2013 07 27 klaipeda

liepos 27, 2013

Nr. 171 (19 774)

www.kl.lt

Kaina 1,60 Lt

Tau­ti­nio lai­vy­no lem­tis Jū­ri­nės vals­ty­bės vei­das – tau­ti­nis lai­vy­nas tar­pu­ka­rio Lie­tu­vo­je la­bai sun­ kiai kū­rė­si ir tvir­ti­ no­si rin­ko­je. Vos at­ si­sto­ju­sią ant ko­jų ša­lies lai­vi­nin­kys­ tės bend­ro­vę nu­šla­ vė ka­ras ir oku­pa­ci­ jos: vi­si lai­vai bu­vo su­nai­kin­ti, o jū­ri­nin­ kai žu­vo ar iš­si­blaš­ kė po pa­sau­lį.

Klai­pė­da – be iš­skir­ti­nių sve­čių Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Šių­me­tė Jū­ros šven­tė ne­su­lau­kė iš­skir­ti­nio dė­me­sio nei iš už­sie­ nio Klai­pė­dos par­tne­rių, nei iš Lie­ tu­vos va­do­vų. Kai ku­riuo­se ofi­cia­ liuo­se ren­gi­niuo­se da­ly­vaus tik prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius.

a.dykoviene@kl.lt

Jū­ri­nės vals­ty­bės am­bi­ci­jos

5

Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas kvie­tė links­min­tis Jū­ros šven­tė­je.

3p.

As­ta Dy­ko­vie­nė

Vie­nin­te­lis vals­ty­bės jū­rų uos­tas – Klai­pė­da per sa­vo gy­va­vi­mo is­to­ ri­ją il­gą lai­ką pri­klau­sė ne Lie­tu­vai.

Ta­čiau po Klai­pė­dos kraš­to pri­jun­ gi­mo ša­lis pra­dė­jo stip­rin­ti jū­ri­nės vals­ty­bės po­zi­ci­jas.

Pa­gal vals­ty­bi­nę pro­gra­mą 1927– 1931 m. Lie­tu­vo­je pla­nuo­ta įsi­gy­ti 14 jū­ros lai­vų už be­veik 9 mln. li­tų.

„Esa­me ka­ra­liai, to­dėl šį sa­ vait­ga­lį sau ga­li­me leis­ti daug.“

Li­ki­mas: tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos tau­ti­niam lai­vy­nui te­ko tra­giš­ki iš­ban­dy­mai.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Jo at­sto­vai Jū­ros šven­tės or­ga­ni­ za­to­riams pa­tvir­tino, kad Vy­riau­ sy­bės va­do­vas šian­dien tik­rai da­ ly­vaus vai­ni­kų nu­lei­di­mo į jū­rą ce­re­mo­ni­jo­je, skir­to­je pa­gerb­ti žu­ vu­sius jū­ri­nin­kus.

Jū­ros šven­tę or­ga­ni­zuo­jan­čios vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos šven­ tės“ kū­ry­bos va­do­vė Da­lia Grik­šai­tė va­kar tei­gė, jog, ne­ga­lu­ti­niais duo­ me­ni­mis, vai­ni­kų nu­lei­di­mo į jū­rą ce­re­mo­ni­jo­je tu­ri da­ly­vau­ti ir kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ras Juo­zas Ole­kas ir Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės va­ das Ar­vy­das Po­cius.

4

Klai­pė­da pa­dė­ko­jo jū­ri­nin­kams Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Jū­ros šven­tė pra­si­dė­jo! Tra­di­ci­ja iš­lai­ky­ta – pa­grin­di­nė­mis mies­to gat­vė­mis nu­vil­ni­jo spal­vin­ga ei­se­ na. Svar­biau­sią me­tų šven­tę uos­ta­ mies­tis pra­dė­jo pa­skelb­da­mas Me­ tų jū­ri­nin­ką.

Triukš­min­ga, ne­ra­mi, jū­ros spal­ vo­mis bal­ta ir žyd­ra nu­spal­vin­ta ei­se­na nu­žy­gia­vo Šau­lių, Her­kaus Man­to, Til­tų, Tur­gaus gat­vė­mis ir pa­sie­kė Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­ lą. Čia iš­kil­min­gai bu­vo pa­gerb­tas Me­tų jū­ri­nin­kas.

Jau penk­tus me­tus dien­raš­tis „Klai­pė­da“ ska­ti­no klai­pė­die­čius rink­ti iš­ki­liau­sią su jū­ra ir lai­vy­ ba su­si­ju­sį žmo­gų. Šie­met mies­ tie­čiai pa­siū­lė 17 ver­čiau­sių­jų šio ti­tu­lo. Dau­giau­siai bal­sų uos­ta­ mies­čio gy­ven­to­jai ati­da­vė le­gen­ di­nės jach­tos „Lie­tu­va“ ka­pi­to­nui Os­val­dui Ku­dze­vi­čiui, jū­rų ka­pi­ to­nui Vik­to­rui Po­zon­ke­vi­čiui bei jo ko­le­gai ka­pi­to­nui Alek­sand­rui Sbit­ne­vui.

Vi­siems jiems te­ko dien­raš­čio „Klai­pė­da“ me­tų pre­nu­me­ra­ta.

Du ka­pi­to­nai šiuo me­tu yra iš­ plau­kę į to­li­mas jū­ras, tad ant sce­nos li­po de­vyn­me­tis O.Ku­

dze­vi­čiaus sū­nus No­jus bei V.Po­ zon­ke­vi­čiaus ko­le­ga.

Kon­kur­so lai­mė­to­ju pa­skelb­tas A.Sbit­ne­vas. „40 me­tų plau­kiau į jū­rą, 32-ejus iš jų – ka­pi­to­nu, da­bar jau pu­sant­ ro mė­ne­sio esu pen­si­nin­kas. Vi­ si jū­rei­viai ži­no, koks sun­kus mū­ sų dar­bas, ta­čiau šian­dien no­riu su šven­te pa­svei­kin­ti ne tik ko­le­ gas, bet ir jū­rei­vių žmo­nas. Joms, lie­kan­čioms kran­te, rū­pes­čių dau­ giau­siai, jos užau­gi­na mū­sų vai­kus.

To­dėl že­mai len­kiuo­si vi­soms jū­ rei­vių žmo­noms ir dė­ko­ju vi­sų jū­ri­ nin­kų var­du“, – kal­bė­jo ka­pi­to­nas A.Sbit­ne­vas.

2

Lai­mė­to­jas: šie­met klai­pė­die­čiai dau­giau­siai sa­vo bal­sų ati­da­vė už to­

li­mo­jo plau­kio­ji­mo ka­pi­to­ną A.Sbit­ne­vą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

2

ŠEŠTADIENIS, LIEPOS 27, 2013

miestas

Klai­pė­da pa­dė­ko­jo jū­ri­nin­kams

Pa­dė­ka: bend­ro­vės „For­tum Klai­pė­da“ at­sto­vas tech­ni­kos di­rek­to­rius

T.Ei­ki­nas (kairėje) tei­gė, kad jū­ri­nin­kai yra svar­biau­si žmo­nės for­muo­ jant jū­ri­nės vals­ty­bės įvaiz­dį.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pra­džia: Jū­ros šven­tė ne­beį­si­vaiz­duo­ja­ma be spal­vin­gos ei­se­nos.

1

Pa­si­nau­do­jęs pro­ga jis krei­pė­si ir į ša­lies va­ do­vus bei pri­mi­nė, jog mū­sų vals­ ty­bė lai­vų tu­ri vis ma­žiau. Jų yra vie­nuo­li­ka, o vi­du­ti­nis lai­vų am­ žius – 19 me­tų. Ka­pi­to­nas pa­pra­ šė pa­dė­ti uos­tui, nes jis ša­liai tei­ kia di­de­lę nau­dą.

A.Sbit­ne­vui plo­jo į Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­lą su­si­rin­ku­si mi­nia.

Ka­pi­to­nas bu­vo vai­ni­kuo­tas ąžuo­ lo vai­ni­ku.

Pag­rin­di­nio Me­tų jū­ri­nin­ko rin­ ki­mų rė­mė­jo – bend­ro­vės „For­tum Klai­pė­da“ tech­ni­kos di­rek­to­rius T.Ei­ki­nas pa­dė­ko­jo vi­siems jū­rei­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr

viams už sun­kų bei la­bai at­sa­kin­gą dar­bą ir pa­žy­mė­jo, kad nuo jų pra­ si­de­da Lie­tu­vos kaip jū­ri­nės vals­ ty­bės gy­ve­ni­mas.

T.Ei­ki­nas nau­ja­jam Me­tų jū­ri­nin­ kui įtei­kė šio kon­kur­so sim­bo­lį – me­ni­nin­ko Sva­jū­no Jur­kaus su­kur­ tą skulp­tū­rė­lę „Vai­kys­tės sva­jo­nė“.

Me­tų jū­ri­nin­kais jau yra ta­pę 2009 m. – to­li­mo­jo plau­kio­ji­mo ka­

pi­to­nas Si­gi­tas Ši­le­ris.

2010 m. – to­li­mo­jo plau­kio­ji­mo ka­ pi­to­nas Ja­ku­bas Ja­ku­bovs­kis.

2011 m. – boc­ma­nas Al­gir­das Traš­

ke­vi­čius.

2012 m. – jū­ri­nio kel­to ka­pi­to­nas

Vy­tau­tas Val­te­ras.

2013 m. – to­l i­m o­j o plau­k io­j i­

mo ka­p i­t o­n as Alek­s and­r as Sbit­ ne­v as.

Jūros šventėje atidarytas SGD terminalas Lina Bieliauskaitė

Faktai ir skaičiai

Strateginį Lietuvos energetikos projektą – suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybą įgyvendinanti bendrovė „Klaipėdos nafta“ praskleidė paslapties šydą. Jūros šventės atidaryme vakar dalyvavę klaipėdiečiai bei miesto svečiai pirmieji išvydo SGD laivo-saugyklos mažąją versiją.

Laivas-saugykla „Independence“

l.bieliauskaite@kl.lt

statomas Pietų Korėjos laivų statykloje „Hyundai Heavy Industries Co., Ltd“.

Jo matmenys: ilgis – 294 m, plotis –

46 m, tūris – 170 tūkst. kub. m, grimzlė – 12,6 m. „Independence“ į Klaipėdos uos-

Originalas didesnis 150 kartų

Išskirtinį, savo paskirtį ir Lietuvos lūkesčius atitinkantį vardą „Independence“ („Nepriklausomybė“) gavęs laivas-saugykla Pietų Korėjoje ant vandens nuleistas gegužę, o mūsų šalį, planuojama, pasieks kitų metų pabaigoje.

Tačiau jau dabar visi norintieji gali patenkinti savo smalsumą. Visas tris Jūros šventės dienas unikalus „Independence“ modelis bus demonstruojamas specialiame „Klaipėdos naftos“ informaciniame paviljone „Meridiano“ skvere, o bendrovės atstovai atsakys į bet kurį lankytojus dominantį klausimą, susijusį su būsimojo terminalo veikla.

Iš plastiko pagamintas laivo modelis sveria 150 kg, jo ilgis su stiklo gaubtu siekia 2,15 m, o plotis ir aukštis – 0,5 m. Demonstruojamas prototipas, palyginti su tikruoju SGD laivu-saugykla, sumažintas 150 kartų.

Kopija preciziškai tiksli

Kaip pabrėžė bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Rokas Masiulis, tai nėra tik laivo korpusas, o be galo kruopštaus ir sudėtingo darbo vaisius – mo-

tą turėtų atplaukti 2014 m. antroje pusėje.

Tikiuosi, kad ateityje Lietuvoje atpigs ir dujos, to labai laukiame“, – prisipažino klaipėdietė.

Patenkins šalies poreikius Dėmesys: šventės dalyviai nepraleido progos įamžinti unikalų SGD laivo-saugyklos modelį.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

delis pateikiamas su visais smulkiausiais vamzdeliais bei brėžiniais ant jo. „Man pačiam tai yra labai jaudinantis momentas – pirmą kartą Lietuvoje eksponuojame mūsų laivo-saugyklos prototipą. Iki smulkiausios detalės galima pamatyti, kaip terminalas atrodys realybėje – tai labai tiksli kopija su visomis smulkmenomis, esminėmis detalėmis“, – oficialioje „Independence“ modelio pristatymo ceremonijoje sakė R.Masiulis. Įmonės vadovo žodžiais, dėl valstybės nepriklausomybės Lietuva kovoja bemaž 1 000 metų, o šiandien ji tiesiogiai susijusi su energetikos sritimi.

Tad Klaipėdoje iškilsiantis SGD terminalas suteiks Lietuvai dujinę nepriklausomybę nuo vienintelio šiuo metu Rusijos tiekėjo. „Tai labai svarbus, jaudinantis žingsnis mūsų energetikos istorijoje, o Klaipėda užtikrins nepriklausomybę visai Lietuvai“, – kalbėjo R.Masiulis.

Tikisi pigesnių dujų

Jūros šventės atidarymo metu pristatytas SGD laivo-saugyklos modelis traukė ir mažųjų, ir suaugusiųjų smalsius žvilgsnius. Žmonės nepraleido progos fotoaparatais, vaizdo kameromis įamžinti iki smulkmenų detalaus prototipo vaizdą ir įsiamžinti šalia jo patys.

Su šeima Jūros šventės atidary-

me dalyvavęs klaipėdietis Dmitrijus prisipažino, jog laivo modelis jo dėmesį pirmiausia patraukė dėl to, kad pats yra jūrininkas. „Labai gerai, kad toks modelis pristatomas klaipėdiečiams. Žmonės turi žinoti, kaip terminalas atrodys, ar jis bus saugus. Vaizdas įspūdingas, realybėje tai turėtų būti labai didelis laivas“, – įspūdžiais dalijosi pašnekovas.

Garbaus amžiaus klaipėdietė Janina juokavo, kad ją, kaip moterį, ne itin traukia techniniai dalykai, tačiau išvysti, kaip atrodys būsimojo terminalo „širdis“, buvo įdomu. „Laivas nuostabus ir labai smagu, kad toks terminalas statomas.

Pietinėje Klaipėdos jūrų uosto dalyje, ties Kiaulės Nugaros sala, veiksiančio SGD terminalo svarbiausia funkcija – priimti ir saugoti suskystintąsias gamtines dujas, jas dujinti ir tiekti į magistralinį tinklą.

Planuojama, kad SGD terminalas pirmaisiais metais perpumpuos apie 1 mlrd. kub. m dujų, o jo pajėgumas ateityje galėtų siekti iki 3 mlrd. kub. m per metus.

2012 m. Lietuva suvartojo beveik 3,4 mlrd. kub. m dujų, kurias importavo iš Rusijos koncerno „Gazprom“.

Tad SGD terminalas pagal projektinius pajėgumus ateityje galėtų patenkinti metinį Lietuvoje suvartojamų gamtinių dujų kiekį.

Nuo SGD terminalo krantinės iki „Lietuvos dujų“ skirstymo ir apskaitos stoties taip pat turės būti suprojektuotas ir nutiestas 18 km ilgio jungiamasis dujotiekis.

3

ŠEŠTADIENIS, LIEPOS 27, 2013

miestas

Jū­ros šven­tė už­si­dė­jo ka­rū­ną

Ak­cen­tai: karūna ir „Mu­zi­ki­nis ve­ži­mas“ Jū­ros šven­tės me­tu taps svar­bia at­rak­ci­jų vie­ta.

Uos­ta­mies­tis su­šur­mu­lia­vo mar­ga mi­nia, su­ple­vė­sa­vo vė­lia­vo­mis, su­skam­bo mar­ šais – va­kar pra­si­dė­jo tris die­nas truk­sian­ ti va­sa­ros Ka­lė­do­mis pra­min­ta Jū­ros šven­tė. Pa­si­va­di­nu­si ka­ra­lys­te, ji la­bai iš­ di­džiai priė­mė tai by­lo­jan­čias re­ga­li­jas.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Virš pa­grin­di­nio Klai­pė­dos Jū­ros šven­tės ka­ra­lys­tės pa­sta­to – ro­tu­ šės bu­vo iš­kel­ta di­džiu­lė vė­lia­va.

Ryš­kiai gel­to­na vė­lia­va, pa­puoš­ta mė­ly­nu ka­rū­nos ženk­lu, tris die­ nas ir tris nak­tis plaz­dės virš Klai­ pė­dos ne­šda­ma ži­nią – ka­ra­lys­tės žmo­nės šven­čia.

Jū­ros šven­tės ati­da­ry­mo me­ tu taip pat bu­vo ati­deng­ta ir sim­ bo­li­nė ka­rū­na, reiš­kian­ti ka­ra­liš­ ką gar­bę ir pri­me­nan­ti prieš ke­lis šimt­me­čius ro­tu­šė­je re­zi­da­vu­sią ka­ra­lie­nę Lui­zę. Nuot­rau­ko­se šią ka­rū­ną ga­lės už­si­dė­ti kiek­vie­nas klai­pė­die­tis ir mies­to sve­čias.

Ana­to­li­jaus Kle­men­co­vo skulp­ tū­ri­nė kom­po­zi­ci­ja „Mu­zi­ki­nis ve­ ži­mas“ nuo pir­mos aki­mir­kos ta­po

tik­ru at­ra­di­mu Jū­ros šven­tės da­ ly­viams – me­no kū­ri­ny­je sto­vin­ tis pia­ni­nas ir mi­mų pa­si­ro­dy­mai praei­viams įpū­tė kū­ry­bi­nę ug­nį bei pa­ska­ti­no imp­ro­vi­zuo­ti.

Til­tų ir Tur­gaus gat­vių san­kry­ žo­je įsi­kū­ru­sį įspū­din­gą me­ni­nį kū­ri­nį pri­sta­tęs Alek­sas Ma­žo­nas ir jo pan­to­mi­mos teat­ro „A“ ko­ man­da ap­link ve­ži­mą pri­ver­tė su­ si­bur­ti mi­nią žmo­nių. Į „Mu­zi­ki­nio ve­ži­mo“ ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­ją įsi­trau­kė ir Klai­pė­dos mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­ kas, per­kir­pęs sim­bo­li­nę rau­do­ną juos­tą.

Net­ru­kus me­ras iš­si­trau­kė tri­ mi­tą ir kar­tu su pia­nis­tu Ma­ri­ju­ mi Ku­či­ku at­li­ko po­rą imp­ro­vi­ zuo­tų džia­zo kū­ri­nių, pri­vers­da­mi su­si­rin­ku­sį bū­rį žmo­nių svin­guo­ ti ir plo­ti. „Ti­kiuo­si, kad ši vie­ta taps vie­na svar­biau­sių Jū­ros šven­tės ka­ra­lys­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

tės gra­fys­čių, ku­rio­je tvy­ros lais­vės ir kū­ry­bos po­jū­tis bei džia­zuo­jan­ti dva­sia. Esa­me ka­ra­liai, to­dėl šį sa­ vait­ga­lį sau ga­li­me leis­ti daug. Ne­ bi­jo­ki­me imp­ro­vi­zuo­ti“, – ska­ti­no V.Grub­liaus­kas.

Nuot­rau­ko­se šią ka­ rū­ną ga­lės už­si­dė­ti kiek­vie­nas klai­pė­ die­tis ir mies­to sve­čias.

Dū­mus lei­džian­čios ir van­de­nį lais­tan­čios skulp­tū­ros vi­du­je pa­ sta­ty­tas pia­ni­nas su­teiks pro­gą pa­gro­ti ir praei­viams, to­dėl pa­tys drą­siau­si ir mu­zi­ka­liau­si šven­tės da­ly­viai ga­lės bent ke­lioms mi­ nu­tėms pa­si­jus­ti va­ka­ro žvaigž­ dė­mis.

Dienos telegrafas San­tuo­kos. Šian­dien Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ ci­jos ir re­gist­ra­ci­jos sky­riu­je tuok­sis 25 klai­pė­die­čių po­ros. Žie­dus su­mai­nys Ra­ sa Pau­šie­nė ir Ed­var­das Stat­kus (10.30 val.), Do­vi­lė Šluš­ny­tė ir To­mas Kont­ri­ mas (10.40 val.), Na­ta­ša Tam­ke­vi­čie­nė ir Ana­to­lij Ki­ria­kov (10.50 val.), Li­na Dva­ rio­nai­tė ir Igor Gri­dia­jev (11 val.), Ži­vi­lė Vit­kaus­kai­tė ir And­rej Bo­ri­sov (11.10 val.), To­ma Baub­ku­tė ir Ro­lan­das Le­lys (11.20 val.), Jo­lan­ta Pro­ber­gai­tė ir Ed­gar Ve­dens­ kij (11.30 val.), Ža­na Dia­gel ir Vla­di­mir Ry­ ža­kov (11.40 val.), Jus­ti­na Juo­zai­ty­tė ir Ar­ nol­das Glo­bys (12 val.), Al­vy­da Kau­nai­tė ir Ma­ri­jus Le­liun­ga (12.10 val.), Si­mo­na Šet­ ku­tė ir Ed­vi­nas Sū­džius (12.20 val.), Dia­ na Dro­ži­na ir Au­gus­tas Rei­ker­tas (12.30 val.), Dia­na Strel­ko­va ir Ser­gej Ba­lan (12.40 val.), Kris­ti­na Rau­kai­tė ir Ma­rius Ože­ lis (14 val.), Iri­na Mo­lo­tok ir Pa­ve­lan Bo­ ja­rov (14.10 val.), Ina Smir­no­va ir Ar­tiom Kond­rat­jev (14.20 val.), Dia­na Gal­gi­nai­tė ir Vi­ta­li­jus Tam­se­vi­čius (14.30 val.), Lau­ ra Jok­šai­tė ir Gied­rius Skiez­gi­las (14.40 val.), Ale­na Ru­sals­kaya ir Ar­tiom Gu­ka­ lio­nok (15.10 val.), Lau­ra Burš­ky­tė ir Vai­ das Kaz­ra­gys (15.30 val.), Jur­gi­ta Mo­ly­tė ir Gied­rius Miz­gi­ris (15.40 val.), Rai­mon­ da Šid­laus­kie­nė ir Ana­to­lij Chom­ko (16 val.), Rū­ta Kul­vins­kai­tė ir Ta­das Šuo­pys (16.10 val.), Vil­ma Da­šuk ir Vik­tor Bia­kov (16.20 val.), Li­na Na­var­daus­ky­tė ir Rus­la­ nas Kau­nas (16.40 val.).

Mir­t ys. Va­kar Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­c i­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 9 klai­pė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė Sta­n is­la­va Tau­jė­nie­nė (g. 1922 m.), Je­le­na So­ko­lo­va (g. 1929 m.), Re­g i­na Ma­žei­kie­nė (g. 1935 m.), Liu­bov Re­šet­ni­ko­va (g. 1937 m.), Zi­ nai­da Shche­pa­no­va (g. 1939 m.), Ser­gej Gip­pius (g. 1944 m.), Al­gir­das Bla­džius (g.

1951 m.), Igor Luk­jan­čen­ko (g. 1960 m.), Ri­čar­das Nar­bu­tas (g. 1962 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­m i Pran­ciš­k us Kli­ma­v i­čius, Liu­bov Re­šet­ ni­ko­va, Alek­sas And­ro­no­vas, Sta­n is­la­ va Tau­jė­nie­nė, Je­le­na So­ko­lo­va, ry­toj – Ser­gej Gip­pius.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mas Ri­čar­das Nar­bu­tas.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 9 mo­te­rys. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 4 ber­ niu­kai.

Mu­gė­je – smal­suo­lių mi­nios Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Vie­nas lau­kia­miau­sių Jū­ros šven­ tės ren­gi­nių – tau­to­dai­li­nin­kų mu­ gė – Da­nės gat­vę pa­ver­tė dūz­gian­ čiu avi­liu, ku­ria­me praei­vių dė­me­ sį trau­kė spal­vin­gi pre­kys­ta­liai ir gau­sus pre­kių asor­ti­men­tas.

Mu­gės da­ly­viai ga­lė­jo įsi­gy­ti me­ di­nių ar mo­li­nių in­dų ir įran­kių, pin­tų krep­šių, sti­lin­gų ran­kų dar­

bo su­ve­ny­rų, pa­ska­nau­ti gi­ros ar pa­ra­gau­ti iš kai­mo at­vež­tų mais­ to pro­duk­tų. Tik­ru ro­ju­mi tau­to­ dai­li­nin­kų mu­gė tu­rė­jo pa­si­ro­dy­ti dai­lio­sios ly­ties at­sto­vėms. Mo­te­ris vi­lio­jo au­ten­tiš­ki pa­puo­ša­lai, teks­ ti­lės ga­mi­niai, ran­ki­nės, ba­tai, na­ tū­ra­lios kos­me­ti­kos prie­mo­nės, in­ ter­je­ro de­ta­lės na­mams.

