2013 08 02 klaipeda internetas

PIRMAS miesto dienraštis

penktadienis, RUGPJŪČIO 2, 2013

www.kl.lt

Tie­sos aki­mir­ka: ga­lu­ti­nis teis­mo ver­dik­tas S.Ber­lus­co­niui.

Pa­vie­ši­nus dip­lo­ma­tų kal­bas, L.Lin­ke­vi­čiui ten­ka dangs­ty­tis žo­džiu „pro­vo­ka­ci­ja“.

Lietuva 5p.

Pasaulis 9p.

Sut­vir­tė­jęs J.Va­lan­čiū­nas jau at­vy­ko į Klai­pė­dą.

Sportas 10p.

Tar­ny­bas šok­di­na li­go­niai Pa­gal­bos šauks­mas ar psi­chi­kos li­go­nio su­kur­ta is­to­ri­ja? To­ kią di­le­mą ne­re­tai spren­džia pa­gal­bos cent­ro dar­buo­to­jai, su­lau­kę įky­rių skam­ bin­to­jų ata­kos. Ta­ čiau, per mė­ne­sį už­ fik­sa­vę ko­ne tūks­ tan­tį skam­bu­čių iš vie­no te­le­fo­no nu­ me­rio, tei­sė­sau­gi­nin­ kai yra be­jė­giai – už spe­cia­lių­jų tar­ny­bų vai­ky­mą psi­chi­kos li­ ga ser­gan­tis klai­pė­ die­tis taip ir liks ne­ nu­baus­tas.

„Pas mus žmo­nės įpra­tę bū­ ti pa­sau­lio bam­bo­mis.“ Pa­lan­gos kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­jas Ne­ri­jus Sta­siu­lis ste­bė­jo­si, jog poil­siau­to­jai taip ir neiš­moks­ta pa­kan­tu­mo.

Į tė­vy­nę – ir gy­dy­tis, ir švęs­ti Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Skal­ses­nę duo­ną sve­tur ra­dę tau­ tie­čiai vėl iš­ju­di­no ša­lies pa­slau­ gų rin­ką – prie ato­sto­gų gim­ti­nė­je emig­ran­tai sten­gia­si pri­de­rin­ti vi­ zi­tus pas me­di­kus, gro­žio spe­cia­lis­ tus bei spė­ja at­šok­ti ves­tu­ves.

Ka­muo­ja nu­ga­ros skaus­mai

a.aleksejunaite@kl.lt

Kau­pia juo­dą­jį są­ra­šą

4

Kaina 1,30 Lt

7p.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

„Kaip tu­rė­tų elg­tis cent­ro dar­buo­ to­jas, su­lau­kęs žmo­gaus skam­bu­čio su pri­si­pa­ži­ni­mu, kad ką tik nu­žu­dė žmo­gų?

176 (19 779)

Pyk­tis: nie­kas ne­ga­li su­tram­dy­ti per pa­rą 250 kar­tų 112 te­le­fo­nu skam­bi­nu­sios klai­pė­die­tės, ku­ri ke­tu­rias

pa­ras te­ro­ri­za­vo pa­gal­bos cent­rą.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Uos­ta­mies­čio rea­bi­li­ta­ci­jos cent­ ro „Os­te­me­da“ va­do­vas gy­dy­to­jas os­teo­pa­tas And­rius Sta­siu­lis pri­ pa­ži­no, jog kaip tik da­bar įstai­ga jau­čia to­kių klien­tų pi­ką. Di­džio­ji da­lis ap­si­lan­ky­mų pas čia dir­ban­ čius spe­cia­lis­tus su­pla­nuo­ta lie­pos pa­bai­go­je bei rugp­jū­čio pra­džio­je.

Paš­ne­ko­vas skai­čia­vo, jog šiuo me­tu emig­ran­tai – dau­giau­siai iš Skan­di­na­vi­jos ša­lių, Ai­ri­jos, Ang­li­ jos – su­da­ro apie 30 pro­c. vi­sų pa­cien­tų.

2

Di­rek­to­rius – prieš triukš­ma­da­rius Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

„Tai yra pa­mo­ka, kad pi­lie­tiš­kam bū­ti yra ne tik ne­nau­din­ga, bet ir pa­vo­jin­ga“, – tei­gė Pa­jū­rio re­gio­ ni­nio par­ko di­rek­to­rius Da­rius Ni­ cius, pa­ban­dęs su­tram­dy­ti ge­ro­ kai po vi­dur­nak­čio triukš­ma­vu­ sius kai­my­nus. Jų už­pul­tas vy­ras ne­su­lau­kė po­li­ci­nin­kų pa­gal­bos.

Ne­pa­ti­ko pra­šy­mas

Tre­čia­die­nio nak­tį D.Ni­cius, kaip ir jo kai­my­nai, gy­ve­nan­tys Ram­by­no gat­vės pra­džio­je, ne­ga­lė­jo už­mig­ ti. Iš vie­no 6-ojo na­mo bu­to skli­

do di­džiu­lis triukš­mas. Čia bu­vo links­mi­na­ma­si. Bu­vo pu­sė tre­čios nak­ties, kai neišt­vė­ręs vy­ras išė­ jo į kie­mą įsi­ti­kin­ti, ku­ria­me bu­te vyks­ta links­my­bės.

D.Ni­cius pa­sa­ko­jo pir­mo­jo aukš­ to bal­ko­ne pa­ma­tęs ke­lis jau­nus žmo­nes ir pa­pra­šęs jų pa­til­dy­ti mu­zi­ką. Ta­čiau vie­to­je at­si­pra­šy­ mų vyro ad­re­su pa­si­py­lė įžei­di­nė­ ji­mai. No­rė­da­mas už­fik­suo­ti pa­ žei­dė­jus, D.Ni­cius nu­fo­tog­ra­fa­vo šią kom­pa­ni­ją. Tai su­kė­lė dar di­ des­nį jau­nų žmo­nių įtū­žį Pik­čiau­sia iš jų bu­vo mer­gi­na, ku­ ri ėmė kurs­ty­ti sa­vo drau­gą su­muš­ti ob­jek­ty­vą į juos nu­tai­kiu­sį žmo­gų.

Pa­tek­ti į bu­tą ne­su­ge­bė­jo

Be­re­gint abu, vai­ki­nas ir mer­gi­na, iš­šo­ko iš bal­ko­no ir puo­lė vai­ky­tis po kie­mą D.Ni­cių.

Bėg­da­mas nuo už­puo­li­kų šis iš­ si­kvie­tė po­li­ci­ją, ta­čiau pa­rei­gū­nai at­va­žia­vo ta­da, kai triukš­ma­da­ rius tram­dęs klai­pė­die­tis bu­vo ga­ vęs ne vie­ną smū­gį ir ne­te­kęs fo­ toa­pa­ra­to. „Mū­sų po­li­ci­ja yra vi­siš­kai be­jė­gė.

Nors bu­te te­be­bu­vo ma­ne už­puo­lę as­me­nys, pa­rei­gū­nai pa­reiš­kė, kad brau­tis į pri­va­čią val­dą ne­tu­ri tei­sės ir ga­li­my­bės. Po­li­ci­nin­kai pa­skam­ bi­no į du­ris, bet jų nie­kas nea­ti­da­rė.

7

Iš­va­da: pa­siel­gęs pi­lie­tiš­kai D.Ni­cius nu­ken­tė­jo nuo chu­li­ga­nų, ku­rių

už api­plė­ši­mą da­bar ieš­ko po­li­ci­ja.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

2

penktadienis, rugpjūčio 2, 2013

miestas

Dienos telegrafas Gat­vė. Va­kar baig­ta J.Ja­no­nio gat­vės re­konst­r uk­ci­ja. Ja jau lei­d žia­ma va­ žiuo­t i au­to­mo­bi­l iams. Gat­ve at­nau­ jin­tas ir vie­šo­jo trans­por­to eis­mas – į se­ną­ją tra­są grį­žo 2 ir 2A marš­ru­tų au­ to­bu­sai.

Pa­ro­da. Ni­dos kul­t ū­ros ir in­for­ma­ci­ jos cent­re „Agi­la“ nuo šian­d ien pra­ dės veik­t i pa­ro­da „Ko­va dėl Klai­pė­ dos – įvy­k iai ir žmo­nės“, skir­ta Klai­ pė­dos kraš­to pri­jun­g i­mo prie Lie­t u­ vos 90-osioms me­t i­nėms pa­m i­nė­t i. Šia pro­ga 21 val. „Agi­los“ pa­ro­dų sa­lė­ je vyks at­l i­kė­jo Vy­gan­to Kaz­laus­ko akus­ti­nis kon­cer­tas.

Mir­tys. Va­kar Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­gist­ra­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 7 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė An­ge­lė Vai­ tie­k ie­nė (g. 1928 m.), Al­bert Pannz­he­ vi­dze (g. 1932 m.), Jo­nas And­ri­jaus­kas (g. 1936 m.), Liud­v i­na Žal­ne­ra­v i­čie­nė (g. 1937 m.), Sa­ve­l ij Mat­ve­jev (g. 1941 m.), Al­vi­na Mat­ve­je­va (g. 1948 m.), Vy­ gan­tas Ži­l io­nis (g. 1966 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Vy­gan­tas Ži­l io­n is, An­ta­nas Al­g ir­das Dauk­šas, Ole­gas Vrub­lec­k is.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Va­len­t i­na Pet­ro­va, Liud­v i­na Žal­ ne­ra­vi­čie­nė.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 18 mo­te­r ų. Gi­mė 10 mer­gai­čių ir 8 ber­niu­kai.

Grei­to­ji. Va­kar iki 18.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė apie 70 iš­ kvie­ti­mų.

Iš­mė­tė jau­kus

Da­nė pa­ža­lia­vo

Lie­tu­vo­je baig­tas pir­ma­sis šių me­tų lau­ki­nių gy­vū­nų vak­ci­na­ci­ jos nuo pa­siut­li­gės eta­pas. Jau­kai su vak­ci­na iš lėk­tu­vų bu­vo pra­dė­ ti mė­ty­ti bir­že­lio 28 d. Klai­pė­dos ra­jo­ne. Pa­siut­li­gės at­ve­jų ša­ly­je vis ma­žė­ja. Pa­siut­li­gės lik­vi­da­vi­ mo pro­gra­ma bus tę­sia­ma dar 2 me­tus po to, kai ne­bus už­re­gist­ ruo­ta nė vie­no su­si­rgi­mo at­ve­jo.

Da­nės upę ir už­klo­jo ža­lias ki­li­ mas. Su­si­for­ma­vus pa­lan­kiai ter­ pei van­de­ny­je su­ve­šė­jo plū­de­ nos – smul­ku­čiai van­dens au­ga­ lai. Pa­ža­lia­vu­si upė at­ro­do bau­gi­ na­mai, ta­čiau ši au­ga­li­ja, spe­cia­ lis­tų tei­gi­mu, ne­ke­lia jo­kio pa­vo­ jaus. Upė pa­ža­liuo­ja kas­met, kai su­šy­la oras ir van­duo. Nea­be­jo­ja, akd uj­pė iš­si­va­lys sa­vai­me.

A.Ba­ny­tei – ma­gist­ro žie­das Mi­nint mies­to gim­ ta­die­nį, Klai­pė­da nu­si­len­kė dar vie­ nam jos var­dą gar­si­ nan­čiam žmo­gui.

Klai­pė­dos kul­tū­ros ma­gist­rai:

Eve­li­na Zen­ku­tė

2005 m.– Po­vi­las Gai­dys, Vy­tau­

2003 m.– Jo­nas Ge­nys, Al­gis Kli­še­

vi­čius, Vy­tau­tas Paukš­tė 2004 m. – Sta­nis­lo­vas Do­mar­kas,

Gin­ta­ras Gra­jaus­kas, Dai­va Kša­nie­nė tas Grub­liaus­kas

e.zenkute@kl.lt

Va­kar Pi­lies po­ter­no­je iš­kil­min­ gos ce­re­mo­ni­jos me­tu dai­li­nin­kei An­ge­li­nai Ba­ny­tei su­teik­tas kul­ tū­ros ma­gist­rės var­das, įteik­ti tai pa­tvir­ti­nan­tys do­ku­men­tai ir auk­ si­nis žie­das su dei­man­tais, pa­ga­ min­tas Pi­lies mu­zie­ju­je sau­go­mo re­ne­san­si­nio žie­do pa­vyz­džiu.

Me­ni­nin­kei pa­dė­ko­ta už iš­skir­ ti­nius nuo­pel­nus mies­to kul­tū­rai mo­nu­men­ta­lio­sios ta­py­bos sri­ty­je, pa­puoš­tas Klai­pė­dos ir ki­tų ša­lies mies­tų vie­šą­sias erd­ves, gra­fi­to, mo­zai­kos tech­ni­ko­mis su­kur­tas mo­nu­men­ta­lias kom­po­zi­ci­jas. „No­ri­si ti­kė­ti, kad šis ap­do­va­no­ ji­mas – ne pa­dė­ka už vi­sus gy­ve­ni­ mo nuo­pel­nus ir nu­veik­tus dar­bus, o tik tar­pi­nė sto­te­lė, ve­dan­ti fi­ni­šo link. Vi­liuo­si, kad me­ni­nin­kė ir to­ liau kurs dar­bus, ku­rie virs ma­žais ste­buk­lais, gar­si­nan­čiais Klai­pė­dos ir vi­sos Lie­tu­vos var­dą“, – teik­da­ mas kul­tū­ros ma­gist­ro re­ga­li­jas sa­ kė Klai­pė­dos mies­to me­ras Vy­tau­ tas Grub­liaus­kas.

Jis džiau­gė­si, kad ke­tu­ri kū­ry­bi­ niai de­šimt­me­čiai ir di­die­ji dar­bai

2006 m. – Ba­lys Juš­ke­vi­čius, Ka­

zys Kša­nas, Ed­var­das Ma­li­naus­kas 2007 m. – Bro­nius Gra­žys, Aloy­

zas Kaž­dai­lis, Juo­zas Gu­da­vi­čius 2008 m. – Arū­nas Sa­ka­laus­kas, Ne­

lė Sa­vi­čen­ko, Vy­tau­tas Te­tens­kas 2009 m. – Ana­to­li­jus Kle­men­co­

vas, Juo­zas Šikš­ne­lis, Vla­das Žul­kus 2010 m. – Ri­man­tas Čer­niaus­kas,

Va­le­ri­ja Jan­kū­nai­tė 2011 m. – Ri­ta Bo­čiu­ly­tė Pa­dė­ka: iš mies­to me­ro V.Grub­liaus­ko ran­kų priė­mu­si re­ga­li­jas, nau­

jo­ji kul­tū­ros ma­gist­rė A.Ba­ny­tė džiau­gė­si ga­lin­ti kur­ti Klai­pė­dai.

me­ni­nin­kę su­sie­jo bū­tent su uos­ ta­mies­čiu.

A.Ba­ny­tė juo­kau­da­ma sa­kė, kad ta­da, kai ten­ka kal­bė­ti dau­giau nei dviem žmo­nėms, ji ne­ten­ka amo ir la­ko­niš­kai pri­dū­rė: „Esu dė­kin­ga li­ ki­mui, kad at­ve­dė į Klai­pė­dą, mies­ tui, ku­ris ma­ne priė­mė, ir bro­liui Be­ne­dik­tui Jur­čiui, ku­rio dė­ka sto­ viu prieš jus“, – kal­bė­jo A.Ba­ny­tė.

2012 m. – Ro­ber­tas Var­nas 2013 m. – An­ge­li­na Ba­ny­tė

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Šių me­tų kul­tū­ros ma­gist­rų ap­do­ va­no­ji­mų ce­re­mo­ni­ją pa­pil­dė dvie­jų „Ro­ta­ry“ klu­bų ini­cia­ty­va įsteig­tas nau­jų vė­jų ženk­las – „Vėt­run­gė“, skir­tas ino­va­ty­vių idė­jų puo­se­lė­to­ jams uos­ta­mies­ty­je. Šie­met „Vėt­run­gės“ ati­te­ko žmo­nėms, ku­rie pa­si­žy­mė­jo me­no ir kul­tū­ros sri­ty­je. „Ro­ta­ry“ klu­bo „Ka­ra­lie­nė Lui­zė“ „Vėt­run­gė“ už

kū­ry­biš­ku­mą ir no­va­to­riš­kas idė­ jas bu­vo įteik­ta Kul­tū­rų ko­mu­ni­ ka­ci­jų cent­ro di­rek­to­riui me­no­ty­ ri­nin­kui Ig­nui Ka­za­ke­vi­čiui.

Klu­bo „Con­cor­dia 1826“ „Vėt­ run­gė“ už Klai­pė­dos kraš­to is­ to­ri­jos ir kul­tū­ros sau­go­ji­mą bei po­pu­lia­ri­ni­mą ati­te­ko Ie­vos Si­mo­ nai­ty­tės bib­lio­te­kos di­rek­to­riui ra­ šy­to­jui Juo­zui Šikš­ne­liui.

Valdininkas pa­sve Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Il­giau nei tris sa­vai­tes sir­gęs Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­kas Ire­ni­jus Za­lec­kis, jau ki­tą die­ną, kai bai­gė­si ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­ mė­ji­mo ga­lio­ji­mas, pa­plū­di­my­je įnir­tin­gai ko­vė­si reg­bio var­žy­bo­ se. Tai tik su­stip­ri­no ko­le­gų įta­ri­ mus, jog I.Za­lec­kis „su­si­rgo“ spe­ cia­liai, kad bū­tų ati­dė­tas by­los nag­ ri­nė­ja­mas, kur jam gre­sia pra­ras­ti vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą, o jis dar­be – pri­va­lo­mas.

Tei­sia­mas tre­čią kar­tą

Pas­vei­ko: lie­pos 26 d. I.Za­lec­kis (gel­to­na ir rau­do­na ap­ran­ga) dar tu­rė­jo ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mą, o jau

ki­tą die­ną ko­vė­si reg­bio tur­ny­re pa­plū­di­my­je.

Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus vy­riau­ sia­sis spe­cia­lis­tas I.Za­lec­kis dar­be ne­si­ro­dė lie­pos 1–26 die­no­mis im­ ti­nai, nes tu­rė­jo ne­dar­bin­gu­mo pa­ žy­mė­ji­mą.

Su­ta­pi­mas – lie­pos 9 die­ną teis­ me tu­rė­jo bū­ti nag­ri­nė­ja­ma ad­mi­ nist­ra­ci­nė by­la, ku­rio­je I.Za­lec­kis kal­ti­na­mas vai­ra­vęs iš­gė­ręs. Už tai jis tei­sia­mas jau tre­čią kar­tą.

Val­di­nin­kas ne­blai­vus prie vai­ro įkliu­vo ba­lan­džio pra­džio­je. Už šį nu­si­žen­gi­mą gre­sia bau­da iki 1,5 tūkst. li­tų ir me­tams ne­tek­ti tei­ sės vai­ruo­ti. „Mes taip pat įta­ria­me, jog šis žmo­gus spe­cia­liai su­si­rgo, kad by­ los nag­ri­nė­ji­mas bū­tų ati­dė­tas kuo vė­les­niam lai­kui“, – sa­vo įta­ri­mus iš­sa­kė Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ja Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė.

Ne­se­niai bu­vo pa­keis­ti šio sky­ riaus dar­buo­to­jų pa­rei­gų nuo­sta­ tai ir juo­se at­si­ra­do įra­šas, kad dau­ gu­ma vals­ty­bės tar­nau­to­jų ir vi­si dar­buo­to­jai, dir­ban­tys pa­gal dar­ bo su­tar­tis, pri­va­lo tu­rė­ti vai­ruo­ to­jo pa­žy­mė­ji­mą. „Jei I.Za­lec­kis jį pra­ras­tų, jis ne­ bea­ti­tik­tų ke­lia­mų kva­li­fi­ka­ci­nių rei­ka­la­vi­mų ir jau ta­da Per­so­na­ lo sky­rius tu­rė­tų im­tis ati­tin­ka­mų veiks­mų“, – tei­gė K.Vin­ti­lai­tė.

I.Za­lec­kis vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ ji­mą, ku­rį jau bu­vo pra­ra­dęs, nes vai­ra­vo iš­gė­ręs, at­ga­vo šie­met va­sa­rį.

3

penktadienis, rugpjūčio 2, 2013

miestas

Į tė­vy­nę – ir gy­dy­tis, ir švęs­ti Ne­be­liks bu­vu­sių pe­rė­jų pėd­sa­kų

1

„Daž­niau­si nu­si­skun­ di­mai – nu­ga­ros skaus­ mai, ne­ma­žai žmo­nių į me­di­kus jau krei­pia­si pa­kar­to­ti­nai – da­bar jau­ čia­si ge­rai, bet grį­žę į Lie­tu­vą nu­ spren­dė pro­fil­ ak­tiš­kai ap­si­lan­ky­ti mū­sų cent­re, sten­gia­si iš­sau­go­ ti ge­rą sa­vi­jau­tą“, – dės­tė A.Sta­ siu­lis.

Paš­ne­ko­vas pri­pa­ži­no, jog sve­ tur gy­ve­nan­tiems ir dir­ban­tiems emig­ran­tams pri­trūks­ta už­sie­nio gy­dy­mo įstai­gų dar­buo­to­jų dė­me­ sio, pro­fe­sio­na­lu­mo, ne­re­tas jau­čia ir kal­bos bar­je­rą.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Šio­mis die­no­mis tu­rė­tų iš­nyk­ti pa­ sku­ti­niai uos­ta­mies­ty­je pa­nai­kin­ tų pės­čių­jų pe­rė­jų pėd­sa­kai. La­ biau­siai dėl to džiaug­sis Nau­ją­ja Uos­to gat­ve kas­dien va­ži­nė­jan­tys vai­ruo­to­jai.

Šie­met ofi­cia­liai pa­nai­ki­nus še­ šio­li­ka pe­rė­jų, jas žy­min­tys ke­lio ženk­lai bu­vo nuim­ti, ta­čiau gat­vė­ se te­be­si­ma­tė zeb­ru va­di­na­mi bal­ ti brūkš­niai. Tai klai­di­no pės­čiuo­ sius. Mies­to ūkio de­par­ta­men­to

Vie­ti­niai klien­tai pyks­ta

Ta­čiau į gim­ti­nę „pa­si­svei­ka­tin­ti“ su­grįž­tan­čiais tau­tie­čiais džiau­gia­ si ir me­di­kai. „To­kie klien­tai la­biau orien­tuo­ ti į re­zul­ta­tą, jie mo­ty­vuo­ti at­gau­ti jė­gas per trum­pą lai­ką ir mums, ži­ no­ma, leng­viau dirb­ti“, – pri­pa­ži­ no rea­bi­li­ta­ci­jos cent­ro va­do­vas.

A.Sta­siu­lis pa­ste­bė­jo, jog emig­ ran­tų dė­ka gau­sė­ja ir pa­čių už­ sie­nie­čių klien­tų gre­tos. „Tai yra mū­sų emig­ran­tų ar­ti­mie­ji, drau­ gai – tai ko­kiai uoš­vei pri­rei­kė pa­gal­bos ar žmo­na vy­rui pa­ta­rė į mus kreip­tis“, – šyp­so­jo­si pa­ šne­ko­vas.

