2013 08 01 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

KETVIRTADIENIS, RUGPJĹŞÄŒIO 1, 2013

www.kl.lt

82AC6?A.162;6@ ?B 4=7�š6<

ab_aN`-QVR[N Ya ?RQNXa\_Vb` 9bXN` :VX[RcVĂ˜Vb`

turtas

Ambicijos didelÄ—

s, bet realybÄ— ga

Dar nesibaigus pir mam daugiabuÄ?iĹł renovacijos etapui Aplinkos ministe rija jau skelbia antrÄ…jÄŻ. Ta Ä?iau statybininkai jau dabar ÄŻĹžvelgia ne vienÄ… problemÄ…, kuri gali sugriauti am bicingus valdĹžios planus. Vaida Kalinkai

Nuosp­ren­dis B.Man­nin­gui: ĹĄni­pi­nÄ—­jo, bet prie­ťui ne­pa­dÄ—­jo.

Pasaulio Ä?empionÄ—s tÄ—tis S.Meilutis tvirtina, kad dar bus medaliĹł.

Sportas 13p.

Pasaulis 12p.

li bĹŤti niĹŤresnÄ—

tÄ—

kai nuo renovacijos ÄŻvykdymo bus praÄ—jÄ™ ĹĄiek tiek lai ko. Tai netinkamai atlikti darbai. DarbuotojĹł trĹŤku mas ÄŽmonÄ—s „Hanner“, „At uĹžsiimanÄ?ios rei likti fasado ĹĄiltinimo darbus investiciniĹł nekil kia labai kokybiĹĄkai, nojamojo turir reikalingi profesionalĹŤs to projektĹł vysty darbininkai, tumu, vadovas Arrintys gerÄ… kvaliďŹ vydas Avulis tvir kacijÄ…. Ĺ iuo metu tino, kad nuo pat patys, sakyÄ?iau, ge pradĹžios renovaci riau ja turi dvi didesionaliausi ĹžmonÄ—s si ir profeles problemas. Vie na jĹł – darbo jÄ—renkasi darbÄ… uĹžsienyje, nes gos stygius. ten gauna du tris kar tus didesnÄŻ atlygi „Darbo jÄ—gos trĹŤku nimą“, – tvirmas bus aki- ti vaizdus. Jei neklys no A.Avulis. tu, vakar buvo paskelbta, kad da bar renovuoja- Arvy ma apie 80 namĹł, das Avulis: o iĹĄ tikrĹłjĹł toje pirmos bangos pro gramoje yra apie 500–600 namĹł. Mano nuomone, Kai kalbame apie to80, tai realu ÄŻvykdy kiĹł pajÄ—gĹł Lietu ti ĹĄiuos darbus. Kai kalbame apie voje 500–600 namĹł, ĹĄiandien nÄ—ra. ď Ž Pavojus: `aN bus jauÄ?iamas ga af OĂş OR[Q _\ cVĂş cN na didelis darbo Q\ cNV Ă&#x;`]Ă› WN XNQ 9VR Xf OV XNV jÄ—gos stygius“, – ab c\ WR a_Ă­X` aN[a XcN aiĹĄkino A.AvuYV SV Xb\ a\` QN_ O\ WĂ› lis. Jo teigimu, rei T\` _R [\ cN PV W\` QN_ kia nepamirĹĄONV TN YV OĂ­ aV Na YVX fasado pradÄ—tĹł lup ti, kad visi renova aV [R ]N XN[ XN ZNV X\ tis daĹžai ar netgi cijos darbai tubÄ— ir praktika sa imtĹł kristi apĹĄiltini ri bĹŤti atlikti per Jo teigimu, nauji .[Q _VNb` BSN_ a\ /39 [b\ ko, kad yra labai mo plokĹĄtÄ—s. ganÄ—tinai trumpÄ… ĹžmonÄ—s, kurie a_ IĹĄ kur atsiras pini paprastĹł ir lengvĹł ateina ÄŻ rinkÄ…, dar Nors aplinkos mi laikÄ… – vasarÄ…. Ta gĹł? bĹŤdĹł, kaip iĹĄnistras tikino, da, kai lauke ĹĄilta. nÄ— PaĹĄnekovas sakÄ—, sisukti nuo tos at mai profesionalĹŤs, ra pakanka- kad bus vedamas Tai reiĹĄkia, kad, no kad, neskaitant sakomybÄ—s. ÄŒia registras, kuir yra ganÄ—tinai rint neatidÄ—liodarbo rinkos pro viskas priklauso riame bus regist didelÄ— rizika, kad ti renovacijos dar blemĹł, renovanuo paÄ?ios ÄŻmoruojami objektĹł darbai nebus atbĹł, didĹžioji dalis cija kelia dar vie nÄ—s ir darbuoto renovacijÄ… priĹžiĹŤ likti kokybiĹĄkai. daugiabuÄ?iĹł turÄ—s nÄ… labai svarbĹł jĹł sÄ…Ĺžiningumo, rintys asmenys, bĹŤti renovuojaklausimÄ…: iĹĄ kur poĹžiĹŤrio ÄŻ tolesnÄŻ A.Avulis mano, jog ma vienu metu. „Tai mes pamaty bus imama lÄ—ĹĄĹł? vers tai neuĹžtikrina, sime galbĹŤt po josi patirtimi A.Avu lą“, – dali- Jo nuomone, infor kad me defektai bus taiso tĹł, „Mano nuomone, muojant apie lis. mi. Jis prisitokiĹł pajÄ—gĹł A.Avu galbĹŤt po daugiau“, – sakÄ— minÄ— renovacijÄ… derÄ—tĹł Anot jo, teisinÄ—je Lietuvoje ĹĄiandien kelis atvejus, kai lis. Jis paaiĹĄkino, paaiĹĄkinti, kaip sistemoje yra ir nÄ—ra“, – ÄŻsitidÄ—l netin- spra kad tai iĹĄ- kamai iĹĄ kur bus imama ryĹĄkÄ—s tik po kurio kinÄ™s A.Avulis. gĹł, kurias gana ge atliktĹł darbĹł teko lÄ—ĹĄĹł visiems laiko, padarius rai Ĺžino ne pro kreiptis visai sÄ… ÄŻ teismÄ…. Tada dar jek termovizines fasa tams ÄŻgyven din Ĺžiningai darbus bus do nuotraukas. ti. „Jeigu ÄŻmonÄ—s tiesiog iĹĄkÄ— vykdĹžiusios ĹžmonÄ—s ir bendrovÄ—s. atliekantys bĹŤtĹł labiau paaiĹĄki Kitu atveju renova NekokybiĹĄki dar nama, iĹĄ kur lÄ— sau bankroto bai cijos brokas iť„Akivaizdu, bus kad, pradedant to bylas. „Viena ver ryĹĄkÄ—tĹł tik tada, kai paimti tie keli ĹĄim Antroji problema, kÄŻ didelio masto tus, teoriĹĄkai kalpasak „Hanner“ tai milijopastato gyvennĹł ar net milijardas renovacijos proce bant, taip, galime tojai ant sienĹł ar lu vadovo, iĹĄkils ne iĹĄ sÄ…, tokiĹł atvejĹł litĹł, tada bĹŤtĹł reikalauti, turbĹł imtĹł pastebÄ—ti karto, o ateityje, galima vertinti tai pasitaikys, ir dar bĹŤt politikai visa drÄ—gmÄ—s, pelÄ—siĹł dÄ— labiau akivaizdu, kaip gana geda taip ir kalbÄ—s. miĹł arba kai nuo rÄ… programÄ… ir gal kad esamÄ… teisinÄ™ Bet, kita vertus, bĹŤt tvar gyvenimo realyreguoti“, – svarstÄ— kÄ… reiktĹł ko- tik koks nors Ĺžydras tai nebĹŤtĹł A.Avulis. ir graĹžus noras. Be abejo, jei gu idÄ—jos sumav.kalinkaite@dien

Vie­toj re­no­va­ci­jos – pa­siō­ly­mai griau­ti se­nus dau­gia­bu­Ä?ius na­mus.

175 (19 778)

10

a.lt

Aplinkos ministeri ja jau regi daugiabu Ä?iĹł atnaujinimo

Vaida Kalinkai

tÄ—

o per du etapus nu

matoma atnau-

Ĺ iandien priedas

kÄ—

jinti apie 1600 na Aplinkos minis aplinkos viceminist mĹł. terija skaiÄ?iuoja, rÄ— D.MatonienÄ—. kad per artimiau Planuojama, kad per sius keletÄ… metĹł pirmÄ…jÄŻ etapÄ… bus renovuota bus renovuota daugiau kaip puapie 830 daugiaProgresas jauÄ?ia buÄ?iĹł. Tam reikÄ—s santro tĹŤkstan mas Ä?io daugiabuÄ?iĹł. apie 0,5 mlrd. „Galiu paliudyti, litĹł. PanaĹĄĹł skai TaÄ?iau savivaldy kad, palyginti su Ä?iĹł namĹł numabiĹł merai tokius ankstesne Aplin toma renovuoti ir uĹžmojus kol kas kos ministerijos per ant vertina atsargiai. kuris prasidÄ—s 2015-ai rÄ…jÄŻ etapÄ…, vadovybe, progresas tikrai jauÄ?iasiais. mas ir tas progresas Planuoja antrÄ… eta „Per ketverius me ÄŻpareigoja patus pagal senÄ…jÄŻ pÄ…

Ä?ias savivaldybes“, modelÄŻ buvo reno Seimui ĹĄiemet pa vuoti aĹĄtuoni nadidinus valstybÄ—s – meras Andrius Kup teigÄ— Kauno mai, o ĹĄiuo metu paramÄ… daugiabu Ä?inskas. per ĹĄeĹĄis mÄ—neÄ?iĹł renovacijai ir sius, tik patvirtinÄ™ TaÄ?iau, jo teigimu, pagerinus kitas sÄ… tei lygas, Aplinkos toks skaiÄ?ius turime apie 50 namĹł, sinÄ™ aplinkÄ…, renovuotĹł daugiabu minsterija teigia Ä?iĹł, koks dabar pagaliau iĹĄjudikur realiai yra pa pradÄ—ti darbai. Ĺ is tvirtintas, Kauno nusi iki ĹĄiol van giai vykusÄŻ proneiĹĄgelbÄ—s. ir kitas mÄ—nuo bus labai karĹĄtas – „Žinoma, ĹžiĹŤrint cesÄ…. Aplinkos vi reno ÄŻ ateitÄŻ, tie 34 ceministrÄ— Daina pagreitÄŻ ir pradÄ—simevacija ÄŻgau- pro jek tai yra la ĹĄas va MatonienÄ— ant ď Ž IĹĄeitis: ]N `V TV_` aN [b\ Z\ [VĂş radienÄŻ sakÄ—, kad Kau no maÄŻ projektĹł riose. XNQ XNV Xb _Vb\` pirkimus. Jau ĹĄian pagal naujÄ…jÄŻ reno Tai ga liu la bai aiĹĄ T_VNb aV V_ cVR a\W WĂş `aN QNb TVN Ob Ă˜Vb` _RV dien BĹŤsto enervacijos modelÄŻ kiai paaf aV [Nb Wb` XĂ› aĂş jau renovuo sa ky ti, nes Kau gijos taupymo agen jama arba netrukus ne yra 5 tĹŤkst. .[Q _VNb` BSN_ a\ /39 [b\ tĹŤrai yra pateikbus ta 150 inves a_ dau pradÄ—ta renovuoti gia bu Ä?iĹł ticijĹł projektĹł, ku apie 200 namĹł, riuos na, progre ir ĹĄio je si tua ci jo je, patvirtino 13 savi sas yra, bet norÄ— valdybiĹłâ€œ, – satĹł si dar daugiau. Kaip sakoma, para-

Kai­my­nus su­kir­ťi­no ka­ti­nai

proverŞį

Kaina 1,30 Lt

„Dar­buo­to­jai laks­to lie­Şu­ vius iť­ki­ťÄ™.“ Vie­ťo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dÄ—­ja Kris­ti­na Vin­ti­lai­tÄ— tvir­ti­no, kad jos pa­val­di­niams dar­bo tik­rai ne­trĹŤks­ta.

3p.

„Ra­ke­ta“ – ÄŻ Ne­rin­gÄ… Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Au­to­mo­bi­liĹł ne­be­ga­lin­tis su­tal­pin­ ti Kur­ťiĹł ne­ri­jos ku­ror­tas ieť­ko bō­ dĹł, kaip at­gai­vin­ti marť­ru­tÄ… Kau­ nas–Nida van­dens ke­liu. Ga­li bō­ti, kad va­di­na­mo­sios ra­ke­tos ti­po lai­ vai ant spar­nĹł Ne­mu­nu ke­lei­vius ÄŻ Ne­rin­gÄ… pluk­dys jau ĹĄie­met. Rei­kia do­ta­ci­jos

„„Ne­Şi­nia: nors ĹĄer­ti be­glo­bius gy­vō­nus ir drau­dĹžia­ma, dau­ge­lis klai­pÄ—­die­Ä?iĹł nie­ko ne­Şi­no apie to­kÄŻ drau­di­mÄ…, o jei ir Ĺži­no, ne­krei­pia ÄŻ jÄŻ dÄ—­me­sio.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Prie Nau­jo­jo tur­gaus gy­ve­nan­tys klai­pÄ—­die­Ä?iai pa­si­da­li­jo ÄŻ dvi sto­vyk­las. Vie­ni at­kly­du­siems be­na­miams ka­ti­nams ruo­ ĹĄia ĹĄven­ti­nius pie­tus, ki­ti, ne­ga­lÄ—­da­mi pa­kÄ™s­ti gyvĹŤnĹł lei­dĹžia­ mĹł gar­sĹł ir smar­vÄ—s, spar­do du­be­nÄ—­lius ir de­gi­na ĹĄiems ke­tur­ ko­jams uo­de­gas.

Kris­ti­na Len­kai­ty­tÄ— k.lenkaityte@kl.lt

Ĺ e­ria kas­dien, to­dÄ—l ir ner­vi­na

Tai­kos pro­spek­te esan­Ä?ia­me dau­ gia­bu­ty­je, ap­link ku­rÄŻ ĹĄlais­to­si ke­ li suau­gÄ™ ka­ti­nai, gy­ve­nan­ti Ni­jo­lÄ— ne­slÄ—­pÄ— juos mai­ti­nan­ti kas­dien.

4

„95 pro­c., kad „ra­ke­tos“ marť­ru­ tu Kaunas–Nida–Kaunas kur­suos ki­tais me­tais. Jei pa­vyks sÄ—k­min­ gai or­ga­ni­zuo­ti vie­ťuo­sius pir­ki­ mus, gal ke­li rei­sai ÄŻvyks ir ĹĄie­met“, – tei­gÄ— Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bÄ—s me­ ras Da­rius Ja­sai­tis. Jis va­kar da­ly­va­vo pa­s i­ta­r i­ me Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jo­je. Ja­ me bu­vo spren­dĹžia­ma, ar vals­ty­ bÄ— yra pa­jÄ—­gi fi­nan­siť­kai pri­si­dÄ—­ti, kad vers­li­nin­kams ap­si­mo­kÄ—­tĹł ra­ ke­tos ti­po lai­vais ap­tar­nau­ti van­ dens marť­ru­tÄ… Kaunas– Nida–Kaunas.

2

IĹĄ so­do – tie­siai ÄŻ mir­ties glÄ—­bÄŻ Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Tre­Ä?ia­die­nis Klai­pÄ—­do­je pra­si­dÄ—­jo ĹĄiur­pia ava­ri­ja pie­ti­nÄ—­je mies­to da­ ly­je. Ne­lai­mÄ—s me­tu Ĺžu­vo pa­gy­ve­ nu­siĹł Ĺžmo­niĹł po­ra. Ap­lin­ky­bÄ—s aiť­kios

9.54 val. Ĺ i­lu­tÄ—s plen­to ir Vin­gio gat­viĹł san­kry­Şo­je su­si­dō­rÄ— nuo Rim­kĹł pu­sÄ—s at­va­Şia­vÄ™s ir ÄŻ Vin­gio gat­vÄ™ su­kÄ™s „Volks­wa­gen Golf“ bei Ĺ i­lu­tÄ—s plen­to pir­mÄ…­ja eis­mo juos­

ta ÄŻ pie­tus va­Şia­vÄ™s „Cit­roen“. Ke­ liĹł po­li­ci­jos pa­rei­gō­nai tei­gia, kad ava­ri­jos ap­lin­ky­bÄ—s jiems jau aiť­ kios, ta­Ä?iau kol kas jie ne­ga­li ÄŻvar­ dy­ti kal­ti­nin­ko. ÄŽvy­kio liu­di­nin­kai SAKÄ–, kad rau­do­no gol­fo vai­ruo­to­jas pa­su­ko ÄŻ kai­rÄ™, ÄŻ ĹĄa­lu­ti­nÄ™ Vin­gio gat­vÄ™, ne­ kreip­da­mas dÄ—­me­sio, jog tie­siai Ĺ i­ lu­tÄ—s plen­tu va­Şia­vo au­to­mo­bi­liai. „Volks­wa­gen Golf“ vai­ra­vo 72 me­tĹł Sa­ve­li­jus M. Jo ma­ťi­na bu­ vo pa­Şy­mÄ—­ta neį­ga­lio­jo Ĺženk­lu.

8

„„Ne­lai­mÄ—: aki­mir­kos klai­da su­tuok­ti­niams kai­na­vo gy­vy­bes.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

2

ketvirtadienis, rugpjūčio 1, 2013

miestas

Klai­pė­die­čiams – bran­ges­nis van­duo

Tal­pa: „Ra­ke­tos“ ti­po lai­vas, ku­ris anks­čiau kur­suo­da­vo tarp Kau­no ir

Ne­rin­gos, ga­li vie­nu me­tu pluk­dy­ti apie 70 žmo­nių.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

„Ra­ke­ta“ – į Ne­rin­gą

Da­rius Ja­sai­tis:

Kaip be­pa­žiū­rė­si, van­ dens marš­ru­to Kau­ nas–Nida–Kaunas at­ gai­vi­ni­mas yra gė­ris.

Skelb­tų kon­kur­są

Jis pa­brė­žė, jog pa­si­ta­ri­me va­kar pri­sta­ty­ti vie­no ty­ri­mo re­zul­ta­tai ir paaiš­kė­jo, kad van­dens marš­ru­ tui Kaunas–Nida–Kaunas sky­rus 200 tūkst. li­tų do­ta­ci­ją 160 tūkst. li­tų įvai­rių mo­kes­čių pa­vi­da­lu grįž­ tų į biu­dže­tą. Pa­si­ta­ri­me taip pat dis­ku­tuo­ta, kaip marš­ru­tą at­gai­vin­ti. Svars­ty­ta iš vers­li­nin­kų nu­pirk­ti „ra­ke­tas“ ir ati­duo­ti ko­kiai nors vals­ty­bės įmo­ nei, kad ši ir pa­si­rū­pin­tų kur­sa­vi­ mu Ne­mu­nu. Ta­čiau ga­liau­siai nu­spręs­ta, jog tiks­lin­giau­sia skelb­ti vie­šą kon­kur­ są iš­rink­ti van­dens ve­žė­ją, ku­ris ir ap­tar­nau­tų šį marš­ru­tą. Už bi­lie­tus su­rink­ti pi­ni­gai ati­tek­tų vers­li­nin­ kams, o kad jie ne­pa­tir­tų nuo­sto­lių, bū­tų ski­ria­ma do­ta­ci­ja. „Vi­si kal­ba­me apie eko­lo­gi­ją, dau­gy­bės įstai­gų stra­te­gi­niuo­se pla­nuo­se nu­ma­ty­ta ska­tin­ti ir vys­ ty­ti van­dens trans­por­tą. Marš­ru­to at­gai­vi­ni­mas bū­tų pui­kus žings­nis į prie­kį“, – pa­brė­žė D.Ja­sai­tis. Jo nuo­mo­ne, jei į Ni­dą bū­tų ga­ li­ma at­vyk­ti lai­vu, su­ma­žė­tų au­ to­mo­bi­liais at­va­žiuo­jan­čių poil­ siau­to­jų. „Skai­čiuo­ja­ma, kad vi­du­ti­niš­ kai vie­nu au­to­mo­bi­liu at­vyks­ta du žmo­nės. Va­di­na­si, vie­nas „ra­ke­ tos“ rei­sas jau su­kur­tų prie­lai­dą į Ni­dą at­vyk­ti 30-čia au­to­mo­bi­lių ma­žiau, nes lai­ve tel­pa iki 70 ke­

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

1

Skai­č iuo­j a­m a, kad vals­ty­bės do­ta­ci­ja per me­tus tu­rė­tų bū­ti apie 200 tūkst. li­tų. Tiek rei­kia tam, kad vers­li­ nin­kai ga­l ė­t ų žmo­n es pluk­dy­t i pa­trauk­lio­mis kai­no­mis ir ne­pa­ tir­tų nuo­sto­lių – jie ir bū­tų pa­ deng­ti iš vals­ty­bės biu­dže­to skir­ tais pi­ni­gais. „Tam, kad vers­las ap­si­mo­kė­tų, bi­lie­tas „ra­ke­ta“ iš Kau­no į Ni­dą ir at­gal tu­ri kai­nuo­ti apie 300 li­tų, o tai žmo­nėms yra per di­de­lė su­ma. Įvai­rių ap­klau­sų duo­me­ni­mis, pa­ trauk­liau­sia bi­lie­to kai­na yra 190– 196 li­tai. Tiek neuž­ten­ka marš­ru­to ap­tar­na­vi­mo są­nau­doms pa­deng­ti, to­dėl ir rei­ka­lin­ga do­ta­ci­ja“, – aiš­ ki­no D.Ja­sai­tis.

Nuo šian­dien Klai­ pė­do­je įsi­ga­lio­ ja nau­ja ge­ria­mo­jo van­dens kai­na, ku­ ri yra maž­daug 10 pro­c. di­des­nė nei bu­vu­si. Ta­čiau gy­ ven­to­jus ne­tru­kus pa­siek­sian­čio­se są­ skai­to­se su­var­to­to van­dens kai­na bus ap­skai­čiuo­ta pa­gal se­nuo­sius ta­ri­fus.

lei­vių“, – skai­čius var­di­jo Ne­rin­ gos sa­vi­val­dy­bės me­ras. Jis pa­brė­žė ir tai, jog Ne­rin­go­je trūks­ta vie­tų au­to­mo­bi­liams sta­ ty­ti, nes Kur­šių ne­ri­jo­je drau­džia­ ma įreng­ti dau­giaaukš­tes ma­ši­nų sto­vė­ji­mo aikš­te­les. Marš­ru­tas – gė­ris

„Kaip be­p a­ž iū­r ė­s i, van­d ens marš­ru­to Kaunas–Nida–Kaunas at­gai­vi­ni­mas yra gė­ris. Tai ir eko­ lo­gi­ja, ir pui­kus vaiz­das, ku­rį ga­ li­ma iš­vys­ti plau­kiant Ne­mu­nu. Žo­džiu, te­ra­pi­ja, ku­ri prail­gin­tų kiek­vie­no gy­ve­ni­mą“, – ro­man­ tiš­kai apie marš­ru­tą kal­bė­jo D.Ja­ sai­tis. Nu­ma­to­ma, jog iš pra­džių „ra­ke­ tos“ iš Kau­no į Ni­dą kur­suo­tų 2–3 kar­tus per sa­vai­tę, o jei bū­tų po­rei­ kis – ir daž­niau. „Fak­tas tas, jog pa­si­ta­ri­me tik­ rai jau­čiau, kad yra pa­lai­ky­mas at­ gai­vin­ti tą marš­ru­tą. To­dėl be­veik nea­be­jo­ju, kad ki­tais me­tais Ni­dą iš Kau­no bus ga­li­ma pa­siek­ti ir lai­ vu“, – pa­brė­žė ku­ror­to va­do­vas. Marš­ru­tas van­dens ke­liu Kau­ nas–Nida–Kaunas pri­va­čia ini­cia­ ty­va bu­vo at­gai­vin­tas 2010 me­tais. Ta­čiau vers­li­nin­kams jis neap­si­ mo­kė­jo, to­dėl nuo 2011 me­tų lai­vai iš lai­ki­no­sios sos­ti­nės į Kur­šių ne­ ri­ją ne­be­kur­suo­ja.

„Mes gy­ve­na­me tar­si ne į prie­kį, o at­gal. Ka­dan­gi rugp­jū­tį gy­ven­ to­jus pa­sieks są­skai­tos už van­de­ nį, ku­rį jie su­var­to­jo lie­pą, tai už jį ir rei­kės mo­kė­ti se­no­mis kai­no­mis, nes nau­ja įsi­ga­lio­ja nuo rugp­jū­čio 1-osios. Sąs­kai­to­se už šį mė­ne­sį, ku­rios gy­ven­to­jus pa­sieks rug­sė­jį, van­dens ku­bi­nio met­ro kai­na jau bus di­des­nė“, – aiš­ki­no bend­ro­vės „Klai­pė­dos van­duo“ Par­da­vi­mų de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Dan­ge­ ras Alek­sand­ras. Dėl šios prie­žas­ties, jo nuo­mo­ ne, gy­ven­to­jai ir ne­pikt­nau­džiau­ ja į są­skai­tas įra­šy­ti, jog su­var­to­ jo dau­giau ku­bi­nių met­rų van­dens nei iš tik­rų­jų, nes taip gud­rau­ti tie­ siog neap­si­mo­ka. „Be to, tas kai­nų šuo­lis nė­ra toks di­de­lis, kaip, pa­vyz­džiui, bū­ na elekt­ros. To­dėl pikt­nau­džia­vi­ mo at­ve­jų, kai skai­tik­lių rod­me­nys iš­krei­pia­mi, pa­si­tai­ko la­bai ma­žai ar­ba ne­pa­si­tai­ko. Mes, prieš pa­si­ kei­čiant kai­nai ar iš­kart jai pa­si­kei­ tus, net ne­suin­ten­sy­vi­na­me skai­ tik­lių gy­ven­to­jų bu­tuo­se pa­tik­ros,

Kai­na: už ge­ria­mą­jį van­de­nį klai­pė­die­čiams nuo šian­dien rei­kės mo­

kė­ti maž­daug 10 pro­c. dau­giau nei iki šiol.

dir­ba­me įpras­tu rit­mu“, – aiš­ki­no D.Alek­sand­ro­vas. Nau­jus ge­ria­mo­jo van­dens ir nuo­te­kų įkai­nius mies­to ta­ry­ba pa­tvir­ti­no ge­gu­žės pa­bai­go­je, nes į po­li­ti­kus krei­pė­si bend­ro­vė „Klai­ pė­dos van­duo“, ku­rios val­dy­to­ja yra uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bė. Įmo­nė van­dens kai­nas per­skai­ čia­vo, mat bai­gė­si da­bar­ti­nių ga­ lio­ji­mo lai­kas. Kai­nos įsi­ga­lio­jo nuo 2008 me­tų rug­sė­jo 1 die­nos ir jos bu­vo pa­tvir­tin­tos pen­ke­riems me­ tams. Van­dens kai­na di­dė­ja, nes esą išau­go jo pa­ruo­ši­mo sa­vi­kai­na. Be to, įta­kos kai­nos au­gi­mui tu­ri ir bend­ro­vės „Klai­pė­dos van­duo“ įgy­ven­di­na­mi in­ves­ti­ci­niai pro­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

jek­tai: van­dens, tie­kia­mo iš I van­ den­vie­tės, ko­ky­bės ge­ri­ni­mas ir dumb­lo džio­vi­ni­mas. Nau­jos van­ dens kai­nos ga­lios iki 2016 me­tų.