Megz­tą ska­re­lę be­si­ma­tuo­jan­ ti Vio­le­ta tei­gė, kad Jū­ros šven­tės mu­gė – pui­ki pro­ga ran­kų dar­bo ak­se­sua­rais pa­pil­dy­ti sa­vo gar­ de­ro­bą.

Vy­rai sto­vi­nia­vo prie pei­lių, me­di­nių šaukš­tų, kal­vių su­ kur­tų me­no dir­bi­nių. Ne vie­nas iš jų į ran­kas paė­ mė sti­li­zuo­tą tim­pą ar lan­ką su strė­le.

Tau­t o­d ai­l i­n in­k ė Dai­va, vą­še­liu ne­rian­ ti žais­lus, pa­sa­ko­jo, kad Jū­ros šven­tės pro­ga į mu­gę iš Ša­kių ra­jo­no at­ vyks­ta kiek­vie­nais me­tais.

„Tur­būt su sa­vo vy­ru esa­me re­ kor­di­nin­kai – tik vie­ne­rius me­ tus ne­ga­lė­jo­me da­ly­vau­ti mu­gė­je, o šiais me­tais čia esa­me 27 kar­tą“, – pa­sa­ko­jo me­ni­nin­kė, pri­dur­da­ ma, kad ne už­si­dirb­ti čia va­žiuo­ja, o ap­lan­ky­ti gim­to­jo uos­ta­mies­čio, pa­bend­rau­ti su žmo­nė­mis ir ge­rai pra­leis­ti lai­ką.

Be­ne se­niau­siais Jū­ros šven­tės mu­gės da­ly­viais sa­ve va­di­nan­tys tau­to­dai­li­nin­kai juo­ka­vo, kad, su­ ra­du­siems dar dau­giau me­tų at­ vyks­tan­čius pre­kiau­to­jus, pa­do­ va­nos ką nors iš sa­vo kū­ri­nių.

Prie pa­la­pi­nių, ku­rio­se pre­kiau­ ja­ma rū­ky­tais mė­sos ir žu­vies ga­ mi­niais, švie­žia na­mi­ne duo­na ar sū­riais, bū­rė­si tik­ro lie­tu­viš­ko mais­to ger­bė­jai.

Mo­te­rys vie­to­je ra­ga­vo la­ši­nu­ kų ir ver­ti­no jų sū­ru­mą, dis­ku­ta­ vo, ku­ris ga­ba­lė­lis la­biau­siai ver­tas dė­me­sio. Už vie­ną ki­log­ra­mą kvap­ nios šo­ni­nės pir­kė­jams te­ko pa­klo­ti nuo 18 iki 22 Lt. Vi­du­ti­niš­kas rū­ky­

Populiarumas: tautodailininkų mugė į Danės gatvę privertė plūsti

minias.

tas kar­šiu­kas praei­vių ki­še­nes pa­ plo­ni­no 8–10 Lt. Vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos šven­tės“, or­ga­ni­zuo­ jan­čios Jū­ros šven­tę, di­rek­to­rius Ro­man­das Žiub­rys džiau­gė­si, kad pla­nas pri­trauk­ti kuo dau­giau pre­ ky­bi­nin­kų, bu­vo įgy­ven­din­tas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Vi­sos vie­tos, ku­rias ke­ti­no­me par­duo­ti, – iš­pirk­tos. Jų šiais me­ tais bu­vo be­veik 700“, – kal­bė­jo R.Žiub­rys.

Penk­ta­die­nį pra­si­dė­ju­si tau­to­ dai­li­nin­kų mu­gė tę­sis iki sek­ma­ die­nio 11 val. va­ka­ro.

4

ŠEŠTADIENIS, LIEPOS 27, 2013

miestas

Klai­pė­da – be iš­skir­ti­nių sve­čių

Vieš­nia: per­nai Jū­ros šven­tė­je da­ly­va­vu­si Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė šie­met pa­si­rin­ko ki­tus ren­gi­nius.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Pre­zi­den­tės ir Sei­mo 1 pir­mi­nin­ko at­sto­vai pa­ tvir­ti­no, kad šie Lie­tu­vos va­do­

vai į Jū­ros šven­tę neat­vyks, nes tu­ri da­ly­vau­ti ki­tuo­se ren­gi­niuo­ se. Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­ kai­tė Klai­pė­do­je per Jū­ros šven­tę lan­kė­si per­nai, tad, ma­tyt, šie­met jos dė­me­sio su­lauks kas nors ki­ tas, o ne uos­ta­mies­tis“, – svars­ tė D.Grik­šai­tė.

Iš Klai­pė­dos mies­tų par­tne­rių, ku­rių yra apie 20, į uos­ta­mies­tį per Jū­ros šven­tę at­vyks tik de­le­ga­ci­ja iš Mo­gi­lio­vo. „Mies­tų par­tne­rių šie­met ofi­ cia­liai ne­kvie­tė­me ir tai, ne­slėp­ siu, su­si­ję su fi­nan­sais. Tie­siog tau­po­me, nes jei kvie­čia­me de­ le­ga­ci­jas, tu­ri­me pa­si­rū­pin­ti ir jų nak­vy­ne bei mai­ti­ni­mu. Per­nai kvie­tė­me vi­sus mies­tus par­tne­ rius, nes bu­vo Klai­pė­dos ju­bi­lie­

jus. Pak­vie­si­me po ke­le­rių me­tų, kai Klai­pė­da švęs 765 gim­ta­die­ nį“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Tarp­tau­ti­nių ry­šių, vers­lo plėt­ros ir tu­riz­mo sky­riaus ve­dė­ja Da­lia Ples­ko­vie­nė.

Mo­gi­lio­vo de­le­ga­ci­ja į Klai­pė­ dą per­nai ne­bu­vo at­vy­ku­si, to­dėl ir nu­spren­dė ap­si­lan­ky­ti šie­met.

Bal­ta­ru­si­jos mies­to me­rą į uos­ta­ mies­tį pa­kvie­tė jo va­do­vas Vy­tau­ tas Grub­liaus­kas, ne­se­niai vie­šė­jęs Mo­gi­lio­ve. Į Klai­pė­dą at­vyks šio mies­to me­ ras Vla­di­mi­ras Cu­ma­rio­vas, mies­to ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Fio­do­ras Mi­ cheen­ko, bu­vęs me­ras Vik­to­ras Šo­ ri­ko­vas. „No­rė­jo at­vyk­ti ir de­le­ga­ci­ja iš Ode­sos, ta­čiau te­ko man­da­giai pa­ sa­ky­ti, kad šie­met ofi­cia­liai nie­ko ne­kvie­čia­me“, – ne­slė­pė D.Ples­ ko­vie­nė.

Už rek­la­mą ga­vo ir „Lietuvos ryto“ tri­bū­ną? bū­ti pa­si­ruo­šę to­kioms si­tua­ci­joms ir, kiek įma­no­ma, ma­žiau į jas rea­ guo­ti“, – sa­kė J.Pra­pies­tis.

Jonas Stanišauskas Per 100 pre­ky­bos cent­rų val­dan­ čios „Nor­fos maž­me­nos“, jos tie­kė­ jos „Ri­vo­nos“ pa­grin­di­nis ak­ci­nin­ kas Dai­nius Dun­du­lis, at­ro­do, pa­ sta­ruo­ju me­tu dau­ge­lį sa­vo pro­ ble­mų ima­si spręs­ti per jo tri­bū­na ta­pu­sį „Lie­tu­vos ry­tą“.

Nusp­ren­dė ig­no­ruo­ti

Gy­nė­si ne­da­ran­tis įta­kos

Iš­gir­dęs jam ne­pa­lan­kų Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo (VAT) ver­dik­ tą, D.Dun­du­lis tei­sė­jo spren­di­mą „Lie­tu­vos ry­te“ pa­va­di­no pa­si­ty­ čio­ji­mu. At­ro­do, kad į tur­tin­giau­ sių ša­lies vers­li­nin­kų de­šim­tu­ką pa­ten­kan­čiam D.Dun­du­liui bu­ vo ne­ti­kė­ta ži­nia, kad iš jo įmo­nių už par­duo­tus ma­žes­nius, nei bu­vo nu­ro­dy­ta pir­ki­mo-par­da­vi­mo su­ tar­ty­je, skly­pus pri­teis­ta ieš­ko­vui su­mo­kė­ti apie 7 mln. li­tų.

Kai by­li­nė­ji­mo­si ma­ra­to­nas ar­tė­ jo prie fi­ni­šo, li­kus vos trims die­ noms iki VAT ver­dik­to, „Lie­tu­vos ry­tas“ iš­spaus­di­no straips­nį, ku­ ria­me pa­reikš­ta, kad „tei­sė­jai tie­ sia rau­do­ną ki­li­mą afe­rų meist­ rui“, įvar­dy­tas ir ver­dik­tą tu­rin­tis priim­ti tei­sė­jas Dai­nius Rin­ke­vi­čius ir, nors spren­di­mo dar ne­bu­vo, ap­ ta­ri­nė­ta by­la ir jos ap­lin­ky­bės.

D.Dun­du­lio ir jo tri­bū­na vir­tu­sio dien­raš­čio są­sa­jos – aki­vaiz­džios. Šis vers­li­nin­kas yra di­de­lės, tu­rin­ čios so­li­džius fi­nan­si­nius re­sur­sus „Nor­fos“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas. „Nor­fa“ rek­la­muo­ja­si „Lie­tu­vos ry­te“. Net ke­lis pus­la­pius uži­man­ ti „Nor­fos“ gru­pės įmo­nių rek­la­ma bu­vo pa­skelb­ta ir ta­me dien­raš­čio nu­me­ry­je, ku­ria­me iš­spaus­din­tas tei­sė­sau­gą su že­mė­mis mai­šan­ tis straips­nis. Sup­ran­ta­ma, to­kios apim­ties rek­la­ma ga­lė­tų kai­nuo­ti ne vie­ną de­šim­tį tūks­tan­čių li­tų.

D.Dun­du­lis – ir „Lie­tu­vos ry­to“ krep­ši­nin­kų rė­mė­jas. Di­de­lę krep­ ši­nio klu­bo biu­dže­to da­lį su­da­ro šio vers­li­nin­ko per su juo su­si­ju­sias įmo­ nes ski­ria­ma pa­ra­ma, ta­čiau „Lie­tu­

Prat­rū­ko: D.Dun­du­lis tei­sė­jo spren­di­mą pa­va­di­no pa­si­ty­čio­ji­mu.

vos ry­to“ klu­bo in­ter­ne­to sve­tai­nė­je apie to­kį rė­mė­ją nė­ra skel­bia­ma.

Per­ša­si klau­si­mas: ar D.Dun­du­lis už to­kį sa­vo dos­nu­mą kar­tais ne­ga­ vo ga­li­my­bės prieš le­mia­mą teis­mo po­sė­dį vie­šai pa­skleis­ti jam nau­din­ gą nuo­mo­nę? „Nor­fą“ ak­ty­viai rek­ la­muo­jan­čio „Lie­tu­vos ry­to“ pus­ la­piuo­se be­si­lie­jant D.Dun­du­liui pa­lan­kiems straips­niams, pa­ts vers­ li­nin­kas gy­nė­si ne­da­rąs įta­kos „Lie­ tu­vos ry­to“ pub­li­ka­ci­jų tu­ri­niui.

sten­gia­si nuo to­kių pub­li­ka­ci­jų at­ si­ri­bo­ti. Ki­taip bū­tų iš vi­so su­dė­ tin­ga priim­ti spren­di­mą“, – tei­gė lai­ki­no­ji teis­mo pir­mi­nin­kė.

Prokurorai nedrįso kelti bylos teisėjams šešėlį metusiam verslininkui ir jo šalininkui.

Apd­rabs­ty­ti pur­vais

„Lie­tu­vos ry­to“ straips­nius Vil­ niaus apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jai įver­ti­no kaip aki­vaiz­dų ban­dy­mą jiems da­ry­ti spau­di­mą. „Kai toks straips­nis pa­si­ro­do prieš pa­skel­biant spren­di­mą, tai yra aki­vaiz­dus spau­di­mas teis­ mui. Ki­taip nė ne­pa­va­din­si“, – sa­ kė D.Dun­du­lio ir „Lie­tu­vos ry­to“ tai­kik­ly­je at­si­dū­ręs VAT tei­sė­jas D.Rin­ke­vi­čius.

Jam pri­ta­rė ir VAT pir­mi­nin­ko pa­rei­gas lai­ki­nai ei­nan­ti Al­ma Ur­ bo­na­vi­čie­nė. „Tai yra sa­vo­tiš­kas po­vei­kis teis­mui, nag­ri­nė­jan­čiam by­lą. Be jo­kios abe­jo­nės, tei­sė­jai jau­čia­si ne­pa­to­giai, bet kiek­vie­nas

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

BFL / Andriaus Ufar­to nuo­tr.

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Tei­sė­jai jau įpra­tę prie nuo­la­ti­ nio vie­šai jiems da­ro­mo spau­di­mo, tvir­ti­na ir Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­ką pa­va­duo­jan­tis šio teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­ riaus pir­mi­nin­kas Jo­nas Pra­pies­tis.

Pa­sak jo, įsta­ty­mų, ne­kal­tu­mo pre­ zump­ci­jos ir tei­sė­jų dar­bo su­pra­ti­ mo kul­tū­ra jau daug me­tų ga­na že­ ma. Tad ar ga­li­ma bū­ti tik­riems, kad su že­mė­mis mai­šo­mų tei­sė­jų spren­ di­mai – ne­ša­liš­ki ir tei­sin­gi? „Kai dar dir­bau tei­sin­gu­mo mi­ nist­ru, sa­ky­da­vau, kad ant pa­lin­ ku­sio kark­lo vi­sos ož­kos li­pa. Jei tei­sė­jų pa­rei­gas at­lie­ka­me, tu­ri­me

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

D.Rin­ke­vi­čius ne­sle­pia: teis­mas svars­tė, kaip pa­sielg­ti. Nusp­ren­dė, kad so­li­džiau­sia ig­no­ruo­ti ban­dan­ čiuo­sius iš­gąs­din­ti tei­sė­jus ir tie­ siog ne­rea­guo­ti į iš­puo­lį spau­do­je. „Aiš­ku, to­kio­je si­tua­ci­jo­je tei­sė­ jas ne­ga­li jaus­tis ge­rai. Bet nu­si­ša­ li­nus nuo by­los bū­tų pa­ro­dy­ta, kad toks spau­di­mas Lie­tu­vo­je ga­li­mas.

Tai bū­tų dar blo­giau. Te­ko priim­ti spren­di­mą by­lo­je. Pub­li­ka­ci­ja jam ne­tu­rė­jo jo­kios įta­kos. Bet ko­kiu at­ve­ju spren­di­mas bū­tų bu­vęs toks pat“, – tei­gė D.Rin­ke­vi­čius.

Tei­sė­jas pri­pa­žįs­ta, kad su to­kiu puo­li­mu per sa­vo dar­bo pra­kti­ką su­si­dū­rė pir­mą kar­tą. „Neat­si­me­nu, kad prieš pat spren­di­mo pa­skel­bi­mą apie jį jau ra­šy­tų. Bū­na, kad ne­pa­ten­kin­ta­ sis pa­skelb­tu spren­di­mu už­sa­ko straips­nį. Ta­da vis­kas aiš­ku, žmo­ gus tu­ri tei­sę iš­sa­ky­ti nuo­mo­nę, ko­men­tuo­ti. Bet „Nor­fa“ yra rek­ la­mos už­sa­ko­vė „Lie­tu­vos ry­te“, tur­būt tuo ir nau­do­ja­si. To­kiu bū­ du gal ban­do da­ry­ti kaž­ko­kį po­vei­ kį, bet tei­sin­gu­mą Lie­tu­vo­je vis tiek vyk­do teis­mai, o žmo­nės at­si­ren­ka, kas yra kas“, – išanks­ti­nis puo­li­ mas ne­ste­bi­na D.Rin­ke­vi­čiaus.

Ak­muo į pro­ku­ro­rų dar­žą

Vie­šoms ma­ni­pu­lia­ci­joms tei­sė­jais, kai ban­do­ma nu­lem­ti spren­di­mus by­lo­se, taš­ką ga­lė­tų pa­dė­ti ne tik pro­ku­ra­tū­ra, bet ir Žur­na­lis­tų są­ jun­ga, ma­no Lie­tu­vos Aukš­čiau­ sio­jo Teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus pir­mi­nin­kas J.Pra­pies­tis. „Ne kar­tą pa­ts as­me­niš­kai krei­ piau­si į pro­ku­ro­rus dėl spau­di­mo teis­mui, de­ja, nie­ko. Vie­nas iki­teis­ mi­nis ty­ri­mas bu­vo pra­dė­tas, bet ir tas nu­trauk­tas. Gal­būt rei­kė­tų pro­ ku­ro­rams ki­taip ver­tin­ti, kas iš tie­sų yra vie­ša­sis in­te­re­sas? Jei pro­ku­ro­rai

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

im­tų­si gin­ti ne­pag­rįs­tai už­puo­la­mus, kri­ti­kuo­ja­mus tei­sė­jus ir tai ver­tin­tų kaip nu­si­kals­ta­mą vei­ką, gal­būt at­ sar­giau vi­si elg­tų­si? Žur­na­lis­tų są­ jun­gai ir­gi rei­kė­tų užim­ti po­zi­ci­ją, ra­gi­nan­čią žur­na­lis­tus veng­ti re­ por­ta­žų, kai pa­žei­džia­ma ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­ja ir, tie­sio­giai ar ne, bet iš es­mės yra ki­ša­ma­si į teis­mų dar­bą“, – įsi­ti­ki­nęs J.Pra­pies­tis.

Pa­bū­go spau­di­mo?

Po­li­ci­jos ty­rė­jai, pro­ku­ro­rai ir šį kar­tą ne­pa­ro­dė no­ro aiš­kin­tis, kas ir dėl ko ban­dė pa­spaus­ti tei­sė­jus. „Ser­ne­ta“ krei­pė­si į Vil­niaus ap­ skri­ties vy­riau­sią­jį po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­tą pra­šy­da­ma pra­dė­ti iki­teis­ mi­nį ty­ri­mą ir iš­siaiš­kin­ti straips­nio „Lie­tu­vos ry­te“ pa­si­ro­dy­mo ap­lin­ ky­bes, o su juo su­si­ju­sius as­me­nis – D.Dun­du­lį, dien­raš­čio va­do­vus ir žur­na­lis­tę pa­trauk­ti bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn.

Nors pa­tys tei­sė­jai pub­li­ka­ci­ją įver­ti­no kaip ban­dy­mą jiems da­ry­ti spau­di­mą, Vil­niaus ap­skri­ties VPK Vil­niaus 6-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to ty­rė­ja at­si­sa­kė pra­dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ ri­mą, pa­reiš­ku­si, esą ne­ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dos, kad straips­niu bu­vo truk­do­ ma tei­sė­sau­gai: „Lie­tu­vos ir Eu­ro­ pos tei­sės ak­tai įtvir­ti­na tei­sę kiek­ vie­nam as­me­niui vie­šai kri­ti­kuo­ti vals­ty­bės, sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jų ir įstai­gų, taip pat pa­rei­gū­nų veik­lą, o straips­nio tei­gi­nius rei­kia ver­tin­ti kaip su­bjek­ty­vią au­to­rės nuo­mo­nę.“ Šis po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to ty­rė­jos nu­ ta­ri­mas at­si­sa­ky­ti pra­dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą bu­vo ap­skųs­tas Vil­niaus apy­ gar­dos pro­ku­ra­tū­rai.

Pro­ku­ro­rai ir­gi pa­kė­lė aukš­tyn ran­kas: ne­drį­so kel­ti by­los tei­sė­ jams še­šė­lį me­tu­siam vers­li­nin­kui ir jo ša­li­nin­kui.

Gal­būt jie pa­bū­go to­kio spau­di­ mo, ko­kį per „Lie­tu­vos ry­to“ pus­ la­pius iš D.Dun­du­lio pa­ty­rė ne­tgi ne že­miau­sios ins­tan­ci­jos Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jai?

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

5

ŠEŠTADIENIS, LIEPOS 27, 2013

miestas

Tau­ti­nio lai­vy­no lem­tis 1

1936 m. už­baig­tas tau­ti­ nio jū­rų pre­ky­bos lai­vy­no stei­gi­mo pro­ce­sas, įkur­ta vals­ty­bi­ nė lai­vi­nin­kys­tės kom­pa­ni­ja „Lie­ tu­vos Bal­ti­jos Lloy­das“.

Vis dėl­to lai­vi­nin­kys­tės sri­ty­je Lie­tu­vą ta­da aki­vaiz­džiai pra­no­ ko jos ar­ti­miau­sia kai­my­nė Lat­vi­ ja, ku­rios eko­no­mi­nis iš­si­vys­ty­mo ly­gis bu­vo pa­na­šus.

Klai­pė­dos uos­tą pri­jun­gus prie Lie­tu­vos, Lat­vi­jos jū­rų pre­ky­bos lai­vy­ną jau su­da­rė 55 lai­vai. 1935 m. pra­dė­jus kur­tis Lie­tu­vos vals­ty­bi­ niam lai­vy­nui, lat­viai tu­rė­jo 124 jū­ ros lai­vus.

Lai­vas „Ne­rin­ga“ 1938 m. va­sa­rio

28 d. di­de­lės aud­ros me­tu už­plau­ kė ant sek­lu­mos 14 km nuo Klai­pė­ dos ir nu­sken­do, ava­ri­jos me­tu žu­ vo trys jū­ri­nin­kai.

1931 m. sta­ty­tas „Kau­nas“ bu­vo

skir­tas ga­ben­ti grū­dams ir miš­ko me­džia­gai. 1939 m. lapk­ri­čio 17 d. Šiau­rės jū­ro­je jį tor­pe­da­vo vo­kie­čių po­van­de­ni­nis lai­vas U-57. „Kau­nas“ nu­sken­do, žu­vo vie­nas jū­rei­vis.

Lai­vas „Ni­da“, praė­jus vos dviem

die­noms po „Kau­no“ žū­ties, 1939 m. lapk­ri­čio 19 d., prie Alan­dų sa­lų už­ plau­kė ant po­van­de­ni­nių uo­lų. Stip­ ri aud­ra lai­vą nu­skan­di­no, įgu­lai pa­ vy­ko iš­si­gel­bė­ti.

Lie­tu­viš­ka kad­rų po­li­ti­ka

Ta­čiau, ne­pai­sant to, bend­ro­vės „Lie­tu­vos Bal­ti­jos Lloy­das“ va­ do­vy­bė at­kak­liai pir­ko lai­vus, ku­ riuo­se kė­lė lie­tu­viš­ką tris­pal­vę ir lai­kė­si nuo­sta­tos sa­vo lai­vų įgu­las for­muo­ti iš lie­tu­vių jū­ri­nin­kų.

Tei­gia­ma, kad iki pat ne­prik­ lau­so­my­b ės ne­te­k i­m o iš vi­sos Lie­tu­vos į Klai­pė­dą ver­žė­si jau­ nuo­liai, be­si­ti­kin­tys gau­ti jū­rei­vio ar kū­ri­ko vie­tą lai­vuo­se su Lie­tu­ vos vė­lia­va.

1938 m. va­sa­rą Klai­pė­do­je bend­ ro­vės or­ga­ni­zuo­tus jū­rei­vių ren­gi­ mo kur­sus lan­kė 28 vy­rai, o no­rin­ čių­jų lan­ky­ti kur­sus bu­vo 170.

1937 m. pen­kiuo­se bend­ro­vės lai­vuo­se iš 25 ka­pi­to­nų, štur­ma­nų ir me­cha­ni­kų 19 bu­vo lie­tu­viai.

Ka­pi­to­nus įbau­gi­no NKVD

Lie­tu­viš­kas lai­vy­nas sun­kiai sky­ nė­si ke­lius jū­ro­se ir dėl jū­ri­nin­kų pa­tir­ties sty­giaus.

Vie­nas ne­sėk­mės ženk­lu pa­žy­ mė­tų lai­vų – „Pa­ne­vė­žys“. Jo sa­ vi­nin­kas „Lie­tu­vos Bal­ti­jos Lloy­ das“ lai­vą įsi­gi­jo 1938 me­tais Nor­ve­gi­jo­je.

Tei­gia­ma, kad ne­sėk­mės jį ly­dė­ jo nuo pir­mos iš­plau­ki­mo die­nos iš Nor­ve­gi­jos. At­si­dū­rus jū­ro­je pa­ste­ bė­ta, kad yra per ma­žai ku­ro.

Kai iš Šiau­rės jū­ros lai­vas įplau­ kė į aud­rin­gą Bal­ti­ją, jis ne­sus­to­jo užuo­vė­jo­je, bet sku­bė­jo į Klai­pė­dą.

Vi­du­ry ke­lio­nės pri­trū­ko ang­lių, to­dėl pra­dė­ti de­gin­ti pa­tal­pų me­ džio įren­gi­niai. Ne­pa­sie­kus Klai­ pė­dos, te­ko kvies­tis vil­ki­kus, ku­rie „Pa­ne­vė­žį“ nu­tem­pė į Dan­cin­gą.

