2013 07 26 klaipeda internetas

PIRMAS miesto dienraštis

penktadienis, LIEPOS 26, 2013

www.kl.lt

170 (19 773)

Kaina 1,30 Lt

Už lan­go – pra­ga­ro var­tai

„Nė­ra kur­te­snio žmo­gaus už tą, ku­ris ne­no­ri gir­dė­ti.“ Klai­pė­dos vi­ce­me­ras Vy­tau­tas Če­pas nu­lei­do ran­kas, bandydamas spor­to re­for­mos prie­ši­nin­kus įti­kin­ti jos nau­da.

10p.

Mi­li­jo­no už griu­ve­ną ne­mo­kės Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Uos­ta­mies­čio val­džia pra­dės skly­po ir pa­sta­tų, esan­čių Ne­mu­no g. 93A, paė­mi­mo vi­suo­me­nės po­rei­kiams pro­ce­dū­ras, ta­čiau tik su ta są­ly­ga, kad pi­ni­gai sa­vi­nin­kams bus su­mo­ kė­ti ne iš sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to.

SOS: Va­sa­ro­to­jų g. 2D na­mo gy­ven­to­jai Jad­vy­ga Sa­moi­lo­va (kai­rė­je) bei R. ir D.Dra­gū­nai su bai­me lau­kia pra­si­dė­sian­čios ge­le­žin­ke­lio re­konst­ruk­

ci­jos, nes bū­si­mos sta­tyb­vie­tės ri­ba driek­sis ties jų na­mo slenks­čiu.

Bū­si­mas ke­lias iš Ant­ro­sios Meln­ra­gės į Lab­ ren­ciš­kes ir ša­lia esan­čio ge­le­žin­ke­lio at­ nau­ji­ni­mas ke­lia siau­bą Va­sa­ro­to­jų g. 2D gy­ven­to­jams. Nes šių sta­ty­bų cent­re at­ si­dū­rę žmo­nės liks ne tik be elekt­ros ir ge­ria­mo­jo van­dens, bet ir prie jų na­mo slenks­čio iš­kils 4 m aukš­čio sie­na.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Pak­liu­vo į sta­tyb­vie­tės zo­ną

Gi­ru­liuo­se, kur bai­gia­si dvi­ra­čių ta­kas, yra va­di­na­mie­ji ge­le­žin­ke­li­ nin­kų so­dai. Ša­lia jų – Va­sa­ro­to­jų gat­vė, ku­ rio­je sto­vi dar 1950 m. sta­ty­tas ka­ dai­se bu­vęs ži­ny­bi­nis gy­ve­na­ma­sis na­mas, skir­tas ge­le­žin­ke­lio dar­ buo­to­jams.

Ro­meo Dra­gū­nas su dar ke­liais kai­my­nais, pra­si­dė­jus pri­va­ti­za­ci­ jai, čia iš­si­pir­ko bu­tus.

Su­maiš­tis kilo prieš še­še­rius me­ tus, kai bu­vo pra­dė­tas reng­ti ge­le­ žin­ke­lio inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ros pro­jek­tas. „Atė­jo to­kie vy­rai, geo­de­zi­nin­kai, ėmė kaž­ką ma­tuo­ti, ir jie man sa­ ko: čia na­mo ne­tu­rė­tų bū­ti. Bet mū­ sų na­mas ir me­džiai čia sto­vi nuo 1950-ųjų.

4

„Klai­pė­da“ ra­šė, jog Ne­mu­no g. 93A esan­tį pri­va­tų 16,26 aro plo­to skly­pą, kiu­že­na vir­tu­sį 188 kv. met­rų plo­to gy­ve­na­mą­jį na­mą ir be­veik nu­griu­ vu­sį ūki­nį pa­sta­tą vi­suo­me­nės po­rei­ kiams rei­kia paim­ti, nes to­je vie­to­je nu­ma­ty­ta ties­ti Bal­ti­jos pr. tę­si­nį. „Ma­ne ste­bi­na dos­nu­mas. Kai spau­do­je pa­ma­čiau nuo­trau­kas, kaip tas na­mas at­ro­do ir mums pa­teik­tus skai­čia­vi­mus, kad už jį rei­kės su­mo­ kė­ti be­veik mi­li­jo­ną li­tų, apė­mė siau­ bas, kad taip taš­ko­mi mo­ kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gai.

3

Van­dens mo­to­cik­lu – po smė­lį As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ant­ro­jo­je Meln­ra­gė­je, prie neį­ga­lių­ jų pa­plū­di­mio, poil­siau­to­jams siū­lo­ ma van­dens spor­to pra­mo­ga, nors sa­vi­val­dy­bės įreng­tuo­se in­for­ma­ ci­niuo­se sten­duo­se nu­ro­dy­ta, kad pa­plū­di­my­je van­dens mo­to­cik­lais plau­kio­ti griež­tai drau­džia­ma.

Lei­di­mas ga­lio­ja kran­te

Pa­si­ro­do, van­dens dvi­ra­čiais, mo­ to­cik­lais ar ki­tais mo­to­ri­niais me­ cha­niz­mais jū­ro­je lai­gy­ti lei­džia­ma tik vie­no­je Klai­pė­dos pa­plū­di­mių vie­to­je – 600 met­rų į de­ši­nę nuo

Šiau­ri­nio mo­lo. Taip yra nu­spren­ du­si Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė ir net pa­tvir­ti­nu­si ak­ty­vaus poil­sio zo­ nas de­ta­liuo­ju pla­nu.

Vi­sur ki­tur pa­jū­ry­je tu­rė­tų bū­ ti drau­džia­ma to­kia pra­mo­ga, kad van­dens mo­to­cik­lais ne­bū­tų su­ža­ lo­ti jū­ro­je mirks­tan­tys poil­siau­to­jai.

Vis dėl­to Meln­ra­gė­je ka­vi­nę tu­ rin­čiam klai­pė­die­čiui Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Li­cen­ci­jų, lei­di­mų ir var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos sky­rius iš­da­vė lei­di­mą nuo­mo­ti van­dens prie­mo­nes. Šio sky­riaus spe­cia­lis­tas Ri­man­ tas Ar­mo­nas, pa­klaus­tas, kaip įmo­ nei bu­vo iš­duo­tas lei­di­mas van­

dens pra­mo­goms, jei čia pat sto­vi sa­vi­val­dy­bės sten­das, per­spė­jan­tis, jog van­dens mo­to­cik­lais drau­džia­ ma plau­kio­ti, at­sa­kė, kad jo sky­rius su sa­vi­val­dy­bės sten­dais ir su van­ de­niu ne­tu­ri jo­kio ry­šio. „Mes apie jo­kius ženk­lus nie­ko ne­ži­no­me, gal ten gel­bė­to­jai kaž­ ką sa­vo ini­cia­ty­va pa­ra­šė? Klau­sė­ me gel­bė­to­jų, ar ši pa­slau­ga jiems ne­truk­dys, šie at­sa­kė, kad ne. Mes iš­duo­da­me lei­di­mą vyk­dy­ti veik­ lą sau­su­mo­je – 15-oje kvad­ra­ti­nių met­rų. O gal po smė­lį jis plau­kio­ ja? Mes su van­de­niu ne­tu­ri­me jo­ kio ry­šio“, – kal­bė­jo R.Ar­mo­nas.

4

Lei­di­mas: val­di­nin­kai iš­da­vė lei­di­mą pra­mo­gas teik­ti 15 kv. met­rų plo­te,

o kaip pra­mo­gau­ja­ma van­de­ny­je – ne jų rū­pes­tis. „Klai­pė­dos“ skai­ty­to­jo nuo­tr.

2

PENKTADIENIS, LIEPOS 26, 2013

miestas

Sko­la per­kops 100 mln. li­tų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Mies­to ta­ry­bos opo­zi­ci­ja pies­tu sto­ jo prieš sa­vi­val­dy­bės ke­ti­ni­mus im­ti dar vie­ną pa­sko­lą, nes esą pa­si­sko­ lin­ti pi­ni­gai nau­do­ja­mi neū­kiš­kai.

Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja kuo sku­biau iš ban­kų no­ri pa­si­sko­lin­ ti 5,3 mln. li­tų ne il­ges­niam nei 10 me­tų ter­mi­nui.

Pi­ni­gų rei­kia koo­fi­nan­suo­ti ES pro­jek­tus ir pa­deng­ti ne­tin­ka­mo­ mis pri­pa­žin­tas iš­lai­das. Pi­ni­gus nu­ma­ty­ta iš­leis­ti pri­si­de­dant prie dvie­jų pi­lia­vie­tės su­tvar­ky­mo pro­ jek­tų, Kre­tin­gos g. 44 pa­sta­to pri­ tai­ky­mo so­cia­li­nėms reik­mėms, še­šių švie­ti­mo įstai­gų re­konst­ruk­ ci­jos, J.Ja­no­nio ir Jo­niš­kės gat­vės re­mon­to.

Fi­nan­sų ir tur­to de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Al­do­na Špu­čie­nė va­kar po­li­ti­kams pri­mi­nė, kad jie pa­sko­ los ėmi­mui jau be­veik pri­ta­rė ta­da, kai va­sa­rį tvir­ti­no mies­to biu­dže­tą.

Jo pa­ja­mų su­pla­nuo­ta ma­žiau nei iš­lai­dų, to­dėl jau ta­da bu­vo aiš­ku, kad 11,3 mln. li­tų rei­kės sko­lin­tis.

6 mln. li­tų sa­vi­val­dy­bė jau bu­vo pa­si­sko­li­nu­si, bet dar neiš­lei­du­si, to­dėl nau­ja pa­sko­la ir pla­nuo­ja­ma 5,3 mln. li­tų dy­džio. „Ar tik­rai rei­kia sko­lin­tis pi­ni­gų, juk vi­si ži­no­me, kad šie­met į mies­ to biu­dže­tą su­ren­ka­ma dau­giau pi­ ni­gų nei pla­nuo­ta, tad juos ir ga­li­

ma pa­nau­do­ti koo­fi­nan­suo­ti tuos pro­jek­tus, ku­riuos rei­kia?“ – klau­ sė mies­to ta­ry­bos opo­zi­ci­jos at­sto­ vas Arū­nas Barb­šys.

A.Špu­čie­nė dar kar­tą pri­mi­nė mies­to po­li­ti­kams, kad jie pa­tys sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ją įpa­ rei­go­jo viršp­la­ni­nes biu­dže­to lė­šas, jei to­kių bus, pir­miau­sia pa­nau­do­ ti kei­čiant dar­že­liuo­se lan­gus, ge­ ri­nant gat­vių ir vie­šų­jų erd­vių ap­ švie­ti­mą. Taip pat tuo­met bu­vo pri­tar­ta 5 pro­c. pa­di­din­ti tiek su­ ma­žin­tą biu­dže­ti­nių įstai­gų dar­ buo­to­jų dar­bo už­mo­kes­čio fon­dą. „Tai­gi, viršp­la­ni­nės lė­šos ir bus nau­do­ja­mos ei­na­mie­siems rei­ka­ lams“, – pa­brė­žė A.Špu­čie­nė.

To­kį paaiš­ki­ni­mą A.Barb­šys pa­ va­di­no at­si­kal­bi­nė­ji­mu. „Esu įsi­ti­ ki­nęs, jog viršp­la­ni­nės lė­šos nau­ do­ja­mos ne­tiks­lin­gai ir ne tik tiems rei­ka­lams, ku­riems pi­ni­gus leis­ti įpa­rei­go­jo mies­to ta­ry­ba. Kaž­ko­ dėl at­ro­do, kad jei pro­jek­tas kaž­ kam gra­žiai skam­ba, jam ski­ria­mi pi­ni­gai, jei ne – tai ne“, – kal­bė­ jo po­li­ti­kas.

Jis bu­vo vie­nin­te­lis, ku­ris bal­sa­ vo prieš lei­di­mą im­ti pa­sko­lą, aš­ tuo­ni po­li­ti­kai su­si­lai­kė, o dvi­de­ šimt bu­vo už.

Sa­vi­val­dy­bei pa­si­sko­li­nus dar 5,3 mln. li­tų, pa­sko­lų po­rtfe­lis iš­si­pūs iki 101,350 mln. li­tų.

Ap­tar­nau­ti nau­ją pa­sko­lą kas­met rei­kės nuo 220 iki 240 tūkst. li­tų, tiek pri­reiks mo­kė­ti pa­lū­ka­nas.

Iš­lai­dos: ne­ma­ža da­lis nau­jos pa­sko­los lė­šų bus skir­ta su­mo­kė­ti už

J.Ja­no­nio gat­vės re­konst­ruk­ci­jos dar­bus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ce­re­mo­ni­ja: jū­ri­nin­kų bend­ruo­me­nė pri­si­mi­nė žu­vu­sius ko­le­gas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Nusilenkė žuvusiesiems Vė­lia­vų iš­kė­li­mu ir jū­ri­nin­kų pa­ger­bi­mu prie Smil­ty­nė­je esan­čio pa­mink­lo „Al­ bat­ro­sas“ star­ta­vo Jū­ros šven­tės ren­gi­nių ma­ra­to­nas.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Pir­ma­sis kas­me­tės uos­ta­mies­čio ir vi­sos Lie­tu­vos šven­tės ren­gi­nys iš­ kil­min­gai įpras­mi­no į jū­rą išė­ju­sius ir iš jos ne­beg­rį­žu­sius jū­ri­nin­kus, ta­čiau uos­ta­mies­čio val­džios at­ sto­vų dė­me­sio ne­su­si­lau­kė. Šven­tė­je ne­da­ly­va­vo nei me­ras, nei jo pa­va­duo­to­jai ar ki­ti sa­vi­val­ dy­bės dar­buo­to­jai.

Iš­kil­min­gos ce­re­mo­ni­jos me­ tu prie „Al­bat­ro­so“ pa­mink­lo, pa­ ženk­lin­to už­ra­šu „Išp­lau­ku­siems ir ne­grį­žu­siems“, gė­lių jū­ro­je žu­vu­ siems ko­le­goms pa­dė­jo jū­ri­nin­kai, o Lie­tu­vos ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų ka­ riai, ai­dint tri­mi­to gar­sams, iš­kė­lė Kop­ga­lio ir Klai­pė­dos vė­lia­vas, ati­ duo­da­mi duok­lę su jū­ra su­si­ju­siems ir jai nea­be­jin­giems žmo­nėms.

Klai­pė­die­tis jū­rų ka­pi­to­nas Ri­ čar­das Luč­ka dė­ko­jo vi­sai jū­ri­nei bend­ruo­me­nei, ku­ri su­rė­mu­si pe­

Į jū­rą išė­ju­sių ir iš jos ne­beg­rį­žu­sių jū­ ri­nin­kų pa­ger­bi­mas uos­ta­mies­čio val­ džios at­sto­vų dė­me­ sio ne­su­si­lau­kė. čius su­ge­bė­jo pa­sta­ty­ti pa­mink­lą, lei­džian­tį pa­dė­ko­ti ko­le­goms. „Prie pa­mink­lo su­si­ren­ka­me jau ant­rą kar­tą. Tai ypa­tin­gai svar­bu vy­res­nės kar­tos at­mi­ni­mui, ku­ri su se­nais lai­vais iš­mai­šė vi­sus pa­ sau­lio van­de­ny­nus ir jū­ras. Pa­gar­

bą rei­kė­tų ati­duo­ti ir vi­siems pri­si­ dė­ju­siems prie lai­vi­nin­kys­tės idė­jų vys­ty­mo Lie­tu­vo­je. Džiu­gu, kad uos­ta­mies­ty­je ruo­šia­mi spe­cia­ lis­tai gar­si­na Lie­tu­vą vi­sa­me pa­ sau­ly­je“, – kal­bė­jo R.Luč­ka.

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės jū­rų uos­ to di­rek­ci­jos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius Ar­vy­das Vait­kus ak­cen­ta­vo, kad Lie­tu­va ga­li di­džiuo­tis sa­ve va­din­da­ma tik­ra jū­ri­ne vals­ty­be ir vy­lė­si, jog tra­di­ci­ja su­si­rink­ti prie pa­mink­lo „Al­bat­ro­sas“ bus per­ duo­ta ir atei­ties kar­toms.

Jū­ri­nin­kai gė­lė­mis bu­vo pa­gerb­ ti ir prie Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­ju­ je esan­čio pa­mink­lo „Lie­tu­vos jū­ri­nin­kams, jū­rą mums at­vė­ru­ siems“.

Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus di­rek­ to­rė Ol­ga Ža­lie­nė tei­gė, kad kiek­ vie­nais me­tais bū­ti­na tar­ti ačiū tiems žmo­nėms, ku­rie pir­mie­ji Klai­pė­dai at­vė­rė ke­lius į pla­čiuo­ sius van­de­nis.

Ce­re­mo­ni­jos me­tu Lie­tu­vos jū­ ri­nin­kų są­jun­gos pir­mi­nin­kas Pet­ ras Be­kė­ža „Jū­ros ve­te­ra­no“ ženk­ lais ap­do­va­no­jo ir nu­si­pel­niu­sius jū­ri­nin­kus. Šie­met po Jū­ros šven­ tės to­kiais ženk­lais iš vi­so bus pa­ si­puo­šę apie 60 as­me­nų.

Po siū­ly­mo ma­žin­ti kler­kų skai­čių – eta­tų di­di­ni­mas Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Vy­riau­sy­bės va­do­vo pa­reiš­ki­mą, jog ga­li tek­ti ma­žin­ti val­di­nin­kų skai­čių, mies­to ta­ry­bos na­riai in­ terp­re­ta­vo sa­vaip ir lei­do Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bė­je įsteig­ti 59 nau­ jus eta­tus.

Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius va­ kar pa­reiš­kė, jog val­diš­ko­se įstai­ go­se ga­li tek­ti ma­žin­ti vals­ty­bės tar­nau­to­jų skai­čių, nes nuo spa­ lio įsi­ga­lios Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mas val­di­nin­kams at­kur­ti su­ma­žin­tus at­ly­gi­ni­mus ir dar iš­ mo­kė­ti kom­pen­sa­ci­jas dėl ne­tek­ tos at­ly­gi­ni­mo da­lies.

Ta­čiau toks Vy­riau­sy­bės va­do­ vo pa­samp­ro­ta­vi­mas uos­ta­mies­ čio po­li­ti­kams įta­kos ne­pa­da­rė.

Jie be di­de­lių dis­ku­si­jų pa­lai­mi­

no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ jos pra­šy­mą pa­di­din­ti val­di­nin­ kų gre­tas.

Pir­mie­ji trys nau­ji dar­buo­to­jai bus priim­ti jau nuo rugp­jū­čio 1 d.

– du spe­cia­lis­tai bus įdar­bin­ti Vai­ ko tei­sių ap­sau­gos sky­riu­je, vie­nas rū­pin­sis ci­vi­li­ne sau­ga. Ka­dan­gi šios funk­ci­jos yra de­le­guo­tos vals­ ty­bės, tai ir pi­ni­gai al­goms tu­ri bū­ti per­ves­ti iš ša­lies biu­dže­to.

Di­džiau­sias eta­tų šuo­lis nu­ma­ ty­tas nuo spa­lio – sa­vi­val­dy­bė­je bus įkur­ta 50 nau­jų dar­bo vie­tų. 48 eta­tai stei­gia­mi dėl to, kad nuo me­ tų pra­džios cent­ra­li­zuo­ja­ma biu­ dže­ti­nių įstai­gų bu­hal­te­ri­ja, ta­čiau ap­skai­ta vis tiek rei­kia rū­pin­tis, to­ dėl ir bus priim­ti 48 nau­ji dar­buo­ to­jai. Dar du spe­cia­lis­tai bus įdar­ bin­ti Mies­to ūkio de­par­ta­men­te, kad ga­lė­tų pri­žiū­rė­ti dau­gia­bu­čių

na­mų sa­vi­nin­kų bend­ri­jas ir rū­ pin­tis re­no­va­ci­jos pro­ce­su.

Nuo ki­tų me­tų pra­džios ke­ti­na­ ma steig­ti še­šis nau­jus eta­tus. Ke­

Di­džiau­sias eta­tų šuo­lis nu­ma­ty­tas nuo spa­lio – sa­vi­val­dy­bė­ je bus įkur­ta 50 nau­jų dar­bo vie­tų.

tu­ri jų bus nau­ja­me Mies­to pla­ na­vi­mo sky­riu­je, o du Sta­ty­bos inf­rast­ruk­tū­ros ir plėt­ros sky­riu­je.

Nau­jų dar­buo­to­jų esą rei­kia to­dėl, kad sa­vi­val­dy­bė įgy­ven­di­na la­bai daug pro­jek­tų ir ne­beuž­ten­ka žmo­ nių iš­tek­lių jiems kont­ro­liuo­ti.

Svars­tant eta­tų di­di­ni­mo klau­si­mą, ra­di­ka­lų pa­siū­ly­mą pa­tei­kė mies­to ta­ ry­bos na­rys Vy­tau­tas Lu­pei­ka. „Vi­sas pa­sau­lis nuo­mo­ja­si dar­buo­to­jus. Tai gal ir mes ne­priim­ki­me į dar­bą bu­ hal­te­rių, o sam­dy­ki­me pro­fe­sio­na­lų ko­man­dą, ku­ri ir rū­pin­sis biu­dže­ti­ nių įstai­gų ap­skai­ta. Tai, ma­nau, bus pi­giau“, – dės­tė V.Lu­pei­ka.

Ta­čiau į to­kį jo siū­ly­mą ne­bu­vo su­rea­guo­ta, ne­su­regz­tas joks pro­ to­ko­li­nis pa­ve­di­mas su­da­ry­ti dar­bo gru­pę to­kią min­tį ana­li­zuo­ti.

Kai sa­vi­val­dy­bė­je bus įdar­bin­ti vi­si 59 nau­ji val­di­nin­kai, jų skai­čius išaugs iki be­veik pus­penk­to šim­to.

Skai­čiuo­ja­ma, jog bu­hal­te­riams iš­lai­ky­ti pa­pil­do­mai lė­šų lyg ir ne­ rei­kės, nes pi­ni­gų bus ma­žiau ski­ ria­ma biu­dže­ti­nėms įstai­goms.

Ki­tų dar­buo­to­jų al­goms per me­ tus rei­kės apie 0,5 mln. li­tų.

Paaiš­ki­ni­mas: nau­jų dar­buo­to­jų

į sa­vi­val­dy­bę rei­kia priim­ti esą to­ dėl, kad gy­ven­to­jams bū­tų tei­kia­ mos efek­ty­ves­nės pa­slau­gos.

3

PENKTADIENIS, LIEPOS 26, 2013

miestas Siū­lo reng­ti cho­rų žai­dy­nes

Iš­ko­vo­jo si­dab­rą

Ženk­le – švy­tu­rys

Klai­pė­da su­lau­kė pa­siū­ly­mo 2016 m. reng­ti tarp­tau­ti­nį cho­ rų fes­ti­va­lį. Į Klai­pė­dos val­džią krei­pė­si Vo­kie­ti­jos or­ga­ni­za­ci­ ja „In­ter­kul­tur“, ku­ri ren­gia pa­ sau­li­nes cho­rų žai­dy­nes. Jas pa­siū­ly­ta suor­ga­ni­zuo­ti Klai­ pė­do­je. Ki­tais me­tais žai­dy­nės vyks Ry­go­je. Jos ren­gia­mos kas dve­jus me­tus.

Mask­vo­je vy­ku­sio­je tarp­tau­ti­nė­ je che­mi­jos olim­pia­do­je si­dab­ ro me­da­lį iš­ko­vo­jo Klai­pė­dos li­ cė­jaus auk­lė­ti­nis Do­vy­das Drak­ šas. Šiais me­tais Do­vy­das bai­ gė 9-ą kla­sę, ta­čiau nuo rug­sė­ jo bus per­kel­tas į 11-ą. Pag­rin­di­ nė to prie­žas­tis – sie­kis, kad vai­ ki­nas ga­lė­tų ne­var­žo­mai kon­ku­ ruo­ti su vy­res­niais.

Lie­tu­vos pa­štas ry­toj į apy­var­tą iš­leis du nau­jus ženk­lus, ku­riuo­ se bus pa­vaiz­duo­ti Klai­pė­dos ir Ven­tės ra­go švy­tu­riai. Abu pa­ što ženk­lus su­kū­rė dai­li­nin­kas Vi­lius Bru­čas. Klai­pė­dos švy­tu­ rys – vie­nas pir­mų­jų šiau­rės ry­ tų Bal­ti­jos jū­ros pa­kran­tė­je pa­ sta­ty­tas ir įžieb­tas 1796 m. rug­ sė­jo 1 d.

Žvejų ir ruo­nių dvikova tebesitęsia Pa­jū­ris virs­ta ruo­ nių ka­pi­ny­nu, o Bal­ ti­jos prie­kran­tė – jų žū­ties vie­ta. Šie­met pa­kran­tė­se jau ras­ ti 22 ne­gy­vi pil­kie­ ji ruo­niai, ku­rių da­ lis bu­vo nu­šau­ti, ki­ ti grei­čiau­siai žu­vo tink­luo­se.

Sau­g u­m as. Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­b ė at­si­ž vel­gė į Klai­pė­dos ap­skri­t ies Vy­ riau­sio­jo po­l i­ci­jos ko­m i­sa­r ia­to va­do­ vų pra­šy­mą pa­dė­t i už­t ik­rin­t i vie­šą­ją tvar­ką mies­te per Jū­ros šven­tę, to­dėl de­le­ga­vo Vie­šo­sios tvar­kos sky­r iaus spe­c ia­l is­t us pri­s i­jung­t i prie po­l i­c i­ jos pa­tru­lių šven­ti­nių ren­g i­nių me­tu.