Kai­nų po­ky­čiai (Lt už kub. m) Se­na kai­na Ge­ria­ma­sis van­duo

1,65

Įsi­ga­lio­ju­si kai­na 2,18

Nuo­te­kų tvar­ky­mas

2,34

2,21

Bend­ra kai­na

3,99

4,39

Par­da­vi­mo kai­na

3,92

4,02

*Pastaba: kai­nos nu­ro­dy­tos be pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio ir jos ga­lio­ja bu­tuo­se, ku­riuo­se įreng­ti ap­skai­tos prie­tai­sai

3

ketvirtadienis, rugpjūčio 1, 2013

miestas Žy­giuos nuo­ta­kos

Star­tuos Klai­pė­do­je

Ženk­las – jū­rai iš­sau­go­ti

Šį sek­ma­die­nį Klai­pė­do­je vyks pir­ma­sis „Nuo­ta­kų pa­ra­das“, ku­ria­me ga­li da­ly­vau­ti vi­sos mo­ te­rys. „Nuo­ta­kos“ 13 val. žy­giuos nuo Lie­tu­vi­nin­kų iki At­gi­mi­mo aikš­tės. Jau yra už­si­re­gist­ra­vu­ sių apie 50 ei­se­nos da­ly­vių. Pa­ ra­do kul­mi­na­ci­ja vyks 13.30 val. At­gi­mi­mo aikš­tė­je, kur bus ren­ ka­ma „Pa­jū­rio nuo­ta­ka“.

Šian­dien 11 val. iš Teat­ro aikš­tės į bė­gi­mą Bal­ti­jos pa­jū­riu bus pa­ ly­dė­tas Vil­niaus ap­skri­ties prieš­ gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos ug­ nia­ge­sys gel­bė­to­jas Ai­das Ar­dzi­ jaus­kas. Jis ke­ti­na api­bėg­ti vi­ są Bal­ti­jos jū­rą – per 9 vals­ty­ bes įveik­ti 3 250 ki­lo­met­rų. Fi­ni­ šas nu­ma­to­mas rug­sė­jo 14 die­ ną taip pat Teat­ro aikš­tė­je.

Kū­ry­bi­nis eko­lo­gi­jos pro­jek­tas „Ža­lia­sis ko­das“ pa­skel­bė kon­ kur­są su­kur­ti pa­što ženk­lą te­ma „Iš­sau­go­ki­me Bal­ti­jos jū­rą“. Kon­ kur­są pa­ska­ti­no tai, jog Bal­ti­ja lai­ko­ma vie­na la­biau­siai už­terš­tų jū­rų pa­sau­ly­je. Šiai te­mai skir­to pa­što ženk­lo iš­lei­di­mas 2014 m. bus sim­bo­liš­kas Lie­tu­vos pir­mi­ nin­ka­vi­mo ES pa­mi­nė­ji­mas.

Rei­dai iš­mo­kė lai­ky­tis tvar­kos Nors Vie­šo­sios tvar­ kos sky­riaus pa­rei­ gū­nai or­ga­ni­zuo­ja vie­ną rei­dą po ki­to, ku­rių tiks­las – kont­ ro­liuo­ti, kaip lai­ko­ ma­si dau­gy­bės tai­ syk­lių, pa­žei­di­mų nu­sta­to­ma vis ma­ žiau. „Žmo­nės tam­ pa są­mo­nin­ges­ni“, – kons­ta­ta­vo val­di­ nin­kai.

Re­gu­lia­ru: spe­cia­lis­tai kar­tą per sa­vai­tę tik­ri­na, ar poil­siau­to­jai tin­ka­mai el­gia­si pa­plū­di­my­je – ne­rū­ko, ne­

var­to­ja al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, neat­si­ve­da šu­nų.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus spe­cia­ lis­tai sy­kiu su po­li­ci­jos pa­rei­gū­nais va­kar tik­ri­no, kaip poil­siau­to­jai el­ gia­si Smil­ty­nės pa­plū­di­my­je – ar jie plia­že ne­rū­ko, neat­si­ve­da šu­ nų, nes tai drau­džia mies­to po­li­ti­ kų pa­tvir­tin­tos tai­syk­lės. Ant­ra­die­nio va­ka­rą spe­cia­lis­tai tik­ri­no, ar pi­lia­vie­tė­je ir Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le šu­nis ve­džio­jan­tys žmo­nės ne­pa­žei­džia Gy­vū­nų lai­ ky­mo tai­syk­lių. Per abu rei­dus ne­su­ra­šy­tas nė vie­nas pro­to­ko­las, ne­bus nu­baus­ tas nė vie­nas pi­lie­tis. „Mums ir pa­tiems sma­giau žmo­nes nu­teik­ ti po­zi­ty­viai, o ne iš­kart jiems pra­ neš­ti, jog bus nu­baus­ti. Svar­biau­

sia mū­sų pa­rei­ga – pre­ven­ci­ja, o ne rink­ti bau­das“, – aiš­ki­no Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus Kont­ro­lės ir pre­ ven­ci­jos po­sky­rio vy­riau­sia­sis spe­ cia­lis­tas Sau­lius Va­liu­lis. Jis tei­gė, jog per rei­dus žmo­nės bu­vo įspė­ti, kad tai­syk­lių rei­kia lai­ ky­tis. Pa­vyz­džiui, ne­dau­ge­lis, ku­ rie plia­že ke­ti­no už­si­rū­ky­ti, ži­no­jo, kad tai da­ry­ti yra drau­džia­ma. Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ ja Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė taip pat pa­si­ džiau­gė, jog re­gu­lia­riai ren­gia­mi rei­dai duo­da re­zul­ta­tų, ku­rių svar­ biau­sias – ma­žė­ja pa­žei­dė­jų, nors to­kią kont­ro­lę ir pa­va­di­no tik epi­ zo­di­ne. „Aiš­ku, kad mū­sų sky­riu­je trūks­ ta žmo­nių. Liau­diš­kai ta­riant, esa­ mi dar­buo­to­jai laks­to lie­žu­vius iš­ ki­šę, kad spė­tų vyk­dy­ti už­duo­tis,

ku­rias esa­me iš­si­kė­lę. Ta­čiau pra­ šy­ti pa­pil­do­mų eta­tų bū­tų ne­pa­ do­ru, nes mū­sų sky­riaus pro­gra­ma yra pa­tvir­tin­ta iki me­tų pa­bai­gos“, – tei­gė K.Vin­ti­lai­tė.

Per abu rei­dus ne­ su­ra­šy­tas nė vie­nas pro­to­ko­las, ne­bus nu­baus­tas nė vie­ nas pi­lie­tis. Spe­cia­lis­tai rei­dus ren­gia ne tik dar­bo va­lan­do­mis, bet ir po jų. To­kiu at­ve­ju ki­tą die­ną jiems lei­ džia­ma į dar­bą atei­ti vė­liau, kad ne­rei­kė­tų pa­pil­do­mai mo­kė­ti už virš­va­lan­džius.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Du kar­tus ke­liems dar­buo­to­jams už ke­lias va­lan­das te­ko su­mo­kė­ ti dvi­gu­bą at­ly­gi­ni­mą, nes jie rei­ dą ren­gė nak­tį. „Dau­giau jų ir ne­ren­gia­me. Ir ne to­dėl, kad tau­py­tu­me pi­ni­gus, o to­ dėl, kad tie­siog nė­ra po­rei­kio. Skun­ dų dėl nak­ti­mis iš vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­gų sklin­dan­čio triukš­mo su­lau­ kia­me tik pa­vie­nių ir juos su­ge­ba­ me iš­spręs­ti die­no­mis“, – aiš­ki­no K.Vin­ti­lai­tė. Ji tvir­ti­no, jog rei­dų ne­ bus at­si­sa­ky­ta ir atei­ty­je. Jų ga­li tik dau­gė­ti, nes dar­buo­to­jai grįš iš ato­ sto­gų, dirb­ti ne­tru­kus pra­dės ir tie, ku­rie tu­rė­jo ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­ mė­ji­mus. Ka­dan­gi pa­jė­gos su­stip­ rės, rei­dų, ku­rių me­tu kont­ro­liuo­ja­ ma, kaip lai­ko­ma­si įvai­rių tai­syk­lių – nuo pre­ky­bos vie­šo­se vie­to­se iki gy­vū­nų lai­ky­mo, ga­li tik dau­gė­ti.

Dienos telegrafas Nau­jo­vė. Nuo šiol vi­si pa­cien­tai, ku­rie gu­lė­jo li­go­ni­nė­se ir gy­dė­si, ga­lės gau­ti iš­sa­mią in­for­ma­ci­ją apie tai, kiek už jų gy­dy­mą su­mo­kė­ta Pri­va­lo­mo­jo svei­ ka­tos drau­di­mo fon­do (PSDF) biu­dže­ to lė­šų. To­k ius duo­me­nis pa­teiks te­ri­ to­ri­nės li­go­nių ka­sos (TLK), api­bend­ ri­nu­sios gy­dy­mo įstai­g ų pa­teik­tą in­ for­ma­ci­ją. Tai uni­ka­li nau­jo­vė, nes iki šiol pa­cien­tai ne­tu­rė­jo ga­li­my­bės gau­ ti duo­me­nų apie jų gy­dy­mo kai­nas. Vi­ si pa­cien­tai iš­ra­šy­mo iš li­go­ni­nės die­ ną gaus pa­cien­to at­min­ti­nes, ku­rio­se bus paaiš­k in­ta, kad in­for­ma­ci­ją apie sa­vo gy­dy­mą ir jo kai­ną li­go­ni­nė­je jis ga­li gau­ti ke­liais bū­dais – pa­tei­kęs pra­ šy­mą TLK, TLK at­sto­vui sa­vi­val­dy­bė­ je ar­ba ap­si­lan­kęs in­ter­ne­te. Ki­nas. Ket­v ir­t a­d ie­n io va­ka­rą 21.30 val. „I Lo­ve Pa­lan­ga“ (Vy­tau­to g. 39A, Pa­lan­ga) vėl kvie­čia į ki­ną ant žo­lės. Šį kar­tą – į trum­pą, lie­tu­v iš­ką ir pa­jū­ riš­ką sean­są. Tris sa­vo trum­po met­ro fil­mus pri­sta­tys pa­ts re­ž i­sie­rius – Arū­ nas Ei­mu­lis, aist­rin­gas ki­no kū­rė­jas iš Klai­pė­dos. Mir­tys. Va­kar Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­ tos 8 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ane­lė Ur­nie­ž ie­nė (g. 1923 m.), Jur­g is Kvau­ka (g. 1929 m.), Ol­ga Gu­la­po­va (g. 1932 m.), Va­len­t i­na Pet­ro­va (g. 1934 m.), Ni­ko­ laj Va­sil­jev (g. 1935 m.), Vik­to­ras Cho­ mans­k is (g. 1938 m.), Zi­ta Ja­n i­na Škė­ mie­nė (g. 1942 m.), Vla­di­mir Čer­nych (g. 1953 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ge­na­dij Ko­ri­bov, Ol­ga Gu­la­po­va, Zi­ta Ja­ni­na Škė­mie­nė, Ni­ko­laj Va­sil­jev. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­r ų. Gi­mė 6 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai.

KU pri­vi­lio­jo 2 tūkst. pir­ma­kur­sių Bū­si­mie­ji Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to (KU) pir­ma­kur­siai, ku­rių šie­met yra apie 2 tūkst., džiau­gė­si, jog pa­ si­se­kė įsto­ti bū­tent į šią aukš­tą­ją mo­kyk­lą. Klai­pė­die­čiai uos­ta­mies­ čio uni­ver­si­te­tą rin­ko­si, kad nie­ kur ne­rei­kė­tų iš­va­žiuo­ti iš na­mų, jau­nuo­lius iš ki­tų mies­tų su­vi­lio­jo ga­li­my­bė stu­di­juo­ti prie jū­ros.

Šią sa­vai­tę vyks­ta su­tar­čių pa­si­ra­ šy­mas su pa­kvies­tai­siais stu­di­juo­ti KU. Su­tar­tys bus pa­si­ra­ši­nė­ja­mos pen­kias die­nas – iki penk­ta­die­nio im­ti­nai, kai per­nai bu­vo skir­tos tik trys die­nos. Su­tar­tis jau pa­si­ra­šė šim­tai bū­si­mų pir­ma­kur­sių. „Įs­to­jau į psi­cho­lo­gi­ją pir­mu nu­me­riu, la­bai džiau­giuo­si. La­bai lau­kiu stu­di­jų. Iš to džiaugs­mo net vis­kas su­si­mai­šė. KU pa­si­rin­kau, nes čia gy­ve­nu, my­liu uos­ta­mies­

tį ir pa­gal­vo­jau, kam bėg­ti iš jo. Nei Kau­nas, nei Vil­nius ne­vi­lio­ja, juk dip­lo­mas bus to­kio pat sva­ru­mo“, – sa­vo pa­si­rin­ki­mą ko­men­ta­vo bū­ si­mo­ji psi­cho­lo­gi­jos stu­den­tė Ka­ ro­li­na Šva­ny­tė. Vai­kys­tės pe­da­go­gi­ką nuo rug­sė­ jo stu­di­juo­sian­ti Ri­ta Švei­kaus­kai­tė iš Ši­lu­tės KU pa­si­rin­ko, nes jai pa­ tin­ka ši spe­cia­ly­bė ir mies­tas. Gre­ta Kont­ri­mai­tė iš Kre­tin­gos džiau­gė­si įsto­ju­si į KU, nes šis yra ar­čiau jos na­mų nei ki­tos aukš­to­ sios mo­kyk­los. Ki­tuo­se mies­tuo­se ne­no­rė­jo stu­ di­juo­ti ir bū­si­ma­sis in­for­ma­ti­kos in­ži­nie­rius Vi­lius Pun­dzius. Nuo rug­sė­jo So­cia­li­nių moks­ lų fa­kul­te­te va­dy­bą stu­di­juo­sian­ tis Gied­rius Žu­kas iš In­kak­lių (Ši­ lu­tės raj.) KU taip pat pa­si­rin­ko to­dėl, kad jis ar­čiau na­mų: „La­

bai ti­kė­jau­si čia įsto­ti, pa­si­se­kė, džiau­giuo­si. Kas ne­si­džiaug­tų to­ kiu da­ly­ku“. Bū­si­ma­sis jū­rų trans­por­to ener­ ge­ti­kos in­ži­ne­ri­jos stu­den­tas To­ mas Če­pai­tis iš Šiau­lių stu­di­jas Klai­pė­do­je rin­ko­si, nes no­rė­jo gy­ ven­ti ar­čiau jū­ros. Ke­le­rius me­tus po vi­du­ri­nės mo­ kyk­los bai­gi­mo luk­te­lė­ju­si Kris­ti­ na Be­niu­šie­nė iš Kre­tin­gos įsto­ jo į ma­te­ma­ti­kos stu­di­jų pro­gra­mą Gam­tos ir ma­te­ma­ti­kos moks­lų fa­ kul­te­te: „Įs­to­jau į vals­ty­bės fi­nan­ suo­ja­mą vie­tą. La­bai džiau­giuo­si. Įs­to­ji­mas man yra lyg žy­gis to­liau tęs­ti moks­lus. Tai vi­sai ne­sun­kus moks­las man“. Ai­r i­d a Šim­k u­t ė iš Dre­ver­n os (Klai­p ė­d os raj.) KU stu­d i­j uos žur­n a­l is­t i­k ą. „Klai­p ė­d os uni­ ver­si­te­tą pa­si­rin­kau dėl mies­to.

Moks­las: bū­si­mie­ji KU pir­ma­kur­siai įsi­ti­ki­nę, jog stu­di­jos šio­je aukš­

to­jo­je mo­kyk­lo­je tik­rai ne­bus nuo­bo­džios.

Nie­kur ki­tur ne­no­rė­jau va­žiuo­ ti. Net­rau­kė net Vil­nius, ten net ne­ban­džiau. Klai­pė­da man tik­rai nė­ra at­sar­gi­nis va­rian­tas“, – pa­ ti­ki­no A.Šim­ku­tė. Sta­ty­bos in­ži­ne­ri­ją Jū­rų tech­ ni­kos fa­k ul­te­te stu­d i­j uo­s ian­t is

KU nuo­tr.

To­mas Šiau­ly­tis iš Pa­lan­gos taip pat džiau­gė­si sa­vo pa­si­rin­ki­mu: „Gy­ve­nu Pa­lan­go­je, no­rė­jau stu­ di­juo­ti ar­čiau na­mų. Ži­no­ma, la­ biau­siai no­rė­jau į KU“, – tei­gė vai­ki­nas. „Klai­pė­dos“ inf.

4

KeTVIRTAdienis, rugpjūčio 1, 2013

miestas

Kai­my­nus su­kir­ši­no ka­ti­nai 1

Pa­sak mo­ters, šie gy­vū­ nai čia ap­si­sto­jo maž­ daug prieš tre­jus me­tus. Nors gy­ven­to­ja pa­ti­ki­no, jog ka­ ti­nai pri­žiū­rė­ti ir šva­rūs, tiks­liai pa­sa­ky­ti, kiek iš jų yra kast­ruo­tų – ne­ga­lė­jo. O ir nuo už­kre­čia­mų li­gų jų nie­kas ne­skie­pi­jo. Anot Ni­jo­lės, šil­tuo­ju me­tų lai­ku be­na­miai gy­vū­nai bū­na ša­lia au­ gan­čiuo­se krū­muo­se, žie­mą glau­ džia­si bend­ro­se rū­sio pa­tal­po­se. Iš­vai­ko pa­de­gę uo­de­gas

Kai­my­nams tai aki­vaiz­džiai ne­pa­ tin­ka, jie ka­ti­nus sten­gia­si iš­vai­ky­ ti, ta­čiau šie vis su­grįž­ta at­gal. „Dau­ge­lis ka­ti­nus iš kie­mo iš­vy­ ti no­ri dras­tiš­kais bū­dais. Net vai­ kai pri­mo­ky­ti, kad uo­de­gas de­gin­tų ar ki­taip juos kan­kin­tų“, – skun­dė­ si mo­te­ris. Jos nuo­mo­ne, vi­sus už­kly­du­sius gy­vū­nus šer­ti tie­siog pri­va­lu, ta­ čiau dau­ge­lis to ne­sup­ran­ta. Ap­lin­ki­niai gy­ven­to­jai pa­si­pik­ti­ nę šiuo kai­my­nės po­žiū­riu. Jų nuo­ mo­ne, be­na­miams ka­ti­nams prie dau­gia­bu­čio – ne­vie­ta. „Jei la­bai no­rė­tų jais rū­pin­ tis, pa­siim­tų pas sa­ve, o da­bar – slam­pi­nė­ja vi­si, tri­na­si prie ko­ jų. Kar­tais net grybš­te­li vai­kams“, – skun­dė­si ša­lia gy­ve­nan­ti mo­te­ ris, dar ir pik­tin­da­ma­si, jog gy­vū­ nai nuo­lat len­da į akis ir rei­ka­lau­ ja mais­to. Pa­ma­tuo­se iš­mu­šė olą gy­vū­nams

Klai­pė­die­tė Jur­ga, gy­ve­nan­ti ke­ tu­rių aukš­tų na­me Spor­ti­nin­kų gat­vė­je, pui­kiai su­pran­ta Ni­jo­lės kai­my­nus. Mo­te­ris pa­sa­ko­jo, jog ap­link be­si­šlais­tan­tys ke­tur­ko­jai jau ne vie­ne­rius me­tus er­zi­na ir ją. Pa­sak Jur­gos, ka­tes vei­sia pir­ ma­ja­me aukš­te gy­ve­nan­tis se­no­ lis, lei­džian­tis gy­vū­nams lan­džio­ti į bend­ras pa­tal­pas. Iš­mu­šęs sie­no­je sky­lę, gy­ven­ to­jas ka­tes su­lei­džia į bend­rą rū­sį, ku­ria­me jos ir ėda, ir tuš­ti­na­si. „Nuo jų dvo­kia ne tik rū­sys, bet ir vi­sas kie­mas“, – pik­ti­no­si

Komentaras

Si­mo­na Ša­ki­ny­tė

Vie­šo­sios įstai­gos „5 pė­du­tės“ at­sto­vė ry­šiams su vi­suo­me­ne

D

až­nai kai­my­nų konf­l ik­t ų me­tu nu­ken­čia nie­kuo dė­ ti gy­v ū­nai. Aiš­k in­da­m ie­ si sa­vo san­ty­k ius, žmo­nės pa­mirš­ta, jog prie na­mo val­ka­tau­jan­ čios lau­k i­nės ka­tės – bend­ra pro­ble­ ma. Ge­r iau­sias spren­d i­mas šiuo at­ ve­ju bū­t ų gy­v ū­nus ste­r i­l i­z uo­t i, kad ne­si­dau­g in­t ų. Lau­k i­nės ka­tės na­m i­ ne tik­rai ne­pa­ver­si. Be to, prie­glau­do­ je se­nes­nės taip pat neįp­ras­tų gy­ven­ ti. Ka­t i­nai lau­ko są­ly­go­m is iš­g y­ve­na apie 5–6 me­t us. Kam­ba­r i­nės ka­tės – iki 20. Per ke­le­tą me­tų ne­ga­lin­tys pra­ tęs­t i po­pu­l ia­ci­jos, be­na­miai gy­v ū­nai tie­siog iš­nyk­tų. No­rint lai­ky­ti juos sa­ vo kie­me, svar­bu kas­met pa­skie­py­t i. Nors žmo­nėms už­si­k rės­t i jų pla­t i­na­ mo­m is vi­r u­si­nė­m is li­goms (iš­sky­r us gry­be­l į) ga­l i­my­bė ma­ža, ta­čiau na­mi­

Jur­ga, pri­si­min­da­ma, jog šią an­ gą neap­si­ken­tę kai­my­nai jau bu­ vo už­ka­lę. Ta­čiau po kiek lai­ko ji vėl žio­jė­jo. „Ne­be­ži­no­me, kaip su tuo ko­vo­ ti, bai­su, kad mur­zi­ni ir ne­pri­žiū­ rė­ti gy­vū­nai neužk­rės­tų vai­kų“ , – guo­dė­si gy­ven­to­ja.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­pė­dos mies­to val­džia vis dar skai­čiuo­ja nuo­sto­lius, ku­rių ga­lė­jo pri­da­ry­ti pir­ma­die­nį siau­tu­si aud­ ra. Dėl smar­kios liū­ties prie Gi­ru­lių ke­lio at­si­vė­rė ko­ne 1,5 met­ro gy­lio smeg­duo­bė.

Ga­li sirg­ti pa­siut­li­ge

„Pa­gal nau­ją glo­bos įsta­ty­mą ga­li­ma iš­skir­ti dvi są­vo­kas: be­glo­bis ir be­šei­ mi­nin­kis. Jei gy­vū­nas ne­tu­ri nuo­la­ti­ nio šei­mi­nin­ko, ta­čiau juo kaž­kas pa­ si­rū­pi­na, sa­ky­ti, jog jis yra be­glo­bis – ne­tiks­lu“, – tei­gė Klai­pė­dos vals­ ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ bos vir­ši­nin­kas An­ta­nas Bau­ža. Spe­cia­lis­tas pa­ste­bė­jo, kad taip pri­jau­kin­ti gy­vū­nai ga­li su­kel­ti pa­ vo­jų vai­kams ar nėš­čio­sioms. Jie – įvai­rių li­gų ne­šio­to­jai. „Užk­ly­dus ne­ma­ty­tam ka­ti­nui, pir­miau­siai de­rė­tų pa­ro­dy­ti jį gy­dy­ to­jui ir tik po to glos­ty­ti ar ap­siim­ti glo­bo­ti“, – tvir­ti­no vir­ši­nin­kas. Ve­te­ri­na­ras pa­tik­ri­na, ar gy­vū­ nas neuž­sik­rė­tęs ek­to­pa­ra­zi­tais, iš­kast­ruo­ja jį bei vak­ci­nuo­ja nuo už­kre­čia­mų li­gų, svar­biau­sia – pa­ siut­li­gės. Mai­tin­ti drau­džia­ma

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ja Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė įspė­jo, jog mai­tin­ti be­ glo­bius gy­vū­nus yra drau­džia­ma. „Nau­ji vals­ty­bės tei­sės ak­tai rei­ka­ lau­ja nu­sta­ty­ti konk­re­čias mai­ti­ni­mo vie­tas, o bū­riais kvies­ti ir mai­tin­ti gy­vū­nų ne­ga­li­ma“, – tvir­ti­no ji. To­kių vie­tų mies­te ap­skri­tai nė­ra, o ir baus­ti taip da­ran­čius žmo­nes be­ pras­miš­ka. Pa­sak K.Vin­ti­lai­tės, kol kas ap­si­ri­bo­ja­ma po­kal­biu ar įspė­ji­mu. „Skun­dą dėl ka­ti­nų ga­vo­me vos kar­tą, ta­čiau 80-me­čui kal­ti­nin­ kui tik paaiš­ki­no­me, kaip gy­vū­nais rū­pin­tis ne­pa­žei­džiant sa­ni­ta­ri­nių są­ly­gų“, – pa­sa­ko­jo Vie­šo­sios tvar­ kos sky­riaus ve­dė­ja. Už mai­ti­ni­mą ne­leis­ti­no­se vie­to­ se vė­liau bus tai­ko­ma ad­mi­nist­ra­ ci­nė at­sa­ko­my­bė. niams gy­v ū­nams toks pa­vo­jus yra. Tie­sa, šuo iš ka­tės vi­r u­so ne­pe­r ims, ta­čiau au­g i­na­mus ka­ti­nus de­rė­tų pa­ sau­go­ti. Apsk­ri­tai lau­ki­niai ka­ti­nai nė­ ra ne­šva­r ūs ir smir­d in­tys. Blo­gą kva­ pą su­ke­lia šla­pi­mas, ku­riuo jie žy­mi­si sa­vo ri­bas. Daž­n iau­siai bet kur šla­pi­ na­si ne­kast­r uo­t i ke­tur­ko­jai, ko­vo­jan­ tys už te­ri­to­ri­ją. Ta­čiau jei kie­me ka­ti­ nas ka­ra­liau­ja vie­nas – šios pro­ble­mos vei­k iau­siai pa­vyks iš­veng­ti. Spe­ci­fi ­n į kva­pą ga­l i kel­t i ir jų mais­to lie­ka­nos. Vis dėl­to ne­tvar­ką ap­link šė­ri­mo vie­ tas daž­niau­siai pa­lie­ka pa­tys bet kaip iš­mė­tę ėda­lą žmo­nės. Klai­d in­gas gy­ ven­to­jų po­ž iū­r is, kad be­na­m iai gy­ vū­nai sa­vi­mi pa­si­r ū­pin­ti ne­ga­li, ir su­ ke­l ia vi­sas šias pro­ble­mas. Juk ka­tė – ge­ras me­d žio­to­jas, mais­to tik­rai pra­ si­ma­nys. Di­des­nė pro­ble­ma, kad sa­vo iš­ma­tas jos mie­lai už­ka­sa vai­k ų smė­ lio dė­žė­se. Ma­nau, jog vie­nin­te­lis ap­si­ sau­go­ji­mo bū­das – jas už­deng­ti. O kol dė­žė­je žais vai­kas, lau­k i­n is ka­t i­nas tik­rai prie jos ne­siar­t ins. Ka­dan­g i pa­ na­šių konf­l ik­tų dėl be­na­mių gy­v ū­nų pa­ste­bi­ma ne­ma­žai, žmo­nėms pa­tar­ čiau at­lai­d žiau į tai žiū­rė­ti. „5 pė­du­tės“ per me­t us prii­ma apie 200–300 ka­ čių. Vie­nu me­tu ga­l i­me pri­g laus­t i tik iki 30, to­dėl daž­nai ras­t us gy­v ū­nus glo­bo­ti pa­sii­ma žmo­nės.