Po me­tų lai­vas pri­va­lė­jo plauk­ti į Le­ning­ra­dą paim­ti drus­kos. Lai­ vo ka­pi­to­nas Fe­lik­sas Mar­cin­kus, jau anks­čiau tu­rė­jęs ne­ma­lo­nu­mų su so­vie­tų sau­gu­mie­čiais (NKVD), at­si­sa­kė ten plauk­ti.

No­rė­da­mas iš­veng­ti ne­ma­lo­ nu­mų su en­ka­ve­dis­tais, va­do­vau­ti lai­vui ne­pa­no­ro ir at­sar­go­je esan­tis ka­pi­to­nas. Po il­gų svars­ty­mų „Pa­ ne­vė­žio“ va­do­va­vi­mas per­duo­tas pir­ma­jam štur­ma­nui, ku­ris nors ir tu­rė­jo ka­pi­to­no dip­lo­mą, bet ne­tu­ rė­jo di­des­nės pa­tir­ties.

Le­ning­ra­dą „Pa­ne­vė­žys“ pa­ sie­kė lai­min­gai, bet grįž­da­mas su kro­vi­niu už­plau­kė ant Ra­vels­tei­ no uo­lų ir pa­sken­do. Per ne­lai­mę žu­vo te­leg­ra­fis­tas Ig­nas Pra­pies­tis ir ant­ra­sis štur­ma­nas Po­vi­las Pa­ že­mec­kas.

Taip liūd­nai pra­dė­jęs sa­vo ke­lią Lie­tu­vos pre­ky­bi­nia­me lai­vy­ne šis lai­vas dar liūd­niau jį bai­gė. „Tra­kus“ są­ly­giš­kai iš­sau­go­jo

„Tra­kai“ – be­ne vie­nin­te­lis „Lie­ tu­vos Bal­ti­jos Lloy­do“ lai­vas, ku­

Liūd­na­sis Lie­tu­vos pre­ky­bos lai­vy­no są­ra­šas

Lai­vas „Pa­ne­vė­žys“ 1939 m. Suo­

mių įlan­ko­je už­plau­kė ant po­van­de­ ni­nių uo­lų vir­ti­nės ir nu­sken­do, žu­ vo te­leg­ra­fis­tas ir ant­ra­sis lai­vo štur­ ma­nas, ki­ti jū­ri­nin­kai iš­si­gel­bė­jo. „Kre­tin­ga“ ir „Ute­na“ – iden­tiš­ki

lai­vai, pirk­ti 1936 m. Lai­vas „Ute­na“ 1940 m. Bot­ni­jos įlan­ko­je už­plau­kė ant mi­nos ir nu­sken­do. Ten pat vo­ kie­čių su­bom­bar­duo­tas nu­sken­do ir lai­vas „Kre­tin­ga“.

Ne­li­ko: is­to­ri­kų tei­gi­mu, tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos pre­ky­bos lai­vy­nas spar­čiai au­go ir plė­tė­si, ta­čiau vis­ką nu­trau­

kė Ant­ra­sis pa­sau­li­nis ka­ras.

ris ne­nus­ken­do, ne­susp­ro­go ir jo ne­nu­sa­vi­no so­vie­tai. „Tra­kus“ bend­ro­vė nu­si­pir­ko 1940 m. Bos­to­ne. Ta­čiau jū­ro­se įsi­siau­tė­jus Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ ro veiks­mams, jį at­pluk­dy­ti į Klai­ pė­dą vis ne­si­se­kė.

Tais pa­čiais me­tais Lie­tu­vą užė­ mus so­vie­tams, oku­pan­tai sten­ gė­si su­telk­ti į sa­vo ran­kas bet ko­ kį ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos tu­rė­tą tur­tą.

Pa­rū­po jiems ir „Tra­kai“. Lai­vą So­vie­tų Są­jun­ga no­rė­jo nu­sa­vin­ti, to­dėl Lie­tu­vos kon­su­la­tui Niu­jor­ke iš­kė­lė by­lą. Ta­čiau kon­su­la­tas sėk­ min­gai ap­si­gy­nė ir „Tra­kų“ so­vie­ tams nea­ti­da­vė.

Nors per ka­rą „Tra­kus“ eksp­loa­ ta­vo ame­ri­kie­čių kom­pa­ni­ja „Ma­ri­ ti­me Com­mis­sion“, lai­vas ir to­liau bu­vo lai­ko­mas „Lie­tu­vos Bal­ti­jos Lloy­do“ nuo­sa­vy­be.

Po ka­ro taip ir neišd­rįs­ta jo iš­leis­ ti plau­kio­ti po pla­čiuo­sius van­de­ nis, nes bi­jo­ta, kad so­vie­tai ga­li at­ nau­jin­ti by­lą ir lai­vą kon­fis­kuo­ti.

Taip be veik­los lai­vas pa­se­no, bu­vo pra­sko­lin­tas, kol ga­liau­siai už sko­las ati­duo­tas į me­ta­lo lau­žą. Įgu­la ne­pak­lu­so oku­pan­tams

Tra­giš­kas li­ki­mas iš­ti­ko ir vie­nin­ te­lį ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos ka­ro lai­vą „Pre­zi­den­tas Sme­to­na“. Kai 1939 m. ko­vo 22 d. Klai­pė­dos kraš­ tas ati­te­ko Vo­kie­ti­jai, jau ki­tą die­ną vie­nin­te­liam Lie­tu­vos ka­ro lai­vui,

Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus ar­chy­vo nuo­tr.

še­šiems pa­kran­čių ap­sau­gos lai­ vams ir pre­ky­bi­niam lai­vy­nui te­ko iš­plauk­ti iš uos­to.

Lai­vas „Pre­zi­den­tas Sme­to­na“ bu­vo nu­pluk­dy­tas, pri­glaus­tas ir

ro lai­vy­no vė­lia­vą ir nak­tį jach­ta iš­ plau­kė į už­sie­nį. Tai bu­vo vie­nin­te­ lis at­ve­jis, kai mū­sų ka­ri­nis da­li­nys pa­si­prie­ši­no so­vie­tų oku­pa­ci­jai. „Pre­zi­den­to Sme­to­nos“ paieš­kos

Ro­mas Ado­ma­vi­čius:

Jei ne­bū­tų bu­vę tų ka­tak­liz­mų, lai­vy­nas bū­tų su­stip­rė­jęs. re­mon­tuo­ja­mas Lie­po­jo­je, nes Šven­to­sios uos­tas ne­bu­vo pri­tai­ ky­tas to­kio dy­džio lai­vams. „Šven­to­sios uos­tas bu­vo sta­to­ mas kaip žve­jų uos­tas, skir­tas bū­ tent žve­jams. Kai na­cis­tai pe­rė­mė Klai­pė­dą, jis bu­vo gi­li­na­mas iš bė­ dos, nes ka­ro lai­vas „Pre­zi­den­tas Sme­to­na“ ne­ga­lė­jo čia įplauk­ti“, – sa­kė Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus is­ to­ri­kas Ro­mual­das Ado­ma­vi­čius.

Po 1940 m. Lie­tu­vos oku­pa­ci­jos SSRS ka­ri­nė va­do­vy­bė pa­rei­ka­ la­vo, kad ka­ro lai­vas „Pre­zi­ den­tas Sme­to­na“ su vi­sa įgu­la tap­tų jai pa­val­dus, pa­keis­tų pa­va­di­ni­mą ir iš­kel­tų rau­do­ną vė­lia­vą. Ka­pi­to­ nas Po­vi­las Ju­ lius La­ba­naus­kas ir įgu­los na­riai to­ kiam oku­pan­tų rei­ ka­la­vi­mui ne­pak­lu­so.

Jie nu­lei­do Lie­tu­vos ka­

So­viet­me­čiu ka­ro lai­vas „Pre­zi­ den­tas Sme­to­na“ (vė­liau „Pir­mū­ nas“) bu­vo per­var­dy­tas „Ko­rall“ ir ati­duo­tas so­vie­ti­niam Bal­ti­jos lai­vy­nui. Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ ro me­tu lai­vas da­ly­va­vo ko­vo­se su vo­kie­čiais, kol 1945 m. sau­sio 11 d. už­plau­kęs ant mi­nos nu­sken­do Suo­mių įlan­ko­je.

Ne taip se­niai skelb­ta, kad es­ tams pa­vy­ko ras­ti le­gen­di­nio lie­ tu­vių ka­ro lai­vo sken­di­mo vie­tą, ta­čiau tvir­tos nuo­mo­nės mū­sų ty­ ri­nė­to­jai dėl to kol kas dar ne­tu­ri. „Pre­zi­den­to Sme­to­nos“ žū­ties vie­tos iden­ti­fik ­ a­vi­mas la­bai abe­jo­ ti­nas. Jį es­tai jau du kar­tus at­ra­do ir nė­ra šim­to pro­cen­tų ga­ran­ti­jos, kad tai tik­rai „Pre­zi­den­tas Sme­to­na“.

Yra min­čių ki­tais me­tais nu­plauk­ti ir dar kar­tą ap­žiū­rė­ti tą sken­duo­lį, nes da­bar jau tu­ri­me tin­ka­mą tech­ ni­ką“, – tei­gė Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­to moks­li­nis dar­buo­to­jas Jū­ra­tis Lia­cho­vi­čius, pri­dū­ręs, kad tiks­li­ na­mos ir ki­tų lie­tu­viš­kų lai­vų žū­ ties vie­tos.

Tarp mi­nų lau­kų

Klai­pė­die­tis jū­ri­nin­kas Ro­mas Ti­ jū­nė­lis, iš­lei­dęs kny­gą „Išp­lau­kė, kad ne­beg­rįž­tų“, ap­ra­šė vi­są tar­ pu­ka­rio Lie­tu­vos pre­ky­bos lai­vy­ no tra­ge­di­ją, pra­si­dė­jus Ant­ra­jam pa­sau­li­niam ka­rui. „Žiau­rus li­ki­mas iš­ti­ko jū­ri­nin­ kus, ku­rie bu­vo tuo­se lai­vuo­se, iš­ plau­kė ir ne­beg­rį­žo. Ir jū­ri­nin­kų, ir pa­čių lai­vų ne­tek­tis bu­vo di­de­ lė tra­ge­di­ja vals­ty­bei. Nors ka­ro veiks­mų sau­su­mo­je dar ne­bu­vo, bet jū­ri­nin­kai pir­mie­ji pa­ty­rė vi­ są tą bai­su­mą“, – ne­slė­pė emo­ci­jų R.Ti­jū­nė­lis. Pa­sak jo, ta­da dau­gu­ ma jū­ri­nin­kų ne­bu­vo pro­fe­sio­na­

„Šiau­liai“, pirk­tas 1937 m., už­plau­

kė ant mi­nos 1940 m. ne­to­li Da­goe sa­los Bal­ti­jos jū­ro­je.

1937 m. pirk­tas lai­vas „Ma­ri­jam­

po­lė“, pra­si­dė­jus ka­rui, bu­vo Ry­go­ je. 1941 m., no­rė­da­mi vo­kie­čiams už­kirs­ti ke­lią į uos­tą, rau­do­nar­mie­ čiai jį pa­skan­di­no ties Ry­gos uos­to įplau­ka.

Su lie­tu­viš­ka tris­pal­ve plau­kio­jęs

lai­vas „Fries­land“ 1941 m. Vo­kie­čių įlan­ko­je už­plau­kė ant mi­nos ir nu­ sken­do.

lai, pra­sčiau ap­mo­ky­ti ir tai iš da­ lies lė­mė jų žū­tį jū­ro­se. „Ko­dėl lai­vai už­plauk­da­vo ant sek­lu­mų? To­dėl, kad ka­pi­to­nai neį­ ver­tin­da­vo si­tua­ci­jos. Tai dar vie­ na bė­da, be tuo me­tu ap­link lai­vus drei­fa­vu­sių mi­nų“, – ma­no R.Ti­ jū­nė­lis.

Sui­ru­tė su­nai­ki­no vil­tį

„Ka­ras ir val­džių kai­ta nu­lė­mė lie­ tu­viš­ko lai­vy­no li­ki­mą. Li­kę 4 lai­ vai pa­te­ko į so­vie­tų ran­kas, vie­nas jų bu­vo pa­skan­din­tas Ry­go­je, ki­tus su­bom­bar­da­vo. Jū­ri­nin­kai iš­si­blaš­ kė po vi­są pa­sau­lį, kas emig­ra­vo, kas bu­vo iš­trem­ti į Si­bi­rą“, – pa­ sa­ko­jo R.Ado­ma­vi­čius. „Šiau­lių“ ka­pi­to­nas Be­ne­dik­ tas Mon­ke­vi­čius bu­vo su­šau­dy­tas 1940 me­tais, F.Mar­cin­kus mi­rė Aust­ra­li­jo­je, Zig­mas Do­mei­ka gy­ ve­ni­mą bai­gė Ve­ne­sue­lo­je. Tie, ku­ rie li­ko Lie­tu­vo­je, ar­ba žu­vo, ar­ba bu­vo rep­re­suo­ti. „Jei ne­bū­tų bu­vę tų ka­tak­liz­mų, lai­vy­nas bū­tų su­stip­rė­jęs, juk bu­ vo įkur­tas „Lie­tu­vos Bal­ti­jos Lloy­ das“ – rim­ta lai­vi­nin­kys­tės bend­ ro­vė, ku­ri tu­rė­jo mak­le­rių tink­lą ir Eu­ro­po­je, ir net Ame­ri­ko­je, pir­ko lai­vus, vis­kas ėjo į ge­rą­ją pu­sę“, – įsi­ti­ki­nęs R.Ado­ma­vi­čius.

Ta­čiau vis­ką nu­trau­kė ka­ras ir oku­pa­ci­jos, to­je sui­ru­tė­je pra­puo­lė lai­vai, žu­vo jū­ri­nin­kai.

6

ŠeštADIENIS, liepos 27, 2013

8p.

Koks likimas laukia Kembridžo princo?

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

K.Gir­nius: „Lie­tu­vo­je ma­ne ste­bi­na Gal­būt Ru­si­ja gel­ bės Ed­war­dą Snow­ de­ną? Koks li­ki­mas jo lau­kia ir ap­skri­ tai, kaip pa­sau­lį, o ir Lie­tu­vą pa­vei­kė va­di­na­ma­sis šni­pi­ nė­ji­mo skan­da­las?

Apie tai dien­raš­čio po­kal­bis su Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­ tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to (VU TSPMI) do­cen­tu dr. Kęs­tu­ čiu Gir­niu­mi.

Nuo­mo­nė: pa­sak VU TSPMI do­cen­to K.Gir­niaus, tu­rint ga­lin­gą šni­pi­nė­ji­mo tech­no­lo­gi­ją, vi­suo­met ky­la pa­gun­da ja pa­si­nau­do­ti.

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

– Pas­ta­ruo­ju me­tu ne­ty­la kal­bos apie JAV na­cio­na­li­nio sau­gu­mo agen­tū­ros (NSA) vyk­dy­tą šni­pi­ nė­ji­mą. Vie­na­me sa­vo straips­ nių iš­kė­lė­te klau­si­mą: „JAV – tarp­tau­ti­nis chu­li­ga­nas?“ Ko­ dėl? Ga­lų ga­le api­bend­ri­nant – ko­kia šio skan­da­lo reikš­mė?

– Ga­li­ma kal­bė­ti apie du as­pek­tus.

Kal­bant apie pa­čią Ame­ri­ką, žmo­nės įta­rė, kad ga­li bū­ti šni­pi­nė­ja­mi, ta­čiau se­ki­mo mas­tas nu­ste­bi­no net dau­ge­ lį po­li­ti­kų. Kong­re­sui te­ko svars­ty­ti, ar ne­su­ma­žin­ti pi­ni­gų, ski­ria­mų šiai

pro­gra­mai, o Ba­rac­kas Oba­ma sie­kė įti­kin­ti, jog ši pro­gra­ma rei­ka­lin­ga.

Tai ro­do, kad net JAV tvir­tos pa­ra­mos pa­na­šiems žval­gy­bos veiks­mams nė­ ra. Ki­taip sa­kant, pa­tys ame­ri­kie­čiai yra su­si­rū­pi­nę, kad pa­žei­džia­mas jų pri­va­tu­mas ir tei­sės.

Ki­tas, ma­nau, ge­ro­kai įdo­mes­ nis mo­men­tas – tai, kad E.Snow­ de­nui ta­po be­veik neį­ma­no­ma ras­ti po­li­ti­nio prie­globs­čio. Kaip mi­nė­jau sa­vo straips­ny­je, net ke­tu­rios di­de­ lės Eu­ro­pos ša­lys – Pran­cū­zi­ja, Ita­ li­ja, Is­pa­ni­ja ir Por­tu­ga­li­ja – ne­su­ tei­kė Bo­li­vi­jos pre­zi­den­to lėk­tu­vui tei­sės per­skris­ti jų te­ri­to­ri­jas, esą juo skri­do E.Snow­de­nas. Tai ro­do,

kad Ame­ri­ka ga­li da­ry­ti la­bai di­ de­lį spau­di­mą. Man tai – sun­kiai su­vo­kia­mas da­ly­kas, kad, pa­vyz­ džiui, to­kia ša­lis kaip Pran­cū­zi­ja, ku­ri di­džiuo­ja­si sa­vo sa­va­ran­kiš­ ku­mu, taip kuk­liai nu­si­lei­do. Taip, ant­rą kar­tą ša­lys gal­būt ne­nu­si­leis, vis­gi kai jau Ame­ri­ka da­ro spau­di­ mą, net JAV są­jun­gi­nin­kės vos su­ ge­ba šiam spau­di­mui at­si­spir­ti.

– Pa­ra­dok­sa­lu, juk pa­ti Pran­ cū­zi­ja, tiks­liau, jos va­do­vas Fran­çois Hollande’as, be­ne griež­čiau­siai kal­bė­jo apie šni­ pi­nė­ji­mo skan­da­lo ža­lą JAV ir ES san­ty­kiams...

– Na, iš pra­džių dau­ge­lio ša­lių va­ do­vai pa­si­pik­ti­no. Ta­čiau Ame­ri­ka, at­ro­do, da­vė su­pras­ti, kad vi­sų ša­lių žval­gy­bos bend­ra­dar­biau­ja su JAV. Ki­taip sa­kant, jos nė­ra to­kios jau ne­kal­tos, juk neat­si­sa­ko pa­si­nau­ do­ti Ame­ri­kos pa­slau­go­mis. Fak­tas, kad dau­ge­lis ša­lių pa­žei­di­nė­ja žmo­ nių pri­va­tu­mą, ma­nau, dar blo­ges­ nis, nei tai, jog tai da­ro vie­na ša­lis.

Tai, ži­no­ma, ne­pa­tei­si­na Ame­ri­ kos, ta­čiau pa­ro­do, kad pa­čios Eu­ ro­pos ša­lys pa­žei­džia žmo­gaus pri­ va­tu­mą, o juk Eu­ro­po­je tai – ypač ger­bia­ma. Ten­ka pri­pa­žin­ti, jog rei­ kia šni­pi­nė­ji­mo, rei­kia žval­gy­bos, rei­kia efek­ty­vios ko­vos su te­ro­riz­

2005 m. gruo­dis. Dien­raš­tis „The

2006 m. ko­vas. Kong­re­sas pa­tvir­ti­

New York Ti­mes“ pa­skel­bė, kad NSA slap­ta klau­so­si ame­ri­kie­čių, bend­rau­ jan­čių su už­sie­nio ša­ly­se esan­čiais as­ me­ni­mis, te­le­fo­ni­nių po­kal­bių ir per­ žiū­ri jų elekt­ro­ni­nį pa­štą. Pa­sak dien­ raš­čio, NSA ne­ga­vo FI­SA teis­mo lei­di­ mo šiai veik­lai. „The New York Ti­mes“ tvir­ti­no, kad pro­gra­ma be or­de­rio klau­ sy­tis ame­ri­kie­čių po­kal­bių bu­vo pra­dė­ ta ga­vus spe­cia­lų G.W.Bus­ho ad­mi­nist­ ra­ci­jos įsa­ky­mą. Kri­ti­kai pa­brė­žė, kad ši veik­la prieš­ta­ra­vo kons­ti­tu­ci­jai.

no at­nau­jin­tą Pat­rio­tų įsta­ty­mo ver­si­ ją, nors kai ku­rie kong­res­me­nai reiš­ kė su­si­rū­pi­ni­mą pla­čiais vy­riau­sy­ bės įga­lio­ji­mais vyk­dy­ti žval­gy­bą ša­ lies vi­du­je. Tuo me­tu „USA To­day“ pa­ skel­bė, kad NSA slap­ta ren­ka mi­li­jo­nų ame­ri­kie­čių te­le­fo­ni­nių po­kal­bių įra­ šus ir kau­pia juos di­džiu­lė­je duo­me­ nų ba­zė­je.

mu, ta­čiau Ame­ri­ka per­si­sten­gė.

Ma­nau, kad ame­ri­kie­čių sie­kis su­ stab­dy­ti vi­sus įma­no­mus te­ro­riz­mo iš­puo­lius – ne­rea­lus. Tai tas pa­ts, kas su­stab­dy­ti vi­sus nu­si­kal­ti­mus.

To­kiu at­ve­ju, juo­kais kal­bant, rei­ kė­tų be­veik treč­da­lį vi­sų sep­ty­nio­ lik­me­čių pa­so­din­ti į ka­lė­ji­mą.

– Gal­būt ma­si­nis vi­suo­me­nės šni­pi­nė­ji­mas tu­ri ki­tą tiks­lą – pa­vyz­džiui, už­kirs­ti ke­lią ko­ kiems so­cia­li­niams ne­ra­mu­ mams vi­suo­me­nė­je per kri­zę?

– Ne­ma­nau. Ma­nau, kad es­mi­ nis tiks­las – te­ro­riz­mo stab­dy­mas.

Var­gu ar JAV šni­pi­nė­ja dėl so­cia­li­

Žval­gy­bos veik­la Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se 1978 m. Kong­re­sas pa­tvir­ti­no Už­

sie­nio žval­gy­bos prie­žiū­ros įsta­ty­mą (angl. – Fo­reign In­tel­li­gen­ce Sur­veil­lan­ ce Act, FI­SA). Įs­ta­ty­mas priim­tas po to, kai vie­nas Se­na­to ty­ri­mas at­sklei­dė skan­da­lus ir žval­gy­bos agen­tū­rų vyk­ do­mus pa­žei­di­mus, įskai­tant prieš ka­ rą nu­si­sta­čiu­sių ak­ty­vis­tų ir ki­tų di­si­ den­tų se­ki­mą. Įs­ta­ty­mo pa­grin­du su­ kur­tas spe­cia­lus slap­ta­sis teis­mas. FI­SA teis­mas įga­lio­tas duo­ti lei­di­mą sek­ti įta­ria­mus te­ro­ris­tus ar­ba „di­džių­jų už­ sie­nio ša­lių agen­tus“, kai to pa­pra­šo vy­

riau­sy­bė. Ta­čiau to teis­mo po­sė­džiai ir spren­di­mai lai­ko­mi pa­slap­ty­je.

2001 m. rugsėjis–spalis. Po rug­sė­

jo 11-osios ata­kų Va­šing­to­ne ir Niu­jor­ ke George’o W.Bus­ho ad­mi­nist­ra­ci­ ja nu­ro­dė iš­plės­ti žval­gy­bos įga­lio­ji­ mus ko­vo­je su te­ro­riz­mu. Tų pat me­tų spa­lio mė­ne­sį Kong­re­sui ad­mi­nist­ra­ ci­ja pri­sta­tė svars­ty­ti va­di­na­mą­jį Pat­ rio­tų įsta­ty­mą (angl. – Pat­riot Act). Pa­ gal jį vy­riau­sy­bė tu­ri įga­lio­ji­mus slap­ta klau­sy­tis įta­ria­mų te­ro­ris­tų po­kal­bių ir juos apieš­ko­ti, su­lai­ky­ti bei ka­lin­ti.

2006 m. rugp­jū­tis. Fe­de­ra­li­nis teis­

mas Det­roi­te pa­skel­bė nuo­spren­dį, pa­gal ku­rį NSA šni­pi­nė­ji­mas ne­ga­vus

or­de­rio pa­skelb­tas prieš­ta­rau­jan­čiu kons­ti­tu­ci­jai.

2007 m. sau­s is ir rugp­j ū­t is.

G.W.Bus­ho ad­mi­nist­ra­ci­ja po šio teis­ mo spren­di­mo pa­reiš­kė, kad be FI­SA teis­mo spren­di­mo slap­tas ame­ri­kie­čių po­kal­bių su už­sie­ny­je esan­čiais as­me­ ni­mis se­ki­mas ne­bus lei­džia­mas. Nu­ta­ ri­mą rugp­jū­tį pa­tvir­ti­no Kong­re­sas.

