bus ri bojami. Vienas gyventojas negalės čia atvežti viso sunkvežimio senų padangų ar statybinių atliekų. Pla nuojama numatyti atiduodamų at liekų normas, pavyzdžiui, žmogus galės palikti keturias padangas ar 250 kilogramų statybinių atliekų.
Aikštelėse dirbsiantys darbuo tojai registruos lankytojus ir pa dės jiems susigaudyti, kur kokius daiktus padėti. Tam yra nupirk ti keltuvai. „Tai yra vienas paskutiniųjų nau jos europietiškos atliekų tvarkymo sistemos kūrimo darbų. Iš esmės klaipėdiečiams sukurtos tokios pat atliekų tvarkymo galimybės, kaip ir daugelyje ES valstybių“, – pasako jo R.Šličienė. Klaip ėd a vien a pas kut in ių jų šalyje įsirengė didelių gabari tų atliekų surinkimo aikšteles. Jų įrengimas kainavo 2,43 mln. litų. Analogiškos aikštelės įrengiamos visame Klaipėdos regione. Dar bai finansuojami iš ES Sanglau dos fondo (apie 15 mln. litų), vals tybės biudžeto (apie 0,3 mln. litų) bei KRATC lėšomis (daugiau kaip 3 mln. litų).
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Ramunė Šličienė:
Iš esmės klaipėdie čiams sukurtos to kios pat atliekų tvar kymo galimybės, kaip ir daugelyje ES valstybių.
Užsienio turistai turguje pasigenda tualeto Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Tris mėnesius Senajam turgui va dovaujantis Arvydas Gaudiešius Smulkiojo ir vidutinio verslo tary bai pristatė turgaus viziją.
Savivaldybė. Šiandien Klaipėdos sa vivaldybėje vyks miesto tar ybos po sėdis. Parodos. Šiandien 16 val. vyks 39-ojo tarptautinio akvarelės plenero darbų parodos „Skulpt ūr ų parko pasakoji mai“ pristat ymas Mažosios Liet uvos istor ijos muz iejuje (Did žioji Vandens g. 2), kur ji veiks iki spalio 5 d., o 17. 30 val. „Klaipėdos galerijoje“ (Bažnyčių g. 4 / Darž ų g. 10) atidaroma dailininko iš Sankt Peterburgo Aleksandro Nekra sovo tapybos paroda „Prie jūros“, veik siant i iki rugpjūčio 22 d.
Patogumas: uostamiestyje išlaikytos ES normos, numatančios, kad iki gabaritinių atliekų surinkimo aikšte
Daiva Janauskaitė
Dienos telegrafas
A.Gaudiešiaus teigimu, per pir mus tris jo darbo mėnesius Senojo turgaus pajamos išaugo nuo 25 iki 30 proc. Teigiama, kad buvo per tvarkyti kai kurie vadybiniai da lykai, tačiau bet kuris judesys esą prašosi lėšų, o jų yra tik tiek, kiek uždirbama. „Už mane kalba skaičiai. Tur guje radau prastą situaciją. Ži nojau, kad nėra gerai, bet pa tikrinus, paaiškėjo, kad situacija dar prastesnė. Minusas yra didelis. Metus greičiausiai irgi baigsime su minusu“, – neslėpė naujasis tur gaus vadovas. Turgaus vadovas teigė, kad mėgins parduoti Šilu
tės plente, buvusios prekybos ba zės teritorijoje turėtus nenaudoja mus statinius, kitus pastatus. Tada esą kalbės apie esamų statinių re novaciją. Turgavietės rekonstrukcija turė tų vykti etapais, kad nė vienas joje prekiaujantis pardavėjas neturėtų nutraukti veiklos. „Sutvarkius turgaus rajoną, jo vertė pakiltų. Galbūt atsirastų in vestuotojų, kurie norėtų perkel ti savo verslą į šią zoną“, – vylėsi A.Gaudiešius. Tačiau turgaus vadovas išreiškė nepasitenkinimą mokesčiais se namiestyje. Esą jam neaišku, koks buvo automobilių stovėjimo ap mokestinimo šalia turgaus tikslas: kad sumažintų automobilių srau
tus, ar kad išbaidytų pirkėjus bei verslininkus. Susitikime su Smulkiojo ir vi dutinio verslo taryba pabrėžta, jog turgaus veikla generuoja pelną ne tik sau, bet ir visam senamiesčio verslui. Nes turgus – turistų mėgs tama vieta. Kruizinių laivų turistai neišvengiamai praeina pro Seną jį turgų ir esą dažniausiai ten pa sigenda tualeto. „Gėda ir pasakyti, turgaus tuale tas praktiškai nedirba dvejus me tus. Norėjau pastatyti konteineri nį tualetą, bet kainos tokios, kad dingsta bet koks noras daryti reno vacijas. O dabar prie vieno dang čio atsistoja po 20 žmonių“, – apie vieną didžiausių Senojo turgaus bėdų pasakojo jo direktorius.
Rekonstrukcija. Klaipėdos savivaldy bė ruošiasi pradėti Baltijos prospekto rekonstrukciją – pirmajame etape bus atnaujinta Balt ijos prospekto ir Min i jos gatvės sank ryža. Klaipėdos sav i valdyb ė centr in iame vieš ųjų pirk i mų portale paskelbė būsimo konkur so techn in ių specifi kacijų projekt ą. Numatoma, jog rangovas trišalėje san kryžoje įrengs dar vieno lyg io įvaž ia vimą į Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalą, iškels inž inerinius tinklus, atliks paruošiamuosius tunelio staty bos darbus. Rangovas darbus turės at likt i per pusantr ų met ų su gal imybe juos pratęst i dar pusmečiui. Pernai rugpjūt į pirmajam Balt ijos prospek to rekonstrukcijos etapui skirta 17–20 mln. litų ES paramos. Šventė. Liepos 27 d., šeštad ien į, Ant ros ios Melnragės paplūd imyj e jau trečią kartą vyks Tolerancijos šventė. Šio renginio organizatorius – asociaci ja „Pozityvus gyvenimas“ šiemet kar tu su Vaidu Baumila, Jovani, Haroldu iš „Pikaso“ ir „Mochito“ kvies būti tole rantiškus, pasitikrinti dėl ŽIV ir hepa tito C bei linksmai praleisti laiką. Šven tės prad žia – 19 val. Koncertas. Šeštadien į, liepos 27 d. 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kul tūros centre vyks akust in is atl ikėjo Vyganto Kazlausko koncertas. Jo me tu publ ikos mėgstamas dain in inkas miestel io gyventojams ir poilsiauto jams dovanos savo kūr ybos roman tines balades ir prancūz ų meilės dai nas. Koncertas – nemokamas. Mirtys. Vakar Civ il inės metr ikacijos ir reg istracijos skyr iuje užreg istr uo tos 3 klaipėdiečių mirtys. Mirė Sicilia Har ichk in (g. 1926 m.), Aleksas Jonas Sorakas (g. 1940 m.), Antan ina Gricik (g. 1955 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Aleksandr Pancerov, Vasilij Žerebcov, Sicilia Harichk in. Joniškės kapinės. Šiand ien laidoja mas Stasys Rimkus. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 14 moter ų. Gimė 8 mergaitės ir 6 berniukai.
4
miestas
KETVIRTADIENIS, BIRŽELIO 6, 2013
5
KetvirtADIENIS, liepos 25, 2013
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Pinigų per maža Gimtadienį šventė be žmonos Eglė Šepetytė
e.sepetyte@diena.lt
Parlamentinėms išlaidoms skir tos sumos – 2232 litų mėnesiui – Seimo nariams maža. Tai tvirti no pastarojo pusmečio išlaidų re kordininkai. Kai kurie jų tūkstan čius sugeba išleisti, pavyzdžiui, atvirukams Velykų proga. Nudžiugino atvirukais
Iš viso sausio–birželio mėnesiais Seimo nariai išleido 1 657 867 li tus parlamentinei veiklai ski riamų lėšų. Kaip visuomet, didžioji parlamentarų dalis išleido maksimalią galimą sumą, t. y. apie 13 tūkst. litų per pusmetį. Tradiciškai daugiausia pinigų pa naudojama transporto priemonių nuomai ir priežiūrai. Mažiausiai lėšų per pusę me tų išnaudojo konservatorė Irena Degutienė, jos išlaidų sąskaito je – vos 842 litai. Neišlaidavo ir premjeras Algirdas Butkevičius, jis parlamentinėms išlaidoms pa naudojo 1780 litų. Parlamentinės išlaidos ata skaitoje skirstomos į tam tikras grupes pagal paskirtį. Čia esama rekordininkų. Pavyzdžiui, Dar bo partijos (leiboristų) atstovas Petras Čimbaras 4785 litus iš leido rinkėjams šv. Velykų pro ga pasveikinti. „Pinigus išlei dau velykiniams sveikinimams, asmeniškai pasveikinau 7 tūkst. savo rinkėjų. Taip, tokia tradicija, ir per Kalėdas sveikinu“, – paaiš kino P.Čimbaras. Seimo nario teigimu, parla mentinių išlaidų suma yra per menka, pinigų viskam esą neuž tenka. P.Čimbaras patikino už užsakomuosius straipsnius Mo lėtų ir Švenčionių spaudoje mo kantis iš asmeninių lėšų. Puokštės – kraštiečiams
Darbo partijos (leiboristų) atstovė Dangutė Mikutienė ataskaitoje iš
kitų išsiskiria nemaža suma gė lėms ir suvenyrams. Tam ji išlei do 3102 litus. Politikė pasakojo, kad gėlės perkamos Trakų-Elek trėnų apygardoje vykstantiems renginiams. „Aš turiu renginių savo apygardoje, tai metų kraš tiečio rinkimai, gražiausios me tų aplinkos konkursai, šį savait galį Trakų istorijos muziejui bus 65-eri. Tad gauni sąrašą, kur pra šo parašyti padėką, pasveikin ti tuos žmones. Todėl viso labo ką mes galime – arba knygą, arba kokį nors albumą, padėką įteikti“, – sakė D.Mikutienė. Seimo narė taip pat tvirtino, kad skiriamų lėšų jai nepakanka. „Man jų neužtenka. Aš būčiau už tai, kad lėšos būtų didinamos. Aišku, reikėtų sugriežtinti atsa komybę už tų lėšų panaudojimą“, – sakė politikė. Tvarka pagaliau nusistovėjo
Seimo kanclerio Jono Mileriaus teigimu, artimiausiu metu lėšos parlamentinėms išlaidoms tikrai nedidės, nes iki metų pabaigos jos yra sumažintos. Išlaidos pa laipsniui mažintos nuo 2008 m. lapkričio – dėl ekonominio nuo smukio. Išlaidos kelis kartus su mažintos nuo 3 vidutinių mėne sinių darbo užmokesčių (VMDU) dydžio iki 1 VMDU dydžio. Skai čiuojant pagal dabartinį VMDU, tai sudaro nuo maždaug 6,5 iki 2,17 tūkst. litų. Statute numaty ta, kad, pasibaigus mažinimams, parlamentinei veiklai skiriamų lėšų suma sudarys 1,7 VMDU dydžio sumą. J.Mileriaus nuomone, šios ka dencijos Seimo nariai nebuvo lin kę išlaidauti, tačiau tai esą – ne jų nuopelnas, o pagaliau nusistovė jusios tvarkos pasekmė. „Anksčiau gal nebuvo regla mentuota, ką galima pirkti. Per ši tą kadenciją jokių pastabų nebuvo ir iš Etikos ir procedūrų komisi jos, kad jie ten servizų prisiper ka ar ko nors kita. Bet nemany čiau, kad tai drausmingesnė ar supratingesnė kadencija, tiesiog jau nustovėję teisės aktai, išdis kutuota, ką galima pirkt, ko ne, ir niekas nepažeidinėja. Bet turėjo praeiti anos kadencijos patirtis“, – svarstė Seimo kancleris. Investuoja į reklamą
Darbštus: „Pinigus išleidau ve
lykiniams sveikinimams, asme niškai pasveikinau 7 tūkst. sa vo rinkėjų“, – kur išleido beveik 5 tūkst. „kanceliarinių“ litų, atsi skaitė P.Čimbaras.
Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
Teisėsaugos šiuo metu ieškoma Neringa Venckienė parlamenti nei veiklai skiriamas lėšas nau dojo transporto priemonei eksp loatuoti – per 4,6 tūkst. litų, dar per 1,6 tūkst. – biuro nuomai ir komunalinėms paslaugoms, per tūkstantį litų – kompiuteriams eksploatuoti, taisyti. Dalis parlamentarų nemažai lė šų skiria reklamai, rekordininkas čia – socialdemokratas Edvar das Žakaris. Jis iš pusmečio lėšų už viešosios informacijos rengė jų paslaugas sumokėjo 12 566 li tus. Jo frakcijos kolega Valerijus Simulikas už reklamą sumokėjo 6162 litus, Tvarkos ir teisingumo partijos atstovas Kęstas Koms kis – 4222 litus, socialdemokra tas Albinas Mitrulevičius – 4285 litus, Darbo partijos frakcijos se niūnas Viktoras Uspaskichas – 3630 litų, konservatorius Kazi mieras Starkevičius – 3391 litą.
Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Seimo ir Darbo partijos (leiboristų) nariui Viktorui Uspaskichui vakar stuktelėjo 54-eri. Paleistas už pusės milijono litų užstatą, gimtadienį jis atšventė gimtajame Urdomos kai me, esančiame Archangelsko sri tyje, Rusijos šiaurėje.
Beveik prieš dvi savaites Vilniaus apygardos teismas V.Uspaskichą pripažino kaltu dėl sukčiavimo bei apgaulingo buhalterinės apskai tos tvarkymo ir skyrė jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Vakar paskambinus telefonu V.Uspaskichas atrodė surūgęs, be nuotaikos. Tačiau, pasveikinus su gimtadieniu, vyriškis iškart šiek tiek pralinksmėjo.
Pasirinkimas: „Esu su motina, su draugais, su bendraklasiais. Gim
tinėje gimtadienis daug geresnis nei Lietuvoj“, – telefonu sakė Archan gelsko srityje atostogaujantis V.Uspaskichas. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
– Bet juk ateis svečių. Kur rengsite balių – gimtuosiuose na muose ar restoraną užsakysite? – Namie. Kodėl turi būti bloga ma no nuotaika? Jūsų ten nuotaikos vi sokios, o mano nuotaika – visą lai ką gera.
– Esu su motina, su draugais, su bendraklasiais. Čia ilsiuosi, čia normalūs žmonės. Lankau tėvus. Taip, šventę jau surengiau. Ta šventė dažniausiai būna trečiąjį liepos šeštadienį. Ji įvyko liepos 20 d. Mano iniciatyva parašytas visas statutas, kokie būtini šven tės elementai. Urdoma – tremti nių miestelis, o ta šventė – mies to šventė. Tai didžiausia šventė Šiaurėje. Iš kitų tremtinių miestelių čia suvažiuoja 10 tūkst. žmonių.
– Ką veikiate gimtinėje? Ar jau surengėte šventę, apie kurią pasakojote prieš kelionę?