Ke­ly­je – smeg­duo­bė

Prieš­ta­ra: be­na­mės ka­tės klai­pė­die­čiams ­ke­lia prieš­ta­rin­gas emo­

ci­jas – vie­ni jas die­vi­na, ki­ti ne­ga­li pa­kęs­ti.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Beg­lo­biai tu­rės nau­jus na­mus

Pa­sak Klai­p ė­d os sa­v i­val­dy­b ės Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ jos Ire­nos Ša­ka­lie­nės, ka­tės ir ki­ti be­glo­biai gy­vū­nai – di­de­lė mies­to pro­ble­ma, ta­čiau po tru­pu­tį spren­ džia­ma. „Po­rą me­tų be­na­mių gy­vū­nų rei­ka­lais už­sii­mi­nė­ju­si „Au­mu­ra“ pa­slau­gų ne­be­tei­kia, ta­čiau šią prie­glau­dą nuo rugp­jū­čio pa­kei­ tė kon­kur­so bū­du iš­rink­ta įmo­ nė „Būk ma­no drau­gas“. Su­tar­ tis pa­si­ra­šy­ta tre­jiems me­tams ir šian­dien jau ga­li­ma nau­do­tis jos pa­slau­go­mis“, – kal­bė­jo I.Ša­ka­ lie­nė. Mi­nė­tos prie­glau­dos va­do­vė Ga­ li­na Ku­čins­kie­nė vi­lia­si gy­vū­nams su­kur­ti kuo jau­kes­nius ir erd­ves­ nius na­mus. „Ti­ki­mės su­tvar­ky­ti pa­tal­pas, įreng­ti dau­giau vol­je­rų ir bū­dų, kad kiek­vie­nas ga­lė­tų su­lauk­ti sa­ vo šei­mi­nin­ko“, – apie atei­ties pla­ nus kal­bė­jo va­do­vė.

Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė:

Nau­ji vals­ty­bės tei­ sės ak­tai rei­ka­lau­ ja nu­sta­ty­ti konk­ re­čias mai­ti­ni­mo vie­tas, o bū­riais kvies­ti ir mai­ti­nti gy­vū­nų ne­ga­li­ma.

Liū­ties pa­da­ri­nius pa­ste­bė­jo į dar­ bą va­žia­vęs sa­vi­val­dy­bės Ur­ba­nis­ ti­nės plėt­ros de­par­ta­men­to va­do­ vas Kas­ty­tis Ma­ci­jaus­kas. „Taip nu­tin­ka ne pir­mą kar­tą. Kas­ met pa­si­kar­to­jan­tys stip­rūs lie­tūs iš­ plau­na ke­lio su­tvir­ti­ni­mą. Ta­čiau šį kar­tą jau at­si­ra­do žmo­gaus ūgio duo­ bė“, – pa­sa­ko­jo K.Ma­ci­jaus­kas. Sa­vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė ti­ ki­no, kad ran­go­vams duo­tas nu­ro­ dy­mas su­tvar­ky­ti pa­plau­tą šlai­tą. „Ge­rai, kad pa­ti as­fal­to dan­ga ne­nu­ken­tė­jo, nes bū­tų bu­vę dau­ giau nuo­sto­lių. Prie pat as­fal­to kraš­to su­si­da­rė gi­li, ko­ne 1,5 met­ro duo­bė. Ran­go­vai ją už­py­lė žvy­ru. Bet tai tik lai­ki­nas spren­di­mas“, – kal­bė­jo I.Ša­ka­lie­nė. Ur­ba­nis­ti­nės plėt­ros de­par­ta­ men­to va­do­vas K.Ma­ci­jaus­kas ti­ ki­no, kad pir­miau­sia bū­tų pro­tin­ga iš­siaiš­kin­ti, dėl ko­kios prie­žas­ties ar­do­mas ke­lias. „Sup­ran­ta­ma, kad lie­taus van­ duo, te­kė­da­mas nuo kal­no, pa­plo­vė grun­tą. Ta­čiau ge­rai, kad neišp­lo­vė pa­čios ke­lio san­ka­sos. Nuoš­liau­ žų pa­si­tai­ko vi­sa­me pa­sau­ly­je. Bet rei­kia iš­siaiš­kin­ti, gal ša­lia te­kan­tis upe­liu­kas ar­do šią vie­tą. Ga­li bū­ti, kad dėl to kal­ta už­si­ki­šu­si pra­lai­ da“, – svars­tė K.Ma­ci­jaus­kas.

5

ketvirtadienis, rugpjūčio 1, 2013

miestas

Klai­pė­dos pa­plū­di­miai sa­vait­ga­lį ga­li pa­ža­liuo­ti Poil­siau­to­jai ga­li ne­si­bai­min­da­mi įvai­ rių bak­te­ri­jų ir ki­tų li­gų su­kė­lė­jų mirk­ti ties Klai­pė­da esan­čio­je jū­ro­je, nes jos van­ dens ko­ky­bė ati­tin­ka hi­gie­nos nor­mas, jo kol kas neuž­ter­šė ir dumb­liai. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Nors kas­met to­kiu me­tu jū­ra jau pa­ža­liuo­ja, su­žy­di, nes pra­de­da dau­gin­tis dumb­liai – šie­met šva­ ru kaip nie­ka­da. Jū­ra yra ga­na ban­ guo­ta, to­dėl ir nė­ra są­ly­gų su­si­da­ ry­ti dumb­lių ko­lo­ni­joms“, – tei­gė Klai­pė­dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Alek­sand­ras Siak­ki. Ta­čiau jis neat­me­tė ga­li­my­bės, kad sa­vait­ga­lį jū­ra pa­ža­liuos ir poil­ siau­to­jams teks brai­dy­ti po „sriu­ bą“. „Upės jau žy­di, o jų van­duo ati­te­ka į jū­ros. Jei lai­ky­sis to­kie šil­ ti orai, tem­pe­ra­tū­ra vis kils, o vė­jas rims, tuo­met dumb­liai tik­rai už­terš jū­rą. Tai – neiš­ven­gia­mas pro­ce­ sas“, – pro­gno­za­vo A.Siak­ki.

Spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, dumb­liai nė­ra tok­siš­ki, to­dėl ir mau­dy­tis tarp jų nė­ra pa­vo­jin­ga. Ta­čiau ver­ tė­tų pa­si­sau­go­ti ir ne­gurkš­te­lė­ ti van­dens, ku­ria­me yra dumb­lių, nes tai ga­li su­kel­ti aler­gi­nes reak­ ci­jas. Pag­rin­di­nės są­ly­gos dumb­liams ve­šė­ti – pa­lan­ki oro tem­pe­ra­tū­ra ir van­de­ny­je su­si­kau­pu­sios mais­tin­ go­sios me­džia­gos. Tai, jog jū­ros tie Klai­pė­da van­duo šva­rus, pa­tvir­ti­na ir re­gu­lia­riai at­ lie­ka­mų ty­ri­mų re­zul­ta­tai. Smil­ ty­nės, Gi­ru­lių ir Meln­ra­gės bend­ ruo­siuo­se pa­plū­di­miuo­se van­dens mė­gi­niai gegužės–rugsėjo mė­ne­ siais ti­ria­mi kas dvi sa­vai­tes. Dar nė kar­to ne­bu­vo nu­sta­ty­ta, kad mik­ ro­bio­lo­gi­nė, fi­zi­ki­nė ir che­mi­nė tar­ša vir­šy­tų leis­ti­nas nor­mas.

Alek­sand­ras Siak­ki:

Jei lai­ky­sis to­kie šil­ti orai, tem­pe­ra­tū­ra vis kils, o vė­jas rims, tuo­ met dumb­liai tik­rai už­terš jū­rą. Klai­pė­dos pa­plū­di­mių van­dens ko­ky­bę ti­ria bend­ro­vė „Dar­naus vys­ty­mo­si ins­ti­tu­tas“. Su­tar­tis su įmo­ne pa­si­ra­šy­ta iki 2016 me­tų pa­ bai­gos. Per me­tus už jos pa­slau­gas su­mo­ka­ma 8 tūkst. li­tų. Van­dens ko­ky­bė rei­ka­la­vi­mus ati­tin­ka ir vi­so­se Ne­rin­gos bei Pa­

Tar­ša: nors dumb­lių ko­lo­ni­jos žmo­nių svei­ka­tai pa­vo­jaus ne­ke­lia, ta­čiau

es­te­ti­nis vaiz­das tik­rai ga­li at­bai­dy­ti nuo mau­dy­nių.

lan­gos mau­dyk­lo­se. Lie­pos pra­ džio­je Pa­lan­gos bend­ro­jo pa­plū­ di­mio 100 mi­li­lit­rų van­dens bu­vo nu­sta­ty­tas 1,4 kar­to di­des­nis ne­gu lei­džia­ma hi­gie­nos nor­mo­je žar­ni­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

nių en­te­ro­ko­kų ko­lo­ni­jas su­da­ran­ čių vie­ne­tų skai­čius, per 1,3 kar­to – Rą­žės upės žio­ty­se. Ta­čiau ši tar­ ša po ke­lių die­nų iš­ny­ko ir dau­giau ne­pa­si­kar­to­jo.

AB „KLAIPĖDOS NAFTA“ INFORMACIJA APIE PATVIRTINTĄ SPECIALŲJĮ PLANĄ IR SPECIALIUOJU PLANU NUSTATYTUS APRIBOJIMUS Informuojame, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2013 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 1-130 patvirtino regiono lygmens ypatingos valstybinės svarbos projekto Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialųjį planą (Žin., 2013, Nr. 65-3269). Su patvirtintu specialiuoju planu galima susipažinti AB „Klaipėdos nafta“ internetinėje svetainėje (www.sgd.lt/Projektomedžiaga/specialiusisplanas/). Specialiuoju planu rezervuojama teritorija dujotiekio, kuriuo gamtinės dujos iš suskystintųjų gamtinių dujų terminalo bus tiekiamos į gamtinių dujų perdavimo sistemą, statybai. Planuojamo dujotiekio įtakos zonose esančiuose valstybinės žemės patikėtinių sklypuose, taip pat savivaldybių ir privačios nuosavybės teise valdomuose sklypuose bus nustatyti apribojimai pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus: 1) Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992; Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43); 2) Magistralinių dujotiekių apsaugos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1-213 (Žin., 2010, Nr. 87-4625); 3) Sritiniu norminiu dokumentu „Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės“, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir aplinkos ministro 2001 m. kovo 9 d. įsakymu Nr.86/146 (Žin., 2001, Nr. 23-771). Pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų VII skyrių „Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos“, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių apsaugos zonose be raštiško juos eksploatuojančių įmonių (organizacijų) sutikimo draudžiama: 1) statyti pastatus ir įrenginius; 2) sodinti medžius ir krūmus, vykdyti pagrindinius kirtimus; 3) sandėliuoti pašarus, trąšas bei medžiagas; 4) krauti į stirtas šieną ir šiaudus; 5) įrengti buomus arkliams rišti, laikyti gyvulius; 6) skirti žuvininkystės plotus, žvejoti ir gaudyti vandens gyvūnus; 7) įrengti girdyklas, kapoti bei pjaustyti ledą; 8) įrengti pervažas per vamzdynų trasas, automobilių transporto, traktorių bei kitos technikos aikšteles; 9) vykdyti žemės melioravimo, drėkinimo ir sausinimo darbus;

Magistralinio dujotiekio įtakos zonos: E i l . Magistralinio Nr. dujotiekio įtakos zonos

Zonos dydis abipus vamzdyno ašies, m

Žemės apribojimų turinys

1

Apsaugos juosta

3

Pagal sritinio norminio dokumento „Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės“ draudžiama: 1) lygiagrečiai su magistraliniu dujotiekiu kloti kitus požeminius tinklus, išskyrus drenažo vamzdžius, kurie gali būti klojami tik su magistralinio dujotiekio savininko leidimu; 2) sodinti medžius, vaismedžius bei krūmus. Apsaugos juostoje žemę leidžiama kultivuoti ne giliau kaip 0,30 m. Apsaugos juostoje žemę leidžiama kultivuoti ne giliau kaip 0,30 m.

2

Apsaugos zona

25

Ūkinės veiklos apribojimai reglamentuoti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų VII skyriuje „Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos“ (apribojimai pateikti žemiau po lentele).

3

Vietovės klasės zona*

200

Pagal sritinį norminį dokumentą „Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės“ 3 klasės vietovė yra: 1) vietovės klasės vienetas, turintis 46 arba daugiau pastatų, skirtų žmonėms būti; 2) vietovės klasės vienetas, kur dujotiekio vamzdynas yra nutiestas 90 metrų arba mažesniu atstumu nuo pastato arba kito statinio, kuriame būna 50 ir daugiau žmonių (žaidimų aikštelės, pramogų zona, lauko teatras, pobūvių ir prekybos salės ar kitos vietos, skirtos viešam žmonių susibūrimui).

4

Rengiamos projektinės dokumetancijos derinimo zona

350

Pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų VII skyrių „Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos“, rengiantis statyti bet kuriuos pastatus, įrenginius ar kitus objektus 350 metrų atstumu nuo magistralinio dujotiekio trasos, priešprojektinius pasiūlymus bei projektinę dokumentaciją būtina suderinti su magistralinius dujotiekius eksploatuojančia organizacija bei Valstybine darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

*projektuojamas dujotiekis priskiriamas 3-ios klasės vietovei. Vietovės klasės vienetas yra teritorija po 200 m į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies ir ji tęsiasi 1600 m išilgai vamzdyno. Pagal vietovės klasę yra parenkamas projektinis faktorius, kuris naudojamas magistralinio dujotiekio vamzdžio sienutės storio, taip pat minimalaus dujotiekio atstumo nuo pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičiavimuose.

10) vykdyti sprogdinimo darbus, lyginti gruntą; 11) daryti geologines nuotraukas, vykdyti paieškų, geodezijos bei kitus darbus, susijusius su gręžinių įrengimu ir grunto bandinių (išskyrus dirvos pavyzdžius) ėmimu; 12) perstatyti, užversti ir laužyti skiriamuosius ženklus, kontrolinius matavimo punktus; 13) atidaryti neaptarnaujamųjų kabelinio ryšio punktų, katodinės ir drenažinės apsaugos stočių, stebėjimo šulinių ir kitų linijinių įrenginių angas, vartus ir duris, atsukti ir užsukti čiaupus, sklendes, išjungti arba įjungti vamzdynų ryšio, elektros tiekimo ir telemechanikos įtaisus; 14) įrengti sąvartynus, pilti rūgštis, šarmus bei druskų skiedinius; 15) ardyti vamzdyno pakrančių tvirtinimus, vandens pralaidas, žemės bei kitus įrenginius, saugančius dujotiekį ar naftotiekį nuo pažeidimų, o šalia esančią teritoriją - nuo dujų išsiveržimo ar naftos išsiliejimo avarijos atveju;

16) mesti ir vilkti vandens telkiniuose inkarus, grandines, vilkikus ir tralus, gilinti vandens telkinių dugną, kasti bei siurbti žemę; 17) deginti ugnį ir įrengti atvirus arba uždarus ugnies šaltinius; 18) kasti žemę giliau kaip 0,3 metro.

planinius arba avarinius vamzdyno remonto ir atstatymo darbus, turi atlyginti žemės savininkams ir (ar) naudotojams nurodytųjų darbų metu padarytus nuostolius ir žemės naudmenas šių darbų rajone sutvarkyti taip, kad jos būtų tinkamos toliau naudoti pagal paskirtį.

Taip pat Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose reglamentuota, kad: 1) Žemės savininkas ir (ar) naudotojas, pastebėjęs dujotiekio ar naftotiekio gedimą arba dujų ar naftos nuotėkį, turi nedelsdamas apie tai pranešti dujotiekį ar naftotiekį eksploatuojančiai įmonei (organizacijai). 2) Įvykus magistralinio dujotiekio ar naftotiekio avarijai, jį eksploatuojanti įmonė (organizacija) nedelsdama imasi šią avariją likviduoti, pranešusi apie tai merui (valdybai) ir žemės naudotojui. 3) Magistralinius dujotiekius ir naftotiekius eksploatuojančios įmonės (organizacijos), atlikusios

Pagal sritinį norminį dokumentą „Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės“: 1) atstumas nuo linijų uždarymo įtaisų aikštelių, valymo prietaiso siuntimo ir priėmimo kamerų, kompresorių, reguliavimo bei apskaitos stočių iki gyvenamųjų, visuomeninių pastatų ir kitų statinių, kelių ir geležinkelių sankryžų, viešojo naudojimo geležinkelių bei AM kategorijos kelių sankasos apačios turi būti ne mažesnis kaip 50 m; 2) atstumas nuo uždarymo įtaisų iki bet kokios paskirties pastatų, nepriklausančių magistraliniam dujotiekiui, turi būti ne mažesnis kaip 100 m.

6

KeTVIRTAdienis, rugpjūčio 1, 2013

nuomonės

Šven­ta mi­nis­te­ri­jos mi­si­ja

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

L

Lie­tu­vos vei­dai – iš­bars­ty­ti

Justinas Argustas

L

ie­tu­va vis la­biau su­pran­ta, ko­kie svar­būs mū­sų is­to­ri­jai bu­vo lit­ va­kai. Su vals­ty­bi­niu vi­zi­tu at­ vy­kęs Iz­rae­lio pre­zi­den­tas Shi­ mo­nas Pe­re­sas, prie­šin­gai nei mes pa­tys, pri­mi­nė, kad tu­ri­me kuo di­džiuo­tis: „Lie­ tu­va – ma­ža sa­vo že­mė­mis, bet di­di sa­vo žmo­nė­mis.“ Oku­pa­ci­ja ir anek­si­ja, trem­ tys, ge­no­ci­das, ho­lo­kaus­tas ne sa­vo no­ ru pri­ver­tė emig­ruo­ti tūks­tan­čius Lie­tu­ vos vei­dų. Tik va­do­vau­da­mie­si pa­se­nu­ sia is­to­ri­ko Adol­fo Ša­po­kos min­ti­mi „ras­ kim lie­tu­vius Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je“ vi­sų Lie­ tu­vos vei­dų iki šiol taip ir ne­pa­ma­to­me.

ie­pos 26 die­ną, kai sos­ti­nės po­li­ci­nin­kai dar tik tel­kė jė­ gas ir rė­mė pe­čius, ruoš­da­ mie­si gin­ti gė­jų ir les­bie­čių bei jų už­ta­rė­jų ei­se­ną Ge­di­mi­no pro­ spek­te, Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos kler­kai vyk­dė kur kas svar­bes­nę mi­si­ją. Ne­ži­nia, me­no ieš­ko­da­mas ar ko­kių ki­tų tiks­lų ve­da­mas, po mi­ nis­te­ri­jos rū­mų lan­gais gat­vė­je tarp ma­ši­nų blaš­kė­si mie­las šu­ne­lis. Aki­vaiz­du, gy­vū­nė­lis su­šil­dė val­ di­nin­kų šir­dis, tad šie jį ne­dels­da­ mi iš­gel­bė­jo nuo šiur­pios lem­ties ir pri­glau­dė pas sa­ve. Gra­žus žmo­giš­kas ges­tas. Dar dau­giau, apie ras­ti­nu­ką pa­skelb­ta net ofi­cia­lia­me Kul­tū­ros mi­nis­te­ ri­jos tink­la­la­py­je.

Ky­la klau­si­mas, kam skir­tos ofi­cia­lios mi­ nis­te­ri­jų sve­tai­nės? „Dė­me­sio! Į Kul­tū­ros mi­nis­te­ ri­ją at­kly­do šu­ne­lis. Nuo ket­vir­ ta­die­nio va­ka­ro LR Kul­tū­ros mi­ nis­te­r i­jo­je, J.Ba­sa­n a­v i­č iaus g. 5 pri­g laus­tas šu­n e­l is, ku­r is il­g i­s i sa­vo šei­mi­nin­kų. Ket­vir­ta­die­nio va­ka­re šu­ne­lį pri­glau­dė mi­nis­te­ ri­jos dar­buo­to­jai, nes gy­vū­nė­lis blaš­k ė­s i J.Ba­sa­n a­v i­č iaus gat­v ė­ je po au­to­mo­bi­lių ra­tais. Šei­mi­ nin­kai ga­l i su mu­m is su­s i­s iek­t i te­le­fo­nu.“

Šir­dį ve­rian­ti is­to­ri­ja, o jei dar šei­ mi­nin­kai skai­tė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos pus­la­pį ir pa­ma­tė tą skel­bi­mą, šu­ne­ lis tik­rai grį­žo į my­lin­čius na­mus. Tik štai ky­la vie­nas pa­pras­tas klau­si­mas, kam skir­tos ofi­cia­lios mi­nis­te­ri­jų sve­tai­nės? Įsi­vaiz­duo­ki­me ana­lo­giš­ką skel­ bi­mą pre­zi­den­tū­ros tink­la­la­py­ je: „Aikš­tė­je prie­šais pre­zi­den­tū­ rą ras­ta dė­žu­tė slie­kų, jų pa­si­ge­dęs žve­jys ga­li kreip­tis į Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­ją“. Ka­žin ko­kių at­gar­sių tai su­si­lauk­ tų? O si­tua­ci­ja Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ jos sve­tai­nė­je la­bai pa­na­ši. Tie­sa, slie­kai – ne šu­ne­lis, bet ir­ gi gy­vi pa­da­rai. Klai­pė­die­tė

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Šu­niui pa­si­mai­šė pro­tas

Gy­ve­nu nau­jos sta­ty­bos dau­gia­bu­ čia­me na­me Pa­ne­vė­žio gat­vė­je. Ne­ be­ga­liu iš­tver­ti kai­my­nų na­muo­se pa­lie­ka­mo šuns ke­lia­mo triukš­mo. Šei­ma išei­na į dar­bus ir sa­vo šu­nį už­ da­ro bal­ko­ne. Gy­vū­no, su­pran­ta­ma, gai­la. Lo­ja, stau­gia varg­šas vi­są die­ ną. Kar­tais pa­gal­vo­ju, kaip sau­lei ke­ pi­nant ke­tur­ko­jis ap­skri­tai gy­vas lie­ ka? Ne­sup­ran­tu to­kių šei­mi­nin­kų. Kam jiems šuo, jei ne­ga­li juo tin­ka­mai rū­pin­tis? Tam šu­ne­liui, man at­ro­do, jau pro­te­lis pa­si­mai­šęs. Kiek ma­tau jį ve­džio­ja­mą, la­bai jau ag­re­sy­vus. Ja­ni­na

Džiu­gi­na Rū­tos per­ga­lė

Kai Rū­ta Mei­lu­ty­tė lai­mė­jo auk­są Bar­se­lo­no­je vyks­tan­čia­me pa­sau­ lio plau­ki­mo čem­pio­na­te, vos su­ val­džiau aša­ras. Ko­kia gar­bė Lie­tu­ vai! No­rė­tų­si, kad ir val­džios at­sto­vai rea­liais dar­bais, o ne žo­di­niais svei­ki­ ni­mais pa­ska­tin­tų jau­ną spor­ti­nin­kę. Gal pa­ga­liau R.Mei­lu­ty­tės per­ga­lės pri­vers ati­tin­ka­mus as­me­nis pa­gal­ vo­ti apie ba­sei­nus mū­sų ša­ly­je. Jo­nas

Gaš­lios mer­gi­nos

Va­do­vau­da­mie­si pa­se­ nu­sia A. Ša­po­kos min­ ti­mi „ras­kim lie­tu­vius Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je“ vi­sų Lie­tu­vos vei­dų iki šiol taip ir ne­pa­ma­to­me. No­be­l io pre­m i­jos lau­rea­tas Sh.Pe­re­sas – ne vie­n in­te­l is pa­v yz­dys. Lie­t u­va pa­ sau­liui da­vė daug dau­giau gar­sių var­dų ir šei­mų nei ga­li­me įsi­vaiz­duo­ti. Net gar­ sų de­tek­ty­vą Er­k iu­l į Pua­ro vai­d i­nu­sio bri­tų ak­to­riaus Da­vi­do Su­chet gi­mi­nės pro­tė­viai žy­dai ki­lę iš Lie­tu­vos. Jie, pa­si­ ro­do, gy­ve­no Tryš­kiuo­se, vė­liau mig­ra­ vo į Kre­tin­gą, ta­da kir­to Ru­si­jos im­pe­ri­ jos bei Prū­si­jos sie­ną ir ap­si­gy­ve­no Klai­ pė­do­je, pa­skui per­si­kė­lė į Pie­tų Af­ri­ką ir ga­liau­siai pa­sie­kė Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją. Kas dar iš ki­no pa­sau­lio? An­tai per­nai „Os­ka­rų“ ce­re­mo­ni­jo­je trium­fa­vo lie­tu­ vių kil­mės Mi­che­lio Ha­za­na­vi­ciaus fil­ mas „Ar­tis­tas“. Rei­kia mu­zi­kų – pra­šom. Vil­niu­je 1901 m. gi­mė ir mo­kė­si smui­ko vir­tuo­zas Jas­cha Hei­fet­zas. Ta­py­to­jai – Chaï­mas Soutine’as, Jacques’as Lip­chit­ zas – ir­gi iš Lie­tu­vos. Žy­mus pran­cū­zų fi­ lo­so­fas Em­ma­nue­lis Le­vi­nas bai­gė gim­ na­zi­ją Kau­ne. Rei­kia spor­ti­nin­kų? Štai! Ame­ri­kos mo­te­rų krep­ši­nio mo­ti­na Sen­ da Be­ren­son-Ab­bott ir­gi gi­mė Vil­niu­je 1868 m. O pir­mą­ją šir­dies ope­ra­ci­ją 1967 m. Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­ko­je at­li­ko lit­va­ kų pa­li­kuo­nis Chris­tia­nas Ber­nar­das. No­ be­lio pre­mi­jos lau­rea­tų? Ir­gi yra. Aa­ro­nas Klu­gas, gi­męs Žel­vo­je, 1982 m. ga­vo No­ be­lio pre­mi­ją bio­che­mi­jos sri­ty­je. Lie­tu­va yra tur­tin­ga sa­vo vei­dų. Jei Lie­ tu­vos is­to­r i­jo­je ieš­ko­t u­me ne tik lie­t u­ vių, tų vei­dų pa­ma­ty­tu­me dar dau­giau. Nes kam­gi Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je ieš­ko­ti lie­ tu­v ių, jei ji vi­sa – mū­sų? Atei­t y­je sa­vo vei­dų Lie­tu­va bars­ty­ti ne­tu­rė­tų.

Pro­tin­ga: ofi­cia­lus Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos in­ter­ne­to tink­la­la­pis skel­bia ži­nią apie pa­si­me­tu­sį šu­nį.