2011 m. ge­gu­žė. Kong­re­sas pa­siū­lė,

o Ba­rac­kas Oba­ma pa­si­ra­šė ket­ve­rių me­tų Pat­rio­tų įsta­ty­mo nuo­sta­tų dėl slap­to šni­pi­nė­ji­mo pra­tę­si­mą.

7

ŠeštADIENIS, liepos 27, 2013

pasaulis Suė­mė vai­ruo­to­ją

Smū­gis ma­fi­jai

70-me­čio ju­bi­lie­jus

Is­pa­ni­jos po­li­ci­ja suė­mė grei­ to­jo trau­ki­nio, ku­riam nu­lė­kus nuo bė­gių tre­čia­die­nio va­ka­ rą žu­vo 78 žmo­nės, ma­ši­nis­tą Fran­cis­co José Garzó­ną-Amo. Įta­ria­ma, kad jis dau­giau nei dvi­gu­bai vir­ši­jo lei­džia­mą grei­ tį per po­sū­kį už ke­lių ki­lo­met­ rų nuo Sant­ja­go de Kom­pos­ te­los sto­ties.

Ita­li­jos po­li­ci­ja Ro­mo­je ir pie­ ti­nia­me Ka­lab­ri­jos re­gio­ne va­ kar su­ren­gė dvi di­de­les ko­ vos su ma­fi­ja ope­ra­ci­jas, jų tai­ki­niais ta­po maž­daug 100 įta­ria­mų­jų. Pa­sak Ita­li­jos ži­ niask­lai­dos, ope­ra­ci­ja Ro­mo­ je bu­vo di­džiau­sia ka­da nors su­reng­ta sos­ti­nė­je ir jos apy­ lin­kė­se.

Mic­kui Jag­ge­riui va­kar su­ka­ko 70 me­tų ir nors „The Rol­ling Sto­nes“ ly­de­ris ne­be­la­bai pri­ me­na maiš­tin­gą jau­nuo­lį, koks ka­dai­se bu­vo, sa­vo le­gen­di­nės lai­ky­se­nos tik­rai ne­pra­ra­do.

Praė­ju­sį mė­ne­sį jis su bliz­gu­ čiais nu­sags­ty­tu švar­ku stri­ ki­nė­jo sce­no­je Glas­ton­be­rio mu­zi­kos fes­ti­va­ly­je.

a su­si­tai­ky­mas su šni­pi­nė­ji­mu“ JAV žval­gy­bos šni­pi­nė­ji­mo skan­da­las. Svar­biau­si įvy­kiai 2013 m. bir­že­lio 6 d. Di­džio­sios Bri­

ta­ni­jos dien­raš­tis „The Guar­dian“ pa­ vie­ši­no bu­vu­sio JAV na­cio­na­li­nio sau­gu­mo agen­tū­ros (NSA) dar­buo­ to­jo Ed­war­do Snow­de­no nu­te­kin­tą in­for­ma­ci­ją apie slap­tą žval­gy­bos in­ for­ma­ci­jos rin­ki­mo pro­gra­mą PRISM, pa­gal ku­rią ga­li bū­ti nau­do­ja­mi duo­ me­nys apie pri­va­čius in­ter­ne­to var­ to­to­jus.

2013 m. bir­že­lio 9 d. „The Guar­ dian“ pa­vie­ši­no E.Snow­de­no ta­pa­ty­ bę jo pa­ties pra­šy­mu. Vy­ras nuo ge­ gu­žės 20 d. gy­ve­no Hon­kon­ge. Duo­ da­mas pir­mą in­ter­viu „The Guar­ dian“ jis tei­gė pa­vie­ši­nęs in­for­ma­ci­ ją, nes ne­ga­lė­jęs „leis­ti JAV vy­riau­sy­ bei griau­ti pri­va­tu­mo, in­ter­ne­to lais­ vės ir es­mi­nių žmo­nių lais­vių vi­sa­me pa­sau­ly­je šia di­džiu­le se­ki­mo ma­ši­na, ku­rią jie slap­ta ku­ria“.

2013 m. bir­že­lio 20 ir 21 d. „Wi­ki­

Leaks“ pa­skel­bė, kad yra pa­si­ruo­šu­si pri­va­čiu lėk­tu­vu nu­ga­ben­ti E.Snow­ de­ną į Is­lan­di­ją. „Wi­ki­Leaks“ ved­lys Ju­lia­nas Assange’as tvir­ti­no, kad ve­ da de­ry­bas su Is­lan­di­jos vy­riau­sy­be dėl prie­globs­čio su­tei­ki­mo. Tuo me­tu JAV tei­sė­sau­ga pa­rei­ka­la­vo Hon­kon­ go val­džios iš­duo­ti E.Snow­de­ną.

2013 m. bir­že­lio 23 d. E.Snow­de­ nas Ru­si­jos oro li­ni­jų bend­ro­vės „Ae­ rof­lot“ lėk­tu­vu iš Hon­kon­go iš­skri­do į

Mask­vą. Hon­kon­go val­džia pa­reiš­kė, kad ne­bu­vo tei­si­nio pa­grin­do ne­leis­ti E.Snow­de­nui pa­lik­ti mies­to. Po skry­ džio bėg­lys ap­si­gy­ve­no Mask­vos Še­ re­met­je­vo oro uos­to tran­zi­ti­nė­je sa­lė­ je esan­čia­me vieš­bu­ty­je.

2013 m. lie­pos 1 d. Aust­ri­ja, Por­

tu­ga­li­ja, Is­pa­ni­ja ir Ita­li­ja už­da­rė sa­ vo oro erd­vę, per ku­rią tu­rė­jo skirs­ ti Bo­li­vi­jos pre­zi­den­to Evo Mo­ra­le­ so lėk­tu­vas. Bu­vo įta­ria­ma, kad su pre­z i­d en­t u ga­l i skirs­t i E.Snow­d e­ nas. Dau­ge­lis Pie­tų Ame­ri­kos vals­ ty­bių griež­tai pa­smer­kė drau­di­mą. „Wi­ki­Leaks“ pa­skel­bė, kad E.Snow­ de­nas pa­si­pra­šė po­li­ti­nio prie­globs­ čio 20-yje pa­sau­lio vals­ty­bių.

2013 m. bir­že­lio pabaiga–liepos

pra­džia. Vo­kie­ti­jos lei­di­nys „Der Spie­ gel“ ir Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos „The Guar­ dian“ pa­skel­bė, kad ame­ri­kie­čių žval­ gy­ba ne­tei­sė­tai šni­pi­nė­jo aukš­čiau­ sius ES pa­rei­gū­nus Briu­se­ly­je, taip pat kai ku­rių ša­lių am­ba­sa­das. Bu­vo se­ka­ mas su­si­ra­ši­nė­ji­mas ir klau­so­ma­si po­ kal­bių Pran­cū­zi­jos, Ita­li­jos ir Grai­ki­jos am­ba­sa­do­se Va­šing­to­ne, o Ja­po­ni­ja, Mek­si­ka, Pie­tų Ko­rė­ja, In­di­ja ir Tur­ki­ ja įvar­dy­tos kaip šni­pi­nė­ji­mo ope­ra­ ci­jų „tai­ki­niai“.

2013 m. lie­pos 2 d. Kai ku­r ios ES

ša­lys, tarp jų Pran­cū­zi­ja, pa­gra­si­no, kad ES ati­dės de­ry­bas dėl lais­vo­sios

pre­ky­bos su­tar­ties tarp ES ir JAV, jei Va­šing­to­nas ne­pa­siaiš­kins. Ži­niask­ lai­d a prieš tai pa­s kel­b ė, kad JAV nau­do­jo slap­tus klau­sy­mo­si įren­gi­ nius ES dip­lo­ma­ti­nė­se mi­si­jo­se už­ sie­ny­je ir Bend­ri­jos būs­ti­nė­je Briu­ se­ly­je.

2013 m. lie­pos 17 d. Vo­kie­čių dien­

raš­tis „Bild“ pa­skel­bė, kad Vo­kie­ti­ jos ka­riš­kiai ne vie­nus me­tus ži­no­jo apie JAV vyk­do­mą šni­pi­nė­ji­mo pro­ gra­mą PRISM. „Bild“ taip pat pa­skel­bė, kad Vo­kie­ti­jos už­sie­nio žval­gy­bos tar­ ny­ba BND anks­čiau pra­šė PRISM su­ rink­tų duo­me­nų, ieš­ko­da­ma už­sie­ny­ je pa­grob­tų vo­kie­čių.

2013 m. lie­pos 19 d. Kanc­le­rė An­ge­ la Mer­kel tei­si­no­si, kad Vo­kie­ti­ja nė­ra „se­ki­mo vals­ty­bė“. Ji tvir­ti­no, kad apie JAV vyk­do­mą di­džiu­lio mas­to in­ter­ ne­ti­nį se­ki­mą su­ži­no­jo iš spau­dos.

Tie­sa, ji pa­tvir­ti­no, kad Vo­kie­ti­jos už­ sie­nio žval­gy­bos tar­ny­ba BND bend­ ra­dar­bia­vo su NSA. 2013 m. lie­pos 20 d. JAV se­na­to­

riai Lind­sey Gra­-ha­mas ir Chuc­kas Schu­me­ris pa­tei­kė re­zo­liu­ci­jos pro­ jek­tą, ku­ria­me siū­lo­ma pa­keis­ti rug­ sė­jį Sankt Pe­ter­bur­ge pla­nuo­ja­mo su­reng­ti Di­džio­jo dvi­de­šim­tu­ko vir­ šū­nių su­si­ti­ki­mo vie­tą, jei­gu Mask­va pa­ten­kins E.Snow­de­no pra­šy­mą leis­ ti pa­si­lik­ti Ru­si­jo­je.

„Reu­ters“ nuo­tr.

nių pro­ble­mų vi­suo­me­nė­je. Juk jei bū­tų pa­sa­ky­ta, kad šni­pi­nė­ja­mos ko­kios nors konk­re­čios so­cia­li­nės gru­pės, pa­vyz­džiui, juo­dao­džiai ar­ba imig­ran­tai, ku­rie ke­ti­na maiš­ tau­ti ar­ba maiš­tau­ja, kil­tų di­de­lis skan­da­las. To nie­kas ne­ri­zi­kuo­tų da­ry­ti. Pa­kar­to­siu, ma­nau, kad tai su­si­ję su ko­va prieš te­ro­riz­mą.

Ki­ta ver­tus, kai tu­ri to­kią ga­lin­gą tech­no­lo­gi­ją, kal­bu apie šni­pi­nė­ji­mo pro­gra­mą, vi­suo­met ky­la pa­gun­da ja pa­si­nau­do­ti. Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ ro me­tais JAV ir Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja tu­ rė­jo per daug bom­bo­ne­šių, per daug bom­bų ir per ma­žai tai­ki­nių, to­dėl nai­ki­no Vo­kie­ti­jos mies­tus, ku­rie net ne­tu­rė­jo rim­tų ka­ri­nių ob­jek­tų.

Tas pa­ts su be­pi­lo­čiais lėk­tu­vais.

Yra ap­lin­ky­bių, ka­da ga­li­ma šiuos ant­puo­lius pa­tei­sin­ti, pa­vyz­džiui, kur nors gy­ve­na la­bai pik­tas te­ro­ris­tas ir nė­ra ki­to­kio bū­do prie jo pri­si­kas­ ti. Ta­čiau jau ta­po taip įpras­ta nau­ do­ti šiuos gink­lus, kad žūs­ta ci­vi­liai.

Ma­nau, tai – blo­gas pre­ce­den­tas. Juk B.Oba­ma bu­vo iš­rink­tas kaip tai­kos pre­zi­den­tas. Ta­čiau jis pa­si­da­vė pa­ gun­dai nau­do­ti tas tech­no­lo­gi­jas – tiks­li­nius žu­dy­mus su tais lėk­tu­vais.

– Grįž­ki­me prie šni­pi­nė­ji­mo skan­da­lo he­ro­jaus E.Snow­de­ no. Žmo­gui te­ko gy­ven­ti oro

uos­te. Sa­ko­te, kad gau­ti po­li­ ti­nį prie­globs­tį jam bus sun­ku.

Tai kas jo lau­kia?

Kęs­tutis Gir­niu­s:

Ma­nau, Ru­si­ja tu­ rė­tų su­teik­ti prie­ globs­tį. Čia – pres­ti­ žo klau­si­mas.

- Ma­nau, kad jei jis no­rė­tų, ga­lė­ tų iš­vyk­ti iš Ru­si­jos. Juk iš Mask­ vos yra, jei ne­klys­tų, še­ši skry­džiai į Ku­bą kas sa­vai­tę. Tų lėk­tu­vų, ma­ no gal­va, ne­ga­li su­stab­dy­ti. Pa­sie­ kęs Ku­bą jis ga­lė­tų ke­liau­ti į ki­tas Pie­tų Ame­ri­kos ša­lis. Ta­čiau, ti­kė­

ti­na, jis pa­ts sau už­da­vė klau­si­mą – „ar aš li­ku­sį gy­ve­ni­mą no­riu pra­ leis­ti ko­kio­je nors Bo­li­vi­jo­je?“ Ant­ra, ne­nus­teb­čiau, kad jis nuo­gąs­tau­ja, jog, pa­si­kei­tus val­džiai, jis ga­li bū­ti grą­ži­na­mas į Ame­ri­ką. Yra ir di­des­ nė ti­ki­my­bė, kad jį pa­grob­tų spe­cia­ lie­ji JAV­da­li­niai. Šiuo at­ve­ju Ru­si­jo­je jis tam tik­ru po­žiū­riu sau­ges­nis.

– Ru­si­ja ga­li pa­dė­ti? Mask­va, sa­ky­čiau, kiek abe­jin­gai su­ti­ko E.Snow­de­ną?

– Ma­nau, Ru­si­ja tu­rė­tų su­teik­ti prie­ globs­tį. Čia – pres­ti­žo klau­si­mas. Ru­ si­ja no­ri pa­ro­dy­ti, kad yra ne­prik­lau­ so­ma. Rei­kė­tų pri­si­min­ti tai, jog pa­ti Ame­ri­ka neiš­duo­da Ru­si­jai as­me­nų, ku­riuos ru­sai no­rė­tų teis­ti. To­dėl Ru­ si­jai tai – ge­ra pro­ga pa­ro­dy­ti, kad ji ne­pa­si­duos Ame­ri­kos spau­di­mui.

Tie­sa, ma­ne kiek nu­ste­bi­no, jog Mask­va gan at­sar­giai kal­bė­jo apie E.Snow­de­ną. Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas net pa­sa­kė, kad šis ne­tu­rė­tų kenk­ti „par­tne­rių“ (JAV) in­te­re­sams. Vis­ gi, nors V.Pu­ti­nas vis­ką sa­ko švel­ niai, jei jis nu­si­leis Va­šing­to­nui ir iš­duos E.Snow­de­ną, tai jau bus rim­tas smū­gis Mask­vos pres­ti­žui.

– Tai­gi, Mask­vo­je E.Snow­de­no žy­gis per pa­sau­lį ga­li baig­tis?

– Na, kaip sa­kiau, jei jis jau­čia, kad

Ru­si­ja jam – sau­ges­nė nei koks Ek­va­ do­ras, Bo­li­vi­ja, Hon­dū­ras ar ki­ta ša­ lis, jis pa­si­liks Mask­vo­je. Ma­nau, pa­ vo­jus Lo­ty­nų Ame­ri­ko­je – rea­les­nis.

– Eu­ro­po­je ir Ame­ri­ko­je šni­pi­ nė­ji­mas su­kė­lė pa­si­pik­ti­ni­mą, na, Lie­tu­vo­je tar­si nie­kam ir ne­rū­pė­jo šis rei­ka­las... Gal­būt ne­su­tin­ka­te?

– Lie­tu­vo­je ma­ne ste­bi­na su­si­tai­ ky­mas su šni­pi­nė­ji­mu. Esu kal­ bė­jęs su mi­nist­rais ir at­sa­kin­gais Sei­mo na­riais te­le­fo­nu, jie man sa­ko – „gal rei­kė­tų su­si­tik­ti, ne­no­riu te­le­ fo­nu kal­bė­tis, nes klau­so“. Jei bū­ tų pa­na­šus įta­ri­mas Ame­ri­ko­je, pa­ vyz­džiui, kuris nors Kong­re­so na­rys įtar­tų, kad jo po­kal­bių ne­te­isė­tai klau­so­si ko­kia nors or­ga­ni­za­ci­ja, jis ša­ly­je su­kel­tų ne­men­ką skan­da­lą.

Jis nea­be­ jo­ti­nai rei­ ka­lau­tų tai nu­t rauk­ ti, iš­tir­ti ir n u ­b a u s ­ ti už tai at­ sa k­ i n ­g u s a s ­m e ­n i s .

O Lie­tu­vo­ je po­li­ti­kai la­bai pa­ sy­viai žiū­

Pas­lap­tin­go­ji in­for­ma­ci­jos rin­ki­mo pro­gra­ma PRISM NSA PRISM nau­do­ja nuo 2007 m.

Tai – elekt­ro­n i­nė šni­pi­nė­ji­mo pro­ gra­ma. Ji se­k a elekt­ro­n i­n į pa­š tą, vaiz­do ir gar­s o po­k al­bius, fo­tog­ ra­f i­jas, vaiz­do įra­š us, fai­lų per­da­ vi­mus, slap­t a­žo­d žius, so­cia­l i­n ius tink­lus.

PRISM – pa­g rin­di­nis NSA ana­l i­t i­k ų ata­skai­t ų šal­t i­n is. PRISM, pa­sak ži­ niask­lai­dos, ne­tgi ne­pa­tei­kus jo­kių tie­sio­g i­n ių pra­šy­mų pa­slau­g ų tei­ kė­jams ir ne­ga­v us teis­mų or­de­r ių kiek­v ie­nam at­ve­jui, lei­d žia rink­t i įvai­r ią in­for­ma­c i­j ą, to­k ią kaip at­ lik­t ų in­ter­ne­t i­n ių paieš­k ų is­to­r i­ja, elekt­ro­n i­n ių laiš­k ų tu­r i­nys, duo­ me­nys apie fai­lų siun­t i­mą­si ir įkė­ li­m ą, taip pat in­ter­ne­to pa­š ne­ke­ sių sve­tai­n ių tu­r i­nys.

PRISM bu­vo ku­r ia­m a nuo 8-ojo de­š imt­me­č io. Su šia pro­g ra­m a, kaip sa­ko ži­n iask­lai­da, yra su­si­ju­ sios kai ku­r ios di­d žiau­sios Si­l i­cio slė­n io bend­ro­vės, tarp jų „Mic­ro­ soft“, „Ya­hoo“, „Goog­le“, „Fa­ce­book“, „App­le“, „Pal­Talk“, AOL, „Sky­p e“ ir „You­T u­b e“. Tie­s a, ke­l ios bend­ro­ vės pa­nei­gė ką nors apie PRISM ži­no­ju­sios.

ri. Net mi­nist­rai siū­lo su­si­tik­ti pa­ kal­bė­ti jaut­res­ne te­ma prie ke­tu­rių akių, nes bi­jo, kad jų klau­so­si. Tai – di­de­lis pa­kan­tu­mas. Ki­ta ver­tus, nie­ kas nei­na ko­vo­ti, nie­kas ne­rei­ka­lau­ja, kad rei­ka­las bū­tų išaiš­kin­tas, po­li­ti­ kai pa­pras­čiau­siai su­si­tai­ko.

– O kaip Lie­tu­va, bū­da­ma ES vals­ty­bė, tu­rė­tų rea­guo­ti į JAV šni­pi­nė­ji­mą? Juk jei esa­me ES na­riai, mū­sų tik­riau­siai ir­gi klau­so­si ame­ri­kie­čių au­sys?

– Šiuo at­ve­ju ma­nau, kad nie­ko ypa­ tin­go ne­ži­no­da­ma Lie­tu­va ne­tu­rė­tų er­zin­ti JAV. Ma­no nuo­mo­ne, Lie­t u­ va blo­gai el­gė­si, kai ga­lu­ti­nai neiš­ ty­rė ga­li­mo Cent­ri­nės žval­gy­bos val­ dy­bos ka­lė­ji­mo eg­zis­ta­vi­mo rei­ka­lo.

Man sun­ku pa­ti­kė­ti, kad jie lei­do vis­ką nu­ty­lė­ti. Jei tie­sio­giai Lie­tu­ vos te­ri­to­ri­jo­je bu­vo pa­ žei­džia­mos žmo­ gaus tei­sės, šiuo rei­ka­lu rei­kė­jo la­biau pa­ si­rū­pin­ ti, o ne aiš­ kin­ t i , kad mes ne­g a­l i­m e to su­ži­no­ti.

8

šeštadienis, liepos 27, 2013

pasaulis kl.lt/naujienos/uzsienis

Pasaulio darbotvarkė

KUR? Ma­ly­je. KA­DA? Sek­ma­die­nį, lie­pos 28 d.

Pa­sau­lį iš­vy­dęs Kemb­ri­džo prin­ cas George’as su­ kė­lė di­džiu­lę emo­ ci­jų aud­rą, bet jai ap­ri­mus vil­čių apim­tiems ger­bė­ jams teks nu­si­leis­ti ant že­mės.

prezidento rinkimai

Prin­cas Wil­lia­mas Prin­cas Char­le­sas

Ma­ly­je įvyks pre­zi­den­to rin­ki­mai, ku­rie tu­rė­jo bū­ti su­reng­ti dar per­nai ba­ lan­dį, bet bu­vo at­šauk­ti įvy­kus ka­ri­niam per­vers­mui. Jis pa­kurs­tė tua­re­gų ir is­la­mis­tų su­ki­li­mą, ku­ris iš­pro­vo­ka­vo Pran­cū­zi­jos pa­jė­gų įve­di­mą į Ma­ lį šie­met sau­sį. Rin­ki­mus ap­sun­ki­na tai, kad ša­lies šiau­rė­je dar neat­kur­tas vals­ty­bi­nis val­dy­mas, o be­veik pu­sė mi­li­jo­no gy­ven­to­jų, pa­bė­gu­sių nuo ka­ro, dar ne­grį­žo na­mo.

Pr

P

Karali Elžbie KUR? Va­šing­to­ne. KA­DA? Ant­ra­die­nį, lie­pos 30 d.

taikos derybos JAV sos­ti­nė­je, kaip ti­ki­ma­si, pa­si­dės Iz­rae­lio ir Pa­les­ti­nos tai­kos de­ry­bos. Tai bus jau ket­vir­tas dvie­jų ša­lių ban­dy­mas iš­spręs­ti konf­lik­tą tar­pi­nin­kau­jant Jung­ti­nėms Vals­ti­joms. De­le­ga­ci­jos svars­tys Pa­les­ti­nos sie­nų, Iz­rae­lio sau­ gu­mo, pa­les­ti­nie­čių ka­li­nių pa­lei­di­mo, pa­bė­gė­lių grį­ži­mo ir Je­ru­za­lės sta­ tu­so klau­si­mus. Jei­gu pir­mas de­ry­bų raun­das bus sėk­min­gas, ant­ra­sis bus su­reng­tas Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se.

Atei­tis: Elž­bie­tos II įpė­di­nių lau­kia su­dė­tin­ga už­duo­tis at­nau­jin­ti se­ną­ją m

vie­tą XXI a. ir ženg­tų ko­ja ko­jon su lai­ku.

Koks li­ki­mas lau­kia ma Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Šven­čia ir jau­nas, ir se­nas

KUR? Uk­rai­no­je. KA­DA? Tre­čia­die­nį, lie­pos 31 d.

sužibo viltis Ka­lė­ji­mo baus­mę at­lie­kan­čios bu­vu­sios Uk­rai­nos prem­je­rės ša­li­nin­kai ti­ki­ si, kad šią die­ną įsi­ga­lio­jus Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo (EŽTT) spren­ di­mui dėl jos skun­do, po­li­ti­kė ga­li bū­ti pa­leis­ta į lais­vę. Ba­lan­džio 30 d. teis­ mas pa­skel­bė, kad Ju­li­jos Ty­mo­šen­ko su­lai­ky­mas ir areš­tas bu­vo ne­tei­sė­ tas. EŽTT nag­ri­nė­ja dar vie­ną bu­vu­sios prem­je­rės skun­dą dėl ša­liš­ko ir po­ li­tiš­kai mo­ty­vuo­to teis­mo.

KUR? Mad­ri­de. KA­DA? Ket­vir­ta­die­nį, rugp­jū­čio 1 d.

Prem­je­ro pa­siaiš­ki­ni­mas Is­pa­ni­jos mi­nist­ras pir­mi­nin­kas Ma­ria­no Ra­joy (nuo­tr.) par­la­men­tui aiš­kin­ sis dėl ko­rup­ci­jos skan­da­lo, ku­ris vis stip­riau kre­čia po­li­ti­ką ir jo va­do­vau­ja­ mą Liau­dies par­ti­ją. Vy­riau­sy­bės va­do­vas skan­da­lo epi­cent­re at­si­dū­rė po to, kai ky­ši­nin­ka­vi­mu ir mo­kes­čių ven­gi­mu ap­kal­tin­tas bu­vęs par­ti­jos iž­di­ nin­kas Lui­sas Bárce­nas pa­pa­sa­ko­jo, kaip stam­būs vers­li­nin­kai ne­tei­sė­tai mo­kė­jo at­ly­gius par­ti­jai už pel­nin­gas su­tar­tis.