– O šiandien kita šventė – jūsų gimtadienis. Gal klasės draugų sveikinimai jau skrieja, dova
– Kaip švenčiate gimtadienį? – pasiteiravau. – Labai paprastai – ne jubiliejus, nedidelė šventė.
nos plaukia? – Plaukia, plaukia. Nieko nesaky siu – pradės komisijos tikrinti. – Ką jums padovanojo pirmoji mokyklos laikų meilė? – Nesakysiu. – Bet jūs ją pakvietėte į balių? – Jie patys ateina – mes nekviečia me. Gimtinėje gimtadienis daug ge resnis nei Lietuvoj. – Gal į Urdomą atvyko ir jūsų žmona Jolanta? – Ne. Iš karto po šventės važiuo ju atgal.
R.Paksas: Žmogaus teisės neturi tapti ginklu prieš visuomenės vertybes saujelės išsišokėlių rankose.
Jau kuris laikas viešojoje erdvėje ir žiniasklaidoje netyla šurmulys dėl ketinimų liepos 27-ąją Gedimino prospekte Vilniuje surengti gėjų ir lesbiečių paradą. Lietuvos gėjų lygos aktyvistas Vladimiras Simonko ir Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas į šio klausimo sprendimą įtraukė visas įmanomas valstybės teismines instancijas. Taip ne tik vilniečiai, bet ir dauguma Lietuvos gyventojų yra verčiami būti tik jo iniciatoriams naudingo ažiotažo stebėtojais. Maža to, valstybės institucijų negebėjimas laiku teisiškai apibrėžti viešumoje neleistino elgesio sukuria prielaidas Lietuvą spekuliatyviai parodyti kaip valstybę, kuri gyvena tamsybėse. Apgailėtina, kad farso dalyviais tampa ir ES institucijų pareigūnai. Partija Tvarka ir teisingumas nepritaria iniciatyvai viešai eksponuoti bei propaguoti savo seksualinę orientaciją ir siekti eitynėmis išprovokuoti žmones, kuriuos šokiruoja amoralus elgesys, imtis atsakomųjų priemonių. Žmogaus teisės neturi tapti ginklu prieš visuomenės vertybes saujelės išsišokėlių rankose.
Partija Tvarka ir teisingumas reiškia protestą prieš Gėjų lygos ketinimus primesti visai visuomenei savo pažiūras, problemas bei pasaulio vaizdinius ir kviečia reaguoti į organizuojamas eitynes simboline akcija „Tylos ir tuštumos prospektas“. Tuo laiku, kai vyks gėjų ir lesbiečių eitynės, raginame verslo bendruomenę uždaryti kavines, parduotuves, nuleisti žaliuzes. Vilniečius kviečiame neiti į sostinės Gedimino prospektą. Nestatysime barikadų savo paklydusiems sūnums ir dukterims. Klausiame savęs – ar gali jaustis laimingi tėvas ir motina, matydami, kaip jų sūnus ar duktė demonstruoja savo lytinę orientaciją, nepadoriai elgiasi viešumoje, skatina amoralumą? Todėl kviečiame Lietuvos žmones jiems metamą iššūkį pasitikti tyla ir tuštuma – nepasiduoti provokacijoms ir oriai bei išdidžiai ginti tai, ką siekiama sumenkinti, – šeimos vertybes, tradicinį tikėjimą, laisvą valią ir pagarbą žmogui, skirtingų pažiūrų sugyvenimą ir pakantumą. Partijos Tvarka ir teisingumas informacijos centras
6
ketvirtAdienis, liepos 25, 2013
nuomonės
Seimūnams nereikia padėjėjų
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Kova ne dėl pergalės
Ignas Jačauskas
N
ebūkime naivūs, kad Lietuva Europai, ypač pradėjusi pir mininkauti ES, įdomi dėl to, ar pavyks baigti airių pradėtus darbus ar dėl kažkokių, ypač pietiečiams sveiku protu nesuvokiamų, tikslų – panai kinti Rytų Europos kaimynių izoliaciją. Kas čia per tikslas? Net ir politikai, egza minavę mūsų ministrus per prisistatymą Europos Parlamente, dažniausiai domė josi, kodėl Vilniuje draudžiamos gėjų ei tynės. Ir raudonuoti vertė mūsų politikus, ir dėstyti neva niekam než inomas deta les, kad ginčijamasi ne dėl eitynių fakto, o dėl vietos. Dabar, Artūrui Zuokui pralai mėjus ginčus, atrodo, viskas stojo į savo vietas. Jei nekreipsime dėmesio į teismo neišgirstus genialius savivaldybės argu mentus, kad eiti Gedimino prospektu ne galima, nes tai, suprask, trukdys teismų ir ministerijų darbui (šeštadienį!), ir į logišką
Pagarba Rokui Žilins kui – už puikius paste bėjimus, kad viskas nė ra tik balta ir juoda. patarimą, kad patiems eitynių dalyviams saugiau būtų vaikštinėti anoje upės pusė je. Aišku, ultraradikalams teismo sprendi mas buvo taip pat puiki dovana, žinant ne itin draugiškas jų nuotaikas dėl kitos sek sualinės orientacijos žmonių. Bet cirkas visada ras savo žiūrovų – ir vie nose, ir kitose gretose, ne tai svarbiausia. Žmogus gali patikti ar nepatikti, bet... pa garba Rokui Žilinskui – už puikius paste bėjimus, kad viskas nėra tik balta ir juoda. Suprask, palaikai paradą – tu gėjus arba lesbietė, nepalaikai – atsilikęs homofobas (-ė). Nes karas paprastai yra pati blogiau sia priemonė tikslams pasiekti ir pati ge riausia įsiutinti kitaip manančią minią. Ir šiaip, ar kas nors bent bandė domėtis, ku ri dal is pačių homoseksualų, nepriklau sančių jokioms organizacijoms, bet nesi slepiančių savo artimųjų ir draug ų būry je, pritaria eitynėms? Pabaigoje – vulgarokas anekdotas. Vyras pas mediką: „Daktare, aš – gėjus.“ „Tai jūs gal muzikantas?“ „Ne.“ „Tai jūs gal dailinin kas?“ „Ne.“ „Tai gal dizaineris?“ „Ne, aš san technikas.“ „Tai koks jūs gėjus, jūs – py...as.“ Jei rimtai – ne apie profesiją čia. Apie už kalkėjusius tautos sąmonės stereot ipus, maitinamus kitos pusės anarchistinio el gesio. Vis tiek Lietuvoje paradais toleran cijos neišugdysi. Bent jau kol kas.
Š
Andriaus Deltuvos karikatūra
skiria vien tam, kad žmonės jiems nekvaršintų galvos. Tai, mano gal va, yra Seimo nario priesaikos iš davystė, nes pats Seimo narys pa sižadėjo atstovauti rinkėjams, o ne
jo padėjėjas. Taigi padėjėjų parei gybės turėtų būti kuo greičiau pa naikintos, o rinkėjų reikalų privalo imtis pats išrinktasis tiesiogiai. Vaclovas Linkus
Įpročiai: jaunimas mėgsta naktimis pašėlioti.
dagų apsaugos darbuotojų pasiūly mą pasitraukti nuo durų ir negaišti laiko, o štai balti marškiniai garan tuoja bilietą į sėkmę. „Klubinėtojai“ – mandagūs ir tarpusavyje nesipyksta, o jei konf liktų vis dėlto iškyla, juos aiškina si už klubo ribų. Kiek labiau stebina atsipalaida vusių lankytojų siekiai. Bestovint eilėje link tualeto galima sulaukti pasiūlymų paragauti ne tik koktei
Parke netvarka
Artūro Morozovo nuotr.
lių, bet išbandyti ir kitų, draudžia mų bei netoleruojamų svaigalų. Aišku viena, savaitgalio nakti mis uostamiestyje gyvenimas ver da, perpildytos šokių aikštelės vi lioja populiaria muzika, barmenai – spalvotais kokteiliais, tačiau įsi sukant į nepamirštamų linksmybių sūkurį svarbiausia įsitikinti, kad blaivus protas nepasiliko už nak tinio klubo sienų.
Mama
Studentė – be nuolaidos
kankinimas, nes kaimynų juk ne pasirinksi. Praėjusiais metais viena kaimynė ėjo jų prašyti netgi su šampanu ran koje. Tuo metu kažkurį laiką liovėsi tas ankstyvas šuns leidimas į lauką. Norėtume, kad ši inteligentiška, maloni, graži šeima mūsų taip ne kankintų. Tegu išleidžia šunį pasi ganyti darbo valandomis. Kaimy nai, liaukitės mus kankinę, mes – irgi žmonės. Kaimynė
Irina
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Kiekvieną dieną su savo vai ku vaikštau „Draugystės“ par ke. Tiek dienos metu, tiek va kare jame nuolat sėdi grupelės benamių ir geria. Įdomu, ar bent retkarčiais kas nors atei na pasižiūrėti tvarkos? Panašu, kad parkas tapo savotiška be namių oaze. Ten nuolat volio jasi visokie buteliai: degtinės, alaus, pigaus vyno. Štai liepos 24-ąją vaikščiojau nuo 11 iki 13 val. Bevaikščiodama pamačiau dvi benamių grupeles. Niekaip negaliu suprasti, kodėl niekas neateina ir neišvaiko valkatų? Prie parko yra ir vaikų darželis. Kai jis baigia darbą, išsirikiuo ja grupelė jaunų mamų su vai kais, kurios geria alų ir rūko ša lia savo mažųjų. Tame pačiame parke laksto šunys, kurie būna palaidi ir dergia aplinką, nors dabar baudos siekia 500 litų. Labai apmaudu, kad niekas ne žiūri tvarkos.
Prieš kelias dienas kėliausi keltu nuo Senosios perkėlos iki Smil tynės. Esu klaipėdietė, tačiau mokausi kitame mieste. Prie bi lietų pardavimo terminalo kabo kainoraštis. Jame įrašytos įvai rios nuolaidos. Aš, studentė, maniau, kad man priklauso 50 proc. nuolaida, tačiau sulaukiau šnipšto. Žinoma, nėra skirtumo mokėti 1,5 ar 3 litus, tačiau mane nustebino tokia įmonės politika. Juk visur: viešajame transporte, tarpmiestiniuose maršrutuose ar net muziejuose, studentai ir moksleiviai turi teisę į nuolaidą. O štai persikelti keltu tokių pri vilegijų nėra.
Dainora Žalpytė
Šuo siaubūnas staugia į debesėlį jome, bet dabar jis užaugęs sulig veršio didumu. Kaimynai jį į lau ką išleidžia rytais, dažniausiai 6 valandą. Bet vasarą leidžia pasi ganyti jau nuo 4 ar 5 valandos. Jis ten turi tokį nedidelį aptvarą, ta čiau nuolat kaukia 3–4 valandas iki 8 valandos ryto, o kai nutyla, visi išsiskirsto į darbus. Įsivaizduokite, kaip yra šiurpu ryte girdėti tokį kauksmą! Baisiau sia, kad kaimynai jo visai neauklė ja, netildo. Manau, tai yra žmonių
Jau kurį laiką prasidėjo visuotinė psichozė dėl gėjų, kokie jie šlykš tukai ir baisuokliai. Tačiau no rėčiau pasakyti kitokią nuomo nę. Norėčiau žmonių neapykantą nukreipti nuo gėjų į dalykus, ku rie Lietuvą menkina. Visų pirma, visuotinis girtavimas. Šiuo metu neturiu automobilio, todėl ten ka važiuoti viešuoju transpor tu. Pavyzdžiui, šeštadienio ry tą važiavau iš savo priemiesčio į turgų. Jau 11 val. ryto po gatves šlaistosi girti asmenys. Kiti tie siog nesidrovi ir geria iš butelių, žmonės nereaguoja. Todėl noriu pasakyti, kad žmonėms nereikė tų smerkti gėjų, kurie iš esmės nieko blogo nepadarė. Tačiau šie šlykštukai girtuokliai kelia grės mę mūsų visuomenei. Va, su kuo turėtume kovoti. Klaipėdos gyventoja
K
elios dešimtys uostamies čio gatvėse įsikūrusių ba rų ir naktinių klubų sa vaitgaliais plačiai atveria duris pasitikdami naktinio gyve nimo išsiilgusius klaipėdiečius ir miesto svečius. Prie „karščiausių taškų“ po vidur nakčio nusidriekusios eilės byloja, jog naktinė Klaipėda nemiega ir net nežada nusileisti vasaros pramogų sostine karūnuojamai Palangai. Vilniečiai, dėl įsimintinų savait galių pasiryžę įveikti nemenką at stumą, yra įsitikinę – kai paryčiais didžiuosiuose Lietuvos miestuose šokių aikštelės ištuštėja, Klaipėdo je šėlsmas tik įgauna pagreitį. Nors populiariausi miesto nakti niai klubai įspėja, kad jaunesniems nei dvidešimt vienerių metų lan kytojams čia – ne vieta, akivaizdu, jog moteriškos lyties atstovėms jo kie amžiaus cenzai negalioja. Vaikinams, norintiems patek ti vidun, tenka pasistengti kiek la biau: avalynė – svarbiausias kri terijus, nulemiantis vakaro baigtį. Sportiniai bateliai užtikrina man
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Gėjai – ne patys blogiausi
Naktinis gyvenimas – žavintis
G
reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
397 728
telefonas@kl.lt
imtus milijonų biudžeto li tų kainuojantis Seimas yra našta visai visuomenei. Kiek mokesčių mokėtojų pinigų ištaškoma jo išlaikymui? Neturtingai valstybei, kokia yra Lietuva, laikyti 141 Seimo na rį – neregėta prabanga. Tokią naš tą galėtų tempti gerokai didesnės valstybės, o ne mūsiškė, kur pen sininkai gauna mažesnę pensiją nei reikia sumokėti už buto šildymą. Be to, liaudžiai reikia išlaikyti ne tik parlamentarus, bet ir jų rūmus, bendrabutį, išlaikyti apie tūkstan tį jų padėjėjų. Manau, kad padė jėjų pareigybė išvis yra antikons titucinė. Seimo narys privalo pats atstovauti rinkėjams, o ne laukti, kol rinkėjų reikalus išspręs seimū no padėjėjas. Tai yra nesąmonė. Dabar susidaro toks vaizdelis, kad seimūnai savo padėjėjus pasi
yvename atokiame, tylia me Klaipėdos rajone, tarp Topolių ir Žilvičių gat vių. Juk dabar vasara, geri orai, todėl norėtume atsidaryti lan gus eidami miegoti, tačiau to pada ryti negalime. Kaimynai prieš trejetą me tų įsigijo šunį – dalmatiną. Nuo mažens jis mėgdavo loti, staugti, ypač žiūrėdamas į medžius, į de besėlį. Juk tai normalu mažam šu niui. Kol buvo mažas, dar kentė
karštas telefonas
397 750 397 772 397 727
711, 397 715
Platinimo tarnyba:
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
397 706 397 725
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 770
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
Parengė Urtė Sofija Mitokaitė Prenumeratos skyrius: 397
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
ketvirtAdienis, liepos 25, 2013
užribis Kliudė policijos mašiną
Paryčiais gavo per galvą
Girti bruko pinigus
Antradienį po pietų uostamies čio Baltijos pr. ties 21 namu 71 m. „Opel“ vairuotoja, lipdama iš automobilio, durelėmis kliu dė pro šalį važiavusią policijos mašiną „Toyota Prius“. Parei gūnai nubaudė eismo taisykles pažeidusią Endriejavo gyven toją. Žmonės įvykio metu ne nukentėjo.