Klai­pė­dos odon­to­lo­gi­jos kli­ni­kos „Dan­vi­tė plius“ va­do­vė Ri­ta Ba­ra­ naus­kie­nė taip pat tei­gė, jog lie­pa ir rugp­jū­tis – emig­ran­tų lai­kas. „Ki­tiems įsi­terp­ti fak­tiš­kai neį­ ma­no­ma, pyks­ta vi­si vie­ti­niai klien­tai, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vė. – Sten­gia­mės su­teik­ti bent pir­mą­ją pa­gal­bą, ta­čiau kas ga­li, pra­šo­me pa­lauk­ti bent rug­sė­jo.“ Gy­dy­to­jos odon­to­lo­gės tei­gi­mu, ato­sto­goms grį­žę emig­ran­tai daž­niau­siai krei­ pia­si dėl ke­lių pa­slau­gų pa­ke­to – pra­de­dant ap­na­šų va­ly­mu, ba­li­ni­ mu ir bai­giant dan­tų plom­ba­vi­mu ar pro­te­za­vi­mu.

Klien­tai: įsi­lin­ga­vus va­sa­rai be­ne di­džiau­sią emig­ran­tų ant­plū­dį jau­

čia odon­to­lo­gai.

no, kad Lie­tu­vo­je ko­ky­biš­kes­nis gy­dy­mas. Pa­vyz­džiui, vie­nai pa­ cien­tei pa­ren­giau dar­bų są­ma­tą –

Va­sa­rą na­mo grįž­ tan­tys tau­tie­čiai ne­ gai­li pi­ni­gų ir įvai­ rioms pra­mo­goms, ato­sto­gų me­tu sten­ gia­si su­pla­nuo­ti as­ me­ni­nes šven­tes.

Ren­gia krikš­ty­nas

„Į mus krei­pia­si dėl vi­sų pa­slau­ gų, kiek tik tei­kia­me. Už­sie­ny­je odon­to­lo­gų pa­slau­gos bran­gios, be to, gal žmo­nės ne­la­bai pa­si­ti­ ki te­nykš­čiais spe­cia­lis­tais, ma­

mū­sų kai­na sie­kė 3 tūkst. li­tų. Tos pa­čios pa­slau­gos Da­ni­jo­je jai bū­ tų at­siė­ju­sios 20 tūkst. li­tų. Tad ne­re­tai nu­ti­kus bė­dai emig­ran­

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

tai vis tiek lau­kia, kol ga­lės grįž­ti į gim­ti­nę“, – pa­ty­rė R.Ba­ra­naus­ kie­nė.

Va­sa­rą na­mo grįž­tan­tys tau­tie­ čiai ne­gai­li pi­ni­gų ir įvai­rioms pra­ mo­goms, ato­sto­gų me­tu sten­gia­si su­pla­nuo­ti as­me­ni­nes šven­tes.

Kre­t in­gos ra­jo­n e esan­č ios so­ dy­b os ir kar­č e­m os komp­l ek­ so „Vien­k ie­m is“ šei­m i­n in­k ė Jo­ lan­ta Šob­l ins­k ie­n ė ne­n ei­g ė, jog ir lie­p ą, ir rugp­j ū­t į di­d žio­j i da­ lis ban­ke­tų yra už­sa­ko­mi bū­tent emig­ran­tų. „Kiek­vie­nais me­tais su­lau­kia­me pas mus ves­tu­ves ke­lian­čių tau­tie­ čių. Pas­te­bi­me, kad ne­ma­žai grį­ žu­sių emig­ran­tų gim­ti­nė­je ren­gia ir krikš­ty­nų šven­tes“, – tei­gė pa­ šne­ko­vė.

ei­ko prieš pat var­žy­bas „Iš­junk kvai­lį“

Įta­ri­mų, jog I.Za­lec­kis tik­rai sir­go, gal­būt net ne­kil­tų, jei ne fak­tas, kad lie­pos 27 die­ną jis at­ro­dė ypač žva­ liai ir svei­kai – da­ly­va­vo pa­plū­di­my­je vy­ku­sia­me reg­bio tur­ny­re. Vy­ras sa­ vęs vi­sai ne­tau­so­jo, ko­vė­si it žvė­ris.

„Ar tik­rai sir­go­te?“ – „Klai­pė­da“ tie­siai švie­siai pa­si­tei­ra­ vo I.Za­lec­kio. „Iš­junk kvai­lį“, – at­šo­vė jis.

Ta­čiau paaiš­kin­ti, kaip taip išė­jo, kad dar lie­pos 26 die­ną sir­go, o jau ki­tą die­ną žai­dė di­de­lės iš­tver­mės rei­ka­lau­jan­tį reg­bį, pa­ts I.Za­lec­kis ne­su­ge­bė­jo. „Skam­bin­ki­te į „Sod­ rą“ ir klaus­ki­te. Vis­ką da­rau pa­gal įsta­ty­mus“, – pa­brė­žė val­di­nin­kas. „Ar tik­rai sir­go­te?“ – „Klai­pė­da“ tie­siai švie­siai pa­si­tei­ra­vo I.Za­lec­

va­do­vas Liud­vi­kas Dū­da pa­ti­ki­no, kad jau šian­dien ne­be­pa­ma­ty­si­ me klai­di­nan­čių brūkš­nių Nau­jo­ jo­je Uos­to gat­vė­je. Juos ke­ti­na­ma iš­skus­ti nak­tį iš ket­vir­ta­die­nio į penk­ta­die­nį.

Bend­ro­vės „Lem­mi­nin­kai­nen“, ku­ri at­lie­ka bu­vu­sių pe­rė­jų iš­sku­ ti­mo dar­bus, ženk­li­ni­mo tar­ny­ bos meist­ras Ša­rū­nas Sar­ta­na­vi­ čius pra­ne­šė, kad ar­ti­miau­siu me­tu bus pa­nai­kin­tas pe­rė­jų ženk­li­ni­mas Lie­po­jos ir Gi­ri­nin­ki­jos, Lie­po­jos ir Pa­ne­ve­žio, Mi­ni­jos, Pa­ry­žiaus Ko­ mu­nos gat­vė­se, Kre­tin­gos gat­vė­je ties Šilt­na­mio gat­ve.

kio. „Iš­junk kvai­lį“, – at­šo­vė jis.

Ki­tas teis­mo po­sė­dis, ku­ria­me bus nag­ri­nė­ja­ma, ar iš I.Za­lec­kio atim­ti vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą, nu­ ma­ty­tas rug­sė­jį.

Gau­do si­mu­lian­tus

„Sod­ros“ Klai­pė­dos sky­riaus di­ rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Dai­va Dab­ ra­vals­kie­nė skai­čiais iliust­ra­vo, jog re­gio­ne per me­tus pa­si­tai­ko šim­ tai at­ve­jų, kai nu­sta­to­ma, kad pa­ cien­tas, tu­rė­da­mas ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mą, ne gy­dė­si, o už­siė­mė ne­leis­ti­na veik­la.

Per­nai Klai­pė­dos sky­riu­je nu­ sta­ty­ta apie 200 at­ve­jų, kai bu­vo pa­žeis­tos el­ge­sio tai­syk­lės, ga­lio­ jan­čios tu­rint ne­dar­bin­gu­mo pa­ žy­mė­ji­mą. Dėl to „li­go­niams“ ne­ bu­vo iš­mo­kė­ta apie 24 tūkst. li­tų li­gos pa­šal­pų. Šie­met to­kių at­ve­ jų jau už­fik­suo­ta apie 100 ir li­gos pa­šal­pų neiš­mo­kė­ta už be­veik 9 tūkst. li­tų. „Kai gy­dy­to­jas pa­cien­tui su­tei­kia ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mą, žmo­

gus in­for­muo­ja­mas, kaip tu­ri elg­ tis tuo lai­ko­tar­piu. El­ge­sio tai­syk­lių pa­žei­di­mais lai­ko­mas neat­vy­ki­mas pas gy­dy­to­ją nu­ro­dy­tu lai­ku, neat­ lie­ka­mos pro­ce­dū­ros. Li­gos pa­šal­ pa ne­mo­ka­ma ir ta­da, jei nu­sta­ to­ma, kad žmo­gus vis tiek dir­bo, mo­kė­si, ke­lia­vo, pas gy­dy­to­ją ar į pro­ce­dū­ras at­vy­ko ne­blai­vus“, – aiš­ki­no D.Dab­ra­vals­kie­nė.

Jos tei­gi­mu, išaiš­kin­ti ta­ria­mus li­go­nius pa­de­da skun­dai, darb­da­ vių pra­ne­ši­mai, ki­tų įstai­gų tei­kia­ ma in­for­ma­ci­ja, pa­vyz­džiui, apie tai, jog ne­va ser­gan­tis žmo­gus kir­ to vals­ty­bės sie­ną. „Jei žmo­gus tu­ri ne­dar­bin­gu­ mo pa­žy­mė­ji­mą, jam daž­niau­ siai tai­ko­mas tau­so­ja­ma­sis re­ži­ mas. Tai reiš­kia, jog pa­cien­tas ga­li tik at­vyk­ti pas gy­dy­to­ją, į vais­ti­nę, pro­ce­dū­ras, pa­si­rū­pin­ti bū­ti­niau­ siais gy­ve­ni­mo at­ve­jais. Spor­tas, pra­mo­gos, ke­lio­nės ir ne­dar­bin­ gu­mo pa­žy­mė­ji­mas tik­rai yra ne­ su­de­ri­na­mi“, – tvir­ti­no D.Dab­ra­ vals­kie­nė.

Šiame korpuse įsikurs paliatyviosios pagalbos skyrius.

Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje (K.Donelaičio g. 15 A) nuo 2011 m. pradėtas vykdyti projektas finansuojamas Euro­ pos Sąjungos 2007–2013 m. San­ glaudos skatinimo veiksmų pro­ gramos pagal LR Sveikatos ap­ saugos ministerijos priemonę Nr. VP3-2.1 „Ambulatorinių, palaiko­ mojo gydymo ir slaugos paslaugų plėtra bei stacionarinių paslaugų optimizavimas“.

Projekto „Palaikomojo gydymo ir slaugos bei paliatyviosios pa­ galbos paslaugų plėtra ir paslau­ gų kokybės gerinimas Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje“ įgyvendinti skirta 1 906 000 Lt. Projektas numatė palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų inf­ rastruktūros gerinimą, paliaty­ viosios pagalbos paslaugų įstei­ gimą ligoninėje.

Projekto lėšomis jau rekons­ truotai du pastatai, esantys li­ goninės kieme, vienas iš jų, mo­ dernus paliatyviosios pagalbos skyrius, pritaikytas sunkių li­ gonių gydymui. Įrengtos jaukios vienvietės ir dvivietės palatos su dušais ir tualetais, naujomis pa­ cientų lovomis, keltuvais paci­

entams ir visa reikalinga įranga, reikalinga sunkiausiomis ligų for­ momis sergantiems pacientams.

Palatose pagamintos spintos pa­ cientų rūbams, bus pastatyti te­ levizoriai. Kitame rekonstruota­ me pastate įrengta dezinfekcijos kamera, plovimo dezinfekavimo įranga. Visų darbų pabaigos tu­ rėtume sulaukti po mėnesio. Įgyvendinus projektą iš esmės bus pagerinta ligoninės teikiamų slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų bei paliatyviosios pa­ galbos paslaugų kokybė ir priei­ namumas. Pagerės pacientų gy­ dymosi sąlygos, darbo aplinka ligoninės personalui. Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės ko­ lektyvas nuoširdžiai dėkoja savo nuolatiniams rėmėjams už pagal­ bą „ParkInnbyRadisson Klaipeda“ viešbučio kolektyvui, direktoriui Robertui Lukošiui, Bavarijos vo­ kiečių draugijai „KinderhilfeLi­ tauen“, Marinai Kulčinskajai iš Švedijos.

Baigiami rekonstruoti Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės

pastatai.

4

penktadienis, rugpjūčio 2, 2013

miestas

Tar­ny­bas šok­di­na li­go­niai Sup­ran­ta­ma, rea­guo­ 1 ti rim­tai ir pa­siųs­ti vi­sas rei­ka­lin­gas tar­ny­bas. Ta­čiau tu­ri­me

pa­vyz­džių, kai paaiš­kė­ja, kad taip links­mi­na­si svei­ka­tos pro­ble­mų tu­ rin­tis as­muo. Daž­niau­siai jis pra­ne­ ša, kad nu­žu­dė žmo­gų, re­čiau, kad kaž­kas jį pa­tį su­ža­lo­jo. Ta­čiau vi­sa tai – tik fan­ta­zi­jos vai­sius“, – apie kas­die­ny­bę pa­sa­ko­jo Bend­ro­jo pa­ gal­bos cent­ro (BPC) Klai­pė­dos sky­ riaus vir­ši­nin­kas Ro­lan­das Mi­lius.

Pa­gal­bos cent­ro dar­buo­to­jai tu­ ri sa­vo­tiš­ką šif­rą, api­bū­di­nan­tį to­ kius skam­bu­čius. „Dau­ge­lį to­kių skam­bin­to­jų dar­ buo­to­jai jau pa­žįs­ta iš bal­sų, at­si­ me­na jų te­le­fo­no nu­me­rius. Tu­ri­me ir kny­gu­tę, ku­rio­je fik­suo­ja­mi to­kie nu­me­riai“, – ti­ki­no R.Mi­lius.

Nors ir su­pras­da­mi, kad vei­kiau­ siai su­lau­kė me­la­gin­go iš­kvie­ti­mo, cent­ro dar­buo­to­jai, iš­gir­dę, jog kal­ba­ma apie nu­žu­dy­mą, vis tiek siun­čia po­li­ci­jos pa­tru­lius nu­ro­ dy­tu ad­re­su. „Šis įky­rus klai­pė­die­tis bend­ ruo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu 112 puo­la skam­bin­ti, kai jau bū­na ge­ro­kai iš­ gė­ręs. Ta­čiau ne­rea­guo­ti mes ne­ ga­li­me. O jei vie­ną die­ną paaiš­kės, kad tai, ką jis pra­ne­šė, yra tie­sa?“ – kal­bė­jo R.Mi­lius.

Per die­ną – 250 skam­bu­čių

Tai ne vie­nin­te­lis pa­vyz­dys, su kuo su­si­du­ria pa­gal­bos cent­ro ope­ra­to­ riai, o ab­sur­diš­kos si­tua­ci­jos kar­to­ ja­si be pa­lio­vos. „Vie­ną įky­rų skam­bin­to­ją dar­buo­ to­jai pra­mi­nė Bum Bum pra­var­de. Šis žmo­gus per die­ną į cent­rą pa­skam­ bi­na de­šim­tis kar­tų ir vis pik­ti­na­si, kad vai­kai lau­ke žai­džia ka­muo­liu ir jį er­zi­na ka­muo­lio bumb­sė­ji­mas“, – pa­sa­ko­jo Bend­ro­jo pa­gal­bos cent­ro Klai­pė­dos sky­riaus vir­ši­nin­kas.

Praė­ju­sį penk­ta­die­nį šis pi­lie­tis 112 nu­me­riu su­ge­bė­jo pa­skam­bin­ ti 70 kar­tų. „Bū­na die­nų, kai vy­ras

Ro­lan­das Mi­lius:

Vie­nas žmo­gus gruo­ džio mė­ne­sį skam­bi­ no 953, o per sau­sį ir va­sa­rį – 1 367 kar­tus.

Tai tik­rai įspū­din­gi skai­čiai.

Aki­mir­ka: lai­ką dėl me­la­gin­gų iš­kvie­ti­mų gaiš­tan­tys ug­nia­ge­siai net neį­si­vaiz­duo­ja, kaip pa­si­jaus­tų, jei dėl

pa­kvai­šu­sių žmo­nių skam­bu­čių ne­spė­tų į tik­ros ne­lai­mės vie­tą.

žai­džian­čiais vai­kais pik­ti­na­si gi­ lų vi­dur­žie­mį, kai už lan­go pus­to snie­gas ir aki­vaiz­du, kad ka­muo­lio kie­me tik­rai nie­kas ne­spar­dys“, – pri­si­mi­nė R.Mi­lius.

Ki­tas klai­pė­die­tis per ke­tu­rias die­ nas į BPC pa­skam­bi­no 188 kar­tus.

Vy­ras su­ge­bė­jo tik iš­keik­ti dar­buo­to­ jus, jam rea­lios pa­gal­bos ne­rei­kė­jo.

Ke­tu­rios pa­ros te­ro­ro ir dai­nų

Ki­ta klai­pė­die­tė per dvi die­nas Bend­ro­jo pa­gal­bos cent­ro te­le­fo­ nu skam­bi­no 214 kar­tų. Mo­te­ris tik ne­man­da­giai plū­do­si, o cent­ro dar­buo­to­jai kant­riai gai­šo lai­ką.

Ta­čiau vie­nos klai­pė­die­tės te­le­fo­ no nu­me­rį jau įsi­mi­nė net nau­jo­kai Pa­gal­bos cent­ro dar­buo­to­jai. Mo­te­ riš­kė 112 te­le­fo­no nu­me­rį per die­ną rin­ko 250 kar­tų. Die­ną pail­sė­ju­si nuo skam­bu­čių, ji to­liau skam­bi­no ne­sus­ to­da­ma tris pa­ras. Vie­ną die­ną mo­te­ ris 112 nu­me­rį su­su­ko 45 kar­tus, ki­tą – 62 kar­tus, o tre­čią­ją – 24 kar­tus. Ši klai­pė­die­tė keiks­no­ja pa­sau­ lį ir vi­sus ap­lin­kui, truk­do dirb­ ti, ga­liau­siai ji į te­le­fo­no ra­ge­lį ima trauk­ti dai­nas.

Per pil­na­tį – pra­ne­ši­mai apie nuo­dus

„Daž­niau­siai skun­džia­ma­si vis­kuo: ap­lin­ki­niais, Vy­riau­sy­be, duo­bė­to­mis gat­vė­mis, me­džiais, ma­žo­mis al­go­ mis. Mes esa­me ste­bė­ję, ar per pil­na­ tį pa­dau­gė­ja to­kių skam­bu­čių. Ma­ny­ čiau, kad ne, tik jų tu­ri­nys pa­si­kei­čia“, – pa­sa­ko­jo R.Mi­lius. Per pil­na­tį pa­ gal­bos te­le­fo­nu pa­si­pi­la skam­bu­ čiai apie me­na­mas grės­mes, is­to­ri­jas, kaip kai­my­nai nuo­di­ja leis­da­mi du­jas per elekt­ros ša­ku­tės liz­dą. „Kas tu­ri pa­tir­ties, jau ži­no – svar­bu yra ne­prieš­ta­rau­ti. Rei­kia kant­riai iš­klau­sy­ti žmo­gų. Už­tek­ tų pa­sa­ky­ti, kad skam­bi­na­ma ne tuo ad­re­su, ir ga­li pra­si­dė­ti tik­ras te­ro­ras“, – pa­sa­ko­jo R.Mi­lius.

Bend­ro­jo pa­gal­bos cent­ro dar­ buo­to­jai mė­gi­no skai­čiuo­ti, kiek per mė­ne­sį su­lau­kia skam­bu­čių iš te­le­fo­ni­nių te­ro­ris­tų. „Vie­nas žmo­ gus gruo­džio mė­ne­sį pa­skam­bi­no 953 kar­tus, o per sau­sį ir va­sa­rį – 1 367 kar­tus. Tai tik­rai įspū­din­gi skai­čiai“, – ti­ki­no R.Mi­lius.

Po­li­ci­ja be­jė­gė?

Bend­ro­jo pa­gal­bos cent­ro Klai­ pė­dos sky­riaus dar­buo­to­jai per šį pus­me­tį pa­ra­šė 12 pra­ne­ši­mų po­li­ ci­jai dėl me­la­gin­gų skam­bu­čių. „Skam­bin­to­jų duo­me­nis mes fik­ suo­ja­me. Kar­tais ži­no­me žmo­nių pa­var­des, ki­tais at­ve­jais krei­pia­mės į po­li­ci­ją ir pra­šo­me iš­siaiš­kin­ti jų as­me­ny­bes“, – ti­ki­no R.Mi­lius.

Ta­čiau iš 12 BPC te­ro­ri­za­vu­sių klai­pė­die­čių pa­vy­ko iš­siaiš­kin­ti tik du, ki­ti 10 te­le­fo­ni­nių te­ro­ris­ tų nau­do­ja­si išanks­ti­nio ap­mo­kė­ ji­mo kor­te­lė­mis. „Paaiš­kė­jo, kad vie­nas žmo­gus sir­go psi­chi­ne ne­ga­lia. Po­li­ci­ja at­ siun­tė raš­tą, jog se­ny­vo am­žiaus vy­rui mė­gin­ta išaiš­kin­ti, kad ne­de­ra taip elg­tis“, – pa­sa­ko­jo R.Mi­lius.

Rea­liai ne­pa­vy­ko nu­baus­ti nė vie­no te­le­fo­ni­nio te­ro­ris­to. „Už­per­nai yra pa­vy­kę nu­baus­ti pik­ty­biš­kai skam­bi­nu­sį žmo­gų. Įs­ ta­ty­mas ta­da nu­ma­tė 100 li­tų bau­dą už to­kį el­ge­sį“, – tei­gė R.Mi­lius.

Nuo šių me­tų lie­pos įsi­ga­lio­jo Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­so pa­tai­sos, ku­rios už ži­no­ mai me­la­gin­gus prieš­gais­ri­nės ap­ sau­gos, po­li­ci­jos, grei­to­sios me­di­ ci­nos pa­gal­bos ir ki­tų spe­cia­lių­jų tar­ny­bų iš­kvie­ti­mus nu­ma­to bau­ dą nuo 300 iki 600 li­tų ar­ba ad­mi­ nist­ra­ci­nį areš­tą iki 30 pa­rų.

Siun­ti­nė­ja­mi ir ug­nia­ge­siai

Tai, kad dėl me­la­gin­gų iš­kvie­ti­ mų si­tua­ci­ja da­ro­si sun­kiai val­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

do­ma, by­lo­ja ir Prieš­gais­ri­nės gel­ bė­ji­mo tar­ny­bos sta­tis­ti­ka. Per­nai ug­nia­ge­siai su­lau­kė 601 me­la­gin­ go iš­kvie­ti­mo, kai per sep­ty­nis šių me­tų mė­ne­sius jau už­fik­suo­ta 565 to­kie skam­bu­čiai.

Klai­pė­dos ap­skri­ties prieš­gais­ ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos vir­ši­nin­ ko pa­va­duo­to­jas Kas­ty­tis Ged­mi­ nas ti­ki­no, kad ug­nia­ge­sius taip pat daž­nai maus­to pik­ta­va­liai. „Me­la­gin­gų iš­kvie­ti­mų pa­si­tai­ ko, bet daž­niau nu­tin­ka taip, kad ne­pa­sit­vir­ti­na in­for­ma­ci­ja. Pa­vyz­ džiui, žmo­gus pra­ne­ša apie de­gan­ tį au­to­mo­bi­lį, iš­vyks­ta ko­man­da, o paaiš­kė­ja, kad ma­ši­no­je už­vi­rė au­ ši­ni­mo skys­tis ir ver­žia­si ga­rai“, – kal­bė­jo K.Ged­mi­nas.

Klai­pė­dos ug­nia­ge­siai šiais me­ tais su­lau­kė šim­to me­la­gin­gų skam­bu­čių. Pa­lan­go­je ug­nia­ge­ siams apie gais­rą me­luo­ta 7 kar­tus, Kre­tin­go­je – 10, Skuo­de – 5 kar­tus.

Klai­pė­dos ra­jo­ne vyk­ta į 14 me­la­ gin­gų iš­kvie­ti­mų, o štai Ne­rin­go­je – bu­vo tik trys to­kie at­ve­jai.