Lon­do­ne gy­ve­nan­ti Ol­ga Ka­ti­nė laik­raš­čiui pa­sa­ko­jo, kad ka­ra­liš­ ko­jo kū­di­kio gi­mi­mą bri­tai su­ti­ ko kaip as­me­ni­nę lai­mę, lyg vai­kas bū­tų gi­męs jų pa­čių šei­mo­je. „Vi­si džiau­gia­si ir šven­čia, toks įvy­kis la­bai vie­ni­ja vi­suo­me­nę, ir ne­svar­bu, ar tu bū­tum imig­ran­ tas, ar gry­nak­rau­jis bri­tas“, – sa­ kė mo­te­ris.

Jos drau­gė bri­tė šia pro­ga na­ muo­se su­ren­gė di­džiu­lę puo­tą, į ku­rią su­kvie­tė vi­sus gi­mi­nai­čius. „Net kai pa­gim­do ko­kia nors jos te­ta, jie to­kių šven­čių ne­da­ro“, – juo­kė­si O.Ka­ti­nė.

Bet jai neat­ro­do juo­kin­ga, kad ne­tgi gar­baus am­žiaus bri­tai iš lai­mės šo­ka ap­si­ren­gę na­cio­na­li­ nių spal­vų dra­bu­žiais ir ap­si­kars­ tę žais­lais. „Bri­tai, pa­ly­gin­ti su lie­tu­viais, yra ge­ro­kai emo­cin­ges­ni žmo­nės ir ne­sle­pia sa­vo jaus­mų. Jei­gu jie no­ ri klyk­ti iš džiaugs­mo – jie kly­kia, jei­gu no­ri verk­ti – ga­li verk­ti tie­ siog met­ro sto­ty­je, jei­gu no­ri aiš­ kin­tis san­ty­kius – ga­li da­ry­ti tai ki­ tų žmo­nių aki­vaiz­do­je“, – pa­sa­ko­jo O.Ka­ti­nė.

tris va­lan­das. Di­džiu­lė mi­nia su­si­ rin­ko prie Ba­kin­ga­mo rū­mų, prie­ šais ku­riuos ant paauk­suo­to sto­vo bu­vo pa­ka­bin­tas ofi­cia­lus skel­bi­ mas apie gi­mi­mą.

Kar­tu su lon­do­nie­čiais džiū­ga­ vo ir tu­ris­tai, ku­riems pa­si­se­kė at­ si­dur­ti Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sos­ti­ nė­je šią džiu­gią die­ną. „Tai mū­sų is­to­ri­jos da­lis, – te­le­ vi­zi­jai „Eu­ro­news“ sa­kė ka­na­die­ tis tu­ris­tas. – Mes Ka­na­do­je iki šiol tu­ri­me daug mo­nar­chis­tų, to­dėl mums vi­siems tai yra la­bai svar­bi, jau­di­nan­ti aki­mir­ka!“ „Šis kū­di­kis ga­li at­neš­ti nau­jų vil­čių, at­neš­ti tai­ką į šį pa­sau­lį“, – vil­ti­mis da­li­jo­si ki­tas už­sie­nie­tis.

Vi­du­ram­žiai – jau praei­tis

Nors Kemb­ri­džo prin­cas yra tre­ čias ei­lė­je į Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės

sos­tą, po eu­fo­ri­jos pliūps­nio vi­ siems teks nu­si­leis­ti ant že­mės.

Kaip pa­ste­bi JAV laik­raš­tis „The Wash­ting­ton Post“, jau se­niai bai­ gė­si lai­kai, kai gi­męs sos­to įpė­di­nis pa­suk­da­vo is­to­ri­ją ki­tu ke­liu ar­ba nu­mal­šin­da­vo re­gio­ni­nius konf­lik­ tus. Anot lei­di­nio, bai­siai se­na­ma­ diš­ka skir­ti ypa­tin­gus nuo­pel­nus bet ku­riam vai­kui vi­suo­me­nė­je, kur pa­gar­ba yra reiš­kia­ma už dar­ bus ir pa­sie­ki­mus, o ne pa­gal pri­ gim­ti­nę tei­sę.

Kemb­ri­džo prin­cas gi­mė ša­ly­ je, kur ka­ra­liš­ko­ji šei­ma at­lie­ka tik ce­re­mo­ni­nį vaid­me­nį, o at­ly­gi­ni­mą mo­nar­chui nu­sta­to mo­kes­čių mo­ kė­to­jai, kur kai ku­rios įžy­my­bės gy­ ve­na ge­ro­kai pra­ban­ges­niuo­se rū­ muo­se ir jų po­pu­lia­ru­mo rei­tin­gai kur kas aukš­tes­ni, kur kiek­vie­nas kū­di­kis dar net ne­gi­męs ga­li tu­rė­

Trykš­ta vil­ti­mis

Džiaugs­min­gos emo­ci­jos vi­są ant­ ra­die­nio nak­tį lie­jo­si upė­mis Lon­ do­ne, kur ne­tgi Tra­fal­ga­ro aikš­ tės fon­ta­nas nu­si­da­žė mė­ly­nai ir taip pra­ne­šė, kad gi­mė ber­niu­kas.

Jis bu­vo pa­svei­kin­tas 103 pa­tran­kų sal­vė­mis, o Vest­mins­te­rio vie­nuo­ ly­no var­pai ne­sus­to­da­mi skam­bė­jo

Pri­va­tu­mas: nuo­lat ir įky­riai ste­bi­mi ži­niask­lai­dos bei vi­suo­me­nės,

ku­ni­gaikš­čiai Wil­lia­mas ir Cat­he­ri­ne ban­dys už­tik­rin­ti sū­nui nor­ma­lią vai­kys­tę.

AFP, „Reu­ters“ nuo­tr.

9

šeštadienis, liepos 27, 2013

pasaulis

Prin­cas Har­ry

Princas George’as Prin­ce­sė Beat­ri­ce

rin­cas And­rew

Pirm­ta­kai: Jur­gis IV (kairėje), nors tu­rė­jo silp­ny­bę al­ko­ho­liui ir mer­gi­no­mis, šven­tė per­ga­lę prieš Na­po­leo­

ną, o Jur­gis V (viduryje) ir Jur­gis VI va­do­va­vo Di­džia­jai Bri­ta­ni­jai per pa­sau­li­nius ka­rus.

Prin­ce­sė Eu­ge­nie

Kembridžo princo vardas – duoklė karališkoms tradicijoms

ienė eta II Prin­cas Ed­war­das

Kemb­ri­džo ku­ni­gaikš­čiai su­kū­ rė šiuo­lai­kiš­kos po­ros įvaiz­dį, bet rink­da­mi var­dą pir­ma­gi­miui jie tvir­tai lai­kė­si tra­di­ci­jų.

mo­nar­chi­jos ins­ti­tu­ci­ją ir iš­sau­go­ti jos au­to­ri­te­tą, kad mo­nar­chi­ja ras­tų sa­vo Vitalijaus Bilevičiaus montažas

ažojo George’o? ti sa­vo pus­la­pį so­cia­li­nia­me tink­le. „2013-ai­siais bet ku­ris vai­kas yra prin­cas, nes gau­na įvai­riau­sių ty­ re­lių, tu­ri vys­tyk­lų su mo­nog­ra­mo­ mis ir šven­čia gim­ta­die­nį kiek­vie­ną mė­ne­sį“, – re­ziu­muo­ja „The Was­hing­ton Post“.

Ka­ra­liš­ko­sios šei­ mos na­riai, kad ir koks pri­vi­le­gi­juo­tas ir pra­ban­gus bū­tų jų gy­ve­ni­mas, iš es­mės yra įkai­tai.

Tru­me­no šou

O kai ku­rie ap­žval­gi­nin­kai ne­tgi tei­gia, kad ka­ra­liš­ka­jam kū­di­ kiui ne­ver­ta pa­vy­dė­ti, nes tik gi­ męs jis at­si­dū­rė tik­ra­me Tru­me­no šou. Ne tik bri­tų, bet ir vi­so pa­sau­ lio ži­niask­lai­dai Kemb­ri­džo prin­ cas ta­po mag­ne­tu, pa­de­dan­čiu pa­ trauk­ti skai­ty­to­jus ir di­din­ti sa­vo rei­tin­gus.

Jam au­gant, ži­niask­lai­dos bei vi­ suo­me­nės dė­me­sys ir spau­di­mas tik di­dės. Ne­leng­va bus ir prin­co tė­vams, ku­rie bus nuo­lat ver­ti­na­ mi, ar yra pa­kan­ka­mai pa­rei­gin­gi. „Šiais lai­kais, ku­riems bū­din­gas ok­si­mo­ro­niš­kas rea­ly­bės ir žvaigž­ džių fe­no­me­nas, jau­na­jam prin­cui teks iš­gy­ven­ti paauk­suo­tą si­mu­lia­ ci­ją nor­ma­laus gy­ve­ni­mo, ku­rio jis nie­ka­da ne­pa­tirs iš tik­rų­jų, – ra­ šė CNN ap­žval­gi­nin­kas Si­mo­nas Hoo­pe­ris. – Ka­ra­liš­ko­sios šei­mos na­riai, kad ir koks pri­vi­le­gi­juo­tas ir pra­ban­gus bū­tų jų gy­ve­ni­mas, iš

„Wikipedios“ nuo­tr.

es­mės yra įkai­tai, įkalin­ti sa­vo įsi­ pa­rei­go­ji­mų ar­cha­jiš­kai ir dau­ge­liu at­ve­jų ne­rei­ka­lin­gai ins­ti­tu­ci­jai.“ Iš­šū­kis mo­nar­chi­jai

Vis pa­si­girs­tant ra­gi­ni­mų at­si­sa­ ky­ti mo­nar­chi­jos, Elž­bie­tos II ir jos įpė­di­nių lau­kia su­dė­tin­ga už­ duo­tis at­nau­jin­ti šią se­ną ins­ti­tu­ ci­ją ir iš­sau­go­ti jos au­to­ri­te­tą, kad mo­nar­chi­ja ras­tų sa­vo vie­tą XXI a. ir ženg­tų ko­ja ko­jon su lai­ku.

Kri­ti­kai pik­ti­na­si, kad ka­ra­liš­ ka­jai šei­mai iš­lai­ky­ti iš ša­lies biu­ dže­to ski­ria­ma de­šim­tys mi­li­jo­ nų, kad ji yra at­leis­ta nuo dau­ge­lio mo­kes­čių, ku­riuos pri­vers­ti mo­kė­ ti pa­pras­ti mir­tin­gie­ji. An­ti­mo­nar­ chis­tams nepa­tin­ka, kad nie­kie­no ne­ren­ka­mi va­do­vai iki šiol tvir­ti­ na par­la­men­to priim­tus įsta­ty­mus, for­ma­liai va­do­vau­ja gink­luo­to­ sioms pa­jė­goms, o ka­riai, po­li­ci­ nin­kai ir tei­sė­jai pri­sie­kia jiems iš­ ti­ki­my­bę. „Tuo me­tu, kai Di­džio­ji Bri­ta­ni­ ja ra­gi­na ki­tas ša­lis plė­to­ti de­mok­ ra­ti­ją, ji pa­ti lai­ko­si ne­de­mok­ra­ tiš­kos sis­te­mos, nes jai va­do­vau­ja nie­kie­no neiš­rink­tas ša­lies va­do­ vas“, – ra­šė bri­tų laik­raš­tis „The Guar­dian“.

Ki­tą va­sa­rį su­kaks 62 me­tai, kai ša­lį val­do ka­ra­lie­nė Elž­bie­ta II. Jai jau 86-eri, ir ji vis re­čiau pa­si­ro­ do vie­šu­mo­je. Anks­čiau ar vė­liau jos val­dy­mas baig­sis, ir jos įpė­ di­niams teks iš nau­jo už­ka­riau­ti žmo­nių šir­dis.

O bri­tų vi­suo­me­nė po ke­le­to de­ šimt­me­čių jau bus ki­to­kia: li­be­ ra­les­nė, ma­žiau pri­si­ri­šu­si prie tra­di­ci­jų ir, tę­sian­tis imig­ra­ci­jos pro­ce­sui, – dar įvai­res­nė.

Pa­gar­ba pro­pro­se­ne­liui

Dar kar­tą pa­si­tvir­ti­no se­na tai­syk­ lė: la­žy­bi­nin­kai nie­ka­da ne­klys­ta.

Geor­ge’as bu­vo po­pu­lia­riau­sias var­das tarp la­žy­bų da­ly­vių, Ale­ xan­de­ris ir Loui­sas taip pat ne­ daug at­si­li­ko.

Tre­čia­sis var­das bri­tams pir­ miau­sia pri­mi­nė Loui­są Mount­ bat­te­ną, Elž­bie­tos II su­tuok­ti­nio prin­co Phi­li­po dė­dę ir pa­sku­ti­ nį Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos vi­ce­ka­ra­ lių In­di­jo­je, nu­žu­dy­tą Ai­ri­jos res­ pub­li­ko­nų ar­mi­jos per te­ro­ro ak­tą savo jach­to­je.

Jo tė­vas Ba­ten­ber­go prin­cas Loui­sas bu­vo ku­ni­gaikš­čio Wil­ lia­mo pro­pro­se­ne­lis. Be to, Loui­ sas yra vie­nas Wil­lia­mo vi­du­ri­nių var­dų ir 17-os Pran­cū­zi­jos ka­ra­lių var­das.

Nu­ga­lė­to­jai ir pra­lai­mė­to­jai

Loui­so var­das yra duok­lė vie­ nai ka­ra­liš­ko­sios šei­mos pu­sei, o Geor­ge’as (Džor­džas, Jur­gis) aiš­ kiai sie­ja­mas su ki­ta.

Nors šv. Jur­gis yra Ang­li­jos glo­ bė­jas, šį var­dą Ang­li­jo­je įtvir­ti­no iš Vo­kie­ti­jos ki­lęs ka­ra­lius Jur­gis I. Il­gą lai­ką Vo­kie­ti­jo­je po­pu­lia­ rus bu­vęs var­das tu­ri grai­kiš­kas šak­nis.

Vė­liau sos­te sė­dė­jo dar pen­ki Jur­giai. Be­ne ge­riau­siai iš jų ži­no­ mas Jur­gis III, val­dęs ša­lį tuo me­ tu, kai Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja pra­ra­do ko­lo­ni­jas Ame­ri­ko­je, sir­gęs pro­ti­ ne li­ga, o ga­liau­siai apa­kęs ir ta­pęs ne­veiks­nus.

Sos­tą pe­rė­męs jo sū­nus Jur­gis IV, pa­si­žy­mė­jęs iš­lai­du­mu ir ekst­ ra­va­gan­ci­ja, dar la­biau nu­smuk­dė ka­ra­liaus au­to­ri­te­tą. Ko­me­di­jo­se jis vaiz­duo­ja­mas kaip gir­tuok­lis, mer­gi­šius ir kvai­lys. Nors tik­ra­sis Jur­gis IV iš tie­sų tu­rė­jo dvi pir­ mą­sias silp­ny­bes, jis vei­kiau­siai ne­bu­vo vi­siš­kas idio­tas, nes pa­ si­žy­mė­jo kaip kū­ry­bin­gas mies­tų

pla­nuo­to­jas ir me­nų glo­bė­jas. Pas­ ta­rie­ji Jur­giai val­dė Di­džią­ją Bri­ta­ ni­ją pa­sau­li­nių ka­rų lai­kais. Jur­gis V 1914 m. pa­skel­bė ka­rą Vo­kie­ti­jai, va­do­vau­ja­mai jo pusb­ro­lio kai­ze­ rio Wil­hel­mo II.

Tre­čia­sis var­das bri­tams pir­miau­sia pri­mi­nė L.Mount­ bat­te­ną, nu­žu­dy­tą Ai­ri­jos res­pub­li­ko­ nų ar­mi­jos per te­ro­ ro ak­tą jo jach­to­je.

Pirmojo pasaulinio karo metais jis daugiau kaip 450 kartų aplankė savo karius. Dėl antivokiškų nuotaikų jis atsisakė istorinio Saksonijos-Coburgų-Gothos dinastinio vardo ir prisiėmė Windsorų pavardę pagal į vakarus nuo Londono esančios pilies pavadinimą.

Windsorai yra ir dabartinė karališkosios šeimos pavardė. Valdant Jurgiui V Airija tapo nepriklausoma. Šis karalius pradėjo kalėdinių kreipimųsi į šalies gyventojus per radiją tradiciją.

Bū­tent jo sū­naus Jur­gio VI, Elž­ bie­tos II tė­vo, kal­bos su­tri­ki­mas vaiz­duo­ja­mas ke­tu­ris „Os­ka­rus“ pel­niu­sio­je bri­tų re­ži­sie­riaus To­ mo Hoo­pe­rio juos­to­je „Ka­ra­liaus kal­ba“. Karaliumi jis tapo 1936 m., kai norėdamas vesti išsiskyrusią amerikietę Wallis Simpson sosto atsisakė jo brolis Edvardas VIII. Tikrasis jo vardas buvo Albertas, bet tapdamas kara l i u m i jis pasirinko Jurgio VI vardą – pagerb-

damas tėvą ir pasiųsdamas stabilumo žinią po brolio sukelto chaoso.

Liūd­ni li­ki­mai

Nei Ang­li­ja, nei Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė ne­tu­rė­jo nė vie­no ka­ra­liaus Alek­ sand­ro, bet to­kį var­dą tu­rė­jo trys Ško­ti­jos ka­ra­liai. Ne­pai­sy­da­mi to, duo­da­mi vai­kui Alek­sand­ro var­ dą, tė­vai tik­riau­siai sun­kiai tram­ do no­rą pri­dur­ti „Di­dy­sis“.

Alek­sand­ras už­ka­ria­vo di­džią­ ją jo lai­kais ži­no­mo pa­sau­lio da­ lį ir daž­nai va­di­na­mas ge­riau­siu vi­sų lai­kų kar­ve­džiu. Bet jis ne­ bu­vo la­bai švie­si as­me­ny­bė. Buvo iš­ger­tu­vių mė­gė­jas, per gir­ tą ki­vir­čą kar­tą ie­ti­mi jis per­dū­rė drau­gą. Iš­gy­ve­no tik iki 32-ejų, kol jį pa­kir­to li­ga ar­ba prie­šų pa­ kiš­ti nuo­dai.

Ki­ti du Ma­ke­do­ni­ją val­dę Alek­ sand­rai bu­vo nu­žu­dy­ti, bet dėl to šis var­das ne­ta­po ma­žiau po­pu­lia­ rus tarp val­do­vų.

Be­ne la­biau­siai is­to­ri­ja bu­vo ne­ gai­les­tin­ga vie­nin­te­liam šį var­dą tu­rė­ju­siam Bi­zan­ti­jos im­pe­ra­to­ riui. Is­to­ri­niai šal­ti­niai jį vaiz­duo­ja kaip tin­gi­nį, iš­tvir­kė­lį ir šmei­ži­ką, ku­ris no­rė­jo kast­ruo­ti sa­vo ma­žą­ jį sū­nė­ną, kad šis ne­ga­lė­tų pre­ten­ duo­ti į sos­tą.

Is­to­ri­kas Joh­nas Nor­wi­chas apie jį ra­šė: „Vie­nin­te­lis ge­ras da­ly­kas, ku­rį ga­li­ma pa­sa­ky­ti apie im­pe­ra­ to­riaus Alek­sand­ro va­do­va­vi­mą, yra tas, kad jis, lai­mė, bu­vo trum­ pas.“ Val­dęs tik 13 mė­ne­sių, jis mi­rė žais­da­mas po­lą la­bai karš­tu oru.

BBC inf.

10

ĹĄeĹĄtadienis, liepos 27, 2013

ekonomika

ťim­tai li­tų – uŞ vi­ni­li­nę plokť­te­lę Ďsi­gy­ti muzikos ga­li­ma nei­ťei­nant iť na­mų vie­nu kom­piu­te­rio pe­lės kla­vi­ťo pa­spau­ di­mu. Ne­pai­sy­da­mi to, Şmo­nės vėl ima do­mė­tis vi­ni­li­nė­mis plokť­te­lė­mis ir ne­gai­ li joms ne­ma­Şų pi­ni­gų.

Vai­da Ka­lin­kai­tė v.kalinkaite@diena.lt

Pi­ra­tų plokť­te­lės ne­do­mi­na

Vie­na se­niau­siĹł ĹĄa­ly­je vi­ni­li­niĹł plokť­te­liĹł par­duo­tu­viĹł – „The­ lo­nious“. Ĺ i par­duo­tu­vÄ— sos­ti­nė­ je vei­kia jau be­veik 17 me­tĹł. Jos ÄŻkō­rė­jas Vi­ta­li­jus sa­ko per tÄ… lai­ kÄ… ma­tÄ™s vi­sÄ… gar­so ÄŻra­ťų evo­liu­ ci­jÄ…: Ĺžmo­nÄ—s pe­rė­jo nuo vi­ni­li­ niĹł plokť­te­liĹł prie ka­se­Ä?iĹł, pa­skui prie kom­pak­ti­niĹł dis­kĹł, o dar vė­ liau prie MP3 for­ma­to. Ta­Ä?iau da­ bar vÄ—l grįŞ­ta at­gal.

Vis­gi dÄ—l vie­na Vi­ta­li­jus nea­be­jo­ ja: kas ne­le­ga­liai siun­Ä?ia­si mu­zi­kÄ… iĹĄ in­ter­ne­to, to­liau jÄ… sių­sis. Ĺ˝i­no­ ma, vie­ni tai da­ro dÄ—l to, kad ne­tu­ ri pi­ni­gĹł vi­ni­li­nei ar kom­pak­ti­nei plokť­te­lei ÄŻsi­gy­ti, ta­Ä?iau ki­ti to­ kÄŻ mu­zi­kos ga­vi­mo bō­dÄ… pa­si­rin­ko są­mo­nin­gai. „Šios si­tua­ci­jos ne­pa­kei­si. Bet, ma­nau, atei­na mo­men­tas, kai tu su­pran­ti, kad ne­tu­ri jo­kios ko­lek­ ci­jos. Tu­ri tik vie­nÄ… dis­kÄ… ir ke­lias de­ťim­tis gi­ga­bai­tĹł kom­piu­te­ry­je“, – tei­gÄ— jis.

Tad to­kie ap­Ä?iuo­pia­mÄ… mu­zi­ kos ko­lek­ci­jÄ… pa­no­rÄ™ tu­rė­ti me­lo­ ma­nai pa­sta­ruo­ju me­tu at­si­grę­Şė

ÄŻ ne­di­de­les vi­ni­li­nė­mis plokť­te­lė­ mis pre­kiau­jan­Ä?ias par­duo­tu­ves ir jo­se pa­lie­ka ne­men­kas pi­ni­gĹł su­ mas. Re­tes­nÄ—s ori­gi­na­lios plokť­ te­lÄ—s kai­na ga­li siek­ti ir ke­lis ĹĄim­ tus li­tĹł.

Ana­lo­gi­nis įra­ťas mie­les­nis

Va­le­ri­jus ÄŻsi­ti­ki­nÄ™s, jog Ĺžmo­gus su­ kur­tas taip, kad nuo­la­t jau­Ä?ia no­rÄ… kÄ… nors ko­lek­cio­nuo­ti, tu­rė­ti ho­bÄŻ. „Yra Ĺžmo­niĹł, ku­rie ko­lek­cio­nuo­ja kny­gas, pa­ťto Ĺženk­lus, dar kÄ… nors.

AĹĄ ma­nau, kad Ä?ia ly­giai tas pa­ts.

Anks­Ä?iau tie, ku­rie ko­lek­cio­na­ vo vi­ni­li­nes plokť­te­les, la­bai sun­ kiai pe­rė­jo prie dis­kĹłâ€œ, – pri­si­mi­nÄ— Va­le­ri­jus. Jis pa­sa­ko­jo, kad dau­ge­lis pa­ti­kė­jo tuo, kas bu­vo Ĺža­dė­ta, kai at­si­ra­do kom­pak­ti­nis dis­kas: gar­so ko­ky­bÄ— bus to­kia pat ge­ra, bet pa­ts daik­tas uĹžims ma­Şiau vie­tos. „Lai­kui bė­gant mes ma­to­me, kad mō­sĹł au­sis ge­riau prii­ma ana­lo­gi­nÄŻ gar­sÄ…. Juk yra la­bai di­de­lis skir­tu­mas tarp to, kaip skam­ba ana­lo­gi­nis ÄŻra­ ĹĄas ir kaip skait­me­ni­nis. Daug Ĺžmo­ niĹł tai gir­di“, – ma­no Vi­ta­li­jus.