Į 1-ąjį policijos komisariatą kreipėsi 21 m. klaipėdietis, ku ris pranešė apie prieš jį pirma dienį paryčiais įvykdytą nusi kaltimą. Išėjęs iš naktinio klu bo (Taikos pr. 32) jis gavo smū gį į galvą. Plėšikas pagrobė jo piniginę ir telefoną. Kiek kaina vo prarasti daiktai, nukentėju sysis tebetikslina.
Trečiadienio naktį Derceklių k. vairuotojo pažymėjimo ne turintis neblaivus (1,5 prom.) 35 m. vyras pabandė papirkti jį sustabdžiusius policininkus 100 litų. Antradienį apie pietus Šilutės raj. pareigūnams įkliu vo girtas (2,15 prom.) 35 m. vyras. Pareigūnus jis ketino pa pirkti 20 litų.
Jūros šventėsujauks maršrutus centre Šį savaitgalį dėl uždarytų gatvių, kurio se vyks Jūros šventės renginiai, keisis eis mas. Renginiuose dalyvausiantiems mies tiečiams ir svečiams patariama atsisakyti kelionės nuosavu automobiliu ir aktyviau naudotis viešojo transporto paslaugomis. Evelina Zenkutė e.zenkute@kl.lt
Pilies gatvę uždarys
Vairuojantiems automobilius rei kėtų atkreipti dėmesį į faktą, jog nuo penktadienio 16 val. iki sek madienio 24 val. uždaromas eis mas Pilies gatve. Ja galės važiuoti tik viešasis transportas, senamies čio gyventojai ir specialius Jūros šventės metu galiojančius leidi mus turintys asmenys. Norintieji mašina nuvykti iš vie nos uostamiesčio pusės į kitą, turės naudotis Mokyklos gatvės apvažia vimu ir keliu Palanga–Klaipėda. Tiltų ir Turgaus gatvės automo biliams bus uždarytos nuo ketvir tadienio vakaro iki pirmadienio 4 val. ryto, Teatro ir Žvejų – nuo ankstyvo penktadienio ryto iki pir madienio 4 val. Eismas Naujojo Sodo gatvė je ir Liepų gatvės ruože tarp Her kaus Manto ir J.Karoso gatvių bus draudžiamas šeštadienį nuo 6 val. ryto iki 24 val. vakaro. Toks pat režimas galios Herkaus Manto gatvės ruožui tarp Liepų ir S.Dau kanto gatvių.
Autobusuose bus apsauga
Kaip teigė Klaipėdos keleivinio transporto direktorius Gintaras Ne niškis, žmonėms, besinaudojan tiems viešuoju transportu, reikėtų žinoti, kad nuo ketvirtadienio 18 val. vakaro iki pirmadienio 4 val. bus už daryta Tiltų gatvė, o nuo penktadie nio ryto iki pirmadienio paryčių au tobusai nevažiuos Danės gatve nuo Biržos tilto iki J.Karoso gatvės. Pasak jo, dar kitaip transpor tas važinės šeštadienį, nes tą die ną papildomai bus uždarytas Her kaus Manto gatvės ruožas nuo Tiltų iki S.Daukanto, Liepų gatvės ruožas nuo Herkaus Manto iki J. Karoso ir Naujojo Sodo gatvės ruožas nuo Herkaus Manto iki Puodžių gatvių. G.Neniškis informavo, kad, kaip įprasta, Jūros šventės metu važinės ir naktiniai autobusai šiaurine bei pietine miesto kryptimi. „Į šiaurinę miesto dalį vienas maršrutas važiuos maždaug kas 15– 20 min., į pietinę – trys maršrutai kas 3–8 min. Siekdami užtikrinti ke leivių saugumą, vakariniuose auto busuose budės apsaugos darbuotojai, kad besilinksminantieji netrukdytų keleiviams“, – sakė G.Neniškis.
Įspėjimas: per Jūros šventę eismo schema Klaipėdoje bus gana sudėtinga, o eismas gatvėse – stipriai ri
bojamas.
Važiuos dviem keliais
Nuo ketvirtadienio vakaro, penk tadienį ir sekmadienį autobu sai į šiaurinę miesto pusę važiuos įprastomis trasomis iki Tiltų gat vės. Vėliau viešasis transportas pa suks į Galinio Pylimo, Pilies, Nau jojo Sodo gatves ir maršrutą vėl tęs įprastu keliu. Vietoje Senamiesčio ir Atgimimo stotelių keleiviai bus išlaipinami ir įlaipinami Teatro ir Laikinojoje At gimimo stotelėse. Autobusai į pietinę miesto pu sę važiuos įprastu keliu iki Naujojo Sodo gatvės. Toliau – Pilies, Gali nio Pylimo gatvėmis, o nuo Senojo turgaus žiedo vėl patrauks kasdieniu maršrutu. Vietoje Senamiesčio sto telės keleiviai bus išlaipinami ir įlai pinami Senosios perkėlos stotelėje. Šeštadienį autobusai į šiauri nę miesto pusę kursuos tradici niu maršrutu iki Tiltų gatvės. To
Vytauto Liaudanskio nuotr.
liau pasuks į Galinio Pylimo, Pilies, Naująją Uosto, S.Daukanto gatves iki Herkaus Manto gatvės ir tęs įprastą maršrutą. Autobusai į pie tinę miesto pusę kaip visada va žiuos iki S.Daukanto gatvės. To liau – Naująja Uosto, Pilies, Galinio Pylimo gatvėmis, o nuo senojo tur gaus žiedo – įprastu maršrutu. Mašinos – prie prekybos centrų
Klaipėdos keleivinio transpor to direktorius teigė, kad didžiau sios problemos dėl transporto kyla į Klaipėdą atvykstantiems šventės dalyviams. „Jiems patariame savo transporto priemones palikti dvie jose vietose. Pirmoji – prie prekybos centro „Studlendas“ esanti aikštelė, nuo kurios iki šventės veiksmo vos pora minučių visuomeniniu trans portu. Pietinėje miesto dalyje atvy kėliams mašinas statyti galima prie arenos, nuo kurios Klaipėdos sena
Vakarinių autobusų maršrutai: 66: Turgus – Taikos pr. – Smiltelės g. – Mogiliovo g. ir atgal (20:27–00:53). 88: Turgus – Taikos pr. – Smiltelės g. – Jūrininkų pr. ir atgal (20:13–00:46). 140: Turgus – Taikos pr. – BIG ir atgal (20:20–01:00). 170 (26 ir 28 d.): „Laikinoji Atgimimo“ st. – Herkaus Manto g. – Kretingos g. – Miesto ligoninė (19:59–00:54). 170 (27 d.): „Bibliotekos“ st. – Herkaus Manto g. – Kretingos g. – Miesto ligo ninė (20:00–00:55).
miestis autobusu pasiekiamas per 6 min. Šis variantas geriausias, no rintiems pataupyti nervų“, – kal bėjo G.Neniškis.
E.Ostapenkos skriaudėjas trejiems metams – už grotų Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Beveik trejus metus trukęs teismo procesas dėl muštynėmis pasibai gusių išgertuvių, per kurias buvo sužalotas skandalais išgarsėjęs Eugenijus Ostapenka ir jo bičiulis, baigėsi trejų metų laisvės atėmimo bausmės paskelbimu įvykio kalti ninkui Vytautui Piktuižiui.
48-erių Klaipėdos rajono gyven tojas V.Piktuižys pripažintas kaltu ir pasiųstas bausmę atlikti į patai sos namus. Teismas iš dalies tenkino nuken tėjusiųjų civilinius ieškinius, tačiau dėl nemažų žalos atlyginimui pri teistų sumų teismas paliko areštą V.Piktuižio nuosavybe esančiam žemės sklypui Dovilų seniūnijoje, Lėbartų kaime.
Šioje vietoje esančiame V.Pik tuižio šeimai priklausančiame na me ir įvyko kraupia tragedija galė jusios pasibaigti išgertuvės. 36-erių E.Ostapenka su 30mečiu bičiuliu Viačeslavu Teslen ka tą vakarą svečiavosi kaimynys tėje esančiame name. Vyrai gėrė, E.Ostapenka kompaniją linksmino dainomis ir grodamas gitara. Prie švenčiančiųjų prisijungė ir šalia gyvenantis V.Piktuižys. Kompanija persikėlė toliau švęs ti į V.Piktuižio namo garažą. Namo šeimininkas esą pasigedo mobilio jo ryšio telefono ir puolė į atlapus svečiams. V.Teslenka patyrė sunkią galvos traumą, klaipėdietį ištiko koma, tik po ilgo gydymo ir kelių operacijų nukentėjusysis atsistojo ant kojų. Už sunkų sveikatos sutrikdymą V.Teslenkai teismas iš V.Piktuižio
priteisė 2,9 tūkst. litų turtinės ir 100 tūkst. litų neturtinės žalos at lyginimo. E.Ostapenkai iš kaltininko pri teista 3,2 tūkst. litų turtinės ir 5 tūkst. litų neturtinės žalos. „Aš patenkintas sprendimu, man 5 tūkst. litų priteisė už randą. Ma nau, kad ir Viačeslavui teisingai priteista, žmonėms teismai mažiau priteisia net už artimo žmogaus
nužudymą“, – kalbėjo E.Ostapen ka. V.Teslenka po patirtų sužaloji mų neteko 85 proc. darbingumo. „Esant tokioms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, kad nu kentėjusysis dėl patirtų sužaloji mų patyrė ne tik didelius fizinius skausmus, bet ir ilgalaikius dvasi nius išgyvenimus dėl suluošinimo iš esmės visam likusiam gyveni mui“, – rašoma teismo nutartyje. Iš V.Piktuižio teismas priteisė atlyginti nuo stolius „Sodrai“ ir Valstybinei li gonių kasai. Nuosp rendį per 20 dien ų n u t e i s t a s i s gali skųsti aukš tesniosios instan cijos teismui.
Žala: V.Piktuižis turės sumokė
ti E.Ostapenkai per 8 tūkst. litų turtinės ir neturtinės žalos.
8
ketvirtADIENIS, liepos 25, 2013
turtas
turtas@diena.lt Redaktorius Lukas Miknevičius
Lietuviui bankrotas – lyg pasau Kone kiekvienas verslininkas savo kailiu patyrė, kad pirmieji verslo metai patys sunkiausi. Statistika taip pat ne gailestinga – dažniausiai bankrutuoja jaunos įmonės. Vis dėlto su sunkumais susidūrę pradedantieji Lietuvos verslininkai, užuot iškart pripažinę pralaimėjimą, tempia iki paskutiniosios. Bankrotų statistika Metai 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vidurk is
Bankrutavusių įmonių amž iaus vidurkis 7,8 8,0 8,5 9,2 8,6 8,0 7,8 8,1 8,5 8,4 9,3 8,3
Lukas Miknevičius l.miknevicius@diena.lt
Iš pradžių sunkiausia
Pasaulio statistika rodo, jog dau giau nei devyni dešimtadaliai bankrutuojančių įmonių tai pa daro per pirmuosius dešimt veik los metų. Apie pusė bankrutuojan čių įmonių būna nesulaukusios nė penkmečio. Lietuva šiame kontekste – jokia išimtis. Mūsų šalyje pradedantie ji verslininkai taip pat susiduria su daugiausia problemų. Vis dėlto pa staruoju metu pastebima tenden cija, kad vidutinis bankrutuojančių įmonių amžius mūsų šalyje nuolat auga ir dabar siekia 8 metus. Auga ir pačių bankrotų skaičius, tiesa, ekspertai tai labiau sieja ne su šalies ekonomikos situacija, o su tuo, kad naujų įmonių steigia ma vis daugiau. Be to, dalies vers lų savininkai, keletą metų bandę grumtis su krizės padariniais, tik dabar galiausiai pasiduoda ir nu leidžia rankas. Ekspertų teigimu, lietuviai vers lininkai bijo bankrutuoti, nes ma no, kad tokiu atveju bus laikomi nevykėliais. Todėl užuot pripažinę realybę keletą metų bando kapsty tis, kol tuščiomis lieka ir jie patys, ir verslo partneriai. Neigiamos tendencijos
Charakteris: su sunkumais susidūrę Lietuvos verslininkai linkę lyg
stručiai galvas slėpti smėlyje, bet to nepripažinti. O problemos tuo tarpu nenumaldomai auga. „Shutterstock“ nuotr.
Kreditų biuro „Creditinfo“ duome nimis, per pirmą 2013-ųjų pusmetį buvo registruota 776 įmonių bank rotų atvejai – tai 131 atveju, arba 20 proc., daugiau nei per tą patį 2012 m. laikotarpį. Bankrotų skaičius labiausiai au go paslaugų, transporto ir preky bos verslo sektoriuose, o žemės ūkio ir maitinimo bendrovių bank rotų sumažėjo. „Neigiamos bankrotų tenden cijos vyrauja nuo praėjusių metų. Šių metų duomenys dar kartą pa tvirtino, kad bankroto atvejų dau gėja, tačiau nereikėtų to vertinti kaip ūmaus situacijos pablogėjimo tam tikrose verslo šakose. Bankro tų statistika tik atspindi ankstesnių periodų ir patirtų sunkumų rezul tatus“, – sakė „Creditinfo“ kredi to rizikos vadovė. Neigiamas bendros bankrotų statistikos tendencijas daugiausia lėmė 57 proc. padažnėję paslaugų įmonių bankrotai. Šiek tiek mažes nis augimas pastebėtas transpor to (28 proc.) ir prekybos (16 proc.)
sektorių bankrotų statistikoje. Bankrotų vidutiniškai ketvirtada liu sumažėjo žemės ūkio ir maiti nimo sektoriuose: nuo 19 iki 13 že mės ūkio ir nuo 54 iki 40 maitinimo bendrovių bankrotų atvejų. Stabdo baimė
Kaip laikraščiui aiškino finan sų analitikė, „Verslo angelų fon do I“ partnerė Daiva Rakauskaitė, augantis bankrutuojančių įmonių amžiaus vidurkis tikrai nerodo, kad Lietuvos verslininkai į veiklos pradžią žvelgia atsakingiau, todėl sėkmingai išgyvena rizikingiau sius pirmuosius veiklos metus, o jei ir susiduria su sunkumais, tai vėliau.
Daiva Rakauskaitė:
Toks žingsnis žen giamas tik tuomet, kai verslininkai vi siškai nebetiki, kad gali „išsivynioti“. „8 metų bankrutuojančių įmo nių amžiaus vidurkis rodo tik vie na – lietuviai bijo bankrutuoti. Toks žingsnis žengiamas tik tuo met, kai verslininkai visiškai nebe tiki, kad gali „išsivynioti“, kai ma to, kad jais nebetiki nei partneriai, nei klientai, o gyvenama tik nuo skolos iki skolos“, – sakė D.Ra kauskaitė. Jos teigimu, natūralu, kad pra džia būna sunki, – pradedantieji verslininkai susiduria su sąlyginai jiems visiškai nauja sritimi, daug ko joje nežino. Todėl tikimybė, kad vieną dieną susidarys situacija, kai teks viską uždaryti arba kardinaliai keisti, gana didelė.