Taip pat su­tar­ta su bend­ro­ve „Eu­ro­te­ la“, kad bus su­stip­rin­tas mies­to ste­bė­ ji­mas vaiz­do ka­me­ro­mis Jū­ros šven­ tės ren­g i­nių me­tu.

Stip­ry­bė: kol kas vi­si Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­ju­je užau­gę ir į lais­vę pa­leis­ti ruo­niai yra svei­ki ir gy­vi.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ra­do bė­gio­da­mas

Ant­ra­die­nį tarp Prei­los ir Per­val­ kos nuo­lat pa­plū­di­miu bė­gio­jan­ tis žmo­gus ap­ti­ko ne­gy­vą ruo­nį.

Ke­lias sa­vai­tes ato­kiau gu­lė­jo ir ki­tas šios žin­duo­lių rū­šies ne­gy­ vė­lis. Jį ne­rin­giš­kiai bu­vo už­ka­sę pa­plū­di­mio smė­ly­je, ta­čiau neil­ gam. Ban­gos mai­tą ir vėl iš­plo­vė. Šią sa­vai­tę ji bu­vo iš­ga­ben­ta į me­ džiok­lės plo­tus ir už­kas­ta uti­li­za­ vi­mo duo­bė­je.

Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus Jū­rų žin­duo­lių ir paukš­čių sky­riaus ve­ dė­jas Arū­nas Gru­šas, nors ir nie­ kie­no neį­pa­rei­go­tas, re­gist­ruo­ja vi­sus jū­rų gy­vū­nus, pa­si­ro­dan­ čius mū­sų pa­kran­tė­je. Jo duo­me­ nų ba­zė­je yra ži­nių ir apie kiek­vie­ ną ne­gy­vą ruo­nį.

Vi­sus re­gist­ruo­ja

Pa­sak A.Gru­šo, iš šie­met Lie­tu­ vo­je ap­tik­tų ne­gy­vų ruo­nių 5 bu­vo nu­šau­ti, 12 nu­sken­do įsi­pai­nio­ję į žve­jų tink­lus, li­ku­sių­jų žū­ties prie­

Dienos telegrafas

žas­tis ne­ži­no­ma, nes mai­tos bu­vo per­ne­lyg sui­ru­sios. „Ma­no džiaugs­mui, vi­si 41 mū­sų išau­gin­ti ir į jū­rą iš­leis­ti ruo­niai yra gy­vi. Jie pa­trau­kė prie Lat­vi­jos bei Šve­di­jos, kur dau­giau mig­ruo­jan­ čių žu­vų. Mū­siš­kiai yra pa­žy­mė­ti ir tu­ri mik­ro­či­pus“ – tei­gė jū­rų gy­vū­ nų spe­cia­lis­tas. Žve­jai kra­to­si

Šie­met ypač pa­gau­sė­jus kri­tu­sių jū­ros žin­duo­lių dau­ge­lis kal­ti­ni­mų te­ko prie­kran­tės žve­jams. Ta­čiau jie to­kių įta­ri­mų kra­to­si. Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bos prie Že­ mės ūkio mi­nis­te­ri­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Vac­lo­vas Pet­kus pa­ sa­ko­jo tre­čia­die­nį ga­vęs Priek­ran­tės žve­jų aso­cia­ci­jos na­rių raš­tą, ku­riuo jie krei­pė­si į Ap­lin­kos bei Že­mės ūkio mi­nist­rus. Žve­jai pik­ti­no­si ne­pag­rįs­ tai kal­ti­na­mi ruo­nių žu­dy­mu.

Pa­sak V.Pet­kaus, jie į jū­rą šau­ tu­vų nei­ma, to­dėl nu­šau­ti gy­vū­nų ne­ga­li. Ruo­niai yra to­kie stip­rūs, kad tink­lus su­dras­ko, bet ne­žūs­ta į juos pa­te­kę. Grei­čiau­siai, gy­vū­nai tink­lais pa­gau­na­mi jau ne­gy­vi.

„Žve­jai pra­šo nu­sta­ty­ti tvar­ ką, ku­ria va­do­vau­jan­tis kiek­vie­ nas jū­ros į kran­tą iš­mes­tas ruo­nis bū­tų ti­ria­mas. Kaip ga­li­ma grei­ čiau tu­ri bū­ti išaiš­kin­tos vi­sos ap­

Vac­lo­vas Pet­kus:

Ruo­niai yra to­kie stip­rūs, kad tink­lus su­dras­ko, bet ne­žūs­ta į juos pa­te­kę. lin­ky­bės: ko­kie bu­vo vy­rau­jan­tys vė­jai, at­pluk­dę ne­gy­vą gy­vū­ną, prieš kiek lai­ko jis ga­lė­jo žū­ti. Ta­ da bū­tų aiš­ku, kur ieš­ko­ti kal­ti­nin­ kų. Jei žū­tų mū­sų žve­jų dar­bo zo­ no­je – prie­kran­tė­je, ne­gy­vi ruo­niai kran­tą pa­siek­tų ne­pra­dė­ję ir­ti. Ne­ pa­mirš­ki­me, kad suo­miai ir šve­dai tu­ri tei­sę ruo­nius šau­dy­ti. O kas de­da­si Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je, mes ne­tu­ri­me su­pra­ti­mo. Ne­tu­rė­da­mi įro­dy­mų kal­tin­ti ne­ga­li­me“, – tei­ gė V.Pet­kus.

Kurs tvar­ką

Esa­ma ži­nių, kad Ap­lin­kos mi­nis­ te­ri­ja ruo­šia tvar­ką, reg­la­men­tuo­ jan­čią, kaip elg­tis žve­jui, ra­du­siam sa­vo tink­luo­se ruo­nį. Pla­nuo­ja­ma, kad žve­jai tu­rės par­pluk­dy­ti gy­ vū­ną į kran­tą, pra­neš­ti apie įvy­ kį spe­cia­lioms tar­ny­boms, ku­rios pa­si­rū­pins gai­še­nos uti­li­za­vi­mu.

Vie­na pa­grin­di­nių są­ly­gų – žve­jys ne­tu­ri bū­ti bau­džia­mas. Sie­kia­ma įves­ti tvar­ką, kad kiek­vie­nu at­ve­ ju bū­tų nu­sta­to­ma ruo­nio žū­ties prie­žas­tis.

Iki šiol ruo­nių gai­ša­ties prie­žas­ čių nie­kas ne­tir­da­vo.

Ap­lin­kos mi­nist­ro pa­ve­di­mu ap­ lin­ko­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos aiš­ki­no­ si Bal­ti­jos pil­kų­jų ruo­nių kri­ti­mo prie­žas­tis.

Pa­sak spe­cia­lis­tų, pir­mi­niais duo­me­ni­mis, dau­gu­ma iš­pluk­dy­ tų pil­kų­jų ruo­nių nu­šau­ti ne Lie­ tu­vo­je.

Tai ro­do jų stip­riai api­rę kū­nai, ku­rie il­gą lai­ką iš­bu­vo van­de­ny­je.

Bu­vo tik vie­nas at­ve­jis prieš 5 me­ tus, kai Lie­tu­vo­je ste­bė­tas pil­ka­sis ruo­nis ras­tas nu­šau­tas.

Kai­n a. Nuo rugp­jū­č io ši­lu­mos kai­ na Klai­pė­do­je, pa­ly­g in­t i su lie­pa, ma­ žės 5,19 pro­c. Ši­lu­mos ener­g i­ja ne šil­ dy­mo se­zo­no me­t u nau­do­ja­ma van­ dens pa­šil­dy­mui. Dau­g ia­bu­čių gy­ven­ to­jams karš­tas van­duo, ku­r io tie­kė­ja yra bend­ro­vė „Klai­pė­dos ener­gi­ja“, pigs – 3,3 pro­c. Šią va­sa­rą nuo bir­že­lio pra­ dė­ju­si ma­žė­ti ši­lu­mos kai­na klai­pė­die­ čiams jau „su­tir­po“ dau­giau nei 12 pro­c.

Di­džiau­sią įta­ką kai­nos ma­žė­ji­mui tu­ri pi­ges­nė ener­gi­ja, auk­cio­ne su­per­ka­ma iš ne­prik­lau­so­mų ši­lu­mos ga­min­to­jų.

Mir­tys. Va­kar Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 6 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ja­nua­ras Pet­ ras Ban­dza (g. 1927 m.), Pran­ciš­kus Kli­ na­vi­čius (g. 1930 m.), Vy­tau­tas Šlei­vys (g. 1937 m.), Je­ka­te­ri­na Ni­k i­ti­na (g. 1941 m.), Ana­to­lij Kar­pu­šin (g. 1948 m.), Sa­bir Id­ri­sov (g. 1987 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­m i Je­ka­te­ri­na Ni­k i­ti­na, Ana­to­lij Kar­pu­šin, An­ta­ni­na Gri­cik.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 11 mo­te­r ų. Gi­mė 7 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai.

Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė apie 60 iš­kvie­ ti­mų. Klai­pė­die­čiai skun­dė­si krau­jo­ta­ kos, šir­d ies rit­mo su­t ri­k i­mais, pil­vo skaus­mais.

Mi­li­jo­no už griu­ve­ną ne­mo­kės 1

Ir ne­svar­bu, ar jie iš sa­ vi­val­dy­bės biu­dže­to, ar iš ki­tų val­diš­kų šal­ti­nių“, – va­kar po­sė­dy­je tei­gė mies­to ta­ry­bos na­ rė Li­li­ja Pet­rai­tie­nė. „Klai­pė­da“ ra­šė, jog Re­gist­rų cent­ro ver­ti­ni­mu, na­mas Ne­mu­

no g. 93A yra ver­tas 145 tūkst. li­tų, skly­pas – 296 tūkst. li­tų, o ūki­nis pa­sta­tas – be­veik 5 tūkst. li­tų.

Sa­vi­val­dy­bė ap­skai­čia­vo, jog sa­ vi­nin­kams ati­tin­ka­mai rei­kė­tų su­ mo­k ė­t i 846 tūkst., 220 tūkst. ir 2 tūkst. li­tų. „Mes to­kius skai­čius įra­šė­me pa­ gal ana­lo­giš­kus san­do­rius – Mi­ ni­jos g. auk­cio­ne par­duo­to skly­po kai­ną, kom­pen­sa­ ci­jas lyp­kiš­kiams už iš­ kel­di­ni­mą“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės Že­mėt­var­kos sky­ riaus ve­dė­ja Rai­mon­da Gru­žie­nė.

Dis­ku­si­jas dėl skly­po ir pa­ sta­tų ver­čių nu­trau­kė Klai­pė­

dos vi­ce­me­ras A.Šul­cas. Jis pa­ siū­lė spren­di­mo pro­jek­te, ku­riam pri­ta­rus sa­vi­val­dy­bė ga­lė­tų pra­ dė­ti že­mės paė­mi­mo vi­suo­me­nės po­rei­kiams pro­ce­dū­ras, įra­šy­ti są­ ly­gą, kad spren­di­mas įsi­ga­lio­ja tik ta­da, kai sa­vi­val­dy­bė iš ati­tin­ka­ mų ins­ti­tu­ci­jų gaus raš­tiš­kus pa­ tvir­ti­ni­mus, jog sa­vi­val­dy­bės biu­ dže­to lė­šų gy­ven­to­jų iš­kel­di­ni­mui ne­rei­kės.

To­kiam siū­ly­mui po­li­ti­kai pri­ta­ rė vien­bal­siai, o sy­kiu pa­lai­mi­no ir že­mės skly­po, esan­čio Ne­mu­no g.

93A, paė­mi­mo vi­suo­me­nės po­rei­ kiams pro­ce­dū­ros pra­džią.

Skly­pas pri­klau­so vie­nai klai­pė­ die­tei, o na­mas – jai ir dar dviem sa­vi­nin­kams.

Pa­ra­dok­sas: sa­vi­val­dy­bės skai­čia­vi­mu, šio na­mo kvad­ra­ti­nio met­ro plo­

to ver­tė – 4,5 tūkst. li­tų, o tai yra dau­giau nei nau­jos sta­ty­bos būs­to.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

4

penktAdienis, liepos 26, 2013

miestas

Už lan­go – pra­ga­ro var­tai 1

Mums pa­si­ro­dė la­bai keis­ta. Juk ke­lias pa­gal pla­nus bus nu­ties­tas vos už 2 m nuo mū­sų na­mo sie­nos“, – pra­ džią pri­si­mi­nė R.Dra­gū­nas.

Per pir­mą­jį vie­šą­jį šio pro­jek­to svars­ty­mą Va­sa­ro­to­jų g. 2D na­mo gy­ven­to­jai klau­si­mą apie „na­mą, ku­rio ne­tu­ri bū­ti“ pa­tei­kė sa­vi­val­ dy­bės at­sto­vams. Jie tik su­si­do­mė­ jo, iš kur gy­ven­to­jai apie tai ži­no, ir nie­ko dau­giau ne­paaiš­ki­no. „Iš­kel­ti mū­sų ne­ža­da, o pa­gal pa­tvir­tin­tą pro­jek­tą, gy­ven­ti ten ne­ga­li­me, nes prie na­mo pri­va­žia­ vi­mo ne­lie­ka, ka­dan­gi bus ka­sa­ma 4 m gy­lio duo­bė ir sta­to­mas ke­tu­ rių ei­lių au­to­mo­bi­lių ke­lias, ne­be­ liks van­dens, elekt­ros“, – var­di­jo R.Dra­gū­nas. Žmo­nės pra­dė­jo „po­pie­ri­nę“ ko­ vą už sa­vo tei­ses, siun­ti­nė­jo raš­tus vi­soms įma­no­moms ins­ti­tu­ci­joms.

Ta­čiau – jo­kių re­zul­ta­tų.

Na­mas vir­to trans­for­ma­to­ri­ne

Pa­ra­dok­sa­liau­sia, kad bū­si­mam ke­liui ir at­nau­ji­na­mam ge­le­žin­ ke­liui truk­dan­tis na­mas il­gą lai­ką ofi­cia­liai tar­si ir neeg­zis­ta­vo. Na­ tū­ra­lu, kad pro­jek­tuo­to­jai jo po­ pie­riuo­se ne­pas­te­bė­jo.

Iki per­nai va­sa­ros Re­gist­rų cent­ re nu­ro­dy­tu ad­re­su – Va­sa­ro­to­jų g.

2D bu­vo ga­li­ma ras­ti Gi­ru­lių te­le­vi­ zi­jos bokš­to trans­for­ma­to­ri­nę. Tai yra bū­tent tuo ad­re­su, ku­riuo gy­ ve­na R. ir D.Dra­gū­nai.

O jų gy­ve­na­ma­sis na­mas Re­gist­rų cent­ro do­ku­men­tuo­se ne­tu­rė­jo ad­ re­so. Nors žmo­nės dau­gy­bę me­tų ži­ no­jo, kad gy­ve­na Va­sa­ro­to­jų g. 2D. Per­nai ge­gu­žę gy­ven­to­jai krei­pė­ si į Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rę Ju­di­tą Si­mo­ na­vi­čiū­tę, kad bū­tų pa­tiks­lin­tas jų na­mo ad­re­sas. Rei­ka­lai ne­tru­kus bu­vo su­tvar­ky­ti. „Dėl ad­re­so pa­tiks­li­ni­mo gy­ven­ to­jai jo­kių nuo­sto­lių ne­pa­tirs“, – ra­šo­ma J.Si­mo­na­vi­čiū­tės at­sa­ky­ me gy­ven­to­jams.

Tik­rie­ji klai­dos kal­ti­nin­kai ne­ ras­ti. Kas ir ko­dėl pa­kei­tė ad­re­są Va­sa­ro­to­jų g. 2D, li­ko neaiš­ku. „Iki tol ofi­cia­liai na­mas ky­bo­jo ore už pu­sės ki­lo­met­ro nuo rea­lios jo sto­vė­ji­mo vie­tos. Dėl tos ad­re­so klai­dos pra­si­dė­jo vi­sos ki­tos klai­

Ci­vi­li­za­ci­ja: pra­si­dė­jus Pauos­čio ke­ly­no pertvarkymui, Va­sa­ro­to­jų g. 2D gy­ven­to­jai liks ir be ge­ria­mo­jo van­

dens, nes šu­li­niai pa­ten­ka į re­konst­ruo­ja­mą zo­ną.

dos, taip ne­pas­te­bė­jo mū­sų na­mo pro­jek­tuo­da­mi ge­le­žin­ke­lį, to­dėl vi­si dar­bai vyks taip ar­ti mū­sų na­ mų“, – įsi­ti­ki­nu­si gy­ven­to­ja Dai­va Dra­gū­nie­nė.

Ro­meo Dra­gū­nas:

Atė­jo to­kie vy­rai, geo­de­zi­nin­kai, pra­ dė­jo kaž­ką ma­tuo­ ti, ir jie man sa­ko: čia na­mo ne­tu­rė­tų bū­ti.

Už 18 met­rų kals po­lius

Gy­ven­to­jams ke­lia šiur­pą bū­si­mos re­konst­ruk­ci­jos dar­bai, jie bai­mi­ na­si, kad bū­si­mo via­du­ko po­liai bus ka­la­mi vos už 18 met­rų nuo jų gy­ve­na­mo­jo na­mo. „Ka­da uos­te ka­lė po­lius ir sta­tė kran­ti­nes, net pas mus Gi­ru­liuo­ se gir­dė­jo­si. Da­bar jie sa­ko, kad ne kals, o su­gręš į že­mę. Bet jei duo­ si­me tam su­ti­ki­mą, tai ne­ži­nia dar kaip čia bus. Už 18 met­rų kals, tai koks čia tas gy­ve­ni­mas bus tuos 3 me­tus?“ – bai­mi­no­si R.Dra­gū­nas.

Nors vi­si sta­ty­bos lei­di­mai gau­ ti, dar­bai dar ne­pra­si­dė­jo. Kol kas

sta­ty­bos pri­stab­dy­tos iki ki­tų me­ tų bir­že­lio, bet gy­ven­to­jų tai ne­ guo­džia. „Kol vyks sta­ty­bos, net gais­ro at­ve­ju ug­nia­ge­sių ma­ši­nos ne­ga­ lė­tų pri­va­žiuo­ti. Juk tu­ri bū­ti kaž­ koks ke­lias ir mums į sa­vo na­mus.

Tre­jus me­tus tu­rė­si­me gy­ven­ti be van­dens, elekt­ros ir pri­va­žia­vi­mo.

Ma­ny­čiau, kad jie tu­rė­tų įreng­ti apy­lan­ką, nes tam lais­vos vals­ty­ bi­nės že­mės ša­lia dar yra“, – tei­ gė R.Dra­gū­nas.

Tei­sių ne­tu­ri?

Gy­ven­to­jų bū­si­mas skly­pas ri­bo­ja­si su ge­le­žin­ke­lio ri­bo­mis. Čia – vals­ ty­bi­nė že­mė, į ku­rią gy­ven­to­jai jo­kių tei­sių ne­tu­ri, to­dėl ir pre­ten­zi­jų dėl bū­si­mų sta­ty­bų kel­ti esą ne­tu­rė­tų.

R.Dra­gū­nas ti­ki­no, kad šiuo me­ tu te­bet­var­ko­mi že­mės nuo­sa­vy­bės do­ku­men­tai, nes iki 2012 m. rug­ sė­jo gy­ven­to­jams ne­bu­vo lei­džia­ ma pri­va­ti­zuo­ti skly­po prie na­mo. „Jei­gu jiems tos že­mės ne­rei­kia, ne­gi vals­ty­bė su­for­muos skly­pus ir kiš per prie­var­tą? Žmo­nės tu­ ri pa­tys tvar­ky­ti ši­tuos rei­ka­lus ir už že­mę pri­va­lo mo­kė­ti, juk nie­ko nė­ra ne­mo­ka­mo“, – dės­tė Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės Sta­ty­bos lei­di­mų po­sky­rio ve­dė­ja Dai­va Vik­to­ri­ja Gri­ma­lie­nė.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Gy­ven­to­jai įsi­ti­ki­nę, kad pa­reng­ tas de­ta­lu­sis pla­nas ga­li pa­žeis­ti ir jau pa­žei­dė jų in­te­re­sus, nuo­sa­vy­ bės ne­lie­čia­mu­mo ir ki­tus es­mi­nius tei­si­nės vals­ty­bės prin­ci­pus. „Sta­ty­bos lei­di­mas yra iš­duo­tas, vi­sų ins­ti­tu­ci­jų su­de­rin­tas. Jei­gu gy­ven­to­jai no­ri jį pa­nai­kin­ti, te­gul ban­do pa­nai­kin­ti“, – pa­siū­lė Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ur­ba­nis­ti­nės plėt­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Kas­ty­tis Ma­ci­jaus­kas.

Komentaras Re­mi­gi­jus Šim­kus

De­ta­l io­jo pla­no pro­jek­to va­do­vas

V

i­sų pir­ma bu­vo ne­tei­sin­gai su­tvar­ky­ti Va­sa­ro­to­jų g. 2D na­mo do­ku­men­tai, įsi­vė­lu­ si Re­g ist­r ų cent­ro klai­da.

To­dėl de­ta­l io­jo pla­no ren­g i­mo me­t u apie bū­si­mą re­konst­ruk­ci­ją gy­ven­to­jai ne­bu­vo in­for­muo­ti. Mes tą na­mą ma­tė­ me ir ži­no­jo­me, kad jis ten yra. Ta­čiau pro­ble­ma ki­tur. Dar prieš Pauos­čio ke­ ly­no re­konst­r uk­ci­jos de­ta­l io­jo pla­no ren­gi­mą bu­vo su­pro­jek­tuo­ta gat­vė, su­ jung­sian­ti Lab­ren­ciš­kių gy­ven­vie­tę su Ant­rą­ja Meln­ra­ge. Ši gat­vė kirs ge­le­žin­ ke­lį ir ta­me de­ta­lia­ja­me pla­ne su­pla­nuo­ tas ge­le­žin­ke­lio via­du­kas. Rea­liai vi­sos pro­ble­mos pra­si­dė­jo nuo ši­to de­ta­lio­jo pla­no. Ši­tą pro­jek­tą ren­gė­me ne mes, o kai ruo­šė­me Pauos­čio ke­ly­no re­konst­ ruk­ci­jos pla­ną, mums sa­vi­val­dy­bė iš­da­ vė są­ly­gas, ku­rio­se bu­vo įra­šy­ta, kad tu­ ri­me va­do­vau­tis anuo de­ta­liuo­ju pla­nu.

Mes tą spren­di­mą dėl ke­lio tar­si pa­vel­ dė­jo­me. Va­sa­ro­to­jų g. 2D na­mas at­si­du­ ria prie pat san­kry­žos, kur su­si­kirs bū­si­ mo­ji gat­vė ir ge­le­žin­ke­lis. Į ge­le­žin­ke­lio ap­sau­gos zo­ną jis ne­pa­ten­ka. Ap­sau­gi­ nė gar­so sie­ne­lė bus sta­to­ma ge­le­žin­ke­ lio skly­pe, toks skly­pas yra re­gist­ruo­tas.

La­bai abe­jo­ju, ar bus ko­re­guo­ja­mas de­ ta­lu­sis pla­nas, nes yra ge­le­žin­ke­lio ke­ liai, nuo jų iki tvo­ros tu­ri bū­ti iš­lai­ky­tas at­stu­mas, to­dėl ji at­si­ras ga­na ar­ti to na­ mo. Ne­ži­nau, kaip ši­tą pro­ble­mą iš­spręs­ ti. Kaž­ka­da bu­vo pa­da­ry­ta klai­da, kai lei­ do gy­ven­to­jams ten pri­va­ti­zuo­ti bu­tus, nes to­kiu at­stu­mu nuo ge­le­žin­ke­lio gy­ ve­na­ma­sis na­mas ne­ga­li sto­vė­ti.

Gi­ru­lių gy­ven­to­jų pa­sta­bos ir pa­siū­ly­mai pro­jek­tuo­to­jams Ke­lias su via­du­ku su­pro­jek­tuo­tas per De­ta­lia­ja­me pla­ne ne­ra­šo­ma, koks bus ar­ti pa­sta­to Va­sa­ro­to­jų g. 2D. at­ra­mi­nių sie­nu­čių aukš­tis. Tu­ri bū­ti nu­ma­ty­ta, kad ties Gi­ru­lių gy­ven­vie­ Vyk­dant ke­lio pro­jek­tą, tu­ri bū­ti už­tik­ te at­ra­mi­nių sie­nu­čių aukš­tis iš abie­ rin­tas pri­va­žia­vi­mas prie na­mo Va­sa­ jų pu­sių bū­tų 4,5 m ir sie­nu­tės įren­gi­ ro­to­jų g. 2D. mas pra­tęs­tas iki skly­po pa­bai­gos šiau­ ri­nė­je pu­sė­je ir pie­ti­nė­je pu­sė­je 100 m, At­siž­vel­g iant į Va­sa­ro­to­jų g. 2D na­mo kad kem­pin­go lan­ky­to­jai bū­tų ap­sau­ gy­ven­to­jų tu­ri­mų šu­li­nių van­dens ly­gį, go­ti nuo triukš­mo. tu­ri bū­ti už­tik­rin­ta, kad ne­pab­lo­gė­tų gy­ ve­ni­mo są­ly­gos re­konst­ruk­ci­jos me­tu. Paaiš­kin­ti, kaip nu­ma­to­ma spręs­ti dvi­ De­ta­lia­ja­me pla­ne ne­ra­šo­ma, kur bus klo­ja­mas spe­cia­lus vib­ra­ci­ją ab­sor­ buo­jan­tis pa­klo­tas, kaip bus su­ren­ka­ mas pa­v ir­ši­n is van­duo nuo ge­le­ž in­ ke­lio ke­lių.

ra­čių ta­ko ir ke­lio įsi­jun­gi­mą į nu­ma­to­ mą via­du­ką su ge­le­žin­ke­liu.