Par­duo­tu­vÄ—s „Vi­ni­lo stu­di­ja“ sa­ vi­nin­kas Ar­tō­ras Franc­ke­vi­Ä?ius taip pat pri­ta­ria, kad ana­lo­gi­nis ÄŻra­ťas Ĺžmo­gaus au­siai ma­lo­nes­nis, dÄ—l to,

Kiau­lių skerdimo kai­na Lie­tu­vai sau­gan­tis af­ri­ki­nio kiau­ lių ma­ro uŞ­kra­to ir Bal­ta­ru­si­jos pa­sie­ny­je ke­ti­nant nai­kin­ti Şmo­ nių lai­ko­mas kiau­les, kom­pen­sa­ci­ joms ga­li pri­reik­ti apie 5 mln. li­tų.

Kiau­liĹł nai­ki­ni­mÄ… 10 ki­lo­met­rĹł nuo Bal­ta­ru­si­jos sie­nos ini­ci­ja­ vu­sios Kiau­liĹł au­gin­to­jĹł aso­cia­ ci­jos di­rek­to­rius Al­gis Ba­ra­vy­kas BNS sa­kÄ—, kad tai tu­rė­tĹł il­ga­lai­ kÄ™ ÄŻta­kÄ…, sau­gant ĹĄa­lÄŻ nuo ag­re­sy­ vios li­gos. „Skai­Ä?ia­vi­mai kol kas yra apy­ tiksliai, rei­kė­tĹł su­skai­Ä?iuo­ti tiks­ liau. Mes ma­no­me, jei pa­sie­ny­ je bō­tĹł su­nai­kin­ta apie 10 tĹŤkst. kiau­liĹł, ku­riĹł vie­na vi­du­ti­niť­kai sve­ria apie 100 ki­log­ra­mĹł, tam ga­li rei­kė­ti apie 5 mln. li­tĹł, nes gy­vo svo­rio ki­log­ra­mo kai­na yra apie 5 li­tai“, – BNS tei­gÄ— A.Ba­ra­ vy­kas.

Pa­sak jo, to­kios prie­mo­nÄ—s bō­ tĹł tai­ko­mos tik pa­vie­niams kiau­ liĹł au­gin­to­jams. ĹŞkiuo­se, kur lai­ ko­ma 100 ir dau­giau kiau­liĹł, jos ne­bō­tĹł nai­ki­na­mos. „Di­des­nius au­gin­to­jus leng­ viau su­kont­ro­liuo­ti, kaip stip­ riai jie lai­ko­si bio­sau­gos rei­ka­la­ vi­mĹłâ€œ, – BNS sa­kÄ— A.Ba­ra­vy­kas.

Jo tei­gi­mu, pa­sie­ny­je su­skai­Ä?iuo­ ja­ma apie 1,7 tĹŤkst. Ĺžmo­niĹł, au­gi­ nan­Ä?iĹł vos po ke­lias kiau­les. „Jei ini­cia­ty­va bus pa­tvir­tin­ta, sie­kia­me, kad vis­kas vyk­tĹł hu­ ma­niť­kai, – Ĺžmo­nÄ—s pa­si­ruoť­ tĹł, ne­bō­tĹł prie­var­tos. Tos kiau­

lÄ—s neuĹžk­rÄ—s­tos, jĹł mė­sa ne­bō­tĹł su­nai­kin­ta ir jÄ… bō­tĹł ga­li­ma su­ varto­ti. Mō­sĹł nuo­mo­ne, kar­tu Ĺžmo­nÄ—s tu­rė­tĹł pri­siim­ti ÄŻsi­pa­ rei­go­ji­mus tam tik­rÄ… lai­ko­tar­pÄŻ neau­gin­ti kiau­liĹł. Ta­Ä?iau jie ga­ lė­tĹł au­gin­ti kar­ves, oŞ­kas, paukť­ Ä?ius. Tai bō­tĹł efek­ty­vi il­ga­lai­ kÄ— prie­mo­nÄ— sau­gan­tis af­ri­ki­nio kiau­liĹł ma­ro“, – BNS sa­kÄ— A.Ba­ ra­vy­kas.

Jo tei­gi­mu, Lie­tu­vos kiau­liĹł au­gin­to­jĹł aso­cia­ci­ja sa­vo pa­siō­ ly­mus pa­tei­kÄ— Vy­riau­sy­bei, taip pat Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai dÄ—l bō­ti­ ny­bÄ—s pa­sie­ny­je ÄŻkur­ti ap­sau­gi­ nÄ™ zo­nÄ…. „Sun­ku kÄ… nors pro­gno­zuo­ ti. Briu­se­lis vi­sÄ… rugp­jō­tÄŻ ato­sto­ gau­ja, jo­kio spren­di­mo jis kol kas ne­priė­mė“, – BNS sa­kÄ— A.Ba­ra­ vy­kas.

Mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ ba pra­ťo Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos skir­ ti Lie­tu­vai 13,5 mln. eu­rų (46,6 mln. li­tų) fi­nan­si­nę pa­ra­mą ko­ vai su af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro uŞ­ kra­tu Bal­ta­ru­si­jo­je. Iť jos 10 mln. eu­rų (34,5 mln. li­tų) ke­ti­na­ma pa­ nau­do­ti gy­vō­nų tvo­rai Bal­ta­ru­si­ jos pa­sie­ny­je.

Prog­no­zuo­ja­ma, kad Lie­tu­vo­je maŞ­daug rugp­jō­Ä?io vi­du­ry­je bus baig­ta iť­leis­ti 750 tĹŤkst. li­tĹł, skir­ tĹł de­zin­fe­ka­vi­mo ÄŻran­gai ir prie­ mo­nÄ—ms pa­sie­ny­je, kur de­zin­fe­ kuo­ja­mos trans­por­to prie­mo­nÄ—s, ava­ly­nÄ—.

BNS inf.

„„Pab­ran­go: vi­ni­li­nių plokť­te­lių pa­klau­są pa­sta­ruo­ju me­tu pa­ju­tę par­da­vė­jai ne­tru­ko pa­di­din­ti jų kai­nas.

ver­tin­da­mas gar­so ko­ky­bę, ren­ka­si vi­ni­li­nes plokť­te­les.

Pag­rin­di­niai skir­tu­mai

„Ki­ti mus va­di­no kvai­liais, kai su­ gal­vo­jo­me par­da­vi­nė­ti plokť­te­les.

Bet ta­da da­rė­me eks­pe­ri­men­tą.

Mes tu­rė­jo­me dis­kÄ… iĹĄ Ame­ri­kos, tai bu­vo bliu­zo at­li­kė­jo Ro­ber­to Cray al­bu­mas. Va­di­na­ma­sis auk­si­ nis. Tai dis­kas su auk­so sluoks­niu, to­dÄ—l gar­so ko­ky­bÄ— ge­res­nÄ—. Taip pat tu­rė­jo­me to­kiÄ… pa­Ä?iÄ… vi­ni­li­nÄ™ plokť­te­lÄ™. At­si­me­nu, sto­vė­jo­me ĹĄe­ ĹĄie­se ir tie­siog klau­sė­me. Nau­do­jo­ me pa­pras­tÄ… tech­ni­kÄ…. Pir­miau­sia uŞ­dė­jo­me gro­ti dis­kÄ…. Ka­dan­gi dis­ kas auk­si­nis, bu­vo jus­ti, kad gar­sas ge­res­nis, spal­vin­ges­nis. Pas­kui uŞ­ dė­jo­me pa­pras­tÄ… plokť­te­lÄ™. IĹĄ kar­ to pa­ste­bė­jo­me, kad yra skir­tu­ mas. Nuo to lai­ko mes vi­si esa­me uĹž plokť­te­les“, – da­li­jo­si pri­si­mi­ ni­mais Vi­ta­li­jus. Jis pri­si­pa­Şi­no, kad pa­ts daŞ­niau­siai tu­ri ir dis­kÄ…,

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

ir to­kiÄ… pa­Ä?iÄ… plokť­te­lÄ™. Na­muo­se klau­so­si tik plokť­te­liĹł, o kom­pak­ ti­niĹł dis­kĹł – au­to­mo­bi­ly­je. „Per ra­di­jÄ… nie­ka­da nie­ko ge­ro neiť­gir­ si“, – paaiť­ki­no.

Lie­tu­viai tuo me­tu iĹĄ es­mÄ—s iť­ne­ťė jas vi­sas ÄŻ rō­sÄŻ. Vi­ni­li­nes plokť­te­les ta­da bu­vo ga­li­ma pirk­ti uĹž ka­pei­ kas“, – pa­sa­ko­jo Va­le­ri­jus.

Nau­jos pra­stes­nės

Ki­ti mus va­di­no kvai­liais, kai su­gal­ vo­jo­me par­da­vi­nė­ti plokť­te­les.

Kla­si­kos su­grį­Şi­mas

Pir­mą­jÄ… vi­ni­li­niĹł plokť­te­liĹł po­pu­ lia­rė­ji­mo ban­gÄ… Va­le­ri­jus pri­si­me­ na praė­jus maŞ­daug tre­jiems me­ tams nuo par­duo­tu­vÄ—s ati­da­ry­mo, apie 1999 m. „Pa­Ä?iais pir­mai­siais me­tais mes dir­bo­me be vi­ni­li­niĹł plokť­te­liĹł, par­ da­vi­nė­jo­me tik dis­kus. Ta­da pa­si­ro­ dÄ— pir­mie­ji uŞ­sie­nie­Ä?iai, ku­rie pra­ dė­jo ieť­ko­ti konk­re­Ä?iĹł plokť­te­liĹł.

Da­bar vis­kas la­bai pa­si­kei­tÄ—. IĹĄau­ go ne tik plokť­te­liĹł po­rei­kis, bet ir jĹł kai­nos. Be to, vi­ni­li­nÄ—s plokť­te­ lÄ—s vÄ—l pra­dė­tos leis­ti. „Vi­ni­li­nes plokť­te­les lei­dĹžia dau­ gy­bÄ— ÄŻmo­niĹł. Bet su nau­jo­mis plokť­ te­lė­mis ne vis­kas taip ge­rai, kaip ga­li at­ro­dy­ti“, – pa­ti­ki­no Vi­ta­li­jus.

Jis tvir­ti­no, kad dau­ge­lis nau­jĹł vi­ni­li­niĹł plokť­te­liĹł ga­min­to­jĹł, pa­ ste­bė­jÄ™ su­grį­Şu­sÄŻ po­pu­lia­ru­mÄ…, tie­ siog sie­kia kuo grei­Ä?iau uŞ­si­dirb­ti pi­ni­gĹł. Nau­jos plokť­te­lÄ—s, ku­rio­se ÄŻra­ťy­ta se­na mu­zi­ka, daŞ­niau­siai bō­na su­ku­ria­mos per­ra­ťant mu­ zi­kÄ… iĹĄ kom­pak­ti­nio dis­ko, nes ori­ gi­na­liĹł juos­ti­niĹł ÄŻra­ťų ne­bė­ra iť­li­ kÄ™. „Skam­ba la­bai blo­gai“, – tei­gÄ— Vi­ta­li­jus.

Pirkti nemokamai – misija įmanoma?

Nuo vaikystÄ—s esame mokomi, kad ant parduotuvÄ—s prekystalio gulinÄ?io ĹĄokolado batonÄ—lio negalima dÄ—ti ÄŻ kiĹĄenÄ™ nesusimokÄ—jus. Vis dÄ—lto UAB ĹŞkio banko lizingas nusprendÄ— paneigti ĹĄÄŻ ÄŻsitikinimÄ…. VisÄ… vasarÄ… bendrovÄ— savo klientus dĹžiugina nemokamomis prekÄ—mis ir paslaugomis.

Tris vasaros mÄ—nesius vykdoma akcija „Kaip pirkti, neiĹĄleidĹžiant nÄ— cento?..“ Jos laimÄ—tojams yra sugrÄ…Ĺžinama visa uĹž jĹł pirkinÄŻ sumokÄ—ta suma. Liepos pirmosiomis dienomis buvo iĹĄrinkti pirmieji 10 akcijos laimÄ—tojĹł.

Pasiseka, kada maĹžiausiai tikiesi

Viena tokiĹł laimingĹłjĹł Asta LukoĹĄeviÄ?ienÄ—. Moteris vienoje buitinÄ—s technikos parduotuvÄ—je iĹĄperkamÄ…ja nuoma ÄŻsigijo „Elektrolux“ ĹĄaldytuvÄ…. Paprastai loterijose nelinkusi dalyvauti moteris dar dabar negali patikÄ—ti savo sÄ—kme. „Nesu tas Ĺžmogus, kuriam labai sektĹłsi Ĺžaidimuose ir loterijose. Tad juose praktiĹĄkai nedalyvauju. GalbĹŤt kartais nusiperku kokÄŻ nors bilietÄ—lÄŻ, taÄ?iau neatsimenu, kad kada nors bĹŤÄ?iau kÄ… nors laimÄ—jusi.

Sunku pasakyti, kodÄ—l dalyvavau ĹĄioje akcijoje. GalbĹŤt aplankÄ— kaĹžkokia nuojauta. Kaip ir viskas gyvenime, ko gero, ÄŻvyksta tada, kai nesitiki“, – savo sÄ—kmÄ—s istorijÄ… pasakojo moteris. A.LukoĹĄeviÄ?ie-

nÄ—s teigimu, iĹĄperkamÄ…ja nuoma ji daĹžniausiai ryĹžtasi ÄŻsigyti reikalingiausiĹł buities prietaisĹł ir ĹĄia galimybe pasinaudojo jau antrÄ… kartÄ….

Per akcijÄ… „Kaip pirkti, neiĹĄleidĹžiant nÄ— cento?..“ klientai, iĹĄsimokÄ—tinai pirkdami prekes ar paslaugas ĹŞkio banko lizingu, vis dar turi galimybÄ™ uĹž savo pirkinÄŻ nemokÄ—ti nÄ— lito. Viskas, kÄ… reikia padaryti, tai, akcijos metu sudarius sutartÄŻ, uĹžregistruoti jÄ… ÄŻmonÄ—s interneto svetainÄ—je – www.ubl.lt/ privatiems. Kiekvieno vasaros mÄ—nesio pabaigoje ĹŞkio banko lizingas deĹĄimÄ?iai laimingĹłjĹł sumoka visas ďŹ nansinio sandorio ÄŻmokas, kartu su palĹŤkanomis, sutarties ir administravimo mokesÄ?iu.

Vykdoma akcija

ĹŞkio banko lizingo generalinis direktorius Mindaugas ValanÄ?ius dĹžiaugiasi, kad galÄ—jo savo klientus pradĹžiuginti nemokamomis prekÄ—mis ar paslaugomis, kuriĹł jiems labiausiai reikia. „Manome, kad ĹĄitaip padovanojome ĹžmonÄ—ms tai, ko jiems iĹĄ tiesĹł reikia. Juk galima sakyti, kad prizus iĹĄsirinko jie patys. Mes tik atrinkome laiminguosius, kuriems jĹł ÄŻsigyti daiktai ar paslaugos nieko nekainavo“, – sakÄ— M. ValanÄ?ius. Klientai gali ne tik laimÄ—ti savo pirkinÄŻ, dalyvaudami akcijoje „Kaip pirkti, neiĹĄleidĹžiant nÄ— cento?..“, bet ir pasinaudoti itin patraukliomis iĹĄperkamosios nuo-

. 9bX\ RcVĂ˜VR[Ă› Q VNbTVN`V YNVZĂ›ab NYQfabcb

ď Ž GalimybÄ—:

mos sÄ…lygomis. Ĺ iuo metu ÄŻvairios akcijos yra vykdomos daugumos verslo partneriĹł parduotuvÄ—se visoje Lietuvoje. Apie jas klientai gali suĹžinoti prekybos vietose.

Per akcijÄ… „Kaip pirkti, neiĹĄleidĹžiant nÄ— cento?..“ bus iĹĄrinkti dar 20 nugalÄ—tojĹł, kuriems bus sugrÄ…Ĺžintos visos daiktĹł ar paslaugĹł ÄŻsigijimo iĹĄlaidos. Po deĹĄimt laimÄ—tojĹł bus iĹĄrinkti bei paskelbti rugpjĹŤÄ?io ir rugsÄ—jo mÄ—nesiĹł pradĹžioje.

RENGINIŲ PROGRAMA

Jūros šventė – 2013

2

LIEPOS 27 DIENA (ŠEŠTADIENIS) Danės g. (nuo „TEO“ pastato iki Šiaurinio rago) 9.00-24.00 - Didžioji Jūros šventės karalystės mugė Smiltynės kapinės 9.30 – pirmojo Lietuvos uosto kapitono L.Stulpino pagerbimas Skulptūrų parkas 10.00 – žuvusio laivo „Linkuva“ įgulos pagerbimas Prie paminklo „Arka“ 10.00–12.30 – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės repeticija 12.30–13.45 – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ fechtuotės repeticija 13.45–15.00 – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro komiškos operos „Meilės eliksyras“ repeticija 22.00–23.30 0150 ugnies improvizacijų šou Danės upė 11.00–13.00 – Jūros šventės irklavimo regata 14.00–18.00 – Drakonų valčių varžybos Klaipėdos centrinio pašto kiemelis (Liepų g. 16) 11.00–12.00 – eiliuoti pusryčiai: jauni skaito jaunus Smiltynės paplūdimys, (prie Gelbėjimo stoties) 11.00–14.00 – Lietuvos atvirasis „TeleTRADE“ paplūdimio regbio čempionatas

12.00, 13.00, 14.00 – ekskursijos į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą (LAJM) „Tapk gimtojo miesto kapitonu“

12.00–14.00 – Europos senjorų šokių festivalis „Senjorų šokių pynės“

14.00–15.00 – Lietuviškos muzikos grupės „Liuksas“ koncertas

15.30–16.30 – grupės “Oldcityband” koncertas

Aikštėje prie “Meridiano” krantinės

11.00–19.00 – Karališkas šeimos sekmadienis: karietų lenktynės, karališko kroketo varžybos, žaidimas rutuliais, karališkosios gildijos amatų cechas, princų ir princesių papuošalų dirbtuvės, iškilmingų šukuosenų salonas, Jūros šventės karalystės monetų kalykla, Karališko jūrų laivyno karavelių gamyba, origamio, vėlimo, dekupažo dirbtuvėlės.

Smiltynės paplūdimys prie Gelbėjimo stoties 11.00–14.00 Lietuvos atvirojo TeleTRADE paplūdimio regbio čempionato finalas. 14 val. – apdovanojimai

Tiltų ir Turgaus gatvės

11.00, 13.00, 15.00 – Pantomimos teatro „A“ provokacijos prie Muzikinio vežimo 12.00–15.00 – „Grimo gatvė“: kiekvienas norintis galės pasipuošti Jūros šventės karalystės ženklu – karūna

12.00, 14.00, 16.00, 18.00 0 Teatro „Apeironas“ performansai: „Nekaltųjų teismas“, „Ringas“, „Kontraversija“, „Nesusikalbėjimas“

Skveras tarp Tomo ir Didžiojo vandens gatvių

12 .00–17.00 – Klounų teatro „Dulidu“ interaktyvi vaikų kūrybos programa „Cirkas“

6

17.00–20.00 – kapelijų vakaras – Jūros šventės palydos „Banguoki, jūruže...“ Dalyvauja: „Jonis“, „Šeduvos bernai“, „Mingė“, „Sadūnai“, „Joldija“, „Prūsai ilgi ūsai“...

14.15–15.00 – grupės „Breaze“ (Klaipėda) koncertas „Valanda bliuzui“

11.00–11.15 – Klaipėdos kovų menų riterių parodomoji programa

Atgimimo aikštė

18.00–19.30 – Jūros šventę išlydi Kęstutis Jablonskis ir grupė

13.00–15.30– Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ koncertas „Bočių dainos“.

Dalyvauja kolektyvai iš Kretingos, Šiaulių, Kelmės, Akmenės, Telšių, Rusnės, Šilalės

10.00–13.00 – Klaipėdos pagyvenusių žmonių asociacijos meno kolektyvų koncertas „Dainos jūros miestui“

Teatro aikštė

(pramoga mokama)

10.00–18.00 – Iškylos į jūrą mažaisiais laivais

Senosios muitinės krantinė (šalia Pilies tilto, link Šiaurinio rago)

11.00 – 21.30 – tarptautinis gatvės cirko festivalis “Stebuklų šalis 2013”. Dalyvauja cirko artistai išIspanijos, Olandijos, Lietuvos, Vokietijos, Belgijos, Argentinos. Renginiai mokami

Šiaurinis ragas, (dešinioji Danės krantinė)

11.00, 13.00, 15.00, 17.00, 19.00, 21.00 – apžvalginės kelionės po uosto akvatoriją laivu „Venus S“. Pramoga mokama

nugalėtojų apdovanojimas

20.00–20.30 – 46-osios Kuršių marių regatos I etapo

20.30 – muzikuojantis keltas. Hiperbolės dainos.

Gitaristo I. Berino ir grupės koncertas. Renginys mokamas

12.00 – 23.10 – tarptautinis gatvės cirko festivalis „Stebuklų šalis 2013“. Dalyvauja cirko artistai išIspanijos, Olandijos, Lietuvos, Vokietijos, Belgijos, Argentinos. Renginiai mokami

Šiaurinis ragas (dešinioji Danės krantinė)

12.00 – žuvusių jūroje pagerbimo ceremonija Baltijos jūroje: vainikų nuleidimas. Krante: tylos minutė, skamba Klaipėdos varpai

Baltijos jūra

17.00–18.00 – Jūros šventės svečius sveikina „Birutės kapela“

12.00–15.00 – „Grimo gatvė“: kiekvienas norintis galės pasipuošti Jūros šventės karalystės ženklu – karūna

12.00, 14.00, 16.00, 18.00 – teatro „Apeironas“ performansai: „Nekaltųjų teismas“, „Profanai“, „Santūri popietė“, „Po daug daug metų“

11.00, 13.00, 15.00, 17.00 – pantomimos teatro „A“ provokacijos prie Muzikinio vežimo

Tiltų ir Turgaus gatvės

15.00–16.15 – festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ koncertas „Miuziklo MIXtūra“. Dalyvauja: D.Kužmarskytė, J.Grikšienė, A.Dovydaitienė, V.Pupšys, Š.Juškevičius, R.Spalinskas

16.30 –22.00 – koncertuoja Veronika Gordijevskaja (Lietuva), grupės „Maggie“ (Latvija), „ApofeozSoundSystem“ (Latvija), „Powergy“ (Latvija), „PX Band“ (Estija)

12.00–14.00 – Donaldos Meiželytės koncertas

11.00–15.00 – interaktyvus fotožaidimas „Fotoveidrodis. Kelionė į virtualią realybę“

Aikštė prie „Meridiano“ krantinės

11.00–12.00 – senovinių automobilių paradas centrinėmis miesto gatvėmis

Nuo Lietuvininkų aikštės iki Baltijos pr. žiedo ir atgal

11.00 – Vaikų rašytojų skaitymai „Vasaros purslai“

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro kiemas (Didžioji Vandens g. 2)

12.00–16.00 – senovinių automobilių paroda, gražiausio automobilio rinkimai

12.00–17.00 – tarptautinis vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų hiphopo ir breakdance šokių turnyras Karalienės Luizės taurei laimėti

Atgimimo aikštė

13.00–22.00 – iškylos į jūrą mažaisiais laivais (pramoga mokama)

Senosios muitinės krantinė (šalia Pilies tilto, link Šiaurinio rago)

12.00–19.00 – „Time Team“ gatvės krepšinio turnyras (3x3) „Krepšinio karaliai“ (Herkaus Manto g. nuo Atgimimo aikštės iki M. Mažvydo alėjos) 19.00 – „Time Team“ krepšinio turnyro „Krepšinio karaliai“ laimėtojų karūnavimas 20.00–23.00 - retro šokių vakaras pagyvenusiam jaunimui su ansambliu „Prisiminimas“ ir šlagerių karaliumi Simonu Donskovu

4

Skveras tarp Tomo ir Didžiojo vandens gatvių 12.00–17.00 – klounų teatro „Dulidu“ interaktyvi vaikų kūrybos programa „Cirkas“ Kruizinių laivų terminalas 12.00–14.00 – Europos senjorų šokių festivalis „Senjorų šokių pynės“ 13.00, 15.00, 17.00, 19.00 – apžvalginės kelionės po uosto akvatoriją laivu „Venus S“. Pramoga mokama 14.00-14.15 – Klaipėdos kovų menų riterių parodomoji programa 18.30 – tarptautinės 46-osios Kuršių marių regatos atidarymo ceremonija 19.00–22.00 – tarptautinė muzikos fiesta “MusicAroundtheWorld” („Su muzika aplink pasaulį“). Dalyvauja: „Karma“ (Lietuva), „Lord’sBishopRock“ (JAV), „AllDayLong“ (Latvija), „Hotsawce“ (Austrija), šokių grupės ir kt.