Vis dėlto ir patys pradedantie ji verslininkai pridaro žmogiškų klaidų, kurių išvengus bankroto tikimybė sumažėtų. „Tipiškas atvejis: verslininkai uždirba pirmąjį pelną, prisiperka namų, automobilių, nes mano, kad viskas įsivažiavo ir bus gerai. Ta čiau neinvestuojama į įmonės atei tį, o pasikeitus situacijai rezervo, kuris padėtų išgyventi, nėra. Taip atsiranda tokios plūduriuojančios įmonės, kurios galų gale vis tiek bankrutuoja, kad ir sulaukusios 8 metų“, – kalbėjo D.Rakauskaitė. „Tokia mūsų natūra“
Nacionalinės bankroto administ ratorių asociacijos valdybos pir mininko pavaduotojas Edmundas Rauktys taip pat teigė, jog lietuviai verslininkai dažnai nenori pripažin ti, kad verslui atėjo galas, ir bando „tempti gumą“. Tačiau toks elgesys tik blogina situaciją, nes problemos ima augti geometrine progresija. „Tokia jau mūsų natūra. Lietu vis savo bėdas slėps nuo visų, ban dys kapanotis. O kai sunkumai iš kyla į paviršių, dažniausiai jau būna per vėlu viską normaliai sutvarky ti. Dauguma su bėdomis susidū rusių lietuvių verslininkų niekaip patys neinicijuos savo bankro to. Dažniausiai bankrotai Lietuvo je pradedami ne verslo savininkų, o kreditorių pageidavimu“, – mū sų šalies verslininkų charakterį api brėžė E.Rauktys. Moko tik patirtis
Pašnekovo teigimu, problemų pri pažinti nenorintys verslininkai pir miausia apsunkina savo pačių si tuaciją, nes slepiant tikrąją padėtį ir delsiant pranešti apie įmonės nemokumą gresia teisinės sankci jos: „Delsimas ir slapstymasis yra blogiausia, ką tokioje situacijo je galima daryti.“ E.Rauktys sakė, kad bankrutuoti nebijo tik tie vers lininkai, kurie jau yra patys tai pa tyrę arba susidūrę su situacija, kai bankrutuoja partneriai. „Tokie verslininkai žino ir su pranta, kad bankrotas yra norma li teisinė ir ekonominė procedū ra, o ne pasaulio pabaiga. Kitiems bankrotas yra labai baisus daly kas“, – kalbėjo bankroto admi nistratorius. Pakirto krizė
Pasak kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovės Alinos Bue
9
ketvirtADIENIS, liepos 25, 2013
turtas Svečiams parodė, kuo didžiuojasi
Butų kainos kinta nevienodai
Per neformalų ES Konkurencingumo tarybos ministrų, atsakingų už vidaus rinką ir pramo nę, susitikimą svečiams iš užsienio buvo pri statyta UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas. Ši bendrovė, spalį švęsianti dešimties metų jubiliejų, savo veikla ir kuriamais pro duktais puikiai reprezentuoja Lietuvą ir įro do, kad valstybės valdomos įmonės gali dirb ti efektyviai bei prisidėti prie valstybės eko nomikos augimo.
Bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, butų kainos pirmą šių metų pusmetį padidėjo Klai pėdoje ir Vilniuje, o Kaune, Panevėžyje ir Šiau liuose užfiksuotas kainų sumažėjimas. Vilniu je butų kainos per pusmetį padidėjo 1,1 proc., Klaipėdoje per tą patį laikotarpį bendras butų kainų lygis paaugo 0,3 proc. Kaune, Panevė žyje ir Šiauliuose butų kainos per pirmą pus metį sumažėjo atitinkamai 1,6 proc., 1,3 proc. ir 0,5 proc.
ulio pabaiga mann, bankrutuojančių įmonių vi dutinis amžius prieš krizę, t. y. nuo 2006 m. iki 2008 m. pabaigos, taip pat po jos išlieka panašus ir virši ja 8 metus, tačiau kelerių pastarųjų metų statistika rodo, kad bankru tuojančių įmonių vidutinis amžius palaipsniui didėja, o ne mažėja. „Tarp bankrutavusių brandes nio amžiaus įmonių – daugiausia smulkiojo verslo atstovės, įsteig tos per pirmuosius kelerius me tus nuo nepriklausomybės atkū rimo ir valdomos fizinių asmenų. Jei Rusijos valiutos krizės pada riniai jų ir neparklupdė, naujau
sios finansinės krizės įtaka šioms įmonėms buvo pragaištinga“, – laikraščiui teigė pašnekovė. Anot A.Buemann, tokioms bendrovėms taip ir nepavyko išaugti iki vidutinių ar stambes nių įmonių. Dalies jų finansiniai rodikliai dar prieš krizę buvo pra sti, todėl jų pasitraukimas iš rin kos buvo daugiau laiko klausi mas. „Daugumai šių įmonių dar prieš bankroto procedūrų pradžią kre ditų biure buvo fiksuojama aukš ta bankroto rizika“, – pabrėžė A.Buemann.
Jaunimas žvelgia drąsiai Globaliame verslumo ir plėtros in dekse – GEDI (angl. – Global Entrep reneurship and Development In dex), kuriame mūsų Lietuva pirmą kartą reitinguota buvo šiais metais, mūsų šalis apibrėžiama kaip jau nųjų verslininkų vals tybė. Šio pasaulinio vers lumo stebėsenos ty rimo duomen im is, praėjusiais metais net 25 proc. jaunimo stei
Komentaras
Marija Židonienė „Magnusson ir partnerių“ asocijuota teisininkė
N
esunku pastebėti, kad, at sižvelgiant į bankrutuo jančių įmonių statistiką, bankroto tema darosi vis aktualesnė. Dar daugiau, kyla krūva klausimų, kodėl šios įmonės bankru tuoja per tokį trumpą laiką ir kaip to iš vengti. Deja, vieno atsakymo nėra, nes įmonių bankrotą lemia įvairių tiek vi dinių, tiek išorinių veiksnių visuma, kuriuos verslininkai ne visada turi galimybę sukontroliuoti. Savaime su prantama, pradedantys verslininkai nėra labai patyrę ir pajėgūs pasisam dyti kvalifikuotų bei profesionalių darbuotojų, kas gali turėti tikrai dide lės įtakos įmonės veiklai. Pastebėti na, kad bent jau šį vidinį procesą vers lininkas gali suvaldyti nuo pat įmonės įkūrimo momento, tačiau išoriniams veiksniams, t. y konkurencijai, tam tik riems finansiniams ir mokesčių siste mos pokyčiams, didėjančiai infliaci jai ar valiutų kursų svyravimams bei darbo jėgos kainų augimui, verslinin
gė verslą sau, 21 proc. 18–24 metų jau nuolių steigė verslą kitiems. Palyginus Lietuvos verslumo duo menis pagal regionus, matyti, kad neabejotini verslininkų dalies tarp visų Lietuvos versl i ninkų lyderiai, kaip ir buvo galima tikė tis, yra Vilnius ir Kau nas, trečioje vietoje – Klaipėda. Tai atitinka miestų gyventojų skai čiaus proporcijas.
ko asmeninės pastangos vargiai ar turėtų įtakos. Be abejo, esminės reikš mės turi ir Lietuvoje galiojanti mo kesčių sistema. Visiems žinoma, kad nuo pat veiklos pradžios, dar net ne turėdama realių pajamų, įmonė turi mokėti atitinkamus mokesčius į vals tybės biudžetą. Jei įmonei sunkiai se kasi verslo pradžioje, kas labai tikėtina, įmonės skola valstybinėms instituci joms didėja, o tai lemia ir reputacijos blogėjimą bendroje rinkoje, ir partne rių bei klientų požiūrį. Siekiant sumažinti įmonės bankroto tikimybę iki mažiausios, vertėtų at kreipti dėmesį į keletą aspektų: visų pirma, verslininkas turėtų stengtis su burti komandą, kuri norėtų ir turėtų įgūdžių bei reikiamą kvalifikaciją ati tinkamam darbui atlikti; antra, prieš kurdamas verslą, tinkamai įvertinti savo verslo galimybes bei perspekty vas imant banko paskolas ir teisingai apskaičiuoti savo prekių (gaminių) ar paslaugų savikainą, stebėti savo įmo nės veiklos rodiklius bei situaciją rin koje, lanksčiai reaguoti į pokyčius joje ir imtis sprendimų dėl įmonės veik los krypčių koregavimo, struktūros, naujov ių ir pažang ių technolog ijų dieg imo; trečia, tinkamai bendrau ti su verslo partneriais bei klientais, siekdamas išvengti atsiskaitymų su trikimo, ir galiausiai atidžiai sekti sa vo įmonės finansinę būklę, laiku rea guoti bei imtis priemonių, kad būtų išvengta bankroto rizikos.
20
mln. litų – tokią paskolą bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ suteikė Vyriausybė.
Nemalonūs rūpesčiai dėl e. parduotuvės vardo JAV įsikūrusi pasaulinė prekybos internetu bendrovė „Amazon“ lai mėjo ginčą su viena didžiausių tech nikos ir elektronikos prekybos įmo nių Lietuvoje „Topo grupe“ dėl jos valdomos e. parduotuvės vardo.
Lietuvos valstybinis patentų biu ras patenkino „Amazon“ skundą ir pripažino, kad „Topo grupei“ pri klausančios e. parduotuvės azon.lt vardas yra negaliojantis, kaip tei giama bendrovės „TC prekyba“ pranešime spaudai. „Mus ganėtinai nustebino toks Valstybinio patentų biuro sprendi mas, nes, remiantis atliktomis ap klausomis, Lietuvos vartotojams azon.lt dažniausiai asocijuojasi ne su „Amazon“, o su kitais žymeni mis, pavyzdžiui, „Mezon“. Be to, oponentai įrodinėjo, kad „Amazon“ ženklai 2009 m. buvo plačiai žinomi Lietuvoje ir turėjo reputaciją. Tačiau tyrimų rezul tatai rodo, kad tuo metu Lietu voje minėtas ženklas buvo neži nomas didžiajai daliai vartotojų, pirkusių paslaugas ar prekes in ternetu“, – pranešime sakė azon. lt atstovaujanti advokatė Ana No vosad. Be to, anot A.Novosad, Vals tybinis patentų biuras pripažino, kad registruojant „azon“ ženk
Galvosūkis: „Topo grupė“ dar svarsto, ar skųsti Valstybinio patentų
biuro sprendimą.
lą nebūta jokių nesąžiningų keti nimų „Amazon“ atžvilgiu. Pasak „Amazon“, azon.lt vardas ir logo tipas yra panašūs vizualiai bei fo netiškai į „Amazon“ naudojamus ženklus ir pavadinimus.
Šarūno Mažeikos / BFL nuotr.
„Topo grupės“ atstovų teigimu, šiuo metu svarstoma galimybė ar ba skųsti Valstybinio patentų biu ro sprendimą, arba pakeisti e. par duotuvės vardą. „Klaipėdos“, BNS inf.
Pažeidimo gal ir nėra, bet tyrimą pradėjo Konkurencijos taryba patvirtino, kad kai kurios alaus daryklos įta riamos karteliniais ir kitais susita rimais. Kurie konkrečiai galbūt ne teisėti susitarimai užkliuvo, taryba neatskleidžia.
Kad sulaukė pareigūnų vizitų, ant radienį patvirtino didžiausias Lie tuvos alaus gamintojas „Švytu rys-Utenos alus“ ir didžiuosius gamintojus vienijanti Lietuvos aludarių gildija. Tikėtina, kad pa tikrinimai atlikti ir įmonėse „Kal napilio-Tauro grupė“ bei „Volfas Engelman“. Konkurencijos taryba, antradie nį šių žinių neskubėjusi patvirtin ti, kitą dieną vis dėlto pranešė, kad liepos 16-ąją jos įgalioti pareigū nai atliko patikras kai kurių alaus daryklų patalpose, tačiau jų pava dinimai neskelbiami. Taryba teigia įtarianti, kad įmonės galėjo pažeisti Konkurencijos įstatymo 5 straips nį, draudžiantį sudaryti konkuren ciją ribojančius susitarimus.
„Atlikti patikrinimai yra pradėto tyrimo dėl Konkurencijos įstatymo reikalavimų pažeidimo procedūri niai veiksmai. Tai, kad taryba atliko šiuos tyrimo veiksmus, reiškia, jog yra pagrindas įtarti galimą pažei dimą, tačiau tai dar nereiškia, kad toks pažeidimas egzistuoja“, – ra šoma tarybos pranešime. Gildijos vadovas Saulius Galadaus kas BNS antradienį sakė, kad tyrimas atliekamas dėl aludarių įsipareigoji mų asociacijos garbės kodekse. Pasak „Švyturio-Utenos alaus“ atstovo, tarp įtarimų ke l i a n č i ų įpareigoji mų – su sit ar im as negam in ti stipres nio kaip 7,5 proc. alaus. Se i m ui bal and žio pab aig o
je dar labiau sugriežtinus Alkoho lio kontrolės įstatymą ir nuo 2014 m. uždraudus parduoti stipres nį nei 7,5 proc. alų bei alkoholinius kokteilius didesniuose kaip 0,5 litro plastiko buteliuose, trys didieji ša lies aludariai pareiškė iš viso nega minsiantys tokio alaus. Lietuvos aludarių gildijos taryba, kurioje yra „Švyturys-Utenos alus“, „Kalnapilio-Tauro grupė“ bei „Volfas Engelman“, tuomet pasiūlė pakeisti Lietuvos aludarių garbės kodeksą ir įsipareigoti negaminti stipresnio nei 7,5 proc. alaus. „Klaipėdos“, BNS inf.
10
ketvirtadienis, LIEPOS 25, 2013
klaipėdos verslas Laukia turistų
Rinkos tendencijos
Pajamos sumažėjo
Ūkio ministerija tikisi, kad Lietu voje 60 kultūros paveldo objek tų, pritaikytų turizmui, pritrauks beveik 3 mln. turistų. Jau įgy vendinti 24 projektai, kuriems buvo skirta 85 mln. Lt. Iš viso atnaujinta 11 dvarų, taip pat su tvarkytos Nidos ir Preilos seno sios kapinės, atnaujintas Palan gos gintaro muziejus.
Lietuvoje mažėja registruotas nedarbas, jaunimo nedarbas mažėjo sparčiau, moterų – išli ko toks pat, kaip ir prieš metus. Vyrų – nedarbo rodiklis mažėjo sparčiau, tačiau išliko aukštes nis negu moterų. Liepos 1 d. ša lyje buvo registruota 187 tūkst. bedarbių – 10 proc. šalies dar bingo amžiaus gyventojų.
Pateikti neaudituoti pirmojo šių metų pusmečio bendrovės „Li marko laivininkystės kompani ja“ veiklos rezultatai. 2013 m. šešių mėnesių kompanijos paja mos buvo 23,9 mln. Lt (6,9 mln. eurų) ir, palyginti su 2012 m. še šių mėnesių pajamomis – 29,9 mln. Lt (8,7 mln. eurų), sumažė jo 20 proc.