Paaiš­k in­t i, ko­k io­je skly­po da­ly­je bus vyk­do­ma re­k ul­t i­va­ci­ja, ko­k ie tai bus dar­bai ir kur bus at­so­di­na­mas miš­kas.

Van­dens mo­to­cik­lu – po smė­lį 1

Už rek­la­mą – bau­dos

Vie­šo­sios tvar­kos sky­ riaus ve­dė­ja Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė ti­ ki­no, kad jos sky­rius in­for­muo­tas tik dėl įtar­ti­nai ant ke­lio ženk­lo at­si­ra­du­sio rek­la­mi­nio sten­do su van­dens mo­to­cik­lo nuo­trau­ka. „Mū­sų spe­cia­lis­tai nu­vyks ir pa­tik­rins, ar ši rek­la­ma yra le­ga­ li ir kaip lai­ko­ma­si pa­slau­gų tei­ki­ mo tai­syk­lių. Ma­no aki­mis, ant ke­ lio ženk­lo yra drau­džia­ma ka­bin­ti rek­la­mi­nius pla­ka­tus. O už tai gre­ sia nuo 500 iki 1 tūkst. li­tų bau­da“, – aiš­ki­no K.Vin­ti­lai­tė.

Pra­mo­gų trūks­ta

Klai­pė­dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vir­ši­nin­kas Vir­gi­ni­jus Ur­ bo­nas paaiš­ki­no, kad van­dens mo­ to­cik­lai ir dvi­ra­čiai ga­li plau­kio­ti tik prie Šiau­ri­nio mo­lo.

„Sa­vi­val­dy­bė iš­da­vė lei­di­mą vyk­dy­ti veik­lą kran­te. Ta­čiau vers­ li­nin­kai ne­ga­li pa­žeis­ti plau­kio­ji­ mo vi­daus van­de­ni­mis tai­syk­lių“, – tei­gė V.Ur­bo­nas.

Vis dėl­to V.Ur­bo­nas pri­pa­ži­no, kad pa­jū­ry­je dau­giau jo­kių pra­mo­ gų nė­ra. „Įs­ta­ty­mų daug, dar dau­giau juos kont­ro­liuo­jan­čių val­di­nin­kų.

O pra­mo­gų pa­jū­ry­je trūks­ta“, – aiš­ki­no V.Ur­bo­nas.

Baus­tų tik van­de­ny­je

Kas tu­rė­tų kont­ro­liuo­ti, ar vers­li­ nin­kai pai­so įsta­ty­mų, sun­kiai ga­ lė­jo nu­pa­sa­ko­ti ir Sau­gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­jos Ne­kon­ven­ci­nių lai­vų kont­ro­lės po­sky­rio ve­dė­jas Jo­nas Luk­ša. „Van­dens mo­to­cik­lais ga­li­ma plau­kio­ti 500 met­rų nuo kran­to li­

ni­jos, ta­čiau kaip į jū­rą mo­to­cik­las iš­plauks, čia ne mū­sų rei­ka­las. Mes kont­ro­liuo­ja­me tik, kai jie yra van­ de­ny­je“, – ti­ki­no J.Luk­ša.

Jis pri­pa­ži­no, kad to­kiai trans­ por­to prie­mo­nei tu­ri bū­ti įreng­ tas van­dens ko­ri­do­rius, nu­žy­mė­ tas plū­du­rais. „Bal­ti­jos jū­ro­je plau­kio­ti ga­li­ma, tik yra ke­lios mo­to­ri­nių plau­kio­ji­ mo prie­mo­nių nu­lei­di­mo vie­tos“, – aiš­ki­no J.Luk­ša.

Sau­gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­ jos ins­pek­to­riai ga­lė­tų skir­ti bau­ das tuo­met, jei lai­va­ve­džiai po jū­rą plau­kio­tų iš­gė­rę ar ne­tvar­kin­go­mis trans­por­to prie­mo­nė­mis. „Jei bū­tų plau­kio­ja­ma ne­pe­ rė­jus tech­ni­nės ap­žiū­ros, bau­ da siek­tų nuo 100 iki 200 li­tų.

Už lai­vy­bos pa­žei­di­mus ir chu­ li­ga­niš­ką el­ge­sį van­de­ny­je grės­

tų 200-400 li­tų bau­da, ne­blai­vus lai­va­ve­dys su­lauk­tų nuo 500 iki tūks­tan­čio li­tų bau­dos“, – aiš­ki­ no J.Luk­ša. Šią va­sa­rą jau yra nu­baus­tas vie­ nas lai­va­ve­dys, prie Kiau­lės Nu­ga­ ros plau­kio­jęs bū­da­mas gir­tas.

Prie mo­lo vers­las mi­rė

Nau­ją pa­slau­gą šiais me­tais poil­ siau­to­jams pa­siū­lęs klai­pė­die­tis Ma­rius Ju­no­kas aiš­ki­no, kad val­ džios nu­ro­dy­to­je vie­to­je, prie Šiau­ ri­nio mo­lo, prieš ke­le­rius me­tus vers­li­nin­kai mė­gi­no už­siim­ti van­ dens pra­mo­go­mis, bet li­ko it mu­ sę kan­dę. „Ten nė­ra žmo­nių, jū­ra į kran­tą me­ta šiukš­les. Ši vie­ta prie mo­lo mer­di. To­dėl ir te­ko žmo­nėms pa­ si­trauk­ti su vi­sa įran­ga. O Meln­ra­ gė­je yra ka­vi­nė, to­dėl rei­kė­jo gal­

Drau­di­mas: sa­vi­val­dy­bė in­for­

ma­ci­nia­me sten­de per­spė­ja, kad pa­jū­ry­je drau­džia­ma plau­ kio­ti van­dens mo­to­cik­lais.

vo­ti, ką da­ry­ti, kad žmo­nės tu­rė­tų pra­mo­gų“, – aiš­ki­no M.Ju­no­kas.

Klai­pė­die­tis pri­pa­ži­no, kad pen­ ke­rius me­tus uos­ta­mies­ty­je kal­ba­ ma apie pra­mo­gų trū­ku­mą, o po­li­ti­ kai vis dar ne­si­ryž­ta keis­ti tvar­kos. „Įs­ta­ty­mai tu­rė­tų tar­nau­ti žmo­ gui“, – mąs­to klai­pė­die­tis.

5

penktadienis, liepos 26, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Lauks iki ru­dens

Eti­kos sar­gai nu­ spren­dė, kad Vil­ niaus sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai Val­das Kli­ man­ta­vi­čius ir Be­ nas Re­na­tas Bal­tu­ sis skris­da­mi bend­ ro­vės „Ar­vi“ lėk­tu­ vu ne­pa­žei­dė dar­bo eti­kos. Juos užjau­ čia ir palaiko ir kar­ tu skri­du­si bu­vu­si mi­nist­rė Bi­ru­tė Vė­ sai­tė.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ge­di­mi­no pro­spek­te esan­tis par­ la­men­tarų vieš­bu­tis – per­pil­dy­ tas. Tad vie­nam Sei­mo na­riui iš Uk­mergės vie­tos ja­me ga­li tek­ ti lauk­ti net iki ru­dens. Ne­bent iš bu­to ofi­cia­liai iš­sik­raus­tys din­gu­ si par­la­men­tarė Ne­rin­ga Venc­ kienė.

Ne­sa­va­ran­kiš­ku­mas: V.Ur­bo­na­vi­čiaus ma­ny­mu, VTEK Vil­niaus po­li­

ti­kus rea­bi­li­ta­vo tik dėl to, kad B.Vė­sai­tę dėl tų pa­čių da­ly­kų iš­tei­si­no ir Sei­mo eti­kos ko­mi­si­ja.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

„Ar­vi“ ir po­li­ti­kų skan­da­le tie­sos ne­ras­ta Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Iš­si­su­ko nuo tei­sin­gu­mo

Ke­lio­nė į Ka­zachs­ta­ną „Ar­vi“ už­ sa­ky­tu lėk­tu­vu B.Vė­sai­tei kai­na­vo ūkio mi­nist­ro po­stą – tam ne­pri­ rei­kė nė Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos (VTEK) spren­di­ mo. Ta­čiau kar­tu ke­lia­vę Vil­niaus val­džios at­sto­vai ko­le­gės li­ki­mo, at­ro­do, iš­vengs.

VTEK ty­ri­mą dėl ne­tei­sė­to vie­ šų­jų ir pri­va­čių­jų in­te­re­sų de­ri­ni­mo nu­spren­dė nu­trauk­ti ar­gu­men­tuo­ da­ma, kad nė­ra konk­re­čių duo­me­ nų, ku­riais re­mian­tis bū­tų ga­li­ma vie­na­reikš­miš­kai ver­tin­ti Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ jos di­rek­to­riaus V.Kli­man­ta­vi­čiaus ir sos­ti­nės me­ro pa­ta­rė­jo B.R.Bal­ tu­sio skry­dį į Ka­zachs­ta­ną lėk­tu­ vu, ku­rį už­sa­kė ir už ku­rį su­mo­kė­ jo bend­ro­vė „Ar­vi“.

Ge­gu­žės 20–23 d. As­ta­no­je vy­ ku­sia­me vers­lo fo­ru­me be­si­lan­kiu­ sių sa­vi­val­dy­bės at­sto­vų skry­dis kai­na­vo dau­giau ne­gu 100 tūkst. li­tų. Kaip tei­gia­ma, sa­vi­val­dy­bė už šią dar­buo­to­jų ke­lio­nę lėk­tu­vu su­ mo­kė­jo kur kas ma­žiau, nors rea­li bi­lie­tų kai­na bu­vo di­des­nė.

Ta­čiau, VTEK tei­gi­mu, nė­ra įro­dy­ mų, kad V.Kli­man­ta­vi­čius ar B.R.Bal­ tu­sis ei­da­mi sa­vo pa­rei­gas bū­tų tu­rė­ję tie­sio­gi­nių ry­šių su bend­ro­ve „Ar­vi“.

Eti­kos sar­gai taip pat tei­gė, kad to­kios pa­slau­gos ne­ga­li­ma ver­tin­ti kaip as­ me­ni­nės do­va­nos. Tie­sa, V.Kli­ man­ta­vi­čiui ir B.R.Bal­tu­siui bu­ vo pa­teik­ta re­ko­men­da­ci­ja: vie­nus me­tus nuo skan­da­lin­go­sios ke­lio­ nės, iki 2014-ųjų ge­gu­žės 23 d., nu­ si­ša­lin­ti nuo bet ko­kių spren­di­mų, su­si­ju­sių su „Ar­vi“ bend­ro­ve.

Ty­ri­mą lai­ko ne­są­mo­ne

Dar ge­gu­žę į VTEK dėl ga­li­mo sa­vi­ val­dy­bės dar­buo­to­jų įsta­ty­mų ne­ si­lai­ky­mo krei­pę­sis Vil­niaus ta­ ry­bos na­rys V.Ur­bo­na­vi­čius sa­kė esąs pri­blokš­tas to­kio eti­kos sar­gų

spren­di­mo. Pa­sak sa­vi­val­dy­bės at­ sto­vo, to­kie eti­kos sar­gų spren­di­ mai nea­dek­va­tūs. „Da­ro­si keis­ta, kai yra aki­vaiz­dus pa­žei­di­mas, o prii­ma­mas toks keis­ tas spren­di­mas. Iš tik­rų­jų, VTEK net ir be Sei­mo pa­gal­bos da­ro­si vi­ siš­kai be­dan­te ins­ti­tu­ci­ja, nie­ko ne­ spren­džian­čia. Va­di­na­si, čia po­li­ti­ nė įta­ka pas juos pra­de­da veik­ti ar ki­ti da­ly­kai?“ – pa­si­pik­ti­nęs svars­ tė V.Ur­bo­na­vi­čius. Pa­sak jo, tai, kad V.Kli­man­ta­vi­čius ir B.R.Bal­tu­ sis ne­su­pai­nio­jo in­te­re­sų, yra aki­ vaiz­dus me­las, nes bū­tent bend­ro­vė „Ar­vi“ yra vie­na „Air Li­tua­ni­cos“ ak­ci­nin­kių. Ži­nia, sa­vi­val­dy­bė yra šios oro li­ni­jų bend­ro­vės stei­gė­ ja ir pa­grin­di­nė ak­ci­nin­kė. „Jie gi­ na­si kaip iš­ma­no, ma­tyt. Aš ma­ niau, kad pri­pa­žins tą pa­žei­di­mą.

Iš prin­ci­po, ne­bė­ra ap­skri­tai jo­kios pra­smės pa­si­ti­kė­ti VTEK“, – tei­gė ta­ry­bos na­rys.

V.Ur­bo­na­vi­čiaus ma­ny­mu, šis at­ve­jis nė kiek ne­si­ski­ria ir nuo bu­vu­sios mi­nist­rės B.Vė­sai­tės at­ ve­jo – vi­si yra tos pa­čios is­to­ri­ jos vei­kė­jai. „VTEK, nu­trauk­da­ma ty­ri­mą B.Vė­sai­tės at­ve­ju, pa­siel­gė tik­rai ne pa­gal įsta­ty­mą. O šiuo at­ ve­ju jie ban­do sa­vo kai­lį ap­sau­go­ ti ar ką? Juk la­bai keis­tai at­ro­dy­tų, kad B.Vė­sai­tę Sei­mo Eti­kos ko­mi­ si­ja iš­tei­si­no, o juos da­bar tu­ri pri­ pa­žin­ti kal­tais“, – sa­kė jis.

Fak­tus ig­no­ruo­ja

Po VTEK spren­di­mo kal­bin­tas pats B.R.Bal­tu­sis ap­skri­tai pik­ti­no­si pra­dė­tu ty­ri­mu ir aiš­ki­no, kad Vil­ niaus sa­vi­val­dy­bė jo­kių rei­ka­lų su bend­ro­ve „Ar­vi“ ne­tu­ri.

Čia pa­na­šiai kaip man liep­tų nu­si­ša­lin­ ti nuo ko­kios Cha­ba­ rovs­ko įmo­nės, ku­ri tu­ri san­ty­kių su ko­kia ki­ta Ir­kuts­ko įmo­ne. „Kad ji nie­ka­da ne­bu­vo sa­vi­val­ dy­bė­je, ma­no ži­nio­mis. Bent jau aš nie­ka­da ne­da­ly­va­vau“, – apie spren­di­mus, su­si­ju­sius su „Ar­vi“, kal­bė­jo B.R.Bal­tu­sis.

Iš ko­mi­si­jos re­ko­men­da­ci­jų nu­ si­ša­lin­ti nuo bet ko­kių spen­di­ mų, su­si­ju­sių su šia įmo­ne, Artū­ ro Zuo­ko pa­ta­rė­jas tik juo­kė­si: „Čia pa­na­šiai kaip man liep­tų nu­si­ša­lin­ ti nuo ko­kios Cha­ba­rovs­ko įmo­nės, ku­ri tu­ri san­ty­kių su ko­kia ki­ta Ir­ kuts­ko įmo­ne.“ Pa­sak jo, kiek­vie­nas dir­ba sa­vo dar­bą: vie­ni ge­riau, ki­ti – pra­sčiau ar at­mes­ti­nai. B.R.Bal­tu­sio įsi­ti­ki­ ni­mu, šis VTEK ty­ri­mo at­ve­jis bu­ vo tik pa­ro­dy­mas, kad ap­skri­tai yra dir­ba­ma.

Komentaras Bi­ru­tė Vė­sai­tė

Buvusi ūkio ministrė

S

ei­mo Eti­kos ko­mi­si­ja ma­no at­ ve­ju priė­mė to­kį pat spren­di­ mą, kaip ir V.Kli­man­ta­vi­čiui.

Aš ne­ma­nau, kad mus ver­ti­no skir­tin­gai – čia tik žur­na­lis­tai ver­ti­na ki­ taip. O šiaip, aš džiau­giuo­si, nes ten iš tik­rų­jų jo­kių pri­va­čių­jų in­te­re­sų ne­bu­ vo. Ir šiaip jau ma­ny­čiau, kad kai ku­rie po­li­ti­kai tu­rė­tų at­si­pra­šy­ti ma­nęs.

Sei­mo na­riui pri­klau­so vieš­bu­ tis Vil­niu­je, ta­čiau jis vie­tos ja­me ne­gau­na. Su to­kia pro­ble­ma su­si­ dūrė Uk­mergė­je iš­rink­tas Sei­mo na­rys Ka­zys Gry­baus­kas. So­cial­ de­mok­ra­tas vieš­bu­čio lau­kia nuo ko­vo mėne­sio.

Sei­mo kanc­le­ris Jo­nas Mi­le­rius, ži­no­ma, Sei­mo narį už­jau­čia. Jis tvir­ti­na, kad lais­va vie­ta Sei­mo vieš­bu­ty­je ga­li at­si­ras­ti jau ru­ denį. „Yra ma­žiau­siai du gy­ven­ to­jai, ku­rie iki ru­dens bu­tus at­ lais­vins, ir ru­denį ne­turėtų vietų trūkti. Vie­na par­la­men­tarė – N.Venc­kienė. Ji gy­ve­na trijų kam­ ba­rių bu­te“, – sakė J.Mi­le­rius.

Ku­ris dar Sei­mo na­rys galėtų ap­leis­ti vieš­butį, J.Mi­le­rius at­ skleis­ti at­si­sakė. „Jei N.Venc­kienė lan­kytų Sei­mo po­sėdžius, mes jo­ kių pre­ten­zijų ne­turė­tu­me. Ta­

čiau štai K.Gry­baus­kas tvar­kin­gai lan­ko Sei­mo po­sėdžius, va­žinė­ja iš Uk­mergės, ta­čiau jam vie­tos kol kas nėra. Mes su juo kalbė­ jo­me, jis su­ti­ko ge­ra­no­riš­kai tos vie­tos pa­lauk­ti“, – kalbė­jo Sei­ mo kanc­le­ris.

Be­je, pra­ėju­sios ka­den­ci­jos Sei­me svars­ty­ta idė­ja vieš­butį Ge­di­mi­no pro­spek­te par­duo­ti ir par­la­men­ta­rams leis­ti nuo­mo­ tis butą, pa­den­giant nu­sta­tytą sumą. Ta­čiau to­kie per­tvar­kos pla­nai, kaip tei­gia Sei­mo kan­ ce­lia­ri­ja, nu­gulė į stal­čius. „Gal ir ge­ra bu­vo idė­ja. Bet paaiškė­jo, kad Sei­mo na­riams mo­kant nuo­ mpi­ni­gius nuo­ma kai­nuotų bran­ giau. Daug dau­giau. Tai­gi prie tos idė­jos da­bar­ti­nis Sei­mas ne­ke­ti­ na grįžti“, – paaiš­ki­no J.Mi­le­rius.

Kaip ki­taip išspręs­ti vie­tos trū­ kumą Sei­mo vieš­bu­ty­je – nie­kas ne­ži­no. Nes par­la­men­tarų, ne­tu­ rin­čių gy­ve­na­mo­sios vie­tos Vil­ niu­je, kaip nu­ro­do Sei­mo kan­ce­ lia­ri­ja, vis daugė­ja. Sei­mo na­riai grei­čiau­siai ne­si­keltų ir į vie­no kam­ba­rio bu­tus, esan­čius Sei­ mo vieš­bu­ty­je. Pa­sak kanc­le­rio, tuo­se ma­žuo­se bu­tuo­se gy­ve­ na ke­tu­ri pen­ki Sei­mo kan­ce­lia­ ri­jos dar­buo­to­jai. Sei­mo vieš­bu­ ty­je yra 70 butų.

Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­r ų ko­m i­si­ ja ma­no at­ve­ju priė­mė ana­lo­g iš­ką spren­d i­mą. Abu spren­d i­mai su­ta­po, ir ma­nau, kad, tie­są sa­kant, man san­ kci­jos bu­vo di­des­nės – man kai­na­vo po­stą. Nie­kas ne­lau­kė VTEK spren­di­ mo. O juos ku­rių ga­lų mes­ti, jei­gu nė­ ra už ką?

Ir ma­ny­čiau, kad svai­dy­tis to­kiais, tar­ ki­me, pa­reiš­ki­mais aukš­čiau­sio ly­gio po­l i­t i­kams ne­de­ra, nes mes tu­r i­me ins­ti­tu­ci­jas, ku­rios da­ro spren­di­mus.

Bė­da: Sei­mo vieš­bu­ty­je par­la­men­ta­rai ne­su­tel­pa, tad ten­ka lauk­ti

ei­lė­je.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

At­vė­rė ki­še­nes Eu­ro­pos re­konst­ruk­ci­jos ir plėt­ ros ban­kas (ERPB) va­kar at­nau­ji­ no fi­nan­sa­vi­mą Ig­na­li­nos ato­mi­ nei elekt­ri­nei už­da­ry­ti.

Kaip pra­ne­šė Ener­ge­ti­kos mi­ nis­te­ri­ja, ERPB at­nau­ji­no per­nai gruo­dį su­stab­dy­tą mi­li­jar­di­nės ver­tės Ig­na­li­nos elekt­ri­nės lai­ki­ no­sios pa­nau­do­to bran­duo­li­nio ku­ro sau­gyk­los pro­jek­to (B1) fi­ nan­sa­vi­mą.

Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja pra­ne­ šė, kad fi­nan­sa­vi­mas at­nau­jin­tas at­s i­ž vel­ giant į pa­siek­ tą pa­ žang ­ ą įgy­ven­ di­n ant pro­jek­ tą B1 ir spren­ džiant klau­ si­m us,

tie­sio­giai su­si­ju­sius su sau­gos klau­si­mais. „At­nau­jin­tas fi­nan­sa­vi­mas reiš­ kia, kad yra pri­pa­žin­ta pa­žan­ga spren­džiant pro­ble­mi­nius klau­ si­mus. De­ja, pro­jek­tai B1 ir B2, B3, B4 vė­luo­ja, o dar­bai at­lie­ka­ mi la­bai van­giai. Ti­ki­mės, Ig­na­li­ nos ato­mi­nės elekt­ri­nės va­do­vy­ bei pa­vyks pa­siek­ti, kad ran­go­vas (Vo­kie­ti­jos bend­ro­vė „Nu­kem“ – BNS) pa­spar­tin­tų dar­bus“, – sa­kė Ig­na­li­nos elekt­ri­nės val­dy­bos pir­ mi­nin­kė Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. „Klaipėdos“, BNS inf.

6

penktAdienis, liepos 26, 2013

nuomonės

Aikš­te­lė­je – su Š.Mar­čiu­lio­niu

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Ry­tų par­tne­rys­tės te­ma

Il­gai lauk­ta šven­tė

Pa­ga­liau į mies­tą atė­jo Jū­ros šven­ tė! Džiu­gu ma­ty­ti at­gi­ju­sį mies­tą.

Ti­kiuo­si, or­ga­ni­za­to­riai pa­si­stengs, kad ren­gi­nys vyk­tų sklan­džiai ir links­mai. No­rė­čiau pa­lin­kė­ti vi­siems gra­žios šven­tės ir ma­lo­nių įspū­džių.

Klai­pė­die­čiai, ne­pa­si­šiukš­lin­ki­me ir pa­ro­dy­ki­me mies­to sve­čiams, ką ge­ riau­siai mo­ka­me.

Lai­mis Pro­ga: Juodk­ran­tė­je vai­kai tu­rė­jo ga­li­my­bę tre­ni­ruo­tis su le­gen­di­niu krep­ši­nin­ku Š.Mar­čiu­lio­niu.

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

L

ie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kos pla­ nuo­to­jų tiks­las – pa­spar­t in­t i kai­my­n i­n ių vals­t y­bių suar­tė­ ji­mą su Eu­ro­pa – svei­k in­ti­nas.

Ta­čiau bet koks sie­kis su­prie­šin­ti Eu­ro­pą su Ru­si­ja – ydin­gas. Ko­dėl?

Ru­si­ja – vie­na svar­biau­sių vals­ty­bių Ry­tų Eu­ro­pos, Pie­tų Kau­ka­zo ša­lių ir Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­ko­je.

Uk­rai­ną, Mol­do­vą, Gru­zi­ją, Bal­ta­ru­si­ją ir Ru­si­ją sie­ja glau­dūs is­to­ri­niai, kul­tū­ri­niai, eko­no­mi­niai ir po­li­ti­niai ry­šiai. Tai­gi, sie­ kiant nau­dos, o ne ža­los na­cio­na­li­niams in­te­re­sams, Lie­tu­vai ne­de­rė­tų Ru­si­jai pri­ myg­t i­nai siū­ly­t i mi­nė­toms ša­l ims Eu­ro­ pos, kaip geost­ra­te­gi­nės al­ter­na­ty­vos.