22.00–24.00 – grupės „Trafassi“ koncertas.

Nyderlandų muzikos grupė, grojanti Karibų muziką: merengue, kaseko, salza, karibiškaszouk. Atlikėjai 2013 metais koncertavo Nyderlandų karaliaus inauguravimo šventėje. Pirmą kartą Lietuvoje!

Teatro aikštė 13.00–13.15 – Klaipėdos kovų menų riterių parodomoji programa 14.00–16.00 – specialus Klaipėdos dramos teatro (KDT) projektas „Vaidina klaipėdiškiai“. Scenoje – publika su spektakliu „Spausk nuotykį“ 18.30–19.00 – „Drakonų“ valčių varžybų nugalėtojų ir prizininkų pagerbimo ceremonija 19.00–21.00 – grupė „Hiperbolė Tribute“ (Vilnius) 21.00–22.30 – grupės „Studija“ koncertas 22.30–24.00 – Mantas su grupe „QueenShow“ Pilies uostas, prie pasukamojo tiltelio 13.00–20.00 – tradicinių istorinių laivų diena „Dangės flotilė“ 13.00–17.00 – tradicinių istorinių laivų paroda po atviru dangumi

13.00–16.30 – žvejiškos dirbtuvės „Dirbdysiu laivę“

17.00 – tradicinių istorinių laivų paradas „Dangės flotilė“ Danės upėje (nuo Pilies tilto iki Danės žiočių)

18.00–20.00 – tradicinių istorinių laivų paroda po atviru dangumi

antrosios Melnragės paplūdimys

19.00–24.00 – koncertas-socialinė akcija „Tolerancijos šventė“ tolerancijai ŽIV/AIDS sergantiesiems skatinti. Dalyvauja: Haroldas („Pikaso“), grupė „Mochito“, Vaidas Baumila.

Po koncerto – diskoteka su Jovani (ZIP FM „Radistai“), „MochitoDJ‘s“ Klaipėdos koncertų salės vasaros estrada (Šaulių g. 36)

22.00 – specialiai Jūros šventei sukurtas Danijos alternatyvaus džiazo grupės „Offpiste Gurus“ ir Klaipėdos kamerinio orkestro bendras projektas Klaipėdos piliavietė 00.00–00.10 – Fejerverkas

LIEPOS 28 DIENA (SEKMADIENIS)

Danės g. (nuo „TEO“ pastato iki Šiaurinio rago)

9.00–20.00 – didžioji Jūros šventės karalystės mugė Kruizinių laivų terminalas 10.00–17.00 – „Zenstrom Philanthropies“ fondo organizuojama kampanija „Žygis Baltijai“: informacinė palapinė, atrakcijos, renginys „Piešiu žuvį“

12.00 –14.00 – Jūros šventės fechtavimo lauko turnyras

11

šeštADIENIS, liEPoS 27, 2013

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Pa­gau­ti skryd­žio aist­ros Tai vie­nas pa­vo­jin­ giau­sių už­siė­mimų, ta­čiau no­ras pa­si­ jus­ti paukš­čiu nu­ ga­li net mir­ties baimę. Kas tai? Tai BA­SE šuo­liai, ku­rių en­tu­ziastų ga­li­ma su­tik­ti ir Lie­tu­vo­je.

Vai­da Ka­lin­kaitė v.kalinkaite@diena.lt

Prad­žia – skry­dis nuo Ei­fe­lio

Pir­mie­ji BA­SE šuo­liai už­fik­suo­ ti dar XX a. pra­d žio­je. Siuvė­jas Fran­zas Rei­chel­tas, dar va­di­na­mas skrai­dan­čiu siuvė­ju, nu­šo­ko nuo Ei­fe­lio bokš­to, norė­da­mas iš­ban­ dy­ti sa­vo su­kurtą kos­tiumą-pa­ra­ šiutą. Šis ban­dy­mas ne­pa­vy­ko – F.Rei­chel­tas žu­vo. Ta­čiau da­bar vy­ras lai­ko­mas vie­nu pa­ra­šiu­tiz­ mo ir BA­SE šuo­lių pra­di­ninkų.

XX a. aš­tun­ta­ja­me de­šimt­me­ty­ je filmų kūrėjas Car­las Boe­nis­has kar­tu su žmo­na ir ke­liais drau­gais pra­dėjo už­siim­ti BA­SE šuo­liais ir kur­ti apie tai fil­mus. Taip šuo­ liai ėmė po­pu­liarė­ti. C.Boe­nis­has žu­vo nu­šokęs nuo Tro­lių sie­nos Nor­ve­gi­jo­je.

Da­bar BA­SE šuo­liai lai­ko­mi be­ne pa­vo­jin­giau­sia spor­to ša­ka. Vi­du­ ti­niš­kai vie­nas iš še­šias­de­šim­ties šuo­li­ninkų žūsta. Tai prie­žas­tis, kodėl dau­ge­ly­je pa­sau­lio vals­ty­bių to­kie šuo­liai draud­žia­mi ar­ba ga­li­ mi tik tu­rint spe­cialų lei­dimą.

At­sar­gi­nio pa­ra­šiu­to nėra

Vie­nas pirmųjų BA­SE šuolį at­li­ku­ sių lie­tu­vių – pa­ra­šiu­ti­nin­kas Gy­ tis Sku­čas. Jis šią veiklą api­būdi­na kaip pa­ra­šiu­tiz­mo at­šaką. „Tik skir­tu­mas toks, kad jei šuo­ lis at­lie­ka­mas iš lėktu­vo, žmo­gus vi­sa­da tu­ri du pa­ra­šiu­tus, o per BA­SE šuo­lius nau­do­ja­mas tik vie­ nas pa­ra­šiu­tas, at­sar­gi­nio nėra. Be to, vi­si BA­SE šuo­liai vyk­do­mi nuo ne­ju­dan­čių ob­jektų, t. y. ne iš lėk­ tuvų, pa­ras­par­nių ar oro ba­lionų“, – aiš­ki­no G.Sku­čas. Šuo­liais su pa­ra­šiu­tu jis pra­dėjo už­siim­ti prie­š dvy­li­ka metų. Prieš pen­ke­rius jis iš­bandė BA­SE šuo­ lius. Pirmą kartą pa­ra­šiu­ti­nin­kas tai at­li­ko Nor­ve­gi­jo­je nuo ge­rai,

Skir­tu­mas: jei šuo­lis at­lie­ka­mas iš lėktu­vo, žmo­gus vi­sa­da tu­ri du pa­ra­šiu­tus, o BA­SE šuo­liams nau­do­ja­mas tik vie­nas.

ypač BA­SE šuo­li­nin­kams, ži­no­mo Kje­ra­go kal­no. „Esmė to­kia, kad vis tiek rei­kia su­kaup­ti ne­mažą pa­tirtį šo­kant iš lėktu­vo. Taip pat rei­kia su­bręsti ir tam pa­si­ryž­ti. Pa­tir­tis rei­ka­lin­ga, nes leid­žian­tis su pa­ra­šiu­tu būna ri­bo­tos nu­si­lei­di­mo aikš­telės, to­ dėl pa­ra­šiu­to vai­ra­vi­mo, nu­si­lei­di­ mo įgūdžiai pra­ver­čia“, – aiš­ki­no G.Sku­čas, kodėl BA­SE šuo­lius iš­ bandė tik po sep­ty­ne­rių šo­kinė­ji­ mo pa­ra­šiu­tu metų.

Vi­du­ti­niš­kai vie­nas iš še­šias­de­šim­ties šuo­li­ninkų žūsta.

Tai prie­žas­tis, kodėl dau­ge­ly­je pa­sau­lio vals­ty­bių to­kie šuo­ liai draud­žia­mi.

Svar­bu ži­no­ti aukštį

Nors BA­SE šuo­liai dau­ge­liui ga­ li at­ro­dy­ti nie­kuo ne­si­ski­rian­tys nuo šuo­lių su pa­ra­šiu­tu iš lėktu­vo, G.Sku­čas įvar­di­jo dar ke­lis skir­tu­ mus, be prie­š tai minė­to. „Pa­ti lais­vo­jo kri­ti­mo pa­tir­tis ki­ to­kia. Per BA­SE šuolį vis­kas vyks­ ta kur kas grei­čiau, todėl rea­ga­vi­ mo lai­kas daug trum­pes­nis. Grei­ta reak­ci­ja la­bai svar­bi. Be to, žmo­ nės, kai iš­šo­ka iš lėktu­vo, pa­ti­ria ki­tokį jausmą, nes jie iš kar­to tu­

Li­ga: G.Sku­čas (de­šinė­je) pirmą kartą šo­ko su pa­ra­šiu­tu prie­š dvy­li­ka metų, o prie­š pen­ke­rius iš­bandė

BA­SE šuo­lius ir jais už­sikrėtė.

ri lėktu­vo greitį, ku­ris daž­niau­siai būna dau­giau kaip 130 ki­lo­metrų per va­landą. Kai žmo­gus šo­ka BA­ SE šuolį, pir­mos se­kundės yra vi­ siš­kai be grei­čio. Būna toks tie­siog ne­pa­tir­tas jaus­mas“, – aiš­ki­no G.Sku­čas.

Dar vie­nas skir­tu­mas, kad at­ lie­kant BA­SE šuo­lius nie­ka­da ne­ nau­do­ja­mi aukš­ti­ma­čiai. „Tik pa­ts uo­l i­n in­kas nu­s prend­ž ia, ka­d a skleis­ti pa­ra­šiutą. O pa­ra­šiu­tiz­me nau­do­ja­mi aukš­ti­ma­čiai ir spe­ cia­li gar­sinė tech­ni­ka, ku­ri duo­ da sig­nalą, koks yra aukš­tis, ir tuo re­mian­tis skleid­žia­mas pa­grin­di­ nis pa­ra­šiu­tas“, – teigė ekst­re­ma­ liojo spor­to en­tu­zias­tas.

Jis tvir­ti­no, kad pir­mie­ji šuo­

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

liai daž­niau­siai su­dėtin­giau­si, nes rei­kia lai­ko, kol žmo­gus iš­moks­ta tvar­kin­gai ir tai­syk­lin­gai at­si­skir­ ti nuo ob­jek­to, nuo ku­rio šo­ka. Be to, svar­bu ži­no­ti, iš ko­kio aukš­čio šo­ka­ma.

Lie­tu­vo­je – ne­įma­no­ma

Lie­tu­vo­je BA­SE šuo­liams tin­kamų sąlygų be­veik nėra. „Iš esmės vi­si ob­jek­tai yra tik pa­sta­tai ir ka­mi­nai, nes nei aukštų tiltų, nei kalvų Lie­ tu­vo­je nėra. Mes ke­liau­ja­me į ki­tas ša­lis, pa­vyzd­žiui, Nor­ve­giją, Švei­ca­ riją. Ten daug pa­lan­kesnės sąly­gos, vi­sai ki­tas aukš­tis. Nor­ve­gi­jo­je kal­ no aukš­tis yra apie ki­lo­metrą, Švei­ ca­ri­jo­je svy­ruo­ja nuo 500 iki 600 ar dau­giau metrų. Alpė­se ga­li­ma at­

ras­ti vietų, tin­kamų šok­ti, ku­rios yra dau­giau kaip ki­lo­met­ro aukš­čio.

Todėl Lie­tu­vo­je daž­niau­siai šo­ka­me su pa­ra­šiu­tu iš lėktu­vo. O at­lik­ti BA­ SE šuo­lių gru­pelės žmo­nių ke­liau­ja kur nors ki­tur, ne Lie­tu­vo­je“, – sa­ kė G.Sku­čas.

Nor­ve­gi­ja ir Švei­ca­ri­ja to­kiems šuo­liams daug pa­lan­kesnės ne tik dėl gam­tos sąlygų, bet ir dėl to, kad šio­se ša­ly­se BA­SE šuo­liai ne­draud­žia­mi, taip pat ne­rei­ka­lau­ja­ma jo­ kių lei­dimų.

Pa­vo­jus ne­gąsdi­na

Sta­tis­ti­ka, ro­dan­ti, kad BA­SE šuo­ liai – be­ne pa­vo­jin­giau­sias šių laikų spor­tas, G.Sku­čo ne­ gąsdi­na.

14

12

šeštADIENIS, liEPoS 27, 2013

vakarė

Pla­ka­tai Li­be­ri­jos gat­vė­se skel­bi Dau­giau ne­gu nie­ko. Taip Li­be­ri­ją, po pi­lie­ti­nio ka­ro iš­gy­ve­nan­ čią eko­no­mi­nius sun­ku­mus, api­bū­di­no NRD bend­ro­vės sis­te­ mų ana­li­ti­kų sky­riaus va­do­vė Rū­ta Stan­ke­vi­čie­nė. Šio­je ša­ly­je ji su ko­le­go­mis kū­rė vers­lo įmo­nių re­gist­rą.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Lan­ge­lis už 150 do­le­rių

„Li­be­ri­jo­je la­bai daug sta­ty­bų. Juk per de­šimt me­tų tru­ku­sį pi­lie­ti­ nį ka­rą bu­vo su­griau­ti na­mai, ge­ le­žin­ke­liai, vi­sa inf­rast­ruk­tū­ra, – pa­ste­bė­jo dvi­gu­bai di­des­nė­je už Lie­tu­vą Va­ka­rų Af­ri­kos ša­ly­je prie At­lan­to ap­si­lan­kiu­si R.Stan­ke­vi­ čie­nė.

Mo­ters tei­gi­mu, Li­be­ri­ja ne­ tu­rė­jo nie­ko, iš­sky­rus nuo­sta­bią gam­tą. Ir, ži­no­ma, aukš­tos ko­ky­ bės ge­le­žies rū­dos, me­ta­lų, auk­so, dei­man­tų. „Vi­zą įva­žiuo­ti į ša­lį gau­ti sun­ ku, nors dau­gu­ma čia at­vyks­tan­ čių­jų – dar­bo tu­ris­tai“, – pa­ty­rė lie­tu­vė.

Sos­ti­nė­je Mon­ro­vijo­je ji su tau­ tie­čiais gy­ve­no vieš­bu­ty­je, ku­rį sau­go au­to­ma­tais gink­luo­ti vy­rai.

Už pa­rą kam­ba­riuo­se su lan­gais į van­de­ny­ną mo­kė­jo po 150 JAV do­ le­rių. Ki­ta­me vieš­bu­ty­je su lan­gais tik į vi­di­nį kie­me­lį – pi­giau, po 130 JAV do­le­rių. Į gat­vę lan­gų nė­ra dėl sau­gu­mo. „Pro vieš­bu­čio lan­gus ma­tė­me ne tik van­de­ny­ną, bet ir tie­siai į jį iš ka­na­li­za­ci­jos vamz­džių te­kan­čias nuo­te­kas, – šyp­te­lė­jo Rū­ta. – Van­ de­ny­no pa­kran­tė­je ne­drį­so­me net brai­džio­ti, nes vie­ti­niai gy­ven­to­ jai ten ne tik prau­sia­si, bet ir at­lie­ ka gam­ti­nius rei­ka­lus. Ir gat­vė­se, ma­čiau, žmo­gus ei­na, stai­ga su­sto­ ja, iš­si­tuš­ti­na.“ No­ri­te iš­mo­ky­ti? Su­mo­kė­ki­te!

Dau­gu­mos Li­be­ri­jos gy­ven­to­jų na­ muo­se elekt­ros nė­ra, bet pa­ke­lė­ se jau sta­to­mi švies­tu­vai su sau­lės ele­men­tais. „Sos­ti­nė­je daug ap­leis­tų pa­sta­tų.

Elekt­ra yra tik cent­ri­nė­je gat­vė­je, kur su­telk­tos vi­sos mi­nis­te­ri­jos. Jų lan­gai be stik­lų, nes ten itin karš­ ta, o kon­di­cio­nie­rių nė­ra“, – pa­sa­ ko­jo lie­tu­vė.

Ji su ko­le­go­mis vers­lo įmo­nių re­ gist­ro kū­ri­mo dar­bus pra­dė­jo nuo nu­lio. Tu­rė­jo rū­pin­tis biu­ro sta­ty­ ba, įran­ga, bal­dais. Vie­ti­niai – itin

Vy­rams: sriu­ba – ne ma­žiems

ber­niu­kams.

apa­tiš­ki, į bal­tuo­sius žvel­gia kaip į pa­ja­mų šal­ti­nį. „Jiems rei­kė­jo mo­kė­ti net už tai, kad juos mo­kė­me, – nu­si­juo­ kė NRD sis­te­mų ana­li­ti­kų sky­ riaus va­do­vė. – Mo­kė­jo­me, kad at­vež­tų gė­lo van­dens, ir ne ki­ bi­riu­ką, bet vi­są sta­ti­nę. Pri­va­ lė­jo­me su­mo­kė­ti, kad at­vež­tų ir į ge­ne­ra­to­rių įpil­tų dy­ze­li­no, nes ki­taip ne­veik­tų kom­piu­te­riai, ser­ ve­ris. Ten, kur kū­rė­me re­gist­rų cent­rą, elekt­ros li­ni­ja dar ne­bu­ vo nu­ties­ta“, – pa­sa­ko­jo R.Stan­ ke­vi­čie­nė.

Ly­jant į mo­ky­mus ar su­si­ti­ki­mus vie­ti­niai neat­vyk­da­vo, o pa­klau­sus ko­dėl, nu­steb­da­vo: „Kur mes? Juk ly­ja!“ Pir­mo­sios Af­ri­ko­je ne­prik­lau­ so­my­bę at­ga­vu­sios ša­lies gy­ven­ to­jai – be­moks­liai, ne­ci­vi­li­zuo­ti, bet itin di­džiuo­ja­si sa­vo ša­li­mi. Vis dėl­to ke­lius jiems tie­sia ki­nai, pre­ ky­ba, mais­to ga­my­ba už­sii­ma li­ba­ nie­čiai, in­dai. „Iš In­di­jos mė­ne­sį lai­vu pluk­dy­ ti kiau­ši­niai par­da­vi­nė­ja­mi gat­vė­se per di­džiau­sią kait­rą“, – pa­ste­bė­jo R.Stan­ke­vi­čie­nė.

Vy­rau­ja mat­riar­cha­tas

„Tik­ras vy­ras ne­prie­var­tau­ja“, „Sek­sas – ne už­dar­bis“. Di­de­li pla­ ka­tai su to­kiais už­ra­šais pui­kuo­ja­si Li­be­ri­jos pa­ke­lė­se. „Lie­tu­viams su­si­ras­ti žmo­ną ar sek­so par­tne­rį ten ne­bū­tų sun­ku, – ne­slė­pė Rū­ta. – Vie­ti­nės mo­te­rys tie­siog me­džio­jo bal­tao­džius vy­rus.

Net ir dar­be jau­tė­si, kad vos su­tei­ kus pre­teks­tą lauk­ti ne­rei­kė­tų.“

Prie vie­nos pa­šiū­rės sto­ru­lė juo­ dao­dė svi­li­ no tik ką pa­gau­tą be­ždžio­nę.

Lie­tu­viams te­ko ma­ty­ti dau­giau dir­ban­čių mo­te­rų nei vy­rų. Sek­ ma­die­niais ei­da­mos į baž­ny­čią dai­ lio­sios ly­ties at­sto­vės pa­si­puo­šia įspū­din­go­mis il­go­mis su­kne­lė­mis ir tur­ba­nais. Apsk­ri­tai Li­be­ri­jo­je tvy­ro mat­riar­cha­tas. Per pi­lie­ti­nį ka­rą bu­vo iš­žu­dy­ta daug vy­rų, tad sa­ko­ma, kad tai­ką iš­ko­vo­jo dai­nuo­ jan­čios mo­te­rys.

Jos uži­ma daug va­do­vau­ja­mų­jų po­stų, yra val­din­gos. Kar­tą, lie­tu­ viams pri­va­žia­vus ka­riš­kių po­stą, priė­jo juo­dao­dė ir iš­di­džiai pa­ reiš­kė: „Čia aš – vy­riau­sio­ji ka­ ri­nin­kė“.

Kru­vi­na be­ždžio­nės kau­ko­lė

Ba­rų Li­be­ri­jos mies­tuo­se ne­daug, o mais­tas vieš­bu­čiuo­se, ka­vi­nė­se nė­ ra pi­gus. Pie­tūs, įpras­tai du pa­tie­ ka­lai, viš­tie­na ir jū­rų gė­ry­bės, kai­ nuo­ja apie 100 li­tų. „Pa­tie­ka­las, pa­va­din­tas „Sriu­ ba ne ma­žiems ber­niu­kams“ – troš­ki­nys iš jau­tie­nos, kiau­lie­nos, švie­žių ir rū­ky­tų žu­vų su itin ašt­riu pa­da­žu. Jo su­val­gius, virškinimas sutriko ne vie­nam iš mū­sų. Aš at­ si­lai­kiau, nes, ma­tyt, pa­dė­jo ko­ka­ ko­la“, – juo­kė­si R.Stan­ke­vi­čie­nė.

Vis dėl­to lie­tu­viai pa­ty­rė ir ma­ lo­nu­mų. Di­džiau­sias jų – nuo­sta­ būs na­tū­ra­lios gam­tos re­gi­niai ir mau­dy­nės van­de­ny­ne. Mau­dy­tis jie va­žiuo­da­vo to­lė­liau už mies­ to, kur van­duo šva­rus, o pa­plū­di­ miai – gra­žūs. „Vis dėl­to 100 km ke­lio­nė duo­ bė­tu ke­liu į vie­ną pu­sę tru­ko apie pus­ket­vir­tos va­lan­dos. Vai­ruo­to­ jas nuo­lat žmo­nių klaus­da­vo, kur va­žiuo­ti, nors ke­lio ženk­lų bu­vo.

Paaiš­kė­jo, kad vai­ruo­to­jas ne­mo­ ka skai­ty­ti“, – pa­ty­rė R.Stan­ke­vi­ čie­nė.

Vai­ruo­to­jas ste­bė­jo­si, kai lie­tu­ viai drą­siai mau­dė­si di­de­lė­se van­ de­ny­no ban­go­se. Iš kaž­kur at­si­ ra­dę vie­ti­niai pa­siū­lė nuo pal­mių nu­skin­ti ko­ko­sų. „Vie­nas aki­mirks­niu už­sliuo­ gė pal­me, nu­sky­nė ko­ko­są ir il­ga ma­če­te jį ati­da­rė. Prie­šin­gai nei mies­te, pi­ni­gų ne­pra­šė. Jie su bai­ me ir smal­su­mu žvel­gė į mus, mes į juos – taip pat.“ Grįž­da­mi tar­si kra­te­riais nu­sė­ tu ke­liu lie­tu­viai ne­ra­do kur pa­ val­gy­ti. Pa­ke­lė­je te­bu­vo ga­li­ma nu­si­pirk­ti de­ga­lų 1–5 lit­rų tal­pos stik­lai­niuo­se ir pama­ty­ti iš mo­lio drėb­tų gy­ven­to­jų tro­be­lių. Nau­ją „Nis­san“ vai­ra­vęs vai­ruo­to­jas su­ sto­jo ne de­ga­lų. Jis nu­spren­dė nu­ plau­ti sa­vo au­to­mo­bi­lį.

Lauk­da­mi, kol tai bus pa­da­ry­ ta, eu­ro­pie­čiai pa­ju­to svi­li­na­mos kiau­lie­nos kva­pą. Pas­mal­sa­vę pa­ ma­tė, kad prie vie­nos pa­šiū­rės sto­ ru­lė juo­dao­dė svi­li­no be­ždžio­nę. „Gal no­ri­te pa­ska­nau­ti?“ – pa­ si­su­ku­si į lie­tu­vius pa­klau­sė mo­te­ ris ir nu­si­ne­šė be­ždžio­nę prie upe­ lio iš­da­ri­nė­ti.

Nepasitenkinimas: moteris pozuoti prieš fotoaparatą nesutiko.

Vai­šės: Rū­tą ko­ko­su pa­vai­ši­no vai­kai.

13

šeštADIENIS, liEPoS 27, 2013

vakarė

bia: tik­ras vy­ras ne­prie­var­tau­ja

Pasiūla: šio maisto galima paragauti gatvėje.

De­ga­li­nė: pa­ke­lė­je de­ga­lai par­da­vi­nė­ja­mi stik­li­niuo­se in­duo­se.

Rū­tos Stan­ke­vi­čie­nės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Sos­ti­nė: net ir Mon­ro­vi­jo­je nė­ra dau­giaaukš­čių.

Kas­die­ny­bė: taip džio­vi­na­mi skal­bi­niai – įpras­tas vaiz­das.

14

šeštADIENIS, liEPoS 27, 2013

vakarė

Vie­nu grybš­niu – sau­ja gin­ta­rų?