Iš vi­so ap­skri­ty­je už­fik­suo­ti 152 me­la­gin­gi ug­nia­ge­sių iš­kvie­ti­mai.

Są­mo­nę už­val­do įtū­žis

Psi­chiat­ras Eval­das Si­mu­tis įsi­ti­ki­ nęs, kad te­le­fo­ni­niais te­ro­ris­tais ga­ li tap­ti to­kie as­me­nys, ku­rie vi­du­je tū­nan­tį blo­gį pro­jek­tuo­ja į ap­lin­ką. „To­kie žmo­nės ieš­ko pro­ble­mų ir ma­no, kad pa­sau­lis yra blo­gas. O iš tie­sų vi­di­nis blo­gis pro­jek­tuo­ja­mas į išo­rę. Iš tie­sų tai žmo­gus pa­skel­ bia ka­rą šiam blo­giui. To­kie žmo­ nės ra­šo skun­dus, skun­džia­si įvai­ rioms tar­ny­boms, o po to skun­džia dar ir tas tar­ny­bas. Tai nė­ra dė­me­ sio rei­ka­la­vi­mas, o įtū­žis“, – aiš­ki­ no psi­chiat­ras.

E.Si­mu­tis, iš­gir­dęs apie 70 kar­tų te­le­fo­nu prieš sa­vai­tę esą ka­muo­liu žai­du­sius paaug­lius skun­du­sį vy­rą, nu­si­juo­kė sa­ky­da­mas, kad to­kiam žmo­gui vei­kiau­siai bumb­si gal­vo­je. „Kaž­kas su­traš­kė­jo ar gar­siai su­ kal­bė­jo, ir žmo­gui la­bai pik­ta, jam yra blo­gai. Iš tie­sų tai jis vi­du­je jau­ čia di­džiu­lį pyk­tį, o kai žmo­gui blo­ gai, jis ima gal­vo­ti, kad ki­ti iš jo ty­ čio­ja­si ir er­zi­na spe­cia­liai. Žmo­gus gal­vo­ja, kad vi­si ki­ti ap­link jį yra pik­tai nu­si­tei­kę, o iš tie­sų, tai jis yra pa­ts pik­tas. Vys­to­si pa­ra­no­ja“, – aiš­ki­no gy­dy­to­jas.

Pa­sak spe­cia­lis­to, su to­kiu žmo­ gu­mi ra­cio­na­liai dis­ku­tuo­ti yra neį­ma­no­ma. „Taip, tai yra li­ga, bet dėl to nie­ kas į psi­chiat­ri­nę li­go­ni­nę neuž­da­ rys, nors žmo­gus vi­sam pa­sau­liui

pa­skelbs ka­rą. Toks pi­lie­tis nuo­ lat sie­kia pa­si­tik­rin­ti, kad jis nė­ ra iš­pro­tė­jęs, ir ieš­ko įro­dy­mų, kad kaž­kas blo­gai dir­ba ar ne­vyk­do sa­ vo pa­rei­gų“, – aiš­ki­no psi­chiat­ras.

Kas tu­ri nu­tik­ti, kad žmo­gus im­ tų taip elg­tis? Spe­cia­lis­tai tu­ri pa­ pras­tą at­sa­ky­mą – yra ne­pa­ten­kin­ti žmo­gaus so­cia­li­niai po­rei­kiai jaus­ti mei­lę, švel­nu­mą, sau­gu­mą. „Ir jis gal­vo­ja, kad vi­si ki­ti yra kal­ ti dėl to. Vyks­ta pro­jek­ti­nė iden­ti­fi­ ka­ci­ja. Žmo­gus pa­skam­bi­na 112 te­ le­fo­nu 20 kar­tų, kaž­kam neat­lai­ko ner­vai ir dar­buo­to­jas jį pa­siun­čia to­li ar nu­ro­do kreip­tis į psi­chiat­ rą. Štai ir įro­dy­mas, kad ki­ti blo­gi.

O pa­ts žmo­gus puo­la įro­di­nė­ti, jog jis yra svei­ko pro­to ir ga­li net skun­dą pa­ra­šy­ti“, – kal­bė­jo psi­chiat­ras.

Siū­lo gy­dy­mą prie­var­ta?

E.Si­mu­tis įsi­ti­ki­nęs, kad Skan­di­ na­vi­jos ša­ly­se už skam­bi­nė­ji­mą spe­cia­lio­sioms tar­ny­boms žmo­gus tuoj pat su­lauk­tų baus­mės ir dar at­si­dur­tų gy­dy­to­jų prie­žiū­ro­je. „O juk tarp psi­cho­zės ir svei­ko pro­to yra sli­di ri­ba. Pas mus ri­bi­ nės as­me­ny­bės su­tri­ki­mai fak­tiš­kai yra ne­gy­do­mi. Tai ma­si­nė pro­ble­ ma. O pa­ban­dy­tų lie­tu­vis Šve­di­jo­ je ar Nor­ve­gi­jo­je pri­muš­ti žmo­ną ar dar blo­giau – gat­vė­je ho­mo­sek­sua­ lą ar­ba tuš­čiai skam­bi­nė­ti tar­ny­ boms, jis bū­tų pri­pa­žin­tas tu­rin­tis pro­ble­mų ir su­lauk­tų me­di­kų dė­ me­sio“, – ne­slė­pė psi­chiat­ras.

Ri­bi­nį as­me­ny­bės su­tri­ki­mą, pa­ sak psi­chiat­rų, tu­ri 5 pro­c. žmo­nių po­pu­lia­ci­jos. „Va­di­na­si, Lie­tu­vo­je nuo to ken­ čia ma­žiau­siai 150 tūkst. žmo­nių.

Pas mus lai­ko­ma nor­ma, jei su­py­ kęs vy­ras su­mu­ša žmo­ną. Yra nor­ ma­lu išei­ti iš na­mų ir pri­si­ger­ti. Jei šei­ma yra pa­ty­ru­si emig­ra­ci­ją ar ki­ tus iš­gy­ve­ni­mus, to­kių su­si­rgi­mų skai­čius ga­li išaug­ti iki 10 pro­c.“, – aiš­ki­no psi­chiat­ras. E.Si­mu­čio ma­ ny­mu, to­kiems žmo­nėms pa­dė­ti pas mus trūks­ta spe­cia­lis­tų. „Iš­si­vys­čiu­sio­se ša­ly­se, su­lau­kus pik­ty­biš­kų skam­bu­čių, tar­ny­bos to­kiam žmo­gui ke­lia by­lą, ir teis­ mas prii­ma spren­di­mą per prie­ var­tą skir­ti gy­dy­mą. Kas bus, kai toks žmo­gus šim­tus kar­tų skam­ bins po­li­ci­jai, grei­ta­jai, pre­zi­den­ tū­rai ir vi­soms ki­toms tar­ny­boms?

To­kiam žmo­gui rei­kia pa­gal­bos“, – pa­ste­bė­jo me­di­kas.

E.Si­mu­tis ne­siū­lo grą­žin­ti so­ viet­me­čiu vyk­dy­tą pri­vers­ti­nį psi­ chiat­ri­nį gy­dy­mą, bet siū­lo spe­ cia­lis­tams ki­taip im­ti ver­tin­ti si­tua­ci­ją.

5

penktadienis, rugpjūčio 2, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Mi­nist­ras – lyg neį­ga­lus Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Koa­li­ci­jos par­tne­riai spren­džia gal­vo­sū­kį – ką da­ry­ti su mi­nist­ ru, ku­ris ne­ga­li at­lik­ti sa­vo dar­ bo ir lau­kia stu­bu­ro ope­ra­ci­jos.

O vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras Dai­ lis Al­fon­sas Ba­ra­kaus­kas – vis dar li­go­ni­nė­je ir ne­ži­nia, ka­da iš ten išeis.

Ver­si­ja: L.Lin­ke­vi­čius sa­ko nu­ro­dęs pra­dė­ti vi­di­nį ty­ri­mą, ta­čiau tei­si­no­si, kad įra­šuo­se gir­di­mi da­ly­kai ne­

tu­ri nie­ko bend­ro su ofi­cia­lia Lie­tu­vos po­zi­ci­ja.

Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

Lie­tu­viš­ka­sis „Wi­ki­Leaks“ – Ru­si­jos ran­ko­mis?

In­ter­ne­te nu­te­kin­ti Lie­tu­vos dip­lo­ma­tų po­kal­biai va­kar pri­ver­ tė tei­sin­tis už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rą Li­ną Lin­ke­vi­čių. Kaip vi­ sa­da, pa­si­gir­do nuo­mo­nių, jog tai – ga­li­ma Ru­si­jos pro­vo­ka­ci­ja.

Dis­ku­si­ja – apie gu­mą

„O kram­toš­kės But­ke­vi­čiui įdė­jo­te į ki­še­nę?“ – „Tai da­bar čip­sų ga­lė­ tu­mė­te įdė­ti ar ta­ba­ko uos­to­mo­ jo. Bū­tų la­bai kie­tas mū­sų But­ke­ vi­čius.“ – „Siem­kų įdė­si­me.“ Taip esą apie prem­je­ro Al­gir­do But­ke­vi­ čiaus vi­zi­tą į Ru­si­ją šį pa­va­sa­rį kal­ bė­jo Lie­tu­vos dip­lo­ma­tai. Šie ir ki­ti ne­va slap­ta įra­šy­ti ir ne­se­niai pa­ vie­šin­ti ta­ria­mų Lie­tu­vos dip­lo­ ma­tų po­kal­biai už­rūs­ti­no Už­sie­ nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ją.

Mi­nist­ras L.Lin­ke­vi­čius tai iš­syk pa­va­di­no in­for­ma­ci­ne pro­vo­ka­ci­ja.

Mi­nis­te­ri­ja, kaip pa­ti skel­bia, at­lie­ ka šio įvy­kio ty­ri­mą. „Tre­čia­die­nį pa­ve­džiau Už­sie­ nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos Ge­ne­ra­ li­nei ins­pek­ci­jai iš­tir­ti šį įvy­kį ir ga­liu tik ap­gai­les­tau­ti, kad pa­sta­ ruo­ju me­tu ap­skri­tai yra pa­dau­gė­ ję in­for­ma­ci­nių pro­vo­ka­ci­jų, to­dėl rei­kia vi­sa tai kruopš­čiai iš­tir­ti.

Tie da­ly­kai, ku­rie da­bar sklei­džia­ mi, ne­tu­ri nie­ko bend­ro su vals­ty­ bės po­zi­ci­ja“, – BNS va­kar pa­reiš­ kė L.Lin­ke­vi­čius.

Lie­pos 8 d. sve­tai­nė­je you­tu­be. com iš­pla­tin­ti įra­šai, vie­na­me jų, kaip nu­ro­do­ma, kal­ba­si du Lie­tu­ vos dip­lo­ma­tai. Vie­na­me ke­lių da­ lių įra­še, kaip ta­ria­ma, vie­nas iš dvie­jų pa­šne­ko­vų yra Už­sie­nio rei­ ka­lų mi­nis­te­ri­jos Ry­tų kai­my­nys­tės

po­li­ti­kos de­par­ta­men­to di­rek­to­ riaus pa­va­duo­to­jas Ze­no­nas Ku­ me­tai­tis, ki­tas – Lie­tu­vos am­ba­ sa­do­rius Veng­ri­jo­je Re­na­tas Juš­ka.

„O kram­toš­kės But­ ke­vi­čiui įdė­jo­te į ki­ še­nę?“ – „Tai da­bar čip­sų ga­lė­tu­mė­te įdė­ti ar ta­ba­ko uos­ to­mo­jo. Bū­tų la­bai kie­tas mū­sų But­ke­ vi­čius.“ Klam­pios dis­ku­si­jos

Įra­še kal­ban­tys vy­rai esą ne­for­ma­ liai ap­ta­ria bū­si­mą prem­je­ro A.But­ ke­vi­čiaus vi­zi­tą į Ru­si­jos Sankt Pe­ ter­bur­go mies­tą. To­liau ta­ria­mi dip­lo­ma­tai kal­ba apie Azer­bai­dža­ no ir Ar­mė­ni­jos san­ty­kius, da­li­ja­si as­me­ni­nė­mis pa­žiū­ro­mis šių ša­lių konf­lik­to klau­si­mu, ap­ta­ria azer­ bai­dža­nie­čių ir ar­mė­nų suak­ty­vė­ ji­mą Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­jo­je spren­ džiant su jais su­si­ju­sius klau­si­mus, drau­gys­tės su Kal­nų Ka­ra­ba­chu gru­pės įkū­ri­mą Sei­me.

Iš po­kal­bio ga­li­ma su­pras­ti, kad Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja tu­rė­

jo ne­ma­žai rū­pes­čių glais­ty­da­ma konf­lik­tą, kai šių me­tų pa­va­sa­rį Sei­ me bu­vo su­bur­ta nuo Azer­bai­dža­no at­ski­lu­sio ir ar­mė­nų val­do­mo Kal­nų Ka­ra­ba­cho rė­mė­jų gru­pė. Tuo­met mi­nis­te­ri­jos du­ris nuo­lat vars­tė Ar­ mė­ni­jos ir Azer­bai­dža­no dip­lo­ma­ tai, o lie­tu­viams te­ko la­vi­ruo­ti tarp dvie­jų konf­lik­tuo­jan­čių pu­sių. Vie­ nas iš pa­šne­ko­vų siū­lė rem­ti ar­mė­ nus, nes jie yra krikš­čio­nys, ta­čiau ki­tas tei­gė, kad Ar­mė­ni­ja yra la­bai pro­ru­siš­ka vals­ty­bė.

Pir­mi­nin­ka­vi­mo ES ren­gi­niai ir svar­būs įvy­kiai ve­ja vie­nas ki­tą, o vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos at­sto­vas D.A.Ba­ra­kaus­kas ne­ga­li de­ra­mai at­lik­ti sa­vo pa­rei­gų. Jis vis dar gy­ do­si San­ta­riš­kių kli­ni­ko­se. Li­go­ ni­nė­je jis – nuo lie­pos vi­du­rio.

Mi­nist­rą, kaip tei­gia­ma, ka­muo­ja stu­bu­ro skaus­mai. Neo­fi­cia­lio­mis ži­nio­mis, D.A.Ba­ra­kaus­kui siū­lo­ ma at­lik­ti stu­bu­ro ope­ra­ci­ją, ta­ čiau dėl jos Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos at­sto­vas ne­ga­lė­tų dirb­ti ke­le­tą mė­ne­sių.

Kal­ba­ma, kad dėl pa­si­li­go­ju­sio mi­nist­ro itin ne­pa­ten­kin­ta pre­zi­ den­tū­ra. Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ ri­jos va­do­vas tu­ri da­ly­vau­ti ypač

Prob­le­mos: ar ne­sut­ruk­dys li­gos D.A.Ba­ra­kaus­kui atstovauti Lie­tu­

vai pir­mi­nin­ka­vi­mo ES ren­gi­niuo­se?

„Aš esu da­bar tas, pri­klau­sau tiems, ku­rie re­mia ar­mė­nus. Ka­ dan­gi jie yra krikš­čio­nys, jie ly­ giai taip pat nu­ken­tė­jo nuo Sta­li­ no <...> že­mė­la­pių brai­žy­tų kaip ir mes. Ir aš juos re­miu. La­bai pa­sy­ viai, bet...“ – dės­to vy­ras, ku­ris, kaip nu­ro­do­ma, yra R.Juš­ka.

Mi­nė­tą po­kal­bio įra­šą in­ter­ne­ te ap­ra­šė ir Azer­bai­dža­no ži­niask­ lai­da, ku­ri va­kar ci­ta­vo Lie­tu­vos at­sto­vy­bės Azer­bai­dža­ne ko­men­ ta­rą. Lie­tu­vos am­ba­sa­dos ko­men­ ta­re po­rta­lui 1news.az tei­gia­ma, kad ne­pa­ti­ki­ma in­for­ma­ci­ja ne­ko­ men­tuo­ja­ma, ir taip pat pa­brė­žia­ mas pro­vo­ka­ci­nis įvy­kio brai­žas.

Be­je, vi­si po­kal­bių įra­šai su­btit­ruo­ ti ang­lų kal­ba.

BNS, „Klaipėdos“ inf.

Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

Pagerbė nacių aukas Lukas Kivita

Įrašą pasigavo Azer­bai­dža­nas

svar­biuo­se pir­mi­nin­ka­vi­mo ren­ gi­niuo­se, bet dėl svei­ka­tos juo­se bū­ti, re­gis, ne­ga­lės.

Pats D.A.Ba­ra­kaus­kas nuo ko­ men­ta­rų su­si­lai­ko. Va­kar jis tik pa­kar­to­jo, kad vis dar gy­do­si Vil­ niaus San­ta­riš­kių kli­ni­ko­se. „O ko­dėl aš dar ką nors tu­riu ko­men­ tuo­ti? Gy­dau­si. Atos­to­gas pra­lei­ siu li­go­ni­nė­je“, – pa­kel­tu to­nu pa­reiš­kė D.A.Ba­ra­kaus­kas ir po­ kal­bį bai­gė. Į me­di­kus pir­mą­syk mi­nist­ras krei­pė­si prieš tris sa­vai­tes lan­ ky­da­ma­sis Briu­se­ly­je – jo svei­ ka­ta pa­šli­jo prieš pat pri­si­sta­ty­ mą Eu­ro­pos par­la­men­ta­rams. Dėl di­de­lio skaus­mo mi­nist­ras sun­ kiai vaikš­čio­jo, to­dėl bel­gai jam lei­do vais­tus. Tik ta­da jis ga­lė­jo tęs­ti dar­bus.

D.A.Ba­ra­kaus­kas yra ne pir­mas mi­nis­te­ri­jos va­do­vas, ku­riam pa­ sta­ruo­ju me­tu pri­rei­kė me­di­kų pa­gal­bos. Maž­daug prieš mė­ne­sį žais­da­mas fut­bo­lą ko­ją su­si­lau­žė kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ras Juo­zas Ole­kas. Jis iki šiol vaikš­to su ra­ men­tu – dien­raš­čio ži­nio­mis, po­ li­ti­kas sveiks­ta Pa­lan­go­je, „Pa­ lan­gos gin­ta­ro“ sa­na­to­ri­jo­je.

l.kivita@diena.lt

Va­kar ša­lia Vil­niaus pa­kraš­ty­ je esan­čio Pa­ne­rių me­mo­ria­lo Iz­ rae­lio pre­zi­den­tas Shi­mo­nas Pe­re­ sas, Lie­tu­vos Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­ baus­kai­tė ir žy­dų bend­ruo­me­nės na­riai pa­ger­bė ge­no­ci­do au­kas.

Anks­ty­vą ry­tą pra­si­dė­jęs mi­nė­ji­ mas pri­trau­kė ke­lias de­šim­tis Lie­ tu­vo­je ir sve­tur gy­ve­nan­čių žy­dų.

Net­ru­kus pa­si­ro­dė ir abie­jų vals­ ty­bių va­do­vai – jie skam­bant ge­ du­lin­gai mu­zi­kai prie me­mo­ria­lo pa­li­ko po vai­ni­ką. Dar vie­ną pa­ dė­jo na­cių kon­cent­ra­ci­jos sto­ vyk­lų bai­su­mus iš­gy­ve­nę Lie­tu­ vos žy­dų bend­ruo­me­nės na­riai.

D.Gry­baus­kai­tė per ce­re­mo­ni­ ją sa­kė, kad ho­lo­kaus­to žiau­ru­

mą nu­sa­ky­ti žo­džiais la­bai sun­ku, ta­čiau iš­reiš­kė vil­tį, jog „Lie­tu­ vos ir Iz­rae­lio žmo­nės pri­si­mins juos sie­jan­čią praei­tį ir to­kiu bū­ du sieks švie­ses­nio ry­to­jaus abiem tau­toms“.

Sh.Pe­re­sas, pri­dū­ręs, kad „žmo­nių krau­jo pri­si­gė­ru­si že­mė nie­ ka­da ne­be­bus to­kia, ko­kia bu­vo prieš bai­siuo­sius įvy­kius“, kal­ bą taip pat bai­gė op­ti­mis­tiš­kai: „Nors skaus­min­gi pri­si­mi­ni­mai yra įsi­rė­žę į mū­sų šir­dis, pri­si­ min­ki­te, kad taip pat mū­sų šir­ dys ku­pi­nos di­de­lių vil­čių.“ Va­kar die­nos po­pie­tę Sh.Pe­ re­sas Ro­tu­šė­je su­si­ti­ko su Lie­tu­ vos žy­dų bend­ruo­me­ne – ren­gi­ ny­je Iz­rae­lio pre­zi­den­tui sos­ti­nės me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas sutei­kė Vil­niaus mies­to gar­bės pi­lie­čio var­dą.

Komentaras Ne­ri­jus Ma­liu­ke­vi­čius Po­li­to­lo­gas

T

ik­rai no­rė­čiau da­ry­ti są­sa­ją su ame­r i­k ie­t iš­k uo­ju „Wi­k i­ Leaks“. Aiš­ku, mas­tas ne­pa­ ly­g i­na­mas, bet iš prin­ci­po tas pa­ts stra­te­g i­nis pa­da­ri­nys – bu­vo pa­v ie­šin­ta dar­bi­nė dip­lo­ma­t i­ja, šiuo at­ve­ju ir­g i pa­vie­šin­ta dar­bi­nė te­le­fo­ ni­nė dip­lo­ma­ti­ja, ku­ri yra to­k ia fa­mi­ lia­r i, kaip mes ma­to­me. Ir tik­r iau­siai jau lai­kas mums su­vok­ti, kad Ed­war­do

Snow­de­no , „Wi­ki­leaks“, PRISM is­to­ri­jų am­žiu­je ne­bė­ra ri­bos tarp pri­va­čios ir vie­šos dip­lo­ma­ti­jos, pri­va­čios ir ofi­cia­ lios dip­lo­ma­ti­jos. Tai itin su­dė­tin­ga ir la­bai komp­li­kuo­ja dip­lo­ma­tų dar­bą.

Tai, kad po­kal­biai nu­te­kin­ti in­ter­ne­te, ir tai, kad jie su­btit­ruo­ti ang­lų kal­ba, ne­ lei­džia nu­kreip­ti žvilgs­nio nuo Ru­si­jos, kaip ga­li­mos šios pro­vo­ka­ci­jos vyk­dy­ to­jos. Šiuo at­ve­ju pir­mas įspū­dis tar­si ne­leis­t ų da­r y­t i tie­sio­g i­n ių są­sa­jų su Ru­si­jos spe­cia­l io­sio­m is tar­ny­bo­m is, in­ter­ne­tas pasaulinis, tai – ne ru­siš­ka

te­le­vi­zi­ja, ang­lų kal­ba – vis tiek ne ru­sų kal­ba, tar­si vis­kas dirb­ti­nai, sa­ky­čiau, nu­krei­pia žvilgs­nį nuo Ru­si­jos. Bet nuo Ru­si­jos žvilgs­nio nu­kreip­ti neį­ma­no­ ma, nes iš es­mės vis­kas at­kar­to­ja se­ ną­sias ak­t y­v ią­sias prie­mo­nes, kaip tech­no­lo­gi­ją, ku­rią nau­do­jo dar KGB. Pa­vie­ši­ni­mas skir­tas vi­sų pir­ma tam, kas sie­k ia, kad mū­sų dip­lo­ma­t i­ja, ku­ ri da­bar lai­ko di­d žiu­l į eg­za­m i­ną pir­ mi­n in­kau­jant, bū­tų su­komp­ro­mi­tuo­ ta sa­vo tar­si fa­mi­lia­ria šne­ka, po­žiū­riu į sa­vo par­tne­rius.