Rum­šiš­kių mu­zie­ju­je – spjū­vis į akis

L

ie­pos 27 die­ną mes, trys suau­gę klai­pė­die­čiai su dviem vai­kais, su­si­ruo­šė­me į Rum­šiš­kių liau­dies bui­ties mu­zie­jų. Ne taip daž­nai į jį at­klys­ta­ me, tad nu­ta­rė­me dar sy­kį nu­va­žiuo­ ti ir ati­džiau ap­žiū­rė­ti. Ke­lias iki šio kul­tū­ros ob­jek­to – to­li­mas, be­veik kaip iki Vil­niaus, nors vi­sa­da at­ro­ do, kad jis yra kaž­kur už Kau­no. Tai­gi pa­va­žia­vę tris va­lan­das ga­ lų ga­le at­ka­ko­me į iš­sva­jo­tą­ją vie­ tą. Ta­čiau iš­kart net ne­nu­tuo­kė­me, ko­kį kar­tė­lį ir nu­si­vy­li­mą teks pa­ tir­ti. Vos įsu­kus į dar so­viet­me­čiu sta­ ty­tą au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­ lę mus pa­si­ti­ko pi­ni­gus ren­kan­tis vy­ras, bū­de­lė ir sten­das, ku­ria­me nu­ro­dy­ta, jog už ma­ši­nos sto­vė­ji­ mą teks at­sei­kė­ti ma­žiau­siai pen­ kis li­tus. Pa­si­ro­do, ši vie­ta yra A.A.Jo­ciaus aikš­te­lė, kur ir už­sii­ma­ma at­vy­kė­ lių – po­ten­cia­lių mu­zie­jaus lan­ky­ to­jų au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo ap­mo­ kes­ti­ni­mu. Ta­čiau jo­kių pa­slau­gų už tuos lais­vai ren­ka­mus pi­ni­gus čia nie­kas ne­tei­kia, šiaip pai­ma pi­ni­gus, duo­da L se­ri­jos bi­lie­tus, ir vis­kas. Ir tai bu­vo ne vie­nin­te­lis „siurp­ ri­zas“, tik­ras šo­kas mū­sų dar tik lau­kė. Mes iš­kart nė ne­sup­ra­to­me, ko­dėl pi­ni­gus už au­to­mo­bi­lio sto­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

va­žiuo­ja lan­ky­to­jai, o ne mu­zi­kos ar ko­kių nors triu­kų mė­gė­jai. Kam mums tas se­nų bo­bų dai­nų fes­ti­va­ lis? Jų ir taip gau­siai trans­liuo­ja per te­le­vi­zi­ją. Įta­ria­me, kad vi­so to įvy­kio prie­ žas­tis aiš­ki – lu­pi­ka­vi­mas. Mu­zie­ jus in­ter­ne­te taip pat pai­nio­ja­si: „Lan­kant pės­čio­mis įė­ji­mo bi­lie­ tas suau­gu­sie­siems – 3 Lt. Lan­kant pės­čio­mis įė­ji­mo bi­lie­tas mo­ki­ niams, stu­den­tams, so­cia­liai rem­ ti­niems as­me­nims, pen­si­nin­kams – 2 Lt“. Re­gis, vis­kas aiš­ku, ta­čiau to­ liau skel­bia­ma: „Bi­lie­tas mu­zie­ jaus eks­po­zi­ci­jų lan­ky­mui suau­ gu­sie­siems – 10 Lt“. Tai 3 ar 10 li­tų rei­kia mo­kė­ti už bi­lie­tą? Kaž­koks jo­va­las. Vis dėl­to ta­me pa­čia­me mu­zie­ jaus tink­la­la­py­je aiš­kiai pa­ra­šy­ta, kad įė­ji­mo bi­lie­tas ren­gi­nių me­tu taip pat kai­nuo­ja 10 li­tų ir nė cen­ to bran­giau. Ko­dėl tuo­met mu­zie­jaus dar­buo­ to­jai ar or­ga­ni­za­to­riai pa­tys pa­žei­ di­nė­ja sa­vo pa­čių nu­si­sta­ty­tas tai­ syk­les? Apie mo­ra­lę čia kal­bė­ti nė­ra jo­kios pra­smės. Ar­gi ši sam­ pra­ta kaip nors ga­li bū­ti sie­ja­ma su akip­lė­šiš­ku lu­pi­ka­vi­mu? Šau­nu, kai nu­va­žia­vus be­veik 300 ki­lo­met­rų gau­ni spjū­vį į vei­dą. S.Paš­vens­kas

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

vė­ji­mą rin­kęs vy­ras mus per­spė­jo, kad mu­zie­ju­je vyks­ta kaž­koks ren­ gi­nys. Šio jo pa­sa­ky­mo es­mę mes su­vo­kė­me vė­liau, mat žmo­gus mus tik no­rė­jo per­spė­ti. Nors ka­sa vei­kė, prie įė­ji­mo į mu­zie­jų mus pa­si­ti­ko sta­las ir kaž­ko­kia dar­buo­to­ja, ku­ri pra­ne­šė, kad mu­zie­ju­je vyks­ta fes­ti­va­lis, to­ dėl už įė­ji­mą teks su­si­mo­kė­ti. Na, pa­ti ši nau­jie­na ne­bu­vo la­bai šiur­ pi­nan­ti, pa­šiur­po­me nuo kai­nos. Rei­ka­las tas, kad vie­nam suau­gu­ sia­jam už įė­ji­mą rei­kia at­sei­kė­ti net 45 li­tus. Ne­sun­ku su­skai­čiuo­ti, jog trims suau­gu­sie­siems šis rei­ka­las bū­tų kai­na­vęs 135 li­tus. Čia be vai­ kų bi­lie­tų. Pa­ma­čiu­si mū­sų su­tri­ki­mą dar­ buo­to­ja pa­siū­lė pirk­ti va­di­na­muo­ sius šei­mos bi­lie­tus: dviem suau­ gu­siems su vai­ku – 70 li­tų. Ta­čiau mums pa­si­vaikš­čio­ji­mas po ap­sku­ ru­sio Lie­tu­vos kai­mo mu­zie­jaus te­ ri­to­ri­ją vis tiek bū­tų kai­na­vęs ge­ro­ kai per 100 li­tų. Vi­sas tas lu­pi­ka­vi­mo pro­ce­sas mus tie­siog pri­bloš­kė. Bel­dė­mės iš Klai­pė­dos ap­žiū­rė­ti ar­chai­nių vals­ tie­tiš­kų na­mu­kų, o pa­te­ko­me į ne­ ži­nia ko­kį fes­ti­va­lį, už ku­rį dar rei­ kia su­mo­kė­ti. Tik gal to­kių ren­gi­nių or­ga­ni­za­ to­riai ir mu­zie­jaus ad­mi­nist­ra­ci­ ja ne­be­su­vo­kia, kad į mu­zie­jų at­

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Esu vy­res­nio am­žiaus žmo­gus, per gy­ve­ni­mą ma­tęs ir šil­to, ir šal­to. Šį mė­ne­sį ke­le­tą sa­vait­ga­lio va­ka­rų te­ ko pra­leis­ti se­na­mies­ty­je. Bu­vau šo­ ki­ruo­tas Klai­pė­dos mer­gi­nų el­ge­sio ir iš­vaiz­dos. Gir­tos, ne­pa­do­riai ap­si­ren­ gu­sios, be­si­kei­kian­čios. Ar ši­taip tu­ ri at­ro­dy­ti jau­nos mo­te­rys? Kur din­go jų kuk­lu­mas ir pa­do­ru­mas? Pa­si­ro­dė, kad net vy­ru­kai yra rim­tes­ni ir la­biau ger­bia sa­ve bei ap­lin­ki­nius. Siū­ly­čiau mer­gi­noms pa­gal­vo­ti, ko­kį įspū­dį jos pa­lie­ka ap­lin­ki­niams. Lai­mo­nas

Ma­lo­nus ap­tar­na­vi­mas

Ne­re­tai ta­lo­nė­liais, laik­raš­čiais ar už­kan­džiais ten­ka pa­si­rū­pin­ti skir­ tin­guo­se „Lie­tu­vos spau­dos“ kios­ ke­liuo­se. Esu su­ža­vė­ta ten dir­ban­čių mo­te­rų man­da­gu­mu. Jos vi­sa­da pa­si­ tin­ka su šyp­se­na, pa­si­svei­ki­na, pa­lin­ ki ge­ros die­nos. Kiek­vie­ną ry­tą su­tin­ ka­mos par­da­vė­jos pa­ke­lia nuo­tai­ką ir pui­kiai nu­tei­kia dar­bo die­nai. Ni­jo­lė

Kal­ba kaip ne­nor­ma­lūs

Nors jau­ni­mas jau 20 me­tų ne­be­si­ mo­ko ru­siš­kai, ta­čiau keik­tis ir var­ to­ti kai ku­riuos tos kal­bos žo­džius mo­ka pui­kiai. Kas man ga­lė­tų pa­ sa­ky­ti, ko­dėl jau­nuo­liai taip mėgs­ ta kar­to­ti tą pa­ra­zi­ti­niu ta­pu­sį žo­de­ lį „ka­ro­če“? Te­ko gir­dė­ti štai to­kią šne­ką, net už­si­ra­šiau sa­vo blok­no­ te: „Ei­nu aš, „ka­ro­če“, į „tū­są“. Su­ ti­kau, „ka­ro­če“, „čiu­vy­chą“, tai ir sa­kau jai, „ka­ro­če“: „Va­rom“. A ji­ nai man, „ka­ro­če“, „stu­mia“ kaž­ką, „ka­ro­če“, kad ne­ga­li, „mol“ tė­vas na­mie, „ka­ro­če“. Kas čia per kal­ba? Juk taip ga­li šne­kė­ti tik pro­ti­niai at­ si­li­kė­liai, o ne nor­ma­lūs žmo­nės. Pa­ren­gė Eve­li­na Zen­ku­tė

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

KetvirtADIENIS, Rugpjūčio 1, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Sh.Pe­re­so pa­gy­ros Lietuvos moterims

Pas­ta­ruo­ju me­tu smar­kiai nu­krau­ ja­vu­si Li­be­ralų ir cent­ro sąjun­ga (LiCS) ne­tu­ri atei­ ties, – taip ma­no po­ li­to­lo­gas Vy­tau­tas Dumb­liaus­kas. Tą pa­tį esą ga­li­ma pa­ sa­ky­ti ir apie ki­tas įta­kos ne­tu­rin­čias po­li­ti­nes par­ti­jas.

Lie­tu­vo­je vie­šin­tis Iz­rae­lio pre­ zi­den­tas Shi­mo­nas Pe­re­sas, pa­ gyręs Lie­tuvą už puo­selėtą žydų kultūrą, de­ja, pri­si­minė ir skaud­žius ho­lo­kaus­to lai­kus. Ta­čiau dėme­sio jis skyrė, kaip pa­ts sa­ ko, mo­te­rims, ku­rioms pri­klau­so atei­tis, – Rūtai Mei­lu­ty­tei ir Da­liai Gry­baus­kai­tei.

Ženk­lai: nors il­ga­me­tis par­la­men­ta­ras V.Bo­gu­šis, šią ka­den­ciją ne­pa­

tekęs į Seimą, pa­reiškė išei­nan­tis iš LiCS kaip iš par­ti­jos be atei­ties, jo­ je likę po­li­ti­kai apie žlu­gimą ne­drįsta nė už­si­min­ti. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Ko ver­tos nyks­tan­čios mažosios par­ti­jos? Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Pra­šovė, nes keitė par­tne­rius

Prieš de­šimt­metį iš ke­lių po­li­ti­nių jėgų su­si­kūru­siai LiCS at­ėjo sun­ kios die­nos. 2004-ųjų Sei­mo rin­ ki­muo­se ši par­ti­ja iš­ko­vo­jo 18 man­ datų, 2008 m. – tik 5, o per­nai spalį rinkė­jai LiCS vietų par­la­men­te ne­ skyrė. Po ne­sėkmės ke­le­rius me­tus par­ti­jai va­do­vavęs Al­gis Čap­li­kas par­ti­jos pir­mi­nin­ko kėdę už­lei­do Artū­rui Me­lia­nui, o LiCS na­rių ir to­liau mažė­ja. Per­nai LiCS gre­to­ se bu­vo 4777 na­riai, šie­met ge­gužę jau re­gist­ruo­ti tik 3839 žmonės. Šią sa­vaitę apie pa­si­trau­kimą iš par­ti­jos pra­nešė ir il­ga­me­tis jos na­rys, ke­ tu­rias ka­den­ci­jas par­la­men­te pra­ leidęs Vy­tau­tas Bo­gu­šis. Kar­tu su V.Bo­gu­šiu LiCS pa­li­ko dar ke­tu­ri jos na­riai. Pats V.Bo­gu­ šis ap­si­spren­dimą mo­ty­va­vo tuo, kad LiCS „ne­tu­ri po­li­tinės atei­ ties“. Pir­mi­nin­kas A.Me­lia­nas nei­gia, kad par­ti­ja by­ra, ir ti­ki­na, kad LiCS iš­liks po­li­ti­nia­me gy­ve­ ni­me. Ta­čiau po­li­to­lo­gas doc. dr. V.Dumb­liaus­kas tuo abe­jo­ja. Pap­ra­šy­tas įvar­dy­ti prie­žas­ tis, nulė­mu­sias LiCS smu­kimą, V.Dumb­liaus­kas jų įžvelgė ke­letą. Pir­miau­sia, pa­sak po­li­to­lo­go, par­ ti­jo­je neiš­ny­ko skir­tis tarp li­be­ralų ir cent­ristų, nors ir su­si­jun­gu­sių į vieną da­rinį. Ant­ra, par­ti­jo­je daug ly­gia­ver­čių as­me­ny­bių, ta­čiau nėra ryš­kaus cha­riz­ma­tiš­ko ly­de­rio. Ta­ čiau la­biau­siai rinkė­jams ne­pa­tik­ ti esą galė­jo tai, kad LiCS šlie­jo­si ir prie kai­riųjų, ir prie de­ši­niųjų. „Mūsų rinkė­jai pro­tin­gi, mes mo­ka­me žiūrė­ti, kas vald­žio­je, ką jie da­ro. LiCS vi­sa­da bu­vo val­dan­ čio­jo­je koa­li­ci­jo­je. 2004–2008 m. jie bu­vo su kai­riai­siais, pa­skui – su de­ši­niai­siais. Jie ėjo į vald­žią bet ko­kia kai­na ir tie da­ly­kai ne­ li­ko ne­pas­tebė­ti“, – ar­gu­men­ta­vo V.Dumb­liaus­kas. A.Čap­li­kas su­kly­do

Pa­sak po­li­to­lo­go, di­delė klai­da bu­ vo pa­da­ry­ta ir 2012 m. pra­džio­

je, kai tuo­me­tis LiCS pir­mi­nin­ kas A.Čap­li­kas ne­valdė emo­cijų kalbė­da­mas apie Fi­nan­si­nių nu­ si­kal­timų ty­ri­mo tar­nybą krėtu­ sį skan­dalą. „A.Čap­li­kas vie­šai šiurkš­čiai Vi­ta­lijų Gai­lių ir Vy­ tautą Gir­žadą li­go­niais pa­va­di­no. To­kie da­ly­kai ne­lie­ka ne­pas­tebė­ti. Ne vel­tui V.Gai­lių žmonės iš­rin­ko į Seimą, kaip kom­pen­sa­ciją davė. Taip ne­ga­li­ma mėty­tis į ge­ne­rolą ir pul­ki­ninką vien dėl me­lo de­tek­ to­riu­mi pa­grįsto spren­di­mo. Ma­no gal­va, cent­ris­tai čia vėl pa­si­šiukš­ li­no. Ir tei­sin­gai V.Bo­gu­šis, se­nas po­li­ti­kas, pa­sakė, kad ši­ta par­ti­ ja ne­tu­ri atei­ties. Čia fak­tas“, – teigė V.Dumb­liaus­kas.

keis­ta, ar ne? Tad LS ne­keitė po­ zi­cijų, jie pa­brėžia, kad yra su Tė­ vynės sąjun­ga, de­ši­nie­ji“, – svars­ tė pa­šne­ko­vas. Vis dėlto po­li­to­lo­gas pro­gno­zuo­ ja, kad li­be­ralų at­sto­vams atei­tis Lie­tu­vo­je nėra švie­si. Ša­ly­je vis dar do­mi­nuo­ja gy­ven­to­jai, iš vals­tybės be­si­ti­kin­tys do­vanų, o tai prie­šta­ rau­ja li­be­ralų nuo­sta­toms. „Aš ne­ga­ran­tuo­ju, kad LS vi­ są laiką bus par­la­men­tinė par­ti­ ja. Do­mi­nuo­ja ne­li­be­ra­lių pa­žiūrų rinkė­jai, ku­rie žiū­ri į vals­tybę kaip į davėją. Vers­lių žmo­nių yra ma­ žu­ma. O žmonėms, ku­rie gy­ve­na iš pa­šalpų, iš pen­si­jos, svar­bu, kad vals­tybė ką nors duotų“, – dėstė V.Dumb­liaus­kas.

Vy­tau­tas Dumb­liaus­kas:

Lyg smul­kie­ji vers­li­nin­kai

LiCS ėjo į vald­žią bet ko­kia kai­na ir tie da­ly­kai ne­li­ko ne­pas­tebė­ti. Kodėl se­ka­si LS?

Po­l i­to­l o­go tei­g i­m u, at­s i­ko­vo­ ti po­z i­c i­jas LiCS bus su­d ėtin­ga ir dėl to, kad li­be­ralų nišą ša­lies po­l i­t i­ko­je yra užėmęs 2006 m. su­s i­k ūręs Li­b e­ralų sąjūdis (LS). Šios par­ti­jos na­rių skai­čius ne­tgi ma­ž es­n is nei LiCS – Tei­s in­g u­ mo mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, jo­ je re­gist­ruo­ti 3328 žmonės. Kodėl vie­n iems se­ka­s i, o ki­t iems ne? Pa­sak po­l i­to­l o­go, LS darė ma­ žiau klaidų ir ne­keitė po­l i­t i­n ių par­tne­rių. „Eli­gi­jus Ma­siu­lis rinkė­jus kaž­ kuo pa­trau­kia, jis at­ro­do pa­ti­ki­ mas. Ir LS galbūt to­kių klaidų ne­ darė, jie uži­ma ver­ty­binę nišą, jie nei­na į koa­li­ciją su kai­riai­siais. Aiš­ku, LiCS galė­jo mo­ty­vuo­ti, kad yra cent­ris­tai, tad ga­li būti abie­ jo­se pusė­se. Bet po­li­ti­ko­je, kaip ir spor­te, yra ko­man­dos, žmonės į po­li­tiką žiū­ri kaip į sportą. Jei­ gu tu žai­di vienų pusėj, tai ir tu­ri ten žais­ti. O jei­gu per­bėgi, kaž­kaip

Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je re­gist­ruo­tos 44 po­li­tinės par­ti­jos. Tik sep­ty­nių iš jų na­rių skai­čius vir­ši­ja 3 tūkst. Dar sep­ty­nios par­ti­jos net ne­pa­ tei­kia duo­menų, kiek na­rių yra jų sąra­šuo­se, ke­tu­rios šiuo me­tu lik­vi­duo­ja­mos. V.Dumb­liaus­kas įsi­ti­kinęs: jo­kios įta­kos ša­lies po­li­ti­kai to­kios ma­žos par­ti­jos ne­tu­ri. Jų at­si­ra­di­mas ir iš­ ny­ki­mas esą – natū­ra­lus pro­ce­sas, ką nors keis­ti ban­dan­čių pi­lie­čių iš­raiš­kos būdas. „Čia de­mok­ra­ti­jos tai­syklė, kad ga­li­ma jung­tis į par­ti­jas, kad kiek­ vie­nas tu­ri teisę ką nors or­ga­ni­zuo­ ti. Gal iš da­lies jie no­ri spręsti ko­ kias nors as­me­ni­nes pro­ble­mas. Jei­gu žmo­gus ne­pra­sigėręs, blai­viai mąstan­tis, jam ne tas pa­ts, ką vald­žia da­ro, ko­kius spren­di­mus prii­ ma. Tų mažų par­tijų na­riai su­pran­ ta, kad did­žio­sio­se jiems bus sun­ku pra­si­muš­ti, bet ti­ki­si. Čia kaip vers­le: smul­kie­ji ran­da­si, žlun­ga, vėl ran­da­si. Mes gi ne­ga­lim draus­ ti žmo­gui kur­ti sa­vo įmonėlę, jis bank­ru­tuo­ja, vėl ką nors da­ro. Ne­ nutrūks­ta­mas pro­ce­sas, tiek vers­ le, tiek ir po­li­ti­ko­je. Bet įta­kos to­ kios par­ti­jos ne­da­ro jo­kios“, – sakė V.Dumb­liaus­kas. Iš vi­so po­li­tinėms par­ti­joms šiuo me­tu pri­klau­so 111 tūkst. as­menų.

Va­kar ofi­cia­lius su­si­ti­ki­mus pra­ dėjęs Sh.Pe­re­sas pri­pa­ži­no, kad at­vy­kus į Vil­nių, ku­ria­me am­žius klestė­jo žydų kultū­ra, o vėliau viską nu­šlavė ho­lo­kaus­tas, api­ma dve­jo­pi jaus­mai. Ta­čiau po su­si­ ti­ki­mo su D.Gry­baus­kai­te Iz­rae­ lio va­do­vas pa­ra­gi­no ateitį kurtį neuž­mirš­tant praei­ties. „Vil­nius dau­ge­liui kartų bu­vo žydų kultū­ros cent­ras. Jūs tik­ rai lei­do­te di­de­lei, ener­gin­gai žy­ dų bend­ruo­me­nei gy­ven­ti tai­ko­je, mels­tis sa­vo Die­vui, kalbė­ti sa­vo kal­ba. Ki­ta ver­tus, žydų bend­ruo­ menę čia iš­žudė na­ciai ir kai ku­ rie vie­tos žmonės“, – sakė Sh.Pe­ re­sas. Ta­čiau jis tuoj pat pri­dūrė, kad praei­ties nors ir ne­ga­li­ma pa­keis­ ti, jos ne­reikėtų pa­mirš­ti ku­riant ateitį. Vėliau, per iš­kil­mingą va­ka­ rienę sve­čio gar­bei, D.Gry­baus­ kaitė pri­pa­ži­no, kad „XX a. vi­du­ rys bu­vo ypač skaus­min­gas žydų bend­ruo­me­nei Lie­tu­vo­je ir nie­kas ne­ga­li pri­vers­ti pa­mirš­ti ne­kaltų ho­lo­kaus­to aukų at­mi­ni­mo“. „Tu­ri­me tai pri­si­min­ti, kad ši tra­ge­di­ja nie­ka­da ne­pa­si­kar­totų. Tu­ri­me pri­si­min­ti ir tai, kad šim­ tai lie­tu­vių ri­zi­ka­vo sa­vo gy­vy­be ir pri­si­dėjo prie žydų gelbė­ji­mo. Šian­dien pa­sau­lio tautų tei­suo­liais yra pa­skelb­ta dau­giau kaip 830 lie­tu­vių. Būtent jie iš­laikė ir mū­ sų kar­tai per­davė stiprų dva­sinį lie­tu­vių bei žydų tautų ryšį“, – sakė Pre­zi­dentė. Be­je, Sh.Pe­re­sas ne­pa­mir­ šo pa­gir­ti ir ly­de­riau­jan­čių mo­ terų. No­be­lio tai­kos pre­miją ga­ vu­sio po­li­ti­ko tei­gi­mu, plau­ki­mo žvaigždė R.Mei­lu­tytė ir tarp­tau­ tinė­je po­li­ti­ko­je ger­bia­ma Pre­zi­ dentė D.Gry­baus­kaitė įro­do, kad atei­tis pri­klau­so mo­te­rims. „Bu­ vo dar vie­nas įro­dy­mas, kad atei­

tis pri­klau­so mo­te­rims, – jau­na mer­gi­na var­du Rūta laimė­jo pa­ sau­lio čem­pio­natą. Ką dar ga­li turė­ti ša­lis – mo­terį pre­zi­dentę, ku­ri taip ver­ti­na­ma, ir jauną mer­ giną, ku­ri taip ger­bia­ma“, – žur­ na­lis­tams Vil­niu­je sakė Iz­rae­lio pre­zi­den­tas. Šią sa­vaitę 90-metį švęsian­tis Sh.Pe­re­sas teigė, kad ša­lies žmo­ nės turėtų ži­no­ti, jog „Lie­tu­vos Pre­zi­dentė la­bai ver­ti­na­ma ir už vals­tybės ribų“. Kalbė­da­mas apie nau­jas tai­ kos de­ry­bas su pa­les­ti­nie­čiais, jis iš­reiškė viltį, kad jos bus sėkmin­gos. Pa­sak jo, te­ro­riz­mas ne­per­duo­ da jo­kios ži­nios, jis ne­ga­li iš­kep­ ti duo­nos ar pa­si­ūly­ti gai­vaus oro, ku­riuo kvėpuo­tu­me. Jis bran­gus ir nie­ko ne­ku­ria. „Ar­ti­mie­ji Ry­tai ga­li pa­si­keis­ti, jei te­ro­rizmą, krizę, alkį, ne­darbą ir prie­spaudą pa­keis nau­ji eko­no­ mi­kos, so­cia­li­nių rei­kalų lai­kai. Norė­tu­me, kad vi­si mūsų kai­my­ nai gy­ventų tai­kiai, pa­si­tu­rin­čiai ir drau­giš­kai“, – kalbė­jo Sh.Pe­re­ sas ir pri­dūrė, kad tai­kos no­ri ne tik su pa­les­ti­nie­čiais, bet ir su vi­ so­mis arabų ša­li­mis. Šią sa­vaitę pirmą kartą po tre­ jų metų su­si­tikę Iz­rae­lio ir Pa­les­ ti­nos de­ry­bi­nin­kai ti­ki­si per de­ vy­nis mėne­sius pa­siek­ti ga­lu­tinį tai­kos su­si­ta­rimą. Pir­ma­dienį po ry­ti­nių de­rybų Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se abi pusės su­tarė, kad vi­si la­biau­siai gin­či­ ja­mi klau­si­mai, kaip sie­nos, pa­ bėgėliai, Je­ru­zalės li­ki­mas, bus de­rybų dar­bot­varkė­je. D.Gry­baus­kaitė sakė, kad ES, ku­riai šiuo me­tu pir­mi­nin­kau­ ja Lie­tu­va, svei­ki­na pra­si­dėju­sias tai­kos de­ry­bas ir yra pa­si­ren­gu­ si pa­dėti. „Ti­kimės, kad šios de­ry­bos ga­liau­siai turės tei­giamą re­zul­ tatą ir at­ves prie su­si­ta­rimų, ku­ rie leis su­kur­ti dvi vals­ty­bes, tai­ kin­gai gy­ve­nan­čias ša­lia. Jei toks su­si­ta­ri­mas būtų pa­siek­tas, ES yra pa­si­ren­gu­si pa­rem­ti po­konf­ lik­tinį su­re­gu­lia­vimą ir tai­kos su­si­ta­rimų su­re­gu­lia­vimą“, – kalbė­jo ji. „Klaipėdos“, BNS inf.

Dar­bot­varkė: nors Sh.Pe­re­sas su D.Gry­baus­kai­te ap­tarė rim­tus po­li­

ti­nius klau­si­mus, Iz­rae­lio pre­zi­den­tas ne­pa­mir­šo ir komp­li­mentų mū­ sų ša­lies va­do­vei bei plaukikei R.Meilutytei. And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

8

KeTVIRTAdienis, rugpjūčio 1, 2013

užribis Au­ka pa­ga­vo ­ va­gį

Nu­ken­tė­jo ­ dirb­da­mas

Mįs­lin­gai din­go pi­ni­gai

Ant­ra­die­nį va­ka­re Du­by­sos g. prie 31 na­mo 29 m. gargž­diš­kis pa­ma­tė va­gį, ku­ris bu­vo įlin­dęs į jo ma­ši­ną. Vy­ras pa­vi­jo nu­si­ kal­tė­lį ir per­da­vė po­li­ci­jai. Bėg­ da­mas įta­ria­ma­sis 20-me­tis Rum­piš­kės g. gy­ven­to­jas iš­mė­ tė pa­grob­tus daik­tus: pi­ni­gi­ nę bei ran­ki­nę. Nu­ken­tė­ju­sy­sis pa­ty­rė 3,5 tūkst. li­tų ža­lą.

Lie­pos 30-ąją į Klai­pė­dos li­go­ni­ nę krei­pė­si Klai­pė­dos ap­skr. vy­ riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to As­me­nų paieš­kos sky­riaus ty­rė­ jas. Jam diag­no­zuo­tas ko­jos su­ mu­ši­mas bei raiš­čių pa­tem­pi­ mas, pa­rei­gū­nas gy­do­mas am­ bu­la­to­riš­kai. Ant­ra­die­nį apie 18.30 val. Pa­lan­go­je jis bu­vo trau­muo­tas su­lai­kant žmo­gų.

41 m. klai­pė­die­tis krei­pė­si į po­ li­ci­ją ir pra­ne­šė bu­vęs ap­vog­tas sa­vo na­muo­se. Vy­ras pa­sa­ko­jo, kad vir­tu­vė­je ant šal­dy­tu­vo bu­ vo pa­si­dė­jęs rak­tų dėk­lą, į ku­rį bu­vo įsi­ki­šęs 500 eu­rų. Vė­liau šio daik­to su pi­ni­gais jis pa­si­ ge­do. Bu­to du­rys įvy­kio me­tu bu­vo neuž­ra­kin­tos, šei­mi­nin­ kas iš bu­to ne­bu­vo išė­jęs.