Ki­tas as­pek­tas: mi­nė­to­se ša­ly­se Ru­si­ja ne­lai­ko­ma (ar­ba jau ne­lai­ko­ma) prie­šiš­ ka. Ki­taip sa­kant, Ru­si­jos, kaip po­ten­cia­ lios grės­mės, įvaiz­dis ten ne­bė­ra ga­jus – po­l i­t i­n is mąs­ty­mas pa­si­kei­tė. Ki­to­k ia si­ tua­ci­ja Lie­tu­vo­je, kur Ru­si­jos grės­mės es­ ka­la­vi­mas (be­je, lai­ky­ti­nas vi­sų pir­ma vi­

N

uai­dė­jus Pa­ma­rio žve­ jų šven­tei, sa­vo sva­jo­ nės iš­si­pil­dy­mo su­lau­kė ir Ne­rin­gos vai­kai, ku­ rie lei­džia sa­vo ato­sto­gų die­nas su oran­ži­niu ka­muo­liu.

Vi­si jie iki šiol pa­me­na per­nykš­ tį su­si­ti­ki­mą aikš­te­lė­je su Ša­rū­ nu Mar­čiu­lio­niu, kai Juodk­ran­tės L.Rė­zos kul­tū­ros cent­ro ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rei Auš­rai Mi­ke­lie­nei ki­ lo idė­ja su­reng­ti ne­for­ma­lų Ne­rin­ gos vai­kų su­si­ti­ki­mą su le­gen­di­niu krep­ši­nin­ku. Šią idė­ją en­tu­zias­tin­gai pa­lai­kė vai­kų ko­man­dos „Ne­rin­gos kur­ šiai“ tre­ne­ris And­rius Bag­do­nas.

Per­nykš­čio su­si­ti­ki­mo įspū­džiais vai­kai da­li­jo­si iki šiol. To­dėl ren­gė­ jai su­si­sie­kė su Ša­rū­nu ir pa­pra­šė šį ren­gi­nį pa­vers­ti tra­di­ci­niu.

Vai­kų sva­jo­nė vėl iš­si­pil­dė. Ša­ rū­nas at­vy­ko ti­kė­da­ma­sis, kad tai bus ne tik su­si­ti­ki­mas, bet ir rim­

Ši tre­ni­ruo­tė bu­vo sa­vo­tiš­kas vai­kų po­ kal­bis su vy­res­niuo­ ju drau­gu ar bro­liu, be at­stu­mo, be po­ zos, pa­si­stum­dant ir pa­juo­kau­jant. ta tre­ni­ruo­tė, ku­ri vai­kams su­teiks ap­čiuo­pia­mos spor­ti­nės nau­dos.

Be po­mpas­ti­kos, be iš­kil­mių, šiek tiek šlub­čio­da­mas po ne­di­de­ lės trau­mos te­ni­so aikš­te­lė­je, jis vėl vil­kė­da­mas spor­ti­ne ap­ran­ga krep­ ši­nio aikš­te­lė­je ve­dė vai­kams tre­ni­ ruo­tę kar­tu su A.Bag­do­nu.

Kant­riai, reik­liai ir links­mai jis dir­bo su kiek­vie­nu vai­ku as­me­niš­ kai, ko­re­ga­vo lai­ky­se­ną, šli­fa­vo ju­

Prie vai­ro – tur­tin­gas žiop­lys

de­sius, mo­kė žais­ti ir žai­dė kon­ tak­ti­nį krep­ši­nį.

Ma­nau, tai bu­vo kon­tak­ti­nis krep­ši­nis vi­so­mis pra­smė­mis. Tai bu­vo kon­tak­tas žmo­gaus, gy­ve­ nan­čio krep­ši­niu, ir vai­ko, tik žen­ gian­čio į šio žai­di­mo pa­sau­lį. Ši tre­ni­ruo­tė bu­vo sa­vo­tiš­kas vai­ kų po­kal­bis su vy­res­niuo­ju drau­ gu ar bro­liu, be at­stu­mo, be po­zos, pa­si­stum­dant ir pa­juo­kau­jant... Ir ta­da, re­gis, vai­kui spar­nai užau­ga, pa­jun­ta šis, kad vis­kas yra įma­no­ ma, tik rei­kia dirb­ti ir siek­ti.

Džiu­gu, kad mes pa­ma­tė­me tik­ rą­jį Ša­rū­ną, – reik­lų, at­si­da­vu­sį, ska­ti­nan­tį pa­ti­kė­ti sa­vi­mi ir siek­ ti re­zul­ta­tų. Ši tre­ni­ruo­tė, kaip ir nuo­trau­kos, iš­liks vai­kų at­min­ty­je, nes jie jau­ čia, kas bran­gu ir tik­ra.

Juodk­ran­tė­je ir ki­tą­met vėl vyks tik­ ro kon­tak­ti­nio krep­ši­nio pa­mo­kos.

Vaikš­čio­jau Da­nės kran­ti­ne. Grįž­da­ mas pa­ma­čiau keis­tą ir net tra­giš­ kai ga­lė­ju­sią pa­si­baig­ti si­tua­ci­ją. Prie vie­no res­to­ra­no į au­to­mo­bi­lių sto­vė­ ji­mo aikš­te­lę įva­žia­vo pra­ban­gi ma­ši­ na. Aikš­te­lė yra ant ma­žo kal­niu­ko, o apa­čio­je, ša­lia jach­tų prie­plau­kos, – pės­čių­jų ta­ke­lis. Paė­jęs apie 50 met­ rų iš­gir­dau keis­tus gar­sus. At­si­su­kau ir pa­ma­čiau, kaip mi­nė­tas au­to­mo­bi­lis nu­rie­dė­jo nuo pa­kal­nės ir šo­nu at­si­ tren­kė į stul­pą. Vai­ruo­to­jas dar ban­dė su­stab­dy­ti ma­ši­ną, ta­čiau prieš to­ną sve­rian­čią ma­ši­ną ne­pa­ko­vo­si. Vy­ ras nir­šo pa­ts ant sa­vęs, pyk­tį iš­lie­jo kumš­čiais dau­žy­da­mas per su­lenk­tas du­re­les. Bet pa­ts kal­tas, kad toks žiop­ las. Pa­si­se­kė, kad spė­jau praei­ti pro tą vie­tą, nes, kas ži­no, gal ma­ne au­to­mo­ bi­lis bū­tų nu­bloš­kęs? Juk vis­kas ga­lė­jo pa­si­baig­ti liūd­niau. Vai­ruo­to­jai, ne­pa­ mirš­ki­te ne tik pri­si­seg­ti sau­gos dir­žų, bet ir įjung­ti ran­ki­nį stab­dį!

Li­nas

Auš­ra Mi­ke­lie­nė

Neat­sa­kin­gi vai­ruo­to­jai

Lie­tu­va tu­rė­tų steng­tis bū­ti til­tu tarp Ru­si­jos ir Eu­ro­pos, o ne pleiš­tu. di­nės po­li­ti­kos veiks­niu) te­bė­ra la­bai po­ pu­lia­rus ir san­ty­kių su Ru­si­ja konst­ra­vi­ mo klau­si­mai – be rei­ka­lo po­li­ti­zuo­ja­mi.

Es­ka­luo­da­ma Ru­si­jos grės­mę tarp­tau­t i­ niu mas­tu Lie­tu­va tik pa­stū­mė­tų kai­my­ nys­tė­je esan­čias vals­ty­bes lik­ti nuo­ša­ly­ je nuo ga­li­my­bės už­megz­ti glau­des­nį dia­ lo­gą su Eu­ro­pa. Ki­taip sa­kant, Lie­tu­va tu­ rė­tų steng­tis bū­ti til­tu tarp Ru­si­jos ir Eu­ ro­pos, o ne pleiš­tu.

Pa­ti Lie­tu­va ne­ma­žai lai­mė­tų iš glau­des­ nių Ru­si­jos ir Eu­ro­pos san­ty­kių, nei ban­ dy­da­ma šiuos san­t y­k ius komp­l i­k uo­t i.

Ru­si­ja yra vie­na svar­biau­sių lie­tu­viš­kos pro­duk­ci­jos rea­l i­za­v i­mo (eks­por­to) rin­ kų, svar­bi im­por­to par­t ne­rė ir vie­n in­te­ lė ener­ge­t i­n ių iš­tek­l ių tie­kė­ja. Nors kon­ ku­ren­ci­ja ener­ge­t i­kos sek­to­r iu­je nea­be­ jo­t i­nai su­k ur­t ų pa­lan­k ias są­ly­gas Lie­tu­ vos so­cioe­ko­no­mi­nei sis­te­mai sta­bi­li­zuo­ ti ir to­les­nei šios sis­te­mos rai­dai, ener­ge­ti­ kos klau­si­mas nė­ra sau­gu­mo klau­si­mas.

Ener­ge­ti­nių iš­tek­lių tie­ki­mo al­ter­na­ty­vų paieš­ka tu­ri rem­tis eko­no­mi­ne ir ap­lin­ko­ sau­gi­ne lo­gi­ka bei ar­gu­men­tais.

Ry­tų Eu­ro­pos re­gio­no ša­lys ir Lie­tu­va tu­ rė­tų iš­nau­do­ti Ry­tų par­tne­rys­tės ini­cia­ ty­vą ko­k y­biš­kai nau­jiems san­t y­k iams kur­t i. Ru­si­jos rin­ka ir ža­l ia­vos fak­t iš­kai ne­t u­r i al­ter­na­t y­v ų, kal­bant apie tva­r ią Lie­t u­vos ir Ry­t ų Eu­ro­pos re­g io­no eko­ no­mi­kos plėt­rą.

1000 km lenk­ty­nė­se – ne­są­mo­nės?

N

ors praė­jo jau šiek tiek lai­ ko po pla­čiai iš­gar­sin­tų 1000 ki­lo­met­rų lenk­ty­nių Pa­lan­go­je, nie­kaip ne­ga­ liu at­si­gin­ti pra­stų įspū­džių, ku­rie li­ko at­min­ty­je po šio ren­gi­nio.

Vi­sų pir­ma, neaiš­ku, ko­dėl iš lenk­ty­nes pa­žiū­rė­ti plūs­tan­čių žmo­ nių bu­vo ren­ka­ma po 10 li­tų, už ku­ riuos bu­vo pa­duo­da­mi bi­lie­tai, iš­ kart nu­plė­šia­ma kont­ro­lės juos­ta ir ant ga­lū­nių kaip ver­še­liams už­ne­ ria­mos plas­ti­ko juos­te­lės?

Kas čia, ko­kio nors nak­ti­nio klu­bo ren­gi­nys? Kam bu­vo rei­ka­lin­ga ši že­ mi­nan­ti pro­ce­dū­ra? Apsk­ri­tai, kaip drįs­ta or­ga­ni­za­to­riai im­ti pi­ni­gus už įė­ji­mą į vie­šą ren­gi­nį? Neaiš­ku ir ar apie tai ži­no­jo Pa­lan­gos val­džia. Jei ži­no­jo, tai to­kių da­ly­kų ji ne­tu­rė­tų to­le­ruo­ti. Juk vie­šas ir per vi­są Lie­ tu­vą iš­rek­la­muo­tas ren­gi­nys tu­rė­tų bū­ti ne­mo­ka­mas, o jei jis jau mo­ka­ mas, tai gau­sio­se rek­la­mi­nė­se ak­ci­ jo­se rei­kė­jo ne­slėp­ti, jog žiū­ro­vams teks pirk­ti bi­lie­tus po 10 li­tų.

Ma­no ma­ny­mu, tai bu­vo sle­pia­ ma. Klau­si­mas tvar­kos sau­go­to­ jams: ar tai ne­bu­vo Rek­la­mos įsta­ ty­mo pa­žei­di­mas. Juk pa­pras­tai, jei klien­tą rek­la­ma ap­gau­di­nė­ja (o su­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

tis už spe­cia­lių už­tva­rų, pro ku­rias ga­lė­jo ste­bė­ti var­žy­bas.

mo­kė­jęs pi­ni­gus žiū­ro­vas aki­vaiz­ džiai yra klien­tas), tai to­kios rek­la­ mos pro­pa­guo­to­jus rei­kė­tų baus­ti už ne­tei­sin­gos rek­la­mi­nės in­for­ ma­ci­jos sklei­di­mą.

Po grūs­ties ir ne­ma­lo­nios bi­lie­tų pir­ki­mo pro­ce­dū­ros lau­kė klam­po­ ji­mas po pa­žliu­gu­sį juo­dže­mį var­ žy­bų ste­bė­ji­mo vie­to­se, taip pat sla­ lo­mas ir šo­ki­nė­ji­mas per ba­las. Mat ta­ke­liais ar sto­vė­ju­sių žiū­ro­vų ste­ bė­ji­mo vie­ta ne­bu­vo pa­si­rū­pin­ta, kaip ne­bu­vo pa­si­rū­pin­ta ir sė­dė­ji­ mo vie­to­mis. Tie­sa, sto­vė­jo ke­lio­li­ kos vie­tų sė­dė­ji­mui skir­ti laip­te­liai, ta­čiau to­se vie­to­se bu­vo as­me­nys, ma­tyt, tu­rė­ję kvie­ti­mus.

Dar šlykš­čiau bu­vo ste­bė­ti va­di­ na­mą­sias įžy­my­bes – jau­ną krep­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ši­nin­ką, ku­ris fil­muo­ja­mas vie­no po­rta­lo ope­ra­to­riaus nuo­lat kal­ bė­jo te­le­fo­nu, – ma­tyt, ne­pa­to­gi­ no­si, bet vis tiek vai­di­no žvaigž­ dę. Ne­to­lie­se ma­žiau­siai 300 li­tų už bu­te­lį ne­pa­gai­lė­jęs skan­da­lin­ gai keiks­mus pa­mė­gęs dai­ni­nin­ kas lu­po šam­pa­ną „Pom­me­ry“.

Ne­ma­lo­nu bu­vo žiū­rė­ti į šią pro­ ce­dū­rą, juo­lab kad tai ma­tė ir dau­ gy­bė vai­kų.

Kaž­ko­kia šliau­žio­ji­mo po pur­vą tie­sio­gi­ne ir dva­si­ne pra­sme šven­ tė. Ne­si­no­ri ki­tiems ga­din­ti įspū­ džių, bet ma­ny­čiau, kad ki­tą­met šia­me ren­gi­ny­je to­kių ne­są­mo­nių ne­tu­rė­tų bū­ti.

V.Ka­za­na­vi­čius Vil­nius

Liu­das

Ne­mo­ka­mas strip­ti­zas

Ne­se­niai pa­ste­bė­jau, kad tu­riu nau­jus kai­my­nus, ku­rie įsi­kū­rė prie­šais ma­ no lan­gus esan­čia­me na­me. Nau­ja­ ku­riai ar­ba dar ne­spė­jo, ar­ba spe­cia­ liai ne­pa­ka­bi­no nak­ti­nių užuo­lai­dų.

Va­ka­re pra­si­de­da tik­ras kon­cer­tas, – pus­nuo­gis vy­ras vaikš­čio­ja po kam­ ba­rį ir nė kiek ne­no­ri pri­si­deng­ti. Esu pa­gy­ve­nu­si mo­te­ris ir vy­rai ma­nęs se­niai ne­do­mi­na, ta­čiau da­bar va­ka­ rais ne­ga­liu į kie­mo pu­sę ra­miai žiū­ rė­ti. Gal ko­kie iš­kry­pė­liai ten gy­ve­na, o gal žmo­nės ne­pa­gal­vo­jo, kad iš lau­ ko pu­sės vis­kas yra ma­ty­ti? Ti­kiuo­si, kad žmo­nės su­si­pro­tės, nes ne­mo­ka­ mo strip­ti­zo ne­no­riu.

Alf­re­da Pa­ren­gė Eli­na Da­ki­ne­vi­čiū­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Pa­gar­ba: iš­rek­la­muo­tų lenk­ty­nių žiū­ro­vai ne tik tu­rė­jo pirk­ti bi­lie­tą, bet ir ri­kiuo­

Pats esu vai­ruo­to­jas, ta­čiau pa­dė­tis mies­to gat­vė­se ma­ne ste­bi­na. Pri­si­ pa­žin­siu, nie­ka­da ne­pa­žei­di­nė­ju eis­ mo tai­syk­lių, ta­čiau ma­ne šiur­pi­na ki­tų vai­ruo­to­jų el­ge­sys. Kas per ma­ da lėk­ti gat­vė­mis? Ne­gy­ve­na­me to­ kia­me di­džiu­lia­me mies­te, ku­ria­me rei­kia nuo­lat sku­bė­ti. Net ma­ši­nų spūs­čių čia neiš­vy­si­me! Bet vai­ruo­ to­jai vis sku­ba. To­dėl su­si­da­ro daug ava­ri­nių si­tua­ci­jų. Ne­se­niai vie­nas as­muo ne­smar­kiai stuk­te­lė­jo į ma­ no au­to­mo­bi­lio ga­lą ir tie­siog nu­va­ žia­vo. Nes­pė­jau net vals­ty­bi­nių nu­ me­rių įsi­dė­mė­ti. Džiu­gu, kad smū­gis ne­bu­vo stip­rus.

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktAdienis, liepos 26, 2013

užribis

Teis­mui – gąsdini­mai gyv­si­dab­rio nuo­dais As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­pė­dos ra­jo­no teis­mas ant­rą kar­tą per pus­me­tį ga­vo gra­si­na­mą laiš­ką su nu­ro­dy­mu tei­sė­jams su­ si­mo­kė­ti už sa­vo gy­vy­bes.

Vers­las: eg­zis­tuo­ja su­kčiai, ku­rie iš no­rin­čių­jų pirk­ti au­to­mo­bi­lius su­ge­ba iš­vi­lio­ti pi­ni­gus neatsk­lei­dę sa­vo

ta­pa­ty­bės.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Nei pi­ni­gų, nei ma­ši­nos Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Komentaras Re­mi­gi­jus Jakš­tas

Pa­si­ti­kė­jęs ne­pa­žįs­ta­mu as­me­niu klai­pė­die­tis su­mo­kė­jo 25 tūkst. li­ tų už gei­džia­mą au­to­mo­bi­lį, ta­čiau jo taip ir ne­su­lau­kė.

Į 2-ajį Klai­pė­dos po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­tą krei­pė­si 46 me­tų klai­pė­die­tis Ser­ge­jus ir pra­ne­šė, kad vei­kiau­siai bu­vo ap­gau­tas, kai su­ma­nė in­ter­ ne­tu įsi­gy­ti au­to­mo­bi­lį. Vie­na­me au­to­mo­bi­lių pre­ky­bos tink­la­la­py­ je ra­dęs jį su­do­mi­nu­sį skel­bi­mą vy­ ras su par­da­vė­ju bend­ra­vo elekt­ro­ ni­niu pa­štu.

Bir­že­lio pa­bai­go­je už ma­ši­ną, ku­ ri tu­rė­jo bū­ti par­ga­ben­ta iš Vo­kie­ ti­jos, jis per­ve­dė 7225 eu­rus. Praė­jo mė­nuo, ta­čiau au­to­mo­bi­lis pir­kė­jo taip ir ne­pa­sie­kė. Į siun­čia­mus elekt­ro­ni­nius laiš­ kus par­da­vė­jas taip pat ne­beat­sa­ ko, to­dėl klai­pė­die­tis pra­dė­jo įtar­ti, kad bu­vo ap­gau­tas ir pi­ni­gus pa­do­ va­no­jo su­kčiui.

Nu­si­kal­ti­mo ty­ri­mas dar tik pra­ si­dė­jo, tad kol kas pa­rei­gū­nai ne­ga­li pra­neš­ti nau­jie­nų. Po­li­ci­jo­je pa­na­ šūs skun­dai nė­ra re­te­ny­bė. Ne vi­ si ty­ri­mai bai­gia­si ne­sėk­me. Vis­kas pri­klau­so nuo to, kiek duo­me­nų apie ap­ga­vi­ką tu­ri­ma.

Prak­ti­ka by­lo­ja, kad ne­ma­ža da­lis to­kių nu­si­kal­tė­lių bū­na nu­sta­to­mi ir su­lau­kia at­pil­do. Uos­ta­mies­čio Eko­no­mi­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­ mo biu­ro vir­ši­nin­kas To­mas Bal­ čius pa­ta­rė net už­sie­ny­je esan­čiam par­da­vė­jui pa­siū­ly­ti gy­vai ap­žiū­rė­ti ma­ši­ną. Jei­gu par­da­vė­jas dings, bus aiš­ku, kad su­si­siek­ta su ap­ga­vi­ku.

Ad­vo­ka­tas

Y

ra ne­ma­žai bū­dų ap­si­sau­go­ti nuo su­kčių ir įsi­gy­ti net bran­ gų daik­tą in­ter­ne­tu. Pap­ras­tai pa­vie­niai as­me­nys re­tai par­ da­vi­nė­ja au­to­mo­bi­lius. Kur kas daž­niau tai bū­na par­da­vė­jų vers­las ir jie yra įkū­rę įmo­nę. Jie sten­gia­si iš­lai­ky­ti ge­rą var­dą ir ne­ban­do ap­gau­ti pir­kė­jų. Pra­dė­jęs kal­ bą su pa­vie­niu par­da­vė­ju, žmo­gus tu­rė­ tų „įjung­ti vi­sus sau­gik­lius“. To­kiu at­ve­ju įma­no­ma su­si­siek­ti su to­je vie­to­vė­je gy­ ve­nan­čiais žmo­nė­mis, ku­rie pa­žįs­ta šį as­ me­nį. Pa­tar­čiau pir­miau­sia su­si­rink­ti vi­są įma­no­mą in­for­ma­ci­ją apie as­me­nį, ku­ris par­duo­da au­to­mo­bi­lį, bei jo at­sto­vau­ja­mą įmo­nę. Net jei par­da­vė­jas ti­ki­na, kad as­me­ niš­kai par­duo­da ma­ši­ną, rei­kė­tų su­ži­no­ti jo dar­bo­vie­tę ir šią in­for­ma­ci­ją pa­tik­rin­ti.

Pa­tar­čiau pa­rei­ka­lau­ti ga­ran­tuo­jan­čio pa­ ti­ki­mą san­do­rį as­mens, lai­duo­to­jo, ku­ris už­tik­rin­tų pirkimo–pardavimo są­ži­nin­gą vyk­dy­mą. To­kiu ga­ran­tu ga­lė­tų tap­ti par­ da­vė­jo darb­da­vys. Net jei ma­ši­na per­ka­ ma iš už­sie­ny­je esan­čio par­da­vė­jo, pa­tar­ ti­na ne­tau­py­ti pi­ni­gų ir ras­ti pa­ž įs­ta­mų, ku­rie to­je ša­ly­je ga­lė­tų gy­vai ap­žiū­rė­ti par­ duo­da­mą au­to­mo­bi­lį. Kai no­ri nu­si­pirk­ti pi­giau, ri­zi­kos yra dau­giau. For­ma­liai par­ da­vė­jai tu­ri par­vež­ti į Lie­tu­vą au­to­mo­bi­lį įmo­nės var­du, bet daž­nai par­ga­be­na sa­ vo var­du, o do­ku­men­tai įfor­mi­na­mi taip, ta­r y­tum Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­t is žmo­g us įsi­gi­jo trans­por­to prie­mo­nę tie­siai iš už­ sie­nie­čio. Mū­sų re­gist­rų cent­ras ne­tik­ri­ na, ar pa­ra­šas tik­rai yra bu­vu­sio ma­ši­nos sa­vi­nin­ko. Jie tik­ri­na tik, ar ma­ši­na nė­ra vog­ta. Bai­mi­nan­tis ap­ga­vys­tės pir­miau­ sia rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį, ar au­to­mo­bi­

lis nė­ra par­duo­da­mas ge­ro­kai pi­giau nei rin­kos kai­na. Idea­liu va­di­na­mas va­rian­ tas, kai ge­ra ma­ši­na par­duo­da­ma pi­giai.

Daž­niau­siai toks par­da­vė­jas net ne­nu­ro­ do sa­vo te­le­fo­no nu­me­rio, o tik elekt­ro­ ni­nio pa­što ad­re­są. An­ke­ti­nių jo duo­me­ nų pir­kė­jas ne­su­ži­no. To­kių at­ve­jų daž­nai pa­si­tai­ko per­kant iš len­kų par­da­vė­jų. Jie tie­siog gi­ria au­to­mo­bi­l į ir pra­šo per­ves­ ti pi­ni­gus. Per­duo­ti pi­ni­gus ga­li­ma ne­bū­ ti­nai par­da­vė­jui, ga­li­ma su­da­ry­ti san­do­ rį su lai­duo­to­jais – pa­ti­ki­mais jo drau­gais ar gi­mi­nai­čiais. Rei­kė­tų įsi­ti­kin­ti, ar jie tu­ ri ko­kio tur­to, yra dir­ban­tys. Bet šis at­ve­jis la­biau tin­ka­mas per­kant Lie­tu­vo­je. Per­da­ vęs jiems pi­ni­gus pir­kė­jas tu­rė­tų pa­rei­ka­ lau­ti raš­te­lio, ku­ria­me bū­tų nu­ro­dy­ta, kad jie ga­vo pi­ni­gus už gi­mi­nai­čio par­duo­da­ mą ma­ši­ną ir įsi­pa­rei­go­ja juos šiam per­ duo­ti. Toks raš­tas ap­ga­vys­tės at­ve­ju pa­ dė­tų lai­mė­ti by­lą. Dar vie­nas pa­ta­ri­mas: prieš per­kant ma­ši­ną, pa­rei­ka­lau­t i ma­ ši­nos iden­ti­fi­ka­vi­mo nu­me­rio. Jį tu­rė­da­ mas pir­kė­jas ga­li au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jų at­sto­vy­bė­je su­ži­no­ti vi­są jos is­to­ri­ją ir įsi­ ti­kin­ti, kad ji nė­ra pa­vog­ta. Re­git­ra taip pat ga­li pa­teik­ti pa­žy­mą, ar ma­ši­na nė­ra ieš­ ko­ma kaip pa­vog­ta. Ypač at­sar­giai rei­kė­ tų pirk­ti au­to­mo­bi­lį iš ita­lų, nes pa­sta­ruo­ju me­tu daž­nai pa­si­kar­to­ja at­ve­jai, kai par­ da­vę ma­ši­ną po po­ros mė­ne­sių bu­vę sa­ vi­nin­kai pra­ne­ša, kad ji ieš­ko­ma. Iš Ita­li­jos par­ga­ben­tas ma­ši­nas pa­tar­čiau pirk­ti tik iš įmo­nės ir san­do­rį su­da­ry­ti su ja, o ne su bu­vu­siu sa­vi­nin­ku. Nuo su­kčių la­biau­siai nu­ken­čia tau­pie­ji. No­rė­da­mi su­tau­py­ti ke­ lis šim­tus eu­rų ar li­tų, jie pra­ran­da tūks­ tan­čius. Ge­riau­sia pirkimo–pardavimo su­ tar­ty­se nu­ro­dy­ti tik­rą­ją san­do­rio su­mą.