Dėl vaikymo – karas su inspekcija „Svarb u tai, kad aš 1 jaučiuosi nieko blogo nepadaręs. Įmonėje pasveriu sa
vo krovinį ir atsakau už tai, kad automobilių svoris nebūtų vir šytas. Tačiau transporto inspek cija, mano automobilį sustabdę pakelėje, liepė nusukti iš marš ruto, kad galėtų iš naujo pasver ti automobilį“, – aiškino E.Jonu ševičius. Jis suskaičiavo, jog už tai, kad mašina važiavo papildomus 18 km pirmyn ir atgal, įmonė patyrė nuo stolių, nes paaiškėjo, kad automo bilis buvo pakrautas tinkamai. „Buvo gaištamas laikas, te ko deginti degalus, už papildo mas valandas darbo vėliau priva lėjau sumokėti ir vairuotojui. Mano manymu, valstybė neturi kišti savo rankos į mano kišenę. Tegul kont roliuoja, bet tik ne mano pelno są skaita“, – nuomonę pateikė E.Jo nuševičius.
Klaipėdos apskrityje birželį darbo inspektoriai patikrino 26 statyb vietes. Nors darbai nebuvo stabdy ti nė vienoje jų, dešimtyje statyb viečių nustatyta rimtų darbų sau gos ir darbo higienos pažeidimų.
Žala yra, bet jos nekompensuoja
Įmonės vadovas pirmiausia krei pėsi į Valstybinę kelių transporto inspekciją. „Jie pripaž įsta, kad pad ary ta nežymi žala, tačiau tuoj pat puola kaltinti mus, kad nenori me sverti savo krovinių. Aš noriu, tegul sveria, bet niekas be teis mo sprendimo iš žmogaus negali atimti pinigų“, – žemaitišką cha rakterį rodė vyras. E.Jonuševičius tikino, jog negin čija, kad inspekcija turi teisę tik rinti vežėjus ir sverti jų krovinius. „Yra tokių vežėjų, kurie suka ra jono keliukais, kad tik išvengtų transporto kontrolės posto Dirvu pių kaime. Bet aš juk įsikūręs ra jone, kitų kelių man nėra, tik per gyvenvietes galiu išvežti krovinį užsakovui“, – kalbėjo vyras. Už pažeidimus – baudos
Vilniaus apygardos administraci nis teismas netrukus pradės nag rinėti civilinį ieškinį dėl žalos at lyginimo. „Pirmiausia su skundu kreipiau si į Transporto inspekciją. Negavęs atsakymo, kas kompensuos nuosto lius, kreipiausi į Vyriausiąją admi nistracinių ginčų komisiją, tačiau ir ši pasisakė tik tiek, kad žala padary ta, bet kas atlygins nuostolius, nei šaiškino. Beliko kreiptis į teismą“, – ginčo istoriją pasakojo vyras. E.Jonuševičius prisiminė, kaip viena Panevėžio įmonė su skun du kreipėsi į Susisiekimo minis teriją, kai transporto inspekcija jų krovinį svėrė ir tikrino kone kelias valandas. „Jei mano automobilis bus pa krautas tona daugiau nei leidžia ma, vairuotojui grės bauda nuo 500 iki 1 tūkst. litų, o įmonės va
Inspektoriai tikrino statybvietes
Kontrolė: Valstybinės kelių transporto inspekcijos darbuotojai keliuose reidus rengia vidutiniškai tik 7 die
nas per mėnesį.
dovui – nuo 1 iki 2 tūkst. litų“, – kalbėjo žvyro kasėjas.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
inst it uc ijos tok ių paž ym ų nel a bai pripažįsta“, – tvarką aiškino R.Valevičius.
Vienintelė tokia byla
Valstybinės kelių transporto ins pekcijos Klaipėdos regiono depar tamento vadovas Romas Valevičius aiškino, kad Poškų karjerų įmonė yra vienintelė, kuri bylinėjasi su inspekcija dėl nuostolių. „Aš suprantu, niekas neturi tei sės iš žmogaus atimti pinigų. Ta čiau šios įmonės automobiliai svė rimui buvo du kartus sustabdyti. Kiek pamenu, antrą kartą maši nos vairuotojas turėjo tik krovi nio važtaraštį, jis nepateikė jokių kitų dokumentų“, – aiškino R.Va levičius. Tačiau jau po minutės R.Valevi čius pats pripažino, kad jokiame įstatyme nėra išaiškinta, kokius papildomus dokumentus be važ taraščio turi turėti vežėjas, no rintis įrodyti tikrintojams, kad jo krovinio svoris neviršija normų. „Taip, tai niekur nėra įvardyta, koks tai turėtų būti dokumentas“, – neslėpė inspekcijos regioninio padalinio vadovas. E.Valevičius aiškino, kad jei įmo nė turi savo transportui skirtas svarstykles, jos turi būti metrolo giškai patikrintos. „Jei svarstykl ės bus metro log iškai pat ikr intos ir atit iks stand art us, įmon ė gal i pat i vi daus taisykl ėm is patvirt in i do kum ento form ą, kur iam e bus įraš ytas svėr im o faktas. Tač iau, kita vert us, Europ os valstyb ių
svarstyklėmis dirbti, bet keliuo se nėra tiek aikštelių, kad būtų ga lima jas pastatyti“, – tvirtino va dovas.
Mobilios svarstyklės rūdija?
Valstybinės kelių transporto ins pekcijos Klaipėdos regiono depar tamento vadovas aiškino, kad jo
Edvardas Jonuševičius:
Mano manymu, vals tybė neturi kišti savo rankos į mano kiše nę. Tegul kontroliuo ja, bet tik ne mano pelno sąskaita.
pavaldiniai ne per uoliai dirba. „Dažniausiai dokumentuose bū na įrašytas krovinio svoris, o mes tikriname, ar tikrai šis svoris ati tinka nurodyta skaičių. Tam ir yra kontrolės postai. Transporto ko deksas mums suteikia teisę nusiųs ti automobilį papildomam patikri nimui“, – aiškino R.Valevičius. Inspektorių nuomone, didesnės bėdos regioniniams keliams pri daro tokie automobiliai, kurių ašių apkrovos būna skirtingos. „Ne visuomet vietoje galime pa tikrinti ašių apkrovas. Tam auto mobilis patikrai gali būti pasiųstas į Dirvupių kaime įsikūrusį kontro lės punktą. Na, galima mobiliomis
Laiką gaišina ginčai
Gargždiškio mėginimą iš inspek cijos prisiteisti nuostolių atlygini mą R.Valevičius vadina kova su vė jo malūnais. „Žmogus mano, kad be reikalo vaikytas. Bet nėra taip buvę ir nė ra tokios tvarkos, kad būtų kom pensuojami nuostoliai. Jokia vals tybė neatlygina tokių išlaidų. Mes nesiunčiame automobilio 30–40 kilometrų iki posto patikrai. Tu ri būti protingumo ir žmogiškumo kriterijai“, – aiškino transporto inspekcijos Klaipėdos departa mento vadovas. Tačiau teritorinio padalinio va dovas pripažino, kad net ir mo derniame Dirvupių kontrolės po ste vežėjas gali užtrukti 40 min. „Kai reikia vairuotojui rašy ti pasiaiškinimą, prasideda išve džiojimai. Kuo ilgiau ginčijama si, tuo daugiau laiko sugaištama. Tačiau ne kiekvieną dieną fiksuo jami pažeidimai“, – aiškino pa šnekovas. Dirvupių kontrolės poste per pa rą patikrinama nuo pusės tūkstan čio iki trijų tūkst. automobilių. „Ateityje gal iš viso nereikės kontroliuoti automobilių svorio, nes transporto kompanijos vilki kuose įsirengia daviklius, kurie ro do krovinio svorį“, – tikino R.Va levičius.
Darbo inspektoriai surašė reikalavi mus juos pašalinti. Taip pat surašyti 6 administracinių teisės pažeidimų protokolai, skirta 900 litų baudų. Pagrindiniai pažeidimai – pačios statybvietės ir jose esančios pavo jingos zonos (lifto šachtos ar angos perdengimuose), kuriose darbuoto jai gali būti traumuoti, nebuvo tin kamai aptvertos bei paženklintos, neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės, saugančios darbuoto jus nuo kritimo iš aukščio (5 statyb vietėse jos buvo įrengtos taip, jog realiai nebūtų galėjusios apsaugoti darbuotojų nuo kritimo), nesaugūs darbui naudojami pastoliai. Šie pažeidimai ypač aktualūs at sižvelgiant į tai, jog dauguma sun kių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta darbuotojui nukritus iš aukščio. Taip pat ne visose sta tybvietėse darbuotojai dėvėjo šal mus. Po darbo inspektorių reidų šalyje dėl netvarkos birželio mėne sį darbai stabdyti 13 statybviečių. Liepą darbo inspektoriai pakar totinai tikrina tas statybvietes, ku riose nustatyta pažeidimų. Rugp jūtį, tęsiant statybų tikrinimą, bus daugiau dėmesio skiriama asme ninėms apsaugos priemonėms ir paaukštinimams. „Klaipėdos“ inf.
2013 m. liepos 11 d. dienraš čio „Klaipėda“ 10 puslapyje bu vo išspausdintas Astos Dykovie nės straipsnis „Dėl darbų kokybės – skundai“, kuriame aprašytas klai pėdietės Gulsinos Veresočos ir UAB „Glamuras“ ginčas dėl tariamai ne kokybiškai pagamintų ir sumontuotų durų, tame tarpe dėl tariamai neat sižvelgus į klientės pageidavimą ne pagal klientės ūgį sumontuotos du rų optikos. Kadangi užsakymo me tu klientė Gulsina Veresoča nepra šė įrengti durų optikos žemiau nei įprastai, straipsnyje nurodomas Gul sinos Veresočos tvirtinimas, neva ji prašiusi, kad akutė būtų įrengta že miau, neatitinka tikrovės. UAB „Gla muras“ pagamino ir sumontavo duris šiai klientei pagal jos užsakymą, lai kydamasi aukštų kokybės ir saugumo reikalavimų. UAB „Glamuras“ svar bu, kad įmonės klientai būtų paten kinti jų gaminama produkcija ir tei kiamomis paslaugomis, todėl gamina ir montuoja duris tik pagal su klien tais suderintus užsakymus.
RENGINIŲ PROGRAMA
Jūros šventė – 2013
LIEPOS 25 DIENA (KETVIRTADIENIS) Prie „Albatroso“ paminklo ir Lietuvos jūrų muziejuje 14.00 – Jūrininkų pagerbimo ceremonija Klaipėdos apskrities viešoji I.Simonaitytės biblioteka 14.00–15.40 – seminaro „Jūra ir vaikų literatūra“ atidarymas
2
LIEPOS 26 DIENA (PENKTADIENIS) Klaipėdos apskrities viešoji I.Simonaitytės biblioteka 10.00–15.30 – seminaras „Jūra ir vaikų literatūra“ Klaipėdos rotušė (Danės g. 17) 12.00 – Jūros šventės vėliavos pakėlimo ceremonija, teatralizuotas Jūros šventės karalystės paskelbimas Danės g. (nuo „TEO“ pastato iki Šiaurinio rago) 12.00 – didžiosios Jūros šventės karalystės mugės atidarymas Prie paminklo „Arka“ 13.00–13.15 – performansas „Žirklės ir elektra“ Tiltų g.
Šiaurinis ragas, (dešinioji Danės krantinė)
Teatro aikštė
Tiltų ir Turgaus gatvės
11.00 – 21.30 – tarptautinis gatvės cirko festivalis “Stebuklų šalis 2013”. Dalyvauja cirko artistai išIspanijos, Olandijos, Lietuvos, Vokietijos, Belgijos, Argentinos. Renginiai mokami
10.00–13.00 – Klaipėdos pagyvenusių žmonių asociacijos meno kolektyvų koncertas „Dainos jūros miestui“
12 .00–17.00 – Klounų teatro „Dulidu“ interaktyvi vaikų kūrybos programa „Cirkas“
Skveras tarp Tomo ir Didžiojo vandens gatvių
12.00, 14.00, 16.00, 18.00 0 Teatro „Apeironas“ performansai: „Nekaltųjų teismas“, „Ringas“, „Kontraversija“, „Nesusikalbėjimas“
11.00, 13.00, 15.00 – Pantomimos teatro „A“ provokacijos prie Muzikinio vežimo 12.00–15.00 – „Grimo gatvė“: kiekvienas norintis galės pasipuošti Jūros šventės karalystės ženklu – karūna
13.00–15.30– Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ koncertas „Bočių dainos“. Dalyvauja kolektyvai iš Kretingos, Šiaulių, Kelmės, Akmenės, Telšių, Rusnės, Šilalės
18.00–19.30 – Jūros šventę išlydi Kęstutis Jablonskis ir grupė Atgimimo aikštė 11.00–11.15 – Klaipėdos kovų menų riterių parodomoji programa
12.00, 13.00, 14.00 – ekskursijos į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą (LAJM) „Tapk gimtojo miesto kapitonu“
14.00–16.00 – koncertas „Skamba dūdos“ (pakyla ties Tiltų g. 19. Gargždų kultūros centro diksilendo grupė, Gargždų muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras, Panevėžio raj. Smilgių kultūros centro Perekšlių bendruomenės pučiamųjų instrumentų orkestras „Saulutė“) 16.00 – Muzikinio vežimo atidarymas (Tiltų ir Turgaus gatvių sankryža)
12.00–14.00 – Europos senjorų šokių festivalis „Senjorų šokių pynės“
Smiltynės paplūdimys prie Gelbėjimo stoties 11.00–14.00 Lietuvos atvirojo TeleTRADE paplūdimio regbio čempionato finalas. 14 val. – apdovanojimai
11.00–19.00 – Karališkas šeimos sekmadienis: karietų lenktynės, karališko kroketo varžybos, žaidimas rutuliais, karališkosios gildijos amatų cechas, princų ir princesių papuošalų dirbtuvės, iškilmingų šukuosenų salonas, Jūros šventės karalystės monetų kalykla, Karališko jūrų laivyno karavelių gamyba, origamio, vėlimo, dekupažo dirbtuvėlės.
Aikštėje prie “Meridiano” krantinės
15.30–16.30 – grupės “Oldcityband” koncertas
14.00–15.00 – Lietuviškos muzikos grupės „Liuksas“ koncertas
17.00–18.00 – Jūros šventės svečius sutinka „Birutės kapela“ Kultūrų komunikacijų centro parodų rūmai (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 16.00 – jubiliejinė Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus paroda „40 kūrybos metų“ Šiaurinis ragas (dešinioji Danės krantinė) 17.00–22.30 – tarptautinis gatvės cirko festivalis „Stebuklų šalis 2013“. Dalyvauja cirko artistai iš Ispanijos, Olandijos, Lietuvos, Vokietijos, Belgijos, Argentinos. Renginiai mokami 20.30 – „Muzikuojantis keltas“. Populiariausių Radži dainų vakaras „Visko būna“. Renginys mokamas Šaulių g., Herkaus Manto g., Tiltų g., Turgaus g., Kruizinių laivų terminalas 18.00-19.15 - Teatralizuota eisena „Jūros šventė ateina į miestą“
5
6
19.00–24.00 – koncertas-socialinė akcija „Tolerancijos šventė“ tolerancijai ŽIV/AIDS sergantiesiems skatinti. Dalyvauja: Haroldas („Pikaso“), grupė „Mochito“, Vaidas Baumila. Po koncerto – diskoteka su Jovani (ZIP FM „Radistai“), „MochitoDJ‘s“
antrosios Melnragės paplūdimys
18.00–20.00 – tradicinių istorinių laivų paroda po atviru dangumi
17.00 – tradicinių istorinių laivų paradas „Dangės flotilė“ Danės upėje (nuo Pilies tilto iki Danės žiočių)
13.00–16.30 – žvejiškos dirbtuvės „Dirbdysiu laivę“
11.00, 13.00, 15.00, 17.00, 19.00, 21.00 – apžvalginės kelionės po uosto akvatoriją laivu „Venus S“. Pramoga mokama
20.00–20.30 – 46-osios Kuršių marių regatos I etapo nugalėtojų apdovanojimas
17.00–20.00 – kapelijų vakaras – Jūros šventės palydos „Banguoki, jūruže...“ Dalyvauja: „Jonis“, „Šeduvos bernai“, „Mingė“, „Sadūnai“, „Joldija“, „Prūsai ilgi ūsai“...