Bal­ta­ru­sė pra­ra­do tūks­tan­čius Di­džiau­sia­me mies­to pre­ky­bos cent­re va­ gys ieš­ko sau au­kų. Čia gau­su ne tik gvel­ bian­čių par­duo­tu­vių pre­kes as­me­nų, bet ir ki­šen­va­gių.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ran­ki­nę pa­gro­bė iš ve­ži­mė­lio

Pa­b i­ro: po ava­ri­jos pla­čiai pa­ži­ro su­mai­to­tų au­to­mo­bi­lių da­lys ir

agur­kai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Iš so­do – tie­siai į mir­ties glė­bį 1

Ši­lu­tės plen­tu dviem juos­to­mis ju­dė­jo srau­tas au­to­mo­bi­lių. Ant­rą­ja juos­ta va­žia­ vu­si ma­ši­na iš­si­su­ko nuo su­si­dū­ ri­mo su gol­fu, o pir­mą­ja va­žia­vęs tam­sus „Cit­roen“ ne­tu­rė­jo ga­li­ my­bės to iš­veng­ti. Žu­vu­siuo­sius va­da­vo ug­nia­ge­siai

Au­to­mo­bi­liai rė­žė­si vie­nas į ki­tą. „Volks­wa­gen Golf“ va­žia­vę vai­ruo­ to­jas ir jo 65 me­tų žmo­na Al­vi­na M. žu­vo iš­kart. Rau­do­nas gol­fas bu­vo vi­siš­kai su­mai­to­tas. Ve­lio­nius iš au­to­mo­ bi­lio iš­va­da­vo ug­nia­ge­siai. „Cit­roen“ vai­ruo­to­jas 32 me­tų Vi­ta­li­jus su­si­tren­kė ran­ką, nuo di­ des­nių su­ža­lo­ji­mų jį ap­sau­go­jo oro pa­gal­vė. Vy­ras pa­sa­ko­jo ne­spė­jęs nė su­ rea­guo­ti, kai vi­siš­kai ne­stab­dy­da­ mas prie­šais iš­va­žia­vo rau­do­nas au­to­mo­bi­lis. Suk­rė­tė ava­ri­jos pa­sek­mės

Vi­ta­li­jui iš pa­skos va­žia­vęs klai­ pė­die­tis Vy­tau­tas pa­tvir­ti­no, kad „Volks­wa­gen Golf“ net ne­stab­te­ lė­jęs pa­su­ko prieš at­va­žiuo­jan­čių ma­ši­nų srau­tą. Smū­gio bū­ta to­kio ne­ti­kė­to ir to­ kio stip­raus, kad gol­fas su jau ne­ gy­vais žmo­nė­mis nu­rie­dė­jo to­li į pie­vą. „Aš su­pran­tu, kad esu ne­kal­tas, bet kaip man da­bar rei­kės gy­ven­ti po to­kio įvy­kio“, – jau­din­da­ma­sis kal­bė­jo „Cit­roen“ vai­ruo­to­jas, ro­ dy­da­mas į ša­lia su­mai­to­tos ma­ši­

nos gu­lin­čius žu­vu­siuo­sius. Pa­na­šu, kad pen­si­nin­kai va­žia­ vo iš dar­žo, nes ava­ri­jos vie­ta bu­ vo nu­sė­ta iš rau­do­nos ma­ši­nos iš­ by­rė­ju­siais agur­kais.

Ant­ra­die­nį va­ka­re vie­no­je „Ak­ro­ po­ly­je“ esan­čio­je ava­ly­nės par­duo­ tu­vė­je skau­džiai fi­nan­siš­kai nu­ ken­tė­jo iš Bal­ta­ru­si­jos at­va­žia­vu­si 30-me­tė mo­te­ris. Kol ji rin­ko­si ba­tus, va­gys pa­ty­ ko­jo mo­ters ran­ki­nės ir ją nu­gvel­ bė. At­vy­kė­lė lai­kė ran­ko­se nau­jų ba­tų po­rą, kai pa­ste­bė­jo, jog vai­ko ve­ži­mė­ly­je ne­bė­ra jos ran­ki­nės. Kar­tu su ja din­go mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nas, fo­toa­pa­ra­tas, au­to­mo­bi­ lio do­ku­men­tai bei 5 720 li­tų. Na­mo grį­žu­si bal­ta­ru­sė ap­tu­rės dar dau­giau iš­lai­dų, kol gaus nau­ jus do­ku­men­tus.

gro­bis – te­le­fo­nai bei pi­ni­gi­nės. Klai­pė­dos 2-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­to vir­ši­nin­ką lai­ki­nai pa­va­duo­ jan­tis Gin­ta­ras La­sic­kas ti­ki­no, kad di­džiuo­siuo­se pre­ky­bos cent­ruo­se rei­kia bū­ti dar at­sar­ges­niems nei tur­gu­je, nes čia su­si­ren­ka dau­gy­bė skir­tin­gų in­te­re­sų žmo­nių. „Kar­tais skai­ty­da­mas pra­ne­ši­ mus apie nu­si­kal­ti­mus ste­biuo­ si žmo­nių nai­vu­mu. Ne kar­tą bu­ vo ap­vog­ti ka­vi­nių lan­ky­to­jai, ku­rie vir­šu­ti­nius dra­bu­žius pa­si­ka­bi­na ant ka­byk­lų, o ki­še­nė­se pa­lie­ka pi­ ni­gi­nes. Dar keis­čiau, kai ant sta­lo pa­si­dė­jęs bran­gų te­le­fo­ną žmo­gus nuei­na į tua­le­tą, – pa­sa­ko­jo G.La­ sic­kas. – Kur daug žmo­nių, ten ir va­gys, taip vi­sa­da bu­vo ir bus.“ Do­ku­men­tus ran­da va­ly­to­jos

Ty­ko žiop­li­nė­jan­čių­jų

Tai ne vie­nin­te­lis at­ve­jis, kai iš pre­ ky­bos ir pra­mo­gų cent­ro žmo­nės išei­na verk­da­mi. Ki­šen­va­giai čia ieš­ko už­si­žiop­ so­ju­sių pir­kė­jų. Daž­niau­sias va­gių

Pre­ky­bos cent­ro ap­sau­gi­nin­kai smul­kius pre­kių va­gis jau pa­žįs­ ta ir juos se­ka. Ta­čiau ki­šen­va­gius su­sek­ti kur kas sun­kiau. „Ak­ro­po­lio“ ap­sau­ga be­si­rū­pi­ nan­čios sau­gos tar­ny­bos „Euro­

cash1“ re­gio­no ap­sau­gos va­do­vas Vid­man­tas Nor­vai­šas ti­ki­no, kad va­gių čia nė­ra tiek daug. Į ap­sau­ gi­nin­kus per me­tus krei­pia­si vos ke­li nu­ken­tė­jęs žmo­nės. V.Nor­vai­šas ti­ki­no, kad ki­šen­va­ gių gau­jos šia­me pre­ky­bos cent­re tik­rai nė­ra. „Daž­niau­siai va­gys su­ki­nė­ja­ si par­duo­tu­vė­se, kur žmo­nių dė­ me­sys nu­kreip­tas į pre­kes. Alė­ jo­se nu­si­kal­tė­liai ne­si­dar­buo­ja. Va­gys­čių pa­dau­gė­ja di­džių­jų iš­ par­da­vi­mų die­no­mis, kai į pre­ ky­bos cent­rus už­plūs­ta dau­giau nei įpras­ta žmo­nių“, – pa­sa­ko­jo V.Nor­vai­šas. Par­da­vė­jos tu­ri tie­sio­gi­nį ry­šį su ap­sau­gos dis­pe­če­riais ir ga­li pra­ neš­ti apie kiek­vie­ną įta­ri­mų su­kė­ lu­sį as­me­nį. Ap­sau­gi­nin­kai juos pa­si­tin­ka išei­nan­čius iš par­duo­tu­vės, kai yra ti­ki­my­bė, jog ki­še­nė­se tu­rės nu­ gvelb­tus daik­tus. Ap­vog­tų žmo­nių do­ku­men­tus, iš­mes­tus į šiukš­lia­dė­žes, daž­niau­ siai ap­tin­ka va­ly­to­jos. Nu­ken­tė­ju­ sie­ji jų ga­li tei­rau­tis pre­ky­bos cent­ ro in­for­ma­ci­jo­je. „Mū­sų dar­be ne­trūks­ta ir ku­rio­ zų. Kiek­vie­ną sa­vai­tę su­lau­kia­me skun­dų, kad iš aikš­te­lės pa­vog­tas au­to­mo­bi­lis. Daž­niau­siai jų pa­si­ gen­da at­vy­kė­liai, ku­rie ne­pri­si­me­ na, kur pa­li­ko sa­vo ma­ši­ną“, – ti­ ki­no V.Nor­vai­šas.

Rau­do­nas gol­fas bu­ vo vi­siš­kai su­mai­to­ tas. Ve­lio­nius iš au­ to­mo­bi­lio iš­va­da­vo ug­nia­ge­siai. Dvi au­kos – ant­rą­kart

Uos­ta­mies­čio Ke­lių po­li­ci­jos biu­ ro vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas Min­ dau­gas Džer­m ei­ka tei­g ė, jog įsta­ty­mas ne­nu­ma­to daž­nes­nės pa­gy­ve­nu­sių vai­ruo­to­jų svei­ka­ tos pa­tik­ros, pa­ly­gin­ti su ki­tais vai­ruo­to­jais. Šie­met tai ant­ra eis­mo ava­ri­ja Klai­pė­do­je, ku­rios me­tu žu­vo du žmo­nės. Ge­gu­žės 3-ią­ją dėl di­džiu­lio grei­ čio BMW tren­kė­si į me­dį bei pa­sta­ to sie­ną Pi­lies gat­vė­je. Tą­kart iš­ kart žu­vo du 22 me­tų vai­ki­nai. Drau­di­kų sta­tis­ti­ka by­lo­ja, kad daž­niau­siai eis­mo įvy­kių kal­ti­ nin­kais tam­pa jau­ni (18–25 me­tų) bei pa­gy­ve­nę (65 ir vy­res­ni) vai­ ruo­to­jai. Skir­tu­mas tik tas, kad pir­mo­sios gru­pės įvyk­do­mos ava­ri­jos daž­ niau­siai at­ne­ša kur kas skau­des­nių pa­sek­mių bei di­des­nių nuo­sto­lių.

Grūs­tis: daž­niau­siai žmo­nės pre­ky­bos cent­ruo­se ap­va­gia­mi iš­par­da­vi­mų die­no­mis, kai plūs­te­li dau­gy­bė

pir­kė­jų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

9

ketvirtadienis, rugpjūčio 1, 2013

klaipėdos verslas Pir­kė­jų ne­do­mi­na

Tei­kia kon­sul­ta­ci­jas

Kri­to pa­si­ti­kė­ji­mas

Šią sa­vai­tę jau ant­rą neį­vy­ko var­žy­ti­nės, ku­rio­se ke­tin­ta par­ duo­ti pre­ky­bos cent­rą „Klai­pė­ dos Sa­tur­nas“ bei apar­ta­men­tų vieš­bu­tį Žve­jų gat­vė­je, pri­klau­ san­tį bank­ru­ta­vu­siai bend­ro­ vei „Da­nės var­tai“. Šiais dviem ob­jek­tais, ku­rių kiek­vie­nas įkai­ nuo­tas po 11 mln. Lt, kol kas nė vie­nas pir­kė­jas ne­su­si­do­mė­jo.

Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mai tei­kia kon­sul­ta­ ci­nes pa­slau­gas fi­zi­niams as­ me­nims, pla­nuo­jan­tiems kur­ ti sa­vo vers­lą bei ju­ri­di­niams as­ me­nims, sie­kian­tiems vers­lą plė­to­ti. Taip pat įmo­nes kvie­čia­ mos nau­do­tis elekt­ro­ni­ne pa­ raiš­kų li­cen­ci­joms ir lei­di­mams gau­ti pa­tei­ki­mo sis­te­ma.

Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­ men­to duo­me­ni­mis eko­no­mi­ nių ver­ti­ni­mų ro­dik­lis 2013 m. lie­pos mėn., pa­ly­gin­ti su bir­že­ lio mėn., su­ma­žė­jo 4 pro­c. ir su­ da­rė 2 pro­c. Pre­ky­bos pa­si­ti­kė­ ji­mo ro­dik­lis su­ma­žė­jo 10, pra­ mo­nės – 6, pa­slau­gų sek­to­riaus ir var­to­to­jų pa­si­ti­kė­ji­mo ro­dik­ liai – po 1 pro­c.

Vers­lo par­tne­rius ren­ka­si at­sar­giai As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų in­ter­ne­to sve­tai­nė­je – šim­tai skel­bi­mų iš už­sie­nio vers­li­ nin­kų, ku­rie ieš­ko par­tne­rių Va­ka­ rų Lie­tu­vo­je. Dau­gu­mos jų pa­ti­ki­ mu­mą ga­ran­tuo­ja am­ba­sa­dos. Ta­ čiau tink­la­la­py­je yra skel­bia­mas ir ži­ny­nas, ku­ria­me ga­li­ma pa­tik­rin­ti, ar bū­si­mi ko­le­gos tik­rai pa­ti­ki­mi. Pa­tei­kia am­ba­sa­dos

At­gy­ve­no: sa­va­dar­bes sul­čių spau­di­mo ma­ši­nas so­di­nin­kai nau­do­ja vis re­čiau.

Sul­čių spau­dė­jai ruo­šia­si der­liui

Po ge­ro per­nykš­čio obuo­lių der­liaus šiais me­tais vers­li­nin­kai su­si­gun­dė grieb­tis sul­čių spau­di­mo pa­slau­gų, nors aki­vaiz­ du, kad šie me­tai obuo­liais ne­bus gau­sūs. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Ry­žo­si nau­jo­vėms

Klai­pė­die­tis vers­li­nin­kas Lai­mo­nas Lo­pa­ta šiais me­tais su­ma­nė iš­ban­ dy­ti jė­gas nau­jo­je veik­lo­je ir uos­ta­ mies­ty­je, ir Kre­tin­go­je įren­gęs dvi sul­čių spau­di­mo li­ni­jas. „Ruo­šia­mės obuo­lių se­zo­nui, to­ dėl ieš­ko­me dar­buo­to­jų. Vis­kas pri­ klau­sys nuo gam­tos. Mes teik­si­me pa­slau­gas žmo­nėms, jie at­si­ga­bens sa­vo obuo­lius, mes iš­spau­si­me sul­ tis“, – pa­sa­ko­jo vers­li­nin­kas. Gy­ven­to­jai sa­vo so­do gė­ry­bes at­veš į spau­dyk­lą, ten iš jų iš­spaus sul­tis, pa­ste­ri­zuos, iš­pils­tys į pa­to­ gią ta­rą. „Šiuo me­tu vie­nai spau­dyk­lai mums rei­kia 10 dar­buo­to­jų, kad jie ga­lė­tų dirb­ti dviem pa­mai­no­mis. Tai nė­ra sun­kus fi­zi­nis dar­bas, nes pas mus li­ni­ja be­veik au­to­ma­ti­zuo­ ta, tai – ne sa­va­dar­bis įren­gi­nys“, – tvir­ti­no L.Lo­pa­ta.

tų pu­saš­tun­to li­to. Pre­ky­bos cent­ ruo­se sul­čių gė­ri­mo 1 lit­ras kai­nuo­ ja 3,5 li­to. Tai­gi sa­vas sul­tis spaus­ti tris kar­ tus pi­giau nei pirk­ti par­duo­tu­vė­je. Sul­tys bus pa­ste­ri­zuo­ja­mos, va­ di­na­si, jas bus ga­li­ma iš­lai­ky­ti il­ ges­nį lai­ką. Tei­gia­ma, kad taip iš­pils­ty­tas sul­tis bus ga­li­ma lai­ky­ti iki 2 me­ tų, o at­si­da­rius pa­kuo­tę, jos ne­su­ rūgs apie du mė­ne­sius. „At­su­kus kamš­te­lį, į pa­kuo­tę de­ guo­nis ne­pa­ten­ka. Ir kol sul­tys ne­ tu­ri są­ly­čio su de­guo­ni­mi, bak­te­ri­ jos ne­pra­de­da gy­vuo­ti. Mes sul­tis pa­ste­ri­zuo­ja­me, to­dėl iš­nai­ki­na­ mos vi­sos bak­te­ri­jos“, – ti­ki­no vers­li­nin­kas. Šio­je spau­dyk­lo­je bus spau­džia­ mos įvai­rių vai­sių ar uo­gų sul­tys, taip pat jos ga­li bū­ti mai­šo­mos su avie­čių, aro­ni­jų ar ser­ben­tų sul­ti­ mis. Ši­toks mi­ši­nys kai­nuo­tų šiek tiek bran­giau. Obuo­lių gau­sos ne­bus?

Iš­lai­kys per žie­mą

Pa­sak vers­li­nin­ko, jis pa­ju­to, kad žmo­nės pri­bren­do nau­jo­vėms, to­ dėl ry­žo­si įkur­ti sul­čių spau­dyk­ las. Pen­ki lit­rai iš­spaus­tų sul­čių su spau­dė­jų pa­kuo­te žmo­gui kai­nuo­

Kol kas sul­čių spau­dyk­la ne­vei­kia, nes dar ne­sub­ren­do obuo­liai. Se­ zo­nas pa­pras­tai pra­si­de­da rugp­jū­ čio pa­bai­go­je. „Iš to, ką ma­to­me, šiais me­tais obuo­lių bus ma­žai, bet tai – gam­ta,

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

mes jos ne­pa­kei­si­me. Ta­čiau, ma­ no ži­nio­mis, sul­čių spau­dyk­lų šie­ met Klai­pė­do­je tu­rė­tų bū­ti ne­ma­ žai“, – tei­gė L.Lo­pa­ta. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­do va­do­vė Rū­ta Ona Ža­dei­kie­nė ir­gi pa­tvir­ti­no, kad šie me­tai ne pa­ tys gau­siau­si obuo­liais. „Tos obe­lys, ku­rios per­nai da­ vė gau­sų der­lių, šiais me­tais vai­ sių kaž­ko­dėl ne­mez­gė, taip bū­na ne kas­met. Šie­met ge­riau už­de­

Rū­ta Ona Ža­dei­kie­nė:

Šiais me­tais obuo­ lių bus ma­žai, bet tai – gam­ta, mes jos ne­pa­ kei­si­me.

rė­jo anks­ty­vo­sios veis­lės, žie­mi­ nių obuo­lių bus ma­žiau“, – ti­ki­no R.O.Ža­dei­kie­nė. Pa­sak Bo­ta­ni­kos so­do va­do­vės, žmo­nės ne­sku­ba veis­ti nau­jų so­ dų. Re­gio­ne esą yra ke­li pri­va­tūs me­de­ly­nai, ta­čiau obuo­lių su­pir­ ki­mo kai­nos bū­da­vo ne­di­de­lės, o ir ne kas­met juos su­pirk­da­vo, to­dėl nau­ji so­dai so­di­na­mi van­giai. Be­veik ne­bė­ra ir kas per­dir­ba obuo­lių sul­čių per­tek­lių, nes tiek, kiek pri­spau­džia­ma, jų Lie­tu­vo­je neiš­ge­ria­ma. Tad ga­ran­ti­jų, kad šie­met bus pel­nin­gas nau­jai pra­dė­tas sul­čių spau­di­mo vers­las, ir­gi nė­ra.

Pa­sak Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų di­rek­to­riaus pa­va­duo­ to­jos Vi­dos Ka­žu­ro, va­sa­rą vers­lo pa­ siū­ly­mų iš už­sie­nio su­lau­kia­ma ma­ žiau, tai – įpras­tas reiš­ki­nys. Per sa­vai­tę pa­pras­tai gau­na­ma 15–20 skel­bi­mų iš už­sie­nie­čių, ku­ rie ieš­ko vers­lo par­tne­rių Klai­pė­dos re­gio­ne, per mė­ne­sį jų bū­na apie 100, per me­tus – iki 1,2 tūkst. „Tie vers­lo pa­siū­ly­mai, ku­riuos gau­na­me per am­ba­sa­das, yra ver­ tin­gi, nes to­kios rim­tos ins­ti­tu­ci­ jos bet ko­kių įmo­nių ad­re­sų ne­tei­ kia, jos vi­sos pa­tik­rin­tos. Pa­vie­nių skel­bi­mų ne­prii­ma­me, bū­na taip, kad duo­me­nis apie kai ku­rias už­ sie­nio įmo­nes pa­tik­ri­na­me ir pa­ tys“, – ne­slė­pė V.Ka­žu­ro. Pa­tik­ri­ni­mai – ži­ny­nuo­se

Nors sa­vo tink­la­la­py­je Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­ mų at­sto­vai skel­bia tik pa­tik­rin­ tų už­sie­nio vers­li­nin­kų skel­bi­mus, vis tiek pa­tei­kia­mas ir in­ter­ne­ti­nių ofi­cia­lių in­for­ma­ci­jos šal­ti­nių ži­ ny­nas, ku­ria­me ga­li­ma pa­si­tik­rin­ti už­sie­nio įmo­nės pa­ti­ki­mu­mą. Esą įmo­nės fi­nan­sų sta­bi­lu­mas, ofi­cia­li re­gist­ra­ci­ja ir sta­tu­sas yra svar­būs už­sie­nio par­tne­rio ro­dik­ liai, pa­gal ku­riuos įmo­nės va­do­vai ga­li spręs­ti, ar vers­lo bend­ra­dar­ bia­vi­mas yra ga­li­mas. Prieš pa­si­ra­šant tarp­tau­ti­nes su­ tar­tis ir pra­de­dant dirb­ti su nau­jais vers­lo par­tne­riais, pra­var­tu su­gaiš­ti šiek tiek lai­ko ir pa­si­tik­rin­ti, ar už­ sie­nio įmo­nė vei­kia tei­sė­tai, yra įre­ gist­ruo­ta, vei­kian­ti bei ga­li įvyk­dy­ti sa­vo fi­nan­si­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus. Siek­da­mi pa­grei­tin­ti to­kios in­ for­ma­ci­jos paieš­ką, Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­ tų rū­muo­se vei­kian­tis Eu­ro­ pos vers­lo ir ino­va­ci­jų tink­las pa­tei­kia ofi­cia­lių duo­me­nų ba­zių, ku­rio­se priei­na­ma in­ for­ma­ci­ja apie ES ša­lių įmo­nių ir or­ga­ni­za­ci­jų sta­tu­są bei fi­nan­si­nę si­tua­ci­ją, są­ra­šą. Iš 27 ša­lių pa­teik­tų in­ter­ne­to sve­ tai­nių, ku­rio­se ga­li­ma pa­si­tik­rin­ti, ar bū­si­mi vers­lo par­tne­riai pa­ti­ki­ mi, 10 tink­la­la­pių in­for­ma­ci­ja yra mo­ka­ma.

Neat­sis­kai­to už pre­kes

„Be to, Pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­ tų rū­mų na­riai ga­li kreip­tis į mus ir mes pa­tik­rin­si­me už­sie­nio įmo­nės pa­ti­ki­mu­mą. Ap­mau­du, bet Lie­tu­ va to­kio sa­vo įmo­nių ži­ny­no ne­tu­ ri. Pa­si­tai­ko ir prie­šin­gų at­ve­jų, kai už­sie­nio bend­ro­vės krei­pia­si į mus, kad mes pa­tik­rin­tu­me lie­tu­viš­kų bend­ro­vių pa­ti­ki­mu­mą“, – pa­sa­ ko­jo V.Ka­žu­ro. Pa­sak jos, te­ko ir nu­vil­ti už­sie­ nie­čius. Esą vie­na ita­lų bend­ro­ vė krei­pė­si į Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mus, nes ji ma­nė, kad na­rys­tė juo­se Lie­tu­vo­je vers­lo įmo­nėms yra pri­va­lo­ma. Vers­li­nin­kai iš Ita­li­jos iš­reiš­ kė nuo­skau­dą, kad vie­na Klai­pė­ dos įmo­nė iš jų pa­siė­mė pre­kes ir neat­sis­kai­to. „Da­bar tu­ri­me la­bai daug at­ve­ jų Ka­li­ning­ra­de, kai neat­sis­kai­to­ma su mū­sų vers­li­nin­kais, bet yra ir to­ kių, ku­rie neat­sis­kai­to su ka­li­ning­ ra­die­čiais. Net­gi krei­pia­si įmo­nės, ku­rios in­for­muo­ja, kad vers­li­nin­kai ven­gia at­si­skai­ty­ti už sa­vo as­me­ni­ nius pir­ki­nius už­sie­ny­je“, – ste­bė­ jo­si V.Ka­žu­ro. Esą sun­ku net pa­ti­kė­ti, jog to­kie so­li­dūs Klai­pė­dos vers­li­nin­kai kar­ tais bū­na to­kie smulk­me­niš­ki. Pran­cū­zi­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je na­rys­ tė aso­ci­juo­to­se struk­tū­ro­se pri­va­ lo­ma. Jei esi ju­ri­di­nis as­muo, esi ir Pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų na­rys. To­dėl to­se ša­ly­se dau­gu­ma įmo­nių yra pa­ti­ki­mos, nes jos pri­ va­lo­mai re­gist­ruo­tos aso­ci­juo­to­se struk­tū­ro­se. „To­kiu at­ve­ju tik­rai esi ga­ran­tuo­ tas, kad ta įmo­nė eg­zis­tuo­ja, su­dė­ tin­giau, kai to­kia na­rys­tė nė­ra pri­va­ lo­ma. Ta­da, kaip ir pas mus, pa­si­tai­ko vis­ko“, – ti­ki­no V.Ka­žu­ro. Pa­sak Pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų at­sto­vų, ne­ re­tai ga­li­mi už­sie­nio vers­l o par­t ne­r iai pa­rei­ka­lau­ja pa­ žy­mos, ar lie­ tu­viš­ka įmo­ nė yra Rū­mų na­rys, ar nė­ra bank­ru­ta­vu­si.