Dėmesys: Sh.Peresas vakar pagerbė holokausto aukų atminimą bei

susitiko su vietos žydų bendruomenėmis.

Andriaus Ufarto / BFL nuotr.

6

PenkTAdienis, rugpjūčio 2, 2013

nuomonės

Jū­ros šven­tė nu­ste­bi­no

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Keis­tos kal­bos

V

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

P

erk­l au­s ius pa­v ie­š in­t ų Lie­ tu­vos dip­lo­ma­t ų kal­bų įra­ šus ga­l i­ma kel­t i klau­si­mą – kas or­ga­n i­z a­to­r ius ir kam tai nau­din­ga?

Ky­la ki­tas klau­si­mas. Jei iš tie­sų pa­skelb­ tų po­kal­bių au­to­riai – Lie­tu­vos dip­lo­ma­ tai. Ar jie net ir pri­va­čiai ga­li kal­bė­ti ką no­ri? Ar eg­zis­tuo­ja ko­kia nors Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos (URM) po­ zi­ci­ja ap­ta­ria­mais klau­si­mais?

Ga­liau­siai ar URM va­do­vy­bė kont­ro­liuo­ ja, kas, ką ir kur kal­ba? Ar bend­ra Lie­tu­ vos po­zi­ci­ja svar­biais už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mais su­de­ri­na­ma, o gal dip­lo­ma­ tams lei­džia­ma in­terp­re­tuo­ti už­sie­nio po­li­ti­ką taip, kaip jiems priim­ti­na?

Kas tai – su­mon­tuo­tas kli­pas? Pro­vo­ka­ci­ja? Į šiuos klau­si­mus URM tu­rė­tų kuo sku­biau at­ sa­ky­ti. „Aš esu da­bar tas, pri­k lau­sau tiems, ku­r ie re­mia ar­mė­nus. Ka­dan­g i jie yra krikš­čio­nys, jie ly­giai taip pat nu­ken­tė­ jo nuo Sta­li­no (...) že­mė­la­pių brai­ž y­tų kaip ir mes. Ir aš juos re­miu. La­bai pa­ sy­viai, bet...“ – dės­to vie­nas įvar­dy­tas Lie­tu­vos dip­lo­ma­tu as­muo.

Ki­tas ne­riš­liai at­sa­ko: „Žmo­giš­kai ar re­ li­g iš­kai at­ro­do, kad Ar­mė­ni­ja ar­ti­mes­ nė, bet kad jie ten ir­g i, ži­nai, na­ba­gai, par­si­da­vę, tai čia ži­nai, kaip pa­ž iū­rė­ si, iš ku­r ios pu­sės. Man tai da­bar svar­ biau­sia, kad kaž­kaip ir tie, ir ki­t i bū­tų on board sum­mit’o kon­teks­te.“ To­liau da­l i­ja­ma­si dip­lo­ma­t i­n io dar­bo Turk­ mė­ni­jo­je ypa­tu­mais ir t.t.

Iš ša­l ies at­ro­do, kad URM pa­rei­g ū­nai, be­je, aukš­ti, kal­ba ką no­ri, net ne­są­mo­ nes. Pats po­kal­bio for­ma­tas vei­k iau pri­me­na bi­čiu­l ių po­kal­bį.

Kas tai – su­mon­tuo­tas kli­pas? Pro­vo­ ka­ci­ja? Į šį klau­si­mą URM tu­ri kuo sku­biau at­ sa­ky­ti. Ki­tas da­ly­kas – rei­kė­tų la­biau pri­ žiū­rė­ti sa­vo ry­šių ka­na­lus. Jei to­kio po­ bū­džio in­for­ma­ci­ja priei­na­ma ki­toms vals­ty­bėms ar ki­tiems vei­kė­jams, tai – skan­da­las. Ir ne­svar­bu, ku­rios vals­ty­ bės au­sys ky­šo už šio nu­te­ki­ni­mo.

Aki­vaiz­du, kad in­for­ma­ci­ja bu­vo skir­ ta ne Lie­tu­vos au­d i­to­r i­jai, o už­sie­n io po­l i­t i­kams ir dip­lo­ma­tams – vei­k iau­ siai taip sie­kiant pa­ro­dy­ti, jog Lie­tu­vos dip­lo­ma­tais pa­si­ti­kė­ti ne­rei­kė­tų. Šią ži­n ią kaž­kam pa­skleis­t i yra ypač svar­bu da­bar, ar­tė­jant Ry­t ų par­t ne­ rys­tės su­si­ti­k i­mui.

i­sa­da ma­niau, kad Jū­ ros šven­tė yra ne kas ki­ ta, kaip ap­si­šla­pi­nu­sių kai­mie­čių šven­tė. Ta­čiau to­kią nuo­mo­nę te­ko pa­keis­ti.

Ap­lin­ky­bių pri­vers­tas iš­ke­lia­vau į Klai­pė­dos cent­rą. Su vie­na drau­ge apė­jo­me vi­są mu­gę, ku­ri, kaip te­ko pa­ste­bė­ti, bu­vo tik­rai įspū­din­ga.

Pa­la­pi­nės iš­si­dės­tė to­kia tvar­ ka: mė­sos ga­mi­niai, dan­tų pa­ sta ir še­pe­tė­liai, af­ri­kie­tiš­kų mo­ ty­vų pa­veiks­lai, kaž­koks vy­ru­kas, pre­kiau­jan­tis vaiz­do plokš­te­lė­mis, žve­jy­bos reik­me­nys ir pa­na­šūs da­ ly­kai. Nuos­ta­bu.

Kas dar bu­vo nuo­sta­biau, kad žmo­nės nuo­šir­džiai vi­su tuo do­ mė­jo­si ir net pir­ko.

Bet di­de­lį pliu­są šių me­tų Jū­ros šven­tei ski­riu už tą ne­pa­kar­to­ja­ mą „Hi­per­bo­lės“, „Stu­di­jos“ ir, be abe­jo, Man­to kon­cer­tą. Tik­rai ne­

klai­pė­die­čių ir mies­to sve­čių.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

si­ti­kė­jau, kad bus taip ge­rai – vie­ ni iš ma­no die­vu­kų „Queen“ bu­vo „per­ga­min­ti“ be­veik idea­liai.

Len­kiuo­si or­ga­ni­za­to­riams ir rė­ mė­jams, ku­rie mies­tie­čiams or­ga­ ni­za­vo nuo­sta­bią šven­tę ir pa­kei­tė ma­no nuo­mo­nę. Ir te­gy­vuo­ja gy­va mu­zi­ka!

Ma­niau, kad Jū­ros šven­tė yra ne kas ki­ta, kaip ap­si­šla­ pi­nu­sių kai­mie­čių šven­tė.

Ai­va­ras

***

Pas­kai­čiuo­ki­me. Dėl vie­nos už­si­ spy­ru­sios kai­my­nės, ku­ri še­ria ka­ ti­nus ir pri­trau­kia vis dau­giau val­

Ri­ma

Nep­ra­ne­šė apie gat­vės ati­da­ry­mą

Ar kas nors Klai­pė­do­je ži­no­jo, kad jau ati­da­ry­ta re­mon­tuo­ta vie­na cent­ri­nė gat­vė? Dar va­kar aš au­to­ bu­su va­žia­vau S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no gat­ve, šian­dien įsė­dau – jau va­žiuo­ ja iki šiol il­gai re­mon­tuo­ta gat­ve. At­ gal grįž­ti man kai­na­vo ke­tu­ris li­tus.

Pas­kam­bi­nau į au­to­bu­sų bend­ro­vę, ma­ne nu­krei­pė ki­tur. Ten pa­skam­ bi­nau, pa­sa­kė, jog bu­vo pa­ra­šy­ta in­ ter­ne­te. Aš pen­si­nin­kė, man vie­to­je in­ter­ne­to – ži­nios ir laik­raš­tis.

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Tai­gi iš­gel­bė­ti sken­duo­liai tu­ ri bū­ti bau­džia­mi bau­do­mis, o iš mir­ti­nai nu­sken­du­sių­jų pa­šal­ pų lai­do­ji­mui taip pat tu­ri bū­ti iš­ skai­čiuo­ja­mi pi­ni­gai vals­ty­bei kaip kom­pen­sa­ci­ja už gel­bė­ji­mą ir pa­ stan­gas at­gai­vin­ti neat­sa­kin­gai pa­ siel­gu­sį žmo­gų.

Taip pat iš van­dens iš­trauk­tie­ji tu­ rė­tų ap­mo­kė­ti ir Li­go­nių ka­sos iš­lai­ das, ku­rias pa­ty­rė me­di­kai ir me­di­ci­

nos įstai­gos. Gal ta­da ir skęs­tan­čių­jų Lie­tu­vo­je su­ma­žės. Da­bar si­tua­ci­ja nė­ra pa­ten­ki­na­ma, nes žmo­nės ne­ jau­čia jo­kios at­sa­ko­my­bės ir da­ro ką no­ri. Ma­nau, vie­nin­te­lis bū­das su­ tram­dy­ti įsi­siau­tė­ju­sius poil­siau­to­ jus – tram­dy­ti juos bau­do­mis ir pi­ ni­gi­nė­mis nuo­skai­to­mis. Grės­mė sa­viems pi­ni­gams grei­tai vi­sus pri­ ver­čia gal­vo­ti ir elg­tis at­sa­kin­giau.

Re­gi­na Mar­cin­ke­vi­čiū­tė

ka­tau­jan­čių gy­vū­nų, ten­ka pa­tir­ti šias iš­lai­das: ste­ri­li­za­ci­ja – 200 Lt, skie­pas – 75 Lt, rei­kia tris­kart skie­py­ti vie­ną gy­vū­ną – 225 Lt. Iš vi­so vie­nai lau­ki­nei ka­tei – 425 Lt. Ir tai pi­ni­gai, iš­mes­ti į šiukš­ly­ną.

Da­bar pa­skai­čiuo­ki­me šias iš­lai­das pen­kioms ka­tėms, o gal ir dau­giau, išeis ap­va­li su­me­lė. Kas pa­si­ry­žęs ne­grą­žin­ti­nai tuo už­siim­ti? Be to, ka­tę dar pa­gau­ti rei­kia.

***

Ne­jau­g i nė­ra rim­tes­n ių pro­b le­ mų, kaip gy­v ū­n ė­l iai? Man jie ne­t ruk­d o ir smar­v ės jų ne­j au­ čiu, o be­n a­m iai tai tik­rai smir­d i taip, kad net bjau­r u. Ne­g ir­d ė­ jau, kad kas nors nuo ka­t i­n ų su­ si­rgtų. Iš tik­r ų­j ų tai trans­p or­te, par­d uo­t u­v ė­s e ga­l i­m e grei­č iau su­s i­rgti. Ir bai­k i­m e pul­t i ant gy­v ū­n ų, ge­r iau pa­t ys tap­k i­m e ge­res­n i.

Jis

Ji Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Esu nu­si­vy­lęs Klai­pė­dos ka­vi­nė­mis.

Vos at­va­žia­vęs į šį mies­tą ap­si­nuo­ di­jau į na­mus at­vež­ta pi­ca. Ki­tą die­ ną pie­tau­da­mas taip pat nu­ste­bau: ne­nup­lėš­tas ele­men­ta­riau­sias fo­li­ jos ga­ba­lė­lis, ku­ris bū­na po pa­da­ žo kamš­te­liu. Lyg ir nie­ko bai­saus, ta­čiau atė­jęs pa­val­gy­ti ne­si­ti­ki, kad pa­čiam teks lu­pi­nė­ti dang­te­ lius kaip na­mie. Dar ki­tur pa­da­vė­ja taip il­gai ne­šė me­niu, kad jau sto­ jau­si pa­ts pa­siim­ti. Gal čia tik su­ ta­pi­mai, bet kol kas įspū­dis blo­gas.

Ne­ži­nau, ko to­liau ti­kė­tis.

Lau­ry­nas

Liūd­nas mies­to vaiz­das

Esu vie­na iš di­de­lio emig­ran­tų bū­ rio, gy­ve­nu Vo­kie­ti­jo­je. Nors pa­ siilgs­tu tė­vy­nės, ta­čiau grįž­tu ir liū­džiu vien pa­ma­čiu­si Klai­pė­dą.

Vyks­ta šven­tės va­sa­rą, ta­čiau di­ džio­ji da­lis mies­to at­ro­do niū­riai, ne­sut­var­ky­ta. Tai ypač jau­čia­si grį­ žus iš už­sie­nio ar net Vil­niaus. Pa­ čia­me cent­re tvar­kin­ga, bet vis tiek trūks­ta kaž­ko, o to­liau nuo cent­ro ei­ni ir tie­siog liūd­na.

Dei­man­tė

Truk­do dvi­ra­ti­nin­kams

La­bai ne­ma­lo­nu ir er­zi­na tai, jog žmo­nės ne­ski­ria, kur yra dvi­ra­ čių, o kur pės­čių­jų ta­kai. Va­žiuo­ jant dvi­ra­čiu tam skir­to­je vie­to­je, žmo­nės ra­miai vaikš­to, ne­si­trau­ kia ir dar mo­ra­lus skai­to. Ap­sun­ ki­na ke­lio­nę tiek sau, tiek dvi­ra­ti­ nin­kams. Ga­lė­tų pra­dė­ti vaikš­čio­ti sa­vo ša­li­gat­viais.

J.G. Pa­ren­gė Gre­ta Alks­ny­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Te­gul žmo­nės tik džiau­gia­si, kad ap­link na­mus yra ka­čių. Juk jei jų ne­bū­tų, nuo grau­ži­kų jau nie­kas neiš­gel­bė­tų. Pas mus žiur­kės laks­tė po kie­mą, o kai at­si­ra­do ka­ty­čių, ta­ po šva­ru, gra­žu, rū­siai ne­nu­ken­čia. Šu­nys dau­giau bė­dų pri­da­ro. Nuo dvie­jų ar tri­jų ka­ti­nų ne­bū­na dvo­ko, nuo ga­myk­lų di­des­nis ei­na. Ir koks žmo­nių pro­tas, jei vai­kus jie mo­ko ka­tėms uo­de­gas kirp­ti ar pa­deg­ti?

O po to ste­bi­si, iš kur tas jau­ni­mo žiau­ru­mas. Jei prieš gy­vū­nė­lį ran­ ką pa­kė­lė, vė­liau jau ga­li­ma ti­kė­tis, kad pa­kels ran­ką ir prieš žmo­gų.

Ir mais­tas, ir ap­tar­na­vi­mas pra­sti

K.Len­kai­ty­tė. „Kai­my­nus su­kir­ši­no ka­ti­nai“, „Klai­pė­da“, 2013 08 01.

Jooo

telefonas@kl.lt

Vai­da

Kal­ti ne ka­ti­nai, kal­ti žmo­nės

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Dė­me­sys: di­džiau­sias me­tų ren­gi­nys mies­te su­do­mi­no tūks­tan­čius

N

Ka­ti­nai gal nie­kuo dė­ti, bet mes ken­čia­me nuo juos ne­tin­ka­mai pri­žiū­rin­čių žmo­nių. Mū­sų rū­sy­ je net blu­sų yra, esa­me ne­vil­ty­je.

Gal val­džia priims įsta­ty­mą ne­leis­ ti rū­siuo­se lai­ky­ti ka­čių?

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 728

Tu­rė­tu­mė­me džiaug­tis ka­tė­mis

No­rė­jai nu­si­skan­din­ti? Bau­da!

e vie­ną kar­tą te­ko ste­bė­ ti, kaip žmo­nės pa­tys vi­ siš­kai ne­sau­go sa­vo gy­vy­ bės. Plia­že ka­bo rau­do­na vė­lia­va, o alaus pri­si­gė­rę ti­pai kaip bu­liai ver­žia­si į ban­gas. Kai pa­da­ rai pa­sta­bą, jog šiuo me­tu ne­ga­li­ma mau­dy­tis, jie at­sa­ko, kad ne­tu­ri ką veik­ti, to­dėl mau­do­si ir mau­dy­sis, nie­kas jų ne­su­lai­kys.

Tai­gi tie ne­tu­rin­tys ką veik­ti vei­ kė­jai ver­čia gel­bė­to­jus ne­ri­mau­ti, per­spė­ji­nė­ti, o ga­lų ga­le ir trauk­ti iš van­dens iš­gė­ru­sius niek­da­rius.

Ma­nau, kad tai yra ele­men­ta­rus chu­li­ga­niz­mas, už ku­rį tu­ri bū­ti griež­tai bau­džia­ma.

Vi­siems ži­no­mas he­ro­jus Os­ ta­pas Ben­de­ris kaž­ka­da sa­kė, kad skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­mas – jų pa­čių rei­ka­las. Tuo­se žo­džiuo­se yra da­ lis tie­sos, nes ab­so­liu­čiai vi­si žmo­ nės jū­ro­je pa­skęs­ta ar­ba no­rė­da­mi baig­ti gy­ve­ni­mą, ar­ba dėl ap­lai­du­ mo. Sup­ran­ta­ma, daž­niau­siai dėl ap­lai­du­mo.

karštas telefonas

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

PenkTAdienis, rugpjūčio 2, 2013

užribis Gir­tas sė­do ­ prie vai­ro

Ra­do nu­siaub­tą so­dy­bą

Jū­ros šven­tės at­gar­siai

Pa­lan­go­je tre­čia­die­nio nak­ tį po­li­ci­nin­kai su­stab­dė „Peu­ geot 406“, ku­rio vai­ruo­to­jas bu­vo gir­tas. 21 m. pa­ne­vė­žie­tis į al­ko­ho­lio ma­tuok­lį įpū­tė 1,63 pro­mi­lės. Su­vo­kęs, ko­kia nuo­ bau­da gre­sia, jis pa­siū­lė tūks­ tan­čio li­tų ky­šį ir ir už­si­trau­kė dėl to di­de­lę ne­ma­lo­nę – pra­ dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas.

Tre­čia­die­nį 36 m. klai­pė­die­tė ap­si­lan­kė sa­vo tė­vų so­dy­bo­ je Bar­ke­lių k. Mo­te­ris pa­šiur­po pa­ma­čiu­si dvi nu­kirs­tas obe­lis, tri­jo­se vie­to­se su­dau­žy­tą san­ dė­lio sto­go dan­gą, iš­ka­po­tas šu­li­nio briau­nas ir ak­me­ni­mis bei me­di­niais kuo­lais už­terš­tą šu­li­nį. Mo­te­ris su­skai­čia­vo, kad ža­la sie­kia 450 li­tų.

Šeš­ta­die­nį Krui­zi­nių lai­vų ter­ mi­na­le iki gi­lios nak­ties links­ mi­nę­sis 33 m. vy­ras dėl lū­žu­ sio žan­di­kau­lio at­si­dū­rė li­go­ni­ nė­je, to­dėl tik po tri­jų die­nų pa­ si­skun­dė po­li­ci­jai. Jis pa­sa­ko­jo apie 3 val. pa­ju­tęs smū­gį į gal­ vą ir pra­ra­dęs są­mo­nę, at­si­pei­ kė­jęs pa­si­ge­do te­le­fo­no bei pi­ ni­gi­nės. Nuos­to­lis – 400 li­tų.

Kan­čią įkai­no­jo 5 tūkst. li­tų Pap­lū­di­my­je dėl, jų žo­džiais, bar­ba­riš­ko triukš­mo pail­sė­ti ir jū­ros sklei­džia­mais gar­sais pa­si­mė­gau­ti ne­ga­lė­ję poil­siau­to­jai vie­nai ra­di­jo sto­čiai ke­lia iki šiol pre­ce­ den­to ne­tu­rin­tį rei­ka­la­vi­mą – su­mo­kė­ti 5 tūkst. li­tų at­ly­gin­ti pa­tir­tą mo­ra­li­nę ir net fi­zi­nę ža­lą.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Mu­zi­ka skli­do iki lai­vų

„Pats esu me­di­kas, to­dėl ži­nau, ko­ kią įta­ką triukš­mas tu­ri svei­ka­tai.

Tai, kas vyks­ta Pa­lan­gos pa­plū­di­ miuo­se, yra bar­ba­riš­ka ir iš­si­gi­mė­ liš­ka. Net ne­ži­nau, kaip val­džia tai ga­li leis­ti ir to­le­ruo­ti, juk Pa­lan­ga yra ku­ror­tas, kur at­vyks­ta­ma pa­si­ mė­gau­ti na­tū­ra­liais jū­ros sklei­džia­ mais gar­sais“, – pik­ti­no­si poil­siau­ to­jas Ar­vy­das Da­mi­jo­nai­tis.

Jis su šei­ma į Pa­lan­gą at­vy­ko šią sa­vai­tę. Su­vi­lio­ti ne­blo­go oro, jie lei­do­si prie jū­ros. „Į Pa­lan­gą at­ vy­ko­me pail­sė­ti nuo did­mies­čio triukš­mo, ti­kė­jo­mės pa­si­klau­sy­ti ne­pa­kar­to­ja­mų jū­ros gar­sų, ban­ gų pla­ki­mo­si į kran­tą“, – įsi­sva­jo­ jo pa­šne­ko­vas. Šei­ma prie jū­ros atė­jo J.Ba­sa­na­ vi­čiaus gat­ve. Sup­ra­tę, kad cent­ri­ nia­me pa­plū­di­my­je ra­miai ne­pail­ sės, nes iš ka­vi­nių skli­do mu­zi­ka, poil­siau­to­jai pa­trau­kė to­lyn plia­žu Bo­ta­ni­kos par­ko link. „Tols­tant nuo til­to, akus­ti­nių sis­te­mų ke­lia­mas triukš­mas pa­ plū­di­my­je tik stip­rė­jo. Než­mo­niš­ ko ne­va ku­ror­ti­nio triukš­mo šal­ti­ nis – me­di­nė pa­šiū­rė, ant ku­rios už­ra­šy­ta „ZIP FM Los pa­lan­ge­les“.

Jos akus­ti­nė sis­te­ma bu­vo nu­sta­ty­ ta vi­su ga­lin­gu­mu taip, kad mu­zi­ ką gir­dė­tų ir to­lu­mo­je jū­ro­je plau­ kian­tys lai­vai. Tie­są sa­kant, ap­link tą pa­šiū­rę neį­ma­no­ma bu­vo bū­ti ki­lo­met­ro spin­du­liu“, – bai­sė­jo­si A.Da­mi­jo­nai­tis.

mai pri­teis­ti 5 tūkst. li­tų at­ly­gin­ti pa­tir­tą ža­lą. „Da­bar lau­kiu po­li­ci­jos at­sa­ky­mo ir su ad­vo­ka­tu, ku­ris ge­rai ži­no­mas Lie­tu­vo­je, tar­si­mės, kaip elg­tis to­ liau“, – pa­brė­žė poil­siau­to­jas.

Ar­vy­das Da­mi­jo­nai­tis:

Man bu­vo paaiš­kin­ta, kad triukš­ma­da­riai Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­ bė­je yra nu­si­pir­kę ne­ kont­ro­liuo­ja­mą tei­sę smur­tau­ti triukš­mu.

Su­si­ta­rė su vi­sa Pa­lan­ga

„ZIP FM Los pa­lan­ge­les“ – jau ke­ le­rius me­tus Pa­lan­gos pa­plū­di­my­ je ra­di­jo sto­ties ZIP FM įgy­ven­di­ na­mas pro­jek­tas.