14.15–15.00 – grupės „Breaze“ (Klaipėda) koncertas „Valanda bliuzui“
12.00 –14.00 – Jūros šventės fechtavimo lauko turnyras
10.00–17.00 – „Zenstrom Philanthropies“ fondo organizuojama kampanija „Žygis Baltijai“: informacinė palapinė, atrakcijos, renginys „Piešiu žuvį“
Kruizinių laivų terminalas
9.00–20.00 – didžioji Jūros šventės karalystės mugė
Danės g. (nuo „TEO“ pastato iki Šiaurinio rago)
LIEPOS 28 DIENA (SEKMADIENIS)
00.00–00.10 – Fejerverkas
Klaipėdos piliavietė
22.00 – specialiai Jūros šventei sukurtas Danijos alternatyvaus džiazo grupės „Offpiste Gurus“ ir Klaipėdos kamerinio orkestro bendras projektas
Klaipėdos koncertų salės vasaros estrada (Šaulių g. 36)
9.00-24.00 - Didžioji Jūros šventės karalystės mugė
Danės g. (nuo „TEO“ pastato iki Šiaurinio rago)
LIEPOS 27 DIENA (ŠEŠTADIENIS)
22.00–23.30 – ugnies improvizacijų šou
Prie skulptūros „Arka“
22.00–24.00 – grupės „Tortured Soul“ koncertas (Los Andželas, JAV), apšildanti grupė – „Nervas“ (Klaipėda)
20.00–22.00 – teatralizuotas koncertas „Meilės legendų uostas“, kuriame atgis Klaipėdos miesto legendų personažai, dainuos ir šoks populiariausi Klaipėdos atlikėjai – sportinių šokių ansamblis „Žuvėdra“, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė, E.Kučinskas, E.Bodrovaitė, R.Vaičiūtė, Nota
19.30–20.00 – Jūros šventės atidarymo ceremonija, LR Jūrų transporto darbuotojų garbės ženklų įteikimas, Metų jūrininko pagerbimas
13.00, 15.00, 17.00, 19.00 – apžvalginės kelionės po uosto akvatoriją laivu „Venus S“. Pramoga mokama.
Kruizinių laivų terminalas
21.00–22.30 – roko grupės „Kontrabanda“ koncertas
19.30–20.30 – R.Giedraitis. Simfoninė siuita orkestrui ir chorui „Farewell to Michael“ (popkaraliui Maiklui Džeksonui atminti)
Teatro aikštė
21.00–23.00 – šokių pamokos „Nuo karališko menueto iki ugningosios salsos“
19.30–21.00 – teatralizuotas projektas „Karališkų žingsnių aidas“ (rež. V. Kochanskytė, atlieka V.Kochanskytė, G.Zeicaitė, A.Mažonas, A.Kozlovskis, „MusicaLibera“, „Dolcemusica“, „Kuršių ainiai“)
Atgimimo aikštė
19.00–22.00 – dainuojamosios poezijos koncertas „Akustinės spalvos“. Koncertuoja: Jonas Baltokas, Mindaugas Valiukas, Linas Švirinas, Julija Rušinskytė, Gintarė Paulikaitė, Ilona Papečkytė, Vytautas Kairys, Justė Kazakevičiūtė, Ieva Narkutė, Vitalij Bogdanovič
Aikštė prie „Meridiano“ krantinės
12.30–13.45 – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ fechtuotės repeticija
10.00–12.30 – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės repeticija
Prie paminklo „Arka“
10.00 – žuvusio laivo „Linkuva“ įgulos pagerbimas
Skulptūrų parkas
9.30 – pirmojo Lietuvos uosto kapitono L.Stulpino pagerbimas
Smiltynės kapinės
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro kiemas (Didžioji Vandens g. 2) 11.00 – Vaikų rašytojų skaitymai „Vasaros purslai“ Nuo Lietuvininkų aikštės iki Baltijos pr. žiedo ir atgal 11.00–12.00 – senovinių automobilių paradas centrinėmis miesto gatvėmis Aikštė prie „Meridiano“ krantinės
20.30 – muzikuojantis keltas. Hiperbolės dainos. Gitaristo I. Berino ir grupės koncertas. Renginys mokamas
12.00 – 23.10 – tarptautinis gatvės cirko festivalis „Stebuklų šalis 2013“. Dalyvauja cirko artistai išIspanijos, Olandijos, Lietuvos, Vokietijos, Belgijos, Argentinos. Renginiai mokami
Šiaurinis ragas (dešinioji Danės krantinė)
12.00 – žuvusių jūroje pagerbimo ceremonija Baltijos jūroje: vainikų nuleidimas. Krante: tylos minutė, skamba Klaipėdos varpai
Baltijos jūra
17.00–18.00 – Jūros šventės svečius sveikina „Birutės kapela“
12.00–15.00 – „Grimo gatvė“: kiekvienas norintis galės pasipuošti Jūros šventės karalystės ženklu – karūna
12.00, 14.00, 16.00, 18.00 – teatro „Apeironas“ performansai: „Nekaltųjų teismas“, „Profanai“, „Santūri popietė“, „Po daug daug metų“
11.00, 13.00, 15.00, 17.00 – pantomimos teatro „A“ provokacijos prie Muzikinio vežimo
Tiltų ir Turgaus gatvės
15.00–16.15 – festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ koncertas „Miuziklo MIXtūra“. Dalyvauja: D.Kužmarskytė, J.Grikšienė, A.Dovydaitienė, V.Pupšys, Š.Juškevičius, R.Spalinskas
16.30 –22.00 – koncertuoja Veronika Gordijevskaja (Lietuva), grupės „Maggie“ (Latvija), „ApofeozSoundSystem“ (Latvija), „Powergy“ (Latvija), „PX Band“ (Estija)
11.00–15.00 – interaktyvus fotožaidimas „Fotoveidrodis. Kelionė į virtualią realybę“ 13.45–15.00 – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 12.00–14.00 – Donaldos Meiželytės koncertas komiškos operos „Meilės eliksyras“ repeticija 22.00–23.30 0150 ugnies improvizacijų šou Danės upė 11.00–13.00 – Jūros šventės irklavimo regata 14.00–18.00 – Drakonų valčių varžybos Klaipėdos centrinio pašto kiemelis (Liepų g. 16) 11.00–12.00 – eiliuoti pusryčiai: jauni skaito jaunus Smiltynės paplūdimys, (prie Gelbėjimo stoties) 11.00–14.00 – Lietuvos atvirasis „TeleTRADE“ paplūdimio regbio čempionatas
4
Atgimimo aikštė
12.00–17.00 – tarptautinis vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų hiphopo ir breakdance šokių turnyras Karalienės Luizės taurei laimėti
12.00–16.00 – senovinių automobilių paroda, gražiausio automobilio rinkimai
12.00–19.00 – „Time Team“ gatvės krepšinio turnyras (3x3) „Krepšinio karaliai“ (Herkaus Manto g. nuo Atgimimo aikštės iki M. Mažvydo alėjos)
19.00 – „Time Team“ krepšinio turnyro „Krepšinio karaliai“ laimėtojų karūnavimas
20.00–23.00 - retro šokių vakaras pagyvenusiam jaunimui su ansambliu „Prisiminimas“ ir šlagerių karaliumi Simonu Donskovu
18.30–19.00 – „Drakonų“ valčių varžybų nugalėtojų ir prizininkų pagerbimo ceremonija
19.00–21.00 – grupė „Hiperbolė Tribute“ (Vilnius)
21.00–22.30 – grupės „Studija“ koncertas
22.30024.00 – Mantas su grupe „QueenShow“
Pilies uostas, prie pasukamojo tiltelio
Skveras tarp Tomo ir Didžiojo vandens gatvių
12.00–17.00 – klounų teatro „Dulidu“ interaktyvi vaikų kūrybos programa „Cirkas“
13.00–20.00 – tradicinių istorinių laivų diena „Dangės flotilė“
13.00–17.00 – tradicinių istorinių laivų paroda po atviru dangumi
Kruizinių laivų terminalas
12.00–14.00 – Europos senjorų šokių festivalis „Senjorų šokių pynės“
13.00, 15.00, 17.00, 19.00 – apžvalginės kelionės po uosto akvatoriją laivu „Venus S“. Pramoga mokama 14.00-14.15 – Klaipėdos kovų menų riterių parodomoji programa
18.30 – tarptautinės 46-osios Kuršių marių regatos atidarymo ceremonija
19.00–22.00 – tarptautinė muzikos fiesta “MusicAroundtheWorld” („Su muzika aplink pasaulį“). Dalyvauja: „Karma“ (Lietuva), „Lord’sBishopRock“ (JAV), „AllDayLong“ (Latvija), „Hotsawce“ (Austrija), šokių grupės ir kt.
22.00–24.00 – grupės „Trafassi“ koncertas. Nyderlandų muzikos grupė, grojanti Karibų muziką: merengue, kaseko, salza, karibiškaszouk. Atlikėjai 2013 metais koncertavo Nyderlandų karaliaus inauguravimo šventėje. Pirmą kartą Lietuvoje! Teatro aikštė
13.00–13.15 – Klaipėdos kovų menų riterių parodomoji programa
14.00–16.00 – specialus Klaipėdos dramos teatro (KDT) projektas „Vaidina klaipėdiškiai“. Scenoje – publika su spektakliu „Spausk nuotykį“
5
11
ketvirtADIENIS, liepos 25, 2013
pasaulis Pasmerkė stabus
Prašo mandato
Nacių medžioklė
Popiežius Pranciškus vakar per pirmąsias sugrįžus į gim tąją Lotynų Ameriką masines mišias labiausiai gerbiamoje Brazilijos katalikų šventovėje – Aparesidos Dievo Motinos bažnyčioje – San Paulo vals tijoje pasmerkė „efemeriškus stabus“, tokius kaip pinigai ir valdžia.
Egipto armijos vadas genero las Abdelis Fattah al Sisi va kar, kreipdamasis į tautą per televiziją, paragino rengti mi tingus ir suteikti jam manda tą kovoti su „terorizmu bei smurtu“, Mohamedo Mor si šalininkams toliau protes tuojant prieš jo nušalinimą iš prezidento posto.
Simono Wiesenthalio centras Vokietijoje pradėjo paskuti nių išgyvenusių nacių nusi kaltėlių paieškos kampani ją ir žada 25 tūkst. eurų (86 tūkst. litų) atlygį už vertingą informaciją. Centro duome nimis, Vokietijoje dar gyve na 60 žmonių, kurie turi stoti prieš teismą.
Parlamento blokada
Rusijos knygynai grąžina leidėjams Prancūzijos auto rės Sylvie Bednar knygą „Pasaulio vė liavos vaikams“. Skandalą sukėlęs Lietuvos vėliavos aprašymas jau pa siekė prokuratūrą.
Policija vakar nutraukė protestuo tojų surengtą Bulgarijos parlamen to blokadą ir išlydėjo daugiau kaip 100 ministrų, žurnalistų ir parla mentarų, kurie daugiau kaip aštuo nias valandas buvo įstrigę viduje.
Policininkai su skydais maždaug 3 val. ryto nustūmė protestuoto jus prieš vyriausybę ir suformavo glaudų kordoną, pro kurį niekas negalėjo prisiartinti prie pastato Sofij os centre. Korespondentai, kurie buvo įstrigę parlamente, patvirtino, kad trys ministrai – ekonomikos, fi nansų ir darbo, – taip pat parla mentarai iš valdančiosios Socialis tų partijos ir jų koalicijos partnerio, turkų mažumos judėjimo MRF, bu vo išlydėti pirmiausia. 5 val. pastatas jau buvo visiškai tuščias, sunkioji statybų techni ka ėmė griauti protestuotojų ba rikadas iš parko suoliukų, šiukšlių konteinerių ir grindinio akmenų.
Pasipiktinimas: Rusijos deputatas A.Chinšteinas reikalauja uždrausti knygą, kuri raudoną Lietuvos tris
palvės juostą sieja su krauju, pralietu lietuvių tautos kovoje su rusų ir vokiečių užkariautojais. AFP nuotr.
Lietuvių kraujas sukėlė audrą Išvadino fašistais
Valdančiajai partijai „Vieningo ji Rusija“ priklausantis Valstybės Dūmos deputatas Aleksandras Chinšteinas šioje knygoje perskai tė, kad Lietuvos trispalvės raudo na spalva reiškia „kraują, pralie ta lietuvių tautos kovoje su rusų ir vokiečių užkariautojais“. Politi kas socialiniame tinkle „Twitter“ išvadino vaikų literatūros leidyklą „KompasGid“ fašistais, „Pasaulio vėliavas vaikams“ – rusofobiška knyga ir pažadėjo parašyti pareiš kimą prokuratūrai. „Už tokias knygas aš rankas ir kojas nutraukčiau, – piktinosi A.Chinšteinas. – Jeigu mes patys neišmoksime savęs gerbti, kvai la tikėtis, kad mus gerbs kiti. Kaip vaikiškoje knygoje, skirtoje Rusi jos vaikams, gali būti atvirai ruso fobiškų falsifikacijų? Manau, kad knygos tiražą reikia išimti ir pri versti vertėją bei leidėją jį sukram tyti!“ Socialiniame tinkle užvirė pla ti diskusija. Kai kurie jos dalyviai ragino deputatą leisti tėvams pa tiems spręsti, ką skaitys jų vai kai. Maskvos prokuratūros atstovė spaudai Jelena Rosochina prane šė, kad jos kolegos ėmėsi tikrinti
knygą net nesulaukę kreipimosi iš A.Chinšteino. „Tikriname informaciją žiniask laidoje dėl atitikties nepilnamečių teisių apsaugos įstatymams. Kal bama apie federalinį įstatymą Nr. 436 „Dėl vaikų apsaugos nuo in formacijos, kenkiančios jų svei katai ir vystymuisi“, – sakė pa reigūnė.