Pra­var­tu per­kant in­ter­ne­tu su­mo­kė­ti už­ sta­tą, o ne per­ves­ti vi­są su­mą iš­kart.

L.Stan­kū­nai­tės ad­vo­ka­tui by­los ne­pra­dės Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas at­ me­tė skun­dą, ku­riuo pra­šy­ta už me­la­gin­gus pa­ro­dy­mus pra­dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą Lai­mu­tės Stan­ kū­nai­tės ad­vo­ka­tui Gin­ta­rui Čer­ niaus­kui.

Ka­dan­gi iki­teis­mi­nio ty­ri­mo šiam tei­si­nin­kui ne­pra­dė­jo skun­dą ga­vę pro­ku­ro­rai bei Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mas, apy­gar­dos teis­ mą pra­šy­ta spręs­ti, ar taip pa­sielg­ ta tei­sė­ta. Į teis­mą krei­pė­si ne Ke­džių šei­mos na­riai, o vie­na jų rė­mė­ja.

Mo­te­ris į teis­mą at­vy­ko su bū­riu ak­ty­vis­tų, o jos in­te­re­sams at­sto­ vau­jan­ti tei­si­nin­kė pa­pra­šė nu­si­ ša­lin­ti ne tik skun­dą nag­ri­nė­ju­sią tei­sė­ją, bet ir vi­są Klai­pė­dos apy­ gar­dos teis­mą.

Nu­ša­li­ni­mas bu­vo at­mes­tas, o tei­sė­ja pa­skel­bė ne­skun­džia­mą nu­ tar­tį, ku­ria at­me­tė rei­ka­la­vi­mą ad­ vo­ka­to G.Čer­niaus­ko at­žvil­giu pra­ dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą.

Nu­tar­ty­je nu­ro­do­mi ke­li mo­ty­ vai. Pa­reiš­kė­ja nė­ra pro­ce­so da­ly­ vė, to­dėl ne­tu­rė­jo tei­sės skųs­tis.

Be to, ad­vo­ka­tas bu­vo ap­klau­sia­ mas ti­riant pa­rei­gū­nų veiks­mų tei­sė­tu­mą, o jo pa­ties veiks­mai pai­mant Drą­siaus Ke­džio duk­rą

iš jo se­sers Ne­rin­gos Venc­kie­nės ne­bu­vo ti­ria­mi. To­dėl ap­klau­sos me­tu G.Čer­niaus­ko veiks­mai ne­ bu­vo ty­ri­mo ob­jek­tas. Ši nu­tar­tis yra ne­skun­džia­ma.

Gargž­duo­se įsi­kū­ru­sio teis­mo sek­ re­to­rė už­va­kar ry­tą at­plė­šu­si vie­ ną laiš­kų li­ko nu­ste­bin­ta, iš­vy­du­si, kad kaž­kas laiš­ke gra­si­na su­sprog­ din­ti teis­mą.

Vo­ke bu­vu­sia­me laiš­ke gra­si­na­ma su­si­do­ro­ti su ra­jo­no teis­mo tei­sė­ jais, jei šie ne­su­mo­kės gra­sin­to­jui. „Pra­šo­ma per­ves­ti po 3 tūkst. eu­rų (10,3 tūkst. li­tų). Rei­kė­tų su­ pras­ti, kad iš kiek­vie­no tei­sė­jo rei­ ka­lau­ja­ma po to­kią su­mą“, – įvy­ kio de­ta­les pa­sa­ko­jo teis­mo at­sto­vė spau­dai Džiul­je­ta Čiul­čins­kie­nė.

Laiš­ke gra­si­na­ma, kad jei tei­sė­jai ne­pak­lus rei­ka­la­vi­mams, bus su­ sprog­din­tas teis­mo pa­sta­tas. „Ra­šo­ma, kad tei­sė­jai tu­rė­tų sau­ go­ti sa­vo vai­kus. O jei ne­per­ve­si­ me pi­ni­gų į nu­ro­dy­tą są­skai­tą, bus pri­pil­ta gyv­si­dab­rio. Pi­ni­gus liep­ta per­ves­ti iki lie­pos 30 die­nos. Nors są­skai­tos nu­me­rio gra­sin­to­jas ne­

nu­ro­dė“, – tei­gė D.Čiul­čins­kie­nė.

Gra­sin­to­jas laiš­ką pa­si­ra­šė var­du ir pa­var­de ir net pa­si­ra­šė po gra­si­ ni­mu. „Per­da­vė­me laiš­ką po­li­ci­jai. Jie ir iš­siaiš­kins, ar tik­rai toks žmo­gus eg­zis­tuo­ja, ku­rio pa­var­de pa­si­ra­šy­ tas gra­si­ni­mas“, – tvir­ti­no at­sto­ vė spau­dai.

Ko­vą ra­jo­no teis­mas taip pat bu­ vo ga­vęs gra­sin­to­jo nu­ro­dy­mą per­ ves­ti pi­ni­gų. „Ne­ma­lo­nu dar­buo­to­jams to­ kius laiš­kus skai­ty­ti. Neiš­si­gan­do­ me, dir­ba­me to­liau ir neiš­bė­go­me iš dar­bo. Ta­čiau mes ne­ži­no­me, ar ko­vą laiš­ką pa­ra­šė tas pa­ts žmo­gus, ku­ris yra ir šio laiš­ko au­to­rius“, – kal­bė­jo teis­mo at­sto­vė.

Klai­pė­dos ra­jo­no Kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos vir­ši­nin­kas Rai­mun­das Vait­ke­vi­čius ti­ki­no, kad dėl gra­si­ni­ mo pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. „Pas­kir­ta eks­per­ti­zė ir aiš­kin­ si­mės, kas pa­ra­šė laiš­ką. Ant vo­ko yra nu­ro­dy­ta, kad jis yra iš­siųs­tas iš Šiau­lių tar­dy­mo izo­lia­to­riaus. Toks žmo­gus, ku­rio var­du pa­si­ra­šy­tas gra­si­ni­mas, ten ka­li. Ta­čiau de­ta­ lės paaiš­kės po ty­ri­mo“, – aiš­ki­no R.Vait­ke­vi­čius.

Gra­si­ni­mai: Klai­pė­dos ra­jo­no teis­mas per pus­me­tį ant­rą kar­tą su­lau­

kia gra­sin­to­jo laiš­ko.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Krei­pė­si ne tuo ad­re­su Dai­va Ja­naus­kai­tė Už są­va­da­vi­mą bei pel­ny­mą­si iš ne­pil­na­me­čių pro­sti­tu­ci­jos vi­sų ly­ gių teis­mų pri­pa­žin­ta kal­ta klai­pė­ die­tė Dai­va Mon­dei­kie­nė ne­pa­sie­ kė, kad dėl li­gos bū­tų at­leis­ta nuo lais­vės atė­mi­mo baus­mės.

Va­kar Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­ mas pa­skel­bė nu­tar­tį, ku­ria at­me­ tė 51 me­tų D.Mon­dei­kie­nės skun­ dą. Ja mo­te­ris pra­šė at­leis­ti ją nuo lais­vės atė­mi­mo baus­mės at­li­ki­mo dėl dau­gy­bės li­gų. Per­nai gruo­dį Ape­lia­ci­nis teis­mas pa­skel­bė bu­ vu­siai mo­de­lių agen­tū­ros „Har­mo­ ni­jos pa­sau­lis“ di­rek­to­rei ap­kal­ti­ na­mą­jį nuo­spren­dį ir pa­siun­tė už gro­tų tre­jiems me­tams. Šis nuo­ spren­dis yra įsi­tei­sė­jęs ir tu­ri bū­ti vyk­do­mas, ta­čiau D.Mon­dei­kie­nė te­bė­ra lais­vė­je.

Va­sa­ros pra­džio­je ji krei­pė­si į Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mą, mo­ty­ vuo­d a­m a, kad ra­šo skun­d ą m i e s ­t o , ku­ria­me gy­ ve­na, teis­mui.

Nu­teis­to­ji iš­ var­di­jo vi­są są­ra­šą

li­gų, ku­rios jai diag­no­zuo­tos ir pra­ šė skir­ti eks­per­ti­zę bei nu­sta­ty­ti, ar dėl jų ga­li at­lik­ti baus­mę įka­li­ni­mo įstai­go­je. Kol bus nag­ri­nė­ja­mas jos pra­šy­mas, D.Mon­dei­kie­nė pra­šė su­ stab­dy­ti nuo­spren­džio vyk­dy­mą.

Ta­čiau tiek mies­to apy­lin­kės, tiek Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mai at­me­tė jos pra­šy­mą ir paaiš­ki­no, kad nu­teis­to­ji krei­pė­si ne tuo ad­ re­su. Ji tu­rė­jo ra­šy­ti nuo­spren­dį priė­mu­siam teis­mui ar­ba va­žiuo­ ti į Pa­ne­vė­žio pa­tai­sos na­mus ir pra­dė­ju­si at­lik­ti baus­mę kreip­tis į įstai­gos ad­mi­nist­ra­ci­ją.

Pa­gal ga­lio­jan­čią tvar­ką bū­tų su­ kvies­ta me­di­kų ko­mi­si­ja, ku­ri įver­ tin­tų mo­ters svei­ka­tos būk­lę ir nu­ spręs­tų, ar dėl li­gų, ku­rio­mis ser­ga, ji ga­li at­lik­ti baus­mę.

D.Mon­dei­kie­nė į teis­mą neat­vy­ ko, skun­dą nag­ri­nė­jant ne­da­ly­va­vo ir jos gy­nė­jas.

2001–2005 me­tais klai­pė­die­tės su­bur­tos mo­de­lių agen­tū­ros dar­ buo­to­jos į pro­sti­tu­ci­ją įtrau­kė apie 20 mer­gi­nų, ku­rių da­lis bu­vo ne­ pil­na­me­tės. Teik­ti ly­ti­nes pa­slau­ gas tur­tin­giems vy­rams mer­gi­nos vyk­da­vo į Jung­ti­nius Ara­bų Emy­ ra­tus, Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją, Pran­cū­ zi­ją, Mo­na­ką, Sei­še­lių sa­las. Už ne­ pil­na­me­čių įtrau­ki­mą į pro­sti­tu­ci­ją bu­vo nu­teis­ta kar­tu dir­bu­si D.Mon­ dei­kie­nės se­suo Na­diež­da Ni­tiuk.

8

penktadienis, liepos 26, 2013

ekonomika

Pi­ra­tus ne baus, o mo­kys Prieš pu­sant­ro mė­ne­sio prie Lie­tu­vos an­ ti­pi­ra­ti­nės veik­los aso­cia­ci­jos (LAN­VA) vai­ro sto­ju­si ad­vo­ka­tė Di­na Ado­ma­vi­čiū­ tė sa­ko, kad pa­ti ne­le­ga­liai duo­me­nų iš in­ ter­ne­to ne­si­siun­čia. Ta­čiau pri­pa­žįs­ta, kad vir­tua­lio­sios erd­vės pi­ra­tų yra la­ bai daug.

Vai­da Ka­lin­kai­tė v.kalinkaite@diena.lt

Kal­bė­da­ma su dien­raš­čiu D.Ado­ ma­vi­čiū­tė pa­brė­žė, kad jai pra­ dė­jus va­do­vau­ti LAN­VA steng­sis keis­ti dar­bo me­to­dus – ne­le­ga­liai duo­me­nis siun­čian­čius as­me­nis ne baus­ti, o auk­lė­ti.

– Ne­se­niai ta­po­te LAN­VA va­ do­ve. Ką jums tai reiš­kia ir ką, kaip va­do­vė, pla­nuo­ja­te? – pa­ klau­sė­me D.Ado­ma­vi­čiū­tės.

– Man tai reiš­kia dar vie­nas pa­rei­ gas (juo­kia­si).

Ma­no pir­mi­nin­ka­vi­mo pra­džia su­ta­po su aso­cia­ci­jos veik­los stra­ te­gi­jos pa­kei­ti­mu. Stra­te­gi­ja kei­čia­ si iš bau­di­mo, pa­žei­di­mų ieš­ko­ji­mo į švie­čia­mą­ją veik­lą. Su va­di­na­ muo­ju pi­ra­ta­vi­mu ko­vo­si­me ki­tais bū­dais. Aš ne­tgi to ne­pa­va­din­čiau ko­va. Tai la­biau tai­kus prie­žas­čių ša­li­ni­mas ar­ba pro­ble­mų spren­di­ mas ir in­te­re­sų de­ri­ni­mas.

– Ko­kiais bū­dais pla­nuo­ja­te spręs­ti pro­ble­mas ir vyk­dy­ti švie­čia­mą­ją veik­lą?

– Ko­men­ta­ruo­se prie sa­vo straips­ nių ži­niask­lai­do­je pa­ste­biu, kad žmo­nės ne­vi­siš­kai su­pran­ta, ko­dėl pi­ra­ta­vi­mas yra blo­gai, kas konk­ re­čiai yra blo­gai, t. y. kuo ne­tei­sė­ta tai, ką jie da­ro. Tai rei­kia aiš­kin­ti.

Pats švie­ti­mas vyks įvai­rio­mis prie­mo­nė­mis ir bū­dais. Pir­miau­sia, jis bus nu­kreip­tas į vie­ną iš tiks­li­ nių gru­pių – paaug­lius ir jau­ni­ mą. Tam, kad tos, pa­va­din­ki­me, pi­ra­ta­vi­mo šak­nys bū­tų nuo jau­ no am­žiaus iš­rau­na­mos. Bus vyk­ do­ma in­for­ma­ci­nė veik­la: so­cia­li­nė rek­la­ma, in­for­ma­ci­nių tink­la­la­pių kū­ri­mas, pub­li­cis­ti­niai straips­niai ir t. t.

Ant­ra nu­ma­to­ma di­de­lė veik­los sri­tis – ne­to­li­mo­je atei­ty­je su­kur­ti plat­for­mą, kur bū­tų ga­li­ma pa­to­ giai, pi­giai ir, svar­biau­sia, tei­sė­tai žiū­rė­ti fil­mus bei klau­sy­tis mu­zi­ kos. Mes ma­no­me, kad žmo­nės pi­ ra­tau­ja ne to­dėl, jog no­ri pa­da­ry­ ti ką nors blo­go, bet dėl to, kad nė­ra tei­sė­tos ga­li­my­bės jų no­rui, pa­vyz­ džiui, na­mie žiū­rė­ti fil­mus, įgy­ven­ din­ti pa­to­giai ir ga­na pi­giai, pa­ly­ gin­ti su ki­tais bū­dais, tar­ki­me, ki­no teat­rais ar­ba įra­šų pir­ki­mu. To­kiu bū­du ban­dy­si­me šiek tiek pa­keis­ti esa­mą si­tua­ci­ją.

– Sa­kė­te, kad dau­ge­lis žmo­ nių ne­sup­ran­ta, ko­dėl yra blo­ gai pi­ra­tau­ti. Gal ga­li­te paaiš­ kin­ti?

– Tuos va­di­na­muo­sius pi­ra­ti­nius tink­la­la­pius ga­li­ma skirs­ty­ti į dvi da­lis. Vie­na da­lis yra tink­la­la­piai, iš ku­rių ga­li­ma par­si­siųs­ti duo­me­ nis į sa­vo kom­piu­te­rį. Ki­ta da­lis tink­la­la­pių su­tei­kia ga­li­my­bę žiū­

rė­ti ar­ba klau­sy­tis kū­ri­nių tie­sio­ giai iš tink­la­la­pio.

Vis­kas bū­tų ge­rai su to­kiais pus­ la­piais, jei jų ad­mi­nist­ra­to­riai tu­ rė­tų au­to­rių su­ti­ki­mus. Jei pa­tys au­to­riai ar ki­ti au­to­rių tei­sių tu­ rė­to­jai leis­tų tuos kū­ri­nius to­kiais bū­dais pla­tin­ti. Daž­niau­siai tu­ri­ me si­tua­ci­ją, kai lei­di­mų nė­ra. Ma­ tau ko­men­ta­rų in­ter­ne­te, ku­riuo­se žmo­nės aiš­ki­na, kad kai fil­mą žiū­ri tie­sio­giai iš tink­la­la­pio, vis­kas yra ge­rai, nes jis nie­ko sau ne­par­si­siun­ čia. In­te­lek­ti­nės nuo­sa­vy­bės va­gys­ tė yra ne tik ta­da, kai par­si­siun­ti ir tu­ri sa­vo kom­piu­te­ry­je kū­ri­nį, bet ir ta­da, kai ne­mo­kė­da­mas au­to­riui at­ly­gi­ni­mo nau­do­jie­si kū­ri­niu.

Iš to mes ma­to­me daug blo­gų pa­ da­ri­nių. Pa­vyz­džiui, vi­si Lie­tu­vos žmo­nės no­ri, kad vys­ty­tų­si Lie­tu­ vos ki­no in­dust­ri­ja. Kaip ji vys­ty­ sis, jei­gu fil­mų kū­rė­jai ne­su­ren­ka pi­ni­gų? O ne­su­ren­ka pi­ni­gų to­dėl, kad ant­rą die­ną po fil­mo prem­je­ros, pa­vyz­džiui, lin­ko­ma­ni­jo­je, pa­si­ro­ do tas fil­mas. Mu­zi­kan­tai ir­gi ne­be­ no­ri įra­šy­ti įra­šų vien dėl to, kad jie ne­ma­to iš to jo­kios pra­smės. Vis­kas kai­nuo­ja, o pi­ni­gų jie ne­gau­na.

Va­gys­tė yra ne tik ta­da, kai ati­mi iš žmo­gaus ir jis ko nors ne­be­tu­ri, bet ir ta­da, kai ati­mi iš au­to­riaus ga­li­my­bę gau­ti tei­sė­tą at­ly­gi­ni­mą už sa­vo kū­ri­nį.

– Jūs mi­nė­jo­te, kad pla­nuo­ja­ma su­kur­ti to­kią plat­for­mą Lie­tu­ vos žmo­nėms, iš ku­rios jie ga­ lė­tų siųs­tis fil­mus, mu­zi­ką ir kt. Gal­būt jau nu­ma­ty­ta, ka­da tai tu­rė­tų įvyk­ti?

– Ga­li­ma kal­bė­ti, kad plat­for­ma at­si­ras iki 2015 m. vi­du­rio ar­ba pa­ bai­gos.

– Ar jau nu­ma­ty­tos kai­nos, ku­rias rei­kės mo­kė­ti už kū­ri­ nius?

– Ne, taip to­li nu­ma­ty­ta dar nė­ra.

– Kaip ver­ti­na­te, kad tie mu­ zi­ki­niai al­bu­mai ar fil­mai, ku­ rių ga­li­ma le­ga­liai nu­si­pirk­ti Lie­tu­vo­je, yra ne­pa­ly­gi­na­mai bran­ges­ni už par­duo­da­mus už­ sie­ny­je?

– Aš ne­ži­nau, ko­dėl kai­nos yra to­kios ir iš ko jos tiks­liai su­si­de­da. Ma­nau, iš da­lies kai­nos di­de­lės to­dėl, kad ma­žai per­ka­ma. Na, o ma­žai per­ ka­ma dėl to, kad ga­li­ma par­si­siųs­ti iš ne­le­ga­laus pa­slau­gos tei­kė­jo.

Par­da­vė­jui vis­kas kai­nuo­ja: at­ ve­ži­mas, lei­di­mų su­tar­tys, kai už­ sa­ko­ma ma­žai vie­ne­tų, kai­na na­tū­ ra­liai pa­di­dė­ja. Net­gi bū­tų ga­li­ma sa­ky­ti, kad pi­ra­ta­vi­mas pa­ki­ša ko­ją sau. Taip, aš pri­pa­žįs­tu, kad di­de­ lės kai­nos yra vie­na prie­žas­čių, ko­ dėl pi­ra­tau­ja­ma. Bet di­de­lės kai­nos nė­ra tei­sė­ta prie­žas­tis pa­tiems už­ siim­ti ne­tei­sė­ta veik­la.

Mi­si­ja: pa­sak D.Ado­ma­vi­čiū­tės, su in­ter­ne­to pi­ra­tais rei­kia ko­vo­ti švie­ti­mu ir su­da­ro­mo­mis ga­li­my­bė­mis

tuos pa­čius duo­me­nis gau­ti le­ga­liai, bet ne­bran­giai.

– Vie­šo­jo­je erd­vė­je vėl iš­kel­ ta idė­ja, kad Lie­tu­vai rei­kia pa­ si­ra­šy­ti AC­TA su­tar­tį. Kaip jūs ver­ti­na­te šią ko­vos su pi­ra­ta­vi­ mu in­ter­ne­te ini­cia­ty­vą?

– Kol kas gir­dė­jau tik ži­nią, kad mi­n ist­ras ra­g i­n a­m as priim­ ti spren­di­mą dėl AC­TA su­tar­ties.

Aš ma­nau, bet ku­riam veiks­mui tu­ri bū­ti tin­ka­mas lai­kas ir vie­ta.

Mes ma­tė­me, koks ažio­ta­žas ki­lo, kai pir­mą kar­tą bu­vo svars­to­ma AC­TA su­tar­tis.

Iš tik­rų­jų su­tar­ty­je įtvir­tin­tos griež­tos prie­mo­nės in­ter­ne­to pi­ra­ tų at­žvil­giu. Pri­pa­žin­ki­me, kad tai vie­nas iš ko­vos bū­dų. Ta­čiau ky­la klau­si­mas, ar da­bar rei­kia svars­ty­ ti to­kios su­tar­ties pa­si­ra­šy­mą, kai ki­lęs toks di­de­lis vi­suo­me­nės pa­si­ prie­ši­ni­mas. Kiek­vie­nas tei­sės ak­ tas tu­ri bū­ti prii­ma­mas ta­da, kai jis yra rei­ka­lin­gas. Kai eg­zis­tuo­ja toks vie­na­reikš­miš­kas vi­suo­me­nės prie­ šiš­ku­mas, gal­būt reik­tų ieš­ko­ti ki­to spren­di­mo, nes ga­li­ma gau­ti prie­ šin­gą re­zul­ta­tą: su­tar­tis pa­da­rys dau­giau ža­los ne­gu nau­dos.

Sa­vai­me AC­TA nė­ra blo­gas da­ ly­kas. Kaip ir kiek­vie­nas tei­sės ak­ tas, jei­gu tai­ko­mas su pro­tu, ga­li pa­siek­ti sa­vo tiks­lą. Ži­no­ma, vi­ suo­met rei­kia pa­gal­vo­ti apie bend­ rą si­tua­ci­ją. Žiū­rė­si­me, kaip bus su AC­TA. Gal­būt ant­rą kar­tą dis­ku­tuo­jant si­ tua­ci­ja bus ki­taip su­pras­ta ir pa­ti su­tar­tis bus pa­teik­ta ki­to­kiais bū­ dais. Drįs­tu teig­ti, kad vie­ši­nant in­for­ma­ci­ją apie AC­TA bu­vo pa­da­ ry­ta ne­ma­žai klai­dų. Dėl to ir ki­lo toks pa­si­prie­ši­ni­mas.

– Ma­no­te, kad AC­TA pri­sta­ty­ mas vi­suo­me­nei bu­vo ne­tin­ka­ mas?

– Kiek aš ži­nau, tuo me­tu žmo­nės tie­siog jau­tė­si nein­for­muo­ti. Ma­ nė, kad su­tar­tis bus ra­ti­fi­kuo­ja­ma kaip nors slap­tai. Šiek tiek bu­vo ne­ su­sip­ra­ti­mų ir gal­būt bū­tent tik tai lė­mė to­kį di­de­lį pa­si­prie­ši­ni­mą.

To ne­pa­va­din­čiau ko­va. Tai la­biau tai­ kus prie­žas­čių ša­li­ ni­mas ar­ba pro­ble­ mų spren­di­mas ir in­te­re­sų de­ri­ni­mas.