Iš lai­ki­no sta­ti­nio sklin­da mu­zi­ ka, vyks­ta tie­sio­gi­nės trans­lia­ci­jos iš Pa­lan­gos, pa­plū­di­my­je or­ga­ni­ zuo­ja­mos įvai­rios pra­mo­gos. „Mes vei­kia­me le­ga­liai. Esa­me su­si­ta­rę su Pa­lan­gos kul­tū­ros cent­ ru, va­di­na­si, ir su vi­sa Pa­lan­ga. Tai­ gi, ga­li­me čia bū­ti, neat­va­žia­vo­me nie­kam nie­ko ne­sa­kę. Be­sis­kun­ džian­čių­jų vi­sa­da bu­vo ir bus, ta­ čiau pa­ten­kin­tų yra dau­giau. Mes tik­rai ne­da­ro­me nie­ko blo­go, ne­ sklei­džia­me dau­giau triukš­mo nei ki­tos pa­plū­di­mio ka­vi­nės“, – tei­gė ra­di­jo sto­ties ZIP FM pro­gra­mų di­ rek­to­rė Si­mo­na Al­ba­vi­čiū­tė.

Va­do­vė pa­brė­žė, jog ra­di­jo sto­tis ne­vyk­do jo­kios pre­ky­bos, to­dėl ir lei­ di­mo veik­lai iš sa­vi­val­dy­bės ne­tu­rė­ jo gau­ti. Sto­tis yra gre­ta esan­čio pa­ plū­di­mio ba­ro, ku­ris įkur­tas lai­mė­jus vie­šą kon­kur­są, su­dė­ti­nė da­lis. „Mes ne­sa­me ta ins­ti­tu­ci­ja, ku­ ri da­li­ja lei­di­mus veik­lai. Jei ra­di­ jo sto­tis nė­ra ko nors at­li­ku­si pa­gal nu­ma­ty­tas veik­las, tai at­sa­ko­my­bė jos pu­sė­je. Ga­liu pa­sa­ky­ti tik tiek, kad mes bend­ra­dar­biau­ja­me su rek­ la­mos agen­tū­ra, ku­ri dir­ba su tri­mis ra­di­jo sto­ti­mis, o vie­na jų – ZIP FM. Jie yra mū­sų, kaip Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nės, rė­mė­jai“, – aiš­ki­no Pa­lan­ gos kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­jas Ne­ri­jus Sta­siu­lis.

Ga­li­ma paei­ti į šo­ną

Jis pa­brė­žė, jog „ZIP FM Los pa­ lan­ge­les“ Pa­lan­gos pa­plū­di­my­je – jo­kia blo­gy­bė, o su­tei­kia ne­ma­žai nau­dos. „Pa­ti bran­giau­sia rin­ko­da­ ros prie­mo­nė yra tie­sio­gi­nė trans­ lia­ci­ja iš vie­tos. Ra­di­jo sto­tis tai da­ ro iš Pa­lan­gos pa­plū­di­mio, o mums tai nie­ko ne­kai­nuo­ja. Šis pro­jek­tas yra sun­kiai įkai­no­ja­ma ver­ty­bė“, – tvir­ti­no N.Sta­siu­lis.

Jo tei­gi­mu, rea­ly­bė to­kia, kad Pa­ lan­go­je vi­sa­da at­si­ras kuo nors ne­ pa­ten­kin­tų žmo­nių. Pa­vyz­džiui, kai ku­riems šiur­pą ke­lia ir Pa­lan­ gos dū­dų or­kest­ro pa­si­ro­dy­mai. „Aš, kaip pa­grin­di­nis Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nės pro­jek­to koor­di­ na­to­rius, tik­rai pa­lai­kau pro­jek­tą „ZIP FM Los pa­lan­ge­les“. Jis skir­ tas mo­der­niam, ma­din­gam pa­plū­ di­miui. O to­kių, ku­riems už­kliū­va pro ša­lį ne­ša­mas če­bu­re­kas ar ne­ tin­ka­mai įgar­sin­tas pa­plū­di­mio ra­ di­jas, vi­sa­da bu­vo ir bus“, – su rea­ ly­be se­niai su­si­tai­kęs N.Sta­siu­lis.

Jis pri­mi­nė, jog Pa­lan­gos pa­plū­ di­miai drie­kia­si 5 ki­lo­met­rus. To­dėl no­rint ra­my­bės ga­li­ma paė­jė­ti to­lė­ liau į šo­ną nuo til­to ir ją ras­ti. „Vie­ ną kar­tą rei­kia su­pras­ti, kad ne­sa­ me pa­sau­lio bam­bos, nors žmo­nės ir lin­kę sa­ve jo­mis lai­ky­ti“, – pa­ta­ rė Pa­lan­gos kul­tū­ros cent­ro di­rek­ to­riaus pa­va­duo­to­jas.

kai ne­su­ge­bė­jo pa­tek­ti į bu­tą, ku­ria­me pa­si­slė­pė žmo­gų api­plė­šę as­me­nys.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Di­rek­to­rius – prieš triukš­ma­da­rius 1

Tuo pa­rei­gū­nų įga­lio­ji­ mai bai­gė­si. Ta­me bu­te links­my­bės tę­sė­si iki ki­tos die­nos vi­dur­die­nio, bet po­li­ci­jai jis ta­po neį­vei­kia­ma tvir­to­ve“, – nuo­sta­ bos ne­slė­pė D.Ni­cius.

Tą­nakt jam be­veik ne­te­ko su­dė­ ti bluos­to. Po in­ci­den­to nu­ken­tė­ ju­siuo­ju ta­pęs klai­pė­die­tis va­žia­ vo į po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą, kur ra­šė pa­reiš­ki­mą dėl pa­grob­to tūks­tan­ čio li­tų ver­tės fo­toa­pa­ra­to.

Vė­liau iš pa­rei­gū­nų jis su­ži­no­jo, kad bu­tas, ku­ria­me bu­vo triukš­ mau­ja­ma, pri­klau­so į už­sie­nį iš­ vy­ku­siai mo­te­riai. Šiuo me­tu ja­me vei­kiau­siai gy­ve­na nuo­mi­nin­kai.

Va­dai gy­nė pa­val­di­nius

Pa­na­šu, kad su triukš­ma­da­riais ir mu­šei­ko­mis iki šiol nie­kas iš po­li­ ci­nin­kų dar ne­pa­si­kal­bė­jo.

Skir­tu­mai: plia­že įsi­kū­ręs „ZIP FM Los pa­lan­ge­les“ pro­jek­tas – tai

esą ne­mo­ka­mos pra­mo­gos mo­der­niam jau­ni­mui, ta­čiau vy­res­niuo­ sius poil­siau­to­jus gar­siai sklin­dan­ti mu­zi­ka var­gi­na.

ZIP FM nuo­tr.

Atos­to­gau­jan­tį 2-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­ką pa­va­duo­ jan­tis Gin­ta­ras La­sic­kas pa­ti­ki­no, kad dėl D.Ni­ciaus api­plė­ši­mo pra­ dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. Įta­ria­ muo­sius ban­do­ma nu­sta­ty­ti.

Pat­ru­lių rink­ti­nės va­das Igo­ris La­pin­šas tei­gė, kad Po­li­ci­jos veik­ los įsta­ty­mas su­tei­kia tei­sę įta­ria­ muo­sius per­se­kio­jan­tiems pa­rei­gū­ nams jė­ga brau­tis į gy­ve­na­mą­sias pa­tal­pas. „Tai yra tei­sė, bet ne pa­rei­ga. Ma­ no įsi­ti­ki­ni­mu, pa­rei­gū­nai tei­sin­gai pa­siel­gė ne­lauž­da­mi du­rų. Pa­tek­ti į bal­ko­ną jie taip pat ne­tu­rė­jo ga­li­ my­bės, nes, kiek ži­nau, jis yra gro­ tuo­tas. Pat­ru­liai į įvy­kio vie­tą at­ vy­ko po pu­sant­ros mi­nu­tės nuo pra­ne­ši­mo. Ma­nau, vis­kas bu­vo at­ lik­ta tin­ka­mai, o įta­ria­mie­ji bus nu­ sta­ty­ti“, – ža­dė­jo pa­tru­lių va­das.

Ti­ki su­kčių pa­sa­ko­mis Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Te­le­fo­ni­niai su­kčiai vis dar ran­da leng­va­ti­kių, iš ku­rių pel­no­si iš­ban­ dy­da­mi se­nus ir nau­jes­nius ap­ga­ vys­tės bū­dus.

Pa­tars ži­no­mas ad­vo­ka­tas

Nu­si­vy­lęs jis ir pa­skam­bi­no bend­ ruo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu 112. Į nu­ ro­dy­tą vie­tą bu­vo at­siųs­ti du pa­ rei­gū­nai, ta­čiau ir jų įga­lio­ji­mų ne­pa­ka­ko triukš­mui nu­til­dy­ti. „Man bu­vo paaiš­kin­ta, kad triukš­ma­da­riai Pa­lan­gos sa­vi­val­ dy­bė­je yra nu­si­pir­kę ne­kont­ro­ liuo­ja­mą tei­sę smur­tau­ti triukš­mu, prie­var­tau­ti at­vy­ku­sius poil­siau­to­ jus“, – tei­gė pa­šne­ko­vas.

Jis raš­tu krei­pė­si į Pa­lan­gos po­ li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą, kad jo pa­rei­gū­ nai nu­sta­ty­tų kal­tuo­sius as­me­nis.

Esą jiems rei­kia skir­ti ne tik bau­ dą, bet ir iš jų A.Da­mi­jo­nai­čio šei­

Ap­l in­k y­b ės: prie Ram­by­no gat­vės 6-ojo na­mo at­va­žia­vę po­li­ci­nin­

Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­ li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai ti­ria du su­kčia­vi­mo at­ve­jus Plun­gės ra­ jo­ne. Abiem at­ve­jais nu­ken­tė­ju­sio­ sios – gar­baus am­žiaus mo­te­rys.

Prū­sa­liuo­se gy­ve­nan­ti 82 me­tų mo­te­ris pa­ti­kė­jo, kad jai skam­bi­na bend­ro­vės „Og­mi­na“ dar­buo­to­ja.

Nors šio pre­ky­bos tink­lo in­ter­ne­ ti­nia­me tink­la­la­py­je žmo­nės įspė­ ja­mi, kad bend­ro­vė ne­ren­gia jo­kių lo­te­ri­jų ir apie jų lai­mė­ji­mą ne­ pra­ne­ša trum­po­sio­mis ži­nu­tė­mis, ši in­for­ma­ci­ja kai­me gy­ve­nan­čios

se­no­lės ne­bu­vo pa­sie­ku­si. Pen­si­ nin­kė nu­džiu­go iš­gir­du­si ne­pa­žįs­ ta­mo žmo­gaus jai pra­neš­tą ži­nią, kad ji bend­ro­vės su­reng­to­je lo­te­ri­ ji­jo­je lai­mė­jo 10 tūkst. li­tų.

Mo­te­ris pa­ti­kė­jo pa­sa­ko­ji­mu apie bū­ti­nu­mą su­mo­kė­ti mo­kes­čius nuo šio lai­mė­ji­mo. Jo­kių abe­jo­nių jai ne­su­kė­lė ir rei­ka­la­vi­mas nu­pirk­ti išanks­ti­nio ap­mo­kė­ji­mo kor­te­lių.

Per ke­lis kar­tus mo­te­ris nu­si­kal­ tė­lių ki­še­nes pa­pil­dė 2 750 li­tų.

83 me­tų plun­giš­kė neį­ta­rė me­lo su­lau­ku­si ne­pa­žįs­ta­mo­jo skam­bu­ čio. Vy­ras aiš­ki­no, kad se­no­lės sū­nus Klai­pė­do­je griū­da­mas ne­ty­čia su­ža­ lo­jo ma­žą mer­gai­tę, ku­riai bū­ti­nas sku­bus gy­dy­mas. Po pus­va­lan­džio į šios mo­ters na­mus atė­jo ne­pa­žįs­ta­ ma mo­te­ris, jai pen­si­nin­kė pa­da­vė 2 tūkst. li­tų. Tik vė­liau nu­ken­tė­ju­sio­ji su­pra­to, kad bu­vo ap­gau­ta.

8

penktadienis, rugpjūčio 2, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,18 %

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,9332 DB sva­ras ster­lin­gų 1 3,9459 JAV do­le­ris 1 2,6062 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5316 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9122 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1235 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3990 Ru­si­jos rub­lis 100 7,8987 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8016

pokytis

+0,1331 % –0,4466 % +0,0230 % +0,2058 % –0,0061 % –0,3239 % +0,4407 % +0,1280 % –0,0428 %

–0,86 %

+0,34 %

Tur­guo­se per­ka­ma dau­giau

Ne­lei­do steig­ti kre­di­to uni­jų

Pre­ky­bos ša­lies tur­ga­vie­tė­se apy­var­ta ant­rą šių me­tų ket­vir­tį bu­vo 282,3 mln. li­ tų – 7,8 pro­c. dau­giau nei 2012 m. balan­ džio–birželio mė­ne­siais. Pre­ky­bos mais­ to pre­kė­mis apy­var­ta to me­to kai­no­mis ant­rą ket­vir­tį pa­di­dė­jo 7,4 pro­c., ne mais­to pre­kė­mis – 9,3 pro­c. La­biau­siai au­go pre­ ky­ba elekt­ri­niais bui­ti­niais prie­tai­sais – 30,6 pro­c., skal­bi­mo prie­mo­nė­mis ir bui­ti­ nės che­mi­jos pre­kė­mis – 29 pro­c.

Cent­ri­niam ban­kui šie­met su­griež­ti­nus kre­di­to uni­jų veik­lą, ke­tu­rios nau­jos uni­ jos ne­ga­lės pra­dė­ti veik­los. Lie­tu­vos ban­ ko val­dy­bos po­sė­dy­je va­kar nu­spręs­ta ne­ leis­ti steig­ti Uos­to, Vil­niaus kraš­to, Pa­ne­ vė­žio kraš­to, Sū­du­vos kraš­to kre­di­to uni­ jų. Tai jau ne pir­mas kar­tas, kai Lie­tu­ vos ban­kas už­ker­ta ke­lią steig­tis uni­joms.

Stei­gia­mos uni­jos esą neuž­tik­rins pa­ti­ki­ mos veik­los.

Graibs­to pa­sko­las vers­lo pra­džiai Pra­de­dan­tys ša­lies vers­li­nin­kai pa­sta­ruo­ju me­tu ma­žiau bi­ jo sko­lin­tis veik­los pra­džiai ir pra­de­da ak­ty­viai dai­ry­tis į vals­ ty­bės re­mia­mas pa­sko­las. Jų šie­met iš­duo­da­ma be­veik treč­da­ liu dau­giau nei prieš me­tus.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Kre­di­tų iš­duo­ta dau­giau

Ga­na sta­bi­liai au­gan­ti ša­lies eko­ no­mi­ka ir ge­rė­jan­tys lū­kes­čiai dėl atei­ties ska­ti­na gy­ven­to­jus drą­ siau steig­ti nau­jas įmo­nes ir sko­ lin­tis lė­šų vers­lo pra­džiai.

Per pir­mą šių me­tų pus­me­tį iš Vers­lu­mo ska­ti­ni­mo fon­do (VSF) smul­kio­jo vers­lo pra­džiai ar plėt­ rai bu­vo su­teik­ta 141 pa­sko­la, ku­rių ver­tė 8,13 mln. li­tų. VSF pa­sko­lų iš­ da­vi­mą koor­di­nuo­jan­čios Lie­tu­vos cent­ri­nės kre­di­to uni­jos (LCKU) duo­me­ni­mis, tai yra 29 pro­c. dau­ giau nei per tą pa­tį praė­ju­sių me­ tų lai­ko­tar­pį, kai iš VSF bu­vo iš­ duo­ta 115 pa­sko­lų, ku­rių ver­tė 6,28 mln. li­tų.

Kaip tei­gė LCKU ES pro­jek­tų sky­riaus va­do­vas To­mas Va­laus­ kas, iš­lie­kant spar­čiam ūkio au­gi­ mo tem­pui, vers­lo nau­jo­kų lū­kes­ čiai dėl eko­no­mi­kos per­spek­ty­vų ge­rė­ja, to­dėl jie dar ak­ty­viau do­ mi­si išo­ri­nio fi­nan­sa­vi­mo ga­li­my­ bė­mis. „Sausio–birželio mė­ne­siais dau­ giau­sia VSF pa­sko­lų iš­duo­ta ka­vi­ nių, res­to­ra­nų, maž­me­ni­nės pre­ ky­b os vers­l ui, sto­m a­to­l o­g i­jos ka­bi­ne­tams steig­ti. Pa­va­sa­rį itin di­de­lio po­pu­lia­ru­mo su­lau­kė ir pa­ sko­los au­to­mo­bi­lių tech­ni­nio tai­ sy­mo pa­slau­goms steig­ti“, – var­ di­jo LCKU va­do­vas.

Atei­tį ver­ti­na pa­lan­kiai

Be­je, tai, kad bū­tent T.Va­laus­ko nu­ro­dy­tų eko­no­mi­nės veik­los sek­ to­rių at­sto­vai pa­lan­kiau­siai ver­ti­ na Lie­tu­vos ūkio atei­tį, ro­do ir Sta­ tis­ti­kos de­par­ta­men­to at­lie­ka­mas eko­no­mi­nių ver­ti­ni­mų ty­ri­mas.

Neuž­si­tik­ri­nus iš­ tek­lių apy­var­ti­nėms lė­šoms ga­li­ma už­ ge­sin­ti net ir pa­trauk­ liau­sią vers­lo idė­ją.

Maž­me­ni­nės pre­ky­bos įmo­nių va­do­vų ap­klau­sa lie­pą pa­ro­dė, kad pre­kių apy­var­ta per praė­ju­sius mė­ ne­sius pa­di­dė­jo. Be to, šiek tiek pa­ ge­rė­jo ir pre­ky­bos įmo­nių eko­no­ mi­nė būk­lė. Be­veik ket­vir­ta­da­lis (23 pro­c.) res­pon­den­tų ma­no, kad jų įmo­nės eko­no­mi­nė būk­lė ge­rės, dau­giau kaip treč­da­lis pla­nuo­ja priim­ti nau­jų dar­buo­to­jų.

Ga­na op­ti­mis­tiš­kai į atei­tį žvel­ gia ir pa­slau­gų sek­to­riu­je dir­ban­ tys vers­li­nin­kai. Du treč­da­liai (69 pro­c.) ap­klaus­tų šio sek­to­riaus įmo­nių va­do­vų ma­nė, kad pa­klau­ sa iš­liks ne­pa­ki­tu­si, o 21 pro­c. ti­kė­ jo­si, kad ji ge­rės.

Ar­ti­miau­siais mė­ne­siais 15 pro­c. ap­klaus­tų pa­slau­gų sek­to­riaus įmo­nių va­do­vų ža­dė­jo priim­ti nau­

jų dar­buo­to­jų, bet dau­gu­ma (76 pro­c.) dar­buo­to­jų skai­čiaus keis­ ti ne­ke­ti­no.

Be pi­ni­gų – nė iš vie­tos?

VšĮ „Vers­li Lie­tu­va“ Vers­lu­mo de­ par­ta­men­to di­rek­to­riaus Do­vy­do Var­ku­le­vi­čiaus tei­gi­mu, fi­nan­si­ niai iš­tek­liai vers­lo pra­džio­je svar­ būs tiek pat, kiek ir pa­ti vers­lo idė­ ja, to­dėl na­tū­ra­lu, jog pra­de­dan­tys vers­li­nin­kai ieš­ko pa­ly­gin­ti ne­ bran­gių fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nių. „Neuž­si­tik­ri­nus iš­tek­lių apy­var­ ti­nėms lė­šoms ga­li­ma už­ge­sin­ti net ir pa­trauk­liau­sią vers­lo idė­ją. To­dėl ma­to­mas rin­kos ak­ty­vu­mas sko­li­ nan­tis vers­lo pra­džiai ro­do vis di­ des­nę ša­lies gy­ven­to­jų drą­są steig­ti sa­vo vers­lą ir pri­siim­ti už jį at­sa­ko­ my­bę“, – dės­tė D.Var­ku­le­vi­čius.

Anot jo, dau­ge­ly­je ša­lių vers­lo pra­džios fi­nan­sa­vi­mo pro­gra­mos re­mia­mos vals­ty­bės, ne išim­tis ir Lie­tu­va.

Re­kor­di­nė apim­tis

VSF pa­sko­lų iš­da­vi­mo apim­tis šie­ met pa­sie­kė re­kor­di­nį ly­gį nuo pat šio fon­do įstei­gi­mo 2010 m. lie­pą.

LCKU duo­me­ni­mis, per tre­jus VSF gy­va­vi­mo me­tus iki šių me­tų lie­pos 1 d. 57 kre­di­to uni­jos iš vi­so su­da­ rė 513 pa­sko­lų su­tarčių, ku­rių bend­ ra su­ma – 27,9 mln. li­tų. Iš vi­sų pa­ sko­lų 353 iš­duo­tos už­da­ro­sioms ak­ci­nėms bend­ro­vėms, 135 – fi­zi­ niams as­me­nims, vei­kian­tiems su

Star­tas: pra­de­dan­tys ša­lies vers­li­nin­kai vis ma­žiau bi­jo įsi­pa­rei­go­ti fi­

nan­sų įstai­goms ir ak­ty­viai krei­pia­si dėl vals­ty­bės re­mia­mų pa­sko­lų.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

vers­lo liu­di­ji­mu ar­ba veik­los pa­žy­ ma, 25 – in­di­vi­dua­lioms įmo­nėms. Šia fi­nan­sa­vi­mo ga­li­my­be pa­sta­ ruo­ju me­tu su­si­do­mė­jo ir nau­jos for­mos vers­las – ma­žo­sios bend­ri­ jos, ku­rioms nuo lie­pos 1 d. su­teik­ta tei­sė tap­ti kre­di­to uni­jų na­rė­mis.

Pa­sak T.Va­laus­ko, ne­pai­sant be­ veik treč­da­liu išau­gu­sios bend­ ros kre­di­ta­vi­mo apim­ties, vi­du­ti­ nė vie­nos VSF pa­sko­los su­ma tiek per­nai, tiek šie­met iš­li­ko sta­bi­li – per 60 tūkst. li­tų.

Lie­tu­va iš „Gazp­rom“ ti­ki­si ra­cio­na­lu­mo Lie­tu­va iš Ru­si­jos kon­cer­no „Gazp­rom“ lau­kia „ra­cio­na­lių pa­siū­ly­ mų“ dėl du­jų kai­nų. Taip pa­si­bai­ gus šio kon­cer­no ir Vy­riau­sy­bės eks­per­tų de­ry­boms sa­kė ener­ge­ti­ kos mi­nist­ras Ja­ros­la­vas Ne­ve­ro­ vi­čius (nuotr.).

„Ga­li­me kons­ta­tuo­ti, kad tam tik­ ras eta­pas pa­si­bai­gė – eks­per­ti­nių po­kal­bių, eks­per­ti­nių de­ry­bų. Ma­ nau, da­bar jau atė­jo lai­kas, kai mū­ sų par­tne­riai tu­rė­tų pra­dė­ti priim­ti spren­di­mus. Iš mū­sų po­zi­ci­jų žiū­ rint, no­rė­tų­si kai­nų ra­cio­na­li­za­ vi­mo kuo grei­čiau, kal­bant apie

„Gazp­rom“ kai­nas“, – Ži­nių ra­di­ jui va­kar sa­kė J.Ne­ve­ro­vi­čius.