Mūsų klientai ne nori susidėti su pro kuratūra ir visu tuo, kas lygioje vietoje gali atnešti bendro vei didelių nemalo numų.
jie ėmė išimti „Pasaulio vėliavas vaikams“ iš prekybos. Knygynų tinklas „Moskva“ pra nešė leidyklai, kad šios knygos ne beliko lentynose dėl „visuomeni nės pretenzijos“. „Pardavimas stabdomas, kol bus išleistas pataisytos redakcijos tiražas“, – rašoma laiške. „KompasGid“ jau pradėjo skai čiuoti nuostolius. Vertimo tei sėms, tiražo parengimo ir tipografijos išlaidoms ji skyrė beveik pusę milijono rublių (40 tūkst. li tų) – tai nemaža suma leidyklai, dirbančiai tik ketverius metus. „Pasaulio vėliavos vaikams“ taip pat dingo iš ozon.ru ir kai ku rių kitų populiarių elektroninių parduotuvių katalogų. Bijo prasidėti su prokuratūra
Leidykla skaičiuoja nuostolius
„Mes rašėme, kad tai pažintinė knyga vaikams, nepretenduojanti į mokslinį veikalą. O tai, kad lie tuviai su rusais kariavo keletą am žių iš eilės, yra žinomas istorinis faktas“, – aiškino knygos vertėja ir „KompasGid“ bendradarbė Iri na Vaag. Tačiau leidyklos partne rių toks paaiškinimas neįtikino, ir
Platinimo bendrovės „Knižnyj klub 36,6“ komercijos direkto rius Dmitrijus Palestinas teigė, kad grąžinti knygą leidyklai pa prašė pačios parduotuvės par tnerės. „Mūsų klientai nenori susidėti su prokuratūra ir visu tuo, kas ly gioje vietoje gali atnešti bendrovei didelių nemalonumų. Jie išsigan dę. Jiems ir taip sunku gyventi, ir, be to, knygų rinką kamuoja įvai
Protestuotojai blo kavo parlamentą ba rikadomis iš parko suoliukų, šiukšlių konteinerių ir grin dinio akmenų.
Tiesa, knygos autorė S.Bednar praplėtė oficialią Lietuvos vėliavos traktuotę. Seimo tinklalapyje ra šoma, kad raudona vėliavos spal va simbolizuoja „žemę, drąsą, už tėvynę pralietą kraują“. Ir nors niekas nedraudžia įvar dyti istorinių lietuvių tautos prie šininkų, kalbant apie Lietuvos vėliavą nereikia ieškoti jokių už kariautojų etninės specifikos. Tokios nuomonės laikosi Eg lė Rindzevičiūtė, tyrinėjanti Rytų Europos tautų bei tapatybės klau simus ir dirbanti Paryžiaus politi kos mokslų institute. „Vėliava – tai ko nors universa laus simbolis, o ne atskiros geo politikos išraiškos“, – teigė tyri nėtoja.
Ankstesnis, antradienio vaka ro, bandymas išvaduoti kai kuriuos apsiaustus parlamentarus baigė si 2 tūkst. protestuotojų ir policijos susirėmimais, per kuriuos buvo su žeisti mažiausiai aštuoni protestuo tojai bei du policijos pareigūnai. Tai buvo pirmas smurto atve jis per 40 dienų, kai šioje netur tingiausioje ES valstybėje vyksta masiniai mitingai, kurių dalyviai reikalauja naujos technokratų vy riausybės, pradėjusios dirbti gegu žę po aiškaus nugalėtojo neiškėlu sių rinkimų, atsistatydinimo. Nuo birželio 14-osios, kai vi suomenės nepasitenkinimą sukė lė žiniasklaidos magnato paskyri mas vadovauti įtakingai saugumo agentūrai, į Sofij os gatves kasdien išeidavo iki 10 tūkst. žmonių. Vėliau mitingai virto plates nio masto pasipiktinimu apskritai vyriausybe ir politikais, kuriuos daugelis laiko korumpuotais bei pernelyg pasiduodančiais galingų oligarchų įtakai. Per masinius protestus šių metų pradžioje pasidegė aštuoni žmonės, šeši iš jų mirė. Tai prisidėjo prie ankstesnės premjero Boiko Boriso vo konservatorių vyriausybės atsi statydinimo vasario pabaigoje.
lenta.ru inf.
BNS inf.
riausi migloti įstatymai dėl vaikų apsaugos, ir ne tik nuo negatyvios informacijos. Kita vertus, atsižvelgdamas į mūsų realijas, redaktorius galė jo pasielgti atsargiau – kam er zinti žąsis? Galima ramiai, be jo kios žalos prasmei vietoj „rusų ir vokiečių užkariautojų“ parašyti „užsienio užkariautojus“, – siūlė D.Palestinas. Universalus simbolis
12
ketvirtAdienis, liepos 25, 2013
sportas
Reformą blaško intrigos 1
Tačiau, matyt, Klaipė dos savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjas galvoja kitaip, todėl ilgai nesuk damas sau galvos su gimnastėmis penkias dienas praleido Vokietijo je“, – piktinosi dalis uostamiesčio sporto bendruomenės atstovų. Į kelionę valdininkas leidosi dar prieš tai, kai miesto taryboje buvo svarstoma, kurias sporto šakas pa likti kaip finansuojamas iš miesto biudžeto, o kurioms reikės pereiti į klubinę sistemą. Sporto taryba buvo pasiūliusi 11 sporto šakų, kurioms derėtų veik ti lyg privatiems klubams – išsilai kyti iš savivaldybės skiriamo vadi namojo sportininko krepšelio lėšų. Tarp tų sporto šakų buvo ir meninė bei sportinė gimnastikos. Tačiau po tokios išvados savival dybėje buvo sudaryta darbo grupė, kuri rengė miesto tarybos sprendi mo projektą dėl iš biudžeto finan suojamų sporto šakų. Į sąrašą ne tikėtai grįžo ir meninė, ir sportinė gimnastika. „Tikrai kelia nuostabą, kad per vieną naktį taip pasikeičia nuomo nė. Buvo ir kalbų, lyg badmintonas bus sugrąžintas į tą sąrašą, bet ne buvo. Sporto reformos iniciatoriai patikino, kad viskas daroma ap mąstytai, todėl tik lieka jais tikėti. Tačiau labai norėtųsi, kad po dve jų metų nereikėtų verkti prie su skilusios geldos“, – vylėsi Finansų ir ekonomikos komiteto pirminin kas Rimantas Taraškevičius. „Baikite juokus“ Sporto šakų, kurios nepateko tarp finansuojamųjų iš miesto biudžeto, atstovai net neabejoja, jog išimtis gimnastikai buvo padaryta todėl, kad Klaipėdos savivaldybės Spor to ir kūno kultūros skyriaus ve dėjas per patį reformos metmenų vertimo kūnu įkarštį išvyko į Vo kietijos miestą Manheimą. Jame vyko Vokietijos gimnastiada – di delė gimnastikos šventė, rengiama kas ketverius metus. M.Bagočius į Vokietiją vyko sy kiu su „Viesulo“ sporto centro gimnasčių komanda. „Taip, kelionė buvo finansuoja ma „Viesulo“ sporto centro lėšo mis. Ir labai įdomų klausimą ke liate, ar mano kelionė susijusi su tuo, kad gimnastika buvo grąžinta tarp tų sporto šakų, kurios finan suojamos iš miesto biudžeto. Ne aš sprendimus priimu, o politikai. Baikite juokus, tikrai nematau jokio viešųjų ir privačių interesų konflik to“, – dievagojosi M.Bagočius. Jis pabrėžė, jog į Vokietiją vyko todėl, kad Manheimas yra Klaipė dos miestas partneris, o valdinin ką į komandiruotę delegavo spe ciali komisija. „Kai aš vykau į tą kelionę, doku mentai dėl biudžetinių ir klubinių sporto šakų jau buvo atiduoti poli tikams, „plaukiojo“ komitetuose“, – tvirtino M.Bagočius.
jos centro direktoriui Vytautui Pla tūkiui. Tuomet jo vietą būtų galėjęs užimti E.Klimas, o reorganizuotos įstaigos, prie „Viesulo“ prijungus Klaipėdos sporto centrą, vadovu būtų paskirtas R.Vitkus. „V.Platūkiui buvo pasiūlyta pasitraukti iš pareigų šalių susi tarimu, tačiau jis nesutiko. Tuo viskas ir baigėsi, nes mes vado vaujamės teisės aktais“, – tvirti no M.Bagočius. Už vaiką – 60 litų
Atsakomybė: M.Bagočius dievagojosi, kad visus sprendimus, susiju
sius su sporto reforma, priima ne jis, o politikai.
Klaipėdos meras Vytautas Grub liauskas. Miestas buvo gavęs ofi cialų kvietimą į didžiulę gimnas tikos šventę, nes su Manhaimu esame miestai pabroliai. Gavo me iš merijos įpareigojimą ir vy kome, ir, beje, savivaldybė kelio nei neskyrė nė cento“, – pabrėžė E.Klimas. Jo teigimu, M.Bagočius buvo ofi cialus delegacijos vadovas, tačiau esą su gimnastėmis niekaip nebu vo susijęs. „Kelionė tokia bendra buvo tik todėl, kad važiavome vienu mūsų išnuomotu autobusu. Juk nelogiš ka būtų buvę M.Bagočiui nuomoti atskirą automobilį“, – argumentus dėliojo E.Klimas. Jis tvirtino, kad gimnastika į iš biudžeto finansuojamų sporto šakų sąrašą grįžo, nes Klaipėdos mero pavaduotojas Vytautas Če pas kovojo, jog nebūtų skriaudžia mas ir diskriminuojamas mergai čių sportas. M.Bagočiaus teigimu, gimnas tika į „auksinį“ ir finansavimą ga rantuojantį sąrašą grąžinta Ugdy mo ir jaunimo reikalų komiteto pirmininko Sauliaus Budino ini ciatyva. „Šiaip ar taip, keista ir gaila, kad neatsižvelgiama į Sporto tarybos nuomonę. Juk ten dirba ne žmonės iš gatvės, o specialistai“, – apgai lestaudamas konstatavo Klaipėdos sporto centro direktorius Riman tas Vitkus.
Išsiuntė meras?
„Viesulo“ sporto centro direktorius Edmundas Klimas taip pat teigė, jog M.Bagočiaus ir gimnasčių iš vyka į Vokietiją niekaip nesusijusi su sporto reformos posūkiais. „Mūsų centro gimnastėms vykti į tą kelionę rekomendavo
Jungs prie „Viesulo“
Jei gimnastika būtų likusi klubi nių sporto šakų sąraše, kaip siūlė Sporto taryba, tuomet „Viesulo“ centre būtų likusios tik dvi iš savi valdybės biudžeto finansuojamos sporto šakos.
Vytauto Petriko nuotr.
Tokiu atveju šiandien miesto ta rybos nariams galbūt tektų svars tyti kitokį sprendimo projektą, o ne tai, kaip reorganizuoti Klaipėdos sporto centrą, jį prijungiant prie „Viesulo“. Pirmajame yra penkios sporto šakos, kurioms numatytas finansavimas iš miesto biudžeto. „Viesulo“ sporto centre tokių sporto šakų, įskaičiuojant ir gim nastiką, yra keturios. Tačiau jo se yra daugiau sportuojančių vai kų, o tai, anot M.Bagočiaus, ir yra viena priežasčių, kodėl nuspręsta Klaipėdos sporto centrą jungti prie „Viesulo“, o ne atvirkščiai. Kita priežastis – sumažės iš laidos išlaikyti įstaigą, nes reikės mažiau pinigų vadovams ir pasta tų eksploatacijai. Tačiau darbuotojų išeitinėms kompensacijos po reorganizacijos reikės apie 400 tūkst. litų. Siūlė trauktis iš pareigų
Vienas darbuotojų, kuriam gali tekti mokėti išeitinę kompensaci ją, yra Klaipėdos sporto centro di rektorius R.Vitkus. Po prijungimo reorganizuotai įstaigai liks vado vauti E.Klimas. „Nesinori kalbėti, kol faktas dar nepatvirtintas, bet jaučiuosi kaip žmogus, kuris išsaugojo darbo vie tą“, – neslėpė E.Klimas. R.Vitkui siūloma tapti jo pava duotoju ir būti atsakingam už nau jo padalinio, kuriame būtų ugdomi aukšto meistriškumo sportininkai, įkūrimą. Tačiau, anot savivaldybės atsto vų, viešai kalbėjusių miesto tarybos komitetų posėdžiuose, R.Vitkus lyg ir nenori sutikti su siūlomomis pa reigomis. Todėl iš posto buvo pasiūlyta pa sitraukti Kūno kultūros ir rekreaci
„Mums politikai davė užduotį sporto reformą įgyvendinti tuose finansiniuose rėmuose, kokie yra dabar. Tai reiškia, jog pinigų išei tinėms kompensacijoms turėsime ieškoti ne kur kitur, o toje eilutė je, kuri skirta sportui“, – aiškino M.Bagočius. Paprasčiau tariant, pinigai dar buotojų išeitinėms kompensa cijoms bus paimti iš vadinamojo sportininko krepšelio formuojamo fondo. Jame kitiems metams pla nuota 1 mln. litų. „Jei nebus kitų finansavimo šalti nių, išmokėjus išeitines kompensa cijas liks 600 tūkst. litų toms spor to šakoms, kurios bus pervestos į klubinę sistemą. Dabar sunku pa sakyti, kiek vaikų dėl taip sumažė jusio finansavimo negalės sportuo ti, nes negalėsime už tai sumokėti. Viskas paaiškės, kai bus patikslinta išeitinių kompensacijų suma ir pa tvirtintas sportininko krepšelio dy dis“, – teigė M.Bagočius.
Komentaras
Saulius Budinas
Klaipėdos miesto tar ybos Ugdymo ir jaun imo reikalų kom iteto pirm in inkas
G
imnast ika į iš miesto biu džeto finansuojamų spor to šak ų sąrašo sug rąž in ta po der ybų su Lietuvos gimnast ikos federacija. Gavome žo dinį pasižadėjimą, kad net ir išlaikius visas tris gimnast ikos rūšis – aerobi nę, sportinę ir meninę – trenerių etatų skaičius bus mažesnis nei iki šiol. Aiš ku, gimnastika galėjo būti ir klubinė je sistemoje, viskas įmanoma, tačiau nuspręsta taip, kaip nuspręsta. Sporto tarybos balsas yra tik patariamasis, o mes atsiž velgėme į susidariusias są lygas. Kalbant apie Klaipėdos sporto centro ir „Viesulo“ reorganizaciją, tik rai ieškosime būdų, kad išeit inėms kompensacijoms darbuotojams būtų mokamos ne tik iš suformuoto spor tin inko krepšel io fondo lėšų. Refor mų darome ne tiek jau daug ir tikrai nesinori, kad ši įstrigtų ar turėtų nei giamą atspalv į, kad mažėja sportuo jančių vaikų. Ši reforma jau ir taip ne mažai daliai žmonių kelia neigiamas emocijas, jas reik ia išsklaidyt i. Pag rind in is sporto reformos tikslas yra auginti sportuojančių vaikų skaičius. Sport inink ų krepšel is ir taps ta prie mone, kur i skat ins trener ius kviest i vaikus sportuoti, nes kiekvienas vai kas – pinigai. Tačiau dalis sporto šakų liks finansuojamos iš miesto biudžeto, nes tik taip galima užtikrinti ne tik ma siškumą, bet ir meistriškumą. Beveik neabejoju, kad klubuose sportuojan čių vaikų tėvai turės mokėti didesnius mokesčius nei iki šiol, tačiau muzikos mokyklos gal dar brangiau kainuoja.
Sporto šakų, finansuojamų iš miesto biudžeto, treneriai ir jų auklėtiniai gali būti ramūs – mo kesčiai nesikeis, nereikia sukti gal vos, kur treniruotis. Regbininkai kovoja teisme
Rimantas Vitkus:
Keista ir gaila, kad neatsižvelgiama į Sporto tarybos nuo monę. Juk ten dirba ne žmonės iš gatvės, o specialistai.