– Kai bu­vo ki­lu­si pir­mo­ji pa­ si­pik­ti­ni­mo dėl AC­TA ban­ga, žmo­nės iš pra­džių ban­dė prie­ šin­tis, o pa­skui ėmė rim­ti, sa­ ky­da­mi, kad pi­ra­tau­ja vos ne vi­sas pa­sau­lis ir vi­sų vis tiek ne­nu­baus. Ar toks tei­gi­nys yra pa­grįs­tas?

– Iš tik­rų­jų yra da­lis tie­sos. Tik­ rai la­bai daug žmo­nių pi­ra­tau­ja.

Bet yra pa­sy­vūs ir ak­ty­vūs pi­ra­tai.

Pa­sy­vūs yra tie, ku­rie par­si­siun­čia tik sa­vo reik­mėms. To­kių yra la­bai di­de­lė vi­suo­me­nės da­lis. Var­gu ar kas nors tu­rės eko­no­mi­nių pa­jė­ gu­mų vi­sus iš­gau­dy­ti ir vi­sus nu­ baus­ti.

Be to, su­tar­tis bu­vo ini­ci­juo­ta to­dėl, kad ak­ty­vūs pi­ra­tai, ku­rie iš pi­ra­ta­vi­mo su­si­kū­rė vers­lą, tie­siog iš­si­ke­lia ser­ve­rius ir įre­gist­ruo­ja

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

įmo­nę vals­ty­bė­je, ku­ri nė­ra ES na­ rė ir ne­tei­kia in­for­ma­ci­jos. Vie­nas AC­TA su­tar­ties tiks­lų – pa­si­ra­šy­ti su­tar­tį su to­mis ša­li­mis, ku­rios nė­ ra ES na­rės, kad bū­tų ga­li­ma su jo­ mis bend­ra­dar­biau­ti. Jei­gu tai bū­tų pa­da­ry­ta, ga­li­ma ti­kė­tis, kad bend­ ra­dar­bia­vi­mas su­pap­ras­tė­tų ir at­ si­ras­tų dau­giau ga­li­my­bių su­tram­ dy­ti ak­ty­viuo­sius pi­ra­tus.

– Prieš jus aso­cia­ci­jos va­do­vu bu­vo Vy­tau­tas Si­ma­na­vi­čius, ku­ris bu­vo ap­kal­tin­tas nar­ko­ ti­nių me­džia­gų dis­po­na­vi­mu ir pla­ti­ni­mu. Kaip tai pa­vei­kė pa­ čią aso­cia­ci­ją?

– Ma­no ma­ny­mu, tas įvy­kis aso­ cia­ci­jai da­vė tei­gia­mos nau­dos, nes tai bu­vo su­krė­ti­mas, ku­ris pa­ dė­jo grei­tai ap­si­spręs­ti, per­mąs­ty­ ti stra­te­gi­ją ir ją pa­keis­ti. Ma­nau, kad da­bar, po šio įvy­kio pa­si­kei­tus dau­ge­liui da­ly­kų pa­čios aso­cia­ci­jos veik­lo­je, po­žiū­ris į aso­cia­ci­ją vi­suo­ me­nė­je pa­si­keis į ge­rą­ją pu­sę.

Tas įvy­kis tik­rai ne­pa­ge­ri­no įvaiz­ džio. Ki­ta ver­tus, aso­cia­ci­ja nė­ra tik va­do­vas. Pa­kei­tus va­do­vą aso­cia­ci­ ja lie­ka. Ne aso­cia­ci­ja gal­būt pre­kia­ vo nar­ko­ti­kais, o jos va­do­vas. Tai­gi tai yra as­me­ny­bės klau­si­mas. Pa­ kei­tus as­me­ny­bę, pa­si­keis ir si­tua­ ci­ja. Aso­cia­ci­jos na­riai yra aukš­to ly­gio vers­li­nin­kai, at­sto­vau­jan­tys di­de­lėms Lie­tu­vos įmo­nėms, ir jie kaip bu­vo aso­cia­ci­jo­je, taip ir li­ko.

Kar­tu su sa­vo pa­tir­ti­mi, su aso­cia­ ci­jai duo­da­ma nau­da. Ma­nau, kad ne tik at­kur­si­me įvaiz­dį, ku­ris bu­ vo iki mi­nė­to įvy­kio, bet ir smar­kiai pa­ge­rin­si­me.

9

penktadienis, liepos 26, 2013

pasaulis Ne­są­ži­nin­ga by­la

Šni­pi­nės ­ to­liau

Prin­cas ­ ga­vo var­dą

Prieš Krem­liaus po­li­ti­ką nu­si­ sta­čiu­sio Ru­si­jos vers­lo mag­ na­to Mi­chai­lo Cho­dor­kovs­ kio (nuo­tr.) ir jo vers­lo par­tne­ rio Pla­to­no Le­be­de­vo teis­mas bu­vo ne­są­ži­nin­gas. To­kią iš­ va­dą va­kar pa­skel­bė Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas, bet ne­ra­do tvir­tų įro­dy­mų, kad by­ la bu­vo po­li­tiš­kai mo­ty­vuo­ta.

Jungti­nių Vals­ti­jų Ats­to­vų Rū­ mai tre­čia­die­nį ne­di­de­le per­ sva­ra – 217 bal­sų prieš 205 – at­rė­mė kai ku­rių įsta­ty­mų lei­ dė­jų pa­stan­gas su­ma­žin­ti fi­ nan­sa­vi­mą Na­cio­na­li­nio sau­ gu­mo agen­tū­ros slap­toms pro­gra­moms, ren­kan­čioms duo­me­nis apie mi­li­jo­nų ame­ ri­kie­čių po­kal­bius te­le­fo­nu.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ku­ni­ gaikš­tis Wil­lia­mas ir jo žmo­ na Cat­he­ri­ne tre­čia­die­nį sa­ vo pir­ma­gi­mį sū­nų pa­va­di­no George’u Ale­xan­de­riu Loui­ su. Nau­ja­gi­mis, ku­ris yra tre­ čia­sis ei­lė­je į sos­tą, da­bar ofi­ cia­liai va­din­sis Jo Ka­ra­liš­ko­ ji Kil­ny­bė Kemb­ri­džo prin­cas George’as.

Pir­mo­sios ei­ty­nės žlu­go Pir­mą­jį Juod­kal­ni­ jo­je ho­mo­sek­sua­ lų pa­ra­dą gy­ven­ to­jai pa­si­ti­ko ak­ me­ni­mis, bu­te­liais, kiau­ši­niais ir ag­re­ sy­viais šū­kiais „Žu­ dy­kit gė­jus“.

Prie­lai­da: re­mian­tis vie­na iš ver­si­jų, trau­ki­nys va­žia­vo 220 km per

va­lan­dą grei­čiu mies­to zo­no­je, kur grei­tis ri­bo­ja­mas iki 80 km per va­lan­dą.

AFP nuo­tr.

Šven­tė už­lei­do vie­tą ge­du­lui Tri­jų die­nų ge­du­las pa­skelb­tas Is­ pa­ni­jo­je po di­džiu­lės ka­tast­ro­fos, kai nuo bė­gių nu­lė­kus grei­ta­jam trau­ki­niui žu­vo 78 žmo­nės, o dar per 140 bu­vo su­žeis­ta.

įstri­gu­sius žmo­nes, dar­buo­da­ mie­si kir­tik­liais ir kū­jais, ir ga­ liau­siai juos iš­va­da­vo, pa­si­nau­ do­da­mi ran­ki­niu pjūk­lu.“ Ver­si­ja – grei­tis

Su­si­lanks­tė kaip ar­mo­ni­ka

Per­ga­lė: ke­tu­ris­kart gau­ses­nių po­li­ci­jos pa­jė­gų ne­pa­ka­ko ho­mo­sek­

sua­lų pa­ra­do da­ly­viams ap­sau­go­ti nuo mi­nios įtū­žio.

Maž­daug 200 de­monst­ran­tų pa­ jū­rio mies­te Bud­vo­je svai­dė ak­ me­nis, bu­te­lius ir pi­ro­tech­ni­kos už­tai­sus į po­li­ci­nin­kus, ku­rie už­ tvė­rė jiems ke­lią prie ei­ty­nių da­ly­ vių, vil­kinčių vai­vo­rykš­tės spal­vų marš­ki­nė­lius, – gė­jų tei­sių ju­dė­ji­ mo sim­bo­lį. Pro­tes­tuo­to­jai, skan­ duodami „Jūs – li­go­niai!“, lai­kė pla­ka­tus, rei­ka­lau­jan­čius iš­lai­ky­ti „Juod­kal­ni­ją svei­ką“.

Maž­daug šim­tą pa­ra­do da­ly­vių sau­go­jo ke­tu­ris­kart gau­ses­nės po­li­ ci­jos pa­jė­gos – 400 pa­rei­gū­nų. Kai pa­dė­tis ta­po per daug pa­vo­jin­ga, pa­rei­gū­nai pa­lei­do dū­mų už­dan­gą ir eva­ka­vo ei­ty­nių da­ly­vius. Bent de­šimt ho­mo­sek­sua­lų pa­ra­do prie­ ši­nin­kų bu­vo suim­ti, o ke­li ei­ty­nių da­ly­viai pa­ty­rė leng­vų su­žei­di­mų.

Ke­liuo­se pa­sta­tuo­se bu­vo iš­dauž­ti lan­gai ir vit­ri­nos, vie­nas te­le­vi­zi­jos

Kai pa­dė­tis ta­po per daug pa­vo­jin­ ga, pa­rei­gū­nai pa­lei­ do dū­mų už­dan­gą ir eva­ka­vo ei­ty­nių da­ ly­vius. žur­na­lis­tas skun­dė­si dėl su­dau­žy­ tos ka­me­ros. Zdrav­ko Cim­bal­je­vi­ ćius, vie­nas pa­ra­do or­ga­ni­za­to­rių ir pir­ma­sis Juod­kal­ni­jo­je 2010 m. pa­si­vie­ši­nęs gė­jus, sa­kė ne­si­ti­kė­ jęs to­kios tūž­min­gos reak­ci­jos, dėl ku­rios ei­ty­nių da­ly­viams te­ko su­ trum­pin­ti sa­vo marš­ru­tą, sie­kiant iš­veng­ti to­les­nių su­si­rė­mi­mų. „Tai tik­ra­sis Juod­kal­ni­jos vei­ das“, – sa­kė jis žur­na­lis­tams. Pa­

„Reu­ters“ nuo­tr.

ra­do prie­ši­nin­kai ant vie­šų­jų pa­ sta­tų Bud­vo­je kli­ja­vo klai­di­nan­čius skel­bi­mus apie Z.Cim­bal­je­vi­ćiaus mir­tį.

680 tūkst. gy­ven­to­jų tu­rin­ti kal­ nuo­ta ša­lis, ku­rios vi­suo­me­nė kon­ ser­va­ty­vi, per­nai pra­dė­jo de­ry­bas dėl sto­ji­mo į ES, bet dar tu­rės įti­ kin­ti 28 vals­ty­bių blo­ką, kad jo­je ger­bia­mos žmo­gaus tei­sės.

Prem­je­ras Mi­lo Đu­ka­no­vi­ćius pa­smer­kė smur­tą per ho­mo­sek­ sua­lų pa­ra­dą ir sa­kė, kad vy­riau­ sy­bė tu­ri gin­ti ma­žu­mas.

Gė­jų pa­ra­dai da­bar re­gu­lia­riai ren­gia­mi Juod­kal­ni­jos kai­my­nė­je Kroa­ti­jo­je, lie­pą ta­pu­sio­je nau­jau­ sia ES na­re, bet kon­ser­va­ty­viuo­ se pa­triar­cha­li­niuo­se Bal­ka­nuo­se ho­mo­sek­sua­lu­mas dau­giau­sia te­ bė­ra ta­bu.

BNS, ne­wsru.com, ga­ze­ta.ru inf.

Dva­si­nin­kų teis­mas Gru­zi­jo­je šią sa­vai­tę prieš teis­mą sto­ jo du dva­si­n in­kai, pri­si­dė­ję prie ho­ mo­sek­sua­lų ei­ty­nių iš­vai­ky­mo Tbi­ li­sy­je ge­g u­žės 17-ąją. Tą die­ną tūks­ tan­č iai dva­s i­n in­k ų ir pa­ra­pi­jie­č ių užė­mė Rus­t a­ve­l io pro­s pek­t ą prie par­la­men­to, kur bu­vo pla­nuo­ja­mos ei­ty­nės, bet su­ž i­no­ję, kad ho­mo­sek­ sua­lai ren­ka­si ki­to­je vie­to­je, pra­lau­ žė po­li­ci­jos už­tva­rus ir puo­lė ei­ty­nių da­ly­vius Lais­vės aikš­tė­je. Per su­si­rė­ mi­mus nu­ken­tė­jo 28 žmo­nės, tarp jų

– trys po­li­ci­nin­kai ir žur­na­lis­tė. Mik­ roau­to­bu­sais sku­biai eva­k uo­t i ei­t y­ nių da­ly­viai ne­nu­ken­tė­jo. Tei­sė­sau­ ga pa­tei­kė kal­ti­ni­mus tė­vui An­ti­mo­ zui Bi­či­naš­vi­liui, ku­ris vaiz­do įra­šuo­ se bu­vo už­fi k­suo­tas bė­gan­tis pa­skui ho­mo­sek­sua­lų ak­t y­v is­t us, ir tė­v ui Io­ta­mui Ba­si­la­jui, puo­lu­siam ei­ty­nių da­ly­vius su ta­bu­re­te ran­ko­se. Už kė­ si­ni­mą­si į su­si­bū­ri­mų ir de­monst­ra­ ci­jų lais­vę jiems gre­sia lais­vės atė­mi­ mas iki dve­jų me­tų.

Per ava­ri­ją, ku­ri įvy­ko tre­čia­die­ nio va­ka­rą Is­pa­ni­jos šiau­rės va­ ka­ruo­se, nu­vir­to ke­tu­ri va­go­nai, o nuo nuo­lau­žų ki­lo dū­mai. Antk­lo­dė­mis už­ties­ti au­kų kū­nai bu­ vo su­gul­dy­ti pa­lei bė­gius.

Va­go­nai su­vir­to vie­ni ant ki­ tų ir su­si­lanks­tė kaip ar­mo­ni­kos dump­lės. Vie­nas va­go­nas su­by­rė­ jo nuo smū­gio jė­gos, o vie­nas jo ga­las riog­so­jo iš­ki­lęs į orą.

Ne­lai­mė įvy­ko, kai 218 ke­lei­vių ve­žan­tis trau­ki­nys su ke­tu­riais įgu­los na­riais ar­tė­jo prie Sant­ ja­go de Kom­pos­te­los trau­ki­nių sto­ties šiaur­va­ka­ri­nia­me Ga­li­si­ jos re­gio­ne.

Di­džiu­lis trenks­mas

39 me­tų Fran­cis­co Ote­ro, ku­ris bu­vo sa­vo tė­vų na­muo­se ne­to­li ge­le­žin­ke­lio ruo­žo, kur įvy­ko ne­ lai­mė, pa­sa­ko­jo iš­gir­dęs di­džiu­ lį trenks­mą, tar­si bū­tų įvy­kęs že­ mės dre­bė­ji­mas. „Pir­mas da­ly­kas, ką pa­ma­čiau, bu­vo mo­ters kū­nas. Dar ne­bu­vau ma­tęs la­vo­no. Ta­čiau kas la­biau­ siai at­krei­pė ma­no dė­me­sį – kad bu­vo itin ty­lu; ki­lo šiek tiek dū­mų ir lieps­no­jo ne­di­de­lis gais­ras, – pa­s a­k o­j o jis nau­ j i e ­n ų agen­ t ū ­r a i AFP. – M a ­n o kai­my­ nai mė­ gi­no iš­ trauk­t i v a ­g o ­ n u o s­ e

Vie­tos te­le­vi­zi­ja TVE pra­ne­šė, jog ši ava­ri­ja ga­lė­jo įvyk­ti dėl to, kad trau­ki­nys va­žia­vo per di­de­liu grei­čiu. Ta­čiau vals­ty­bi­nės ge­le­ žin­ke­lių bend­ro­vės „Ren­fe“ at­ sto­vas tei­gė, jog dėl prie­žas­čių iš­ va­das da­ry­ti dar per anks­ti.

Dien­raš­tis „El Mun­do“ ra­šė, kad trau­ki­nys va­žia­vo 220 km per va­lan­dą grei­čiu mies­to zo­no­ je, kur grei­tis ri­bo­ja­mas iki 80 km per va­lan­dą.

O dien­raš­tis „El País“ ci­ta­vo žo­džius „va­žiuo­ju 190“, ku­riuos esą iš­ta­rė vai­ruo­to­jas.

At­šau­kė kon­cer­tus

Ši ne­lai­mė įvy­ko grei­to­jo ge­le­ žin­ke­lio ruo­že maž­daug už 4 km nuo Sant­ja­go de Kom­pos­te­los pa­ grin­di­nės sto­ties. Į šį mies­tą, ku­r yra vie­na pa­grin­di­nių šv. Jo­kū­bo šven­to­vių, krikš­čio­nių mal­di­nin­ kai plūs­ta nuo vi­du­ram­žių.

Trau­ki­nys iš­vy­ko iš Mad­ri­do ir va­žia­vo į Fe­ro­lio mies­tą, Ga­li­si­ jos re­gio­ne ruo­šian­tis jo glo­bė­ jo šv. Jo­kū­bo šven­tei. Sant­ja­go de Kom­pos­te­los ro­tu­šė at­šau­kė pla­nuo­tus kon­cer­tus ir fe­jer­ver­ kų šou.

BNS inf.

10

penktAdienis, liepos 26, 2013

sportas

Likvidavimą laimino tik valdantieji Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt

Uostamiesčio politikai Klaipėdos sporto centro (KSC) istorijoje padėjo tašką, nusprendę, kad įstaiga nuo kitų metų turi būti prijungta prie „Viesulo“ sporto centro.

Tokia pertvarka – vienas iš mieste įgyvendinamos sporto reformos veiksmų. Įstaigas nuspręsta reorganizuoti dėl to, kad abiejose sumažės sporto šakų, o kai kurios turės gyvuoti privačiuose klubuose.

Nors KSC lieka daugiau sporto šakų, finansuojamų iš miesto biudžeto, tačiau sportuojančių vaikų – mažiau. Tai esą ir lėmė siūlymą KSC prijungti prie „Viesulo“.

Dar viena priežastis tai, jog taip reorganizuojant įstaigas, sumažės išlaidos valdymui, nes bus atleisti KSC administracijoje dirbantys žmonės.

Iš viso darbo neteks 29 klaipėdiečiai.

Reorganizuotam „Viesulo“ sporto centrui liks vadovauti Edmundas Klimas, o KSC dabartiniam direktoriui Rimantui Vitkui pasiūlyta tapti jo pavaduotoju, atsakingam už aukšto meistriškumo sportininkų padalinį.

Darbuotojų išeitinėms kompensacijoms reikės apie 400 tūkst. litų. Ši suma ir buvo priežastis, kodėl nemažai politikų numatytos įstaigų reorganizacijos nepalaikė. „Aiškiai įvardijama, kad pinigai išeitinėms kompensacijoms bus paimti iš tų lėšų, kurios turė-

Sporto telegrafas Pagerbė. Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) apdovanoti olimpiniam sąjūdžiui ir sportui nusipelnę žmonės, neseniai minėję jubiliejines sukaktis. Olimpiniais žiedais LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė apdovanojo Lietuvos nusipelniusį dviračių trenerį klaipėdietį Narsutį Dumbauską (75 m.) ir buvusį jo auklėtinį, dukart olimpinį dviračių treko čempioną Gintautą Umarą (50 m.).

tų būti skirtos sportininkų krepšeliams klubinėje sistemoje. Vadinasi, užuot skatinę vaikus sportuoti, siekę masiškumo, juos tiesiog išvarysime į gatvę“, – pyko tarybos narė Lilija Petraitienė.

Vienas sporto reformos iniciatorių Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Budinas dievagojosi, kad įstaigas būtina reorganizuoti. „Sporto reforma juda į priekį ir jos negalima stabdyti. Faktas tas, kad reorganizuojant įstaigas, atsilaisvins dalis lėšų, kurias bus galima nukreipti į sportininkų krepšelio fondą“, – aiškino politikas.

Sporto ir kūno kultūros skyriaus (SKKS) vedėjas Mantas Bagočius pabrėžė, jog įstaigų reorganizacijos privalumas ir tai, jog bus beveik atlaisvintas pastatas, esantis S.Daukanto g. 24. Iš jo KSC bus iškeltas į „Viesulą“, o SKKS – į Liepų g. 7 pastatą. Vėliau esą politikai turės apsispręsti, koks bus pastato S.Daukanto g. 24 likimas. „Nėra kurtesnio žmogaus už tą, kuris nenori girdėti“, – sporto reformos priešininkams replikavo Klaipėdos mero pavaduotojas Vytautas Čepas.

Tačiau ir tai jų neįtikino, kad Klaipėdos ir „Viesulo“ sporto centrų reorganizacija yra reikalinga, todėl ji palaiminta tik valdančiosios daugumos balsais.

Toliau sporto reformos veiksmų plane įrašyta Klaipėdos lengvosios atletikos mokyklos ir Klaipėdos sporto bazių priežiūros įstaigos steigimas.

Nesėkmė: apylygė klaipėdiečių ir Bytovo futbolininkų kova baigėsi varžovų pergale.

„Atlantas“ nusileido lenkams Lenkijoje treniruočių stovykloje esantys „Atlanto“ futbolininkai sužaidė pirmąsias iš trejų kontrolines rungtynes.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Klaipėdiečių varžovais buvo Bytovo „Drutex-Bytovia“ žaidėjai, rungtyniaujantys savo šalies 2-osios lygos pirmenybėse.

Atkakli kova baigėsi varžovų pergale 2:1.

Po 28-ąją min. Tado Eliošiaus pasiekto įvarčio „Atlanto“ vienuolikė pirmavo, tačiau baigiantis kėliniui – 42-ąją min.

Januszas Surdykowskis išlygino rezultatą. Lenkų žaidėjas iššoko vienas prieš klaipėdiečių vartininką, tačiau sukirto kamuolį į skersinį. Pirmasis prie

Medalininkes sužinosime Klaipėdoje Elina Dakinevičiūtė Lietuvės pasaulio merginų iki 19 metų krepšinio čempionate nenustebino. Po šešerių rungtynių laimėjusios vos kartą, mūsų šalies krepšininkės į Klaipėdą atvyko kovoti tik dėl 9-osios vietos.

Lietuvos penketuku tikėję sporto aistruoliai vylėsi, kad Dilia-

ros Velišajevos auklėtinės sugebės įveikti niekuo pirmenybėse nestebinančias olandes bei kanadietes ir patekti tarp aštuonių geriausių ekipų, tęsiančių kovą dėl medalių.

Tačiau Tulpių šalies krepšininkės sugebėjo įveikti lietuves 72:65, o Kanados žaidėjos buvo dar akivaizdžiau pranašesnės – 68:47.

Antrame etape pralaimėjusios visus tris susitikimus (dar

anksčiau nusileista prancūzėms 53:65), Lietuvos krepšininkės užėmė paskutinę vietą F grupėje. Kartu su olandėmis, rusėmis ir serbėmis (pastarosios dvi komandos buvo paskutinės E grupėje) mūsų rinktinė dalysis 9–12 vietas.

Anot D.Velišajevos, varžybose su Olandijos komanda negalėjo žaisti trys krepšininkės, o prieš rungty-

Regbis. Rytoj ir sekmadienį Smiltynės paplūdimyje, prie Gelbėjimo stoties, vyks Lietuvos atviras paplūdimio regbio čempionatas, kuriame tikimasi sulaukti apie 30 jaunimo, moterų, vyrų, senjorų komandų. Rytoj komandų registracija prasidės 10 val. Varžybos šeštadienį ir sekmadienį prasidės 11 val.

Tinklinis. Sėkmingai Rusijoje vykstančio tarptautinio paplūdimio tinklinio turnyro „Anapa open“, kurio prizų fondą sudaro 75 tūkst. JAV dolerių, moterų grupės varžybų etapą įveikė bei į atkrintamąsias varžybas pateko klaipėdietė Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė iš Tytuvėnų.

Futbolas. Pietų Amerikos žemyne „Copa Libertadores“ futbolo taurės turnyro nugalėtoja tapo Belo Orizontės „Atletico Mineiro“ (Brazilija) vienuolikė, atsakomosiose finalo rungtynėse po 11 m baudinių 4:3 nugalėjusi Asunsjono „Olimpia“ (Paragvajus) ekipą.

atšokusio kamuolio suspėjęs J.Surdykowskis galva pasiuntė jį į tuščius vartus.

Antrąjį kėlinį vyko apylygė kova.

Kai atrodė, kad susitikimas baigsis lygiosiomis, Bytovo ekipai pavyko pasiekti pergalingą įvartį.

88-ąją min. lenkai pakėlė kampinį, po kurio įvartį galva pasiekė Jakubas Bojasas. Šeštadienį „Atlantas“ išmėgins jėgas su Izraelio aukščiausiosios lygos klubu „Hapoel“ iš Bir Šyvos miesto.