10

ketvirtADIENIS, rugpjūčio 1, 2013

turtas

turtas@diena.lt Redaktorius Lukas Miknevičius

Ambicijos didelės, bet realybė Dar ne­si­bai­gus pir­mam dau­gia­bu­čių re­ no­va­ci­jos eta­pui Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja jau skel­bia ant­rą­jį. Ta­čiau sta­ty­bi­nin­kai jau da­bar įžvel­gia ne vie­ną pro­ble­mą, ku­ri ga­li su­griau­ti am­bi­cin­gus val­džios pla­nus. Vai­da Ka­lin­kai­tė v.kalinkaite@diena.lt

Dar­buo­to­jų trū­ku­mas

Įmo­nės „Han­ner“, už­sii­man­čios in­ves­ti­ci­nių ne­kil­no­ja­mo­jo tur­ to pro­jek­tų vys­ty­mu, va­do­vas Ar­ vy­das Avu­lis tvir­ti­no, kad nuo pat pra­džios re­no­va­ci­ja tu­ri dvi di­de­ les pro­ble­mas. Vie­na jų – dar­bo jė­ gos sty­gius. „Dar­bo jė­gos trū­ku­mas bus aki­ vaiz­dus. Jei ne­klys­tu, va­kar bu­vo pa­skelb­ta, kad da­bar re­no­vuo­ja­ ma apie 80 na­mų, o iš tik­rų­jų to­je pir­mos ban­gos pro­gra­mo­je yra apie 500–600 na­mų. Kai kal­ba­me apie 80, tai rea­lu įvyk­dy­ti šiuos dar­bus. Kai kal­ba­me apie 500–600 na­mų, bus jau­čia­mas ga­na di­de­lis dar­bo jė­gos sty­gius“, – aiš­ki­no A.Avu­ lis. Jo tei­gi­mu, rei­kia ne­pa­mirš­ ti, kad vi­si re­no­va­ci­jos dar­bai tu­ ri bū­ti at­lik­ti per ga­nė­ti­nai trum­pą lai­ką – va­sa­rą. Ta­da, kai lau­ke šil­ta. Tai reiš­kia, kad, no­rint nea­ti­dė­lio­ ti re­no­va­ci­jos dar­bų, di­džio­ji da­lis dau­gia­bu­čių tu­rės bū­ti re­no­vuo­ja­ ma vie­nu me­tu. „Ma­no nuo­mo­ne, to­kių pa­jė­gų Lie­tu­vo­je šian­dien nė­ra“, – įsi­ti­ ki­nęs A.Avu­lis. Ne­ko­ky­biš­ki dar­bai

Ant­ro­ji pro­ble­ma, pa­sak „Han­ner“ va­do­vo, iš­kils ne iš kar­to, o atei­ty­je,

kai nuo re­no­va­ci­jos įvyk­dy­mo bus praė­ję šiek tiek lai­ko. Tai ne­tin­ka­ mai at­lik­ti dar­bai. „At­lik­ti fa­sa­do šil­ti­ni­mo dar­bus rei­kia la­bai ko­ky­biš­kai, ir rei­ka­lin­ gi pro­fe­sio­na­lūs dar­bi­nin­kai, tu­ rin­tys ge­rą kva­li­fi­ka­ci­ją. Šiuo me­tu pa­tys, sa­ky­čiau, ge­riau­si ir pro­fe­ sio­na­liau­si žmo­nės ren­ka­si dar­ bą už­sie­ny­je, nes ten gau­na du tris kar­tus di­des­nį at­ly­gi­ni­mą“, – tvir­ ti­no A.Avu­lis.

Ar­vy­das Avu­lis:

Ma­no nuo­mo­ne, to­ kių pa­jė­gų Lie­tu­vo­je šian­dien nė­ra.

Jo tei­gi­mu, nau­ji žmo­nės, ku­rie atei­na į rin­ką, dar nė­ra pa­kan­ka­ mai pro­fe­sio­na­lūs, ir yra ga­nė­ti­nai di­de­lė ri­zi­ka, kad dar­bai ne­bus at­ lik­ti ko­ky­biš­kai. „Tai mes pa­ma­ty­si­me gal­būt po me­tų, gal­būt po dau­giau“, – sa­kė A.Avu­lis. Jis paaiš­ki­no, kad tai iš­ ryš­kės tik po ku­rio lai­ko, pa­da­rius ter­mo­vi­zi­nes fa­sa­do nuo­trau­kas. Ki­tu at­ve­ju re­no­va­ci­jos bro­kas iš­ ryš­kė­tų tik ta­da, kai pa­sta­to gy­ven­ to­jai ant sie­nų ar lu­bų im­tų pa­ste­bė­ti drėg­mės, pe­lė­sių dė­mių ar­ba kai nuo

Pa­vo­jus: sta­ty­bų bend­ro­vių va­do­vai įspė­ja, kad, Lie­tu­vo­je trūks­tant kva­li­fi­kuo­tos dar­bo jė­gos, re­no­va­ci­jos dar

ky­biš­kai.

fa­sa­do pra­dė­tų lup­tis da­žai ar ne­tgi im­tų kris­ti ap­šil­ti­ni­mo plokš­tės. Nors ap­lin­kos mi­nist­ras ti­ki­no, kad bus ve­da­mas re­gist­ras, ku­ ria­me bus re­gist­ruo­ja­mi ob­jek­tų re­no­va­ci­ją pri­žiū­rin­tys as­me­nys, A.Avu­lis ma­no, jog tai neuž­tik­ri­na, kad de­fek­tai bus tai­so­mi. Jis pri­si­ mi­nė ke­lis at­ve­jus, kai dėl ne­tin­ ka­mai at­lik­tų dar­bų te­ko kreip­tis į teis­mą. Ta­da dar­bus vyk­džiu­sios įmo­nės tie­siog iš­kė­lė sau bank­ro­to by­las. „Vie­na ver­tus, teo­riš­kai kal­ bant, taip, ga­li­me rei­ka­lau­ti, tur­ būt po­li­ti­kai vi­sa­da taip ir kal­bės. Bet, ki­ta ver­tus, gy­ve­ni­mo rea­ly­

bė ir pra­kti­ka sa­ko, kad yra la­bai pa­pras­tų ir leng­vų bū­dų, kaip iš­ si­suk­ti nuo tos at­sa­ko­my­bės. Čia vis­kas pri­klau­so nuo pa­čios įmo­ nės ir dar­buo­to­jų są­ži­nin­gu­mo, po­žiū­rio į to­les­nį vers­lą“, – da­li­ jo­si pa­tir­ti­mi A.Avu­lis. Anot jo, tei­si­nė­je sis­te­mo­je yra spra­gų, ku­rias ga­na ge­rai ži­no ne vi­sai są­ži­nin­gai dar­bus at­lie­kan­tys žmo­nės ir bend­ro­vės. „Aki­vaiz­du, kad, pra­de­dant to­kį di­de­lio mas­to re­no­va­ci­jos pro­ce­są, to­kių at­ve­jų pa­si­tai­kys, ir dar la­biau aki­vaiz­du, kad esa­mą tei­si­nę tvar­ką reik­tų ko­ re­guo­ti“, – svars­tė A.Avu­lis.

Iš kur at­si­ras pi­ni­gų?

Paš­ne­ko­vas sa­kė, kad, ne­skai­tant dar­bo rin­kos pro­ble­mų, re­no­va­ ci­ja ke­lia dar vie­ną la­bai svar­bų klau­si­mą: iš kur bus ima­ma lė­šų? Jo nuo­mo­ne, in­for­muo­jant apie re­no­va­ci­ją de­rė­tų paaiš­kin­ti, kaip ir iš kur bus ima­ma lė­šų vi­siems pro­jek­tams įgy­ven­d in­t i. „Jei­g u bū­tų la­biau paaiš­ki­na­ma, iš kur bus paim­ti tie ke­li šim­tai mi­li­jo­ nų ar net mi­li­jar­das li­tų, ta­da bū­tų ga­li­ma ver­tin­ti tai kaip ga­na ge­ rą pro­gra­mą ir gal­būt tai ne­bū­tų tik koks nors žyd­ras ir gra­žus no­ ras. Be abe­jo, jei­gu idė­jos su­ma­

Aplinkos ministerija jau re­gi dau Vai­da Ka­lin­kai­tė Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja skai­čiuo­ja, kad per ar­ti­miau­sius ke­le­tą me­tų bus re­no­vuo­ta dau­giau kaip pu­ sant­ro tūks­tan­čio dau­gia­bu­čių. Ta­čiau sa­vi­val­dy­bių me­rai to­kius už­mo­jus kol kas ver­ti­na at­sar­giai. Pla­nuo­ja ant­rą eta­pą

Išei­tis: pa­si­girs­ta nuo­mo­nių, kad kai ku­riuos dau­gia­bu­čius rei­kė­tų

griau­ti ir vie­toj jų sta­ty­ti nau­jus.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Sei­mui šie­met pa­di­di­nus vals­ty­bės pa­ra­mą dau­gia­bu­čių re­no­va­ci­jai ir pa­ge­ri­nus ki­tas są­ly­gas, Ap­lin­kos mins­te­ri­ja tei­gia pa­ga­liau iš­ju­di­ nu­si iki šiol van­giai vy­ku­sį pro­ ce­są. Ap­lin­kos vi­ce­mi­nist­rė Dai­ va Ma­to­nie­nė ant­ra­die­nį sa­kė, kad pa­gal nau­ją­jį re­no­va­ci­jos mo­de­lį jau re­no­vuo­ja­ma ar­ba ne­tru­kus bus pra­dė­ta re­no­vuo­ti apie 200 na­mų,

o per du eta­pus nu­ma­to­ma at­nau­ jin­ti apie 1600 na­mų. Pla­nuo­ja­ma, kad per pir­mą­jį eta­ pą bus re­no­vuo­ta apie 830 dau­gia­ bu­čių. Tam rei­kės apie 0,5 mlrd. li­tų. Pa­na­šų skai­čių na­mų nu­ma­ to­ma re­no­vuo­ti ir per ant­rą­jį eta­pą, ku­ris pra­si­dės 2015-ai­siais. „Per ket­ve­rius me­tus pa­gal se­ną­jį mo­de­lį bu­vo re­no­vuo­ti aš­tuo­ni na­ mai, o šiuo me­tu per še­šis mė­ne­ sius, tik pa­tvir­ti­nę tei­si­nę ap­lin­ką, tu­ri­me apie 50 na­mų, kur rea­liai yra pra­dė­ti dar­bai. Šis ir ki­tas mė­nuo bus la­bai karš­tas – re­no­va­ci­ja įgau­ na pa­grei­tį ir pradėsime į pro­jek­tų pir­ki­mus. Jau šian­dien Būs­to ener­ gi­jos tau­py­mo agen­tū­rai yra pa­teik­ ta 150 in­ves­ti­ci­jų pro­jek­tų, ku­riuos pa­tvir­ti­no 13 sa­vi­val­dy­bių“, – sa­

kė ap­lin­kos vi­ce­mi­nist­rė D.Ma­to­ nie­nė. Prog­re­sas jau­čia­mas

„Ga­liu pa­liu­dy­ti, kad, pa­ly­gin­ti su anks­tes­ne Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos va­do­vy­be, pro­gre­sas tik­rai jau­čia­ mas ir tas pro­gre­sas įpa­rei­go­ja pa­ čias sa­vi­val­dy­bes“, – tei­gė Kau­no me­ras And­rius Kup­čins­kas. Ta­čiau, jo tei­gi­mu, toks skai­čius re­no­vuo­tų dau­gia­bu­čių, koks da­bar pa­tvir­tin­tas, Kau­no neiš­gel­bės. „Ži­no­ma, žiū­rint į atei­tį, tie 34 pro­jek­tai yra la­š as Kau­n o ma­ rio­se. Tai ga­liu la­bai aiš­kiai pa­ sa­k y­t i, nes Kau­n e yra 5 tūkst. dau­g ia­b u­č ių ir šio­je si­t ua­c i­jo­je, na, pro­g re­sas yra, bet no­r ė­t ų­s i dar dau­giau. Kaip sa­ko­ma, pa­ra­

11

ketvirtADIENIS, rugpjūčio 1, 2013

turtas H&M pa­skel­bė ­ pla­nus Lie­tu­vo­je

Žen­gia į Lat­vi­ją ­ ir Es­ti­ją

Šve­di­jos dra­bu­žių tink­lo „Hen­nes & Mau­ritz“ (H&M) pir­mo­ji par­duo­tu­vė Lie­tu­vo­je bus ati­ da­ry­ta rugp­jū­čio 24 d. Vil­niaus pre­ky­bos ir pra­mo­gų cent­re „Ak­ro­po­lis“. H&M pa­skel­bė, kad par­duo­tu­vės plo­tas sieks 3,5 tūkst. kvad­ ra­ti­nių met­rų. H&M Bal­ti­jos ša­ly­se pir­miau­sia pra­dė­jo veik­lą Lat­vi­jo­je. 2014 m. par­duo­tu­ves pla­nuo­ja­ma ati­da­ry­ti Vil­niaus pre­ky­bos cent­ ruo­se „Pa­no­ra­ma“, „Ozas“, „Ge­di­mi­no 9“, taip pat Šiau­lių ir Klaipėdos „Ak­ro­po­liuose“.

Elekt­ros ga­my­bos bend­ro­vės „Lie­tu­vos ener­ gi­ja“ ant­ri­nė įmo­nė „Ener­gi­jos tie­ki­mas“ nuo rugp­jū­čio pra­dės tiek­ti elekt­ros ener­gi­ją klien­ tams Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je. Pir­mie­ji bend­ro­vės klien­tai šio­se ša­ly­se – Lie­tu­vos am­ba­sa­dos, įsi­kū­ru­sios Ry­go­je ir Ta­li­ne. Pa­sak „Ener­gi­jos tie­ki­mo“ ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus Al­gir­do Juo­ za­po­nio, veik­los Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je pra­džio­je bus orien­tuo­ja­ma­si į smul­kius ir vi­du­ti­nio dy­ džio klien­tus.

ė gali būti niūresnė kų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas, ma­no prie­šin­gai – dar­bo jė­gos pri­trūk­ ti ne­tu­rė­tų. „Ma­no nuo­mo­ne, šiuo me­tu la­ bai ne­daug na­mų re­no­vuo­ja­ma. Sta­ty­bi­nin­kai tik­rai pa­jė­gūs at­ lik­ti kur kas dau­giau dar­bų, nei šiuo me­tu vyks­ta“, – sa­kė jis. Be to, jo nuo­mo­ne, dar­bo jė­ga tu­rė­tų pa­si­skirs­ty­ti. „Ma­nau, kad reik­ tų gal­vo­ti rea­liai. Ne­bus vi­so­se sa­vi­val­dy­bė­se vi­si na­mai pra­dė­ ti re­no­vuo­ti vie­nu me­tu. Ka­dan­ gi rei­kia pa­reng­ti pro­jek­tus. Tų pro­jek­tų ren­gi­mas ga­li už­truk­ti. Jei­gu vie­nam na­mui ar bend­ri­jai pro­jek­tas bus anks­čiau pa­reng­ tas, tai re­no­va­ci­ja grei­čiau pra­ si­dės. Bet kad pra­si­dė­tų vi­si vie­ nu me­tu, ne­la­bai ti­kiu“, – sa­kė D.Ged­vi­las. Per il­gas pa­si­ren­gi­mas

r­bai ga­li bū­ti at­lik­ti ne­pa­kan­ka­mai ko­ And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

ny­to­jams pa­vyk­tų tai įgy­ven­din­ti, jie bū­tų ver­ti di­de­lių komp­li­men­ tų bei la­bai aukš­to įver­ti­ni­mo, nes tai bū­tų la­bai nau­din­ga vi­siems Lie­tu­vos žmo­nėms ir pa­čiam sta­ ty­bų sek­to­riui. Ma­nau, ap­skri­tai to­kių pro­gra­mų tu­rė­tų bū­ti, bet ši ke­lia šiek tiek dau­giau abe­jo­ nių, nes pa­sa­ky­ta tik idė­ja, o kaip ją rea­li­zuo­ti, ne­nu­ro­dy­ta“, – dės­ tė A.Avu­lis. Pa­jė­gų dar yra

Da­lius Ged­vi­las, Lie­tu­vos pra­ mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos vi­cep­ re­zi­den­tas, Lie­tu­vos sta­ty­bi­nin­

Ta­čiau D.Ged­vi­las įžvel­gia ki­tų nau­jo­sios dau­gia­bu­čių re­no­va­vi­ mo pro­gra­mos trū­ku­mų – pro­ce­ sas iki rea­lios dar­bų pra­džios už­ trun­ka la­bai il­gai. „Tas pro­ce­sas, tas al­go­rit­mas, ku­ris pa­si­rink­tas re­no­va­ci­jai, ma­ nau, yra ne­vi­siš­kai už­baig­tas ir jis tu­ri bū­ti to­bu­li­na­mas tam, kad ta re­no­va­ci­ja vyk­tų spar­čiau. Cent­ ri­nė per­kan­čio­ji or­ga­ni­za­ci­ja yra pa­vie­ši­nu­si al­go­rit­mą, pa­gal ku­rį vyks­ta re­no­va­ci­ja, ta­čiau ten nu­ro­ dy­ta, kad tei­si­nį pro­jek­tą, sta­ti­nio ma­ta­vi­mus, dar­bo pro­jek­tą – vis­ ką tu­ri pa­si­da­ry­ti sta­ty­bi­nin­kas“, – tei­gė D.Ged­vi­las. Anot jo, to­kiu at­ve­ju, pra­si­dė­jus re­no­va­ci­jai, sta­ty­bi­nin­kai pir­miau­ sia tu­ri pa­reng­ti vi­sus pro­jek­tus ir su­tvar­ky­ti do­ku­men­tus, o tik ta­da pra­dė­ti rea­lius dar­bus. „Šis biu­rok­ra­ti­nis pro­ce­sas yra iner­tiš­kas. Jo ne­pa­vyks­ta pra­dė­ti

Vals­ty­bės pa­ra­ma Dau­gia­bu­čių re­no­va­ci­jai ga­ran­

tuo­ja­mos leng­va­ti­nės pa­sko­los, ku­ rioms tai­ko­mos 3 pro­c. dy­džio ne­ kin­ta­mos pa­lū­ka­nos. Taip pat tai­ko­mos šios re­no­va­ci­ jos iš­lai­dų kom­pen­sa­ci­jos 100 pro­c. na­mo at­nau­ji­ni­mo pro­jek­ to pa­ren­gi­mo iš­lai­dų, ta­čiau ne dau­ giau nei 5 pro­c. sta­ty­bos ran­gos dar­ bų kai­nos su PVM. Kai pri­tai­ko­mi ti­pi­ niai na­mo at­nau­ji­ni­mo pro­jek­tai, kom­ pen­sa­ci­ja ne­tu­ri vir­šy­ti 2 pro­c. sta­ty­ bos ran­gos dar­bų kai­nos su PVM. 100 pro­c. sta­ty­bos tech­ni­nės prie­ žiū­ros iš­lai­dų, ta­čiau ne dau­giau nei 2 pro­c. sta­ty­bos ran­gos dar­bų kai­ nos su PVM. 100 pro­c. (bet ne dau­giau nei 0,35 li­to už 1 kv. m be PVM) fak­ti­nių pro­ jek­to įgy­ven­di­ni­mo ad­mi­nist­ra­vi­ mo iš­lai­dų. 15 pro­c. Vy­riau­sy­bės nu­sta­ty­toms ener­gi­nį efek­ty­vu­mą di­di­nan­čioms prie­mo­nėms, jei pa­sie­kia­ma D ener­ gi­nio nau­din­gu­mo kla­sė (su­tau­po­ ma 20 pro­c. ener­gi­jos są­nau­dų šil­ dy­mui), dar 15 pro­c., jei pa­sie­kia­ma C kla­sė (su­tau­po­ma 40 pro­c ener­gi­ jos są­nau­dų šil­dy­mui). 100 pro­c. pro­jek­to pa­ren­gi­mo ir įgy­ven­di­ni­mo iš­lai­dų, taip pat vi­siš­ kai kom­pen­suo­ja­ma pa­sko­la bei pa­ lū­ka­nos as­me­nims, tu­rin­tiems tei­sę į būs­to šil­dy­mo kom­pen­sa­ci­ją. Nuo 2014 m. sau­sio 1 d. bus kom­ pen­suo­ja­ma 50 pro­c. šių iš­lai­dų dy­ džio.

taip grei­tai, kaip no­rė­tų­si. Bet val­ džios in­ten­ci­ja pa­gir­ti­na, kad ban­ do spar­tin­ti, ką nors da­ry­ti, ta­čiau sta­ty­bi­nin­kai lau­kia, ka­da ga­lės pra­dė­ti dirb­ti“, – sa­kė pa­šne­ko­ vas.

ugiabučių atnaujinimo pro­ver­žį gau­ji – ne­ga­li su­sto­ti“, – aiš­ki­no A.Kup­čins­kas. No­ri dau­giau dė­me­sio

Pa­sak A.Kup­čins­ko, di­die­siems ša­ lies mies­tams tu­rė­tų bū­ti ski­ria­ma dau­giau dė­me­sio. Tai esą bu­vo ap­ tar­ta ir sa­vi­val­dy­bių va­do­vų su­si­ ti­ki­me su ap­lin­kos mi­nist­ru. Be to, Kau­no me­ro tei­gi­mu, daug nau­din­ giau bū­tų re­no­vuo­ti na­mus kvar­ta­ lais, o ne po vie­ną, kaip re­no­va­ci­ja vyk­do­ma šiuo me­tu. „Kai jie pa­bi­rai, at­ski­rai per vi­są mies­tą iš­si­mė­tę, tai tik­rai ne­su­tei­kia to­kio no­ri­mo efek­to ir gro­žio. O, be to, jei­gu bū­tų re­no­vuo­ja­mi vi­si na­ mai kvar­ta­lais, tai ir sa­vi­val­dy­bė ga­ lė­tų pri­si­dė­ti prie ap­lin­kos ge­ri­ni­mo inf­rast­ruk­tū­ros. Aš ma­nau, kad tai

duo­tų dar di­des­nį efek­tą“, – min­tis dės­tė A.Kup­čins­kas. Jis taip pat aiš­ ki­no, kad sta­ty­bų įmo­nėms pa­pras­ čiau pa­sto­lius sta­ty­ti prie ke­lių gre­ ta esan­čių na­mų, nei prie pa­vie­nių. Taip bū­tų su­tau­py­ta lė­šų. Tie­sa, nors A.Kup­čins­kas pra­šo di­des­nio Ap­lin­ kos mi­nis­te­ri­jos dė­me­sio, ro­dos, ne vi­siems mies­tams jo rei­kia. „Aš jums no­riu pa­sa­ky­ti to­kį prie­ kaiš­tą – Vil­nius pra­šė re­no­vuo­ti tik 26, o, pa­vyz­džiui, Ma­žei­kiai – 50 dau­gia­bu­čių“, – tei­gė Valentinas Ma­zu­ro­nis. Tie­sa, jis pa­brė­žė, kad su Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­be šiuo me­tu dėl to kon­tak­tuo­ja­ma. Už­si­mi­nė apie grio­vi­mą

Nors sta­ty­bų bend­ro­vėms trūks­tant pa­ty­ru­sių sta­ty­bi­nin­kų, pa­si­girs­

ta nuo­gąs­ta­vi­mų dėl re­no­va­ci­jos dar­bų ko­ky­bės, ap­lin­kos mi­nist­ras V.Ma­zu­ro­nis ti­ki­na, kad gy­ven­to­jai dėl to ne­tu­rė­tų jau­din­tis. Pa­sak jo, vyk­do­mus dar­bus pri­žiū­rės spe­cia­ liai tam pa­skir­ti as­me­nys. „La­bai di­de­lę reikš­mę tei­kia­me tech­ni­nės prie­žiū­ros dar­buo­to­jams. Mes tu­rė­si­me re­gist­rą, ku­ria­me bus su­ra­šo­mi vi­si tech­ni­nės prie­žiū­ ros dar­buo­to­jai: ko­kius jie ob­jek­ tus pri­žiū­ri, kiek ob­jek­tų, kiek lai­ko tu­ri pra­leis­ti sta­ty­bo­se“, – aiš­ki­no mi­nist­ras. O Kau­no me­ras A.Kup­ čins­kas tei­gia, kad kai ku­rių dau­gia­ bu­čių ap­skri­tai ne­beap­si­mo­ka re­ no­vuo­ti. Jo ma­ny­mu, kai ku­riuos, pa­vyz­džiui, pen­kiaaukš­čius, dau­ gia­bu­čius rei­kė­tų griau­ti ir vie­toj jų sta­ty­ti de­vy­nių aukš­tų pa­sta­tus.

37,1 proc.

– tiek BVP bir­že­lio pa­bai­go­je sie­kė cent­ri­nės val­džios sko­la.

Pirks ten, kur bus pi­giau Pert­var­ko­ma du­jų skirs­ty­mo ir tie­ki­mo bend­ro­vė „Lie­tu­vos du­ jos“ du­jas iš bū­si­mo su­skys­tin­ tų­jų du­jų ter­mi­na­lo pirks tuo at­ ve­ju, jei jos bus pi­ges­nės. Ta­čiau kol kas dėl du­jų įsi­gi­ji­mo de­ra­ma­ si su vie­nin­te­liu tie­kė­ju – Ru­si­jos kon­cer­nu „Gazp­rom“. Su­tar­tį nu­trauk­tų

„Jei­gu bus ga­li­my­bė pirk­ti iš ter­mi­ na­lo pi­ges­nes du­jas, be jo­kios abe­ jo­nės, mes taip pat tu­rė­si­me ga­ li­my­bę pirk­ti, kaip ir vi­si ki­ti. Aš ti­kiuo­si, kad „Lie­tu­vos du­joms“ ne­bus už­draus­ta. Jei­gu rin­ko­je to­kie da­ly­kai bus, tai mes elg­si­mės la­bai lanks­čiai ir steng­si­mės pa­dė­ti var­ to­to­jams įsi­gy­ti pi­ges­nių du­jų“, – tre­čia­die­nį spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je sa­kė „Lie­tu­vos du­jų“ va­do­vas Vik­ to­ras Va­len­tu­ke­vi­čius. Jis tei­gė, kad at­si­ra­dus pi­ges­ nių du­jų tie­kė­jui nie­kas bend­ro­vei neužd­raus­tų bet ka­da nu­trauk­ti su­tar­ties su „Gazp­rom“. „Jei­gu mes būtume tu­rė­ję al­ter­ na­ty­vą, se­niai tai bū­tu­me pa­da­rę. Mū­sų su­tar­ty­je nė­ra jo­kio ap­ri­bo­ ji­mo bet ka­da at­si­sa­ky­ti du­jų kie­ kio“, – aiš­ki­no V.Va­len­tu­ke­vi­čius. Anot jo, pra­dė­jus veik­ti su­skys­ tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lui, „Lie­tu­vos du­jų“ par­duo­da­mų du­ jų kie­kis pri­klau­sys nuo var­to­to­ jų – iš kur jie pirks du­jas. Vyks­ta de­ry­bos

V.Va­len­tu­ke­vi­čius tre­čia­die­nį taip pat pra­ne­šė, kad „Lie­tu­vos du­jos“ de­ra­si su vie­nin­te­liu du­jų tie­kė­ ju „Gazp­rom“ dėl nau­jos pen­ke­ rių me­tų du­jų tie­ki­mo su­tar­ties. Pa­sak „Lie­tu­vos du­jų“ va­do­vo, de­ry­bo­se sie­kia­ma pa­keis­ti du­jų kai­no­da­rą ir su­si­tar­ti dėl ki­to jų kie­kio – tai reiš­kia, kad du­jų kai­ na ne­bū­tų sie­ja­ma su naf­tos kai­na pa­sau­lio rin­ko­se, o per­ka­mų du­jų kie­kis bū­tų ma­žes­nis. „Mū­sų su­ tar­tis bai­gia­si 2015 m., vyk­do­me de­ry­bas dėl su­tar­ties pra­tę­si­mo,

kei­čiant tam tik­rus jos pa­ra­met­ rus. Mes no­ri­me pa­keis­ti kai­no­ da­ros klau­si­mus ir kie­kį“, – sa­ kė V.Va­len­tu­ke­vi­čius ir pri­dū­rė, kad „Lie­tu­vos du­jos“ de­ra­si vien dėl bend­ro­vės par­duo­da­mo du­jų kie­kio, ku­ris sie­kia ma­žiau nei 40 pro­c. vi­so ša­lies kie­kio.