Astrologinė prognozė liepos 27 – rugpjūčio 2 dienoms AVI­NAS (03 21–04 20)

Savaitgalis bus neramus, jausitės sudirgę. Jei domi­ tės politika, verslu, kai kurios nau­ jienos privers susirūpinti. Venkite rizikos kelyje, nes gresia avarijos.

Kitą savaitę bus aktualūs reikalai, susiję su pinigais, nuosavybe, nuo­ ma. Gali kilti pagunda veltis į aferą, žadančią pelną. Vargu ar tai pasitei­ sins. Regis, problemų kils artimam žmogui. Nuo ketvirtadienio palan­ ku leistis į netolimą kelionę, eks­ kursiją, lankyti gimines, draugus.

Regis, prisikaupsite įspūdžių, nau­ jos informacijos.

JAU­TIS (04 21–05 20)

Savaitgalį jums norėsis ra­ mybės, vienatvės, galbūt ne­ kaip jausitės. Daugiau pabūkite vie­ numoje, neverskite savęs įtemptai dirbti ar bendrauti. Venkite svaiga­ lų. Kitą savaitę iš jūsų gali būti pa­ reikalauta atsakomybės, pasiaiškini­ mo už kokius nors jūsų arba artimo žmogaus poelgius. Nemaža traumų, technikos gedimų grėsmė. Galbūt susitiksite su asmeniu, kuris galė­ tų padėti versle, karjeros reikaluose.

Praktiškai išnaudokite žinias, gautą informaciją.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Savaitgalio dienomis veršitės į svarbius renginius, domėsi­ tės tuo, kas vyksta pasaulyje. Galite bendrauti su įžymybėmis, užsienie­ čiais. Pavojinga pasiduoti ideologi­ niam fanatizmui, veltis į moraline prasme abejotiną veiklą. Nerizikuo­ kite kelyje. Kitą savaitę pasisaugokite provokacijų, avarinių situacijų. Gal­ būt teks sakyti oficialią kalbą, ben­ drauti su įtakingais veikėjais. Suda­ ryti susitarimai turės būti vykdomi, tad elkitės atsakingai. Į periodo pa­ baigą daugės progų susitikti su drau­ gais, bendraminčiais.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Savaitgalį jums neduos ra­ mybės svetimi laimėjimai, skolų ir paskolų temos. Pravar­ tu deramai išsiaiškinti santykius, kurie gali jus susaistyti, įpareigoti.

Venkite rizikingų žaidimų, aferų.

Kitą savaitę nerimą keliančių nau­ jienų galite sulaukti iš užsienio ar­ ba iš oficialios institucijos, švieti­ mo įstaigos. Besiruošiantiesiems į kelionę atsiras neplanuotų rūpes­ čių. Jausite didelę įtampą, jei spren­ džiamas klausimas, susijęs su dar­ bu, stažuote, karjera.

Pa­mo­kos: pa­gau­ti gin­ta­ro pa­si­se­ka ne vi­siems ir ne vi­sa­da.

Ne­pails­tan­tis lai­dos ka­pi­to­nas Hen­ri­kas šį kar­tą nu­ta­rė iš­mok­ti bu­riuo­ti, o sa­vo mo­ky­to­ju pa­si­rin­ ko ne bet ką, o jach­tos „Am­ber­sail“ ka­pi­to­ną Si­mo­ną Ste­po­na­vi­čių, iš ku­rio lū­pų žiū­ro­vai iš­girs apie „Am­ber­sail“ da­ly­va­vi­mą re­ga­to­se, di­džiau­sius žy­gius, be­ne gar­siau­ sios Lie­tu­vo­je jach­tos pa­sie­ki­mus.

O ka­pi­to­no bend­ra­žy­giai Hen­ri­kui pa­pa­sa­kos apie bu­riuo­to­jams rem­ti įkur­tą fon­dą, rė­mi­mo tra­di­ci­jas bei bu­ria­vi­mo si­tua­ci­ją.

Tuo metu Hen­ri­ko par­tne­ rė Gied­rė pa­si­ners į pa­jū­rio auk­ so – gin­ta­ro paieš­kas. Ar ži­no­jo­te,

jog šiais lai­kais gin­ta­ro gau­dy­to­jas esant ge­ram me­ti­mui Bal­ti­jos jū­ros pa­kran­tė­je ga­li per vie­ną kar­tą su­ rink­ti bei pa­gau­ti ke­lis šim­tus gra­ mų ne­di­de­lių gin­ta­ro ga­ba­liu­kų? Šiam tiks­lui pa­pras­tai gin­ta­ro gau­dy­to­jas į pa­plū­di­mį at­si­tem­ pia ir vi­są gau­dy­mui skir­tą įran­gą: graibš­tą, gu­mi­nius ba­tus, ne­perš­ lam­pa­mą ap­ran­gą. Tik ar to pa­kan­ ka, ar vi­sa ši at­ri­bu­ti­ka pa­dės Gied­ rei pa­gau­ti bent ma­žiau­sią gin­ta­ro ga­ba­lė­lį?

Taip pat su­ži­no­si­te, ku­riuo­se uos­ta­mies­čio vieš­bu­čiuo­se nak­ vy­nę ir poil­sį re­ko­men­duo­ja pa­tys lai­dos ve­dė­jai.

Ana­lo­gų ne­tu­rin­ti lai­da „Lie­ tu­va – jū­ri­nė vals­ty­bė“ – šį sek­ ma­die­nį, lie­pos 28-ąją, jau įpras­tu lai­ku, 17.15 val., per Lie­tu­vos te­le­ vi­zi­ją. „Klai­pė­dos“ inf.

Pa­gau­ti skryd­žio aist­ros 11

Jis ma­no, jog sta­tis­ti­ ka ga­li būti to­kia vien todėl, kad už­sii­man­čių BA­SE šuo­ liais nėra daug. „Jei­gu tai da­ro­ma sau­giai, kiek tai leid­žia šian­dienė tech­ni­ka, iš tikrųjų ži­nant, kas da­ro­ma, tai nė­ ra taip bai­su ar ne­sau­gu. Dau­ge­lis ne­lai­mingų at­vejų būna ne tiek dėl tech­ni­kos, kiek dėl žmo­nių klaidų.

Pas­kui tos klai­dos būna ne­tgi ne­ la­bai su­pran­ta­mos. Žmonės tie­siog per­ver­ti­na sa­vo ga­li­my­bes“, – įsi­ ti­kinęs G.Sku­čas.

Vis dėlto BA­SE šuo­liai Lie­tu­vo­je kol kas ma­žai ži­no­mi. Kol kas BA­SE šuo­liais už­sii­man­čių žmo­nių ne­ la­bai gausė­ja. Juos ga­li­ma su­skai­ čiuo­ti ant dviejų rankų pirštų. Ga­li būti, kad da­bar yra ne­tgi ma­žiau“, – sakė G.Sku­čas.

Kodėl BA­SE šuo­liai ne­po­pu­liarūs, pa­sa­ky­ti sun­ku. Gal vie­nus at­gra­so ekst­re­ma­lu­mas, ki­tus – su­dėtin­

gas pa­si­ren­gi­mas. „Gal tie­siog to­ dėl, kad sąlygų nėra ar­ba žmonėms trūksta in­for­ma­ci­jos, – svarstė G.Sku­čas. – Žmo­gus iš gatvės ne­la­ bai ga­li atei­ti ir pra­dėti šok­ti to­kius šuo­lius. Daž­niau­siai re­ko­men­duo­ ja­ma at­lik­ti bent 200–250 šuo­lių iš lėktu­vo. La­bai ak­ty­viai šo­kant, tai ga­li­ma pa­da­ry­ti per se­zoną, bet šiaip rei­kia ir po­ros se­zonų. Tai­gi, kad žmo­gus galėtų už­siim­ti to­kiu ho­biu, rei­kia ruoš­tis dve­jus me­tus.

Faktai BA­SE šuo­liai (angl. – BA­SE jum­ping) – tai veik­la, kai su pa­ra­šiu­tu šo­ka­ ma nuo sta­t i­n ių ar aukštų kalnų. Žo­dis BA­SE – ang­liškų žod­žių Buil­ dings, An­ten­nas, Spans, Earth (pa­sta­ tai, an­te­nos, til­tai, uo­los – angl.) ak­ro­ ni­mas, nu­ro­dan­tis, nuo ko­kių vietų šo­ka šuo­li­nin­kai.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Savaitgalį jums norėsis pra­ mogų, spalvingesnio laisvalai­ kio, tačiau artimieji ribos jūsų polėkius ir poreikius. Regis, labai emocionaliai reaguosite į bet kokią kliūtį ar nesusi­ pratimą. Gali apimti nepasitenkini­ mas savo aplinka ar gyvenimo būdu.

Rimtai apgalvokite viską, ką ketinate griauti, keisti. Kitą savaitę gali paaiš­ kėti, kad žmogus, kurį laikėte patiki­ mu, garbingu, turi kitokių, nei manėte, motyvų bei interesų. Pagalvokite apie abiem naudingą kompromisą vietoj ambicijų, bylinėjimosi ar pan.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Savaitgalį savo tikslus stengsitės įgyvendinti ne­ siskaitydami su priemonėmis. Ga­ lite įžeisti kitų jausmus, neteisin­ gai įvertinti situaciją. Bus geriau, jei nenorėsite per daug ir nekel­ site nei sau, nei kitiems per aukš­ tų reikalavimų. Atsargiai kelyje.

Nuo pirmadienio būsite nusiteikę reikštis darbe, visuomeninėje vei­ kloje. Deja, darbe galimos netikė­ tos problemos. Gali paaiškėti, kad turite priešų. Antra periodo pusė tinkama poilsiui, o ne darbui. Tie­ sa, meninė ir labdaringa socialinė veikla turėtų sektis.

R.Raz­mos nuo­tr.

Ar bet kas ga­li iš­mok­ti bu­riuo­ti, o gin­ta­ro paieš­kos Bal­ti­jos pa­kran­tė­ se nė­ra tik ro­man­ti­kų sa­pa­lio­nės? Į šiuos klau­si­mus ban­dys at­sa­ky­ti nau­jau­sia, va­sa­ros hi­tu ta­pu­si lai­ da „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ty­bė“.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Savaitgalį meilės fronte nu­ matoma įvairių peripetijų.

Gali kilti pagunda atkeršyti jūsų jaus­ mų ar pastangų neįvertinusiam as­ meniui. Deja, tai jums grįžtų nemalo­ niu bumerangu. Rimtų rūpesčių gali sukelti vaikai, augintiniai arba ger­ bėjai. Kitą savaitę teks pasirūpinti ne vien įprastais reikalais. Galbūt reikės šalinti trūkumus darbo dokumentuo­ se, taisyti techniką, koreguoti planus, eiti į pokalbius dėl darbo. Būsite labai kritiški savo ir kitų žmonių išvaizdai, stiliui. Į periodo pabaigą pagerės kai kurie jums svarbūs santykiai.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

Savaitgalį išaugs jūsų akty­ vumas, bet padaugės įtam­ pos. Galbūt kovosite už savo arba už grupės interesus. Lengva suklysti.

Bus įspūdžių, jei dalyvausite kolek­ tyviniame sambūryje. Kitos savaitės pradžioje jausitės nekaip. Regis, ka­ muos pagirios, alergija arba finan­ sinės problemos. Teks mokėti mo­ kesčius, o kai kam ir baudas. Bus neramu, kad į viešumą gali iškilti tai, kas slepiama ar nelegalu. Galite turė­ ti naudos iš konfidencialios veiklos, labdaros, meno. Nuo ketvirtadie­ nio turbūt pasijusite geriau, daugės energijos.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Savaitgalį jūsų nuotaika ir planai kaitaliosis, labiausiai dėl kitų įtakos ir spaudimo Nede­ rėtų reikšti pretenzijų, net jei turite geležinius argumentus. Jei ko nors norite iš kitų žmonių, patartina tik prašyti, siūlyti naudingus mainus, o ne irzliai reikalauti. Kitą savaitę ga­ lite sulaukti žinių, susijusių su tur­ to ar pelno dalybomis, verslo situa­ cija, finansiniais atsiskaitymais. Tie, kuriems esate įsipareigoję ar skolin­ gi, reikalaus to, kas jiems priklauso.

Antra periodo pusė tinkama kelio­ nei, reikalams su užsieniečiais, įžy­ mybėmis.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Savaitgalį susiplanuosite tu­ riningą dienotvarkę ir steng­ sitės jos laikytis. Nepeikite savęs, jei­ gu ne viskas pavyks, o taip tikriausiai ir nutiks. Ir atminkite, kad svetimi sveikatos gerinimo receptai gali jums visiškai netikti. Rūpinkitės vaikais, gyvūnais. Kitą savaitę nemažą spau­ dimą pajusite, jei turite įsipareigoji­ mų ir juos vilkinate. Regis, neišveng­ site konkurencinės kovos, sudirgusių emocijų. Venkite ginčų su kategoriš­ kais pašnekovais. Pasisaugokite trau­ mų, avarinių situacijų. Laiku sumo­ kėkite mokesčius.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Per išeigines jausite stiprų poreikį išreikšti save, kuo nors kitus nustebinti. Jei tai ne­ siseks, kaltinsite aplinkinius arba nepalankią situaciją. Tikėtina ne­ tolima išvyka, susitikimai su gimi­ naičiais. Regis, bendravimas didelio džiaugsmo nesuteiks. Atsargiai ke­ lyje. Kitą savaitę darbas atims ne­ mažai jėgų, o buitis – dar daugiau.

Neapgalvoti projektai, pirkiniai vei­ kiausiai nuvils. Gresia technikos ge­ dimai, traumos. Antra periodo pusė bus smagesnė. Galite patirti nuoty­ kių, šauniai pasirodyti scenoje ar per pobūvį. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Savaitgalį jums norėsis pa­ prastų žemiškų malonumų, domins tai, kas gali papildyti pini­ ginę ar padeda sutaupyti. Vis dėlto bus lengva suklysti ir nusipirkti ne­ vertingą daiktą, neobjektyviai įver­ tinti partnerio, vaikų būklę, poelgius.

Pravartu pasidarbuoti žemės ūkyje – ir nauda bus, ir sveikas poilsis. Kitą savaitę neišvengsite kritikos dėl dar­ bo stiliaus, gebėjimų, išvaizdos ar kt.

Pravartu iš to pasimokyti ir kai ką keisti. Nuo trečiadienio būsite nusi­ teikę nemažai nuveikti namų ūkio ir Si­do­ni­ja savo šeimos labui.

Orai

Šiandien lietaus nenumatoma, bus debesuota su pragiedruliais. Temperatūra bus 22–27 laipsniai šilumos. Sekmadienį taip pat be lietaus.

Temperatūra naktį 11–16, dieną 24–29 laipsniai šilumos.

Šiandien, liepos 27 d.

+22

+24

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+26

Šiauliai

Klaipėda

+26

Panevėžys

+23

Utena

+23

5.32 21.51 16.19

208-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 157 dienos.

Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+26

Pasaulyje Atėnai +35 Berlynas +34 Brazilija +26 Briuselis +28 Dublinas +20 Kairas +35 Keiptaunas +15 Kopenhaga +24

kokteilis Raš­tin­gie­ji vai­ruo­to­jai „Kok­tei­lis“ su­ži­no­jo, kad po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nai iš al­ko­ho­liu tvos­kian­čių vai­ruo­to­jų iš­ girs­ta kvai­lų ir juo­kin­gų pa­verkš­le­ni­mų. Įsi­vaiz­duo­ja­me, kad iš­gė­rę vai­r uo­to­jai tei­si­na­si vie­no­dai: gė­rę tik prieš ke­l ias va­lan­das, gė­rę tik vie­ną bo­ka­lą ar tau­rę ir pa­na­šiai. Anaip­tol, pa­si­tei­si­ni­mai pa­ ro­dė, kad tarp įkau­šu­sių­jų yra kū­ry­bin­ gų vai­ruo­to­jų.

La­biau­siai šyp­so­tis ver­tė fra­zė: „Ko­jos ne­ lai­ko, to­dėl vai­ruo­ju“.

O ir ki­ti pa­siaiš­ki­ni­mai ne ma­žiau links­ mi: „Gė­riau tik vie­ną bo­ka­lą alaus“, „Tu­ rė­jęs na­mo par­vež­t i drau­gas pri­si­gė­rė la­biau už ma­ne“, „Su­val­giau pra­sto mais­ to, iš­ger­ti rei­kė­jo de­zin­fek­ci­jai“, „Nak­tį bi­ jo­jau ei­ti į na­mus, o grįž­ti au­to­mo­bi­liu at­ ro­dė sau­giau“.

Kaunas Londonas +24 Madridas +28 Maskva +21 Minskas +25 Niujorkas +29 Oslas +22 Paryžius +31 Pekinas +29

Praha +34 Ryga +22 Roma +33 Sidnėjus +18 Talinas +24 Tel Avivas +31 Tokijas +32 Varšuva +30

Vėjas

5–10 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+26

+24

Marijampolė

Vilnius

+24

Alytus

Vardai Eterijus, Natalija, Pantaleonas, Sergijus, Svalia, Sugintas, Žintautas.

liepos 27-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+14

+16

+15

+13

3

+15

+20

+20

+17

1

+18

+23

+22

+17

7

rytoj

pirmadienį

1954 m. Di­džio­ji Bri­ta­ni­ ja at­si­sa­kė sa­vo ju­ris­dik­ ci­jos Sue­co ka­na­le.

1965 m. JAV avia­ci­ja ata­ ka­vo ko­mu­nis­tų po­zi­ci­ jas Šiau­rės Viet­na­me.

1990 m. praė­jus vie­ nuo­l i­k ai die­nų po že­ mės dre­bė­ji­mo Fi­l i­pi­nų Ba­d ži­jo mies­te, po vieš­ bu­čio griu­vė­siais ap­t ik­ ti du gy­vi žmo­nės: iš vi­ so sti­chi­ja nu­si­ne­šė dau­ giau nei 1 600 žmo­n ių gy­vy­bes.

1990 m. pa­skelb­ta Bal­ ta­r u­s i­jos ne­prik­l au­s o­ my­bė.

1996 m. At­lan­tos (JAV) olim­pi­nių žai­dy­nių me­ tu Šimt­me­čio olim­pi­nia­ me par­ke spro­gus bom­ bai, vie­nas žmo­g us žu­ vo, dau­g iau nei 100 bu­ vo su­žeis­ti.

1999 m. 19 tu­ris­tų, Švei­ ca­r i­jos Al­pė­se ieš­ko­ju­ sių ašt­r ių po­t y­r ių, nu­ sken­do stai­ga iš­t vi­nu­ sio­je Zak­se­te­no upė­je.

2003 m. ame­r i­k ie­č ių dvi­ra­t i­n in­kas Lan­ce’as Armst­ron­g as penk­t ą kar­tą iš ei­lės ta­po „Tour de Fran­ce“ dvi­r a­č ių lenk­ty­nių nu­ga­lė­to­ju.

2011 m. ar­cheo­lo­gai Tur­ ki­jos va­ka­ruo­se ra­do ka­ pą, ku­r ia­me, jų tei­g i­mu, pa­lai­do­tas šven­ta­sis Pi­ly­ pas, vie­nas iš dvy­li­kos Jė­ zaus Kris­taus apaš­ta­lų.

2012 m. re­kor­di­nį tre­čią kar­tą pra­si­dė­jo Lon­do­ no olim­pia­da.

Orai šven­tės ne­su­ga­dins As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

„Ma­n iau, kad neį­pū­siu“, „Ma­n iau, kad nak­t į ne­su­tik­siu po­li­ci­jos“, „De­gus­ta­vau vy­ną – toks ma­no dar­bas“, „Po­bū­vy­je iš­ ger­ti al­ko­ho­lio pri­ver­tė vir­ši­nin­kas – bi­jo­ jau su­si­pyk­ti“, „Su­si­py­kau su žmo­na ir iš­ gė­riau, kad su­ma­žin­čiau stre­są“, „Na­muo­ se di­de­lė bė­da, rei­kia sku­biai grįž­ti“, „Dar­ be su ko­le­go­mis tik pa­mi­nė­jo­me ma­no var­da­die­nį“.

Aną­dien Klai­pė­do­je Sus­tab­dė po­li­ci­nin­kas au­to­mo­bi­l į. Iš jo iš­li­pęs gir­tas vai­ruo­to­jas spjo­vė sal­dai­nį ant že­mės sa­ky­da­mas: – Tfu, bjau­ry­bė, su li­ke­riu pa­si­tai­kė.

Tik­ras at­ve­jis Ke­lių po­li­ci­nin­kas pra­šo vai­ruo­to­jo: – Pra­šo­me do­ku­men­tus.

– Štai.

– Žiū­rė­ki­te, čia kaž­kas su fo­tog­ra­fi­ja ne­ ge­rai.

– Kaip ne­ge­rai? Kur ne­ge­rai? Vis­kas čia ge­ rai, štai žiū­rė­ki­te, tre­čias iš kai­rės – tai aš. Čes­ka (šian­dien ir ry­toj su­si­tik­si­me Jū­ros šven­tė­je)

Jū­ros šven­tės sa­vait­ga­lį klai­pė­ die­čiai ir mies­to sve­čiai ga­lės iki so­ties links­min­tis. Si­nop­ti­kai ža­da pui­kius orus, o sek­ma­die­nį pro­ gno­zuo­ja­mas karš­tis.

Šeš­ta­die­nio ry­tą mies­tas pa­bus dar šiek tiek ap­gaub­tas leng­vų de­ be­sų, ta­čiau įdie­no­jus de­be­sys iš­ si­sklai­dys. „Pa­si­ro­dys dau­giau sau­lu­tės, o die­ną oro tem­pe­ra­tū­ra pa­kils iki 20–23 laips­nių. Vė­jas bus silp­nas, va­ka­rų, šiau­rės va­ka­rų ir sieks 3–8 m/s“, – ti­ki­no Lie­tu­vos hid­ro­me­ teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­ gno­zių sky­riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­tys. Šeš­ta­die­nio nak­tį Klai­pė­dos dan­ gų nu­švie­sian­tis fe­jer­ver­kas bus aiš­kiai ma­ty­ti, si­nop­ti­kai ža­da tik ne­di­de­lį de­be­suo­tu­mą. Oro tem­ pe­ra­tū­ra nak­tį sieks 14–16 laips­ nių. „Sek­ma­die­nio die­ną oras su­šils net iki 25–27 laips­nių. Vė­jas su­ ksis į piet­ry­čius, jo grei­tis sieks 4–9 m/s“, – aiš­ki­no L.Pakš­tys.

Po ren­gi­niais gau­saus sa­vait­ga­

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Karš­tis: Jū­ros šven­tės da­ly­viams

kait­rą teks gai­vin­ti vi­sais bū­dais.

lio mies­to dul­kes pir­ma­die­nį tu­rė­ tų nu­plau­ti lie­tus. „Nak­tį iš sek­ma­die­nio į pir­ma­ die­nio vy­raus piet­ry­čių, 5–10 m/s vė­jas. Nak­tis bus žvaigž­dė­ta, be de­be­sų, iš­liks 16–18 laips­nių ši­lu­ ma. O pir­ma­die­nį po pie­tų dan­gų ims slėp­ti de­be­sys. Va­ka­rop lau­kia­ ma lie­taus, per­kū­ni­jos ar net škva­ lo“, – tei­gė si­nop­ti­kas.

Smar­kias liū­tis iš­šauks vi­są pir­ ma­die­nį vis dar kai­tin­sian­tis 27–30 laips­nių karš­tis.

Sap­nai apie jū­rą pra­na­šau­ja lau­k i­ mą, nu­s i­ra­m i­n i­m ą, gy­ve­n i­mo kryž­ ke­l ę. Sap­nuo­t i ra­m ią jū­r ą – ra­my­ bė bei džiaugs­m as. Ban­g uo­j an­t i jū­ ra per­s pė­ja, kad gre­s ia pa­vo­jus, aud­ rin­ga ga­l i pra­na­šau­t i ar­tė­jan­čią ne­lai­ mę. Jei jū­ro­je šti­l is, vė­jas nė ne­dvel­ kia – ro­do tin­g u­m ą ir lė­t u­m ą tvar­ kant sa­vo pa­t ies rei­k a­lus. Ma­t y­t i vi­ siš­k ai skaid­r ų jū­ros van­de­n į reiš­k ia ra­mų ir do­rą, bet ne­t ur­t in­g ą gy­ve­n i­ mą. Sap­nuo­t i, kad leng­vai ke­l iau­ja­te jū­ros pa­v ir­š iu­m i, yra ge­ra pra­na­š ys­ tė ir vien­g un­g iams daž­n iau­s iai ga­ li reikš­t i ves­t u­ves ar rim­t ą drau­g ys­ tę. Sap­nuo­t i jū­ro­j e plau­k ian­č ius lai­ vus reiš­k ia, jog ka­muos ne­r i­mas. Jei­

gu sap­nuo­ja­te, kad pa­sken­do­te jū­ro­ je, jus nuo­l at ka­muos liū­de­s ys ir ne­ ri­mas.