Liepos 30-ąją lietuviai susirems su Lenkijos („Ekstraklasa“) aukščiausiojoje lygoje žaidžiančiu Gdansko „Lechia“ klubu.

nes su Kanada ligonių sąrašas papildytas dar viena ligone. Tarp jų ir rezultatyviai žaidusi klaipėdietė Roberta Mizgerytė. „Į rinktinę įsisuko kažkoks virusas“, – vakar svarstė strategė. Šiandien visos ketvirtfinalio dalyvės, taip pat ketvertukas, nepatekęs į jį, žais Klaipėdoje. Dėl vietos pusfinalyje uostamiestyje susitiks Ispanijos ir Kanados, Brazilijos ir Prancūzijos, Australijos ir Kinijos bei Japonijos ir JAV ekipos. Šiame pasaulio čempionate pralaimėjimo kartėlio nėra patyrusios krepšininkės iš JAV ir Ispanijos, kurios yra laikomos čempionato favoritėmis.

Sekmadienį įvyks finalas, kuriame paaiškės, kas tarp devyniolikmečių pasaulyje yra stipriausios.

Šiandien Klaipėdoje žais 9 val. Olandija – Serbija 11.15 val. Ispanija – Kanada 13.30 val. Brazilija – Prancūzija 15.45 val. Lietuva – Rusija 18 val. Australija – Kinija Pranašumas: kanadietės (raudona apranga) nesunkiai įveikė nukraujavusią Lietuvos rinktinę.

20.15 val. Japonija – JAV FIBA.com nuotr.

RENGINIŲ PROGRAMA

Jūros šventė – 2013

LIEPOS 26 DIENA (PENKTADIENIS) Klaipėdos apskrities viešoji I.Simonaitytės biblioteka 10.00–15.30 – seminaras „Jūra ir vaikų literatūra“ Klaipėdos rotušė (Danės g. 17) 12.00 – Jūros šventės vėliavos pakėlimo ceremonija, teatralizuotas Jūros šventės karalystės paskelbimas

2

Danės g. (nuo „TEO“ pastato iki Šiaurinio rago)

Prie paminklo „Arka“

10.00–18.00 – Iškylos į jūrą mažaisiais laivais (pramoga mokama)

Senosios muitinės krantinė (šalia Pilies tilto, link Šiaurinio rago)

13.00–13.15 – performansas „Žirklės ir elektra“ Teatro aikštė

12.00 – didžiosios Jūros šventės karalystės mugės atidarymas

Tiltų g.

Smiltynės paplūdimys prie Gelbėjimo stoties 11.00–14.00 Lietuvos atvirojo TeleTRADE paplūdimio regbio čempionato finalas. 14 val. – apdovanojimai

11.00–19.00 – Karališkas šeimos sekmadienis: karietų lenktynės, karališko kroketo varžybos, žaidimas rutuliais, karališkosios gildijos amatų cechas, princų ir princesių papuošalų dirbtuvės, iškilmingų šukuosenų salonas, Jūros šventės karalystės monetų kalykla, Karališko jūrų laivyno karavelių gamyba, origamio, vėlimo, dekupažo dirbtuvėlės.

Aikštėje prie “Meridiano” krantinės

15.30–16.30 – grupės “Oldcityband” koncertas

14.00–15.00 – Lietuviškos muzikos grupės „Liuksas“ koncertas

12.00–14.00 – Europos senjorų šokių festivalis „Senjorų šokių pynės“

12.00, 13.00, 14.00 – ekskursijos į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą (LAJM) „Tapk gimtojo miesto kapitonu“

11.00–11.15 – Klaipėdos kovų menų riterių parodomoji programa

Atgimimo aikštė

18.00–19.30 – Jūros šventę išlydi Kęstutis Jablonskis ir grupė

13.00–15.30– Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ koncertas „Bočių dainos“. Dalyvauja kolektyvai iš Kretingos, Šiaulių, Kelmės, Akmenės, Telšių, Rusnės, Šilalės

10.00–13.00 – Klaipėdos pagyvenusių žmonių asociacijos meno kolektyvų koncertas „Dainos jūros miestui“

14.00–16.00 – koncertas „Skamba dūdos“ (pakyla ties Tiltų g. 19. Gargždų kultūros centro diksilendo grupė, Gargždų muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras, Panevėžio raj.

Smilgių kultūros centro Perekšlių bendruomenės pučiamųjų instrumentų orkestras „Saulutė“) 16.00 – Muzikinio vežimo atidarymas (Tiltų ir Turgaus gatvių sankryža) 17.00–18.00 – Jūros šventės svečius sutinka „Birutės kapela“ Kultūrų komunikacijų centro parodų rūmai (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 16.00 – jubiliejinė Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus paroda „40 kūrybos metų“ Šiaurinis ragas (dešinioji Danės krantinė) 17.00–22.30 – tarptautinis gatvės cirko festivalis „Stebuklų šalis 2013“. Dalyvauja cirko artistai iš Ispanijos, Olandijos, Lietuvos, Vokietijos, Belgijos, Argentinos. Renginiai mokami 20.30 – „Muzikuojantis keltas“. Populiariausių Radži dainų vakaras „Visko būna“. Renginys mokamas Senosios muitinės krantinė (šalia Pilies tilto, link Šiaurinio rago) 13.00–21.00 – iškylos į jūrą mažaisiais laivais (pramoga mokama) Šaulių g., Herkaus Manto g., Tiltų g., Turgaus g., Kruizinių laivų terminalas 18.00-19.15 - Teatralizuota eisena „Jūros šventė ateina į miestą“ Aikštė prie „Meridiano“ krantinės 19.00–22.00 – dainuojamosios poezijos koncertas „Akustinės spalvos“. Koncertuoja: Jonas Baltokas, Mindaugas Valiukas, Linas Švirinas, Julija

Tiltų ir Turgaus gatvės

11.00, 13.00, 15.00 – Pantomimos teatro „A“ provokacijos prie Muzikinio vežimo 12.00–15.00 – „Grimo gatvė“: kiekvienas norintis galės pasipuošti Jūros šventės karalystės ženklu – karūna

12.00, 14.00, 16.00, 18.00 0 Teatro „Apeironas“ performansai: „Nekaltųjų teismas“, „Ringas“, „Kontraversija“, „Nesusikalbėjimas“

Skveras tarp Tomo ir Didžiojo vandens gatvių

12 .00–17.00 – Klounų teatro „Dulidu“ interaktyvi vaikų kūrybos programa „Cirkas“

7

6

11.00 – 21.30 – tarptautinis gatvės cirko festivalis “Stebuklų šalis 2013”. Dalyvauja cirko artistai išIspanijos, Olandijos, Lietuvos, Vokietijos, Belgijos, Argentinos. Renginiai mokami

Šiaurinis ragas, (dešinioji Danės krantinė)

11.00, 13.00, 15.00, 17.00, 19.00, 21.00 – apžvalginės kelionės po uosto akvatoriją laivu „Venus S“. Pramoga mokama

20.00–20.30 – 46-osios Kuršių marių regatos I etapo nugalėtojų apdovanojimas

17.00–20.00 – kapelijų vakaras – Jūros šventės palydos „Banguoki, jūruže...“ Dalyvauja: „Jonis“, „Šeduvos bernai“, „Mingė“, „Sadūnai“, „Joldija“, „Prūsai ilgi ūsai“...

14.15–15.00 – grupės „Breaze“ (Klaipėda) koncertas „Valanda bliuzui“

12.00 –14.00 – Jūros šventės fechtavimo lauko turnyras

10.00–17.00 – „Zenstrom Philanthropies“ fondo organizuojama kampanija „Žygis Baltijai“: informacinė palapinė, atrakcijos, renginys „Piešiu žuvį“

Kruizinių laivų terminalas

9.00–20.00 – didžioji Jūros šventės karalystės mugė

Danės g. (nuo „TEO“ pastato iki Šiaurinio rago)

LIEPOS 28 DIENA (SEKMADIENIS)

00.00–00.10 – Fejerverkas

Klaipėdos piliavietė

22.00 – specialiai Jūros šventei sukurtas Danijos alternatyvaus džiazo grupės „Offpiste Gurus“ ir Klaipėdos kamerinio orkestro bendras projektas

antrosios Melnragės paplūdimys

19.00–24.00 – koncertas-socialinė akcija „Tolerancijos šventė“ tolerancijai ŽIV/AIDS sergantiesiems skatinti. Dalyvauja: Haroldas („Pikaso“), grupė „Mochito“, Vaidas Baumila.

Po koncerto – diskoteka su Jovani (ZIP FM „Radistai“), „MochitoDJ‘s“

Klaipėdos koncertų salės vasaros estrada (Šaulių g. 36)

18.00–20.00 – tradicinių istorinių laivų paroda po atviru dangumi

10.00 – žuvusio laivo „Linkuva“ įgulos pagerbimas

Skulptūrų parkas

9.30 – pirmojo Lietuvos uosto kapitono L.Stulpino pagerbimas

Smiltynės kapinės

9.00-24.00 - Didžioji Jūros šventės karalystės mugė

Danės g. (nuo „TEO“ pastato iki Šiaurinio rago)

LIEPOS 27 DIENA (ŠEŠTADIENIS)

22.00–23.30 – ugnies improvizacijų šou

Prie skulptūros „Arka“

20.00–22.00 – teatralizuotas koncertas „Meilės legendų uostas“, kuriame atgis Klaipėdos miesto legendų personažai, dainuos ir šoks populiariausi Klaipėdos atlikėjai – sportinių šokių ansamblis „Žuvėdra“, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė, E.Kučinskas, E.Bodrovaitė, R.Vaičiūtė, Nota 22.00–24.00 – grupės „Tortured Soul“ koncertas (Los Andželas, JAV), apšildanti grupė – „Nervas“ (Klaipėda)

19.30–20.00 – Jūros šventės atidarymo ceremonija, LR Jūrų transporto darbuotojų garbės ženklų įteikimas, Metų jūrininko pagerbimas

13.00, 15.00, 17.00, 19.00 – apžvalginės kelionės po uosto akvatoriją laivu „Venus S“. Pramoga mokama.

Kruizinių laivų terminalas

21.00–22.30 – roko grupės „Kontrabanda“ koncertas

19.30–20.30 – R.Giedraitis. Simfoninė siuita orkestrui ir chorui „Farewell to Michael“ (popkaraliui Maiklui Džeksonui atminti)

Teatro aikštė

21.00–23.00 – šokių pamokos „Nuo karališko menueto iki ugningosios salsos“

19.30–21.00 – teatralizuotas projektas „Karališkų žingsnių aidas“ (rež. V. Kochanskytė, atlieka V.Kochanskytė, G.Zeicaitė, A.Mažonas, A.Kozlovskis, „MusicaLibera“, „Dolcemusica“, „Kuršių ainiai“)

Atgimimo aikštė

Rušinskytė, Gintarė Paulikaitė, Ilona Papečkytė, Vytautas Kairys, Justė Kazakevičiūtė, Ieva Narkutė, Vitalij Bogdanovič

14.00–18.00 – Drakonų valčių varžybos

11.00–13.00 – Jūros šventės irklavimo regata

Danės upė

22.00–23.30 0150 ugnies improvizacijų šou

13.45–15.00 – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro komiškos operos „Meilės eliksyras“ repeticija

12.30–13.45 – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ fechtuotės repeticija

10.00–12.30 – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės repeticija

Prie paminklo „Arka“

Klaipėdos centrinio pašto kiemelis (Liepų g. 16) 11.00–12.00 – eiliuoti pusryčiai: jauni skaito jaunus Smiltynės paplūdimys, (prie Gelbėjimo stoties) 11.00–14.00 – Lietuvos atvirasis „TeleTRADE“ paplūdimio regbio čempionatas Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro kiemas (Didžioji Vandens g. 2) 11.00 – Vaikų rašytojų skaitymai „Vasaros purslai“

4

Nuo Lietuvininkų aikštės iki Baltijos pr. žiedo ir atgal

12.00–19.00 – „Time Team“ gatvės krepšinio turnyras (3x3) „Krepšinio karaliai“ (Herkaus Manto g. nuo Atgimimo aikštės iki M. Mažvydo alėjos)

12.00–16.00 – senovinių automobilių paroda, gražiausio automobilio rinkimai

19.00–21.00 – grupė „Hiperbolė Tribute“ (Vilnius)

18.30–19.00 – „Drakonų“ valčių varžybų nugalėtojų ir prizininkų pagerbimo ceremonija

14.00–16.00 – specialus Klaipėdos dramos teatro (KDT) projektas „Vaidina klaipėdiškiai“. Scenoje – publika su spektakliu „Spausk nuotykį“

13.00–13.15 – Klaipėdos kovų menų riterių parodomoji programa

Teatro aikštė

22.00–24.00 – grupės „Trafassi“ koncertas.

Nyderlandų muzikos grupė, grojanti Karibų muziką: merengue, kaseko, salza, karibiškaszouk. Atlikėjai 2013 metais koncertavo Nyderlandų karaliaus inauguravimo šventėje. Pirmą kartą Lietuvoje!

19.00–22.00 – tarptautinė muzikos fiesta “MusicAroundtheWorld” („Su muzika aplink pasaulį“). Dalyvauja: „Karma“ (Lietuva), „Lord’sBishopRock“ (JAV), „AllDayLong“ (Latvija), „Hotsawce“ (Austrija), šokių grupės ir kt.

18.30 – tarptautinės 46-osios Kuršių marių regatos atidarymo ceremonija

14.00-14.15 – Klaipėdos kovų menų riterių parodomoji programa

13.00, 15.00, 17.00, 19.00 – apžvalginės kelionės po uosto akvatoriją laivu „Venus S“. Pramoga mokama

12.00–14.00 – Europos senjorų šokių festivalis „Senjorų šokių pynės“

Kruizinių laivų terminalas

12.00–17.00 – klounų teatro „Dulidu“ interaktyvi vaikų kūrybos programa „Cirkas“

Skveras tarp Tomo ir Didžiojo vandens gatvių

20.00–23.00 - retro šokių vakaras pagyvenusiam jaunimui su ansambliu „Prisiminimas“ ir šlagerių karaliumi Simonu Donskovu

19.00 – „Time Team“ krepšinio turnyro „Krepšinio karaliai“ laimėtojų karūnavimas

11.00–12.00 – senovinių automobilių paradas centrinėmis miesto gatvėmis Aikštė prie „Meridiano“ krantinės 11.00–15.00 – interaktyvus fotožaidimas „Fotoveidrodis. Kelionė į virtualią realybę“ 12.00–14.00 – Donaldos Meiželytės koncertas 16.30 –22.00 – koncertuoja Veronika Gordijevskaja (Lietuva), grupės „Maggie“ (Latvija), „ApofeozSoundSystem“ (Latvija), „Powergy“ (Latvija), „PX Band“ (Estija) 15.00–16.15 – festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ koncertas „Miuziklo MIXtūra“. Dalyvauja: D.Kužmarskytė, J.Grikšienė, A.Dovydaitienė, V.Pupšys, Š.Juškevičius, R.Spalinskas Tiltų ir Turgaus gatvės 11.00, 13.00, 15.00, 17.00 – pantomimos teatro „A“ provokacijos prie Muzikinio vežimo 12.00, 14.00, 16.00, 18.00 – teatro „Apeironas“ performansai: „Nekaltųjų teismas“, „Profanai“, „Santūri popietė“, „Po daug daug metų“ 12.00–15.00 – „Grimo gatvė“: kiekvienas norintis galės pasipuošti Jūros šventės karalystės ženklu – karūna 17.00–18.00 – Jūros šventės svečius sveikina „Birutės kapela“ Baltijos jūra 12.00 – žuvusių jūroje pagerbimo ceremonija Baltijos jūroje: vainikų nuleidimas. Krante: tylos minutė, skamba Klaipėdos varpai Šiaurinis ragas (dešinioji Danės krantinė) 12.00 – 23.10 – tarptautinis gatvės cirko festivalis „Stebuklų šalis 2013“. Dalyvauja cirko artistai išIspanijos, Olandijos, Lietuvos, Vokietijos, Belgijos, Argentinos. Renginiai mokami 20.30 – muzikuojantis keltas. Hiperbolės dainos.

Gitaristo I. Berino ir grupės koncertas. Renginys mokamas Senosios muitinės krantinė (šalia Pilies tilto, link Šiaurinio rago) 13.00–22.00 – iškylos į jūrą mažaisiais laivais (pramoga mokama) Atgimimo aikštė 12.00–17.00 – tarptautinis vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų hiphopo ir breakdance šokių turnyras Karalienės Luizės taurei laimėti

21.00–22.30 – grupės „Studija“ koncertas

22.30024.00 – Mantas su grupe „QueenShow“

Pilies uostas, prie pasukamojo tiltelio

13.00–20.00 – tradicinių istorinių laivų diena „Dangės flotilė“

13.00–17.00 – tradicinių istorinių laivų paroda po atviru dangumi

13.00–16.30 – žvejiškos dirbtuvės „Dirbdysiu laivę“

17.00 – tradicinių istorinių laivų paradas „Dangės flotilė“ Danės upėje (nuo Pilies tilto iki Danės žiočių)

5

11

penktadienis, liepos 26, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

gidas

Festivalis ieškos meilės lobio Artėjantį festivalį Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šią savaitę publikai pristato savo naujuose languose – ne tik afišomis, bet ir gyvai. Pro juos matyti, kad ir vasarą teatre vyksta veiksmas.

natūralus. Spektaklio scenografija – šviesi, rūbai – vasariški, elegantiški, viskas – pasteliška, daug baltos spalvos.“ Italas M.Borroni tvirtino, kad padeda solistams tinkamai dainuoti itališkai – perteikti itališkų žodžių spalvas. Jie labai stengiasi, ir jis mano, kad tai bus puikus spektaklis.

Vieną iš pagrindinių – Nemorino vaidmenį „Meilės eliksyre“ ruošiantis Tomas Pavilionis neslėpė, kad tai sudėtinga tenoro partija, nes reikalauja labai didelės ištvermės: „Ir tai vokalistui – labai didelis iššūkis. Šis personažas per visą spektaklį beveik neišeina iš scenos. Nėra paprasta – didelis vaidmuo, daug mizanscenų, reikia keistis... Teko matyti gal 12 Nemorinų, bet niekur nemačiau, kad šis veikėjas būtų toks šiuolaikiškas. Dažniausiai jis būdavo kaimo berniokas. Čia gi – fotografas, tiesa, nepasiturintis...“ Klaipėdiečio siuita

Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

Įvairus, interaktyvus

Rytoj prasidėsiantis Klaipėdos muzikinio teatro XVI tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ savo publikai siūlo 14 renginių.

Operos spektakliai, operinės, simfoninės, chorinės, kamerinės muzikos ir teatralizuoti koncertai, teatro baleto trupės atviros kūrybinės dirbtuvės, akcijos ir atrakcijos liepos 27 – rugpjūčio 25 dienomis vyks ne tik pačiose įvairiausiose Klaipėdos vietose, bet ir pasieks Palangą, Kretingą, Juodkrantę, Nidą ir net Bitėnus Šilutės rajone.

Vieno iš reprezentacinių Klaipėdos miesto festivalių tarptautinį skambesį pabrėš gausus būrys dalyvių ir svečių iš užsienio šalių. Teatro vadovo Ramūno Kaubrio teigimu, šiemet festivalis publikos dėmesio sieks žanrų įvairove bei interaktyvumu ir gali pasigirti partnerių gausa.

Didžiausia „Muzikinio rugpjūčio pajūryje“ naujiena – Gaetano Donizetti dviejų veiksmų komiškos operos „Meilės eliksyras“ premjera rugpjūčio 2 ir 3 d. Ja ir kitais renginiais festivalio šeimininkai siekia, kad publika patirtų ypatingą gyvenimo, kūrybos ir meilės džiaugsmą. „Kviečiame visus ieškoti meilės lobio – visa programa sukoncentruota į jo paieškas, – intrigavo teatro vadovas. – Tai bus tikra kultūros šventė.“ Su būriu svečių

Tarp laukiamiausių festivalio svečių – akustinės gitaros virtuozas

Atrakcija: Klaipėdos muzikinio teatro artistai rado originalių būdų publikai pranešti apie artėjantį festivalį

– jį reklamuojanti akcija buvo surengta tiesiog teatro languose.

Christos Tzifakio iš Graikijos, surengsiantis du solinius koncertus.

Jis pristatys savo kūrybos kompozicijas, šiuolaikines flamenko interpretacijas.

Premjerinį spektaklį režisuoja Daina Adamkevičiūtė, atvykusi iš Austrijos. O jo vieną iš pagrindinių vaidmenų atliks viešnia iš Latvijos operos teatro Inga Šlubovska, dainuosianti Adinos partiją. Kadangi opera skambės originalo kalba, su solistais dirba pianistas, vokalo pedagogas Marco Borroni iš Milano „La Scala“ operos studijos. Jis yra ir „Meilės eliksyro“ dirigento Dainiaus Pavilionio asistentas.

Prieš premjerą teatre svečiuosis garsi Lietuvos žolininkė Adelė Karaliūnaitė. Ji visus vaišins iš žolelių padarytu meilės eliksyru, burs ir patars, kaip išlikti sveikiems ir mylimiems.

Festivalį užbaigsiančiame teatralizuotame koncerte „Sapnai apie Brodvėjų“ pasirodys Baltarusijos akademinio muzikinio teatro solistė Margarita Aleksandrovič.

Pasodins gluosnį

200-osioms Giuseppe Verdi gimimo metinėms bus dedikuota festivalinė operos naktis Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje – ten rugpjūčio 16-ąją bus atlikta šio italų kompozitoriaus opera „Traviata“.

G.Verdi po savo premjerų pasodindavo po medelį. Jo garbei po „Traviatos“ festivalio organizatoriai Klaipėdos universiteto botanikos sode pasodins gluosnį.

Klaipėdos ir Juodkrantės bažnyčiose bus surengti nemokami sakralinės muzikos koncertai. Juose skambės baroko epochos kūriniai, kuriuos atliks vilnietis vargonininkas Balys Vaitkus, Klaipėdos muzikinio teatro choras ir solistai. „Šių koncertų metu raginsime aukoti Šv.

Pranciškaus onkologijos centrui“, – apie festivalio labdaros misiją sakė jo koordinatorė Edita Lubickaitė.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

14

– tiek renginių publikos laukia festivalyje „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“.

Opera – italų kalba

Nors Klaipėdos muzikiniame teatre operos dažniausiai skamba lietuviškai, šįkart nuspręsta kitaip: „Meilės eliksyras“ bus atliekama kaip buvo parašyta – itališkai, o publikai viską suprasti padės pažodinis vertimas titruose bei spektaklio programėlė su libretu. „Netikiu, kad Klaipėda yra provincija ir šio spektaklio nepriims, nelankys, – kalbėjo jo dirigentas D.Pavilionis. – Pasaulyje įprasta, kad klasikinės operos statomos originalo kalba, nes išvertus į svetimą kalbą neįmanoma perteikti visko, ką sumanė kompozitorius.

Pasikvietėme žmogų iš „La Scala“, ten jis daug metų dirbo, padėdamas statyti italų operas. Dabar padeda ir mums. Klaipėdos publika gaus galimybę išgirsti kokybišką italų kalbos tarimą.“ D.Pavilionis aiškino, kad pastatymui pasirinkta būtent ši opera, nes ji labai populiari pasaulyje, jos muzika puiki ir jis tiki, kad ji nestokos klausytojų, nors ir Lietuvoje statoma nebe pirmąsyk.

Stato šiuolaikiškai

„Meilės eliksyro“ režisierė D.Adamkevičiūtė pastebėjo, kad neseniai Vilniuje pastatyta ši opera leidosi į istorinį interpretavimą. „O Klaipėdoje mes kuriame labai šiuolaikišką spektaklį, atsižvelgdami į esamas aplinkybes – sceną, apšvietimo galimybes ir... klaipėdietiškos vasaros ypatumus, – pasakojo ji. – Norėjosi lengvo turinio, atlikėjai spektaklį dar praturtins savais bruožais. Veiksmas vyksta kavinėje. Ši erdvė tampa ir miesto krantine, promenadų vieta – gyva, pulsuojančia, su vasariška kurortine atmosfera. Joje gyvenimo aktualijos pinasi labai natūraliai, neperspaustai. Ne stebuklų darymas čia svarbiausia. Stengiamės viską priartinti prie tikrovės.

Mano raktas į šį spektaklį – mintis, kad meilės eliksyras yra akyse. Įsimylėjusių dviejų žmonių akyse. G.Donizetti – melodizmo genijus. Todėl komiškumas čia – ne cirko pobūdžio, jis susipina su gyvenimo veiksmu ir todėl yra labai

Nors oficialiai festivalis prasidės tik rytoj, jau šiandien 19.30 val.

Teatro aikštėje į Jūros šventę įsilies Klaipėdos muzikinio teatro muzikanto, dar žinomo kaip aranžuotojas Rimanto Giedraičio simfoninė siuita orkestrui ir chorui „Sudie, Maiklai“ M.Jacksono repertuaro motyvais. Ją atliks Klaipėdos muzikinio teatro artistai. Rugpjūčio 9-ąją „Sudie, Maiklai“ skambės Palangoje jau kaip „Muzikinio rugpjūčio pajūryje“ projektas.

R.Giedraitis pasakojo, kad šis kūrinys atsirado jam pačiam nelauktai ir netikėtai: „Tai buvo konkretus Gintaro Rinkevičiaus užsakymas jo orkestrui. Man tai buvo didelė avantiūra, nes nesu profesionalus kompozitorius. Pati idėja nėra originali, yra analogiškas kūrinys grupės „Queen“ kūrybos motyvais. Su malonumu to ėmiausi, nors tokios apimties kūryba man buvo naujiena. 2010-aisiais Kongresų rūmuose Vilniuje įvyko premjera. Taigi tai nėra naujas kūrinys ar sukurtas specialiai Jūros šventei, nors bus atliekamas Teatro aikštėje jos metu“.