Ne­la­bai įsi­vaiz­duo­ ju, kad bū­tų ga­li­ma šiuo­lai­ki­nės eko­ no­mi­kos są­ly­go­mis pirk­ti du­jas vie­nam mė­ne­siui į prie­kį. „Mes esa­me pa­siū­lę vi­są pa­ke­ tą, ku­rio es­mė yra tiek tam tik­ rų ele­men­tų esa­mos kai­nos for­ mu­lė­je pa­kei­ti­mai, tiek tam tik­rų de­da­mų­jų, pa­vyz­džiui, naf­tos pa­ sau­li­nės kai­nos įta­kos, ref­lek­si­ja skai­čiuo­jant gam­ti­nių du­jų kai­ ną“, – kal­bė­jo V.Va­len­tu­ke­vi­čius. V.Va­len­tu­ke­vi­čius pa­brė­žė, kad ta­rian­tis dėl nau­jos su­tar­ties su „Gazp­rom“ du­jų kai­na tu­rė­tų bū­ ti ma­žes­nė nei da­bar, ta­čiau ne­ de­ta­li­za­vo kiek. Žval­go­si į Vy­riau­sy­bę

Be to, anot jo, įver­ti­nant „Lie­tu­ vos du­jų“ po­rei­kį, per­kant du­jas, rei­kė­tų nu­sta­ty­ti nau­ją per­ka­mų du­jų kie­kį. Pa­sak V.Va­len­tu­ke­vi­ čiaus, su­tar­tis su „Gazp­rom“ tu­ rė­tų bū­ti pra­tęs­ta ne ma­žiau kaip pen­ke­riems me­tams. „Aš ne­la­bai įsi­vaiz­duo­ju, kad bū­tų ga­li­ma šiuo­lai­ki­nės eko­no­ mi­kos są­ly­go­mis ir įver­ti­nant mū­ sų var­to­to­jų po­rei­kius pirk­ti du­jas vie­nam mė­ne­siui į prie­kį. Mū­sų var­to­to­jai la­bai aiš­kiai sa­ko, kad jie no­rė­tų tu­rė­ti il­ga­lai­kes su­tar­tis“, – kal­bė­jo V.Va­len­tu­ke­vi­čius. Kar­tu jis sa­kė, kad lau­kia­ma ir Vy­riau­sy­bės de­ry­bų su „Gazp­rom“ re­zul­ta­tų. BNS inf.

„Am­ber Grid“ pra­de­da veik­lą Nuo du­jų im­por­to ir trans­por­ta­vi­ mo bend­ro­vės „Lie­tu­vos du­jos“ at­ skir­ta du­jų per­da­v i­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ ket­vir­ta­die­n į pra­de­ da veik­lą. Taip baig­tas pir­mas „Lie­ tu­vos du­jų“ per­tvar­ky­mo eta­pas. Į „Am­b er Grid“ pe­rei­na vi­s as tur­ tas, su­si­jęs su per­da­v i­mo veik­la, – vamz­dy­nai, komp­re­so­r i­nės ir pa­ sie­n io at­skai­tos sto­t ys, ki­ta inf­rast­ ruk­t ū­ra. „Am­ber Grid“ bus at­sa­k in­ ga ir už du­jų tran­z i­tą į Ka­ra­l iau­čių. Pir­ma­me eta­pe „Lie­t u­vos du­jų“ at­ sky­ri­mo iš­lai­dos sie­kia apie 10 mln. li­t ų – ši su­ma su­de­r in­ta su Kai­nų

ko­m i­si­ja ir įtrauk­ta į gam­t i­n ių du­ jų kai­ną. „Am­ber Grid“ ak­ci­n in­kai kol kas li­ko tie pa­t ys kaip ir „Lie­t u­ vos du­jų“, ta­čiau iki 2014 m. pa­bai­ gos, kai nu­ma­to­ma vi­siš­kai įgy­ven­ din­ti tre­čią­jį ES ener­ge­ti­kos pa­ke­tą, jie tu­rė­t ų pa­si­keis­t i. Spė­ja­ma, kad kont­ro­lę bend­ro­vė­je „Am­ber Grid“ ga­lė­t ų pe­r im­t i vals­t y­b ė, šiuo me­ tu val­dan­t i po 17,7 pro­c. abie­jų įmo­ nių ak­ci­jų. „Am­ber Grid“ ak­ci­jo­mis nuo ket­vir­ ta­d ie­n io bus pre­k iau­ja­ma ir „Nas­ daq Omx“ Vil­niaus bir­žos Pa­pil­do­ ma­ja­me pre­ky­bos są­ra­še.

12

ketvirtadienis, rugpjūčio 1, 2013

pasaulis Kal­bė­jo ­ te­le­fo­nu

At­lei­do ­ dva­si­nin­kus

Va­gys ­ įsi­siau­tė­jo

Trau­ki­nio, ku­riam nu­lė­kus nuo bė­gių Is­pa­ni­jo­je žu­vo 79 žmo­nės, ma­ši­nis­tas per ava­ ri­ją, kai trau­ki­nys va­žia­vo be­ veik dvi­gu­bai grei­čiau, nei bu­vo lei­džia­ma ta­me ge­le­žin­ ke­lio ruo­že, kal­bė­jo­si te­le­fo­nu su bend­ra­dar­biu. Ma­ši­nis­tui pa­teik­ti kal­ti­ni­mai dėl ne­ty­či­ nio nu­žu­dy­mo.

Po­pie­žius Pran­ciš­kus (nuotr.) va­kar at­lei­do du Slo­vė­ni­jos ka­ta­li­kų hie­rar­chus – Liub­ lia­nos ar­ki­vys­ku­pą An­to­ną Stre­są ir Ma­ri­bo­ro ar­ki­vys­ku­ pą Mar­ja­ną Turn­še­ką – dėl fi­nan­si­nio skan­da­lo, ku­ris, kaip pra­ne­ša­ma, vie­ną ar­ki­ vys­ku­pi­ją pa­li­ko su 800 mln. eu­rų biu­dže­to trū­ku­mu.

Du gink­luo­ti vy­rai va­kar api­ plė­šė pra­ban­gių laik­ro­džių par­duo­tu­vę „Kro­no­met­ry“ Pran­cū­zi­jos Riv­je­ros mies­te Ka­nuo­se, praė­jus trims die­ noms po 136 mln. JAV do­le­rių (350 mln. li­tų) ver­tės pa­puo­ ša­lų va­gys­tės iš gre­ti­mo vieš­ bu­čio „Carl­ton“, ku­ria­me daž­ nai ap­si­sto­ja ki­no žvaigž­dės.

Pa­mirš­tas be­lan­gė­je JAV vy­riau­sy­bė tu­rės su­mo­kė­ ti 4,1 mln. do­le­rių (10,7 mln. li­tų) kom­pen­sa­ci­ją 25-erių stu­den­tui, ku­ris il­giau nei ke­tu­rias die­nas iš­ bu­vo pa­lik­tas be­lan­gė­je ka­me­ro­ je be mais­to ir van­dens. Įk­liu­vo per rei­dą

Da­nie­lis Chon­gas sa­kė bu­vęs pri­ vers­tas ger­ti sa­vo šla­pi­mą, kad iš­ gy­ven­tų, mė­gi­no iš­rai­žy­ti ant sa­ vo ran­kos at­si­svei­ki­ni­mo ži­nu­tę mo­ti­nai, taip pat pa­sa­ko­jo pa­ty­ręs ha­liu­ci­na­ci­jų, esą agen­tai mė­gi­na jį nu­nuo­dy­ti du­jo­mis, lei­džia­mo­ mis per vė­di­ni­mo an­gas. Ta­čiau li­ko neaiš­ku, kaip su­ si­klos­tė to­kia pa­dė­tis, dėl ku­rios nė vie­nas pa­rei­gū­nas ne­bu­vo nu­ baus­tas, kaip sa­kė D.Chon­go ad­ vo­ka­tas Eu­ge­ne’as Ire­da­le’as. „Tai at­ro­dė kaip ne­lai­min­gas at­si­ti­ki­mas – la­bai, la­bai blo­gas, siau­bin­gas at­si­ti­ki­mas“, – skun­ dė­si D.Chon­gas. D.Chon­gas bu­vo su­lai­ky­tas per ko­vos su nar­ko­ti­kais pa­rei­ gū­nų rei­dą ir už­da­ry­tas ka­me­ ro­je 2012 m. ba­lan­dį vie­no po­li­ ci­jos pa­rei­gū­no, įga­lio­to vyk­dy­ti JAV ko­vos su nar­ko­ti­kais ad­mi­ nist­ra­ci­jos (DEA) už­duo­tis. Pa­sak E.Ire­da­le’o, tas pa­rei­gū­nas pa­reiš­ kė D.Chon­gui, kad kal­ti­ni­mai jam ne­bus pa­teik­ti, ir pri­dū­rė: „Pa­lū­ kėk, tuo­jau ta­vęs atei­si­me.“ JAV tei­sin­gu­mo de­par­ta­men­ to at­sto­vė Al­li­son Pri­ce pa­tvir­ ti­no, kad bu­vo su­si­tar­ta dėl 4,1 mln. do­le­rių kom­pen­sa­ci­jos, bet at­si­sa­kė at­sa­ky­ti į ki­tus klau­si­ mus. DEA kol kas ne­ko­men­tuo­ ja šios by­los. „Blai­viai ne­be­mąs­čiau“

D.Chon­gas sa­kė pla­nuo­jan­tis tau­py­ti pi­ni­gus, ku­rie jam bus su­mo­kė­ti, ir nu­pirk­ti na­mą sa­vo tė­vams. D.Chon­gas bu­vo 23-ejų in­ži­ ne­ri­jos stu­den­tas, kai bu­vo su­

lai­ky­tas vie­no sa­vo drau­go na­ muo­se, kur DEA ra­do 18 tūkst. eks­ta­zio tab­le­čių, ki­tų nar­ko­ti­kų ir gink­lų. E.Ire­da­le’as pri­pa­ži­no, kad D.Chon­gas ten bu­vo nu­vy­kęs rū­ky­ti ma­ri­hua­nos. Vai­ki­nas bu­vo su­lai­ky­tas kar­tu su ki­tais aš­tuo­niais as­me­ni­mis, bet jį ap­klau­sę pa­rei­gū­nai nu­ spren­dė ne­pa­teik­ti kal­ti­ni­mų. D.Chon­gas pa­sa­ko­jo, kad tre­ čią die­ną pra­lei­dus ka­me­ro­je jį apė­mė ha­liu­ci­na­ci­jos. Stu­den­tas šla­pi­no­si ant me­ta­li­nio suo­le­lio, kad ga­lė­tų at­si­ger­ti. Jis su­kro­vė ant suo­lo ant­klo­dę, sa­vo kel­nes ir ba­tus ir ant­ran­kiais su­ra­kin­to­mis ran­ko­mis mė­gi­no pa­siek­ti ant lu­ bų esan­tį prieš­gais­ri­nės sis­te­mos purkš­tu­ką bei jį įjung­ti. D.Chon­gas tei­gė su­vo­kęs, kad ga­li mir­ti. Jis dan­ti­mis su­skal­dė sa­vo aki­nių lę­šius ir stik­lo šu­kė­mis mė­gi­no iš­rai­žy­ti ant ran­kos už­ra­ šą „At­leisk, ma­ma“, ta­čiau įsten­ gė už­baig­ti tik pir­mą­ją rai­dę. Jis sa­kė pra­ki­šęs pro du­rų apa­ čią ba­tų raiš­te­lį ir šau­kęs, kad at­ kreip­tų dė­me­sį, kol pen­ki ar še­ši žmo­nės ra­do jį ka­me­ro­je, iš­si­te­ pu­sį sa­vo iš­ma­to­mis. „Te­no­rė­jau iš­sau­go­ti svei­ką pro­tą, – tei­gė D.Chon­gas. – Aš jau blai­viai ne­mąs­čiau.“ Vie­šas at­si­pra­šy­mas

D.Chon­gas bu­vo pen­kias die­nas gy­do­mas li­go­ni­nė­je dėl di­de­lio skys­čių ne­te­ki­mo, inks­tų veik­los su­tri­ki­mo, trau­ku­lių ir pra­dur­tos stemp­lės. Vai­ki­nas per ka­li­ni­mo lai­ko­tar­pį ne­te­ko 6,8 kg. DEA žen­gė itin re­tą žings­nį ir pa­skel­bė vie­šą at­si­pra­šy­mą. Dėl šio in­ci­den­to DEA nu­sta­tė nau­jus na­cio­na­li­nius areš­to stan­ dar­tus, įskai­tant kas­die­nį ka­me­rų tik­ri­ni­mą, ir pa­kei­tė tai­syk­les dėl jų įran­gos, kaip sa­kė D.Chon­go ad­vo­ka­tų gru­pės na­rė Ju­lia Yoo. BNS inf.

Ne­lais­vė: D.Chon­gas pa­sa­ko­jo, kad tre­čią die­ną pra­lei­dus ka­me­ro­

je jį apė­mė ha­liu­ci­na­ci­jos.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Nu­teis­ta­sis: ka­ri­nę uni­for­mą vil­kin­tis B.Man­nin­gas ne­ro­dė be­veik jo­kių jaus­mų, klau­sy­da­mas jo li­ki­mą nu­

lem­sian­čios de­vy­nias mi­nu­tes skai­ty­tos nu­tar­ties.

AFP nuo­tr.

Eilinis šni­pi­nė­jo, bet prie­šui ne­pa­dė­jo „Wi­ki­Leaks“ in­for­ma­to­rius Brad­ley Man­nin­gas ne­kal­tas, bet tik dėl dvie­jų iš 22 kal­ti­ni­mų. Ka­riš­kiui skir­tas teis­mo nuo­spren­ dis su­lau­kė prieš­ta­rin­gų ver­ti­ni­mų. Ad­mi­nist­ra­ci­jos pra­lai­mė­ji­mas

Vie­ni jau­čia­si nu­si­vy­lę, kad bu­ vęs JAV ka­riuo­me­nės ei­li­nis bu­vo iš­tei­sin­tas dėl sun­kiau­sio kal­ti­ni­ mo – pa­gal­bos Jung­ti­nių Vals­ti­jų prie­šui. Šis punk­tas bū­tų įka­li­nęs B.Man­nin­gą už gro­tų vi­sam gy­ve­ ni­mui be tei­sės gau­ti ma­lo­nę. Laik­raš­tis „The New York Ti­ mes“ tai pa­va­di­no pre­zi­den­to Ba­ rac­ko Oba­mos ad­mi­nist­ra­ci­jos, ku­ ri pra­dė­jo pla­čią kam­pa­ni­ją prieš vy­riau­sy­bės pa­slap­čių vie­ši­ni­mą, pra­lai­mė­ji­mu. O lais­vos priei­gos prie in­for­ma­ ci­jos ša­li­nin­kai pik­ti­na­si, kad dėl 20-ies kal­ti­ni­mų, pra­de­dant įsa­ ky­mų ne­vyk­dy­mu ir bai­giant šni­ pi­nė­ji­mu, B.Man­nin­gas bu­vo pri­ pa­žin­tas kal­tu, ir da­bar jam gre­sia iki 136 me­tų ka­lė­ji­mo. „Lais­vę B.Man­nin­gui!“ – to­kie šū­kiai skam­bė­jo prie teis­mo pa­ sta­to Me­ri­lan­de ant­ra­die­nį, kai ka­ ro tri­bu­no­las pa­skel­bė nuo­spren­dį. „Wi­ki­Leaks“ ša­li­nin­kai B.Man­nin­ gą lai­ko did­vy­riu, ku­ris vi­sam pa­ sau­liui at­sklei­dė slap­tus JAV val­ džios veiks­mus. Va­kar teis­m as pra­d ė­jo svars­ ty­ti, ko­kią baus­mę skir­ti B.Man­ nin­gui. Šis pro­ce­sas ga­li už­truk­ ti mė­ne­sį.

No­rė­jo pa­ska­tin­ti dis­ku­si­jas

25-erių ka­riš­kis per­da­vė tink­la­ la­piui „Wi­ki­Leaks“ šim­tus tūks­ tan­čių kon­fid ­ en­cia­lių do­ku­men­tų, tarp jų – slap­tų pra­ne­ši­mų iš Ira­ko ir Af­ga­nis­ta­no, dip­lo­ma­ti­nio su­si­ ra­ši­nė­ji­mo de­pe­šų, de­ta­lių apie ka­ li­nių lai­ky­mo są­ly­gas Gvan­ta­na­mo ka­lė­ji­me.

Ju­lia­nas As­san­ge’as:

Tik­ros in­for­ma­ci­jos pa­tei­ki­mas vi­suo­ me­nei ne­ga­li bū­ti lai­ ko­mas šni­pi­nė­ji­mu. JAV vy­riau­sy­bei at­sto­va­vę kal­ tin­to­jai tvir­ti­no, kad šios in­for­ ma­ci­jos nu­te­ki­ni­mas su­kė­lė pa­vo­ jų žval­gy­bos ope­ra­ci­joms ir ša­lies na­cio­na­li­niam sau­gu­mui. Esą kai ku­rie B.Man­nin­go nu­te­kin­ti do­ ku­men­tai 2011 m. ras­ti JAV pa­jė­ gų nu­žu­dy­to „Al Qae­dos“ ly­de­rio Osa­mos bin La­de­no na­muo­se. B.Man­nin­gas, dir­bęs ana­li­ti­ ku Cent­ri­nė­je žval­gy­bos val­dy­bo­ je ir suim­tas Ira­ke 2010 m. ge­gu­žę, ne­nei­gė, kad per­da­vė do­ku­men­tus

„Wi­ki­Leaks“, bet tvir­ti­no, jog tai pa­da­rė no­rė­da­mas pa­ska­tin­ti vi­ suo­me­nės dis­ku­si­jas apie JAV už­ sie­nio po­li­ti­ką. Ad­vo­ka­tai api­bū­di­no B.Man­nin­gą kaip nai­vų jau­nuo­lį, ku­ris tar­nau­da­ mas Ira­ke nu­si­vy­lė JAV po­li­ti­ka. Kal­ti­na JAV ekst­re­miz­mu

Ko­m en­t uo­d a­m as nuo­s pren­d į B.Man­nin­gui, „Wi­ki­Leaks“ įkū­rė­ jas Ju­lia­nas As­san­ge’as ap­kal­ti­no Va­šing­to­ną ekst­re­miz­mu. „Pir­mą kar­tą JAV pri­pa­ži­no kal­tu dėl šni­pi­nė­ji­mo žmo­gų, ku­ris pa­tei­kė in­for­ma­ci­ją vi­suo­me­nei, – sa­kė jis. – Tai pa­vo­jin­gas pre­ce­den­tas. Tai yra pa­vyz­dys, kad dėl na­cio­na­li­nio sau­ gu­mo Jung­ti­nės Vals­ti­jos grie­bia­si ekst­re­miz­mo. Šis kvai­las nuo­spren­ dis tu­ri bū­ti at­šauk­tas. Tik­ros in­for­ ma­ci­jos pa­tei­ki­mas vi­suo­me­nei ne­ ga­li bū­ti lai­ko­mas šni­pi­nė­ji­mu.“ „Wi­ki­Leaks“ taip pat bend­ra­dar­ biau­ja su Ed­war­du Snow­de­nu, ku­ris nu­te­ki­no in­for­ma­ci­jos apie JAV vyk­ do­mas di­džiu­lio mas­to elekt­ro­ni­nio šni­pi­nė­ji­mo pro­gra­mas ir da­bar sie­ kia prie­globs­čio Ru­si­jo­je. Jung­ti­nės Vals­ti­jos no­ri teis­ti bu­vu­sį Na­cio­na­ li­nio sau­gu­mo agen­tū­ros su­tar­ti­nin­ ką ir spau­džia Mask­vą jį iš­duo­ti. BBC, „Eu­ro­news“ inf.

13

KeTVIRTAdienis, rugpjūčio 1, 2013

sportas

Barselonos vanduo sužėrėjo auksu Rūta Meilutytė, 15ąjį pasaulio vandens sporto šakų čempionatą Barselonoje pradėjusi Lietuvos, Europos ir planetos rekordais, mūsų šalies plaukimo istorijoje atvertė dar vieną šlovės puslapį.

nei Londono olimpiadoje? – „Klaipėda“ pasiteiravo S.Meilučio. – Kaip ir gyvenimas, kas dieną – naujas, nors iš esmės – tas pats. Aš nesu sporto specialistas. Man svarbu, kad Rūta laimėjo. – Kada buvo lengviau stebėti dukros pasirodymą – Londone ar čia? – Lengviau buvo Londone. – Ar Rūta su jumis kalbasi apie plaukimą? – Šiek tiek. Tėtis nelabai išmano apie plaukimą, todėl ji verčiau tegu kalba su specialistais. Kalbamės, bet ne profesionalų lygiu. Pasako tam tikras detales. Aptariame, bet aš nebruku savo nuomonės. Būna, kad pareiškiu savo poziciją, bet tik tiek.

Zigmas Jurevičius

– Ar stebite visas dukros varžybas? – Stengiuosi, bet ne visas. Tai kainuoja ir laiko, ir pinigų. Renkuosi svarbiausias.

Barselona (Ispanija)

Po 35-erių metų

„Palau Sant Jordi“ arenos baseine R.Meilutytė laimėjo 100 m plaukimo krūtine finalą – 1 min. 04,42 sek. ir iškovojo aukso medalį. Sidabrą pelnė rusė Julija Jefimova – 1 min. 05,02 sek., trečia finišavo amerikietė Jessica Hardy – 1 min. 05,52 sek. Laimėjusi finalą, R.Meilutytė po 35-erių metų pertraukos padovanojo Lietuvai pasaulio čempionato aukso medalį. Pastarąjį kartą lietuviai planetos pirmenybėse aukso medaliu džiaugėsi 1978-aisiais, kai Berlyne triumfavo Lina Kačiušytė. 1982aisiais Ekvadore sidabrą iškovojo Robertas Žulpa, bronzą 1994aisiais Italijoje pelnė Raimundas Mažuolis, o 2009-aisiais ten pat – Giedrius Titenis. Ašaras pavyko sutramdyti

Kai skambant „Tautiškai giesmei“ R.Meilutytė užkopė ant prizininkų podiumo, Barselonos baseinas laukė lietuvės triumfo ašarų, tačiau naujoji pasaulio čempionė susitvardė. – Rūta, ar tikėjaisi tokio finalo? – iškart po auksinio finišo paklausėme pasaulio čempionės.

– Kaip švęsite Rūtos pergales? – Nieko neplanuojame, jokių pokylių, furšetų. Šeimoje paminėsime, ir tiek. Kolekcija: tarp R.Meilutytės trofėjų jau yra ir 15-ojo pasaulio čempionato medalis.

– Tikėjausi, nors adrenalinas kartais trukdo. Vis dėlto esu labai laiminga. Tokio šoko kaip olimpiadoje nebuvo, bet medalis reiškia tiek pat. Visada smagu matyti kylančią Lietuvos vėliavą. Emocijos gal ne tokios atviros, kažkiek susilaikiau, bet širdyje – smagu. – Kada labiau jaudinaisi – pusfinalyje ar finale? – Vienodai. Prieš kiekvieną startą panašiai jaučiuosi. – Per lemiamą plaukimą galvojai apie dar vieną pasaulio rekordą? – Prieš finalą geriau jaučiausi nei pirmadienį, todėl – taip. Gal todėl ir per greitai pradėjau kovą, todėl jai baigiantis beveik miriau... Vis dėlto po finišo tik džiaugiausi.

Močiutė tikėjo anūke

„Aš be jų būčiau niekas“, – šiltu, nors ir pavargusiu žvilgsniu po finalo sveikindamasi su artimaisiais prisipažino R.Meilutytė. Jos artimiausi žmonės kantriai laukė apie porą valandų, kol galės apglėbti čempionę, nes Rūta privalėjo apsilankyti dopingo kontrolės kabinete ir raumenims atpalaiduoti nuplaukti tradicinius porą kilometrų. Tėtis Saulius Meilutis, močiutė Aldona Meilutienė, plaukikės brolis, kiti artimieji, pasirodžius vakaro karalienei, netramdė emocijų. – Ar labai jaudinotės per finalinį plaukimą? – „Klaipėda“ paklausė A.Meilutienės. – Nesijaudinau. Tikėjau Rūta, todėl viskas buvo gerai.

„Reuters“ nuotr.

– Gal ramybės pridėjo galingas Rūtos pasirodymas pusfinalyje, kai ji visa galva pranoko konkurentes? – Taip, būtent taip. Kai Rūtelė pagerino pasaulio rekordą, ji buvo nepaprastai laiminga. Kartu vakarieniavome, ji net nesijautė pavargusi. Viskas buvo nuostabu.

– Ar turite laiko su Rūta dviese pasikalbėti? – Nedaug. Ji išeina apie 5 valandą ryto. Namo grįžta apie 7 valandą vakaro. Pavakarieniauja. Dar – pamokėlės, kiti jos reikalai, kokią žinutę parašo. Devintą vakaro jau turi būti lovoje.

Furšetų neplanuoja

– Ar prieš šį čempionatą aptarėte, ką ji gali pasiekti? – Ne, ji to nemėgsta. Nei prognozuoti, nei analizuoti varžovių galimybių. Ji tepasako: „Tėti!“ Aš sakau: „Jeigu...“ Ji atkerta: „Nereikia. Noriu plaukti geriausiai, kaip galiu tą dieną. O daugiau nieko negaliu pakeisti.“

– Kokie jūsų įspūdžiai apie finalą? Ar jautėtės kitaip

– Jei jums, kaip tėčiui, reikėtų Rūtą apibūdinti dviem žodžiais... – Tai – sudėtingas dalykas. Dviem žodžiais? Rūtelė – labai širdinga.

– Ar bus dar vienas medalis? – Žinoma! Mes tikime, kad bus dar daug medalių! S.Meilutis po dukros pergalės atrodė visiškai ramus. „Šiame čempionate dar bus medalių. Koks? Auksinis!“ – pažadėjo čempionės tėtis.

Prancūzai įsidėmėjo R.Meilutytės pyragus Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt

R.Meilutytės pasirodymas pasaulio čempionate jau sulaukė atgarsių ne vien Europoje, bet ir kituose kontinentuose. Britų komplimentai

„Rūta – paprasta, nuostabi jauna mergina ir mes ja labai didžiuojamės, – teigė Plimuto koledžo Anglijoje, kuriame mokosi ir treniruojasi lietuvė, direktorė Sarah Dunn. – Kartu su nuostabiu treneriu Johnu Ruddu jie nusipelnė tokios sėkmės.“ R.Meilutytė tapo vos penktąja plaukike per visą plaukimo istoriją, laimėjusia 100 m plaukimo krū-

tine finalus olimpinėse žaidynėse ir pasaulio čempionate. „Prie olimpinio aukso ir pasaulio rekordo lietuvė, kaip ir tikėtasi, pridėjo planetos čempionato auksą, o jos pergalę „Palau Sant Jordi“ arenos tribūnos sveikino lietuviškų trispalvių jūra. Akivaizdu, kad po triumfo Londono olimpiadoje R.Meilutytė Lietuvoje tapo ryškiausia superžvaigžde“, – pažymėjo BBC žurnalistas Nickas Hope‘as. Pavadino greičiausia varlyte

„Savo jėga greičiausia pasaulyje varlytė išsiskyrė dar vaikystėje, kai kartu su vyresniais broliais laipiodavo po medžius, žaisdavo futbolą ar net kapodavo mal-

kas. Mergaitė, kuri per pirmąsias plaukimo treniruotes vos nenuskendo, Barselonoje pagerino pasaulio rekordą ir iškovojo auksą“, – gyrė R.Meilutytę lenkų dienraščio „Gazeta Wyborcza“ žurnalistas Andrew Kulasekas. Lenkas pažymėjo, kad lietuvės fizinės savybės tobulai atitinka geriausiai plaukikei keliamus reikalavimus. „Ji aukšta, liekna, turi ilgas kojas ir dideles pėdas. Jau būdama vienuolikos ji avėjo 43-iojo dydžio batus“, – rašė A.Kulasekas. „Dar prieš metus apie šią kaunietę niekas nežinojo. Net Lietuvos tautinis olimpinis komitetas nesitikėjo R.Meilutytės triumfo Londono olimpinėse žaidynėse ir planavo jai 4–8 vietas. Dabar Lie-

tuvoje ji dievinama, tačiau, nepaisant populiarumo, išliko kukli, tarsi būtų viena iš daugybės paauglių. Socialiniuose tinkluose Rūta skelbia nuotraukas su ką tik iškeptais pyragais ir, pasitaikius kiekvienai progai, pabrėžia savo patriotiškumą“, – rašoma Prancūzijos valstybinio transliuotojo (RFI) interneto svetainėje. Prancūzai taip pat stebisi, kad beveik 700 tūkst. gyventojų šalies sostinėje Vilniuje yra vos vienas 50 m baseinas. Vokiečiai įtarinėja

Apie R.Meilutytės pasirodymą Barselonoje taip pat informavo dienraščiai „The Japan Times“, „The New Zealand Herald“, „Tai-

pei Times“, amerikiečių – „Boston Globe“, netgi „The Himalayan Times“, Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“, australų dienraštis „The Star“. Vis dėlto ne visur lietuvės triumfas aprašytas tik šviesiomis spalvomis. „Šešiolikmetė iš Lietuvos toliau vis iš naujo pribloškia plaukimo pasaulį, tačiau jos sėkmė kelia abejonių. R.Meilutytės rezultatai gerėja taip sparčiai, kad nenoromis verčia susimąstyti apie galimą dopingo vartojimą. Per keturis pastaruosius mėnesius ji asmeninį rekordą pagerino dviem sekundėmis! Tai – skaičiai, keliantys įtarimą“, – teigė vokiečių dienraštis „Frankfurter Rundschau“.