Jis pa­brė­žė, kad bū­si­mas su­skys­ tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­las, ku­ris pra­dės veik­ti 2014 m. pa­bai­go­ je, už­tik­rins Lie­tu­vai ga­li­my­bę įsi­gy­ ti du­jų tarp­tau­ti­nė­mis kai­no­mis. „Esa­me įsi­ti­ki­nę, kad ter­mi­na­las, ku­ris at­si­ras ki­tų me­tų pa­bai­go­je, tam tik­rą ra­cio­na­li­za­vi­mą ir ga­li­ my­bę tu­rė­ti Lie­tu­vo­je pa­sau­lio rin­ kos du­jų kai­nas ir­gi už­tik­rins“, – tei­gė ener­ge­ti­kos mi­nist­ras.

Da­bar­ti­nis ša­lies prem­je­ras Al­gir­ das But­ke­vi­čius yra sa­kęs, kad Lie­tu­ va no­rė­tų maž­daug penk­ta­da­liu pi­

ges­nių du­jų, ir tei­gė, jog Vy­riau­sy­bė ban­dys įti­kin­ti „Gazp­rom“ su­ma­ žin­ti du­jų kai­ną. Anks­tes­nė Lie­tu­ vos Vy­riau­sy­bė sie­kė, kad du­jų kai­ na bū­tų su­sie­ta su bio­ku­ro kai­na.

2005 m. pa­si­ra­šy­ta il­ga­lai­kė „Gazp­rom“ ir „Lie­tu­vos du­jų“ su­ tar­tis ga­lio­ja iki 2015 m. pra­džios, o kiek­vie­nų me­tų pa­bai­go­je ša­lys pa­ si­ra­šo su­tar­ties prie­dą, ku­ria­me nu­ sta­to­mas konk­re­tus per­ka­mų du­jų kie­kis ir kai­nos vie­niems me­tams.

Lie­tu­va ma­no, kad „Gazp­rom“ ša­liai, ku­ri pir­mo­ji iš Bal­ti­jos vals­ tybių įgy­ven­di­na tre­čią­jį ES ener­ge­ ti­kos pa­ke­tą ir iki 2014 m. pa­bai­gos

ke­ti­na vi­siš­kai at­skir­ti Ru­si­jos kon­ cer­no iš da­lies val­do­mų „Lie­tu­vos du­jų“ veik­las, tai­ko disk­ri­mi­na­ci­nę du­jų kai­ną, ku­ri yra di­džiau­sia ES. Anks­čiau skelb­ta, kad „Gazp­rom“ mė­gi­na įsiū­ly­ti nau­jas de­ ry­bas Lie­tu­vai „dėl vi­so san­ty­kių pa­ke­to“ ir sie­kia, jog už du­jų kai­nų nuo­lai­das Lie­tu­va at­si­sa­ky­tų du­ jų sek­to­riaus re­for­mos, su­da­ry­tų il­ga­lai­kę tie­ki­mo su­tar­tį, taip pat at­šauk­tų Stok­hol­mo ar­bit­ra­žui pa­ teik­tą 5 mlrd. li­tų ver­tės ieš­ki­nį.

Lie­tu­va per me­tus im­por­tuo­ja apie 3 mlrd. ku­bi­nių met­rų du­jų. „Klaipėdos“, BNS inf.

Pas­ko­los iš VSF ga­li­ma kreip­tis in­ves­ti­ci­joms ar apy­var­ti­nėms lė­ šoms pa­pil­dy­ti bei nau­jam vers­lui pra­dė­ti, ne il­giau kaip vie­nus me­ tus vei­kian­čios įmo­nės ga­li gau­ti pa­sko­lą veik­lai plė­to­ti, kon­ku­ren­ cin­gu­mui ir veik­los efek­ty­vu­mui di­din­ti.

Iš VSF di­džiau­sia sko­li­na­ma su­ma yra 86 tūkst. li­tų, o vie­nas pa­grin­ di­nių šios pa­sko­los pra­na­šu­mų – 95 pro­c. fak­tiš­kai su­mo­kė­tų pa­sko­ los pa­lū­ka­nų kom­pen­sa­vi­mas.

9

penktadienis, rugpjūčio 2, 2013

pasaulis Lai­ki­nas prie­globs­tis

Suė­mė oli­gar­chą

Kru­vi­nas mė­nuo

Į Ru­si­ją pa­bė­gęs JAV žval­gy­ bos pa­slap­čių vie­šin­to­jas Ed­ war­das Snow­de­nas (nuotr.) ga­vo lai­ki­no­jo prie­globs­čio do­ ku­men­tą ir pa­li­ko Mask­vos oro uos­to tran­zi­to zo­ną, ku­ rio­je jis bu­vo įstri­gęs il­giau nei mė­ne­sį. Ame­ri­kie­čio ad­vo­ka­ tas Ana­to­li­jus Ku­če­re­na at­si­ sa­kė nu­ro­dy­ti jo bu­vi­mo vie­tą.

Ka­zachs­ta­no re­ži­mą įnir­tin­ gai kri­ti­ka­vęs ban­ki­nin­kas ir bu­vęs ener­ge­ti­kos bei pre­ky­ bos mi­nist­ras Much­ta­ras Ab­ lia­zo­vas, ku­ris bu­vo pa­bė­gęs į už­sie­nį, tre­čia­die­nį suim­tas piet­ry­čių Pran­cū­zi­jo­je ir da­bar lau­kia ga­li­mos ekst­ra­di­ci­jos.

Jis kal­ti­na­mas mi­li­jar­dų do­le­ rių grobs­ty­mu.

Smur­tas Ira­ke lie­pos mė­ne­sį nu­si­ne­šė 989 gy­vy­bes ir tai yra dau­giau­sia au­kų pa­rei­ ka­la­vęs mė­nuo nuo 2008 m. ba­lan­džio. Skai­čiai, ku­riuos pa­tei­kė trys mi­nis­te­ri­jos, ro­ do, kad lie­pą ša­ly­je žu­vo 778 ci­vi­liai gy­ven­to­jai, 88 po­ li­ci­nin­kai, 55 ka­riai ir 68 su­ ki­lė­liai.

Is­pa­ni­jos prem­je­ras trauk­tis ne­ke­ti­na Is­pa­ni­jos mi­nist­ras pir­mi­nin­kas Ma­ria­no Ra­joy va­kar pa­siaiš­ki­ no par­la­men­ta­rams dėl ko­rup­ci­ jos skan­da­lo, bet ne­pai­sy­da­mas vis stip­rė­jan­čių ra­gi­ni­mų at­si­sta­ ty­din­ti pa­ža­dė­jo lik­ti po­ste.

Pri­pa­ži­no klai­dą

Veteranas: nei „Mediaset“, nei kitose bylose realus laisvės atėmimas 76-erių S.Berlusconi negresia dėl jo

amžiaus.

„Reuters“ nuotr.

Politikos rykliui – galutinis verdiktas

Spau­di­mas stip­rė­ja

Ma­ria­no Ra­joy:

Italijos aukščiausiasis teismas vakar už uždarų durų ilgiau nei septynias valandas sprendė ekspremjero Silvio Berlusconi li­ kimą. Sprendimas „Mediaset“ byloje gali baigti jo politinę karjerą ir sužlugdyti vyriausybę.

Sie­kė už­vil­kin­ti by­lą

Anks­čiau že­mes­nės ins­tan­ci­jos teis­mai už su­kčia­vi­mo sche­mą, ku­ria S.Ber­lus­co­ni ži­niask­lai­dos im­p e­r i­ja „Me­d ia­set“ nau­d o­jo­ si, kad iš­veng­tų mo­kes­čių, sky­rė po­li­ti­kui ket­ve­rius me­tus ka­lė­ji­ mo ir už­drau­dė pen­ke­rius me­tus ei­ti pa­rei­gas vals­ty­bės tar­ny­bo­ je. Pri­tai­kius am­nes­ti­ją ka­lė­ji­mo baus­mė bu­vo su­ma­žin­ta iki me­ tų. Bet, vie­naip ar ki­taip, rea­lus lais­vės atė­mi­mas 76-erių po­li­ti­ kui ne­gre­sia dėl jo am­žiaus. Jam ga­li bū­ti skir­ti vie­šie­ji dar­bai ar­ ba na­mų areš­tas.

Bu­v u­s io prem­je­ro ad­vo­ka­tai ban­dė įro­dy­ti, kad „Me­dia­set“ ven­g ė mo­kes­č ių nau­d o­d a­m a­s i įsta­ty­mo spra­go­mis, o ne su­kčia­ vi­mo sche­ma, to­dėl už tai ne­tu­ri bū­ti trau­kia­ma bau­džia­mo­jon at­ sa­ko­my­bėn. Bet pa­grin­di­nis ad­ vo­ka­tų tiks­las bu­vo ini­ci­juo­ti dar vie­ną ape­lia­ci­jos pro­ce­są, ku­ris už­truk­tų mė­ne­sius. Ki­tų me­tų vi­ du­ry­je „Me­dia­set“ by­lai sueis se­ na­ties ter­mi­nas.

si­nius pro­tes­tus, jei­gu S.Ber­lus­co­ ni bū­tų nu­teis­tas.

Nauji rinkimai ga­ lėtų atnešti dar cha­ otiškesnį rezultatą nei šių metų vasario balsavimas.

Tiek pre­zi­den­tas Gior­gio Na­po­li­ ta­no, ku­ris šie­met ba­lan­dį po dvie­ jų mė­ne­sių ak­la­vie­tės su­bū­rė šias par­ti­jas į koa­li­ci­ją, tiek da­bar­ti­nis prem­je­ras En­ri­co Let­ta su­pran­ta, kad Ita­li­ja ne­ga­li sau leis­ti dar vie­nos po­ li­ti­nės kri­zės tuo me­tu, kai ša­lis ban­ do iš­si­kaps­ty­ti iš sun­kiau­sios re­ce­si­ jos sa­vo po­ka­rio is­to­ri­jo­je.

Nau­ji rin­ki­mai ga­lė­tų at­neš­ti dar chao­tiš­kes­nį re­zul­ta­tą nei šių me­tų va­sa­rio bal­sa­vi­mas, po ku­rio į po­li­ ti­kos are­ną įsi­ver­žė ko­mi­ko Bep­pe Gril­lo po­pu­lis­ti­nis Pen­kių žvaigž­ du­čių ju­dė­ji­mas.

Vai­rą pe­rims duk­ra?

Pa­vo­jus vy­riau­sy­bei

Teis­mo pro­ce­sas su­kė­lė rim­tą pa­ vo­jų Ita­li­jos koa­li­ci­nei vy­riau­sy­ bei, ku­rio­je S.Ber­lus­co­ni cent­ ro de­ši­nės par­ti­ja „Lais­vės tau­ta“ dir­ba su cent­ro kai­rių­jų De­mok­ ra­t ų par­t i­ja. „Lais­v ės tau­tos“ mi­nist­rai anks­čiau gra­si­no pa­ si­trauk­ti iš po­stų ir su­reng­ti ma­

S.Ber­lus­co­ni ša­li­nin­kai vakar su­ si­rin­ko prie jo re­zi­den­ci­jos Ro­mo­je pa­lai­ky­ti sa­vo ly­de­rio. Anks­čiau jo ša­li­nin­kai tei­gė, kad net jei­gu bus nu­teis­tas, S.Ber­lus­co­ni to­liau va­ do­vaus par­ti­jai „Lais­vės tau­ta“.

Ta­čiau taip pat pa­skli­do gan­dų, kad ly­de­rio vie­tą ga­li užim­ti jo 46-erių duk­ra Ma­ri­na, šiuo me­tu va­do­vau­

Prem­je­ras pri­pa­ži­no, kad pa­da­rė klai­dą pa­si­ti­kė­da­mas aukš­to ran­ go par­ti­jos ko­le­ga, įsi­vė­lu­siu į di­ de­lį fi­nan­si­nį skan­da­lą. „Pa­da­riau klai­dą to­liau pa­si­ ti­kė­da­mas žmo­gu­mi, ku­ris, kaip da­bar ži­no­me, to ne­nu­si­pel­nė“, – par­la­men­tui sa­kė M.Ra­joy, tu­ rė­da­mas ome­ny­je val­dan­čio­sios Liau­dies par­ti­jos bu­vu­sį iž­di­nin­ ką Lui­są Bárce­na­są.

par­ti­ja mo­kė­jo sa­vo pa­rei­gū­nams pa­pil­do­mus pi­ni­gus prie al­gos už jų at­lik­tą dar­bą. Ta­čiau Is­pa­ni­jos ly­de­ris tvir­ti­no, kad nuo vi­sų sa­ vo pa­ja­mų su­mo­kė­jo mo­kes­čius ir so­cia­li­nės ap­sau­gos įna­šus.

Prem­je­ras pa­ža­dė­jo lik­ti po­ste ne­pai­sy­da­mas ra­gi­ni­mų at­si­sta­ ty­din­ti dėl jo val­dan­čią­ją par­ti­ją įtrau­ku­sio ko­rup­ci­jos skan­da­lo. „Nie­kas, kas su­si­ję su šiuo rei­ ka­lu, ne­sut­ruk­dė ir ne­sut­ruk­dys man val­dy­ti“, – per spe­cia­lią par­ la­men­to se­si­ją sa­kė prem­je­ras.

Pa­sak M.Ra­joy, jis atė­jo „at­ mes­ti me­lo, ma­ni­pu­lia­ci­jų ir pik­ ta­va­liš­kų in­si­nua­ci­jų, ku­rias ska­ ti­na tam tik­ri po­li­ti­niai ly­de­riai“.

jan­ti jo vers­lo im­pe­ri­jos bend­ro­vei „Fi­nin­vest“.

Tei­si­nės pro­ble­mos per­se­kio­ ja S.Ber­lus­co­ni jau dau­giau kaip du de­šimt­me­čius, bet jis vi­suo­met ar­ba bū­da­vo iš­tei­si­na­mas, ar­ba su­ lauk­da­vo kal­ti­ni­mų pa­nai­ki­ni­mo jo ad­vo­ka­tams taip už­tę­siant pro­ce­są, kad suei­da­vo se­na­ties ter­mi­nas.

Pats bu­vęs prem­je­ras tei­gė, kad yra per­se­kio­ja­mas kai­rio­sios pa­ krai­pos tei­sė­jų, ir kal­ti­no juos griau­nant de­mok­ra­ti­ją.

Pa­da­riau klai­dą to­ liau pa­si­ti­kė­da­mas žmo­gu­mi, ku­ris, kaip da­bar ži­no­me, to ne­nu­si­pel­nė.

Pas­ta­ra­jam skir­tas areš­tas ir pa­teik­ti kal­ti­ni­mai ko­rup­ci­ja bei fi­nan­si­nė­mis ma­chi­na­ci­jo­mis.

Rugp­jū­čio 14 d. pa­ro­dy­mus ty­rė­ jams duos Liau­dies par­ti­jos pir­ mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja Ma­ria Do­ lo­res de Cos­pe­dal. Įtar­ti­nos iš­mo­kos

M.Ra­joy įta­ria­mas ga­vęs ne­tei­ sė­tus už­mo­kes­čius iš sa­vo par­ ti­jos. Jo pa­var­dė fi­gū­ruo­ja juo­do­ sios bu­hal­te­ri­jos įra­šuo­se.

Va­kar po­li­ti­kas pri­pa­ži­no, kad

Is­pa­ni­jos opo­zi­ci­nė So­cia­lis­ tų par­ti­ja ža­da su­reng­ti bal­sa­vi­ mą dėl pa­si­ti­kė­ji­mo vy­riau­sy­be ir va­kar at­nau­ji­no sa­vo rei­ka­la­vi­mą prem­je­rui at­si­sta­ty­din­ti, kal­tin­ da­ma jį me­la­vus ša­liai. „Jūs ne­pa­sa­kė­te tie­sos, kai sa­ kė­te, kad vi­sa tai bu­vo klai­din­ ga, – prem­je­rui par­la­men­te pa­ reiš­kė opo­zi­ci­jos ly­de­ris Alf­re­do Pére­zas-Ru­bal­ca­ba. – Pra­šau jū­ sų pa­si­trauk­ti.“ Skan­da­las dėl pikt­nau­džia­vi­ mo, ne­tei­sė­to Liau­dies par­ti­jos fi­nan­sa­vi­mo ir iš­mo­kų jos ly­de­ riams pa­kurs­tė ma­si­nius pro­tes­ tus. Is­pa­ni­ja ir be to iš­gy­ve­na su­ dė­tin­gus lai­kus. Ša­lies eko­no­mi­ka smar­kiai smu­ku­si, o ne­dar­bo ly­ gis yra vie­nas aukš­čiau­sių ES. Nors ki­lęs skan­da­las di­de­lis, val­dan­čių­jų po­zi­ci­jos ga­na stip­ rios. Liau­dies par­ti­ja už­tik­rin­tai lai­mė­jo rin­ki­mus 2011 m. ir ga­vo tvir­tą dau­gu­mą par­la­men­te.

BNS, „Eu­ro­news“ inf.

BBC, „Reu­ters“ inf.

S.Ber­lus­co­ni teis­mai 2013 m. bir­že­lį S.Ber­lus­co­ni nu­

teis­tas už tai, kad mo­kė­jo už sek­są su ne­pil­na­me­te pro­sti­tu­te ir pikt­ nau­džia­vo val­džia. Jam skir­ta sep­ ty­ne­rių me­tų ka­lė­ji­mo baus­mė ir už­draus­ta ei­ti pa­rei­gas vals­ty­bės tar­ny­bo­je vi­są li­ku­sį gy­ve­ni­mą. Po­ li­ti­kas pa­leis­tas, kol nag­ri­nė­ja­ma ape­lia­ci­ja.

2013 m. ko­vą nu­teis­tas me­tams

ka­lė­ji­mo už po­li­ci­jos įra­šy­tų te­le­fo­ ni­nių po­kal­bių nu­te­ki­ni­mą. Pa­leis­ tas, kol svars­to­ma ape­lia­ci­ja.

Dar dviem bu­vu­siam prem­je­

rui iš­kel­toms ko­rup­ci­jos by­loms dėl mo­kes­čių ven­gi­mo ir bri­tų tei­ si­nin­ko pa­pir­ki­mo suė­jo se­na­ties ter­mi­nas.

Mū­šis: sto­jęs prieš par­la­men­tą M.Ra­joy bu­vo nu­si­tei­kęs ko­vin­gai.

AFP nuo­tr.

10

PenkTAdienis, rugpjūčio 2, 2013

sportas

Lietuvos kariauna sulaukė J.Valančiūno Šalies vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas žaidėjus Europos čempionatui galės rengti nesinervindamas. Iš užatlantės, Toronto „Raptors“ klubo, į nacionalinės komandos stovyklą, ketvirtadienį prasidėjusią Klaipėdoje, atvyko ilgokai lauktas paskutinysis kandidatas – Jonas Valančiūnas.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Žaidėjų būryje vėl yra iš Turkijos, kur pasirašė sutartį su Stambulo „Fenerbahce Ulker“ klubu, grįžęs Linas Kleiza.

Klaipėdoje krepšininkai dirbs iki rugpjūčio 10 d. Pasirengimas bus nutrauktas dviem dienoms – rugpjūčio 5-ąją ir 6-ąją Lietuvos ekipa Kėdainiuose bei Kaune žais dvejas kontrolines rungtynes su Belgijos rinktine.

Treneris patenkintas žaidėjais

J.Kazlauskas neslėpė, kad sulaukus J.Valančiūno pagerėjo nuotaika.

– Ar vidurio puolėjas treniruosis pagal specialią programą, ar kartu su visais?

– Kai kada su visais. Atsižvelgsiu į jo individualias savybes ir liepsiu gerinti jas. Dabar toks metas, kai jis turi pasivyti rinktinės draugus. Praėjusį ciklą dar neturėjome Lino Kleizos, tai Jonui ir Linui reikės kartoti jį – išmokti derinius, skirtus aukštaūgiams. Tad J.Valančiūno ir L.Kleizos laukia daugiau darbo nei kitų.

– Ar J.Valančiūnui nebus sunku pavyti rinktinės draugus pagal taktinius niuansus?

– Bus matyti, koks talentingas Jonas.

Strategas patenkintas vyrais, kaip jie dirbo stovyklose Palangoje ir Kaune. Niekas iš jų nenuvylė. Taip pat treneris pasidžiaugė ir tuo, kad žaidėjus aplenkia traumos, visi gali treniruotis be trikdžių.

„Mažų nusiskundimų visada yra.

Tai kažkam galva suskausta, tai pasitempia, tačiau tai smulkmenos, kurios neišvengiamos“, – sakė J.Kazlauskas.

Dirigento lazdelė – V.Čižauskui

Rinktinės vairininkas akylai stebi jaunąjį Vytenį Čižauską. Anot trenerio, tai vienintelis įžaidėjas rinktinėje. „Visi kaunasi dėl vietos po saule. V.Čižauskas – drąsus vyrukas. Kaip sugebės vadovauti kitiems krepšininkams, priklausys nuo jo. Mes jam suteikėme šansą. Ar išnaudos jį, konkrečiau matysiu, kai prasidės kontrolinės rungtynės“, – pastebėjo specialistas.

Paklaustas, ar V.Čižauskas primena Šarūną Jasikevičių, J.Kazlauskas buvo konkretus: „Ne, neprimena“.

Rugpjūčio 5-ąją bus žaidžiamos pirmosios kontrolinės rungtynės.

Kol bus sukrauti lagaminai į Slovėniją, lietuviai surengs dvylika susitikimų su įvairiausio lygio rinktinėmis.

– Kontrolinėms varžyboms žadate registruoti visus krepšininkus?

– Ne. Kai kurie žaidėjai nežais vienų rungtynių, kai kurie – kitų.

– Ar bus keliami tikslai artimiausiuose susitikimuose?

– Pirmosioms dvejom trejoms rungtynėms tikrai nesiruošime. Žiūrėsime savo problemas, kur stringame, gerinsime susižaidimą.

Ąžuolas: J.Valančiūnas į Lietuvą grįžo akivaizdžiai sutvirtėjęs.

Taip pat bandysime gynybos sistemas ir stebėsiu kandidatus. Laimėti ir skaudinti varžovus tikrai nesiruošime.

Jonas nustebino raumenimis

Pirmosios stovyklos dienos Klaipėdoje dėmesio centre buvęs J.Valančiūnas nerietė nosies. „Esu tas pats Jonas, toks pat žaidėjas, tokia pat pavarde“, – pajuokavo NBA krepšininkas.

Jis sakė, jog nepyko ant savo klubo vadovų, kad šie neišleido į Lietuvą anksčiau. „Tai yra klubo reikalas, kada mane išleisti. Toronto komanda man moka pinigus, todėl elgiuosi taip, kaip ji liepia“, – sakė akivaizdžiai sutvirtėjęs puolėjas.

– Kiek gali turėti įtakos tai, kad pavėluotai atvykai į stovyklą.

– Pamatysime ateityje.

– Ar numanai, kiek laiko reikės pasiruošti?

– Tai kad ne nuo nulio pradėsiu.

Manau, jog greitai įsivažiuosiu.

– Toronto klubas neargumentavo sprendimo, kodėl neišleido anksčiau?

– Ne. Jie tiesiog rėmėsi NBA taisyklėmis.

– Kokia savijauta?