Anot R.Giedraičio, jam atsirenkant M.Jacksono dainas svarbiausia buvo ne jų populiarumas, o kiek jos tinka tokiam kūriniui, kuris skamba gana akademiškai. Partitūrą jis parašė per beveik keturis mėnesius. Ją dedikavo savo žuvusiam sūnui, kuris irgi buvo muzikantas, fleitininkas, irgi bandė rašyti muziką... Šio vakaro atlikimas, R.Giedraičio teigimu, mažai skirsis nuo vilnietiškojo. Gal net geresnis bus, nes dabar dainuos daug gausesnis choras.

12

penktadienis, liepos 26, 2013

pramogų gidas Piešiniuose – švyturiai

Skandinaviškas skambesys

Keltu – su muzika

Klaipėdos meno bibliotekoje (J.Janonio g. 9) šiandien 18 val. atidaroma Aido Jurkšto piešinių paroda „Suomijos švyturiai XVI–XXI a.“, skirta Jūros šventei. Autorius kruopščiai ir labai tiksliai nupiešė 400 dabartinėje Suomijos teritorijoje buvusių ir esamų švyturių. Parodą bus galima apžiūrėti iki rugsėjo.

Parke prie Klaipėdos koncertų salės (KKS) rytoj 22 val. nemokamai koncertuos alternatyvaus džiazo grupė „Offpiste Gurus“ iš Danijos ir Klaipėdos kamerinis orkestras. Baigiamoji KKS vasaros koncertų ciklo programa, įsiliesianti į Jūros šventę, bus netradicinio, skandinaviško skambesio, muzika – nauja ir gaivi.

Jūros šventės svečius festivalis ant vandens „Muzikuojantis keltas 2013“ šiandien 20.30 val. kviečia į romantišką pasiplaukiojimą dainuojant charizmatiškajam Radži, o rytoj 21 val. – pašėlti su Lietuvos roko grupe „Hiperbolė tribute“. Festivalinis keltas „Nida“ išplaukia iš Senosios Smiltynės perkėlos.

Karališkų žingsnių aidas Pirmąjį Jūros šventės vakarą 19.30 val. Atgimimo aikštėje skambės „Karališkų žingsnių aidas“ – teatralizuotas projektas, kurio scenarijaus autorė ir režisierė – aktorė Virginija Kochanskytė.

Apžvalga: A.Sakalausko teigimu, jubiliejinė ekspozicija atskleis išsamią

keturių dešimtmečių Klaipėdos dailės panoramą ir išryškins regiono dailės savitumą.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Jubiliejinė Klaipėdos dailininkų paroda apglėbs 40 metų Šiandien 16 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) atidaroma jubiliejinė Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Klaipėdos skyriaus paroda „40 kūrybos metų“ – istorinis pajūrio kūrėjus vienijančios organizacijos įvykis.

Kaip žadėjo LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas Arūnas Sakalauskas, tapyba, grafika, skulptūra, keramika, tekstilė – didžiulė visų vaizduojamosios bei taikomosios dailės rūšių ekspozicija atskleis išsamią keturių dešimtmečių Klaipėdos dailės panoramą ir išryškins regiono dailės savitumą.

Retrospektyvinė paroda aprėpia per 40 metų laikotarpį ryškiai suspindusių ir jau išėjusių dailinin-

kų palikimą, šiuo metu kūrybinės brandos etapą patiriančių bei savo kelią tik pradedančių menininkų, iš viso – arti 60 dalyvių, įdirbio rezultatus.

Parodai skirtos visos KKKC Parodų rūmų salės. Lankytojai galės ne tik susipažinti su klaipėdiečių dailininkų kūriniais, bet ir apžvelgti jų kaitą laiko perspektyvoje, mat parodoje kiekvienas dailininkas eksponuos po tris savo darbus nuo ankstyvojo kūrybos laikotarpio iki šių dienų.

Anot rengėjų, jubiliejinė paroda Klaipėdos gyventojams ir svečiams suteikia unikalią galimybę pamatyti įvairiaspalvį miesto kūrybinio gyvenimo paveikslą.

Paroda veiks iki rugsėjo 1 d. „Klaipėdos“ inf.

Skaičiai ir faktai Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius įkurtas 1973 m. vasario 27 d. Įkūrimo metu skyrius vienijo 11, o šiandien – 123 profesionalius dailininkus

iš pajūrio.

Skirtingais laikotarpiais LDS Klaipėdos skyriui vadovavo iškilūs menininkai:

Violeta Skirgailaitė, Petras Balčius, Algis Kliševičius (1950–2008), Jonas Tatoris (1925–2004), Regimantas Midvikis, Mindaugas Petrulis bei Algimantas Jusionis (1954–2003). Šiuo metu skyriaus pirmininko pareigas eina skulptorius Arūnas Sakalauskas.

Jis skirtas Prūsijos karaliaus Vilhelmo Friedricho ir karalienės Luizės dvaro rezidavimui Klaipėdoje atminti, tad programoje susipins vokiškoji ir lietuviškoji kultūros.

Projekto scenarijus, parašytas pagal Rasos Krupavičiūtės ir Jovitos Saulėnienės knygą „Prūsijos karalienė Luizė Klaipėdoje“, žiūrovus šįvakar nukels į tolimus laikus.

Karališką atmosferą kurs vokiečių kompozitorių, W.A.Mozarto ir kitų kūriniai, barokinė instrumentinė ir šokių muzika, lietuvių liaudies dainos ir šokiai.

Projekte sužibės tikros žvaigždės: aktorė V.Kochanskytė, dainininkai Giedrė Zeicaitė ir Artūras Kozlovskis, mimas Aleksas Mažonas, styginių kvartetas „Musica Libera“, vaikų senosios muzikos ir šokio ansamblis „Dolce musica“, folkloro ansamblis „Kuršių ainiai“.

Vaidmenys: A.Mažonas, A.Kozlovskis ir G.Zeicaitė teatralizuoto pro-

„Klaipėdos“ inf.

Organizatorių nuotr.

jekto metu taps karaliaus dvaro gyventojais.

Atsinaujinusi: klaipėdiečių grupė „Kontrabanda“ į sceną sugrįš pasipildžiusi naujais muzikantais. „Kontrabandos“ archyvo nuotr.

Į sceną grįžta „Kontrabanda“ Margaspalvė Jūros šventės renginių programa šįvakar publikai pateiks staigmeną – po kelerių metų pertraukos į sceną sugrįš legendinė klaipėdiečių bliuzroko grupė „Kontrabanda“, 21 val. koncertuosianti Teatro aikštėje.

„Kontrabanda“, susibūrusi daugiau nei prieš 20 metų, grįžta atsinaujinusi, bet su savo lyderiu Gintaru Grajausku priešakyje. Buvusį gitaristą Vilių Ančerį pakeitė kitas klaipėdietis – Andrejus Dvorakovskis, Kęstučio Bublio mušamųjų skambesį papildys perkusija grojantis Dovydas Grajauskas. Prie

grupės prisijungė ir kadaise kartu grupėje „Rokfeleriai“ grojęs saksofono meistras Arvydas Jakubėnas.

Publika išgirs jau pamėgtus ir andergraundo hitais tapusius grupės kūrinius – „Šeštos palatos bliuzas“, „Liga“, „Varge varge, vajė vajė“, „Terorozauro bliuzas“, taip pat ir kelias visiškai naujas dainas.

Grupė „Kontrabanda“, suburta bosine gitara grojančio bei tekstus kuriančio ir dainuojančio žinomo poeto G.Grajausko, yra savotiškas uostamiesčio fenomenas. Susikūrusi bene 1990-aisiais, nuo 1993-iųjų grupė įrašė penkis albumus, iš kurių tik vienas („Blūdas“) buvo išleistas „legaliai“.

Jos koncertinių pasirodymų maršrutai nusidriekė nuo Geteborgo, Kopenhagos poezijos festivalių iki Konrado Adenauerio fondo vasaros festivalio Berlyne, nuo nelegalumo prieskonį turinčių koncertų mažyčiuose Lietuvos miesteliuose iki koncerto, skirto Jimi Hendrixo jubiliejui Maskvoje.

Nuo 2002 m. grupė vadinosi „Rokfeleriai“ ir grojo džiazroką, o 2006 m. vėl grįžo prie ankstesnio pavadinimo bei stiliaus. Maištininkų reputacija liko nesutepta – jie niekam neparsidavė ir su niekuo neflirtavo. „Rokfeleriai“ yra išleidę du albumus, „Kontrabanda“ – keturis. „Klaipėdos“ inf.

17

penktadienis, liepos 26, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Versus aureus“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Kazio Almeno knygą „Lietingos dienos“.

K.Almenas. „Lietingos dienos“. Žinomo rašytojo knyga apie sovietmečio Lietuvą aštuntojo dešimtmečio pradžioje: šalia istorinių ir politinių įvykių, sąlygojusių sovietinių piliečių gyvenimą, vyksta detektyvinės įtampos kupinas veiksmas vienoje Palangos viloje, kurioje atsidūręs milicijos leitenantas Donatas Vėbra žmogžudystės byloje tampa ir kaltinamuoju, ir kaltintoju.

Veiksmas trunka nuo sekmadienio popietės iki ketvirtadienio. Be paliovos lyja, išskyrus trečiadienį. Lietus – kaip fonas jau primirštai sovietinei tikrovei, kuri knygoje atkurta itin vaizdingai ir tiksliai, gyvais nepakartojamų charakterinių tipų paveikslais, buities detalėmis ir leksika, paryškinta žemaitiškos šnektos, tarnybinio žargono, nevengiant ir grubių rusiškų keiksmažodžių.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 30 d.

Avinas (03 21–04 20). Neskubėkite, ypač jei kas nors jums trukdo dirbti. Patirsite sunkumų bendraudamas, liksite nesuprastas. Jei pasitelksite į pagalbą darbštumą, ši sudėtinga diena taps tikrai puiki.

Jautis (04 21–05 20). Seksis bendrauti su jaunais žmonėmis, šeima. Jausite jų supratimą ir palaikymą.

Jiems taip pat reikalingas jūsų nuoširdus palaikymas, ypač jei norite pagerinti savo aplinką. Tačiau nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu.

Dvyniai (05 21–06 21). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti emocijų, nekontroliuoti elgesio.

Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Atsiras progų maksimaliai išnaudoti savo kūrybines galimybes.

Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tačiau vakarop gali apnikti apatija.

Liūtas (07 23–08 23). Galimi emocijų protrūkiai, ypač bendraujant su jaunesniais žmonėmis.

Perdėtas psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais.

Dažniau šypsokitės, bent jau sau.

Mergelė (08 24–09 23). Jūsų gera koordinacija ir atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį.

Esate kupinas energijos, bet nepraraskite savitvardos. Nesiimkite nieko naujo ir sudėtingo. Dirbkite savo darbą.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Malonūs jausmai, geri santykiai ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Diena tikrai puiki, o ir rytoj nenusimato jokių nemalonių staigmenų.

Skorpionas (10 24–11 22). Neigiamai vertinsite kito žmogaus nuomonę. Jūsų nejaudins kitų žmonių asmeninės problemos. Pasistenkite apie tai garsiai nekalbėti ir taip neskaudinkite aplinkinių. Šaulys (11 23–12 21). Aplinkinių pripažinimas ir įvertinimas turės įtakos jūsų pasitikėjimui savimi. Dėl jūsų sugebėjimo teisingai pasirinkti puikiai seksis karjera.

Ožiaragis (12 22–01 20). Labai energingas laikotarpis, tinkantis įgyvendinti planus, rūpintis verslu. Būsite fiziškai aktyvus. Sportuokite, bet nepraraskite saiko.

Vandenis (01 21–02 19). Nebijokite svajoti, bet neužmirškite įgyvendinti savo svajones. Bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai.

Jums padės įgimtas nuoširdumas ir atvirumas. Žuvys (02 20–03 20). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Neignoruokite savo norų.

Orai

Artimiausios dienos bus šiltos ir debesuotos, penktadienį vietomis trumpi lietūs. Šiandien trumpai palis, galima perkūnija. Temperatūra bus 21–24 laipsniai šilumos. Savaitgalį naktimis prognozuojama 14 laipsnių šilumos, dieną sušils iki 24–27 laips­ nių. Bus debesuota su pragiedruliais.

Lietaus savaitgalį nežadama.

Šiandien, liepos 26 d.

+22

+15

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+24

Šiauliai

Klaipėda

+24

Panevėžys

+22

Utena

+21

5.30 21.53 16.23

207-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 158 dienos.

Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+24

Pasaulyje Atėnai +36 Berlynas +32 Brazilija +27 Briuselis +27 Dublinas +22 Kairas +35 Keiptaunas +18 Kopenhaga +25

kokteilis Ge­riau­sia gy­ny­ba – ata­ka Aną­dien Ma­ry­tė klau­sė, ko­dėl ma­žes­ni šu­nys ar­šes­ni?

Mo­te­ris, pri­si­pa­ži­nu­si, jog pa­ti ne­tu­ri au­ gin­ti­nio, daug kar­tų ste­bė­jo, kaip konf­lik­ tus su­kė­lė šei­mi­nin­kų ve­džio­ja­mi ne­di­ de­li šu­niu­kai. „Jei ne­to­li vie­nas ki­to yra di­de­lis šuo, pa­ vyz­džiui, vilk­šu­nis, ir ma­žas – koks nors pin­če­ris ar net čiau čiau, de­vy­nis kar­tus iš de­šim­ties puo­li­mo ini­cia­to­riai bus vos nuo že­mės per sprin­dį užau­gan­tys ke­tur­ ko­jai“, – tvir­ti­no „Kok­tei­lio“ ger­bė­ja.

As­ta tei­gė, kad šu­nų, kaip ir žmo­nių gy­ve­ ni­me, – ge­riau­sia gy­ny­ba – puo­li­mas. Tie­ sa, klai­pė­die­tė ne­ži­no, kas iš ko to iš­mo­ ko, žmo­nės iš gy­vū­nų ar at­virkš­čiai.

Už ryž­tą pa­bu­vo­jo nas­ruo­se Pa­dis­ku­tuo­ti pa­no­ru­si Jo­lan­ta sa­kė, kad jos nykš­tu­ki­nis šnau­ce­ris yra bū­tent toks – no­ri vi­sus di­de­lius šu­nis suės­ti. To­dėl jau du kar­ tus pa­bu­vo­jo avi­ga­nių nas­ruo­se. Po in­ci­den­ tų ke­tur­ko­jui pa­sek­mės bu­vo grau­džios. „Kad ne­bū­tų toks ere­lis, ve­te­ri­na­ras pa­ta­ rė au­gin­ti­nį iš­kast­ruo­ti. Su­ti­ko­me, ta­čiau vė­liau įsi­ti­ki­no­me, jog ope­ra­ci­ja ne­bu­vo veiks­min­ga. Šnau­ce­ris ir to­liau iš­li­ko ere­ liu“, – sa­kė šu­ne­lio sa­vi­nin­kė.

Kaunas Londonas +27 Madridas +35 Maskva +23 Minskas +22 Niujorkas +28 Oslas +27 Paryžius +28 Pekinas +30

Praha +29 Ryga +22 Roma +32 Sidnėjus +20 Talinas +23 Tel Avivas +30 Tokijas +30 Varšuva +28

Vėjas

5–10 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+23

+21

Marijampolė

Vilnius

+22

Alytus

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+14

+15

+14

+12

5

+13

+15

+14

+12

4

+14

+16

+16

+15

2

rytoj

sekmadienį

1788 m. Niu­jor­kas ra­ti­fi­ ka­vo Kons­ti­tu­ci­ją, tap­da­ mas 11-ąja JAV vals­ti­ja.

1856 m. Dub­l i­ne gi­mė ai­r ių ra­š y­to­jas ir dra­ ma­t ur­g as Geor­g e’as Ber­nar­das Shaw. Mi­rė 1950 m.

1875 m. gi­mė ana­li­ti­nės psi­cho­lo­g i­jos pra­d i­n in­ kas švei­ca­rų psi­chiat­ras Car­las Gus­ta­vas Jun­gas.

1908 m. įkur­tas JAV Fe­de­ ra­li­nis ty­ri­mų biu­ras (FTB).

1928 m. gi­mė gar­sus JAV ki­no re­ž i­sie­r ius ir pro­

diu­se­ris Stan­ley Kub­ric­ kas. Mi­rė 1999 m.

1943 m. gi­mė „The Rol­ ling Sto­nes“ ro­ko gru­ pės įkū­rė­jas Mic­kas Jag­ ge­ris.

1952 m. bū­da­ma 33-ejų me­t ų nuo vė­ž io mi­rė Eva Pe­ron, Ar­gen­t i­nos pre­zi­den­to Jua­no Pe­ro­ no žmo­na.

1953 m. Ku­bo­je pra­si­dė­ jo Fi­de­l io Cast­ro va­do­ vau­ja­mas su­ki­li­mas.

1959 m. gi­mė ki­no ak­to­ rius Ke­vi­nas Spa­cey.

Lie­tu­vo­je Jur­gių – vienetai Užp­lū­dus ka­ra­liš­ ko­jo kū­di­kio karšt­ li­gei pra­dė­tas ap­ta­ ri­nė­ti ir jam duo­tas var­das. Nuo pat pra­ džių fa­vo­ri­tu lai­ky­ tas Geor­ge'as – lie­tu­ viš­kai Jur­gis – mū­sų ša­ly­je po­pu­lia­ru­ mu vi­siš­kai ne­pa­ si­žy­mi.

muo­se lai­ko po du šu­nis – ma­ žą ir di­de­lį.

Kris­ti­na Len­kai­ty­tė

Eve­l i­na dėl šu­nų konf­l ik­t ų kal­t i­na šei­ mi­nin­kus, ku­rie ne­dre­suo­ja sa­vo au­gin­ ti­nių: „Ma­ne ste­bi­na to­kie žmo­nės, ku­rie ne­pa­gai­li ma­žiau­siai tūks­tan­čio li­tų nu­si­ pirk­ti pra­šmat­niam šu­ne­liui, o gai­li šim­ti­ nės ke­tur­ko­jo moks­lams. To­dėl ne­nuos­ ta­bu, kad va­di­na­ma­sis au­gin­ti­nių auk­lė­ ji­mas ap­si­ri­bo­ja tuo, jog šuo na­mie ne­der­ gia. O kad ter­šia vi­sur ki­tur už na­mų ri­bų – šei­mi­nin­kams vie­no­dai švie­čia“.

Links­mie­ji tirš­čiai Prie be­siil­sin­čių gam­to­je skus­ta­gal­v ių priė­jęs se­nu­kas pa­si­tei­ra­vo: – Ar ne jū­sų bul­tel­je­ras bė­gio­jo?

Tie pik­tai at­si­grę­žė į se­ne­liu­ką: – Na, mū­sų, o koks ta­vo rei­ka­las?

– Sup­ran­ta­te, mes ne­to­lie­se il­si­mės. Taip at­si­ti­ko, kad ma­no šu­niu­kas nu­ga­la­bi­jo jū­siš­kį.

Skus­ta­gal­viai: – Ką tu, se­ni, nu­si­šne­ki! Kas ten per žvė­ ris pas ta­ve?

– Ma­žas pu­de­liu­kas.

– ???

– Jū­sų šuo ma­niš­kiu pa­sprin­go. Čes­ka (397 719; gal ir tei­si Ali­na, sa­kiu­si, jog ma­ži šu­niu­kai pik­ti dėl to, kad jie ma­ži)

k.lenkaityte@kl.lt

Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės Ci­ vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riaus ve­ dė­jo pa­va­duo­to­ja Zi­ta Dap­šie­nė pa­ste­bė­jo, jog Jur­giai Klai­pė­do­je re­gist­ruo­ja­mi itin re­tai. „Šiais me­tais iš 1200 re­gist­ruo­ tų nau­ja­gi­mių tu­rė­jo­me tik vie­ną, pa­va­din­tą to­kiu var­du“, – pa­sa­ko­ jo spe­cia­lis­tė.

Per pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį Lie­ tu­vo­je Jur­giais už­re­gist­ruo­ti 16 kū­ di­kių. Prog­no­zuo­ja­ma, jog iki me­

Daugintas, Eigirdė, Joakimas, Ona.

liepos 26-ąją

Tak­ti­ka: yra pi­lie­čių, ku­rie na­

Gai­li pi­ni­gų dre­sū­rai

Vardai

Istorija: vardas George'as, kurį savo pirmagimiui išrinko princas Williamas

ir Kate, turi senas ir garbingas tradicijas britų karališkojoje šeimoje.

tų pa­bai­gos šis skai­čius per­si­ris per 30. Gy­ven­to­jų re­gist­ro duo­me­ni­mis, 2012 m. Lie­tu­vo­je šiuo var­du bu­vo pa­va­din­ti 33 nau­ja­gi­miai. Ma­žiau­sio po­pu­lia­ru­mo Jur­gio var­das su­si­lau­ kė 2004-ai­siais, kai šiuo var­du te­ bu­vo pa­va­din­ti pen­ki nau­ja­gi­miai.

Lie­tu­vių me­ne šv.Jur­gis – IV am­ žiaus krikš­čio­nių kan­ki­nys – vaiz­ duo­ja­mas kaip ka­rys su ie­ti­mi ant žir­go, po ku­rio ka­no­po­mis rai­to­si blo­gio sli­bi­nai.

Vardas George'as, kurį savo pir­ magimiui išrinko princas Willia­ mas ir Kate, turi senas ir garbin­ gas tradicijas britų karališkojoje šeimoje – anksčiau karalystę valdė šeši monarchai tokiu vardu.

Tai yra trečias pagal populiaru­ mą britų suverenų vardas po Hen­ ry ir Edwardo. „George‘as“ 2011 metais buvo 12-as pagal populiarumą berniukų vardas Anglijoje ir Velse.

Kruša nušlavė metų darbą Audra, nešusi smarkią krušą ir stiprius vėjus, smogė centriniam Prancū­ zijos regionui ir pridarė nepataisomų nuostolių prestižiniams Burgun­ dijos vynuogynams. Kai kuriuose ūkiuose sunaikinta iki 70 proc. der­ liaus. Volnė vyndarių asociacijos vadovas Thiebault Huber sakė, kad to­ kios smarkios krušos vynuogynams padaryta žala gali būti jaučiama iki trejų metų. „Dirbome ištisus metus, o viską praradome per vieną dieną“, – guodėsi vyndarys Jeanas-Louis'as Moissenet'as. Ši audra tapo dar vie­ na Burgundijos vynuogių augintojus pastaruoju metu ištikusia negan­ da: pavasarį vynuogynai nukentėjo nuo potvynių, o pernai – nuo kru­ šos, kuri kai kuriuose ūkiuose sunaikino 60 proc. derliaus.

BNS inf., AFP nuotr.

1964 m. gi­mė Ho­li­vu­do ak­to­rė Sand­ra Bul­lock.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei sap­nuo­ja­te ko­rį, pil­ną me­daus, tai reiš­kia, jog dar­bo ar kaž­ko­kios svar­ bios is­to­ri­jos pa­bai­ga bus sėk­min­ges­ nė už pra­džią. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir pa­svei­k i­mą. Jei sap­nuo­ja­te, kad kei­ čia­te pil­nus ko­rius nau­jais, teks pra­dė­ ti dar­bą, ku­riam pa­ska­ti­no ki­tų sėk­mė ir il­ga­me­tė pa­tir­tis. Jei sap­nuo­ja­te, kad stai­ga nu­trau­kė­ te gran­di­nę, iš­si­skir­si­te su drau­g u ar pa­kei­si­te dar­bą, jei per­ka­te gran­di­nę, sku­bo­tai pra­dė­si­te at­sa­kin­gą už­duo­tį.

Jei jus kaž­kas su­ra­ki­na gran­di­nė­mis, įta­kin­g i žmo­nės pa­si­ry­žę vi­sais įma­ no­mais bū­dais ap­sau­go­ti nuo ne­sėk­ mių. Tai ga­li reikš­ti ir dar­ną šei­mo­je, kai pas jus per­si­kels gy­ven­ti tė­vai. Jei esa­te su­kaus­ty­ti ir sap­ne nu­trau­kia­te gran­d i­nes – nu­ga­lė­si­te kliū­t is. Jei­g u sap­ne re­gi­te ki­tus žmo­nes, su­kaus­ty­ tus gran­di­nė­mis, tai jų lau­k ia ne­sėk­ mės ir ne­lai­mės. Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad jus su­kaus­tė gran­di­nė­mis, tai teks ant sa­vo pe­čių už­si­krau­ti vi­sus rū­pes­čius ir at­sa­ko­my­bę.

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1063

2013 07 24 AUKSO PUODAS – 21 624 504 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 232 508 Lt 04 36 48 27 31 33 Auksinis skaičius 09 Papildomi skaičiai 07 02 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk. 97 625 Lt (0 priz.)

5 skaičiai 9 883 Lt (3 priz.)

4 skaičiai 176 Lt (231 priz.)

3 skaičiai 12 Lt (4604 priz.)

2 + papildomas sk. 6 Lt (6462 priz.)

Džokeris - bil. nr. 020 075 078 Prognozė: Aukso puode – 25 mln. Lt Didysis prizas – 4 mln. Lt Džokeris – 120 000 Lt