Preliminariai jau dabar skaičiuo jama, jog sportininko krepšelis bus 60 litų per mėnesį už vaiką. Ki taip tariant, tų sporto šakų, kurios miesto tarybos sprendimu perve damos į klubinę sistemą, propa guotojai iš savivaldybės už kiek vieną auklėtinį gaus po 60 litų. Už surinktus pinigus treneriams reikės mokėti atlyginimus, nuo motis sporto bazes. Pavyzdžiui, jei stalo tenisą per mėnesį lankys 50 vaikų, savival dybė tokiam klubui perves 3 tūkst. litų. Jei už tiek klubas nesugebės išsilaikyti, privalės arba nutrauk ti veiklą, arba ieškoti rėmėjų, arba kėsintis į tėvų pinigines.
Klaipėdos sporto reformos sukel tos bangos ne tik nerimsta, bet jau nuvilnijo ir iki teismo. Į Klaipėdos apygardos admi nistracinį teismą kreipėsi Lietu vos regbio federacija. Ši sporto šaka taip pat pateko tarp „nelai mingųjų“, kuri turi veikti klubi nėje sistemoje. Federacija teismo prašo panai kinti miesto tarybos sprendimą, kuriuo sporto šakos išskirstytos į tas, kurios finansuojamos iš mies to biudžeto ir tas, kurios turi perei ti į klubinę sistemą. „Skundą parašėme todėl, kad taip išskirstant sporto šakas buvo taikomi neteisingi kriterijai, be to, jais neteisingai ir vadovautasi, pa žeistas lygiateisiškumo principas“, – teigė Lietuvos regbio federacijos prezidentas Rytis Davidovičius. Teismas rytoj skelbs sprendi mą, ar federacijos skundas yra tenkintinas. „Jei miesto politikai būtų išmin tingi, jie palauktų teismo sprendi mo, nedarytų kitų reformos žings nių. Tačiau tarybos nariai kažkodėl eina kaip tankai, o tai leidžia įtarti, jog kažkas turi kažkokių interesų“, – mįslingai kalbėjo Lietuvos regbio federacijos prezidentas.
17
ketvirtadienis, liepos 25, 2013
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Versus aureus“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Kazio Almeno knygą „Lietingos dienos“.
K.Almenas. „Lietingos dienos“. Žinomo rašytojo knyga apie sovietmečio Lietuvą aštuntojo dešimtmečio pradžioje: šalia istorinių ir politinių įvykių, sąlygojusių sovietinių piliečių gyvenimą, vyksta detektyvinės įtampos kupinas veiksmas vienoje Palangos viloje, kurioje atsidūręs milicijos leitenantas Donatas Vėbra žmogžudystės byloje tampa ir kaltinamuoju, ir kaltintoju. Veiksmas trunka nuo sekmadienio popietės iki ketvirtadienio. Be paliovos lyja, išskyrus trečiadienį. Lietus – kaip fonas jau primirštai sovietinei tikrovei, kuri knygoje atkurta itin vaizdingai ir tiksliai, gyvais nepakartojamų charakterinių tipų paveikslais, buities detalėmis ir leksika, paryškinta žemaitiškos šnektos, tarnybinio žargono, nevengiant ir grubių rusiškų keiksmažodžių.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 30 d.
Avinas (03 21–04 20). Optimizmas šiandien padėtų ištverti įkyrių giminaičių vizitą, sergančio sutuoktinio bambėjimą ar kaimynų priekaištus. O gal pavyktų ištrūkti kad ir į nedidelę kelionę? Jautis (04 21–05 20). Jaučio moterims patartina susitikti su drauge, išgerti kavos, gal pasivaikščioti po parduotuves. Vyrams patartina mesti iš galvos mintis apie darbą ir ilsėtis. Dvyniai (05 21–06 21). Jei ir nebūsite romantiškai nusiteikęs, neatsisakykite pavakarieniauti su mylimuoju ar mylimąja jaukiame restorane. Pasistenkite dėl mylimo žmogaus. Vėžys (06 22–07 22). Vėžio moteris šiandien labiausiai atpalaiduotų generalinis namų tvarkymas – išmeskite nereikalingus daiktus, nusipirkite kokią mielą smulkmenėlę. Vyrams patartina vengti alkoholio – kur kas geriau atsipalaiduotumėte gamtoje. Liūtas (07 23–08 23). Gana išsisukinėti ir vengti susitikimo su naujuoju pažįstamu – jei nebandysite, niekada nesužinosite, ar šis žmogus tinka jums. Vyrai Liūtai bus ypatingai romantiškai nusiteikę ir pradžiugins savo mylimąsias staigmenomis. Mergelė (08 24–09 23). Mokėkite išklausyti ir suprasti artimą žmogų, net jei jo nuomonė nesutampa su jūsų. Būkite geranoriški, ir tikrai rasite kompromisą. Svarstyklės (09 24–10 23). Liežuvį verčiau palaikykite už dantų – esate šiek tiek sudirgęs, o jau būdamas tokios emocinės būsenos prišnekate tokių dalykų, dėl kurių paskui gailitės. Pasivaikščiokite vienas. Skorpionas (10 24–11 22).Jei šiandien ruošiatės išvykti, puiku – diena itin palanki kelionėms, ypač tolimoms. Neturėtų kilti nesklandumų ar nepatogumų, jūs puikiai pailsėsite. Šaulys (11 23–12 21). Gali apsukti galvą pažadais – patartina pasverti kiekvieną kito žmogaus žodį ir neskubėti duoti atsakymo. Verčiau realizuokite seniai brandintą sumanymą. Ožiaragis (12 22–01 20). Diena palanki bendravimui – susitikite su seniai matytais draugais ar giminaičiais. Taip pat ji palanki kelionėms – ištrūkite bent porai dienų iš namų, pamatykite ką naujo, pasisemkite įspūdžių. Vandenis (01 21–02 19). Vienas žmogus jau senokai laukia iš jūsų atsakymo. Nepykite dėl pateikto ultimatumo, gal iš tiesų laikas pagaliau apsispręsti. Žuvys (02 20–03 20). Tikėkite savimi, pasitikėkite artimais žmonėmis, tuomet lengviau ištversite sunkų laikotarpį ir rasite išeitį. Vakarienė su mielais žmonėmis bent trumpam pataisys nuotaiką.
Orai
Artimiausiomis dienomis oras vietomis sušils iki 27 laipsnių šilumos, bus debesuota su pragiedruliais. Šiandien sušils iki 20–23 laipsnių šilumos, daug kur palis, galima perkūnija. Rytoj naktį prognozuojami trumpi lietūs, galima perkūnija. Dieną taip pat trumpai gali palyti, kai kur – debesuota, laikysis maždaug 25 laipsniai šilumos.
Šiandien, liepos 25 d.
+16
+18
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)
+21
Šiauliai
Klaipėda
+21
Panevėžys
+20
Utena
+23
5.28 21.54 16.26
206-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 159 dienos. Saulė Liūto ženkle.
Tauragė
+23
Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +26 Brazilija +27 Briuselis +27 Dublinas +21 Kairas +34 Keiptaunas +15 Kopenhaga +21
kokteilis Teisingai prikalkite pasagą Žmonės nuo senų laikų tiki simboliais, neva nešančiais laimę. Nenuostabu, kad ypač kaimuose dažnai galima pamatyti virš durų prikaltas pasagas. Daugiau nei dešimt amžių jų mistine galia tiki ne tik lietuviai, bet ir kitų tautų atstovai. Iki šių dienų atėjo nuomonė, kad vidu ramžiais radęs pasagą paprastas žmogus labai apsidžiaugdavo. Ne vien tai, kad pa saga – laimės ženklas, kartu daiktas iš tuo metu itin brangios medžiagos – geležies. Nors vėliau ji nebuvo tokia reta ir brangi, tačiau vis tiek išsaugojo magišką aurą. Teisingai elg iasi tie, kurie pasagą ka bina virš durų staktos atvirais galais į viršų. Sakoma, kad tik taip ji apsaugo namus ir neša laimę bei turtus. Paka binus pasagą atvirais galais į apačią, at veriamas kelias laimei išeiti iš namų.
Kaunas Londonas +24 Madridas +35 Maskva +21 Minskas +21 Niujorkas +25 Oslas +23 Paryžius +29 Pekinas +36
Praha +25 Ryga +20 Roma +31 Sidnėjus +30 Talinas +20 Tel Avivas +31 Tokijas +26 Varšuva +23
Vėjas
3–4 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+21
+23
Marijampolė
Vilnius
+23
Alytus
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+16
+18
+17
+15
6
+16
+18
+17
+15
6
rytoj
šešTadienį
+19
Aušrinė, Jokūbas, Kargaudas, Kęstutis, Kristupas.
liepos 25-ąją
Rytas
+16
Vardai
+17
+17
4
1967 m. gimė JAV te levizijos serialo „Drau gai“ aktor ius Matt as LeBlancas.
1971 m. sėkmingai atlik ta pirmoji plaučių bei šir dies persodinimo opera cija PAR gyventojui. 1978 m. Angl ijoje gimė pirmasis mėgintuvėlyje pradėtas kūdikis – Loui se Joy Brown. 1984 m. rusų kosmonau tė Svetlana Savickaja ta po pirmąja moterimi, išė jusia į atvirą kosmosą. 1991 m. SSRS vadovo Mi chailo Gorbačiovo tvirti nimu, komunizmo kūri mas šalyje tapo nerea
liu tikslu, todėl jis pasiū lė kompartijai atsisakyti „pasenusių ideolog in ių dogmų“. 2008 m. nuo ilgos ir sunk ios ligos mirė žy mus sov ietmečio kino aktor ius, SSRS liaud ies art ist as Mic hailas Pu govkinas. 2009 m. sulaukęs 111 me tų mirė Harr y Patchas, kuris buvo paskutinis li kęs gyvas britų karys, ko vojęs Pirmojo pasaulinio karo apkasuose.
Sapnininkas
Rusijoje: Kirovo mieste yra laimės
talismano – pasagos skulptūra.
Legenda byloja Anglų vyskupas San Dustanas, keliauda mas vieškeliu, sutiko keistą padarą. Su tiktasis paprašė vyskupo pagalbos: pri kalti nuo kojos nukritusią pasagą. Išvy dęs kanopas pėdų vietoje bažnyčios tar nas kaipmat suprato, ką sutikęs. Pagrie bęs geležinę pasagą dvasininkas prikalė ja velnią prie namo sienos. Išsigandęs ne labasis bandė ištrūkti, tačiau nepavykus to padaryti, ėmė maldauti pasigailėjimo. Kunigas velnią išlaisvino, tačiau pastara sis turėjo pažadėti niekada nekelti kojos į namus, kuriuos saugo pasaga.
Ką šiąnakt sapnavote?
Išsirikiuos: senovinius automobilius šeštadienį bus galima apžiūrėti parodoje prie Atgimimo aikštės.
Šventės kviesliai – „seni kibirai“ Kristina Lenkaitytė k.lenkaityte@kl.lt
Turgaus aikštėje vakar nugriau dėjo senų, bet dar galingų auto mobilių varikliai. Ateinančias tris dienas „senukai“ keliaus po Lietuvą, kviesdami tautiečius į Jūros šventę. Neklysta: daugelis žmonių teisin
gai prikala pasagas virš staktos.
Tikras atvejis Čiukčius pagavo auksinę žuvelę. Žu velė sako: – Paleisk mane, išpildysiu tris norus. Čiukčius paleido.
„Klaipėda buvo pirmasis mies tas, kuris per Jūros šventę rengda vo senovinių automobilių parodas, tačiau vėliau ši tradicija užgeso, ją
perėmė kiti miestai“, – sakė aso ciacijos „Seni kibirai“ prezidentas Arvydas Simonaitis, pasakodamas, kaip nedidelis bendraminčių būre lis panoro parodą atgaivinti. Nors dauguma žygiui pasiruošu sių mašinų yra iš Klaipėdos, prie jų prisijungė ir Vilniaus bei Druski ninkų senovinių automobilių en tuziastai. Kelionės aplink Lietuvą metu jie įveiks beveik 1000 km. Nors atstu mas ir nemažas, garantuojama, kad visos „senutės“ finišą pasieks.
„Degalų reikės daug, tačiau penktadienį vakare jos visos su grįš į Klaipėdą“, – pažadėjo A.Si monaitis. Seniausiais šios kelionės dalyviais asociacijos vadovas įvar dijo šimtamečius „fordukus“. Aplankę Jurbarką, Vilkaviškį, Pakruojį, Šiaulius ir kitus mies tus, šeštadienį visus senųjų au tomobilių mėgėjus „Seni kibirai“ pakvies į parodą priešais Atgimi mo aikštę. Joje bus galima išvysti apie 40 įvairių modelių senovinių mašinų.
Linksmieji tirščiai – Kaip jums patinka mano naujas eilė raštis? – Žinote, jei šimtas tūkstančių beždžio nių atsitiktine tvarka spaudinėtų kla višus per neribotą laiką, jos tikrai pa rašytų visus Šekspyro sonetus. – Nieko sau! Tai ką jūs galite pasakyti apie mano eilėraštį? – Trys beždžionės, 10 minučių. Česka (397 719; kam reikia surūdijusių pasagų, galite nusipirkti tik turguje, nes Lietuvoje ark liai jau greitai bus įrašyti į Raudonąją knygą)
Misija: keliolika senovinių automobilių iki šeštadienio keliaus po Lietuvą ir kvies svečius į Jūros šventę. Vytauto Petriko nuotr.
Sapnuoti segę reiškia, jog žavitės turtinga moterimi, kurios pavyzdžiu ir norite, ir nedrįstate pasekti. Sapnuo ti, jog pametėte segę – gresia sutuokti nių nesutarimai. Sulaužyta segė – gė da, aplaidumas, apkalbos lydės ne vie ną mėnesį, jei nesugebėsite ryžtingai apsiginti. Pasipuošti keliomis segėmis – nepasitikėjimas, nesugebėjimas išsi rinkti trikdys ir kliudys. Sapne rašyti į bloknotą – apdairu mas padės laiku gauti vertingą infor maciją ir pagerinti verslo reikalus, ma terialinę šeimos padėtį. Pirkti blokno tą – dar tą patį mėnesį rasite būdą, kaip racional iai ir taupiai panaudot i savo laiką. Pasisav int i bloknotą – kalt in i mas nesąž ining umu išskirs su drau gais ar verslo partneriais, pareikalaus daug išlaidų ir jėgų, kad santykiai vėl pagerėtų. Slėpti bloknotą – noras ras ti patikimą užuovėją ar naują pažįsta mą, su kuria siesite permainas asme niniame gyvenime. Sapnuoti, kad esate bajoras, reiškia, kad stengsitės paslėpti savo neturtin gumą po išoriniu blizgesiu, bet nepa siseks. Sapnuoti, kad gaunate baudą, reiškia pajamas ir spekuliaciją. Jeigu sapnuojate kažkokią slaptą organizaciją, vad inasi, esate jautr us žmogus ir jums reikia pasirinkti gėrio ir nesavanaud išk umo idėjas, nes tik tuomet patirsite džiaugsmą ir pelny site literatūrinę šlovę. Jeigu sapne re gite slaptos organizacijos narius arba įstojate į šią organizaciją – įsitikinsite, kad turite gerų draugų, kurie padės iš vengti nemalonumų.