– Turėjau mėnesį poilsio – pasibaigus kovoms NBA čempionate, turėjau pakankamai laiko atsigauti, pailsėti. Dabar esu pasirengęs kibti į darbą.

– Ar nejautei įtampos, kad negalėjai grįžti į Lietuvą?

– Nejaučiau. Žinojau, kad treneris norėjo, jog būčiau Lietuvoje ir bent matyčiau, ką daro krepšininkai. Bet buvo taip, kaip buvo.

– Kiek laiko reikės, kol aklimatizuosies?

– Na, dar nėra labai lengva, tačiau aklimatizacija juda į gerą pusę.

Debiutantas: vyrų rinktinėje įsitvirtinti siekiančiam

V.Čižauskui teks labai pasistengti.

Vytauto Petriko nuotr.

– Į akis krenta, kad esi sutvirtėjęs – Pasunkėjau, sustiprėjau – tuo esu patenkintas.

– Kiek buvo naudinga NBA vasaros lyga?

– Smagu buvo pažaisti ir su naujais komandos nariais, ir su senbuviais. Šlifuoti žaidimą prieš naują sezoną.

Tai, manau, tik į gera. Gavau žaidybinės patirties prieš atvykdamas į rinktinę.

Klaipėdoje treniruotės vyks vien salėje. Nuo rugpjūčio 11 d. rinktinė plušės Panevėžyje. 1825 dienomis prakaitas liesis Vilniuje. Vėliau 26-29 d. Atėnuose (Graikija) lietuviai žais trejas kontrolines rungtynes. Akcentai bus sudėti Kaune. Rugsėjo 11ąją laikinojoje sostinėje lietuviai žais su gruzinais. Po šios kovos J.Kazlausko kariauna išskris į Slovėniją, kur rugsėjo 4 dieną prasidės Senojo žemyno pirmenybės.

Charakteris: nors J.Kazlauskas patenkintas, kaip

pluša žaidėjai, tačiau šypsosi jis itin retai.

11

penktadienis, rugpjūčio 2, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

gidas

Parodų rūmus užėmė Klaipėdos dailė Per patį Jūros šventės įkarštį Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose atidaryta jubiliejinė Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Klaipėdos skyriaus paroda „40 kūrybos metų“. Grandiozinė ekspozicija vos išsiteko didžiausioje uostamiesčio parodinėje erdvėje – dar niekad nebuvo čia taip ankšta.

Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

Kaip iš gausybės rago

Šia apžvalgine paroda LDS Klaipėdos skyrius mini savo įkūrimo 40metį. Kaip per iškilmingą atidarymą priminė skyriaus pirmininkas ir parodos kuratorius skulptorius Arūnas Sakalauskas, per tuos metus Klaipėdos dailininkų organizacija išaugo nuo 11-os iki 129 narių. Iš sostinės į vernisažą atvykusi LDS pirmininkė Edita Utarienė 11-ai naujokų įteikė LDS nario pažymėjimus.

Vis dėlto iš šio gausaus būrio jubiliejinėje parodoje dalyvauja tik 69 dailininkai – tapytojai, grafikai, skulptoriai, keramikai, tekstilininkai, juvelyrai. Tačiau ir jie, pateikę po tris savo etapinius kūrinius, anot A.Sakalausko, akivaizdžiai įrodo, kad tie 40 metų praėjo ne veltui. „Gana solidžiai atrodome ir šalies kontekste“, – neslėpė pasididžiavimo jis, atkreipdamas dėmesį, kad ekspozicijoje pagerbtas atminimas

ir tų Klaipėdos dailininkų, kurių jau nebėra tarp mūsų, bet liko jų darbai. Štai vos įžengus į parodą pasitinka Algio Kliševičiaus (1950–2008) grafika, Vido Pinkevičiaus (1949– 2012) ir Algimanto Jusionio (1954– 2003) tapybos drobės...

Tapyba, grafika, skulptūra, keramika, tekstilė, mažoji metalo plastika – didžiule visų vaizduojamosios bei taikomosios dailės žanrų ekspozicija siekiama atskleisti keturių dešimtmečių Klaipėdos dailės panoramą. Nors ji nėra išsami, nes parodoje dalyvauja vos daugiau nei pusė skyriaus narių ir ne visi jie atsižvelgė į kuratoriaus pageidavimą ekspozicijai pateikti po vieną iš pirmųjų savo darbų ir po porą naujausių, taip sugriaudami šiokią tokią jos koncepciją, vis dėlto kūrinių gausa ir įvairovė daro įspūdį.

Verta ateiti ne kartą

Tačiau, kaip sakoma, norint atsijoti pelus nuo grūdų, parodos lankytojams prireiks nemažai laiko.

Vertybė: A.Sakalauskas ir E.Utarienė parodoje

džiaugėsi, kokį didelį dailės lobyną turime.

Gal net teks ateiti ne vieną sykį, kad toje gausybėje meno kūrinių atkapstytų, kas Klaipėdos dailėje yra unikalu ir išties vertinga. Eksponavimo principai geriau susiorientuoti čia nepadės, nes parodos architektūra užsiėmė grupė žmonių – tie patys dailininkai, o ne nepriklausomi šios srities specialistai. Bet dabar tai – jau publikos problemos.

Dailėtyrininkės Kristinos Jokubavičienės žodžiais, LDS Klaipėdos skyrius auga, nepaisant pranašysčių apie pasenusius, nusivylusius, pavargusius jo dailininkus. Ir yra šiokia tokia galimybė palyginti ankstesnius bei naujus jų darbus. „Paroda vertinga, rimta ir į ją verta ateiti ne kartą, kad išsirinktume geriausius. Kuo daugiau įvairių kūrinių – tuo įdomiau gyventi“, – mano ji.

A.Sakalauskas pripažino, kad 40 metų organizacijai nėra ilgas amžius. „Tačiau, jei sulyginsime su žmogaus amžiumi, tai įvardysime

jį kaip gražiausią, kūrybingiausią – pakankamai brandų, bet vis dar kupiną jaunatviško šėlsmo, – šypsojosi jis. – Norėjosi suteikti galimybę tiek patiems dailininkams, tiek žiūrovams retrospektyviai, kad ir fragmentiškai, apžvelgti kūrybos kitimą laike – tiek idėjos, tiek formos požiūriu ir išryškinti regiono dailės savitumą.“ Vėliau keliaus į Vilnių

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė, atėjusi į vernisažą pasveikinti dailininkų, tvirtino, kad tai yra Klaipėdos pasididžiavimas, brandos ir pasikeitimo paroda. „Tikiu, kad Lietuvos dailės akademijos fakulteto ir Parodų rūmų buvimas miesto centre dar labiau pagyvins Klaipėdos kultūrinį gyvenimą“, – sakė ji.

Tarp sveikintojų buvo ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas Jonas Sąlyga, kuris džiaugėsi, kad jau 18 metų šią ligoninę ir LDS Klaipė-

dos skyrių sieja nuoširdi draugystė. „Eidamas čia suskaičiavau, kad 432 meno kūriniai padovanoti mūsų ligoninės darbuotojams ir pacientams, 98 dailininkai dalyvavo akcijoje „Ant gerumo sparnų“, – vardijo vyriausiasis gydytojas.

Gausiai į Parodų rūmus suplūdusiems parodos dalyviams ir dailės gerbėjams per vernisažą dainavo ir grojo ansamblis „Kuršių ainiai“, turbūt antrindamas renginio organizatorių minčiai apie šio krašto meno ir kultūros savitumą. Jo perlų Klaipėdos dailėje parodos lankytojai galės ieškoti iki rugsėjo. Rudenį šios ekspozicijos rinktinė keliaus į Vilnių, „Arkos“ galeriją. Kartu bus pristatytas ir parodos katalogas. Taip pat rudenį žadama išleisti knygą apie 40 Klaipėdos dailės metų – A.Sakalauskas tikisi, kad joje uostamiesčio dailėtyrininkai K.Jokubavičienė, Petras Šmitas ir Goda Giedraitytė suregistruos visus reikšmingiausius LDS Klaipėdos skyriaus veiklos ženklus.

Susidomėjimas: LDS Klaipėdos skyriaus narių kūrinių paroda, atidaryta per Jūros šventę, sutraukė

minias lankytojų, tarp kurių – ir jos autoriai, ir smalsūs meno gerbėjai.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

69

– tiek Klaipėdos dailininkų pateikė po tris savo kūrinius jubiliejinei parodai.

12

penktadienis, rugpjūčio 2, 2013

pramogų gidas „Meilės eliksyro“ premjera

Nuo liepos 27-osios iki rugpjūčio 25-osios vykstantis Klaipėdos muzikinio teatro XVI tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ šiandien ir rytoj publikai pristatys premjerą – Gaetano Donizetti dviejų veiksmų komišką operą „Meilės eliksyras“. Spektaklį italų kalba šiuolaikiškai pastatė teatro vyriausiasis dirigentas Dainius Pavilionis, režisierė Daina Adamkevičiūtė, scenografė Marta Vosyliūtė, choreografas Gintaras Tubelis, chormeisteris Vladimiras Konstantinovas, šviesų dailininkas Donatas Šimonis ir vaizdo dailininkas Darius Vaičekauskas.

KUR? Klaipėdos muzikiniame teatre (Danės g. 19).

KADA? Rugpjūčio 2, 3 d. 19 val.

KAINA? 27, 37 Lt.

Vasaros kinas – kiemelyje

Šiandien ir rytoj specialiuosius kino seansus Klaipėdoje rengia didžiausias šalies kino festivalis „Kino pavasaris“ ir Europos Parlamento informacijos biuras Lietuvoje. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmų kiemelyje bus parodyti du Europos Parlamento LUX kino apdovanojimui nominuoti filmai: penktadienį – 2012-ųjų apdovanojimo laimėtojas „Šun Li ir poetas“ (2011, rež. Aandrea Segre, Italija), šeštadienį – kino drama „Platono akademija“ (2009, rež. Filippos Tsitos, Graikija, Vokietija). Filmai bus demonstruojami originalo kalba su lietuviškais subtitrais.

KUR? KKKC Parodų rūmų kiemelyje (Didžioji Vandens g. 2).

KADA? Rugpjūčio 2 d. 22 val., 3 d. 22.30 val.

KAINA? Nemokamai.

A.Mončio dienos žadins kultūrinę atmintį Iš Klaipėdos kilusio dailininko Prano Lapės (1921–2010) kūrinių parodos pristatymu Antano Mončio namuose-muziejuje Palangoje kitą savaitę prasidės muziejaus organizuojamas 8-asis meno ir kultūros festivalis „Antano Mončio dienos 2013“.

Parodoje A.Mončio namuosemuziejuje pristatomi dailininko kūriniai atspindi skirtingus kūrybos laikotarpius: tai impresionistinio stiliaus peizažai, juodas-baltas periodas, abstrakčios ekspresionistinės drobės bei koliažai. Visus juos vienija autoriaus dėmesys gamtai, tam, kas natūralu, tikra – žemės spalvų abstrakcijoms jis naudojo tikrą smėlį, koliažuose matyti žuvų atspaudai, medis, akmens skalda ir pan. Pats autorius teigė: „Gamta mane veikė kaip dailininką. Ilgai gyvenau prie jūros. Kai bū-

8-asis meno ir kultūros festivalis „Antano Mončio dienos 2013“ Palangoje vyks rugpjūčio 6–17 dienomis.

Rita Bočiulytė

Paveikslas: P.Lapė tapė abstrakcijas.

Buvo žinomas Vakaruose

(1948) ir Pasaulio medicinos seserų kongreso salę (1949).

1949 m. pabaigoje P.Lapė emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, apsigyveno Niujorke, Manhatane. 1950–1956 m. jis daugiausia iliustravo knygas, gaudavo prestižinių leidyklų – „Doubleday“, „Scrubners“, „Random House“, „Grosset&Dunlap“ ir kitų – užsakymų. Yra sukūręs per 300 knygų viršelių švedų, amerikiečių ir lietuvių knygoms. Iliustravo Antano Baranausko „Anykščių šilelį“ (1961), Maironio „Balades“ (1966), Algimanto Mackaus „Augintinių žemę“ (1984), Antano Gustaičio „Pakelėje į pažadėtąją žemę“ (1986) ir kitas knygas. Taip pat P.Lapė kūrė sieninės tapybos, scenografijos, estampų srityse, du dešimtmečius

Parodą „Pranas Lapė. Gyvenimo mintys“ A.Mončio namuose-muziejuje galima apžiūrėti nuo liepos 6-osios.

Jos autorius gimė 1921 m. Klaipėdoje. 1941–1943 m. studijavo Kauno taikomosios dailės institute. 1944aisiais, artėjant antrajai sovietinei okupacijai, pasitraukė į Vakarus. per Vokietiją, Suomiją ir Norvegiją 1945-ųjų pavasarį pasiekė Švediją, kur 1945–1946 m. tęsė studijas Stokholme, privačioje Anderso Beckmano mokykloje, nuo 1946 ir 1949 m. toje pačioje mokykloje dėstė piešimą. Švedijoje P.Lapė sukūrė kelis didelio formato sieninės tapybos paveikslus viešiesiems pastatams, apipavidalino du pasaulinius renginius – Pasaulio sporto parodą

A.Mončio namų-muziejaus archyvo nuotr.

dirbo pedagoginį darbą, kūrė meno programas JAV mokykloms.

Jautėsi kaip Kolumbas

1978 m. jis atsisakė pedagogo darbo ir atsidėjo kūrybai. Tapyba dailininko aistra tapo dar gimnazijoje. Iš pradžių kūręs figūrinę tapybą, P.Lapė ilgainiui vis labiau linko į abstraktųjį ekspresionizmą. Dailininkas nedarė eskizų, sakė, kad tapydamas jaučiasi kaip Kolumbas, kuris plaukė į Indiją, o atrado Ameriką. Tapybą yra eksponavęs individualiose parodose Long Ailende (1965), Čikagoje (1969), Niū Kenane (1980), Brukline (1981), Bostone (1985). Dalyvavo grupinėse lietuvių išeivijos ir amerikiečių dailės parodose. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, P.Lapė grįžo gyventi į gimtinę.

nu prie jūros, veikia trys dalykai – juoda akmens uola, miško ir pievų žaluma, vandens mėlynė. Tad mano tapyboje atsirado mėlyna, žalia ir juoda spalvos. (Bet jokios simbolikos jose nėra). Vėliau kurį laiką tapiau vien juodai – tam, kad išsilaisvinčiau. Kai dirbi pagal kažkokį modelį, jis tave varžo. Kai tapau pagal ką nors, tai ir tapau pagal ką nors. Dėl to ir dariau vien juodabalta. Manau, kad monochromiškumas padėjo išlaisvėti“.

Rugpjūčio 6 d. 18 val. P.Lapės kūrinių parodos pristatymą papildys klaipėdiečio Gliukų teatro režisieriaus ir aktoriaus Beno Šarkos naujausias judesio spektaklis „Taka“.

Sulauks būrio svečių

Kitądien tuo pačiu laiku A.Mončio dienas pratęs jo darbų iš Pene šei-

mos kolekcijos (Prancūzija, JAV), kurią savo fotografijose įamžino George’as Mitchellas, pristatymas.

Kartu muziejus pradės privačių kolekcijų pristatymą, atidarydamas pirmojo ciklo parodą „Augustinas Savickas. Tapyba“. Vernisaže dalyvaus pajūrietis meno kolekcininkas Edmundas Kolakauskas.

Rugpjūčio 8-ąją 19 val. vyks Ugnei Karvelis (1935–2002) dedikuotas renginys „Žodis ir garsas“, kuriame muzikuos smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekkeris su savo mokiniais Sandra Dirgėlaite ir Luku Jonušiu.

Atminimo vakaras „Jurgis Blekaitis (1917–2007). Teatras. Poezija. Amerikos balsas“ rugpjūčio 9 d. 16 val. į muziejų sukvies visą būrį svečių – atvyks rašytojo J.Blekaičio žmona Gražina Blekaitienė, „Amerikos balso“ žurnalistė Virginija Vengrienė, Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė, režisierius Gytis Padegimas, koncertuos Čiurlionio kvartetas.

Rugpjūčio 11–15 dienomis A.Mončio namuose-muziejuje rengiamos kūrybinės dirbtuvės „Architektai piešia Palangą“ taip pat įsilies į festivalį.

Jo „Multimedijų dieną“ – rugpjūčio 12-ąją nuo 14 iki 18 val. muziejuje bus rodomi Vilniaus dailės akademijos Šiuolaikinių menų katedros studentų sukurti videofilmai pagal A.Mončio laiškus, taip pat bus demonstruojami konceptualiosios eksperimentinės fotografijos ciklai: Remigijaus Venckaus „Amnezijos filmas“ ir Rimanto bei Aritonės Plungių „Pagal A.Mončį“.

Festivalį vainikuos skulptoriaus iš Vilniaus Rimanto Milkinto kūrinių parodos „Jungtis“ atidarymas rugpjūčio 17 d. 18 val. Ši paroda A.Mončio namuose-muziejuje veiks visą mėnesį.

Meno kieme – jaunas trijų šalių menas Kūrėjų iš Vokietijos, Lietuvos ir Švedijos trijulė šiandien 18 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Meno kiemo galerijoje pristatys tradicinę grupinę parodą „3 + 3. Jaunas trijų šalių menas“.

Tęstinio projekto jauniesiems kūrėjams, nuo 2008-ųjų siejančio Baltijos jūros pakrantėje įsikūrusias meno institucijas – KKKC ir Arenshope (Vokietija) veikiančius menininkų namus „Lukas“, paroda vienoje erdvėje pristatys skirtingus Saros Wallgren (Švedija), Thedos Schillmoller (Vokietija) bei klaipėdiečio Rodiono Petrovo kūrinius.

Arenshope jau įvykusi jų tapybos, piešinių, fotografijų bei videodarbų paroda iš Klaipėdos keliaus į Malmę (Švedija).

R.Petrovas (g. 1985), atstovaujantis jaunajai Lietuvos menininkų kartai, propaguoja mūsų šalyje ne itin aktyviai eksploatuojamą hiperrealistinę (arba superrealistinę, fotorealistinę) tapybos kryptį. „Fotografinė“ jo paveikslų kokybė kuria akį traukiančią iliuzinę tikrovę. Šioje parodoje R.Petrovas pristato naujausią savo ciklą „Anima“ (2012–2013 m.), kuriame atveriamos pasąmoninio pasaulio erdvės.

Tai – analitinės psichologijos kūrė-

jo Karlo G.Jungo įkvėptų menininko samprotavimų apie animą (lot. „siela“), kaip idealų moters prototipą ir neįsisąmonintą moteriškąją vyro asmenybės pusę, vizualusis rezultatas bei ankstesnių menininko paveikslų ciklų „Capricho“ ir „Interference“ tęsinys.

Vokietę T.Schillmoller (g. 1985) kūrybai įkvepia gimtoji Šiaurės jūros pakrantė, kur ir kraštovaizdis, ir žmonės kvėpuoja vienodu ritmu. Kurdama ji ieško reliktų bei netikėtų detalių. Jos fotografijose ir videodarbuose apleisti kraštovaizdžiai bei kultūrinės erdvės tarsi netenka laiko matmens, virsta amžinybės ženklais.

Švedė S.Wallgren (g. 1981) kuria įtaigius šviesiai pilkos skalės piešinius: ryškūs brūkšniavimai papildomi subtiliais perėjimais, primenančiais lėtą ritmo slinktį. Menininkės darbų temos – laikas, prisiminimai, pėdsakai ir komunikacija. Piešinys, anot jos, yra daugiau nei vien matomas kūrybinio proceso metu išreikštos idėjos rezultatas, o piešimas – bežodė kalba, daugeliu atvejų daug parankesnė už kitokias. „Piešiniai saugo istorijas, prisiminimus ir paslaptis, gimusias piešiant“, – akcentavo S.Wallgren.

Paroda veiks iki rugpjūčio 30 d. „Klaipėdos“ inf.

Dokumentacija: projekto paro-

dų katalogų kasmet gausėja.

13

penktadienis, rugpjūčio 2, 2013

pramogų gidas Muzikų dovana Juodkrantei

Juodkrantėje šeštadienį rengiamas kamerinės muzikos vakaras „Dovana Juodkrantei”. Jame muzikuos dainininkė Eni Gorbonosova (sopranas) ir pianistas Jevgenijus Aleksejevas. E.Gorbonosova studijuoja operos vokalą Študgarto (Vokietija) aukštojoje muzikos ir meno mokykloje pas žinomą operos solistę Ulrikę Sonntag. Dainininkė yra parengusi įvairiapusišką repertuarą ir sėkmingai koncertuoja prestižinėse Vokietijos salėse. J.Aleksejevas skambinti pradėjo nuo šešerių, dabar yra ne vieno tarptautinio konkurso laureatas, aktyviai muzikuoja ir solo, ir su kitais muzikos atlikėjais.

KUR? Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje (L.Rėzos g. 8).

KADA? Rugpjūčio 3 d. 19 val.

KAINA? Nemokamai.

Giruliuose koncertuos „Hit-Kick“

Klaipėdos miesto savivaldybės kultūrinių vasaros renginių programa „Pėdink į Girulius“ trečiadienį savo filialo kiemelyje Giruliuose kviečia pasiklausyti pašėlusio gypsi jazz. „Čigoniškasis džiazas“ – viena iš europietiško džiazo atmainų. Tai – ir savita grojimo maniera (virtuoziški pasažai, pasiutęs tempas, „um-ca“ gitarų akompanimentas), ir savita atlikėjų sudėtis (akustinės gitaros ir kontrabosas).

Tokį džiazą gros jauna, bet klaipėdiečiams jau gerai pažįstama trijulė „Hit-Kick“: Aušra Vaštakaitė – kontrabosas, vokalas, Martynas Ąžuolas ir Karolis Žioltikovas – akustinės gitaros.

KUR? Girulių bibliotekoje (Šlaito g. 10A).

KADA? Rugpjūčio 7 d. 18 val.

KAINA? Nemokamai.

Sugrįš S.Sondeckio „Nakties serenados“ Rugpjūčio 7–11 dienomis Palangoje vyks tarptautinis festivalis „Palangos vasara“.

Festivalis rengiamas jau devintąjį kartą.

Per aštuonerius metus jame pasirodė atlikėjai iš Japonijos, Australijos, Kinijos, Vokietijos, Prancūzijos, Austrijos, Lenkijos, Rusijos ir daugelio kt. šalių. Festivalyje dalyvavo iškilūs šalies ir užsienio menininkai – prof. Saulius Sondeckis, kamerinis orkestras „Maskvos virtuozai“, poetas Justinas Marcinkevičius, aktoriai Laimonas Noreika, Donatas Banionis, Remigijus Adomaitis, Rolandas Kazlas, publika susitiko su Galina Dauguvietyte, Algimantu Čekuoliu, Japonijos nacionaliniu ansambliu ir daugeliu kitų puikių atlikėjų. Šiemetė „Palangos vasara“ į Gintaro muziejaus terasą pakvies pažiūrėti ypatingą spektaklį ir pasiklausyti įstabios muzikos.

Pagal V.Mykolaitį-Putiną

Rugpjūčio 7-ąją ten bus rodomas „Knygos teatro“ kamerinis vaidi-

nimas pagal Vinco Mykolaičio-Putino romano „Altorių šešėly“ trečiąją dalį. Jame vaidins aktoriai Viktorija Kuodytė, Redita Dominaitytė ir Raimondas Paškevičius.