14

KeTVIRTAdienis, rugpjūčio 1, 2013

sportas

Liūtis ir žaibai talžė jachtas „Neptūno“ etapo grupių nugalėtojai 0 grupė

4 grupė

1.„Arabela AG Baltic“ (Raimondas Šiugž- 1.„Ultra“ (Jurgis Janulionis; Vilnius) dinis; Kaunas) 2.„Nida“ (Arūnas Burkšas; Neringa) 2.„Hornas“ (Šarūnas Abraitis; Kaunas) 3.„Banga“ (Alvydas Kasanavičius; Kau3.„Raganosis Eltel“ (Saulius Pajarskas; nas) Kaunas) 5 grupė 1 grupė 1.„Vėtra“ (Linas Baublys; Vilnius) 1.„Rondo“ (Kastytis Kunickas; Klaipėda) 2.„Pandora“ (Tadas Žižys; Vilnius) 2.„Orka“ (Jonas Janulis; Kaunas) 3.„Rasa“ (Juozas Gordevičius; Vilnius) 3.„Baltas“ (Gintaras Vaičiūnas; Klaipėda) 6 grupė 2 grupė 1.„Aphrodite“ (Anatolijus Dmitriščiukas; 1.„Baraka“ (Rimantas Stropus jaunesny- Klaipėda) sis; Klaipėda) 2.„Festina“ (Vilius Bartusevičius; Klaipėda) 2.„Maria“ (Algirdas Žižys; Vilnius) 3.„Nika“ (Andrius Nikanorovas; Vilnius) 3.„X-XS“ (Marius Ambrulaitis; Klaipėda) 7 grupė 3 grupė 1.„Vilma“ (Vytis Dudonis; Vilnius) 1.„Idefix“ (Tomas Barakauskas; Klaipėda) 2.„Terra“ (Gintaras Klemensas Kalonaitis; Kaunas) 2.„Nerija“ (Renaldas Gineika; Vilnius) Išbandymas: iš Klaipėdos pajudėjusios įgulos net nenujautė, kokia laukia naktis.

Ilgiausiame Kuršių marių regatos „Neptūno“ etape pirmoji Nidą pasiekė klaipėdiečio kapitono Gintaro Vaičiūno vadovaujama jachta „Baltas“.

Lyderiai į uostą įplaukė paryčiais – 4 val. 24 min., po daugiau nei 18

Temps vilkikus Kaune vyks vilkikų tempimo čempionatas. Šiandien dėl stipriausiojo titulo varžysis dešimt pajėgiausių Lietuvos galiūnų.

Ne kartą stipriausio pasaulyje žmogaus titulą iškovojęs Žydrūnas Savickas sakė, kad vilkikų tempimo čempionatas Lietuvoje bus surengtas pirmą kartą ir nuo šiol bus tradicinis. „Nugalėtojas įgaus teisę dalyvauti kitų metų pasaulio čempionate“, – sakė stipruolis. Čempionas paaiškės atkrintamuoju būdu. Finale galiūnai temps 14 tonų sveriantį vilkiką. „Klaipėdos“ inf.

valandų kovos 92 jūrmylių (apie 170 km) distancijoje. Krante buriuotojai juokavo, kad etapo pavadinimas itin atitiko oro sąlygas – vandens buvo apstu net pačiose jachtose. Nors prognozės „Neptūno“ etapui žadėjo gana stabilų pietryčių vėją, tačiau dalyviai pateko į tikrą

vėjo malūną, kuris įguloms nedavė nė trumpos atokvėpio minutės. Po kaitrios dienos, kai temperatūra siekė net 30 laipsnių, buriuotojus užklupo kruša ir smarkus lietus su žaibais, nesiliovęs kone visą naktį. „Labai geros varžybos – visko buvo, – sakė jachtos „Baltas“ vai-

3.„Eglė“ (Gintautas Kurlavičius; Klaipėda) 3.„Esmeralda“ (Liutauras Kižys; Vilnius)

rininkas Naglis Nasvytis. – Sunkus etapas, įspūdžių labai daug.“ Nors įgulos nariai vienbalsiai tvirtino, kad etapas labai patiko, tačiau sykiu ir dėkojo Aukščiausiajam: „Ačiū Dievui, pasiekėme krantą!“ Lėčiausiai plaukusios jachtos finišą pasiekė po paros – po 24 val. – tru-

kusios kovos. Nepaisant sunkių buriavimo sąlygų, iš 44 jachtų distancijos nebaigė vos trys – „Blue Bird“ (kapitonas Jonas Blinstrubas), „Gosail.lt Pietvis“ (Egidijus Urbonas) ir „Regina“ (Andrius Lukšys). Vakar jachtos kovojo trečiajame etape. „Klaipėdos“ inf.

Klaipėdiečių tvirtovė liko neįveikta Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Plungėje vykusiame tarptautiniame 13-mečių jaunučių futbolo turnyre triumfavo Klaipėdos futbolo mokyklos „Baltų“ komana.

Dėl Plungės taurės vieno rato sistema varžėsi šešios ekipos iš Lietuvos ir Latvijos. Rimanto Skersio (jam padėjo Marijus Jazbutis iš Šilutės) auklėtiniai pirmuosius keturis varžovus išguldė „sausais“ rezultatais – tel-

šiškius 4:0, Plungės sporto mokyklos bendraamžius 3:0, Plungės „Žiogelius“ 8:0 ir svečius iš Latvijos – Tukumo bendraamžius 3:0. Į Žemaitijos sostinės ekipos vartus po du įvarčius įmušė Lukas Pušinskas ir Benas Rudys. Šeimininkų SM žaidėjai pralaimėjo po taiklių Neilo Urbo, Rolando Kuncės ir L.Pušinsko smūgių. „Žiogeliams“ daugiausiai nemalonumų prikrėtė tris įvarčius pasiekęs Jonas Bičkus ir du – Henrikas Zobėla. Po sykį taikliai smūgiavo M.Jazbutis, N.Urba

ir B.Rudys. Į „Tukums-2000“ komandos vartus po vieną įvartį įmušė Dovydas Švambaris, H.Zobėla ir L.Pušinskas. Prieš paskutines rungtynes su Vilniaus „FM-Ateitimi“ abi komandos buvo surinkusios vienodą taškų kraitį – po 12, tačiau dėl prastesnio įvarčių skirtumo klaipėdiečių netenkino lygiosios. Uostamiesčio „FM-Baltų“ vienuolikė įrodė, kad šiuo metu ji yra pajėgiausia šalyje. Po įtemptos ir kvapą gniaužiančios kovos Klaipėdos komandai pergalę lėmė J.Bičkaus įvartis.

Surinkusi 15 taškų ir turnyre nepraleidusi nė vieno įvarčio mūsų miesto komanda tapo turnyro nugalėtoja. Antroje vietoje liko sostinės atstovai – 12 taškų, treti – „Tukums-2000 žaidėjai – 7. Du klaipėdiečiai pateko į simbolinę turnyro rinktinę. Geriausiu vartininku pripažintas Mantas Bertašius, o geriausio puolėjo laurai atiteko J.Bičkui. Taip pat specialiu prizu apdovanotas ir klaipėdiečių gretose puikiai rungtyniavęs Ernestas Mockus.

Stipriausieji: „FM-Baltų“ jaunieji futbolininkai varžovams parodė, kaip reikia idealiai gintis.

19

KeTVIRTAdienis, rugpjūčio 1, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „De libris“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Markus Zusak knygą „Knygų vagilė“.

Markus Zusak. „Knygų vagilė“. „Nuostabi ir nepaprastai ambicinga“ – „New York Times“. „Neįprasta, skambi, graži ir žiauri“ – „Sunday Telegraph“. Menkutis faktas – jūs mirsite. 1939-ųjų nacistinė Vokietija. Šalis laukia sulaikiusi kvapą. Mirtis dar niekada neturėjo tiek darbo. Devynerių metų mergaitė Lizelė gyvena Himelio gatvėje su ją priglaudusia šeima. Jos tėvai buvo išvežti į koncentracijos stovyklą. Lizelė vagia knygas. Tai pasakojimas apie ją ir kitus jos gatvės gyventojus, iš dangaus ėmus kristi bomboms. Šiek tiek svarbios informacijos – šią istoriją pasakoja mirtis. Tai trumpas pasakojimas apie: * Mergaitę * Akordeonininką * Keletą fanatiškų vokiečių * Žydų kilmės kovotoją * Ir nemažai vagysčių Dar vienas dalykas, kurį turėtumėte žinoti, – mirtis aplankys knygų vagilę tris kartus.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 6 d.

Avinas (03 21–04 20). Šiandien bus sunku rinktis. Gerai, jei galimybės bus tik dvi... Visai įmanoma, kad paprasčiausias sprendimas bus ir pats protingiausias. Nepulkite į neviltį – rytoj bus visai kitokia diena. Jautis (04 21–05 20). Laikas keisti žaidimo taisykles. Gal nebus lengva, tačiau dabartinė padėtis vis blogėja ir darosi nebepakenčiama. Nesitikėkite, kad visi yra tos pat nuomonės kaip ir jūs – galite susidurti su slaptu pavydu. Dvyniai (05 21–06 21). Didžioji dienos dalis tikriausiai bus ganėtinai rami. Saugokitės apgaulingo saugumo jausmo – kai kurių veiksmų padariniai išaiškės ne iškart. Kai kurių draugysčių ar sąjungų pamatai anaiptol ne tokie tvirti kaip atrodo. Vėžys (06 22–07 22). Būsite ganėtinai emocingas. Jūsų sprendimai tikriausiai bus neapgalvoti ir karštakošiški. Šiandien verčiau nesiimkite svarbių darbų. Rinkitės aktyvų poilsį. Liūtas (07 23–08 23). Šiandien esate panašus į plaštakę, viliojamą ugnies. Kelias ilgas, sunkumų teks įveikti daug, o tikslas – labai pavojingas. Protu pavojų suvoksite, bet labai galimas dalykas, kad nugalės emocijos. Mergelė (08 24–09 23). Tarp dosnumo ir išlaidumo – menka riba, jūs ar jums artimas žmogus šiandien galite ją nejučia peržengti. Pats laikas kai kuriuos dalykus pavadinti tikraisiais vardais. Praėjus pirmajam šokui, pasijusite kur kas geriau. Svarstyklės (09 24–10 23). Asmeniškai jums gera diena. Planai konkretūs ir aiškūs, laukia seniai numatyta visai maloni kelionė. Baigėsi gana ilgas sunkių darbų etapas, tad ramia sąžine galite leisti sau keletą dienų atsipūsti. Skorpionas (10 24–11 22). Neįkyrėkite aplinkiniams su savo problemomis – kiekvienas turi savų rūpesčių. Apskritai saugokitės šiandien aplinkiniams pasirodyti esąs arogantiškas ir egoistas. Nors nesijaučiate toks, jūsų poelgiai gali būti dviprasmiški. Šaulys (11 23–12 21). Tikslai ranka pasiekiami, jūsų ambicijos greitu laiku bus visiškai patenkintos. Nebijokite išsiskirti iš kompanijos su kitokiais norais ar požiūriu. Žinoma, jei rasite bendraminčių, bus tik geriau. Kita vertus, į pernelyg didelius kompromisus leistis neverta. Ožiaragis (12 22–01 20). Bendraukite kiek galite intensyviau. Daug kalbėkite su artimais jums žmonėmis apie dabartį ir ateitį. Nesivaržykite garsiai išsakyti ir aptarti pačių keisčiausių idėjų – deramai apsvarstytos ir pakoreguotos jos gali virsti pagrindu tolesniems veiksmams. Vandenis (01 21–02 19). Būsite nusiteikęs rizikuoti ir eksperimentuoti. Įprastiniai būdai ar sprendimai jūsų nebejaudina. Susidomėjimas bet kokia idėja dings tuoj pat, kai tik pamatysite, kad ji neduoda jūsų gyvenimui nieko nauja. Žuvys (02 20–03 20). Diena skirta malonumams. Ramia širdimi ir sąžine linksminkitės ir ilsėkitės. Kūrybos žmonės šiandien gali sukurti labai žavių dalykų.

Z.Varnausko kūrinių paroda – Giruliuose Šiandien 18 val. Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Girulių filiale (Šlaito g. 10A) atidaroma menininko Zenono Varnausko (1923–2010) tapybos ir grafikos darbų paroda „Motina ir vaikas“.

Z.Varnauskas – ryškaus talento, įdomus, savitas tapytojas, tekstilininkas, grafikas. Kūręs peizažus, figūrines kompozicijas, natiurmortus, surengęs keletą personalinių parodų menininkas, deja, visuomenei nėra gerai pažįstamas, ir jo kūryba deramai neįvertinta.

Pasak menotyrininkės Rasos Andriušytės-Žukienės, Z.Varnausko kūryboje susipynę Kauno meno mokyklos tradicijos, sovietmečio primestys ir prigimtinis spontaniškas menininko kūrybingumas, nepavaldus jokioms aplinkybėms. Dailininkas domėjosi Vakarų Europos modernizmu, ypač prancūzų fovistu Henri Matisse’u, idėjiškai visada rėmėsi klasikinio meno vertybėmis. Labiausiai jis troško kūryboje išreikšti pasaulio harmoniją, rinkosi humanistines temas – jo paveiksluose figūruoja motina ir vaikas,

žmonės ir gyvūnai, žmonės gamtos prieglobstyje... Šios idėjos vizualiai reflektuojamos Z.Varnausko darbų cikluose „Motina ir vaikas“, „Nemuno krašto žmonės“. Dailininko kūryboje motina ir vaikas tapo ne kartkarčiais pasikartojančiu motyvu, o viena pagrindinių temų, kurią Z.Varnauskas analizavo visą gyvenimą. Pats menininkas sakė, kad jam „gražiausia – motina su vaiku. Žiauriausia – kenčianti, paniekinta, užmiršta motina“. Kameriškose kompozicijose, kuriose motinos ir vaiko figūros įprasmina

laimingos vaikystės idealą, nesunkiai galima įžvelgti autoriaus siekį atspindėti tikrąsias, amžinas ir nekintančias gyvenimo vertybes. Dailininkas surengė šešias individualias kūrybos parodas Kauno valstybiniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, Vilniaus parodų rūmuose ir Šiauliuose. Jo pomirtinės kūrybos parodos vyko Vilniuje ir Kaune. Klaipėdiečiams šio autoriaus kūryba pristatoma pirmą kartą. Paroda pajūryje veiks iki rugsėjo. Ją kuruoja menotyrininkė Rūta Jakštonienė. „Klaipėdos“ inf.

Z.Varnauskas. Iš ciklo „Motina ir

vaikas“.

Orai

Šiandien dieną vietomis numato­ mas trumpas lietus. Sušils iki 19–24 laipsnių. Rytoj naktį vietomis, dieną daug kur trumpai palis. Orai išliks vi­ dutiniškai šilti.

Šiandien, rugpjūčio 1 d.

+21

+21

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+21

Šiauliai

Klaipėda

+22

Panevėžys

+22

Utena

+22

5.41 21.41 16.00

214-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 153 dienos. Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+23

Pasaulyje Atėnai +37 Berlynas +25 Brazilija +26 Briuselis +28 Dublinas +19 Kairas +37 Keiptaunas +24 Kopenhaga +22

kokteilis Mieste žvengia arkliai „Ar miesto Viešosios tvarkos skyriaus atstovai buvo akli, kai prie Lengvosios atletikos maniežo ganėsi du arkliai?“ – piktai klausė Juozas, matęs gyvūnus kone miesto centre. Anot vyriškio, gal jie ir šiandien toje laukymėje ramiai rupšnoja žolę. Tiesiog Juozas ne kiekvieną dieną va­ žiuoja Taikos prospektu ties manie­ žu, todėl nedrįsta teigti, kad cirko gy­ vuliai nuolat stebina klaipėdiečius ir užsieniečius. Skaitytojas prisiminė, kai Viešosios tvarkos skyriaus cerberiai "nuskal­ pavo" seną močiutę, kad ji miesto pa­ kraštyje laikė keletą vištų. O čia miesto centriniame prospekte ganėsi, gal dar ir ganosi du didžiuliai arkliai. „Jei yra įstatymas, draudžiantis mies­ te žmonėms laikyti net jūros kiauly­ tes, tai kodėl to skyriaus darbininkai užmerkia akis, kai mieste prunkščia tūkstantį kartų už vištas didesni gy­ vūnai?“ – Juozas klausė Kristinos Vin­ tilaitės ir jos kompanionų.

Nusikaltėliai: arkliukai – gražūs,

bet tai jų negelbsti nuo atsako­ mybės.

Kaunas Londonas +30 Madridas +37 Maskva +23 Minskas +22 Niujorkas +29 Oslas +22 Paryžius +33 Pekinas +32

Praha +27 Ryga +20 Roma +30 Sidnėjus +20 Talinas +20 Tel Avivas +31 Tokijas +30 Varšuva +24

Vėjas

4–11 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+19

+21

+19

+19

7

+19

+22

+20

+17

7

rytoj

šeštadienį

+23

Marijampolė

Vilnius

+23

Alytus

+21

+18

4

1252 m. kro­ni­ko­se pir­mą kar­tą pa­mi­nė­tas Klai­pė­ dos var­das. 1520 m. gi­mė Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis Žy­ gi­man­tas Au­gus­tas. 1714 m. mi­rė pa­sku­t i­nė Stiuar­tų gi­mi­nės val­do­ vė Ang­li­jo­je. 1818 m. JAV gi­mė pir­ mo­ji pro­fe­s io­na­l i mo­ te­r is ast­ro­no­mė Ma­r ia Mit­chell. 1922 m. pa­skelb­ta pir­ mo­j i Nep­r ik­l au­s o­mos Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­ja.

Ba­ra­vy­kai pa­jū­ry­je ne­sku­ba dyg­ti Ba­ra­vy­kų, rau­do­ni­ kių ar lep­šiu­kų no­ rin­tys pa­ska­nau­ ti klai­pė­die­čiai dar tu­rės pa­lauk­ti šių ver­tin­gų miš­ko gė­ ry­bių, nors ki­to­se ša­lies vie­to­se šių gry­bų jau ga­li­ma pri­si­rink­ti.

Pagal kilmę arkliai yra bandos gyvū­ nai, kurie gerai jaučiasi būdami su ki­ tais arkliais. Arkliui likti vienam arkli­ dėje nėra įprasta. Visiems arkliams reikia kompanijos, geriausia kitų arklių, tačiau gali būti ir arklidžių katė ar ožka.

Būtina žinoti Žvengimas – tai garsas, kuriuo arkliai išreiškia jausmus ar nuotaikas. Kai vie­ nas arklys kviečia kitą, žvengimas pa­ prastai būna aukšto tono ir švarus. Kai arklys sveikina pašarą atnešusį žmogų, žvengimo tonas paprastai bū­ na žemesnis ir draugiškesnis. Aukšto tono žvengimu kumelės pa­ prastai nuvaro šalin eržilą ar kitus ar­ klius.

Linksmieji tirščiai Atėjo nykštukas į vaistinę pirkti citra­ mono tabletės. Pardavėja klausia: – Jums suvynioti? – Ne, ačiū. Aš taip nuridensiu. Česka (397 719; kai arklys švytuoja uodega, tai gali reikšti, kad jam nemalonu. Tada geriau nebūti arti jo galinių kojų)

1991 m. į apy­var­tą iš­ leis­ti bend­rie­ji ta­lo­nai, ku­rie kar­tu su rub­liais cir­k u­l ia­vo iki 1992 m. ge­gu­žės.

Sap­ni­nin­kas

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei sap­nuo­ja­te, kad tu­ri­te su­ply­šu­

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Neseniai gauta informacija

Bartautas, Bartautė, Almeda.

1936 m. gi­mė gar­s us pran­c ū­z ų di­z ai­n e­ ris Yves’as Saint Lau­ rent’as. 1963 m. Di­džio­ji Bri­ta­ni­ ja su­t i­ko su­teik­t i Mal­tai ne­prik­lau­so­my­bę 1964 me­tais. 1975 m. 35 pa­sau­lio vals­ ty­bių ly­de­riai Hel­sin­ky­ je (Suo­mi­ja) priė­mė tai­ kos iš­s au­go­ji­mo Eu­ro­ po­je char­ti­ją. 1981 m. 0.01 val. de­biu­ ta­vo mu­zi­k i­nis ka­na­las „MTV“.

„Kokteilio“ pozicija Viskas ne taip blogai, kaip galvojate, viskas kur kas blogiau.

Vardai

RUGPJŪČIO 1-ąją

Rytas

+19

+22

+23

Ap­si­lan­kius tur­gu­je ir ti­kin­tis įsi­ gy­ti kil­min­ges­nių gry­bų, teks nu­ si­vil­ti – pre­kys­ta­liai tuš­ti kaip ir miš­ko pa­klo­tė. Pre­ky­bi­nin­kai tur­ gaus lan­ky­to­jams ga­li pa­siū­ly­ti tik vo­ve­rai­čių, ku­rių vie­nas lit­ras kai­ nuo­ja apie 7 li­tus, o ki­log­ra­mas – 21 li­tą. „Dar nė­ra gry­bų. Ir iš vie­nų, ir iš ki­tų gry­bau­to­jų gir­di­me, jog po tru­pu­tį jų jau ran­da­ma, ta­čiau ne ma­siš­kai“, – kal­bė­jo pre­kiau­to­jai. Prie vo­ve­rai­čių ei­lės ne­si­drie­kia – ma­tyt, klai­pė­die­čiai lau­kia „rim­ tes­nių“ miš­ko gė­ry­bių. Kaip tei­gė Gam­tos ty­ri­mų cent­ ro Mi­ko­lo­gi­jos la­bo­ra­to­ri­jos va­do­ vė Jur­ga Mo­tie­jū­nai­tė, va­sa­ri­niams gry­bams ras­tis truk­do ne­pa­lan­kus oras. Spe­cia­lis­tė ti­ki­no, jog ste­bė­tis, kad pre­ky­bos vie­to­se kol kas ga­li­ ma nu­si­pirk­ti tik vo­ve­rai­čių, ne­rei­ kia – tai nor­ma­lus reiš­ki­nys. „Tam, kad pra­dė­tų aug­ti ki­ ti gry­bai, rei­kia šil­to oro ir drėg­ mės. Stip­rios liū­tys taip pat nė­ra nau­din­gos gry­bams – jiems la­biau

Są­ly­gos: uos­ta­mies­čio pre­ky­vie­tė­se ka­ra­liau­ja tik vo­ve­rai­tės – ki­ti gry­

bai miš­kuo­se pa­si­ro­dys, kai bus daugiau drėg­mės. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

pa­tin­ka silp­nas ir il­gas laš­no­ji­mas. Jei­gu da­bar iš­kris­tų kri­tu­lių ir vy­ rau­tų šil­ti, o ne karš­ti orai, su­lauk­ tu­me ir miš­ko ka­ra­lių – ba­ra­vy­kų. Tie­sa, po tin­ka­mo lie­taus ir ma­lo­ nios ši­lu­mos dar rei­kia pa­ken­tė­ti ke­le­tą die­nų, kol gry­bai paaugs“, – kal­bė­jo J.Mo­tie­jū­nai­tė. Pa­sak jos, sa­vai­tės pra­džio­je Va­ ka­rų Lie­tu­vo­je siau­tu­sios liū­tys ne­ bu­vo „gry­bi­nis“ lie­tus. Paš­ne­ko­vė nu­ra­mi­no, kad su­lau­ kus drėg­mės ir ši­lu­mos pre­kys­ta­ liai tik­rai pa­si­puoš ba­ra­vy­kais, rau­

don­vir­šiais, lep­šiais, kaz­lė­kais ir rud­mė­sė­mis. „Lie­t u­vo­je si­t ua­c i­ja – la­bai įvai­ri. Štai va­rė­niš­kiai jau skun­ džia­si, kad pir­mo­ji ba­ra­vy­kų ban­ ga nu­vil­ni­jo ir gry­bų ne­bė­ra. Bu­ vo drėg­na, vė­liau užė­jo sau­ses­ni orai, o tai gry­bams ne­pa­ti­ko ir jie nu­sto­jo aug­ti“, – sa­kė J.Mo­tie­jū­ nie­nė. Be­si­ruo­šian­tiems gry­bau­ti, spe­ cia­lis­tė siū­lo sek­ti oro tem­pe­ra­tū­ rą įvai­riuo­se re­gio­nuo­se ir tik ta­da sku­bė­ti į miš­kus.

sius ar ne­šva­rius ba­tus, tai reiš­kia skur­ dą, taip pat ga­li reikš­ti prie­šus; nau­ji ba­ tai sim­bo­li­zuo­ja ge­ro­vę, sėk­mę bei ge­ ras per­mai­nas. Jei ba­tus sap­nuo­ja mo­ te­ris, ga­li reikš­ti bė­dą su kvai­liu, vy­rui – su­tri­ki­mą svar­bią mi­nu­tę. Sap­nuo­ti ba­tų te­pa­lą ar juo tep­ti ba­tus – lau­kia ne­ti­kė­tu­mai. Sap­ne bar­tis su kai­my­nais reiš­kia ma­žas iš­lai­das, bet di­de­l į pel­ną. Jei sap­nuo­ja­te, kad kai­my­nai pa­k vie­tė į vai­šes, nea­t i­dė­l io­t i­ni rei­ka­lai pri­vers at­si­sa­ky­ti mėgs­ta­mo dar­bo. Nau­ji kai­my­nai sap­ne – jū­sų pa­stan­gos bus be­vai­sės dar vi­są pus­me­tį. Jei­gu sap­ne ma­to­te kai­my­nų vai­kus, va­di­na­si, su­lauk­si­te ge­rų die­nų. Sap­nuo­ti, kad mau­do­tės tven­ki­ny­je, reiš­kia ne­di­de­l į pel­ną. Jei­gu sap­nuo­ ja­te tven­k i­n į, va­di­na­si, kaž­ko­k ie blo­ gi įvy­kiai ne­su­teiks liū­de­sio, o li­ki­mas iš­sau­gos ra­my­bę. Sem­t i iš tven­k i­n io van­de­nį – pa­si­rink­si­te ne­tin­ka­mą bū­ dą ir pra­lai­mė­si­te, iš­džiū­vęs tven­ki­nys – gi­mi­nai­čių prie­kaiš­tai, kad jų neap­ lan­ko­te, ka­sa­mas ar gi­l i­na­mas tven­ ki­nys – at­kak­lus ieš­ko­ji­mas nau­din­gų pa­žin­čių ne­liks be nau­dos. Sap­ne re­gė­ti tven­ki­nį, pil­ną žu­vų, reiš­ kia, kad rei­ka­lai pa­ge­rės, o jū­sų lau­kia pa­si­links­mi­ni­mai. Sap­ne įkris­ti į šva­rų tven­ki­nį – sėk­mė ir abi­pu­sė mei­lė, įkris­ti į ne­šva­rų tven­ ki­nį – ne­ge­ras ženk­las.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.