Spektaklio kūrėjai stengiasi išsaugoti V. Mykolaičio-Putino kalbos grožį, jėgą ir savitumą, kartu įrodyti, kad pamatiniai kūrinio konfliktai, perteikti šiuolaikinėmis teatrinės išraiškos priemonėmis, ne tik nepaseno, bet šių dienų kontekste tapo dar aktualesni. Savo pasirodymams „Knygos teatras“ renkasi autentiškas erdves, kurios atspindi romano „Altorių šešely“ laikmečio dvasią, paryškina spektaklio atmosferą.

Spektaklio draminę formą pabrėžia įspūdingi aktorių kostiumai ir antikvariniai kvepalai. Tai subtili meilės istorija, pateikta lengva ir patrauklia, bet ne banalia teatrine išraiška.

Pradininkas: S.Sondeckio iniciatyva daugiau nei prieš 40-metį Palangoje suskambo „Nakties serenados“.

Šis spektaklis spėjo pabuvoti Briuselyje Lietuvos ambasados kvietimu, sulaukė padėkos iš Kul-

tūros ministerijos už lietuviškos literatūros sklaidą. Ypač palankiai jį įvertino rašytojo giminai-

čiai, kurie ištisus dešimtmečius kruopščiai saugojo romano autorines teises.

14

Į Gargždų festivalį suvažiavo šalies bardai Klaipėdiečiams tai gali būti puiki proga išsiruošti iš namų ir visai netoli nuo Klaipėdos atrasti naujas kultūros erdves.

Septintą kartą Klaipėdos rajone vykstantis festivalis „Skambant gitarai“ jo gerbėjus ir tuos, kurie atrado jį tik šiemet, liepos 30 – rugpjūčio 3 dienomis džiugina turiningais susitikimais, netikėtu muzikos ir poezijos sąskambiu, įdomiais filmais ir įkvepiančiais koncertais po atviru dangumi.

Platesnis, gilesnis, įvairesnis

Gargždų dainuojamosios poezijos ir autorinės kūrybos festivalis „Skambant gitarai“ šiemet išaugo tiek geografiniu, tiek turinio ir jo įvairovės požiūriu. Festivalis vyksta ne tik Gargžduose, bet ir kitose jaukiose, smagiam vakarojimui tinkamose erdvėse Vėžaičiuose, Lapiuose, Priekulėje. Festivalio programoje – dainuojamoji poezija, bardų koncertai, poezijos skaitymai, vibrafono muzikos ir poezijos sintezė, renginys vaikams su rašytoja Ona Jautake, kūrybinės dirbtuvėlės kuriant knygų skirtukus, trumpametražių filmų peržiūros ir vasaros kino festivalio „Sidabrinės gervės naktys 2013“ programa.

Kaip dienraščiui „Klaipėda“ sakė festivalio meno vadovė Šarūnė Petruškevičienė, klaipėdiečiams tai gali būti puiki proga išsiruošti iš namų ir visai netoli nuo Klaipėdos atrasti naujas kultūros erdves bei patirti smagių akimirkų vakarojant su pamėgtais menininkais,

Laukiami: klaipėdietis bardas J.Baltokas festivalyje „Skambant gitarai“ koncertuos antrus metus iš eilės, o vilnie-

tis A.Kulikauskas jame muzikuoja kone kasmet.

intymiai skambančia muzika ir kinu gryname ore. „Kiekvienam, išsiruošusiam į mūsų festivalį, praverstų šiltas pledas, sulankstoma kėdutė ir gera nuotaika“, – šypsojosi Š.Petruškevičienė, pristatydama turiningą šiųmečio renginio programą.

Atviroje erdvėje – dainos ir filmai

Festivalis startavo liepos 30-ąją Vėžaičių kultūros centre ir parke šalia jo. Neseniai rekonstruoti Vėžaičių kultūros namai įsikūrę viename iš išlikusių Vėžaičių dvaro ansamblio pastatų, buvusiose arklidėse, šalia įspūdingo parko. Parkas ir dvaras buvo įkurti XIX a. pabaigoje, priklausė grafų Volmerių dinastijai.

Šioje istoriją menančioje erdvėje autorinę kūrybą šiemet pristatė atlikėjai iš viso Klaipėdos regiono, o režisierius, rašytojas, dainų autorius ir atlikėjas Vytautas V. Landsbergis pakvietė į autorinį vakarą su savo filmais, dainomis ir poezija.

Pirmąją festivalio dieną užbaigė trumpametražių filmų naktis, kurią pristatė lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“. Įdomus poeto Eugenijaus Ališankos ir vibrafonininko Mariaus Šinkūno projektas „Muzikos ir poezijos skaitiniai“ vakar didžiulio žiūrovų dėmesio sulaukė dviejose erdvėse – lietuviška Šveicarija vadinamų Lapių parke prie mokyklos ir aikštėje prie kultūros centro Priekulėje.

Organizatorių nuotr.

Muzikos ir poezijos sąskambiai

Pagrindinis festivalio renginys vyks rytoj senajame Gargždų miesto parke. Veikti čia bus ką nuo vėlyvos popietės iki sutemų. Parke bus įkurtas „Knygynėlis“, „Autografų kampas“, Gargždų miesto bendruomenės arbatinė, tautodailės gražumynų parduotuvėlė, o 16 val. prasidės skaitymai mažiesiems su vaikų rašytoja O.Jautake, susitikimai su pasakų herojais, edukacinis užsiėmimas visai šeimai ir kitos įdomybės.

Visus šeimos narius 17 val. turėtų pradžiuginti ir jiems skirtas bardo, aktoriaus Giedriaus Arbačiausko pasirodymas, o pagrindinis festivalio koncertas, prasidėsiantis 18 val., pamalonins visus

dainuojamosios poezijos gerbėjus.

Jungtiniame bardų koncerte gros Jonas Baltokas, Domanto Razausko trio, Andrius Kulikauskas, Justė Kazakevičiūtė ir Virgis Stakėnas.

Sutemus, apie 22.30 val., parke po atviru dangumi prasidės vasaros kino festivalis „Sidabrinės gervės naktys 2013“.

Festivalio „Skambant gitarai“ dauguma renginių nemokami. Jų metu visi žiūrovai kviečiami pagal išgales skirti paramą sunkiomis ligomis sergantiems vaikams iš Klaipėdos rajono.

Festivalį organizuoja Gargždų kultūros centras. Festivalio didysis informacinis rėmėjas – dienraštis „Klaipėda“. „Klaipėdos“ inf.

19

PeNKTAdienis, rugpjūčio 2, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „De libris“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Markus Zusak knygą „Knygų vagilė“.

Markus Zusak. „Knygų vagilė“. „Nuostabi ir nepaprastai ambicinga“ – „New York Times“. „Neįprasta, skambi, graži ir žiauri“ – „Sunday Telegraph“.

Menkutis faktas – jūs mirsite. 1939-ųjų nacistinė Vokietija. Šalis laukia sulaikiusi kvapą. Mirtis dar niekada neturėjo tiek darbo. Devynerių metų mergaitė Lizelė gyvena Himelio gatvėje su ją priglaudusia šeima. Jos tėvai buvo išvežti į koncentracijos stovyklą. Lizelė vagia knygas. Tai pasakojimas apie ją ir kitus jos gatvės gyventojus, iš dangaus ėmus kristi bomboms. Šiek tiek svarbios informacijos – šią istoriją pasakoja mirtis. Tai trumpas pasakojimas apie: * Mergaitę * Akordeonininką * Keletą fanatiškų vokiečių * Žydų kilmės kovotoją * Ir nemažai vagysčių Dar vienas dalykas, kurį turėtumėte žinoti, – mirtis aplankys knygų vagilę tris kartus.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 6 d.

Avinas (03 21–04 20). Jei esate nepatenkintas supančiu pasauliu, nejaučiate meilės aplinkiniams ir pats jaučiatės nemylimas, laikas ką nors keisti. Neskubėkite aiškintis santykių – viskas susitvarkys savaime.

Jautis (04 21–05 20). Patyrinėkite veiksmus, apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos, tačiau tai nesuteikia teisės kištis į kitų žmonių gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų.

Dvyniai (05 21–06 21). Norėsite bendrauti, dalytis mintimis. Tačiau pokalbio partnerį rinkitės atsargiai, kad vėliau netektų gailėtis dėl to, ką pasakėte. Atminkite, kad geras pašnekovas gali tapti ištikimu draugu.

Vėžys (06 22–07 22). Būsite sąmojingas ir kupinas daugybės idėjų. Nors būsite pakankamai susikaupęs, vis dėlto kalbėkite tik tai, kas jums gerai žinoma.

Liūtas (07 23–08 23). Mėgausitės gyvenimu, būsite patenkintas savo padėtimi. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kruopščiai atlikite savo tiesiogines pareigas ir neapsikraukite naujomis idėjomis.

Mergelė (08 24–09 23). Jūsų idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti paruoštus planus. Viskas sekasi puikiai ir, atrodo, bus nesunkiai įgyvendinta.

Skorpionas (10 24–11 22). Iš pirmo žvilgsnio atrodęs teisingas pasirinkimas prieštaraus jūsų vertybėms. Užuot ėjęs lengvesniu keliu, pasuksite sudėtingesniu, ir tai nėra teisinga. Nespręskite svarbių klausimų, palikite juos palankesniems laikams. Šaulys (11 23–12 21). Galimi emocionalūs pokalbiai, bet pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu.

Ožiaragis (12 22–01 20). Daug ginčysitės, bus sunku bendrauti.

Galite susikivirčyti su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Nebūtina suprasti visko paraidžiui – paburbuliuokite savyje ir nusiraminkite.

Vandenis (01 21–02 19). Ieškosite ko nors neįprasto, kad galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą.

Svajosite apie atostogas, keliones, romantišką meilę. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Žuvys (02 20–03 20). Atsiras daugybė galimybių įgyvendinti savo planus. Aplinkybės bus tikrai palankios, todėl nesunkiai pasirinksite tinkamą kelią. Netrūks energijos ir jėgų susitvarkyti su bet kokia užduotimi.

Telieka įveikti tingulį.

Orai

Šiandien trumpi lietūs prognozuojami beveik visoje Lietuvoje, bus 21– 25 laipsniai šilumos. Savaitgalis bus šiltas ir be kritulių. Naktimis bus apie 12–14 laipsnių šilumos, o dienomis – giedra ar šiek tiek debesuota, oras sušils iki 25–27 laipsnių, sekmadienį vietomis – iki 28 laipsnių karščio.

Šiandien, rugpjūčio 2 d.

+21

+19

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+23

Šiauliai

Klaipėda

+23

Panevėžys

+21

Utena

+22

5.43 21.39 15.56

214-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 151 diena.

Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+24

Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +33 Brazilija +27 Briuselis +33 Dublinas +20 Kairas +36 Keiptaunas +22 Kopenhaga +27

kokteilis Kur din­go teš­la? „Se­niau par­duo­tu­vė­se, pre­ky­bos cent­ ruo­se bu­vo ga­li­ma nu­si­pirk­ti mie­li­nės, bisk­vi­ti­nės ar ki­to­kios teš­los, – tvir­ti­no Je­go­ras. – Na­mų ku­li­na­rams tai bu­vo la­bai pa­to­g u: nu­si­per­k i ki­log­ra­mą ir ke­pi na­mie vi­so­k ias ban­de­les ar dar ką nors.“ Da­bar, anot vy­r iš­k io, pre­k y­bos cent­ ruo­se ga­li­ma ras­ti ne­bent uk­rai­nie­tiš­ kos ar­ba sluoks­niuo­tos teš­los. „Ne­jau­gi ap­si­mo­ka vež­ti teš­lą iš Uk­rai­ nos? Ne­jau­gi tai yra toks de­fi­ci­tas, kad jos neį­ma­no­ma nu­si­pirk­t i Klai­pė­do­ je?“ – klau­si­mų pa­žė­rė „Kok­tei­lio“ skai­ ty­to­jas.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Kuo sun­kiau gau­ni (daik­tą, pi­ni­gų), tuo dau­giau tai ver­ti­ni.

Kaunas Londonas +28 Madridas +38 Maskva +21 Minskas +21 Niujorkas +30 Oslas +22 Paryžius +33 Pekinas +30

Praha +32 Ryga +20 Roma +32 Sidnėjus +22 Talinas +22 Tel Avivas +31 Tokijas +29 Varšuva +27

Vėjas

4–9 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+23

+21

Marijampolė

Vilnius

+23

Alytus

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+19

+19

+18

+17

7

+19

+20

+19

+17

5

+19

+21

+19

+18

3

rytoj

sekmadienį

1552 m. Vo­kie­ti­jos liu­te­ ro­nams su­teik­ta re­li­gi­jos iš­pa­ži­ni­mo lais­vė.

1754 m. gi­mė Pier­re Char­ les L’En­fan­tas, pran­cū­zų in­ž i­nie­rius, su­pla­na­vęs JAV sos­ti­nę Va­šing­to­ną.

1799 m. mi­rė pran­cū­ zas Etien­ne-Jac­ques de Mont­gol­fie­ras, oro ba­lio­ no iš­ra­dė­jas.

1921 m. Nea­po­ly­je mi­rė ita­ lų te­no­ras En­ri­co Ca­ru­so.

1922 m. mi­rė te­le­fo­no iš­ra­dė­jas ško­tas Ale­xan­ de­ris Gra­ha­mas Bel­las.

1924 m. gi­mė Sta­sys Lo­zo­rai­tis, lie­tu­vių dip­ lo­ma­tas, vi­suo­me­nės vei­kė­jas, išei­v i­jos ak­ ty­vis­tas JAV ir Ita­li­jo­je, po­li­ti­kas, Vil­ties pre­zi­ den­tas. Mi­rė 1994 m.

Bėg­te ap­link Bal­ti­jos jū­rą

per­kan­tys teš­los ban­de­lių mė­ gė­jai su­tau­po lai­ko.

Ver­ta ži­no­ti Mie­li­nei teš­lai pa­ga­min­ti rei­kia: 500 g mil­tų, 250 g pie­no ar­ba van­dens, 20 g mie­lių, 1 kiau­ši­nio, 50 g cuk­raus, 50 g mar­ga­ri­no, 5 g drus­kos, cit­ri­nos, apel­ si­no žie­ve­lės ar va­n i­lės. Išei­ga apie 800 g.

Už­mai­šy­ta mie­l i­nė teš­la kil­di­na­ma – ga­na il­gai lai­ko­ma, kad jo­je esan­čios mie­lės im­tų dau­gin­tis ir pu­rin­ti teš­lą.

Mė­gau­ki­tės mais­tu

Links­mie­ji tirš­čiai Kaip vy­rai su­pran­ta na­mų tvar­ky­mą?

Pa­kel­t i ko­jas, kad mo­te­r is ga­lė­t ų su dul­kių siurb­liu praei­ti. Čes­ka (397 719; jei pri­sė­du prie ska­naus pa­tie­ka­lo, pri­si­me­nu sa­vo kre­do: „Val­gyk, kiek tel­pa“)

Mi­s i­j a: A.Ar­d zi­j aus­kas bė­g i­m o ap­l ink Bal­t i­j ą me­t u ke­t i­n a rink­t i au­kas žu­v u­s ių ug­n ia­ge­s ių šei­m oms

pa­rem­t i.

Kris­ti­na Len­kai­ty­tė k.lenkaityte@kl.lt

„Bė­gi­kas bė­ga gal­va, o ne ko­jo­mis“, – ti­ki­no Vil­niaus ap­skri­ties prieš­ gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos 5-o­ sios ko­man­dos ug­nia­ge­sys gel­bė­ to­jas Ai­das Ar­dzi­jaus­kas. Pa­si­ry­ žęs api­bėg­ti ap­link Bal­ti­jos jū­rą, ket­vir­ta­die­nį jis sa­vo ke­lio­nę pra­ dė­jo Klai­pė­do­je, Teat­ro aikš­tė­je.

Dau­giau nei me­tus šiam bė­gi­mui ruo­šę­sis vy­ras pri­pa­ži­no, jog svar­ biau­sia – tin­ka­mas psi­cho­lo­gi­ nis nu­si­tei­ki­mas ir stip­rus pa­lai­ ky­mas. „Jei iš­si­lai­kys ge­ras oras ir ne­bus

Alfonsas, Euzebijus, Guoda, Gustavas, Steponas, Tautvydas.

RUGPJŪČIO 2-ąją

Ving­ry­bės: par­duo­tu­vė­je nu­si­

Bend­rau­da­mi su se­niai ma­ty­tais ar­ti­ mai­siais tuo pat me­tu val­go­te ir taip ne­be­jau­čia­te nei kiek, nei ką su­val­gė­ te. El­k i­tės ki­taip. Pir­miau­sia įsi­dė­k i­te į lėkš­tę po šaukš­tą no­ri­mų pa­tie­ka­lų.

Tuo­met kiek­vie­ną jų val­gy­ki­te iš lė­to, ma­žais kąs­ne­liais. Ge­rai su­kram­ty­ki­te ir pa­jus­ki­te vi­są sko­nių ga­mą. Val­gy­da­ mi ne­kal­bė­ki­te. Tai ne tik ne­man­da­gu, bet ir ne­jau­čia­te mais­to sko­nio. So­tu­ mo jaus­mui at­si­ras­ti taip pat truk­do­te ir per trum­pą lai­ką su­val­go­te dau­giau nei rei­kė­tų ar no­rė­tu­mė­te.

Be­je, sko­n io re­cep­to­r iai yra lie­ž u­v io pa­v ir­šiu­je, tai­g i dau­g iau ma­lo­nu­mo pa­ju­si­te val­gy­da­mi ša­ku­te. Me­di­kai sa­ ko, kad val­gy­ti rei­kia tik tai, kas jums iš tie­sų at­ro­do la­bai ska­nu.

Vardai

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

trau­mų – vis­ką įveik­siu lai­ku“,– pa­ti­ki­no jis. Šio uni­ka­laus „Run­ning The Bal­ tic Sea­si­de ECHO Li­fes­ty­le“ bė­gi­ mo me­tu ug­nia­ge­sys ke­ti­na ap­ lan­ky­ti Lat­vi­ją, Es­ti­ją, Ru­si­ją, Suo­mi­ją, Šve­di­ją, Da­ni­ją, Vo­kie­ti­ ją ir Len­ki­ją.

Bėg­da­mas per 9 ša­lis, 42-ejų spor­ ti­nin­kas įveiks 3 250 ki­lo­met­rų. Šio bė­gi­mo fi­ni­šas nu­ma­to­mas rug­sė­jo 14 die­ną taip pat Klai­pė­ do­je, Teat­ro aikš­tė­je. „Per die­ną vi­du­ti­niš­kai nu­bėg­siu 80 ki­lo­met­rų. Tai da­ry­ti ža­du be­ veik 12 ki­lo­met­rų per va­lan­dą grei­ čiu“,– nu­ro­dė jis.

Ug­nia­ge­sys pri­pa­ži­no, jog pir­

mo­sios die­nos bus šiek tiek sun­ kes­nės: penk­ta­die­nį nu­ma­ty­ta įveik­ti 87 ki­lo­met­rus, šeš­ta­die­nį – net 116. „Kas pen­kis ki­lo­met­rus sto­siu at­si­ger­ti. Jei ma­ty­siu, kad at­si­lie­ku nuo gra­fik ­ o, bėg­siu ir nak­ti­mis“, – pa­sa­ko­jo A.Ar­dzi­jaus­kas.

Poil­sio die­nų šia­me ma­ra­to­ne ne­nu­ma­ty­ta.

Bė­gi­mas – ga­na se­nas gel­bė­to­ jo po­mė­gis. Per­nai A.Ar­dzi­jaus­ kas per 24 die­nas api­bė­go Lie­tu­vą ir įvei­kė per 1 tūkst. ki­lo­met­rų. Iš vi­so jis yra nu­bė­gęs apie 50 tūkst. ki­lo­met­rų. Ke­lio­nės ap­link Bal­ti­ją me­tu bus ren­ka­mos au­kos žu­vu­sių ug­nia­ge­sių šei­moms pa­rem­ti.

1934 m. mi­rė Vo­kie­ti­jos pre­zi­den­tas Pau­las von Hin­den­bur­gas, su­da­ręs są­ly­gas dik­ta­to­riu­mi tap­ ti Adol­fui Hit­le­riui.

1944 m. virš Bel­g i­jos spro­g us lėk­t u­v ui žu­ vo ka­ro la­k ū­nas Jo­sep­ has P.Ken­ne­dy, bū­si­mo­ jo JAV pre­zi­den­to Joh­no F.Ken­ne­dy bro­lis.

1945 m. bai­gė­si Pots­da­ mo kon­fe­ren­ci­ja: są­jun­ gi­nin­kai su­si­ta­rė dėl Vo­ kie­t i­jos de­m i­l i­t a­r i­z a­v i­ mo ir pa­si­da­li­ji­mo.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sap­ne gė­rė­tis mo­zai­ka – ki­tų pa­vyz­ dys pa­dės pa­si­rink­ti įdo­mes­n į ir pel­ nin­ges­n į dar­bą. Pa­čiam kom­po­nuo­t i mo­zai­ką – pa­lan­kus lai­kas ap­gin­ti sa­ vo nuo­mo­nę, ypač ten, kur ga­li pa­ste­ bė­ti, įver­tin­ti įta­kin­gi as­me­nys. Se­no­ vi­nė mo­zai­ka – pri­mi­ni­mas, kad dar ne vis­ką pa­siė­mė­te iš praei­ties, ne vi­ so­mis pa­lan­kio­mis pro­go­mis pa­si­nau­ do­jo­te. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir ro­man­ tiš­ką nuo­ty­kį, ku­ris pa­keis jū­sų gy­ve­ ni­mą, nu­skaid­rins ne tik da­bar­t į, bet ir atei­tį. Sap­nuo­ti šal­mą nė­ra la­bai ge­rai. Šis sap­nas reiš­kia ar­tė­jan­čius pa­vo­jus, bū­ ti­ny­bę gin­t is nuo klas­t in­g ų žmo­n ių.

Jei šal­mas jums ne­tin­ka, teks su­gaiš­ti daug lai­ko, kol rei­ka­lai pa­ge­rės. Jei šal­ mas iš­sau­go­jo gy­vy­bę, tai pri­mi­ni­mas, kad ne­lik­tu­mė­te sko­lin­gas.

Sap­nuo­t i mė­nu­l io pil­na­t į reiš­k ia lai­ min­gą mei­lę. Jei­gu sap­ne ma­to­te drau­gų neiš­ti­ki­ my­bę, tai sap­nas reiš­kia, kad ap­lin­ki­ niai jus ap­gaubs sa­vo dė­me­siu ir pa­ gar­ba. Įsi­my­lė­ju­s iems toks sap­nas reiš­kia, kad jų ro­ma­nas pa­kryps į ge­ rą pu­sę. Sap­ne ma­ty­ti upe­lį reiš­kia ke­lio­nes, nau­jus įspū­d žius. Jei­g u upe­l is pa­tvi­ nęs, lau­k i­te ne­d i­de­l ių iš­g y­ve­n i­mų ir pa­vo­jų. Jei­g u sap­nuo­ja­te, kad upe­l is iš­džiū­vo, va­di­na­si, sie­lo­si­tės dėl iši­ru­ sios drau­g ys­tės ar­ba nu­si­vil­si­te mei­ le. Bet li­ki­mas su­teiks ki­tų ga­li­my­bių ir jūs pa­siek­si­te tiks­lą. Sap­ne per­bris­ ti upe­l į reiš­kia ge­ras per­mai­nas, nau­ ją pa­žin­tį.